Professional Documents
Culture Documents
D'Avenia
dal ykai ,
k u r i
niekas
nei no
I ital kalbos vert Ramun Vaskelait
A lm a littera
v1! ('Jr
UDK 821.131.1-31
Da454
Versta i:
Alessandro DAvenia
COSE CHE NESSUNO SA
Arnoldo Mondadori Editore S.p.A.,
Milano, 2011
ISBN 978-609-01-0717-1
2011 Arnoldo Mondadori Editore S.p.A., Milano
Virelyje panaudota nuotrauka, Marta DAvenia
Vertimas lietuvi kalb, Ramun Vaskelait, 2012
Leidykla Alma littera, 2012
PROLOGAS
- Ne platak, o laivak!
- Kas ta laivak?
Tvas, akimirkai paleids vair, mets vilgsn vjarodes virves,
prigludusias prie burs, atsako mosikuodamas rankomis, sakytum, o
dius piet:
- Senovs jrininkai laiv pirmagaliuose skaptuodavo mogaus fi
gr, turini juos saugoti. I pradi tik milinikas akis, kuriomis
laivas matydavo kurs. Vliau jos virto moterikosiomis dievybmis grauolmis hipnotizuojaniu vilgsniu, pajgiu sibuoti bangas ir
baiminti prie.
Margarita prisimerkdama juokiasi. Pasiro ir grta prie ankstes
ns pozos. Nuvilnija plaukai - juoda vjo ikedenta, viesos imaudyta
kaskada. Ji grai ir nejudanti kaip laivak, akys jrins - alios rainels
drgnos nuo aar, oro diovinam per greit, kad likt bent menkas
enklas. Keturiolikos verkiama danai, nesvarbu, i diaugsmo ar i
skausmo. Aaros nesiskiria, o gyvenimas toks trapus, kad lydosi kaip
prie ugnies vakas: nusineria vaikas, inyra moteris.
Margarita pasibuoja kojomis, ir jra nuogas pdas paeria viesos
bei vandens konfeti; ji spardo horizonto linij, bandydama j sutrau
kyti. Bet linija lieka kokia buvusi. sistebeilija - tarp dangaus ir ems
itiestas gyvenimo lynas, tai ji ant jo, laikanti pusiausvyr. A vita e
nu filu* - visuomet sako moiut Tereza savo krato prigimtine kalba.
O keturiolikos nuogomis pdomis savo lynu vaiktai lyg akrobatas,
pusiausvyra bna stebuklas.
Gyvenimo vasara. Naujo amiaus aura. Ttis ir ji, vieni burinje val
tyje, kelios dienos iki pradedant lankyti auktesnisias klases, per jos
gimtadien. Margarita akimirk usimerkia, itiesia nugar ant karkaso,
* Gyvenimas - tai silas (sicil.).
/o
I DALI S
GROBUONIS
Vert K. Boruta.
Moiut Tereza buvo raudonoji uvel, bent jau taip pasak Andre
jus. Kita vertus, taip ji kalbdavo ir pati, kartodama savo glaustj sicilietik posak: Si vu sapiri a verita, dumannala ai picciriddi*. Gyveno
viena. Vyras, senelis Pietras, mir prie tris penkmeius. Dabar vienin
tel jos draugija buvo ankai ir Ariel - raudonoji uvel, gyvenanti
stiklo burbule. Andrejus j prairdavo valandomis: uvel prie pele
k turjo balt dry, dailutl irantym ir dvi didiules neiraikingas
akis. Sukiodavosi stiklo rutulyje tarp apibrizgusi dumbli ir raudono
koralo gabanos - vienintelis gyvenimo scenarijus. Puldinjo, lyg kas
kart atrast k naujo.
- Moiute, bet ar Arielei nenuobodu bti udarytai vis tame paia
me kambaryje?
- Ne, Andrejau, raudonj uveli atmintis curta curta** - trij
sekundi, - paaikino jam senel, - ketvirt jos visk pamirta, vyst ir vl i pradios. Ariel savo dumblius kas tris sekundes ivysta pirm
kart, savo koral irgi atsitrenkia pirm. Visuomet priato - patenkin
ta, jai nepabosta niekad.
Andrejus nebesak nieko - danai pasislpdavo tyliame paikame
burbule, sudarytame i susimaiiusi tikrovs ir fantazijos.
Einant laikui, moiut Tereza per j apsilankymus pradjo labai
danai kartoti t pat - neinia, kad bt geriau siminta ar kad per
daug skubdama pamirdavo, - todl Andrejus vienkart ir tar Mar
garitai: Ta moiut - kaip raudonosios uvels.
Margarita j nuvelg susidomjusi, kuriam laikui liovsi rayti ntj trij odi SMS ir pagalvojo, kad brolio DNR esama genialumo.
I tikrj genialumas buvo savaiminis vaikikas - vaikai sako, kaip
yra: Si vu sapiri a verita, dumannala ai picciriddi. Einant laikui, senel
darsi vis panaesn Ariel - klausdavo, ar tel mu kiauin, nors
* Jei nori inoti teisyb, paklausk mai (sicil.).
** Trumputl (sicil.).
pas senel. Paliktos dvi inuts. Pirmoji Anos, mamos draugs, pranedavusios prastas visikai jokio dmesio nevertas inias, paprastai
apie miesto vitrinoje pasirodiusi nauj suknel, kuri tobulai tin
kanti prie jos sudjimo ir aki. Eleonora, paskambink man, vos tik
galsi.
Kita inut buvo tvo.
J tyliai iklaus tris sykius, negaldama patikti.
Margarita suakmenjo. velnut keturiolikmets oda sugrubo, bt
galjusi net sueiti. Sekmadienis ir jra bemat ilindo pro poras. a
lios akys usimerk ir atrod, kad i baims isiners. Rankos, sudtos
ant virtuvs stalo, drebjo, lpos nuo kalenimo dantimis trkiojo.
Veido viesa ugeso it aibo trenkta lemput.
Ji pasuko tv miegamj - jo tyliai, maais ingsneliais, kokios
buvo keturiolikmets pduts, akrobat pakibusi vir gyvenimo lyno.
A vita e nu filu.
- Mit, kur eini? - paklaus Andrejus. Taip jis tardavo per ilg
vard - svarbiausi dal praleisdamas.
Margarita neatsiliep. Atsidar tv spint, kurioje slpdavosi vai
kystje sekmadienio rytais, kad igsdint pakirdusius tvus. Tie i
nodavo aidimo taisykles, ritualikai kartodavo deram sakin: Eime
adinti Margaritos, kas ino, kaip migusi ta tingin--. Tada ji ils
davo. Meil ir laim - tokie buvo gyvenimo sinonimai, baims nebuvo.
Ji lsdavo i spintos skreito, tvai j apkabindavo ir keldavo didij
lov, ten ji praddavo okinti. Nuo sekmadieninio tv apkabinimo
spintos tamsa bdavo pamirta.
Atidariusi spint Margarita ivydo medin dykum. Spinta pus
tut, slogi tutym daikt, kurie ms paprastai mgstami tik pilni:
baseinai, vokai, vygs.
Besigrauianti apleistumo tutuma Margaritos vies prarijo. Liko
tik nebekabani tio rb kvapas, gaivus ir sausas odekolono po sku
'J,s
II
5000
1000
5
y^kaiius jis ura netardamas odio, paskui sdosi prie mokytojo
stalo ir m paeiliui apirinti mokinius, tarsi tyla galt atidengti j
tikrj veid.
Atverts urnal, jaunuoli pavardes m skaityti iskirtinai pakiliai.
Perskaits kuri, palaukdavo, pairdavo, kas droviai ar liai, ne
lygu kokia kauk labiau drsinanti, pakelia rank ir itaria, kad yra,
bdamas daugiau ar maiau tikras savo buvimu. irjo mokiniams
akis, nepaisydamas, kad j baim, ir taip nebesuvaldoma, dar labiau
didja. Tegul nemanys, kad ia prastin ital kalbos pamoka - greit
baigsis ir pamiri. Tarp it sien jis jautsi neveikiamas, va upildys
erdv i knyg puslapi ilipusiais personaais ir lieps kalbtis su vai
kiais, kurie, jo akimis, irgi veikiau personaai negu mons. Pasii
rjus - pastami roman veikjai: jaunuolis vaiko veideliu - Oliveris
Tvistas, mergaiiuk raudonais andais, regis, pabgo i Alisos Stebu
kl alyje, o ta droviu, nudelbtu vilgsniu - tikra Nausikaja.
Baigs gsdinani pavardi ir vilgsni litanij, mokytojas tar:
- O nuo dabar, kai itarsiu kurio nors pavard, atsakysite: Adsuml
Jei kurio nebus, kiti sakys: Abest!
Tai tai kodl jus kaskart kviesiu atsakinti. Kad inoiau, ar priimate
ik, ar keliate inkar kartu su manim.
Vaikiodamas tarp suol ir apirindamas i eils kiekvien i
savo jaunuoli mokytojas patyljo.
Prijs prie stalo, nusiiupo urnal ir pasak:
- Penki tkstaniai valand, tkstantis dien, penkeri metai tam,
kad atrastumt savo istorij tuo amiaus tarpsniu, kuris tam ir skirtas.
Sutinkat?
Klas nuiuvo. Niekas nedrso klausti, kas ia - aidimas ar pok
tas. Jaunuoliams, dar nepajgiantiems gyvenimui teikti formos, itas
grietumo ir avingumo miinys kl prietaringus jausmus.
Mokytojas, prijs prie lentos, ura:
Inde quippe animus pascitur, unde laetatur.
- Nuostabu! - sumojo Aldas lyg koks guvuolis.
Visi mokiniai klasje nesusivald nusikvatojo. Mokytojas nekreip
dmesio.
- inot, k reikia?
Strazdanomis nusta mergul demonstratyviai pakraip galv,
tad kilo visuotinis pakrikimas. itas mokytojas - keistas, bet bent jau
domus.
- Tai reikia: prot maitink tik tuo, kas j diugina. Tai bus ms
moto.
- Kas tuo norima pasakyti? - naiviai paklaus mergina.
- Gi k tik paaikinau, - kiek irzteljo mokytojas.
- Ne, ne lotynikai - italikai... - pridr ji, imuta raudon
dmi.
- Tai reikia, kad mes mokysims tik to, kas diugina ird ir prot.
Vienintelis bdas imokti - diaugtis. Taip ir su knygomis. Kokios jus
Margarita paklaus:
- Galima prausykl?
- Dar n pirmoji valanda neprajo, o tu jau praalsi tualet? - paapmaudavo mokytojas, atsakymo i tikrj n nesitikdamas; tai buvo
vienas i t tipik mokytojik klausim, kuriais mokiniai apkaltina
mi nesuteikiant net maiausios galimybs pasiteisinti, mat suprasta jau
bna viskas - pirma ir geriau.
Margarita atsikl ir jau eis.
- Ei, ar girdi? Kur eini? Tarsi biau leids!
- Pamoka, per kuri negaunu atsakym klausimus, man nedo
mi, - veik nepasvarsiusi atov ji.
Mokytojas akis nudelb Rilks, kurio kopijas buvo idalijs, o
dius: Gyvenkite dabar klausimus; tie pasirod kaip milinika sm
lio pilis. Akis pakl. Margarita buvo strigusi duryse ir irjo j mal
daujamu vilgsniu. Jis mat drgnas akis, jas gobiant lidesio el, i
gdos iraudus veid.
- Gerai, eik... Bet kit kart palauk iki pamokos galo.
Margarita eng ir tik tada, kai u nugaros udar duris, oda nu
stojo liepsnoti.
Mokytojas nuvelg mokinius nuleids lp kampuius, tarsi sa
kydamas ach, ir susikrimts paklaus, kodl gi ta mokykla kartais
tokia panai gyvenim - netiktumai, netvarka, uuot vykus darniai,
tvarkingai knyginei pamokai.
Margarita jo tualet - galin stotis, jokios pradedamos kelions.
odiai j nervino, nes odiais mons meluoja. Sako a tave myliu,
viskas bus gerai, paskui ieina. odi nelaim yra ta, kad jie tik
odiai, gali juos tarti net mirusius. Melo ji nebenorjo, nebenorjo
pasitikti jokiu paadu. Usidar tualete.
Pilvas bandant nuginti prie tik susiriet, ir ji ivm vis skausm,
kok tik ten buvo galima rasti.
kuri nakt kaip ta, kai nyktukas, paliktas mike, turjo pats susirasti
keli. Ir susirado, pasidars gudresnis ir stipresnis u nakt. Nakties
veikimo paslaptis - gauti kietesn nei jos sprand ir ird.
Julijus buvo apdovanotas nepaprastu nuovokumu - jam utekdavo
tik paklausyti, ir suprasdavo, kas bus pasakyta po penki minui.
O ir jo groio bta neprastinio. Grois tolim tolimiausios ir nepasie
kiamos vaigds, altos ir nervingos, utat dar labiau gundanios. To
kia tat viesa viet akyse, ibaniose lyg iemos vaigds. Akys ydros,
kone baltos, plaukai juodi, lygs ir dails kaip nakties dievo. Gamta j
apdovanojo ir dar viena dovana - rankomis. Rankos jam paslapi ne
turjo, nei paties, {valdiusios bet kokius triukus, nei kit - neklystan
tis tiesos ir melo enklynas. Psteldamas paskutin dmo debes, jis
nupt paskutinius likusius sielos gramus ir, engs i tualeto, sustojo
pairti veidrodin stipriausi i nyktuk.
Suirk skambutis. Pirmoji pertrauka pirmaisiais metais licjuje,
penkiolika minui, per kurias aidiama bema viskas. Stengiamasi
maloniai apsieiti su tais, kuriuos teks paksti penkerius metus. Lyg
mai bunkeriai formuojasi grupels, kad bt galima apsiginti nuo
drovumo, neleidianio bti paiam savimi. Margarita bt kiusi
galv plastikin mai ir visas penkiolika minui pralindjusi ne
matoma.
Mergin tualetas, prisodrintas kanios ir meils nabdesi, buvo
pati tikriausia ir saugiausia vieta visoje mokykloje; gali sakyti, k gal
voji, praneti tai kitiems ir nebti atstumtas. Betgi vislaik neprabsi
usidariusi tualete. Ijus jos akys susidr su dviem ydromis, veik
baltomis akimis - vaigdmis uvusios galaktikos. Margarita kaip
naktinio dangaus skraists gobiamas jrininkas nr tas akis ir ivydo
kak, kas buvo panau j. Julijus, nustebintas dviej ali, lidn
aizd, irgi pairjo - tiek laiko, kiek reikia poetui, kad kilt kv
pimas. Vyzdys vyzd, pojtis toks, tarsi bt stovima per ply nuo
prarajos prie pasiglemiant svaiginaniam ir ventam kvaituliui. Kad
nekristum, vilgsnius reikjo atitraukti. Jis palauk, kol jos rankos nu
svirs visu ilgiu, ir ivydo glenas, liaunas, lanksias rankeles, sakytum,
absoliut, kurio jam reikjo, tik nemokjo iekoti. ast ir atjo i kito
koridoriaus galo - nuogais peiais, neginkluota. Pirmkart gyvenime j
apm baim: tai, ko geid, gal net neinodamas, m ir pasirod paiu
trapiausiu, koks tik jam regtas, pavidalu. Jis, nenugalimoji tamsos
btyb, paliktas grotis mayiu nereikmingu jonvabaliuku, rplinjaniu vasaros nakt.
Koridoriai buvo pilni auktagi vaikin ir grauoli mergin - jie
sveikinosi, kai kurie staiai glbesiavosi; per nudegusius veidus maa
tegaljai velgti, kas yra tikra. Vienas auktas, tvirtas viesiaplaukis
ypsodamasis jo prie Margaritos, stengsi sugauti jos vilgsn. Ta, dar
vis priblokta susitikimo su vaikinu prie tualeto dur, nieko nemat,
kol blondinas nesuiupo u rankos ir garsiai nesuriko: Pussesere!,
tada pabuiavo skruost.
- Labas! pasisveikino Margarita, kad pusbrolis Dovanis net ikai
to, kartu apsidairydama, ar kas i bendraklasi iri - taip ji atgaut
nors truput prie valand prarasto pasitikjimo. Bet koridoriuje n
vieno nebuvo. Pirmameiai daugiausia lindjo kabinete kaip sti lauki
pariukai.
- Pasimatysim, - greit kalb baig pusbrolis, ir Margarita pamat,
kaip nudroia sikabins parank dukart u j auktesnei mergelei,
graiai lyg Flair modeli agentros modelis, gobiamai Chlo ma
dos nam kvepal Love aureols. Tokios viliokls tai jau nepaliks,
o ji niekada nepakils groio auktum - nebuvo net papdje. Ji
tik nyki pirmokl, nesubrendusi ir nematoma, tesugebanti priversti
kvatotis ir vaipytis. Ir betv.
III
stotis. mons sda autobus bdami tikri, kad jiems reikia kur nors
nuvaiuoti, lipa, ilipa, kalbasi, skaito, valgo, miega. Ir taip kasdien.
Vis kad atidt galin stot. Paskutin stotel, ilipama. Mirtis. Daugiau
nieko. Tai todl jam taip patinka kapins. Kai suvoki, kad tikslas galin stotis, viskas pasidaro negailestingai aiku. Nra ko vargti, gamta
kuo puikiausiai stumiasi priek ir taip, tu jai nusivilpt. ituo geleiniu
stipresniojo statymu ir cinikuoju savisaugos dsniu, kuri nepaneigsi,
bet ko ir vis likimai baigiasi. Vienintel leistina laisv - oriai prieintis
iki galins stoties, aisti kaip katinui su pele, vis dlto suvokiant, kad
tu pel, o ne katinas, ir nepabgsi. Bent jau pasistengti pasilinksminti.
O paskui nusivylus ilipti. Kad ir iek tiek. Galin stotis.
- Matei t? Atrodo kaip i pradins...
Julijus neatsak, bet akis pakl. Tai ji - mergina, su kuria buvo
susitiks eidamas i tualeto.
- Matyt, jos pasiimti atvaiavo tvelis, - nusiprunkt vaikzas,
netoli sviesdamas nuork.
Julijus sek Margaritos judesius: pasispaudusi po deine paastimi
krep, nudelbusi galv, dreifuoja toje niokianioje vili jroje. Vie
noje rankoje krepio diras, kita paonje spaudia kumt, pasirengusi
tvoti gyvenimui, jei tik tas turt veid. Jis mat, kaip nueina viena.
Kad taip pamaius tos mergiks mintis. Utekt vienintels. Nor
josi uuosto kvapo patvirtinimo. Tas kvapas beadio skausmo.
- Julijau!
Ir ko visi nori? Kuo labiau stengiesi bti vienas, tuo labiau lenda,
tarsi pavydt, kad moki bti su savimi. Jis pasiklaus, i kur atsklin
da aukiantis balsas - plaukai juodi, akys juodos, kaklas ilakus, oda
porcelianin.
Julijus suiuro, buvo rimtas. Ji prikio lpas prie ausies ir, liesdama
spenel, sukudjo:
- Myliu.
Julijus prisiglaud skruostu ir j pauost - iekojo velnumo, ku
rio dar niekuomet nebuvo gavs i jokios merginos. Nuo lygios odos,
lengvo kvapo kankinantis skausmas kiek apmalo, bet slpyn, kur jis
tnojo, nebuvo pasiekta. Kad prieitum j, reikia motiniko velnumo,
taigi Julijus kiekvien moter liesdamas iekodavo motinos odos, bet
taip ir nerasdavo.
Jie pasilai, ir kvapni drgm lides kiek apiplov.
sikio tas kitas - greiiau pavyduliaudamas nei smalsaudamas:
- Matei t nelaiml su dviraiu?
Pora atsipl ir main, motoroleri bei kn maiatyje pamat
juod dvirat, sunkiai gergdiant, su nukarusiu atvaitu be stiklo.
Dviratis vairys.
- Kas jis? - paklaus aptingusi mergina ilakiu kaklu.
-Turt bti pavaduojantis, per jaunas bti mokytoju, - nusijuok
vaikzas.
Mokytojas, persimets per skersin, vesi drobin maiel, atsiki
kampai leido nujausti turin. Barzda vos aplusi tempt nuo mynimo andikaul, vilgsnis klaidioja neinia kur - atrodo kaip tas, kuris
viendien turt suaugti.
- O jei j praris... - pasak ji.
Julijus nusek akimis dvirat - kas ino, kokios to mogno pa
slaptys, vis dlto jis peiuitas ir tik knyg pilnas maielis iduoda, kad
siela - puslapin.
- Nelaimlis... - tar vaikzas.
Julijus, apimtas staigaus poreikio, pradjo dairytis po nugaras, bet
tos, kurios iekojo, nebebuvo.
- Eime, - pareik utikrintai, irdamas merginai akis, nors ir
neinodamas, kur eiti.
Mokytojas miestu vaiavo per pietus, tad apyilt rugsj j gob gun
dantys, neaiks kvapai. Ratai asfaltu slydo be vargo. mons vis dar
diaugsi vl msi darbo, bet pakaks savaits, ir darbo rutina kels
udani atostog nostalgij.
Dviraio grandin, ta proga sutepta, sukosi pavaromis lyg tobulas
romanas apie krumpliarat. Jis itai miniai nepriklaus - priklaus mi
niai sav autori, saviems puslapiams, kur nra vietos nuoboduliui,
anonimikumui, rutinai. Puslapiuose visuomet viskas nauja - vis ka
binantis u vaizduots pavaros apsikabinama tobulai, ir pasaulis sukasi
teisingu ritmu. Istorijose gyvenimas be nuobodulio akimirk, tai jis ir
myn pedalus tobulame savo vaizduots pasaulyje, negaldamas igirsti
klaksono, atskleidianio didiul, niekik gyvenimo netobulum.
Lauk Odisjos puslapiai - j aikins rytoj. Kone jautsi kaltas,
kad paliko sapnuojani Nausikaj ir stebuklingosios feak salos kr
me migus Uliks.
Taiau prie tai - Stela su savo akimis, kurias reikia pavelgti, ir jos
bauginanti kalba apie svarb dalyk.
Jis sultino greit, nuoko, pirmiausia vis svor perkeldamas ant
vieno pedalo dviratis sismagins tebevaiavo priek. Dl ito jude
sio graktumo - tokio netikto ir kartu imokto - pasijuto nuostabiai.
Dvirat pririo prie stulpo, veikiau kad nenuvirst nei kad apsaugot irgelis ities truputl pailso.
Keliaujantis Parnasas buvo maytis dviej vitrin knygynas su
gundania zona, skirta naudotoms knygoms, ir furgonliu, aiktse ir
skersgatviuose virstaniu prekystaliu. Knygynlis pastamas, jo kny
gos - eimos dalis. Jis eng per slenkst, kad atsiduot naujumo kva
pui, vireli vilgsniui - tie suiurdavo. Knygos - vaikai, kiekvienas
turi savo kvap, savo akis, savo bd. Jam patikdavo skaityti vireli
atvartuose raytas santraukas, danai net neitisai, o paskui fantazuoti
maiant to, kas rayta kitoje knygoje.
* Romno Gari (Romain Gary) romanas, kur autorius pasira Emilio Aaro (Emile
Ajar) slapyvardiu ir gavo antr Gonkr premij, nors ji skiriama tik vien kart.
** Raimundo Lulijaus (apie 1232-1315), katalon filosofo, teologo, misionie
riaus eils.
oo
IV
jaunuoliai, iupo jos rankin ir atitolo - tyliai kaip katinas, akys susiaurjusios iki plyeli. Greit kuprin met iukliad, pasiliko tik
skarel, dar su etikete. Vaikas su kamuoliu rankoje spoksojo j j, nes
iekojo aidimo draugo, ir Julijus jam ypteljo. Padrsintas berniukas
svied kamuol, Julijus j atmu galvos smgiu.
- aunuolis! - suriko maius.
- Ne, ne, tar jis ir pasitrauk, vaik paliko nusivylus irti,
kaip nueina.
Paskui pamat besiartinani mergin su uneliu. ia jo sritis. Pa
irjo jai akis.
- Galiu pagirti unel? - paklaus lenkdamasis jo paglostyti.
- inoma! - atsak ta jausmingai.
- Kokia nuostabi tavo eiminink!
Mergina iraudo. Tad Julijus prijo dar ariau ir pradjo klausinti,
irti akis, glaustytis. Rankomis mojavo tarsi burtininkas.
- Kuo tu vardu?
- Sara.
- Graus vardas, Sara.
- Ai.
- Mobiliojo numeriais apsikeisime?
- Mielai!
Tokiomis akimirkomis Julijus ir atlikindavo savo mauosius yg
darbius. Stovdamas alia ta dingstimi, kad reikia suirti, ar gerai ve
damas numeris, lpomis glaudsi prie ausies taip, kad jai atm prot,
tuotarp ranka nar po rankin.
- Iki greito.
- Iki, - atsisveikino ji apsvaigusi.
- O jo koks vardas?
- Argas.
- Kaip Ulikso?
- Kaip?
- Naudodamiesi tamsa, kaip baubai. Tau baisu, nes jie slapstosi,
bet vis tiek yra.
- Kur slapstosi?
- Kampuose, skylse, ilenda, kai tamsu. Dien sekioja i paskos,
atsistoti prieais nedrsta, nes viesa juos blokia u nugaros. Bet mg
dioja visk, k darai.
- Kodl?
- Jie pavyds.
- Ir skriaudia?
- Taip.
- Kaip?
- Tamsa.
-Ak...
- Bet net ir jie bijo.
- Kaip?
- Visuomet bna vieni, tave usipuola irgi tada, kai bni vienas.
- O jei mes dviese?
- Tada nepuola.
- Kodl?
- Todl, kad ten, kur du, viesu.
- Bet jei visur tamsu!
- Ne, yra tokia viesa, kuri mato tik baubai.
- Kokia?
- Tokia, kuri siiebia tada, kai du mons bna alia ir apsikabin - kaip lemput.
- Kuo ji ia dta?
- Lemputje bna rankos, per vidur dega viesa.
- Bet kodl gi mes jos nematom?
- Todl, kad ta viesa paslpta, ji matoma tik pieiniuose. Kai du
vienas kit myli, nieko blogo nepadarys joks baubas.
76
so
- Margarita.
- Esi simpatika, nors ir atrodai keistoka.
To dar betrko - tik pamanyk, tai ji keista...
Marina patar snui jau ir taip pasiiauusius plaukus.
- Visuomet sako, k galvoja... Turk kantrybs, priprasi.
- A Markas. Ar inai, kad tarakonas be galvos gali igyventi dar
net devynias dienas?
- O paskui gaita? susidomjo Marta.
- I bado, - labai rimtai atsak Markas.
- Vadinasi, jei tau nutraukia galv, dar turi kapanotis devynias die
nas?! - nusivyl Marta.
- Tu tik pavydi, kad neinai dalyk, kuri niekas neino... - ato
v Markas, usimerk, krypteljo galv kair ir sukryiavo rankas. Neimanl, - pridr, pasispyr ir nukr su savo lokomotyvu.
- Markas yra pats didiausias dalyk, kuri niekas neino, ino
vas, - paaikino Marta Margaritai, kuri bt mielai sprukus i io cir
ko. Jos gyvenimas iuo metu ir taip buvo kupinas nenumatytos kaitos,
kam dar pridti chaoso.
Kad padtis dar pablogt, kai Marta yrsi savo kambar, o Mari
na laid dmus virtuvje, koridoriuje idygo pora vienod mergyi,
net taip pat aprengt, ketinani improvizuoti keist ok pagal Leidi
Gagos popmuzik. sisprendusios krypiojo viesias galveles, puoia
mas poros apsukt kasyi. Martai sitraukus ok, dvi sesyts pasi
trauk alis, tarsi bt atvykusi spektaklio karalien. Plojo, sek ju
desius, band j pamgdioti. Marta buvo aunuol, oko kaip Sakira.
Margarita scen stebjo suakmenjusi. Mas tai pastebjo, pam j
u rank - viena u vienos, kita u kitos.
- Moki okti? paklaus Paola.
- Moki? - paklaus Elizabeta.
- Ne per geriausiai... - numyk Margarita.
- I ko?
- I led! - atsak Markas.
- Taip, i led, - patarpininkavo Paola.
- A irgi! - paantrino Elizabeta.
Ttis ikilmingai linkteljo. Margarita juoksi ir nebepastebjo, kad
reikia siterpti.
- Drugeliai kvapus uuodia kojomis, - tvirtai pareik maasis
mokslininkas.
- lyktyns! - suuko viena i dvynuki, Margarita nebt pasa
kiusi kuri.
Tvas nesikio.
- Matai! - ugriaudjo Markas, inodamas, kad n-tj kart nu
galjo.
- O jums kaip seksi? - paklaus tvas atsisuks Mart su Mar
garita.
- Matematika, istorija, pieimas, painimas, - ivardijo Marta.
- Vertjo pasistengti? - paklaus ttis.
- Ne, - atsak Marta labai utikrintai. - Nieko domaus, tie patys
dalykai, kuriuos perskaitai knygose ir pats.
Margarit tas atsakymas sujaudino, kartu pakyljo faktas, kad Mar
ta nepapasakojo, kas atsitiko per matematikos pamok.
- O tau, Margarita, kas labiausiai patinka? - paklaus tvas.
- okti! - atsak dvyns, tarsi klausiama bt j. - Pirma mes o
kome, ji aunuol!
Margarita nusijuok.
- Ne, ne, ne aunuol... - Paskui susigdusi atsisuko vyr. - Ne
inau.
- Nra nieko, nuo ko uimt kvap? Nuo ko i diaugsmo okint
sitdis? Zinai, kad byra aaros, bet net neinai nuo ko... - klausinjo
Marina.
ios moters susidar lyg ir kokia lapia aureol. Skausmo spalva kaip
tik tokia. Dabar pieinys buvo tobulas.
Ji apsikabino sn ir atsipra, kad bando pasisemti jg i vienin
telio jai likusio vyro.
Margarita liejo ant savs vonios iaupo vanden, tikdamasi, kad kar
tis ne tik igarins nevarumus, kuriais kasdienis gyvenimas apnea od
ir poodin sluoksn, bet ir iplaus itin subtilius nuodus, j unuodi
jusius nuo tada, kai igirdo metalinius tvo odius. Panardino galv.
Atrod, lyg vanduo bt sudarytas ne tik i vandenilio ir deguonies,
bet ir i susiraizgiusi ios dienos jausm: gdos, euforijos, pykio,
baims. Vanduo juos ididino, ir Margarita galjo apirti po vien.
Pamat valytoj aukianios matematikos mokytojos raudon veid,
besiypsant Martos, skaitanios horoskopus, veidel, vytinias dvyni
akis, paslapting Fabricijaus vilgsn, apskritus Marko akinius, Mari
nos spageius ir jos vyro fotoaparat, aktori judesius ir balsus. Jai
norjosi tokios eimos kaip Martos - ta pasirod kaip tik tada, kai
savik iro ipulius, lyg visuotins pusiausvyros dsnis, pagal kur
niekas neprava, tik viskas transformuojasi, reiktsi ir per eim gy
venimus. Ataidjo senels balsas: A vita e nufilu. Gyvenimas yra silas,
ne, blogiau: gyvenimas - suveltas ir neinarpliojamas sil kamuolys.
Laimingas tas, kam pasiseka rasti silgal. Pro itas mintis prasibrov
iblyks, slaptingas ano vaikino altomis, magnetikomis akimis vei
das, juodi plaukai, suiauptos lpos. Kain k jis veikia, apie k gal
voja, kokias skaito knygas, kokio tipo paneles mgsta, kaip mataruoja
rankomis, juokiasi, kramto. mai veid uklojo pavargs motinos
veidas. Vl uvald gla, lyg motinos kania bt jos kania, motinos
skausmas - ji pati. Vanduo nuo kiekvieno tokio reginio nubgdavo,
taip ir nenuplaudamas skausmo nuo sielos, jos negebjo pasiekti. Tr
ko vieno veido. Margarita jo paiekojo ir pamat tui, be jokios i'
VI
rup ir asilas, drugelis ir lap... Pieia kitaip nei kiti vaikai, atrodo,
sugeba pieti tai, kas susieja dalykus, - paaikino aukltoja, ypsoda
masi i pasididiavimo.
Eleonora pritariamai linkiojo, bet bijojo, kad Andrejus itais gabu
mais naudojasi bandydamas upildyti stygi. Ji iekojo tinkamo mo
mento aukltojai pasakyti, ko atjo.
- Vis dlto vienas dalykas mane sujaudino, norjau papasakoti. io
mis dienomis jis su kitais neaid. Tyliai pie ir pie. iandien pasky
riau toki uduot - nupiekite vaigdt dang, kuriuo bt atsakyta
klausim I ko sudarytos vaigds? Ir va, k nupie.
Aukltoja Eleonorai ities piein.
Eleonora suiuro lap. Koncentriki apskritimai, besisukantys spi
rale ir sueinantys baltutlius vytinius takelius, tie regjosi danguje
kaip ikilumos mlyname fone.
- Ir pati matot, kad ia kakas genialaus, - tar aukltoja, irda
ma nustebus motinos veid. - inot, kaip pie?
Eleonora papurt galv.
- Visi kiti pradjo nuo vaigdi: spalvos rykios - geltona, oran
in, alia, ydra, raudona, taip pieiau ir a, paskui tuos takus pa
nardini dangaus mlynje. O Andrejus pradjo nuo mlynos, vis brai
ir brai vairaus dydio koncentrikus ratus, j viduriuk palikdamas
balt, popieriaus lapo baltumo.
I tikrj pieinys atrod kaip laukas viesi, balt vairaus dydio
tak, lyg viesa tolumoje sueit tunel.
Aukltoja kalbjo toliau:
- Kai mlynus apskritimus reikdavo uskliausti iki dailios baltos
akuts, Andrejus suspausdavo lpas ir ikidavo lieuvio galiuk.
Eleonora inojo, kad it lieuvio ikiim pastang ir susikaupimo
akimirkomis jis paveldjo i tvo - imantis bet kokio sunkaus rank
darbo, bdavo neatskiriamas jo draugas. Andrejui ne tamsoje vysio
/w
- I ko sudarytos vaigds?
- I viesos, - atsak Andrejus utikrintai, net nesuprasdamas, k
sako.
- O kodl? - usideg aukltoja.
Eleonora irjo sn - tas vilgiojo j, iekodamas atsakymo
apie dalykus, kuri niekas neino.
- Kodl, Andrejau? - meiliai paklaus Eleonora.
- Todl, kad em pilna tamsos.
Abi moterys nutilo, tada Eleonora, praradusi drs pasakyti tai, kas
guljo ant irdies, liep snui susikrauti mant, ir Andrejus nujo pa
siimti pieimo ssiuvinio ir pietukins.
Eleonora papra, kad aukltoja piein atiduot jai.
- Turkit j, ponia, - tar Gabriela. - Ir jei ko nors prireiks, pati
kkit manim.
Eleonora jai nusiypsojo, akys rod poreik it moter apsikabinti
ir isiraudoti, bet nei apsikabinti, nei verkti ji nedrso.
- Ai.
Pam Andrej u rankos ir abu ijo i mokyklos, aukltoja irjo
nejuddama.
Andrejus piedavo tam, kad neverkt. Taip turbt bt taps me
nininku, ir jau tikrai unikaliu, nes ten, kur slepiasi skausmas, auga
gyvenimo perlamutras.
Popiets viesa, prafiltruota plon uuolaid, virto kremine, o dming miesto kvap atmie rugsjo gls, kurias Eleonora idliodavo
staiakampse vazose ir statydavo ant palangi, kaip buvo imokusi
i savo mamos, dar paramstydavo maais tiesiais pagaliukais, palaikan
iais glenus augallius. Margarita nar odyn, vaikydamasi etimolo
gij. ita lotyn kalbos uduotis buvo domesn, nei pasirod, atitrau
k nuo niauri mini.
Keliauti tuo keliu j skatino ir Stelos akys. Ji buvo teisi: nuo tada,
kai j sutiko, jis taip pasikeit! Imoko derinti drabui spalvas, labiau
rpintis sveikata. Bet svarbiausia - pagaliau galjo leisti sau abejoti; ji
abejojim ne tik pakent - puoseljo. Taiau dabar btent tos abejons
tolina j, Stela atrodo kitokia. Akyse atsirado kakas, ko jis nepasta.
Gerai taip, kaip yra, kam skubti? Koks reikalas nn visk keisti, kai ir
taip kyla tkstaniai problem? Turs neterminuot sutart, tada taip,
viskas pasikeis, j i tikrj myls, ir dar naujutliuose namuose. O jei
ji iktol j mes? Stipriau pamyns pedal, mokytojas pasuko gatve prie
sraut. Apsvarstyta Stelos inut suteik dar daugiau jg bei ryto.
kart tikrai bus padaryta. Pedalai nuskraidino prie jos nam. Nenulips
nuo dviraio nuspaud telefonspyns mygtuk.
- Klausau, - atsiliep skambus balsas.
- Itarti savo vardo nedrstu*, - atsiliep jis cituodamas abiem
inomo poeto eiles.
Jokio atsakymo, tik i pykio ir nekantros sulaikytas kvpavimas.
- Praau man atleisti, - tar mokytojas.
Vl tyla, paskui odiai, kuriais buvo pagautas nutrkusio aidimo
silo galas:
- Sakyk, ko atjai tu ia? Ir kaip? Aplinkui sod - aptvara aukta...
Mokytojas nusiypsojs tar:
- Sparnuota meil atne mane: jos nesustabdo sienos akmenins;
ji viskam pasiryus visada... Tyla. Kakas aidim sutrikd, ir balsas
atalo:
- rodyk, odi nepakanka. Net it grai. Ne poezija kuria mei
l, mok, bet atvirkiai!
Mokytojas nutilo, dar kart sitikino savo mini ir tikrovs neati
tikimu.
* odiai i ekspyro Romeo ir Duljetos. ia ir toliau vert A. Churginas.
//v
- Negaliu.
- Kodl?
- Vimdo. Ne nuo mans priklauso.
- Nori ko kito?
- Kodl jis ijo?
- Neinau. Neatsako.
Margarita atsikl nuo stalo. eng du ingsnius, bet mai apsvaigo
galva, ir ji griuvo ant grind. Buvo nevalgiusi daugiau nei dvideimt
keturias valandas. Eleonora puol prie dukters - smon ji turjo, bet
akys buvo klejojanios ir isigandusios.
- Dukra mano, - tar spausdama jos galv prie krtins. - Mano
dukra.
Tamsa rijo visus viesos itis dien skrupulingai pietus atspalvius ir
spjaud mones, gavusius baidykli form. Vienas mokyklos langas
prasivr, ir viena figra vidun liuokteljo kaip jonvabalis skylut.
Mokykla, tokia gyvybinga dien, atrod lyg kapins, kuriose pa
laidotos beverts mokini ir mokytoj pastangos. Tylu, jokio jude
sio. Koridorius - juodym, jei ne mai i gatvs klases besiskver
bianios viesos plyiukai. Kaip koks nutpimo takas. Grindys dvok
amoniaku.
Jis jo klas, atsisdo savo suol. irdamas lent, nusistebjo,
kaip galjo iame kambaryje ieikvoti tiek laiko, tamsa dar negailes
tingiau atideng jo skurd. Gali jausti, kaip ant sien kabo apibrizg
Okeanijos ir Amerikos emlapiai, sena grafit lenta daug tamsesn nei
kambarys, pajgi praryti ir sulugdyti bet kokias mogaus pastangas.
Yra moni, kurie tokio amiaus beldsi anuos k tik atrastus emy'
ns, rizikavo gyvybe, o jis kenia ia, tarp keturi nuzulint sien.
Visk apklojs dulki, apleistumo, purvo sluoksnis - j slepia tamsa,
betgi justi prisilietus. Smulkios lent kreidos ir varteli kalki sluoks^
met per daug liaupsina savo vyr, dabar ne laikas jos klausytis. Ana,
uuot iklausiusi, tuoj pat prabilt apie drabuius. Gal Enrik, bet
geras laiko gabalas, kai apie j negirdti, tad negrau skambinti tokiu
metu, kai kilo problem. Be to, nesinori, kad apie padt suinot pa
stami. Taip bt atsisakyta slaptumo, kurio reikjo. Ko gero, iame
prakeiktame ilgiausiame meniu, pilname vard, nra n vieno, kuris
galt iklausyti. Kaip nusirista... Darbas, eima, kelios pavirutinikos
draugysts, kad bt spalvingesnis laisvalaikis. Ji ivydo pastam gy
venim, ir tas pasirod panaus vakarieniautoj grupel, valgani i
dui: maa, udara, nepatikima.
Pamat vard be pavards. Marina. Kas ji? Prisimin ilt Margari
tos bendraklass motinos bals. Buvo pamirusi, bet jos apsikeit mo
bilij telefon numeriais. Per vlu. J palaikys beprote. Bet ji pernelyg
vienia, tegul bus palaikyta tuo, kas yra.
Paskambino.
- Eleonora?
- Atleiskit, kad tokiu metu. Reikia pagalbos.
- Kuo galiau padti?
- Neinau, - atsak Eleonora, o akys papldo aaromis.
VII
~
r vl? - sudejavo mokytoja.
- Vl! - nudiugo jaunuolis.
io rytmeio pagrindins stichijos buvo viesa ir vanduo. viesa gob
gatvi kampus ir viet vanden, krintant kriokliais nuo mokyklos fa
sado. Pilkas vidurinio mokslo staigos pastatas, paskirtas mokslininkui,
kur jaunuoliai net galt palaikyti komiku, atrod gyvas fontanas, vis
dl vandens sumanyto aidimo - liejasi sauls kupinas.
Minia mokini, mokytoj ir praeivi susispiet puslankiu - visi
iopsojo isiioj, burn pravrimas priklaus nuo amiaus ir vaidmens.
Pirmameiai irjo uhipnotizuoti. Mokyklos laiptin, vandeniui lie
jantis ilgomis kaskadomis, buvo groio versm. Sodu vanduo pasruvo
it kaln srautas. Dl nioktimo ir sruvenimo jimas mokykl rodsi
lyg grota, pritaikyta geologinms valgytuvms.
Naujokai ir naivesnieji spliojo, kad sprogo vamzdiai, kiti sak,
kad netyia palikti atsukti iaupai.
Pieimo mokytojas, atsiverts Gazetta, prunktavo i t odi ir
kartkartmis prapliupdavo:
- J patvindei
Marta tikino Margarit horoskopu, jai adaniu: domios naujie
nos pasipils i dangaus, mokk jas suiupti.
Margarita linkiojo jos neklausydama. irdama, kaip vanduo i
teka prie jimo, prisimin romnikj panteon su didiule skyle ku/L>r>
- Taip, kad myltume. Tik tas, kas moka skaityti istorijas, suvokia,
kas nutinka su juo... Tik tas, kas supranta personaus, perskaitys drau
go, draugs, suadtinio, suadtins irdies puslapius... - tar moky
tojas ir, sujaudintas k tik pasakyt odi, kad neturi joki patvirti
nim, jog pats moka suprasti Stel, greit pridr: - Uteks pliaukti,
pradedam! Atsiverskite poemos pradi, t viet, kur parayta: Vyr
palovinki, Mza, per negandus jus drsiai.
Margarita jautsi kaip sapne: jei pasaulis ir turt koks bti, tai
btent toks - tyras, be dub. Tai lyg atostogos mokykloje. Mokytojas
pavardmis paauk pirmosios knygos veikjus ir tie, kas turjo skai
tyti, pakl rankas.
- Atne! Gerai... esi... Ana! Gerai, - tar mokytojas blondinei. Telemachai!
Niekas neatsiliep.
- Abest! - tar iblyks vaikinukas epetiniais plaukais.
-Teisingai, abest!Taiau beTelemacho nieko nebus... Kas nori bti
Telemachas? - paklaus mokytojas.
Ar tai mus, ar vapsva zvimbavo Margaritai apie veid, ir ta, bandy
dama j nubaidyti, vsteljo ranka.
- Gerai, bsi tu... Margarita... Nors jis ir vyras, bus gerai vis tiek, pasak ypsodamasis mokytojas, bandydamas udegti entuziazmu pa
i sunkiausi savo mokin.
Blondin juoksi, pridjo pirt prie smilkinio ir pasukiojo, jos
draugus briu keliaklupsiavo.
- Betgi a, i ties... - pasigyn Margarita, bet tuoj nutilo, mat
jos pasirodymas prie klas ir taip jau bdavo pakankamai trikdantis.
Turjo ieit arba trauktis, arba neabejotinai bti priskirta prie pagar
sjusios keistuoli kategorijos.
- Taigi, esam visi! Pradedam. A bsiu Homeras, tad skaitysiu pa
sakotojo intarpus, js - kitus. Susikaupiam... - Jis patyljo bent tris
deimt sekundi, kad odiai inirt i tylos.
/.io
VIII
- Skambinai?
-Taip. Kabinete jungtas atsakiklis. Bandiau skambinti Sestrio nu
meriu - atsiliep, bet kai igirdo, kad a... padjo ragel.
- E inutili ca ntrizzi e fai cannola, lu santu e di marmuru e nn
sura, - tar Tereza veik nesigilindama. - Nr ko daytis ir garbanotis ventasis i marmuro, neprakaituoja.
- K sakai?
- Kad tavo vyras turi kit.
Eleonora nutilusi irjo, ir nebuvo kaip mamos neapksti, nors ir
pasak dalyk, kurio ji labiausiai bijojo.
- Kam kitaip palikt toki biedda comua t i a dukra mano? Kurgi
kit toki ras? - tai tarusi apkabino dukter ir pabuiavo plaukus. Ko nevaiuoji jo iekoti?
- Idumia nieko nepasaks, o a vaiuosiu iekoti?
- Koks idid... Jei nori, kad grt, turi ibandyti visk.
- Ne, mama, tai jis turi grti ir atsiprayti u tai, ko pridirbo. O jei
dar ta kita!
- Dukra mano, kaip tu nesupranti? - tar Tereza glostydama jai
peius.
- K ia suprasti, mama? Ijo nieko nepasaks, mane paliko vargti.
A palikta, mama! O su manim - ir mano vaikai!
- Dukra mano, esi teisi, bet paklausyk mans. A itekjusi daugiau
nei penkiasdeimt met ir savo vyrui abejoni niekuomet nesukliau.
inai kodl?
Eleonora tyljo.
-Vyras moter pasirenka, arba atvirkiai, tikdamasis, kad yra bent
jau vienas ar viena, gebanti atleisti visa, k jis padaro, ar bent bando.
Esama bent vieno, gebanio tau atleisti. Neinai, kiek man teko iksti
* Grai kaip tu (sicil.).
/-t O
santuokoje, dukra mano. Kiek turjo atleisti tavo tvas... Ir kiek tur
jau atleisti jam a. Visuomet bdavo su visais ir visomis malonus, ga
lantikas. O a buvau pavydi, kitkart biau galjusi akis iplti. Jos
turjo bti tik mano. Ir dar ta yda kortuoti, o man nepatikdavo, ypa
kad vakarais palikdavo vien. To tai jau man netrksta. Man trksta
jo. - Ji padar pauz. - Turjau jam atleisti ir tai...
- Apie k kalbi, mama?
- Kai ijo, mnesiais jam neatleidau, kad mane apleido, paliko vie
n. Pykau ant jo, nivura*... Nenorjau daugiau matyti, tad itraukiau
visas nuotraukas, sudjau dut, t meiau kamp spintoje...
- O paskui?
- Paskui viendien nebegaljau pykti ant vyro, kur myliu - gra
iausio savo gyvenimo prisiminimo. Man darsi dar blogiau arba blo
giau dar pyktis, kur buvau sileidusi irdin taip giliai, kad neinojau,
kaip j itraukti.
- Ir k?
- Isitraukiau nuotrauk dut, ilgai jas apirinjau, po vien...
Eleonora tyljo, motina sdjo prieais, pam j u rankos ir glost,
lyg reikt pagalbos patikti tokius vykius.
- Ir kai ivydau tas jo akis, plaukus, peius... Koks buvo bieddu\
Dentelmenas, su manim elgsis lyg su karaliene. Prisimenu, kaip po
miesto portikais pamaiau grautl palt. 118 000 lir. Pakabinau
akis. Kai papasakojau jam, tar: Tere, kodl nn te l'accattasti**?' Bt
man padovanojs vis pasaul, kad ir be pinig. Pyktis atlgo, nubyrjo
kaip tinko sluoksnis nuo paveikslo toje senutje kaimo banytlje,
kuri eidavom mii sekmadienio vakarais... irint nuotraukas,
nukitino keliu vienas, prisiminiau kiekvien detal: viet, aplinkybes,
* Nivuru, niuru - juodas (sicil.).
** Nenusipirkai (sicil.).
/, h1>
takos godos. Margarita irgi iaugo kiauinio lukte, tas dabar skilo, tik
per greit, per stipriai. iedas atidengtas saulei ir sirokui, deginantiems
visk.
- Na, tai koks tas paslaptingas princas? Geros ries melionas ar
darysim u glo*?
- Neinau nieko. inau tik kad kaip mane pairjo, taip dar
neirjo niekas.
- Blogas enklas. Padtis marusa**... - pakomentavo senel ironikai,
simyljim prilygindama jrai, kuri kyla ir slgsta, kaip jai patinka.
- Kodl? - surimtjo Margarita.
- Tai vilgsnis vyro, kuris tavs geidia.
- Atrod, kad manyje regi tai, ko pati niekuomet nesu regjusi.
- Tavo bamb.
- Senele! K ia neki? Kuo ia dta bamba?
- Diaugsme mano. Meil sudaryta i kno. Vyras geidia moters
ir j suadina: ji jauiasi geidiama, mylima. Prisiliesdamas prie moters
vyras palieia siel. Ne visi pirtais uiuopia siel, kai kurie vastasi***
sustoja ties ieve. Vienas moters odos paglostymas gali ulyginti siel,
vienas antausis - paerti ipulius... Ir dar i bambos eina tas silas,
kuris ria su gyvenimu, ta virktis niekuomet nenutrksta... ir vyras jos
visuomet graibstosi.
Margarita paraudo. Senel tebemai.
- Betgi moiute, a norjau pasakyti, kad jis mane pairjo naujai. Lyg matyt daugiau nei a pati. Tikt manim labiau nei a pati..- Suprantu, diaugsme mano. Nesu tokia stunata****. Bet vyrai pa'
prastesni u moteris. Jei pasiseka, randa t, kuri juos padaro vyrais.
* Ledus (sicil.).
** Jrin (sicil.).
*** Nenaudliai (sicil.).
**** Bukaprot (sicil.).
- Kaip?
- Paveria juos tvais. Suteikia jiems galimyb... Reikia trupuiuko
cinamono, - tar moiut paragavusi.
- Galimyb?..
-Taip negerai, Margarita. Tuos dalykus suinosi... - atsak senel.
- Ne, niekas man j nepaaikins, - truput pavaidino Margarita.
- Ak, dalykai, dalykuiai... jie i mnulio...
Senel, tokius posakius vartodavusi keistiems, negirdtiems daly
kams vardyti, nutilo, dar nirtingiau plak vaflini vamzdeli krem.
- O k jutai buiuodama senel?
- Diaugsme mano, kas ia per klausimai?
- Pirma man postringauji apie bamb, o paskui... noriu inoti!
Kada jis tave pabuiavo pirm kart?
- Kai vaikiojom po apelsiniedi sod.
- Kas tai?
- Apelsin iedai. Apelsiniediai yra apelsin iedai.
- Kaip tai atsitiko?
-Tu staiai akipla, diaugsme mano...
- Nagi...
- Vaikiojom susikabin, irdami prieais besidriekiant keli.
Jis pasakojo tkstanius istorij. Tiek j sapid\.. Vis sustodavome pa
kalbti ir, uuot irj pirmyn, taliavamo*** akis. Pauzs darsi ilges
ns, odiai - reiau tariami. Akys velg gilyn, iekojo to, ko ieko visi
simyljliai, tik neino, kas tai...
- O paskui?
- Paskui jis nuskyn apelsino ied, pauost. Pridjo man prie lp,
kad ciarare a.
* inojo (sicil.).
** sispitrindavome (sicil).
- ia., k?
- Kad pauostyiau. Paskui pyn plaukus. Prisitrauk pakvpinti,
lpomis prisiliet prie kaktos. Jutau, kaip alsuoja. Kokia si duct, Te
reza... - pasak.
- Ot ?
- A nieko. Stovjau alloccuta** kaip beprot... Tereza jis pasak
taip saldiai, kaip dar nebuvau girdjusi net i tv. O paskui pabu
iavo.
- Ir kaip?
- Uteks, k ia verti mane pasakoti!.. Tinte*** dalykus. Jei suinot
mama... - pasak senel apsimestinai grietai. - Duok man okola
d. mesk keliaspizzuddu**** krem, uuot visas prarijusi... elgiesi kaip
motina!
Margarita pakluso, buvo priversta spausti saldias droleles tarp lie
uvio ir gomurio. Senel darbavosi toliau i irdies ir i peties. Kremas
tapo sniego baltumo, vientisas, nuo cinamono gijo gintarin atspalv.
- Nagi, moiute, pasakok... Kaip buinys?
- Diaugsme mano, a teinau tik tiek, kad mes kabinams gy
venim. Pai kvpavimo neutenka, norim kit. Norim kvpti dau
giau, kvpti vis gyvenim.
Mano krate mylimj vadina ciatu mio - mano kvpavime. Tei
singai pasirinktas yra tas, kas kvpuoja tuo paiu ritmu. itaip galima
buiuotis ir kvpti daugiau...
Pagauta neinia kokio seno prisiminimo, senel udainavo:
** Apkvaiusi (sicil).
*** elinius (sicil.)
**** Kruopelytes (sicil.).
/~>,s
/(x>
- K veikt?
- Nieko tokio.
- Patiko?
- Taip.
- Kas labiausiai?
- Pratimai.
- Kokie?
- Pratimai.
Pokalbis buvo bevirsts vienskiemeniu ir nepakeniamu, bet, lai
mei, siterp Andrejus:
- Mama, kodl jra mlyna?
-A?
- Kaskart, kai j pieiu, prireikia daugybs mlynos, daugyb kart
turiu droti pietuk, - pridr jis, kad paaikint savo kone metafi
zini paiek prieast. Einant laikui, buvo tikintas, kad visa - nuo
medi iki debes - sukurta senelio. Jam buvo sakoma, kad senelis
danguje, tad jis manydavo, kad turi speciali ranki: teptuk, plaktu
k, didiuli atsuktuv. Bet itas paaikinimas m strigti.
- Mlyna todl, kad jra dangui yra veidrodis, - siterp Margarita.
- Vadinasi, kai dangus bna kitokios spalvos, j pieti turiu tokios
paios?
- Taip, lyg ir taip.
-Valgyk, Andrejau, msa nepaliesta. Ir tu, Margarita...
- Mama, kodl irdis plaka? - paklaus vaikas.
- Ir kaip tau auna galv, meile? Plaka todl, kad po vis kn turi
paskirstyti krauj, ji kaip motoras.
- O ko niekuomet nesustoja?
- Nes kitaip...
Eleonora iekojo tinkamo odio.
- Mirtama, - nur Margarita.
/oo
IX
-Ne.
- O kam gi dar?
- Nes jos klauso ir ausys bna tuose puslapiuose, kur klauso labiau
siai. Noriau, kad js knygos bt pilnos ymekli ir ausyi!
Marta linksmai nusijuok. Blondin nesuprato.
Margarita, dar tik engdama per slenkst, ypsojosi kaip ilipusi i
oro baliono po paskraidymo tarp debes.
Mokytojas, nuginkluotas ypsenos, kuri mato pirm kart, gera
norikai patar:
- Stiprybs, Margarita, itokia Itak tavs laukia.
- Atsipraau, mok... - tar ji ypsodamasi toliau, nematydama rei
kalo baigti odio.
- Mokytojau, ne mok. odis mokytojas kils i lotynikj
profiteor, profiteris, professus sum, profiteriy reikiani ipainti*. Mo
kytojas yra tas, kas ipasta savo dalyk kaip religij, o mok - neinau
kas, panau firmin enkl...
- Gerai, mok, atsipraau, - atsak Margarita eidama savo suol.
Mokytojas papurktavo, bet nusprend n-tj mok praleisti.
Marta jau sdjo ir lauk, norjo inoti visk, kas nutiko po to, kai
Julijus papra juos palikti vienus. Blondin Margarit sek prakeiks
mus svaidaniomis akimis. ird grau pavydas, ir ji dav laisv itai
keistai ydai vienintelei, kuri neteikia malonumo tam, kas jai noriai
atsiduoda.
Margarita atsivert Odisj, Martos nurodyt puslap.
- Motina kalba, kad a jo snus, taiau i tikrj a neinau: gim
tosios dienos neatsimena niekas, - perskait mokytojas prislopintu
balsu, taip skatindamas labiau atverti ausis. - Kieno itie odiai, ku
riuos skaitme parke?
* Italikai vidurins mokyklos (tiek emesniosios, tiek auktesniosios) mokytojas - professore. (Vert. past.)
//')
Margarita paliko knyg usiversti, siel sutelk mokytojo odius tas kalbjo ne apie Odisj, bet apie jos istorij, ne apie Uliks apie
jos tv, ne apie Telemach - apie j.
- Atn pastebi Telemacho akyse baim ir j adina. Nepasitikda
mas tuo, kas j pradjo, neturdamas tvo tas vaikis niekuomet netaps
vyru, niekad nebus savimi. Taigi deiv jam sako, tas eilutes pasibrau
kite: Ir kelion tu leiskis negrtanio tvo iekoti. / Gal i moni
igirsi k nors, o gal tau Dzeusas* teiksis k pats pasakyt; / monms tai
garb neregta. Atn sukursto Telemachui nepakeliam tvo ilges.
Jei tvas turi grti Itak, tai Telemachas turi susigrinti tv, pir
miausia - savo ird. Atn paadina snaudiant prisiminim. Ilges.
Nujs prie lentos mokytojas ura keist od.
- Graikams tiesa yra aletheia - ji reikia tiek tai, kas neturi bti
nuslpta, tiek tai, kas neturi bti pamirta, kas ilieka pastovu tekant
visa pasiglemianiam laikui. Tai todl mirusieji prie engdami anapusyb igeria Lets, umarties ups, vandens - kad nesielvartaut dl
visko, k turjo ir prarado. Taigi Telemachui kyla noras pamatyti t,
kuris vadinamas jo tvu, tas kraujyje snaudiantis ilgesys sukyla deivs
dka ji primena ties, kas negali ir neturi bti nei paslpta, nei pa
mirta, nebent btum slepiamas ir pamirtamas pats.
Margaritos oda paiurpo.
- Atn ragina Telemach iekoti tvo ir, jei tvas bt mirs, pa
iam stoti jo viet. Telemachas netiki savo ausimis - jis tvas... Turi
inoti, koks jis buvo, kad bt, tapt toks kaip jis.
Margarita irjo mokytojui lpas, uhipnotizuota odio t
vas - nuo jo kiekvienkart krpteldavo.
- Taigi, Atn itaria mano mgstam sakin: Juk tau nebetinka
niekais vienais usiimt, nebe toks jau amius tavasis. Pasibraukite ir
ias eilutes.
A. Dambrausko vertime - Kronidas. (Vert. past.)
kad laisv - tai daryti, k nori, ir kad tavo svajons isipildys btent
kaip svajons! O kur padedi realyb? Svajojimas realybje - tai svajones
daro didesnes, tikresnes, labiau apiuopiamas! Tapti suaugusiuoju - tai
rasti kantrybs, kaip gyvendinti svajones, j neatsisakant!
Dabar, pateikusi jam prie akis dal savs, kurios jam trko, ji lauk
reakcijos. Bet jis tyljo. itie odiai galios ar bent maiausio ididumo
nesukurst, tik ididino baimes dl ateities. Kuo ji virst?
- A tavs neatpastu, Stela... Neinau, k pasakyti.
- Neinai? Dl tavo tyljimo jau seniai esu apimta nevilties. Bandau
visk, bet tu vis tyli...
Mokytojas j tebeirjo tyldamas. Kuo ji virto?
- Nedinkis. Eik i ia. Atsibodo tau daryti bloga.
Mokytojas nudelb vilgsn ir nieko nesaks ijo. Nupdino ps
iom, dvirat paliko prieais knygyn. Tas atrod kaip jo siela - paliktas
gelgalys su aprdijusia irdim, sudauytu ibintu ir grandine, kuri vis
krenta ir krenta.
Dlion tebeguljo ant raomojo stalo nejudinama. imtmeius. Ji net
nebepastebdavo, taip buvo pripratusi, bet kart atkuto prisiminimai
apie vasaros vakarus, leidiamus su mama, tiu ir Andrejumi dliojant
t paveiksll. Valtis su milinika balta bure, itempta tarp dangaus ir
jros. Ttis paaikino paslapt - pradti reikia nuo to, kas labiausiai
atpastama i spalv ir formos, iuo atveju - nuo burins valties, pas
kui pamale dlioti paveiksll koncentrikais ratais. Bet tuo pat metu
reikia pasirpinti ir rmu, kad mayts paveikslli sankaupos tvirtai
laikytsi.
Dlion ji suklijavo specialia priemone, dabar ji ant raomojo stalo
guljo kaip oda, kaip vientisas talismanas, it kokia Penelops drob.
Ji pairjo pirm dalel, nuo kurios nusprend pradti. Paglost
j smiliaus galiuku, paskui pakrapt kratel nagu, atpl. Tai ji. Dro
b pradjo irti. Liko keturios dalels onuose, ten, i kur buvo iimta
jos dalis. Kiekviena turjo po keturias snaras. Kiekviena snara buvo
mogus. Artimiausios labiausiai su ja susij mons, einant dlions
kratus - ne tokie artimi, bet ne maiau svarbs. Ji nutar itraukti tris
daleles, esanias ariausiai savosios. Mart. Mok, taip ir j. Ir Julij.
Dabar jie priklaus jos gyvenimo dlionei. O tutumos, i kuri
formavosi figra, i tikrj buvo tai, kas jos gyvenim dar prasmingu
pieiniu, audiniu, kurio kiekvienas saugojo po gabaliuk.
Keturios jos dalel apsupusios dalels paveikslo vidury buvo senel,
Andrejus, tvas ir motina. Ji jas itrauk, ant kiekvienos ura mo
gaus, kuriam ta priklaus, vard.
Ant savosios ura A. Palaik tarp pirt tio ir savo daleles, jas
akimirkai sunr, paskui nupl snar, kuri j laik susiet su tvu.
Ttis dal jos isine. Siela suluointa. one liko nuplto kartono aiz
da, ir jis niekada nebegals tobulai sukibti.
Viskas sukurta blogai, trksta, plyta. Apleisti dalykai tampa ne
benaudingi, juos pataiso, ko gero, tik meil. Meil su savo snarom,
davimu ir mimu padaro gyvenimo dlion prasming. Kai paveikslas
itisas, neatskirsi, kas gauna, o kas duoda. Bet dabar itai architektrai
ikilo grsm, grobuonis m pamau traukyti daleles ir, jei niekas ne
gydys, pamau bus nuluota viskas.
Ji atsivert Odisj, padt ant raomojo stalo, geltoname fone
ivydo strlmis ir auktukais apipietus baigiamuosius pirmosios kny
gos odius jis iguljo pernakt po avino kailiu vilnotu, vis apie keli
galvojo, kaip liepusi buvo Atn, ir aplink bei po jais baltame fone
prira:
A jauiuosi kaip paskubjs lktuvas. Suduusi.
A jauiuosi kaip vienoda dykyn. Nuobodiaujanti.
A jauiuosi kaip vienias pilotas. Lidinti.
A jauiuosi kaip gyvats sulamtas dramblys. Praryta.
a v;
Norisi bti vienai, bet neinai kaip. Nori turti moters kn, bet jo
neturi, o kai knas moterikja, jo nebenori. Keturiolikamet yra
trapumas ir neinia, kaip elgtis. Tai dalykai, kuri niekas neaikina.
Dalykai, kuri niekas neino.
Ji pam tris dlions daleles, ant kuri buvo urayta po vard Marta, Julijus, Mok, - jas sikio kuprins kien, kur buvo sikiusi
ir tio dant epetuk. Skm neantys daiktai, talismanai, btini ren
giamos kelions rykai.
Eleonora umigo galvodama apie vyr. Andrejus - apie motin. Mar
garita - apie Julij. Mokytojas - apie Stel. Julijus - apie Margarit.
Tereza - apie Pietr. Martai neijo miegoti, nes j erzino dvyns - taip
apie j galvojo. Prie umiegant, prie pavirsdamos sapnais mintys gyja
visuotins traukos gali, poet vadinam meile, tyliai visk traukiani.
Ir naktis tyliai nusileido ant vis it gyvybi, lyg vrinys, paslap
iom jas susaistantis ir suriantis. Po pasaul isibarsiusios dlions
dalels kr didiul vienos rankos dliojam paveiksl, j ranka dliojo
ltai, bet utikrintai, visk pripildydama nematomo, nes dar neubaig
to groio. Arba sueisto.
- Gyvenimo.
- Gyvenimo?
- A padarysiu kaip Telemachas. Keliausiu iekoti tvo. Mano tvas
ijo ir niekas neino kodl. Manau, kad jis vasarnamyje prie Genujos.
- Ir kaip keliausi?
- Kaip Telemachas. Laivu.
- Kas j vairuos? - paklaus mokytojas, tikdamasis, kad tai metafora.
- Noriau, kad js...
Mokytojas nustro, bet, dar nespjus jos nuvilti sutrikimo ar pakan
tos iraika, Margarita var toliau:
- Palydsit mane iekoti mano tvo? Juk sakt, kad didiausiems ir
atsakingiausiems projektams gyvendinti reikia bendraygi... Pramsiau vis nakt, kaip Telemachas: tai a turiu keliauti ir sugrinti namo
tt. inau, kad galiu, inau, kad turiu.
Igirds padrikus ios mergaiiuks svaiiojimus, mokytojas vos ne
susijuok, kain ar ne pats juos sukurst, skleisdamas, tarsi bt tiesa.
Gyvenimas stabiai nuosekliai ioko i knygos ir panoro gyventi ir
gyventi.
- O tavo mama ino? - negrabiai paband jis iloti laiko.
- Neturi inoti. Kitaip neileis ir visk sumaus, kaip paprastai. Man
reikia js, mokytojau. Turit main?
- Ne... a ne, turiu dvirat... turjau... - iekojo pasiteisinim jis,
kad ivengt beuvirstanio likimo.
-Tiek to, galsim paimti mamos arba pasiskolinsit i draugo...
- Nesuprantu, Margarita, bet... kuo gi ia dtas a?
Margarita pajuto, kad kakas stringa.
- Js kaip Atn apsitaisiusi Mentoru. Bet kuris kitas kalbtsi su
mama. O js inot, kaip rutuliojasi Ulikso istorija...
Mokytojui nebebuvo kaip isisukti. Ilaipino Telemach i pusla
pi, tai dabar ir turi bti alia. Bet negali. Kaip jis gali imtis tokios
/<sv
jros, kuri apaioj vis kartojo savo eiles ir visus kvapus mai su sa
vais, spalvas su savom spalvom. Jos tvai ir ji sdjo ant medini
kdi. Jis - isipuos kaip jaunikis, susiukavs, kuo emiausiai nu
silenks, buiuojantis rankas, su tais savo grakiais, pomada iteptais
seliais.
- A Terezai tegaliu duoti nam, - pasiaikino tvas.
- Bet namo a nepraau, praau Terezos, - atsak Pietras. Suderta.
O paskui prasidjo bendras gyvenimas. Ir baisiosios negandos die
nos. Vien apie tai pagalvojus udreba rankos. Jie nusprend palikti
savo krat ir nauj gyvenim pradti toli iaurje, emyne, kur altis i
ties altis - saggigghiava**, ir nra jros. Bet galvoti apie tai nesinori,
pernelyg daug skausmo. Mazgai, smazgos, kliuviniai - tokia buvo j
gyvenimo ivirkioji pus, taiau tiesa ta, kad pieinys stabus! L'amuri
e duluriy ma arricria lu cori
Mergindamasis jis raydavo jai laikus, ji jausdavosi svarbi, nors var
giai temokjo skaityti, taiau skaitydama tas eilutes pamaiukais mo
ksi, ponas Saldumynas j utikdavo darbo metu sapnuojant, gerano
rikai paburbdavo. Pietras i pradi j kreipdavosi js, vadindavo
panele Tereza, kaip vadinami svarbs asmenys. Vis pasakojo istorijas,
kurias inojo, kiekvienas laikas - po istorij. Jam patiko legendos apie
riterius ir mitai: Ariadns silas, sutuoktiniai, kurie norjo mirti drauge
ir kuri nor dievai patenkino, Rinaldo ir Orlando nuotykiai, Ande
likos meils... Po suadtuvi jis m kreiptis tu, o laikus visuomet
ubaigdavo tokiu sakiniu: Buiuoju akis. Kodl akis? - paklaus
ji viensyk. Jis mokytojiku tonu paaikino, kad akyse yra lliuks. L
liuk lotynikai - mergyt, nicariedda, o ji - jo mergyt. Tai jis sak
taip, kaip tarmikai tebesakoma graiai mergaitei: si napupidda***. Kad
* Suvarbstama (sicil.).
** Meil - tai kania, bet diugina ird (sicil.).
/VO
- Kada?
- Sskis.
Margarita pakluso.
Julijus atsirm alknmis atbrail ir neirdamas j tar:
- Kai prireikia nematyti nieko, k daro mons.
- Kodl?
- Nes tai klaida.
- Ir k iri?
- I dang.
- Kodl?
- Mane gelbsti. ia nieko nra, bet matyti viskas, ko man reikia.
Ypa nakt. Tamsa umua ilges. O svajones imu i vaigdi - laisv
ir grois, kuriuos sau galiu leisti. Be abejo, kitur esama graesni sau
llydi, bet i ia matyti vaigds. Su sandliais, krautuvmis, apaioj
rengtomis virtuvmis, taip, bet vis tiek vaigds... Ir a raau.
-K?
- Nieko, odius... - Jis nuskendo savoje melancholijoje, nutilo.
Margaritai vaizduotje ikilo suglamytas ssiuvinis, pilnas kriau
kles, kuri reikia klausytis, panai odi.
- Papasakok man apie savo pirmj prisiminim, seniausia, k apie
save inai, - papra Julijus.
Ji truput patyljo.
- Man buvo ketveri. jau su tiu papldimiu, pilnu dumbli,
akmenuk ir kriaukli. Vis ilsdavo ir medz, isitiesdavo saulje.
Medz a siaubingai bijojau, prisilietus nudilgindavo, taigi slpiausi
tiui tarp koj. Jis rado labai didel kriaukl, imest jros. Man pa
dav. Jra buvo nutilusi, vjas - irgi. Padaviau j jam, jis pridjo man
prie ausies ir, baksnodamas kit aus, paklaus: K girdi? Buvo gir
dti slopus lamesys, tolimas, bet nepaliaujantis oimas. A nieko ne
atsakiau, nes neinojau, kaip tai pavadinti. Zinai, kas ia? - Ne. /</*j
- Kas ia?
- Mano dlions dalel, - ir ji, sddama alia, nepaisydama kvai
tulio, papasakojo apie sumanym.
Julijus iklaus irdamas horizont, kuriame sumirgjo pirmo
sios vaigds. Tyldamas.
Nuo miesto auktyn kilo slopus gaudesys kaip nuo neaprpiamos
cementins kriaukls. Margarita ir Julijus pusiaukelj tarp ems ir
dangaus klaussi ito iki vaigdi kylanio aido, inuts ikoduoti
nemokjo.
Ir kas gi tas gausmas, jei ne skausmo ir diaugsmo maialas, nam
labirintuose, keli raizgaluose, poemiuose po stogais skleidiamas vis
gyvenim? Kas juo norima pasakyti, neino niekas, gal tik Dievo ausys.
- Nusprendiau keliauti, - tar Margarita.
- A su tavim, - pasak Julijus neinodamas kur, bdamas tikras,
kad tinkam viet.
II DALI S
PERLAMUTRAS
Vert A. E. Puiyt.
o likimas driekiasi dievams po koj, taip sak Homeras. Ir, iaip ar taip,
alia vyras - utikrintas, be rib, niekinantis pavoj, akys ydros, irdis
narsi. Maina - tik detal, vairuotojo teiss - biurokratin nuobodyb.
Margarita vilgteljo laikrod prietais skyde - 8.50. Marta pamo
koje pas matematikos mokytoj, sprendia kakokias lygtis, kur nei
nomasis visuomet turi tik vien sprendin. Ne taip, kaip iame kelyje.
Jai deimt minui iki pamokos pabaigos netrksta, ne. Jokio reikiamo
nuginti nuobodulio, kopijuotin variant, atsakinjimo baims, sa
vaitgalio laukimo. Tik nyris neinomyb, be tvarkarai ir be sien.
j brovsi visata, bet kartu trko drsos j patirti. Taiau tam yra
Julijus. Ar irdis atlaikys vis t gro ir laisv kartu? Julijus pamokys.
Jai stigo kvapo. Gyvenime svarbiausios ne tos akimirkos, kai kv
puoji, bet tos, kai kvapas atimamas, - pasak Hias. Savo istorijos
kitaip neatrasi, kaip tik pristigdamas kvapo, tai jau taip. Nesinori, kad
visos svajons pairt kaip konfeti, dar netapusios planais. Ji jaustsi
kalta, ilgtsi, betgi nra didesnio ilgesio kaip ilgesys to, kas nevyko.
Ateities ilgesys.
Abu tyljo. Bet koks odis bt sutrikds stebukling pusiausvyr
tarp baims ir aistros. Suirk Margaritos mobilusis. Marta. Baigsi
pirmoji pamoka, ir ji bando skambinti. Nuo to irkimo ant pei vl
ugriuvo visa realyb, kaip kalts jausmas. Margarita mobilj paliko
irkti. Kiekvienas skimbteljimas - laidotuvi garsas. Pagaliau nutilo.
- Ijunk, - pasak Julijus.
- O jei kas svarbaus?
- Nra nieko svarbiau u tai, k darome.
Jis teisus. Niekas neturi jos iekoti ar rasti, tai ji turi iekoti ir rasti.
Ijung mobilj, simet j kuprin.
Julijus i kiens isitrauk savo iPod, kio prietais skydelio
ply. Isirinko grojarat ir paleido muzik, tuo tarpu jie vingiavo kai
mo keliukais stengdamiesi sukti Genujos magistral.
joo
jo ?
U jie dainavo ilg, kur kas ilgesn, negu reikia. Prapliupo juoktis,
pradjo t u dainuoti duetu taip, lyg ji bt visos dainos tekstas. Mar
garita juoksi iki aar - iki t, kurias neseniai ispaud skausmas. Kas
ino, ar vienoda j sudtis. itokiais esminiais eksperimentais neusi
ima joks mokslininkas. Diaugsmas ir skausmas tikrai iteka i vieno
altinio, i irdies gelms. irdis ne kas kita, kaip eil kambari - vis
maesni, i vieno patenkama kit pro udarytas duris ir leidiama
si emyn laiptais. I viso kambari septyni. irdies gelm - septinta
sis, j patekti sunkiausia, bet jis viesiausias, nes sienos kritolins.
Diaugsmas ir skausmas randasi i to kambario, jie - raktai j patekti.
Diaugsmas ir skausmas verkia tomis paiomis aaromis, jie gyvenimo
perlamutras, o gyvenime svarbu isaugoti nepaliest it irdies kertel,
kur taip sunkiai prisigaunama, kurios taip sunku klausytis, kuri taip
sunku dovanoti, nes ten viskas tikra.
Juos pralenk maina, pasisveikino mergyt ir tuoj pat guvias akis
bei balt garbanot galvel paslp po sdyne. Margarita palauk, kol
ji ils, puikiai mokjo aidim, tada atsisveikino, mergyt sumao, nes j nuve greit lekiantis automobilis. Ar mergyt su mergina
viena su kita apsikeit iki pasimatymo, ar sudie - niekas neino.
Pakeliui drieksi laukai, pagelt nuo jau pavargusios vasaros arba ap
nuoginti nuimto derliaus.
- i, koks graus medis! - mai suuko Margarita.
Vidury kviei lauko stovjo vienias uolas. Kl akas dang
kaip tvas, aukiantis susirinkti savo vaikus.
Julijus vilgteljo t pus, kur rod Margarita, beveik abejingai.
- Man visuomet patikdavo ie vienii mediai tutumos vidury.
Bt puiku apkabinti... - pridr ji, nuo laisvs sidrsinusi.
Julijus nusikvatojo.
Julijus taip sugrieb vair, kad net pabalo krumpliai. Margarita dai
rsi pro lang, nefiksuodama detali, kartu stengsi suprasti dainos
odius.
All theflowers that you planted, mama
In the back yard
All died when you went away
I know that living with you baby was sometimes hard
But Vm willing to give it another try
Nothing compares
Nothing compares to you*
Tie kartojami odiai darsi apeigine litanija, kuria buvo stengiama
si atgaivelti tai, k ta moteris prarado.
Dabar Julijus vairavo tyldamas - ito kelio ruoo poskiams rei
kjo daugiau susikaupimo, turjo j saugoti ir nuveti ten, kur skirta.
- Tavo dainos graios. Taiau skonis keistas... - pasak ji.
- Skonis mano, - atsak jis pusiau rimtai.
Margarita viskuo avjosi, lyg matyt pirm kart. Vsteljusi galv,
nugin alin rimt savo motinos veid, kuris j band partempti praeit.
Dabar j it magnetas trauk ateitis. Skrivija uolomis tekjo ydra, veik
alia, ir vanduo, net jeigu jo buvo maai, visuomet inojo, kur tekti.
- Kada imokai vairuoti?
- Pernai.
* Visos tavo pasodintos gls, mama,
Tam galusody
Nuvyto, kai tu ijai.
A inau, kad su tavim man bdavo sunku,
Bet pabandyki darsyk tu.
Niekas neprilygsta,
Niekas neprilygsta tau. (Ang.)
- Kaip?
- Imok vaik nam savanoris.
- Kaip?
- Pavogiau i jo main.
- Vadinasi, tavs nemok...
- Imokau pats, tik su jo maina.
- Pats?
- Teko.
- Negaljai paprayti jo?
- Kodl ijo tavo tvas?
Margarita neatsak.
Kelios minuts prajo tylint.
- Neinau. Todl ir vaiuojam jo iekoti...
- Ijo su kita?
- Ne. Taip niekada nepasielgt...
- Tu vyr nepasti, Margarita.
- Nori pasakyti, kad a nepastu savo tvo?
- Noriu pasakyti, kad nepasti eli.
Margarita nutilo, norjo, kad Julijus kalbt toliau, bet paprayti
bijojo.
- mons sudaryti i viesos ir eli. Kol nepasti eli, apie
mog nieko neinai. Stenkis pirma pamatyti elius, o ne vies, ki
taip nusivilsi.
Margarita pasivaizdavo, kaip randa savo tv su kita moterimi, deja,
j burinje valtyje. Julijus pamat, kaip Margaritos dein ranka susi
traukia ir pradeda gnaibyti kairij.
- Tu vairuoti moki?
-Ne!
- Bent jau inai, kam skirti stabdiai?
j / o
- Sustabdyti?
- Taip.
- Ir dar yra akceleratorius!
- aunuol! O dar kas?
- Yra ir dar kas nors? - paklaus ji nustebusi.
- Sankaba, ji skirta... - jis neinojo, kaip paaikinti. Nori iban
dyti?
- Pakvaiai?
- Vis geriau nei globti medius.
Margarita nusijuok, pliaukteljo jam per rank ir maina slystel
jo. Ji, usimusi burn ir isproginusi akis, suklyk.
- Atsipraau, atsipraau... - suskubo pasakyti.
Julijus nusiypsojo ir paleido nauj dain.
J ausyse ugriaudjo itisas orkestras. Margarita klausiamai pai
rjo.
- Klasikin??? - paklaus niekinamai.
- Ne. Amina. Liudvikas Van.
- Kas jis?
- Js j vadinate Bethovenu.
- Kokia nuobodyb...
- Paklausyk... Taip imoksi k kita nei Leidi Gaga.
- Begdis...
Grsmingas orkestras bar velnut gail fortepijon, tarsi vykt
tvo ir blogai pasielgusio snaus pokalbis.
- Kas ia?
-Antroji dalis, Ketvirtojo koncerto fortepijonui ir orkestrui andan
te con moto.
Fortepijonas verk, o orkestras iki nutylant muzikai tramd savo
ididum. Piano garsai virto nabdesiu aus, pilnu meils, kuri ga
liausiai tikino net itis perpykus orkestr.
degos ir pajust draskant naujos koj poros skausm, kad tik mylt,
nemirt, kad, uuot po mirties tapusios puta, gyvent amiais. Marga
rita bijojo pirmj, kurios tikriausiai suviliojo jos tv, ir jautsi panai
antrsias - ji irgi rytasi eiti naujomis kojomis, kad pdas daigstyt
tkstaniai dygli, kaip sirenai i pasakos. Julijus udjo Margaritai
ant pei rank, trukteljo prie savs, lyg gint, abu irjo priek,
o plaktuk diai angaruose stovini vali kilius primin, kad bet
kokia kelion, net pati graiausia, susideda ir i atmat.
Margarita susidrovjusi vilgteljo j ir nusiypsojo.
- Matei kada nors delfin?
-Ne.
- Einam.
Ji pabgjo priek, Julijus j irjo ir pajuto, kaip senosios smazgos atsiria, o gal paprasiausiai man, kad jos galt ten ir bti
ir kad jas viendien kas nors galt pamilti ir neturt ketinim bet
kokia kaina atriti.
Jis vaizdavosi ess vienas i t jrinink, Kolumbo, Magelano, Kor
teso laikais sdani valt perplaukti vandenyno... U nugar, sau
sumoje, jie palieka gyvenim, kuris bus umirtas, danai sudarytas i
tamsum, o ateit upildo viltimi, kad taps naujais monmis. Pats irgi
neinia kodl pasijuto laukis, kad ateitis saugo kak netikto, kak
geresnio. Jrininkams jra tokios vilties tvas. Jra panai tv. Kaip
vaikai tamsum upildo baubais, taip jrininkai jr upildo laukimu
ir slaptais lobiais. Jra laukia ir bus visuomet. Nors suduusius laivus
ir slapsto, kaip kiekvienas mogus - savo elius. Tai jra.
Julijus nupirko du bilietus, Margarita padkojo jam tobula ypsena.
Tada juos apgob melsva akvariumo viesa ir tylus gelmi naresys.
Kvapas buvo drgnas ir srokas. Baseinliuose vis kilo burbulai, uvys
plaukiojo tingiai arba netiktais uoliais - imaniosios teisingo savo
'J'JO
- Kuo?
- Toks lengvas... jiems viskas puikiai pavyksta. Nesuklysta jokiu
judesiu.
-Ot ?
- A klystu visuomet. Neturiu vaizdo i auktai, rodanio, kur reikia
eiti.
-Kur?
- Neinau. O jie ino.
- Kad patektum neinia kur, turi pereiti neinia k.
- Kas taip pasak.
- Man taip visuomet sako moiut. Tai viena i jos imintingj
frazi, jai taip sakydavo vyras, kai ji bijodavo... moiut sako sicilietikai, bet a nemoku.
- Pasakyk.
- Eik sau, nemoku, man gda...
- Pabandyk.
- Pir ghiri unni... Neprisimenu, - paband Margarita, bet atrod,
kad greiiau mgdioja Skandinavijos, o ne Viduremio jros nekt.
Julijus nusijuok ir, mgdiodamas viduremieius, pasak:
- Tu terrona*\
- Miiinchia, prayiau pagarbos, vastasa**\ - tar Margarita, mai
iraudusi, usiimdama ranka burn.
Juoksi abu.
- Man ia patinka!
Julijus pam j u rankos ir jie leidosi iekoti slpini.
*
* Bail (it.), bet odio aknis terr- rodyt ir juo vardijamo asmens siejim su eme
(it. terra - em), sausuma kaip prieybe jrai. (Vert. past.)
** Prasioke (sicil.).
- Ne viskas...
- Tuomet turime bti pasirengusios, - pasak Marina ir j pabu
iavo.
Marta pakl vilgsn, nusiypsojo. Mama su ja visuomet elgdavosi
rimtai - visad buvo tame kelyje be kelrodi, kuris yra paauglyst. Jos
mama buvo sprendimas, neduodantis sprendim, kaip gyvenimas.
Juos paauk alkis. Abu iniro i jros kaip amfibijos, tiesianios kojas
sausumoje ir besistengianios ukariauti erdv, praslysioj tiek laiko
srove vl mokosi ems vargo. Prie akis, auktai, plytjo miestas su
savomis landomis, susiraizgiusiomis kaip labirintai, vedantys neinia
kur, gal staiai dang. Jie palandiojo be tikslo skersgatviais senajam
uostui ant nugaros. Atrod, lyg vaikiot po didiulio vandens gyvio
pilv. Tik apirjs miesto vidurius supranti, ar jis gyvas: sienos,
gatvs yra santyki rezginys, palaikantis jo gyvyb arba rodantis pa
slpt v. Miestai - kaip poezija, mgstanti retorines figras, atitin
kanias j gilij siel. Milanas - litot ir nutyljimas, jam patinka
bti atrastam slapstantis, jis sako nesu bjaurus, nordamas pasakyti
esu graus, turi jam pasimeilinti, kad pamatytum, jog tai puoni
moteris, truput snob. Roma - hiperbol, itiek imperini atmenu
ir tokia didinga istorija, bet kai supranti, kad tuo nebetiki n ji, pa
milsti j su savo imperatoriku nusivylimu. Palermas yra sintestezija,
istorijos ir jausm maiatis: klausomasi kvap, jauiamos spalvos,
lieiama istorija. O Genuja - miestas oksimoronas. Genuja sujungia
nemanoma, gro su griuvsiais, gyvyb su lavonais. Apenin kvapai
leidiasi emyn ir maiosi su kylaniais i jros, sumiusiais su miesto
gyvenimu.
Julijus be baims bastsi tuiais skersgatviais, saugomais geleini
utvar, neleidiani pravaiuoti dviraiams ir mopedams. Margarita
stengsi j sulaikyti, nes bijojo. Sis labirintinis skrandis gali imti ir juos
labiau nei kas kitas buvo panaus juos. Du vandenilio atomai, vienas
deguonies, kiekvienas kitam teik tai, ko tam reikjo. Pavieniui du ele
mentai nematomi, bet kartu kuria vaisingiausi visatoje meils istorij.
- Vienas euras, - tar barmenas.
- U dvi stiklines vandens? - nepatikliai paklaus Julijus.
- Ai, dabar vanduo nemokamai!.. - atsak tas.
Julijus pam Margarit u rankos, mirkteljo jai ir abu ibgo, se
kami ne vyro, o tarmikai kalbani upuolik.
Neinia kaip atsidr prie mainos. Popiets viesoje vl suibo jra;
jie sustojo pakvpuoti grynu uosto oru ir nusijuok.
- Kada nors plaukei valtimi?
- Niekada.
Salia asteljo purvinas elgeta ir papra pinig sumutiniui. Julijus
nekreip j dmesio. Margarita kio kien rank, itrauk penkis
eurus ir jam padav. Elgeta nusiypsojo ir padkojo maiausiai deimt
kart, paskui nujo linkdamas skms, kaip jrininkai:
- Sacci navegd segondo o vento se ti veu arrivd in porto a sarvamento.
Jie nesuprato, kad jis ragina plaukti pavjui, jei nori uost atplauk
ti gyvas ir sveikas, bet Margarita vis tiek nusiypsojo.
- Iprotjai? Gi ia paskutiniai!
- Bet jis vienas... - atsak Margarita nuginkluojaniomis akimis.
- O mes k darysim?
- Mes dviese... Gal elgsims kaip jis.
- Teisingai mstai! Kaip Aleksas Supertrampas. Pinigus sudegina,
gyvena i to, k jam padovanoja gamta ir mons. aunuol, Margari
ta. Greit mokaisi...
Margarita nusijuok ir jau prisilies prie Julijaus, bet kakas gryb
teljo u nuogos blauzdos. Ji paoko.
Julijus puol juoktis, scena kartojasi.
- Genujos katinai jauia tau silpnyb!
'J.i7
dalyk sugebi dti k nors savo. Noriu pasakyti, kad is tikrj knyg
skaitai tik tada, kai ji tave skaitoy kai prie odi eini su sielay kuri yra
pasiruousi eisti ir bti eidiama skaitymo skausmo, kuri yra pasiruousi
tikinti ir pati bti tikinta, o paskui, praturtjusi atrastu lobiu, bna
pasiruousi skirti j tamy kad sukurt kak tau ir tavo irdiai. Viendien supratau, kadpats savo skaitinius nieko nededu. Skaitydavau kaip
tasy kuris svetimame miestey kad praleist laik, pasislepia bet kokiame
muziejuje ir imoktai abejingai apirinja eksponatus. Skaitydavau i
pareigos: ieina nauja knyga, visi apie j kalba, tai reikia perskaityti; to
klasiko dar neskaiiau, taigi nesu pakankamai kultringas ir jauiu pa
reig sprag ukiti, reikia skaityti.
O tu niekuomet nesutikai eisti ir bti eidiamas skaitydamas. Kny
g tau niekad nepritrks, trksta kako kitoy ko, beje, yra ir knygose. Tu
neturi drsosprieiti iki irdies irpairti, kas viduj. Knygos arba nukelia
ten, arba yra nereikalinga yda, kuri, uuot atildiusi tavo irdies led, j
dar labiau sukietina.
Prie kelet mnesi, kai dl to, kas vyko su mano tvais, a atitolau,
tu buvai alia, nespati klaidiojau neinia kur. Drsiai, atkakliai traukei
mane atgal mes abu, ms ird. Turjai vyrikosjgos tokios, kuri
tavyje matau, kai kyla gyvybs ar mirties klausimas. Tavo drsa litika,
kai auna galv kurti...
Bet kai papraau, kad kurtum kasdien, tampi trapus, pasimeti griuv
siuose to, k sukrei pats, tuoj pat tai griauni i baims, kad udusins. Esi
savo nenuoseklumo, prietaringumo, trapumo veidrodis.
Savo mokiniams, draugams esi didis, tavo odi arvas spindi gyveni
mo saulje kaip nesanio riterio. Bet a tave matau per t arv, pair
jau, kas yra po juo, ir tu man esi vaikinas su tkstaniu skyli...
Kai nurodau tavj nenuoseklum ar pastatau prie j, bgi, laikai
mane bjauria, bet a kaip tik tave myliu labiau nei visi, nes matau tave
vis ir myliu vis. Noriu i tavs itraukti tavo geriausi tu.
Zinai, kokios spalvos yra flamingai? Sakysi, raudonos. Ne. Jie balti.
Paraudonuoja sules nesvetingo eero dumbli, oj pasirenka btent tam,
kad niekas netrukdyt. Migruoja ten ir minta tuo, kuo niekas daugiau
nemist. Tie supuv dumbliai turi geleies, nuo kurios parausta ups. Ir
inai kodl?Dl meils. Tap raudoni, flamingai vilioja ir poruojasi. Gy
vybepaveria net didiausius puvsius, dargi kaip tik juos. Tai tokia tikra
meil. Ne slepia, o keiia.
Kai gatvjepamatai, kad kas nors ukliva, jei esi toli, pradedijuoktis.
Bet kai prieini ir pamatai, kad to mogaus veidas perkreiptas skausmo,
kadjis nepajgus atsikelti, juoktis liaujiesi - norisi verkti. Reginys taspats,
tu tas pats, tas vyras ar moteris - tas pats. Bet atstumas keiia.
Tu nenori, kad kiti pamatyt tavo trapum. Bijai, kad pasijuoks. Ta
iau neapsiiri, kad as tave iriu is arti. Tavepasirinkau. Myliu. No
riu su tavim gyventi. Kakas pasak, kad myliuyra puiku, kad esi toks,
koks esi, ojei nebtum, sukuriau btent tok pat, skaitant ir trkumus
sinonimas. Meil su jausmais susijusi iki tam tikro tako, ji susideda i
valios, pasirinkimo, todl turi bti ir iauri, sunki, kad bt tikra. Tau,
ko gero, prasprsta tai, kad a tavo pusje, kovoju kartu. Esu tavo baimi,
abejoni siela. Jos man rpi. Veskis mane savo kovas, leisk girdti, ma
tyti a su tavim, a tursiu drsos pasakyti tai, k tau reikalinga igirsti.
Esu ne prie, o tavo stipryb. Noriau, kad suprastum. Sprsk pats, ar
nori, kad tavo trapum pamatyiau i arti, ar geriau slapstytis ir toliau
net nuo mans, laikytis atokiai viliantis, kad taip j priimsiu ne tik a,
bet ir tu. A esu tam, kadj priimiau, nes myliu. Ne todl, kad nuo to
pasidaryiau laiminga, tik man patinka gyvenimas - su savo eliais.
Laim yra graus bjaurumas, jei ne gyvenimo nuoroda.
Kad ir kas, tavo
Stela
P. s. Ms istorija tik prasideda, mokytojau. Nenori inoti, kaip baig~
sis?
'J s O
Niujork. Prabuvom savait. As ten nebuvau buvusi, jis mane vediojosi po vietas, kur lanksi vasar po brandos egzamin.
- O kaip vaikai?
- Vaikai buvo ibarstyti draugams ir giminms...
- Atrodo kaip filmas...
- Filmuose tam tikri dalykai atsitinka todl, kad j bna gyvenime.
- Ir kaip jautts vl bdami vieni?
- I pradi keistai, bet pamau pasidaro taip, tarsi atrandi ka
k pastama, vis dlto nauja. Jis su manim elgsi kaip su mergyte ir
kaip su karaliene. O a irjau skeptikai, maniau, kad vos tik grim
namo, vl bus tas pats. Jis vien dien nusive mane Konio sal ir
apvalgos rate umov ied klausdamas: Ar tu, Marina, ms penki
nuostabi vaik (nuopelnas labiau tavo nei mano) motina, nori tekti
u ito mogelio ir bti diaugsme ir skausme, dalytis blogu ar geru
likimu, kol iskirs mirtis? Ir a pamsiau apie visa, k buvome nugy
ven: apie meilinimsi, kaip jis paskui mane sekiodavo, kad tik surast
minut ramiai persimesti pora odi, apie nevarius vystyklus, bemie
ges naktis, kvatojimsi ir aaras, apie pirmus pasiekimus, kaip pirmasis
namas, ir pralaimjimus, kaip tie laikai, kai jis turdavo naktimis daug
budti, kad tik sukraptyt dar koki lir, apie po paklodmis daus
pamerktus epetukus, vestuvins nuotraukos vieum pasirodius pir
moms rauklms... Pergalvojau visa tai ir supratau, kad nekeisiau nie
ko, n kablelio tame gyvenime, net jei nuo skausmo supliuoiau. Kas
gi kitaip biau? Praiau, kamuojama egzistencins anoreksijos. Tad
jam pasakiau: Taip... kol mus iskirs mirtis, net ir po to. Jis pradjo
juoktis, paskui - verkti. A - verkti, paskui juoktis. O tada pridr:
Be tavs tiek maai apie save inoiau... Ai.
- O tu k pasakei?
- Pasakiau, kad tai teisyb. Tie vyrai - i ties siaubas. Jei nebt
ms, net nesipraust...
Bk mano peilis.
'JbO
();
- Praradau sn.
- Kaip tai atsitiko? - bemat paklaus ji.
Vyras neatsak.
Margarita sutrikusi atsisuko Julij. Jis kn buvo atidavs ems
skreitui - neapsaugot, laukiant, kol pravis.
Margarita ildsi toliau, kad itos tylos altis nesismelkt ird.
irjo dangun vaigd, kuri vis dar stengsi prieintis, kol neugeso
su senuko lauu, tas gaivino nuo ryto drgms prigesus tabak, nieko
nebelaukdamas.
Kai grobuonis prieina prie irdies ir grauia j, nebra kaip pabgti.
Bna grobuoni nugaltoj. Bna toki grobuoni, kuriuos sutriu
kina tik Didysis Grobuonis - Mirtis. T kriaukleli gali rasti tik kiau
kutus - atvertus ir numestus ant papldimio. Tik prisiminimai, ateities
nra. Ma juos plaka, nulifuoja ir jie tampa baltutli papldimi
smlio kruopelytmis.
- it radau savo dukters Margaritos kambaryje, - pasak Eleonora,
rodydama pabrauktas Odisjos eilutes.
Mokytojas nesuprato, kas ia - sapnas ar trilerio scena. K gi jie
ia veikia akis ak ant jo vienkambario slenksio - jis, su piama, dar
apsiblauss, ir jo mokins motina, tokia guvi, kad atrodo kaip nesava?
Jis dar vis nesusitaik su faktu, kad nra nieko parayta, ko jau ne
bt vyk, nieko, ko jau nebt irads gyvenimas.
-Atleiskit, nesupratau. Kuo ia dtas a? Kas jums dav mano adres?
- Mano dukra pabgo. Vakar nebuvo mokykloje. Kakas jai galv
prikimo kvailysi, kaip matyti i itos knygos. Iekom visur. Teko
klausti direktoriaus. Js turit man padti!
- Bet kuo ia dtas a? A tik stengiuosi kuo geriau atlikti savo
darb!
- A irgi. Bet ia kalbama apie mano dukters gyvenim!
J O S
- Kada greit?
- Urmu sacciu. Paruokim Margaritai saldumyn sugrtuvms?
- Taip! Sugrtuvms!
- Kok ruoim?
- Jos mgstamiausi! T su ruchetta*...
- Su garstyiomis?
- T vis balt...
-Tai vark! Ne laukins garstyios...
- Vark. Taip, su varke! Gaminkim t su varke... Eik plautis ran
k vis pirma. Amuni\
Andrejus nuskuod voni, od vark kartodamas kaip stebu
kling formul, nuo kurios i niekur atsirast Margarita.
Tuo tarpu senel irjo Ariel savajame stiklo burbule, norjo
bti kaip ji ir pamirti. Pamirti Pietr, Margarit, Eleonor... visk.
Betgi meils ir skausmo pamirti negalima. Gal todl, kad turi reikal
su gyvenimu. Nuo minties, kad Margarita pavojuje, vl sukilo senas,
irdies gelmje paslptas skausmas.
Vaikinas atsimerk. Kuo jis vardu, neinojo. Galva aprita apynasriu.
Veidas liepsnoja, rankos visu ilgiu prie on, per vien eina silas, pri
ritas prie viruj pakabinto stiklinio flakono. Vienas laas ritmingai kyla
ir sproginja. Salia lovoje miega senukas. Daugiau nieko. Staiga atgijo
keletas vaizdini. Kelias. Policinink maina, auktyn emyn judanti
raudona lazdel. Pagreitjimas. Merginos klyksmas. Gelein ranka, i
deins suiumpanti main ir nublokianti. Lyg nuo rankinio tornado
maina ima suktis ratu, sumtyta neria neprast nakt - nei viesos,
nei skausmo. Prie lovos prijo baltai apsirengusi moteris.
- Kuo tu vardu?
* Ruchetta italikai - laukins garstyios. Vark - ricotta. (Vert. past.)
- Kur Margarita?
- Ei, klausimus ia uduodu a.
Moteris pradjo masauoti pdas.
- Jauti jas? Pabandyk pajudinti...
- inoma, kad pajudinsiu, - pasak jis ir panairavs atsisdo.
- K ia darai? Tau kone suskaldyta nugara! Nurimk!
- Kur Margarita? - uriko jis sunerims.
Sesel j atsargiai paragino gultis. Jis band prieintis, bet trko jg.
Vl krito rank ir nag kupin sapn, bet aukti neijo.
jos kn vestas vamzdelis buvo labai ilgas lynas - i burnos kilo iki
dangaus, vir debes, ir buvo ukabintas u baltalapio medio ant m
nulio, prie amerikiei vliavos. Margarita kilo tuo lynu, pusiausvyr
laik, nors ir reikjo nuolat j palyginti rankomis. Vyks ingsnis, ji
lipa. Pirma prajo langus, pro kuriuos buvo matyti dirbantys, besigin
ijantys, besimylintys vyrai ir moterys. Sustojo pairti ito miesto
stog, kurie visi buvo jo: Florencijos kupolai, Niujorko dangoraiiai,
Genujos stogai, Paryiaus smails. Ji buvo kregdui ir tuli draugi
joje, paskui lipdama sutiko uvdr ir ereli. Kai kurie i t pauki
ilsjosi ant lyno ir jai tylutliai prijus pasikalbti tuoj pat purptel
davo, taip sukeldami virpes, tad reikdavo i naujo rasti pusiausvyr.
Mnulis vis laik buvo didelis ir, deja, tamsu buvo visur, lynas tviskjo
kaip sidabras.
Paskui ji pamat i auktai atlipani figr. Kakas leidosi i mnu
lio. Kaip jie ibus dviese ant lyno? Nemanoma. Vienam reikia grti,
galbt jai. Pasiirjo. Vyras. Jo figra sirusi mnul kaip nespalvo
tame filme. Jis irgi plak rankomis iekodamas pusiausvyros.
Akys baltos, ilgi plaukai - juodi. Jie vienas prieais kit stengsi rasti
pusiausvyr, bet vieno bandymas sukeldavo grsm kito pusiausvyrai.
Pamaiukais abu pradjo daryti tuos paius judesius ir sivyravo tobula
harmonija. Tik jie neinojo, kaip pasilenkti, prasilenkti ir tsti kelion.
- A tave myliu.
Itar kaip stovi - ligonins koridoriuje, nuo verksmo raudonomis
akimis, turdamas tkstant baimi ir tiek pat vili, nes, kitaip nei
suneioti drabuiai, groio turi tik gyvenimas, kuris gyvenamas.
Rytas u lango pasirod labai greit, taip jau bna ligoninse, ir palat,
kurioje miegojo Margarita, jo vyras. Mama buvo susmukusi fotelyje
prie lovos, laik j u rankos. Vyras jos neadino. Pam kit Margari
tos rank ir tyliai irjo dukter, kuri kaip atvira aizda siejo dvi odos
atplaias, dvi kriaukls geldeles - j ir Eleonor.
Pusiau itiestomis rankomis Margarita laik u rank savo tvus,
kaip tada, kai vaikystje vaikiodavo su jais ir - viens, du, trys - kilda
vo or. Ji juokdavosi ir praydavosi skraidinama dar ir dar. Ir niekuo
met nepavargdavo. Dabar anas protis kartojasi, bet iskleisti sparnus
ir skristi ten, kur rytasi skristi tik poetai ir simyljliai, labai danai
krisdami, kaip Orfjas, prao ji. U rank laiko ne jie - laiko ji ir i
naujo veria tvu ir motina, vyru ir mona. Eleonora atsimerk.
- Grau, - pasak jis.
Karusel i arkliuk, kariet, main, vaigdlaivi. Kiekvienas vai
kas isirenka jam patinkant. Margarita pasirinko arkliuk. Kol jojo
kariliono muzikos ritmu, tvas laik u rankos. Nebeprisimena, kiek
dykum, lauk, mik prajojo tuo arkliu ranka rankon su savo tvu.
Kur su tuo arkliuku josi?
Aplink pasaul.
Jis stengs?
inoma, juk tai mano arkliukas.
Kuo vardu?
:v'v
Ttukas.
Betgi ia ne arklio vardas...
Manikiui tinka. Nes jis stiprus, kas rytas keliasi ir eina darb.
Ir niekada nepavargsta?
Niekada.
Sesel jo berniuko palat. Prie lovos prikaustyt kn kvapas tro
kus, sivyravusi prieblanda. Ji pakl aliuzes ir atidar lang, kad eit
oro. Pakvipo rytu, kuris lauke jau buvo sulapins visk, nors tolumoje
tirta debes virtin ir leido numanyti, kad lis. Sustojusi pairjo
sodo ramyb - po j vaikiojo tik gydytojai ir sesels, ji pasisveikino
su vienu kolega. Atsisuko.
- Kaip sekasi?
- Geriau, - atsak senukas, dar apsiblauss.
palat eng auktas vaikiias su dinsais ir markinliais, besi
ypsantis.
- Kas js toks? K ia veikiat? Dar ne laikas lankymams! - pratrko
sesel.
- Esat teisi, bet nuo ios nakties nerandu sau vietos. Atvaiavau pas
j, - ir jis parod jaunikait, kuris tebemiegojo apsikabins pagalvl.
- Betgi negalima, mes dabar turim tikrinti, ateis gydytojai...
- Nesijaudinkit, a jo brolis.
-Tai jis kak turi! ia jis vienas, net neinojom, kad kakas yra...
Maina pavogta, be dokument... Dar gerai, kad turjo mobilj...
- Kaip jis laikosi?
- Kiek sutriks, bet laikosi gerai. Laim, kad kas nors atvaiavo.
iandieninio jaunimo visikai nesuprantu... Vis kad tik k nors i
krst...
T bals paadintas, vaikinas atmerk akis. Sesel ir tas kitas su
iuro.
- Filipas?
- Taip, Julijau, a, - pasak jis lenkdamasis.
Julijus neatsak, apsikabino j ir tyljo.
Tryt apie j mavo eliai. Deguonies kauk krutino vytinius
iuptuvus kaip akvariumo medzas, graibst veid. Ji girdjo balsus,
kuri nepaino. Paskui prie veido prigludo kakieno lpos ir ji igirdo
sakant aus:
- Ei, Marga! A Marta. Kaip laikaisi? Zinai, k sako tau ios die
nos horoskopas? Imokau atmintinai: Neleiskite vogti laiko bjaurioms
mintims i praeities, irkite dabart. Jei ji ir nra kain kas, tai ge
riausia, kas tik gali bti, kad bt patikrintos js igals. Ieikit kur
nors, kalbkits, mylkite. Galbt per daug laukiate i pasaulio, o yra
taip, kad i js kako laukia pasaulis.
Margarita bt susijuokusi, tik neinojo kaip. Diaugsi vl maty
dama savo artimiausi draug.
- Ir dar turi inoti, k man vakar pasak brolis, pasakysiu aus:
pasaulyje 23 procentai kopijavimo aparat avarij vyksta dl moni,
kurie sdasi ant viraus nusikopijuoti upakalio... Tik nesakyk, kad tau
pasakiau a...
Margarita buvo usimerkusi, veidas nekrusteljo, bet Marta jaut,
kad ji ypsosi.
- Kada gri? Mokykloj be tavs viena nuobodyb... Ta blondin su
gadina vis dien... Dvyns tau siunia buin, net du, - ji pabuiavo
akis. - Mano ttis sako, kad taip buiuodamas gali pabuiuoti mogaus
svajones, nes akys iri ten, kur svajons ir trokimai.
- Bkl stabili, ne geriau, bet ir ne blogiau. Neinom, ar pabus ir
kaip, ar gals vaikioti, kalbti... ito neinom, - pasak gydytoja.
- O k galime padaryti mes? paklaus jis sukritusiais paakiais.
'JtSO
- Bti alia.
- Kaip?
-Tarsi viskas vykt toliau. Kuo labiau jums pavyks leisti jai pajusti
gyvenim, su kuriuo yra surita, tuo ji bus laimingesn, kad ir kas
atsitikt.
Kai gydytoja ijo, jis atseg Margaritos kuprin ir rado savo dant
epetuk. Perbrauk pirtu per nutriuusius erelius ir pajuto visk, k
buvo paliks, pamat visk, k prarado.
- Viduj buvo dar ir ita, - pasak Eleonora rodydama dut su j
laikais.
Jis tyljo.
- Kur buvai?
- Prie jros...
- Kodl?
- Todl, kad mes vienas kito daugiau nebemylim, Eleonora.
- Turi kit?
- Taip.
- Tai todl mans nebemyli?
- A... neinau.
- J pastu?
- Argi svarbu?
- Na, gal ir nebt svarbu, jei nebtum ijs... O tu? Tu j myli?
Jis neatsak. Staiga suvok skirtum tarp simyljimo pojio ir
meils.
- Neinau.
- Grk.
- Metas ne tas...
- Kaip tik tas. Pairk savo dukter.
- O tu?
- K a?
- Man atleistum?
Eleonora neatsak, spaud skardin laik dut taip, lyg galt
suspausti, jai itam reikjo tiek jg, kiek Margaritai prisikelti - atleisti
yra i komos pereiti j meil.
Tryt ji buvo viena su tvu. Kit bals nebuvo girdti. Jai kalbjo
tvas, bet ji nesuprato nieko, tarsi galv bt uliejusi jra. Nor
jo girdti kiekvien od, bet nepavyko. Jis vilg lpas, glost veid,
buiavo kakt, kak nabdjo aus. Margarita lynu stengsi kilti
lengvai, bet tebebuvo vis tame paiame take. Akrobatikos stipryb
kaip tik ita - jimas uritomis akimis. Mirtinas jimas - taip jis
vadinamas. Ji jo ir nemat nieko, net kaip eina. Ant lyno jautsi
tokia vienia. Net nenutpdavo paukiai, kurie pirma sudarydavo
ioki toki draugij. Baltas kaiukas, ir tas pranyko. Vienutl. Lau
k, kad kas paimt ant rank ir pasakyt: vaikioti utenka, dabar
tave neiu a.
Gal todl senoliai tikjo sil verpianiomis deivmis. aliavin vil
na - tai kiekvienam mogui patiktas gyvenimas, ir kai vilna pasibai
gia, gyvyb ugsta. Va k darydavo Laches - paskirdavo vilnos kiek.
Atrop savo verpste j suverpdavo, o Klot, gabioji audja, iaudavo
ataud silu. Paskutinis mazgas, kai silas pasibaigdavo, buvo vadina
mas mirtimi.
Dabar Margarita buvo Klots rankose - rankos skubrios ir negailes
tingos, veidas grietas ir be iraikos.
Taiau ji juto, kad alia ttis, galt jai padti, jei tik ieit surikti:
- Tti, ko man nepadedi?
* Udavei (sicil.).
** Suraizgyti (sicil.).
*** Jra, kuri tai kyla, tai slgsta (sicil.).
*** Tiek blogais, tiek gerais laikais (sicil.).
*** Jei Viepats dav meil, eik prie jos ir mokk paimti (sicil.).
'4V/
galjau galvoti tik apie save. O tu isiruoi mans iekoti... viena. Kokia
esi drsi, mano dukra, tiesiog kaip motina. Atkakli, drsi, grai.
Zinai, kaip su ja susipainau?
Buvo k tik nustoj lyti. A automobilyje. Vaiavau greit, neprisi
menu kodl. Nesisaugodamas sukliau vandens bang. Tai buvo mi
nuts klausimas. Kol vanduo kilo, pamaiau t figr - balt, skaisi.
Tai tavo motina. Grau atgal. Buvo apsivilkusi grautliu baltu paltu.
Daviau jai savo adres - galiau iskalbti palt, j pataisyti. Ji atsisak,
pasak, kad nra reikalo, bet papra, kad paviniau. Gi tikrai nega
ljo vaikioti itaip apsitaisiusi... Kai ilipo i mainos, man tepasak
ai ir nusiypsojo - t ypsen prisimenu iki dabar; tiksliai neinau,
k tas ai reik, bet inau, kad ypsnyje buvo jros, vjo ir ugnies.
Tnakt galvojau tik apie jos akis ir norjau, kad mano gyvenimas bt
t aki vilgsnis. Tik taip jis pagert.
Tvas patyljo, tarsi nuo ito prisiminimo bt udainavs irdies
diskas. Margarita klaussi j pagimdiusios meils archeologijos. Kain
kodl savo tvo niekuomet neklausinjo, kaip juodu susipaino, kuo
j motina ukariavo. I esms ji buvo tame pirmame vilgsnyje, tame
lietuje, su tuo baltu paltu, tame ai.
- Kartu praleidom itiek laiko, lyg laiko net nebtumm pastebj,
jei ne senienas nusdanios dulks. A trokau, kad mano vaikai irgi
turt t ypsen, tokias paias akis ir toki kaip jos siel. Vien dien
j atsiveiau ia, ms namus prie jros, ir vien nakt i vaigdi
ir tylos papraiau, kad tapt mano mona. O ji, net nepagalvojusi,
nes buvo pagalvojusi prie tai, pasak: Visam gyvenimui, su visu gy
venimu.
Prisimenu iki dabar... Pasiruoimas, vestuvs, povestuvin kelion,
gyvenimas kartu. Viskas nauja, kasdieniai dalykai keit ivaizd, vis
kas buvo kaip nuotykis: namai, darbas, nuovargis, baim, diaugsmas,
vjas, ugnis, jra... Viskas ms. Paskui viendien ji pasak, kad esi
LW
tu, kaip perlas jos siose. Mes vienas kit myljom dar labiau ir ne
tikjom, kad tai manoma, bet tu, dar nematoma, jau mokjai daryti
stebuklus.
Prisimenu tuos devynis mnesius, ji man apie tave pasakodavo, kaip
augi ir apie k judvi be odi kalbdavots, per krauj ir pien. Nus
prendm tave pavadinti Margarita, nes tavo senelis vis kartodavo, kad
tai nuostabus vardas ir kad turtum bti perlas. Paskui jis, dar tavs
neivyds, mir ir jo praymas virto paadu - Margarita.
Tvas nutilo. Kiekvienas odis i jo reikalavo dideli pastang, rei
kdavo kvpti. Nebna laimingo gyvenimo lengva irdimi. Margarita
negaljo matyti, kaip jis luostosi akis, bet akimirk pajuto, kaip jo
barzda duria skruost ir kaip kvepia odekolonas. Paskui jis papasakojo
apie Andrej ir apie meil, kuri pasidar ramesn ir stipresn, deja, ir
slygotesn. I kakurio kampo ilindo ne nuobodulys, o jo vyresnl
sesuo - protis.
- Mano meile, a tiek maai inau apie meil. Visk inau apie savo
darb, apie valtis, bet tiek maai apie tai, kas brangu. Meile mano, bu
vau toks aklas. Noriau suimti tavo siel sauj ir velniai paadinti i
sapno, glbiu j vl suklijuoti su knu.
Margarita pajuto tio apkabinim ir lpas ant umerkt aki. Pas
kui jis atlijo ir kalbjo toliau.
- inai, susipainau su tavo mokytoju, aunus mogus, tik truput
isiblaks... Paliko Odisj. Neinia, kiek kart j skait, puslapiai
suiurinti. nikau skaityti a. inai, kai buvau vaikas, turjau spalvot
leidim. Man daugiausia baims kl kiklopas, kuris ryja mones...
Pats mgstamiausias epizodas - apie Kalips, gyvenani puikioje pab
mi ir vaisi saloje. Uliksas nori grti Itak, bet Kalipse laiko j savo
kerinioje saloje. Uliksas stovi ten, ant jros kranto, ir verkia, prisi'
mindamas mon. Jo irdis ne ia, nors ita sala ir yra rojus. Kalipse
yra deiv, ada jam nemirtingum, jei liks su ja. Uliksas atsako, kad jis
nenori nemirtingumo, nori grti pas mon.
Ir man taip nutiko, Margarita. Mano irdis stengsi atjaunti. Taip
nutinka, kai simyli - visk jauti, prie akis visas gyvenimas. A bgau
nuo kasdienybs sunkumo. Ir radau sal, kurioje galima pamirti pra
eit. Betgi jra, jra kaip Uliksui bus visada, kad primint... Nebna
taip, kad ird sudauytum be pasekmi...
Tos paslapties, kuri maiau tavo motinos akyse, a iekojau kitos
akyse, tarsi ji j bt praradusi, taiau suklydau... Danai neriam
vieien, lyg tai bt sprendimas ar vaistas, tarsi gyvenimas, kur pa
juntame viduj suplazdant naujai, skatint ibandyti nemirtingumo a
ves, bet i tikrj mums reikia ne nemirtingumo. Mums reikia mylti.
Tavo motina nebebuvo jros, vjo ir ugnies paslaptis - priprantama
prie visko - ir meil ugeso. A j kaltinau, bet kalt buvo mano. Mano
meil negaljo bti jos, jei j paskyriau kitai.
Nemieganti Eleonora pravr duris, kad matyt Margarit. Ligo
nins koridorius, deja, jau skendjo tamsoje. Vyras nieko nepastebjo.
- Visam gyvenimui, su visu gyvenimu. Tavo motina buvo teisi.
Kokia drsa! Tik dabar, kai atiduoiau visk, kad vl tave turiau, su
prantu. Jei daugiau nebesugebu gerti i tavo motinos aki, kaltas esu
pats. Jei ulinys iseko, tai ne pasibaig vanduo, o reikia kasti giliau.
O a buvau niekas ir tada, kai dienos prarijo t palto baltum, t aki
vies, pasitraukiau. Norjau tebejausti gyvenim, kad ir kas. Jo ieko
jau kitoj pusj, o jis tik buvo giliau.
Tvas pam Odisj ir garsiai paskait:
Deive galingai Dl to nesirstink: a kuo geriausiai
Pats suprantu ir inau, kad protinga mona Penelop
Filipas tyljo.
- Kaip ji?
- Miega.
- K reikia miega? Kaip ji jauiasi?
- iuo metu miega, ir tiek, Julijau.
- Jai koma?
Filipas tyljo.
Julijus nusimet apklotus, oko i lovos ir nuvilko su savim laeli
ns stieb. Palatoje dergteljo geleis ir stiklas. Snduriavs senukas
paoko.
Filipui pasisek nuramdyti Julij, kuris nusitaiks greit kaip katinas
ities rank, iupo ukes ir sugniau kumtyje. Filipas uspaud rie
, kad jas imest. Julijus muistsi, bet paskui atgniau sauj, piln
kraujo.
Atbgo sesel, ikviesta pavojaus signalo. Filipas met j vilgsn,
kuriuo pra tik vieno - supratimo. Ji pasilenk prie Julijaus.
- Nesijaudink, pasitaiko. Daug ligoni pamirta, kad prijungta la
elin... Tuoj pagydysiu.
Ji gro su virktu, atsargiai ir i lto j suleido, kad Julijus pajust
rank ilum. Julijus irjo nusisuks, tramd pykio aaras. Sesel
jam nusiypsojo, paskui dbteljo Filip.
Juodu liko vieni, net palatos draugas ijo kakokio patikrinimo.
- A sugriaunu visk, prie ko prisilieiu.
- Nra taip, Julijau.
- Nesistenk mans guosti, nepavyks... Padariau n-tj lyktyn. Ir
visa kalt mano.
- Gal bdas ir... bet kitk taip biau dars ir a...
- Mlas.
- Mlas? Vis pamstau apie tai, k vienkart pasak futbolininkas:
Baudinio nepataiko tik tas, kas turi drsos j ikovoti. Banalu, bet
i
taip. Tu, Julijau, moki aisti. Apsidairyk aplink: pilna vaikz, kurie
nekreia eibi, itisas dienas sdi prilip prie Play Station ar prie
kompiuterio, kuo nuolankiausiai klauso, kas jiems sakoma, arba de
dasi klausantys, kad ramiai gyvent, taip mamyt nuperka motocikl,
vaizdo aidim ir dinsus. Matau juos, ten u lango j pilna. Miegaliai.
Gyvena apimti ramios desperacijos. niek nesudeda pastang, renkasi
lengviausia keli, nekuria bdami tokio amiaus, kai laikas kurti. Kuria
tik tas, kas alksta^ tas, kas ieko. Tu ialks, Julijau. Todl man ir pa
tinka tas tavo provokavimas, arogantikumas - jis kursto; taip elgiasi
iekotojai, tie, kurie nori inoti, kodl gyvenim aisti verta. Tu esi
alkanas, a matau. Puoli aisti dl to, ko dar nematyti, dauguma kit tik dl to, kas saugu. Betgi saugumo nra: gyventi ir mylti bet kuriuo
atveju reikia bti paeidiamiems... Tai todl nemui baudini. Bet
tu juos bandai ikovoti, Julijau. Yra toki, kurie net neina aikt...
-Taip, bet negi turiu klysti visada? Viskas, ko tik imuosi, pasibaigia
blogai, vienintel vieta, kur nepadaryiau alos, - kaljimas... Ir kart
baigsiu juo...
- Ateisiu aplankyti, - nusiypsojo Filipas ir var toliau: - Kad ir kas
bt brangaus, irdis anksiau ar vliau dl to dalyko turi kentti, gal
net suduti. Nori saugumos? Ramaus gyvenimo, kaip gyvena visi kiti?
Kad irdis likt sveika? Tai neduok jos niekam! Net uniui, katinui,
raudonajai uvelei. Saugok j, apgobk praeitimi ir menkais malonu
mais... Venk bet kokio sitraukimo, urakink tkstaniu spyn, pridk
konservant ir kik aldytuv - tada tikrai nesudu... Taps nepaei
diama, nesudauoma. Zinai, Julijau, kaip itai vadinama? - paklaus
Filipas, usidegs pokalbiu. Kaktoje jam ioko gysla.
Julijus papurt galv. Norjo klausytis toliau.
- Pragaru. Ir jis ia - toje vietoje, kur irdis yra visikai suledjusi.
Saugu, bet alta. U lango toki daugyb. Perskaitau veide, kieno irdis
- Neinau, kodl sekiojau paskui tave kaip pamis, bet inau, kad
ta beprotyb alia tavs man atrodo normali. A, niekuomet nene
kantis, prabilau. Niekuomet nebijantis, pasidariau silpnas ir taip pasi
jutau stipresnis. Niekuomet neturjs nam, pasijutau bess name po
dangumi. Noriu vl irti tau akis, saugoti tave nuo vis pavoj.
Nebenoriu stogais laipioti vienas, vaikioti j kapines, kad pamiliau
gyvenim. Nebenoriu vogti, nebent dovanoiau tau, - panabdjo Ju
lijus aus.
Paskui itrauk iPod. Tas per nelaiming atsitikim nenukentjo,
nes tryt buvo kienje. Julijus ivyniojo ausines ir velniai vien kio
jai dein aus, kit - sau kair. Muzika liejosi Margaritai tiesiai
siel, adino j kaip Orfjus, einantis pas Euridik kviesti pas Hado
karali. kart ji bus igelbta, kart Orfjus neskries atgal, nes bijos
j darkart prarasti.
Margarita pamat, kaip lynas nuvinta. Tamsoje buvo matyti tik tas
kybantis lynas, ji pradjo okio ingsniu kopti auktyn. Vos tik ulipo,
apaioj atsivr begalin jra, be paliovos alsuojanti. Kiek ikeniama
stengiantis, kad gyvenimas bt tvirtas ir patogus. O tai Margarita
nori ibandyti visus pavojus, okti ant lyno grakiai kaip tikri me
nininkai, kai okis ir okjas tampa viena, akrobatas ir lynas - vienas
aidimas. Gyvenimas j vert drebti, bet ji nebebijojo.
Dulkt dvirat jis paliko prieangyje. Vis keli vis nar ir nar po
savo smegen lentynas iekodamas poet ir raytoj jau sugalvot
sprendim, kaip daryti tai, k norjo daryti. Kakas yra pasaks,
kad genijus daro tai, k turi daryti, o talentas - tai, k gali. Jis nau
dojosi kit genialumu ir talentu, kad irykt jo mintys, jausmai,
veiksmai. Paskui isitrauk i lentynos ekspyro sonet tom. I it
puslapi vis ioksta kas nauja, tai, k jis nort gyventi, bet pasiten'JVO
Jis kaip patraklis nar po knygas, itrauks kai kurias met ant
ems, kitas m ir djo al. Galiausiai atrinko dvideimt, susimet
kuprinl. Dumdamas aligatviu su dviraiu i vaisi parduotuvls
prieais namus nusiiupo obuol.
- Oi! K ia idarinji? - i paskos kteljo savininkas.
- Gyvenu! - kteljo tas, skuosdamas su grobiu.
- Duosiu a tau gyvenim! irk man... - plyavo anas.
- Tas iuolaikinis jaunimas... Nori visko isyk. N kiek nepasiruo
pavargti. Mano laikais taip nebdavo, - pakomentavo pomidorus
iupinjanti ponia.
Mokytojas, vienoje rankoje laikydamas obuol ir j graudamas, kita
vairavo, leisdamas rudeniniam orui drkinti veid vl atsiradusiu noru
gyventi. Utiko Stel knygyno kampe, kur ji ramybs valandlmis
skaitydavo.
Im knygas i kuprins, sudst reikiama tvarka. Ant prekysta
lio prie kasos sukrov knyg bokt, lyg ruotsi u jas mokti. Stela
pakl akis nuo skaitomos knygos ir j pamat. Liko rimta, nors
akys ir idav susidomjim tuo knyg mriniu, nuo kur aibavo
atvirai laimingas jo veidas. Prijo prie kasos, tarsi pas aptarnautin
klient.
- Kas ia?
- Knygos.
- O k turt reikti?
- Dovan.
- Knygos knygininkei? Kokia originali mintis... irk, kad neu
grit... - pasak ji rimtai.
- ia ne tik knygos.
- Ne? A nebenukrisiu, mok.
Mokytojas pasuko bokt nugarlmis Stel, kad paskaityt nuo
emiausios iki aukiausios.
J<J,S
EPILOGAS
gaus kitam arba daiktui savu noru sukeliamas skausmas. aizdos, plei
janios, ir po kurio laiko, kartais - labai ilgo: melas, prievarta, karai...
Bet tokiam skausmui veikti irgi yra ieii. Jei pasiduoda laikas, tok
skausm gali paalinti atleidimas. Tik atlaida skausm perkelia gyve
nimo rat. Tai dievikasis perlamutras, emje retai kada pasitaikantis.
Jis kuria iskirtinius perlus, susiformuoti jiems reikia daugybs met.
Jie skaiiuojami vienos rankos pirtais.
Margarita iskleidia rank, joje - vienas toki.
Tai moiuts jai paliktas laikas. Atplti j turi toje vietoje, kur norjo
moiut. Rankos dreba. Dabar, kai senels Terezos nebra, itas laikas
yra su ja siejantis silas. Jie stovi prie didiuli nam vartus. Vartai su
rdij, bet senovikai stotingi. Sirokas kandiojasi, krebdena utrauk
tas aliuzes, dargi atbaido valkataujanius unis. Ttis atveria vartus,
veikdamas rdi ir piktoli pasiprieinim. Siauras takelis, apaugs
dagiais ir balt bei raudon oleandr krmokniais, nuveda prie gel
tonai nudayto plyt namo. Netoliese, apaioj, nabda jra, nors jos
dar ir nematyti. Toli ir netiktai arti plyauja uvdros, i it stog
sau susikrusios bst. Dangus ydras, pastovus. Margarita supranta,
kodl moiut j vadino skliautu, nes ia jis toks. Ir kam reikjo bgti
i ito rojaus? K slepia itos vis jros vj gludintos sienos? Kodl
moiut nutar kraustytis iaur? Laikas visus klausimus atsakys.
Raktas spynoje girgteli du, tris, keturis kartus. Kiekvienas apsisu
kimas - likimo prisilietimas. Visi tyli i baims ir nuostabos. Durys
atsidaro - kambarius, rengtus gauti viesai, plsteli viesa, jau tiek
laiko umirta. Viskas nuiuv, persisunk drgme, pelsiais ir apj
voratinkliais. Skubs ingsneliai iduoda peles, jos bus siviepatavusios
pastogje ir palpse. Andrejus slepiasi u Eleonoros, Margarita - u
savo tvo. Vyras ir mona stkso vienas alia kito, kaip Naujojo Pasau
lio atradjai sveikinasi su kambariais ir kelia kepures prisiminimams.
, JO7
sirpin savo medioklmis. Jis pasilenks prie balt savo eskiz ssiu
vinio lap, isivyniojs daugiau nei imto spalvot pietuk rinkin,
kurio laikosi tarsi gyvybs. Taip ir nepaliov pieti. Tapo nekalbiu vai
ku, pasak kai kuri, per daug nekalbiu. Jam patinka susieti pieiniai.
Kas ino - gal viendien bus menininkas. Tiesa yra tokia, kad visi
neitarti odiai virsta spalvotomis figromis.
Jis pakelia vilgsn pairti panoram, paskui nudelbia pietu
kus nusivyls.
- Neutenka, - sako.
- Ko? - klausia Margarita.
- Spalv.
- Bet argi neturi tiek, kiek nori?
- Utat ne tiek, kiek nori jis, - Andrejus rodo horizont.
Margarita savo imintingajam karalaiiui nusiypso. Paskui tas pla
tusis horizontas primena, kad greit paiai su juo reiks turti reikal teks laikyti egzamin, kad patekt Dramos meno mokykl. Ateitis
priekyje vyniojasi kupina neinios, atvira kaip prieais plytinti jra.
Po keli dien atvaiuos ir Marta, jos kaip seserys. Ji stos biologij,
meil mediams suadino neisemiam smalsum gyvasties pradiai.
avisi viskuo: nuo tobulo saulgros sklyi isidstymo iki pairti
neivaizdi ros iedlapi, nuo voro audinio geometrijos iki marg
pieini ant sparneli, kuriais platak traukia jai besimeilinanius ir
atbaido grobuonis. J traukia visatoje galiojanti simetrija ir jos asime
trija, irgi esanti bei trikdanti, kuri galiausiai yra didesniosios tvarkos
dalis, ta, kaip visos paslaptys, visuomet prasprsta. Savo keistuoliko
nuotaikingumo ji nemet. Ir toliau kasdien skaito horoskopus, smal
sauja dalykais, kuri niekas neino. Vien i savo keistj koncepcij
sugebjo idstyti net per brandos egzamin - paaikino, kad karv gali
ulipti laiptais, bet nemoka nulipti. Komisija skambiai nusijuok, o
Marta vos nenustebo dl tokios gan neakademikos reakcijos.
PADKOS
DAvenia, Alessandro
Da454 Dalykai, kuri niekas neino : [romanas] / Alessandro DAvenia ; i ital kalbos
vert Ramun Vaskelait. - Vilnius : Alma littera, 2012. -320 p.
ISBN 978-609-01-0717-1
io romano autorius Alessandro DAvenia (Alesandras DAvenija) sav persona mintis ir
trokimus ino kaip niekas kitas - jis yra mokytojas i paaukimo ir dirba viename i Milano
licj. Simpatikasis romano ital ir lotyn kalb bei literatros mokytojas, gyvenantis knygo
mis ir ypa simyljs Odisj, laisv minut minantis dvirat ir stebintis mones bei vykius,
yra paties raytojo prototipas. Romane daug ir kit i Sicilijos kilusiam, Milane gyvenaniam
autoriui puikiai pastam veikj, {vairiose alyse pelns skaitytoj simpatijas debiutiniu ro
manu Balta kaip pienas, raudona kaip kraujas, Alessandro DAvenia pateikia antrj krin,
giliai ir ypa poetikai narpliojant toli grau ne tik mokyklinio amiaus jaunuoli problemas.
Tai dramatikas ir kartu labai romantikas pasakojimas apie sudtingus vaik ir tv, su
augusi moni tarpusavio santykius, ibandymus ir meil, kuri kartais gimsta ir i skausmo.
Tvo ijim i nam skaudiai igyvenanti paaugl Margarita ir tv meils nepains
Julijus puikiai supranta vienas kit ir vienas kitam jauia didel simpatij. Taiau netiktai j
draugyst ir bundantys jausmai susiduria su sudtingu ibandymu. Po io vykio visi knygos
personaai privals naujai vertinti savo gyvenim ir nueiti nelengv keli, kad susigrint ir
isaugot tai, kas jiems brangu.
UDK 821.131.1-31
Alessandro DAvenia
Margaritai ada
permain -
786090 107171
www.almalittera.lt