Deniu 2013 LT PDF

MOTER KNYGA
TY TO ^ALB A
EDITA EKUOLIEN
(ffirta &
MV
rudmiiv
MOTER KNYGA
VILNIUS 2013
UDK 159.922.1-055.2
e-103
Iliustravo Asta Puikien
ISBN 978-9986-16-975-8
Edita ekuolien, 2013
Asta Puikien, iliustracijos, dizainas, 2013
Tyto alba, 2013
TURINYS
1ddiA APVALGOS AIKTEL GYVENIMO GREITKELYJE

vilgsnis nuo keturiasdeimtmeio auktumos..................................
Ar pasas nemeluoja.........................................................................
Kodl prargsta jaunysts eliksyras..................................................
Menopauz - ne liga, o naujas gyvenimo etapas.............................
9
14
24
29
Z daAVIENINTELIS (NE)MYLIMAS MANO
KNAS
Protingas knas.............................................................................
Ar tikrai gero mogaus turi bti daug..............................................
Kitiems atrodome daug graesns...................................................
Pirmyn! Arba plot.......................................................................
K gali ir ko negali pakeisti.............................................................
37
39
44
49
55
3 dat.y EMOCIJOS IR PROTAS

Svarbiausios emocijos tavo gyvenimo paletje.................................
Baim ir lugdo, ir gelbsti...............................................................
Nerimas - kyrusis moters gyvenimo palydovas ..............................
61
69
79
Nevaidink, kad nepyksti ................................................................ 87

Apie tikr ir netikr depresij.......................................................... 97
Atsargiai! Prastos nuotaikos ukratas................................................ 103
Moter protas ne menkesnis nei vyr.............................................. 108
Be kalts kalta atmintis................................................................... 111
Y
daAEIMOS RATAS
Kokie bsime sutuoktiniai, nulemta jau vaikystje............................
Keletas diplomatini gudrybi,
padsiani bendraujant su sutuoktiniu..........................................
Met skirtumo dlions................................................. .............. .
Vyr zyliojimo metas.....................................................................
Lki dauymo karas be pralaimjimo, arba
Kaip tinkamai sprsti eimos konfliktus............................................
Keturi laipteliai iki santuokos rojaus.................................................
Deimt antikorozini priemoni meilei isaugoti..............................
119
126
128
123
128
153
155
5 datiA AMIAUS VAIDMEN
NOMINACIJOS
Mamos kadencijos pabaiga............................................................. 160

Uovs vaidmuo ento reisuojamame spektaklyje........................... 166
Tamsioji anyta-marti-anyta" virsmo pus ..................................... 169
Ypatingas moiuts vaidmuo .........................................................
Savo tv globja.........................................................................
Vienia ir nevienia vieni..............................................................
Nalavimas - mirties primesta viengungyst....................................
Kaip tapti gera pamote..................................................................
173
182
187
193
195
(odaliA DRAUGYSTS MENAS

Be pastang nebus draug..............................................................
Apie intravertus ir ekstravertus, arba
Kaip sikrauname gyvybins energijos.............................................
Drovumas - ne liga, o ypatingas charakterio bruoas.......................
Iki pilnos laims trksta tik draugs.................................................
Ar vyras gali bti geriausia draug ...............................................
Brandios draugysts skonis............................................................
eimos draugai - tavo eimos veidrodis..........................................
Kaip atsikratyti nepageidaujam draug.........................................
Vienatv skatina iekoti poros ........................................................
Apie draugyst su savimi................................................................
Reikia keistis, kad kiti tavs nekamuot ..........................................
201
203
210
215
219
223
229
232
233
238
246
7 datiA KAD DARBAS TEIKT MALONUM

Karjeros kelias be.pabaigos.............................................................
Nepainiokime darbo ir nam..........................................................
Darboholik didiuojasi serganti darbu............................................
Karjera - ne tik jaunj privilegija...................................................
Kodl nejauku bendrauti su efu....................................................
nauj darboviet - be sen nuoskaud.........................................
251
253
256
261
264
270
Bendradarbiai. Kodl negalime bti vieno kraujo?...........................

Kai darbovietje sklando meils angelas..........................................
U stres darbe mokame ne tik sveikata .........................................
Atostogos - dalykas rimtas.............................................................
Emigracijos anatomija....................................................................
273
280
286
293
306
8 claim- NETEKI PAMOKOS

Permainos moko gyvenimo iminties..............................................
Ir mlo krva gali teikti diaugsmo................................................
Tuio lizdo lidesys ir skausmas.....................................................
Pavojingos skyryb krykels...........................................................
Prarasti darb - ne tragedija. Gal jau laikas j keisti?........................
Artimj mirtis - didiojo isiskyrimo pamoka.................................
Liga - didinamasis stiklas, leidiantis siirti savo gyvenim.........
Saviudyb. Kaip nepralaimti karo su savimi..................................
7
313
316
322
327
334
338
344
354
daimMOTER NUODMS
Pirkimo manija. Tik neskubkime savs smerkti!..............................
Neitikimyb. Kas vilioja svetim glb?........................................
Pavydiu savo dukrai......................................................................
Artimj nip..............................................................................
Netvarka namuose - vidins netvarkos atspindys.............................
Netik proiai slepia dideles bdas.................................................
361
373
378
380
383
390
Paskalos - svetim kauleli narstymo aidimas................................ 393

Apie savanaudik ir kiln mel...................................................... 397
Neatsispyrusi taurels pagundai ..................................................... 401
10daim- 10 BD,
KAIP PASIJUSTI LAIMINGESNEI

Mylk save ir bsi mylima..............................................................
Ilgink ir lengvink savo gyvenim humoru........................................
Nekaupk nuoskaud......................................................................
Paplepk su draugais.....................................................................
Atsikratyk pesimistini nuotaik.....................................................
Atsikratyk streso ............................................................
Nesiek tobulybs.................................................................
Pasirpink, kad nepristigtum laims hormon.................................
Nebijok apkalb ..........................................................................
Flirtuok su rudeniu........................................................................
409
412
414
416
420
422
425
428
432
434
Vietoj epilogo...............................................................................
438
1cLatuy
APVALGOS
AIKTEL
GYVENIMO
GREITKELYJE
I DALIS Apvalgos aiktel gyvenimo greitkelyje
vilgsnis nuo
keturiasdeimtmeio
auktumos
l \ y ai u pei lieka keturiasdeimt met, danai klaidingai mano
me, jog tai - gyvenimo pusiaukel. Taiau nei asmeniniai pojiai, nei
statistika io fakto nepatvirtina. Vidutinikai lietuvi moter gyvenimo
trukm vis dar nesiekia atuoni deimi, vyrai gyvena deimia met
trumpiau. O netolima, vos dviej su puse imtmei, praeitis patvirti
na, kad keturios deimtys buvo daniausiai ant antkapinio akmens i
kalamas nugyventas amius, - tuomet mons vidutinikai gyvendavo
tik 30-40 met. Keturiasdeimtmet sureikmino ms amininkai, tai
i laik problema. Ar pagrstai - dar nesutariama. Vieni teigia, kad tai
laikas, kai mogus atsiduria tarsi gyvenimo aklagatvyje ir blakosi ie
kodamas tolesnio kelio. Kitiems tai panau apvalgos aiktel, stabte
ljim pasiekus aukiausi bties tak, nuo kurio matyti ne tik nugy
ventas gyvenimas, sukaupta patirtis, bet ir ateities perspektyva.
ingsnis penkt deimtmet ne visus nuteikia optimistikai - dau
guma igyvena sunki kriz. Nerim kelia inios apie bendraamius ir
artimus mones uklupusias ligas, nelaimes ar mirt. Persmelkia nuo
jauta, kad tokia bda gali itikti kiekvien, kad gyvenimas gali labai ne
tiktai nutrkti. Apima nemaloni artjanios senatvs, inykimo baim.
Ir kokiais tik bdais nebandome apgauti laiko! Vieni kovoja despe
ratikai ir negaildami savs. Solids vyrai ant plinkani virugalvi
FLIRTAS SU RUDENIU
mauklinasi motociklinink almus, ppsanius pilvukus spraudia

baikeri odas arba neriasi i kailio stengdamiesi patikti jaunoms, duk
ras tinkanioms panelms. Moterys ima daniau u savo dukras atakuo
ti sporto klubus, dietologus, kosmetologus ar net rytasi gultis po gro
io chirurg skalpeliu, kad tik paslpt natralius pokyius.
Kiti, nors ir jausdami nerim, nuolankiai leidiasi neami laiko
srovs. Daniausiai pasidav tkmei sta krybingi mons, nepaj
g veikti juos apmusio vidinio sstingio ir nuobodulio. Netikdami
ateitimi, nevertindami praeities, jie netenka jg, nebemato prasms
kabintis gyvenim, nebesivilia dar k nors pasiekti. Todl kartais ta
lentingi tokio amiaus mons savo noru pasitraukia i gyvenimo. Arba
ltai sksta alkoholyje, malina gyvenimo alk persivalgydami, pasyviai
stebi svetimus gyvenimus televizori ekranuose, leidia dienas prie lo
imo stal.
Yra ir toki, kurie vidutinio amiaus kriz neigia, vadina dar vienu
psicholog, psichiatr ir farmacinink isigalvojimu siekiant i to pasi
pelnyti. tai visk mgstantys suskaiiuoti amerikieiai teigia, kad eng
dami kit gyvenimo pus kriz patiria vos 5 procentai moni. Tai
kratutinumus link mons, kurie nuolat dl ko nors kovoja, arba nelai
mliai, nesugebantys veikti gyvenimo sunkum.
Taiau tie, kurie kriz neigia, tik apgaudinja save. Giliai pasmon
nustumtos mintys apie vis tirpstanius gyvenimo metus ir majanias
galimybes prasiveria vairiausiomis baimmis, nerimu, depresija arba
kerija antsvoriu.
Lengviausia tiems, kurie gyvenimo vidurio kriz laiko mogaus
tobuljimo varikliu, o ne tragedija. Jie diaugiasi nugyventais metais,
gytomis iniomis, patirtimi. Bna ne tik iband ir vertin savo mo
kjimus, gebjimus, talentus, bet ir pasimok i padaryt klaid. Jiems
ateitis - nauj galimybi metas.
Vyrus ir moteris vidutinio amiaus kriz veikia skirtingai.
Moterys j pajunta anksiau ir akivaizdiau, bet igyvena lengviau.

Visi pokyiai j gyvenime daniausiai vyksta laipsnikai, tarsi planuotai.
Pirmiausia keiiasi gyvenimo vaidmenys. Aktyvi mamos karjera artja
pabaig. Vaikai uauginti ir pamau palieka namus. O jei ir gyvena po
vienu stogu, vis daniau deklaruoja savo nepriklausomyb. Ne visoms
malonus, nors ir nra netiktas, vaik ketinimas kreipin mama pa
keisti moiute.
Taiau engusi penkt deimt moteris tarsi Vyrus ir moteris vidutinio
atsitraukia nuo buities, nam ir panyra sociali- amiaus kriz veikia
n gyvenim. Ji skmingai kopia karjeros laiptais skirtingai. Moterys j
arba jau bna pasiekusi nemenkas auktumas. pajunta anksiau ir
Net ir namuose jau nebra tik mama ir mona, akivaizdiau, bet igyvena
ji - ekspert, inanti visk visk. Neretai savo lengviau. Visi pokyiai
inias ir patyrim ji demonstruoja vieai, nebijo j gyvenime daniausiai
dama pakovoti u savo nuomon ir teises.
vyksta laipsnikai,
Ubaigusi vien gyvenimo etap, moteris tarsi planuotai.
vl atsigria save. Ji jau ino, kiek gali bti
naudinga kitiems, ir dabar ketina padti sau. Save vertina ne tiek u
daili ivaizd ar puikiai sutvarkyt buit - ji didiuojasi savim, nes
turi dom darb ir pomgi, kurie leidia diaugtis gyvenimu, jaus
tis reikalingai. Sutvirtjusi dvasikai, ji drsiai atmeta nepagrstas kit
moni - kartais ir artim - pretenzijas. Gilinasi savo dvasinio pa
saulio, jausm ir emocij pokyius. Ji nebebijo priminti artimiesiems,
kad, uuot nuolat reikalav jos supratimo ir ilumos, ir patys privalo
t duoti.
Tos permainos danai nustebina vyr, jis ima nuogstauti, kad su
tuoktin keiiasi jam nepalanki pus. Kai kurie barasi ir kovoja m
gindami sugrinti buvusi tvark, dangstosi darbu arba liga. O kiti ie
ko naujo prieglobsio - pritrk argument ar netek vilties k nors
pakeisti, susiranda nauj meil, danai daug jaunesn, dar nesigrumian-
FLIRTAS SU RUDENIU
i nei dl savo teisi, nei dl nuomons, tikda

miesi isiauklti j pagal savo poreikius.
Vyr kriz uklumpa tarsi netiktai. Jo gy
venime viskas lieka kaip buv: jis - tvas, vyras,
darbuotojas, gal net virininkas. Tik vis stiprja
nerimas, kad gyventi liko maiau, nei jau pragy
venta. Ir kamuoja kyrios mintys, kad bendra
amiai pasiek daug daugiau. Nerim ir bej
gikum vyrai slopina panirdami darb. Bet ir
ia, i jau ukariaut srit, veriasi vis jaunesni,
nebijantys klysti ir turintys laiko i savo klaid
mokytis konkurentai. Vyrus uvaldo baim, kad maja tiek profesinis,
tiek fizinis pajgumas.
Kiekvienas mogus turi ir vyrikj, ir moterikj asmenybs pra
d. Pirmj gyvenimo pus mes visuomet puoseljam t, kuris irei
kia ms fizin priklausomyb lyiai. Mergaits nuo maens mokomos
bti velnios, rpestingos, paklusnios. Berniukai - bti drss, veikls,
beatodairikai siekti tikslo, nedemonstruoti savo emocij. Ilgus de
imtmeius puoseljus tik prigimtin prad, pusjus gyvenimui, i
umarties pradeda lsti ir kitas: vyrikasis - moterims, moterika
sis - vyrams. Vyrai tampa velnesni, jautresni,
smulkmenikesni. Moterys pasidaro atka
klesns, agresyvesns, linkusios labiau
rizikuoti. Net intymi santyki srityje
moterys pagaliau idrsta isakyti savo
norus, svajones, ima kelti vyrams
daugiau reikalavim ir atvirai pasa
ko, ko i j tikisi. Bendraudamos su
sutuoktiniu, vidutinio amiaus mo
terys maiau paiso kasdieni smulk-
pusjus gyvenimui', i
umarties pradeda lsti
kitas asmenybs pradas:
vyrikasis - moterims,
moterikasis - vyrams. Vyrai
tampa velnesni, jautresni,
smulkmenikesni. Moterys
pasidaro atkaklesns,
agresyvesns, linkusios
labiau rizikuoti.
men (nepyksta dl imtyt drabui), bet Kriz - laikotarpis, kai

vis daniau grauia dl svarbesni dalyk (per mogus tarsi iauga senj
mao atlyginimo, bsto), leidia bti savaran gyvenim ir turi rinktis
kikiems, kepdamos pasirpinti pietumis, vaka k nors nauja. Turime
riene ar pusryiais.
pripainti, kad keiiams,
Kad veiktume kriz, turime pripainti, jog irpriimti permainas
keiiams, ir priimti permainas tokias, kokios tokias, kokios yra, be
yra, be baims ir isisukinjim. Psichologas Eri baims ir isisukinjim.
kas Eriksonas teigia, kad per gyvenim mogus
patiria bent atuonias krizes. Kriz - laikotarpis, kai mogus tarsi iauga
senj gyvenim ir turi rinktis k nors nauja. Ar tai taps tragedija, ar nau
j galimybi vente, priklausys nuo to, kaip mes
judsime savo gyvenimo keliu: ar pasirinksi
me saug greit, ar lksime kaip akis ide
g, ar pakankamai gerai rpinsims savo
susisiekimo priemone, ar rasime tinka
m bendrakeleivi, ar atsakingai su
jais elgsims. Juolab kad is kelias vie
nos krypties ir nevykusiai nuvaiuotos
atkarpos pakartoti negalsime.
FLIRTAS SU RUDENIU
Ar pasas
nemeluoja
R sichologai seniai pastebjo, kad apie mogaus ami negalima

sprsti i paso duomen. mogaus amius - individualus. Vienos
engiame per gyvenim bema nesikeisdamos, kitoms metai [ria
veide gilias raukles, figr papuoia pilvukai. O lipus viej trans
port baisu ne nerasti, kur atsissti, bet igirsti paslaug: Sskit, teta
(ponia)...
Pasaulio sveikatos organizacija mogaus amiaus tarpsnius silo

skirstyti taip:
Iki 44 m. - jaunas.
Nuo 44 iki 59 m. - vidutinio amiaus.
Nuo 60 iki 74 m. - pagyvens.
Nuo 75 iki 90 m. - senas.
Daugiau kaip 90 m. - ilgaamis.
Metai, nurodyti pase, lemia kelet svarbi gyvenimo moment kada tampi pilnametis, kada ieini pensij. Biologinis amius parodo,
kokia i tikrj yra mogaus bkl, ar ji atitinka nugyventus metus.

Vaiko biologinis ir kalendorinis amius gali skirtis labai nedaug, o tai
vyresnio mogaus - net deimia ar daugiau met. Veidas - sirusios
rauklels, nusvir lp kampuiai, uges iburliai akyse - tik vie
nas kriterij, leidiani spti moters ami. Organizmas sensta ne
vienodai. Geriatrai (senjimo specialistai) teigia, jog bna ir taip, kad
mogaus plauiai kaip keturiasdeimtmeio, kepenys - kaip penkias
deimtmeio, o irdis - kaip imtameio. Kai ji
pavargs, mogus mirs, o ant paminklins lentos lipus viej transport
bus ikalta: Mir paiame jg ydjime, sulau- baisu ne nerasti, kur
ks vos eiasdeimties. Taigi, jaunai atrodantis atsissti, bet igirsti
mogus nebtinai ities yra jaunas, jo vidaus or- paslaug: Sskit, teta..."
ganai gali bti susidvj.
Visi tyrjai sutaria, jog biologinis amius priklauso nuo gen ir nuo
gyvensenos. O Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi, kas gy
venimo trukm lemia: 10 procent medicinos pagalba, 20 procent
aplinka ir darbo slygos, 20 procent genai, o kitus 50 - gyvenimo b
das: sportas, mityba, darbas, bendravimas (intymus taip pat).
Amerikiei aktor Jane Fonda - pensinink, taiau iemet Kan
festivalyje atrod geriau u triskart jaunesnes damas. Eidama raudonu
kilimu su spdinga prigludusia balto atlaso suknia, sulauk vis susi
domjimo ir susiavjimo. Ji ne tik pati aktyviai sportuoja, bet ir kitas
garbaus amiaus moteris, norinias ilaikyti jaunatvik figr ir dvasi,
moko aerobikos ir lengvojo kultrizmo. Ir Lietuvoje daug toki moter.
FLIRTAS SU RUDENIU
4B>0 Jeata/y
KOKS TAVO TIKRASIS AMIUS
Teste ivardyti tik svarbiausi biologiniam amiui takos turintys veiks

niai irpakitimai. Paymk tau tinkam atsakym. Jei tinkamo neran
di, teigin vertink 0.
G Y V E N IM O B D A S
1. Tavo sveikata, palyginti su bendraami:

a) puiki (-1);
b) gera, normali (0);
c) pablogjusi (+1,5);
d) prasta (+3).
2. Judjimas:
a) daugiau kaip 90 min. per dien (-2);
b) 20-60 min. per dien (-1);
c) maiau kaip 10 min. per dien (+l).
3. Sporto treniruots:
a) 4 kartus po 30-45 min. per savait (-2);
b) 2 kartus po 30-45 min. per savait (-1);
c) 1 kart po 30-45 min. per savait (
0,5);
d) nesportuoju (+0,5).
4. Cigarets:
a) niekada nerkiau (-3);
b) jau 10-15 met nerkau (+0,5);
c) kartais parkau (+1,5);
d) surkau iki 1 pakelio per dien (+2,5);
e) surkau daugiau kaip 1 pakel per dien (+3).
5. Alkoholis:
a) daugiau kaip viena taur (0,21 vyno ar 0,31 alaus) per dien (-1);
b) daugiau kaip 3 taurs (0,21 vyno ar 0,31 alaus) per dien (+1,5).
6. Miegas:
a) miegu gerai ir gana ilgai (-1);
b) miegu prastai ir per maai (+l).
7. Dantys:
a) joki bd (-0,5);
b) danten udegimai (+0,5);
c) parodontoz (+l).
8. Deginimasis saulje:
a) be apsauginio kremo niekada (-0,5);
b) anksiau gana danai (+0,5);
c) danai (+l).
9. Kraujospdis:
a) emesnis nei 119/79 (-2);
b) nuo 120/80 iki 130/85 (0);
c) nuo 131/86 iki 139/89 (+0,5);
d) nuo 140/90 iki 159/99 (+l);
e) nuo 160/100 iki 179/109 (+2);
f) daugiau kaip 180/110 (+3).
10. Pulsas:
a) maiau nei 60 (-1);
b) nuo 60 iki 70 (0);
c) nuo 71 iki 80 (+l);
d) nuo 81 iki 90 (+2);
e) daugiau kaip 90 (+3).
FLIRTAS SU RUDENIU
11. Cholesterolis:
a) maiau nei 5,0 mmol/1 (-1,5);
b) 5,0-5,2 mmol/1 (0);
c) 5,2-6,5 mmol/1 (+l);
d) 6,5-7,8 mmol/1 (+2);
e) daugiau nei 7,8 mmol/1 (+3).
M IT Y B A
12. Vaisiai (per dien):

a) 2 ar daugiau (-1);
b) vienas (
0,5);
c) n vieno (+l).
13. Darovs, salotos (porcij per dien):
a) 2 ir daugiau (-1);
b) viena (
0,5);
c) n vienos (+l).
14. uvis:
a) 3 kartus per savait (-1);
b) 2 kartus per savait (-0,5);
c) niekada (+0,5).
15. Msa:
a) reiau kaip 2 kartus per savait (-1);
b) madaug 2 kartus per savait (0);
c) beveik kiekvien dien (+0,5).
16. Vanduo:
a) daugiau kaip 2 litrai per dien (+0,5)
b) iki 2 litr per dien (0);
c) iki 1 litro per dien (+l).
17. Pusryiai:
a) daniau kaip 5 kartus per savait (-0,5);
b) reiau kaip 2 kartus per savait (+l).
18. Ukandls tarp valgym (okoladas, pyraglis, sumutinis,
sausainiai ir pan.):
a) retai arba tik vaisiai (-0,5);
b) 3-5 kartus per savait (+0,5);
c) beveik kasdien (+l).
19. Greitasis maistas (msainiai, gruzdintos bulvyts, pica):
a) niekada (-1);
b) retkariais (+0,5);
c) 3-4 kartus per savait (+l).
20. inios apie sveik mityb:
a) domiuosi ir stengiuosi valgyti sveikai (1,5);
b) nesidomiu (+0,5).
S V E IK A T A
21. Kno mass indeksas (apskaiiuojamas svor kilogramais

padalinus i gio kvadratu. Pavyzdiui, 60 kg ir 1,70 m.
Kno mass indeksas = 60: l,72)i
a) 25-27 (+1,5);
b) 26-30 (+2);
c) daugiau kaip 30 (+3).
22. Liemens apimtis:
a) iki 88 cm (-1);
b) per 89 cm (+1,5).
23. Svorio padidjimas:
a) 10-20 kg (+1);
b) per 20 kg (+2,5).
FLIRTAS SU RUDENIU
24. Ligos:
a) diabetas (+6);
b) vainikini irdies kraujagysli liga (+3);
c) patirtas irdies infarktas arba operacija (+6);
d) insultas (+6).
25. Depresija (slogi nuotaika, bejgikumas, beviltikumas):
a) niekada (-0,5);
b) kartais jauiuosi prislgta (+0,5);
c) danai jauiuosi prislgta (+l);
d) nuolat kankina depresins nuotaikos (+2).
26. Nugaros skausmai:
a) niekada (-0,5);
b) kartais (+0,5);
c) danai (+l).
G E N E T IN IA I V E IK S N IA I
27. Tvai:
a) abu tvai sulauk daugiau nei 80 met (-2);
b) tvas sulauk daugiau kaip 75 met (-1);
c) motina sulauk daugiau kaip 75 met (-0,5);
d) n vienas i tv nesulauk 55 met (+3).
28. Seneliai:
a) visi keturi sulauk daugiau kaip 75 met (-1,5);
b) trys sulauk 75 met (-0,5);
c) n vienas nesulauk 75 met (+1,5).
STR ESAS, S O C IA L IN IA I R Y IA I, E IM A
29. Reikmingi gyvenimo liai per pastaruosius metus:

a) vienas (+0,5);
b) du (+1,5);
c) trys (+2).
30. Stresas:
a) moku nusiraminti ir atsipalaiduoti (-1);
b) danai patiriu stres (+l);
c) nuolat patiriu stres (+2).
31. Susitikimai su gerais draugais per mnes:
a) eis ir daugiau kart (-2);
b) 3-5 kartus (-1);
c) 2 kartus (-0,5);
d) n vieno (+2).
32. eimin padtis:
a) ilgalaik santuoka (-1);
b) netekjusi (10 met ir ilgiau gyvenu viena) (+0,5).
33. Santykiai eimoje:
a) rams (-1);
b) dani barniai (+0,5);
c) ilgai trunkantys konfliktai (+1,5).
34. Isilavinimas:
a) auktasis (-1);
b) vidurinis, auktesnysis (-0,5);
c) nebaigtas vidurinis (+l).
35. Pajamos per mnes:
a) 2 000 Lt ir daugiau (-2);
b) maiau kaipl 000 Lt (+2).
FLIRTAS SU RUDENIU
36. Naminiai gyvnai:

a) uo, kat (bet koks kitas naminis gyvnas) (-0,5);
b) neturiu (O).
37. Monogaminiai santykiai:
a) daugiau nei 10 met (-2);
b) 8-10 met (-1);
c) 5-7 metai (-0,5);
d) nra (+l).
38. Seksualumas:
a) patenkinta kokybe ir kiekybe (-1,5);
b) nepatenkinta kokybe ir kiekybe (+0,5).
REZULTATAI
1. Sudk / atimk visus balus, kurie parayti prie tau tinkam teigini.
2. Padaugink i lentelje nurodyto koeficiento.
Amius
40-49
Koeficientas
0,4
50-59
0,5
60-69
0,6
70-79
0,5
80-89 90-100
0,4
0,3
3. Pridk metus pagal pas ir suinosi savo biologin ami.

Biologinis amius = testo bal suma x koeficientas + faktinis amius
Jeigu testo duomenys rodo, kad esi jaunesn, nei parayta pase, tai sa
vaime negarantuoja aminos jaunysts, taiau tikrai nra ko jaudintis ir
dl ankstyvo senjimo. Mgaukis gyvenimu ir ypsokis, nes diaugsmo
hormonai endorfinai - vienintel pirmalaikio senjimo profilaktika.
Jeigu biologinis ir faktinis amius sutampa, veikiausiai senjimo po
ymius pastebsi ne anksiau ir ne vliau nei statistin vidutinio am
iaus moteris. Bet jei tau tarp 40 ir 50 met, ne pro al profilaktikai
pasitikrinti sveikat, pasitarti su eimos gydytoju, nes amiaus viduriui
bdingi tam tikri organizmo pokyiai ne visuomet vyksta sklandiai.
Jei testas rodo, kad esi gerokai vyresn, nei nurodyta pase, verta kreip
tis specialistus. Problemos prieasi pradti iekoti reikt nuo isa
maus kraujo tyrimo. kok specialist kreiptis, gali nujausti ir pagal tes
t (kur surinkta daugiausia teigiam bal) - gal reikia kineziterapeuto,
dietologo ar psichologo pagalbos. O ivaizd, ji moterims ypa svarbi,
gali pakoreguoti ir kosmetologai ar, blogiausiu atveju - groio chirurgai.
FLIRTAS SU RUDENIU
Kodl
prargsta jaunysts
eliksyras
C-/ partesn senjimo proces lemia tiek iors, tiek vidaus veiksniai.
Iors veiksni poveik bene greiiausiai pajunta kenksmingomis s
lygomis dirbanios moterys - tos, kurias nuolat veikia cheminiai jun
giniai ar jonizuojamoji spinduliuot, nepalanki ekologin situacija ar
nesiliaujantis stresas. Sovietmeiu didij gamykl darbininks at
rodydavo labiau suvargusios ir daug senesns u bendraames ar net
vyresnes moteris, dirbdavusias baltajame gamykl administracijos
pastate. O stresas, igyventas dl vaiko ar sutuoktinio netekties, moter
senute gali paversti per vien par.
Taiau ne maiau jaunystei kenkia ir vidaus veiksniai: paveldimu
mas, hormon sutrikimai, padidjs kraujospdis, gliukozs apykaitos
sutrikimai, irdies ir kraujagysli ligos ir ankstyva menopauz. Svar
biausia - kuo anksiau atpainti rizikos veiksnius ir, tarus kur nors
turint, ikart kreiptis gydytojus. Jie patvirtins arba paneigs tarimus
ir patars, kokias ankstyvosios profilaktikos priemones pasirinkti ir kaip
pagerinti gyvenimo kokyb.
Nuo seno mokslininkai domjosi galimybmis ir iekojo bd sen
jim sustabdyti. Nepasakosiu vidurami legend apie aminos jaunys
ts eliksyro paiekas ir kruopiai slepiamus jau atrastus receptus. Geriau
pavelkime, kaip t problem sprendia XXI amiaus mokslo galvos.
iuolaikiniai mokslininkai daugiausia dmesio skiria penkioms pa
grindinms teorijoms: molekulinei, neuroendokrininei, termodinami
nei, genetinei ir laisvj radikal. Pastarosios trys juos ypa domina,
taiau racionalaus grdo esama visose.
Molekulin teorija teigia, kad kiekviena organizmo molekul vysto

si pagal savo program. Tiriant krauj galima pamatyti, kad kiekvienos
ms chromosomos galuose yra tam tikras darinys, vadinamas telomera, jame kaip antkapyje rayta, kada ta lstel atsirado ir kada ji mirs.
mons, kurie gimsta turdami trumpesnes nei prasta telomeras, gy
vens trumpiau, nes kas kart lstelei dalijantis telomera sutrumpja vie
nu elementu - taip pamau artja akimirka, kai nebeliks ko trumpinti.
Telomeros ilgis, kaip ir mogaus ivaizda, - paveldimas. Belg moksli
ninkai nustat, kad informacij apie senjim dukra paveldi tik i tvo,
o snus - ir i tvo, ir i motinos.
i teorija nepalieka vilties, kad gyvenimo cikl manoma pakeisti.
Nebent ateityje genetikams pavykt idresuoti mogaus genom ir
kontroliuoti lstels dalijimosi proces. Utat, pasak neuroendokrinins teorijos, su senjimu galima kovoti. ios teorijos krjai senjimo
proces sieja su hormon krize. Metams bgant, organizme prisikau
pia streso hormono kortizolio, o lytini liauk veikla ltja. Dl to ima
varginti antsvoris, padidjs kraujospdis, osteoporoz. Mgindami
sustabdyti ankstyv senjim, gydytojai gali nustatyti hormoninio su
trikimo pobd ir pradti pakaitin terapij, stebti kaul audinio bkl
ir prireikus skirti tinkam preparat.
O tai termodinamins teorijos alininkai teigia, kad viskas priklau
so nuo organizmo energijos. Su metais energijos kiekis kinta, ir tai tie
siogiai susij su jai pagaminti naudojamu kuru - maistu. Perkopusios
antrj gyvenimo pus, turime daniau rinktis produktus, kuriuose
yra jaun gyvn riebal ir baltym. Valgydamos verien, jaun uv
ms, jaunus augalus, atitoliname senjim.
Tinkamas maistas gali daug k pakeisti. Nereikia mokslininko akies,
kad pavelg kasdien lietuvik valgiarat suprastume: valgome per
daug, per riebiai, per sriai, per saldiai, per daug konservuot, virt,
apdorot bei neekologik produkt. Be to, per trumpai kramtome
FLIRTAS SU RUDENIU
Nereikia mokslininko
akies, kad pavelg
kasdien lietuvik
valgiarat suprastume:
valgome per daug, per
riebiai, per sriai, per
saldiai...
Be to, per trumpai
kramtome ir prie stalo
sdam, kada papuola.
ir prie stalo sdam, kada papuola. Kas nutikt,

jeigu toki proi atsikratytume, akivaizdiai
buvo rodyta jau prie du deimtmeius. Mas
kvos mokslininkai atliko tyrimus Palangos svei
katos mokykloje. Ivada: po dviej savaii sveikatinanio kurso vyresni kaip keturiasdeimt
met moter senjimo procesas sultjo 3-4
metais, o vyr - 4-5 metais. Per t laik ekspe
rimento dalyviai numet nuo 3 iki 18 kilogram
svorio, sunormaljo j pulsas ir kraujospdis.
Rezultatai kvepiantys. Bet mokslininkai
kart atvsina - net sportuojant ir sveikai mai
tinantis gyvenim gali sutrumpinti kokia nors
paveldta liga.
Laisvj radikal teorija teigia, kad senji
m sukelia lsteles ardantys laisvieji radikalai.
Pasak naujausi ini, ms biologin laikrod
reguliuoja melatoninas - mediaga, kurios or
ganizme yra vos trys gramai. Melatoninas - net
du kartus stipresnis antioksidantas nei vitami
nas E. Tyrimai su gyvnais parod, kad dirbtinai
pailginus viesj dienos met ir sutrumpinus
tamsj, organizmas pagamina daugiau laisvj
radikal, ms senjimo kaltinink. Tai didina
ir galimyb nutukti, susirgti viu, paankstina
menopauz. Melatoninas gaminasi tik nakt ir
tik tada, kai miegame, vadinasi, norint pailginti
savo ami, reikia daugiau miegoti.
Pasak genetins teorijos, vis organizme
vykstani proces intensyvumas yra paveldi
mas. inios apie artim giminaii gyvenimo Natraliai senti yra

trukm, j sveikat padeda ubgti u aki anks normalu. Bet kad viskas
tyvai senatvei, o vos pajutus giminei bdingos vykt savu laiku, btina
ligos simptomus, reikt kreiptis gydytoj. tai siklausyti organizm
Vilniaus dermatologai periodikai ragina visus ir imtis priemoni,
vyresnius kaip penkiasdeimt met mones, neititi.
kuri oda I arba II fototipo (t. y. labai viesi),
ir tuos, kuri artimi giminaiiai yra sirg onkologinmis odos ligomis,
btinai kreiptis j specialistus, pasitikrinti ir pasitarti, kaip saugotis nuo
aling ultravioletini spinduli, ypa susiruous pailsti iltuosiuose
kratuose.
Senjimo procesui labai didel tak turi ir gyvenimo bdas. Nau
jausi tyrim duomenimis, yra moni, kurie pradeda senti vliau u
savo bendraamius vien dl to, kad gyvena aktyviai.
Natraliai senti yra normalu. Bet kad viskas vykt savu laiku, btina
siklausyti organizm ir imtis priemoni, neititi.
ILGIAU JAUNOMS ILIKTI PADS
Pomidorai. Juose yra likopeno, mediagos, kuri neleidia susidaryti

vinms lstelms. Likopenas padeda ne tik profilaktikai - jis veiks
mingas ir gydant v, lyg natralus chemoterapijos preparatas naikina
vines lsteles. Pomidorus rekomenduojama patrokinti, nuo to j ge
rosios savybs tik sustiprja.
esnakai. Tai natrals antibiotikai, padedantys kovoti su infekcijo
mis. Be to, jie maina cholesterolio kiek, gerina kraujospd ir skystina
krauj. i j savyb garantuoja optimali apsaug nuo arterij kalkjb
mo ir irdies infarkto.
Brokoliai. Kaip ir kitos kopst rys, saugo od, akis, nervus, padeda
atsinaujinti lstelms ir alina i organizmo lakus.
FLIRTAS SU RUDENIU
Uogos, vaisiai (obuoliai, kriaus, vynuogs, ananasai ir kt.). Juose yra

daug antioksidant, kurie neleidia per anksti pasenti.
uvys (ypa riebios laios, silks arba tunai). Jos turi omega-3 riebal
rgi, kurios palankiai veikia krauj, ird ir imunin sistem.
Sarminantis maistas. Sveiko mogaus organizme mediag apykai
ta vyksta be sutrikim. Pasisavintos maisto mediagos virsta organizmo
statybinmis mediagomis ir kartu su deguonimi aprpina kaulus, rau
menis ir organus, atnaujina lsteles. Mediag apykaita palaiko organizmo gyvybingum ir energij. Vykstant mediag apykaitai susidarantys
lakai iskiriami arba ikvepiami. Rinkdamiesi maisto produktus, tur
tume atsiminti: armins mediagos neutralizuoja rgtines atliekas ir
valo organizm, o rgtins sudaro slygas organizmui rgtti ir rg
tinms atliekoms kauptis. Todl bent du tredalius ms raciono tur
t sudaryti arminantis maistas. Ypa naudingos yra darovs (bulvs,
agurkai, kopstai, ridikliai, pinatai, cukinijos, esnakai, salotos, gliai,
bazilikai, petraols), alioji arbata, pienas, visi prinok vaisiai, diovin
ti vaisiai ir laukins ols (dilgls, piens).
Rgtinani produkt dert vengti. Jiems priskiriamas stiprus
alkoholis, kava, kiauiniai, ems rieutai, msa, kietas sris, cukrus,
juodoji arbata, poliruoti ryiai, okoladas, saldumynai, kvietiniai miltai,
dera. Organizmo rgtjim taip pat skatina nikotinas, judjimo tr
kumas, aplinkos utertumas, stresas, cheminiai vaistai.
TU.
Menopauz - ne liga,
o naujas gyvenimo etapas
''enopauz (laikotarpis visikai pasibaigus mnesinms) - nau

jas moters gyvenimo etapas, dar vadinama klimaksu (graikikai klimax
reikia laiptus, pakopas) - tai kelias kit etap, piln vairi pokyi.
Menopauz paprastai prasideda sulaukus 45-55 met. Rkanioms
moterims ji gali prasidti anksiau. Mnesini pabaiga - reikmingas
poskis, patvirtinimas, kad gyvenimas keiiasi. Kartais klaidingai tei
giama, kad menopauzs sulaukusi moteris netenka ir seksualumo, nes
tai riba, akivaizdiai parodanti reprodukcinio amiaus pabaig. Gal
tum pamanyti, kad vyrai yra seksuals beveik
Laikas po menopauzs,
vis savo gyvenim.
kai jau uauginti
Vos prie tris deimtmeius moters repro
vaikaipaprastai bna
dukcinio amiaus pabaiga buvo tapatinama su
prasmingiausias ir
jos vaidmens eimoje pasikeitimu. Uauginti
vertingiausias, tada gali
vaikai palieka namus, ir mama tarsi nebereika
realizuoti save ir bti
linga. et deimt pusjusi moteris tapdavo
naudinga visuomenei.
pensininke - tiek namie, tiek darbovietje. Da
bar viskas iek tiek kitaip - moters neriboja namai ir eima, iais laikais
ne maiau svarbu, k pasiekiame darbe, kaip sekasi karjera. Laikas, kai
jau uauginti vaikai, paprastai bna prasmingiausias ir vertingiausias tada gali realizuoti save ir bti naudinga visuomenei. Taiau ms kul
troje, kur klesti jaunysts kultas, menopauz, arba klimaksas, danai
tapatinama su liguista nenuspjamo elgesio ir emocij bsena. Arba
net gdinga liga, kuri uklumpa kiekvien moter, bet kalbti apie j net
nelabai padoru.
g | FLIRTAS SU RUDENIU
Apie menopauz daugiau kalbti pradta tik prie penkis deimtme

ius. Iki tol ji buvo vertinama kaip natrali su amiumi ateinanti gyve
nimo permaina, jos su gydytojais neaptarindavo. Besiskundianioms
dl menopauzs simptom patardavo tiesiog pakentti, kol ji praeis,
arba pagerti lengv raminamj (pavyzdiui, valerijon). Negalima ir
kaltinti tuometini gydytoj, juk dar visai neseniai menopauz buvo
laikoma negydytina bsena, nebuvo ir joki priemoni jai palengvinti.
Septintajame XX amiaus deimtmetyje situacij i esm pakeit sinte
tiniai hormonai. Nors kai kas ir ia velgia smokslo teorij - teigiama,
jog btent farmacininkai menopauz pavert liga, iekodami rinkos savo
produkcijai, mat pirmiausia buvo sukurti sintetiniai estrogenai ir tik pas
kui pradta galvoti, kam bt galima juos parduoti ir koki lig jais gydy
ti. Taip normalus biologinis procesas buvo paverstas liga.
Kai kuriuos menopauzs simptomus - nerim, nemig, irzlum,
verksmingum, gyvenimo diaugsmo praradim ir panaias depresi
ns bsenos apraikas - farmacininkai pasil gydyti raminamaisiais.
Raminamj vaist reklama ir sukr klimakso kamuojamos moters
stereotip - isterika, besiblakanti, einanti i proto dl pasibaigusios
jaunysts. Todl jai siloma vaist, kad neadekvai elgesiu negadint
gyvenimo nei sau, nei aplinkiniams. Tokia liguista bsena buvo aiki
nama ir remiantis ankstyvaisiais Sigmundo Freudo darbais, kuriuose
menopauz aprayta kaip moters gyvenimo kriz, patiriama susidrus
su moterikumo pabaiga, supratus, kad amiams praranda gro ir ge
bjim gimdyti vaikus. Taip menopauz buvo priskirta prie psichikos
negalavim, imti akcentuoti kai kurie rykesni simptomai.
I ties suvokimas, kad gyvenimas suka antr pus, ivaizdos po
kyiai, suaug, namus palik vaikai, senstantys, vis labiau pagalbos rei
kalingi tvai veikia nuotaik. O gsdinani simptom apraymas ir
gydymo preparat reklama dar labiau skatina natralius nuotaik svy
ravimus vertinti kaip psichikos sutrikim, kur btina gydyti.
O i ties dl ms bsenos pokyi kalti Paauglystje prarandam

lytiniai hormonai. Paauglystje prarandam ra ramyb dl paspartjusios
myb dl paspartjusios lytini hormon gamy lytini hormon gamybos.
bos - tuomet irgi palyja santykiai su artimai Atitarnav tris ar daugiau
siais, apima dar nepatirtos nepriklausomybs deimtmei, hormonai
ilgesys, trokimas pamatyti platj pasaul, atlikti baigia savo kadencij, k nors prasminga, suvokti gyvenimo esm. Ati ir mes vl jauiams
tarnav tris ar daugiau deimtmei, hormonai panaiai. Tai enklas, kad
baigia savo kadencij, - ir mes vl jauiams pa laukia dideli pokyiai.
naiai. Tai enklas, kad laukia dideli pokyiai.
Lytiniai hormonai - progesteronas, testosteronas ir estrogenai, padj mums lipti gyvenimo laipteliais, veria siklausyti biologinio
laikrodio tiksjim. Jie menopauzs laikotarp padalija tris stadijas.
MENOPAUZS STADIJOS
Premenopauz. Sumaja lytini hormon -
progesterono, testos
terono ir estrogen gamyba. Mnesins pasidaro nereguliarios, keiiasi
ir j pobdis: kraujuojama gausiau arba silpniau nei prastai. Pokyiai
prasideda, kai i aidimo visikai pasitraukia progesteronas. Jis buvo
atsakingas u galimyb pradti nauj gyvyb: brandino kiauinlius,
tvark menstruacij cikl ir ruo visk, ko reikia, kad usimezgusi gy
vyb bt isaugota. iam hormonui buvo patikta ir daugiau: regu
liuoti mediag apykait, sudeginti kuo daugiau kalorij, palaikyti nor
mal cukraus kiek kraujyje, kaul tank, skatinti energijos iskyrim,
nugramzdinti gil, ram mieg, nuvyti stres, depresij ir isklaidyti
prast nuotaik - leisti pasijusti laimingoms. Apie tai, kad progestero
no ima trkti, pranea anaiptol ne i laims okinjantis kraujospdis,
didjantis svoris, sutriks miegas. Gali atsirasti ir ginekologini bd:
endometrioz, skausmingos ir gausios menstruacijos.
FLIRTAS SU RUDENIU
Testosteronas - vyrikasis hormonas, bet jis labai svarbus ir moters

organizmui.Jo kiekio sumajimas sutrikdo vyrikojo ir moterikojo pra
do pusiausvyr. Tada ima atrodyti, tarsi gyventum svetimame kne. Iki
menopauzs pokyi is hormonas puikiai tvark vyrikus reikalus palaik raumen tonus, snari lankstum, skatino aistr, pasitikji
m savimi, kaup energij kovai su stresu, reguliavo cholesterolio kiek.
Testosteronui senkant moteris aptingsta. Maja ir seksualinis potrau
kis, nes makties gleivins sausjimas kelia diskomfort. Padidja lapi
mo tak infekcijos rizika. Taiau kai kurios moterys, prieingai - kaip
tik per menopauz pasiekia seksualumo virn.
Vis gyvenim moters kiauidse gaminasi estrogenai. Normalus i
hormon kiekis palaiko kno temperatr, cholesterolio kiek kraujy
je, isaugo elasting od, kaul tank, irdies kraugysli funkcij, padeda sutelkti atmint, ko
ordinuoja judesius, saugo nuo depresijos ir
nerimo. Todl majant estrogen kiekiui
organizme jauiams be prieasi sudir
gusios, uvaldo prislgta nuotaika ir neri
mas, pasidarom umarios, nedmesingos,
greitai pavargstame, kamuoja nemiga.
Menopauz. Gydytojai teigia, kad natrali
menopauz prasideda tarp 40 ir 60 met. Manoma, kad tai, kada pra
sids menopauz, priklauso ir nuo gen - dukrai ji prasideda panaiu
laiku kaip ir jos mamai ar moiutei. Tai laikas iki paskutini mnesi
ni, su kuriomis baigiasi ir moters reprodukcinis amius. Atrodyt,
tai turt bti viena puikiausi veni moters gyvenime - pagaliau
atsikratom priemenstruacinio sindromo kani, mnesini nepato
gumo ir skausmo, ntumo baims. Deja, menopauz atnea ir krv
nepatogum. Dl estrogen trkumo itin kenia oda - sausja, gana
spariai rykja naujos raukls, o numetus nors truput svorio, oda

nebesusitraukia, lieka karoti kaip iaugtas drabuis. Plaukai praranda
ankstesn blizges. Be to, niekas nebetrukdo didti blogojo cholestero
lio kiekiui, cholesterolis nusda ant kraujagysli
sieneli ir grasina jas ukimti. Keiiasi ir me- Kada prasids menopauz,
diag apykaita - greiiau auga svoris ir didja priklauso ir nuo gen riebal kiekis.
dukrai ji prasideda
Estrogenai, kaip ir kiti hormonai, daro tak panaiu laiku kaip irjos
kaul tankiui bei stiprumui. Majant estrogen mamai ar moiutei.
kaulai netenka kalcio, darosi trapesni, greiiau
lta, o liai gyja daug liau. Todl antroje savo gyvenimo pusje
pradedame kprintis ir sumajame ne nuo gyvenimo natos, o dl po
kyi kauluose. Per deimt met po menopauzs moters gis sumaja
apie 4 cm.
Postmenopauz. Pasak gydytoj, pasakyti, kad menopauz bai
gsi, galima tik prajus metams po paskutini mnesini. Kaip tada
jausims? Greiiausiai kaip po prausios rudenins audros, kai pragie
drjus emocijoms vl nuvinta gyvenimo horizontai, nurimsta mintys,
uplsta energija, kuri, rodos, buvome visikai praradusios. Taiau
gydytojai pataria bti budrioms, nes iuo laiku ilieka didel miokar
do infarkto, insulto, osteoporozs tikimyb. Todl btina pakoreguoti
gyvenimo bd, proius ir valgiarat.
KAD LENGVIAU IGYVENTUM MENOPAUZ
Valgyk uv. Patariama traukti savo valgiarat bent dvi porcijas

uv patiekal per savait. Geriausia, kad tai bt riebios uvys - lai
os, uptakiai. Nemgstanioms ir nedaug valganioms uvies pataria
ma gerti uv taukus. Tai puiki irdies ir kraujagysli sistemos lig bei
krties vio profilaktika.
FLIRTAS SU RUDENIU
Reguliuok svor. Nustatyta, kad antsvorio turinioms moterims

menopauzs simptomus itverti sunkiau. Lieknos toki nemalonum
kaip kario bangos beveik nepastebi, o apknioms tai tampa tikru i
kiu. Todl iuo gyvenimo laikotarpiu reikt susiimti ir atsikratyti bent
keleto kilogram. Bet badauti nepatartina. Geriau padidinti fizin krv
ir vien savaits dien skirti ikrovai.
Liaudikas patarimas - vartok vynuogi kauliuk aliej. Jis skatina

mediag apykait, nes papildo organizm geruoju cholesteroliu ir ma
ina blogojo kiek. Gerina kepen veikl.
Vartok daugiau kalcio. Po penkiasdeimtmeio rekomenduojama
kalcio norma nuo 1 000 mg iki 1 200 mg per dien. Kuo maiau or
ganizme estrogen, tuo daugiau kaulams reikia kalcio. Btinas kiekis
gaunamas kasdien igeriant 1 stiklin pieno, 1 puodel kavos su pienu ir
suvalgius 1 ma (150-200 mg) indel jogurto.
Stenkis, kad nepst pilvo. Menopauzs metu su ia bda susidu

ria beveik visos moterys. Manoma, kad tai irgi susij su hormon poky
iais. Kad ivengtum pilvo ptimo, patariama vartoti maiau druskos ir
apdorot angliavandeni - jie skatina vandens susilaikym organizme.
Reikt valgyti rupi bemiel duon, daugiau vaisi ir darovi.
Venk alkoholio. Kai kas sako, kad raudonasis vynas - puikus kovo
tojas su senjimu. Taiau menopauzs laiku alkoholiniai grimai, ypa
raudonasis vynas, stiprina kario bangas. Be to, jis gana kaloringas.
Apdairiai vartok sojas, keisk jas lin smenimis. Dar visai ne
seniai moterims menopauzs metu bdavo rekomenduojama valgyti
daugiau soj produkt. Patarimas buvo pagrstas stebjimais, kad Ryt
ali moterys daug lengviau igyvena menopauz, mat valgo daug soj
produkt. O sojose gausu mediag, kurios moters organizm veikia
kaip moterikieji lytiniai hormonai estrogenai, palengvinantys kario
bangas. Dabar vis daniau gydytojai perspja sojas vartoti saikingai, nes
jos gali lemti estrogenams jautri augli isivys
tym.
Lietuvikas soj pakaita
Lietuvikas soj pakaitalas - lin smenys. las - lin smenys. Jie ne
Jie ne tik kompensuoja estrogen trkum, tik kompensuoja estrogen
bet ir neleidia priaugti svorio. Smenis galima trkum, bet ir neleidia
kramtyti ugeriant dideliu kiekiu vandens, smul priaugti svorio.
kiai sumalus maiyti kitus patiekalus.
Gerk vaistaoli arbat su ledu. Mgstanioms pradti dien ar
batos ar kavos puodeliu gydytojai pataria keisti proius. ilti grimai,
ypa su kofeinu, skatina kario bangas. Rekomenduojama gerti dau
giau vsi grim be kofeino - oleli arbat, uog ir vaisi grim su
ledu. Liepiedi ir alavij miinio arbata gelbsti nuo naktinio prakai
tavimo. Dvasin pusiausvyr pads atgauti jonaols, melisos leis nu
grimzti ramius sapnus.
Z dcdi/y
VIENINTELIS
(N E) MYLI MAS
MANO
KNAS
II DALIS Vienintelis (ne)mylimas mano knas
Protingas
knas
l \ J ad igyvent ioje emje, mogui duoti trys instrumentai:
knas, protas ir emocijos. O vidinis a turt juos valdyti, derinti ir
susieti viening visum. Taiau retai kam tai pavyksta.
Sutikusi labai proting mog, visas puses takant iminties purs
lus, pasijunti kvaila ir neiprususi. Jis, regis, stokoja jausm, todl ben
dravimas dvelkia aliu. Daug kas jam atrodo kvaila, nes nelogika, ne
racionalu ir beprasmika. Ne k geriau atrodo ir pamets galv i meils,
laims ar neapykantos. Tada klausi savs: O kur protas?
Taiau bene labiausiai nepaisome savo kno, nors jis mums nuo
lat siunia inutes ar net pavojaus signalus ne tik nordamas praneti
apie lubuojani sveikat, bet ir spdamas, kad turim psichologini
bd, kad pakriko santykiai su artimaisiais, draugais. Seniau akademi
ni moksl maai ragavusiam mogui tai dar rpjo. Jau prie penkis
tkstantmeius vedose buvo surayti visi psichologijos, medicinos ir
sveikos gyvensenos pagrindai - jeigu mogus j laikytsi, nereikt
kreiptis nei psichoterapeutus, nei gydytojus, nei dietologus. Bet,
atmet senj imint kaip nebetaikytin, laikydami j prasimanymais,
mistika, nebemokame nei girdti savo kno, nei suvaldyti emocij, nei
sutvarkyti mini. O juk, pavyzdiui, jei radikulitas suka nugar, tai en
klas, kad dert pergalvoti santykius su savo aplinkos monmis. Vedo
se raoma, kad vyrikosios ir moterikosios energijos kanalai isidst
FLIRTAS SU RUDENIU
skirtingose ms stuburo pusse: vyrikosios

energijos - deinje, moterikosios - kair
je. Taigi kairje pusje sitaiss dieglys rodo
blogus santykius su mama, anyta, duk
ra, kaimyne ar virininke. Jei skauda dein
pus, vertt susimstyti, kaip bendrauji su
svarbiais tavo gyvenime vyrais.
Daugiausia informacijos apie psichologi
nes bdas suteikia kaklas, peiai, krtin, pilvas,
klubai ir kojos. Susting peiai ir kaklas rodo, kad prisi
ima per didel atsakomyb (sunki nat) u save ar kitus. tempti kaklo
ir pei raumenys trikdo kraujo tekjim galv, todl ima kamuoti gal
vos skausmai, pablogja regjimas, smegenys gauna per maai deguo
nies.
Jei ko nors bijome arba stengiams nuslopinti stiprias emocijas,
neleidiame prasiverti raudai, jauiame tamp krtins srityje. Tai
iduoda danai sulaikomas kvpavimas. Moteris, bijanti isakyti savo
nuomon virininkui, vyrui, tvams ar vaikams, gali susirgti vairiomis
kvpavimo tak ar plaui ligomis. Infarktai ir kiti irdies negalavimai
daniausiai itinka pernelyg udarus, nemokanius isikalbti, nesuge
banius reikti savo tikrj jausm mones.
Jei atvsus jausmams nebekurstomas aistros ugniakuras, jauiama
tampa klub srityje - ten, kur gldi lytiniai organai, gimda. Dl to su
trinka kraujo apytaka, ima varginti moterikos
Infarktai ir kiti irdies ligos.
negalavimai daniausiai
Kojomis mes tvirtai remiams em. Todl
itinka pernelyg udarus, fantazuotojams ir tiems, kurie skraido padebe
nemokanius isikalbti, siais, kojos danai pinasi, jiems sunku nustov
nesugebanius reikti savo ti vietoje. Jei koj raumenys tempti, kamuoja
tikrj jausm mones. skausmai, isipltusios venos, vadinasi, mogus
turi pernelyg daug varginani prisiriim, jam sunku prisitaikyti prie

nuolat besikeiianios aplinkos.
Taigi knas visk pasako ir apie fizin, ir apie psichologin ms b
kl. Tik, deja, nebemokam igirsti, o net igirdusios nesuprantame savo
protingo kno. Jei per daug kalioja, umtome tabletmis arba patiki
me j imintingiems gydytojams, kuriems rpi tik liga, o ne j suklusios
prieastys. Taip patogiau - nereikia prisiimti atsakomybs.
Ar tikrai gero mogaus

turi bti daug
V
C/vAibensikos kno formos iais laikais nemadingos ir net fi

nansikai nuostolingos, nes dideliam knui reikia daugiau maisto,
didesni drabui, daugiau vietos. O dietologai teigia, kad madaug
95 procentai moter menopauzs laiku priauga svorio. Taip atsitinka
dl to, kad organizmas gamina maiau lytini hormon, todl padidja
apetitas ir sultja mediag apykaita. Riebalai pasiskirsto netolygiai daugiausia susikaupia ant pilvo. Toks ppsantis pilvukas rodo pavo
j susirgti antrojo tipo diabetu ar net viu. Ypa jei liemen pavyksta
apjuosti tik ilgesniu nei 90 cm matuokliu. Riebalai, besikaupiantys ant
laun ir klub, graktumo gal ir nesuteikia, bet nra tokie pavojingi.
Nors ir sakoma, kad gero mogaus turt bti daug, realyb rodo
k kita. Apknioms moterims sunkiau sidarbinti, susirasti partner, da
lyvauti veikloje, kuriai reikia fizini pastang. Tokia akivaizdi apkni
moter (bet ne vyr), diskriminacija sudomino psichologus. Pasirodo,
kad ppsantis moters pilvas, nesvarbu, kokio ji amiaus, aplinkiniams
asocijuojasi su ntumu, todl manoma, kad tokia moteris bus fizikai
ir emocikai silpnesn.
B B FLIRTAS SU RUDENIU
iais laikais lieknumas tampa ir vienu i svarbiausi socialinio statu

so poymi. Pavartykim auktuomens kronikas - ne tik jaunos, bet ir
brandios damos atrodo tarsi nuo podiumo nuengusios, akivaizdiai
pilnesn vos viena kita. Bet ir i gretos spariai retja - nepraeina n
pusmetis, ir jau skaitai: Ponia N atsikrat dvideimt penki kilogra
m. Aiku, lietuviai nra tokie nirs kaip amerikieiai ar britai, kurie
net yra numat nema bausm u antsvor. Ir tai ne i pirto lauta.
Prie devynerius metus viename Amerikos mieste
kildamas suduo dvimotoris lktuvas ir nuskraidi
no nebtin devyniolika keleivi. Avarijos prieas
tis - keleivi antsvoris. i tragedija tapo preceden
tu apmokestinti apknius keleivius - jie priversti
pirkti antr biliet. O greitj maist pamgusius
britus valdia bando sudrausminti papildomai
apmokestindama storinanio maisto gamintojus.
Lietuviai atlaidesni, mano, kad rpinimasis kno
linijomis - kiekvieno asmeninis reikalas. Bet da
na didelio kno savinink vis pirma pati bna ne
patenkinta dl antsvorio. Sugavusi mestelt kreiv
vilgsn, greiiausiai susidrovs arba atsakys vienu
t i anksto paruot pasiteisinim: tai dl sutriku
sios mediag apykaitos, netikusi gen ar vaist.
O pati manys, kad didiausi kaltininkai - veidrodis ir svarstykls.
Noriau apginti niekuo dtas svarstykles. Ne visada verta diaugtis
ar, prieingai, nusiminti dl to, k rodo svarstykls. Riebalai sveria kur
kas maiau nei raumenys. Tad apkni moteris gali bti kur kas lengves
n u sportuojani ir liekn.
Jei rpi tavo svoris, silau tris testus jam vertinti.
KNO MASS INDEKSAS
Kno mass indeks (KMI) suinosi savo svor (kg) padalijusi i

gio (m), pakelto kvadratu. Jis labai ikalbingas.
Maiau nei 18,5 - svoris per maas! Turtum nedelsiant pradti
maitintis kaloringesniu maistu ir pasitikrinti sveikat. Toks liesumas
retai kada bna tik dl itin greitos mediag apykaitos, daniausiai
tai susij su liga.
18,6-24,9 - svoris normalus.
25-29,9 - turi antsvorio. Bent tredaliu sumaink patiekal kalo
ringum ir daugiau judk.
30-39,9 - esi nutukusi. Rizikuoji susirgti cukriniu diabetu, hiper
tonija (didelis kraujospdis). Atlik tyrimus ir, pasitarusi su endokrinologu, pradk laikytis dietos, manktintis.
Daugiau nei 40 - labai didelis nutukimas! Tuoj pat kreipkis me
dikus.
LIEMENS APIMTIS
Jei liemens apimtis didesn nei 88 cm - poodins lstels perpil

dytos riebal, jie taikosi jungiamj audin, gaubiant vidaus organus.
Besikaupiantys riebalai kenkia irdies, virkinamojo trakto veiklai sunku judti, stinga energijos, kamuoja didelis kraujospdis. Jau nuo
iandien atsisakyk riebaus maisto, visikai nevartok gyvnins kilms
riebal.
HIDROTESTAS
Plaukiodama baseine atlik tok test: kuo giliau kvpk, vandenyje

atsigulk ant nugaros, o tada - ikvpk ir nekvpuok.
Jei net giliai kvpusi pradedi i karto sksti, riebal tavo kne ma
iau nei 13 proc. Esi pernelyg liesa, kuo daugiau valgyk ir stenkis
priaugti svorio.
FLIRTAS SU RUDENIU
Jei i lto grimzti, riebal kne apie 15 proc. Kaip moteriai - maoka
(vyrams - norma). Gali saikingai mgautis saldumynais.
Jei madaug 40 sekundi laikaisi vandens paviriuje ir tik tada pra
dedi sksti, riebal turi 22-23 proc. Moteriai - pats tas (vyrams per daug). Esi normalaus kno sudjimo, diet laikytis nereikia,
taiau saldumynus ir riebius patiekalus reikia valgyti saikingai.
Jei lengvai laikaisi ant vandens, negali panerti - vanduo istumia,
kne yra daugiau nei 25 proc. riebal. Smarkiai per daug, metas
lieknti.
Protas taip pat danai
kyriai kankina mintimis
apie tai, ko tau negalima:
Dar vienas puodelis
kavos tikrai pravalint",
Gaballis okolado
praskaidrint nuotaik...
Pradti sportuoti, laikytis diet, atsisakyti

blog proi nelengva, reikia daug pastang.
Protas taip pat danai prieinasi tavo pasiryimui, kyriai kankina mintimis apie tai, ko tau
negalima: Dar vienas puodelis kavos tikrai
pravalint, Gaballis okolado praskaidrint
nuotaik, Msos kepsnys pagerint krauj... Ir
visikai nuginkluojantis argumentas: Negi per
vis savo gyvenim to nenusipelniau?
Jei sunku susitarti su savim, paklausyk psicholog patarim.
KAD LIEKNTI BT LENGVIAU
Susidaryk tiksl plan. Nordama numesti svorio, turi tiksliai su
planuoti, kiek ir per kiek laiko numesi, k ir kada darysi. Be abejo,
siekiai turi bti realistiki ir nei per lengvai, nei per sunkiai gyven
dinami. Pavyzdiui, nerealu planuoti per savait numesti atuonis
kilogramus. Gal ir pavykt labai save kankinant, bet organizmas u
tai atsilygins - priaugsi dvigubai.
Iskaidyk tiksl smulkesnius etapus ir numatyk j terminus.
Taip galsi stebti paang ir diaugtis kiekvienu gyvendintu suma-
nymu. veikusi numatytus etapus, nepamirk savs palepinti. Leng

viausia norim rezultat pasiekti planuojant tokiu principu: Jeigu tai. ios taktikos pagrindas - nuoseklumas, o tai ms smegenims
labai patinka. Tarkime, jeigu per savait numesi tris kilogramus, tai
leisi sau pasilepinti masau. Psichologiniais tyrimais nustatyta, kad
taip planuojant pasiekiama geriausi rezultat.
Leisk sau nukrypti nuo plano, jei manai, kad to reikia. Gyveni
mas nestovi vietoje, visko i anksto negali numatyti, todl neatsi
sakyk netikto kvietimo kepsni vakarl, net jei esi susiplanavusi
ikrovos dien. Pasvarstyk, ko ten galtum atsisakyti. O jei vis dlto
atsisakyti nepavyks, pakoreguosi savo diet kitomis dienomis. Ta
iau jokiu bdu neturtum savs grauti ir bausti. Esi savo taisykli
ir nuostat krja, tad pati gali jas ir keisti.
Susilaink su svarbiais tau monmis. Tikriausiai yra kada nors
tek laintis siekiant rodyti, kad k nors pasieksi. Taip elgiams ne
veltui. Psichologai jau patvirtino, kad is metodas veiksmingas. Tie,
kurie laindavosi i pinig (nema), kad numes svorio, tiksl pa
siekdavo dvigubai daniau nei nesilainusieji.
Nesistenk negalvoti apie pagundas. Tikriausiai paste
bjai, kad kuo labiau stengiesi apie k nors negal
voti, tuo sunkiau atsikratyti kyri mini. Savs
tikinjimas: Pamirk skanstus ir galvok tik
apie daroves, tikrai nepads j pamirti...
Geriau nekovok su mintimis, ir jos nekovos
su tavim.
FLIRTAS SU RUDENIU
Kitiems atrodome
daug graesns
YV
eidrodiai moteriai labai svarbu. Ir didiuliai, per vis sien, ir

rankinje neiojami pudrins veidrodliai. Nuo tada, kai supratome,
kad jame matome save, stiklo gaball kamuojame vis tuo paiu klau
simu: Kas pasaulyje graiausia?Atsakymas danai mums nepatinka.
Metams bgant, moterys veidrodiui turi vis daugiau priekait dl kiekvienos rauklels, patamsjimo ar patinimo. Kartais taip sigili
name mums nepatinkanias smulkmenas, kad pamirtame visum. O
tyrimai rodo - aplinkiniai ms ivaizd vertina net 20 procent geriau
nei mes paios! Tai todl, kad kiti smulkmenas nekreipia dmesio, jie
mato asmenyb, kuri sudaro ne vien knas.
I tikrj ne kiekviena galim pasigirti puikiomis kno linijomis, ta
iau tai dar nereikia, kad nesame graios. Utenka prisiminti sen gy
venimo ties: jei patiksi sau, patiksi ir kitiems. O kelias tai prasideda
nuo suvokimo, kad tikrasis grois sklinda i vidaus. Prisimink ne tik tau,
bet ir visai Lietuvai gerai inomas moteris - reisier, chormeister,
,
,
daininink, raytoj, gydytoj ar politik, - j
Ne kiekviena galim
figros tikrai nra idealios, bet jos spinduliuoja
pasigirti puikiomis
pasitikjim savimi, spontanikum, aistr, vikno linijomis, taiau
din ramyb. Jos avios ir charizmatikos. Ati
lai dar nereikia, kad
Tv
drusios prie objektyv nenurodinja, i kurio
nesame graios. Utenka
ono jas filmuoti ar fotografuoti (tik i kairs ar
prisiminti sen gyvenimo
tik i deins). Kad ir i kurio kampo irtum
ties: jei patiksi sau,
toki moter, ji atrodys patraukli. Prie jos aki
pdviK-si if rCin^/nSi
spindes, nublanks bet kuri grauol i urnalo
virelio, net ir su tobulai kompiuterio nupieta ypsena. Patraukli ivaiz
da be vidins ugnels praranda savo gali. O charizma gali ugoti visus
ivaizdos trkumus.
Kad ie pamstymai nelikt vien tuti odiai, silau susipainti su

Debros Luftman groio anatomijos samprata. Ji mano, kad groio visu
ma susideda i keturi dali.
GROIO ANATOMIJA
1. Vidinis grois - pasitikjimas savimi, teigiamas poiris save, tiks

lo turjimas, meil sau ir kitiems, empatija (sugebjimas lsti kito
mogaus kail).
2. Sveikata - gera fizin bkl, sveika mityba, sveiki proiai, normalus
svoris.
3. Iorinis grois - oda, plaukai, nagai, tinkama kosmetika, apranga visa tai, kas yra ms iorin pakuot.
4. Aplinka - kaip mog reaguoja kiti ir kaip jis pats sugeba reaguoti
aplink, kurti gro aplink save, kaip bendrauja.
Pasikeitus bent vienai i i dali, neivengiamai keiiasi ir kitos. Pa
vyzdiui, pakeitei mitybos proius ir pradjai sportuoti, todl numetei
svorio. is pokytis atne gan malonius ivaizdos pasikeitimus. Pasikei

t ivaizda, pasikeit ir drabui spintos turinys. Labiau patinki sau, o
girddama kit pagyras gauni ir daugiau pasitikjimo savimi, aplinki
niais. Geriau jautiesi, t patvirtina ir medicininiai tyrimai. is ratas gali
suktis be galo. Akivaizdu, kad didiuosius pokyius reikia pradti nuo
vienos kurios nors dalies.
FLIRTAS SU RUDENIU
dej^taA
K A IP V E R T I N I S A V O I V A I Z D
Perskaiiusi atsakym variantus, pasirink irpaymk labiausiai tau tinka

m.
1. K pagalvotum matuodamasi nauj drabu, jei pamatytum,
kad su juo neatrodai graiai?
A. Su tokiu drabuiu niekas graiai neatrodyt.
B. Neatrodau grai, kad ir kok drabu apsivilkiau.
C. Anksiau atrodydavau graiau.
D. Koks skirtumas, kaip atrodau?
2. Kaip pasielgtum vyrui parneus namo dut saldumyn
(pyragaii, saldaini)?
A. Pasiimiau vien, kitus pasilyiau nuneti darb.
B. Atsisakyiau, bet nakt atslikiniau virtuv ir visus sukirsiau.
C. Bt gaila imesti.
D. Su pasimgavimu suvalgyiau.
3. Kaip reaguotum per atostogas priaugt svor?
A. Imiau stebti savo svorio pokyius.
B. Nedelsdama pradiau laikytis dietos.
C. Nenustebiau, nes to ir tikjausi.
D. Neatsiminiau, kiek svriau prie atostogas.
4. Kas paskatint pradti lankyti sporto klub?
A. Mintis, kad man trksta treniruoi.
B. Pyktis ant savs, kad blogai atrodau.
C. Tik prievarta i alies.
D. Gauta dovan sporto klubo nario kortel.
5. K apie tave pamanyt ir kalbt netiktai sutikti seni

pastami?
A. Kad graiai senstu.
B. Kad man kas nors atsitiko.
C. Kad mes visi pasenom.
D. Kad visai nepasikeiiau, atrodau taip, lyg btume matsi vakar.
6. K planuoji veikti savaitgal?
A. Usiimti kokia nors aktyvia veikla.
B. gyvendinti visk, k buvau numaiusi i anksto.
C. Padaryti tai, k usiraiau kalendoriuje.
D. Atsipalaiduoti.
7. Ko papraytum bendradarbs (kaimyns), einanios pirkti ko
nors prie kavos?
A. Ko nors sveikuoliko.
B. Nieko, palauksiu, kol alkis taps nebepakeniamas.
C. Ko nors, kam iandien yra nuolaidos.
D. Nepagailsiu usisakyti kok nors gards.
8. Kaip reaguotum partnerio pasilym kopti Kilimandaro
virn?
A. Pasakyiau, kad man reikt tam pasirengti.
B. Mielai sutikiau.
C. Pamanyiau, kad jis juokauja.
D. Priminiau apie sutartas atostogas papldimyje.
Suskaiiuok, koki raidi surinkai daugiausia.
FLIRTAS SU RUDENIU
Pdvooyo'kMMidarm
Daugiausia A atsakym - prisiimanti atsakomyb. Vertini save
palankiai. Energijos ir pasitikjimo savimi semiesi i rezultat, kuriuos
pasieki ddama pastang. Moki vertinti grsmes ir puikiai prisitaikai
prie pokyi, todl padarai visk, k gali, kad atrodytum ir jaustumeisi
gerai. I esms esi patenkinta savimi ir inai savo stiprisias ir silpnsias
savybes. Keli tik realiai pasiekiamus tikslus ir vengi toki, kuri nesuge
btum gyvendinti. inoma, kartais pasitaiko sunki akimirk, taiau
paskui sugebi gana greitai atsigauti. Kartais pernelyg sitrauki darbus,
todl nepamirk daugiau dmesio skirti savo aplinkai ir artimiesiems.
Daugiausia B atsakym - baudianti save. Dl to, kad esi nepa
tenkinta ivaizda, kaltini tik save. Danai alini save dietomis, bet norimo
tikslo nepasieki. Rezultat tikiesi sulaukti per labai trump laik, todl
motyvacija greitai slopsta, o dedamos pastangos i anksto pasmerkia
mos neskmei. Poiris viskas arba nieko danai trukdo pasiekti u
sibrt tiksl. Pavyzdiui, pasidavus vienai pagundai, nebegali sustoti,
neatsilaikai ir prie kitas. Pernelyg grietai laikydamasi diet, nualinsi
savo organizm, tad reikt usibrti maesnius tikslus, kuriuos pasiek
ti bt nei per daug sunku, nei per daug lengva.
Daugiausia C atsakym - nepaisanti savs. Esi nepatenkinta savo
ivaizda, taiau nesiimi joki priemoni situacijai pataisyti. Manai,
kad neverta vaistyti energijos ir laiko tam, kas neduota Dievo. Nors
esi praradusi vilt, kad galtum pasikeisti, dar nereikia, jog to padaryti
nemanoma. Pagalvok, kokie tavo proiai tam trukdo. Usibrk ilga
laik tiksl - a noriu sau patikti. Bet numatyk ir trumpalaikius tikslus.
Pavyzdiui: sportuosiu sporto klube tris kartus per savait, viena diena
per savait bus ikrovos. Jei pavyks patikti, kad gali pasikeisti, gausi
motyvacijos, jg ir atkalumo. Dl to verta stengtis.
Daugiausia D atsakym - vertinanti save. Myli savo kn. Ta

meil - daugiau poiris nei realios pastangos. Tokia nuostata padeda
ilaikyti aukt savivert ir optimistik poir ateit. Tik reikt ne
pamirti, kad vien to nepakanka gerai sveikatai palaikyti, reikia ir pa
sistengti. Sveikas ir sportikas knas yra vienas pagrindini veiksni,
lemiani kokybik gyvenim ir sulaukus vyresnio amiaus. Net jei da
bar nesiskundi sveikata, reikt skirti dmesio naujiems naudingiems
proiams gyti ir alingiems atsisakyti. Tai - investicija ateit.
--
Pirmyn! Arba plot

trodo, valgome maiau nei anksiau, kai buvom jaunesns, ta
iau ir judame maiau ir nebe taip greitai. Daugelis pusjusij penkt
deimt jau seniai nesportuoja. Gerai, jei dar nekamuoja ligos. Taiau
nurimti neleidia kirbanti mintis, kad su kiekvienu priaugtu kilogramu
ta diena nenumaldomai artja. Deja, apkns mons tik savo formo
mis panas judr kamuol - i ties jie gana inertiki.
43 met dramos aktor Birut stebina irovus - ji stengia ne tik
padaryti pagat, bet ir stovdama ant vienos kojos kit priglaus
ti prie ausies. Nors smalsuoliams su humoru paaikina, jog viskas
tik dl meno, pati ino, kad tai - nuo vaikysts j lydinio proio
kasdien manktintis nuopelnas. Be to, ji jau septynerius metus kart
per savait atliekajogos pratimus. Moteris nemgsta aklofanatizmo.
Visk pritaiko siklausydama save. Kad ir maist: du deimtmeius
nevalg msos, oprie metus vl pradjo j valgyti. Kn teigia jun
tanti tik tuomet, kai priauga kilogram kit, bet iaip sveria tiekpat,
kiek svr bdama dvideimties.
FLIRTAS SU RUDENIU
Joga moteriai padjo suderinti dvasios ir kno poreikius. Pradjusi

domtis Rytais, atradau, kad natrali mogaus bsena turi bti kaip
vaiko: jis pamirta, kas buvo vakar, ir negalvoja, kas bus rytoj. Tuo
met knas ilsisi. Ir, kaip teigiajogai, tada net sustoja laikas. Akimirk,
kai pasiekiu toki bsen, viskas tarsi nutolsta. O natralios bsenos
mogui labai svarbu, kas k sako ar daro", - kalba aktor.
Tie, kurie brandos pasiekusiai moteriai pa
taria pasimanktinti du tris kartus per savait,
matyt, n nenutuokia, kokios permainos prasi
deda moters organizme kirtus gyvenimo ekvato
ri. Reikia manktintis eias dienas per savait
bent po pusvaland, o septint skirti dvasinms
pratyboms. Dabar ne metas dertis su savimi
dl maesnio krvio ar pasiduoti pagundai dau
giau laiko skirti poilsiui. Manktindamasi ne tik
pagrainsi savo kno linijas, bet ir nesileisi neti
ktai uklumpama vairi lig, tykani u ketu
riasdeimtmeio kampo.
Sunkiausia pradti. Vien kalbinti save ir prayti nepakaks. Reiks
sakyti. Privalai manktintis kiekvien dien! Tik taip garantuosi savo
antrosios gyvenimo puss kokyb. O ir pati nesigailsi, nes:
susidraugausi su ta atjaunjusia moterimi, kuri velgs tave i veid
rodio;
vis daniau prisiminsi turinti vali, bus smagu daryti sau gera;
ne tik pati diaugsiesi savo fiziniais pokyiais - norsi, kad tai pa
matyt ir vertint draugai, tad daniau dalyvausi susibrimuose,
renginiuose;
pradsi labiau pasitikti savimi, pasijusi stipresn, ramesn, lengviau
seksis bendrauti, nes nebereiks gintis ir budriai sekti, kad kas nepa
siaipyt, neapkalbt ar nepaemint.
Reikia manktintis
eias dienas per savait
bent po pusvaland, o
septint skirti dvasinms
pratyboms. Dabar ne
metas dertis su savimi
dl maesnio krvio
ar pasiduoti pagundai
daugiau laiko skirti
poilsiui.
iuolaikinei moteriai manktintis gyvybikai btina. Technika, vai

rs mechaniniai buities darb pagalbininkai daug k atlieka u mus.
Nesunku sivaizduoti tavo amiaus moters darbus prie penkis eis
deimtmeius: ryt vos pakirdusi sda ant dviraio ir mina ganykl
melti karvs, vea pien supirktuv, tada bga darb, parlkus i jo
verda pietus, skalbia, ravi darus, priruoia maisto atsarg iemai ir dar
daug visoki darb darbeli nudirba. Nenuostabu, kad nejausdavo fizi
nio krvio trkumo.
inoma, darb iais laikais nesumajo. Aminai skubi nieko nespdama, bet juk kasmet sigyji bent po vien nauj pagalbinink. Nebe
plauni grind, nebeblizgini lang, neberavi dar ir net grybauti vis re
iau beisiruoi. darb vaiuoji vieuoju transportu arba nuosavu au
tomobiliu. Danai net piet negamini, o tik pa(si)ildai kok pusgamin,
nuiupt lekiant pro prekybos centro aldytuvus. Kada paskutin kart
pasilei savo knui k nors naudinga? Tik persdi nuo automobilio s

dyns ant darbo kds, krslo prie virtuvs stalo ar minktasuolio prie
televizoriaus.
Gali umirti igerti dienos vitamin doz, bet nepagailk judji
mo savo knui, visoms raumen grupms. inoma, dl fizinio krvio
reikt pasitarti su specialistu, nors lengv pratim galima imokti ir
Jei iki savo buto paprastai

kyli liftu, prisiversk nors
vien aukt kopti laiptais,
po savaits pridk dar
vien - ir taip toliau, kol
bus k pridti.
i urnal, televizijos laid ar tam skirt knyg.

Taiau iame amiaus tarpsnyje btina laikytis
proporcijos: du tredaliai pratim - tempimo ir
tik vienas tredalis - jgos (bgimo, vaikioji
mo, plaukimo, atsispaudim ar kt.).
Svarbu nepersistengti. Ypa jei kenti antsvo
r ir sunkiai beprisimeni dien, kada paskutin
kart manktinaisi. Pradk nuo lengv pratim,
kuriems nereikia daug fizins jgos. Jei prisiverti
juos daryti kiekvien dien - jau daug pasiekei.
Pradk nuo jimo, galbt net tikslingo - darb
ar parduotuv, - bet kiekvien dien bandyk t
pat atstum veikti 3-5 minutm greiiau. Jei iki
savo buto paprastai kyli liftu, prisiversk nors vie
n aukt kopti laiptais, po savaits pridk dar
vien - ir taip toliau, kol bus k pridti. Jei gyve
ni neauktai, po truput greitink temp arba vis
stabtelk ir padaryk kok pratiml (pavyzdiui,
pastovk ant vienos kojos).
Bene maloniausias moter usimimas - o
kiai. Ir nesvarbu, turi partner ar ne. Grau i
rti laimingus veidus t, kurios mokosi okti
sals, pilvo ok ar lietuvik kadril. Svarbiau
sia - kad bt smagu, kad patirtum malonum.
Atidiai pasirink ir mokytoj - tai turi bti mo
gus, su kuriuo malonu bendrauti ir kurio moky
mo bdai tau patinka.
PSICHOLOGO PATARIMAI
NORINIOMS PRADTI GYVENTI AKTYVIAU
Imkis ko nors ar bent jau pradk veikti! Turbt taip esi sakiusi
sau ne kart, dar vaikystje. Tada paddavo. Mokslinink teigimu,
is bdas itin veiksmingas, kai neinai, nuo ko pradti. Daug kas ati
dlioja, laukia tinkamo laiko, randa vis nauj pasiteisinim nieko
neveikti: dar nesu tam pasirengusi, netinkamas met laikas, nesu
pakankamai stipri ir panaiai. Todl geriausia - pradti veikti ikart.
Daug lengviau, jei kada nors jau esi sportavusi. Psichologai tai vadi
na poreikio ubaigti, kas pradta efektu: k nors pradjus sunku
sustoti, nes norisi pamatyti, kuo viskas baigsis.
Neprayk artimj palaikymo. Daugelis moter klaidingai mano,
kad sportuot, jei sulaukt vyro, dukters ar geriausios draugs para
mos. Psichologai jau rod, kad tokia parama neveiksminga. J ap
klaustos moterys, sulaukusios savo partnerio paramos, paskatinimo
sportuoti (nupirko abonement sporto klub), ilgiau atidliodavo
savo sieki gyvendinim nei tos, kurios nutardavo savarankikai.
inojimas, kad bet kada gali sulaukti artimo mogaus pagalbos, tarsi
uliliuoja iltame glbyje. Neturinios su kuo pasidalinti atsako
mybs svajon lekia tiesiu keliu.
Usirayk savo tiksl ir ymk paang. Taip galsi stebti pro
gres ir diaugtis tarpiniais rezultatais. veikusi numatytus etapus,
nepamirk pasilepinti.
Nepasikliauk vien valia. Kartais atrodo, kad geriausia usibrti
ne vien, o kelet nauj tiksl. Pavyzdiui, laikytis dietos, pradti
sportuoti, pakeliauti ir nudirbti seniai atidliojamus darbus. I alies
atrodo, kad taip elgiasi stiprios valios mons. Deja, mogaus valios
itekliai riboti. Vienu metu siekiant keli tiksl, kuriems reikia savi
tvardos, nukenia efektyvumas. Psichologai silo vali sivaizduoti
kaip tau skirt biudet. Pajutusi, kad santaupos ieikvotos vienai
FLIRTAS SU RUDENIU
veiklai, reikt apriboti kit. Taip neivaistysi valios santaup ir

suinosi savo galimybi ribas. Gal neverta siekti keli tiksl vienu
metu ir apsiriboti tik svarbiausiu? Reali paanga - biudeto pasipil
dymas. Tada gali imtis kit tiksl.
Kit skm nekvepia. Kartais atrodo, kad nujusi j sporto sal
su drauge (sutuoktiniu, dukra), kuri jau ne vienus metus ten lan
kosi ir kurios treniruotu knu aviesi, pajusi didesn nor siekti
tikslo. Manai, kad tai bt palaikymas sunki pagundos akimirk,
kad gali i kito skms pasisemti kvpimo. Psichologai teigia, kad
is sitikinimas klaidingas. Eksperimentais rodyta - mons, ku
riems buvo pademonstruoti kit laimjimai, savo uduotis atlikda
vo blogiau nei maiusieji kit neskm. Taigi, atsisakyk sumanymo
sportuoti ar mesti svor kartu su artimu tau mogumi. Daugiau
pasieksi viena.
K gali ir ko negali
pakeisti
CJ1 ulaukus keturiasdeimties, poiris ivaizd (daili figra, lygi
oda, lieknos launys) su kiekvienu gimtadieniu keiiasi - vis labiau susi
taikom su pokyiais ir vis labiau klausom iminties: domkis savo vidi
niu turiniu, o ne iorine pakuote, kuri su metais nusidvi.
Beje, ne tik laikas sekina fizinius iteklius. ymes palieka patirti
stresai, beviltikos situacijos, netektys ir bsim bd nuojauta. Todl
antroje gyvenimo pusje itin aktualu imokti protingai reguliuoti savo
psichin ir emocin bsenas. Kiekvienai ir kasdien (gal net ne kart per
dien) skmingai ir nelabai tenka persijunginti i vienos emocins
bsenos kit. Pavyzdiui, neprajus n pusvalandiui nuo karingo
santyki aikinimosi su paaugliu vaiku, turi maloniai ypsotis efui ir
entuziastingai dstyti savo nauj sumanym arba jautriai guosti draug,
kurios mylimas katinas ikeliavo katin roj. Daniausiai viskas vyks
ta tarsi savaime. Bet tokia erocij perjunginjimo gausyb ivargina
fizikai.
Psichologai silo vairi bd atsipalaiduoti, nuraminti ir kn, ir
dvasi: masa, laikysenos korekcijos, kvpavimo pratim, judesio ir
okio terapij, pozityv mstym, autogenin treniruot, dvasin prak
tik, kno ir veido mimikos valdym ir kt. Papasakosiu apie kelis mo
derniausius, kuri veiksmingumas jau itirtas.
KAIP NURAMINTI KN IR DVASI
Ko gero, dabar madingiausias dalykas pa

saulyje. is metodas prie tris deimtmeius buvo sukurtas JAV. Jo
alininkai teigia, kad mogaus smegenis galima tarsi suprogramuoti
1. Pozityvus mstymas.
FLIRTAS SU RUDENIU
siekti norimo tikslo. Lengviausia smegenims k nors teigti, kai j

veikla neintensyvi, kai jos ilsisi - pavyzdiui, prie mieg ar tik pabu
dus. Savitaigos sakiniai tariami lengvai, be joki pastang, kvpavi
mo ritmu. Mintyse arba balsu kartojami tol, kol sitvirtina pasmo
nje. Taip tvirtinta mintis virsta sitikinimu. Kad suprastum, kaip
tai veikia, priminsiu japon dokumentin film apie eksperiment
su vandeniu - ten rodoma, kaip ant vandens talp urayti teigiami
arba neigiami odiai paveik vandens struktr. Nuo odi mei
l, dkingumassualusio vandens kristalai tapdavo panas gles,
o odiai neapykanta, kova juos pavert chaotikais debesimis,
sitikinim, kad amerikietikas pozityvaus mstymo metodas tinka
bet kokiems gyvenimo atvejams, kiek iklibino naujausi psicholog
tyrimai. Sis metodas tikrai tinka ne kiekvienam, kartais taip galima
dar labiau sumainti ir taip prastai apie save galvojanij savivert. Prie imantis savitaigos, reikt tiesiai vardyti savo neigiamus
jausmus. Pavyzdiui: A vis dar nirtu ant motinos, kuri labiau myli
nieko gyvenime nepasiekus mano brol ir dedasi nesuprantanti, kad
jis ta meile tik naudojasi.
o
O
2. Autogenin treniruot. Tai savitaiga atsipalaidavus. metod

prie imtmet sukr vokiei psichiatras Johannesas Schulzas. S
moningai sutelkus mintis kuri nors kno dal, toje vietoje suak
tyvja kraujotaka, jauiama iluma. Autogenin treniruot taikoma
medicinoje gydant psichosomatines ligas, bet ji gali padti stabili
zuoti vidin bsen, nuraminti jaudul. Imokyti jos gali bet kuris i
technik imanantis mogus per kelias savaites. Kiek ilgiau utruksi,
jei mokysies savarankikai, i knyg, psichologini ar sveikos gyven
senos urnal, interneto.
3. Dvasin praktika. Dvasins praktikos silo vairi susikaupimo bei
meditacijos bd - nuo maldos, vidini apmstym skaitant ven
tj Rat ar jo klausantis iki susikaupimo tuios ventovs tyloje.
Vis j rezultatas tas pats - atgauta vidin ramyb, nuosaikesn re
akcija audringas emocijas, jas sukelianias situacijas. Taiau turiu
perspti, kad norint ilaikyti vidin ramyb neuteks vienos maldos,
atsitiktinio apsilankymo ventovje - teks turti kantrybs ir tuo u
siimti ilgai.
4. Skatinimas bausme. Dar vadinamas botago ir pyrago principu.
trikdani situacij reikia pavelgti tarsi i ono ir subarti save u
nesitvardym arba pagirti u tinkam emocin raik. Taigi tursi
perlieti save odi botagu: nusiramink, nesierzink nepyk,
o u pasiekt geidiam rezultat pamaloninti pagyrimais: au
nuol, kantrioji, imintingoji. Savarankikai taikyti meto
d gali bti nelengva: ne kiekvienai pavyksta stebti save i alies
ir objektyviai. O ir botago kiri dana moteris linkusi sau skir
ti nepelnytai daug; tuomet pagyros tampa ne pleistrais, o druska,
barstoma ant aizdos. Daug paveikiau, jei tavuoju veidrodiu pab
t artimas mogus arba psichologas, sugebantis t veidrod dar ir
pareguliuoti.
FLIRTAS SU RUDENIU
5. Emocij valdymas keiiant kno tamp. io metodo pagrindas vadovavimasis gerai inomu posakiu: Nusiypsok sau veidrodyje, ir
pasaulis nusiypsos tau. i tiesa ne i pirto lauta. Psichologai dau
gybje pasaulio ali stebjo, kaip veide atsispindi emocijos, ir nu
stat, kad u pagrindini emocij - pykio, baims, pasibjaurjimo,
diaugsmo - iraikas atsako ne veido raumenys, o genai. Vadinasi,
mes ne imokstame rodyti emocijas, o tik vykdome ms genuo
se raytas programas. Taigi, emocij galima suadinti atvirktine
tvarka: nutais konkrei emocij reikiani veido iraik, galime
sukelti ir atitinkam jausm - diaugsm, pykt, lides. mons,
paprayti dirbtinai nusiypsoti, pradeda geriau jaustis, juos apima
natralus diaugsmas. Imokti to gali kiekvienas. Pirmiausia reikia
sivaizduoti situacij, kai patiriamos neigiamos emocijos ar stresas.
Tada smoningai atpalaiduoti sitempusius veido raumenis, rankas,
kojas ir kakl. Jei tai padaryti pavyks (gal ne i pirmo karto), pasikeis
ir jausmai. Gali pasijusti net laiminga.
Jausm kontrols repeticijos, mokantis keisti emocijas keiiant
kno tamp, leidia pasiekti tok lyg, kad galtum savo emocij
mygtuk spaudyti pati ir btum nepriklausoma nuo aplinkybi.
O jeigu nra galimybs (arba noro) lankytis pas psicholog, suprasti
savo kn pads trys paprasti pratimai.
PRATIMAI, PADEDANTYS SUPRASTI SAVO KN
1. Sutelk dmes tai, k jauti. Usimerk ir neskubdama vidiniu

vilgsniu pervelk savo kn nuo apaios iki pat viraus, nieko ne
praleisdama. Nevertink to, k pamatysi, tiesiog inok, kad taip yra.
Dabar atkreipk dmes tai, ko iuo metu norisi: gal pakeisti kno
padt, atpalaiduoti kuri nors dal (peius, kakl, kakt), o gal liau
tis supti koj ar barbenti pirtais.
Kaip pasikeit tavo bsena atlikus prati

m? Ar galtum kasdien nors 10 minui skirti
dmesio knui? Imok pastebti, kokiose situa
cijose padanja kvpavimas, kada surauki kak
t ir t. t.
2. Pajusk dabart. Jei kamuoja nemalons, sle
giantys prisiminimai, nerimas dl ateities, is
pratimas pads suprasti, kas dabar vyksta alia
tavs. Apsidairyk aplinkui, stengdamasi pama
tyti kuo daugiau detali, taiau nesustok prie
vienos. Leisk vilgsniui slysti. siklausyk visus
aplinkinius garsus, n vieno neiskirdama. Pasi
stenk igirsti j skambjim kaip darn akord.
Tuo pat metu suvok savo kno pojius - kaip
drabuiai lieiasi prie odos, nugara remiasi
atlo, kaip kvepi alt or, o ikvepi ilt.
3. Atsipalaiduok. Atlikus pirm ir antr pratimus,
bus lengviau reguliuoti savo psichin tamp.
Usimerk ir sutelk dmes savo kn. Giliai
kvpk ir ramiai, ltai ikvpdama mintimis
velniai perbrauk kn nuo viraus iki apaios.
sivaizduok, kad tampa tirpsta lyg pavasario
sniegas, srva emyn, isiveria pro padus ir i
nyksta. Knas atsipalaiduoja, tampa atslgsta.
pratim pakartok 5 kartus.
Ill DALIS Emocijos ir protas
Svarbiausios emocijos
tavo gyvenimo paletje
C^mocijos lydi mus nuo pat gimimo. Jos labai vairios, ne visada
lengva ir atpainti, taiau labai sunku j neparodyti. Juolab moterims,
kurios ne be reikalo laikomos daug emocingesns u vyrus.
SEPTYNIOS PAGRINDINS EMOCIJOS
Baim, praneanti apie real arba sivaizduojam pavoj, sutelkianti

jgas arba, prieingai, paralyiuojanti. Baim turi labai daug atspalvi:
nuo lengvo nerimo iki fobij - liguist baimi, su kuriomis be specia
list pagalbos nesusitvarkysi.
Pyktis, kylantis, kai maname, kad mus iri nerimtai arba kliudo
siekti troktamo tikslo. Pykio sukelta didiul energija kartais gali
bti net naudinga - ji suteikia fizini jg, drsos ir pasitikjimo savi
mi. Pykio diapazonas taip pat nemenkas: nuo lengvo susierzinimo iki
sunkiai valdomo nirio.
Lidesys padeda nugrimzti save, kad lengviau igyventume netek
t. Jo iraika - aaros - nuplauna sunkius igyvenimus. Tik po tokios
dezinfekcijos sugrta gyvybingumas. Lidesio spalvos - nuo lengvo
nusiminimo iki juodo sielvarto.
Diaugsmas skatina laims hormon gamyb, bgant metams j
mums reikia vis kitoki, vis auktesns kokybs. Kirtusios gyvenimo pu
siauj, iaugame ir tai, kas mus diugina. Taiau diaugdamosi jauiams
labiau savimi pasitikinios, reikmingos, laisvos, mylimos ir mylinios.
FLIRTAS SU RUDENIU
Nuostaba reaguojame tai, kas neinoma ir nepastama. Tuo metu

i netiktumo ms jausmai ir mintys bna tuti it baltas popieriaus
lapas. Taiau ant jo gan greitai atsiranda kit emocij spalvos - pykio,
lidesio dl netikto netinkamo elgesio arba diaugsmo.
Pasibjaurjimas apsaugo nuo psichologikai ar fizikai nemaloni
dalyk (bjauraus kvapo, poelgio ar darbo), kurie gali pakenkti psichinei
ar fizinei sveikatai. ios emocijos skal - nuo lengvo lyktu iki vemti
veria.
Susidomjimas svarbus intelekto vystymuisi. Jis skatina nor sui
noti k nors naujo ir suprasti vis sudtingesnius dalykus. Tai emocija,
galinti pasireikti tiek trumpalaikiu susidomjimu, tiek visiku pasin
rimu dominani veikl.
Emocij ne tiek jau daug. Deja, ne kiekviena ir ne visada sugebame
jas valdyti. Nesunku sivaizduoti vaiko netekusi motin, paklaikusi
i sielvarto. Arba moter, taip besibjaurini sutuoktinio idavyste, kad
vis vyr gimin vadina kriuksiniais keturkojais. Menopauz irgi da
nai asocijuojasi su neigiamomis emocijomis, nes visos dienos - tarsi
nesibaigiantis priemenstruacinis laikotarpis, kai jautiesi lyg nesava,
sudirgusi, viskas erzina.
Dl prastos nuotaikos daniausiai kaltinama aplinka. Lyja, sninga,
sauls audros ar iaip - ne ta koja i lovos atsiklei. Bet aplinkai ir ap
linkiniams tikrai suteikiame pernelyg didel reikm. Jis moka mane
sunervinti (eisti, nulidinti ir pan.), - utikrintai tvirtiname. Tarsi tu
rtume emocij mygtuk, kur bet kas bet kada
Diena atrodo nyki, paspauds galt valdyti ms emocijas ir jauskai esame niriai mus. O taip nra. Tai ms pai reakcija. Dienusiteikusios, kiti varo na atrodo nyki, kai esame niriai nusiteikusios,
iproto tik tuomet, kai kiti varo i proto tik tuomet, kai paios ant vis
paios ant vis pykstame, pykstame.
Wft
Taiau bene labiausiai jausmus sutvarkyti trukdo ne vien deimt

met kalte kaltas tikinimas, jog reikia gyventi taip, kad teigiam emocij
bt kuo daugiau, o neigiam - kuo maiau. Tai tarsi virto neginyti
na gyvenimo tiesa, nes akivaizdu, kad diaugtis
daug geriau nei lidti. Ir populiarios laimingo Tik igyventi neigiami
gyvenimo mokanios knygels, ir psichologai, ir jausmai - lidesys, baim,
visos reklamos (nuo turizmo iki medikament) kania, ilgesys, netekties
tikina, kad gyvenime daug k renkams paios. skausmas - atveria akis
Tai kodl nepasirinkus laims vietoj skausmo, ms ird, ms esyb.
diaugsmo vietoj pykio, pasitikjimo vietoj
baims? Bet gyvenimo tiesos danai kitokios nei reklaminiai kiai.
Tik igyventi neigiami jausmai - lidesys, baim, kania, ilgesys, ne
tekties skausmas - atveria ms ird, ms esyb. Tai nereikia, kad
neigiamomis emocijomis reikia mgautis. Bet nereikia nei vengti j,
nei skubti atsikratyti. Nereikia nuo j saugoti savo vaik ir vaikaii.
Auganiam moguiui sveika doz neigiam jausm - savotiki psicho
loginiai skiepai. inoma, nedera to siekti tyia, bet nereikia ir perdm
saugoti. Skauds igyvenimai vaikystje - viena i slyg, kad suaugs
mogus galt teisingai save suprasti, nesislp
t igalvotame laimingai besibaigiani serial, Auganiam moguiui
kompiuterini aidim ar kitoki fantazij pa sveika doz neigiam
saulyje. Tik anksti pain lides, pykt, nusivy jausm - savotiki
lim, netekties skausm, imokstame branginti psichologiniai skiepai.
tai, k turime, kas yra alia.
Ir nereikia manyti, kad susigaudyti savo jausmuose buvo aktualu
tik jaunystje, kai dar neturjome sukaupusios gyvenimikos patirties,
ini, gdi. Manai, engus penkt deimtmet, jau reikt vado
vautis protu ir logika? Bet logika neveikia, kai sutuoktinis ieidamas i
nam mesteli: Daugiau taip nebegaliu. Kai vaikai tolsta it kosmoso
galaktikos, geriausia draug neberanda tau laiko; seni tvai priekaitau-
FLIRTAS SU RUDENIU
ja dl per maai rodomo dmesio, o darbas, kuriam ski

ri tiek pastang ir sveikatos, tampa toks nebemielas,
kad net vimdo. Atrodo, kakas gyvenime prair
ta, praleista, o vidin harmonija - tik grai iliuzija.
Toki sumait teks patirti, jei ignoruosi jausmus.
Ar brangini prisiminimus apie pirmj pasi
matym, romantik pasivaikiojim pajriu, gero
spektaklio spd, skms darbe akimirk? Tai - emo
cin patirtis. Prisiminimai su rykiu jausmo pdsaku. Jei j ne
kaupsi, vargu ar pasitikdama savo septintj, atuntj, devintj ar de
imtj deimtmet galsi pasakyti, kad gyvenimas nugyventas graiai.
Greiiau atrodys, kad jis nepastebimai pralk.
prasminti savo nuotaikas ir jausmus, tapti ne tik j reikj, bet ir
eimininke pads emocij anatomijos imanymas.
AR SUVALDAI SAVO EMOCIJAS
Tikrai esi patyrusi, kaip staiga palusiai ima plakti irdis, pakerta pakink
lius, aptemsta akyse. Ir tai ne baisios ligos simptomai, o enklas, kad esi ap
imta stipraus jausmo. Ar moki su tuo susidoroti?
Pasirink irpaymk labiausiai tau tinkam atsakym.
1. Kas, tavo nuomone, geriausiai apibdina emocing mog:
a) visada gera nuotaika;
b) jautrumas aplinkai;
c) audringas reagavimas visk;
d) siekimas atkreipti save dmes.
2. Kaip pasijunti prisiminusi labai mylt mog, su kuriuo

isiskyrei:
a) susijaudinu taip, lyg jis bt alia;
b) pagalvoju: kain, kaip jis dabar gyvena;
c) nulistu, kad dabar to mogaus nebematau;
d) diaugiuosi prisiminusi mielas akimirkas.
3. Kokie draugai, tavo nuomone, yra geriausi:
a) suteikiantys pakankamai laisvs;
b) itikimi;
c) visada norintys su tavim susitikti;
d) palaikantys, kad ir kas atsitikt.
4. K jauti, kai pradedama kalbti apie neivengiamus dalykus mirt, ligas, nelaimes:
a) baim ir nerim;
b) lides, subjra nuotaika;
c) pasibjaurjim;
d) nieko, mans tai nelieia.
5. Kaip jaustumeisi suinojusi, kad laimjai kelion prabang
kurort:
a) virpiau i jaudulio;
b) okiniau i diaugsmo;
c) apsiverkiau;
d) netekiau amo (apalpiau).
6. Kaip reaguotum simyljim:
a) isigsiau bsim meils kani;
b) daugiau nieko nebebijau;
c) baiminiausi, kad mane jis myls maiau nei a j;
d) bijoiau galim hormon audr.
FLIRTAS SU RUDENIU
7. sivaizduok esanti raytoja, ileidusi pirm knyg,

kuri gerai perkama. Kaip jaustumeisi, jei koks nors kritikas
populiariame urnale j smarkiai sukritikuot:
a) nusiviliau savimi ir prarasiau vilt igarsti;
b) mans nesulugdyt jokia kritika;
c) atkreipiau dmes jo pastabas ir jas sidmiau;
d) pagalvoiau, kad visiems tikti nemanoma.
8. Kaip reaguotum brjos ipranaautus nemalonius dalykus
a) sugest nuotaika ir noriau nueiti kur nors igerti;
b) nepatikiau;
c) paprayiau rodym ir deriausi dl geresni pranaysi;
d) siusiau ir pagrasiniau jos nelegal versliuk apsksti
Mokesi inspekcijai.
9. Kaip reaguotum mamos priekaitus, kad nemoki gyventi,
auklti vaik ir rpintis sutuoktiniu:
a) pasiadiau jai kit kart asilyginti tuo paiu;
b) jausiausi bejg, nes negaliu apsiginti;
c) jausiausi prislgta kelias dienas;
d) jausiau uuojaut savo tvui.
10. Kaip pasielgtum, jei paauglys vaikas su tavim savait
nesikalbt, nesitvarkyt ir siust dl menkiausios
prieasties:
a) apsimesiau, kad nieko nevyksta;
b) priversiau pasikalbti ir normaliai elgtis;
c) pasitariau su psichologu;
d) negaliau umigti naktimis.
Suskaiiuok balus pagal i lentel.

i
10
Pudud&gfp lm m iniara&
10-15 bal - urakinti jausmai. Darai alto ir labai santraus mo
gaus spd. Net artimieji mano, kad visada vadovauiesi sveiku protu,
ir to altakraujikumo gali net slapta pavydti. monms tenka gero
kai pavargti, kad i tavo veido iraikos iifruot, kaip i ties jautiesi:
pyksti, bijai ar lidi, o gal nori okinti i diaugsmo ir dainuoti i lai
ms. Bijai parodyti (gal pats gyvenimas taip pamok), kad esi kaip visi:
kartais silpna, retkariais sutrikusi, o kai kada juokinga. Po abejinga
iore greiiausiai slepi labai jautri siel, nors eini per gyvenim su cre
do: Kas protinga, tas teisinga. Nevaldomi jausmai gali tik pakenkti.
16-25 balai - suvaldyti jausmai. Visada inai prieast, kodl dau
osi irdis ar kaista skruostai. sitempei ir paraudai, nes supykai ant efo,
droviai nuleidai akis ir paspartinai ingsn, pamaiusi kak, ko neder
jo ivysti. Bet tai ne prieastis pamesti galv, pamirti, kur skubjai, k
ketinai daryti. Emocijos tau - kelio enklai, padedantys, nurodantys,
kad reikia apvaiuoti pavojingas vietas, stabtelti ir vertinti pokyius,
sultinti greit, kai situacija tampa sunkiai valdoma. Taiau keli ir elges
kelyje renkiesi savo nuoira.
26-34 balai - audringi jausmai. Danai grauiesi, kad uvaldius
stiprioms emocijoms (pykiui, diaugsmui, nusivylimui) prineki to,
FLIRTAS SU RUDENIU
ko neketinai sakyti, kad dl menkiausios smulkmenos prarandi kantry

b ir savitvard. Esi labai emocinga. Tai gali bti ir gera savyb, ypa kai
reikalinga nepaprasta valga, jautrumas ir pastabumas. Su kasdieniais
jausmais susitvarkai, bet netikti emocij plipsniai gali ilgam imuti
i vi. Pavojingiausia, kai bandai slopinti neigiamas emocijas, ypa
tokias, kurios, kaip tau atrodo, yra neleistinos (gal nuo vaikysts kalta,
kad negalima pykti ant artimj, pavydti seseriai ar vaikui, grautis dl
praeities prisiminim). Tada mgini jas kuo nors pakeisti: imi nesusto
dama valgyti, nei i io, nei i to susergi, reikalauji uuojautos ir paguo
dos. Reikt imokti atpainti ir vardyti savo jausmus, stengtis su jais
susitaikyti. Ar bent suvokti, kad jie reikalingi, tikrai netrukdo, greiiau
atvirkiai - padeda gyventi.
35-40 bal - pavojingi jausmai. Visur velgi pavojus: vakare gat
vje atrodo, kad tavs kas nors tyko u kiekvieno kampo; po sukreian
io filmo negali umigti, o umigusi sapnuoji tsin; suinojusi apie
sunki artimos giminaits lig, ir pati imi jausti panaius simptomus.
Jausm n nemgini tramdyti. Garsji audringomis reakcijomis diaugsmo ar sielvarto ksniais, aar upeliais. Be to, moki iraikingai
pasakoti. Gali bti, kad perdt emocingum nulm tavo melancho
lika prigimtis arba skauds gyvenimo vykiai. Pasistenk suprasti savo
reakcijas, atpainti, kas u j slypi. Tik tada imoksi valdyti jausmus.
Baim ir lugdo,
ir gelbsti
aim - emocija, padjusi monijai ilikti. Iki iol naudojams i
savo urvini protvi paveldta baimi ir fobij kolekcija: bijome vor,
gyvai, peli, nepagydom lig, mirties... Voro isigandusi moteris
klykia, bet danai n nenumano, kad is klyksmas ataidi i seniausi lai
k, kai tie nuodingi padarai keldavo ms protviams siaub.
Ir vis dlto nuolat krebda mintis - ar baims jausmas yra reika
lingas, o gal jo reikt vengti? Bijoti eiti tamsia gatve, kur danai u
puldinjami mons, - normalu. Tokia baim mus perspja: Stop!
Ten - pavojinga. Taiau bijoti ukalbinti tau patinkant vyr - jau
atrodo beprasmika ir nesuprantama. Galima tarti, kad tokia baim
kyla i sielos gelmi, kur nugramzdintos gldi praeities traumos, bai
m bendrauti su nepastamais monmis. ia ne vidinis apsaugos
mechanizmas. Baim, apsauganti nuo pavojaus, veikia kaip teigiama
jga, bet ji gali tapti ir trukdiu, neleidianiu iekoti nauj galimybi,
siekti pokyi, dar nepaint dalyk. Taip pat ji gali bti postmis ju
dti pirmyn, skatinti nor patirti pokyt savo kailiu: Baisu, bet domu
ir nauja!
SEPTYNIOS DIDIOSIOS
BRANDI MOTER BAIMS
1.
Niekada nebebsiu liekna (tokia, kokia noriu). Greiiausiai i
sena baim pastorti neduoda ramybs nuo pat paauglysts. Dabar ji
veria imginti vis naujas dietas ir dar drastikesnius lieknjimo bdus.
O rezultatas visada tas pats - nuolat didjantis svoris. Taiau pasiduoti
21 FLIRTAS SU RUDENIU
neverta. Jei jau nesiseka savs priimti tokios, kokia esi, yra daug ger,
sveik bd sulieknti ir ilaikyti norimas formas. Ekspert nuomo
ne, antsvorio galime ivengti keisdamos mitybos ir judjimo proius.
Maitintis reikia saikingiau, o judti - daugiau. Pads ekspert nustatyta
skms formul: ne daugiau kaip 30 gram riebal per dien, atsisakyti
balto maisto (cukraus, milt, grietins ir kt.) ir kasdien bent po pus
valandos manktintis.
2.
A nebesu grai. Senatv neaplenkia n vienos moters. dmiai
stebime save veidrodyje: vis daugja raukleli, il sruog, pigmenti
ni dmeli, vis labiau svyra lp kampuiai...
avjausi, kaip originaliai i baim nugaljo garsi Lietuvos reisie
r, dabar jau pusjusi penkt deimt. Interviu vienam urnalui ji
yra pasakojusi, kad bdama septyniolikos man, jog senos moters
knas - pasibaistinas. Matydavo jas prausdamasi miesto pirtyje ir
bijojopati kada nors tokia tapti. Taiaupo daugelio met sukr do
kumentinfilm Venera su katinu, kurio herojs - senospozuotojos.
Reisier mano, kad io filmo idj padiktavo jaunysts baim. O
pastebjimas, kadfilmavimo grups vyrai t moter nekritikavo, ne
vertino kaip sekso objekt, atskleid gyvenimo imint: moteris nra
negrai, jeigu jos knas ir elgesys - harmoningi.
Svarbu ne tai, kad sensti,
Perirk senas nuotraukas ir pamatysi, kad
svarbu, kaip jautiesi, tavo mama ir senel, bdamos tokio amiaus
kaip tu dabar, atrod gerokai vyresns. Tu turi
daugiau galimybi jaustis jaunatvika ir grai. Taigi svarbu ne tai, kad
sensti, svarbu, kaip jautiesi. Atsiranda vis nauj priemoni, padedani
ir atrodyti, ir jaustis gerai, kad ir kokio btum amiaus. Metai tra skai
ius, o ne nuosprendis moters ivaizdai ir gyvenimo kokybei.
Greiiausiai n vienos raukls ar ilos plauk sruogos, iminties ir

patirties enkl, neisiadtum. Ar verta puoselti jaunysts gro, da
nai perengiant net sveiko proto ribas? Juk tik dabar i tikrj inai, ko
nori, k gali, o ko - ne.
3.
Nebeliko nieko... tiktai eima ir darbas. Ne viena moteris
kartais su siaubu pagalvoja: kas bt, jei taip nutikt? Rutina trau
kia kiekvien, bet ne visas ji gsdina. Monotonikas, ramus, nuspja
mas gyvenimo ritmas be ypating domybi gali net patikti mgstan
ioms tvark, drausm, kontrol, punktualum ir tikslum, kai visk
galima suplanuoti i anksto. Tokias moteris gsdina ir imua i v
i bet koks nukrypimas nuo plano, nes tai nesaugu, nenuspjama ir
nepatikima.
Rutina labiau kelia baim mananioms, kad gyvenimas susiklost
ne taip spalvingai, kaip tikjosi. Todl jos nuolat ieko ar ilgisi kitokio
darbo, hobio, nauj draug ar laisvalaikio pramog su namikiais. Su
ia baime susiduriame, kai nuvargstame nuo ilgalaiki monotoni
k darb (namuose ar darbovietje) arba kai prasiveria ilgai slopin
tas lidesys. Tokios baims greiiausiai uklupdavo ir anksiau, gal
net vargino kone vis gyvenim. Kad gerai jaustumeis, reikdavo vis
daugiau adrenalino. Kur laik tai padeda, taiau esmini asmenybs
bd (nesugebjimo prisiriti, atsiduoti, velgti gyvenimo prasm)
neisprendia.
Kad nustotum bijoti rutinos, turi pasvarstyti, kas tave pradiugint,
ko tu gailiesi, k dar gyvenime nortum patirti ar imginti. Atsakym
pads rasti nuoirdus pokalbis su artimu mogumi ar psichoterapeutu.
Nereikia keisti visko. Utenka gyvendinti vien nor: ivykti kelion,
praleisti pusdien groio salone, iokti su paraiutu... Ir gyvenimas vl
gis prasm.
FLIRTAS SU RUDENIU
4. Mano santuoka gali iirti, kaip iiro ir mano draug. inia

apie draug poros, kuri kadaise laikei idealia, skyrybas btinai pass
irdyje baim, kad tokia baigtis gali itikti ir tavo santuok. Su siaubu
imi rinkti rodymus, kad vyro meil blsta, kad jam atsibodai. Bet sky
rybos tikrai nra ukreiamos. Atsigrk save - gal ko nors nesupranti,
nesugebi, nepajgi? Reikia savs paklausti, ar dar turi noro ir laiko gai
vinti santykius: ar vis dar domu klausytis, kai jis k nors pasakoja, ar
neerzina jo laisvalaikio pomgiai ir draugai. Geriausia bt vl ivykti
medaus mnesio ir kartu atlikti savo santuokos audit, draugikai ap
tarti judviej gyvenime vykusius pokyius, apsvarstyti lkesius, norus
ir poreikius.
5. Senatvje liksiu viena. Moterys vienatvs bijo, o vyrams ji - ne
pakeliama. T pastebjo ne tik psichologai. Kasdienio gyvenimo pavyz
diai rodo, kad sutuoktins netek vyrai daug blogiau prisitaiko prie
vieniiaus gyvenimo ir net trumpiau gyvena nei vienios moterys.
Amiaus trukms statistika tvirtina, kad savo sutuoktin vidutinikai
turtum pergyventi daugiau nei vienuolika met. Taiau net ir likusi be
poros moteris visada turi kuo rpintis: savo vaikais ir vaikaiiais, gyv
nais, vargetomis, kapais, dvasiniu gyvenimu... Ar jausiesi vienia? tai
gali atsakyti apvelgusi jau pragyventus metus. Ar visada turjai draug?
Ar priklausei kokiai nors draugijai? Vertinanios ry su kitais mon
mis, draugyst, gyvenanios aktyv gyvenim ir senatvje neliks vieni
os. Bet mgusios vienatv jos neatsisakys ir antroje gyvenimo pusje.
6. Galiu susirgti viu kaip mano mama. Nuraminti turt faktas,
kad tik 5-10 procent genetini nukrypim, galini nulemti v, yra
paveldimi. Daug svarbiau yra gyvenimo bdas: ar rkai, ar piktnau
diauji alkoholiu, ar turi antsvorio, ar sveikai maitiniesi ir panaiai. Ir
btina nuolat tikrintis. Anksti nustatytas vys daniausiai igydomas.
Nuolat galvoti apie sveikat ir bti sveikai - ne Nuolat galvoti apie

tas pats. Galime sugriauti savo sveikat vien sveikat ir bti sveikai ne tas pats. Galime
mintimis apie galimus sutrikimus.
sugriauti savo sveikat
Kai motina mir nuo krties vio, Egl nebete vien mintimis apie galimus
ko ramybs. Tuojau po laidotuvi ji msi gel sutrikimus.
bjimosi akcijos - i karto kreipsi onkologus.
Jai atrod, kad abiejose krtyse jau apiuopia neaiki sukietjim.
Nors tyrimai parod, kad moteris sveika, baim niekur nedingo. Ji
virto neatslgstaniu nerimu, komarikais sapnais. Egl greitai pa
vargdavo, jai skaudjo raumenis, dingo apetitas. Nebdavo dienos,
kad nepagalvot apie v, kurio galbt specialistai nepastebjo. Ap
lank dar kelet mamolog - visi tvirtino, kad ji sveika, ir patar
kreiptis psicholog. Taiau moter toks patarimas tik supykd.
Egl po kelis kartus per metus tikrindavosi, ar nesusirgo viu. Ga
liausiai diagnozpasitvirtino. Ir norsgydsi geriausiose onkologinse
klinikose usienyje, liga nesulaikomai plito. Po pusmeio Egl mir,
taip ir nespjusi pamatyti savopirmosios anks. O mirties liudijime
buvo rayta neteisinga prieastis - vys. Egl mir i baims.
7. Pablogs gyvenimo kokyb. Ne vien i ms, velgiant
vargstanius pensininkus, kamuoja nerimas, ar senatv bus ori, ar
neteks ksti nepritekli, ar sugebsim igyventi tik i pensijos, nusi
pirkti vaist, sumokti mokesius. Viena inoma Lietuvos moteris
urnalist paklausta, ko labiausiai baiminasi senatvje, taip ir atsa
k - nepritekli: Bijau, kad reiks skaiiuoti, kiek kart per dien
galiu nuleisti vanden tualete - vien ar du, kad stengiau susimo
kti mokesius. Taiau neverta tuiai baimintis dl ateities. Geriau
pradti rpintis tuo jau dabar. Dert apsvarstyti ir pasikonsultuo
ti, kur naudingiausia investuoti pinigus, gal verta ikeisti but ma
FLIRTAS SU RUDENIU
esn ar persikelti gyventi kitur, parduoti turim nekilnojamj tur

t. Kuo ariau pensinis amius, tuo labiau reikia konkretizuoti savo
planus.
AR TAVE KAMUOJA BAIM
Perskaityk klausimus irpaymk labiausiai tau tinkam atsakym.
1. Kaip reaguosi igirdusi praneim apie iandien numatom

didiul audr:
a) pulsiu toki panik, kad negalsiu net blaiviai mstyti (O);
b) nekreipsiu dmesio (3);
c) isigsiu, bet greitai sugalvosiu, k daryti (2).
2. Kuri i pateikt situacij tave igsdint labiausiai:
a) kalbjimas prie didel auditorij (3);
b) svarbaus sandorio (dl sklypo, buto) tvarkymas su
nepastamu mogumi (2);
c) pokalbis dl darbo (0).
3. Su kuo maiausiai bijotum kalbtis dl labai troktamo darbo:
a) su nuo galvos iki koj tave nuirinjaniu simpatiku
vidutinio amiaus vyru (3);
b) su pavydiai ir kritikai tave nuvelgiania bendraame (2);
c) su paniurusiu jaunuoliu, neslepianiu, kad tik gaiini jo
laik (0).
4. Nordama pailsti ant tuio suolelio parke, atsisstum:

a) per pat vidur (3);
b) prie krato (0);
c) bet kur (2).
5. Kaip elgtumeisi, atsidrusi pasaulins garsenybs draugijoje:
a) i jaudulio neitariau n odio, paskui dl to gailiausi (O);
b) sutrikiau, bet stengiausi bendrauti laisvai (2);
c) paklausiau, kaip pavyko taip igarsti (3).
6. Kaip reaguotum, jei bdama nepasidaiusi ir kasdienikai
apsirengusi sutiktum tau patinkant vyr:
a) pasislpiau, kad jis mans tokios nepamatyt (O);
b) pasisveikiniau lyg niekur nieko (3);
c) pamaiktauiau dl savo ivaizdos (2).
7. Kaip daniausiai elgiesi bendraudama su maai pastamais
monmis:
a) varausi kalbti baimindamasi, kad paliksiu blog spd (0);
b) tokia situacija mans negsdina, mgstu naujas paintis (2);
c) stengiuosi bet kokiais bdais atkreipti save dmes (3).
8. Ar baiminiesi imdamasi kokios nors naujos veiklos:
a) taip, bet moku baim veikti (2);
b) niekada (3);
c) visada, ir tai mane slegia (O).
Suskaiiuok balus.
FLIRTAS SU RUDENIU
IPdvotogO' kxune/dara&
0-7 balai. Kartais baim paralyiuoja, i susijaudinimo negali net
suvokti, kokie pavojai - tikri ar igalvoti - tavs tyko. Tokias baimes rei
kia stengtis veikti, nes jos gali gadinti gyvenim. Labiau pasitikk savi
mi. Jei situacija kelia baim, blaiviai pasvarstyk, pasitark su kitais, k gali
pakeisti. Jei nieko padaryti negali - keisk poir situacij. Prisimink,
kad nieko nebna veltui ir nra to blogo, kas neieit gera.
8-20 bal. Tave galima pasveikinti - puikiai susitvarkai su savo
baimmis. Bijai tik tada, kai ities susiduri su rimtu pavojumi. Baims
jausmas tau padeda susikaupti ir priimti geriausi sprendim. Be to, jis
apsaugo nuo nereikalingos rizikos. Todl tau retai kada tenka atsidurti
nemaloniose situacijose. Tiesa, dl perdto atsargumo gali netekti gali
mybs pasiekti karjeros auktum ar pakeisti gyvenim. Taiau mgs
tanioms saugum ir ramyb tokia taktika geriausia.
21-24 balai. Esi pernelyg drsi. Nieko nebijodama lendi ten, kur
kiti nerizikuot. Bet greiiausiai taip elgiesi ne todl, kad i prigimties
esi drsi, o kaip tik i baims. Nedrsdama pasirodyti esanti baili, pa
tekusi nemalonias situacijas danai gelbjiesi mesdama ikius, elg
damasi ekscentrikai. Kartais tai pasiteisina, o kartais kelia aplinkini
pasipiktinim. Nebijok pasirodyti silpnesn u kitus. O svarbiausia silpnybes atvirai pripaink pati sau - tik taip galsi tinkamai reaguoti
aplink.
VEIK SAVO BAIM

Viskas, kas mums duota, yra reikalinga. Kai Amerikos chirurgai nu
tar visiems naujagimiams alinti apendiksus, pasirod, kad net ta maa,
rodos, visai nenaudinga atauga yra labai svarbi, nes gamina baltuosius
kraujo knelius. inoma, supliavusi ji tampa mirtinai pavojinga mo
gaus gyvybei. Taip ir baim, jei ji nekyri ir neliguista (ne fobija), gali
bti naudinga. Pavyzdys galt bti gyvnai - kuo silpnesnis gyvnlis,
tuo labiau baim j gelbsti. Net uvels akvariume sprunka tolyn stuk
teljus pirtu stikl. Todl su savo baimmis reikia elgtis mandagiai ir
pagarbiai.
Ne vis baimi reikia stengtis atsikratyti. Ko gero, Garsiai isakydamos
tik moterys nuolat baiminasi dl savo artimiausi savo nerim ir baim
moni, kad jiems kas nors nenutikt. Btent is jaus (Nevaikiok tamsiomis
mas veria moter pasikliauti intuicija, numatyti im gatvmis", Bk atsargus
t ingsni priek, kad apsaugot save ir kitus nuo u vairo, Negerk
gresiani pavoj. Garsiai isakydamos savo nerim degtinsir 1.1.), moterys
ir baim (Nevaikiok tamsiomis gatvmis, Bk veikia artimj pasmon
atsargus u vairo, Negerk degtins ir 1.1.), moterys ir priveria juos bti
veikia artimj pasmon ir priveria juos bti atsar- atsargesnius.
gesnius. Psichologai teigia, kad baim dl artimj
ukoduota moters genuose. Tad ar verta atsisakyti tokios apsaugos,
kuria motina gamta apdovanojo moter? Vyras gali apsiginti kumiais,
moteris - bauginania nuojauta, kad kas nors gali atsitikti.
monija jau seniai yra vardijusi savo baimes (pati didiausia i j mirties baim) ir imginusi ne vien bd, kaip jas suvaldyti ar pri
sijaukinti. Itisus amius perdavinjo tas inias i kartos kart. Prie
penkis tkstanius met raytose vedose sakoma, kad baim labiau
siai uteria mogaus organizm, sutrikdo sveikat ir atima gyvenimo
diaugsm. Prie imtmet t keli tkstantmei imint iuolaikiniam
FLIRTAS SU RUDENIU
mogui vl primin psichologija. iuolaikin psichoterapija, atsivelg

dama klasikins psichoanalizs patirt, nuolat tobulina baims veiki
mo ir prisijaukinimo metodus. Yra ir toki bd, kuri galima imokti
savarankikai. tai keli i j.
Paradokso metodas. Pavyzdiui, nemigos kamuojamai moteriai,
kiekvien vakar bijaniai, kad ir vl neumigs, liepiama nakt visai
nemiegoti. U vykdyt uduot pagiriama ir patariama nemiegoti dar
vien nakt. Kai nereikia desperatikai stengtis umigti, greitai suima
miegas. Tad jei vargina nemiga, pasakyk sau: i nakt nemiegosiu ir taip
pailssiu nuo varginani pastang umigti. Galima net susiplanuoti,
k per nakt nuveiksi. Na, o kit nakt vl galima grti prie ankstesni
pastang umigti (jei dar reiks stengtis).
veikti baim maais ingsneliais. Tai neskubus artjimas prie savo
baims - ingsnis po ingsnio. Pavyzdiui, nori atsikratyti baims va
iuoti liftu. Pirmas ingsnis - irk nuotrauk, kurioje nu
fotografuotas lift engiantis mogus. irk tol, kol
pradings nerimas, kol tas vaizdas nebetrikdys. Vis
primink sau, kad t lift nuotraukoje lipa kitas
mogus, o iriniajam to daryti nereiks. Ilgai
niui (kartais utenka ir 10 minui) lifto vaiz
das streso jau nebekels. Antras ingsnis - nu
eik ir pastovk prie lifto, vl primindama sau,
kad juo keltis nereiks. Veiksm kartok tol, kol
nustosi bijoti. Danai tam prireikia keli dien
ar net savaits. Treias ingsnis - lift tik eik ir
ieik. Veiksmas kartojamas tiek kart, kol tampa
prastas ir nustoja baugins. Ketvirtas ingsnis vaiuok liftu kartu su artimu mogumi. Penktas
ingsnis - idrsk liftu vaiuoti viena.
Minties O kas, jei atsitiks blogiausia?prisijaukinimas. Visiems

inomas posakis Baims akys didels. Tai, kas kelia baim, visada at
rodo baisiau, nei yra i tikrj. Danai bijomasi net to, kas realybje
apskritai negali nutikti. Pavyzdiui, viena moteris panikai bijojo gyva
i, nes sivaizdavo, kad gyvats gali apsivynioti apie kakl ir pasmaug
ti. J labai nustebino psichoterapeuto paaikinimas, kad gyvats itaip
nesielgia. Taigi, vis pirma reikia isiaikinti, ar bauginantis vykis gali
vykti. O jei gali - pamginti sivaizduoti, kas tada atsitinka. Danai
pasirodo, kad nra jau taip blogai. Be to, ir blogiausi situacij visada
galima pataisyti. Pavyzdiui, moteris bijo kalbti vieai. Reikia skaityti
praneim konferencijoje, ji neino, kaip veikti savo baim. Pats blo
giausias sivaizduojamas scenarijus toks: jau stovdama prie klausyto
jus ji pamirta visk, k buvo paruousi, ir negali itarti n odio. Na, o
jei taip nutikt? Ar tikrai tai bt katastrofa? Mintoji moteris nuspren
d, kad taip atsitikus ji tiesiog nuoirdiai prisipaint: Atsipraau, bet
mane itiko vieo kalbjimo baims priepuolis. Ai u supratingum.
Greiiausiai sal aplodismentais j palaikyt. O garsiai isakyta baim
nebetekt galios.
Nerimas - kyrusis moters

gyvenimo palydovas
Keturiasdeimt eeri met parduotuvs vedja Zita pasakoja:
Nerimas yra mano kasdienybs dalis. Esu jautri ir dirgli, todl, nors
ir stengiuosi, nerimo atsikratyti sunku. Prisigalvoju vairiausi neb
t dalyk, kurie mane grauia, gadina nuotaik. Darbe jaudinuosi
prie susirinkimus, ypa jei reikia kalbti. Ilgai kankinuosi dl to,
kaip praneti darbuotojams nemaloni ini apie atlyginim ar eta-
S B FLIRTAS SU RUDENIU
t mainim. Manau, kad nerimauju labiau nei jie patys. Neramu

ir dl vaik ateities, j draug ir draugi, dlj moksl. Neinau, ar
ras darb ia, Lietuvoje, ar teks patraukti udarbiauti sveion alin.
Atrodo, kad mano nerimas niekur ir niekada nedingsta, tik trum
pam nusnsta kamputyje ir vl ninka mane kankinti. Kartais, kad
j nuslopiniau, geriu raminamsias arbatas arba net griebiuosi ta
blei."
/ nerim ir nerimauti verianias aplinkybes galima irti dvejo

pai - j vengti arba susitikti akis j ak. Kartais mons tikisi isivaduoti
nuo nerimo, nieko savo gyvenime nekeisdami. Mano, kad gyvens ra
miai ir saugiai, jei nebendraus su nepastamais,
Penkt deimt pradjusios toliau dirbs seniai nebemiel darb, vengs toli
moters kn reikt m kelioni. Taiau net ir taip apribojus savo
paskelbti seismine nerimo pasaul, ivengti permain nepavyks. Gal su
zona. Keiiantis hormon lauksim kiek maiau pokyi, taiau nerimas vis
pusiausvyrai, juo be tiek kunkuliuos kain kur giliai.
perstojo sklinda vairiausio
Penkt deimt pradjusios moters kn rei
dydio ir intensyvumo kt paskelbti seismine nerimo zona. Keiiantis
nerimo bangos. hormon pusiausvyrai, juo be perstojo sklinda
vairiausio dydio ir intensyvumo nerimo ban
gos. Jos didja ir stiprja ne tik dl to, kad kone kasdien susiduriame su
naujais potyriais, bet ir dl to, kad jie neinomi, neprasti. Tada darosi
neramu dl... neinia ko. Dar daniau nerimauja jautrios asmenybs, vi
sur gyvenime velgianios nepatikimum ir nesaugum. Joms neramu
dl dabarties, dl ateities ir net galini pasikartoti nemaloni praeities
dalyk. Nerimo chaose atsidrusios sako: Neramu, ir tiek.
Psicholog nuomone, nerimo kamuojami mons visur ir visada
velgia grsm. Tokia pacient gydytojo komentar, kad tyrimai rodo
nedidelius nukrypimus nuo normos, iklausys neramia irdimi ir grei

iausiai vertins kaip labai blog ini. O gydytojo ypsn laikys pikt
diugika paaipa - taip tau ir reikia, jei nesilaikai mano nurodym".
Bet realyb daniausiai neturi nieko bendra su tuo, kaip ji yra interpre
tuojama. Gydytojas gali nuoirdiai diaugtis, kad tyrim rezultatai ge
rja ir pacient sveiksta. Polinkis visur kur velgti tik blog, nerim tik
sustiprina, gali sukelti net panikos priepuol.
Nerimas siejamas su asmenybs temperamentu. Labiausiai neri
mauti linkusios melancholiks - jos nerimauja ne tik dl savo, bet ir
dl svetim gyvenim ir neskmi. Nors ir reiau, taiau pasitaiko ir
optimisi, kurioms nerim keliantis vykis - ikis. Jaudinanias gy
venimo situacijas jos pasitinka kiu: Tai, kas nenuu
do, padaro mus stipresnes.Jos aikinasi, kas kelia
nerim, neieko uslptos prasms, neigyve
na dl blog jausm. Teigiamas poiris ir
realus pokyi vertinimas padeda tokioms
moterims gyventi, jos nuolat ko nors siekia,
tobulja.
mons nerimauja dl daugelio skirtin
g dalyk - nuo nevykusios ukuosenos iki
pasaulio pabaigos. Silpnoji lytis, moterys, da
niau igyvena nerim kaip lengv baim, o stipruo
liai vyrai kenia nuo sunki baimi - fobij ir panikos. Tik
mums, moterims, maa dl to paguoda. Nes neretai monai neramu dar
ir dl savo sutuoktinio fobij ar panikos priepuoli.
Nerimas gali kaip vampyras isiurbti energij, nukamuoti fizikai ir
emocikai, nualinti sveikat. Tik beviltika optimist gali tiktis, kad
vien dien jis savaime inyks. Atsakiusi io testo klausimus, suinosi,
ar nesi pernelyg linkusi nerimauti.
FLIRTAS SU RUDENIU
'Jetitcuy
AR NERIMAS TAU KENKIA
Perskaityk klausimus irpaymk tau tinkam atsakym.

1. Ar danai bna sunku umigti?
A. Visuomet.
B. Kartais.
C. Niekada.
2. Ar kamuoja virkinimo sistemos sutrikimai - skrandio opa,
padidjs rgtingumas, viduri ukietjimas ir panaiai?
A. Taip.
B. Retkariais.
C. Niekada.
3. Kaip pasikeiia apetitas, kai esi dl ko nors susirpinusi?
A. Padidja.
B. Sumaja.
C. Nepasikeiia.
4. Ar vargina padidjs kraujospdis?
A. Taip.
B. Kartais.
C. Ne.
5. Kiek kart per prajusius metus kreipeisi j gydytoj dl
pablogjusios sveikatos?
A. N karto.
B. 1-2 kartus.
C. Daugiau nei 5 kartus.
6. Ar lengvai priimi sprendimus?

A. Taip.
B. Kartais.
C. Ne.
7. Ar pastaruoju metu vargina nerimas ir nuotaik kaita?
A. Taip.
B. Kartais.
C. Ne.
8. Ar vargina prakaitavimas?
A. Taip.
B. Kartais.
C. Ne.
9. Ar kas nors yra saks, kad esi labai nervinga?
A. Taip.
B. Kart girdjau.
C. Ne.
Suskaiiuok, koki atsakym - A, B ar C - surinkai daugiausia.
kemintarm
Daugiausia A atsakym. Nerimas - nuolatinis tavo palydovas, jis
godiai siurbia energij, sekina tiek fizikai, tiek emocikai. Savaime tai
tikrai nepraeis. Turi kruopiai suplanuoti, kaip efektyviausiai galtum
atsikratyti nerimo ir atgauti ramyb. Pavyzdiui, galtum susirayti ne
rim kelianias problemas, numatyti, per kiek laiko ir kokiu bdu ga
ltum jas isprsti. Patartina susirayti ir vardus moni, kuriuos ga
ltum kreiptis, prireikus pagalbos. inodama, kad nesi viena, jausiesi
FLIRTAS SU RUDENIU
tviriau. Bene geriausia, jei kartu su draugais sugalvotumte koki nors

ivyk ar pramog, padsiani atsipalaiduoti.
Daugiausia B atsakym. Nerimas, kur gana danai patiri, kenkia
tavo sveikatai. Nors fizinio skausmo nejauti, aplinkiniams atrodai li
guista ir sutrikusi. Tai pastebi ir bendradarbiai, ir artimieji. Tad geriausia
bt kuriam laikui (pavyzdiui, mnesiui) atsisakyti darb, kurie kelia
daugiausia neigiam emocij ar net pasibjaurjim, ir pabandyti i nau
jo atrasti gyvenimo teikiamus malonumus. Pasilepinti masau, ramybe,
imokti k nors naujo - kelet frazi usienio kalba, nuotaik keliant
eilraio posm; usiimti nam dekoravimu, kasdien ieiti pasivaik
ioti. Pamau atsipalaidavusi nebeleisi nerimui uvaldyti savo mini.
Daugiausia C atsakym. Sveikinu, tu nesi linkusi nerimauti. Tad
aplenkia ir negalavimai, kuriuos gali sukelti nerimas. Diaukis tuo.
KAIP PRISIJAUKINTI NERIM

Svarbiausia - nerimo
nesureikminti, tai paprastas
jausmas, kur patiria
kiekvienas, tai reakcija
naujus ir dar nepatirtus
gyvenimo vykius,
Nerim galima prisijaukinti. Svarbiausia - jo

nesureikminti, tai paprastas jausmas, kur patiria kiekvienas, reakcija naujus ir dar nepatirtus
gyvenimo vykius. Nepastantys nerimo mons yra apatiki, pasyvs, niekuo nesidomintys,
nesiekiantys tobulti. Garss aktoriai, muzikan
tai, dstytojai ir oratoriai jaudinasi prie kiekvie
n pasirodym. Nerimas jiems padeda susikaupti, sutelkti jgas, kad
pademonstruot tai, k sugeba.
Jei nori palengvinti nerim, turi tiksliai nustatyti jo prieast. Juk
ne i nuobodulio nerimauji, o dl kokios nors realios ar menamos
grsms. Svarbu suprasti, ar ji susijusi su ioriniu pasauliu, ar slypi vi

duje - mintyse, svajonse, nemaloniuose prisiminimuose. tai keletas
patarim, padsiani pritildyti, prisijaukinti ar net suvaldyti nerimo
energij.
Nebijok neskms. Bene labiausiai nerimaujama inant, kad dar
b vertins mons, kuri nuomon svarbi, arba manant, kad neskm
visk sulugdys. Nerimaujant galimos grsms danai pervertinamos.
Bet i ties juk neinai, ar taip nutiks, todl kurti tok scenarij bepras
mika. Realybje visada egzistuoja 50 procent skms galimyb, apie
tai ir reikt galvoti. Ukirsti keli neskmms galima klausim O kas,
jeigu..?pakeitus klausimu Kaip a galiu (galiau)..? Tada i pasyvios
nerimo bsenos galima pereiti aktyvi - k konkreiai gali padaryti,
kad nerimas dingt.
Nekovok. Pagrindin jaudulio suvaldymo taisykl - nekovoti su juo.
Nerimas - lyg kyruolis, besistengiantis bet kokiais bdais tave uval
dyti, ir prieintis jam beviltika. Daug naudingiau nerimastingas mintis
pastebti ir j neignoruoti. Geriausia jas usirayti ir vertinti. Ar per
daug nesureikmini i mini? Jei nerimas pagrstas, galima lengvai
nustatyti, kas j sukelia ir kaip bt galima to ivengti. Jau vien tai, kad
emociniai igyvenimai buvo urayti ar isakyti, padeda apmalinti ne
rim, jis praranda savo griaunamj gali.
Bk dabartyje. Nusiraminti galima sutelkiant mintis dabart. Pa
vyzdiui, prie nerim keliani situacij (vie kalb) reikt pasiklau
syti gars u lango, suskaiiuoti ant stalo gulinius daiktus arba nektel
ti su alia esaniu mogumi - daryti tai, kas visikai nesusij su nerim
keliania situacija. Tai pads nusiraminti ir i nerim kelianios tikimy
bs sugrti realyb.
Ruokis i anksto. Daniausiai jauiams neramiai, kai turim dary
ti tai, k nelabai gerai mokame. Nerimavimas nepadeda veikti klii,
FLIRTAS SU RUDENIU
prieingai, tik dar labiau jas padidina. Todl vos supratusi, kad nerimau
ji, imkis priemoni - susidaryk smulk septyni ingsni plan, kaip
isprsti problem ir atsikratyti nerimo.
Ponia Aldona nerimavo, kad teks vieai per ventpriimti geriausios
met darbuotojos apdovanojim. Nordama nusiraminti, msi to
ki ingsni:
1. Problema: kas kelia rpest?
Bijau, kad lipdama staiais laiptukais scen galiupargriti. Nemo
ksiu vieai padkoti.
2. Tikslas: k noriu pasiekti ar pakeisti?
Noriu lengvai, neukliuvusi ulipti ir nulipti nuo scenos. Padkoti
trumpai, gal net su humoru, ir neapsikvailinti.
3. Konkrets veiksmai: k galiu padaryti?
Galiupasitreniruoti lipti laipteliais ant scenos darprie vent. Galiu
paruoti padk i anksto irpasikonsultuoti su Jolanta - toki kalb
specialiste.
4. Padariniai: kas gali nutikti?
Jei lipdama scen suklupsiu, kiti i topasijuoks. Bet kai pernai taip
atsitiko skyriaus vadovei Zitai, niekas nesijuok. Kad ir nelabai
sklandiai kalbiau ar padkoiau, bendradarbiai mane pasta,
ino, kad a gera darbuotoja, bet ne kalbtoja.
5. Sprendimas: kaip turiau tai padaryti?
Turiau lipdama neskubti ir atidiai irti po kojomis. Aikiai ir
garsiai perskaityti i anksto ant lapo surayt tekst.
6. Vykdymas: daryk tai!
Neskubdama ulipu ant scenos. Sklandiai padkoju, net neskai
tydama i lapelio, nes nesudting tekst imokau atmintinai. Visi
paploja.
7. vertinimas: kas labiausiai padjo?

Labiausiai padjo, kad tekst pasiraiau i anksto. Atkreipiau dme
s staius scenos laiptukus. Numaiau visus ingsnius. Vieai prisi
painau: A labai jaudinuosi...
Imok atsipalaiduoti. Kai jauiame nerim, knas sitempia. Todl
atpalaidavus raumenis atsipalaiduoja ir mintys. Susijaudinus kvpavi
mas padanja. Atsikratyti tampos, nurimti galima sultinus kvpavi
m arba kvpuojant ritmingai: ltai kvepiame, skaiiuodamos iki trij,
tada kvpavim sulaikome - vl skaiiuojame iki trij, ir ltai ikvepia
me, skaiiuodamos iki trij. Tai galima pakartoti tris kartus.
Pakviesk savo nerim pasimatym. Neramios mintys daniau
siai uklumpa netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku. Kad nesugadin
t visos dienos, skirk joms pasimatym tau patogiu laiku ir pasirinktoje
vietoje. Kai tik pajunti, kad nerimas prisistat, pasistenk nerimastingas
mintis atidti vlesniam laikui, nurodyk j tiksliai: Apie tai pagalvosiu
vakare po 21 valandos. Tai padeda, nes supranti, kad gali nerim atidti
ir kontroliuoti.
Nevaidink, kad nepyksti

n
I yktis - neivengiama ir natrali ms emocija. Daugelis mano,

kad jis tik trukdo monms bendrauti ir gadina nervus. Taiau i emoci
ja mogui buvo duota kaip priemon, padedanti igyventi. Jei kas nors
trukdo ramiai isimiegoti, mindo kojas vieaja
me transporte ar ukrauna nenumatyt darb, Pyktis gali spti, kad
pyktis gali padti isprsti bdas. Jis gali ir spti, kak btina keisti, nes .
kad kak btina keisti, nes viskas vyksta ne taip, viskas vyksta ne taip, kaip
kaip turt. Pyksta(si) net ir laimingiausi, pui- turt.
kiai su kitais sutariantys mons.
FLIRTAS SU RUDENIU
Tad kodl ne tik pyktis, bet ir pykstantis mogus, ypa moteris, retai
kada vertinami teigiamai? Vis pirma dl kultrini nuostat ir auklji
mo. Neretai i tv lp pirmiausia igirstame taisykl: pykti negalima,
negrau (geros mergaits niekada nepyksta, kaip negrau pykti).
Pavadinti pikiurna tikrai ne pagyrimas. O kaip pykti graiai, niekas
nepaaikino ir nemok. Greiiausiai ir patys nemokjo. Tad jau vaikys
tje imokome pykt slpti, nerodyti jo vieai.
Antras svarbus dalykas - netinkamas pykio reikimas. Supyk da
niausiai elgiams agresyviai: aukiame, dauoms. Ne tam, kad atbaidytume ar sualotume panekov, tik nordami bti igirsti ir suprasti.
Bet keli deimtmei patirtis imok pykti
I to, kaip mogus pyksta, kitaip nei vaikystje ar paauglystje. Visi tie nu
galima nustatyti jo gyventi metai leido geriau painti ir i emocij.
brand. Brandus mogus Todl ms reakcija kit pykt ramesn, o ir
supratingai pakantus kit savo pykt demonstruojame santriau, imin
pykiui irpats supyks tingiau, tramdydamos impulsyv nor tbt
nebna agresyvus. rodyti savo pranaum. Gal nuskambs keis
Nebrandus - prieingai. tai, taiau, psicholog teigimu, i to, kaip mo
gus pyksta, galima nustatyti jo brand. Brandus
mogus supratingai pakantus kit pykiui ir pats supyks nebna agre
syvus. Nebrandus - prieingai.
KAIP PYKSTA NEBRANDI ASMENYB
Savo pykt demonstruoja veiksmais (dur trankymu, lki dau

ymu, muimu).
Slepia pykt (danai pykt maskuoja nekalbadieniais arba bloga
nuotaika, baudia kitus atsisakymu k nors daryti). Tok utais
slepiant savyje, rizikuojama susprogti i vidaus: nukents skrandis,
dvylikapirt arna, kraujagysls ar net irdis. Religingi mons ino
priesak - nelaikyk akmens uantyje. Ivertus kasdien kalb, ai-
ku, kad giliai savyje slptas pyktis priaugina akmen tulyje. Ne vel
tui ant ko nors supyk sakome: A jo nevirkinu. Beje, uklupusi
fizin negalia, kuri sukelia ilg laik kaupiamas pyktis, iduoda, kad
pykio jga nuolatos buvo saviudikai kreipiama save.
Neigia pykt. Geriausias to pavyzdys - neigiamas atsakymas
klausim: Ar pyksti? Nors suraukta kakta, veidas irauds, su
gniauti kumiai ir sitemp raumenys iduoda pykt. Neigimui
sunaudojama daug energijos, o susikaups pyktis anksiau ar v
liau sprogsta. Daniausiai ne vietoj, ne laiku ir palieia ne t, kuriam
buvo skirtas.
Visi mons daniau ar reiau pyksti
Deja, negebjimas pykti kultringai at
sigria prie mus paius. Kartais pykt
taip umaskuojame, kad ir patys nebesu
prantame, kas su mumis darosi. Pavyz
diui, uuot prisipain, kad pykstame,
netyia umirtame sutart susitikim
arba pamirtame pasveikinti gimtadienio pro
ga. Psichologai teigia, kad pamirtame tai, kas mums
kelia nemalonius, skausmingus igyvenimus. Tai vadinama pasyviuoju
pykiu. Pamirimas paskambinti, atiduoti skol, nueiti pas gydytoj,
grinti daikt, itesti paad visada susijs su prieikumu ar pykiu.
Toki nekalt pykio iraik danai praktikuoja sutuoktiniai, kai vie
nas i j siekia pakenkti kitam, taiau smoningai pykio nepripasta.
Danai tok elges umaskuoja gerais ketinimais. tai Irena niekuomet
nepraleisdavo progos paiepti savo sutuoktinio taupumo girdint jo ar
timiesiems. Ji buvo sitikinusi tai daranti tik nordama paskatinti j bti
dosnesn. Taiau vieas paeminimas dar nieko ir niekada nepakeit
gerj pus.
ffmFLIRTAS SU RUDENIU
Moter taip pamgtas pasyvusis pyktis maskuojamas ir kitaip: igno

ravimu, vengimu, delsimu, negirdjimu, nematymu, nekalbjimu,
skundimu ir panaiai. Bet tai vis pykio apraikos - ta pati panel, tik
kita suknel.
Nering bt galima pavadinti virtuvs kriaukls kovotojaJi ne
gali paksti, kai grusi i darbo randa piln kriaukl neplaut ind,
palikt studento snaus ir vyro. Ind krva - raktas Neringos nuos
kaud atminties lobyn. Pamaiusi bent vien i kaltinink, ji i kar
to piktai usipuola, bet... ne dl ind. Dl to, kad niekas neprisimin
prajusiojos gimtadienio, kad tik igailesio kit dien gavo puokt
nusususi roi, ir tos netrukus nuvyto, dl to, kad visada trksta pi
nig, - utat visi puikiai prisimena jos atlyginimo dien. Galiausiai
dl to, kad i vyro burnos sklinda blogas kvapas - bjauresnis nei i
kriaukls su neplautais indais...
Svarbu, kok pykio raikos bd pasirenkame, bet dar svarbiau yra
pripainti kito mogaus teis supykti. Net jei jo pyktis ne pats teisin
giausias. Suprasti, kad jis, kaip ir tu, ne tyia sugalvojo papykti, ne i
neturjimo k veikti. Reikia nepamirti, kad negali keisti ir teisti viso
pasaulio. Negali pakeisti kit, bet gali pakeisti savo reakcij nesinin
g, erzinant, kvail ar skaudinant poelg.
Amerikoje atlikus tyrimus nustatyta, kad kas
Nuolatinis pyktis ir penktas ios alies gyventojas kit moni at
agresija penkis kartus vilgiu nusiteiks taip prieikai, jog tai kelia pa
padidina grsm susirgti voj j pai sveikatai. Nuolatinis pyktis ir agre
sunkiomis irdies ligomis, sija penkis kartus padidina grsm susirgti sun
ypa miokardo infarktu... kiomis irdies ligomis, ypa miokardo infarktu.
Be to, pikiurnos yra Apskritai, smarkiai supyk, mes ideriname savo
nelaimingi. kn, todl galime prisiaukti vairi lig: astm
ar net v. Pykstant sitempia ne tik raumenys, bet ir arnynas, padid

ja kraujospdis, padanja kvpavimas, smarkiai pila prakaitas - todl
sakoma, kad pyktis turi kvap. Geriausiai j uuodia unys, nes j uosl
daug jautresn u ms.
Be to, pikiurnos yra nelaimingi. Daniausiai jie nejauia pasiten
kinimo gyvendami santuokoje. Nes pyktis neskatina intymumo. Pikti
mons i sutuoktinio nesulaukia paramos ir palaikymo, kuri jiems
taip reikia ir kuri jie siekia. Kita vertus, jie ir patys nesugeba parem
ti artimo mogaus ar draugo. Jie tik reikalauja ir kaltina. Danai tokie
mons bna socialiai izoliuoti ir skaudiai igyvena, kad yra nereika
lingi nei artimiesiems, nei kitiems, jauiasi vienii. Todl labai svarbu
imokti nesieisti, kai ant tavs pyksta kiti, ir neeisti kit, kai pyktis
uvaldo tave pat.
Kaip ir kiekviena emocija, pyktis mums duotas ne be reikalo.
PYKTIS PADEDA
Siekti. Kaip rodo tyrimai, pyktis gali skatinti mus siekti to, ko gei
diame, nepaisant vis klii. Pavyzdiui, tiriam moni pray
davo i ekrane demonstruojam vairi daikt nuotrauk isirinkti
vien. Ekrane tuo metu akimirk sumuodavo pikto, ramaus ar
isigandusio mogaus veidas - visi pasirinkdavo daikt, alia kurio
nuotraukos msteldavo piktas veidas.
Laimti. Daugelis treneri ino, kad pyktis padeda sportininkams
sutelkti jgas ir pasiekti daug geresni rezultat. Taiau reikia gerai
vertinti situacij. Pyktis turi bti pateisinamas. Pavyzdiui, supyku
si ant sutuoktinio, kad is pavlavo, gali daugiau laimti derdamasi
dl nauj kailini.
Stiprinti santykius. Anot psicholog, partneris gali net netarti,
kad padar k nors bloga, jei antroji pus pyks slapta. Nieko nepads
tylus monos niris dl to, kad vyras umiro j pasveikinti su gim-
FLIRTAS SU RUDENIU
tadieniu. Kur kas paveikiau tiesiai pasakyti, dl ko supyko, ir kartu

iekoti galimo sprendimo. Deja, sutuoktiniai danai vengia pykio
scen, manydami, kad tai - prast santyki poymis.
Bti optimistmis. Pyktis padeda neprarasti kontrols ir optimiz
mo. Psichologai palygino, kaip ateit velgia tie, kurie po patirto
sukreianio vykio buvo sibaimin, ir tie, kurie niro. Pastarieji
ateit velg kur kas optimistikiau nei isigandusieji.
Painti save. Tai gali padaryti tik linkusios savianaliz. Atkreipusi
dmes tai, kada ir dl ko supyksti, gali gauti daug naudos. Pyktis
gali motyvuoti keistis ir tobulti.
Zfedm
KAIP TU PYKSTI
Pasirink irpaymk tau tinkam teigin.

I D A L IS
1. Kai nepavyksta ko nors pataisyti, tu:

a) ilieki rami;
b) ireiki pykt odiais;
c) nuryji pykt;
d) ilieji pykt ant taisomo daikto;
e) trenki bet kam - alia esaniam daiktui ar mogui.
2. Kai kas nors kritikuoja, tu:
a) klausaisi ir mgini suprasti to mogaus poir;
b) apsisuki ir nueini;
c) raukaisi, rodai grimasas;
d) ginijiesi ir bariesi;
e) trenki tam mogui.
3. Kai neteisingai priekaitauja, tu:

a) teisiniesi;
b) tyli;
c) pasiskundi kam nors;
d) puoli bartis;
e) ilieji agresij fizikai - muiesi.
4. Kai kas nors suerzina, tu:
a) nekreipi dmesio;
b) atsikerti odiais;
c) pasitrauki alin;
d) kauji ir ugaulioji;
e) puoli erzintoj fizikai.
5. Kai nepasiseka tai, kas, tavo manymu, turjo pasisekti, tu:
a) susitaikai su tuo ir stengiesi pasimokyti i patyrimo;
b) bandai racionaliai paaikinti, imi gintis;
c) ilgai mstai apie tai, kas atsitiko;
d) k nors apkaltini dl neskms (kompiuter, virinink ir pan.);
e) ilieji pykt ir nusivylim ant greta esani moni.
6. Kai tave ragina keistis, tu:
a) mgini suprasti, ar tikrai vertt pasikeisti;
b) ignoruoji tuos, kurie ragina, nes pati inai geriau;
c) sieidi;
d) slepi galv smlyje ir nereaguoji jokius pasilymus;
e) piktai atsikerti odiu (ar fizikai).
7. Kai jautiesi ribojama kit moni, tu:
a) mgini suprasti, ko ir kodl reikalaujama;
b) pasyviai susitaikai su apribojimais nemstydama, kam to reikia;
c) ginijiesi ir prietarauji;
FLIRTAS SU RUDENIU
d) atvirai niekini arba ignoruoji tuos mones;

e) elgiesi agresyviai arba planuoji keryti.
8. Kai mgini padti, o tave atstumia, tu:
a) manai, kad tavo pagalba nereikalinga;
b) dar labiau stengiesi padti;
c) vertini tai kaip eidim;
d) smerki atsisakiusj;
e) supranti tai kaip paeminim ir pyksti ant savs ar aplinkini.
Suskaiiuok balus:
a) - 5; b) - 4; c) - 3; d) - 2; e) - 1.
I viso.......
II D A L IS
vertink iuos teiginius odiais: niekada, kartais, danai, visada.

Net ir smulkmena gali ivesti mane i kantrybs.
mons man pataria nusiraminti.
A aprkiu prastai dirbanius.
Kai esu prastos nuotaikos, galiu paspirti kat ar un.
mons vadina mane kartakoe.
Siuntu, kai mane blogai aptarnauja kavinje.
Kai kit klaidos trukdo man gyvendinti savo sumanymus,
nuotaika sugenda visai dienai.
Supykusi mtau daiktus.
Supykusi aukiu.
Norisi trenkti tam, kas kelia pykt.
mons sako, kad esu sunkaus bdo.
Esu labai ambicinga, todl bendraudama bnu nekantri ir pikta.
I pykio esu sugadinusi daikt.
Suskaiiuok balus:
niekada - 4; kartais - 3; danai - 2; visada - 1.
I viso......
I ir II dalies bal i viso......
'pMcbdoyO' Im m e/daraA
67 ir daugiau bal: aunu. Moki valdyti pykt.
43-66 balai. Neblogas rezultatas. Sugebi valdyti pykt, bet bna si
tuacij, kai nesusilaikai, tad vertt pakeisti tas situacijas, kurios buvo
vertintos 1-2 balais.
42 ir maiau bal. Reikt rimtai pagalvoti ir pasidomti sveikesniais bdais reikti pykt.
i__________________________________________________________
KAIP ELGTIS SUSIPYKUS SU SUTUOKTINIU
Nepamirk, kad esate partneriai, o ne prieai. Tik toks poiris

vienas kit leis kartu isprsti kilusi problem.
Venk monolog. Tik dialogas pads isiaikinti santykius. Kiekvie
nam svarbu isakyti savo nepasitenkinim ir pykt, ireikti savo
jausmus, subjektyviai paaikinti prieastis bei pasilyti pageidau
jamas ieitis (A pykstu, nes...). Nekaltink oponento ir prisiimk
atsakomyb u tai, kas vyksta. Toki pat teis reikia suteikti ir pa
nekovui.
Stenkis neugauti ir nepaeminti partnerio. Net ir audringai gin
ydamasi, venk skaudi pravardi, nekabink etikei. Nevertink
kito paiepiamai, grietai ir niekinamai. Neikraipyk kito mogaus
mini.
Isiaikink, kas konkreiai supykd panekov. Danai kaltini
mai bna labai nekonkrets: Tu savanaudis!, Tu nenori man pa-
FLIRTAS SU RUDENIU
dti! Kiek gali tstis i netvarka? Kas tau darosi? Svarbu sukon
kretinti nepasitenkinimo prieastis, paklausti, kas jo netenkina, ir
kalb kreipti btent ta linkme, neakcentuojant kaltinim.
Ilik altakraujika. Kuo garsiau oponentas kalba, tuo tyliau ir vel
niau reikt jam atsakyti. Pritarimas, net prisipainimas klydus (da
linis sutikimas su kaltinimais ir priekaitais), prasidjus konfliktui,
nereikia, kad prisiimi kalt. Tai tik sutikimas su tuo, kad kaltintojas,
vertindamas situacij, kaip jam atrodo, galjo kako nesuprasti ar
neinoti. Parodymas, kad supranti, jog galjo taip atsitikti.
Padaryk pauz, nepertraukink panekovo. Leisk jam ubaigti
mint. Taip jis nugarins savo pykt ir nurims. Jei ne, kovai vis labiau
sismarkaujant, reikia laikinai nutraukti gin ir sutarti, kada kon
kreiai prie jo grite.
Palaikyk grtamj ry. Nuolat pasitikrinkite, kaip supratote
vienas kito odius. Akcentuok slyio takus - tai, kas priimtina
abiem.
Susitikite akis ak. Tai daug veiksmingiau, nei klausytis telefonu
liejamo pykio. Tai nuramina kaltintoj. Kai susitiksit, jis tikrai bus
nebe toks piktas.
Pasilyk: Pakalbkime, k reikt padaryti, kad tai nebepasi
kartot. Taip parodysi susidomjim panekovo nuomone ir savo
nor rpintis jo gerove. Pasinaudok pasilyta gera idja, utikrin
siania ramesn ateit. Nesiprieink naudingiems pasilymams.
Apie tikr ir
netikr depresij
Ji buvo ymyb. velgdami jos veid, pastam i ekran, niekas
net netart, kad tokia garsi aktor gali bti igyvenusi depresij.
Bet taip yra. Vienu metu j grite ugriuvo sukrtimai: isiskyr su
vyru, dukt ivaiavo studijuoti usien, sulauk kvietimo vaidinti
inomo reisieriaus spektaklyje... O dar nesibaigiantys krybiniai
vakarai penkiasdeimtmeio proga. Viskas ivargino ir fizikai, ir
psichologikai. m kankinti keistos baims, nepasitikjimas savimi,
panikos priepuoliai - gal kart kit ir buvo tekjuos vaidinti, bet ne
man, kad jie taps irjos kasdienybe. Atrod, lyggyvent nebeji - ne
jos knas, jausmai, pojiai, mintys.
eimos gydytojos patarimas kreiptis psichiatr sutrikd ir igs
dino. Mintis, kad apie tai gali kas nors suinoti, kad tada jos niekas
nebekvies vaidinti, sustabd. Bet situacija vis blogjo: isvajoto vaid
mens atsisak, su niekuo nebesusitikdavo, nebendravo ir telefonu. Ne
turjojg net atsikelti, nusiprausti, pavalgyti. Liko tik nevilties irsavigailos aaros. Vieni kalbjo, kad ji apsileido, kiti - kad klimaksas,
treti, kad kraustosi iproto. Tik viena sena draug, nieko nepaisyda
ma, uregistravo j pas psichiatr. Nustat depresij. Prasidjo ilgas
gydymas antidepresantais. Nesitikjo, kad pads, jautsi abejinga,
bet klaus gydytojo ir draugs nurodym. Nejausdama savs, jo
parduotuv, klsi irgul, praussi ir ukavosi. Atrod, kad toks gyve
nimo skonio praradimas truks vis aminyb. mons apsimesdavo
j suprant, nors i tikrj n nesivaizdavo, kas vyksta.
Kart, draugei surengus ivyk, ji kaip visada vaiavo kartu, nes
taip liep. Bet gamtoje netiktai pajuto atsigaunanti, negaljo atsi
stebti, kaip aplinkui grau. Paskui perskait draugs rekomenduot
FLIRTAS SU RUDENIU
knyg, nujo pas psicholog. Ir isijudino: paskambino teatr, su

mokjo u but, atsak susikaupusius laikus.
Apsilankymas pas psicholog padjo permstyti savo istorij ir,
pavelgus tiesai akis, pamatyti daug skaudi dalyk. Taiau nuo
to pasidar viesiau, atsirado geismas gyventi nauj, pasikeitus gy
venim.
esame maiusios toki moni - veidas lidnas, be iraikos,

Visosso
akys ugesusios. Tai depresijos prislgto mogaus veidas. Ir paios esam
tai patyrusios, ir i draugi girdjom skund, kad nuotaika prislgta,
trksta energijos, niekas nebeteikia diaugsmo. Lidesys nebna isi
galvotas, jam kilti yra imtai prieasi: grsmingas pasaulis, kiekviena
diena - kovos laukas, neivengiamos asmenins neskms ar netektys.
Tuomet atrodo, kad nieko nebesugebi, nebeimanai. Ir netiki, kad tos
sunkios dienos kada nors praeis ir gyvenimas vl ims tekti prasta vaga.
Natralu, kai tokia savijauta apninka patyrus vienoki ar kitoki gy
venimo kriz: artimo mogaus netekt (mirt, skyrybas, suaugusi vaik
ijim i nam ), smurt, darbo praradim ar lig. Tada toks sigilini
mas save - natralus gijimo procesas. Juk bt nenormalu, jei mogus
nelidt dl netekties ar neigyvent dl patirto smurto. Bet kartais
toks lidesys ir emocin sumaitis gali uklupti ir, regis, i niekur nie
ko, be akivaizdios prieasties. Gyvenime lyg ir
Depresija gali suteikti viskas gerai, taiau i irdies gelmi kasdien kyla
prog nusileisti paias irdgla, matai vis daugiau beprasmybs, lide
savo esybs gelmes, painti sio ir tutumos. Psichologai toki bsena sieja
vidinius slpinius, aizdas. su mogaus poreikiu keistis ir tobulti, j visada
Nes tik pasiekus dugn lydi tam tikras diskomfortas, sumaitis ir kania.
galima nuo jo atsispirti ir Lotynikas odis depressio reikia prislgtum,
sugrti gyvenim. slopinim", o depressus - esant emai. Taigi
depresija gali suteikti prog nusileisti paias savo esybs gelmes, pa

inti vidinius slpinius, aizdas. Nes tik pasiekus dugn galima nuo jo
atsispirti ir sugrti gyvenim.
penkt deimt engusi moter depresyvios nuotaikos, o ir pati
depresija, aplanko neretai. I dalies dl hormon, nes sumajus estro
gen kiekiui organizmas gamina maiau serotonino - laims hormo
no. Be to, moteris keiia kail: ne tik iorikai, bet ir psichologikai,
dvasikai, ji ne tik praranda didel dal savo buvusios a, bet tampa
brandia ir imintinga asmenybe. Vykstant pokyiams, tokios nuotai
kos - normalus reikinys. Susirpinti reikt, jei procesas stringa, o slo
gi, depresyvi nuotaika tsiasi per ilgai ir mogus nebeturi nei jg, nei
vilties isivaduoti i emocinio skausmo, i lidesio. Tuomet susergama
depresija. Gydytojai tai vadina didija depresija, taip pabrdami io
negalavimo sunkum ir net grsm gyvybei. Mat depresija gali baigtis ir
labai lidnai - saviudybe.
PAGRINDINIAI DEPRESIJOS POYMIAI
Prislgta nuotaika (lidesys, gyvenimo pilkumas, neaikus ilgesio

jausmas).
Niekas nebeteikia diaugsmo, malonumo (nebemiela ir ta veikla,
kuri anksiau patikdavo).
Sumaja aktyvumas (energijos, fizini ir psichini jg stoka; mo
gus jauiasi nuolat pavargs, nekyla rankos ko nors imtis).
Jei ie ar panas simptomai (miego, apetito, seksualinio gyveni
mo sutrikimai, ema savivert, pesimizmas, mintys apie saviudyb,
potraukis vartoti alkohol ar narkotikus) kankina ne maiau kaip dvi
savaites, tai jau depresija. Bet ms vos ne prieodiu tapusi fraz man
depresija, toli grau dar nereikia ligos. Tik depresyvi nuotaik. Klini
kin diagnoz gali nustatyti tik specialistas.
HIM FLIRTAS SU RUDENIU
Jejdcuy
DEPRESIJOS POYMIAI
f klausimus atsakyk taip" arba ne.

A.
1. Ar tave kamuoja lidesys, melancholija, beviltikumo ir

bejgikumo jausmas, bloga nuotaika?
2. Ar danai atrodo, kad niekas nebesvarbu? Gal tas jausmas tavs
neapleidia jau dvi savaites?
3. Gal vargina nuolatin nuotaik kaita - nuo pakilios ir diugios
iki lidnos ir prislgtos?
B.
1. Ar pastaruoju metu pasikeit valgymo proiai? Sergant

depresija danai netenkama apetito. Bet gali bti ir prieingai:
dl padidjusio apetito kemama viskas, kas randama aldytuve.
Tai sudaro udar rat: be saiko prisikemama, nes tai ramina, o
paskui keniama dl antsvorio.
2. Ar sunkiai umiegi? Gal netiktai prabundi vidurnakt ar
paryiais? O gal miegi neprastai ilgai arba trumpai?
3. Jautiesi pavargusi, isekusi, neturi jg?
4. Ar seksas teikia tok pat malonum kaip anksiau? Sergant
depresija seksualinis potraukis sumaja. Moterys sunkiau patiria
orgazm, vyrams sutrinka erekcija. Reiau bna prieingai nuo depresijos bandoma vaduotis iekant vis nauj seksualini
potyri.
5. Ar sunku susikaupti, sutelkti dmes, dl ko nors apsisprsti?
6. Ar bna taip, kad kartais tiesiog nenustygsti vietoje, o kartais
gyvenimo tempas atrodo taip sultjs, kad nesinori nieko daryti?
7. Ar nepagalvoji apie saviudyb, gal kamuoja noras numirti?

8. Ar greiiau negu paprastai supyksti, susierzini, sieidi?
9. Gal daug kas atrodo nereikalinga ir beprasmika?
10. Jautiesi kalta, bevert ir nepatenkinta savimi?
11. Danai grti mintimis prie nemaloni praeities atsitikim?
12. Jautiesi nevykl, nes manai esanti ne tokia patraukli ar
kompetentinga, kaip sivaizdavai?
13. Verki daniau nei paprastai?
14. Jautiesi labiau nei anksiau reikalinga kit paramos, stokoji
pagalbos arba padrsinimo?
15. Gal kamuoja neaikios kilms skausmai (skrandio, arnyno,
galvos ar nugaros)?
16. Danai dista burna, jauti nemalon skon?
h icb d o yo ' ImnieniaroA

Jei teigiamai atsakei visus A dalies klausimus ir bent du B dalies,
galima tarti, kad sergi depresija. Vertt kreiptis psicholog, psichote
rapeut ar eimos gydytoj.
L
KAIP PADTI SAU, JEI SPJI, KAD UKLUPO DEPRESIJA
Pasitikrink sveikat. Kai kurios ligos - diabetas, galvos traumos,

smegen veiklos ar skydliauks sutrikimai, taip pat ir menopauz gali sukelti depresij ar paskatinti jos atsiradim.
Jei depresija jau diagnozuota, pripaink lig. sipareigokgydytis:
nusprsk, kokius specialistuskreipsiesi,pasiadk sau grietailai
kytisjrekomendacij.
f[]
FLIRTAS SU RUDENIU
Laikykis tinkamo miego ir poilsio reimo. Sveikas miegas, kas

dienis pasivaikiojimas gryname ore veikia kaip natrals antide
presantai.
Usiimk fizine veikla. Sportuodama, manktindamasi, nudirbda
ma buities darbus, gamindama valg ilaisvinsi uslopint energij.
Susidaryk dienotvark ir jos laikykis. Uvaldius depresijai, lai
kas itsta, isikreipia. Dienotvark pads j suvaldyti ir atlikti konk
reius darbus. Kiek manoma konkreiau susiplanuok laik: kada at
sikelsi, kada eisi miegoti, k ir kada dirbsi.
Bendrauk su monmis. Pasakok apie savo lig, igyvenimus ir ne
atsisakyk j pagalbos bei rpinimosi. Pasidalyk savo igyvenimais su
kitais depresij patyrusiais monmis.
Rpinkis kitais. Nustok savanaudikai galvoti tik apie save (kokia
a nelaiminga, kodl tai atsitiko man) ir padk tiems, kam reikia
tavo pagalbos. Pasirpink savo augintiniu ar kambarinmis glmis.
Neapleisk mgstam usimim. Siuvink, skaityk, ok, net jei
dabar tai nebeteikia buvusio malonumo.
Nepiktnaudiauk ligons statusu. Jis neatleidia nuo atsakomy
bs ir nepateisina neveiklumo. Net jei nesijauti tvirtai, rizikuok pristatyk savo kryb, naujus sumanymus. Siek auktesni pareig,
priimk nauj darbo ar bendravimo pasilym.
KAIP PADTI DEPRESIJOS UKLUPTAM ARTIMAJAM
Depresija serganiam mogui padti nelengva, danai jis neturi jg

ta pagalba pasinaudoti, o kartais ir niekuo nepasitiki. Tad itiest rank
gali atstumti ir net eisti. Nereikt dl to pykti. Nesitikk padkos.
Geriau vilkis, kad jei tave itiks panai bda, irgi sulauksi pagalbos.
Surink ir pateik jam kuo daugiau informacijos apie depresij.
inios nuramina, mogus vertina, kad tai ne pasaulio pabaiga, sui
no, kaip gydoma.
Nediagnozuok depresijos savarankikai. Tai padaryti gali tik spe

cialistas. Prislgta nuotaika - nebtinai depresija, gali bti ir norma
li reakcija sudtingus pokyius.
Iklausink, kaip jauiasi, padk konkreiais veiksniais. Ure
gistruok pas gydytoj, kartu nueik pirm susitikim, nes depresyviam mogui trksta energijos, motyvacijos, galbt jis bijo.
Toleruok neigiamas emocijas (lides, baim, nevilt). Nesistenk,
kad kuo greiiau j atsikratyt, - pavojinga linksminti lidint.
Nekaltink. Neragink liautis, nepriekaitauk (Kodl tu pasikei
tei?). mogus ir taip prislgtas, nemyli savs, nevertina. Tad papil
domi priekaitai tai tik sustiprins ir nepaskatins veikti.
Pasitelk pagalb kitus artimuosius. Ypa jei atvejis sunkus. Svar
bu, kad sergantis mogus pasitikt tuo, kuris ketina padti.
Atsargiai!
Prastos nuotaikos ukratas
r~r
K-/ ikrai visoms yra tek ilipti i lovos ne ta koja. Tuomet viskas er
zina, nervina net smulkmenos, niekas nediugina. Lyg ir ne pilnatis, ir
horoskopas nieko bloga neada, ir saul vieia, o, rodos, viso pasaulio
nelaims sujauk dvasios ramyb. Nuotaika tokia bloga, kad, sutikusi
kit panaiai besijauiant mog, gali pamanyti, jog atjo pasaulio galas.
Mokslinink nuomone, tiek neigiamos, tiek teigiamos emocijos yra
ukreiamos. Ir lengviausia tok ukrat pasigauti i artimj: sutuokti
nio, vaik, draugs ar draugo. Galima akimirksniu persiimti kieno nors
euforija, digavimu arba usikrsti tampa, depresija, igsiu. Nuotai
ka akimirksniu pasikeiia priklausomai nuo mogaus, su kuriuo bend
rauji, emocij. Pakinta net balso tembras, veido iraika ir laikysena.
Ym FLIRTAS SU RUDENIU
Deja, prasta nuotaika prikimba greiiau. Yra

ir toki, kurie tyia bando kitus ukrsti bloga
nuotaika. Kartais, iklausiusi kieno nors bd
ar igyvenim, pasijunti taip, tarsi mogus vis
savo bjaurast bt supyls tave kaip iuklin.
Tas blogas emocijas neiojiesi dien ar net kelias
ir neinai, kaip j atsikratyti. Toki moni reikt saugotis.
Apsisaugoti nuo nemaloni emocij yra ne vienas bdas. Praveria
kruopti savistaba: atkreipk dmes, kaip reaguoji vienus ar kitus mo
nes, kaip keiiasi nuotaika, savijauta po susitikimo su jais. Jei nuotaika
subjra, jautiesi kaip isunkta, prislgta, prisimink, kas dl to kaltas, ir
apribok bendravim su nuotaikos gadintojais. Ir nekaltink dl to savs.
Jei koks mogus vis dlto ukrt blogu pu, pajudk, pasivaikiok,
pasimanktink, pagulk iltoje vonioje ar paplaukiok baseine. Nuotaika
tikrai praskaidrs. Be to, btina susirasti savo aplinkoje toki moni,
kurie skleidia geras emocijas, linki tau gero, moka padti veikti stre
sines situacijas.
Mokslinink nuomone, tiek

neigiamos, tiek teigiamos
emocijos yra ukreiamos.
Deja, prasta nuotaika
prikimba greiiau.
BLOG NUOTAIK GALIMA IMAINYTI

KAVOS PUODELI SU PYRAGAIIU
Subjurus nuotaikai paprastai usimanom ko nors skanaus - pyragai
io, geros kavos puodelio, saldainio, okolado ar bent saldios bandels
su razinomis. Gurkt, krimst, lyt - ir maloni iluma pasklinda po vis
kn. Regis, kartu nuryji ir visas negandas, rpesius, pritildai kyriai
bambant nerim. Kodl taip atsitinka?
Jau seniai mons ino, kad angliavandeniai veikia raminamai.
Medikai paaikint, kad to prieastis - organizme padidjs insulino
kiekis, o tai skatina serotonino (raminanio hormono) gamyb. Tad
suvalgai k nors skanaus ir, prajus valandai ar dviem, pasijunti daug

geriau, nerimas nuslopsta ir jau praviesjusiom akim gali pavelgti
k tik niriai atrodiusi situacij. Ar tikrai pads, priklauso ir nuo pa
sirinkto saldumyno, tiksliau, nuo jo sudties. Jeigu pyragaitis su riebiu
varks kremu, o vaisiai upilti saldia plakta grietinle, palaimos gali ir
nesulaukti. Arba jos pojtis bus vos juntamas, nes angliavandeniai, su
maiyti su riebalais ir baltymais, gali i dalies arba net visai neutralizuoti
teigiam serotonino poveik.
Puikiai nuteikti gali ir geros stiprios kavos puodelis. Daug kas svok
graus rytas sieja ne su sauls patekjimu, o su kavos aromatu. Tiks
lesnis to grio pavadinimas - kofeinas.
Yra ir daugiau nuotaik gerinani dalyk. Pavyzdiui, kai kurie
mineralai. Bene svarbiausias i j - selenas. Angl mokslininkai atliko
eksperiment su pusimiu vyr ir moter, j maist kasdien specia
liai maiydavo io nuotaik gerinanio mineralo. Eksperimento pabai
goje dvasin ramyb ir pusiausvyr atgavo net patys niriausi pesimis
tai. Seleno gauname valgydami lies jautien, vitien ir nesmulkintas
kruopas. Jo poveik pastebsime suvalgiusios porcij salot su tunu ir
riekele baltos duonos, lkt aviins kos arba sauj graikini rieut
ir razin.
FLIRTAS SU RUDENIU
Nuotaik kelia ir kalcis, kurio trkumas sutraukia debesiukus, truk

danius velgti viesij gyvenimo pus. i ties patvirtino amerikie
i eksperimentas, kuriame dalyvavusioms moterims tris mnesius
buvo duodamas didesnis kalcio kiekis. Net ir vos vos padidinus io mi
neralo kiek, ymiai sumajo nervingumas ir tampa, o padidinus gero
kai - prajo galvos svaigulys, rank ir koj brinkimas, apskritai pagerjo
savijauta. To paties gali pasiekti, jei ryte igersi stiklin viei apelsin
suli, per pietus - neriebaus pieno stiklin, o pavakariais - jogurto.
Nemgstanios pieno produkt kalcio gali gauti i darovi - burokli
gumb ir lapkoi ar ropi.
10 PATARIM, KAIP ILAIKYTI GER NUOTAIK
1. Niekada negalvok apie blogiausi baigt. Psichologai teigia, kad

t pai situacij pesimistas matys neigiamai, o optimistas - teigia
mai. Pavyzdiui, kaimyn prajo net nepavelgdama js pusn.
Gali galvoti: Jau ir j pasiek blogi gandai apie mane arba Usigal
vojusi ji mans tiesiog nepastebjo.
2. Bk maloni pati ir pastebk kit geranorikum. Japon psicho
logai nustat, kad laimingi mons daug malonesni aplinkiniams ir
i kit tikisi tokio pat malonaus elgesio. Net ir menkas kitiems paro
dytas dmesys (padedam negaliam mogui, leidiam be eils apsi
pirkti motinai su kdikiu) padaro mus laimingesnius.
3. Visk daryk su pasimgavimu. Net tada, kai tenka usiimti ne
domia veikla, galima savs paklausti: K gero i to galiu gauti? Pa
vyzdiui, pakviesta prabang restoran gali imti nervintis dl savo
aprangos, etiketo ini trkumo, taiau gali ir pasidiaugti, kad dar
nesi ten buvusi ir tai - puiki proga pasimgauti naujais patiekalais ir
praplsti savo akirat.
4. Btinai isiaikink neskms prieast. Pesimist niekada nesiaikina, kodl nepasisek, dl visko ji kaltina likim, o optimist
5.
6.
7.
8.
stengiasi suprasti, kas buvo blogai, kad ateityje nekartot padaryt

klaid. Pavyzdiui, susivaidijus su partneriu nereikia daryti apiben
drinani ivad, es atalo jausmai ar susvetimjote, veriau isiai
kinti to nesutarimo prieast.
Negalvok apie lidn praeit. Visiems gyvenime tenka patirti ir
lidn, ir linksm akimirk. Taiau pesimists daug daugiau laiko
skiria blogiems prisiminimams. Jei negali atsikratyti nemalonaus
vykio prisiminim, patartina atlikti tok pratim: sivaizduok k
nors (od, vaizd, melodij, ypsen), dl ko jauteisi puikiai, ir tuo
pat metu stipriai sugniauk kumt. Pratim kartok kelet kart ke
lias dienas i eils. Kai ateityje tavo mintys vl nuklys skausmingus
prisiminimus, suspausk kumt - smegenys akimirksniu atgaivins
diug vyk ir nuotaika pagers.
Turk gyvenimo tiksl. Psichologai tvirtina, kad mons, inantys,
ko gyvenime siekia, jauiasi laimingesni. Tikslai turi bti reals, nes
isiklus negyvendinamus - daugiau galimybi prisidti prie nelai
mingj. Be to, jie neturt bti pasiekiami labai greitai. O pasiekus
kaskart dert pasidiaugti laimjimu.
Ijunk televizori. Nustatyta, kad kiekviena pasyviai prie televizo
riaus praleista valanda penkiais procentais sumaina laims pojt.
Tai tik bendravimo su pasauliu iliuzija, negalinti atstoti tikro ben
dravimo. Geriau paskaityti knyg, isprsti galvosk, ieiti pasi
vaikioti ar padirbti sode, uuot beprasmikai nerimavus dl viso
pasaulio blogybi. O ir atliktas darbas suteiks diaugsmo.
Suburk palaikanius tave mones. Visus laimingus mones
is tas vienija - tai brys itikim draug, visada pasiruousi
padti. Ir pati turi bti pasirengusi prireikus pagelbti savo bi
iuliams. Psichologai silo susirayti sra moni, kuri drau
gija tave diugina, palaikyti su jais gerus santykius ir daniau
bendrauti.
mUj
FLIRTAS SU RUDENIU
9. Mgaukis vienatve. Vienatv - tai ne vieniumas. Tyrimai patvirti

no, kad mons, leisdami laik vienumoje, mgaujasi ir brangina i
bsen. Taiau jei vienai bti nuobodu ar neramu, tai nra pozityvi
vienatv. Tada reikt daniau bendrauti su draugais, artimu mo
gumi.
10. Nuolat prisimink vykius, u kuriuos turi bti dkinga likimui.
Psicholog teigimu, laimingi mons stengiasi pastebti diaugs
mingas akimirkas ir kasdien prisimena vykius, u kuriuos turi bti
dkingi likimui. Pabandyk kasdien bent penkias minutes pagalvoti,
u k turtum jaustis dkinga ar koks tos dienos vykis paskatino
pasijusti gerai.
Moter protas
ne menkesnis nei vyr
CP1'' inia, kad vyrai ir moterys msto skirtingai, jau nieko nenuste
binsi. Prirayta net knyg, tikinjani, kad moterys nemoka skaityti
emlapi, o vyrai nesupranta verkiani moter. Seni prietarai ir mi
tai? Taiau iuolaikinis mokslas rodo, kad ie mitai ne i pirto lauti.
Vyro ir moters smegenys panaios, bet veikia skirtingai. Aiku, vyr
smegenys didesns, nes ir jie patys didesni ir stambesni u moteris. Ta
iau moter smegenyse daugiau pilkosios smegen mass - neuron.
Mokslininkai teigia, kad ir vyrai ir moterys vienodai protingi, tik tai pa
sireikia skirtingais bdais ir skirtingose srityse. Yra uduoi, su kurio
mis moterys susidoroja geriau nei vyrai ir atvirkiai. Vyrai yra gabesni
matematikai, lengviau sprendia logines uduotis, geriau orientuojasi
erdvje. Dl to vyras, vilgteljs emlap, lengvai ras keli neino-
WLfi/i
moj vietovje. O moteris savo ruotu jam priekaitaus, kad nepastebi

kelio enkl ir nepaiso jos patarim. Taiau moteriai retai kada pritrks
odi reikiama proga ir be progos. Be to, ji geriau simena odius, pra
sidedanius tam tikra raide.
Iki iol mokslininkai diskutuoja ir nesutaria dl paveldt ir skirtin
go aukljimo suformuot gabum svarbos. Vieni tvirtina, kad smege
nys gali keistis priklausomai nuo to, kaip jomis bus naudojamasi. Kiti
laikosi nuomons, kad visk lemia biologin prigimtis - lytini hormo
n kiekis. Kaip pasireikia tie esminiai biologiniai vyr ir moter sme
gen veiklos skirtumai?
Kalba. Amerikiei mokslininkams Sally ir Bennettui Shaywitzams
pavyko rodyti vyro ir moters kalbini gebjim skirtum. Atliekant kal
bines uduotis, tiek vyr, tiek moter smegenys
Moterys gabesns
veik vienodai, taiau kai reikdavo surimuoti du
kalboms nei vyrai, nes
pateiktus odius, vyr sijungdavo kair sme
naudojasi ir kairiuoju
gen pus, o moter - ir kair, ir dein.
smegen pusrutuliu, kuris
inoma, negalima daryti ivados, kad mote
atsakingas u logik, ir
rys rimuoja geriau u vyrus,' taiau neginytina,
deiniuoju - iradingumo
kad jos gabesns kalboms, nes naudojasi ir kai
buveine. I dalies tai
riuoju smegen pusrutuliu, kuris atsakingas u
patvirtina moterikas
logik, ir deiniuoju - iradingumo buveine. I
filologijosfakultet
dalies tai patvirtina moterikas universitet filo
kontingentas.
logijos fakultet kontingentas.
Matematika. Matematikos uduotis vyrai ir moterys taip pat at
lieka skirtingai. Tai rod amerikietis Richardas Haieris, tyrs smil
kini srit, atsaking u matematinius gebjimus. Gabi matema
tikai vyr i smegen dalis bna itin aktyvi. Taiau ir gabios, ir ne
labai gabios matematikai moterys ja naudojasi vienodai. Net itin
gabi matematiki nervini impuls aktyvumas gerokai atsilieka
[%FLIRTAS SU RUDENIU
nuo gabiausi matematik vyr. Taigi moterys skiriasi tik tarpusavy

je - geriausios matematiks smegenis naudoja efektyviau nei negabio
sios. Bet ir pastarosioms pasiekti geresni rezultat padeda darbtumas.
Tyrimai parod, kad vyrai gabesni matematinei logikai, o moterys ge
riau skaiiuoja praktikai.
Lidesys. Moterys ir vyrai lidi skirtingai. Mokslininkai, tyr vyr
ir moter smegen reakcij lidnas mintis, atrado, kad moter sme
genyse lidesys pasklinda atuonis kartus didesniame plote nei vyr.
Todl moterys lidi ilgiau ir stipriau. Gal dl to joms daniau ir nervai
nelaiko.
Empatija, dar vadinama gebjimu pabuvoti kito mogaus kai
lyje. J tyr amerikieiai pra tiriamj atspti nuotraukose rodom
moni nuotaikas. Visi nesunkiai atpaino diaugsm vyr ir moter
veiduose. Visi tiksliai nustat, kurio vyro veidas reikia pykt ar depre
sij. Taiau kai pykt reikjo velgti moters veide, moterys smarkiai
aplenk vyrus: pikt moter i nuotraukos atpaino beveik kiekviena
moteris ir tik kas septintas vyras. Be to, vyrai, kad atpaint emocij,
turdavo daug labiau pasistengti.
Smegen sritis, valdanti
Galima apibendrinti, kad smegen sritis, val
pasmonje gldinius danti pasmonje gldinius instinktus ir jaus
instinktus irjausmus, mus, moter galvose veikia kur kas efektyviau,
moter galvose veikia kur todl jos lengviau ir tiksliau pastebi bei vertina
kas efektyviau, todl jos kit moni nuotaikas.
lengviau ir tiksliau pastebi
Fantazija. Vyr ir moter fantazijas gami
bei vertina kit moni na skirtingos smegen sritys, todl ir fantazij
nuotaikas. produktas - skirtingas. Kai vyrai atsipalaidav
ilsisi, pradeda veikti j smilkini sritis - viena
i primityviausi smegen srii, dar vadinama ropli smegenimis. Ji
atsakinga u primityvius jausmus ir aistras. Tad ir vyr fantazijos nu
kreiptos sekso ir prievartos link. Todl ar verta vyrus kaltinti, kad jiems
tik viena mintis galvoje. Kit ir negali bti. O moterikos fantazijos si

iebia jau evoliucijos aplifuotose smegen srityse, todl j fantazijos
vairesns.
Turtume pasinaudoti savo moterikojo proto privalumais, pasi
rinkdamos visuomenins veiklos sritis, labdaring veikl, pramogas,
mgstam usimim. Ir neeikvokim jg beprasmikai konkuruodamos su vyrais.
Be kalts
kalta atmintis
' ai k nors umirdavai prie dvideimt met, mons sakyda
vo: Isiblakiusi panel. O dabar sako: Sklerotik. Kaip reaguoti?
Pavelkime savo atminties virtuv, kaip bgant laikui kinta jos darbo
pobdis ir valgiaratis.
Prasidjus hormoniniams pokyiams, kai Kai k nors umirdavai
moters organizme sumaja estrogen, atmin- prie dvideimt met,
ties pablogjimas veria sunerimti. Pavyzdiui, mons sakydavo:
imi ir pamirti kok od - jis sukasi ant lieuvio Isiblakiusipanel."
galo, kol kas kitas itaria. Arba auna galv, kai O dabar sako:
jo visai nebereikia. O kartais imi ir pradangini Sklerotik."
raktus. Zinai, kad niekur nedingo, nes nebuvai
iklusi kojos i nam, bet niekur j nerandi, net ir igriozdusi visus
kampus. K pamanai, po dviej savaii radusi juos aldymo kameroje?
Matyt, pati ten padjai, bet neprisimeni nei kada, nei kaip. Tikrai ne
puoli iekoti literatroje, kokia atmintis - ilgalaik, trumpalaik ar ko
kia kita - sutriko ir kokios galt bti to sutrikimo prieastys. I karto
nusistatai diagnoz - pasimai protelis.
FLIRTAS SU RUDENIU
Bene daniausi moter nusiskundimai, ypa klimakteriniu laikotar

piu - isiblakymas, nedmesingumas. Ir nors inoma, kad to prieas
tis - hormon pokyiai, nerimas, nuovargis, depresins nuotaikos, to
kie sutrikimai trukdo gyventi. Neinodamos, k daryti, danai berg
diai sukam ratus iekodamos ieities.
K reikt inoti apie savo atmint? Vis pirma tai, kad ji - nuod
minga. Mokslininkai vardijo atminties nuodmes, o ir pati bgant me
tams jau esi tai patyrusi. Tad belieka srae kryeliu paymti savsias.
SEPTYNIOS ATMINTIES NUODMS
- trumpalaikikumas. Trumpalaikikumas - pagrin

din i daugelio atminties bd. Kai kurie faktai ar vykiai i trumpa
laiks atminties nepereina ilgalaik. Dl to laikui bgant prisiminimai
blanksta ir galiausiai visikai iblsta.
I I nuodm - isiblakymas. Parduotuvje palikta gra ar umir
tas ijungti arbatinukas - tipiki isiblakymo pavyzdiai. Nordamos
k nors prisiminti, turime kur laik susikaupti. Taiau sisukusios vy
ki, reikal verpet dmes turime paskirstyti daugeliui dalyk ir iskir
ti kur nors vien paprastai pritrksta laiko.
I I I nuodm - blokavimas. Kuo labiau stengiams k nors prisi
minti, tuo prasiau sekasi. O prisimename daniausiai tada, kai visikai
to nesitikime ir mums nebereikia.
TV nuodm - klaidingas priskyrimas. Koks nors prisiminimas
lieka atmintyje, bet mes umirtame jo altin. Pavyzdiui, manome
svarbi informacij gavusios i draugs, nors i tikrj igirdome j per
radij. Dl ios atminties nuodms ir fantazijos danai laikomos realy
be. O tai sukelia nema painiav ar net nesutarim.
V nuodm - pasidavimas taigai. iuo atveju prisiminimas tarsi
peramas i alies, bet neatspindi realybs. Pavyzdiui, klausiama: Juk
tu mokykloje gaudavai gerus paymius, tiesa? Ir tu patvirtini, nors
I nuodm
buvo ne visai taip. Klausiantysis i mokyklos laik prisiminim itrau

kia neatitinkant realybs prisiminim apie gerus paymius.
V I nuodm - tendencingumas. Tai ms dabartinio patyrimo, i
ni ir sitikinim taka praeities prisiminimams. mons danai perver
tina ar net perrao savo ankstesnius prisiminimus, remdamiesi dabar
tiniu supratimu. Pavyzdiui, daug pasiekusi, taiau depresios apimta
moteris gali nuoirdiai grautis dl nelaimingo savo gyvenimo, pamir
usi visas viesias akimirkas ir laimjimus. Tokie atsiminimai daugiau
pasako ne apie ms praeit, o apie dabartin savijaut.
V II nuodm - atkaklumas. Tai kyrus prisiminimas nemaloni
vyki, kuriuos labiausiai nortume pamirti. Pavyzdiui, net vidury
nakties paadinanios ir jau ne vien dien galvoje besisukanios min
tys apie gding poelg ar nemalon gin. Igyvenus didel stres ar
sergant depresija tokie kyrs prisiminimai gali net kelti pavoj gyvybei.
Ar reikt atmint smerkti ir skubti atvesti doros keli, nusprs
jos eiminink. Bet prie teisiant reikt leisti atminiai pasiaikinti dl
toki nuklydim.
KODL KAI KAS IBLUNKA I ATMINTIES
Itrinama tik menkavert informacija. Net ir labai praoma nepri
siminsi, k veikei prie penkerius metus pirmj kovo pirmadien a

tunt valand ryto. Nebent tai buvo kokia nors ypa svarbi tau diena.
Smulkmenos idulka i galvos, nes penkeri met senumo informa
cija mums nebereikalinga. Jei kalbtume apie kompiuterio atmin
t, sakytume, kad tokia informacija tik uima viet, ir j itrintume.
mogaus atmintis tobulesn - pasenusi informacij isitrina pati.
Neleidiama smulkmenoms ugoti svarbesni dalyk. Umir
us smulkmenas, galima sutelkti dmes svarbius dalykus, daryti
platesnes ivadas.
FLIRTAS SU RUDENIU
Informacija turi bti ekonomika. mons link atsiminti tik tai,

kas reikalingiausia. Pavyzdiui, tikrai neprisimename, kas tiksliai pa
vaizduota ant pinig banknoto, bet utenka keli detali, kad tiksliai
atskirtume vieno nominalo banknot nuo kito.
Interferencija - reikinys, kuriuo specialistai aikina daugel umir
imo atvej. Vienas j, kai nauja informacija ugoia senj. Pavyz
diui, jeigu mokykloje mokts vokiei kalbos, o dabar sugalvojote
imokti angl, bendraujant vokikai nuolat kliudys galvoje besisu
kantys angliki odi ar posaki atitikmenys. Dl interferencijos
blogiau simenama ir mediagos vidurin dalis: j ugoia pradin
informacija, kuria itin domjoms, nes buvo nauja (vliau domji
masis natraliai susilpnja). O pabaiga vl suaktyvina mstym, to
dl baigiamoji dalis taip pat simenama greitai.
KAIP MANKTINTI SMEGENIS IR ATMINT
Pagerinti atmint ir manktinti smegenis ne taip ir sudtinga, neretai

net malonu.
Sportuok. Sportas, mankta, aktyvi fizin veikla teigiamai veikia ne
tik ird, bet ir smegenis: gerja viso kno kraujotaka, maja krau
jospdis, atsikratai antsvorio. smegenis patenka daugiau deguo
nies ir reikaling mediag, o tai utikrina optimali j veikl.
Valgyk j sveikat. Nuo irdies lig sauganti dieta, kai daugiau val
goma viei darovi ir vaisi, produkt, turini omega-3 riebal
rgi, bei neskaidyt grd, teigiamai veikia ir paintinius geb
jimus. Moksliniai tyrimai parod, kad maistas, kuriame gausu vita
min B, C, E ir beta karotino, gerina ir stiprina atmint, protinius
gebjimus. Prie svarb rytin susitikim rekomenduojama valgyti
baltyminius pusryius. Tada organizme padaugs serotonino, todl
bsi nusiteikusi rytingai bei kovingai. Pusiaudienio nuovarg, su
glebim pads lengvai veikti maa porcija angliavandeni, pavyz-
diui, vaisiai ar stiklin suli. Kofeinas taip pat laikomas vienu i

pozityvi stimuliatori, padedani lengviau sutelkti dmes. Tiesa,
j vartoti reikt saikingai, ne daugiau kaip 300 mg per dien. Ir ne
pamirti gerti daug vandens.
Usiimk nauja veikla. Galima pradti mokytis naujos usienio kal
bos (ne tobulinti senus gdius), groti nauju muzikos instrumen
tu. Tai lavina atmint - kuo aktyviau naudosi smegenis, tuo geriau
jos veiks. Bet kokia veikla, priverianti pasukti galv, padeda augti
naujoms smegen lstelms. Taigi, jei dar nenusprendei, ko nor
tum pasimokyti, pamgink sprsti sudoku, kryiaodius, erdvinius
galvoskius, imkis dlioni.
Pavairink kasdienyb. Kad lengviau simintum
trump, bet reikaling informacij, sugalvok
trump od ar sakin i pirm frazs raidi.
Pavyzdiui, savo mobiliojo telefono PIN
kod 6248 gali siminti pagal pirmsias i
skaii mygtuk raides - gausi aisming
odel MAGT.
Daryk pertraukles. Atsipalaidavimas ir ra
myb taip pat gerina smegen veikl. O j ypa
slopina miego stygius, todl reikia miegoti ne maiau
kaip 7-8 valandas (nustatyta, kad moteris turt miegoti ilgiau
nei vyras). Be to, kad ir kaip btum usimusi, bent pusvaland ar
valand skirk poilsiui. Ijunk telefon, kompiuter, usiimk ramia,
atpalaiduojania veikla. Dar geriau - pabk gryname ore. Retai
kada pavyks atsisakyti varginani mini, bet stenkis jas nuo sa
vs nuvyti. Jei usisvajojusi stebi krintanias snaiges ar vynios ied
lapius, negalvok, k reiks pagaminti vakarienei. O eidama per
park neplepk telefonu. Akimirksnio pertraukl gali padti atsi
minti k nors svarbaus - tiesiog imk ir usimerk. Matant, kas vyks-
FLIRTAS SU RUDENIU
ta aplinkui, papildomai apkraunamos smegenys, todl prisiminti

sunkiau.
Bendrauk. Plsk savo draug ir pastam rat, susipaink su nau
jais monmis. Net ir inodama, kad nesi lengvai bendraujanti, gali
susirasti bendramini: usirayk kok nors klub (fotografijos m
gj, orchidj augintoj), lankykis parodose, aptarink dominan
ias temas interneto forumuose. Aikindama kitiems savo poir
vairiais klausimais, treniruosi smegenis, nes teks iekoti argument,
pagrsti savo ar paneigti kit nuomon.
Saikingai naudokis iuolaikinmis technologijomis. Anot
mokslinink, darbuotojai, kurie sutelkia dmes telefono skam
buius, nuolat tikrina trumpsias inutes ar elektronin pat, ne tik
gaita darbo laik, bet ir sunaudoja didesnij dal intelekto poten
cialo, todl greiiau pavargsta, maiau padaro. rodyta, kad pernelyg
lengvai internete rastas atsakymas atmintyje neilieka. Tad jei tik
turi laiko ir nori ilgiau atsiminti, informacijos iekok enciklopedijo
se, urnaluose, klausk moni.
Usirayk, kad prisimintum. Stenkis svarbius dalykus usirayti
kuo vairesniais bdais. Taip ivaduosi savo smegenis nuo pastang
nuolat prisiminti atsitiktin informacij, reikaling tik t akimirk.
Smulk ir aik darbo plan pasiymk kalendoriuje, nam ruoos
darbus - ant lapelio, priklijuoto prie aldytuvo,
rodyta, kad pernelyg specialius priminimus - telefone. Pavyzdiui,
lengvai internete rastas jei rytoj ieidama i nam privalai pasiimti doatsakymas atmintyje kumentus, tegul tau apie tai primena prie dur
neilieka. Tad jei tik priklijuotas rykus lapelis. Tai bus kur kas pa
turi laiko ir nori ilgiau prasiau, nei i vakaro jaudintis, o ryte jau puatsiminti, informacijos siaukelje darb susigriebti, kad pamirai. Jei
iekok enciklopedijose, turi atsiminti ilg sra (pavyzdiui, pirkini ar
klausk moni, vard), nusibraiyk atminties med: suskirstyk
tam tikromis grupmis ir pasistenk prisiminti, kiek vienet kiek

vienai grupei priklauso.
Kaitaliok dienotvark. Bet kokia rutina ar nusistovjusi tvarka
palengvina gyvenim, bet kartu ir priveria jungti savotik auto
piloto reim - daug k darai automatikai, negalvodama. Kad pa
skatintum smegenis dirbti aktyviai, kartkartmis keisk k nors savo
prastoje dienotvarkje: vyk darb kitu marrutu, pirma atlik dar
bus, kuriuos paprastai darydavai po piet, tik tada imkis rytini.
IV DALIS eimos ratas
Kokie bsime sutuoktiniai,

nulemta jau vaikystje
U
/V/ai pamau iblsta jausmai ir sutuoktinius ima sieti tik kiniai

ir buitiniai reikalai (nebaigto namo statybos ar buto remontas), eima
tampa panai individualij mon. gyvenim nenumaldomai brau
nasi tutuma, kurioje laims jau n su iburiu nerasi. Ir k tada beapkaltinsi? Gali pasipuoti gundaniais apdarais, surengti vent su vak
mis ir vyro mgstamais patiekalais, bet tokiu neprastu elgesiu i karto
nepatiks - jei per daug met prato matyti tave su chalatliu ir dulki
siurblio arna rankose, taip gali privesti savo mog ir iki infarkto.
Nei savs, nei savo irinktojo i esms jau nebepakeisi. Bet jei supra
si, kas vyksta, gali pasistengti, kad santykiai klostytsi geriau, o barni
kilt maiau. Tada ir savo sutuoktin galsi pavelgti naujai. Gal tai ir
apvyts obuolys, bet juk i savo sodo.
Kelias judviej poros santarv prasidjo nuo lopio. Ir ivengti ne
susipratim galjai, jei prie tuokdamasi btum apsilankiusi uovijoje.
Greiiausiai taip ir padarte, tik tikslas buvo visai kitas. Ne tam, kad su
sipaintum su busimojo vyro tvu ir motina, broliais, seserimis ar teto
mis reikjo ten vaiuoti. Ir ne tiek svarbu, ar jie gyvena variai, ar yra ap
sileid; ne tragedija, jei tvukas links taurel imesti, o mama per daug
plepi. Taip, liaudies imintis sako: Pairk, kokia uovien, ir inosi,
kokia bus tavo mona. Pairk uov ir inosi, koks bus tavo vyras.
Taiau is, kaip ir daugelis maiki posaki, skelbia per daug griet
sprendim. Jis tinka, kai kalbame apie kno formas ar sveikat (bet ir
FLIRTAS SU RUDENIU
ia vaikai danai skiriasi nuo tv). Be to, neapleidia mintis idavik,

kad ne su tvais gyvensi, ir ne viskas paveldima. Taiau yra ir svarbesni
dalyk, kuriuos btina inoti ir kuriuos reikt pavelgti atidiau.
Bda ta, kad simylime daniausiai ne real, konkret mog, o jo
vaizd, kur paios susikuriame. O kai kurie faktai, tiesiog badantys
akis, tuomet atrodo juokingi. Dabar jau vargu ar k bepakeisim, bet,
atsigrusios atgal, galime vertinti, ar ios teorijos teisingos, ir galbt
patarti savo vaikams.
VYRESNLIS - NE JAUNLIS
j sudtos visos
tv viltys. Daugelyje taut, taip pat ir lietuvi, laukiama, kad pirmas
vaikas bus berniukas. Danai jam duodamas tvo vardas. Vaikas gana
anksti pradeda suprasti, koks jis svarbus tvams, ir prisiima tam tikr
atsakomyb, kartu sprendia eimos reikalus, pavaduoja tv ir pade
da mamai, kai tvo nra. Panaiai jis elgsis savo eimoje. Greiiausiai
neskubs tuoktis, altai apskaiiuos, ar jau laikas, ar pakaks itekli, ar
turs kur gyventi. Pats rpinsis vaikais ir priirs, kad mona tinkamai
juos auklt. Priirs ir mon - ar ji neilaidauja, ar madingai apsi
rengusi.
Diaugsm teikiantis jaunlis. Jis dar negims paadtas vyresnia
jam vaikui. Kad jam nebt lidna, kad bt su kuo aisti, kad turt
broliuk. Taiau antrasis vaikas jau nuo gimimo pasmerktas pavyduliauti
vyresniajam. Darniose eimose tai gali bti stropiai glaistoma, bet stip
rus pavydo jausmas nuo to nemaja. Jis pavydi, kad tvai vyresniuoju
labiau pasitiki, skiria svarbesnius ir atsakingesnius darbus. Pavydi, kad
brolis pirmas gavo trirat. Kad jam, antrajam, tenka pirmojo iaugt pal
tuk, kelnes, batus neioti. Antrasis btinai elgsis ne taip kaip pirmasis.
Jeigu vyresnysis mokosi gerai, jaunliui greiiausiai prireiks motinos
pagalbos ir pamokas ruoiant, ir kuprin kraunantis. Jeigu vyresnysis
Pirmasis vaikas gauna privilegij dar negims.
blogas mokinys (tai bna retai), tada antrasis bus uolumo siknijimas.
Bet antrajam visada reiks kito mogaus paramos priimant sprendimus,
renkantis darbus. J teks nuolat skatinti.
Savo eimoje jis irgi elgsis panaiai. Jeigu jam nevadovaus mona, ir
grietai, gali bti taip, kad jis nesugebs nieko pats imtis.
Sutriks vidurinysis. Atsiradus treiajam, antrajam tenka perleisti
diaugsmelio status. Tai tokia dramatika situacija, kad vaikas savo
bsenai paaikinti sukuria mit - neva pirmasis ir treiasis gim ioje
eimoje, o j pam i vaik nam (nepaprastai daug vidurinli susi
kuria toki teorij). Jis bus sutriks. Vyriausiojo pozicijos uimti negali.
Negali pelnyti nei tokio tv pasitikjimo, nes tai - vyriausiojo teis.
Taps viduriniuoju vaikas pamato, kad juo maai besidomima. Ne apie
jo dantuk dygim ar pirmus odius, pirmus ingsnius kalbama ei
moje, o apie maylio.
Bet juk vis tiek norisi bti svarbiam savo tvams, broliams, seserims.
Tik bdamas svarbus jis jauiasi gerai. Tad dmesio kartais siekia ne
prastais bdais: keistai elgdamasis arba susirgdamas. Ne apsimesda
mas ligoniu! Tai tikros, rimtos ligos su temperatra ir skausmais. O su
serga jis i streso. Jam reikia, kad juo rpintsi, j slaugyt. Jau bdamas
FLIRTAS SU RUDENIU
suaugs, atsidrs stresinje situacijoje, jis irgi greiiausiai iekos iei

ties ligoje - taip reikalaus artimj dmesio. Yra vyr, kurie veda, ir yra
toki, kurie iteka. itokie vyrai iteka. Kadangi vidurinliams sunku
apsisprsti, jie - tiek vyrai, tiek moterys - turi daugiausia ans nesu
kurti eimos.
ie dsningumai galioja tuomet, kai eima gyvena kartu. Bet jeigu
kuris nors vaikas porai met buvo itremtas pas senelius arba vaik am
iaus skirtumas didesnis nei eeri metai, ima veikti kiti dsniai, ir vis
kas atrodys kitaip. Tada gali bti, kad tvai augins net kelis vienturius.
Taiau tai jau kita tema.
SEPTYNI SANTUOKOS TIPAI
Rus raytojo Levo Tolstojaus romano heroj Ana Karenina sako,

kad visos laimingos eimos yra panaios, taiau kiekviena nelaiminga
eima nelaiminga savaip. Psichologai mano kitaip - kiekviena laiminga
eima taip pat yra laiminga savaip.
Izraelio ir Amerikos eimos studij specialistai, ityr daugiau nei
atuonis tkstanius sutuoktini por, iskyr septynis eim tipus.
1. Gyvosios poros - patenkintos visais savo santuokos aspektais, ge
rai sutaria, lengvai sprendia konfliktus.
2. Negyvosios poros - nelaimingos ir nepatenkintos savo santykiais.
3. Poros, kuri santykiai paremti finansais, - jas sieja tik eimos fi
nansai, kuriuos jie tvarko gana darniai. Ir vyras, ir mona siekia kar
jeros, tarpusavio santykiai jiems nerpi.
4. Konfliktuojanios poros - nepatenkintos savo bendravimu, taiau
randa kit smagi usimim. Tokius sutuoktinius labiausiai diugi
na bendravimas su kitais monmis.
5. Harmoningos poros - gerai prisitaik vienas prie kito, bet nepa
tenkinti kai kuriais ioriniais vedybinio gyvenimo aspektais (pavyz

diui, mona arba vyras nekvieiami darboviets organizuojamus
vakarlius).
6. Tradicins poros - santykiai su sutuoktiniu kelia stres, taiau prie
saika, duota banyioje ar gimini akivaizdoje, ir bendravimas su ki
tais eimos nariais teikia stiprybs.
7. Subalansuotos poros - beveik patenkintos ir ioriniais, ir vidiniais
ryiais. Nors ir kyla nesutarim, i esms sutuoktini ryys yra tvir
tas ir teigiamas.
1
KOKIA TAVO SANTUOKA?
Sakoma, kad nra nam be dm, bet eimos idin privalo kurstyti abu - ir
vyras, irmona. is testas pads suprasti, ar moki prisitaikyti, arpaisai savo
vyro nuomons. O gal tu ambicinga, usispyrusi, konfliktika asmenyb ir
tavo santuokai gresia pavojus ?
Pasirink labiausiai tau tinkam atsakym.
1. Ruoi valg:
a) atsivelgdama savo vyro pomgius (6);
b) pagal savo skon (2);
c) pagal i anksto numatyt savaits valgiarat (4).
2. Ar danai pamanai, kad:
a) dar viena diena prajo tuiai, be maloni staigmen (2);
b) jei nebtum itekjusi, dabar gyventum geriau (1);
c) gyvenimas nra lengvas, taiau esi laiminga su savo vyru (5).
FLIRTAS SU RUDENIU
3. Kai susiruous kur nors eiti vyras staiga pareikia, kad yra
pavargs ir nekels kojos i nam, tu:
a) sakai, kad taip pat esi pavargusi ir nori likti namuose (5);
b) paruoi ventin vakarien (6);
c) pyksti ir tylomis rezgi kerto planus (2).
4. tardama apie sutuoktinio neitikimyb tu:
a) pirmiausia susimstai, ar pati nesi dl to kalta (6);
b) ketini jam atsilyginti su kaupu (l);
c) manai, kad tai neverta kreipti dmesio (3).
5. Vaikystje labiausiai mgdavai aisti:
a) su llmis (2);
b) su kitais vaikais (5);
c) ir su llmis, ir su vaikais (4).
6. Vaikystje daniausiai dvdavai:
a) puonias sukneles (5);
b) sportinio stiliaus drabuius (4);
c) kelnes ir ortus (1).
7. Daniausiai aisdavai:
a) mergaitikus aidimus (su minktais aislais, llmis,
veimliais) (5);
b) suaugusij aidimus (pardavjus, mokytojus,
gydytojus) (4);
c) berniukikus aidimus (futbol, kar) (l).
8. aidiant komandoje:
a) visada bdavai lyder (2);
b) paklusdavai kitiems vaikams (6);
c) tapdavai lydere, bet tik aidimui pusjus (4).
9. Kai sutarus su draugais papramogauti vyras pareikia ess

nenusiteiks, tu:
a) eini viena (4);
b) atauki susitikim (6);
c) elgiesi taip, kaip liepia vyras (3).
10. Jeigu sutuoktinis pasako negals vaiuoti su eima
atostogauti, tu:
a) vaiuoji viena su vaikais (4);
b) lieki namie (5);
c) lieki namie, bet nuolat dl to priekaitauji (2).
11. Kai vyras i darbo grta prastos nuotaikos, tu:
a) bandai isiaikinti suirzimo prieastis (6);
b) pyksti, kad jis ir namuose galvoja apie darb (2);
c) nutuoki, kad kakas negerai, bet stengiesi nekyrti savo
klausimais (5).
12. Kai nesutampa nuomons, tu:
a) laikaisi savo poirio (5);
b) gini savo pozicij, net jeigu gresia rimtas skandalas (l);
c) nusileidi, bet paskui ilgai sau dl to priekaitauji (2).
Suskaiiuk balus.
FLIRTAS SU RUDENIU
PcbrtogO' ki&mntar(m
Iki 25 bal. Js santuokos nepavadinsi idealia, esi nelinkusi keisti
savo sitikinim, mgsti daryti tai, kas auna galv, nepaisai vyro nuo
mons. Kain ar js santykiai pagers, jei netapsi maiau konfliktika.
26-50 bal. Esi taiki, kilus ginui daniausiai nusileidi, bet neisi
adi savo nuomons. Moki ne tik prisitaikyti, bet ir diplomatikai ata
kuoti, kai manai, kad tai btina, arba jauti, jog js santuokai gresia
pavojus.
Daugiau kaip 50 bal. Esi moterika, taktika, bet kartu ir labai
rytinga. Gal kartais bni nepatenkinta savo eimos idiniu, bet darai
visk, kad jis neugest.
Keletas diplomatini gudrybi,

padsiani bendraujant
su sutuoktiniu
/ rie aplinkini mes paprastai taikoms. To, k bendradarbiui ar

kaimynui gali irti akis, savikiui nepasakysi. O jei ir pasakysi, pasek
ms gali ilgam sugadinti nuotaik ir pakenkti tolesniems santykiams.
Taiau palengva galima susikurti jums abiem priimtin bendravimo
model, ir nebeliks vietos nemaloniems atsitiktinumams.
Vyrams patinka pagyrimai. Be abejo, jie patinka ir moterims. Ta
iau danai umirtame pasidiaugti sutuoktinio laimjimais, kad ir
nedideliais. Ar pagirtam savo vyr, sode i likusi po remonto lent

sukalus kreivok staliuk? Pagirk u iradingum ir nedelsdama ant
to staliuko patiek arbatos su savo ikeptu (arba nupirktu) pyragu.
Net ei vyras padovanojo tau kok nors niekam nereikaling nie
kut, neburbk: Kur man j dti, tik dulkes
Net jei vyras padovanojo
kaups, - pasidiauk, juk paband bti ro
tau kok nors niekam
mantikas. Kartais galtum ir be progos
nereikaling niekuti
pasakyti: Su tavim taip gera.... Arba: Tu
neburbk: Kur man j
supranti mane i puss odio... Bet koks
dti, tik dulkes kaups", pagyrimas - tarsi postmis stengtis. Beje,
pasidiauk, juk paband
vieas pagyrimas - biiuli, uovi, vaik
bti romantikas.
akivaizdoje - keleriopai paveikesnis. ino
ma, tai nereikia, kad reikia nutylti neigiamus dalykus ir niekada jo
nekritikuoti, bet jei matysi tik bloga, namuose kaupsis audra.
Vyrai nemgsta pripainti savo klaid. O moterys, deja, visada
nori pabrti, kad jos ne kokios iopls ir visk pastebi. Dana situa
cija: vaiuojant automobiliu, vyras nepastebi nuorodos ir nepasuka
ten, kur reikia. Tu nuorod pastebi ir toliau vis keli rodinji, kad
ji tikrai buvo... Bet vyro tuo netikinsi! Vyrai mgsta patys suprasti
savo klaidas, tad sdk ramiai arba ramiai usimink: Na k, tu ir
vl suklydai. Neragink grti atgal, nusiteik vaiuoti iki tikslo kelias
deimtis ar net imt kilometr toliau, tik tada vyras pats sitikins
suklyds. Taip pelnysi pagarb, o namuose bus taika ir ramyb.
Vyrams patinka jaustis nugaltojais. Todl nepraleisk progos ti
kinamai papasakoti, kad jis tave pasigavo, o ne tu j - tegul didiuo
jasi ir diaugiasi savo pergale.
Vyrai msto sistemikai. Todl jiems, kaip ir kompiuteriams, rei
kia aiki ir nedviprasmik nurodym. Ypa atliekant uduotis, ku
rios jiems nedomios. Tarkim, jei isiuntei vyr parduotuv papra
iusi nupirkti maisto, mat aldytuvas visai tuias, visai tiktina, kad
FLIRTAS SU RUDENIU
jis parne grietins, majonezo, konservuot pomidor ir, tarkime,

mandarin. Bet dl to neturtum demonstruoti nusivylimo ir aik
ioti, reikdama nepasitenkinim. Pati kalta, patingjai skirti pen
ket minui ir sudaryti pirkini sra, galjai nurodyti net tikslius
pavadinimus ir papasakoti, kas pavaizduota ant tavo pageidaujamo
pirkinio etikets. Tas pats galioja ir siuniant vyr tv susirinkim:
reikia tiksliai paaikinti, kad jis ne iaip turi iklausyti naujien, o k
nors konkretaus suinoti apie js vaik - pavyzdiui, ar jis pasirin
ko mokytis chemij. Kitaip igirsi tik perpasakotus mokyklos direk
toriaus spdius i kelions po Suomij ir tai, kuo skiriasi Lietuvos
ir Suomijos vietimo sistemos.
7/1.
Met skirtumo dlions
/oterys nuolat kartai diskutuoja, koks met skirtumas tarp

sutuoktini yra normalus. Kada perengiamos tos normos ribos?
Aukso viduriu laikomos bendraami santuokos, taiau tai nedo
mu. domiau, kai tuokiasi skirtingo amiaus mons. Ir kuo skirtumas
didesnis, tuo domiau. Bendradarbs santuoka su septyneriais metais
jaunesniu ar kaimyns su dvideimia met vyresniu pensi
ninku - tikrai sukels kalb audr.
K apie tai sako psichologai? Santuokos sk
m lemia psichologins, o ne materialins ar
seksualins prieastys. Taiau kartais sutuok
tini santykiai priklauso ir nuo amiaus skir
tumo. Yra tam tikr dsningum.
Bendraamiai. Tokioje poroje greiiau
siai vyraus ramyb. Ypa jei moteris nuo pat
vaikysts svajojo paonje turti kik vyr, brel vaik ir suktis vir
tuvje. Tokia sjunga skminga, bet be ugnels. Sutuoktiniai tikriausiai
pradjo bendrauti mokyklos ar studij laikais. Jie taip gerai vienas kit
pasta, kad nebra vilties atrasti k nors nauja ar neti
kta. Pora gyvens ram, monotonik gyvenim,
netrokdama joki permain.
Vien met skirtumas. Turt nulemti
puikius santykius. Jiems nebaisi rutina ar
nesutarimai dl vaik aukljimo. Pora grei
iausiai augins ne maiau kaip du vaikus,
planingai tvarkys eimos finansus, visi keturi
nam kampai bus patikti moteriai. Roman
tika ir aistringa toki partneri meil laikui b
gant perauga tvirt draugyst, kuri trunka iki gyve
nimo pabaigos.
Dvej met skirtumas. Turt bti poetika ir romantika san
tuoka. I pradi sutuoktiniai kartai vienas kit garbina, bet netrukus
santykiai atvsta (daniausiai dl nuolatinio pinig stygiaus). Kartais
vyksta skyrybos, kurios palieka neidildom atsiminim ir tuias
kienes.
Trej met skirtumas. Tokia santuoka dl emocij pertekliaus nuo
lat balansuoja ant bties ir nebties ribos. Ji neiirs, jei moteris bus to
lerantika ir nekreips dmesio erzinanius dalykus arba jei vyras bus
gana flegmatikas. Tokios poros santykiams pakanka romantikos, taiau
sutuoktiniai galt labiau pasitikti vienas kitu ir vertinti vienas kit.
Ketvert met skirtumas. Partnerius sieja tvirtas dvasinis ryys,
santykiai harmoningi. Jiems visur bus gera kartu - darbe, kelionse ir...
miegamajame. Pavydo scenas vienas kitam kels profilaktikai, nes vargu
ar kuris nors ryis neitikimybei. Jei santuoka iirs, santykiai tarp buvu
si sutuoktini liks ilti ir draugiki.
FLIRTAS SU RUDENIU
Penkeri arba deimties met skirtumas. Santuoka gali bti itin

skminga, jei partneriai turi bendr interes. Geriausia ssaja - ben
dras verslas arba darbas (direktor - pavaldinys, reisierius - aktor),
nes abiem labiausiai rpi karjera, aktyvus visuomeninis gyvenimas. Jie
moka diaugtis vienas kito skme.
Seeri met skirtumas. Itin palankus tikriems kartakoiams, au
dring diskusij ar net barni mgjams. Abu sutuoktiniai nepripasta
kompromis ir visais manomais bdais stengiasi laimti odi m.
Jie nuolat balansuoja tarp neapykantos ir aistros, tad ios poros gyveni
mas ities audringas.
Septyneri arba keturiolikos met skirtumas. Susaisto magiku,
keistu, taiau labai stipriu ryiu. Nors sutuoktiniai nra labai nuoirds
ar atviri vienas kitam, skyrybos negresia. Nedidels paslaptys i sjun
g tik sustiprina ir patvirtina, kad sutuoktiniai vis dar gerbia vienas kito
teritorij ir nepaeidia privatumo ribos. Tai netrukdo itikimai mylti
ir pasitikti.
Atuoneri met skirtumas. Tokiai santuokai lemta gyvuoti ilgai
ir laimingai. Porai galima pavydti brandios meils, supratimo ir sek
sualins traukos. Jie nepaliaujamai avisi vienas kitu, remia vienas kit
sunki valand, paiso svarios vyresniojo nuomons nesibardami dl
smulkmen.
Devyneri met skirtumas. Problemos tokios pat kaip por, tarp
kuri trej ar eeri met skirtumas. Nieko gero. Nevaldomos emo
cijos, nuolatiniai barniai. Taiau tai gali suadinti vieno i sutuoktini
krybines jgas.
Vienuolikos met skirtumas. Sutuoktiniai kaip tragedij aktoriai nuolat kuria meils ir neapykantos scenas, kuriose mutyns baigiasi
aistringais buiniais. Taiau jei vienas i partneri pajus nuobodul santuoka gali iirti.
Dvylikos met skirtumas. Tokia santuoka sudtinga, bet labai
domi. Ar roj, ar pragar jie sukurs vienas kitam, priklausys nuo to, kiek
vienas kitam nusileis. Daniausiai kenia jaunesnis partneris. Jei nesileis

j kompromisus ir kiekvienas gins savo ties - skyrybos neivengiamos.
Trylikos met skirtumas. Nors tai ir velnio tuzinas, taiau nea sk
m. Paprastai tokie partneriai sukuria tvirt ir dvasing eim. Vyras ir
mona bna ne tik geri meiluiai, bet ir biiuliai. Vienas j - daniau
siai vyras - siekia didelio tikslo, o kitas - su begaliniu atsidavimu jam
padeda.
Penkiolikos met skirtumas. Tai ypatingas atvejis. Sutuoktinius
sieja prieraii ir pagarbi meil. Vyresnis padeda jaunesniam pasirinkti
tinkam sprendim, keisti gyvenimo bd, gyvendinti svajones. Jau
nesniajam imponuoja vyresniojo gyvenimo patirtis. Tai domus bend
ravimas - kiekvien dien vienas i kito ko nors imoksta.
i prognozi nereikia suabsoliutinti. Tai - tik viena skmingos
santuokos taisykli, turinti begal iimi. Kuo daugiau bendra turs
mons, gyvenantys poroje, tuo palankesnis bus eimos psichologinis
klimatas.
KAS LEIDIAMA VYRUI DRAUDIAMA MOTERIAI

eimos santyki specialistai teigia, kad visai nesvarbu, kuris poro
je vyresnis - vyras ar moteris. Bendraujantis su jaunesniu ir pats jau
iasi jaunesnis, abu vienas kitam gali daug k pasilyti mainais - ilgai
niui sukaupt turt, gali ir saugum u jaunysts polk ir gro, po
mg lauyti tradicinius draudimus ir dl viso to atsiradusi abipus
trauk.
Brandios vyresns moters ir jauno vyro pora nra mums prasta ir
ms toleruojama. Greiiau jau pajuokiama, apkalbama ir net smerkia
FLIRTAS SU RUDENIU
ma. Tokiai sjungai neturime ir lietuviko pavadinimo, tad reikin vadi

name amerikonikai - kuguarizmu (ang. cougar - puma, kai gimins
plrnas), o ir tokios poros moteris kol kas vadiname amerikonikai cukrine mamyte (sugar mummy), lopio plikmis (cradle-robber), o
ypa didelis, akis badantis poros amiaus skirtumas vadinamas gegus
ir gruodio romanu. (May-December romance). Pas mus apie tai kalba
uuominomis, bet tokie pasaulyje inom advokai, aktori, reisie
ri ir kit garsenybi santykiai vieai inarstyti po kaulel. inomi ir
kuguarizmo nominani vardai: keturiasdeimt devyneri met ame
rikiei aktor Lisa Rinna, penkiasdeimtmet Demi Moore, eiasde
imt etj gimtadien atventusi Susan Saradon ir kt. Bt galima tsti
sra ir j vis papildyti nauj lopi pliki vardais. Bet ne apie tai
dabar kalbame, o apie vis labiau plintant reikin ir jo kilm.
I vyresns moters ir jai snus tinkanio jaunuolio ryio aipomasi
dl klaidingo sitikinimo, kad tokios traukia nebrandius, motinos glo
bos stokojanius jauniklius, bijanius ar nesugebanius konkuruoti dl
jaunesni, kad taip jie bando isisukti nuo tvysts ir ivengti bemiegi
nakt auginant kdik. inoma, vyresns mylimosios vaikai daniausiai
jau bna uauginti, o sav susilaukti ir neplanuoja. Todl joms nereikia
nuo vyr slpti patrauklaus savo seksualumo. Bene pats tradicikiausias
meils vyresnei moteriai paaikinimas - ji kur kas geriau pasiruousi
mokyti gyvenimo, meils ir seksualumo, dalytis su juo juslini malo
num patyrimu, daniau patiria orgazm ir nebijo isakyti savo inty
miausi nor. O ir patys jaunuoliai susiavi moters branda, atvirumu,
saviraika ir didele savigarba.
Tokiai sjungai daniausiai rytasi moteris, kuriai nereikia globji
ko vyro, ir vyras, neiekantis glenos, rpinimusi suviliojamos moters.
Susitikus tokioms asmenybms, poros santykiai bus skmingi, jeigu...
nesulauks didelio jaunuolio tv ir gimini pasiprieinimo. Sociolog
Ursula Richter nustat, kad vyresns moters artimieji ini apie gero
kai jaunesn jos draug sutinka tolerantikai ir Santyki stabilumas

palankiai, taiau jaunuolio aplinka tampa tikru labai priklauso ir nuo
santyki ibandymu. Jo artimiesiems neramu, moters savigarbos. Savimi
k darys jaunas vyras, kai draug dar labiau pa nepasitikinti moteris
sens, ar sugebs moteris konkuruoti su kada danai ne i karto patiki,
nors atsirasiania jaunesne ir panaiai. Todl kad ji i ties patinka
santyki pradioje tokia pora yra maiau atspari jaunam vyrui: tarinja,
ir gali iirti.
pavyduliauja... Tai
Santyki stabilumas labai priklauso ir nuo silpnina ry, o ilgainiui ir
moters savigarbos. Savimi nepasitikinti moteris sulugdo.
danai ne i karto patiki, kad ji i ties patinka
jaunam vyrui: tarinja, pavyduliauja, priekaitauja dl galimos neiti
kimybs. Tai silpnina ry, o ilgainiui ir sulugdo. Nors Ursulos Richter
surinkta statistika patvirtina, kad tokios poros keli retai kada perbga
kita - jaunesn - moteris, o ir j santykiai bna stabilesni nei bendra
ami, bet domu bt patikrinti iuos teiginius, nes septyniasdeimt
met Ursula pati - kuguarist.
Vyr zyliojimo
metas
^ / merikieiai mokslininkai yra apskaiiav, kad 90 procent 4350 met vyr skiriasi. Tok reikin jie pavadino septyneriais vedusi
vyr maito metais. Kaip tik tokio amiaus vyrai link keisti eimos
lizd. Kalbama ne apie vien kit nuo savo bandos nuklydus} avin, o
apie masin reikin. Taip maitauja ne tik visko pertek vakarieiai, bet
ir Ryt Europos stipriosios lyties atstovai. Brit specialist teigimu,
kasmet kas treias 43-50 met sulauks europietis palieka savo mo
FLIRTAS SU RUDENIU
n ir pradeda nauj gyvenim su penkiolika ar

daugiau met jaunesne irdies drauge. Ne k
maiau savo umojais nuo j atsilieka ir lietuvai
iai - santuok nutraukia kas dvyliktas 45 met
rib perengs vyras. Jie - empionai, kuriems
jaunliai neprilygsta n i tolo: 25-34 met vy
rai skiriasi tris, o 34-44 met - du kartus reiau.
Vyrai palieka savo mon, su kuria pragyve
no apie dvideimt met. Palieka savo paauglius ar beveik jau suaugusius
vaikus, namus, sutvarkyt buit ir net prastus draugus. Reikinys uni
kalus ne tik dl sezonikumo, bet ir dl to, kad viskas vyksta aibi
kai. Psichologai atkreip dmes vien ypatyb: kad ir kokia sudtinga
bt paauglysts kriz, ji vystosi laipsnikai, o ils
tani smilkini kriz uklumpa staiga ir apog
j pasiekia per mnes ar du.
Kokia jga veria vyrus kelti sparnus ir
palikti senj lizd? Atsakymo klausi
m jau du deimtmeius intensyviai ieko
viso pasaulio psichoterapeutai. Vieni kalti
na fiziologij ir teigia, kad keturiasdeimt
mei maitas - tai vyr klimaksas, organiz
mo reakcija hormon veiklos pakitimus. Kiti
teigia, kad tai psichologinis reikinys, susijs su grynai
vyrikomis baimmis: baime pasenti, tapti silpnam ir bejgiam, bai
me, kad gyvenime jau nevyks nieko naujo ir domaus, sukreianio ir
neprasto, kad ateityje laukia aprpintas, saugus, taiau iki gyvo kaulo
griss gyvenimas. Tos baims ir skatina sukti kair. Moteriai sunkiai
suprantamas vyr nerimas dl silpstani vyrikumo baterij. Teori
kai vyrikojo potencialo turt pakakti dar madaug penkiolika met.
O kas, jeigu ne?.. Sis egzistencinis klausimlis ir iprovokuoja baim,
Kad ir kokia sudtinga

bt paauglysts kriz,
ji vystosi laipsnikai, o
ilstani smilkini kriz
vyrus uklumpa staiga
ir apogj pasiekia per
mnes ar du.
sukelia neuroz ar net depresij. Ijudina jgas, kurios veria vyr ie

koti vieienos susirasti nauj, jaunesn moter, pasinerti jaunysts
iliuzij, susigrinti tikjim, kad viskas dar prie akis. Danas taip ap
svaigsta, kad net rytasi susilaukti kdikio, kuris neretai bna anko
bendraamis.
O moterys lieka skaudintos ir ieko atsakym daugyb klausim.
Kuo a blogesn u t naujj? Kaip igyventi gd prie artimuosius,
neretai ir prie Diev, kurio akivaizdoje prisiekte mylti vienas kit ir
rpintis vienas kitu, kol mirtis iskirs? Prie paaugusius arba jau suau
gusius vaikus, kuriems tvas danai buvo keliamas pavyzdiu?
Gal skaitani ias eilutes paguos psichologin statistika, teigianti,
kad tokio bglio laim naujame rojuje tik trumpalaik. Pirmais antrais
gyvenimo su nauja partnere metais vyras sivaizduoja pabgs nuo se
njimo baimi. Ir tai nra tik subjektyvus sitikinimas. Psichoterapeu
tai, kardiologai, fiziologai ir endokrinologai pastebi, kad toki perbg
li sveikata kartais i ties netiktinai pagerja. Pasikeiia ir ivaizda:
atrodo valus, aktyvus, akivaizdiai pranaesnis u savo bendraamius,
nesiryusius iduoti senojo lizdo, atjaunjs penkeriais ar net deimia
met. Pagerja irdies veikla, kraujas, sustiprja imunin sistema, net
seksualinis aktyvumas padidja 4-5 kartus. Pirmus dvejus metus naujavedys beveik neserga. Bet vliau ta nauja laim ima blsti, vis labiau ry
kja fizinio ir psichologinio isekimo poymiai: nuovargis, silpnumas,
nepasitenkinimas gyvenimu. Vargina ir per daug triukminga jaunos
monos draug kompanija, aktyvios pramogos, energingas gyvenimo
bdas. Jg pritrksta ir pernelyg aktyviam intymiam gyvenimui.
Daugiau kaip 60 procent nauj santuok, kurias su jaunesnmis
moterimis sukuria 43-50 met vyrai, iyra. Tada bgliai ilgesingai vel
gia buvusios eimos pusn, o kai kurie net puoselja vilt sugrti. Bna
ir toki, kurie pereina atgailos skaistykl - kur laik pagyven vieni,
pamau vl atnaujina bendravim su buvusia mona, vaikais. Ir jeigu
FLIRTAS SU RUDENIU
Daugiau kaip
60procent nauj
santuok, kurias su
jaunesnmis moterimis
sukuria 43-50 met
vyrai, iyra. Tada bgliai
ilgesingai velgia
buvusios eimos pusn,
pavyksta abiem pusm ugniauti nuoskaudas,

pamirti nuklydimus, atsiprayti ir atleisti, jeigu
vieta senojoje eimoje vis dar tuia (su lentele
rezervuota), vyras sugrta, taiau kitoks - gavs iminties, atsikrats senatvs ir gyvenimo
baigties baims, mokantis pasidiaugti ramia galimybe senti su savo moterimi. Sugrimo dien
jie turt vsti kaip moters meils ir begalins
kantrybs pergals dien.
Taiau jeigu sutuoktini keliai visai isiskyr, moteriai nereikt gy
venti vien renkant inias apie naujj buvusio sutuoktinio eim, kent
ti dl j laims arba diaugtis neskmmis. Nedert ir vaikams draus
ti lankytis naujoje tvo eimoje. Veriau nugalti savyje bobikum
ir nieko apie tuos namus ir apie j gyventojus neklausinti. Geriausia
bt apsiriboti tik vaiko spdiais - ar vienag patiko. Tik tada bus
manoma nuo buvusio gyvenimo atsiskirti ne tik fizikai, bet ir jaus
mais.
sivaizduokite laimingpenkiasdeimtmei por, kurie lygsimylj

paaugliai vaikto susikib rankutmis, gaudo vienas kito vilgsnius,
opagav - ypsosi lyg kokie meiluiai. Tai - Rimantas ir Onut, jie
kartu jau trei deimtmet, j vaikai - snus ir dukra - jau suk
r savo eimas. Prie septynerius metus teko konsultuoti i por,
atsidrusi ties skyryb riba. Vyras kasdien vis labiau troko jo
moteriai nesuprantamos vienatvs, kol galiausiai m kalbti nors
pagyventi atskirai ir susigaudyti savyje. monai garsiai paabejo
jus, ar tai nesusij su naujja jo sekretore, sieisdavo, vadindavo j
nenormalia", sksdavosi negals ramiai gyventi. Apie nesutarimus
eimoje pra neusiminti nei abiej tvams, nei giminms. Taiau
juos aptarindavo su savo seserimi, tad i tapo jo paslapi patikti
ne ir Onuts priee.
Galiausiai Rimantas isikraust. Jo kruopiai slepiam nauj adre
s Onutei nebuvo sunku suinoti - tai buvo jaunosios sekretors, j
snaus bendraams, butas. Jo langus bent por kart per dien
nuvelgdavo pravaiuodama. Stebjo ir stovjimo aiktel, ar alia
Rimanto mainos nestovi jos automobilis. Vyras lyg niekur nieko
kasdien skambindavo vaikams, o retkariais ir Onutei, kartais net
pasakodavo apie kelio save"paiekas, vis informuodamas, kad dar
nra pasirengs grti.
Onut niekada nebuvo karinga, taiau vien vakar nuspaud kon
kurents dur skambut. Atidar pusnuogis Rimantas. J, nespjus
atsitokti, gerokai apkumiavo. Kliuvo ir triukm atskubjusiai
nam eimininkei. Nuo to laiko Rimantas jai nebeskambino ir bend
ravo tik su vaikais.
Onut reguliariai lanksi pas psicholog. Per nevilties migl leisdavo
prasiskverbti tik vienai miniai: reikia kantriai ilaukti (neskambin
ti, nesiaikinti, nesiteisinti) bent... 100 dien. Brauk dienas kalendo
riuje, tikjim keisdavo neviltis, degino nuoskauda, vis priekaitavo
sau dl to, kad nesusivaldiusi pati visk sulugd.
FLIRTAS SU RUDENIU
Po keli mnesi Rimantas gro, nuolankus ir atgailaujantis. Onu

t nieko neklausinjo, nepriekaitavo ir nesiaikino. Jie sutar, kad
to juodo eimos gyvenimo etapo niekada neprisimins. Ir dabar, pa
praytas paaikinti toki grai jo santyki su mona prieast, Ri
mantas danai apsiriboja sakiniu: A buvau j labai skaudins ir
eids.
Ne visos istorijos baigiasi moters meils triumfu. Bet btent mei
l (ne aistra) yra pats stipriausias magnetas, neleidiantis vyrui nutolti
nuo moters.
Lki dauymo karas

be pralaimjimo, arba Kaip tinkamai
sprsti eimos konfliktus
V urbt nerasime mogaus (o juolab moters), kuriam niekada
nra tek konfliktuoti. inau, kad vien odis konfliktas daug kam
kelia siaub. Taip yra todl, kad konflikt mes daniausiai suprantame
tik kaip piktus barnius, ginus ar net mutynes. eimoje konfliktus da
niausiai iprovokuoja skirtingos nuomons, vertybs ir poreikiai - tada
kovojama dl savo teisi, ginamas koks nors poelgis ar sitikinimai.
Ar tikrai teisinga nuo vaikysts brukama nuomon, kad gin ir
konflikt reikia vengti? Ar tai, kad eima gyvena be konflikt, byloja
apie santarv? Psichologai teigia, kad tyla ten,
Psichologai teigia, kad tyla kur turt lti audra, yra silpn, nepatvari santen, kur turt lti audra, tyki poymis. Greiiausiai mons vienas kit
yra silpn, nepatvari slopina, jie nra artimi, j santykiai alti. Gebsantyki poymis, jimas ivengti konflikt svetimiems monms
gali atrodyti kaip idealus sutarimas. Taiau tokia

tyla danai yra artjani skyryb pranaas, kartais
ji gali reikti, kad mogus yra sieids ir neatleis iki
gyvenimo pabaigos, o kartais gali virsti net atvira
agresija.
Kin kalba konfliktas raomas dviem sim
boliais, kuri vienas reikia pavoj, kitas - pro
g. Taigi, konfliktas gali tiek kelti santykiams pa
voj, tiek ir suteikti prog juos patobulinti, pra
skaidrinti.
Nebkim naivios. Neivengsime nei konflikt,
nei problem sprendimo. Taiau tai, ar juos vadin
sime neskme, ar tobuljimo altiniu, priklausys tik
nuo ms poirio. Laim lemia ne pats vykis, o
poiris j. Ir mogaus emocin bkl priklauso
nuo to, koki reikm jis suteikia vienam ar kitam
dalykui - vieni ikilusias klitis vertina kaip katas
trof, kiti - kaip galimyb engti pirmyn. Juk ir vai
kystje mokms vaikioti Vis gridami ir kelda
miesi, kol pagaliau pavyko atsistoti ant koj. Esame
link veikti, vis bandyti i naujo, nepaisydami bai
ms, kad nepavyks. Taiau kritikas protas danai
mus pristabdo, pateikdamas daugyb prieasi to
nedaryti (Geriau patylk, nesiaikink, - vis tiek
nepasiseks).
Neskms iliuzija giliai siaknijusi ir santyki
srityje. Kaip jau minjau, daug kas mano, kad po
ros, kurios nuolat ginijasi ir pykstasi, pasmerktos
skyryboms. Paradoksalu, taiau konstruktyviai
sprendiami konfliktai padeda monms suartti.
mogaus emocin bkl

priklauso nuo to, koki
reikm jis suteikia vienam
ar kitam dalykui - vieni
ikilusias klitis vertina
kaip katastrof, kiti - kaip
galimyb engti pirmyn.
JmFLIRTAS SU RUDENIU
Geras konfliktas problemos nedidina, nes vis grtama prie to,

nuo ko nesutarimas prasidjo. Pavyzdiui, tarp sutuoktini kils bar
nis dl baisios netvarkos virtuvje nebus ipltotas iki visos gimi
ns moter pasmerkimo (visos js tokios netvarkingos), bus ap
siribota priekaitais dl neplaut lki stirtos, gendanio valgio
likui ar kampe ibarstyto uns dalo. Emocijos taip pat saikingos j nebus per daug, n vienas nesidrabstys ugauliais odiais. Gal net
pykio nebus, tik nepasitenkinimas, kuris poros santykiams per daug ir
nepakenks, net atvirkiai - pads geriau suprasti vienam kit. Gal taip
pavyks atkreipti sutuoktinio dmes mon ugriuvusius nemalonu
mus darbe ar sulubavusi jos sveikat (juk tai gali bti netvarkos vir
tuvje prieastis). Tokius konfliktus galima sprsti taikesniais bdais:
siekiant kompromiso, bendradarbiavimo ar derybomis.
I
Konfliktuodami problemos ne tik neisprendiame, bet dar labiau
j ipltojame ir pagiliname, o emocijos paprastai veriasi per kratus.
Danai imamasi ir stipresni priemoni: grasinim, meito, reikalavi
m, prievartos, patyi ir panaiai. Net nesistengiama suprasti priei
ninko elgesio, ketinim ir poirio. Po toki audring kov, jei dar lieka
gyvj, apie normal bendravim neverta ir svajoti.
GINYTIS DERA
PAGAL TAISYKLES
Kad ginas nevirst karu, vis pirma reikt pasitarti su protingu
mogumi - savimi. Ir atsakyti sau kelet klausim.
1. Ar tikrai verta apie tai kalbtis su sutuoktiniu (arba kitu
artimu mogumi), tai yra ar mano nepasitenkinimas
epizodinis, ar ilgalaikis ir trukdo normaliai bendrauti?
Jei sutuoktinis grs i darbo nenusiypso, apskritai pamirta pasi
sveikinti, nors anksiau pabuiuodavo, gal neverta i karto pulti aikin
tis santyki - tai gali apkartinti likusi vakaro dal ar net vis savaitgal.
Skani vakarien ar trumpa atokvpio akimirka duos geresni rezultat.
Taiau ei esi sitikinusi, kad jis demonstratyviai tave ignoruoja, ir jau ne
prim kart, jei tau tai kelia pykt, tamp, vertt specialiai skirti laiko
ilgesniam ir gal nelabai maloniam pokalbiui.
2. Ar dl kilusi bd kalta a pati, ar mes nebemokame
bendrauti?
Pastu moter, kuri suirzta kaskart, jei paauktas prie stalo vyras
tutuojau neatbga, numets skaitom laikrat, arba ruoiantis sve
ius nepuola rengtis vos jai paliepus. Jos priekaitai tik sukelia tamp,
bet nieko nepakeiia. ios moters bda - nekantrumas, dert pam
ginti to ivengti. Bet problema gali bti ir bendra. Pavyzdiui, moteris
pyksta, kad vyras bgioja paskui svetimus sijonus. Tai tikrai nra vien
jos bda.
3. Ar laikas ir vieta tinkami pokalbiui?
Nepatartina ilgai slopinti nepasitenkinimo, nes jis gali sprogti ne
vietoje ir ne laiku, tada ir visai nekalti gali nukentti. Taiau nra gerai
ir reaguoti tuoj pat, vos supratus, kad kakas vyko. Paveikta emocij,
FLIRTAS SU RUDENIU
nesuvoksi kito mogaus pozicijos ir nerasi konstruktyvaus sprendimo.

Geriausia, kai partneriai susitaria dl vietos ir laiko, i anksto numato,
kur ir kada kalbsis apie kilusias problemas.
Sprsti konfliktus nakt turt drausti statymas. Nedert emo
cini sprogim rengti tada, kai organizmo emocij departamente sanitarins valandos (valosi endokrinin sistema, inkstai, kepenys ir
kt.). Ryt pavelgus mio lauk ima siaubas, o patiems konflikto da
lyviams atrodo, kad ten buvo ne jie. Namuose yra dvi vietos, kuriose
turtumt vengti konflikt, - tai miegamasis ir virtuv. Nes niokojanti
pykio jga ias gyvybikai svarbias vietas uteria tarsi radiacija: jos ne
uuodi, nejauti, taiau organizmas alojamas.
Kalbtis apie savo bdas sutuoktiniai turt tarpusavyje arba su
santyki specialistu - psichologu. Ir iekoti sprendimo tiek laiko, kiek
reiks. Aikintis santykius prie paalini moni ar vaik galima tik tuo
atveju, jei partneriai moka valdyti emocijas, jei abiem nra nejauku bti
kit stebimiems ir abu yra tikri, kad tie kiti toleruos j elges.
SININGOS KOVOS TAISYKLS
Kad nesutarimai nealot asmenybs ir negriaut santyki, juos ai
kintis reikt pagal taisykles.
Kalbti konkreiai ir tik apie savo jausmus. mons labiau link
kaltinti kit, o ne kalbti apie save. Kad ir k kitas daryt, kalbti rei
kia apie tai, k jauiu a. Ne vyras veda mon i proto imtydamas
savo kojines, kur pakliuvo, bet monai nepatinka, kad nepaisoma
jos pastang palaikyti namuose tvark, dl to ji pyksta. Sutuoktinis,
reikdamas savo nepasitenkinim, turt tiksliai ir konkreiai apib
dinti, kas jam nepatinka, paskui vardyti, kaip jis vertina tok elges,
ir galiausiai - atvirai isakyti savo jausmus.
Iklausiusioji pus turt tiksliai ir be komentar pakartoti,

kas buvo pasakyta. Danai sutuoktiniai aikindamiesi santykius
vienas kito negirdi. Abu sitikin, kad kalba objektyviai, ir abu jau
iasi teiss. Taiau rodyti ties nra svarbiausia. Svarbiausias tiks
las - painti partnerio vidin pasaul. Abstrakios tiesos - pavyz
diui, moterys visada teisios arba vyrai niekada neprisipasta
pralaimj, - nieko nepakeis. Ivengti beprasmio, nuasmeninto
gino gali padti sena indn taikos pypks tradicija: kol vienas
turi pypk ir kalba, kitas negali jo pertraukti. Tik iam baigus, ki
tas tiksliai pakartoja kalbjusiojo mintis ir tada gauna pypk. Taip
ir sutuoktiniai: tik atidiai iklauss ir atpasakojs, k igirdo,
kitas gyja teis kalbti. Vietoj taikos pypks galima panaudoti
samt.
Neinterpretuoti savaip kito veiksm ir odi. Jei kas neaiku paklausti. Jei mona atsisako ruoti vakarien, vyras neturt ma
nyti, kad ji jo nebemyli ar net susirado kit. mona savo poelgiui
greiiausiai suteikia kitoki prasm. Todl prie usipuldamas vyras
turt paklausti, kodl mona taip elgiasi. Kad nekilt nesusiprati
m, reikia tiesiog isiaikinti. Pavyzdiui, vienoje eimoje moteris
vyro klausim k veiksime etadien visada atsakydavo: Da
ryk, k nori, manydama, kad taip ji tiesiog neprimeta vyrui savo
nor. Vyras susierzindavo, nes monos odius suprasdavo taip:
Tu man nerpi, daryk, k nori, - ir demonstratyviai pykdamas
etadien praleisdavo su kompanija, kuri jam buvo nesvarbi ir net
nuobodi.
Nepradti archeologini paiek. Nesutarimai turt padti keis
ti dabart ir ateit, tad po praeities nuoskaudas kapstytis neverta. Tu
visada toks buvai, - tokie apibendrinimai dar smarkiau plieks ugn,
bet konstruktyvaus sprendimo rasti nepads. Nedert umirti,
kad abiem svarbiau, kas bus ateityje, kaip bendrausite ir gyvensite
FLIRTAS SU RUDENIU
toliau, o ne vardyti kaltus ir knaisiotis po praeit. Dert sutarti, kad

aikinantis santykius nebus minima tolima praeitis, o jei kuris usi
mirt - susitarim priminti.
Nesmgiuoti skaudiausias vietas. Kiekvienas mogus turi jaut
ri viet - koks nors vykis, ivaizdos trkumas, dl kurio kentta
nuo mokyklos laik, pravard, artimas mogus, vertyb, tautyb,
baim pasirodyti nevyrikam ir panaiai. Kuo ilgiau bendraujame,
tuo daugiau t skausming kito mogaus vieteli atskleidiame. Ta
iau konfliktuojant nedert jas smgiuoti. Efektas, inoma, aki
vaizdus, bet ir pasekms - kaip po atomins bombos sprogimo. Jei
taip atsitikt, reikia priminti, kad taip nesielgiama, o jei nepadt,
pasitraukti i pokalbio, kol partneris bus pasiruos elgtis korekti
kai. Tai geriau nei kova be taisykli.
A R M O K I G IN Y T IS
Dviej moni nesutarimai nebtinai turi baigtis lki dauymu ar sky

rybomis. Konfliktai gali sustiprinti sjung, suteikti santykiams pikantiku
mo. Reikti savo nuomon, apginti poir neeidiant partnerio - didelis
menas. Patikrink, ar tu tai sugebi.
Pasirink labiausiai tau tinkant teigin.
1. Dl ko daniausiai barats?
A. Dl smulkmen, pavyzdiui, dl neiplaut lki.
B. Dl pinig.
C. Dl intymi dalyk.
D. Dl skirtingo poirio.
2. Kas daniausiai pradeda gin?

A. Daniausiai a.
B. Kartais a, kartais jis - priklauso nuo to, dl ko ginijams.
C. Sunku pasakyti, viskas prasideda nuo nekaltos frazs.
D. Daniausiai jis.
3. Susitarte vakare eiti j kin, taiau jis utruko darbe. K darai?
A. Eini su drauge.
B. Nuperki bilietus tikdamasi, kad jis vis tiek eis su tavimi.
C. Aprki j, kad sugadino vakar.
D. Pasilai jam sugalvoti, kaip leisite vakar.
4. Ar kam nors teko stebti js ginus?
B. Ne, niekada, nes barams tik bdami vieni.
B. Labai danai juos girdi ms draugai ir pastami.
C. Kelis kartus tai girdjo visa ms laiptin (namas, gatv).
D. Gal kada nors kas nors ir girdjo.
5. Kuris teiginys geriausiai apibdint js sjung?
A. Esame kaip du balandliai, niekada nesibarame.
B. Ginijams, bet nesusipykstame.
C. Gyvename kaip uo su kate.
D. Po kiekvieno barnio rimtai ketiname skirtis.
6. Kaip i alies atrodo js ginai?
A. Riame vienas kitam piktus ir ugaulius odius.
B. Rkiame vienas ant kito.
C. Aplinkiniai mato pro langus skriejanius daiktus.
D. Kalbams ramiai, bet grietai.
7. Koks partnerio elgesys tave labiausiai erzina?
A. Ramumas ir abejingumas, kai esu susinervinusi.
B. Agresija.
FLIRTAS SU RUDENIU
C. Apsimetinjimas, kad nesupranta, kas vyksta.

D. Mano odi ikraipymas.
8. Kada baigiate gin?
A. Kai suprantu, kad tai nieko gero neduos.
B. Kai susipainiojame, kuris teisus.
C. Kai jauiu, kad pasiekiau, ko norjau.
D. Kai isemiame argumentus ir imame kartotis.
9. Kokiais odiais vienas kit nokautuojate?
A. Nenoriu daugiau tavs matyti!
B. Tu - ne vyras (ne moteris)!
C. Tu - beviltika (beviltikas)!
D. Ir kuo tu mane patraukei?
10. K galvoji po barnio?
A. Kaip visada, pavyko j perkalbti.
B. Dabar jau viskas bus gerai.
C. Tai - dar ne pabaiga.
D. domu, ar jis skaudintas?
11. Kuo baigsi paskutinis nesutarimas?
A. Trenkiau durimis ir ijau.
B. Jis sijung televizori ir apsimet nieko negirdintis.
C. Verkiau, o jis mane ignoravo.
D. Suraiau visus savo reikalavimus.
12. Kas pirmas silo susitaikyti?
A. Tas, kuris pradjo gin.
B. Visada jis.
C. Visada a.
D. Nesitaikome, sitis ilgainiui praeina.
13. Kaip manai, dl ko kyla js barniai?

A. Negalime isiaikinti, kuris i ms geresnis.
B. Kartais reikia nuleisti gar ant t, kuriuos myli.
C. Jis mane danai erzina.
D. Nieko neatleidiu, nes nepakeniu eminimo.
Atsakymus paymk lentelje ir suskaiiuok, koki simboli surinkai
daugiausia.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
FLIRTAS SU RUDENIU
P&uJud&gB'hjmientaraA
Daugiausia rutuliuk - diskusij klubas. I pairos esate ne
konfliktika pora. Aplinkiniams js nesutarimai primena prezidento
rinkim debatus. Ginydamiesi stengiats apeiti atrius kampus, n
vienas nesakote, k i ties galvojate. Taiau, baimindamiesi atsiverti,
reikti savo emocijas, kaupiate skaudulius, kurie bet kada gali pratrkti
ir labai pakenkti js santykiams.
Patarimas: nebijok neigiam emocij. Jei esi susinervinusi, turi tei
s tai pasakyti. Nepradk gino, jei neinai, ko sieki.
Daugiausia kvadratli - trumpalaik audra. Primenate ital fil
m herojus. Saukiate, gestikuliuojate ir nesiklausote vienas kito. Js
ginuose gausu ugauli odi, taiau pykstate neilgai, greitai susitai
kote (daniausiai vienas kito glbyje). Blogiausia, kad barats prie paa
lini moni - ir patys jauiats paeminti, ir gino liudininkai patenka
nepatogi padt.
Patarimas: kalbk su partneriu tik apie konkreius dalykus, kurie
neduoda ramybs. Jei sitai, atsargiai rinkis odius. Gino metu ne
kaltink partnerio nebtais dalykais.
Daugiausia vaigdui - du pikiurnos. Pikti ginai - js gy
venimo dalis, taiau jie bd neisprendia. Daniausiai visk perdedate, ivaistote daug energijos neargumentuotiems barniams.
Pamgink susitvardyti, pasilyk partneriui arbatos ir pasikalbki
te ramiai. Jei jis nesutiks, po kurio laiko pasilym pakartok. Ramus
balsas neerzina oponento, tada jis gali pasakyti savo nuomon ir apsi
ginti. Tai kur kas veiksmingiau, nei sudraskyti j skutelius ir paleisti
pavjui.
Patarimas: nesierzink dl smulkmen, kalbk tik apie konkreius

dalykus! Venk necenzrini odi - jie tik pils alyvos ugn!
Daugiausia trikampi - karo veiksmai. N u k neketini nusi
leisti partneriui. Danas pokalbis baigiasi barniu, kaltinimais ar net
mutynmis. Kada paskutin kart savs klausei, ar vis dar mylite vienas
kit? Matyt, jus gaubia tiek daug neigiam emocij, kad kartais gyven
ti kartu atrodo nebemanoma. Gerai pasvarstyk, ar verta saugoti toki
sjung.
Patarimas: apie savo ginus pasikalbkite su psichologu.
KARIAUSIOS KARO
VEIKSM ZONOS
7
/ 1
l/e viena moteris gali didiuotis imokiusi vyr prisiminti vestu
vi metines, ramiai reaguoti ini, kad pasisveiuoti atvyksta mama,
susirasti savo daiktus spintoje, taiau yra pavojing zon, kuri ribas
perengus konfliktas su vyru neivengiams. Manau, pravartu bt ino
ti, kaip geriau elgtis atsidrus min lauke.
Santykiai su giminmis. Regis, turtum tik diaugtis, jei vyras
puikiai sutaria su savo tvu, nuolat klausia jo nuomons, patarimo ar
pamokymo. Taiau tau tie patarimai ne visada atrodo praktiki, kartais
net atvirkiai - akivaizdiai kenkia js santarvei. Tvas juk niekada
nepatars savo snui nupirkti monai kailinius arba pirma pasilyti jai
poils egzotikoje saloje, o tik paskui planuoti pirkti nauj automobil.
Neudrausi vyrui remti savo brol, kuris nuolat patenka nemalonias
situacijas, - juk negali priminti, kad tai nieko gero jums neduoda. Ne
a FLIRTAS SU RUDENIU
svarbu, koks paros metas, jis jausis ess vienintelis brolio gelbtojas, o
tavo argumentus atrems priekaitingu: Juk jis mano brolis! O kur dar
senel, sesuo, teta, kiti giminaiiai....
Susitaikai su tuo. Taiau mintys, kad jis to nevertina ir kad tai nieka
da nesibaigs (tau greiiausiai pagalbon neskubt!), anksiau ar vliau
gali iprovokuoti sprogim - prapliupsi priekait lavina.
Patarimas. Tik neprimink vyrui, kad jis ir pats danai kritikuoja
savo giminaiius, yra skundsis, kad su jais sunku, - tai tik iprovokuos
aktyvi gynyb. Juk ir pati taip elgtumeis, jei kas ksintsi tavo gimi
n. Taip elgtsi kiekvienas mogus, kuris jauiasi ess savo eimos dalis,
todl negatyvius gimins vertinimus prisiskiria ir sau. Taigi - gimins
kritikuoti negalima.
Vyro draugai. Nors visuotinai vyrika draugyst idealizuojama
(draugas ne tik paskutinius markinius, bet ir gyvyb atiduos), b
tent vyro draugai tampa viena daniausi eimos konflikt prieasi.
Todl, kad jokios realios pagalbos i j nesulauksi. Jie mgsta ilgai kal
bti apie mainas, vejyb ar mediokl, politik. Tiems pokalbiams
reikalingos ritualins susitikimo vietos prie alaus (ar stipresnio grimo)
klube ar prie kort stalo. O grus namo kyla barniai: tu pyksti, kad jis
igrs, jis rodinja, kad tik vos vos, beveik blaivus. Pyksti, kad ata
lo vakarien, kad tau nepaskambino, ir taip toliau. Prieasi daugyb.
Todl danai norisi tuos susitikimus udrausti ar bent ibraukti i prio
ritetini srao.
Patarimas. Tai pakeisti galjai nebent pirmaisiais js bendro gyve
nimo metais. Kartu nugyventas laikas nra tavo sjungininkas, o gal net
atvirkiai - prieas. Vyrams draugai nuo pat vaikysts - saviverts su
dedamoji dalis. Draugo pripainimas rodo, kad jis yra io to vertas, kad
jis rimtas vyras tikrja to odio prasme. Atsisakyti ito vien dl monos
priekait - tai jau ne. O jei versi, susitikins su draugais slapta. Arba
stos j kov. Ar to nori? Geriau pasidiauk, kad toks aunus tavo vyras,
turi draug, o j pagarbos netrksta ir jo isirinktai moteriai. Tad ioje
kovoje gelbs nebent diplomatikos uuominos. Pavyzdiui: Kaip
gaila, a taip norjau su tavimi praleisti vakar. Svarbu, kad pati tuo
tiktum.
Vyro valgis. Dietologai sako, kad pastaruoju metu mons vis dau
giau avisi sveiku maistu. Bet jie turi galvoje moteris. Vyrai nenori vie
nytis su progresyvija monijos dalimi. Tai moterys nuolat kovoja su
riebalais, cukrumi, konservantais... Tad gragarsi salotas su auktu
alyvuogi aliejaus ir trupinliais neriebaus srio vyras geriausiu atveju
vertins tik kaip graiai atrodanias, bet tai jo nepasotins. Jam geriau
sias maistas - gabalas deros ar lainukai su svognais.
Patarimas. Vadovaukis sena tiesa, kad kelias vyro ird eina per
skrand. Juk inoma, kad vyro organizmas netausodamas eikvoja ener
gij, todl jam netinka patarimas valgyti po truput, bet danai, nemegs
jis ir produkt, kurie nesuteikia sotumo pojio. O poreikis sumainti
liemens apimt, svor, graiau atrodyti retai kuriam vyrui yra aktualus.
Alk jauiam taip pat skirtingai: moters alkio jausmas taip nekankina, tai
net gali pakelti nuotaik, nes jauiasi lengvesn ir lieknesn. Vyras alkiui
neatsparus - nuotaika subjra, nes jauiasi negals daryti to, ko nori.
Vyro poilsis. Vyras pripasta tik vien poilsio bd - sav ir pras
t. Jei mgsta ilstis prie televizoriaus, tik taip ir darys. Ir visai nesvarbu,
k tas televizorius rodo - juk galima net neirti, tik junginti kanalus.
Tau tai gali atrodyti kvaila, beprasmika. Ir, aiku, tai siutina. Juk galima
sugalvoti tiek vairiausi usimim: aisti su vaikais ar ankais, dirbti
sode, skaityti knyg, lankyti parodas ar vaikioti po parduotuves. Bet
vyrui tai - vargas. Vyrui poilsis - tiesiog nieko neveikimas, ir kai niekas
netrukdo.
FLIRTAS SU RUDENIU
Patarimas. ia nieko negali pakeisti, nes tai taip pat susij su vyro
organizmo specifika. Vyras grietai skiria darb ir poils: bna labai
aktyvus, kai dirba, ir pasyvus, kai ilsisi. Netrukdyk jam ilstis ir atvirai
nekritikuok - abiem bus geriau, o apie savo susierzinim smagiai pa
sipasakok draugms. O nordama, kad vyras ilstsi drauge su tavim
(kaip tau patinka), privalai jam apie tai praneti i anksto: Tu iandien
ilskis, o rytoj mes kartu eisim parod, parduotuv, park. Jis grei
iausiai sutiks, net ir aukodamas savo poils.
Vyro daikt draustinis. Po buto pertvarkymo, persikraustymo
ar remonto greiiausiai yra tek iklausyti ikilming vyro kreipimsi
ne tik tave, bet ir vis eim: tai ia bus mano daikt vieta. Ir kad
niekas nieko neliest. Kokie tai daiktai - daniausiai niekas neino.
Sprendiant i to, kad prie tos ds, staliaus ar lentynos jis gali met
metus neprisiliesti, nieko svarbaus ten nra. Taiau jei bandysi k nors
tvarkyti, kad ir nuluostyti dulkes, sulauksi didiulio nepasitenkinimo.
Patarimas. Namai - tai moters stichija, ia ji yra ir krja, ir tvarky
toja. Vyras net savuose namuose visada jauiasi truput svetimas, nes
jo pareigos - palaikyti ryius su ioriniu pasauliu. Kad teritorija tapt
sava, jis j enklina - nelieiamomis lentynomis, dmis ar staliais.
Jam svarbu, kad ten gult tik jo daiktai. Savos vietos turjimas suteikia
komforto pojt, vidins harmonijos jausm. Todl jo draustin ge
riau nesibrauk ir nieko neliesk.
Keturi laipteliai
iki santuokos rojaus
r isi sutiks, kad bendromis pastangomis mons gali daug pasiekti.
Taiau jeigu ryiu poroje rpinasi tik vienas, gyvenimas tampa sud
tingas arba netvirta sjunga nutrksta. Bet jei pirmyn engia abu, abu
veikia vis naujas klitis - gyvens, kol mirtis iskirs. Psichologai skiria
keturis skmingos santuokos etapus.
SANTUOKOS ETAPAI
Simbiotinis, arba supanajimo, etapas. Skirtingus mones i

skirting eim ir net vietovi vien prie kito patraukia panaumo jga.
Tada diaugiams, kad sutampa skoniai (Tu mgsti bulvinius blynus,
ir a juos dievinu), bdo savybs (Tu tvarkingas, ir a nekeniu ne
val), pomgiai (Tu mgsti keliauti, ir a svajoju apsilankyti visuose
pasaulio emynuose), ir nenustojame stebtis vis naujai atrandamais
panaumais ir atitikimais. Patrauklios atrodo visos sutiktojo savybs,
pritariama visiems norams, stebina mini bendrumas. Vienas kit su
prantame be odi. Net skirtumus tuo laiku nesunku suderinti: viever
slis mielai snduriuoja alia savo peldos, iki paryi neatplianios
aki nuo televizoriaus, o i vos saulei patekjus su ypsena klausosi jo
saldi giesmeli. Tada neerzina nei imtytos kojins, nei nesuplau
ti indai, nei nepaklota lova. Tai metas, kai bendr gyvenim keturios
meile vytinios akys velgia per tuos paius akinius.
Atsiskyrimo etapas. Atsigrj vienas kitu valias, sutuoktiniai pri
simena es iskirtiniai. Prasideda atsiskyrimas. Ji ima pastebti, kad jis
vis daniau usibna su draugais arba vis vakar spokso televizori,
ir iria negalinti to paksti. Jis i pradi klausosi nustebs, o paskui
FLIRTAS SU RUDENIU
primena, kad neseniai jai tai buvo priimtina. Taigi abu tarsi susiprieina
paskelbdami: O man nusispjaut, darysiu, k noriu.
Abu - ir jis, ir ji - pradeda reikti nepasitenkinim. Ji ilgisi intelek
tualaus pasisdjimo teatre, jis - pokerio partij su draugais. Ji vis dar
padengia stal ir udega vaki tikdamasi sussti bendros vakariens,
o jis vis daniau nakties tyloje varsto aldytuv. Jai trksta vietos drabu
iams susikabinti, o jis skundiasi nerands net savo kojini. Daug bt
galima ivardyti dalyk, dl kuri jie ima nesutarti.
Kur dingo tas kerintis jdviej panaumas? Tai bdinga tik pirma
jam etapui. O bendro gyvenimo tarpsn sutuoktiniai nori pasirodyti,
kokie yra skirtingi ir dl to pranaesni vienas u kit: a tvarkingesn,
tu - umaresnis, a - taupesn, tu - vaistnas ir 1.1.
Sutuoktiniai daug k gali isprsti vadovauSutuoktiniai daug k gali damiesi kiu: Tegyvuoja skirtumai! Diaugisprsti vadovaudamiesi damiesi tuo, kad j skirtingi pomgiai, interesai,
kiu: Tegyvuoja skirtumai!" skonis, mintys ir dar daug kas, kad gali rasti s
lyio tak arba papildyti vienas kit. Vis dlto
skirtum skaiiavimas gali padaryti sutuoktinius nelaimingus ir nu
kreipti prieingas puses.
Eksperiment etapas. Norint ir toliau tokiems skirtingiems gyven
ti po vienu stogu, tenka pradti eksperimentuoti. Kitaip tariant, im
ginti k nors nauja, keisti senus proius, pomgius, tradicijas, elgsen
ar nuostatas. Tai manoma tik pripainus skirtumus. Kad ir dl bendros
vakariens - ji jau sitikino, kad kas vakar kartu pavakarieniauti nepa
vyks, bet galima susitarti su juo vakarieniauti tam tikromis dienomis, o
retkariais ibandyti nauj restoran meniu.
Dert leisti vienas kitam keisti ivaizd, pertvarkyti namus, kore
guoti bendravim su artimaisiais... Bet neverta mginti keisti vienam
kit.
Suartjimo etapas. Taip nejuia ukopiama ant aukiausiojo ve

dybinio gyvenimo laiptelio - suartjimo. Pora tarsi nurimsta, nebenori
nieko keisti, supranta, kad vienam kit reikia priimti tok, koks jis yra.
Nebeima galv, jei kas nepatinka. Tad vis reiau pasitaiko vaid dl
apnerkto stalo, vandens klan vonioje ar padao dmi ant variai
iskalbt markini. Tai tik mamoiai, palyginti su kartu nugyventais
metais. Ar verta dl to bartis ir gyvenim paversti karo lauku, prarasti
bendr savaitgal, atostogas ar net vis bendr gyvenim?
KOPIANTIEMS BENDRO GYVENIMO LAIPTELIAIS INOTINA:
kad jais btina kopti koj a koj on;

kad vienam i sutuoktini atsilikus bent per vien pakop, skyrybos
jau uraugtos;
jei vienas atsiliks per por pakop, kito gali ir nebepavyti, nebent
abu nort t situacij pakeisti ir isaugoti ry - tada nutolusiam
teks grti atgal, kur paliko savo bendr.
c.
Deimt
antikorozini priemoni
meilei isaugoti
/ 7 er ini pateik mokslininkai, ityr meils ekspertus - poras,

kartu gyvenanias 10-30 met. Gauti duomenys paneigia iki iol vyra
vusi nuomon, kad meil trunka trejus metus. Pasirodo, ir po deim
ties santuokos met galima jausti iltus jausmus savo partneriui, o savo
santuok vertinti aukiausiu balu. Vienas kit mylini ir nelaiming
sutuoktini por palyginimas padjo iskirti 10 dalyk, neleidiani
meilei surdyti.
FLIRTAS SU RUDENIU
1. Tik malons prisiminimai. Pozityviai galvodami apie sutuokti

n, kreipiame dmes jo gersias, o ne blogsias savybes. Nuolat ms
tydama apie savybes, kurios erzina, tik ipti i muss drambl, tuomet
ima atrodyti, kad sutuoktinis kuo toliau, tuo labiau nebepatinka. mo
ns, gebantys palaikyti stipr ry, prisimena daugiau kartu patirt ma
loni igyvenim nei nemaloni.
2. Galvojimas apie partner, kai jo nra alia. Ar pamirti savo
vyr, jei su juo nesimatei dien, savait arba ilgiau? Teigiamas atsaky
mas byloja apie meils stok. Nebtina kiekvien sekund ilgesingai
dsauti, kad mylimojo nra alia, bet reikt bent kart per dien apie
j pagalvoti. Juk smalsu inoti, k jis dabar vei
Nebtina kiekvien
kia. Tyrimai parod, kad noras suinoti, kur yra
sekund ilgesingai dsauti,
antroji pus, bdingesnis vyrams, ne moterims.
kad mylimojo nra alia,
Moteriai ne taip svarbu, kur yra ir k veikia jos
bet reikt bent kart per
vyras, bet ji linkusi be perstojo ir kyriai apie j
dien apie j pagalvoti.
galvoti.
3. Negaljimas negalvoti. Jei sugebi atsijungti ir nebegalvoti, bend
raudama su kitais net neusiminti apie savo partner, tiktina, kad jis
uima tik nedidel dal tavo mini. Nustatyta, kad asmenims, galvojantiems vien apie savo antrj pus, sunku susikaupti kitiems darbams.
4. Mgavimasis nauja veikla. Puiku, jei abiej sutuoktini pom
giai sutampa. Bet svarbu ne tik leisti laik kartu, dar svarbiau visada
tinkamai j panaudoti. Anot psicholog, pora gali sustiprinti meil ie
kodama nauj, jaudinani veiklos srii. Tai itin aktualu vyrams. Jei,
pavyzdiui, su savo vyru nusprendte kartu ibandyti nardym, veikus
bandym js santykiai sustiprs. Nuotykiai nebtinai turi bti eks
tremals, svarbu, kad veikla bt nauja ir domi.
5 . Laiko leidimas kartu. Kuo daugiau su mylimu mogumi bna
te kartu, tuo labiau auga js meil. Taiau, kaip minima ketvirtame
punkte, is laikas turt bti skirtas abiem tobulti, akiraiui plsti. Vis
dlto net nam ruoa - ilgai planuotas remontas, maisto gaminimas,

sodininkavimas ar apsipirkimas kinink turguje - gali sustiprinti ju
dviej emocin ry. Svarbu, kad laik leistumte smagiai. Beje, psi
cholog teigimu, tai irgi aktualiau vyrams nei moterims.
6. Jausm rodymas. Svarbu ne tik jausti meil savo partneriui, bet
ir j parodyti, ireikti. Nors atrodo, kad ilgainiui jausmai tampa savai
me suprantami, daniausiai moterys pasiilgsta
Nors atrodo>kad ilgainiui
ilt odi ir dmesio. Kuo daniau sakysite
jausmai tampa savaime
vienas kitam komplimentus, tuo artimesni jau
suprantami, daniausiai
sits. Nebtina kaskart nustebinti kuo nors ypa
moterys pasiilgsta ilt odi
tingu, gana prisilietimo arba buinio skruost,
ir dmesio.
kad nesusilpnt santyki intensyvumas.
7. Mgavimasis prisilietimais. velns prisilietimai ne tik sustipri
na emocin ry, bet ir kursto aistr. Tyrinti mons, kurie jaut sti
priausi meil savo sutuoktiniui, teig jauiantys itin iltus jausmus juos
lieianiam ar buiuojaniam partneriui. ia kalbama ne apie seksuali
n aistr, o apie malonum jausti mylim mog alia.
8. Myljimasis. Nieko nuostabaus, kad seksas yra svarbi santyki
dalis. Kaip rodo tyrimai, simylj mons yra link myltis daniau ir
reguliariai. Tai padeda palaikyti laims pojt, jis tsiasi ilg laik.
9. Laims jausmas. Savo gyvenimu patenkinti mons jauia stip
resnius jausmus savo partneriams. Sunku vienareikmikai nustatyti
meils tak laims jausmui, taiau inoma, kad stresas kliudo roman
tikiems santykiams. Santyki problemos taip pat kenkia asmeninei lai
mei. is abipusis meils ir laims ryys labiausiai veikia moteris.
10. Pomgi turjimas. Jei norite aistring santyki su mylimuoju,
aktyviai imkits darb, pomgi ar net politins veiklos. mogaus sme
gen malonumo sritys meil reaguoja panaiai kaip ir bet kuri kit
jaudinani veikl. Tad is susijaudinimas atsispinds ir romantiniuose
santykiuose. Tai itin uveda vyrus.
5 d/ttuy
AMIAUS
VAIDMEN
NOMINACIJOS
V DALIS Amiaus vaidmen nominacijos
Jei sivaizduotume gyvenim kaip teatr, tai o aktoriams - vyrams ir

moterims - nuolat tenka atlikti vairius socialinius vaidmenis. Kuo vy
resn tampa moteris, tuo vairesnis darosi jos repertuaras, sudtinga
vaidmenys ir atlikimo technika.
Esi dukra, sesuo, pusseser, draug. Jau rimtesni vaidmenys - tetos,
monos, marios... Antroje spektaklio Gyvenimas dalyje teks suvai
dinti gal ir ne tiek daug, bet paius sudtingiausius vaidmenis - anytos
arba uovs, moiuts, tv globjos ir panaius, juos skmingai atlik
ti pads ne tiek met metais kaupta patirtis, kiek imintis, asmenybs
branda ir sugebjimas pasimokyti i padaryt klaid.
Ne visus vaidmenis ir ne visada bus lengva atlikti. Kai kurie nepatiks
tau, o kai kurie - irovams. Nes gyvenimo scena - ypatinga, ieini j
be repeticij, ia nieko nepakartosi i naujo. Ne
Ne visus vaidmenis ir ne
visus socialinius vaidmenis pavyksta suderinti
visada bus lengva atlikti.
su tradicijomis ir artimj lkesiais. Gali pa
Kai kurie nepatiks tau, o
sitaikyti toki, kurie kvps naujam gyvenimui,
kai kurie - irovams.
suteiks nauj vili (naujos monos), bet gali
Nes gyvenimo scena tekti ir beviltik vaidmen, kuriuos pernelyg
ypatinga, ieini j be
sijautusi rizikuosi netekti sveikatos ar net gy
repeticij, ia nieko
vybs (senstani artimj globja). Kad ir k
nepakartosi i naujo.
vaidintum, aplinkiniai visada turs sav lkes
i. Pavyzdiui, suaug vaikai i motinos, anytos ar uoviens tiksis di
plomatijos, pagalbos, bet kartu - kad nesikit j asmenin gyvenim,
ankai i moiuts lauks globos, meils ir lepinimo, senstantys artimie
ji - paramos, rpinimosi ir beslygiko atsidavimo. Juk net ir pasirinkt
ar gyvenimo skirt vienis monospektakl moteris atlieka ne tik dl
savs.
Apvelkime rudens sezono repertuar ir brandios moters kuria
mus personaus. Gal tai ir neimokys geresns vaidybos, taiau turt
padti suprasti io sezono vaidmenims bdingas subtilybes.
yfSm FLIRTAS SU RUDENIU
Mamos kadencijos
pabaiga
iame gyvenimo etape moters laukia vienas skaudiausi iban

dym - ji baigia aktyvi mamos karjer. Be abejo, mamos garbs vardas
suteikiamas iki gyvos galvos, bet norom nenorom tenka taikytis ir su
tuo, kad uaug vaikai patraukia savais keliais. Taigi, vienam svarbiau
si vaidmen moters gyvenime skirta maokai laiko - vos du deimt
meiai. O ar sulauksi aplodisment nusileidus
Mamos garbs vardas udangai, priklausys nuo to, kaip t vaidmen
suteikiamas iki gyvos atlikai.
Gyvenimo pusiaukelje atsiranda galimyb
galvosj bet norom nenorom
tenka taikytis ir su itaisyti kai kurias savo klaidas, atsikratyti kalts
tuo, kad uaug vaikai jausmo. siklausyk vaik vaikysts prisimini
patraukia savais keliais. mus, igirsk j nuoskaudas. Tai laikas, kai galima
teisingai vertinti kadaise savo vaikams padary
tas skriaudas, kurias jie vis prisimena. Tie i vaikysts ikelti nemalons
prisiminimai nurodys, kaip reikt elgtis su ankais, kad jiems netekt
to patirti. Tai nra paadas, kad ankai gals daryti, k panorj, - tai
fizini ir emocini vaiko poreiki apmstymas ir supratimas. Ir suau
g vaikai tik patys tap tvais vertina motinos elges, suvokia, k jiems
motina dav.
K O K IA T U M A M A
Pasirink, kuris atsakymo variantas tau tinka.

1. Kaip daniausiai elgdavaisi, kai vaikas nakt nubusdavo
aukdamas, isigands kambaryje besislepianios pabaisos?
A. Nieko jam nesakydavau - pats nusiramins.
B. velniai sugdindavau, kad toks didelis, o vis dar bijo
sivaizduojam dalyk.
C. Nusisdavau vyr ar k nors i namiki - kiti geriau mokjo
nuraminti.
D. Apkabindavau, paglostydavau, pasakydavau k nors velnaus.
E. Kantriai aikindavau, kad joki pabais nra.
F. Ir nuramindavau, ir rasdavau bd, kaip t pabais ivyti
(pavyzdiui, kviesdavau pagalb gerj fj).
2. Kaip daniausiai reaguodavai vaiko aaras dl kiviro su
draugais?
A. Liepdavau isiaikinti paiam arba paaikindavau, kaip elgtis.
B. Nueidavau ir pati isiaikindavau.
C. Skatindavau vaiko savarankikum nesikidama jo santykius
su draugais.
D. Bandydavau paguosti ir nukreipti jo mintis k nors kita.
E. Ilgai aikindavausi situacij ir duodavau patarim.
F. Kartu isiaikindavom padt ir iekodavom ieities.
3. K darydavai, kai vaikas tavs neklausydavo?
A. Nubausdavau j, kartais net kepteldavau ranka.
B. Skaitydavau moralus.
C. Ilgai su juo nesikalbdavau.
FLIRTAS SU RUDENIU
D. Mgindavau velniai laikytis savo sitikinim, bet nebrukdavau

j per jg, jei matydavau, kad tai beviltika.
E. Bandydavau paaikinti, kodl taip elgtis negrau.
F. Sugalvodavau kok nors dom manevr (pavyzdiui,
pasilydavau pairti veidrod, kaip atrodo nepaklusnus
vaikas).
4. K darydavai, kai tavo atala imdavo keiktis?
A. aukdavau: Kad daugiau to negirdiau! Ir lepteldavau
ranka.
B. Ilgai aikindavau, kodl tai nepadoru ir negrau.
C. Pasipiktinusi ieidavau i kambario ir ilgai nesikalbdavau.
D. Nusijuokdavau ir lengvai pabardavau.
E. Konkreiais pavyzdiais pagrsdavau, kodl tas odis negeras.
F. Isiaikindavau, ar ino to odio reikm, ir sugalvodavau kok
nors aidim, kad pats vaikas visk suprast.
5. Kas, tavo manymu, sudaro bendravimo su vaiku pagrind?
A. Paklusnumas - privalo atlikti visk, k liepiu.
B. Vienodas mstymas.
C. Kad bt sotus ir sveikas.
D. Kad net bdamas toli jaust, kad j myliu.
E. Lygiateisikumas ir partneryst.
F. Abipusis pasitikjimas.
6. Kokie turi bti tavo vaiko draugai?
A. Paklusns, puikiai iauklti, kil i ger eim.
B. Tie, su kuriais leidiu draugauti.
C. Nesvarbu kokie, svarbiausia, kad netraukt blog kompanij.
D. Geri ir draugiki.
E. Kad bt tokie pat protingi kaip jis.
F. Tie, kuriuos jis pats pasirinko, nes jo pasirinkimui pritariu.
7. K darydavai suinojusi, kad vaikas susidjo su prasta

kompanija?
A. Grietai j nubausdavau ir pagalb pasitelkdavau teissaug,
gimines, kad padt isprsti problem.
B. Liepdavau bti namuose, o pati eidavau aikintis.
C. Ibardavau ir papraydavau tvo ir gimini pagalbos.
D. Bandydavau nuoirdiai pasikalbti.
E. Iekodavau patarimo psichologinje literatroje.
F. Kreipdavausi j psicholog.
8. Kaip elgdavaisi, kai tavs, pavargusios po darb, vaikas
praydavo paaisti?
A. Neaisdavau. Retai aisdavau su vaiku, o kaprizams visada
mokjau ukirsti keli.
B. Toki problem nekildavo, nes visada pati organizuodavau
vaiko laisvalaik.
C. Atsiribodavau - leisdavau aisti vienam.
D. Jausdamasi kalta, kad per maai skiriu laiko, truput
paaisdavau.
E. Paaikindavau, kad suaugusieji ne visada gali aisti, ir skirdavau
koki nors uduot.
F. Siningai pasakydavau, kad esu pavargusi, arba pasilydavau
paaisti pavargusi mam.
9. Kaip girdavai savo vaik, kai jis bdavo to nusipelns?
A. Tai gerai, bet i tavs tikjausi daugiau.
B. Ne tik girdavau, bet ir giminaiiams, draugams pasakodavau,
koks aunuolis mano vaikas.
C. K nors padovanodavau.
D. Girdavau, bet stengdavausi neperlenkti lazdos.
FLIRTAS SU RUDENIU
E. Girdama stengdavausi pabrti koki nors stipri jo savyb,

kuri reikt ugdyti.
F. Surengdavau tikr vent.
10. Kaip dalyvaudavai asmeniniame savo vaiko gyvenime?
A. Kontroliuodavau visas vaiko veiklos sritis.
B. Domdavausi absoliuiai visais jo reikalais.
C. jo gyvenim kidavausi tik tada, kai btinai to reikdavo.
D. Paprastai nesikidavau vaiko asmenin gyvenim, bet
prireikus visada bdavau pasirengusi padti.
E. Daugiausia dmesio skirdavau vaiko mokslams ir tobuljimui.
F. Visada domdavausi jo reikalais, taiau svarbiausia man buvo vaiko savarankikumas.
Suskaiiuok, koki raidi surinkai daugiausia, ir suinosi, koki santy
ki su savo atalomis gali tiktis, baigusi aktyvj motinysts etap.
A. Motina diktator. Pripratai visk sprsti u savo vaik, todl esi

tikra, kad geriau inai, kaip jam gyventi. Grietumu ir tvirta valia visuo
met pasieki tiksl ir negali paksti n menkiausi prietaravim. Turk
omeny, kad vaiko poiris tave grstas dviem kratutinumais - neapy
kanta ir biologine trauka. Tokiu savo elgesiu gali arba visai sugniudyti
ir taip jau menkus vaiko valios likuius, arba ilgam (ar net visam gyve
nimui) su juo susipykti. Geriausiu atveju atala sukils prie tave ar bent
pasiprieins.
B. Motina perekl. Tavo vaikui nestigo ilumos, globos ir glamo
ni. Esi pasirengusi ir dabar skirti jam vis savo laik, nes jis - tavo gy-
venimo prasm ir tikslas. Svarbiausia tau - n per ingsn nepaleisti nuo

savs vaiko ir jo eimos, todl kiiesi visus reikalus, be paliovos globoji
ir peri savo nuomon. tai ia ir slypi vis problem esm: tokie vaikai
ir suaug nuolat priklauso nuo kit moni, negali priimti sprendim,
yra nesavarankiki.
C. Motina gegut. Kai vaikas auga tarsi ol lauke, jis uauga sava
rankikas. Taiau jei vaikystje jis stokojo ilumos ir dmesio, suaugu
siam bus sunku ne tik paiam mylti, bet ir priimti, suprasti kit meil.
Jis, kaip ir tu, manys, jog utenka pasirpinti, kad vaikas bt sotus ir
sveikas. Taiau kit moni interesai ir jausmai jam bus tamsus mikas.
D. Motina draug. Aukljimas tau visada buvo nata, nes tam tr
ko laiko. Todl rimt, nuoird bendravim pakeisdavai glamonmis ir
nedanais, bet labai emocingais pokalbiais. Su atala tau daug lengviau
bendrauti draugikai, kaip su sau lygiu mogumi, nei kalbantis sprsti
psichologines problemas. Nei vaiko spaudimas, nei kitokios manipulia
cijos tau nepriimtinos. Tokias mamas vaikai myli, visada laukia j para
mos, o draugiki santykiai ilieka vis gyvenim.
E. Motina teoretik. Skirtingai nei kit tip motinos, tikrai inojai,
kaip deramai auklti savo atalas, nes visada domjaisi pedagogika ir
psichologija. inoma, nepritari jokiai vaiko priespaudai. Vadovauda
masi iuolaikiniais aukljimo metodais, pagrindin dmes skiri tobul
jimui. Bendravim su vaiku visuomet planuoji ir apgalvoji iki smulkme
n (beje, kaip ir jo vieno ar visos eimos poils ar bet koki kit veikl).
Taiau emociniai js santykiai altoki. Todl ir vaikai tave kreipiasi
daniausiai tikdamiesi dalykini patarim, o ne trokdami atjautos ar
paguodos.
F. Supermama. Negalima sakyti, kad kaip mama visk darei tin
kamai. Taiau bendraudama su savo atala laikeisi protingos pusiau
svyros: praei paisyti tam tikr apribojim ir nesikiai jo asmeninius
reikalus, suteikei teis laisvai rinktis ir klysti, o visas bdas aptardavote
FLIRTAS SU RUDENIU
kaip du lygiateisiai partneriai. Niekada nesilaikei sikibusi aukljimo

teorij, visk sprendei vadovaudamasi labiau nuojauta nei racionaliu
apskaiiavimu. Ir atsiskyrus js santykiai iliks labai ilti.
Uovs vaidmuo ento

reisuojamame spektaklyje
cf
( j ei turi dukter, anksiau ar vliau sulauksi dienos, kai tau bus

pristatyta paslaptingai dukters gyvenime atsiradusi btyb - jos myli
masis. J vestuvi dien tau oficialiai bus suteiktas uovs vardas. Tada
prisimink, kad tavo sutuoktinio atsiradimas tvams taip pat atrod labai
paslaptingas. Gyvenimo ratui apsisukus, atjo tavo eil.
Taiau prie tampant uove teks atlikti vertintojos vaidmen - ver
tinsi tavo namus atvykus jaunuol. Ar kruopiai susiukavs ir tvar
kingai apsirengs? Kokio amiaus - vyresnis, jaunesnis u dukter ar
jos bendraamis? Ar mandagiai elgiasi ir paiso js nam taisykli? Ir
nesvarbu, kad dukrai tinka ir patinka viskas. Uovien - kitos kartos
vertintoja, jai tikti ne taip lengva, kaip maai gyvenimo maiusiai jau
nai panelei.
tampa tvyro didiul, visi nerams sitemp. Kodl? Todl, kad ver
tinimas - abipusis. Bsimas entas vertina savo uovius, ypa uovien,
kuri velgdamas mato, kokia bus jo mona. O juk inome, kad ms
met moters ivaizda ir charakteris ne visada bna be priekait. Kad
ir kaip stengtumeis pasirodyti abejinga, jautiesi kaip mus, kuri kakas
apirinja per didinamj stikl, ir darosi nesmagu vien nuo minties,
kad tave vertina ir lygina. Taip jaustis normalu, visiems bna nejauku
tokioje situacijoje. Taigi, uovs ir ento ryys prasideda nuo abipuss
vertinimo baims.
entas vertinamas per pat pirm susitikim, tik nuosprendis da

niausiai nebna garsiai itariamas. Bet odiai ir nra svarbu - visk
atskleidia uovs kno kalba. Jei entas nepatiko, uovs lpos kietai
suiauptos, nervingai barkinami nurenkami indai ir iraikingai atsu
kama nugara sakyte sako: Ir i kur ta mano dukrel tok itrauk? Ne
sugeba nei pajuokauti, nei mandagiai elgtis! Panau, kad ir jam nelabai
patikau, bet ir nebuvo dl ko stengtis. Uovis paprastai nebna toks
reiklus, jis labiau palaiko dukter: entas kiek lengvabdikas, bet gal
ir a am pasirodiau per daug senamadikas.
Toki pirmj vertinim formul nesudtinga: patiko-nepatiko,

pajutome-nepautome vieni kitiems simpatij. inoma, pirmas spdis
ne visuomet bna teisingas. Taiau pakeisti t, kas sispaud smon
pirmiausia, prireiks nemaai laiko ir pastang. Didel reikm turs ir
tai, ar dukters eima gyvens su jumis po vienu stogu, ar abi eimos suge
bs nustoti vertinti ir imoks gyventi kartu.
Po vienu stogu su uoviais jaunieji daniausiai gyvena dl menk
finansini galimybi. Tai ne visuomet blogai, bet visuomet sukuria ne
maai konfliktik situacij. Tipika situacija, entui apsigyvenus pas
monos tvus, - monos ir uovs sudaryta moter koalicija. Danai j
FLIRTAS SU RUDENIU
sjungininku tampa ir uovis, jis visada bus dukters gynjas. Tad entas
lieka vienas, jgos gana nelygios.Jam vienam tenka kautis dl bet koki tiek labiau, tiek maiau svarbi - sprendim: kada remontuoti but,
kok pirkti automobil, kur ir kuriam laikui vaiuoti ilstis, kaip ir kur
vsti eimos ventes. Nenuostabu, kad jo balso danai niekas negirdi,
o isakytos nuomons niekas nepaiso.
Namai - moters stichija, ir moteris neno
Net ir sileidusi ent, ri nieko svetimo savo teritorij sileisti. Net ir
uov natraliai siekia bti sileidusi ent, uov natraliai siekia bti savo
savo nam eimininke, nam eimininke, toliau auklti savo suaugusi
toliau auklti savo dukr, dalytis su jaunaisiais vaik aukljimo pa
suaugusi dukr, dalytis tirtimi ir visur kur bti reikalinga. N vienas i
sujaunaisiais vaik t sieki nra blogas, taiau kertasi su tokiais pat
aukljimo patirtimi ir kitos moters - dukros - siekiais, ji irgi nori turti
visur kur bti reikalinga. savo teritorij. Ir ia nieko negali padti jos uta
rjas vyras, nes jis atsidrs svetimoje erdvje ir
privalo su viskuo taikstytis. Kartais tokio beteisikumo psichologikai
palautas entas jauiasi gujamas i nam, jis ima vis ilgiau usisdti
darbe, igrinja su draugais, tolsta nuo monos.
KAIP PAGERINTI UOVS IR JAUNOS EIMOS SANTYKIUS
Perirkite finansinius iteklius, aptarkite pagalbos galimyb - gal

bt jauniesiems manoma apsigyventi atskirai.
Jei gyvenate kartu, nors simboline pertvara atskirkite uovi ir jau
nj teritorijas.
Virtuve senoji ir jaunoji eiminink turt naudotis pagal grafik.
Reikia skatinti jaunuosius daniau pabti dviese u nam rib.
Uovs ir ento nesutarimus sprskite tik atvirai, nes tai, kas akivaiz
du, daug lengviau suvaldyti nei tai, kas paslpta. Atviras konfliktas
anksiau ar vliau baigiasi.
Tamsioji
anyta-marti-anyta virsmo pus
nytos vaidmen paskiria snaus mona. Nepastu n vienos
moters, kuriai is vaidmuo i karto labai patiko. Kur ten patiks! Jau nuo
akmens amiaus laik anyta neturi geros reputacijos, ne veltui sakoma:
anyta velnio pramanyta, ragana, turinti dviak lieuv. Toks poiris
paplits ne tik visose kultrose, bet ir visuose socialiniuose sluoksniuo
se. Ir kiekviena, kuriai likimas lm bti maria, patvirtins, kad vyro
motina gali tapti tikra bda, gadinti eimos santykius, per j gali kilti
net skyryb grsm.
Kodl negirdti pamaiktavim apie eur, Moteris iteka u savo
anytos vyr? euras - blanki asmenyb, nekrin- irinktojo. Bet greitai
tanti akis, tarsi jo visai n nebt. Tarp marios paaikja, kad tai nra tik
ir euro daniausiai nekyla didesni konflikt, dviej moni ryys - tai
O apie anyt ir uov pasakojim ir anekdo- sjunga su visa jo gimine, ir
t netrksta. Visose geografinse platumose ir sutarti su visais nra paprasta.
kultrose taiklius ir piktokus juokus apie anyt
ir uov laido tiek marios, tiek entai. Jos niekada nekaltinamos kvai
lumu, taiau labai danai paiepiamos dl pikto ir bjauraus charakterio.
Sunkumai prasideda jau paioje pradioje, tuoj po vedyb. Moteris
iteka u savo irinktojo. Bet greitai paaikja, kad tai nra tik dviej
moni ryys - tai sjunga su visa jo gimine, ir sutarti su visais nra
paprasta. O jeigu jaunieji i skirting socialini sluoksni ar net taut,
jie atsinea skirtingas vertybes, taisykles, kitok gyvenimo supratim.
Nesunku suklysti vos engus pirm ingsn.
Anyt su maria supjudo meil tam paiam vyrui. Viena j pagimd,
imaitino, ant savo rank ineiojo, ipuoseljo, o kita, neinia i kur at
siradusi, j pasiiupo ir nerodo jokio dkingumo. Motinos ilgai puosel-
tas lizdas taip staiga itutja, kad ji nepajgia to suvokti ir automatikai

toliau vaidina savo - motinos - vaidmen, rpinasi snumi ir reguliuo
ja jo gyvenim. Mariai tai nepatinka. Ji nori, kad vyras nebesilaikyt
sikibs motinos, nebesigriot jos pusn ir visas priklausyt jai. Net
Anglijos karalienei Elbietai II, gerai iaukltai ir iprususiai moteriai,
nebuvo lengva suvokti, kaip jos uaugintas princas gali domtis kitomis
moterimis. Jai visos marios buvo ir yra blogos.
Kodl taip nutinka? Moteriai sunku atsisakyti motinos vaidmens.

Snaus santuoka - labai skausmingas finalas. Toks skausmingas, kad
kai kurie psichologai j vadina gyvenimo stereotipo krize. Iki tol veik
motinos ir snaus santyki modeliai staiga tampa atgyvenomis. Moti
nai reikia keistis, mokytis naujo gyvenimo, kitaip tvarkyti reikalus, jos
laukia nauji rpesiai. O daugeliui juk seni, prasti dalykai daug mieles
ni, nes gerai pastami. Tad nenuostabu, kad konservatyvesns tradicij
puoseltojos, isigandusios naujovi, pokyi, apsiginklavusios kiu
tegul viskas lieka, kaip buv, bando sitvirtinti ir naujame snaus gy
venime. Tam reikia veikti didiausi klit - snaus mon. Kodl ne
kovojam su snumi? Jam mama nuo pat gimimo puoselja velnum
ir meil, visada pritaria, deda j visas viltis. Mama snui, nepaisant jos
minus, yra moters etalonas. Sunku pasakyti, ar paklusnus mamos s

nelis savo mon myls maiau nei mam, bet bendraudamas su savo
moterimi tikrai jaus daug kompleks, i kuri pats vienas greiiausiai
nesugebs isivaduoti. Tokio vyro santuokos pamatus klibins ne vien
jo mamyt, prisids ir jis pats. Pavyzdiui, jei snus buvo mamyts gy
njas ir utarjas prie blogai besielgiant tv, jis ir sukrs savo eim
jausis privals j guosti, iklausyti, nuraminti ir visaip kitaip skaidrin
ti jos nenusisekus gyvenim. O kitas vis gyvenim jausis kaltas, kad
mamyt vos nemir j gimdydama arba dl to, kad ji neitekjo antr
kart, saugodama snel nuo patvio. Santykiai su tokiu vyru bus geri
tik tuo atveju, jei jis sugebs emocikai atsiskirti nuo mamos, nebereaguos jos priekaitus ir pageidavimus, nesijaus atsakingas dl neisipil
diusi lkesi. Skamba iauriai, ir motina danai tok elges traktuo
ja kaip idavyst. Ir, inoma, dl tokio gyvenimo poskio kaltina savo
mari.
Todl anytoms labai pravartu prisiminti, kad jos paios kadaise
buvo... marios. Kodl taip greitai umirtama karti marios patirtis?
Visos marios daugiau ar maiau patiria sunki dali. Net 98 procentai
psicholog apklaust moter prisipaino nesutarianios su vyro moti
na. Jos skundiasi, kad anytos visada jauiasi teisios, visains ir visk
imananios. Kia nos ne savo reikalus. O marti visai netrokta anytos
prieiros - jai gana ir savo motinos patarim.
Bet tai tik nemalonios smulkmenos, kurias bt galima ignoruoti.
tai vokiet Ruth Gall, pati smarkiai nukentjusi nuo savo anytos, su
br moter savitarpio pagalbos grup kovai su anytomis, kurios, jos
nuomone, kartais bna tikros gyvenimo nuodytojos. ioje grupje mo
terys ne tik mokosi atremti anyt priekaitus ir eidinjimus, bet ir su
ino, kaip tinkamai elgtis, jei anyta imasi smurto: praduria automobilio
padangas, atplia laikus, numarina gles, suplo skalbinius, o kartais
net pasamdo chuliganus mariai paauklti...
FLIRTAS SU RUDENIU
Japon tyrjai nustat, kad gyvenimas po vienu stogu su anyta ir e

uru tris kartus padidina marios rizik susirgti irdies ligomis. Ir kaltas
dl to stresas, nes moteriai tenka derinti skirtingus monos, marios,
mamos vaidmenis.
KAIP TAIKIAI SUREGULIUOTI
ANYTOS IR MARIOS SANTYKIUS
Glauds emociniai jaunos eimos ryiai ir atviri konstruktyvs prob

lem svarstymai nukenksmina bet koki treij asmen - ar tai
bt anyta, ar koket kaimyn - poveik.
Jeigu anytai nepatinka pasikeitimai gyvenime, jai vertt ivaiuoti
povestuvin kelion kur nors prie didelio vandens telkinio (jros
ar eero) ir atlikti kruopi mini revizij. Kodl itutjusiame
lizde taip klaikiai nejauku? Ar tai nra tavo paios santuokos proble
mos? Kas dar, be snaus (vaik), sieja tave ir sutuoktin? Gal metas
ibandyti k nors nauja gyvenime?
Anytai dert prisiminti savo, kaip marios, patirt, kad galt ver
tinti teigiamus ir neigiamus ios padties aspektus.
Dl nesutarim su anyta marti neturt priekaitauti vyrui ir jo kal
tinti (Tavo motina mane niekina!), geriau paprayti jo patarimo,
kaip pasielgti. Vyras savo mam pasta, pats ne kart yra iekojs
ieities i panai konfliktini situacij. Taip galima tapti sjungi
ninkais, kovojaniais su bendru prieu. Bendras tikslas ir bendras
prieas - tai labiausiai suartina por.
Anytai dert prisiminti, kad maas uutekis, kuriame ji privartuoja savo karo laiv, skirtas tik dvivietei valtelei, tad anksiau ar vliau
jai teks iplaukti savuosius vandenis.
Nenorinti, nemokanti ar nematanti reikalo keistis anyta turt lai
kytis neutrali santyki su jaunja karta - tai vienas i daniausi,
bet ne blogiausi konflikto sprendimo bd.
Ypatingas
moiuts vaidmuo
'odei vaikaii atsiradimas toks svarbus, ypa moteriai? klau
sim galima bt susieti su kitu - kodl moteris gyvena ilgiau nei bna
vaisinga? Daugiau nei tredal gyvenimo ji negali susilaukti palikuoni.
Kai impanzs netenka galimybs susilaukti palikuoni, j dienos bna
suskaiiuotos. O jos juk taip panaios mog! Atrodyt, evoliucijos
poiriu bt teisinga, jeigu moteris galt gimdyti vaikus iki dien
galo, gausus jos palikuoni brys paskleist gimin dar plaiau. Moksli
ninkai min ir i evoliucijos msl. Atsakym pavadino senels hipo
teze. Jos esm: paskutin savo gyvenimo tredal moteris, isivadavusi
nuo sekinani ntum, gimdym ir kdiki prieiros, visas savo
jgas, laik ir patyrim gali skirti ankams, taip utikrindama savo gimi
ns tstinum, klestjim ir ateit.
Evoliucijos biologai Vokietijoje, tyrindami Evoliucijos biologai
dviej trij imtmei senumo banytines kny pastebjo stulbinam
gas, pastebjo stulbinam dsningum: gimdy dsningum: gimdyvs,
vs, kuri mamos bdavo mirusios, daug da kuri mamos bdavo
niau pagimdydavo negyvus kdikius arba j k mirusios, daug daniau
dikiai mirdavo pirmaisiais gyvenimo mnesiais. pagimdydavo negyvus
O tvirtos moiuts savo dukr vaikams tapdavo kdikius arba j kdikiai
gyvenimo garantu. Kad atsiperka investicija se mirdavo pirmaisiais
nel, rod ir suomi mokslinink Mirkka Lah- gyvenimo mnesiais.
denpera. Kuo ilgiau po menopauzs gyvena ir O tvirtos moiuts savo
padeda eimai senel, tuo daugiau gimsta vaikai dukr vaikams tapdavo
i. Kiekvienas jos gyvenimo deimtmetis duo gyvenimo garantu.
da dviej ank derli. Netoliese gyvenanti mo-
FLIRTAS SU RUDENIU
iut tarsi paskatina jaunuosius tvus anksiau rytis gimdyti pirmj

vaik, o paskui nedelsti ir su kitu. Bet nuo senelio gyvenimo trukms
ank skaiius nepriklauso...
Vokietijoje prie deimtmet kas antras vyresnis nei eiasdeimties
met mogus remdavo savo ankus vidutinikai pusantro tkstanio
eur per metus, skaiiuojant dabartiniais pinigais. Dar prie por de
imtmei ir Lietuvoje seneli finansin parama ankams buvo gana
svari. Lietuvoje seneliai priiri kas antr ikimokyklinio amiaus vaik.
Taiau mint pagalb daniau suteikia motinos mama. Paaikjo, kad
Piet Afrikoje vos gaut pensij moiuts tuoj pat ileidia ank svei
katai gerinti. ia didesnmis privilegijomis naudojasi anks. Didiau
sio moiuts rpesio sulaukia liesos, prastai besimaitinanios, ligotos
vaikaits. Danai tik dl moiuts pastang jos pasveiksta ir uauga.
Nordami atskleisti ir teisingai paaikinti moiuts vaidmens svar
b, mokslininkai iki iol tyrinja atokiuose pasaulio kampeliuose usi
likusias bendruomenines gentis. mons tkstantmeiais gyveno taip,
kaip dabar tebegyvena Naujosios Gvinjos, Tanzanijos ar Etiopijos
gentys. Tyrinjimai patvirtino ankstesnius stebjimus. Prie deimtme
t amerikiei antropolog Kristen Hawkes stebjo vienos primityvios
Tanzanijos genties gyvenim. Jos mons vertsi vejodami ir rinkdami
akneles bei laukinius vaisius. Sveikiausi genties vaikai buvo tie, kuriuos
priirdavo ir maitindavo j moiuts. Kai kuriose kitose gentyse se
nels vaidmuo nra toks rykus, bet teigiama taka vis tiek akivaizdi.
Ankai saugs, kai senel namuose. Ji nudirba sunkius kio darbus:
mala kukurzus, renka malkas, neioja vanden, o svarbiausia - ilei
dia ank motin dirbti lauko darb. Vienoje Etiopijos gentyje per
pirmuosius trejus metus kdikiai vystosi geriau ir daugiau j igyvena,
jei juos priiri moiut, motinos mama. Senels rpestis padeda veik
ti skurd. Seneliai i tvo puss, augindami ir priirdami ankus to
mis paiomis slygomis, nesugeba j apsaugoti nuo ankstyvos mirties.
iuolaikiniai mokslininkai, domjsi senels taka palikuonims,

vieningai nutar, kad senel ilgus amius buvo vienintel tikra pagal
binink auginant vaikus. Tas pasakytina apie motinos mam. Ji ne tik
tampa nam tvarkytoja ir ankli aukle, kai jaunosios mamos grta
prie prastini darb, bet ir padeda savo vaikaiiams sitvirtinti gyve
nime. Praeito imtmeio pradios duomenys liudija, kad senels dka
ankstyvos mirties ivengdavo kas treias kdikis iki vien met ir kas
ketvirtas penktas dvimetis.
Viskas bna labai gerai, kol moiut netampa Viskas bna labai gerai,
savo vaidmens auka ir nepuola neprayta kitis kol moiut netampa savo
jaunos eimos gyvenim. Pavyzdiui, Linai pa vaidmens auka ir nepuola
gimdius dukryt, jos mama skambindavo jai neprayta kitis jaunos
kelis kartus per dien, vis rpinosi, kad dukra eimos gyvenim.
gali k nors ne taip padaryti: neteisingai maudo,
per danai maitina, per ilgai laiko ant rank ir panaiai. Visa laim, kad
jos gyveno skirtinguose miestuose. Bet moiut stengdavosi atvaiuoti
kiekvien savaitgal. dukros uuominas, kad ir pati inanti, kaip pri
irti vaik, reaguodavo priekait protrkiais. iai moiutei atrod,
kad ji visk ino geriau, nes daug privargo, kol uaugino du savo vaikus.
Todl jautsi privalanti apsaugoti dukr nuo galim klaid ir net jga
bruko patarimus bei nuorodas.
Moterys, kurios gimd labai jaunos, o mokslai ar darbai trukd skirti
vaikams pakankamai dmesio, i savotik kalt danai bando ipirk
ti aukodamos save ankams. tai keturiasdeimt atuoneri sulaukusi
Vaiva netvr diaugsmu, suinojusi apie ilgai laukt dukters ntum.
Ir nors iki pensijos buvo dar labai toli, gimus ankliui met darb, pasi
sil priirti mayl ir dukters namus. N nepajuto, kaip prabgo septyneri metai. Ankas pradjo lankyti mokykl, o moiut liko be darbo,
be draug ir jautsi dukters namuose nereikalinga...
FLIRTAS SU RUDENIU
K TURT INOTI RPESTINGA MOIUT
Niekada neatstosi ankui mamos. Todl nereikia stengtis jos pa

keisti arba bti u j geresnei. Pirmiausia patys tvai turi pasirpinti
savo vaikais ir bti u juos atsakingi. Turtum prieintis net men
kiausiam dukters bandymui perleisti savo pareigas tau, nes nepajusi,
kaip tapsi jos tarnaite.
Kartais net ir patys nuoirdiausi patarimai nereikalingi. Todl,
jei nori ivengti pyki, nesikik jaunos eimos gyvenim - tegul
jie patys auklja savo vaikus. Patarti ne tik galima, bet ir reikia, taiau
nesitikk, kad patarim bus paisoma.
Vaiko mama geriau ino, kas tinka jos vaikui. Pyki nekils, jeigu
priirdama vaikait ne nurodinsi, o paklusi dukters taisyklms.
Pavyzdiui, inodama, kad vaikas alergikas okoladui, nepasiduosi
jo maldavimams leisti pasmaliiauti.
Aukojimasis dl ank gali atsigrti prie tave pai. Jeigu atsi

sakysi pramog ar darbo ir auginsi ankl trejus metus, tai nerei
kia, kad jis jausis u tai dkingas iki gyvenimo galo. Daniausiai tiek
ankams, tiek vaikams tavo auka - savaime suprantamas dalykas.
Paskui gali pasijusti nereikalinga, upls nuoskauda, kad metus, kai
dar turjai jg, noro ir sveikatos keliauti arba mokytis nauj dalyk,
praleidai keisdama sauskelnes ir trindama koytes.
Turi neapleisti savo eimos ir vyro. Neturtum pamesti galvos dl
avaus anklio, nepamirk, kad ir savai eimai, ypa vyrui, reikia
tavo dmesio, velnaus odio, meils. Jeigu galvosi ir kalbsi tik
apie mayl, vyras gali pradti jaustis nebereikalingas.
Ne visada su ankais rasti bendr kalb leng Dauguma seneli nemoka
va ir seneliams. Dauguma seneli, suprasda elgtis su maais vaikais
mi, kad patys nemoka elgtis su maais vaikais, ir darb patiki savo
darb patiki savo monai. Bet kas geriau gali monai. Bet kas geriau
suprasti senel, jei ne jo mona - moiut? Ji gali suprasti senel, jei ne
nepastebimai ir velniai gali imokyti savo vyr jo mona - moiut?Ji
senelio vaidmens. Tiesiog pasilyk koki die nepastebimai ir velniai
n priirti maj ank drauge. Viena jauna gali imokyti savo vyr
mama pasakojo apie savo vyro nuostab pama senelio vaidmens.
ius, kaip velniai jo tvas elgiasi su savo ei
mnesi anku, kokius meilius odius jam kalba. Vaikystje i tvo jis
nieko panaaus nepatyr. Bet be monos paskatinimo is gal niekada
ir nebt imoks reikti giliai paslpt ilt jausm. Tik moiutei pa
sufleravus ir traukus aktyvi veikl, seneliui pavyko imokti kadaise
neveikt vaiko auginimo pamok.
BESIPRIEINANTI
MOIUTS VAIDMENIUI
Yra moter, kurioms sunku susitaikyti su paia mintimi, kad ji - mo
iut. Kada susilaukti atalos, dukra arba marti nusprendia paios, o
naujien apie bsim vaikait pranea kaip nediskutuotin fakt, bsi-
FLIRTAS SU RUDENIU
mieji tvai net neabejoja, kad visi tuo diaugsis. Ir silyti palaukti dar
bent por trejet meteli tiesiog bepramika. Keturiasdeimt dvej
met bsimos moiuts niris, igirdus diugi ini i dvideimt
mets dukters, paalaiiui gali pasirodyti kaip nusikaltimas monijai.
Mint, suklusi toki reakcij, bt galima garsinti taip: A jauiuosi
dar tokia jauna, patraukli, geidiama, tai niekaip nesiderina su moiuts
statusu. Man negera vien nuo minties, kad ankas vadins mane moiu
te! Man reikt dar bent poros met su tuo susitaikyti.
Mintis, kad bsi moiut, nra maloni ir to
A jauiuosi dar dl, kad ms visuomenje vyrauja jaunysts
tokia jauna, patraukli, kultas, sitikinimas, kad tik jauniems yra atviri
geidiama, tai niekaip visi keliai. O vaikaiio gimimas - dar vienas ro
nesiderina su moiuts dymas, jog artja senatv - laikas, kuris bene la
statusu. Man negera vien biausiai baugina moter. Ir pats odis moiut
nuo minties, kad ankas lietuvi kalboje yra senos moters sinonimas.
vadins mane moiute!"
Kartais moterys mgina save apgauti - ne tik
savo vaikams draudia vadinti save moiute, bet
ir ank prao senelius, ypa moiut, vadinti vardu. Net ir labai iuo
laikiki vaikai dl toki perpavadinim nebna patenkinti. Tv nenor
priimti seneli titul jaunieji vertina kaip atsisakym vaidmens, kur se
neliai turi suvaidinti naujojo moguio gyvenime.
Maiausiai ia padeda priminimai ar prisiminimai apie savo sene
lius. Per t palyginti neilg laiko tarp viskas - nuo vaiko maitinimo
proi iki sauskelni - neatpastamai pasikeit. Jaunieji tvai tikisi i
seneli pagalbos, o iuos drasko prietaringi jausmai - jie jauiasi nei
manliai, nenutuokiantys apie vaik auginimo naujoves, ir kartu - tikri
inovai, puikiai uaugin savo vaikus.
Maylio susilaukusi dukt daniausiai daug artimiau pradeda bend
rauti ir su savo mama. Mezgasi tvirtas ryys, kokio nebuvo iki vaikelio
gimimo. Taiau moiutei aktyviai prieinantis, viskas apvirsta auktyn
kojomis - artimas ryys neusimezga, nes dukt nesupranta motinos

poreiki.
O tokia moiut dar gali turti oi kiek Maylio susilaukusi dukt
daug nor ir negyvendint tiksl! Moiu- daniausiai daug artimiau
t, negalini susitaikyti su nauju vaidmeniu pradeda bendrauti ir su
ir tarsi vengiani nauj pareig, bt galima savo mama. Mezgasi
apibdinti kaip iuolaikik, visada skuban- tvirtas ryys, kokio nebuvo
i gyventi, jos kis: Nusipelniau pagyventi iki vaikelio gimimo.
dl savs. Ji gali norti aplankyti egzotikus
kratus, imokti nauj usienio kalb, pamatyti naujausius spektak
lius ir filmus. Tad laiko tupinti apie ankus nelieka. Juk keturiasde
imt penkeri-eiasdeimt met toli grau ne saullydis, moiut dar
net ne pensinink. Toki jaun moiut, jau uauginusi savo vaikus ir
netryktani noru kiauras dienas leisti su nuolat verkianiu, kakoj an
i ir mieganiu ankliu, dukt turt suprasti. Mamai visa tai - jau
atvargtas gyvenimo etapas, ir jo pakartoti ji nebenori.
KAIP SUTARTI MAMAI IR DUKTERIAI
Reikt abiem sussti ir atvirai pasikalbti. Mama be pykio ir pa

siteisinim turt paaikinti, kad moiut - tai ne atsargin motina
ir ne aukl, kuriai galima bet kada paskambinti ir isikviesti. Teks
susitaikyti su tuo, kad mama turi savo gyvenim ir virti vaikaiiui
koytes jai nra pats didiausias malonumas.
Mama gali pasilyti savo pagalb su slyga, kad dl to bus tariamasi
i anksto ir, inoma, suderinamos visos smulkmenos.
Galima tartis, kad moiut su anku kuo daniau susitikt, bet
sprendim dl j santyki turi priimti pati moiut.
Mamai dert priminti, kad dukra vis pirma turi remtis savo vyro
pet ir taip padti jam tapti geru tveliu.
SB FLIRTAS SU RUDENIU
KITA MOIUT
Paprastai maieji turi dvi seneli poras - mamos ir tvo tvus. Skir
tingas giminysts ryys turi takos ir vaikaii santykiams su moiut
mis. Motinos mama dovanoja vaikaiiams daugiau dovan ir leidia su
jais daugiau laiko. Jei nutinka nelaim ir mayliai lieka nalaiiais, da
niausiai ji, o ne j tvo motina ankus sivaikina. Meil abipus. Ankai
taip pat labiau myli savo mamos mam ir j vadina maybiniais mamulyts, mamuls, moiuts, babyts vardais. Tik kas devintas an
klis taip vadina senel i tvo puss, jai daniausiai tenka pasitenkinti
neutraliu kitos moiuts vardu.
Anketoje, kuri Vokietijoje iplatino psichologas Haroldas Euleris,
labiausiai ir buvo vertintas motinos mamos trisas. Antras pagal svar
bum liko senelis, jos vyras. Moiut i tvo puss vertinama prasiau
siai. Geografinis atstumas tarp seneli ir ank nebuvo svarbus.
Kodl anytos maiau globoja savo marias? Kodl labiau myli savo
dukras ir j atalas? Psicholog nuomone, tei
Moiut niekada sing atsak gali duoti evoliucinis poiris
neabejoja, kad jos dukros problem. Moiut niekad neabejoja, kad jos
vaikai turi irjos gen. O dukros vaikai turi ir jos gen. O maria ji visuo
maria ji visuomet linkusi met linkusi iek tiek (arba labai) nepasitikti.
iek tiek (arba labai) To pakanka, kad bt pasta amina nesantaika
nepasitikti. tarp anytos ir marios. To pakanka, kad senel
pirmiausia investuot tuos, kurie nekelia abe
joni. Per ami amius vyro tvams maai terpjo marios savijauta.
Anytos visad manydavo, kad snus gali susirasti kit, geresn. Marios
lemtis - nudirbti sunkiausius kio darbus, net jei u tai jai tekdavo su
mokti sveikata ar net gyvybe. Todl nenuostabu, kad marios daniau
nei dukros pagimdydavo negyvus kdikius. Tai bdavo natrali nepa
keliamos emocins, fizins ir psichologins tampos, kuri sukeldavo
anyta, pasekm. Marios vaiko - anko mirtis taip pat nesukeldavo

dideli igyvenim. Po toki katastrof marti jausdavosi kalta, todl
stengdavosi vl greitai pastoti.
Kartais pasitaiko ir iimi. Bna, kad anyta priglaudia ir globoja
savo mari net po skyryb, ypa jei vyras palieka j ni. Taiau net
ir tok kiln anytos elges kartais drumsia pageidavimas, kad marti at
likt kdikio tvyst patvirtinant tyrim.
KAIP BTI GERA MOIUTE MARIOS VAIKAMS
Sutikus ileisti sn su maria poilsiauti ar papramogauti, reikt i

anksto su jais aptarti aukljimo taktik ir konkreius veiksmus, ypa
tuos, kuriuos js suprantate skirtingai. Pavyzdiui, dl televizoriaus
irjimo, piet miego, valgio ir kt. Suderinti ir laikytis abipusi su
sitarim.
Jei su ankais susitinkat tik vasar, nereikt paisyti vis marios
apribojim, tik t, kurie susij su vaikaiio sveikata. Pavyzdiui, dl
alergijos ar panaiai. Kas, jei ne moiut, leis vaikui (ypa miesto)
pasitakyti basam po balas, apsirengti patogiai, o ne madingai ar eks
travagantikai, leis daugiau pasmaliiauti ir apskritai daryti tai, k ir
uaugs gals prisiminti, kad turt k papasakoti savo vaikams apie
smagias vasaras, praleistas pas moiut.
Pamink savo ambicijas ir nor konkuruoti su kita moiute ar vaikai
io mama, sutik, kad vaikas vadint tave taip, kaip jam patogu, o ne
taip, kaip tau nortsi.
Neleisk nei sau, nei snaus eimai aikintis santyki vaikaiiui gir
dint, n vieno blogo odio nesakykite apie vienas kit, juolab ne
kritikuokite santyki su kitais seneliais.
Nepervertink savo sugebjim ir ini apie vaik aukljim, nepa
mirk, kad nuo tada, kai auginai savo vaikus, daug kas labai pasikeit.
Tad nesivaryk klausti marios net paprasiausi dalyk.
FLIRTAS SU RUDENIU
Savo tv globja
enatv - ne tik vieno mogaus, bet ir visos eimos gyvenimo
ciklo dalis. Ji priveria permstyti savo gyvenim ir pakeisti vaidmen
pavadinimus. Tolstant nuo keturiasdeimtmeio slenksio, vis daniau
tenka rpintis savo tvais. Padedame jiems ne tik i meils, bet ir gal
vodami apie ateit. Vis daniau sukirba mintis: kas bus su mumis, kai
sulauksime j met. O tvai akivaizdiai keiiasi - jie sensta. Jau ir va
diname juos tik seneliais, ne tvais. Nors, rodos, dar taip neseniai jie
aktyviai kiosi ms gyvenim, kategorikai pirdavo savo nuomon,
patarimus, vienintel teising poir. Greiiausiai neumirai, o gal
kaip tik vis daniau prisimeni mamos perspji
Tolstant nuo m dl vyro yd, nekainojam jos pagalb au
keturiasdeimtmeio ginant pirmagim, tvo finansin param ir pa
slenksio, vis daniau tarimus perkant pirm main ar remontuojant
tenka rpintis savo tvais. but. Dar taip neseniai juos kreipdavaisi pagal
Nuo iol senstantiems bos, jais pasikliaudavai. Nuo iol senstantiems
tvams reiks daugiau tvams reiks vis daugiau tavo dmesio. Tai iek
tavo dmesio. Tai iek tiek tiek baugina. Ar daugiau gausi, ar neteksi globo
baugina. dama senstanius artimuosius, priklauso nuo
daugybs dalyk:
nuo giminje puoselt tradicij: ar manoma, kad tvus nukarinti
privalu tik namuose;
nuo senj asmenins brandos: jeigu jiems atrodo, kad gyvenim
nugyveno prasmingai, domiai, neturt ikilti bendravimo proble
m; sunkiau su tais, kurie apimti nevilties, pasidav dvasios silpnu
mui, panikai dl augani kain ir vis sunkjanio gyvenimo;
nuo fizins ir psichins senstanio mogaus bkls: vienaip teks
bendrauti su guliniu ant patalo, kitaip su judriu, gyvenaniu vi
savert gyvenim, turiniu ir pomgi, ir jg; taiau ir jo jgos su
amiumi silpns, bls atmintis, lts reakcija, mstymas - anksiau

ar vliau mogus tampa priklausomas nuo artimj globos. Iliuzij,
kad bus kitaip, turti neverta.
Psichologai teigia, kad suaugusiems vaikams Anksiau ar vliau senas
tv senatv - daug didesn bda nei j ligos, mogus tampa priklausomas
Tvams susirgus, jau nra kur dingti - tenka kar- nuo artimj globos. Iliuzij,
tu vykti pas gydytojus, pirkti vaist, prireikus ir kad bus kitaip, turti neverta.
slaugyti. Senas mogus vis sunkiau suvokia rea
lyb, tai mus erzina, ima trkti kantrybs, bet slegia ir kalts jausmas.
Tv senatv reikt prisijaukinti pamau. Kol augame, tvus si
vaizduojame kaip stiprius, visainius, patikimus. Ir labai prastai pasijun
tame suprat, kad tai netruks aminai. Jau pirmieji tv senjimo poy
miai nustebina ir igsdina. Kai mama, dar taip neseniai skyrusi daug
dmesio nepriekaitingai ivaizdai, pradeda apsileisti, dukr apninka
nerimas. Specialistas pasakyt, kad mama prarado gyvenimo skon.
Taiau tai nereikia, kad ji darosi nepastabi ar nebesugeba atsakyti u
savo veiksmus. Greiiausiai dukra apsimes to pokyio nepastebjusi,
bet nesmoningas neigimas reik tik tai, kad ji nenori pripainti mamos
senatvs. Tai, kad mama nebepajgia kaip kadaise suruoti sekmadieni
ni piet, kai susirinkdavo visa eima ir namai prisipildydavo linksmo
urmulio, o tvas, uuot leidsis pokalb, pavalgs eina nusnsti, atito
lina vaikus nuo tv. Vaikai suglumsta pajut, kad tvai sensta. Prie to
priprasti reiks laiko. O kas bus vliau?
Anot specialist, nuoskauda, nepasitenkini- Vaikai suglumsta pajut,
mas, tutuma ir kitokie neigiami jausmai gresia kad tvai sensta.
tik tiems, kuri ir anksiau su tvais nesiejo il- Prie to priprasti reiks
ti ir geri santykiai, su kuriais tvai elgsi nelabai laiko.
tvikai. Paradoksalu, taiau labiausiai lidime
netek to, ko niekada ir neturjome.
FLIRTAS SU RUDENIU
Dl to, kad ms senstantys tvai elgiasi kitaip nei anksiau, kalti

fiziologiniai pokyiai: su amiumi susij smegen, miego sutrikimai ir
vairios ligos. ie dsningi pakitimai gali padidinti ir rizik susirgti psi
chikos ligomis. Taiau visus taip gsdinanti senatvin silpnaprotyst tai smegen liga, kuri uklumpa toli grau ne kiekvien. Su amiumi
smegenys, kaip fiziologinis organas, ima veikti nebe taip intensyviai, bet
protiniai gebjimai, abstraktaus mstymo galia gali ilikti tokie pat. Pa
gyvens mogus liau suvokia odin informa
Rpindamiesi savo cij, taiau jo sprendimai gali bti racionals. Be
pagyvenusiais tvais to, tyrimais nustatyta, kad mogaus proto galios,
turime leisti jiems bti kaip ir fizins, didja jas lavinant. Todl mokytis
savarankikiems. Turime mogus gali bet kokio amiaus.
Taiau yra kita prastos savijautos prieastis,
palikti tam tikr pareig,
pasilyti usimim pagal svarbesn nei fizinis senjimas, - tai pakits
jgas, traukti juos emocinis pasaulio supratimas. Visuomenje,
eimos gyvenim. kurioje vertinama tik jaunyst ir sveikata, senas
mogus jauiasi nereikalingas, vienias.
Ir vieni, ir kiti pokyiai glaudiai susij. Dl fizins negalios mogus
netenka asmenins erdvs, kurioje jautsi eimininkas, ir savarankiku
mo. Todl rpindamiesi savo pagyvenusiais tvais turime leisti jiems
bti savarankikiems. Turime palikti tam tikr pareig, pasilyti usi
mim pagal jgas, traukti juos eimos gyvenim. Pavyzdiui, septy
niasdeimt penkeri Rimos motina buvo laiminga, kai dukt patikjo
jai laiku paiai sumokti mokesius u komunalinius patarnavimus. Ji
vis mnes turjo usimim: laukdavo kvit, tikrindavo juos ir galiau
siai, kirpykloje susitvarkiusi plaukus, isiruodavo bank.
Lik vieni su savo bejgikumu, seni tvai bijo bti nereikalingi, at
stumti, bijo, kad nepajgs igyventi. Dl ios prieasties ir baiminda
miesi tapti nata, pensij ij mons, net turdami kas jais pasirpi
na, pradeda beprotikai taupyti elektr, vanden ir visa kita.
Ms kultroje buvo prasta, kad tvai karinami namuose, prii

rimi savo vaik ir vaikaii. Seniau tv karintoja daniausiai tapdavo
viena i dukter. Viskas buvo gerai, kai mons trumpiau gyvendavo, o
brandaus amiaus dukrai nebereikdavo rpintis darbu, vaikais, buiti
mi, santykiais su vyru. Bet ir tada senieji retai kada reikalaudavo i arti
mj beslygikos meils ir atsidavimo, jei iems trkdavo laiko, jg,
galimybi pasirpinti savimi, savo eima. Toks kalinimas taip isekina
globj, kad ir jis pats neretai pasiligoja arba, giliai savyje ugniaus
kalts jausm, ima trokti artimojo mirties.
Kaip pavyzd noriau pacituoti itrauk i vieno interviu. Nesu
tinku, kai man ima aikinti, kad serganius tvus reikia slaugyti namuo
se, nes jie tave uaugino, nes tokia tradicija. manoma itverti metus...
Kai kurie, slaugydami artimuosius, patys pradeda vartoti vaistus arba
stveriasi alkoholio, o daniausiai vieno ir kito. O slaugos ligoninje bent
jau inai, kad bus profesionaliai pasirpinta. Galima, inoma, pabandy
ti. A irgi mginau - pardaviau sod, samdiau slaugytojas, bet vliau
vis tiek teko kreiptis ligonin. Ne man vienai taip susiklost, pastu
moni, kurie gali papasakoti dar sudtingesni istorij, - kalbjo Lie
tuvoje gerai inoma moteris, slaugiusi tris savo
artimuosius - tv, mam, tet. Jos sesuo dvyn, Moter sins grauatis
visas jgas skyrusi eimos ligoniams, netiktai dl to, kad artim mog
mir anksiau nei mama.
apgyvendina globos
Moter sins grauatis dl to, kad artim namuose, danai bna
mog apgyvendina globos namuose, danai nepamatuotai didel.
bna nepamatuotai didel. Juk pensionatuose Juk ten jis ne tik gauna
mons ne tik gauna kvalifikuot slaug, bet ir kvalifikuot slaug, bet ir
suranda bendramini, prasmingos veiklos, kar suranda bendramini,
tais net umezga graius romantikus santykius. prasmingos veiklos. Ar tai
Paklausk savs, ar tai bt manoma gyvenant bt manoma namuose?
namuose?
FLIRTAS SU RUDENIU
O ir globjai kur kas lengviau, sveikiau ir maloniau bendrauti su

senstaniais artimaisiais, kai ji pati gali gyventi prastu ritmu. Galima
ne tik aplankyti, bet ir paskambinti, atsiveti sveius, surengti bendr
savaitgalio ivyk. Be pykio galima bendrauti tik tada, kai buitis neu
goia bties.
KO GALI PASIMOKYTI I SENATVS
I senj galima pasimokyti iminties. Tai svarbu ne tik gimusiems

indn ar kaukaziei eimose, kur senoli imintis itin gerbiama.
Galima igirsti, kaip senais sunkiais laikais buvo sprendiama vie
nokia ar kitokia problema, ir t patyrim pritaikyti naujame sunk
metyje.
Kantriai klausydamasi jau kelint kart pasakojamos istorijos, gali
padti senam mogui rasti mgstam usimim, pritaikyt dabar
tinm jo galiom.
Jei senas mogus turi socialiai nepriimtin bruo, galima pasimo
kyti, kaip paiai nereikt elgtis senatvje.
I sen moni galima pasimokyti reguliariai rpintis savo siela ir
dvasiniu gyvenimu.
Artimj senatv moko mus bti atsakingus, visapusikai vertinti
savo laisvs ir galimybi ribas. Juk nenoras rpintis savo senais t
vais danai slepia atsakomybs u artim mog vengim, egoistin
baim apriboti savo laisv. Labiausiai vaik no
Vaik noras ar nenoras ras ar nenoras rpintis tvais priklauso nuo per
rpintis senstaniai tvais vis gyvenim susiklosiusi tarpusavio santy
priklauso nuo tarpusavio ki. Tad, kol dar turim laiko, reikt vertinti ir
santyki. Tad, kol dar santykius su savo vaikais.
turim laiko, reikt
vertinti ir santykius su
savo vaikais.
Vienia ir nevienia
vieni
&
ti laimingai galima ir be eimos, nes ne vien eima prasmina

ms gyvenim. Jei nesukrei eimos, tai dar nereikia, kad pasmerkei
save aminai vienatvei ir lidesiui.
Keturiasdeimtmet moteris gali i irdies Bti vienia moterimi
pasidiaugti visais senmergiavimo teikiamais Lietuvoje - jokia egzotika:
privalumais. Prie savo vieniumo visus jau pri 2011 metais Lietuvoje
pratino, o ir pati nebesigrauia, kad nepateisino buvo 26,9 proc. niekada
aplinkini lkesi. Draugs ir giminaiiai jau netekjusi moter
nebespaudia tekti, tvai vis reiau bereikalauja (vyr - 36,1 proc.).
ank, draugs rodo vis maiau entuziazmo su
pirti su pirmu pasitaikiusiu laisvu vyru. O ir ji pati jau gali be uuo
lank prisistatyti esanti vienia, nebesibaimindama aplinkini reakcijos
ir interpretacij. Lietuvos Statistikos departamento duomenys irgi pa
tvirtina, kad bti vienia moterimi Lietuvoje - jokia egzotika: 2011 me
tais Lietuvoje buvo 26,9 proc. niekada netekjusi moter (vyr - 36,1
proc.). Taiau, palyginti su kitomis Europos alimis, Lietuvoje vieni
moter yra maiausiai.
Kas yra tos vienis? I kur jos atsiranda? mons gali bti vienii
dl begals prieasi - finansini, emocini, sveikatos, isilavinimo,
amiaus, pasirinkimo ribotumo, socialins baims ir panaiai.
Moters pasirinkim gyventi vienai lemia keturios prieastys:
per dideli reikalavimai;
skausminga patirtis;
sunkus charakteris;
gebjimas (noras) ireikti savo moterikj prigimt kitose gyveni
mo srityse.
FLIRTAS SU RUDENIU
Statistika rodo, kad per daug i santyki su vyrais tikisi kas ketvirta
vieni. Bdama romantikos prigimties, tokia moteris nuo vaikysts
svajoja sutikti tobul vyr, kuris ivaduos j i jos paios gyvenimo.
Tada jie susituoks ir ilgai ir laimingai gyvens. Idealus vyras, jos akimis, patikimas ir dvasikai artimas, garbina j u iskirtinum. Vyras ir mo
teris, jos manymu, kaip dvi obuolio pusels - viena be kitos gyventi ne
gali. Taiau realybje mergeli vaduotojai danai pasirodo esantys sava
naudiai, n i tolo nepanas tobulus, vaizduotje susikurtus princus.
Tokiai vieniei dl netinkamo pasirinkimo tenka kaltinti tik save... Arba
likim, kad nukreip klaidinga linkme - ne princui glb, o monstrui.
Belieka tik lidti, grauiamai didels nuoskauRealybje mergeli dos dl neisipildiusi lkesi ir svarstant, kas
vaduotojai danai pasirodo bt buv, jeigu...
esantys savanaudiai, n
Neskmingos idealaus vyro paiekos gali
i tolo nepanas tobulus trukti aminyb. O tikrov tokia: geriausia, kai
vaizduotje susikurtus princus, alia tavs paprastas, normalus, itikimas mo
gus, turintis privalum ir trkum, kaip ir tu pati.
Dl skausmingos praeities vienatv renkasi kas penkta moteris.
Mergait, augusi nedarnioje eimoje, kur tvas nepagarbiai, agresyviai
elgsi su motina, tiki, kad visi vyrai yra skriaudjai, o moterys - aukos.
Pasiryusi nutraukti neskming eimos istorij, ji renkasi vienios mo
ters gyvenim. Tas lidnas ir bauginamas pasirinkimas - tarsi pamin
klas nelaimingos motinos prisiminimui.
Vieni gali iaugti ir darnioje eimoje, ku mons vengia megzti
rioje iukls niekada nebuvo neamos vieu romantinius santykius
mon. Tvo yktumas ar buitinis alkoholizmas, su nestandartiniais
motinos nusieminimas paskatina prieintis bet asmenimis. Kuo
kokiai priklausomybei, ypa nuo vyro. Tokia nekasdienikesn moteris,
moteris greiiausiai kaip santuokos alternatyv tuo jai sunkiau susirasti
pasirinks karjer. Ji bus gerai darbe vertinama gyvenimo draug.
specialist, mokanti savarankikai planuoti atos
togas ir turinti nema br draug.
Reti, taiau galimi atvejai, kai tvai vien i dukter nuo maens pra
tina prie minties, kad jai teks karinti savo tvus. Ji, jau vaikystj susitai
kiusi su savo dalia, paaukoja gyvenim tvams.
Dana vieni dl reiklumo sau ir aplinkiniams kaltinama esanti
sunkaus bdo. Tokia moteris sitikinusi (ir danai ne be pagrindo), kad
vyrai jos bijo. Taip nutinka dl to, kad ji atvirai demonstruoja savaran
kikum, drs, racionalum ar net fizin jg. Ir vyrai sprunka susiti
k u save stipresn silpnosios lyties atstov. Si vieni bijo tik vieno:
kad netekt taikytis prie kito mogaus, nuolaidiauti ir pataikauti jam.
Ji bijo priklausomybs, nes nusileisdama kitam visada jauiasi pralai
minti.
Psichologai teigia, kad mons vengia megzti romantinius santykius
su nestandartiniais asmenimis. Kuo nekasdienikesn moteris, tuo jai
sunkiau susirasti gyvenimo draug. Neivengiamai didjantis vakui
skaiius ant torto taip pat maina poros susiradimo galimybes.
Vienatv gali bti pasirinkta ir ne savo noru, ir savanorikai. Savano
rikai (smoningai) pasirinkusi vienium vienatv nevargina. Vien-
iU% FLIRTAS SU RUDENIU
gungyst tyrinjusi mokslinink teigimu, vienium lemia ne viena

tv, o mogaus santykis su aplinka ir tai, ko jis i konkrei santyki ti
kisi. Pavyzdiui, jei i savo sutuoktinio tikiesi, bet nesulauki palaikymo,
velnumo, apkabinim, tai ir poroje jausiesi kankinamai vienia. Bet jei
gu net turdama draug ar draug, kur bet kada ir bet kokiu klausimu
gali kreiptis, vis tiek daniausiai mgsti laik leisti viena - vienatv tau
prasta. Tada nesisielosi, kad alia nra to vienintelio.
Nemaai yra moter, kurios mgaujasi viengungysts teikiamomis
privilegijomis. Joms patinka gyvenim tvarkyti savo nuoira, tenkin
ti tik savo poreikius bei ugaidas. Be to, apsiskelbusi esanti vienia,
moteris gali tuo paiu metu susitikinti ne su vienu partneriu ir keisti
juos, kada panorjusi. Neturinias vieno romantinio partnerio danai
supa biiuliai ir draugai. O tam briui iek tiek
Nemaai yra moter, apmajus, niekas netrukdo leistis naujus ne
kurios mgaujasi pareigojanius santykius. Netrksta ir ypating
viengungysts teikiamomis pasilym, apie kokius eimos moterys gali tik
privilegijomis. Joms pasvajoti (ir pavydti).
Vienatv - tai laikas, kur gali praleisti pati su
patinka gyvenim tvarkyti
savo nuoira, tenkinti savimi arba taip, kaip irdis geidia, nieko nenutik savo poreikius bei skriausdama ir nebijodama bti apkaltinta ego
ugaidas. izmu. Tai diaugimasis laisve, nepriklausomybe,
savarankikumu ir ramybe. Tai laikas, kur gali
skirti apmstymams, planavimui, krybai, pokyiams, asmeniniam au
gimui, vertinimui, ko nori i savo gyvenimo. Vienatv imoko ir labiau
vertinti aplinkinius - skirti dmes ne tik sau, bet ir kitiems. Tyrimais
nustatyta, kad vienios labiau rpinasi tvais, daugiau laiko praleidia
su sesmis ir broliais.
Bet neprisijaukinta vienatv - sunki ir varginanti, jos poveikis orga
nizmui prilyginamas nikotino ar alkoholio poveikiui: tai nesibaigiantis
stresas, auktas kraujospdis, nemiga ir kitos nelaims. Dl susilpnju-
io imuniteto didja tikimyb susirgti vairiomis ligomis. Nelaiminga

vieni daniausiai gyvena dvilyp gyvenim. Vienoki j mato vieu
moje, visai kitokia ji bna likusi viena namuose ilgais rudens vakarais ar
ventadieniais. Tada ne viena palta, galvodama apie neisipildiusias
svajones, neimyltas meiles, nepagimdytus vaikus. Gelein mergel
virsta itirpusio vako balute.
Kodl ir itekjusios moterys savovienias drauges nesibodi ugauliai
vadinti senmergmis? Ar tik nebus kaltas pavydas, skatinamas neireik
t prigimtini gali, kuriomis esame apdovanota
kiekviena. gyvendinus tik vien j - sukrus ei Neprisijaukinta vienatv m ir pagimdius vaik, - giliai irdyje pavydime sunki ir varginanti, jos
toms niekada eimos laims neragavusioms, ga poveikis organizmui
linioms siekti gyvenimo tikslo, vis save skirti prilyginamas nikotino
darbui, krybai, tarnystei.
ar alkoholio poveikiui:
Nuo sen senovs monijos istorijoje ino tai nesibaigiantis stresas,
ma ypatinga, iskirtin vieni moter kasta. auktas kraujospdis,
vairiose kultrose jos vadinamos skirtingai - nemiga ir kitos nelaims.
amans, deivs, vaidiluts, raganos, iniuons,
brjos, pribuvjos... Jos atlikdavo darbus, kuriuos joks vyras negali
pretenduoti. Tie ypatingi usimimai niekaip nederjo su seksualumu
ar knika meile. Taiau iskirtinumas ir pasiaukojimas niekada neleido
j pravardiuoti vienimis ar senmergmis, nes j paskirtis buvo daug
svarbesn nei gimins pratsimas. ios moterys buvo kolektyvins s
mons dalis ir jos reikjos.
FLIRTAS SU RUDENIU
KELI PAPRASTI PATARIMAI,

PADSIANTYS NEUSISKLSTI SAVYJE
Nepasiduok visuomens spaudimui btinai itekti.

Diaukis galimybe bti viena - leisk sau vidury nakties arba anksti
ryt garsiai jungti radij ar televizori, pusryiauti lovoje, o pus
ryiams valgyti mgstamus ledus, bet kaip ir bet kur imtyti dra
buius, vaikioti namuose nuoga ir daryti tai, ko varytumeisi, jei
gyventum ne viena.
Uimk vis lov - miegok per vidur.
Pasilepink - pasidovanok maesn ar didesn (pagal kien) dova
nl, procedr ar potyr.
Pasitikrink, ar sivaizduojamas isvajotasis kartais nra nerealus sie
kinys realiame gyvenime.
Nalavimas - mirties
primesta viengungyst
U
! \ J artais gyvenime lieki viena ir ne savo noru - kai susiklosius ne

palankioms aplinkybms mirta tavo mogus. Slegiant vienatvs jaus
m gali padvigubinti ir apsisprendimas po vyro mirties pakeisti gyvena
mj viet, persikelti gyventi pas suaugusius vaikus, kitus giminaiius
arba senj bst pakeisti nauju.
Ar nals vienatv prislgs, ar taps tik nauju poskiu kit gyvenimo
atkarp, galima isiaikinti vertinus save ir savo aplink. Atsakyk iuos
klausimus.
Ar vieniumo jausmas dl netekties slypi tavyje - galvoje,
mintyse, ar realybje - tavo aplinkoje?
Netekus antrosios puss, mintys gali nuolat suktis apie kartu nugy
ventas dienas, sutuoktinio lig, tragik netekties akimirk. Ir tas nuolat
grauiantis kalts jausmas mstant, k gyvendami kartu darte netei
singai, kas galjo bti kitaip. Prisiminimai, net ir geri, neturt ugo
ti tikrovs. Normalu, kad tu prisimeni, bet nenormalu gyventi tuo, k
visagalis laikas jau paliko praeityje. Aprimus praradimo skausmui, rei
kia pradti rpintis savimi, savo buitimi, usimimais ne tik namuose.
Slaugant ligon ir rpinantis dviej gyvenimu, ko gero, nebelikdavo lai
ko pagalvoti apie save, savo poreikius, norus. Tad atkreipk dmes, kad
rpesi sumajo, pasikeit buities darbai, dabar lengviau ir greiiau
su viskuo susitvarkai. Pamgink vertinti pasikeitusio gyvenimo priva
lumus.
Ar ne per dideli tavo lkesiai? Ar jie reals?
Nerealu norti, kad mirs sutuoktinis vl bt greta. Mirusj jauti
kiekviename nam kampe, jauti j esant greta ir manai, kad tai gali atsto-
FLIRTAS SU RUDENIU
ti bendravim, kad tau uteks pagalbos ir patarim, apsaugos i anapus.

To laukti ir tiktis nerealu, nes mirs mogus laikui bgant net ir prisi
minimuose vis labiau tols nuo tavs. Gali pasmerkti save beprasmiam
nalavimui arba nugyventi savo gyvenim, skirti j kam nors kitam.
Pasirpink savimi, artimaisiais arba kokiais nors nelaimliais, kuriems
reikia pagalbos, prasmink sutuoktinio atminim.
Ar anksiau sekdavosi bendrauti ir palaikyti
santykius su kitais?
Manyti, kad su laiku viskas pasikeis savaime ir kas nors tave stebuk
lingai ipl i vieniumo gniaut, - nerealu. Prisimink, ar anksiau esi
patyrusi bendravimo stebukl, kad i niekur alia staiga imt ir atsirast
kitas mogus? Ar anksiau turjai draug? Kodl dabar su jais neben
drauji? Gal toki moni ivis nebuvo ir iekai,
Vyresnio amiaus naliai ar ilgiesi to, ko nesi pametusi? Taiau jeigu nori
isiskyr vyrai labiau bendrauti, nusiteik iekoti draug. Tam reikia ir
nei moterys trokta laiko, ir pastang.
Ir dar - domi pusami vienii gyvenimo
susirasti antrj pus.
Matyt, moterys, tendencija: vyresnio amiaus naliai ar isiskyr
vertinusios gyvenimo vyrai labiau nei moterys trokta susirasti antr
pamok patyrim, j pus. Matyt, moterys, vertinusios gyvenimo
mieliau renkasi pamok patyrim, mieliau renkasi mgavimsi
mgavimsi vienatve. vienatve.
VIENATVS TYRJAI REKOMENDUOJA
Pasiprieink savo individualizmo jausmui - atsikratyk sitikinimo,
kad esi savarankika ir nepriklausoma, su viskuo gali susitvarkyti
pati, kad tau nereikia pagalbos. Tai nepadeda kuriant santykius ir
ryius su kitais monmis. Turi nebijoti priimti pagalb, nesigdyti
prayti paramos ar pasiguosti. Danai vienii mons bijo pasirodyti
silpni, o kitiems dl to atrodo pasipt ir sunkiai prieinami.
Nebemarinuok savo vienatvs namie, rykis ieiti mones. Rinkis

neutralias vietas, ne vien tik lidesiui ar linksmybms skirtas. Gali
ma nueiti vietin turg ar prekybos centr, pasivaikioti po park,
usukti bibliotek.
Iekok informacijos apie saviugdos kursus. Jei gali, pasirink toki sri
t, kurioje nortum patobulti. Gal svajojai usirayti iaurietiko
vaikiojimo usimimus, mokytis usienio kalbos, vairavimo, kuli
narijos, gaminti papuoalus ir 1.1.
Usiimk savanoryste - tai visapusikai naudinga. Savanoriauti gali
ma vaik namuose, gyvn prieglaudoje, seneli pensionuose, or
ganizacijose (politinse, profsjung) ir net miesto savivaldybje.
Geriausia - sitrauk kok nors projekt, nes rodyta, kad bendro
tikslo siekimas itin suvienija mones.
Kaip tapti
gera pamote
7
/ 1
(y viena moteris neapsaugota nuo to, kad j savo gyvenim pa
kvies vaik turintis viengungis, ir ji taps pamote. Tikimyb ne tokia jau
ir maa. Lietuvoje iyra madaug tredalis eim, o vaik turintys vyrai
trokta susirasti antrj pus. Tad Lietuvoje ities nemaai tiek patvi,
tiek pamoi.
Pamot daug kam asocijuojasi su neigiamu pasak personau - pik
ta moterimi, apavjusia nalio ird, kankinania ar net praudania jo
vaikus. Net ir dabar mogus, pasaks, jog j uaugino pamot, neretai
sulaukia uuojautos. Bet jauni mons reikin vertina kitaip. Pavyz
diui, dvideimtmetis Mantas visada suglumsta, tiesmukai paklaustas
apie pamot, ir pasitikslina, ar klausiantysis turi galvoje jo tvo mon.
FLIRTAS SU RUDENIU
Ne taip seniai, vos prie eis septynis deimtmeius, mons part

ner m rinktis vadovaudamiesi jausmais. Iki tol dauguma tuokdavosi paklusdami eimos ir gimini valiai. Pagrindiniai tinkamumo vienas
kitam poras kriterijai buvo socialin padtis ir
Pamot daug kam turtas. Per imt met ie kriterijai pasikeit, pa
asocijuojasi su neigiamu sikeit ir sutuoktini vaidmuo eimoje. Kadai
pasak personau - pikta se nieko nestebino ankstyvos mirtys - mons
moterim, apavjusia mirdavo jauni, mai vaikai likdavo nalaiiai.
nalio ird, kankinania Mirus moteriai, nalys btinai turdavo vesti dar
ar net praudania jo kart, nes be moters globos jis ir jo vaikai vargu
vaikus. Laikas visk ar bt galj igyventi. Jei u nalio itekjusi
apvert - dabar pamot moteris turdavo savo vaik, o paskui susilauk
daniau tenka ginti nuo davo bendr atal, jai neretai tekdavo sprsti
posni ar podukr. dilem: kuriam vaikui atiduoti gardesn, o gal ir
vienintel ksn. Apsisprendim nulemdavo mo
tiniki instinktai - tai jums ir blogoji pamot.
Laikas visk apvert - dabar pamot daniau tenka ginti nuo po
sni ar podukr. Statistika rodo, kad antr kart susituokusios poros
isiskiria daniau negu tos, kurios gyvena pirmoje santuokoje. Daniau
sia moter nurodoma skyryb prieastis - sutuoktinio vaikai. Vyrui ir
moteriai, kurie tuokiasi ne pirm kart ir turi sukaup patirt i buvusi
eim, prisitaikyti vienam prie kito nra lengva. Dar sunkiau, kai reikia
prisitaikyti ir prie jo vaiko. Vaikai, atsiradus naujam mogui, taip pat
jauia nerim ir pavyd, kad teks dalytis tvo meile. Todl danai jie
stengiasi atsikratyti svetimos moters.
Moteris visuomet svajoja apie laiming eim. Taiau pasirodo, kad
atsikraustymas vyro namus - tai ne vien savo daikteli sudliojimas
lentynas. Tekdama u vyro, kuris jau turi vaik, moteris tikisi, kad
vaikai ne kliudys, o prieingai - suartins. Ji priima sutuoktinio vaikus
kaip jo paties dal ir visaip stengiasi jiems tikti, kad taip laimt ir vyro
prielankum. Ji ino, kad sava naujuose namuose taps tik tada, kai jai
atsivers ne tik visos durys, bet ir svetim vaik irdys. Taiau jos veria
si sunkiai, pamots pastangos labai danai nueina perniek. Atvirai arba
paslapia rodomas vaik prieikumas eidia moter, sukelia nor ker
yti. O tada ima kamuoti nusivylimas, pavydas, savigraua ir apmaudas,
kad negali atvirai to aptarti su sutuoktiniu. Ji negali net konkuruoti su
vaikais, vyras ne jai, o savo ataloms skiria daugiau laiko.
Keturiasdeimt vien Daivai su savo paaugle dukra atsikrausius
gyventi naujojo sutuoktinio namus, tikra skaistykla prie santuokos
roj tapo jo paaugls dukters intrigos. Nuo pirmos atsikraustymo
dienos ji perniek versdavo pamots mginimus sutvarkyti namus,
kvietim visai eimai kartu sussti prie stalo, praymus vakare lai
kytis ramybs ir tylos. Retai namuose bnaniam tvui ji nuolat
sksdavo pamot, meluodama, kad i nepagarbiai kalba apie j ir
usienyjegyvenanijos mam. Taiau bene skaudiausia buvo, kad
vyras palaik savo dukters pus, praydavo Daivos bti jai meiles
nei, skirti daugiau dmesio - juk be mamos ilumos augo vargel.
Pridurdavo abejojantis ir jdviej santykiais, nes nuolat suirzusi ir
aarojanti mona maai beprimin t linksmuol, kuri jis taip no
rjo vesti, kad nuskaidrint nenusisekus savo ir dukters gyvenim.
Daiva jautsi pralaiminti nelygi kov su ilepinta paaugle. Ieit
pasil pats likimas. Podukra, vaiuodama su draugais, pakliuvo
tragik avarij ir buvo labai sunkiai sueista. Daiva j slaug nuo
tos akimirkos, kaipo operacijos pateko reanimacijos palat, iki tol,
kol vl galjo vaikioti, kalbti, kol vlpradjo norti gyventi. Pamo
ts vargus atpirko ne vyro dkingumas, o dukros kreipinys mama.
Imokti bti gera pamote nelengva - tai procesas, kuris trunka ne
dien, savait, mnes, o nuo dvej iki penkeri met. Per t laik teks
FLIRTAS SU RUDENIU
ingsnis po ingsnio kantriai kurti draugikus, pagarba grstus santykius

su savo sutuoktiniu ir jo vaiku ar vaikais. Jeigu pavyks, kaip apdovanoji
m gausi tai, kad tavs nebevadins pamote.
Atjusi eim, pamot turi priimti ir joje ga
Atjusi eim, pamot liojanias taisykles, nekritikuoti j ir nebandyti
turi priimti irjoje keisti. Drausmintojo vaidmen dert prisiimti
galiojanias taisykles, tvui, vliau po truput vaik aukljim trauk
nekritikuoti j ir nebandyti ti ir pamot. Svarbu, kad tvas ir ypa pamot,
keisti. Drausmintojo gaildami vargo nalaiio, nepradt jo per
vaidmen dert nelyg lepinti, nereikalaudami atsakyti u savo
prisiimti tvui. poelgius. Aplinkiniai irgi stebi: ar ne per daug
pamot skriaudia vaik? Kad tik vargeliui na
laitliui netekt kentti! Jeigu moteris nekalbs atvirai apie tai su savo
sutuoktiniu, o jis - su aplinkiniais, pamotei bus sunku. Ir kuo toliau, tuo
sunkiau. Sutuoktiniai turi imokti aikiai ir be uuolank kalbtis apie
vaiko elges, nelaukdami, kol problemos taps didels. Visk teks sprsti
kartu, o jei nepavykt, dera klausti specialist ar patikim moni pa
tarimo.
Teks apsiginkluoti kantrybe, imokti atleisti savo vaikiams ir vyrui,
vyro giminaiiams ir visiems tiems, kurie apkalba ir kritikuoja. Tai ne
reikia, kad pamot turi visk priimti nusieminusi. Tik pasiprieinti
reikia nepaeidiant nei savo, nei kritik orumo. Ypa seneli. Reikia,
kad vyras jiems pasakyt, jog auklti vaik jie gals, jei prisitaikys prie
naujos eimos taisykli.
Pamots, kaip ir motinos, pareiga - iugdyti mog. Taiau ji labiau
nei tikra motina turs pasistengti surasti teigiam vaikio savybi, kas
dien pastebti gerus jo poelgius, net jeigu (ypa paauglio) apranga, u
kuosena, elgesio ir kalbjimo maniera okiruos.
Pamot turi vaikui atstoti motin, bet neprivalo aukotis. Nedert
atsisakyti savo poreiki ir malonum. Ikankintas mogus nebus mie-
las nei pats sau, nei kitiems. Siekdama puikiai

atlikti pamots pareigas, moteris danai isenka
fizikai, emocikai ir dvasikai. Ji turi atgauti j
gas darydama tai, kas teikia diaugsmo jai paiai.
Kitus eimos narius paremti gali tik tas, kas pats
nepraranda pusiausvyros.
Pamot turi vaikui atstoti

motin, bet neprivalo
aukotis. Ikankintas
mogus nebus mielas nei
pats sau, nei kitiems.
KO REIKIA, KAD BTUM GERA PAMOT
Rinkis reformas, ne revoliucij. Kadangi perimi eimininks vaid

men, privalai perimti ir paveldtas tradicijas, neskubk j keisti sa
vomis. Pati pasirinkai vyr, su kuriuo gyvensi, kartu priimi ir jo vaik
ar vaikus, todl j poirius bei pomgius taip pat turi gerbti. Taiau
moteris negali sikurti namuose taip, kad niekas n nepastebt.
Tu - pati didiausia permaina tiek vyro, tiek jo vaik gyvenime.
Leisk jiems prie tavs priprasti, neskubink vyki. Jeigu pavyks tavo
silomas permainas gyvendinti nepastebimai, ivengsi aktyvaus pa
siprieinimo.
Susidraugauk, tik tada auklk. Daugelis konflikt su vyro vaikais
kyla todl, kad pamot ikart puola juos auklti, manydama, kad
santuoka jai automatikai suteikia toki teis. Daniausiai vaikas ir
netgi vyras taip nemano. Pasitikjim reikia usitarnauti. Todl i
pradi su vyro atalomis mgink umegzti iltus santykius, o baus
mes ir reikalavimus palik j tiui.
Be saiko nepataikauk. Venk ir kito kratutinumo - nemgink i
sikovoti vaiko meils jam pataikaudama. Neveidmainiauk - vaikas
greitai pajus ir jam tai sukels tarim. Geriausia - iprovokuoti, kad
vaikas pats siekt tavo meils, kad taptum jam domia asmenybe,
dl kurios draugysts jam reikt pasistengti.
VI DALIS Draugysts menas
Be pastang
nebus draug
as vienus mones traukia prie kit? Kodl vienus vadi
name draugais, o j kitus velgiame kreivai ar abejingai? Psicholo
gai iuos klausimus turi daug vairiausi atsakym. Kad draugys
t usimegzt, neutenka bti vien bend
raklasiais, bendrakursiais, bendradarbiais, kai Draugyst - nykstantis
mynais ar panaiai. Norint turti draug, reikia reikinys, nors daugelis
dti nemaai pastang.
vis dar jos troktame.
Taiau draugyst - nykstantis reikinys, nors Amerikieiai teigia, kad
daugelis vis dar jos troktame. Amerikieiai tei per kelis pastaruosius
gia, kad per kelis pastaruosius deimtmeius su deimtmeius su niekuo
niekuo nedraugaujanij gretos padvigubjo. nedraugaujanij gretos
Bet vilties suteikia psicholog silomi bdai i padvigubjo.
taisyti padt.
EI BDAI SUSIRASTI DRAUG
1. Susiruok j kelion. Bene daugiausia draugysi usimezga atsid

rus neprastoje aplinkoje. Bendra patirtis ir spdiai btinai susies
mus su kitais keliautojais.
2. Usiimk mgstama veikla. Pradk lankyti brel ar klub, ten usi
krsi kit moni entuziazmu.
3. sigyk un. J reiks kas ryt ir vakar vesti pasivaikioti. Aiku,
galima laikyti ir kat, taiau, psicholog duomenimis, mons,
FLIRTAS SU RUDENIU
auginantys un, labiau pasitiki savimi, be uuolank siekia tikslo,

maiau manipuliuoja kitais. Kai eimininkai - drovesni, mgsta
men, yra nerimastingi ir smalss. monms patinka kalbtis apie
savo augintinius. O ir pats naminis gyvnas - draugas, teigiamai vei
kiantis tavo sveikat.
4. Prisimink buvusius draugus. Susirask klass ar kurso draug, gy
venani tame paiame mieste, ir pamgink atgaivinti sen drau
gyst.
5. Nauju vilgsniu pavelk savo kaimynus, bendradarbius, bendra
mokslius, sporto klubo narius - mones, su kuriais nuolat susitin
kate. Jei drovsies kalbinti, tiesiog kas kart pasisveikink. Po keli
mnesi ir prakalbinti nebus sunku.
6. ypsokis. ypsena - enklas, kad tu pasirengusi draugauti.
Kad ir kokio btume
Kad ir kokio btume amiaus, draugyst suamiaus, draugyst prantame taip pat, kaip ir vaik darelyje. Tiesa,
suprantame taip pat, kaip kai kurie dalykai keiiasi. Pavyzdiui, gebjimas
ir vaik darelyje, saugoti draugyst. Baigiam mokslus, sidarbinam, itekam, susilaukiam vaik - ir danai ne
berandame laiko ir energijos draugystei palaikyti. Bet tikrai dl to ne
digaujame. Amerikiei psicholog Debra Oswald duoda kelet ger
patarim, kaip ilaikyti artimus ryius su draugu.
KAIP PUOSELTI DRAUGYST
Komunikacija. Draugystei btinas intymumas, kuris sukuriamas

nuolat informuojant vienam kit apie vykstanius gyvenimo poky
ius, dalijantis jausmais, spdiais, mintimis. Svarbu, kad draugas
jaust, jog bet kada bus iklausytas ir sulauks pagalbos. Tam net
nebtinas fizinis artumas: galima turti susirainjim, nuolatini
skambui, pokalbi svetains draug ar draug.
Betarpikumas. Nordami ilaikyti ryius su draugu, turtume

jam parayti, paskambinti, aplankyti j ir pan. Ir visai nesvarbu, kok
bendravimo bd pasirinksime, svarbu, kad bendrautume.
Pozityvumas. Draugyst turi bti maloni, o ne erzinanti. Biiuliai,
nuolat girdintys ms nusiskundimus dl nevykusio gyvenimo arba
patys be perstojo rypaujantys mums apie savo bdas, vargu ar ilgai
ibus draug srae.
Apie intravertus ir ekstravertus,

arba Kaip sikrauname
gyvybins energijos
tebdami, kaip mons bendrauja, matome, kad kai kurie
mgsta garsiai, iraikingai paskelbti apie save ir savo buvim. Jiems u
tenka vos keli ar keliolikos minui, kad patraukt savo pusn net ir
sunkiau bendraujant panekov. Atrodo, kad jie valdo pasaul: lengvai
gauna darb, susiranda draug, umezga nauding paini. O tyles
niems svajotojams lieka vieni stebtoj vieta.
Jau beveik imtmetis Carlo Gustavo Jungo silymu tokius draugi
kuosius vadiname ekstravertais, o drovuolius - intravertais. Kas ge
riau - bti ekstravertu ar intravertu, pasakyti nemanoma. ios pavel
dtos savybs nurodo, i kur mogus semiasi gyvybins energijos. Es
m ukoduota pirmuosiuose odi skiemenyse: intro - vidinis, eks
tra - iorinis.
Taigi, intravert gyvybins energijos altinis - jie patys, j vidinis
pasaulis. Introvertiko tipo akumuliatorius turi melancholikai ir fleg
matikai. Jiems maloniausia laik leisti vienatvje, mstant ir tariantis su
WJM FLIRTAS SU RUDENIU
paiu savimi. Nors vienatv panirti galima tik apribojant bendravim

arba visai nebendraujant su kitais, tai nereikia, kad jie visiki atsiskyr
liai ar nedraugiki. Tiesiog jiems reikia laiko baterijoms krauti.
Introvertai pasaul stengiasi painti ne ibandydami visk savo
kailiu, o pasitelkdami vidinius iteklius - prot, jausmus, pojius.
Pirmenyb jie teikia bendravimui su labai artimais draugais, dar nuo
darelio ar pradins mokyklos laik. savo paini rat naujus biiu
lius sileidia sunkiai ir tik gerai apsvarst. Su introvertu teks igerti ne
vien puodel kavos ar arbatos, kol galiausiai bus
Susidr su kokia nors suteiktas draugo, o ne iaip pastamo statusas.
naujove, introvertai tiesiog Introvertai nemgsta atsitiktini susitikim ir
atsijungiairpanyra pavirutiniko bendravimo, todl oficials ir ma
savianalizs gelmes, siniai renginiai juos itin vargina. Jie vengia bti
iekodami atsakymo dmesio centre ir santriai rodo savo emocijas.
esmin klausim: Kaip tai Susidr su kokia nors naujove, klitimi, tiesiog
paveiks mano gyvenim?" atsijungia ir panyra savianalizs gelmes, ie
kodami atsakymo esmin klausim: Kaip tai
paveiks mano gyvenim?Jie msto ilgai, gilinasi smulkmenas ir savo
mintis kitiems pateikia tik kaip gerai ikepus pyrag.
Ekstravertiko temperamento tipai taip pat yra du - cholerikai ir
sangvinikai. J gyvybins energijos altinis - kiti mons. Bet tai nerei
kia, kad jie - energijos vampyrai: jie pirmi atiduoda panekovui savo
energij aktyviai kalbdami, liesdami, irdami akis, provokuodami
atsak tiek odiais, tiek kno kalba. Toks bendravimas - energijos
mainai. Todl ekstravertas bene labiausiai kenia, kai kiti j ignoruoja,
atstumia, jo nepriima. Nutrkus energijos tiekimui, jis i karto panyra
depresijos tams.
Ekstravertus labiau domina iorinis moni ir daikt pasaulis, nes
j pasta per savo asmenin patyrim. Todl jie link aktyvi veikl.
Jiems patinka bti dmesio centre, turti daug draug. Kad pavadin-
WH9\
t naujai sutikt mog draugu, ekstravertui Atsidrus naujoje, neprastoje

utenka persimesti vos keliais odiais. Todl situacijoje ekstravertui
jie mgsta usiimti bet kuo, svarbu, kad draugai svarbiausia - kaip jis t
bt alia.
situacij gali paveikti.
Atsidrus naujoje, neprastoje situacijoje
ekstravertui svarbiausia - kaip jis t situacij gali paveik
ti (intravertui svarbu, kaip veikia j). Savo mintis
ir sumanymus ekstravertas pateikia kitiems vos
usimezgusius, tikdamasis, kad subrandins
tie, kam tai rpi. Todl ekstraverto kalba
kartais sunkiai suprantama, nes vien mint
isako, o dvi ar daugiau lieka galvoje.
Jei po deimties minui bendravimo dar
neinai, k galvoja ekstravertas, tai tik todl,
kad nesiklausei. Nes per t laik buvo iklota
viskas: gyvenimo patirtis, nuomons, sitikinimai,
proiai ir kt.
Ekstravertas pats inicijuoja bendravim ir jam vadovauja, todl jam
retai kada dl to kyla sunkum. Taiau nemanoma (arba tikrai ne i
karto ir ne kiekvienam pavyks) prisijungti prie introverto vidinio mo
nologo.
BENDRAUJANT SU INTROVERTU PRAVARTU INOTI
J erzina klausimai: Kodl vengi ms linksmos draugijos? Gal

tau nepatinka mons? Mokslininkai teigia, kad su eima, ar
timais monmis, bendradarbiais intravertai praleidia tiek pat
laiko kaip ir ekstravertai. Ir mons jiems patinka lygiai taip pat,
kaip visiems kitiems. Jie tik greiiau nei kiti pavargsta nuo ben
dravimo. J nuovargis auga proporcingai bendraujani moni
skaiiui.
FLIRTAS SU RUDENIU
Net ir artimi mons neturt netiktai ugriti pas intravert

sveius - toki staigmen jis nemgsta. Tai j gniudys, nes bus nu
trauktas mgavimasis vienuma, poilsis.
Neuduok intravertui skubi klausim, juolab nereikalauk juos
greit atsakym. Jam reikia nemaai laiko, kad parengt tinkam at
sakym, apsvarstyt visus u ir prie.
Neskatink savo nuoira jo daugiau bendrauti, nes dauguma intra
vert patenkinti savimi ir savo gyvenimo bdu, nieko nenori keisti.
Filmo Pusryiai pas Tifani vaigd aktor Audrey Hepburn sak:
Esu intraverte. Mgstu vienatv, dievinu laisvalaik lauke, ilgiausius
pasivaikiojimus su savo unimi, valgantis medius, gles ir dang!
ZfeAm
IN T R O V E R T A R E K S T R A V E R T E
vertink teiginius atsakymais taiparba ne.

1. Danai traukia nauji spdiai, norisi pakeisti aplink,
patirti nauj igyvenim:
a) taip
(l);
b) ne (O).
2. Manai esanti nerpestinga:
a) taip
(l);
b) ne (0).
3. Savo reikalus apgalvoji neskubdama ir geriau sutinki
palaukti nei per skubiai veikti:
a) taip
(0);
b) ne (l).
4. Veiki ir kalbi greitai, negaidama laiko apmstymams:
a) taip
(1);
b) ne (0).
5. Kilus ginui laikaisi savo nuomons ir esi pasiryusi bet

kokiomis priemonmis rodyti savo ties:
a) taip
(l);
b) ne (O).
6. Danai pasitaiko, kad k nors padarai impulsyviai:
a) taip
(l);
b) ne (O).
7. Geriau paskaitysi knyg nei susitiksi su monmis:
a) taip
(O); b) ne (l).
8. Mgsti danai bti draugijoje:
a) taip
(l);
b) ne (0).
9. Manai, kad geriau turti maiau, bet artimesni draug:
a) taip
(0); b) ne (l).
10. Jei ant tavs aukia, atsakai tuo paiu:
a) taip
(l);
b) ne (0).
11. Sugebi duoti visik laisv savo jausmams ir kaip reikiant
pasilinksminti smagiame pobvyje:
a) taip
(l);
b) ne (0).
12. Kiti tave apibdina kaip mgstant bendrauti, linksm ir
gyv mog:
a) taip
(l);
b) ne (0).
13. Bdama draugijoje daniausiai tyli:
a) taip
(0); b) ne (l).
14. Panorusi k nors suinoti, mieliau iekai to knygose negu
klausi kito mogaus:
a) taip
(0); b) ne (l).
15. Tau patinka darbas, reikalaujantis atidumo ir susikaupimo:
a) taip
(O); b) ne (l).
FLIRTAS SU RUDENIU
16. Tau labai nemalonu bti kompanijoje, kur mons pasiaipo

vieni i kit:
a) taip
(l);
b) ne (O).
17. Tau patinka darbas, reikalaujantis greit sprendim:
a) taip
(l);
b) ne (0).
18. Tavo judesiai lti ir rams:
a) taip
(0); b) ne (l).
19. Esi tokia mgja pakalbti, kad nepraleidi progos
pasinekuiuoti net su nepastamu mogumi:
a) taip
(l);
b) ne (0).
20. Jaustumeisi labai nelaiminga, jei ilg laik negaltum
matytis su daugeliu savo pastam:
a) taip
(l);
b) ne (0).
21. Galtum save pavadinti savimi pasitikiniu mogumi:
a) taip
(l);
b) ne (0).
22. Tau sunkiai pavyksta nuoirdiai pasilinksminti smagiame
pobvyje:
a) taip
(O); b) ne (l).
23. Gali pralinksminti nuobodiaujani kompanij:
a) taip
(l);
b) ne (0).
24. Mgsti krsti kitiems poktus:
a) taip
(l);
b) ne (0).
Suskaiiuok surinktus balus.
P&ichsy&komerdara&
Iki 12 bal - introvert. Tau nepatinka aktyvi fizin veikla, greitai
pavargsti. Ne visada turi aikius tikslus, nes trksta pasitikjimo savimi.
Intravertams nepatinka bti moni minioje, todl mieliau laik leidi
viena arba keli artim biiuli draugijoje. Tau sunku umegzti kalb su
kitais asmeninis, todl daugiau giliniesi save. Maai tave pastantiems
gali pasirodyti nedraugika, udara ar ididi. Kartais ir tau mons at
rodo ne tokie doms, inteligentiki arba manai, kad turi svarbesni
reikal nei bendrauti. Nemgsti rizikuoti, geriau rinksiesi tai, kas saugu
ir i anksto numatoma, nors ir inai, kad taip apsidrausdama nepatirsi
gyvenimo diaugsmo. Daug ko ir dl daug ko baiminiesi, slopini savo
jausmus ir mintis, stengiesi umirti patirtas neskmes. Tave domina
inios, idjos, abstrakcijos. Mgsti mstyti ir analizuoti save.
Prie priimdama sprendim, nuodugniai j apgalvoji. Patinka, kai
situacija kontroliuojama, nuosekli. Drsiai prisiimi atsakomyb, taiau
tau gali trkti spontanikumo. Paprastai esi patikima ir rimta.
13-24 balai - ekstraverte. Esi aktyvi ir energinga asmenyb, mgaujiesi vairia fizine veikla, turi daug skirting interes, aikius tikslus,
inai, ko nori i gyvenimo. Patinka bendrauti su skirtingais monmis,
mgsti dalyvauti vakarliuose, pasitiki savimi ir sutikusi nauj mog
jautiesi su juo drsiai. Tau patinka rizika, nebijai sunkum, pokyi,
laisvai ir atvirai reiki emocijas. Taiau kartais gali bti nepastovi. Pa
prastai gyveni ia akimirka, esi impulsyvi, priimi neapgalvotus ir sku
botus sprendimus, gali lengvai pasiskolinti ir ne visada pabaigi darbus
iki galo. Gali bti nerpestinga, nenuspjama, danai keiti savo nuomo
n. Esi praktiko mstymo ir nemgsti gilintis save, daniausiai priimi
sprendimus negalvodama apie padarinius.
MM
FLIRTAS SU RUDENIU
Drovumas - ne liga,
o ypatingas charakterio bruoas
ntrovertiki mons danai vadinami droviais, ir tai kakodl lai

koma keistenybe. Stebdamas mones didmiesi gatvse ar papldi
miuose gali padaryti tik vien ivad: drovumas Lietuvoje - neprasta
savyb. Visi atsipalaidav, atsipt - tikrai ne drovuoliai. Taiau taip tik
atrodo.
Tiesa, pats mogus retai kada prisipains esantis drovus, retai paste
bime ir tai, kokie drovs mus supantys mons. Bet specialistai, i po
kalbi su tiriamaisiais ir test padar ivad, kad madaug 60 procent
vilniei yra drovs. Galime tik spti, kiek drovij gyvena kaimuose.
Pavyzdiui, Amerikoje ne per seniausiai droviais buvo pripainti net
50 procent gyventoj. Japonijoje ir Taivane tyrimas atliktas kitaip.
Buvo klausiama, ar pats mogus save laiko droviu. Net 60 procent i
isivysiusi Azijos ali gyventoj prisipaino es drovs. Galbt to
dl, kad drovumas, kartais net perdtas, ten laikomas dorybe.
Lietuvoje liguistas drovumas - ne maesn
Lietuvoje liguistas problema nei depresija ir alkoholizmas. Esame
drovumas - ne maesn
drovi tauta. Nors mgstame mitinguoti, garsiai
problema nei depresija ir
ir drsiai i minios kalioti, taiau atsidr gat
alkoholizmas.
vje vieni, pastebj mus nukreipt mikrofon
Esame drovi tauta.
ar objektyv, sprunkam krmus apsimesdami,
kad skubame. Visa drsa igaruoja.
Tam tikromis aplinkybmis nemaai moni (ir jaun, ir vyresni)
gali pasielgti liai. Pavyzdiui, garbaus amiaus moteris gali apeiti jau
n mergin, kantriai laukiani prie biliet kasos, ir ios teist pasipik
tinim atremti kaltinim ir priekait iuolaikiniam jaunimui plipsniu.
Taiau pamginkite pakalbti su tokia smarkuole asmenikai. Vargu ar
pavykt kalbinti j pasakyti kalb poros imt moni auditorijai ar

bent tuzinui bendramini. Smarkumas dingt i karto.
Drovumas daniausiai rodo, kad mogus yra paeidiamas, menkai
save vertina, bijo bti atstumtas, todl ir puola i baims, kad nebt
upultas.
Ironika, taiau norint nugalti drovum reikia j pripainti, susi
taikyti su savo prigimtimi. Nes ne visada jis mums kl nepatogum.
Gal net moni gimin nebt ilikusi, jeigu mums nebt skiepyta
instinktyvi kit padar baim. Sugebjimas pajusti pavoj ir trokimas
sprukti nuo jo slypi tose ms smegen srityse, kurios susiformavo
pirmiausia. Jau seniai nebegyvename urvuose, taiau ir iais laikais ma
iausiai vienas i ei Lietuvos gyventoj yra toks drovus, kad susiti
kimas su nepastamu mogumi jam tampa tikra kania: irdis plaka,
delnai prakaituoja, burna dista, galvoj tuia, uvaldo noras kuo grei
iau sprukti.
Laikas, aplinka, patirtis po truput gali ugrdinti mus, bet ne iki
galo ir ne visus. Dana vidutinio amiaus moteris, bijodama kario
bangos antpldio, sibaimins i anksto ir daugyb energijos ieikvos
svarstydama: K apie man pagalvos, jeigu...
Vienos bijo ko nors paklausti gatvje sutikto Drovuoliai galt pasaul
mogaus, kitos netenka amo autoriteto ar prie padaryti geresn, jei jiems
ingos lyties atstovo akivaizdoje. Yra toki, ku pavykt susidoroti bent
rios drovisi valgyti kitiems matant, yra panikai su iorinmis drovumo
bijani minios ar susibrim.
apraikomis: baime
Taiau drovumas gali bti ir naudingas. Dro- nusiypsoti kitiems,
vuoliai galt pasaul padaryti geresn, jei jiems irti akis, prisiliesti,
pavykt susidoroti bent su iorinmis savo dro ukalbinti.
vumo apraikomis: baime nusiypsoti kitiems,
irti akis, prisiliesti, ukalbinti. Be to, jie daug palankiau vertina
mi, nes yra malonesni ir siningesni negu storieviai. Drovus mogus
FLIRTAS SU RUDENIU
danai mums primena mus paius, todl drovum paprastai vertiname

kaip patraukl bruo. Velso princes Diana, vadinama drovija Di, b
tent dl drovaus elgesio ir manier ukariavo milijon gerbj irdis.
Ir monai ramiau su droviu sutuoktiniu, jis vakarus ramiai leis na
mie k nors meistraudamas arba irdama televizori. O besidrovinti
domtis tavo asmeniniu gyvenimu draug bus daug patikimesn nei
akipla smalsioji.
Amerikieiai Bernardas Carducci ir Philipas
Drovieji cinikai nemoka
v
.
Zimbardo, du deimtmeius tyrinj drovuobendrautij taiau to
v
lis, iskyr vien ypating grup - droviuosius
nepripasta. Jie jauiasi
cinikus. Tai mons, nemokantys bendrauti, ta
viems!, bet mano, kad yra
ciau nepripastantys to. Jie jauiasi vienii, bet,
pranaesni ir geresni u
,
. .
,
, , v
matydami aplinkui save daug kvailysi ir ne
klius. Su kitais monmis
moksiskumo, mano esantys pranaesni ir geres
ne elgiasi iurkiai ir
y,
,
ni uz kitus. Su kitais monmis jie elgiasi iurk
iai ir atiauriai. Mokslininkai rado net drovumo
gen ir nustat, kad vaikas, turintis tam tikr pokyi savo genuose, pa
sidaro itin drovus madaug tuomet, kai sulaukia mokyklinio amiaus.
Nereikia net gen tyrinti, utenka pavelgti atalos mam: jeigu
mama perdm kukli, tai ir vaikas uaugs drovus. Taiau drsios, nesibijanios rizikuoti motinos ir savo kuklj vaikel ijudina i drovumo
sstingio.
Droviai moteriai idrsti trukdo ir kritik tv aukljimo pasek
ms, jie gal net patys to nenordami pratino j slapukauti. Kam i ms
vaikystje neteko girdti pasipiktinusi tv ar seneli ksni: Ir k
apie tave mons pagalvos!Jei i fraz bdavo kartojama itin danai, ji
sispaud smon, ji nuolat jungia pavojaus signal, veriant galvoti,
kaip aplinkiniai vertins poelg. Ilgainiui toks elgesys tampa proiu, o
svetimos mintys pasidaro paios svarbiausios. Bet ar tikrai nra svar
besni dalyk?
Mokslininkai drovum dar vadina socialine Mokslininkai drovum

fobija, tai yra labai stipria ir sunkiai valdoma so dar vadina socialinefobija,
cialine baime. Igyvenus baim ar paeminim, tai yra labai stipria ir
smegenys susieja patirt traum su konkreia sunkiai valdoma socialine
vieta, laiku ar kitomis aplinkybmis. Joms pasi baime.
kartojus, mogus jau gali pradti nervintis ir ne
rimauti. Taiau kartais smegenys persistengia kurdamos tokias ssajas.
Tada nerimas ir baim pleiasi kaip vys, uvaldo mog vien pagal
vojus, kad reiks kalbtis su kuo nors svetimu. Tokiu atveju normali
reakcija - vengti, o vliau ir bijoti bet kokio dmesio savo asmeniui. O
baigtis tikrai verta igsio - iki minimumo sumaja moni, su ku
riais bendraujama, ir pamau nuo vis atsiskiriama.
Drovs mons bendraudami apyla labai i lto. Jiems reikia dau

giau laiko, kad prisitaikyt prie naujos aplinkos ar stresins situacijos.
Net ir kasdienius pokalbius sitraukia sunkiau. Kol jie susiruoia kur
FLIRTAS SU RUDENIU
nors nueiti, su kuo nors susitikti, auktai jau bna po piet. Be to, dro
vieji link nuolat papildyti ir taip jau nema savo baimi kolekcij. Bijo
prisipainti, kad nra skait aptariamos knygos ar girdj visuotin su
sidomjim suklusios naujienos. Bijo prisipainti, kad neimano apie
biofizik ar nanotechnologijas, kuriomis domisi jo panekovas. Drovus
mogus nedrsta atsisakyti ko nors praomas, nors ino, kad nesps su
tvarkyti sav reikal. Arba gali grautis dl neskmi, nuo kuri niekas
nra apsaugotas. Ir pasiteisinimai danai iduoda, kad kaltas drovumas.
Daugiau nei kas deimtas drovus mogus, kad bt drsiau, grie
biasi alkoholio. Galbt tai laikinai ir paalina barjerus, bet nesuteikia
socialini gdi ir ini, kaip bendrauti su aplinkiniais. Maa to grimas trukdo protinei veiklai. Drovieji alkoholikai teigia, kad jiems
nepatinka gerti, bet jie svaiginasi, kad geriau sektsi, kad nejaust tam
pos ir labiau pasitikt savimi. Jie mano, jog kiti gerbia juos u aktyvu
m, veiklum, o ne u tai, kokie jie yra i tikrj.
Drov mog reikia aktyviau stumtelti tikslo link, o ir jis pats tur
t pasistengti greiiau susirasti save panai. Psichologai norintiems
keistis silo pradti nuo pokalbi, kurie gali padti gyti bendravimo
patirties.
POKALBIAI GALI PADTI ATSIKRATYTI DROVUMO
Pokalbis su nepastamaisiais. Pamgink sitraukti pokalb stov
dama eilje ar vaiuodama visuomeniniu transportu. Klausytis pane

kovo reikia itin atidiai, pritariant jam veido mimika, gestais ir odiais
taip, inoma, nejaugi, kaip domu. Btina bent t pasakyti, nes
vien tik pasirodyti vieumoje negana.
Pokalbis telefonu. Verta daniau skambinti nemokamais telefonais
ir isakyti savo nuomon apie preki ar paslaug kokyb arba susiradus
darbdavi skelbimus skambinti ir silyti savo kandidatr, paklausti
apie atlyginim, karjeros perspektyvas.
Tariamas dialogas. Susidaryk sra moni, su kuriais bendrau

jant jauti didiausi tamp. Tada pasistatyk dvi kdes, ant vienos sitai
syk pati, o ant kitos pasodink t, kur raei pirm. Tariamam pane
kovui reikia isakyti visk, apie k nedrsu prabilti jo akivaizdoje. Taip
pabendrauti reikia su visais, raytais sra.
Drovus mogus turi suvokti ir priimti savo iskirtinum, nelyginti
savs su kitais. Reikia prisiminti, kad kiekvienas mogus - individua
lyb, domi tuo, kad yra nepanai kitus. Todl pasistenk nebti viena
i t milijon drovuoli, kurie praleido prog susidraugauti, pasilyti
savo kandidatr geresn darbo viet, neidrso prisipainti, kad do
misi, simyljo, nesim iniciatyvos, nors nuoirdiai to geid, nes la
biau bijojo, kad nesupras, atstums. Nelugdyk savo svajoni.
Kad ir kokiu bdu mgintum veikti savo ar kito mogaus drovum visada bk nuoirdi. Apsimetindama nieko nelaimsi, o ir vis laik
vaidinti ne taip paprasta. Jei kam nors bsi reikalinga, tai tik tokia, kokia
esi i tikrj.
Iki pilnos laims

trksta tik draugs
7h
/ / l/oter, galini pasigirti, kad turi geriausi draug, galima pa
vadinti laiminga. Pasisek ir jos vyrui. Kodl? Todl, kad jam nereikia
klausytis jos kalb, guosti ir nevykusiai patarinti. Anekdotin situa
cija - moteris pasakoja apie savo pokalbius su vyru.
Nebepaksdama nederamo vyro elgesio, Rita pasil sussti pasi
kalbti. Vyras, spaudiamas nuodmi natos, sutiko. Apdairiai
buvo pasirinktas penktadienio vakaras, kai vis dar kartu gyvenan
tis studentas snus ilekia pasitsinti. Rita puikiai pasta sav
FLIRTAS SU RUDENIU
j sakrament - jdviej santuoka matuoja jau trei deimt

met. Deja, per tuos deimtmeius jiems n karto taip ir nepavyko
normaliai pasikalbti.
Nepavyko ir kart. Pokalbis tssi vis vakar. Kalbtojas buvo
vienas. Tiesa, pradioje monos teiginiai turime rimt problemir
mums reikia pasikalbti" sulauk vyriko paskatinimo: Kalbk.
Ir ji vis vakar kalbjo, o jis vis vakar jos klaussi. Deja, viskas
liko po senovei.
Irgal kart tikrai bt baigsi skyrybomis, jei ne sena Ritos draug
Virginija, su kuria bendravo dar nuo mokyklos laik. Kelis vakarus
praleidusi su ja, igrusi ne vien puodel raminamosios mt arba
tos ir prinirptusi ne vien nosin, Rita nusiramino.
Draug - vienintelis mogus, sukurtas pokalbiams. Su ja gali plepti
kad ir vis par. Ir dar ilgiau. Apie visk: vyrus, drabuius, knygas, poli
tik, dietas, darus, dail ir 1.1. I draugs visada sulauksi tik palaikymo
ir supratimo. O juk btent to ir tikiesi. Ir visada atsilygini tuo paiu.
Nors niekada tuo nepiktnaudiauji, inai, kad prireikus ji atlks tavs
gelbti nors ir vidurnakt. Net su savo artimaisiais nesi tokia atvira kaip
su ja. Atleidiate viena kitai menkas klaideles. Daniausiai jai vieninte
lei ir leidi klysti, dl to nepyksti (bent jau neilgai). O visus nesutarimus
gan greitai isiaikinate. Skirtingai nei su vyru, su drauge kalbamasi ta
paia - moter - kalba. Tik jau nesiginyk, kad nra vyrikos ir mo
terikos kalbos. Tai kodl su vyrais daniausiai nesusikalbame? Pavyz
diui, monai, kuri skundiasi, kad darbas nebepakeniamas ir daugiau
nebetversianti, vyras dalykikai patars darb keisti, kad ir kit dien.
Moteris, inoma, pasijus nesuprasta, nes norjo tik pasiguosti (pasigir
ti), kaip sunkiai ji dirba, kiek deda pastang, ir igirsti: Kaip a tave u
jauiu arba Vargele tu mano, kaip man tavs gaila. Ir daugiau nieko.
Tai visai nesusij su sprendimu keisti darb.
I ties draugauti reikia mokti. Svarbu inoti, k artimam mogui

sakyti galima, o kada geriau patylti, atsiriboti, nesikiti. Ir tikrai nebti
na prie savo biiul apnuoginti sielos vien todl, kad ji nort su tavim
draugauti. Jei yra tem, kuri aptarti nesinori, nesijausk dl to kalta. Tik
ra draug turt suprasti.
vilgtelkime kelias pokalbi su drauge temas, dl kuri daniau
siai abejojama ir praoma psicholog patarimo.
POKALBIAI SU GERIAUSIA DRAUGE
Ar papasakoti, kad matei jos vyr su kita moterimi? Atsitiktinai

pastebjai juos apsikabinusius ar aistringai besibuiuojanius atokioje
kavinje netoli tavo darboviets. Buvai tiesiog okiruota, nes manei j
esant nepalyginti geresn u tavik, netikjai, kad gali bti neitikimas.
Kaip pasielgti - visk papasakoti draugei ar nutylti?
Psichologas patart pasakyti draugei ties. Jeigu esi tikra, kad jos
sutuoktinis susitikinja su kita, neslpk. Taiau kalbk tik apie tai, k
matei. Niekaip to vykio nekomentuok ir nepateik nei sav ivad (Ma
nau, jie susitiko nebe pirm kart arba Jie tikrai meiluiai), nei pata
rim (Turtum jam to neatleisti, skirkis). Kaip elgtis, apsisprsti turi
pati draug. Dar teks atsispirti pagundai sekti tolesnius vykius: ar pasak
savo vyrui, ar barsi, ar jau skiriasi. Jei nors, draug pati papasakos.
Ar atskleisti savo eimos paslapt? Tvas geria, pasidar agresyvus.
Motina to neatlaikiusi band udytis. Dabar ji psichiatrijos ligoninje.
Psichologas patart apie tai su drauge pasikalbti. Taiau nepriva
lai atskleisti jai savo eimos paslapi. inoma, vertingiausia bt var
dyti, ko i ties bijai. Nenori, kad kas nors tavs gailtsi, ujaust, pa
smerkt? O gal bijai, kad draug pasibjaurs tavo eima, nenors turti
su tavim joki reikal? Tikrai nra prasms gdytis savo tvo poelgi ar
mamos ligos, nes nesi u j poelgius, bsenas atsakinga. O pokalbis su
FLIRTAS SU RUDENIU
drauge gali ieiti gera. Gal tau ir tereikia atvirai isikalbti ir sudlioti
vykius lentynles.
Ar atskleisti draugei savo udarbio dyd? Su drauge kalbiesi apie
visk, net apie buitinius dalykus. Pasakoji, u kiek nusipirkai aldytuv,
sistatei naujus langus ar suremontavai but. Kartais abi padejuojate dl
pinig stygiaus, kad negalite sau leisti nusipirkti naujo drabuio ar pa
puoalo. Taiau niekada dar tiesiai viesiai viena kitai neprisipainote,
koki alg gaunate ar kiek turite santaup. Bet taip knieti apie tai suinoti.
Psichologas patart, kad nra prasms atversti vis kort. Viena padejuoti dl pinig trkumo, kita - kalbti apie tai, kiek udirbi. Drau
gysts tokia informacija tikrai nesustiprins. Net gali pakenkti, nes imsi
te tarpusavyje varytis, pavydti, apkalbinti (Virginija tiek daug u
dirba, o pra, kad atiduoiau savo neneiojam kailin puspalt, Vis
verkia, kad neturi pinig, o kasmet vaiuoja tolimas keliones.).
Draug tave labai skaudino. Tiesiog trko kantryb, kad draug
vis kandiai pakritikuoja tavo aprang, ivaizd, vyrui girdint pasak,
kad juo per maai rpiniesi. O pati iki iol neatidav keli pasiskolint
daikt. Pradioj toks elgesys nemaloniai stebino. Jau nesikalbate kelias
savaites. Siunti, taiau bijai atvirai apie tai pasikalbti.
Psichologas patart, nepaisant nieko, btinai apie tai pasikalbti.
Kitaip draug gali taip niekada ir nesuinoti, ko pyksti, kas tau i tikr
j svarbu, ko tikiesi i draugysts. Suteik jai galimyb itaisyti padt ir
atsiprayti. Pabandyk pasakyti, kaip jautiesi, ir paskatink j pasidalyti
lkesiais. Tada gali atsiskleisti, kad ir jos ketinimai buvo geri. Galbt
pastebdama, kad nesirpini savo vyru, draug norjo pasakyti, jog per
daug dmesio skiri darbui, o tai gali pakenkti judviej santuokai.
Ar vyras gali bti

geriausia draug
kji''iek nesusipratim, konflikt, barni ar net skyryb vyksta dl

to, kad moterys ir vyrai skirtingai supranta draugyst ir intymum. Vy
rai draugauja onas prie ono - kartu k nors veikdami ar tik konsultuo
dami vienas kit (net per atstum), moterys - akis ak - susitikusios
ir stebdamos bendraujanio mogaus reakcij.
Stipriajai lyiai draugyst - kartu irti Vyr draugyst nra tokia
sporto varybas stadione ar prie televizoriaus, artima kaip moter.
vejoti, medioti, kraptytis prie automobilio Stipriosios lyties atstovai
variklio. Ir kalba jie daugiausia tik apie tai, kas patiria ir ireikia
vyksta dabar: Sliek dar turim? Atrodo, pri- artimum konkreiai
trksim detali, - tokie ir panas konkrets, paddami vienas kitam.
trumpi klausimai ar pastabos. Taiau retai kada
igirsi vyrus kalbantis apie asmenin gyvenim, karjer, sveikat. Vyras
gali savo draugui usiminti apie kok patirt intym nuotyk ar prasi
tarti turs meilu, bet apie eimos rpesius, pavyzdiui, kad mona
per daug niko alkohol, tikrai n u k neprabils. Taigi, psicholog
nuomone, vyr draugyst nra tokia artima kaip moter. Stipriosios
lyties atstovai patiria ir ireikia artimum konkreiai paddami vienas
kitam: patardami investavimo klausimais arba skolindami reikiam
ranki. Vyr didelio, net broliko biiuliavimosi iraika kitokia umaskuota ir visikai nepriimtina moteriai. Ti
kras draugas gali ir pasiaipyti, patraukti per dan Moteriai draug reikalinga
kaip klausytoja. Todl jos
t ar patapnoti per pet.
Moteriai draug reikalinga kaip klausytoja. retai kada kartu usiima
Todl daniausiai moterys laik su draugmis konkreia veikla - jos
leidia nekuiuodamosi apie save, savo igyve- kalbasi.
nimus ir bendravim su kitais.Jos retai kada kartu usiima konkreia vei

kla - jos kalbasi. Moterys greiiau suartja, kai priklauso tai paiai kom
panijai, socialiniam sluoksniui, sporto klubui ar netgi serga ta paia liga.
Remdamosi tam tikrais kriterijais, jos gali viena kit palaikyti ar konku
ruoti tarpusavyje (Mudvi esame geros kataliks, Mane ms kirpjas
apkirpo blogiau nei tave. Kaip manai, ar ne laikas pasiiekoti kito meist
ro? ir pan.). Labai artim draugi elgesys iek tiek dvelkia erotikumu:
susitikusios jos buiuojasi, apsikabina, uosto viena kitos kvepalus, iu
pinja drabuius. Ir nieko nestebina, jei draugs viena kitai gimtadienio
proga dovanoja apatinio trikotao komplektl ar nriniuotus naktinius
markinius. Ir net sivaizduoti sunku pana stipriosios lyties draug
elges.
Ar gali vyras ir moteris bti geri draugai, bet ne meiluiai? Tradici

kai visuomen pripasta ir mano galimus tik romantikus santykius tok vyro ir moters bendravim, i kurio gimsta vaikai, - o draugyst
tarp lyi ignoruojama ir subanalinama. I tikrj reta moteris mokt
bendrauti su kitos lyties draugu. Net filmuose ar romanuose vyro ir mo
ters draugyst btinai baigiasi laiminga ar nelaiminga meile.
Taiau moter ir vyr draugyst manoma, platonikas, draugikas
ryys be meils ar geismo tikrai egzistuoja. Tik atskirti romantikus,
dvelkianius seksualumu jausmus nuo draugik gali bti sunku.
Patys vyrai prieing lyi draugyst, kaip kokybikesn, vertina itin

teigiamai. Psichologiniuose tyrimuose dalyvavusi vyr nuomone, ji
teikia didesn malonum. Vyrai draugyst su moterimis vertina dl j
sugebjimo iklausyti, atjausti, dl abipusio rpesio, pokalbi ir gali
mybs pajusti tikrj mogaus ry su mogumi. To jie niekada negaus
bendraudami su savo biiuliais.
Nors vieni kitus traukiam ir dominam, moterys pirmenyb teikia
draugystei su kita moterimi. O ir savo vyr drauges reta kuri paken
ia. Niekada neteko girdti moters giriantis, kad jos vyras turi drau
g. Nes moteriai sunku atskirti intymum ir erotikum nuo paprasto
draugikumo.
Vis dlto ir moterys velgia kelet draugysts su vyrais pranaum.
Su stiprija lytimi jos gali krsti poktus ir juokais juos erzinti. Drau
gyst su vyrais yra lengvesn, linksmesn ir net romantikesn. Be to,
moterims patinka, kad vyrai nra tokie smulkmeniki. Taiau labiausiai
tokioje draugystje moterys vertina galimyb suinoti, k ir kaip msto
vyrai. Tik vedlio vyro vedama ji gali prasibrauti
neitirtas ir savo kitonikumu bauginanias vyr Draugyst su vyrais yra
mstymo diungles.
lengvesn, linksmesn ir
Nortsi paneigti vien ilgai gyvuojant mit, net romantikesn.
es moterys yra tolerantikesns ir geresns Be to>moterys vertina
draugs nei vyrai. Amerikiet psicholog Joyse galimyb suinoti, k ir
F. Benenson pastebjo, kad vyrai savo draugus kaip msto vyrai.
vertina daug pozityviau nei moterys savo drau
ges. Pasirodo, moterys ne tik daniau linkusios keisti drauges, bet ir ma
iau jomis pasitiki. Viena i galim tokio nedraugikumo prieasi moter jautrumas ir polinkis labiau imti ird neigiamus dalykus. Be
to, moterys apskaiiuoja, ko i draugysts tiktis - ar ilgalaiki, ar trum
palaiki santyki, ir tik tada nusprendia, ar verta ir kiek verta j in
vestuoti.
FLIRTAS SU RUDENIU
inoma ne viena moters ir vyro draugysts istorija, kai biiuliai dir

bo kartu, vis energij nukreipdami bendram tikslui pasiekti, ir nema
ai nuveik: tapo lygiaveriai knyg, atradim ar meno krini bendra
autoriai. Tai pavyksta tik tiems, kurie sugeba savo seksualin energij
darbinti siekti tikslo, o ne abi puses traukianiai simpatijai didinti.
KOKI DRAUGI VYRAI NEMGSTA
Aukljani. Vyrui nepatinka moteris, vertinanti j tik u gebjim

atspti jos lkesius, patenkinti norus, o ne u tai, k jis savo pastan
gomis jau yra pasieks. Pavyzdiui, vyras, kur mamyt vis gyveni
m lepino jam tarnaudama, nesupras, kodl i neinia kur alia jo
atsiradusi moteris gali jam priekaitauti, aipytis i jo elgesio, manie
r. O jei moteris nutars, kad turi gali pamokslaudama vyr pakeisti
gera, draugystei galas.
Perfekcionisi, poni tobulybi. Vyrui atrodo, kad gausybei to
kios moters nurodym gyvendinti neuteks viso gyvenimo. Amini
priekaitai, nepasitenkinimas ar demonstruojamas lidesys dl to,
kad iek tiek pavlavo paskambinti, pakviet ne pat geriausi resto
ran, draugysts nepuoia. Jei vyras n minuts negali leisti sau bti
netobulas, anksiau ar vliau draugyst lugs. O buv draugai gali
atsidurti skirtingose barikad pusse.
Skrajojani padebesyje svajotoj. Su tokia svajotoja sunku pla
nuoti k nors konkretaus. Pavyzdiui, kai vietoj numatyto susitiki
mo prie puodelio arbatos moteris usidega eiti teatr arba, pagauta
geros nuotaikos, tempiasi pavakaroti pas maai pastamus biiu
lius, nepaisydama nei draugo nor, nei nuotaikos, vyras suklsta tai signalas, kad j santykiai nestabils, kad moteriai trksta atsako
mybs. Per didelis nuotaik, nor, geidi svyravimas vyr imua
i vi, o augantis nepasitikjimas vis labiau silpnina bendravimo
saitus.
Nuolat kalbani apie ankstesnius nenusisekusius santykius.

Dl ko nors guostis galima tik draugei, vyrai tam netinka. Klausyda
mas apie draugs sutiktus netikusius vyrus, visuomet pagalvos, ke
lintas jis iame netikli srae. Seniai prajo laikai, kai moterys ne
savo valia patekdavo vyro nuosavybn. Todl vyras niekada nesupras
moters, aimanuojanios dl vyr kiauli. Toks moters atviravimas
jam bus panaus reket - paadk, kad tu niekada taip nesielgsi!
Per daug savimi pasitikini. Kalbame ne apie savivert, kurios
daugumai moter trksta, dl to jos prie vyrus jauiasi lyg pras
tesns ir visada nuolankiai pritardamos linkioja. Taiau pasitaiko
moter, kurios ne tik jauiasi pranaesns u vyr, bet mgsta tai ai
kiai parodyti jam odiais ar veiksmais. Tai vyr gsdina. Jam sunku
jaustis tvirtam, kai moters pasitikjimas liejasi per kratus. Su tokia
moterimi jis jauiasi nevertintas, o tai nesuteikia joki vili toles
niam santyki pltojimui.
Moter su tiksiniu biologiniu laikrodiu. Draugaudamas su
moterimi, kurios galimybi pastoti laikas artja prie pabaigos, vy
ras nuolat galvos apie jos slapt ksinimsi jo genus, umaias pa
daryti j bsimo vaiko tiu. Jis bijos praiopsoti akimirk, kai bus
perengtos draugysts ribos. Nesvajojaniam tapti tveliu toks ryys
bus gana sudtingas, kels daug tarim.
Brandios
draugysts skonis
v
^^-Anog galima vadinti brandia asmenybe, kai sukaupia nema

ai ini ir gyvenimikos patirties. Bet yra ir kit brandos poymi reikia sugebti nesavanaudikai atspindti aplink ir moni jausmus,
FLIRTAS SU RUDENIU
mintis. Prisimink, kaip vaikystje ar jaunystje atrodydavo, kad tavasis

a aprpia vis pasaul ir yra vis vyki centre. Sau ir dl savs gyvenai,
tavo norai buvo statymai, o kontroliuoti aplinkinius labiausiai padda
vo verksmas. Tada tikrov buvo tokia, koki j sivaizdavai. Subrendus
ateina supratimas, jog egzistuoja ir kit moni norai ir jausmai, elgesio
ir bendravimo taisykls ir normos. Supranti, kad ir kiti nori bti ir yra
svarbs, kad tikrovje gausu sprendim ir poiri, gyvenimas suvo
kiamas skirtingai, o problemos sprendiamos vairiai. Daug maiau ar
net visai neberpi, k pagalvos ar pasakys kiti, svarbiau - inoti, kokia
esi i tikrj. Tai nereikia, kad visai nepaisoma kit nuomons, bet vis
maiau norisi, kad kiti savo pritarimu ar nepritarimu reguliuot tavo
elges. Todl ir draugams, draugystei dabar teiki kitoki prasm nei
anksiau. Draugai - ne tik tie, kuri nuomonei pritari, su kuriais kartu
koneveiki nevykusi valdi, kylanias kainas ar nepalank likim, bet
ir tie, kuriems gali isipasakoti, garsiai apmstyti tiek savo neskmes,
tiek laimjimus, kurie padeda suprasti, kokias klitis gali veikti viena, o
kada tau reikia pagalbos.
I fizikos inome, kad prieybs traukia viena kit. Taiau ms
gyvenime danai bna atvirkiai - draugauti galime tik su panaiais
save (amiumi, pomgiais, isilavinimu, vertybmis). Kuo t pana
um daugiau, tuo draugyst tvirtesn. Taiau tik nedaugelis galt
pasigirti sena, laiko patikrinta draugyste - nuo
Ufizikos inome, kad darelio laik, nuo pirmos klass ar net studij.
prieybs traukia viena Draugyst nra amina. Net jei js neiskyr di
kit. Taiau ms deli atstumai, draugei iandien labiau rpi klyst
gyvenime danai bna keliais einantis snus ar sunkiai serganti motina.
atvirkiai - draugauti Ji nebeturi laiko mieliems pasiplepjimams ar
galime tik su panaiais bendriems prisiminimams. Kartais pajunti, kad
save (amiumi, pomgiais, lyg ir inaudoja tave, nenorom sipareigoji padti
isilavinimu, vertybmis). tvarkyti jos palijusius santykius su artimaisiais,
veikti finansinius nepriteklius. Tada tenka laikinai, o gal ir amiams

ileisti draug atsarg, suteikus buvusios garbs vard, jos telefono
numeris ir gimtadienio data lieka senoje ura knygelje, o ne tavo
atmintyje. Galbt kada nors, kai vl kartu atsistosite ant to paties ly
gio laiptelio, kai sutaps interesai, padaugs tolerancijos ir atsakomybs,
draugyst bus galima atgaivinti.
KAS PADEDA STIPRINTI DRAUGYST
Pokalbis u pokalb. Kuo daugiau mums mogus papasakoja apie

save, tuo labiau ir paios esame linkusios atsiskleisti. Niekas grei
iau neiprovokuos maakalbio klausytojo isipasakoti nei atviras
pasakojimas apie savo darb, mokslus, eim, pomgius, laisvalaikio
usimimus.
Demonstruojamas atvirumas. Turime du bendravimo instru
mentus - odius ir kno kalb. Panekovui kartais svarbiau ne tai,
k jis girdi, o tai, k mato. Nes knas meluoja retai. Todl svarbu visu
knu rodyti teigiam nusiteikim bendrauti ir atvirauti: kalbant i
rti akis, linkteljimais parodyti susidomjim, pokalbio metu ne
kryiuoti rank ant krtins (tai bylot apie atsiribojim), neveid
mainiauti, nenatraliu balso tonu liejant saldias pagyras.
Akivaizdus domjimasis kitu. Tik atidiai klausydami panekovo
parodysime, kad tas mogus mums svarbus, svarbs jo interesai, po-
FLIRTAS SU RUDENIU
mgiai, patirtis. Tad dera ne tik dmiai klausytis, bet ir perklausti ar

patikslinti igirst informacij.
Abipuss pastangos. Draugyst kuriama ir stiprinama tik abipus
mis pastangomis. Tik bdamas atviras gali atvirumo tiktis i pane
kovo.
Bendrum iekojimas. Bendravimas - tai tarsi dalinimasis tuo, kas
bendra. Todl santykiams umegzti iekom panai save. mons,
turintys toki pat svajoni, pomgi, interes, panai istorij, susi
draugauja daug greiiau ir tviriau.
Je^ta/v
ARTU
D R A U G I K A
Vienos turime daug draug ir tuo didiuojams, o kitoms reikia dti nema
ai pastang, kad umegzt nauj paint. is testas pads vertinti, koki
priemoni imtis: tiesiog diaugtis biiuli draugija ar gerinti savo bendra
vimo gdius.
vertink teiginius atsakymais taip, nearba kartais".
1. A danai ieinu kur nors pasilinksminti:
a) taip;
b) ne;
c) kartais.
2. Galdama rinktis mieliau skaityiau knyg, nei susitikiau su
draugais:
a) taip;
b) ne;
c) kartais.
3. Bdama tarp moni danai nerandu pokalbio temos:
a) taip;
b) ne;
c) kartais.
4. Paprastai moku atsipalaiduoti ir puikiai leidiu laik

vakarliuose:
a) taip;
b) ne;
c) kartais.
5. Sprsdama darbo reikalus geriau bendrauju ratu nei
telefonu:
a) taip;
b) ne;
c) kartais.
6. Daniausiai man patinka leisti laik vienai:
a) taip;
b) ne;
c) kartais.
7. Bdama kit moni draugijoje visuomet pasitikiu savimi ir
esu atsipalaidavusi:
a) taip;
b) ne;
c) kartais.
8. Manau, kad maiau bendrauju ir esu udaresn nei daugelis
moni:
a) taip;
b) ne;
c) kartais.
9. A lengvai susirandu draug:
a) taip;
b) ne;
c) kartais.
10. Mgstu krsti poktus ir pasakoti draugams istorijas:
a) taip;
b) ne;
c) kartais.
11. Man patinka kalbtis ir aisti su maais vaikais:
a) taip;
b) ne;
c) kartais.
12. Manau, kad negyvenamoje saloje biau laimingesn:
a) taip;
b) ne;
c) kartais.
13. Jauiuosi nejaukiai, kai mons prieina pernelyg arti:
a) taip;
b) ne;
c) kartais.
14. Man svarbu, kad mane mgt vairs mons:
a) taip;
b) ne;
c) kartais.
FLIRTAS SU RUDENIU
15. Mieliau praleisiau vakar bendraudama su gera drauge nei su

dideliu draug briu:
a) taip;
b) ne;
c)kartais.
16. Mgstu bti vyki skuryje:
a) taip;
b) ne;
c)kartais.
17. Man patinka skaityti knygas ir irti televizori:
a) taip;
b) ne;
c)kartais.
18. Kai tik manoma, stengiuosi vengti moni:
a) taip;
b) ne;
c)kartais.
19. Man labiau patinka leisti laik draugijoje nei vienai:
a) taip;
b) ne;
c)kartais.
20. Mieliau draugauju tik su keliais irinktaisiais:
a) taip;
b) ne;
c)kartais.
Suskaiiuok balus pagal i lentel.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
a
i
0
0
1
0
0
1
0
1
1
b
0
1
1
0
1
1
0
1
0
0
c
0,5
0,5
0,5
0,5
0,5
0,5
0,5
0,5
0,5
0,5
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
Iviso
a
i
0
0
1
0
1
0
0
1
0
b
0
1
1
0
1
0
1
1
0
1
c
0,5
0,5
0,5
0,5
0,5
0,5
0,5
0,5
0,5
0,5
k/m intartm
'" " " O
11-20. Draug. Esi draugika, mgsti bendrauti. Turi daug draug,

tau patinka leisti laik su jais, lankytis bendruose susijimuose, susirin
kimuose ir pan. Esi linkusi iekoti kit moni draugijos. Gerai jautiesi
ir pasitiki savimi, lengvai susidraugauji ir su nepastamais. Kai aplinkui
yra daug domi moni, save per daug nesigilini.
Iki 10. Vieni. Mieliau leidi laik viena nei su draugais. Turi tik
vien ar kelet artim biiuli. Pernelyg giliniesi save ir labai rpiniesi,
kaip tave vertina kiti. Todl jiems kartais gali atrodyti nedraugika ir
pasiptusi. Greiiausiai dl to kalta skaudi patirtis ar prisiminimai apie
eminant bendravim - bijodama, kad tai nepasikartot, vengi viena
dieni ir netikr draug. Manai, kad bendrauti neverta, nes mons ne
protingi, staiokai, savanaudiai, tuiai leidia laik ir panaiai. Dl to
dar labiau varaisi, baims stiprja.
Turtum atidiau pergalvoti savo patirt, atmesti tai, kas buvo nema
lonu, ir pasilikti tai, kas teik diaugsmo. Vertt usiimti visuomenine
veikla, tada nori nenori tekt megzti naujas paintis. Atnaujink senas
paintis ir mgaukis bendravimu su senais biiuliais.
i_______________________________________
eimos draugai - tavo

eimos veidrodis
YV
yrui draugas, o moteriai draug reikalingi tam, kad save pama

tyt i alies. Suprasti ir pamatyti savo eim i alies - ar viskas joje
gerai, ar reikt k nors patobulinti - galime tik lygindami j su kita ei
FLIRTAS SU RUDENIU
ma. Dl to draugaujame eimomis. Sveiuodamiesi pas savo biiulius

nesmoningai lyginame savo vyr su tos eimos galva, savo vaikus, j
pasiekimus - su kitos eimos atalomis ir j pasiekimais. Lygindamos
su savimi stebime, kaip eiminink serviruoja stal, kuo ir kaip vaiina
sveius, kaip elgiasi su vyru ir vaikais. Jei draug eimynl pasigirs lan
kanti oki studij, tai greiiausiai ir jus paskatins gyvendinti panai
svajon. Jei pasakys, kad suremontavo koridori, gal ir js sigeisite k
nors namuose pakeisti.
Seim bendravimas - tai savotika konkurencija. Pavydas tarp ei
m ne tik manomas, bet ir btinas. Ir nesvarbu, ko pavydime, svarbiau
sia - kaip. Blogiausia pavydti juodai. Paprastai draugauja eimos,
turinios koki nors bendr interes, priklausanios tam paiam so
cialiniam sluoksniui ir gaunanios panaias pajamas. Taiau laikui b
gant situacija gali kisti. Suinojus, kad draugai nusipirko nauj, erdvesn
but, kyla mintis: j senasis butas buvo geras, kodl jie sau leidia taip
prabangiai gyventi? Teisyb sakant, reikia paklausti savs: gal ir js sva
jojate gyventi naujame name? O gal jums patinka gyventi sename, prie
imtmet statytame bute senamiestyje? Sveik pavyd galima leng
vai valdyti. Taiau jis tampa nevaldomas, kai usimanome daugiau,
nei turi ms draugai, arba daugiau, nei mums reikia. Tada jauiams
nelaimingi.
eim draugyst beveik visuomet veikia teigiamai, ypa kai nutaria
me nekartoti to, kas anoje eimoje nepatinka. Pavyzdiui, pastebime,
kad draug uo elgiasi pasibaistinai, jam leidiama daugiau, nei galima
leisti keturkojui. Tai tikrai pads apsisprsti nesigyti uns. Arba isi
skyrusio draugo konfliktas su savo vaiku gali akivaizdiai parodyti, kaip
nereikt elgtis, jei atsidurtumt panaioje situacijoje.
Bendraujant eimomis svarbu paisyti rib. Galima drauge leisti lais
valaik, kartu vsti ventes, diskutuoti ir panaiai. Taiau draugystei kils
grsm pradjus bendrauti betarpikai, neilaikant atstumo. Nedert
traukti eimos draug savo asmenin gyveni- Suprasti ir pamatyti savo

m: skolintis i j pinig, prayti suremontuoti eim i alies - ar viskas
but ar stotyje pasitikti atvykusi uov.
joje gerai, ar reikt k
Ribos ypa svarbios eimai draugaujant su nors patobulinti - galime
vieniiais. Svarbiausia, kad eimoje atvirai pasi- tik lygindami j su kita
kalbtumt apie vienio draugo ar draugs san- eima.
tykius su prieingos lyties atstovu, kokie jo ar jos
lkesiai, ar tai nesudrums ramybs js namuose. Svarbu, kad biiuli
kas vienios eimos draugs buinys vyrui and netapt papildoma
porcija degaus miinio eimos konflikto ugn.
KAIP STIPRINTI BENDRAVIM EIMOMIS
Reguliariai (bet ne kiekvien savait) kviestis draug eim sve

ius.
Iniciatyv bendrauti turi rodyti abi eimos.
Draugauti eimomis prasminga tik tada, kai yra bendr interes.
Patartina kitai eimai pavydti tik jos laimjim - tai gali tapti pui
kiu stimulu tobulti patiems.
Keisti susitikim viet: namie, gamtoje, teatre ar kine.
Nesinaudoti kitos eimos paslaugumu savanaudikais tikslais.
Btina sveikinti vieniems kitus veni proga.
Vyrams nedera flirtuoti su svetimomis monomis, o moterims - ko
ketuoti su svetimais vyrais.
FLIRTAS SU RUDENIU
Kaip atsikratyti
nepageidaujam draug
/ / (talonu turti draug ir artimj, su kuriais gali laisvalaikiu pa
bendrauti, sussti prie taurs vyno ar sode pasiirkinti kepsni. Smagu,
kai tu kvieti ir tave kvieia, - tai tarsi draugiki kultriniai mainai. Ta
iau ne visi tuos mainus vienodai supranta. Draugikiems, danai sve
ius priimantiems monms neretai atsitinka taip, kad ilgainiui draugai
ir artimieji pradeda piktnaudiauti j svetingumu ir net neatsiklaus
per ventes sugua, suteikdami garb juos pavaiinti. Tuomet niekas
nepasidomi, kas tas vaies ruo ir paskui kuops sujauktus namus. Tokie
patys sveius kviesti neskuba, neigirsta eimininks uuominos, kad
ir jiems bt malonu pabti svei kailyje.
Tokiais atvejais btina prisiminti, kad savo namuose js patys nu
statote taisykles. Galima juokais, o jei reikia, tai ir rimtai usiminti ar
pasvarstyti, kad kit vent vsite, tarkim, pas seser ar geriausi drau
g. O artjant ventei, nelaukdama, kol vl ugrius svei lavina, pirma
paskambink pasitikslinti susitikimo laik (ne viet!). Tikri draugai su
pras uuomin ir diaugsis priimdami savo namuose. O jei supyks ar
sieis - verta suabejoti, ar jie tikri draugai. Jei santykiai pages, galsi
tik diaugtis, kad taip paprastai pavyko atsikratyti bjauri savanaudi.
Pasitaiko, kad savo draugus primeta ir kiti eimos nariai - suaug
vaikai ar vyras. Daniausiai moterys vargsta su vyro draugais, be kuri
is, rodos, tiesiog negali gyventi. Yra toki visuomeninink, kurie, kad
ir kur eit, kad ir k veikt, susikvieia vis br biiuli. Jie nuolat su
sirenka tavo namuose irti krepinio, futbolo, loti kortomis ar iaip,
jaukiai sitais, igerti alaus. Tuomet namai virsta viebuiu. Gali bet
kada ir bet kurioj sav nam erdvj sutikti svei. Kartais tokie sveiai
neatsiklaus rausiasi tavo aldytuve, suprakaitav prausiasi vonioje, il

gam uima vienintel tualet. Aiku, po toki sueig visk ikuopti ten
ka eimininkei, o nuo organizatoriaus priekaitai atoka lyg irniai nuo
sienos.
Kaip ikraptyti nepraytus sveius ir ilaiky Vyro draugai nuolat
ti draugikus santykius? Pirmiausia reikt gerai susirenka tavo namuose
pasiruoti deryboms su vyru. Ne konfliktui ar irti krepinio, futbolo,
barniui, kurie greiiausiai dar labiau komplikuo loti kortomis ar iaip,
t ir taip nelengv padt, o gerai apgalvotoms jaukiai sitais, igerti
deryboms - kad nebt nei priekaitaujama, nei alaus. Aiku, po toki
pykstama, tik teikiami konkrets pasilymai, al sueig visk ikuopti tenka
ternatyvos ir svarstoma, kaip juos gyvendinti. eimininkei.
Svarbu pasirinkti teisingus argumentus, pavyz
diui, kad kviesite draugus ir drauges paeiliui: po kiekvieno vyro draug
vakarlio js susikviesite savo drauges ir iki vlumos diskutuosite gry
nai moterikomis temomis. Gali padti. Jei ne, teks keisti poir savo
namus, kaip asmenin erdv, arba... vyr.
Vienatv skatina
iekoti poros
7
/1
l/e taip retai monms gyvenimo saullyd tenka sutikti vieni
iems. Sutuoktinio mirtis ar skyrybos, vaikams uaugus itutj na
mai - ir gyvenimas ima atrodyti betikslis, monotonikas. Tad nieko
nuostabaus, kad ir vyresnio amiaus vieniiai vis daniau kreipiasi pa
ini tarnybas iekodami gyvenimo draugo. Moterys, beje, yra aktyves
ns, jos biiulio ieko daniau ir drsiau. Vyrai daug atsargesni, jie tarsi
bijo apsikvailinti ar bti paiepti pastam. Paini tarnyb ar vieni
FLIRTAS SU RUDENIU
irdi klub darbuotojai stebisi dl tokio klient elgesio. Sunku bna

rasti tinkam odi, kad juos paskatint ir padrsint susirasti artim
mog, nors tada gyvenimas tikrai bt kokybikesnis, sveikesnis, pras
mingesnis ir saugesnis. Juk grau irti, kaip jaunatvikai elgiasi ir atro
do ilaplauki poros. Jaunimas su pavydu iri kikenanias tetules ir jas
pagarbiai u paranks laikanius nebe pirmos jaunysts dentelmenus.
Ne vien tada ateit nuskraidina viltinga mintis, ne vienas savo mylima
jam ar mylimajai itaria: A noriau senti kartu su tavim.
Vienas i kliuvini, trukdani brandiame amiuje susirasti por, savs nuvertinimas. Vyresni mons savo ivaizd vertina gana kritikai.
Moterys danai atvirai lidi dl prarasto groio. Vyras, apirjs savo
iretjusi ukuosen, greiiausiai tik numoja ranka, es jam nesvarbu.
Taiau i ties tokiame amiuje visi nerimauja, kad atrodo prasiau, turi
maiau u kitus jg ir sveikatos. O tai reikia,
Vienas i kliuvini, kad tie kiti turi daugiau galimybi susirasti
trukdani brandiame por.
amiuje susirasti por, Amerikiet psicholog Sarah Hill rod, kad
savs nuvertinimas. Vyresni tiek vyrai, tiek moterys link pervertinti savo
mons savo ivaizd vertina varovus. Garbaus amiaus vyrai, dalyvav jos
gana kritikai, tyrime, buvo daug geresns nuomons apie ben-
draamius nei apie save. Dar labiau jie klydo dl to, kas patrauklu mo
terims, - tie, kuriuos vyrai laik simpatikais, moterims atrod neverti
dmesio. Moterys, vertindamos kit moter patrauklum, dar t pai
klaid.
Kodl mons taip pervertina savo konkurentus? Pasirodo, tai evo
liucijos grimasos. Nuolatinis nerimas, kad esi prastesnis u kitus, ver
ia mog pasitempti, atskleisti savo privalumus. Pasistengti ne tik pa
traukti partnerio dmes, bet ir j ilaikyti.
Jau minjome, kad vyrai reiau atvirai ieko sau poros. Net tie, ku
rie pasiryta tam ingsniui, danai apsigalvoja ir teigia tik pajuokav.
Moterys, prieingai - ieko gyvenimo partnerio aktyviau, rytingiau ir
iradingiau. Taiau ir vieni, ir kiti daro klaid, tik skirting.
Moteris danai neperpranta, kada vyras j mergina turdamas rimt
ketinim gyventi kartu, o kada tik dl pramogos. Ir ta klaida gali bran
giai kainuoti. Elgiantis lengvabdikai, rimt partner galima prarasti
jau pirm vakar. Arba neperpratus mogaus susidti su egoistu, slun
kiumi ir per j netekti to, kas ugyventa.
Vyr klaidos renkantis gyvenimo draug bna ne tokios dramati
kos, taiau tai eidia, menkina j savivert. Rimtiems santykiams nusi
teiks vyras danai klaidingai vertina moters susidomjim, o suprats,
kad klydo, kaltina j - vadina nerimta ir nepatikima. Psichologai teigia,
kad mons kiek manydami stengiasi vengti toki lemting klaid.
KAIP RASTI POR

PER LAIKRAT AR INTERNETU
Pasaulyje bna visko. Galbt sakysi, kad n viena tavo draug internetinmis ir laikratinmis paintimis nesidomi, mano, kad tai nerimta.
O gal tiesiog dauguma t draugi itekjusios, o tos, kurios neturi vyro
FLIRTAS SU RUDENIU
paonje, nemoka naudotis kompiuteriu? Yra ir

toki, kurios net kankinamos neprisipaint ie
kanios paini internete, nes bijo bti palaiky
tos nevyklmis. Bet daugelis psicholog pripa
sta, kad susipainti per internet ar laikrat visai normalu. Tik nereikt pasikliauti vien in
ternetu. Jei tavo draug tokiu bdu susipaino
su auniu, turtingu vyrikiu, nebtinai toks pat
aunuolis ten laukia nesulaukia ir tavs.
Beje, virtualiu bdu galima susirasti ne tik partner, bet ir draug,
bendramini, bendrakeleivi. Kartais tokios paintys perauga ir rim
tus santykius.
Raydama skelbim neskubk, visk gerai apgalvok.
Beje, virtualiu bdu

galima susirasti ne
tik partner, bet ir
draug, bendramini,
bendrakeleivi. Kartais
tokios paintys perauga ir
rimtus santykius.
K PAINI SKELBIME RAYTI APIE SAVE
1. Nurodyk ami, g, svor, isilavinim, vaik skaii. Iekant

rimto gyvenimo palydovo, o ne biiulio, su kuriuo tikimasi prasi
blakyti, pagrindin informacij apie save vertt idstyti atvirai.
Juk tai, kad esi isiskyrusi ir augini du paauglius, bsimam gyveni
mo draugui vis tiek tursi pasakyti. Todl apibdink reali save. Juk
niekam nesvarbs tavo ketinimai atsikratyti antsvorio, mesti rkyti
ar padaryti tvark namuose. Visikai neverta melagingai savs pagra
inti, kad sudomintum kuo daugiau vyr - taip tik veltui vaistysi
laik.
2. Nurodyk savo pomgius. Juos reikt aprayti trumpai, bet konk
reiai ir aikiai. Tarkim, pasakydama, kad mgsti ger muzik, mais
t ar keliones, nieko nepasakai. Tad geriau nurodyk, koki muzi
k laikai gera, kokiu maistu mgaujiesi, kur mgsti keliauti - prie
Lietuvos ar prie kotijos eer. Ir nepasikuklink parayti apie savo
iskirtinum: domiesi japon kultra, skambini pianinu ar moki is-
pan kalb. Tuo galima suintriguoti panai pomgi vyr, gal net
bendramint.
3. vardyk, ko lauki i mogaus, su kuriuo nori susipainti. Pa
geidavimus reikia nurodyti konkreiai ir protingai. Moterys danai
nori susipainti su rimtu, siningu, negirtaujaniu vyru. Tokie
reikalavimai provokuoja meluoti. Ar kada nors teko sutikti vyr,
kuris tiesmukai irt: Esu nerimtas, nesiningas, nenuoir
dus ir mgstu igrinti? Veriau pageidauti konkrei ini apie
vyro ami, tautyb, gyvenamj viet. Arba prayti ivardyti po
mgius - pavyzdiui, ar mgsta teatr, muzik. Galima paklausti,
ar rko.
4. dk nuotrauk. Jei tik yra galimyb paini svetainje dti savo
nuotrauk, btinai t padaryk. Jeigu leidiama, ne vien ir ne dvi.
Tokiose interneto svetainse ir usimezga rimiausios paintys, o ne
spausdint leidini pakraiuose, alia parduodam automobili ar
nuomojam but. Nuotrauka turt bti kokybika, o tavo atvaiz
das jame aikus, neumaskuotas elio ar tik ketviriu profilio. Ji
gali atspindti ir tavo pomgius (dk fotografij su katinu, unimi
ar alia glyno). Gali patikrinti bsimo draugo humoro jausm d
dama nuotrauk, kur esi komikoje situacijoje. Geriausia pateikti
kelias skirtingas nuotraukas, ne i to paties pobvio ar kelions.
KAIP VERTINTI PRETENDENT
1. sitikink, ar vaizdis atitinka original. Daugelis moter, iekan

i rimto draugo internete, paini svetainje pirmiausia apiri
pretendent nuotraukas, pagal jas renkasi, kam parayti. Bet reikia
bti atsargiai, nes originalas gali smarkiai skirtis nuo portreto. Da
nai, dar n nemaiusios savo irinktojo, moterys linkusios j idea
lizuoti ir simylti. Taiau neretai tenka nusivilti. Ne todl, kad jis
koks maniakas, o todl, kad vaizdis toli grau neatitinka tikrovs:
FLIRTAS SU RUDENIU
lauki solidaus vyrikio sodriu balsu, o ateina plevsa, falcetu taukiantis paauglikus niekus.
2. Laikykis santyki nuoseklumo - pasimatym skirk tik po po
kalbio telefonu. Nra garantij, kad nuotraukoje - tas, kuris at
siliep inut. Bet jei i keli laikeli viskas atrodo gerai, galima
drsiai duoti savo telefono numer. Pabendravus telefonu daug ai
kiau, ar su tuo mogumi nortsi bendrauti. Jei taip, galima keliauti
pasimatym. Paprastai jau per pirm susitikim paaikja, ar tapsite
pora, ar biiuliais, ar daugiau n nesusitiksit.
3. Laikykis pasimatymo etiketo. Aiku, kad pirm kart susitikti ne
dera vidury nakties ar umiesio mikelyje. Geriausia pasimatym
skirti jaukioje kavinukje, esanioje toliau nuo tavo nam. Sumokti
turt tas, kuris pakviet, nebent susitartumte kitaip. Pakviesta ir
sutikusi papietauti neturtum naudotis situacija ir usisakyti gurma
nikus pietus i keli patiekal.
Abiem dert vengti jautri tem - apie atlyginim, turt, vaik ar
ank skaii ir pan. Veriau pasinekuiuoti neutralesnmis temomis,
leidianiomis vertinti erudicij, kalbos turtingum ir kitus dalykus, i
kuri galima sprsti, ar nortum su tuo mogumi susitikti dar kart.
Apie draugyst
su savimi
u kitais monmis bendrauti galime vairiais bdais, o su savi
mi - tik mintimis. Juk nra normalu kalbinti savo atvaizd veidrodyje,
rodyti jam grimasas ar enklus. Ir apskritai - metus vilgsn veidrod
i karto kyla mintis, kad laikas apsilankyti pas kirpj, gydytoj ar die
tolog...
Mintys gali ne tik k nors itraukti i praeities, Jeigu nemgstame ne tik

bet ir kyriai priekaitauti, kad vis dar nepaskam savo atspindio veidrody
binai draugei, ilgai nelankei tv, seniai nematei bet ir savo mini,
anko. Tokius priekaitus sau vadiname sine. pasmerkiame save gdiai
Juk sin - tai ms vidinis balsas, leidiantis vienatvei. Ir tada visai
ar draudiantis vienaip ar kitaip elgtis. Kartais nesvarbu, kiek aplinkui
mintys taip smarkiai ugauna ms savigarb, moni, pasiruousi
kad pasijuntame tarsi susidvejinusios. Tada tos palaikyti mums draugij.
dvi pusels gali ir pasiginyti tarpusavyje, ieko
damos argument nuomonei pagrsti, arba net kaip reikiant susikibti.
Mintys gali i ms pasityioti - ivadinti rajne, kvaile, tingine ir...
egoiste. Jei kas kitas taip pavadint, imtume akes rankas ir pultume
gintis, bet savs juk nepulsi su akm. Tokios nedraugikos mintys da
niausiai uplsta vakare arba nakt, kai liekam vienos su savimi. Dien,
paskendusios darbuose, paprastai usimirtame.
Bendraujame su savimi kaip ir su kitais - pagal tuos paius principus
ir siekiam t pai tiksl. Bendraudami su kitais lygiai taip pat imame
geriau painti save, kaip ir bendraudami su savimi. Pastebime savo sti
prybes ir silpnybes. Nusprendiame, kas mums padeda, o
kas nuolat kaiioja pagalius ratus ir neleidia savs
gerbti ir mylti. Taiau, jeigu nemgstame ne
tik savo atspindio veidrody, bet ir savo min
i, pasmerkiame save gdiai vienatvei. Ir
tada visai nesvarbu, kiek aplinkui moni,
pasiruousi palaikyti mums draugij. Sta
tistika paradoksali: vienios daniausiai
jauiasi tos moterys, kurios turi eim.
Tai kas tuomet yra ta vienatv? Jaustis
vieniai galima ir minioje, ir darbe, ir eimoje, o
kartais net dviese su mylimu mogumi. Psicholog nuo-
FLIRTAS SU RUDENIU
mone, is jausmas priklauso ne nuo aplinkos, ne nuo turim draug ar

prie, o vis pirma nuo asmenybs. Tai jau savaime guodia - nors ir
nelengva, bet su savimi visada galima padirbti ir k nors pakeisti.
sigilinusi, koks spdi alkis tave kamuoja, gali nustebti supratusi,
kad tau visai nestinga draug, jausm ir pokalbi. Ir viskas bt papras
ta, jei tik moktum bendrauti... su savimi. S ry galjai prarasti dl to,
kad per daug dalyk buvai susiejusi su kitais: nuomon, savs vertini
m, norus, svajones. Todl akistata su savimi danai baigiasi savigrau
os seansu. O tuomet bgame, umirusios sen imint: Nuo savs
nepabgsi.
Reikia susitaikyti su savimi, sau atleisti ir bti truput egoistmis.
A nesuklydau. Pasilym bti protinga savanaude palyginiau su ke
leivi instruktau prie pakylant lktuvui, kai nurodoma, kad patekus
sudtingas slygas pirmiausia deguonies kauk reikia usidti paiam,
o tik paskui vaikui. Elementari logika - jeigu nenualpsi nuo deguonies
stygiaus, galsi padti kitiems.
SUSIDRAUGAUK SU SAVIMI
Usiimk savianalize. Tai domu ir nieko nekainuoja. O rezultatai

gali bti puiks. Pagalvok, ko sau neleidai daryti, sigyti ar pasiekti?
Kas tam trukdydavo ar prietaraudavo? Kam dar, be savs, pakenksi,
jeigu tai padarysi? Jei nerasi svari argument prie, leisk sau tai, ko
nori, dl to nesigraudama. Juk nedarai nieko bloga, o tie, kurie tave
myli, kuriems tu rpi, diaugsis matydami, kad atgavusi pusiausvyr
ir ramyb esi patenkinta gyvenimu. Nesusitaikiusi su savimi, nemy
lsi kit, pyki ant j, o savs nevertinsi.
Nieko sau negailk, stenkis patenkinti net nerealiausius savo
norus. Tai pakelia nuotaik ir suteikia energijos. Savs ribojimas ir
asketikumas silpnina imunitet ir atima gyvenimo diaugsm.
Papasakosiu apie vien filolog mokytoj. Ji visada svajojo keliauti,

ir keliauti savarankikai. T inantys jos suaug vaikai per 48-j
gimtadien padovanojo dvirat - pirmj jos gyvenime, iki tol nebu
vo sdjusi ant dviraio. Ji ikart susidomjo ir su dviraiu parneta
ekologinio ygio per Lietuv reklama, nusprend dalyvauti. Po met
pati numyn iki Baltijos jros, vliau - sugrupele entuziast - dvira
ius myn Vytauto Didiojo keliais nuo Baltijos iki Juodosiosjros, su
drauge nusigavo Krym, vaiavo aplink Ararat. Svajon dviraiu
nuvaiuoti iki Pekino atrod nemanoma, nes neturjo kelionei pini
g. Bet apiej paraius internete, atsirado draug, kuri i gauto pali
kimo padovanojo tkstant lit, o dar trkstam tkstant paskolino.
Padk mogui, kuriam dabar blogiau nei tau. Toki moni ap
linkui daug - netekusi artimj, sergani nepagydoma liga. Beje,
kur kas veiksmingiau padedama kitiems i savanaudik paskat,
o ne i altruistiko noro padti. Psichologai pastebi, kad tie, kurie
dirba skatinami savanaudik tiksl (nuraminti sin, patirti pa
sitenkinim i tokios veiklos, usitarnauti kit pripainim), bna
naudingesni, nuoseklesni u tuos, kurie padeda vedami abstrakios
meils monijai.
Bk savimi - ilaikyk pasiaukojimo ir sav interes pusiausvy
r. Daniausiai tikims, kad dmesingai atsivelgdamos kito norus,
sulauksime to paties. Problem kyla tuomet, kai nesutampa sveiko
egoizmo ir pasiaukojimo ribos. Ar tikrai savaitgaliais reikia vaiuoti
j kaim padti uoviams dirbti j kyje, jeigu darbo savait visikai
isunkia jgas ir labiausiai nortum tik nieko
neveikti? Kodl vaiuoji atostogauti vyro Kodl vaiuoji atostogauti
mgstamus kalnus, jeigu tau labiau patinka vyro mgstamus kalnus,
ilt jr papldimiai? Ar skolini pinig drau- jeigu tau labiau patinka
gams, kurie greiiausiai j negrins? Kiekvie- ilt jr papldimiai?
FLIRTAS SU RUDENIU
nkart reikia subalansuoti pareigos jausm ir savo interesus, asmeni

ns erdvs gynim ir nor gerai pasielgti.
Kadangi paiai nealikai save vertinti sunku, tai padaryti pads tes
tas.
f
A R G A L I B T I S A V IM I
Pasirink labiausiai tau tinkam atsakym.

1. Ar pasitaiko toki situacij, kai bni pernelyg pakanti:
l) taip; 2) kartais; 3) ne.
2. Ar esi linkusi ginytis:
3. Ar eini viena j kin:
l)ne;
2) kartais;
3) taip.
4. Ar pasitiki partneriu arba draugu:

l) ne;
2) kartais; 3) taip.
5. Ar gali atvirai pasakyti partneriui, jei koks nors jo bruoas ar
poelgis nepatinka:
l) ne;
6. Ar jauiate vienas kitam pagarb:
l) ne;
7. Ar kauniesi dl savo trokim:
l) ne;
8. Ar siterpi j partnerio ar draug kalb:
l) ne;
9. Ar anksiau su partneriu siejai daugiau lkesi nei dabar:

l) taip; 2) ne;
3) kartais.
10. Ar jautiesi nesuprasta:
11. Ar prie k nors sakydama pagalvoji, kaip j tavo odius
reaguos partneris ir kiti mons?
12. Ar nortum ivengti gin:
1) taip; 2) ne;
3) kartais.
13. Ar parodai savo nuotaik - tiek blog, tiek ger:
l) ne;
14. Ar taikaisi prie partnerio ir jo draug:
15. Ar patinka apsimesti tuo, kuo nesi:
l) ne;
16. Ar bna situacij, kai jautiesi nejaukiai:
l)ne;
17. Ar lengvai gali pakeisti savo planus dl kit:
18. Ar pripasti savo silpnybes:
l) ne;
19. Ar turi prot nurodinti savo partneriui:

l) ne;
20. Ar parduotuvje tau sunku isirinkti drabuius:
l)taip; 2) kartais; 3) ne.
FLIRTAS SU RUDENIU
21. Ar pasitaiko, kad laikai save minktakne:

22. Ar jautiesi nejaukiai pobviuose, kur padengtas vedikas
stalas:
23. Ar derini su partnerio norais, interesais savo trokim pabti
viena:
l) ne;
24. Ar galvoji, kad per daug aukojiesi dl jo ir kit:
25. Air svarbu, k apie tave mano kaimynai:
l) ne;
26. Ar stengiesi bti geros nuotaikos skleidja:
27. Ar tiksliai inai, ko nori:
l) ne;
28. Ar pasitaiko, kad savo partner uiaupi:
l) ne;
29. Ar jautiesi taip, tarsi su tavim bt elgiamasi kaip su vaiku:
30. Ar tave lengva imuti i vi:
31. Ar tau malonu, kai tave supranta i puss odio:
32. Ar partneris ir draugai tave gerai pasta:
33. Ar partneriui ir draugams nekeli pernelyg dideli

reikalavim:
Sudk balus (jie atitinka pasirinkto atsakymo numer).
pMcJvcdlcMf)' kjwwjilarcijy
33-48 balai - nesi savimi, todl su savimi ir nedraugauji. Slepi
nuo partnerio, draug ir aplinkini, kokios audros siauia tavo sieloj, dl
ko nerimauji, kas malonu, kas erzina. O btent tai jie nort inoti. Gal
nenori bti savimi i baims sulaukti neigiamo aplinkini vertinimo?
Ar baiminiesi, kad prarasi partnerio meil ir gerus santykius su drau
gais, jei ie suinos tikruosius tavo norus? O gal niekada ir nesistengei
gyvendinti savo sieki ir trokim? Geriau j atsisakai, su viskuo sutin
ki ir leidi elgtis su tavim lyg su mau vaiku, kad nesulauktum kandi
pastab ar kritikos? Geriausia bt be uuolank atskleisti savo siekius
ir norus. Tau ir paiai labai nortsi ieiti i slptuvs ir atversti kortas.
49-72 balai - neapgaudinji savs apsimesdama tuo, kuo nesi.
Danai bna dien ir situacij, kai savimi bti nepavyksta. Tuomet bi
jai pernelyg atsiskleisti. Gal nerimauji, kad tavo trokimai ir svajons
pasirodys akipliki? Bet jie tokie nra! Privalai bti tokia, kokia esi,
be jokio sins grauimo ar kalts jausmo. Zinai kodl? Todl, kad su
tavim bendrauja suaug mons, galintys tvirtai pasakyti ne, jei jiems
kelsi pernelyg didelius reikalavimus. Stenkis labiau atsiskleisti, parody
dama tiek neigiamas, tiek teigiamas emocijas. Juk gali ir atsipalaiduoti,
ir pakvailioti, ir papoktauti. Taip pat turi teis supykti, nulisti ir pa
sibjaurti. Parodyk vis jausm ir emocij palet. Tai bus naudinga ne
tiek tavo partneriui ir draugams, kiek tau paiai.
l
FLIRTAS SU RUDENIU
Reikia keistis,
kad kiti tavs nekamuot
D'.
anai nukeniame ir dl savo prigimtinio jautrumo kit mo

ni bdoms, noro padti visam pasauliui. Nepaliekame sau nei laiko,
nei jg, nei ramios vietels toms jgoms atgauti.
KO REIKIA, KAD BENDRAUDAMA SU KITAIS
NEPRARASTUM SAVS
Savo norus isakyk be uuolank. Jei jautiesi suirzusi dl nesi

baigiani nam kio darb ir nesitiki, kad kas nors i aplinkini
tau teiksis padti, mat visi usim tik savais reikalais, pomgiais,
siekiais, inok, kad pati esi dl to kalta. Kiekviena turime teis rei
kalauti i aplinkini dmesio, pagarbos ir vertinimo. Ms norai
yra tokie pat svarbs kaip ir kit. Mes paios turim vertinti savo
darbus ir pasakyti, ko troktame. Juk neretai su artimaisiais aidia
me kvail aidim: Atspk... Nepasakome aikiai, kodl upldo
lidesys. Pamaiusios purvinus vyro markinius tiesiog griebiams
u irdies, bet nepasakome kodl. Kai anyta pa
Kai anyta paprao prao savaitgal nuveti tvarkyti kap, keniam
savaitgal nuveti tvarkyti kietai suiaupusios lpas, bet nepasakom, kodl
kap, keniam kietai esame nepatenkintos. Tiesiog keniame dl ne
suiaupusios lpas, bet laimingos moters dalios. O reikia kalbti tiesiai,
nepasakom, kodl esame nelaukti i kit supratingumo ar malons. Netu
nepatenkintos. Reikia rime laukti, kol kas nors susipras ir duos mums
kalbti tiesiai, nelaukti tai, ko labiausiai troktame.
s kit supratingumo ar Keiskis. Moter bda ta, kad nepasitenkini
malons. mas mus uvaldo ilgam. Vertt atsiminti, kad
pakeisti kit moni negalime, taiau puikiausiai galim keistis pa

ios, kartu keisdamos ir aplinkini poir mus. Todl vertt ana
lizuoti savo poelgius, suskaiiuoti, kiek kart nusileidom ar daugiau
dmesio skyrm kitiems monms nei sau. O tada padaryti ivadas
ir ateityje stengtis elgtis taip, kad nesijaustume nuskriaustos. Reikia
keistis paioms.
Moteris i prigimties daug stipresn u Vertt atsiminti kad
vyr, taiau visada trokta k nors remtis, pakeisti kit moni
nuo ko nors priklausyti. Tad tik ir laukia tin negalime, taiau puikiausiai
kamos progos perleisti valdi kitam. Tra galim keistis paios, kartu
vienas bdas pakeisti situacij i esms - rei keisdamos ir aplinkini
kia pradti atvirai kalbti. Ir daryti tai i kar poir mus.
to, nelaukiant tinkamo momento, nes toks
gali niekada ir neateiti.
Iklok teisyb. Nors ir kaip sunku bt, reikia atvirai ikloti vis
teisyb. Jei anyta reikalauja savaitgal sodinti sodyboj pomidorus
ar tvarkyti kapus, galima mandagiai atsisakyti: tu supranti jos gerus
norus, deja, negalsi padti, nes tau reikia pailsti po itin sunkios
darbo savaits. O vyrui, kuris ileidia visus laisvus pinigus vejybos
reikmenims ir atsisako prisidti perkant paklodes ir rankluosius,
reikt be uuolank pasakyti: Turim pasitarti,
kaip geriau paskirstyti pinigus. Juk abu mgs
tame uv, abu norime turti graius namus,
taigi nusprskime, kiek iam tikslui skirsi
me pinig.
mons greiiau reaguoja j teigiamas
frazes. Todl verta pasimokyti ios kalbji
mo gudrybs.
FLIRTAS SU RUDENIU
Neigiama fraz
Teigiama fraz
Tu privalai mandagiai elgtis su mano mama.

Man labai patikt, jeigu btum mandagus su mano
artimaisiais. Ypa su mama.
J
'
Liepk savo mamai daugiau nebesikiti ms reikalus.
A jauiuosi visika kvailel, kai tavo mama pradeda reguliuoti

ms reikalus.
V.
Tu labai blogai pastatei ms main.
O, matau, kad maina jau aiktelje, bet ji stovi skersa ir uima

dviej main stovjimo viet - tikriausiai skubjai?
________________________ ______________________
:
Tu nesugebi net kriaukls pataisyti!
Kartais sunku isiversti be santechniko. Bet gal kart pavyks

susitvarkyti tau paiam?
V
________________________________________________
Daugiau niekada su manim nekalbk tokiu tonu!

Labai praau, kalbk tyliau. Taip man bus lengviau tave
suprasti.
J
Vl tavo kojins imtytos po vis but!
Mane erzina, kai matau tavo imtytas kojines. Tiek tvarkiau
kambary ir vl tvarkos kaip nebta.
V
_______________________ _________________________
Tu privalai daugiau laiko praleisti su snumi!

Ai, labai diaugiuosi, kad vakar su vaiku taip nuoirdiai
pasikalbjot. O iandien gal padtum jam susigaudytifizikos
udaviniuose?
V________________________________________________J
7 dctfifr
KAD DARBAS
TEIKT
MALONUM
VII DALIS Kad darbas teikt malonum
Karjeros kelias
be pabaigos
inoma, jau seniai baigei mokslus, turi sukaupusi nema dar
bo ir gyvenimo patirties baga. Bet tai anaiptol nereikia, kad esi pa
tenkinta darbu ir profesins paiekos baigtos. Juk mogus, jo poreikiai,
norai ir situacijos keiiasi nuolatos. Ta pati veikla ilgainiui pabosta, pra
dedi ilgtis ko nors naujo. O ir gyvenime velgi
daug daugiau profesini galimybi nei tada, kai Brandaus amiaus
buvai k tik baigusi mokykl. Be baims sutinki moteriai grysta dirbti
svajones, gundanias: O kas jeigu... pakeistum veriamai btinybs
darb, gana prisibuvai tarnautoja, imkis vers (dl vaik laims, geresns,
lo. Usiimtum tuo, kas suteikt irdiai atgaiv, sotesns buities) irji
nors ir neatnet dideli pinig. Kartais vien vis daniau pasiduoda
fantazij utenka, kad nuramintum nuolat darbe svajonms. Ilgisi kako
patiriam stres ir vl grtum prie grisusio usi naujo, prasmingesnio,
mimo. O kartais, pasvrusi visus u ir prie, domesnio.
staiga nutari, kad i ties atjo pokyi laikas.
Danai penkt deimt engusi mam atsisakyti nam eimi
ninks statuso paskatina paaugliai vaikai, kuriems bna gda pasakyti
mokykloje, kad mama niekur nedirba. Ne k reiau iame gyvenimo
tarpsnyje tenka keisti ne tik darb, bet ir profesij - taip nutinka dl
pasikeitusi aplinkybi: isikeliat gyventi kitur, pablogja sveikata, ne
tenki turto darbo ir panaiai. Dar viena prieastis - brandaus amiaus
moteriai grysta dirbti veriamai btinybs (dl vaik laims, geresns,
FLIRTAS SU RUDENIU
sotesns buities) ir ji vis daniau pasiduoda svajonms. Ilgisi kako

naujo, prasmingesnio, domesnio. Profesiniai konsultantai fenomen
vadina antrja karjera ir tiek darbo, tiek kvalifikacijos keitimo nelaiko
mog itikusia neskme, vertina tai kaip natral proces.
Brandiame amiuje gyti nauj darbo gdi kiek sunkiau, tam
reikia nemaai pastang ir laiko. Bet padeda rimta motyvacija, supra
timas, kodl tai darai, ko sieki, kam to reikia. Patyrimo ir iminties ne
trksta, jau inai, kas sekasi geriau, kas prasiau, suvoki savo stiprybes
ir silpnybes, moki sutarti su kitais ir su savimi. Tad nieko nuostabaus,
kad dabar lengviau nei kada nors anksiau keisti darb ir profesij. Kai
kurios moterys pasitraukia i mokslo pasaulio ir imasi raymo, buvusi
pardavja pradeda vestuvi planuotojos karjer, o verslinink pasuka
politik.
Taiau tokie ryks pokyiai karjeros kelyje reikalauja ir didelio
lankstumo. Viena i btin charakterio savybi siekiant karjeros yra
gebjimas keistis paiai, sutelkti dmes ne rezultat, o keitimosi
proces. Svarbu stebti (ir ne tik akies krateliu) darbo aplink, ben
dradarbius, vadov, vertinti savo patyrim ne tik profesinje srityje
(buhalterijos, ekonomikos, pardavimo, vadybos, teiss), bet ir bendrj
kompetencij - toki, kuri pravers pasirinkus kitok darb (bendravi
mo, vadovavimo, konflikt, streso valdymo gdiai). Karjera yra vei
kiau procesas nei rezultatas. ia nra galutinio tako. Tikslas - ne tavo
pavard darbuotoj srae, sakyme dl paauktinimo ar lentelje ant
firmos vadovo dur. Tai tik kelio atkarpos. Svarbu, kad itam kelyje ne
trkt prasming savs paiek ir grai atradim.
Nepainiokime
darbo ir nam
TU
1 1 i ama, mona, meilu, draug - tai ne iaip odiai, o vaidme
nys, lemiantys tam tikr elges. Dirbanti moteris greta mint vaidmen
turi dar vien - darbuotojos vaidmen. Kartais bna sunku tuos vaid
menis suderinti. Prisimusios didel atsakomyb darbe, moterys yra
priverstos atsisakyti sipareigojim eimai, ir atvirkiai. Jei tenka dirbti
vis dien, moterys pervargsta. Nelengv nat labai pasunkina ir dar
be, ir eimoje keliami vienodai dideli reikalavimai.
Psichologai skirtingai vertina tai, kad moteris turi daug vairi vaid
men. Vieni teigia, kad tai trikdo ir trukdo. Vis pirma poros seksuali
niam gyvenimui. Aistra darbui tarsi sunaikina aistr savo partneriui. O
jei abu yra darboholikai, praleidiantys darbe daugiau nei keturiasde
imt valand per savait, tai ilum nam idiny palaiko tik dvi saujels
ilt pelen. Malonum, aisms stoka, nuolatinis pervargimas atima
paskutines jgas ir nor bendrauti intymiai.
Reikt protingai paskirstyti pareigas darbe ir namuose: stengtis ne
sdti darbe iki inakt, daugiau laiko praleisti su vyru, kartu pavakarie
niauti ir pasikalbti apie dienos rpesius. Tai nelengva, bet pasistengti
verta, ypa jei eima tau i tikrj rpi.
Galima riboti darbo valandas, atsisakyti dirbti savaitgaliais. Jau ro
dyta, kad nebtina vargti eiasdeimt valand per savait norint pa
siekti ger rezultat. Svarbu dirbti racionaliai ir efektyviai. Veriau likti
vienintelei i biuro nepietavusiai, nei ieiti i jo paskutinei.
Galima atsisakyti paauktinimo, dl kurio btum priversta prie
kit eimos nari nor kraustytis gyventi kitur. Galima apriboti savo
poreikius, ypa tuos, kurie siejami su karjeros moni gyvenimo bdu,
pavyzdiui, atsisakyti tolim kelioni, prabangi usimim (golfo).
FLIRTAS SU RUDENIU
Svarbu, kad tai darytumt abu, o ne kuris nors vienas. Beje, moterims
ko nors atsisakyti tenka daug daniau. Vyrai apriboja pareigas darbe tik
sulauk vyresnio amiaus, kai jau bna sitvirtin arba sustreikuoja svei
kata.
Kit psicholog nuomone, papildomi vaidmenys moteris ugrdina,
jos lengviau pakelia gyvenimo ikius, pasidaro atsparesns stresams.
Stresus, neskmes ir nusivylimus kurioje nors vienoje gyvenimo srityje
(tarkim, nesutarimus su sutuoktiniu, vaikais) gali kompensuoti skm
kitoje, pavyzdiui, darbe. Ten, savo bendradarbi ir bendramini b
relyje, gali pasimgauti ir naujais pasiekimais, kartu prisiminti ankstes
nius laimjimus. Kartais artimieji n nesidomi moters laimjimais, o jas
liaupsinanios publikacijos danai net nepasiekia svarbiausi jos gyve
nime moni aki ir aus. Bet vis dl to neblogai udirbanios ir darbe
gerbiamos moterys ne taip skaudiai reaguoja, jei sutuoktinis ar vaikai
nevertina, reiau klimpsta sunkias depresijas. Joms darbas ir karjera gelbjimo ratas, leidiantis nepasksti eimos rpesiuose. inoma, pa
sitaiko ir iimi.
Pamenu vienos ne tik Lietuvoje, bet ir usienyje garsiosgydytojos tra
gedij. Nors ir daugpasiekusi darbe, namikiams ji nebuvo autorite
tas. Keldavosi penkt valand ryto, kadpagamint pietus savo vyrui
ir vienturiam sneliui, kurio susilauk jau engusi penkt deim
t. Po darbo kasdien bgdavo pagelbti negaliai motinai. eima jai
buvo svarbiausia gyvenime. Deja, vyras jos negerb, nuolat tyiodavosi, nuteikinjo prie j sn, papirkindamas brangiais aislais ir
pramogomis. Ji visk ikasdavo, guosdavosi, kad utenka koleg ir
dking pacient pagarbos. Taiau kai vyras, pasims septynmet
sn, persikraust gyventi pas kit ir pradjo skyryb proces, ro
dindamas, kadji -psichikos ligon ir vaiku rpintis negali, moteris
palo. J apm sunki depresija. Ji band udytis. Tada jai nebe-
rpjo nei j dievinantys pacientai, nei darbo laimjimai. Praradusi

eim, ji jautsi neverta irgyvenimo.
Kriz padjo veikti psichologas. Jo padedama moteris pamau su
dliojo savo gyvenimo prioritetus. Ji imoko gerbti save. O galiausiai
peln ir snaus pasitikjim. Jis subrendo ir tiesiog imoko skirti tik
rus jausmus nuo pelnyt papirkinjimu.
Tai vis dlto - kurie psichologai teiss?
Amerikieiai, apklaus pus tkstanio por, isiaikino, kad di
desn vaidmen vairov nebtinai susijusi su didesniu nuovargiu ir
prastesniu intymiu gyvenimu. Nesvarbu, kiek mes t vaidmen turim,
svarbiausia - ar jais diaugiams. Nuovargis yra nuovargis. J patiria
tiek dirbanios moterys, tiek nam eimininks. Pastarosios, dirbda
mos maai vertinamus nam ruoos darbus, pavargsta dar labiau nei
dirbanios biuruose. Dirbanios monos ir mamos gali dalytis nam
ruoos darbais su vyru, samdytis pagalbininki.
O nam eimininks niekada negali leisti sau Nuovargis yra nuovargis.
atsipalaiduoti, nes nedirba ir turi turti laiko J patiria tiek dirbanios
viskam. Intymiam bendravimui - taip pat.
moterys, tiek nam
Ne kiekviena i ms siekiame karjeros - eimininks. Pastarosios,
tiesiog dirbame. Karjeros atsisakymas gali bti dirbdamos maai
vienas i bd (neretai vienintelis) ilaikyti vertinamus nam ruoos
artimus santykius eimoje. Taigi moterys da darbus, pavargsta dar
niau renkasi darb, o ne karjer. Tada jos gali labiu nei dirbanios
lengvai j mesti ir keliauti kartu su vyru kit biuruose.
miest ar al, jei j ten paskiria; sutinka auko
ti savo darb dl vyro karjeros, nes, anot anytos, jos snelis jau nuo
trej metuk inojo, ko siekia; gali ivaiuoti auginti ank ar atlik
ti kokio nors kito vaidmens i gausaus tradicini globjos vaidmen
repertuaro.
FLIRTAS SU RUDENIU
Sutuoktini sjungos patvarum kartais lemia gebj imas keistis vaid

menimis. Per ilg ir sudting gyvenim gali pasitaikyti, kad moteris,
rmusi vyr, siekiant karjeros, staiga pati sulaukia paauktinimo. Jei
santykiai geri, vyras tikrai pritars ir pads, prisiimdamas daugiau atsa
komybs namuose. Vliau, pasikeitus aplinkybms (pavyzdiui, vaikai
palieka namus, nebereikia slaugyti sunkaus ligonio), vyras vl gali grti
prie savo karjeros.
Nesvarbu, kiek ir koki vaidmen prisiimame, svarbiausia - k ver
tiname ir ar esame patenkintos tuo, k darome. Argi bus laiminga pati
talentingiausi pianist, koncertuojanti pasaulinio garso scenoje, ino
dama, kad ligoninje jos laukia serganti dukra?
Darboholik didiuojasi
serganti darbu
i
arbtuoliai bna dviej tip - jie arba darbo entuziastai, arba
darboholikai. Darbtuoliai labai panas, skiriasi tik poiris darb. Ir
vieni, ir kiti dirba be galo daug. Tik pirmieji plua su malonumu ir entu
ziazmu, energingai ir nuveikia i tikro daug. O antrieji yra priklausomi
nuo buvimo darbe, j darbo rezultatai danai Darbtuoliai bna dviej

bna per menki, palyginti su dtomis pastan tip -jie arba entuziastai
gomis. Skamba keistai, bet darboholizmas yra arba darboholikai.
bene vienintel nesmerkiama ir net darbdavi Pirmieji plua su
pageidaujama priklausomyb. Jie mano, kad malonumu ir padaro i
toks mogus dirbs u du, neskaiiuos valand, tikro daug. O antrj
visada bus pasirengs padti, padirbti u kit. darbo rezultatai danai
ie lkesiai gali pasiteisinti, taiau tai dar ne bna per menki, palyginti
reikia, kad bus naudos. Darboholikai - kaip tra su dtomis pastangomis.
nai, daug ir ilgai dzgia, bet medaus nerenka. O
ir pats darbas jiems diaugsmo neteikia.
Ms dienomis darboholizmas nieko nebestebina. Darboholikai
kolegos, draugai, eimos nariai... O gal i mading etiket galtum pri
siklijuoti ir sau?
Gal ir taip, jeigu:
keliesi anksti, nepaisydama, kad vlai atsigulei;
pietauji viena, kad niekas netrukdyt k nors skaityti, mstyti apie
darb ar pabaigti atlikti uduot;
visada esi kuo nors usimusi;
esi energinga ir linkusi konkuruoti;
dirbi savaitgaliais ir per atostogas;
gali dirbti bet kur ir bet kada;
sunku ieiti atostog;
baiminiesi dl artjanios pensijos.
Psichologai darboholizm vertina vairiai. I pradi buvo link j
laikyti sektinu pavyzdiu, vliau vardijo kaip priklausomyb, nuo ku
rios reikia gydyti. Nes darboholikas ne tik ilgai ir sunkiai dirba - min
tys apie darb j kyriai persekioja visur ir visada: kai eina namo, klauso
koncerto, iri film ar atostogauja. Net namie, leisdamas laik su savo
eima, is darbo apsstasis visa siela yra darbe.
FLIRTAS SU RUDENIU
Darboholikai nuolat patiria stres, kuris il

gainiui ima veikti ne tik j pai, bet ir eimos
gyvenim. Asmeniniams santykiams jie neturi
laiko. Moterys praranda emocin ry su savo
partneriu, atsisako intymumo, nejauia diaugs
mo, nemato prasms bti kartu - juk per t laik
galima nuveikti tiek darb!
Paradoksalu, taiau darboholikams, skirtin
gai nei normaliems darbuotojams, tam paiam darbui nudirbti laiko
reikia daugiau. Kodl? Vis pirma, jie link komplikuoti net paprastas
uduotis ir kelia sau nerealius reikalavimus. Sunkiausia ir beviltikiausia
darbo ligos stadija, kai mogus pradeda grtis savimi: laiko save ge
riausiu darbuotoju, tikru didmeistriu, pasiekusiu aukiausias profesi
nes auktumas. Galiausiai toks alpinistas apsidairs pamato, kad pas
kui j niekas n neketina eiti, kad su niekuo nra suritas bendra virve
ir niekas nesiruoia engti jo pramintais takais. O ir kreivas priklauso
mybs veidrodis tikrovs nebeatspindi - darboholikas nesuvokia, kad
kiti nebenori su juo bendrauti, jam atrodo, kad tai jis su veltdiais
bendradarbiais nenori turti joki reikal.
Psichologai pastebjo, kad darboholikais tampama dl palijusi
santyki eimoje, kai vengiama intymumo, baiminamasi nuobodulio.
Moteris darb daniausiai traukia konkurencija su panaaus amiaus
bendradarbmis - dl pareig, post. Su jaunesnmis konkuruojama
stengiantis rodyti, kad amius ir patirtis pranaesni u jaunysts gro.
i priklausomyb galjo pastmti ir vaikystje patirti nepritekliai.
Tie, kuri vaikyst buvo saugi ir rami, darb iri kitaip nei ijusieji
vargo mokykl. Galjo susargdinti ir geri tv norai. Vaikai, kurie tv
meil turdavo usidirbti, usitarnauti, visada manys, kad skm - tai
sunkaus darbo rezultatas. Be to, darboholizmu galima usikrsti nuo
savo tv darboholik.
Darboholikams, skirtingai nei

normaliems darbuotojams,
tam paiam darbui nudirbti
laiko reikia daugiau, nes
jie link komplikuoti net
paprastas uduotis ir kelia
sau nerealius reikalavimus.
Darboholizmas - profesional liga, pavojin Jei vadovui menkai terpi

gesn auktesnio rango darbuotojams. emes darbuotojai, psichologinis
nio rango darbuotojams svarbiausia didesn klimatas kolektyve, jei
materialin ir socialin nauda, o darboholikas skiria begal uduoi,
gali dirbti ir be atlygio. Taip danai nutinka u kurias reikia atlikti per
siimantiems verslu.
labai trump laik,
Darboholizm tyrinj psichologai nusta staigoje gali kilti tikra
t, kad didiausias ios priklausomybs ukrato darboholizmo epidemija.
neiotojas ir platintojas - vadovas. Jei vadovui
menkai terpi darbuotojai, psichologinis klimatas kolektyve, jei skiria
begal uduoi, kurias reikia atlikti per labai trump laik, gali kilti
tikra darboholizmo epidemija.
KAS BDINGA DARBOHOLIKUI
Darbas jam - vienintel svarbiausia veikla, lemianti mstym, jaus

mus ir elges. Net savaitgaliais mogus msto apie darbus, kuriuos
turs atlikti kit savait.
Jis tik dirbdamas bna geros nuotaikos, jauiasi pakyltas ir atsipa
laidavs. Po darbo bna prislgtas ir neramus.
Gerai nuotaikai ir savijautai palaikyti reikalingas vis didesnis darbo
krvis.
Kai bna priverstas nedirbti, igyvena savotik abstinencij - atsi
randa nemaloni jausm ar net kokios nors ligos simptom.
Vis danja konfliktai su artimaisiais (su paiu savimi) dl to, kad
per daug laiko praleidiama darbe.
Net jei kur laik pavyksta padt sureguliuoti, sumainti darbo kr
v, atkrytis neivengiamas.
Ko gero, daugelis gali ia atpainti ir save. Gyvenime neivengiamai
pasitaiko situacij, kai tenka neskaiiuoti darbo valand ir darb apim-
FLIRTAS SU RUDENIU
ties. Taiau tai dar ne liga, nes neprarandamas saikas, laiku sustojama
supratus, kad vis darb nenudirbsi. Darboholizmas trunka ilgai, kar
tais net vis gyvenim.
Darboholizmas, kaip ir kiekviena priklausomyb, yra gydomas. Rei
kia kreiptis specialistus. Pagalb gali suteikti Anonimini darboholik
draugija. J veikla labai panai Anonimini alkoholik: psicholog
vadovaujami priklausomyb turintys mons padeda tokiems pat ne
laimliams kaip ir jie. Kartais psichologins pagalbos prireikia ir visai
darboholiko eimai.
Anoniminiai darboholikai veikia ir Lietuvoje. Informacijos apie
juos galima rasti internete.
KAIP MGAUTIS NE TIK DARBO,
BET IR GYVENIMO TEIKIAMAIS MALONUMAIS
1. Neskubk. Rask laiko ir sau. Nuolat bgdama praiopsosi graiau

sias gyvenimo akimirkas.
2. Nekontroliuok. Mgaukis stebdama, kaip kai kurie dalykai vyksta
savaime.
3. Nebk perfekcionist. Tobulumui rib nra, todl klysti natralu
ir visiems bdinga. Esi toks pat mogus kaip ir kiti.
4. Daugiau skirk laiko artimiesiems. Darns santykiai eimoje - ge
riausi vaistai nuo darboholizmo.
5. Neusibk darbe. Dirbti iki inakt ar net per naktis i pradi gal
net smagu, taiau netrukus iseksi ir fizikai, ir dvasikai.
6. Atsipalaiduok ir linksminkis. Kuo nuoirdiau ir kokybikiau tai
darysi, tuo didesn jausi pilnatv ir gyvenimo diaugsm.
7. Nepersistenk dirbdama. Neumirk skirti laiko trumpoms per
trauklms, poilsiui. Tai pads ivengti atminties sutrikim, klaid,
bding darboholikams.
8. Bk kantri. Irzlumas ir nekantrumas iveda mus i pusiausvyros,

griauna harmonij su savimi ir aplinkiniais.
9. Vertink save teigiamai. Stenkis gyvenim irti pozityviai - tai
patikima apsauga nuo darboholizmo.
10. Rpinkis savimi. Kai mylime save, tada ir kiti mus myli. Skirk lai
ko sau, nes visiems kartais reikia siklausyti vidin bals, apmsty
ti savo elges ir jausmus.
Karjera - ne tik
jaunj privilegija
cT
( J eig darbe jautiesi puikiai bdama eilin darbuotoja ir neuimi

jokio svarbaus posto, gali io skyrelio neskaityti, taiau jei karjera tau
rpi, bet vis nesusiklosto palankiai, vertt susimstyti. Gal darai vien
ar net kelias i ia aptart daniausiai pasitaikani klaid.
DANIAUSIAI DAROMOS KLAIDOS SIEKIANT KARJEROS
I klaida. Nori su visais sutarti. Daugelis ms vaikystje buvom

mokomos su visais elgtis mandagiai, prireikus nusileisti. Neva, jei pa
dsi kitam, ir tau bus atsilyginta tuo paiu. Dl tokios nuostatos neretai
usikrauname papildomo darbo (pavyzdiui, padedam kam nors rayti
ataskait), dl ko paskui pykstame ant savs. Siekiant karjeros gerano
rikumas nepadeda. Moterys daug laiko gaita smulkmenoms, pasine
ria rutin, o tada nebelieka laiko svarbesniems siekiams. Bendradarb
parays ger ataskait pasinaudodama tavo imintingais patarimais. O
tau kas i to? Tik kamuosies, kad gaiai laik ir vl likai deramai never
tinta. Siekiant pripainimo, per daug aukotis nepatartina. Veriau ilai
kyti deram atstum.
FLIRTAS SU RUDENIU
Patarimas. Atsisakyk uduoi, kuri, tavo manymu, neprivalai at

likti. Tiesiog mandagiai ir tvirtai atsiprayk, pasakydama, kad iuo metu
niekuo negali padti. Liks daugiau laiko reikmingiems darbams, ku
riuos ir vadovyb labiau vertina.
II klaida. Griebiesi vis silom uduoi, kad pasirodytum
darbti. i klaid daniausiai daro vos pradjusios dirbti moterys. Jos
nevengia jokio darbo, net ir nekvalifikuoto. Taip tikisi pademonstruoti
savo darbtum ir lojalum monei. Taiau ilgainiui, uuot susikrusi
solidios ir daug imananios darbuotojos vaizd, pelnys reputacij
mogaus, pasirengusio atlikti visas, net ir nuobodiausias uduotis.
Nenustebk paprayta paruoti kelis imtus kopij kokio nors teksto
susirinkimo dalyviams. Tikrai bsi nepatenkinta, kad dirbi sekretors
ar pagalbininks darb. Bet daug blogiau, kad neapgynei savo auktojo
mokslo diplomo garbs. Nemaai moter mano, jog darbus, kurie lyg ir
priklauso j skyriui, jeigu tik sugeba, turi atlikti paios. O daugelis vyr
lengvai perduoda kitiems tas uduotis, kurioms mano esantys per daug
protingi.
Patarimas. Neapsikrauk smulkmenomis, kurios nra btinos. Im
kis tik toki darb, kurie pads atskleisti tavo gabumus. Juk deramai
atlyginama ne darbiosioms skruzdlytms, o toms, kurios turi nauj
idj, gyvendina naujus projektus.
III klaida. Manai, kad valdia - tai atsakomyb ir vienatv. Kai
kurios moterys mano, kad gerai vadovauti sugeba tik vyrai, o moterims
tai netinka, nes reikia atsisakyti draug, eimos. Dar gyvas senas stere
otipinis poiris, kad vyrams nepatinka stiprios moterys. Jos turi bti
glenos, velnios, pasyvios, bejgs, joms reikia globos. Kadaise buvo
manoma, kad vadovaujanios moterys lengvai pasiduoda manipulia
cijoms, j rimtai nevertina veiklos partneriai. Taip buvo anksiau, kai
moterys visikai priklaus nuo vyr ir j savarankikum buvo irima

tariai. Tik savimi nepasitikinios moterys patekusios valdi suvy
rikja. Mgdiodamos vyr elges, jos bando umaskuoti es valdiai
netinkant moterikum.
Patarimas. Kad darbe tave rimtai vertint, nereikia tapti nei furija,
nei Sniego karaliene. Puiki vadov gali bti ir maloni, ir moterika as
menyb. Svarbiausia - pasitikti savimi, sugebti laiku paimti valdios
vair savo rankas. Niekas vadovu negim. Jeigu pradjusi eiti naujas
pareigas nesijauti tvirtai, reikt palankyti vadovams skirtus kursus, pa
skaityti specialiosios literatros, pabendrauti su dirbusiomis vadovau
jam darb.
IV klaida. Bni nerytinga ir pasyvi. Moterys paprastai linku
sios laikytis primest aidimo taisykli. Gavusios uduot stengiasi
elgtis pagal schem, nerodydamos iniciatyvos. Taiau tas, kuris veikia
tik pagal kit nustatytas taisykles, retai padaro karjer. Daug pasiekti
gali mogus, kuris pats renkasi keli ir kuria savas taisykles. Be to, ms
kultros moterys nuo maens mokomos nutylti savo nuomon, bti
taktikos ir nieko neugauti. Kai kurios danai giliai savy ugniauia ne
pasitenkinim, nenordamos nuvilti aplinkini.
Patarimas. Kadangi i gyvenimo gauname tik tai, ko praome, rei
kia nebijoti ir aikiai dstyti savo pageidavimus, nurodant, k esi pasi
ryusi dl to nuveikti. Skm darbe paprastai aplanko tuos, kurie kelia
reikalavimus ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Taip pat tuos, kurie parodo,
jog gali veikti sunkias, neprastas uduotis.
FLIRTAS SU RUDENIU
Kodl nejauku
bendrauti su efu
efu ar virininke paprastai tenka susidurti kiekvien darbo
dien. Daugel net nupurto prisiminus, kaip sunku laukti, kol virinin
kas permes akimis atlikt darb ir paskelbs nuosprend. Nemalons
bna ir susirinkimai, nes sunku nuspti, gausi pylos ar ne. O gal ef
galima prisijaukinti? Kaip nors priprasti prie jo?
Psichologai teigia, kad vadovo (vado) baim
Yra vadov, iki iol rayta ms pasmonje. Nordami utikrin
kurstani baims ti paklusnum, vadai kadaise savo pavaldinius
aukurus. Vis dar baugindavo jga ir net naudodavo magij. Ms
gyva baime paremt dienomis visose gyvenimo srityse deklaruoja
santyki tradicija, nes ma santyki lygyb ir asmenybs laisv, taiau
tai lengviausias bdas ie nauji vjai per silpni, kad isklaidyt baims
suvaldyti pavaldinius ir atmosfer. Yra vadov, iki iol kurstani bai
imokyti juos paklusnumo. ms aukurus, ant kuri kartais vieai paaukoja
kok nepaklusn darbuotoj. Vis dar gyva ami
patikrinta baime paremt santyki tradicija, nes tai lengviausias bdas
suvaldyti pavaldinius ir imokyti juos paklusnumo.
Laisvai bendrauti su efu trukdo jo iskirtinumo aureol. Jis jauiasi
sds auktai ir visk mats: nors dar toli iki pusiaudienio, Jonaitis geria
jau et puodel kavos, Egl per anksti ieina pietauti, Jadvyga neai
ku k ten veikia prie savo kompiuterio... Daugeliui sunku bendrauti su
auktesnes pareigas einaniu mogum. Juk ne be reikalo jis tapo rinkodaros ar generaliniu direktoriumi! Taiau jis toks pat mirtingasis kaip
ir tu ar tavo bendradarb. Tikriausiai karjer pradjo nuo emiausi
pareig, o gal ir jo isilavinimas neprilygsta tavajam. Bet velgdama i
apaios vir bijai pasirodyti kvaila. Sunku bendrauti su vadovu bai
(Z f
minantis, kad vos prasiiojusi gali leptelti koki kvailyst. Nemenkink

savs! Tikrai turi ne vien puiki savyb, o kai k imanai net geriau nei
virininkas. Juk jis tik vadovauja specialist komandai, galiniai ir suge
baniai gyvendinti jo planus ir udirbti peln. Gal tu vienintel moki
dirbti su kokia nors sudtinga kompiuterine programa, tvarkai rek
lam ar finansus, todl darbe esi nepakeiiama.
Ir dar viena baim neleidia efo laikyti sau lygiu - tai baim netekti
darbo. Nors niekas tau prie nos nemosuoja atleidimo lapeliu, giliai pa
smonje tno kipiukas, nuolat primenantis, kad uteks vieno odio
ir lksi i darbo kaip musel i bari. Neturtum pamirti, kad gyveni
civilizuotame krate, kuriame darbuotoj gina statymai ir kiekvienas
gali pakovoti dl savo teisi.
Rimants virininkas buvo tikras priekabi iekojimo meistras. Ne
tik jai, bet ir kitiems jo reikalavimai atrod visai nepagrsti. Atrod,
kad tik nurodindamas aplinkiniams jis jauiasi stiprus. Visi dar
buotojai jo bijojo ir grie dant. Rimant vienintel steng nepa
siduoti jo gniudoma. kiekvien situacij ji velgdavo su humoru.
Stengsi semtis patirties ijo veiklos ir nekreipti dmesio neigiamas
savybes. Rimant spariai moksi. Netrukus jos gebjim neneio
ti gand, laikytis savo nuomons ir prieikoje aplinkoje pastebjo
darbdavys, pasil jai auktesnes pareigas ir domesn darb kitame
skyriuje.
Vis dar gaji nuomon, kad vyrai - geresni vadovai. Remiantis ap
klausomis, net paios moterys labiau nori, kad joms vadovaut vyrai.
Bet nemaai ir toki moni, kurie vadovo poste mieliau matyt mote
r. Kad ir koki asmenini pageidavim turtume, vadov nepasirinksim, todl reikia mokti su jais sutarti.
FLIRTAS SU RUDENIU
KAIP SUTARTI SU VADOVE
Jai labai svarbi darbo atmosfera. Moterims svarbs moni tarpu

savio santykiai, todl tavo virinink sieks, kad biure vyraut maloni
atmosfera.
Ji neatsieja tarnybini reikal nuo asmenini. Nordama isaky
ti pastabas, padarys tai delikaiai, kad nepaltum. Suinojusi, jog
turi bd eimoje, ji supras ir pateisins tavo isiblakym, padarytas
klaidas. Jei pasisksi, kad blogai jautiesi, leis anksiau ieiti namo,
nes supranta, k tai reikia. Jai svarbu, kaip tu gyveni. Ji visuomet
kantriai tave iklausys. Pavyzdiui, pavlavusi dvideimt minui va
dovei drsiai gali teisintis taip: Praau atleisti, vakar snus papra
priirti sergant ank, o jam dantukai dygsta, todl labai kapri
zingas. iandien nesileido maitinamas prosenels - mano mamos, ir
m verkti... Teko raminti abu.
Nesinaudok efs uuojauta. Virininkei gali isipasakoti bdas,
nesileisdama smulkmenas. Vis dlto nesinaudok jos uuojauta, nes
ji, kaip ir visos moterys, turi ger intuicij - greitai supras, kad nau
dojiesi jos pakantumu.
Diplomatikai vertink savo efs emocijas. Moterikas emocin
gumas tavo virininkei gali ir kenkti: nesusivaldiusi gali imti tran
kyti daiktus (duris, segtuvus) ar isterikai aukti. Gali ir apsiverkti.
Btent jausmai tada trukdo jai deramai vertinti situacij. Jeigu tai
komentuosi, ji reaguos daug skaudiau negu bet kuris vyras. Tad ge
rai apgalvok kiekvien od. Kartais geriausia to nepastebti ir elgtis
lyg niekur nieko.
Ji padeda pastebti problemas. Gali tiktis virininks paramos
sunkioje situacijoje. Jeigu nori aptarti svarbi problem, ji pads pa
velgti j plaiau.
Atidiai pasirink kalbjimo ton. Moteriai svarbu ne tik tai, kas
kalbama, bet ir tai, kaip kalbama. Vadovui vyrui visai nesvarbu ko-
kiu tonu bus pasakyta: To padaryti dabar nemanoma. Bet jei i

fraz grietu tonu itarsi vadovei, ji gali pamanyti, kad reiki jai pre
tenzijas.
KAIP SUTARTI SU VADOVU
Jis kritikuoja darb, o ne darbuotoj. Vyrui svarbiausia - uduo

tis. Jeigu j atlikdama suklysi, jis aikiai tai pasakys, net netardamas,
kad dl to gali jaustis skaudinta. Bet kritika nereikia, kad tavs ne
mgsta. Jam tik nepatiko, kaip atlikai konkrei uduot.
Skirk darbo reikalus nuo asmenini. Bent jau to jis tikisi i dar
buotoj. Jis laukia konkrei veiksm, sprendim ir niekaip negali
suprasti, kam dar visk aptarinti. Tad jeigu tau btinai reikia laisvo
pusdienio, kad sutvarkytum asmeninius reikalus, turtum kalb
ti taip: Noriau rytoj apie vidurdien ieiti i darbo. Man reikia
Mokesi inspekcij. Jau susitariau su Jolanta - ji sutiko u mane
atsakyti skambuius. ias valandas atidirbsiu namuose.
Jam svarbiausia, kad uduotis bt atlikta. Apie atlikt darb
pranek konkreiai. J domina tik tai, ar uduotis buvo vykdyta. Pa
vyzdiui, tiekjui neatveus kanceliarini priemoni, geriausia bt
i karto parodyti jam kitos mons paslaugos pasilym, informuoti
apie mokjimo slygas ir panaiai.
Stebk vadov. Su vadovu vyru bendrauk pagal aplinkybes. Stebk,
tyrink, kas skirtingomis aplinkybmis padeda su juo susitarti. Bus
lengviau, jei geriau j painsi.
UNIVERSALS PATARIMAI,
KAIP ATSIKRATYTI BAIMS BENDRAUJANT SU EFU
1. Perrenk. ia reiks pasitelkti vaizduot, kuria moterys yra dosniai

apdovanotos. Btinai tai ibandyk, jei vos jus vadovo kabinet
ugniauia kvap, pamirti, k norjai pasakyti, pradedi mikioti
FLIRTAS SU RUDENIU
arba nevalingai timpioti sijon. Tiesiog sustabarji ir pasijunti pilka

pelyte prieais mog, sdint anapus stalo, pasipuous madingais
drabuiais, nos pasibalnojus akiniais i naujausios kolekcijos, su
brangiu veicariku laikrodiu ant rankos.
Taigi - junk vaizduot ir pradk savo ef ar ef perrenginti

juokingais ar senamadikais drabuiais: apmauk per trumpom kel
nm ar usek juoking bobik sijon, apvilk sportiniais markin
liais su naiviu paveikslliu ar kvailu urau, o ant nosies ukabink
raudon klouno bumbul. Ir is svarbus, nepasiekiamas mogus
taps juokingu dde ar tetule. Toks vaizduots aidimas sumains
nerim ir tu, umirusi baim, galsi mintyse pasijuokti. Tai ypa
padeda sdint susirinkime.
2. Pabandyk suprasti. Jei paiai kada teko kam nors vadovauti, tikrai
inai, kad priversti mones paklusniai vykdyti nurodymus nra leng
va, tai ne kiekvienas sugeba. Vadovo pareigos svarbios ir labai atsa
kingos. Taiau ir vadovas kartais gali bti be nuotaikos dl to, kad
3.
4.
5.
6.
gavo pylos i auktesni virinink, j gali kamuoti fizinis skausmas

ar dvasin irdgla. Bet tu juk niekuo dta. Todl stenkis netapti at
pirkimo oka ir neleisk savimi manipuliuoti.
Labiau pasitikk savimi. Tai, kad esi paeidiama, pirmiausia i
duoda eisena. Specialistai, tyrinjantys kno kalb, perspja, kad
trauktas kaklas ir sukump peiai tiesiog gundo sakinti. Atlok
peius, pakelk galv, enk drsiai, tvirtai statydama kojas. Tada ir
pati savimi labiau pasitiksi, ir aplinkiniams atrodysi stipresn, i
nanti savo vert.
Pasikalbk atvirai. Tai padaryti sunkiausia. Reikia sukaupti dide
l drs ir ryt, kad tiesiai viesiai iklotum, kuo esi nepatenkinta
(kaip su tavim kalba, nurodinja, kritikuoja kit akivaizdoj). I anks
to ir iki smulkmen apgalvok pokalbio scenarij. Kad tuo atveju,
kai efas ar ef tave nepelnytai apauks ar pakels bals dl neatlikt
darb, u kuriuos tiesiogiai nesi atsakinga, giliai kvpusi stengtum
ramiai paprayti suvelninti ton. Be to, pasakyk, kad nortum atvi
rai pasikalbti nepertraukinjama ir nekritikuojama, ir iklok visk,
kas guli ant irdies.
Sakyk komplimentus. ilta ypsena ar laiku ir nuoirdiai pasakytas
komplimentas labai greitai itirpdo prieikumo ledus. Nesvarbu, kad
tavo vadovas tau vos siekia peius, o juosmens vieta tik numanoma, gali pagirti nauj kaklarait, o grusiam i darbo kelions prisipa
inti, kad be jo staigoje buvo labai lidna. Moteris vadov taip pat
nusiypsos igirdusi nuoird kompliment.
Prie kalbdama pagalvok. Niekada nepamirk, kad odis - ne
virblis, ir galvok apie tai, k kalbi. Neaptarink svarbi reikal, jei
vadovas neklausia tavo nuomons. Nepamirk, kad vadovas - visa
da teisus, jis atsakingas u savo priimt sprendim, o tau belieka tik
vykdyti. Nesiginyk, net jei tau atrodo, kad geriau bt pasielgti ki
taip. Jis turi mokytis i savo klaid, o ne i tavo patirties.
nauj darboviet be sen nuoskaud

^^adinti santyki su darbdaviu nepatartina jokiomis aplinkybmis.
Tai prilygsta aidimui su ugnimi - niekada neinai, kada sudegsi. Taiau
bna atvej, kai konflikto ivengti nepavyksta.
Toms, kurios i ankstesns darboviets ijo dl neGadinti santyki su sutarim su virininku, net jei tai vyko ramiai, be ugaudarbdaviu nepatartina liojim ar dur trankymo, sidarbinti naujoje vietoje bus
jokiomis aplinkybmis, labai sunku. Ypa per keturiasdeimt perkopusiai moteTai prilygsta aidimui riai. Kaip elgtis tokioje situacijoje? Ar manoma ivengti
su ugnimi, juodo apkalb leifo?
KAD POKALBIS DL NAUJO DARBO BT SKMINGAS
1. Ubk vykiams u aki. Jei per pokalb bus usiminta apie reko
mendacijas, siningai papasakok apie ankstesnje darbovietje vy
kus konflikt su darbdaviu. Tik nekaltink jo ir nesistenk pasirodyti
auka. Prieingai - pripaink, kad esi iek tiek kalta ir tau tai bus gera
pamoka. Jei esi tinkamos kvalifikacijos, darbas beveik garantuotai
tavo. Gal gale galima prayti bandomojo laikotarpio, kad naujieji
darbdaviai turt laiko sitikinti tavo kompetencija ir asmeninmis
savybmis.
2. Pasilyk naujam darbdaviui pasikalbti ne tik su buvusiu vadovu,
bet ir su buvusiais bendradarbiais. Gal j teigiami atsiliepimai at
svers neigiamus vadovo atsiliepimus.
3. Vos apsisprendusi ieiti i darbo, paprayk vadovo pasirayti i anks
to parayt rekomendacij. Joje reikt nepersigiriant surayti savo,
kaip darbuotojos, savybes ir kompetencijas. Jei virininkas dl u
gaut ambicij nepasirayt, dert kreiptis kit tos mons vado-
vaujant darbuotoj - rekomendacija dl to nenukents. Tik nedau

gelis vadov yra tokie kvaili ir taip trokta kertauti, kad udraust
kitiems mons darbuotojams bti objektyviems tavo atvilgiu.
4. Paprayk rekomendacij i ankstesni darboviei. Statistika nutei
kia optimistikai. Tokius dokumentus mielai pasirao apie 90 pro
cent ankstesni darboviei vadov.
r
JeAtm
K O K IA T U D A R B U O T O J A
Pasirink irpaymk teiginius, kurie tau tinka.

1. Agresyviose, rksmingose diskusijose jauiuosi tarsi nebyl.
2. diskusij sitraukiu tik tada, kai jauiu, kad galiu pasilyti k nors
tikrai svarbaus.
3. Neginu savo nuomons agresyviai. Iki iol diplomatija visada man
paddavo.
4. Kolegos ir virininkai man simpatizuoja dl sugyvenamo ir
lankstaus bdo.
5. Daniausiai kalbu ramiai, kad bendradarbiai bt priversti
siklausyti.
6. Jeigu mane kas nors puola, sutrinku ir negaliu apsiginti.
7. Nordama k nors pasiekti, visada veikiu pagal i anksto apgalvot
plan.
8. Bijodama pasakyti k nors kvaila, veriau laikau lieuv u dant.
9. Nordama pasiekti tiksl, ne konfrontuoju, o iekau sjunginink.
10. Manau, kad atrodau drovi, bet niekada neleidiu kitiems lipti ant
galvos.
11. Kai mane usipuola, daniausiai nekreipiu dmesio, nes
lykiuosi rietenomis.
FLIRTAS SU RUDENIU
12. Stengiuosi, kad net ir didiausiems tyleniams bt leista pasakyti

savo nuomon.
1, 6,8,10 teiginius paymk raide A.
2,5,7,11-B.
3, 4, 9,12 - C.
'PcbdoaO ' Im rrientaraA

Jei surinkai vis po lygiai, maai tiktina, kad kada nors tapsi gera
vadove ir sugebsi vadovauti suteikdama atsakomyb savo pavaldi
niams u jiems pavestas pareigas. Taiau puikiai moki prisitaikyti prie
bet kokio kolektyvo ir vadovo, isaugodama savo individualum.
Daugiausia A. Lengvai gali tapti mogumi, kuriam lipama ant gal
vos. Visada atsimink, kokius darbus nuveikei, kad turtum rodym ir
galtum apsiginti.
Daugiausia B. Esi apsigimusi vienia kovotoja. Tam, kad neieikvo
tum per daug jg, o dtos pastangos pasiteisint, turtum apsivalgy
ti ir rasti nors kelis sjungininkus. Labiau derindamasi prie bendradar
bi galtum pasiekti daugiau.
Daugiausia C. Tau patinka dirbti su kitais monmis. Lengvai prisi
taikai ir prie kitaip galvojani bendradarbi, kartu neprarasdama indi
vidualumo. Jei bsi dar atkaklesn ir rytingesn, sulauksi didesns sk
ms. Gali net tapti lydere ir gauti didesns galios nei oficialus vadovas.
Bendradarbiai.
Kodl negalime
bti vieno kraujo?
/ / endradarbi nepasirinksi. Bna miel, kolegik, bet pasitaiko
ir tikr terorist. O kiekvien dien darbe keniant pragar, galima ir
sveikat prarasti. Aiku, geriausia bt nuo toki moni atsiriboti. Net
ir gyvnai prie vien savo gentaini prisiria, o kit n artyn neprisi
leidia, iepia iltis. Panaiai sau mielus mones pasirenka ir vaikai. Juk
nemalonu, kai kolega tave velgia tarsi sakydamas: Na tu ir neima
nl! Pabendravusi su tokiu vos keliolika minui, jautiesi bejg, lyg
isunkta. Bet gal kartais ir pati taip elgiesi?
Jei negali nuo nemaloni koleg atsiriboti, imok su jais kovoti, su

tramdyti. Perauklti negali, bet gali keisti savo poir j elges. Imo
kusi skaityti j mintis, nuspti elgesio motyvus, nukenksminsi ir j gali
nuodyti tau gyvenim.
Psichologai vardija kelet daniausiai pasitaikani sunki bendra
darbi tip, j tikrai rasime bet kurioje staigoje.
FLIRTAS SU RUDENIU
Manipuliuotojas. Vadovaujasi kiu: O mainais nieko!

Tokie asmenys manipuliuoja kitais, siekdami, kad ie atlik
t j darb. inoma, kai darbas baigtas, is tipas niekada
nepripains kito mogaus nuopeln, vis garb prisii
ma sau. Jis pirmas atsiimant apdovanojimus ir paskuti----nis - prie kaltinim. Visk pasiekia padlaiiaudamas. Ne
manoma atsisakyti jam padti, nes gali sulaukti aplinkini pasmerki
mo, kaltinim, kad atsiskiri nuo kolektyvo, nebendradarbiauji.
Prie savait Laima prijusi prie kolegs Linos pasidomjo jos svei
kata, gyvenimu ir lyg tarp kitko papra atlikti jai pavest darb,
nuogstaudama, kad nespsianti jo ubaigti iki numatyto termino.
Ji buvo tokia draugika ir nuoirdi, kad Lina negaljo atsisakyti. Sky
rusi tam dal nakties, atliko uduot ir isiunt bendradarbei elektro
niniu patu. Ryte per pasitarim vadovas pagyr Laim ir patar
Linai pasimokyti i jos atsakingumo ir disciplinos, es Linos darb
irgalo nematyti. Lin skaudino ne tiek efopastaba dl nepabaigt
darb, kiek diaugsmu ir pasididiavimu vytintis Laimos veidas.
Lina pasijuto apkvailinta.
Kaip elgtis? Netapti manipuliuotojo rankiu ir jam pasiprieinti ga
lima tik elgiantis kaip jis - pasilyk manipuliuotojui atlikti tavo darbus.
Tai veikia kaip burtaodis. Pasijusi puikiai. Juk pagrindinis manipuliuo
tojo tikslas - gauti k nors veltui, o nuopelnus pasisavinti.
Visainis. Tokie mons dar vadinami ekspertais (inovais). Tik
visainis savo ini bet kam nedalija. Jis mielai kritikuoja kitus, kolegos
jo akivaizdoje jauiasi it menki mokinukai. Daniausiai taip elgiasi ilga
meiai darbuotojai, kurie i ties turi sukaup nemaai patirties.
Kaip pasakys Liucija, taip ir darysim. Pasitark su ja", - nesvarbu,
koks ikildavo klausimas, skyriaus vadov visus sisdavo pas visa-
in Liucij. Siuniamajam tai nuskambdavo kaip pasmerkimas.

Liucija visada nuvelgdavo i viraus, tarsi mokytoja pamok nei
mokus mokinuk. Bdavo nemalonu, bet visi paklusdavo. Ir tik vie
na vitri naujok, dar neapilusi koj naujoje darbovietje, ogal dar
neatalusi nuo universiteto, iniuons Liucijos neisigando. Jos gin
su Liucija visas skyrius suakmenjs stebjo kaip meteorito kritim.
O efekt padvigubino garsiai isakyta Liucijos ivada: Pagaliau
nors vienas mogus ioje kontoroje turi savo nuomon."
Kaip elgtis? Tenka pripainti, kad tas mogus svarbus, jo patirtis tikras lobynas (arba archyvas). Taiau kaip tas inias pritaikyti dabar
tinje situacijoje? Belieka imokti bendrauti taip, kad tavo panekovas
galt jaustis ess pats svarbiausias. Nepraleisk progos pabrti: Js,
aiku, visk inote. Dirbate ia jau ne vien deimtmet... nuo pat su
sikrimo... Jums mano klausimas tikriausiai pasirodys nereikmingas,
bet neradus atsakymo negalsiu pajudti priek n per ingsnel. Ar
pataikei, iduos visainio kno kalba: kilstelta galva, ididi ypsenl,
patenkinta veido iraika. Tada gali bti rami - visainis tau pads.
Skandalistas. Nemalonus, bjauraus charakterio, mgs
tantis konfliktuoti, keliantis nerim mogus. Piktnaudiaudamas savo pareigomis, vardu, jis priveria ben| 1 j
dradarbiauti net to nenorinius. Tikslo siekia kaltinda. ' V / mas kitus, atvirai grasindamas ir kitaip demonstruoda
mas savo pranaum. Nesivarydamas gali apaukti tave
visiems girdint, trankyti duris, dauyti kumiais stal, trypti kojomis
ir grasinamai mojuoti prie veid rankomis.
Kaip elgtis? Bendraujant su tokiu agresoriumi, negalima nusileisti
iki jo lygio ir atsakyti tuo paiu. Taiau nevertt ir isigsti. Kad su
kauptum jg ir laimtum laiko, leisk skandalistui nuleisti gar - ne
prietarauk jam, nesiginyk, nesigink ir nemgink iurkiai atsikirsti
FLIRTAS SU RUDENIU
(net jei leidia tarnybin etika). Svarbiausia - nepriimti vis kaltinim

asmenikai. Jis taip elgiasi todl, kad nesugeba sprsti problemos ki
taip, mandagiau. inok, kad ne tavo pareiga auklti storiev. Stenkis
su tokiu kuo daugiau bendrauti ratu, o ne odiu. Atslgus tampai,
primygtinai pareikalauk i jo konkrei paaikinim. Pavyzdiui, tegu
ratu ivardija tavo klaidas. Ir jokiu bdu ne odiu. Paprastai tokia tak
tika skandalist nuginkluoja. Nes tik taip galima parodyti, kad turi savo
nuomon ir jos neketini atsisakyti.
Jei skandalistas vis dar nenurimsta, be uuolank kitiems girdint
pasakyk, kad toks elgesys tave eidia. Taip pat galima diplomatikai
bakstelti jo paties bdas: Tu taip nirai... Akivaizdu, kad turi daug
rpesi. Negaliu tau padti, bet, tikiuosi, artimiausiu metu viskas susi
tvarkys. Tai sakant svarbu irti akis, ramiai kvpuoti ir ilaikyti ne
pakelt balso ton. Jei situacija nesikeiia, patartina pasitraukti. Geriau
palikti skandalistui savo ratik pasilym ir paskirti kit susitikimo
laik. Jei agresij neatsakai agresija, triukmingasis kolega pasijunta
kaip bejgis vaikas.
Su iuo piktu kolega betarpikai bendrauk tik jei btinai reikia. Ge
riau apskritai alia jo nebti, nes jis kelia tamp ir paliks tave be jg.
Atrialieuvis poktininkas. Jo iurkts juokai nra sveikas hu
moras. Idaigos ir poktai storieviki, nevyk ir eidiantys, o uuo
minos dviprasms arba tiesiog vulgarios. Taip jis demonstruoja paniek
kitiems monms. Nepraleidia net maiausios progos pasiaipyti i kito
silpnybi, paeminti, sarkastikai ksti pai skaudiausi viet.
Kaip elgtis? Toki pikt pajuokavim nereikt nuryti arba praleis
ti negirdom. Dert i karto atvirai parodyti, kaip tok poelg vertini:
Suprantu, kad norjai mane paiepti, bet mans tai neveikia.Atrialie
uvis greiiausiai bandys visk paversti juokais. Jei tai kartojasi, vadina
si, nesiliaus, kol negaus atkirio. Tada geriausia visiems girdint paiepti
j pat, ireikiant uuojaut, kad vargelis apdovanotas tokiu prastu hu

moro jausmu. Daniausiai to pakanka. Bet geriausia demonstratyviai
laikytis nuo jo atokiau - nebti nei draugu, nei prieu. Tik neprarask
budrumo, nes kada nors jis vis tiek ras prog pasiaipyti.
Melagis. Su juo pavojinga imtis bendr darb, nes sako
viena, o daro kita. Tokiu mogumi negalima pasikliauti.
^
V ] Sakydamas taip, jis galvoja galbt ir vis vien nieko
UT J
J nedaro. Meluoja, kad padidint savo menk savivert.
' \ y
Isisukindamas visada pabria ess usims (Pasku
tin minut man skyr skubi uduot.), svarbus (Negaliu
iandien ilgiau pasilikti, nes atskrenda draugas i Amerikos.). Melagiai
nepunktuals, bet priekaitai dl vlavimo jiems atrodo nepelnyti. Ry
tais jiems sugenda adintuvas, neusiveda maina, reikia padti kokiam
svarbiam asmeniui, danai puola sezonins arba net ir labai sunkios
ligos. Melagis demonstruoja jausmus, kuri nejauia, o didij dal
savo darb stengiasi sukrauti ant pei gerairdiams, j ujauiantiems
kolegoms. Skleisdamas gandus stengiasi sukurti chaos kolektyve, kad
nukreipt dmes nuo savo netvarkos.
Kaip elgtis? Nepasiduok pagundai itraukti j dienos vies. J de
maskavusi sigysi amin prie, ir labai grsming, gali bti paskandin
ta apkalb line. Elkis prieingai - apsimesk, kad pasitiki ir viliesi jo
palaikymo. Lyg razinas i bandels irankiojusi jo padorumo likuius,
galbt pasieksi norim rezultat. Jeigu nepavyks, gali ibandyti papras
t, bet veiksming sugedusios ploktels taktik: ta paia intonacija vis
kartok savo praym, akcentuodama konkreius terminus ir pabrda
ma, kad supranti, kodl jis to nedaro: inau, kad esi labai usims, bet
ataskaita neparengta ir jos negalime pateikti vadovybei. Tau teks pasi
imti darb namus arba padirbti savaitgal. Keliolika kart pakartojus,
turt suveikti.
FLIRTAS SU RUDENIU
vaigd. Ji nepakartojama ir vienintel. Tai daniau

siai bna privilegijuotas kolega ar vadovas. tikjs savo
iskirtinumu, reikalauja ypatingo dmesio. Kaip ir dera
vaigdms, kitus tol libina savo rykia viesa, kol ie
pasijunta menki ir nereikmingi. vaigde iaip sau ne
tampama. Privilegij, leidiani elgtis kitaip nei visi, gali
bti suteikta ir u kokius nors nuopelnus, ir nebtinai pel
nytai. Tomis privilegijomis vaigd naudojasi demonstratyviai, kad
sukelt pavyd. Jai tenka maiau stengtis, o pagyrim gauna daugiau.
Naudojasi vairiausiomis lengvatomis (papildomas laisvadienis u dar
b, atostogos norim vasaros mnes), o kiti turi rodinti es verti to,
kas jiems teistai priklauso.
Kaip elgtis?Geriausia strategija - parodyti, kad nelaikai to bendra
darbio vaigde. Aiku, jei jis nra tavo virininkas. Turi didiuotis ir
diaugtis, kad esi vertinama u tai, k pasiekei savo pastangomis. Vargu
ar pavyks rimtai ir dalykikai bendradarbiauti. Jei nesi nusiteikusi patai
kauti, anksiau ar vliau teks susikibti. Dert padaryti tai be skandal
ir asmenini ipuoli. Gal pasakyk vaigdei taip: Kiekvienas mogus
kuo nors iskirtinis. Nesi vienintelis unikalus, todl neturi teiss...
Lieuvautojas. Su juo tenka susidurti gana danai,
ypa moter kolektyve. Jis mgsta skalbti svetimus
markinius ir retai kada leidia prasiioti panekovui.
Jo kalbos visus vargina. Apkalbti kitus - nra labai
blogai, taiau tokio mogaus skleidiama informacija
danai bna ikreipta ir negatyvi.
Kaip elgtis? Lieuvautojai - patamsi paukiai. Itraukti dienos
vies, jie netenka galios. Todl suinojusi, kad tapai apkalb heroje,
drsiai, bet mandagiai uginyk paskalas kit bendradarbi akivaizdo
je. Ramiai paaikink, kad kakas kak band suklaidinti, btum labai
dkinga, jei i klaidinga informacija neplist toliau. Taip pat grietai rei
kt nutraukti ir apkalbas apie kit mog.
AR NEPRETENDUOJI SUNKIJ SRA?
S sra galima bt tsti, vardijant vis naujus tipus. Bet uteks.

Nebent... Ar pati taip nesielgi? Tuomet geriau tuo sitikinti ir keistis nei
save apgaudinti. Pamgink save vertinti.
Niekas i bendradarbi tau neskambina. Gal tik tu visiems skam
bini, o tau - niekas? Gal visi tavs vengia todl, kad su tavimi nema
lonu bendrauti?
Kai tu eini, kambaryje visi nuiva. Ar pastebjai, kad, tave ivydusios, linksmai klegjusios bendradarbs nuiva ir tampa ni
rios ir nekalbios?
Niekas nepaiso tavo patarim. Ne kart bandei pirti vertingus
patarimus, taiau kolegos, kantriai j iklaus, pasielg prieingai. Ar
i tikrj tada reikjo tavo pagalbos? Ar manei, kad tik teisingas tavo
patarimas gali isprsti problem?
. Tu esi u borto. Ar inai, kaip gyvena tavo kolegos? Jeigu n ne
numanai - tavo santykiai su jais nepavydtini. Arba tau nerpi, kaip
jiems sekasi. O gal jie nemato prasms tau pasakoti?
Tu priverti mones atsikelti ir ieiti. Ar yra buv, kad norjai pa
sikalbti su kolega, bet nepavyko? Jis staiga prisimin turs be galo
daug darbo ir nuskubjo darbo viet.
Jei dauguma i teigini tau tinka, kitiems atrodai esanti sunkaus
bdo. Pasvarstyk, ar nereikt keistis.
FLIRTAS SU RUDENIU
BENDRAVIMO FORMUL + 3 /-1
+ Bendrauk pagarbiai (su kitu elkis taip, kaip nortum, kad elgtsi su
tavim).
+ Klausykis, kol suprasi, k kitas nori pasakyti (lsk kito mogaus
kail).
+ Isakyk savo poir (be teisimo, kritikos ir vertinimo, praddama
nuo savs: A manau...).
- Neleisk emocioms savs uvaldyti. Nereaguok impulsyviai, i
lik objektyvi (uuot trenkusi durimis ar urikusi, ramiai pasakyk:
Mane labai supykd tavo elgesys, a turiu visk apmstyti, tada pa
kalbsim).
Kai darbovietje
sklando meils angelas
7
/ 1
1/ors darbdaviai stengiasi Amro nesileisti, jam tai n motais.
Daniausiai bna prieingai. Jauki moderni darbo vieta, harmoninga
atmosfera, patenkinti ir besimgaujantys savo darbu mons, draugiki
koleg santykiai - ideali vieta, kurioje is sparnuotas padarlis noriai
apsilanko.
Kodl pasirenkame kolegas? Tuo domjsi psichologai vardija pa
lankias aplinkybes, leidianias staigoje gimti abipusei simpatijai: dar
be praleidiame daugiau nei atuonias valandas, o dar virvalandiai,
bendros vents, kelions konferencijas ir seminarus...
Geriau pagalvoj, rasime ir daugiau mones suartinani aplinky
bi. Bene svarbiausia - artima kaimynyst. simylime bendradarbius,
kurie nuolat muoja ms akiratyje: vienas prie kito stovi stalai,
kabinetai greta, esame vienoje darbo grupje ar tiesiog dirbame tame
paiame pastate. Tad beveik vis tarnybini Kodl pasirenkame

meili klasikin pradia bna tokia: Kartu kolegas?Net ir
dirbom penket met, bet a iki tol jo net ne bepsichologini
pastebjau. Net ir be psichologini tyrim tyrim aiku, kad
aiku, kad greiiau pamgstame nuolat sutin greiiau pamgstame
kam mog. Daugiau ar maiau pastame nuolat sutinkam
kiekvien savo bendradarb, inome, kokia jo mog. simylime
eima, kaip sutaria su antrja puse, kaip sekasi bendradarbius, kurie
vaikams. Nors tai svetimi mons, su kuriais ne nuolat muoja ms
sieja nei giminysts, nei kraujo ryiai, taiau jie - akiratyje.
savi. Kartais prie j taip priprantame, kad galime
elgtis net familiariai: kalbtis apie apatin trikota ar aptarinti inty
mias savo gyvenimo smulkmenas. Ribos, skatinanios elgtis santriai,
nusitrina. Usimezga flirtas, nustojame varytis.
Suartina ir panaumai - priklausomyb tai paiai socialinei grupei,
interesai, pajamos ir profesins vertybs. Naujoviki bendradarbiavimo
principai, galimyb vienam kit pakeisti, kai spaudia terminai, skati
na biiulikus santykius. Bendradarbiai pirmiausia susiavi vienas kitu
kaip komandos nariai, vliau tai gali peraugti ir meil. Jau pats koman
dinio darbo principas, kad drauge sekasi geriau nei po vien, nuteikia
intymiai. Moterys prireikus priima bendradarbi vyr intelektualin,
fizin ir emocin pagalb. ie savo ruotu diaugiasi kolegi moter
dkingumu, pagarba ir palaikymu. Taip darbo santykiai pamau virsta
asmeniniais, atrandama vis daugiau bendr pomgi, interes, charak
terio bruo.
Ilonos efas Tomas nuolat kreipdavosi j praydamas padti irink
ti dukrelei gimtadienio dovan. Pirmkart to papra prie kelet
met, kai mergaitei sukako eeri. Tvo dovana nustebino visus sve
ius ir suteik begalin diaugsm eiametei. Tada Tomo mona
FLIRTAS SU RUDENIU
lauksi antro vaiko, blogai jautsi, todl nuolat bdavo suirzusi ir

nepatenkinta. Ilona, ta idj generator, niekada nepraeidavo pro
efo stal, garsiai nepagyrusi ant stalo stovini eimos nuotrauk.
Usimindavo, kad visi jose atrodo nuostabiai laimingi", tik ne ma
myt. Tomui patiko toks bendradarbs valgumas. Jis m pasteb
ti ir daugiau ger jos bruo. Taiau galutinai Ilona j papirko, kai
grtant i komandiruots Italijoje jau lktuve dav Venecijos stiklo
papuoaliuk jo numyltai dukrelei. Tie stikliniai karoliukai tarsi
rentgeno spinduliais atvr kolegs moterikumo, rpestingumo, vel
numo, elegancijos klodus. Tomas negaljo atsistebti, kad tik dabar,
po septyneri met, tai pamat. Jautsi sutiks neeilin moter, nie
kieno iki iol neatrast ir klaidingai laikom ukietjusia senmerge
(mat buvo atstmusi ne vien bendradarb). T valg nuviestu
keliu Tomas ir ijo i savo eimos, paliks mon su dar met ne
turiniu sneliu ir savo mylim dukrel. monai sak kitos moters
neturs, tik norintis pailsti nuo namuose tvyranio chaoso. Dukre
l beveik kiekvien savaitgal sveiuodavosi pas tt ir, savo mamos
nuoskaudai, labai susidraugavo su Ilona. Dar po met Ilona tapo
Tomo mona, bet dabar Tomo vaikai jiems daniau kliudydavo, nei
teikdavo diaugsmo. Supratingumo ir empatijos atsargos iseko, vir
to nepasitenkinimu irpiktais kivirais.
Darbe daniau nei namuose vertinamos kiekvieno mogaus idjos,
energija ir kruoptumas. Todl visi stengiasi pasirodyti kiek manoma
geriau. Tiek domiame ir krybingame, tiek nuobodiame ir banalia
me darbe mes patiriame stipri igyvenim, emocij ir poji. Bet t
jaudul daniausiai siejame ne su paiu darbu, o su kuriuo nors bendra
darbiu. Ir net netariame, kad tai saviapgaul, kad mus jaudina ne pa
trauklus bendradarbis, o pats darbo procesas. Dl to kai kuri profesij
atstovai, dirbantys temptomis ar gyvybei pavojingomis slygomis, itin
danai umezga tarnybinius romanus. Ypa mei- Kai kuri profesij

lei palankios darboviets - ligonins, redakcijos, atstovai, dirbantys
teissaugos staigos.
temptomis ar gyvybei
Susirasti irdies draug darbe paskatina ir tai, pavojingomis slygomis,
kad trksta laiko asmeniniam gyvenimui. Darbe itin danai umezga
(kartu su kelione ir i) kasdien praleidiame tarnybinius romanus.
apie 10 valand. Dar 7 valandas skiriam miegui, Ypa meilei palankios
3 valandas - maisto ruoimui ir valgymui. Belie- darboviets - ligonins,
ka 2-3 laisvos valandos. Susirasti draug tiesiog redakcijos, teissaugos
nebelieka laiko.
staigos.
Tarnybiniai romanai anaiptol ne platoniki.
Kas penktas apklaustasis prisipaino myljsis su savo bendradarbiu. Ir
nors tradicikai intymum priskiriame namams, o ne darbovietei, tar
nybinis seksas rodo, kad ir ia nebra aiki rib.
Ar nenukenia darbo kokyb, kai tarp bendradarbi usimez
ga romanas? i tem tyrinjusi psichologijos profesor Colleen
M. Crary nustat kelias stadijas, kurias simyljliams darbe tenka per
eiti. Tuomet ne darbas bna galvoje...
TARNYBINIO ROMANO ETAPAI
Tai susidomjimo kolega pradia. Patraukliau rengia

masi, naiau dirbama, nes norisi padaryti ger spd. Sva
jojama, kaip ir kuo j bt galima nustebinti, kaip
atkreipti jo dmes.
Medaus mnuo. Jis prasideda atsiradus abi
pusei traukai. Usimezga draugyst, skiriami
pasimatymai. Patraukliajam kolegai skiriama
daugiau dmesio nei darbui, dl to nukenia
darbo kokyb.
Fantazija.
FLIRTAS SU RUDENIU
Atoslgis. Santykiai tampa stabilesni, nes viskas vyksta pagal grafi

k. Mylimasis jau ukariautas ir priklauso tau. Todl jautiesi saugiai
ir patogiai. Grta susidomjimas darbu, vl gali susikaupti. Rutinos,
deja, neivengia net meil.
Kulminacija. Poros santykiai perauga ilgalaikius arba nutrksta.
Tada darbas vl ima rpti maiau, ypa tam, kuris labiau kremtasi
dl praradimo. Nutrauktas ryys labai skaudus, nes buvs mylima
sis ir toliau lieka tavo kolega. Ne visi pajgia kasdien matyti buvus
partner ir nuolat prisiminti nenusisekusius santykius. Laiminga pa
baiga - gyvenimas poroje (susituokus arba ne), kol mirtis arba kita
moteris iskirs.
Daugelis poreli savo santyki darbe neafiuoja. Ilaikyti abipusius
jausmus paslaptyje nelengva, nes bendradarbiai taip pat neblogai istu
dijav koleg elges ir pastebi net maiausius pasikeitimus. J reakcija
tok roman danai priklauso nuo pai simyljli. Itin skeptikai
vertinami tie, kurie karjeros - auktesni pareig, didesnio atlyginimo
ar privilegij - siekia lipdami meils laiptais. Nepalankiai irima ir
meils roman su efu. Jei tokie santykiai usitsia, kolegos ima pavyd
ti ir piktintis, nes vienas mogus iskiriamas dl asmenini dalyk, o ne
dl profesini sugebjim. Net ir nedidels privilegijos ar nereikmingi
paskatinimai, kuriuos vadovas ar vadov skiria mylimam asmeniui, kit
gali bti suprantami tik kaip romantik ryi padarinys. Santykiams
nutrkus, emesnio statuso darbuotojui gali bti labai sunku ar net ne
manoma likti toje paioje darbovietje.
Nepatogiai jauiamasi ir dl nesantuokini ryi, kai bendradarbiai
pasta apgaudinjam sutuoktin. Ar tokie ryiai toleruojami, priklau
so nuo poros elgesio, tiksl ir darboviets konservatyvumo.
Darbdaviai daniausiai nesikia darbuotoj santykius, kol tai ne
trukdo darbui. Daug kur tai laikoma asmeniniu reikalu. Jei kyla rps-
i, jie tiesiog aptariami, kartais pasitelkus pagalbon konsultantus. Ta

iau vis daniau asmeninius santykius stengiamasi reglamentuoti.
KAIP NUBAIDYTI MEILS ANGEL
Darbe vengti dviprasmiko elgesio. Jei kolega danai lieiamas, vadi

namas maybiniais vardais, pravarde, tai gali trikdyti bendradarbius,
kelti abejoni dl profesionalumo ir sugebjimo susitelkti darb.
Laikytis darboviets vidaus tvarkos taisykli dl bendradarbi su
sitikinjimo, nesantuokini ryi, kartu dirbani sutuoktini el
gesio. Dert pasidomti, kaip buvo reaguota ankstesnius koleg
romanus, kaip elgsi vadovyb.
Vengti kebli ryi - su vadovu ar susituokusiu kolega.
Nubrti aikias asmenini ir profesini interes ribas, atskirti ei
mos ir darbo reikalus.
Jei usimegzt simpatija (niekas nuo to neapsaugotas), darbovietje
stenkits ilaikyti korektik ir profesional elges.
FLIRTAS SU RUDENIU
U stres darbe
mokame
ne tik sveikata
cf
j ei staiga sveik mog ima kamuoti nugaros ir kaklo skausmai,

irdies ritmo sutrikimai, prakaitavimas, virkinimo sutrikimai, nemiga,
raumen tampa, sezonins ligos, dert sunerimti. O kai ir aplinkiniai
pradeda klausinti, kas nutiko, ima laidyti erzinanias pastabas dl pa
blykusios odos, spariai auganio ar krintanio svorio, jau pakvimpa
bda. O gal liga?
Ir tai dar ne viskas. Tau sunku susikoncentruoti, nuolat visk umir
ti, klysti ten, kur anksiau visk darydavai tinkamai ir be joki pastang.
Kasdienyb tapo rutina - vis tas pats ir tas pats. Savi ir svetimi stebisi,
kad vis daniau puoli kratutinumus, kategorikai laikaisi savo nuo
mons arba usisklendi savyje. Draug kompanija, su kuria anksiau
bdavo taip linksma, pasidar nuobodi. O ir jie tavo draugijos nebepasigenda. Kn veikia nuovargis, isekimas, o jausm pasaul ukariauja
baim, susierzinimas, pyktis ir depresija.
Tokie simptomai vargina mog, nuolat patiriant stres. Pasak psi
cholog, stresas - tai bsena, kai mogus jauia tamp dl to, kad i
jo per daug reikalaujama. Jauia spaudim, nes tie reikalavimai prieta
rauja jo norams ir galimybms. Daniausiai paStresas - tai bsena, briamas neigiamas streso poveikis ir dl jo atkai mogus jauia sirandantys neigiami jausmai: tampa, nerimas,
tamp dl to, kad ijo nuovargis, baim, nepasitikjimas savimi ir kiti.
per daug reikalaujama.
Gal atrodys netiktina, taiau stresas turi ir
Jauia spaudim, nes tie teigiam aspekt. Jis gali bti lyg variklis, skatireikalavimai prietarauja nantis engti pirmyn, siekti geresni rezultat.
jo norams ir galimybms. Didel darbo krv ir auktus reikalavimus ga-
ima priimti kaip ik ir jg ibandym. Kai pavyksta atlikti sunki

uduot arba gyvendinti sumanym, kuriuo niekas netikjo, sustiprja
pasitikjimas, jautiesi patenkinta ir savimi, ir darbu.
KAS SUKELIA STRES DARBE
Didelis darbo krvis. Lietuvoje prasta labiausiai vertinti tuos dar

buotojus, kurie garsiai neprietarauja dl virvalandi, nors u juos
net nemokama. Jeigu darbuotojas pasibaigus darbo valandoms ne
skuba namo, vadinasi, jis stengiasi gerai dirbti. Danai vadovai, ma
tantys, kad darbuotojas nuveikia daugiau, nei jam priklauso, mano,
jog taip ir turi bti, ir n neketina samdyti dar vieno mogaus. O pa
iam darbuotojui pernelyg didelis darbo krvis ir tempas kelia bene
didiausi stres. Tai daniausiai baigiasi isekimu.
Santykiai su virininku. Nereikia bti dideliu pranau, kad nusp
tam, jog darbuotojai, nuolat sulaukiantys nepelnyt priekait, u
veriami sunkiai gyvendinamomis uduotimis, nesijauia laimingi.
Taiau bene sunkiausiai pakeliama, kai ant tavo galvos - bent keli
virininkai, kurie duoda skirtingas uduotis ir nurodymus. Pavyz
diui, vienas ragina kaip galima greiiau paruoti ataskait, o kitas pradti nauj projekt. Nors persiplk. Blakymasis tarp dviej
ugni sukelia nepasitenkinim darbu, susierzinim, pykt ir tamp.
Toks stresas - ypa dana virkinimo sutrikim prieastis.
Santykiai su kolegomis. Darbe praleidiame daug laiko. Jei atmos
fera maloni, darbas neprailgsta. Taiau erzinantis bendradarbi el
gesys ilgainiui ima kelti stres. Tai trikdo mieg. sitais lovoje vis
permstome galimus scenarijus, o gal tiesiog bijome susapnuoti
bjaur koleg.
Ramun jau por mnesi kankina darbe vykstantys nepaaikinami
dalykai. Nuo jos stalo vis dingdavo dokumentai, vliaujie atsirasda-
FLIRTAS SU RUDENIU
vo pas kit bendradarb. Jos neinformuodavo apie svarbius klient

skambuius. Kasdien jaut vis didesn bendradarbi nepasitikjim.
Nors ir anksiau santykiai nebuvo puiks, bet tokios didels tampos
nepatyr. Jau antri metai vienas kolega su ja demonstratyviai nesisveikina, nors asmenikaij interesai darbe niekada nebuvo susikirt.
Ramun tar bendradarbes kak pripasakojus ir virininkui. Gal
apie pavlavim darb arba laiku nesptas atlikti uduotis. Tik
rai pripasakojo, nes virininkas vis reiau j bepakalbina, daniau
siai praeina pro al odio nepratars. Ramun m vis daniau
klysti, daryti nesmones. Sulubavo ir sveikata: atsinaujino alergija,
ueidavo panikos priepuoliai, sutriko miegas. Ir viskas jo vis blogyn.
Prasidjo barniai namuose, m nesutarti su vyru ir anyta. Vyras j
spaud mesti darb ir slaugyti jo gan sunkaus bdo motin.
Laiko planavimas. Stres sukelia nesugebjimas tinkamai planuo
ti laiko, nemokjimas skirstyti darb svarbiausius ir antraeilius. Ir
ypa darb atidliojimas. Daug valand dirbant nuvarginamos akys,
be to, tai kelia nugaros skausmus ir nemig.
Aplinka. Ji gali bti triukminga, per daug ar per maai apviesta,
nevdinama. Neigiamai veikia netinkamai suplanuotos darbo vie
tos, kai anktoje patalpoje sdi per daug moni. Danai sunku pa
ksti, kai kas nors sdi tau u nugaros, nelengva susikaupti, kai ko
lega alia garsiai kalba telefonu. Tada net ir nesunkaus darbo diena
nualina ir suerzina.
Didel atsakomyb. Einant auktesnes pareigas, pasikeiia atsa
komyb. Tenka atsakyti ne tik u savo darb, bet ir u priimamus
sprendimus, svarbius visos darboviets rezultatams. Kai reikia pasi
rayti svarbius dokumentus arba organizuoti darb, jauiame neri
m ir tamp, nes baisu suklysti ir nuvilti tuos, kurie patikjo atsakingesnes pareigas. Tokia tampa sukelia ltin nuovarg bei virkinimo
sutrikim.
Pernelyg maas darbo umokestis ir baim netekti darbo. U

pastangas, laiku ir gerai atliktus darbus kiekvienas mogus tikisi di
desnio atlygio. Todl bene labiausiai skaudina vadovo replikos, kad
ir taip nemaai gaunate. Arba dar kvailesnis palyginimas, kad mo
nje yra ir maiau udirbani. Tai kelia pykt, nebelieka motyvaci
jos stengtis. mog gali kankinti net panikos priepuoliai, prasidti
depresija.
Sunkumai eimoje, neleidiantys atsipsti net ir po darbo.
Konfliktai eimoje, skyrybos, bdos dl vaik ar tv - visa tai vei
kia ms bsen, emocijas ir, inoma, turi takos darbo kokybei. Kai
kamuoja rpesiai namuose, ne taip lengva susikaupti darbui. Tai
daniausiai sutrikdo virkinim.
Mokti valdyti stres dirbaniai moteriai ne maiau svarbu kaip ir
sutarti su aplinkiniais monmis. Visame pasaulyje jau senokai tam
skiriama daug dmesio, o mes dar tik mokoms i problem sprsti.
Kursuose, vairiuose seminaruose daugiausia mokoma darniau, geriau
dirbti ir neatskleisti kitiems savo jausm arba net juos ugniauti. Retai
kada kalbama apie tai, kaip dert imokti ilstis ir atsipalaiduoti.
Ko griebtis, staiga pasijutus, kad esi it besiruoiantis uvirti katilas arba sprogsi, arba nuraus dangt?
KAIP ATSIKRATYTI STRESO
Daryk pertraukles. Pajutusi, kad kokia nors situacija ar kieno

nors pastaba imu i vi, pristabdyk, nereaguok i karto. Nepa
kelk tono, net ir suprasdama, kad buvai usipulta nepelnytai. Geriau
padaryk pertraukl. Jeigu manoma, sugalvok kok nors pretekst
(skubiai reikia paskambinti, apsilankyti tualete), kad iek tiek pab
tum viena. Giliai kvpk ir prisimink, kad gyvenimas tsiasi. Pai
rk veidrod ir nusiypsok sau. Jau anksiau kalbjome, kad knas
FLIRTAS SU RUDENIU
ir emocijos vienas kit veikia. Isitiesk (tarsi virugalviu nortum pa

siekti lubas), pakelk galv, nuleisk peius - i karto pasijusi geriau.
Pasdk kelet minui usimerkusi.
Atsiribok nuo paskal. Bendravimas su kolegomis, draugiki san
tykiai yra btini ir labai svarbs, bet paskalos kenkia sveikatai, ma
ina darbingum, sukelia stres. Tad darbe susitelk vien darbo rei
kalus, o tuius pokalbius tiesiog ignoruok, net jeigu tai lieia tave
pai. Tai ne silymas nusigrti ar negerbti savo koleg, tik primi
nimas, kad esi darbe, ne bendramini susijime ar klube.
Tinkamai reaguok pastabas. Tas, kurios visas jgas atiduoda dar
bui, stengiasi j atlikti kuo geriau, kiekviena pastaba arba nurodymas
k nors pataisyti imua i pusiausvyros. Tada prisimink, kad pasta
bos skirtos darbo kokybei gerinti, o ne eisti. Vertink jas kaip gali
myb tobulti.
Igerk arbatos. Padaryk trump pertraukl, igerk puodel arba
tos. iuo atveju kava su pyragaiiu netinka. Pasmaliiauti gali nebent
gaballiu okolado, nes jame yra maisto mediag, skatinani se
rotonino gamyb, vitamin B ir E, antioksidant - tai pads veikti
stres. Geriausiai tikt saldinta juodoji arbata. Jei nra nei arbatos,
nei okolado, tiks ir kramtomoji guma arba mtinis saldainis.
Planuok darbus pagal savo biologin laikrod. Jei gali, pasistenk
derinti darbotvark prie savo biologinio ritmo. Ms protas labai
aktyvus ne vis laik - tik por period per dien. Kiekvienam mo
gui tie darbingi periodai vis kitokie. inoma, ir ne darbo valan
domis galima priversti prot darbuotis, taiau tam reiks kur kas
daugiau pastang, o rezultatai bus menkesni. Todl visus svarbius
darbus suskirstyk pagal prioritetus ir pirmiausia imkis t, kuriuos
btina atlikti kuo greiiau. Tuomet maiau jaudinsiesi, kad nespji.
Susitvarkyk darbo viet. Stresas ir tvarka darbo vietoje - daniau
siai nesuderinami. Darbo dienai baigiantis, nepatingk susitvarkyti.
Imesk nereikalingus popierius, daiktus, iukles. Stresas mgsta

slptis betvarkje po krvomis popieri ir segtuv su dokumentais.
Be to, kritikai sivertink darbo vietos temperatr, apvietim, oro
kokyb.
Pamasauok aus. Aus speneliuose yra daug akupunktros tak.

Nuo seno kinai inojo, kad ausis - viena svarbiausi akupunktros
sistem visame kne. Patariama iltomis rankomis masauoti ausis
1-2 minutes.
Sakyk ne. Itarti trump odel ne taip ir lengva. Ne kiekvie
na pajgia atsisakyti uduoi, susijusi su tiesioginiu darbu. Vis
pirma ramiai paaikink atsisakymo prieastis. Bet jeigu nepavyks,
teisinkis, kad trksta ini ar gdi.
Pasimanktink. Kad ir kiek daug turtum darbo, daryk trumpas
pertraukles. Atsistok, pavaikiok, pasimanktink nors kelet mi
nui. Nepamirk pagalvoti, kaip sdi. Gal tik ant kds kratelio,
peiai tempti ir skauda nugar? Rekomenduojama sdti taip, kad
nugara liest kds atlo. Kelet kart ltai ir giliai kvpk, atpalai
duok peius. Trumpai usimerk. Pagalvok, gal verta pasidti atram
nugarai ar kojoms.
FLIRTAS SU RUDENIU
Papietauk. Jokiu bdu nepatartina praleisti piet. Ne vien tam, kad

pasipildytum energijos atsargas, bet ir tam, kad atitrauktum mintis
nuo darbo. Kaip tik dl to nevertt pietauti darbo vietoje. Grynas
oras ieis tik naud.
aisk antistresiniais aisliukais. Patariama ant darbo stalo ar
net kienje turti antistresini aisliuk. J bna visoki: mink
t ir kiet rutuliuk, gumos. Juos galima spaudyti, mtyti, minkyti,
tampyti ir panaiai. Toki aisliuk veikimo principas - dmesio
perklimas. Bet kokio daikto spaudymas palengvina savijaut, nes
patiriant stres organizme gaminasi streso hormonai, o su jais ir pa
pildoma energija, kuri reikia kur nors ilieti.
Turk malon usimim. Nors dirbame tam, kad igyventume,
patenkintume savo materialinius poreikius, darbas nra gyvenimo
tikslas. Tad pradiugink savo ird mielu usimimu, kuris po sun
kios darbo dienos padt atsipalaiduoti. Tai galt bti maisto ga
minimas, teatras, sportas, mezgimas, okiai ar dainavimas. Tai, kas
tau labai patinka, kelia malonum, diaugsm. rodyta, kad juokas
maina stres ir stiprina imunin sistem.
Kokiais i i patarim galt pasinaudoti darbe streso kamuoja
ma Ramun? Kad ir kiek galvoja, ji niekaip negali suprasti, kodl jos
bendradarbiai taip elgiasi. Reikt pasikalbti su jais. Bet ji pyksta,
gali prinekti ko nors nemalonaus, apkaltinti. Todl susilaiko, bijo
dama, kad dar labiau nepablogint situacijos. Jos pyktis natralus,
kas gi nepykt, darbe nuolat susidurdamas su tokiais trukdiais.
Reikt garsiai kreiptis kolegas vadovui girdint ir paprayti, kad
bt dmesingesni dirbdami su dokumentais, nepamirt praneti
apie svarbius skambuius. Kitiems girdint mandagiai pasiteirauti
ir to, kuris nesisveikina, - kodl jis taip elgiasi. Gali juk bti, kad
tai visai nesusij asmenikai su Ramune. Ir neverta klausytis joki
kalb, tai tikrai nepads nieko isiaikinti. Be to, reikia nepamirti,

kad darbe visai gana ir kolegik santyki, artimesn draugyst gali
ir kliudyti.
Ramun empatika, jautri ir mokanti pasirpinti kitais - ios savy
bs gali padti pagerinti santykius ne tik su bendradarbiais, bet ir su
vyru. Ji turt isakyti savo nepasitenkinim dl atmosferos darbe
ir namie, iklausyti kit pastabas dl savo elgesio ir imtis situacij
keisti. Nes jei toliau tyls ugniauusi savo pykt, tai atsigr priej
pai, didins vidin tamp ir nerim, galiausiai susargdins.
Atostogos dalykas rimtas

U
/V/lys ta tie, kurie mano, kad ilstis pradedama pasibaigus darbo

dienai ar ijus pensij. Moterys kasdien neatlyginamai nudirba aib
darb: rpinasi vaikais, tvarko namus, gamina valg, apiperka save ir ei
mos narius... Kasdienybje net sunku irti rib, skiriani darb nuo
poilsio ar pramogavimo. Juk savotikai dirbi ir skaitydama knyg, ok
dama ar plepdama su draugmis. Taiau tuomet, skirtingai nei dirbda
ma kasdien darb, jautiesi besiilsinti. Nes taip gali ireikti savo talen
tus, gebjimus, krybikum - tai nenuvargina. Todl mgstanioms
kartoti, kad darbas - vienas diaugsmas ir malonumas, noriu priminti,
kad be poilsio neapsieisi.
Dana moteris, paklausta apie mgstamus laisvalaikio usimimus,
tik neaikiai numykia: Na, kadaise... Kadaise ji okdavo, kopdavo
kalnus, aisdavo lauko tenis, siuvindavo. Dabar nebra kada. Lietuvo
je vis dar gajus sitikinimas, kad profesin veikla reikalauja viso laiko ir
jg, tad darbui pirmiausia paaukojame mgstamus pomgius, paskui -
FLIRTAS SU RUDENIU
susitikimus su mielais monmis, galiausiai - eim. Nirus scenarijus

baigiasi pervargimu ar net sunkia liga, nesulaukus n penkiasdeimties.
Bet ne visos taip nevertina laisvalaikio. Kai kurios moterys net io
odio nevartoja, taiau ino, kada ir kuo gals pasimgauti. Jos neskirs
to: ia - laisvalaikis, o ia - darbas. Laisvalaikis - laikas, kai gali usiimti
mgstama veikla. O pomgi gali rasti ir darbe, su kolegomis ir bendra
miniais, ir keliaudamas sveias alis. Pomgiai ir darbas j gyvenime
danai bna susipyn. Tokios pailsi mgaudamosi paiu veiklos proce
su, o ne pasiektais rezultatais.
Yra manani, kad laisvalaikis turt tarsi papildyti darb. Tokios
nuomons alininks renkasi laisvalaik, pana darb, kad pratst
darbo teikiam malonum. Pavyzdiui, po temptos darbo dienos ilgai
sdi prie galvoski, mokosi usienio kalb. Atsvaros iekotojos renka
si darbo prieingyb. Pavargusios nuo intelektualios veiklos, su malo
numu kapstosi savo glynuose ar darovi lysvse. Nualintos moni
urmulio, renkasi tyli Labanoro girios unksm arba tik pauki bals
drumsiamus vakarus ir rytus prie atokaus eero. Tik ten atgauna pu
siausvyr, mgaujasi poilsiu po darb.
Kitos renkasi poils, susijus su psichine ir fizine veikla. Tik taip
pajunta atsikraiusios darbe varginusio streso ir tampos. Toks poilsis
sveikatos specialist bene labiausiai liaupsinamas. Pasaulio sveikatos

organizacija paskelb, kad mogaus sveikata 50 procent priklauso nuo
gyvenimo bdo - aplinkos ir gyvensenos proi. Svarbiausias veiks
nys - subalansuotas laisvalaikis. Tai reikia, kad reikt derinti pasyv
poils ir aktyvi veikl, padedani atsikratyti nuovargio ir atgauti jgas.
Tad pailsti kaip reikiant dert ir miegant, ir savaitgaliais, ir per atos
togos.
Atostogos dar labai naujas reikinys. i svoka Europoje ir JAV imta
vartoti tik po Antrojo pasaulinio karo (nors JAV jau XIX amiaus pra
dioje atsirado pirmieji atostogautojai - visuomens elito atstovai).
Tada atostogos vertintos neigiamai, o atostogautojai laikyti visko perte
kusiais pasileidliais. Nes jie ilsdavosi ne vien dien, kaip prisakyta, o
kelias! Ir protestantai, ir puritonika Amerikos spauda piktinosi tokiais
itvirkliais. Buvo tvirtinama, kad po toki laisvalaikio orgij jie ne
sugeba grti darb ir nebegali bti geri krikionys.
Lietuvoje ir dabar dar gana daug moni laisvalaik skiria vairiems
darbams nudirbti. Dar ir dabar daugelis mano, kad puikiai gali isiversti
be atostog. Geriausios atostogos man - pas mam, kaupiant bulves,
ravint runkelius, marinuojant agurkus ir verdant uogienes.
Kiek laiko geriausia bt skirti atostogoms? Vokietijos psicholog
nuomone, sveikiausia ilstis du tris kartus per metus po por savaii,
o ne vien kart mnes ar ilgiau. Tada trumpiau reikia laukti atostog,
patiriama maiau adaptacinio streso. Be to, poilsis skirtingais met lai
kais turi daug specifini privalum, ypa jeigu leidiats tolimas ke
liones.
Kad atostogos suteikt isvajotj poils, joms reikt rimtai pasi
ruoti.
FLIRTAS SU RUDENIU
KAIP TEISINGAI ATOSTOGAUTI

PRIE ATOSTOGAS
Likus savaitei iki atostog primink vadovui ir bendradarbiams bei

visiems, susijusiems su tavo veikla (partneriams, klientams), kiek
laiko nedirbsi.
Suderink su vadovu svarbiausius darbus, kuriuos privalu atlikti, kol
nepradjai ilstis, kad vliau nebt priekaitaujama, jog neperspjai. Ir kad paskutin darbo dien neukraut neatidliotinai svarbios
uduoties.
Suderink su vadovu, kam i bendradarbi ir kokius darbus turtum
perduoti.
Sutvarkyk darbo viet ir informacij kompiuteryje.
Jei netiktai pasikeitus aplinkybms tave mgint sulaikyti darbe,
bk paruousi kelet svari atsisakymo argument (pablogjo savi
jauta, praysi kompensuoti biliet ir kelialapio kain).
Neadk reguliariai skambinti darb ir nesipareigok bet kada bti
pasiekiama.
PER ATOSTOGAS
Labai svarbu, kur ir kiek laiko susiruoei atostogauti. Gali bti, kad
kelion tolim egzotik al deimiai dien arba Nepalo ar Peru
auktikalnes bus ne poilsis, o sunkus ibandymas, po kurio ne tik ne
sijausi pailsjusi, bet dar ilgai negalsi atsigauti. Svarbu vertinti ir su
tavim keliaujanij galimybes. Kitaip daugiau laiko teks skirti rpinimuisi j sveikata ir gerove nei mgavimuisi kelions malonumais. tai
keletas svarbi patarim.
Jei nori gerai pailsti, pasisemti sveikatos, energijos ir jg, pasi
stenk neviryti trij laiko juost limito - nevyk ten, kur laiko skir
tumas nuo Lietuvos daugiau nei trys valandos. Tai itin neigiamai
veikia sveikat.
Nuvykusi karto klimato alis (ypa jei Lietuvoje tuo metu alta),
tris keturias dienas skirk tik aklimatizacijai. Nes dl intensyvios
sauls sutrinka organizmo termoreguliacija ir pakinta mediag
apykaita. Dl staigi klimato pokyi netenki daug skysi, gali pa
didti raumen dirglumas, suprastti apetitas, sutrikti virkinimas,
nusilpsta atsparumas infekcijoms.
Salto klimato alyse (ypa jei Lietuvoje tuo metu daug iliau) akli
matizacijai teks skirti keturias penkias dienas. Reiks prisitaikyti ne
tik prie alio, bet ir prie ypatingo poliarins dienos ir nakties rit
mo. Gali jausti nuovarg, mieguistum, raumen skausmus, pablo
gja apetitas.
Keliaujant kalnus teks prisitaikyti prie sumajusio atmosferos
ir deguonies slgio. O pakilus daugiau nei j trij tkstani me
tr aukt, gali varginti auktum ligos sindromas: koj tinimas, i
nosies bgantis kraujas, netikti linksmumo protrkiai, padidjs
kraujospdis. ie simptomai daniausiai inyksta po savaits.
Pirmas poilsio dienas reikt ilstis pasyviai, nepersistengti. Nepa
daugink kelions teikiam malonum - ekskursij, maudyni jro
je, kaitinimosi saulje ir panaiai.
PO ATOSTOG
Poilsis padeda atgauti jgas, paskui dirbti turt bti daug lengviau.
Deja, daugelis danai jau pirmj darbo dien pasijunta pavarg, apima
slogi nuotaika. Tai vadinama poatostoginiu stresu, kuris pasireikia gan
nemaloniai: vieni darosi nervingi, irzls, pikti, kiti jauiasi prislgti, nu
silp, lidni. Lyg to bt negana, prast nuotaik lydi galvos skausmai,
pykinimas, perjimas gerklje, prakaitavimas, miego sutrikimai. ie
simptomai ypa bdingi stresini darb ir profesij atstovams: smul-
FLIRTAS SU RUDENIU
kiojo ir vidutinio verslo savininkams, administratoriams, dstytojams,

gydytojams, urnalistams, sekretorms. Atsipalaidavimo per atostogas
ir darbo tampos kontrastas nebeleidia velgti savo stiprybi. Ima at
rodyti, kad nesugebsi kaip anksiau greitai ir skmingai dirbti, neveik
si susikaupusi darb ir apskritai negalsi dirbti - tokios mintys kelia
panik ir nor pabgti i darbo.
Keli patarimai, kaip ivengti poatostogini nemalonum ir pasinau
doti per atostogas sukaupta energija.
Skirk laiko savo biologiniam ritmui sureguliuoti. mogaus vidinis
paros ritmas reguliuoja visas svarbiausias biologines sistemas, pra
dedant kraujo spaudimu ir baigiant intymiu gyvenimu. Per atosto
gas tas vidinio laikrodio rodykles sukiojame tai atgal, tai pirmyn.
Pirmom dienom po atostog, veikiamos spdi euforijos, galim
nieko ir nepajusti, taiau trei dien imam virsti i koj: sutrinka
miegas, diena painiojasi su naktim, skauda galv, kyla kraujospdis,
spaudia ird, sutrinka dmesys ir atmintis. Geriausia, kad viso to
nereikt kentti darbe.
Skirk laiko readaptacijai - tai yra atvirktinei aklimatizacijai, ypa
grusi i tolim ali, kuri klimatas itin skiriasi nuo lietuvikojo.
Organizmas patiria stres dl to, kad, vos prisitaiks prie nauj sly
g, priverstas grti prie prasto gyvenimo. Paradoksalu, taiau sun
kiausia bna toms, kurios tolimoje alyje jautsi itin gerai. Reikia
atgauti psichologin pusiausvyr ir pasirpinti gera fizine savijauta.
Tam reikt skirti nuo trij dien iki savaits.
Grk i atostog likus bent dviem trim dienom iki darbo pradios.
Ramiai isikrauk daiktus ir pailsk namuose, nesistenk visko i karto
sutvarkyti.
Pirm darbo savait dirbk atsipalaidavusi. Neusibk darbe, sten
kis ieiti kuo anksiau. Nenerk visa galva susikaupusius darbus ir
nesiimk nauj svarbi uduoi. Kas dvi valandas daryk deimties

minui pertraukles.
Prie lietuvik valgymo ypatum grk pamau. Nepulk i karto
valgyti riebaus sunkaus maisto (cepelin su spirguiais, koldn,
miraini su majonezu...). Pirmsias dienas rinkis lengvesn - koes,
jogurt, vieias ir trokintas daroves, pauktien, uv. Kuo ma
iau valgyk per pietus.
SU KUO IR KAIP POILSIAUTI
Prasidjus atostogoms daugeliui tenka pasukti galv, kaip ir su kuo

praleisti pelnyto poilsio dienas.
Su savo vyru. Nesivaizduojanioms poilsio be savo vyro nieko
nereikia keisti - ramia irdimi vaiuokite kartu. Taiau bendras atos
togas reikt aptarti i anksto. Vien skmingai pasiekti isvajotas vie
tas neutenka. Chaosas poilsiadienius gali paversti santyki aikini
mosi nervadieniais. Gali staiga paaikti, kad vyras, dar prajusiais
metais su malonumu vainjs ekskursijas, kart jauiasi pavargs.
Nenori nieko, tik itisas diehas snduriuoti palmi pavsyje ir pusiau
pravertomis akimis stebti pusnuoges jaunikles. Tad tavo entuziaz
mas vykti ekskursijas ar klausantis gitaros gars pasdti bare bus
sutiktas nepalankiai. Galimas ir atvirktinis variantas: tu svajojai isi
miegoti, ramiai pasiklausyti bang oimo, o vyras nori vaiuoti eks
kursijas, ibandyti visas naujo fotoaparato ar filmavimo kameros gali
mybes. Jam gali nepatikti ir demokratikas pasilymas daryti, kas k
nori, - susierzins vien nuo minties, kad viena nori gulti pliae ar eiti
pasivaikioti.
Kaip elgtis? Dar namuose abu aptarkite, k kiekvienas darysite at
vyks pasirinkt viet. Paaikjus, kad js atostog planai visikai
prieingi, geriau rinktis alternatyv: vaiuoji viena, vaiuoji su drauge
arba niekur nevaiuojat abu ir atostogaujate namuose.
I I I FLIRTAS SU RUDENIU
Su drauge. Jei nutarei atostogauti su drauge, gerai pagalvok, kuri

kviesi. Pagrindinis kriterijus - kad sutapt norai ir atostog lkesiai.
Prastos atostogos garantuotos, jeigu pirmiausia neisiaikinsi draugs
poirio poils. Juk mons skirtingi - vieniems patinka nieko neveik
ti, kiti nori kuo daugiau pakeliauti, dar kiti stengiasi aplankyti kuo dau
giau kultrini rengini ar tiesiog mgaujasi laisvalaikiu bare.
Sugalvojusi penkiasdeimtojo gimtadienio proga pasidovanoti isva

jot kelion kruiziniu laivu Nilo upe, Nijol nesitvr diaugsmu.
Tik iek tiek baiminosi dl didelio kraujospdio ir kartais sulubuo
janios irdies. Todl buvo laiminga, kad kartu keliauti sutiko sena
biiul, su kuria kadaise kartu dirbo. Taiau jau pirmomis kelions
dienomis prasidjo nesusipratimai. Draug n nepaklaususi usim
geresn viet laivo kajutje. Uuot smagiai bendravusi, tyliai skaiia
vo mezginio akis, o Nijols kvietim pavakaroti su kitais bendrake
leiviais laivo restorane paaipiai atmet sakydama, kad j amiaus
moterims turt rpti ne vakarons, osveikata. Ne pagal metus pui
kiai atrodanti, mgstanti bti moni apsuptyje Nijol nesijaut pa
tenkinta. Ji nepais biiuls draudim. Blogiausia, kad draug, nors
nepatenkinta, visurj lyddavo ir nuolat zyzdavo, kadjau laikas eiti
ilstis. Bet tai tebuvo anga nemalonumus. Didysis teroras prasid
jo Nijols gimtadienio ryt. Turist grups vadovas ir bendrakelei
viai pasveikino, teik penkiasdeimt roi, vakare padeng ventin
stal, pakviet pilvo okj. Bet Nijols draug sugadino vakarl, su-
vaidinusi irdies priepuol. Vliau vis kelion vaizdavo sieidusi ir

palikt likimo valiai. Nijol taip pat stengsi nebekreipti j dmesio.
Kelion buvo sugadinta.
K daryti? I anksto suderinkite su drauge atostog planus, kad dl
skirtingo poirio bendravim, finansinius dalykus tarp js neper
bgt juoda kat. Dar iki atostog nustatykite sum, kuri abi dsite
bendr katil. Tada ivengsite aikinimosi dl btiniausi ilaid. Arba
nutarkite, kad kiekviena moksite u save.
Viena. Iki iol Lietuvoje gan tariai irima atostogaujani vieni
moter. Bet juk nra nieko nepadoraus, jei moteris ivyksta poilsiauti
viena. Toks poilsis turi daugyb plius: esi pati sau eiminink, neturi
dl ko sieisti, nr kam tave supykdyti. Gali planuoti laik ir ilaidas pa
gal savo norus ir galimybes. Tik sivaizduok: aplankai tave dominanias
vietas, usuki visas parduotuves arba neini n vien, miegi, kiek nori,
valgai arba ne. Ir dl to niekam nereikia aikintis. Ne bda ir tai, kad
graiausiuose kampeliuose pats fotoaparatas tavs nenufotografuos.
Papraysi kit - dar neteko matyti, kad kas atsisakyt. Galsi ypsotis,
bendrauti, susipainti su naujais monmis be baims, kad bsi netin
kamai suprasta.
Ko reikt nepamirti. Nepersistenk koketuodama su viebuio
personalu. Ryt alyse, Ukaukazje prasta aismingai merginti vieni
as damas, taip patikrinamos j moralins nuostatos. Malonu, bet tai
tik aidimas. Ilsdamiesi mons link umegzti naujas paintis. Trum
poms paintims geriau pasirinkti ekskursij bendrakeleivius, papldi
mio kaimynus, su kuriais gal nutarsite k nors kartu nuveikti: pavakaro
ti ar kartu pakeliauti. Taiau susipainusi su pora, neprarask budrumo.
Vargu ar tos poros moteriai patiks, jei atsidursi alia jos vyro papldi
myje ar automobilyje.
7Kb
flirtas su rudeniu
DhtaA
K O K S P O IL S IS T A U T I N K A
Vis savaitgal nieko neveiki, tik gulinji ir ilsiesi, bet pirmadien nesijauti
pailsjusi. Laisvadieniais daug keliauji, daug dirbi sodyboje, todl nesivaiz
duoji, kaip itempti vis savait darbe. Kodl ilsdamasi nepailsi? Greiiau
siai taip atsitinka dl to, kad ilsiesi netinkamai. Sis testas pads pasirinkti
geriausi poilsio bd.
Paymk atsakymo variant, kuris tau tinka.
1. Ar mgsti sportuoti?
A. A tikrai nesukurta sportui.
B. Negaliu paksti sporto, nemgstu jokios fizins veiklos.
C. Mielai sportuoiau, jei nebiau per daug usimusi.
D. Be sporto negaliu sivaizduoti gyvenimo.
2. Mgsti rytais pabgioti ar bent pasivaikioti su savo
augintiniu?
A. Rytais man patinka pasyviai leisti laik.
B. Taip, kas ryt ivedu savo un, ir tai man padeda susikaupti ir
atsikratyti tampos.
C. Kartais bgioju rytais, bet paprastai tam pritrksta laiko.
D. Tokia mankta man tikrai nepadeda atsipalaiduoti.
3. Ar sivaizduoji save atliekani meditacijos pratimus?
A. Niekada, tokie dalykai tikrai ne man.
B. Suprantu, kad atsipalaiduoti btina, bet vis nerandu tam laiko.
C. Kartais bandau medituoti, deja, man nelabai sekasi.
D. Turiu daug domesns veiklos nei meditacija.
4. Kokie garsai labiausiai ramina?

A. Instrumentin muzika.
B. Artim moni panekesiai.
C. Virininko balsas.
D. Rami meditacin muzika.
5. Ar danai patiri tamp?
A. Nelabai. Visada randu ieit - usiimu kuo nors, kas man
patinka.
B. Danokai, nes neinau, kaip jos ivengti.
C. A absoliuiai rami, net nenutuokiu, kas ta tampa yra.
D. Taip, todl stengiuosi kuo daniau atsipalaiduoti.
6. Kaip geriausiai atsipalaiduoji?
A. Vaiuodama savo automobiliu.
B. Skaitydama knygas.
C. Ibandydama naujus receptus ar kepdama pyragus.
D. Guldama lovoje ir irdama televizori.
7. Ar patinka krybin veikla - tapyba, dainavimas, eili ar
prozos raymas?
A. Visai neblogai, bet mans tai neatpalaiduoja.
B. Ne, nesu krybinga asmenyb.
C. Taip, kai pagauna kvpimas.
D. Man patinka, tai puikus bdas ireikti savo mintis.
8. Ar mgsti imginti vairius atsipalaidavimo bdus?
A. Puikiai inau, kas geriausiai man padeda atsipalaiduoti.
B. Taip, nes noriu bti rami ir nepatirti streso.
C. Noriu ibandyti vairius atsipalaidavimo bdus.
D. Manau, tai betikslis dalykas.
FLIRTAS SU RUDENIU
9. Ar gali darbe bent vidurdien atsikvpti, pasinekuiuoti su

kolegomis?
A. Negaliu ramiai sdti ir plepti.
B. Kartais man labai to reikia.
C. Noriau atsikvpti, bet negaliu - laukia begals nenuveikt
darb.
D. Mgstu atokvpio valandles prie puodelio kavos ar arbatos.
Daugiausia A. Labiausiai tinka aktyvus poilsis. Kad geriau jaustu

meisi, turi kuo daugiau judti. Taigi ryt anksiau atsikelk ir pabgiok,
vakarais pasivaikiok ar usuk sporto sal. Puikiai jautiesi tada, kai
ubaigi svarb darb ar per dien padarai visk, k buvai suplanavusi.
Esi veikli ir krybinga, todl turi iekoti daugiau galimybi ilieti savo
energij - tarkim, mokytis okti, tapyti ir pan.
Daugiausia B. Puikiai jausiesi tik tada, kai imoksi suderinti akty
v ir pasyv poils. Nuolatinis bgimas tikrai ne tau - kur kas greiiau
prarandi dvasines ir fizines jgas. Kita vertus, negali visus vakarus dryb
soti ant sofos prie televizoriaus. Taigi derink vair poils: po aerobikos
treniruots padaryk kelet tempimo pratim ar jogos asan (kaitaliok
vairias treniruotes), pairjusi ger film pabgiok ar pasivaikiok po
park. Jei paisysi ios pusiausvyros, energijos nestokosi.
Daugiausia C. Bda ta, kad nerandi laiko atsipalaiduoti, nevertini,
koks svarbus poilsis tavo sveikatai. Jeigu nesustosi ir neatsikvpsi, tam
pa gali tave pribaigti. Pasistenk kartais pamirti visus savo darbus ir rasti
laiko poilsiui. Atmink, kad pailsjusi ir atgavusi jgas nejausi tampos
ir darbas seksis kur kas geriau. Jei neinai, koks poilsis tau tikt, susitik
su draugais, pabk gamtoje ar nuvyk kalnus. Tik ibandiusi vairius
poilsio bdus suprasi, koks tau tinkamiausias.
Daugiausia D. Tau geriausia rinktis pasyv poils, pavyzdiui, pa
tartina pagulti vonioje, silainus kelis laus raminamai veikianio ete
rinio aliejaus. I vonios ilipsi tarsi naujai gimusi. Tikt ir liekninanios
kvpavimo ar jogos pratybos, kurios ne tik atpalaiduos, bet ir suteiks
dvasins stiprybs. Laisv dien vertt pairti linksm film, paskai
tyti ger knyg ar tiesiog pairti pro lang. Gero poilsio receptas mgavimasis ramybe, ji tavo savijautai labai svarbi.
JEI APIE ATOSTOGAS

TEGALI PASVAJOTI
Visiems monms reikia poilsio, taiau neretai atsitinka, kad atosto
gos lieka tik miraas tavo svajonse, nes perjai nauj darb, inaudo
jai laisvas dienas tvarkydama reikalus ar panaiai. Tik nepulk nevilt.
Prisimink ir vadovaukis posakiu: Pati esi savo laims kalvis. Pailsti ir
smagiai praleisti laik gali ir niekur neivykdama. Vis pirma turi susi
planuoti, k ir kiek laiko veiksi.
KELI PATARIMAI, KAIP IMPROVIZUOTI
Atsikratyk rutinos. Nebtina kirsti kelias laiko juostas, kad pakeis

tum savo gyvenimo ritm. Kelkis valanda anksiau ir pusryiauk
lauke (balkone ar pievelje prieais nam). Pakeisk piet laik ir
ibandyk naujus patiekalus (Tailando ar kin virtuv, ispanik al
t sriub ar meksikietikas ukandles). Manau, iai idjai pritars ir
negalintys poilsiauti tavo bendradarbiai, mielai palaikys kompanij.
Btinai keisk ne tik iokiadieni, bet ir savaitgali proius.
FLIRTAS SU RUDENIU
Kuo daugiau usiimk aktyvia veikla. darb eik psiomis arba

vaiuok dviraiu. Po darbo pasivaikiok (parke, mike, apeik savo
sod ar glyn). Kaip rodo tyrimai, fizinis aktyvumas padeda veikti
darbe susikaupus stres.
Turistauk. Aplankyk vietas, kuriose seniai ketinai pabuvoti, bet
vis pritrukdavai laiko: atsinaujinus muziej, parod, nauj ar per
tvarkyt park. Pavartyk turistams skirtas knygas, pamatysi, kiek
visko dar nesi maiusi. Susidaryk marrut visoms savo atostog
dienoms. Usuk suvenyr parduotuves ir btinai sigyk kok miel
ias atostogas primenant daikt. Pasidalink su artimaisiais savo
spdiais ir nusisk jiems atviruk ar nuotrauk.
Daugiau bk gamtoje. Gamta turi stebukling gydomj gali.
Jau vien ko vertas buvimas prie dideli vandens telkini: jros, ee
ro. Nuo seno inoma, kad prie vandens energij bejg niokojanti
streso jga, rimsta netekties skausmas. Si energija sumaina net al
koholio poveik. Vien buvimas lauke maina depresij. Tad vertt
i atostog planus traukti savaitgalio ikyl mik. Ar bent u
ksk prisdusi ant suolo parkelyje per piet pertrauk.
Emigracijos anatomija
l/C/sidirbti pinig svetur traukiantis jaunimlis jau nieko nestebi

na. Taiau apie usienyje dirbanias ir gyvenanias vidutinio amiaus ir
vyresnes moteris igirstame ne taip jau danai. Jas labiau baugina nau
jas, nepastamas gyvenimas, suvokimas, kad teks dirbti sunk, alinant
darb. Taiau nordamos pragyventi danai jos teturi vienintel ieit emigruoti. Kodl ne kiekviena moteris, nors ir kaip smarkiai spaudia
ma nepritekli, rytasi ivykti? Kodl taip bijoma palikti namus?
Keturiasdeimtpenkeri Vilma isiskyrusi, netekusi darbo nekilnoja

mo turto agentroje, liko bepragyvenimo altinio. Jai reikjo mokti
paskol u brangiai sigyt but, pasirpinti mokykl baigiania
dukterimi. Tad, kaiprie metus Kaldoms iAnglijosparvykusi drau
gpasil vaiuoti kartu irpaadjo, kadpads sidarbinti irsikurti,
po ilg dvejoni ryosi. Nors nemaai inojo apie tautiei gyveni
m ioj aly, j buit, realyb priblok. Bene baisiausia buvo kalbos
barjeras - Vilma nemokjo angl kalbos. Savarankikai negaljo nei
apsipirkti, nei dokument susitvarkyti. Gerai, kad draug padjo ne tik suteik pastog, surado darb, bet ir drabuiais aprpino.
Vilm iki iol pykdo odiai, kad lietuviai vieni kitiems nepadeda.
Anglijoje ji sutiko daug toki, kurie patys sikr vliau atsive vis
eim, padjo ir savo kratieiams.
Vilma apsigyveno ems kio krate, ia daugelis lietuvi dirbo pas
kininkus. J verslas - vaisi, darovi, gli auginimas ir pardavi
mas. Ipradi moteris 12-13 valand dirboprie bulvi konvejerio.
Nepratusi prie fizinio darbo, j kamavo koj, nugaros skausmai,
miego trkumas. Bet po trij mnesi apsiprato, usigrdino, ir...
numet atuonis kilogramus. O po pusmeio, palengvjusi jau visais
atuoniolika, jau oko dukters mokyklos ileistuvse.
Vliau bulves ikeit gles. Gavo ilgalaik darbo ir gyvenimo viz.
Mokjo mokesius, kuriuos vliau, inojo, gals susigrinti. Nusipir
ko automobil, su juo jau ne tik parduotuv nuvaiuoja, bet ir po
krat pakeliauja. Kiekvien iem Vilma grta Lietuv, aplanko
Vilniuje studijuojani dukr. Ir ino, kad anglik pensij leis Lie
tuvoje.
Nuo neatmenam laik mons keliavo. Dar mokykloje suinojome
apie didiuosius ir ne tokius didelius taut persikraustymus: po Sina
jaus pusiasal klajojo ydai, kilniuosius romnus sulugd ir i gimt-
FLIRTAS SU RUDENIU
j viet var atsibast gotai ir hunai, Azijos sultonatus - turk gentys

ir t. t. Visa istorija - ir senj laik, ir vidurami, ir naujj laik byloja apie nuolatin moni kraustymusi i vieno pasaulio krato
kit. Tai kodl nieko iki iol nepasimokme? Kodl keliame triukm
dl emigracijos masto, nuogstaudami dl tutjanios Lietuvos? Ko
dl ivaiuoti gyventi svetur visada taip sunku? Suprasti padt nebent
vilgsnis istorij.
Kadaise pasaulis buvo gana paprastas: prie vandens telkini apsi
gyveno pirmieji ssls emdirbiai. Jie stat miestus, rinko valdovus,
prekiavo, pramogavo. O po tyrus klajojo gyvulius auginani klajokli
gentys. Tie mons nam nestat, bet turjo eiklius irgus, taiklius lan
kus ir karingas, bebaimes irdis. Jei j kelyje pasitaikydavo miestas, nu
siaubdavo j piedami, udydami ir prievartaudami. Tad sslieji inojo:
atjnas - pavojingas mogus.
Pagal gyvenimo bd an laik mones slygikai galima suskirsty
ti tris grupes: mgstanius pastovum, permain iekotojus ir tarpin
tip. iuolaikiniame moguje paprastai dera tiek permain, tiek stabilu
mo trokimas. Taiau kartais nukrypstama kratutinumus.
Vienas kratutinumas - nepasotinamas trokimas pokyi, permai
n, nauj spdi, kelioni. Tokie mons nepakenia monotonijos.
Nuobodulys juos varo depresij. Negaldami nuolat keisti miest, jie
keiia bent gatves ar miest rajonus, o kiekvien sutiktj laiko poten
cialiu draugu.
Sslumo spaud smegenyse palik senovs emdirbiai grietai pri
sak rpintis savo paveldu. Net ir trumpam neprarasti ryio su savo
gimtja vieta ir nepatikliai irti bet kok atjn. Tokiems kiekviena
permaina sukelia stres, o nepastamas, svetimas mogus vertinamas
kaip potencialus agresorius. Didiausia palaima - grti namo.
Tarpinio tipo mons gan gerai jauiasi vienoje vietoje. Noras k
nors keisti juos aplanko ne daniau kaip kelis kartus per gyvenim. U-
tenka pakeisti but (reiau miest), nuvaiuoti svei al pailsti - ir

vl irdyje ramu. Taiau usibuv kur nors ilgiau jie ima ilgtis nam ir
tik gr ramiau atsikvepia.
KODL MONS EMIGRUOJA
Tikisi rasti darb. Nes Lietuvoje to padaryti jiems nepavyksta. To

dl kabinasi menkiausi galimyb turti daugiau ar maiau stabi
l udarb. Vidutinio amiaus vyrai ir moterys, labiau prisiri prie
savo nam, su palengvjimu irdy isikrauna lagami
nus ir lieka namuose danai ir dl menko darbe
lio ar net perspektyvos j gauti, nors supranta,
kad svetur galt udirbti daugiau. Ir tik
didiausia neviltis, kai nra n menkiausios
provaists, juos ivaro usienin.
Nori usidirbti pinig. mons emigruo
ja, kad galt gyvendinti savo svajones Lie
tuvoje (sigyti bst, sumokti u vaik moks
l, pradti sav versl). Daniausiai vadovauja
masi finansine logika. Svetur galima ne tik igyventi i
minimalaus atlyginimo, bet dar ir iek tiek sutaupyti. Taip moni
lpomis kalba neviltis ir skausmas dl gimtajame krate nevertina
mo j darbo. Tas pats motyvas skatina usien vykti ir vyresnio am
iaus mones, turinius paklausi profesij ir dideli ambicij. Jie
supranta, kad u Lietuvos sien bus labiau vertinami. Daniausiai
ivaiuoja dirbti pagal specialyb (gydytojai, slaugytojos, virjos),
bet gali nutikti ir kitaip. Svarbiausias tikslas - usidirbti. Tokie mo
ns niekada nedirba bet kokio darbo u minimal atlyginim. O jei
ir sutinka, tai tik laikinai, inodami, kokios laukia perspektyvos.
Kad imokt ko nors nauja. Moteris, sovietmeiu imokusi angl
kalb, gali gyti praktini kalbos gdi, virja - svetimos virtuvs
FLIRTAS SU RUDENIU
paslapi, masauotoja - Ryt ali masao gdi. Ir visai ne

svarbu, kiek tokiai emigrantei met, svarbiausia - jos motyvacija ir
imlumas naujovms. raas gyvenimo aprae apie darb usienyje
greiiausiai pads iekant darbo Lietuvoje.
Nori painti kitas alis. Ne viena, neturdama pinig net pragy
venimui, uslopina nor keliauti, susipainti su kit ali kultra ir
tradicijomis. Yra lietuvi moter, kurios gyvena tolimose salose,
rpinasi orangutanais, keliauja po Indijos aramus (vienuolynus) ar
ajurvedos gydymo centrus.
I avantirizmo. Jis neramias sielas, negalinias nustygti vietoje ir
pasiduodanias protvi auksmui keliauti, skatina palikti Lietuv.
Tokie mons renkasi darb turizmo agentrose, usienio firmose,
gydymo staigose. Jiems negana vien su kelionmis susijusio darbo.
Savo udarb jie ileidia kelionms po al, iekodami dar nepatirt
poji, nauj paini, nuotyki. Namo jie nesiunia pinig, po
ilg klajoni met neparsivea santaup, bet spdi i vis a
li - su kaupu.
Psichologus labiausiai domina, kaip emigrantai jauiasi Europoje. Ir
ne vien todl, kad patys esame europieiai ir noras gyventi geriau nu
veda Anglij, Vokietij, Ispanij, Danij ar Olandij, bet ir todl, kad
niekur kitur prajusiame amiuje nebuvo tokio bruzdesio ir taut maiymosi (kar, tremi, persekiojimo, skurdo, nuolatins migracijos)
kaip Senajame emyne.
Kad tapt savas svetimame krate, pirmiausia emigrantas turi elgtis
taip, kaip elgiasi vietiniai gyventojai. Nuolankiai paklusti vietos papro
iams, tradicijoms, gyvenimo bdui. Tai ne visada ir ne visiems pasise
ka. Daniausiai nugali lietuvika kantryb, ir svetima aplinka pamau
atsiveria. Adaptacijos laikotarpiu (arba vis gyvenim sveioje alyje)
visk diktuos tos alies eimininkai.
Po kurio laiko pasaulis praviesja. Supranti, kad esi toks pat kaip
jie. Ir gali ne prasiau savimi pasirpinti, o gal net geriau. Pradti sava
rankikai gyventi bna bene baisiausia. Emigrantai nusivilia draugais,
u usieniei itekjusios lietuvaits - vyrais. Kyla impulsyvus noras
grti namo.
O jei alys tolimos, patiriamas kultrinis okas: kitoks maistas, tvar
kos proiai, bendravimo kultra. Lietuv, itekjusi u vokieio, gali
bti palaikyta apsileidle, nes lietuviai ir vokieiai skirtingai supranta
var. Vokieiams namai - varos citadel. Isimaudius privalu sausai
iluostyti voni, kasryt epeiu su milteliais nuveisti aligatv prieais
nam. Jei to nedarai, nepasitenkinimas netruks virsti konfliktu.
Taiau bene sunkiausia toms, kurios savo alyje jau buvo inomos
(aktors, mokslininks, verslininks, geros darbuotojos), o sveioje a
lyje atsidr ant emiausio laiptelio. Tokiomis aplinkybmis ne kiekvie
nai pavyksta isaugoti savigarb ir imint.
Sveioj aly niekada nebsi sava, liksi sve- Sveioj aly niekada nebsi
timal net ir nugyvenusi ten gyvenim. Tai yra sava, liksi svetimal net ir
didiausias emigrant skausmas. Belieka svajoti nugyvenusi ten gyvenim.
bent senatvje sugrti savo gimtj al.
Tai yra didiausias
emigrant skausmas.
VIII DALIS Neteki pamokos
Permainos moko
gyvenimo iminties
ermamos ms gyvenimo kasdienyb. Ekonomins, poli

tins krizs, pinig reformos, skyrybos, darbo netektis - tai ne tik i
bandymai, bet ir asmenyb ugdanios pamokos. Jas imok ukopiam
dar viena pakopa aukiau. Diaugsmo gal ir nedaug, bet nepaneigsi veikdamos sunkumus tobuljame spariausiai,
o gyvendamos lengvai ir nerpestingai beveik veikdamos sunkumus
nejudame pirmyn. Taiau permainos taip gsdi tobuljame spariausiai,
na mones, kad danas savo nedraugui blogo pa ogyvendamos lengvai
linki odiais: Kad tave permainos uklupt! ir nerpestingai beveik
Reikt padkoti u tok palinkjim, nes taip nejudame pirmyn.
linkima pasimokyti ir gauti stiprybs.
Ar galima ko nors imokti igyvenus ems drebjim arba artimo
mogaus netekt? Ne tik galima, bet ir reikia. Tik, inoma, niekas savo
noru tokio tobuljimo bdo nesirinks. Ir toki gyvenimo pamok tvar
karatis i anksto neskelbiamas, negali joms pasiruoti. O likimo pasi
rinkti mokiniai dkingumu daniausiai netrykta, atvirkiai, priekai
tauja ir skundiasi: Kodl tai skirta man? Be reikalo.
Kaip lengvai klitis veikia paprastas upeliukas - plukdo savo van
denis per akmenis, medi ivartas, smlio snaas, nesustoja ir neriaumoja ant keli pastojusios klities, o linksmai sugurgjs iri, kaip j
apeiti. mogus danai gyvenimo klitis mgina veikti jga. Ir retai kada
valgosi kito kelio. Neturi kantrybs palaukti, kol atsiras kita ieitis.
FLIRTAS SU RUDENIU
Aiku, permainos permainoms nelygu. Esmins permainos da

niausiai ugriva netiktai. Paprastai jos bna didels, reikmingos ir
palieia ne tik tave. Tai skaudios netektys: artim moni, darbo, tur
to. Arba diugs vykiai: vestuvs, vaiko gimimas ar laimjimas loterijo
je. Itikus skaudioms, sukreianioms permai
Kartais nelaims noms svarbu, kaip mogus jas reaguoja. Danas
akivaizdoje mogus tik aimanuoja ir pasyviai laukia pabaigos, savo
pasijunta toks bejgis, neveiklum pateisindamas - tokia Dievo valia.
kad net umirta esantis Arba kaltindamas likim. Visi mes geidiame
mstanti btyb, ger permain, bet prieinams skausmingiems
turinti prot, galinti
igyvenimams, kuriuos tenka ikentti. Kartais
priimti sprendimus,
nelaims akivaizdoje mogus pasijunta toks be
keistis ir keisti.
jgis, kad net umirta esantis mstanti btyb,
turinti prot, galinti priimti sprendimus, keistis ir keisti.
Bet daniau mes patiriame laipsnikas permainas. Tai - neyms
pasikeitimai, iprovokuojantys didelius pokyius. Kartais laikui bgant
gyvenimas pasikeiia neatpastamai. Akivaizdiausiai tai matoma iki
lus mirtinai grsmei - susirgus onkologine liga, itikus infarktui ar in
sultui. Pajuts, kad blogja sveikata, mogus pradeda keisti gyvenimo
bd: daugiau manktinasi, kitaip maitinasi, atsisako aling proi.
Pastebi ir ima branginti teigiamas emocijas: diaugsm, nuostab ir jau
dul, - ir vengti neigiam: pykio, baims, bjaurjimosi. Pajunta poreik
keisti savo dvasin pasaul - atgauti pusiausvyr, Svarbiausia - pokyius

ramyb ir pasitikjim. Patyrs tiek pokyi, pripainti irjuos vardyti.
mogus pradeda ne tik kitaip vertinti save, arti Daniausiai tai nra
muosius, bet kitaip pavelgia ir tai, kas j supa. malonu, nes mes nelink
Lengvai atsisako to, kas nereikalinga.
nei sau, nei kitiems
Kad ir kokia permaina uklupt, svarbiau prisipainti, k ities
sia - pokyius pripainti ir juos vardyti. Da igyvename irjauiame.
niausiai tai nra malonu, nes mes nelink nei sau,
nei kitiems prisipainti, k ities igyvename ir jauiame. Pavyzdiui,
moteris patyr vyro idavyst ir skyrybas. Sau ir aplinkiniams ji kartai
tvirtina, kad dabar jai daug lengviau ir ji diaugiasi, kad komaras bai
gsi, o piktadarys dingo i jos gyvenimo. Taiau jos nervingas elgesys
ir aaros rodo ne diaugsm ir palengvjim. Nepripainus (bent sau)
igyvenamo nerimo dl ateities, depresijos, mini sumaities, baims
likti vienai, skaudi permaina ne tik neleis judti pirmyn, bet trukdys
gyventi dabar, klampindama lidn prisiminim lin.
vardyti pokyt gali bti sunku. Kartais reikia sau pripainti nemalo
nius dalykus: teko palikti darb todl, kad tingjai mokytis ir kelti kva
lifikacij; mesti sport todl, kad neuteko valios; isiskirti su artimu
mogumi dl savo valdingumo ir noro visk kontroliuoti. Psichologai
teigia, kad mons, kurie gerai ianalizuoja ir supranta permain, pasi
renka tinkamus veikimo bdus, ir jiems sekasi.
Permainas danai lydi sunks igyvenimai: nerimas, pyktis, kalts
jausmas, depresija. Visika mini sumaitis. Kaip imokti racionaliai
mstyti, susidaryti reali veiksm plan? Tai gali padaryti kiekvienas ir
be psichoterapeuto pagalbos.
Psichologai silo metod, kur taiko mokslininkai, tikrindami nau
jos idjos pagrstum. Reikia surayti sra neigiam mini, kilusi
dl permainos, ir kiekvien i j atskirai apsvarstyti. Pavyzdiui, tau
atrodo, kad pasikeitimas siaubingas ir nepajgsi to pakelti. Kodl siau
FLIRTAS SU RUDENIU
bingas? Kodl manai, kad negalsi itverti? Ar yra inoma, kad kas nors
neitvr ir dl to mir? Ir panaiai.
Toks metodas - tai galimyb paaboti neigiamas emocijas ir nesu
menkinti savo galimybi. O itikus skaudiam vykiui maiau ir trum
piau sielosims, nenugrimsime depresij.
Ir mlo krva
gali teikti diaugsmo
/ simin vieno psichologo pasakojimas apie vaik, kuris labai apsi

diaug tuioje aidim aiktelje rads krvel arklio mlo. klau
sim, kas j taip pradiugino, atsak: Tai reikia, kad kakur netoliese
yra arkliukas. Ret suaugusj tokia staigmena gyvenimo aidim
aiktelje nuteikt optimistikai. Greiiausiai pagalvot: Ir vl nepasi
sek. Man visada lieka tik mlas... Bet gal i keli tkstani atsirast
ir toks, kuris pasidiaugt, - juk tai puiki tra glms ar brakms.
Tikriausiai ir tu pasti moni, kurie neivengiamus nemalonumus
ar skaudias bdas itveria lengvai ir priima net su dkingumu - ir gerai,
kad teko toks ibandymas, jis daug ko imok. Deja, ne visiems ir ne vi
sada po sunki ibandym pavyksta lengvai sugrti normali gyveni
mo tkm. Juk nelaims uklumpa netiktai, kai maiausiai j laukiame
ir bname visai nepasiruo. Kai negand uklupti nebesugebame j
veikti, igyvename psichologin kriz. Psichologin kriz gali sukelti
tik emocikai labai svarbus vykis.
eimos neturiniai Danguolei darboviet buvo vienintel vieta, kurji
jautsi reikalinga ir gerbiama. ia ji dirbo tris deimtmeius - nuo
pat to laiko, kai baig mokslus. Tad inia apie atleidim prilygo te
rorist atakai. odiai atleidimo lapelyje skambjo kaip nekrologas,

atrod, kad gyvenimas baigsi. O tame paiame skyriuje tiek pat
idirbusi Irma tik nusiypsojo. Pagaliau jai nebereiks savs ir kit
apgaudinti pasakojant, jog ia kenia tik todl, kad nebe u kaln
pensija. Dabar gals ibandyti t nauja - vaiuos su vyru k tik
sigyt sodyb ir vis laik skirs sraigms auginti.
Labai daug priklauso ir nuo mogaus gyve Net kakada vaikystje
nimo patirties. Pirm kart igyvenantis artimo igyventa mylimo
mogaus mirt, pirm kart prarads darb, san augintinio netektis gali
taupas arba ger vard gali jaustis visai sugniu bti ta patirtis, kuri
dytas - neinos, kaip toliau gyventi, kokios pa pads atsidrus sunkioje
galbos ir kur iekoti. Tviriau jausis jau turintis gyvenimo situacijoje.
skaudios patirties. Net kakada vaikystje igy
venta mylimo augintinio netektis gali bti ta patirtis, kuri pads atsid
rus sunkioje gyvenimo situacijoje.
Liaudies imintis sako: jei inotum, kur krisi, pasikitum pkin pa
galv. Gyvenimas, inoma, ms negaili, kristi tenka ne kart. Bet ne
visada dl to patiriame sunki kriz. Vienos stresins situacijos sua
loja ar net sugniudo, o kitos nepalieka n yms. Psichologins kri
zs sunkum lemia paeidiamumo veiksniai. Kriz paatrina vidiniai
trikdiai: sunki fizikai sekinanti liga; alkis, trukdantis blaiviai reaguoti
iors poveik; pyktis, sutrikdantis emocij kon
trol ir neleidiantis teisingai vertinti situacijos; Gyvenimas, inoma, ms
nuovargis, trukdantis rasti tinkam problemos negaili, kristi tenka ne
kart. Bet ne visada dl
sprendim.
Galimi ir gyvenimo bdo trikdiai: vienatv to patiriame sunki kriz.
(vieniiai greiiau palta, kapituliuoja, o kartais Vienos stresins situacijos
net apsisprendia palikti i aar pakaln), sa sualoja ar net sugniudo,
vs nuvertinimas (savimi nepasitikintys mons o kitos nepalieka n yms.
FLIRTAS SU RUDENIU
nemoka sprsti problem, nes vis laik tai darydavo kas nors kitas),
reikmingi gyvenimo pokyiai (nalyst, gyvenamosios vietos, darbo
pakeitimas).
Visi ie veiksniai labai asmeniki. Svarbu inoti ir mokti juos atpa
inti, tada bus lengviau veikti itikusi kriz. Arba bent galsi i anksto
jai pasiruoti.
DANIAUSIOS KLAIDOS,
KURIAS MOGUS DARO NEGAND AKIVAIZDOJE
Katastrofizuoja. Kiekvien vyk vertina kaip tragedij, nevelgia

nieko teigiamo. Todl pernelyg sureikmina nepalankius vykius ir
sumenkina galimybes rasti ieit.
Puola kratutinumus: viskas arba nieko. Danai bna links
visur matyti tik balt arba juod spalv. Mato tik tai, kas bloga, ir
nepastebi ger dalyk (kad ir ma). Tada menkiausia neskm gali
atrodyti kaip didiausia nelaim.
Mano, kad gali skaityti kit mintis. Kartais pamirta, kad kito
mogaus galv lsti negalima. Bet sivaizduoja, k galvoja sutuokti
nis, atsisakydamas eiti kin. inoma, k nors labai bloga. Jei nema
nyt, kad ino, k galvoja kiti, ir pasijust geriau.
Pernelyg apibendrina. Danai daro ivadas, neinodamas vis
fakt ir duomen. Pavyzdiui, gaut neigiam atsakym dl darbo
sureikmina iki ivados: Esu niekam tiks.
Filtruoja. sigudrina vairiose situacijose matyti vien tai, k nori.
Nevertina vis fakt, isirenka vien ir j sureikmina. Pavyzdiui:
labai ne laiku susirgau, vadinasi, gyvenime mane lydi vien nelaims.
Bet juk aplink tiek moni, kurie rpinasi, slaugo, visaip stengiasi
padti...
Je/riaA
A R T U A T S P A R I G Y V E N IM O
NEGANDOMS
I DALIS. TAVO APLINKA.
Paymk labiausiai tau tinkamus teiginius.
Supratimas ir palaikymas
Turiu eim ir draug, kuriems esu svarbi. inau, kad prireikus pa
laikymo jie visada bus alia.
Priklausau konkreiai grupei (darbo kolektyvui, religinei bendruo
menei, klubui), su tais monmis gerai jauiuosi.
Savivert
inau, kad artimiausi mons tiki manimi, nes jie man tai parodo.
Daniausiai pasitikiu savimi ir savo sugebjimais pasiekti usibr
tus tikslus, galimi sunkumai nesvarbu.
Saviraika
Ivaiuoju gamt ir ten randu ramyb.
Usiimu savanorika visuojnenine veikla, padedu kitiems. Taip el
giuosi, nes, mano nuomone, tai yra teisinga.
Teigiami santykiai
inau, kad esu artima ir sava monms, su kuriais dirbu.
Santykiai su eimos nariais retai kada mane vargina, daniau suteikia
stiprybs.
Aikios ribos
Mano eima ir draugai gerbia mane ir mano privatum.
Man aiku, ko i mans tikimasi darbe.
Moku u save pakovoti ir neleidiu, kad kiti manimi naudotsi.
Suskaiiuok paymtus teiginius.
FLIRTAS SU RUDENIU
Kuo daugiau teigini paymjai, tuo palankesn tavo aplinka, tuo

lengviau gali veikti gyvenimo sunkumus. Sritys, kuriose paymjai
daugiausia teigini, - tavo stipryb.
Jei rezultatas menkas, nenusimink. Atkreipk dmes, kuriose srity
se reikt tobulti. Pagalvok, k galima pakeisti, kad teiginius galtum
vertinti teigiamai. Gal verta stiprinti ry su aplinkiniais? Gal daugiau
laiko skirti sau ir savo pomgiams? Pagalvok ir imkis veiksm, nes tai didel atsvara vairioms gyvenimo negandoms. Jei nenori bti nupsta
kaip palapin, tvirtink pamatus.
L
II D A L IS . T A V O S T IP R IO S IO S PUSES
Paymk teiginius, kurie tau tinka.

Santykiai. Sugebu bendrauti su kitais monmis, dalytis su jais savo
jausmais ir igyvenimais.
Kontrol. Sugebu kontroliuoti savo gyvenim ir keisti nepalankias
situacijas norima kryptimi.
Optimizmas ir atkaklumas. Tikiu geresne ateitimi ir sugebu nepa
siduoti, nepalti.
Lankstumas. Sugebu prisitaikyti prie pokyi.
Savo sugebjim vertinimas. inau, kurioje srityje esu stipri.
Tikjimas. Esu tikinti.
Humoras. Moku velgti juokingas gyvenimik situacij puses,
pasiaipyti i savs.
Krybingumas. Saviraika per men, sport, vairius pomgius,
rankdarbius ir panaiai.
Suskaiiuok paymtus teiginius.
Pu^Jud&g^kjrnie/itarcm
Kuo daugiau teigini paymjai, tuo labiau tiktina, kad nepali
itikus gyvenimo negandoms. Paprastai mons paymi bent kelias ge
ras bdo savybes, kurios jiems leidia lengviau veikti bdas. Tai - tavo
stipryb. Bet atkreipk dmes teiginius, kuri nepaymjai, - ia dar
gali tobulti. Skirk tam daugiau jg ir pastang. Nepamirk, kad suge
bjimas nepasiduoti nra gimtas. To galima imokti.
__
l___________________________________________________
KAIP GALI PADTI SAU
Neusisklsk vienatvje. Svarbiausia - nebti vienai, reikia iekoti
moni, su kuriais galtum pasikalbti. Paprayk, kad tik iklausyt
tave, be joki komentar ar patarim.
inok, kad neprivalai pati visko isprsti. Jausm ir mini cha
osui vis pleiantis, viena jo suvaldyti nestengsi. Be to, jau mginai
kako imtis, bet tai nepadjo, gal net prieingai - pablogino situaci
j. Prisimink k nors i artim tau moni, kuriuo pasitiki. Jis, vado
vaudamasis blaiviu protu, galt padti tau rasti ieit.
Pripaink savo silpnum ir prayk kit pagalbos. mogus vienu
metu yra ir stiprus, ir silpnas. Kitam padti daug lengviau nei prayti
pagalbos. Prayk pagalbos negalvodama, ar sugebsi atsidkoti. Tik
inok, kad kada nors ir tu galsi suprasti krizs itikt mog ir jam
pagelbti.
KAIP GALI PADTI KITIEMS
Nereikia skubti padti. Tegul situacija aprimsta, tegu irykja
pirmieji padariniai. Sukrstas mogus danai neigia vykus fakt,
todl bet kokia staigi pagalba, iskyrus palaikym, nra veiksminga.
Reikia vertinti, ar mogus pasirengs j priimti.
FLIRTAS SU RUDENIU
Suinok, ko mogus tikisi. Gal jam reikia konkreios pagalbos

(pagaminti valg, apmokti sskaitas, sutvarkyti namus), o gal nori
tik pasikalbti (apie neseniai mirus artimj, savo igyvenimus, sa
vijaut). Gal nori, kad tik btum alia ar tiesiog paklaustum: Kaip
jautiesi? arba Ko tau labiausiai dabar reikia?
Nusiteik, kad pagalbos gali reikti neribot laik. Visi mes skir
tingi, todl skirtingai igyvename ir krizes. Sava patirtis ir receptas,
kaip sumainti emocin skausm, - nepads. Tad neverta guosti:
Nieko ia tokio, kad isiskyrei. A taip pat krausiausi i proto, bet
tik kokius tris pirmus mnesius, paskui tarsi ranka num, prasid
jo visai kitas gyvenimas. Tau uteko trij mnesi, kad atsigautum,
draugei gali neutekti ir trej met.
Patark kreiptis specialistus (psicholog, psichoterapeut, dva
sin vadov). Specialistai, vertin krizs didum, suteikia emocin
param ir palaikym. Padeda igyventi kilusi jausm sumait, su
teikia galimyb ireikti visus neigiamus jausmus ir mintis. Prireikus
psichologai moko nauj gyvenimo bd.
Tuio lizdo
lidesys ir skausmas
Keturiasdeimt atuoneri met dstytoja Dalia pasakoja: Kai
mano jaunesnioji dukra ivaiavo studijuoti Danij, gal pus met
namuose nerasdavau vietos. Vis eidavau jos kambar - vakarais pa
linkti labos nakties ar i ryto pakelti i miego. Pati baigiau psicholo
gijos studijas irsupratau, kad toks elgesys nepagrstas, bet nieko nega
ljau padaryti. Ir pus met man skaudjo po irdim, ten, kur neio
jau savo dukrel iki jai gimstant. Taip skaudjo, lyg kas bt gabal
mans ipls. inojau, kad skausm kelia mano suaugusios dukros

atsiskyrimas. Bet tas inojimas skausmo nemalino. Tik vliau, kai
vyras atne maius ir papra surinkti iaugtusdukters daiktus,
kad bt kurjai atvaiavus sveius apsistoti, supratau, kad lidesio
laikotarpis baigtas, kad vl atsidrme ten, nuo kur pradjome, likome dviese.
palikus gimtuosius namus, tvus prislegia lidesys ir

tutumos jausmas. Itin skaudiai t igyvena motinos, ypa kai i ilgus
metus puoselto lizdelio iskrenda vienturtis. Tada motin ugula vie
niumo ir beprasmybs jausmas. Atsiranda marios laiko, kurio anksiau
net pritrkdavo, nes reikdavo tvarkyti, skalbti, pirkti, virti, rpintis...
Suspaudia ird - kuo rpintis dabar?
Bet prie apraudodama atsivrusi beprasmyb kiekviena turt
sau vardyti, k jai reikia kuo nors rpintis. Psichologai tai apibrt
kaip mogaus poreik kito mogaus problemas vertinti kaip savas. R
pindamiesi kitu mogumi, mes pirmiausia atsivelgiame jo poreikius,
tarsi lendame jo kail. Taiau jei rpindamiesi kitu visikai pamirta
me save, tas kitas nenorom pasijunta skolingas. O t, kuriems turime
dideli skol, danai nemgstame ar net nekeniame.
Tuio lizdo sindromas bdingas Vakar gyventojams. Afrikos, In
dijos, Ryt kratuose galioja natrals gamtos dsniai - vaikai turi bes
lygikai paklusti tvams, jais rpintis, bet suaug jie kuria savas eimas,
augina savo vaikus. Kuo savarankikiau jie tvarkosi, tuo geriau atlik
gyvenimo misij jauiasi j tvai.
Vaikus mes paleidiame pamau - jau nuo pirm savarankik ings
ni: kai imoksta naudotis tualetu, apsirengti, susiukuoti, pereiti gat
v, ruoti pamokas, kai laiko egzaminus. Tie kasdieniai pokyiai ne
pastebimi. Juk n viena mama nepuol nevilt dl to, kad nebereiks
FLIRTAS SU RUDENIU
keisti sauskelni ar lydti mokykl, nes vaikas

nueina pats. To ji ir lauk. Taiau ileidus vaik
savarankik gyvenim, kurio ribos skendi rke,
ant gimtj nam slenksio pasilikusi mamyt
apima panika. Prislegia neinia, lidesys ir neri
mas dl galim suaugusio kdikio susidrim su
gyvenimo negandomis.
Nra tobul mam. Ir ne visos motinos pa
tiria tuio lizdo sindrom. Labiausiai jam neat
sparios moterys, kurios sukosi siaurame interes
ir bendravimo rate, rpinosi tik vaik auginimu ir buitimi. Kai kurios
taip ir kenia vis likus gyvenim, o ta kania anksiau ar vliau ipro
vokuoja konfliktus su suaugusiais vaikais ir j eimomis.
Vaikus paleisti nebaisu toms, kurioms dl darbo ar visuomenini pa
reig gausos ne visada likdavo laiko pasirpinti iltu valgiu, apsipirk
ti, sutvarkyti kambarius ir nuluostyti dulkes. Toms, kuri vaikai tapo
savarankiki dar nesulauk pilnametysts, ir toms, kurios palaik savo
vaik siekius savarankikai eksperimentuoti, rizikuoti, tvarkyti ir tirti
juos supant pasaul, taiau visada buvo pasiruousios prireikus jiems
padti. Tokioms mamoms visada trko laiko kyriai kontroliuoti, kad
vaikai elgtsi taip, kaip jos nori.
Dl itutjusi nam lidi ir tvas. Taiau vyras geriau valdo jaus
mus, greiiau ir lengviau susitaiko su tuo, kad atjo laikas vaikams pa
tiems stotis ant koj.
Ypa aikus enklas, kad pakito tv statusas, - vaiko vedybos. Bet ir
tada tvams sunku pripainti, kad nuo iol jie nebra savo vaiko aukl
tojai. Tvams, ypa motinai, vis dar knieti patarinti, nurodinti ir kon
troliuoti, neleisti sprsti savarankikai, o suklydus - pasimokyti i klaid.
kyriai kidamiesi suaugusi vaik gyvenim galime atgrasyti juos lan
kytis tv namuose. Todl labai svarbu ilaikyti pagarb atstum.
Vaikus mes paleidiame

pamau - jau nuo pirm
savarankik ingsni.
Juk n viena mama
nepuol nevilt dl to, kad
nebereiks keisti sauskelni
ar lydti mokykl, nes
vaikas nueina pats.
To ji ir lauk.
Dl namus palikusi vaik lidi visi mylintys tvai. Taiau svarbiau

sia, kad lidesys per ilgai nekamuot. Jei tvai nepajgia susitaikyti su
realybe, kad atjo laikas vaikams gyventi savarankikai, tuio lizdo sin
dromas neleidia ir jiems patiems gyventi prasmingai.
KAIP PALENGVINTI
TUIO LIZDO SINDROMO SIMPTOMUS
Atsikratyk praeities. Padaryk namuose remont, pertvarkyk vaik

kambar svei kambar (gali bti ir vaiko eimai), nes dabar ia
turs tilpti du mons, o gal ir daugiau. Jei vaik palikti daiktai kelia
lides, sudk des ir palik savo ankams arba, jei nenori kaupti,
atiduok kam nors, kam jie suteiks diaugsmo.
Atgaivink romantikus jausmus. Vl pradkite vadinti vienas kit
vardais. Juk vaikams augant buvote tik tvelis ar mamyt. Prisimin
kite kadaise kurtus ir negyvendintus planus. Atnaujinkite romanti
kas vakarienes prie vaki ir pamgt patiekal. Pradiuginkite vie
nas kit maloniom staigmenom (padkite po pagalve okoladuk).
Didiuokis ne praeitimi, o dabartimi. Pasikabink vaik dabarti
nio gyvenimo nuotrauk (vestuvi, kelioni, veni), o j vaikys
ts nuotraukas sudk albumus, kad turtum k parodyti vaikai
iams. Didiuokis, kad esi io suaugusio mogaus, kuris pats tvarko
savo gyvenim, mama.
Kiekvien dien pradk su diaugsmu. Sugalvok sau kok nors
teigiam dienos k: Leisiu sau mgautis maais dienos malonu
mais, Leisiu sau paverkti, bet tik tris kartus, Nueisiu parod.
Slopink nerim. Psichologai pataria stebti neigiamas mintis, susi
jusias su ateitimi. Kodl kyla tokios mintys? Ar jos padeda, ar atima
jgas ir nor kuo nors usiimti? Supratusi, kaip jos veikia savijau
t, pasistenk jas nuslopinti. (Kaip tai padaryti, aprayta antroje ios
knygos dalyje.)
FLIRTAS SU RUDENIU
Pavelk save i alies. vardyk, ko bijai, ir pagalvok, k patartum

savo draugei, jei ji bt tavo vietoje. Greiiausiai pasilytum jai ne
galvoti apie praeit ir sutelkti dmes tai, k gali padaryti dabar.
Objektyviai vertink savo baimes. Kas rodo, kad ateityje bus tik
blogiau? Pagrsk savo baimes ir nerim. Sakai, kad niekas nepriims
darb, nes nieko nemoki? Tada pergalvok, kiek ir ko imokai moky
kloje, studijuodama ar tvarkydama nam k. Prisimink, kiek ben
draami iuo metu kur nors dirba. Prisimink, kiek kart pavyko,
nors atrod, kad esi niekam nereikalinga. Surayk pasisekimus ir
neskmes ir palygink, kuris sraas ilgesnis.
Tikk optimizmo galia. Daugelis moter bijo galvoti teigiamai,
optimistikai. Nuo galim nusivylim bandome apsisaugoti po
sakiu: Nesijuok, kad paskui nereikt verkti. Tai nra geriausia
ieitis. Optimizmas suteikia daugiau prog. Nors ir rizikuodamos
nusivilti, pozityviai nusiteikusios jauiams geriau, esame energin
gesns, regime daugiau ieii. Pasvajok, kaip nortum gyventi po
penkeri met.
Atnaujink ryius. Prisimink senus draugus, iekok nauj paini.
Vaikiok sveius, lankykparodas, dalyvaukvisuomeninje veikloje.
Kreipkis pagalbos specialistus. T daryti reikt, jeigu visos i
bandytos priemons ne tik nepadeda, bet dar labiau pa
blogina padt: jei danai verki, skausmas gniauia
krtin, nemieli atrodo net anksiau diugindav
dalykai, kamuoja nuovargis. Tai jau panau de
presij.
Pavojingos
skyryb krykels
EIMOS GYVENIMO KRIZS
not psicholog, skyryb grsm neivengiamai patiria visos
poros. Kiekviena eima per gyvenim bent keturis kartus atsiduria
pavojingoj krykelj, tada sutuoktiniai arba pasuka skirtingais keliais,
arba, tviriau ar silpniau sikib vienas kit, mgina kartu eiti toliau.
Tas krykeles psichologai vadina eimos krizmis.
Pirmoji kriz. Ji sutuoktini por gali itik
ti i karto po vedyb. Moter sukreia tai, kaip Kiekviena eima per
smarkiai pasikeiia vyras, kai jam nebereikia gyvenim bent keturis
nertis i kailio, kad j ukariaut. Jai irgi neberei kartus atsiduria
kia vylingai koketuoti, kasdien kedenti plunks pavojingoj krykelj, tada
neli ir kitaip stengtis. Realyb danai abiem sutuoktiniai arba pasuka
nepatinka. Kas antra pora, tip ir nestengusi su skirtingais keliais, arba,
tuo susitaikyti, isiskiria antrais treiais vedybi tviriau ar silpniau sikib
nio gyvenimo metais. Daniausiai tokiais atve vienas kit, mgina kartu
jais sakoma, kad nesutapo charakteriai.
eiti toliau.
Prajus pirmiems romantikiems metams,
eima pradeda gludinti santykius. Tada ir irykja, kad vyro poiris
t pat dalyk yra kitoks nei monos. Tai natralu, nes ateina jie i
skirting eim. Nuomons isiskiria, nes kiekvienas stengiasi primes
ti savo eimos model. Jeigu n vienas nenusileidia, jeigu nebandoma
kurti naujos, savitos eimos, nesutarimai atves iki skyryb.
FLIRTAS SU RUDENIU
Ivengti skyryb manoma, jeigu:

abu partneriai stengsis rasti kompromis, abu darys nuolaid, kad
rast aukso viduriuk ir jaustsi gerai;
nebus kategoriki, lygindami dabartin nevykus bendr gyvenim
su tuo, kur gyveno ankstesniuose namuose;
n vienas nesieks lyderio pozicij, bet susitars, kas u k atsakingas;
gyvens atskirai, o ne pas vieno kurio nors tvus.
Antroji kriz. Ji itinka gimus pirmam poros vaikui. I pradi

moteris panyra ntumo, vliau - kdikio prieiros rpesius. Vy
rui ima trkti dmesio, jis net gali imti pavydti vaikui. O seksualin
dieta gali vilioti kitos moters glb. Be to, vyras gali tapti darboholiku.
monos dmesio stygi jam kompensuoja diuginantys darbo rezulta
tai, koleg ir autoritet vertinimas. Igyvendamos i kriz poros retai
kada skiriasi, bet danai kartu lieka tik dl vaiko.
me^
Nenutolti vienam nuo kito manoma, jeigu.
moteris skirs pakankamai dmesio ir vyrui, ir vaikui;
pora susigrins pamirtas romantikas tradicijas: vakarien dviese,
vairias staigmenas; tuo pasirpinti turt tas, kuris tuo metu yra
fizikai stipresnis (daniausiai vyras, moteriai dert bti idj generatore).
Treioji kriz. Daniausiai uklumpa moteriai vl grus aktyvi

profesin veikl. Ji tiesiog pasineria kit gyvenim, stengiasi atgauti
turtus profesinius gdius ir gyti nauj. Tarsi bando susigrinti lai
k, prarast, kai dirbo neprestiin nam eimininks darb. eima ne
visada tuo diaugiasi - kyla kriz. Vyras tuo metu jau bna nemaai pa
sieks, jis nort po darbo mgautis nam jaukumu, grtis apie j oki
njania mona. O mona nori siekti karjeros. Skirtingi vyro ir monos
poreikiai, skirtingi siekiai vl atveda skyryb krykel.
eima gali ir toliau keliauti kartu, jeigu:
moteris nuoirdiai paaikins vyrui, kaip jauiasi, kad nori daugiau
dmesio skirti sau ir karjerai;
vyras nuoirdiai stengsis suprasti savo moter ir bti jai dmesingas.
Ketvirtoji kriz. Ji ateina 15-18 santuokos metais, vaikams pali
kus namus. Net jei namuose dar yra paaugli, jie vis reiau leidia lai
k su eima. Vyresnieji ivaiuoja mokytis, tuokiasi. Jei anksiau visus
nesutarimus sutuoktiniai iksdavo dl vaik, tai dabar tarsi nebra
prasms gyventi kartu. Lik vieni pamato, kad niekas j nebesieja, jie
labai skirtingi ir susvetimj. Todl, kai sutuoktiniai sulaukia madaug
45-55 met, itinka antrasis skyryb bumas.
Ir ios krizs manoma ivengti, jeigu:
pora liks kartu, o ne pasidalins kambarius, kad kiekvienas gyvent
savo gyvenim;
i naujo atras vienas kit ir prads vl mgautis bendravimu; graiai
gyventi pavyksta tik tiems sutuoktiniams, kurie vl prisimena savo
vardus, o ne vadina vienas kit jau atgyvenusiais tveli ar mamyte;
skirs laiko sau; net jei mona jau seniai vyro nebevadina ir nebelaiko
savo mogumi, sukti skirtingais keliais neverta, pamginkite atsi
grti vienas kit - prisiminkite bendrus pomgius, kuriuos on
buvo nustm eimos rpesiai, arba gyvendinkite senas svajones.
FLIRTAS SU RUDENIU
SKYRYBOS - MILINIKA
KAINA U TOBULJIM
Ilgalaikiai poros santykiai nenutrksta staiga.
Prie skyryb niekada nepriartjame netiktai.
I anksto nujauiame, kad kyla tokio pavojaus
grsm, tik vliau tai gauna konkrei mini,
odi ir veiksm pavidal. Juk artjant prie pa
vojingo kelio ruoo mus i anksto perspja dau
gyb enkl. Vis pirma vis labiau ima rykti
skirtumai. Nebelieka to, kuo anksiau avjo
ms, vis daniau ginijamasi, vis reiau sutampa
nuomons. Irzlumas ir nepakantumas tam, kas anksiau netgi teikdavo
diaugsm, tampa kasdienybe. Abu atvirai flirtuojate su kitais, galima
sulaukti ir anoniminio praneimo apie neitikimyb. Danai akivaiz
d pavoj vardijame kaip nors kitaip, kad tik nereikt pripainti fakto:
vyrams moterys diagnozuoja vidutinio amiaus kriz, vyrai moteris kal
tina subobjimu. Galiausiai imate atsiriboti vienas nuo kito. Vis danes
ni darosi nekalbadieniai, o ir kalbadieni turinys vis labiau skursta - tik
buitiniai reikalai, vengiant skaudi tem. O ir ie pokalbiai darosi vis
retesni, tyla teisinama odiais: Pakalbsime vliau, Turiu daug dar
bo, Tu kaip visada ne laiku. Namuose abiem nejauku, tvyro tampa.
Psichologinje literatroje ivardijama daugyb poymi, rodani,
kad poros santykiai - beviltiki: ilgalaiki tiksl nebesutapimas, nesis
kaitymas vienas su kitu, nepagarba ir eminimas ar net smurtavimas.
Neitikimyb. Atsidr tokioje situacijoje daniausiai savs klausiame:
Ar verta skirtis? Teigiam atsakym lydi naujas klausimas: Kaip t
padaryti?
Atsakym klausim, ar verta skirtis, sunkina ir skirtingi gyvenimo
pavyzdiai. Turbt visos pastame ne vien por, kurios seniai niekas
Prie skyryb niekada

nepriartjame netiktai.
E anksto nujauiame,
kad kyla tokio pavojaus
grsm, tik vliau tai
gauna konkrei mini,
odi ir veiksm
pavidal.
nebesieja, bet jie ir neketina skirtis. O yra ir toki, kurie isiskiria, rodos,
dl visai nedideli nesutarim. ia gali padti nebent kruopti saviana
liz, vertinimas, ar js esate psichologikai brands, kokio bendravimo
tikits. Deja, savarankikai tai sigilinti retai kam pavyksta. Draugs,
gimins, kiti patarjai dalija receptukus i savo patirties, danai visai ne
sigilindami js santykius. Lieka pasikliauti nuojauta arba kreiptis
psichologus.
Kaip isiskirti? Kiek tai utruks? Psichologai sako, kad laikas nuo
skyryb chaoso iki nusiraminimo trunka pus tiek, kiek pora nugyveno
kartu. Rus specialist teigimu, ramybs tenka laukti nuo trij mnesi
iki trej met - priklauso nuo to, ar labai sukrstas mogus, ar daug jis
prarado. Patyrusieji sunki psichologin traum skyryb skausm gali
jausti ir vis likus gyvenim.
Nors prieastys skirtingos, visos skyrybos - procesas, o ne veiks
mas. Todl jos brsta tam tikr laiko tarp. Psicholog teigimu, besiskiriantieji pereina penkis io proceso etapus.
PENKI SKYRYB ETAPAI
1. okas. Tai nenoras suitaikyti su mintimi, kad viskas baigta. Nei
giama realyb, savs apgaudinjimas veikia kaip apsauga. etap lydi

fizikai (veriantis skausmas po irdimi, jausmas, tarsi btum gavs sm
g) ir emocikai (verkimas, nerimas, nemiga) sunks igyvenimai. Jis
gali trukti iki dviej mnesi. Tada organizmas isenka.
2. Depresija. is laikas gali trukti ilgai. Uplsta lidesys, kalts
jausmas dl nenusisekusio gyvenimo. Abejons. O tas, kurios ir iki
tol menkai save vertino, gniudo nevisavertikumo pojtis. Bandoma
idealizuoti prarastus santykius, vengiama bendrauti su artimaisiais,
draugais. Viskas, kas anksiau atrod svarbu, netenka prasms. Padti
gali tik draugai. Arba reikt sitraukti koki nors grup, turini stip
r lyder. Paradoksalu, bet kartais padeda ir susitikimai su prarastuoju
FLIRTAS SU RUDENIU
sutuoktiniu - sveika pamatyti real mog toli grau ne tok, koks jis
idealizuotuose prisiminimuose.
3. Atgaila. Sis etapas itin sunkus, nes nuoirdiai stengiamasi pa
sitaisyti, pasikeisti, parodyti savo geriausias savybes. Tikimasi taip su
sigrinti sutuoktin. Tas tariamas tobulumas demonstruojamas ben
druose susijimuose. Bet jei tie susitikimai vyksta tik vienos i pusi
iniciatyva, o kita sutinka dalyvauti tik todl, kad irgi skaudiai igyvena
isiskyrim, bet tikrai negalvoja apie santyki atnaujinim, pastangos
bevaiss. Dabar mogui galima padti tik daug kart kartojant, kad
skausmas kada nors baigsis. O kad tas kada nors nebt beviltikai
panaus begalyb, galima pasilyti kalendoriuje ubraukti 100 kan
ios dien (pradedant nuo isiskyrimo).
4. Pyktis. Galiausiai kyla noras keryti. Kaltini t, kurio netekai, kei
ki paskutiniais odiais, ir tai gyvenimui suteikia prasm. Pyksti prisi
minusi, kaip aukojaisi, kol antroji pus siek karjeros, kaip visko atsisa
kei ir nuolaidiavai, klausei net ir labai nepriimtin reikalavim. Danai
pykstama ir ant likimo ar kito mogaus, pasiglemusio tavo meil, ant
aplinkini - dl abejingumo. Pykio kliva ir visai vyr giminei, nes
visi vyrai - kiauls. Psichologai nustat, kad pagal pykio intensyvum
ir pobd galima prognozuoti skyryb proceso trukm. Linkusiems kal
tinti tik kit jos bna daug skausmingesns ir trunka ilgiau.
5. Viltis. Tyli viltis, kad kada nors vl viskas bus kaip buv. Ir tik
tuomet, kai vilties akivaizdiai nebelieka, nes buvs vyras ved antr
kart, susitaikoma su esama padtimi. Anksiau virusios neigiamos
emocijos uleidia viet altam protui. Tada isiskyrim jau gali ver
tinti teigiamai: pasidiaugti, kad patyrei meils jausm. vertinti gyt
bendravimo patirt, kuri padjo geriau suprasti savo jausmus ir tikrai
pads mezgant naujas paintis. O svarbiausia - galima susigrinti save.
Juk kiekviename artimame moguje mes bandome velgti save, kaip
veidrodyje. Todl per skyrybas i pradi tarsi netenkame dalies savs.
Tik prajus kuriam laikui ima grti tai, k isine sutuoktinis. Arba
kuriame save i naujo. Juk atsiskirdami nuo moni, kuriuos mylime ir
idealizuojame, mes augame.
Psicholog atlikti tyrimai parod: tik kas treias isiskyrs mogus
patvirtino, kad skyrybos j paveik neigiamai, o vos ne kas antram jos
padar teigiam poveik. ie rezultatai leidia palankiau velgti skyry
bas - du tredaliai isiskyrusij po skyryb tobuljo, sutvirtjo emo
cikai ir dvasikai, geriau paino save. inoma, kaina, kuri teko u tai
sumokti - milinika.
KAIP IGYVENTI SKYRYBASJE I PALIEKI SAVO PARTNER
Aikiai ir nedviprasmikai jam tai pasakyk. Be miglot uuo

min ar kitoki alegorij. Jis gali ir nesuprasti. Pasinekkite vien
kart, visk isiaikinkite, tada ieik. Bent kelet mnesi stenkits
bendrauti kuo maiau.
Nepasiduok pagundai gedti kartu. Nors puikiai pasti mog,
su kuriuo krte ilgalaikius santykius, dl isiskyrimo gedti teks
atskirai. Ir nesitikk, kad i karto pavyks palaikyti draugikus santy
kius. Turs praeiti nemaai laiko, kol vienas kitam tapsite paprasti,
niekuo neypatingi.
Aptarkite tolesnes judviej bendravimo slygas. Tu ieini, o jis
lieka sueista irdimi. Todl suteik nors iek tiek galimybi valdyti
situacij.
FLIRTAS SU RUDENIU
KAIP IGYVENTI SKYRYBASJ E I PARTNERIS PALIEKA TAVE
Prireiks tiek pagalbos, kiek

tik jos sugebsi gauti. Skambink visiems, kam tik gali: draugms, t
vams, artimiesiems. Itverti gali padti ir raomas dienoratis.
Nesimatyk su buvusiuoju. Slopink bet kok nor pamatyti, susitik
ti ar pasikalbti. Kiek manoma daugiau dirbk, prisiimk papildom
uduoi, kad likt kuo maiau laisvo laiko. Ir kreipkis kitus, pray
dama, kad tave prablakyt.
Kreipkis j psicholog. Ypa jeigu ir po keli mnesi jausiesi taip
pat blogai ar net blogiau nei skyryb pradioje.
I pradi nepaguodiamai gedsi.
Prarasti darb - ne tragedija.

Gal jau laikas j keisti?
gali nutikti kiekvienai. Vien pirmadien atjusi darb igir
si, kad esi nebereikalinga. Finansin kompensacija vargu ar sumains
stres. Kad ir kokie bt atleidimo motyvai (etat mainimas ar naujo
vadovo noras pakeisti vis komand savais monmis), rezultatas tas
pats - lieki be pragyvenimo altinio. mons, kuriems darbas tapo svar
biausia j gyvenimo dalimi, itin skaudiai igyvena i netekt. Tyrim
duomenimis, pagal neigiamo igyvenimo stiprum pirm viet uima
sutuoktinio mirtis, antr - darbo netektis. mons jauiasi nereika
lingi, nes darbas - tai ne vien pinigai. Darbe mes bendraujame, esame
vertinami, sulaukiame pripainimo, ia realizuojame savo gebjimus ir
talentus. Todl darbo netektis imua mogui em i po koj.
Irma nuolat sksdavosi', kad darbas atima tiek daug laiko, jog ne
belieka kada ne tik su draugmis susitikti, bet ir su mokykl bebai
giania dukra pabendrauti. Jau pusmet nesugebjo ubaigti pusto
megztinio, vis atidliojo kambarini gli persodinim, niekaip ne
prisiruo aplankyti iAnglijos grusios draugs jos naujame name.
Taiau, kai gyvenimas suteik prog - likvidavus staig, ji neteko
darbo, - laisvesn ir laimingesn nepasijuto. Irma kiauras dienas lei
do namuose, j kaip niekad erzino paaugls dukters elgesys, manie
ros, kalba, draugai. Eiti sveius pas drauges atsisakinjo, bijodama,
kad negals atsakyti tuo paiu - nepakvies pas save, nes neturs kuo
pavaiinti. Galvojo, kad ir mamos negali nuvaiuoti aplankyti, nes
neinia, kada gaus kit darb, o ieitin paalpa tirpsta kaip snie
gas sauls atokaitoje. Taiau bene labiausiai erzino nesibaigiantys
klausimai: Ar dar nesusiradai?Skaudino paguoda: Tujuk tokia
gera specialist." Irma jautsi niekam nereikalinga penkt deimt
bebaigianti boba.
Utenka keli nedarbo mnesi, vieno kito atsakymo: Js mums
netinkate, Viskas lyg ir gerai, bet reikia jaunesnio darbuotojo, - ir
uvaldo neviltis. Sugniudytas, savimi nebetikintis mogus pats save
nurao.
Jei pavykt protu, o ne emocijomis vertinti Paradoksalu, taiau
i netekt, bt lengviau. Kokie buvo tavo sie nemgstamo darbo
kiai, darbo prasm? Kad tik vaikams nieko ne netektis igyvenama daug
trkt, Kad galiau padti savo artimiesiems, sunkiau negu mgstamo.
Kad nereikt atsisakyti svarbiausi dalyk... Pikiausiais bedarbiais
Greiiausiai tai buvo ioriniai dalykai - pinigai, tampa buv nelaimingi
pagarba, vaizdis. Bet ar tikrai tai svarbiausia? darbuotojai.
Paradoksalu, taiau nemgstamo darbo netektis igyvenama daug sun
kiau negu mgstamo. Pikiausiais bedarbiais tampa buv nelaimingi
FLIRTAS SU RUDENIU
darbuotojai. mons danai kliva pinkles, kurias jiems paspendia

j pai ambicijos, sitikinimai, siekiai. Manai, kad turi dirbti prestiin
darb prestiinje staigoje, gyventi nuosavame bste. Dirbti nemgsta
m darb tol, kol usidirbsi pakankamai pinig normaliam gyvenimui.
Tokia saviapgaul tsiasi deimtmeius. Ilaisvinti i spst gali tik sa
vs painimas, vardijimas, kas i tikrj tau gyvenime yra svarbiausia.
Tada ir dirbti galsi su diaugsmu ir polkiu, nebereiks aukotis. Tokio
mogaus darbo netektis nesugniudys.
'" " O
JtdaA
ARTU PASIRENGUSI KEISTI DARB
pateiktus klausimus atsakyk taip" arba ne".
1. Ar bsi patenkinta, jei naujame darbe reiks dirbti virvalandius?

Juk seniai svajojai apie trumpesn darbo dien.
2. Ar pasirengusi atsisakyti ankstesnio darbo teikiamos garbs ir
privilegij?
3. Ar esi pasiryusi, jei to reiks, pakeisti kvalifikacij?
4. Ar tave tenkins maesn alga?
5. Ar gali sivaizduoti naujojo darbo reali kasdienyb, ar tik bendr
vaizd?
6. Ar esi tikra, kad naujo darbo iekai ne kaip isigelbjimo i
nepalankios situacijos?
7. Naujame darbe atlyginimas i pradi bus maesnis. Ar manai,
kad kur laik pragyventum i jo, jei yra vilties vliau gauti
didesn?
8. Ar turi atsargin variant, jei naujoji karjera dl koki nors

prieasi nepasisekt?
9. Ar prie nusprsdama imtis naujo darbo ianalizavai visas
manomas galimybes?
10. Ar kalbjaisi su bsimais bendradarbiais apie visus tave
dominanius dalykus?
11. Ar net apgalvojusi, k galtum pakeisti esamame darbe, kad jis tau
labiau patikt, tu vis tiek nori j keisti?
Suskaiiuok teigiamus atsakymus.
1
Iki 4 atsakym taip. Gal retsykiais ir pamstai apie nauj darb,
bet i tikrj dar nesi pasirengusi engti tokio ingsnio. Ianalizuok
prieastis, dl kuri bt verta keisti darb, ir pasitark su karjeros kon
sultantais, kad padt isiaikinti visas galimybes.
5-8 atsakymai taip. Tu jau stovi naujame kelyje, bet dar nedrsti
juo engti. Dar kart gerai perirk klausimus, kuriuos atsakei ne.
9-12 atsakym taip. Tu visikai pasirengusi naujam gyvenimui.
Taiau atmink, kad vien ger nor ir entuziazmo nepakanka. Kruop
iai susirayk plan, kuris garantuot kokybik karjeros uol. Sudaryk
sra veiksm, kuri turtum imtis, ir prie kiekvieno paymk galutin
atlikimo dat. Skms siekiant karjeros!
FLIRTAS SU RUDENIU
Artimj mirtis didiojo isiskyrimo pamoka

inome, kad mirtis yra natrali gyvenimo pabaiga, kurios ne
ivengs n vienas. nekti apie j nesunku, kol mirtis nepalieia tavs
arba artim moni.
Visos pasaulio religijos vaizduoja mirt kaip viesi gyvenimo aki
mirk: Ten j pasitiko artimieji, angelai. Mirties tyrintojai (toki yra)
ir mons, igyven klinikin mirt, pasakoja apie vies tunel, ryki
vies tunelio gale, apie lengvumo pojt. Kai kurios tautos (tiesa, da
niau primityviosios civilizacijos) per laidotuves oka, dainuoja, diau
giasi. Bet tai - iimtys. Mirties bijome, kad ir kiek kalbt apie jos vie
s, kad ir kiek adt, kad ten bus geriau. Mirtis kelia kaustant baims
jausm. Nes, pripainkime, i ten dar niekas negro.
Du mnesiai, kol jos tvas, patyrs antr insult merdjo itiktas ko
mos, Jolantai prilygo aminybei. Melsdamasi prie mirtaniojo, Jo
lanta mintyse derjosi tiek su Dievu, tiek su likimu, adjo daug ko
atsisakyti, kad tik tvas dar pagyvent. Ji norjo dar bent kart su
juo pasikalbti - atsiprayti, paklausti, ko niekad neklausdavo. O ir
tvas nekart yra tars: Kada nors tau papasakosiu..." Apie k? Pri
simin, per keturiasdeimtj gimtadien tvas pasveikino j engus
t pai gyvenimo atkarp, kuria ir jiedu su mama ingsniuoja.
Buvo keista, nes eiasdeimt ketvert tvas jai vis dar atrodjaunas
ir stiprus, kaip ir anksiau.
Itikus bdai, Jolanta atsisak daugelio svarbi darb, nes papil
domas atlygis, kad ir nemaas, atrod bevertis, palyginti su laiku,
praleidiamu prie tvo. Ji net apsidiaug, kad neturi savos eimos -
tada tikrai nesugebt idalinti savs po gaball. Ji buvo dkinga

bendradarbiams, kurie suprato jos padt be ilg aikinim. Tik vie
nos kolegs nevyk paguodos odiai: Nelidk, juk visi mirsim",
baisiai supykd. Atrod, kad gydytojai, j su mama rpestinga slau
ga padarys stebukl - tvas nemirs.
Taiau vien dienjis mir. Pirm vakar, likusi viena didiulj al
toj salj prie karsto, Jolanta prisimin vis gyvenim su tiu, nuo
vaikysts iki paskutinio susitikimo, kai jai pasivaideno mkteljs
juodu eliu. Ji u daug k tada tvui dkojo, u daug k pra atlei
dimo. Net diaugsi, kad paskutinis atsisveikinimas buvo toks iltas
ir mielas. Kad jie - nors retai, bet taip atsitikdavo, - nesusipyko dl
jos nepabaigiam darb ir netausojamos sveikatos.
Artimieji ir bendradarbiai labai padjo. Daug kas norjo paguosti,
pabendrauti, taiau Jolanta atsisak. Ji norjo viena igyventi savo
skausm. Vliau, prajus keleriems metams, prisimindama laidotu
ves diaugsi, kad tada negr raminamj, kad kentjo smoningai,
nes tik iki galo patirtas skausmas greiiau atslgsta, o uslopintas
gali kankinti ne vienus metus. Suprato, kad ne laidotuvs buvo sun
kiausia, opirmas pusmetis po j. Ji danai sapnuodavo tv. Minty
se praydavo jo patarimo. Ir vis jautsi kalta, vis gailjosi dl to, ko
nepasak, nepadar, dl ko neatsipra.
Jolanta igyveno visas gedjimo stadijas. Depresavo,
nematydama gyvenimo prasms. Nenorjo nieko
daryti dl ateities. Ketino net keisti darb, kad
gaut didesn atlyginim, baimindamasi,
kadjoms su mama neuteks pajam. Dabar
ji supranta, kad mintis apie pokyius sukl
noras kuo greiiau isivaduoti i skausmo. Po
pusmeio tokio egzistavimo Jolanta pajuto,
kadpamau atsiranda nor, vl mato gyvenimo
\%FLIRTAS SU RUDENIU
Daugelis moni nemgsta

laidotuvi, nes jos
veria susimstyti apie
skausmingus dalykus.
Tada visi be iimties
pagalvoja apie savo mirt,
artimj netekt.
spalvas, pradjo diuginti kasdieniai dalykai.

Per tvo metines susirinkusiems artimiesiems ji
jau be didelio skausmo galjo itarti: Mano t
tis mir. A sujuo atsisveikinu amiams."
Daugelis moni nemgsta laidotuvi, nes

jos veria susimstyti apie skausmingus dalykus.
Tada visi be iimties pagalvoja apie savo mirt,
artimj netekt. Jauiasi bejgiai prie likim, negal nieko pakeisti,
igyvena lides, kalt ir net gdos jausm - kad liko gyvi, kad gal per
maai pagelbjo, rpinosi, kad vis nerasdavo laiko susitikti.
Bendraudami su artimj mirt igyvenaniais monmis, matydami
j lides ir nevilt, danai sutrinkame, neinome nei k daryti, nei k sa
kyti. Bijome dar labiau skaudinti - tiek savo odiais, tiek tyljimu. Todl
danai nuo sielvartaujanij laikoms atokiau. Arba tradicikai neame
vainikus, gles, spausdiname uuojautas. Ir jauiame, kad kakas ne taip,
kad tai dirbtina, nenuoirdu. Bt lengviau, jei ms ko nors paprayt,
taiau daniausiai netekt igyvenantieji neprao jokios pagalbos.
GEDJIMO KELIAS IR
PAGALBA JUO EINANIAJAM
Yra nustatyta, kad mirtis - vykis, sukeliantis didiausi stres. Kaip
ir kiekvienas stresas, jis turi savo eig ir tam tikras bsenas.
GEDJIMO STADIJOS
okas. Mirtis beveik visada bna netikta. Net tada, kai mogus sir
go nepagydoma liga ir artimieji su ta mintimi jau bna susitaik. Pirma
mirties akimirka, inia apie mirt sukelia ok. Uplsta stiprios neigia
mos emocijos. Itikti oko mons elgiasi vairiai. Vieni verkia, aukia,
kiti pradeda daug kalbti, imasi beprasmi veiksm, dar kiti tarsi suak
menja, negali itarti odio, net verkti nestengia. Stebint i ono gali
pasirodyti, kad mogus nesupranta, kas atsitiko.
Pagalba. Tada ir reikalinga kit pagalba. mogus per daug sielvar
tauja, kad suprast, ko jam reikia. Jis nesigaudo aplinkoje, todl btina
padti atlikti visus tuos gana sudtingus darbus, kurie lydi mirt: usa
kyti karst, arvojimo sal, arvojimo drabuius, viet kapinse, prane
ti visiems giminms ir draugams.
Neigimas. Prajus okui, imame neigti mirties fakt: Negali bti,
nemanoma. A taip neseniai j maiau. I alies toks neigimas gali
pasirodyti neprotingas. Bna ir taip, kad praradusieji pat artimiau
si mog ramiai pasakoja, kaip viskas vyko, tvarko reikalus. Kartais
net neverkia. Bna - pati maiau toki atvej, - net neina artyn prie
karsto. Tada aplinkiniai kudasi: Koks bejausmis... Neskubkime
smerkti. mogus patyr didel sukrtim, netekties skausmas j su
stingd, todl jo akys atsisako matyti, protas atsisako suprasti, ausys girdti.
Pagalba. Tokioje situacijoje - ji kritika - neskubinkime sielvar
taujanio. Nepatarinkime: isiverk, tau bus lengviau. Kiekvienas mo
gus pats turi susitaikyti, niekas negali pasakyti, kiek laiko tai utruks.
Daniausiai sunki realyb grtama staiga - ukasant duob ar par
jus itutjusius namus. mogus staiga pratrksta raudoti - tai siel
nuskaidrinantis potvynis. Taiau bna ir taip, kad neigimas utrunka
pavojingai ilgai, mogus pats nesugeba i tos bsenos isivaduoti. Vis
verda valg tam, kurio jau nra, skalbia, lygina jo drabuius, kloja jam
lov, laukia sugrtanio savait, mnes. Tai gali bti pavojinga. Net
ger nor kupinas patarjas ia nepads. Taip nutikus reikia gero gydy
tojo ir net vaist.
FLIRTAS SU RUDENIU
Pyktis. Nors ir sunku patikti, taiau mirties akivaizdoje nelauk

tai uplsta pyktis. Atrodo, lidesys ir pyktis - nesuderinami dalykai.
Taiau pyktis tokioje situacijoje - natralus jausmas. mons pyksta
ant mirusiojo, kad paliko, kad nesirpino savimi, per daug rk, var
tojo alkohol, kad neatskleid savo igyvenim. Supykstama net ant
Aukiausiojo, ilgam, kartais net visam laikui. Ypa mirus vaikui ar la
bai artimam mogui. Neretai toks pyktis reikiamas audringai - garsiai
aukiama, svaidomasi keiksmais ar net griebiamasi smurto - mogus
raunasi plaukus, tranko sien, dauo daiktus... Tokiu atveju svarbiausia
suprasti, kad tai natralu. Tiek lidesys, tiek pyktis - natralios sielvar
to apraikos ir yra vienodai svarbs. Todl reikia leisti ne tik isiverkti,
bet ir isakyti savo pykt, nuoskaud, ilieti nir. Prasiverus neigia
moms emocijoms, mogus gali priekaitauti, kad, sakysim, visa slauga
buvo palikta jam vienam ar kad kas nors lemtingai apsiriko, o gal nega
vo reikiam vaist.
Pagalba. Guodiantis posakis: Suprantu, kaip jautiesi, kart
nepads. Tai igirds sielvartaujantis mogus gali imti rkti: Tu netu
ri n menkiausio supratimo, kaip man sunku! Tuomet guodiant ge
riau papasakoti apie savo igyvenimus panaioje situacijoje, prisiminti,
kaip buvo nelengva, pasakyti, kiek ilgai tai truko. Taiau tai ne receptas,
js patirtis individuali. Kiekvienam skauda kitaip. Bet toks pokalbis vienintelis dalykas, kuris gali padti. Nereikia patarinti, geriau pasi
stenkim suprasti.
Derybos. Atrodyt, nra su kuo dertis, nes mogus mir. Bet dera
masi ne su mirusiuoju, o su savimi, su likimu, su prajusiu laiku. Jeigu
biau j laiku nuvedusi pas gydytoj, Jeigu biau kartu jusi maudy
tis, gal nebt paskends... Ir panaiai. Regis, kvailiau ir bti negali kas atsitiko, tas atsitiko, nereikt gyventi btuoju laiku. Tokias dery
bas daniausiai lydi didelis kalts jausmas. Su juo ypa sunku susitvar
kyti. mogus nesmoningai imasi Dievo ar likimo vaidmens, kaltina ir

baudia save u tai, k galjo padaryti, bet nepadar, tarsi bt visagalis.
tai viena moteris kelis mnesius sapnavo, kad neteks snaus. Kart
pranaikai susapnavusi jo t m maldauti snaus nevaiuoti darb.
Snus nusijuok: Negaliu! K a pasakysiu? Kad motina susapnavo
blog sapn? Snus ivaiavo ir uvo. Motina iki iol negali sau atleisti:
Jeigu biau kojas puolusi, jeigu biau privertusi ir mari prayti.
Pagalba. Pasakyti mogui, kad tokia Dievo valia, neuteks. Telieka
leisti isikalbti, nes tai irgi sielvarto iraika. Kalbdamas jis gal gale
gr realyb, supras, kas nuo jo priklaus, o kas ne.
Depresija. Pasiderjus su likimu itinka neviltis, ji mus tarytum pri
slegia. Tai - depresijos metas. mogus vienu metu igyvena visas nei
giamas emocijas - gd, pykt, nevilt, baim, lides, skausm ir kani.
Tokia neigiam emocij gausa prislegia mog labiau nei pati netektis.
Atrodo, kad tai truks be galo ir niekada jau nebus kitaip. Kaustyte kaus
to bejgikumas. Neturdamas jg atsikratyti slegianios bsenos, jis
ne tik nesitiki pagalbos, bet ir nenori niekam ukrauti savo natos. At
rodo, kad netektis atm visas jgas.
Pagalba. Sielvarto itiktiems monms nereikt likti vieniems.
Pirmomis dienomis ir savaitmis kas nors turi padti atlikti kasdienius
darbus: nueiti parduotuv, grinti bibliotek kny
g, sumokti u but. Nereikia sielvartaujaniojo
skubinti, taiau po kurio laiko biiuliai, gimi
ns turt vis daniau traukti j savo veikl.
Galima net kviesti ventes (juk ten nebtina
okti). Deja, sielvartaujanij mes kartais
bijome kaip raupsuotj - tarsi jie mus ga
lt apkrsti savo skausmu. O jiems tuo metu
labiausiai reikia vieno - draugijos. Buvimas kar-
FLIRTAS SU RUDENIU
tu, noras iklausyti - svarbiausia, k gali pasilyti netekt patyrusiam

mogui.
Susitaikymas. Galiausiai ateina susitaikymas. Atgimsta gedinioj o
norai. Pro juod gedjimo spalv pradeda prasimuti ir kiti gyvenimo
atspalviai. Vl diugina mai kasdieniai dalykai: paadin sauls spin
duliai, susitikimai su mielais monmis ir net prisiminimai apie velion.
Mirtis priimama kaip vyks faktas, apie j galima kalbti.
Pagalba. Nereikia bijoti kalbti apie mirusj. Prisiminti jo pom
gius, buvusias linksmas akimirkas. Tyla, neisakytos mintys apie ijus
Anapilin - blogiau u kalbjim. Danai prabilti trukdo pai gedin
ij neireiktos baims ir mintys apie mirt, mogaus laikinum. Iki
galo susitaikyti nepavyks, kol gedintysis garsiai, girdint ir kitiems arti
miesiems, neatsisveikins su velioniu. Tam geriausiai tinka mirties pami
njimo data.
Liga - didinamasis stiklas,

leidiantis siirti
savo gyvenim
ini, kad reiks gultis ligonin, daugelis sutinka tarsi nuo

sprend. Ir nesvarbu, ar kada jau teko ten pabuvoti, ar tai nutinka pirm
kart, inia nebna nei diugi, nei maloni. Tai reikia, kad teks pamirti
prast dienos ritm, atidti darbus, susitikimus su biiuliais ir artimai
siais. Atimama prastin apranga, mgstamas maistas, laisvalaikio po
mgiai. Mainais u tai - tik lova palatoje, spintel, piama ir miglota
viltis, kad greitai pasveiksi. Ilaikyti dvasin pusiausvyr tokioje situ

acijoje gana sunku. Juolab kad tai susij su kno negalia - atsiradusia,
atsinaujinusia ar progresuojania. Didiausi ok patiria tie mons,
kurie prat gyventi greit, intensyv gyvenim, nuolat bna usim,
visiems reikalingi. Juos toks staigus stabteljimas ypa sutrikdo. Gydy
tojams rpi liga. O mogus, uuot save graus, gali ir pats sau padti.
Dauguma sunki ligoni guldami ligoninje igyvena depresij.
Dl jai bdingos mini ir jausm sumaities pamja ir fizin negalia,
susilpnja imunitetas, liau sveikstama. mogus netenka vilties, jau
iasi bejgis. Depresijos apimtas mogus netiki, kad kada nors pasveiks,
mano, kad niekada nebebus toks, koks buvo. Tai irgi nepadeda kovoti
su liga. Maniau, kad praeis, ir nesikreipiau gydytojus, Vis laik r
pinausi tik kitais, o sau neturjau laiko, U k man skirta tiek daug
kentti? - taip ir panaiai mons kaltina save, artimuosius, likim ar
Diev.
Patartina mokytis i likimo draug, kit ligoni, kurie, kartais ir sun
kiau sirgdami, visk itveria nepanikuodami. Bene pavojingiausia pritar
ti dejuojanij chorui ir kartu su jais traukti pesimistines daineles, es
daktarai nieko neranda ir nesuras, ioje ligoninje nra ger gydytoj,
man kas nors labai rimto, o gydytojai tai slepia.Veriau kantriai fiksuoti
visus teigiamus poslinkius, tos dienos vykius: kad itvrei skausming,
bet reikaling procedr, nuoirdiai pasikalbjai su gydytoju apie gy
dymo perspektyvas, nuveikei daugiau, nei buvai usibrusi i dien.
Mokydamasi veikti save, pamau kapstysiesi i depresijos lino.
Galimas ir kitas kratutinumas - nepripainti sunkios ligos. Tuomet
mogus bna itin piktas, nevilties apimtas. Jis atsiriboja ir nuo savs, ir
nuo aplinkini ir, regis, nebeturi joki jausm. Gali daug miegoti arba
nuolat bti mieguistas. Tai instinktyvus bandymas apsisaugoti nuo
emocins perkrovos. Nuo visko ir vis atsiribojs, jis stengiasi sukaupti
daugiau jg.
FLIRTAS SU RUDENIU
Sergantys mons danai perdm tariai re

aguoja j uuojaut, paguod ar padrsinim,
bna irzls, nerimastingi, pikti. Taiau tas pyktis
skirtas ne artimiesiems. Jie pyksta ant ligos. Nu
statyta, kad ligoniai, turintys eim, lig veikia
lengviau. Daugeliu atvej net slaugydami ligon
reanimacijos palatoje, kur jis, rodos, priklauso
tik nuo gyvyb palaikani aparat, artimieji pa
lengvina kriz ar net atitolina mirt.
Danai ligoniai igyvena dvilypius jausmus: nori, kad juos palikt
vienus kovoti su savo negalia, bet kartu geidia, kad artimieji jiems pa
dt, geriau suprast ir labiau ujaust. Dl tokios jausm sumaities
artimiesiems tenka klausytis nepelnyt priekait, o kartais net bti
atstumtiems. Jiems reikt apsiginkluoti kantrybe, nesieisti ir nepa
likti ligonio vieno. J fizin ir psichologin itverm gali padti ligos
palautam mogui atgauti jgas. Nedert tiktis, kad u tai bus kada
nors atsidkota ar atsilyginta tuo paiu. Ligai pasitraukus, danai bna
nemalonu ar net gda prisiminti savo silpnumo proverius. Taiau gu
lint ligoninje labai svarbu turti rank, kuri galtum remtis keldama
sis po operacijos, vaiktindamas po ligonins sodel. Svarbu, kad kas
nors padrsint ir aptart su tavim ateities planus. Svarbu inoti, kad
yra kas tiki, jog tu itversi.
Ligoninje mogus suvokia, kad itikus bdai btina kit moni
pagalba. Mokosi ne neigti, o isakyti kitiems savo fizin skausm, ne
rim, kani. Mokosi prayti pagalbos ir j priimti. Gulinius vienoje
palatoje suartina pokalbiai apie artimuosius, dalijimasis rpesiu dl
jiems ukraut darb. Gerai, jei ir sirgdamas mogus galvoja apie kitus.
Jo sveikimo procesas tada bna spartesnis.
Sergant mog baugina neinia: kuo ir kaip jis gydomas, kaip tai
gali pakeisti ligos eig ar paspartinti sveikim. Geriausia tokiu atveju
Sergantys mons danai

perdm tariai reaguoja
uuojaut, paguod ar
padrsinim, bna irzls,
nerimastingi, pikti.
Taiau tas pyktis skirtas
ne artimiesiems.
Jie pyksta ant ligos.
pasikalbti su gydytoju, tiesiai paklausti jo apie visk, kas rpi. Ligoniai

nori inoti apie ligos plitimo, atsinaujinimo grsm ar pasveikimo ga
limybes, alutin gydymo poveik. Juos domina, kaip gydytojai vertina
netradicinius gydymo bdus. Nebijokime pasirodyti kvailai, jei ko nors
nesuprantame. Nereikia drovtis paprayti gydytojo ar slaugytojos pa
kartoti ar paaikinti dar kart.
veikti lig daug lengviau, kai apie j inai visk. Antraip prisigaudai vairiausi gand ir nuogird. Informacijos spragas greitai upildo
pasakojimai apie netiktas mirtis arba stebuklingus pasveikimus. Prie
kelet met Vilniuje atlikti tyrimai parod, kad onkologiniai ligoniai,
kurie turjo pakankamai ini apie savo lig, buvo maiau sutrik ir su
nerim nei toki ini neturjusieji. inantys, ko i ligos tiktis, reiau
puola depresij, maiau skundiasi irdies negalavimais, yra ramesni ir
aktyvesni.
Itin svarbu inoti ir apie paramos grupes, klubus, kuriuos palaikyti
vieni kit renkasi mons, sergantys tokia pat liga. Lietuvoje yra kraujo
ligomis, cukriniu diabetu, astma, krties viu, Parkinsono liga ir kito
mis ligomis seganij paramos grups. Ten kartu mokomasi gyventi
su liga, vertinti save tok, koks esi. Tai gerina gyvenimo kokyb. Itin pa
deda tiems, kurie neturi artimj, kuriems trksta paramos.
inia, kad susirgo sunkia diabetoforma, Ingrid uklupo kaip per
knas igiedro dangaus. Tobulame jos gyvenimo plane ligos nebuvo.
Paaugl dukra, mylintis vyras, paraytas mokslinis darbas, gautas
moksl daktars vardas. Atsidrusi ligoninje, man, kad tai tik
trumpam sudrums jos kasdien rutin, tik apgailestavo, kad supla
nuot keturiasdeimt antrojo gimtadienio vent teks nukelti kit
savaitgal. Gydytojo praneta diagnoz - diabetas - ir net paaikini
mai, kad reiks su ia negalia taikstytis vis likus gyvenim, taip pat
neskambjo tragikai... Bet tada jai pasil pairti amerikieifil
FLIRTAS SU RUDENIU
m, kuriame labai smulkiai pasakojama apie simptomus, ligos eig,

galimas komplikacijas, kaip elgtis itikus priepuoliui ir kitus daly
kus. Filmo pabaigos jau nemat per plstanias aaras. Liejo jas tris
dienas ir tris naktis, patirtas okas dar labiau pablogino savijaut.
Tada atjo laikas pykiui. Pyko ant vis: pasaulio, likimo, pavaldi
ni, kolegi artimj... Kokia neteisyb, kad ji susirgo. Bemiegmis
naktimis sau adjo pakeisti vis gyvenim, kad tik viskas bt taip,
kaip anksiau.
Ingrida ilgai negaljo pripainti, kad nuo ioljos gyvenim reguliuos
liga. Bet kno trapumas padjo suprasti gyvenimo trapum. Gail
josi anksiau to nesupratusi ir nebranginusi sveikatos. Jautsi taip,
tarsi bt per daug auktai okusi ir emai ligos nublokta. Sin
primindavo daug dalyk, suprato, kad galjo gyventi sveikiau, ra
miau, teisingiau. ias tiesasjai atvr liga.
Ingridai liga tapo sveiu, nors ir nelaukiamu, privertusiu apmsty
ti savo gyvenim. Pamatyti visk kitomis akimis, perkainoti ry su
savo vyru, dukra, mama. Dabar ji visai kitaip vertina vyro rpini
msi, slaug, jo raginimus: Nesigailk savs, ir man tavs negaila.
Tu tokia stipri, kad bet koks vyras galt tos stiprybs tau pavydti."
Kiekvienas mogus - unikalus, todl skirtingai reaguoja savo lig,
gydytoj ir artimj patarimus. Taiau yra keletas dalyk, kuriuos tur
t inoti tie, kurie bendrauja su ligoniu.
KAIP BENDRAUTI SU LIGONIU
Neiraink sav recept. Sergantys mons nemgsta, kai at

jusieji j aplankyti dedasi visainiais ir dosniai dalija patarimus. Jei
teko sirgti tokia pat liga ir buvai panaioje situacijoje, geriau papasa
kok apie tai, kaip tada jauteisi, bet nevardyk, kokios priemons pa
djo. Sergi ne tu. Ligoniui tie patarimai daniausiai bna nieko verti.
Jam tereikia, kad btum alia, skirtum daugiau dmesio, iklausy

tum, kaip jis jauiasi, kokios mintys neduoda ramybs.
Juokauk, kalbk apie visk - ligos temos geriau neliesti. Kad ir
kaip beviltikai sirgt mogus, nereikia bijoti su juo juokauti, kalb
ti apie nereikmingus dalykus, nes tai padeda atsipalaiduoti.
Leisk jam pajusti fizini gali ribas. mogus aktyvus i prigim
ties. Todl ligoniui svarbu inoti, kokios yra jo fizins galimybs ir
kiek jis gali bti savarankikas. Jei mogus gali pats susileisti insu
lino, alia guliniajam pakviesti medikus, pasikloti lov, apsirengti,
padti budiniai slaugytojai idalyti vaistus, nueiti pavalgyti sky
riaus valgykl, - akivaizdu, kad jis sveiksta. Daugelyje onkologini
klinik, kuriose ligoniai skatinami pagelbti personalui slaugyti silp
nesnius, mons sveiksta greiiau ir lengviau.
Grus i ligonins kuo greiiau trauk kasdienyb. Svarbu kuo
greiiau sitraukti kasdieni darb verpet, grti prie sen, ger
proi. Eiti kin, pas draugus, kviestis kitus pavieti. Svarbu, kad
mogus, pergalvojs ir vertins savo galimybes - ko nebegals dary
ti, k teks apriboti, - nepult nevilt.
Planuokite i anksto. vertink pasikeitusi situacij ir padk pla
nuoti. Patark atsisakyti to, k dar tik i bti
nybs. Galbt net imtis toki darb, apie
kuriuos iki ligos tegaljo tik pasvajoti,
padk atskleisti talentus, gebjimus ir
paaukim.
Ibandykite k nors nauja. Vertt
iekoti nauj priemoni emocinei,
fizinei ir dvasinei darnai pasiekti. Tai
galt bti meditacija, joga, vairs
psichoterapiniai usimimai: muzika,
dail, okis.
V I FLIRTAS SU RUDENIU
LIGONIO SLAUGAMOGIKUMO TESTAS

Ms amiaus moterys tikrai ino, k reikia bti slaugomai arba
slaugyti savo artim. Slauga - tai bene patikimiausias mogikumo tes
tas, atskleidiantis vertingiausias mogaus savybes. Patikrini savo verty
bes, kantrybs ribas, gyvenimo filosofij, tikjim ir galiausiai supranti,
kokie tavo santykiai su kitais monmis. Slaugy
Slaugymas atsieina daug
mas atsieina daug laiko ir pastang. Bet tu gali ne
laiko ir pastang. Bet tu
tik padti mogui veikti lig - pasistenk, kad jis
gali ne tik padti mogui
neprarast orumo.
veikti lig - pasistenk,
Sunkaus ligonio ir slaugytojo bendravimo
kad jis neprarast orumo.
tendencijas aptariu ne tik kaip psicholog, bet ir
kaip visa tai patyrusi moteris. Teorikai slauga apgaubiama nepaprasta
mogikumo, pasiaukojimo aura, akcentuojami rpinimosi, atjautos,
gailestingumo, dkingumo aspektai. Taiau tikrov danai daug nires
n. Seni mons sako: kaip gyvenai, taip sirgsi, taip mirsi. Jautriairdius
artimo liga sukrs iki irdies gelmi, o pikiurnas
Net mirtantj
dar labiau supykdys. Tik labai brandi ir stipri
slaugytojas neturi irti
asmenyb liga gali dar labiau praturtinti, paska
kaip beviltik, nurayt.
tinti naujai vertinti gyvenim.
artjani mirt dera
Anokia naujiena, kad lengviau slaugyti tuos,
velgti pagarbiai.
kurie ir patys lengviau susitaiko su liga. Pykstan
ius ir nepripastanius savo negals slaugyti nelengva, nes jie prieinasi
ir pagalbai. Vien poreikio ar pasiryimo slaugyti nepakanka. Lengviau
bus tiems, kurie link padti, yra empatiki - sugebantys lsti kito mo
gaus kail. Svarbu, kad slaugytojo lidna ar net beviltika ligonio situa
cija negraudint, jis neturt braukti aar, krimstis dl taip nepalankiai
susiklosiusio likimo. Net mirtantj slaugytojas neturi irti kaip
beviltik, nurayt. artjani mirt dera velgti pagarbiai.
LIGONIS IR SLAUGYTOJA - KOKS JS SANTYKIS
Tarnait slaugytoja ir tironas ligonis. Tai nelygiavertis bendravimas,

nes ligonis, kad ir kokio bt amiaus ir lyties, elgiasi tarsi maametis
vaikas. Jis agresyviai ir priekaitingai reikalauja nuolatinio ir beslygi
ko dmesio. Slaugytoja tra jo kapriz tenkintoja. Ligoninje toks mo
gus skundais, priekaitais ir reikalavimais nuolat terorizuoja medicinos
darbuotojus ir palatos kaimynus.
Visi, kas mat, kaip septyniasdeimtmet Adel okdina j kantriai
slaugani dukr, stiprybs ir kantrybs linkjo dukrai, ne serganiai
motinai. Adel terorizavo ir palatos kaimynes: neleisdavo ivdinti
palatos, sksdavo gydytojams slauges, o gydytojus - ligonins admi
nistracijai (nes jie tik ir trokta greiiau j numarinti). Nesibaigian
tys konfliktai var nevilt Adels dukter, bijani, kad jautrijos
motinos irdis neatlaikys tokios tampos. Ir pati dukra jaut, kad to
kio teroro daugiau nebeitvers.
Ikstipadjopokalbis su sena slaugytoja. Jipatar apsiarvuoti kan
trybe ir pakeisti poir ligon. Padjo slaugymo ivargintai duk
rai pavelgti pasaul ligons akimis, suvokti nesiliaujant skausm,
pykt dl savo bejgikumo, baim, kad bet kas, net ir atvertas langas,
FLIRTAS SU RUDENIU
gali pakenkti, o tai dar labiau susilpnins ir taip vos apiuopiam ry

su iuo pasauliu. Pamok dukr suprasti savo motin, bet patar jai
nepataikauti ir vispretenzij nepriimti asmenikai. Juk net irsveikus
mones tironais ir despotais paveria j esyb uvaldiusios baims
ir nesaugumo jausmas. Imintingoji slaugytoja patar siklausyti, k
mama kalba, prisimena, dl ko apgailestauja, ko ilgisi. Suinoti ligo
ns norus. Isiaikinti lkesius, kurie nuskaidrint abiej dienas ir teikianios paskutin paslaug, ir t paslaug priimanios.
Neatradus jg savyje, galima paprayti, kad tikint ligon aplankyt
dvasininkas, jis nuramint besiruoianiojo Aminyb ird. Nes mes,
deja, nebemokame kalbtis su artimaisiais, nebeprisimename atsisvei
kinimo ritual. Nebent i pasak: Prie mirdamas pasikviet tvas tris
savo snus ir prisak...
Tirone slaugytoja ir bejgis ligonis. Tironu gali tapti ir slaugytoja.
Jos valdingumas reikiasi dvejopai: pykiu, nuolatiniu bambjimu, kad
labai sunku, ir reikalavimu visiko paklusnumo, nuolankumo, beribio
dkingumo u slaugym. O kartais su ligoniu ji elgiasi kaip su protikai
negaliu ar bejgiu vaiku, privalaniu beslygikai paklusti slauganiojo
malonei. Tokia slaugytoja gali familiariai tujinti vis gerbiam mog,
kreiptis j seneli(moiute), kalbinti kaip ma vaik. Pavyzdiui,
tv slauganti Elena be perstojo j kontroliavo: ar jis suvalgo vis atnet
maist, igeria jos nupirktus vitaminus. Ji neklausydavo joki argumen
t, neleisdavo nieko jam paiam sprsti. Atrod, kad jai malonu versti
ligon daryti tai, k ji nutar esant reikalinga.
Lygiavertis bendravimas - du artimi mons. iuo atveju niekas
nieko nevaidina, o bna patys savimi: ligonis ir slaugytoja. Ypatingas
ryys ir neigalvota priklausomyb suartina. Abu stengiasi siklausyti
vienas kito poreikius: slaugytoja tampa serganiojo rankomis ir ko
jomis, rpestingai globoja ir dovanoja savo irdies ilum, o ligonis
priima tai su dkingumu, rpinasi, kad slaugytoja nepervargt, turt

galimyb pailsti ir pavalgyti. Kritinm akimirkom ligonis nebijo bti
atviras, prisipasta, kad skauda, neslepia savo silpnumo, bejgikumo,
su dkingumu priima ujauiant vilgsn, od ar apkabinim. Tada ir
slaugytojai lengviau j nuraminti, padrsinti. Abu supranta, kad ir vie
nas, ir kitas gali pavargti, kad neivengiamos nevilties akimirkos. O kar
tais slaugomajam tenka bti stipresniam u savo globj - iai irgi ne
visada utenka fizini ir dvasini jg.
Kad ir kokia bt situacija, slaugant ligon svarbiausia pagarba ir
savitarpio supratimas. Sergantis mogus silpnesnis u sveik, todl ir
grsm paeisti jo mogikj orum yra didesn.
K REIKT INOTI SLAUGANT SUNK LIGON
Neprimesk ligoniui savo valios ir sprendim. Kuo stipresnis iki

ligos buvo mogus, tuo sunkiau jam susitaikyti su savo bejgikumu
ir priimti kit pagalb. Todl pagalba turi bti teikiama labai pagar
biai (nereikia kategorikai nurodinti, k ir kiek jis turi valgyti, kiek
miegoti ir pan.).
Leisk paiam daryti tai, k stengia. Nebtina ligonio maitinti,
jei jis pats pajgia valgyti. Nemauk sauskelni, jei stengia atsissti
ant kds-tualeto, kad ir su didelm pastangom. Nekik iaudelio,
jei gali atsigerti i tavo prilaikomo puoduko. Ir nemaitink aukteliu,
jeigu jis to nenori. Leisk bti savarankikam tiek, kiek pajgia, o kar
tais ir truput daugiau.
Pagalba turi bti teikiama pagarbiai. Jei ligonis labai silpnas ir be
pagalbos negali atlikti net paprasiausi veiksm, jam reikia pad
ti pagarbiai. Tai intuityviai jauia net ir maai smoningas mogus.
Todl visikai mechaninis procedr atlikimas eidia mogaus
orum ir ikreipia lygiavert santyk.
FLIRTAS SU RUDENIU
Saviudyb.
Kaip nepralaimti
karo su savimi
ietuva vis dar pirmauja pasaulyje pagal saviudybi skaii.
Siaubinga statistika teigia, kad per metus pasaulyje nusiudo apie mi
lijon moni. Maoje Lietuvoje - per pusantro tkstanio. Deimt
kart daugiau moni bando udytis. O juk kiekviena saviudyb skau
diai paveikia dar bent eis kitus mones.
Neseniai viena pastama prane naujie
Kiekviena saviudyb
n, kad jos koleg filolog band udytis. Ji i
skaudiai paveikia
galvos isikraust. O visada laikiau j protingos,
dar bent eis kitus
mokanios tvarkyti savo gyvenim moters eta
mones.
lonu. Pati prie kelis metus inicijavo skyrybas su
girtuokliu vyru, ileido usien studijuoti vienturt sn, gerai udirb
davo... Nesuprantu, kas ia jai pasidar. Akivaizdiai pasimai protelis.
Bet dl ko? - pusbalsiu, kaip apie didiausi gd, pasakojo biiul. O
mane labiausiai nustebino ne pats bandymas nusiudyti (darbe danai
tenka susidurti), bet kito mogaus reakcija - isikraust i proto. Savi
udyb nra psichikos liga. Saviudiai - normals, tik didel psicholo
gin skausm igyvenantys mons.
Saviudyb - smoningas mogaus pasirinkimas susinaikinti. Vieno
paaikinimo, kodl mons udosi, nra. Net ir teigiantys niekados ne
galvoj apie saviudyb tiesiog nepripasta tiesos. Daniausiai tai bna
fragmentika mintis, daugiau prie jos negrtama, juolab neketinama
gyvendinti. Bet sunkiomis gyvenimo akimirkomis, igyvenant psicho
login kriz, susiklosius tam tikroms aplinkybms, noras ubaigti gy
venim saviudybe gali sustiprti. Mat itikus krizei t vidini itekli,
kurie padeda veikti kasdienius sunkumus, jau nebepakanka.
Z
Saviudybi sezonais laikomi ankstyvas ruduo, kai gamta nusida

o vairiausiom spalvom, ir vlyvas pavasaris, kai jau diugina saul ir
gamta ydjimu skelbia gyvenimo triumf. Tada spaudoje padanja la
konik praneim: Rastas saviudio lavonas, Rasti keli saviudi
knai. Kuo graesns dienos, tuo daugiau toki praneim. Ir neatsi
tiktinai ankstyvas ruduo ir vlyvas pavasaris - saviudybi laikas. Kai
visi diaugiasi atbudusia gamta ar groisi rudens spalvomis, mons,
kankinami sunki mini, pasijunta dar blogiau. Tas groio, gyvybs ir
kanios kontrastas danai tampa paskutiniu lau ir stumteli engti lem
ting ingsn.
Para irgi turi savo juod valand, kai mogui ypa sunku kovoti u
savo gyvyb - tai madaug 4-6 valanda popiet ir valanda prie sauls
tekjim. Medikai ino, kad ios valandos, ypa prieauris, pavojin
giausios sunkiems ligoniams. Tada jie neturi jg kabintis gyvenim.
Kritik akimirk gali padti tik kito mogaus buvimas alia: artuma,
iluma, gyvybingumas. Tik tai gali igelbti.
Popieio valandos iam lemtingam ingsniui pasirenkamos dl kitos
prieasties. Apie mirt galvojantis mogus giliai irdyje tikisi ir laukia,
kad tokiu laiku kas nors gr i darbo, ueis, suras ir igelbs. Mat nere
tai, keldamas rank prie save, mogus i ties nenori engti io ings
nio. Tai tik paskutinis desperatikas auksmas: Padkite man! Supras
kite mane! Pamatykite, kaip man nepakeliamai sunku! Tas popieio
valandas neretai renkasi moterys ir paaugliai - btent jie daniau bando
nusiudyti, vyrai tai padaro be joki repeticij.
ITIESK PAGALBOS RANK

Ne kiekvienas ino, kaip padti mogui, nutarusiam pasitraukti i
gyvenimo. Neinome, kur iekoti psichologins pagalbos centr. Pa-
FLIRTAS SU RUDENIU
Paprasiausias patarimas:
pabk su mogumi.
Neleisk pakelti prie save
rankos, nepalik jo vieno,
kad ir kaip reikalaut,
prasiausias patarimas: pabk su tuo mogumi.

Neleisk pakelti prie save rankos, nepalik jo vieno, kad ir kaip reikalaut.
Tai gali bti sunku, nes saviudybei pasirys
mogus igyvena nevilt ir bejgikum, todl jis
stums alin savo artimuosius, netiks, kad jam
kas nors gali padti. Taiau pats sutvarkyti savo gyvenimo jau nebetu
ri jg. Artimo mogaus rytas bti drauge j tikriausiai supykdys, gal
net siutins, bet vliau u tai padkos. Taip yra buv tkstanius kart.
Tiesa, gali nutikti kitaip. Prajus krizei mogus gali imti tavs vengti,
nes matei j silpnumo akimirk. Neprimink to. Svarbiausia - igelbjai
mogaus gyvyb, kito atlygio n nereikia.
Klaidingai manoma, kad mogus udosi dl kokios nors vienos prie
asties: bankrutavo, isiskyr su mylimuoju, neteko darbo. Saviudy
b nra veiksmas, tai procesas - mogus igyvena vis augant emocin
skausm, tamp, jam darosi vis sunkiau tai pakelti ir veikti. I alies mes
nematome vis problem, kaip jos kaupiasi, kraunasi tarsi akmenys vie
na ant kitos, kol susidaro didiulis kalnas. Ir jis griva. Daniausiai paste
bime tik t kaln ijudinus paskutin akmenuk.
Kitiems lengviau nematyti, nes tai maina kalts jausm. Tada su
veriama kalt tam paskutiniam vykiui: Viskas buvo gerai, tik tai viena bda ir mogus nusiud. Savotikos derybos su savimi: jeigu a
nieko nemaiau, nieko nepastebjau, tai negaljau ir padti.
mogus niekada nesuplanuoja saviudybs
mogus niekada per vien valand, dien ar savait. Kelias nebnesuplanuoja saviudybs t visada ilgas ir skausmingas. mogus daug galper vien valand, voja, ieko ieii, griebiasi alkoholio, narkotik,
dien ar savait. Kelias be saiko rko. Artimieji mato, nerimauja, bet ne nebt visada ilgas ir ino, k daryti, kaip elgtis, kur iekoti pagalbos.
skausmingas. Kai nerandi ieities, - o gal nemoki iekoti, - be-
lieka visk neigti: Nebuvo joki nelaims poymi, a nieko nemaiau

ir kiti nieko netar.
ATSARGIAI - JIS GALVOJA APIE SAVIUDYB
Apie saviudyb mstantis mogus rodo daug enkl, spjani

apie jo ketinimus. Jei moki juos atpainti, gali laiku sikiti ir pagelbti.
Kalbos apie saviudyb. Bna, kad mogus rao eilraius ar die
norat, palieka matomoje vietoje, o tekstuose simboliais ar tiesiogiai
usimena apie saviudyb ir jos prieastis. Jis kalba apie
savo vienium, gyvenimo beprasmyb ar netekties
kartl. Bet daniausiai vis dlto kalbama uuomi
nomis: Noriau umigti ir neatsibusti, Neno
riu ia bti, Mano gyvenimas bus trumpas ir
panaiai. Aplinkiniai ir artimieji tai vertina kaip
isterik ar dmesio poreik. Todl toks elgesys
ignoruojamas, nevertinama jo svarba. Bet savi
udybs pavoj geriau pervertinti negu nevertinti.
Nes taip kalbdamas mogus nori, kad kiti pamatyt,
kaip jam blogai.
Mstymo pasikeitimas. Tai galima pavadinti mstymo susiaurji
mu - mogus tarsi iri tunel, kurio gale nra viesos, nemato joki
ieii. Niekas mans nemyljo, tik mano mirs vyras.
Veiklos sutrikimai. mogaus nebedomina ir nebediugina tai, kas
anksiau teik malonum. Neretai jis griebiasi aling proi - prade
da neprastai daug rkyti, daugiau geria ir nusigeria greiiau, nes nori
uslopinti nerim.
Netiktas elgesio pokytis. Tai bene svarbiausias perspjantis enk
las. mogus staiga tarsi vl pralinksmja, bendrauja, ima susitikinti
su draugais. Artimieji atsikvepia. Mano, kad jam palengvjo, bdos i-
FLIRTAS SU RUDENIU
sprstos. Bet viskas truput kitaip negu anksiau. Draugams jis dovano
ja savo mgstamus daiktus, linkdamas j prisiminti. Visada pabrtinai
atsisveikina, ko anksiau nedarydavo. Toks rykus, tariamai geras pasi
keitimas - pats blogiausias enklas, reikiantis, kad mogus tvirtai nu
sprend nusiudyti ir turi konkret plan. Tariamai gera nuotaika rodo,
kad jis daugiau neabejoja ir nesvarsto.
KAIP PADTI GALVOJANIAM APIE SAVIUDYB
Daugeliui moni atrodo, kad kalbti su potencialiu saviudiu apie

jo ketinimus nereikia, - taip neva tik sustiprinsi jo pasiryim. Tai klai
dingas ir net pavojingas poiris. Esu tvirtai sitikinusi, kad raydama
apie saviudyb jos nepaskatinsiu, prieingai - padsiu kam nors susi
laikyti, padsiu bdon pakliuvusio mogaus artimiesiems.
Su skausm kenianiu mogumi reikia kalbti, ir kalbti atvirai. Ta
iau kalbant reikt laikytis tam tikros sekos.
Vis pirma reikt ivardyti visus grsmingus poymius, kuriuos
pastebjai: Matau, kad tavs niekas nebedomina, pasidarei lidnas,
udaras. Daug rkai. Ir 1.1.
Tada btina pasakyti, koks tau svarbus tas mogus: Tu esi mano
mylimas mogus. Tu man labai reikalingas, svarbiausias gyvenime.
Ir tik tada dera tiesiai paklausti: Ar tu galvoji apie saviudyb ?
Klausk tiesiai, nemgindama velninti. Nevenk odio saviudy
b, nekeisk jo jokiais velniais ar ketini ieiti, sau k nors pasida
ryti ir panaiai. Bet koks mogaus atsakymas, iskyrus griet ne,
yra atsakymas taip.
Tada reikia paklausti, ar jis turi saviudybs plan, kaip jis ketina
tai padaryti. (inau, kad tai baiss klausimai, bet jei norime padti,
jie btini.)
KELI DALYKAI, KURI DARYTI NEGALIMA JOKIU BDU
Niekada
nesakyk: Tu negalvoji apie savo vaikus arba O kas laukia tavo
tv? Darai mirtin nuodm arba Nejaugi nematai gyvenimo
prasms? mogus t argument negirdi, nes jis visk jau apmst.
sivaizduokime, kas bt, jei mogui, kur itiko apendicito prie
puolis, uuot suteik medicinos pagalb, imtume kalbti apie skaus
mo ir kentjimo prasm, pasilytume susiimti, pakentti.
Nesistenk tokio mogaus pralinksminti - nuvesti j vakarl, ko
medij ar igerti su juo. Tai gali tik pagreitinti apsisprendim. mo
ns danai nusiudo po igertuvi ir kitoki linksmybi.
Nepamokslauk ir nefilosofuok, kad udytis neverta.
y daiiA
MOTER.
NUODMS
IX DALIS Moter nuodms
Draudiamas vaisius visada skanesnis. Kuo toliau stengsies nustumti

mintis apie kok nors troktam dalyk, tuo labiau jo geisi. Psichologai
nustat, kad vyrai, kuriems monos udraud net pairti svetimas
moteris, daug daniau bna neitikimi nei tie, kuriems nebuvo kelia
ma joki reikalavim. Kuo labiau stengsies neparodyti, kad mogus tau
nepatinka, tuo greiiau isiduosi. Gali kiek tinkama tikinti save, kad
pavydas tau svetimas, bet vien dien jis ils lyg yla i maio - nustebsi
ir pati.
Mini slopinimas vengiant pagund - ne Draudiamas vaisius
pati geriausia ieitis. Atvirkiai - anksiau ar v- visada skanesnis. Kuo
liau dl to gali nutrkti nuo grandins, tada atsi- giliau stengsies nustumti
griebsi su kaupu. Stengdamasi negalvoti apie tai, mintis apie kok nors
kas traukia (usirkyti, taur vyno ar mgstamas troktam dalyk, tuo
valgis), tik kankinsi save, patirsi daugiau tampos labiau jo geisi.
ir streso nei tie, kurie savo mini neslopina.
Juk nenuostabu, kad moterys kartkartmis kasdien gyvenim pa
vairina viena kita nuodme. Paskui grauiasi, kaltina save, atgailauja...
ir vl nusideda. Atverkime t moterik nuodmi skrynel. Kokia j
prigimtis? Ir kokios laukia pasekms?
Pirkimo manija.
Tik neskubkime savs smerkti!
1 ^ Sarduotuves, kuriose moterys mgsta usibti, vyrai ironikai
vadina moter laime. O moterys pyksta, kad vyrai nekantrs ir nenori
j lydti. Parduotuvi pasaulis joms savas ir suprantamas. Moterys aky
lai apiri kiekvien lentyn, kad i preki gausybs isirinkt, j many
mu, praktikiausi ir reikalingiausi. Vyrai noriau lankosi maesniuose
FLIRTAS SU RUDENIU
specializuotuose skyriuose ar parduotuvse, kur visos preks vienos

paskirties, pavyzdiui, buitins technikos, ranki, automobili detali,
kls ar panaiai.
Moterims pirkti malonu, o vyrams - prievol. Kai kurioms parduo
tuvi lankymas tampa savotika terapija, slopinania lides, nusivyli
m darbu ar nuovarg.
Keturiasdeimt vien Lina didel prekybos centr vaiuoja tik tada,
kai btinai reikia sigyti kok nors buities daikt, nauj drabu ar
k nors panaaus. Tada vos ne bgte perbga, paskubom permesdama akimis lentynas. Jai neduoda ramybs viena mintis: Kiek daug
pasaulyje prigaminama daikt, kuri man nereikia.
Toki kaip Lina ne tiek ir daug. Daniausiai moterims apsipirkimas
teikia malonum. Bet yra toki moni, kuriems pirkimas virsta pri
klausomybe. Prie isitraukdami pinigin, jie ilgai itin atidiai apiri
nja kiekvien prek, tyrinja ir vertina jos spalv, form, preks enklo
autentikum. Tik po keli, o kartais ir keliolikos valand sunkios tiria
mosios veiklos ieina i parduotuvs neini paketais, dutmis ir mai
eliais. Parsine namo kartais j net neipakuoja, nenukerpa etikei,
nesukrauna lentynas, nes tie daiktai jiems nereikalingi. Taiau tuoj pat
nekantrauja vl lkti parduotuv, matuotis, rinktis ir vesti i kantrybs
pardavjas.
Beje, pirkimo manija - iskirtinai moterika nuodm.
UeataA
Y K T U O L A R V A IS T N E ?
Yra moni, kuriems sunku tvarkyti savofinansus, pinigai j rankose tirps

ta. Kaip suvokti, ar nesi per daug ilaidi ?
vertink teiginius irpaymk tik tuos, su kuriais sutinki.
1. Apsipirkdama daugiausia dmesio kreipiu gaminio etiket. (D)
2. Nuolat stengiuosi ilaikyti pusiausvyr ir siekiu harmonijos. (B)
3. Mgstu bti pasiruousi visiems gyvenimo atvejams. (A)
4. Visuomet stengiuosi imginti naujoves. (C)
5. Esu maiausiai vieno klubo aktyvi nar. (B)
6. Man patinka rizikuoti. (C)
7. Esu labai savikritika. (D)
8. Jei turiu pinig, mielai skolinu kitiems. (B)
9. Nuolat sveriuosi, nes noriu kontroliuoti savo svor. (A)
10. Save laikau smoninga malonum mgja. (C)
11. Man svarbu inoti, kad esu vertinama kaip gera darbuotoja ir
domus mogus. (D)
12. Kai apima neviltis, iekau bd pakelti nuotaik. (C)
13. Visuomet patikrinu kasos ek. (A)
14. Man sunku bti vienai. (B)
15. Kai nesiseka, upuola depresija. (A)
16. Kartais elgiuosi labai neapgalvotai ir impulsyviai. (C)
17. Labiausiai mgstu dirbti viena. Man nepatinka dirbti su kitais. (D)
18. Aplinkiniai mane laiko nesavanaudika. (B)
19. Kai tenka atsisakyti kvietim, ilgai maldau savo nusivylim. (D)
20. Kitiems danai prireikia mano pagalbos. (B)
21. Kartais mane apima pirkimo manija. (C)
FLIRTAS SU RUDENIU
22.
23.
24.
25.
26.
27.
Patinka sportuoti vienai, masinis sportas mans netraukia. (D)

Man svarbiau jaustis saugiai, dl to retai rizikuoju. (A)
Save laikau spontaniku mogumi. (C)
Man sunku pasakyti ne. (B)
Mano kredo: Jokiu bdu neatsisakyk! (D)
Pinigus skolinu tik gerai apsidraudusi nuo apgavysts. (A)

1
A - apsidraudl. Tokie mons be galo taups ir n u k neno
ri skirtis su pinigais. Dl to vengia nesaugi, riziking, nesuprantam
situacij, kuri negali suvaldyti. Sukauptus pinigus laiko banke, inves
tuoja nekilnojamj turt, apsidraudia visom manomom draudimo
rim. Renkasi saugi darbo viet, yra drausmingi, kontroliuoja savo
svor ir iki smulkmen suplanuoja atostogas.
Patarimas: atsisakyk saugumo iliuzij. Nesvarbu, nuo ko ir kaip apsidrausi, garantijos niekas neduos. Daniau pasikliauk nuojauta.
B - altruist. Bendravimas altruistams turi labai didel reikm. Bi
jodami sugadinti santykius su kitais, jie danai nuryja ugauliojimus.
Altruistai nuolatos tvirtina: Ne piniguose laim, Pinigai gadina mo
g, Duoti geriau nei imti. Nieko nuostabaus, kad nejaukiai pasijunta,
kai kalbama apie pelnyt honorar, pasirpinim senatve ir kitus pini
ginius reikalus.
Patarimas: keisk poir pinigus. Skirk dmesio ne tik emoci
niams, bet ir emikiems dalykams. Pagalvok apie ateit ir pradk kaupti
pinigus senatvei. Nori to ar ne, ji vis tiek ateis.
C - mgja rizikuoti. io tipo mons visada stengiasi imginti

tai, kas nauja. Jie nesuka galvos, ar tai patikima. Su malonumu im
gina valgi receptus, kosmetik, kvepalus. Diaugiasi viskuo, kas gerai
atrodo. Todl io tipo monms sunku ilgai kaupti pinigus, kad sigyt
norim daikt.
Patarimas: turtum vengti spontanik pirkini, kurie neretai bna
nereikalingi ir menkaveriai. Jei piniginje pinigai greitai itirpsta, juos
reikt padti bank - keleriems arba net daugeliui met. Dl visa
pikta.
D - vaistne. ie mons turi polink didybs manij ir vaisto
pinigus kair ir dein. inoma, j galimybs ribotos, negali turti
visko, ko irdis geidia. Be to, neretai pamirta savo pinigins ar turimos
banko sskaitos turin.
Patarimas: vaikiodama po parduotuves ir apirindama prekes
pagalvok, ar geidiamo daikto negali sigyti pigiau. O gal tau jo visai
nereikia? Kiekvien mnes padk bank i anksto numatyt pinig
sum. Pradk nuo nedidels.
l_____________________ :
Kas yra gerai, kas blogai, kas vertinga, o kas nelabai - mes suino
me i tv, namuose, kuriuose augome. Tv elgsenos modelis, ypa
mokantis, koks turi bti vyras ar mona, tvas ar motina, yra pavyzdys.
Ms poiris pinigus, daiktus, tvark, pramogas, poils neivengia
mai panaus tv. Paprastai ito mokoms nesmoningai, net tada, kai
neigiame tv elges, prietaraujame jiems.
Sovietiniais laikais, kai daug ko trko, buvo sigaljs savotikas
daikt kultas. Labiausiai buvo vertinami mons, turintys pastam
bazse, galintys padti sigyti deficitini bald, bat, buitins techni
kos, banan, mandarin, kosmetikos. iuolaikini moni psichologija
kitokia, nes dabar gali nusipirkti visko, tik pinig

turk. Danas savo daiktais - maina, namu, mo
biliuoju telefonu, prabangiais rbais - didiuojasi
labiau nei dvasinmis vertybmis, talentais ar pro
fesiniais laimjimais. Smoningai ar ne, mogus su
sitapatina su daiktais. Kai paeista savivert, daiktai
reikalingi kaip atrama, verts patvirtinimas.
Prancz filosofas Jeanas-Paulis Sartreas tei
g, kad vienintel prieastis, dl kurios norime
k nors turti, - siekimas tvirtinti savj a. Tas
a turi bti akivaizdiai pristatytas kitiems. Todl
okdinami pardavjai, perkama gausyb daikt,
parduotuvje paliekamos didels sumos. Daiktais
mes pristatome save aplinkai. Tai savotikas kodas,
praneantis apie mus. Nenuostabu, kad 90 procen
t besaiki pirkj - moterys. Btent jos dideliais
kiekiais perka drabuius, batus, kosmetik - tai, kas
gerina ivaizd. Matuodamosi drabuius, jos elgiasi
liai, veria pardavjas keisti prekes, iekoti gei
diamos spalvos ar modelio vien tam, kad kas nors
aplink jas pagarbiai okint, nors to drabuio grei
iausiai n neketina pirkti.
Besaikio pirkimo prieastys dar nra galutinai
itirtos. Manoma, kad tam turi takos sutrikusi se
rotonino pusiausvyra smegenyse. Dl to sutrinka
ir mogaus gebjimas kontroliuoti savo elges. Ty
rimais nustatyta, jog pirkimas veikia ms emoci
jas, vadinasi - aktyvina hormon sistemos veikl.
Deja, daniausiai jis skatina agresyvum (uslpt
arba atvir). Pavyzdiui, mona, protestuodama
dl to, kad vyras j nuolat paiepia ir kritikuoja, ivaisto vis savo ar net
vyro alg papuoalams.
Taiau bene svarbiausia prieastis, skatinanti neatsakingai leisti pi
nigus, - vaikysts kompleksai. Danos moters irdyje tebesribauja nu
skriausta mergait, vis dar besiilginti motinos glamoni, yktaus tvo
dosnumo. Jai, tai mergaitei, ir perkami brangs ilkins patalyns komp
lektai, gardumynai, ekstravagantiki bateliai ar kailiniai. Todl nereikia
savs smerkti. Geriau pasistenkim suprasti, kas tai pastmjo, kokie
kompleksai veria taip elgtis. Tik tada kas nors gali pasikeisti.
Jeigu nepavyksta susitvarkyti paiai, padti gali artimieji.
PATARIMAI ILAIDAUTOJ ARTIMIESIEMS
Jei ilaidauja suaugusi moteris, jau negyvenanti su jumis (dukra, se

suo ar motina), padkite isimokti jai skolas tik blogiausiu atveju,
antraip skatinsite j ir toliau taip elgtis. Patekusi j sunki situacij, ji
bus priversta susimstyti ir suprasti, kad niekas jos neigelbs.
Eikite parduotuv kartu. Kai alia yra kas nors nepatenkintas, per
kama maiau.
Patarkite pirkti prekes pagal i anksto susidaryt sra, paskyrus
tam ribot sum grynj pinig. Atsiskaityti banko kortele nepa
tartina.
Jei nepadeda ie paprasti patarimai, reikia kreiptis psichoterapeut
ar psicholog.
FLIRTAS SU RUDENIU
JedaA
K A IP IR K P E R K I
Paymk labiausiai tau tinkam ar labiausiai patinkant variant.

1. jusi prekybos centr:
a) einu tik tas parduotuves, kuriose parduodamos preks yra
mano srae;
b) pasuku prie prabangos preki;
c) iekau daikt, kurie ir naudingi, ir gras;
d) traukiu pamgtas parduotuves, kuriose atsiduodu iekojimo ir
atradimo diaugsmui.
2. Jei galiau pasirinkti, labiausiai noriau gyventi:
a) Ali Babos urve;
b) prabangiausio viebuio liukso apartamentuose;
c) ateities kosminiame laive:
d) pasak pilyje.
3. Jei mnes tekt gyventi gamtoje it atsiskyrlei, k pasiimtum
paskaityti:
a) Parduotuvi maniaks ipaint;
b) kok nors blizg urnal;
c) knyg Maisto gaminimas ir gyvenimas laukins gamtos
slygomis;
d) Jamieo Oliverio receptus.
4. Nesivaizduoji savo gyvenimo:
a) be mgstam papuoal;
b) be mgstamo meno krinio;
c) be mobiliojo telefono;
d) be jaukaus minkto chalato, kuris su tavimi nuo neatmenam

laik.
5. Kaip pati sau pateisini lengvabdikai sigyt pirkin:
a) a to nusipelniau;
b) mane kalbjo pardavja;
c) manau, kad vis tiek kam nors kada nors to prireiks;
d) a i tikrj to norjau.
6. Apsiperkant maisto preki parduotuvje tau svarbiausia:
a) prikrauti veiml iki viraus;
b) pasirinkti tik aukiausios kokybs produktus;
c) pasirinkti kuo vairesn maist, atsivelgiant kainos ir kokybs
santyk;
d) rinktis tik tai, k iuo metu ketini valgyti.
7. Niekada nesusidomtum mogumi, kuris yra:
a) pernelyg ekstravertikas;
b) nepastovus;
c) labai udaras;
d) nelankstus.
8. Su kokia spalva sietum gerovs samprat:
a) balta;
b) perl pilkumo;
c) roine;
d) skaisiai oranine.
9. Geriausia dovana tau:
a) dalykai, kurie kvepia;
b) kas nors spdingo;
c) kas nors gyvo;
d) staigmena.
FLIRTAS SU RUDENIU
10. Nordama namuose pamainti daikt, pirmiausia

atsikratytum:
a) seno kompiuterio ir visoki pakampse besimtani
mobilij telefon;
b) maisto produkt, neinia kiek laiko gulini spinteli ir
aldytuvo ukaboriuose;
c) met metus kaupt suvenyr, dabar tik renkani dulkes;
d) sen bat, rankini, papuoal.
Suskaiiuok, koki teigini paymjai daugiausia.
Daugiausia A. Kuo daugiau, tuo geriau! Tavo namai kimte pri

kimti drabui, papuoal, pai vairiausi daikt ir daikiuk. Jei u
simanai k nors sigyti, niekada nesakai sau ne. Sustabdyti gali nebent
tuia pinigin ar kortels sskaita. Tokio elgesio aknys daniausiai
slypi vaikystje. Greiiausiai buvo sunku prisitaikyti prie tv nubrt
apribojim, pykdavai, kai jie k nors drausdavo. O gal vaikystje bu
vai lepinama ir popinama kaip maa princes? Tai irgi gali turti takos
begaliniam tavo trokimui pirkti. inoma, gali bti ir atvirkiai: jei
vaikystje nieko neturjai, dabar nori pasilepinti ir lepini tuos, kuriuos
myli. Pagalvok, gal kuriose nors gyvenimo srityse (darbe, eimoje, su
draugais) jauti stygi - kartais pirkiniais bandoma ukimti sieloje iojini tutum.
K patart psichologas? Susirayk visk, k perki: pirkinio pava
dinimas; kaina; nusipirkimo data; kaip jauteisi nusipirkusi; ar ilgai
pirkiniu diaugeisi (kiek valand, dien, mnesi); ar pirkinys buvo
naudingas. ia ypa svarbs jausmai. Pavyzdiui, jei po konflikto darbe
nusipirkai dvi poras bat, vardyk, kokius jausmus tada igyvenai: pyk
t, nusivylim, paeminim, nuoskaud, gd. Gali paaikti, kad labiau
reikjo ne bat, o nuoirdaus pokalbio su supratingu artimu mogumi
arba vakaro kartoje vonioje. Imokus vertinti tikruosius jausmus, bus
lengviau suvaldyti pirkimo manij.
Daugiausia B. Trokti bti vertinta. Vairuoji nauj automobil,
dvi dizaineri situs drabuius, o spinteli lentynose puikuojasi bran
gs ekologiki produktai, ypatingi prieskoniai, gurmanika kava, vai
rs delikatesai. Gyveni vadovaudamasi kiu: A ne tokia turtinga, kad
pirkiau prast daikt. Geriausia - tai, kas brangu, reta, ypatinga. Nu
purto vien nuo minties, kad reikt pirkti plataus vartojimo prekes arba
prastos kokybs gaminius. Bet greiiausiai u t aukt standart sle
piasi skausminga praeitis: gal augai engiama ir goiama vyresnio brolio
ar sesers, gal tvai skyr tau per maai dmesio, nevertino gabum, tik
priekaitavo dl neskmi. Gal laik kvailiuke ir atvirai apgailestaudavo,
kad gyvenime nieko nepasieksi. Dabar, kai jau esi brandaus amiaus,
visomis igalmis stengiesi tvams ir kitiems tave nuraiusiems artimie
siems rodyti, kaip jie klydo. Stengiesi save reabilituoti ir savo gali
demonstruoji ypatingais daiktais.
K patart psichologas? Paklausk moni, kuriais pasitiki ir kurie
pasta tave kaip nulupt, u k jie tave myli ir gerbia, kokias gersias
tavo savybes galt vardyti. Paklausk savs, ko labiausiai gyvenime
trokti - draugysts meils, atjautos, tikro ryio? Tikri dalykai nra su
sij su ioriniu blizgesiu. Gal sielos gilumoje nori ne madingiausio rbo,
o domios kelions? Ties rasi tik padariusi savo trokim ir sieki in
ventorizacij.
Daugiausia C. Nori pasirodyti. Tau patinka greitis, pokyiai, gera
ivaizda. Be galo mgsti technikos naujoves, domiesi jomis, o atsiradus
FLIRTAS SU RUDENIU
progai ir pinig, k nors sigyji, atnaujini kompiuter ar bent mobil

j telefon. Taip demonstruoji aplinkiniams, jog esi kompetentinga ir
patikima. Kad ir k darytum - dirbtum, keliautum, bendrautum, - tau
svarbiausia, kad kiti pastebt, vertint ir neatstumt. Dar vaikystje
sidmjai, kad svarbiausia - daug dirbti ir parodyti ger rezultat.
Naujovs ne tik padeda to siekti, bet ir daro ger spd. Vaikystje
patirtas emocins ilumos nepriteklius paskatino iekoti protingos
technikos draugijos. Matyt, tada nesijautei saugi, o nuspjamas techni
kos pasaulis suteikia apiuopiam saugumo jausm.
K patart psichologas?Vis savaitgal skirk bendravimui su mo
nmis ir n neprisiliesk prie kompiuterio, televizoriaus, nepasidk prie
lovos mobiliojo telefono. Ir stebk savo savijaut: kokie prisiminimai,
jausmai ikyla i atminties. Kartais jausmai nedera su realiu gyvenimu.
Svarbiausia, kad tai pastebtum ir vertintum. Kuo artimesn jausiesi
sau, mylsi save toki, kokia esi, tuo daniau vietoj kompiuterio draugi
jos pasirinksi mones.
Daugiausia D. Pirkiniai diugina! Tavo drabui spintos atrodo
kukliai, bet virtuvs spintels ir aldytuvas lta nuo maisto produkt.
Daniausiai perki prastus maisto produktus, bet nevengi ir pusgamini
(salot, pic, dereli, kibinu...). Pasilepini ir vaik mgstamu maistu varks sreliais, okoladiniu kremu, ledais, saldainiais, pyragliais.
Maistas tave guodia. ird grauiantis nerimas vis atveda prie aldytu
vo ar saldumyn prikrauto indo. Maistas ramina, bet tik tol, kol j perki
ar valgai. Supainiojai siel su skrandiu. Maistu dvasins tutumos neupildysi. Poreikis pirkti kuo daugiau maisto greiiausiai kilo i kadaise
patirto nepritekliaus. Tarsi maisto atsargos padt apsisaugoti nuo ne
aikios ateities pavoj.
K patart psichologas? Pirmiausia reikt suprasti, kuo skiriasi
svokos tuia ir pilna. Kada persmelkia nerami mintis, kad spinte-
ls ir aldytuvas jau apytuiai? Ar tada pajunti alk? Kiek suvalgai per

dien? Per savait? Ar daug produkt imeti per mnes, pasibaigus j
galiojimo laikui? Susirayk ant atskiro popieriaus lapo. Suskaiiuok,
kiek jie kainavo. Tam, kad pakeistum savo proius, pirmiausia tursi
suprasti, i kur atsirado ta sieloje tvyranti tutuma. Kok jauti alk?
Neitikimyb.
Kas vilioja svetim glb?
cf
( j ei tiesiai pasiteirautume vieno i sutuoktini, ar turi meilu,

klausimas okiruot, bt palaikytas nepadoriu. Tai - tabu, ir ne tik
ms visuomenje. Tuo nesigiriam, apie tai su bet kuo ir bet kur ne
kalbama. Paklausk savo vyro, k jis mano apie neitikimyb. I karto
atsakys, kad tai neprotinga (velniai tariant) - ikeisti ilgai kurt ir paga
liau sukurt bendr gyvenim trumpalaik abejotinos verts malonu
m. Ir vis dlto... Neitikimyb - dana nuodm.
MOTER NEITIKIMYBS RYS
Atsitiktin neitikimyb. Itinka neplanuotai ir nelauktai. Manda
gi, gerai iauklta moteris gali nedrsti pasakyti tokiam mielam bosui
ar kolegai ne.Ji tiesiog pasiaukoja, nenordama ugauti bendradar
bio, taiau iauriai pasielgia su tuo, kuris liko namie. toki nuodm
daniausiai stumteli tam tikri rizikos veiksniai: alkoholis, darbe padary
ta klaida, neskminga arba itin skminga diena ar iaip kokia situacija,
palanki meils nuotykiui.
Atsitiktinei neitikimybei lengviausiai pasiduoda tos, kurios nejau
ia saiko gerdamos alkohol, o gerai kauusios net nepajunta, kad per-
FLIRTAS SU RUDENIU
eng rib, neturi valios atsisakyti, nes savo santuokos nebrangina kaip
rimto ryio.
Romantika neitikimyb. Ji daniausiai vadinama simyljimu.
Taiau su tuo mogumi mes paprastai nesiejame savo ateities. Kokia
gali bti ateitis su vedusiu vyru? Greiiausiai tas mogus tarsi dirbti
nis viesulys nuvies blaus tavo gyvenim, temdom rieten, dvejo
ni, amino nepasitenkinimo. Jis apavi ir uburia, nes yra vyresnis ar
jaunesnis, nelaimingas arba toks stiprus, kad nevalingai jam paklsti.
Tau gera su juo leisti laik, nes vl jauti gyvenimo skon, matai gro,
bet... Po t hipnozs seans jautiesi dar vieniesn nei tada, kai jo
nepainojai.
Romantikos kerai ikreipia realyb, o rpesi nukankint paprast

mogel tavo akyse paveria kenianiu, pasaulio nesuprastu poetu. To
kios neitikimybs baigtis danai bna itin tragika: skyrybos, saviu
dyb arba mogudyst (itin populiari Lietuvos
Romantikos kerai ikreipia kaime). Ir labai retai - skminga antroji santuo
realyb, o rpesi nukankint ka, nes is romantikos lauas dega tol, kol turi
paprast mogel tavo akyse k jam aukoti - save, ryius su savo artimaisiais,
paveria kenianiu, pasaulio vaikais. Taiau, kai visk paaukoji, belieka vie
nesuprastu poetu. natvje lieti karias nusivylimo aaras.
Atsparum tokiai neitikimybei labai silpnina dideli gyvenimo po

kyiai - namus palieka vaikai, mirta tvai, tenka keisti darb ar gyvena
mj viet, atsikratyti priklausomybs.
Suplanuota neitikimyb. Kai santuoka jau beveik lugusi, bet
dl vilkinamo skyryb proceso ar kit prieasi negali bti nutraukta,
kartais moteris susiranda meilu ir be dideli sins priekait ima
gyventi dvigub gyvenim. Juk santuokos jau neigelbsi, tad norisi pa
galvoti apie save, uuot mginus stiprinti ryius su sutuoktiniu. Moteris
jauiasi daug tvirtesn, kai turi k atsiremti, kai gali atskleisti ir puose
lti savo jausmus. itaip ji susikuria iokio tokio komforto ir stabilumo
iliuzij.
Nors sprendimas ir atrodo vyks, tai nepanaikina esam bd ir
neapsaugo nuo nauj. Vyrai suplanuot neitikimyb paprastai link
laikyti paslaptyje ir nieko neketina keisti, o moterys svajoja nutraukti
santuok ir sukurti nauj, tad kantriai laukia, kad meiluis isiskirt su
savja ir vest j.
Karingosios amazons neitikimyb. Karingoji amazon pyksta
ant vyr, nes yra sitikinusi, kad jie visi - kaip jos tvas ar buvs vy
ras - tik ir laksto paskui svetimus sijonus. Amazon ilgai santuoko
je neitveria, nes taikios monos ir motinos pareigos jai atrodo per
sunkios. Kai kar paveriama nam eimininke, buitiniai rpesiai j
pribaigia.
Daug kas tiki mitu apie berib amazoni seksualin apetit. Taiau
i ties joms seksas nelabai patinka. Jos linkusios uvaldyti vyrus, jais
pasinaudoti ir pamesti. O agresija - tai skydas, pridengiantis mergaiiu
k, kuri tik trokta bti mylima. Skmingai susituokusios moterys retai
kada tampa amazonmis. Taiau vienis ir jaunikls daniausiai tik ir
audo akutmis vyrus ir rengiasi taip, kad auka i karto krist negyva.
Kuo sunkiau veikti tvirtov, tuo didesnis pergals diaugsmas.
FLIRTAS SU RUDENIU
AR NEITIKIMYB ISKIRS
Kiekvienais metais tkstaniai por igyvena neitikimybs dram.
Neitikimyb neaplenkia net laiming eim. Daniausia jos prieastis asmenins krizs: verslo lugimas, vaiko gimimas, tv mirtis... Viduti
nio amiaus kriz taip pat gali pastmti vyrus ir monas neitikimyb.
Didiosios Britanijos mokslininkai, apklaus daugiau kaip tris tkstan
ius moter, kuri amiaus vidurkis 50 met, nustat, kad 40 procent
j buvo neitikimos savo sutuoktiniams.
Angel prie kelis mnesius suinojo, kad jos Zigmas buvo susirads
kit. Nors paaikjo, kad tas trumpalaikis ryysjau baigtas, jai atro
d, jog vyro neitikimyb nubrauk visus eiolikaj santuokos met.
Suprato: Zigmas bijo, kadji dabargalij palikti. Bet sugalvojo atker
yti tuo paiu - susirado meilu. Seniai sids vieniumojausmas ir
vyro neitikimyb pastmjo perengti rib. I pradi pajuto didel
adrenalino antpld, taiau greitai visk nustelb sins priekaitai.
Juolab kad mat Zigm kankinantis ir gailintis dl savo paklydimo.
Angel netiki, kad kada nors gals jam atleisti, ino, kad nuo iol
jdviej gyvenimas nebebus kaip buvs. Ir vis dlto nusprend toliau
gyventi kartu.
Neitikimyb - viena i daniausi santuok iardani prieasi.
Tokia idavyst labai eidia, todl sunku ir atleisti. Vis dlto tam tik
rais atvejais skyryb galima ivengti - jeigu tik pora kariuodamasi
nepridarys klaid. Bent taip teigia neitikimyb tyrinjusi amerikiei
mokslinink Donna Brown Hogarty.
KAD ISAUGOTUMTE NEITIKIMYBS

SUDREBINT SANTUOK
Raskite laiko ir viet dviese pasikalbti apie tai, kas atsitiko.

Jokiu bdu nesiaikinkite tarpusavio santyki girdint vaikams (net
ir suaugusiems), tvams ar uoviams. Tam netinka nei kavin, nei
restoranas, raskite nuoalesn viet, kad prireikus abu turtumte
galimyb isaugoti savo orum. Jei pokalbis imt virsti nevaldomu
barniu, nutraukite j - pratsite, kai abu nusiraminsite.
Pasimokykite i skaudaus patyrimo. Pamgink atsargiai paklausti
sutuoktinio, kaip jis nort pakeisti js tarpusavio santykius. Kas
pastmjo neitikimyb, ar is vykis kaip nors pakeit poir
jausmus, pasitikjim. Anot ekspert, atsakymai tokio pobdio
klausimus turt labiau suartinti.
Nueikite ; banyi. Kai kurioms poroms padeda dalyvavimas
miiose. Ypa toms, kurios kadaise ia tuoksi. Buvimas kartu ba
nyioje padeda i naujo pajusti artum ir prisiminti kakada duot
paad vienas kitam. Dauguma nusidjli teigia, kad sunkiu laiko
tarpiu banyia suteikia paguod ir vl grina pagrind po kojomis.
Atgaivinkite tarpusavio santykius. Tam reikt umirti kasdie
nyb ir prisiminti laikus, kai dar nebuvote susituok. Kai laimingi
buvot jau vien dl to, kad laikots susikib rankomis, o svajonse
beprotikai vienas kito geidiate.
Neitikimoms monoms vyrai atleidia taip pat danai kaip ir mote
rys neitikimiems sutuoktiniams. Net jei kadaise abu prisiekinjo neatleisi, suinoj apie nuslydim on puola gelbti santuokos. Itveria
ir drauge lieka tik tie, kurie sugeba isiaikinti be melo ir laiku nutraukia
nuodming ry.
FLIRTAS SU RUDENIU
Pavydiu savo dukrai
& 'ad pavydi savo dukteriai, geruoju neprisipains n viena mo

tina. Taiau i nuodm lengvai gali nublokti tikr santyki pragar.
Pavydo jausmas gali ilgai tnoti usimaskavs paiais geriausiais keti
nimais, jis atslina tyliai, kaip klastinga liga. Ir suvokiamas jis danai tik
po daugelio nesantarvs met, kai dukra jau bna suaugusi ir sukrusi
savo eim.
Kad pavydi savo dukteriai,
geruoju neprisipains
n viena motina. Taiau
i nuodm lengvai gali
nublokti tikr santyki
pragar,
Keturiasdeimt vien Vida pasakojo apie ypa

temptus santykius su mama. Sak, kad mama
niekada nesidiaugia jos pasiekimais. Vaikystje>o ypa paauglystje, mama visada rasdavo
dl ko kritikuoti: kad per stora, neturi talijos,
nerangi, neaktyvi, tingi. Itverti paddavo tvas,
jis visada ustodavo savo vienturt. Bet tvai i
siskyr, ir nuo tada motinos puolim tekdavo atlaikyti vienai. Kova
ugrdino: Vida puikiai baig mokykl, stojo universitet, vliau doktorantr. Skmingai itekjo, augina du vaikus. Paprayta
mama atvaiuodavo jai padti, taiau visada su priekaitais: kad
dukra gyvenime pernelyg daug usigrieb, nepagal igales, kad bejos
pagalbos nieko nepasiekt, priekaitaudavo dl pernelyg usitsusi
moksl (Dar neapsigynei... kiek galima?"). Vliau savo dukr, jau
moksl daktar, bardavo, kad netinkamai augina vaikus (ne taip
maitina, rengia, ne tas sporto akos parenka), kad per danai ir ne
pagal kien atostogauja egzotikuose kratuose, kad per didel pa
skol butui sigyti pasim... Kiekvienas Vidos susitikimas su mama
baigdavosi maesniu ar didesniu konfliktu. O mirus tvui, moteris
nebeturjo net kam pasiguosti.
Rykiausias pavydo poymis - motin vis labiau erzinantis skmin

gas dukters gyvenimas. Ji be paliovos visk kritikuoja, tiek bendrauda
ma su dukra, jos eima, tiek pasakodama kitiems. Mamos niekas nediu
gina. Bet su malonumu klausosi vis neigiam atsiliepim apie dukter.
Vliau visk persako ir jai paiai. Nes pavydo prieastis - nenusiseks
mamos gyvenimas. Dukra, to gyvenimo simbolis, jai nebepavaldi ir sk
mingai kuria savo pasaul. O ji, mama, - isiskyrusi, viena uauginusi
vaik, nusivylusi visa vyr gimine. Tokio juodo vargo su dukters gy
venimu n i tolo negalima lyginti, todl ji pavydi to, ko pati neturjo.
Dukrai pasirinkus savo gyvenimo vyr, motina vl utaiso savo gink
lus kritikos oviniais ir pradeda j atakuoti: Ne tokio tau reikjo. Ma
mai netinka ne tik dukros santuoka, bet ir ankai - blogai, kad pirmas
gim berniukas (bt blogai ir mergait), jie neiauklti. Atvirai kriti
kuoja, kad vaikaiiai nepriirimi arba per daug lepinami. Ir visai ne
svarbu, kiek dukteriai met - dvideimt, trisdeimt ar keturiasdeimt, ji per ami amius liks tik jos vaikas, u kur jauiasi atsakinga, kur
stengiasi priirti, kontroliuoti ir reguliuoti. Netekusi galimybs kon
troliuoti dukters, mama likt prie suskilusios savo gyvenimo geldos.
Dukteriai sunku pasiprieinti motinos manipuliacijoms. Juolab kad
kakur giliai, ugota barni, konkurencins kovos, slypi neisipildiusi
dukters ir motinos meil.
FLIRTAS SU RUDENIU
Jei turi draugi, kuri gyvenim nuodija pavydas dukteriai, pasilyk

joms kelis gerus patarimus - kaip prienuod. O gal tau paiai i nuod
m nesvetima? Tada belieka idrsti tai pripainti.
KAIP ATSIKRATYTI PAVYDO DUKTERIAI
vardyk tikruosius savo jausmus. Labai sunku pripainti, kad pa

vydi savo vaikui, taiau tik tai padariusi galsi umegzti su ja arti
mesnius santykius. Didel tikimyb, kad dukt ir kiti artimieji net
nesuvokia js prieikumo prieasi.
Pavydo prieast paversk savo gyvenimo tikslu. vardijusi, ko
konkreiai pavydi savo vaikui, gali to siekti pati. Uuot valgiusis
kit gyvenimus, pasistenk norima linkme pakeisti savik. Reikt
imtis konkrei veiksm.
vertink savo indl. Uuot pavydjusi, pasidiauk savo, kaip au
kltojos, darbu - puiki dukt, taip graiai moka gyventi. Didiuokis,
kad pavyko uauginti tok mog.
Suprask savo pavydo prieastis. Gal neskminga tavo santuoka?
Gal nesiseka darbas? Imkis sprsti tas problemas.
Nepamirk, kad dukt tau - ne konkurent. Dukt gali tave
kvpti keistis. Jeigu alia jos jautiesi ne tokia madinga, paprayk jos
patarimo, kaip atnaujinti savo garderob.
Artimj nip
&
etektyvini roman herojai beveik visada bna vyrai, taiau

gyvenime daniau nipinja moterys. Didiojoje Britanijoje buvo at
likta apklausa, tada ir paaikjo, kad savo partnerio elektronin pat
ir kompiuter tikrina beveik kas treia moteris ir tik kas etas vyras.
Labiausiai link nipinti mons, pusj ketvirt deimt, bet ir vliau
j gretos neretja. Patirties galima pasisemti internete, ten gausu pata

rim, kaip sekti savo partnerius, siloma net speciali ranga. Ji nepigi,
bet paklausi.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, galima pasisamdyti privat sekl,
kuris pads isiaikinti, ar partneris tau itikimas. Tokie nipai daniau
siai nepastebimai montuoja sekimo aparatus namuose arba automobi
lyje. Taip ufiksuojamos kompromituojanios situacijos. Manoma, kad
vien Didiojoje Britanijoje toki paslaug usakoma u kelias deimtis
milijon svar.
Paprastesnis ir pigesnis nipinjimo variantas - nepastebimai patik
rinti telefon, pinigins turin, ikraustyti kienes. To imamasi, jei kyla
bent menkiausi tarim dl nederamo elgesio.
POYMIAI, LEIDIANTYS TARTI,
KAD VYRAS TAU NEITIKIMAS
Perdtai saugomas telefonas. Pasiima j net eidamas tualet arba

paoka kaip geltas, vos j palieti, nordama stumtelti kit viet. Jei
ved slaptaod, tikrai turi k slpti.
Nesibaigiantys darbai ir reikal tvarkymas. Klasikiniai neitikimj
pasiteisinimai, kad reikia dirbti virvalandius arba tobulinti kokius
nors gdius, pavyzdiui, keturis kartus per savait lankytis baseine.
Netiktai pasigiria gavs dovan k nors tokio (kaklarait, ali
k, dir ar pan.), k anksiau jam visada pirkdavai tu. Tai pagrin
das sunerimti, nes meiluiai danai vienas kitam dovanoja miel
dalykli.
tarim sukelia ir padidjs vyro ilaidumas. Jeigu eimoje buvo
prasta inoti, kiek pinig yra kito eimos nario banko sskaitoje, o
staiga jis m tai slpti, gali bti, kad eimos pinigai teka ir udraus
tus vandenis. Neprastai didels grynj pinig sumos vyro pinigi
nje taip pat greiiausiai reikalingos susitikimams su meilue.
FLIRTAS SU RUDENIU
Akivaizdiausias neitikimybs enklas - tikrieji kaliai, tokie kaip

svetim daikt atsiradimas kiense, teatro, kuriame kartu nebuvo
te, bilietai ir panas.
Augantis pavydas ir
tarinjimai pradeda
moter gniudyti, ji tampa
pikta. Gali nutikti ir taip,
kad eim sugriaus ne vyro
neitikimyb (gal to n
nebuvo), o nebetramdomas
monos nepasitikjimas.
Kilus tarimams, dauguma moter rytasi

nipinti. Galima jas suprasti, juk gyventi nei
nioje - nepakeliama. Augantis pavydas ir tarin
jimai pradeda moter gniudyti, ji tampa pikta.
Gali nutikti ir taip, kad eim sugriaus ne vyro
neitikimyb (gal to n nebuvo), o nebetramdo
mas monos nepasitikjimas. Ilgai nipinjamas
vyras neivengiamai ima kak tarti. Kaip jis
tai reaguos? Sunku pasakyti. Blogiausiu atveju neapsikents paliks ei
m, geriausiu - suss pasikalbti.
KAIP ELGTIS SU SLAPTA SUINOTA INFORMACIJA
Numatyk pokalbio tiksl. Kai nutarsi priremti vyr prie sienos, atsivelgk patirt ir aplinkybes. Kartu nugyvenot nemaai met, jau
inai jo charakter ir gali numanyti reakcijas. Svarbu paiai suprasti,
kokio tikslo sieki iuo pokalbiu - isiaikinti ir pasmerkti, parodyti,
kad tavs jis neapkvailins, ar besti pirtu duris.
Surenk akistat. Tai labai paveiku. Pavyzdiui, jei radai bilietus
kin, kur nebuvai pakviesta, o vyras tvirtina t vakar praleisis su
draugais - irsis krepinio rungtynes, - pasirodyk kino teatre ir
tiesiog prieik prie porels. Vyrui beliks nuleisti akis.
Neprisipaink nipinjusi. Taip pataria patyr nipintojai. Jei pri
sipainsi, kaltasis uims patogi aukos pozicij ir jausis sieids. Gal
net teisinsis neitikimas buvs dl to, kad mona nuolat nepasitiki,
knaisiojasi po jo asmeninius daiktus ir apskritai yra nesugyvenama.
&
Netvarka namuose vidins netvarkos atspindys
kiekvienai moteriai labiausiai rpi savi namai, vaikai, artimieji,

savas gyvenimas. Todl silyiau i pradi vertinti tvark (netvark)
savo namuose. Psichologai sitikin, kad ms
namai ir juose esantys daiktai atskleidia ne tik Ms namai irjuose
tai, kokioje aplinkoje gyvename, jie atspindi vi esantys daiktai atskleidia
dinio pasaulio tvark. Psichoterapeute Enrica ne tik tau kokioje aplinkoje
Beringheli teigia, kad eidami namus, mes en gyvename, jie atspindi
giame ir slapt j savininko pasaul. Namai, juo vidinio pasaulio tvark.
se esantys baldai ir kiti daiktai, j idstymas gali eidami namus, mes
panabdti apie savininko pomgius, aistras ir engiame ir slapt j
baimes. Ms elges ir pasirinkimus daniausiai savininko pasaul.
lemia ne smoningi, o pasmons diktuojami sprendimai, perj grie
t vidini draudim ir norm kontrol. Visa tai ir atspindi mus supantys
daiktai ir gyvenimo erdv. Skirtingos paskirties nam erdvs atskleidia
vis kitus ms pasmons kampelius.
Virtuv - nuotaik veidrodis. Tai daniausiai lankoma vieta, nes ia
susdame prie piet ar vakariens stalo. ia kiekvienas eimos narys
prabgomis ar atsipalaidavs pusryiauja. Pasak Beringheli, tvarka ar
netvarka virtuvje rodo, kaip eiminink save vertina. Galyb buitini
prietais kalba apie savimi pasitikini asmenyb, kuri nori bti paste
bima. Apleista virtuv reikia nor atsiriboti nuo asmenins gyvenimo
dalies. Retsykiais apnerkta virtuv rodo, kad igyvenam trumpalaik
sunk period, kai netenkama jg dl netiktai uklupusios ligos ar
gedulo, taiau chronika netvarka iduoda nor atsiriboti nuo supanio
pasaulio ir moni. Jei apleidi virtuv, vadinasi, apleidi save, - teigia
psichoterapeute.
FLIRTAS SU RUDENIU
Penkiasdeimt septyneri Vanda po vyro mirties itin retai beusuka

anksiau taip mgt savo virtuv. Net ir pusryiauja ne kiekvien
ryt, tik paskubomis igeria puodel kavos ir ilekia darb. Namai
jai primena prie metus staiga mirus vyr. Virtuv - tai tarsi t pri
siminim sandlis. iajie vakarieniaudavo, kalbdavosi apie prab
gusi dien. iaji klausydavosi pagyr, kad skaniai gamina. Rytais
ant stalo rasdavo suteptus sumutinius, ant virykls kavinuk su jau
ivirta kava. Tik jai, nes jos mogus kavos negerdavo. Lyg geros die
nos palinkjimas. Dabar apleistoje, apnerktoje virtuvje karaliauja
lidesys.
Svetain geriausiai atspindi eimininks iskirtinum, jos unika
lum ir individualum. Tradicikai svetain yra reprezentacinis nam
kambarys, kuriame priimame sveius. Ji atskleidia, kaip mes bendrau
jame su ioriniu pasauliu. Todl io kambario interjeras ir tvarka atvi
rai demonstruoja kitiems eimininks pomgius, interesus ir vertybes.
Asketika, minimaliai apstatyta svetain pranea ia atjusiajam, kad
jos eiminink nenori bti pastebta. Prabangi, antikvarini daikt pri
kimta, brangiais paveikslais nukabinta svetain rodo eimininks ry
t siekti usibrt tiksl, atneiani nema finansin skm.
Miegamasis atskleidia ms intymj pasaul. Anot Beringheli,
tai svajoni kambarys, kuriame atsiribojame nuo iorins erdvs. Mie
gamajame bname vieni su savimi, todl io kambario baldai ir tvarka
demonstruoja ms tikrj, nuog asmenyb. Ideali prieira rodo, kad
eiminink - aistringa, emocinga, vertina galimyb rinktis. Nepriiri
mas ir netvarkingas miegamasis atskleidia, kad jo eiminink gyvena
ia diena, nemgsta planuoti. Tai galt reikti tiek polink avantiriz
m, tiek susitaikym. Nemokanti planuoti asmenyb danai nesugeba
ugydyti gyvenimo aizd ir upildyti tutumos. Todl galima tarti,
kad netvarkingo miegamojo eiminink yra nepatenkinta savimi ir net
linkusi depresij.
Miegamajame ne tik ilsims, bet ir pasiduodame aistroms arba gu

lime susiriet embriono poza liedami aaras. Lova suaugusiam mogui
yra lyg kdikio lopys, kuriame iekoma prieglobsio, slepiami brangs
prisiminimai ir patirtis. Vieta, kuri saugo nuo iorinio pasaulio ir slopi
na skausm. Todl paprastai nemgstame, kad ms lovoje miegot kas
nors kitas, nebent labai artimas mogus.
Vonios kambario vara ir tvarka rodo pagarb sau ir kitiems. Vo
nia - tai lyg tiltas tarp ms asmeninio gyvenimo ir iorinio pasaulio.
Kvepalai, kosmetikos ir higienos priemons reikia trokim kuo geriau
pasirodyti kitiems.
Rsys iduoda baimes. Jame paliekami retai naudojami daiktai, kar
tu ir slaptos baims. Netvarka rsyje rodo, kad norima atsikratyti nepa
tinkani daikt, kuriuos gaila imesti. itaip elgiasi linkusios ignoruoti
problemas ir bijanios jas sprsti asmenybs. Pilnas daikt, bet tvarkin
gas rsys rodo polink visk kontroliuoti, paalinti i akiraio trukdan
ius daiktus ir sprsti problemas. Tvarkingo rsio eimininkai prisistato
kitiems tokie, kokie yra, nebijodami nepatikti.
Daugelis vis ketina susitvarkyti rs, taiau taip ir neprisiruoia. Tai
reikia vis atidedam nor pagaliau susitvarkyti slaptj, intymij gy
venimo pus, kuri ilg laik kl nerim dl vaikystje patirt baimi.
Po tv mirties Dalia kai kuriuos tvus irjos vaikyst primenanius
daiktus parsigabeno namus. Visk sukrov des ir ine rs.
jau daugiau kaip treji metai tos ds ten ir guli. Dl to nepatenkin
tas vyras, jis prao, net reikalauja, kad mona galiausiai sutvarkyt
rs. Taiau Dalia vis delsia, manydama, kad atsikraiusi t niekam
nebereikaling daikt ji tarsi nutrauks paskutin ry su tvais ir tuo
buvusiu gyvenimu. Netvarka jos rsyje rodo netvark irjos prisimi
nimuose, jiems vietos dabartiniame gyvenime ji vis neranda.
FLIRTAS SU RUDENIU
Darbo kambarys daugeliui yra ta vieta, kurioje svajojama, fanta

zuojama, dirbama. Tvarka darbo kambaryje atskleidia racionali as
menyb. Bet muziej primenanti tvarka slopina fantazij. Menka k
rybin netvarka rodo sugebjim lengvai bendrauti su kitais, dalintis
erdve, bet ir isaugoti individualum, skatina krybingum ir net sutei
kia jaukumo. Taiau visikas jovalas turt paskatinti greiiau isiaikin
ti, ko norime i savs. Netvarka iduoda, kad savinink sugalvoja daug
domi darb, taiau pristinga valios juos gyvendinti ir niekuo i esms
nesusidomi.
DeatoA
A R N E T V A R K A TA V O N A M U O S E JA U TA P O B D A
testo klausimus atsakyk taiparba ne.

1. Ar bna, kad tave apima neviltis vien pagalvojus apie nam
ruoos darbus (grind plovim, dulki, lang valym)?
2. Ar bna, kad ir labai stengdamasi palaikyti tvark namuose
rezultatu nesi patenkina?
3. Ar buvo kada nors gda dl siaubingos netvarkos prie netiktai
usukus svei?
4. Ar namuose jautiesi prasiau nei bet kurioje kitoje vietoje?
5. Ar pasitaik, kad umirai nupirkusi namams daikt ir jais
nepasinaudojai?
6. Ar teko kada nors sigyti jau turim, bet umirt daikt?
7. Ar kas nors i namiki nuolat reikia nepasitenkinim dl
netvarkos?
8. Ar tvarkantis namuose tenka kartligikai okinti nuo vienos
uduoties prie kitos ir n vienos nebaigti iki galo?
9. Ar net nereikmingos smulkmenos gali tave lengvai atitraukti
nuo tvarkymosi?
10. Ar vos pradjusi tvarkytis galvoji, kad tuoj vl viskas bus
suversta?
11. Ar tavo namuose gausu sulauyt, suduusi ar suplyt daikt,
kuri seniai neprisiruoi sutaisyti?
12. Ar bdama nepatenkinta tvarka namuose vis galvoji esanti tik
tokio gyvenimo verta?
13. Ar savo namuose daniau jauti stok nei pilnatv?
FLIRTAS SU RUDENIU
14. Ar tau sunku imesti nereikalingus daiktus?

15. Ar kaupi namuose produkt pakuotes, vienkartinius maielius ir
panaius daiktus, manydama galsianti panaudoti juos dar kart?
Suskaiiuok, kiek teigiam, o kiek neigiam atsakym.
Jei teigiamai atsakei daugiau nei j 4 klausimus, akivaizdu, kad netvar

ka tavo namuose jau kelia grsm gyvenimo kokybei.
Jei teigiamai atsakei daugiau nei 8 klausimus, netvarka gali tapti ir
tavo sveikatos sutrikim prieastimi, nes nuolat patiri stres, jauti ne
pasitenkinim savimi, savo aplinka. Atsissk netvarkingiausioje savo
nam vietoje ir pagalvok, kokius jausmus tau tai sukelia: lides, pykt,
kalts jausm? O tada jau imkis konkrei veiksm.
NAM TVARKYMO DEKALOGAS

Daugiau ar maiau namus tvarko kiekviena eiminink. Gali skirtis
tik tvarkymosi kriterijai: vienai jaukiau, kai namuose lieka iek tiek k
rybins netvarkos, kit baisiai suerzins ant vonios veidrodio utiks
vandens laelis. Bet galima pasilyti ir bendr taisykli, kaip lengviau
sutvarkyti namuose tvyrant chaos.
1. Nusistatyk prioritetus. Gerai susiplanuotas nam tvarkymo grafi
kas - tik pradia, bet ne pus darbo. Ne visada manoma atlikti visk
i karto, tad gal n neverta stengtis. Reikt nusprsti, k tvarkysi
pirmiausia, o kas dar gali palaukti. Kasdien skirk pusvaland vieno
apleisto kampo tvarkymui ir neumirk sau duoto paado - net ir
nordama nedirbk ilgiau.
2. Derink uduotis. Kai kuriuos darbus galima atlikti vienu metu. Pa

vyzdiui, veisti kriaukl ir priirti ant virykls verdam vakarien.
3. Patogiai susidliok reikalingiausius daiktus. Si taisykl galioja
ir tvarkant savo rankin, indauj, prieskoni lentyn ar spint. Ten
esanius daiktus idstyk pagal tai, kaip danai j prisireikia. Da
niau naudojamus - ariau, tuos, kuri prireikia tik retkariais, kik
tolim kamp.
4. Panaudok visas bald erdves. Net ir dideliuose namuose danai
pristinga vietos vairiems daiktams. Tad svarbu pasirinkti baldus su
de patalynei, staliukais, udaromomis lentynomis, kur galima
bt dal daikt sudti.
5. Numatyk vietas mamoiams. Spintoje skirk vietos galvos apdan
galams, pirtinms, dirams ir kitoms smulkmenoms, ir jie nesim
tys po visus namus, o prireikus bus lengvai surandami. Tam spintoje
taisyk kabliuk, pakabinam krepeli, itraukiam kabykl.
6. Atsikratyk nereikaling daikt. Visada gaila imesti kadaise mgtus daiktus, nors j tau vargu ar kada beprireiks. Tada reikt savs
paklausti: kas gali nutikti, jei daikt imesi, o vien dien jo ims ir
prireiks? Ar imetusi sen striuk tikrai netursi ko apsivilkti per
bulviakas? Ir dvt drabui parduotuvj nerasi nieko tinkamo?
Juolab kad jau neprisimeni, kada paskutin syk kasei bulves... Pa
siadk kiekvieno gimtadienio proga atsikratyti (imesti, atiduoti,
idalinti) tiek daikt, kiek tau sukako met. Negaik laiko atrinkindama ir riuodama imesti skirtus daiktus - atiduok ar imesk
visus i karto.
7. Pasidalinkite darbus. Daugiausia netvarkos bna tada, kai namuo
se nesusitariate, kas u kuri srit atsakingas. Grietai nustaius kas,
kaip, kada ir u k atsakingas, tvarkos tikrai bus daugiau. Net ir ma
ieji ankliai pajgs surinkti imtytus savo aislus.
FLIRTAS SU RUDENIU
8. Nepirk nereikaling daikt. Gerai apgalvok kiekvien nauj pir

kin namams. Jis uims vietos. Naujus daiktus sigyk tik vadovauda
masi tokia taisykle: vien daikt sigijai, vien - imetei (sugedus
ar pasibaigus galiojimo laikui). Tik taip neprisipirksi keli puod ar
keli tbeli dant pastos. Prie pirkdama dar atsakyk sau klausi
m: ar tikrai iuo metu namuose nra ko nors panaaus, kas atlieka
t pai funkcij? Kur t nauj daikt laikysi? Kada naudosi?
9. sigyk krepel mamoiams. Mugje nusipirk dekoratyvin krep
el ar pintinl reikalingiems ir nuolat neinia kur nusimetantiems
daikiukams susidti. Svetainje toks krepelis tiks nuotolinio val
dymo pulteliui, akiniams, telefono krovikliui laikyti, priekamba
ryje - raktams, nuolaid kortelms, miegamajame - papuoalams,
ukoms, plauk smeigtukams.
10. Riuok skalbinius. Bus patogiau, jei sitaisysi tris maesnes, o ne
vien didel skalbini d. Tada namikius bus lengviau pratinti
riuoti skalbinius: balti, spalvoti, vilnoniai. Nebereiks u kiekvie
n patikrinti kieni, iversti ivirki pus, utraukti utrauktuk.
Sutaupysi laiko.
Netik proiai
slepia dideles bdas
anai net paios netariame, kad turime kyri proi - grau
ti tuinuk, trinti nosies gal, kramtyti lpas arba be perstojo iruoti
grandinls pakabut. Bet pastame daug j turini moni. Kartais
tokie proiai labai nervina, sunku juos paksti. Psichologai paaikin
t, kad greiiausiai nervina ne protis, o pats mogus, bendravimas su
juo. Mylim moni proiai neerzina, prieingai - atrodo ypatingi. Kai
brangusis prie itraukdamas i u nugaros Mylim moni proiai

paslpt gli puokt ar pasilydamas pava- neerzina, prieingai karoti tik dviese timpioja savo kaklarait, at- atrodo ypatingi.
rodo labai miela.
Jei i ms proi kas nors pasiaipo, pasako pastab ar pakritikuo
ja, pasidaro neramu, norisi j atsikratyti. Tik ne taip lengva. Mat netiku
sius proius, pasirodo, skatina tam tikros emocijos. Peiojam plaukus,
kramtom nagus ar lpas, kad prislopintume ramybs neduodanius r
pesius. O juos daniausiai visai nesunku iifruoti... tai keli pavydiai.
Nerimas. J daniausiai maliname rankose vartydamos tuinuk,

tampydamos drabuio kamp, sukdamos plauk sruog, ied, apyran
kes, barbendamos pirtais stal, taisydamosi akinius ar k nors laiky
damos burnoje - cigaret, pirt, pietuko gal. Ir kuo labiau ima ner
vas, tuo intensyviau kartojame kyrius judesius. T darome ir tada, kai
uplsta sunks prisiminimai, laukia nemalonus pokalbis, sitraukiame
konflikt namuose ar darbe. O kartais - kai jauiams vienios.
Nepasitikjimas savimi. Kiekvienas nort lengvai ir sklandiai
reikti mintis, apginti savo nuomon ar pasakyti domi kalb. Taiau
nei i io, nei i to ima mikioti ir kaiioti nieko nesakanius ode
lius - taip sakant, vadinasi, eee, taigi. Taip iduodame, kad ne
sijauiame tvirtai. Kalbdamos turime sakyti tik tai, k manom esant
reikalinga ir teisinga. O bijoti ir nervintis prie vie kalb, kai susirin
FLIRTAS SU RUDENIU
kusij dmesys nukreiptas tik j mus - natralu. Padti gali tik patirtis.
Taiau jei ir ji nepadeda nusiraminti, gal dert susipainti su savo bai
me i ariau. Kartais net pasitelkus pagalb psicholog.
Agresija. J slopiname kramtydamos lpas, smarkiai suksdamos
dantis (net per miegus). Dant grieimas nakt taip pat gali reikti slo
pinam agresij (jei nra koki nors fiziologini prieasi).
Baim. Bijodamos tamsos ir vienatvs danai miegame neugesinu
sios viesos, neijungiame televizoriaus ar garso grotuvo. Tie proiai
danai ateina i vaikysts, kai praydavom mamos neijungti viesos,
neudaryti dur ar pasdti alia, kol umigsim. Su baime susijs ir pro
tis save aloti: naibyti, draskyti ar net pjaustyti. Sukeldamos skausm
stengiams itrkti i baims gniaut ir sugrti realyb.
Ne su visais kyriais
proiais reikia kovoti.
Bna, kad jie tikrai
padeda veikti stres, juk
kiekvienas mogus turi
sav gelbjimosi ritual.
Ne su visais kyriais proiais reikia kovo

ti. Bna, kad jie tikrai padeda veikti stres, juk
kiekvienas mogus turi sav gelbjimosi ritua
l. Kai kurios moterys smarkiai susinervinusios
tvarko spintas, plauna grindis ar kepa pyragus.
Tokie proiai ne tik netrukdo aplinkiniams, bet
gali net patikti.
Bet jei protis trukdo, nervina, visada galima rasti bd, kaip jo atsi
kratyti ar j pakeisti. Svarbu suprasti, kokia to proio paskirtis ir kas u
jo slepiasi, kitaip galime sulaukti netikt padarini.
BJAURS PROIAI. KAIP J ATSIKRATYTI?
Kalbdama nuolat taisaisi plaukus, sukioji tarp pirt tuinuk,

pietuk ir panaiai. Tokiu atveju geriausia duoti kit usimim
rankoms. Pavyzdiui, laikyti praneimo lapus, rodomj lazdel ar
kit nepavojing daikt.
Baim vieai kalbti pads veikti repeticija prie veidrod. Pasi

praktikavusi labiau pasitiksi savimi, apmal nerimas. Repetuoda
ma prie veidrod gali pamatyti, kaip k nors kyriai peioji, taisaisi
plaukus, vaipaisi ar mosikuoji rankomis. Ne tik girdsi, k sakai, bet
ir matysi. Tik neumirk apie savo bandymus perspti namiki!
Jausdama baim prie svarb pokalb, pirmiausia turi vardyti, ko
bijai labiausiai. Kas per pokalb gali vykti baisiausia: ivarys i ka
bineto, aprks, ikoneveiks, nepriims darb ar atleis? Jei inai, kad
nieko panaaus neatsitiks, tai ko tada bijai?
Bent kuriam laikui atsikratyti kyri proi padeda raminantys po
mgiai (siuvimas, mezgimas, nrimas veliu).
Paskalos - svetim kauleli

narstymo aidimas
^^pkalbos turi dvi puses. Viena viesi ir maloniai nuteikianti - kai
daliniesi su kuo nors iniomis apie bendrus pastamus. Antra tamsi, a
dinanti gdos jausm, nes tie bendri pastami nesidiaugt igird, kas
apie juos kalbama. Be to, ir paties paskal skleidjo neapleidia mintis,
kad kas nors taip gali narstyti ir jo kaulelius. I tikrj n vienas mo
gus nenori jaustis eminamas. Jei savo pranaum imsime demonstruoti
menkindamos, nuvertindamos, paemindamos kitus, ilgainiui galime
pasijusti kaip u stiklo. Visus aplinkinius matau, bet nejauiu ir negir
diu j. O ir jie tik kartais, kai nebus kitos galimybs, prisivers pavelgti
tave bereikmiu, bejausmiu vilgsniu. Tokia ta pranaumo kaina. Lyg ir
laimjai, bet niekas neateis pasveikinti, niekas nepasidiaugs tavo skme.
Bendraujant su kolegomis, kaimynais, draugais paskalos - neiven
giamos, danai ir paios priklausome toms maoms paskal skleidj
FLIRTAS SU RUDENIU
grupelms arba troktame bti jas priimtos. Itin palanki terp paska
loms plisti - darboviet, kurioje kolektyvo daugum sudaro moterys.
Paskui grauol Elvyr darbe tiesiog vilkosi paskal leifas. Nors
jau brandaus amiaus, ivaizda nenusileido jaunesnms, tie penki
jos nugyventi deimtmeiai akivaizdiai nepaveik nei jos ivaizdos,
nei dvasios. Moterikas leidyklos kolektyvas nebuvo itin draugikas.
Nesibaigianti konkurencija, emocinis teroras, bandymai ukrauti
viena kitai papildom darb... Ir apkalbos pakampiuose. Elvyrai,
rodos, tai nerpjo, tarsi neji bt buvusi daugelio paskal heroj. Ji
nedalyvaudavo diskusijoseprie kavos, neatsakydavo dviprasmikas
kolegi replikas bei uuominas. Tai erzino koleges ir skatino iekoti
vis nauj akivaizdi"fakt. Vien ryt vis leidyklos kompiuteri
monitoriuose puikavosi pusnuogs Elvyros nuotrauka, kuriojej ne
drsiai apglbs laik snus tinkantis jaunuolis. Salia komentaras:
Gyvieji N leidykloje leidiam roman personaai.Tokipat nuo
trauk gavo ir Elvyros vyras, jis buvo okiruotas. Vliau paaikjo,
kad taifotomontaas, taiau maai kam tai berpjo. Netrukus El
vyra ijo i darbo, opo gero pusmeio j paliko vyras.
Kad ir kaip stengtumeis, darbe paskal ivengti nepavyks. Bet kuriai
naujokei teks uimti vienoki ar kitoki pozicij.
Ir nepavyks isisukti nuo tiesaus atsakymo
klausim: Tu su kuo? Su mumis ar su jais?
Todl i pat pradi geriausia laikytis
draugikai ir neutraliai, velniai atsikirsti
bandantiems tave pertempti savo pus.
inoma, itaip gali netekti daugybs do
mios informacijos, bet susikursi paskalo
mis nesidominio mogaus reputacij.
Paskal ypa padaugja po bendrai vst veni. Tokie renginiai

pavojingi kiekvienam, o moterims itin. Ypa toms, kurios venia nuo
irdiai atsipalaidavusios ir galvoja: Tai juk mano kolegos, tegul priima
mane toki, kokia esu. Bet juk, kai renkams darb, mes koleg pasi
rinkti negalime... Todl okiai ant stal ar vedusi vyr gundymas gali
kit ir nesuavti.
Jeigu bendradarbiai pradjo skleisti apie tave gandus, reikt vengti
dviej kratutinum, kurie tik pablogint ir taip jau nepalanki situa
cij:
nekreipti dmesio, visikai ignoruoti apkalbas ir tai, kas vyksta;
tildyti visus ir aikinti, kokia i ties yra situacija.
Geriausia laikytis aukso vidurio: rasti geranorik koleg, kurio gali
ma bt iklausinti, kas vyksta. Tuomet pasikalbti su gand skleid
ju, geriausia girdint ir dalyvaujant kitiems. Elgtis reikt ramiai, kalbti
su humoru. Pavyzdiui: Kokios kvailysts. inoma, kad tai netiesa.
Kokia isamia fakt analize pagrsta tokia ivada? Pasitikintis elgesys
greiiausiai paskatins kitus palaikyti tavo pus, juolab kad toks pokalbis
leis geriau tave painti. Nes bene daniausiai apkalbami maiau pas
tami mons.
Reikt saugotis ir efo aus - skundik, kurie perduoda vado
vui rkomuosiuose ir kabinetuose nugirstas kalbas.
Paisyti t kalb - viena i savimi nepasitikinio
^
-i
vadovo iliuzij, kad taip jis gali visikai kon/
traliuoti organizacij.
Evoliucins psichologijos atstovai tei
gia: mogus visk daro tam, kad igyvent
bet kokiomis slygomis. Kadaise svarbiau
sia buvo sau ir savo vaikams surasti saug
ir patog urv, kad bt kur pasislpti nuo
plri vri ar karing kaimyn. Dabar svar-
FLIRTAS SU RUDENIU
biausia - susirasti dom, gerai mokam darb ar saug, patikim in

vesticin projekt, kad utekt l savo ir savo atal gerovei utikrin
ti. Taigi apkalb paskirtis (gal ir ne pati kilniausia) - padti sitvirtinti
greitai besikeiianioje aplinkoje. Vis pirma siekiama umegzti nau
ding ryi, kurie padt saugoti sveikat, turt ir jaustis laimingai. Net
turint gana tvirt socialin padt norisi apsidrausti, kad to nepraras
tum. Todl, pasitaikius progai, stengiams sudaryti ger spd tiems,
kurie galt padti. Tik ne visoms tai vienodai gerai sekasi.
stojusios paskal neiotoj klub, ireikiame prielankum jo na
riams. Juk pirmiausia dalijams informacija su tais, kuriuos mgstame
ir kuri sjungininkmis nortume bti. Kai k
Paskalos padeda
,
,
..
tau pasakysiu, bet tai turi likti tarp ms... - saumegzti ryius, siekti ,
.
koma mogui, norint parodyti, kad jis laikomas
takos ir kurti sjung.
iskirtiniu. Aiku, tikims vertinimo, norim gy
ti dar vien sjunginink, kad pasijustume tviriau ar palyptume dar
vienu hierarchijos laipteliu.
I ties, paskalos padeda umegzti ryius, siekti takos ir kurti sjun
g. Tik reikia nepamirti, kad lieuvavimas apie nieko nenutuokiant ir
negalint apsiginti asmen gali atsigrti prie pat lieuvautoj. Kad taip
neatsitikt, tenka gudrauti: tuo paiu metu rodyti aukai prielankum,
uuojaut ir kartu j nuvertinti. Toks dviveiPsichologai
paneig
mit,
,
,kam ,bjaurus.
.
.,
* r
*
v diskumas daug
lodei, nordama
kad rplepa
. .. sin,
,.
,.lieuvautoja
. . . . isties
. . tiki,. ,kad,
r ir lieuvauja
tik nuraminti
moterys.
.
. ujauia
v. .. varg
v apkalbose
, ,,
, . .
J Vyrai
- tai daro ne nuoirdiai
skstani
,
rprasiau. auk.
Psichologai paneig mit, kad plepa ir lieuvauja tik moterys. Vyrai
tai daro ne prasiau. Tik vyr ir moter apkalb turinys skiriasi. Vyrai
daniausiai apkalba skmes ir neskmes, nes nuo pat monijos egzista
vimo pradios jiems svarbu gerai save ireklamuoti. O moterys apkalba
kitus - kas, k, su kuo ir u k. Pavyzdiui: Kaip ji gali taip rodytis viso
se televizijose ir dar su vyru, nuviliotu nuo draugs?
KAIP APSISAUGOTI NUO APKALB
Nepraleisk pro ausis smulkmen. Atkreipk dmes paias ne

reikmingiausias apkalbas. Nuo gali prasidti apkalb lavina. Kuo
anksiau tai pastebsi, tuo geriau sugebsi apsiginti.
Pati nesitrauk j apkalbas. Darbo vietoje neaptarink nei virinin
ko, nei kit bendradarbi. Netaisyk virininko ir nekomentuok o
odi, bent jau kitiems kolegoms girdint. Kuo reiau stenkis reikti
savo nuomon apie kolegas ir pasakoti apie asmenin gyvenim.
Neleisk kritikuoti savo kompetencijos. Neleisk, kad tavo geri
darbo rezultatai bt sumenkinti. darb ateik truput anksiau, o
ieik vliau, nei reikia. Taip susikursi pareigingos ir punktualios dar
buotojos vaizd. Be to, galsi ramiai pasirengti darbui.
Pripaink suklydusi. Niekas nra tobulas, todl reikia matyti ir
savo trkumus. Suklydus geriausia pasiteisinti tokiomis frazmis:
nesuspjau, neinojau, apsirikau. Virininkui daniausiai ne
svarbu, dl koki prieasi nebuvo atliktas darbas, svarbiausia, kad
jis nepadarytas. Uuot teisinusis, paadk itaisyti padt.
Apie savanaudik
ir kiln mel
/ sivaizduokime situacij: i darbo grus mamai, jos atall priden

gs delniukais burn tyliai sunibda: Mamyte, kaip a tavs laukiau!
Mama greiiausiai neapsidiaugs ir piktai paklaus: K ikrtei? Koks
gali bti diaugsmas, jei tari (inai), kad vaikas meluoja. Tik dar nei
nai dl ko: sukl vazel, sukarp ieigin suknel ar dar k ikrt. Kad
meluoja, iduoda ne vaiko odiai, o kno kalba - delniukai nori sulai
kyti melaging odel laukiau. Nes mamos jis nelauk, bijojo bausms
u prasiengim.
FLIRTAS SU RUDENIU
iame vaizdelyje - visa melo esm. Melas - odiai, kurie neatsklei

dia tikrosios informacijos. Paprastai savo artimam mogui nemeluo
tume. Meluojame tik nordami suminktinti jo ird arba net ivengti
bausms. Melavimas daniausiai apibdinamas kaip tyinis mginimas
k nors suklaidinti. Taiau nevykdytas ketinimas melu nelaikomas.
Melu nelaikomi ir formals atsakymai ar mandags isisukinjimai.
Pavyzdiui, klausim Kaip laikaisi? mogus atsako: Gerai, nors ir
ivaizda, ir elgesys rodo prieingai.
Ilgainiui imokstame meluoti ne taip vai
Nustatyta, kad vyresni
kikai primityviai. Sukaupta melavimo pa
mons apie k nors
tirtis leidia pasirinkti daug subtilesnius b
pameluoja kas penktame
dus. Nustatyta, kad vyresni mons apie k
pokalbyje. O studentai
nors pameluoja kas penktame pokalbyje. O
savo mamoms meluoja
studentai savo mamoms meluoja beveik kas
beveik kas antr kart
antr kart su jomis bendraudami. Kur kas
su jomis bendraudami.
reiau meluoja ilgai kartu gyvenantys sutuok
Kur kas reiau meluoja
tiniai. Taiau jeigu jau meluoja, tai meluoja
ilgai kartu gyvenantys
skaudiausiai. Melu dangstoma idavyst,
sutuoktiniai.
maskuojamas nepasitikjimas vienas kitu.
Toks melas gali sualoti visam likusiam gyvenimui.
sigudriname meluoti taip, kad niekas net netaria. Vyresniame am
iuje imokstame meluoti net irdami akis, j nebenudelbiame. Se
nasis mitas smoningai griaunamas prieingu elgesiu - akis spoksom
kuo intensyviau. Ir atvirkiai - visai ramus ties kalbantis mogus gali
natraliai dairytis aplinkui, irti em.
Kur kas patikimiau mel atpainti padeda pati kalba. Melagiai lin
k daryti ilgesnes pauzes (reikia laiko istorijai sukurti), daniau dvejoja
prie atsakydami, daro daugiau kalbos klaid.
Kai mogus meluoja, odiai byloja viena, o iraika - kita, nes k
nas prieinasi. Jauiamas vidinis diskomfortas, j galima lengvai paste-
bti i alies. Pavyzdiui, motina, iklausiusi paauglio snaus pasakoji

m apie tai, kas iandien vyko mokykloje, gali tarti, kad jis meluoja mokykloje greiiausiai visai nebuvo. tarim gali sukelti net teigiamas
atsakymas klausim: Ar viskas gerai? Mel iduos nerams rank
judesiai, sukryiuotos kojos, j em nudelbtos akys. Profesionals ap
gavikai (aktoriai, valgai, avantiristai, iliuzionistai) moka meluoti taip
tobulai, kad jais nemanoma nepatikti. Apdumia akis, susuka galvas ir
dar diaugiasi. Argi ne smagu, kai kas nors patiki tavo igalvota absur
dika istorija?
Daniausiai meluojame patek bd. Tada melas padeda apsiginti.
Moteris, kuri vyras be perstojo emina kit akivaizdoje ir baigia u
pjauti priekaitais dl, jo nuomone, pernelyg greitai ivaistomo atly
ginimo, kit kart dl ventos ramybs dvigubai sumains pirkini
kainas. Gal tai ir neigelbs, bet nors trumpam nuramins sutuoktin.
Bet melas gali ir labai skaudinti. Meilu slepianti moteris tiki, kad
sutuoktiniui tiesos sakyti neprivalu. Kartais tok tiesos slpim trau
kiami ir vaikai ar draugs, jie praomi meluoti sutuoktiniui ir tvui, per
duoti inutes meiluiui ir panaiai. ala, kuri toks mamos elgesys daro
vaiko psichikai, prilyginama kraujomaios daromai alai.
Galima meluoti ir mandagiai, kai nenori ko nors eisti. Juk nepa
sakysi geriausiai draugei, kad jos naujoji ukuosena, kuri visi taip gi
ria, - siaubinga, o ji pati atrodo apgailtinai. Meluojame ir nordamos
kitiems suversti kalt: negi prisipainsi, kad or pagadinai btent tu. Visi
mons - vieni daniau, kiti reiau - meluoja. Ir, kaip teigiama vieno se
rialo pavadinime, moterys meluoja geriau.
Melas vertinamas labai prietaringai. Meluo- Juk nepasakysi geriausiai
ti nesininga ir nemoralu. Bet, kita vertus, kar- draugei, kad jos naujoji
tais melas gelbsti. Danai uuot prane mogui, ukuosena, kuri visi taip
kad jis serga nepagydoma liga, meluojame, kad giria, - siaubinga, oji pati
nieko baisaus nra, kad jis pasveiks. Tok mel atrodo apgailtinai.
I I I FLIRTAS SU RUDENIU
pateisiname - tai bt per didelis smgis, mogus palt, netekt op

timizmo. Taip meluojama ir sau. Juk jei ligonis i tikrj supanikuos,
kaltas jausis pranes jam blog ini.
Kartais meluojame nordamos padaryti geresn spd. Pavyzdiui,
kad gautume norim darb. Bet buvimas savimi ir tiesos rimas akis
taip pat gali bti naudingas, gali padti siekiant populiarumo - bsi ver
tinama kaip drsus mogus.
Psichologai sako, kad tam tikrose situacijose melagiu gali tapti kiek
vienas mogus. Bet nuo mao melo iki didels apgavysts - tik vienas
ingsnis.
TIPIKO MELAGIO BDO BRUOAI
Links manipuliuoti kitais.

Siekia sigyti kuo daugiau draug, gerbj.
Lengvai bendrauja.
Ambicingas ir mgstantis dominuoti.
Talentingas ir pasitikintis savimi.
Socialiai aktyvus ir apsukrus.
Beje, tokie apsukrs ir lengvai bendraujantys mons meluoja tik

tuomet, kai yra tikri, kad nebus demaskuoti. Jie ino, kad meluoja da
niau u kitus, bet laiko save skmingais melagiais. Maiausiai meluoja
turintys stipr atsakomybs jausm.
Tos paios lyties biiuliai - draug draugei ar draugas draugui - vie
ni kitiems meluoja gerokai reiau. Melui nelieMelui nelieka vietos, kai ka vietos, kai nereikia stengtis daryti spdio
nereikia stengtis daryti kitiems, kai bendravimas nuoirdus ir malonus.
spdio kitiems, kai
Ar tai, kad melas yra toks kasdienis, visiems
bendravimas nuoirdus ir prastas ir danai net naudingas, leidia nelaikyti
malonus, jo nuodme? Ir taip ir ne. Ms aplinka per daug
nesaugi ir nepalanki tiesai sakyti. Esame daug kuo nusivyl (politik

paadais, savo artimaisiais, gerais kit moni ketinimais) ir negalime
viskuo beslygikai tikti. Dl to ir paios nuolat meluojame, dar labiau
didindamos t nepasitikjim. Ir plsdamos uburt mel rat. Bet vi
sada atsiranda moni, kuriems nesinori kopti melo laiptais ir taip pui
kuotis ar sudaryti ger spd. Galbt tokia ir tu?
Neatsispyrusi
taurels pagundai
^^'lkoholis - visai kaip moteris. Jis svaigina, guodia, pakelia
nuotaik, padeda bendrauti, slopina stres, jam negali atsispirti. O ir
supilstytas jis danai bna toki subtili form ir tokiomis meniko
mis etiketmis papuotus butelius, kad su jais konkuruoti gali nebent
kvepal buteliukai.
BSENOS, KURIAS SUKELIA ALKOHOLIS
Lengvas girtumo laipsnis. Utenka igerti vien ar du bokalus
alaus, tiek pat tauri vyno, ir kraujyje bus 0,41-1,5 promils alkoholio.
Moteris paraus, prads iaukti, mgausis kit dmesiu ir pati sau at
rodys patraukli ar net avi.
Vidutinis girtumo laipsnis. Keletas bokal alaus, kelios taurs
vyno, daugiau nei dvi taurels degtins - ir reikiamas iai bklei pro
mili kiekis (nuo 1,51 iki 2,5) surinktas. Tiek igrusi moteris kalba
neriliai, sunkiai taria odius, koketuoja, nevykusiai juokauja, diau
giasi savo smojais. Judesiai netvirti - kaip pakibusios ir vos ant medio
akos besilaikanios bedions. Kaip tik jos garbei i bsena pavadinta
bedions vardu.
FLIRTAS SU RUDENIU
Sunkus girtumo laipsnis. Tai jau daugiau nei 2,5 promils - vadi
namoji lito bsena. Rankos ir kojos neklauso, kalba panai laukinio
padaro i laukinio miko niurnjim. Tiek igrusi moteris gali bet k
usipulti, keryti u patirtas nuoskaudas ar net apkumiuoti. Ji nejau
ia nei baims, nei kuklumo, tad prikreia toki dalyk, kad kit dien
paiai sunku patikti. Vliau, be didelio galvos skausmo, kamuoja dar
didesn nuostaba: Kaip tas vyras galjo man patikti? arba Kaip gal
jau atsidurti su juo viename guolyje...
Pats sunkiausias apgirtimas vadinamas kiauls bsena- kai visikai
girta moteris umiega, danai savo iskyrose. I elgesio ir ivaizdos ma
ai beprimena mog. Gresia alkoholin koma. Sutrinka kvpavimas,
irdies veikla, gyvyb vos rusena. Danai igelbja tik reanimacija.
Pasaulyje uregistruota eiasdeimt du milijonai
profesionali alkoholik, i j du tredaliai vyr
ir tredalis moter. Pripainti, kad esi alkoholi
kas, juolab alkoholik, nra lengva. Lietuvoje
moter alkoholizm gaubia mitai ir stereotipai,
trukdantys sprsti i problem. Danai kvieti
muose kultrinius renginius raoma: Paben
drausime prie vyno taurs. Skamba graiai, bet
akivaizdu, kad grimas yra priimtinas, o girtumas ne. Visuomen remia dvigub standart: apgirtus vyr
danai nekreipiama dmesio, draugikai pasiaipoma arba net ujauia
ma; apsvaigusi moteris, prieingai - pajuokiama, j irima su panieka
ar net pasilyktjimu. Todl net ir smarkiai gerianios moterys slepia
savo girtuokliavim, vengia kreiptis narkologus ar psichoterapeutus.
eimos nariams mamos, dukros ar monos alkoholizmas - tikra gda,
paslaptis, kurios nevalia niekam iduoti, net gydytojams. Todl daniau
siai apgydomi tik alkoholio sukelti negalavimai, bet ne pats alkoholiz-
[}
mas. Beje, 50-60 met moterims daug reiau nei Daniausiai pradeda gerti
to paties amiaus vyrams pasiseka paioms ste tos moterys, kurios jauiasi
buklingai suvaldyti savo potrauk ir nustoti gerti. vienios, nesaugios ir
Gerianios moterys supranta savo nuopuol niekam nereikalingos, bijo
ir jo gdijasi, tai liudija tyrj duomenys. Dau bti atstumtos, menkai
giau nei pus (51 procentas) alkoholiki geria save vertina.
vienos, o kita pus (49 procentai) - su vyru ar
kompanija.
Daniausiai pradeda gerti tos moterys, kurios jauiasi vienios, ne
saugios ir niekam nereikalingos, bijo bti atstumtos, menkai save ver
tina. Moteris alkoholizmo lin daniausiai klampina sunkiai veikia
mos problemos:
tampa prie menstruacijas, lytinis altumas, nevaisingumas;
dideli stresai, susij su netektimis: skyrybomis, artimj mirtimi;
. ekonominiai nepritekliai ir laims pojio stoka - pinig stygius,
kasdien rutina, sekinanti artimj globa ir prieira;
skauds prisiminimai apie vieno ar abiej tv netekt ankstyvoje
vaikystje;
iurktus motinos elgesys ar net neapykanta savo dukrai.
Danguol pradjo igrinti, kai j paliko ilgametis draugas, jie ben
dravo ger deimtmet, nors ir nebuvo susituok. Kadaise jis tapo
jos skyryb ir nesutarim su suaugusia dukra prieastim, bet dl to
Danguol nesigailjo. Vis daniau griebtis taurels j vert tiek isis
kyrimo skausmas, tiek malons prisiminimai apie jaukias vakarie
nes, kai drauge su mylimuoju mgaudavosi jo subtiliai prie maisto
parinktu vynu ir draugikais panekesiais. Tuometji dar vylsi kada
nors tapti jo mona. Dabar tik igrusi stipresni grim idrsdavo
jam paskambinti, mgindavo aikintis isiskyrimo prieastis, kalbti
apie savojausmus. Jis neretai pasiaipydavo i neriliosjos kalbos ar
FLIRTAS SU RUDENIU
apgirtimo, bet tai jai bdavo savotikai malonu. O dukters priekai

tai ir kaltinimai (K tas mogus tau padar?!") erzino.
ini, kad jis ved, Danguol ne iaip aplaist" - ji mirko degtinje
vis savait. Tai buvo pirmasis sunkus ir ilgas ugrimas. Vliau tai
m kartotis. Danai svaigindavosi nepaisydama to, kad geria ir ra
minamuosius vaistus. Vien vakar jos pavargusi eiasdeimtmet
irdis sustojo.
Kartais patikima alkoholio naud propaguojaniais mitais. Bent kar
t kiekvienam yra tek spaudoje skaityti, kad saikingai vartodamos alko
hol moterys igyvena ilgiau, reiau serga kai kuriomis irdies ligomis,
kad alkoholis apsaugo nuo reumatinio artrito. Tokie straipsniai grindia
mi abejotinais arba neisamiais tyrimais. Danai tiriami vyresni mons,
per daug nesiskundiantys sveikata ir nevartojantys stipriai veikiani
medikament. Alkoholio poveikio monms tyrimai yra stebimojo po
bdio, tai yra mokslininkai tik stebi ir registruoja rezultatus, bet negali
versti mogaus igerti eksperimentui reikalingo alkoholio kiekio. Pa
teiktos mokslins ivados bna labai atsargios, bet paskui jas pasiium
pa... urnalistai. Tada, smarkiai apkarpius, paliekama tik tai, kas galt
patraukti skaitytoj dmes ir pateisint saiking alkoholio vartojim.
Es per vakarien igerta taur vyno - ne tik malonumas, bet ir labai
naudinga sveikatai. Tiesa ta, kad alkoholis netrauktas n vien stan
dartin gydymo ir profilaktikos metod. O gydytojai, praktikuojantys
netradicinius gydymo bdus, labai retai, remdamiesi savo patirtimi, re
komenduoja raudonj vyn kaip priemon nuo streso, maakraujysts,
virkinimo lig ir panaiai.
Ir dar vienas faktelis apie netinkam alkoholio naudos propagavim:
daniausiai tokie tyrimai yra usakomieji ir juos finansuoja alkoholini
grim gamintojai, todl ir grojama tokia muzika, kokios pageidauja
usakovai.
FAKTAI, KURIUOS APIE ALKOHOLI

TURT INOTI KIEKVIENA
Taur vyno, alaus bokalas ar 40 gram stipraus grimo mediag

apykait sutrikdo trims paroms. Todl toms, kurios laikosi dietos,
draudiama gerti bet kok alkohol.
Ms smegenys suvartot alkohol prisimena net 30 par, todl
tie, kurie geria daniau, yra potencials alkoholikai.
Moterys alkohol skaidanio fermento turi daug maiau nei vyrai,
liau skaidydamasis jis spja suaktyvinti daug laims hormon.
Smegenys to neumirta ir nori pakartoti.
Danai geriantis mogus, kuris sako bet kada gals nustoti gerti, me
luoja pats sau, nes nuo jo proto, sins ar valios tai nebepriklauso.
Ar gali kas nors padti ibristi i io lino? Ar Kai asmenybs
j patekus gali igelbti tik stebuklas?
sutrikimai jau bna
Nors alkoholis greiiausiai paeidia nerv akivaizds, gydytojams
sistem ir galvos smegenis, o ne kepenis, skrand belieka konstatuoti
ar ird, pirmuosius psichikos sutrikimus velg smegen atrofij ir
ti sunku. Taiau netrukus pokyiai gauna labai silpnaprotyst. O kai
spart pagreit. Kai asmenybs sutrikimai jau netenkama proto,
bna akivaizds, gydytojams belieka konstatuo grinti jo nemanoma.
ti smegen atrofij ir silpnaprotyst. O kai ne
tenkama proto, grinti jo nemanoma.
Dangstyti alkoholyje skstant artim mog, es jis geria kaip visi,
yra taip pat absurdika, kaip sakyti sksta kaip visi. Kai mogus geria
kasdien, su proga ir be jos, geria paslapia, o neigrs yra nervingas,
pavydus, irzlus, reikia kreiptis pagalbos specialistus.
T O FLIRTAS SU RUDENIU
UejdaA
A R A L K O H O L IS T A V E J A U V A L D O
Tiksliai bkl gali nustatyti tik gydytojas narkologas ar psichiatras, ver

tins visus simptomus. Taiau galima pasinaudoti ir paprastesni, nors ne
tokiu tiksliu metodu, sukurtu amerikiei specialist i Miigano (1975),
jis suteikia galimyb greitai nustatyti, ar neturi polinkio alkoholizm. Tai
vadinamasis ML Selzer klausimynas (The Michigan Alcoholism Scree
ning Test).
TAIP
NE
1. Ar laikai save normaliai vartojania alkohol, t. y. maiau

arba tiek pat kaip ir dauguma moni?
2. Ar vyras, kas nors i artimj kada nors sielojosi,

skundsi dl tavo grimo?
3. Ar kada nors jautei kalt, kad vartoji alkohol?
4. Ar, draug, gimini nuomone, alkohol vartoji normaliai?
5. Ar gali nustoti gerti kada panorjusi?
6. Ar kada nors lankeisi anonimini alkoholik susirinkime?
7. Ar kada nors pykaisi dl grimo su vyru arba kitais

artimaisiais?
8. Ar dl alkoholio vartojimo turjai nemalonum darbe?
KLAUSIMAS
9. Ar yra pasitaik, kad dl alkoholio vartojimo pavlavai dvi

ar daugiau dien atlikti sipareigojimus savo eimai, darbe?
10. Ar dl grimo esi kreipusis k nors pagalbos?
11. Ar dl grimo buvai patekusi ligonin?
12. Ar buvai kada sulaikyta neblaivi vairuojanti automobil?
13. Ar buvai kada nors neblaivi sulaikyta policijos?
Suma:
PbicJudogO' fmnie/daraA
0-1 balas - alkoholizmas negresia.
2 balai - alkoholizmo tikimyb maa.
3-13 bal - 95 proc. tikimyb, kad sergi alkoholizmu; patartina
kreiptis j gydymo staig isitirti tiksliau.
Alkoholizmas gydomas taiga (kodavimu), tabletmis. Padti gali
Minesotos Dvylikos ingsni programa (j taiko AA - Anonimini
alkoholik draugija). Ji efektyviausia ir danai siejama su tikjimu pla
ija prasme. i programa padeda mesti gerti dviem i trij alkoholik.
Taiau net visai atsisaks alkoholio mogus vis gyvenim liks alkoho
likas, nes dl tam tikr pokyi smegenyse bet kada vl gali grti prie
io alingo proio.
^
10 daiiA
10 BD.
KAIP PASIJUSTI
LAIMINGESNEI
X DALIS 10 bd. kaip paijusti laimingesnei
Gyvenimas nra nei geras, nei blogas. Mes paios jam suteikiame vie
nok ar kitok turin. kiekvien savo gyvenimo etap mogus gali rea
guoti ir kaip igsdintas vaikas, ir kaip patyrs iminius. Tai priklauso
nuo ms iprusimo, nuo neisprst vidini konflikt, per gyvenim
neam sen nuoskaud ir nuo ms gyvenimo
Gyvenimas nra nei geras,
pakeleivi.
nei blogas. Mes paios jam
Bet kaip isaugoti optimizm ir ger nuotai
suteikiame vienok ar kitok
k, kai slegia rpesiai, netektys, o bjauri darga
turin.
na siauia ne tik lauke, bet ir irdyje? Aptarkime
kelet bd, kaip pabgti nuo nykumos ir pasisemti energijos i nieko
nekainuojani altini. Nors ruduo - lidesio ir depresij metas, ta
iau, prieingai nei or, nuotaik galima valdyti. Reikia isaugoti smagi
dvasin bsen, kad ir paiai bt geriau, ir aplinkiniams neatrodytum
niurzgl.
Mylk save
ir bsi mylima
C^J uprantu, kad iki iol tiesiog neturjai laiko savs mylti. Tarsi
pamusi banko paskol privaljai su palkanomis (ir didelmis) atiduo
ti meil sutuoktiniui, jo tvams, savo tvams, savo ir jo giminaiiams,
vaikams, darbui, augintiniams... Bet nepamirk, kad ioje emje gy
vensi ne aminai, tad kiekviena mums skirta minut yra dovana.
Laikas pagalvoti, ar i ties mes mylime save. Jei leidiame sau pri
kimti pilv mgstamo maisto, prisipirkti kalnus skudur, nuvykti
isvajotas alis - tai dar ne meil. Turime gerbti save kaip asmenyb,
neteisti savs. Meil sau - dvasin bsena, gera savijauta, kai sutari su
savimi, kai laisvai gali pasirinkti, kas vertinga tau ir kuo tu esi vertinga
iam pasauliui. Mylti save nelengva. Juolab kad greiiausiai niekas to

nemok, gal net draud, bijodami, kad netaptume pasiptusios, kad u
augtume doros. Tvai mus aukljo drausdami, ribodami laisv, vardy
dami ir ikeldami blogas savybes (man, kad tai, kas gera, iryks savai
me), taiau nemok mylti savs. Meils sau stoka nuolat veria iekoti,
rinkti ir kaip uogeles ant smilgos verti net paius maiausius pasiekimus,
gerus poelgius, kad aplinkiniai juos pastebt ir apdovanot mus meile.
Visi ms norai anksiau ar vliau isipildo. Jei manome, kad btinai
kas nors nepasiseks, taip ir nutinka. Gali bti ir prieingai: jei norsime
gyventi gerai ir domiai, jei linksime sau gero - taip ir bus. Tam yra
vienintel slyga - meil sau.
Nordama pamilti save toki, kokia esi, turi
Jei nori igyventi pilnatv nustoti lygintis su kitais monmis, kritikuoti ir
jau dabar; o ne kada nors nuvertinti save. Reikia siklausyti savo mintis,
ateityje, nustok grautis, igirsti tikrj savo a.Jei nori igyventi pilnatv
kad yra u tave geresni, jau dabar, o ne kada nors ateityje, nustok grautis,
laimingesni, mylimesni... kad yra u tave geresni, laimingesni, mylimesni... Atrakink pirmj urakt - tapk pati savimi:
siklausyk savo mintis, galvok apie tai, apie k nori, o ne kas leidiama.
Suvok tikruosius savo jausmus ir priimk juos tokius, kokie jie yra.
Neignoruok ir savo kno: igirsk streikuojani ird, skaudant
skrand, maudianias strnas. Knas akivaizdiai nurodo, kad paeidei
leidiam greit siekdama tikslo, kad ieikvojai daugiau nei gavai. Tai
bloga investicija - prarandi sveikat, o laukiam dividend negauni.
Padti sau galima ir savitaiga: ryt, pavelgus savo atvaizd veid
rodyje, nuoirdiai pasakyk: A myliu ir gerbiu save toki, kokia esu.
Man patinka tokiai bti ir taip jaustis. Esu gera ir domi, galiu laisvai
rinktis, k noriu. Svarbiausia - tai daryti nuoirdiai, be sarkazmo, ir re
guliariai. Reikia save girti kasdien. Kai prasi, pabandyk save pavelgti
vyro akimis.
Kai myli save, leidi sau juoktis, diaugtis, pykti ar lidti, kai tik to
nori. Nepeiki ir negiri savs n u vien i t emocij - visos jos geros,
nes tu turi teis taip jaustis. Nebereikia rodinti nei sau, nei kitiems, ko
esi verta. Taiau toms, kurios vis negali liautis konkuravusios, nors jau
ia, kad gdi ir mokjim sraas jau perpildytas, silyiau j inven
torizuoti - surayti popieriuje visas savybes, dalykus, kuriuos moka ir
sugeba geriausiai. Pervelgusi t sra pagalvok, ko nortum atsisakyti,
ir ibrauk. Palik tik tai, kas tau paiai patinka.
Kad nepersistengtum, netaptum savimyla, nepradtum elgtis per
daug egoistikai, reguliuotum savj a ir taptum sau drauge, o ne
priee, pads keli patarimai.
Pritildyk savo mintis. siklausyti savo mintis yra gerai. Bet kartais
reikia jas prislopinti. Galvok apie save tik tada, kai btina pasirpinti
praktiniais dalykais. Imok atsipalaidavimo ar meditacijos pratim.
Sumainusi nereikaling mini srautus bsi ramesn, dmesinges
n aplinkai ir labiau patenkinta savimi.
Nebk vis laik pasiruousi savigynai. Jei nuolat bsi pasiren
gusi gintis nuo neskmi ar kritikos, prarasi daug energijos, be to,
tai provokuoja konfliktus su aplinkiniais. Juolab kad danai grsm
bna ne reali, o sivaizduojama. Todl veriau skirti dmesio tik
riems vykiams, kuri pasekms apiuopiamos.
Ujausk save. Itikus neskmei, k nors praradus, reikia bti vel
niai sau. Gerbdama savj a ne tik tuomet, kai sekasi, bet ir kai ne
siseka, j sustiprinsi, tada lengviau itversi ir nepalankias aplinkybes.
Galvok apie iandien. Normalu, jei mogus siekia suprasti, ko
nori i gyvenimo, ir ieko racionali, pagrst sprendim. Taiau
tiksl klimas ir siekimas gali tapti kyriu proiu. Tada rizikuoji gy
venimo prasm velgti tik rytdienoje, pamirdama, jog vienintelis
tikras gyvenimas yra iandiena.
FLIRTAS SU RUDENIU
Kritikai vertink tai, k sugalvojai ir supratai. Pripaink, kad gali

ir suklysti, ir ne visada tinkamai suprasti tiek save, tiek aplinkini
pasaul.
Viskas, kas gyvenime yra gera, prasideda nuo santarvs su savimi.
Todl taip svarbu save mylti. Tai leidia siekti ir mgautis viskuo be
pastang, lyg tai bt savaime suprantama. mons, mylintys save, m
gaujasi dabartimi, realiu gyvenimu ia ir dabar, o ne graudiai murk
ioja nosimi dl prabgusi dien ar baiminasi ateities, kuri gali bti ne
tokia ir viesi. Tas, kurios moka gyventi ia diena ir vertina tai, k turi
dabar, krizs paprastai aplenkia.
Ilgink ir lengvink
savo gyvenim humoru
inai, kad su amiumi mons atrodo vis lidnesni? Ne tik
todl, kad jie vis maiau ypsosi ir juokiasi, yra ir kita prieastis - sens
tant ms veido raumenys (kaip, beje, ir viso kno) silpnja, lp kampuiams vis sunkiau pakilti, kad nusiypsotume. Todl ilgainiui tursi
vis labiau stengtis, kad atrodytum linksma (linksmi mons
patrauklesni).
Humoro jausmas bdingas tik mogui. Ko
dl jis toks svarbus ir kokia jo paskirtis?
klausim mstytojai ieko atsakymo jau
daugiau kaip du tkstantmeius. XVI-XVII
ami sandroje gyvens angl mstytojas
Thomas Hobbesas visuomenin gyvenim
apibdino kaip prieikai nusiteikusi asme
nybi kov, o humor - kaip vien i tos kovos
bd. i mintis atrodo priimtina ir iais laikais. Daniausiai juokiamasi

i kit. Taip jie psichologikai nugalimi, be to, nugalimi saugiai.
Psichologijos pradininkas Freudas teig, kad mons daniausiai
juokiasi i keli dalyk. Pirmiausia - i sekso. Antra - i valdios ir au
toritet. Treia - i tualeto reikal. ios temos visuomenje laikomos
tabu. Taiau ms psichika nemgsta udraust dalyk, nes jie kelia
baim, nerim ir tamp. Humoras lauo tuos draudimus ir padeda
monms saugiai atsikratyti negatyvi jausm. Posakio juoktis sveika
teisingumu neabejoja net mokslininkai. Jau rodyta, kad geras humoras
sumaina tamp ir teigiamai veikia savijaut.
Gerai inoma amerikiei raytojo Normano Cousinso istorija.
1964 metais raytojas susirgo sunkia liga. J supykd gydytoj bejgi
kumas, skiriam vaist neveiksmingumas. Galiausiai, atsisaks gydymo
medikamentais, nusprend gydytis vitaminu C ir juoku. Guldamas jis
valand valandas irdavo pamgtas komedijas
ir humoro laidas. Netrukus toks gydymosi b Juokas padeda reguliuoti
das dav teigiam rezultat. Juos autorius apra kraujospd. Juokas netgi
straipsnyje, kur paskui ispausdino populiarus maina skausm. Aktyvja
mokslinis urnalas.
smegen veikla. Juokas
Vlesni mokslinink tyrimai patvirtino, kad stiprina pilvo raumenis ir
juokas padeda reguliuoti kraujospd. Nusta vdina plauius.
t, kad juokas netgi maina skausm. Aktyvja
smegen veikla. Juokas stiprina pilvo raumenis ir vdina plauius. Kai
kuriose Niujorko ligoninse dirba klounai. J pareiga - linksminti ser
ganius vaikus. Kaimyninje Lenkijoje i idja taip pat po truput pri
gyja. Penkiose Varuvos ligoninse gydytojai patys persirengia klounais
ir pacientai juos diaugsmingai priima. Amerikoje prie kelet met
susikr Humoro terapijos draugija. Jos nariai gydytojai sitikin, kad
juokas, ypsena, linksmas anekdotas gali paskatinti organizm sveikti.
Taiau nesuabsoliutina humoro, nelaiko jo panacja nuo vis lig. Jie u juok, derinam su tradiciniais gydymo bdais.
FLIRTAS SU RUDENIU
rodyta ir mokslikai pagrsta, kad jau vien laukiant linksmybi

mogaus organizme vyksta teigiami fiziologiniai pokyiai. Tad, jei gali
rinktis, neignoruok mokslinink atradimo - eik irti komedijos,
uuot nikusi mokslin straipsn. Juk vien tik galvojant apie komedij
organizme isiskiria ketvirtadaliu daugiau laims hormon beta endorfin, nei galvojant apie dom rimt straipsn.
Juokas padeda atsikratyti tampos, geranorikai sprsti konfliktus,
susirasti nauj draug. Ir pati greiiausiai jau esi pastebjusi, kad links
mos, humoro jausm turinios moterys labiau mgstamos aplinkini
nei bambekls ar pikiurnos. O ir paiai maloniau bti linksm moni
kompanijoj, pairti ger komedij, paskaityti linksm knyg ir i ir
dies pasijuokti.
visk gyvenime velk su humoru. Gali ant vonios veidrodio prisi
klijuoti ratel: Neirk i poni per daug rimtai!
Nekaupk nuoskaud
VUz irdyje kaupiam apmaud ir pykt gali brangiai sumokti
savo sveikata. Bk atlaidi, prisimink akimirkas, kai ir pati elgeisi netin
kamai, kai paiai buvo svarbu sulaukti atleidimo.
Danai, skaudintos savo artimj arba draug, pagalvojame: Na,
bent jau atsiprayt! Taiau ir paios ne visada atsipraome. Nors at
siprayti mogus mokomas nuo maens, metams bgant od itarti
vis sunkiau. Kodl?
Atsipraymas - svarbus bendravimo ritualas, skaudintam mogui
taip parodoma pagarba ir supratimas. Tardamas od pripasti savo
klaid ar nederam elges, o nutyljimas ilgainiui tampa bendravimo
klitimi. Atsipraymas nuginkluoja pykt, jo nauda akivaizdi ir net i
matuojama. Pavyzdiui, klausantis atsipraymo, sumaja kraujospdis,
X DALIS 10 bd, kaip paijusti laimingesnei
rimsta kvpavimas ir irdies plakimas. Taiau pa Atsiprayti naudinga,

vydiems ir konkuruoti linkusiems monms at nes pajunti emocin
siprayti labai sunku. Garsiai pripaindami, kad palengvjim, gali
padar klaid, jie jauiasi nusiemin ir pralai atsikratyti pykio.
mj. Jie bijo pasirodyti silpni.
Atgailaujantis mogus
Atsiprayti naudinga, nes pajunti emocin vertinamas kaip daug
palengvjim, gali atsikratyti pykio ir nemalo geresnis ir mogikesnis.
ni praeities prisiminim. Atgailaujantis mo
gus vertinamas kaip daug geresnis ir mogikesnis. Bet tik atsipraymas
i pai irdies gelmi, isakomas su nerimu, kalts ir gdos jausmu, bus
priimtas kaip nuoirdus ir tikras. Todl gebjim nuoirdiai atsiprayti
reikt laikyti vienu svarbiausi mogaus brandumo ir asmenins stip
rybs poymi.
Daniausiai neatsipraome todl, kad bijome pripainti, jog buvo
me nejautrios, nesiningos, neitikimos ar kitaip klydome. Nenorime
jausti gdos, vieai parodydamos savo silpnum. Atsiprayti trukdo ir
egoizmas. Matydamos, kad santykiai la, egoists susigriebia, nes joms
nesmagu, kad skaudintas mogus pradeda j nebemgti
ir vengti bendrauti. Jei prisiveria atsiprayti, tai tik
bijodamos prarasti, o ne pripaindamos savo
.
kalt ir gd.
Labai svarbu pasirinkti tinkam laik atsi
prayti. Pavyzdiui, jei apipylei mog kava,
atsiprayti reikia kuo greiiau, nes vliau tai
gali peraugti didesn nuoskaud. Bet jei
paskubom atsipraysi dl idavysts ar vieo
paeminimo, tai nuskambs pavirutinikai ir
net menkinamai. Tam, kad geriau suprastum vykio
prasm ir vertintum poveik js santykiams, reikia laiko.
Tik apgalvotas atsipraymas bus nuoirdus ir pads atkurti santykius.
FLIRTAS SU RUDENIU
KAIP TINKAMAI ATSIPRAYTI

Prisiimk atsakomyb u savo veiksmus. Atsipraome
u tai, kas
jau vyko. Nereikt iekoti kalt ir menkinti savo atsakomybs. Sakyk
tiesiai: Pasielgiau taip, nes buvau labai susinervinusi dl neskms,
prastai jauiausi. Teisindamasis mogus bando isaugoti savigarb, pa
rodo, kad taip pasielg ne dl blogo savo charakterio, bet dl susidariu
si aplinkybi.
Pasilyk itaisyti padt, atlyginti al. Praeities pakeisti nema
noma, taiau galima kompensuoti skriaud. Daniausiai odinio paa
do, kad tai nepasikartos, neutenka. Turtum pasisilyti itaisyti padt
arba tiesiog paklausti: Ar galiu padaryti k nors, kas padt? Skriau
dos atitaisymas yra simbolinis veiksmas. Tai bdas pasakyti, kad galvoji
apie nuskriaustj ir visk supranti, kad jautiesi jam skolinga.
Atsipraymas pads, jei konfliktuojanios puss susitars.
Dl ilgai kaupt nuoskaud ir neireikto pykio jauiams pavar
gusios ir isunktos, tarsi ugesusios. Tai neigiamai veikia imunin sis
tem. Nelaikyk nuoskaud savyje. Ir kit kart, kai supykdys koks nors
tau svarbus mogus, geriau mintyse (ar net garsiai) pasakyk sau: At
leisdama a tampu laimingesn ir stipresn.
Paplepk
su draugais
f \ J ada paskutin kart buvai susitikusi su biiulmis paplepti

smagioje kompanijoje? Pokalbi tem niekada nepritrksta, svarbiau
sia - sukviesti visas drauge. Juk didiausi laiko dal praleidiame su
bendradarbiais, nors danai su jais n neturime apie k pasikalbti, ne
bent apie darbo reikalus.
Net jeigu it vover vis sukiesi tame paiame rate - namai, darbas,
vaikai, - o savaitgal privalai aplankyti tvus ar papietauti su vyro bro
lio, sesers eima, atrask valandl susitikti su draugmis ir irdingai pa
bendrauti. Gal ir keistai skamba odis irdingai, taiau amerikiei
tyrjai prie kelerius metus paskelb stulbinam
atradim: bendravimo trkumas yra vienas i Bendravimo trkumas
pagrindini rizikos veiksni, sukeliani irdies yra vienas i pagrindini
ir kraujagysli ligas (kaip ir rkymas, ir didelis rizikos veiksni, sukeliani
kraujospdis).
irdies ir kraujagysli ligas
Taigi bti geroje kompanijoje - ne tik smagu, (kaip ir rkymas, ir didelis
bet ir, pasirodo, sveika. Pasuk galv, kaip gale- kraujospdis).
turn linksmai praleisti laik. Gal sukviesk drau
gus ir pasidalyk spdiais apie al, kurioje neseniai lankeisi, pagamink
tos alies patiekal, pasirpink, kad skambt jos muzika. Gal k nors
paskatinsi pasidalyti panaiais spdiais. Surenk vent, jei norisi, - vi
sai nebtina laukti kokios nors progos. Juk tai gali bti bulvini blyn
ar rudens lap vent.
Nustatyta, kad geriausia sveius kviestis triukming, apetitu nesiskundiani jaunesni moni kompanij. Prasta nuotaika igaruos
jau besiruoiant juos priimti: pjaustant didiulius dubenis salot ir sku
tant kibir bulvi. Juk fizinis darbas puikiai padeda usimirti.
O gal jau laikas atidaryti namini uogieni, kompot ar konservuo
t darovi sezon? Tereikia rudenikai papuoti savo namus katonais,
lapais, ermukni kekmis ir pasikviesti tuos, su kuriais malonu bend
rauti.
Galima sugalvoti vakaro tem. Paprayk, kad kiekviena atsinet pa
gaminusi kok skanst, o paskui su visomis pasidalyt jo receptu. Gali
pati suruoti naujo pyrago ar kokio patiekalo degustavim ir iki valios
pasimgauti kalbomis apie kulinarines naujoves. Gal paaiks, kad tu
kepi ir konstruoji gardiausius ir graiausius imbierinius namelius, o
FLIRTAS SU RUDENIU
draug ino puik silks su cinamonu recept. Dalijimasis tokia patirti

mi nekainojamas.
Taiau ir tuomet norisi bent trumpam atitrkti nuo rutinos, nekal
bti apie politik, neaimanuoti dl kylani ilumos ir duj kain. Ver
iau paplepkite apie paprastus irdiai mielus dalykus. Pavyzdiui, apie
nauj kostiuml, k tik sigytus baldus, papasakokite koki linksm, bet
su tavim ar kuo nors i bendr pastam nesusijusi istorij, prisimin
kite jaunysts meiles (bet tik buvusias) ir ilgus panekesius iki paryi.
Vyrai niekada nesupras toki moterik pasisdjim svarbos, jie
mano, kad tai betiksliai taukalai, veltui vaistomas laikas. Jie greiiau
rinksis konkretesn ir iuolaikikesn bendravimo bd - pokalb mobi
liuoju telefonu ar internetu. Taiau argi tai pokal
Vyrams sunku suvokti, kad
bis? Vyrams sunku suvokti, kad moteriai svarbu
moteriai svarbu tiesiog
tiesiog isinekti, pasiguosti, pasidiaugti. Da
isinekti, pasiguosti,
nai ji nenori patarimo, tenori, kad j iklausyt ir
pasidiaugti. Danai ji
suprast. Jei moteris pasiskundia, kad jai sunku
nenori patarimo, tenori,
darbe, vyras i karto silo sprendim: Ieik, su
kad j iklausyt ir
sirask kit arba visai nedirbk. Moteris pasijunta
suprast.
taip, tarsi jiedu kalbt skirtingom kalbom. Tada
mums norisi pasdti tik moterikoje kompanijoje. Todl nepatingk ir
pati imkis visk organizuoti. Isisk vyr ir kitus namikius pasisveiuo
ti savaitgal pas uovius, o pati pasikviesk draugi.
KAD POKALBIS BT SMAGUS
Prie praddama pokalb su mogumi, kuriam nori padaryti spd,

pasistenk nuraminti kyriai viduje zyziant baiminimsi, kad pasaky
si k nors ne taip. Neslpk nuo panekovo savo nuogstavim (Gal
jums ir nedomu, bet... arba Bijau, kad neteisingai vardysiu...).
Svarbu pradti pokalb nuo dalyk, kurie paskatint kitus kalbti
apie save. mons vertina ger klausytoj.
Pokalb dert pradti nuo dalyk, kurie tikrai domina kit mog.
Dauguma mielai kalba apie savo hob, knygas, naujus receptus ir pa
naiai. Geriau nekalbti apie tai, ko tiksliai neinai, pavyzdiui, apie
panekovo eim, darb, santykius su artimaisiais.
Dera pasakyti nuoird kompliment, susijus su veikla, pasiekimais
ar kokiais vykiais. Ivaizdos girti nereikt, nes tai gali nuskambti
kaip seksualin uuomina ar paaipa.
Igirdusi ugaul kito mogaus komentar, uuot iurkiai atsakiu
si, manyk, kad tai buvo padaryta netyia. Geriau pabandyk pakeisti
pokalbio tem.
Nesikuklink ir nelauk, kad kas pirmas tave prakalbint, veriau savo
kno kalba rodyk, kad esi pasirengusi bendrauti. Greiiau ukalbi
nami atsipalaidav ir malonios veido iraikos mons.
Sdint prie didesnio stalo, reikt daugiau dmesio skirti ir neku
iuotis su alia esaniais monmis, nes traukti pokalb sdiniuo
sius toliau yra sunku.
Norint baigti pokalb, nebtina paaikinti tokio savo poelgio prie
ast, taiau btina pasakyti, kad buvo malonu pasinekuiuoti.
Kad ir kokia btum intelektuali, kad ir kiek btum pasiekusi, alia
esantys mons nenori jaustis menkesni, jie tik nori smagiai leisti
laik kartu. Girtis ir stengtis dominuoti - nemandagu.
Jei buvo paliesta skaudi tema, kurios nenortum pltoti, dert tie
siai tai pasakyti.
Klausytis, kaip ir kalbti, taip pat reikia mokti. Tie, kurie sugeba
nuspti, kokios temos domios kitiems, danai tampa vakarlio sie
la. O per daug sitrauk savj pasaul ir vien apie j pasakojantys
taip ir lieka doms tik sau.
FLIRTAS SU RUDENIU
Atsikratyk
pesimistini nuotaik
es, lietuviai, esam link mgautis tuo, kas neigiama, graudu, ir
greiiau suprasime lidn mog nei linksm. Todl televizija, laikra
iai ir urnalai tiesiog grste grda neigiam informacij. Blogos inios norma, o geros - atsitiktinumas. Taiau jei galtum atsiriboti nuo ne
gatyvi dalyk, apstulbtum pamaiusi, kiek daug ger moni aplinkui
ir kokios domios jie susigalvoja veiklos, j kuri galtum sitraukti ir tu.
rodyta, kad emocijos minta emocijomis. Jei blogi jausmai skatina
dar daugiau blog jausm, tai ir geri jausmai suadina gerus. Pozityvios
emocijos turi takos daugybei ms gyvenimo aspekt, padeda drsiai
velgti pasaul ir j tyrinti.
Teigiamus jausmus pads sukelti paprasti
rodyta, kad emocijos
relaksacijos pratimai. Gali sivaizduoti alis, ku
minta emocijomis. Jei
riose kada nors teko bti ar nortum apsilankyti,
blogi jausmai skatina dar
arba mgstam viet, kurioje aisdavai vaikys
daugiau blog jausm,
tje. Bet kokie malons vaizdai, prisiminti net
tai ir geri jausmai
trump akimirk, gali suteikti ramyb ir atpalai
suadina gerus.
duoti.
Apniukusi mini atsikratyti sunkiausia. Kuo labiau stengiesi, tuo
daugiau galvoji ir niekaip negali itrkti i uburto rato. Gali atlikti blo
g mini atsikratymo ritual. Paimk var popieriaus lap ir surayk
visas neigiamas mintis ir jausmus. Kuo tiksliau urayk, k jauti ir kas
tave slegia. Pasirpink, kad tuo metu niekas netrukdyt: ijunk telefo
n, usidaryk ramiame kambaryje. Baigusi dar kart visk perskaityk
ir didelmis raidmis apaioje parayk: DAUGIAU MANS NEKAMUOSIT. Tada dk popieri ugniai atspar ind ir sudegink. ir
dama liepsn sivaizduok, kad nubaudei tave kankinusias mintis sude
gindama ant lauo.
Jei jauti didel tamp, atsipalaiduoti pads toks vaizduots prati

mas: usimerk ir sivaizduok, kad knas pripildytas spalv. Raudona
spalva - tampa ar skausmas, o mlyna - atsipalaidavimas. sivaizduok,
kad spalvos keiiasi, raudona virsta mlyna, mlyna virsta raudona. Ste
bk ir stenkis siklausyti fizinius pojius, kurie apima keiiantis spal
voms. Galiausiai visas spalvas pakeisk mlyn. Atsipalaiduok...
Dar vienas pratimas: sutelk dmes labiausiai sitempusi kno dal.
Vaizduotje suteik tai tampai kok nors konkret pavidal. Pavyzdiui,
tebnie tai sugniautas kumtis ar virvs mazgas. Dabar sivaizduok,
kad tas suspaustas pavidalas keiiasi ir pamau atsipalaiduoja. Tada si
vaizduok ilt, veln apklot, ltai apgaubiant tavo peius, rankas ir
kelius.
O is pratimas pads apnikus nirioms mintims arba neaikioms
baimms: pasakyk sau stop! ir smoningai nukreipk mintis kita link
me. Pavyzdiui, pagalvok apie artimiausias atostogas ar suplanuok k
nors skanaus pagaminti savo eimai vakariens. Arba prisimink, kaip
smagiai kvatojote per pastarj susitikim su drauge. I pradi tai gali
bti sunku, nes teks nuolat sakyti stop! visiems pesi
mistikiems bet... Taiau gana greitai pasmon
supras, kad neturi joki galimybi ukrsti ni
riom mintim, ir liausis gaminti rpesius.
Baimi atsikratyti pads Rpesi pro
tokolas. Tau reiks korteli, juodo, raudo
no ir alio tuinuk. Pirmiausia turi tiksliai
urayti, kas tau kelia nerim Rayk konkre
iai: ne bijau susirgti, o bijau persialdyti
per artimiausias 3-4 dienas. Jeigu per t laik
susirgsi, kortelje raudonu tuinuku nupiei raudo
n rutuliuk, jei ne - stor ali auktuk. Uteks savaits,
kad sitikintum, jog dauguma tavo baimi ir bgtavim yra isigalvoti
FLIRTAS SU RUDENIU
ir neisipildo. Tada galsi su savim pasikalbti grieiau: Neisigalvok

nesmoni, viskas gerai!
Susirask pomgi. Megzk, siuvink, pasisodink nauj kambarin
gl, imok kepti tort arba pradk rinkti molinius sotlius. Kaskart,
kai upls nuobodulys, imkis mgstamo usimimo. Puikiai atpalai
duoja augalai ir gyvnai. Renkantis augintin itin svarbu, kad jis tikt
tavo charakteriui.
Pesimistins nuotaikos siurbia energij, tad leisk sau prabang pa
galvoti apie gerus dalykus ir bk pati geidiamiausia vienia savo gyve
nimo ventje!
Atsikratyk streso
CLi
'pie patiriam stres organizmas pranea visais manomais b

dais. Mes jauiame nerim, baim, pykt, panik, tamp, irzlum, kal
ts jausm, nuotaik kait ir panaiai. Tai emociniai signalai. Daroms
nedmesingos, isiblakiusios, stokojam lanksRpesi ir tampos tumo sprsdamos problemas, tampam perdm
atsikratyti padedafizinis savikritikos - tai proto signalai. Dar prisideda
krvis. Netgi viena fiziologiniai pokyiai: padidja kraujospdis,
diena sporto klube ar padanja kvpavimas, vargina prakaitavimas,
sveikatingumo centre leis krtins verimas, galvos ir dant skausmas,
pasijusti geriau. tampa nugaros ir pei srityje, silpnumas, nuo
vargis, pykinimas, apetito praradimas arba pa
didjimas, nemiga ir kt. Negana to, pasikeiia ir elgesys: imame daug
gestikuliuoti, daniau rkyti, vartoti alkohol ar vaistus, danai usiplieskiame, nekontroliuojame savo elgesio.
Rpesi ir tampos atsikratyti padeda fizinis krvis. Netgi viena
diena sporto klube ar sveikatingumo centre leis pasijusti geriau.
JEI NETURI LAIKO IR GALIMYBI NUEITI SPORTO SAL
ok. Jei suerzino bendradarb ar supykd partneris, neverta patirto

streso kaupti savyje. Uuot krusi kerto planus, sitraukusi barnius
ar baudusi prasikaltusius nekalbadieniais, paleisk savo mgstam mu
zik kuo garsiau ir okdama ikratyk i savs visas neigiamas emocijas.
Lankstykis ir okink, kol pritrks kvapo. Pamatysi, pasidarys kur kas
lengviau. Galva praviess. Nes okdama gali atsikratyti visko, kas sle
gia, sugrta vidin pusiausvyra ir ramyb. Ilgiau ir stipriau veikia u
simimai oki studijoje. Ten ne tik imoksi puikios laikysenos, bet ir
atsipalaiduosi psichologikai, pailssi, susipainsi su naujais domiais
monmis.
Kvpuok. Kvpavimo pratimai - vienas paprasiausi streso valdy
mo bd. Padeda vien jau tai, kad nukreipi mintis nuo tamp keliani
vyki ir sijauti savo kvpavim. Taigi kelet kart giliai kvpk ir i
kvpk. Turdama laisvesn minut, sitaisyk patogiai kdje, usimerk
ir atlik paprast smoningo kvpavimo pratim. Vis dmes sutelk
kvpavim; kvpuok laisvai, patogiu ritmu; pajusk, kaip kvepiamas
vsus oras uplsta nerves, plauius, pasklinda po vis kn ir suils
pamau ikvepiamas lauk.
tempk raumenis. Pastebta, kad norint atpalaiduoti raumenis pir
miausia reikia juos tempti. Atliekant iuos pratimus, paeiliui po 5 sekun
des tempiamos ir atpalaiduojamos tam tikros raumen grups.
Ritmingai kvpdama ir ikvpdama tempk tam tikrus raumenis.
Pirmiausia sugniauk kumius ir tempk visus rank raumenis. At
palaiduok. Paskui surauk kakt. Tuo pat metu kiek manoma labiau
atlok galv ir ltai suk ratu. Paeiliui tempk visus veido raumenis:
antakius, lpas, lieuv, andikaul. Atpalaiduok.
FLIRTAS SU RUDENIU
Iriesdama nugar giliai trauk oro. Trumpam sulaikyk kvpavim.

Atsipalaiduok.
Pdas uriesk, pirtus auktyn, blauzdas tempk ir stebk tamp.
Atpalaiduok.
Nulenk emyn koj pirtus, tuo pat metu tempk blauzdas, launis ir
sdmenis. Atpalaiduok.
Viskas kartojama i eils 5-7 kartus.
Atlik kryminius pratimus. Jie skatina abiej smegen pusrutuli
sveik. Nenusimink, jei i pradi sunkiai seksis. Tai - enklas, kad

stresas trukdo kairiajam ir deiniajam smegen pusrutuliams bendra
darbiauti.
Atsistok tiesiai. Pakelk dein kel ir paliesk j kaire alkne. Tuo metu
dein rank atmesk atgal.
Vl atsistok tiesiai. Pakelk kair kel ir paliesk j deine alkne. Tuo
metu kair rank atmesk atgal.
Pratimus kartok kelis kartus norimu tempu. Po kurio laiko puikiai
pavyks.
Netinginiauk namuose. Jei
atsibodo ir kyrjo ne tik sporto sal,

bet ir visi pratimai, galima bei t ibandyti ir prastoje aplinkoje.
Nam ruoa. Pluant namuose normaliu tempu galima sudeginti
apie 160 kalorij per valand. O jei imams sunkesni darb, pavyz
diui, nuvalome langus ar perstumdome baldus, galime sudeginti ir
por imt. Didel nauda raumenims, jei siurbdama dulkes, lygin
dama drabuius ar valydama langus kartkartmis juos tempsi. Be
to, diaugsies matydama spindinius vara, sutvarkytus namus.
Apsipirkimas. Sudeginsi 150-300 kalorij, jei parduotuv eisi ps
iomis, o dideliuose prekybos centruose nesinaudosi eskalatoriumi
ar liftu. naud ir raumenims, ir nuotaikai. Vaikiodama stiprinsi
kojas ir sdmen raumenis, o neiodama krepius su pirkiniais rankas. Nepraleisk progos tempti raumenis siekdama preks viru
tinje lentynoje ar pritpdama k nors pasiimti i apatins. O sigi
jusi k nors naujo sau, tiesiog pasidiauk.
Aplinkos tvarkymas. Tvarkydama aplink, vej, glyn, sudeginsi
300 kalorij per valand. Kasdama, luodama, kaldama plaktuku
stiprinsi virutin kno dal, o vaikiodama nelygiu paviriumi, ra
vdama - koj raumenis. Be to, dirbant lauke sunaudojama daugiau
energijos ir veikla ne taip greit pabosta. Pagerja nuotaika, sumaja
tampa.
Nesiek tobulybs
&
kis, kaip nori, bet tobulybs vis tiek nepasieksi. O ir kam to

reikia? Danai trokdami gauti geriausia sunaikiname tai, k jau turi
me. Daugelis moter sau kelia pernelyg didelius
reikalavimus: neva neutenka tik gerai dirbti Jeigu nuolat jautiesi
ir usidirbti, reikia dar turti tobul figr, pa- nepatenkinta savo veiklos
laikyti ideali var namuose, puikiai iauklti rezultatais arba esi
vaikus ir 1. 1.
nusivylusi monmis, su
Jeigu nuolat jautiesi nepatenkinta savo veik- kuriais gyveni arba dirbi,
los rezultatais arba esi nusivylusi monmis, su tiktina, kad sipainiojai
kuriais gyveni arba dirbi, tiktina, kad sipai- perfekcionizmo pinkles.
niojai perfekcionizmo pinkles. Perfekcionistes
daniausiai kamuoja dvejopi jausmai: noras visk padaryti gerai ir bai
m k nors padaryti blogai, suklysti. Jos ir pasitiki savimi, ir abejoja.
Prie i emocij prisideda ir tampa, frustracija, lidesys, pyktis.
Emocinis stresas, kur sukelia tobulybs siekimas ir nuolat perse
kiojanti neskms nuojauta, tampa pavojing psichologini sutrikim
FLIRTAS SU RUDENIU
prieastimi. Ugsta viesa tunelio gale, apgaubia depresijos sutemos,

ypa tas, kurios negali atsikratyti minties, kad yra nepakankamai geros.
Tos, kurios mat panaias bsenas savo eimoje, deja, imuniteto negy
ja, jos turi dar didesn polink susirgti depresija. Dar prie ger deimt
met psicholog atlikti tyrimai parod, kad perfekcionizmas skatina
valgymo sutrikimus. Ir igydyti poni tobulyb daug sunkiau.
Kartais perfekcionistms sunkiau iksti ne
Emocinis stresas, kur savo, o kit moni netobulum. Kaip turt
sukelia tobulybs siekimas, bti baisu ir vienia aplinkui matant vien neat
tampa pavojing sakingus, netvarkingus, nepareigingus mones.
psichologini sutrikim Taiau, jei reikalauji, kad tobuli bt kiti, vadi
prieastimi. Apgaubia nasi, sergi lengvesne perfekcionizmo forma. Ji
depresijos sutemos. reiau sukelia depresij ar nerim nei tais atve
jais, kai reikalauji nepaprast savybi i savs.
Kai kurie mons i prigimties yra perfekcionistai. Jau vaikystje
tos paios eimos atalos gali elgtis skirtingai: vienam niekada nereikia
priminti, kad variai nusiplaut rankas, susitvarkyt aislus ar i vakaro
susiruot mokykl, kitam - sakyk nesaks. Perfekcionizmui suveti
padeda tvai arba vienas i j, kuris vaikui buvo autoritetas. Pavyzdiui,
mergaitei, kuri tvai vaikystje gyr dl gero elgesio, pasiekim, bet
visada su ilyga, kad kit kart galt labiau pasistengti, tobulybs sieki
mas pasjamas daug giliau ird nei to negirdjusiai. Ji uaugo manyda
ma, kad turi nuolat stengtis siteikti suaugusiems ir sau paiai.
Perfekcionizmo prieastis gali bti ir gyvenimo chaosas, ypa pa
tirtas vaikystje ar paauglystje. Tv skyrybos, kraustymasis i vie
nos vietos kit, finansins krizs, ligos ir noras isilaikyti nestabilioje
aplinkoje paskatina vesti tvark savo netvarkingame gyvenime. Kont
roliuoti bent tai, kas manoma: labai gerai mokytis, puikiai atlikti vi
sus darbus, sutvarkyti namus, nepriekaitingai atrodyti. Tai lieka visam
gyvenimui.
Jei nori atsikratyti perfekcionizmo, turi suvokti, kas veria elgtis to

bulai. Kiekviena turime tam tikr nuomon apie save, kitus mones ir
pasaul apskritai. Tai veikia ms jausmus, mintis ir pasirinkimus. Perfekcionist msto taip: Jei padarysiu tai tobulai, pagaliau bsiu my
lima, laiminga, galsiu gyventi ramiai. Taiau tuoj pat paprietarauja
sau: Jeigu suklysiu, bus baisu, pasirodysiu tikra nevykl, kvail, ne
tika. Reikt atkreipti dmes tai, kas neatitinka turim sitikinim
arba jiems prietarauja. Pavyzdiui, jeigu savo namuose stengiesi tobu
lai atlikti visus nam ruoos darbus tikdamasi, kad namikiai tai ver
tins, o jie net nepastebi, nebesistenk dl kit, daryk tik tai, kas tau paiai
atrodo naudinga ir reikalinga. inomas toks atvejis: moteris isivadavo
nuo depresijos, kai ianalizavusi savo blogos savijautos prieastis liovsi
lyginti patalyn ir kasdien valyti dulkes. Kai leidi sau bti netobulai ir
myli save toki, gyventi pasidaro daug paprasiau.
Jeigu tavo gyvenimo taisykls trukdo tapti tuo, kuo nortum, kenkia
vidinei pusiausvyrai, reikt elgtis kitaip. Pavyzdiui, jeigu manai, kad
darydama visk tinkamai sulauksi pripainimo, tai ir lauk jo, bet neno
rk, kad jis atsirast i akimirk.
Pagalvok, k galtum pakeisti savo gyvenime, k galtum daryti ki
taip ir dl ko pasijustum geriau. Tik supratusi, ko tau trksta arba kur
link turtum keistis, galsi nukreipti savo energij ta linkme.
Jeigu labai vertini kit moni nuomon, pa
klausk savs, pagalvok, ar pati gali sivertinti,
V
koks tavo poelgis ar darbas yra blogas, o koks
geras. Jei sugebi, tau nereikia kit moni
pritarimo, kad jaustumeisi gera darbuotoja
ar sutuoktine.
Pabk spontanika, nieko neplanuok tiesiog leiskis laisvai neama laiko tkms,
diaukis kiekviena pragyventa minute, juk tu
FLIRTAS SU RUDENIU
puikiai inai, kurios uduotys yra i ties svarbios, o kurios - ne. Todl
gerai pasvarstyk, kas gyvenime tau svarbiausia, - t srit ir tobulink, o
kitoms neskirk tiek daug dmesio. Ir niekada nelygink savs su kitais,
nes visada atsiras toks mogus, kuriam seksis geriau: jis bus protinges
nis, geresnis, graesnis. Kam lygintis su juo ir nervintis? Pamilkpagaliau
save toki, kokia i tikrj esi - su visais privalumais ir ydomis. Jei pai
sysi i patarim, patirsi atsipalaidavim, laisvs pojt, pasitikjim sa
vimi, vidin ramyb, sigysi tikr draug ir gebsi diaugtis gyvenimu.
Pasirpink, kad nepristigtum

laims hormon
oC_yaim nra objektyvus dalykas, kaip ir garbanoti plaukai ar

auktas gis. Laim labai subjektyvi. Kartais visk turinti moteris jau
iasi nelaiminga, o nuolat vaikais ir vaikaiiais besirpinanti jos kaimy
n tiesiog vyti i laims.
Laims jausmas kur kas labiau priklauso nuo to, kas vyksta tavo vi
duje. Ir net likimo poskiai ir vingiai - artimo mogaus netektis ar lai
mjimas loterijoje - maai veikia subjektyv laims jausm. Jaunyst,
grois ir turtas - malonu, taiau jauna, grai ir turtinga nebtinai yra
laiminga... Tai kas i ties yra ta laim? Ar galime susikurti j paios?
U laims ir pilnatvs pojt ms organizKartais visk turinti me atsakingi endorfmai - hormonai, kuri momoteris jauiasi lekulin struktra panai morfino, veikliosios
nelaiminga, o nuolat opiumo mediagos, sukelianios euforij. Jei
vaikais ir vaikaiiais ne endorfmai, visas ms gyvenimas bt ne
besirpinanti jos kaimyn sibaigianti kania. Kai sportuojame, klausoms
tiesiog vyti i laims, mgstamos muzikos, leidiame laik puikioje
kompanijoje, mgaujams skaniu maistu ar grimu, sauls viesa kam

baryje ar bang mos ritmu, ie hormonai gaminasi ypa aktyviai.
Taigi kasdien laims porcij susikurti palyginti nesunku. Nedidels
pastangos, bet ir efektas trumpalaikis - po kurio laiko laims pojtis
igaruoja it eteris.
LAIMS RECEPTAI
KAD LAIMS JAUSMAS BT PATVARESNIS,
PSICHOLOGAI REKOMENDUOJA:
lavinti bendravimo gdius;

umegzti daugiau artim, nuoirdi santyki;
gyventi su artimu mogumi ir juo rpintis;
susigalvoti prasming tiksl ir mgautis kiekvienu ingsneliu, priar
tinaniu prie jo;
pastebti maus dalykus ir jais diaugtis (mnesiena, pirmu iedu,
vaiko ypsena);
sivaizduoti grai ateit;
bti gamtoje;
padkoti kam nors - bent jau mintyse;
bti gerai aplinkiniams;
neeminti kito mogaus, neironizuoti ir nesiaipyti.
Kasdien suteik sau diaugsmo. Stenkis tolygiai paskirstyti savo

darbus per vis savait - tada atsikratysi spaudimo ir paios susikuria
mo streso. Kasdien kuo nors save pradiugink, pavyzdiui, susitik su
drauge, pusvaland paskaityk ar pasivaikiok. Kelis kartus per dien
pagalvok apie diaugsmo akimirkas, kurias teks igyventi. Patirsi diu
ges, nuotaika pasitaisys, tapsi energingesn.
FLIRTAS SU RUDENIU
Prisimink laimingas akimirkas. Kada jauteisi puikiai, buvai paten
kinta savimi? Kur tuo metu buvai? Kokia poza sdjai, guljai ar stov
jai? Pasak psichoterapeut, atgaivin maloni akimirk prisiminimus
galim gerai pasijusti ia ir dabar.
Lides, depresij ir net sunkias ligas veikia...
naminio gyvnlio meil. Jei vis pasvajodavai apie uniuk, kaiuk ar
triuel, ruduo yra tinkamas metas sigyti keturkoj draug. Stebdama
jo nerpesting gyvenim, pamiri savo vargus.
sigyk augintin.
LAIMS TEIKIANI MAISTO PRODUKT DEIMTUKAS
Mitybos ekspertai nustat, kad dl tam tikr chemini reakcij sme

genyse tinkamas maistas gali palaikyti ger nuotaik.
Bananai garsja kaip geros nuotaikos vaisiai Nr. 1, nes jie itin skati
na serotonino gamyb. O juose esanti augalin mediaga katecholami
nas padeda apsiginti nuo streso.
Ananasai patenka laims deimtuk ne tik dl to, kad skatina sero
tonino gamyb, bet ir dl valinanio vitamino C.
kuo atresns, tuo daugiau geros nuotaikos

(tinka ir ne tokios atrios). Organizmas, gaildamas nudeginto lieu
vio, iskiria krauj daug endorfin (laims hormon).
Aviiniuose dribsniuose esantys vitaminai B ir B6 suteikia mums
energijos ir gyvenimo diaugsmo. Kadangi aviiniai dribsniai priskiria
mi prie vadinamj kompleksini angliavandeni, jie palaiko pastov
cukraus kiek kraujyje ir neleidia nuotaikai svyruoti.
Anakardi rieut sauja kaipmat pakelia nuotaik, nes tuo pasir
pina laims jausm sukelianti mediaga triptofanas.
Aitriosios paprikos
Kakava - geros nuotaikos altinis, nes joje yra teobromino, bet to, ji
skatina serotonino gamyb smegenyse.
Bulvs - idealus maistas, kai krinta nuotaika ir darbingumas. Atgau
ti jgas ir energij padeda jose esantis krakmolas.
Sris dl brandinimo procese atsiradusio fenilalanino gali sukelti
net euforij.
Kava - idealus grimas pradti dien su gera nuotaika. Kavos pu
pelse esantis kofeinas skatina serotonino gamyb. Taiau per didelis
kiekis kavos (daugiau kaip 3 puodeliai per dien) gali paveikti priein
gai - didina nervingum.
Meduje esantys angliavandeniai padeda greitai atgauti pusiausvyr
ir atsipalaiduoti. Be to, labai padeda nuo nemigos.
Ypatingas patarimas. Pabandyk bent dien per savait nieko ne
valgyti. Gera nuotaika garantuota. Nors kart badav mons ino, kad
po tam tikro laiko apima pakili nuotaika. Mat knas nori padti geriau
pakelti tariam bad. Todl iskiria didelius kiekius laims hormono se
rotonino, kuris cirkuliuoja smegenyse.
MAISTO PRODUKTAI,
KURIE JAUTRIEMS MONMS GADINA NUOTAIK
Vaisiniai guminukai, ledinukai ir panas saldumynai, kurie da

omi geltonai, naudojant daomj mediag tartrazin (E102), gali
ivesti i pusiausvyros mediag apykait ir sukelti dirglum, nerim.
Kokteili vynios, daomos raudonai naudojant daikl eritrozin
(E127), gali sukelti agresij.
Koloje daug fosfat, sukeliani stres, dl to gali sutrikti koncen
tracija, subjurti nuotaika.
fasuot duon dedama konservanto kalcio propionato (E282),
kuris sutrikdo ram mieg ir sukelia blog nuotaik.
FLIRTAS SU RUDENIU
Deroje esantys nitritai kelia nerim ir galvos skausm.
Saldikliai, ypa aspartamas, priklauso prie didiausi geros nuo

taikos udik. Jis panaus organizmui bding hormon ir tiesiogiai
veikia smegenis. Galimi padariniai: galvos svaigimas ir nerimas.
Nebijok apkalb
avydti ir diaugtis kit neskme negrau, o tai kartais k nors
apkalbti netgi naudinga - taip tvirtina psichologai. Taip atsikrato
ma neigiam emocij, suinoma panekovo nuomon, patenkinamas
smalsumas, gaunama daugiau informacijos.
Anot antropologijos tyrintoj, moterys
Pavydti ir diaugtis kit apkalbindavo viena kit visais laikais. Menkin
neskme negrau, o tai damos varovi socialin padt, pasakodamos
kartais k nors apkalbti apie jas melagingas ir negraias istorijas, jos
netgi naudinga. Taip siekdavo paios atrodyti geresns, praneti klau
atsikratoma neigiam sytojoms apie savo patrauklum ir kilmingum.
emocij, suinoma Tai - negraioji apkalb pus. Bet yra ir kita. Ap
panekovo nuomon, kalbinjimas padeda atsirinkti bendraminius.
patenkinamas smalsumas. Sutartinis kieno nors kauleli narstymas sukuria
draugysts iliuzij ir padeda apsisprsti, ar esi
verta priklausyti i moni draugijai. Ir nesvarbu, kas apkalbamas ir
dl ko. Svarbu - pats veiksmas.
Kiekviena apkalb rato dalyv gauna naudos sau. Lengviau orien
tuojasi situacijoje: kas ir su kuo draugauja, kas su kuo kariauja, kuo ga
lima pasitikti, o kuo ne, kas yra mgstamas, o kas gal net nekeniamas.
Net jei apkalb sudarytas vaizdas ikreipia realyb, vis viena j sii
rti verta, nes jis paaikina tos aplinkos bendravimo ir elgesio taisykles.
Zinai, Nijol ir mano vyr band kabinti, ir nebe pirm kart. Tai a
daugiau nebenoriu jos painti, - i informacija vis pirma perspjimas,

kad tos, kurios elgsis panaiai, irgi sulauks apkalb, o i bendra pasta
ma (Nijol) gali bti pavojinga ir j eimai.
Apkalbos apibdina ir pai kalbtoj. O i to, kokios apkalbos la
biausiai nepatinka ar net eidia, gali geriau painti save. Gal nekos apie
aprangos stili, apie neleistin flirt, apie eimos paslaptis ir panaiai?
Pagalvok, kodl negali ramiai kai kuri apkalb klausytis, joms pritarti,
o gal net bjauriesi tokia lieuvio mankta?Nusiraminus reikt pagal
voti apie prieast, kuri iprovokavo tokias stiprias emocijas. Galbt po
keli dien gand skleidjai pajusi net dkingum, kad privert sigilin
ti ir geriau painti save. Gal niris igirdus, kaip kas nors, pats bdamas
toli grau neidealus, aptarinja kito trkumus, pads pamatyti, jog ir
pati nori visiems ir visada atrodyti ideali.
Vaikai mgsta apkalbti likimo nuskriaustus bendraamius, o suau
gusieji elgiasi atvirkiai. J apkalb proektorius nukreiptas tuos, ku
rie aunesni ir daugiau pasiek gyvenime, yra yms arba populiars.
tuos, kurie daug jg atiduoda darbui, k nors naudinga nuveikia. Taip
elgiamasi ne tik siekiant juos paeminti, bet ir dl to, kad norima bent
kalbomis prie j priartti. Jei pati esi isiskirianti i minios, prisimink,
kad pasiekimus ir lov visada lydi apkalbos. Todl neatiduok vis jg
pergalms, pasilik bent truput energijos, kad galtum ramiai reaguoti
gandus.
Jeigu nesibaigianios apkalbos tave nuvargino, parayk apie jas die
noratyje, kad vliau ianalizavusi galtum padaryti ivadas: apie k kal
ba draugs, bendradarbiai, koks tavo elgesys galjo juos iprovokuoti,
ar i situacija gali bti kam nors naudinga. Ityrinjus tokius uraus
nurims emocijos, bus lengviau nusprsti, kaip elgtis toliau. Be to, tai
puiki mediaga bsimai knygai.
FLIRTAS SU RUDENIU
Flirtuok su rudeniu
flirt reikt irti kaip aidim, turint savo taisykles, ribas ir

vienintel tiksl - patirti malonum. Taiau suaugusieji - daug prastesni
aidjai negu vaikai, jie aisdami nemoka mgautis, neskiria aidimo
nuo tikrovs ir susipainioja. Flirto paskirtis - parodyti, kad patinkate
vienas kitam. O kaip flirtuoti su kone prasiausi reputacij turiniu
met laiku, kai viskas aplinkui vysta, tolsta, temsta, la, drumsiasi?
K daryti, kad susigrintum vasaros energij ir praskaidrintum rudens
dien? Nieko nra nemanoma.
Bk aktyvi. Jei tik sdsi ar gulsi sistebeilijus televizori, energi
jos nepadaugs. Kad ir kaip tingtum, prisiversk k nors nuveikti. Ieik
ir neskubdama pavaiktink graiai apviestu senamiesiu, paiurenk
kojomis sudivusius lapus. Net jei lauke alta, apsirenk iltai ir vis tiek
ieik pasivaikioti. Maiausiai pusvaland kasdien. Judjimas ir sauls
viesa skatina laims hormono serotonino gamyb. O tamsiuoju met

laiku smegenys jo nepasigamina pakankamai. Tada jos daugiau gamina
melatonino, kurio paskirtis - nuotaik gadinti.
Jei yra galimyb, nueik basein ir pasimgauk aplink tave srvan
ia vandens bei jo atspindi energija, ypa kai lauke - rudens dargana.
Matysi, po pasiplaukiojimo bsi energinga dar kelet valand.
Paljsk po duu. Tai bene pats greiiausias bdas krauti savo bate
rijas. iltos vandens srovs energij, uliejusi kn, isaugok apsiliedama altu vandeniu - tokiu altu, kok tik gali paksti. rodyta, kad po
tokios terapijos retai kas nepajunta energijos antpldio.
Paaisk su augintiniu. Ne tik jis, bet ir tu po dkimo jausiesi ener
gingesn ir laimingesn.
Daniau apsikabink su artimu mogumi. Dien pradk pasipuousi.
Bgant metams apsikabinim poreikis net di Net jei neturi tam noro
dja. Jei neturi kas apkabint, apsigaubk iltu irjg - prisiversk.
pledu, jaukiai sitaisyk pamgtame fotelyje ar Nustebinsi ne tik save,
supamajame krsle.
bet ir groio netenkant
Dien pradk pasipuousi. Net jei neturi ruden. Tai gali suteikti
tam noro ir jg - prisiversk. Nustebinsi ne tik nauj jg.
save, bet ir groio netenkant ruden. Tai gali su
teikti nauj jg. Jei veidrodyje save matysi susivlusi, susisupusi
palaik chalat, kurio vis neprisiruoi imesti, sispyrusi nuklypusias
liures, tiktina, kad taip t dien ir jausies. Jei pasipuoi ir pasitempsi,
tikrai bsi laimingesn. Psichologai teigia, kad moterys, kurios puoia
si ilgai ir kruopiai, jauiasi daug laimingesns nei tos, kurioms okti
ieiginius drabuius tereikia keliolikos minui. Negaitanios laiko
puoimuisi, neskiria laiko ir komplimentams. Komplimentams sau pasimgavimui, kad pati sau patinki ir gerai jautiesi.
Ir pamirk pilk, juod ar rud spalvas. Nesvarbu, kad iuo metu jos
madingos. Usirik rykios iltos spalvos alik, usimauklink linksm
FLIRTAS SU RUDENIU
kepur, apsivilk raudon (ar kitos rykios spalvos) lietpalt arba striuk
su tokiu rimtumu ir atsakomybe, tarsi vykdytum bespalvs gatvs skaidrinimo misij.
Pakeisk ivaizd, ukuosen, persidayk plaukus kita spalva. Iors
pasikeitimai padeda keisti ir savo vid.
Atkreipk dmes savo laikysen. Kuo geresn nuotaika, kuo la
biau pasitiki savimi ir jauti savo vert, tuo geresn spd darai kitiems.
Ir prieingai - kai blogai jautiesi, peiai nusvyra, susikprini, vilgsn
bedi em. Taip kiekvienam tave pavelgusiam pranei, kad tau pras
tai sekasi. Knas ir siela glaudiai susij, todl reikt kontroliuoti savo
laikysen: tempk pilvo raumenis, ilygink kakt, pakelk galv, itiesink
peius ir nugar. Tai padariusi i karto pajusi, kad energija laisviau teka
knu, neigiamos mintys dingsta. Jeigu per vis dien knas vis grta
nereprezentacin padt, primink sau apie tai. Pavyzdiui, priklijuok
ratel prie kompiuterio, raomojo stalo arba aldytuvo.
Klausykis muzikos. Tai - puikus startas bgant emocinio pakilimo
taku. Ir nebtinai tik solidi klasika, nors jos poveikis ityrintas plaiau
siai. Uklupus niriai nuotaikai, nepatariama pulti klausytis diugi
dain - jos gali paveikti blogiau, nei tikjaisi. Veriau i pradi pasi
klausyti krini, visikai atitinkani emocin bsen, ir tik tada palen
gva pereiti prie viesesni ir skaidresni.
vairi muzika veikia skirtingai. Pavyzdiui, sunkusis rokas skatina
susvetimjim, prieikum, lides. Kantri muzikos ritmai gali net su
kelti depresij panai simptom. Klasika nuteikia pakiliai ir kartu at
palaiduoja. Ja pasimgauti turi daugiausia galimybi. Juolab kad ruden
visuose didiuosiuose miestuose uverda kultrinis gyvenimas. Bent
vien vakar per mnes reikt apsilankyti koncert salje ar operoje.
sitaisyti kuo ariau scenos, kad bt galima pasimgauti ne tik muzi
ka, bet ir aktori vaidyba, atlikj ekspresija, reisieriaus bei dailinink
fantazija.
Tyrimai rodo, kad klausydamiesi muzikos (nesvarbu, kokio tempo)

net bgikai bga greiiau. Taigi, jei muzika netrukdo dirbti, klausykis
savo mgstam ra. Jei trukdo - niniuok savo mgstamas melodijas
per pertraukas. Tai daug sveikiau ir veiksmingiau nei rkymas ir grei
iau padeda atgauti jgas. Gali ir pati padainuoti. Bet k. Ir nesvarbu,
kad neturi tobulos klausos ar skambaus balso, kad nepameni odi ir
tik niniuoji melodij, vis tiek - tai universalus bdas pataisyti nuotai
k. Muzikin improvizacija, kad ir be odi (lia lia lia, ubi dubi du, ta
ra ram), skatina krybikum, moko laisviau reikti mintis ir emocijas.
Muzikos klausymasis prie mieg gali tapti patikimu nuo nemigos
sauganiu ritualu. Tam idealiai tinka instrumentin, raminanti muzika
ar melodija su gamtos garsais (jros oimu, pauki iulbjimu). To
kia muzika vietoj adintuvo taip pat padt velniai pabusti, nesukelt
tokio streso, kok sukelia aius adintuvo irkimas.
Anksiau kelkis. Nuo rudens depresijos labiau kenia vadinamo
sios peldos (kurios ilgai vakaroja, o ryt negali atsibusti, vos stengia
atsikelti). Nebijok net ir 5-6-os valandos ryto. Tai laikas, kai gimsta
daug ger idj, sprendim, nes ms smegenyse iuo metu aktyvus
darbymetis. Keltis reikia po 5-6 minui nuo prabudimo, nes jei paskui
apims miegas ir atsikelsi vlai, bsi nedarbinga ir neaktyvi. O ir diena
smarkiai sutrumps.
Gerk oleli arbat. Jei ilg rudens vakaron atslikins nepraytas
sveias - nerimas, pavaiink j vasaros olyn arbata: apyni, melis ir
ramunli. ios olels veikia raminamai, atpalaiduoja ir padeda alinti
lakus. Gerk iltus grimus. Ir ne tik prast kav ar arbat. Prisimink
galbt vaikystje mgt kakav, kart okolad, kur gali pati pasidaryti
i grietinls, vanils ir juodojo okolado. Arba spanguoli arbat. Eks
perimentuok. Nusipirk arbatos ar kitoki grim recept knyg. Gali
pasiiekoti recept internete ar suinoti i savo draugi.
FLIRTAS SU RUDENIU
VIETOJ EPILOGO
Ruduo nra iskirtinis met laikas, tai tik vienas i met laik. Jo
grois ir spalvos - savitos. Pirmiausia jis tik vos paspalvina lapus, vliau
sismagins nutako vairiomis spalvomis, o paskui visk nupls pa
lieka nuogai akistatai. Atsiskleidia tikrasis grois. Aikiai matyti, kas,
kaip ir i ko sukurta. Nebeprisidengusi greitai praeinaniu groiu, gam
ta skelbia ties apie save. Vijokliai nebeslepia plyi suskilusioje sieno
je, o kakada mediuose iaukjusi gyvyb primena tik tuio lizdo
draiskalai. Krmai be lap atrodo dygliuoti, o kadaise viliojusi ali
pievel, dabar mirkusi ir paliugusi, norisi apeiti dideliu lankstu..
Moteris su gamta susijusi labiau nei kuris kitas jos krinys. Todl
akistata su gyvenimo rudeniu, patinka tai ar nepatinka, atskleidia tik
rj moters esm. Rudenio nirum ir Vlini vakels primena, kad
mirsime, kad gyvenimas - ne nuolat besitsianti vent. Gsdina gali
myb prarasti tai, k branginom. Tokios nuojautos gelia ird, ispaudia
aar ar net vis j sraut. Vienos, susidrusios su savo baimmis, li
desiu ir bauginania perspektyva, giasi ir dairosi, k galt atsiremti,
ant kieno peties isiverkti, kieno ausiai savo nerim patikti. Kitos, per
visus savo met laikus jusios savarankikai, niek nesidairydamos,
dar ir kitus paremdamos, ruden engia valiai, smalsiai stebdamos
aplinkui ir savyje vykstanius pokyius.
Susitikime su savuoju rudeniu. siirkime vidinius duburius,
kuri gelmse nuo kit ir savs slpme baimes, lidesius, depresij,
mirties neigim. Apsivalgykime ir aplinkui, pamatykime ir vertinki
me tuos, kurie mus ruden atlydjo - artimuosius, draugus, kolegas.
Pavelkime pasaul plaiai atmerktomis akimis, atviromis mintimis ir
jausmais.
Tik negalvokite, kad raginu nebijoti ir visk velgti vien optimis
tikai. Tai nemanoma, dvelkt saviapgaule. Kvieiu matyti savo pasaul
tok, koks jis yra - su pradios diaugsmu ir pabaigos lidesiu. Kiekvie

name gyvenimo epizode atrasti prasm, gyvenimo pamokas gretinti su
psicholog vardytais dsningumais. Suinoti
N viena laum prie tavo
ties apie save. Nesvarbu, koki, gal net nelabai
lopio nepaadjo, kad
patraukli, bet utat - tikr. Tiesa neleis savs
pavasaris ar vasara tsis
eminti, sukti akis nuo savo atvaizdo veidrodyje,
aminai.
gtis nuo apkalb, drebti prie stipresn, su
gniuti. Ne visada tai bus lengva ir smagu. Bet juk n viena laum prie
tavo lopio nepaadjo, kad pavasaris ar vasara tsis aminai.
Visoms moterims noriu palinkti nepasiduoti rudens melancholijai.
Yra laikas vsti ir laikas, skirtas ramybei ir apmstymams. Be pavasario
nebt vasaros, be vasaros - rudens. Todl ar verta kur nors met lai
k sureikminti? Nusiypsok savo gyvenimo rudeniui ir susipaindama
prisistatyk: Esu vidutinio amiaus moteris ir tuo labai didiuojuosi!
ekuolien, Edita
103
Flirtas su rudeniu : moter knyga / Edita ekuolien ; [dailinink Asta

Puikien], - Vilnius : Tyto alba, 2013. - 439, [1] p.: iliustr.
ISBN 978-9986-16-975-8
Flirtas su rudeniu - knyga, skirta moterims, perengusioms keturiasde
imtmeio slenkst, jau paauginusioms ar net uauginusioms vaikus, todl
daugiau dmesio galinioms skirti savo poreikiams. Sis gyvenimo tarpsnis dideli pokyi metas. Keiiasi knas ir jausmai, santykiai su artimiausiais
monmis ir draugais - ne visada lengva su tuo susitaikyti. Kaip elgtis mamai,
tapusiai anyta arba uoviene, jauna moiute? Kaip susitaikyti su itutjusiu
lizdu, kai namus palieka vaikai? K daryti, kai tvams reikia vis daugiau glo
bos? Skyrybos, nedarbas, ligos, netektys - nelengvos gyvenimo akimirkos, bet
ir tada galima nesugniuti, jei moki rasti ieit ir padti sau. Be to, yra daugy
b gyvenimo diaugsm ir malonum, kuriuos atrasti gali tik dabar, tereikia
geriau painti save ir nepraiopsoti gyvenimo silom prog. To ir moko i
knyga.
UDK 159.922.1-055.2
EDITA EKUOLIEN
F lirtas su rudeniu
Moter knyga
Autors nuotrauka virelyje - Nels Chomiits
Dailinink Asta Puikien
Redaktor Egl Bielskyt
Tiraas 2 500 egz.
SL 1686.2013 09 16
Ileido Tyto alba,J. Jasinskio g. 10, LT-01112 Vilnius,
tel. 249 74 53, info@tytoalba.lt
Spausdino UAB BALTO, Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius
Edita ekuolien - didel

darbo patirt turinti psicholog,
rao straipsnius, veda seminarus,
dsto psichologij keliose auktosiose
mokyklose. Knygos Psichologijos
iupsnis ant kasdienybs autor
ir knygos paauglms Nuo aniuko
iki gulbs: mergaii knyga
bendraautor.
Flirtas su rudeniu - knyga, skirta moterims,

perengusioms keturiasdeimtmeio slenkst,
jau paauginusioms ar net uauginusioms vaikus,
todl daugiau dmesio galinioms skirti savo
poreikiams. is gyvenimo tarpsnis - dideli
pokyi metas. Keiiasi knas ir jausmai,
santykiai su artimiausiais monmis ir
draugais - ne visada lengva su tuo susitaikyti.
Kaip elgtis mamai, tapusiai anyta arba uoviene,
jauna moiute? Kaip susitaikyti su itutjusiu
lizdu, kai namus palieka vaikai? K daryti,
kai tvams reikia vis daugiau globos? Skyrybos,
nedarbas, ligos, netektys - nelengvos gyvenimo
akimirkos, bet ir tada galima nesugniuti, jei
moki rasti ieit ir padti sau. Be to, yra daugyb
gyvenimo diaugsm ir malonum, kuriuos
atrasti gali tik dabar, tereikia geriau painti
save ir nepraiopsoti gyvenimo silom prog.
To ir moko i knyga.
ISBN c17fi-cnflb- Lb-c17S-fl
----- P-
cr
at
i-^
__________ - D
'
I II II
sa
t y to Q alb a
Galima pirkti tytoalba-lt

Deniu 2013 LT PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Deniu 2013 LT PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

MOTER KNYGA

Iliustravo Asta Puikien

1ddiA APVALGOS AIKTEL GYVENIMO GREITKELYJE

Z daAVIENINTELIS (NE)MYLIMAS MANO

3 dat.y EMOCIJOS IR PROTAS

Nevaidink, kad nepyksti ................................................................ 87

5 datiA AMIAUS VAIDMEN

Mamos kadencijos pabaiga............................................................. 160

(odaliA DRAUGYSTS MENAS

7 datiA KAD DARBAS TEIKT MALONUM

Bendradarbiai. Kodl negalime bti vieno kraujo?...........................

8 claim- NETEKI PAMOKOS

Paskalos - svetim kauleli narstymo aidimas................................ 393

KAIP PASIJUSTI LAIMINGESNEI

I DALIS Apvalgos aiktel gyvenimo greitkelyje

mauklinasi motociklinink almus, ppsanius pilvukus spraudia

I DALIS Apvalgos aiktel gyvenimo greitkelyje

Moterys j pajunta anksiau ir akivaizdiau, bet igyvena lengviau.

i nei dl savo teisi, nei dl nuomons, tikda

I DALIS Apvalgos aiktel gyvenimo greitkelyje

men (nepyksta dl imtyt drabui), bet Kriz - laikotarpis, kai

R sichologai seniai pastebjo, kad apie mogaus ami negalima

Pasaulio sveikatos organizacija mogaus amiaus tarpsnius silo

I DALIS Apvalgos aiktel gyvenimo greitkelyje

kokia i tikrj yra mogaus bkl, ar ji atitinka nugyventus metus.

Teste ivardyti tik svarbiausi biologiniam amiui takos turintys veiks

1. Tavo sveikata, palyginti su bendraami:

I DALIS Apvalgos aiktel gyvenimo greitkelyje

12. Vaisiai (per dien):

I DALIS Apvalgos aiktel gyvenimo greitkelyje

21. Kno mass indeksas (apskaiiuojamas svor kilogramais

I DALIS Apvalgos aiktel gyvenimo greitkelyje

29. Reikmingi gyvenimo liai per pastaruosius metus:

36. Naminiai gyvnai:

3. Pridk metus pagal pas ir suinosi savo biologin ami.

I DALIS Apvalgos aiktel gyvenimo greitkelyje

I DALIS Apvalgos aiktel gyvenimo greitkelyje

Molekulin teorija teigia, kad kiekviena organizmo molekul vysto

ir prie stalo sdam, kada papuola. Kas nutikt,

I DALIS Apvalgos aiktel gyvenimo greitkelyje

mas. inios apie artim giminaii gyvenimo Natraliai senti yra

Pomidorai. Juose yra likopeno, mediagos, kuri neleidia susidaryti

Uogos, vaisiai (obuoliai, kriaus, vynuogs, ananasai ir kt.). Juose yra

I DALIS Apvalgos aiktel gyvenimo greitkelyje

''enopauz (laikotarpis visikai pasibaigus mnesinms) - nau

Apie menopauz daugiau kalbti pradta tik prie penkis deimtme

I DALIS Apvalgos aiktel gyvenimo greitkelyje

O i ties dl ms bsenos pokyi kalti Paauglystje prarandam

Testosteronas - vyrikasis hormonas, bet jis labai svarbus ir moters

I DALIS Apvalgos aiktel gyvenimo greitkelyje

spariai rykja naujos raukls, o numetus nors truput svorio, oda

Valgyk uv. Patariama traukti savo valgiarat bent dvi porcijas

Reguliuok svor. Nustatyta, kad antsvorio turinioms moterims

Liaudikas patarimas - vartok vynuogi kauliuk aliej. Jis skatina

I DALIS Apvalgos aiktel gyvenimo greitkelyje

Stenkis, kad nepst pilvo. Menopauzs metu su ia bda susidu

II DALIS Vienintelis (ne)mylimas mano knas

skirtingose ms stuburo pusse: vyrikosios

II DALIS Vienintelis (ne)mylimas mano knas

turi pernelyg daug varginani prisiriim, jam sunku prisitaikyti prie

Ar tikrai gero mogaus

C/vAibensikos kno formos iais laikais nemadingos ir net fi

iais laikais lieknumas tampa ir vienu i svarbiausi socialinio statu