Visa intelektin nuosavyb ios el. knygos turin yra saugoma. Pirkjui leidiama naudotis el.

knyga
tokia apimtimi, kiek toki teisi suteik autori teisi turtojas.

i el. knyga skirta tik asmeniniam naudojimui Pirkjo turimuose el. knygos skaitymo renginiuose.

Pirkjui nesuteikiamos teiss daryti el. knygos ar jos dali kopijas, platinti, atgaminti el. knyg bet
kokiu bdu ir forma ir naudoti j bet kokiais kitais bdais nei nurodyta iose taisyklse (toliau
Taisykls), iskyrus teis atgaminti nedidel dal el. knygos iimtinai asmeniniais nekomerciniais
naudojimosi tikslais, nepaeidiant galiojani LR teiss akt reikalavim.

Suprasdamas, kad nuosavybs teis el. knygos turin nesuteikiama bei jokios autoriaus turtins teiss
bei kita intelektin nuosavyb suteikiam naudotis el. knyg Pirkjui neperduodama ir nesuteikiama,
Pirkjas sipareigoja nenaudoti el. knygos tokiu bdu, kad bt paeidiamos autoriaus turtins ar
kitos intelektins nuosavybs teiss el. knyg bei pasiada neperduoti j jokiems tretiesiems
asmenims, nesudaryti slyg tretiesiems asmenims jokiu bdu pasinaudoti el. knyga. Jeigu Pirkjas
netinkamai naudojasi (nesilaikydamas i Taisykli) el. knyga, el. knygos leidjas ir (arba)
platintojas turi teis udrausti toliau naudotis netinkamai naudojama el. knyga, o Pirkjas sipareigoja
nedelsiant nuo reikalavimo gavimo momento nutraukti naudojimsi ir sipareigoja atlyginti dl to
leidjo, platintojo ir (arba) treij asmen patirtus visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius.
Tok reikalavim visi nurodyti asmenys turi teis pareikti bet kuriuo metu, nes ios Taisykli slygos
lieka galioti vis el. knygos naudojimosi laikotarp bei vis laikotarp, kol bus tinkamai atlyginti
leidjo, platintojo ir (arba) treij asmen patirti nuostoliai.

Draudiama panaikinti el. knygos apsaug, paalinti el. knygos pavadinim, virel, rift rinkin ir
(arba) ir kitus su el. knygos turiniu susijusius elementus.

El. knygos leidjas ir (arba) platintojas nra atsakingi u al, atsiradusi dl netinkamo naudojimosi
el. knyga.

Naudodamasis ia el. knyga, Pirkjas sutinka su visomis aukiau nurodytomis taisyklmis ir

slygomis.

Pirkjo vardas, pavard: Pelen Baldai

El. pato adresas: baldaipelenes@gmail.com
Data: 24.10.2013
Pardavjas: UAB VIPsupply
Pardavimo ID: 92550
ISBN/ISSN: 9786090106198

Elizabeth Chandler
ARTIMOS SIELOS
Ciklo Angelo pabuiuota 3-ioji knyga

I angl kalbos vert

Rita Kaminskait

Versta i: Elizabeth Chandler

SOULMATES

Pirma knyga Angelo pabuiuota

Antra knyga Meils galia
Treia knyga Artimos sielos

ISBN 9786090106198
Soulmates copyright1995 by Daniel Weiss Associates,
Inc., and Mary Clair Helldorf
Vertimas lietuvi kalb, Rita Kaminskait, 2012
Leidykla Alma littera, 2012
Redaktor Lina Kaminskien
Virelio dailinink Kotryna ukauskait
Maketavo Jurga Morknien

1 skyrius

Auktai iklusi smakr, nuo veido atmetusi viesias garbanas Aiv utrenk
socialins pedagogs duris ir nuingsniavo mokyklos koridoriumi. Keli vaikinai i
plaukik komandos atsisuko ir akimis nulydjo mergin, einani link
urakinamos spintels. Aiv atrm j vilgsnius, pasisteng nenuleisti aki ir
neprarasti pasitikjimo. Kelnes ir palaidinuk pirmajai dienai mokykloje jai
irinko Suzana, jos geriausia draug ir neprilygstama mados inov. Gaila, jog
prie ios aprangos nepriderino dar ir maio, kad galiau usimauti ant galvos,
paman Aiv. Ji prajo pro skelbim lent, skirt vyresnms klasms. Mokiniai
nabdjosi ir rod jos pusn neymiai linksdami. To ir reikjo tiktis.
Pirtais badyt kiekvien Tristano Karaterso mylt mergin. Apkalbt bet
kuri, buvusi su Tristanu t nakt, kai jis uvo. Tad nenuostabu, kad kiekviena
mergina, bandiusi nusiudyti negaldama igyventi vaikino netekties, bt
apnekama ir stebima it pro didinamj stikl. tai k visi galvojo apie Aiv:
visikai puolusi nevilt prisigr piliuli ir metsi po traukiniu.
Bet ji prisimin vien nevilties kupinas dienas, t ilg vasar po avarijos, nakt
komarus su nelemtu elniu, vis atsitrenkianiu priekin automobilio lang. Prie
tris savaites nakt ugul kitoks slogutis ir ji pabudo aukdama. I tos nakties
teatsimin tai, kaip guod brolis Gregoris ir kaip paskui usndo irdama
Tristano nuotrauk. O dabar ta nuotrauka, jos mgstamiausia, kurioje Tristanas
vilki sen, aptrint mokyklin vark, ant galvos usimauklins beisbolo
kepurait snapeliu atgal, j persekioja. Nuotrauka jai vaidenosi dar iki tada, kai
maasis broliukas paporino keist istorij apie nakt traukini stotyje.
Filipo pasakojimas, kad Aiv igelbjo angelas, netikino nei jos eimos, nei
policijos, visi man, jog tai buvo bandymas nusiudyti. Ir kaip ji galt juos
tikinti, kad negr vaist, jei ligoninje j rado kraujyje? Kaip uginti mainisto
odius policijai, kad jis tikrai nebt galjs laiku sustabdyti traukinio?
iulba ulba balandl, Aivs mintis nutrauk tylus, drebantis balsas.
iulba ulba...
Balsas sklido i tamsaus kampo po laiptais. Aiv suprato, kad tai Erikas
Gentas, geriausias Gregorio draugas. Mergina jo kaip jusi.

 iulba ulba balandl...

Pamats, kad ji nekreipia dmesio, vaikinas iniro i po laipt. Atrod kaip k
tik i kap ibaidyti griauiai: kakt dengiantys reti viess plaukai buvo sulip
sruogomis, akys primin blykiai ydro marmuro akmenlius, statytus gilias
akiduobes. Eriko Aiv nebuvo maiusi tris pastarsias savaites. Spjo, kad
Gregoris stengsi laikyti savo kandj draugu kuo toliau nuo jos.
Vaikinas spriai iniro i slptuvs ir utvr jai keli.
Kodl visko neubaigei? paklaus jis. Neilaik nervai? Kodl nenuokai
ir nepasidarei galo?
Nuvyliau tave? piktai paklaus Aiv.
iulba ulba balandl, paaipiai suulbjo paplonins bals.
Palik mane ramybje, Erikai.
Mergina paspartino ingsn.
Ei ei, tik ne dabar, ploni pirtai stipriai suspaud rie. Taip lengvai
mans neatsikratysi, Aive. Tu ir a mudu turime daug bendra.
Tarp ms nra nieko bendra! atr traukdama rank.
Gregoris, primin kilsteldamas vien pirt. Narkotikai, ities
antrj. Ir mes abu esame aidimo Kas pirmas ds kojas empionai,
pakrutino trei pirt. Taigi matai, mes dabar biiuliai.
Aiv ramiai ingsniavo tolyn, nors norjosi bgte bgti. Erikas trepsjo greta.
Pasakyk savo biiuliui, kalbjo jis, kas tave privert taip pasielgti? K
galvojai matydama link savs lekiant traukin? Kur taip apsineei? Ar ve?
Aiv erzino jo klausimai. Kaip galima manyti, kad ji smoningai puol po
traukiniu? Ji prarado Tristan, bet jos gyvenime yra ir kit moni, kurie jai be
galo rpi, Filipas, motina, Suzana ir Bet, gal gale Gregoris, saugojs ir
guods j uvus vaikinui. Gregoriui taip pat teko daug igyventi, prie mnes iki
Tristano mirties nusiud jo motina. Ji mat, kaip ta mirtis Gregor skaudino ir
kartu supykd. Visika nesmon manyti, kad ir Aiv galt pasielgti taip pat.
Bet visi kalbjo kaip tik taip. Net Gregoris.
Kiek kart galiu tau kartoti, Erikai? A nepamenu, kas vyko t nakt.
Nepamenu.
Prisiminsi, atsak tyliai juokdamasis. Anksiau ar vliau prisiminsi.
Tai pasaks jis atsitrauk ir apsisuko, kaip uo, prijs savo vald rib. Aiv,
nekreipdama dmesio smalsius vilgsnius, nujo link savo ir draugi spinteli.

Vylsi, kad vadinis kursas vyresni klasi mokiniams baigsi ir Bet su Suzana
bus laisvos.
Aivei nereikjo irti numerius, kad rast naujj Suzanos Goldtein
spintel. Nors draugs ia dar nesimat, spintel i tolo dvelk mgstamiausiais
jos kvepalais, mat viduje buvo pastaiusi neusukt buteliuk, tad kvapas ir
parod Aivei keli, kaip ir daugeliui vaikin, kuriems magjo palikti Suzanai
meils laikelius. Neseniai draug m susitikinti su trimis naujais vaikinais,
taiau Bet su Aive inojo, kad ji taip elgiasi tik nordama priversti Gregor
pavyduliauti.
I Bets van Deik spintels, met esanios ariau Aivs, taip pat kyojo
popieriaus kratelis, tik vargu ar nuo kokio simyljusio grauolio. Veikiausiai
Bet privr durelmis dar vieno karto, aistromis pulsuojanio romano puslap,
vieno i daugelio, marginani jos ssiuvin.
Aiv prijo prie savo spintels ketindama pasidti naujus vadovlius. Pritpusi
surinko skaiius ir atidar dureles. Viduje buvo priklijuota Tristano nuotrauka
ta, kuri persekiojo j jau tris savaites. Sekundei jai um kvap. Kaip ji ia
pateko?
Mergina kartligikai perkrat galvoje ryt, kur buvo ir k veik: klass
valandl, paskui bendras mokyklos susirinkimas, tada mokyklos parduotuv ir
galiausiai apsilankymas pas socialin pedagog. Dar kart perbgo mintimis i
dien, bet neprisimin, kad bt klijavusi nuotrauk prie dureli. Gal ji ities
ijo i proto?
Aiv usimerk ir atsirm dureles. A beprot, pagalvojo. Tikrai
kvaiteljau.
Ar a kvaiteljau, Gregori? paklaus prie tris savaites stovdama savo
miegamajame. Buvo k tik grusi i ligonins. Drebaniomis rankomis laik
Tristano nuotrauk. Gregoris velniai pam j i merginos ir padav Filipui, jos
devynmeiam gelbtojui.
Tu pasitaisysi, Aive. A tuo n kiek neabejoju, atsak guldydamas j lov
alia savs ir apkabindamas.
Vadinasi, manai, kad dabar esu iprotjusi.
Gregoris isisuko nuo atsakymo. Kai atjo aplankyti ligonin, Aiv pastebjo,
kad jis pasikeits. Tamss vaikino plaukai kaip visada buvo tvarkingai suukuoti,
bet malonus veidas primin kauk, kaip tada, kai ivydo Gregor pirm kart, o
viesiai pilkos akys neidav slapiausi mini.

 Man sunku k nors pasakyti, Aive, atsargiai prabilo jis. Juk negaliu inoti,
k tada galvojai, jis vilgteljo berniuk, nuotrauk statant ant komodos. Ir
Filipo pasakojimas tik dar labiau visk supainiojo.
Aivs broliukas dbteljo vaikin neslpdamas prieikumo.
Dabar, kai mes vieni, gali papasakoti, kas i tikrj atsitiko, Filipai, pasil
Gregoris.
Berniukas nuvelg dvi tuias lentynas, ant kuri anksiau stovjo Aivs
angelai. Dabar statulls pas j. Sesuo atidav su slyga, kad jis daugiau niekada
nekalbs apie angelus.
Jau pasakojau.
Pabandyk dar syk, tyliai papra Gregoris. Jautsi, kad jis sitemps.
Praau, Filipai, ities rank Aiv. Man tai labai padt.
Broliukas nesukrutjo, jos ranka taip ir liko kyboti ore. Aiv inojo, kad jam
griso bti kvoiamam: i pradi policijos, paskui gydytoj ligoninje, o kur dar
j motina ir Gregorio tvas Endrius.
A miegojau, prabilo Filipas. Kai tau prisisapnavo komaras, Gregoris
pasak, kad pabus su tavimi. Tada umigau. Bet netrukus igirdau, kad kakas
mane kvieia. I pradi nesupratau kas. Balsas liep keltis. Sak, kad tau
reikia pagalbos.
Filipas nutilo, tarsi istorija tuo ir bt pasibaigusi.
Ir?
Jis pavelg tuias lentynas ir atsitrauk.
Pasakok, paragino Aiv.
Tu pradsi ant mans aukti.
Nepradsiu, patikino sesuo. Nei a, nei Gregoris, ir ji suokalbikai
vilgteljo brol. Paprasiausiai papasakok, k prisimeni.
Tu igirdai galvoje bals, tar Gregoris, jis sak, kad Aivei reikia
pagalbos. Tas balsas primin Tristano.
Tai ir buvo Tristanas, spyrsi Filipas. Angelas Tristanas!
Gerai, gerai, nuramino j Gregoris.
Ar tas balsas pasak, kodl man gresia pavojus? paklaus Aiv. Ar balsas
pasak, kur a?
Berniukas papurt galv.
Tristanas liep apsiauti batus, nulipti laiptais ir ieiti pro upakalines duris.

Tada mes nubgome per kiem iki akmen sienels. A inojau, kad man
nepavykt nusileisti, bet Tristanas patikino, jog viskas bus gerai, nes jis su
manimi.
Aiv pajuto, kad alia stovintis Gregoris sitemp, bet vis tiek padrsinamai
linkteljo Filipui.
Buvo ities baisu, Aive, lipti tuo skardiu emyn. Vos isilaikiau. Akmenys
buvo labai slids.
Tai nemanoma, pasak suirzs ir suglums Gregoris. Vaikas negaljo to
padaryti. Net a nestengiau ten nusirabdinti.
Su manimi buvo Tristanas, primin berniukas.
Neinau, Filipai, kaip tu nusigavai iki traukini stoties, pyks ipokino
Gregoris, bet a jau pavargau klausytis t nesmoni apie Tristan. Nenoriu
daugiau j girdti.
Utat a noriu, tyliai pasak Aiv ir pajuto, kad Gregoris ugniau kvap.
Tsk, paragino ji.
Nusileid turjom perlipti per tvor. A paklausiau, kas ia dedasi, bet
Tristanas man nepaaikino. Tik pasak, kad turim tau padti. Tai a ir pradjau
lipti, bet paskui suklydau. Maniau, kad galim skristi, nes Tristanas angelas,
Gregoris paoko ir m vaikioti po miegamj, bet mes negaljom ir
nukritom nuo tos auktos tvoros, nuo paties viraus.
Aiv suiuro aprit broliuko kulkn. Berniuko keliai buvo subraiyti, nusti
mlynmis.
Tada igirdom vilpiant traukin. Mes bgom toliau. Kai priartjom,
pamatm tave ant platformos. Mes tave aukm, Aive, bet tu negirdjai.
Ubgom laiptais ir leidoms per tilt. Tada ir pamatm t kit Tristan. Su
kepuraite ir varku, kaip nuotraukoje, pasak besdamas pirtu komod.
Aiv sudrebjo.
Taigi, itar Gregoris, angelas Tristanas dabar buvo dviejose vietose su
tavimi ir kitoje bgi pusje. Jis suman pajuokauti su Aive kviesdamas pas save.
Nevyks poktas.
Tristanas buvo su manimi, pasak Filipas.
Tada kas buvo kitoje bgi pusje? paklaus Gregoris.
Blogasis angelas! atr visikai sitikins Filipas. Tas, kuris norjo, kad
Aiv mirt.
Gregoris sumirksjo.

Mergina susmuko lovos galvgalyje. Kad ir kaip keistai skambjo Filipo

pasakojimas, Aivei jis atrod panaesnis ties nei mintis, jog ji, apkvaitusi nuo
narkotik, galjo pulti po traukiniu. Be to, faktas lieka faktu: jos broliukas
kakaip atsirado stotyje ir sugebjo paskutin minut atitraukti j nuo bgi.
Mainistas pamat prieais neaik siluet ir prane per radij, kad negaljo
laiku sustabdyti traukinio.
Maniau, kad tu matei Tristan, itar Filipas.
Kodl? paklaus Aiv.
Nes atsisukai. Maniau, kad matei jo vytjim, Filipas viltingai suiuro
seser.
Aiv papurt galv.
A neprisimenu. Nepamenu nieko, kas vyko stotyje.
Gal bt daug lengviau, jei niekada ir neprisiminiau to, kas ten darsi,
paman Aiv. Bet dabar, vos pavelgia nuotrauk, pasmonje kakas ima
kirbti. Kakas tarsi neleidia jai atitraukti nuo jos vilgsnio ir t vyki
pamirti. Aiv bed akis nuotrauk ir spoksojo tol, kol vaizdas iskydo. Ji pati
nepajuto, kad m verkti.
Aive, Aive, nereikia...
Suzanos odiai grino j tikrov. Kilsteljusi galv pamat, kad draug
pritpusi prie spintels alimais. Jos lpos buvo tvirtai suiauptos, tesimat
plonyt rykiai dayta linija. Bet, jau irgi atjusi i vadinio kurso, stovjo alia
ir apgraibomis iekojo kuprinje vienkartini nosinaii. Draug pavelg Aiv
i viraus jos paios akys buvo sklidinos aar.
Man viskas gerai, itar Aiv ir dirsiodama tai vien, tai kit draug
paskubomis nusibrauk aaras. Tikrai.
Bet mat, kad merginos n per nago juodym ja netiki. mokykl j iandien
atve Gregoris, o Suzana ketino parveti. Atrod, kad visi mano, jog jai
negalima patikti automobilio, jog bet kuri minut ji galt paleisti vair ir
nugarmti nuo staios uolos.
Neturtum laikyti itos nuotraukos spintelje, patar Suzana. Anksiau
ar vliau privalsi visk pamirti. Taip tu tik...
Ji nutilo dvejodama.
Einu i proto?
Suzana atmet tankius juodus plaukus ir m aisti apvaliu auksiniu auskaru.

Anksiau ji niekada nesikuklindavo irti, k mano, bet dabar pasidar

atsargesn.
I to nebus nieko gero, Aive, galiausiai itar. Be reikalo laikai ia t
nuotrauk. Juk kiekvien kart atidarius duris primint j.
Ne a ia j prilipdiau, pasak Aiv draugei.
Suzana susirauk.
K nori pasakyti?
Ar matei mane tai darant? paklaus Aiv.
Na ne, bet turtum prisiminti... pradjo draug.
A jos nekabinau.
Suzana su Bete susivalg.
Vadinasi, pakabino kakas kitas, pasak Aiv jausdamasi utikrinta kaip
niekada. Tai mokyklin nuotrauka. Bet kas galjo j turti. A jos ia nelipinau,
vadinasi, priklijavo kas nors kitas.
Minut tvyrojo tyla. Gal gale Suzana atsiduso.
Ar mateisi iandien su socialine pedagoge? paklaus Bet.
K tik i ten, atsak Aiv udarydama spintel. Nuotrauk paliko viduje. Ji
atsistojo alia Bets. iai drabuius irgi buvo irinkusi Suzana. Taiau Bet, kad
ir kaip apsirengt, Aivei visuomet atrod lyg ipstak pelda apskritu veideliu
ir visas puses styraniais sruogelmis viesintais plaukais.
K sak ponia Brais? pasiteiravo Bet, kai draugs patrauk koridoriumi.
Nieko ypatinga. Kad lankyiausi pas j dukart per savait ir ueiiau, jei
pasitaikys itin bloga diena. Tai js abi ateisite pirmadien? paklaus Aiv
pakeisdama tem.
Suzanos akys nuvito.
Beins pokyl? Juk tai Darbo dienos1 tradicija! suuko ji, nes palengvjo
supratus, kad kalba pakrypo apie vakarl.
Draug inojo, kad pastarasis mnuo Suzanai nebuvo lengvas. Ji taip pavydjo
Gregorio dmesio Aivei, kad net buvo nustojusi su ja nektis. Vliau, kai
Gregoris papasakojo, jog seser band nusiudyti, Suzana m grautis, kad
atsuko draugei nugar. Taiau Aiv ir pati jautsi kalta dl jdviej nesantaikos.
Ji per daug suartjo su broliu. Madaug prie tris savaites iki vykio traukini
stotyje Gregoris m elgtis su Aive daug aliau veikiau kaip su seserimi, o ne
su jam patinkania mergina. Tada Suzana vl pradjo bendrauti su drauge, o

Aiv dl to tik diaugsi.

Beins pokylyje dalyvaujam nuo vaikysts, paaikino Bet Aivei.
Dalyvauja visi Stounhilio gyventojai.
Iskyrus mane, tarsteljo Aiv.
Ir Vil. Jis, kaip ir tu, ia atsikl prajusi iem, primin Bet. Pasakiau
jam apie pobv. Jis ateis.
Ateis? Aiv pastebjo, kad Bet ir Vilas vis daugiau laiko praleidia kartu.
Jis aunus vaikinas.
Tikrai aunus, kartai pritar draug.
Akimirk jos velg viena kit. Nejau Bet ir Vilas ne iaip draugai,
nusistebjo Aiv. Gal Bet, paraiusi tiek meils roman, ir pati simyljo? Nieko
keista: daugelis mergaii buvo siirjusios Vil. Aiv ir pati velgdama
tamsiai rudas jo akis... Ji staiga susizgribo ir imet i galvos t mint. Ji daugiau
niekada nesimyls.
Merginos prasispraud pro mokyklos duris. Suzana pirmoji patrauk link
automobili kelio, eiti reikjo aplink aiktel, kur treniravosi futbolo komanda.
A turiu gauti komandos lankstinuk, tar Suzana, padbsojusi kelias
minutes. O tai pradsiu seiltis dl kokio nors keturiasdeimt devintojo ir
staiga paaiks, kad jis tik antraklasis.
Grauoliukas lieka grauoliuku, losokai lepteljo Bet. Dabar
madinga vyresnms merginoms draugauti su jaunesniais.
Tik nesakykit Gregoriui, kad spoksojau, apsimestinai baimingai itar
Suzana draugms einant link automobili.
O k? Jau negalima net pasidairyti? nekaltai paklaus Bet.
Nors... Ties sakant, pasakykit. Pasakykit jam! suuko Suzana dramatikai
itiesdama rankas. Pasakyk jam, Aive, kad a smaginuosi apirindama kitus
vaikinus.
Aiv tik nusiypsojo. Nuo pat draugysts pradios Suzana ir Gregoris nuolat
kurst vienas kito aistras.
Tikrai, kodl turiau apsiriboti vienu vaikinu? ts Suzana.
Aiv inojo, kad draug apsimetinja. Nuo kovo ji iki aus simyljusi Gregor
ir vien tegalvoja, kaip pririti j prie savs.
Per Beins vakarl pradsiu rimtai dairytis, Suzana atrakino mainos
dureles. Juk inote, kad ten usimezg daugyb mokyklos roman.
O kiek roman planuoji umegzti tu? gl Aiv.

 eis.
Puiku, nudiugo Bet, galsiu aprayti dar ei sudauyt irdi
tragedijas.
Gerai, pasitenkinsiu penkiais, pridr Suzana elmikai dirsteldama
Aiv, vien atiduosiu tau, jei liausiesi galvojusi apie Tristan.
Aiv nieko neatsak.
Suzana sdo automobil, udar dureles ir atrakino keleivio dureles. Aivei
nespjus lipti Bet sugrieb jos rank. Draug prakalbo greitai ir tyliai.
Tu negali pamirti, Aive. Dar ne laikas. Bt pavojinga pamirti.
Pasmonje mergina vl pajuto t dilgiojim.
Bet staigiai atidar savo mainos dureles, oko vidun ir greitai nuvaiavo.
Suzana dirsteljo galinio vaizdo veidrodl ir susirauk.
Nesuprantu, kas atsitiko tai mergiotei. Pastaruoju metu ji okinja it
igsdintas triuis. K ji tau sak?
Aiv gteljo.
Tik dav ma patarim.
Nepasakok... Iklojo dar vien savo aikiaregyst?
Aiv tyljo.
Suzana nusijuok.
Sutik, drauge, Bet kuokteljusi. A niekada neiriu jos patarimus rimtai.
Ir tau patariau.
Iki iol a irgi neirjau, atsak Aiv. Ir abu kartus, paman ji, dl to
pasigailjau.
1 veniama pirm rugsjo pirmadien Jungtinse Amerikos Valstijose ir Kanadoje (vert. past.).

2 skyrius

Ei! Romeo! Kur tu? Rooomeooo! auk Leis.

Tristanas sek paskui Aiv plaiais Beins namo laiptais. Igirds bals
stabteljo j aiktelje ir kyteljo galv pro atdar lang.
Leis nusiypsojo. Ji stovjo gli lysvs viduryje: visose Endriaus Beinso
valdose tai buvo vienintel vieta, kur nesigrdo imtai svei su ikyl kilimliais
ir pintinmis. Sveius linksmino vidiniame kiemelyje sitaisiusi Karib stiliaus
muzikos grup. Puys aplink teniso kort buvo apkabintos popieriniais
ibintais, po jomis stovjo stalai su gaiviaisiais grimais ir lengva ukanda.
Seniau, kol dar nebuvo sutiks Aivs, kol Endrius nepritrenk vis vesdamas
Meg, Tristanas lankydavosi metiniame Beins pobvyje. Jis prisimin, koks
milinikas jam, maam berniukui, atrod baltas lentomis apkaltas namas su
rytiniu ir vakariniu ygeliais, dvigubais kaminais ir sunki juod langini eilmis.
Kaip namas i Naujosios Anglijos kalendoriaus, kur turjo jo mama.
Pamirk savo pauktyt, Romeo, kteljo jam Leis. Praiopsosi
siautuling vakarl, ypa ten, kur krmai tankiausi.
Nors prajo du mnesiai, kaip Tristanas tapo angelu, vis tiek, igirdus Leis
kalbant, pirma mintis buvo uiaupti jai burn. Taiau niekas negaljo j girdti,
nebent Leis bt materializavusi savo bals. Jis itos galios dar nra valds.
Tristanas vypteljo ir atsitrauk nuo lango. T pat akimirk, kai jis vl eng
link laipt, Aiv stabteljo ir atsisuko lango pusn.
Ir jo irdyje dar kart suibo viltis. Ji kak pajuto, paman Tristanas.
Deja, Aiv irjo kiaurai j, tuoj pasuko prie lango ir prajo visai pro pat
angel. Mergina persisvr per palang ir ilgesingai velg priek. Tristanas
stovjo alia, irjo, kaip siiebia ibintai ir tada kiek prasisklaido vasaros
prieblanda.
Aiv pasuko galv. Tristanas pasek jos vilgsn: minios pakratyje stovjo
Vilas ir dairsi po moni tankm. Staiga vaikinas pakl akis ir pavelg tiesiai
Aiv. Tristanas puikiai inojo, k Vilas mato: nuostabiai alias akis ir kupet
peius apkritusi viesi plauk.
Atrod, kad Aiv irjo Vil vis aminyb, bet staiga eng atatupsta ir

usideng rankomis skruostus. Tristanas mitriai atsitrauk. Nufotografuok j,

Vilai, nuotrauka iliks ilgiau, paman jis ir greitai nulipo laiptais.
Leis lauk vidiniame kiemelyje. Ji buvo susigalvojusi pramog: kiekvienkart,
kai bgnininkas nusisukdavo, suduodavo per lktes. Aiku, bgnininkas nemat
nei jos, nei rausvo vytjimo, kur regdavo kai kurie tikintys angelais. Leis
mirkteljo Tristanui.
A ia ne tam, kad dykiniau, primin jis.
Gerai, meiluti, imams reikalo, sutiko Leis nestipriai j niukteldama.
Nors per mones galjo praslysti kiaurai, vienas kitam tebebuvo i kno ir
kraujo.
Noriu tau parodyti vien tip, maukiant grimus netoli teniso korto, tar
Leis. Ir vl nesusilaik eidama pro Filipo namel medyje: negaljo atsispirti
pagundai stumtelti al spuokles, kai mergina su rausva suknele taiksi ant j
atsissti.
Leise, gal jau laikas elgtis kaip pridera tavo amiaus merginai?
Gerai, elgsiuosi kaip pridera, kai tik tu imsi elgtis kaip angelas! atr ji.
Man regis, a taip ir elgiuosi, nenusileido jis.
Leis papurt galv. Nors pt velnus vjelis, jos styrantys it vieliniai fuksijos
spalvos plaukai ir jo trumpai kirpti katoniniai nejudjo.
Kartok paskui mane, paliep Leis kokiai giiu mokytojos balsu: Aiv
kvpuoja, Vilas kvpuoja, a ne.
Bet traukini stotyje Aiv velg tiesiai mane, paprietaravo Tristanas,
ir a pamaniau, kad ji vl patikjo angelais. Kai trkteljau j ir Filip atgal,
buvau tikras, jog Aiv mane mato.
Jei ir mat, tai jau visk pamiro, pasak Leis.
Turiu priversti j prisiminti. Bet...
Ji per daug sutrikusi, kad tau padt, nedav baigti Leis. Bet numat
silauim, paskui atspjo, kad t nakt traukini stotyje Aivei grs pavojus. Ji
turi Dievo dovan, taiau pernelyg isigandusi, kad bt tau mediumu.
Tada Filipas.
Filipas! Oi, nereikia! Kaip manai, ar ilgai Gregoris taikstysis su vaiku,
pliaukianiu apie angel Tristan?
Ir is turjo sutikti ji teisi.
Tada telieka Vilas, pasak Leis. Ji pasitrauk atbula ir baksteljo j ilgu
raudonu nagu. Tai ar labai pavyduliauji?

 Labai, siningai atsak Tristanas ir atsiduso. Prisimink, k jautei

aktorei, kuri um tavo viet filme, tai, kuri, sakei, dvokia.
Ji dvokia, nedvejodama patvirtino Leis.
O dabar padaugink t jausm i tkstanio. Bet svarbiausia, kad Vilas nra
blogas vaikinas. Aivei su juo bt gera, o a tenoriu, kad ji jaustsi laiminga. A
j myliu. Dl jos padaryiau visk...
Pavyzdiui, numirtum, lepteljo Leis. Jau pabandei tai padaryti ir
pairk, kas ijo.
Tristanas susirauk.
Laikas tavo pusje.
Ji isiiep, tada kumteljo.
Pavelk tai ten, alia tos ponios, atrodanios taip, tarsi bt nusikirpusi ir
pasidariusi chemin ukuosen un kirpykloje. Atpasti j?
Tai Karolinos draugas, pasak Tristanas nuirdamas aukt
tamsiaplauk vyr. Jis padjo roi ant jos kapo.
Jis sutriukino Endri per teniso partij, atrod taip, tarsi mgautsi
kiekviena minute.
Ar suinojai jo vard? paklaus Tristanas.
Tomas Stetsonas. Endriaus koledo dstytojas. Jau sakiau, kam tos muilo
operos, kai galima pasivalgyti po Stounhil! Kaip manai, ar tas romanas buvo
ilgas, kartas ir slaptas? Spk, ar Endrius inojo? Ei, Tristanai!
A klausau, atsak jis, bet akis buvo smeigs mini u dvideimties
ingsni: ten kalbjosi Aiv, Vilas ir Bet.
Ak, tos meils strls, jausmingai uniniavo Leis. Vaikinas nekent, kai ji
imdavo taip maivytis. Dedu galv, Tristanai, kad merginos ivarp tave
strlmis kiaurai ir vien dien tu usilenksi kaip skylta veicariko srio
riekel.
Jis susirauk.
Graudu irti, kaip tu spoksai j didelmis unikomis akimis. O ji tavs n
nemato. Tikiuosi, vien dien...
O inai, ko tikiuosi a, Leise? paklaus Tristanas apeidamas aplink j.
Kad tu simylsi.
Mergina nustebusi sulapsjo akimis.
Tikiuosi, simylsi vaikin, nepakeniamesn u save.

Leis nusuko akis.

Ir viliuosi, kad simylsi greitai, kol a dar nebsiu baigs savo misijos, ts
Tristanas. Noriu bti alia, kad galiau ik valiai prisiaipyti.
Jis man, kad dabar Leis maikiai atsikirs, bet ji irjo pro al Aivs
kat El, kicenani per mini.
Laukiu nesulaukiu dienos, toliau kalbjo Tristanas, kada Leis Lovit
simyls kok nors tip, kuris bus ne jos nosiai.
O kodl manai, kad a nesimyljusi? sumurmjo ji, tada pasilenk Elos
pakasyti. Glost murkl kelias minutes.
Po dvej savo usitsusios misijos met Leis tapo daug itvermingesn ir
galingesn nei Tristanas. Ji sugebjo ilaikyti pirt galiukus materializuotus
daug ilgiau nei jis ir galjo pamyluoti kat.
Eik, Ela, tyliai paauk Leis ir Tristanas pamat, kad kat pastat ausis.
Leis materializavo bals.
Ela nutipeno kandin Leiss. Tristanas nusek paskui kat link stalo su
grimais ir ukandiais. Ten jau stovjo Erikas su Gregoriu. Erikas ginijosi su
draugu ir baro padavju: band tikinti juos duoti jam alaus. Leis niukteljo El
ir kat grakiai uoko ant stalo. Trijul jos nepastebjo.
Praome indel pieno.
Vien minut, panele, atsak padavjas ir nusisuko nuo Gregorio su Eriku.
Pamaius El jo akys isiplt i nuostabos.
Kat mirkteljo.
Padavjas pasisuko vaikinus.
Ar js girdjote?
Pieno, ir praau paskubti.
Dabar Erikas ir padavjas sispoksojo kat, Gregoris, stovjs u draugo,
itemp kakl.
Kas ia vyksta? nekantriai tar Erikas. Ar duosit altos arbatos?
O man patinka pienas.
Padavjas pasilenk prie kats. i miaukteljo ir nuoko nuo stalo. Leis
suprunkt, bet jau nematerializuotu balsu, todl j girdjo tik Tristanas.
Padavjas, vis dar surauks antakius, pyl Erikui altos arbatos. Tada
Gregoris mosteljo galva deinn ir jie abu su draugu vingiuodami per mini
nuingsniavo ton pusn. Tristanas nusek paskui vaikinus iki akmen sienels,

yminios vald rib.

Toli apaioje matsi mayt traukini stotis ir palei ups ving besidriekiantys
bgiai. Dabar net Tristanas sunkiai galjo patikti, kad jie su Filipu nusirabdino
ituo laitu. Nuokaln buvo stati ir akmeninga, ia vargiai galjai u ko
usikabinti, iskyrus kelias nedideles akmen atbrailas ir retus krmoknius ar
medius neaugas.
Niekaip, sumurmjo Gregoris pats sau. Tas vaikas man melavo, band
isisukti. Kas jam padjo?
Pranek, kai reiks draugijos, paaipiai mesteljo Erikas.
Gregoris pavelg j.
Pastaruoju metu danai nekiesi su savim... Erikas isiiep, o gal su
angelais?
Velniop tuos angelus, suburbjo Gregoris.
Erikas nusijuok.
Cha, gal tau reikt pradti jiems melstis. Giliai klimpai, Gregori, jo veidas
tapo labai rimtas, akys susiaurjo. Iki aus klimpai. Ir kartu trauki mane.
Kvaily! Tu pats visur klimpsti. Aminai apkvaits ir nuolat susimauni.
Klausiu tavs dar kart kur drabuiai?
O a tau dar kart atsakau a j neturiu.
Man reikia kepurs ir varko, pasak Gregoris. Ir tu man juos surasi,
antraip Dimis neatgaus pinig, kuriuos jam esi skolingas.
Gregoris i aukto pavelg draug.
Ir tu puikiai supranti, k tai reikia. Juk inai, kaip susijaudina tie narkotik
prekeiviai, jei neatgauna savo pinig.
Eriko veidas persikreip. Neigrs jis negaljo tinkamai atsikirsti Gregoriui.
Man jau bloga, suinkt jis. Vemt veria daryti u tave purvinus darbus.
Jis norjo nueiti, bet Gregoris trkteljo u rankos atgal.
Darysi, kur dsies, ar ne? Ir tylsi kaip uvis, nes tau mans reikia. Be
eilins dozs tu prapuols.
Erikas silpnai pasiprieino.
Paleisk. mus iri.
Vaikinas atleido gniautus ir apsidair. Erikas greitai atsitrauk, kad bt
saugiau.
Bk atsargus, Gregori, perspjo jis, jauiu, kad jie stebi.
Gregoris klausiamai pakl antakius ir pradjo grsmingai juoktis. Net kai

Erikas dingo i aki, jis vis dar tyliai krizeno.

Leis gteljo.
Isigimlis koki reta, iko ji.
Juodu nulydjo akimis Gregor: is lyg niekur nieko, kalbindamas sveius ir
juokaudamas, nuingsniavo per veniani mini.
Kaip manai, koks tas purvinas darbas, apie kur kalbjo Erikas? paklaus
Leis Tristano. Nudti Karolin? Sugadinti tavo stabdius? Upulti Aiv
Endriaus kabinete? ji materializavo pirtus ir kuo toliau nusvied nuo skardio
akmenl. Aiku, mes tiksliai neinome, ar Karolin tikrai nuud, ar kakas
tyia sugadino tavo stabdius.
Tristanas linkteljo.
Ketinu dar kart pakeliauti laiku Eriko smegenyse.
Leis pam kit akmenl ir numet alia savs.
Nori vl kapanotis Eriko smegeninje? Tristanai, tu iprotjai! Jau maniau,
kad ankart pasimokei. Eriko protelis kvaial sustas, per daug pavojinga, jo
atmintis tau neduos joki rodym.
Kai inosiu, kas vyko, rasiu rodym, patikino jis.
Leis papurt galv.
Ir to imsiuos tuoj pat! ipykino Tristanas. Ketinu priversti Aiv
prisiminti, kas atsitiko traukini stotyje. Surasiu Vil ir tikinsiu j man padti.
Oje! Kokia puiki mintis! purkteljo Leis. Man regis, prie penkiolika
minui kai kas tai jau sil.
Tristanas gteljo.
Ir tas kai kas eis su tavimi, jei kartais prireikt pagalbos.
Tik be juokeli, Leise, perspjo jis.
Nieko negaliu paadti, Tristanai.
Vil juodu rado netoli vidinio kiemelio, okant su Bete. Suzana ir Aiv sdjo
greta ios motinos ir irjo, kaip mokiniai i j klass strapalioja pagal reg.
Leis irgi leidosi okti: sibavo klubais, pakeldavo rankas vir galvos ir
nuleisdavo iki liemens. Ji puikiai oka, paman Tristanas. Nelauktai Leis
apsisuko ir nulingavo per vidin kiemel. Ela, matanti jos vytjim, nusek i
paskos. Vienas sveias eng atpakalias ir ukliuvs u kats lepteljo ant
ems.
Gal nori paokti? suskambo materializuotas Leiss balsas.

Vaikinas kelias sekundes spoksojo kat ir galiausiai atsistojo.

Eik, Ela, paauk Meg. Kat tingiai nubidzeno link Aivs motinos. Leis
nusek kandin jos. Ela uoko Megei ant keli, tada moteris atsilo ir m
irti okjus.
Niekas nekvieia mans okti, Mege, vl suskambo Leiss balsas.
Moteris apsuko kat ir, ipuoseltais pirtais sumusi snukut, kilsteljo.
sispoksojo augintin tarsi laukdama, kad ji prabils dar kart.
Mergaits, ar js girdjote? paklaus Meg, bet jai n viena neatsak.
Suzana sijautusi porino Aivei apie vis kiemelyje esani por santykius.
Tristanas paliko besilinksminani Leis ir eng pro mini link Bets su Vilu.
Juodu oko suglaud galvas kaip visos romantikai nusiteikusios porels, bet jis
inojo, kas suartino Bet su Vilu, Aiv.
A bijau, pasak Bet. A inau tai, ko nenoriu inoti, i anksto numatau
vykius, Vilai. Ir paraau tai, ko visai neketinau rayti.
O a pieiu paveikslus, kuri nemaniau pieti, atsak Vilas.
Noriau, kad kas nors paaikint, kas ia vyksta. Kad ir kas dedasi, tai dar
nesibaig t tikrai inau. Jauiu, kad dedasi baiss dalykai, ir kuo tolyn, tuo
viskas tik blogja. Prabundu isigandusi, mirtinai isigandusi dl Aivs. Kartais
manau, kad einu i proto.
Vilas prisitrauk mergin. Tristanas pavelg Aiv ir pamat, kad ji greitai
nukreip vilgsn.
Tu neini i proto, Bete. Tiesiog turi toki Dievo dovan...
Nereikia man tokios dovanos! suriko ji.
, , jis m glostyti Betei plaukus.
Aiv mus iri, tar Bet. Ji blogai visk suprato. Geriau pakviesk j
okti.
Tristanas inojo, k tuo metu mst Vilas. Jis irjo Aiv ir galvojo, kaip
jaustsi j apkabindamas, glausdamas prie savs, paklaidindamas pirtus jos
viesiuose plaukuose. T akimirk abu galvojo apie t pat ir Tristanas
susitapatino su Vilu.
is ikart vos nesusmuko Bets glbyje.
Ir vl tas jausmas. Nekeniu jo.
Man reikia pasikalbti su Aive, pasak Tristanas ir Vilas pakartojo balsu.
Apie k? paklaus Bet.

Vaikinas suglums papurt galv.

Pakviesk Aiv okti, liep Tristanas ir Vilas vl atkartojo, tarsi tai bt
buv jo paties odiai.
Pats pakviesk! atr Bet.
Vilo andikauliai isiov. Tristanas pajuto, kaip jis prieinasi, kad Vilo
savisaugos instinktas liepia imesti sibrovl i galvos, o smalsumas grumiasi su
sveiku protu.
Kas tu? mintyse nusistebjo Vilas.
A Tristanas. Tristanas. Turi manimi patikti.
Negaliu patikti, pasak Bet.
Vilas ir ji liovsi ok, stovjo irdami vienas kit, stengdamiesi susivokti.
Jis tavyje, taip? paklaus Bet, jos balsas drebjo.
Vilas linkteljo.
Ar negali jo atsikratyti? pasiteiravo ji.
Ne!
Kodl nepalieki ms ramybje? suuko Bet.
A negaliu. Dl Aivs.
Vilas ir Bet sikibo vienas kit. Vaikinas palydjo mergin iki vidinio
kiemelio pakraio, kur sdjo Aiv.
Ar paoksi su manim? paklaus jis Aivs.
Ji dvejodama pavelg Bet.
A pavargau, pasak i, itemp draug i kds ir lepteljo jos viet.
Eik. Leisiu ioms avioms keturiasdeimto dydio pdoms pailsti.
Vilas tyldamas nusived Aiv ten, kur buvo ne taip sausakima. Tristanas
jaut, kaip dreba vaikino rankos, kai jis apkabina Aiv, jaut kiekvien nedrs
jo ingsn. Prisimin, kaip elgsi pats an pavasar, kai pirmkart band
susipainti su Aive, kai susidr su ja akis ak. Tada negaljo suregzti daugiau
nei keturi odi.
Kaip jautiesi? paklaus Vilas.
Gerai.
Puiku.
Po to sek ilga tyla. Tristanas suvok, kokie klausimai sukasi Vilo galvoje.
Jei tu ia, nebyliai pasiteiravo Vilas, kodl nesakai man, k daryti?
A ne stiklin, pasak vaikinui Aiv.

 K?
oki su manimi taip, tarsi bijotum, kad suduiu, papriekaitavo ji, alios
akys suaiaravo.
Vilas nustebs suiuro j.
Tu pyksti.
Pastebjai! atr ji. Man jau atsibodo, kaip visi su manimi elgiasi tokie
rpestingi! Tupinja tarsi bijot padaryti tai, kas imut mane i pusiausvyros.
Todl noriu kai k tau pasakyti, Vilai, beje, ir visiems kitiems. A ne i stiklo ir
nesubyrsiu. Supratai?
Manau, taip, atsak is. Ir tada neperspjs staigiai apsuko j du kartus,
atstm nuo savs ir vl pritrauk kaip jojo aisliuk. Paskui paleido rankas ir
Aiv m kristi, bet jis sugavo j paskutin akimirk, palinko vir jos ir vl
pastats prisitrauk.
Taip geriau?
Aiv nusibrauk ant veido ukritusius plaukus ir nusijuok vos atgaudama
kvap.
Truput.
Vilas nusiypsojo. Dabar abu jautsi kur kas labiau atsipalaidav. Pats laikas
j ukalbinti, pagalvojo Tristanas. Taiau k pasakyti, kad vl nesupykdyt ir
neatbaidyt?
Noriu apie kai k su tavimi pakalbti, Vilas persak Tristano odius.
Aiv truput atsitrauk, kad pavelgt jam akis, paskui greitai nukreip
vilgsn. Akys, kuriose mergina gali nusksti, taip Leis apibdino Vilo akis. tai
kodl Aiv nusisuko, paman Tristanas bergdiai kovodamas su pavydu.
Apie... Bet. Ji ne juokais sibauginusi, prakalbo u Tristan Vilas. Juk
inai, ji turi nuojaut.
inau, kad prie kelias savaites j igsdinau, tar Aiv, bet tai tebuvo...
Vilas tarsi Tristano valdoma ll papurt galv.
Bet labiau baiminasi dl ateities, o ne dl to, kas vyko tada.
K nori pasakyti? paklaus Aiv. Nors balsas skambjo piktai, Tristanas
pastebjo, kad jis dreba. Nieko daugiau neatsitiks, spyrsi ji. K turiau
padaryti, kad visus tikiniau, jog man viskas gerai?
Turi prisiminti, Aive.
K prisiminti?

 Nelaimingo atsitikimo nakt.

Tristanas pajuto, kad Vilas pasiprieino, jis nesuvok, kur link suka sibrovlis.
Kok atsitikim? nebyliai paklaus Vilas. Ar avarij, kai tu uvai?
Nelaiming atsitikim? pakartojo Aiv. Ar taip mandagiai ir atsargiai
vadini mano bandym nusiudyti?
Aive, netikk tuo! Juk inai, kad tai netiesa, Vilas kartai persak kiekvien
Tristano od.
Dabar a jau nieko neinau ir niekuo netikiu, sulemeno Aiv, jos balsas
ulo.
Pamgink prisiminti, maldavo Tristanas Vilo lpomis. Tu matei mane
traukini stotyje.
Tu ten buvai? paklaus ji nustebusi.
A visuomet esu ten, kur tu. A tave myliu!
Aiv bed akis Vil. Tristanas per vlai suprato, kad suklydo kalbdamas
savo vardu.
Vilai, tu negali.
Vaikinas nurijo gerklje strigus kamuol.
Tau reikia simylti k nors kit. A... niekada neatsakysiu tau tuo paiu.
Tristanas pajuto, kad Vil tuoj supykins.
Daugiau a niekada nieko nemylsiu, tar Aiv atlydama, taip, kaip
myljau Tristan.
Pasakyk jai, kad tai a kalbjau, ragino Tristanas.
Bet Vilas stovjo tylus ir nepratar n odio. Kitos poros atsitrenkdavo juos,
nusijuokdavo ir toliau sukdavosi aplink. Vilas laik Aiv per arti, kad ji galt
velgti jo akis. Mergina staigiai apsisuko ir Vilas leido jai nueiti.
Eik paskui j, liep Tristanas. Mes nebaigme.
Palik mane ramybje, sumurmjo Vilas ir nunarins galv nuirgliojo kit
pus.
Gregoris, atsiveds Suzan tarp okj, grieb Vil u rankos.
O tu nepasiduodi, ar ne?
Nepasiduodu? pakartojo Vilas bejausmiu balsu.
Dl Aivs, paaikino Suzana.
Tebekabini j? isiviep Gregoris.
Nemanau, kad Aiv nori, jog j kas kabint.

 Baik, erzino Gregoris. Mano saldioji nekaltoji seser mgsta koketuoti.

Ir patikk manim, ia jai nra lygi.
Nra lygi, kai reikia isisukti nuo tavo nag, paman Tristanas atsiskirdamas
nuo Vilo.
Pavyzdiui, a niekada nepasiduodu, pasak Gregoris ir paskersakiavo
Aiv, prisdusi vidinio kiemelio pakraty. Jo lpose sustingo keista ypsena ir
Suzana su Tristanu nevalingai su nerimu pavelg Aivs pusn. Nieko taip
nemgstu, kaip mergin, vaidinani nepasiekiamas.

3 skyrius

Todl, treiadienio vakar tar Aivei Filipas, a galiu vl pairti Juros

periodo park.
Todl? pakartojo ypteljusi Aiv. Palinkusi vir motinos rankos ji mitriai
dar kart nulakavo jai nagus. Mama su Endriumi rengsi eiti dar vien
labdaros rengin.
Endrius sak, kad galsiu.
Tai jis jau patikrino tavo nam darbus? paklaus Aiv.
Jis sak, kad mano rainlis apie pobv labai geras ir kad mano laki
vaizduot.
Labai geras! Laki vaizduot! pamgdiojo Meg. Nespjom apsiirti, o
po namus jau vaikto keturi pd gio profesorius.
Aiv vl nusiypsojo.
Eik ir junk vaizdo magnetofon, pasak ji Filipui. Kai tik mes su mama
baigsime, a nulipsiu.
Laimei, ji laiku pakl teptuk, nes Filipas staigiai strykteljo ir idm, o
sujudinta lova suspyruokliavo taip, kad Aiv su mama vos nem okinti.
Kai berniukas dingo u dur, Meg sunabdjo Aivei:
Gregoris sak, kad jis vakar liks namie, jei dl Filipo kilt sunkum...
Aiv susirauk: iki iol ji visuomet susitvarkydavo su Filipu daug geriau nei
mama ar Gregoris.
...ar jei pasijustum, na, inai, nekaip...
Aiv suprato, k norjo pasakyti motina jei ims kamuoti slogios, beprotikos
mintys, jei pradsi galvoti apie saviudyb. Mama garsiai neitar i odi,
taiau galvojo apie dukr t pat, k ir visi kiti. Beprasmika prietarauti, tad
Aiv paprasiausiai patyljo.
Kaip grau i Endriaus puss, kad padjo Filipui paruoti nam darbus,
tepasak ji.
Endrius rpinasi jumis abiem tavimi ir Filipu, atsak motina. Ketinau
apie tai su tavimi pasikalbti, bet kai viskas taip, na, inai, tos pastarosios trys
savaits...

 Mama, gali sakyti man visk.

Endrius padav vaikinimo dokumentus.
Aivs ranka sudrebjo ir ji rykiai raudonu laku itepliojo mamai krumpl.
Tu juokauji.
Mes pradjome Filipo vaikinimo procedr, pasak mama valydamasi
krumpl. Bet tau greitai bus atuoniolika, todl pati sprsk, k ketini daryti.
Aiv neinojo, k sakyti. Jai buvo smalsu, ar apie vaikinim ino Gregoris ir,
jei ino, k apie tai mano. Jo tvas turs du snus, negana to, ilgainiui darosi
aikiau, kad Endrius vis labiau mgsta Filip.
Endrius nori, kad inotum, jog ia visuomet bus tavo namai. Mes labai tave
mylime, Aive. Niekas labiau tavs nemyls, greitai ir nervingai suneko
motina. Eis dienos ir tu imsi jaustis vis geriau. Patikk manimi, mieloji. mons
simyli ne vien kart, Meg kalbjo greiiau ir greiiau. Vien dien sutiksi
ypating vaikin ir vl bsi laiminga. Praau, patikk manimi, meld ji.
Aiv usuko lako buteliuk. Kai atsistojo, motina liko sdti ant lovos, moteris
susirpinusi velg dukter, rankos raudonai nulakuotais nagais bejgikai
guljo skreite. Aiv pasilenk ir velniai pabuiavo motin kakt, kur susibgo
visos rpesio rauklels.
Man jau geriau, pasak ji. Eik, idiovinsiu it groyb plauk
diovintuvu.
Kai Meg su Endriumi ijo, Aiv sitais svetainje ant sofuts ir m irti,
kaip siautja Juros periodo dinozaurai. Po galva pasikio pagalv, kojas pasidjo
ant emo suolelio, ant grind sdintis broliukas atsirm j nugara. Ela uoko
ant ilg Aivs koj ir isidriek, veln snukut pasidjo merginai ant kelio.
Aiv isiblakiusi paglost kat. Pastarosiomis dienomis ji pavargo nuolat
apsimetinti, ypsotis ir visiems aikinti, kad jai viskas gerai, todl veikiai pajuto,
kaip apsunko vokai. Audrai mus drebinti Juros periodo park, mergina umigo.
Nesibaigianiame sapne mokyklos vaizdai keit vienas kit, vis pasirodydavo
apvalus kaip bandel ponios Brais veidas su maomis tirianiomis akimis, tai
irykjaniomis, tai vl iblunkaniomis. Aiv sdjo klasje, paskui atsidr
koridoriuje klaidiojo begaliniais jo labirintais. Prie sien i abiej pusi
stovjo isirikiav mokytojai ir mokiniai, jie nenuleido nuo jos aki.
Man viskas gerai. A laiminga. Man viskas gerai. A laiminga, be paliovos
kartojo ji.

Lauke audra, jos lsm Aiv girdjo net per sienas, galingas vjas
drebino mr. tai ji jau stovi lauke ir stebi siautjani stichij, vjas plia
glenus geguio lapus, akos braio raalo juodumo dang.
Ji nebejo vairavo. uorai buvo tokie stiprs, kad sibavo automobil, dang
perr aibas. Aiv inojo, kad pasiklydo. Staiga j apm baim ir tas jausmas
vis stiprjo. Ji neinojo, kur vaiuoja, bet siaubas sukaust, tarsi ji artt prie
kako neivengiamai baisaus. Staiga i u poskio pasirod raudonas harlis.
Motociklininkas trumpam pristabd. Aiv pagalvojo, kad jis ketina padti, bet
motociklininkas tik padidino greit. Ji pasuko u poskio ir pamat lang.
Mergina atpaino t lang, didel stiklo staiakamp su kitapus dluojaniu
tamsiu eliu. Automobilis pradjo vaiuoti greiiau. Ji lk link stiklo. Band
sustabdyti, ugul stabdius, kartligikai spaud pedal, taiau automobilis
nestojo. Lk visu greiiu! Durels atsidar ir Aiv isirito lauk. Ji svyravo, vos
galjo isilaikyti ant koj, pagalvojo, kad griuvo pro didiul staiakamp lang.
Pasigirdo ilgas, riantis traukinio vilpukas. Tamsus elis, dluojantis
kitapus lango, grsmingai artjo. Aiv ities rank. Stiklas sprogo traukinys
rsi j. Akimirk laikas sustojo, sutrkinjs stiklas pakibo ore tarsi
varvekliai, milinikas traukinys irgi sustingo prie mirtinai j pritrkdamas.
Kakieno rankos trkteljo Aiv atgal. Traukinys pralk pro al, stiklo uks
itirpo ir susigr em. Audra prajo, nors liko tamsu toks dangus bna
prie aur. Aiv svarst, kieno rankos stiprios kaip angelo trkteljo j
atgal. Pavelgusi emyn pamat, kad laikosi sikibusi Filip.
Mergina negaljo atsistebti supania tyla. Gal ities tuoj brk, mat irjo
veln vytjim. Jis vis stiprjo, itso, primin mog, krateliai aiaravo
spalvomis. Tai ne saul. Ta viesa suild ird. vytjimas vis glaudiau glb j
ir Filip.
Kas ia? paklaus Aiv. Kas ia? ji n kiek nebijojo. Pirmkart per tiek
laiko irdyje siieb viltis. Kas ia? suuko stengdamasi neprarasti vilties.
Tai a, Gregoris, jis budino Aiv purtydamas i vis jg. Gregoris!
Vaikinas sdjo alia ant sofuts spausdamas rankose jos platakas. Filipas
stovjo prie ono ir laik vaizdo grotuvo nuotolinio valdymo pultel.
Tau vl prisisapnavo, pasak Gregoris. Jis buvo sitemps. Akys dmiai
velg jos. Maniau, tavo komarai baigsi. Prajo trys savaits, tad
pagalvojau...

Aiv trumpam usimerk. Ji troko vl ivysti t vies, t palaiming

vytjim. Norjo pabgti nuo Gregorio ir vl igyventi vilt. brolio balsas
sugriov tikjim jai nespjus siiebti.
Kas tau? paklaus jis merginos. Kas yra, Aive?
Ji neatsak.
Kalbk su manim! tar jis. Praau, jo balsas suvelnjo, m maldauti.
Kodl tu tokia? Ar susapnavai k nauja?
Ne, vis dlto jo akyse Aiv pamat abejon. Tik i pradi. Prie
vaiuodama per audr a vaikiojau mokyklos koridoriais ir visi mane
spoksojo.
Spoksojo, pakartojo jis. Ir tai viskas?
Ji linkteljo.
Numanau, kaip tau buvo sunku pastarosiomis dienomis, pasak Gregoris
velniai braukdamas pirtu per skruost.
Aiv troko, kad Gregoris palikt j vien. Su kiekviena akimirka, praleista
alia brolio, sapno vytjimas ir iebta viltis blso.
inau, kaip sunku itverti tas paskalas mokykloje, pridr Gregoris. Jo
balsas buvo kupinas uuojautos.
Aiv nenorjo nieko girdti. Jei vl atgaut vilt, jai nereikt nei jo, nei
niekieno uuojautos. Mergina usimerk tikdamasi, kad taip atsikratys
Gregorio, taiau jaut, jog is spokso j lygiai kaip visi kiti.
Nustebau, kad nieko nesapnavai i traukini stoties.
A irgi, atsak ji atsimerkdama. Kain, ar jis taria, kad ji tai nuslp?
Gregori, a gerai jauiuosi, tikrai. Grk ir usiimk tuo, k darei.
Aiv negaljo pasakyti, kodl visko nepapasakojo. Gal todl, kad Gregoriui
esant alia vytjimas vis silpnjo.
A taisiausi uksti, pasak jis. Gal ir tu nortum?
Ne, ai.
Gregoris linkteljo ir susirpins ijo i kambario. Aiv palauk, kol igirdo j
bildant virtuvje, tada lepteljo ant grind alia brolio. is vl buvo beds akis
film.
Filipai, velniai kreipsi ji, t nakt traukini stotyje... po to, kai mane
igelbjai, ar matei kak panaaus mirguliuojani vies?
Filipas atsisuko j iplts akis.

 Tu prisimeni?!
, Aiv sunairavo virtuvs pusn klausydamasi, ar Gregoris vaikto. Ji
atsirm suoliuk ir paband galvoje surikiuoti regtus vaizdus. Prie akis
ikilo sapne matytas vytjimas, bet dabar regjo j traukini stotyje, ant
platformos, netoli Filipo ir jos. Ar tai tik jos vaizduot, ar ji pagaliau pradeda
prisiminti?
Ir kaip atrod tas vytjimas? paklaus brolio. Ar jis judjo?
Filipas trumpai pamst.
Jis vaikiojo aplink mus ratu.
Lygiai taip sapnavau, tar Aiv. Tada atsisuko ir pridjo prie lp pirt.
Kai po minuts vl eng Gregoris, Filipas su seserimi sdjo susiglaud,
smeig akis ekran.
Pamaniau, kad arbata pads tau nusiraminti, pasak Gregoris pritpdamas
alia jos ir tiesdamas ilt puodel. Filipui padav okoladinio grimo.
O, ai, patenkintas padkojo berniukas.
Gregoris linkteljo ir vl atsisuko Aiv.
Nenori?
A, taip. Puiku... ai, sumikiojo sutrikdyta k tik prie akis msteljusio
dvejopo regjimo: Gregoris ia ir dabar ir Gregoris, stovintis jos miegamajame.
Kai m i jo rank puodel, ivydo tiesiant jai kit puodel garuojanios
arbatos. Paskui pamat j sdint alia ant lovos ir keliant puodel prie jos lp,
raginant gerti.
Gal nortum ko nors kito? paklaus Gregoris.
Ne, tiks ir itai.
Ar ji pradeda prisiminti t nakt? Ar galjo Gregoris jai sugirdyti arbatos su
kvaialais?
Atrodai iblykusi, pasak jis ir paliet nuog jos rank. Tu alta kaip
ledas, Aive.
Jos ranka buvo paiurpusi. Gregoris brauk per j pirtais auktyn emyn.
Aiv prisimin, kokie stiprs jo pirtai. Po Tristano mirties brolis daug kart
glaud j glbyje, taiau dabar ji pirm kart pajaut jo gniaut tvirtum.
Vaikinas irjo pro al, televizoriaus ekran, mog, kur traik
dinozauras.
Gregori, man skauda.

Jis greitai paleido jos rank ir atsitp prieais. I viesiai pilk vaikino aki
buvo nemanoma iskaityti, k jis galvoja.
Vis dar atrodai lidna.
A tik pavargusi, paaikino Aiv. Pavargau nuo to, kad mons nuolat
spokso mane, laukia... pati neinau ko.
Laukia, kol pali? velniai paband spti jis.
Veikiausiai, pritar ji. Nesulauks, pagalvojo. Ir nebuvau palusi, kad ir k
tu ar kiti manyt.
Ai u arbat, padkojo ji. Jauiuosi geriau. Manau, dar pasdsiu su
Filipu ir pairsiu, kaip ie vyrukai virsta dinozaur ukanda.
Gregorio lp kamputis neymiai pakilo.
Ai, pakartojo Aiv, ir k be tavs daryiau...
Jis trumpai palaik platak ant jos, tada ijo palikdamas j ir Filip irti
vaizdajuost. Igirdusi, kad jis jau lipa laiptais, Aiv likteljo arbat vazon
su gle. Filipas buvo per daug sitrauks film, tad to nepamat.
Mergina vl atsisdo ant sofos ir usimerk, band prisiminti regt
vytjim, stengsi atkurti atmintyje siiebusi vilt, dovanot jai sapno.
Ar taip gali bti? Nejau Filipas vis laik j mat? Ar angelas nusileido dl jos?
Akyse tvenksi aaros. Ar tai buvo Tristanas?
Tristanai? tyliai paauk Aiv ir suvirpjo i jaudulio. Buvo antradienio
vakaras. Ji pasislp baseino persirengimo kambaryje ir palauk, kol visur
ituts ir treneris ieis fakulteto susirinkim. Tada nenusirengusi, tik
nusimetusi batelius ulipo plonomis sidabro spalvos kopiomis. Dabar ji stovjo
ant tiltelio auktai vir vandens kaip an baland.
Nors dabar Aiv ir mokjo plaukti, vandens baim iki galo nebuvo dingusi. Ji
eng tris ingsnius priek ir pajuto, kad lenta po ja linko. Kalendama dantimis
velg ydr vanden, mirguliuojant dryiais nuo ant jo krintanios
uorescencins viesos. Ji niekada taip nemgs vandens kaip Tristanas, taiau
kaip tik vandenyje jis atskleid jai savo jausmus, kaip tik ia ji atsak jam tuo
paiu.
Tristanai? vl tyliai itar ji.
Girdjosi tik kaip zvimbia fluorescencins lempos.
Angelai, padkit man! Padkit j prisiaukti.

Aiv neitar praymo garsiai. Mirus Tristanui ji liovsi melstis angelams.

Netekusi mylimojo mergina negaljo rasti odi, netikjo, kad juos kas nors
igirs. Taiau i malda suskambo taip kartai, tarsi bt pradeginusi keli tiesiai
i irdies.
Ji eng dar du ingsnius priek.
Tristanai! paauk garsiai. Ar esi ia?
Ji nujo iki tiltelio galo ir atsistojo taip, kad pirtai buvo prie pat lentos krato.
Tristanai, kur tu? jos balsas aidu atsimu betonines sienas. A tave
myliu! suuko ji. A tave myliu!
Aiv nuleido galv. Jo ia nebuvo. Jis negali jos girdti. Reikia lipti emyn, kol
kas nors neutiko jos ia, nes vl pagalvos, kad jai ne visi namie.
Mergina per ingsn atsitrauk nuo krato. irdama pdas ltai, atsargiai
apsisuko. Kai pakl galv, aikteljo.
Kitame lentos gale oras vytjo, tarsi ten bt ne oras, o skysta viesa
pailgas vytintis stulpas primin mogaus gr. Tviskant siluet gaub
velnios, virpanios spalvos. Lygiai t pat ji mat traukini stotyje.
Tristanai, tyliai itar ji. Ities rank ir m artintis link jo. Troko, kad ir
j apgaubt tas auksinis debesis, rmintas spalvoto viesraio, tai, kas dabar
buvo Tristanas.
Pasakyk, kad tai tu. Pakalbk su manim, maldavo ji. Tristanai!
Aive!
Aive!
Nuo sien atsimu du balsai Gregorio ir Suzanos.
Aive, k ten veiki?
Ji vl puol nevilt, Gregori! Bijojau, kad taip gali atsitikti.
Aiv pavelg emyn ir pamat Gregor, jis jau buvo palypjs per du
laiptelius, ir Suzan, igstingai velgiani auktyn.
Bgu pagalbos, pasak Suzana. Surasiu poni Brais.
Palauk, sustabd j Gregoris.
Bet, Gregori, ji...
Palauk! tai buvo sakymas. Suzana nutilo.
Gana, jau ir taip pakankamai prisiklausiau apie Aiv nebt dalyk.
Susitvarkysime su ja patys.
Susitvarkysime su ja, pakartojo mintyse Aiv. Jie abu kalbjo taip, tarsi ji

bt idykaujanti mergait ar beprot, kuri negali pasirpinti savimi.

A nukelsiu j, ramiai pasak Gregoris.
Nulipsiu pati, paprietaravo Aiv. Jei man prireiks pagalbos, Tristanas
ia.
Juk sakiau, Gregori, jai nuvaiavo stogas! Visikai kvaiteljo! Ar nematai,
kad...
Suzana, suuko Aiv draugei, nejau nematai vytjimo?
Gregoris jau rabdinosi kopiomis.
ia nieko nra, Aive. Nieko, sudejavo Suzana.
irk, tar Aiv rodydama ranka. tai ten! ir pati nuvelg tiltel,
kitame jo gale jau pasirod Gregoris. Suzana teisi. Ten nebuvo nieko, ninieko
nei mirguliuojani spalv, nei auksins viesos.
Tristanai?
A Gregoris, uduss sustenjo brolis ir ities rank.
Aiv apsivalg. Ar ji ijo i proto? Nejau viskas tik pasivaideno?
Tristanai?
Gana, Aive. Lipk emyn.
Ji nenorjo eiti su Gregoriu. Troko grti prie auksins viesos, bti jos
apgaubta. Bt visk atidavusi, kad vl grt ta akimirka su Tristanu.
Eik, Aive. Neapsunkink visko.
Aiv nekent jo globjiko tono.
Ateik ia! sak Gregoris. Ar nori, kad pakviesiau poni Brais?
Aiv met vaikino pusn tming vilgsn, taiau suprato, kad nestengs jam
pasiprieinti.
Ne, galiausiai nusileido. Nulipsiu pati. Eik pirmas. Eik! A seksiu i
paskos.
Gera mergait, pasak Gregoris ir m leistis kopiomis. Aiv prijo
tiltelio krat ir apsisuko. Jau buvo bededanti koj ant pirmos pakopos, kai
Suzana suuko:
Vilai! Mes ia! Paskubk!
Apsiramink, Suzana, pasak Gregoris.
Taiau Vilas, kuris k tik eng baseino patalp, jau pamat Aiv ant tiltelio
ir bgo link Gregorio ir Suzanos.
Bet pasak, kad jos iekote, iko uduss. Ar jai viskas gerai? K ji
ketino daryti?

Aivs apmaudas virto siiu.

Jai. Ji. Kalbjosi taip, tarsi jos ia nebt, tarsi ji nieko nesuprast.
Ji kol kas dar ia! suuko i viraus. Nedrskit kalbti apie mane taip,
tarsi biau visika beprot!
Ji mano, kad Tristanas ia ir ketina jai padti, paaikino Suzana Vilui.
Kalbjo kak apie Tristano vytjim.
Vilas pavelg Aiv, i sispitrjo j. Pykio aptemdytas vilgsnis susidr su
Vilo i nuostabos iplstomis akimis. Vaikinas nuvelg lent jai u nugaros
tarytum ko iekodamas, paskui pasidair po basein, tada vl pakl akis j.
Mergina pamat, kad jo lpos sukrutjo: Tristanas? Galiausiai Vilas paklaus:
Ar sugebsi nulipti?
inoma.
Kol ji lipo, Gregoris ir Suzana stovjo prie kopi i abiej pusi, tarsi
prireikt j gaudyti. Vilas mindikavo kiek tolliau ir vis dairsi po basein.
Kai Aiv atsidr apaioje, Suzana j apkabino, nepaleisdama i glbio tuoj
kiek atsitrauk.
Mergaite, taip ir nieti tave kaip reikiant pakratyti u pakarpos, juoksi
draug, taiau Aiv pastebjo jos akyse aaras ir didiul palengvjim veide.
Gregoris prijo ir apkabins seser priglaud prie savs.
Taip mane igsdinai, Aive, pasak jis. i vos galjo kvpuoti ir vis band
isivaduoti i jo glbio, taiau Gregoris nenorjo paleisti.
Suzana udjo deln draugui ant rankos. Jos baim prajo ir dabar, matydama
t usitsus glbesiavimsi, ji toli grau neatrod patenkinta. Vilas laiksi
atokiai ir tyljo.
Parveiu tave namo, pasak Gregoris pagaliau paleids Aiv.
Nereikia, a puikiai jauiuosi, paprietaravo ji.
Bet a noriu.
Tikrai, Gregori, a veriau...
Tai man reiks kulniuoti psiai? siterp Suzana.
Gregoris atsisuko j.
Pirma nuveiu tave, Suzana, tada...
Bet man nieko neatsitiko, spyrsi Aiv.
Jai nieko neatsitiko, atkartojo Suzana. Dabar matau, kad nieko. O mudu
turime plan.

 Suzana, po to, kas atsitiko, nesitikk, kad paliksiu Aiv vien. Jei Meg
namie, tada mes...
Gal a galiau tave parveti, Aive? siterp Vilas.
O taip, ai.
Gregoris atrod suirzs.
Suzana nusijuok.
Matai, vyresnysis broli, tar ji apkabindama Gregor, tai viskas ir
isisprend. Tau nra dl ko nerimauti.
Pabsi su ja? paklaus Gregoris Vilo. Ar pasirpinsi ja, kol Meg gr
namo?
inoma, Vilas pakl akis nardymo tiltel ir pridr: A ar Tristanas,
mes pasirpinsime.
Aiv pakreipusi galv pavelg j. Suzana sukikeno, bet susizgribusi
usideng burn delnu. Gregoris n neypteljo.

4 skyrius

O, sveiki! prajus kelioms minutms pasilabino Bet. Matsi, kad ji lauk

Aivs su Vilu. Mergina sdjo prieais urakinam draugs spintel ir apsimet
nirtingai raanti. Taiau Aivei, dirsteljus Bets ssiuvin, viskas pasidar
aiku.
Jei ir toliau taip raysi, apsakymo pabaiga atsidurs pradioje, pasak ir
pasilenkusi apsuko ssiuvin.
Vilas draugikai nusijuok. Bet nuraudo.
Sutinku, i mans prasta aktor, pasak stodamasi. Tau viskas gerai?
Aiv gteljo.
Jau nebeinau, k toliau atsakinti klausim vis tiek manimi niekas
netiki.
Jai gerai, pasak Vilas ir ramindamas udjo Betei ant peties rank.
Keista, bet jo pasitikintis balsas nuramino ir Aiv.
Ji susirinko vadovlius ir trijul patrauk automobili stovjimo aiktel.
Bet jo tarp draug ir labai stengsi palaikyti pokalb. Taiau po keli minui,
kai ji nuvaiavo, tarp Aivs ir Vilo stojo nejauki tyla. Mergina atsisdo
sidabrin hond ir smeig akis priek. Vaiuojant link jos nam vaikinas prabilo
tik vien kart: paklaus, ar nenorinti, kad jis atidaryt lang.
Po pobvio Vilas mokykloje veng Aivs. Ji nusprend, kad veikiausiai j
sutrikd tas keistas pokalbis oki aiktelje. Dabar jautsi dkinga, kad jis
pamiro ididum ir ivadavo j nuo Gregorio ir Suzanos draugijos.
Ai dar kart, padkojo Aiv.
Man nesunku, atsak Vilas taisydamas skydel nuo sauls.
Aivei buvo keista, kad jis neklausinja, k ji veik ant nardymo tiltelio. Gal
nusprend, kad taip elgiasi visi beproiai? Vairuodamas neatitrauk aki nuo
kelio. Automobiliui sustojus prie sankryos Vilas perdtai susidomjo monmis,
einaniais per perj. Paskui vogiomis suskersakiavo j.
Ar tai buvo poktas? Taip? neikent Aiv. Kai pasakei Gregoriui, kad
pasirpinsi... tu ar Tristanas pasirpinsite manimi, juk pajuokavai?
Vilas pravaiavo kvartal, tik tada prabilo.

 Gregoris nesijuok, pastebjo jis.

Tai juokavai? nenusiramino Aiv muistydamasi kdje.
O kaip tau atrodo?
Koks skirtumas, kaip man atrodo, pratrko Aiv. A beprot, kuri band
nusiudyti!
Vilas staigiai pasuko vair ir sustojo kelkratyje.
A netikiu, pasak tyliai.
Utat visi kiti tiki.
Neijungs variklio udjo rankas ant vairo. Aiv apirinjo da takelius
ant j odos.
mons mgsta skleisti gandus, pasak jis, tik a labai nustebiau, jei
taip bt i tikrj.
Ji nieko neatsak.
Man regis, ramiai, pasitikdamas kalbjo Vilas, kad tikriems beproiams
niekada neatrodo, jog jie kvaitelj. Kodl tada tau atrodo?
Dl vieno mayio atsitikimo traukini stotyje! atov Aiv negaldama
numaldyti sarkazmo. Sekund prie prabildant naktiniam ekspresui.
Jis atsisuko, tamsios akys klausiamai smigo j.
Ar pameni, kaip ten atsiradai? Ar atsimeni, kad norjai okti po traukiniu?
Aiv papurt galv.
Ne. Nei vieno, nei kito. Tik atsimenu vies po to. vytjim.
T pat matei ir ant nardymo tiltelio.
Ji linkteljo.
Vis klausiu savs, kodl tu j matai, o a girdiu, pasak Vilas.
Tu j girdi? Aiv palinko ir ijung varikl. Tu j girdi?
Bet irgi.
Aivei atvipo lpa.
Bet rao apsakymus su eilutmis, ne jos kurtomis. A pieiu angelus, kai
visai neketinu to daryti, jis nubrai nematom paveiksl ant priekinio lango
stiklo. Abu manme, kad kraustoms i proto.
Aiv prisimin dien elektronikos preki parduotuvje, kai Bet para
kompiuteryje: Bk atsargi, Aive. Tau gresia pavojus. Nepasilik viena. Myliu
tave. Tristanas. Tada ji ibgo i parduotuvs siutusi ant Bets u tok pokt.
O reikjo paklausyti. Po dienos namie j kakas upuol.

 Jis tave perspjo, ts Vilas. Bet sitikinusi, kad pavojus daug didesnis,
kad patys su juo nesusitvarkysime, todl ji mirtinai bijo.
Aivei paiurpo sprando oda. Iki ano vakaro ji galvojo tik apie tai, kaip priartti
prie to vytjimo, kur man esant Tristan. Ji veng bauginamo klausimo, kodl
angelu virts vaikinas bando su ja susisiekti.
Tu privalai atsiminti, kas atsitiko, toliau kalbjo Vilas. tai k Tristanas
band tau pasakyti t vakar, kai mudu okome.
Tada jis buvo su tavimi? mintyse mergina m perkratyti visus keistus ios
vasaros vykius. Vadinasi, angelai, kuriuos pieei, ir tas angelo paveikslas, taip
primenantis Tristan...
A buvau nustebs ne maiau u tave, pasak Vilas. Bandiau tau
pasakyti, kad niekada negaliau tavs skaudinti. Taiau neinojau, kaip
paaikinti, kas atsitiko. Jis atsirado manyje. Tada man atrod, kad nieko daugiau
negaliu daryti tik pieti tuos angelus. Rankos buvo kaip nesavos.
Ji pasislinko ariau ir udjo deln Vilui ant rankos.
Manau, jis norjo tave paguosti, pridr vaikinas.
Aiv linkteljo ir sumirksjo, kad neitrykt aaros.
Atleisk, tada nesupratau. Atsipraau, kad taip siutau ant tavs, ji giliai
kvp. Turiu prisiminti. Privalau grti mintimis t nakt. Vilai, ar gali nuveti
mane traukini stot?
Jis nedelsdamas paleido varikl. Kai atvaiavo, keletas moni kaip tik lipo i
priemiestinio traukinio, atidundjusio i Niujorko. Vilas pastat automobil tik
tada, kai stotis itutjo. Jis palydjo Aiv iki laipt, vedani link pietins
platformos.
Daugiau nekalbsiu, pasak jis. Bus geriau, jei pasisukiosi viena ir
pairsi, kas i to ieis. Bet a bsiu ia pat, jei mans prireikt.
Aiv linkteljo ir ulipo laiptais. I policijos raporto inojo, kuri kolon
Filipas j rado atsirmusi atremt, patais save, t, kuri paymta raide D.
Taiau ji buvo pamirusi, kaip arti prie platformos krato stovi kolona ir kaip arti
bgi yra pati platforma. Kai pamat, irdis nusirito kulnus.
Suprato, kad turi atsiremti nugara kolon ir prisiminti, kaip viskas vyko t
nakt, taiau negaljo to padaryti. Kol kas negaljo. Aiv nuskubjo per
platform prie laipt, vedani link vir bgi einanio tilto. J perjo. Jau
stovdama ant iaurins platformos atsisuko Vil, sdint ant suoliuko ir

kantriai jos laukiant.

Mergina m vaiktinti ratais. Kas ia vyko an nakt? Jei Filipas sako ties,
kakas buvo apsirengs kaip Tristanas. Kas tik nori galjo susirasti mokyklin
vark ir beisbolo kepurait. O atsistojs elyje, ir dar su tokiais drabuiais,
bet kas bt atrods kaip Tristanas, skaitant ir Gregor.
Ji greitai imet i galvos i mint. Jai tikrai paranoja, jeigu jau ima tarinti
Gregor. Taiau jei atrodo, kad ia nagus prikis Erikas, mintis ne tokia jau ir
paranojika. Ji prisimin nakt, kai jis uviliojo Vil ant geleinkelio tilto prie
atvaiuojant traukiniui. Erikas dievina pavojingus aidimus ir gali gauti
narkotik.
Aivs mintis nutrauk ilgas, veriamas kauksmas. Tai vilp traukinys,
skriejantis pietus. Atrus garsas atsimu stat kalno lait. Ji grteljo per
pet akmenuot kalv. Negali bti, kad Filipas vienas bt pajgs ja saugiai
nusileisti, tai nemanoma. Taiau jei angelai i tikrj egzistuoja, jei ten buvo
Tristanas...
Traukinys vl suk. Aiv puol bgti, okinjo per du laiptelius ikart,
perbgo tilt ir nusileido kitoje pusje. Girdjo, kaip dunda traukinys, netrukus
ivydo ir jo viesas, blykias dienos viesoje. Tai buvo vienas i didij
geleinkeli bendrovs Amtrak traukini, jis pralekia nesustodamas.
Ji pribgo prie kolonos, atsirm j nugara ir uhipnotizuota baltos traukinio
akies sustingo prie platformos krato. Sstatui artjant irdis dausi vis
stipriau. Ji prisimin Filipo pasakojim apie kalvon kylant traukin tada jis
iekojo jos. Dabar tviskantys kontrai grumjo tiesiai j, platforma po kojomis
drebjo. Jai atrod, kad virpantis knas tuoj ilakstys daleles.
Traukinys pralk pro Aiv kaip iplaukusi juosta.
Mergina nesusivok, kaip ilgai jis stovi u nugaros. Ji buvo sikibusi jam
rank. Aiv grteljo per pet ir pavelg vaikin.
Diaugiuosi, kad nenuokai, pasak kreivai ypteldamas. Tada abu
btume uv.
Aiv paleido jo rank ir atsisuko.
Ar dabar prisimeni? paklaus Vilas.
Ji pavargusi papurt galv.
Ne.
Vilas pakl rank tarsi ketindamas paliesti jai skruost. Aiv pavelg jam
akis, jis skubiai atitrauk rank ir grdo kien.

 Eime i ia, tar jis.

Aiv nusek paskui Vil iki automobilio, eidama vis vilgiojo atgal bgius.
O jei Gregoris ir Erikas veik ivien? Bet vis tiek negaljo patikti, kad kas
nors, ir juo labiau Gregoris, nort jai bloga. Jis ja rpinosi, Aivs akimis, tikrai
nuoirdiai.
Juodu tyldami ivaiavo i automobili stovjimo aiktels. Vilas buvo panirs
savo mintis, ji irgi. Staiga Aiv itemp kakl ir parod pirtu: madaug u
penkiasdeimt metr nuo vart, alia kelio stovjo raudonas harlis.
Panaus Eriko, pasak ji.
Taip.
alia kelio jo ilgas drenao griovys, apaugs aukta ole ir krmais. Erikas
nar jame, buvo taip niks, kad nepastebjo kelkratyje sustojusio
automobilio.
Kai Vilas atidar duris, Erikas pakl galv.
Kak pametei? paklaus Vilas lipdamas i automobilio. Gal padt
iekoti?
Erikas prisideng akis nuo rykios sauls.
Ne, Vilai, ai, padkojo jis. Pameiau sen elastin virv, stipri,
praversdavo, kai reikdavo k suriti.
Tada jis pamat automobilyje Aiv ir staiga isigando, akys bgiojo nuo Vilo
prie merginos ir atgal. Erikas pamojo jiems vaiuoti.
Utruksiu tik koki minut, pasak.
Vilas linkteljo ir gro prie automobilio.
Labai jau atsidjs ieko tos senos virvs, tar Aiv, kai juodu pajudjo.
Aive, ar yra prieastis, dl ko kas nors nort tave prigsdinti ar net
sualoti? paklaus Vilas.
Apie k tu?
Ar kas nors pyksta ant tavs? O gal tau pavydi?
Ne, ne i karto atsak ji. Jau nebe, paman ji. An iem buvo kitaip:
Gregoris toli grau neapsidiaug tvui vedus Meg. Taiau jo apmaudas ir
pyktis igaravo jau prie kelis mnesius, greitai primin sau. uvus Tristanui
Gregoris elgsi kaip tikras draugas: guod, net igelbjo per silauim. Tai
Gregoris pirmasis atsirado kambaryje, igsdino upuolik, nutrauk jai nuo
galvos mai kaip tik tada, kai pasirod Vilas.

Bet ar tikrai taip viskas buvo? Gal Gregoris daug anksiau atsirado
kambaryje? Jo paaikinimas, kodl t vakar parvaiavo namo, gerokai keistas.
Staiga j nupurt iurpas. O jei tai Gregoris j upuol, bet suprats, kad
pagalb atskubjo Vilas, greitosiomis sukurp istorij?
Mintys keit viena kit, kunkuliavo kaip ledin up, galvos ir sprando oda
paiurpo. Aiv m gryti rankas. N nepajuto, kad lenkia plastikin raikl,
kur buvo pamusi nuo automobilio sdyns. Raiklis trakteljo skilo.
Ei, pasak Vilas imdamas i jos raikl ir tiesdamas rank. Bt gerai,
kad kol atvaiuosime, mano pirtai likt sveiki, pasak ypsodamasis, bet iki
tol gali isiraaluoti iki aus.
Aiv sum jo pirtus, stipriai suspaud ir nusisukusi m irti pro lang:
pro al mirguliuodami lk rykiai ali lopinliai, vasara baigsi uleisdama
viet rudens eliams.
A visuomet esu ten, kur tu. A tave myliu, atmintyje atgijo odiai.
Vilai, kai mes okome ir Tristanas buvo tavyje, pasakei... ji nutilo
dvejodama.
Pasakiau k?
A visuomet esu ten, kur tu. A tave myliu, ji pastebjo, kad Vilas sunkiai
atsiduso. Juk tai buvo Tristano odiai, ar ne? Kalbjo jis, o a nesupratau. Juk
taip?
Vilas vilgteljo sis, trikampiu skrendanias dangumi.
Taip, atsak pagaliau.
Daugiau n vienas j iki pat nam nepratar n odio.

5 skyrius

Aiv stovjo alia Filipo jo kambaryje ir apirinjo turt pilnas lentynas: tai
angel statulls, kurias jam pati atidav Tristanui uvus, pastatoma popierin
Dono Matinglio gra, Endriaus dovanotos fosilijos ir surdijs geleinkelio
bgi smaigas.
T popiet Filipas su Mege gro vos Vilas parve Aiv. Pirmiausia sesuo su
broliuku ukando, paskui ji susirinko vadovlius, o berniukas atsargiai nune
savo kambar naujausi brangenyb aptriuus paukio lizd. Aiv irjo,
kaip jis ididiai padeda j lentyn, tada ji perbrauk pirtais per angel
statulles. Viena buvo ne jos angelas su sparnais, dvintis beisbolininko
aprang.
it statull man atne Tristano draug, pasak seseriai Filipas.
Mergina angelas. Maiau j por kart.
Tu matei kit angel? Tikrai? paklaus Aiv nustebusi.
Filipas linkteljo.
Ji buvo atjusi ms didel puot.
Kaip atskyrei j nuo Tristano? vl nusistebjo Aiv.
Berniukas pagalvojo.
Jos spalva kitokia, rausvesn.
O i kur inai, kad ji mergina?
Jos figra kaip mergaits, atsak berniukas.
O.
Kaip tavo amiaus mergaits, pridr jis. Pasirauss po komiks krv
Filipas itrauk nuotrauk su keista dme. Aiv atpaino t nuotrauk: tada
Vilas pirmkart juos nufotografavo per meno festival.
Broliukas patyrinjo nuotrauk ir susirauk.
Vargu ar joje tai irsi, pasak jis.
K tai, pagalvojo Aiv.
Ar tikrai nori tik savo vandens angelo? paklaus Filipas.
Aiv troko susigrinti visas statulles.
Tik j, patikino broliuk.

Mergina nusine porcelianin angel savo kambar. it statull ji mgo

labiau u kitas. Besiplaikstantis mlynai alias apdaras pakudjo mint
pavadinti j angelo, kur pamat bdama ketveri, kai jis igelbjo j skstani,
vardu. Aiv padjo statull alia Tristano nuotraukos ir perbrauk pirtais per
glotni, glazruot figrl. Paskui paliet Tristano nuotrauk.
Du angelai. Mano angelai, pasak sau ir pakilo muzikos kambar treiame
aukte.
Ela nusek paskui j ir uoko ant mansardos lango, esanio tiesiai prieais
Aivs pianin, palangs. Aiv atsisdo ir m groti gamas, kambarys prisipild
muzikos gars. Kol pirtai bgiojo klaviais pirmyn atgal, galvojo apie Tristan:
kaip jis atrodydavo plaukdamas, kaip aplink j viesoje mirguliuodavo vandens
laai ir koks dabar atrod jo vytjimas.
Vlyva rugsjo saul liejo vidun auksin vies, primenani Tristano
vytjim. Besileidiani saul juos spalv nimbas. Aiv dirsteljo lang ir
staigiai liovsi groti. Ela tebesdjo ant palangs, taiau jos ausyts styrojo
staios, isipltusios akys spindjo. Aiv greitai atsisuko ir pavelg sau u
nugaros.
Tristanai, tyliai paauk ji.
J apgaub vytjimas.
Tristanai, vl sunibdjo mergina. Pakalbk su manim. Kodl a tavs
negirdiu? Ir Vilas, ir Bet tave girdi. Ar negali kalbti su manim?
Bet pasigirdo tik vienas garsas: Ela lengvai nuoko nuo palangs ir atkiceno
prie jos. Aivei pasidar domu, ar kat mato Tristan.
Taip, ji pamat mane pat pirm kart, kai atjau.
Igirdusi t bals Aiv neteko ado.
Tai tu. Tu tikrai esi...
Nuostabu, ar ne?
Aiv girdjo ne tik jo bals, bet ir juok abu skambjo joje. Tokiu balsu jis
kalbdavo, kai bdavo kuo nors labai susiavjs. Paskui juokas nutilo.
Aive, a tave myliu. Niekada nesiliausiu myljs.
Mergina nuleido galv ir pavelg rankas. Delnai ir pirtai skendjo blykiai
auksinje viesoje.
Myliu tave, Tristanai, ir ilgiuosi. Tu nesivaizduoji, kaip a tavs ilgiuosi.
O tu nesivaizduoji, kaip danai bdavau alia tavs, irdavau tave

miegani, klausydavausi tavo grojimo. Jauiausi kaip an iem, laukiau ir

geidiau tavs vildamasis, kad mane pastebsi.
Ilgesys jo balse privert Aiv suvirpti. Taip virpdavo jo buiuojama.
Jei turiau daugiau angelik gali, biau apmts tave brokoliais ir
morkomis, pridr jis juokdamasis.
Aiv irgi nusijuok prisiminusi, kaip per jos motinos vestuves Tristanas
apvert padkl su darovmis.
O pameni morkas savo ausyse ir krevetes nervse? Tavo avesiui
negaljome atsispirti nei Filipas, nei a, pasak ypsodamasi. O, Tristanai,
taip trokau kartu praleisti i vasar. Norjau su tavimi paplaukioti eero
viduryje, kad vandens laeliuose ant koj ir pirt galiuk atsispindt saul.
O a tenorjau bti alia tavs, pasak jai Tristanas.
Aiv pakl galv:
Noriau dabar pajusti, kaip mane apkabini.
Tu nebsi ariau mano irdies, nei esi dabar.
Aiv apkabino save tarsi suglausdama sparnus.
Tkstant kart trokau, kad galiau pasakyti tau, jog myliu. Bet niekada
netikjau, tiesiog niekada netikjau, kad man dar pasitaikys proga...
Turi tikti, Aive! viduje skambaniame jo balse igirdo baim. Tik
nesiliauk tikjusi arba negalsi mans matyti. Dabar tau mans ypa reikia, tu
n nenumanai dl ko, perspjo jis.
Dl Gregorio, atsak mergina. Rankos bejgikai nusviro skreit. A
numanau. Tik nesuprantu, kodl jis galt norti... ji susig nuo tos baisios
minties, mane skaudinti.
Tave nuudyti, itar Tristanas. Viskas, k Filipas pasakojo apie an
nakt, vyko i tikrj, tik blogasis angelas buvo Gregoris. Ir tai nebuvo pirmas
kartas, Aive. Kai tu likai viena t savaitgal...
Bet taip negali bti! suuko ji. Tik ne po viso to, k jis dl mans padar,
mergina paoko nuo suolelio ir pradjo vaikioti po kambar. Po avarijos jis
vienintelis suprato, kodl a nenoriu apie tai kalbti.
Jis nenorjo, kad tu apie tai galvotum, patikslino Tristanas. Nenorjo, kad
prisimintum t nakt ir pradtum klausinti, pavyzdiui, ar ta avarija i tikrj
buvo nelaimingas atsitikimas.
Aiv sustojo prie lango. Apaioje mat tris vieno siueto veikjus: Filipas
spardo futbolo kamuol, Endrius atvaiuoja keliu, pristabdo automobil, kad

pairt berniuk, motina eina per ol link jo.

Tai nebuvo nelaimingas atsitikimas, galiausiai pasak ji. Aiv prisimin
savo komar: ji sdi Tristano automobilyje ir niekaip jo nesustabdo kaip t
nakt, kai jie numu elni ir negaljo sustoti. Kakas sugadino stabdius.
Regis, taip.
Aiv pajuto, kad tuoj supykins. Negi Gregoris j liet, buiavo, tapo jai
artimas, kad galt nutaiks prog nesunkiai j nuudyti? Mergina negaljo
patikti.
Bet kodl? suuko ji.
Manau, reikia grti t vakar, kai buvo nuudyta Karolina.
Aiv prijo prie pianino ir ltai atsisdo. Ji kartligikai band surikiuoti
mintis.
Manai, jis kaltina mane dl savo motinos... jo motinos mirties? Tai buvo
saviudyb, Tristanai, vos pasak, pajuto tirpstant krtin ir gerkl, kylantis
siaubas ugo bet koki proting mint.
T vakar, kai ji mir, tu buvai gretimame name, primin jai Tristanas.
Manau, kai k matei lange, o jis ino, kas atsitiko, arba pats buvo prikis
nagus. Pabandyk prisiminti.
Aiv pasisteng atskirti to vakaro atsiminimus nuo komar, atsiradusi
vliau.
Maiau tik mogaus el. Pro mirguliuojant stikl niekaip negaljau jo
irti.
Bet jis tave mat.
Po truput sapnas m aikti. Aiv pradjo tirtti.
Suprantu, velniai tar Tristanas. A suprantu.
Mergina troko vl pajusti jo prisilietim kaip kakada, kai jis taip jai kalbjo.
A irgi bijau, pasak Tristanas. Ir neturiu tiek galios, kad vienas tave
apsaugoiau. Bet patikk manimi, Aive, kartu mes stipresni u j.
O, Tristanai, a taip tavs pasiilgau.
A irgi tavs pasiilgau, atsak jis. Troktu tave apkabinti, buiuoti, varyti
i proto...
Ji nusijuok.
Aive, pagrok man.
Dabar neprayk. Noriu klausytis tik tavo balso, maldavo ji. Maniau,

praradau tave aminai, o dabar tu ia...

, Aive, grok. Girdiu triukm. Kakas yra tavo miegamajame.
Aiv pavelg El, i stovjo prie laipt viruje ir spoksojo tams. Paskui
kat, paiauusi uodeg, tyliai nuslino laiptais emyn. Ten Gregoris, pagalvojo
mergina.
Ji nervingai atvert gaid ssiuvin ir m skambinti. Grojo garsiai, kad
ugot atsiminimus apie Gregorio glamones, jo skubrius buinius t vakar, kai
juodu pasiliko parduotuvje, ir kit, kai vieni buvo tamsos gaubiamuose
namuose.
Band j nuudyti? Nuud savo motin? Nesmons. Dar galt suprasti, jei
tai bt Erikas, dl narkotik atsidrs ant beprotybs slenksio. Ji prisimin
skambut, kur atsitiktinai nugirdo Gregorio kambaryje Erikui nuolat reikia
pinig narkotikams. Gal jis ketino ireikalauti pinig i Karolinos ir viskas
pasisuko ne taip, kaip tikjosi? Bet Gregoris? Dl kokios prieasties jis galt
taip siaubingai daryti?
Kaip tik tai a ir bandiau suvokti.
Aiv trumpam liovsi grojusi.
Tu mane girdi? paklaus be balso.
Savo mini nepaslpsit nei tu, nei Vilas.
Vadinasi, jis ino visk, apie k ji pastarosiomis minutmis galvojo, skaitant ir
skubrius buinius. Aiv vl m dauyti klavius.
Tristano balsas suskambo taip, tarsi bt auks jos galvoje.
Spju, kad dabar neturjau klausytis, ar ne?
Ji nusiypsojo ir pradjo skambinti ne taip garsiai.
Aive, privalome bti atviri vienas kitam. Jei mes vienas kitu nepasitiksime,
kuo dar galsime pasikliauti?
A myliu tave, Tristanai, sakau atvirai, be balso itar Aiv, kad girdt tik
Tristanas. Ji baig vien melodij ir ketino pradti skambinti kit.
Jis ijo, pasak Tristanas.
Aiv lengviau atsiduso.
Paklausyk mans, Aive. Tau reikia i ia dingti.
Dingti? K turi galvoje? paklaus ji.
Turi isikraustyti kuo toliau nuo Gregorio.
Tai nemanoma, nesutiko Aiv. Negaliu tai taip atsistoti ir ieiti. A
neturiu, kur eiti.

 Jei norsi, rasi. A papraysiu Leiss, ji angelas, kad paglobot tave. Kol
suinosiu, kas ia vyksta, ir gausiu rodym, su kuriais bt galima eiti policij,
turi i ia isikraustyti.
Ne, paprietaravo Aiv atstumdama suolel.
Taip, spyrsi jis. Tada Tristanas papasakojo jai, k suinojo keliaudamas
Gregorio ir Eriko mintimis. Jis smulkiai nupasakojo Gregorio ir motinos barn,
kaip Karolina erzino j mosuodama popieriaus lapeliu, kaip jis smog viestuv
ir is prakirto moteriai veid. Paskui Tristanas apsak Eriko prisiminimus,
triukming jo ir Karolinos scen, kilusi t audring vakar.
Dl Eriko tu neklysti, baigdamas pasak Tristanas. Jam reikia pinig, be
narkotik jis negali apsieiti. Bet a vis dar neinau, koki paslaug padar
Gregoriui.
iandien griovyje prie traukini stoties Erikas kako iekojo.
Tikrai? Vadinasi, jis isigando Gregorio grasinimo, padar ivad Tristanas
ir papasakojo gin, kur girdjo per pobv. A paseksiu juos abu. O tau kol
kas reikia dingti.
Ne, pakartojo Aiv.
Taip, ir kuo greiiau.
Ne! kart ji irk balsu.
Tristanas nutilo.
A neivyksiu, pasak ji mintyse. Aiv prijo prie lango ir pavelg senus,
vjo palenktus medius, auganius prie pat skardio. Jie per pastaruosius eis
mnesius tapo jai tokie pastami. Ji mat, kaip pavasar isprogsta raudoni
pumpurai, kaip vasar suvea tanki, alia lapija, o rudeniop leidiantis saulei
grakts siluetai nusidao auksu. ia jos namai, ia gyvena mons, kuriuos ji
myli. Ji neketina niekur i ia ivaiuoti, nepaliks Filipo ir Suzanos vien su
Gregoriu.
Suzana nieko netaria, pasak Tristanas. Kai ivaiavai su Vilu, a
nusekiau paskui j ir Gregor. Ji nekalta, sutrikusi ir visikai jam atsidavusi.
Sakai, visikai jam atsidavusi, ir nori, kad j palikiau?
Suzana tiek neino, kad jai grst pavojus, nenusileido Tristanas.
Jei a pabgsiu, laiksi savo Aiv, kaip inosime, k jis veikia? Kaip
inosime, kad nepersekioja Filipo? Berniukas gal ir nesuprato, k mat t nakt,
taiau jis visk mat, ir Gregoriui tai gali nepatikti.

Tristanas tyljo.
A tavs nematau, pasak Aiv, bet spju, kokia dabar tavo veido
iraika.
Tada igirdo j juokiantis ir pradjo juoktis kartu su juo.
O, Tristanai, inau, tu mane myli ir bijai dl mans, bet a negaliu j palikti.
Filipas ir Suzana neino, koks pavojingas Gregoris. Todl jo nesisaugos.
Jis neatsak.
Ar tu ia? paklaus ji usitsus tylai.
A mstau.
Tu slapstaisi, papriekaitavo Aiv, nes nerodai man savo mini.
Staiga Aiv upldo meil ir velnumas. Juos pakeit stipri baim, paskui
pyktis ir bead neviltis. J pagavo ir suko toks galingas jausm skurys, kad
akimirk um kvap.
Teks iek tiek atidengti savo slapt mini skraist, prakalbo Tristanas.
Dabar turiu tave palikti, Aive.
Ne. Palauk. Kada vl tave pamatysiu? paklaus ji. Kaip man tave surasti?
Na, tam nebtina stotis ant nardymo tiltelio krato.
Aiv nusijuok.
Geriau medio aka, pasak jis. Arba pastato, didesnio nei trij aukt,
stogas.
K?
Juokauju, sukrizeno. Tiesiog paauk, bet kada, kad ir kur btum, paauk
mintyse ir a tave igirsiu. Jei neateisiu, vadinasi, esu vidury kako, ko negaliu
sustabdyti, arba panirs tams. A negaliu valdyti tamsos, atsiduso jis.
Tegaliu nujausti, kada ji ueina kaip tik dabar tai jauiu, ir iek tiek laiko jai
pasiprieinti. Taiau galiausiai vis tiek prarandu smon. Taip a pailsiu. Spju,
kad vien dien tamsa praris mane aminai.
Ne!
Taip, mano meile, velniai itar jis.
Ir po akimirkos inyko.
J ugriuvusi tutuma buvo nepakeliama. Be Tristano vytjimo kambarys
nugrimzdo mlyn el ir Aiv pasijuto paklydusi prieblandoje tarp dviej
pasauli. Mergina i paskutinij stengsi nuginti abejones, kurios smelksi
ird. Ji neisigalvojo Tristanas buvo ia ir jis vl pas j gr.

Aiv paskambino kelias Bacho pjeses, sugrojo jas mechanikai, vien po kitos,
ir uvert gaidas kaip tik tada, kai paauk mama. Megs balsas skambjo
keistai. Nulipusi laiptais Aiv suprato kodl. Mama stovjo prieais Aivs
komod, prie jos mtsi sudus vandens angelas.
Mieloji, man taip gaila, pasak motina.
Aiv prijo prie komodos ir atsiklaup. Ant grind guljo kelios didesns
uks, taiau likusi statulls dalis subyrjusi smulkiausius gaballius. Angelo
nebesulipdysi.
Tikriausiai Filipas paliko j ia, pasak Meg. Padjo ant paties
kratelio. Tik nepradk sielvartauti, mieloji.
Tai a j ia atsineiau, mama. Ir nra ko sielvartauti, jau nieko nepakeisi,
pasak stebdamasi savo paios ramumu. Nekaltink savs dl to, mama.
Bet tai ne a, greitai atsak Meg. jau pakviesti tave piet ir pamaiau
ant grind angelo ukes.
Igirds j balsus Filipas kio pro duris galv.
O ne, suaimanavo berniukas, jis suduo!
Paskui Filip kambar eng Gregoris. Jis pavelg statull, tada papurt
galv ir suiuro lov.
Kalta Ela, tyliai pasak.
Taiau Aiv inojo, kas tai padar. Tas, kuris prie kelet mnesi supjaust
brangj Endriaus krsl, ir tai buvo ne Ela. Ji norjo sviesti kaltinimus jam
tiesiai veid. Troko priremti j prie sienos. Norjo, kad jis prie vis
prisipaint. Bet suprato privalanti apsimetinti. Ji tyls, kol gals priversti j
prisipainti, kad padar kur kas daugiau, ne vien sudau porcelianin angel.

6 skyrius

Met laikai, Aiv klauso. Kuo galiu jums padti?

Ar isiaikinai?
Suzana! Juk sakiau man darb skambinti tik kratutiniais atvejais. Dabar
pas mus penktadieninis ipardavimas, papriekaitavo Aiv ir dirsteljo link
dur, pro kurias kaip tik jo du pirkjai. Nedidel parduotuvl, iki lub
prigrsta kostium ir prajusi sezon preki: velykini krepeli, gargsini
kalakut ir plastikini menor, kakodl visuomet trauk pirkjus. Betina, viena
i senyv seser, susirgo, todl Liliana ir Aiv vos spjo suktis.
Bet tai ir yra kratutinis atvejis, spyrsi draug. Ar suinojai, su kuo
Gregoris vakar eina pasimatym?
A net neinau, ar jis ivis eina pasimatym. Atskubjau ia ikart po
pamok, todl po to, kai kalbjoms trei valand, nieko nauja negaliu tau
pasakyti.
Aiv nenorjo, jog Suzana jai skambint. Po susitikimo su Tristanu prajo
dvideimt keturios valandos ir vis t laik ji, kad ir kur bt, nepamiro
gresianio pavojaus. Namie Gregorio miegamojo durys buvo tiesiai prieais
josios, j kambarius teskyr koridorius. Mokykloje jis nuolat painiojosi po aki.
Tik atjusi darb pajuto palengvjim: tarp pirkj jautsi saugi ir diaugsi,
kad gali negalvoti apie brol bent itas eias valandas.
Prasta tu sekl, pasak Suzana. Jos juokas nutrauk Aivs mintis. Kai tik
pareisi namo, pradk niuktinti. Gal Filipas bus k nugirds. Noriu inoti, su
kuo ir kur, ar ilgam, kaip ji bus apsirengusi.
Klausyk, Suzana, nenoriu nieko jums vienam apie kit pasakoti. Net jei
inoiau, kad Gregoris ketina su kuo nors vakar pasimatyti, nemanau, jog tau
pasakyiau, juk nepliurpiu jam, kad tu susitikinji su Defu.
Bet tu turjai jam pasakyti, Aive! suuko Suzana. ia ir yra visa esm!
Kaip jis ims pavyduliauti, jei nieko neino!
Aiv tylomis palingavo galv ir suiuro tris bernikius, badanius
pietukais septynpd parduotuvs King Kongo model.
Parduotuvje yra pirkj, Suzana. Man reikia eiti.

 Ar girdjai, k sakiau? Noriu, kad Gregoris juodai pavyduliaut!

Pakalbsime vliau, gerai?
Nemonikai pavyduliaut, neatlyo Suzana. Kad nuo pavydo jam
aptemt protas.
Pakalbsime vliau, pakartojo Aiv ir padjo ragel.
Vis vakar Aiv, vos aptarnavusi pirkj, mintimis grdavo prie Suzanos. Ar
Gregoris draugei, jeigu ji privers j nemonikai pavyduliauti, nepadarys nieko
bloga? Ji troko, kad juodviej pora iirt, taiau tie j isiskyrimai ir susitikimai
tik kaitina jausmus.
Suzana dar labiau jo usigeist, jei pasakyiau, kad jis susitikinja su imtu
skirting mergin. Jei imiau kritikuoti Gregor, ji pult j ginti ir tik irst ant
mans.
Atjus laikui usidaryti Liliana netekusi jg klesteljo ant kds prie kasos
aparato ir usimerk.
Ar gerai jautiesi? paklaus Aiv. Atrodai visai nusivariusi nuo koj.
Pagyvenusi moteris papleknojo Aivei per rank. Ant gumbuot pirt sutvisko
jos motinos iedas, rausvas gydantis kristalas, it komand perjungiklis, koks
buvo vaigdi kelyje.
Gerai, mano mieloji, man viskas gerai. Tai tik senatv, pasak ji.
Pailsk kelias minutes. A galiu suskaiiuoti pajamas, pasak jai Aiv
imdama i savininks krv kasos eki. Udariusi parduotuv Aiv ketino
palydti Lilian iki jos automobilio. Kai pirkjai isiskirstys ir bus prigesintos
viesos, didiulis prekybos centro labirintas prisipildys eli ir tyli naresi.
vakar Aiv diaugsis net Lilianos draugija.
Tai tik senatv, vaikeli, pakartojo moteris atsidusdama. Aive, ar gali
padaryti man paslaug? Gal gali iandien udaryti parduotuv?
Udaryti? sutriko Aiv. Ir likti vienai? Taip, inoma.
Liliana atsikl nuo kds ir usimet megztin.
Rytoj ateik vliau, mieloji, pasak slinkdama dur link. Bet jau turt
atsistoti ant koj, tad mes susitvarkysime. Tu aunuol.
Man visai nesunku, tyliai pasak Aiv nulyddama akimis tolstani Lilian.
Kain kur dabar Tristanas, ar ji gali j pasiaukti?
Nebk tokia bail, subar save mergina ir nusigr sienin dut, kur
buvo viesos jungikliai. Pasuko juos ir parduotuvje pritemo, bet greitai

apsigalvojo ir vl jung pus vies. Aiv paskersakiavo persirengimo kabinas

parduotuvs gale. Norjo dar kart jas patikrinti, kad sitikint, jog ten tikrai
nieko nra, bet susitvard. Nebk paranoik, pasak sau. Bet jai vis tiek
vaidenosi, kad kakas tno persirengimo kabinose arba tyko jos prekybos
centro eliuose.
Atiduok visk, kas kasoje!
Aiv krpteljo Eriko balsas. Jo pirtas sirm jai nugar. Kakas kitas
nusijuok Gregoris. Ji atsisuko.
O, atleisk, tar is pamats, kaip persimain jos veidas. Nenorjome
tavs igsdinti.
A norjau, kvarkteljo Erikas ir spigiai sukikeno.
Pamanme, kad greitai baigsi, kaip tik vaiavome pro al, pasak Gregoris
paliesdamas jai alkn. Jo balsas buvo ramus ir iltas.
Kad susirinktume tavo piniglius, kol saugiai neurakinai, siterp Erikas.
Tai kiek ten turi?
Nekreipk j dmesio, tar brolis.
Ji ir taip nekreipia. Niekada nekreipia, pastebjo Erikas ir m raustis po
parduotuvs lentynas.
Kaip tik sumanme vakar pasilinksminti. Gal nori su mumis? pasil
Gregoris.
Aiv ispaud ypsen ir m dlioti kasos ekius.
Ai, bet iandien turiu daug darbo.
Mudu palauksim.
Mergina vl nusiypsojo ir papurt galv.
Vaiuojam, Aive, kviet Gregoris. Per pastarsias tris savaites nebuvai
niekur nosies ikiusi. Tau reikia prasiblakyti.
Ar tikrai? Aiv pakl galv ir pavelg tiesiai vaikinui akis. Tu taip
manimi rpiniesi.
Ir nesiliausiu rpinsis, atsak nusiypsodamas. Pilkos akys ir pernelyg
malonus veidas n uuominos apie tai, k galvoja i tikrj.
Dantys! suuko Erikas. Pavelk iuos kraujasiurbio dantis. Jga, jis
atpl plastikin pakuot ir sikio burn vampyro dantis, tada isiiep
draugui. Liesos rankos karojo prie on, pirtai nervingai judjo. Aiv prisimin,
kaip Gregoris plojo Erikui t nakt, kai is visus apmov ant geleinkelio tilto. Ji
spliojo, kaip toli galt nueiti Erikas, kad palinksmint Gregor ir usitarnaut

jo palankum.
Neprilygstamas aksesuaras, Erikai, gl Gregoris, kai kurios merginos
tiesiog alpsta dl vampyr, ir vylingai nusiypsojo Aivei. Ar ne taip?
Gregoris, paskutin kart bdamas parduotuvje, buvo apsirengs Drakula.
Aiv prisimin jo atkaklius buinius ir kaip pasidav jo vilionms.
Dabar jos oda kaito. Mergina jaut, kad rausta i pykio. Pirtai nevalingai
susigniau ir ji greitai paslp rankas u nugaros.
Nori paaisti? Gerai, paman ir ididiai atmet galv.
Kai kurios gal ir alpsta.
Gregoris sisiurb blizganiomis akimis jos kakl, paskui bed vilgsn
lpas, tarsi vl nort pabuiuoti.
Aive, k, po galais, darai?
Klausimas j suglumino. Balsas buvo Tristano. Mergina nepajuto, kaip jis
sibrov j, akivaizdu, kad nei Erikas, nei Gregoris negirdjo jo kalbant. Aiv
inojo, kad jos skruostai liepsnoja, todl greitai nuleido galv.
Gregoris nusijuok.
Tu paraudai.
Aiv nusisuko ir nujo nuo jo. Bet nuo Tristano pabgti negaljo.
Manai, jis nori tave pabuiuoti? su panieka paklaus Tristanas. Jau
greiiau pasmaugti! Aive, nebk kvaila. Tai apgaul.
A inau, k darau, be balso atsak Tristanui.
Gregoris nusek paskui j u prekystalio ir apkabino per liemen.
Gregori, praau, tepasak ji.
Praai? Ko? sukudjo jai aus.
Erikas ia, primin jam ir grteljo per pet. Bet vaikinas stovjo kitapus
lentyn tarp gausybs keisiausi kostium.
Be reikalo atsitempiau t Erik.
Atsikratyk Gregorio, siterp Tristanas. Atsikratyk j abiej ir urakink
duris.
Aiv atlijo nuo brolio.
Pakviesk apsaug, ts Tristanas. Paprayk, kad palydt tave iki
automobilio.
Be to, dar yra Suzana. inok, mes su ja visuomet iliksime draugs,
mergina primin Gregoriui.

 Aive! suuko Tristanas. Ar tu bent k nutuoki apie vaikinus? Tu koketuoji

ir statai save kebli padt. Dabar jis ims teisintis sena giesmel!
Mergina tyliai pakartojo:
A inau, k darau.
Suzana pernelyg lengvai pasiekiama, atsak Gregoris spausdamasis prie
Aivs. Per daug pavydi. Ji man atsibodo.
Tikriausiai daug domiau meilintis merginai, nesusilaik Tristanas, kurios
vaikin nuudei.
Aiv atlijo taip staiga, tarsi jai kas bt sudavs per veid.
Kas ne taip? paklaus Gregoris.
Aive, atleisk, greitai atsipra Tristanas, bet tu mans neklausai. Man
regis, nesupranti...
A suprantu, Tristanai, supykusi pagalvojo Aiv. Palik mane ramybje, kol
visko nesugadinau.
Apie k mstai? paklaus Gregoris. Tu tikrai palusi, patikk, jis
pirtais perbrauk jai per antak, paskui paliet skruost ir velniai nuslydo
kaklu. Tau patikdavo, kai liesdavau, galiausiai primin.
Aiv jaut, kaip auga Tristano sitis. Atrod, kad tuoj praras savitvard.
Mergina usimerk, sutelk dmes ir imet j lauk i savo mini taip toli, kaip
tik galjo.
Kai atsimerk, Gregoris dmiai irjo j.
Lauk? nustebo jis. Tu ia man?
Tau? nevalingai pakartojo mergina. Siaubinga: ji prakalbo balsu. Ne,
neprisimenu, kad biau tau k sakiusi.
Jis surauk kakt.
Tu juk mane pasti, pasak linksmai Aiv. A truput kvaiteljusi.
Jis dmesingai tebeirjo j.
Galbt.
Mergina nusiypsojo ir prajo pro j. Kitas penkiolika minui ji pernelyg
rpestingai aptarnavo Erik, padjo jam susigaudyti kostiumuose ir j prieduose,
o pati tuo metu nenuleido aki nuo parduotuvs dur gal pro al eis apsauga.
Pagaliau pasirod apsaugos darbuotojas ir ikalbingai pabarbeno rankinio
laikrodio ciferblat rodydamas, kad jau seniai po puss deimtos. Aiv j
pasikviet. Kadangi prekybos centras formaliai jau nedirbo, ji papra apsaugos

darbuotojo parodyti Erikui ir Gregoriui ijim.

Galiausiai urakino parduotuvs duris ir atsirm jas nugara, net suglebo i
palengvjimo.
Atleisk, Tristanai, atsipra ji, nors buvo tikra, kad jis jos negirdi.
Tristanas stebjo Aiv, palinkusi vir krvos eki: alia kasos aparato deg
vienintelis viestuvas ir jo viesoje jos galv gaubianti plauk aureol atrod
kaip auksin. Toliau parduotuv skendjo prieblandoje, o kampuose juodavo
tirta tamsa.
Vaikinas geid paliesti jai plaukus, materializuoti pirtus ir pajusti jos velni
od. Norjo kalbtis su ja, tiesiog pasinekti. Taiau taip ir liko pasislps, vis
dar piktas, sieids dl to, kad Aiv isvied j i savo mini.
Ji staiga pakl galv ir apsidair, tarsi bt pajutusi j esant ia.
Tristanai?
Jei bus atsiskyrs nuo jos, Aiv neigirs jo kalbant. Tik k dabar jis gali jai
pasakyti? Kad myli? Kad jinai j skaudino? Kad jam dl jos neramu?
Aiv j pamat.
Tristanai, igirds tariant vard jis vl suvirpjo. Nesitikiu, kad gri. Po
to, kai istmiau tave i savo mini, nemanau, kad vl ateisi pas mane.
Tristanas liko savo vietoje.
Ir tu neketini grti pas mane, ar taip? paklaus ji.
Igirds drebant jos bals angelas sutriko ir negaljo apsisprsti, k daryti.
Palikti j? Kad pamstyt? Jis nenorjo pyktis, be to, i nakt, turjo atlikti
vien darb.
Jei tik inotum, kaip stipriai tave myliu, pagalvojo jis.
Tristanai, tyliai paauk ji.
Dabar jis vl buvo joje, juos suved ta pati mintis: jei tik inotum, kaip stipriai
tave myliu.
Aiv verk.
Nereikia. Praau, neverk, papra jis.
Pasistenk suprasti, nebyliai maldavo ji. A atidaviau tau savo ird, taiau
ji vis dar priklauso man. Tu negali va taip ateiti ir imti man sakinti. A noriu
mstyti savo galva, Tristanai, ir pati sprsti, kaip elgtis.
Tu visuomet turjai savo galv ir visuomet pati sprsdavai, kaip elgtis,
pasak jis ir nusijuok prie savo vali. Pamenu, kai vaikiojai po mokykl

pirm dien, kaip tik tada tave simyljau, prisipaino jis. Taiau privalai
suprasti. Bijau dl tavs. K sau manai, Aive, itaip aisdama su Gregoriu?
Mergina atsistojo nuo kds ir nuingsniavo tams parduotuvs kamp. Ten
ant grind ppsojo Eriko palikta kostium krva. Kai Aiv kl juos nuo ems,
Tristanas pajuto ilkin drabui velnum.
A priimu Gregorio aidimo slygas, paaikino ji. Vaidinu vaidmen, kur
jis man priskyr: kol laikysiu j neinioje, jis visuomet bus alia mans.
Tai per daug pavojinga, Aive.
Ne! tvirtai itar ji. Gyventi su juo po vienu stogu ir vengti bendrauti
tai kas bt pavojinga. A negaliu nuo jo pasislpti, vadinasi, turiu n minutei
nenuleisti nuo jo aki, ji pam tviskani juod kauk ir prisidjo prie veido.
Privalau inoti, k jis veikia, k kalba, toliau aikino ji. Turiu sulaukti, kada jis
suklys ir isiduos. Tol, kol a ia o a, sakau tau dar kart, Tristanai, lieku ia
tai vienintel ieitis.
Yra dar vienas bdas j sekti, pasak angelas. Pasinaudoti kitu mogumi.
Vilas Gregorio draugas. Gali imti susitikinti su Vilu.
Stojo ilga tyla. Tristanas pajuto, kad Aiv kak nuo jo slepia.
Ne, tai prasta mintis, galiausiai itar ji.
Kodl? jo balsas suskambo per atriai. Tristanas jaut, kad prie
atsakydama ji stengiasi parinkti odius.
Nenoriu painioti Vilo.
Bet jis jau sipainiojs, ginijosi Tristanas. Jis ino apie mane. Jis ve
tave traukini stot, kad prisimintum, kas atsitiko.
Ir to pakaks, patikino Aiv. Nenoriu, kad jam pasakotum k nors daugiau,
ir m tvarkyti kostiumus: i pradi kiekvien ipurt, paskui sulankst.
Tu j gini, pasak Tristanas.
Teisingai.
Kodl?
O kam reikia, kad rizikuot dar vienas mogus?
Dl tavs Vilas neisigst nieko. Jis tave simyljs, odiai isprdo
savaime ir Tristanas ikart pasigailjo tai pasaks.
Taiau Aiv, aiku, ir pati tai inojo. O gal ir ne, pagalvojo. Jaut, kad kovoja
pati su savimi. Tristan suko jausm, kuri jis negaljo suvokti, skurys.
Suprato tik tai, kad ji sutrikusi.

 A taip nemanau, pasak mergina. Vilas tik draugas, ir viskas.

Angelas tyljo.
Taiau jei tai tiesa, Tristanai, bt nesininga taip su juo pasielgti. A j
apgaudiniau, vedioiau u nosies.
Ar tikrai ji atsisako dl ios prieasties, pagalvojo Tristanas. Gal Aiv bijo sau
pripainti, kad susiavjo Vilu?
Apie k mstai? K slepi nuo mans? paklaus Aiv.
Svarstau, ar esi sininga sau.
Mergina skubriai nuingsniavo per parduotuv, tarsi galt nuo jo pabgti, ir
m kabinti kostiumus, dlioti des imtytus daiktus.
Nesuprantu, kodl taip galvoji. Lyg pavyduliautum.
A pavyduliauju, atsak angelas.
K? jos balse suskambo susierzinimas.
Pavyduliauju, nra prasms to slpti, pagalvojo Tristanas.
Kas tai pasak? piktokai paklaus Aiv.
Pasak k? sukluso Tristanas.
Pasak k? aidu atsiliep balsas, tas pats, kuris k tik atrod susierzins.
Leise! suuko Tristanas. Jis nepastebjo, kada ji ia atsirado.
Taip, mielasis, Leis materializavo savo bals. Tad j girdjo ir Aiv.
Mergina apsidair po parduotuv.
ia asmeninis pokalbis, papriekaitavo Tristanas.
Na, tai, k sako ji, gal ir asmenika, lepteljo Leis vis dar materializuotu
balsu. Kai tavo pauktyt neka mintyse, a galiu girdti tik tave. Pakalbkit
dar apie pavyd! ia romantikiausias met susidrimas, o a praleidau pus
pokalbio. Paprayk savo pauktyts, kad kalbt garsiai, gerai?
Savo pauktyts? garsiai pakartojo Aiv.
Taip jau geriau, pasak Leis.
Ar ji ta rausva dm? paklaus Aiv.
Atsipraaaaaau? nuts Leis.
Tristanas pajuto, kad ima skaudti galv.
Taip, tai ji.
Dm? spjaute ispjov Leis.
Taip tave mato Aiv, pasak Tristanas. Juk inai.
O koki j matai tu? pasiteiravo Aiv Tristano.

Jis nutilo, aikiai dvejojo.

Taip, papasakok mums abiem, koki mane matai? ipokino Leis.
Angelas band sukurpti kuo objektyvesn apibdinim.
Na... penki pd... rud aki, man regis... apvalia nosimi ir tankiais
plaukais.
Puikiai padirbta, Tristanai, Leis nebuvo patenkinta. K tik apibdinai
lok, o Aivei pasak: A Leis Lovit. Manau, dabar pati gali mane apibdinti.
Tristanas jaut sitempiant Aivs prot: ji band prisiminti, kas tokia Leis
Lovit.
Vestern vaigd?
Per kambar nuskriejo plastikinis kalakutas.
Kai pagalvoju, kad varginausi dl to, jog griau ir perspiau it
pauktyt?!
Kodl ji nesiliauja vadinusi mans pauktyte?
Toks kino vaigdi argonas, pavargusiu balsu paaikino Tristanas.
Tu buvai kino vaigd? Aiv pasilenk paimti kalakuto. Vadinasi, tu
grai, tyliai itar.
Paklausk Tristano, numyk Leis.
Ar ji grai?
Vaikinas pasijaut uspeistas kamp.
A nesu moteriko groio inovas.
it kaip, vienu metu ipykino Aiv ir Leis, abi gerokai suirzusios. Aiv
nuingsniavo vien pus, Leis kit.
Kaip tu j numetei, Leise Lovit? paklaus Aiv sucypindama kalakut. Ar
Tristanas taip gali?
Leis suprunkt.
Ne, kad ir kaip nort, pasak ji. Jis vis dar mokosi materializuoti pirtus,
tapti vl i kno ir kraujo. Jam dar daug reikia mokytis. Laimei, kad turi toki
ger mokytoj mane.
Ji prijo ariau merginos. Tristanas pajuto, kaip dilgioja draugs oda toje
vietoje, kur nusileido besvoriai Leiss pirtai, ir Aivs akimis ivydo, kaip ant
rankos pamau irykjo ilgi raudoni nagai.
Kai Tristanas atsiskiria nuo tavs, pasak Leis, matau ir jauiu j kaip
mog i kno ir kraujo. Taiau kol jis nematerializuos savs, kaip a k tik

padariau, tau jis atrodys tik kaip vytjimas. Kad materializuotumeisi, reikia
daug energijos. Tristanas stiprja, taiau jei ieikvos per daug energijos, j
pasiglem tamsa.
Tu j matai ir jauti kaip mog? perklaus Aiv.
Jis gali laikyti mane u rankos, regti mano veid, atsak Leis. Jis gali...
na, tu inai.
Tristanas pajuto, kaip paiurpo Aivs oda.
Bet jis to nedar! tiesiai viesiai ir Leis. Jis iki aus tave simyljs,
ji pam skrybl ir m sukti ant pirto, ikelto vir galvos. Aivei Leis atrod
kaip rausvas rkas, vir kurio neaiku kaip sukasi skrybl.
inai, galiau neblogai pasilinksminti vaidendamasi ioje vietoje. Senos
ponios tikrai pagalvot, kad atjo Helovinas.
N negalvok apie tai, perspjo Tristanas.
Ikart atsipraau, jei pamiriu, k dabar pasakei, tar jam Leis. iaip ar
taip, a ia tam, kad perduoiau tau sensacing ini. Gregoris gavo nauj
narkotik.
Kada? nekantraudamas paklaus Tristanas.
vakar, prie jam ateinant ionai, atsak Leis ir kreipsi Aiv: irk,
k valgai. irk, k geri. Nepalengvink jam uduoties.
Mergina sudrebjo.
Ai, Leise, padkojo Tristanas. A tau skolingas, nors ir kiai nos ten,
kur nereikia, ir klauseisi to, kas ne tavo reikalas.
Kur jau ne.
Tai a esu tau skolinga, siterp Aiv.
Visikai teisingai, purkteljo Leis, ir ne tik u tai. U du su puse
mnesio, per kuriuos prisiklausiau iki valiai dsavim ir verklenim apie tave
utekt trims prastos meils poezijos tomams. Ir noriu tau pasakyti...
Leis niekada nebuvo simyljusi, nedav jai baigti Tristanas, todl ji
nesupranta...
Atsipraau! Atsipraau, usipliesk Leis. Ir kodl esi toks tikras?
Angelas nusijuok.
Taigi apie k ia a... Leis prisislinko prie Aivs. Vis tiek nesuprantu, k
tokio jis tavyje pamat.
Aiv akimirk patyljo. Galiausiai atsak:
Utat a inau, k jis mato tavyje.

 Oi, tik nereikia.

Aiv nusijuok ir atmusi skrybl m sukti ant savo pirto.
Tristanui visuomet patiko merginos, mstanios savo galva.

7 skyrius

Tristanas tyliai guljo klausydamasis Eriko kvpavimo ir kaup energij.

Dangus kitapus lango m brkti. Laikrodis radijuje rod 4:46. Vos vaikinas
ims busti, Tristanas sigaus j.
Jis jau buvo susitapatins su Eriku penktadienio vakare, kelios valandos po to,
kai is lanksi prekybos centre, ir etadienio nakt, kai gro i igertuvi. Leis
angel ne kart perspjo, kad neverta keliauti laiku smegenyse, aptemdytose
alkoholio ir narkotik. Dabar prajo dvideimt keturios valandos nuo Eriko
igerto paskutinio bokalo alaus ir Tristanas vylsi, kad kart jam pasiseks
suinoti, kok nevar darbel Gregoriui atliko draugas.
Tristanui pasisek: ankst ryt atsidrs Eriko kambaryje vienoje i lentyn
rado sen knyg apie traukinius. Materializavs pirt pervert lapus
iekodamas traukinio, panaaus t, kuris vaiuodavo pro Stounhilio stot.
Dabar stebjo miegant Erik laukdamas progos, kada gals parodyti jam
iliustracij ir abiem mus galvoti apie t pat atsidurti jo viduje. Angelas, jei
skm ir toliau jo neapleis, privers Erik nuo minties pereiti prie prisiminim tos
nakties, kai Aiv buvo apsvaiginta narkotikais ir nuveta stot.
Jis kantriai lauk, kol mirksintis skaitmeninis laikrodis skaiiavo bganias
minutes. Erikas m alsuoti negiliai, kojos nervingai sutrkiojo dabar pats
laikas. Tristanas nikteljo j, kad pabust. Vaikinas pamat ant pagalvs knyg
ir mieguistai pasuks galv sunairavo iliustracij.
Traukinys, galvojo Tristanas. vilpimas. Nusiramink. Atrodo kaip nelaimingas
atsitikimas. Bet tai nebuvo nelaimingas atsitikimas. Gregoris. Velniai raut!
iulba ulba balandl, iulba ulba...
Tristanas perbgo kuo daugiau mini, susijusi su iliustracija. Vis dlto viena
i j parod jam keli ir angelas netrukus jau velg traukin pro pramerktas
Eriko akis. Vaikinas buvo gana budrus, kad sureaguot uuomin. Tristanas
aikiai, kaip tik galjo, sivaizdavo beisbolo kepurait ir mokyklin vark, t
nakt dvtus Gregorio, tuos, kuriuos vert Erik surasti.
Erikas sitemp. Angelas akimirk pasijuto strigs belaikje tamsoje, tada
metsi priek kartu su vaikinu. io kumtyje blizgjo kakas sunkaus. Netiktai

Erik blok atgal taip staigiai, kad net susvyravo, paskui vl stumteljo priek.
Visi raumenys sitemp vaikinas su kakuo grmsi. Nuo stipraus smgio
pilv susiriet. Erikas apsidair. Kartu apsivalgs Tristanas pamat savo
prieinink Gregor.
Angelas ivydo ir keli. Gregoriui smgiuojant Erikas susvirduliuodavo tai
vien, tai kit pus. Regis, jie yra per trisdeimt metr nuo vaiavimo
traukini stot. Kol galynjosi su Gregoriu, kojos vis slidinjo ant smulki
alikels akmenli. Kakas atraus sirm rank. Tristanas suprato, kad
Erikas sikibs rakt ryul.
Kvaily-y-y, Tristanas pajuto burnoje veliantis Eriko odius. Negali
vairuoti mano motociklo. Padarysi avarij ir nuudysi mus abu. Ir bsime kartu
aminai tu, a ir Tristanas, tu, a ir Tristanas, tu, a ir Tristanas...
Usiiaupk! Duok juos man! reikalavo Gregoris pldamas raktus jam i
rankos. Metalo perrtas delnas m kraujuoti. Tu net negali nulaikyti galvos.
Tristanas staiga pajuto, kad jam darosi bloga. kalintas Eriko kne jis
atsirm harl ir stengsi nekvpuoti, kad nesusivemt. Gregoris grabinjosi
prie motociklo galo. Kak prie jo rio. Ogi vark ir kepur!
Turime i ia nedintis, tarsteljo Gregoris.
Jie vargais negalais usiropt ant motociklo. Koja, keliama per sdyn,
atrod neapsakomai sunki. Gregoris nustm Erik ant galins motociklo
sdyns, pats atsisdo ant priekins.
Laikykis!
Jis sikibo. Gregoris pasuko akceleratori ir Tristano galva atkrago atgal.
Virutinis andikaulis barkteljo apatin, akys sispaud kaukol tarsi
mayiai, sunks akmenliai. Kakas u jo vysteljo. Kai atsisuko, pamat, kad
nuo motociklo nuskriejo drabuiai, taiau nutyljo.
Vaikinai nuvaiavo link miestelio, pakilo kalv. Gregoris prie savo nam
nuoko nuo motociklo ir nuskubjo vidun. Dabar motociklas Eriko ir kartu
Tristano rankose, tik is negaljo vairuoti. Abu it pami nuskriejo kalva emyn.
Netrukus kelias pasisuko ir Erikas vaiavo kit.
Ar juodu persikl ir naujus prisiminimus? Ar jie kaip nors susij su kita
praeities dalimi? Vingiuotas kelias Tristanui pasirod pastamas. Harlis sustojo
kaip bestas ir Tristanui vl pasidar bloga: jie buvo toje vietoje, kur jis uvo.
Erikas pastat motocikl alikelje ir nulips kelias minutes apirinjo keli.
Paskui pasilenk ir m tyrinti ant vyro rinias melsvas ukes stiklo

duenas. Staiga jis pasilenk ir pam roi puokt. Gls vieios, vadinasi,
jos ia neseniai padtos. Puokt surita violetiniu kaspinu. Tok Tristanas
matydavo Aivs plaukuose. Erikas paliet neisiskleidus ros pumpur. Jo knu
perbgo iurpulys.
Viena ro, neisiskleidusi, buvo pamerkta vazoje ant Karolinos stalo. Eriko
mintys vl m okinti. Tristanas prisimin, kad tai mato ne pirm kart.
Didiulis staiakampis langas, u jo lstanti audra, Eriko baim ir auganti
neviltis visa tai Tristanui jau buvo pastama. Kaip ir seniau, praeitis skleidsi
lyg i sutrkinjusios kino juostos, vaizdas iskyds, garsus ugo jausm
bangos. Karolina velgia j ir juokiasi, kvatojasi taip, tarsi pasaulyje nebt
nieko juokingiau. Staiga Erikas sugriebia j u rank, ima purtyti, kratyti, kol
moters galva nusvyra lyg skudurins lls.
Paklausyk, tar jis. A nejuokauju! Niekam nejuokinga, iskyrus tave. Tai
ne juokai!
Tada Erikas suvaitojo. Ne baim sklido i jo sielos, ne pyktis versi lauk
degindamas sau keli pro od, o kai kas tamsesnio ir siaubingesnio, visika
neviltis. Vaikinas vl sudejavo ir atsimerk. Tristanas pamat prieais knyg su
traukinio iliustracija. Knyga atrod iplaukusi ir Erikas persibrauk delnu per
akis. Dabar jis buvo atsibuds ir verk.
Tik ne dar kart, sunibdjo jis. Tik ne dar kart.
K Erikas turjo galvoje? Tristanas to neinojo. Ko Erikas taip bijo
atsitiksiant dar kart? Ko jis vl nenori padaryti? Leisti Gregoriui nuudyti? Ar
prarasti savikontrol ir nuudyti dl Gregorio? Gal jie abu tai padar ir dabar
vienas su kitu suriti nusikaltimo saitais?
Tristanas i paskutinij stengsi ilikti smoningas ir likti su Eriku vis
pirmadienio ryt. Atsiskyr, kai vaikinas visikai isibudino, bet lydjo iki
mokyklos tikdamasis, kad persekiojantys prisiminimai paskatins j akis ak
stoti su Gregoriu. Taiau kaip nustebo pamats, kad per priepieius Erikas
kone tekinas pasileido per sausakim valgykl link staliuko, kur viena sdjo
Aiv.
Man reikia su tavimi pasikalbti.
Pamaiusi j mergina sumirksjo apstulbusi. Balti Eriko plaukai styrojo
susivl. Per vasar jis labai sulyso, balta oda aptemptame veide stirksojo

atrs skruostikauliai. Tamss ratilai po akimis primin mlynes.

Kai Aiv prabilo, Tristan nustebino netiktas balso velnumas.
Gerai. Kalbk.
Ne ia. Per daug moni.
Mergina pasidair po valgykl. Tristanas suprato, kad ji svarsto, kaip isisukti
i ios situacijos. Jis norjo slysti jos mintis ir suukti: Nedaryk to! Niekur su
juo neik! Taiau inojo, kuo tai baigsis: ji imes j i galvos, kaip padar prajus
kart.
Ar gali pasakyti, apie k ketini kalbtis? pritildiusi bals paklaus Aiv.
Tik ne ia, tar pirtais nervingai barbendamas stal.
Tada vaiuojame pas mane namo, pasil ji.
Erikas papurt galv ir nesiliov dairytis kairn deinn.
Tristanas lengviau atsiduso pamats, kad Bet su Vilu neasi padklus link
Aivs staliuko. Erikas irgi juos ivydo.
Prie seno automobilio, greitai ibr. Jis paliktas madaug per pus
mylios pietus nuo dviej geleinkelio tilt, toliau nuo ups. Lauksiu tavs ten
penkt valand. Ateik viena. Noriu pasikalbti, bet neksiu, tik jei bsi viena.
Bet a...
Ateik viena. Niekam apie tai neprasitark, jis jau kilo nuo stalo.
Erikai! suuko Aiv jam pavymui. Erikai!
Jis neatsisuko.
Ko jis norjo? paklaus Vilas ddamas ant stalo padkl. Neatrod, kad
bt pastebjs Tristan. Nei Bet, nei Aiv. Tikriausiai vytjim nustelbia
ryki, pro didiulius valgyklos langus plstanti sauls viesa, paman Tristanas.
Erikas kakoks trenktas, pasak Bet ssdamasi alia Vilo ir prieais Aiv.
Angelas apsidiaug ant nukrauto Bets padklo pamats ratinuk ir bloknot.
Jeigu ji urays jo odius, Tristanas gals bendrauti su visais trimis i karto.
K jis sak? paklaus draug. Ar kas ne taip?
Aiv gteljo.
Jis nori su manimi pasikalbti. iandien, kiek vliau.
Kodl nepasinekjo dabar? paklaus Vilas.
Geras klausimas, paman Tristanas.
Sak, nori pasikalbti akis ak, Aiv pritild bals. Turiu niekam apie tai
neprasitarti.
Bet stebjo Erik, einant link valgyklos dur. Ji prisimerk.

A juo nepasitikiu, pagalvojo Tristanas ir atspjo: Bets ir jo mintys sutapo,

tad po akimirkos jis atsidr merginos galvoje. Dar po akimirkos pajuto, kad
Bet ima trauktis.
Bete, nebijok, m raminti mergin. Tik neimesk mans lauk. Man
reikia tavo pagalbos. Aivei reikia tavo pagalbos.
Atsidususi Bet pam alia bloknoto guljus ratinuk ir m juo maiyti
obuoli tyr.
Vilas nusiypsojo ir nikteljo j paon.
Bus patogiau, jei valgysi aukteliu, tar jis.
Tada Aivs akys isiplt.
Bet vyti.
Ar tai Tristanas? paklaus Vilas.
Bet nuval ratinuk ir atsivert bloknot.
Taip, para ji.
Aiv susirauk.
Dabar jis gali kalbtis su manimi tiesiogiai. Kodl vis dar bendrauja per
tave?
Bets pirtai sutrkiojo ir ji para:
Todl, kad Bet mans vis dar klauso.
Vilas garsiai nusikvatojo.
Mergina vl ugul popieri.
Pasikliauju Bete ir Vilu, tikiuosi, jie pads man tave tikinti. Neprasidk su
Eriku, tu rizikuoji!
Pasikliauji manimi? sumurmjo Vilas.
Aive, tai pernelyg pavojinga, ikeverzojo Bet. Tai spstai. Pasakyk jai,
Vilai.
Pirmiausia turiu inoti, kas ia vyksta, spyrsi is.
Erikas papra mans susitikti su juo penkt valand prie ups, apie pus
mylios pietus nuo dviej geleinkelio tilt, paaikino Aiv.
Vilas linkteljo, atpl keupo pakel ir tolygiai ispaud jo turin ant
msainio.
Tai viskas? paklaus jis.
Erikas sak, kad ateiiau viena ir iekoiau jo prie seno automobilio, palikto
netoli ups.

Vilas kruopiai atpl antr keupo pakel, paskui garstyi. Jo lti ir

apgalvoti veiksmai erzino Tristan.
Pasakyk jai, Vilai! Apviesk prot! piktai iskrebeno Bet.
Bet vaikino nereikjo raginti.
Erikas greiiausiai ketina paspsti tau spstus, msliai pasak jis Aivei,
gal net mirtinus.
Taigi, irait Bet.
Arba ketina papasakoti ties. Galbt jis isigando ir dabar nori atskleisti tau
kai k svarbaus. Ties sakant, neinau, kuris variantas tiktinesnis, svarst
Vilas.
Kvaily! para Bet. Nedaryk to, Aive, pridr drebaniu balsu. Tai
a tau sakau, ne Tristanas.
Vilas pasisuko j.
Kas yra? paklaus jis. K tu matai?
Tristanas, tnantis merginos galvoje, irgi tai mat, ir tas vaizdinys j sukrt
ne maiau u Bet.
Tas automobilis... pradjo i. Kai tik j paminjai, miau j regti, sen
automobil, pamau grimztant dumbl. Ten vyko kakas baisaus. Matau aplink
j tams k.
Vilas sum tirtani Bets rank.
Automobilis grimzta emn kaip karstas, pasak ji. Jo stogas nupltas.
Jo bagain... Nematau, ten daug krm ir vijokli. Durys praviros, man regis,
mlynos. Viduje kakas yra.
Bets akys isiplt i baims, skruostais ritosi aaros. Vilas velniai jas
nuluost, bet ant rankos lajo kitos.
Priekini sdyni nra, toliau vapjo ji. Utat matau upakalin sdyn ir
ten kakas... mergina papurt galv.
Kalbk, velniai paragino Vilas.
Tas kakas udengtas antklode. I viraus j iri angelas. Jis verkia.
Kas po ta antklode? sunibdjo Aiv.
Nematau, pusbalsiu sumurmjo Bet. Negaliu irti!
Jos laikomas ratinukas m kartligikai bgti popieriumi:
A matau tik tai, k ir Bet. Antklods negalima nuimti.
Ar tas angelas tu, Tristanai? paklaus Aiv.

 Ne, para Bet. Tada ji grieb Aiv u rankos. Ten kakas siaubinga.
Neik! Maldauju tavs, Aive!
Paklausyk jos, Aive! meld ir Tristanas, taiau Bets ranka per daug
drebjo, kad stengt tai parayti.
Aiv pavelg Vil.
Iki iol Bet jau du kartus atspjo nesuklysdama, tar jis.
Aiv linkteljo ir atsiduso.
O jei Erikas ities turi pasakyti man k nors svarbaus?
Tada jis ras kit bd tai padaryti, pareik Vilas. Jei tikrai turi k tau
pasakyti, sugalvos kaip.
A irgi taip manau, pritar Aiv ir Tristanui nuo pei nusirito akmuo.
Tada jis lengva irdimi paliko trijul. Pavymui igirdo, kaip Aiv mintyse
klausia: Kur eini?, taiau inodamas, kad ji saugiose rankose, nesustojo. Jis
atsigavo po paskutins kelions laiku, taiau nebuvo tikras, ar dar ilgai iliks
smoningas. Kol nieko nebuvo namie, dar norjo apiekoti Gregorio kambar. Jei
rast paskutin jo sigyt partij narkotik, Aiv bent jau turt rodym, kad
brolis laiko kvaial.
Vis dlto labiausiai reikia rasti vark ir kepurait, mst Tristanas eidamas
pro mokyklos duris. Drabuiai priverst policij pergalvoti Filipo istorij. Net
vienas vienintelis plaukas, rastas ant drabui, bt svarbus kaltis prie
Gregor.
Kas nors turjo rasti tuos nuo motociklo nukritusius drabuius. Ar tas mogus
nutuok, kokie jie svarbs? Filipo pasakojimo niekas nepavieino, bet
informacija galjo nutekti. Nejau Gregorio aidime, pagalvojo Tristanas,
atsirado nenumatytas veikjas?
Bet, Aive, aimanavo Suzana, juk mes ketinome paiekoti kritolini
kurpaii rubino spalvos bateli. Tai vienintel pora visoje Naujojoje Anglijoje.
Jie tikt mano gimtadienio ventje. Ir medioti man telikusi savait!
Atleisk, atsipra Aiv imdama i urakinamos spintels kit vadovl.
inau, kad paadjau, ji perdjo rankoje laikomus vadovlius ir po vienu i j
pakio ratel. Trys minuts prie prisistatant Suzanai Aiv atsirakino spintel ir
pamat, kad Tristano nuotrauka dingusi. Jos vietoje buvo prilipintas ratelis, j ir
spjo paslpti tarp knyg.

 O gal treiadien? pasil Aiv. Rytoj po pamok turiu dirbti, taiau

treiadien galsime vaikioti po parduotuves, kol nukrisime, ir tu btinai rasi
iskirtinius batelius.
Iki to laiko mes su Gregoriu susitaikysime ir vl bsime usim.
Susitaikysite? pakartojo Aiv. Kaip suprast?
Suzana nusiypsojo.
Tai suveik, Aive, suveik kaip burtai, atsirmusi spinteles ji lenk kelius
ir m ltai slysti emyn, kol klesteljo ant grind. Su tokiais siaurais dinsais
tai beveik ygdarbis, paman Aiv. Koridoriumi einanti grupel vaikin deramai
vertino jos atletinius sugebjimus.
Kadangi tu jam nepasakei apie Def, kalbjo Suzana, a pati usiminiau.
Pavadinau Gregor Defu.
Tu pavadinai Gregor Defu? Ar jis pastebjo?
Abu kartus, atsak Suzana.
O.
Kai mes... hm... buvome kaip reikiant kait.
Suzana!
i atmet galv ir nusikvatojo tuo laukiniu, ukreiamu juoku. Pro al
einantys mons j igird visada nusiypsodavo.
Tai k Gregoris pasak? K dar? smalsavo Aiv.
Jis deg i pavydo, Suzanos akys spindjo i diaugsmo. Keista, kad dar
ms abiej nenuud!
K turi galvoje?
Suzana prisislinko prie Aivs ir palenk galv. Jos ilgi, tamss plaukai apkrito
veid tarsi skraist, po kuria galima isakyti visas paslaptis.
Antr kart mudu buvome ant upakalins sdyns, Suzana akimirkai
usimerk, kad pasinert prisiminimus. Jo veidas iblyko, paskui sprandu
m kilti raudonis. Prisiekiu, jauiau, kaip jo kraujas kaito iki imto ir daugiau
laipsni, uvir! Jis atsitrauk nuo mans ir usimojo. Pamaniau, dabar trenks,
ir akimirk ne juokais isigandau.
Suzana bed akis vyzdiai buvo isiplt i susiavjimo Aiv. i suprato,
kad tuomet draug tikrai buvo sibaiminusi, taiau dabar jai tai atrod kaip
avus, jaudinantis nuotykis, kur smagu prisiminti. Ji digauja taip, kaip kiti
prisimin apsilankym siaubo kambaryje, taiau Gregoris ne vaiduoklis i

papj ma.
Tada jis nuleido rank, ikoneveik mane keliais meiliais odeliais, persdo
nuo upakalins sdyns priekin ir pasileido lkti it iprotjs. Atidar visus
langus ir vis rk, kad nediniausi lauk. Aiku, skriejo baisiu greiiu, main
mt kair ir dein, a stengiausi sdti tiesiai, bet variausi tai vien pus,
tai kit. Jis stebjo mane galinio vaizdo veidrodlyje, kartais ivis persisukdavo
atsigrdamas mane. Netiktina, kad ms abiej neumu!
Aiv su siaubu velg draug.
Ak, drauge, liaukis. Galiausiai, kai mano dein ranka strigo kairje
palaidinuks rankovje, o plaukai apkrito veid taip, kad nieko nemaiau, jis
sultino greit ir abu pradjome juoktis.
Aiv nusvarino galv ant deln.
Taiau kai t vakar parve mane namo, toliau pliauk Suzana, pasak,
kad daugiau nenors mans matyti. Tvirtino, kad su manimi jis prarands
savitvard ir pridars beprotik dalyk, baig patenkinta, tarsi sakyt sau
didiul kompliment. Bet iki kito etadienio jis apsigalvos. Gregoris bus mano
gimtadienio ventje, kertu layb.
Suzana, tu aidi su ugnimi, spjo Aiv.
Draug nusijuok.
Tu ir Gregoris netinkate vienas kitam, pasak jai Aiv. Pavelk save ir
j. Abu elgiats kaip pamiliai.
Suzana gteljo ir vl nusijuok.
Elgiesi kaip paskutin kvail!
Draug sumirksjo eista tokio Aivs tono.
Gregorio bdas siaubingas, kalbjo toliau Aiv. Bet kas gali atsitikti. Tu
nepasti jo taip gerai, kaip a.
Nejaugi? Suzanos antakiai pakilo. O man atrodo, kad labai gerai j
pastu.
Suzana...
Ir a galiu j suvaldyti geriau nei tu, pridr ir apsidair aplink, jos akys
rjo. Taigi nepuoselk tui vili.
K?
T pat! Neapsimetink, kad nesupranti! Kai praradai Tristan, pradjai
vilgioti Gregor. Bet jis mano, ne tavo, Aive, ir tu jo i mans neatimsi!
Suzana staigiai atsistojo, nusival dinsus ir ididiai nuingsniavo

koridoriumi.
Aiv atsirm savo spintel. inojo, kad nra prasms ktelti Suzanai, ir
pagalvojo, jog gal reikt pakviesti Tristan, kad priirt jos draug. Galbt
Leis galt jiems padti? Taiau itas reikalas gali palaukti. Aiv persigalvojo
dl ios popiets ir nenorjo, kad Tristanas perskaityt jos mintis, antraip
pabandyt j sustabdyti.
Ji ilankst keturkamp popierl, kuris buvo priklijuotas vietoj Tristano
nuotraukos. Ratelis, kuris baigsi Eriko inicialais, buvo trumpas ir tikinamas:
Ateik viena. Penkt. inau, kodl sapnuoji tai, k sapnuoji.

8 skyrius

Aiv pastat automobil netoli geleinkelio tilt. Ji atsidr toje paioje

proskynoje, kur prie kelis mnesius juos buvo atves Gregoris, kai Erikas
nesiliov trauks savo dainels apie balandl. Ilipo i mainos ir nuingsniavo
trump kelio atkarp iki dviej tilt. Naujojo bgiai, apviesti vlyvo popieio
sauls, vytte vytjo. Greta iliks ir senasis tiltas, surdijs oraninis
karkasas. Jis baigsi ties ups viduriu. Nuo kito krato link jo tiessi dantyti
metalo ir supuvusio medio pirtai, taiau abi senojo tilto puss, tarsi tamsoje
grabinjanios rankos, taip ir nesusijo.
Kai Aiv dienos viesoje ivydo lygiagreius tiltus, kai pamat septyni pd
tarp tarp j ir emai apaioje pro kyanius akmenis burbuliuojant vanden,
suprato, kaip Erikas rizikavo ketindamas okti nuo naujojo tilto. Kas tada djosi
jo galvoje, paman Aiv. Arba jis visikai iprotjs, arba jam ities tas pats
gyventi ar mirti.
Eriko harlio niekur nesimat, taiau aplink augo tanks medi ir krm
salynai, todl nesunku bt j paslpti. Aiv apsidair ir m atsargiai leistis
staiu laitu greta tilt. Pus kelio nuiuo, kol pasiek siaur keliuk, einant
palei up. ingsniavo kuo tyliau ir tempusi ausis gaud kiekvien gars.
Sunarjus mediams staigiai pakeldavo galv, lyg Erikas su Gregoriu galt
okti i viraus ant savo grobio.
Tvardykis, Aive, subar save, bet ir toliau slino kaip kat. Jei pavykt
netiktai uklupti Erik, gal suprast, kokius spstus jis jai spendia.
Aiv dirsteljo laikrod penkios minuts po penki. Ji net suabejojo, ar
neprajo automobilio. Dar u keli ingsni kai kas patrauk jos dmes nuo
metalo atsispindjo saul. U penkiolikos pd pastebjo ole ulus tak,
vedant nuo ups prie metalo lauo krvos.
Mergina lindo krmus ir toliau tykino slpdamasi tankmje. Vienkart jai
pasirod, kad u nugaros igirdo tyliai iugdant lapus, tarsi kakas eit i
paskos. Ji staigiai atsisuko. Nieko. Tik keli nukrit lapai pleveno vjyje.
Aiv praskyr kelias ilgas akas, eng du ingsnius priek ir jai ugniau
kvap. Automobilis atrod taip, kaip j apibdino Bet: ays nugrimzdusios

dumbl, galas apraizgytas vijokliais. Variklio dangtis buvo nupltas, yrantis

vinilinis stogas juodai dmtas. Subraiytos durys tviskjo mlynai lygiai taip,
kaip sak Bet.
Galins durys iojjo atidarytos. Ar ant sdyns yra antklod? Kas tada po ja?
Ir vl u nugaros igirdo nares. Skrysteljusi dmiai nuvelg tankm. Akis
suskaudo nuo tempto irjimo: gsdino kiekvienas elis, kiekvienas
nuplazdjs lapas, mergina iekojo j stebinio mogaus. Nieko.
Ji pavelg laikrod. Deimt po penki. Erikas negaljo taip greitai nueiti,
paman ji. Jis arba vluoja, arba laukia pasislps, kol gals engti pirm
ingsn. A irgi moku slapstytis ir laukti, pagalvojo Aiv ir pritpusi sustingo.
Po keli minui kojas pradjo skaudti, nejudinami raumenys sitemp ir m
mausti. Ji patryn blauzdas ir vl dirsteljo laikrod: penkiolika po penki.
Palauk dar penkias minutes. Galbt Erikas pabgo ir persigalvojo, paman ji.
Aiv ltai isities, taiau kakas tarsi neleido jai engti toliau. Ji igirdo Bets
perspjim taip aikiai, lyg draug stovt alia ir kudt jai aus.
Angelai, padkite man, m melstis Aiv. Ji norjo suinoti, kas yra
automobilyje, bet kartu ir troko kuo greiiau dingti i ia. Angelai, ar js ia?
Tristanai, man tavs reikia. Dabar!
Ji nedrsiai eng prie automobilio. Kai prijo proskyn, akimirk stabteljo ir
apsivalg, ar niekas neseka i paskos. Tada pasilenk ir pavelg upakalin
sdyn.
Aiv sumirksjo, kad sitikint, jog tai, k mato, yra i tikrj kad tai ne dar
vienas komaras, ne dar vienas Eriko poktas. O tada suspieg. Klyk, kol
perdivo gerkl. Suvok n nepalietusi: Erikas buvo per daug iblyks,
nejudrus, mlynos akys atmerktos ir velg niekur jis buvo negyvas.
Mergina paoko, nes kakas paliet j i nugaros. Ji vl m klykti. Rankos
apsivijo j, prisitrauk ir stipriai apkabino. Jai atrod, kad irks net smegenis.
Jis neband jos tildyti, tiesiog spaud prie savs, kol mergina suglebo, kol knas
susmego jo rankose. Jis perbrauk skruostu jai per veid.
Vilai, ikvp ji. Jaut, kad jo knas dreba.
Jis atsuko mergin save ir priglaud veid sau prie krtins, delnu prideng
akis. Taiau vaizduotje Aiv teberegjo dang velgiant Erik, jo iplstas
akis, tarsi patyliukais bt stebjsis tuo, kas vyko.
Vilas pasviro ant kitos kojos ir ji suprato, kad per jos pet iri Erik.
Nematau joki nelaims pdsak, pasak jis. Nei mlyni. Nei kraujo.

Aiv pajuto, kad j tuoj supykins. Ji sukando dantis ir pasisteng nugalti

blogum.
Gal narkotikai, tar ji. Per didel doz.
Vilas linkteljo. Skruostu Aiv jaut, kad vaikinas alsuoja tankiai ir nelygiai.
Turime ikviesti policij.
Aiv atsitrauk nuo Vilo. Pasilenk ir prisiversdama ilgai, dmiai irjo
Erik. Turiu prisiminti vaizd, pagalvojo mergina. A privalau rinkti kalius.
Tai, kas atsitiko Erikui, turi pasitarnauti man kaip spjimas. Taiau irdama
mirusj ji jaut tik netekt, visa, k mat, tebuvo tuiai ivaistytas gyvenimas.
Aiv norjo lsti automobil, bet Vilas sum j u rankos.
Nereikia. Neliesk jo, pasak. Palik kn taip, kaip guli, kad policija galt
apirti.
Mergina linkteljo, tada pakl nuo automobilio grind sen antklod ir
atsargiai udeng Erik.
Angelai... buvo bepradedanti melstis, bet neinojo, ko prayti. Padkit
jam, tepasak. Tuo malda baigsi. Nueidama inojo, kad gailestingas mirties
angelas velgia Erik ir verkia visai taip, kaip nupasakojo Bet.
Kad ir k sakytum, Leise, diaugiuosi, jog nedalyvavau savo laidotuvse,
nusprend Tristanas stebdamas, kaip prie Eriko kapo renkasi gedtojai. Kai
kurie stovjo tiess, nejuddami tarytum kareiviai, kiti iekodami paguodos
ramstsi vieni kitus.
Penktadienis iauo blausus, dulk. Keli mons iskleid skius ir ie
praydo tarsi rykios nailonins gls tarp pilk akmen ir kanot medi. Aiv
ir Bet stovjo Vilui i on nesislpdamos nuo dulksnos, leisdamos lietui ir
aaroms plauti skruostus. Suzana viena ranka laik apkabinusi Gregor ir
nudyrusi akis spoksojo veli ol.
Tris kartus per penkis mnesius keturi i j stovjo kartu Riverstouno
kapinse, o policija apie visas mirtis udavinjo vien formalius klausimus.
Na kaip? Nesiseka? kteljo Leis nuo savo laktos medyje.
Tristanas tik numyk.
Gregoris atsitvr aklina siena, atsak ir suirzs m sukti ratus apie
guob. Per apeigas banyioje jis keliskart band sigauti Gregor. Kai tik
pagalvoju, kad jau priartju, jis pajunta mane esant alia. Manau, vos atsiduriu

alia, jis supranta, kad kakas vyksta.

Gali bti, pasak Leis. Materializavusi pirtus ji sikabino ak ir
pasisupusi nuoko netoli jo. Ties sakant, prastas i tavs sukius.
K nori tuo pasakyti?
Pabandysiu paaikinti. sivaizduokim, kad vagi ne mintis, o televizorius,
pradjo ji. Tada tave bt sugavs net pusiau kurias, beveik aklas penkiolikos
met senumo uo. Tris sibrovimus atmet.
Tristanas sieid.
Gerai, jei biau trynsis ia dvejus metus, atkirto jis, atleisk, norjau
pasakyti, praktikavsis, biau toks guds kaip ir tu.
Galbt, sutiko Leis, paskui atlaidiai ypsodamasi pridr. A irgi
bandiau sigauti j. Nemanoma.
Tristanas dmiai velg Gregorio veid. Nieko i jo neperskaitysi: lpos
kietai suiauptos, akys smeigtos prie save.
inai, pradjo Leis, materializavusi deln ir gaudydama lietaus laus,
nebtinai Gregoris turi atsakyti u vis blog. Juk matei policijos ataskait. Jie
nerado joki grumtyni enkl.
Ekspertai nustat, kad Erikas mir nuo narkotik per didel doz. Velionio
tvai teig, kad tai nelaimingas atsitikimas. Mokykloje skland gandai, jog tai
saviudyb. Tristanas neabejojo, kad tai mogudyst.
Policijos ataskaita dar nieko nerodo, spyrsi Tristanas irgliodamas
pirmyn atgal. Gregoriui nebuvo btina prievarta sukiti Erikui kvaialus, jis
paprasiausiai galjo nupirkti per stipri doz ir nesakyti, kad ji mirtina. Jis
galjo palaukti, kol Erikas apkvai tiek, kad nieko nesuvoks, ir duoti jam dar.
Policija nevelg galim motyv, Leise, tai dl ko jie nepagalvojo apie
mogudyst.
O tu juos velgei.
Erikas buvo pasirengs prabilti. Norjo kak papasakoti Aivei.
Aha! Vadinasi, tavoji pauktyt buvo teisi, gl jam Leis.
Taip, ji buvo teisi, sutiko Tristanas, nors vis dar pyko ant Aivs u tai, kad
nujo susitikti su Eriku pirmadienio popiet. Ji suskato auktis jo pai paskutin
minut, kai jau nebt galjs jos igelbti. Puols t pus Tristanas rado j
beeinani i pavojingos vietos kartu su Vilu. is sak t popiet nuseks paskui
Aiv dl netiktai kilusios nuojautos.
Tu vis dar jautiesi imestas u borto? paklaus Leis.

Jis neatsak.
Tristanai, kada visa tai nugrims umartin? Mes mir, primin Leis. Ir
visa tai vyksta tau jau mirus. mons kartais pamirta pasikviesti tave savo
gyvenim.
Tristanas nenuleido aki nuo Aivs. Norjo bti alia jos, laikyti u rankos.
Mes esame ia tam, kad prireikus itiestume pagalbos rank ir leistume
jiems eiti savais keliais, pasak jam Leis. Padedame ir sudie, ir pamojavo
jam abiem rankomis.
Kaip jau sakiau, Leise, viliuosi, jog vien dien tu simylsi. Viliuosi, kad tavo
misijai nepasibaigus koks nors vaikinas parodys tau, kaip lidna, graudu mylti ir
matyti, kaip mylimojo irdis linksta prie ko nors kito.
Leis atsitrauk.
Tikiuosi, suinosi, k reikia atsisveikinti su mogumi, kur myli taip, kad jis
n sivaizduoti negali.
Leis nusuko veid.
Tavo noras k tik isipild, pasak ji.
Jis suiuro Leis nustebintas jos balso tono. Tristanas paprastai ne itin
jaudindavosi, ar ugauna Leiss jausmus, ar ne.
Ar a k praleidau? paklaus jis.
Leis papurt galv.
Kas yra? Tristanas ities rank nordamas suimti u veido.
Mergina atlijo.
Tu praleisi paskutin mald, pasak ji. Turime kartu su visais pasimelsti
u Erik, Leis sudjo rankas atrod kaip tikras angellis.
Tristanas atsiduso.
Pasimelsk vietoj mans, pasak jis. Nejauiu Erikui ypatingos meils.
Tuo labiau reikia pasimelsti, atov ji. Jeigu jis nesiilss ramybje, gali
prisidti prie ms.
Angelai, pasirpinkite juo. Tesiilsi jis ramybje, meldsi Aiv. Padkit
Eriko eimai, itar tyliai ir dirsteljo Kristin, vyresn Eriko seser. Ji
stovjo su tvais ir broliais kitapus karsto.
Kelis kartus per apeigas Aiv pagavo Kristin irint j. Kai j akys
susitikdavo, merginos lpos vos matomai suvirpiodavo tarsi ketindamos
nusiypsoti. Kristina ir Erikas abu buvo ryks blondinai porcelianine oda, tik

sesers akys vytjo gyvybingu mliu. Ji buvo grai lyg nejauki uuomina to,
koks galjo bti ir Erikas, jei narkotikai ir alkoholis nebt sudark jo kno ir
proto.
Angelai, pasirpinkite juo, vl m melsti Aiv.
Pastorius baig laidotuvi ceremonij ir visi vienu metu apsisuko eiti.
Gregorio pirtai perbrauk per Aivs. Jo ranka buvo alta kaip ledas. Ji
prisimin, kokios altos jo rankos buvo t vakar, kai policija prane apie
Karolinos mirt.
Kaip tu? paklaus ji.
Jo ranka nuslydo per josios ir stipriai suspaud pirtus. T vakar, kai mir
Karolina, jis padar t pat ir ji patikjo, kad tarp j gal gale usimezg ryys.
Man viskas gerai, atsak jis. O tu?
Diaugiuosi, kad viskas pasibaig, nuoirdiai prisipaino ji.
Jis dmiai nuvelg jos veid, kiekvien jo centimetr. Ji pasijuto tarsi
spstuose, rank spaud jo pirtai, akys skverbsi skaitydamos mintis.
Man labai gaila, Gregori. Tu ir Erikas taip ilgai draugavote, pasak ji.
inau, kad tau i netektis kur kas skaudesn nei bet kuriam i ms.
Gregoris nesiliov tyrinjs jos veido.
Tu stengeisi jam padti, Gregori. Padarei dl jo visk, k galjai, kalbjo
Aiv. Mes abu tai inome.
Gregoris palenk galv ir skruostu beveik paliet Aivs veid. Jos oda m
dilgioti. Tie, kurie nelabai k inojo, Endrius ir Meg, irdami juos i tolo,
galjo pagalvoti, kad vaikinas ir mergina lieja viens kitam savo irdgl. Taiau
Aivei Gregoris primin vr, kuriuo negalima pasitikti, un, kuris nekanda, bet
gsdina kaukteldamas dantis prie pat odos.
Gregori!
Jis buvo per daug usims Aive, todl net paoko, kai Suzana udjo rank
jam ant sprando. Aiv staigiai atsitrauk ir brolis jos daugiau nelaik.
Jis toks pat budrus ir sitemps kaip ir a, paman Aiv nulyddama vilgsniu
Suzan ir Gregor, einanius pagrindiniu kapini taku link automobili. Bet ir
Vilas irgi patrauk ten link, Aiv nusek i paskos. Akies krateliu pastebjo,
kaip jos pus ilgais ingsniais pasuko Eriko sesuo.
Policijai Aiv pasak, kad ji ir Vilas po pamok buvo ij pasivaikioti, tada
ir aptiko Erik tame automobilyje. Ponas ir ponia Gentai, suinoj apie snaus
mirt, ikart paskambino Aivei ir smulkiai visko iklausinjo. Dabar ji pasireng

dar vienai apklausai.

Juk tu Aiv Lajons, ar ne? paklaus mergina. Jos skruostai buvo glotns ir
rausvi, tanks plaukai spindjo lietuje. Buvo kiek nejauku susidurti akis ak su
tokia panaia Erik ir kartu tokia gyvybinga btybe.
Taip, atsak Aiv. Man labai gaila, Kristina. A tikrai nuoirdiai ujauiu
tave ir tavo eim.
Mergina linkteljo priimdama Aivs atjaut.
Tu... tu tikriausiai buvai labai artima su Eriku, pasak ji.
Kaip?
Supratau, kad tu jam daug reikei.
Aiv suglumusi velg j.
Dl to, k jis paliko. Kai... kai Erikas ir a buvome maesni, pradjo
Kristina, jos balsas vos girdimai drebjo, palpje vienas kitam palikdavome
slaptus ratelius. Ddavome juos sen kartonin d. Ant jos buvo urayta:
Atsargiai! Varls! Neatidaryti!
Kristina nusijuok, bet ikart jos aki kampuiuose suibo aaros. Aiv
kantriai lauk stengdamasi atspti, kur link suka is pokalbis.
Kai grau namo dl i... dl i laidotuvi, umeiau ak ms d,
tiesiog iaip sau, toliau nekjo Kristina. Nesitikjau ten k nors rasti, mes
nesinaudojome ta de jau daugel met. Taiau radau ratel sau. Ir it.
I pinigins ji itrauk pilk vok.
Ratelyje buvo parayta: Jei man kas atsitikt, atiduok it Aivei Lajons.
Aivs akys isiplt.
Tu nesitikjai, sutriko Kristina. Ir neinai, kas viduje.
Ne, prisipaino Aiv ir pam uklijuot vok. Uiuop nedidel kiet
daikt. Voko ior dar labiau nustebino: ant jo tvarkingai buvo uraytas Eriko
vardas ir adresas, skersai popieri jos vardas dailiomis didiosiomis raidmis.
Siuntjo vardas ir atgalinis adresas buvo Karolinos Beins.
Ak, tai tikriausiai koks nors senas vokas, gal kur mtsi pas Erik,
paaikino Kristina, kai Aiv parod jai ura.
Taiau tai nebuvo paprastas senas vokas. Aiv patikrino pato antspaud:
gegus 28 diena, Filipo gimtadienis. T dien mir Karolina.
Tu gal neinai, vl praneko Kristina, Erikas su Karolina buvo labai
artimi. Ji buvo jam tarsi antra motina.

Aiv nustebusi pavelg j.

Tikrai?
Maas Erikas ir mano motina ne itin gerai sugyveno, paaikino Kristina.
A buvau eeriais metais vyresn ir kartais j priirdavau, jei mano motina iki
vlumos dirbdavo Niujorke. Taiau daniausiai jis laik leisdavo Beins
namuose. Taip Karolina tapo jam artimesn nei bet kuris i ms. Net kai
Beinsai isiskyr ir Gregoris su motina nebegyveno, Erikas danai su ja
matydavosi.
A to neinojau, pasak Aiv.
Ar ketini j atplti? paklaus Kristina smalsiai irdama vok.
Aiv prapl kamput ir pirtu atlipino vok.
Tai asmeninis laikas, perspjo Kristin. Gali bti, kad negalsiu tau jo
rodyti.
Kristina linkteljo.
Bet viduje nebuvo jokio ratelio, tik popierin servetl vyniota kakas
kieta. Aiv ivyniojo ir im rakt. Jis buvo madaug dviej coli ilgio. Vienas
galas ovalus, su metale spaustu ornamentu. Kitas, tursiantis atrakinti spyn,
paprastas tuiaviduris cilindras su dviem dantukais gale.
Ar inai, nuo ko jis? paklaus Kristina.
Ne, atsak Aiv. Ir ia nra jokio ratelio.
Kristina prikando lp, tada pasak:
K gi, galbt tai i ties buvo nelaimingas atsitikimas, Aiv igirdo jos balse
vilt. Noriu pasakyti, jei Erikas bt ketins nusiudyti, juk bt paliks ratel
su paaikinimu, ar ne?
Nebent jei buvo nuudytas nespjs to padaryti, pagalvojo Aiv, bet
pritariamai linkteljo Kristinai.
Erikas nenusiud, tvirtai pareik Aiv ir pamat Kristinos akyse begalin
dkingum. Aiv paraudo. Jei tik Kristina inot, paman ji, kad galbt jos brolio
mirties prieastis esu a.
Aiv met rakt vok, kio jo atvart vid ir sulenk pusiau. Slpdama j
lietpalio kienje pasak Kristinai, kad praneianti, jei suinosianti, nuo ko tas
raktas.
Mergina padkojo Aivei u tai, kad buvo gera draug Erikui. Aivs skruostai
tik dar labiau nukaito.

Jos veidas vis dar deg, kai prijo prie Vilo ir Bets, stovini u dvideimties
pd, besiglaudiani po vienu skiu ir nenuleidiani nuo jos aki.
K ji tau sak? paklaus Vilas trkteldamas ir Aiv po tuo paiu skiu.
Ji... e... padkojo, kad buvau gera draug Erikui.
Nieko sau, tyliai suniurnjo Bet.
Ir viskas? nepatikjo Vilas.
To paties ji tikjosi paklausiant ir Gregor, kai jis savo ruotu ims j tardyti.
Js kalbjots labai ilgai, pastebjo Vilas. Ir tik tiek tepasak?
Taip, sumelavo Aiv.
Vaikinas dbteljo kien, kurioje ji laik vok. Tikriausiai pro jo akis
nepraslydo, kad Kristina kak padav, gal net dabar jis mat kyant voko
kratel, taiau daugiau neklausinjo.
iandien jie buvo atsipra i mokyklos, tad trijul tyldama patrauk pas
elentan vlyv priepiei. Kol skait valgiarat, Aiv svarst, apie k dabar
Vilas msto, ar taria Gregor. Policijos nuovadoje pirmadien Vilas leido kalbti
jai, paskui atkartojo jos papasakot istorij, n vienas i j neusimin apie
Eriko nor slaptai susitikti. Dabar Aivei norjosi atskleisti Vilui visk. Jei ilgai
irs jo akis, taip ir atsitiks.
Kaip js visi laikots? paklaus Pat elentano, atjusi priimti usakymo.
Dauguma t, kurie picerijoje valgydavo priepieius, jau buvo isiskirst, ir
savinink kalbjo daug tyliau nei prastai. is rytas jums nekoks.
Moteris usira usakym, tada ant popierins staltiess padjo dar vien
komplekt pietuk ir kreideli. Vilas, kurio ipaiytos kelios staltiess jau
kabojo ant picerijos sien, nedelsdamas msi pietuk. Aiv usigalvojusi kak
brai popieriuje. Bet prira vis stulpel besirimuojani odi, sraui
ilgjant nesiliov kak murmti sau po nosimi.
Atleisk, pasak, kai vienas i odi stulpeli ujo ant Vilo pieinio.
Kiekvien piein Vilas pagyvindavo maikiu urau. Bet ir Aiv,
persisvrusios per stal, perskait ir tyliai prajuko. Vilas nupie jas su
Laukini Vakar salino kostiumais. Paveiksllius pavadino Virdinijos
meilutmis.
Bet baksteljo pirtu vien i j.
ia trksta keli ilinkim, pasak ji. Aivs suknel buvo daug siauresn
nei i. Aiku, ne tokia ankta, kaip tavo kaubojikos kelns.

Aiv nusiypsojo: prisimin bals, sklidus i niekur, kuris juos trikd vis t
dien, dabar inojo, kad taip linksminosi Leis.
Man patinka jo upakaliukas! pasak Aiv su Bete vienu metu ir kart
abi garsiai nusijuok.
Staigaus juoko protrk pakeit aaros. Aiv usideng veid delnais.
Vilas ir Bet leido jai isiverkti, tada vaikinas velniai udjo jos platak ant
staltiess ir m apvedioti j pietuku. Pietukas kuteno Aivei pirt galiukus,
jo prisilietimai ramino. Paskui vaikinas alia jos rankos padjo savj, kiek
pakreipt kampu, ir taip pat apipie. Kai jis pakl abiej rankas, Aiv
nustebusi bed akis popieri.
Sparnai! suuko ypteljusi. Drugelio. Arba angelo.
Jis paleido jos rank. Aiv troko bti ariau Vilo, norjo atsiremti j ir
prisiglausti, papasakoti jam visk, k ino, ir paprayti pagalbos. Taiau suprato,
kad negali utraukti jam pavojaus. Dl jos vienas vaikinas, kur myljo visa
irdimi, jau nuudytas. Ir ji neleis, kad taip atsitikt dar vienam... ia Aiv
susizgribo. Dar vienam vaikinui, kur... myli?

9 skyrius

Kai t dien, kiek vliau popiet Aiv parve namo, ji nenorjo eiti vidun.
Lietpalio kienje tebeguljo Eriko vokas, tad ji sdo savo automobil ir
ivaiavo. Apie valand be tikslo klajojo keliais: i pradi rinkosi alutinius,
einanius iauriau ups, paskui pervaiavo j ir pasuko pietus, tada nu tiltu
dar kart ir pasuko link miestelio. Sustojo prie parko pagrindins gatvs gale.
Lietus pagaliau liovsi, tuias parkas skendjo vlyvos popiets viesoje,
saul isivadavo i pilkai mlyn debes ir nutviesk ol sodria aluma. Aiv
prisdo mediniame paviljone ir prisimin men festivalio dien, kaip ji grojo ir
kaip i vienos pievuts puss j irjo Gregoris, i kitos Vilas. Taiau
labiausiai tada ji jaut alia esant Tristan. Ar jis buvo ten? Kai ji skambino
Mnesienos sonat, ar jis inojo, kad ji skirta jam?
A buvau ten. Ir inojau.
Aiv pavelg savo vytinias rankas ir nusiypsojo.
Tristanai, velniai itar jo vard.
Aive, balsas liejosi jos viduje tarsi viesa. Aive, nuo ko tu bgi?
Klausimas uklupo netiktai.
K?
Nuo ko bgai vaiuodama neinia kur? vl paklaus Tristanas.
A tik vainjausi.
Tu prislgta.
Norjau pamstyti, tai ir viskas. Bet nepavyko, prisipaino ji.
Apie k tau nepavyko pamstyti?
Apie tave, mergina perbrauk ranka per lyg, drgn medin turkl, ant
kurio sdjo. Tu mirei dl mans. inojau tai, bet nenorjau pripainti, bent iki
dabar. Kol nesuvokiau, kad ir Erikas mir dl mans. Kol nepradjau galvoti,
kas atsitikt Vilui, jeigu jis suinot visk, kas vyksta.
Vilas vienaip ar kitaip visk suinos, pasak jai Tristanas.
Negalime to leisti! kartai suuko Aiv. Negalime leisti, kad jam kilt
pavojus.
Jei taip manai, sausai iko Tristanas, nereikjo prie stalo alia jo palikti

lietpalio.
Aiv greitai kyteljo rank kien. Vokas vis dar ten, perlenktas pusiau,
taiau kai j itrauk, pamat, kad atvartas nekitas vid, kaip buvo padariusi.
Vilas pasiirjo ikart, vos js su Bete palikote j vien.
Aiv akimirkai usimerk, ji jautsi iduota.
Manau... manau, a irgi biau pasidavusi smalsumui, netvirtai ilemeno ji.
Kain nuo ko itas raktas? paklaus Tristanas.
Aiv apvert vok ir ikrat rakt deln.
Nuo kokios nors maos duts arba spintels. Karolinos namuose,
pridr pavelgusi adres. Ar gali sigauti tenai?
Lengvai. Galiu materializuoti pirtus ir atrakinti duris, kad ir tu eitum,
pasak jis. Atsinek rakt ir mes suinosime, k tokio Erikas norjo, kad
rastum. Tik ne iandien, gerai?
Jo balse Aiv igirdo tamp.
Ar kas negerai?
A pavargs. Labai pavargs.
Tamsa, sunibdjo ji baimingai. Tristanas sak, kad ateis laikas, kai jis
nebegals grti i tamsos.
Nebijok, nuramino j Tristanas. Man tik reikia pailsti. Uvaikei tu
mane, ir jis nusijuok.
Tai dl mans, pagalvojo Aiv. Jis mir dl mans ir dabar...
Ne, Aive. Nedrsk taip galvoti, paliep angelas.
Bet a taip manau, uginijo mergina. Tai a turjau mirti. Jei nebt
mans...
Jei nebt tavs, a niekada nebiau suinojs, kad galima taip stipriai
mylti, pasak Tristanas. Jei nebt tavs, niekada nebiau buiavs toki
saldi lp.
Aiv troko dabar j pabuiuoti.
Tristanai, jei a miriau, galiau bti su tavimi, pasak suvirpjusi nuo
netiktos minties.
Jis tyljo. Aiv jaut mini sumait, jausmus, kurie kunkuliavo jos ir Tristano
viduje.
Galiau bti su tavimi aminai.
Ne.
Taip!

 Tai ne ieitis. Taip neturi bti, patikino angelas. Mes abu tai inome.
Aiv pakilo ir apjo paviljon. Tristano esyb joje ugo rudenins dienos
gro. Kai jis buvo su ja, viskas: drgnos ems kvapas, rykiai alia ol,
pirmieji raudoni lapai nublanko virsdami viena bespalve, nedomia dme.
Jei nebt taip svarbu, kad tu gyventum, kalbjo Tristanas, a nebiau
grintas atgal tau padti, nebiau taps angelu. Aive, a noriu, kad tu btum
mano, jo balse suskambo skausmas, bet nesi.
Esu! mergina suuko garsiai.
Mes stovime skirtinguose ups krantuose, pasak jis. Ir per t up n
vienas i ms negali persikelti. Tu skirta kai kam kitam.
A skirta tau, nenusileido ji.
Nusiramink.
Nenoriu tavs prarasti, Tristanai!
, , ramino j. Paklausyk mans, Aive. Netrukus nugrimsiu tams,
praeis iek tiek laiko, kol vl galsiu su tavimi susisiekti.
Aiv suko ratus po paviljon.
Nusiramink. A nuo tavs atsiskirsiu, todl negalsi mans girdti, pasak
jis. Pabk ramiai.
Stojo tyla. Aiv sustingo nustebusi: oras aplink sutvisko auksu. Mergina
pajuto, kad j lieia rankos, velns delnai perbraukia per skruostus, pirtai
kilsteli smakr. Tristanas j pabuiavo. Jo lpos prigludo prie jos ir mylimasis
pabuiavo j ilgu, nepakeliamai ilgesingu buiniu.
Aive... ji jo jau negirdjo, tik skruostu pajuto ikvepiant savo vard. Aive.
Tristanas dingo.

10 skyrius

Aiv sivr ausis ilgus, tabaluojanius auskarus, nusival po viena akimi

blakstien tuo dm ir engteljusi atgal nuo veidrodio nuvelg save.
Atrodai karta pupyt.
Ji pavelg Filipo atvaizd veidrodyje ir prapliupo juoku.
I kur prisirinkai toki odeli? Nejau i Endriaus? Ir i kur inai, kaip
atrodo kartos pupyts?
A jam papasakojau.
Aiv apsisuko. Ant jos miegamojo slenksio atsainiai atsirms dur stakt
stovjo Gregoris. Po Eriko mirties prajo beveik savait. Mergina nuolat jaut
Gregor alia, tarsi j persekiot tamsos angelas.
Tu ities atrodai kartai, pridr ltai nuvelgdamas j nuo galvos iki koj.
Gal man reikjo isirinkti ilgesn sijon? Arba palaidinuk ne tokia gilia
ikirpte?
Taiau per Suzanos gimtadienio vakarl ji buvo pasiryusi visiems parodyti,
kad anaiptol nra palusi mergina ir neketina baigti gyvenimo saviudybe, kaip
visi man padarius Erik. Nors laidotuvs buvo tik vakar, Suzana neatsisak
minties rengti pobv. Aiv palaik Suzan: iuo metu visiems mokyklos
mokiniams reikia susieiti ir pabti kartu.
Tai spalvos. Su jomis tu tokia karta, pareik Aivei Filipas. Berniukas
baisiai stengsi atrodyti taip, tarsi inot, apie k neka.
Mergina pavelg Gregor.
Puikiai padirbjai.
is nusijuok.
Stengiausi, pasak ir ikls automobilio raktelius pabarkino.
Aiv pam savo raktelius ir rankin.
Aive, tai kvaila, tar Gregoris, mudu vaiuojame t pai viet, tad kam
reikia dviej automobili?
Dl to jie jau ginijosi per pietus.
A, ko gero, ieisiu anksiau u tave, juk sakiau, ji pam suvyniot dovan
Suzanai ir ijung lemp prie tualetinio staliuko. Kadangi tu susitikinji su

eimininke, vadinasi, ieisi vliausiai.

Gregoris ypteljo ir gteljo peiais.
Galbt, taiau jei sumanysi ieiti, ten bus pilna vaikin, kurie su diaugsmu
parve tave namo.
Nes tu atrodai karta, pasak berniukas. Nes tu...
Ai, Filipai.
Gregoris mirkteljo jos broliukui. Filipas iskleid sesers al tarsi paraiut ir
nuoks nuo lovos ilk per voni, jungiani j abiej miegamuosius.
Vaikinas tebestovjo atsirms Aivs dur stakt.
Nejau a taip blogai vairuoju? paklaus ir itiess rank skersai dur
utvr prajim. Jei tavs taip gerai nepainoiau, sakyiau, kad bijai su
manimi vaiuoti.
Nebijau, tvirtai atsak Aiv.
Tai gal bijai pasilikti su manimi viena?
Oi, liaukis, tar Aiv ir rytingai eng i kambario nustumdama jo rank.
Paskui sum j u pei ir apsukusi stumteljo. Eime, o tai pavluosime.
Tikiuosi, tavojo BMW bake pakankamai degal.
Gregoris sugrieb j u rankos ir prisitrauk ariau per daug arti. Jiems
lipant laiptais Aivs irdis dausi ji i tikrj nenorjo vaiuoti su juo viena.
Nenorjo, kad bt toks dmesingas, kai ji sdo jo automobil. Nuolatiniai
prisilietimai, reikia ar nereikia, lyg tai bt netyia, j nervino. Kol automobilis
pamau riedjo i nam, Gregoris nesiliov j irjs.
Nusileidus nuo kalvos jis netiktai tar:
Nevaiuojam pas Suzan.
K? suuko Aiv. Kad paslpt baim, suvaidino nustebusi ir
pasipiktinusi. Mes su Suzana draugaujame nuo septyneri met ir tu nori, kad
praleisiau jos septyniolikt gimtadien? Vaiuok! sak ji. ibint keli!
Arba a lipu lauk.
Gregoris padjo rank jai ant launies ir nuvairavo link Suzanos nam. Po
penkiolikos minui duris atidariusi Suzana labai neapsidiaug matydama
Gregor ir Aiv drauge.
Jis usispyr mane paveti, tar Aiv. Padaryt bet k, Suzana, kad tik tu
imtum pavyduliauti.
Gregoris dbteljo Aiv, o Suzana nusijuok, jos veidas pragiedrjo.
Atrodai nuostabiai, pasak Aiv draugei ir apkabino. I pradi pajuto

vents kaltinink kiek dvejojant, bet tuoj Suzana taip pat j apglb.
Kur dti dovan? paklaus matydama, kad i paskos atvyko brys mokini.
Visi buvo susigrd vien dip.
Koridoriaus gale, pasak Suzana ir parod stal, ant kurio jau ppsojo
krvos dui. Aiv skubiai nuingsniavo t pus apsidiaugusi, kad gali
atsikratyti Gregorio. Ilgas pagrindinis koridorius jo iilgai upakalins
Goldtein namo dalies, jo langai, aukio nuo grind iki lub, velg teras ir
pievel, kiek nuoulniai besidriekiani iki tvenkinio. Buvo iltas rugsjo
vakaras, todl vakarlio dalyviai greitai persikl i didiojo kambario teras ir
pievel prieais j.
Ijusi teras Aiv ivydo Bet, sdini ant vieno spuokli galo ir kartai
kak besikalbani su dviem aistruoli komandos okjomis. Abi merginos
tarkjo viena per kit, todl Bets galva sukiojosi tai vien, tai kit pus,
tarsi ji bt stebjusi teniso varybas.
Akies kampuiu pamat jos pus irint Vil. Vaikinas sdjo ant plai
terasos laipt alia merginos katoniniais plaukais, tos paios, su kuria jis prie
eias savaites vaikiojo prekybos centre t kart, kai Aiv j atsitrenk.
Dabar ji atrod labai karta.
Noriau mokti skaityti mintis, tar Gregoris paliesdamas jai rank nuo
alto grimo irasojusiu stiklu.
Atrod nemanoma itrkti i jo elio.
K tu darai? Rengiesi ukerti it mergin? paklaus jis.
Aiv papurt galv.
A tik galvoju. Prisiminiau, kaip iandien kalbjome apie kartas merginas.
i kaip tik tokia.
Gregoris kiek pairjo Vilo palydov, paskui gteljo peiais.
Kai kurios merginos i pirmo vilgsnio atrodo kartos, taiau jos tik
koketuoja. Kitos isisukinja, vaidina nepasiekiamas, tarsi bt ledo karaliens,
Gregoris pavelg j, jo akys juoksi, tai tokios yra kartos, jis prijo
visai arti, i tikrj kartos, sunibdjo.
Aiv nekaltai nusiypsojo.
A, kaip ir Filipas, nuolat suinau i tavs k nors nauja.
Gregoris nusijuok.
Gal igersi? paklaus kaire ranka silydamas stiklin.

 Nesu itrokusi, atsak Aiv, bet vis tiek ai.

Pamiau j tau. Pamaiau stovini ia, apirinjani Vil...
A neapirinjau Vilo, paprietaravo ji.
Na gerai, apirinjai rudaplauk, beje, jos vardas Samanta, ir pamaniau,
kad tau reikt ko nors vsinanio.
Ai, ir Aiv ities rank stiklin, kuri brolis laik deinje rankoje.
Ar jai tik pasirod, ar Gregoris i tikrj atitrauk rank? Aiv prisimin
Leiss perspjim ir nenorjo gerti to, k sil Gregoris. Taiau jis atkakliai
bruko grim ir ji galiausiai sutiko.
Ai. Pasimatysime, nerpestingai tarsteljo Aiv.
Kur eini? paklaus jis.
Pasivalgysiu. Juk ne veltui isirinkau trump sijon.
Ar galiu eiti kartu?
inoma, ne, ir ji nusijuok tarsi duodama suprasti, kad jis pasak visik
nesmon. Taiau viduje buvo labai sitempusi, kaskart kvpus skrand tarsi
sutraukdavo. Kaip galsiu valgytis vaikinus, jei tu bsi alia?
Laimei, Gregoris nesek i paskos. Vos jis dingo i aki, Aiv ipyl savo sodos
vanden. Ji vaiktinjo tarp svei, ypsojosi, prieidavo prie kiekvieno vaikino,
kuris, jos akimis, nuobodiavo, ir vis laik stengsi laikytis kuo toliau nuo
Gregorio. Vilo irgi veng, nors, ties sakant, jie abu ir nesipainiojo po aki, kol
atjo laikas Suzanai upsti vakes ant gimtadienio torto.
Kai visi susirinko sudainuoti Ilgiausi met ir valgyti torto, Suzana panoro,
kad jai i vienos puss atsistot Aiv, o i kitos Gregoris. Ponia Goldtein, kuri
pasitikjo Suzana tiek, kad stebjo pobv pro antro aukto langus be akini,
kaip pabr ji, plauk su tortu ir padar gal kok imt Suzanos, Aivs ir
Gregorio nuotrauk.
Dabar abu apkabinkite Suzan, rikiavo juos ponia Goldtein.
Aiv apkabino Suzan.
Nuostabu! Atrodote pritrenkiamai! spragt.
Palaukit, padarysiu dar vien kadr, sutark ponia Goldtein, pakl
aparat ir sumurmjo j: Nejudkite.
Jie nejudjo, bent jau kiek matsi i priekio, nes Suzanai u nugaros Gregoris
m vedioti pirtu Aivei per rank. Paskui dviem pirtais pradjo ltai glostyti
od. Aivei norjosi aukti. Norjosi pliauktelti jam per rank.

 ypsokits, paliep ponia Goldtein. Spragt.

Ir dar vien kart. Aive...
Ji ispaud ypsen. Spragt.
Aiv pasisteng kuo nepastebimiau atsikratyti Gregorio. Prisimin Filipo
sapn apie traukin sidabrin gyvat, kuri norjo j praryti. Ji visuomet stebi,
sak Filipas, ir uuodia baims kvap.
Suzana pjaust tort, o Aiv j visiems dalijo. Kai padav gaball Gregoriui,
is lengvai apm pirtais rie ir nepam torto, kol ji nepavelg jam akis.
Kitas eilje stovjo Vilas.
Mes vis vengiame vienas kito, pasak Aivei.
Ji vos nepasidav miniai pasakyti jam, kad pams dvi lktes po deimties
minui laukt jos prie tvenkinio, bet tada pamat u jo stovini Samant.
aunus vakarlis, tepasak Aiv.
Po penkiolikos minui mergina viena sdjo ant suolelio madaug u
dvideimt pd nuo tvenkinio, valg tort ir irjo Pipir, Suzanos pic.
Maas unelis, nuolat trenkamas ampnais ir kondicionieriais ir lauk
ileidiamas tik su pasaitliu, dabar kakaip itrko ir laimingas raus duobes
purvinoje pakrantje. Paskui pkteljo tvenkin ir m pliukentis.
Keletas mergin ir vaikin, stovini prie tvenkinio, auk unel ir band
privilioti mtydami lazdeles, taiau Pipiras buvo toks pat usispyrs kaip ir jo
eiminink. Tada j meiliai paauk Aiv. Ir per vlai suprato savo klaid. Pipiras
painojo ir mgo j. uniukas dievino tort. Jis atskuod liuoksdamas ant
trump ma kojyi ir atsispyrs oko Aivei ant keli. Dumblinas priekines
kojytes padjo merginai ant krtins, kad pasiekt palaiyti jai veid, galiausiai
patogiai atsistojo Aivei ant keli ir papurt vandens prisigrus kailiuk.
Ei, Pipire, nusival veid Aiv, paskui papurt savo plaukus. unelis
nutaik prog ir nugvelb likus merginos torto gaball. Pipire, tu purvinas
pareli!
Gretimais kakas prapliupo juoktis. alia jos ant suolo klekteljo Vilas.
Gaila, kad ia dabar nra ponios Goldtein su fotoaparatu, isiviep jis.
O man gaila, kad ne tu pirmas paaukei Pipir, atov Aiv.
Vilas niekaip nesiliov kvatojs.
Atneiu kelis rankluosius, springdamas suvapjo jis, jums abiem.
Jis gana greitai gro neinas drgnomis servetlmis ir sausais

rankluosiais. Atsisds ant suolelio alia merginos m trinti un, kol Aiv
neskmingai band nuvalyti purv nuo sijono ir palaidinuks.
Gal mesti tave tvenkin, tada btum visa purvo spalvos? paklaus Vilas.
Puiki mintis. Kodl tau nebridus pairti, ar jis man ne per gilus?
Vaikinas nusiypsojo, tada pam saus rankluost ir nuval jai skruost prie
ausies.
Tavo ir plaukai purvini.
Mergina pajuto, kad jis pirtais velniai suima plaukus ir renka purvo
gurvuollius. Ji sdjo nejuddama. Kai Vilas atitrauk rank, kakas joje
suspurdjo: Aiv norjo, kad jis j vl paliest.
Aiv nudelb akis sijon ir m nirtingai trinti purvo dm. Vilas pastat
Pipir ant ems tarp jdviej koj. varutis unytis meiliai vizgino ma
uodegl.
Lainuosi, kad nortumt bti tokiu uneliu kaip a.
Aiv ir Vilas vienu metu pasisuko ir pasilenk prie unelio susidaudami
galvomis.
Oi!
Vilas vl pradjo juoktis. Jie irjo vienas kitam akis kvatodami i savs,
todl nepastebjo, ar Pipiro snukutis sujudjo, kai jis prakalbo antr kart:
Jei btum unelis kaip a, Vilai, galtum stryktelti Aivei ant rank.
Merginai pasirod, kad pasta t bals. Ji apsidair aplink iekodama tartino
rausvo vytjimo.
Galtum padti galv Aivei ant keli ir ji tave paglostyt. inau, kad tau
patikt.
Mergina sumiusi paslapiomis dirsteljo Vil, bet jis visai neatrod
susidrovjs. irjo un ir vos matomai ypsojosi.
Gal ir gali kalbti u un, angele, pasak jis, bet tik ne u mane.
Tu nuobodus! Nors tavo upakaliukas ir graus.
Sakyiau, neprilygstamas, patais j Vilas.
Leis nusijuok. Tik tada Aiv pastebjo j stovini tiesiai jiems u nugar.
Leis akivaizdiai pakeit bals. velniai rausva vytinti dm atsirado tiesiai
prieais juos.
Jos vardas Leis, Aiv pasak Vilui.
A nusivylusi jumis abiem, pareik Leis. Laukiau, kol pagaliau kaisite,
o judu tik tupinjate vienas apie kit. Kaip simyljliai gaunate dvejet. Geriau

eisiu kitur, patykosiu poreli prie tvenkinio.

Vilas gteljo.
Linkiu gerai pasilinksminti.
Nuojauta man kuda, kad Pipiras bus ne vienintelis vakar isimauds,
sukutjo Aiv.
Rausvas rkas gro prie j.
Netiktina, kaip panaiai mudvi mstome, pauktyte, ipokino Leis. Tik
bda ta, kad Tristanas vis dar tamsoje, todl a vakar veikiausiai elgsiuosi kaip
pridera padoriai merginai. Kai jo nra alia ir niekas nepamokslauja, darosi ne
taip domu.
Aiv ypteljo.
Matai, a irgi jo ilgiuosi, tar Leis. Akimirk Aivei jos balsas suskambo
visai kitaip mergaitikai, ilgesingai. Bet netrukus Leis vl m kalbti
teatralikai: Oi, ji ateina. Atsargiai, antai deimt pd u js pauktyt i
didiosios P. A dingstu, berniukai ir mergaits.
Taiau Leis dingo ne ikart.
Mamyte, a maudiausi! Buvo taip linksma! diaugsmingai ir gana garsiai,
kad igirst Suzana, sukrykt Pipiras.
Rausvas rkas isisklaid, vos Suzana apjo suolel i priekio.
Pipire! Ak, Pipire! ji paglost lapi augintin. Blogas, blogas unelis.
Udarysiu tave tavo namel.
Tada ji pamat purvu iterliotus Aivs sijon ir palaidinuk.
Aive!
Ar mane irgi udarysi namel? paklaus i.
Vilas nusijuok.
Suzana papurt galv.
Atleisk. Blogas unelis!
Pipiras atgailaudamas panarino galv, bet tik kol Suzana nusisuko Aiv. Tada
vl pakl galv ir m vizginti uodegyt.
Tai a kalta. Paaukiau Pipir, kai jis plaukiojo. Nieko baisaus tereiks
trupuio muilo.
Tuoj atneiu, suskubo Suzana.
Nereikia, atsak Aiv ypsodamasi, a pati inau, kur jis.
Ji atsistojo.

 Jei ketini mesti drabuius skalbti, apsivilk k nors mano, pasil jai
Suzana. inai, kur vars drabuiai.
Tie, kurie ne ant grind, atsak abi vienu metu ir nusijuok.
Aiv pasuko link namo ir dar igirdo Suzan klausiant Vilo, kaip jam pavyko
taip unikai pakalbti. Kai eng nam, vis dar juoksi. Aiv nuskubjo
koridoriumi slapta dairydamasi, ar netoliese nesimato Gregorio, vylsi, kad jis
nepastebs jos kopiant laiptais.
Mergina lengviau atsikvp tik pasiekusi Suzanos miegamj, ia ji yra
praleidusi nesuskaiiuojam daugyb valand plepdama, skaitydama urnalus,
darydama makia. Didelis kvadratinis kambarys buvo apstatytas tamsiais
poliruotais baldais ir nuo sienos iki sienos iklotas baltu puriu kilimu. Suzana ir
Aiv nuolat juokaudavo, kad vienintelis bdas ilaikyti kilim var vaikioti
ant jo numestais Suzanos drabuiais. Taiau kart Aiv nusiav batelius.
Kambarys buvo sutvarkytas, lova utiesta alio ilko lovatiese ir nesimat n
vienos rauklels. Mtsi tik beveik permatoma palaidinuk. Aiv nusivilko
supurvint savj, sinr Suzanos ir neusisagsiusi patrauk voni.
Nerta Aivs palaidinuk lengvai isiplov su muilu. Ji susuko vari
palaidinuk rankluost, igr ir pakabino ant pakabos. Kart plauk
diovintuvo oro srov atsuko palaidinuk, kaip mat tai darant Suzan, ir m
valyti sijon. Mergina stovjo prie kriaukls ir nusisegusi vies dinsin sijonl
nirtingai tryn j rankomis, kai pajuto, kad kartas oras ildo nugar, kedena
plaukus ir nesusagstyt palaidinuk. Ji greitai pakl akis.
Veidrodyje ivydo Gregor, nukreipus j plauk diovintuv. Jis nusijuok.
Aiv susisiaut nesusagstyt palaidinuk tarsi chalat.
Diovinti reikia palaidinuk, ne mane, tarsteljo.
Gregoris vl nusijuok, ijung diovintuv ir paleido i rank palikdamas
kyburiuoti ant laido.
Man baigiasi kantryb, pasak jis.
Aiv suiuro j ipltusi akis.
Pavargau tave vaikytis, itar Gregoris.
Ji prikando lp.
Tada nesuprantu, kodl nesiliauji.
Jis atmet galv ir dmiai nuvelg mergin, tarsi priimdamas sprendim.
Prijo ariau. Aiv pajuto i Gregorio burnos sklindant alkoholio tvaik.

 Melag, sunibdjo jai aus. Kiekvienas ia esantis vaikinas sekiot

paskui tave, jei tik inot, kad turi nors maiausi vilt.
Aivs mintys gin viena kit. Kiek Gregoris igr? Kok aidim kart
aidia?
Jo rankos apkabino j. Aiv stengsi nekreipti dmesio augani panik. Ji
negali nuo jo pabgti, todl udjo rankas Gregoriui ant pei ir paband
pamau istumti i vonios. Miegamojo duris ji paliko atidarytas ir jeigu jie
atsidurt ten, kas nors, einantis pro al, galt juos pamatyti ar igirsti.
Jis lengvai pasidav ir perjo miegamj. Ir tada ji pamat, kad durys
koridori udarytos. Gregoris m stumti j prie lovos.
Jis negali mans nuudyti, tik ne ia, pagalvojo slinkdama atbula. Bt
pernelyg lengva j susekti. Aiv vl eng atgal. Jo pirt atspaudai liko ant
plauk diovintuvo ir dur, paman vis traukdamasi atgal. Be to, kas nors bet
kuri akimirk gali eiti vidun. Jis slinko neatsitraukdamas nuo merginos, buvo
taip arti, kad ji negaljo irti jo veido.
Aiv nugriuvo ant lovos ir bed j akis. Gregorio akys rjo kaip kaitusios
anglys, skruostais kilo raudonis. Jis per daug protingas, kad isitraukt ginkl,
pagalvojo ji. Jis grs kapsul man gerkl.
Gregoris jau guljo ant jos. Aiv m prieintis. Vaikinas nusijuok i jos
pastang, kaip bejgikai ji rangosi po juo. Paskui tyliai atsiduso.
A tave myliu, itar jis.
Aiv nuiuvo, jis pakl galv ir i viraus pavelg j. Jo akys deg keista
viesa.
A geidiu tavs. Tiek laiko geidiau.
Ar tai kakoks siaubingas poktas?
Tu gerai mane pasti, velniai kalbjo Gregoris, ir tu juk myli mane, ar
ne, Aive? Tu niekada nepadarytum nieko, kas galt mane skaudinti.
Nejau jo tokia didel savimeil? Negali bti, kad jis toks kuokteljs. Ne,
paman ji, jis mane perspja.
Jis apkabino jai kakl, perbrauk nykiu per gerkl ir spusteljo ties arterija.
Jo veide praydo ypsena.
Ar a nesakiau? Tik tokios kaip tu i tikrj yra kartos, tar jis. Tada
patrauk rank nuo gerkls ir ltai perved ties neusagstytos palaidinuks
krateliu. Aiv paiurpo.

 Tavo oda paiurpo, jis atrod patenkintas. Jei po mnesio tavo oda
nepaiurps nuo mano prisilietimo, jei tu neukaisi mums buiuojantis, a inosiu,
kad nejauti to, k jauti dabar.
Jis i tikrj tuo tiki!
Ir jei bsi tokia bloga mergait, toliau kalbjo vis vediodamas pirtu palei
palaidinuk, a tursiu pagalvoti, k su tavimi daryti, ir uguls godiai
sisiurb lpas.
Apgaudink. Apsimetink, kad iliktum gyva. Angelai, kur js? Ji atsak jo
buin, nors visa jos esyb tam prietaravo. Paskui vl j pabuiavo. O, angelai,
padkite man! Gregorio buiniai darsi vis aistringesni, atkaklesni.
Staiga, Gregoriui netiktai, Aiv j nustm ir nusirito nuo lovos. Negaljo
ilgiau tverti m vemti tiesiai ant kilimo.
Kai liovsi iaukioti, atsisuko Gregor viena ranka valydamasi burn, kita
prisilaikydama kds, kad neparvirst. Dabar vaikino mina buvo visai kitokia. Jis
visk suprato. Apgavysts ydas nukrito, nebeliko jokio melo. Ji labai aikiai
parod, k apie j galvoja. O jo akys sak, k dabar jis mano apie j.
Prie kuriam nors i j prabylant atsidar miegamojo durys. Tarpdury stovjo
Suzana.
Pastebjau, kad js abiej nra apaioje, tar ir jos vilgsnis nukrypo
sujaukt lov. Paskui ji pamat sutept kilim.
O Dieve!
Gregoris jau buvo paruos atsakym.
Aiv per daug igr, paaikino jis.
A negriau. Negriau n lao!
Ji nepakelia alkoholio, pasak Gregoris ir nujs apkabino Suzan.
Aiv suskubo paskui j.
Suzana, praau, iklausyk mane.
A nerimavau dl jos ir...
A k tik su tavimi kalbjau, Aiv primin draugei. K tik su tavimi
kalbjau ar atrodiau girta?
Bet Suzana tik abejingai pavelg jos pusn.
Atsakyk! pareikalavo Aiv. altas Suzanos vilgsnis j igsdino. Draugei
prot unuodijo pamatytas vaizdas.
Grai palaidinuk, pastebjo Suzana. Nesugraibei sag?

Aiv susisiaut.
Atjau pairti, ar jai viskas gerai, toliau kalbjo Gregoris, ir ji, na,
supranti... ir nutilo tarsi sumis. Ji band mane suvilioti. Spju, kad tau tai
ne naujiena.
Ne naujiena, altai patikino Suzana.
Suzana, maldavo Aiv, paklausyk mans. Vis t laik mes buvome
draugs ir tu manimi pasitikjai...
kart ji kaip reikiant kaito, tar Gregoris. Jis susirauk. Manau, tai vis
dl alkoholio.
kart? Pagalvojo Aiv.
Prisiekiu tau, Suzana, jis meluoja!
Ar tu j pabuiavai? paklaus Suzana. Jos balsas drebjo. Atsakyk! ir ji
vl nuvelg sujaukt lov.
Jis mane buiavo!
Tai tokia tu draug! suuko Suzana. Tu ir a, mes abi inome, kad
pradjai vilgioti Gregor, vos Tristanas mir!
Bet jis persekioja mane nuo... Aiv pamat, kad Gregoris vilgteljo j
akies kampuiu, ir nutilo vidury sakinio.
Ji suprato pralaimjusi kov.
Suzana drebjo taip, kad vos galjo rasti odius.
Ieik, pasak tyliu, kimiu balsu. Nedinkis i ia, Aive. Ir daugiau
nesirodyk.
A tik nusiprausiu...
Ieik! Lauk! suuko Suzana.
Daugiau ji nieko negaljo padaryti. Aiv paliko draug verkiani, pakibusi
Gregoriui ant kaklo.

11 skyrius

Aiv negalvojo apie tai, kaip nusigaus namo. Ji smuko vonios kambar, kur
rado kiek pajusi koridoriumi, ir isival dantis su pasta. Susisagsiusi
palaidinuk ir susikiusi sijon nuokiojo laiptais, sugrieb rankin ir ibgo i
namo.
Ji vos laiksi neapsiverkusi. Tik nenorjo, kad vliau visi Gregoriui pasakot,
kokia prislgta atrod. Galvoje vl atgijo Filipo odiai:
Ji uuodia baims kvap.
Dabar Aiv buvo rimtai isigandusi dl savs ir savo draug. Bet kada jie
gali atsitiktinai susidurti su viena i Gregorio paslapi. O jis per daug save myli
ir yra utektinai kvaiteljs, kad pagalvot, jog gali ilipti sausas i vandens
nuuds ne tik j, bet ir Suzan, Vil ir Bet.
Mergina spariai ingsniavo ibint kelio pakraiu. Namai Suzanos
kaimynystje stovjo atokiai viens nuo kito, ia nebuvo aligatvi. Iki sankryos
liko dar viena tamsi mylia ir kokios dvi mylios iki miestelio. Vienintel viesa
blykiai geltonas mnulis.
Angelai, nepalikite mans, meld Aiv.
Ji buvo nujusi apie tredal mylios, kai pamat artjant automobilio viesas.
Greitai oko nuo kelio ir pasislp krmuose. Automobilis pravaiavo deimt
ingsni ir suviegs sustojo. Aiv lindo gilyn krmus. Vairuotojas ugesino
viesas ir ji galjo mnesienoje irti automobil honda. Vilo automobilis.
Vaikinas ilipo ir apsidair.
Aive?
Ji norjo ibgti i krm ir pulti jam glb, bet susilaik.
Aive, jei tu ia, atsiliepk. Pasakyk, kad tau viskas gerai.
Jos mintys m suktis skuriu: Aiv band sugalvoti, k tokio tikinama galt
jam pasakyti. Nebent vis pavojing ties.
Atsiauk. Ar tau viskas gerai? Leis sak, kad tau kilo pavojus. Pasakyk, ar
galiau kuo padti.
Net blykioje mnesienoje ji mat, koks susirpins Vilas. Mergina troko
pribgti prie vaikino ir papasakoti visk nuo pradios iki galo. Troko

prisiglausti ir pajusti, kaip j apkabina stiprios rankos, bent trumpam

apsaugodamos nuo vis pavoj. Taiau negaljo dl jo paties. Ji puikiai tai
suprato. Aivei perjo akis. Ji kelis kartus sumirksjo, kad aaros netemdyt
vilgsnio, ir ilindo ant kelio.
Aive...
A... a traukiu namo, pasak ji.
Jo vilgsnis nukrypo krmus u jos.
Sumanei sutrumpinti keli?
Gal galtum mane paveti? tyliai paklaus ji.
Jis akimirk velg jai veid, tada be odi atidar automobilio dureles. Kai
udar, Aiv atsidususi prisiglaud prie j dabar jautsi saugi. Kol kas kol
nusigaus iki namo ant kalvos.
Vilas lipo i vairuotojo puss.
Tikrai nori vaiuoti namo? paklaus jis.
Nori ar nenori, turi vaiuoti. Aiv linkteljo, bet jis nepaleido variklio.
Aive, ko tu bijai?
Ji gteljo ir bed akis savo rankas.
Neinau.
Vilas palinko merginos pusn ir udjo rank ant josios. Ji apvert j delnu
vir ir m apirinti aliejini da takelius, kuri nenuval terpentinas. Aiv
mato Vilo rankas net usimerkusi. Dabar, kai jo pirtai buvo susipyn su jos,
jautsi stipri.
Noriau tau padti, Aive, pasak jis. Bet negalsiu, jei nepasakysi, kas
vyksta.
Ji nusisuko.
Privalai man visk papasakoti, nenusileido vaikinas.
Vilai, a negaliu.
Kas t nakt atsitiko traukini stotyje?
Ji neatsak.
Turi k nors prisiminti, suvokti, k matei. Ar ten buvo dar kas nors? Kas
atsitiko, kad bandei pulti ant bgi? Kas tave privert?
Ji papurt galv ir nieko nepasak.
Kaip nori, pagaliau vaikinas nusileido. Tuomet teturiu vien klausim: ar
tu simyljusi Gregor?
Klausimas uklupo Aiv netiktai ir ji staigiai atsisuko. Vilas velg jai tiesiai

akis, tyrinjo kiekvien veido lopinl.

tai k a noriu inoti, tyliai pasak jis.
Kain k tuo metu idav mano veidas, pagalvojo Aiv. K atskleid akys? Kad
nekeniu Gregorio? Ar kad vis labiau simyliu Vil?
Mergina isilaisvino i jo pirt.
Praau, parvek mane namo, pasak ji.
Ir jis parve.
O dabar... itar balsas, virpantis i susijaudinimo, mes grtame prie
ios dienos programos... I meils Aivei2 niniuojama melodija skambjo
pernelyg garsiai... ir baisiai prastai, pagalvojo Tristanas.
Vilas irgi igirdo. Jis apsidair po tams mokyklos fotolaboratorijos kambar,
kur dirbo vienas, ir pamat rausv Leiss vytjim.
Vl tu, suniurnjo.
Kaip visada, Tristanui pasirod nepaprastai lengva susitapatinti mintimis su
Vilu. Jis greitai murkteljo jo vidun, taigi galjo bendrauti ikart su abiem
Vilu ir Leise.
Vilas sumirksjo.
Tristanai? itar garsiai.
A ia, atsak is. Fone ir toliau skambjo romantinio filmo melodija.
Tu nusidainuoji, Leise, tar Tristanas.
Niniavimas liovsi ir rausvas vytjimas priartjo prie jo ir Vilo.
is greitai paslp fotojuost sau u nugaros.
Gal gali truputl atsitraukti, Leise? Tu apviesi mano juost.
Labai atsipraau! Matau, kad jums, dviem didvyriams, a nereikalinga.
Tuomet jau eisiu, ir ji nutilo duodama jiems laiko j sustabdyti. Kai n vienas to
nepadar, ji pridr: Bet prie ieinant leiskite uduoti jums, berneliai
simyljliai, kelet klausim. Kas itrauk Rip van Vinkl3 ionai i tamsos, kol
neprajo dar imtas met? Kas atved i fotolaboratorij?
A kvieiau tave, Tristanai, paaikino Vilas. Man reikia tavo pagalbos.
Kas buvo angelu sargu per Suzanos vakarl? nesiliov Leis. Kas
prane tau, kad Aivei ikilo pavojus?
Aivei grs pavojus? Kas atsitiko? paklaus Tristanas.
Kas, pasakykite man, kas, atlieka sekretors vaidmen iame apgailtiname

Aivs gerbj klube?

Pasakykit man, kas buvo? pareikalavo Tristanas. Ar Aivei nieko
neatsitiko?
Ir taip, ir ne, atsak Vilas ir papasakojo Tristanui to vakaro vykius,
nepamiro ir Gregorio traukti. Bet a neinau, kas i tikrj atsitiko, ubaig
jis. Aiv sutikau jau po visko kelyje. Ji buvo prislgta ir nieko man nepasakojo.
Sekmadien dirbo, paskui nujo tiesiai pas Bet. iandien mokykloje kalbjosi tik
su Bete, bet ir jai nepasak, kas i tikrj vyko.
Leise, ar tu k nors matei? paklaus Tristanas.
Atleiskite, bet a tuo metu, hm... bendravau.
K ji veik? paklaus Tristanas.
Mt nedking kino gerbj batus tvenkin, paaikino Vilas.
A klausiu apie Aiv! Tristanas pykteljo labiau ant savs, o ne ant Vilo.
Jau du kartus draugas buvo alia Aivs, kai to reikjo, o Tristanas ne.
A aukiau tave... buvo besaks Vilas.
aukiau aukiau ir neprisiaukiau, pasiaip Leis. Sakiau jam, kad tu
tamsoje. inau, kad meil akla, pasirodo, dar ir kuria. Manau...
Tristanai, privalai man kai k papasakoti, pertrauk j Vilas. Ir
nedelsiant. Kaip galiu padti Aivei, jei neinau, kas vyksta?
Tu inai utektinai, paprietaravo Tristanas. Daugiau, nei prisipainai
Aivei, jis paband patyrinti Vilo mintis, bet buvo greitai nustumtas al.
inau, kad patikrinai, kas voke, Vilai, pasak Tristanas. Stebjau tave, kai
itraukei rakt.
Vilas nei nustebo, nei gailjosi. Jis djo fotojuost rykinimo bakel.
Nuo ko tas raktas? paklaus jis.
Maniau, kad jau suinojai, erzino j Tristanas.
Ne.
Angelas pamgino dar kart sibrauti Tristano mintis visikai nuslopins
savsias, stengsi skverbtis ltai ir atsargiai. Bet atsitrenk Vilo prot tarsi
ledo ritulio aidjas apsaugin sienel.
Ei, js abu, kas ia vyksta? paklaus Leis. Matau tavo veid, Vilai.
Atrodai toks pat kietakaktis kaip ir Tristanas.
Jis neprileidia mans prie savo mini, pasiskund Tristanas.
Kaip ir tu neleidi man suinoti tavj, suirzo Vilas. I pradi liepi man
bgti kalv gelbti Aivs gyvybs. Tada leidau tau vadovauti. jau kartu su

tavimi ir dariau, k sakei, ir radau Aiv su maiu ant galvos. Gregoris irgi buvo
ten ir labai jau keistai pasiteisino, bet tu nepapasakojai man nieko, kas vyksta.
Vilas pastat bakel ir m vaikioti pirmyn atgal po siaur kambariuk
paimdamas ir paddamas filtrus, ymeklius, des su popieriumi.
Tu liepei man kalbti u tave. Sakei okti su ja, perspti ir pasakyti, kad
myliu, Vilo balsas vos juntamai suvirpjo. Bet nepasakei nieko, kas
paaikint, kodl visa tai vyksta.
Aiv nebt man leidusi, pagalvojo Tristanas, nors puikiai suprato, kad tai ne
vienintel prieastis. J erzino tai, kad jis negali apsieiti be Vilo, ir nepatiko, kaip
dabar draugas priima kai kurias situacijas.
Man nepatinka ita suknista proto kontrol, piktai kalbjo Vilas. Man
nepatinka, kad tu bandai skaityti mano mintis. Jei yra kakas, k nori inoti,
klausk.
Noriu inoti, tar Tristanas, ar galiu tavimi pasitikti! Tu Gregorio
draugas...
Ei, js abu, gal jau laikas suaugti, siterp Leis. Man nepatinka suknista
proto kontrol. Ar galiu tavimi pasitikti? Oi, nereikia, tik neverskite mans
toliau klausytis js asilik veblenim. Js abu mylite Aiv, judu grauia
pavydas, tai kodl slepiate vienas nuo kito mintis ir dabar riejats kaip du
darelinukai.
Ar tu j myli, Vilai? greitai paklaus Tristanas.
Jis pajuto, kad vaikinas msto ir ima slapstytis.
Vilas vl pam bakel su fotojuosta ir m mtyti i rankos rank.
A stengiuosi daryti tai, kas geriausia jai, galiausiai pasak.
Tu neatsakei mano klausim.
Nesuprantu, kam to reikia, spyrsi Vilas. Tu buvai ten, kai a okau su ja.
Girdjai, k Aiv sak. Mes abu inome, kad ji niekada nemyls nieko taip, kaip
myli tave.
Mes abu inome, kad tu viliesi, jog tai netiesa! atr Tristanas.
Vilas trenk bakel ant stalo.
Man reikia dirbti.
Man irgi, atsak Tristanas ir atsiskyr nuo Vilo, kol is neimet jo i savo
mini.
Jis inojo, kad vien dien Aiv k nors pamils ir kad tas vaikinas galbt bus

Vilas. Gerai, jeigu jau turi j atiduoti Vilo rankas, pirmiausia turi j kaip reikiant
patikrinti.
Tristanui paliekant fotolaboratorij pasigirdo verksmingas Leiss balsas:
Ir tai du ms didvyriai isiskyr apak i meils ir n vienas nepaklaus
imintingos graiosios Leiss, ji trumpai paniniavo, kam, beje, atiteks
sudauyta jos paios irdis. Taiau kam rpi Leis? paklaus lidnai. Kam
rpi vargel Leis?
2 Romantin 7-ojo deimtmeio komedija (vert. past.).
3 Uuomina amerikiei raytojo Vaingtono Irvingo to paties pavadinimo apsakymo veikj, kuris
pramiegojo 20 met (vert. past.).

12 skyrius

Aiv sdjo prie virtuvs stalo ir irjo popieriaus lapus, k tik itrauktus i
voko, Filipo vaikinimo dokumentus. Prieais j sdintys berniukai broliukas
ir jo draugas Semis i indelio auktais kabino rieut sviest.
Semis buvo nedidukas ir atrod labai juokingai: jo plaukai styrojo piestu tarsi
iurkti raudona ol. Aiv pastebjo, kad jis i padilb vis dbso j. Berniukas
kumteljo Filip.
Paklausk jos. Paklausk.
Ko jis turt mans paklausti?
Semis nori susitikti su Tristanu, pasak Filipas. Bet a negaliu jo
prisiaukti. Ar inai, kur jis?
Aiv grteljo per pet.
Viskas gerai. Mama viruje, o Gregoriui dabar patinka klausytis apie
angelus.
Patinka? nustebo Aiv.
Filipas linkteljo.
A i tikrj noriu pamatyti angel, pasak Semis traukdamas i nevarios
mokyklins kuprins nedidel fotoaparat.
Aiv nusiypsojo.
Manau, Tristanas dabar ilsisi, pasak ji ir atsisuko Filip. O k apie
angelus kalbjots su Gregoriu?
Jis klaus mans apie Tristan.
K norjo suinoti? smalsavo Aiv.
Mergina spjo, kad vykis traukini stotyje nedav Gregoriui ramybs. iaip
ar taip, be niekieno pagalbos Filipas taip greitai niekaip nebt nusigavs iki
stoties.
Ar Gregoris taria, kad susidr su kai kuo stipresniu nei ji, stipresniu u
paprast mog?
Jis paklaus, kaip Tristanas atrodo, atsak Filipas. Ir kaip suinau, kad jis
yra alia.
Ir kaip j prisiaukti, siterp Semis. Pameni, jis klaus ir ito.

 Gregoris norjo suinoti, ar tu kada kalbjaisi su Tristanu, pridr Filipas.

Aiv papleknojo per vok, padt ant stalo.
Kada apie tai kalbjots?
Vakar vakare, atsak broliukas, kai aidme namelyje medyje.
Mergina susirauk. Jai nepatiko, kad Gregoris aidia su Filipu namelyje
medyje, prisimin, kaip vasar ten vos nevyko nelaim.
Ji vilgteljo vaikinimo dokumentus. Endrius nepasak Gregoriui, jog ketina
padaryti Filip teistu snumi. Jai parpo, ar kartais Endrius nebgtauja dl to
paties kaip ir ji.
Kada Tristanas isimiegos? paklaus Semis.
Tiksliai neinau, atsak Aiv.
Turiu ibintuvl, jei kartais pamatyiau j nakt, tar jai berniukas.
Puiki mintis, nusiypsojo Aiv. Ji irjo, kaip vaikai paskutin kart nulaio
nuo aukt rieut sviest ir ibga lauk.
Po etadienio vakaro ji irgi band susisiekti su Tristanu. Mokykloje jau
skland gandai apie vakarl. Gregoris ir Aiv stengsi nesusitikti koridoriuose.
Ji ir Suzana taip pat veng viena kitos. Gregoris, netyia susidrus, tylomis
praeidavo pro al, o Suzana akivaizdiai demonstravo savo paniek. Kad ji
tusi ant Aivs, jau buvo aiku kiekvienam.
Aiv lengviau atsiduso, kai Bet pasak, kad Gregoris su Suzana i popiet
eina futbolo varybas. Pastarsias dvi naktis ji maai miegojo, todl pagaliau
gals pailsti nebijodama, kad ueis Gregoris. Dabar ji usirakindavo miegamojo
duris, taiau vis tiek n akimirk nesijaut saugi.
Mergina kio vok su dokumentais tarp savo vadovli ir jau norjo lipti
vir, kai u namo sustojo automobilis. Garsas buvo kaip Gregorio BMW.
Pirma mintis buvo bgti savo kambar, taiau Aiv nenorjo, jog Gregoris
galvot, kad ji jo bijo. Patogiai sitaisiusi atsivert laikrat ir palinko vir stalo
ketindama skaityti. Virtuvs durys atsidar ir t pat akimirk Aiv uuod
kvepalus.
Suzana?
i tik piktai dbteljo.
Sveika, tar Gregoris. Jo balsas nebuvo nei iltas, nei altas, veidas irgi be
jokios iraikos, nors matsi, kad pasirengs ispausti ypsen, jei tik dar kas
nors ueis virtuv. Suzana tebedbsojo Aiv nutaisiusi rgi min.

 Tai bent staigmena, nusistebjo Aiv. Bet sak, kad judu ketinate eiti
futbolo varybas.
Suzana nuobodiavo, o man reikjo kai k pasiimti, paaikino Gregoris. Jis
atsuko Aivei nugar, atidar indauj ir itrauk aukt varin puodel. Gal
duotum jai igerti? paklaus atkidamas Aivei puodel.
inoma.
Gregoris greitai ijo i virtuvs.
Aiv paiekojo aldytuve sodos vandens.
Atleisk, bet nieko alto nra, pasak Suzanai.
i nepratar n odio.
Iskyrus tave, pagalvojo Aiv ir im butel i po baro. Jai rpjo, kodl
Gregoris paliko jas vienas. Kad pasikalbt? Tikriausiai stovi u virtuvs dur ir
klausosi, k ji pasakys. Gal tai ibandymas: taip jis tikisi suinoti, ar ji
pasakysianti Suzanai visk, k apie j ino.
Kaip laikaisi? paklaus Aiv.
Puikiai.
Atsak vienu odiu, vis tiek tai gera pradia. Aiv met sodos vanden ledo
kubeli ir ities puodel draugei.
Mokykloje tik ir kalba apie tavo vakarl. Visi puikiai praleido laik.
Ne tik apaioje, bet ir viruje, gl Suzana.
Aiv tyljo.
Tikiuosi, tavo pagirios buvo bjaurios, pasak draug.
Nebuvo joki pagiri.
Ak, tiesa, vis grim ivmei ant mano kilimo.
Aiv prikando lp.
etadienio vakar negaljau miegoti savo kambaryje, pasak Suzana ir
m vaikioti po virtuv gurknodama i puodelio grim.
A labai gailiuosi, Suzana. Tikrai gailiuosi. Bet tiesa ta, kad a visai
negriau, tvirtai pasak Aiv.
Noriau tavimi tikti, Suzanos lpa drebjo. Noriau, kad tu ir
Gregoris pasakytumt, jog man viskas tik prisisapnavo.
Tu inai, kad jis to nepasakys. A irgi.
Suzana linkteljo ir nunarino galv.
inau, kad visos merginos verkia, kai isiskiria su vaikinais. Bet niekada

nemaniau, kad man prireiks vienkartini nosinaii dl to, jog susipykau su

tavimi.
Tu pasti mane ilgiau nei bet kuris i tavo vaikin, paskubom atsak Aiv.
Tikjai manimi deimt met. Bet uteko vienam vaikinui pasakyti od ir tu net
nenori mans klausytis.
Maiau tave savo paios akimis!
K tu matei? beveik aukte iauk Aiv. Matei tai, k jis norjo, kad
matytum, k tikino maius. Kaip man tau rodyti...
Liaukis sukiojusis apie mano vaikin, tai kaip! Nekik savo nag kur
nereikia! ir Suzana nugr didel gurkn vandens. Tu darai i savs kvail,
Aive, negana to, dar mano sskaita!
Suzana, kodl atmeti mint, kad Gregoris band mane suvilioti? Bent jau
vertink, kad galjo bti ir taip!
Melag, pasak Suzana. Daugiau niekuomet tavimi netiksiu, ir ji
nugr dar vien gurkn sodos vandens. Ant tviskanio metalo liko rykus jos
lp atspaudas. A perspjau tave, Aive. Bet tu mans nesiklausei. Tau niekas
nerpjo.
Tu man rpi labiau, nei gali sivaizduoti, pasak Aiv ir eng ingsn link
Suzanos.
i apsisuko ant kuln.
Pasakyk Gregoriui, kad a vidiniame kiemelyje, pasak ir ijo pro virtuvs
duris.
Aiv leido draugei ieiti. Beviltika, paman ji. Jis unuodijo Suzanai prot.
Laikydamasi, kad nepravirkt, Aiv ibgo i virtuvs ir puol prie laipt.
Atsitrenk Gregor ir prasispraud pro al. Nesivargino pasakyti, kur nujo
Suzana. Buvo tikra, kad jis klaussi kiekvieno odio.
Aiv bgo nesustodama iki savo muzikos kambario, tik ten atgavo kvap.
Trinkteljo duris ir atsirm jas nugara. Nusiramink, nusiramink, kartojo sau.
Taiau negaljo liautis drebti. Jau nebesitikjo, kad galt laimti prie
Gregor. Jai reikjo pagalbos, reikjo, kad kas nors paguost, iebt vilties. Ji
prisimin t dien, kai Vilas nuve j traukini stot, kaip jis tikjo ja ir tai jai
suteik pasitikjimo savo jgomis.
Turiu susirasti Vil, pasak garsiai, tada atsisuko duris ir nustebo
pamaiusi auksin vytjim.
Tristanai!

Auksin viesa apgaub Aiv.

Taip, tai a, Tristanas, atsiliep jau jos viduje.
Kaip tu? Kur buvai? be odi paklaus Aiv. kart taip ilgai negrai.
Tiek daug vyko po to, kai tu panirai tams.
inau, atsak Tristanas. Vilas ir Leis man visk papasakojo.
Ar jie papasakojo ir apie Suzan? Ji galvoja... ji tiki viskuo, k jai sako
Gregoris, ir dabar mans nekenia, ji... kad ir kaip stengsi nepravirkti, Aiv
prapliupo raudoti.
, Aive, . A inau apie Suzan, pasak jai Tristanas. Man labai
gaila, bet turi pamirti j. Tiesiog dabar. Yra daug svarbesni...
Pamirti j? dabar i aki liejosi pykio aaros ir Aiv prakalbo garsiai: Ji
skaudina mane kaip tik gali visur, visada, visokiais bdais!
Aive, kalbk be odi, skubiai primin jai Tristanas. inau, tau labai
sunku...
Tu negali inoti! Tu nesupranti, kaip a jauiuosi, pasak Aiv ssdamasi
prie pianino. Ji grubiai perbrauk pirtu per klavius.
Paklausyk mans, Aive. Suinojau kai k, k privalai igirsti.
A negaliu prarasti daugiau moni, pasak ji.
Noriu tau kai k papasakoti, vis band siterpti Tristanas.
Pirmiausia praradau tave, paskui Suzan ir...
Vil, pasak jis.
Vil? tylus ir tvirtas Tristano balso tonas sukl jai nerim.
O kas Vilui? paklaus sukryiuodama rankas.
Tu negali juo pasitikti.
Bet a juo pasitikiu, atsak Aiv, ji panoro nesiduoti perkalbama.
A k tik apiekojau jo namus, pasak jai Tristanas.
Apiekojai?
Ir radau ten kelet domi dalyk, pridr jis.
Pavyzdiui, grietokai paklaus mergina.
Knyg apie angelus. Karolinos rakto kopij.
Hm. O ko tikjaisi? paklaus Aiv. inoma, kad jis skaito apie angelus. Jis
bando tiksliai suvokti, kas tu ir kodl grai. O dl rakto: mes jau inome, kad jis
neatsispyr smalsumui ir vilgteljo vok su raktu. Jo vietoje a biau
padariusi t pat, pridr atsargiai.

 Taip pat radau Bets apsakymo kopij, kalbjo toliau Tristanas. Apie
moter, kuri nusiud, t pat, kur ji skait js dramos brelyje prie mnes iki
Karolinos ties. Ar prisimeni?
Aiv ltai linkteljo:
Moteris prie nusiaudama supl savo mylimojo ir jo naujosios draugs
nuotraukas ir paliko jas tarsi priemirtin laik.
Taip, kaip Karolina, kaip manoma, supl Endriaus ir tavo motinos
nuotraukas, pasak Tristanas.
Kart Aiv jau galvojo apie sutapimus Bets apsakyme su tuo, k policija rado
Karolinos namuose. Ji nusprend, kad tai dar vienas netiktin Bets gebjim
spti ateit atvejis, taiau dabar suprato, kad Gregoris pasiskolino idj i Bets.
Ten buvo ir ikarpa i laikraio straipsnis apie mergin i Ridldo, ts
Tristanas. T, kuri lygiai taip pat buvo upulta ikart po tavs. Ir tai suveik,
ar ne? Upuolimo braias tikino visus, kad tai serija nusikaltim ir nusikaltlis
tavs nepainojo.
Aiv nunarino galv ir parm rankomis: ji galvojo apie t mergin.
K tu nori pasakyti? galiausiai paklaus. Kad Vilas atspjo daug daugiau,
nei mes tarme? Diaugiuosi. Norjau j apsaugoti, bet dabar nra jokios
prieasties tylti.
Yra prieastis, greitai suneko Tristanas. Vilas turi dar kai k. vark ir
kepurait.
Aiv atsisdo tiesiai. I kur pas j tie drabuiai? Ar jis ino, kad tai svarbus
kaltis? Kodl jai nieko nepasak?
O, jis puikiai ino, kokie svarbs tie drabuiai, atsak Tristanas jos mintis.
Jie buvo rpestingai sukiti plastikinius maielius ir saugiai paslpti.
Bet a niekada jam nesakiau, k maiau. Niekada nesakiau, kas viliojo
pereiti bgius, ir viso to nebuvo jokiame laikratyje.
Vadinasi, jis arba buvo ten...
Ne! suuko Aiv.
...arba kakaip visk atspjo. Galbt Erikas jam k nors papasakojo. Bet
kokiu atveju jis ino kur kas daugiau, nei pasak bet kuriam i ms.
Aiv prisimin dien, kai prie traukini stoties jie rado Erik kako iekant
drenao griovyje alia kelio. Vilas tikriausiai jau buvo rads kepur ir vark.
Tik prie Eriko ir jos apsimet nieko neins.

Ji staigiai atsistojo triukmingai atstumdama pianino suolel.

Aive?
Mergina mintyse atstm Tristan ir nujo prie lango. Atsiklaupusi pasidjo
rankas ir smakr ant palangs.
Aive, pakalbk su manimi. Neatstumk mans.
Jis bando mums padti. Esu tikra, kad tik tai ir nieko daugiau.
Kaip jis bando padti, jei slepia nuo ms daiktus?
Veikiausiai mano, kad taip geriausia, atsak ji, nors inojo, jog tai neatrodo
tikinamai. A j pastu. A juo pasitikiu.
Suzana pasitiki Gregoriu, neikent Tristanas.
Tai ne vienas ir tas pats! suuko Aiv suvis imesdama j i savo mini.
Tai ne tas pats!
Aiv irk garsiai ir akimirk paman, kad kambaryje girdi savo balso aid.
Paskui suprato, kad auksmas sklinda i apaios. auk Suzana. Jos auksm
nustelb Gregorio balsas. Aiv nuskubjo emyn, savo miegamj, ir nulk per
antro aukto koridori iki upakalini laipt. Suzana bgo siaurais laiptais
auktyn, jos ilgi juodi plaukai plaikstsi, veidas buvo iblyks, nustas prakaito
laeliais. Rankose ji spaud varin puodel, kur Aiv buvo jai sutaisiusi sodos
vandens. Gregoris sek i paskos.
Suzana, leisk Aivei pasiaikinti, pra jis.
Draug atmet galv ir m juoktis kaip pamil, kvatojosi taip, kad vos
nenukrito atbula nuo laipt. Tada pavelg Aiv taip, jog i ikart suprato, kad
atsitiko kakas siaubinga.
Nekantrauju igirsti, atov Suzana. domu, kaip ji paaikins itai.
Suzana brukte bruko ind su sodos vandeniu Aivei rankas. Tada atgniau
kair kumt. lapiame draugs delne buvo apvali oranin piliul. Aiv greitai
suiuro Gregor, tada vl piliul.
Kas tai? paklaus Suzana. Pasakyk man, k a radau savo grime?
Panau vitamin, apdairiai itar Aiv.
Vitamin?! nusikvatojo Suzana, taiau jos akyse spindjo aaros. Geras!
springdama suvapjo Suzana. Vitaminas. K tu sumanei, Aive? Pasisti mane
roj paskui Erik? Tu beprot. Tu iprotjusi, pamiusi pavydi ragana, ji
vysteljo oranin tablet sodos vanden. Puiku, meskime vitamin atgal.
Dabar igerk, igerk visk iki dugno.

Aiv smeig akis varin puodel. Ji inojo, kad Gregoris tik norjo ikrsti jai
kiaulyst, ir beveik buvo tikra, jog tablet nekenksminga, taiau negaljo
rizikuoti.
Nuryk j, spyr Suzana. Jos veidu tekjo aaros. Nuryk t vitamin.
Aiv udeng delnu puodel ir papurt galv. Suzanos veidas persikreip.
Ji apsisuko, pranr pro Gregorio rank apai ir nubgo pirm aukt.
Vaikinas nusek i paskos. Aiv susmuko ant laipt ir nusvarino galv ant keli.
Ji n neband nuslpti aar, nors inojo, kad Gregoris btinai atsisuks
pasidiaugti.

13 skyrius

Tristanas man, kad perspjs Aiv dl Vilo pasijus geriau. Gal gale jo
tarimai buvo pagrsti. Vilas nepasak jiems, nei k ino, nei kaip tai suinojo.
Dabar Aiv gali pasitikti tik Tristanu. Turt jaustis labai sumanus ir vsti
savo pergal bent jau bti patenkintas savimi. Bet taip nebuvo. Nesvarbu, kaip
stipriai jie myljo vienas kit, dabar juodu stovi skirtinguose neperplaukiamos
ups krantuose.
Pirmadienio vakar pasaulis jam atrod pilkesnis ir altesnis. Jis stovjo
prieais tams Karolinos nam ir jaut, kad atslenka ruduo kaip padaras,
neturintis nam. Kai Tristanas perjo kiaurai sienas, pasijuto tarsi sibrovlis,
mones persekiojanti mkla, o ne angelas, ketinantis padti tiems, kuriuos myli.
Jis troko bti su Aive, bet dabar nedrso eiti pas j. Suprato, kad tai, k pasak
apie Vil, j skaudino ir supykd. Po to, k jai pasak, k dar galt pasakyti,
kad pataisyt padt?
Tristanai?
Angelas nustebs apsidair.
Tristanai?
Jis taip troko igirsti Aivs bals, kad paman, jog jam pasigirdo.
Ar tu ia? paauk ji. leisk mane.
Tristanas nuskubjo prie dur paskubom telkdamas dmes, kad galt
materializuoti pirtus. Taiau bandant atidaryti jie vis slydo uraktu. Jam
pasidar domu, ar Aivei neatrodo keista matant, kaip i lto atsidaro tamsaus
namo durys.
Aiv eng vidun ir sustojo viduryje mnesienos apviesto staiakampio, kuris
atsirado atvrus duris. Sidabrinje viesoje jos plaukai vytjo, oda atrod blyki
kaip vaiduoklio. Akimirk Tristanas pagalvojo, kad atsitiko kakas baisaus ir
prie j stovi tokia pat dvasia kaip jis pats. Taiau tada mergina atsisuko ir jis
pamat, kad jos akys sklidinos meils, bet vilgsnis nesutelktas vien tak: ji
regi tik vytjim, bet ne veido bruous.
A tave myliu, abiej galvose sukosi i vienintel mintis, tad Tristanas
lengvai slydo jos vid.

 Atleisk, Tristanai, pasak ji velniai. Atsipraau, kad taip tave istmiau.

Angelas buvo toks laimingas, kad ji ia, taip diaugsi, jog ji atjo, kad
trumpam jam um ad.
inau, kad skaudinau tave taip kalbdamas apie Vil.
Ji neymiai gteljo peiais ir udar duris.
Turjai pasakyti man ties.
I to neymaus trkteljimo peiais Tristanas suprato, kad tai, k suinojo,
Aiv vis dar slegia. Reikia paskatinti j apie tai pasikalbti, reikia priminti, kad ji
vl simyls, kad atsiras mogus, kur vien dien pamils...
A myliu tave, Tristanai, pasak Aiv. Praau, kad ir kas atsitikt,
paadk, jog to nepamiri.
Kit kart. Apie ateit jie pakalbs kit kart.
Ar girdi mane? paklaus Aiv. inau, kad tu ia. Tu slapstaisi, Tristanai.
Ar pyksti ant mans?
A mstau, atsak jis. Kaip suinojai, kad reikia ateiti ia?
Angelas pajuto, kad jos lpos ypsosi.
Tiksliai neinau, pasak ji. Tiesiog man labai reikjo tave pamatyti, o po
ios popiets nemaniau, kad atsiliepsi aukiamas. Nusprendiau tave susirasti
pati. sdau automobil ir tiesiog vaiavau. Ir sustojau ia.
Jis nusijuok.
Ir sustojai ia. Kai viskas pasibaigs, tu su Bete galsite atidaryti
parduotuvl Delnai, arbatos lapai ir telepatija.
Galsi prisidti prie ms per spiritizmo seansus, mylimosios ypsena
suild kiekvien jo sielos dalel.
Lajons, van Deik ir dvasia. Skamba neblogai, pasak angelas, nors inojo,
kad jis negr, kai misija bus baigta. N vienas i angel, kuriuos painojo Leis,
niekada negro.
Aiv vaikiojo po Karolinos virtuv ypsodamasi. Akys pamau priprato prie
tamsos ir ji pradjo bei t irti.
Atrodo taip, tarsi btum jau apiekojs nam, pasak dairydamasi po
atidarytus virtuvs stalius ir atviras spinteli dureles.
A su Leise ia buvome rugpjt, taigi toli grau tu dar nebuvai gavusi rakto,
taiau nepalikome nam toki, patikino jis. Kakas ia lanksi po ms.
Jis igirdo mint, nors mergina i vis jg band j nuslopinti. Vilas.

 Tai galjo bti daug kas, skubiai itar Tristanas ir kuo velniau pridr:
Gregoris, Erikas, Vilas arba tas vyras, kuris buvo prie Karolinos kapo ir paliko
jai raudon roi.
A maiau ten ro ilgu kotu.
O j? paklaus Tristanas. Aiv tuo metu dairsi po atviras spinteles.
Dauguma j buvo tuios. Viename negiliame staliuje ji rado ibintuvl.
Ne. Kaip jis atrodo?
Auktas, lieknas, tamsiaplaukis, apibdino Tristanas. Jo vardas Tomas
Stetsonas, jis dirba Endriaus kolede. Leis j sek per Darbo dienos pobv. Ar
niekada negirdjai, kad kas nors bt usimins apie j?
Mergina papurt galv ir staiga paklaus:
Jei a purtau galv ar padarau koki grimas, tu, bdamas manyje,
tikriausiai to neinai?
inau. A jauiu. Man patinka, kai tu ypsaisi.
Ji plaiai plaiai nusiypsojo, tarsi nordama ta ypsena apglbti Tristan.
Tad k manai? paklaus Aiv. Ar Tomas Stetsonas buvo naujoji Karolinos
meil? Ar jis su visu tuo susijs?
Neinau, atsak Tristanas, bet jis ir Gregoris veikiausiai turi raktus nuo
io namo. Manau, kad Tomas ia visk apvert auktyn kojom.
Raussi po spinteles ir stalius, patikslino Aiv.
Galbt.
Ji uiuop virvel po kaklu ir itrauk i po markini rakt. Jo sidabrinis
kotas su dviem dantukais vytjo ibintuvlio viesoje.
Gerai, a turiu rakt, pasak ji. Jei rastume spyn...
Juodu puol kartu iekoti. Svetainje rado raomj stal su urakinamu
staliumi, jis buvo ipltas. Netoliese, ant idinio atbrailos padtos duts su
alvariniu uraktu vyriai irgi ilauti. Ji buvo tuia. Aiv abu kartus taik rakt
ir paaikjo, kad jis netinka nei ten, nei ten.
Miegamajame Tristanas atkreip Aivs dmes staiakamp ym raomojo
stalo gelumbje, tarsi ant jo ilg laik bt stovjusi sunki d, paskui nukelta.
Jos nesimat. Karolinos spinta lo nuo bat ir rankini, ten irgi buvo iekota.
Juodu perjo ir kitus kambarius, bet po pusantros valandos paiek nieko
nerado.
ia daug visokio lamto, bet likom it mus kand, krimtosi Tristanas.

Aiv susmuko koridoriaus kamputyje. Ji pastebjo, kad vengia sstis bet kur
i Karolinos krsl.
Bda ta, kad mudu neinome, kas i ia jau ineta ir kur visa tai atsidr,
apgailestavo Aiv. Jei bent turtume nors kok supratim, ko iekome.
O kaip Bet? staiga paklaus Tristanas. Jei papraytume padti? Ji turi
et pojt. Jei parodytum jai rakt, duotum palaikyti ir ji galt apie tai
pamstyti, gal pasakyt mums, kur iekoti, bent jau gautume koki nors
uuomin.
Gera mintis, Aiv dirsteljo laikrod. Ar gali eiti su manimi?
Tristanas inojo, kad negali. Jis buvo pavargs ir turjo tausoti jgas, jei
nenorjo nugrimzti tams. Bet negaljo su ja isiskirti. Nuojauta kudjo, kad
jam lik ne taip jau daug laiko pabti su Aive.
A eisiu, bet geriau tik stebsiu, tar jis. Iki Bets nam jis beveik vis
laik tyljo.
Ponas van Deikas, matyt, buvo priprats prie Aivs apsilankym netikiausiu
metu. Stovdamas tarpdury trumpam atitrauk vilgsn nuo savo teisini
dokument, dirsteljo per akini vir ir rikteljs Bete! paliko Aiv pai
susirasti keli vir.
Tristanas sutriko pamats Bet ir jos kambar, bet Aiv tyliai paaikino:
Ji rao.
Ivydusi Aiv Bet nustebusi sumirksjo, tarsi ta bt gyvenusi kitame
pasaulio krate. Draugs plaukai buvo susegti uodegl popieriaus spaustuku.
Seni akiniai kksojo nusmuk iki vidurio nosies ir pakryp, tarsi jiems bt trk
vienos ausels. Draug mvjo apsmukusius sportinius ortus, avjo bjaurias
lepetes su gyvn galvomis, ant j kailio buvo prikrit spragint kukurz.
Aiv ities rank ir num nuo Bets markinli gelton lipnj lapel.
Mielas, gaius, subtilus, suktas, malonus, perskait ji, tada pasak: A
tikrai labai atsipraau, kad taip siveriau.
Nieko baisaus, linksmai atsak Bet imdama lipnj lapel. Kaip tik jo
iekojau, ai.
Mums reikia tavo pagalbos.
Jums? Aaa, Bet greitai udar miegamojo duris ir padar ant apverstos
lovos vietos: tiesiog nubrauk aplankus ir bloknotus ant grind. Ji dmiai
nuvelg Aivs veid, tada nusijuok.

 Sveiki, pone vytintysis, kreipsi ji Tristan.

Bete, ar prisimeni vok, kur man perdav Eriko sesuo? paklaus Aiv.
Tristanas pastebjo, kad Bets akys suibo. Ji mat Aiv atpliant vok
kapinse ir tikriausiai mir i smalsumo.
tai kas buvo jame, Aiv itrauk rakt ir padjo draugei ant delno.
Atrodo, jis nuo kakokios duts, pasak Bet, arba staliaus. Gali bti
ir nuo koki sen dur, bet vargu per trumpas.
Ant voko su raktu buvo uraytas Karolinos vardas ir atgalinis adresas,
pasak Aiv. Mes apiekojome jos namus, bet neradome, nuo ko is raktas. Gal
galtum padti? Supranti, palaikyti rankoje, pamstyti apie j ir gal kas nors tau
aus galv?
Tristanas mat, kad Bet atsitrauk.
O, Aive, a...
Praau.
Ji bijo, tyliai pasak Tristanas. Jos paios pranaysts igsdino j. Reikia
padrsinti.
Nepraau tavs k nors ipranaauti, skubiai tar Aiv. Tiesiog palaikyk
j ir pagalvok galbt k nors suinosi. Nesvarbu, kaip keistai ar neprastai tai
atrodys, tai gali bti uuomina, parodysianti mums, kur iekoti.
Bet pavelg rakt.
Noriau, kad nebtum to mans praiusi, Aive. Kai usiimu kuo nors
panaiu, mano galvoje tai ijudina visai kitus dalykus, kuri nesuprantu, ir
kartais jie mane gsdina, Bet apsisuko ir ilgesingai suiuro kompiuter ant
stalo: ymeklis mirksjo laukdamas, kol ji gr prie savo apsakymo. Noriau,
kad nebtum to mans praiusi.
Supratau, pasak Aiv atsiimdama rakt.
Bet apkabino Aiv. Tristanas jaut altas ir drgnas jos rankas.
Palik man rakt iki rytojaus, pasak ji. Atiduosiu mokykloje. Gal man
pavyks k nors suinoti.
Aiv apglb draug.
Ai. Neprayiau tavs, jei tai nebt taip svarbu.
Netrukus Aiv vaiavo namo.
Tu vis dar su manimi, pasak sukdama ilg vaos keli.
Jos iltas balsas glost Tristanui ird, bet jis negaljo atsikratyti nuovargio ir

auganios baims, kad greitai j pasiglem tamsa. O kas, jeigu jis tnos tamsoje
tada, kai Aivei jo labiausiai reiks?
Pabsiu su tavimi, kol bsi savo kambaryje.
Jiems einant pro krmus Aiv staigiai pasilenk.
Ela? Ela, eik, pasisveikink. Tavo biiulis su manimi.
alios kats akys blyksteljo, bet ji nesukrutjo.
Ela, eik. Kas tau atsitiko?
Ela sumiauk ir Aiv itrauk j i krm. Ji pakl kat ir m kasyti jai
paausius. Bet kat nepradjo murkti kaip visuomet.
Kas tau yra? paklaus Aiv, tada aikteljo. Tristanas pajuto, kad Aiv
sudrebjo taip stipriai, tarsi iurpas bt nuvilnijs per jo paties kn. Mergina
velniai apvert katyt. Per dein on jo plikas ris, tarsi kas bt nupls
kailiuk. Toje vietoje iojjo atvira aizda ir kraujavo.
Ela, kaip tai atsi... bet Aiv nebaig klausimo. Ji suvok atsakym t pat
minut kaip ir Tristanas. Gregoris.

14 skyrius

Vis nakt Aiv sapnavo El: Gregoris vaiksi kat, o ji persekiojo j. Kai
priartjo prie brolio, jis upuol j. Aiv miegojo neramiai, prasivart iki pat
ryto. Atsimerkusi prisideng akis: veid pliesk ryki ryto saul. Ji m
skaiiuoti duslius sieninio laikrodio dius, garsas sklido i valgomojo, o atrod,
kad mua u milijon myli penki milijon, ei milijon, septyni milijon,
atuoni milijon...
Atuonios! net atsisdo lovoje.
Ela, miegojusi alia susirietusi kamuoliuk, stipriai prisispaud prie
eimininks ir sikniaub snukuiu jai on. Kuo atsargiau Aiv pasidjo katyt
ant keli. Kai pamat aizd, akyse vl suibo aaros.
Gerai, mergyte, sutvarkysime tau onel.
Ji atsargiai pakl El nuo lovos ir nune voni.
Aive! Aive, ar tu pasiruousi? i apaios kteljo motina.
Mergina apsisuko ir ijo koridori, bet sustojo prie pat sienos, kad Meg jos
nepamatyt.
Beveik, suuko emyn.
Visi jau ijo, kteljo Meg. A irgi ieinu!
Iki, atsak Aiv ir lengviau atsiduso.
Ji igirdo mamos kulniukus caksint kietmedio grindis, paskui trinkteljo
upakalins namo durys. Aiv pakl El prie aki, kad geriau apirt aizd.
Ris tiesus, tarsi bt pjauta atriu skustuvu.
Vakar vakare Tristanas turjo pasitelkti visas savo galias, kad tikint Aiv
tuojau pat nepulti Gregorio kambar. Ryte ji suprato, kad Tristanas buvo teisus
j sulaikydamas. Ji gali stoti akis ak su broliu tik bdama rami ir susikaupusi.
Gregoris norjo j siutinti ir jos pyktis bt tik pamalonins j.
Gerai, mayte, viskas bus gerai, ramino El grdama kambar.
Ryto saul uliejo vis miegamj: apviet komodos vir, irykino kiekvien
dulkel, atsispindjo auksiniame Tristano nuotraukos rmelyje. Aiv dirsteljo
nuotrauk ir atlijo. Prieais j guljo juod plauk kuoktas Elos kailiuko.
Viena ranka glausdama kat prie savs, kit ities prie minkto kailio. alia

buvo auksini plauk garbana.

Jos plauk! Kakas nukirpo jai sruog.
Gregoris, inoma. Aiv susmuko kd prie komodos ir m linguoti pirmyn
atgal spuodama El. Kada jis tai padar? Kaip?
Po to, kai Tristanas papasakojo, k ino apie Gregor, ji kasnakt usirakindavo
duris, vedanias koridori. Tiesa, buvo dar vienas jimas, per voni, jungiani
jos ir Filipo kambarius. Aiv tais ant t dur sklst, kad broliukas esant
reikalui galt j atsklsti, taiau ne be triukmo. Gregoriui pavyko atidaryti
tyliai. Kai sivaizdavo, kaip jis palinksta prie jos mieganios su irklmis, oda
nujo pagaugais.
Aiv giliai kvp ir atsistojo. Ji ival Elai aizd, paskui vis dar drebaniomis
rankomis sutvark komodos vir. Tada, pagauta staigaus impulso, nuskubjo
Gregorio kambar nordama savo akimis pamatyti irkles ir skustuv rodym
to, k jis padar.
Ji stvarst ir mt popierius, drabuius, urnalus. I Rolling Stones puslapi
ikrito lapelis. Jis buvo perlenktas, matsi, kad i vidins puss kakas parayta.
Kai Aiv j ilankst, irdis apmir. Ji i karto atpaino t raysen tokia pat
buvo uraytos antrats ant Vilo pieini.
Mergina greitai perskait ratel, paskui ltai, odis po odio, tarsi pirmok
dliodama i raidi odius ir i j sakinius, stebdamasi, kad jie kak reikia.
Kol skait, vis kartojo sau, kad tai ne jo odiai negali bti jo. Taiau ratelis
buvo pasiraytas.
Gregori, ra jis, a noriu daugiau. Jei tu rimtai apie tai galvoji, atnei
man dukart tiek. A pasinaudojau proga ir dabar esu visa tai sivls ir u tai
man turi bti deramai atlyginta. Atnek dukart daugiau pinig ir atgausi vark
su kepure.
Aiv usimerk ir atsirm raomj Gregorio stal. Jautsi taip, tarsi ird
kas bt suspauds ir paverts akmenliu. Kai viskas baigsis, jos sieloje neliks
n kruopels gerumo, nieko, dl ko irdis imt kraujuoti ar... aaroti akys.
Ji vl atsimerk. Tristanas buvo teisus kalbdamas apie Gregor ir Vil. Tik jis
nespjo, kad pastarasis taip gali j iduoti: imti dangstyti Gregor ir palikti j
vien paeidiam dl pinig.
Mergina pasijuto visikai sugniudyta, ne Gregorio neapykantos ir tamsi
umai, o alto Vilo negailestingumo. Ar verta prieintis ir kovoti, paman ji,
juk visas pasaulis prie j. Ji kio ratel atgal urnal. Tada ant spaudini

krvos viraus pamat apdriskusi knygel apie Beib Rut4, vien i Filipo
skaitini popieriniais vireliais.
Ji negali pasiduoti. Ji atsako ir u Filip.
Atsivertusi urnal itrauk ratel ir nuskubjo koridoriumi savo kambar:
metas ruotis mokykl. Prie ieidama i nam ji atne Elos dubenlius su
vandeniu ir sausu maistu savo miegamj. Kat paliko kambaryje urakinusi abi
koridoriaus ir vonios duris.
Aiv praleido rytin klass valandl. Kai pavlavusi eng angl kalbos
pamok, Bet kilsteljo galv. Atrod pavargusi ir sunerimusi. Aiv mirkteljo
draugei ir i vos vos ypteljo.
Po pamokos jiedvi ijo kartu stengdamosi itrkti i koridoriumi plstani
mokini srauto. Per kleges ir trankom spinteli dur triukm nieko nebuvo
galima igirsti, nebent auktum visa gerkle. Aiv ities draugei deln. Bet
akimirksniu padjo ant jo rakt.
Kai pagaliau koridoriaus gale rado tui klas, Bet tar:
Aive, mums reikia pasikalbti. Nakt kai k sapnavau. Neinau, k tai
reikia, bet manau...
Suskambo mokyklos skambutis.
O ne, man kit pamok kontrolinis.
Tada per pietus, pasak Aiv. Uimk staliuk toliausiame valgyklos
kampe, pridr ji isiskiriant.
Po dviej valand Aivei nusiypsojo skm: ponia Brais, mokyklos socialin
pedagog, anksiau ileido j priepiei. Tiesa, pirmiau pasidiaug Aivs
paanga, jos viltimis apie ateit ir teigiamu poiriu gyvenim. Dramos brelis
ijo man naud, pagalvojo Aiv ssdamasi prie nedidelio staliuko valgyklos
kampe. Bet prisidjo po dviej minui.
Vilas stovi eilje. Ar galiu pakviesti j ia? paklaus Bet.
Aiv greitai sukramt savo sumutin ir sunkiai nurijo. Vilas buvo paskutinis
mogus emje, kur ji nort matyti. Taiau Bet juo vis dar pasitikjo. Ji jau
mojo jam ranka.
Ar usiminei Vilui apie rakt ir ms paiekas? paklaus Aiv.
Ne.
Gerai, pasak Aiv. Ir nesakyk. Nenoriu, kad jis tai inot. Bent jau kol
kas, pridr suvelnindama bals, nes Bets veide ivydo nuostab.

 Taiau Vilas galbt turt koki mini? paklaus Bet atidarydama

dut ir traukdama prastus priepieius desert. Neabejoju, kad jis nort
padti tau iekoti.
Neabejoju, pagalvojo Aiv. Kas ino, gal tai, k jis ras, irgi bus verta pinig.
Juk inai, k jis tau jauia, pridr Bet.
Aiv negaljo nuslpti savo ironijos.
O taip, inau.
Draug vl nustebusi sumirksjo.
Aive, jis visk dl tavs padaryt.
O kartu ir pinigo prasimanyt, vl paman Aiv, bet kart lieuv suvald.
Gal tu ir teisi, Bete, bet vis tiek nesakyk jam kol kas, gerai?
Bet surauk antakius. Ji daugiau nesiginijo, taiau dav aikiai suprasti, kad
Aiv klysta.
Papasakok, k sapnavai prajusi nakt, paragino Aiv.
Jos draug ltai papurt galv.
Sapnas buvo keistas, Aive, visai paprastas ir kartu keistas. Daug kart
sapnavau t pat. Neinau, ar tai turi k bendra su raktu, bet sapnavau tave.
Papasakok, papra Aiv prisikidama prie draugs ir viena akimi
stebdama, kaip slenka valgyklos eil kartu su Vilu.
Sapne buvo dideli ratai, prisimin Bet. Du, trys, tiksliai neinau kiek.
Dideli ratai dantytais kratais, gal traktoriaus, gal ten buvo iemins padangos
ar kakas panaaus. Jie visi sukosi vien pus. Tada atjai tu. Sapne nebuvo
nieko daugiau, tik tu ir ratai. Tu udjai rank ir sustabdei juos. Tada
stumteljai ir ratai pradjo suktis kit pus.
Bet nutilo. Jos akys velg kakur tol, tarsi vl bt pasinrusi sapn.
Ir?
Viskas, pasak Bet. Tik tai ir sapnavau. Vl ir vl.
Aiv suglumusi atsirm kd.
Ar bent nors kiek nutuoki, k tai galt reikti?
Ketinau tavs paklausti to paties, atsak Bet. Aive, ateina Vilas. Kodl
mums jam nepapasakojus ir...
Ne, greitai paprietaravo Aiv.
Draug prikando lp. Aiv nudelb akis suzmekus savo sumutin.
Labas! pasisveikino Vilas. Sucyp atitraukiama kd ir vaikinas padjo ant

stalo padkl. Kas ia vyksta?

Nieko domaus, atsak Aiv slpdama akis.
Bete?
Nieko domaus, mikiodama pakartojo i.
Vilas kiek patyljs Aivs paklaus:
Kodl ryt pavlavai?
Ji kreivai dbteljo.
I kur inai, kad pavlavau?
Nes a irgi pavlavau, vaikinas kiek pakreip galv tarsi bandydamas
perskaityti jos mintis.
Aiv velg kakur al.
jau ikart po tavs, pasak jis ir velniai paliet Aivei rank nordamas,
kad ji vl atsisukt. Bet ji neatsisuko.
Kas ne taip?
Ji nekent to nekalto, susirpinusio jo balso tono.
Bete? Pasakyk, kas ia dedasi?
Aiv ikalbingai vilgteljo draug. i gteljo, Vilo vilgsnis tuo metu
bgiojo nuo vienos prie kitos. Jo veidas buvo ramus ir susimsts, koks bna
mokytojos, galvojanios, k atsakyti mokiniams, bet tamp idav rankos, tvirtai
sikirtusios padkl.
Dabar jam neramu, pagalvojo Aiv, kaip reikiant neramu, bet ne dl mans.
Jis mano, kad mudvi inome vis ties apie j.
Vilas sulaik kvap, tada ramiai itar:
Staigmena. ionai ateina Gregoris.
Aiv pakl akis vildamasi, kad su juo bus Suzana. Jeigu ji pradt ugaulioti,
Aiv turt prieast atsikelti ir ieiti. Taiau Gregoris buvo vienas: pasitikiniai
irgliojo link j ypsodamasis, tarsi visi jie bt geriausi biiuliai.
Vilas pasisveikino.
Neinojau, kad dabar tau laisvas laikas, tar Aiv.
Mano istorijos pamoka vyksta bibliotekoje, atlieku tyrim, gal gali atsakyti
kelet klausim?
Aiv nusiypsojo stengdamasi atrodyti taip pat nerpestingai kaip ir jis.
Kokia tavo tema?
Garsios devyniolikto amiaus mogudysts, atsak Gregoris
atitraukdamas nuo stalo kd.

 K nors suinojai?
Jis akimirk pagalvojo, paskui nusiypsojo ir prisdo alia jos.
Nieko domaus. Vilai, atleisk, kad vakar vakare pavlavau ateiti.
Aiv pasisuko Vil.
Gal susitinkam iandien popiet, kiek vliau? pasil Gregoris.
Vilas padvejojo, paskui linkteljo sutinks.
Pas elentan, pasil jis.
Ar galiu eiti ir a? paklaus Aiv. Pastebjo, kad jos pasilymas vaikinams
buvo netiktas. O, visai pamirau, po minutls pridr ir atsainiai mosteljo
ranka, a gi vakar dirbu.
Gaila, pasak brolis, taiau sutrik abiej veidai visk idav. Jie susitinka
su reikalais. Gregoris ketina sumokti Vilui. Laim, jog Vilui bent uteko proto
susitikti vieoje vietoje, kad bt saugiau.
Per vis pokalb Bet neitar n odio. Tyljo ir velg didelmis mlynomis
akimis. Aivei parpo, ar draug gali perskaityti bent mayt dal j mini.
Prieais Bet aliuminio folijos indelyje buvo lik pus nuvalgyto okoladinio
pyragaiio.
Jei nenori pyragaiio, atiduok man, tar Aiv vien tam, kad k nors
pasakyt, kad apsimest, jog neatsitiko nieko bloga ir ji nra isigandusi.
Draug pastm jai pyragait. Kol Gregoris ir Vilas tarsi dl susitikimo laiko,
Aiv atsilau gaball ir pyragaiio likuius padjo prieais brol.
Kada vakar grai namo? paklaus ji.
Gregoris ramiai pavelg j ir atsilo su kde atgal.
Pagalvokim... gal koki devint.
Ar lauke negirdjai nieko keista?
Pavyzdiui? paklaus jis.
Gailiai kniaukianios kats.
Ar kas atsitiko Elai? paklaus Bet.
Kakas j sueid, visiems pasak Aiv.
Vilas susirauk. Jo susirpins kaip seniau vilgsnis nukrypo Aiv.
Nur juost kailio ir iki kraujo prapjov od, kalbjo Aiv. Bet neradau
joki kandimo ymi. Koks padaras galt tai padaryti? paklaus irdama
tiesiai Gregor.
Neturiu supratimo, kuo ramiausiai atsak jis.

 O tu, Vilai, neinai?

Ne... ne. Ar Ela gerai jauiasi? balsas truput virpjo ir Aiv vl mintyse jo
vos neiteisino.
Jai viskas gerai, gali nesibaiminti, itar Aiv stodamasi ir mesdama pusiau
suvalgytus priepieius artimiausi iukli d. Ela itverminga maa
gatvs katyt.
Kaip ir jos eiminink, pridr Gregoris ypsodamasis. Visai kaip ji.
4 Beibas Rutas (Babe Ruth) amerikiei beisbolo aidjas, aids 19141935 metais (vert. past.).

15 skyrius

Aiv negaljo liautis galvoti apie ratus. Vis dien pie ratus dantytais
kratais... matematikos ssiuvinyje, ant testo apie Ispanij, istorijos dalomosios
mediagos. Ratai virsdavo traktoriais, snaigmis, keistais bumbulais dur
rankenomis. Vliau, jau Met laikuose jos vilgsnis vis sustodavo prie vis
apskrit daikt: Kald vainik, plaukiojimo rat ir pagalvli segtukams,
atrodani kaip okoladu pabarstytos spurgos.
Mergina stengsi negalvoti, kas dabar vyksta elentano picerijoje, ir tik
apsidiaug, kai Tristanas neatsiliep kvieiamas. Geriau nesakyti jam apie
antauojam ratel, paman ji. Tristanas ir taip nepasitiki Vilu.
Aivei vakare grus namo Megs ir Endriaus nebuvo, Filipas su Gregoriu
svetainje irjo film per vaizdo magnetofon.
Ar padarei nam darbus? paklaus broliuko.
Aha. Gregoris patikrino.
Gregoris, sijauts gero ir rpestingo vyresniojo brolio vaidmen, nusiypsojo.
Aiv atsak jam tuo paiu, nors matant, kaip Filipas vis labiau prisiria prie
Gregorio, jai nusmelk ird. K darys Gregoris, paman ji, kai suinos, kad jo
tvas veikiai turs du teistus snus. Pinigai Gregoriui didiausia vertyb.
Turdamas j jis gali valdyti j supanius mones. Kaip jis reaguos suinojs, kad
turs dalytis Beins turtais su Filipu?
Prissk minutlei, pakviet Gregoris mosteldamas viet alia savs.
Ai, bet turiu darbo viruje.
Ji jau buvo beeinanti koridori, kai Gregoris greitai pakilo ir atsidr
prieais j ustodamas keli.
Tavo motina prie miegamojo paliko krv iskalbt skalbini, tar jis.
Meg pasak, kad viliasi, jog tu turi rakt. Vonios durys irgi buvo urakintos.
A turiu rakt.
Jis palinko prie jos ir pritild bals:
Dar sak, jog tikisi, kad usirakinusi nevartoji narkotik, ir kreivai
isiiep.
Neabejoju, j nuraminai, atsak Aiv.

Jis nusikvatojo, o Aiv kuo skubiau nujo.

Laipt viruje isitrauk i pinigins rakt. Kai atidar duris, man, jog kat,
tiek pratupjusi belaisvje, puls lauk.
Ela? Aiv eng vid. Ela?
Po dygsniuota lovos antklode pamat gumull. Aiv nuveit knygas alia
lovos ir nutrauk apklot. Ela guljo susirietusi mayt kamuoliuk.
Aiv velniai pirtu pakas mgstam kats vietel paausius, atsargiai
perbrauk per r one. aizda gijo.
Atrodai tokia isigandusi, Ela.
Kat ltai atsistojo ir nulubiojo prie lovos krato. Aiv sum u letenls,
kuri Ela laik paklusi.
O Dieve! rausva letenyts pagalvl buvo imarginta tamsaus kraujo
takeliais ir dryeliais. Kai paliet, i po usitraukusi kreuli itryko raudoni
laai. Aiv pam kat ant drebani rank ir priglaud prie krtins.
Ela, atleisk. Atleisk man, ji kniaub veid kailiuk, i aki biro kartos
aaros. Juk a urakinau abejas duris. Niekada nebiau palikusi tavs, jei
biau inojusi, kad jis sigaus vidun.
Kaip jis jo, klaus savs Aiv. Kakada is miegamasis buvo jo, galbt turi
dar vien rakt. inakt miegos duris urmusi kokiu nors baldu.
Rytoj, kol bsiu mokykloje, tu pasdsi mano automobilyje, paadjo Elai.
Mergina atsistojo ir nujusi udar miegamojo duris: galbt Gregoris slepiasi
koridoriuje ir diaugiasi jos skausmu. Sutvarkiusi pduts ir ono aizdas Aiv
ilgai spavo El rankose. Katyt tyliai sumurk ir ltai usimerk.
Kai Ela umigo, Aiv atsargiai nuleido j ant lovos. Vos kat paguld, rankos
vl m tirtti. Ji pam tvirt krsl ir rm koridoriaus duris pakidama
atkalt po rankena. Tik sitikinusi, kad ji stovi nepajudinamai, nusireng. Gal
nuramint ilgas, kartas duas?
Aiv urakino duris tarp vonios ir Filipo kambario, lipo du, sijung ten
radij ir paleido stipri srov. Jau po pirm deimties minui merginai pavyko
imesti i galvos visas mintis, teliko muzika. Taiau neramios mintys toli
nedingo, sukosi pasmons ukaboriuose. Ant lapios virvuts kabantis raktas
trynsi kaklo od. Aiv usimerk, taiau prie akis vis tiek sukosi ratai, ji
teberegjo ranka raytus antauojanius ratelio odius.
Pagaliau usuko du ir varvanti sustingo kabinoje. Pagalvojo, ar Tristanas

pasiilgsta knu srvanio vandens jausmo. Ji ilgjosi io vaikino prisilietim.

Band juos atgaivinti atmintyje, bet mintys vis grdavo prie Vilo. Stengsi
sivaizduoti Tristano veid, taiau i galvos njo diena, kai ji su Vilu vaiavo
traukini stot ir kaip jis laik j u rankos. Band prisiminti, kaip atrod
Tristano ranka, udta ant josios, o regjo Vilo rank, siekiani iimti purvo
gurvuoll jai i plauk, arba kaip mokyklos valgykloje jis udjo platak
nordamas, kad ji atsisukt j per priepieius.
Aiv atitrauk duo uuolaid ir ilipo i kabinos. Pd ikart sugl taip, tarsi
j bt susmig tkstaniai adat. Mergina atsirm kabin, ramindamasi
atsisdo ant jos krato ir i lto pakl koj. I pdos kyojo stiklo uks. Jomis
tviskjo visas vonios kilimlis.
Aivs mintys m skrieti ratu. Ji lingavo pirmyn atgal laikydama pd ir
stipriai j spausdama. Galiausiai susitvard ir pradjo rankioti i pdos ukes,
stengdamasi kuo daugiau itraukti pirtais. Suvyniojusi kiliml patikrino grindis
ir nuokavo prie spintels paimti pinceto.
Laimei, n viena uk giliai nebuvo smigusi. Bet uteko ir to, kad jai
skaudt, kad igsdint. Aiv prisivert nusiraminti ir atsargiai ival pd,
paskui usimet chalat ir dar kart pakl koj apirti. Pda buvo imarginta
kraujo takeliais ir brkneliais visai kaip Elos.
Staiga Aiv susmuko ant grind ir pritrauk kelius prie krtins.
Tristanai! suuko balsu. Tristanai, praau, ateik! Man taip tavs reikia.
Ir m nevaldomai raudoti.
Tristanai! Nepalik dabar mans vienos! Tu man reikalingas! Kur tu? Praau,
Tristanai!
Bet jis neatjo. Galiausiai Aivs rauda aptyko, peiai nustojo tirtj ir ji
raudojo be garso, vien aaros biro i aki.
Khm.
Lyg kakas bt kosteljs valydamas gerkl.
Khm.
Mergina pakl akis ir veidrodyje pamat rausv rk.
Neinau, kur jis, prabilo Leis greitu, dalykiku tonu. Mirguliuojantis
rausvas debesis pajudjo link Aivs.
i pasisteng tramdyti aaras, bet jos tekjo kaip tekjusios. I duts ilindo
nosin ir pakibo ore prieais laukdama, kol j paims.
Ai... Leise.

 Kai verki, atrodai siaubingai, pasak Leis ir Aiv igirdo jos balse
pasitenkinimo gaidel.
Aiv linkteljo, nusiluost akis, tada garsiai isinypt nos.
Spju, kad tu esi labai grai, suvapjo ji. Visos kino vaigds graios.
Bet a niekada neverkiu.
O.
Nedejuoti ir neverkti tokia mano taisykl, pasigyr Leis.
Ir tu jos laikaisi?
Kol buvau gyva, laikiausi.
Taiau Leiss balse Aiv pajuto vos girdim mel. Ji pam dar vien
nosinait, tada paklaus:
O dabar?
Ne tavo reikalas, burbteljo Leis. Leisk, apirsiu koj.
Aiv paklusniai kilsteljo pd auktyn. Pajuto, kaip j atsargiai iupinja
pirt galiukai.
Ar labai skauda?
Viskas bus gerai, Aiv nuleido pd ir atsistojo, ltai perkl ant jos vis
svor. Skaudjo daug stipriau, nei ji norjo pripainti. Ties sakant, a labiau
jaudinuosi dl Elos. Jos letenl supjaustyta.
Aiv papasakojo Leisei apie nuskust kailiuk ir nukirpt jos paios plauk
sruog.
Neabejoju, kad tai Gregorio darbas.
Koks sumanus vaikinas, su panieka purkteljo Leis. Manau, supratai,
k jis norjo tuo pasakyti: Kas atsitiko Elai, atsitiks ir tau.
Mergina atsiduso ir linkteljo.
Ar iekojai Tristano? paklaus.
Karolinos namuose. Vilo. Jo eimos kapavietje. Niekur nra gal jis vl
nugrimzdo tams? Leis lidnai atsiduso, paskui susizgribo ir kosteljo, tarsi
jai vl reikt pravalyti gerkl.
Tu nerimauji, pasak Aiv atidarydama duris ir pirmoji engdama savo
miegamj.
Dl Tristano? Niekada! rausvas rkas praslinko pro Aiv ir isidriek ant
pagalvli jos lovos priekyje.
Nerimauji. Girdiu i tavo balso, nenusileido Aiv.

 Jei nerimauju, tai tik dl to, kad jeigu jis kakur praaps, man reiks ubaigti
jo darbus, atkirto Leis.
Aiv atsisdo ant lovos. Ela pakl galv.
Labai graiai pasielgei: atjai inodama, kad man reikia pagalbos.
Atjau ne dl tavs.
inau, atsak Aiv.
Jinai ino, pasiaip Leis. Rausvas vytjimas strykteljo nuo pagalvi
tarsi mirguliuojantis kats vaiduoklis. Ir k tu manai inanti?
Kad tu labai rpiniesi Tristanu, garsiai pasak Aiv. Kad tu j myli, paman.
Kad rpiniesi taip, jog esi pasirengusi padti tai, kurios nekenti visa irdimi, ir
nortum, jog ji inykt vien tam, kad jis pasijust geriau.
Pirm kart Leis neturjo k atsakyti.
Vos pamatysiu Tristan, ikart pasakysiu, kad atjai, kai tik paaukiau,
pridr Aiv.
Oi, nereikia, kad kas nors udirbt man takus, greitai suburbjo Leis.
Aiv gteljo.
Gerai, tada nesakysiu.
Leis priplauk ariau lovos. Aiv pamat, kaip sueista kats letenl pakilo.
Bjauryb.
Leise... Aivs balsas truput drebjo, ar gali susikalbti su katmis? Ar
gali paaikinti Elai, kad a neinojau, jog Gregoris sugebs sigauti vidun? Ar gali
pasakyti, kad jei biau inojusi, niekada nebiau palikusi jos, ir kad rytoj a...
Kuo tu mane laikai? pertrauk j Leis. Daktaru Dolitliu? Snieguole? Ar
matei ant mano rank tupiani pauki?
A niekada nemaiau tavo rank, primin jai mergina.
A angelas ir galiu susikalbti su katmis tiek pat kiek tu.
Ela pradjo murkti.
Bet tau parodysiu, k galiu, Leiss balsas suvelnjo, k ketinu padaryti.
Jei pavyks, pridr ji. Tai savotikas eksperimentas.
Aiv kantriai lauk.
Pirmiausia atsigulk, paliep Leis. Atsipalaiduok. Atsipalaiduok! Ne,
palauk. Atnek vak.
Mergina atsistojo ir pasiraususi komodos staliuose galiausiai rado sen
Kald vak, kakada jai padovanot Filipo.

 Kur j pastatyti?
Kur nors, kur galtum j matyti, atsak Leis.
Aiv padjo ant stalelio prie lovos ir udeg. Tuo pat metu Ela pakilo tarsi
bt bakstelta pirtu ir nulubavo iki kito lovos krato.
Dabar atsigulk taip, kad pdos bt alia Elos, paliep Leis.
Aiv isities ant lovos, kaip buvo pasakyta, ir miegamojo viesos isijung.
irk vak. Atsipalaiduok!
Mergina vos ypteljo. Leis tikrai ne i t, alia kuri gali atsipalaiduoti.
Taiau po keli minui irjimo ilt, virpani liepsnel Aiv nusiramino.
Gerai. Dabar man nesiprieink, itar Leis tykesniu balsu. Vis laik
irk vak. Tegul tavo mintys, protas, tavo siela palik kn sklendia link
jos. Kn palik man, kad galiau atlikti savo darb.
Aiv nenuleido aki nuo liepsnos, irjo, kaip ji plazda, keiia form.
sivaizdavo, kad ji pati yra platak ir skrenda vies, suka apie j ratus. Paskui
pajuto, kad padas ima kaisti tarsi j bt pamusi deginanti ranka. Aiv vos
susilaik jos neatstmusi. irk vak, irk vak, kartojo ji sau, o kartis
darsi vis kaitresnis. Vos pagalvojo, kad ilgiau neitvers, kartis susilpnjo. Ji
pajuto vs prisilietim, tada lengv perjim.
Viskas.
Leiss balsas buvo toks silpnas, kad Aiv turjo tempti ausis. Net visikoje
tamsoje ji vos galjo irti angelo vytjim. Mergina staigiai atsisdo.
Ar tau viskas gerai?
Leis neatsak klausim.
Udek vies, papra ji. Balsas buvo visai silpnutis.
Aiv negalvodama atsistojo ant sueistos kojos. Jokio skausmo, net
dilgiojimo. Ji spusteljo jungikl, greitai atsisdo ir kilsteljo prie aki pd.
Padas buvo lygesnis nei delnas, jokio buvusi pjovim pdsako. Elos letenl
irgi sugijusi.
Taip! O taip! puol sveikinti save Leis. Leise, tu aunuol! digavo ji,
taiau balsas vis dar gergd kaip sens, o rausvas vytjimas drieksi palei
grindis.
Leise, kas tau atsitiko? paklaus Aiv. Ar gerai jautiesi?
Ir vl jokio atsakymo.
Kalbk su manim, jau grieiau papra Aiv.

 A pavargusi.
Tristanai, paauk Aiv: tyliai balsu ir i vis jg viduje. Ateik, praau.
Kakas atsitiko Leisei. Tu gali jai padti, Tristanai. Angelai, padkite Leisei!
A tik pavargau, sumurmjo ji.
Tau nereikjo bandyti. Tu padarei per daug, isigando Aiv. A neinau,
kaip tau pagelbti. Pasakyk man, k galiau dl tavs padaryti.
Eik. Gregoris dabar Filipo kambaryje. Eik.
Aiv nepajudjo.
Pasiimk El, silpnu balsu suvokt Leis. Tegul pamato. Tai bus linksma!
Ne. Negaliu palikti tavs tokios.
Pasakiau, eik! Parodyk jam, kad mano pastangos bt vertintos.
Tai usispyrl, sumurmjo Aiv. Ji pasim El ir nenoriai nuingsniavo
link dur. engdama per slenkst igirdo Leis tyliai sakant:
Tu pagijai, Aive. Tau viskas gerai.
K sakei?
Leis nepakartojo.
Neina Ela, priglausta prie peties tarsi bt kdikis, Aiv eng Filipo
kambar. Kai Gregoris pamat j stovint tarpdury, jo akys nuvito. Tikjosi, kad
imsiu aukti kaip pamil ir j kaltinti, paman Aiv. Ji nusiypsojo Gregoriui ir
pamat, kad jis iri emyn. Jo ypsena iblso, vos ivydo Aiv kuo graiausiai
bas engiant kambar, negana to, veide nesimat jokio skausmo.
Ela nori visiems pasakyti labanakt, tar Aiv. Kat kaip pasiutusi rangsi
jos glby nordama sprukti kuo toliau nuo Gregorio.
Mergin grau sin, kad katytei vl tenka igyventi baim, taiau ji inojo,
jog taip gali gyti prie Gregor persvar, psichologin persvar, tuomet jos su
Ela bent kuriam laikui galt bti saugios. Ji smoningai laik nuskust Elos
onel prispaudusi prie savs. aizdos ugijo, taiau oda vis dar buvo raudona.
Atsisdusi ant Filipo lovos Aiv prisitrauk pdas prie savs taip, kad Gregoris
galt matyti lygi pad od.
Jis sumirksjo, akyse trumpam msteljo sumiimas, bet greitai veidas vl
pasislp po kauke gerojo vyresniojo brolio kauke, kuri usidjo guldydamas
Filip lov. Matydamas jos lygias, be aizd pdas jis, aiku, pasisteng rasti
logik paaikinim: tardama, kad kakas vyksta, ji apsiirjo prie ilipdama
i vonios ir nesusieid ukes.

 Noriu apkabinti El, pasak Filipas.

Jis ities rank, bet Aiv stipriau prispaud prie savs besiraitant kamuoll.
Ar katytei kas negerai? paklaus Gregoris.
Neinau. Gal ji nori paaisti?
Gregoris kvailai isiviep.
Ar taip, Ela? Nenustygsti savam kaily? ji pavert kat ant nugaros tarsi
ketindama pakasyti jai pilvuk.
tai tada Gregoris ir pamat kats pdut su velniomis pagalvlmis, rausv
ir lygi kaip kaiuko. Jo vilgsnis nukrypo kit pd, lyg bt pamirs, kuri
kojyt sueid. Aiv tebelaik kat apverst, kad Gregoris turt utektinai
laiko apirti visas pdutes. Jo kvpavimas pasidar vos girdimas, veide neliko
n lao kraujo.
Noriu j apkabinti, pakartojo Filipas.
J nori, o mans ne? paerzino broliuk Aiv ir padjo El jam ant keli.
Kat kaip kulka ov i kambario ir nudulkjo Aivs miegamj taip greitai, kaip
negalt lkti gyvnas su sueista koja, ir pakankamai greitai, kad niekas
nepastebt plonyts plikos juostos ant jos ono.
Tiek to, pasak Aiv ir pasilenkusi pabuiavo Filip. Labos nakties,
saldi sapn, ir ji prajo pro Gregor. Nepamirk pasimelsti savo angelams.
Kit dien Aiv sidjo savo automobil dut su kraiku, kelias antklodes ir
pasim El mokykl. Buvo aiku, kad nieko nekeiia, ar jos miegamojo durys
urakintos, ar ne. Gregoris ino, kaip patekti vidun. Gal jis turi rakt, o gal moka
atrakinti spynas. O gal yra kitas kelias palp, pagalvojo ji, koks nors liukas,
pro kur jis gali lsti ir nusileisti per jos muzikos kambar. Bet kokiu atveju ji
negali palikti Elos namie.
Aiv pastat automobil tolimiausiame mokyklos stovjimo aiktels kampe po
gluosniu svyruokliu. Medis pridengs automobil nuo sauls ir lietaus, paman
velgdama vakaruose besitelkianius debesis. Ji truput pravr lang, kad Ela
gaut oro, paliko tik mayt plyel, kad niekas negalt atrakinti automobilio.
Tai viskas, k galiu dl tavs padaryti, katyte, pasak ji ir nuskubjo
mokykl.
Aiv pasivijo Bet ir abi nujo angl kalbos pamok.
Ar daugiau nieko nesapnavai? paklaus Aiv.

 T pat sapn, ne kart. Jei greitai jo neisiaikinsi, a ieisiu i proto.

Abi pasitrauk al, kad klas plstantys mokiniai j nestumdyt.
Kad galiau pasikalbti su Tristanu! pasiskund Aiv. Bet negaliu jo
prisiaukti.
Gal jis usims su Vilu? spliojo Bet.
Aiv papurt galv, ji buvo tikra, kad Tristanas neprays Vilo pagalbos, taiau
Bet laiksi savo.
Vilo ryt nebuvo klass valandlje.
Nebuvo? Aiv pasisteng numalinti nauj baims bang, kylani viduje.
Kodl jai turt rpti Vilas? Jis inojo, koks yra Gregoris, ir vis tiek pagalvojo,
kad gali j valdyti. Pagalvojo, kad gali iduoti j be joki padarini.
Vakar vlai vakare jis man skambino i darbo, ts Bet. Ketino padti
man sutvarkyti kompiuter, bet paskambins prane, kad turi vien reikal ir
negals su manim susitikti.
O, angelai, saugokite j, tyliai pasimeld Aiv. O gal Vilas jau per giliai klimpo?
Gal dabar dirba Gregoriui kaip kakada Erikas? Angelai, apsaugokite j, meldsi
nepaklusdama sveikam protui.
Merginos, kreipsi jas ponas Makdivitas, mes ia usiimame angl
kalba. O js?
Per angl kalbos ir visas kitas pamokas Aiv pie ratus dantytais kratais. Ir
vis laik stengsi susisiekti su Tristanu. Kiekviena dienos valanda itsdavo iki
begalybs, paskui staigiai susitraukdavo kaip armonika: valanda dliojosi minut
po minuts, slinko, vilkosi, kol staigiai itirpdavo laiko tkmje priartindama
akimirk, kai Aiv suinos, k dar suman Gregoris. Merginai magjo usilipti
ant kds ir pasukti laikrodio rodykles priek, ijudinti i sstingio, kad imt
suktis visi mechanizmo ratukai.
Ratukai... ratai... laikrodis, paman ji. Laikrodiai turi krumpliaraius ratus
su dantukais, seni laikrodiai, kaip tas, kuris kabo namuose, valgomajame vir
idinio atbrailos. Jo korpusas atidaromas rakteliu. Kaip ji anksiau apie tai
nepagalvojo? Bets sapne ratai sukosi vien pus, tada Aiv ities rank ir
pasuko juos kit pus tai yra pasuko laik atgal, paman ji, gro praeit.
Seniau Karolina gyveno name ant kalvos. Tada ji galjo k nors paslpti
laikrodyje vir idinio atbrailos.
Aiv vl dirsteljo laikrod, kabant ant klass sienos. Iki paskutins pamokos

galo liko dvideimt penkios minuts. Ji inojo, kad mama ivaiuos parsiveti i
mokyklos Filipo, o Gregoris tuo metu vis dar bus pamokose. Tai jos proga. Vos
atidavusi kontrolin darb ji persikraust su knygomis priekin suol.
Ponia Karson, tyliai kreipsi.
Mergina nedelsdama atsipra ir iskubjo. Niekur nesustojo, nors turjo
usukti medicinos kabinet, kur dirbo ponia Brais. Pajusi u mokyklos dur
vos penkiolika pd ov prie savo automobilio.
Dulksnojo altas rudens lietus, miestelyje tvyrojo rkas. Tik nuvaiavusi du
kvartalus Aiv apsiirjo, kad nesijungusi valytuv. Mergina stipriai, nervingai
laik rankin stabd, mat siaurose gatvelse bdavo priversta sustoti: Ela vis
uokdavo jai ant keli.
Palauk, katyte!
Kai pagaliau suko vaos keli, pasileido visu greiiu ir galiausiai sustojo
sucypindama stabdius. Ioko i automobilio ir n neudar dureli. Namie
nieko nebuvo, bent jau nesimat n vieno automobilio. Drebaniomis rankomis
atidar namo duris ir ijung signalizacij.
Aiv perbgo per virtuv ir pasuko valgomj. Vir idinio atbrailos kabojo
dviej pd aukio raudonmedio laikrodis su nuostabiu mnesienos baltumo
ciferblatu ir auksine rodykle, tolygiai vytuojania kitapus dayto stiklo.
Mergina neklydo: korpuse juodavo rakto skylut.
Aiv nusikabino nuo kaklo virvut ir kio rakt spynel. Atsargiai pasuko
kair, paskui dein. Spynel spragteljo ir laikrodio durels atsidar.
Mergina tikjosi ikart k nors pamatyti. Bet ten nieko nebuvo ir jai akimirkai
atm ad. Nebk kvaila, pasak sau. Laikrod juk reikia usukti, vadinasi,
kakas dar veikiausiai Endrius turjo rakt, todl vargu ar kas nors bt
padta po akimis. Ji atsargiai ities rank ir sustabd rodykl, tada kita ranka
apgraibomis apiekojo vid.
Kad pasiekt kiekvien kertel, prireik kds. Pasistiebusi Aiv ltai
perbrauk pirtais i vidaus per vien medinio korpuso pus. Pirtai apiuop
kakoki briaunel tai buvo popieriaus kratelis. Atsargiai, kad nesuplyt,
trkteljo, kad tik dalis popieriaus nelikt laikrodyje. Pirtai uiuop stor
lenkt krat, pana voko. Ji timpteljo stipriau ir popierius pasidav.
Aiv spoksojo sen rud vok. Paskui i staliaus, kur buvo sidabriniai stalo
rankiai, isitrauk peil ir j atpl.

16 skyrius

Voke Aiv rado tris lapus. Pirmasis buvo ranka raytas laikas, sunkiai
skaitomas, taiau Aiv atpaino pabaigoje suraityt para Karolinos. Po juo
buvo laikas i Edvardo Gento, medicinos daktaro, klinikos. Eriko tvo klinikos,
apstulbusi suvok Aiv. Treiasis primin medicinos ivados, iduotos
MediLabs bendrovs, kopij.
Aiv pam trump Eriko tvo laikel. Jame matsi atsitiktiniai tarpai tarp
odi ir keli pataisymai.
Brangi Karolina,
Pridedama ivada rodo, kad viskas yra taip, kaip tarei. Kaip jau aikinau klinikoje, toks kraujo
testas tam tikrais atvejais gali rodyti, kad vyras nra tvas. I jo aiku, jog Endrius tikrai nra
tvas.

Ne Gregorio tvas? nusistebjo Aiv ir skait toliau.

Toks testas negali patvirtinti, kad tvas yra Tomas S., taiau spju, jog klausim tu jau inai
atsakym.

Tomas S., Tomas S., murmjo Aiv. Tomas Stetsonas, pagaliau prisimin,
vyras i pobvio, auktas ir lieknas, ir tamsiaplaukis kaip Gregoris, pasak
Tristano, mokytojas i Endriaus koledo, vyras, paliks roes ant Karolinos
kapo. Ji perskait iki galo:
Jei dar galiu bti kuo nors naudingas, visada gali kreiptis. Be abejo, visa tai liks tik tarp ms.

Vadinasi, paman Aiv, niekas daugiau neturjo inoti, kas yra Gregorio
tvas. Niekas, skaitant ir Endri? Gal atsakym ras greitosiomis ikeverzotame
Karolinos laikelyje? Aiv j perskait itin dmiai:
Endriau,
Palieku iuos dokumentus ia, kol ateis tinkamas laikas. Per skyrybas tavo snus palaik tavo
pus, melavo dl tavs, tikino teisj leisti pasilikti gyventi su tavimi o gal su tavo pinigais? Tik

ar jis tikrai tavo snus.

Atleisk,
Karolina

Vadinasi, Endrius nieko nenutuokia, pagalvojo Aiv. Ir jei Gregoris tai ino,
tikrai nenori, kad kas nors dar suinot. Jis tikisi Beinso pinig. Aiv pagalvojo,
kas atsitikt, jei Endrius suinot, jog Gregoris nra tikras jo snus. Ypa dabar,
kai turi kit sn, prie kurio vis labiau prisiria?
Tikriausiai Karolina nujaut, kaip viskas gali pasisukti. Gal suprato, kad tai jos
galimyb atkeryti jiems abiem Endriui ir Gregoriui. Aiv sivaizdavo, kaip
Karolina aiposi i Gregorio. Ji prisimin t dien, kai jis atvaiavo i mamos
nam toks prislgtas veikiausiai Karolina grasino visk papasakoti.
Nejau Gregoris nutild j, nuud dl palikimo?
Utekt iuos laikus nuneti policijai, to pakakt, kad jie pradt tirti. Erikas
paliko jai tai, ko reikia. Angelai, pasirpinkite, kad Erikas ilstsi ramybje.
Tada pakl akis laikrod: rod be dvideimt septyni minui tris, taiau ji
sustabd rodykl ir nuo to laiko jau bus prajusios kokios penkios minuts.
Greitai parsiras Gregoris. Aiv suskubo: ijudino rodykl, udar ir urakino
laikrodio korpus. Paskui usinr virvut su raktu ant kaklo ir perlenkusi tris
lapelius popieriaus atsargiai djo vok. Tada nuskubjo prie upakalini dur.
Lauke rkas virto dulksna. Aiv pasikio vok po markiniais ir nubgo prie
automobilio. Ji pasuko tiesiai link policijos nuovados, lapios rankos paiurpo.
Kol sankryoje deg raudona viesa, mergina sugraib rankin ir i jos visk
ivert skreit. Iekojo detektyvo, tyrusio jos upuolimo aplinkybes, vizitins
kortels.
Leitenantas Patrikas Donelis, perskait kortelje, tada nusvied sauj
servetli ir plauk gumyi ant upakalins sdyns alia kats reikmen. Tik
tada Aiv prisimin.
Ela, paauk manydama, kad kat slepiasi po antklodmis. Ela! ties kitu
viesoforu Aiv pagrabaliojo ant upakalins sdyns ir perbrauk per sen
dygsniuot antklod. Po ja nebuvo ilto gumullio. Tikriausiai kat ioko tada,
kai ji grusi paliko atviras automobilio duris.
Lik lauke, Ela, sunibdjo Aiv. Ten jis negals tavs uspeisti kamp.
Kai atvyko nuovad, budintis serantas paklaus jos vardo, tada prane,
kad leitenantas ivyks.

 Jis turi greit grti. Bet kuri minut, vyras patikino viesiai mlynomis
akimis stebdamas, kaip mergina paioja detektyvo vizitins kortels kratelius.
Gal a galiau jums padti?
Ne, ji vl niko glamyti kortel.
Surasiu, su kuo galtumte pasikalbti, pasil jis.
Ne, a palauksiu, nesutiko Aiv. Istorija per daug keista ir sudtinga, kad
bt galima pasakoti kam nors kitam.
Ji atsisdo ant kieto suolelio ir pradjo apirinti alyvuogi spalvos sienas,
nykias plyteles. Tiesiai prieais j kabojo didelis laikrodis. Ji stebjo, kaip
minui rodykl peroka nuo vienos juodos padalos prie kitos, ir band
apgalvoti, k turt pasakyti detektyvui. Angel geriau neminti, pagalvojo ji. Ir
taip bus sunku tikinti j priimti jos pasakojim rimtai.
Nuovados durys atsidar ir Aiv viltingai suiuro t pus. Du jauni
policininkai, sustoj j nugara, kalbjo su budtoju. Aiv pakilo ketindama
paprayti, kad kas nors paskambint leitenantui Doneliui.
Laukiame Peto pasirodant kiekvien akimirk, tyliai tar serantas kitiems
dviem pareignams, kai ji priartjo. Jis kalbasi su OLiri snumi.
OLiri snumi? Vilu?
Pareignai staigiai atsisuko ir serantas pavelg j.
Ar esate tikra, kad iuo metu n vienas i ms negalime jums padti?
Perduokite it leitenantui Doneliui, tar Aiv traukdama Karolinos vok.
Ji papra didesnio voko ir ant jo ura: Turiu pasikalbti su jumis kuo
greiiau, paskui brkteljo savo vard, adres ir telefono numer, tada vidun
djo Karolinos vok ir ulipino. Tyldama padav j budiniam serantui ir
iskubjo i nuovados. Vaiuodama namo negaljo atsikratyti nerimo dl Elos ir
Filipo.
Kai sustojo prieais nam, garae matsi tik motinos automobilis. Gerai,
paman ji, vadinasi, Filipas saugus ir, kol gr Gregoris, ji turi laiko surasti El.
Prie lipdama vir Aiv prajo pro valgomj, kad sitikint, jog nelik jokio jos
paiek pdsako. Laikrodis tiksjo lygiai, tik vlavo kelias minutes.
Mergina ubgo pagrindiniais laiptais perokdama ikart dvi pakopas.
Igirdusi, kad motina savo miegamajame kalba telefonu, kyteljo galv pro
duris, pamojavo ir nuskubjo savo miegamj. Durys buvo plaiai atvertos, bet
Elos n enklo. Ant lovos po antklode nesimat prasto gumullio, tad Aiv

pasilenkusi pairjo po lova manydama, kad po visko, kas vyko, kat tikriausiai
slepiasi ten. Jos nebuvo, taiau Aiv pastebjo, kad po lova sukrauti batai ir
duts buvo sustumti vien pus tarsi utvara.
Ji apirjo j, pirtai nevalingai sugniau lovaties. Gal Gregoris padar t
utvar nordamas uspeisti El t dien, kai supjaust jai letenl? O gal ji
padjo vilioti katyt spstus, kai jis nuskuto jai on? Bet tada ten ivydo
lepetes, kurias buvo nusispyrusi ryt. Ji ltai atsities ir pamat, kad durys
muzikos kambar treiame aukte atidarytos. Aiv visada jas udarydavo.
Ela, itar be garso, siaubas surakino lpas ir kojas, negaljo engti n
ingsnio. Mergina priropojo prie dur ir pamat, kad viruje dega viesa.
Laikydamasi stakt atsistojo ir ltai ulipo laiptais. K jis kart jai padar?
Supjaust kit koj? Nur dal ausies?
Ulipusi vir ikart vilgteljo po pianinu, tada po kdmis. Galiausiai jos
akys nukrypo lang, vilgsn patrauk msteljs elis.
Ela! O ne, Ela!
Kat suposi ant virvs, priritos prie vinies, kaltos emas lubas. Mergina
nutrauk virv emyn, pakl El, taiau jos knelis buvo suglebs. Galvut
nukaro, maas kaklelis buvo ls. Aiv suriko, ji klieg ir klieg glausdama prie
veido negyv Elos knel, dar nesustingus, dar ilt. Pirtai nevalingai glost
paausius tarsi kat tik miegot.
Ela, suaimanavo ji ir vl m aukti. Jis j nuud! Jis nuud j!
Aive! Kas nutiko? kteljo mama.
Mergina i paskutinij stengsi susitvardyti. Knas tirtjo. Ji sikibo El ir
veidu sikniaub veln kats kailiuk. Ji negaljo susitaikyti su mintimi, kad
katyts jau nebra.
Jis j nuud! Jis nuud j!
Mama jau lipo laiptais.
Gregoris j nuud, mama!
Aive, nusiramink. K sakei? paklaus Meg ulipusi vir.
Jis nuud El! Aiv padjo kat ir atsistojo tarp jos ir motinos.
K tu neki? nesuprato i.
Aiv ingteljo al.
O, Die... motina usideng delnu burn. Aive, k tu padarei?
K a padariau? Tu kaltini mane? Tu vis dar manai, kad a beprot, mama?
Tai Gregoris. Tai jo darbas.

Jos motina spoksojo Aiv, tarsi i kalbt kita kalba.

Paskambinsiu socialinei pedagogei.
Mama, paklausyk mans.
Taiau Aiv mat, kad jos mama per daug isigando to, k pamat, isigando
dukters ir to, k ji padar, jog klausyt ir suprast.
Meg pasim sulenkt popieriaus lap, palikt ant pianino suolelio, ir m
vartyti rankose neirdama j.
Aiv ipl j mamai i rank, ilankst ir perskait: A galiu nuskriausti
tuos, k myli.
Ji bruko lapel mamai rankas.
Pairk! Nejau nesupranti? Gregoris mane persekioja! Jis pakor El vien
tam, kad ivest mane i kantrybs.
Aivs motina atlijo nuo dukters.
Bet Gregoris ivaiavo su Filipu, pasak ji, ir...
Su Filipu? Kur?
A paskambinsiu poniai Brais. Ji inos, k daryti.
Kur jie? kone aukte auk Aiv purtydama mam u pei. Kur jis
isive Filip?
Motina isivadavo i jos gniaut ir susig kampe.
Nra reikalo taip jaudintis, Aive.
Jis k nors jam padarys!
Gregoris myli Filip, band ginytis motina i kambario kampo. Ji m
trauktis al neymiai slinkdama link laipt. Tikriausiai pastebjai, kiek daug
laiko pastaruoju metu Gregoris praleidia su juo.
Pastebjau, spjaute ispjov Aiv.
Jis paadjo Filipui, kad iandien juodu eis iekoti sen geleinkelio smaig,
toliau kalbjo motina, ir tesjo od, nors u lango toks oras. Gregoris geras
Filipui. tai kodl pasakiau jam, nors Endrius ir nenorjo, vakar pasakiau, kad
jis ir Filipas greitai bus tikri broliai.
O ne, suvaitojo Aiv susmukdama prie garso aparatros.
A galiu nuskriausti tuos, k myli. ie odiai skambjo ausyse taip aikiai,
tarsi Gregoris bt stovjs alia ir juos kudjs aus.
Ji pavelg motin ir paklaus:
Ar inai, kur jie ketino vaiuoti iekoti t smaig?

Motina ltai trauksi atbula laiptais.

Prie geleinkelio tilt. Gregoris sak, kad gali usilipti ant senojo tilto ir
pririnkti Filipui daugyb smaig.
Kai Meg nulipo laiptais, jos veide pasimat begalinis palengvjimas.
Lipk emyn, Aive. Palik El. A paskambinsiu socialinei pedagogei. Dabar
lipk emyn, Aive.
Mergina lipo laiptais, o motina lkte ilk i miegamojo. Aiv palauk, kol
Meg nusigaus iki savo kambario, kad paskambint poniai Brais, tada ibgo
per voni ir Filipo miegamj, puol prie upakalini laipt.
Tristanai, kur tu? kviet bgdama link automobilio. kiusi raktel paleido
varikl. Tristanai, kur tu?
Aiv rov i vietos, automobilio ratai slidinjo, neudarytos durels barkjo.
Ji atidar dureles jau leisdamasi nuo kalvos emyn ir stipriai jas trinkteljo. Kad
ir kaip greitai vaiavo, kad ir kaip spriai stengsi apsisukti poskiuose
nepaisydama pavojingai lapio asfalto, merginai atrod, kad niekada ten
nenukaks.
Angelai, kreipsi ji, o veidu sruvo aaros, sustabdykite j. Neleiskite jam
to padaryti.

17 skyrius

Vos atsirads kalvos viruje Tristanas inojo, kad Aivs ia nra. Jos
automobilio nebuvo. Meg stovjo ties vaa spausdama belaid telefon, atrod
sutrikusi.
Man nerpi, kokiame jis dabar susitikime, turiu su juo pasikalbti!
Kas atsitiko, sunerimo Tristanas. Kur Aiv? Jis vis dar buvo baisiai silpnas,
kaip mogus, miegojs labai ilgai ir labai kietai. Kai paskutin kart paniro
tams, pajuto, kad ta jga daug stipresn u j, galingesn, nei jam kada nors
buvo tek patirti, ji prived j prie bedugns krato ir nusvied besapn
juodum.
Tai ir yra kratutinis atvejis! auk Meg ragel.
Pasakyk man, Mege, pasakyk, kas atsitiko, mintyse pra Tristanas.
Endriau. O, Endriau, Meg i palengvjimo net usimerk. Aiv... ji
pamio. Ji pabgo.
Kur pabgo?
Neinau, kas j paveik. Ji ulipo vir ir staiga m aukti. Nuskubjau
paskui j muzikos kambar. Ji... ji pakor El.
K?
Sakau, ji nuud El... Taip, a tuo tikra.
Gregoris nuud El, paman Tristanas.
Neinau, aimanavo Meg. Pasakiau jai, kad Gregoris pasim Filip prie
tilt rinkti geleinkelio smaig.
Dabar Tristano protas m dirbti. Prie jam nugrimztant tams Gregoris
nuskuto Elai on. Tristanas paman, kad taip ketina tik igsdinti Aiv, taiau
dabar suprato, jog tai buvo perspjimas. Gregoris smog vis skaudiau ir
skaudiau.
Maniau, kad nuraminau j, Endriau, kalbjo Meg. Pasakiau, koks geras
Gregoris Filipui. Maniau, kad kalbu tai, k reikia. Tada nujau paskambinti
socialinei pedagogei, o Aiv pabgo. Ilk i nam automobiliu kaip be galvos.
K galjau padaryti?
Tristanas nelauk, kol igirs dar k nors. Jis nuskubjo link tilt, tuo paiu

keliu, kuriuo turt vaiuoti Aiv. Dabar jis visikai isibudino ir jautsi
stipresnis nei bet kada. Protas dirbo kaip laikrodis. Nejau Gregoris suman
nuudyti Filip? Nejau jis toks beprotis, kad mano isisukti paeiliui nuo keli
mogudysi?
Jis suktas kaip lap, paman Tristanas. O jei tai spstai? Jei tai tik bdas
ivilioti Aiv prie geleinkelio tilt?
Tristanas pasivijo Aiv vingiuojaniame kelyje palei up. Jis atsidr
automobilyje ir vaiavo alia jos, taiau visos merginos mintys sukosi apie tai,
kur vaiuoja, tad ji nepastebjo auksinio vytjimo. Automobil staigiai kresteljo
vaiavo duob ir tai grino j tikrov.
Duob! Daug duobi. irk keli. Turi nuvaiuoti iki tilt. Privalai surasti
Filip, galvojo Tristanas, pagaliau jdviej mintys sutapo ir angelas atsidr jos
viduje.
Tai a.
Tristanai! Kur tu buvai?
Tamsoje, greitai atsak jis. Aive, sultink. Paklausyk mans. Tai gali bti
spstai.
T pat sakei apie Erik, primin ji ir m vaiuoti dar greiiau. Jei
biau susitikusi su Eriku kiek anksiau...
Viskas buvo ne taip, neleido jai baigti, ir tu tai inai. Tu negaljai
igelbti Eriko.
A ketinu igelbti Filip, tar ji. Daugiau Gregoris nieko i mans
neatims.
Kaip ketini j igelbti? Grasinsi autuvu? Peiliu? K turi?
Aiv pajuto, kad irdyje bunda abejon, staigi baim atald krauj.
Apsisuk. Vaiuok policij, ragino jis.
A jau buvau toje kvailoje policijoje!
Tada Vilas, tar Tristanas. Keliaujame paimti Vilo.
Juo negalima pasitikti, greitai atov ji. Pats taip sakei.
A pavyduliavau, Aive, ir nerimavau dl to, ar jis moka laikyti paslaptis.
Taiau dabar mums jo reikia. Dl tavs jis padarys visk, nenusileido
Tristanas.
Angelas pajuto, kad Aiv atsitrauk. Ji kak nuo jo slp.
Kas? Kas yra?
Mergina papurt galv ir nieko neatsak.

 Jis gali mums padti, spyrsi Tristanas.

Man nereikia jo pagalbos. A turiu tave, Tristanai bent jau tikiuosi, kad
bsi mano pusje, met jam ik Aiv.
Tu inai, k darai, bet nepamirk, kad a negaliu sustabdyti kulk.
Gregoris taip nerizikuos, tvirtai atsak Aiv. Nepapulti tai kas jam
buvo svarbiausia nuo pat pradi. O dabar reikia veikti dar sumaniau, dar
slapiau. Per daug pastaruoju metu miri. Mir per daug jam artim moni.
Jei paliks akivaizdius kalius, jam nepavyks isisukti nuo mogudysts.
Girdint, kokiu pasitikiniu tonu ji kalba, Tristanui tapo aiku, kad jis
pralaimjo kov. Ji apsisprendusi.
A griu, tepasak.
Tristanai?
Bet angelas metsi priek ir beveik po akimirkos atsirado prie tilt. Oras
visai subjuro, velni dulksna virto altu, aianiu lietumi, stiprios iurkls
plak abu ups krantus. Nuo iltesnio vandens, kunkuliuojanio po tiltais, kilo
rkas. Tristanas aikiai skyr rke skendinius abu lygiagreius tiltus. Nesimat
nei Gregorio, nei Filipo. Tada Tristanas igirdo balsus nuo j upe auktyn. Jie
trauk iaur, prieing pus nuo ten, kur mir Erikas, ir ten nebuvo joki
gerai pramint tak.
Tristanas jautsi kaip erelis: tiksliai nusitaik abu mones ir nusileido visai
alia. Kakas jame pasikeit nuo tada, kai pabuvo tamsoje paskutin kart.
Galimybs nustebino net pat Tristan.
Gregoris su Filipu stovjo prieais ma trobel, beveik nematom i po
krm ir vijokli. Jis stumteljo medines duris ir berniukas nedvejodamas eng
aptriuusi ln.
Bsime kaip tikri mediotojai, kalbjo Gregoris Filipui. inau, kur yra
malk. Galiu paimti kelias sausas pliauskas ir kurti ugn.
Tristanas klaussi bandydamas spti Gregorio plan. Ar jis udegs ln ir
udarys Filip viduje? Ne, Aiv buvo teisi: tai per daug akivaizdu, o dabar
Gregoris turi bti labai atsargus. Be to, Meg ino, kad Filipas ivaiavo kartu
su juo.
Berniukas pasidjo geleinius smaigus.
A tau padsiu. ia smaigai paguls saugiai.
Gregoris papurt galv.

 Ne, tu geriau pasilik ir saugok ms lob. A nueisiu mik ir griu po keli

minui.
Palauk, tar Filipas. Galiu uburti ms lob. Tada n vienas negals jo
paimti ir...
Ne, pertrauk j Gregoris.
Bet a noriu padti.
A tau pasakysiu, kaip gali man padti, greitai ibr Gregoris. Paskolink
savo striuk.
Berniukas susirauk.
Nagi, duok j man! pareikalavo Gregoris sunkiai nuslpdamas
susierzinim.
Bet Filipas usispyr ir tik stipriai sukando dantis. Akys prisimerk, jose
atsirado tarumo elis.
Man jos reikia, kad galiau parneti pliauskas, paaikino Gregoris jau
velnesniu balsu. Tada sikursime didiul ugn, suilsime ir isidiovinsime.
Filipas nenoriai nusivilko raudon striukel. Staiga jo akys isiplt. Tristanas
inojo, kad berniukas j pamatys.
Kas? Kur tu iri? paklaus Gregoris apsisukdamas.
Tristanas greitai nr u dur, kad berniukas negalt matyti jo vytjimo,
vylsi, jog Filipas supras jo nebyli ini.
Ir Filipas suprato.
niek, atsak berniukas.
Stojo ilga tyla, tada Gregoris prijo prie dur ir apsivalg lauke, taiau
nepamat ir nepajuto Tristan esant alia.
Man pasirod, kad matau didiul vor, igirdo Tristanas sakant Filip.
Voras nieko bloga tau nepadarys, pasak jam Gregoris.
Tarantulas gali, usispyr Filipas.
Gerai, gerai, tarsteljo Gregoris iurkiu, sudirgusiu balsu, tik ia nra
joki tarantul. Pasilik ir saugok ms lob. A greitai griu.
Vos ijs i trobels Gregoris udar duris ir atidiai apsivalg po krmus ir
medius. Nusiramins, kad jo niekas neseka, isitrauk i kiens pakabinam
spyn, prakio j per surdijusi sklend ir tyliai urakino Filip viduje.
Leise, Leise, man reikia tavo pagalbos. Filipui reikia padti, paauk
draug Tristanas, tada perjo kiaurai lnels sienas.

Berniukas pasveikino j plaia ypsena.

Kaip ia atsiradai? Kodl slepiesi?
Tristanas liko kur ess ir palauk, kol berniukas prieis ariau, tada eng prie
dur. Kaip ir tikjosi, Filipas pasek paskui j. Tristanas udjo rank ant
sklends inodamas, kad vaikas pamatys j vytint. Filipas ikart ities rank ir
pajudino sklend.
Negaliu atidaryti, tar Filipas.
Abiej mintys sutapo ir Tristanas sigavo berniuk.
Negali, nes i kitos puss ant dur ukabinta spyna. J ukabino Gregoris.
Filipas vl paklibino ranken. Sukinjo ir tamp j tarsi negaldamas patikti.
Liaukis. Durys urakintos. Filipai, sustok ir paklausyk mans.
Taiau berniukas m dauyti duris kumteliais.
Filipai...
Berniukas pradjo spardyti duris. Vis labiau kariuodamasis keliskart
trenksi jas visu knu.
Palauk. Taip nieko neieis. Tau dar prireiks jg.
Kas ia dedasi? paklaus Filipas. Jo kvpavimas sutankjo, burna buvo
atvira, akys aud po ln. Kodl jis mane urakino?
Tiksliai neinau, atsak Tristanas. Taiau tai k noriu, kad padarytum.
Turiu tave palikti, Filipai, tik trumpam. Jei Gregoris gr greiiau u mane ir
ileis tave, bk link kelio. Lk kiek kabindamas, o kai pasieksi keli, stenkis
atkreipti save vairuotoj dmes. Tik nelipk pas Gregor automobil, gerai?
Niekur su juo nevaiuok.
Tristanai, a bijau.
Viskas bus gerai, patikino j angelas diaugdamasis, kad Filipas nem
skverbtis jo mintis, antraip bt suprats, koks jis pats isigands. A
pakvieiau Leis.
A pakvieiau Leis, pamgdiojo balsas. Ir, tavo laimei, ji neturjo jokio
geresnio usimimo.
Filipo veidas, kai pamat rausv Leiss vytjim, nuvito.
kok ml judu abu klimpote? paklaus ji.
Tristanas apsimet negirdjs klausimo.
Turiu jus palikti. Dabar viskas bus gerai, Filipai, pasak ir atsiskyr nuo
berniuko.

 Ne taip greitai, tyliai, kad negirdt vaikas, pratar Leis. Kas darosi?
Gerai neinau. Manau, ia spstai. Turiu surasti Vil, atsak greitai
pasukdamas link lnos sien. Aivei reikia pagalbos.
O kada jai jos nereikjo? pavymui gl Leis, bet Tristanas jau buvo
iskubjs.

18 skyrius

Aiv lk link dviej tilt sikirtusi vair, palinkusi priek, tempusi akis.
jung viesas, taiau rkas sugr jas paversdamas dviem blykiais, itsusiais
vaiduokliais. Lapais apkrits ir sulytas asfaltas buvo slidus, ties kiekvienu
poskiu padangos nesukibdavo su paviriumi. Automobil vis keli mt onus,
tad mergina vis ivaiuodavo prieing kelio juost, laimei, kaskart pasisekdavo
grti savj.
Up, mediai ir kelias, regis, tssi myli mylias. Jei Filipo su Gregoriu nra
ant tilt, vienai bus sunku juos surasti. Aiv norjo vl pasiaukti Tristan, bet
jis negr, jis tiesiog nesupranta. Oras vis bjuro. Nebuvo laiko auktis policijos
pagalbos.
Aiku, Tristanas buvo teisus. Ji neturi ginklo, tik dtuvje tarka surdijusi
vinis. Taiau Aiv turi kit kozir: ji paliko informacij policijoje. Jei Gregoris
nuskriaus Filip, jam reiks pasukti galv, kaip pasiaikinti.
Mergina staigiai ugul stabdius ir apsuko vair kone aplink: ji vos
nepravaiavo poskio proskyn. Priekiniai automobilio ibintai apviet
medius viesos arka. irdis m dauytis kaip palusi. Tiesiai prieais j
stovjo Gregorio automobilis. Psti jie negaljo toli nueiti, tar sau Aiv.
Ji pastat automobil priekiu keli ir paliko atidarytas priekines keleivio
dureles, kart smoningai. Jeigu jai su broliuku teks bgti, stums j pirm, pati
oks paskui ir usirakins palikdama Gregor lauke. Dabar paskubomis pagraib
paeme iekodama akmens. Suradusi pasilenk prie upakalins Gregorio
automobilio padangos ir akmeniu kal surdijusi vin.
Aiv nubgo tarp medi ir suskato roptis ant geleinkelio pylimo. I abiej
pusi kilo medi siena, viruje vainikas susipyn sudarydamas tunel.
Permirkusios, sunkios akos sviro emyn. Mergina nulk per bgius ir netrukus
aliasis tunelis atsivr: prieais j tarsi pakib ore drieksi du lygiagrets
tiltai.
Nuo ups kilo rkas ir gaub ilgakojes atramas. Tik i gurguliuojanio
vandens galjai spti, kad apaioje teka srauni up. Tilt fragmentai tai
dingdavo, tai vl atsirasdavo rke, miglos skivytai leidosi ant j griaui kaip

permatomos skraists ir vl nuplaukdavo alin. Tokiame lietuje ir ke buvo

sunku irti, kur tiksliai baigiasi senasis tiltas.
Toks oras tikra pagalba Gregoriui, paman Aiv. Jam tereikia atvilioti Filip
ant bgi ir j stumtelti. K reikia ikrypusiam Gregorio protui dar vienas
nelaimingas atsitikimas?
Aiv tempusi akis suiuro sen tilt, kur Gregoris buvo adjs berniukui
parinkti smaig. irjo prisimerkusi, kol m aaroti akys, tada sispitrijo
nauj tilt. Besimainantis rkas pakilo ir ji ivydo raudon dm. Po akimirkos j
vl udeng rko tumulai. Paskui i miglos vl iniro raudonas takas rykiai
raudona Filipo striuk.
Filipai! suriko ji. Filipai!
Aiv metsi naujojo tilto bgiais.
Stovk ten, kur esi, auk lkdama, bijojo, kad jei broliukas ims bgti pas
j, paslys ir nukris. Bet kai priartjo, suprato, kad ten tik jo striuk, numesta ant
bgi. Aivs irdis nusirito kulnus, bet ji nesiliov lkusi, bijodama blogiausia.
Gal vietoje ras koki uuomin, kur yra broliukas, ar kalt.
Striukel buvo kiaurai permirkusi, taiau be joki pjov, tik su keliomis purvo
dmmis ant rankogali joki grumtyni pdsak. Akimirk jai vl suibo viltis.
Be abejo, joki grumtyni ir neturjo bti. Filip apgaule tikino nusivilkti
striuk, tarsi tai bt aidimas, ir tada greitai nustm. Ji pam striuk ir
priglaud prie savs, kaip glaud El.
Kak radai?
Ji apsisuko taip staigiai, kad vos neprarado pusiausvyros.
Sveika, Aive, pasilabino Gregoris. Rke jis atrod kaip pilkas elis,
tamsos angelas, tupintis ant tilto per deimt pd nuo jos. Ir tu iekai smaig?
A iekau savo brolio.
Tik ne ia, tar jis.
K jam padarei? usipliesk Aiv.
Jis isiiep ir eng kelis ingsnius link jos. Aiv atsitrauk atgal, rankose vis
dar spaud striuk.
iulba ulba balandl, tyliai ugiedojo Gregoris. iulba ulba, iulba
ulba...
Mergina pavelg kit krant bijodama ivysti grsmingai artjant traukin,
ketinant j praryti visai kaip Filipo komare.
Ji atsisuko Gregor.

 K jam padarei? paklaus vl, kalbjo tyliai, kad drebantis balsas

neiduot, jog j kausto baim.
Gregoris tyliai nusijuok.
iulba ulba balandl, igiedojo ir eng kelis ingsnius atgal.
Aiv pajjo link jo, pyktis ugo baim.
Tai tu nuudei Erik, juk taip? paklaus ji. Bijojai to, k jis gali man
pasakyti. Tai nebuvo per didel doz.
Gregoris vl eng atgal. Ji slinko paskui j atkartodama ingsnius.
Nuudei geriausi savo draug, tar ji. Ir t mergin Ridlde. Po to, kai
upuolei mane namuose, nuudei j lygiai tokiomis pat aplinkybmis, kad
nuslptum pirm nusikaltim. Ir Karolin. tai nuo ko viskas prasidjo. Tu
nuudei savo motin.
ingsnis po ingsnio ji slinko kartu su juo bandydama atspti, k jis suman.
Ar atvaiuoja traukinys? Ar tai jo gars girdi tolumoje?
Staiga Gregoris pakeit krypt ir eng link jos. Aiv m trauktis. Tarsi du
akrobatai ant lyno.
Ir Tristan! auk Aiv. Tu nuudei Tristan!
Ir dl visko kalta tik tu, tar jis. Balsas buvo tylus ir iurpus kaip
pamklikai balti rko skivytai. Tai tu turjai mirti, ne Tristanas. Tu turjai
mirti, o ne mergina Ridfilde...
Suklieg traukinio vilpukas ir Aiv apsigr.
Gregoris pratrko kvatotis.
Geriau jau imk melstis, Aive. Girdjau tas pasakles apie Tristan, pavirtus
angelu, bet n vienas nemat vytinio Eriko. Tikiuosi, buvai gera mergait.
Traukinys vl suvilp, daug aiiau ir ariau. Aiv kartligikai svarst, ar
spt laiku nubgti iki kito kranto. Dabar jau girdjo bildant ir pat traukin, arti,
visai arti ups.
Gregoris vienodu ingsniu judjo atgal ir Aiv atspjo jo umaias: jis uspeis
j ant tilto tarp savs ir traukinio. Mergina, kuri, kaip manoma, neteko galvos
tiek, kad metsi po traukiniu kart, gali pabandyti nusiudyti ir dar syk.
Kol Gregoris slinko atbulas, Aiv neatsiliko nuo jo.
Tu klysti, tar ji. Dl visko kaltas tik tu, Gregori. Tu bijojai, kad viskas
paaiks. Bijojai, kad bsi pamestas. Tikrasis tvas niekada nebt tavs
apipyls tokiais pinigais kaip Endrius.

Gregoris isiiojo ir bed j akis. Ji uklupo j netiktai. Dabar jie jau buvo
netoli kranto ir jis netvirtai eng atgal. Aiv pasislinko link jo. Jeigu jis
susvyruos, ji turs prog.
Nemanei, kad a visk inau, ar ne, Gregori? Bet domiausia, kad t vakar,
kai umuei savo motin, a tavs nemaiau. Nieko nemaiau per stiklo
atspindius. Jei btum paliks mane ramybje, niekada nebiau atspjusi, kad
tai tu.
Ji pamat, kaip jo veidas pajuodo. Jis sugniau kumius.
Nagi, pirmyn, erzino j Aiv. Eik, priiupk mane. Nustumk mane nuo
bgi, susitepk rankas dar viena mogudyste.
Mergina pavelg emyn. Deimt pd, dar deimt pd ir ji turt prog
isigelbti, net jei ir nukrist.
Karolina dav Erikui rakt, ts Aiv, o is paliko j man. Endriaus
laikrodyje radau kelis dokumentus.
Dar devynios pdos.
Kelis labai domius tavo motinos laikus.
Atuonios pdos.
Ir medik ivad.
Septynios.
Prie valand palikau visk policijoje, tar Aiv.
eios pdos. Gregoris sustojo. Jis nejudjo. Aiv irgi. Ir tada metsi link jos.
Tristanas atsirado pas Vil tuo metu, kai nuo jo namo nuvaiavo tamsus
automobilis. Puikiai matantis Tristanas nesunkiai irjo viduje sdint vyr.
Kodl detektyvas, tyrs Aivs upuolim, dabar lankosi pas Vil?
Vaikinas vienas stovjo priebutyje taip nugrimzds mintis, kad Tristanas
niekaip nerado bdo, kaip sibrauti vidun. Jis pamat Vilo kienje pietuk ir
itrauk, bet Vilas nepastebjo. Tristanas materializavo pirtus ir pabarbeno
pietuku medin turkl, paskui para savo vard, dar dukart pabrauk vis
negaldamas atsistebti, kiek jgos atsirado jo rankose.
Tristanas! perskait Vilas ir angelas slydo vidun.
Jis negaio laiko.
Aivei reikia pagalbos. Ji nuvaiavo prie tilt, mano, kad Gregoris pasim
Filip. Tai spstai.

 Turiu paimti raktus, mintyse atsak Vilas ir puol vid.

Ne!
Vilas sustojo ir sumis apsidair.
Tiesiog bk! Bk! ragino Tristanas.
Vis keli iki tilt? nesuprato Vilas. Taip niekada ten neatsirasime laiku.
A nuneiu tave, pasak Tristanas. Bus greiiau, jei keliausime ne keliu,
kur nra spsi, nors suvok, kaip beprotikai tai skamba, tiesiog inojo, jog
kalba ties. Paskutin tamsa suteik jam tokios jgos, kokios niekada neturjo,
gali, koki jis dar bandyti nebuvo bands.
Pasitikk manimi, tar Tristanas. Dl Aivs pasitikk manimi, meld,
nors pats niekada per daug nepasitikjo Vilu.
Vaikinas eng i vietos ir jie pajudjo kartu kaip vienas. Tristanas jaut Vilo
sumait ir baim. Kas nutiko Aivei? Kas atsitiko jo paties knui, kur dabar
valdo Tristanas? K i alies mato mons?
Nemanau, kad jie i viso mus mato, pasak Tristanas. Bet neklausink,
inau ne daugiau nei tu.
Dabar juodu jau buvo vingiuojaniame kelyje. Kol skriejo, aplink girdjosi
keisti balsai. Tristanas nesusigaud, ar jie skamba jo paties galvoje, ar taip
maitauja Vilo protas. O gal tai moni balsai, suspausti kartu, lygiai kaip
suspausta atrod erdv, kai juodu judjo.
I pradi balsai tik murmjo ir atrod nutol, bet ilgainiui vis garsjo ir
aikjo triukmingas tarkjimas ir tyras dainavimas, tamss balsai skambjo
grsmingai, auktesni atriai isiskyr i kit.
Kas tai? suuko Vilas usidengdamas delnais ausis. K a girdiu?
Neinau.
Kas tai? Ilgiau neitversiu! aimanavo Vilas kratydamas galv tarsi galt i
jos ipurtyti balsus.
Bet Tristanas ne tik girdjo balsus jo pojiai buvo daug stipresni. Jis mat
tai, ko nemat iki iol: isigandusius gyvnus, besislepianius u medi,
dantytus akmenis, nors jie tnojo visikai ukloti lapais, aknis, augusias giliai
em.
Dabar jie pasiek proskyn ir pro lapi medi udang Tristanas pamat
bgius. Jiems skubant prie tilto auktesni balsai skambjo vis ploniau ir aiiau,
emesni iurkiau ir pikiau.

 Demonai, jiems atsidrus ant tilto itar Vilas. Jis drebjo. Mes girdime
demonus.
Vos Gregoris metsi prie jos, Aiv apsisuko ir m bgti. Prasilenkti ant tokio
siauro tilto nebuvo manoma. Puolusi lkti mergina pastebjo traukinio vies
tarsi ma saul, skrodiani rk, riedani pro medius link tilto. Ji nesps
laiku atsidurti kitame krante, neubgs traukiniui u aki. Bet kelio atgal irgi
nra. Ji turi raudon Filipo striuk. Jei pamojuos ja, mainistas turt pastebti.
Gregoris baig j pasivyti. Traukinys vl suvilp ir Gregoris nusikvatojo. Jis
lipo ant kuln, buvo vos kelios pdos u jos. Jis juoksi ir juoksi, tarsi abu parke
bt aid gaudynes. Jis beprotis! Nuudys j bet kokia kaina, net jei paiam
reikt ti kartu. Su kiekvienu ingsniu jis artjo, Aiv net mat j akies
krateliu. I nevilties met Filipo striuk ant bgi u savs. i isipt ir
apsivijo Gregoriui apie kojas. Vaikinas susvyravo. Grteljusi dar spjo
pamatyti, kaip jis suklumpa.
Aiv nesustojo. Priekyje girdjo traukinio dundes ir kiek kabindama lk link
jo. Jei pavykt atitolti nuo Gregorio, gal rast viet, kur galt tvirtai sikabinti
u kokio atsikiusio metalinio strypo ir pasikabinti.
Angelai, padkite man! meld ji. Angelai, atskriskite ia dl mans!
Tristanai! Kur tu?
ionai, Aive! Aive, ionai!
Aplink j gaud, klegjo balsai, auk j vardu. Aiv sultino ingsn. Ar tai
aidas jos galvoje, ar isigands protas vjo es pavert balsais? Tada ji
pamat, kad Gregoris irgi sustojo ir akimirk siklaus, jo veidas buvo irasojs
nuo prakaito, akys isipltusios taip, kad liko tik baltymai su pilku takeliu
vidury.
Tuomet Aiv ypa aikiai igirdo vien bals.
Aive.
Ikart atpaino j.
Vilai! auk ji.
Vaikinas bgo gretutiniais bgiais garsiai j aukdamas. Balsai u nugaros
pakilo ir prot aptemd tamsi baim. Tai abangai, pagalvojo Aiv. Tai Gregorio
plano dalis.
Gregoris atsistojo ir vl puol paskui j. Aiv pasileido pirmyn i vis jg.

Vilas bgo gretimais bgiais netiktinai greitai. Jis pasivijo j ir po akimirkos

buvo per tris pdas priekyje jos, ten, kur baigsi senasis tiltas.
Aive! auk jis. Aive, ionai! ok!
Ji bed akis vaikin juos skyr septyni pd ploio tarpas. Balsai aplink
kviet, kleketavo, auktiems balsams atsimuus ausyse galva viesjo, emi
gramzdino j nevilt.
ok! auk Vilas tiesdamas link jos rankas.
Net jei Vilas j pagaut, kas utikrins, kad jie kartu nenukris nuo tilto krato.
Ji nuudys juos abu.
Aive, ok! dabar balsas suskambo kaip Tristano.
Aive, ok. Aive, ok, erzinosi Gregoris. Jis liovsi bgs. Dabar trauksi
bgiais atgal nenuleisdamas aki nuo jos ir proskynos, kur bet kuri sekund
galjo pasirodyti traukinys. Jo veidas deg, nuo tampos i nosies m tekti
kraujas. Akys tviskjo deganios, pergalingos, beprotikos.
Tristanai! paauk Aiv.
Jis ia, atsak Vilas. Jis mums pads.
Taiau ji nejaut Tristano savyje ir nemat Vilo vytint i vidaus.
Kur? auk ji. Kur?
Kur? Kur? tyiojosi emi balsai. Traukinys udundjo ant tilto.
Tristanai, kur tu? suklyk Aiv.
Itiesk jai rank, Vilai. Itiesk rank!
Vilas ities ir Aiv oko. Akimirk tarp dviej tilt suspindo auksin arka ir
pakl Aiv su Vilu. Tada jie nukrito ant sen bgi ir kartligikai sikibo tilto
krat, kad nenusirist.
Traukinys jau uvilp ant naujojo tilto, o Gregoris puol prieing krant.
Aiv su Vilu atsistojo ir m aukti mainistui. auk, kol ukimo. Bet j balsai
paskendo ugriuvusioje tamsaus gausmo bangoje, grsmingame bals gaudesy,
toki dusli, kad, regis, sklido i bedugns po viskuo, kas gyva.
Aiv su Vilu bejgikai stebjo, kaip traukinys artja prie Gregorio. Jis
nesusps pabgti. Jam reikia bandyti okti ant senojo tilto. Balsai pradjo
kliegti. Aiv usideng delnais ausis, Vilas stipriai j apglb. Jis stengsi nusukti
jos galv, bet Aiv tebeirjo.
Gregoris oko itiess priek rankas iki pat pirt galiuk. Akimirk sklend
kaip angelas, paskui smigo apaioje telkant rk.

Traukinys nugrumjo pro al nepristabds. Aiv prisispaud veidu prie Vilo.

Jie laiksi sikib viens kit beveik nekvpuodami. Triukmingai klegantys
balsai m murmti ir galiausiai visai nutilo.
iulba ulba balandl, idainavo vienas lidnas balsas. iulba ulba...
Galiausiai stojo tyla.

19 skyrius

Viena dut vienkartini nosinaii, prane Suzana etadienio vakar.

Ir praom vaiintis, merginos, milinikas padklas okoladinio pyrago.
Kodl dedi nosinaites prie ms, o pyrag prie savs? paklaus Aiv. Ji,
Suzana ir Bet buvo isidriekusios ant grind jos miegamojo vidury.
Bet greitai prisitrauk okoladin pyrag prie savo miegmaiio.
Nesijaudink, tar ji Aivei. A turiu peil.
Suzanai nereikia peilio, ji gali atsipjauti nagais, nusiaip Aiv. Laikyk
padkl tarp mudviej.
Palaukit, palaukit, pertrauk drauges Suzana papsdama lpas. Jos buvo
blykesns nei visada, ne ugnies raudonumo. Pastarsias keturias dienas a
buvau atidi, rpestinga, mandagi...
Ir mane tai be galo erzina, tar Aiv. A pasiilgau senosios Suzanos...
Ilgjausi jos visas keturias pastarsias dienas, pridr velniai.
Nepatenkinta Suzanos veido iraika dingo ir Aiv pasilenk prie draugs, kad
paimt j u rankos.
O, laikas traukti nosinaites, pasak Bet.
Visos isitrauk po vien.
Per pastarsias keturias dienas a nuverkiau daugyb blakstien tuo,
pasiskund Suzana.
Geriau imkims pyrago, pasil Aiv ir pamusi i Bets peil atpjov tris
didelius gabalus.
i perbrauk pirtu per padkl, kad aplipt trupiniais, ir pasim savj
pyrago gabal, tada nusiypsojo Suzanai.
Nuo paskutins mano nakvyns ne namie, ko gero, bus praj pus amiaus.
Nuo mano irgi, pridr Aiv.
O kiek laiko prajo nuo to, kai tu paskutin kart ramiai miegojai? paklaus
Suzana Aivs, jos akys tebeaarojo.
Aiv prisislinko prie draugs ir apkabino per peius.
Jau sakiau, kad vis prajusi nakt miegojau kaip umuta.
Kitos naktys Aivei buvo daug sunkesns, taiau komarai daugiau

nesisapnavo. Vis tiek per nakt prabusdavo daugyb kart, dairydavosi po

kambar, tarsi knas, tiek laiko ibuvs budrus, i proio vis dar tikrindavo, ar
viskas gerai. Taiau baim, anksiau neapleidusi jos nei dien, nei nakt net
sapnuose, dingo.
Policija antradien atsirado ant tilt kone i karto. Leitenantas Donelis
aibikai sureagavo Aivs inut ir Endriaus pagalbos skambut.
Jie rado Gregor ant akmen upje ir ikart paskelb j mirusiu. Kiek vliau
Filipas buvo ileistas i trobels.
Kaip laikosi broliukas? paklaus Bet.
Atrodo, puikiai, pastebjo Suzana.
Filipas mato pasaul kaip visi devynmeiai, paaikino Aiv. Jei tikrov jis
gali paversti pasaka, tuomet viskas gerai. Jis pavert Gregor tamsos angelu ir
ino, kad gerieji angelai visuomet j apsaugos nuo blogio, todl ir jauiasi puikiai,
bent jau kol kas.
Taiau Aiv suvok, kad anksiau ar vliau jos broliukas uduos ne vien
kebl klausim, pavyzdiui, kaip gali bti taip, jog kakas dedasi tavo draugu, o
i tikrj trokta tau bloga. Ir tada jis panors suinoti visk.
Kai Aiv ir Endrius antradienio vakare paliko policijos nuovad, byla buvo
atnaujinta ir papildyta naujais faktais. Leitenantas pasak, kad policija
informuos merginos i Ridldo eim, taip pat Eriko ir Tristano tvus apie
tolesn bylos tyrim.
Kiek vliau t vakar pastorius ponas Karatersas, Tristano tvas, atjo pas
juos namus. Jis praleido su Aive ir jos eima kelet valand ir buvo alia kitas
tris dienas, kol baigsi gedulingos pamaldos, kurias jis ir laik. Dabar, kai viskas
baigsi, Endrius ir Meg atrod paeidiami ir nuvarg kaip vaiduokliai,
paman Aiv.
inoma, jiems tai buvo smgis, pasak Bet tarsi skaitydama Aivs mintis.
Jie pamat toki Gregorio pus, kokios n netar esant. Tai siaubinga. Jie tik
dabar pradjo suprasti, k tau teko igyventi. Tas siaubas dar ilgai j neapleis.
Tas siaubas dar ilgai neapleis ms vis, pasak Suzana mirksdama
aarotomis akimis ir pam virtuvin peil. Kaip manote, mums uteks
nosinaii ir okoladinio pyrago?
iandien ji kakokia kitokia, etadienio vakar galvojo Tristanas irdamas
Leis. Rado j ten, kur sutiko pirm kart drybsani ant jo kapo, vien koj

buvo sulenkusi, kit itiesusi. Jos fuksijos spalvos plaukai, styrantys it vieliniai,
buvo ryks net mnesienoje, utat oda atrod blyki kaip marmuras. Ilgi nagai
viet raudoniu. Taiau vis tiek kakas buvo ne taip. Jos akyse spindjo ilgesys,
atmietas lidesiu. Tai taip nebdinga jai, o gal iki iol Leis visk meistrikai
slp? Tristanas prie ukalbindamas net sudvejojo.
Leise.
Ji pavelg Tristan ir dukart sumirksjo.
Kas atsitiko? paklaus ssdamasis alia jos.
Ji tik irjo j ir nieko nesak.
Apie k dabar galvojai? paklaus jis velniai.
Leis skubiai nukreip vilgsn savo rankas, sudjo jas pirt galiukais ir
susirauk. Kai vl pakl akis, regis, velg kiaurai j.
Jis pasijuto nejaukiai.
Kas tau neduoda ramybs?
Ar buvai prie Gregorio kapo? paklaus ji.
Kaip tik i ten...
Oi, tik nesakyk, kad jis irgi plasnoja kakur ia, pertrauk dramatikai
mostaguodama rankomis. inau, kad ponas Dievas danai isirenka visokius
nevyklius, taiau to jau bt kiek per daug.
Tristanas nusijuok patenkintas, kad ji vl gro senas ves.
Nepastebjau joki Gregorio buvimo enkl, tar jis. Visur tylu ramu: ir
prie jo kapo, ir name ant kalvos.
Ji nusvarino rankas.
Tu buvai su Aive.
A buvau tenai, bet negaljau su ja umegzti ryio, tar jis. Nei ji, nei
Filipas mans nemato, ir a negaliu siskverbti j mintis. Man reikia tavo
pagalbos, Leise. sivaizduoju, kaip tau pabodo tai girdti, taiau dabar man jos
reikia labiau nei bet kada.
Ji pakl rank vaikin tildydama.
Tristanai, turiu tau kai k pasakyti.
Ir k gi? paklaus jis.
A irgi tavs nematau.
K?!
Tematau auksin vytjim, paaikino Leis keldamasi, t pat, k mato

visi kiti irdami tave, ji atsiduso. Tai reikia, kad arba a vl tapau gyvu
mogumi, brrrr... ji ileido t bjaur plerpiant televizijos programos gars, tik
kart be jokio usidegimo, arba tu tapai tokiu angelu, iki kokio man dar toli.
Bet a nenoriu juo bti! paprietaravo Tristanas. Tenoriu Aivei
pasakyti...
A tave myliu, greitai ibr Leis. A tave myliu.
Tristanas linkteljo.
Taigi. A myliu j taip, jog noriu, kad susirast meil, kurios bt verta.
Mergina nusisuko nuo Tristano.
K man daryti? paklaus jis.
Neinau, sumurmjo Leis.
Jis ities rank, kad sustabdyt be paliovos ingsniuojani Leis, taiau jo
plataka perjo kiaurai.
Leis paliet savo rank toje vietoje, kur jis norjo paliesti.
Man dabar toli iki tavs, tar ji. Negaliu net splioti, kas tau nutiko. Ar
liko bent viena i tavo senj gali?
Kai paskutin kart grau i tamsos, turjau tiek gali, kaip niekada,
atsak Tristanas. Galjau materializuoti savo bals kaip tu. Galjau rayti.
Buvau toks stiprus, kad galjau ilaikyti Aiv su Vilu. O dabar neutenka jgos
net paprasiausiems dalykams. Kaip man umegzti su ja ry?
Melskis. Prayk dar vienos progos, pasak Leis, nors pabendravs su ja
paskutin kart gali prarasti visk, kas tau yra lik.
Ar tokia numatyta pabaiga? paklaus Tristanas.
A inau ne daugiau nei tu! purkteljo Leis. Ir tu inai, kaip nekeniu to
pripainti, pridr jau velniau. Tegali melstis ir bandyti. Jei... jei tau
nepavyks, a pasakysiu jai, kad to trokai. Perduosiu tavo inut. Ir
kartkartmis j aplankysiu, na, inai, jei prireiks angeliko patarimo.
Kai Tristanas nieko neatsak, Leis tar:
Gerai, vadinasi, tu nenori, kad patariniau tavo pauktytei. Tada
nepatarinsiu!
Praau, paglobok j, tar jis, ir patarink, kai tik panorsi. A tavimi
pasitikiu.
Pasitiktum, net jei patariniau jai meils reikalais? paklaus Leis
nordama j ibandyti.
Net meils reikalais, atsak ypsodamasis.

 Nors negaliu pasakyti, kad daug imanau apie... meil, tar ji.
Tristanas smalsiai j suiuro. Tada atsistojo ir pavelg dar dmiau.
Kas? purkteljo Leis. Kas yra? ir atsitrauk nuo jo rykaus vytjimo.
Taip ir yra, ar ne? tar stebdamasis. tai apie k mstei, kai tave
radau. Tu simyljai. Tik neisisukink. Angelai neturi meluoti vienas kitam, taip
pat ir draugai. Tu simyljusi, Leise.
Hm, geriau po mirties nei niekada! atov ji. Dabar, kai suinojai, k
norjai, gali keliauti.
Kas jis? smalsiai paklaus Tristanas.
Ji nieko neatsak.
Kas jis? Pasakyk. Gal galsiu padti. inau, kad tu kenti, Leise. Matau. Leisk
man padti.
O Dieve, Leis apjo rat aplink kap. Tik pavelkit t, kuris dabar
sukiojasi auktybse!
Angelas nuleido negirdom jos kandi pastab.
Kas jis? Ar jis ino, kad tu ia dl jo?
Ji nusijuok, tada nuleido galv ir tyliai papurt.
Pavelk mane, velniai tar jis. A nematau tavo veido.
Vadinasi, mes lygs, tyliai atsak ji.
Noriau vl tave paliesti, pasak jai Tristanas. Noriau tave apkabinti.
Nenoriu palikti tave toki keniani.
Leis nusivaip.
Tai ir svarbiausia, kad tik toki mane ir gali palikti, velniai atsak ji, tada
ilgai ir dmiai velg jam akis. Jos tamsios akys suvito auksu kaip jo.
Nebent... tar ji. Nebent palikiau tave pirma. Puiki mintis, Leise. Joki
dsavim, joki aar, tvirtai ipokino ji.
Tada apsisuko ir nuingsniavo kapini taku.
Leise? kteljo Tristanas jai i paskos.
Ji nesustojo.
Leise? Kur tu eini? auk Tristanas. Ei, Leise, nejau neatsisveikinsi?
Neatsisukdama ji kilsteljo rank ir pamojavo pirtais, skendiniais rykiai
rausvame rke. Ir dingo u medi.
Ir visi mieganio miesto langai, pro kuriuos prajo Tristanas grdamas i
kapini, ir jo tv namo langai, pro kuriuos vilgteljo paskutin kart, ir namo

ant kalvos langai visi iki vieno skendjo tamsoje. Tristanas rado tris merginas,
mieganias ant Aivs kambario grind: Bet apskritu veidu, blykioje viesoje
primenaniu mnul, Suzan ant pagalvs isidraikiusiomis tankiomis juod
plauk sruogomis, panaiomis kaspinus, ir Aiv tarp draugi ir gal gale saugi.
Merginos nepastebjo arba apsimet, kad nemato, jog Filipas slino
Aivs miegamj ir dabar miegojo jos lovoje galv padjs kojgalyje, kad geriau
girdt j paslaptis. Tristanas palytjo berniuk savo auksiniu vytjimu. iame
palaimingame paveiksle trksta Elos, paman jis.
Jis ilgai taip sdjo sileisdamas vidun kambario ramyb, bijodamas sutrikdyti
Aivs mieg, nenordamas, kad jam skirtas laikas visikai isekt. Bet jis vis tiek
iseks ir Tristanas tai inojo, todl kai m brkti, angelas atsidav maldai.
Leisk man dar vien kart pabti su ja, meld jis, tada atsiklaup prie
Aivs. Sutelks dmes savo pirto galiuk perbrauk jai per skruost.
Pajuto, kokia velni jos oda. Jis vl galjo j paliesti! Galjo jausti jos ilum!
Aiv atsimerk. Nustebusi pasidair po kambar. Jis paglost jai rank.
Tristanai?
Ji atsisdo. Angelas nubrauk jai nuo veido auksini plauk sruog.
Aiv ypsojosi ir pirt galiukais perbrauk per sruog, kuri k tik liet jis.
Tristanai, ar tai tu?
Jis inojo j taip pagalvosiant, j mintys sutapo ir Tristanas atsidr jos viduje.
Aive.
Ji greitai atsistojo ir nujo prie lango, stovdama apglb save per peius.
Maniau, daugiau niekada neigirsiu tavo balso, tyliai pasak ji. Maniau,
kad ijai amiams. Po tos akimirkos ant tilto a nebematau tavo vytjimo. A ir
dabar jo nematau, pasak ji suraukusi kakt ir velgdama savo rank.
inau. A nesuprantu, kas atsitiko, Aive. Tik inau, kad keiiuosi. Ir kad
negriu atgal.
Ji linkteljo ramiai priimdama jo odius, ir tai Tristan nustebino. Paskui
angelas pamat, kad jos lpos virpa. Mergina sudrebjo, atrod, kad nori kak
irkti balsu, bet nieko nepasak.
A myliu tave, Aive. Niekada nesiliausiu myljs.
Ji atsirm palang ir palinkusi velg blyki, tviskani nakt. Akyse
blizgjo aaros.
A meldiausi, kad gauiau dar vien prog pabendrauti su tavimi, tar jis,
kad pasakyiau, kaip stipriai tave myliu ir kad tu neturi isiadti meils.

Kakas kitas yra skirtas tau, Aive, ir tu esi skirta kakam kitam.
Ji isities.
Ne.
Taip, mylimoji, atsak jis velniai, bet tvirtai.
Ne!
Paadk man, Aive...
Nepaadsiu tau nieko, myliu ir mylsiu tave, suuko ji.
Paklausyk mans, meld Tristanas. Juk supranti, kad negaliu ilgiau likti.
Blykios, tviskanios nakties ramyb sujauk lietus. Aivei ant skruost taip pat
suvito aar karoliukai. Taiau jis turjo ieiti.
A tave myliu, tar jis. A tave myliu. Mylk j.
Ir Tristanas atsiskyr nuo jos. Jis mat Aiv stovini prie lango, uliet
ankstyvo ryto viesos. Jis eng ingsn atgal ir ilgai velg mylimj: ji
atsiklaup, rankomis ir smakru atsirm palang. Angelas atsitrauk dar per
vien ingsn atgal ir pamat, kad jos aaros idivo, akys umerktos. Kai
eng dar ingsn atgal, paman, kad saul pakilo jam u nugaros ir blyki nakt
sudau tkstant sidabro uki.
Jis staigiai atsisuko rytus, taiau rykus viesos ratas buvo ne saul. Angelas
nesuprato, kokia tai viesa, tik inojo, jog ji skirta jam, ir spriai nuingsniavo
link jos.

20 skyrius

Aiv pabudo su saule akyse. Dar nespjusi prisiminti Tristano apsilankymo ir

Betei mieguistai nepasakius: Sapnavau, kad nakt ia buvo Tristanas, Aiv jau
inojo, kad jis ijo. Negaljo paaikinti, i kur ir kaip, tiesiog aikiai inojo, kad
jo su ja nebra ir jis nebegr. Siekis bet kokia kaina ilaikyti tai, k jie turjo,
trokimas nuolat bendrauti su Tristanu, svajon gyventi kartu su juo kitame
pasaulyje inyko. Viduje tvyrojo nauja nepatirta ramyb.
Ankstyv sekmadienio ryt Meg, Endrius ir Filipas jau buvo atsikl ir
ivaiav i nam. Merginos tingiai ukando vlyv pusryi, paskui Suzana su
Bete susirinko daiktus ir nune pastarosios automobil. Tik tada Suzana
udav klausim, kur Aiv tikjosi igirsti vakar vakare.
Buvau gera mergait, pradjo Suzana. Vis prajus vakar ir ryt
neusiminiau apie tai, apie k turjau paklausti.
Tu suvalgei dviem okoladinio pyrago gabalais daugiau, nei turjai, primin
jai Aiv. Vos nesusijuok pastebjusi, kaip Bet, pagavusi Suzanos vilgsn, du
kartus ikalbingai atsiduso. Bet ilgiau itylti Suzana nebesteng.
Bet pasak, kad jei apie tai isiiosiu, uki man burn vienkartine
nosinaite.
Bet beviltikai sksteljo rankomis.
Bet a privalau paklausti. Kas vyksta tarp tavs ir Vilo? Juk jis igelbjo tau
gyvyb, ar ne taip?
Taip, Vilas igelbjo man gyvyb, sutiko Aiv.
Tada kuri gal...
Pasakiau Suzanai, kad tau reikia laiko apgalvoti kai kuriuos dalykus,
siterp Bet.
Aiv linkteljo.
Bet jis iki aus tave simyljs! suirzusi suuko Suzana. simyljs kaip
paskutinis kvailys, ir jau daug mnesi.
Mergina nieko neatsak.
Nekeniu itos jos veido iraikos usispyrusi kaip oka, pasiskund
Suzana Betei. Atrodo visai kaip jos brolis.

Tada Aiv nusijuok spjo, kad jai ir broliui bdingas is bdo bruoas. Vis
dlto nenorjo k nors sakyti apie Vil.
Kai draugs ijo, Aiv pasuko prie Filipo namelio medyje, pakeliui stabteljo
prie ems lopinlio, apsodinto geltonomis chrizantemomis: ia buvo ukasta
Ela. Mergina perbrauk per iedus ir nuingsniavo toliau. Bet buvo teisi: reikia
daug k apgalvoti. Antradien papasakojo policijai visk, k inojo apie Gregorio
byl, visk, iskyrus Vilo bandym antauoti. Nusiengdama sveikam protui ji
nutyljo apie ratel, kur buvo radusi Gregorio kambaryje.
Antradienio vakare tikino save, kad policija ir taip apie Vil visk ino.
Nusprend, kad jie bus rad pinigus, kuriuos Vilas veikiausiai padjo bank.
tai kodl Donelis vaiavo pas Vil namus, galvojo lipdama virvinmis
kopiomis namel medyje. Vis dlto Aiv suprato, kad galiausiai turs
papasakoti apie ratel. Didioji paslaptis buvo susijusi su Karolinos gyvenimo ir
mirties aplinkybmis, dabar pavojus prajo ir neliko reikalo jos saugoti.
Mergina ulipo iki viraus ir nuingsniavo siauru tilteliu iki kito medio.
Nubraukusi kelis lapus atsisdo ant medini grind. Toli iaurje mat plonyt
ups juost, tyki mlyno kaspino atkarp. Atsigulusi ant nugaros bed akis
mayius dangaus lopinlius dabar ne didesnius u mlynas vaigdeles, taiau
greitai, kai nukris lapai, mlynas dangus liks vienintelis namelio stogas. Viskas
teisingai. Dangus yra ir angel stogas.
Angelai, pasirpinkite Vilu, m prayti ji. Tai geriausia, k dabar dl jo ji gali
padaryti. Ji negalinti tuo vaikinu pasitikti. Ir niekada nemyls to, kas idav j
taip, kaip padar Vilas. Ir vis tiek jos irdis versi pas j. Angelai, padkite jam,
praau.
Ei, ar is namelis turi dur skambut?
Igirdusi Vilo bals Aiv paoko, pavelg pro ply tarp lent.
Ne.
Jis akimirk patyljo.
O belstuk?
Ne.
Mintys m suktis, o gal taip plazdjo irdis? Aiv norjo sugalvoti koki
tikinam prieast nuvyti j alin. Troko, kad irdis taip nemaust i glos.
Tai gal yra koks burtaodis? paklaus jis.
Mergina neatsak.

Vilas eng per ol kelis ingsnius atgal, kad galt matyti namelio vid. Ji
pakl galv ir pavelg j pro krat.
Jei yra koks burtaodis, Aive, manau, pasakysi man, nes a ilgai bandiau j
atspti ir jau pradedu netekti vilties.
Aiv prikando lp.
inai, kai du mons per plauk ivengia mirties, jie paprastai turi apie k
pasikalbti. Net jei iki tol nebuvo susitik, po visko jie turi vienas kitam k
pasakyti. Bet tu nenorjai su manimi nektis. Bandiau duoti tau laiko.
Bandiau duoti tau erdvs. A tenoriu...
Ai tau, atsak Aiv. Ai, kad rizikavai savo gyvybe. Ai, kad
igelbjai manj.
Bet a noriu ne to! piktai atsiliep Vilas. Dkingumas paskutinis
dalykas, kurio a...
Gerai, tada leisk man pasakyti, ko noriu a, suuko Aiv i viraus.
Siningumo!
Vilas suglums pavelg auktyn.
O kada buvau nesiningas? paklaus jis. Kalbjo taip, tarsi jokio ratelio
negaljo ir bti. Kada?
A radau tavo ratel, Vilai. inau, kad bandei antauoti Gregor. Dar
nepasakiau policijai, bet ketinu pasakyti.
Jis susirauk.
Tai pasakyk, tar i nevilties pakeldamas bals. Pirmyn! Nieko nauja tu
jiems nepranei, bet jeigu jau turi t ratel, nunek policija turs vienu
daiktiniu rodymu daugiau. A tik nesuprantu... jis pasileido tolyn nuo namelio,
bet tuoj sustojo. Palauk, palauk. Ar manai... Nejau tikrai galvoji, kad tai
padariau dl pinig? Tikrai taip galvoji?
Kaip tik dl to mons paprastai ir antauoja.
Pamanei, kad galiu tave taip iduoti? netikdamas paklaus jis. Aive,
paraiau t laikel, bet pirmiausia susitariau su elentanais, jog jie pads, taigi
visk nufilmuosim, kad turiau k perduoti policijai.
Mergina atsisdo ir prisislinko ariau prie namelio krato.
Rugpjt, kai tu guljai ligoninje, Gregoris man paskambino ir pasak, kad
bandei nusiudyti. Negaljau tuo patikti, nors suvokiau, kaip ilgiesi Tristano,
bet inojau ir tai, kad esi kovotoja. T ryt nuvaiavau traukini stot

ketindamas apsivalgyti, norjau suvokti, kas darsi tavo galvoje. Ivaiuodamas

radau vark ir kepur. Pamiau juos, bet kelias savaites neturjau supratimo,
kaip jie susij su tuo, kas atsitiko, ar ivis susij.
Vilas vaikiojo aplink rankiodamas smulkias akeles ir jas lauydamas
drebaniomis rankomis.
Kai prasidjo mokslo metai, laikraio redakcijoje perirjau kelias
Tristano nuotraukas. Ir staiga visk supratau. inojau, kad tu negaljai okti
prieais traukin, buvo panaiau, jog Erikas ir Gregoris bus ivilioj tave ant
bgi. Prisiminiau, kaip an kart Erikas apgavo mus ant tilto, ir pirmiausia
tariau j. Vliau supratau, kad tai nebe aidimas.
Kodl nepasakei to anksiau? paklaus Aiv. Turjai papasakoti man
visk anksiau.
Tu irgi man daug ko nesakei, primin jis.
Bandiau tave apsaugoti, paaikino ji.
O k, po galais, a dariau? jis veit emn akeles. Supratau, jog Erikas
mir todl, kad ketino visk iplepti. Neinau, kodl Gregoris norjo nuudyti
tave, taiau supratau, kad jei ryosi nuudyti geriausi savo draug, tikrai
nesustos ir persekios tave iki galo, kad ir kaip rizikuot. Turjau atitraukti jo
dmes, nukreipti kita linkme ir per t laik rasti prie j kok nors kalt. Ir tai
suveik. Perdaviau juost leitenantui Doneliui antradien po piet, bet Gregoris
jau buvo paspends spstus.
Jis nutilo. Aiv prisislinko prie paties kratelio, nuleido kojas ir stipriai sikibo
virv, kabani prie jos.
O tu pagalvojai, kad a tave idaviau, Vilo balse suskambo nuostaba ir
begalin neviltis.
Vilai, atsipraau, i jo tono Aiv suprato, kaip stipriai j skaudino. Klydau.
A tikrai gailiuosi, pasak ji, taiau vaikinas jau tolo nuo namelio.
A padariau klaid. Didel klaid! suuko Aiv jam pavymui. Pasistenk
suprasti. Buvau tokia sutrikusi ir isigandusi. Maniau, kad pasitikdama tavimi
idaviau save ir Tristan, kai tave simyljau. Vilai!
Nusistvrusi virvs oko nuo namelio ir nuskriejo emyn. Taiau Vilas
apsisuko sekunde anksiau, nei ji pasiek em. Aiv ugriuvo ant jo ir abu
nusirito ole.
Koki minut taip guljo: Aiv viruje, Vilas apaioje, n vienas nejudjo.
Puikiai sugavai, tar Aiv. Norjo nusijuokti, bet knas virpjo. Be galo

bijojo, kad jis dabar atsikels, nusipurtys dulkes ir nueis. Ir kodl neturt?
Tu mane simyljai? paklaus Vilas.
Ji pavelg jo rudas bedugnes akis, kuriose vytjo paslpta viesa. Vaikino
veid nutviesk ypsena. Vilas apsivijo mergin rankomis ir ji atsipalaidavusi
prigludo veidu prie jo.
A myliu tave, Vilai, itar velniai.
Myliu tave, Aive, jis stipriau apkabino j ir m pamau spuoti glbyje.
inai, gerai, kad taip neatsitiko anksiau. Jei biau inojs, kokia tu sunki,
niekada nebiau su tavimi susidjs.
K?
Apskritai, jei nebt angel, a biau uvs.
Aiv staigiai atlijo.
Vilas nusijuok.
Gerai jau gerai, dl pirmo dalyko pamelavau, o dl antrojo pasakiau ties.
Prisiekiu angelais, pasak jis ir prisitrauk j buiniui.

Apie autor
Elizabetha Chandler (Elizabeta andler) yra Mary Claire Helldorfer (Meri Kler
Heldorfer) slapyvardis. Ji gyvena Baltimorje.