mUSKARNEBS

sigyti
draugu ir daryti
tak monms

UDK 331.104:316*6
Ka 449

I angl kalbos vert Jrat Starinskait

Redagavo Kstutis Starinskas

Dale Carnegie
How to make influence people. Bombay 1973

^ L II 1989
O Apipavidalinimas, leidykla "Credo Y1991
ISBN 5-89-942-587-3

Tarinys
PIRMA DALIS
pagrindiniai elgesio su monmis principai
1 skyrius Jei nori Ikopti med, neapeik bK9 avilio
2 skyrius Didioji elgesio su monms paslaptis
3 skyrius Su tuo, kuris sugeba taip elgtis,- visas pasaulis kuris
nesugeba - yra vienias
ANTRA DALIS
ei bdai tapti mgiamu mogum
1 skyrius Elkits taip ir bsite visur mielai sutiktas
2 skyrius Paprastas bdas padaryti ger pirm spfld
3 skyrius K daryti, kad nepatektumte bd
4 skyrius Paprastas bodas tapti geru paSnekovu
5 skyrius Kaip mones sudominti
6 skyrius Kaip padaryti, kad monms patiktumte H karto

5
5
11
18

29
29
36
40
45
51
53

TREIA DAUS
Dvylika bd paskatinti mones galvoti taip kaip j s
61
X skyrius Ginydamasis js negalite laimti
61
2 skyrius Kaip sigyjami prieai ir kaip to vengiama
65
3 skyrius Prisipainkite, jei esate neteisus
71
4 skyrius Tiesus kelias l mogaus prot
75
5 skyrius Sokrato paslaptis
81
6 skyrius Apsauginis votuvas, slopinantis nepasitenkinim
84
7 skyrius Kaip pasiekti bendradarbiavimo
87
8 skyrius ormul, kuri padaro stebuklus
91
9 skyrius Ko kiekvienas nori
93
10 skyrius Kreipinys, kuris visiems patinka
97
U skyrius Taip daro kinas. Taip daro radijas. Kodl nedarote js? 100
12 skyrius Kai niekas nepadeda, pabandykite ir tai
102
KETVIRTADALIS
Devyni bdai pakeisti mones j neeidiant ir nesukeliant pasipik
tinimo
1 skyrius Kaip pradti rodinti, kad mogus klydo
2 skyrius Kaip kritikuoti, neusitraukiant u tai neapykantos
3 skyrius Pirmiausia kalbkite apie savo klaidas

105
105
108
109

4 skyrius Niekam nepatinka, Jei kas sakinja

5 skyrius Leiskite kitam mogui isaugoti ger vard
6 skyrius Kaip paskatinti mones laimti
7 skyrius Pavadinkite un geru vardu
8 skyrius Sudarykite spd kad trkumus lengva paalinti
9 skyrius Elkits taip, kad mon&ms bt malonu daryti ta i,
ko jus ir tikits
PENKTADALIS
Laikai, kurie dav stebukling rezultat
ETADALIS
Septynios taisykls, kurios padarys js eimynini gyvenim
laimingesn
1 skyrius Kuris i galim bd palaidoti js santuok
yra greiiausias
2 skyrius Mylkite, bet leiskite gyventi
3 skyrius Elkits taip ir js patobulsite kaip tvarkaraiai Reno
4 skyrius Greitas bdas padaryti mog laimingu
5 skyrius Tai taip svarbu moterims
6 skyrius Jei norite bti laimingas, neatmeskite Sito
7 skyrius Nebkite nemokSa vedybiniame gyvenime

111
111
113
115
116
118

121

126
126
130
131
134
135
137
139

PIRMA DALIS
PAGRINDINIAI ELGESIO SU MONMIS PRINCIPAI
1 skyrius
Jei nori Ikopti med, neapeik bii avilio
1931 m. gegus mnes Niujorkas tapo sensacingos ir simintinos mo
gaus mediokite liudininku. Po keletos paiek savaii Kraulis "Du revol
veriai" - udikas Ir gangsteris, kuris beje nerk ir negr, - buvo varytas
spstus savo meilus bute Vest End aveniu.
imtas penkiasdSimt policinink ir sekli apsiaut jo slptuv paskuti
niame namo aukte. Prakirt stoge skyl, jie mgino iSrkinti Kraul, polici
nink udytoj, avarinmis dujomis. Po to ant aplinkini pastat buvo ukel
ta keletas kulkosvaidi, ir ilgiau kaip valand vienas i puikiausi gyvenam
j Niujorko kvartal aidjo nuo pistolet vi ir kulkosvaidi tratjimo.
Kraulis, pasislps u apverstos kds, nesiliaudamas aud policininkus.
DeSimt tkstani susijaudinusi moni stebjo m. Anksiau nieko
panagaus Niujorko gatvse nebuvo nutik.
Kai Kraul sugavo, policijos komisaras Malrunis pareik, kad dviem re
volveriais apsiginklavs galvaudys buvo vienas i pavojingiausi nusikaltli,
kada nors siautjusi Niujorke. HJis nuudys", pasak komisaras, nn
nemirkteljs".
O kaip Krau&s "Du revolveriai vertino pats save? Tai gerai inoma, nes
kol policininkai aud i jo but, jis ra laik, adresuot T am , kam tai r
ps*. Kaip jis ra, kraujas, tekantis i jo aizd, paliko tamsiai raudon pd
sak ant popieriaus. Savo laike Kraulis para: T o mano varku plaka pa
vargusi, bet velni irdis, kuri nieko nenuskriaus".
Siek tiek anksiau Kraulis buvo nuvyks pasimatym umiesio kelyje |
Long Ailend. ia prie pastatytos mainos prijo policininkas ir pasak: "Pa
rodykite savo teises".
Nepasaks n odio, Kraulis isitrauk revolver ir nukov policinink pi
stoleto vi serija, kai mirtantis karininkas parkrito, Kraulis ioko i auto
mobilio, suiupo karininko revolver ir paleido dar vien kulk paslik kn.
Ir tai tas mogudys pasak: "Po mano varku plaka pavargusi, bet velni ir
dis, kuri nieko nenuskriaus".
Kraulis buvo nuteistas mirti elektros kdje. Kai j atye nuosprendio
vykdymo viet Sing Singe, manote, jis pasak: "tai k a gavau u moni
udym"? Ne, jis pasak: "tai k a gavau u tai, kad gyniausi".
Kas domiausia ioje istorijoje - Kraulis "Du revolveriai" dl nieko savs
nekaltino. Gal tai retas nusikaltli poiris? Jei taip manote, paklausykite
tai ko.

"Geriausius savo gyvenimo metus a atidaviau monms, suteikdamas

jiems viesaus diaugsmo, paddamas gerai praleisti laik, ir viskas, k u tai
gavau, - tai (eidimas ir mediojamo mogaus egzistencija".
Taip pasak Al Kapoo, kadaise buvs didiausias Amerikos visuomens
prieas, baisiausias tarp gangsteri lyderi, kada nors audiusi ikagoje.
Kapon dl nieko savs nesmerk. Jis i tikrj vertino save kaip visuomens
geradari, kiln ir nesuprast.
Taip pat elgsi ir Vokietis ulcas, vliau uvs nuo gangsteri kulk Nevarke.
Vokietis ulcas, vienas i ymiausi Niujorko gangsteri - idavik, duo
damas interviu laikraio korespdentui, pasak, kad jis buvo visuomens ge
radaris. Ir jis tuo tikjo.
iuo klausimu pasikeiiau keletu domi laik su Verdenu Lozu i Sing
Singo, ir jis pareik, kad "tik keletas Sing Singo nusikaltli vertino save
kaip blogus mones. Jie tokie pat mons kaip a ir js. Todl jie savaip ai
kina ir teisina savo poelgius. Jie gali pakomentuoti jums, kodl jie turjo i
lauti seif arba paspausti gaiduk. Dauguma j, argumentuodami ir visk
supainiodami arba logikai samprotaudami, stengiasi pateisinti savo antivisuomenikus veiksmus, ir patys tuo tikdatni, palaipsniui prieina prie teigi
nio, kad j visai n nereikjo sodinti kaljim".
Jei Al Kapon, Kraulis "Du revolveriai", Vokietis ulcas - ie pal mo
ns - net atsidr u grot niekuo nekaltino savs, tai k jau kalbti apie
mones, su kuriais js bendraujate?
^ Velionis Donas Vanameikeris yra prisipains: "Prie trisdeimt met a
suinojau, kad bartis yra kvaila. Pirmiausia reikia pasirpinti, kad pats veik
iau savo ribotum, nesigraudamas dl to, kad Dievas nenorjo visiems vie
nodai paskirstyti proto dovan".
Vanameikeris pasimok anksti, a tredal amiaus turjau eiti apgraibo
mis per sen pasaul, kol pradjo aikti, kad devyniasdeimt devyniais at
vejais i imto n vienas mogus nesmerkia savs, nors ir koks jis netesus b
t. [Kritika yra beprasmika, nes paprastai veria mog gintis, pasiteisinti.
Kritika pavojinga, nes eidia kiekvieno branginam ididum, ugauna jo
reikmingumo jausm ir sukelia pasipiktinim^j
Vokiei armijoje kareiviui nebdavo leidiama paduoti skund ar kriti
kuoti ikart pp incidento. Pirmiausia jis turdavo isimiegoti ir atvsti. Jei jis
paduodavo skund tuoj pat, bdavo baudiamas. I ties ir civiliniame gyve
nime turt bti panaus statymas verklenantiems tvams, burbeklms
monoms ir barantiem s virininkams, taip pat visai puoktei biauri
kiiautlnink.
Piktos kritikos beprasmikumo pavyzdi rasite tkstaniuose istorijos
puslapi. Paimkime, pavyzdiui, kad ir ymj kivir tarp Teodoro Ruzvel
to ir prezidento Tafto, gin, kuris suskald Respublikon partij, leido Bal
tuosius Rmus engti Vudrui Vilsonui, ra ryk puslap Antrj Paau -

lin kar, pakeisdamas istorijos eig. Trumpai apvelkime faktus. Teodoras

Ruzveltas, apleisdamas Baltuosius Rmus 1903 m., paliko prezidentu Taft
ir ivyko i Afrik medioti lit. Sugrs jis tiesiog pratrko: apkaltino Taft
konservatizmu, stengsi ikelti savo kandidatr treiai kadencijai, sukr
Buli ir Briedi partij bei suskald respublikonus. Po to vykusiuose rinki
muose Viljamas Hovardas Taftas ir Respublikon partija telaimjo tik dvie
jose valstijose: Utoje ir Vennonte. Tai buvo pats iauriausias pralaimjimas,
kok tik buvo kada nors patyrusi senoji partija. Teodoras Ruzveltas kaltino
Taft, o ar prezidentas Taftas kaltino pats save? inoma, ne. Su aferomis
akyse Taftas pasak: "AS nesivaizduoju, kaip biau galjs pasielgti kitaip,
negu pasielgiau".
Kas &a kaltas? Ruzveltas ar Taftas? Atvirai pasakius, a neinau ir inoti
nenoriu. AS tik norjau parodyti* kad Teodoro Ruzvelto kritika netikino
Tafto - Sis jautsi ess teisus. Ji tik privert Taft teisintis ir kartoti su ataro
mis akyse: "AS nesivaizduoju, kaip biau galjs pasielgti kitaip, negu
pasielgiau".
Arba prisiminkime skandal dl "Teapot Dome" naftos. Prisimena le j?
Kelet met apie tai su pasipiktinimu skelb laikraiai. Tai sukrt nacij!
Kiek mons prisimena, niekada anksiau Amerikos visuomeniniame gyve
nime nra buv nieko panaSaus. tai to skandalo faktai. Hardingo kabineto
vidaus reikal ministrui Albertui Folui buvo patikta valstybini naftos atsar
g Eik Hile ir "Teapot Dome* nuoma. ias atsargas ateityje buvo numatyta
panaudoti kariniam jr laivynui. Manote, kad ministras sureng konkuren
cines varytines? Ne. Jis paprasiausiai teik pelning kontrakt tiesiog savo
draugui Edvardui L.Doheniui. O k gi padar Dohenis? Jis dav ministrui
Folui, kaip jis velniai pavadino, imto tkstani doleri "paskol". Tada
ministras Fotas savavalikai pasiunt Jungtini Valstij jr pstininkus t
rajoo, kad ivaikyt konkurentus, kuri griniuose, esaniuose kaimynys
tje, siurb naft i Eik Hilo rezerv. ie konkurentai, ginklu iSvaryti i savo
emi, puol teism ir kilo "Teapot Dome" skandalas, atsijs imt milijo
n doleri. Visa tai buvo taip bjauru, kad sukl pasilyktjim visai nacijai,
Hardingo administracija buvo nuversta, Respublikon partijai grs lugi
mas, o Albertas B.Folas buvo patupdytas u grot.
Fotas buvo grietai nubaustas, nubaustas kaip retas kuris i visuomens
veikj. Ar jis gailjosi? Niekuomet! Po met Herbertas Huveris savo vieo
je kalboje leido suprasti, kad dl prezidento Hardingo mirties buvo kalti dva
siniai rpesiai ir draugo idavyst. Igirdusi tai ponia Fol paoko nuo kds,
verkdama grmojo ir auk: "K! Folas idav Harding? Ne! Mano vyras
niekuomet nieko neidav. Net itas namas, pilnas aukso, nepriverst mano
w ro paneigti blogai. Tai j idav ir leido bti pjudomam ir kryiuojamam".
|JP>taijuim mogikoji prigimtis - neteisusis suvers kalt kam tik nori, tik ne
sau. Visi mes tokie. Todl rengdrmlesi rytoj k nors kritikuoti, prisiminkime
Al Kapon, Kraul "Du revolverius" ir Albert Fot. sismoninkime, kad kri-

tifca - kaip naminiai balandiai. Jie visada grta namo. sismoninkime, kad
asmuo, kur mes ruoiams taisyti arba smerkti, tikriausiai pateisins save ir
atsakydamas pasmerks mus arba, kaip mandagusis Taftas, pasakys: "A ne
sivaizduoju, kaip biau galjs pasielgti kitaip, negu pasielgiau#
1865 m. balandio 15 d., sekmadieni, mirtantis Abraomas Linkolnas gu
ljo maame miegamajame pigiai nuomojamame name, esaniame kitoje
gatvs pusje, tiesiai prieais Fordo teatr, kur Butas ov j. Ilgas Linkolno
knas guljo striai dubusios lovos, kuri jam buvo per trumpa. Vir lovos
kabojo pigi ymaus Rouzo Bonerio paveikslo "Graus arklys" reprodukcija*
ir dujin lempa skleid gelton mirksini vies.
Prie mirtanio Linkolno karo ministras Stentonas pasak: "ia guli pats
nepriekaitingiausias vadovas, kok teino monijos istorija".
Kokia skmingo Linkolno bendravimo u monmis paslaptis? A deimt
met studijavau Abraomo Linkolno gyvenim ir paskyriau itisus trejus me
tus knygos, pavadintos "Neinomasis Linkolnas", raymui ir redagavimui. Ti
kiuosi, kad i Linkolno asmenybs ir eimos gyvenimo studij paraiau taip
detaliai ir isamiai, kaip tik manoma tai padaryti mirtingajam. Speciali
studij a paskyriau Linkolno elgesio su monmis metodams. Ar jis k nors
kritikuodavo? O taip. Bdamas jaunas, Pidin Grik Voljuje Indianos val
stijoje jis ne tik kritikuodavo, bet ir raydavo laikus ir poemas, ijuokianius
mones, ir mt tuos laikus umiesio keliuose (buvo tikras, kad juos ten su
ras). Vienas i toki laik sukl pykt, liepsnojus vis gyvenim.
Net tada, kai Linkolnas pasivent teisininko profesijai Springfilde, Ilino
jaus valstijoje, jis puldinjo savo oponentus atvirais laikais, spausdinamais
laikraiuose. Bet vien kart tai baigsi smyiu.
1842 m. ruden Linkolnas ijuok tuiagarb ir petuk politik air
Deims ilds - apra j anoniminio laiko formos paskvilyje, atspausdinta
me "Springfield Journal". Miestas keipo juokais. ildsas, jautrus ir ididus,
uvir pykiu. Jis suinojo, kas para laik, oko ant arklio, nujojo pas Linkoln ir ikviet j dvikov. Linkolnas nenorjo kautis. Jis buvo nusistats
prie dvikovas, bet negaljo isisukti, neprarasdamas garbs. Unkolnui leido
pasirinkti ginklus. Kadangi jis turjo ilgas rankas ir buvo gavs kovos su kar
dais pamok kaip Vest Pointo absolventas, tai pasirinko plaiuosius kavale
rijos kardus ir paskirt dien susitiko su ildsu ant smlto Misisips kranto,
pasiruo mirtinoms kautynms. Bet paskutin minut pikio j sekundantai
ir sustabd dvikov. Tai buvo bene pats nemaloniausias incidentas Linkolno
gyvenime, davs nekainojam elgesio su monmis pamok. Jis daugiau nie
kada nera eidiani laik. Daugiau niekada nieko neijuok. Ir nuo to
laiko niekada nieko u niek nekritikavo.
Pilietinio karo metu Linkolnas vien po kito skyr naujus generolus vado
vauti Patomako armijai, ir kiekvienas i j - Maklelanas, Popas, Bumsaidas,
Hukeris, Midas - tragikai sukfysdavo, versdami susinervinus Linkoln vaik
ioti i kampo kamp: Pus nacijos nirusi smerk tuos nekompetentingus

generolus, o Linkoinas "be pykio kam nos, gerairdikas visiems1 isaugojo

ramyb^ Vienos i mgstamiausi jo posaki buvo: "Neteisk ir nebsi tcisamas".
Kai misis Linkoln ar kiti piktai atsiliepdavo apie Piet mooes, Linkoinas
sakydavo: "Nekritiku okite j, jie yra tokie, kokie btume ir mes, patek pa
namas aplinkybes".
Linkoinas, kaip Joks kitas mogus, turjo prog kritikuoti kitus.
tai dar viena iliustracija.
Getisburgo mis tssi tris pirmsias 1863 m. tiepos mnesio dienas. Lie
pos ketvirtosios nakt audros debesiui prapliupus Kiltimi, Li pradjo trauktis
| pietus* Su savo nugalta armija pasieks Patomak, jis atsidr tarp itvinu
sios neveikiamos ups ir nugaljusios Jungtins armijos. Li buvo spstuose.
Jis neatjo isigelbti. Linkoinas mat tai. Tai buvo auksin Dievo sista ga
limyb susidoroti su Li armija ir tuoj baigti kar. Kupinas dideli vili, Linkolnas pasil Midui neaukti karo tarybos, o nedelsiant pulti LL Linkoinas
telegrafu dav nurodymus ir pasiunt spedal kurjer pas Mid, liepdamas
nedelsiant veikti.
O k gi padar generolas Midas? Jis pasielg visikai atvirk&ai, negu jam
buvo sakoma. Prieingai Linkolno nurodymams, jis suauk karo taryb. Jis
dels. Jis vilkino. Jis telegrafu siunt visokiausius pasiteisinimus. Jis praleido
prog pulti Li. Galiausiai vanduo nuseko ir Li su savo pajgomis pabgo u
Patomak
Linkoinas buvo siuts. "K tai reikia?", - auk Linkoinas savo snui Ro
bertui. "Didysis Dieve? K tai reikia? Mes jau beveik turjome juos, tereik
jo itiesti rankas ir jie bt buv ms. A nei odiais, nei veiksmais nega
ljau priversti ms armij pajudti i vietos. Tokiomis aplinkybmis beveik
kiekvienas generolas bt galjs nugalti LL Jei a bfiau buvs ten, a pats
biau jj suiups".
Baisiai nusivyls Linkoinas sdo rayti laik Midui. Prisiminkime, kad
iuo gyvenimo laikotarpiu jis buvo ypa konservatyvus ir nuosaikiai parinkda
vo odius. Todl is laikas, paraytas Linkolno 1863 m., buvo tarsi r stau
sis priekaitas.
"Mano brangusis generole,
A manau, kad js suvokiate neskms dl LI pabgimo mast. Jis jau bu
vo beveik ms. Ir jei btume privert j pasirayti sutarti, turdami ankstes
nius ms laimjimus, btume ubaig kar. O dabar karas usits neinia
kiek. Jei palankiomis aplinkybmis nesugebjote atakuoti U praeit pirma
dien ar galsite tai padaryti pietiniame ups krante daugiausia su dviem
tredaliais js inioje esanttos armijos? Tai nepagrstos viltys ir nesitikiu,
kad dabar galite k nors daugiau nuveikti Js auksin proga praleista, ir a
be galo dl to sielvartauju".

Kaip js manote, k padar Midas perskaits laik? Midas niekada

nemat io laiko, nes Linkolnas niekada jo neisiunt. Jis buvo rastas tarp
Linkolno popieri po jo mirties.
Mano prielaida, tai, inoma, tik prielaida, kad paras laik Linkolnas
pairjo per lang ir pasak pats sau: "Minutl. Galbt man nereikjo taip
skubti. Lengva man ia sdti Baltj Rm ramybje ir nurodinti, kad
Midas atakuot. Bet jei a biau buvs Getisburge, jei bdau mats tiek
kraujo, kiek per pastarj savait mat Midas, jei mano ausyse skambt
sueistj dejons ir riksmai, galbt ir aS taip pat bftau neskubjs pulti Ir
jei dar biau turjs drov Mido charakter, galbt bSau pasielgs taip,
kaip pasielg jis. iaip ar taip dabar auktai po piet. Jei a nusisfiau it
laik - ilieiau jausmus, bet tai verst Mid pasiteisinti. Verst pasmerkti
mane. Sukelt sunkumo jausm, sumaint jo, kaip vado, sugebjimus ir
galbt priverst ji ieiti i armijos".
Taigi, kaip jau esu saks, Linkolnas atidjo laik, nes i karios patirties
inojo, kad grieta kritika ir priekaitai paprastai bna bergdi.
Teodoras Ruzveltas pasak, kad jis, kaip prezidentas, susidrs su kokia
nors painia problema, atsigrdavo atgal, pairdavo didel Linkolno
portret, kabant vir jo stalo Baltuosiuose Rmuose, ir paklausdavo savs:
"O k mano vietoje daryt Linkolnas? Kaip jis sprst i problem?"
Kit kart prie duodami kam nors pylos, isitraukime i kiens penki
doleri banknot, pairkime Linkolno portret ir paklauskime: "Kaip
Linkolnas sprst i problem, jei su ja susidurt?"
Ar turite pastam, kuriuos nortumte keisti, reguliuoti, tobulinti?
Gerai! Tai puiku! A u tai. Bet kodl nepradjus nuo savs? Nuo grynai
egoistinio poirio. Tai bt daug naudingiau, negu stengtis pataisyti kitus, ir
ymiai maiau pavojinga.
"Kai uverda mogaus vidin kova", pasak Brauningas, 'jis yra io to ver
tas*. Savs tobulinimas tikriausiai utrukt nuo dabar iki Kald. Tada js
galtumte gerai paisti per ventes ir paskirti naujuosius metus kit moni
reguliavimui ir kritikavimui.
Bet pirmiausia patobulinkite save.
"Nesirpink sniegu ant kaimyno stogo", sak Konfucijus, "kai tavo paties
slenkstis nenuvalytas.
Kai a buvau jaunas ir labai stengiausi padaryti monms spd, paraiau
kvail laik Riardui Hardingui Deivisui, gana inomam Amerikos literatui
Beje, ruodamasis rayti, paskaiiau apie autori straipsn urnale ir
papraiau Deiviso papasakoti man apie savo darbo metodus. Be to, prie
kelet savaii a buvau gavs kakieno laik su tokia pastaba pabaigoje:
"Diktuota, bet neperskaityta". Man tai padar spd. A pajutau, kad rayto
jas privalo bti labai uimtas ir reikmingas. A nebuvau labai usims, bet
trokau padaryti spd Riardui Hardingui Deivisui, todl savo laik irgi pa
baigiau odiais: "Diktuota, bet neperskaityta".

10

Jis neatsak laik. Jis tiesiog grino j su tokia keverzone apaioje:

"Jos neisiaukljs kaip reta. Suprantama, a pasielgiau nekorektikai ir gal
bt nusipelniau, kad jis pasmerkt. Bet bdamas tik mogus, a sieidiau.
A taip labai sieidiau, kad po deimties met, kai perskaiiau apie Riardo
Hardingo Deiviso mirt, vienintel mintis atjo J galv - gda net pagalvoti tai, kad jis eid mane.
Jei nortumte rytoj sukelti kam nors apmaud, kuris graut itisus deimtmetius ir ilikt iki pat mirties, leiskite sau ^meigti kritikos geluon, tegul
ir motyvuot.
Bendraudami sumonmis prisiminkime, kad bendraujame ne tiek su lo
gikomis, kiek su e noringomis btybn^pinomis^
nusistatymo
ir valdomomis ididumabei tuStybs.
O kritika yra pavojinga kibirktis - kibirktis, galinti sukelti ididumo para
ko sandlio sprogim, kuris kartais priartina mirt. Pavyzdiui, generol Leo
nard Vud sukritikavo ir neleido vesti armijos Pranczij. Galimas daiktas,
kad itas smgis jo ididumuksu trumpino jam gyvenim.
Dl kardos kritikos jautrus Tomas Hardis, vienas i puikiausi romanis
t angl literatros istorijoje, visiems laikams nustojo ras proz. Kritika pa
stmjo angl poet Tom aterton saviudyb.
Benjaminas Franklinas, nepasiymjs taktu jaunystje, tapo toks diplo
matikas, toks iradingas elgdamasis su monmis, kad buvo paskirtas Ame
rikos ambasadoriumi Pranczijoje. Kur jo skms paslaptis? "A niekuomet
nekalbu blogai apie jok mog", pasak jis, "ir sakau apie kiekvien visk, k
tik inau gero".
Kiekvienas kvailys gali kritikuoti, smerkti ir reikti nepasitenkinim - dau
guma kvaili taip ir daro.
j
O norint suprasti ir pateisinti - reikia charakterio ir savikontrols.
"Didis mogus parodo savo didyb", pasak Karlilis, "tuo, kaip jis elgiasi
su maais monmis".
Vietoj to, kad smerktume, pasistenkime suprasti mones. Pasistenkime
suvokti, kodl jie elgiasi btent taip. Tai kur kas naudingiau ir domiau negu
kritikuoti. Tai sukelia uuojaut, tolerancij ir gerum. Visk suprasti - rei
kia visk atleisti.
____
Kaip pasak daktaras Donsonas: r Ne t pats Dievas neteisia mogaus iki
jo dien galo".
^
Kodl turtume teisti mes su jumis? }
2 skyrius
Didioji elgesio su monmis paslaptis
iame pasaulyje tra vienas bdas priversti mog pasielgti taip, kaip no
rite. Ar kada nors pagalvojote apie tai? Taip, tik vienas bdas - tai priversti
kit mog to panorti.

11

sidmkite, kito bdo nra.

inoma, rm on revolver galite priversti mog "panorti" atiduoti
jums laikrod. Galite priversti tarnautoj paklusti tol, kol stebite j grasinda
mas atleisti. Galite priversti vaik padaryti tai, ko norite, diru ar barimu. Bet
ie grubs metodai duoda visikai nepageidautin rezultat.
Vienintelis bdas, kuriuo galiu tikinti jus, kad k nors padarytumte, duoti tai, ko norite js.
Ko gi js norite?
Garsusis daktaras Zigmundas Froidas i Vienos, vienas S ymiausi dvi
deimtojo amiaus psicholog, sako, kad viskas, k mes darome, turi du motyvus: seksualmio potraukio ir noro bti didiu.
Profesorius Donas l5juj&,"pvalgusias Amerikos filosofas, tai suformu
lavo Siek tiek kitaip. Daktaras Djujis sako, kad esminis mogaus prigimties
potraukis yra "trokimas bti reikSmingu". Prisiminkite i fraz: "trokimas
bti reikSmingu". Tai labai svarbu.
Ko js norite? Ne tiek daug. Bet to keleto siekiam dalyk geidiate ne
paprastai atkakliai. Paprastai kiekvienas suaugs mogus nori:
T 1. Sveikatos ir saugumo.
2. Maisto.
3. Miego.
4. Pinig ir daikt, kuri galima nusipirkti.
5. Utikrintos ateities.

6. Seksualinio pasitenkinimo.
7. Gerovs savo vaikams.
48. Jaustis reikSmingu.
Beveik visi ie norai yra patenkinami - visi, iSskyrus vien. Yra vienas geis
mas, beveik toks pat stiprus ir btinas, kaip noras valgyti ar miegoti, kuris re
tai patenkinamas. Tai geismas, kur Froidas vadina "troSkimu bud didiu", o
Djujis - "troSkimu bti reikSmingu".
Kart Linkolnas pradjo laik odiais: "Visiems patinka komplimentai".
Viljamas Deimsas pasak: "Svarbiausias mogaus prigimties principas yra
geismas bti vertintam". Atkreipkite dmes, jis pasak ne "noras", "sieki
mas" ar "troSkimas". Jis pasak "geismas bti vertintam".
/^froS kim as pasijusti reikSmingu yra vienas svarbiausi bruo, skiriani
m ones nuo gyvuli. tai pavyzdys. Kai bdamas vaikas aS gyvenau kaime,
Misrio valstijoje, mano tvas augino diu rok *dersi veisls kiaules ir gryna
veislius baltasnukius galvijus. Mes eksponuodavome savo kiaules ir galvijus
kaimo mugje ir galvij parodose visuose Viduriniuose Vakaruose. Labai
danai mums pasisekdavo laimti pirmuosius prizus. Mano tvas prisegdavo
prizus ant balto muslino paklods, kuri iimdavo, kai pas mus ateidavo
draug ar lankytoj. Kai demonstruodavome prizus, jis laikydavo vien ilgos
paklods gal, o a kit.

12

Kiaulms nerfipjo prizai, kuriuos jos laimdavo. O tvui rpjo. ie pri

zai leido jam pasijusti reikmingu.
Jei ms protviai nebt trok pasijusti reikmingais, civilizacija neb
t buvusi manoma. Be io trokimo mes btume panas [ gyvulius.
Kaip tik trokimas pasijusti reikmingu paskatino neisilavinus, vargo pri
spaust bakaljos parduotuvs klerk istudijuoti kelet teiss knyg, susi
rast nam lamto prikitoje statinje, nusipirktoje u 50 cent. Js tikriauiai girdjote apie bakaljos klerk. Jo pavard Linkolnas.
Trokimas pasijusti reikmingu paskatino Dikens parayti jo nemirtin
gus romanus. Sfc trokimas pastmjo ser Christofer Ren sukurti savo ak
men simfonijas. is trokimas privert Rokfeler sukaupti milijonus, kuri
jis niekada nebt galjs ileisti. itas pats trokimas privert turtingiausi
js miesto 2ii)og pastatyti nam daug kart didesn, negu reikia jam
padam.
is trokimas veria jus rengtis pagal paskutin mad, vainti naujausio
modelio automobiliu ir kalbti apie tai, kokie nuostabs js vaikai.
Btent is trokimas sugundo daugyb berniuk tapti gangsteriais ir ban
ditais. "Bet k us jaunas i dien nusikaltlis", sako vyresnysis Niujorko po
licijos komisaras E.P.Malrunis, "pasinrs save. Pirmas jo reikalavimas po
areto - duoti iaujausi laikrai, kurie padaro i jo heroj. Nemaloni per
spektyva "nutpti" elektros kd atrodo tolima, o kol kas jis gali diaugtis savo nuotrauka^&spausdinta alia Beib Rut, La Gvardijos, Einteino, Linbergo, Toskanini^ ar Ruzvelto portret".
Pasakykite^kaip js pasijunttereikmingas, ir a pasakysiu,Jcas js esate.
Tafi5ulemia7?Ts cftarakter. Tai reikmingiausjasyds Bru^as. Pavyzdiui,
Donas Rokfeleris pasijunta reikmingas, duodamas pinig ligonins staty
bai Pekine, Jonijoje, rpindamasis vargais, kuri jis niekada nemat ir ne
matys. O tai Dilinderis pasijuto reikmingas, bdamas banditas, pldamas
bankus ir udydamas. Kai Federalinio tyrimo biuro agentai mediojo j jis
puol kininko nam Minesotos valstijoje ir pasak: "A esu Dilinderis!
Jis didiavos^ tuo, kad buvo didiausias visuomens prieas. "A nesiruoiu
daryti jums liteko blogo, bet a esu Dilinderis!", kartojo jis.
inoma, tarp Rokfelerio ir Dilinderio buvo vienas esminis skirtumas - tai
bdas, padjs jiems pasijusti reikmingais.
Istorijoje mirgte mirga juokingiausi pavyzdi, kaip yms mons
stengsi pasijusti reikmingais. Net Dordas Vaingtonas norjo bti vadi
namas "Jo Didenyb Jungtini Valstij prezidentas". Kolumbas pra
tituluoti j "Okeano admirolas ir Indijos vicekaralius". Jekaterina Didioji at
sisakydavo atplti laikus, kurie nebuvo adresuoti "Jos Imperatorikajai Di
denybei", otmisis Linkoln, bdama Baltj Rm eimininke, lyg tigr puol
misis Grant, aukdama: "Kaip js drstate atsissti mano akivaizdoje, kol a
jums nepasiliau!

13

Ms milijonieriai finansikai parm admirolo Birdo ekspedicij An

tarktid) suprasdami, kad ledkalni grandinis bus pavadintos j vardais. O
Viktoras Hugo troko nei daugiau, nei maiau, kad jo garbei bt pakeistas
Paryiaus pavadinimas. Net ekspyras, garsiausias i garsiausi, stengsi i
garsinti savo vard, parpindamas savo Seimai herb.
mons kartais netgi apsimeta invalidais, stengdamiesi, kad juos ujaus
t, jais domtsi ir tokiu bdu pasijust reikmingi.
Pavyzdiui paimkime misis Makinl. Ji jautsi reikminga, versdama savo
vyr, Jungtini Valstij prezident, umirti svarbius valstybinius reikalus ir
itisomis valandomis rymoti prie jos lovos. Prezidentas turdavo j apkabinti
ir raminti, kol umigs. Ji patenkino savo kankinant dmesio trokim, reika
laudama, kad jis bt alia, kartu, kol jai tais dant. O kart ji sukl scen,
kai vyras jo susitikti su Donu Hijum ir turjo palikti pas dantist j vien.
Meri Roberts Reinkart kart papasakojo man, jog linksma, energinga
mergina tapo net invalide, kad pasijust reikminga. "Vien dien", pasak
man misis Reinkart, "metams bgant ita moteris buvo priversta pripainti,
kad niekada neiteks. Taip ir bgo vienatvs metai.
Ji atsigul lov, ir sena motina slaug j deimt met, laipiodama su pa
dklais trei aukt ir atgal Bet vien dien motina atgul it numir. Ke
let savaii invalid kamavosi, o paskui atsikl, apsireng ir vl pradjo
normal gyvenim".
Kai kurie autoriai teigia, jog mons gali netgi ieiti i proto, kad bepro
tikai klieddami pasijust reikmingi, kadangi tai jiems buvo nepasiekiama
realiame gyvenime. Jungtini Valstij ligoninse yra daugiau pacient, ser
gani psichinmis ligomis, negu visomis kitomis kartu pamus. Jeigu jums
daugiau kaip penkiolika met ir js gyvenate Niujorko valstijoje, visai tik
tina, kad vienu atveju i dvideimties js per artimiausius septynerius metus
pateksite psichiatrin ligonin.
Kokios beprotysts prieastys?
Niekas negali atsakyti tok sudting klausim. Bet inoma, kad kai ku
rios ligos, tokios kaip sifilis, paeidia, ardo smegen lsteles ir baigiasi be
protybe. Apie pus psichini lig gali bti paaikintas tokiomis fizinmis
prieastimis, kaip smegen sueidimas, alkoholis, toksins mediagos. O kitai
pusei - ir tai vis baisiausia - kitai pusei moni, kurie iprotjo, smegenys vi
sikai nepaeistos: pomirtini ekspertizi metu stipriausiais mikroskopais i
studijavus smegen audinius, paaikja, kad j smegenys tokios pat sveikos,
kaip ms vis.
Kodl gi tie mons iprotjo?
Neseniai a udaviau klausim vienos i stambiausi ms psichiatrini
ligonini vyriausiajam psichiatrui. Gydytojas, pelns didiausi lov ir apdo
vanojim u psichini susirgim tyrinjimus, man atvirai pasak, kad jis ne
ino, kodl mons iprotja. Niekas tikrai neino. Taiau dauguma moni,

14

kurie ifiprotja, pasijunta reikmingi, o btent to jie negaljo pasiekti realia

me pasaulyje.
A i turjau vien pacient, kurios vedybinis gyvenimas susikk*t tragikai.
JI norjo meils, seksualinio pasitenkinimo, vaiko ir visuomeninio prestio,
bet gyvenimas sugriov visas jos viltis. Vyras nemyljo jos. Jis nenorjo su ja
net valgyti ir vert patiekti jam maist jo kambaryje kitame aukte. Ji netu
rjo vaik nei socialins padties. Ji iprotjo ir savo vaizdiniuose isiskyr su
vyru bei susigrino mergautin pavard. Dabar ji sitikinusi, kad itekjo u
angl aristokrato ir reikalauja, kad j vadint Ledi Smit.
Tiesa, dar ji vaizduoja, kad kasnakt pagimdo po vaik. Kiekvien kart,
kai ai j pasikvieiu, ji sako: "Daktare, inakt man gim kdikis.
Tragika? Galbt. Bet jos gydytojas man pasak: "Jei aS galiau itiesti
rank ir grinti jai sveik prot, aS nedaryfiau to. Dabar ji daug laiminges
n".
Dauguma beproi laimingesni u mus. Jie diaugiasi savo beprotyste. Jie
isprend savo problemas. Jie gali irayti jums milijono doleri ek ar duoti
rekomendacin laik Donui Kenediui. Pai susikurtame svajoni pasau
lyje jie pajuto reikmingum, kurio taip labai troko.
_
Jei kai kurie mons taip trokta pasijusti reikmingi, kad tiesiog eina dl
to i proto, tai'sivaizduokite, koki nuostabi rezultat galime pasiekti nuo
irdiai vertindami it beprotik j troSkim.
-Kiek maufeoma i istorijos, tebuvo du mons, gav kasmetin milijono
doleri alg: Valteris Krisleris ir arlzas vebas.
Kodl Andriu Karnegis mokjo vebui kasmet po milijon doleri arba
daugiau kaip iris tkstanius doleri kasdien? Kodl? Gal todl, kad vebas
buvo genijus? Ne. Gal todl, kad apie plieno lydym jis iman daugiau u ki
tus? Nesmon. arlzas vebas pats man sak, kad daugelis jo darbuotoj
apie plieno lydym imano daugiau u j.
vebas pasak, kad toki didel alg jam moka u jo sugebjim elgtis su
monmis. AS paklausiau, kaip jis tai daro. tai kaip jis pats suformulavo i
nuostat odiais, kuriuos reikt aminti bronzoje ir ikabinti kiekvienuose
namuose, kiekvienoje mokykloje, parduotuvse ir staigose, kuriuos kiekvie
nas vaikas turt iSmokti mintinai, uuot gais laik, kaldamas lotynik
veiksmaodi asmenuotes arba stengsis siminti metin krituli kiek Brazi
lijoje, odiais, kurie pakeist js gyvenim, jei lik vadovautums jaisj^Vertingiausia savo ypatybe laikau sugebjim sukelti moni entuziazm, pasak vebas, - ir manau, kad bdas, padedantis suadinti visa, kas moguje
geriausia, - tai jo vertinimas ir paskatinimas^
[Niekas taip nepaeidia mogaus savimeils, kaip kritika i viraus. A
niekuomet nieko nekritikuoju. AS tikiu mogaus noru dirbti. Man rpi mo
g pagirti, o neiekoujo klaid. Kai man kas patinka, a nuoirdiai pritariu
ir nesigailiu pagyrim*/)

15

Taip daro vebas. O k daro eilinis mogus? Jis elgtasi prieingai Jei jam
kas nepatinka - jis sukelia audr, o jei patinka - tyli.
"Neirint plaft mano rySu ir paini su daugeliu {ymi viso pasaulio
moni", - pareik vebas,
vargiai raiau mog, kuris nepriklausomai
nuo jo uimamos padties, s t e n g t dirbti geriau ir bti giriamas, o ne kri
tik u o ja m a ^
Tai, k jis atvirai pasak, buvo viena B pagrindini fenomenalios Andriu
K arnero skms prieasi. Kamegbs gyr savo bendradarbius tiek vieai,
tiek ir prie keturi aki.
Kamegis norjo pagirti savo asistentus net bdamas mirs. Jis pasira to
ki epitafij: "ia ilsisi mogus, inojs kaip vadovauti monms, protinges
niems u save".
Sugebjimas nuoirdiai [vertinti mones buvo viena i Rokfelerio kaip
vadovo skms paslapi. Pavyzdiui, kai vienas i jo partneri Edvardas
Bed fordas smarkiai suklydo, pirkdamas nekilnojamj turt Piet Amerikoje
ir prarasdamas milijon firmos doleri, Donas Rokfeleris galjo visikai pa
grstai kritikuoti, bet jis inojo, kad Bedfordas padar visk, k galjo, ir be
kylantis incidentas buvo nuslopintas. O kai Rokfeleriui pasitaik proga pagir
ti Bedford, sugebjus igelbti eiasdeimt procent investuot pinig, jis
nuoirdiai j pasveikino: "Tai puiku, - pasak Rokfeleris, - mums dar nieka
da nra pavyk taip lengvai isisukti.
Zjgfeldas, pats impozantikiausias i vis Brodvjaus intrepreneri, peln
reputacij savo subtiliu sugebjimu lovinti Amerikos merginas. Jis pastoviai
pasirinkdavo koki pilk, netraukiani dmesio btyb ir scenoje padaryda
vo i jos avi vizij, paslapting ir gundani. inodamas taigos ir pasitik
jimo reikm, savo galantikumu ir dmesiu jis nuteikdavo moteris taip, kad
jos pasijusdavo grauolmis. Jis buvo praktikas: pakl kardebaleto ok
joms atlyginim nuo trisdeimties doleri per savait net Iki imto septynias*
deimt penki. Jis taip pat buvo riterikas: atidarymo Folyje vakar jis nu
siunt vaigdms po telegram ir apipyl kiekvien okj, dalyvaujani
ou, Amerikos romis.
Kart a pasidaviau pagundai pabadauti ir nevalgiau eias paras. Tai ne
buvo sunku. etosios dienos vakare a buvau maiau alkanas negu antrj
dien. Bet a inau, o ir js inote - mons galvot, kad jie padar nusikal
tim, jei palikt savo eimas ar bendradarbius eioms dienoms be maisto,
b et palieka ju o s eiom s dienom s, eiom s savaitm s, o k artais ir
eiasdeimiai met be nuoirdaus pripainimo, kuri ie geidia ne maiau
kaip valgio.
Kai Alfredas Lantas vaidino pagrindin vaidmen "Susijungime Vienoje,
jis pasak: "Nenoriu nieko labiai^u pen savo savigarbai".
Mes vaiiname savo artimiausius OratfgUs ir bendradarbius prie stalo, bet
kaip retai prisimename alkstani i moni savigarb. Mes aprpiname
juos kepsniais ir bulvmis, teikianiais energij, bet nesirpiname pasakyti

16

jiems maloni {vertinimo odi, kurie met metais skambt j atmintyje

kaip ryto vaigdi muzika.
Galbt kai kurie skaitytojai, perskait ias eilutes, pasakys: "Senos nekos!
Meilikavimas! Pataikavimas! Gerinimasis! Visa tai seniai ibandyta. Tai
visiSkai netinka, kai turi reikal su protingu mogumi".
inoma, gerindamiesi vargu ar paveiksite labiau iprusus, intelektual.
Tai lkta, egoistiSka ir veidmainika. Tai turt baigtis neskme - paprastai
taip ir bna. Bet tiesa ir tai, kad kai kurie mons, taip iStroSk vertinimo, jog
nuryja bet k, pana&ai kaip badaujantis mogus ol ar sliekus.
Kodl, pavyzdiui, ne kart ved broliai Mdivani turjo tok) nepaprast
pasisekim nuotak pasaulyje? Kodl ie vadinamieji Princai sugebjo vesti
dvi ymias ekrano vaigdes, pasaulinio garso primadon ir Barbar Huton,
be kita ko turjusi ne vien milijon? Kodl?Kaip jiems tai pavykdavo?
"Kuo Mdivani avjo moteris", - klaus Adela Koders Sent Doiis
straipsnyje urnalui "Liberty", - "daugumai buvo amiaus paslaptis".
Pola Negri, ymi vyr inov ir didi meninink, kart paaikino man t
paslapty "Jie kaip niekas kitas perprato meilikavimo men. O juk meilikavi
mo menas jau beveik iSnyko Siame realizmo ir prisitaikymo amiuje. Drsiai
tvirtinu, kad tai ir yra Mdivani avesio paslaptis".
Net karalien Viktorija nebuvo abejinga meilikavimui. Dizraelis prisipai
no, kad, bendraudamas su karaliene, jis "akivaizdiai pataikaudavo". Bet Diz
raelis buvo vienas i rafinuoiausi ir gudriausi moni, kada nors valdiu
si didiul Brit imperij. Savo amplua jis buvo genijus. Bet kas seksi jam,
nebtinai turi pasisekti jums ar man... iaip ar taip ilgainiui meilikavimas
kiekvienam padarys daugiau alos negu naudos. Meilikavimas yra netikras
pinigas ir gal gale stums jus |bd.
^toks skirtumas tarp puikaus vertinimo ir meilikavimo? Labai paprastas.
Vienas nuoirdus, kitas - ne. Vienas eina iirdies, kitas tik pro sukstugdantis. Vienas teisingas, kitas igalvotas. Vienu visi avisi, kit - visi smerkia. }
Neseniai aplankiau generolo Obregono biust apultapeko aiktje
Meksike. Po biustu iSkalti ie imintingi odiai, apibudinantys generolo pa
saulir: "Nebijgk^poIanS tave prie. Bijok lyjJikaujan^OLUg^
Ne! Ne! Ne! AS nepatariu meililSatrToligrau. AS kalGuapie nauj gy
venimo bd ir noriu tai pakartoti.
Ant Karaliaus Jurgio V kabineto sien Bukingamo rmuose buvo iray
tos eios sentencijos. Viena i j teig: "Imokyk mane nedalyti ir negauti pigi pagyrim". tai kas yra meilikavimas: pigus pagyrimas. Kart a perskai
iau meilikavimo apibrim, kur verta pakartoti: "MeiDkavimas - tai sakymasmoflui to, k k.patsapie savej^vn ja^^
KaTms mintys neuimtos jokia konkreia problema, paprastai 95 proc.
laiko mes galvojame apie save. Taiau jei mes daniau nustosime galvoti apie
save ir pradsime galvoti, pavyzdiui, apie kit moni privalumus, mums

17

nereiks griebtis meilikavimo, tokio pigaus Ir netikro, kad j bus galima atpa
inti net dorai nepravrus burnos.
Emersonas pasak: "Kiekvienas mano sutiktas mogus yra kuo nors u
mane pranaesnis. Todl a kako mokausi i jo*.
Jeigu Sis teiginys tiko Hmersonui, tai kodl netikt jums ar man? Nustoki
me galvoti vien apie savo dorybes ir savo norusCasistenkime pripainti kit
moni gersias ypatybes. Tada nereiks meilikauti. Siningai, nuoirdiai
pripainkite kit privalumus. Bkite nuofiirdus pritardami, negailkite pelny
t pagyrim, ir tada mons avsis js odiais, prisimins juos ir kartos vis
gyvenim - kartos po daugelio met, net ir po to, kai js jau bsite juos pa-

3 skyrius
Su tuo, koris sugeba taip elgtis, - visas pasaulis,
kuris nesugeba - yra vienias
Kiekvien vasar a vaiuoju vejoti Mein. Asmenikai a labai mgstu
emuoges ir grietin, bet matau, kad uvims labiau patinka kirmls. Eida
mas uvauti, a negalvoju apie tat, ko noriu a. Galvoju apie tai, ko nori jos.
A nekabinu ant kabliuko emuogi ir grietins. inoma, a kabinu uviai po
nosimi kirml arba iog.
Kodl itos vej iminties nepritaikius ir monms?
Kaip tik taip dar Lordas Dordas. Kai jo paklaus, kaip jam pasisek i
likti, kai kiti karo meto vadai - Vilsonas, Orlandas ir Klemenso - buvo paa
linti ir umirti, jis atsak, kad jo ilikim galima paaikinti remiantis mintu
principu, btent - jis imoko panaudoti tok masal, kokio nori uvis.
Kam kalbti apie tai, ko mes norime? Tai naivu. Absurdika. inoma, js
suinteresuotas tuo, ko norite. Bet niekas daugiau. Mes, likusieji, esame tokie
patys kaip js: mes visi be galo suinteresuoti tuo, ko norime.
(^/ienintelis bdas ioje emje turti takos kitam mogui - nekti apie
tai, ko nori jis. inoma, ne tik nekti, betjr parodyti hdTkaipjam jnsiekti^
Prisiminkite tai rytoj, kai sten g si^ p ^ k atin ti artim k nors darytiTT^
vyzdiui, jei nenorite, kad js snus rkyt, nemokykite jo ir nekalbkite
apie tai, bet rodykite jam, kad cigarets gali sutrukdyti jam aisti beisbolo ko
mandoje arba laimti imto jard bgim.
Tai dert prisiminti, nepaisant to, su kuo bebendrautumte, - su vaiku,
vereliu ar impanze. Galima paimti ir toki chrestomatin pavyzd. Ralfas
Valdas Emersonas su snumi band (varyti ver tvart. Eoersonas stm,
o jo snus trauk. O veris elgsi taip, kaip ir jie: jis galvojo tik apie tai, ko no ri jis: sispyr kojomis ir atkakliai nenorjo paklusti. Kambarin air vertino
j kebli padt'. Ji nebuvo raytoja, bet iuo atveju turjo daugiau sveikos
nuovokos apie verio prot negu Emersonas. Ji suprato, ko nori veris; todl
kio savo pirt veriui ir leido iulpti, kol is nusek tvart.

18

Ar kiekvienas smoningas veiksmas, kuri mes tiek atlik nuo savo gimi
mo, buvo daromas todl, kad mes to norjome? O kaipgi su imtu doleri,
kuriuos js atidavte Raudonajam Kryiui? Nemanykite jog tai - iimtis i
taisykls. Js davte imt doleri Raudonajam Kryiui, nes norjote itiesti
pagalbos rank, js norjote pasielgti graiai, nesavanaudikai, kilniai-"Vis
kas, k tu darai kuriam nors i mano broli, darai ir man".
Jei js nebtumte to nuostabaus jausmo vertins labiau negu imto do
leri, js nebtumte j paaukojs. inoma, galjote paaukoti ir todl, kad
jums buvo gda atsisakyti, ar todl, kad kakas papra padaryti tai. Bet vie
na aiku: js paaukojote, nes kako norjote.
Profesorius Haris AOverstrytas savo nuostabioje knygoje "taka moni
elgesiui" sakoffieiksmas prasiveria, kai mes stipriai ko nors norime, ir ge
riausias patarimas, kur galima duoti veikjui, troktaniam pasisekimo biz
nio reikaluose, namie, mokykloje, politikoje ir t.L, bt toks: pirmiausiai su
kelk kitame asmenyje stipr nor. Su tuo, kuris sugeba taip elgtis, - eis visas
pasaulis, kuris nesugeba - liks vienias^
Andriu Karneg, vargo spaudiam kot jaunuol, kuris savo karjeros
pradioje gaudavo po du centus per valand ir gal gale sukaup tris imtus
eiasdeimt penkis milijonus doleri, gyvenimas anksti tikino, kad vieninte
lis racionalaus bendravimo su monmis bdas yra kalbti apie tai, ko jie no
ri. Jis ketverius metus telank mokykl, bet imoko ito meno.
tai konkretus pavyzdys. Jo svain labai ilgjosi savo sn, kurie gyveno
Jeilyje ir buvo taip usim savo reikalais, kad raydavo namo nereguliarai ir
nekreipdavo dmesio kariausius motinos laikus.
Tuomet Karnegis pasil moteriai bd, kaip jai gauti atsakym su pir
muoju atgaliniu patu, netgi jo nepraant. Jo pasilymas buvo priimtas. Tada
jis paraS savo snnams trum p laik, tarp kita ko usimindamas post
scriptum, kad isiunia kiekvienam po penki doleriu banknot.
Pinig dti jis, aiku, "pamiro".
Beregint atjo atsakymas su padka "Brangiam ddei Andriui u jo ma
lon dmes ir..." Js patys galite pabaigti sakin...
Taigi jei rytoj js norsite kalbti kitus k nors padaryti/prie prasitarda
mi apie tai, sustokite ir paklauskite: "Kaip a galiu priversti j to panorti?"
itas klausimas apsaugos jus nuo skubotumo ir nedmesingo elgesio su
monmis bei tui plepal apie js norus.
Viename i Niujorko viebui kiekvien sezon a isinuomodavau dvi
deimiai valand didiul sal, kad galiau skaityti paskaitas.
Vieno sezono pradioje man staiga prane, kad a tursiu mokti beveik
triskart didesn nuomos mokest negu anksiau. ita naujiena pasiek mane
tada, kai bilietai jau buvo atspausdinti ir paskirstyti, visi skelbimai ikabinti.
fiatralu, kad a nenorjau mokti daugiau, bet kokia buvo nauda kalb
tis su viebuio administracija apie tai, ko a noriu? Jie buvo suinteresuoti tik
tuo, ko norjo jie. Prajus porai dien a nujau pas valdytoj.

19

"Mane Siek tiek pritrenk js laikas", pasakiau, "bet ai js visai nekal

tinu. Bdamas js vietoje, a pats tikriausiai biau pana paras laik.
Js, kaip io viebuio valdytojo, pareiga Bspausti i klient kuo daugiau
naudos. Jei js to nedarytumte, btumte atleistas, ir pagotai atleistas. Da
bar paimkime popieriaus lap ir suraykime vis naud ir nuostolius, kurie
laukia js, jei js nenusileisit dl nuomos padidinimo".
A pamiau popieriaus lap, nubriau per vidur Unij. Vien skilti pava
dinau "Nauda", kit - "Nuostoliai".
Po urau "Nauda" sek odiai "Sal laisva". "Js tursite naudos i lais
vos sals, inuomodamas j okiams ir susirinkimams, - pasakiau jam. - Tai
didel nauda, nes u tokius renginius jums moks kur kas daugiau, negu u
paskait cikl. Jei a usiimsiu sal dvideimiai vakar per sezon, tai, aiku,
reik jums naudingo sandrio praradim.
Dabar aptarkime nuostolius. Pirmiausia, uuot padidins savo pajamas i
mans, js ruoiats jas sumainti. Ties sakant, js ruoiats nutraukti tas
plaukas, nes a negaliu sumokti, kiek js praote, tr bsiu priverstas skaityti
tas paskaitas kokioje nors kitoje vietoje.
Js tursite ir kit nuostoli. ios paskaitos pritraukt js viebut ne
maa isilavinusi kultring moni. Tai jums gera reklama. Tiesa? Fakti
kai, net ileid 500 doleri reklamai laikratyje, js negalsite sutraukti tiek
moni savo viebut, kiek a galiu sutelkti savo paskaitomis. O tai naudinga
viebuiui, tiesa?
Kalbdamas a uraiau nuostolingus skaitmenis po atitinkamu pavadi
nimu ir jteikiau popieriaus lap valdytojui, sakydamas: "Tikiuosi, js atidiai
apsvarstysite tiek galim naud, tiek ir nuostolius, kurie js laukia, ir tuo
met pasakysite man savo galutin sprendim".
Kit dien a gavau atsakym, kuriame buvo praneama, kad mano nuo
ma pabrango tik 50%, o ne 300%.
Atkreipkite dmes, man nusileido, nors a nepasakiau n vieno odio
apie tai, ko noriu. A vis laik kalbjau apie tai, ko nori viebuio savininkas
ir kaip jis gali tai gauti.
Tarkime, a biau pasielgs kaip ir visi - natraliai, mogikai. puliau
jo staig ir pasakyiau: "K js galvojate, pakeldamas nuomos mokest
300%, juk inote, kad bilietai atspausdinti ir skelbimai ikabinti? Trys imtai
procent! Juokinga! Absurdika! A nemoksiu!"
Kas bt atsitik? Panekovas bt plyksteljs, bt siliepsnojs ginas.
O kaip baigiasi ginai, js inote. Net man rodius, kad jis buvo neteisus, jo
ididumas trukdyt jam nusileisti ir sutikti.
/""Y ra vienas nuostabiausias patarimas visiems, kuriuos domina bendravi
mo menas. "Jei yra kokia skms paslaptis, - pasak Henris Fordas, - ji gldi
sugebjime pavelgti kito mogaus akimis pamatyti visk i jo pozicij tarsi i
sav.

20

Tai taip svarbu, kad a noriu pakartoti: ttJei yra kokia skms paslaptis, tai
ji gludi sugebjime pavelgti kito mogaus akimis ir pamatyti visk i jo po
zicij tarsi i sav".
Tai taip paprasta, taip akivaizdu, kad, regis, kiekvienas turi suprasti i tie
s i pirmo vilgsnio, deja, 90% moni ioje emje ignoruoja tai devynis
kartus i deimties.
Pervelkite laikus, pateksianius ant js stalo, ir js pamatysite, kad
dauguma j grubiai paeidia svarb iminties kanon. Paimkime kad ir
laik, parayt i radijo reklam agentros, kurios filialai isimt po vis
kontinent. Sis laikas buvo adresuotas visos alies vietini radijo stoi va
dovams (skliausteliuose a paymjau savo poir kiekvien pastraip).
"Ponui Donui Blankui
Blankvilis. Indiana.
Mietas pone Blankai,
Kompanija nori isaugoti savo reklamini radijo laid lyderio pozicijas'.
(Kam rpi, ko nori js kompanija? Man rpi mano paties problemos.
Bankas atm teis naudotis ustatu u mano nam, vabzdiai grauia slivaroes, vakar krito biros kainos, ir ryt a praradau dal savo pelno, vakare
mans nepakviet sveius pas Donsus, daktaras sako, kad mano kraujo
spaudimas per didelis, sergu neuritu ir turiu pleiskan. Ir k js manote?
ryt a susirpins ateinu staig, pasiimu pat ir suinau, kad kakoks men
kysta i Niujorko memlna apie tai, ko nori jo kompanija... Jeigu jis inot,
kok spd daro jo laikas, jis mest reklamos reikalus ir eit gaminti dezin
fekuojant skyst avims).
"Ms reklamos agentra svarbi nacionaliniu mastu, ji svarbiausias pir
mosios radijo programos komponentas. Daugel met mes reguliariai apmo
kame u stoties laik ir esame pirmaujanti tarp agentr".
(Js esate dideli, turtingi, kaip ir dera esantiems virnje, tiesa? Ir kas i
to? Man nusispjaut, net jei btumte tokie dideli, kaip "Deneral Motors" ir
"Deneral Elektrik", ir JAV armijos generalinis tabas kartu pamus. Jei tu
rite tiek nuovokos, kiek pusprotis, tai suvoksite, kad man rpi, kiek didis esu
a pats, o ne js. Tuo tarpu - visa tai, kas kalba apie js didiul skm, ver
ia mane pasijusti mau ir nereikmingu).
"Mes norime dirbti, remdamiesi paangiausia radijo informacijos stoi
patirtimi".
(Js norite! Js norite! ls tikras ilgaausis. Man visai nedomu, ko js no
rite, ko nori Musolinis ar Bingas Krosbis. Leiskite vien kart ir visiems lai
kams pasakyti, kad man domu tai, ko noriu a, o js savo absurdikame lai
ke apie tai nepasakt n odio).
"G al j s m a lo n tu m te ray ti m s k o m p an ijo s p ro g ram
svarbiausij savaitini stoties informacij sra, kartu traukdami
program kiekvien svarbi agentrai detal".

21

("Svarbiausij sra". Koks lumas! Js verfiate mane pasijusti ne

reikmingu su savo didiomis nekomis apie kompanij ir po to praote ra
yti js kompanij "svarbiausi sra" ir praydamas net nesakote "pra
au").
"Skubus patvirtinimas, kad gavote laik, o taip pat praneimas ir apie
tolesnius js veiksmus bt abipusiai naudingas".
(Isioktiis! Js atsiuntte man pig tirauot laik, parayt pagal pri
imt form ir pasklidus visus kratus kaip rudeniniai lapai, ir drstate prayti
mans, susirpinusio dl ustato, slivaroi, kraujo spaudimo, ssti ir diktuo
ti asmenik praneim, patvirtinant, kad gavau t jsdaugiatira formal
laik, ir dar praote padaryti tai "skubiai". K tai reikia "skubiai"? Ar nei
note, kad esu usims ne maiau, kaip ir js... A pagaliau, prie k nors
veikdamas, mgstu pirmiausia pagalvoti. A ntra - kas dav jum s teis
nurodinti man? Sakote, kad tai bus "abipusiai naudinga". Pagaliau, pagaliau
pradjote velgti ir mano poir. Bet js nepaaikinote, kuo mao tai bus
naudinga).
"I visos irdies js
Donas Blankas. Radijo skyriaus vadovas
P.S.: dedamas tekstas i "Blankvil dornaT galbt sudomins jus, ir js pa
norsite perduoti j per savo radijo stot".
(Gal gale, nors post scriptum js paminjote kak, kas padt man i
sprsti vien i mano problem. Bet kodl js nepradjote laiko nuo to?
Tiesa, dabar tai jau nesvarbu. Pasakyiau, kad reklamos darbuotojui, suk
rusiam toki pliaukalon, kakas netvarkoje su galva. Jums nereikia laiko,
praneanio apie ms bsim bendravim. Jums reikia injekcijos skydliauk<?)Jei mogus, kuris paskyr savo gyvenim reklamai, kuris dedasi sugebs
paveikti mones, kad jie kak pirkt, parao tok laik, tai ko galime tiktis,
sakysime, i msininko, kepjo ar vini gamintojo.
O tai kitas laikas, kur para didels krovini stoties valdytojas io kur
so klausytojui ponui Edvardui VermylenuL Kok poveik padar is laikas
mogui, kuriam buvo adresuotas? Perskaitykite j tuomet a pasakysiu.
"AZarega's Sons, Inc. 28 Front Street,
Bruklinas, Niujorkas
Ponui Edvardui Vermylenui
Ms geleinkelio pakrovimo - ikrovimo stoties darbus apsunkina tai,
kad didioji dauguma krovini pristatoma mums po piet. Dl to susidaro
grstis ir dauguma moni turi dirbti virvalandius, prastovi vagonai, o kar
tais sulaikomi ir kroviniai. tai lapkriio 10 i js kompanijos mes gavome
510 di, kurios pasiek mus 16 val. 20 min.
Mes praome jus bendradarbiauti paalinus nepageidautinas aplinkybes,
kylanias dl vlyvo krovini pristatymo... Ar galtume paprayti js, kad

22

tom is dienom is, kai g abenate to k didel| kiek, kaip p raeit k art,
pasistengtumte pristatyti mums dal krovinio priepiet?
Nauda, kuri js tursite perorganizav darb, bus neabejotina: daug
greiiau bus pakraunami js vagonai, ir tursite garantij, kad js kroviniai
bus iSsisti toliau t poB dien, kuri ir gauname.
I visos irdies js J.B."
Perskaits 8}laiSk ponas Vermytenas, firmos"AJZeregas Sons, Inc." pre
kybos direktorius, pasiunt j man su komentaru: "is Laikas pasiek atvirk
i rezultat, negu buvo tiktasi. Laiko pradioje apraomi stoties sunku*
mai, kurie, ties sakant, mums nedoms. Praoma ms paramos, visai nesi
rpinant, ar tai mums patogu, ir pagaliau Uk paskutinje pastraipoje usime
nama apie lakt, kad, jei mes paklusime, tai ms vagonai bus pakraunami
^ekSau ir ms krovinys bus isistas t pai dien kaip ir gautas.
Kitais odiais tariant, apie tai, kas mums labiausiai rpi, usimenama tik
paSoje pabaigoje, ir iaipjau Sis raSinys daugiau adina prieikum, o n no
r bendrauti".
Pairkime, ar negaltume perrayti ir pataisyti io laiko. Negaikime
laiko, kalbdami apie savo problemas. Kaip pataria Henris Fordas,"... pa
velkime kito asmens akimis ir pasistenkime pamatyti daiktus i jo pozicij
taip kaip i savo pai".
tai vienas variantas. Gal jis ir nra pats geriausias, bet ar jis ne geresnis?
"Ponui Edvardui Vermylenui, c/o AZeregas Sons, Inc.,
28 Front Street, Bruklinas, Niujorkas
Brangusis pone Vermylenai,
Keturiolika met js kompanija buvo geri ms klientai. Natralu, kad
mes esame labai dkingi u js pastovum ir troktame aptarnauti jus grei
tai ir efektyviai. Taftau, deja, turiu pasakyti, kad negalime to padaryti, jeigu
js savo vagonais atveate didel krovini dal gerokai po piet, kaip tai buvo
lapkriio 10 d. Kodl? Todl, kad dauguma kit klient taip pat pristato kro
vinius po piet. Natralu, kad dl to susidaro grstis. Todl stotyje neiven
giamai gaita js vagonai. O kartais sulaikomi ir kroviniai.
Kaip to ivengti? Pristatant js krovinius stot priepiet, jei tai mano
ma. Tai leist js vagonams greiiau judti, o js darbininkai galt anksti
vakare eiti namo ir mgautis pietumis i skani makaron ir laktini, ku
riuos js gaminate.
Praau nepriimti to kaip priekaito ir nesuprasti, kad norime pamokyti
jus, kaip tvarkyti reikalus. laik paskatino vien tik noras jus efektyviau ap
tarnauti.
Nepriklausomai nuo to, kada atvyks js kroviniai, mes visada mielai pa
darysime visk, kas nuo ms priklauso, kad aptarnautume jus greitai.
ls esate usim, todl nesivarginkite atsakindami i pastab.
Nuoirdiai js J.B."

23

iandien tkstaniai pardavj pdina namo pavarg, nusivyl ir never

tinti* Kodl? Todl, kad jie visada galvoja apie tai, ko nori jie. Jie nesuvokia,
kad nei a, nei js nenorime nieko pirkti. Jei mes nortume, mes nueitume ir
nusipirktume. Mes visi kur kas labiau suinteresuoti isprsti savo problemas.
Ir jei pardavjas gali teigti mums, kaip jo patarnavimai ar preks pads i
sprsti ms problemas, jam nereiks pardavinti. Mes nusipirksime patys.
Klientui pakanka pajusti, kad jis perta^o nejam parduodama. 7
^Fafiainlaugum ailm om visas gyvenimas prabgastenpanm parduoti ir
net nesistengiant pavelgti daikt kliento akimis. A gyvenu Forest Hilze,
maame privai nam kvartale didiulio Niujorko centre. Vien dien, sku
bdamas stot, a sutikau agent, kuris daug met pirkdavo ir parduodavo
nekilnojam turt Long Ailende. Jis gerai inojo Forest Hilz, todl a tarp
kitko jo paklausiau, ar mano namas pastatytas su metalo armatra, ar i tu
iaviduri plyt. Jis atsak, kad neino, ir pasak tai, k jau ir taip inojau:
kad a galiu pasiteirauti paskambins Forest Hilzo Sod asociacij. Kit ryt
a gavau nuo jo laik. Manote, kad jis suteik man norim informacij?
Taip, jis bt galjs tai padaryti per eiasdeimt sekundi, paskambins
telefonu. Bet jis to nepadar. Jis vl primin man, kad a galiu gauti t infor
macij pats paskambins ir pra leisti jam tvarkyti mano draudimo reikalus.
Jam nerpjo, kaip man padti Jam rpjo tik jo asmeninis biznis.
Pagalvojau, kad reikt duoti jam puiki Vo Jango knygeli "Skms
dalintojas ir "Dalintis skme" tomelius. Jei jis perskaityt ilas knygas ir pri
taikyt gyvenime j filosofij, jos duot jam tkstant kart daugiau naudos
negu mano draudimo tvarkymas.
Profesionalai specialistai irgi daro t pai klaid. Prie kelet met a nu
jau gerai inomo Filadelfijoje loringologo kabinet. Net nepairjs ma
no migdolines liaukas, jis paklaus, kaip klostsi mano reikalai. Jam nerpjo
mano liauk apimtis. Jam rpjo mano pinigin. Svarbiausia jam buvo ne
kaip man padti. Svarbiausia jam buvo, kaip kuo daugiau i mans paimti...
inoma, jis nieko i mans negavo. A ijau i jo kabineto, galvodamas apie
jo intelekto stok.
/fasau lis pilnas toki moni: grobuonik, savanaudi. Todl tas, kuris
Stengiasi pasitarnauti kitiems, gyja nepaprast pranaum. Maai kas gali su
juo varytis. Ovenas D. Jangas pasak: "mog, kuris gali suvokti kito pad
t, kuris gali suprasti jo mini eig, bendraujant visados lydi skm".
* ^ e i , skaitydami i knyg, js ^ismoninsite vien ties - btent, kad vi
sada reikia samprotauti atsivelgiant kito mogaus pairas ir vertinti daik
tus jo akimis, jei js tai ^smoninsite, i taisykl taps vienu i kertini js
karjeros akmen.
Daugyb moni baigia koledus, imoksta skaityti Vergilij ir susidoroja
su sudtingais skaiiavimais, visikai neinodami, kaip funkcionuoja j patf
protai Pavyzdiui, a kart skaidau kurs "Oratoriaus menas" jauniems ko
ledo studentam s, besiruoiantiem s sidarbinti Nevarke Nju Dersio

24

valstijoje, organizacijoje, kuri rpinasi oro kondicionavimo sistemomis. Vie

nas vaikinas norjo kalbti draug aisti krepin ir pasak madaug taip: "AS
noriu, kad ateitumte paaisti. Man patinka aisti krepin, bet pastaruosius
kelet kart sporto salje trko aidj. Vakar vakare mes tik dviese ar trise
mtme kamuol, ir man dar pamuS ak. AS turiu vili, berniukai, kad
ateisite rytoj vakare"...
Koks ventas naivumas! Js juk nepanorsite eiti sporto sal vien todl,
kad niekas daugiau j neina, tiesa? Ir js nenorite, kad jums pamuSt ak.
Ar galjo jis rodyti, kad btent jums reikia ateiti sporto sal? inoma.
Sportas teikia energijos. Pagerja apetitas. Tampa viesesnis protas.
Pakartosiu profesoriaus Overstryto iminting patarim: "Pirmiausia su
keikite kitame asmenyje trokim kako norti. Su tuo, kas sugeba tai pada
ryti,-visas pasaulis. Kuris nesugeba-yra vieniSas".
Vienas student iautoriaus vedam pratyb buvo labai susirpins savo
snumi. Vaikas buvo per mao svorio ir visikai atsisakydavo valgyti. Jo tvai,
inoma, naudodavo prast poveikio metod. Jie vaik bar ir ujo. "Mama
nori, kad tu suvalgytum t ir t". "Tt nori, kad tu uaugtum ir btum didelis
vyras".
Ar vaikas kreip dmes iuos praymus? Madaug tiek, kiek js akme
nl saultoje pakrantje.
N vienas blaiviai mstantis mogus negali viltis, kad mel vaikas reaguos
trisdeimties met tvo poir. O kaip tik to ir tikjosi mintas tvas. Tai
absurdika. Pagaliau tvas pasak sau: "Ko nori itas berniukas. Kaip
suderinti tai, ko noriu a, su tuo, ko nori jis?"
O tai pasirod visai lengva. Jo berniukas turjo triratuk, kuriuo mgo va
inti Bruklino aligatviu netoli nam. Netoliese toje paioje gatvje gyveno
neklauada, didesnis berniukas, kuris pagrobdavo berniuko triratuk ir vai
ndavo pats.
Natralu, kad maylis bgdavo rkdamas pas motin ir Si turdavo eiti ir
susigrinti triratuk ir vl pasodinti ant jo savo mayl. Taip bdavo beveik
kasdien.
Nereikia erloko Holmso, kad atsakytum klausim, ko norjo may
lis? Jo ididumas, jo pyktis, jo eista savigarba - visi stipriausi jo btybs jaus
mai skatino j atkerSyti, sukulti neklauadai nos. Ir kai tvas pasak jam,
kad jis galt vien dien smarkiai trinktelti vyresniajam berniukui, jei tik
daugiau valgyt, viskas ikart susitvark. Berniukas valgydavo pinatus, rau
gintus kopstus, sdytas skumbres - visk i eils, kad tik bt pakankamai
stiprus, kad nugalt petuk, taip danai eminusj.
ISsprend i problem, tvai msi kitos: maylis Slapindavosi lov.
Jis miegpjo su senele. Ryte pabudusi senel aprpindavo paklod ir sa
kydavo: "irk, Doni, k tu vl padarei inakt".
Jis atsakydavo: "Ne, a to nepadariau. Tai js padarte".

25

Barimas, pyla, gdinimas, pastovus kartojimas, kad vyresnieji nenori, jog

jis taip daryt, - nieko nepadjo. Tvai suko galv: "Kaip mes galime priversti
lit vaik pat norti nustoti lapintis lov?"
Kokie buvo maylio norai? Pirmiausia jis norjo dvti piam kaip tt,
o ne naktinius markinius kaip senel. Senelei buvo nusibod naktiniai nuo
tykiai, ir ji mielai sutiko nupirkti jam por piam, jei jis susitvarkys. Antra jis norjo turti savo lov. Senel ir tam neprietaravo.
Motina pasim j su savimi Loserio baid parduotuv Brukline, mirk
teljo pardavjai ir pasak: "itas maas dentelmenas nort iek tiek apsi
pirkti".
Pardavja leido jam pajusti savo vert sakydama: "Jaunuoli, k jums pa
rodyti?"
Vos praaugs stal vyras pasak: "A noriau nusipirkti lov".
Kai parod vien lov, kuri ir norjo jam nupirkti motina, tereikjo
mirktelti pardavjai, ir i pasil berniukui btent j nusipirkti
Lova buvo pristatyta kit dien, ir vakare, kai ttis gro namo, maylis nu
bgo prie dur aukdamas: "Tte! Tte! Lipk greiiau auktyn pairti, ko
ki lov a nusipirkau!"
Tvas, irdamas lov, prisimin arlzo vebo pamokymus: "Jis buvo
nuoirdus pritardamas ir negailjo pagyrim.
"Tu juk nesiruoi lapintis it lov, tiesa?", >paklaus tvas.
"O ne! nei A nesiruoiu lapintis i lov. Berniukas sugebjo tsti pa
ad, kadangi tai kl jo ididum. Tai buvojo lova. Jis ir tik jis nusipirko j.
Ir dabar jis dvjo piam kaip vyras. Jis norjo elgtis kaip vyras. Ir elgsi.
Kitas kurs klausytojas KT.Damanas, telefon ininierius, irgi niekaip
negaljo priversti savo trimets dukros valgyti pusryi. prasti barim, mal
davim, tikinjim metodai baigdavosi neskmingai. Tvai irgi paklaus sa
vs: "Kaip mes galtume priversti j norti to?"
Maylei patikdavo pamgdioti motin, jaustis suaugusia, todl vien ryt
jie pastat jai kd ir leido gaminti pusryius. Paiu psichologikai tinkamiau
siu momentu, kai ji mai tel, tvas jo virtuv, ir ji pasak: "O, tte, pa
irk, a ruoiu pusryiams dribsnius".
T dien ji suvalg dvi porcijas kos be joki kalbinjim. Ji pasijuto
reikminga, gamindama pusryius ji rado saviraikos bd.
Viljamas Vinteris kart pastebjo, kad saviraika yra "vyraujantis mo
gaus prigimties poreikis". Tad kodl mums to nepanaudojus psichologijos
srityje? Turdami puiki idj neverskime kit asmen manyti, kad ji ms,
- leiskime kitam priimti j kaip sav? Tuomet is ir didiuotsi ja kaip sava.
Taisykl tokia: "Pirmiausia suadinkite kitame asmenyje trokim norti.
Su tuo, kas sugeba tai padaryti, - visas pasaulis, kas nesugeba - tas yra vieni
as".

26

Devyni patarimai, kaip gauti kuo daugiau naudos ii ios knygos

1.
Jei norite turti i ios knygos kuo daugiau naudos, sismoninkite: yra
vienas btinas ir esminis reikalavimas, ymiai svarbesnis u kitas taisykles ir
metodikas. Kol nesilaikysite io esminio reikalavimo, ir tkstaniai taisykli
jums nepads.
Koks gi Sis magikas reikalavimas? Tai - gilus, stimuliuojantis trokimas
suprasti, kaip didinti js sugebjim bendrauti su monmis.
Kaip iSugdyti tok} poreik? Nuolat pirmindami sau, kokie svarbs jums ie
principai. sivaizduokite, kaip tai pads jums siekiant didesns socialins ir fi
nansins gerovs. Kartokite ir kartokite sau: "Mano populiarumas, mano lai
m ir mano pajamos didia dalimi priklauso nuo mano sugebjimo bendrauti
su monmis.
2.15 pradi perskaitykite kiekvien skyri greitai, kad susidarytumte
bendr spd. Tikriausiai js panorsite tuoj pat pulti ir prie antrojo. Nesku
bkite. Nebent jei skaitote tik dl domumo. Bet jei skaitote nordamas pa
tobulinti savo sugebjim bendrauti su monmis, tuomet pradkite nuo
pradios ir perskaitykite kiekvien skyri nuodugniai. Tokiu bdu js sutau
pysite laiko ir sulauksite geresni rezultat.
3. Galite stabtelti ir skaitydami apgalvoti tai, k skaitote. Paklauskite sa
vs, kada ir kaip js galite pritaikyti apraom patarim. Toks skaitymas pa
ds jums kur kas daugiau, negu beatodairikas lkimas priek tarsi besive
jant kik.
4. Skaitydami turkite rankoje tuinuk ar pietuk ir, kai rasite patarim,
kur tikits panaudoti, nubrkite linij alia jo. Jei tas patarimas vertas ketu
ri vaigdui, pabraukite kiekvien sakin ar paymkite "xxxxn enklu.
Toks ymjimas padarys knyg domesn, ir bus lengviau j pervelgti greitai.
5. A pastu mog, kuris penkiolika met vadovauja dideliam draudimo
koncernui. Kiekvien mnes jis skaito visus draudimo kontraktus, kuriuos
ileidia jo kompanija. Taip jis skaito tuos paius kontraktus mnesis po
mnesio, metai po met. Kodl? Todl, kad jis ino i patirties, jog tik tokiu
bdu jis gali aikiai sidmti j slygas.
Kart a beveik dvejus metus raiau knyg apie vieas kalbas ir pamaiau,
kad kartas nuo karto a turiu perirti j i naujo, kad prisiminiau k pa
raiau. Mes daug k pamirtame stebtinai greitai.
Todl, jei norite gauti tikros ilgalaiks naudos i ios knygos, nesivaiz
duokite, kad pakaks vien kart paskubomis j perversti. Atidiai perskait,
suraskite laiko po kelet valand kas mnes j perirti. Kiekvien dien
laikykite j ant savo darbo stalo. vilglelkite j daniau.
Nuolat prisiminkite tas tobuljimo galimybes, kurios gldi ia pat. Prisi
minkite, kad ie principai taps nesmoningu proiu tik tuomet, kai pastoviai
ir gyvai juos sisavinsite. Kito kelio nra.

27

6. Bernardas ou kart pastebjo: "Jei js mog ko nors mokysite, jis

niekuomet neimoks". ou buvo teisus. Mokymasis yra aktyvus procesas.
Mes mokoms veikdami. Todl, jei norite sisavinti principus, kuri mokots
i ios knygos, nuolat jas taikykite gyvenime. gyvendinkite ias taisykles kiek
viena proga. Jei ne - greitai jas pamirite. Tik inios, kuriomis naudojamasi,
stringa atmint.
Jums galbt pasirodys sunku vis tai gyvendinti A tai inau, kadangi pa
raiau i knyg, ir danai man pasirodydavo nelengva pritaikyti visk, k a
propaguoju. Pavyzdiui, jei jums kas nepatinka, daug lengviau kritikuoti ir
smerkti negu suprasti kito poir. Daniausiai lengviau surasti klaid negu
pagrind pagyrimui. Daug natraliau kalbti apie tai, ko js norite, negu apie
tai, ko nori kitas mogus. Todl, skaitydami i knyg, prisiminkite, kad js
stengiats gauti ne vien informacijos. Js stengiats suformuoti nauj g
di. Taip js stengiats pakeisti gyvenimo bd. Ir tam reiks laiko, usispy
rimo ir kasdieninio triso.
Todl daniau vilgtelkite \ iuos puslapius. irkite juos kaip paran
kin knyg apie moni santykius ir kai tik susidursite su tam tikromis speci
finmis problemomis, tokiomis, kaip vaiko aukljimas, siekimas palenkti
mon galvoti taip, kaip js, ar supykusio kliento aptarnavimas, neskubkite
pasielgti kaip prasta - impulsyviai. Daniausiai tai - neteisinga. Suraskite lai
ko atversti i knyg ir perirkite pastraipas, kurias js pasibraukte. Pa
bandykite veikti nauju bdu ir pamatysite, koki nuostabi rezultat tai
duos.
7. Pasilykite monai, snui ar kuriam nors bendradarbiui deimt cent
ar doler kiekvien kart, kai ji ar jis sugaus jus paeidiant tam tikr princip.
Imginkite malon aidim, padedant sismoninti ias taisykles.
8. Stambaus Voul Stryto banko prezidentas, kalbdamas vienoje i mano
klasi, papasakojo apie labai efektyvi sistem, kuria jis naudojosi tobulindamasis. Jis maai tesimok prastoje mokykloje, taiau dabar jis vienas i stam
biausi Amerikos finansinink, ir jis prisipaino, kad pasiek skms diija
dalimi, pastoviai gyvendindamas savo paties sukurt sistem. tai k jis dar.
A perteikiu tai jo paties odiais, tiksliai, kiek leidia mano atmintis.
"Ne vienerius metus a vedu susitikim knyg, kurioje fiksuoju visus savo
pasimatymus. Mano eima niekuomet neplanuodavo man nieko etadienio
vakarui, nes inojo, kad t laik a skirdavau savistabos proceso apvelgimui
ir vertinimui. Po piet a atsiskirdavau nuo vis, pasiimdavau savo susitiki
m knyg ir galvodavau apie visus savaits pokalbius, diskusijas ir susitiki
mus. A klausdavau savs:
Kokias klaidas a padariau per t laik?
K a padariau gerai ir kokiu bdu galjau padaryti dar geriau?
Ko a galiu pasimokyti i savo patirties klaid?
Daniausiai paaikdavo, kad ita savaits apvalga veria mane nulisti.
Danai mane tiesiog .apstulbindavo mano paties klaidos. inoma, bgant

28

metams, jos tapo retesnes. Net dabar kartais links suniekinti save po kurios
nors toki studij. i savianaliz ir saviraika, taikyta daugel) met, dav
man daugiau, negu kiti ibandyti bdai
Ji padjo man ivystyti sugebjim sprsti ir nepaprastai padjo man ben
draujant sdu monmis. Sunku j pervertinti".
Kodl nepanaudojus panaios sistemos princip, aptart ioje knygoje,
taikymo kontrolei? Jei tai padarytumte, laimtumte du dalykus.
Pirmiausia, js pasijustumte trauktas mokymosi proces, kuris bt ir
domus, ir naudingas.
Antra, pasirodyt, kad js sugebjimas susipainti ir bendrauti su mo
nmis iiSaugt ir suvet kaip alias lauro medis.
9. ios knygos galjus rasite dienorat, kuriame reikt urayti i prin
cip taikymo pergales. Bkite konkrets. Raykite vardus, datas, rezultatus.
Toki ura vedimas paskatina jus labiau stengtis, o kokie avs ie uraai
atrodys, kai po daugelio met vien vakar atsitiktinai aptiksite juos!
Nordami kuo daugiau gauti i ios knygos:
1. Ishigdykite gil aktyv trokim sisavinti moni bendravimo princi
pus.
2. Perskaitykite kiekvien skyri dukart, prie pereidami prie kito.
3. Skaitydami danai sustokite ir paklauskite savs, kaip js galite pritaiky
ti kiekvien pasilym.
4. Pabraukite kiekvien svarbi mint}.
5. Pervelkite i knyg kas mnes.
6. Taikykite iuos principus kiekviena proga. Naudokits iuo tomeliu
kaip parankine knyga, padedania sprsti kasdienines problemas.
7. Pasidarykite i mokymosi malon aidim, pasilydami deimt cent ar
doler draugams kiekvienkart, kai paeisite iuos principus.
8. Kiekvien savait uraykite, koki paang padarte. Paklauskite sa
vs, kokias padarte klaidas, k pagerinote, ko galite pasimokyti ateiiai
9. Veskite ios knygos pabaigoje dienorat, rodant, kada ir kaip pritaik
te iuos principus.

ANTRA DALIS
EI BDAI TAPTI MGIAMU MOGUM
1 skyrius
Elkits taip ir bsite visur mielai sutiktas
Ar btina kak studijuoti, kad suinotum, kaip sigyti draug? Kodl
nepastudijavus, kokiais metodais naudojasi tas, kuris paprasiausiu keliu su
geba sigyti draug. Kas jis? Js galite sutikti j rytoj, eidamas gatve. Kai pri
siartinsite prie jo per deimt pd, jis prads vizginti uodeg. Jei sustosite ir
paglostysite j, jis tiesiog nersis i kailio, kad parodyt, kaip js jam patinkate.

29

Ir js suprasite, kad jo demonstruojamame prieraiume nra uslpt moty

v: jis nenori parduoti jums dvaro ir nenori su jumis tuoktb.
Ar js kada nors susimstte apie tai, kad uo yra vienintelis gyvulys, ku
riam paprastai nereikia usidirbti pragyvenimui? Vita turi dti kiauinius,
karv turi duoti pieno, kanarl - giedoti O uo gyvena, neduodamas jums
nieko kito, tik meil.
Kai man buvo penkeri metai, tvas nupirko man u penkiasdeimt cent
geltonplauk uniuk. Jis buvo mano vaikysts viesa ir diaugsmas. Kiekvie
n popiet, apie pus penki, jis tupdavo kieme, dm savo grai aki
vilgsn nukreips takel, ir kai tik igirsdavo mano bals arba pamatydavo
mane u krm, mojuojant kibiriuku, jis paokdavo kaip geltas ir uduss
lkdavo kalv pasitikti mans, okindamas ir lodamas i diaugsmo ir
ekstazs.
Penkerius metus Tipis buvo mano pastovus palydovas. O vien tragik
nakt - a niekuomet jos nepamiriu - per deimt pd nuo mans j nutren
k perknas. Tipio mirtis buvo mano vaikysts tragedija.
Tu, Tipi, niekuomet neskaitei knyg apie psichologij. Tau ir nereikjo,
kakoks dievikas instinktas tau pasak, kad pendu mnesius galima sigyti
draug, jei nuoirdiaidomtetesi kitais, negu per dvejus metus, taubesistengiant~1cadkitimontedomtsi tavimi. L lsldT ^m anlarp^ltoE Jsgalite
sigyti daugiau draug per du mnesius, jei nuoirdiai domsits kitais mo
nmis, flegirper dvejus metus, jei stengsits, ki3^Jtrfewns domtsi jumis.
Ir a, fr jus pastame monlTkune eina ^ r g^riim 'k^dfinli, vairiais
bdais stengdamiesi patraukti save kit moni dmes.
inoma, tai nepadeda. mons jais nesidomi Jie nesidomi jumis, mani
mi. Jie domisi savimi - ryte, dien ir nakt.
Niujorko telefon kompanija detaliai istudijavo telefon pokalbius, kad
nustatyt, koks odis daniausiai vartojamas. Kaip js ir tikjots - tai asme
ninis vardis "A. A. A. A.". Jistouvo pavartotas 3990 kart per 500 telefo
no pokalbi.
Jei manote, kad mons domisi jumis, atsakykite tok klausim: jei
inakt numirtumte, kiek moni ateit js laidotuves?
Jei js irite grupin fotografij, kurioje esate ir js, kieno atvaizd
irite pirmiausia?
s
j) Kodl mons turt domtis jumis, jei js jais nesidomitelPaimkite da
bar parker ir suraykite ia js atsakymus.
Jei mes stengtumms padaryti monms vienpusik spd ir sudominti
juos savo asmenybe, mes niekuomet neturtume daug nuoirdi draug.
Draug, tikr draug, tokiu bdu nesigysi.
tai kaip elgsi Napoleonas per savo paskutin susitikim su ozefina. Jis
pasak: "ozefina, iame pasaulyje man seksi, kaip niekam kitam, taiau i
valand tu esi vienintelis mogus, kuriuo a galiu pasikliauti. O istorikai labai
abejoja, ar kada nors jis galjo ja pasikliauti.

30

Dabar jau mirs Alfredas Adleris, ymus Vienos psichologas, para kny
g, pavadint "K gyvenimas turt jums reikti". ioje knygoje jis sako: "In-s
dividai, kurie nesidomi aplinkiniais monmis, turi labai daug sunkum ir la
bai pakenkia kitiems. Tai i toki individ kyla visos monijos bdos".
Jus galite perskaityti daugyb protingiausi knyg apie psichologij ir ne
rasti teiginio, kuris bt jums ir man svarbesnis. Adlerio teiginys turi toki gi
li prasm, kad a pakartosiu tai:
{individai, kurie nesidomi aplinkiniais, turi gyvenime labai daug sunkum
ir labai pakenkia kitiems. Tai i toki individ kyla visos monijos bdo>
Kart Niujorko universitete a klausiau ivediojim apie apsakym ray
m. Ms klasei kalbjo "Koljes" redaktorius.
Jis pasak, kad galt isirinkti bet kur i daugybs apsakym, gulini
ant jo darbo stalo, ir perskaits kelet pastraip pasakyt, ar autorius myli
mones. "Jei autorius nemyli moni", pasak jis, "monms nepatiks jo ap
sakymai".
Patyrs redaktorius, skaitydamas kurs apie prozos raym, dukart atsi
pra u pamokslavim. "A sakau jums t pat", pasak jis, "k ir js pa
mokslininkas. Bet prisiminkite, kad js turite mylti mones, jei norite sk*
mingai rayti apsakymus".
^ --------------- ---------- Jei taip yra, raant proz, tai kur kas svarbiau nepamirti ios taisykls
bendraujant su monmis betarpikai.
A praleidau vakar Hovardo Terstono persirengimo kambaryje, kai jis
paskutin kart pasirod Brodvjuje, - Terstono, neprilygstamojo mag de
kano* Terstono, fokusinink karaliaus. Keturiasdeimt met jis keliavo po vi
s pasaul daugyb kart kurdamas iliuzijas ir apgaubdamas paslaptingumu
auditorij, versdamas mones apstulbti i nuostabos. Daugiau kaip ei mili
jonai moni mokjo u jim jo seansus, ir jis gavo beveik du milijonus do
leri pelno.
A papraiau pono Terstono pasakyti, kur jo skms paslaptis. Mokykla,
inoma, ia niekuo dta, nes, bdamas maas berniukas, jis pabgo i nam,
tapo valkata, keliavo prekiniuose vagonuose, miegojo ieno stirtose, prain
jo maisto, elgetavo, imoko skaityti, irdamas i prekinio vagono gelein
kelio enklus.
Ar jis turjo ypating magijos ini? Jis man pasak, kad yra parayta
imtai Knyg apie fokusus, ir daugyb moni ino apie tai ne blogiau, kaip ir
jis. Bet buvo du dalykai, kuriuos turjo tik jis vienas. Pirma, jis sugebjo per
siknyti. Jis buvo puikus artistas. Jis painojo moni prigimt. Viskas, k jis
dar: kiekvienas gestas, kiekviena jo balso intonacija, kiekvienas antaki pa
klimas, buvo rpestingai surepetuota i anksto, o veiksmai - labai tiksls. Be
to, Terstonas dar pridr, kad jis labai domjosi monmis. Jis pasak man,
kad daug mag pairi auditorij ir sako sau: "tai prie mane pienburni,
provincial brys. A juos graiai apmulkinsiu". O Terstono metodai buvo vi~
sikai kitokie. Jis pasak man, kad kiekvien kart, eidamas scen, jis sako

31

sau: "A dkingas iems monms, kad jie atjo pairti \ mane. Tai dl j
a stengiuosi. A parodysiu jiems visk geriausio, k a galiu".
Jis pareik, kad niekada neengia {rampos vies, prie tai kelet kart
oepakartojs sau: "AS myliu savo auditorij. A myliu savo auditorij". Juo
kinga? Absurdika. Js galite galvoti apie tai, k norite. AS usimenu jums
apie tai be joki komentar. Kaip apie recept, kur naudojo vienas i y
miausi vis laik mag.
Madam uman-Heink pasak man madaug t pat. Nepaisydama alkio
ir apmusio sielvarto, nepaisydama daugybs gyvenimo tragedij (kartj
net band nusiudyti ir nuudyti vaikus), nepaisydama viso to, ji jo savo ke
liu iki virns, kol tapo turbt paia ymiausia Vagnerio dain atlikja, ir ji
taip pat prisipaino, kad viena ijos skms paslapi yra tai, kad ji labai jau
tri monms.
Tai buvo taip pat ir viena i Teodoro Ruzvelto nepaprasto populiarumo
paslapi. Net jo tarnai myljo j. Jo spalvotasis kamerdineris Deimsas
E.Amosas para knyg apie j, pavadint Teodoras Ruzveltas, savojo ka
merdinerio herojus'. Amosas pasakojo apie tok pamokant atsitikim.
"Kart mano mona paklaus prezidento apie kurapkas. Ji nebuvo j ma
iusi, ir jis detaliai jas apibdino. Po kiek laiko ms vasarnamyje suskambo
telefonas (Amosas su mona gyveno maame vasarnamyje Ruzvelto dvare
prie Oister Bei). Mano mona atsiliep - tai buvo pats Ruzveltas. Jis paskam
bino jai, kad pranet, jog po jos langu yra kurapk ir kad ji gali jas pamatyti.
Tokios smulkmenos kaip Si buvo jam labai bdingos. Ir eidamas pro ms
vasarnam net ir nematydamas ms, jis danai suukdavo: "A--, Ani!" ar
ba "A--, Deimsai!" Tai bdavo jo draugikas pasisveikinimas".
Kaip galjo eilinis tarnautojas nemgti tokio mogaus? Kaip kas nors ga
ljo jo nemgti?
Vien dien Ruzveltas usuko Baltuosius Rmus tuo metu, kai prezi
dentas Taftas su ponia Taft buvo ivyk. Kaip nuoirdiai jis mgo paprastus
mones rodo tai, kad jis pasisveikino su visais senais Baltj Rm tarnais,
kreipdamasis juos vardais.
"Kai jis pamat virtuvs darbinink Alis, - rao Aris Rtas, - jis paklau s, ar ji tebekepa kukurz duon. Alisa atsak, kad kartais ji kepa tarnams,
bet virSuje jos niekas nevalgo".
"Tai rodo blog j skon - sugriaudjo Ruzveltas, - ir a pasakysiu &i pre
zidentui, kai sutiksiu j". /Alisa atne gabaliuk duonos ant lkts, ir jis jo
per staig, valgydamas ir sveikindamasis su sodininkais ir juodadarbiais.
Jis kreipdavosi kiekvien lygiai taip, kaip kreipdavosi ir anksiau. Jie
nibdjosi apie tai vienas su kitu, o Aikas Huveris pasak su aaromis akyse:
"Tai vienintel laimingajnums diena per pastaruosius dvejus metus, ir n vie
nas i ms nekeist jos imto doleri ek".
Toks pat kartas domjimasis kit moni problemomis padar daktar
arls Eliot vienu i didiausi pasisekim turjusi prezident i vis kada

32

nors vadovavusi universitetui, o js prisiminkite, kad jis vadovavo Harvar

du! laikotarpiu, prasidjusiu prajus ketveriems metams po Pilietinio karo
pabaigos ir pasibaigusiu penkerius metus prie Pirmojoj Pasaulinio karo pra
di. tai pavyzdys, kaip dirbo daktaras Eliotas.
Kart vienas pirmakursis L.R.G.Krendonas ujo prezidento kanceliari
j pasiskolinti penkiasdeimt doleri i specialaus student fondo. Paskol
dav. "Tuomet a padkojau i irdies ir ruoiausi ieiti",'dabar a cituoju pa
ties Krendono odius* "Bet prezidentas Eliotas pasak "Praau sstis". Ir
mano didiausiai nuostabai jis ts, sakydamas; "A patariu tau virti maist ir
valgyti savo karabaiyje. A nemanau, kad bt jau taip blogai, jei tu gautum
pakankamai gero maisto. Kai a mokiausi kolede, a dariau taip pat. Ar tu
kada nors ruoei verienos bandeles? Jei gaminsi i tinkamai parinktos ir ge
rai ivirtos verienos, tursi vien i puikiausi patiekal, kuriuos gali pats pa
sigaminti, kadangi tai labai paprasta. tai kaip a tai darydavau". Ir jis papa
sakojo man, kaip isirinkti verien, kaip ltai j virti kieki igarinant sriub,
kad likt tik derbuiai, kaip j susmulkinti, spausti tarp dviej rieki duonos
ir valgyti alt".
,
A pats patyriau, kad galima patraukti bendradarbiauti net paius popu
liariausius Amerikos mones, jei tik nuoirdiai domiesi jais.
Prie daugel met a skaiiau kurs apie groin literatr Bruklino Me
no ir mokslo institute, ir mes norjome, kad Ketlin Noris, l^ani Herstas, Ida
Tarbel, Albertas Peisonas Terhanas, Rupertas Hjuzas ir kiti yms ir, ino
ma, usim raytojai atvykt Bruklin ir pasidalint su mmis savo patyri
mu. Mes parame jiems, kad avims j darbais ir labai nortume igirsti j
patarim,
i
Kiekvien i i laik pasira apie pusantro imto student. Mes para
me, kad suprantame, jog jie yra uimti - per daug uimti, kad ruotsi pas
kaitai. Todl mes pateikme jiems sra klausim apie juos paius ir j dar
bo metodus. Jiems tai patiko. Kam nepatikt? Todl jie surasdavo laiko ir
vykdavo j Bruklin, kad itiest mums pagalbos rank.
;
Naudodamas t pat metod, a kalbjau Lesli M.ou, Tcjodoro Ruzvel
to kabineto finans ministr, Dord V.Vikeram, Tafto kabineto teisin
gumo ministr, Viljam D.Brajen, Franklin D.Ruzvelt ir; daug kit y
mi moni atvykti ir pakalbti mano oratorinio meno kurs ^ludentams.
^Visiems mums, kas mes bebtume, - msininkai, kepjai ar karaliai savo
soste - visiems mums patinka mons, kurie avisi mums/tavyzdiui, paim
kime vokiei kaizer. Baigiantis pasauliniam karui, jlsukriaisiai buvo la
biausiai vis ioje emje niekinamas mogus. Net jo paties tauta nusigr
nuo jo, kai, gelbdamas savo galv, jis paspruko Olandij. Neapykanta jam
buvo tokia stipri, kad milijonai moni bt diaugsi, galdami sudraskyti j
gabalus ar sudeginti ant lauo. Ir tai kunkuliuojant visuomens aistroms,
vienas maas berniukas para kaizeriui paprast nuoird laik, spindu
liuojant gerumu ir susiavjimu. Para, kad nesvarbu k galvoja kiti, bet jis

33

visada myls Vilhelma kaip savo imperatori. Kaizeri laikas labai sujaudino,
ir jis pakviet ma berniuk aplankyti j. Berniukas atvyko kartu su motina,
ir kaizeris po kurio liko j ved. itam berniukui nereikjo skaityti knygos
"Kaio sigyti draug \ turti takos monms". Jis intuityviai tai jaut.
Jei mes norime sbsidraugauti, pasistenkime padaryti t kitiems mo
nms - t, kam, inia reikia laiko, energijos, altruizmo) Kai Vindzoro her
cogas dar buvo Velso princas ir suman keliauti Piet Amerik, jis prie i
vykdamas kelet mnesi studijavo ispan kalb, kad galt kreipdamasis i
tribnos vartoti g ilt j auditorijos kalb, ir Piet Amerikos gyventojai pa
milo j u taL

Per daugel met a stengiausi btinai suinoti savo draug gimtadienius.

Kaip? Nors pats nei per nago juodym netikiu astrologija, visuomet pradedu
klausinti panekov, ar jis tiki, kad gimimo data turi takos mogaus charak
teriui ir gyvenimo eigai. Po to papraydavau pasakyti savo gimimo dien ir
mnes. Jei jis pasako, pavyzdiui, lapkriio 24-oji, a nuolat kartoju sau "lap
kriio 24, lapkriiol 24". Kai tik jis minutlei nusisuka, a usirakau jo vard ir
gimtadien, o vliaju perraau j gimtadieni knyg. Metams prasidedant a
suraydavau ituos gimtadienius savo kienin kalendori, todl automati
kai atkreipdavau juos dmes.' Atjus laikui, siuniu laik ar sveikinimo te
legram. Kok pasisekim tai turdavo! Daniausiai a bdavau vienintelis
pastamas, kuris tai prisimindavo.
rfe i norime sigyti draug, sutikime mones gyvai ir entuziastingai. Jei
jums kas nors skimbina telefonu, pasinaudokite ta paia psichologine taisyk
le. Itarkite "alio" tokiu tonu, kuris pasakyt, kad js diaugiats, jog jums
paskambinaTNipjorko telefon kompanija specialiai apmoko operatores pa
sakyti "tfumer praau" tokiu tonu, kuris reikia "Labas rytas. A diaugiuosi
aptarnaudama jus". Prisiminkime tai, kai rytoj pakelsime ragel.
Ar i filosoma tinka ir bizniui? A galiau pateikti daugyb pavyzdi.
arlzui R.Valtersui, vienam i didiulio Niujorko banko bendradarbi,
buvo pavesta paruoti konfidencial raport apie vien korporacij. Jis pai
nojo vienintel mog, kuris galjo pateikti jam taip reikaling fakt. Ponas
Valtersas apsilank pas mog, didels kampanijos prezident. Kai pon
Valters palydjo prezidento kabinet, jauna moteris kio galv pro duris ir
pasak prezidentui, kad iandien ji neturi jam joki pato enkl.
"A renku!enkliukus savo dvylikameiui snui", paaikino prezidentas
ponui Valterslui.
Ponas Va tersas idst savo misijos tikslus ir pradjo klausinti. Prezi
dentas buvo Ssiblaks, atsakinjo blankiai ir neaikiai. Jis nenorjo kalbti,
ir, matyt, niekas negaljo traukti jo pokalb. Interviu buvo trumpas ir nevai
singas.
"Atvirai nekant, a neinojau, k daryti", pasak ponas Valtersas, papa
sakojs istorij klasje. Tuom et a prisiminiau, k jam buvo sakiusi sekreto
r, - pato jbnklai, dvylikametis snus... A taip pat prisiminiau, kad ms
(

34

banko usienio skyrius rinko pato enklus, nuimtus nuo laik, ateinani
pas mus i vis kontinent.
Kit popiet a paskambinau tam mogui ir tepasakiau, kad a turiu ke
let pato enkl jo berniukui A buvau priimtas su entuziazmu. Jis nebt
paspauds man rankos nuoirdiau, net ruodamasis bti irinktu Kongre
s. Jis spinduliavo ypsen ir ger vali. T ai patiks mano Dordui", vis kar
tojo jis, dliodamas enklus. "O pairkite it! Tai tikras lobis!"
Mes pus valandos kalbjoms apie enklus ir irjome (jo berniuko
nuotrauk, o po to jis man dar paskyr daugiau kaip valand laiko, suteikda
mas reikaling informacij, net man nepraant Jis pasak man visk, k pats
inojo. O po to dar pakviet savo pavaldinius ir apklausinjo juos. Jis pas
kambino keletui savo bendradarbi. Jis apipyl mane faktais, skaiiais, pra
neimais ir korespondencijomis. urnalist odiais tariant, a sukliau sen
sacij".
O tai kitas pavyzdys.
CM.Neiflas jaunesnysis kelet met stengsi parduoti angli didelei ma
menins prekybos organizacijai. Bet prekybos kompanija tebepirko kur i
umiesio pardavjo ir veiodavo j tiesiog pro pat Neiflo kontoros duris.
Vien vakar prie mano usimimus Neiflas pasak kalb, iliedamas vis
savo bais niri ant konkuruojanios kompanijos, pasmerkdamas j, kaip
nacos prakeikim.
i r jis dar stebjosi, kad negali jai nieko parduoti!
A patariau jam imtis kitokios taktikos. Papasakoti visiems trumpai, kaip
vfejcas atsitiko. Su kurs klausytojais mes ivystme diskusij ia tema.
Mano patarimu Neiflas sutiko ginti parduotuvs interesus ir nujo tiesiog
pa$ taip nekeniamos firmos administratori ir pasak: "A atjau ia ne tam,
kad pardaviniau anglis. Atjau paprayti js padaryti man vien paslaug"
Jis papasakojo apie savo diskusij ir pasak: "A atjau prayti js pagal
bos, kadangi a neinau, kas man galt pateikti daugiau fakt, kuri man
reikia Man labai rpi laimti diskusij ir a bsiu labai dkingas u pagalb".
Kaip baigsi i istorija, painformuosiu paties pono Neiflo odiais:
"A papraiau to mogaus paskirti man tik minut laiko. Pasakiau tai, su
prasdamas, kad jis gali visai nesutikti priimti mane. Kai a idsiau savo rei
kal, jis parod man kd ir kalbjo su manimi lygiai valand keturiasdeimt
septynias minutes. Jis paskambino kitam administratoriui, kuris buvo para
s knyg apie parduotuv. Jis para Nacionalin jungtini parduotuvi
asociacij ir parpino diskusij man rpima tema stenogram.
Jis buvo sitikins, kad jungtins parduotuvs daro didiul paslaug mo
nijai. Jis didiavosi tuo, k dar imtams bendruomeni. Jis kalbjo spindin
iomis akimis, ir a turiu pripainti, kad man atsivr akys dl daugybs daly
k, apie kuriuos a niekuomet ir nesvajojau. Jis visikai pakeit mano nusis
tatym.

35

Man ieinant, jis palydjo iki dur, apkabino mane per peius, palinkjo
skms mano diskusijoje ir papra usukti pas j bei pasakyti, kaip man se
ksi. Atsisveikindamas jis dar pridr: "Aplankykite mane pavasar. AS nor
iau pateikti Jums usakym anglims".
Man tebuvo tiesiog stebuklas. Jis pasisil pirkti angli, nors a to net nepraiau/NuoSirdiai domdamasis juo ir jo problemomis, per dvi valandas a
pasiekiau daug daugiau, negu biau pasieks per deimt met, atkakliai
stengdamasis sudominti j savo firma ir savo anglimis1^
Js, deja, neatradote naujos tiesos, ponas Neiflai. Labai seniai - dar prie
Kristaus gimim, ymus romn poetas Publijus Syrus ra ^ M e s domims
kitais, kai kiti domisi mumis"T[>
*
tai jums ir negmijaffijTtaisykl.
NUOIRDIALDOMKITS KITAIS MONMIS. . X
Nordamas tapti populiaria asmenybe, mokania bendrauti su mon
mis, paskaitykite daktaro Henrio Linko "Grim prie religijos". Neisigskite
pavadinimo. Tai visai ne venteivika knyga. J para gerai inomas psicho
logas, asmenikai kalbjsis ir davs patarim daugiau kaip trims tkstan
iams moni, kurie kreipsi j su asmeninmis problemomis. Daktaras Linkas pasak man, kad savo knyg jis lygiai taip pat skmingai bt galjs pa
vadinti "Kaip tobulinti savo asmenyb". Ji kaip tik apie tai. Js pamatysite,
kokia ji domi ir pamokanti. Jei perskaitysite j ir elgsits, kaip ten patariama,
js tikriausiai patobulinsite savo sugebjim elgtis su monmis.
Jei negalite gauti jos bibliotekoje ar knygyne, pasiskite 25 doleri pato
perlaid leidjui: Pochet Books, Inc., 630 Fifth Avenue, New York 20 N.Y.
2 skyrius
Paprastas bdas padaryti ger pirm spd
Neseniai a dalyvavau kviestiniuose pietuose Niujorke. Viena vienia, pa
veldjusi nemaai pinig, labai norjo kiekvienam padaryti ger spd. Ji i
vaist vis palikim sabalams, deimantams ir perlams. Bet ji nieko negaljo
padaryti savo veidui. Jis spinduliavcjjrzlum ir savanaudikum. Ji nesupra
to, kad kiekvienam vyrui aiku, jog(raika, kuri moteris stengsi suteikti sa
vo veidui, yra daug svarbesn negu jos pasirinkti drabuSaj^(Tarp kita ko, tai
labai naudinga prisiminti, kai js mona nori pirkti brangius kailinius).
arlzas vebas man pasak, kad jo ypsena yra milijono doleri verts. Ir
tikriausiai jis buvo teisus. Kadangi vebo asmenybei jo avesys ir sugebjimas
mones priversti pamgti j buvo nepaprasto pasisekimo prieastis. O vienas
i rykiausi jo asmenybs bruo buvo jo kerinti ypsena.
Kart a praleidau popiet su Morisu evalje ir, atvirai pasakius, nusivy
liau. Nirus, nekalbus jis buvo visikai kitoks, negu a tikjausi, - kol nenusiypsojo. Tuomet pasirod, kad saul nuvito i u debesies. Jei ne ta jo

36

ypsena, Morisas evalje tikriausiai bt buvs staliumi Paryiuje, kaip ir jo

t t o s bei broliai.
Y Poelgiai pasako daugiau negu odiai, o ypsena - tuo labiau - ji byloja:
"Js man patinkate. !f s darote mane laimingu. A diaugiuosi matydamas
jus".
^
tai kodl unys tokie mieli. Jie taip diaugiasi mus pamat, kad tiesiog
neriasi i kailio. Todl natralu, kad ir mes jais diaugiams.
Veidmainika ypsena? Ne. ituo nieko neapgausi. Veidmainiavimo me
chanika mums pastama ir ji mus piktina. Kalbu apie tikr ypsen, subildan
i ird, einani i irdies, toki ypsen, didiai vertinam mogikj jaus
m paletje.
Didels Niujorko universalins parduotuvs kadr skyriaus vedjas man
pasak, kad jis veriau samdyt nebaigusi mokyklos pardavj, mokani
maloniai ypsotis, negu rkano veido filosofijos daktar.
Vienas i didiausi Jungtinse Valstijose kauiuko kompanij direktori
tarybos pirmininkas pasakojo, kad, kaip jis yra pastebjs, bet kurimog retflilydi skm, jeigu jis dirba be eatu^azmo^ Sis pramons vadovas ne itin
vertino sen patarl, kad tik sunkus darbas yra vienintelis raktas, atrakinsian
tis duris visiems ms trokimams. "A painojau moni, - sak jis, - ku
riems seksi todl,kad jie, tvarkydami savo reikalus, rasdavo laiko i irdies
pasijuokti Man teko matyti ir toki, kurie Imdavosi darbo kaip sunkios na
tos. Jie bOdavo nuobods ir paniur, visikai nesidiaugdavo darbu ir gal gafc patirdavo neskm.
/ (Js turite diaugtis sutikdami mog, jei norite, kad ir jis diaugtsi sutik
damas jus^>
A pasiliau daugeliui biznieri, lankiusi mano kursus, vis savait nuo
lat kam nors ypsotis, o po to ateiti pas mus ir papasakoti apie rezultatus. Kokj tai turjo poveik!!! tai Viljamo B.Steinhardto, Niujorko fondo biros na
rio, laikas. Jo atvejis ne iimtinis. Jis bdingas ir imtams kit.
"Ai veds daugiau kaip atuoniolika met, - rao ponas Steinhardtas, - Ir
vis t laik retai kada ypsodavausi savo monai ir atsikls, kol ieidavau \
darb, neitardavau daugiau kaip por deimi odi. Buvau didiausias i
niurzgli, kada nors vaikiojusi Brodvjumi.
Kai js paprate mane papasakoti apie ypsen eksperiment, pagalvo
jau, kad vertt savait pabandyti. Kit ryt, ukuodamasis plaukus, pasiifjau j savo niri fizionomij veidrodyje ir tariau: "Bilai, greiiau nutrink i
Irzlaus katino ivaizd. Ruokis ypsotis. Ir pradk tuoj pat. Ssdamas pusrySauti, a palabinau mon ir jai nusiypsojau.
Js buvote mane perspj, kad ji gali nustebti. Bet js nepakankamai
vertinote jos reakcij. Ji buvo visikai suglumusi. Ji buvo priblokta. A pa
sakiau, kad ateityje visada taip elgsiuosi, ir tai jau du mnesiai kaip ypsausi
kiekvien ryt.

37

is pakits mano santykis su ja per tuos du mnesius atne ms namus

daugiau laims negu itisi praj metai.
Dabar, eidamas darb, a pasisveikinu su lift aptarnaujaniu berniuku,
palinkdamas jam labo ryto, ir nusiypsau. ypsausi ir durininkui. ypsausi
metro kiosko kasininkei, kai praau, kad ji ikeist pinigus. Stovdamas ant
fondo biros grind, ypsausi monms, kurie iki tol nebuvo mat mano yp
senos.
Netrukus a pastebjau, kad visi taip pat pradjo man atsakyti ypsena.
Su tais, kurie ateina pas mane su skundais ir pretenzijomis, elgiuosi maloniai.
Klausydamas j, a ypsausi ir pastebiu, kad daug lengviau sekasi sprsti i
kilusius konfliktus. Prijau ivados, kad ypsenos kasdien ne man doleri,
daug doleri.
A laikau kontor su kitu makleriu. Vienam i jo klerk, patraukliam
jaunuoliui, neseniai pasakiau apie savo nauj poir moni santykius.
Tuomet jis prisipaino, kad kai a pirm kart engiau staig, jis paman,
jog esu baisus niurzglys, ir tik neseniai pakeit savo nuomon. Jis dar pridr,
kad ypsodamasis a atrodau labai malonus.
I savo elgesio sistemos a imeiau ir kriticizm. Dabar beveliju veriau
rasti prog pritarti ir pagirti negu smerkti. A nustojau nekti apie savo no
rus. Dabar stengiuosi suprasti kito mogaus poir. Ir visi ie dalykai padar
perversm mano gyvenime. A dabar visikai kitas mogus, laimingesnis, tur
tingesnis, apdovanotas draugyste ir laime - vieninteliais i tikrj vertingais
dalykais1.
Nepamirkite, kad laik para apsukrus, praktikas biros makleris,
gyvens i&akcij supirkimo ir pardavimo savo sskaita Niujorko fondo biro
je - o tai toks sunkus verslas, jog tie, kas bando laim ioje srityje, daniausiai
patiria neskm. Js nenorite ypsotis? Vis dlto pamginkite. Pirmiausia prisiverskite. Jei esate vienas, dar prisiverskite pavilpauti ar paniniuoti ko
ki nors melodij ar dainel. Elkits ta p ta rs i jaubtumte laim inga^jrlai
padsjumsi tikrj tapti laimingu.^taikajgi visa tai pagrintjte velionis H ar
vardo profesorius Vilamas Deimsas:
^"A trodytTkad veiksmas turt sekti jausmus, taiau i likrj veiksmas
ir jausmas eina drauge; todl, reguliuodami veiksmus, kurie lengviau pasi
duoda valios kontrolei negu jausmai, mes netiesiogiai galime reguliuoti ir
jausmus.
r Geriausias bdas smoningai tapti linksmu, kai visikai nelinksma, - tai
susiimti ir prisiversti elgtis bei kalbti taip, tarsi jau bt linksma..."
Pasaulyje visi siekia laims, ir yra tik vienas tikras bdas jai pasiekti - kon
troliuojant savo mintis. Laim nepriklauso nuo iorini aplinkybi. Ji pri
klauso nuo ms vidaus.
^L aim in gas js ar nelaimingas, priklauso visai ne nuo to, k js turite, kas
js esate, kur esate ar k veikiate. Tai priklauso nuo js poirio visa tai.
Pavyzdiui, du mons gali bti toje paioje vietoje ir daryti t pat; abu gali

38

turti tiek pat pinig ir vienod presti, taiau vienas gali bti nelaimingas, o
kitas laimingas. Kodl? Todl, kad skirtingai iri vi&a taj.]Tarp Kinijos rikg7dirbani iki devinto prakaito svilinaniame Kinijos kartyje u septynis
centus per dien, a maiau tiek pat laiming veid, kaip ir Aveniu parke.
"Nra nieko, kas btjgera ar bloga, - sak ekspyras, - tai ms smon
vfekdaro tuoar kitu.
"
Abas Linkolnas kart pastebjo, kad "dauguma moni yra tiek laimingi^
kiek jie pasiryta bti tokiais", Jis buvo teisus. Neseniai maiau gyv ios ticP
su; lllU^i a d ^ TTiujorke a lipau Long Ailendo metro stoties laiptais. Tiesiai
prie mane trisdeimt ar keturiasdeimt berniuk invalid su lazdomis ir ra
mentais i vis jg kapanojosi vir. Vien berniuk teko uneti. Mane
nustebino j juokas ir linksmumas, ir a pasidalijau savo mintimis apie tai su
vienu i berniukus lydjusi vyr. "O taip, - pasak jis, - kai berniukas suvo
kia, kad vis gyvenim bus luoas, ikart bna pribloktas, bet po to okas
praeina, berniukas paprastai susitaiko su likimu ir net tampa laimingesni u
kitus".
A panorau nusiimti skrybl prie iuos berniukus. Jie dav man pamo
k, kurios, tikiuosi, niekuomet nepamiriu.
Kart a praleidau vien popiet su Meri Pikford - tuo laikotarpiu, kai ji
rengsi skirtis su Duglasu Feirbanksu. Visuomen, matyt, sivaizdavo, kad ji
be aJo prislgta ir nelaiminga, o a ivydau moter ramiausiai ir diugiausiai
nusiteikusi i mano pastam moni. Ji tiesiog spindjo i laims. To pa
slapt ji atskleid maoje trisdeimt penki puslapi knygelje, kuri galbt ir
jums patikt, jeigu perskaitytumte.
Franklinas Betgeris, buvs treiasis "Sent Lu is kardinate" beisbolo ko
mandos aidjas, o dabar vienas i labiausiai klestini Amerikos draudimo
agent, pasak, kad jau prie daugel met jis suprats, jog besiypsantis
mogus visur gerai sutinkamas/ Todl, prie eidamas koki staig, jis minu
tl sustoja ir prisimena tuos dalykus, u kuriuos turt bti dkingas, kad
galt smagiai ir gerairdikai nusiypsoti, ir tik tuomet eina kabinet, o jo
veide tiesiog ydi ypsena.
Jis tik in s, kad is paprastas bdas labai prisidjo prie nepaprastos jo
skms sudarant draudimo sutartis.
Atidiai perskaitykite iminting Elberto Hubardo patarim, bet sidm
kite, jis nebus jums naudingas, jei tik perskaitysite, o praktikai tuo nesivado
vausite.
Ieidami pro duris, ne kikite smakro j apikakl* auktaiikelkite galv,
tarsi ant jos bt karna, kvpuokite visa krtine, gerkite sauls vies, sveikinkite ypsena savo draugus, kuo nuoirdiausiai paspauskite ranka. Nebi
jokite bti klaidingai suprastas ir n minuts negalvokite apie savo prieus.
GgraTsismoninkite, k nortumte padaryti, ir tuomet, nekeisdamas kryp
ties, jus eisite tiesiai tiksl. Niekuomet nepamirkite dideli ir puiki dalyk,
kuriuos nortumte pasiekti, ir laikulbgant, pastebsite, kad nesmoningai

39

iekote proggyvendimi savo trokimusjjanaiai, kaip koralai i atplstan

i potvynio bang pasiima ji gyvenimui reikalingas mediagas. Susikurkite
vaizduotje to gabaus, doro ir naudingo mogaus, kokiu js nortumte bti^^aveitcslg ir nuolatins mintys apie j palaipsniui pads jums tapti btent
tokia asmenyb^?Mintis - vir visko?Pasign_kU& tinkam p si^ o o ^ n fg ^ Ia |
- drsos, nuoirdumo ir tyro diaugsmo jtozicij. Teisingai mstyti - tai jau
reikia kurti1Viskas_prasideda nuo troldmjir kiekvienas nuoirdiai besi
meldiantis bnaiklausytasVMes supanajame su taisjkunups, Unkta miU
^jK iys.B kiteor s^ auktai iklgalvas, tarsi jos b t vainikuotos. Mes dievai, tik dar esantys kokonuose ir dar kol kas negij sparn.
Senovs kinieiai be galo imintingi - inomi visanrpasauliui, jie turUofaa.
pa tarU.Juijri m ^ r e ^
popieriaus skiautelje ir jprisilipyti
vidinje kepurs pusje. Ji sako: "Nesiypsantis mogusjneturi atidaryti par
duotuvj. -
Irjei jau kalbame apie parduotuves, tai pasakysiu, kad Frenkas Irvingas
Fleteris viename i savo reklamos edevr firmai "Openteimas, Kolinzas ir
kompanija" pateik mums puik iupsnel gyvenimikos filosofijos.
; Kaldins ypsenos reikm: j
"
T Ji nieko nekainuoja, bet daug k sukuria, j
Ji praturtina tuos, kurie j gauna, nenuskurdindama t, kurie jduoda./
tyli blyksteli akimirk, o atmintyje kartais ilieka vis gyvenim.J
|N vienanra toks turtfngas,kad galtjapsieiti bejos, j
V suEuria laim i namuose, geranorik aplink darbe ir yra slaptos.

dogams. }
Ji yra poilsis pavargusiam, vilties viesa nusivylusiam, sau ls spindulys nu-,
lidusiam irgerTaTisias natralus prienuodis rpesiams./
Jos negalima nusipirkti, iprayti, pasiskolinti ar pavogtines ji yravisikai
bevert, jei neatiduodama nuoirdiai* j
Irjei j^utirim i Kald minutmis atsitiks taip, kad kuris nors ms
pardavjas bus toks pavargs, kad nebepajgs padovanoti jums ypsen, - ar
negaltumte paprayti js, kad paliktumte jam vien i savj?
Todl, kad niekam taip labai nereikia ypsenos, kaip tam, kuris jau nebe
gali jos padovanoti.
^Todl, jei norite patikti monms, - ypsokits! J (
3 skyrius
K daryti, kad nepatektumte | bd
1989 m. pabaigoje Roklendo apygardoj Niujorko valstijoje visiems strigo
tragikas vykis. Numir vaikas. Kaimynai ruosi vaiuoti laidotuves. Di
mas Farljus nujo arklid pasikinkyti arklio. Buvo pasnig, naib altukas,
arklys buvo nekinkytas kelet dien, ir kai j prived prie lovio pagirdyti, jis
staiga pasisuko, spyr abiem upakalinm kojom ir umu Dim Farlj.

40

Maame Stoni Point kaimelyje t pai savait vietoj vien laidotuvi teko
rengti dvejas.
Dimas Farljus paliko nal su trim berniukais. eima gavo kelet imt
doleri draudimo.
Vyriausiajam berniukui Dimui buvo deimt, ir jis nujo dirbti plytin,
kur veiojo sml, pilst j formas, vart plytas, kad ios geriau dit prie
saul. Berniukas neturjo joki ans sigyti diplom. Bet jo airika intuicija
pasak jam, kaip patikti monms. O vliau jis tapo politiku ir per daugel
met iSsiugd tiesiog antgamtik sugebjim prisiminti moni vardus.
Jam neteko perengti auktosios mokyklos slenksio, bet dar neturda
mas keturiasdeimt eeri met amiaus, jis tapo Nacionalinio demokrat
komiteto pirmininku, Jungtini Valstij paSto ministru, ir... keturi koledai
jam buvo suteik mokslinius laipsnius.
Kart, imdamas interviu, aS paklausiau Dimo Farljaus, kur jo skms
paslaptis. Jis atsak: "Sunkus darbas". "Nejuokaukite", pasakiau a.
Tuomet jis paklaus, kokia, mano nuomone, jo skms prieastis. "Mano
supratimu Ui, kad galite kreiptis deimt tkstani moni pavarde", - pa
sakiau jam.
"Ne. Js suklydote. A galiu kreiptis pavarde penkiasdeimt tkstani
moni".
Nfcsuklyskite, vertindami tai. Btent i savyb padjo ponui Farljui kur
dinti Baltuosiuose Rmuose Franklin D.Ruzvelt.
Fifer tuos metus, kai Dimas Farljus daug keliavo kaip gipso koncerno
atstovas, ir vliau, kai Stoni Pointe dirbo miesto savivaldybs sekretoriumi, jis
su k r sistem, padedani prisiminti pavardes.
I pradi viskas buvo paprasta. Susipaindamas su nauju mogumi
suinodavo jo vard, pavard, eimos dyd usimimo pobd ir politines pa
iras. Jis gerai sidmdavo tuos faktus ir kai kit kart susitikdavo t pat
mog (net jei bdavo praj ne vieneri metai), jis galdavo papleknoti jam
per pet ir pasiteirauti apie mon ir vaikuius, paklausti apie roes u namo.
Tai bdavo jo raktas pasitikjim. Nenuostabu, kad vliau jis tiek pasiek!
Likus mnesiui iki Ruzvelto rinkimins kampanijos, Dimas Farljus
kiekvien dien paraydavo imtus laik monms, gyvenantiems vairiose
vakar ir iaurs vakar valstijose. Po to, sds traukin, jis per devyniolika
dien aplk dvideimt valstij, sukardamas tkstanius myli veimais,
traukiniais, automobiliais ir valtimis. Jis usukdavo miest, susitikdavo su
monmis per pusryius ir vakarien, gerdamas arbat ar pietaudamas ir
nuoirdiai su jais pasikalbdavo. Po to, negaidamas n minuts, skubdavo
pas kitus rinkjus.
Tik sugrs Rytus, jis para po laik kiekvien i aplankyt miest
loekvienam aplankytam mogui, praydamas atsisti sra kit moni, da
lyvavusi pokalbiuose su juo. Galutiniame srae buvo tkstani tkstan
iai pavardi, ir kiekvienas i tame srae ivardint asmen gavo asmenin

41

Deimso Farljaus laik. ie laikai prasiddavo odiais "Brangusis Bilai"

ar "Bangusis Do" ir visuomet bdavo pasirayti "Dimas*.
/
Dim Farlj gyvenimas anksti imok paprastos iminties/kiekvienam
eiliniam mogui io paties vardas yra daug mielesnis u v is u s kitus vardus e~
if i j^ risimjnk hrt kurio ymognufi vnrflaJtark j draugikai irbusi pasaks
jam efektingai veikiant) kompliment. Dejajeipagair& i^t varcfoar netei^ T ^ ijftarsite - pateksite i kbfi^ ^ c ^ ti Pavvzdiuu kart a Paryiuje or
ganizavau oratorinio meno kursus irlsumtinjau visiems mieste gyvenan
tiems amerikieiams spaustuvje atspausdintus laikus. Prancz spaustuvi
ninkai, aiku, silpnai mokjo angl kalb ir pridar klaid, surinkdami pavar
des. Stambaus Amerikos banko valdytojas Paryiuje bematant para man
atsakym su kandiais priekaitais dl to, kad jo vardas buvo netaisyklingai
paraytas. Ir ne jis vienas.
Kur buvo Andriu Kamegio skms paslaptis?
J vadino plieno karaliumi, nors jis pats maai k nutuok apie plieno ga
myb. Tarp jam pavaldi moni buvo imtai toki, kurie apie plien u j
inojo daug daugiau.
Bet jis mokjo elgtis su monmis, ir tai padarl turtingu. Labai anksti i
rykjo jo organizaciniai gabumai, lyderio talentas. Kai jam buvo dar tik de
imt, jis jau suprato, koki reikm mons teikia savo vardams. Jis panaudo
jo atradim, kad susirast bendradarbi.
kotijoje, bdamas maas, jis laik triui porel. Greitai lizdas buvo pil
nas triuiuk, bet nebuvo kuo j erti. Jam kilo puiki idja. Jis pasak kaimy
n berniukams, kad, jei ie nuolat priraus dobil ir kiaulpieni tiek, kad triu
i eimyn bus galima imaitinti, jis pavadins maylius berniuk vardais.
Planas turjo magik poveik ir Kamegis niekuomet to nepamiro.
Po daugelio met, naudodamas t pat} princip, jis susikrov milijonus.
Pavyzdiui, nordamas parduoti plienini bgi Pensilvanijos geleinkelio
kompanijai, Andriu Karnegis pastat Pitsburge milinik plieno gamykl ir
pavadino j "Edgaro Tomsono plieno gamykla".
Regis nekalta, bet veiksminga gudryb. Kai Pensilvanijos geleinkelio
kompanijai prisireik plienini bgi, atspkite, kur J.Edgaras Tomsonas
juos pirko? Taip, atspjote.
O kai Karnegis ir Dordas Pulmanas varsi dl pirmumo gaminti mie
gamuosius vagonus, plieno karalius vl prisimin pamok su triuiais.
Centrin transporto kompanija, kontroliuojama Kamegio, kovojo su ana
logika Pulmano kompanija. Abu konkurentai, kaskart numudami kainas ir
tuo paiu prarasdami galimyb turti daugiau pelno, stengsi gauti usaky
m i Ramiojo vandenyno geleinkeli susivienijimo. Ir Karnegis, ir Pulma
nas nuvyko Niujork, Ramiojo vandenyno susivienijimo direktori taryb.
Vien vakar Sent Nikola viebutyje susitiks Pulman Kamegis pasak:
"Labas vakaras, pone Pu manai. Ar nesielgiam mes kaip du kvailiai?"
"K js norite tuo pasakyti?", - paklaus Pulmanas.

42

Tuomet Kamegis paaikino, k jis norjo pasakyti - kad reikia sujungti j

gas. riniomis spalvomis jis nupie t abipus naud, kuri jie gaut dirb
dami drauge vietoj to, kad kovot vienas su kitu. PuLmanas klaus atidiai,
bet be didelio pasitikjimo. Galiausiai jis paklaus: "O kaip vadintsi naujoji
kompanija"? Kamegis nedvejodamas atsak: "Koks klausimas! - Pulmano
minktj vagon kompanija".
Pulmano veidas nuvito. "Ueikite mano kambar - pasak jis. - Mes vis
k aptarsime". is susitikimas jo JAV pramons istorij.
i Andriu Kamegio politika - prisiminti ir pagerbti draug ir biznio part
neri vardus, o ir juos paius - buvo viena ijo - vadovo skms paslapi. Jis
didiavosi, kad galjo kreiptis daugum savo darbuotoj vardais ir pavard
mis, ir pasakodavo, kad, jam asmenikai vadovaujant, n vienas streikas ne
ugesino liepsnos jo plieno gamyklose.
Paderevskis sudarydavo galimyb negrui virjui, dirbaniam Pulmano va
gone, pasijusti reikSmingu, vadindamas j ponu Koperiu. Penkiolika kart
Paderevskis ivainjo vis Amerik nuo krato iki krato, grodamas entu
ziastingai j sutinkaniai publikai. Kiekvien kart jis keliaudavo personalinia
me vagone, ir tas pats virjas net ir po vliausio koncerto ruodavo jam vaka
rien. Per visus tuos metus Paderevskis niekados nepavadino jo Dordu,
kaip tai prasta Amerikoje. Senamadika maniera Paderevskis visada kreip
davosi j "Pone Koperi", ir ponui Koperiui tai nepaprastai patikdavo.
mons taip didiuojasi savo vardais, kad stengiasi juos aminti bet kokia
kaina. Net pagyrnas, vtytas ir mtytas senasis P.T.Bamumas, nusivyls,
kad neturi snaus, kuris galt paveldti jo pavard, pasil ankui
C.H.Siliui dvideimt penkis tkstanius doleri, jei jis sutikt vadintis Barnumu Siliumi.
Prie du imtus met turtuoliai mokdavo autoriams, kad ie dedikuot
jiems savo knygas.
Bibliotekos ir muziejai u savo turtingas kolekcijas dkingi monms, ku
rie bijojo net pagalvoti, kad j pavards gali inykti i monijos atminties.
Vieoji Niujorko biblioteka turi Astoro ir Lenokso kolekcijas. Metropolio
muziejus amina Benjamin Altman ir J.P.Morgan. Beveik kiekvien banyO puoia vitraai, kur raytos ir aukotoj pavards.
Dauguma moni negali prisiminti vard paprasiausiai todl, kad neski
ria tam laiko ir energijos, kuri btina susikaupti ir sismoninti. Jie teisinasi,
kad yra per daug uimti.
Bet jie, tikriausiai, nra labiau uimti negu Franklinas D.Ruzveltas, o jis
rasdavo laiko sidmti ir prisiminti net mechanik, su kuriais tekdavo ben
drauti, vardus.
Kraislerio firma pagamino autom obil specialiai ponui Ruzveltui.
V-F.emberlenas su vienu i mechanik atvyko juo Baltuosius Rmus. A
turiu emberleno laik, atspindint jo spdius io vizito m etu. "A

43

imokiau prezident Ruzvelt kaip elgtis su automobiliu, turiniu daugyb

nauj tais, o jis mane imok puikaus elgesio su monmis meno".
"Kai a atvykau Baltuosius Rmus, - rao ponas emberlenas, - prezi
dentas buvo labai malonus ir linksmas. Jis kreipsi mane vardu, leido man
jaukiai pasijausti ir tiesiog priblok mane savo gyvu domjimusi viskuo, k
a jam rodiau ir nekjau. Maina buvo taip sukonstruota, kad j buvo ga
lima valdyti vien tik rankomis. Aplink main susibr smalsuoli minia, o jis
kalbjo: "Man atrodo, kad tai nuostabu. Tereikia tik paspausti mygtuk, ir ji
vaiuoja, gali vairuoti be joki pastang. Atrodo tai didingai - bet a neinau,
kas j varo. Bt gerai, jei turiau laiko iardyti j ir pairti, kaip ji veikia.
Kol Ruzvelto draugai ir bendradarbiai avjosi maina, jis pasak visiems
girdint: "Pone emberlenai, a nuoirdiai dkoju jums u sumanum ir
jgas, kurias js paskyrte io automobilio krimui*1. Tai tikrai puikus darbas.
Jis avjosi radiatoriumi, specialiu veidrodiu, rodaniu, kas yra u nugaros,
ir laikrodiu, specialiais ibintais, sdynmis, j apmualais ir patogumu, spe
cialiais lagaminais bagainje ir su jo monogramomis ant j. Kitaip tariant, jis
pastebjo kiekvien detal, kuri, jo manymu, a buvau gerai apgalvojs,
iuos renginius jis atkreip ir ponios Ruzvelt, panels Perkins, darbo minis
trs, bei savo sekretors dmes, o senajam veikui negrui pasak: "Dordai,
su iais lagaminais prayiau elgtis labai rpestingai".
Kai vairavimo pamoka buvo baigta, prezidentas pasisuko mane ir pasa
k: "Na, pone emberlenai, jau trisdeimt minui mans laukia Federalin
rezerv valdyba. Manau, kad man dert grti prie darbo".
Baltuosius Rmus pasimiau drauge ir mechanik. Pristaiau j Ruzvel
tui, kai tik atvykome. Jis nekalbjo su prezidentu, ir Ruzveltas tik vien kart
igirdo jo vard. Tai buvo drovus vaikinas, vis laik laikydavsis nuoaliai.
Taiau prie nueidamas prezidentas pairjo mechanik, paspaud jam
rank, kreipsi j vardu ir padkojo u atvykim Vaington. Prezidentas
buvo nuoirdus. Jis sak tai, k galvojo. M jauiau tai.
Grs Niujork, po keleto dien gavau prezidento Ruzvelto nuotrauk
su autografu ir nedidel ratel, dar kart ireikiant dkingum u mano pa
galb. Tiesiog nesuprantu, kaip jis surado laiko tokiam dalykui".
Franklinas D.Ruzveltas, suprantama, inojo, kad vienas i paprasiausi
ir veiksmingiausi bd pelnyti moni palankum - tai prisiminti j vardus
bei pavardes ir leisti jiems pasijusti reikmingais. O ar daug kas i ms taip
elgiasi?
Mus nuoirdiai pristatinja nepastamam mogui, o paplepj kelet
minui, atsisveikindami mes jau nebegalime prisiminti jo vardo.
. -^ V ie n a i pirmj pamok, kuri gauoa politikas,yra tokia: "Prisiminti rinkjovard - tai valstybs valdymo menas. Pamirti j - reikia bti umirtam"
^S u g eb jim as prisiminti vardus yra toks pat svarbus biznio reikalams-feei
socialiniams kontaktams, kaip ir politikai.

Napoleonas treiasis, Pranczijos imperatorius, garsiojo Napoleono s

nnas, didiavosi tuo, kad, nepaisant uimtumo bei vis valstybini pareig,
Jis galjo prisiminti vis kada nors sutikt moni vardus.
Jo metodika visai paprasta. Aikiai neigirds vardo, praydavo j pakarto
ti. O jei vardas bdavo neprastas, jis teiraudavosi, kaip jis raomas.
Pokalbio metu jis stengdavosi pakartoti vard kelet kart ir susieti j
mintyse su mogaus bruoais, iraika ir ivaizda.
Jei asmuo bdavo svarbus, Napoleonas dar labiau stengdavosi. Kai tik lik
davo vienas, jo karalikoji didenyb usiraydavo naujojo pastamo vard
ant popieriaus lapo, siirdamas j gerai sidmdavo ir suplydavo po
pieri- Taip jis pasiekdavo, kad vardas ilikt ir girdimojoje, ir regimojoje at
m intie.
"Visa tai atima laiko, taiau geras tonas, - pasak Emersonas, - reikalauja
nedideli y auk". - ~
Jei norite patikti monms, laikykits ir treios taisykls: Prisiminkite, kad
mogui jo paties vardas bet kokia kalba taisyklingai itartas skamba m ajo
------------- l&iasiai ir reikmingiausiai.
4 skyrius
Paprastas bdas tapti geru panekovu
Neseniai mane pakviet suaisti brido partij, nors a brido neaidiu.
Ifarp pakviestj buvo viena blondin, kuri taip pat neaid brido. Ji suino
jo, kad kakada esu buvs Loveb Tomo menederiu, kad daug keliavau po
Burop, paddamas iam paruoti iliustruotas paskaitas apie keliones. Todl
jf pasak: "O, pone Karnegi, a labai noriau, kad papasakotumte man
apie visas tas nuostabias vietas, kurias aplankte, visas ymybes, kurias ten
matte".
Kai mes atsisdome ant sofos, ji usimin, kad kartu su vyru neseniai gr
t) j kelions po Afrik. "Afrik!", suukau a, "Kaip domu! A visada nor
jau pamatyti Afrik, bet taip ir nepasisek, neskaitant to, kad kart dvideimt
keturioms valandoms buvau apsistojs Alyre. Papasakokite man, ar aplan
kte kratus, kur yra lit ir drambli? Taip? Kokia laim! Pavydiu jums!
Papasakokite man apie Afrik".
Tai truko geras keturiasdeimt penkias minutes. Ji daugiau mans nebeklausinjo, kur a buvau ir k maiau. Ji nenorjo klausytis mano pasakojimo
apie keliones. Ji tenorjo turti susidomjus klausytoj, kad galt atskleisti
savo asmenyb ir papasakoti apie tai, kur yra buvusi pati.
Ar ji elgsi neprastai? Ne. Dauguma moni taip elgiasi. Pavyzdiui, ne
seniai kviestiniuose pietuose pas Niujorko knyg leidj D.V.Grinberg a
susipainau su ymiu botaniku. Prie tai a niekada nebuvau kalbjs su bo
taniku ir sitikinau, kad jis labai patrauklus. A tiesiog prilipau prie kds
krato ir klausiau, kaip jis kalbjo apie hai ir Liuter Berbenk, apie

45

oranerijas ir par domiausi fakt apie paprastas bulves. A pats turjau

oranerij, ir jis maloniai sutiko patarti, kaip geriau j tvarkyti.
Kaip esu saks, mes buvome kviestiniuose pietuose. Be ms ten buvo
dar geras tuzinas svefi, bet, paeisdamas auktuomens etiket, a ignora
vau visus likusiuosius ir kelet valand kalbjau tik su botaniku.
Atjo vidurnaktis. A atsisveikinau su visais ir Ijau. Tuomet botanikas
prijo prie eimininko ir pradjo visaip mane auktinti. A buvau "didiausias
stimuliatorius", a buvau toks, buvau anoks, ir galiausiai jis ubaig, sakyda
mas, kad a buvau "pats domiausias panekovas".
domus panekovas? Juk a tepasakiau vos kelet odi. Net jei ir b
iau norjs, nebiau galjs nieko pasakyti, nekeisdamas temos, nes apie
botanik a nutuokiu n kiek ne daugiau, negu apie pingvin anatomij.
Koks buvo mano nuopelnas? A klausiausi intensyviai, klausiausi, nes man
buvo tikrai domu. Ir jis tai jaut. Natralu, kad tai jam patiko. Tokios ries
klausymas yra vienas i didiausi kompliment, kuriais mes galime apdova
noti. "Labai nedaug mo&k btybi, - ra Dekas Vudfordas knygoje
"Nepastantieji meils", -(febai nedaug mogik btybi galt atsispirti j
s nuoirdiam dmesiui ir meilikavimui. A ne tik parodiau tok dmes. A
nuoirdiai pritariau ir gy ria u ^
A pasakiau jam, kad man buvo domu ir naudinga. Taip i ties ir buvo.
A pasakiau, kad noriau inoti tiek, kiek jis. Pasakiau, kad man patikt pa
klaidioti su juo po laukus - ir tikrai patikt. Pasakiau, kad man reikt su juo
dar susitikti - ir tikrai reikt.
Tuo bdu a sudariau jam spd, kad esu geras panekovas, nors i tikr
j tebuvau tik geras klausytojas.
O kurgi dalykinio pokalbio skms paslaptis? Genialaus mokslininko
arlzo V.Elioto nuomone,"... nra jokio dalykiko bendravimo paslapties...
Svarbujikjs^dmesys asmeniui, kuris su jumis kalbasi. Niekas kitas nepads taip tikti". _
Tlies taip ir yra. Nebtina ketverius metus studijuoti Harvarde, kad su
prastum tai. Taiau a inau ir js inote, kad yra prekybinink, kurie nuo
moja brangias patalpas, perka geras prekes, patraukliai puoia vitrinas, ilei
dia imtus doleri reklamai ir po to pasisamdo pardavjus, kuriems nepa
kanka proto atidiai iklausyti klient, - pardavjus, kurie pertraukinja pir
kjus, prietarauja jiems, erzina juos ir daro visk, kad tik ie ieit i parduo
tuvs.
Pavelkime, pavyzdiui, D.C.Vutono patirt. Jis papasakojo savo istori
j per vien usimim:
Njudcrio valstijoje Nevarko prekybos centre, esaniame netoli jros,
universalinje parduotuvje jis nusipirko kostium. Greitai kostiumas j nu
vyl - varko daai tep markini apykakl.

46

Nunes kostum atgal (parduotuv, jis susirado pardavj, tt kurio buvo

pirks, ir papasakojo vis istorij. Atleiskite, a smarkiai perdjau. Jis steng
si papasakoti vis istorij. Bet negaljo. J[ vis pertraukinjo:
"Mes perdavme tkstanius toki kostium, - pareik pardavjas, - ir
t*i pirmas nusiskundimas".
Tokie buvo jo odiai, o tonas? IS jo iaukianio tono galjai suprasti:
*J0s meluojate. Manote, kad k nors i ms gausite, tiesa? Bet mes dar pa
gersime".
Paiame gino kartyje siterp kitas pardavjas. "Visi juodi kostiumai i
pradi Siek tiek dao, - pasak jis. - Nieko ia nepadarysi. ia ne kostiumas
ir ne kaina, o tiesiog daai kalti".
"Tuo metu a jau buvau gerokai pyks, paaikino pasakodamas savo is
torij ponas Vutonas. - Pirmasis pardavjas suabejojo mano dorumu. Antra
i s leido suprasti, kad aS nusipirkau antrar daikt. A nirau. A vos nepatftkiau, kad pasiimt savo kostium ir eit po velni, kai staiga prijo skyriaus
gedjas. Jis iman savo darb. Jis visikai pakeit mano nusistatym. nirus
$mog jis padar patenkintu pirkju. Kaip jis tai padar?
Pirmiausia jis iklaus vis mano istorij nuo pradios iki galo, nepasaks
odio.
O kai a baigiau, o pardavjai pradjo reikti nuomones, jis ginijosi su
gindamas mano pozicijas. Jis ne tik pripaino, kad kostiumas tikrai tep
lliano apikakl, bet taip pat pareikalavo, kad parduotuvje nebt prekiau
jam blogos kokybs prekmis.
Treia, jis prisipaino, kad neino io nemalonaus atvejo prieasties ir
pasak labai paprastai: "K nortumte, kad a padaryiau su js kostiumu.
?Ktfp pasakysite, taip aS ir padarysiu".
Dar prie kelet minui a buvau pasiruos pasakyti jiems, kad pasiim
t t prakeikt kostium. Bet dabar a pasakiau: "A tik noriu, kad man pa
tartumte, a noriu inoti, ar tikrai visa tai laikina ir ar negalima ia ko nors
padaryti?"
Jis patar, kad a pabandyiau paneioti kostium dar savait. "Jei jis vis
dar teps, atnekite j ir mes pakeisime, - paadjo jis. - "Labai apgailestauja
me, kad dl ms turjote tiek nepatogum".
I parduotuvs aS ijau patenkintas. savaits gal kostiumas nustojo
tepti ir a vl pradjau visikai pasitikti ta parduotuve.
Visai nenuostabu, kad btent toks mogus vadovavo skyriui, o jo pavaldi
niai ko gero tokiais ir liko... a ruoiausi sakyti, kad jie liko klerkais vis savo
gyvenim. Bet ne, jie tikriausiai galjo bti perkelti ir pakavimo skyri, kur
nereikia bendrauti su pirkjais.
^"C hronikas burbeklis Ir net pats nepakaniausias kritikas veikiausiai nu
rims ir suvelns, jei tik atsiras kantrus ir suprantantis klausytojas, kuris tyls
tol, kol priekabi iekotojas isineks ir tarsi karalikoji kobra ilies i sav&
nuodus.
y

47

Prie kelet met Niujorko telefon kompanija suinojo, kad turi aptar
nauti vien 15 pai pikiausi klient, kurie kankina telefonistes. O jis kan
kino. Jis siautjo. adjo sudauyti telefon. Jis atsisakydavo mokti kai ku
rias sskaitas, motyvuodamas tuo, kad jos sufalsifikuotos. Jis ra laikus
laikraius. Upyl skundais Visuomenini paslaug komisij ir pradjo
prie telefon kompanij kelis procesus.
Pagaliau pasikalbti su iuo lstaniu dentelmenu pasiunt vien i ta
lentingiausi "triukmadari ramintoj. is klaussi ir leido vaidingam se
niui pasimgauti savo tiradomis. Telefonistas klaus, nuolat pritardamas ir
ujaut jo vargus.
"Jis siautjo, o a klausiau beveik trisvalandas", - pasakojo "triukmadari
ramintojas", dalindamasis patirtimi vienoje i mano klasi. "Vliau a dar
kart ujau ir vl iklausiau j. A kalbjau su juo keturis kartus, ir, baigian
tis ketvirtajam vizitui, a tapau jo steigiamos organizacijos nariu. Jis pavadino
i organizacij "Telefono abonent gynimo asociacija', kurios nariu, beje, a
tebesu iki iol, ir kiek inau, iki ios dienos tebesu vienintelis narys, neskaitant
to pono.
A klausiau ir ujauiau j dl kiekvieno punkto, kuriuos jis idst pokal
bio metu. Anksiau jam niekuomet nebuvo tek taip kalbti su mus firmos
atstovais, ir jis tapo man beveik draugikas. Pirmojo vizito metu apie preten
zijas, dl kuri a buvau nuvyks, nebuvo net usiminta, neusimin jis apie
tai nei antro, nei treio pokalbio metu, tik ketvirtj kart mes galutinai i
sprendme t klausim, jis apmokjo visas sskaitas ir pirmkart per vis
konflikt su telefon kompanija istorij jis atsim savo skundus".
Be abejo, tas ponas sivaizdavo bess tikras riteris, ginantis visuomens in
teresus nuo begdik lupikautoj. O i tikrj jam reikjo pasijusti reik
mingu. I pradi jis patyr t reikmingumo jausm piktindamasis ir sksda
masis. Bet kai tik kompanijos atstovas leido jam pasijusti reikmingu, taria
mieji jo vargai itirpo kaip dmas.
Prie kelet met pyks klientas upuol Dulijano F.Detmerio, Detmerio vilnos kompanijos krjo, kontor (kompanija vliau tapo stambiausiu
pasaulyje vilnos tiekjuaudimo pramonei).
"Tas mogus buvo skolingas mums penkiolika doleri, - paaikino man
ponas Detmeris. - Klientas tai neig, bet mes inojome, kad jis klysta. Ms
kredito skyrius primygtinai reikalavo, kad jis sumokt. Gavs kelet laik i
io skyriaus darbuotoj, jis susikrov lagamin, atvyko ikag ir atskubjo
mano kontor painformuoti, kad jis ne tik kad nesiruoia apmokti sskait,
bet taip pat ir niekados nenusipirks net dolerio verts preks i Detmerio vil
nos kompanijos.
A kantriai iklausiau visk, k jis norjo pasakyti. Tiesa, buvo kilusi pa
gunda siterpti, taiau a supratau, kad tai bloga politika. A leidau jam isi
sakyti. Kai pagaliau jis nusiramino ir jau galjo iklausyti, a ramiai pasakiau:
"A noriu padkoti jums, kad atvykote ikag ir pasakte man visa lai. Js

48

padarte man didel paslaug: jei jau ms kredito skyrius griso jums, jis ga* grysti ir kiliems geriems klientams, o tai bt mums didele neskme. Pa
tikkite, man buvo daug svarbiau tai igirsti, negu jums pasakyti".
Tai, k a pasakiau, jis maiausiai tikjosi igirsti. Man atrodo, kad jis iek
tiek nusivyl, kadangi jis atvyko ikag isibarti, o a dkojau jam vieloj to,
jad ginyiausi. A pareikiau jam, kad mes ibrauksime i knyg tuos pen
kiolika doleri ir pamirime juos, kadangi jis labai stropus mogus, be to, jis
tikrino tik vien sskait, o ms klerkai periri tkstanius. Todl maiau
tiktina, kad suklydo jis, o ne mes.
A pasakiau, kad labai gerai suprantu jo savijaut, ir, bdamas jo vietoje,
aS/be abejo, biau jautsis taip pat. Kadangi jis nesiruo daugiau i ms
jjirkti, a parekomendavau jam kelet kit vilnos firm.
Anksiau, kai jis atvykdavo ikag, mes paprastai kartu papietaudavo
me, todl a ir t dien pakvieiau papietauti. Jis sutiko nelabai noriai, bet,
kai mes grome kontor, jis pateik usakym, ymiai didesn negu kada
0Ors anksiau. Jis gro namo visikai nusiramins, ir nordamas bti toks pat
Siningas su mumis, kaip ir mes su juo, perirjo savo sskaitas, surado vieO usimetusi ir atsiunt mums penkiolikos doleri ek bei atsipra.
Vliau, kai mona padovanojo jam snel, jis dav jam antr vard Detmeris, ir dar dvideimt dvejus metus, kol nenumir, liko firmos draugu ir
fcllsAtu.
Prie kelet met neturtingas dan emigrant berniukas po pamok
g o d a v o duonos parduotuvs langus u penkiasdeimt cent per savait, o
j&jfeima buvo tokia neturtinga, kad jam reikdavo keikvien dien su krepiu
taj&kose eiti gatv rinkti angli, nubirusi griovelius i kur pristatani va
gon. Tas berniukas, Edvardas Bokas, per vis gyvenim mokykloje nesimo
k daugiau kaip eerius metus, taiau gal gale jis tapo vienu i ymiausi
Amerikos istorijoje urnal leidj. Kaip jam tai pavyko? Tai ilga istorija, ta
iau apie jos pradi galima pasakyti trumpai. Jis rmsi principais, kuri lai
kytis patariame iame skyriuje.
Bdamas trylikos met jis met mokykl ir pradjo dirbti pasiuntiniu
"Vestcrn Junijon" firmoje, gaudamas eis dolerius ir dvideimt penkis cen
tus per savait, bet jo neapleido mintis apie isilavinim. Prieingai, jis prad
jo mokytis. Jis taup savo transporto ilaid ir piet sskaita, kol susitaup
pakankamai, kad galt nusipirkti Amerikos biografin enciklopedij, ir tuoH&et padar negirdt dalyk: perskait visk apie ymi moni gyvenim ir
para jiems laikus, praydamas papildomos informacijos apie j vaikyst,
lis mokjo klausytis. Jis mokjo paskatinti ymybes papasakoti apie save. Jis
para generolui Deimsui AGarfildui, kuris ruosi tapti prezidentu, ir pa
klaus, ar tiesa, kad is yra buvs juodadarbiu, ir Garfildas atsak. Jis para
generolui Grantui, klausdamas apie vien m, ir Grantas net nubrai jam
i kautyni emlap bei pakviet keturiolikmet berniuk papietauti ir
prakalbjo su juo vis vakar.

49

Jis para Emersonui ir paskatino j papasakoti apie save. is *Vestern Jo

nijoj)" pasiuntinys greitai pradjo susirainti su daugybe ymiausi nacijos
moni: Emersonu, Filipsu, Bruksu, Oiiveriu Veodelu Holmsu, Longfelou,
ponia Abraom Linkoln, Luis Mei Alkot, generolu ennanu ir Defersonu
Deivisu.
Jis ne tik susirainjo su iais monmis, bet ir gavs atostog, daugum
j aplank j namuose kaip laukiamas sveias, i patirtis sutelk jam nekai
nojamo pasitikjimo. Aplankyt} vyrai ir moterys udeg trokimus ir svajo
nes, kurios pakeit vis jo gyvenim. Ir visa tai, leiskite man pakartoti, buvo
galima pasiekti tiktai gyvendinant iame skyriuje aptariamus principus.
Isaokas F.Marko&onas, kuris yra tikriausiai pasaulio pokalbi su ymyb
mis empionas, pareik, kad "dauguma moni nusMUama, nes jie nemoka
jdmiai klausyti". Jj jaip in ^ i ^ ^^ajv^jg, kg atsakyti panekovui, kad j
mgysjyngrtgrsi u*kimtos.T Didieji mons s a k y d ^ m ^ f c adjlems geriau
bendrauti su geru klausytoju, negu su analogiku panekovu,Raiau sugebjinTasTdausytTkur kas retesnis bruoas.
Ne tik didieji, bet ir eiliniai mons pasigenda ger klausytoj. Kaip buvo
parayta "Riders Digest": "Kai kurie mons kartais kvieia gydytoj, nors
jiems padti galt bet kas, Bklauss jo negalias".
Paiomis nuomiausiomis Pilietinio karo valandomis Linkolnas para sa
vo senam draugui Springfikl Ilinojaus valstijoje, praydamas j atvykti Va
ington. Linkolnas teig, kad turi problem, kurias nort su juo aptarti.
Senas prezidento kaimynas usuko Baltuosius Rmus, ir linkolnas ne vie
n valand prakalbjo su juo apie verg ilaisvinimo deklaracij. linkolnas
perirjo visus argumentus u ir prie tok dokument, perskait laikus ir
laikrai straipsnius, tiek smerkianius j u nor ilaisvini vergus, tiek ir
smerkianius u tai, kad neilaisvina. Prakalbjs kelet valand, Linkolnas
paspaud senam kaimynui rank, palinkjo labos nakties ir isiunt j atgal
Ilinoj, net nepaklauss jo nuomons. Linkolnas vis laik prakalbjo vienas.
Tai praskaidrino jo mintis.
"Atrodo, kad panekjus jam palengvjo", - pasakojo senasis draugas.
Unkolnui nereikjo patarimo. Jam tiesiog reikjo draugiko, ujauianflo
klausytojo, kuriam galt atverti ird. To reikia mums visiems, kai turime
koki nors sunkum. Daniausiai to nori visi susinervin pirkjai, nepaten
kinti darbuotojai ir ugauti draugai.
Jei norite, kad mons vengt js, u aki i js juoktsi ir net niekint,
niekuomet nieko ilgai neklausykite. Kalbkite tik apie save. Jei jums ateina
galv kokia mintis tuo metu, kai kitas neka, nelaukite, kol jis baigs. Kam
gaiti laik* klausantis jo taukal? Pastatykite j viet ir nutraukite j vidury
sakinio.
Js nepastate toki moni? A, deja, pastu. Ir kas keis&ausia, kai ku
ri i j pavards raomos tarp takingiausij moni.

50

| Nuobodybes jie, viso laao uk nuoooayoes, apnuodyti savo egoizmo* apkait nuo savo perdto reikmingumo.
"frmoflus, kuris galvoja tik apie save, - sako daktaras Nikola Butleris, Kofofflbijos universiteto prezidentas, - yra beviltikas nemoka. Jis nemokia nenuo tn_ knkj Asilavinim yra ftav*"Jel js stengiats bti gru~pafleitflVu. btiEte ^iid u sk lausytojas. Kaip
pfc tai pasak ponia arlz Nortam Li: fKad btum domus, domkis".
Kfeusk taip, kad Idtam bt malonu atea^tLpaskatink j kalbti apie save ir
kad mogui, su kuriuo js kalbate, imt kart labiau rpi jo
(jfttjes norai ir problemos, negu js. Jo paties danties skausmas bna jam
au negu Kinijos badas, nusines milijon moni gyvybes. Votis ant jo
jam svarbesne u keturiasdeimt emes drebjim Afrikoje. Pagalvo-,
tai, kai kit kart pradsite pokalb.
filc patikti monms, laikyk3tCs~1re.lvir
taisykles: bkite geras
pausytojas. Paskatinkite kitus kalbti apie save.
.. .. _____ 5 skyrius
Kaip mones sudominti
^K iekvien, kuris aplanke Teodor Ruzvelt Oister Bejuje, nustebino jo
p u vairov. "Su kuo bekalbt: kaubojumi, mustang gaudytoju, Niujor|poiitiku ar diplomatu, - ra Gamalilas Bredfordas, - Ruzveltas inojo, k
lip a m pasakyti". Kaip jis tai darydavo? Atsakymas paprastas. Laukdamas
tJg&ytojo Ruzveltas iki gilaus vakaro skaitydavo apie tuos dalykus, kuriais, jo
lpomis, domjosi jo busimasis sveias.
Ruzveltasjiaoig tai, k ino visi vadovai, kad karalikas kelias i mogaus
fatij yra pokalbis apie tuos dalykus, kurie iam ^im ia u sj^ Buvs Jeilio profesorius nuoS^dusIFVnjajms Lionas Felpsas tai suprato
"Kai man buvo atuoneri metai ir a savaitgaliais lankydavausi pas savo te-

t Lisbi jos namuose Stratforde prie Hansetoniko, - rao Viljamas Lionas

$topeas ese apie "mogaus prigimt". - Vien vakar pas tet usuko viduti
nio amiaus vyras, kuris, pasikeits mandagumo frazmis su teta, atkreip
l ^ e s mane. Tuo laiku a labai avjausi valtimis, ir lankytojas kalbjosi su
J# fin n iS a tema, kas man buvo ypa domu. Kai jis ijo, a prabilau apie j
** entuziazmu. Koks mogus! Ir kaip nepaprastai domisi valtimis! Teta pasa
i t a i jis buvo Niujorko teisininkas* kad niekuomet neturjo nieko bendro
p i valtimis ir net nesidomjo jomis. T ai kodl jis vis laik kalbjo apie valT odl, kad jis dentelmenas. Jis pamat, kad tu domiesi valtimis, todl
Jrkatbjo apie tuos dalykus, kurie, jo nuomone, buvo tau doms ir malons"
Ir Viljamas Lionas Felpsas priduria: "A niekuomet nepamiriu tetos pas
tabos".

51

Raydamas skyri, a prie akis turiu Edvardo L-elifo, skaut organi

zacijos aktyvisto, laik.
"Vien dien a pajutau, kad man reikia paramos, - rao ponas Celifas. Europoje buvo ruoiamas skaut sskrydi, k a norjau, kad vienas i di
diausi Amerikos korporacij prezidentas apmokt vieno berniuko kelio
ns ilaidas.
Ir tai prie pat apsilankym pas mog a igirdau, kad jis ira mili
jono doleri ek ir sirmino j po to, kai pinigai buvo imokti.
Todl pirmiausia, js taig, a papraiau parodyti ek. Milijono dole
ri ekis! Pasakiau jam, kad a net neinojs, jog gali bti toks ekis iraytas
ir kad noriu pasakyti savo vaikams, pats mats milijono doleri ek. Jis mie
lai man j parod. A susiavjs papraiau papasakoti man visk apie tai,
kaip jis buvo iraytas".
Js pastebjote, kad ponas elifas pradjo ne nuo kalbos apie skaut, ne
nuo sskrydio Europoje ar nuo to, kojis nori, tiesa? Jis kalbjo taip, kad b*
t domu kitam mogui Ir tai rezultatai:
'Pagaliau mano panekovas pasak: "O, tiesa, dl ko norjote mane pa
matyti?9 Ir a pasakiau.
"Mano didiausiai nuostabai, - ts elifas, -jis ne tik ikart suprato, ko a
praau... Dar daugiau. A praiau, kad nusist Europ vien berniuk, o
jis nusiunt penkis ir mane pat, dar dav kredito laik tkstantfui doleri ir
pasil pabti Europoje septynias savaites. Jis taip pat dav rekomendaci
nius laikus savo firmos filial prezidentams, kad pasirpint mumis, o Pary
iuje mus pasitiko jis pats ir parod miest. Vliau jis darbino keDs berniu
kus, kuri tvai to norjo, ir dabar tebesirpina ms grupe.
Jei nebiau suinojs, kas j domina, ir nebuvau nuo to pradjs, neb
tinu pasieks nei deimtadalio".
Ar galima i verting metodik pritaikyti bizniui? Pairkime. tai
Henris DXhivemua i aukfiausios klass Niujorko kepyklos "Duvernua ir
sns". Ponas Duvernua stengsi parduoti duonos vienam Niujorko viebu
iui. Ketverius metus jis usukdavo pas administratori kart per savait. Jis
vaikiodavo tuos padus renginius kaip ir administratorius. Jis net isinuo
mojo kambari tame viebutyje, ir gyveno ten, kad tik sutvarkyt reikalus.
Bet viskas veltui.
"Tuomet, - pasak Duvernua, - pastudijavs moni santykius, a nu
sprendiau pakeisti taktik. Nusprendiau suinoti, kas domina mog, kas
sukelia jo entuziazm.
Suinojau, kad jis priklauso viebutfo darbuotoj asociacijai, pavadintai
"Amerikos viebui pasveikinimas". Jis ne tik priklaus jai, bet turdamas
neisenkan&os energijos, ir vadovavo iai organizacijai, taip pat tapo analo
gikos tarptautins asociacijos prezidentu. Nesvarbu, kur bdavo aukiami
i asociacij suvaiavimai, jis dalyvaudavo visuose, net jei reikdavo skristi
per kalnus, dykumas ar jras.

52

 Pamats j kit dien a pradjau kalbti apie asociacij. Kaip jis reagavo.
Paip jis man atsak! Jis pus valandos kalbjo apie asociacij virpendu i sulaudinimo balsu. A akivaizdiai pama&au, kad mintoji asociacija buvo jo
tobi, jo gyvenimo aistra.
Prie ieidamas i staigos, jis (kalbjo mane tapti jo organizacijos nariu,
*;/'liesa, a i net nieko nepasakiau apie duon. Taiau po keletos dien jo
^fe#bu$o tarnautojas paskambino man ir papra ateiti su pavyzdiais ir kaijaomis.
^Nesuprantu, kjs seniui padarte, - pasisveikindamas pasak tarnauto|| , - jis tiesiog pasimais dl js".
'f Tik pagalvokitel Ketverius metus a kaliau iam mogui gaiv, kad noriu
W Juo susitarti, ir iki iol biau turjs kalti, jei nebuvau pasistengs suinote u o iig domisi tr aute t tam patinta talhfeti*.__________
^ J e i norite patikti monms, laikykite penktos taisykls. J
Kalbkite apie tai, kas domu js panekovui
J
k
^__ ___ __ ---------- -----
,!- '.'-S

I'

6 skyrius
Kaip padaryti, kad monms patiktumte ii karto

P A laukiau, stovdamas eilje, - norjau isisti registruot laik i pato,

ttanio Niujorke prie trisde&mt tre&osios gatvs ir atuntosios aveniu saniteos. A pastebjau, kad registratoriui buvo nusibods jo darbas - sverti
Ilgais, pardavinti enkliukus, davinti gr, irainti kvitus - ta pati mono*
fenSka nuobodyb itisus metus. A pasakiau pats sau: "Pasistengsiu vaiki&kui patikti Savaime suprantama, kad p atik au jam, turiu p a sa lti k nors
;|^iaus ne apie save, o apie j. A vl paklausiau savs: Kuo gi jis mane galt
^ ti? * klausim kartais bna sunku atsakyti, ypa jei tai lieia nepasitarnus, bet iuo atveju sunku nebuvo: staiga a pamanau tai, kuo i ties sustovjau.
Kof jis svr mano vok, a entuziastingai pasakiau: "Kaip noriau turti
Fridus plaukus kaip js*.
Jte pafiOrjo iek tiek nustebs ir nusiypsojo. "Jie jau ne tokie, kokie bdavtf\ - pasak jis kebliai A utikrinau j, kad net jei jie ir prarado dal savo
&myk&So groio, vis tiek tebra nuostabs. Jis buvo be galo patenkintas.
Mtes Sek tiek maloniai pasineku&avome, ir baigdamas jis pasak: "Dauguifta moni avisi mano plaukais.
' Galiu e& layb, kad is vaikinas t dien ijo pietauti kaip su sparnais,
M ft parjs namo apie visk papasakojo savo monai, o pa&rjs veidrod
p iu * t: *Mano tikrai gras plaukai*
K art a vieai papasakojau fi istorij, ir vienas vyras paklaus: *Ko js i
^norjote gauti?"
K a norjau i jo gauti!!! K stengiausi gauti!!!

53

Jei mes bsime tokie baiss egoistai, kad nenorsime suteikti mayts lai
ms, kartu nesistengdami u tai flpe&i i kito mogaus kokios nors naudot,
jei ms sielos tokios menkos kaip rgtus suvyts obuottukas - anksiau ar
vliau patirsime visik neskm, kurios, Ues sakant, ir bosime nusipeln.
O taip, agjkiko tikjausi g to vaikino. AS norjau &o to nekainojamo. Ir
gavau ta L ^ j j^ ta u ^ n a jo numa padarydamas jam gora ir nereikalaudamas
i* jo u tai nie k Taijausmaa. kuris vieia ir spindi ms atmintyje dar ilgai
po vykio, j suklusoT^>
Yra vienas svarbiausias moni elgesio dsnis. Jei laikysims io dsnio,
niekuomet nepaklisime nemaloni padt. Dar daugiau, laikydamiesi ios
dsnio, sigysime labai daug draug, o tai jau laim. DejaTlabai danai mes
[statym paeidiame ir turime begales rpesi. tai mintojo dsnio esm:
Visuomet le tsk kitam pasjTISU rffttMimgir^rofesorius Donas Djuji*, kaip
Jau minjome, sako, k&f trokimas buii reMminguyra didiausias mogikosios natros siekis, o profesorius Viljamas Deimsus teiflarJ>Svarbiausi
mogaus prigimties principas yra geismas bti pripaflolul ^ p jau esusaks, tai trokimas, kuris skiria mus nuo gyvuli. Tai trokimas, kuris paskati
no civilizacijos vystymsi.
Tkstanius met filosofei mst apie moni tarpusavio santyki ds
nius, ir po vis apnstym prieidavo vien svarbiausi taisykl. Ji tokia pat
sena* kaip ir istorija. Zorotustra mok to ugnies garbintojus Persijoje prie
tris tkstanius met. Prie dvideimt keturis amius Kinijoje tai skelb Kon
fucijus. Lao-tse, Taoizmo pradininkas, mok to savo mokinius Han slnyje.
Penkis imtus met prie ms er Buda skelb tai ant ventojo Gango kran
t. Dar tkstaniu met anksiau tai tvirtino ventos induizmo knygos, prie
devyniolika ami to mok Jzus seoprio* Judjos kalvose. Jzus apjbeodrlno tai mmtimi, kuri yra galbt pati svarbiausia gyvenimo taisykl: gjftfra su
monmis taip, kaip nortumte, kad su jumis elgtsi k itip
Jei norite, kad jus vertint tie, su kuriais bendrauJateTFtorit, kad pripa
int tikrsias js vertybes. Norite pasijusti reikmingu savo maame pa
saulyje. Js nenorite klausytis pigaus veidmainiko meilikavimo, bet troktate
nuoirdaus vertinimo. Js norite, kad js draugai ir bendradvbiai, kaip sa
ke arlzas Svebas: "nuoirdiai vertint ir dosniai girt-." To norime visL
Todl laikykims auksins taisykls ir elkims su kitais taipTkaip nortu
me, kad su mumis btu elgiamasi
Kaip? Kada? Kur?Visada ir visur.
Pavyzdiui, radijo centre a pasiteiravau tarnautojo, kokiame kabinete
dirba Henris ouvenas. Dailia uniforma apsirengs tarnautojas, matyt, di
diavosi sava informacijos teikimo maniera. Aikiai, suprantamai jis atsak:
"Henris ouvenas (pauz). 18-tas auktas (pauz). 1816 kambarys".
A nujau prie lifto, bet sustojs ir sugrs pasakiau: "A norjau pad
koti, kad taip nuostabiai atsakte [ mano klausim. Labai aikiai ir tiksliai.
Retai kada k nors panaaus igirsi.

54

f vytdama* i laimes j pasak, kodl dar pauzes ir kiekvien fraz tar

^abai aikiai. Po mano odi jo galva kilsteljo tiek tiek aukiflau, o a, kildalinas | atuonioliktj aukt, jauSausi ta popiete viena maa kruopelyte priskfejs prie monijos laimes.
I Kad panaudotumte i filosofij, nelaukite, kol tapsite ambasadoriumi
gpranczjoje ar "Briedi" klubo ikyl komiteto pirmininku- Naudodamiesi
^a, jOs galite daryti stebuklus kiekvien dien.
Pavyzdiui, jei pardavja atne jums bulvi koes vietoj kept bulvi, pa
sakykite: "Atleiskite u trukdym, bet a noriau kept bulvi". Ji atsakys:
"Visai netrukdote", ir bus patenkinta, kad parodme jai pagarb.
_
/^ T ru m p o s frazes, tokios kaip "Ar nemaJonetumete^", "Bkite malonus",
"Ar neprietarausite", "Ai" - trumpi mandagumo odeliai, tarsi alyva
sutepa pilkos kasdienybes krumpliaraius, o, be to, rodo ger js isiaukiePaimkime ldt pavyzd. Ar esate skaits kur nors i Holo Keino roman:
"Kriktonis, "Vienas g dviej teisj Meno saloje", "Kils K Meno". Jo kny
gas skait milijonai moni. Jis buvo kalvio snus - tebaigs atuonias klases,
bet mirdamas jis buvo turtingiausias pasaulyje literatas.
Jo istorija tokia. Holui Reinui labai patiko sonetai ir balades, jis perskait
vis Dants Gabrielio Rosek? poezij. Jis net parae paskait, lovinani
Roseto meninius sugebjimus, ir nusiunt vien kopij pa3am Roseiui.
Rosetis buvo suavtas. "Jaunuolis, kuris taip susiavjo mano talentu, - tik
riausiai pagalvojo sau Rosetis, - ir pats tikriausiai nepaprastas. Rosetis pa
kviet kalvio sn atvykti London ir bti jo sekretoriumi. Tai buvo lemtin
gas poskis Holo Keino gyvenime, kadangi uimdamas naujas pareigas, jis
susitikdavo su ymiausiais to meto literatais. Naudodamasis j patarimais ir
j padrsinim skatinamas, jis padare puiki karjer. Jo vardas tapo inomas
pasaulyje. Jo namai Meno saloje, Gribe Kasi, tapo tikra turist i vis pasau
lio kampeli Meka. Be to, jis paliko dviej milijon penki imt tkstani
doleri palikim. O jei ne tas lemtingas atvejis? Gal jis but ir numirs nie
kam neinomu skurdiumi, jei nebt paras t ese, ireikiani jo susia
vjim {ymiu mogumi
tai koki jig, koki hepaprasl jga turi tikras, nunfflrdus nrinainimasRosetis jaute savo vert. Ir tai nenuostabu. Beveik kiekvienas mano ess
labai reikmingas.
T pat) galima pasakyti ir apie kiekvien taut.
Ar jums neatrodo, kad js pranaesni u japonus? O japonams, be abe
jones, atrodo, kad ymiai pranaesni yra jie. Pavyzdiui, konservatyvus japo
nas nirta, pamats, kad baltasis oka su japone.
Jums atrodo, kad js pranaesni u indus? Tai js teise, taiau milijonai
ind jauiasi tiek nesulyginamai pranaesni u jus, kad net negali prie maisto
prisiliesti, kur suter praslinkdamas js elis.

55

Manote, kad esate pranaesnis u eskimus? Tai taip pat js teist, taOau
vargu ar jums patiks, Jei suinosite, k eskimai galvoja apie jus. Tarp eskim
pasitaiko apsigimusi tingini, beviltik valkat, kurie visikai nenori nieko
dirbtL Eskimai vadina juos "baltais monmis'. Tai - labiausiai niekinamas
pavadinimai
Kiekviena tauta jauflasi pranaesne u kitas. Nuo to prasideda patriotizm asjrjtaral
^N eginijam a tiesa yra ir tai, kad beveik kiekvienas js sutiktas mogus
jauftasi kuo nors u jus pranaesnis, todl pats tiesiausias kelias [ jo Hrdl
kaip nors subtffial leisti jam pa) usti, kad js pripastate jo pranaum maa^
me jo pasaulyje ir pripastatetai nuoirdiai
w2!ffifiifinkite, k pasak Emersonas; "Kiekvienas mano sudktas mogus
kakuo pranaesnis u mane, Ir kako a galiu ijo pasimokyti".
- Lidniausia yra tai, kad danai tie mons, kurie turi maiausiai pagrindo
jausti pranaesniais u kitus, visaip kursto savo pranaumo prie aplinkinius
jausm - demonstratyviais auksmais, triukmu, pasiptimu, kurie yra atstu
miantys ir tiesiog sukelia pasibjaurjim.
ekspyras apie tai yra pasaks: "mogus, ididus mogus! Gavs iek tiek
trumpalaikes valdios po ia padange, idarinja tokius dalyklius, kad ange
lai pamat verkia".
A papasakosiu jums tris istorijas apie tai, kaip biznio mons, mano kur
s klausytojai, pritaik iuos principus ir kaip jiems tai padjo. Paimkime pir
miausia advokato I Konektikuto atvej
Pradjs lankyti mfls kursus ponas R. kartu su mona nuvyko | Long Ailend aplankyti jos gimini. mona patiko j pasikalbti su sena teta, o pati
tuo metu ivyko pas jaunesnius giminaiius. Ponas R. rengsi pasisakyti, kaip
jam sekasi taikyti pripainimo principus, todl pagalvojo, kad gali pradti nuo
ios senos damos. Dairydamasis po kambarius jis iekojo, kuo galt nuoir
diai susiavti.
"itas namas pastatytas apie 1890 metus, tiesa?*, - paklaus jis.
Taip, - atsak ji, - kaip tik tais metais jis ir pastatytas.
"Jis primena man nam, kuriame gimiau, - pasak jis. - Graus namas.
Gerai pastatytas. Erdvus. Dabar toki nestato". "Js tiesa, - sutiko senoji
dama. - iuolaikinis jaunimas nesirpina nam graiu. Jiems utenka turti
maa buteli su aldytuvu, trankytis su tais automobiliais".
"itas - svajoni namas, - pasak ji baisu, virpanfiu nuo velni prisimini
m. - Jis pastatytas su meile. Mes su vyru daug met svajojome, kol pasista
tme jt Mes nesamdme architekt Visk planavome patys".
Paskui ji aprod vis nam, o jis nuoirdiai avjosi visais graiais daik
tais, parsivetais i kelioni ir labai branginamais: Peislio alikai, senas angli
kas arbatos servizas, Vedvudo porcelianas, pranczikos lovos ir kds, ita
liki paveikslai ir ilko drapiruot, kakada kabojusi pilyje Pranczijoje.

56

"Aprodiusi vis nam, - ts ponas R., - ji nusived mane gara. Tenai

pakeltas ant kaladli stovjo beveik naujas Pikardo automobilis.
"Mano vyras, nupirks i main, netrukus ikeliavo visiems laikams, pasak ji velniai. - Po jo mirties aS nevainjau... Js mokate vertinti graius
daiktus, ir a noriu atiduoti i main jums".
"K js, teta, - pasak jis, - js tiesiog pribtokte mane* AS, inoma, ver
tinu js dosnum, bet a negaliu jos priimti AS jums net ne giminaitis. AS
turiu nauj main, o js turite daug guninaifi, kurie labai apsidiaugt ga
v automobil.
"GiminakSai! - suuko j i - Taip, a turiu gminaft, kurie tik ir laukia, kol
a numirsiu, kad gaut t main. Bet jie nieko negaus**
"Jei nenorite jiems palikti, labai nesunkiai galite parduoti masin padv
t daikt supirkjui, - pasak jis.
"Parduoti! - suSuko ji. - Manote, kad a galiu parduoti automobil? Ma
note, kad galiau irti, kaip svetimi mons vainjasi gatvmis iuo a u to
mobiliu, kur mano vyras nupirko man? N nemanau jo parduoti A atiduo
du j jums. Js mokate vertinti graius daiktus!"
Jis stengsi nepriimti automobilio, taiau negaljo daugiau prieintis, jos
neugaudamas.
i sena dama buvo tikusi visikai viena visame pasaulyje su savo Peistio Sa
likais, pranczikomis senienomis ir savo atsiminimais, kuriems truko iokio
tokio pripainimo. Juk ji kakada irgi buvo jauna ir grai, buvo reikafinga. Ji
su vyru pasistat nam, suild j savo jausmais, prisirinko daikt i visos Eu
ropos, kad papuot j.*. Pajutusi amiaus nat ir vienatv, ji trokte troko
mogikas ilumos, iokio tokio nuoirdaus pripainimo. Deja, jo nebuvo. O
suradusi tai tarsi altin dykumoje, ji negaljo ireikti savo dkingumo kuo
nors menkesniu u Pikardo automobil.
Paimkime ldt atvej. tai kok atsitikim papasakojo Donaldas M.Makmahonas, "Levio ir Valentino" medelyn ir landafto firmos Niujorke valdy
tojas:
"Iklauss paskait apie tai, kaip pigyti draug ir turti takos monms,
a sudarinjau vieno ymaus advokato dvaro emi plan. Savininkas prijo
prie mans paaikinti, kur jis nort pasodinti rododendron ir azalij.
A pasakiau: "Advokate, js turite nuostab hob, Mane suavjo js
nuostabs unys. sivaizduoju, kiek ydr juost laimsite kiekvienais metais
un parodose Medison Skver Gordene.
io mao pripainimo rezultatas buvo pritrenkiantis: Taip, - atsak advo
katas. - unys teikia man daug diaugsmo. Ar nenortumte apirti mano
Sunidi?
Beveik valand jis rod man savo unis ir j laimtus prizus. Jis net atne
j gimimo liudijimus ir papasakojo apie genetines linijas, kuri dka jie buvo
tokie gras ir protingi*
Paskui atsisuks | mane paklaus: "Ar turite ma berniuk?"

57

Taip", atsakiau.
"Ar jis nort turti uniuk? - paklaus advokatas.
"O taip, jis bot baisiai patenkintas.
"Gerai, ai duosiu jam vien*.
Jis pradjo aikinti, kaip uniuk maitinti Paskui nutilo. "Js visk pamir
ite, k &Ssakau. AS uraysiu*. Advokatas nujo nam, miraS vis geneologij, maitinimo instrukcij ir atidav man imto doleri verts uniuk, be
to, sugais dar valand penkiolika minufi savo brangaus laiko vien dl to,
kad a nuoirdiai avjausi jo pomgiu ir laimjimais".
Dordas simens \S ganiojo Kodako firmos irado skaidri juost ir pa
dar manomu kadr judjim, - susikrov imt milijon doleri ir tapo y
miausiu biznieriumi ne tik savo alyje. Taftau nepaisant tokios ml&iniSkos
skms, jis troSko jo asmens pripainimo kaip kad jus ar a.
PrieS kelet met Istmenas stat Roesteryje Istmeno muzikos mokykl
ir motinos atminimui skirt teatr "Kilbem HoT. Deimsas Adamsonas, Niu
jorko bald firmos prezidentas, norjo gauti usakym pagaminti kdes
iems pastatams. Ponas Adamsonas paskambino architektui ir papra, kad
Sis suorganizuot susitikim su ponu simenu Roesteryje.
Kai Adamsonas atvyko, architektas pasak: "AS suprantu, kad js tikits
gauti usakym, bet galiu jums i karto pasakyti, kad js nieko nepeite, jei
atimsite i Dordo Istmeno daugiau kaip penkias minutes. Jis labai usi
ms, todl greitai papasakokite, ko atjote* ir Keikite".
Adamsonas rengsi taip ir padaryti.
Kai j palydjo kabinet, jis pamat ppo simen, palinkus) prie krvos
popieri. Netrukus ponas Istmenas pakl galv, pasitais akinius, prijo
prie architekto bei pono Adamsono ir pasak: "Labas rytas, dentelmenai,
kuo galiu jums padti?"
Architektas supaindino juos, ir ponas Adamsonas pasak:
"Kol mes js laukme, pone Istmenai, aS avjausi js staiga AS pats
noriau dirbti tokiame kabinete kaip Sis. Kaip inote, esu inteijero medio
darb specialistas* taiau per vis savo gyvenim nemaiau graesnio kabine
to".
Dordas Istmenas atsak:
"Js priminte man tai, apie k jau buvau pamirs. Jis graus, tiesa? Kai
j tik pastat, aS labai diaugiausi. O dabar sdiu 5 a galvodamas apie dau
gyb kit dalyk, kartais nebnu kabinete itisom savaitm".
Adamsonas prijo prie sienos ir perbrauk ranka per panel. Tai anglikas
uolas, tiesa? Siek tiek kitokios struktros negu italikas uolas".
"Taip, - atsak Istmenas. - Tai importinis anglikas uolas. J parinko ma
no draugas, didelis medienos specialistas".
Po to Istmenas aprod jam kambar atkreipdamas dmes proporcijas,
atspalvius, raiinius ir kitas detales, prie kuri sumanymo ir gyvendinimo jis
pats buvo prisidjs.

58

Vaikiodami po kabinet ir avdamiesi medio darbais jie prijo prie

lango ir Dordas Istmenas santriai tyliu balsu papasakojo apie kelet sta
tini, kuriuos pastat savo tautieiams: Roesterio universitet, centrin li
gonin, homeopatin ligonin, Draug namus ir vaik ligonin. Ponas
Adamsonas iltai padkojo jam u idealizm, su kuriuo fis eikvojo savo tur
tus, kad palengvint moni kanias. Tada Dordas Istmenas atidar stikli
n d ir im pirmj savo kamer, kuri buvo nusipirks i anglo. Adam
sonas paklaus apie pirmsias grumtynes karjeros kelyje, ir ponas Istmenas
labai nuoirdiai papasakojo, kaip skurdo vaikystje, kaip jo nal motina lai
k pansionat, o jis pats dirbo draudimo agentu u penkiasdeimt cent per
dien. Skurdo siaubas j persekiojo dien ir nakt ir jis pasiryo sukaupti pini
g, kad jo motinai nereikt iki mirties dirbti tame pansionate. Ponas Adam
sonas skatino j( io to paklausdamas ir labai dmiai klaussi. Istmenas toliau
pasakojo apie savo eksperimentus su sausomis fotografijos ploktelmis ir
kaip vis dien dirbdavo itaigoje, o eksperimentuodavo danai vis nakt,
nusnausdamas tik menk valandl, bandydamas chemikalus. Kartais nenu
sirengdamas savo drabui dirbo ir miegojo ne vien par.
Deims Adams palydjo Istmeno kabinet 10 val. 15 mtn. ir spjo,
kad neutrukt ilgiau kaip penkias minutes, bet prajo valanda, prajo antra,
o jie vis tebekalbjo.
Galiausiai Dordas Istmenas pasisuko Adamson ir pasak: "Pastarj
kart bdamas Japonijoje nusipirkau kelet kdi, parsiveiau jas namo ir
pastaiau saultoje verandoje. Saul visk iblukino, todl kit dien a nu
jau miest, nusipirkau da ir pats nudaiau kdes. Ar nenortumte pai
rti, kaip man sekasi dayti? Gerai Usukite pas mane namus. Mes kartu
papietausime, ir a parodysiu".
Po piet Istmenas parod Adamsonui kdes, kurias buvo parsives i Ja
ponijos. Jos nekainavo daugiau kaip po 1,50 dolerio, taiau Dordas sime
ns, turintis imt milijon doleri, didiavosi jomis, nes buvo pats jas nuda
s.
Usakymas pagaminti kdes sudar 90 000 doleri. Ir kaip js manote,
kas gavo usakym - Deimsas Adamsas ar vienas i jo konkurent?
Nuo to laiko iki pono Istmeno mirties is su Deimsu Adamsonu buvo ar
timi draugai.
Kurgi mes su jumis turtume pradti taikyti stebukling pripainimo
brangakmen? Kodl nepabandius tiesiog namuose? Neinau kitos vietos,
kur jis bt labiau reikalingas, bet ir labiau umirtas. Js mona tikriausiai
turi koki nors privalum - gal gale jums atrod, kad ji turi, kitaip nebtu
mte jos veds. O kiek laiko jau prajo nuo to karto, kai js ireikte savo
susiavjim ja? Kada gi tai buvo? Kada tai buvo!!!
Prie kelet met a vejojau Miramii centre Naujajame Bransvike. A
gyvenau palapinje visikai vienas Kanados mik gldumoje. Neturjau k
daugiau skaityti, tik vietin laikratl. Skaiiau visk i eils, skaitant rek

59

lamas ir Dorots Diks straipsn. Jos rainys buvo toks puikus, kad ag j isiklrpau Ir pa&imiau. Ji teig, kad pavargo nuo pastovi paskait nuotakoms,
tvirtino, kad Ir jaunikiams savo ruotu irgi reikt sismoninti kelet imin
ting patarim.
Niekada nesh/esJdte, kol nepabuiavote Pataikavimo Akmens. Girti ar
negirti moter prie vedybas - sprskite pats. Bet girti j po vedyb yra btina,
nuo to p n ^ u sy s jrj s gerov. Sutuoktiniams bendraujant neturi bti vie>

tortui^ul^urmr^

diptomit^ r

Jeigu norite kasdieii skaniai ujaitimis, nituomet nepriekaitaukite mo

nai dl jos eimininkavimo trkum ir neeiskite jos nepalankiai palyginda
mas su savo motina. Prieingai, pastoviai girkite jos sugebjimus, atvirai gir
kite save u tai, kad vedte vienintel moter, kurioje susiliejo Veneros, Mi
nervos ir Marijos Anos avesys. Nepriekaitaukite, net jei kepsnys kaip pus
padis, o duona pridegusi. Tik usiminkite, kad maistas ne toks puikus, kok j[
paprastai pagamina, ir ji bus pasiruousi pati isikepti krosnyje, kad tik atitik
t js sivaizduojam ideal.
inoma, nemginkite pasikeisti staiga - tai sukels tarim.
vakar arba rytoj vakare pamekite jai gli arba dut saldaini. Tik
nesakykite: "Taip, reiks tai ir padaryti*. Padarykite ikart! Ir dar - nusiypso
kite, pasakykite kelet susiavjimo odi. Jeigu daugiau mon ir vyr elgt$Uaip, nemanau, kad kas eta santuoka iirt, atsimuusi Reno uolas.
Ar norite suinoti, kagpadaryti, kad moteris simylt jus? Puiku, tai
jums paslaptis(BkUe gerasiTai ne mano mintie. A pasiskolinau j i Doro
mis D iksK artjim interviu i pagarsjusio jaunikio, kuris buvo ukariavs
dvideimt trij moter irdis ir bank ekius. (Tarp kita ko reikt pasakyti,
kad interviu jis dav jau bdamas kaljime.) Kai j paklaus, kokiu bdu jis
priversdavo moteris simylti, jis atsak, kad viskas labai paprasta: tereikia
Jmo daugiau kalbti moteriai apie j ^ ^ __- - .............. ......
Ta pati taisykl tinka^~"vyr3fflSr ? j ^
apie J/ ) sak Dizraelis, valgiausias i vis, kada nors valdiusi Brit imperij. - Kalbkite
Jei norite patikti monms, laikykits etos taisykls:
Leiskite kitamjsmeniui pasijusti reikminguir darykite udnuofirdiaL
Jus jau pakankamai ilgai skaitte i knygTDabar uverskft j, ikrskite
pelenus i savo pypks ir pradkite taikyti i avjimosi filosofij tuojau pat
artimiausiems jums monms. Nesistebkite, kaip magikai ji veiks.

K eliais odiais.
ei bdai bti moni mgiamam:
1 taisykl: Nuoirdiai domkits kitais monmis.
2 taisykl: ypsokits.
3 taisykl: Prisiminkite, kad mogui jo paties vardas bet kokia kalba
skamba ypa maloniai ir reikmingai.

4 taisykl: Bkite geras klausytojas. Paskatinkite kitus kalbti apie save.

5 taisykl: Kalbkite apie tai, kas domu panekovui
taisykl: Leiskite kitam asmeniui pasijusti reikmingu ir darykite tai
nuo&irdiai,

TREIA DALIS
DVYLIKA BD PASKATINTI MONES
GALVOTI TAIP KAIP JS
1 skyrius
Ginydamasis js negalite laimti
Karas buvo k tik pasibaigs, kai vien vakar Londone a gavau nekai
nojam pamok. Tuo metu dirbau valdytoju pas ser Ros Smit. Per kar
seras Rosas kaip Australijos laknas - asas kovojo Palestinoje, ir greitai po
taikos paskelbimo nustebino pasaul skrydiu apUnk pus ems per trisde
imt dien. Niekas anksiau nebuvo mgins imtistokio ygdarbio. Tai suke
lt didiausi sensacij. Australijos vyriausybe dav jam penkiasdeimt tks
tani doleri, Anglijos karalius suteik titul. Ilga laik jis buvo populiariau
sias mogus Brit imperijoje - jis tapo imperijai savu Lindbergu.
Kart a dalyvavau bankete, suruotame sero Roso garbei. Piet metu
greta mans sdjs mogus papasakojo linksm istorij, kurios esm atspin
di citata: "Yra dievyb, kuri suteikia form mus tikslams, ir lipdo juos pagal
ms norus*.
Pasakotojas usimin, kad citata i Biblijos. Jis klydo. A inojau tai. Dl
to negaljo boti joki abejoni. Stengdamasis pajusti savo vert ir pade
m onstruoti pranaum a atlikau neprayto ir nekviesto kom iteto,
susidedando i vieno asmens, vaidmen, ir pataisiau j. Jis puol prietarauti.
K? ilai i ekspyro? Gink Dieve! Absurdas! Tai citata i Biblijos. Jis lai
ino!
Pasakotojas sdjo man i deins, o i kairs sdk) mano senas draugas
ponas Frankas Gamondas, daugyb met paskyrs ekspyro studijavimui.
Mes su pasakotoju sutarme uduoti t klausim ponui Gamondui. Ponas
Gamondas klaus, umyn man koj po stalu ir pasak: "Deilai, tu klysti.
Dentelmenas teisus. Ckata i Biblijos".
T vakar, grdamas namo, pasakiau ponui Gamondui: "Frankai, tu juk
inai, kad i cilata - ekspyro".
T aip, inoma", atsak jis. T ai Hamleto odiai i penktojo veiksmo, an
tros scenos. Bet, brangusis Deilai, mes buvome pakviesti ikilminga proga.
%am rodinti mogui, kad jis klysta. Kodl neleidus jam isaugoti orum? Jis
neklaus js nuomons. Jis to nenorjo. Kam su juo ginytis? Visuomet
venk atri kamp".

61

"Visuomet venk atri kamp". Tai pasaks mogus jau mir, taiau jo
duota pamoka ne pasenusi.
Ji man buvo labai reikalinga, kadangi a baisiai mgau ginytis. Bdamas
jaunas a ginydavausi su broliu dl visko, kas tik egzistuoja Pauki Take.
Kolede a studijavau logik bei argumentavim ir dalyvaudavau debat
rungtynse. A buvau fcils i Misrio, todl man reikjo visk akivaizdiai
rodyti. Vliau a mokiausi polemizuoti Niujorke, ir kart, turiu savo gdai
prisipainti, planavau net parayti apie tai knyg. Ir po to a girdjau daug
gin, pats juose dalyvavau ir maiau tkstani argument poveik. I viso
to a padariau ivad, kad iame pasaulyje tra vienintelis bdas laimti t
nesutampant nuomonms. Reikia vengti gino. Kaip nuoding gyvai ar e
ms drebjimo.
^ Devynis kartus i deimties ginas baigiasi dar tvirtesniu abiej oponent
sitikinimu, kad jie absoliuiai teiss.
f Js negalite laimti ginydamiesi, nes jei praloite, tai praloite, o jei lai
msite, irgi praloiteyKodl? Tarkime, kad js visikai sutriukinote savo
oponent ir rodte, kad jfc nieko nenutuokia. Js puikiai jausits* O jis? Js
privertte j pasijusti paemintu. eidte jo ididum. J piktins js trium
fas. O ir "tikintas prie savo vali mogus greiiausiai dar laikysis savo nuo*
mons".
Gyvybs draudimo kompanija nustat savo agentams taisykl: "Nesigin
ykite!"
Tikroji komercija apsieina be gin, ir, be to, kas bent kiek juos primint.
Tokiomis priemonmis nepakeisi mogaus nusistatymo.
Pailiustruosiu pavyzdiu. Prie kelet met mano kursus pradjo lankyt)
labai karingo bdo airis vardu Patrikas J. OHeiras. Jis nebuvo itin isilavins,
bet kaip jis mgo ginytis! Anksiau jis buvo dirbs vairuotoju, o dabar atjo
pas mane>kadangi neskmingai band verstis sunkveimi pardavinjimu.
Po nedidels apklausos paaikjo, kad jis pastoviai visiems prietaraudavo ir
ginydavosi su monmis, kuriems nordavo silyti savo prek. Jei potencia
lus pirkjas sakydavo k nors negero apie jo parduodamus sunkveimius, Petas iraugdavo ir buvo pasiruos vos ne perksti oponentui gerkl. Tais lai
kais Petas laimdavo daugyb gin. Kaip jis pats man sak: "A danai iei
davau i kliento kabineto, diaugdamasis, kad uiaupiau jam burn. A i
tikrj uiaupdavau burn, bet parduoti negaljau nieko".
Svarbiausias mano udavinys buvo ne imokyti Patrik OHeir kalbti.
Pirmiausia turjau pratinti j} atsisakyti kalb ir vengti odini dvikov.
Ponas O'Heiras dabar yra vienas i puikiausi Niujorko "White Motor
Company" agent. Kaip jam pavyko to pasiekti? Jis pats papasakojo savo is
torij: "Sakysime, a einu pirkjo kabinet, o jis man sako: "K? Vaito sunk
veim? Jie niekam tik. A ir dykai j neimiau. Ketinu pirkti Hoseito sunk
veim", tuomet a sakau: "Paklausyk, brolau, Hoseito sunkveimiai geri,

62

pirkdamas juos niekuomet neapsiriksi. Juos gamina puiki kompanija ir par

duoda padors mons".
Tuomet jis neturi, k sakyti. Ginytis nra dl ko. Jei jis pasakys, kad "Hoi&eitar geresni, a dar kart pritarsiu, ir jis turs nutilti. Jis negali pus dienos
tvirtinti vien ir t pat kai a&visikai su tuo sutinku. Taip mes nustojame kal
bti apie "Hoseitus", ir a pradedu vardinti Vaito sunkveimi privalumus.
Buvo laikas, kai nuo toki smgi a darydavausi raudonas ir oraninis.
Neigdavau bet kokus "Hoseit" privalumus* taiau kuo daugiau neigdavau,
tuo daugiau mano potencialus pirkjas gindavo juos, ir tuo paiu vis labiau
imdavo tikti mano konkurent produkcijos privalumais.
Kai a dabar visk prisimenu, pats stebiuosi, kaip dar galjau k nors parduoti. Daugyb met a pykausi ir ginijausi. Dabar a prikandau lieuv, ir
tai atsiperka".
Kaip sakydavo imintingas senasis Benas Franklinas:
^ " J ig v js ginijats, kariuojats ir prietaraujate, js kartais galite lai
mti, taiau tai bus bevert pergal, nes niekuomet nepalenksite savo pus". t
Pasiskaiiuokite, kas jums labiau apsimoka: trumpalaik teatralika per
gal ar gera mogaus valia? Tiesa, retkariais gali pavykti pasiekti ir viena, ir
kita.
Kart "Boston transcript" atspausdino tok labai prasming nors ir pa
prastos formos eilratuk:
"ia guli knas Viljamo Djaus, kuris uvo rodindamas, jog teisus, ei
damas per gatv. Jis buvo visikai teisus, skubdamas tiksl, Bet jis dabar
toks pat negyvas, kaip ir kitas - neteisus*.
Js galite bti teisus, imtkart teisus, ginydamasis, taiau tokiu atveju,
nordamas pakeiski panekovo poir patirsite neskm, kaip ir bdamas
neteisus.
Vudro Vitsono kabineto finans ministras Viljamas G. Makadu pareik,
kad daugyb politins veiklos met {rod jam, jog "nemokos nemanoma
nugalti gininantis".
"Nemokos?" Js pasakte perdaug velniai, pone Makadu. Mano patirtis
sako* kad odi dvikova neprivers persigalvoti jokio mogaus, nepriklausomai nuo jo intelektualini sawbif
Pavyzdiui, Frederikas S. Parsonsas, apmokestinimo konsultantas, vis
valand ginijosi ir barsi su valstybiniu mokesi inspektoriumi. Ant kortas
buvo pastatai devyni tkstaniai doleri. Ponas Parsonsas teig, kad itie de
vyni tkstaniai faktikai yra beviltika skola, kad ji niekada nebus ireikalau
ta ir neturi bti apmokestinta. "Beviltika skola! Kokia nesmon!", atkirto
inspektorius. "J reikia apmokestinti".
"Tas inspektorius buvo altas, pasipts ir usispyrs", pasak ponas Par
sonsas, pasakodamas i istorij ms kursuose. "Jo negaljo tikinti nei ar
gumentai, nei faktai... Kuo daugiau mes ginijoms, tuo labiau jis spyriojosi.
Todl a nusprendiau baigti gin, pakeiiau tem ir pripainau jo teisum.

63

Pasakiau, jog manau, kad visa tai nereikmingos smulkmenos palyginti su

tais tikrai sunkiais udaviniais, kuriuos jam reikia sprsti "A taip pat studi
javau mokesi moksl, taiau a mokiausi i knyg, o js - i patirties, pir
mosiose ugnies linijose. Man kartais norisi turti darb, pana js. Tokiu
bdu a daug ko imokiau". A gerai apgalvojau kiekvien od.
Inspektorius isities, atsilo kdje ir ilgai kalbjo apie savo darb, pa
sakojo apie gudrias klastotes, kurias jam pasisek inarplioti. Jo tonas pa
laipsniui pasidar draugikas ir galiausiai jis pradjo pasakoti apie savo vai
kus. Beidamas jis prane, kad dar kart permstys apie mano reikalus ir po
keletos dien prane atsakym.
Prabgus trims dienoms, jis paskambino man staig ir prane, kad nu
sprend patikti pajam mokest tok, koks buvo uregistruotas anksiau.
Mokesi inspektorius pademonstravo vien i labiausiai paplitusi mo
gik silpnybi. Jis norjo pasijusti reikmingas. Kai ponas Parsonsas ginijo
si su juo, jis ir tesisteng pabrti savo valdi. Bet kai tik jo autoritetas buvo
pripaintas, ginas nutruko. Atsivr mogaus vidus, - jis tapo mielas ir pa
trauklus.
Konstantas, Napoleono nam komerdineris, danai aisdavo bilijard su
ozefina. Savo knygos "Prisiminimai apie asmenin Napoleono gyvenim"
pirmojo tomo 73 puslapyje Konstantas rao: "Nors buvau pasieks tam tikro
meistrikumo, visuomet aisdavau taip, kad ji laimt, nes tai teik jai didjjjisio malonumo".
/'Pasim okykim e i Konstanto i amin ties. Leiskime ms klientams,
suadtinms, vyrams ir monoms kartais laimti, kylant konfliktinei situad;
jai.
fBuda pasak: f Neapykantos negalima nugalti neapykanta, o tik meile".
Nesusipratim niekada neveiksi ginu, o tik taktikumu, diplomatija, gera
norikumu ir nuoirdiu trokimu suprasti kito asmens poir. 7
Kart Linkolnas pareik papeikim jaunam karininkui, kad is per daug
kartai ginijosi su kolegomis. "N vienas mogus, kuris pasirys kuo pla
iausiai atskleisti savo galimybes", pasak Linkolnas, "negali vaistyti laiko as
meniniams ginams. Tuo labiau jis negali leisti sau deformuoti charakter ir
prarasti savikontrol besiginijant. Jei matote, kad js ajjs lygs, nusileis
kite daugiau, o jei esate sitikins, kad laimsite - maiau.Griau duoti uniui
keli, negu bti apkandiotam rodipam, jog jis turi jus praleisti. Net us iu js neisigydvske jkandipu^
------------Vienintelis bdas kuo daugiau laimti i gino - tai vengti ginytis.
/

64

2 skyrius
Kaip stgjam i prieai ir kaip to ivengiama
Teodoras Ruzveltas, bdamas Baltj Rm Seimininkas, kart parei
k, kad jei jis galt bti teisus 75 kartus i imto, tai nieko daugiau ir neno
rt*
Jei tai buvo vieno i ymiausi dvideimto amiaus moni svajoni riba,
tai ko gi tiktis jums ir man?
Jei esate tikras, kad js teisus nors 55 atvejais i imto, galite eiti Vual
Strit, pasidaryti po milijon doleri per dien, nusipirkti jacht ir vesti mergi
n i kardefaaleto. O jei nesate sitikins, kad pasitvirtins js tiesa penkiasde
imt penkiais atvejais i imto, tai kam gi sakyti kitiems monms, kad jie neteisSsT
^ /f sg alite leisti suprasti mogui, kad jis neteisus vilgsniu, gestu ar intona
cija lygiai taip pat, kaip ir odiais, o jei jau pasakte mogui, kad jis neteisus,
nejau manote, kad priversite j[ sutikti su jumis? Niekuomet! Todl, kad smo
gte tiesiai jo ididum, savigarb, prot, nuomon. Jam Idls noras smogti
atgal. Bet jam niekuomet nekils noro persigalvoti. Nors js mestumte a ta*
k vis Platono, Imanuelio Kanto logik, nepakeisite jo nuomons, nes jeidte o jausmus. _
S
Niekada ikart nepareikkite: Tuojau a jums tai rodysiu". Tai bloga pra
dia. Ji to l^ ^ p aai^ u irT O MUfllttnm u i tave, a pasakyshTtau kelet oa prieikum ir veria panekov pradti susitelkti
gynybai, jums dar net nepradjus (rodinti
Net paiomis palankiausiomis slygomis labai sunku pakeisti moni
nuomon. Tai kam dar labiau apsunkinti padt? Kam kenkti paiam sau?
Jei norite k nors rodyti, neteiskite paSnekovui pajusti js ketinimu. rodinkjtg suMfoi irira^nfiaHcad niekas n netartu, loft tai darote.
"mones reikia mokyti taip, tarsi jie visai nebt mokomi, oneinomus
dalykus pateikite taip. tarsi j

- l i i ^ ^ l d a s pasak savosS ^ r ^
"Gali bti imintingesnis u kitus, bet neparodyk jiems t o
T ^abarlS nebetikiu beveik niekuo, kuo tikjau prie dvideimt met, gal
bt Iskyrus tik daugybos lentel (skaitydamas apie Eintein, pradjau abe
joti net ir ja). Gal dar po dvideimties met a nebetiksiu tuo, k paraiau
ioje knygoje. Dabar a niekuo nesu toks tikras kaip anksiau. Sokratas kar
todavo savo pasekjams Atnuose: "A inau tik tai, kad nieko neinau".
A net nesitikiu bti gudresnis u Sokrat, todl turiu nustoti sakyti mo
nms, kad jie klysta. Man regis, tai daryti verta.
Jei mogus pasako k nors klaidingo, ir jei js tikrai inote, kad jis klysta,
ar ne geriau pradti pokalb odiais: "Tik pagalvokite! Man tai atrod visai

65

kitaip, bet gal a klystu. Man danai pasitaiko suklysti Jei a suklydau, nor
iau, kad mane pataisytumte. Panagrinkime faktus".
/k o k i o s frazs, kaip "Gal a klystu. Man tai danai pasitaiko. Panagrinti;
me faktus", veikla tiesiog magikai.
S
/N e i danguje, nei ant ems, nei po eme, nei vandenyje neatsiras sutvrimo, kuris paprietaraut js odiams: "Gal a klystu. Panagrinkime fak/
tus".
S
Btent taip etgiasi mokslininkai Kart a kalbjausi su Stefansonu, ymiu
tyrintoju ir mokslininku, vienuolika met praleidusiu u Arktikos poliarinio
rato ir eerius metus palaikiusiu gyvyb vien msa ir vandeniu. Jis papasako
jo man apie vien savo eksperiment, ir a paklausiau, k jk tuo norjo [ro
dyti. Niekada nepamiriu jo atsakymo: ^Mokslininkas niekada nesistengia
nieko rodyti. Jis tik stengiasi nustatyti fafcjus^
Js norite mstyti mokslikai, tiesa? Niekas kitas jums netrukdo to daryti,
tik js pats.
Prisipaindami, kad js galite ir suklysti, js niekada nepaklisite nepa
togi padt. Tai leis ivengti gino ir paskatins panekov bti tokiu pat si
ningu, atviru ir liberaliu kaip ir js. Tai privers j pripainti, kad ir jis gali klysti.
Kas gi atsitinka, jei js tikrai inodami, kad mogus klysta, tiesiai jam tai
pasakote? Leiskite pailiustruoti pavyzdiu.
Neseniai ponas S., jaunas Niujorko advokatas, dalyvavo gana svarbioje
Jungtini Valstij Aukiausiojo teismo byloje. Byloje figravo nemaa pini
g suma, procesas buvo reikmingas teisiniu poiriu.
Posdio metu vienas i teisj pasak ponui S.: "Pagal jr statymus ga
lioja eeri met senaties terminas, tiesa?"
Ponas S. patyljo, pairjo teisj nustebs ir grietai pasak: "Js Kil
nybe, jr statymuose senaties terminai nenustatyti".
"Teismo salje siviepatavo tyla, pasak ponas S., dalindamasis patirtimi
vienoje i mano klasi, "ir atrod, kad oro temperatra nukrito iki nulio. A
buvau teisus. Suklydo teisjas. Ir a jam tai pasakiau. Bet ar dl to jis tapo
draugikesnis? Ne. A ir dabar manau, kad statymas buvo mano pusje. A
inau, kad pasakiau tada vien i geriausi savo kalb. Bet nieko netikinau.
A padariau didiausi klaid pasakydamas labai mokytam ir ymiam mo
gui, kad jis klysta".
Logikumas bdingas nedaugeliui moni. Dauguma ms prietaringi,
turi iankstin nusistatym. Daugel valdo pavydas, tarumas, baim, ididu
mas ir iankstin nuomon. Dauguma piliei nenori keisti savo nuomons
dl religijos, ukuosenos, komunistini pair. Jeigu turite polink sakyti
monms, kad jie klysta, kiekvien ryt prie pusryius perskaitykite paragra
f i profesoriaus Deimso Harvjaus Robinsono informacins knygos "Pro
to vystymasis". tai keletas eilui.
"Atrodo, kad kartais ms poiris keiiasi be jokio pasiprieinimo ir ne
maloni emocij, bet jei tik kas pasako, kad mes klystame, tuoj sieidiame

66

dl kaltinimo ir daroms Salti/Form uodami savo sitikinimus esame baisiai

nerpestingi, bet pajuntame didiausi prieraium, jei tik kas ksinasi juos
atimti. inoma, brangios ia mums ne paios idjos, o eista ms savigarba
/'T ru m p as odelis "mano" moni santykiuose yra vienas g pai reikminglausiu, ir norint tapti imintingu, pirmiausia reikia imokti su juo skaitytis^
Jis vienoda jga veikia bet kuriuo atveju: "mano pietus, "mano uo", "mkfio
namas, mano tvas, "mano alis ar "mano Dievas. Mes sieidiame ne tik
dl kaltinimo, kad ms laikrodis netiksliai rodo ar maina iklerusi, bet ir dl
to, kad abejojama ms poiriu [ Marso kanalus, odio "epitetas" tarim,
salicilino medicinin vert, Sargono Pirmojo valdymo metus... Mes norime
tikti tuo, k pripratome manyti esant teisinga, ir bet kokios abejons sukelia
ms pasipiktinim bei veria visomis priemonmis ginti savo ties. Galiau
siai viso taip vadinamo rodymo esm sudaro tai, kad mes iekome argumen
t, tikinani tuo, kuo mes ir taip tikime.
Kart a pasisamdiau interjero dekoratori drapiruoti mano namus. Kai
gavau sskait, man um kvap.
Po keleto dien usuko draug ir apirjo drapiruot. Kai pasakiau apie
kaift, ji suuko su triumfo gaidele balse: "K? Tai baisu! Bijau, kad jis pra
sigyveno tavo sskaita.
Ar tai tiesa? Taip, ji pasak ties, taiau labai maa moni, kuriems pa
tinka iklausyti ties, metani el ant j sprendim. A bandiau apsiginti.
A pasakiau, kad tai, kas geriausia, retai kada bna ir pigiausia, kad u menk umokest negalima tiktis geros kokybs bei meninio skonio, ir t.t., ir t.t.
Rytojaus dien ujo kita draug, kuri avjosi drapiruote ir entuziastin
gai ireik nor papuoti savo namus tokiu pat bdu. Mano reakcija buvo
visikai prieinga. "Ties pasakius, - tariau, - a pats nelabai diaugiuosi. Jos
perb^ngios. Gailiuosi, kad usisakiau jas".
^/Klysdami mes visuomet pateisiname save. Jei su mumis elgiamasi velniai
ir taktikai, mes galime pateisinti ir kitus ir net didiuotis savo kilnumu bei
pair platumu. inoma, tik ne tais atvejais, kai kas nors stengiasi {grsti
mums i gerkl nenuryjam fakt^.
ymiausias pilietinio karo laik Amerikos leidjas Horacijus Grilis buvo
arus Linkolno politikos prieininkas. Jis tikjo, kad gali priversti Linkoln
sutikti su juo, surengdamas kritikos, pajuok ir eidinjim kampanij. Iti
sus mnesius ir net metus tssi i nuomi kova. Jis kr grubius, piktus, sar
kastikus ir eidius rainius, nukreiptus prie prezident Linkoln, net ir t
vakar, kai Butas j nuov.
^
Ar ie ipuoliai privert Linkoln sutikti su Griliu? Nieko panaaus/Pajuoka ir eidinjimais nieko nepasiek si^
Jei norite gero patarimo, kaip elgtis su monmis, kaip valdyti ir tobulinti
savo asmenyb, perskaitykite Benjamino Franklino "Autobiografij - vien

67

i nuostabiausi kada nors parayt gyvenimo Istorij, klasikin Amerikos li

teratros krin.
ioje biografijoje Benas Franklinas pasakojo, kaip jis nugaljo siaknijus
prot ginytis ir tapo vienu i maloniausi ir diplomatikiausi moni Ame
rikos istorijoje.
Kart, kai Benas Franklinas dar buvo alias jaunuolis, senas kvakeris pa
sived j Sal ir svied jam kelet karftos tiesos odi:
"Benai, tu nepakeniamas. Tavo nuomon eidia kiekvien, kuris galvo
ja kitaip. Tu j taip primygtinai peri, kad niekas negali su tavimi sutikti Tavo
draugai sitikin, kad jiems linksmiau, kai tavs nra Salia. Tu tiek daug inai,
kad nei vienas mogus negali tau nieko pasakyti. B tikrj niekas net nesis
tengia, nes u j pastangas bt apmokta nepatogia padtimi, kuri paten
ka tavo panekovas. itaip tu nesuinosi nieko naujo, o to, k dabar inai, maa*.
Vienas i nuostabiausi man jfinom fakt apie Ben Franklin yra jo
reakcija griet papeikim. Jis buvo pakankamai didis ir pakankamai i
mintingas, kad suprast, jog tai tiesa, kad pajust, jog buvo pasmerktas ne
skmms ir nelaimms visuomens gyvenime. Jis, kaip sakoma, pasisuko
imto atuoniasdeimt laipsni kampu ir pradjo tuoj pat keisti savo nepa
keniam prot.
"A pratau, - sak Franklinas, - susilaikyti nuo tiesioginio prietaravimo
tam, k sako kiti, ir nuo savo paties kategorik teigini. A net neleidau sau
vartoti tokius ekspresyvius odelius, reikianius galutin nuomon, kaip "i
noma", "be abejo" ir pan., o vietoje j sakydavau "man atrodo", "a manau" ar
"a sivaizduoju, kad turt bti taip ar kitaip" arba "iuo metu man regis". Jei
kas nors pasakydavo mano supratimu nesmon, a atsisakydavau malonu
mo tuoj pat tai paneigti ir nedelsiant parodyti jo teiginio absurdikum: pir
miausia mgindavau paaikinti, kad tam tikrais atvejais ar kitomis aplinkyb
mis jo nuomon bt teisinga, bet iuo atveju, man atrodo, a suprantu tai
iek tiek kitaip. Greitai a pajutau tokio savo elgesio permainos naud, pokal
biai, kuriuose a dalyvaudavau, vykdavo daug maloniau. Kukliai pateikta ma
no nuomon buvo greiiau priimama, jai reiau buvo prietaraujama. A nebesijausdavau taip nesmagiai, suprats, kad klydau, o bdamas teisus, daug
lengviau priversdavau kitus suprasti savo klaidas ir man pritarti.
is metodas i pradi pareikalavo iek tiek valios ugniauti natralius
polinkius, bet su laiku tapo lengvas ir prastas. Per pastaruosius penkiasde
imt met turbt nei vienas negirdjo mans pareikiant k nors kategori
kai, dogmatikai. Ir manau, kad btent dl io metodo (po to, kai j sisavi
nau) anksti pradjau daryti tak savo miesto gyventojams, silydamas keisti
senas institucijas, taip pat taps tarybos nariu. A taip manau todl, kad ne
bdamas geras oratorius ir nesugebdamas grabyliauti (kalbjau nelabai
taisyklingai), vis dlto paprastai rodydavau savo".

68

Kaip Beno Franklino metodas taikomas biznio reikaluose? tai keletas

pavyzdi.
F. D. Mebonis i Niujorko, Liberty gatvs 114, prekiavo specialia ranga
aliejaus pramonei. Kart jis gavo usakym i solidaus kliento Long Ailende.
Buvo parengtas bei patvirtintas projektas, ir rang pradjo gaminti. Bet at
sitiko nenumatytas dalykas. Pirkjas pasitar su kakokiais specialistais. Tie
perspjo, kad jis daro didiausi klaid, kad jam kio niekal. Tai audrino j
iki kratutinumo. Paskambins ponui Mahoniui jis pasak, kad atsisako ran
gos, kuri buvojau beveik pagaminta.
"A kruopiai visk patikrinau ir buvau tikras, kad mes teiss, *pasak
ponas Mahonis, pasakodamas istorij, - taip pat inojau, kad jis ir jo mons
patys nelabai nutuokia, k neka, taiau gerai supratau, kad pasakyti tai jiems
labai pavojinga. A nuvykau j Long Ailend pasimatyti su juo, ir vos man
jus kabinet, jis paoko Ir prijo prie mans berdamas odius greitakalbe.
Jis buvo taip susijaudins, kad nekdamas mostagavo rankomis. Jis ikone
veik ir mane, ir mano rang, o baigdamas pakJaus: "Ir k js dabar ketina
te daryti?"
A labai ramiai pasakiau, kad padarysiu taip, kaip jis pasakys. "Js moka
te, - pasakiau, - todl, suprantama, gausite tai, ko norite. Be to, kakam reikia
imtis atsakomybs. Jeigu manote, kad js teisus, pateikite mums projekt ir
mes imesime svartyn dabar pagamint rang, nors ileidome jai 2000
doleri. Mums labiau apsimoka prarasti 2000 doleri, bet tikti jums. Taiau
spju: jei mes pagaminsime toki rang, kokios reikalaujate js, tai ir visa
atsakomyb teks jums. O jeigu leisite baigti gaminti pagal mus projekt, ku
rio patikimumu mes neabejojame, atsakomyb prisiimsime mes*.
Per t laik jis iek nurimo tr pagaliau tar: "Gerai, darykite, bet neduok
Dieve, jei bus blogai*.
Viskas buvo gerai ir t pat sezon jis adjo pateikti dar du panaius u
sakymus.
Kai tas mogus usipuol mane ir, musuodamas rankomis aplink nos,
aikino, kad a nieko neimanau apie savo darbi, a sukaupiau vis vali, kad
ilikiau ramus ir nepradiau ginytis, teisintis. Man prireik daug pastang,
taftau tai atsipirko. Jei biau pasaks, kad jis klysta, ir pradjs ginytis, tik
riausiai viskas bt pasibaig byla teisme. Be to, biau prarads ger usa
kov. Taip, a tikins, kadtffiOgul niekuomet neapsimoka tiesmukikai sa
kyti. kad jis klysta". /
Paimkime kit pavyzd. Ir prisiminkime, kad ie mano pateikti atvejai yra
bdingi ir tkstaniams kit moni. R. V. Kroulis yra Niujorko miko kirti
mo firmos "Gardner W. Tayior Lumber Company* komivojaierius. Kroulis
prisipaino, kad daugel met jis sakydavo nenuolaidiems miko inspekto
riams, kad jie neteiss. Kartais jis, tiesa, laimdavo ginus, bet tai nedav
nieko gero. "itie miko inspektoriai, - pasak Kroulis, - panas beisbolo
teisjus. Jei kart nusprend, niekada savo sprendimo nepakeis".

69

Ponas Kraulis pamat, kad jo firma dl t gin praranda tkstantius do

leri. Lankydamas mano kurus, jis nusprend pakeisti taktik ir ivengti gin
. Kokie to rezultatai? tai istorija, kuri jis papasakojo keletui savo klass
draug.
''Vien ryt mano kabinete suskambo telefonas. Kitame laido gale sikarftavs ir susijaudins mogus prane man, kad sunkveimis medienos, kuri
mes pristatme j gamykl, visikai blogos kokybs. J firma nebeiSkrauna
daugiau medienos ir reikalauja, kad ir ikrautj paimtume B j kiemo. I
krovus apie ketvirtadal sunkveimio, j inspektorius prane, kad daugiau
kaip pus rst neatitiko standarto.
A nedelsdamas ivykau t gamykl ir pakeliui apmeftau pian, kaip pa
taisyti padt. Paprastai tokiais atvejais, remdamasis standartizacijos taisykl
mis ir savo, kaip buvusio medienos inspektoriaus patirtimi, stengdavausi ti
kinti kit inspektori, kad mediena visikai atitinka standart, kad tikrinda
mas jis klaidingai interpretuoja taisykles. Taiau dabar a nusprendiau pri
taikyti tai, ko imokau per pratybas.
Atvyks gamykl radau karingai nusiteikusius ir pasirengusius ginams ir
kautynms tiekimo agent su medienos inspektoriumi. Mes nujome prie
neikrauto sunkveimio, ir a papraiau, kad jie kraut toliau, o a galiau
pairti, kaip viskas bus daroma. Taip pat papraiau inspektoriaus, kad jis,
kaip ir prie tai, suskirstyt atskiras rietuves ibrokuotj ir ger medien.
Stebdamas darb, a supratau, kad inspektorius yra btent per grietas
ir neteisingai interpretuoja taisykles. Tada krov baltsias puis, o inspekto
rius, kiek inau, buvo gerai apmokytas tikrinti sunkij medien, taiau buvo
nekompetentingas ir maai patyrs tikrinti baltsias puis, su kuriomis buvau
labai gerai susipains a pats. Ar a pasiliau jam savo medienos riavimo
bd? Jokiu bdu. A tik stebjau ir pradjau klausinti, kodl vienas ar kitas
rstas buvo netinkamas. A stengiausi neparodyti, kad inspektorius neteisus
ir pabriau, kad klausinju tiktai tam, kad ateityje aikiai vaizduoiau, ko
reikia j firmai.
I
Kalbjau draugikai ir geranorikai, pastoviai tvirtinau, kad jie teiss at
mesdami tariamai netinkam medien, ir jis pradjo atsileisti, tampa tirpo ir
slgo. Atsargiai pasakyta ir gerai apgalvota mano pastaba privert j pagalvo
ti, kad kai kurie rstai galbt atitinka j pirkt prek, o jo reikalavimai taiky
tini ymiai brangesnei medienai A labai stengiausi, kad jis nesuprast, jog
ruoiuosi pasinaudoti ia tiesa.
Palaipsniui jo poiris mane pasikeit. Galiausiai jis prisipaino, kad jis
neturi patirties riuoti baltsias puis, ir pradjo mans klausinti apie kiek
vien ikraunam rst. A aikinau, kodl tas ar kitas i j atitinka usaky
tj, taiau tebetvirtinau, kad mes visikai nenorime kiti jiems medienos, ne
tinkamos j firmai. Galiausiai jis suprato, kur buvo padars klaid, bro
kuodamas medien. Jie suklydo, pasirinkdami nepakankamai ger medienas
r.

70

Galutinis rezultatas buvo toks: po mano ijimo jis dar kart perirjo
vis medien, prim vis siunt ir apmokjo ek.
/ Jau vien Sis pavyzdys rodo, kad truputis taktn ir nuciatfitymo
kitam mogui. kad lis neteisus, igelbjo imt penkiasdeimt mano kompan igsdoleriu. o. beJgjfflfflto laimti gera mogaus valia, kurios nevertinsi
jta pjfligai&LI .
^arpU tako, Siame skyriuje fri neatrirlekffiau nieko nflun Irieji deyvnintika hntmetf Jzus pasak: rKuo greifiau taikytis su savo varovu".
Kitais odiais tariant, neginyk susavo klientrom* ar vadovu. Neskvjtl^ ^ nftrh,ifli ii Ii iiil jr it
iviiiii it'h f IMt
^pinmajite s ,2260 met prie Kristaus gimim Egipto valdovas Aehtojus dav savo s
nui vien iminting patarim, kuris labai aktualus ir ms dienomis. Vien
popiet prie keturis takstanSus met senasis Aehtojus pasak: "Rak dipln_____ _
iratjftas_Tai pads pasiekti tiksl^
" / j e i norite, kad mons taip galvot kaip js, laikykits antrosios taisykls:
Gerbkite kito mogaus nuomon. Niekada nesakykite mogui, kad jis netei
...... 1 ""
1
r
~
sus.
3 skyrius
Prisipainkite, jei esate neteisus
A gyvenu beveik paiame geografiniame didiulio Niujorko centre, ta
iau nuo mano namo tik minut kelio iki laukinio, mogaus nepaliesto miko,
kur pavasariais prasiskleidia balti gervuogi iedai, suka lizdus ir veda vai
kus vovers, o ol auga auktesn u mog. is nepaliestas miko kampelis
vadinamas Miko Parku, bet tai tikras mikas, tikriausiai maai besiskiriantis
nuo to, kur pamat Kolumbas, atrads Amerik. A danai einu pasivaik
ioti t park su savo Bostono buldogluku Reksu. Jis draugikas nepiktas
unelis, o kadangi mes retai k sutinkame, a vediojuosi Reks be pavadlio
ir antsnukio.
Vien dien parke mes sutikome rait policinink, troktant parodyti sa
vo valdi.
"K tai reikia, kad js leidiate palaidam uniui be pavadlio ir antsnukio
lakstyti po park?, - grietai paklaus jis. - Ar neinote, kad statymas tai
draudia 7"
"inau, - atsakiau tyliai, - bet pamaniau, kad jis &a nepadarys niekam nie
ko blogo".
"Js pamante? Js pamante - {statymui nerpi, k js ten manote. itas
uo gali papjauti voverait ar ksti vaikui. kart a jums atleidiu, bet jei
dar kart pamatysiu fia t un be antsnukio ir pavadlio, js tursite reikal
su teisju".
A nuolankiai paadjau paklusti

71

Ir aS paklusau - penkis kartus. Bet nei Reksui, nei man antsnukis nepati
ko, ir mes nusprendme surizikuoti Kur laik viskas klostsi puikiausiai, bet
gal gale mes vl klimpome. Vien popiet mes parke leidoms pakaln ir
staiga didiausiam savo siaubui a pamaiau atjojanti ant brio jo didenyb
statym. Reksas buvo nubgs priek tiesiog prie karininko.
AS kliuvau. Tai buvo visikai aiku. Todl, nelaukdamas kol policininkas
k nors pasakys, prabilau pirmas: "Sere, js suiupote mane nusikaltimo vie
toje. A5 kaltas, beturiu nei alibi, nei pasiteisinimo. Praeit savait Apjote
mane, kad nu bausi te, jei vediosiuosi t un be antsnukio ir pavadlio.
"Tiek to, - velniai tarsteljo policininkas. - Suprantu, kokia didel pagun
da leisti tokiam uniukui palakstyti, kai aplinkui nieko nra".
Taip, pagunda didel, - atsakiau a, - bet tai draudia statymas".
"Na jau, toks maas uniukas nepadarys nieko blogo".
"Jis gali papjauti voverait", - paprietaravau.
"Gerai, gerai. Manau, kad jau per daug rimtai visk irite. tai k jmns
pasakysiu. Leiskite jam bgioti anoje kalvos pusje, kur a jo nematysiu, ir
pamilkime visa tai".
policininkas, kaip ir visi mons, norjo pasijusti reikmingu, todl kai
a pradjau save smerkti, jam beliko vienintelis kelias - pasirodyti kilniadva
siu. O sivaizduokite, jei a buiau pradjs teisintis... Manau, suprasite, k
turiu omenyje, jei esate kada ginijsis su p o licinigkiu^
Nesikirsdamas su juo, a pripainau, kad esu visikai neteisus, o jis - visi
kai teisus. Pripainau tai i karto, atvirai ir, galima sakyti, su entuziazmu. Vis
kas pasibaig labai graiai - a perjau jo pus, o jis mano. Pats lordas esterfildas vargu ar buvo malonesnis u rait policinink, tik prie savait gra
sia usman teismu.
/i d inome, kad mums ruoiama pirtis, ar ne geriau aplenkti kaltintojus ir
patiems imtis j darbo. Ar ne lengviau paerti priekaitus sau paiam, negu
igirsti juos i svetim lp?/*
y^Fasakykite apie save visus bjaurius dalykus, kuriuos js manymu turi
galvoje ir ruoiasi pasakyti kitas asmuo. Pasakykite visa tai pirmas ir jis bus
nuginkluotas. Devyniasdeimt devyni prie vien, kad jis prads elgtis velniai
ir atlaidiai, atleis klaidas, kaip kad padar raitas policininkas su manimi ir
R k siu
"^Ferdinandas H. Vorenas, reklamos dailininkas, naudojosi iuo metodu,
nordamas patraukti irzlius, noringus pirkjus.
"Labai.svarbu, kad reklamai ar plakatui skirti pieiniai bt tiksls ir de
tals", - pasak ponas Vorenas, pasakodamas i istorij.
"Kai kurie mano leidjai reikalauja, kad j usakymai bt atliekami ne
delsiant, tokiais atvejais gali atsirasti netikslum. A painojau vien rekla
mos agentros direktori, kuriam teikdavo didiausio malonumo surasti ko
k nors mamo, pavaizduot ne taip. A danai ieidavau i jo kabineto pa
sipiktins, taiau ne tiek kritika, klek jo puolimo metodais. Neseniai aS

72

nusiuniau iam leidjui skub darb, jis paskambino man ir papra tuoj pat
ueiti. Pasak, kad kakas negerai. Kai atvykau, mans lauk tai, ko ir tik
jausi, ko bijojau. Turdamas progos pakritikuoti}jis buvo nusiteiks pikt
diugikai. Jis priekaitavo, kodl a padariau taip, kodl anaip. Pasitaik ge
ra proga imtis savikritikos, kurios mokiausi. A pasakiau: "Pone toks ir toks,
jei tokie reikalai, a esu kaltas ir neturiu kuo pasiteisintL A pakankamai se
niai dirbu jums, kad galiau visk padaryti geriau. Man gda".
Jis tuoj pat pradjo mane ginti: "Js tiesa, bet, gal gale tai ne tokia jau
rimta klaida. Tai tik..."
A j nutraukiau: "Bet kokia klaida gali pasirodyti reikminga, be to, visos
jos erzina".
Jis norjo nutraukti mane, bet a neleidau. A sijauiau. Pirm kart gy
venime taip kritikavau save - ir man tai patiko.
"Man reikjo bti atidesniam, - tsiau. - Js aprpinote mane darbu ir nu
sipelnote geriausios kokybs. A perdarysiu piein i naujo.
"Ne! Ne! - uprotestavo. - Ne, nemanau js taip apsunkinti". Jis pagyr
mano darb ir patikino, kad tenorjs pakeisti tik mamo o mano menka
klaidel firmai nekainuos, ir i viso dl tos smulkmenos neverta daugiau kvar
inti sau galvos."
Mano trokimas sukritikuoti save nuginklavo j- Baigdamas jis pakviet
manegiet, o prie isiskiriant dar teik ek ir nauj usakym".
^^fSekvienas kvailys gali pabandyti apginti savo klaidas - dauguma kvaili
rtaip ir daro, - bet savojdaidu pripainimas pakylja mog vir minios, sutau
rina j ir pradi ginaffiavyzdi ui, vienas i graiausi Roberto E. U gyvenimo
puslapi, kuriuos" 8C prisimena biografai, yra primimas sau ir tik sau kaltes
dl pralaimtos Piketo atakos prie Getisburgo.
Piketo ataka, be abejons, buvo pati puikiausia ir spdingiausia i vis
kada nors vakar pasaulyje buvusi atak. Pats Piketas buvo spdingas. Jis
neiojo tokius ilgus plaukus, kad jo katotins garbanos siek beveik peius,
ir kaip Napoleonas Italijos ygio metu beveik kasdien ra kartus meils lai
kus tiesiog i mio lauko. T tragik liepos popiet auns jo briai sveiki
no vad, smagiai sdint balne, su kepure, usmaukta ant deins ausies, ir
vedant karius iauriei pozicij link. Kariai sveikino j ir jo paskui j: vyras
prie vyro, greta prie gretos su plastaniomis vliavomis ir saulje vilganiais
durtuvais. Jie atrod elegantikai ir didingai, ygiavo be baims. Susiavjimo
murmesys nubangavo per iauriei gretas, pamaius tok regin.
Piketo briai ididiai praygiavo tiesiog per vaisi sod, kukurz lauk,
perkirto piev ir sln. Vis t laik prie patrankos negailestingai retino j
gretas. Taiau jie jo priek nuoms ir nenugalimi.
Staiga prie kapini kalnelio i u akmenins tvoros, kur buvo pasislp
iauriei pstininkai, neturinius jokios priedangos Piketo brius pasipyl
vi salvs. Kalvos virn virto ugnies jra, eafotu, pulsuojaniu vulkanu.

73

Per kelet minui buvo nukauti visi Piketo brigad vadai, iskyrus vien, ir
keturi penktadaliai B penki tkstantt kari.
Liks gyvas karininkas, vesdamas brius paskutin m, ibgo priek,
uoko ant akmenines sienos ir mojuodamas ant kardo umauta kepure su
suko: TOrskimc juos, vaikinai!"
Jie kirto. Perok per sien, jie bad prieu* durtuvais, traik kaukoles
autuv buomis ir ant kapini kalvos susmaigste Piet kovines vliavas.
Vliavos plevsavo ten labai trumpai. Bet tas trumpas laiko tarpas jo
istorij kaip auk&Sausla konfederacijos pakilimo atyma.
Piketo ataka - nuostabi, herotka - vis dlto tapo pabaigos pradia. Li pra
laimjo. Jia negaljo nugalti iaurs ir inojo tai.
Piets buvo pasmerkti.
Li buvo toks nulids, toks pribloktas, kad padav pareikim atsistaty
dinti ir papra Konferencijos prezident Deferson Deivis paskirti "jau
nesni ir geresn mog*. Jei U bt norjs suversti kam nors kalt dei ne
skmingos Piketo atakos, jis bt rads daugyb kaltinink. Kai kurie divizi
j vadai nevykde (sakym. Kavalerija laiku neprisidjo prie pstinink ata
kos. Tas pasielg neteisingai, o anas neteisingai suprato.
L buvo per daug kilnus, kad k nors kaltint. Kai sumuti, kraujuojantys
Piketo briai atsitrauk iki Konfederacijos uimam pozicij, Robertas E U
vienas iSjojs pasitikti j ir pasveikinti, kaltino save. "Dei visko kaltas a. A ir
tik a pralaimjau it m".
Tik labai nedaugelis generol per vis istorij turjo drsos ir valios itaip
pripainti.
Elbertas Hubartas buvo vienas i originaliausi autori, kada nors ijudi
nusi nacij, o jo kaads samprotavimai danai sukeldavo pasipiktinim au
dr. Bet Hubartas turjo ret talent bendrauti su monmis ir danai savo
prieus padarydavo draugais.
Pavyzdiui, kai vienas pyks skaitytojas paraydavo laik, kuriame pa
reikdavo, kad nesutinka su tokiu ir tokiu straipsniu ir pabaigoje ivadindavo
Hubart iokiu ar anokiu, Elbertas Hubartas atsakydavo madaug taip:
"Gerai visk apsvarsts, a pats ne visikai sutinku su savo mintimis. Ne
viskas, k paraiau vakar, man patinka iandien. Malonu girdti, kad js pa
mstte ia tema. Kit kart, kai bsite netoliese, aplankykite mus, ir mes de
taliai visk isiaikinsime. I u daugelio myli spaudiu jums rank. Nuoir
diai Js".
etumete pasakyti mogui, kuris su jumis taip elgiasi?
e&teiss, pasistenkime velniai ir taktikai paskatinti mones galvoti
taip, kaip mes, o kai klystame - kas, atvirai pasakius, atsitinka stebtinai da
nai, - greitai ir entuziastingai pripainkime savo klaidas. is metodas ne tik
duos stulbinan& rezultat, bet ir tiksite ar ne, bet kokiomis aplinkybmis
bus daug patikimesnis, negu pastangos a|
74

Prisiminkite sen patarl: "Kovodamas negysi ta, ko sieki, o nusileisda

mas gausi su kaupu.
Jei norite, kad mones galvot taip kaip js, patariame laikytis trejo s tai
sytina
_______ _------ ----------------_
^Suklyds tuo) pat nuofirdial tai p rip a in k ^ )
^
4 skyrius
T iem kelias ( Smogio* prot
Jeigu js susijaudins pasakote kelet stipresni odeli, jums palengv
ja. O kaip panekovui? Ar jam taip pat tampa maloniau kaip ir jums? Ar js
karingas tonas, prieikas poiris padeda suprasti jus?
"Jei js ateisitejggjTiap*
- pasak Vudro Vilno
nas, - manau, k^T^aSu flarantunti jnp ifr^Hariai taip pqt susipiiau. Bet jei
atjs pas mane pasaKyate: ^AiSskime ir aptarkime visk kartu, ir jei mes
nesutariame, tai pairkime, kodl ir kokiais klausimais nesutariame". Tada
pasirodys, kad ne taipjau smarkiai skiriasi ms nuomons, kad daugeliu
klausim galvojame taip pat ir kadmes susitarsime, jei tik tursime kantry
b j nuoirdumo ir noro tai padaryti.
Niekas taip gerai nesuprato i Vudro Vilsono odi teisingumo kaip
Donas D. Rokfeleris jaunesnysis. Dar 1915 metais Rokfeleris buvo vienas i
labiausiai nekeniam Kolorado valstijos moni. Dvejus siaubingus metus
valstijoje tssi kruviniausi Amerikos pramons istorijoje streikai. pyk ko
vingi angliakasiai i Kolorado anglies ir geleies kompanijos reikalavo dides
ni umokesi, o Rokfeleris kontroliavo t kompanij. Buvo gadinami ren
gimai, ikviesta kariuomen, liejosi kraujas. { streikuojanfius aud, gatvse
guljo kulk suvarpyti j knai.
Ir tokiu metu, kai net ore tvyrojo neapykanta, Rokfeleris norjo rodyti
streikuojantiems, kad jis teisus. Ir jis {rod. Kaip? tai Si istorija. Po keletos
savaii, kuri prireik umegzti kontaktus, Rokfeleris kreipsi streikuojanftj atstovus. Si kalba, visa nuo pradios Iki galo, yra tikras edevras. Ji dav
stulbinanfi rezultat. JI nuramino audringas neapykantos bangas, grasinu
sias paskandinti Rokfeler. Jos dka jis sigijo daug gerbj. Joje faktai buvo
pateikiami taip draugikai, kad streikuojantieji sugro prie darbo nepasak
nei odio apie atlyginim, dl kurio padidinimo jie taip iauriai kovojo.
tai tos nepaprastos kalbos pradia. Atkreipkite dmes, kaip ji spindu
liuoja draugikumu.
Dar reikia prisiminti, kad Rokfeleris kalba su monmis, kurie vos prie
kelet dien norjo pakarti j ant sausos Sakos. IS ties, maloniau ir draugi
kiau jis nebt kalbjs net su medik misionieri grupe. Jo kalboje gausu
toki frazi, kaip: "A didiuojuosi kartu su jumis apsilanks js namuose,
susitiks su daugumos js monomis ir vaikais, mes susitinkame fia ne kaip

75

svetimi, o kaip draugai, savitarpio supratimo dvasia, mus bendri interesai,

tik js malons dka a esu ia".
"Tai neeilin mano gyvenimo diena, - pradjo Rokfeleris. - Pirm kart
man pasitaik tokia gera proga susitikti su ios didels kompanijos darbinin
k atstovais, tarnautojais ir valdytojais, patikkite, didiuojuosi bdamas su
jumis, ir prisiminsiu susitikim vis gyvenim. Jei fis suslikimas bt vyks
prie5 dvi savaites, a stovjau ia kaip paalietis, tcpastantis tik kelis veidus.
Taiau praeit savait a turjau progos aplankyti visas gyvenvietes pietinje
anglies baseino dalyje ir asmenikai pasikalbjau su visais atstovais, iskyrus
tuos, kuri nebuvo. Apsilanks namuose susitikau su daugumos js mo
nomis ir vaikais. Todl mes dabar susitinkame ne kaip svetimi, o kaip drau
gai, vyraujant abipusio draugikumo dvasiai. A labai diaugiuosi ia proga
aptarti su Jumis ms bendrus reikalus.
Kadangi Siame susitikime dalyvauja kompanijos tarnautojai ir darbinink
atstovai, tai tik js malons dka a esu ia, nes man nenusiypsojo laim
priklausyti nei vieniems, nei kitiems, taiau a jauiuosi neatsiejamai susijs
su visais jumis ta prasme, kad atstovauju ia akcininkus ir direktorius".
Ar tai ne puikus pavyzdys, kaip prie galima padaryti draugus?
sivaizduokite, kad Rokfeleris bt msis kitos taktikos. sivaizduokite,
kad jis ginytsi su angliakasiais, sviesdamas iiems veid triukinanius kal
tinimus. Jei jis bt rsiu veidu pasaks, kad jie neteiss. Jei pagal visas lo
gikos taisykles jis bt rods, kad jie neteiss? Kas bt atsitik? Bt sukelta dar daugiau pykio, daugiau neapykantos, daugiau pasipiktinimo.
/^T ei mogaus ird kamuoja nuoskauda ir blogi jausmai jums, nepriversite
jo galvoti taip kaip js net pasitelks vis krikionybs logik, barantys tvai,
despotiki bosai ir vyrai, burbekls monos turt suprasti, kad mons ne
nori keisti savo nuomons. J negalima priversti sutikti su jumis ar su mani
mi. Taiau jei bsime malonus ir draugSki, nepaprastai malons ir nepapras
tai draugiki, tai galsime juos tigmti O
ysT ai pasak Linkolnas bevelk prielimt met. tai dar kelios jo mintys:
^Sjjas ir teisingas aforizmas teigia, kad su lau medaus sugausi daugiau mu
si negu galonu tuIiesyAnfllogika taisykl taikytina ir monmsffepiorite
mog kuo nors tikinti, pirmiausia rodykite jam, kad esate jo draug^. Tai
bus laas medaus, kuris suminktins jo ird, ir k besakytumte, tai - tiesiausias kebas jo prot".
Darbdaviai mo, kad draugikumas streikuojanij atvilgiu atsiperka.
Pavyzdiui, kai pustreio tkstanio "White Motors" kompanijos gamyklos
darbinink streikavo, reikalaudami padidinti atlyginimus ir darbinti tik prof
sjungos narius, prezidentas Robertas E. Blekas j piktai neusipuol, ne
grasino, nekalbjo apie tironij ir komunistus. Jis net pagyr streikuojanius
- Klyvlendo laikraiuose atspausdino skelbim, kuriame vertino u "taik
darbo nutraukimo bd". Pastebjs, kad streiko piket metu darbininkai
dykinja, neturdami kuo usiimti, jis nupirko por tuzin beisbolo lazd bei

76

piratini ir pakviet juos aisti laisvose aiktelse. Tiems, kuriems labai patiko
kgliai, Ifinuomojo kgli takel.
, is prezidento Bleko draugikumas padar tai, k paprastai r padaro
draugikumas, - jis sukl draugikum. Streikuojantieji pam luotas, kas
tuvus, iukli veimlius ir pradjo rinkti aplink fabrik isibarsiusias iuk
les, popierius, nuorkas. sivaizduokite tai! sivaizduokite streikininkus, va
lanius fabriko teritorij tuo mt, kai jie kovoja dl udarbio padidinimo ir
profsjungos pripainim Apie tok vyk anksiau nebuvo girdta per vis il
g ir audring Amerikos darbinink kovos istorij.
Po savaits streikas baigsi kompromisu, be jokio pykio ir pagieos.
Danielius Vebsteris, kuris atrod kaip dievas ir kalbjo kaip Jehova, buvo
vienas i inomiausi advokat, kada nors kalbjusi teisminse bylose. Stip
riausius savo argumentus jis praskiesdavo tokiomis draugikomis pastabo
mis, kaip: "Galbt prisiekusieji apsvarstys", "Gal, dentelmenai, vertt apie
tai pagalvoti", "tai keletas fakt, kuri tikiuosi, neileisite i aki, dentelme
nai" ar "Taip gerai paindami mogaus prigimt, nesunkiai pastebsite i
fakt reikm". Jokios prievartos. Joki spaudimo metod. Joki pastang
primesti kitam savo nuomon. Vebsteris kalbdavo velniai, ramiai, draugi
kai, ir tai padjo jam tapti ymiu.
Galbt jums niekada neprisieis slopinti streik ar kreiptis j prisiekusiuo
sius, bet js norsite, kad jums sumaint but nuomos mokest. Ar tokiu at
veju padt draugikas poiris. Pairkime.
Ininierius O. L. traubas btent norjo, kad jam Sumaint nuomos mo
kest, bet inojo, kad jo Seimininkas nesukalbamas. "A paraiau jam, - pasa
kojo p. traubas vienoje i mano klasi, - ir praneiau, kad isikeltu i buto,
kai tik baigsis nuomos laikas. I tikrj a nenorjau isikelti. Norjau pasilik
ti, jei tik pasisekt sumainti nuomos mokest. Taiau situacija atrod bevil
tika. Kiti nuomininkai tai irgi band, bet neskmingai. Visi jie perspjo ma
ne, kad su eimininku nepaprastai sunku bendrauti. Taiau a pasakiau sau:
"A studijuoju moni santykius. Ibandysiu savintus metodus su juo, pa
irsiu kaip seksis".
Kaip tik jis gavo mano laik, ikart ujo pas mane su savo Sekretoriumi.
A pasitikau j prie dur prastu arlio vebo pasveikinimu. A tiesiog sklei
diau ger vali ir entuziazm. A nepradjau nuo kalb apie didel nuom.
A pradjau nuo to, kaip man patinka itas namas. Patikkite, a nuoirdiai
pritariau ir negailjau gyrim. A gyriau j u namo sutvarkym ir pasakiau,
kad labai norjau pasilikti ia ir kitais metais, bet negaliu sau to leisti.
Matyt, anksiau nuomininkai jo taip nepriimdavo. Jis nelabai suvok, kaip
ia reaguoti.
Po to jis pradjo pasakoti apie savo sunkumus. Skundsi nuomininkais.
Vienas i j buvo paras jam keliolik laik, kai kurie i j buvo net eidSantys. Kitas grasino nutraukti nuom, jei eimininkas neprivers aukiau
gyvenanio kaimyno neknarkti "Kokia laim turti tok patenkint nuomi-

77

Dink kaip js", - pasak jis. Ir man net nespjus paprayti, jis pasil Siek tiek
sumainti nuomos mokest A norjau dar daugiau, todl pasakiau, koki
konkrei sum galiau mokti, ir jis sutiko nepasaks nei odio prie.
Ieidamas jis pasisuko \ mane ir paklaus: "Ar nenortumte, kad js
bute bt kas nors pertvarkyta*.
Jei biau stengsis sumainti buto nuomos mokest tais bdais, kaip ir
kiti nuomininkai, esu tikras, kad man but nepasisek lygiai taip pat kaip ir
jiems. Nugaljo draugikumas, supratimas ir {vertinimas.
Pateiksiu kit Iliustracij. kart paimkime moter - i Socialinio Registro
- poni Dorot Dei, gyvenanti Garden Sityje ant smlto Long Ailendo
kranto.
"Neseniai a pasikvieiau piet grup draug, - pasak ponia Dei. - Man
tai buvo ypatingas {vykis. Natralu, kad a trokau visk sutvarkyti kuo pui
kiausiai Paprastai tokiuose reikaluose man daugiausia paddavo metrdotelis
Emilis. Bet t kart jis mane apvyl. Piets nenusisek. Emilis nepasirod, tik
atsiunt vien padavj, kuris nieko nenutuok apie aukftausios klass ap
tarnavim, Mano garbingiausi vieni jis aptarnavo paskutin. Per pietus jis
didiulje lktje atne mauiuk gabaliuk saliero. Msa buvo kieta, bul
vs riebios. Tai buvo siaubinga. A nirau. Vos stengiau ypsotis per vis t
kankyn ir vis kartojau sau: "Tegul tik a sutiksiu Emil. Idsiu jam visk, k
apie j galvoju.
Tai buvo treiadien. Kit vakar a iklausiau paskait apie moni san
tykius. Klausydama a supratau, kaip kvaila bt usipulti Emil. Jis supykt
ir |sieist. Jam prapult bei koks noras padti man ateityje. Taigi pasisten
giau pasiirti visk Ijo tako. Jis to maisto nepirko ir negamino. Jis nekal
tas, kad kai kurie oficiantai mulkiai Galbt a perdaug grietai ir skubotai
vertinau j. Todl a nusprendiau ne kritikuoti, o pasikalbti draugikai Nu sprendiau parodyti, kad vertinu j. Toks poiris dav ger rezultat. A pa
maiau Emil kit dien. Jis buvo nirus, pasiruos gynybiniam miui A
pasakiau: "Klausyk, Em iii, noriu, kad inotum, kad man labai reikalinga tavo
pagalba, kai ruoiu pasilinksminimus. Tu esi geriausias Niujorko metrdotelis.
Be jokios abejons. A puikiai suprantu, ne tu perki produktus, ne tu gamini.
Ir ne tavo kalt dl to, kas atsitiko treiadien".
Debesys isisklaid, Emilis nusiypsojo Ir pasak: "inoma, madam. Dl
visko kalta virtuv. A niekuo dtas".
A tsiau: "Planuoju surengti kelet vakarli, Emili* ir man reikia tavo
patarimo. Kaip tu manai, ar verta suteikti virtuvei prog pasitaisyti?"
"O, inoma, madam, btinai. Tai daugiau niekada nepasikartos".
Kit savait a vl surengiau pietus. Kartu su Emiliu mes aptarme valgia
rat. M perpus sumainau jo arbatpinigius, bet neusiminiau apie klaidas.
Kai mes atvykome, stalas buvo papuotas dviem tuzinais graiausi roi.
Emilis be perstojo sukiojos tarp stal. Vargu ar bt aptarnavs mano po
bv dmesingiau, net jei biau pasikvietusi pai karalien Meri. Maistas

78

buvo puikiai paruostas ir karstas. Aptarnavimas be priekait. Patiekalus ne

iojo ne vienas, o keturi padavjai. O pabaigoje Emilis pats atne desert.
ISeidama mano garbingiausia vienia paklaus: "Gal js ubrte metrdotel? A niekada nemaiau tokio aptarnavimo, tokio dmesio".
Ji buvo teisi AS ubriau j draugiku elgesiu ir nuoirdiu pripainimu".
Prie daug met, a, basas berniukas, per mik eidamas j kaimo mokykl
Misrio iaurs vakaruose, perskaiiau pasaki apie saul ir vj. Jie susi
ginijo, kuris i j stipresnis, ir vjas pasak: "rodysiu, kad a stipresnis. Ma
tai t sen mog su paltu, einant apaioje? Kertu layb, kad galiu nurengti
jj greiiau u tave.
Saul ulindo u debesies, o vjas pradjo taip psti, kad kilo beveik ura
ganas, taiau kuo stipriau jis pt, tuo labiau mogus suposi i palt.
Galiausiai vjas nurimo ir nustojo pts. Tada i u debesies ilindo
saulut ir velniai nusiypsojo mogui. Netrukus is nusim kepur ir nusi
vilko palt. Saul pasak vjui, kad velnumas ir draugikumas visuomet bu
vo stipresni u pyktjir jg. ^
Kafa, dar bdamas vaikas, skaiiau i pasaki, jos imintis buvo po to
aikiai pademonstruota tolimajame Bostone, istoriniame mokslo ir kultros
centre, kur pamatyti a net ir nesvajojau. Bostone tai pademonstravo dr. A
H. B. - gydytojas, po trisdeimties met taps mano studentu. tai koki is
torij papasakojo dr. B. vienoje i mano klasi.
Tomis dienomis Bostono laikraiuose mirgte mirgjo reklamos, silan
ios profesional, darani abortus, paslaugas bei tariamj undaktari gy
dym nuo vyrik lig, kurio esm sudar ne gydymas, o nelaiming auk
gsdinimas kalbomis apie "vyrikumo praradim" ir kitokias baisybes. Toks
"gydymas" tik palaik paciento baim ir nedav jokios naudos. Abortai buvo
keleto miri prieastis, taiau retas undaktaris dl to buvo teisiamas. Dau
guma sumokdavo nedideles baudas ar isisukdavo padedami taking
veikj.
Susidar tokia siaubinga padtis, kad dori Bostono mons sukilo pilni
vento pykio. Pamokslininkai i sakykl prakeik laikraius ir auksi visa
galio Dievo pagalbos, kad bt ivengta tos reklamos. Tai smerk piliei or
ganizacijos, biznieriai, moter klubai, banyia, jaunimo draugijos siunt
prakeiksmus - viskas veltui Ari kova dl i reklam udraudimo vyko ir tei
ssaugos organuose, taiau buvo pralaimta, veikiant korupcijai.
Dr. B. tuo metu buvo Didij Bostono krikioni sjungos Dor pilie
i komiteto pirmininkas. Jo komitetas iband visk. Niekas nepadjo. Ko
va prie iuos medicinikus arlatanus atrod beviltika.
Vien nakt jau po vidurnakio, dr. B. iband dar vien bd, apie kur
anksiau Bostone, atrodo, niekas negalvojo. Jis pasitelk velnum, suprati
m, pripainim. Jis paband priversti leidjus padus panorti nutraukti to
kias reklamas. Jis para "The Boston Herald" leidjui, ireikdamas susia
vjim jo laikraiais. Jis visuomet juos skaits, inuts juose esanios tikslios,

79

nesivaikoma sensacij, puiks vedamieji Tai nuostabus eimos laikratis. Dr.

B. pardik, kad jo nuomone tai geriausias Naujoje Anglijoje ir vienas i ge
riausi taikraSa visoje Amerikoje. T aflau, - ts dr. B.,-vienas mano drau
gas turi jaun dukter Jis sak man, kad jo dukt vien vakar perskait gar
siai vien reklamin profesionalo, besiverian&o abortais, skelbim ir paklau
s, k reiSkia kai kurios frazs. Atvirai pasakius, jis pasimet. Neinojo, k at
sakyti Js laikrat skaito geriausiose Bostono namuose. Tai, kas vyko ma
no draugo namuose, tikriausiai vyksta ir kituose namuose. Jei turtumte
jaun dukter, ar nortumte, kad ji skaityt tuos skelbimus? O jei ji skaityt
ir klausint apie tai, kaip js paaikintumte?
Labai gaila, kad toks puikus laikraStis, kaip js, nepriekaitingas kitais at
vilgiais, turi t vien ypatyb, keliani tvams baim, kad tik j dukros ne
paimt to laikraSfio. Ar nematote, kad tkstaniai kit js skaitytoj galvo
ja panaSiai kaip ir a?"
Po dviej dien T h e Boston Herald" leidjas paraS dr. B. Daktaras i
saugojo t laiSk savo staliuje ir atneS j man, prajus tredaliui amiaus,
jau bdamas mano studentu. AS dabar turiu j pasidjs ant stalo. LaiSk, pa
rayt 1904 m. spalio 3 d.
"Medicinos daktarui A. M. E. Boston, Mass. Brangus sere, lieku skolingas
jums u laik, paraSyt io mnesio 11 d., adresuot io laikraSfio redakto
riui, kadangi jis padjo man galutinai apsisprsti dl veiksm, apie kuriuos aS
mstau nuo pat savo darbo redakcijoje pradios*
Nuo pirmadienio aS ketinu, kiek tai bus manoma, nebespausdinti skelbi
m, keliani pasipiktinim. Visikai panaikinsime medicinines publikacijas
apie sraigtinius SvirkStus-purkStuvus ir panaias reklamas, o kiti skelbimai
medicinos klausimais, be kuri iuo metu negalima apsieiti, bus taip atidiai
redaguojami, kad bus visikai nepavojingi.
D ar kart ai u js malon laiSk, padjus man apsisprsti iuo
klausimu.
Pasilieku nuoirdiai js V. H. HaskeO, leidjas*.
Graikas Ezopas buvo vergas Krezo rmuose ir SeSi imtai met prieS
Kristaus gimim kr savo nemirtingas pasakias. Teisingos jo mintys apie
mogaus prigimt tinka i dien Bostonui Ir Birmingemul taip pat gerai,
kaip ir Atnams prieS dvideimt penkerius amtus^Saul privers jus nusi
rengti palt greiiau negu vjas, velnumas, draugtSkasjx)iris ir vertinimas
padgmonmspakeisti nuomon daug greiau, negu io pasaulio vtros ir
-PriSiminkite k p a s a tu inkolnas: g e d a u s aukStu sugausi daugiau mu
si negu galonu tu lS S l/
Nordami, kSRTmons galvot taip kaip js, nepamirkite pasinaudoti
ketvirtja taisykle;--------cart parodykite savo

80

5 skyrius
Sokrato paslaptis
Kalbdami su monmis niekada nepradkite aptarinti dalyk, dl kuri
js nuomons nesutampa. Tiek i pradi, tiek ir vliau akcentuokite daly
kus, dl kuri sutariate. Jei (manoma, akcentuokite, kad siekiate to paties,
kad skiriasi tiktai js metodai, bet ne galutinis tikslas.
<^j5verskite panekogjlnat pradi sakyti "Taip, taip". Jei manoma, su
laikykite j nuo odkTNe7
Savo knygoje "tafealmogaus elgesiui" profesorius Overstrytas sakorA tsakymas "ne" yra sunkiausiai veikiama klitis. Jei mogus pasak "ne, visas
jo asmens ididumas reikalauja likti itikimu sau. Vliau jis galbt pajus, kad
be reikalo pasak "ne", taiau jis turi skaitytis su savo nekainojamu ididu
mu! Vienkart pasaks, jis turi laikytissavg tai kodl nepaprastai svarbu i
pat pradios nukreipti mog jums palankia linkme. Talentingas panekovas
jau i pat pradi ipea kelet "taip". itaip jis psichologinius panekovo pro
cesus nukreipia norima linkme. Tai primena biliardo rutuliuko judjim. Pa
stumkite j ir pakeisti jo judjimo krypt pakaks nedideli pastang. ymiai
sunkiau ji bus priversti judti atgal - visikai prieinga kryptimi.
pPsichotoginis modelis ia visikai aikus. Kai asmuo sako "ne ir tikrai taip
galvoj?, jis padaro kur kas daugiau, nei itaria du garsus. Visas jo organizmas
- liaukos, nervai, muskulai - susikaupta neigimo situacijai Tai paprastai (vyks
ta akimirksniu, ir ikart pastebimas dl to atsirads tam tikras mogaus psi
chologinis nutolimas ar bent pasiruoimas atsitolinti. Trumpai tariant, visa
nerv - raumen
tarybai prie visk.lu kuo teks susidupL
Ir prieingai, - jei mogus sako "taip*, neliekapki usvetimjim vedani
reikini. mogus nusiteikia palankiai, yra atviras tam, kas jo laukia. ai
kodl labai svarbu nuo pat pradi igauti kuo daugiau "taip", nuo kuri
priklauso panekovo nuteikimas patraukti dmes priimti svarbiausi ms
pasilym.
itas teigiam atsakym metodas labai paprastas. TaOau kaip jo nepaiso
ma! Labai danai mons pasijunta reikmingi, praddami ginytis jau nuo
pat pradi. Radikalas ateina pasitarim su savo broliu konservatoriumi,
pasiruos tuoj pat pastarj suerzinti. Kas i to gero? Jei jis tai daro,
nordamas pasidaryti malonum, tai dar galima suprasti. Bet jei tikisi ko nors
tokiu bdu pasiekti, tai visai nieko nenutuokia psichologijoje.
/^Priverskite student, klient, vaik, vyr, ar mon i pradi pasakyti
"ne" ir pamatysite, kiek reiks iminties ir angelikos kantrybs paversti it
pfciftuus neigin teigiamu".
io pritarimo metodo dka Deimsas Ebersonas, Niujorko miesto Grin
vio taupomojo banko kasininkas, ilaik nauding klient, kuris bet kuriuo
kitu atveju buvs prarastas.

81

"is mogus at^jo atidaryti sskaitos, - pasakojo p. Ebersooas, - ir a5 pa

daviau jam upildyti prastin blank. kai kuriuos klausimus jis atsake noriai,
bet buvo keletas toki, kuriuos atsakyti jis kategoriSkai atsisak.
Jei nebiau studijavs moni santyki, biau pasaks iam perspekty
viam indlininkui, kad jei jis atsisako suteikti bankui i informacij, mes at
sisakysime priimti indl. Dabar man geda, kad anksiau a kaip tik taip el
giausi. Natralu, kad toks ultimatumas teik man pasitenkinimo. AS parody
davau, kas 6a Seimininkas, Ir kad banko taisykli ir nuostat nesilaikyti nega
lima. Bet toks elgesys, anaiptol, neleido pasijusti laukiamu ir reikmingu
ms klientui
T ryt a nusprendiau remtis sveiku protu. Nusprendiau kalbti ne
apie tai, ko nori bankas, o apie tai, ko nori klientas. Ir be viso kito a dar nu sprendiau priversti j nuo pat pradios sakyti "Taip". Todl a sutikau su juo.
Pasakiau, kad ta informacija, kuri jis atsisako pateikti, nra tokia jau btina.
"Vis dito^ pasakiau, - tikiuosi, kad ms banke laikysite pinigus vis gy
venim. Ar nenortumte, kad po js mirties bankas pervest pinigus arti
miausiam js giminaiiui, kuriam pagal statym priklauso palikimas?"
Taip, inoma", - atsake jis.
"Ar nemanote, - tsiau, - kad bt visai neblogai, jei prane&umte mums
artimiausio giminaiio vard ir pavard, kad js mirties atvej galtume
vykdyti js vali be klaid ir gaiaties?"
Jis vei sutiko.
"Jauno mogaus elgesys pasikeit, kai jis pamate, kad mes prame infor
macijos ne savo reikalams, o dei jo. Prie ieidamas i banko tas jaunuolis ne
tik pateik vis informacij apie save, bet mano patartas atidar kredito ss
kait savo motinos kaip paveldtojos vardu ir atsake klausimus apie motin.
Kai i pat pradi a j nuteikiau palankiai, jis pamiro savo pradin pozirij ir mielai dar visk, k a patariau.
"Vestingbauz" firmos komivojaierius Dozefas Alisonas pasakojo: "Ma
no rajone buvo verslininkas, kuriam firma labai norjo kai k parduoti. Mano
pirmtakas deimt met lankydavosi pas j, bet taip nieko ir nepardav. Per
ms t rajon, a dar trejus metus lankiau j, bet usakymo irgi negavau. Pa
galiau po trylikos lankymosi met ir kalbinjim mes pardavme jam kelet
motor. A tikjausi, kad pamats, jog motorai priimtini, jis usakys j kelis
imtus. Tokios buvo viltys.
Geri? A inojau, kad jie geri. Todl po trij savaii ujau pas j kuo
puikiausiai nusiteiks.
Bet puikiai nusiteiks a buvau neilgai, nes j vyriausias ininierius pasiti
ko mane pritrenkianiu pareikimu: "Alisonai, a negaliu pirkti i js likusi
motor.
"Kodl? - paklausiau labai nustebs, - kodl?"
"Kadangi js motorai perdaug kaista. Nemanoma prie j prisiliesti".

82

M inojau, kad i gino nebus nieko gero. A perdaug ilgai t dalyk ban
diau. Pagalvojau, kad reikt pabandyti atsakym "Taip" metod.
"Na k gi, pone Smitai, - pasakiau. - A sutinku su jumis imtu procent.
Jei tie motorai kaista per daug, jums neverta j pirkti. Jums reikalingi moto
rai, kurie nevirija Nacionalins elektrotecbnins pramons asociacijos nu
statyt norm, tiesa?
Jis sutiko. A igirdau pirmj "Taip".
"Asociacijos taisyklse sakoma, kad tinkamai pagaminti varikliai gali
kaisti iki 72 (pagal Farenhait) vir patalpos temperatros, tiesa?"
"Taip, - atsak jis, - visikai teisingai. Bet js varikliai kaista kur kas la
biau - sitikini vos paliets."
A nesiginijau su juo, o tik paklausiau: "Kiek laipsni js cechuose?"
"Apie 75 laipsnius pagal Farenhait", - atsak jis.
"Gerai, - pasakiau, - jei cecho temperatra 75 laipsniai ir pridsite dar 72,
tai i viso bus 147 laipsniai. Ar nenudegtumte rankos, pakis j po 147
laipsni vandens iurkle?"
Jis vl turjo sutikti, kad nudegt.
T odl a manau, kad gal bt geriau, nekiti rank prie t varikli, ar
ne?"
"Taip, manau, kad js teisus", - sutiko jis. Mes dar iek tiek pasikalbjo
me. Tada jis pasikviet sekretor ir i einamojo mnesio pelno nubrauk apie
35000 doleri.
Reikjo, kad praeit ne vieneri metai, reikjo dl neskmingai tvarkom
reikal prarasti tkstanius doleri, kol a pagaliau supratau, jofffieapsimoka ginytis, jog daug naudingiau ir daug domiau pairti visk kito mo
gaus akimis ir pasistengti priversti j sakyti "Taip". J
Sokratas "Atn gylys" buvo nuostabiauSaTmogus, neirint to, kad
vaikiojo basas ir ved devyniolikmet, bdamas jau ilas keturiasdeimties
met vyras. Jis padar tai, k per vis monijos istorij pavyko padaryti tik
nedaugeliui jis pamgino i esms pakeisti moni mstym; ir dabar, pra
jus po mirties dvideimt trims amiams, jis yra gerbiamas kaip vienas imintingiausi ms ems gyventoj, kada nors turjusi takos iam prietarin
gam pasauliui.
Koks jo metodas? Ar jis sakydavo monms, kad jie klysta? O ne. Jis buvo
per daug imintingas. Visas jo metodas, dabar vadinamas "Sokrato metodu",
paremtas atsakymo "Taip" iprovokavimu. Jis klausdavo toki dalyk, su ku
riais panekovai turdavo sutikti. Jis laimdavo vien teigiam atsakym po
ldto, kol sukaupdavo dugyb "Taip". Jis tol klausindavo, kol gal gale opo
nentas, visai to net nepastebdamas pajusdavo, kad prijo ivad, kuri dar
prie kelet minui kartai neig.
Kit kart, kai mums norsis pasakyti mogui, kad jis klysta, prisiminkime
bas senj Sokrat ir pateikime malon klausim, kur gautumte teigiam
atsakym.

03

Kinieiai turi p a ta jJ kuri sudta ilgaam Ryt imintisrf'Tas, kuris

engia velniai eina toVT*
*------Tie kultringi kinieiai penius tstanius met studijavo moni prigimt
il^ftttkaup savo saugyklose daug iminties: ?Ias, kuris engia velniai, eina
Jei norite, kad mons galvot taip kaip js, laikykits penktos taisykls:
T r e g j I ^ ^p^Dekovas kuo g r e i^ u ^ ^ b o "Taip*J
6 skyrius
Apsauginis votuvas, slopinantis nepasitenkinim
Kai kurie mons, nordami tikinti kitus savo teisumu, per daug kalba
patys. Komivojaeriai ypa danai daro i brangiai jiems atsieinani klaid.
Leiskite ir kitam mogui kalbti. Jis geriau nusimano apie savo reikalus ir
problemas negu js. Paklauskite jo $o bei to. Leiskite jam i&ikaibtL
Jei nesutinkate su paSnekovo nuomone, gali kilti pagunda pertraukti j.
Nedarykite to. Tai pavojinga. Kol jis turs daugyb neisakyt mini Ir b
tinai nors jas idstyti, tol i esms bekreips jos dmesio. Todl kantriai ir
dmiai klausykite. Bkite nuoirds. Padrsinkite j isisakyti iki gal
Ar apsimoka taip elgtis tvarkant biznio reikalus? tai istorija apie mog,
kuris buvo priverstas tai pabandyti.
Prie kelet met vienas stambiausi Jungtinse Valstijose automobili
magnatas Ved derybas dl met gamybai reikaling apmual. Trys stam
bs jmooininkal pateik savo gaminam mediag pavyzdius. Visus juos
patikrino automobili kompanijos ekspert ir kiekvienam monininkui buvo
iSsisti praneimai, kvieiantys atsisti savo atstovus aptarti galinio kontrakto
sudarym.
Vieno monininko atstovas G. B. R. atvyko [miest sunkiai sirgdamas laringitu. "Kai atjo mano eil susitikti su kompanijos vadovais, - pasakojo po
nas R. savo istorij vienoje i mano klasi, - a praradau bais. AS galjau kal
bti tik panibdomis. Mane palydjo kabinet, ir aS akis ak susidriau su
tekstils ininieriumi, tiekimo agentu, komerciniu direktoriumi ir kompani
jos prezidentu. AS atsistojau ir i vis jg pasistengiau prabilti, bet testen
giau tik niptelti.
Visi sdjo aplink stal, todl a paraiau ant popieriaus lapelio: "Dentel
menai, a praradau bals ir negaliu kalbti".
"AS pakalbsiu u jus, - pasak prezidentas. Ir jis pakalbjo. Jis pade
monstravo mano pavyzdius ir igyr j gersias savybes. Prasidjo gyvas
mano preki privalum aptarimas. O prezidentas, kalbdamas u mane, po
kalbio metu palaik mano pus. Mano paties dalyvavimas pasireik ypse
nomis, linkiojimais ir keletu gest.

84

Viso So nepaprasto pasitarimo rezultatas buvo kontraktas daugiau kaip

pusei milijono jard apmual, kuri vert siek 1600000 doleri. Tai buvo
didiausias 8 vis mano gaut usakym.
A inau, - jei nebiau prarads balso, boiau prarads kontrakt, ka
dangi visk sivaizdavau visai ne taip. Vis&kai atsitiktinai padariau atradim,
kadS rtilg labai apsimoka leisti kalbti kltam>
Dozefas S. Vebas i Filadelfijos etektroskompanijos padar t pat atra
dim. Ponas Vebas inspekcins kelions po kaimus metu nuvyko pasiturin
i Pensilvanijos fermeri dan rajon.
"Kodl Se mons nesinaudoja elektra? - pravaiuodamas pro pasiturin
i ferm, paklaus jis vietinio firmos atstovo.
"Jie yktuoliai Jiems nieko nemanoma parduoti, - apgailestaudamas paaiSkino is. - Be to, jie nepatenkinti kompanija. A bandiau juos paveikti...
Tai beviltiSka".
Gal taip ir buvo, bet iaip ar taip Vebas nusprend pabandyti. Jis pasibel
d | fermerio duris. Durys Siek tiek prasivr, ir pro siaur plyel vilgteljo
senoji ponia Drukenbrod.
"Kai lik ji pamat kompanijos atstovus, - pasakojo ponas Vebas savo isto
rij, - ikart udar duris prie pat ms nosis. AS dar kelis kartus pabeldiau,
ir ji vl atidar - kart tam, kad pasakyt, k ji galvoja apie mus Ir ms
kompanij".
"Ponia Drukenbrod, - pasakiau jai nutilus, - atleiskite, kad trukdome
jums. Bet a ia atjau ne elektrom parduoti. AS tik norjau nusipirkti kelet
kiauini.
Ji pradar duris Siek tiek plaiau ir pairjo mus su nepasitikjimu.
"Pastebjau, kad turite gra dominikos veisls vit pulkel, - pasakiau, ir noriau nusipirkti tuzin viei kiauini".
Durys atsidar daug plaiau: "IS kur inote, kad mano vitos yra domini
kos veisls?1*- paklaus skatinama smalsumo.
*A5 pats laikau vit, - atsakiau, - ir turiu pasakyti, kad niekada nemaiau
puikesni ios veisls vit".
"Tai kodl nevalgote savo vit kiauini?" - paklaus ji vis dar su kako
kiu nepasitikjimu.
"Todl, kad mano lehomos deda baltus kiauinius. O js kaip eiminink,
be abejo, inote, kad kepant pyrag balt kiauini nra ko lyginti su rudais...
O mano mona didiuojasi savo pyragais".
Tuo tarpu ponia Drukenbrod jau ijo prieang ir atrod ymiai draugi
kiau nusiteikusi. Vis laik dairydamasis aplinkui a pamaiau, kad fermoje
buvo puiki pienin.
"O inote, ponia Drukenbrod, - tsiau a, - kertu layb, kad js i savo
vit gaunate daugiau pinig, negu vyras dirbdamas pieninje".

85

Kaip tik taip! Ji visai 136jo i namo. inoma, kad jos pajamos buvo dides
ns. Ji mielai man visk papasakosianti. Bet ji niekaip negalinti to iaikinti
savo bukagalviui vyruL
Ji pakviet mus pairti vitids, kuri apirindamas a pastebjau
vairi jos paios pasigamint prietais, kuriuos nuoirdiai vertinau ir ne
gailjau pagyrim. A parekomendavau jai kelet paaro ri, o taip pat pa
laikyti tam tikr temperatr, dar paklausiau patarimo kai kuriais klausimais,
ir netrukus mes jau susidomj dalinoms patirtimi
Galiausiai ji usimin, kad kai kurie kaimynai savo vitids sived elek
tros vies ir teigia, kad tai dav ger rezultat. Ji nofjusi suinoti mano
nuomon, ar apsimokt ir jai pasidaryti t pat...
Po dviej savaii ponios Drukenbrod dominikos vitos kudakavo ir pa
tenkintos kedeno plunksneles malonioje elektros lemp atokaitoje. A gavau
usakym, ji surinkdavo daugiau kiauini: kiekvienas buvome patenkintas,
kiekvienas laimjome.
ioje istorijoje moralas aikus: niekada nebiau iai Pensilvanijos fermerci sils elektros, jei nebiau leids jai pirmai apie tai prabilti.
Tokiems monms negalima ko nors pardavinti. Leiskite jiems patiems
pirktiV^
>>8e$eniai "New York Herald Tribune" komercinje skiltyje pasirod dide
lis skelbimas, kvieiantis darbui labai gabius ir patyrusius specialistus. arlzas
T, Kubelis, atsiliepdamas (skelbim, nusiunt savo atsakym. Po keletos die
nj laiku pakviet usukti pasikalbti. Prie eidamas jis daug valand pra
leido Vud Strite, stengdamasis surinkti kuo daugiau informacijos apie bsi
mos firmos steigj. Pokalbio metu jis usimin: "Man bt be gak) malonu
bendradarbiauti organizacijoje, turinioje toki reputacij. Kiek inau, js
pradjote prie dvideimt atuoneris metus, teturdamas tik darbo stal ir
vien stenografist. Tai tiesa?"
Beveik kiekvienas padars karjer mogus mgsta prisiminti savo pir
muosius mius. is mogus nebuvo iimtis. Jis ilgai pasakojo apie tai, kaip
pradjo, turdamas kienje keturis imtus penkiasdeimt doleri ir origina
li idj, kaip kovojo su nusivylimu ir stengsi nekreipti dmesio paaipas,
dirbdamas sekmadieniais ir veni dienomis po dvylika - eiolika valand,
kaip galiausiai {veik visas klitis ir dabar ymiausi Vual Strito veikjai ateina
pas j informacijos ir patarimo. Jis didiavosi tokia reputacija. Jis turjo teis
didiuotis ir jam buvo labai smagu kalbti apie tai. Gal gale jis atsikvoSjo,
trumpai paklausinjo io to apie pono Kubelio patirt, pasikviet vien i savo
viceprezident ir pasak: "A manau, kad tai kaip tik toks mogus, kurio mes
iekome".
Ponas Kubelis pasidomjo savo potencialaus darbdavio pasiekimais, pas
katino kit mog daug kalbti ir padar jam ger spd.
/^ R eik ia pripainti, kad net ms draugai labiau link kalbti apie savo pa
siekimus negu klausytis, kaip mes giriams savaisiais.

86

Prancz filosofas Larofuko pasak: "Jei norite sigyti prie - pranokite

savo draugus, jei norite turti draug - teiskite jiems pranokti jus".
'""Kodl taip yra? Todl, kad mus pranok draugai jauiasi reikmingi, ta
iau kai juos pranokiame mes, tai sukelia jiems nepilnavertikumo jausm,
skatinant prieikum ir paprasiausi pavyd.
Vokieiai turi patarl: "t>ie reinste Fteude ist die Schadenfrude", kuri
but galima iversti madaug taip:^Didiausias diaugsmas yra pietas
dgaugsmas dl moni, kuriems mes pavydime, neskmi"^
^ T a lp , kai kuriems js draugams daugiau malonu ffiosufeikt js rpes^
iai negu c&iaugsmat.
Todl geriau jau menkinkime savo pasiekimui. te ^j^ k u k l sJT ai visa
da pasiteisina. Tokios teisingos pozicijos laiksi iruvinaTRobas. Kai kart
ponas KoboS liudijo teisme, teisjas jo paklaus: "Kiek inau, pone Kobai, js
esate vienas i ymiausi Amerikos raytoj. Ar tai tiesa?"
Kobas atsak: Manau, kad man labiau pasisek, negu a nusipelniau".
Mes turime bti kukius, nes nei js, nei a tiepasieksime nieko ypatingo.
Visi mes ieisime ir po imto met ms niekas neprisimins/Gyvenimasper
trumpas, kad vargintume kitus kalbomis apie apgailtinus musfrasiekim usj
Vietoj to geriau paskatinkime kalbti kitus. iaip ar taip, gerai pagalvojus, ne
taip jau daug kuo galime pasigirti. Ar inote, ka gelbsti jus nuo idiotizmo?
Tiesiog smulkmena. Viso labo - penki cent verts jodo kiekis skydliaukje.
Jei gydytojas, prapjovs kakle esani skydliauk, paalint dal jodo, js tap
tumte idiotu. iek tiek jodo, kurio v 5 centus galima nusipirkti artimiausio
je vaistinje, skiria jus nuo staigos psichiniams ligoniams. Penki cent ver
ts jodas! Taigi ar verta savimi didiuotis, girtis.
odiu, nordami, kad mons galvot taip kaip js, laikykits etosios

la jn g tt----------------------f Leiskite kitam mogui isikalbti.

\J

/
7 skyrius
Kaip pasiekti bendradarbiavimo
Ar ne tiesa, kad js daug labiau pasitikite savo pai atrastomis idjomis,
negu tomis, kurias jums pateik nors ir ant sidabrins lkts? Jei taip, ta^ar
nebt protingiausia paskatinti panekov pat isakyti tai, ko js pageidau
jate? Ar nebt imintingiausia uvesti j ant kelio ir leisti mogui paiam pa
daryti ivadas}
VienaHmlano student ponui Adolfui Zelcui i Filadelfijos kart reikjo
iek tiek padrsinti grup nusivylusi ir pakrikusi prekiautoj automobi
liais. Susikviets visus susirinkim, jis papra aikiai idstyti, ko ie i jo ti
kisi. Visas j isakytas mintis jis sura lentoje ir pasak: "A bsiu toks, kokio
js norite. Pageidauiau, kad pasakytumte, ko galiu i js tiktis aH. Atsa
kymai pabiro vienas po kito: itikimybs, siningumo, iniciatyvos, optimiz-

87

mo, entuziastingo kolektyvinio darbo po atuonias valandas kasdien. Vienas

pasiov dirbti net po keturiolika valand. Susirinkimas pasibaig pakiliai,
entuziastingai, o ponas Zelcas vliau man sak, kad po ano pasikalbjimo tie
siog fenomenaliai padidjo parduot automobili skaiius.
"mons sudar su manimi savotik moralin sutart, - pasak p. Zelcas,
- ir kol a laikiausi savo sipareigojim, jie laiksi savj. Pokalbis apie j no
rus^trokim us buvo kaip tik tas stimulas, kurio jiems reikjo".
[ji vienam nepatinka, kai jam k nors pera Mes daug mieliau patys
perEm e tai, ko mums reikia, elgdamiesi savo nuoira. Mumsratinka, kai
kas nors domisi, ko mes norime, ko mums reikia, k mes manome^
Paimkime, pavyzdiui, Judino Vesono atvej. Jis prarado tkstanfius ko
misini doleri, kol suvok t ties. Ponas Vesonas pardavinjo eskizus stu
dijoms, kurianioms pieinius, kuriuos pirkdavo dekoruotojai ir tekstilinin
kai Trejus metus p. Vesonas kiekvien savait ueidavo pas vien i labiau
siai pripaint Niujorko dekoratori. "Jis niekada neatsisakydavo priimti
mans, - pasak p. Vesonas, - bet niekada nieko nepirkdavo. Visada atidiai
perirdavo mano eskizus ir sakydavo: "Ne, Vesonai, manau, kad iandien
mes nesusitarsime*.
Po imto penkiasdeimties neskmi Vesonas suprato, kad nebegali dau
giau vaikioti iuo pramintu keliu. Jis nusprend vien vakar per savait
paskirti mogaus psichologijos studijoms, kad galt imtis veiklos su naujomis mintimis ir didesniu entuziazmu.
Neseniai jam pasitaik proga ibandyti nauj poir. Pasims pustuzin
nebaigt eskiz, kuriuos dar dailininkai* jis nujo savo pirkjo staig. "Ar
negaltumte man padaryti nedidel paslaug? - paklaus jis, - tai ia kele
tas nebaigt eskiz. Ar negaltumte pasakyti, kaip turtume juos ubaigti,
kad jie atitikt js poreikius?"
;
Pirkjas trumpai perirjo eskizus, netardamas nei odio, o po to pasa
k: "Palikite juos man, Vesonai, ir po keletos dien ueikite".
Po trij dien Vesonas ujo, gavo kelet patarim, nusine eskizus [
studij ir pabaig pagal pirkjo pageidavimus. Koks buvo rezultatas? Visus
eskizus prim.
Prajo devyneri mnesiai. Per t laik klientas usak daugyb kit eski
z u i visi jie buvo pieiami pagal jo nurodymus. U tuos eskizus Vesonas ga
vo daugiau kaip tkstant eis imtus komisini doleri. "Dabar a supratau,
kodl tiek met iam klientui negaljau nieko parduoti, - pasak Vesonas. A norjau, kad jis pirkt tai, ko mano supratimu jam reikjo. Dabar a da
rau atvirkiai A leidiu jam paiam isakyti savo mintis. Dabar jis pats jau
iasi eskiz krjas. Dabar nereikia man jam parduoti Jis pats perlai".
Teodoras Ruzveltas, bdamas Niujorko gubernatoriumi, parod daug
sumanumo. Jis palaik gerus santykius su politiniais veikjais, nors ir gyven
dino reformas, prie kurias pastarieji buvo kategorikai nusistat.
tai kaip jis tai padar.

68

Kai vienoje solidioje itaigoje atsirado laisva vieta, ji* sukviet politinius
batus, kad ie pasilyt kandidat. "Pirmiausia, - pasak Ruzveltas, - Jie ga
ljo pasilyti nukeipus partin kuin, tok mog, kuriuo reikjo pasirpinti
A pasakiau, kad paskirti tok mog neprotinga, nes visuomen tam ne
pritart.
Tada Jie man nurod kit politin veikj, kurio didiausias privalumas
tas, kad jis buvo kakokios staigos vadovas. A jiems pasakiau, kad Sis mo
gus nepateisins visuomens lkesi ir papraiau j paie&oti fflam postui tin
kamesns kandidatros.
Treiasis j pasilymas buvo jau beveik priimtinas, bet dar ne visikai.
Tada a padkojau jiems ir papraiau pabandyti dar kart. Ketvirtasis
kandidatas buvo visikai priimtinas - jie pagaliau nurod mog, kur a pats
buvau numats. Padkojs u pagalb a ir paskyriau t mog, leids jiems
prisiimti irinkimo laurus... Pasakiau, kad padariau tai, nordamas tikti
jiems, o dabar j eil [tikti man".
Ir jie stengsi tikti, palaikydami tokias radikalias reformas, kaip Valstybi
ns civilins tarnybos btiis ir Asmen, dalyvaujani rinkimuose, mokesi
biUs.
Prisiminkite, kad Ruzveltas daug laiko skyr konsultacijoms ir pagarbiai
irjo kit moni patarimus. Skirdamas mog atsaking post, Ruzvel
tas leisdavo bosams pajusti, kad jie patys irinko kandidat, kad tai buvo J
idja.
Tuo paiu metodu pasinaudojo ir prekiautojas automobiliais Long Ailen
de, parduodamas nenauj automobil vienai kot Seimai, is prekiautojas
rod kotui vien main po kitos, bet vis kas nors bdavo negerai Ta netin
ka, ana sugedusi, kita per brangi. Per brangios buvo vfeos. Susidarius tokiai
padiai, prekiautojas, bdamas mano kurs lankytojas, kreipsi pagalbos
klas.
Mes patarme jam nesistengti btent parduoti tam "skurdiui", o leisti
jam paiam nusipirkti. Uuot aikins, k mogus turi daryti, leiskite jam pa
iam tai pasakyti. Leiskite pajusti, kad tai jo idja.
Mintis atrod nebloga. Po keletos dien, kai vienas klientas norjo sen
automobil pakeisti nauju, prekiautojas nusprend pasinaudoti ms patari
mu. Jis inojo, kad padvtasis automobilis gali patikti skurdiui, todl pas
kambino Jam ir paklaus, ar is nepadaryt didels paslaugos - ar negalt
ueiti pasitarti
Kai is atvyko, prekiautojas pasak: "Js patyrs pirkjas. Mokate vertinti
mainas. Ar nesutiktumte pairti vien automobil, ibandyti j Ir pasakyti,
kiek u j galima duoti?"
mogus ptafiai nusiypsojo. Pagaliau prisireik ir jo patarimo, pripainti
ir jo sugebjimai. Jis nuvaiavo su automobiliu Karaliens bulvaru nuo Ja
maikos iki Forest Hilz Ir atgal. "Jei galt nusipirkti i main u tris imtus,
- patar jis, - tai bt geras sandris".

89

"Jei gautiau j jums u toki sum, ar nortumte nusipirkti? - paklaus

prekiautojas. U trift to tu s ? inoma. Juk tai jo paties idja, jo vertinimas.
Viskas buvo sutvarkyta bematant.
Ta paia psichologine taisykle pasinaudojo ir rentgeno aparatros gamin
tojas, parduodamas savo (renginius vienai S didiausi Bruktino ligonini. Si
ligonin statydinosi priestat ir ruosi teigti moderniausi visoje Ameriko
je rentgeno skyri. io skyriaus vedj dr. L^tkaiog apsiaut komivojaieriai,
lovinantys savo renginius.
Ta6au vienas mooinlnkas buvo gabesnis u kitus. Jis ymiai dauau u
kitus inojo apie mogaus prigimt. Jis para madaug tokio turinio btfk:
"Ms fabrikui neseniai baig montuoti nauj rentgeno rengini Unij.
Pirmoji i maSin partija jau gauta ms staigoje. Jos netobulos. Mes tai i
nome ir nortume patobulinti Btume be galo dkingi, jei rastumte laiko
apirti jas ir pareikti savo nuomon apie tai, k reikt padaryti, kad Ren
giniai labiau atitikt js profesinius poreikius. inodamas, kad jus uimtas,
nurodyt valand ai mielai atsisiu jums savo automobi^".
"Labai nustebau gavs t laik, - papasakojo apie t vyk dr. L. vienoje ti
mano klasi: - Buvau ir nustebs, ir pribloktas. Niekados anksfiau rentgeno
rengini gamintojai nepra mano patarim. Tai leido man pasijusti reik*
mingu.T savait buvo uimti visi mano vakarai, todl, nordamas apirti
t (rang, a atidjau vien susitikim. Kuo daugiau a t apratr tyrinjau,
tuo labiau ji man patiko.
Niekas nesisteng man jos parduoti. sitikins, kad mintis nupirkti rang
ligoninei buvo mano paties, a neabejojau jos privalumais ir usisakiau"*
Prezidento Vudro VUsono laikais pulkininkas Edvardas M. Hauzas tur
jo labai didel tak vidaus ir tarptautmimns vykiams. Slapt konsultacij ir
patarim VBsonas buvo labiau links kreiptis pulkinink Hauz negu kur
nors i savo kabineto nari.
Kokiu budu pulkininkas dar tak prezidentui? Laimei, mes inome pats Hauzas atskleid tai Arturui D. Haudenui Smitui, o fe pacitavo Hauz
savo straipsnyje laikratyje "Tbe Saturday Evening Post".
"KaiaarOau painau prezident, -sak Hauzas,-suinojau, kad geriau
sias bdas sudominti j kokia nors idja - prasitarti apie j lyg tarp kitko, tadau taip, kad ji atrodyt jam domi ir kad jis suvokt j kaip sav. Pirm karttai pavyko visai atsitiktinai A ujau pas j Baltuosius Rmus ir pasiliau
laikytis pofttflcos, kuriai, kaip man pasirod, jfe nepritar. Bet po keletas die
n a nustebau igirds, kaip jis prie piet stalo pateik mano parifltym kaip
savo*.
Ar Hauzas nutrauk j ir pasak: "ia ne js, o mano idja?" O ne. Kas
bt taip pasielgs, bet tik ne Hauzas. Jis buvo perdaug protingas, kad taip
pasielgt. Jam nerpjo reputadja. Jam reikjo rezultat. Jis leido VBsonui
ir toliau jaustis, taip lyg ta idja i ties bt priklausiusi prezidentuL Dar
daugiau. Jis vieai pagyr VUson u t idj.

90

Prisiminkime, kad mons, su kuriais mes rytoj tursime reikal, bus

tokie pat mogiki kaip ir Vudro Vilsonas. Todl naudokims pulkininko
Hauzo metodai^
Prie kelet met vienas mogus Nju Bransvike panaudojs metod paverg mane kaip klient. Tuo metu aS planavau Nju Bransvike pavejoti ir
paplaukioti kanoja. A paraiau turistin biur, praydamas informacijos.
Matyt, mano pavard ir adres kakur paskelb, nes labai greitai kempingai
ir gidai tiesiog apipyl mane laikais, bukletais ir reklaminiais leidiniai AS
pasimeiau, neinodamas, k pasirinkti. Tada vienas kempingo savininkas
padar labai proting dalyk. Jis atsiunt man keleto niujorkiei, kuriuos jis
kakada aptarnavo, telefonus ir pavardes bei pasil paskambinti ir pasitei
rauti, ko a galiu tiktis i jo kempingo.
Nustebau, pamats pateiktame srae mano pastamo pavard, AS pas
kambinau jam ir pasiteiravau apie kemping ir nusiuntiau jo eimininkui
telegram, pranedamas atvykimo dat.
Visi stengsi parduoti man savo paslaugas, o vienas leido pirkti man
paiam. Jis ir laimjo.
Jei norite, kad mons imt galvoti taip kaip js, laikykits septintosios
taisykl se---------------- ______ .________ ________________ ^
f Leiskite panekovui suvokti, kad idja, kuria js suinteresuotas, priklauso,
jam raiam:-------- .----- -------------Prie dVideimt penkeriusamius kin iminius LaoTze pasak odius,
inujra

Imygr* ^ y t o j a ij f f ll

--------

/ \ u p e s ir jras silieja imtai kaln upeli todl, kadjSffyraemiau. Bet to

dl jos ir valdo visus kaln upelius,
Ir iminius, norintis valdyti mones, atsistoja miau j, norintis bti
prietye, stoja
.---------- *---- ------- ----------
8 skyrius
Formul, kurt padaro stebuklus
Nepamirkite, kad mogus gali i esms bti neteisus. Bet jam taip neat
rodys. Nesmerkite jo. Tai padaryti gali kiekvienas neimanlis. Pasistenkite
suprasti jj - imintingas ir tolerantikas mogus stengiasi tai padaryti,
^rftiekviena kito mogaus mintis ar poelgis turi savo prieastis. Suraskite t
paslpt prieast ir tursite jo veiksm, o gal net ir asmenybs rakt.
,
JNucrtirfifini pnfljfltgnkitr i>Tvrfttl n parlf tj^
Jei pasakysite sau "Kaip aSjausiausi, kaip elgfiausl, bdamas jo vietoje",
sutaupysite laiko ir nerv, nes "domdamiesi prieastimi, mes ne taip link
piktintis pasekmmis". Be to, patobulinsite savo sugebjim bendrauti su
monmis.
"Sustokite minutlei, - sako Kenetas M. Gudas knygoje "Kaip padaryti
mones auksiniais", - sustokite minutlei ir palyginkite gyv susidomjim

91

savo paties reikalais su visikai Deymiu domjimusi kuo nors kitu. Supras
kite, kad vist kiti ioje emje iri l visk lygiai taip pat! Ir js taip pat kaip
linkolnas ir Ruzveltas tursite tvirt pagrind po kojomis bet kokiame darbe
(iSskyrus nebent kaljimo priirtojo), suprasdami, kad jkm bendraujant
su moomis priklauso nuo sugebjimo ^jausti \ kito pofefffT)}
Daug met didel savo laisvalaikio dal prateisdavau-vrrtBSoaamas ir jo
dindamas po paik, esant netoli mano nam. Pasafiai kaip senovs gal
druidai garbinau uolus, todl kas sezon vis labiau sielojausi dl jaun me
deli ir krm, sunaikint beprasmHk gaisr. iuos gaisrus sukeldavo ber
niukai, ateinantys park aisti indnus ir verdantys po mediais dereles bei
kiauinius. Kartais ugnis taip siliepsnodavo, kad reikdavo kviesti gaisri
ninkus.
Parko pakratyje buvo lentel, kurioje buVo paradyta, kad u lauo kri
m baudiama pinigine bauda ar kaljimu, taiau lentel stovjo retai lan
komoje parko dalyje ir tie bemikSiai vargu ar buvo j mat. Park turjo
priirti raitas policininkas, bet jis nerimtai jo savo pareigas, ir gaisrai kil
davo kiekvien sezon. Vien kart a pribgau prie pOlicbUnko ir pasakiau,
kad ugnis greitai plinta parke, ir norjau, kad jis ikviest gaisrininkus, bet jis
ramiai pasak, kad 3a ne jo reikalas, nes, deja, ne jo rajone! A taip puofiau
nevilt kad vliau, Ijojs pasijodinti, aS elgdavaus kaip vieno nario komi
tetas, ginantis visuomenin turt. Deja, t pradi a net nestengiau suprasti
t berniuk. Kai pamatydavau po mediaisliepsnojantfugn taip dl to su
sisielodavau, kad btinai pasielgdavau neteisingai AS prijodavau prie berniu
k, spdavau, kad u lauti krenim juos gali pasodinti kaljim, sakmiu
tonu liepdavau ugesinti, o jei jie atsisakydavo, grasindavau. AS tiesiog isiltedavau, sdsimstydamas apie tai, k galvoja berniukai.
Koks buvo to rezultatas? Berniukai paklusdavo - paklusdavo nirs ir si
eid. Kai tik aS nujodavau u kalvos, jie tikriausiai vl iebdavo ugn pasiry suplekinti vis park.
Bgant metams, prapliau savo inias moni santyki srityje, isiugdiau takt ir vis daniau pairdavau visk kito mogaus akimis. Uuot
sakinjs, a prijodavau prie liepsnojanio lauo ir praddavau madaug
taip:
"Kaip leidiate laik, berniukai? K ruoiats virti pietums?.. Kai buvau
vaikas, man taip pat patikdavo kurti lauus, ir dabar patinka. Bet js inote,
kad parke tai labai pavojinga. A inau, kad js, berniukai, niekam nepada
rysite jokios alos, bet kiti vaikai nra tokie atsargs. Jie gali ateiti Ir pamatyti,
kad js sukrte lau. Jie taip pat sukurs, o eidami namo imfgesins. Usi
degs sausi lapai, ir iplitusi ugnis sunaikins medius* Jei nebsime atsargesni,
ia gali visikai nelikti medi. U lauo krim jus gali pasodinti kaljim.
Bet a nenoriu trukdyti jums ir atimti malonum. A diaugiuosi matydamas
jus besilinksminanfius, bet ar oemalontumte tiesiog dabar sugrbti aplink
lau lapus. Ieidami namo, jsrrpestingai umesite j emmis, tiesa? O

92

kit kart nordami paaisti, ar nesutiktumte susikurti lau u kalvos sm

lyje? Taip bt visikai nepavojinga.- Labai att, berniukai- Linkiu gerai pra
leisti laik".
Kaip tos kalbos visk pakeit. Jos privert berniukus su manimi bendra
darbiauti. Jokio nirumo, jokio sieidimo. J niekas nevert paklusti saky
mui. J orumas nenukentjo. Mums pabendravus jiems tapdavo net sma
giau ir man bdavo smagiau, nes a, suprasdamas j (t poir buvau padties
eimininkas.
Rytoj, prie# papraydami kieno nors ugesinti lau, pirkti "Alfos" valymo
pastos dut ar paaukoti Raudonajam Kryiui penkiasdeimt doleri, pa
mginkite stabtelti, usimerkti ir visk pamatyti kito mogaus akimis. Pak
lauskite savs: "Kodl jis turt to norti?" Tiesa, tam reiks laiko, bet js
sigysite draug ir pasieksite geresni rezultat, maiau nervindamiesi ir
ivengdami nesusipratim.
"Geriau jau a pora valand prie pokalbi pavaiktinsiu aligatviu prie
staigos dur, - pasak Dinas Donhamas Harvardo biznio mokyklos dekanas,
- negu eisiu staig neturdamas aikaus supratimo apie tai, k a pasakysiu
ir kokio atsakymo galiu tiktis, turdamas omenyje visk, k inau apie pa
nekovo interesus ir kslus".
Tai taip svarbu, kad nordamas visk uakcentuoti pakartosiu dar kart:
"Geriau jau a pora valand prie pokalb pavaiktinsiu prie staigos du
r, negu eisiu staig neturdamas aikaus supratimo apie tai, k a pasa
kysiu ir kokio atsakymo galiu tiktis, turdamas omenyje visk, k inau apie
panekovo interesus ir kslus".
Jei skaitydami i knyg sugebtumte sismoninti vienintel dalyk - vis
"didjant polink visada galvoti kito mogaus galva ir irti i jo tako - jei si
savintumte tik vienintel dalyk, netruktumte sitikinti, kad tuo paiu jau,
padjot pamatus savo karjerai.
Jei norite pakeisti mones, neugaudami j ir neeisdami, laikykits
atun
Pasistenkite atidiai pairti visk kito mogaus akimis.
9 skyrius
Ko kiekvienas nori
Ar nortumte inoti toki magik fraz, kuri nutraukt gin, paalint
nemalonius jausmus, sukurt genurtrika atmosfer ir priverst panekov
atidiai jus iklausyti? ^
Taip? Gerai. tai jiPA p kificTiekallinujs u tokius jausmus. Js
vietoje a, be abejo, jausiausi lygiai ta ip at" j
Toks atsakymas suminktina net patfvaidingiausi sen burbekl. Be to,
sakydamas tai, Js bsite imtu procentu nuoirdus, nes, bdamas kitu asme
niu, js, inoma, Ir jausits taip kaip jis. Paimkime pavyzdiui Al Kapon.

93

sivaizduokime, kad js gyjate jo kn, temperament ir prot. sivaizduoki

me, kad, turdamas jo patirt, patektumte jo aptink. Tada btumte ko
gero toks kaip jis ir patektumte ten pat, nes btent jo gyvenimas padar j
tokiu.
Js nesate, pavyzdiui, barkuol vien todl, kad j& tvai nebuvo bar
kuols. Js nebuiuojate karvi ir negarbinate vent gyvafi tik todl, kad
negimte ind eimoje Brahmaputros pakrantse.
Js nuopelnai, kad esate btent toks, o ne kitoks, labai nedideli. Tad su
praskite, kad mogus, kuris ateina pas jus susinervins, nepakantus, pasime
ts, taip pat galbt maai kaltas, kad yra btent toks. Ujauskite vargel. Pa
gailkite jo. Supraskite j. Pasakykite sau tai, k sakydavo Donas B. Gofas,
pamats gatve kblinant girtuokl: HJei ne Dievo malon, jo vietoje galjau
bUf-aj".

v T re ketvirtadaliai moni, kuriuos.jfls rytaisutiksite, trokta uuojautos.

Ujauskite juos, ir jie tikriausiai jus pamils. J
Kart a vediau radijo laid aple^MaZosias moters" autor Lu i Mei
Alkot. A gerai inojau, kad jigyveno ir ra savo nemirtingus krinius Kon
korde Masaiusetso valstijoje. Taiau kakaip negalvodamas pasakiau, kad
aplankiau jos nam Konkorde Niuhampyro valstijoje* Jei biau tai pasaks
tik vien kart, man gal bt atleid. Bet Dieve gailestingas! Pasakiau du
kartus. Mane uvert laikais ir telegramomis, ugauliais rateliais, kurie ap
niko mano varg galv kaip iri spieius. Kai kuriuose i j buvo piktina
m asi Keletas buvo eidiani. Viena dama, kuri anksiau gyveno Kon
korde Masaiusetso valstijoje, o dabar Filadelfijoje, iliejo ant mans vis sa
vo pykt. Atrod, ji labiau nebt galjusi nirti, net jei biau pavadins mis
Alkot mogdra i Naujosios Gvinjos. Perskaits laik, a pagalvojau:
"Ai Dievui, kad nesu jos vyras". Ruoiausi parayti jai, kad nors a padariau
geografijos klaid, ji padar daug didesn klaid nusiengdama mandagu
mui. Toks bt buvs pirmasis sakinys. Po to biau pasiraitojs rankoves ir
pasaks, k i tikrj galvojau. Bet susitramdiau ir nepadariau to. A supra
tau, kad kiekvienas kartakois kvailys galt taip padaryti - dauguma j
btent taip ir padaryt.
A norjau bti protingesnis. Nusprendiau pamginti jos prieikum
paveikti draugikumu. Tai buvo ikis, savotikas aidimas. Pasaldau sau:
"Gal gale, jei bfiau jos vietoje, a tikriausiai jausiausi taip kaip ji". Nuta
riau sijausti jos poir. Lankydamasis Filadelfijoje, paskambinau ja i vyko
madaug toks pokalbis:
A k Ponia tokia ir tokia, prie kelet savaii js parate man laik, u
kur dkoju.
Ji: (kandiu, bet gerai iauklto mogaus tonu): Su kuo turiu garbs
kalbti?
A: Mes nepastami. Mano pavard Deilas Karnegis. Prie kelet
savaii js girdjote mano radijo laid apie Luiz Mei Alkot A padariau

94

nedovanotin klaid, sakydamas, kad ji gyveno Konkorde, Niubampyro

valstijoje. Tai kvaila klaida ir a i dei jo$ atsipraau. Labai smagu, kad js
suradote laiko parayti man.
J t Al atsipraau, pooe Karnegi, kad paraiau jums toki laik. Nesuaivaldflau. Al turki alsipralytl
A l: Ne! Ne! Ne js, o a i turiu atsiprayti. Mano vietoje kiekvienas
mokinys bt inojs, kaip reikia pasakyti. Pirmj sekmadieni po laidos a
atsipraiau per radij, o dabar noriu atsiprayti asmenikai js.
Ji: A gimiau Konkorde, Masaiusetao valstijoje. Du amius mano eima
vaidino garbing vaidmeni Masaiusetso gyvenime, ir a didiuojuosi savo
valstija. A tikrai labai susijaudinau, igirdusi, jus sakant,kad mis AJkot gim
Nhibampyre. Bet dabar man gda dl to savo laiko.
Air Patikkite, kad a susijaudinau deimt kart labiau negu js. Mano
klaida nepakenk Masaiusetsui, pakenk man. Taip retai js padties ir
isilavinimo mons randa laiko parayti monms, kalbantiems per radij,
tikiuosi, kad pastebjusi toki klaid mano kalboje, js vl man paraysite.
Ji: inote, man Labai patiko tai, kaip js primte mano kritik. Tik
riausiai jus labai malonus mogus. Norliau susipainti su jumis arftau.
Atsipraydamas ir sijausdamas jos po&r a priverSau ir j atsiprayti
ir sijausti mano poir. Buvau patenkintas, kad susivaldiau ir man
dagumu atsakiau patirt eidim. Galjau palinkti jai prasznegt skradiai
ems, bet man nepalyginamai maloniau buvo usikariauti simpatij.
Kiekvienas ums post Baltuosiuose Rmuose, beveik kasdien susidu
ria su keliomis moni problemomis. Prezidentas Taftas taip pat nebuvo
iimtis - jis pats patyr, koks yra jaudinantis uuojautos poveikis neutralizuo
jant nemalonius jausmus. Savo knygoje Tarnybin etika Taftas pateik ga
na dom pavyzd, kaip jis itirpd nusivylusios ir ambicingos moters pykt.
"Viena vaingtoniet, - ra Taftas, *kurios vyras buvo takingas politikas,
telas savaites, jei ne daugiau, vaikiojo pas mane siekdama, kad jos snus
gaut ger tarnyb. Ji usirekomendavo daugybs senatori ir kongresmen
param ir ateidavo kartu su jais pairti, ar ie kalbs taip kaip reikia. Tai
tarnybai, kurios ji snui siek, reikjo technins kvalifikacijos mogaus, ir pa
klauss skyriaus vedjo patarimo, a paskyriau ten kit asmen. Po to gavau
i motinos laik, kuriame buvo sakoma, kad a nedkingiausia pasaulyje b
tyb, nes atsisakiau padaryti j laiminga, nors galjau - tereikjo man tik
ranka mostelti Toliau ji ra, kad padirbjusi su savo valstijos delegatais ir
ie balsav u administracin bil kuris man buvo labai reikalingas. Ir tai kaip
a jai u tai atsidkojs.
Gavs laik, js pirmiausia pagalvojate, kaip atsikirsti asmeniui, kuris
nusieng etiketui ar tiesiog buvo lus. Taip esti daugeliui Sukuriate atsa
kym. Jei esate imintingas, dar metate t laik stali ir urakinate. Po
dviej dien ISsllmate - tokie atsakymai visada gali pora dien pakentti, tada Isiimate ir jau nebeisiuniate. A kaip tik taip ir pasielgiau. Po to

95

atsisdau ir paraiau dek galima mandagesn laik, pasaldau, kad suprantu

Jos, kaip motinos, nusivylim dl to, kas vyko, kad i tikrj paskyrimas pri
klaus ne tik nuo mano pasirinkimo, kad turjau priimti mog su techniniu
isilavinimu, todl atsivelgiau skyriaus vedjo rekomendacijas. A ireikiau vilt, kad Ir dabar uimamoje vietoje jos snus gali daryti karjer ir pa
siekti to, ko ji nori Laikas apramino j, ir a gavau ratel, kuriame ji atsipra
u i tai, k buvo paraiusi
Mano paskyrimas ne i karto buvo patvirtintas, ir prajus kiek laiko po to
laiko gavimo, sulaukiau dar vieno, tarsi parayto jos vyro, tafiau ta paia ra
ysena kaip ir anas. Man prane, kad dl nervinio sukrtimo, kurio prieastis
buvo nusivylimas apraytuoju reikalu, ji smarkiai susfrgo, isivyst sudki
skrandio vio forma. Ar negaliau a padti atstatyti jai sveikatos - i
braukti raytj konkurento pavard ir rayti jos snaus. Turjau parayti
dar vien laik, kart jos vyrui, kuriame ireikiau vilt, kad galbt
diagnoz nepasitvirtins, kad labai j ujauiu dl tokios rimtos monos ligos,
taiau paskirtojo pavards, ibraukti nebegalima.
Mano paskirtj mog patvirtino, prajus dviem dienoms po laiko gavi
mo. Baltuosiuose Rmuose surengme muzikin vakar. Pirmieji du pasvei
kin poni Taft ir mane buvo ta moteris su savo vyru, nors dar taip neseniai
ji tarsi guljo mirties patale".
S. J u rokas tikriausiai pats ymiausias Amerikos muzikos menederis.
Dvideimt m et jis sudarindavo sutartis su tokiais menininkais kaip:
aliapinas, Isedora Dunkan ir Pavlov. Ponas Jurokas pasak man, kad
vienas i pirmj dalyk, kuri jis imoko bendraudamas su kaprizingomis
vaigdmis, buvo sugebjimas suprasti, btinai suprasti net juokingiausius
j norus. Trejus metus jis buvo Fiodoro aliapino, vieno i ymiausi bos,
kada ners avjusi Metropoliteno teatro loi savininkus, impresarijus. Su
aliapinu buvo grynas vargas. Jis elgsi kaip ilepintas vaikas. Kaip sak pats
Jurokas: "Jis buvo pals visais atvilgiais".
Pavyzdiui, t dien, kai reikia dainuoti, aliapinas apie pietus paskambi
na ponui Jurokui ir sako: "Sol, a bjauriai jauiuosi. Mano gerkl kaip kapo
tas nicelis. vakar a visikai negaliu dainuoti". Ar ponas Jurokas ginijasi?
Ne. Jis ino, kad tokiu bdu interpreneris nesusitvarkys su artistais. Jis lekia
pas aliapin viebut tiesiog persisunks uuojauta. "Kaip gaila, - apgailes
tauja. - Kaip gaila! Vargelis, Js, inoma, negalite dainuoti. A tuoj pat nu
trauksiu kontrakt. Tai atsieis jums tik pora tkstani doleri, bet juk tai
vieni niekai, palyginti su js reputacija".
aliapinas atsidsta ir sako: "Gal geriau js dar ueikite iandien, iek tiek
vliau. Usukite koki penkt - gal man jau bus geriau".
Penkt valand ponas Jurokas vl lekia viebut. Vl jis primygtinai silo
nutraukti kontrakt, vl aliapinas atsidsta ir sako: "O gal geriau ueikite
pas mane dar kart iek tiek vliau. Gal man bus kiek geriau".

96

730 val. didysis bosas sutinka dainuoti su slyga, kad ponas J urokas ieis
Metropoliteno scen ir paskelbs, jog aliapinas smarkiai perals ir negali
dainuoti visu pajgumu. Ponas Jurokas meluoja, paaddamas taip ir pada
lyti, nes ino, kad tai vienintelis bdas itempti bos scen.
Dr. Artras J. Geitsas savo nuostabioje knygoje "Aukljimo psichologija"
raSo:/^ m o g iSkosios btybs visada trokta uuojautos. Vaikai noriai rodo
savo aizdeles, o kartais net tyia sipjauna ar susimua, kad tik sukelt uuo
jaut. Tuo paiu tikslu suaugusieji... demonstruoja savo aizdas, pasakoja
apie nelaimes, ligas, ypa operacij smulkmenas. Gailti savs dl nelaimi,
reali ar menam, daugiau ar maiau bdinga visiems."
Jei norite, kad mons galvot taip kaip js, laikykits devintosios
taisykls:
Bkite jautrs kit moni mintims ir trokimams.
v t fyo10 skyrius
Kreipinys, kuris visiems patinka
A uaugau Misrio valstijos pakratyje, Deso Deimso gimtinje, ir esu
aplanks Deimso ferm, kurioje dabar gyvena Deso Deimso snus.
Jo mona papasakojo, kaip Desas pldavo traukinius ir bankus, o po to
dalindavo tuos pinigus kaimynystje gyvenusiems fermeriams, kad ie galt
apsimokti u ustatus.
Desas Deimsas tikriausiai man irdies gilumoje ess idealistas, taip pat
kaip ir Vokietis ulcas, Kraulis "Du revolveriai" ir Al Kapon, gyven dviem
kartom vliau.(Visikai aiku, kad kiekvienas js sutiktas mogus, net tas,
kur matote veidrodyje, yra fferos nuomons apie save, jam patinka galvoti,
kad jis mielas ir nesavanaudisj
D J>irpntas Morganas viename i savo analitini interliud pareik,
karongns, k nors darydami, paprastai turi tam dvi prieastis: tikrj ir si
vaizduojamj (pastarj galima apgaubti aureole)J
mogus pats galvoja apie tikrj prieast, taiau visai nebtina tai akcen
tuoti. Visi mes, irdies gilujgaffcjpdami idealistais, link galvoti apie moty
vus, kurie graiaUkambaj^odL Gordami pakeisti-mones, apeliuokite kil
niuosius m otyvus^
c
Ar tai ne per didelis idealizmas biznio reikalams? Pairkime. Paimkime
Hamiltono D. Farelo i Farrell-Mitchell kompanijos Glenoldene, Pensilva
nijos valstijoje, atvej. Ponas Farelas turjo nuominink, kuris kako pyko ir
|nisino isikraustysis. Sutarties, pagal kuri nuomininkas mokjo po pen
kiasdeimt penkis dolerius kas mnes, galiojimo laikas turjo baigtis po ke
turi mnesi, taiau jis pareik, kad, nepaisydamas sutarties, jis isikels
tuoj p at
"Ta Seim gyveno mano name per iem - pat brangiausi sezon", - pa
sakojo p. Farelas vienoje i mano klasi. - A inojau, kad inuomoti but iki

97

rudens bus sunku. Tiesiog maiau, kaip nuplaukia du imtai dvideimt mano
doleri ir pykau.
Elgdamasis kaip prasta, a buiau usipuoJs nuominink ir pasils jam
dar kart paskaityti sutart. Taip pat - pareiks, kad jei jis isikels, vis tiek rei
ks sumokti u vis kus laik, kad a galiu to reikalauti ir isireikalausiu.
Taiau a nepraradau savitvardos ir nekliau scen, o vietoj to nuspren
diau pamginti kit taktik. Pradjau madaug taip: "Pooe Dou, iklausdiau
js istorij ir negaliu patikti, kad js ketinate i&ikraustyti. Daugel} met
nuomodamas kambarius, a iek tiek pradjau painti moni prigimt, ir
apie jus buvau susidars nuomon pirmiausiai kaip apie mog, kuris laik06i
duoto odio. Faktikai a taip pat tuo tikiu, kad esu links net rizikuoti.
tai k a silau. Atidkite savo sprendim keletui dien ir dar kart per
galvokite. Jei ateisite pas mane prie pirm mnesio dien kai reiks neti
nuomos mokest, ir pasakysite, kad vis tiek ketinate isikraustyti, duodu od,
kad priimsiu sprendim kaip galutin. Leisiu jums isikraustyti be jokio at
lygio ir pripainsiu, kad buvau susidars klaiding nuomon. Bet a vis dar
tikiu, kad js laikots odio Ir gyvensite ia, kol baigsis sutarties laikas. Gal
gale mes patys galime pasirinkti, kuo bti - monmis ar bedionmis!"
Kai prasidjo naujas mnuo, tas dentelmenas pats asmenikai sumokjo
mokest. Jis saksi pasitars su mona, ir jie nusprend pasilikti. Jie prij
ivados, kad vienintel garbinga ieitis - gyventi pagal sutart iki galo".
Dabar jau mirs lordas Nortklifas kart pamat laikratyje savo nuotrau
k, kurios nenorjo matyti spaudoje, ir para redaktoriui laik. Manote jis
para: "Daugiau nebespausdinkite itos mano nuotraukos - ji man nepatin
ka?'* Ne, jis apeliavo kilnesnius motyvus. Apeliavo pagarb ir meil, kuri
visi mes jauiame motinoms. Jis para: "Praau nespausdinti itos mano
nuotraukos. Ji nepatinka mano motinai".
Kai Donas D. Rokfeleris panoro, kad laikraiai nustot spausdin jo
vaik nuotraukas, jis taip pat apeliavo kilnesnius motyvus. Jis nepasak: ne
noriu, kad spausdintumte j nuotraukas. Ne, jis apeliavo kiekviename i
ms gldint trokim neeisti vaik. Jis pasak: "inote, vaikinai, ia toks
reikalas. Js patys turite vaik, bent jau kai kurie ijs, ir inote, kad nege
rai, kai vaikai perdaug garsinami".
Sairus H. K. Kurtis, pelnantis milijonus kaip urnal "Saturday Evening
Post" ir "Ladies Home Journal" savininkas, savo karjeros pradioje buvo toks
neturtingas, kaJ negaljo leisti sau mokti tiek, kiek mokjo kiti leidjai. Ge
riausi jo autoriai negaljo rayti vien u pinigus. Todl jis apeliavo kilnesnius
motyvus. Pavyzdiui, jis kalbjo net Luiz Mei Alkot, nemirting "Maj
moter" autor, parayti jo urnal tuo metu, kai ji buvo jau labai Igars
jusi. Jis to pasiek, pasils isisti imto doleri ek ne jai, o jos palaikomai
labdarybs staigai

98

Skeptikas a gali pasakyti: "Visa tai labai gerai tinka Nortklifui, Rokfele
ri 1ar sentimentaliai romaniste!. Bet mielasis! Noriau pairti, kaip tai
tfict usispyrliams, K kuri a turiu pareikalauti apmokti sukaltas.
Gal ir js tiesa. Nra nieko, kas tikt kiekvienam atvejui, kiekvienam
mogui. Jei jus pateokimasdabar gaunamais rezultatais, nieko keisti nerei
kia. Jei nepatenkintas, tai kodl nepaeksperimentavus?

iaip ar taip, manau, jums bus domu pasiskaityti mano buvusio studento
Deimso L. Tomo istorij.
el vienos automobili kompanijas klientai atsisak apmokti sskaitas
u l aptarnavim. Nei vienas klientas Deginjo dl visos sumos, bet teig, kad
neteisingas kuris nors vienas jos punkitas. Visi tie klientai buvo pasira, kad
darbas padarytas, todl kompanija inojo, kad sskaitos teisingos, Ir pareik
apie tai klientams. Tai buvo pirmoji klaida. :>,
tai kaip elgsi finans skyriaus darbuotojai, nordami, kad apmokt tas
udelstas sskaitas. (Pamginkite atspti, ar jiems tai pasisek.):
1. Jie aplank kiekvien klient ir grietai pareikalavo, kad bt apmok
ta seniai udelsta sskaita.
1 Jie labai aikiai dav suprasti, kad kompanija absoliufiai ir beslygikai
teisi, todl jis, klientas, absotiu&ai ir beslygikai neteisus.
3. Jie usimin, kad kompanija taip gerai nusimano apie automobilius,
kad klientas apie tai tegali tik svajoti Tai kam dar ginfytis?
4. Rezultatas: jie ginijosi.
Ar kuris nors i i bd tikino klient ir privert apmokti sskaitas?
Galite patys atsakyti klausim. ioje stadijoje finans skyriaus vedjas jau
ruos m&ui, paleisdamas darb teisinink baterij, bet laimei tie reikalai
patrauk generalinio direktoriaus dmes. Direktorius surinko inias apie
$uos atsisakanius mokti klientus ir suinojo, kad visi jie turi sining mo
ktoj reputacij. Suprato - kakas buvo ne taip, ne toidais bdais reikjo &
J reikalauti. Jis pasikviet Deims L Tom ir liep jam ireikalauti tas "neireikalaujamas sskaitas".
tai kaip elgsi p. Tomas:
r
1. Mano vizit pas kiekvien i t klient tikslas, -pasak p. Tomas, - buvo
Ireikalauti apmokti seniai udelstas sskaitas, kurtos, mano nuomone, bu
vo visikai teisingos. Bet apie tai a nepasakiau nei odio. A paaikinau, kad
atjau suinoti, k kompanija padar ir ko ne.
Z AS leidau suprasti, kad neturjau jokios iankstins nuomons, kol ne
iklausiau kliento istorijos. A pasakiau, kad kompanija visikai neteigia, kad
yra neklystanti
3. A pasakiau, kad man labiausiai rpi jo automobilis, apie kur jis, be
abejo, nusimano daug geriau, negu bet kas kitas, kad jis iuo klausimu auto
ritetas.
4. A leidau jam kalbti ir klausiau jo dmiai ir su uuojauta, kurios jis
taip norjo ir tikjosi.

5.
Pagaliau, kai klientas jau buvo pakeniamai nusiteiks, pradjau ape
liuoti kilnesnius motyvus, jo polinki aisti garbingai "Pirmiausia, - pasa
kiau, - noriu, kad inotumte, jog man taip pat atrodo, kad su jumis blogai
pasielg. Vienas ms darbuotojas pridar nepatogum ir suerzino jus. To
neturjo bti Labai dl to apgailestauju, ir kaip kompanijos atstovas atsipra
au. Kai sddamas 3a iklausiau, kaip ta istorija atrodo js akimis, man j
s nuomon padar spdi. O dabar, kadangi esate labai teisingas ir kantrus,
prayiau Siek tiek man padti. Tai js galite padaryti geriau u bet k kit,
nes geriausiai i vis apie reikalus nusimanote. tai js sskaita. inau, kad
niekuo nerizikuoju, praydamas (vertinti j taip, tarsi btumte ms kom
panijos prezidentas. Sskaita bus tokia, koki suraysite jus.
Ar jis k nors pakeit sskaitoje? inoma, pakeit, bet gavo atitinkam
atkirt. Sskait suma buvo nuo 150 iki 400 doleri, bet nemanykite, kad
bent \1enam klientui pasisek kiek nors laimti. Taip, vienas laimjo! Vienas
klientas atsisak sumokti penkis centus pagal kakok ginytin punkt, 6
kiti penki nieko nepe! Bet kas ia svarbiausia? Per kitus dvejus metus visus
eis klientus mes aprpinome naujais automobiliais!"
"Patirtis mane imok, - pasak p. Tomas, - kai apie klient neturi jokios
informacijos, geriausia laikytis tokios pozicijos, lygjis bt siningas, garbin
gas, teisingas ir trokt apmokti vis sskait, jei neabejoja jos teisingumu.
Kitaip tariant, - gal taip bus ir aikiau, - mons garbingi ir stengiasi atlikti
~$sv6 pareigsTita taisykl turi palyginti nedaug iSmtf, ir a tikins, kad
links apgaul individas daugeliu atvej palankiai sureaguos, j|ei pajus, kad
manote esant j garbing, teisingu ir nud&rdiu".
Jei norite, kad mons galvot taip kfcip js, apskritai pamus geriausias

11 skyrius
Tajp daro kinas. Taip diro radijas. Kodl nedarote js?
Prie kelet met laikratis "Philadelphia Evening Bulletin" tapo pavojin
g apkalb ir meito kampanijos objektu. Sklido vairiausi pikti gandai. As
menims, duodantiems \ laikrat) skelbimus, buvo sakoma, kad laikratyje per
daug reklam ir per maai naujien, kad skaitytojams jis pasidar nebedo
mus. Reikjo nedelsiant k nors daryti. Rekjo nutraukti tas apkalbas.
Bet kaip?
tai kaip tai buvo padaryta.
Vieno eilinio numerio visa mediaga buvo suklasifikuota ir ileista atskira
knyga. Knyg pavadino "Viena diena". J sudar 307 puslapiai. Tokios apim
ties knyga kainuoja apie du dolerius, o laikratis visas tas naujienas ir straips
nius, atspausdintus vienos dienos numeryje, pardav ne u du dolerius, o u
du centus.

100

i knyga tikino, kad laikratyje gausu labai domios mediagos ir rod tai
daug gyviau, domiau, spdingiau, negu bt galjusios rodyti ilgos kalbos ir
begals skai<5
Perskaitykite Keneto Gudo ir Zeno Kaufmano myg "taigumas bizny
je, kurioje spdingai apraoma, kaip lis taigumas duoda ir finansins nau
dos. Knygoje pasakojama, kaip "EJektroko" agentai, parduodami aldytuvus,
Orkteli prie potencialaus pirkjo ausies degtuk, kad pademonstruot kaip
tyliai veikia j aldytuvaL. Kaip ymiosios Anos Sautern autografas Sviso
Roubako skrybli kataloge pakelia skrybli kain_. Kaip Dordas Veibaumas, kad, sustojus judan&ai vitrinoje reklamai, pirkj skaiius sumaja
80 procent... Kaip Persis Vaitinga parduoda vertybinius popierius... Pasta
rasis parodo potencialiam pirkjui du obligacij sraus, kuri kiekvieno ver
t prie penkerius metus buvo 1000 doleri. Po to pirkjui siloma pasirinkti,
kur sra jis nusipirkt. Palygins su tuometinmis kainomis, pirkjas ati
duoda pirmenyb vienam sraui (inoma, tam, kuriuo suinteresuotas sily
tojas). Pirkjo dmes iuo atveju patraukia neprastas elgesys... Knygoje taip
pat pasakojama, kaip peliukas Mikis prasigrau keli enciklopedij, o jo
vardas, uraytas ant aisl, igelbjo fabrik nuo bankroto.*. Kaip "Eastem
Avi Lines" kompanija suburia minias n t aligatvio prie vitrin, kur demons
truojamas veikiantis Duglaso lktuvovaidymo skydas... Kaip Haris Aleksan
deris sudomina pirkjus radijo reportau i sivaizduojam bokso varyb
tarp savo ir konkurento produkijosi.. Kaip proektoriaus viesos ruoelis,
krintantis ant vitrinoje idstyt saldaini, padvigubino j pardavim... Kaip
Kraisleris pastato ant savo main] dramblius, kad padem onstruotj
tvirtum.

Riardas Bordenas ir Alvinas Buias i Niujorko universiteto ianalizavo

15000 pokalbi tarp pirkj ir pardavj. Jie para knyg, pavadint "Kaip
laimti gin". Vliau tuos paius argumentus idst paskaitoje "ei prekia
vimo principai". Pagal i mediag jie pastat film ir pademonstravo j im
tams didij korporacij pardavj. R. Bordenas ir A Busas ne tik paaiki
no tyrinjimo met atrastus principus, bet ir labai akivaizdiai paaikino j
veikim. Stebint auditorijai, jie inscenizavo odinius mius, parodydami,
kokie prekybos bdai yra geri, kokie netinkami.
pS abar taigi metod laikas. Vien pasakyti ties nepakanka. Ties reikia
patelt gyvai, domiai, vaizdiai. Inscenizuoti Taip daroma Idne. Taip daro
radijas. Ir jums reikia taip daryti, jei norite patraukti dmesQ>
Vitrin rengimo specialistai ino, koki taig turi inscenizavimas. Pavyz
diui, nauj iurki nuod gamintojai reklamin vitrin leido dvi gyvas
iurkes. T savait, kai parod iurkes, nuod buvo parduota penkis kartus
daugiau.
Deimsas B. Bointonas i "American Weekly" turjo paruoti isam pra
neim apie padt rinkoje. Kadangi ikilo kain kritimo grsm, praneim

101

reikjo paruoti labai greitai. Numatomas klientas buvo vienas i stambiau i ir rsiausi reklaminio biznio atstw.
Pirmasis bandymas buvo neskmingas.
"Atjs pirm kart, - prisipaino ponas Bointooas, - a sitraukiau | tu
ias diskusijas apie metodus* naudotus kuriant nauj gamin. Mes abu gini
joms. Jis sak, kad a neteisus, o a stengiausi {rodyti savo teisum.
PagaHau savo didiausiam pasitenkinimui a tai (rodiau, bet mano laikas
baigsi, pokalbis nutruko, r ijau nieko nepcsKit kart a$ atsisakiau nuobodi skaii ir lenteli. AS ujau pas t
mog Ir nusprendiau j) paveikti faktais.
Man apsilankius jis kalbjo telefonu. Kot jis baig, aS atsegiau portfel ir
idsiau ant jo stalo trisdeimt du grietinls gamini stiklainius -visi tie ga
miniai jam buvo inomi, visi konkuravo su jo gaminiais.
Ant kiekvieno stiklainio buvo atiket, kurioje detaliai pateiktos gamybins
produkt charakteristikos. Kiekviena etiket trumpai ir akivaizdiai infbrma>
voapie gamin.
Kas atsitiko?
;
Daugiau nebebuvo joki giniu. Buvo kakas naujo, kakas neprasta Jis
pam vien stik&in, paskui kit ir skait informacij etiketse. Isivyst
draugikas pokalbis. Jis dar papildomai Ik) to paklaus. Labai susidomjo. 1$
pradi jis buvo davs man deSimt mifiuft, kad idstyiau faktus; taiau
prajo deimt minui, dvideimt minui, keturiasdeimt minui, galiau
siai valanda, o mes vis dar tebekalbjome.
A pateikiau tuos paius faktus kaity ir praeit kart. Taiau 5 kart par
naudojau inscenizacij, akivaizdumo princip. Koki skirting rezultat tai
dav".
Todl nordami, kad mons galvot taip kaip js, laikykits dar ir vje-

12 skyrius
Kai niekas nepadeda, pabandykite ir tai
arlzas vebas turjo cecho virinink, kurk) mons nevykd gamybini
uduoi.
"Kaip ia atsitiko, - paklaus vebas, - kad toks gabus mogus kaip js ne
gali tinkamai tvarkyti t cech?
"A neinau, - atsak tas,-a tikinjau, raginau juos, badausi ir keikiausi,
grasinau a t eisis. Bet niekas nepadjo".
Tai vyko vakare, kaip tik prie naktins pamainos pradi.
"Duokite man gabaliuk kreidos, - papra vebas ir, pasisuks ariau*
iai buvus darbinink, paklaus: Kiek detali tSIiejo js pamaina?
"eias.

102

Nepasaks nei odio vebas ant grind kreida ura skaitmen ei ir

ijo.
Atjusi naktin pamaina pamat "6" ir paklaus, k tai reikia.
"iandien ia buvo svarbiausias bosas, - atsak darbininkas i dienins pa
mainos. - Jis paklaus, dek detali mes ilydme, ir mes pasakme, kad SeRas. Jis ura ant grind".
Kit ryt vebas vl atjo cech. Naktin pamaina buvo nutrynusi V ir
paraiusi didel 7".
Kai iyte darb atjo dienin pamaina, ant grind pamat kreida urayt
didiuli 7". Naktin pamaina galvojo, kad ji geresn u dienin, taip? Na
gerai, jie parodys naktinei pamainai. Jie puol prie darbo su entuziazmu ir
vakare ieidami namo ant grind paliko didiul skaii " 10". Reikalai
pajudjo.
r is cechas greitai tapo geriausiu visoje gamykloje, nors dar neseniai buvo
atitiks.
Kur 3a esm?
p*Leiskime pasakyti tam paiam arlzui vebui:rNorint, kad bot darbas
padarytas, - sak jis, - reikia skatinti konkurendj|i3 Tturiu omenyje ne nie
kingus bdus usidirbti pinig, o trokim pirm auti*/
Trokimas pirmauti! Ikis! Mesta pirtin! Patikimas bdas paveikti en
tuziastus.
Be ikio. Teodoras Ruzveltas niekados nebt taps Jungtini Valstij
prezidentu. "Arkli ijodintojas", tik k grs i Kubos, ikl savo kandida
tr Niujorko valstijos gubernatoriaus post. Opozicija suinojo, kad pagal
statymus jis jau nebebuvo valstijos pilietis, ir isigands Ruzveltas nusprend
pasitraukti. Ir iuo metu Tomas Kolje blatas met jam |5k Jis staiga pasi
suko Teodor Ruzvelt ir suuko skambiu bals: "San Cbuan Hilo didvyrisbailys?*
Ir Ruzveltas nusprend kovoti toliau, o visa kita jau priklauso istorijai. I
kis ne tik pakeit jo gyvenim, bet turjo realias takos ir visos nacijos isto
rijai.
arlzas vebas inojo, koki didiul jg turi ikis. Tai inojo ir Bosas
Platus, ir Al Smitas.
Al Smitas pasinaudojo tuo, bdamas Niujorko gubernatoriumi. Sing Singas - ymiausias kaljimas, esantis vakarinje Velnio salos dalyje, neturjo
virininko. Pro kaljimo sienas prasiskverbdavo gandai Ir paskalos apie sivy
ravusi ten skandaling vidaus tvark. Smitui reikjo paskirti tvirt mog,
kuris bt galjs tvarkyti Sing Sing - gelein mog. Bet k? Jis pakviet
Luis E. Los i Niukaoptono.
"Ar js nenortumte imtis Sing Singo? - valiai paklaus atvykusio Loso.
- Ten reikia patyrusio mogaus".
Lasas sutriko. Jis inojo, koks pavojingas Sing Singas. Tai buvo politinis
paskyrimas, priklausantis nuo daugelio politini nori. Virininkai ateidavo

103

ir ieidavo -vienas teidirbo vos tris savaites. Losui reikjo pagalvoti apie savo
karjer. Ar verta rizikuoti?
Smitas, matydamas jo dvejones, Nusiypsojo. "Jaunuoli, - pasak jis, - a
nekaltinu tavs dl to, kad pabgai. Teo nelengva. Tik didismogus gali eiti
ten ir Sulaikyti.*
Smitas met ik tiesa? Losui patiko mintis, kad tam darbui reikalingas
didis mogus.
Jis nujo. Ir isilaik. Isilaik, kad tapt ymiausiu i dabartini kaljim
virinink. Jo knyga "20000metSing Singe" ileista im tai tkstani eg
zempliori. Jis ved radijo laidas, rtradamaste istorijomisikaJjimo gyveni*
mo. Jo nusikaltli "humanizavimo* metodai pertvarkant kaljimus dar tie
siog stebuklus.
ymiosios firmos "Firatone Tire aod Rubber Company" krjas Harvejus S. Fairstonas pasak: /^ n ie k a d a nemaniau, kad vietai geras u m o k k
prilaukia ir ilaiko vertus zfitones. Manau, kad ia labai svarbus aidim asjr
^ aid im as - tai kas patinka laims kdikiams. Galimyb pasireikti. Gali
myb {rodyti savo privalumus, iloti, nugalti Btent itas trokimas skatina
bgiim ir pyragaii vlgymo varybas. Trokimas pirmauti! Trokimas psijstjEikmingu!
vj
t
Todl je| norite, kad energingi, tvirti mons imt galvoti taip kaip js, laikvkitfc dvyliktosios taisykls:
fM skite ikT?
K eikus odiais
Dvylika bd paskatinti mones galvoti taip kaip js
1. taisykl: Vienintelis bdas kuo dauau laimti i gino - vengti ginytis.
i taisykle: Gerbkite kito mogau nuomon. Niekada nesakykite mogui,
kad jis neteisus.
,

3 taisykl: Jei klystate, tuoj pat nuoirdiai tai pripainkite.

4 taisykl I karto parodykite draugikum.
5 taisykl: Tegul js panekovas tuoj pat pasako T aip.
6 taisykl: Leiskite kitam mogui isikalbti
7 taisykl: Leiskite panekovui pajusti, kad norima idja priklauso jam
paiam.
8 taisykl; Pasistenkite siningai pairti visk kito mogaus akimis,
9 taisykle: Bukite jautrus kit moni nuomonei ir trokimams.
10 taisykls Apeliuokite i kilnius jausmus.
11 taisykl: Inscenizuokite savo mintis.
12 taisykl: Meskite ik

KETVIRTA DALIS
DEVYNI BDAI PAKEISTI MONES J NEEIDIANT
IR NESUKELIANT PASIPIKTINIMO

1 skyrius
Kaip pradti rodinti, kad mogus klydo
Prezidentaujant Kelvinui Kulidui, vienas mano draugas savaitgal viejo
Baltuosiuose Rmuose. Pateks Kulido kabinet, jis atsitiktinai igirdo
prezident sakant vienai i savo sekretori: "ryt js apsivilkote grai suk
nel ir atrodote labai patraukliai".
Tai buvo turbt pats didiausias pagyrimas sekretorei, kok tik buvo ga
lima iSgirsti i Tyliojo Kelo. Tai buvo taip neprasta ir netikta, kad mergina
pasimet ir paraudo. Kulidas pasak: "Nesijaudinkite. A tai pasakiau tie
siog todl, kad js gerai jaustumts. Bet noriau, kad ateityje iek tiek ati
diau raytumte skyrybos enklus".
Jo metodas^buvo gal kiek per daug tiesmukikas, taiau psichologikai
veiksmingas. (Visada lengviau iklausyti nemalonius dalykus po to, kai bna
me u k nors pabirti.J
Kirpjas prie skusdamas imuilina klient. Lygtai taip pasielg ir Makin
lis, 1896 m. ikls savo kandidatr prezidento post. Vienas ymus to me
to respublikonas para rinkimin kalb, kuri jo supratimu buvo geresn ne
gu bt parayta Cicerono, Patriko Henrio ir Danieliaus Vebsterio vis kar
tu pamus. Su didiausiu pakilimu is vaikinas.garsiai perskait savo nemir
ting kalb Makinliui. Kalboje buvo ger viet, taiau visa ji buvo gana neti
kusi. Ji bt suklusi kritikos uragan. Makinlis nenorjo eisti to mogaus.
Jam reikjo neugniauti jo entuziazmo, taiau jis turjo pasakyti "ne". At*
kreipkite dmes, kaip iradingai jis tai padar.
"Mano drauge, tai puiki kalba, nuostabi kalba, '- pasak Makinlis. - Niekas
nebt sukrs geresns. Ne viena proga galima bt j pasakyti, bet ar ji
tikrai tinkama iai progai? Js poiriu ji teisinga Ir protinga, ta&au a turiu
atsivelgti tai, koks bt poveikis ir partijos poiriu. O dabar eikite namo,
paraykite kalb pagal mano nurodymus ir atsiskite man vien egzem
pliori.
Jis taip ir padar. Makinlis itais ir padjo perrayti antrj kalbos varian
t, ir tas oratorius pasak vien i efektingiausi rinkimins kampanijos
kalb.
O tai antrasis pagal garsum Abraomo Linkolno laikas (pat geriausi
jis para poniai Biksbi, pareikdamas uuojaut dl penki jos sn, uvu
si myje). Linkoinas t laik para gal per kokias penkias minutes, taiau
1926 m. aukcione jis buvo parduotas u dvylika tkstani doleri. Tarp kita

105

ko tai - didesne suma u t, kuri Linkolnas bt galjs susitaupyti sunkiai

dirbdamas pus amiaus.
is laikas buvo paraytas 1863 m. balandio 26 dL niriausiu Pilietinio ka
ro periodu. Atuoniolika mnesi Linkotno generol vadovaujama Jungtine
Armija patirdavo vien tragik pralaimjim po kito. Tai buvo kvailos, be
prasmikos moni skerdyns. Nacija buvo apimta siaubo. Tkstantiai karei
vi dezertyravo. Net senato nariai respublikonai pradjo maitauti Ir norjo
priversti Linkotn ieiti i Baltj Rm. "Mes esame prie praties ribos* pasak Linkolnas. - Man atrodo, kad net Visagalis prie mus. Man sunku
irti vilties spindul*. Tokiu juodu sielvarto ir chaoso laikotarpiu buvo
paraytas tas laikas.
A atspausdinau j todl, kad parodyiau, kaip Unkotaas stengsi pakeisti
nesutramdomus generolus, kuri veiksmai galjo nulemti nacijos likim.
Tai tikriausiai pats grieiausias Abraomo Linkotno laikas, kur jis parae
bdamas prezidentu. Taiau, atkreipkite dmes prie kalbdamas apie rim
tas klaidas, jis pagyre generol Huker.
Jie i tikrj dar rimt klaid, taiau Linkolnas tai pavadino kitaip. Jis
buvo konservatyvus ir diplomatikas. Linkolnas ra: "Yra dalyk, dei kuri
a ne visikai jumis patenkintas". Koks taktas! Kokia diplomatija!
tai laikas, adresuotas majorui generolui Hukeriui: "A leidau jums va
dovauti Potomako armijai. Padariau tai, inoma, turdamas tam pagrindo,
taiau dabar turiu jums pasakyti, kad yra dalyk, dei kuri a ne visikai jumis
patenkintas.
A tikiu, kad js drsus ir sumanus karys, kas man, inoma, labai patinka.
Taip pat tikiu, kad nepainiojate politikos su savo profesija, ifcteisingai darote.
Js pasitikite savimi, o tai vertingas ir net btinas bruoas.
Js ambicingas, o tai, neperengiant rib, gali atneti daugiau naudos, ne
gu iatos. Taiau a manau, kad kai armijai vadovavo generolas Bernsaidas,
js, paveiktas ^ambicij, trukdte jam kiek galdamas, ir tuo paiu j)adarete
daug alos aliai bei labiausiai nusipelniusiam ir garbingam broliui - kari
ninkui.
Man sake, taip sake, kad negaliu tuo netikti, lyg js saks, jog tiek armi
jai, tiek vyriausybei reikia diktatoriaus. inoma, a leidau jums vadovauti ne
dei to, o nepaisant to.
Tik tie generolai, kuriuos lydi sekme, gali tapti diktatoriais. I js a da
bar tenoriu karini pergali, ir dei to net rizikuoju, kad bus vesta diktatra.
Vyriausybe kiek galdama parems jus, taiau nei daugiau, nei maiau,
kiek itm e ir rems kitus vadus. Bijau, kad tos nuotaikos, kurias js suklte
armijoje, kritikuodamas j vad ir atimdamas pasitikjim juo, dabar atsi
gr prie jus. Kiek galdamas a padsiu jums tai veikti.
Nei js, nei Napoleonas, jei bt gyvas, nieko negalt nuveikti su arma,
kurioje vyrauja tokios nuotaikos, todl dabar venkite skubotumo. Venkite

106

skubotumo, eikite energingai ir budriai priek ir pradiuginkite mus per*

galmis".
Js ne Kulidas, Makinlis ar Linkolnas. Js norite inoti, ar 8 filosofija tiks
kasdieniniuose reikaluose. Pairkime. Paimkime V.P. Goa i Varko kom
panijos Filadelfijoje atvej. Ponas Goa - paprastas pilietis, kaip a ir js. Jis
lank kursus, kuriuos a vediau Filadelfijoje, ir papasakojo apie incident.
Varko kompanija sipareigojo iki sutartos datos pastatyti ir rengti Fila
delfijoje didiul administracin pastat. Vaitas vyko pagal plan, pastatas
buvo beveik baigtas, kai staiga subrangovas, gaminantis bronzinius ornamen
tus pastato eksteijerui, pareik, kad negali laiku vykdyti usakymo. Didiu
lio pastato statyba buvo sustabdyta. Grs didiuls baudos! Miliniki nuos
toliai! Ir viskas per vien mog!
Vienas kit sek tarpmiestiniai telefono pokalbiai. Ginai! Viskas veltui.
Tada pon Gon pasiunt [ Niujork paveikti t pavojing mog.
"Ar inote, kad visame Brukline tik js vienas turite toki pavard?" - pa
klaus ponas Gon, js prezidento kabinet. Prezidentas buvo nustebintas:
"Ne, a to neinojau.
"Taip, - pasak ponas Gon, - ryt ilipau i traukinio ir iekojau
telefon knygoje js adreso. Taip telefon knygoje js vienintelis Brukline
turite toki pavard.
"Neinojau to, - pasak prezidentas. Jis dmiai perirjo telefon kny
g. - Taip, tai neprasta pavard, - pasak&jis ididiai. - Mano eima atvyko i
Olandijos Ir apsigyveno Niujorke prie du imtus met.
Jis kelet minui kalbjo apie savo eim ir protvius. Kai baig, ponas
Gon ireik susiavjim tokia didele jo gamykla ir palankiai palygino j su
keletu panai gamykl, kurias buvo aplanks. "Tai viena i variausi ir tvar
kingiausi bronzos dirbini gamykl, kurias man teko regti", - pasak Gon.
"A vis gyvenim kriau i firm, - pasak prezidentas, - ir didiuojuosi
ja. Ar nenortumte apirti gamyklos?
Apirindamas gamykl ponas Gon gyr jo gamybos sistem, aikino,
kuo ir kodl i mon atrod pranaesn u konkurentus. Ponas Gon api
rjo kelet neprast main, ir prezidentas pareik, kad jis pats sukr tas
mainas. Jis sugaio nemaai laiko, rodydamas, kaip jos veikia ir kaip kokybi
kai atlieka darb. Jis primygtinai kviet pon Gon piet. Iki iol, kaip paste
bjote, apie tikruosius pono Gon vizito tikslus nebuvo pasakyta n odio.
Po piet prezidentas pasak: 0 dabar grkime prie reikal. A, aiku, i
nau, ko js 3a atvykote. Nesitikjau, kad ms susitikimas bus toks malonus.
Galite grti Filadelfij su mano paadu, kad jums viskas bus pagaminta ir
pristatyta, net jei kitiems usakymams teks palaukti".
Ponas Gon gavo visk, ko norjo visikai to nepraydamas. Mediagos
buvo pristatytos laiku ir pastat pabaig iki kontrakte numatytos dienos.
Ar bt viskas taip susiklost, jei ponas Gon btu panaudojs prast to
kiais atvejais stmiko metod?

107

'Jei norite pakeisti mones neeisdami j ir nesukeldami pasipiktinimo,

laikykits pirmosios taisykls:
- >
p rad k ite nuo pagyrim ir nuoSlrdauspiipagnimo. |
2 skyrius
Kaip kritikuoti, neusitraukiant u tai neapykantos
Vien popiet arlzas vebas jo per vien savo plieno cech ir pamate
rkanius darbininkus. Tiesiai vir j gaiv kabojo uraas "Nertikytr. Saky
site, kad vebas parod ura ir paklausi "Ar nemokate skaityti?" O ne. Jis
prijo prie vyr, dav kiekvienam po cigar ir pasak: "Noriau, vaikinai,
kad surkytumte juos lauke". Jie suprato, kad jis ino, jog buvo paeistos
taisykls, ir avjosi juo, nes jis nekalbjo apie tai, dav jiems po ma
dovanl, leido jiems pasijusti reikmingais. Ar galima negerbti tokio
mogaus?
Donas Vanamelkerls naudojosi tuo paSu metodu. Vanameikeris kiek
vien dien apeidavo savo didiul parduotuv Filadelfijoje. Kart jis pamat
pirkj, laukiani prie prekystalio. Niekas [j nekreip jokio dmsi Par
davjos? Jos buvo susirinkusios kitame prekystalio gale, plepjo ir juoksi.
Vanamelkeris nepasak nei odio. Ramiai engteljo u prekystalio, pats
aptarnavo moter ir atidav pirkini suvynioti pardavjoms, o pati nujo savo
keliais.
1887 m. kovo 8 d. grabylys Henris Vordas Bieris numir arba, kaip sako
japonai, pakeit pasaulius. Kit sekmadien Limon Abot pakviet pasakyti
pamoksl isakyklos, i kurios po Bierio mirties niekas nebuvo kalbjs. No
rdamas kuo geriau pasirodyti, jis ra, perrainjo Ir dtfllno savo pamoksl
skrupulingai ir rpestingai kaip Floberas. Tada perskait j savo monai. Pa*
mokslas atrod varganas - kaip ir dauguma parayt kalb. Jei mona neb
t buvusi tokif imintinga, ji tikriausiai but pasakiusi: "Limanai, tai siaubin
ga. Kalba niekam tikusi. mons umigs. Ji skamba kaip enciklopedija. Po
itiek pamokslavimo mel, galjai tai inoti. Dl Dievo meils, kodl tu
nekalbi kaip normalus mogus? Kodl nesielgi natraliai? Tau bus gda, jei
perskaitysi t nesmon".
Taip ji galjo pasakyti. Ir jei bt tai padariusi, dievain, kas bt atsitik.
Todl ji tik pasak, kad tai but buvs pulkus straipsnis "North American
Review". Kitaip tariant, j pagyr ir tuo paiu metu leido suprasti, kad kaip
kalba, ji niekam tikusi. Limanas Abotas suprato, supl savo rpestingai
ruot raokraSl, pasak pamoksl be lapelio.
f Jei n o fte pakeisti mones, neeisdami ir nesukeldami pasipiktinimo,
lalkykftftpaptrosktt taisykls:___ _________________
Nurodykite monms j klaidas netiesioginiu bdu.

108

3 skyrius
Ptrmiauftia kalbkite apie savo patfc* klaidas
Prie kelet met mano dukter^a ozefina Karnegl paliko savo namus
Kanzas Sttyje ir atvyko l Niujork dirbti mano sekretore. Jai buvo devynioli
ka, prie trejet met ji buvo baigusi mokykl ir turjo mikroskopin patirt)
biznio reikaluose. iandien ji viena K puikiausi sekretori, dirbanti [vaka
rus nuo Sveoo, bet i pradi, velniai tariant, jai reikjo tobulti. Vien dien4 pradjs j kritikuoti, a pasakiau sau: "Minutl, Deilai Karnegi, tik mi
nutl. Tu dvigubai vyresnis u ozefin Tu turi deimt tkstani kart di
desn patirti biznio reikaluose. Tad kaip tu gali tiktis i jos, kad irt Jvis
k ir vertint taip kaip tu. Ir dar, Deilai... K gi darei tu pats, turdamas de
vyniolika? Prisimeni savo kvailas klaidas, neapdairius poelgius? Prisimeni!!?"
Visk bealikai Ir siningai apgalvojs, padariau ivad, kad devyniolik
metei ozefinai, apskritai pamus* seksi geriau negu man jaunystje ir, de
ja* turjau pripainti, kad.ozefina nusipelniusi pagyrim.
Po to, nordamas atkreipti oze finos dmes klaid, a sakydavau: "o
zefina, tu padarei klaid, bet Dievas mato, a darydavau didesni. Tu negimei mokdama. Viskas ateina su patirtim, o bdama tokio amiaus tu vis
tiek geresn negu a buvau jaunystje. A pridariau tiek kvail beprasmik
dalyk, kad nesu links kritikuoti save ar k nors kit. Bet ar tau neatrodo,
kad bt imintingiau padaryti taip ir taip?*
/ ' N e taip sunku igirsti, kokias tu darai klaidas, kai kritikuotojas i pat pra
di pripajsta. kad jis taip pat toli grau netobulas.
"
1909 tn. elegantikas princas fon Bulovas buvo priverstas pasielgti btent
taip. Tuo metu fon Bulavas buvo Vokietijos imperijos kancleris, o soste s
djo Vilhelmas Antrasis - Vilhelmas ididusis, pasiptlis, paskutinysis Vo
kietijos kaizeris, sukrs armij ir laivyn, galjusius, anot jot nugalti bet
kok prie.
Ir tai atsitiko nepaprastas dalykas. Kaizeris pasak kelet odi, netik
tin odi, sukrtusi vis kontinent ir tarsi sprogimas nuaidjusi per vis
pasaul. O vis blogiausia, kad kaizeris tuos kvailus, egoistikus, absurdikus
odius pareik vieai, bdamas Anglijos sveias ir dar dav savo karalik
leidim atspausdinti juos "Deily Telegraph". Jis, pavyzdiui, pareik, kad jis
vienintelis vokietis, jaunantis Anglijai draugikum, kad ruoia laivyn prie
japonus, kad tik jis vienas igelbjo Anglij, kuri dulkes galjo sutrinti Ru
sija Ir Pranczija, kad jo sukurtas veiksm planas leido Anglijos lordui Robertsui (veikti brus Piet Amerikoje, ir taip toliau, ir taip toliau.
imt met nei vienas Europos valdovas nebuvo pasaks toki neprast
odi. Visas kontinentas sujudo kaip iri lizdas. Anglai siuto. Vokietijos
valstybs veikjai buvo pritrenkti. Kilus visai itai erzelynei, pats kaizeris puo
l panik ir norjo, kad princas fon Bulovas, imperijos kancleris, prisiimt

109

sau kalt. Taip, jis norjo, kad fon Bukwas pareikt, jog prisiima atsakomy
b, nes jis patars monarchui pasakyti tuos netiktinus odius.
"Bet Js Didenybe, - uprotestavo fon Bulovas, - man atrodo visikai
nemanoma, kad kas nors Vokietijoje ar Anglijoje patikt, jog a galjau
patarti Js Didenybei pasakyti tokius dalykus".
Pasaks tai fon Bulovas suprato padars didiausi klaid. Kaizeris u
sipliesk.
T u manai, kad ai asilas, - Sauk jis, - galintis daryti nesmones, kuri ti*
pats niekada nepadarytum!"
Fon Bulovas inojo, kad prie smerkiant reikjo pagirti, bet tai padaryti
jau buvo vlu, todl jis padar tai, k dar galjo. Jis pagyr po kritikos. Ir,
kaip danai atsitinka po pagyrimo, vyko stebuklas.
"AS*visikai nenorjau to pasakyti, - pagarbiai atsak jis. - Js Didenyb
pranaesnis u tnade daugeliu poiri. inoma, ne vien jr laivyno ir ka
rinje srityje, bet ir gamtos motetuose. AS ne kart susiavjs klausiau, kaip
Js Didenyb aikino apie barometr, belaid telegraf ar Rentgeno spin
dulius. Net gda, kaip aS nenusimanau n vienoje gamtos moksl srityje, ne
nutuokiu nei apie chemij, nei apie fizik ir visikai negaliau paaikinti net
paprasiausi gamtos reikini. Taiau, - pridr fon Bulovas, - kompensuo
damas tai turiu Siek tiek istorijos ini ir savybi, nauding politikoje, ypa
diplomatijoje".
Kaizeris nuvito. Fon Bulovas pagyr j. Fon Bulovas iauktino j ir pats
nusiemino. Po Sito kaizeris galjo bet k atleisti. "Ar aS nesakiau, - suuko jis
entuziastingai, - kad mes papildome vienas kit? Mes turime^aikytls drauge
ir laikysims!"
Jis paspaud fon Bulovui rank ir ne kart, o kelis kartus. Ir vliau vis
dien jis dar deg entuziazmu taip, kad net sugniaus kumius pareik:
"Jei kas nors pasakys k nors prie princ fon Bulov, tam a uvaduosiu per
nos".
T kart fon Bulovas isigelbjo, taiau net bdamas geras diplomatas, jis
padar klaid: jam reikjo pradti nuo kalb apie savo trkumus bei Vilhel
mo privalumus, o ne nuo uuomin, kad kaizeris pusprotis, reikalingas gtor a k i keletas sakini, eminani vien ir auktinani kit, galjo tok i
puikl, eist kaizer paversti nuoirdiu draugu, tai pftaizduokite, klek gali
/mums duoti kuklumas ir geras odis kasdien bendraujant su monmis. La^
^ p a v a rto ti jie padarys tikrus stebuklus.
/
Jei norite pakeisti mones, j neeisdami ir nesukeldami pasipiktinimo,
________
_____
lailakits treiosios taisykls:
PneTtatikuodami kit, pakalbkite apie savo paties k la id a i)

110

4 skyrius
Niekam nepatinka, jei kas (sikinija
Neseniai turjau malonumo pietauti su mis Ida Tarbei, Amerikos bk)gr
f senine. Kai pasaldau, kad raau i knyg, mes pradjome kalbti visiems
rupim bendravimo su monmis tema, ji pasak, kad, raydama Oveno D.
Jango biografij, kalbjo su mogumi, trejus metus sdjusiu su ponu Jangu
viename kabinete. Tas mogus pareiks, kad per vis t laik jis negirdjo,
kad Ovenas D. Jangas but kam nors tiesiogiai saks. Jis visada duodavo pa
tarimus, bet ne sakymus. Ovenas D. Jangas, pavyzdiui, niekada nesakyda
vo: "Padaryk tai ir tai" arba "Nedaryk to ir to". Jis sakydavo: "Ar is taip nemanote?", "Ar jums neatrodo, kad taio bus geriau?". Padiktavs laik, jis
danai paklausdavo: "Kaiplums tai patinka?" Perirjs kurio nors asisten
to parayt laik, jis sakydavo: "Jei mes ia iek tiek perfrazuotume, gal bt
genau^J^visadafe^^^m onm sveiktipatiefns: jis niefcai nenurodindavo^asistentamsJcjdaryti, jis-leidoelgtis savernuoiK^ mokytis i sava
klaid, _
/^ T o k s metodas padeda mogui nesunkiai itaisyti savo klaidas. Toks meto
das neugauna mogaus ididumo ir leidia jaustis reikmingu. Jis veria
mog ne prieintis, o bendradarbiauti.
Jei norite pakeisti mones, nejeisdami ir nesukeldami pasipiktinimo, lai-

5 skyrius
Leiskite kitam Smogui Isaugoti ger vard
Prie kelet met "General Elektric" kompanija susidr su subtiliu uda
viniu - pakeisti skyriaus vedj arlz Steinmec. Tiesiog genialus elektros
specialistas Steinmecas pasirod visai netinkamas vadovauti skaiiavimo sky
riui. Kompanija nenorjo (eisti mogaus. Jis buvo reikalingas, be to, labai
jautrus. Todl Jie dav6 nauj titul - padare j "General Elektric" kompanijos
ininieriumi-konsultantu. Gavs nauj titul, jis dirbo ir toliau savo d a rb o
kompanija paskyr nauj skyriaus vedj.
Steinmecas buvo patenkintas. Taip pat - ir kompanijos vadovai. Jie vel
niai perkl kitas pareigas savo temperamentingiausi vaigd ir padare tai
ramiai, leisdami isaugoti jam savo orum.
Leidojsay goti iam gera varda! Kaip tai gyvybikai svarbu! Ir kaip retai
mes apie tai pagalvojame! Mes grubiai trypem kit jausmus, jgyvendbdami
savo sumanymus, tesicodamiIdaid, grasindami, kntikoflami vaik ar paylflliipUi akivaizdoje , h net iKaUVjJ^c ^ ^ i e i d i a m e to&op&aus oromaTOTceletaMnui pamst, apgalvoj od, kit, pasisteng nuoirdiai
suprasti mog, jo poir, galtume ymiai sumainti nemalonum.
~

111

Prisiminkime tai, jei kada nors teks susidurti su nemalonia btinybe at

leisti tarn ar darbuotoj.
"Atleisti darbuotoj ne taipjau malonu. Dar maiau malonumo bti at
leistam paiam". (Cituoju laik, kur man para Maralas A. Greinderis,
diplomuotas visuomeninis buhalteris). "Ms verslas sezoninis. Todl kovo
mnes mes turime atleisti daugyb moni.
Ms profesijos mones turi patarl apie tai, kad niekam nepatinka dirbti
kirviu. Todl stengiamasi kaip galima greiiau baigti tas procedras. Papras
tai tai daroma taip: "Sskite, pone mitai. Sezonas pasibaig, ir mes neino
me, kok darb galtume jums pasilyti. Js, inoma suprantate, kad iaip ar
taip buvote darbintas tik sezonui, ir t.t."
mons pajusdavo nusivylim ir paeminim. Dauguma j vis gyvenim
dirbo apskaitos darbus ir atleisti jie nejausdavo ypatingo prieraikumo firmai,
kuri taip lengvai jais atsikratydavo.
Neseniai a nusprendiau atleisti buvusius ms darbininkus taktikai ir
pagarbiai. Todl kviesdavausi kiekvien darbinink tik tada, kai atidiai ap
velgdavau visus jo darbus iem. Kiekvienam sakydavau madaug taip: "Po
ne Smitai, js puikiai padirbjote (jei tai buvo tikrai taip). Mes buvome pa
siunt jus Nevark su gana sunkia uduotimi. Js nepasimette ir puikiau
siai susidorojote. Mes norime, kad inotumte, jog firma didiuojasi jumis.
Js mokate dirbti ir bet kokiame darbe galsite padaryti karjer. Ms firma
tiki jumis, ir mes nenorime, kad mus pamirtumte!"
mons ieidavo ymiai maiau sielvartaudami dl atleidTmo. jie nesijau
t paeminti, nes inojo, kad neatleistume j, jei turtume darbo. Ir kai
mums vl j prireiks, jie vl sugr, jausdami asmenik prieraium".
Velionis Dvaitas Morau turjo nepaprast sugebjim sutaikyti priei
ninkus, pasiruousius vienas kitam smeigti peil. Kaip? Jis skrupulingai isi
aikindavo, kiek kuri pus teisi, gyr tai, akcentavo ir stengsi kuo rykiau
parodyti. Ir nesvarbu, dl ko vykdavo ginas, jis niekada nesakydavo, kad kuri
nors pus yra neteisi
___ _
{Kiekvienas teisjas ino, kad reikia leisti mogui isaugoti ger vard V l f V iso pasaulio garsieji mons per daug dideli, kad gait laikspasim
gaudami savo asmeninmis pergalmis.
1922 metais viepataujant siaknijusiam prieikumui, turkai nusprend
visiems laikams i Turkijos teritorijos ivaryti graikus.
Mustafa Kemalis pasak savo kareiviams tiesiog napoleonik fraz: "J
s tikslas - Viduremio jra". Prasidjo vienas i iauriausi iuolaikinio pa
saulio kar. Turkai laimjo. Kai du graik generolai Trikonpis ir Dionizas
nuvyko Kemalio tabo bstin kapituliuoti, turk liaudis reikalavo iaurios
bausms savo nugaltiesiems prieams.
Bet Kemalio elgesyje nesijaut jokio triumfo.
"Sskits, dentelmenai, - pasil spausdamas jiems rankas. - Js tikriau
siai pavarg". Aptars su generolais visas kampanijos detales, jis gerokai

112

suvelnino pried sielvart dl pralaimjimo: "Karap, - pasak jis, - tai aidi

mas, kur kartais pralaimi ir geriausi mons".
j
Net apimtas didiausio diaugsmo dl pergals, Kemalis prisimin labai
svarbi taisykl (penktj taisyk^ ums^:
j
.
J Leiskite kitam toogui isaugmi
i
$
'i
6 skyrius

Kaip pasta tinti mones laimti

M painojau Pit Bark. Pitas vaidino su fo^intis bei poniais ir vis gy
venim keliavo, rengdamas cirko ir vodevilio prirodymus. Man patikdavo,
kaip Pitas dresiruodavo unis savo vaidinimui M pastebjau, kad u men
kiausi uns paang Pitas patapnodavo jam per kakl, pagirdavo, duodavo
msos tr visaip ro c & s ^ pasitenkinim.
j
Toks elgesys rte naujas. Gyvuli dresiruotojai nuo ami taip elgiasi.
Mao keista, kodl mes, nordami pakeisti mones, nesinaudojame tokiu
patikrintu metodu, kaip tf dresiruodami 5unis. Kodl mes nepasilome m
sos vietoj botago? Kod&mes smerkiame vietoj to, kadjsguiiBgffiagjtfcime
net u menkiausi paang. Tai paskatios ir totfau tobulji/
Kaljimo virininkas Luji . .Lt* mano, kadapsimoka girti ir tada, kai ko
ki nors paang padaro nuslkataMiai, s d in t Sing Smge."A manau, - raSo
Los laike, kur gavau raydamas $ skyri, - kad parodydami kaliniams, jog
deramai vertiname j pastangas/ gausime ymiai geresni rezultat, negu
aitriai kritikuodami ir smerkdami u ousiengimus - pasieksime, kad jie ben
dradarbiaut su mumis, pagreitinsime j vistik reabilitavim*,
M niekada nckaljau Sing Singe, taiau pervelgdamas savo paties gyve
nim, a5 prisimenu kelet pagyrimo odiismarkiai pakeitusi vis mano
ateit. Tikriausiai ir js gyvenimu yr buvlpanai dalyk. Istorijoje pilna
pavyzdi, patvirtinani, kokius^ R ik lu s & ro paflyrKmaCi
Pavyzdiui, prieS pusimt met Neapolio fabrike dirbo de&irties met
berniukas. Jis svajojo tapti dainininku, tafta* pirmasis jo mokytojas apvyl j*
sakydamas: *TU negali dainuoti, tu visikai rteturi balso... Jis skamba tarsi v
jas skersgatvyje".
Taiau jo motina, neturtinga valstiet, apkabino sn, pagyr ir pasak i
nanti, kad jis gali dainuoti, kad net jauiama iokia tokia paanga. Ji vaikSiojo basa, kd sutaupyt pinig muzikos pamokoms* Motinos pagyrimas ir
padrsinimas pakeit berniuko gyvenim tikriausiai girdjote apie j, Jo var
das Karuzo.
PrieS daugel met vienas Ltibdono jaunuolis troko tapti raytoju. Ta
iau jam labai nesisek. Jis tik ketverius faetus tegaljo lankyti mokykl. Jo
tvas u skolas pateko kaljim, ir jaunuoliui danai tekdavo badauti.
Pagaliau jis gavo darb - klijavo etiketes ant bat tepalo dui iurki pil
name rsyje. Nakt jis miegodavo atjictoje palpje drauge su dviem

113

beglobiais Londono vaikzais. Jis taipne pasitikjo savo gabumais rayti, kad
pirmj rankrat isiunt slapta, vlyv nakt kad niekas i jo nesijuokt. Vie
n po kito Atmesdavo visuis jo apsakymus. Pagaliau atjo didioji diena, kai
vien apsakym ispausdini). Tiesa, u tai jam nesumokjo n ilingo, bet re
daktorius pagyr. Jis gavo redaktoriaus pripainim ir taip susijaudino, kad
be jokio tikslo vaiktinjo gatvmis, luostydamas riedanias per skruostus
aaras.
j
Pagyrimas ir pripaininujs, kuri jis sulauk atspausdinus vienintel apsa
kym, pakeit vis jo gyvenim Jei nebt buv to padrsinimo, jis galbt
vis gyvenim taip ir but pradirbs darbininku fabrike. Gal girdjote ir apie
berniuk. Jis - arlzas Ditensas.
Prie pus amiaus kitafl berniukas dirbo klerku Londono pramonini
preki parduotuvje; Jam reikjo keltis penkt valand, iplauti parduotuv
- sunkiai dirbti po keturiolik valand per dien. Tai buvo katorgikas dar
bas, ir jis jo nekent. Prajuri (dvejiems metams, jis jau visikai nebegaljo i
tverti, todl atsikls vien ryt ir net nesulauks pusryi, nujo penkiolika
myli pasikalbti su savo motina, dirbania ekonome.
Jis buvo paklaiks. Jis maldavo jos ir verk. Grasino nusiudysis, jei rei
ks ir toliau dirbti toje pardiiptuvje. Po to jis para ilg patetik laik
savtfseham mokytojui ir parettk, kad jis labai sielvartauja ir nenori gyventi.
Mokytojas iek tiek pagyr j tikinjo, kad jis labai protingas?jautrus groiui,
ir pasil stengtis gauti mokytojo viet.
is pagyrimas pakeit berniuko ateit ir turjo takos visai angl literat
ros istorijai. Tas jaunuolis para septyniasdeimt septynias knygas ir Savo
plunksna usidirbo milijonus doleri. Js tikriausiai girdjote apie t berniu
k. Jo vardas H.D. Velsas.
O dabar paklausykite, k pajdar velionis profesorius Viljamas Deimsas,
ko gero pats ymiausias Amerikos psichologas ir filosofas;
"Mes esame toli grau ne towie, kokie turtume bti. Mes panaudojame
tik ma savo fizini ir protini ipsurs dal Kitaip tariant, mogikasis indi
vidas iki iol gyvena labai susiaurtame savo galimybi rate. Jis turi vairiau
si sugebjim, kuriais nepasinaudoja".
Taip, ir js, ios knygos skaitytojai, turite toki sugebjim, kuri nepanaudojate, ir vienas i toki sugebjim - tai js magikas sugebjimas pa
girti mones ir paskatinti juos atsk leisti savo paslptas galimybes.
Jei norite paveikti mones, neeisdami ir nesukeldami pasipiktinimo, laikykitsjetosios taisykls:
Girkite mones net u pai menkiausi paang, nuoirdiai pripainkite
Teit privalumus.
t

114

/ 7skwm - ----/ Pavadinkite fomjacrg r a i h i y

Maoo draug ponia Ernesta Dent, gywei8Qti Niujorke Skaredelle, EriusicrR oud 175, pasisamd tarnait ir papraj pradti darb nuo artifHiao'
io pirmadienio. Po to ponia Dent paskambino buvusias merginos Seasninkei ir neigirdo apie j nieko gero. Kai mergina U to pradti darbo, ponia
Dent pasak: nNeJc, aS neseniai skambinau moteriai, pas tom tu dirbai. Ii
pasak, kad esi sininga ir patikima, gera virja ir moki priirt va&t#.
T arau ji pasak ir tai, kad esi netvarkinga k n e la ik e i namuose varos. Bet
man atrodo, kad ji melavo. Tu tvarkingai apsirengusi. Tai labai atvaizdu. Ti
kiuosi, kad namai bus tokie pat Svarus Ir tvarkingi, kaip ir tu pati. Manau,kad
mes neblogai sutarsime".
i
Ir jos sutar. Nel stengsi ilaikyti reputacij ir, patikkite, ^aik. Namai
spindjo. Ji su malonumu kiekvien dien utrukdavo po valand ilgiau, Jcad
visk iplaut, nuvalyt dulkes ir pateisint Ideali ponios Dent nuomon
apiej.
"Vidutiniam mogui, - pasak "Bakiwin LocomotivelVocks" prezideatas
Samuelis Vokieinas, - nesunku vadovauti, jei jis jus gerta,ir jei f>arodote,
kad irj gerbiate u toki nors savyb*.
| __
/^Trum pai tariant, jei norite, kad mogus kokiu nors aspektu patobuft,
elkits taip, tarsi jis jau turt pageidaujam bruo. ekspyras pasakt "Jei
neturite kokios nors dorybs, apsimeskite j turs". Taip pat kartais reik ap
sim esti ir atvirai pasakyti, kad kitas asm uo tu ri t bruo, kur] js
nortumte, kad jis turt. Sukurkite jo geros reputacijos model ir j kiek
galdamas stengsis nesugriauti js iihitlm.
/
Zoreta Leblan knygoje aprao, kaip keitsi p l a s t a belg Pelen
"Padavja i gretimo viebuio atne man pietus, - rao j i - J Vadino
Mari Ind Plovja, nes dirbti pradjo pagalbine darbininke indpfotykJoje.
Ji buvo tikra baidykl - siauraak/kreivakoj, skurdios ivaizdos ir sifetas.
Vien dien, kai savo raudonomis rankomis ji padav man Ildft maka
ron, a paglostau jos tutyb sakydama: "Mari, tu neinai, kokie toliai slypi
tavyje".
(
Pripratusi slpti savo jausmus, Mari stabteljo minutl, bijodama, kad
dl neatsargaus judesio kas nors nenutikt. Paskui padjo lkt ant uak>, a t
siduso ir atvirai pasak: "Madam, a negaliu tuo patikti". Ji daugiau nieko
neklaus. Tiesiog nujo virtuv ir pakartojo, k buvau sakiusi. Tap jau su
siklost, kad niekas ijos nepa&ijuok. Nuotosdienos jai net buvoSodomas
ioks toks dmesys, o pati Mari pasikeit tiesiog netiktinai. Ji virto stebukl
buveine - pradjo nepaprastai rpintis savo veidu ir knu, bevystaijti jos jau
nyste vl suydo, suteikdama jai netiktmo avesio.
I

Po dviej mnesi, kai jau ruoiausi ivykti, ji pareik, kad iteka u ei

mininko snno. "AS ruoiuos tapti ledi", - pasak ji ir padkojo man. Trum
pa fraz pakeit vis jos gyvenim.
' Taigi oreta Lean Mari Ind Plovjai sukr reputacij, pagal kuri ji
pasikeit.
Henris Kljus Raisneris, nordamas padalyti takos Amerikos kareivi
Pranczijoje elgesiui, naudojo t pat metod. Generolas Deimsas G. Harbbrdas*,vienas i populiariausi Amerikos generol, pasak Raisneriui, kad,
jo [nuomone, du milijonai karejyi Pranczijoje buvo patys siningiausi ir
kilniausi mons, su kokiais tik jam yra tek bendrauti ar apie kokius jis yra
skaits.
Skambiai pasakyta? Galbt. Bet pairkime, kaip Raisneris pasinaudojo
tuoi.
j AS nepraleisdavau progos pakartoti kareiviams generolo odius, - pasa
k Kaisaeris. -A niekada negalvodavau, ar tai tiesa, ar ne, taiau inojau,
kad jei tai ir netiesa, generolo Harbordo nuomon paskatins juos elgtis atsi
velgiant $i gerumo schem.
^
i sena patarl: "Jei nori duoti uniui blog vard, tai geriau i kartoji
irk". Tad duokime jam ger vard ir pairkime, kas i to ieis!
_y
eveik kiekvienas mogus, koks jis bebt - turtingas ar vargias, elgefaar
^ ^ J e y v n a pagal toki reputac, kokia jam sudaroma.
'fiJ^i turite reikal su sukiumi, - sako Vordenas Los i Sing Singo, o kal
jimo torininkas ino, k sako, - vienintelis bdas bent kiek j pataisyti - elgtis
sujuc taip, kaip su garbingu dentelmenu.

ki, kad jis garbingas mogus, irti kaip savaime suprantam dalyk.
Jam toks elgesys bus labai malonus ir galbt jis pateisins lkesius, didiuodama&s. kad kakas pasitiki juo".
^
Kokie tai geri, kokiereikmingi odiai. M negaliu j nepakartoti: QTei tu
rite reikal su sukiumi, vienintelis bdas bent kiek pataisyti j - elgtis su juo
kaip su 'garbingu dentelmenu. tai, kad jis - garbingas mogus, irti kaip
savaimei suprantam dalyk. Jam toks elgesys bus labai malonus ir galbt jis
pateisinu lkesius, didiuodamasis, kad kakas pasitiki ju o j
Jei norite turti takos moni elgesiui, nesukeldami j pasipiktinimo ir
neeisd^mu prisiminkite septintj taisykle: ...._____ _______
( ^ S u l ^ jd ^ ^ o ^ i ger reputacij, pagaljkuri jis gyvent. |
I

8 skyrius
Sudarykite spd, kad trkumus lengva pasalinti

Visai r^eseniai vienas keturiasdeimtmetis viengungis, mano draugas, su

siiedavo, ir jo irinktoji pasil nors ir pavluotai palankyti oki pamokas.
"Dievai mato, man reikjo t pamok, - prisipaino jis pasakodamas, - nes
buvau toks okjas kaip prie dvideimt met, kai pradjau iaip taip

116

trypinti. Pirmoji mano mokytoja tikriausiai sak Ues. Ji pareik, kad a

visk darau blogai, kad geriausiai bt visk pamirti ir pradti nuo pradi.
Taiau jos odiai numu man p. Neturjau stimulo toliau mokytis ir a
meiau pamokas.
Kita mokytoja galbt man melavo, taiau man tai patiko. Ji lyg tarp kitko
pasak, kad a oku gal kiek senovikai, taiau pagrindai geri, todl oebus
sunku imokti kelet nauj ingsni. Pirmoji mokytoja nuvyl mane, pabr
dama mano klaidas. Naujoji mokytoja elgsi prieingai. Ji labai gyr visk, k
va dariau gerai, ir stengsi sumenkinti mano klaidas. Mus turite (gimt ritmo
Jausm, - tikino ji mane, - Js tiesiog apsigims okjas". Dabar blaivus pro
tas sako man, kad a buvau ir bsiu ketvirtaeills okjas, taiau sielos gilumo
je man malonu gatvoti, kad galbt ji tikrai taip galvojo. inoma, a mokjau
jai, todl ji taip ir nekjo... Taiati kam akcentuoti materialij pus...
Svarbu jog tai padrsino mane. Dav man vilties. Tai privert mane
stengtis tobulti".
/ Pasakykite vaikui, vyrui ar pavaldiniui, kad jis kvailys, kad jis nieko nesu
geba, kad neturi tam gabum, kad visk daro blogai, ir umulte bet kokj jo
stimul stengtis patobulti. Bet pabandykite prieing metod, nepagailkite
padrsinim, sudarykite spd, kad visk padaryti gana lengva, leiskite
suprasti, kad visikai pasitikite kito mogaus sugebjimais ir net uslpty
talentu, ir jis dirbs iki auros, kad tik pateisint lkesius.
</
ituo metodu naudojosi ir Lovelas Tomas, o jis, patikkite, tikras bendra*
vimo su monmis meistras. Jis sukuria nauj mog, suteikia pasitikjimo,
drsos ir vilties.
Pavyzdiui, neseniai a praleidau savaitgal su ponais Tomasais. eta
dienio vakar mane pakviet suaisti draugik brido partij prie idinio.
Brid? A? O, ne! Ne! Ne! Tik ne a. A neturiu supratimo apie brid. Tas
aidimas man visada buvo didiausia paslaptis. Nei Ne! Nemanoma!
"Bet kodl, Deilai? Tai visai nesunku, - pasak Lovelas. - Bridui tereikia
atminties ir nuovokumo. Kart tu paraei skyri apie atmint. Bridas kaip tik
tau".
Ir tuoj pat, net pats nesuvoks, k darau, pasijutau pirm kart sds prie
brido stalo. Ir taip atsitiko tik todl, kad man pasak, jog a turs gimt ga
bum tam aidimui, ir aisti man nebsi sunku.
Kalbdamas apie brid, prisiminiau Eli Kalbertson. Kalbertsono vardas
minimas visur, kur tik aidiamas bridas. Jo knyga apie brid buvo iversta
daugyb kalb, ispausdinta milijoniniais tiraais, ir visi egzemplioriai buvo
parduoti. Ir autorius pasak man, kad niekada nebt taps profesionaliu
aidju, jei viena dama nebt tikinusi jo, jog jis turs gabum bridui.
1922 m. atvyks Amerik jis stengsi gauti filosofijos ar sodologijos
dstytojo viet, taiau negavo.
Tada band pardavinti anglis, taiau taip pat neskmingai. Vliau - kav,
ir vl nesisek.

117

Tuo metu jam galv nebuvo atj, ta d jis galt mokyti brido. Jis ne tik
prastai toft kortomis, bet buvo labai savotikas. Jis tiek daug klausindavo ir
aptarindavo pasibaigusi partij, kad niekas nenordavo su juo loti.
Tada jis susipaino su labai patrauklia brido mokytoja Dozena Dilon,
simyljo ir ved j. Ji pastebjo, kaip jis atidiai studijuoja savo kortas Ir pra
djo (tikinti, kad jis galt tapti tikru kort genijumi Ir tai buvo btent ta
vienintel dingstis, paskatinusi j pasirinkti brid savo profesija.
Todl, jei norite pakeisti mog, neeisdami ir nesukeldami pasipiktini
mo, laikykits atuntos taisykls:
Padrsinkite mones. Sudarykite spd, kad trkum, kuriuos js norite
paalinti, lengva atsikratyti, o darbai, kuriuos skatinate kit mog nuveikti,
lengvai padaromi.
9 skyrius
Elkits taip, kad monms bfit malonu daryti tai, ko jt s Ir tikits
1915 m. Amerika buvo priblokta. Jau daugiau kaip metus Europos tau
tos tokiu masty udsi kare, kur panaaus nebuvo aprayta jokiuose mo
nijos metraiuose. Ar buvo manoma taika? Niekas Sito neinojo. Bet Vud
ro VJteonas nusprend pabandyti: pasisti akmeninius atstovus, taikos emisa
rus, f derybas su kariaujani Europos Sait atstovais. Viljamas Deningsas
Brajanas, valstybs sekretorius, taikos Salininkas, troko bti pasistas. Jam
atrod, kad tai galimyb padaryti didel darb ir aminti savo vard. Taiau
Vilsonas paskyr kit mog, artim savo draug, pulkinink Haus. Be to,
Hausuj dat teko sunkus udavinys pranerti Brajanui i nemaloni ini, su
prantama, jo neeidiant
"Igirds, kad aS ruoiuosi vykti Europ kaip taikos emisaras, Brajanas
labalnusivyt, - ra pulkininkas Hausas savo dienoratyje. - Jis pasak, kad
pats planavo tai daryti..."
AS atsakiau, kad prezidentas mano, jog bt neimintinga daryti vis tai
oficialiai, jog Brajanas nuvyks Europ labai atkreipt dmes, ir daugelis
nesuprast, kojis atvyko...
Supratote uuomin? Hausas praktikai pasak Brajanui, kad jis per
daug reikSmingas tokiam darbui, ir Brajanas nusiramino.
Pulkininkas Hausas, iradingas ir patyrs diplomatas, laiksi labai svarbios
moni santyki taisykls/visada elkis taip, kad mogui bt malonu vykdyti
tai, ko ijo tikiesijf
Vudrui VtedSul irgi buvo paranki tokia politika, kai jis kvietsi Viljam
Dibs Makadu tapti jo kabineto nariu. Tai buvo didiausia garb, kuri jis
galjo kam nors suteikti, taiau ir itai Vilsonas padar taip, kad kitas asmuo
pasijust dvigubai reikmingesnis. tai kaip pats Makadu papasakojo apie t
vyk: "Jis (Vilsonas) pasak, kad formuoja savo kabinet ir kad jam bt
labai malonu, jei a uimiau valstybs idininko viet. Jis mokjo visk

118

pateikti labai subtiliai. Jis sudar spd, kad, priimdamas garbing pasily
m, a darau jam didel malon".
Deja, Vllsonas ne visada bdavo toks taktikas. Prieingu atveju istorija
gal bt susiklosiusi kiek kitaip. Pavyzdiui, senatui ir Respublikon partijai
nelabai patiko, kad Jungtins Valstijos stojo | Nacij Lyg, VUsonas atsisak
pasiimti drauge i taikos konferencij Elaij Rt, Juda, Henr Kabot Lod~
ar kur nors kit ym respublikon. Vietoj j jis pakviet vykti su savimi
niekam neinom mog i savo partijos. Jis atstm respublikonus, neleido
jiems pajusti, kad Lygos idja buvo j lygiai tiek pat, k&ip ir jo, neleido jiems
dalyvauti sprendiant tuos reikalus. Dl tokio grubaus netakto Vilsonas
praud savo paties karjer, sugadino sveikat, sutrumpino sau gyvenim,
Amerika istojo i Lygos ir tai padar tak pasaulio istorijojiaai.
Garsi leidykla "Doubleday Page" visada laiksi taisvkls:fe jk its taip, kad
mogui bt malonu daryti tai, k jam sitote?i firma dirbo taip subtiliai,
kad O. Henris net yra pareiks, jog "Doubleday PageHlabai subtiliai bei mo
kdama vertinti krin atmesdavo jo apsakymus ir palikdavo ymiai geresn
spd negu kitas leidjas, sutikdamas spausdinti.
A pastu mog, kuriam danai tekdavo atsisakyti kalbti, jis atsakyda
vo net draugams ir monms, kuriems buvo skolingas. Jis mokdavo taip at
sisakyti, kad kviefiantis asmuo likt patenkintas. Kaip jam tai pasisekdavo?
Jis visikai nekalbdavo apie tai, kad yra labai uimtas, kad jam trukdo vieno
kios ar kitokios aplinkybs. Ne. Padkojs u pakvietim, apgailestaudamas,
kad negali jo priimti, jis patardavo pakviesti vietoj savs kit oratori. Kitaip
tariant, kitam asmeniui nebdavo kada pasijusti nepatenkintu dl atsisaky
mo, - ikart jis bdavo priverstas galvoti apie kok nors kit oratori.
"Kodl jums nepakvietus pakalbti mano draugo "Brooklyn Eagle" re
daktoriaus Klivlendo Roderso? - sakydavo jis. - O gal nortumte pabandyti
susitarti su Gi Hikoku? Jis penkiolika met gyveno Paryiuje ir gali papasa
koti daugyb nuostabi istorij, kurias patyr dirbdamas korespondentu Eu
ropoje* O gal livingston Langfelou. Jis nufilmavo kelet puiki juost apie
stambij vri mediokl Indijoje".
Vienos i stambiausi Niujorke foto-ofsetins spaustuvs vadovui D. A
Vuontui reikjo iek tiek pakoreguoti mechaniko elges, taiau taip, kad ne
sukelt jo pasipiktinim Mechanikas turjo priirti, kad daugyb spausdi
nimo mainli ir kita technika nepriekaitingai dirbt vis par. Bet jis pas
toviai skundsi, kad darbo valandos per ilgos, kad labai daug reikal ir jam
reikia asistento.
D. A Vuontas nedav asistento, nesutrumpino darbo dienos, odiu nieko nepakeit. Ir vis dlto mechanikas buvo patenkintas? Kodl? Jam pas
kyr atskir kabinet, ant kurio dur buvo urayta jo pavard, o alia parei
gos - "Aptarnavimo skyriaus virininkas".

119

Jis nebebuvo remonto meistras, kuriam gali vadovauti kiekvienas Tomas,

Dikas ar Haris. Dabar jis buvo skyriaus virininkas. Jis buvo [vertintas, pripa
intas ir pasijuto reikmingu. Todl dirbo su malonumu ir nesiskund.
Vaikika? Galbt. T pat sak ir Napoleonui, kai jis sukr Garbs legio
nus, apdovanojo kryiais 1500 kareivi, atuoniolika generol padar Pran
czijos maralais, o savo kariuomen pavadino Didija Armija. Napoleon
kritikavo u lai, kad jis dalino aislus kavose ugrdintiems veteranams, o
Napoleonas atsak^Zm ones valdo aislar,)
is titul ir garbing vard suteikimo metodas padjo Napoleonui, pads
ir jums. Pavyzdiui, mano draug ponia Dent i Niujorko,.apie kuri a jau
esu minjs, buvo susirpinusi dl vejos, po kuri bgiojo ir tryp berniukai
Ji bar berniukus ir kalbinjo, bet niekas nepadjo. Tada ji paband di
diausiam brio neklauadai suteikti titul ir leisti pasijusti vadu. Ji paskyr j
savo ''detektyvu'* ir pareigojo niekam neleisti vaikioti povej. Tai isprend
problem. Jos "detektyvas" sukr lau, kaitino iki raudonumo gelgal, ir
grasinosi apdeginsis bet kur berniuk, kuris tik engs ant vejos.
Tokia mogaus prigimtis. Todl jei norite paveikti mog, nesukeldami
pasipiktinimo ir rieeisdami jo, laikykits devintosios taisykls:
fElkts taip, kadmonms bt malonu daryti tai, ko i j
K eliais odiais
Devyni bdai paveikti mones, neeidiant ir nesukeliant j pasipik
tinimo
1 taisykl Pradkite nuo pagyrim ir nuoirdaus pripainimo.
2 taisykl: Nurodykite monms j klaidas netiesiogiai.
3 taisykl Prie kritikuodami kit, kalbkite apie savo paties klaidas.
4 taisykl: Venkite sakinti.
5 taisykl: Leiskite kitam mogui isaugoti ger vard.
6 taisykl: Girkite mones net u pai menkiausi paang, nuoirdiai
pripainkite kit privalumus ir negailkite pagyrim.
7 taisykl: Sukurkite mogui ger reputacij, pagal kuri jis galt gy
venti.
8 taisykl: Padrsinkite mones. Sudarykite spd kad trkumas, kur
norite paalinti, yra menkas, o darbas, kur skatinate kit mog nuveikti,
lengvai padaromas.
9 taisykl: Elkits taip, kad monms bt malonu daryti tai, ko i j
tikits.

120

PENKTA DALIS
LAIKAI, KURIE DAV STEBUKLING REZULTAT
Kertu layb, jog inau, apie k dabar galvojate. Tikriausiai dabar sakote
sau: "Laikai, kurie dav stebukling rezultat! Absurdika! Kvepia paten
tuot vaist reklama!"
Nekaltinu js, jei taip i tikrj ir galvojate. A pats tikriausiai taip pagal
voiau, jei panai knyga man bt pakliuvusi prie penkiolika met. Skepti
ka? K gi, man patinka skeptiki mons. Pirmuosius dvideimt savo gyveni
mo met a praleidau Misrio valstijoje, todl man patinka mons, kuriems
visk reikia rodyti. Beveik visa mogikosios minties paanga vyko "netikin
ij Tomu, abejojani klausintoj, reikalaujani rodym dka.
Bkime garbingi. Ar pavadinimas'"Laikai, kurie dav stebukling
rezultat" tikslus?
Ne, atvirai kalbant, netikslus.
T tikrj, tai smoningas fakto sumenkinimas. Kai kurie laikai, pateikti
iame skyriuje, dav rezultat, vertint kaip dvigubas stebuklas. Kas tai ver
tino? Kenas R. Daikas, vienas i ymiausi Amerikoje biznio veikj, buvs
"Johns-Mansville" realizacijos skyriaus virininkas, dabar "Colgate - Palmovile Peet" kompanijos reklamos skyriaus virininkas ir Nacionalins reklamos
asociacijos valdybos pirmininkas.
Ponas Daikas sako, kad laikui, kuriuos jis isisdavo praydamas infor
macijos, retaf kada gaudavo daugiau kaip 3-5 procentus atsakym. Jis pasa
k, kad 15 procent atsakym jam jau atrodyt kakas nepaprasto, o 20 pro
cent - bt tikras stebuklas.
tai vien pono Daiko laik, atspausdint iame skyriuje, atjo 42,5 pro
cento atsakym. Kitaip tariant, vyko dvigubas stebuklas. Galite juokt, jei
norite. Taiau itas laikas nebuvo iimtis, laimingas atsitiktinumas ar nepap
rastas ivykis. Panai rezultat dav ir daugyb kit laik.
Kaip to pasiekta? tai k sako pats Kenas Daikas: "is nepaprastas susira
injimo efektas padidjo tuoj po to, kai miau lankyti pono Karnegio kursus
"Oratorinis menas ir moni santykiai". A supratau, kad anksiau laikiausi
visikai netikusi pair. Todl pabandiau vertinti principus, kurie
idstyti ir ioje knygoje. Atsakym mano informacijos praymus padaugjo
500-800 procent".
tai tas laikas. Adresatui jis patiko todl, kad jame buvo praoma pada
ryti paslaug. Toks kreipimasis leido jam pasijusti reikmingu.
Skliausteliuose a pateikiau savo komentarus.
Ponui Donui Blankui
Blankvilis, Indiana
Brangusis pone Blankai.
Ar neatsisakytumte padti man veikti nedidel sunkum?

121

(Atkurkime detalesni situacijos vaizd. Jsivaizduoidtc statybini media

g pardavj H Arizonoj gaunant laik nuo "Johns-Mansville" kompanijos
vadov Ir s Niujorke labai vertinamas vadovas jau pirmosiose laiko eilu
tse prato padti veikti sunkumus. Ai Jsivizduoju, kad pardavjas Arizonoje
pagalvojo madaug taip: "K gi, Jei tas vaikinukas i Niujorko turi rpesft,
tai Jis kreipiasi kaip tik ten, kur reikia. A visada stengiuosi bti kilnus ir pa
dti monms. Pairsime, kas gi jam atsitiko!11)
"Pernai man pavyko [kalbti firm savo lomis pravyti tiesioginio pato
ryio kampanij, labai reikaling ms pardavjams, norintiems padidinti
prekybos stogo danga apimt".
(Pardavjas Arizonoje tikriausiai sako: "Suprantama, kad jie patys tai ap
moks. Jie pasiglemia didiausi i to gaunamo pelno dal. Jie gauna milijo
nus, o aS vos sukrap&tau sumokti nuomos mokesius... Bet dl ko gi susir
pins tas vaikinukas?")
"Neseniai a isiuntinjau anketas 1600 pardavj, kurie dalyvavo kampa
nijoje, ir labai apsidiaugiau, gavs imtus atsakym, rodani, kad tokia
bendradarbiavimo forma jiems patinka, atrodo naudinga.
Todl mes sudarme nauj tiesioginio pato ryio pian, kuris, neabejoju,
jums dar labiau patiks.
Bet $ ryt ms prezidentas aptar su manimi mano praneim apie pra
eit met plano (gyvendinim. Jis paklaus, kiek, mano nuomone, kampanija
pasitarnavo bizniui. Suprantama, a turiu kreiptis jus pagalbos, kad galiau
Jam atsakyti".
(Gerai pasakyta: "A turiu kreiptis jus pagalbos, kad galjau jam atsa
kyti*. Didysis veikjas i Niujorko sako ties ir siningai, nuoirdiai pripapta "Johns-Manrille" pardavjo Arizonoje autoritet. Atkreipkite dmes, kad
Kenas D ato s negaita laiko, klausindamas, ar labai reikminga jo kampa
nija. Vietoj to jis aikiai parodo, kokia svarbi jam pardavjo pagalba. Kenas
Paikas net teigia, kad be jo pagalbos negals parayti praneimo prezidentui
Savaime aiku, kad pardavjas Arizonoje, kaip ir kiekvienas mogus, paten
kintas tokiomis kalbomis.)
"AnorOau, kad atsakytumte man atvirlaikiu, ( 1) kiek, js nuomone,
stogo dangos usakym js gavote, gyvendinus praeit met tiesioginio pa
to ryfio pian, (2) kokia bendra t usakym vert doleriais ir centais.
Jei bosite toks malons Ir padarysite tai, bsiu jums labai dkingas.
Nuoirdiai js
Kenas R. Daikas,
Realizacijos skyriaus virininkas
(Aktreipkite dmes, kaip paskutinje pastraipoje jis sunibda "a" ir tie
siog suunka "js". Atkreipkite dmes [ tokius puikius posakius: "bsite toks
malonus", "labai dkingas".)
Paprastas laikas, tiesa? Bet jis padar "stebukl", nes buvo paprayta pa
daryti ma paslaug, leidian& eiliniam mogui pasijusti reikmingu.

122

i psichologin taisykl tinka bet kuriai situacijai: tiek jums pardavinjant

asbesto stogus, tiek keliaujam fiordu po Europ.
Dar vienas pavyzdys. Kart Homeras Krojus ir aS, keliaudami automobi
liu pa Pranczij, Bkiydome ii kelio. Sustabd savo sen T modelio automo
bil paklausme grups valstiei, kaip patektij artimiausi miest.
Klausimas padar nepaprast {spd, Tie valstieiai, avintys klumpmis,
sivaizdavo, kad visi amerikieiai turtingi. Tose vietose ir automobili retai
kada buvo galima pamatyti. Ir ita l ameritie&ai, keliaujantys po Pranczij
automobiliu! Tikriausiai mes jiems atrodme kaip milijonieriai Gal net Hen
rio Fordo giminaiiai. Bet jie,inojo t ^ ko neinojome mes. Mes turjome
daugiau pinig negu jie, bet turjome ateiti pas juos nusim kepures, kad
suinotume, kaip patekti artimiausi miest. Ir tai leido jiems pasijusti reikS*
mingais. Jie pradjo kalbti vienas per kit. Vienas vaikinas, susijaudins dl
tokio neprasto vykio, dav komand kitiems nutilti. Jis norjo vienas pasi
diaugti nepaprasta galimybe ir nurodyti mums krypt
Galite pamginti panaioje situacijoje atsidurti ir patys. Kai bsite sveti
mame mieste, sustabdykite mog, esant ekonominje ir socialinje skalje
emiau u jus, ir pasakykite: "Ar nebtumte toks malonus ir nepagelbtumte man? Ar negaltumte pasakyti, kaip man patekti toki ir toki
viet?"
Bendminas Franklinas, naudodamasis uo metodu, mirtin savo prie
padar draugu visam gyvenimui. Franklinas, dar bdamas jaunuolis, visas sa
vo santaupas investavo nedidel spaustuv. Jis gavo Generalins Asambl
jos Filadelfijoje klerko viet. ios pareigos leido jam gauti oficiali spausdini
mo usakym. Darbas buvo pelningas ir Benas nenorjo jo prarasti O toks
pavojus buvo realus. Vienas turtingiausi ir takingiausi Asambljos veikj labai nemgo Franklino. Jis ne tik nemgo Franklino, bet net pasipfc
prieS j vieoje kalboje.
Tai buvo pavojinga. Labai pavojingi Franklinas nusprend priversti t
mog pakeisti poir j.
Bet kaip tai padaryti? Tai buvo problema. Padaryti paslaug prieSui? Ne,
tai sukelt tarim, o gal net paniek.
Flranklinas buvo per daug iSmintlngas, per daug sumanus, kad taip pasi
elgt. Jis padar visai prieingai - papra savo prieo padaryti jam paslaug.
Franklinas nepaprad paskolinti deimt doleri. Ne! Ne! Franklinas pa
pra paslaugos, kuri patiko jo priedui, paslaugos, paglostanios jo tutyb,
te ik ia n 3 o 6 pripainim ir subtiliai igreiSkian$os Franklino susiavjim jo
iniomis ir pasiekimais.
tai kaip pats Franklinas papasakojo tos istorijos pabaig:
"ISgirds, kad savo bibliotekoje jis turi tikrai labai ret ir domi knyg, pa
raiau jam raStel, kuriame pareSkiau nor perskaityti t knyg ir vilt, kad jis
padalys man paslaug - paskolins t knyg keletui dien.

123

Jis j tuoj pat atsiunt, o a madaug po savaits grinau su kitu rateliu,

ireikianiu dkingum.
Kai kit kart susitikome Rmuose Jis ukalbino mane ko anksiau nie
kada nedarydavo) , ir net gana maloniai. Nuo to karto jis saksi ess pasiruo
s padti man bet kuriuo atveju, mes tapome dideliais draugais, ir ms
draugyst tssi iki jo mirties.
Jau imtas penkiasdeimt met kaip Benas Franklinas mirs, bet psichologin taisykl - paprayti kito mogaus padaryti paslaug ir tuo pelnyti jo pa
lankum -iki Sol gyvuoja.
Pavyzdiui, j labai skmingai pritaik vienas i mano student Albertas
B. Amstas. Daugel met ponas Amselas, prekiaujantis mediagomis van
dentiekio ir ildymo sistemoms, stengsi gauti usakym $ vienos Bruklino
vandentiekio firmos. Firma buvo labai isipltusi ir turjo nepaprastai didel
apyvart. Firmos savininkas buvo vienas i t nemaloni moni, kurie di
diuojasi savo grubumu, nesukalbamumu ir piktumu. Sddamas u stalo su
dgaru dantyse, jis suriaumodavo Amselui kiekvien kart, kai tik is praver
davo duris: "iandien man nieko nereikia! Negaikite savo ir mano laiko!
Eikite sau!"
Vien dien ponas Amselas paband nauj metod, kuris padidino paja
mas, ir dav daug puiki usakym.
Amsjo firma tarsi dl naujos parduotuvs atidarymo Kvyns Vilide,
Long Ailende. Tose vietose vandentiekio firma atliko kelet stambi usaky
m, todl firmos savininkas buvo neblogai susipains su apylinkmis. kar
t, ujs pas j ponas Amselas pasak: "Pone C , iandien atjau pas jus ne
nordamas k nors parduoti, o paprayti paslaugos. Ar galtumte paskirti
minutl js laiko?"
"Hm. Gerai, - pasak tas, pastumdamas cigar i vienos burnos puss
kit. - Ko norite? Klokite",
"Mano firma nori atidaryti parduotuv Kvyns Vilide, - pasak ponas
Amselas. - Js t vietov pastate gerai kaip niekas kitas. Atjau paklausti,
k js apie tai galvojate. Ar tai imintinga?"
Tai buvo nauja situacija. Daugyb met vandentiekio firmos savininkas
pajusdavo savo vert aukdamas ant prekiautoj ir silydamas jiems nedin
tis. O itas prekiautojas pra patarimo. Taip, prekiautojas i didelio koncer
no nori suinoti jo nuomon apie tai, kaip jam elgtis.
"Sskits, - pasak jis, pastumdamas kd. Vis valand jis aikino apie
vandentiekio reikmen rinkos Kvyns Vilide ypatybes ir privalumus. Jis ne
tik pritar tinkamai pasirinktai parduotuvs vietai, bet taip pat idst vis
gerai apgalvot veiksm plan, kaip nupirkti patalpas, organizuoti tiekim ir
pradti prekyb. Jis pasijuto reikmingas, nes paaikino didiulio vandentie
kio koncerno atstovui, kaip tvarkyti savo reikalus. Jis prabilo draugiku tonu
ir papasakojo ponui Amselui apie savo nam problemas ir vaidus.

124

"If vakar Kvykdamas namo, - toliau pasakojo ponas Amselas, - a ne tik

turju kienje pirm didel usakym rangai, bet ir buvau padjs pama
tus labai reikmingai draugystei. Dabar a aidiu golf su tuo vyruku, kuris
anks&au tik urzg ir murmjo ant mans. Jo poiris ( mane pasikeit tik
todl, kad papra&au jo padaryti man ma paslaug, leidusi jam pasijusti
reikmingu*.
Panagrinkime kit Keno Daiko laik ir vl atkreipkime dmes tai, kaip
meistriKai jis taiko "padarykite man paslaug psichologin taktik.
Prie kelet met ponas Daikas buvo susirpins, kad negauna i biznes
men, rangov ir architekt atsakym ratikus praymus suteikti jam informacij. Tomis dienomis architektai ir ininieriai retai kada atsakydavo
daugiau k^ip vien procent jo laik. Du procentai jau jam atrod gerai, o
trys - tiesiog puiku, De$mt procent jau bt buv tikras stebuklas.
tai v k p laik jam atsak 50 procent adresat... Ir dar kokie tai buvo
atsakymai! Raikai ant dviej ir trij puslapi! Laikai, pilni draugik pata
rim ir nord; bendradarbiauti.
tai tas laikas. Js pastebsite, kad savo psichologinio poveikio priemo
nmis, kai Kuriose vietose net frazeologija, jis labai panaus pacituotj
anksiau.
,
Skaitydami laik, pasistenkite velgti, kas pasakyta tarp eilui, paanali
zuoti j gavusia mogaus jausmus, suprasti, kodl jis atne penkis kartus ge
resnius rezultatus negu tariamasis stebuklas.
"Johns - Mrinville
22 East 41 tih Street. New York City
Ponui Donai Dou
217 Dol Street. Doeville, N J.
,
Brangus pone Dou.
Ar nepadtui'nte man susidoroti su nedidele problema?
Madaug prie# metus man pavyko tikinti savo firm, jog architektams da
bar labai reikia katalogo, kuriame but apraytos visos statybins mediagos
bei nurodyta, kaip1)jas naudoti remontuojant ir restauruojant namus. Katalo
gas buvo sudarytai ir ispausdintas, beje, pirmas tokios ries katalogas.
Dabar ms akacijos krinta^r kai usiminiau ms prezidentui apie tai, jis
pasak, kad sutiks (spausdinti antrj leidim, jei a argumentuotai rodysiu,
jog katalogas tikrai atlieka savo paskirt.
Nordamas tai rodyti, a neisiversiu be js pagalbos, todl turiu drsos
prayti js ir dar keturiasdeimt devyni architekt vairiuose alies kampe
liuose bti teisjais.
Kad jums bt lengviau, kitoje io laiko pusje a paraiau kelet klau
sim. Js atsakymus ir komentarus (jei toki tursite) a vertinsiu kaip as
menin paslaug.

125

Turbt nereikia bd sakyti, kad tai js niekuo nepareigoa, tik noriu, Jtad
pasakytumte, ar katalogo leidim reikt nutraukti, ar iteisti papildom lei
dim su pataisymais, atsivelgus js pastabas ir patarimus.
j
Bet kuriuo atveju, patikkite, a labai vertmu bendradarbiavim su jiimis.
ACJfl!
Nuoird
Kenas R. 1
Realizacijos skyriaus virfiip
Nedidel pastaba. K patirties inau, kad kai kurie mons, |
laik, stengsis mechanikai pritaikyti t patJ psichologini metod, be
sis paglostyti kito mogaus savimeil ne nuoirdiu, tikru pripainimu, o mei
likaudami ir veklmainiaudamL Toks metodas, inoma, nieko nepadp,
/ Prisiminkite, kad visi mes troktame vertinimo ir pripainimo, ir ut j ga
lime beveik visk padaryti. Bet veidmainiavimo ir meilikavimo nef
niekas.
Leiskite pakartoti: principai, kuri moko Si knyga, veiks tik ta d i, kai jie eis
i irdies. A nesilau stebukl skrynels. M kalbu apie nauj gyvenimo
bd.

ETA DALIS
SEPTYNIOS TAISYKLS, KURIOS PADAR
j s e im y n in g y v e n im l a i m i n g e s n
1 skyrius
Kuris i galim bd palaidoti js santuok yra greiiausias
Prie septyniasdeimt penkerius metus Napoleonas Treiais, Nepoleooo
Bonaparto snnas simyljo Marij Eugenij Ignacij Augustin de Monticho, Tb grafien, graiausi pasaulio m oter ir ved j./Jo patarjai pa
brdavo, kad ji viso labo tik neymaus ispan grafo duktdi Napoleonas at
sakydavo: Na ir kas?Jos gracija, jos jaunyst, avesys, grois pripild jo siel
dievikos palaimos. Oficialioje kalboje jis met i&k visai Racijai, pareikda
mas: "A teikiu pirmenyb moteriai, kuri myliu ir gerbiu, o ne tai, kurios ne
pastu".
i
Napoleonas ir jo mona turjo visk, ko reikia laimingai meilei: sveikat,
turt, valdi, garb, groi, meil ir kit pagarb. Niekada turbt eimos i
dinio ugnis neliepsnojo kaitriau negu j.
/
Bet, deja, karutis atvso, ventoji ugnis iblso ir virtcj* pelenais. Napoleo
nas galjo padaryti Eugenij imperatoriene, taiau niekas visoje puikiojoje
Pranczijoje - nei jo meils jga, nei sosto galia - negaljo sulaikyti jos nuo
pastovaus irzlumo.

126

Draskoma pavydo ir kankinama tarinjimo;ji tyiojosi ti jo pakym, ne

leido jam n pagalvoti apie minutl vienatvs* Ji sibraudavo kabinet tuo
metu, kai jfe bdavo usims vabstyb6s reikalais, nutraukdavo reikmingiau
sius pasitarimus* Ji neleisdavo jam pasilikti vienam, bijodama, kad jis nesusitikint su kita moterimi.
Ji danai nubgdavo pas savo seser pasisksti vyru, verk, priekaitavo ir
grasino. sibrovusi vyro kabinet, ji usipuldavo jj ir eidindavo. Napoleo
nas, daugybs dvar savininkas, Pranczijos imperatorius, neturjo kampe
lio, kur bat galjs pabti vienas su savo mintimis.
Ko gi Eugenija tokiu elgesiu pasiek?
tai atsakymas. A pacituosiu ELA. Reinharto knyg "Napoleonas ir Eu
genija: imperijos tragikomedija".
*Atsitikdavo taip, kad Napoleonas neretai nakt ismukdavo pro maas
onines dureles, usismauks ant aki minkt skrybl, lydimas kurio nors i
artim moni, ir tikrai skubdavo pas koki nors grai ledi, laukiani jo,
arba tiesiog klajodavo didelio miesto gatvmis, kokias imperatoriai mato ne
bent tik pasakose, ir alsavo busimj nuotyki atmosfera".
tai k Eugenijai dav priekabumas. Tiesa, ji sdjo Pranczijos soste. Ji
buvo graiausia pasaulio moteris. Taiau nd valdia, nei grois negaljo ap
saugoti meils nuo udanio priekabumo ir pavydo. Eugenija galjo tik de
juoti kaip senovje Jokbas: "Mane itiko tai, ko a labiausiai bijojau". J i
tiko? Varg moteris, deja, ji patiktai padar, pavyduliaudama ir iekodama
priekabi.
I vis tonik priemoni, vis pragaro velni sugalvot tam, kad pra
udyt meil, pati veiksmingiausia yra irzlumas ir priekabi iekojimas. Tai
visada padeda. Kaip karalikosios kobros kandimas - visada nuudo.
Grafo Levo Tolstojaus mona taip pat suprato tai, taiau per vlai. Prie
mirt ji prisipaino savo dukterims: "A kaita dl js tvo mirties". Dukterys
nieko neatsak. Jos abi verk. Jos inojo, kad motina sako ties. inojo, kad
ji nuud j savo pastoviais skundais, amina kritika ir aminu burbjimu.
I pirmo vilgsnio grafas Tolstojus turjo bti laimingas su savo mona.
Jis buvo vienas i ymiausi vis laik romanist. Du jo edevrai "Karas ir
taika" ir "Ana Karenina" aminai spinds literatrins lovs vaigdyne.
Tolstojus buvo toks ymus, kad garbintojai sekiodavo j dien ir nakt u
siraindavo kiekvien jo itart od. Net tada, kai jis sakydavo: "Turbt rei
ks eiti miegoti". Dabar Taryb Rusijos vyriausyb spausdina visk, k tik jis
buvo paras, ir visi jo ratai sudarys apie imt tom.
Be garbs Tolstojus ir jo mona turjo socialin padt sveikat, vaik.
Nei viena santuoka neydjo po vaiskesniu dangumi. I pradi j laim at
rod per daug tobula, per daug didel, kad galt trukti ilgai. Atsiklaup ant
keli jie abu meld Visagal Diev, kad ita j laim nesibaigt.
Atsitiko nepaprastas dalykas. Tolstojus m palaipsniui keistis, kol tapo
visikai kitokiu. Jam pradjo darytis gda t knyg, kurias jis para. Jis

127

pradjo rayti pamfletus, kuriuose ragino stelai taikau nutraukti tarus ir pa

naikinti skurd.
itas mogus, kart prisipain*, kad jaunystje jis galjs padaryti bet ko*
k nusiengim, koks tik ateidavo galv, net nuudyti - m grietai laikytis
Jzaus sakym. Jis idalino visas savo emes ir gyveno kaip vargas, kapojo
malkas ir pjov Sien, pats siuvasi batus, Slav kambar, valg i medinio du
benlio ir stengsi pamiRi savo priedus.
Levo Tolstojaus gyvenimas buvo tragikas, o ios tragedijos prieastis buvo jo santuoka.
Jo mona mgo prabang, o jis j niekino. Ji troko garbs ir aplodismen
t, o jam tai visai nerpjo. Ji siek pinig ir turt, o jis man, kad turtas ir
privati nuosavyb - nuodm.
Daugyb met ji nir^o, barsi ir aukt ant jo dl to, kad jis atsisak auto
rini teisi ir jekto laisvai spausdinti savo knygas, nereikalaudamas u tai ho
noraro. O ji troko pinig.
Jei jis prietaraudavo, ji puldavo isterij, raiiodavai ant grind, laikyda
ma prie lp opijaus buteliuk, ptisiekindavo nusiudysianti.
Vienas j gyvenimo vykis man atrodo pats patetikiausias.
Kaip jau esu saks, vedybinio gyvenimo pradioje jie buvo nepaprastai lai
mingi; bet dabar, prajus keturiasdeimt atuoneriems metams, jis tiesiog
negaljo jos matyti Kartais vakarais sena nevilties kankinama jo mona, gei
dianti meils, puldavo prie j ant keli ir melsdavo paskaityti jai tuos nuos
tabius meils odius, kuriuos jis buvo paras apie j savo dienoratyje pfie
penkiasdeimt met. Ir prisimindami tas laimingas graias dienas, deja, pra
jusias visiems laikams, abu verkdavo. Kaip smarkiai gyvenimo realyb
skyrsi nuo t romantik svajoni* kurias jie puoseljo prie daugyb met.
galiausiai, jau bdamas atuoniasdeimt dvej met, Tolstojus nebegal jo daugiau iksti tragikai neskmingo eimyninio gyvenimo ir alt 1910 m.
spalio nakt pabgo nuo savo monos, pabgo pg ir tams, pats neinoda
mas kur eiti.
Po vienuolikos dien jis mir geleinkelio stotyje nuo plaui udegimo.
Prie mirtjis reikalavo neleisti jai net pasirodyti.
Tokia kaina grafien Totstaja sumokjo u savo irzlum, skundus ir iste
rij. Skaitytojai gali nujausti, kad ji turjo pagrindo priekaitauti Sakysim,
jog taip. Taiau ne tai svarbiausia. Svarbiausia, ar priekaitavimas jai padjo,
ar tai, kas bloga, dar labiau pablogino.
"Man tikrai atrodo, kad buvau nenormali, - taip grafien Tolstaja galvojo;
apie save, kai buvojau vlu k nors pakeisti.11
Didioji Abraomo linkolno tragedija taip pat buvo santuoka. Atkreipkite
domes ne jo nuudymas, o santuoka. Kai Butas iov, Linkolnas gal ir ne
suvok, kad yra nuautas, taiau dvideimt trejus metus beveik kasdien jis
prisimindavo tai, k jo kolega teisininkas Hemdonas apibudino kaip "kartius
neskmingos santuokos vaisius. "Neskminga santuoka..." Tiesa, ia labai

128

velniai pasakyta. Beveik ketvirt amiaus ponia Linkoln priekaitaudavo ir

nuodijo jam gyvenim.
Ji aminai sksdavosi, aminai kritikuodavo savo vyr. Jis niekuo jai neti
ko. Jis kprinosi, vaikiojo sunkiai kilnodamas kojas kaip indnas. Ji skund
si, kad jo ingsnis per ltas, eisena nerangi, ji tyiojosi i jo ir reikalavo vaikSoti, kaip j mok madam Mentei pensione Leksingtone.
Jai nepatiko didels atlpusios jo ausys. Ji net sak, kad jo nosis kreiva,
apatin lpa atvpusi, kad jis atrodo kaip diovininkas, kad jo rankos ir kojos
per didels, o galva per maa.
Abraomas Linkolnas ir Meri Tod Linkoln buvo tikros prieingybs - sky
rsi aukljimas, kilm, temperamentas, skoniai ir akiratis. Jie pastoviai dir
gindavo vienas kit.
"Stiprus, skardus ponios Linkoln balsas, - ra velionis senatorius Albertas
J. Beveridas, ymiausias tos kartos Linkolno biografas, - buvo girdimas viso
je gatvje, ir visi, gyvenantys netoliese, stebdavo jos pykio protrkius. Pykt
ji danai iliedavo ne vien odiais. Yra daug patikim paliudijim, kaip ji
siautdavo.
tai po vedyb ponai Linkolnai gyveno Springfilde pas daktaro nal po
ni Dakob Erly, kai buvo priversti nuomoti kambarius.
Vien ryt ponai Linkolnai pusryiavo ir Linkolnas dl kako sukl
Linkoln pykt. Dl ko konkreiai - dabar jau niekas nebeprisimena. Tik ponia
Linkoln pykusi likteljo kartos kavos puodel vyrui veid Ir padar ji tai
kit nuominink akivaizdoje.
Nieko nesakydamas Linkolnas sdjo paemintas ir tylus, kol ponia Erly
su drgnu rankluosiu nuluost jam veid ir drabuius.
Ponios Linkoln pavydas buvo toks kvailas, toks piktas ir netiktinas, kad
net dabar, prajus septyniasdeimt penkeriems metams, skaitant apie kai ku
rias jos begdikas vieai keltas scenas, belieka tik atsidusti i nuostabos. Pas
kui ji iprotjo, ir turbt pateisinti j galima bt tik tuo, kad jos elges veik
artjanti beprotyst.
Ar visi tie priekaitai, barniai ir nirio priepuoliai pakeit Linkoln? Tam
tikra prasme pakeit. Visikai pakeit jo poir j. Tai vert j gailtis dl
neskmingos santuokos ir kiek manoma vengti monos draugijos.
Springfilde buvo vienuolika advokat, ir visi jie tame mieste pragyventi
negaljo, todl danai vykdavo teismo posdius aplinkiniuose kaimuose
kartu su teisju Deividu t)eivisu- Tokiu bdu jie turdavo reikal visuose
Atuntosios teismins apygardos miesteliuose.
Kiti advokatai visada stengdavosi etadieniais grti Springfild ir savait
galius praleisti kartu su eima. Linkolnas taip nedar. Jis bijodavo grti na
mo, ir tris mnesius pavasar, ir tris mnesius ruden praleisdavo umiestyje,
net neprisiartindamas prie Springfildo.
Tai tssi daugyb met. Gyvenimo slygos kaimo viebuiuose danai
bdavo siaubingos, taiau kokios siaubingos jos bebt buv, jam atrod

129

geriau gyventi tuose viebuiuose, negu grti savo namus ir kentti nuola
tinius ponios Linkoln priekaitus bei laukinio pykfto protrkius.
tai ko savo priekaitais pasiek ppnia Linkoln, imperatofien Eugenija ir
grafien Tolstaja. Jos padar savo gyvenim nepakenflam. Jos sugriov ir
tai, k paos turjo labiausiai saugoti ir puoselti.
Bese Hamburger, vienuolika met Idirbusi Niujorko eimos santyki
teisme, apibendrindama tkstanius skyryb byl, pareik, kad viena i pa
grindini prieasi, kodl vyrai ieina i nam, yra mon priekaitai. "Bes
teni Post" laikratis tai suformulavo Siek tiek kitaip: "Dauguma mon pafios
ikasa kap savo santuokai, pastoviai kapstydamos maas duobutes".
Jei oorite, kad js eimyninis gyvenimas bt laimingas, laikykits pirtaifyh ttr

jNiekados neburbkite ir neiekokite priekabi!

2 skyrius
Mylkite, bet leiskite gyventi
"Per savo gyvenim a galjau padaryti daugyb kvailysi, - pasak Dizraelis, - bet niekada nesiruoiau vesti IS meils".
Jis to ir nepadar. Jis neved, kol sulauk trisdeimt penkeri met, ir
tada pasipiro turtingai nalei, kuri buvo penkiolika m et u j vyresn ir
kurios plaukai per penkiasdeimt iem buvo visai nubal. Meil? O ne. Ji i
nojo, kad jis jos nemyli. inojo, kad veda j dl pinig! Todl ji papra tik
vieno dalyko - palaukti metus, kad ji galt susipainti su jo charakteriu. Pra
jus metams jie susituok.
Visa tai atrodo labai prozaikal ir komercikai, tiesa? Bet kad ir kaip pa
radoksalu, Dizraelio santuoka buvo viena i pai skmingiausi.
Turtingoji nal, kuri pasirinko Dizraelis, nebuvo nei jauna, nei avi Toli
grau. Pokalbiai su ja apie literatr ar istorij danai sukeldavo tik juok.
Pavyzdiui, ji niekaip negaljo prisiminti, kas buvo pirmi, graikai ar romnai.
Ji keistai rengdavosi ir turjo tiesiog fantastik poiri buto apstatym. Bet
ji tiesiog genialiai mokjo elgtis su monmis.
JI nesisteng priepastatyti savo prot Dizraelio protui Kai jis sugrdavo
namo pavargs po vis popiet trukusi smojingumo varyb su hercogie
nmis, lengvabdikas Mari Anos plepjimas leisdavo jam pailsti. Vis didjanfiam jo pasitenkinimui namai tapo vieta, kur jis galjo savo prot apauti
kambarinmis lepetmis ir pasimgauti Mari Anos susiavjimo iluma.
Namuose kartu su senstania savo mona praleistos valandos buvo ko ge
ro laimingiausios jo gyvenime. Ji buvo jo pagalbinink, patiktin ir patarja.
Kiekvien dien i Bendruomeni Rm jis skubdavo namo papasakoti jai
naujien. Ir dar - ko tik jis besiimdavo, Mari Ana niekada nesuabejodavo,
kad jam gali nepasisekti.

130

Trisdefiimt met Mari Ana gyveno Dizraeftui ir tik jam vienam. Net savo
turtus ji brangino tik todl, kad jam pasidar lengviau gyventi U Ud ji tapo
jo didvyre. Jis tapo grafu jau po jos mirties, bet dar bdamas Bendruomeni
Rm nariu, jis kalbjo karalien Viktorij suteikti Mari Anai titul, ir 1968
m. ji tapovikontiene BikosfikL
Kokia kvaila ar lengvabd ji beatrodydavo visuomenei, jis niekada nek
ritikuodavo jos, nei vienu odeliu nepriekaitaudavo, o jei kas idrsdavo i
jos pasiaipyti, jis puldavo nirtingai j ginti
Mari Ana nebuvo tobula, taiau per trisdeimt met ji niekada nepavarg
davo kalbdama apie savo vyr, girdama j, avdamasi juo. Kokie to rezul
tatai? "Mes pragyvenome drauge trisdeimt met, - pasak Dizraelis, - bet
man niekada nebdavo su ja nuobodu*. (Nors kai kas galvojo, kad ji tik
riausiai kvaila, nes neino istorijos).
Savo ruotu Dizraelis niekada neslp, kad Mari Anajam buvo svarbiau
sia pasaulyje. Kokie to rezultatai? "Jo malonaus elgesio su manimi dka, - sa
kydavo Mari Ana savo draugams, - mano gyvenimas buvo lyg viena laims
scena.
Tarp kita ko, jie kartais juokaudavo: "Tu inai, - sakydavo Dizraelis, - iaip
ar taip a vediau tave tik dl pinig". Mari Ana ypsodamasi atsakydavo:
"Taip, bet jei tau reikt vesti i naujo, tu vestum mane i meils, tiesa?"
Ir jis prisipaindavo, kad tai tiesa.
Ne, Mari Ana nebuvo tobula. Bet Dizraelis buvo pakankamai imintin
gas, kad leist jai likti savimi.
. _
Kaip yra pasaks Henris Deinagendraujant su monmis vis pirma
reikia imokti netrukdyti jiems siekti laims savitu bdu, jei tik tas bdas ne
labai prie&arauja ms pai siekiams/.
Tai labai svarbu, todl pakartosiu: "Bendraujant su monmis vis pirma
reikia imokti netrukdyti jiems siekti laims savitu bdu.-"
Arba kgjg^ra Lelendas Fosteris Vudas knygoje "Bendras tobuljimas
eimoje':K^eimyninis gyvenimas bt laimingas, nepakanka susirasti tin
kam asmen - reikia ir paiam bti tiriEafnuV7
Jei norite, kad js gyvenimas namuose bt laimingas, taikykits antro
sios fciisykls^-------- n
?Nesistenkite pakeisti savo partnerio,

3 skyrius
Elkits taip ir js patobuls!te kaip tvarkaraiai i Reno
Visuomeniniame gyvenime didiausias Dizraelio prieas buvo Gledstounas. J nuomons skyrsi visais diskutuotinais Brit imperijos klausimais.
Sutapo tik vienas dalykas: j abiej eimyninis gyvenimas buvo visikai

131

Viljamas ir Katerina Gledstounal pragyveno drauge penkiasdeimt devy

nerius metus, beveik eto deimtmeius, apgaubtus atsidavimo vienas kitam
aureole... Man patinka sivaizduoti, kaip vienas B ymiausi Anglijos ministr pirminink laiko monas rank ir okdamas su ja apfink idinio kilimli
dainuoja: "Driskius vyras ir baidykl mona
Mes pradykinsim ir iSkentsim visus gyvenimo nuosmukius ir pakilimus*.
Gledstounas buvo nenugalimas prieininkas vietoje diskusijoje, bet na
muose niekada nieko nekritikuodavo. Ryt nusileids papusryiauti ir pama
ts, kad kiti eimos nariai dar tebemiega, jis labai velniai ireikdavo savo
priekal&us: Siek tiek pakeltu balsu udainuodavo paslapting dainel, prime
nani, kad labiausiai Anglijoje uimtas mogus stovi apaioje visikai vienas
ir laukia pusryft. Jis buvo diplomatikas ir dmesingas visiems namikiams.
Taip pat elgsi ir carien Jekaterina. Jekaterina vald vien i didiausi
pasaulio imperij. Jos valioje buvo milijon moni gyvybs. Politikoje ji
danai buvo iauri tiron, praddavo beprasmikus karus, suvesdavo
sskaitas su prieais, pasmerkdama juos miriai. Taiau jei virja pridegin
davo ms, ji nieko nesakydavo. Ji ypsodavosi ir demonstruodavo toki to
lerancij, kokios dert pasimokyti daugumai Amerikos vyr.
Dorote Dlks, didiausias autoritetas Amerikoje nelaiming santuok
klausimais, pareik, kad daugiau kio nenkiasdefimt procent vis santuo
k yra neskmingos ir ji inanti, jod fe n a i prieasi, dl kuri tiek daug ro
mantik svajoni sudta Reriouoias, yra kritika - beprasmika, visk
gniudanti kritika^
Jei norite,ladjus eimyninis gyvenimas bt laimingas, laikykits treio
sios taisykls:
Ikritikuokite)
cTJei Jums kylapagunda kritikuoti vaikus... manote, sakysiu, kad nereikia.
Ne, nesakysiu, ai tik pasilysiu prie kritikuojant juos pasiskaityti vien kla
sikini Amerikos urnalistikos krin Tvas atsiprao". Pirmiausia jis pasirod
kaip urnalo "Peoptes Home Joumal" vedamasis. Autoriui leidus, mes j ia
perspausdiname sutrumpint.
Tvas atsiprao - yra vienas i t nedideli krinli, paraytas apmus
nuoirdiam jausmui Jis jaudina Ir randa atgars skaitytoj irdyse, todl da
nai perspausdinamas. Per penkiolika met, prajusi nuo jo pasirodymo,
"Tvas atsiprao" buvo atspausdintas, anot jo autoriaus V. Livingstono
Lomdo, "imtuose urnal, eimos leidini bei laikrai visoje alyje. Bevelk
taip pat intensyviai jis buvo dauginamas ir usienio kalbomis. A daviau
leidim tkstaniams noringj perskaityti j mokyklose, banyiose ir per
paskaitas*, (vairiomis progomis daugyb kart j perdavinjo per radij. Jis
buvo panaudotas koledo laikraiuose ir auktj mokykl urnaluose.
Kartais maas krinlis turi labai didel pasisekim. itas tikrai turjo".
Tvas atsiprao
V. Livingstonas Lomdas

132

Paklausyk, snau: sakau tau visa tai, kai tu miegi, pasidjs savo ma ietenyt po skruostu, o viesios garbanls prilipusios prie drgnos kaktyts. Al
prasmukau tavo kambar vienas. Prie minut ai bibliotekoje skaiiau laik
raius ir mane upldo atgailos banga. Al atjau pas tave vedinas kalts
jausmo.
tai k ai pagalvojau, snau: ai pykau ant tavs. Kai rengeisi eiti mokyk
l, ibariau tave, kad veid tik perbraukei ranklluosttu, kad nenusivalei bat.
Piktai urikau, kai kak numetei ant grind.
Per pusryius Irgi prasikaltau. Iliejai grim, per greit kilai maist, laikei
alknes ant stalo, per storai tepei sviest ant duonos. Kai nujai aisti, o ai
skubjau traukin, tu pasisukai, pamojavai man Ir kteljai "Viso gero,
tte", o ai susiraukiau ir atsakiau "Nesikuprink".
Vakare vl viskas prasidjo i naujo. Perjs keli, pamaiau, kad klp
damas ant keli tu aidi rutuliukais. Kojins buvo prakiurusios. Al paemi
nau tave draug akivaizdoje parsivarydamas namo. Kojins brangiai kainuo
ja, ir jei pats jas pirktum, btum rpestingesnis. Ir tai pasak tvas!
Ar prisimeni, kaip vliau ai skaidau bibliotekoje, o tu jai nedrsiai, ir pa
siirjai su nuoskauda? Kai vilgteljau per laikralio viri, nepatenkintas,
kad man trukdo, tu stabteljai prie dur. Al sumurmjau: "Ko tu nori?"
Nieko nesaks tu strykteljai prie mans, apkabinai kakl ir pabuiavai.
Tavo maos rankuts apkabino mane su tokia meile, ydinia tavo lirdelje,
kuri nevysta net nepriirima. Paskui pasiokindamas ulipai laiptais
aukltyn.
O Siek tiek vliau laikratis ilslydo man ii rank, ir mane apm didiausia
kankinanti baim. K protis padar su manim? protis kaitinti ir priekaitau
ti vien todl, kad tu berniukas. Ne todl, kad ai tavs nemyliu, o todl, kad
per daug noriu ii vaiko. Al juk visk matuoju savo amiaus saiku.
O tavo charakteryje tiek daug gero, puikaus ir teisingo. Tavo maa irdel
tokia erdvi kaip saullydis viri plai kalv. Tai matyti ir U to verlumo, su
kuriuo tu pribgai prie mans ir pabdavai prie eidamas miegoti. Visa kita
iandien nesvarbu, snau. Al atjau prie tavo lovels ir atsiklaupiau. Man
gda!
Tai menka atgaila. inau* kad nesuprastum viso to, jei pasakyiau visa tai,
kai nemiegosi. Bet lytoj ai bsiu tikras tt! Draugausiu su tavim, kentsiu,
kai tu kentsi, ir juoksiuos!, kai tu Juoksies!. Al priksiu lieuv, jei kils noras
pasakyti nepakanius odius. Al kartosiu kaip ritual: "Jis viso labo tik ber
niukas, maas berniukas!"
Deja, laikiau tave bema suaugusiu. Bet dabar, matydamas pavargus, su
sirietus | kamuoliuk savo lovelje, suprantu, kad tu dabar dar kdikis. Dar
vakar motina tave neiojo ant rank, o tavo gatvel Ilsjosi ant jos peties. Al
per daug, per daug ii tavs norjau".

133

4 skyrius
Greitas b6da padaryti mog laimingu
"Dauguma vyr, nordami vbsti, - sako Polas Popnou, Los Andelo ei
mos santyki instituto direktorius, - ieSko moters, kuri nevadovatrt jiems,
kuri bt patraukli, stengtsi paglostyti jo savimeil ir leist pasijusti reik
mingais. O gali taip atsitikti, kad moter, vadovaujani kokiai nors staigai,
pakvies piet. Labai galimas daiktas, kad ji prie stalo prads dstyti, k dar
prisimena i universitete klausyto kurso apie iuolaikines filosofijos kryptis ir
tikriausiai primygtinai nors pati usimokti u savo pietus. Jei taip atsitiks,
kit kartj greiiausiai pietaus viena.
Neisilavinusi maininke, pakviesta piet, sistebeilija aistringomis akimis
savo palydov ir prao: "Papasakokite k nors apie save". Rezultatas: jis v
liau aikina draugams, kad ji nelabai jau grauole, bet jis nesutiks geresnes
panekoves.
[Vyras turi deramai vertinti moters pastangas gerai atrodyti ir graiai
rengtis. Vyrai danai pamirta, jei ivis kada nors inojo, koki svarbi viet
moters gyvenime uima drabuiai. Pavyzdiui, jei vyras ir moteris gatvje su
sitinka kit por, moteris retai kada iuri kit vyr, daniausiai ji apirinja,
kaip apsirengusi kita moterS~7
Prie kelet met dSISmano moiute, turdama devyniasdeimt atuo
nerius metus. Prie mirt mes parodme jai jos paios nuotrauk, daryt prie
tredal amiaus. Ji jau silpnai mate ir negaljo irti gerai nuotraukos.
Vienintelis dalykas, koji paklaus, buvo: "Kokia suknele a apsirengusi?" Tik
pagalvokit! Sena moteris, gyvenanti paskutines savo dienas, slegiama beveik
imto met natos, tiek susilpnjusi atmintimi, kad jau nebepasta dukter,
domisi, koki suknel ji dvjo prie trisdeimt met! A buvau alia jos
loyos, kai ji to paklausei Tai paliko neiSdildom spd. Vyrai, skaitantys i
knyg, neprisimint, kok kostium ar markinius jie dvjo prie penkerius
metus, jiems nekilt net tokio noro. Moterys visai kitokios, ir mums, Ameri
kos vyrams, reikia tai suprasti. Pranczijoje vyresnij klasi berniukai mo
komi ireikti susiavjim moters suknele ar skryblaite, ir ne vien kart
per vakar. Negali bti, kad penkiasdeimt milijon prancz klyst!
Tarp mano ISkarp yra istorija, kurios, inoma, niekada nebuvo, taiau ji
labai gerai iliustruoja gyvenimik ties, todl aSj perpasakosiu.
Taigi toje kvailoje istorijoje fermerio mona po sunkios darbo dienos pa
djo ant stalo namikiams glebi ieno. Kai jie pasipiktin paklaus, ar ji neisikrausiusi i proto, ji atsake: "Visai ne, i kur a galjau inoti, kad atkreip
site tai dmes. A verdu jums jau dvideimt met ir per t laik negirdjau
js patvirtinant, kad valgote ne Sien".
Maskvos ir Peterburgo aristokratai pasiymjo geromis manieromis. Ca
rinje Rusijoje ie mones turjo paprot po puiki piet pasikviesti valgo
mj virj ir padkoti jam.

134

Kodl neparodius tokio dmesio savo moootns? Kit kart, kai j! ikeps
skan vift&uk, pasakykite jai tai. Tegul ji ino, kad js vertinote tos pastan
gas, kad valgote ne ien. Arba kaip sakydavo Teksas Osdnenas^Duoklte maaimeygUel didel ra n k 7
Ur nebijokite, kad ji inos, kokia svarbi ji yra js laimei. Dlraelis buvo
vienas i didiausi valstybes veikj Anglijos istorijoje, tattau, kaip matme,
jis nesigdijo parodyti pasauliui, kokia reikminga jam buvo "maoji jo
moteris"^
Visai neseniai, vartydamas urnal, aptikau interviu su Ediu Kamor.
"Savo monai, - pasak Edis Kamoras, - a skolingas daugiau negu kam
kitam ioje emje. Ji buvo geriausias mano draugas, nuo vaikysts padjo
man eiti pirmyn. Kai mes apsivedme, ji taup kiekvien doler investuodavo
ir perinvestuodavo. Ji sukrov man turtus. Mes turime penkis puikius mielus
vaikus. Ms namuose visada jauku. U visk, k pasiekiau, esu dkingas
jai*.
Holivude vedybos - didel rizika, taiau ir ten pasitaiko visikai laiming
santuok. Viena i j Varnerio Baksterio. Ponia Bakster, buvusi Vinifrid
Braison, itekdama atsisak puikios karjeros scenoje. Taiau i auka nieka
da netemd j laims. "Ji prarado irov aplodismentus, - sak Varneris
Baksteris, - taiau a pasistengiau, kad jai netrkt manj. Kad moteris
but laiminga su savo vyru, ji turi jausti vyro pripainim ir atsidavim. Jei tas
pripainimas ir atsidavimas tikri, vyras tokioje eimoje bus taip pat laimin
gas".
Jei norite, kad js eimyninis gyvenimas bt laimingas, laikykits lafcai
svarbios ketvirtosios taisykls:
Nevenkite nuoirdaus pripainimo^
*
5 skyrius
Tai taip svarbu moterims
Nuo neatmenam laik gls buvo vadinamos meils kalba. Jos nebran
gios, ypa sezono metu, danai j gali nusipirkti ant kiekvieno kampo. Ta
iau, turdami omenyje, kaip danai dauguma vyr parnea namo puokt
narciz galtumte pagalvoti, kad jie tokie brangti* kaip orchidjos ir tokie
sunkiai gaunami kaip edelveisai, ydintys ant upustyt Alpi uot.
_
/ T 5 m laukti, kol mon paguldys ligonin, kad galtumte nuneti jai
jU ? Kodl neparneus jai keleto roi dar vakar? Jei jums patinka
eksperimentai, pabandykite. Pamatysite, ko js pasieksite.
Kaip bebt usims Brodvjuje Dordas M.Koenas, jis kasdien po du
kartus skambindavo savo motinai iki pat jos mirties. Manote - jis kiekvien
kart turdavo pritrenkiani naujien? Ne. Bet nuolatinio dmesio aprai
kos turi savo prasm. Jos patvirtina mylimam mogui, kad js galvojate apie

135

j kad norite jam padaryti malonum, kad jo laim ir gerov labai brangs ir
artimi js irdiai.
pitotervs labai daug reikms teikia gimtadieniams, kitom ssukaktims.
Kodl taip yra, visiems laikams liks moterikos prigimties paslapUmJEilinis
vyras gali apgraibomis eiti per gyvenim neprisimindamas daugybs dat,
taiau kelet dat privalo inoti kiekvienas: 1492 (atrasta Amerika), 1776
(paskelbta JAV nepriklausomyb), monos gimtadienis ir vedyb data.
Blogiausiu atveju, jis gali neprisiminti pirmj dviej, bet jokiu bdu ne
pastarj!
Teisjas Dozefas Sabalas i ikagos, inagrinjs 40000 skyryb byl ir
sutaiks 2000 por, sak: "Daugumos santuok iirimo prieastys - smulk
menos. Net toks paprastas dalykas, kaip pamojavimas ieinaniam darb
vyrui sumaint skyryb skaii".
Robertas Brauningas, kurio gyvenimas su Elizabeta Baret Brauning buvo
galbt vienas i pai idilikiausi, kad ir kaip bdamas uimtas reikalais, jis
visada rasdavo laiko parodyti dmes ar teikti monai ma dovanl. Su
savo invalide mona jis elgsi taip dmesingai, kad vien kart savo seseriai
para: "Gal gale a net pradedu galvotu ar nepriklausau kokiai nors angel
riai".
Dauguma vyr nepakankamai {vertina it ma kasdienini dmesio ap
raik reikm. Kaip ra Geinoras Madoksas straipsnyje, atspausdintame
"Pfctorial Review\ Amerikos namams i tikrj reikia keletos nauj yd.
Pyvyzdiui, pusryiai lovoje yra viena i t maloni yd, kurioms pasiduot
dubioji dauguma moter. P a ryiai lovoje moterims yra madaug tas pats,
kas vyrams - privatus klubas^' /
Gal gale santuoka - tai kasdieniniai vykiai Ir vargas tai porai, kuri to
nesupranta. Ed na StVincent Milei apibendrino tai savo dvieilje:
*Ne praeinanti meil temdo mano dienas,
Bet tai, kad ji ieina mauiais takliais".
Reikt prisiminti eilratuk. Reno miesto teismuose skyryb bylos
sprendiamos eias dienas per savait. Kas deimt minus iskiriama viena
pora. Kiek, js manymu, santuok suduo negailestingos tikrovs rifus! Jei
sdtumte ten itisomis dienomis ir klausytumts t nelaiming vyr ir
m on parodym , pam atytum te, kad meil tikrai ieina mauiais
takeliais".
Dabar pasiimkite peiliuk ir isidroinkite citat. Prisiklijuokite j prie
savo skrybls ar veidrodio, kad kiekvien ryl skusdamasis matytumte j:
"A praeisiu iuo keliu vien kart. Todl dabar turiu daryti gera, dabar
turiu rodyti gerus jausmus monms, negaliu to nedaryti, negaliu atidti, nes
antr kart takeliu neisiu".
Jei norite, kad js eimyninis gyvenimas bt laimingas, laikykits pen
ktosios taisykls:
~
^
' Nuolat parodykite Siek tiek dmesio savo antrajai pusei. ; _

136

6 skyrius
Jei norite bti laimingas* neatmeskite i i to
Valteris Damroas ved vieno U ymiausi Amerikos oratori, bj net
pretendavo prezidento post, Deimso G.B9dmo dukter Jie susitiko prie
daug met kotijoje Andriu Karneglo namuose ir nuo to laiko lainingai
gyvena.
kurjlaim s pa$Japfc?
/^ ^ a rb i u s ia s dalykas po partnerio pasirinkimo, - sako ponia Dam r o ^
taktas ir mandagumas po vedyb. Jeijaunos mdoos su savovyraisbflt
totosiSandagios, kaip su svetimais monmis! Nuo kaodaus lieuvio pabg
.bet koks vyras".
^Grubumas - tai meil dantis vys. Visi td ino, ir vis dlto s svetimais
meseame daug M an d atu i 'hegu'su artimaisiais.
Mums ir [ galv neateit nutraukti svetimo mogaus kJb/suunkant:
"Dl Dievo* nejau vl ruoiats pasakoti t sen istorij! Netglv neateit
mintis atplSt be leidimo draugo laik ar kitfnos jo asmedrtes paslaptis.
Ir tik savo eimos Dariusiuos, kurie mums patys artimiausi ir patys bran
giausi, drstame taip eidinti
'
Vl pacituosiu Dorot pik: "Kfeta, bet taip jau yra, kad daugiausia
skaudinani, ybidiani
mums pasako namikiai"*
r
' ' - - "Randagumas, - sako Henris Kljus Raisneris, - tai irdies savyb nematyti sulusi vart ir nukreipti dms gles, auganias u vart lrienie".^
mobiliui.

Oliveris Vendelis Holmsas, numyltasis "Pusryj stalo au to ^ tas", Be

buvo autokratas $avo namuose. Jei uplusdavo irnelancbolija ar deprelja,
jis stengdavosi nuslpti tai nuo kit eimos nari. "Utenka, kad aS pats p u
prislgtas, - Akydavo jis, - kam dar ir lotiems tai ukrauti".
T
Taip elgsi Oliveris Vndeiis Holmsas. O kaip elgiasi paprastas miltin
gasis? Darbe nesiseka-jis praranda usakym ar p a k y la m a s ant kitfmcfeas
virinink, siskaudo gaivar ba pavlavo traukin ir jis negali sulaukti, kiada
grp namo ir gals iStieti p y d ant hainiSki.
/
Olandijoje, eidami nam, paliekate u dur b^tus. Anot Lordo Hario,
mes galtume pasimokyti &oland ir eidami namo palikti u dur visos dar
bo dienos rpesi nuosdas.
/

Viljamas Deimsas kart para ese, pavadint "Apie tam tikr mc^Sk
bfltybi aklum". Kinis reikt j paskaityti. "G/nus kalbama apie mogik
btybi aklum, bding mums yisims, - raS autorius, - aklum kiliems
monms ir btybms, nepanaioms mus".
"Aklumas bdingas mums visiems". Dagy ma vyr, net nesivaizduojan
i, kad galt pakelti bals kalbdami su^klientu ar bendradarbiu, net

137

nesusimstydami Saukia ant savo mon. O juk j pai asmeninei laimei

santuoka yra ymiai svarbesn negu biznis.
Eilinis mogus, kurio santuoka skminga, yra daug lalmingesote ulvieni
genij. Turgenevas, didysis rus raytojas, pripaintas visame civilizuotame
pasaulyje, sak: AS atiduoiau vis savo talent, visas knygas, jei kur nors
bt bnt viena moteris, kuriai rpt, pavluosiu a piet ar ne*.
Kokia gi Ivis laimingos santuokos tikimyb? Dorot Diks, kaip jau esame
minj, sitikinusi, kad pus santuok neskmingos. Dr. Paulas mano kitaip,
Jis sako: "Tiktis skms santuokoje vyrai turi dideso tikimyb negu kitose
srityse. Septyniasdeimiai procent, besiveriani prekyba bakaljinmtf
prekmis* nesiseka. Septyniasdeimiai procent vyr fr moter, kurie
susituokia, viskas klostosi gerai".
Dorot t>iks visa tat apibendrino tokiais odiais:
"Palyginti su vedybomis, gimimas mogaus gyvenime tra epizodas, o mir
tis - nereikminga* vyks".
Nei viena moteris negali suprasti, kodl vytai ymiai maiau stengiasi sut
varkyti savo eimynin gyvenim negu tarnybinius ar profesinius reikalus.
Nors turti patenkint mon ir ram, laiming gyvenim namuose kiek
vienam vyrui raikia ymiai daugiau, negu usidirbti milijon doleri. Deja,
gal tik vienas i imto rimtai apie tai susim&to Ir stengiasi padaryti savo san
tuok laiming. Svarbiausi dalyk savo gyvenime jis palieka savieigai ir laimi
ar$a pralaimi priklausomai nuo to, ar palankus jam likimas. Moterys negali
stj^rasti, kodl j Vyrai nenori elgtis su jomis diplomatikai, juk kur kas naudhiiau elgtis velniau, negu taikyti tvirtos rankos metodus.
Kiekvienas vyras ino, kad gerumu jis gali gauti i monos visk. ino, kad
igftdusi kelet pigi kompliment, vertinani kaip gerai ji tvarkosi, kaip
paraja jam, ji pasistengs dar labiau. Kiekvienas vyras ino, kad jam pasakius
m<sial, kaip graiai ir patraukliai ji atrodanti su pernykia suknele, ji neikeisjos joki kit, ni pasit pagal paskutin Paryiaus mad. Kiekvienas
vyn? ino, kad buiniuvyras gali umerkti monos akis taip, kad ji bt visi
kai fida, o buinys lpas padarys j ir nebyli.
Kiekvienai monai aiSku, kad jos vyras fino visus tuos dalykus^ nes ji pati
yra jam iaikinusi apie ti, kaip su ja elgtis. Ir ji neino ar pykti, ar bjaurtis
juo, nes vietoj to, kad iektiek pameilikaut jai, elgtsi kartais su ja kaip ji no
ri, jis pradeda barn ir todl valgo prastus pusryius ir vaisto pinigus, piridndamai naujas sukneles, limuzinus ir perlus".

Todl, jei norite, kad js eimyninis gyvenimas bt laimingas, laikykits

etosios taisykls:
t
Bkite taktikas ir mandagus.

\
138

ii
||

7 skyrius
Nebkite nemokia vedybiniame gyvenime

j |\ Socialins higienos biuro generalin sekretor d r. Katerina Bement

Ieivis p apras tkstant itekjusi moter labai atvirai atsakyti kelet intypjj anketos klausim. Rezultatai buvo pritrenkiantys - tiesiog netiktinas
aizdas, koks nevyks eilinio suaugusio amerikieio seksualinis gyvenimas,
iftudijavusi tkstanio motr atsakymus, dr. Deivis nedvejodama ts p d in o ivad, kad viena i pagrindini skyryb Salyje prieasi yra fizinis
nederinamumas.
' Dr. D.VJ^amlltono ataskaita patvirtina l teigin. Dr. Hamiltonas kety$fus metus studijavo pimto vyr ir imto moter s&rituoka*. Jis pateik
tiems vyrams ir riioterims apie keturis imtus klausim, lieiani j vedybin
gyvenim, ir taip kruopiai iSanalizavo atsakymus, kad visas tyrimas tssi
ketverius metus. Tai buvo labai reikmingas sociologinis darttt# fr j finan
savo grup vedanij filantrop. Apie rezultatas galsite pasiskaityti kny|Cje, *Kas blogo santuokoje?"1, paraytoje D. VJIamiltono ir Keneto MakgOMna
Kas gi blogo santuokoje?"Tik nevalgus ar nepatyrs psichiatras drst
neigti t fakt, kad didiausia trintis eimoje kyla dl seksualinio neprisilaiko
mo", - sako dr. Hamiltonas, iaip ar taip pirieikum, kylant dl kitoki
prieasi, bt galima nekreipti dmesio, jei seksualiniai santykiai bt

tenkinami.
Dr. Polis Popnou, kaip eimos santyki instituto Los Andele vadovas,
gilinosi tkstanius santuok ir yra vienas i didiausi autoritt eimyni
niais klausimais. Pagal dr. Popnou, paprastai santuokos bna neskmingai
dl keturi prieasi. Jis ivardina jas tokia tvarka:
\
; 1. 1. Seksualins nesuderinamumas,
f
\,Z Nuomoni dl laisvalaikio praleidimo skirtumai,
|
3, Finansiniai sunkumai.
.
f 4. Protiniai, fiziniai ar emociniai nenormalumai.
>:

;, ikreipkite dmes, kad seksas yra pirmoje vietoje, o piniginiai sunkumai,

ip bebt keista, tik treioje vietoje.
Visi autoritetai skyryb klausimais sutinka, kad seksualinis suderinamuas yra btinas. Pavyzdiui, prie kelet met eimos santyki teismo ClnCinatyje teisjas Hofmanas, mogus, iklauss tkstanius tragik eim
istorij, pareiSk: "Devynios eimos i deimties skiriasi dl seksualini ne$uderinamum".
Seksas, - sako ymus psichologas Donas B.Vatsonas, - yra visuotinai pri
paintas svarbiausiu dalyku gyvenime. Ete] jo daniausiai dta vyr irrnotr laim".
Praktikai t pat nekjo ir keletas praktikuojani psichiatr, pasisakiu
si mano paties klasse. Ir todl nenormalu, kad dvideimtajame amiuje,

139

4. Ar turite patenkam wiratJm apie vyro reikalus, kad galtumte

kompetentingai jutis aptarinti? t
5. Atgalite drsai k Z vaM p to ti finansinius sunkumus, nekritikuodama
vyro u i jo klaidas ir nelygindama jo su tais vyrais, kuriems geriau sekasi?
6^Ar stengiats palaikyti draogt& iu santykius su jo motina ir kitais
g ic ^ m is?
7. Ar rengiats pagal savo vyro skoni attfv^gdamt spalva* irstlfl, kuris
ja patinka?
9. A reinaie kompromisai, kai n e im k i skiriasi jfl nuoaoos?
9, Ar stengiats inokti aidim, kurte patinka js vyrui* kad galtumte
drauge tetai tatyalaik?
10. Ar dofflU* paskutinmis naujienomis, naujomis knygomis, naujomis
idjomis, kad a&fieptumte intelektualius vyro interesus?

142

Karnegis D.
Ka 449
Kaip sigyti draug ir daryti (tak monms. - V.:
Credo, 1991. -144 p.
ISBN 5^9-942-587-3
Leidinyje nuSvielamoa moni bendravimo, vadov ir pavaldini
tarpusavio santyki problemos, pateikiama konfliktini situacij
pavyzdi ir atskleidiamos galimos J sprendimo kryptys.

UDK 331.104316.6

Duota rinkti 1990 12 28. PasiraSyta spaudai 199102 05. S L 131.

Formatas 60x90/16. Popierius spaudos N r.l. Gamitflra "Times11,
9 punktai. Ofsetin spauda. 9 s^p.L Tir. 40 000 egz. Usakymas 1339
Sutartin kaina. "Credo i-kla, 232051 Vilnius, Sporto 7-8. Spausdino
Gardino aps. spaustuv, 230003 Gardinas, PoOgrafist Z