KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Junona Almonaitien
KRYBINGUMO IR INOVACIJ
PSICHOLOGIJA
Mokomoji knyga

TECI
TECHNOLOGIJA
KAUNAS *2011

Recenzavo:
Doc. dr. Egl Rimkut (Vilniaus universitetas)
Doc. dr. Juozas Kasiulis (Kauno technologijos universitetas)
Antrasis leidimas

Leidinys skiriamas studijuojantiems psichologij, vadyb ir

kitus socialinius mokslus, taip pat visiems besidomintiems
krybingumo ir inovacins veiklos problemomis. Knygelje
trumpai idstytos svarbiausios psichologijos inios apie
inovacij altin - mogaus krybingum, aptariamos
krybingumo vertinimo, jo lavinimo ir skatinimo galimybs,
nagrinjami galimi organizacij krybinio potencialo
didinimo bdai. Pateikiama taikomojo pobdio ini ir
praktini rekomendacij.

Be ratiko leidyklos Technologija "sutikimo n viena ios knygos dalisjokiais

tikslais irjokiomis priemonmis neturi bti kopijuojama

J. Almonaitien, 2011
Leidykla Technologija 2011
ISBN 9986-13-777-2

Autor dkoja buvusiai disertacijos vadovei Eglei Rimkutei,

nuoirdiai pasidalijusiai iniomis ir patirtimi, taip pat kolegai
Juozui Kasiuliui u patarimus bei geranorikas pastabas.

TURINYS
PRATARM.......................................................................... 7
1. KRYBINGUMAS IR INOVACIJOS PSICHOLOG
AKIRATYJE.......................................................................... 9
1.1. Krybingumo tyrinjimo istorijos apvalga.................9
1.2. Inovacij psichologija - atsakas iuolaikins
visuomens poreikius.................................................... 12
2. KRYBINGUMO SAMPRATA PSICHOLOGIJOJE............13
2.1. Kryba irjos kriterijai.............................................13
2.1.1. Krybos procesas........................................13

2.1.2. Krybos produktas - pagrindinisjos kriterijus.

Produkto naujumas ir vert.................................. 19
2.2. Krybingumo samprata...........................................22

2.2.1. Poiris krybingum, kaip vidin mogaus

ypatyb..............................................................22
2.2.2. Poiris krybingum, kaip tam tikr
mogaus elges....................................................23
3. KRYBIK ELGES LEMIANTYS VEIKSNIAI.............. 25
3.1. Komponentinis krybingumo aikinimas..................25
3.2. Atskir krybingumo komponent ryys su
krybiniais laimjimais................................................. 27
3.2.1. Gebjimai..................................................27
3.2.2. inios....................................................... 29
3.2.3. Asmenybs bruoai..................................... 32
3.2.4. Motyvacija................................................ 35
3.2.5. Aplinka..................................................... 38
4. KRYBINGUMAS ORGANIZACIJOSE IR ORGANIZACIJ
KRYBINGUMAS.............................................................. 44
4.1. Individualus krybingumas ir krybingumas
organizacijose.............................................................. 44
4.2. Organizacij krybingumas ir inovacijos..................45
4.3. Organizacij krybingumui nepalanks veiksniai..... 47
4.3.1. Struktriniai veiksniai.................................47
4.3.2. Asmeniniai veiksniai...................................48

4.4. Organizacijos krybingumo ugdymas..................... 51

4.4.1. Darbuotoj atranka....................................52

4.4.2. Individualaus krybingumo stimuliavimas

mokant darbuotojus............................................. 53
4.4.3. Palankios krybingumui socialins aplinkos
formavimas........................................................ 57
4.4.3.1. alinhierarchij!.................................. 58
4.4.3.2. Nevientikdarbas ................................. 60
4A.3.3. Rojusnaujomsidjoms ...........................62
4.4.3.4. Rizikosirneigiampadarinhikoritnol.............66
LITERATRA.................................................................. 69

PRATARM

Krybingumas nuo seno buvo laikomas iskirtine maos

monijos dalies - irinktj, genij ypatybe. odis kryba ir
dabar pirmiausiai asocijuojasi su Beethoveno, iurlionio ir kitais
legendiniais vardais. Bet spariai kintantis iuolaikinis pasaulis
veria atsisakyti io tradicinio poirio. Gyvenimo tempas nuolat
auga, ir dabar paiose vairiausiose gyvenimo srityse mes kasdien
susiduriame su vis naujomis situacijomis, kuriose nebetinka
ankstesni elgesio bdai. Vis daugiau psicholog teigia sitikin, jog
krybingumas - tai veikiau ne iimtis, bet kasdienio moni
elgesio norma. Visi stengiasi ne vien tik atgaminti turimas inias,
bet ir naujai jas pritaikyti, ne vien kartoti prastas elgesio formas,
bet iekoti vis kitoki, dar nenusibodusi. monija yra
nepaprastai krybinga ris. Per geologiniu poiriu labai trump
laik nuo akmen naudojimo vietoje ranki prieita iki kosmini
laiv, atgabenani akmen i kit planet, - pastebi T.Wardas ir
kt. (Ward, Smith ir Finke, 1999, 189 p.).
Pastaruoju metu itin spariai didja krybingumo svarba
daugelyje darbins veiklos srii. Atsiradus kompiuteriams mstanioms, didiulius informacijos kiekius atsimenanioms
mainoms - atmintis, algoritminis mstymas (kai i anksto
inomos operacijos ir j atlikimo tvarka) dirbant daugel darb
nebeteko anksiau turtos reikms. Taiau krybikas mstymas,
leidiantis sprsti nestandartines problemas, tebelieka iskirtinis
mogaus proto gebjimas. Nors yra sukonstruota main, galini
kurti melodijas ar poezijos posmus, jos veikia tik moni
uprogramuotos. Elektroniniai voratinkliai suintensyvino ir
tradicikai krybine laikom mokslinink, meninink veikl.
Reikalinga informacija dabar gaunama lengvai ir greitai, o
sutaupytas laikas ir energija gali bti skiriami krybiniam darbui.
Nusistovj, tradiciniai elgesio bdai iuolaikiniame versle nebra
tokie efektyvs, kokie jie buvo anksiau. Be nuolatinio
atsinaujinimo, nauj technologij ir darbo organizavimo form
7

diegimo nemanoma sivaizduoti skmingos iuolaikini moni

veiklos.
Taigi inios apie krybingum darosi reikalingos profesionaliam
darbui vis vairesnse srityse. Jos ypa aktualios socialini moksl
specialistams. Edukologus ir psichologus vis labiau domina
krybingos asmenybs ugdymo problemos, nes svarbiu mokymo
proces tikslu, greta ini teikimo, dabar tampa krybingumo
ugdymas bei skatinimas. Gebjimas greitai ir efektyviai prisitaikyti
prie besikeiianios situacijos gyja vis didesn reikm paiose
vairiausiose organizacijose, pradedant pelno siekianiomis
monmis, baigiant mokslo ir mokymo staig padaliniais,
valstybs valdymo institucijomis. Todl vadybininkams ir visiems,
kam rpi skminga toki organizacij veikla, reikia ini apie
inovacijoms palankaus psichologinio klimato krim, individual
ir moni grupi krybingum lemianius veiksnius.
i knygel vis pirma ir skiriama studijuojantiems vairius
socialinius mokslus - psichologij, edukologij, vadyb,
politologij ir kt. Pirmojoje jos dalyje idstytos svarbiausios
iuolaikins psichologijos inios apie inovacij altin - mogaus
krybingum. Antrojoje pateikiama taikomojo pobdio ini ir
praktini rekomendacij: trumpai aptariamos krybingumo
vertinimo, jo lavinimo ir skatinimo galimybs, nagrinjami galimi
organizacij krybinio potencialo didinimo bdai.

1. KRYBINGUMAS IR INOVACIJOS
PSICHOLOGU AKIRATYJE
iame skyrelyje pateikiami svarbiausi krybingumo tyrinjimo
psichologijoje istorijos faktai, apibriama krybingumo
tyrinjimo vieta psichologijos moksle ir apibdinama viena i
taikomj psichologijos ak, padedani praktikai panaudoti
inias apie krybingum - inovacij psichologija.

1.1. Krybingumo tyrinjimo istorijos apvalga

Krybingumo tyrinjimo psichologijoje pradia daniausiai
siejama su angl mokslininko F.Galtono vardu. 1869 m. pasirod
jo knyga gimtas genialumas (Hereditary Genius), kurioje
pateikta vairi duomen apie ymius mokslininkus, menininkus.
Jos autorius stengsi rodyti, kad j laimjimus nulm gimti
gabumai. ia tema buvo diskutuojama ir anksiau, bet F.Galtonas
pirmasis pamgino savo ivadas pagrsti tyrim ir statistini
skaiiavim duomenimis.
F.Galtonas yra laikomas individuali skirtum (diferencins)
psichologijos pradininku. Tai psichologijos aka, analizuojanti
moni ir j grupi skirtumus, t skirtum prieastis bei
padarinius. Kitas ymus ios psichologijos akos atstovas A.Binet
XIX-XX a. sankirtoje, kurdamas pirmuosius intelekto testus,
mgino^ juos traukti ir uduoi, skirt vertinti vaizduotei. Pvz.,
tiriamj buvo praoma pasakyti, k jie mato, irdami raalo
dmes. Taiau nesuradus paprasto bdo, kaip, remiantis gautais
duomenimis, vertinti vaizduot, vliau toki uduoi atsisakyta.
F.Galtono ir A.Binet darbai tvirtino psichologijoje poir, kad
mogaus krybingumas vis pirma priklauso nuo tam tikr

gebjim.
takingiausias XX a. krybingumo tyrintojas psichologas, be
abejo, yra J.Guilfordas. 1950 m. jis, tuometinis Amerikos
9

psicholog asociacijos prezidentas, perskait istorij jus

praneim, ragindamas psichologus gyviau domtis iuo svarbiu ir
pozityviu reikiniu. Praneime jis taip pat paskelb pagrindinius
savo teiginius apie krybingum, kurie tapo atspirties taku
daugeliui vlesni tyrim. J.Guilfordas laiksi nuomons, kad
krybingumas - tai tam tikri mogaus gebjimai. Jis teig, kad tai
tokie mstymo gebjimai, kuri negalima imatuoti
tradiciniais intelekto testais. Tai, pvz., gebjimas velgti
problemas, gebjimas per trump laiko tarp ikelti daug skirting
idj ir 1.1. iems gebjimams vertinti J.Guilfordas sukr lengvai
taikom test. Vliau j pavyzdiu sudaryti E.Torrance krybinio
mstymo testai (paskelbti 1974 m.) ir dabar yra populiariausia
krybini gebjim vertinimo metodika. Kai atsirado galimyb
matuoti krybinius gebjimus, krybingum pradta tyrinti daug
plaiau, nei iki tol. iais testais mus tirti vairiausius mones,
sitvirtino nuomon, kad krybingumas didesniu ar maesniu
laipsniu bdingas kiekvienam i ms, o ne tik maai moni
dalelei - genijams. Tai taip pat skatino nepalikti io reikinio
psichologijos mokslo pakratyje.
Lygiagreiai psichologijoje buvo domimasi ir tuo, kaip su
krybingumu siejasi asmenybs ypatumai. Gilumins
psichologijos (froidizmo, neofroidizmo) atstovai - S.Freudas,
C.Jungas, O.Rankas atkreip dmes stulbinant fakt, kad vardan
krybos mons kartais atsisako kit, rodos, daug svarbesni
poreiki tenkinimo - turto, ramaus gyvenimo ir pan. Jie analizavo
pasmons tak mogaus krybingumui, krybos turiniui.
A.Maslow, R.May, C.Rogersas - humanistins psichologijos
autoritetai - savo darbuose siek atskleisti krybos svarb mogaus
gyvenime, pabrdami, kad krybikai galima ne tik tapyti
paveikslus, bet ir sodininkauti, kepti duon, auginti vaikus. Kryb
jie laik neatskiriama darnios bties dalimi, visaverio gyvenimo
prielaida ir rodikliu. Po Antrojo pasaulinio karo kelis deimtmeius
intensyviai iekota krybingumo ryio su asmenybs bruoais,
vairiais testais tiriant mokslininkus, menininkus (Roe, 1952, 1953;
Barron, 1968 ir kt.).
10

Senas tradicijas, taip pat siekianias XIX a., psichologijoje turi ir

krybos, kaip specifinio mstymo proceso, tyrimai. Remiantis
iniomis apie proces, XX a. 6-7 deimtmeiais sukurta vairi
krybiko mstymo skatinimo metodik, kurios turjo nema
komercin skm. Bene garsiausia i j - A.Osbomo (1953)
sumanyta proto ataka (angl k. - brainstorming).
1983 m. didelio dmesio ir pripainimo susilauk amerikiets
T.Amabile knyga Socialin krybingumo psichologija. Jos
autor msi tirti, kok poveik krybingumui daro socialin
aplinka, kitaip sakant, kodl to paties mogaus krybinis
produktyvumas skirtingomis slygomis bna nevienodas. Dabar is
krybingumo tyrimo aspektas psichologijoje yra vienas i
populiariausi.
I ios apvalgos matyti, kad svarbiausi krybingumo

tyrinjimo psichologijoje aspektaiyra tokie:

V Individuali krybingumo skirtum tyrimas, daniausiai
siekiant nustatyti moni krybini gebjim skirtumus ir kurti
metodikas, leidianiasjuos vertinti
Asmenybs kintamj - bruo, vertybi, motyvacijos ir
pan. - ryio su krybiniais laimjimais tyrimas
S Krybos proceso, kaip tam tikros protins veiklos, tyrimas
V Socialins ir kultrins aplinkos poveikio krybingumui,
moni grupi krybins veiklos dsningum tyrimas.
Visos ia pamintos krybingumo tyrinjimo kryptys atskleid
nemaai svarbi dsningum. Taiau labai ilgai jos buvo viena su
kita beveik nesusij. Norint apibdinti psichologijos inias apie
reikin, danai pasitelkiama tokia- metafora: sivaizduokite, kad
keletas moni, tamsoje iupinjani drambl, mgina pasakyti,
kas jis yra. Vienaip atrodo tam, kuris uiuop pilv, visai kitaip tam, kuris laiko rankoje ilt ar nusitvr u uodegos. Tyrim,
kuriuose siekiama sujungti vairi krypi inias apie krybingum
pastebimai daugiau atsirado tik per pastarj deimtmet.
Dabar krybingumo tyrim, lyginant su 1950-aisias, pagausjo,
taiau j nra labai daug. Taip yra vis pirma todl, kad sunku
reikin tiksliai apibrti, sumodeliuoti laboratorinmis
11

slygomis, tirti realiame gyvenime pripaint krj elges bei

vidines ypatybes taip pat sudtinga. Bet spariai besikeiianio
iuolaikinio pasaulio poreikiai skatina krybingumo tyrimus. Todl
psichologijoje jis analizuojamas vis naujais poiriais.

1.2. Inovacij psichologija - atsakas iuolaikins

visuomens poreikius
Augant gyvenimo tempui, teorins inios apie krybingum
gyja vis platesn taikomj reikm. Viena i srii, kur j dabar
labiausiai pasigendama - vadovavimas vairioms organizacijoms.
Krybingumas tapo kone btina iuolaikinio verslo skms slyga.
Kasdieninio vartojimo preki rinka perpildyta, todl laimi tie, kurie
iradingiau jas platina, daniau pasilo k nors neprasto, maina
gamybos katus, diegdami naujas technologijas ir pasitelkdami
veiksmingesnes darbo organizavimo formas. Vis daugiau
organizacij gauna peln, kurdamos ir platindamos intelektinius
produktus. Todl krybingumas, nestandartinis mstymas tampa
viena i labiausiai pageidautin vairaus lygio vadov ir net eilini
darbuotoj savybe. Gebjimas greitai bei efektyviai prisitaikyti prie
besikeiianios situacijos dabar labai svarbus ir nesiekianioms
pelno organizacijoms.
Pokyiai ir naujovi diegimas organizacijose ne visada vyksta
sklandiai ir atnea laukiamus rezultatus. Nema tak tam turi
mogikieji veiksniai - sustabarjs mstymas, kritikas poiris
naujoves, inertikumas, pokyi baim ir pan. Todl skmingiau
sprsti ikylanias problemas gali padti ir psichologija. Randasi
nauja disciplina - inovacij psichologija. Inovacija reikia galutin
krybos rezultat - idjos gyvendinim (plaiau apie tai r. 4.2
skyr.). Inovacij psicholoeiia - tai taikomoji psichologijos aka,

artima organizacinei ir darbo psichologijai. Ji nagrinja, kaip

moni elgesio dsningumai takoja naujovi diegim
organizacijose, teikia praktines rekomendacijas, padedanias
formuoti inovacijomspalanki organizacij kultr.
12

2. KRYBINGUMO SAMPRATA PSICHOLOGIJOJE

Krybingum taip pat sunku apibrti, kaip ir meil, - yra
pasaks J.Guilfordas (Guilford, 1965, 439 p.). I ties, krybos ir
krybingumo neapibrtumas daug k atbaido nuo i reikini
mokslinio tyrinjimo. Apie juos kalbdami, vairs autoriai neretai
pateikia skirtingus atsakymus tuos paius klausimus. Taiau, kita
vertus, dl daugelio dalyk dabar i esms sutariama. iame
skyrelyje pateikiamos iuo metu psichologijoje vyraujanios
nuomons apie tai, kas yra kryba ir krybingumas.

2.1. Kryba ir jos kriterijai

Krybingu paprastai vadinamas daug kuriantis mogus. Todl
norint atpainti krybingus mones ir suprasti, kas yra mogaus
krybingumas, vis pirma reikia rasti atsakymus klausimus: k
reikia kurti? Kas yra kryba? Ar galima ir kaip galima atskirti j
nuo ne krybos?
Kaip nurodoma Dabartins lietuvi kalbos odyne (1993,
344 p.), odis kryba turi dvi reikmes. Viena - tam tikras
procesas: krimas, kuriamasis darbas (pvz., sudarytos geros
slygos krybai). Antra - to proceso rezultatas, pvz., Donelaiio
kryba. Psichologijoje taip pat skiriami ie du krybos aspektai.
Panagrinkime, kas bdinga krybos procesui bei rezultatui ir koks
j abiej santykis.

2.1.1. Krybos procesas

Tyrindami krybos proces, psichologai mgina isiaikinti,
kokie yra tie psichiniai reikiniai, kurie leidia atsirasti
krybikoms idjoms. Daniausiai krybos proces irima kaip
tam tikr specifiniais ypatumais pasiymint problem sprendim.
13

Bet kurios problemos sprendimas susideda i keleto ingsni.

Tai jos apibrimas, reikalingos informacijos kaupimas, sprendimo
strategij pasirinkimas, pats sprendimo iekojimas ir gauto
rezultato tikrinimas bei tikslinimas. Apie tai, kuo btent krybikas
problemos sprendimas skiriasi nuo kitokio - paprasto,
abloniko - yra skirting nuomoni. Jas galima suskirstyti tokias
dvi grupes:

1. Manoma, kad esminio skirtumo tarp krybiko ir kitokio

problemos sprendimo proceso nra: originalaus ir vertingo
rezultato leidia pasiekti tiesiog tai, kad labai kokybikai,
efektyviai realizuojamas kiekvienas i aukiau pamint ingsni.
Kai kurie psicholog atlikti tyrimai rodo, kad problemos
originaliau isprendiamos tada, kai kiekvienam etapui skiriama
daugiau laiko, ibandoma daugiau skirting variant. Pvz., buvo
nustatyta, kad savitesnius natiurmortus nutapo tie studentai, kurie
sugaita daugiau laiko, kurdami bsimo paveikslo kompozicij
(Lubart, 1994).

2. Manoma, kad krybikas problem sprendimas turi

specifini ypatum, kurie kitokiam problem sprendimui
nebdingi.
Krybik problem sprendim nuo kitokio, io poirio
alinink nuomone, skiria:

Sprendiamos problemos pobdis

S Strategijos, taikomos iekantjos sprendimo
V Ypatingi psichiniai procesai, galinantys rasti problemos
sprendim.
V

Trumpai panagrinkime kiekvien i i ypatum.

Vienas daniausiai
nurodom krybiko problem sprendimo ypatum - jog pati

Sprendiamos problemos pobdis.

problema iuo atveju esti ne visai aiki, neapibrta.

Prie pradedant sprsti, j reikia sukonkretinti, suformuluoti ar
netgi aptikti, velgti. Todl kryba kai kada apibdinama
kaip udavinio su neapibrtu tikslu sprendimas. Pvz.,
daugumoje matematikos udavini, pateikiam mokykliniuose
vadovliuose, problema jau bna suformuluota, tikslas, kur reikia
14

pasiekti, apibrtas. Tuo tarpu imantis rayti rain laisva tema,

pirmiausiai tenka surasti problem, kuriai jis bus skirtas.
Krybos procesus nagrinjantys mokslininkai danai pabria,
kad kryba - tai ne tiek problem sprendimas, kiek j velgimas,
formulavimas. Sakysim, moksle neretai svarbesniu ingsniu tampa
problemos velgimas ir hipotezs formulavimas, nei jos
tikrinimas. Kartais utenka problem performuluoti, kitaip ikelti
klausim ir jos sprendimas tampa akivaizdus. Pvz., siuvamosios
mainos atsirado netrukus po to, kai kakam kilo mintis, jog adatos
skylut gali bti jos smaigalyje. Kaip sraig neasi ant nugaros
savo kiaut, taip tinkamai suformuluota problema pati atsinea
atsakym, - sakoma viename vaizdiame paaikinime.
Specifins mstymo strategijos - antras krybiko problem
sprendimo poymis. (Mstymo strategija - tai veiksm, kuriuos
numatoma atlikti, iekant sprendimo, planas). Viena toki
strategij galima laikyti divergentin mstym. Diversentinis
mastymas - tai daugelio galim tos paios problemos sprendim

iekojimas, kai vl ir vl grtama pradin tak ir nuo jo

mginama eiti vis kitomis kryptimis. Jam priepastatomas
konvemenfinis mastymas - strategija, nukreipta vienintelio
teisingo sprendimo suradim; j taikant, visos mintys sutelkiamos
(fokusuojasi, konverguoja) ties vienaprielaida.
Tai, kokia strategija pasirenkama, priklauso ir nuo uduoties
pobdio. Kai kurios problemos i esms turi tik vien teising
sprendim. Tokie, pvz., danai bna matematikos udaviniai. Kitos
uduotys gali bti atliktos vairiai, ir kiekvienas bdas bei gautasis
rezultatas yra savaip teisingas, pvz., rainiai laisva tema. Tai vadinamosios atviros uduotys.
Taiau neretai, net susidr su atviromis uduotimis, rad
vien tinkam sprendim, mons liaujasi iekoj j daugiau.
Matyt, todl, kad konvergentinis 'mstymas leidia minimaliomis
pastangomis isprsti daugel monms ikylani problem,
vienintelio teisingo atsakymo iekojimas tampa proiu. Tokios
mstymo strategijos reikalaujanios uduotys kol kas vyrauja ir
mokykloje. Bet toks mstymo bdas ne visada efektyvus, nes
15

atviros problemos tikrovje, ko gero, vyrauja, o pirmasis atrastas

j sprendimas danai nra pats geriausias.
Reikia pasakyti, kad konvergentinio ir divergentinio mstymo,
kaip palankios ir nepalankios krybingumui strategijos
priepastatymas yra ne visai pagrstas: nors divergentinis mstymas
efektyvesnis idj generavimo, sprendimo iekojimo etape, bet
sprendimo tikrinimo, idjos detalizavimo etape reikia ir
konvergentinio mstymo.

Ypatingi psichiniai procesai, galinantys rasti problemos

sprendim. Daugelis mokslinink, meninink teigia, kad
originals sudting problem sprendimai danai ateina galv
visai netiktai, kai mstoma apie visai kitus dalykus, o kartais jie
netgi susapnuojami. tai sakoma, kad vokiei chemikas F.Kekul
vien didij savo atradim - struktrin benzolo formul susapnavo snduriuodamas prie idinio. Tai skatina daryti
prielaid, jog svarbus vaidmuo k nors kuriant tenka

nesmoningiems procesams, intuicijai.

Paprasiausi aikinim, koks yra is vaidmuo, nesunku
suprasti, pavelgus keturias krybos proceso fazes, kurias 1926
m., remdamasis fiziologo H.Helmholtzo, matematiko H.Poincar,
kit garsi mokslinink bei meninink savistabos duomenimis
vardijo G.Wallasas. Tai yra:

S
S
S
S

Pasirengimas
Brendimas (inkubacija)
valga (insaitas)
Patikrinimas (verifikacija).

Pirmojoje, parengiamojoje fazje temptai iekoma problemos

sprendimo, renkama informacija, kuri gali padti tai padaryti.
Nesuradus tinkamo sprendimo, kuriam laikui liaujamasi jo
iekojus. Tai - brendimo (inkubacijos) faz, dar vadinama
latentine - nematomja. Manoma, kad tuo metu problemos
sprendimo iekoma ir toliau, bet is procesas vyksta nesmoningai.
Mat, po kurio laiko, danai tuomet, kai galvojama apie visai kitus
dalykus, vyksta vadinamoji valga: problemos sprendimas
netiktai ateina galv. Daniausiai po to dar tenka tikrinti, ar
16

Sveiki! A esu problem sprendimo modelis! A turiu isprsti

tiek problem! K pakviesti pasimatym? Kaip apsirengti? Kaip
elgtis su pinigais ir su mama? Ar verta itekti?
(Sumanios students ratikas atsakymas egzamino klausim,
koks yra krybiko problem sprendimo modelis.)
Pagal: Brown R.T. Creativity: What Are We to Measure? // J.A.
Glover, R.R. Ronning, C.R. Reynolds (Eds.). Handbook of Creativity.
New York: Plenum. 1989. P. 3.

17

valga tikrai yra teisinga, j reikia detalizuoti ar tiesiog

gyvendinti (pvz., menins krybos atveju - perkelti idj ant
popieriaus ar knyti kitoje mediagoje), suteikti jai tok pavidal,
kad ji bt suprantama kitiems ir pan. Tai - paskutinioji krybos
proceso faz - patikrinimas, arba verifikacija. Ji, kaip ir
parengiamoji faz, reikalauja atkaklaus, smoningo darbo.
Apie netiktus nuvitimus, sprendiant sudtingas problemas,
H.Helmholtzas 1869 m. ra:
Mano patirtis sako, kad geros idjos niekada neaplanko
pavargusios galvos ir niekada - u raomojo stalo. Prie tai
problem visada tenka ilgai vartyti galvoje - tol, kol mintinai
imoksti visus jos vingius bei niuansus ir gali laisvai j narstyti be
joki ura. Daniausiai tam reikia ilgo parengiamojo darbo. Kai
praeina io darbo sukeltas nuovargis, kai tavo knas valus ir
valandlei apima palaimingos ramybs jausmas, ateina tinkamas
laikas geroms idjoms. Danai jos aplanko ryt, vos pabudus. Tai
inoma i Goethes citat, apie tai yra usimins ir Gaussas. Ypa
danai jos gimsta tuomet, kai sault dien neskubdamas kopi
miking kaln takeliu.
Pagal: Gilhooly K.J. Thinking: Directed, Undirected, and Creative.
London: Academic Press. 1996. P. 218.

Ir ms laik krjai tvirtina, kad geriausios idjos jiems ateina

galv dirbant kok nors mechanik darb - vairuojant automobil,
tvarkantis sode arba tiesiog ilsintis. Deja, rasti ramaus poilsio
valandl dabar daug sunkiau, nei XIX imtmetyje. prastas
iuolaikinio gyvenimo ritmas, nuolat veriantys skubti terminai,
radijo, televizijos, kit vis tobuljani ryio priemoni diktatas
nra palanks krybai.

18

Visi G.Wallaso apklausti krjai sutaria, kad valga nemanoma

be intensyvaus darbo parengiamojoje fazje. Ji kyla tik tuomet, jei
prie tai mogus ilgai ir atkakliai gilinosi problem, iekojo
vairi jos sprendimo bd. Matyt, jie galt pasilyti tok
krybiko problem sprendimo recept: reikia daug galvoti, o po
to atsipalaiduoti ir tiesiog pasvajoti (Goleman ir kt., 1993, 23 p.).
Iki iol yra pateikta nemaai bandym ir pasilym skirti
kitokius problem sprendimo etapus (r., pvz., Couger, 1996).
Taiau G.Wallaso krybos proceso fazi apraym galima laikyti
klasikiniu: nors publikuotas prie septynet deimtmei, jis tebra
labai danai minimas. iuolaikiniame moksle pripastamais
metodais labai sunku patikrinti toki fazi skyrimo pagrstum (juk
i anksto nesuplanuosi, kada vyks valga), taiau pagal apklaus
duomenis vir 70 proc. krybin darb dirbani moni sutinka,
kad tokios fazs krybos procesui tikrai bdingos.

2.1.2. Krybos produktas - pagrindinis jos kriterijus.

Produkto naujumas ir vert
Nors krybos procesui ir bdingi tam tikri ypatumai, pagrindinis
krybos kriterijus yra jos rezultatas, kitaip sakant - mogaus
veiklos produktas. Dl pagrindini produkto poymi, kurie leidia
pripainti j esant krybos rezultatu, dabar i esms sutariama. Tai
yra:

1. naujumas, originalumas
2. tinkamumas, naudingumas, vert.
Naujumo ir originalumo rodiklis - tai, ar tokie dalykai jau buvo
inomi anksiau, ar danai panaios mintys ateina kitiems
monms. Idjos tinkamumas vertinamas atsivelgiant tai, ar ji
atitinka situacij, kontekst, o vert, naudingumas - pagal tai, ar ji
pritaikoma praktikoje, ar pads patenkinti kokius nors moni
poreikius. Aiku, kad ablonika, triviali mintis nebus laikoma
kryba. Taiau tai, kas originalu ir nauja, ne visada yra vertinga.
Jei taip bt, tekt pripainti, kad bedions, bet kaip spaudanios
19

raomosios mainls klavius, kryba tolygi Shakespeare

krybai.
I pirmo vilgsnio ie krybos poymiai atrodo visai aiks.
Taiau j prasm gali bti suprantama labai vairiai. Viena vertus,
kaip nauja ir originalu gali bti pripastama tik tai, kas nauja visos
monijos istorijos atvilgiu. Kaip sak vienas prancz poetas,
kuris pirmasai palygino moter su roe, buvo poetas, antrasai nevyklis (Girnius, 1990). Kita vertus, kryba gali bti laikoma ir
tai, kas yra nauja, lyginant su paties kurianiojo ankstesniais
darbais. Danai toks poiris grindiamas vaik krybos
pavyzdiu: vaik atradimai gali bti tikra kryba, nors jau daug kas
yra padar juos anksiau. Dabar psichologijoje naujumas
daniausiai vertinamas btent taip, t. y., atsivelgiant paties
kurianiojo ankstesnius darbus. Prieingu atveju tekt laikyti, kad
kryba yra labai retas, iskirtinis reikinys, o krybingumas
bdingas tik genijams.
Vienareikmikai vertinti naujo pasilymo tinkamum ir vert
taip pat nra paprasta, ypa jei tai - sudtingas dalykas, pvz.,
perversm moksle sukelianti teorija. Istorijoje pakanka pavyzdi,
kai amininkai nesugebjo deramai vertinti nauj idj svarbos ir
naudingumo (kelet domesnij rasite 50 p.). ie atsitikimai tokie
dani, kad krybingumo tyrintojai link manyti, jog kiekviena
tikrai originali idja i pradi atmetama. Tai netgi galima laikyti
savotiku krybikumo rodikliu: jei ji i karto pripastama, tuomet
turt kilti abejoni dl jos naujumo ir originalumo.
Taigi kiekvienu konkreiu atveju norint nustatyti produkto
naujum ir tinkamum vertinimo kriterijus tenka patikslinti,
apibrti. Kyla problema: kas gali geriausiai t padaryti? Kieno
pasirinkim pripainti teisingu? Kas yra tas teisjas, kuris gali
padaryti galutin sprendim? Taip keliant klausim darosi aiku,
kad produkto naujumo ir tinkamumo vertinimas visada

yra i dalies subjektyvus. Tuo paiu nemanoma

imtaprocentiniu tikslumu atskirti, kas yra kryba, o
kas - ne. Tokios ivados teisingum patvirtina tai, kad ir
tikrovje netgi aukiausiu lygiu vertinant meno bei mokslo darbus
(pvz., u juos skiriant didiausi presti turinius apdovanojimus)
20

pasikliaujama subjektyvia pripaint ekspert nuomone. Neretai

dl j sprendim kyla karti ginai, taiau geresnio bdo, kaip
nustatyti darb naujum ir vert, rasti nepavyksta.
Praeityje nemaai diskutuota ir dl to, koki srii veikla gali
bti laikoma kryba. Ilg laik nemaai kas man, jog kryb
galima sieti tik su menu arba tik su menu ir mokslu. Mint, kad tik
menin kryba yra tikra kryba, aptinkame ir, pvz., V.MykolaiioPutino filosofiniame palikime. Mes inome, kad protas, teoretiniai
kalbant, yra laikomas aukiausia mogaus galia, taiau jo
veiksm, n jo idav moksl, negalime ymti tikrosios krybos
vardu. [...] Jo vaisiai yra vien jau esamos mediagos tvarkymas,
panaudojimas, nagrinjimas ir ivad darymas. Tokie yra gamtos
mokslai, tokia yra technika su visais jos iradimais. Matematika,
is grieiausias mokslas, kartu ir labiausiai yra nutols nuo
krybos esms, nes suvarytas nesikeiiamais kiekybs dsniais,
vien juos tepraskleisdamas, gyvos mogaus dvasios regim
pavidal nestengia knyti, - ra jis 1926 m. Taiau, kaip
pastebjo su V.Mykolaiiu-Putinu polemizavs A.Jaktas, moni
kalboj kas kita yra kryba, kas kita menas. Menas tra tik viena
krybos ri. Dabar i esms sutariama, kad kryba galima
paiose vairiausiose veiklos sferose ir situacijose.
Pagal: V.Mykolaitis-Putinas. Meno aptarimas // Ratai. Estetika. V.:
Mintis. 1989. P. 158; Lietuvos filosofin mintis. Sud. G.Mikelaitis. V.:
Aidai. 1996. P. 158.

T.Amabile (1983), viena i labiausiai pripaint krybingumo

tyrintoj iuolaikinje psichologijoje ragina susitaikyti su tuo, kad
krybos kriterijai yra tokie pat subjektyvs, kaip, pvz., mogaus
fizinio patrauklumo kriterijai. Jos nuomone, net ir atliekant
mokslinius tyrimus tinkamiausias bdas krybai vertinti pasitikti inov nuomoni konsensusu. Jei jie, darydami
subjektyvius sprendimus nepriklausomai vienas nuo kito i esms
21

sutaria, kad vienas darbas yra krybikesnis nei kitas, vadinasi,

j sprendim reikia laikyti esant pagrstu.
Po netrump diskusij apie tai, kas yra kryba ir kaip j
atpainti, psichologijoje iais klausimais taip pat nusistovjo tam
tikras konsensusas. iuo metu dauguma autori sutaria, kad svoka

kryba ymi tam tikr vidin proces ir specifin jo rezultat,

produkt. Pagrindiniai io produkto poymiai - naujumas ir
vert. Kryba dabar laikomi labai vairs mogaus veiklos
rezultatai, turintys iuos poymius. Jie gali bti ideals ir
materials, priklausyti vairioms - meno, mokslo bei kasdieninio
gyvenimo - sritims. Daniausiai pripastami esant kryba ne tik
visos monijos istorijos, bet ir paties kurianiojo darbfone nauji
bei vertingi produktai.
2.2. Krybingumo samprata
O kas gi yra krybingumas? Kaip galima apibrti i svok?
Pervelgus iki iol publikuotus krybingumui skirtus psicholog
darbus, matyti, kad jis suprantamas gana vairiai. Apibendrinant
vairias nuomones, galima skirti du pagrindinius poirius: pagal
pirmj, krybingumas - tai vidin mogaus ypatyb, pagal
antrj - tam tikras jo elgesys.

2.2.1. Poiris krybingum, kaip vidin mogaus

ypatyb
Kasdienje vartosenoje svoka krybingumas suprantama kaip
yminti vidin mogaus ypatyb. Tai - kakas, k mogus viduje
turi arba neturi. Toks poiris buvo bdingas ir krybingumo
tyrinjimo psichologijoje pradininkams - F.Galtonui, J.Guilfordui.
Jie krybingumu i esms laik tam tikrus mstymo gebjimus.
Nors egzistavo ir kit poiri, krybingumo, kaip mstymo
gebjim, samprata ilg laik vyravo ir tarp psicholog, ir apskritai
22

visuomenje. Krybingumo apibrimai, kuriuose jis tapatinamas

su iais gebjimais, plaiai paplit ir dabar. Pvz:

J Krybingumas - tai tie gebjimai, kurie bdingi krybingiems

monms (Guilford, 1950).
S Krybingumas - svoka, beveik sinonimika divergentiniam
mstymui. Ji ymi gebjim kelti naujas idjas (StuartHamilton, 1996).
S Krybikumas* - gebjimas kelti naujas idjas, mstyti
savarankikai,
nestereotipikai,
greitai
orientuotis
probleminje situacijoje, lengvai rasti netipikus sprendimus
(Psichologijos odynas, V., 1993).
Pagal poir krybingu mogumi laikomas tas, kuriam

bdingi aukti krybinio mstymo gebjimai ar kitos vidins

ypatybs, leidianios generuoti naujas ir vertingas idjas. Ar
mogus turi tokias savybes, o tuo paiu - arjis krybingas, galima
nustatyti, ityrus j atitinkamais testais.

2.2.2. Poiris krybingum, kaip tam tikr mogaus

elges
Nordami daugiau suinoti apie krybingum, psichologai yra
atlik nemaai tyrim, kuriuose krybini gebjim test rezultatai
lyginami su realiais moni krybiniais laimjimais. ie tyrimai
atskleid, kad mons, gaunantys auktus toki test verius,
gyvenime krybiniais laimjimais isiskiria toli grau ne visada
(r. Perkins, 1988; Rubaeviien ir Rimkut, 1994). Suprantant
krybingum kaip vidin mogaus ypatyb, laikoma, kad iorikai
ji gali ir nepasireikti, t. y., gali nesimatyti to, k mogus viduje
Vietoje autors daniausiai vartojamo krybingumo iame odyne
sakoma krybikumas. Tai - tapaios svokos.
23

turi. Kartais tai vadinama potencialiu, neatsiskleidusiu

krybingumu.
Taiau ilgainiui imta abejoti, ar galima laikyti krybingu t,
kuris tikrovje nepasiymi jokia krybine veikla, kuris gal ir turi
reikalingas krybinei veiklai potencijas, taiau j nepanaudoja.
Dabar vis daugiau alinink gyja poiris, kad apie mogaus
krybingum reikia sprsti i jo elgesio realiame gyvenime. Kartu
pabriama, kad svoka krybingumas taikytina ne tiek vidinms
ypatybms, kiek tam tikram elgesiui. Taiau elgesys nemanomas
be atitinkam vidini prielaid. Taigi pagal poir, svoka
krybingumas apima tam tikr iorikai stebim elges ir vidines jo
prielaidas. Pvz.:

S Krybineuma reikt suprasti ne kaip asmens bruo ar

gebjim, bet kaip elges, kur lemia tam tikras asmenybs
ypatybi, paintins veiklos gebjim ir socialins aplinkos
slyg derinys (Amabile, 1983).
S Krybingumo svoka apima tiksling veikl, jos original
produkt ir tam tikrus vidinius mogaus resursus, leidianius
visa tai (Rimkut ir Almonaitien, 1998).
io poirio alinink nuomone krybingas mogus - tas, kurio
elgesio rezultatams realiame gyvenime danai bdingas naujumas
ir vert. Vien tai, kad jis gavo auktus krybinio mstymo
gebjim ar kokio nors kito testo verius, neduoda pagrindo
laikyti j krybingu.

24

3. KRYBIKA ELGES LEMIANTYS VEIKSNIAI

Kas lemia nevienod krybingum, kodl vieni mons daniau
elgiasi krybikai nei kiti? Tai tiek moksliniu, tiek praktiniu
poiriu vienas svarbiausi klausim apie krybingum.
Psichologams pradjus j tyrinti, i pradi manyta, kad krybiniai
laimjimai priklauso nuo kokio nors vieno veiksnio, pvz., gebjim
arba asmenybs ypatybi. Dabar vyrauja nuomon, jog

krybinius laimjimus lemia daugelio vidini ir

iorini veiksni, arba komponent derinys. Tai
vadinamasis komponentinis krybingumo aikinimas.
(Turint galvoje, kad pagal dabar vyraujani samprat
krybingumo svoka apima veikl, produkt ir tam tikrus vidinius
mogaus resursus, pastarieji vadinami krybingumo
komponentais). iame skyrelyje i pradi aptariami vairiose
teorijose vardijami krybingumo komponentai, o po to isamiau
supaindinama su tais i j, kuriuos daniausiai mini vairs
autoriai.

3.1. Komponentinis krybingumo aikinimas

Per pastaruosius du deimtmeius bta vairi mginim vardyti
pagrindinius veiksnius, lemianius auktus krybinius laimjimus.
Vienas i daniausiai cituojam yra R.Stembergo ir T.Lubarto
(1996) komponentinis krybingumo aikinimas. ie autoriai skiria
tokius krybingumo komponentus:

1. Intelektiniai procesai
2. inios
3. Intelekto stilius
4. Asmenybs bruoai
5. Motyvacija
6. Aplinkos kontekstas
25

Panaius krybingumo komponentus nurodo ir dauguma kit

autori. H.Eysenckas (1995, 39 p.) juos apibendrina taip:

Gebjimai

Intelektas
Specialieji gabumai
inios
Tam tikros veiklos gdiai

Aplinka

Politiniai ir religiniai veiksniai

Kultriniai veiksniai
Krybiniai
Socialiniai-ekonominiai veiksniai laimjimai
Mokymasis

Asmenyb

Vidin motyvacija
Pasitikjimas savimi
Nekonformikumas
Atkaklumas
Originalumas

Paprastai paymima, kad ie veiksniai yra vieni su kitais

susij ir krybik elges lemia ne paprasta j suma,
bet tam tikras derinys. Taiau kol kas i sveika dar labai
maai tyrinta ir neinia, ar, pvz., kurie nors i mint veiksni yra
svarbesni u kitus, ar vieni i j gali nulemti kit pltot, arjie gali
vieni kitus kompensuoti ir pan. Yra daroma domi prielaida, kad
tada, kai krybikam elgesiui esti palanks i karto keletas i
veiksni (pvz., kai aukti gebjimai dera su stipria motyvacija), jie
sustiprina vieni kit poveik - pasireikia savotikas rezonansas;
tuomet pasiekiama ypa aukt krybini laimjim.

26

3.2 Atskir krybingumo komponent ryys su

krybiniais laimjimais
Kai kurie krybingumo komponentai yra gana plaiai tyrinti,
sukaupta nemaai ini apie j ry su mogaus krybiniais
laimjimais. iame skyrelyje aptariami svarbiausi psicholog
nustatyti dsningumai.

3.2.1. Gebjimai
Su krybingumu vis pirma siejami taip vadinami divergentinio
mstymo gebjimai. Tai gebjimai, galinantys formuluoti naujas
problemas, iekoti vairi tos paios problemos sprendimo variant
ir pan., t. y., skmingai taikyti divergentinio mstymo strategij
(plaiau apie j r. 15 p.). iuos gebjimus pirmasis XX a.
etajame deimtmetyje vardijo J.Guilfordas. Jis laik, kad jie i
esms skiriasi nuo konvergentinio mstymo gebjim, kurie
matuojami tradiciniais intelekto testais. Taiau ar i ties taip yra,
neaiku iki iol. Svarbiausiais divergentinio mstymo gebjimais
jis laik jautrum problemoms (gebjim jas velgti),
mstymo laisvum (gebjim generuoti daug skirting idj),
lankstum (gebjim greitai keisti mstymo krypt, tem) ir
originalum (idj retum, naujum). mogus, pasiymintis
tokiais gebjimais, gali, pvz., per trump laik pasilyti daug
skirting, netikt, taiau tikrovje pritaikom bd, kaip galima
originaliai panaudoti kokius nors prastus daiktus - aligatvio
plyteles ar plastikinius limonado butelius. Daugelyje divergentinio
mstymo test praoma per kelet minui ikelti kuo daugiau
tokio pobdio idj. Vliau buvo iskirta ir kitoki divergentinio
mstymo gebjim. Pvz., atkreiptas dmesys gebjim
velgti asociacijas tarp tolim vienas kitam (vairiomis
prasmmis) objekt. Tokiems gebjimams matuoti S. ir M.
Mednickai sukr test, kur atliekantieji turi pasilyti vien od,
27

jungiant tris pateikiamus teste (Mednick ir Mednick, 1967;

Mednick, 1976).
Js taip pat galite pamginti sugalvoti ketvirt od, kuris
asocijuojasi su iais trimis:
1. a) iurk
2. a) geleinkelis
3. a) staigmena
4. a) uo
5. a) auktai

b) pelsiai
b) padavja
b) draugai
b) kat
b) kostiumas

c) kaimas
c) klas
c) tortas
c) ivyks
c) vairas

d)
d)
d)
d)
d)

(Galimi atsakym variantai - 30 p.)

Pritaikyta pagal: Sternberg R.J., OHara L.A. Creativity and
Intelligence // R.J. Sternberg (Ed.). Handbook of Creativity. Cambridge:
CambridgeUniversity Press. 1999. P. 262-269.

Tyrim duomenis, nuvieianius ry tarp krybingumo ir

intelekto, galima apibendrinti taip: emo intelekto mons labai

retai bna krybingi, bet ypatingai auktas intelektas tam taip pat
nra btinas. Galima sivaizduoti, kad yra tam tikras slenkstinis
intelekto lygis, kurio neturintis mogus negali nieko vertingo
sukurti. Perengus slenkst, kuo auktesnis bus mogaus
intelektas, tuo ymesnis ir jo krybingumas, taiau vl tik iki tam
tikros ribos (kartais nurodoma, kad tai - madaug IQ = 115).
Nepastebta, kad labai aukt intelekt (pvz., IQ > 140) turintys
mons visada kartu bt ir ypa krybingi (Sternberg ir OHara,
1999; Perkins, 1988 irkt.).
Kaip ir intelektas, itin aukti specialieji gabumai (psichins
savybs, leidianios mogui skmingai atlikti kurios nors srities
veikl) nra btina ar pagrindin krybingumo slyga, taiau tam
tikro j lygio taip pat reikia. Kai kurie psichologai teigia, kad
mogus negali bti vienodai krybingas visose veiklos srityse, nes
28

n vienas nra viskam vienodai gabus. J nuomone, krybingumas

veikiausiai atsiskleis toje srityje, kuriai mogus gabiausias. io
poirio laikosi amerikietis H.Gardneris (1993), skiriantis
septynias tarpusavy nesusijusi gebjim ris: kalbinius,

muzikinius, matematinius, erdvinio mstymo, savs

painimo, kit moni supratimo ir fizinius-estetinius
(juos turi geri okjai, sportininkai).
Kitas takingas iuolaikinis gebjim tyrintojas R.Stembergas
(1988) mano, kad krybingumas priklauso ir nuo intelekto stiliaus.
Intelekto stilius - tai tam tikras bdas, kaip mogus panaudoja
savo gebjimus. Vaizdiai tariant, tai tiltas, jungiantis gebjimus ir
asmenyb. R.Stembergas skiria tris intelekto stilius: kuriantj
vykdantj ir vertinantj (angl k. - legislative, executive, juditial).
mons, kuriems bdingas kuriantysis stilius, link elgtis
pagal pai sau susikurtas taisykles, mgsta iekoti struktros ir
dsningum chaotikuose reikiniuose, formuluoti naujas, danai
globalinio masto problemas. Vykdaniojo stiliaus atstovai
laikosi taisykli, kurias nustat kiti. Jie vertina stabilum, kuris
teikia tikrumo dl rytdienos jausm. Vertinaniojo stiliaus
poymiai - tai, kad mogui patinka ir gerai sekasi komentuoti,
vertinti galiojanias taisykles, kit elgesio rezultatus ir pan.
Palankiausiu krybingumui laikomas kuriantysis intelekto stilius.

3.2.2. inios
Krybos procesuose svarbios ir inios. Jos - tai tam tikras
atspirties takas krybai. Tik retais atsitiktiniais atvejais originalius
ir adekvaius problem sprendimo bdus tam tikroje srityje pasilo
su ja nesusipain mons. Kaip jau minta aptariant krybos
proceso fazes, ini kaupimas yra btinas jos etapas. R.Weisbergas
(1988, 1999) teigia, kad ini vaidmuo krybos procesuose dabar
vertinamas nepakankamai. Jo manymu, tai, kad vienas mogus tam
tikroje situacijoje pasil krybik sprendim, o kitas - ne, gali
paprasiausiai priklausyti nuo to, jog pirmasis inojo kai k tokio,
ko neinojo antrasis.
29

Galimi 28 p. uduoties atsakym variantai:

1. Sris 2. Darbas 3. Gimtadienis 4. Namai 5. Kd.
ymi meninink (kompozitori, poet, dailinink) biografijas
analizav psichologai pastebjo dom dsningum, kur pavadino
deimties met taisykle: pirmi plaiai pagarsj j darbai paprastai
pasirodo prajus apytikriai deimtmeiui nuo krybinio debiuto, ir
netgi vliau svariausi kriniai gimsta madaug kas deimt met.
Manoma, jog taip yra todl, kad iskirtins verts kriniai
neatsiranda staiga, kvpimas neateina i oro. Tylos periodais
vyksta intensyvus darbas - kaupiamos naujos inios, tobulinami
gdiai. Deimt met - laiko tarpas, per kur sukaupiamas svariam
kriniui sukurti reikalingas potencialas (Weisberg, 1999).

Originali
dain dalis
grups
repertuare

Grups gyvavimo metai

(nuo 1957 iki 1966)

Deimties met taisykl patvirtina ir grups The Beatles

krybins veiklos istorija. Diagrama rodo, kokia dalis dain,
jusi The Beatles repertuar vairiais j karjeros metais, buvo
pai sukurtos. Kaip matyti, krybingiausi buvo 710-ieji grups
gyvavimo metai. Tada vir 80 proc. grups atliekam dain buvo
30

originalios. Per pirmuosius eerius metus (nuo 1957 iki 1962 m.)
apie 90 proc. The Beatles dainuojam dain buvo
pasiskolintos i kit atlikj.
Pagal: Weisberg R.W. Creativity and Knowledge: a Challenge to
Theories // R.J. Sternberg (Ed.). Handbook of Creativity. Cambridge:
Cambridge University Press. 1999. P. 239-240.
Tam tikra ini rimi galima laikyti ir krybiko problem
sprendimo strategij inojim, mokjim jas taikyti, sprendiant
problemas realiame gyvenime. Tai taip pat yra svarbus
krybingumo veiksnys.
Kita vertus, inios ir patirtis kartais gali ukirsti keli
krybikam problem sprendimui. Pvz., 1895 m., remdamasis savo
iniomis, ymus fizikas W.Kelvinas autoritetingai pareik, kad
sunkesni u or skraidani aparat sukurti nemanoma. Klitimi
gali tapti ir protis taikyti tam tikras mstymo strategijas. Tos,
kurios anksiau buvo efektyvios, pasikeitus situacijai gali visai
nebetikti, taiau mons link ir toliau mstyti jiems prastu bdu
(tai - vadinamoji fiksacija).
protis taikyti tipikas mstymo strategijas, susidrus su visai
kito pobdio problema, gali trukdyti skmingai j sprsti. Tuo
galima sitikinti, pamginus atlikti i uduot.
Persipiekite ant popieriaus lapo iuos takus ir pamginkite
sujungti juos visus ne daugiau kaip keturiomis tiesiomis linijomis,
neatitrauk pietuko nuo popieriaus. (Galimi atsakymai - 55 p.).

31

3.2.3. Asmenybs bruoai

Iki iol psichologijoje atlikta labai daug tyrim, kuriais stengtasi
isiaikinti, kokiais asmenybs bruoais krybingesni mons
skiriasi nuo maiau krybing. Tokie tyrimai buvo ypa populiars
XX a. septintajame deimtmetyje. vairiomis metodikomis
(klausimynais, testais) tiriant menininkus, mokslininkus, taip pat
krybiniais laimjimais isiskirianius moksleivius ir pan.,
sukaupta nemaai duomen. Toliau aptariami daniausiai
krybingoms asmenybms priskiriami bruoai.
Teigiamas savs vertinimas, pasitikjimas savimi. Kurti - tai
reikia daryti savarankikus sprendimus, imtis to, ko dar niekas
neiband, atkakliai rodinti savo ties ir t. t. Visa tai
nemanoma be teigiamo savs vertinimo ir pasitikjimo savimi.
Kaip sako R. von Oechas (1983), jei nori bti krybingas, turi
tikti, kad tavo idjos i ties vertingos.
Nepriklausomas elgesys, savarankikumas. Krybingi mons
nra link taip greitai pritarti daugumos nuomonei, kaip daugelis
kit. Jie turi vidinius kriterijus, kuriais remiasi, vertindami savo
elges bei darbo rezultatus, patys sau kelia gana auktus
reikalavimus. Tai leidia jiems ginti savo nuomon ir tada, kai kiti
j kritikuoja ar net paiepia.

Originalumas,

individualizmas,

nekonvencionalumas.

Kasdienybje krybingumas neretai siejamas su kokiu nors

neprastu, ne tokiu, kaip daugumos, elgesiu. Tyrimai i esms
patvirtina, kad krybingi mons tikrai link nesilaikyti
nusistovjusi norm, nesistengia visada tikti kitiems ir elgiasi
taip, kaip jiems patiems atrodo teisinga. Taiau nekonvencionalus,
nekonformikas elgesys tokiems monms greiiausiai nra pats
savaime svarbus ir siektinas. Tai veikiau nepriklausomo mstymo,
pasikliovimo savo nuomone padarinys.
Atvirumas naujovms, lankstumas. Danai pastebima, kad
krybingiems monms nebdingos iankstins nuostatos,
inertikas vairi reikini vertinimas. Net nuolat besikartojanias
situacijas jie, kaip sakoma, geba pavelgti vaiko akimis. Krybingi
32

mons nevengia vairi pasikeitim ir naujovi, lengvai prie j

prisitaiko.
tai k apie krybing moni nekonvencionalum ra
A.Maslow (krybingum jis laik neatskiriama saviaktualizacijos
dalimi):
Jei suskaiiuotume, ar danai save aktualizuojantis mogus
elgiasi nekonvencionaliai, is rodiklis nebt auktas. Jo
nekonvencionalumas ne dirbtinis, bet esminis, arba vidinis
{internal"). Jo impulsai, mintys, smon yra neprasti,
nekonvencionals, spontaniki ir natrals. Aikiai matydamas,
kad pasaulis, kuriame jis gyvena, to nesupras ir nepriims, bet
nenordamas skaudinti aplinkini ir kovoti su jais dl kiekvienos
smulkmenos, jis dalyvaus visuose kasdienybs ritualuose ir
ceremonijose, su humoru gteljs peiais ir kaip galima
taktikiau [...]. Kad is konvencionalumas tra mantija [...], kuri
galima lengvai nusimesti, matyti i to, jog save aktualizuojantis
mogus retai leidia visuomens normoms sukliudyti daryti tai, kas
jam atrodo labai svarbu. Btent tokiose situacijose irykja jo
nekonvencionalumas, o ne tokiose, kaip vidutini bohemos atstov
ar maitautoj, kurie i smulkmen padaro didiausias problemas ir
kovoja prie koki nors nereikming taisykl, tarsi tai bt
pasaulins svarbos dalykas.
Maslow A.H. Motivation and Personality. New York: Harper & Row.
1970. P. 157.

Nuoseklumas ir atkaklumas. Tie, kurie kokioje nors srityje

ikelia svarbi ir originali idj, neretai pradeda ja domtis dar
labai ankstyvame amiuje ir gilinasi j ilgai, nuosekliai. Jie link
beatodairikai pasinerti savo darb, negaildami jam jg ir laiko.
Nepaisydami ikylani klii, atkakliai ieko atsakym jiems
rpimus klausimus, siekia gyvendinti savo idjas. domu tai, kad,
nepaisant nuoseklaus domjimosi viena sritimi, tokie mons yra
33

labiau apsiskait ir iprus u daugel t, kuri interesai nra tokie

pastovs. Jie daniau domisi ir gana neprastais, nenaudingais
dalykais. Pvz., turintys aukt laimjim literatros ir tikslij
moksl srityse Lietuvos gimnazistai teig, jog juos domina
mineralogija, anatomijos istorija ir pan. (Almonaitien, 1997).
Impulsyvumas. Jau seniai yra pastebta, kad tarp krybing
moni, ypa - meninink yra daug impulsyvi, nesusivaldani
asmenybi. J nekonformikumas kai kada priartja prie
neracionalaus usispyrimo ir nesiskaitymo su tikrove, o
pasitikjimas savimi - prie nepamatuoto avantirizmo. Ne vienam
pasaulinio masto krjui buvo diagnozuoti ir vairs psichikos
sutrikimai,
pasireikiantys
neadekvaiomis
emocinmis
reakcijomis (pvz., depresija). Dal tyrintoj tai netgi skatina daryti
prielaid, kad krybingumas kakokiu bdu siejasi su psichinmis
ligomis. Taiau tai nereikia, kad jis yra paprasiausiai su jomis
tapatinamas. Kaip pastebi H.Eysenckas (1995), gali bti, jog nuo
genialumo iki beprotybs i ties tra vienas ingsnis, taiau nuo
beprotybs iki genialumo - neimatuojama tolyb. Jo nuomone,
krybingiems monms bdingas gana paradoksalus bruo
derinys, ir tolesnis ios problemos gvildenimas gali atskleisti daug
k naujo apie krybingum lemianius vidinius veiksnius.
***
Tyrimams tsiantis, krybingiems asmenims priskiriam bruo
sraai vis ilgjo ir ilgjo. Dabar jos jau skaiiuojamos deimtimis.
Tuo paiu m rykti nesutapimai ir net prietaravimai tarp vairi
autori gaut tyrim rezultat. Pvz., vieni teigia nustat, kad
krybingi asmenys nepritampa prie aplinkos, vengia bendrauti,
nepaiso visuomens nuomons, o kiti - kad jie trokta dmesio ir
pripainimo, mgsta burti draugijas, yra jautrs kitiems. Todl imta
abejoti, ar apskritai teisinga mintis, kad visoms krybingoms
asmenybms bdingi tokie patys bruoai: gal tiesiog vienos j yra
vienokios, o kitos - kitokios. Yra duomen, rodani, kad vairi
srii menininkams - muzikams, dailininkams, aktoriams ir
mokslininkams, krjams vyrams ir krjoms moterims bdingi
34

skirtingi asmenybs bruoai. Kita vertus, ta pati asmenyb

skirtingomis situacijomis gali elgtis labai nevienodai.
Vliau mokslinink dmesys nukrypo kitoki problem: koks

prieastinis ryys sieja asmenybs bruous ir

krybinius laimjimus? Nors krybingos asmenybs tam
tikrais bruoais ir isiskiria i kit, vargu ar juos galima laikyti
pagrindine j krybingumo prieastimi. Juk tam, kad btum
krybingas, neutenka vien ignoruoti aplinkini nuomon ir elgtis
ne taip, kaip visi. O gal krybing asmenybi bruoai - tai j
sitraukimo krybin veikl padarinys? Aiki atsakym iuos
klausimus kol kas nra.
Kai kurie psichologai, ilgus metus tyrinj asmenybs bruo ir
krybingumo ry, remdamiesi savo patirtimi, teigia, kad
krybingos asmenybs isiskiria i kit kakuo, k labai sunku
ufiksuoti psichologiniais testais. Tas kakas yra tarsi vis
krybingos asmenybs bruo pagrindas. F.Barrono (1988)
nuomone, tai asmenybs savastis (self), [vairiose asmenybs
teorijose (pvz., C.Jungo, A.Bandros) ia svoka siekiama nusakyti
esmin asmenybs darin, atsaking u tam tikr elgesio
vieningum, santykin jo pastovum (plaiau r. Feist, 1985;
Rimkut ir Almonaitien, 1998; May, 1996). Savastis apima
svarbiausias asmens vertybes, jo poir gyvenim karjer darb.
F.Barronas teigia, kad btent is savasties aspektas glaudiausiai
siejasi su krybingumu. Krybingumui palanki vertybi ir nuostat
visuma kasdieniniame gyvenime daniausiai apibdinama tiesiog
kaip meil savo darbui. Si meil gimdo atkaklum ir nuoseklum
pasikliovim savo jgomis, ablon kvestionavim ir kitas savybes,
kurios priskiriamos krybingiems monms.

3.2.4. Motyvacija
Danai originali idj autoriams tenka ilgai ir kantriai dirbti jas
brandinant bei gyvendinant arba atkakliai tikinti kitus, kad j
pasilymai verti dmesio. Akivaizdu, kad tam reikia stiprios
motyvacijos. Bet apie tai, kokie yra io atkaklumo altiniai, kokios
35

motyv rys ir kokiu bdu daro tak krybingumui, kol kas

inoma gana nedaug. Iki iol daugiausiai tyrinta, kaip
krybingum veikia vadinamoji vidin ir iorin motyvacija.
Vidin motyvacija reikia, kad mogus koki nors veikl
sitraukia ne dl to, kad siekia gauti koki>lors umokesti (ta Sa^
bti pinigai, paauktinimas, vieas pagyrimas ar pan.), bet todl,
kad jam yra maloni, domi pati veikla. Iorin motyvacija tokia, kai veikti skatina laukiamas apdovanojimas, atlyginimas,
bausms baim ir pan.
Vidins ir iorins motyvacijos bei krybingumo ry nuo XX a.
devintojo deimtmeio plaiai tyrinja amerikiet T.Amabile ir jos
bendradarbiai. Viename i pagarsjusi j eksperiment dviems
ikimokyklinio amiaus vaik grupms pasilyta nupieti kuo
keistesni ir domesni pieini, naudojant patrauklias mediagas,
kurias jiems atne eksperimentuotojai. Vienos grups vaikams
buvo pasakyta, kad pieiniai bus vertinami ir ger darbeli autoriai
bus apdovanoti. Kitai grupei neusiminta nei apie bsim
vertinim, nei apie prizus. Kai pieinius vertino ekspertai,
paaikjo, kad pastarosios grups vaik pieiniai yra krybikesni.
Eksperimentai taip pat parod, kad prizai ir vertinimai maina ne
tik krybingum, bet ir pai vidin motyvacij: tokiu bdu
skatinama veikla atrodo maiau patraukli. Kai toms paioms vaik
grupms po kurio laiko vl buvo pasilyta k nors nupieti,
negavusieji apdovanojim vaikai daug noriau sitrauk darb, nei
tie, kurie juos gavo. ie pirmiausiai m teirautis, ar ir kart bus
apdovanoti.
Vliau ne kart buvo gauti panas rezultatai, atliekant tyrimus
su vairaus amiaus ir usimim monmis, pateikiant kitokias
uduotis. Jie leido suformuluoti prielaid, kad vidin
motyvacija krybingum veikia teigiamai, o iorin neigiamai.
Taiau ilgainiui paaikjo, kad is ryys nra toks
vienareikmikas. Kartais ir iorin motyvacija gali teigiamai veikti
krybingum, kai kada ji gali papildyti, sustiprinti vidins
motyvacijos tak. Pavelgus giliau, pasirod, kad ioriniai
veiklos motyvai gali bti labai vairs irj ryys su krybingumu
36

Studentai, T.Amabile paprayti pabti ekspertais, motyvus,

skatinanius usiimti literatrine kryba, vidinius ir iorinius
suskirst taip:

Vidiniai motyvai:
V Pajunti malonum, kai pamatai, kaip puikiai tau pavyko
parayti
V Tai puiki galimyb ireikti save
S Raydama(s) gali patirti nauj valg
S Malonu ikalbingai ir aikiai dstyti savo mintis
S Raant galima puikiai atsipalaiduoti
S Tiesiog malonu aisti su odiais
V Kai sijauti apraomus vaizdus, veikjus, idjas ir vykius,
apima nuostabus jausmas.

Ioriniai motyvai:
S Dabar kasmet atsiranda deimtys nauj leidini, tad jei moki
rayti, neliksi be darbo
V Norisi, kad tavo kryba padaryt spd dstytojams
V Kartais vienas bestseleris isprendia visas autoriaus
finansines problemas
V Malonu susilaukti vieo pripainimo
V Norint gauti gerai apmokam darb, reikia mokti sklandiai
reikti savo mintis
V Gebjimas sklandiai kalbti ir rayti yra svarbus privalumas,
stojant doktorantr
V Rayti skatina dstytojai, tvai.
Pagal: Amabile T. The Social Psychology of Creativity. New York:
Springer-Verlag. 1983. P. 154-155.

nevienodas. Be to, j poveikis priklauso nuo individuali

asmenybs ypatybi. Taip pat gali bti, kad vidins ir iorins
37

motyvacijos vaidmuo skiriasi vairiose krybinio proceso fazse.

Tiktina, kad problem velgimo, idj generavimo fazse vidin
motyvacija vaidina teigiam, o iorin - neigiam vaidmen.
Taiau iorin motyvacija gali padti sitraukti t ar kit veikl,
kaupti krybos procesui reikaling informacij parengiamojoje
fazje. Ji taip pat gali bti labai naudinga gyvendinimo ir
verifikavimo fazse, kai reikia ilgai ir kantriai dirbti, realizuojant
kvpimo akimirk gimusi idj.
Apibendrindama naujausius ios srities tyrinjimus, ry tarp
vidins ir iorins motyvacijos bei krybingumo T.Amabile (1996,
119 p.) nusak taip: vidin motyvacija teigiamai veikia

krybingum. Iorins motyvavimo priemons, dl kuri mogus

jauiasi kontroliuojamas, krybingum veikia neigiamai Taiau
tos, kurios skatina pasitikjim savimi ir galina geriau atlikti
darb, gali daryti jam teigiam poveik, ypa tuomet, kai mogui
bdinga stipri vidin motyvacija. Tyrimai tsiami, ir, matyt,
ateityje apie i sveik bus inoma daug daugiau.

3.2.5. Aplinka
aplinkos ir krybingumo santyk mokslininkai atkreip dmes
dar ne taip seniai. Bet dabar jau visuotinai pripastama, kad ji yra
vienas i svarbiausi krybingumo komponent. Juk mogaus
pasilyt originali ir verting idj kiekis, t. y. jo krybingumas,
priklauso ne tik nuo to, kiek jis toki idj ikelia, bet ir nuo to,
kiek jas pripasta bei priima aplinka.
Kalbant apie krybingum veikiani aplink, daniausiai
turima galvoje socialin aplinka, t. y. visuomenje ar
maesnje moni grupje vyraujantys sitikinimai, nuostatos,
elgesio standartai ir pan. Socialin aplinka gali skatinti arba
slopinti vidin motyvacij, o tuo paiu ir krybingum. Ji gali
lugdyti originalias idjas ir versti elgtis konformikai, arba,
atvirkiai, bti joms palanki. vairs aplinkos veiksniai gali daryti
poveik tiek atskir krybingumo komponent (pvz., gebjim,
motyvacins orientacijos) pltotei, tiek ir krybins veiklos
38

rezultatams. Pavelkime i ariau plaiausiai tyrintus aplinkos

veiksnius, takojanius krybinius laimjimus.
Kai a daugiau nei prie 30 met pradjau tyrinti
krybingum, buvau, kaip ir daugelis psicholog, sitikins, kad
tai - tam tikras vidinis reikinys. Man atrod, kad krybingum
galima suprasti, tyrinjant skmingai kuriani moni mstym,
emocijas ir motyvacij. Deja, viltis, kad greitai pasiseks rasti
atsakymus rpimus klausimus, kasmet vis tolo. Pvz., mums
stebint, kaip klostosi meno mokyklos absolvent gyvenimas
paaikjo, kad dalis t, kurie turjo didiausias krybines galias,
liovsi domtis menu ir susirado paprastesni usimim. O kiti,
kurie, rodsi, stokojo krybai reikaling savybi, toliau dirbo
krybin darb ir susilauk pripainimo.
Csikszentmihalyi M. Implications of a Systems Perspective for the
Study of Creativity // R.J. Sternberg (Ed.). Handbook of creativity.
Cambridge: Cambridge University Press. 1999. P. 313.

Empirikai bene daugiausiai yra tyrinta mokymosi slyg taka

mokyklinio amiaus vaik krybingumui. Ko gero su mokini
krybingumu glaudiausiai siejasi mokytoj, dstytoj
elgesys su jais, poiris juos ir savo darb. Pastebta,
kad krybingesni bna tie vaikai, kuriuos mokytojai labiau skatina
pasitikti savo jgomis, reikti savo nuomon. Krybingesnius
vaikus iugdo tie mokytojai, kurie su usidegimu dsto savo
dalyk, gerbia mokini autonomij, laiko juos gabiais ir
krybingais (Amabile, 1983; Renzulli, 1992).
Ne vienas psichologas yra atkreips dmes tai, jog
mokymasis krybingumui gali daryti neigiam tak.
Mat, tyrim duomenys rodo, kad vaikams pradjus eiti mokykl,
j krybingumas ima mati. Daniausiai dl to kaltinamos beveik
vien ini perteikim orientuotos mokymo programos,
atpratinanios tyrinti ir savarankikai mstyti. Jos kritikuojamos
39

jau ne vien deimtmet, bet, nepaisant to, ir dabar vyrauja visame

pasaulyje. Be to, mokykloje i bendraami puss vaikai patina
didel spaudim elgtis taip, kaip visi. Daniausiai jie apsisprendia
populiarumo naudai, patys atsisakydami savo originali idj. Tuo
tarpu tvai, vaikams pradjus lankyti mokykl, ima maiau rpintis
j lavinimu. Jiems atrodo, kad dabar tuo pasirpins mokytojai. Jei
anksiau jie stengsi kantriai atsakinti paius keisiausius
klausimus, tai dabar kiekviena proga primena, kad tokio amiaus
vaikas nebeturt visko klausinti tv (Amabile, 1983; Perkins,
1990; Rimkut, 1993; Couger, 1996).
eimos ypatybs, manoma, taip pat turi takos krybiniams
laimjimams. Daugiausiai tyrinti skirtingose eimose augusi
vaik krybingumo skirtumai. vairi autori surinkti duomenys
rodo, kad krybingesni paprastai bna tie vaikai, kurie
auga neautoritarikose eimose, kuriose gerbiama
kiekvieno
autonomija,
skatinamas
vaik
savarankikumas . Tokiose eimose maiau pabriami
tradiciniai lyi vaidmenys: tiai bna labiau link atskleisti savo
jausmus, daniau prisideda prie nam ruoos, o mamos - sitrauk
profesin veikl. Kartu pastebima, kad krybingesni asmenys
neretai vaikystje bna patyr maiau meils, igyven vieno i
tv mirt ir pan. Kokiu bdu ie veiksniai takoja krybingum,
kol kas nra galutinai aiku. Kita svarbi aplinkyb, turinti takos
vaik krybingumui - smoningos tv pastangos plsti j
akirat, lavinti gebjimus, palaikyti krybines idjas.
Skmingiau tai daro tie tvai, kurie patys bna sitrauk koki
nors krybingumo reikalaujani veikl. Jau seniai yra atkreiptas
dmesys ir gimimo eilikumo bei krybingumo ry: auktesni
V

Gabius, lakios vaizduots vaikus, kurie mgsta humor ir elgiasi

nepriklausomai, mokytojams bei tvams bna sunku kontroliuoti,
ir jie danai usitraukia nemalon. Tegu ji(s) negalvoja, kad yra
ypatinga(s) ir gali elgtis kaip tik nori!, - nutaria netek kantrybs
ugdytojai ir ieko bd, kaip iems vaikams parodyti j viet.
40

Kaip teigia J.T. Webb ir kt. (1987), pernelyg danai aplinkiniams

atrodo, kad gabs vaikai:
V Stengiasi isiskirti i kit
V Reikalauja iskirtinio dmesio
V Mgsta manipuliuoti kitais
V Nepaklusns
V kyrs
V Nejautrs
V Usispyr
S Nori pasirodyti es geresni u
kitus

S Nevisuomeniki
S Nepagarbs
V Rpinasi tik savimi
V Nori visiems nurodinti
V Nedrausmingi
V ls
V Pasipt
V Nuolat prietarauja

laimjim krybinje veikloje paprastai pasiekia tie, kurie eimoje

uima koki nors iskirtin pozicij - yra vienturiai, vyriausieji,
jauniausieji ir pan. Matyt, svarbiausia yra tai, kad su tokiais vaikais
daniausiai siejasi kokie nors ypatingi tv lkesiai, pvz., kad jie
ts eimos tradicijas, igarsins j. Todl ie vaikai susilaukia
daugiau dmesio, jiems sudaromos geresns slygos mokytis
(Amabile, 1983; Helson, 1990; Bagdonas ir kt., 1996).
Empirini tyrim, padedani suprasti, kaip krybingum veikia
darbo slygos, kol kas nra atlikta labai daug. Taiau i surinkt
duomen matyti, kad skirtingomis slygomis dirbantys mons
nevienodai skmingai realizuoja savo krybines galias. Viename i
tyrim, atliktame 1975 m., dalyvavo 115 psicholog, sociolog ir
medik, tyrinjani socialini bei psichologini veiksni tak
sveikatai. Analizuota, kaip siejasi i mokslinink darbo slygos ir
tai, kaip jie panaudoja savo krybinio mstymo gebjimus.
Nustatyta, kad tarp i dviej kintamj yra stiprus tiesioginis
ryys. Pasirodo, kad geriausiai krybinio mstymo
gebjimus panaudoja tie, kurie darbe gali :
V savarankikai nusprsti, kad kai k reikia daryti kitaip nei buvo
daroma anksiau,
V pasitelkti asistent ir padjj, t. y. nra apkrauti techniniu
darbu,
41

/ dirbti per daug nekontroliuojami administracijos,

S nesirpinti, kad bus atleisti, perkelti kitur ir pan.
(pagal Amabile, 1983, 166-167 p.).
Taigi norint, kad organizacijos veikla bt novatorika,
nesustabarjusi, nepakanka vien pasamdyti krybinio mstymo
gebjimais pasiymini darbuotoj. Joje turi bti ir krybingumui
palankios darbo slygos. (Plaiau apie darbo slyg ir
krybingumo ry r. 58-66 p.).

Visuomeniniai, politiniai, ekonominiai ir kultriniai

veiksniai - tai visa mog supanti aplinka paia plaiausia prasme,
nuo kurios taip pat priklauso jo krybingumas.
Analizuojant istorinius duomenis, nustatyta, kad monijos
kultros raid rykiai takojusi asmenybi skaiius laiko ir vietos
atvilgiu pasiskirsto labai netolygiai. Pasitaiko, kad per gana
trump laik tame paiame regione j irykja stebtinai daug.
Rykus pavyzdys yra XIV-XVI a. Florencija, iauginusi Giotto,
Dante, Boccaccio, L. da Vinci, Michelangel. Tam, be abejo, daro
tak palanki politin ir ekonomin situacija: geresns slygos
krybai yra turtingesniuose kratuose, kuri nekreia karai ir
krizs. Kaip pastebi M.Csikszentmihalyi* (1999), pasituriniose
alyse greiiau sklinda informacija, yra daugiau galimybi gyti
gili ir labai specializuot ini, vykdyti fundamentaliuosius
tyrimus ir atsidti nekomercinei meninei krybai, lengviau rasti
l vairiems eksperimentams ir originali idj gyvendinimui.
Kita vertus, vien ekonomin gerov irgi negarantuoja krybos
klestjimo (Kavolis, 1964). Ms dienomis niekas neabejoja JAV
ekonominiu pajgumu, taiau vadinamosios amerikietikos
kultros antpldis nediugina Europos intelektual.
Netolygus krybingumo bang ikilimas kartais aikinamas ir
tuo, jog daugelis ima elgtis krybikiau, kai alia yra kit
skmingai krybinje veikloje save realizuojani moni, i kuri
galima imti pavyzd ir su kuriais galima varytis. i prielaid
Pavard reikt tarti kaip i anglik odi jungin: chick-sent-me-

high-ee.
42

patvirtina faktas, jog daugiau nei pus Nobelio premijos laureat

turjo mokytojus, taip pat apdovanotus Nobelio premija
(Zuckerman, 1977; Amabile, 1983; Simonton, 1999).
Ypa daug duomen apie tai, kaip su krybingumu siejasi
vairs visuomeniniai ir politiniai veiksniai, surinko D.Simontonas
(1990, 1999), analizavs daugelio ymi praeities mokslinink ir
meninink biografijas. Beje, kai kurie jo tyrim duomenys leidia
daryti prielaid, jog jaunystje igyventi maitai, sukilimai, ypa
tokie, kurie buvo nukreipti prie dideles imperijas, lemia auktus
krybinius laimjimus vlesniais amiaus tarpsniais (pagal
Amabile, 1983, 176 p.).
mogaus krybingum veikia ir tai, kaip aplinkos keliami
reikalavimai dera su jo vidinmis galiomis - gebjimais, patirtimi,
pasitikjimu savimi ir pan. M.Csikszentmihalyi (1988, 1990) tai
vadina aplinkos metamu ikiu kiekvienam i ms. Palankiausia
krybinei veiklai yra tokia situacija, kai is ikis atitinka
potencialias galimybes. Kai mogus imasi jo galimybes
atitinkanios veiklos, j ulieja ypatingas pakilus jausmas, kur
M.Csikszentmihalyi vadina flow" (angl k. is odis reikia
potvyn, tkm, diuges). Tai malonus sitikinimo, kad tu gali tai
padaryti jausmas. Noras dar ir dar kart j patirti yra stiprus
krybins veiklos motyvas, teigia is mokslininkas. Jei aplinka i
mogaus reikalauja per maai, apima nuobodulys.

43

4. KRYBINGUMAS ORGANIZACIJOSE IR
ORGANIZACIJ KRYBINGUMAS
Iki iol kalbjome apie individual mogaus krybingum. iame
skyriuje nagrinjama, kaip jis reikiasi organizacijose, kas yra
organizacij krybingumas ir nuo ko jis priklauso. Aikinama, kaip
psichologijos inios gali bti pritaikytos organizacijose, kad jose bt
sklandiau diegiamos naujovs.

4.1. Individualus krybingumas ir krybingumas

organizacijose
mogaus, kaip organizacijos nario krybingumas nra tik
individualus krybingumas, besireikiantis darbo vietoje, - teigia
organizacij psichologai. Manoma, kad individualaus krybiko
elgesio komponent derinys gerokai skiriasi nuo to, kuris lemia
mogaus, dirbanio kartu su kitais, krybik elges. Pastaruoju atveju
krybingum daug stipriau veikia vairs ioriniai veiksniai. Pvz.,
pavieniui dirbantis mogus gali rayti roman arba daryti tyrimus su
niekuo nesitardamas ir nederindamas savo nuomons. Jei romanas
neturs pasisekimo arba tyrimai neatskleis nieko naujo, jam neteks
klausytis koleg priekait. Naujovi diegimas organizacijoje nra
kieno nors vieno asmeninis reikalas. Tam naudojami bendri itekliai,
visiems atsiliepia ir padariniai. Trumpai tariant, organizacijai
priklausantis mogus yra tam tikros grups narys. Kaip ir kitok grups
nari elges, krybingum takoja bendri tikslai, nusistovj normos,
tarpusavio santykiai. Tai, ar idjos susilaukia pritarimo, priklauso nuo
jas pasiliusiojo vaidmens ir statuso, nuo kit organizacijos nari
interes, poiri ir pan.

44

Taigi individualiai kuriantis mogus yra laisvesnis. J ne

taip stipriai varo iorins aplinkybs. Kita vertus,
gyvendinti koki nors naujov organizacijoms gali bti
lengviau, nei pavieniams asmenims . Paprastai organizacijos
gali tam sutelkti daugiau l ir kit reikaling itekli. Be to, kartu
dirbantys mons vieni kitus papildo: vieniems geriau sekasi generuoti
naujas idjas, kiti geriau ino, kaip ir kam galima skmingiau jas
parduoti. Dabar pastebima, kad vis daugiau rinkoje pasirodani
naujovi, iuolaikinio mokslo laimjim yra kolektyvinio darbo,
moni grupi pastang rezultatas.
Ms laikais vis daugiau svarbi mokslini atradim padaro ne
pavieniai asmenys, bet tyrintoj grups. Apskaiiuota, kad per
pirmuosius 25-erius Nobelio premij teikimo metus, nuo 1901 iki 1926
m., 41 % apdovanotj mokslo darb (fizikos, chemijos, medicinos ir
fiziologijos) buvo kolektyviniai. O per laikotarp nuo 1901 iki 1972 m.
79 %apdovanotj darbjau buvo kolektyviniai.
Pagal: Zuckerman H. Scientific Elite: Nobel Laureates in the United States.
New York: Free Press. 1977.

4.2. Organizacij krybingumas ir inovacijos

Bendr darbuotoj pastang dka kai kurios organizacijos danai
pateikia naujus ir visuomens gerai vertinamus produktus,
prisitaikydamos prie kintani aplinkybi nuolat atsinaujina paios.
ioms organizacijos ypatybms vardyti psichologijoje vartojama
svoka organizacijos krybingumas (r., pvz., Williams ir Yang,
1999). Organizacijos krybingumas - tai jos, kaip visumos,

45

gebjimas generuoti ir gyvendinti naujas idjas, greitai ir efektyviai

prisitaikyti prie kintani iorini slyg, atsinaujinti. Kitaip sakant,
organizacijos krybingumas - tai krybika jos veikla.
Vadyboje tiek asmens, tiek organizacijos krybingum labiau
prasta vadinti novatorikumu (angl k. - innovativeness). Atitinkamai
krybika organizacija vadinama novatorika (innovative
organization) (Ekvall, 1983). Nepaisant i termin skirtum, ir
vadyboje, ir psichologijoje i esms kalbama apie tuos paius
reikinius. Tai matyti i svok inovacija, inovacijos apibrim:

Inovacija - pritaikyta, gyvendinta krybika idja (Lumsden,

1999).
S Inovacijos - organizacijos silom produkt ir paslaug
atnaujinimas, j krimo ir paskirstymo tobulinimas (Tidd ir kt.,

1997).
Taigi krybika, arba novatorika organizacija - tokia, kuri
skmingai pritaiko daug originali idj, efektyviai diegia naujoves.
Jos prieingyb - nelanksti, sustabarjusi organizacija, nepajgianti
atsinaujinti ir keistis, kintant aplinkos reikalavimams.
Pagrindins sritys, kuriose organizacijos gyvendina vairias
naujoves, yra ios:
V Kuriamos naujos preks ir paslaugos
V Tobulinamas preki ir paslaug platinimas
V sisavinamos naujos technologijos
V Iekoma nauj l altini (investicijoms ir pan.)
V Diegiamos vadybos naujovs, vykdomos pertvarkos mons
viduje.
Tai, kuriuo i i bd pasireikia organizacijos krybingumas,
priklauso ir nuo jos raidos etapo. Naujos, neseniai susikrusios

46

organizacijos daniausiai silo naujus produktus, o gyvuojanios

ilgesn laik tobulina j krimo procesus, diegia vadybos naujoves.

4.3. Organizacij krybingumui nepalanks veiksniai

Organizacijos, kaip ir mons, yra nevienodai krybingos. Kokie
veiksniai turi tam tak? Mgindami atsakyti klausim, W. Williams
ir L.Yang (1999) nurodo dvi grupes veiksni, labiausiai
trukdani skleistis organizacij krybingumui:
S Struktriniai veiksniai
S Asmeniniai veiksniai.
vilgtelkime juos i ariau.

4.3.1. Struktriniai veiksniai

Krybingum slopinantys struktriniai veiksniai - tai tam tikri
organizacijos struktros ypatumai. vairs autoriai sutaria, kad
nepalankiausios krybingumui yra vadinamosios tradicins
organizacijos, kurioms bdinga daugelio pakop hierarchin struktra,
ilgos vertikalaus pavaldumo grandins. Tokiose organizacijose visi
darbuotojai ino savo viet, vaidmen ir tiksliai atlieka virininkjiems
pavestus darbus.
Kodl tokia struktra yra nepalanki krybingumui? Pirmiausia,
esantieji virnje stengiasi kontroliuoti informacij.
Jie suinteresuoti, kad pavaldini nepasiekt tai, kas gali sukelti j
nepasitenkinim, pvz., informacija, rodanti, kad ne viskas klojasi labai
puikiai. Neinodami tikrosios padties, darbuotojai negali teikti reali
pasilym, kaip tobulinti organizacijos veikl. Be to, tokiose
organizacijose prasta grietai laikytis nustatyt taisykli ,

47

tiksliai vykdyti virinink nurodymus. Tokiomis slygomis paprastai

netoleruojama nusistovjusios tvarkos kritika. Laikytis tvarkos yra
daug svarbiau, nei teikti savo pasilymus. Palankaus vertinimo
daniausiai susilaukia tie, kurie nerodo nepasitenkinimo esama
padtimi, neisioka su kokiomis nors neprastomis idjomis.
Galiausiai, esant grietam funkcij pasidalijimui, auktesnio lygmens
vadovyb paprastai neino pavaldini darbo specifikos,
todl negali vertinti j pasilym tinkamumo ir nelinkusi
irti juos rimtai.
Nereikt manyti, kad hierarchin organizacijos struktra apskritai
yra niekam tikusi. Vienu metu organizacija siekia vairi tiksl, ne
vien tik tapti krybikesne. Kai kuriems kitiems tikslams hierarchin
struktra gali bti labai palanki. Taiau krybingum ji i ties veikia
ypa neigiamai.

4.3.2. Asmeniniai veiksniai

Asmeniniai, kitaip sakant, mogikieji veiksniai, W.Williams ir
L.Yang (1999) nuomone, glaudiai siejasi su struktriniais.
Organizacijose, kurioms bdinga aukiau aptartoji struktra,
virn visada turi tam tikr privilegij, kurias siekia
isaugoti.
Dar 1957 m. R.Mertonas pasil svok biurokratin asmenyb,
kuri neprarado aktualumo ir iandien. Ji taikytina tokiai asmenybei,
kuri labiausiai rpinasi tuo, kaip isaugoti savo atlyginim ir uimamas
pareigas. Bet kokie pokyiai ir inovacijos organizacijoje gali lemti
pareig bei atlyginimo pasikeitimus, todl biurokratin asmenyb
jiems visada prieinasi. Nordama ivengti galimos kaitos, ji stengiasi
kontroliuoti visk, k tik gali.
Be to, tradicinse organizacijose ir tarp pavaldini siaknij
tam tikri mstymo ir elgesio stereotipai, kurie stabdo

48

inovacij diegim. Jie pranta bti tik vykdytojai, patys paprastai

nerodo jokios iniciatyvos, o tik laukia nurodym i viraus, tik
rpinasi kaip atlikti ribot savo vaidmen, bet nejauia jokios
atsakomybs u visos organizacijos veikl.
Labai sunku k nors padaryti, kad tokioje organizacijoje slygos
krybingumui tapt palankesns. T aikiai pademonstravo 1987 m.
I.Mitroff tyrimai. Jie atlikti tradicinje organizacijoje, kuri nutarta
pertvarkyti, kai tapo aiku, jog ji nebepajgia prisitaikyti prie rinkos
pokyi. Joje buvo bandoma griauti tradicines pavaldumo grandines,
sukuriant vieni kitiems nepavaldius padalinius, susijusius
horizontaliais ryiais. Pagrindin klitis, trukdiusi gyvendinti
plan, buvo sustabarj darbuotoj elgesio bdai ir mstymas.
Pertvarkai ypa prieinosi virininkai, bijoj prarasti gali kontroliuoti
kitus. Ugriuvusias neskmes jie aikino ne organizacijos struktros
trkumais, bet tuo, kad neatsiranda tinkam vadov. Pavaldiniams
susidariusi padtis rpjo tik tiek, kiek ji tiesiogiai juos liet.
Paaikjo, kad organizacij pertvarkyti manoma tik per ilg laik,
priimant nauj, plaiau mstani darbuotoj bei keiiant senj darbo
stili (pagal Williams ir Yang, 1999).
mogik klii, trukdani skmingai diegti naujoves, yra ir
daugiau. Viena i svarbiausi - kad daugelyje situacij mons
yra link prieintis pokyiams, nes siekia isaugoti nors
nelabai juos tenkinani, taiau stabili padt. Gal tai ir
per grietas apibendrinimas (juk nei vienam i ms nepatinka
monotonija!). Taiau pokyi padarinius ne visada pavyksta numatyti
ir valdyti, todl jie visada kelia didesn ar maesn nerim.
H.Eysenckas (1916-1997), vienas ymiausi XX a. psicholog,
paskutiniojoje savo knygoje mgino rasti atsakym klausim, kodl
tai, kas i ties yra originalu ir- nauja, i pradi daniausiai
nesusilaukia pripainimo (istorija mirgte mirga daugybe t
patvirtinani pavyzdi). Remdamasis ilgamete savo mokslins
karjeros patirtimi, jis teigia, kad tai bdinga ne vien tamsuolikai

49

praeiiai. Nors atmetant novatorikas idjas jau tiek kart apsirikta,

tiek kart teko gailtis per vlai jas pripainus, panaios klaidos
tebesikartoja ir ms dienomis. Turdamas galvoje vis pirma moksl
ir men, H.Eysenckas nurodo bent tris prieinimosi naujoms idjoms
altinius: tai religins pairos, socialin netolerancija ir
paprasiausias noras apsaugoti savo interesus. Aplinkini
religins pairos praeityje mokslininkams buvo pragaitingos kur kas
daniau, nei dabar. ia turbt net nereikia priminti G.Galilei ir
G.Bruno likimo. Taiau XX amiuje dar buvo apstu socialins
netolerancijos - bandym paneigti naujas idjas, kai jos neatitiko
kokios nors ideologijos arba kai jas pasil asmenys buvo ne tokie,
kaip visi, pvz., priklaus kokiai nors maumai (tautinei ir pan.). Noras
apginti savo interesus, H.Eysencko nuomone, taip pat tebra plaiai
paplitusi ger nauj idj lugdymo prieastis, netgi tarp mokslinink,
kurie turt bti racionals ir nealiki.
Koks kvailys gali norti, kad aktoriai kalbt! (H.Wameris,
Warner Brothers Pictures prezidentas, 1927 m.).
Televizija neigyvens ilgiau nei eis mnesius. monms greitai
nusibos kiekvien vakar spoksoti fanerin d. (D.Zanuckas, 20,h
Century Fox film studijos vadovas, 1946 m.).
Arklys yra aminas dalykas, o automobilis - tik naujov, kuri
greitai visiems atsibos. (ymaus bankininko patarimas klijentui,
norjusiam investuoti H.Fordo automobili gamybos versl).
Pagal: Goleman D., Kaufman P., Ray M. The Creative Spirit. New York:
Plume. 1993. P. 128-129.

50

O kodl vieni atradimai pripastami greiiau nei kiti? - toliau

klausia H.Eysenckas. Jo manymu, didiausi reikm tam turi trejopos
aplinkybs. Pirma, originalus pasilymas pripastamas greiiau, jei
tada, kai jis pasigirsta, visuomen jau yra suvokusi t problem, kuri
jis gali padti isprsti. Antra, tak idjos pripainimui turi j
pasiliusiojo uimama padtis visuomenje. Kuo labiau jis tituluotas,
tuo greiiau ateis pripainimas. Treia, nemaai lemia ir idjos
autoriaus diplomatinis talentas. Nedaug ans susilaukti palaikymo turi
tas, kuris konfliktuoja su pripaintais autoritetais. ias patyrusio
psichologo pastabas verta siklausyti visiems, kam rpi bet koki nauj
idj gyvendinimo skm.

4.4. Organizacijos krybingumo ugdymas

Remiantis aukiau idstytomis iniomis apie veiksnius,
takojanius tiek individual, tiek organizacij krybingum galima
skirti tokius bdus, leidianius didinti organizacijos
krybin potencial:
S Atrinkti krybingus darbuotojus
S Lavinti darbuotoj krybinius gebjimus, mokyti juos krybiko
mstymo bd
S Formuoti krybingum skatinani socialin aplink ir sudaryti
palankias slygas krybikoms idjoms gyvendinti.
Siame skyrelyje trumpai supaindinama su krybing darbuotoj
atranka ir mokymu, aptariamas iais tikslais dabar taikom metod
efektyvumas. Po to nagrinjama, kaip krybingum veikia socialin
aplinka, apraoma keletas bd, kaip organizacijoje galima mginti
veikti krybingumui trukdanias klitis.

51

4.4.1. Darbuotoj atranka

Krybingi darbuotojai - viena i svarbiausi organizacijos
krybingumo prielaid. Todl, siekiant didinti organizacijos
krybingum, galima smoningai pasirinkti krybingesnius
darbuotojus.
Dabar daniausiai taikoma krybingumo prognozavimo priemon tai divergentinio mstymo gebjimus matuojantys testai.
Populiariausias i j - E.Torrance 1974 m. sukurtas krybinio
mstymo testas (angl k. - Torrance Test of Creative Thinking, arba
TTCT). Taip pat neretai tam naudojami klausimynai, leidiantys
nustatyti krybingumui palankius asmenybs bruous savarankikum, individualizm, atvirum naujovms ir pan. Svarbu
suprasti, kad tokios metodikos leidia vertinti vidines
mogaus ypatybes, turinias tak mogaus krybingumui,
taiau ne pat krybingum. I ties yra didesn tikimyb, kad
krybingesnis bus tas mogus, kuris atviresnis naujovms ir turi
auktesnius divergentinio mstymo gebjimus. Taiau nra pagrindo
manyti, kad kurios nors i toki ypatybi yra pagrindinis krybingumo
veiksnys. Kaip minta, krybingas mogus - tas, kuris tikrovje danai
pasilo originali ir verting, pritaikom idj. Tuo pasiymi ne
kiekvienas, gavs auktus krybinio mstymo gebjim ar, pvz.,
individualizmo verius (plaiau apie tai r. 22-24, 34-35 p.).
mogaus krybingumui vertinti ir numatyti labiau nei testai tinka
realius jo krybinius laimjimus atspindinios metodikos.
Toki metodik yra keletas ri. Tai gali bti specials klausimynai,
padedantys atskleisti, koki krybini laimjim asmuo jau yra
pasieks (ar yra dalyvavs ir pasiymjs kokiuose nors krybiniuose
konkursuose, pasils gamybos proceso naujovi, publikavs raini ir
pan.). Kitas bdas - tai mokytoj, vadov, koleg vertinimai. Pvz.,
gali bti praoma, kad jie vardyt po kelet krybikiausiai ir

52

maiausiai krybikai besielgiani tam tikros grups asmen. Tokiais

atvejais laikomasi standartizuot vertinimo procedr, vertintojams
nurodomi kriterijai - idj gausa, originalumas ir t. t. (plaiau r.
Amabile, 1983; Hocevar ir Bachelor, 1989; Haensly ir Torrance, 1990;
Almonaitien, 2000).
Apie mogaus krybingum galima sprsti ir i to, kaip jis
laboratorinmis slygomis (kontroliuojant alutini kintamj tak)
atlieka tam tikras uduotis, reikalaujanias netradicikai pritaikyti
turimas inias ir mokjimus. iuo atveju krybingumo rodiklis taip pat
yra mogaus elgesys. Taiau is bdas kritikuojamas dl to, kad
pateikiamos uduotys daniausiai bna pernelyg paprastos, nepanaios
tas, kurias tenka krybikai sprsti realiose situacijose. Be to,
mogus, kuris tyrimo metu stengsi ir gerai atliko uduot, gyvenime
gali neturti motyvacijos dirbti krybikai.
Krybikas elgesys tam tikroje srityje, apie kur liudija jos inovai,
pripainimas - taip pat gana patikimi krybingumo rodikliai,
leidiantys j vertinti be papildom snaud.

4.4.2. Individualaus krybingumo stimuliavimas mokant

darbuotojus
Vienas i veiksni, lemiani individual krybingum - tai

krybiko mstymo gdiai. Jie gali bti formuojami tam

skirtomis pratybomis. J metu mokoma problem ir hipotezi
formulavimo, informacijos rinkimo ir analizs, idj generavimo,
veiksm plano sudarymo strategij, lavinamas mstymo lankstumas,
originalumas ir pan. Tam sukurta vairi metodik. Kai kurios tuo
paiu gali bti taikomos ir realioms organizacijos problemoms sprsti.
Viena i j - A.Osbomo (1953) pasilyta proto ataka (angl k. brainstorming) dabar, ko gero, inoma kiekvienam besidominiam
krybiku mstymu. Tai - nauj idj generavimas grupje, kuomet

53

susirink vairaus isilavinimo ir patirties mons stengiasi pateikti kuo

daugiau skirting kokios nors problemos sprendimo bd. Kai
silomos idjos, draudiama bet kokia kritika, todl apsvarstomi ir
tokie variantai, kurie kitu atveju bt ikart atmesti kaip nemanomi.
Vliau i idja ipltota, proto atak pritaikant ir problem
velgimo, veiksm numatymo etapams. Ji buvo pritaikyta ir
individualiam darbui. 1992 m. R.Finke, T.Wardas ir S.Smithas pasil
proto atakos variant, kai i pradi idjos generuojamos pavieniui,
o vliau aptariamos grupje. Dabar yra sukurta ir daugyb kit
panaaus pobdio metodik. Jos gali bti individualios ir grupins,
gali remtis vakarietikomis arba egzotikomis oko terapijos efekt
sukelianiomis ryt tradicijomis, jose gali bti mokoma mstymo
algoritm arba lavinama intuicija... (Plaiau r. von Oech, 1983; de
Bono, 1992; Couger, 1996; Nickerson, 1999 irkt.).
Iki iol tebediskutuojama, ar vairios krybinio mstymo
lavinimo metodikos gali pakeisti mogaus elges tikrovje.
Kad mogus krybikai sprst realiame gyvenime ikylanias
problemas, jis turi ne tik inoti krybiko mstymo strategijas, bet ir
turti motyvacij jas taikyti. Psichologai, praktikai mokantys toki
strategij, pastebi, kad mons, jas inodami, naudoja anaiptol ne
visada. Vieno tyrimo metu 78 proc. apklaustj teig, kad jie stengiasi
krybikai mstyti tik tada, kai yra nuotaika (Kumar ir kt., 1991). Gali
bti, jog ne maesn poveik krybingumui, nei pats strategij
mokymasis, turi tai, kad pratybose atkreipiamas dmesys j taikymo
ir apskritai krybiko problem sprendimo svarb. iaip ar taip, kaip
sako R.Nickersonas (1999), geriau mginti lavinti krybik mstym,
jei tai ir nebt labai efektyvu, negu jo nelavinti, jei tai manoma.
Koki reikm mstymo strategijos pasirinkimas turi problem
sprendimui, vaizdiai parodo 31 p. pateikta uduotis. Paprastai jos
nepavyksta isprsti tol, kol mogus nesumoja, jog linijos, jungianios

54

takus, gali prasidti ir baigtis u takais apriboto ploto (kvadrato). Bet

juk apie tai slygoje nieko nepasakyta! Tad kodl to nepadarius? tai
keletas galim ios uduoties sprendimo bd:

M k/ Jo.lVfH
S TOR
Nk.M* :

RJ*.
Ctlkk.PR ooftas
D kr P n l J l M i L.
M r JkJ VkJ

I 4r
' Jvi*f Pv**l frvfc. C*Mptvfcl
V&UvllvttiH?.* W m rt M itl/
' utrliM m tL Jvt **.
lik* ; ; M, A J tkiJ k
: h*ii fvvftj k Irkf t* J* it
: will vi* lik*. I triJ knJ
JiJ it. Nrt riti blJikJ,
Lrt I mJ k fkt lik*. I
: J*4ikt I k j f v ckkt Vi*
k fkt lik*. Lik* t l i t ^ J H
k cctv k lly Jf**
M l J k vry

Sik*rly,

fkt rritik}
k f fk r k tic *

6v*cll
k ff.tO

Ne daugiau kaip keturiomis linijomis sujungti iuos takus galima

taip, kaip parodyta paveikslliuose virutiniame kairiajame kampe.
Arba takus ikirpkite, suklijuokite iilgai, ir jums prireiks tik vienos
linijos. Jei kiekvien tak ikirpsite atskirai, vien linij gali atstoti
pietukas. Popieriaus lap su takais galima sususukti ir per juos
nubrti vien spiralin linij. Panaiai bt galima pasielgti, patiesus
lap ant ems rutulio paviriaus. Jei takus nusipieite gana nemaus
ir popieri suglamysite, yra tikimyb, Jcad dr gniuul pietuku ne
daugiau kaip keturis kartus persmeigsite juos visus. O tai deimtmetis
berniukas savo laike J.Adamsui rao, kad visus takus viena linija

55

galima perbraukti, pamus labai (ties sakant, labai labai) stor linij
briant raikl.
Pagal: Wade C., Tavris C. Invitation to Psychology. New York: Longman.
1999. P. 199, 225; Adams J.L. Conceptual Blockbusting: A Guide to Better
Ideas. Boston: Addison-Wesley. 1986.

O dabar pamginkite, neatitrauk pietuko nuo popieriaus, ivesti

tris tiesias linijas per iuos keturis takus, grdami t pat tak, nuo
kurio pradjote.

Ar ne tiesa, kad rakt nuo ios uduoties jums duoda ankstesnioji?

Pritaik tuos paius bdus, matyt, j lengvai isprsite.
***
Pasitelkus panaias i uduotis, krybinio mstymo lavinimo
pratybose mokomasi vairi mstymo strategij, padedani atpainti
ir veikti stereotipus, kurie trukdo nestandartikai sprsti naujas
problemas.
Taiau vien tik tokia proto mankta nepads mogui tapti
krybingu, sako M.Ray, Stanfordo universiteto dstytojas, keliolika
met veds krybingumo lavinimo pratybas busimiesiems
verslininkams. Jo nuomone, mogus tampa krybingu tada, kai ima
pasitikti savo gebjimu daug k daryti naujai, savaip ir kai pajunta,
kok malonum tai teikia. O kaip gyti pasitikjim? tai vienas i
M.Ray silom pratim.
Kelet dien i eils pamginkite k nors padaryti kitaip, nei esate
prat. Galite kitu laiku eiti miegoti, arba darb, mokykl pasukti

56

nauju keliu. Galite suvalgyti k nors, ko dar niekada neragavote. Jei

esate nusiteik patirti didesni nuotyki, pasikalbkite su ypa sunkaus
bdo mogumi (gal net tokiu, kurio tiesiog negalite paksti) velgdami
j visai kitu vilgsniu. Nereikia galvoti apie tai, kaip bt galima
pakeisti tas kasdienes situacijas ar kitus mones. Pagrindinis tikslas tiesiog elgtis kitaip. O k tai duoda, apgalvosite vliau. Tikriausiai
pastebsite, kad juo labiau gris yra seni elgesio bdai, tuo daugiau
diaugsmo atnea pasikeitimai.
Be to, M.Ray teigia, kad atvirum naujoms idjoms gali padidinti ir
paprastas fizinis atsipalaidavimas. Nordami tai ibandyti, patogiai
atsisskite ir, praddami nuo koj, tempkite visus kno raumenis. Po
to atsipalaiduokite ir sivaizduokit... pvz., t situacij, kai i tikrj
jautts patenkinti, iradingai isprend sudting problem. Arba tai,
kad i esms jau inote, kaip sprsti kamuojani jus dabar (gal i
karto nauj idj tai ir neduos, taiau pads joms greiiau ateiti).
Atsipalaiduoti galima ir kitais bdais, kurie jums gali bti labiau
priimtini. Tai meditacija, okiai, muzikavimas, sportas... gal gale,
daugelis pripasta, jog paios geriausios mintys aplanko juos...
vonioje.
Pagal: Goleman D., Kaufman P., Ray M. The Creative Spirit. New York:
Plume. 1993.

4.4.3. Palankios krybingumui socialins aplinkos

formavimas
Kad mogus gerai dirbt krybingumo ir iniciatyvos reikalaujant
darb, jis turt maksimaliai panaudoti savo potencijas, sitraukti
darb pasitelkdamas visus savo gebjimus. Jis turi norti rodyti
iniciatyv ir dirbti krybikai. Kaip suadinti tok nor?

57

klausim galima atsakyti pasitelkus pasilym skirti tokius tris

svarbiausius ingsnius, kurie atveria kelius organizacijos
krybingumui augti:
V Atsisakyti hierarchins struktros (keisti j ploktesne)
V Sudaryti darbuotojams galimybes darbe tenkinti vairius poreikius
V Sukurti palankias slygas nauj idj gimimui ir gyvendinimui
(Goleman ir kt., 1993).
Dar vienas klausimas, kur reikia atsakyti, kalbant apie palankios
krybingumui socialins aplinkos formavim: kaip veikti
mogiksias naujovi diegim stabdanias klitis?
Paiekokime atsakym iuos du klausimus.

4.4.3.1. alin hierarchij!

Kaip jau minta, tradicins, griet hierarchij turinios
organizacijos krybingumui nra palankios. Todl vienas i bd,
leidiani tiktis organizacijos krybingumo augimo, yra hierarchini
ryi reikms mainimas. tai keletas bd, kaip galima tai padaryti:
1. Mainti hierarchijos laipteli skaii
2. Suteikti kuo daugiau savarankikumo atskiriems darbuotojams
3. Didelse organizacijose kurti vienus kitiems nepavaldius
padalinius ir suteikti jiems dalin savarankikum
4. Siekti, kad informacija apie organizacijos bkl bei veikl bt
lengvai prieinama visiems padaliniams ir darbuotojams.
K organizacija laimi, ploktjant jos struktrai? Kokiu bdu tai
takoja jos krybingum?
Vis pirma, atskirus darbuotojus ir padalinius tai veria imtis
daugiau atsakomybs, nes tuomet jiems daniau tenka patiems daryti
vairius sprendimus. Atsakomybs jausmas skatina iniciatyv :

58

turdami galimyb savarankikai sprsti problemas, jie daniau ieko

nestandartini ieii. Taip jie tampa ne vien nurodym vykdytojai,
savo nuomons neturintys sraigteliai, tik prisidedantys prie to, k
daro visa organizacija. Tai duoda ger rezultat, nes ir kiekvienas
darbuotojas, ir padaliniai patys geriausiai ino savo rezervus bei
neinaudotas galimybes.
Darbuotoj iniciatyvai labai kenkia dirbtinai sukuriamas atstumas
tarp skirting lygi darbuotoj, kuris bdingas tradicinms
organizacijoms. Danai j lydi tikras arba sivaizduojamas
nepasitikjimas pavaldini kompetencija, smulkmenika prieira ir
kontrol. Tai lugdo darbuotoj krybingum: tokiomis slygomis
maja tikimyb, kad pavestus darbus jie stengsis atlikti neformaliai,
nestandartikai. Krybingum skatina lanksios, paliekanios
pasirinkimo laisv instrukcijos. Atsisakius darbuotojams taikom
biurokratini taisykli, ilaisvinama j iniciatyva, todl kiekvienas gali
efektyviausiai panaudoti savo potencijas, darydamas tai, kas jam
geriausiai sekasi.
Nuo hierarchijos ploktjimo neatskiriamas informacijos
prieinamumas. Kompiuterizacija atvr beveik neribotas galimybes
iam principui gyvendinti. Kai mons turi vis informacij apie
organizacijos veikl, jie turi galimyb prisidti, kai reikia veikti
ikilusius sunkumus, pasijunta traukti jos valdym, nepalikti
nuoalyje. Tokiu bdu informacijos prieinamumas ir vairi
lygi vadovus, ir eilinius darbuotojus skatina generuoti
naujas idjas.
Pastarj deimtmei patirtis rodo, kad visikai nauj technologij,
produkt ir paslaug daniausiai sukuria nedidels pelno siekianios
(antreprenerikos) organizacijos arba pusiau savarankiki dideli
korporacij padaliniai. Kuo didesn organizacija, tuo daugiau
joje biurokratijos ir konformikumo, tuo labiau tiktina, kadjos
darbuotojai ir padaliniai nejaus atsakomybs u visos organizacijos
veikl, tenkinsis tik prastu bdu atlik savo vaidmenis ir manys, kad

59

nuo j niekas nepriklauso. Todl norint, kad augt organizacijos

krybingumas, j reikt skaidyti maesnius padalinius ir suteikti
jiems kuo daugiau laisvs. Kaip ir atskiri darbuotojai, gij
savarankikumo padaliniai daniau bando nestandartikai sprsti
problemas, efektyviau naudoja turimus iteklius. Padalini atsakomyb
bei iniciatyv skatina j geografin autonomija, savita mikrokultra,
tapatumo jausm stiprinantys simboliai, emblemos ir pan.

4.4.3.2. Ne vien tik darbas

Antroji slyga, lemianti aukt organizacijos krybingum yra tokia:
darbas joje monms turi bti... is tas daugiau, nei vien tik darbas.
Jau ne vien deimtmet darbo motyvacijos tyrintojai sutaria, kad
gerai dirbti mons stengiasi ne vien tikdamiesi gauti didesn
atlyginim. Darbe tenkinami ir kiti labai svarbs poreikiai: ia galima
atskleisti savo gebjimus, tobulti, bendrauti su panai polinki
monmis, susilaukti pripainimo, daryti tak kitiems ir t. t. Praktik
stebjimai taip pat rodo, kad geriausiai dirba tie, kuriems j darbas yra
ne vien tik pajam altinis.
Krybikumas darbe daniausiai siejamas su vidine motyvacija.
Btent ji skatina mones padaryti netgi daugiau, nei formaliai
reikalaujama. Darydami tai, kas jiems malonu, siekdami gyvendinti
savo pai idjas, mons negaili jg ir laiko. Todl geriausias bdas
maksimaliai atskleisti darbuotojo krybingum - leisti jam daryti tai,
kjis mgsta ir nori daryti.
tak darbo motyvacijai, o tuo paiu darbuotoj ir visos
organizacijos krybingumui, be abejo, turi joje taikomi motyvavimo
ir skatinimo bdai. Tinkamai parinkti, jie labiausiai padeda pajusti,
kad ia - ne vien tik darbas.
Pastaruoju metu daug diskutuojama apie tai, ar tikrovje galima
remtis T.Amabile ir jos bendradarbi tyrim ivadomis apie vidins ir

60

iorins motyvacijos bei krybingumo ry ir kaip geriausia jas

pritaikyti (apie iuos tyrimus r. 36-38 p.). Viena vertus, tiesa, kad
mons kuria ne vien dl pinig, taiau krybik idj generavimas
negali bti vien labdara. Gal materialinis atlyginimas ir nra pats
tinkamiausias bdas krybingumui skatinti, taiau sunku jo tiktis ir
tada, kai darbuotojai nuolat rpinasi, kur rasti pajam altin skurdiam
atlyginimui papildyti. Deja, tyrim, panai tuos, kuriuos T.Amabile
atliko laboratorinmis slygomis (pvz., su moksleiviais, studentais)
realiose organizacijose kol kas daryta labai nedaug. Todl kol kas
negalima vienareikmikai pasakyti, ar jos teiginiai tikrovje
pasitvirtina. Kaip sako H.Eysenckas (1995) eksperiment metu
sprendiamos uduotys i esms skiriasi nuo tikrovje darom
atradim, o dalyviai ir j honorarai - nuo pripaint krj. Taiau
turimi duomenys leidia daryti toki prielaid: kuo daugiau iniciatyvos
ir krybingumo reikalauja darbas, tuo didesn tak jo skmei turi
vidin motyvacija. Ji tikriausiai nebus svarbiausias veiksnys,
skatinantis greitai ikasti griov, taiau kuriant naujas technologijas
gali suvaidinti lemiam vaidmen.
Kaip jau minta, krybingum maina ne visos iorinio motyvavimo
priemons. Manoma, kad jam nekenkia tos, kurios negriauna mogaus
pasitikjimo savo jgomis, atveria jam galimybes dar geriau atlikti
darb. Tai, pvz., tokie paskatinimai, kai darbuotojui parodoma, kad jo
kompetencija vertinama teigiamai, kai sudaromos slygos tobulintis
pasirinktoje srityje, suteikiama daugiau laiko ar surandama kit
itekli jo idj gyvendinimui. Svarbu parodyti, kad jo darbu
domimasi, taiau jis neturi prarasti jausmo, jog veikl yra sitrauks
savo noru ir pats kontroliuoja tai, kas vyksta. Be to, nereikia pamirti,
kad visada geriau vertinti ne asmen, o jo atlikt darb.
Tyrimai rodo, kad mogaus krybingumas maja, kai pagrindiniu
jo veiklos motyvu tampa noras, kad j vieai pagirt, gauti dovanas,
prizus, premijas ir pan. Daugelio intelektui imli organizacij
vadovai taip pat yra pastebj, kad tokie darbuotoj skatinimo bdai

61

greitai praranda efektyvum. Kaip ir T.Amabile eksperimentuose,

darbuotojai nustoja stengtis, jei negauna paskatinim, kuri tikisi, arba
jei ie jiems pasirodo es per mai. Siekiant ir toliau ilaikyti
organizacijos krybingum, tenka mainti iorin motyvacij
stiprinani paskat svor ir stiprinti moni susidomjim paiu
darbu.
Ypa alingas darbuotoj krybingumui yra tradicinis pyrago ir
botago motyvavimo principas - kai jie materialiai skatinami u tiksl
nurodym vykdym, tuo paiu perspjant, kad ,jei kam nors ia
nepatinka, atsiras, kas juos pakeis. iame derinyje persipina ikart
keli krybingumui nepalanks veiksniai: iorin motyvacija (noras
gauti didesn atlyginim), nerimas (k nors padaryti savaip yra
rizikinga, galima prarasti darb).
O kas dar padaro darb daugiau, nei darbu? Tai - patraukli, patogi
darbo vieta, kur galima susikaupti, ir, kai reikia, atsipalaiduoti. (Beje,
manoma, kad labai formali darbo aplinka gali skatinti formal poir
darb). Tai - sitikinimas, kad atliekamas darbas yra svarbus ir kakam
reikalingas. Tai ir bendruomens jausmas, tarpusavio pagalba
sprendiant asmeninio gyvenimo problemas. Tai viskas, dl ko mogui
malonu ateiti darb.

4A.3.3. Rojus naujoms idjoms

Dar kart prisiminkime iuo metu vyraujant psicholog poir
krybingum, kuris aptartas antrajame skyriuje: krybingas mogus
yra tas, kuris greta krybini gebjim, ini ir kt. turi nor pritaikyti
juos gyvenime. Jis siekia vairius darbus atlikti neformaliai,
nestandartikai, ne taip, kaip buvo daroma iki tol. Nesunku suprasti,
kad tokie mons neateis dirbti organizacijas, kuriose, j manymu,
nebus galimybi dirbti krybikai, silyti ir gyvendinti naujas idjas.
Todl dar viena svarbi organizacijos krybingumo slyga - palankus

62

poiris naujas idjas, o tuo paiu - galimybs jas

gyvendinti. Tai reikia, kad reikia leisti laisvai atsirasti idjoms ir
atvirai jas priimti. Tai reikia nepakantum paaipoms ir abejingumui,
suteikiant darbuotojams galimyb silyti eretikas idjas ir kelti
kvailus klausimus. Tai reikia pasikliauti ne tik analitiniu mstymu,
bet ir intuicija, pripastant, jog emocijos ir subjektyvios vertybs
danai bna nauj idj altinis. O tam reikia pagarbos atmosferos,
aplinkos, kurioje mons nebijo kitiems idstyti savo mintis, - sako
D.Golemanas ir kt. (1993, 107 p.). Norint, kad darbuotojai nebijot
iekoti nauj sprendim, turi bti vertinamas ne tik galutinis
produktas, bet ir pastangos j sukurti. Be to, kiekvienas turt inoti,
jog susilauks paramos net ir neskms atveju. Kita vertus, nepalankus
krybingumui yra spaudimas, kai kur nors darbuotoj dedama
pernelyg daug vili ir tikimasi, kad jis vienas staiga i esms pakeis
vis organizacij.
Daugelio psicholog nuomone, krybingumui alinga ir
varymosi, konkurencijos atmosfera. Jai susidarius, visada
kakas pralaimi. O pralaimj vliau nebenori rizikuoti, kad vl
nepasirodyt prastesni. Be to, pralaimjus kyla noras atsilyginti
tiems, kurie buvo pranaesni. Tai gali sukelti tamp tarp bendradarbi,
kuri trukdo kartu siekti bendr tiksl. Kai tik susidaro varymosi
situacija, i karto aiku, kad kakas joje pralaims ir po to sieks
atsilyginti. Mes visi inome subtili varymosi ir atsilyginimo bd,
kuri ms visuomen per daug nesmerkia. Tai, pvz., nepritarimas
isakomoms mintims ir pasilymams, surgs veidas, kands
klausimai, patikslinimai ir pan. Kiekvienu atveju tokio elgesio
motyvus galima racionaliai paaikinti, taiau prisiminus, kas vyko
prie tai, aikiai matyti, kad jo prieastys - emocins, - sako G.Prince
(1975, 259 p.).
Atvira naujovms organizacija neturt ignoruoti joje irykjusios
maumos nuomons. Juk tie, kurie nuo pat pradi palaiko
vertingas naujas idjas, visuomenje ar tam tikroje grupje paprastai

63

tai taip daniausiai nuvertinami kit pasilymai (pagal Smith, 1993

irCouger, 1996):

odiniai bdai
v'Tai nebloga mintis, taiau...
^Tai nerimta
v'Tu visikai neteisus (-i)
^Nenoriu su tuo sutikti
^Blogai!
^Nenoriu tavs ugauti, bet...
v^Tai juokinga!
^Idstyk visk ratu
SAr gali tai rodyti?
v'Stop! Stop! Stop!
v^I to nieko neeis
^Pairsim...
^Tu neklausai, k a sakau
v'Tu ia dar tik keli mnesiai, o a - 15 met!
^Kol kas reikal atidkim
^Tai domu! (O po to pereinama prie kit tem)
^Ji(s) ikl labai ger idj (itariama pranaesnio mogaus balsu,
o pati idja ignoruojama)
^Nenoriu kritikuoti, bet...
^Dabar mes tam nepasireng
SAuktesn valdia iai idjai nepritars
^Mes jau esame tai band
v'Tai per daug rizikinga

64

Neodiniai bdai
^Umerkiamos, vartomos akys
^Nusisukama nuo kalbaniojo
S ypsomasi sarkastika arba dirbtine ypsena
S ypsomasi atsisukus kitus
S velgiama pro akini vir
S Griebiamasi rankomis u galvos
^Veide - nuobodulys ir nepasitenkinimas
(Beje, neodinio elgesio interpretavimas - slidus dalykas. Jo
imantis, btina vertinti vis situacij, kontekst.)
kur laik sudaro maum. Maumos poiris gali padti pavelgti
vairias problemas visikai nauju aspektu ir rasti netikt ieii, todl
svarbu sudaryti slygas jiems pasisakyti, idstyti savo pasilymus.
Net tada, kai liekama prie daugumos nuomons, maumos
egzistavimas teigiamai veikia sprendimus: dauguma, diskutuodama su
mauma, atranda daug galimybi patobulinti savo silymus.
H.Coolicanas (1996) atkreipia dmes tai, kad organizacijose
besireikianias maumas galima skirstyti dvi grupes. Pirmoji maumos, kuri susidarym lemia priklausymas kokiai nors u
organizacijos rib egzistuojaniai grupei (pvz., tautin priklausomyb,
politins pairos ir pan.). Antroji - tokios, kurios susidaro tik todl,
kad turi kitoki nuomon organizacijos veiklos klausimais. Pastarj
galimybs daryti tak daugumai yra didesns, nes pirmj
pasilymus paprastai irima tik kaip savos grups, bet ne
organizacijos interes atstovavim.

65

O kokios dar aplinkybs padeda rodyti kitiems nauj idj vert?

Dar etajame XX a. deimtmetyje atlikti tyrimai parod, kad
skmingai tikinti kitus, jog reikia imtis kokios nors netiktos idjos
gyvendinimo, gali tik tas, kas toje grupje yra gijs pasitikjim
(Hollander, 1958). O j, kaip teigia socialin psichologija, gali pelnyti
asmuo, kuris laikosi grupje nusistovjusi elgesio standart, kurio
vertybins orientacijos panaios daugelio jos nari. Organizacijose,
kurioms bdinga grieta hierarchija, pateikdamas nestandartinius
pasilymus daugiau galimybi susilaukti palankaus vertinimo turi tas,
kas demonstruoja pagarb auktesnes pareigas einantiems asmenims ir
neformaliems lyderiams. Tiesa, teikdamas tokius pasilymus,
vadovybs pasitikjim turintis asmuo rizikuoja j prarasti.
Sudaryti roj naujoms idjoms padeda ir jas silani darbuotoj
skatinimas. Tik reikia prisiminti kad ne visi skatinimo bdai yra
vienodai palanks krybingumo augimui (tai minta ankstesniame
skyrelyje).

4A.3.4. Rizikos ir neigiam padarini kontrol

gyvendinant originalias idjas, visada tenka daugiau ar maiau
rizikuoti. Galimi neigiami vairi pokyi padariniai bene labiausiai ir
skatina mones j vengti. psichologin barjer galima bandyti
veikti, einant rizikos sismoninimo ir vertinimo keliu.
ia galioja universali taisykl: pirmas ingsnis, norint veikti bet
kokius sunkumus - tai j pripainimas. Vis pirma reikt pamginti
atskleisti visas silpnsias naujo pasilymo puses ir apgalvoti, kokius
neigiamus padarinius gali sukelti jo gyvendinimas. Tam, pvz., galima
pasitelkti atvirki proto atak (angl k. - reverse
brainstorming). Prieingai, nei vykstant tikrajai proto atakai,
usimimo dalyviai turi stengtis pastebti kuo daugiau aptariamos
idjos trkum.

66

sismoninus, k neigiamo gali atneti planuojami pokyiai, galima

mginti numatyti, kaip to ivengti. Atsivelgiant gresianius pavojus,
pirmin pasilym, kad ir vl pasitelkus proto atak, galima
pakoreguoti. Reikia pasirpinti, kad neigiamus padarinius, jei jie
pasireikt, bt galima pastebti kuo anksiau. Numatyti, koki
skubi priemoni bus imtasi, itikus neskmei ir kaip bt galima
grti ankstesn padt. Be to, galima pamginti pasidalinti rizika su
partneriais ir tiesiog apsidrausti. Visa tai padarius, atsiranda galimybs
kontroliuoti riziking sprendim gyvendinim. Padidja tikimyb, kad
pavyks neigiam padarini ivengti ar bent jau pasiseks juos
suvelninti. Galutin sprendim - imtis idjos gyvendinimo ar ne reikt daryti, galimus nuostolius palyginus su tuo, k galima laimti.
Kaip visa tai apskaiiuoti, vairi bd silo iuolaikinis vadybos
mokslas.
K.T.Connor (1991) nuomone, originalios idjos autoriui paiam
nurodyti jos trkumus ir perspti apie rizik yra kur kas perspektyviau,
nei stengtis visa tai nutylti. Tad, norint skmingai parduoti savo
idj, jos nuomone, reikt engti tokius ingsnius:
1. Idstyti idj ir prieastis, dl kuri verta j gilintis
2. Nurodyti jos stiprisias ir silpnsias puses
3. Papasakoti, kaip idj priima kiti
4. Paprayti, kad panekovas pareikt savo nuomon ir isakyt
abejones. Visk iklausyti, parodant, jog supranti jo pozicij
5. Paprayti paramos veikiant galimus neigiamus idjos
gyvendinimo padarinius
6. Sutarti dl tolesni idjos gyvendinimo ingsni.
Pagal: Couger J.D. Creativity and Innovation in Information Systems
Organizations. Danvers, London: Boyd and Fraser. 1996. P. 209.

67

Kuo tiksliau i anksto supaindinti darbuotojus su numatomais

pokyiais svarbu ir todl, kad jie tokiu atveju patiria maesn stres.
Inovacij diegimas turi ir neigiam pusi - tai iaugusi psichologin
tampa, padidjs darbo krvis. Todl, prie gyvendinant bet kokias
naujoves, visada reikt pasverti, k jos duos, ir vertinti, ar
organizacija pasirengusi j imtis.

LITERATRA
1. AdamsJ.L. Conceptual Blockbusting: A Guide to Better Ideas.
Boston: Addison-Wesley. 1986.
2. Almonaitien J. S.Freudo ir C.Jungo poiriai mogaus
krybingum i dabarties perspektyvos HPsichologija. Mokslo darbai.
1995. Nr. 14. P. 31-39.
3. Almonaitien J. Motyvacija kaip psichologinis krybikumo
veiksnys HPsichologija. Mokslo darbai. 1997. Nr. 16. P. 65-84.
4. Almonaitien J. Moksleivi krybingumo psichologiniai
veiksniai. (Nepublikuota daktaro disertacija). Kaunas: VDU. 1997.
5. Almonaitien J. iuolaikinis poiris krybingum ir jo
vertinimo problemos // Psichologija. Mokslo darbai. 2000. Nr. 21.
(Leidykloje).
6. Amabile T. The Social Psychology of Creativity. New York:
Springer-Verlag. 1983.
7. Amabile T. Creativity in Context: Updates to The Social
Psychology of Creativity. Boulder, Colorado: Westview Press. 1996.
8. Bagdonas A., Greblikien R., Kaniavien . Gimimo
eilikumas - svarbus individualios raidos veiksnys // Psichologija.
Mokslo darbai. 1996. Nr. 15. P. 51-56.
9. Barron F. Creativity and Personal Freedom. Princeton: D. van
Nostrand Company, Inc. 1968.
10. Barron F. Putting Creativity to Work // R.J. Sternberg (Ed.). The

Nature of Creativity: Contemporary Psychological Perspectives.

Cambridge: Cambridge University Press. 1988. P. 76-98.
11>de Bono E. Serious Creativity. New York: Harper Business.
1992.

69

12. Brown R.T. Creativity: What Are We to Measure? // J.A.

Glover, R.R. Ronning, C.R. Reynolds (Eds.). Handbook of Creativity.
New York: Plenum. 1989. P. 3-32.
13. Coolican H. Applied Psychology. London: Hodder and
Stoughton. 1996.
14. Couger J.D. Creativity and Innovation in Information Systems
Organizations. Danvers, London: Boyd and Fraser. 1996.
15. Csikszentmihalyi M. Society, Culture, and Person: A Systems
View of Creativity // R.J. Sternberg (Ed.) The Nature of Creativity:
Contemporary Psychological Perspectives. Cambridge: Cambridge
University Press. 1988. P. 325-339.
16. Csikszentmihalyi M. Flow: The Psychology of Optimal
Experience. New York: Harper & Row. 1990.
17. Csikszentmihalyi M. Implications of a Systems Perspective for
the Study of Creativity // R.J. Sternberg (Ed.). Handbook of Creativity.
Cambridge: Cambridge University Press. 1999. P. 313-335.
18. Dabartins lietuvi kalbos odynas. Red. S.Keinys ir kt. V.:
Mokslo ir enciklopedij leidykla. 1993. P. 344.
19. Deci E.L., Ryan R.M. Intrinsic Motivation and SelfDetermination in Human Behavior. New York: Plenum. 1983.
20. Ekvall G. Climate, Structure and Innovativeness of
Organizations. Stockholm: The Swedish Council for Management and
Organizational Behavior. 1983.
21. Eysenck H.J. Genius: The Natural History of Creativity.
Cambridge: Cambridge University Press. 1995.
22. Feist J. Theories of Personality. New York: Harcourt Brace
College Publishers. 1985.
23. Finke R.A., Ward T.B., Smith S.M. Creative Cognition: Theory,
Research, andApplications. Cambridge, MA: MIT Press. 1992.
24. Freud S. Psichoanalizs vadas. Paskaitos. V.: Vaga. 1999.
(Orig. 1917).
25. Gardner H. Creating Minds. New York: Basic Books. 1993.

70

26. Gilhooly K.J. Thinking: Directed, Undirected, and Creative.

London: Academic Press. 1996.
27. Girnius J. Krybinio originalumo prasm HKrantai. 1990. Nr.
13. P. 22-30. (Orig. 1947).
28. Goleman D., Kaufman P., Ray M. The Creative Spirit. New
York: Plume. 1993.
29. Guilford J.P. Creativity. American Psychologist. 1950. N. 5. P.
444-454.
30. Guilford J.P. Potentiality for Creativity and its Measurement //
R.C. Teevan, R.C. Bimey (Eds.). Readings for Introductory
Psychology. New York: Harcourt, Brace and World, Inc. 1965. P. 439443.
31. Haensly P.A., Torrance E.P. Assessment of Creativity in
Children and Adolescents // C.R. Reynolds, R.W. Kamphaus (Eds.).

Handbook of Psychological and Educational Assessment of Children.

Intelligence andAchievement. New York, London: The Guilford Press.
1990. P.697-722.
32. Helson R. Creativity in Women: Outer and Inner Views Over
Time // M.A.Runco, R.S.Albert (Eds.). Theories of Creativity.
Newbury Park, CA: Sage. 1990. P. 46-58.
33. Hocevar D., Bachelor P. A Taxonomy and Critique of
Measurements Used in Study of Creativity // J.A. Glover, R.R.
Ronning, C.R. Reynolds (Eds.). Handbook of Creativity. New York:
Plenum. 1989. P. 53-75.
34. Hollander E. Conformity, Status, and Idiosyncrasy Credit //
Psychological Review. 1958. Vol. 65. P. 117-127.
35. Jaktas A. Menas ir grois // Lietuvos filosofin mintis. Sud.
G.Mikelaitis. V.: Aidai. 1996. P. 158-159. (Orig. 1931).
36. Jung C.G. Psychology and Literature H Collected Works of
C.G.Jung. Vol. 15. Princeton: Princeton University Press. 1978. P. 84105. (Orig. 1930).

71

37. Jung C.G. Picasso // Collected Works of C.G.Jung. Vol. 15.

Princeton: Princeton University Press. 1978. P. 135-141. (Orig. 1934).
38. Kavolis V. Economic Correlates of Artistic Creativity //
American Journal ofSociology. 1964. Vol. 70. P. 332-341.
39. Kumar V.K., Holman E.R., Rudegeair P. Creativity Styles of
Freshmen Students // The Journal of Creative Behavior. 1991. Vol. 24.
N. 4. P. 320-323.
40. Lubart T.I. Creativity // R.J. Sternberg (Ed.). Thinking and
Problem Solving. London: Academic Press. 1994. P. 289-332.
41. Lumsden Ch.J. Evolving Creative Minds: Stories and
Mechanisms // R.J. Sternberg (Ed.). Handbook of Creativity.
Cambridge: Cambridge University Press. 1999. P. 153-168.
42. Maslow A.H. Motivation and Personality. New York: Harper &
Row. 1970.
43. Mednick S.A. The Associative Basis of the Creative Process //
A.Rothenberg, C.R. Hausman (Eds.). The Creativity Question.
Durham, N.C.: Duke University Press. 1976. P. 161-165.
44. Mednick S.A., Mednick M.T. The Remote Associates Test
(RAT). Boston: Houghton Mifflin. 1967.
45. May R. K reikia tapti asmeniu HPsichologija. Mokslo darbai.
1996. Nr. 15. P. 131-157. (Orig. 1967).
46. Mykolaitis-Putinas V. Meno aptarimas HRatai. Estetika. Sud.
I.Kostkeviit. V.: Mintis. 1989. P. 154-162. (Orig. 1926).
47. Nickerson R.S. Enhancing Creativity // R.J. Sternberg (Ed.).
Handbook of Creativity. Cambridge: Cambridge University Press.
1999. P. 392-430.
48. von Oech R. A Whack on the Side of the Head. New York:
Warner. 1983.
49. Osbom A.F. Applied Imagination. New York: Scribners. 1953.
50. Perkins D.N. Creativity and the Quest for Mechanism // R.J.
Sternberg, E.E. Smith (Eds.). The Psychology of Human Thought.
Cambridge: Cambridge University Press. 1988. P. 309-336.

72

51. Perkins D.N. The Nature and Nurture of Creativity // Jones B.F.,
Idol L. (Eds.) Dimensions of Thinking and Cognitive Instruction.
Hillsdale, New Jersey: Lawrence Erlbaum Associates. 1990. P. 415
443.
52. Prince G.M. Creativity, Self, and Power // I.A.Tailor, J.V.
Getzels (Eds.). Perspectives in Creativity. Chicago: Aldine. 1975. P.
249-277.
53. Psichologijos odynas. Red. Augis R., Koinas R. V.: Mokslo
ir enciklopedij leidykla. 1993.
54. Rank O. Art and Artist. New York: Agathon. 1968. (Orig.
1932).
55. Renzulli J.S. A General Theory for the Development of Creative
Productivity Through the Pursuit of Ideal Acts of Learning // Gifted
Child Quarterly. 1992. Vol. 36. N. 4. P. 170-182.
56. Rimkut E. Ar ugdysime krybing mog? // Mokykla. 1993.
Nr. 2. P. 25-27.
57. Rimkut E., Almonaitien J. vilgsnis krybingumo
paslaptis // Lietuvos psichologija ami sandroje. Konferencijos,
skirtos A.Guo 90-meiui, mediaga. V.: Vilniaus universiteto
leidykla. 1998. P. 105-129.
58. Roe A. The Making of a Scientist. New York: Dodd, Mead.
1952.
59. Roe A. A Psychological Study of Eminent Psychologists and
Anthropologists, and a Comparison with Biological and Physical
Scientists // Psychological Monographs: General and Applied. 1953.
Vol. 67. P. 1-55.
60. Rogers C.R. A Therapists View of the Good Life: The Fully
Functioning Person // On Becoming a Person. Boston: Houghton
Mifflin. 1961. P. 183-196.
61. Rogers C.R. Toward a Theory of Creativity // On Becoming a
Person. Boston: Houghton Mifflin. 1961. P. 347-359.

73

62. Rubaeviien M., Rimkut E. Krybikumo ugdymo bendrojo

lavinimo mokyklose psichologinis vertinimas. Mokslo tiriamojo darbo
ataskaita. Vilniaus universitetas. 1994.
63. Simonton D.K. History, Chemistry, Psychology, and Genius: An
Intellectual Autobiography of Historiometry // M.A. Runco, R.S.
Albert (Eds.). Theories of Creativity. Newbury Park, CA: Sage. 1990.
P. 92-115.
64. Simonton D.K. Creativity from a Historiometric Perspective //
R.J. Sternberg (Ed.). Handbook of Creativity. Cambridge: Cambridge
University Press. 1999. P. 116-133.
65. Smith B.L. Interpersonal Behaviors that Damage the
Productivity of Creative Problem Solving Groupes // Journal of
Creative Behavior. 1993. Vol. 27. N. 3. P. 171-187.
66. Sternberg R.J. A Three-Facet Model of Creativity // R.J.
Sternberg (Ed.). The Nature of Creativity: Contemporary
Psychological Perspectives. Cambridge: Cambridge University Press.
1988. P. 148-176.
67. Sternberg R.J., Lubart T.I. Investing in Creativity // American
Psychologist. 1996. Vol. 57. N. 7. P. 677-688.
68. Sternberg R.J., OHara L.A. Creativity and Intelligence // R.J.
Sternberg (Ed.). Handbook of Creativity. Cambridge: Cambridge
University Press. 1999. P. 251-272.
69. Stuart-Hamilton I. Dictionary of Psychological Testing,
Assessment and Treatment. London: Jessica Kingsley. 1996.
70. Tidd J., Bessant J., Pavitt K. Managing Innovation: Integrating
Technological, Marketing and Organizational Change. Chichester:
Willey. 1997.
71. Torrance E.P. Torrance Tests of Creative Thinking. Direction

Manual and Scoring Guide. Figrai Test Booklet. Form B.

Bensenville: Scholastic Testing Service, Inc. 1974.
72. Torrance E.P. Torrance Tests of Creative Thinking. Norms Technical Manual. Bensenville: Scholastic Testing Service, Inc. 1974.

74

73. Wade C., Tavris C. Invitation to Psychology. New York:

Longman. 1999.
74. Wallas G. The Art of Thought. New York: Harcourt, Brace.
1926.
75. Ward T.B., Smith S.M., Finke R.A. Creative Cognition // R.J.
Sternberg (Ed.). Handbook of Creativity. Cambridge: Cambridge
University Press. 1999. P. 189-212.
76. Webb J.T., Meckstroth E.A., Tollan S.S. Guiding the Gifted
Child. Ohio. 1987.
77. Weisberg R.W. Problem Solving and Creativity // R.J. Sternberg
(Ed.). The Nature of Creativity: Contemporary Psychological
Perspectives. Cambridge: Cambridge University Press. 1988. P. 148
176.
78. Weisberg R.W. Creativity and Knowledge: A Challenge to
Theories // R.J. Sternberg (Ed.). Handbook of Creativity. Cambridge:
Cambridge University Press. 1999. P. 226-250.
79. Williams W.M., Yang L.T. Organizational Creativity // R.J.
Sternberg (Ed.). Handbook of Creativity. Cambridge: Cambridge
University Press. 1999. P. 373-391.
80. Zuckerman H. Scientific Elite: Nobel Laureates in the United
States. New York: Free Press. 1977.

Leidyklos Technologija knygas galima

usisakyti internetu vnnv.knygininkas,lt

Redagavo Jonas Vamauskas

SL 344. 2011-03-09. 4,75 leidyb. apsk. 1. Tiraas 20 egz.

Usakymas 174. Kaina sutartin.
Ileido leidykla Technologija, K. Donelaiio g. 73, 44029 Kaunas
Spausdino leidyklos Technologija spaustuv, Student g. 54, 51424 K a u n a s