John B.

Watson (1878-1958)

J O H N B. W A T SO N

PSICHOLOGIJA
BIHEIVIORISTO POIRIU

VU Specialiosios psichologijos laboratorija

Vilnius
2004

UDK m Va375

Versta i:

PSYCHOLOGY
FROM THE STANDPOINT
OF A BEHAVIORIST
BY

JO H N . B. W ATSON
FORMERLY PROFESSOR OF PSYCHOLOGY, THE JOHNS HOPKINS UNIVERSITY;
h
EDITOR JOU R N A L OF EXPERIM ENTAL PSYCHOLOGY; LECTURER,
fcYCHOLOGY NEW SCHOOL FOR SOCIAL RESEARCH

THIRD EDITION REVISED

PHILADELPHIA AND LONDON

J. B. LIPPINCOTT COMPANY

The publisher is cordially expressing thanks to Scott Watson for a possibility

to convey ideas of John B. Watson to Lithuanian readers
Knygos leidim finansavo Atviros Lietuvos fondas
Knygos leidim rm VU Specialiosios psichologijos laboratorija

I angl k. vert Remigijus Bliumas

Mokslinis redaktorius Albinas Bagdonas
Kalbos redaktor Aldona Paulauskien
Maketavo Danielius Leilionas

ISBN 9986-19-544-6

Scott Watson (JAV)

Vertimas lietuvi k., Remigijus Bliumas, 2004

SKIRIU
J. McKEENUI CATTELLIUI IR ADOLFUI MEYERIUI

PADKA
LABIAUSIAI skolingas jauiuosi dr. Adolfui Meyeriui ir Phippso psi
chiatrijos klinikos darbuotojams, kuriems buvo skaitomas rengiamas
rankratis. Daugeliu atvej dl malonios ten gautos kritikos tekstas buvo
pataisytas. Kapitonas H. M. Johnson, dr. K. S. Lashley, dr. J. L. Ulrich
ir dr. N. D. C. Lewis kilniairdikai aukojo laik skaitydami rankrat ir
korektr. Kiekvienas j pateik nauding silym. Esu nepaprastai
skolingas Johnso Hopkinso medicinos mokyklos Meno fakulteto pro
fesoriui Maxui Broedeliui ir dviem jo asistentms, panelei G. L. Meakin
ir panelei A. Hotter, kurios jo vadovaujamos padar puikius pieinius
i dr. Florence Sabin paslaugiai atlikt nerv sistemos pjvi. Panel
Meakin taip pat pareng gerkl pieinius, kai dr. Warren Lewis mums
perdav savo mediag. Dr. Samuel M. Burka man daug padjo rengiant
graviras ir kdiki fotografijas.
1917 m. dr. J. McK. Cattelliui pasilius JAV mokslo paangos aso
ciacijos Grant tyrimams komitetas skyr man imto doleri param
kdiki refleks ir instinkt raidai tyrinti. Tekste apibendrinto gene
tinio tyrimo ilaidas i dalies padeng minta paalpa. Noriu ireikti
nuoirdiausi padk u i param.
Pagaliau a nemaai permiau i daugelio autori. Tos mediagos,
kuri danai buvo cituojama praeityje, autoriaus nenurodau, o tuo atveju,
kai ji tiriamojo pobdio, autoriaus pavard paprastai pateikiu skliaus
teliuose, toliau jos nebemindamas. Noriniam tsti darb tyrintojui
niekada nra per anksti mokytis naudotis psichologijos rodykle.

TURINYS

Antrojo leidimo pratarm.............................................................................. 9

Pratarm........................................................................................................11
I skyrius.

Psichologijos udaviniai ir galimybs................................... 13

II skyrius.

Psichologijos metodai.............................................................29

III skyrius.

Receptoriai ir j dirgikliai...................................................... 47

IV skyrius.

Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai....... 113

V.skyrius.

Atsako organai: raumenys ir liaukos.................................... 153

VI skyrius.

Paveldimas elgesys: emocijos............................................... 181

VII skyrius. Paveldimas elgesys: instinktas..............................................207

VIII skyrius. Eksplicitini kno gdi genez ir laikymas....................235
IX skyrius.

Eksplicitini ir implicitini kalbos gdi genez ir

laikymas................................................................................265

X.skyrius.

Dirbantis organizmas........................................................... 293

XI skyrius.

Asmenyb ir jos sutrikimai...................................................325

Rodykl........................................................................................................347
Paaikinimai (A. Bagdonas, R. Bliumas).....................................................357
Naujas senasis biheiviorizmas (R. Bliumas)............................................... 371

ANTROJO LEIDIMO PRATARM

SVARBIAUSI TEKSTO PAKEITIMAI
iame leidime yra daug teksto pakeitim ir papildym. Pirmieji ei
puslapiai - visikai nauji. Skyrelis apie reg (nuo 81 iki 111 puslapio)
yra visikai naujas ir parengtas regos inovo, Ohajo valstybinio uni
versiteto profesoriaus H. M. Johnsono. Daugiausia nauja mediaga (nuo
175 iki 180 puslapio) pateikta skyrelyje apie liaukas. Autoriaus atlikti
slyginei emocinei reakcijai skirti eksperimentai Johno Hopkinso uni
versitete skelbiami 192-196 puslapiuose. Straipsnio apie mstym esm,
isakyta Tarptautiniame filosofijos ir psichologijos kongrese, dstoma
274-283 puslapiuose.
Nuo 1919 m., kuomet i knyga pasirod pirm kart, biheiviorizmas patyr
emocin ir login vertinim. Ar jis taps vyraujania psichologijos sistema,
ar iliks tiktai kaip metodologinis poiris, vis dlto dar nenusprsta. Stipri
reakcija u ir prie biheiviorizm rodo, jog psichologijos tyrintojai niekada
nepails. Jie nenuleis rank tol, kol mginimo ir klaidos klajons suteiks
deram apibr.
Daugelis jaunesni psicholog puikiai supranta, jog tik tokia apibra
kaip biheiviorizmas yra vienintelis kelias moksl. Funkcin psichologija
ia nepads. Ji mir dl savo nerytingumo dar prie atsirandant biheiviorizmui. Froidizmas irgi nepads. Ten, kur jis yra daugiau nei technika,
froidizmas yra emocin herojaus gynyba. Jis niekada netarnaus mokslinms
apibroms. Vadinasi, biheiviorizm turi bti velgiama kaip neiminkyt
mokslin mol, kuriam reikia suteikti form, antraip jis gali virsti deistiniu
stabu, kuris struktrins psichologijos jau sukurtas ir garbinamas.
Autoriaus atstovaujamas biheiviorizmo pavidalas iuo metu igyvena
rimiausi nuosmuk, nes atsidr rankose t, kurie irdyje yra struktralistai, nors skelbiasi es biheivioristai, - nes biheiviorizmas tapo garbingas44
daugeliui menkai teimanani jo dsnius, taiau besiskelbiani, jog tiki
jais. Toks dalinis biheiviorizmas ir tokie daliniai biheivioristai neivengiamai
kenkia judjimui, kadangi jo dsniai traktuojami skirtingai, jo svokos
tampa sujauktos, miglotos ir beprasms. Btent tai nutiko funkcinei psicho
logijai. Jeigu biheiviorizmas apskritai turi koki nors ateit (net jei tik kaip
atskiras metodas), jis privalo aikiai atsiriboti nuo smons44svokos. Tokia
grieta riba galima, kadangi biheiviorizmo ir struktrins psichologijos
metafizins prielaidos skiriasi.
Biheiviorizmas pagrstas gamtos mokslu; struktrin psichologija re
miasi paprastu dualizmu, kurio itakos siekia net teologin misticizm. Puiki
profesoriaus K. S. Lashley biheiviorizmo teigini analiz (Psychological
Review, 1923 m. liepa) rodo, jog kiekvienas tyrintojas, nedrstantis atsi

10

PSICHOLOGIJA B IH EIVIO RISTO PO IU R IU

sakyti smons ir visos ankstesns su ja susijusios painiavos, turi iekotis

tinkamesni rogi.
Kadangi iuo metu svarstomos biheiviorizmo itakos, 1924 m. leidimo
pratarm deramai perteiks autoriaus ry su biheivioristiniu poiriu. Jo
gyvn psichologijos tyrimai, paskatinti pirmiausia Lloydo Morgano darbo,
o vliau dar veiksmingiau - Thorndikeo, 1903 m. atved j prie pirmosios
odins apibros. i apibra nesulauk pritarimo. Jam buvo pasakyta,
kad ji tinka gyvnams, bet ne monms. Pirmasis vieas autoriaus pasisa
kymas - paskaita Jeilio universiteto Psichologijos fakultete 1908 m. Pasi
sekimo ir ia nesulaukta. Tai buvo pavadinta apraomojo lygio psichologija
ir tvirtai pareikta, kad psichologija niekada nesitenkins tuo, ko negalima
paaikinti44! Kaip paralelistin psichologija gali bti aikinanija, nebuvo
atskleista!
Autorius tuomet trumpam atidjo savo apibras iki 1912 m. rudens,
kol buvo pakviestas skaityti viej paskait Kolumbijos universitete. 1913 m.
kovo mn. urnale Psychological Review paskelbtas straipsnis Psicho
logija biheivioristo poiriu44apm pirmj i paskait dal. Po i paskai
t autoriui teko imtis vaizdinio bei prieraiumo klausimo. Tai jis pamgino
padaryti psichologijos seminare Kolumbijos universitete 1913 m. balandio
mnes. Straipsnis Vaizdinys ir prieraiumas elgesyje44apibendrina io m
ginimo rezultatus.
Kitu nuosekliu mginimu pateikti neprietaringus tyrinjimus gali bti
laikomas ios knygos ileidimas 1919 m.
Mstymui skirtas skyrius tapo diskusijos objektu Britanijos tarptau
tiniame filosofijos ir psichologijos kongrese, vykusiame 1920 m. Kembride. Straipsnyje Ar mstymas tra kalbos mechanizmo veikimas?44, pa
skelbtame urnale British Journal of Psychology44 1920 m. spalio mn.,
autorius mgina pateikti aikesn savo pair raik nei 1919 m. ileistoje
knygoje. Vienintelis autoriaus mginimas pateikti bendrj genetin ekspe
rimentin program, kuri patvirtint biheiviorizm kaip metod, - straips
nis Kdikio psichologijos tyrinjimai44, 1921 m. gruod buvo ispausdintas
urnale The Scientific Monthly44 (straipsnis paraytas kartu su Rosalie
Kayner Watson).
Nors profesorius Knight Dunlap negali bti apkaltintas palankumu
nuosekliam biheiviorizmui, jo vaizdinio44 aikinimas (destruktyvus, nes
nulemtas centre sukelto pojio44) buvo svarbiausias autoriaus straipsnio
Vaizdinys ir prieraiumas elgesyje44 apibros veiksnys.
Autorius reikia didiul padk J. B. Lippincott Company44u nepa
prast kantryb taikstantis su jo norais dl perspausdinim, teksto pakei
tim ir kit panai dalyk.
Malba, Long Island, Niujorkas
1924 m. sausio 1 d.

PRATARM
RENGDAMAS vad mginau sivaizduoti mogikj gyvn*. traukiau
tik tuos dalykus, kuriuos gali stebti kiekvienas tinkamai pasirengs indivi
das - mogaus veiklai studijuoti nereikia psichologo kaip tokio, taiau reikia
pasirengusio mokslininko, be kita ko, imananio tam tikras sritis. iuo
poiriu visikai pritariu Cattellio i Seint Luiso kreipimuisi. Prie prad
damas naudoti psichologin mediag ir metodus neprityrs pradedantis
biheivioristins psichologijos tyrintojas neturi nei itverti ventos vigilijos,
nei kada nors pereiti iniciacijos apeig. Raktas, kuris tinkamas bet kokio
mokslinio statinio durims, tiks ir psichologijos durims. vairs mokslai
skiriasi tik tiek, kiek to reikia darbo pasidalijimui. Kol psichologija nepripa
ins ito ir neatmes visko, ko negalima ireikti universalia mokslo kalba,
ji nenusipelnys vietos po saule. Elgesio psichologija mgina tai padaryti
pirm kart. Ji buvo vadinama fiziologija, raumen traukuli psichologija
ir biologija, taiau jeigu ji padeda numesti grandines nuo i dien prastins
psichologijos, moko pavelgti toki mogikj btyb, kokia ji yra, ir
elgtis atvirai su ja, ne itin svarbu, kaip j pavadinsime. Autorius taip pat
nevadina elgesio psichologijos savo kriniu. Ji spariai pltojosi ir yra tiesio
giai susijusi su gyvn elgesio tyrimu. Tai visikai amerikietikas krinys,
ir Titchenerio pastangos susieti j su psichologijos praeities maitais44, o
panels Washburn - su Beero, Betheo, von Uexkllo, Nuelo ir kit euro
piei krj vadinamuoju objektyvizmu, yra paremtos nepatikimomis i
doktrin iniomis. ie vadinamieji objektyvistai, kiek juos domina mogaus
psichologija, - itai tinka ir Bechterevui, - yra visiki ortodoksiki paralelistai. Kol elgesio psichologija skolinasi slyginio reflekso metodus i Pavlo
vo ir Bechterevo, o drs velgti visas mogaus elgesio puses - i psichopatolog, tai nra nei objektyvi psichologija Bechterevo poiriu, nei pakeista
psichoanalizs sistema.
i knyga kiek ikreipia tradicin psichologijos tem skirstym ir prast
j aikinim. Pavyzdiui, skaitytojas joje neras smons aptarimo ir nuorod
tokius terminus kaip jutimas, suvokimas44, dmesys44, valia44, vaiz
dinys44ir pan. ie terminai pripainti, taiau pastebjau, kad galiu apsieiti
be j tiek pltodamas tyrinjimus, tiek pateikdamas psichologij kaip siste
m savo studentams. I tikrj neinau, k jos reikia, taip pat netikiu, jog
kas nors kitas galt jas deramai vartoti. Ilaikiau tokius terminus kaip
mstymas44ir atmintis44, taiau rpestingai apibriau juos i naujo, kad
dert prie biheivioristins psichologijos. manu isaugoti dmes, api
bdinti j naujai, priversti bti rmais tam tikroms bet kurio tipo srangos
vaigd u te p aym tos teksto dalys ar atskiri term inai aptariami P aaik in im u ose44
{Vert. p a s t.).

12

PSICHOLOGIJA B IH EIVIO RISTO P O IU R IU

gijimo bei vlesnio jos funkcionavimo pusms. To nepadariau, kadangi

juo vadiniame darbe maiau abstrahuotas dalines funkcijas galima pa
teikti, tuo geresnis rezultatas studentui. Tokios abstrakcijos yra btinos
pedagoginiais sumetimais, taiau reikt stengtis priversti pradedantj kuo
greiiau vertinti organizm kaip visum bei kiekviename ir visuose jo
veiksmuose velgti integruotos asmenybs darb. Pamginau tai padaryti,
taiau aikumo dlei likau gana itikimas genetiniam metodui, vildamasis,
kad jeigu tyrintojas gali perprasti vairi tip srang genez, jis gali pats
sudti organizm. Noriau turti daugiau erdvs visikai integruotam
veikianiam individui apsvarstyti, bet inant tai, kiek reikia vietos dalinms
veikloms, tokioms kaip instinktai, emocijos ir gdiai, aptarti, gali bti
perengtos vadinio darbo ribos. Kita prieastis, sulaikanti nuo ios psicho
logijos puss ipltojimo, yra ta, kad bendrosios veiklos aptarimas apima
mogaus prigimties nagrinjimo atvirum, o j amerikietikos mokyklos
visuomen dar nra imokusi atsivelgti.
Kadangi dviejuose skyriuose gantinai nemaai vietos skirta nerv siste
mai, raumenims ir liaukoms, visikai suprantama, jog juos veiks tik ypa
tuo besidomintys tyrintojai. Juos galima praleisti nepakenkiant teksto
nuoseklumui. Likusioje knygos dalyje pateikiu vos kelias neurologines
schemas ir smegen pieinius, nes paprastai tokie statiki pieiniai kliudo
suprasti funkcij. Geriausiu atveju jie tra tings nuodugnesni pai funk
cij tyrinjim pakaitalai.
Autorius
Baltimor, Merilendo valstija
1919 m. rugsjis

I SKYRIUS
PSICHOLOGUOS UDAVINIAI IR GALIMYBS
Vidurami tradicijos trukd psichologijai tapti mokslu. Iki pastarojo
meto psichologija buvo taip smarkiai veikiama ir tradicins religijos, ir
filosofijos - dviej didij vidurami tvirtovi, - kad ji niekaip nepajg
isilaisvinti ir tapti gamtos mokslu. Chemija ir fizika jau isilaisvinusios.
Zoologija ir fiziologija vaduojasi iuo metu. Tai, kad jos susiduria su sun
kumais, rodo beveik nuolatiniai pasisakymai prie evoliucijos mokym.
Septintojo deimtmeio pabaigoje i psichologijos buvo mginta pada
ryti eksperimentin moksl. Su pasididiavimu buvo teigiama, jog dl io
mginimo pltodamasi ji tapo mokslu be sielos, t. y. gamtos mokslu. Nors
buvo kurta daug laboratorij ia ir usienyje, psichologija niekada nepajg
io tvirtinimo pagrsti.
Psichologijos objektas nra objektyvus. Tokios neskms prieastis
didija dalimi buvo jos objekto ir metodo pasirinkimo ribotumas. Psicho
logija apribojo savo objekt vadinamosiomis smons bsenomis - j ana
lize bei sinteze. Smons bsen44kaip ir vadinamj spiritizmo reikini
negalima objektyviai patikrinti ir dl to jos negali tapti mokslo mediaga.
Kituose moksluose stebjimo faktai yra objektyvs, rodomi, ir kiekvie
nas pasirengs stebtojas gali juos atkurti bei patikrinti. Pavyzdiui, fizio
logas gali atkreipti dmes tam tikromis slygomis padanjus gyvn
kvpavim; fiziologins chemijos tyrintojas - nustatyti, jog is padan
jimas susijs su tam tikros chemins mediagos apytaka kraujyje; fizikins
chemijos atstovas atitinkamai ityrs gali atrasti tiksli ios chemins me
diagos sudt, svor ir jon santykius. Kitaip tariant, mokslo duomenys
(patikrintas stebjimas) yra bendra nuosavyb, o mokslo metodai yra i
esms tie patys, nors ir skirting pavidal. Vis dlto tarp tikr gamtos
moksl yra darbo ir poreiki pasidalijimas. Pavyzdiui, tiroksinas - skyd
liauks hormonas - vienaip paskatins gyvn fiziologo eksperimentus,
kitaip - mediko, liauk lig specialisto, tyrimus bei dar kitaip - fizikins
chemijos tyrintojo darbus. O psichologija, kaip smons44mokslas, toki
bendr duomen neturi. Nei ji gali pasidalyti duomenimis, nei kitas mokslas
gali jais pasinaudoti. Psichologas A ne tik neturi galimybs pasidalyti inio
mis su fiziku A, jis negali jomis pasidalyti net su kolega psichologu B. Jeigu
tokie duomenys ir egzistuot, jie egzistuot kaip paviens, nieko vertos
psichikos44 keistybs.1
1Biheivioristas neturi joki psichini bvi arba psichini proces buvimo rodym.

14

PSICHOLOG IJA B IH EIV IO R ISTO P O IU R IU

Introspekcija - rimta klitis paangai. Introspekcijos" kaip pagrin

dinio psichologijos metodo naudojimas yra kita labai rimta klitis paangai.
Introspekcijos metodas - irjimas vid, kad pamatytum, kas vyksta
paties tyrintojo psichikoje, - tapo pagrindiniu struktrins psichologijos
metodu. Manoma, jog btina kelerius metus rengtis psichologijos labora
torijoje stebint kaleidoskopikus, nuolatinius smons bsen pokyius,
kad introspekcija gyt mokslin pobd. Tikimasi, kad is pasirengimas
suteiks galimyb painti ir tyrinti savo paties smons bsenas. Kitaip
tariant, introspekcionistas tvirtina imoksts suprastinti sudtingas smons
bsenas vis paprastesnes, kol galiausiai gauna nesuprastinamus duomenis,
vadinamus pojiais ir emociniais tonais.
Ligi iol psichologas negaljo daryti nieko kita, tik analizuoti - ir tik
savo paties bsenas. Sintez, tas iuolaikinio mokslo metodo sine qua non\
psichologijoje vertinta kaip nemanoma. Viskas, k introspekcin psicho
logija buvo pajgi duoti, - tai tvirtinimas, jog psichins bsenos sudarytos
i keli tkstani nesuprastinam vienet; pavyzdiui, egzistuoja tks
taniai vienet poji, toki kaip raudonumas, alumas, altumas, iltumas
ir pan., j pdsakai, vadinami vaizdiniais, bei nesuprastinami emociniai
dariniai, malonumas ir nemalonumas (pastarj, ko gero, yra ei, jei pri
skaiiuosime tamp ir atsipalaidavim bei jaudul ir ramyb).
Taiau esm ne ta, ar is tvirtinimas teisingas ar klaidingas, nes n vienas
mogus negali pritaikyti introspektyvaus stebjimo niekam kitam, iskyrus
save. Ar egzistuot deimt, ar imtas tkstani nesuprastinam poji
(net jeigu pripaintume j buvim), ar bt du emociniai tonai, ar penkias
deimt - pasaulini ini visumai, kuri vadiname mokslu, tai neturi jokios
reikms.
Introspekcin psichologija nebra naudinga. Taigi W. Wundto pradta
psichologija nesugebjo tapti mokslu ir patyr dar labiau apgailtin ne
skm, suteikiant k nors mokslikai naudinga mogikajai prigimiai padedant suprasti, kodl mons elgiasi taip, kaip elgiasi, ir kaip pakeisti
elges; kaip auklti jaunuomen, kad ji galt gyventi, tobulti ir rasti viet
visuomenje, kad visuomen nesuardyt ir nesugniudytj individualybs.
Psichologijai reikia perirti savo prielaidas. Viena prieasi, dl
kuri Wundto psichologija pltota neteisingai, buvo ta, kad ji neatsiribojo
nuo savo praeities. Ji mgino remtis tradicijomis, antra vertus, stengsi
pasistmti priek kaip mokslas. Astronomijos paanga tapo manoma
tik tada, kai ji atsiribojo nuo astrologijos; neurologijai teko atsiriboti nuo
frenologijos, o chemijai - nuo alchemijos. Taiau socialiniai mokslai psichologija, sociologija, politikos mokslai ir ekonomika - savj burtinink nepalaidojo. Daugelio ndienos mokslinink nuomone, psichologija
net tik tam, kad galt ilgiau egzistuoti, jau nekalbant apie tai, kad tapt
gamtos mokslu, turi umarinti subjektyvj objekt, introspekcijos metod

I skyrius. Psichologijos udaviniai ir galimybs

15

r dabartin terminij. Smon ir jos dmenys, nesuprastinami pojiai

(bei j pdsakai, vaizdiniai), emociniai tonai, procesai - dmesys, suvoki
mas, supratimas - tra tuti odiai. Kad ir kokia bt gausybs parayt
smons terminais tom mokslin vert, j pavykt geriau atskleisti ir ge
riau ireikti, jeigu juos parayti paskatinusius psichologijos klausimus
sprstume tikrais objektyviais moksliniais metodais.
Biheiviorizmas - gamtamokslinis poiris psichologij. Manant, kad
ie argumentai prie paplitusias ir sivyravusias psichologijos prielaidas
yra teisingi, biheiviorizmas, pirmiausia pasireiks 1912 m., pamgino psi
chologijoje padaryti nauj, pamatuot pradi, atsiribodamas tiek nuo
dabartini teorij, tiek nuo tradicini svok bei terminijos. Biheivioristui
psichologija yra tas gamtos moksl skyrius, kuris paveria mogaus elges
- moni poelgius bei posakius, ir imoktus, ir paveldimus, - savo objektu.
Tai yra tyrinjimas to, k mons daro dar net prie gimdami ir ligi mirties.
Kiekvienas mogus yra veiklus vis gyvenim. Veikla prasideda embrio
nins raidos pradioje ir nenutrksta iki mirties. Per laik ji patiria ir
pakilim, ir nuosmuki. Miego, komos ar paralyiaus metu ji tiek apimtimi,
tiek kokybe atrodo sumajusi iki visiko minimumo. Be to, ir veiklos
apimtis, ir kokyb kinta nuo kdikysts - vaikystje, paauglystje, brandos
ir senyvame amiuje.
Nenutrkstamas elgesio parengimas ir pertvarkymas. Pirmaisiais mo
gaus gyvenimo metais aptinkame kelet, bet palyginti nedaug labai gerai
parengt nesimokyt veiksm (,,instinkt). Randame gausi menkai inte
gruot refleks grup, kuri sudaro spyrimas, mosavimas ranka ir koja,
rangymasis ir balso styg judesiai. Po dvej ar trej met pastebime, jog
kai kurie paveldti veiksmai liko nepakit, kiti pasireikia pakitusiu pavida
lu, o treti buvo prarasti. Taip pat aptinkame pavieni menkai tarpusavyje
susijusi veiksm derms ar eils tapsm tuo, k vadiname mokjimais44,
arba gdiais*. Dabar vaikas vairias situacijas rankomis, kojomis, lie
meniu reaguoja tiksliai ir nuosekliai. daugel skirting verbalini situacij
jis tiksliai reaguoja odiais ir odi grupmis.
Tyrindami j vliau nustatome, jog vaikas sisavino dar sudtingesn
gdi sistem, vos ne visikai besiskiriani nuo tos, kuri pastebjome
anksiau. Jis pats apsirengia, kalba kaip visi, yra gijs visuomenini gdi,
lanko mokykl, skaito ir rao.
Jeigu nagrinjame j subrendus, gdi sranga atrodo pernelyg sud
tinga, kad j kaip nors vertintume. Jis guds atlikti daugyb veiksm,
gerai ilavins profesins veiklos sistem, yra sukrs eim ir augina vaikus,
ms domtis pasaulio politika, debatais ir 1.1.

Biheiviorizmas mgina rasti dsnius, grindianius elgesio pokyius.

N audodam a sisteming stebjim ir eksperimentavim, elgesio psichologija
m gina isakyti apibendrinimus, taisykles ir dsnius, grindianius m ogaus

16

PSICHOLOGIJA BIH EIVIO R ISTO PO I R IU

elgesj. Kai mogus veikia, - k nors daro rankomis, kojomis ar balso sty
gomis, - turi bti nekintama grup pirmtak, kurie tampa io veiksmo
prieastimi44. iai pirmtak grupei pavadinti paprastai vartojamos svokos
situacija44, arba dirgiklis44. Kai asmuo tiesiogiai susiduria su kokia nors
situacija, - ugnimi, grsmingu gyvnu ar mogumi, likimo poskiu, - jis k
nors daro, net jeigu tik stovi sustings arba nualpsta. Taigi psichologijai
ikyla du udaviniai: pirma, nusakyti tiktin atsak suklusius prieastin
situacij ar dirgikl; antra, remiantis tam tikra situacija nusakyti tiktin
atsak.
1.
Stebint atsak nusakyti tiktin situacij. Pirmasis udavinys - tyrinti
veikiant mog nuo gimimo iki senatvs tokiu bdu, kad biheivioristas,
stebdamas individo elges, gana tvirtai galt pasakyti, kokia situacija ar
dirgiklis sukelia veiksm, t. y. galt mokslikai apibdinti dirgikl.
Panagrinkime labai paprast pavyzd. Kaimynas regi savo draug iei
nant i nam 7.54 val., kaip tik laiku, kad suspt 8.15 val. ivykstant
rytin traukin. U dviej daugiabui vyras sustoja, apieko visas kienes,
apsisuka ir staiga nubga namo. Kaimynas svarsto: Hmm... Dordas vl
umiro vaiavimo biliet. Jam itaip visada atsitinka44. Stebtojas, i dalies
remdamasis dabartiniu draugo elgesiu, i dalies - iniomis apie ankstesn
jo elges, nusak dirgikl, arba situacij, kuri sukelia veiksm. is pavyzdys
toks danas, jog atrodo banalu j naudoti mokslinei, nors ir praktinei pro
cedrai iliustruoti. Ir vis dlto panai, tik reikalaujani daugiau ini
klausim psichologams kyla nuolat. Kodl mons kariauja? Kodl kai
kas neigia evoliucij? Kodl George Smith paliko mon? Kodl darbuo
tojai ieina i mano staigos po dviej ar trij tarnybos mnesi? Kodl
Henry Doe gyvena skurde, nors yra rytingas ir turi ger technin isi
lavinim? Kodl demokratin visuomen taip danai prezidentu isirenka
menkyst? Visas toks elgesys turi toki pat nustatom prieasi44 sek
kaip ir ugnikalnio isiverimas, kai praryjama imtas miest. i psicho
logijos pus apra ir tyrinjo sociologai, ekonomistai, urnalistai bei dau
gelis kit. Visi jie man tur teis (ir jie turjo toki pat, jeigu ne didesn
teis kaip ndienos psichologai) nagrinti i elgesio dal. Deja, atsakymai
nedav naudos. Buvo aikinama savit mogaus prigimties tarpsni, apie
kuriuos neturime beveik joki fakt, kalba. Norint teisingai atsakyti iuos
klausimus, reikia tiksli atkuriam duomen, susijusi su paveldimu mo
gaus elgesiu; koki dalyk jis moksi, kokie tradiciniai veiksniai daro tak
jo grupei; koki ndienos paproi jis laikosi; koki tak jo raidai padar
mokykla ir banyia. Nordami deramai atsakyti bet kur i kodl44
apie mogaus veikl, privalome tyrinti j taip, kaip chemikas tyrinja koki
nors nauj organin mediag. Psichologikai mogus vis dar tra reaguo
jantis neitirtos protoplazmos gaballis.

I skyrius. Psichologijos udaviniai ir galimybs

17

2.
Remiantis situacija nusakyti tiktin atsak. Kitas toks pat svarbus
psichologijos udavinys - eksperimentikai tyrinti mogaus elges nuo
kdikysts iki senyvo amiaus, kad, remdamiesi situacija, arba dirgikliu,
galtume nusakyti tiktin atsak.
Visuomen iai elgesio psichologijos pusei kelia daug praktini klau
sim. Rusijoje po imtus met trukusios autokratins monarchijos iuo
metu yra Taryb valdia. Kokius Rusijos gyventoj elgesio pokyius sukels
i situacija? Antra vertus, ms alyje nauja situacija susidar primus
XVIII patais*. Prie sukurdami toki situacij, privaljome turti galimyb
nusakyti elgesio pokyius, kuriuos tokia pataisa lems. Kok poveik sek
sualinei asmen elgsenai padarys neseniai patvirtinti liberals skyryb
statymai Norvegijoje ir vedijoje?2
Atskiriems individams taip pat nuolat kyla klausim. Jeigu asmens A
mona, kuri nuolat serga, staiga mirt, ar jo gyvenimas sutrikt? Kaip
staigus praturtjimas paveikt asmen B? mogus prastai dirba savo darb;
kaip jo elgsen paveikt, jeigu j smarkiai ibartume? Ar jis dirbt geriau,
ar dar blogiau?
Tkstaniai praktini klausim kyla ne tik psichologams, bet ir eiliniam
mogui. mogaus gyvenimas tsiasi. Reikia isakyti tam tikras prielaidas
apie atskiros situacijos padarinius. Taiau kol psichologija netaps mokslu
ir neprads kaupti i eksperimentini situacij gaut duomen apie elges,
kasdienmis situacijomis paremtas elgesio spjinys tebebus toks pat niekam
tiks, koks jis buvo nuo monijos atsiradimo.
mogaus elgesio valdymas. Kiekvienas mokslininkas supranta, kad savo
tiriamoje srityje pasiekia paang tik tuo atveju, jeigu gali kontroliuoti me
diag, su kuria dirba, pavyzdiui, suvaldyti potvyn, apsaugoti nuo aibo
naudodamas aibolaid, sukurti eksperimentin aib ir liet, isklaidyti rk.
Panaiai psichologas, paverts mogaus elges savo mediaga, mano,
jog pasiekia paang, jeigu gali juo manipuliuoti ir j valdyti. Ar is individas
sulig mokymosi metais gyta veiksm visuma turi galimyb tapti artistu,
dainininku, verslo administratoriumi? Ar i io mogaus galima padaryti
puik golfo aidj? Jeigu taip, k reikia daryti, kokias priemones naudoti,
kad spariai gytume reikiam gdi ir ilaikytume juos vis laik?
Tarkime, asmuo kupinas baimi, pernelyg drovus, nedrsus, mikioja.
Ar galime pakeisti jo elges? Jeigu taip, tai kokiais bdais? Antra vertus,
ar galime vaikui, kuris aidia su gyvatmis, glosto kiekvien sutikt un
ir ima ant rank kiekvien svetim kat, skiepyti sveik baim?
2
Ar kvieiamas m ogaus elgesio ekspertas, kai sukuriamos padarinius sukelianios vi
suom enins situacijos? Joks miestas ar korporacija nestatys utvankos per didel up n e
pasitar su agrokultros, mikininkysts ir kitais ekspertais, kad numatyt, kok poveik
U2tvanka,padaxys-viotovs dii vueiiiiul k augmenijai. Taip galima ivengti pinig praradimo
lr Apsisaugoti nuo teimnii
Jaigu padaromos apmaudios socialins klaidos, tik
zmpgusi^ukojamas ir sukeliamos nfelairrjs.

18

PSICHO LOG IJA B IH EIV IO R ISTO P O IU R IU

is darbas apima ne tik galimyb remiantis atsaku numatyti situacij ar

galim atsak esant tam tikrai situacijai, bet ir eksperimentin manipuliacij
dirgikliu bei atsako sukrimu - dirgikli tenka pridti arba atimti, kol
sulaukiama tinkamo atsako, o individo srae nesant troktamo ar laukto
atsako jis turi bti sukuriamas, jeigu tik yra tinkamos aliavos.
Taigi atsiranda tikra ir teista eksperimentinio mogikosios mediagos
tyrimo sritis. Ji turi bti eksperimentin, ir kur laik tenka atlikti labora
torinius tyrimus. Kol suinosime daugiau apie elgesio valdym trapiais
kdikysts metais, vaiko aukljimas atrodo it pavojingas eksperimentas.
Senas argumentas, kad per pastaruosius kelis milijonus met skmingai
uauginta milijonai vaik, atrodo begrivs, visuotinai pripastant, jog
daugelis moni neskmingai mgina prisitaikyti prie visuomens.
Biheivioristas tiki, kad tik nuosekls, ilgalaikiai mogaus genetiniai
tyrimai nuo kdikysts iki jaunysts leis kada nors eksperimentikai kon
troliuoti mogaus elgsen. To labai reikia tiek bendram visuomeniniam
valdymui bei augimui, tiek asmeninei laimei. Tokio darbo reikalingumas
ir jo galimybs taps aikesns i VI ir VII skyriuose apraom kdiki
genetini tyrim.
Si trumpa bendresni psichologijos udavini santrauka turi tikinti
mus dviem dalykais. Pirma, kiekvienam mogui dera imanyti biheiviorizm, kad galt tvarkyti savo kasdien gyvenim bei elgsen. Antra, kadan
gi visuomen, remdamasi vien vidurami tradicijomis arba geriausiu atveju
aklu mginimo ir klaidos pagrindu, taip ltai mokosi suprasti ir valdyti
mogaus elgesio reikinius, mogaus elgesys turi tapti nuodugni mokslini
tyrim objektu.
Taigi svarbiausias ios knygos tikslas - atskleisti, kokie iuo metu yra
pagrindiniai objektyvaus mokslinio mogaus elgesio tyrimo metodai.

MOKSLINIS METODAS
Mokslins psichologijos objekto pltot. Psichologija kaip mokslas kelia
udavin atskleisti sudtingus mogaus elgesio nuo kdikysts iki senyvo
amiaus raidos veiksnius ir atrasti elgesio valdymo dsnius. Kad vykdytume
udavin, btina tyrinti paprastas ir sudtingas aplinkybes, lemianias
mogaus veikim: ar anksti jis ima reaguoti vairius paprastus ir sudtingus
dirgiklius; kokio amiaus jis paprastai gyja vairius instinktus ir kokios
situacijos juos sukelia. Koks yra jo instinktyvi veiksm modelis - t. y. ar
mogus, nepriklausomai nuo mokymo, atlieka kokius nors sudtingus veiks
mus instinktyviai, kaip itai daro emesnieji gyvnai? Jeigu taip, kokia yra
visa mogaus instinkt sranka? Kada pasireikia emocin veikla, kokios
situacijos j sukelia ir kokius savitus emocinio elgesio veiksmus galima

I skyrius. Psichologijos udaviniai ir galimybs

19

pastebti? Kada galime aptikti kdiki gdi uuomazgas? Kokius galime

ipltoti ypatingus metodus, leidianius greitai ir patikimai diegti bei
isaugoti visuomens reikalaujamus kno ir kalbos gdius?
Dirgiklis ir atsakas. is bendrojo pobdio psichologijos objekto apra
ymas nedaug tepadeda nagrinti konkreius elgsenos ir elgesio klausimus.
Planuodami bet kokio psichologijos klausimo eksperimentin sprendim,
pirmiausia turime suskaidyti j paprasiausias dalis. Jeigu pavelgsime
pateiktus ankstesniame skyrelyje klausimus, kuriuos kelia mogaus elgesys,
ir praktinius pavyzdius, pamatysime, jog egzistuoja bendri veiksniai,
bdingi visiems mogaus veiksmams. Kiekviename prisitaikyme visada yra
ir atsakas, arba veiksmas, ir dirgiklis, arba situacija, sukelianti t atsak.
Pernelyg nenukrypdami nuo fakt tikriausiai galime pasakyti, kad dirgiklis
visada paruotas kno iorins aplinkos arba paties mogaus raumen
judesi ar liauk sekrecij; taigi atsakas beveik visada atsiranda tuojau
pat dirgikl pateikus ar jam pasireikus. Tai i tikrj tra prielaidos, taiau,
ko gero, psichologijai jos yra esmins. Prie jas galutinai priimdami ar
atmesdami turime inagrinti tiek dirgiklio, arba situacijos, tiek atsako
prigimt. Jeigu su prielaidomis laikinai sutinkame, galime sakyti, jog psicho
loginio tyrimo tikslas yra nustatyti tokius faktus ir dsnius, kurie, esant dir
gikliui, leist psichologijai numatyti, koks bus atsakas; antra vertus, esant
atsakui, ji galt tiksliai nusakyti veikianio dirgiklio prigimt.
Termino dirgiklis" vartojimas. Psichologijoje vartojame termin dir
giklis u ta reikme, kokia ji vartojama fiziologijoje. Tik psichologijoje ios
svokos vartojim tenka iek tiek iplsti. Laboratorijoje tyrindami s
lygikai paprastus veiksnius, tokius kaip skirtingo ilgio viesos ar garso
bang poveikis ir pan., ir mgindami nustatyti j tak mogaus prisi
taikymams, kalbame apie dirgiklius. Kita vertus, kai sukeliantys reakcijas
veiksniai yra sudtingesni, pavyzdiui, visuomeniniame gyvenime, kalbame
apiz situacijas. inoma, galiausiai situacij analize galima suskaidyti sud
tin dirgikli grup. Kaip dirgikli pavyzd galime paminti tokius dalykus
kaip skirtingo bang ilgio viesos spinduliai; garso bangos, kurios skiriasi
amplitude, ilgiu, faze ir deriniu; duj dalels, kurios tokio mao skersmens,
jog veikia nosies gleivin; tirpalai, kuriuose yra tokio dydio mediagos
baleli, kad ima veikti skonio svognliai; kieti daiktai, kurie veikia od ir
gleivin; spinduliuojantys dirgikliai, kurie sukelia temperatros atsak;
kenksmingi dirgikliai, tokie kaip pjovimas, drimas bei apskritai paei
diantys audin dirgikliai. Pagaliau ir raumen judesiai bei liauk veikla,
Veikdami judani raumen aferentines nervo galnes, tampa dirgikliais.
ia reikt paymti, kad tik itin retomis, eksperimentinmis slygomis
galime dirginti organizm vieninteliu dirgikliu. Gyvenimas pateikia sude
r g u s dirgikli derinius. Tuo metu, kai raote, esate dirginamas sudtins
Slstemos: jums nuo kaktos varva prakaitas, raiklis sprsta i pirt, odiai,

20

PSICHOLOGIJA BIH EIVIO R ISTO P O IU R IU

kuriuos raote, nukreipiami akies tinklain; dirgina kd, pagaliau gatvs

triukmas nuolat tranko ausies bgnel. Taiau daug svarbiau, ir itai
parodys jautrs prietaisai, kad nors garsiai nekalbate, js balso mecha
nizmas - lieuvio, gerkls ir gerkl raumenys - nuolatos juda prastomis
sekomis; ie gerkl ir gerkls judesiai didija dalimi atstoja dirgiklius,
kurie atpalaiduoja rankos raymo judesius. Tai, jog dabar esate auditorijoje,
velgiate dstytoj ir esate apsuptas kurso draug, yra kitas svarbus dmuo.
Taigi dirginimo pasaulis atrodo be galo sudtingas. Apie visus mogaus
reagavim lemianius dirginanius veiksnius tinka kalbti kaip apie visum,
apie situacij. Situacijos gali bti paprasiausios ir sudtingiausios. Galiau
siai dert paymti, jog yra vairi pavidal fizin energija, kuri tiesiogiai
neveikia jutimo organ*. Kaip pavyzdius galime paminti faktus, kad
viesos bangos, ilgesns nei 760 m|Li* ir trumpesns nei 397 m |L i, nesukelia
regos reakcij ir kad daugelio bang judesiai ore yra tokio ilgio ar ampli
tuds, jog nesukelia garsinio dirginimo. mogaus organizmo negaljimas
reaguoti daugel manom dirginimo pavidal bus aptartas vliau.
Bendroji atsako prigimtis. Panaia prasme psichologijoje vartojame
fiziologijos termin atsakas44, taiau vl turime kiek iplsti i vartosen.
Judesiai, kurie atsiranda sudavus per kelio girnel arba perbraukus per
pdas, yra paprasti44 atsakai, kuriuos tyrinja ir fiziologija, ir medicina.
Psichologijoje tyrimai taip pat kartais siejami su tokiais paprastais atsakais,
taiau daug daniau - su keletu sudting atsak, pasireikiani vienu
metu. Pastaruoju atveju kartais vartojame populiar termin veiksmas44,
arba prisitaikymas44*, itaip pabrdami, jog visa atsak grup yra taip
integruota (virto instinktu ar gdiu), jog individas daro k nors, kam
vardyti turime atskir pavadinim, t. y. valgo44, stato nam44, plaukia44,
rao laik44, kalba44.3Psichologija netyrinja, ar veiksmai geri, ar blogi,
ar jie skmingi - tai vertina profesins ar dorins normos. Jeigu mogui
nepavyksta atskirais veiksmais gauti maisto, pastatyti namo, isprsti mate
matikos udavinio ar sutarti su mona, tai nra prieastis atmesti j kaip
psichologijos tiriamj. Tyrinjame j dl jo reakcijos galimybi ir be ianks
tinio alikumo; atskleisti, kad jis tik nevaisingai mgins veikti ir valdyti
tam tikras savo aplinkos puses, - svarbi ms uduoties dalis; tokia pat
svarbi, kaip galimyb tvirtinti, jog jis pajgus sukurti tam tikrus kitus pri
sitaikymo tipus. Skmingi44prisitaikymai, geri44veiksmai, blogi44veiksmai
i tikrj yra terminai, kuriuos vartoja visuomen. Kiekviena visuome
nin epocha nustato tam tikras poelgi normas, bet jos kinta keiiantis
3
Taiau reikia gerai suprasti, kad viskas, k mogus daro veikiamas dirginimo, yra atsakas,
arba prisitaikymas: nuraudimas, irdies plakimo sustiprjimas, kvpavimo pokytis ir 1.1. tam tikri daliniai prisitaikymai. I galimo bendro toki prisitaikym skaiiaus pavadinimus
turime tik keliems tkstaniams. Terminas prisitaikymas44yra vartojamas daugumos autori
norint vardyti vieno tokio pavadin to veiksm o atlikt. ioje knygoje terminai prisitaikymas44,
atsakas44 ir reakcija44 vartojami beveik tapaiai.

I skyrius. Psichologijos udaviniai ir galimybs

21

kultrinms epochoms. Vadinasi, tai nra psichologins normos. Taiau

reakcijos galimybs keiiantis amiams vidutinikai turbt ilieka madaug
tos paios. Jeigu faraon dinastijos naujagim augintume kartu su kitais
iuolaikiniame Bostone, didel tikimyb, kad jis iaugs tapt toks pat
koledo jaunuolis, kaip kiti Harvardo studentai. Jo skms gyvenime gali
mybs tikriausiai visikai nesiskirt nuo mokslo draug. Gauti mogaus
reakcijos mokslins analizs rezultatai turi tikti kiekvienai kultrinei epo
chai. Nustatyti, ar konkretus individas turi tos kultrins epochos normas
atitinkanias reakcijos galimybes bei spariausi bd tikinti veikti pagal
jas, yra dalis psichologo pareig. Tai, kad visuomenins verts (grupiniai
paproiai) keiiasi, udeda psichologui naujas prievoles, kadangi kiekvienas
paproi pokytis reikia kit situacij, kuri mogus turi reaguoti skirtingu
veiksm deriniu, o bet kokia nauja veiksm grup turi bti sujungta ir
suderinta su likusiomis individo veikimo sistemomis. Psichologijai keliamas
udavinys - nusprsti, ar individas gali atitikti naujas normas, ir nustatyti
bei ipltoti jo mokymo metodus.
Motoriniai ir liaukiniai atsako rodmenys. K psichologas gali stebti?
inoma, elges. Taiau analizuojamas elgesys yra atskiros individo reakcij
savo aplink sistemos. Kuomet imams tyrinti toki prisitaikym mecha
nik, atrandame, kad jie priklauso nuo refleks, sujungiani receptorius
su raumenimis ir liaukomis, visumos. Dert pabrti, jog objektyvioji
psichologija nenagrinja toki visum ligi galo, iskyrus atvejus, kai to
reikalauja udavinys. Konkreios visybins veiklos svarbios biheivioristui
kaip ir kitiems psichologams (r. p. 41).
Vienalsiai organizmai neturi atskiros raumen ar nerv sistemos. Vis
dlto viena j lstels dalis privalo bti specializuota motorine, taip pat
jutimine linkme, nes ie organizmai tikrai juda reaguodami dirgiklius vies, trauk, ilum, alt, elektr ir 1.1. velgdami gyvn skal auktyn,
aptinkame, kad isivysto saviti jutimo organ audiniai (receptoriai), o kartu
su jais - motoriniai bei efektiniai organai ir neuronai, sujungiantys recep
torius ir efektorius. Tokiais atvejais veikimas tampa tikslesnis, labiau loka
lizuotas, spartesnis ir pastovesnis. Pavelg skal dar aukiau, matome,
jog pradeda vystytis liaukos. Liaukos kaip ir raumenys yra atsako organai,
ir tam tikras liaukinis veikimas atsiranda tada, kai atsiranda ir motorinis
veikimas. Liauk veikla, savo ruotu, veikia raumen sistem ir daro tak
jos funkcionavimui (p. 177). Be to, yra dvi raumen rys - skersaruoiai ir
Ogieji. Skersaruoiai raumenys judina rankas, kojas, liemen, lieuv bei
gerklas. Lygieji raumenys didija dalimi valdo kraujagysles, arnyn, ali
nimo ir lyties organus. Paprastai, kuomet kalbame apie atsak, turime
omeny, jog organizmas juda pirmyn dein ar kair arba atsitraukia
kaip visuma, kad jis valgo, geria, kovoja, stato namus arba prekiauja. TaClau ie atviri ir lengvai stebimi pokyiai, kaip paymjome 20 puslapyje,

22

PSICHO LOG IJA B IH EIV IO R IST O PO IU R IU

neapima visos svokos atsakas44 prasms. Atsaku turime vadinti visum

skersaruoi ir lygij raumen bei liauk pokyi, kurie kyla veikiant
tam tikram dirgikliui. Dabartinis ms udavinys lemia, kuris judesys turi
bti tyrinjamas slygikai atskirai; bet vis dlto mogaus domesys didija
dalimi privalo bti sutelktas atskir atsak integracij, leidiani jam
susidaryti tam tikr gd, t. y. daryti k nors rankomis, kojomis arba balso
stygomis. Svarbu i pat pradi isiaikinti atsak visapusikai. mogus
arba gyvnas dirginamas gali stovti visikai nejuddamas, taiau netu
rtume sakyti, jog atsako nebuvo. Atidus stebjimas parodo, jog atsiran
da raumen tempimo, kvpavimo, kraujo apytakos ir liauk sekrecijos
pokyi.
Bendrasis atsak skirstymas. Taigi vairios reakcijos galimybs yra be
galo plaios; tokios plaios, kad i pirmo vilgsnio atrodo nemanomas
joks j skirstymas. Galime jas tik tinkamai sugrupuoti, kad tikt tiek aptarti,
tiek eksperimentiniams udaviniams sprsti. Daugum reakcij galima
suskirstyti keturias pagrindines grupes.
1. Eksplicitiniai gdi atsakai, pavyzdiui, dur atrakinimas, teniso
aidimas, grieimas smuiku, nam statymas, laisvas pokalbis su monmis,
geri santykiai su tos paios ir kitos lyties atstovais.
2. Implicitiniai gdi atsakai: mstymas", kuriuo vadiname nebais
kalbjim, bendrieji kno kalbos gdiai, laikysena arba pozos, kurios nra
lengvai pastebimos be instrument ar eksperimentini priemoni; vairi
liauk ir lygij raumen mechanizm slygini refleks sistema, pavyz
diui, slyginiai seili iskyrimo refleksai.
3. Eksplicitiniai paveldti atsakai: skaitant pastebimas mogaus ins
tinktyvias ir emocines reakcijas, kurios matomos, pavyzdiui, griebiant,
iaudint, mirksint, sprunkant, igyvenant baim, nir, meil.
4. Implicitiniai paveldti atsakai: tai, inoma, apima vis belataki, arba
vidaus sekrecijos, liauk sistem (p. 160), kraujo apytakos pokyius ir 1.1.,
kuriuos daugiausia tyrinja fiziologija. Stebjimui atlikti btini instrumentai
arba eksperimentins priemons.
ie vairs atsak tipai bus isamiau nagrinjami kituose skyriuose.
Skirstymas kaip visuma turt bti aikus, iskyrus 2-j grup (implicitinius
gdi atsakus). i grup yra tokia svarbi ir aptariant taip visuotinai neigta,
kad turime j iskirti ir trumpai apvelgti anksiau, nei ji bus nagrinjama
isamiau.
K daro mogus, kuomet veikia neaikiai. Net atidiai stebint tok
specializuot organizm kaip mogaus danai nematome aiktaus atsako.
mogus gali sdti nejuddamas prie stalo su raikliu rankoje ir popieriaus
lapu prieais. Populiariai kalbant, galime sakyti, kad jis nieko nedaro, arba
msto44, taiau ms prielaida yra ta, kad jo raumenys yra i tikrj tokie
pat aktyvs ir galbt net dar aktyvesni, nei bt tuomet, kai jis aist tenis.

I skyrius. Psichologijos udaviniai ir galimybs

23

Taiau kokie raumenys? Tie, kurie buvo ilavinti veikti, jam esant tokios
bsenos: gerkl, lieuvio ir raumenys, apskritai lemiantys kalbjim.4ie
raumenys yra tokie aktyvs ir taip tvarkingai vykdo judesi sistem, tarsi
asm uo skambint sonat fortepijonu; jie tai daro gerai arba prastai pri
klausomai nuo to, kiek jis moksi vien ar kit dalyk, kuriais usiima.
Nors kol kas negalime stebti io implicitinio odi srauto tkms, nra
prieasties j mistifikuoti. Jeigu galtume mstym44 stebti taip lengvai
kaip tenis ar irklavim paaikinimo" btinyb inykt. Vliau matysime,
jog buvo mginta tokius atsakus kontroliuoti eksperimentikai. Taiau
visikai nepaisydami ndienos nepasirengimo stebti implicitinius gdius
randame pagrst bd pasiekti t pat tiksl netiesiogiai: metodais, kuriais
tyrinsime, implicitiniai kalbos gdiai galiausiai paveriami aiki vei
kimu. Pakankamai atidiai sekdami lengvai stebimus eksplicitinius individo
gdius ir instinktus pakankamai ilgai gantinai kintamomis slygomis
galime gauti daugum psichologinius reikalavimus tenkinani duomen.
Moksliniai metodai, sugretinti su praktine procedra. Isamiau pa
nagrinj bendrj tiek dirgiklio, tiek atsako prigimt, esame pasireng
suprasti psichologinio eksperimento objekt ir sugretinti mokslin pro
cedr su kasdiene, arba praktine, procedra, kuri aptarme io skyriaus
pradioje. Galime beveik atsitiktinai pasirinkti kelet konkrei iliustra
cini psichologini klausim ir j sprendimo metod. Pirmoji ms u
duotis - nustatyti, kokios ei mnesi kdikio reakcijos gyvus kailinius
gyvnus. I pradi parengiame situacij (sudtin dirgikli grup, p. 19).
Kdik motina laiko gerai apviestame kambaryje. Pirmiausia matome,
jog kdikis ypsosi ir jauiasi patogiai. Tuomet vien po kito rodome baltj
iurk, un, kat, baltj triu, vabalus, gyvat. Kruopiai uraome reakci
jas kiekvien i objekt. Kdikis, kuris tik visikai neseniai imoko siekti
objekt, ltai itiesia i pradi vien, paskui kit rank. ypsena dingsta,
taiau jis nepradeda nei verkti, nei atitraukia rank, neisiskiria ioriniai
sekretai. Atsiranda tik lengviau stebimi atsakai. Neabejotinai vyksta ir kiti
vidaus sekrecijos liauk, kraujo apytakos, kvpavimo ir kt. pokyiai. Ms
uduotis lemia, k atkreipsime dmes uraydami reakcijos pokyius.
iuo atveju uduotis - nustatyti, ar buvo koki nors aiki instinktyvi
kdikio polinki prieintis arba atitraukti rankas ar vis kn nuo gyv
gyvn. J gali lengvai nukrypti aki, kvpavimo, kraujo spaudimo, seili
isiskyrimo, endokrinini liauk ar i karto keleto pokyi stebjim. Tai
nera paprasta uduotis, kaip atrodo i pirmo vilgsnio. Tarkim, pamatme,
Jog kdikis tikrai atsitrauk nuo objekt, m verkti, lapintis ar mgino
e Ptis po motinos drabuiais, - ar galime daryti ivad, kad atsirado inI tikrj prisideda visos liauk ir raumen sistemos.

24

p sic h o lo g ija

b ih eiv io r is to

p o i riu

ktvvi reakcija prie gyvus kailinius gyvnus? Be gilinimosi kdikio praeit n T Jei^u vaik stebjome nuolatos ir jis anksiau nemat gyv gyvn,
atsakysime, jog stebimi atsakai tikriausiai buvo instinktyvs. Taiau jeigu
isiaikinome, kad vos dvi dienos prie tyrim vaikui skaudiai kando kat,
ivadas teks daryti po ilgesnio stebjimo. Taip pat remdamiesi io vieno
vaiko elgesiu negalime daryti joki ivad apie tai, kaip elgsis kiti to paties
amiaus vaikai arba k is vaikas darys bdamas kiek kitokio amiaus ar
kitomis tyrimo slygomis. Prie isakant apibendrinimus turi bti nuosekliai
stebima daug vaik.
Kitas, kiek siauresnis pavyzdys. Panagrinkime atvej mogaus, kurio
kasdienis elgesys leido suabejoti jo atsak monochromatin (vienos spal
vos) vies prastumu. Blaivus protas pagelbti negali: jis negali suteikti
apie asmen reikiam ini. Jo klaidos gali bti susijusios su vienu ar dau
geliu dalyk. Pasikvieiame mog laboratorij, sukuriame situacijas,
kur jis turi reaguoti vies poras ir kur kiekviena viesos energija gali bti
vairiai keiiama. Tyrimo metu aptinkame, jog kuomet pasiekiamas tam
tikras energijos santykis tarp raudonos ir alios viesos, asmuo nebegali
daugiau reaguoti jas skirtingai (kitaip tariant, jos nebeteikia skirting
dirginamj veri). Toliau pastebime, kad galime rasti tam tikro stiprio
balt vies, kuri jis reaguoja taip, kaip bet kuri monochromatin
vies. Taiau jokiu kitu energijos santykiu tarp bet koki kit dviej vies
negaljome sutrikdyti jo skyrimo atsak. I io kruoptaus tyrimo darome
ivad, jog mogus yra aklas raudonai ir aliai spalvoms, t. y. kad jis reaguoja
raudon ir ali viesas taip, kaip reaguoja tam tikro stiprio balt vies.5
Imkime pavyzd i profesins psichologijos srities. Tarkime, jog didelio
miesto telefon sraas pasidar pernelyg gremzdikas bei sudtingas
naudotis. Koks geriausias jo suprastinimo bdas? Telefon bendrovs tar
nautojai ir psichologai dirba kartu. Psichologas gali pasilyti spausdinti
maesniu riftu ir idlioti puslapyje keturis, o ne tris stulpelius. is ir kiti
silymai gali padti isprsti klausim. Taiau mediaga turi bti nuodugniai
tiriama tiek su individais, imokytais iekoti pavardi srae, tiek su to
nesimokiusiais individais. Tam tinka nuoseklus mginimo ir klaidos meto
das bei statistinis rezultat apdorojimas. Galiausiai nustatoma, jog keturi
stulpeli puslapis su tam tikrais tarpais tarp spaudos eilui ne tik padaro
sra 20 proc. maiau gremzdik, bet ir prenumeratoriai jame gali rasti
pavardes 10 proc. greiiau (Baird*).
5 Jei kartotiniais testais aptiksime, kad nukrypimas yra daugiau nei laikinas, bsime
teiss, pranedami iam mogui, jog jam ikils klii mginant gyti tam tikras profesijas,
pavyzdiui, lokomotyv ir jr ininieriaus, geologo, darbo reklamos srityje ir t. t. Kitaip
tariant, psichologini eksperiment rezultatus galima taip pat greitai pritaikyti praktikoje,
kaip ir bet kurios kitos m okslo srities.

I skyrius. Psichologijos udaviniai ir galimybs

25

PSICHOLOGIJOS SKYRIAI IR PSICHOLOGIJOS RYIAI

SU KITAIS MOKSLAIS
vairios psichologijos sritys. Tarp psichologijos ak taip pat sunku nubrti
griet rib, kaip ir tarp biologijos ir fizikos ak. Praktin bei teorin
nauda lemia, kur mogus pakreips savo stebjim. Visa mokslin psicho
logija yra eksperimentin, arba bent jau pltojama slygomis, kuriomis
galimas tikslus ir kontroliuojamas stebjimas. Visa psichologija yra genetin tuo poiriu, kad, nordami nusprsti, kokios gimtos integracij
sistemos bdingos tik mogui, turime pradti nuo vaiko gretinimo su gy
vnais. Specializacijos dlei kalbame apie mogaus psichologij kaip apie
susidedani i individualiosios, profesins, vaiko, tautos, pedagogins, teiss,
patologins ir socialins psichologijos. Apie kiekvien i atskir ak galime
kalbti kaip apie taikomj44. Kad bt pasiektas tikslas, nra reikalo
apibdinti kiekvien ak atskirai. Kiti ios knygos skyriai mgina apskritai
nagrinti paprastesnius visuotinai naudojamus psichologijos rezultatus,
udavinius ir metodus. Neturtume pabrti, iskyrus vien ar kit ypating
atvej, kuriam priklauso i mediaga.
Psichologijos ryys su fizika. Tiek fiziologija, tiek psichologija yra pri
klausoma (kaip i esms ir bet kuris kitas mokslas) nuo fizikos, nes ji moko
valdyti prietaisus ir dirgiklius. Psichologijos tyrintojui dabar btina inoti
bendruosius faktus apie bang, pavyzdiui, ilumos, garso ir viesos, jud
jim. Svarbu mokti parengti bei naudoti paprastus elektros prietaisus,
galvanometr, termoporas ir fotometrus.
Ryys su neurologija. Galime daryti prielaid, jog psichologija glau
diausiai susijusi su neurologija. I tikrj anksiau tai buvo visuotin
prielaida. Pamau artjama prie poirio, kad psichologija yra labiau pri
klausoma nuo toki dalyk kaip fiziologija ir kai kuri medicinos ak,
pavyzdiui, higienos, endokrinologijos, metabolizmo chemijos, pediatrijos
ir psichiatrijos, nei, pavyzdiui, nuo nerv sistemos anatomijos. Praeityje
pernelyg digavome, kurdami smegen pieinius ir mechanines nerv
sistemos schemas, kad galtume atidiai pavelgti elgesio faktus. Psi
chologijai reikia vis nauding fakt, kuriuos gali suteikti neurologas, taiau
labai lengvai galime atsisakyti svarstyti iuos imoningus galvoski pa
veiksllius, kurie lygina centrins nerv sistemos veikl su grupe vamzdi
sklendi, kempini, elektros skirstomj skyd ir pan. inoma, tam
tikras pagrindini neurologijos dsni, toki kaip bdo, kuriuo jutimo
0rganai sujungti su centrine nerv sistema, o centrin nerv sistema - su
raumen ir liauk sistemomis, supratimas yra svarbus pradedaniajam
Psichologui. ios knygos IV skyriuje usiminsime apie kai kurias svarbesnes
reflekso tak isidstymo bei veikimo ypatybes.

26

PSICHOLOGIJA BIH EIVIO R ISTO PO IU R IU

Psichologijos ryys su fiziologija. Kai kas tvirtina, jog elgesio psicho

logija i ties yra fiziologija. Kad taip nra, aiku net i pavirutiniko
atitinkam dviej srii tyrinjimo. Fiziologija moko apie speciali organ
funkcijas. Eksperimentavimo ir iaikinimo tikslais irdis, kepenys, plauiai,
kraujo apytakos, kvpavimo ir kiti organai yra atskiriami ir nagrinjami
tarsi veikiantys skyrium. Iskiriami raumen bei nerv mginiai ir tyrin
jamos j ypatybs; lygiai taip pat tyrinjamos liaukos ir j veikimas. iuo
poiriu inagrinjamos visos kno organ funkcijos. Tai nereikia, jog
fiziologas tyrinja tik atskirus organus. Nagrinjami tam tikri bendrieji
procesai, tokie kaip mediag apykaita, virkinimas, nuod poveikis ir 1.1.,
taiau niekur fiziologijoje nesusidursime su organizmu, vl sudtu kaip
buvo ir tiriamu santykyje su aplinka kaip visuma.
Apsvarst psichologijos galimybes esame pasireng suprasti tai, kad
kuomet fiziologas imoksta visko, ko gali imokti apie atskir mogaus
kno organ funkcionavim, jis tik iek tiek pasiksina ms srit. Ms
uduotis prasideda tada, kai fiziologas atskirus organus vl sudeda kartu
ir atsuka mus visum (mog). Fiziologas kaip toks nieko neino apie
visas kasdienes individo gyvenimo situacijas, kurios lemia jo veikim ir
elgsen. Jis gali daug k pasakyti apie ingsniavimo mechanizm, taiau
ne jo uduotis nusprsti, ar mogus vaikioti pradeda anksiau nei liau
ioti, nustatyti ami, kada jis pradeda vaikioti, ar pradeda vaikioti
anksiau berniukai ar mergaits, arba ar negals vaikai pradeda vaikioti
vliau nei sveiki. Taiau jis gali labai daug ko imokyti mus apie inkst,
lapimo psls funkcijas, apie psls rauko kontrol; taiau apie savitas
situacijas (nepriklausomai nuo lig), kurios gali lemti vaik lapimo nelai
kym, jo mokslas nepasako nieko, taip pat ir apie io blogo prisitaikymo
valdymo bdus. Nagrinjant psichologines funkcijas, pavyzdiui, emocijas,
tai menkai tepadeda mginimams suprasti, kokie cheminiai bei nerv siste
mos procesai vyksta smegenyse. Tikrai neibaigt, nors iek tiek geresn
vaizd susidarome, jeigu svarstome, kaip veikia liaukos emocini bsen
metu. Taiau dabar inomais metodais net liauk veikimas nra lengvai
stebimas. Vis dlto galime tyrinti bsenas, kurias populiariai vadiname
lidesiu, pakilia nuotaika, nirumu, niriu, baime ir meile, klausdami, k
organizmas gali padaryti, bdamas i bsen, ir ar emocin veikla pa
lengvina ar sutrikdo skland bendros sutelkt gdi sistemos valdym.
Toliau nagrindami asmens gyvenimo istorij danai galime nustatyti, ar
danai bdavo toki sutrikim, aptikti juos lmusias prieastis ar veiksnius.
Fiziologija nieko negali pasakyti nei apie skirting individ charakter ir
asmenyb, nei apie j emocin pastovum ar emocins kontrols stok,
nei kiek j dabartinis gyvenimas yra priklausomas nuo aukljimo, ugdymo.
Fiziologija nieko nepasako nei apie mogaus gebjim susidaryti ir isaugoti
gdius, nei apie mogaus gdi srangos sudtingum. Vadinasi, jeigu

I skyrius. Psichologijos udaviniai ir galimybs

27

norime numatyti, ar individas pajgus pritapti ar itrkti i aplinkos, prie

kurios jis iuo metu tra menkai prisitaiks, atsakymo turtume kreiptis
ne j fiziologij, o j psichologij. Pabrdami visik teorin abiej srii
nepriklausomum, neketiname sudaryti klaidingo prieprieos spdio.
I biologini moksl fiziologija yra artimiausia psichologijos draug. Psi
chologijoje be fiziologijos duomen sunku engti nors ingsn. Taiau tuo
nesiskiriame nuo kit biologijos moksl ar net nuo medicinos.
Dviej srii sutapimas. Esama fiziolog, tyrinjani funkcijas, ku
rios sutampa su mogaus elgesio sritimi. Pavyzdiui, galime paminti
W. C annono darb apie sunki em ocini sutrikim tak knui ir
A. Carlsono bei kit tyrinjim apie reakcijas, vykstanias skrandyje ne
sant maisto*. Abi sritys daugiausia sutampa tiriant slyginius motorinius ir
sekrecijos refleksus bei jutim fiziologij. Pastaroji tema tikriausiai daugiau
rimtai nebedomina fiziolog, o tie, kurie domjosi ja, -b e n t jau ioje alyje,
- tai dar daniausiai pedagoginiais sumetimais. Didioji dalis darbo jutim
fiziologijoje padaryta psicholog. Iki pastarj I. Pavlovo ir S. Bechterevo
bei j mokini darb fiziologai maai domjosi gdio susidarymo tyrimais,
o i bendra tema mums yra viena svarbiausi. Apskritai galime pasakyti,
jog abi sritys iek tiek sutampa, taiau itai netrukdo joms bti skirtingomis
disciplinomis. Ten, kur abu mokslai sutampa, j metodai ir poiriai visikai
nesiskiria.
Psichologijos ryys su medicina. Iki pastarojo meto psichologija apskri
tai maai tarnavo psichiatrijai ir medicinai. Ji turt sudaryti fon visai
medicinos sriiai. Taiau ligi iolei tiek daug dmesio skyr spekuliacijoms
ir filosofiniams apmstymams, kad jos nauda iam tikslui buvo itin ribota.
Gydytojas - ar jis bt medicinos specialistas, ar praktikuojantis gydy
tojas - nort k nors inoti apie pacient vertinimo ir prieiros metod.
Jam tenka susidurti - ir jis turi bti pasirengs susidurti - su tokiais dalykais
kaip pacient usispyrimas bei nepalenkiamumas, o nordamas suprasti
ir paaikinti tokias nuostatas turi imokti tyrinti pacientus, atsivelgdamas
j aplink ir gyvenimo istorij. Jam teks imokti vertinti savo pacientus,
sigilinti j iskirtinum bei bdingus bruous. Jis turi gebti pasakyti, ar
pacientas gali padaryti, kas jam liepiama, ar turi pakankamai itekli pri
tapti prie aplinkos, kurioje gyvena, ar turi pakankamai itekli itrkti i
aplinkos, kuri jam netinkama. ie faktai apie adaptacijos pobd negali
bti ireikti jokiomis kitomis, tik elgesio svokomis. inoma, egzistuoja
Veiksniai, kurie rpi kiekvienam, susidurianiam su kitu mogumi, taiau,
turint omeny artimus paciento ir gydytojo santykius, pastarajam jie ypa
svarbs. Psichiatras neneig i fakt; i tikrj tai, kad jie buvo pabrti
aPskritai, taip pat yra susij su juo, ir didija dalimi jo pastangomis turime
erai ipltot ir darn bd iskirti svarbius paciento gyvenimo istorijos
snius. Tiek, kiek itai susij su psichiatrija, manau, galime pasakyti,

28

PSICHOLOGIJA B IH EIVIO RISTO PO IU R IU

jog psichologija, kuria vadovaujasi psichiatras, nesiskiria nuo psichologijos,

kuri ketiname tyrinti. Psichiatras turi bti ir gydytojas, imanantis spe
cialiai ipltotas terapines priemones, ir psichologas, skiriantis ypating
domes tam tikriems psichologijos skyriams. Psichiatrijai nereikia visapusiai
tirti reakcij jutiminius dirgiklius. Kruopts gdio susidarymo tyrimai
ir instinkt analiz nra jai naudingi. Antra vertus, bet kokia psichologo
siloma mediaga apie emocin prisiriim bei isiskyrim, instinkt ir
gdi raid bei j savitarpio santykius, amiaus, vaist poveik ir t. t.,
gdio susidarym bei isaugojim, klaidingas reakcijas ir reakcij ne
skmes, nerv sistemos paeidim tak mokytiems gyvnams ir skm,
kuri atsiranda dl kartotinio mokymo, i karto gali bti psichiatro naudo
jama tiek savitai, tiek dl jos verts padedant susidaryti nuomon apie
pacientus. Dauguma psichiatr pripains, jog kuomet yra pltojama ati
tinkama psichologijos ris, jie gali tiesiogiai panaudoti ir didij dal jos
metod, ir mediagos. itai tampa akivaizdu nagrinjant vairius psicholog
sukurtus testus bendriesiems individ elgesio lygmenims vertinti. Tokie
dalykai paprastai vienaip ar kitaip naudojami kiekvienoje psichiatrijos
klinikoje. Tokie klausimai kaip bendrasis elgesys44, kalbjimo tkm44,
nuostata44, orientacija44, esam ir ankstesni vyki laikymas44, bendroji
informacija44, emocinis lygmuo, kuriam esant atliekami veiksmai, yra apta
riami kiekvieno patekusio psichiatrijos klinik paciento atvilgiu.
Pasirengimas psichologijai. Prie tiriant gimtas mogaus srankas,
tyrintojui bt naudinga inagrinti gyvn elgesio pagrindus. Kad pasi
rengt iai savo darbo daliai, jam bus reikalingos tam tikros fiziologijos ir
eksperimentins zoologijos priemons. gdio susidarymo tyrimas vl veda
prie fiziologijos ir farmakologijos, prie toki veiksni kaip amiaus, vaist,
chemikal ir liauk iskyr taka mogaus organizmui. gdio ir instinkt
konflikt, nepavykusi reakcij ir prisitaikymo neskmi apskritai, kurias
regime itin susijusias su tikais, simpatine chorja, isterija, kyriomis min
timis ir t. t., aptarimas psicholog, jeigu jis nori bti visikai pasirengs,
atveda psichiatrijos klinik. Verslas ir teis jam kelia vis didesnius ir
didesnius reikalavimus. Taigi itin svarbu iek tiek susipainti su teiss ir
verslo klausimais. Galiausiai, norint tinkamai tvarkyti eksperimentinius
duomenis, reikia iek tiek imanyti statistikos metodus. Jeigu besirengiantis
atsidti psichologijai imasi pakankamai anksti, jis gali gyti mint ak
ini prie praddamas specialisias psichologijos studijas. Nors ndiena
yra specialist metas, ji neturt bti siauros srities specialist metas.

II SKYRIUS
PSICHOLOGUOS METODAI
vadas. Ankstesniame skyriuje kelet kart minjome psichologijos meto

dus ir j taikymo tvark. Lieka kiek plaiau aptarti mogaus psichologijoje

naudojamus objektyvius metodus. Pamatysime, jog i pirmin metod ap
valga pads suprasti psichologijos srityje pasiektus rezultatus.1I tikrj
psichologijos metod yra labai daug, taiau juos pervelgus paaikja, jog
daugumai tinka toks skirstymas:
I. Stebjimas naudojant prietaisus ir be j.
II. Slygini refleks metodai:
a) sekrecijos slygini refleks metodai;
b) motorini slygini refleks metodai.
III. odins ataskaitos metodas.
IV. Testavimo metodai.
ie metodai nra visikai savarankiki, taiau tokio skirstymo prieastys
paaiks nuodugniai inagrinjus klausim.

I. STEBJIMAS NAUDOJANT PRIETAISUS IR BE J

Beprietaisis stebjimas. Stebjimas, kaip j supranta paprastas mogus,
yra, be abejo, seniausias inomas mokslui metodas. Visuose gamtos moks
luose atliekame stebjimus savo jutimo organais. Tam tikru poiriu prie
tais naudojimas gali bti vertinamas tiesiog kaip priemon stebjim,
kurie gali bti atliekami vienu metu, skaiiui padidinti. Eilinis asmuo da
niausiai naudoja regimj jusl. Kai i jusl nepriimtina arba netinka ko
kiam nors ypatingam udaviniui, stebjimas pasidaro priklausomas nuo
klausos ar lytos organ. prastomis slygomis uosl ir skonis kaip mokslinio
stebjimo organai nenaudojami. Vis dlto kartais jie neivengiami che1 Dstytojui ia patariama perskaityti bent dvi dem onstracines paskaitas apie paprast
psichologijoje naudojam rang ir apie rezultat apdorojimo metodus. Silom e keleto
^raiking m etod demonstravim, atskleidiant, kaip gali bti urayti kvpavimo, vazot iek r^ a*
!vertinta j trukm; kaip gali bti taikomas odini asociacij testas
naudojant paprast sekundmat, tiek sudtingesnius laiko matavimo renginius; aki
jr t eS1^
jos juda mogui skaitant, uraymo bei trukms matavimo fotografuojant metodas
ai h ^ n^toju* reikt pateikti kelet test, toki kaip Trabue kalbos testas, Kariuomens
met^d168^ 5 'n^orm acyos testo dal ir t. t.* Jeigu yra laiko, turt bti pristatyta ranga ir
susi ai
tiriant atmint bei slyginius refleksus. Taip pat patariama iek tiek
Painti su eksperimentiniais jutimo organ tyrimais.

30

PSICHOLOG IJA B IH EIV IO R IST O P O IU R IU

mijoje, medicinoje ir 1.1. Raumen jusl daugiausia galina atlikti ms

pai kno judesi bei padties stebjimus, kartu i dalies leisdama skir
tingai reaguoti kit objekt dyd, svor, padt.
Beveik visi kasdiens psichologijos rezultatai yra gauti taikant beprietais stebjim. Taip stebdami sukaupiame ini apie dideles individo ar
minios veiklos permainas, bendrj vaik ar gyvn elges ir apie tam tikras
emocins bei instinktyvios veiklos puses. Neturtume painioti mokslininko
stebjimo nenaudojant prietais su mgjiku ir atsitiktiniu nemokyto individo
stebjimu. Mokslininkai atliko nemaai puikiausi biologijos darb nenau
dodami prietais. Kaip pavyzd galime paminti Fabreo, Wheelerio ir
Peckhams elgesiui skirtus darbus.* Taiau beprietaisis stebjimas, net jeigu
j taiko pasirengs mogus, tikru moksliniu metodu tampa tik jeigu jis urao
rezultatus bei pradeda ymti iimtis, daryti negalutines ivadas, o paskui
rengti naujus stebjimus tokioms ivadoms patikrinti. Kitaip tariant, to
kiems duomenims turi bti pritaikyti statistiniai metodai, kol ivados bus
patikrintos. Ankstesniame skyriuje atskleidme, kad, net nenaudodami
prietais, galime iek tiek suinoti apie dirgiklius, sukelianius moni
atsakus, ir iek tiek apie pai veiksm prigimt. Taiau be prietais daugelis
elgsenos reikini negali bti pakankamai mokslikai kontroliuojami. Ge
riausiu atveju beprietaisis stebjimas ms srityje tra apytikris ir skubotas
metodas, leidiantis engti toliau laikinu keliu. itai galime iliustruoti tokiu
pavyzdiu. mogus eina kambar; kreipiams j prastu pokalbio tonu.
Jis ms odius neatsako. Tutuojau darome ivad, jog sutrikusi individo
klausa. Taiau i tokio apytikrio stebjimo, net jeigu jis truko kelet dien,
gauname maai sutrikimo masto ir apribojim, nuo kuri mogus priklau
somas, enkl. Be to, galime pastebti, jog iam asmeniui nepavyksta spar
iai mokytis ir ilgesn laik isaugoti gyt ini. Jeigu norime susidaryti
tiksl jo sutrikim vaizd, pakankamai tiksl, kad palygintume su gautu i
kito individo, turi bti taikomas sistemingas stebjimas naudojant prietai
sus.
Stebjimas naudojant prietaisus ir kontroliuojant tiriamj. Bet kokio
mokslo paanga gali bti vertinta pagal tai, kiek yra taikoma ranga ir
patobulinti stebjimo metodai. Tai puikiai iliustruoja technikos pasaulis,
ypa fizika, chemija ir ininerija. Psichologija taip pat anksti patyr btinyb
sukurti savitus elgesio tyrimo prietaisus. ie metodai puikiai atsiskleidia
tiek jutim fiziologijos, tiek sudtingesni reakcij srityje. Apskritai galime
teigti, jog, kad ir koks reikinys yra atvertas beprietaisiam stebjimui, j
galima tiksliau tyrinti tuo atveju, kai naudojami prietaisai ir tiriamojo
kontrol. Jeigu tiriame greit, kuriuo asmuo gali pakartoti atskirus prast
odi srao narius, reikia turti tam tikr io proceso matavimo bd.
Beprietaisis stebjimas beveik niekam tiks. Paprasto laikrodio rodmenys
tik apytiksliai. Sekundmatis su 1/5 sekunds padalomis pani mokslin

II skyrius. Psichologijos metodai

31

tais; standartinis chronoskopas, rodantis 1/100 sekunds tikslumu,

teikia mokslin fakt, kuris iuo metu yra tikslesnis, nei reikia psicho1 giiai Mastas, kuriuo taikomi prietaisai, aikiai atpastamas i vairi
aki judesi fotografavimo ir trukms matavimo rengini, i rankos ir pirto
. jgsi, pavyzdiui, tvirtai ir stipriai sugriebiant, matavimo greiio bei
rengini tikslumo. Tikslios rangos poreikis aikiai regimas i priemoni,
naudojam vertinant jutiminius atsakus bei atliekant vairius psichofi
ziologinius matavimus. K tik buvo pradti taikyti prietaisai sekrecijos,
pavyzdiui, seili, prakaito ir netiesiogiai - belataki liauk (liauk sekre
cijos aptariamos p. 169), atsakams matuoti bei j trukmei vertinti. Kai
kurie psichologijos skyriai kone prieinosi prietais naudojimui. Tra keli
eksperimentiniai emocini reakcij tyrimai (p. 192), keli - vidini raumen
reakcij ir iki iol tik keli - vidini atsak, susijusi su alkiu, trokuliu bei
temperatros atsak virkinimo trakto dirginim tyrimai. Tik keliuose
eksperimentuose, jeigu apskritai toki yra, pavyko kontroliuoti nebaisius
kalbjimo mechanizmus. I tikrj daugelis liauk atsak psichologiniu
poiriu iki iol nenagrinti, tarkim, skydliauks, antinksi ir lytini liauk
bei inkst sekrecij slyginiai refleksai. iuo metu nra bd naudoti prie
taisus ten, kur individ ar grup tenka stebti ilgesn laik, pavyzdiui,
miego metu, miniai reaguojant emocijas sukelianius dirgiklius bei vai
kams bendraujant tarpusavyje.
Eksperimento rengimas.. Apskritai daugelyje laboratorini psicholo
gijos tyrinjim, kur reikalingas stebjimo tikslumas ir kontrol, ekspe
rimentatorius stebi vien arba geriausiu atveju kelis tiriamuosius. Be btin
atlikti stebjimus prietais, turime kontroliuoti tam tikras tiriamojo aplin
kos puses - atsivelgdami eksperimento pobd, nuvedame j tams
arba gerai apviest kambar; paliekame kambaryje vien ar veriame veikti
prie kit moni. I ties, kaip rodo eksperimentai, skirti tirti alk, trokul
ir seili sekrecijas, pasninkavimo ir vaist poveik bendrajam elgesiui,
danai yra btina kontroliuoti tiriamojo diet, mieg ir gyvenimo slygas.
Toki kontrol galime vertinti kaip stebjimo eksperimentines slygas.
Trumpai tariant, galime pasakyti, jog, norint atlikti tikslius psichologinius
stebjimus, reikia pakankamai jautri bendr tyrimo tiksl atitinkani
prietais. Be to, reikia gebti valdyti ir kaip tinka keisti laikin ar nuolatin
namojo aplink. Suprantama, yra daug psichologini tyrinjim, kurie
tik^a 1
atHekami to^^u bdu. Kai kuri svarbi psichologini sumanym
lausiai niekada nepavyks gyvendinti laboratorijoje. ia turime omeny
tenka USla.zlnomavisuomeninius klausimus, kuriuos psichologijai kartais
labor ? a^n n^ * ^vyzdiui, paaugliui nesiseka mokykloje: atsivedame j
ta ik o m e ^ ^
^ galime tyrinjame jo charakter bei temperament,
kos pokv" lamUS testus>vertiname j, o paskui silome tam tikrus aplinClus kuriuos turt padaryti tvai ir mokytojai. Reikia skirti laiko,

32

PSICHOLOGIJA BIH EIVIO R ISTO P O IU R IU

kad silomi pokyiai paveikt. Dr. Adolf Meyer savo psichopatikus pa

cientus danai vadina gamtos eksperimentais. Psichologijoje yra daug tokio
pobdio klausim, kurie dirbaniajam laboratorijoje duoda tik kuklius
rezultatus. itokie yra daugelis darb, dabar atliekam profesins psicho
logijos ir pedagoginio rengimo srityje. Tokiuose plaiuose psichologijos
klausimuose aplinka nra stebtojo tiesiogiai kontroliuojama. Tuomet da
rome, k galime, pasitelkdami visas, kurias galime, stebjimo, eksperimen
tines ir statistikos priemones.

II. SLYGINI REFLEKS METODAI

vadas. vairs slygini refleks metodai yra iskirtinis pavyzdys to,
kokiu bdu, atliekant psichologin stebjim, naudojami prietaisai. Tai
kant iuos metodus galima kontroliuoti daugel reakcijos reikini, kuri
nemanoma tirti toliau apraomais odins ataskaitos metodais. Beprietaisis stebjimas neleidia teigti, ar, matant tam tikr ri maist, seili
liauk veikla paspartja, ar atvirkiai. ie refleks metodai daugel
met buvo plaiai taikomi Rusijos laboratorijose. Tokiais metodais gauti
duomenys nra visikai nauji, taiau kol pasirod Pavlovo ir Bechterevo
darbai, metod priemons nebuvo tvirtai nusistovjusios. ie metodai
gali bti naudojami tiek raumenims, tiek liaukoms tirti. Apskritai jie
priklauso nuo fakto, jog kiekvienas fundamentalus refleksas kne turi
j sukeliant dirgikl. Kai kuriuos svarbius refleksus aptarsime 192 pusla
pyje. Galime kiek ubgti priek ir paminti kelet j. Jeigu girnels
sausgysl palieiama mau perkusiniu plaktuku, atsiranda pastamas
kojos spyris. Jeigu elektros srove dirginamas padas arba didysis kojos
pirtas, koja truktels atgal, o pirtas pakils. Jeigu rankos pirt duriama
arba jis nudeginamas, pirtas atsitrauks. Lygiai taip pat jeigu burna
dirginama maistu, ypa rgiu, seili liaukos pradeda srauniau iskirti
sekret. Pavadinkime dirgiklius, kurie sukelia gimtus, arba fundamen
talius, refleksus, prastais, arba adekvaiais, refleks dirgikliais. Kyla
klausimas, ar yra koks nors kitas dirgiklis, sukeliantis tok svarb ir
gimt refleks - ar galime gauti dirgiklio perklim, arba sukeitim.
Pernelyg nesigilindami metodo smulkmenas, nustatome, jog manu
rasti dirgikl, kuris paprastai nesukelia fundamentalaus reflekso, bet
sukels j, jeigu bus sudarytos tinkamos slygos. Pagrstas klausimas, ar
turime iuos metodus vadinti slygini refleks ar sukeisto dirgiklio
metodais. Terminas slyginis refleksas'4tikriausiai gana gerai pritaps
literatroje ir mums turbt geriausia j vartoti. Tolesniuose skyriuose
iliustruosime metod keletu paprast laboratorini situacij.

II skyrius. Psichologijos metodai

33

A. SEKRECIJOS SLYGINI REFLEKS METODAI

Slyginis seili refleksas. Slyginis seili refleksas ipopuliarjo po Pavlovo
ir jo mokini darb su unimi. Iki pastarojo meto nebuvo galimybs io
metodo pritaikyti mogui, nes norint atvesti liauk iki skruosto paviriaus
reikjo daryti operacij. Neseniai Hopkinso laboratorijoje Lashley pa
naudojo paprast prietais, ir ios liaukos atsakai pasidar matomi plika
akimi (1 pav.). Lengviausia dirbti su abiej skruost paausinmis liaukomis
(p. 164), nors gali bti naudojama ir paandin liauka. Kiekviena paausin
liauka turi ijos ieinant ma latak, vadinam Stensono lataku*. Prie
taisas, pavaizduotas 1 paveiksllyje, sudarytas i 18 mm skersmens me
talinio disko, kuriame ipjautos dvi koncentrikos ertms A ir B. Vidin
ertm yra 10 mm skersmens ir 3 mm gylio; iorin, apskrito griovelio
formos, yra 2 mm ploio ir 3 mm gylio. Abi disko pagrindo ertms
atsiveria du atskirus 2 mm skersmens ir 15 cm ilgio sidabrinius vamzB
A

1 pav. Prietaisas paausins liaukos iskyroms surinkti. Paaikinimai tekste

delius C ir D . Prietaisas pridedamas prie vidins skruosto puss taip, kad

vidin ertm padengia Stensono latako ang, o i iorins ertms pompa
isiurbiamas oras. Tuomet diskas tvirtai prilimpa prie skruosto tiek laiko,
kiek reikia darbui. Per kelet akimirk seils pripildo vidin ertm ir ima
tekti per vamzdel C atitinkam matavimo rengin. Kai andikauliai
uverti, vamzdelis guli tarp skruosto bei virutini krmini dant ir ieina
per burnos krat. Prietaisas beveik netrukdo kalbti ar valgyti, todl gali
bti naudojamas itisas valandas. Seili laai gali bti uraomi vairiais
bdais. Juos galima tiesiog skaiiuoti, nustatant la skaii per minut,
taip pat laus galima rinkti graduot vamzdel. Toliau nustatome bet kurio
Pavienio tiriamojo prast seili tkms spart per tam tikr laiko tarp
Pavalgius. Dabar esame pasireng pasakyti, ar tam tikras dirginimas didina,
ar maina seiltek. itaip galime tirti kiet ir minkt mediag kramtymo,
karto vandens, alto vandens ir t. t. tak. Toks metodas naudingas tiek
fiziologui, tiek psichologui. I tikrj visus tokius tyrimus galime laikyti
tjk fiziologiniais liauk funkcionavimo tyrimais. is prietaisas padeda rasti
Jiauk veikianius vairius dirginamuosius faktorius. Dabar kyla psichoginis klausimas: ar liaukos veikimas kaip nors susijs su asmens gdi

^temomis?

34

PSICHOLOGIJA B IH EIVIO RISTO P O I R IU

Kartotiniais bandymais nustatome, jog neprast objekt vaizdas nie

kaip nepaveikia liauk srauto. Antra vertus, jeigu alkan tiriamj atvedame
viet, kur jis valgydavo, o paskui parodome maist, kur jis prats valgyti
(maist, kur jis reaguoja teigiamai), liaukos tutuojau ima veikti smarkiau
nei prasta. Kitaip tariant, paprastai liauk veiklai nedarantys takos regi
mieji dirgikliai dl sukeitimo virsta dirgikliais, padidinaniais iskyr tkm.
Galbt akivaizdiausiai tai galima parodyti tikru eksperimentu. Nustaius
prast seili liaukos tkm, tiriamajam buvo duota okolado su migdolais
plytel. Buvo leidiama j uostyti, pridti prie lp ir laikyti itiestoje
rankoje. Lentelje pateikti io eksperimento rezultatai.
prastas kiekis
okoladas tiriamojo rankoje
1-a minut .
2-a minut .
3-ia minut
Tiriamasis uosto okolad
okoladas prie lp, taiau jos suiauptos

1 laas per sekund

4
3
4
5
9

laai
laai
laai
laai
laai

Nepritaik io metodo neinotume, kad vien maisto vaizdas ar prisilie

timas prie jo turi tok skatinamj poveik. Paties tiriamojo praneimas yra
bevertis, kadangi maistas galjo kliudyti ryti, ir burna bt prisipildiusi
seili, net jeigu skystis bt tekjs prasta sparta. Tiriamasis veikiausiai
bt pasaks, kad jo burna sudrko. Kai kurios aplinkybs, kaip nustatme
eksperimentais, ities trukdo ryti; tuomet burna prisipildo skysio, net jeigu
dirgiklis i tikrj slopina liaukas. Kitaip tariant, visikai aiku, jog oko
ladas sukr ne tik aikius jo siekimo ir prisidjimo prie burnos atsakus,
bet ir implicitinius gdio atsakus, kurie atsiskleid liauk reakcijoje.
Nustatyti fakt galjome tik naudodami prietaisus. Visikai manu, kad
dirgikli sukeitimas galimas visoms kno liaukoms.

B. METODAI, TAIKOMI SLYGINIAMS MOTORINIAMS

REFLEKSAMS GAUTI
vadas. Panaiai Bechterevas parod, jog gali bti slygota tiek skersaruoi, tiek lygij raumen reakcija. ie slyginiai motoriniai refleksai
yra gana prasti kasdieniame gyvenime. Juos danai matome kino filmuose;
pavyzdiui, kuomet piktadarys isitraukia revolver ar paspaudia gaiduk
arba smogia nevykliui herojui per galv su kuoka, vien tik i veiksm
vaizdas priveria didij dal irov paokti ar atsitraukti, tarsi jie girdt
tikr v arba smgis tekt j galvoms. Laboratorijoje io metodo taikymas
yra gana nesudtingas. Tarkim, tiriamasis sdi nuleids plik koj ant dviej

II skyrius. Psichologijos metodai

35

metalini elektrod. Pateikus silpn elektros smg, koja nuo metalini

elektrod trkteli. Panaudojame kok nors rengin kojos trkteljimui
urayti ir dirgiklio pateikimo momentui paymti ant aprkyto popieriaus.
Elektros smgis nuolat ir neivengiamai priveria koj oktelti. Taiau
elektros skambutis tokio poveikio neturi. Jeigu vienu metu tam tikr skaii
kart (paprastai nuo 20 iki 70) skambiname skambuiu ir dirginame koj
aukto danio srovs tampa, aptinkame, kad vien skambutis taip pat sukels
kojos trkteljim vir. Kaip ir anksiau, atsirado dirgikli sukeitimas:
garsas, kuris paprastai nesukelia reflekso, netrukus pradeda itai daryti.
Turbt paprasiausias bdas atlikti slygini refleks eksperimentus yra
naudoti pirt. Paprast taikom rengin pavaizdavome 2 paveiksllyje.

2 pav. Metodas, skirtas pirto judesiams urayti ir indukuotam dirginimui pateikti

Didysis elektrodas padedamas po ranka, o maasis - po pirtu. Kai eksperimentatoriaus kambaryje operatorius paspaudia jungikl, antrin induktoriaus srov
priveria pirt pakilti nuo maojo elektrodo. Priimantysis bgnelis, prie kurio
priekins puss pritvirtintas balno pavidalo mygtukas, leidia tokius judesius ura
yti grafikai

Delnas padedamas ant vieno elektrodo, didysis pirtas - ant kito. Tiesiai
vir pirto udedamas priimantysis bgnelis su prijo pritvirtintu kamtiniu
balneliu. Sujungtas su raymo svertu bgnelis kiekvienkart paklus pirt
daro ym ant aprkyto cilindro. Kiek sudtingesn, nei reikalinga tokiam
eksperimentui, uraymo sistema pavaizduota 37 puslapyje.
Galima lengvai pastebti, kad bendriesiems laboratoriniams tikslams
patogiau naudoti rankos, o ne kojos pirt. Tokios priemons dabar yra
visuotinai paplitusios ir gali bti taikomos vaikams, protikai atsilikusiems
individams, taip pat ir sveikiems suaugusiesiems tirti. Ms metodas re
fleksui sukelti i dalies yra toks: praddami dirbti su nauju tiriamuoju
skambiname vien kart skambuiu, nordami isiaikinti, ar jis sukelia
refleks. Iki dirginimo elektra n karto nepavyko igauti tik skambuio
k e lto reflekso. Toliau kokiuose 5-iuose bandymuose pateikiame skambut

36

PSICHOLOGIJA B IH EIVIO RISTO PO I R IU

ir elektros smg kartu, o paskui - vien skambut. Jeigu slyginis refleksas

nepasireikia, pateikiame daugiau dirginim skambuiu bei elektros srove
vienu metu ir kartojame, kol refleksas pasireikia. I pradi slyginis
refleksas bna netvirtas, t. y. jis atsiranda tik kart ir vl inyksta. Danai
gelbsti bausm. Tuomet refleksas gali pasireikti du kartus i eils ir vl
inykti. Po kiek laiko jis pradeda nuolat atsirasti kiekvien kart pateikus
skambut. Geriausiais atvejais slygin refleks sudarme apytikriai po
14-30 jungtini dirginim. Mginant naudoti metod, reikia bti pasi
rengusiems, kad kai kuriems tiriamiesiems slyginiai refleksai nesusidarys.
Kokios to prieastys, iuo metu atsakyti negalime. Metodas tik pradtas
pltoti.
Ligi iol aptarme slygin motorin rank, koj, pd skersaruoi
raumen refleks. Slygini refleks sudarymui galima naudoti taip pat
lygij bei mirias (skersaruoi ir lygij) raumen grupes. Jeigu su
kurtos priemons liuko dydiui imatuoti, vietoj elektrinio dirginimo
galima naudoti skaisi vies. Skambuiu skambinama tuo paiu metu,
kai blyksteli viesa. viesa veria liuk susitraukti, o kai skambutis ir
viesa atsiras utektinai kart vienu metu, susitraukim sukels vien skam
butis. Slyginius kvpavimo kaip ir irdies pulso refleksus galima sudaryti
lengvai ir greitai.
Kai kurios bendrosios slygini refleks ypatybs. ioje vietoje nau
dinga aptarti atskiras refleks ypatybes.
Pirma, dl slyginio reflekso ir pirminio reflekso, kuriuo jis remiasi,
panaumo bei skirtingumo. Nors ir kaip jie skirtsi, kai nagrinjami cen
trins nerv sistemos takai, j bendrieji ir pagrindiniai motoriniai bruoai
yra itin panas. velgiant tiriamojo, kuriam pirm kart pasireik sly
ginis refleksas, judesius negalima pasakyti, ar jis yra dirginamas tik skam
buio, ar skambuio ir bausms derinio. Slyginis motorinis refleksas da
niausiai yra aikus, greitas ir iplits, i pradi paprastai reaguoja visas
knas. Pamau refleksas tampa labiau ribotas.
Antra, dl reflekso pastovumo. Po to, kai refleksas kart buvo visikai
sudarytas, jis neapibrtam laikotarpiui keliasi i vienos eksperimento die
nos kit. Norint sukelti refleks, kartais tereikia vienintels bausms darbo
dienos pradioje.* Negalima pasakyti, kiek isilaikys nelavinamas refleksas.
Kart gegus mnes imokme tiriamj reaguoti skambut, o paskui
netyrme iki spalio mnesio. Tuomet pirm kart suskambjus skambuiui
refleksas nepasireik, taiau pateikus pirmuosius jungtinius dirgiklius (j
metu tiriamasis sulau aparatr, nors suadintas smgis buvo labai silp
nas), slyginis refleksas vien skambut pasireikdavo nuolat.
Treia. inome, kad slyginis motorinis refleksas gali susidurti su
148 puslapyje aprayt veiksni pastiprinimu ir slopinimu. Gali bti nau
dingi keli toki veiksni vaidmens kontroliuojant refleks pavyzdiai. Pir

II skyrius. Psichologijos metodai

37

miausia reikt paminti reflekso nuovarg44. Gerai imokytas tiriamasis

neapibrt laiko tarp nuolat reaguos kas 4 arba 5 sekunds pateikiam
dirgikl. Jeigu dabar kas 2 sekunds trumpam pateiksime dirgikl, t. y.
skambut, jis gali sureaguoti pirmuosius tris kartus, o vliau liautis. Jeigu
intervalas padidinamas arba vedamas ramybs laikas, refleksas vl pa
sireik. Vliau bus matyti, jog nuovargio dsn naudojame skyrimo reakci
joms sudaryti. Danai, iki slyginiam refleksui visikai sitvirtinant, jo ampli
tud po tam tikro laiko ima mati. Ar laikas ilgja, nra inoma. Kuomet
refleksas pradeda nykti, jis gali bti vairiai pastiprintas, prasiausias bdas panaudoti elektros srov, taiau jis taip pat gali bti pastiprintas kartu
pateikiant skambut ir kok nors kit dirginimo pavidal, pavyzdiui, slyt
ar termin dirgikl.

3 pav. Uraymo sistema, a - Marey bgnelis, sujungtas su priimaniuoju bgneliu

nuo pirto (2 pav.); b - elektromagnetinis dirgiklio ymeklis, sujungtas su raktu
elektros smgiui duoti; c - Marey bgnelis, sujungtas su pneumografu; d - dirgiklio
ymeklis, sujungtas su sekundine vytuokle; e - dvigubas dirgiklio ymeklis; viena
strl juda pateikus neigiam dirgikl (dirgikl, kur nereikia reaguoti); antroji
strl juda tik pateikus teigiam dirgikl. Raids kairje ymi: R - pirto reakcijos
uraas; F - elektrinis dirginimas (bausm); Res - kvpavimo kreiv; T - laikas;
N - neigiamas dirgiklis; P - teigiamas dirgiklis. Vaizduojamas trumpas scheminis
prast laboratorijoje gaut kreivi uraas. Pirmasis i apaios uraas rodo, kad
buvo pateiktas teigiamas dirgiklis - skambutis, kartu su juo buvo pateikta bausm
ir pasireik refleksas. Antrasis uraas rodo, jog buvo pateiktas neigiamas dirgiklis
(kitoks skambutis), nebuvo bausms ir pasireik refleksas (slyginis, taiau nedife
rencijuotas). Toliau buvo pateikti 8 dirginimai su neigiamu skambuiu, siekiant
sukurti nuovarg neigiamam dirgikliui. Po nuovargio buvo pateikiamas teigiamas
dirgiklis, taiau be bausms; refleksas pasireik. Paskui buvo pateiktas neigiamas
dirgiklis, bet refleksas nepasireik. Vl buvo skambinama teigiamu skambuiu ir
refleksas pasireik (diferenciacija). Buvo pastebta, jog kiekvienkart dirginant
Pasireik kvpavimo pokyiai. Suskambjus bet kuriam skambuiui, atsirasdavo
didelis, taiau kaskart silpnjantis kvpimas. Kuomet mokymasis yra tsiamas
gantinai ilgai, kvpavime pasireikia diferenciacija (4 pav.). Taigi tik per trump
laik teigiamas skambutis gali sukelti iame pieinyje pavaizduotus pokyius

38

PSICHOLOGIJA BIH EIVIO R ISTO PO I R IU

Psichologinis slygini refleks naudojimas. Kuri ir nebyli kdiki,

taip pat kai kuri ligot tiriamj atvejais kalbos metod taikyti negalima.
Tai, inoma, teisinga ir gyvn pasaulio atvilgiu. Vadinasi, galima tvirtinti,
jog slyginio reflekso metodas pasitarnaus visur, kur nemanoma pasi
kliauti kalba (ar tai bt susij su jos yda, ar ne). Antra, slyginio reflekso
metodas gali bti naudojamas kaip odins ataskaitos metodo, kuris bus
apraytas vliau, patikrinimas. Trumpai iliustruokime kai kuriuos io ligi
iol aptarto metodo taikymo atvejus. Tarkim, norime nustatyti mogaus
jautrumo viesos spektrui ribas, t. y. ar toli raudonojoje ir violetinje
spektro dalyje jis dar gali vizualiai reaguoti eterio bangas. Naudodami
elektros smg slyginiam refleksui sudaryti pradedame nuo kurio nors
tarpinio bangos ilgio. Kiekvien kart usidegus viesai kyla refleksas.

4 pav. Pirmas tiriamasis: dirgikli skyrimas, kai skirtis tarp j 6 d. v.

5 pav. Antras tiriamasis: dirgikli skyrimas, kai skirtis tarp j 3 d. v.

Paskui gana smarkiai padidiname bangos ilg, o jeigu refleksas pasireikia,

bangos ilg didiname dar. Galiausiai pasiekiame tak, - apytikriai 760 mjn, kur refleksas nutrksta, net kai jam atkurti taikoma bausm. Sis bangos
ilgis ymi moni spektro rib jo raudonojoje dalyje. Tuomet naudojame
t pai tvark violetinei daliai (397 m|i). itaip nustatome asmens ribas
taip pat patikimai, kaip dirgindami tiriamj monochromatine viesa,
keisdami bang ilg ir klausdami, ar jis j mato. Panaus taikymas gali
mas vis kit jusli srityse: garso, odos, kvapo, skonio ir t. t. Aptartas
metodas taip pat naudingas tyrinjant nuovarg, prisitaikym bei daugel
kit klausim, slypini fiziologijos ir psichologijos paribyje.

II skyrius. Psichologijos metodai

39

Metodo naudojimas skyrimo jautrumui nustatyti. Metodo taikymo sritis

yra gerokai platesn. Kai kuriais atvejais j galime naudoti kaip odins
ataskaitos metodo pakaital. Turime taip parengti slygas, kad refleksas
pasireik, pavyzdiui, kuomet pateikiama raudona viesa, bet ne tada, kai
pateikiama violetin; arba kai pateikiamas 256 d. v/, o ne 264 d. v. itaip
taikant metod galima tvirtinti, jog, norint sukelti skyrimo reakcij, tarp
dviej vies turi bti maiausias bang ilgio skirtumas; tarp dviej ton
maiausias virpesi skirtumas; maiausias dviej to paties aukio ton
arba dviej to paties bang ilgio vies stiprio skirtumas. Kitaip tariant,
uuot klausus tiriamojo, kaip darome taikydami odins ataskaitos metod:
Ar i viesa skaistesn, ar blankesn nei kita ? arba Ar is tonas emesnis,
ar auktesnis u an? - naudojame slyginio reflekso metod. Darome
taip: tarkim, ms uduotis yra sudaryti slygin refleks tam tikro aukio
kamertono skambes (256 d. v.) ir kit skirting kamertono skambes
(264 d. v.). Pavadinsime iuos skambesius F} (teigiamu) ir F2 (neigiamu)
dirgikliais. Kaip ir jau apraytame metode, pateiksime su F{elektros dirgikl,
kol pasireik refleksas. Uraymo sistema pavaizduota 3 paveiksllyje. Kai
tai visikai tvirtinta, jungiame F2, ir refleksas, inoma, pasireikia. Toliau
pateikiame F2, taiau niekada nenaudojame su juo sutampanio elektros
dirgiklio. Po 5 ar 10 dirginim greita seka refleksas j inyks. Tuomet
staiga jungiame Fxir, jeigu refleksas nepasireikia, taikome bausm. iuos
veiksmus kur laik tsiame, kol pasiekiame, kad visikai be jokio elektros
dirgiklio refleksas pasireik skambant F p taiau nepasireik skambant F2.
Dabar belieka isiaikinti, koks maas gali bti is skirtumas. Nordami
tai nustatyti, laipsnikai mainame F{ ir F2virpjimo skirtumus (4 ir 5 pav.
vaizduoja skyrimo slenkst, kuris buvo ipltotas per labai trump laik).
Kiti objektyvs metodai. Slyginio reflekso metodai buvo vertinami
kaip vieninteliai objektyvs psichologijos metodai. Tai nra teisinga plaija
prasme. Visi metodai, naudojami reakcijos laiko eksperimentuose bei eks
perimentuose, skirtuose atminiai44 ir asociacijoms, yra visikai objek
tyvs: daug testavimo, eksperimentins pedagogikos ir verslo psichologijos
darb atlikta pasitelkus objektyvius metodus.

III. ODINS ATASKAITOS METODAI

vadas. Iki iol aptarti metodai skirti veikiau kit asmen nei savo paties
visuminiam motoriniam ir liauk elgesiui tirti. Metodai didija dalimi
buvo ipltoti ir ipopuliarjo tiriant gyvn ir kdiki elges. I ties iose
srityse esame labai priklausomi nuo toki metod, nes kno vyki ste
bjimas ir odins ataskaitos nemanomos tiriant gyvnus arba dirbant su
negaliais individais. mogus pirmiausia yra gyvnas, kuris daniausiai ir

40

PSICHO LOG IJA B IH EIV IO R ISTO P O I R IU

sudtingiausiai reaguoja kalbinmis reakcijomis. Neinia, kaip atsirado

poiris, jog objektyvioji psichologija kalbini reakcij nenagrinja. Tai,
inoma, klaida. Bt kvaila ir iki absurdo vienpusika neigti mogaus ver
balin elges. mogaus kalbjimas danai tra vienintel stebima reakcija.
Kitaip tariant, jo prisitaikymai prie situacijos vyksta daniau kalbjimu
nei kit motorini mechanizm veika. Kitame skyriuje aptarsime implicitinius ir eksplicitinius kalbos prisitaikymus. ia norime daugiausia atskleisti
kalbjimo reakcij, kaip dalies bendrj psichologini metod, taikym.
Kaip odins ataskaitos metodo naudojimo tikrame eksperimente iliu
stracij galima paminti jautrumo ilumai ir aliui atskirose odos srityse
tyrimus. Pirmiausia paymime ma srit ir j veikiame iltu ir altu cilin
drais. Tiriamajam nurodome: Pasakykite kaskart, kai pridedamas altas
cilindras, ir kaskart, kai pridedamas iltas cilindras44. Jeigu lieiama sritis
yra jautri aliui, jis atsako odiu altas", ir panaiai kai pridedamas iltas
cilindras - odiu iltas". odin ataskaita, arba odinis atsakas, pay
mimas eksperimento rezultat urauose ir yra naudojamas lygiai taip pat,
kaip bt naudojami slyginio reflekso atsakai, jeigu tyrime btume taik
eksperimentavim.
Ar odins ataskaitos metodas skiriasi nuo kit inom metod? Iki
pastarojo meto psichologai taik odins ataskaitos metod kiek kitu bdu
nei tas, kuris naudojamas ia. Nesiimdami ios itin ginytinos ir prie
taringos srities, galime trumpai bendrais bruoais nusakyti ms santyk
su ja. Klausimas: Ar galiu t pat stebjim, kur taikau kitiems individams,
atlikti sau? atskleidia iuos sunkumus. Atsakymas, inoma, yra taip,
taiau bus prisiminta, kad 21 puslapyje teigme, jog visa, k galime stebti
kitame asmenyje, yra jo elgesys, o elges apibrme kaip visuminius rau
men ir liauk atsakus. Klausimas tampa paprastesnis: Ar galiu stebti
savo paties raumen ir liauk judesius bei j sveik? Pavyzdiui, tai, kad
raau, jog mano veidas nuraudo ir 1.t.? Kas itai neigs?
Dabar, nordami itaisyti klaiding objektyviosios psichologijos sam
prat, trumpam nukrypsime al. Klaidinga samprata susijusi su tuo, jog
gantinai daug psicholog neteisingai suprato biheivioristo poir. Jie
atkakliai tvirtino, kad pastarasis stebi tik asmens raumen ir liauk judesius;
kad jis domisi raumenimis ir liaukomis lygiai taip pat, kaip jais domisi
fiziologas. Tai nra isamus tvirtinimas. Biheivioristas domisi individo in
tegracijomis irvisybinmis veiklomis. Vienu metu uduodame klausim: K
individas daro? Stebime, kaip jis spausdina mainle, ieko pamestos
ura knygels arba reaguoja44 emocin dirgikl. Pastaruoju atveju, jeigu
isties domims, kaip jo emocinis gyvenimas virsta visuma, galime tsti,
a s eis ami, kodl individas reaguoja emocikai konkret dirgikl.
vatkys^^ir ^ k ^
baims reakcijos tam tikras aplinkybes atsiranda
je ir aip jos veikia asmenyb bei labiausiai parengtus gdius.

11 skyrius. P s ic h o lo g ij o s m e to d a i

41

Nordami tai iliustruoti, galime pateikti hipotetin pavyzd. Jaunystje

susieidus su greitai judaniu mechaniniu aislu (ar atsitikus kitam emo
ciniam vykiui), individo negalime tikinti ssti automobil, motorin valt
ar vaiuoti traukiniu, jei ito galima ivengti. Visybins individ profesijos
ar darbo veiklos paprastai nesiimame suprastinti iki raumen susitraukim.
itai galime padaryti, jeigu tenka, ir darome tai kartais, kuomet btina
tyrinti vairias dalines reakcijas. Be abejo, objektyvioji psichologija gali
tyrinti mrijim, nam statym, aidimus, vedybas ir emocin veikl,
nebdama apkaltinta, jog visk suprastina iki raumen susitraukim ar
liauk iskyr. Lygiai tiek pat garbinga kaltinti biheiviorist ar net tradicin
psicholog, nes itai manu, jog jis visk suprastina iki materijos jonins
sandaros. Visi tikime, kad materija sudaryta taip, kaip tvirtina fizikas, taiau
toks aikinimas ne itin gelbsti nagrinjant savitus psichologijos klausimus.
Kaip psichologai galime aprayti mogaus elges renkantis mon ir vedant.
Galime parodyti, kaip is vykis pakeit vis jo gyvenim po santuokos.
Konkreiai, kaip padidjusi atsakomyb padjo veikti tam tikrus emocinius
sunkumus, kaip pasunkjusi finansin nata privert j ilgiau dirbti ir labiau
gilintis savo profesij, kad padidt atlyginimas ir isiplst verslo ryiai.
Esant dabartinei mokslo bklei nedaug padt galimyb itirti lsteli
sandaros molekulinius pokyius - jie, be abejo, egzistuoja, taiau greta
ms uduoties. Ms uduotis - nustatyti santuokos tak bendrajam
konkretaus asmens elgesiui.
Psichologijos laboratorijoje tikrai danai btina tyrinti visybins vei
klos, kuri matome kasdieniame gyvenime, dalis. Kai tenka atlikti tokius
stebjimus, aptinkame, jog itin sunku stebti dalines ar pavienes savo pai
kno reakcijas. Anksiau atkreipme dmes, jog stebjimas danai nema
nomas be prietais ir eksperimento slyg kontrols. Taigi judesiai, kuriuos
tursime padaryti manipuliuodami prietaisais ir slygomis, visada susipins
su mginimu stebti savo judesius. Tiriamasis puikiai gali stebti savo
akimis laus, krintanius i seili liauk, kai kas nors prijung prie jo prie
tais; taiau siekiant rgi, vandens burnai skalauti ir 1.1. neabejotinai
yra vedami kintamieji, trikdantys stebjimo grynum ir mokslin pobd.
Fiziologijai tenka atsakyti t pat klausim. Kas abejoja, kad fiziologas
gali atlikti tam tikrus savo irdies, kvpavimo ir maisto daleli judjimo
arnyne stebjimus? Bet jeigu fiziologas apsiribot tuo, k gali suinoti i
stebjimo ir eksperimentavimo su savo paties organais, jis seniai bt
apleids moksl. Taiau kartais fiziologas ir gydytojas, kaip kiti mons,
pastebi, jog kakas nutiko vienam jo organ. Jie tutuojau kreipiasi gudus
stebtoj, kuris stebjimui paremti naudoja visas iuolaikinio mokslo prie
mones. Jis gali pasakyti, jog aptiktos saugos, dviburio votuvo nesandarumai arba padidjusi blunis. Kitaip tariant, fiziologijoje ir medicinoje
savistaba yra apytikr bei netiksli ir atmetama tuojau pat, vos tik tampa

42

PSICHO LOG IJA B IH EIV IO R ISTO P O IU R IU

manu naudotis kitais metodais. Ndienos psichologijoje keniame didija

dalimi dl to, jog apskritai stokojama metod stebti, kas vyksta kito indi
vido vidiniuose mechanizmuose. Dl ios prieasties i dalies tenka pri
klausyti nuo tiriamojo ataskaitos apie tai, kas vyksta. Pamau atsisakome
io netikslaus metodo; atsisakysime labai greitai, kai is poreikis bus plaiau
pripaintas. Tarkim, laboratorijoje turime tiriamj. Uraome jo rankos
ir pirto atsakus tam tikromis eksperimentinmis slygomis. Eksperimento
metu taip pat nortume suinoti, ar padidjo koj raumen tempimas.
Klausiame tiriamojo: Kai per eksperiment judinate rankas, ar js koj
raumenys susitraukia?44Jis gali atsakyti taip arba ne ir bti teisus. Taiau
jeigu norime remtis moksliniu atsakymu, prijungiame prietais, kuris ura
ys bet kok koj raumen tempimo pokyt. Atmetame apytikr savistab
ir, kur tai yra btina ar manoma, pradedame naudoti prietaisus.
Taiau daugelyje psichologijos srii, ypa psichiatrijoje, savistaba, ku
ri paprastai ireikiama tiriamojo odiais, yra vienintel mums prieinamiausia stebjimo ris. Pacientas ateina pas psichiatr ir sako: Jauiuosi
nusimins44 ar paniurs44, arba Daktare, keniu nuo baisios tampos bijau, jog galiu nuudyti mon ir vaikus44. Tai yra psichologin situacija,
kuri gydytojas turi veikti. Tuomet gydytojas sumani klausim seka pra
deda igauti i paciento odinius atsakus. Vis dlto, gydytojo poiriu, ie
atsakai yra tokie pat objektyvs, kokie bt nufilmuoti audianio kilim
ar pinanio krep tiriamojo veiklos vaizdai. Atsakai yra fakt apie tiriamojo
prisitaikymo prie pasaulio bd dalis. Gydytojas, remdamasis ankstesniu
mokymu, gali juos susieti su paciento gyvenimo tolimomis arba artimiau
siomis aplinkybmis, suklusiomis sutrikimus. Gydytojas aptinka, jog kuo
met pacientas kalbdamas reaguoja taip ir taip, jo reakcijos turi bti susi
jusios su kit veikimo sistem sutrikimais - individo veikimo sistemos
daugiau nebra integruotos ir nebeveikia kaip vientisas darinys, kitaip nei
tuomet, kai pacientas jauiasi gerai.

IV. TESTAVIMO METODAI

vadas. Vienos ar kitos ries psichologiniai testai naudojami nuo pat
psichologijos sukrimo. Anksiau psichologijoje daugiausia buvo pltojami
testai jutiminms reakcijoms tirti. Gana naudingi regjimo atrumo, klausumo ir spalv yd testai buvo naudojami daugiau nei penkiasdeimt met.
Kiek vliau pasirod motorins koordinacijos tikslumo, reakcijos laiko
paprastomis ir sudtingomis aplinkybmis testavimo metodai. Iki pastarj
dviej deimtmei tokie testai buvo traukti bendrj psichologijos sam
prat. ie testai buvo laikomi laboratorijos kasdienybs dalimi ir beveik
niekur nebuvo naudojami atskirai, iskyrus geleinkelio ir laivyno technik

II skyrius. Psichologijos metodai

43

testavim. Per pastaruosius dvideimt met iaugo tikra mokykla testuotoj,

kurie i psichologijos iskyr jutiminius metodus ir papild j gerokai di
desniu specialij test skaiiumi. Nuo A. Binet ankstyvojo darbo laik*
testai pamau gijo platesn pobd. Buvo sukurti testai, skirti bendriesiems
gabumams, intelekto lygiui44, veikiau susij su amiumi ir profesija nei su
ypatingais jutimais. Dabar testavimo sritis yra plati ir nors dar nesutariama
dl vairiais metodais gaut rezultat verts, visuotinai pripastama, kad
is darbas dera su blaiviu protu ir turi geras tolesns pltros galimybes.
Apskritai galime nagrinti trejopo pobdio testus: 1) bendrojo elgesio
testus, nustatanius, ar individas pasiymi vairiomis funkcijomis ir plasti
kumo laipsniu (galjimu susidaryti nauj gdi), reikalaujamu visuo
mens (vadinamieji intelekto testai); 2) specialij gabum testus; 3) tyri
mus ir statistin test rengim.
Daugelis psicholog yra link arba bent i pradi buvo link velgti
testus tik kaip praktins psichologijos raid, vadinasi, tvirtino, jog jie
priklauso tik taikomajai psichologijai. Taiau ilgainiui psichologijoje kaip
ir kitose srityse is skirtumas tarp grynojo44ir taikomojo44mokslo inyko.
Dabar testus irima kaip bet kuriuos kitus psichologijos metodus. Kai
psichologui kyla btinyb juos taikyti, jis arba naudoja jau prieinamus
testus, arba imasi nuosekliai kurti jo poreikius atitinkant test. Jis tai daro
arba turi daryti tuo paiu bdu, kuriuo atlikt kitus psichologijos tyri
njimus. Apskritai toks skyrimas yra pagrstas, t. y. kad psichologinis ekspe
rimentavimas paprastai atliekamas be jokio ryio su tiesiogine rezultat
nauda ar taikymu, o testai naudojami praktinmis aplinkybmis ir yra (arba
turi bti) mokslikai ipltoti laboratorijoje, kad atitikt praktines ap
linkybes.
Iki iol sukurti testai daugiausia buvo skirti individ kalbiniam elgesiui
ir didija dalimi priklaus nuo asmens gebjimo kalbti; t. y. jie tyr
kalbinio atsako visuomenines ir kitas aplinkos slygas paprastum arba
sudtingum. Tai, inoma, netinkama, kadangi yra daug individ, kurie
visikai negali kalbti, daug t, kuri kalbjimas visikai sutriks (pavyz
diui, afazijos ir sunks mikiojimai), ir taip pat t, kurie kalba tik re
iausiomis usienio kalbomis. Toki asmen gebjimas padaryti tam tikrus
dalykus rankomis, gyti tam tikr gdi pasitelkiant likus kno raumenyn nra sutriks. iais atvejais, taip pat siekiant daugelio kit tiksl
gerokai didesnis dmesys turi bti skirtas eksplicitinio ir aiktaus elgesio
tip testams, kur kalba nebtina.2 Dl iskirtins, bet plaiai paplitusios
nuomons, jog kalbinis elgesys turi ypa didel reikm, kurti atlikties testus
buvo labai sunku. ia galime tik trumpai apibdinti vairi test tipus.
2 Kai kurie naujausi kariniai testai atsivelgia iuos sunkumus.

44

PSICHOLOGIJA BIH EIVIO R ISTO P O I R IU

1. Testai bendrojo elgesio lygmeniui nustatyti. Bendrojo elgesio test

validumas priklauso nuo fakto, kad apytikriai to paties amiaus ir tos paios
bendros aplinkos individai ipltoja tam tikras bendr veikl sistemas. Kaip
jau minjome, is tiktinas ar reikalaujamas veiklos lygmuo yra visikai
slygikas. Be to, asmuo turi bti sisavins tam tikr minimal rinkin
vertybi ir veikl, toki kaip gdi susidarymo greitis, gdi skaiius ir
tam tikras kalbos mokjimo lygmuo; tam tikros sunkum veikos ir prasti
bendravimo su tvais, mokytojais bei draugais bdai. Jeigu individas neati
tinka kurio nors i reikalavim, tinkamai sudarytas testas turi tai parodyti.
Buvo sukurti tam tikri testai, kurie, atsivelgiant ami, atskleidia toki
savybi baigtum ar nebaigtum. Pavyzdiui, galime atuoneri met vaikui
duoti visus testus, skirtus vaikams nuo eeri iki devyneri met. Jeigu jis
veikia visus testus, skaitant atuoneri met, sakome, kad jo pasiekimai
prasti. Jeigu jo pasiekim amius artimas eeri met vaiko, tvirtiname,
jog is individas yra dvejais metais atsiliks. Pats faktas, kad vaikas gali
bti dvejais metais atsiliks, veria atvej aptarti atskirai. Ar jis dvejais
metais atsiliks, nes sirgo ir neturjo galimybs kaip kiti jo amiaus vaikai
tiek pat lankyti mokykl? Ar jis gyveno krate, kur negaljo lankyti mo
kyklos? Ar nra kokios nors nuolatins ar laikinos psichozs, virtusios
atsilikim suklusi prieastimi? Ar vaikas neturi kno sudjimo trkum,
kurie jam neleido sisavinti gdi, reikaling jo amiaus tarpsnio vaikams?
Atsilikusio vaiko nagrinjimas reikalauja psichologo, psichiatro ir neretai
chirurgo bendradarbiavimo. Danai padaroma rimta ala asmenims, kurie
patenka tik pas gydytoj arba tik psicholog.
iame praktiniame kelyje naudojamos Binet-Simono skals arba specia
lieji testai, taip pat vairs Termano, Yerkeso, Goddardo ir kit sukurti j
variantai, Healy, Pintnerio atlikimo testai ir daugelis kit.* vairs toliau
aprayti specialieji testai gali bti naudojami ir bendrojo individ elgesio
lygmeniui nustatyti. Taikydami specialiuosius aritmetikos, odyno apim
ties, gdi susidarymo greiio ir tikslumo testus, gauname daug tikslesn
asmens galimybi vertinim nei naudodami bet kur bendrojo elgesio test.
I ties nedaugelis Binet-Simono variant bei kit bendrojo testavimo
metod tinka vyresniems nei 15-os met asmenims. Vertindami suaugusiojo
pasiekimus, paprastai turime taikyti daug specialij test.
2. Specialij gabum testai. Dl vairi praktini reikalavim psi
chologui tiek mokyklose pasiekim vertinimo srityje, tiek ekonomikos
pasaulyje, specialij gabum test skaiius pernelyg iaugo, kad mintume
kiekvien atskirai. Jau buvo sukurti testai individo bendrosioms inioms,
konkreios srities inioms, matematiniams gabumams, odynui, angl kal
bai, ratui, muzikiniams gabumams, iradingumo riboms, galimybei pasiekti
skm geleinkelio mechanikoje, telefonijoje, stenografijoje, muzikoje ir
aviacijoje vertinti. Sutrumpinti ie specialij gabum testai danai nau

II skyrius. Psichologijos metodai

45

dojami kandidatams, norintiems pasirinkti tam tikras profesijas, vertinti.

Testai pamau gyja platesn umoj, nes traukia asmenybs veiksnius,
pavyzdiui, tai, ar asmuo yra arogantikas, ididus, tvarkingas, ar jis drau
gikas, emocikai pastovus. Buvo isakyta mintis, jog psichiatrai gali padti
psichologams nustatyti, ar kandidatas svarbesnes pareigas turi tinkamas
ypatybes bei temperament, kuris daro j pageidaujam. Kartu galime pasa
kyti, jog individo ypatybs didija dalimi yra priklausomos nuo vairi
konflikt, stres bei tamp, su kuriomis jis turjo rungtis nuo vaikysts,
bdamas paauglys ir sulauks dabartinio amiaus. Kiek plaiau is klau
simas aptariamas 341 puslapyje.
3.
Tarimai ir statistinis test rengimas. Iki iol aptardami testus tam
tikram tikslui pasiekti manme esant daugiau ar maiau tinkam test.
Dabar praktikoje taikomi testai buvo sukurti remiantis tikru tiriamuoju
darbu. Tarkim, turime sukurti test asmens tinkamumui dirbti stenografuotoju nustatyti. Pirmiausia uraome visas pageidaujamas toki asmen
ypatybes ir pasiekimus. Tada einame bet koki didel stenografijos staig
ir toliau kaupiame inias, susijusias su greiiu, per kur geras stenografuotojas turi urayti sakom tekst, su uraytos mediagos spausdinimo
mainle ir perraymo i stenografijos ura greiiu, laiku, kurio geriau
siems reikia laik kopijoms padaryti, su gebjimu perskaityti, parayti
neprastus odius, registruoti laikus ir rasti laikus srae. Remdamiesi
iomis platesnmis iniomis, sukuriame grup atlikties test, kuriems bet
kuris stenografuotojas vidutinikai sugaita, tarkim, pus valandos. Gali
pasirodyti, kad pirmasis testas neabejotinai yra per sudtingas ir kad dide
lje spausdinimo staigoje j veik tik trys ar keturi geriausi individai. Antra
vertus, lygiai taip pat galime sukurti pernelyg lengv test, i tikrj tok
lengv, kad j ilaikyti gali net prasiausi grups nariai. Metod tobuliname,
kol j gali veikti vidutinikas stenografuotojas. Suprantama, testas turi bti
sukurtas paprastam stenografuotojo darbui. is testas netiks sskaitininkams,
laikrai reporteriams ar kokios nors kitos profesijos atstovams. Konsultuodamosi su psichologais tok darb nuolatos atlieka daugelis verslo moni.
I tikrj daug didesni verslo moni tokiems testams kurti dabar yra dar
binusios psichologijos inovus. Testo sukrimas - tyrim udavinys. Testo
naudojimas gali bti paliekamas ne psichologams, o asmenims, kurie yra
gav tam tikrus j taikymo nurodymus.
Kiek kita uduotis kyla, kai tenka paklausti: kokie bendrieji veiksniai
yra bdingi geram teisininkui, valstybs veikjui, laikraio korespondentui
ar aviatoriui? I anksto galime pasakyti, kad joki itin nauding tokius
klausimus atsakani ryi dar nra nustatyta. Nordami iskirti klausim,
galime imtis gero aviatoriaus ypatybi tyrimo. Kokie aviatoriaus ankstesnio
gyvenimo veiksniai lm jo skraidymo skm? Ar turjo takos akademi
nio mokymosi trukm ir ris? O visuomens sluoksnis, i kurio jis kilo,

46

PSICHOLOGIJA B IH EIVIO RISTO PO IU R IU

amius, ankstesns profesijos ir udarbis, santuoka ir sportiniai pasie

kimai? Norint atsakyti iuos klausimus, surenkami ger ir prast pilot
duomenys. Gauta mediaga toliau apdorojama statistikai ir ivedami
koreliacijos koeficientai.3

3
^ e_t0d,0 iekoklte Thorndikeo knygoje Psichikos matavimas". A p ie toki koreliaciiu
mast ziurekite Thorndikeo straipsn urnale Science44 (1919)*.

III SKYRIUS
RECEPTORIAI IR J DIRGIKLIAI1
vadas. Kaip minta, moni atsako prigimties supratimas didija dalimi
priklauso nuo ini apie vairius mog veikiani dirgikli tipus, apie
viet, kur tokie dirgikliai turi bti taikomi, kad sukurt tinkam veikim,
ir apie vairius fizinius bei fiziologinius veiksnius, kuriuos tenka atsivelgti
valdant tiek organizm, tiek dirgikl. Norint itai patikslinti, tereikia pami
nti fakt, kad jeigu kai kuri gyvn oda dirginama stipria viesa, su
kuriamas aiktus atsakas. Kad bt paskatintas mogaus veikimas, viesa,
jeigu nepaisysime jos ilumins reikms, turi kristi tam tikr akies dal.
Be to, btinos sukurti aikt mogaus atsak viesos bangos ilgis turi bti
ne maesnis kaip 397 m|i (violetin) ir ne didesnis kaip 760 m|i (raudona).
Nordami atskleisti iuos veiksnius, turime tam tikra prasme iskaidyti"
mog ir rasti jautrias dirginimui dalis (kno sritis, priklausanias kiekvie
nam organui) bei atitinkamus dirgiklius, kurie, veikdami ias jutimo organ
sritis, sukels veikim. Reikia prisiminti, jog i procedra yra kiek dirbtin
ir panai t, kuri naudoja fiziologas tyrindamas irdies darb, kvpavim
ir t. t. bei atsiribodamas nuo kit kno funkcij. Vis dlto tolesniuose
skyriuose vl sudsime organizm visum, kaip ir buvo, ir tyrinsime savo
krin jo, kaip visumos, reakcij poiriu. Niekada neturime pamirti, jog
kai mogus reaguoja net pat menkiausi jutimin dirgikl, reakcijoje
dalyvauja visas knas, net jeigu mogus tik pakelia pirt ir itaria od
raudona".
Bendras nerv ir raumen sistem aptarimas. Penktajame skyriuje
pamatysime, jog kiekvienas paprastas refleksinis veiksmas, pavyzdiui,
rankos atitraukimas nuo karto objekto, struktros poiriu apima recep
tori, arba jutimo organo darin, nerv laid tinkl ir efektori (raumen
ar liauk). Kuomet jutimin darin, pavyzdiui, ak, aus ar nos, paveikia
dirgiklis, prasideda tam tikri cheminiai procesai, perduodantys nervin
impuls laid sistem. Nervinis impulsas pereina laidus ir galiausiai pa
siekia raumen arba liauk. Dl io impulso poveikio raumuo susitraukia
arba liauka pradeda iskirti sekret. Taip gyvnas juda ar veikia. Kad ie
vairs mechanizmai paaikt, turime inagrinti: 1) mogaus jutimo orga
nus: ak, aus, lytos, uosls, ilumos, alio, skausmo, organines ir kinestezijos jusles; 2) nervin, arba laid, mechanizm, t. y. periferin ir centrin
14 7-81 puslapi mediag perirjo ir jos dalis perra profesorius Joseph Peterson i
G e o rg eo Peabody koledo Jesupo psichologijos laboratorijos.

48

PSICHOLOG IJA B IH EIV IO R ISTO P O IU R IU

nerv sistemas (taip pat simpatin nerv sistem); 3) motorin ir liauk

sistemas - efektorius, sudarytus i skersaruoi raumen, kuriuos valdo
periferin ir centrin nerv sistemos, bei lygij raumen ir liauk, kurias
paprastai valdo simpatin nerv sistema. Savo udavin tyrintojas turt
nusakyti apytikriai taip: 1) Kokie ioriniai ir vidiniai dirgikliai privers mano
tiriamj veikti; kaip galiu parengti paprastas ir sudtingas slygas, kurios
privers j veikti pagal aplinkos reikalavimus? 2) I bendro supratimo atrodo,
jog dirgiklio paskirtis - sukelti nervin impuls. Ir dl praktini, ir dl
teorini prieasi noriu inoti, kokia yra io nervinio impulso tkm, t. y.
kaip jis randa keli raumen, nes inau, kad jeigu ioje laid grandinje
bna arba anatominis, arba funkcinis sutrikimas, joks dirgiklis, kur galiu
taikyti, nesukels prastos reakcijos. 3) Nordamas suprasti, k galima pada
ryti mogui kuriant sudtin atsako sistem, privalau turti bent elemen
tari ini apie tai, kaip veikia raumenys, sausgysls ir snariai; inoti,
kokias liaukas jis turi ir i liauk tak raumenims44. Neimananiam
fiziologijos bus naudinga atidiai perskaityti tris skyrius apie jutimo or
ganus, laidus, raumenis ir liaukas, o paskui grti ir nuodugniai studijuoti
skyrius tokia tvarka, kokia jie pateikti. Jutimo organ tyrinjime, kur tuojau
pat idstysime, privalsime praleisti daug domi klausim. ia nagri
njami tik bendrieji ir paprasti jusli fiziologijos reikiniai.

I. ODOS JUTIMO ORGANAI IR J DIRGIKLIAI

Sritis. Visas odos pavirius, skaitant raudonsias lp dalis, akies jungin
ir ragen, burnos ertm dengiani gleivin ir kitas iorines kno angas,
turi bti vertinamas kaip sritis, kur gali bti veiksmingai taikomi odos
dirgikliai. Skersinis kno odos pjvis be epidermio, arba iorinio pavirinio
sluoksnio, pavaizduotas 6 paveiksllyje.
Jeigu tyrinsime i srit slygini refleks arba odins ataskaitos me
todu (p. 39), aptiksime, jog i ties odoje yra keturi skirtingi jutimo organai,
kiekvienas su savybinga dirgikli grupe: alio, ilumos, spaudimo ir skaus
mo jusls. alio ir ilumos jusls kartu vadinamos temperatros jusle.
1,2. alio ir ilumos (temperatros) jusl. Fizikos poiriu ias jusles
atitinkantis dirgiklis yra ilumos spinduliavimas. Praktikos poiriu tokie
objektai kaip metalas, medis, skysiai ir dujos (oras) yra paprasiausi dirgi
nimo pavyzdiai. Norint suadinti i jusli veikl nebtinas tiesioginis
toki objekt slytis su oda. Apskritai norint paveikti alio jusl objekt
temperatra turi bti emesn u vadinamj fiziologin nul, apytikriai
30C. Fiziologinis nulis nra pastovus, bet priklauso nuo jutimo organo
adaptacijos bsenos. Jeigu objekt temperatra auktesn nei is takas,
ilumos jusl skatinama veikti. Temperatros galns taip pat gali bti

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

49

dirginamos vidaus organini pokyi, atsirandani sergant kartlige, pa

tiriant kratutines emocijas, susitraukiant kraujagyslms (altis) arba joms
isipleiant (iluma). Jos taip pat gali bti dirginamos mechanikai veikiant
tokioms mediagoms kaip garstyios, pipirai, alkoholis, mentolis, elektros
srov ir galbt net mechaniniam dirginimui - lengvam tapnojimui, drimui
adata ir t. t. Kratutins temperatros suardo audin, taigi itin auktos
temperatros objektai dirgina ir ilumos, ir skausmo jusles. Svarbiausias
veiksnys, lemiantis temperatrin dirgikl, paprastai yra iluminiai odos

6pav. Skersinis odos pjvis be epidermio, arba iorinio pavirinio sluoksnio (pagal
Ruffini). A t - skersinis maosios arterijos pjvis; cM - Meissnerio dalels; cP skersinis Paeini dalels pjvis; Sp - spenelinis sluoksnis; Sr - tinklinis sluoksnis;
ON - Ruffini cilindrai; za - riebalinis audinys; st - skersinis mao nerv kamieno
pjvis; gs - prakaito liaukos

pakitimai. Tai ne visikai tinka kratutinms temperatroms, kurios gali

veikti kaip dirgikliai ilg laik. Taiau ir tuomet yra adaptacijos poveiki,
pavyzdiui, emesn u nul oro temperatra trikdo daug labiau, kuomet
J1bna kelet dien ne sezono metu nei vidury iemos. Jutimo organai yra
J aug jautresni temperatros pokyiams ties fiziologiniu nuliu nei ties
ratutinumais ir staigiems - labiau nei ltiems pakitimams. altakraujis
gyvnas, pavyzdiui, varl, i vidaus nepalaikydama apytikriai pastovios

50

PSICHOLOGIJA BIH EIVIO R ISTO PO I R IU

temperatros, gali ti, kaip minta, dl ilumos pokyi, kurie yra tokie
laipsniki, jog niekada nesuadint aiki atsak.
Takinis dirginimas. Atliekant sistemingus ir nuodugnius i jusli
tyrinjimus paprastai ant odos paymimas maas, aikiai matomas plotas
ir per j j braukiama tuiaviduriu metaliniu smaigaliu, kurio pastovi tempe
ratra gali bti palaikoma pilant per j skyst: ilumai ir nestipriam aliui vanden, o jeigu ketinama naudoti emas temperatras - alkohol arba
kitus neulanius skysius. prastam darbui metalinis smaigalys turi bti
laikomas 12-15C, kai tyrinjama alio jusl, ir 37-40C, kai dirbama su
ilumos jusle. Jeigu oda dirginama takiniu bdu, nustatoma, jog tipiki
atsakai gali bti igauti tik tam tikrose konkreiose ribotose vietose ar
takuose (1/2 mm ar maesniame plote). Be to, takai, kurie reaguoja
alt metalin tak, skiriasi nuo t, kurie reaguoja ilt. Tikriausiai jie
yra pastovs, t. y. takai turbt idstyti tiesiog vir tikrojo odoje gldinio
jutimo organo darinio. Apskritai nustatyta, jog jautriausios spaudimo dir
gikliams sritys, pavyzdiui, platakos ir pirt galiukai, ne tokios jautrios
temperatrai. Paprastai dengiamos drabuiais dalys jautresns temperat
rai nei tos, kurios lieka neudengtos, i dalies dl to, jog stokoja kitim
poveikio, taiau taip pat ir dl to, kad jose yra daugiau temperatros organ.
Vis dlto veidas yra nepaprastai jautrus, nors daugelyje ali nedengiamas.
Jame gausu jutimini darini. i tak dirginimo slenkstis labai kinta.2
Tam tikr ilumos tak dirginimas sukels atsak, kai objekto temperatra
nedaug auktesn u fiziologin nul, tuo tarpu atsparesni nra dirginami,
iskyrus 40C artim temperatr. alio takuose slenkstinis dirgiklio
stipris taip pat svyruoja. i pavidal dirgikliams jautri tak skaiius bet
kokiame konkreiame skirting kno dali kvadratiniame centimetre labai
skiriasi. Apskritai alio tak yra kur kas gausiau nei ilumos. Vidutinikai
13-ai alio tak tenka apytikriai 2 ilumos takai. Nagrinjant i tak
pasiskirstymo klausim dmes patraukia tai, jog akies jungin ir iorin
lyties organ gleivin yra nejautrios ilumai, taiau jautrios aliui.
2Yra dvi slenksi rys: 1) Ribos slenkstis, sutrumpintai R. L. Tai reikia, kad bet koks
dirgiklis bet kokiame jutiminiame lauke gali bti toks silpnas, jog jo poveikis jutimo organui
nra pakankamas nei ireiktam, nei neireiktam atsakui sukurti. Reikaling atsakui sukelti
dirgiklio dyd gali veikti adaptacijos bsena arba jutimo organo darbo, kur jis k tik atliko,
kiekis. 2) Skyrimo slenkstis (D. L.) visada apima du dirgiklius: tiriamasis gali reaguoti tam
tikros fotom etrins verts balt vies. Tarkim, pateikiame antrj balt vies. Kiek turime
padidinti (arba sumainti) ios antrosios viesos stipr, nordami sudaryti slyg tiriamajam
vienaip reaguoti pirmj vies ir kitaip - antrj? Reakcijos tokius dirgiklius ioje
knygoje vadinamos skyrimo reakcijomis, arba atsakais. Yra atskiras psichologijos skyrius,
kuris nagrinja beveik vien toki dirgikli santykius. Jis vadinamas kiekybine psichologija.
Toki tyrim pradininkai yra E. Weber ir G. Fechner. J tyrimai buvo suglausti vadi
namuosius dsnius - Weberio dsn ir Fechnerio dsn arba Weberio-Fechnerio dsn. D l
itin siauro kiekybins psichologijos taikymo ir dl technini tokio tyrinjimo sunkum ioje
knygoje ji nenagrinjama, nors jos objektas priklauso objektyviajai psichologijai.

III skyrius. R e c e p t o r ia i ir j dirgikliai

51

Srities dirginimas. Toks takinis dirginimas, kok k tik apibdinome,

- retas kasdieniame gyvenime. altas vjas, lieiantis visus atvirus kno
pavirius, lemia tai, kad mogus usivelka apsiaust arba eina angli
aptvar ir rpinasi kuru iemai. ilti sauls spinduliai priveria nusimesti
iemos apdarus, nekantriai sklaidyti traukini tvarkaraius ir rengtis vykti
vasaros poilsiavietes. Be kasdienio gyvenimo, srities dirginim galima
tyrinti ir laboratorijoje. paskirstyt po didel odos plot ilumin dirginim
reaguojama daug stipriau nei tuomet, kai ta pati temperatra taikoma
maesniam plotui. Temperatra, kuri kius vien pirt skyst vos nesukl
atitraukimo reflekso, sukels atitraukimo judes, jeigu bus panardinta visa
plataka ar ranka. Ne kart dauguma esame iband vonios vanden pirt
galiukais, paskui ok j tik tam, kad vl ioktume, kuomet staiga panar
dinama visa koja ar knas. Skirtingai laids ilumai objektai labai veikia
tiriamojo reakcijas. 25C vanduo yra stipresnis alio dirgiklis nei tos paios
temperatros aliejus, taiau silpnesnis nei gyvsidabris. Objekto tempe
ratros sukeltas veikimas (kaip matyti i R. L. ir D. L.), be ilumos pra
laidumo savybi, tam tikru mastu priklauso nuo jo paviriaus lygumo ar
iurktumo.
Neprasta alio tak jauda. Kai objekto temperatra yra tarp 45C
ir 50C, dirginant srit pasireikia kitas veiksnys. Jeigu odoje pasirinksime
ir paymsime tam tikr skaii alio tak, paskui kiekvien dirginsime
tokios temperatros metaliniu smaigaliu, bus sukelta reakcija alt. Kitaip
tariant, temperatra nuo 45C iki 50C yra (neadekvatus44) alio tak
dirgiklis. itai neabejotinai reikia, jog kai su toki temperatr objektais
dirginamos didels sritys, yra veikiami ir ilumos, ir alio takai. Kitaip
tariant, bendrosios ms reakcijos tokias temperatras yra sukeliamos
sudtinio dirginimo, t. y. adekvataus, arba prasto, ilumos tak dirginimo
ir neadekvataus, arba neprasto, alio tak dirginimo. Buvo aptikti i
lumos atsakai alio dirgiklius.
3.
Spaudimo jusl. Spaudimo jusls dirgiklis yra odos paviriaus de
formacija. Kasdieniame gyvenime tokie objektai kaip medis, metalas, oro
ar kit duj srautai, skysiai, mechaniniai poveikiai odos paviriui, odos
tampymas, rauklinimas, plauk lietimas ir 1.1. deformuoja od, taigi tampa
spaudimo dirgikliais. Geriausias metodas iam jutimo organui tyrinti dirginti ma srit skirtingo ilgio ir storio plaukais ar eriais.3 Jeigu tyri
ntume i srit tuo paiu bdu, kaip buvo silyta tirti temperatros jusl,
aptiktume, jog yra tak, kuriuose gali bti sukeltos reakcijos. Be to, reikia
paymti, kad ie takai skiriasi nuo temperatros tak. Btina skirti
plaukuotas ir neplaukuotas sritis. Paties plauko judjimas tampa spaudimo
* Kai kurie tyrintojai pasinaudojo plonais stikliniais silais, nes j neveikia drgm, jie
visada ilieka tiess ir nepraranda lankstumo.

52

PSICHO LOG IJA B IH EIV IO R IST O P O IU R IU

dirginimu. Jeigu plaukus nuskusime, paymsime kiekvieno plauko viet,

o paskui srit tirsime takiniu bdu, atrasime, jog i prievjins kiekvieno
plauko puss (plaukas eina od kampu) odoje yra spaudimo takas.
Beveik kiekviena odos dalis turi spaudimo takus, o naujausi eksperimentai
rodo, jog j gali bti akies ragenoje. Daugiausia i tak yra ant lieuvio
galiuko, lp raudonosiose dalyse ir pirt galiukuose. ia j ne tik daug,
bet ir j slenkstis emiausias. Vidutinikai kvadratiniame centimetre yra
apytikriai 25 takai, taiau j gali bti nuo 7 ir net iki 300.
4.
Skausmo jusl. Kiekvienas objektas, kuris durs, pjaus, degins ar pl
audin, taps skausmo reakcijas sukelianiu dirgikliu. Jas galima sukelti
mechaninmis, iluminmis, elektrinmis ir cheminmis priemonmis. Jei
gu kruopiai sudrkinamas ir plonu adatos galiuku tiriamas labai maas
plotas, galima atrasti skausmo takus. J yra daug daugiau nei kitoki odos
tak. Skausmo takai paprastai nesutampa su alio, ilumos ar spaudimo
vietomis. Skausmo slenkstis yra gerokai didesnis nei spaudimo. Ma srii
dirginimas rodo, jog jautrumas spaudimui yra 1000 kart didesnis nei
skausmui. Skausmo tak gausu ragenoje. Jeigu koks nors ragenos dirgi
nimas virys slenkst, sukels stipr refleksin judes. Upakalinje burnos
ertms ir lieuvio dalyje skausmo tak nra daug. Skruost gleivinje
(prieais apatinius tikruosius krminius dantis) daugelis tiriamj skausmo
tak neturi.
Nervins galns, kurias veikia odos dirgikliai. iame darbe dar netu
rjome progos itirti nerv sistemos santykio su jutimo organais ir raume
nimis. To imsims IV skyriuje. Dabar tepasakysime, jog kiekviena jusl, ar
tai bt akis, ausis, uosl, ar skonis, turi labai pakitusi jutimini darini,
kuriuos veikia tai juslei bdingi dirgikliai. Jos primena chemijos labora
torij, kurioje ilaisvinama nervin impuls pradedanti energija. ie jutimo
organo dariniai (lstels) paprastai yra ne nerv sistemos dalis, o labai
pakitusios epitelio lstels, aplink kurias baigiasi nervo skaidulos.
Pirmuosius jutiminius darinius aptinkame ioriniame odos sluoksnyje,
arba epidermyje. Kai nervo skaidula nueina epiderm ir suskyla daugyb
atak, pasibaigiani tarp odos lsteli (epitelio lsteli), ji netenka savojo
apdangalo, arba apvalkalo. Nervins galns kartais perveria ias lsteles
arba baigiasi tarp bet kuri dviej i j maais mazgeliais. Taigi epidermyje
itin gausu nervini galni. Tai vadinamosios laisvosios nervins galns.
Virutiniame tikrosios odos sluoksnyje aptinkame sudtingas Meissnerio
ir Dogielio daleles bei Ruffini spenelines galnes, taip pat Golgi-Mazzoni
daleles, arba svognlius. Be i pagrindini form, yra daug tarpini.
Plaukai taip pat aprpinti labai specializuoto pavidalo nervinmis galnmis
ir turi bti vertinami kaip tikrieji jutimo organai. 7 paveiksllis vaizduoja
odoje daniausiai aptinkam kai kuri form jutimini darini rinkin.

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

53

7 pav. Keletas ri aferentini nerv galni odoje, raumenyse, sausgyslse ir

plaukuose. A - Paeini dalel (pagal Dogiel); B - Krause dalel i jungins (pagal
Dogiel); C - dvi Golgi-Mazzoni dalels, sujungtos dviake nervine skaidula. Juodos
isiakojusios skaidulos ymi daugyb vairaus dydio ir ivaizdos mazgini (pagal
Ruffini); D - Ruffini dalel, kuri viename gale eina nervo skaidula. Nerv
galns yra itin sudtingos (pagal Ruffini); E - laisvosios galns epitelyje (pagal
Wetzius); F - plauko ir jo apvalkalo pjvis, parodantis nervo rezgin (pagal Bohm); G - Meissnerio dalel i odos. J itin gausu beplaukiuose odos plotuose
(pagal Dogiel); / / - g a l n sausgysls apvalkale (pagal Huber ir D e Witt); / raumens verpstas (pagal Ruffini). Pieinyje aymi akson, t- nervo skaidulos
galnes, arba akson

54

PSICHO LOG IJA B IH EIV IO R IST O P O I R IU

Anatominiai ir fiziologiniai tyrinjimai nepasistmjo tiek, kad vai

riems odos jutiminiams dariniams tvirtai galtume priskirti konkreias
funkcijas. Anatomas D. Waterston (1923) net suabejojo keleto k tik ap
tart odos juslumo atmain savit receptori ir savit nervini skaidul
buvimu/ Jis aptiko, jog alio ir ilumos takai nuolat kinta, kad bet kur
tak nujautrinus iluminiu dirginimu suadinami gretimi takai ir kad
garstyi lapo sukelta nedidel raudon panaikina ilumos takinio juslumo
srang, priversdama reaguoti ilum vis odos paviri. Kruoptus mi
kroskopinis odos tyrimas atskleid pana ilumos tak kapiliarinio
kraujo pasiskirstymo svyravim. Kai kurie nauji rodymai liudija, jog Krause
galni svognliai gali bti alio receptoriai, taiau btinas tolesnis pa
tvirtinimas. Giliai slypini Paeini ir Ruffini daleli paskirtis ilumai iki
iol tra spjama remiantis lta odos reakcija ilumos dirgiklius ir slygikai
didelius ilumos takus. Nervo rezginiai apie plauk aknis tikriausiai tar
nauja kaip lytos galns, nors net is poiris nra visuotinai priimtas; o
kur nra plauk, pavyzdiui, lieuvyje, raudonosiose lp dalyse, pirt
galiukuose ir t. t., Meissnerio dalels, manoma, tarnauja kaip lytos re
ceptoriai. Pagaliau gausios ir plaiai isibarsiusios epidermyje laisvosios
nervins galns turbt geriausiai atitinka skausmo tak galni reika
lavimus. H. Heado ir H. Riverso odos skaidul dvigubos sistemos teorija
(r. ina p. 134) tikriausiai bus paneigta.

II. KINESTEZIN JUSL

Sritis ir dirgikliai. Kno audiniai, kuriuose kyla kinesteziniai impulsai,
yra raumenys, sausgysls ir snari paviriai. Visuose iuose audiniuose
slypi saviti jutimo organo dariniai, kurie aprayti 52 puslapyje. Dl i
organ padties su jais vienais buvo atlikta tik keletas tyrinjim. Jie itin
giliai siterp raumen ir sausgysli audinius, taigi nemanoma j dirginti,
kartu nedirginant vir j esani odos receptori, todl sunku apibdinti
iuos organus veikiant dirgikl. I dalies skmingi buvo ms mginimai
tiksliau nusakyti dirgiklius anestezuojant odos srit (kokaino injekcija ar
eterio upurkimas). Buvo aptikta, jog kuomet odos organai ivesti i ri
kiuots, stiprus raumens ar sausgysls spaudimas vis dar sukelia atsak.
Jeigu spaudimas pakankamai didelis, galima gauti skausmo atsakus. Tokiu
pat bdu atrasta, kad jutiminiai dariniai raumenyse gali bti dirginami ir
raumuo veriamas susitraukti naudojant elektros srov.4 Panaiai naiby
4
Eksperimentai su gyvnais parod, jog sausgysls suspaudimas gali sukelti refleks
kiek toliau esaniame raumenyje. Raum ens naibymas gali sukelti arterinio spaudimo pa
didjim. Kelio refleksas gali bti nuslopintas spaudiant ar kitaip dirginant vien kojos
raumen.

III

s ky r i us .

Receptoriai ir j dirgikliai

55

mas, tampymas ir priverstiniai raumen susitraukimai veikia jutiminius

darinius ir sausgyslse, ir paviriuose aplink snarius. Kinesteziniai jutimo
organai paprastai dirginami pai audini judjimo dl prasto raumens
susitraukimo. is raumens susitraukimas kartu dirgina sausgysli ir snari
paviri darinius. Daniausiai tai vyksta vaikiojant, kalbant, geriant, val
gant ir 1.1., t. y. kai tik daromas ireiktas kno judesys. Tyrintojas privalo
kuo anksiau suprasti, jog nors raumenys, sausgysls ir snari paviriai
yra motoriniai mechanizmai, jie yra ir itin svarbs jutimo organai. Rau
menys paprastai turi tam tikr tonus, t. y. jie nra nei visikai susitrauk,
nei visikai isities. Kai tik motorini nerv veikiamas raumuo arba pail
gja, arba sutrumpja, arba kaip nors kitaip pakeiia ilg ar skersmen,
dirginamos raumen, sausgysli bei snari paviri jutimins galns ir
tai gali, kaip paaiks vliau (p. 253), sukelti naujus motorinius impulsus,
kurie, savo ruotu, sukelia nauj kinestezin dirginim iam procesui nuolat
kartojantis, iki atliekamos susijusi veiksm grups. I to greitai paaikja,
jog gdio tobulumas beveik visikai priklauso nuo kinestezins sistemos
(p. 254). inoma, akivaizdu, jog raumens ilgio negalima labai smarkiai
pakeisti, kartu nesukeliant tam tikr odos impuls, taigi net atliekant pras
iausius veiksmus dalyvauja odos jutimo organai. Tyrintojui naudinga
inagrinti, kaip gyvnas, neteks vis jusli, iskyrus kinestezin, gali atlikti
veiksm (inoma, darant prielaid, jog veikia pakankamai organini pro
ces, kad gyvnas ilikt gyvas). Tikriausiai bt netikta pamatyti, kaip
skmingai toks gyvnas gali judti sudtingu labirintu ar net pro j prasigauti. itai svarstant naudinga prisiminti, jog net geriausio dainininko balsui
maai kenkia gerkl anestezavimas kokainu, sutrikdantis odos jutimo or
ganus gleivins paviriuose, bet nepaveikiantis jutimo organ raumenyse
ir sausgyslse.
Kinestezini jutimo organ darini tipai. 7 paveiksllyje parodytos
kai kurios bdingiausios jutimins galns, tarnaujanios kinestezinei juslei
kaip visumai. Labiausiai specializuota jutiminio nervo galn paiame
raumenyje yra raumiens verpst. Tarpinse dalyse tarp raumens skaidul
ir sausgysls skaidul aptinkama itin svarbi Golgi raumens-sausgysls da
lel. Raumens ir sausgysls apvalkaluose, taip pat snario kapsulse gausu
Paeini daleles panai darini, kuri esama odoje, inom kaip pakitusios
Paeini dalels. ias jutimines galnes raumenyse naudinga ikelti kaip
prieprie motorinio nervo galnms, pavaizduotoms 154 puslapyje. Nieko
nra inoma apie savitas i galni funkcijas. Paslaptingi senosios psi
chologijos vietos enklai44 tra tam tikros savitos orientacins vietinio
dirginimo kryptys. Joms nereikia atskir jutimo organ.

56

PSICH O LOG IJA B IH EIV IO R IST O PO IU R IU

III. PU SIA U SV Y R O S JU S L
vadas. Kinestezins jusls aptarimas bus neisamus, jeigu neusiminsime

apie jutiminius darinius pusratiniuose kanaluose ir pailgajame bei apva

liajame maieliuose. Kadangi i organ sandara ir funkcijos yra gantinai
sudtingos, dabartiniam ms tikslui turi pakakti keleto svarbiausi fakt.

8 pav. Bendras pusratini kanal, pailgojo bei apvaliojo maieli ir sraigs pavi
dalas kartu su juos aptarnaujaniais nervais (i mogaus embriono). 3 - Scarpa
mazgas, kuriame slypi lsteli knai, pradedantys VIII nervo prieangio ak. Pa
ymtina, jog netoli ieina trys akos, dvi eina pusratini kanal ampules, treia
- pailgj maiel; 2 - aka, einanti apvalj maiel; 5 - aka, einanti upakalin
kanal; 4 - VIII nervo prieangio dalis jo kelyje smegenis; 1 - VIII nervo, einanio
rit, sraigs dalis. Pradedantys nerv lstels knai slypi ritje (pagal daktaro
Streeterio piein)

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

57

Kiekvienoje ausyje yra trys pusratiniai kanalai: iorinis, virutinis ir upa

kalinis. Kanalai isidst ausyje trimis apytikriai viena kitai statmenomis
ploktumomis. Kanalai, pailgasis bei apvalusis maieliai i ties isilenkia
i suakmenjusio kaulo. 8 paveiksllis vaizduoja kaulo ertmi isidstym.
Kaulo ertmje slypi itisinis pievinis maielis, kuris kanaluose gyja kaulo
struktrai artim pavidal, nors pailgasis bei apvalusis maieliai yra maiau
panas. Pieviniame maielyje yra skystis -endolimfa. Tarpas tarp maielio
ir kaulo sieneli upildytasperilimfa. Kiekvienas kanalas platja ampul,
kur vl susijungia su pailguoju maieliu. Btent iose ampulse baigiasi
VIII kaukols nervo prieangio aka. Nervo pieviniame maielyje esanti
galn kartu su epitelio lstelmis, arba jusls dariniais, vadinama klausos
skiautere\ Kiekviena lstel baigiasi ilgu lanksiu plaukeliu, kyaniu endolimfoje. Gleivta mas, vadinama kupolu, plaukelius kartu laiko taip, kad
jie negali pavieniui laisvai judti endolimfoje; nervo skaidulos baigiasi
glaudiai susijusios su jutiminmis lstelmis. Pailgajame bei apvaliaja
me maieliuose yra panas jutiminiai dariniai, o darinys kaip visuma va
dinamas klausos dme\ Viena dm yra pailgajame maielyje ir viena apvaliajame. Jutimins lstels, aptinkamos dmje, yra trumpesns nei
skiauterje. Dms plaukelius kartu laiko tirtesn mas. Tarp plaukeli
slypi maos kalcio karbonato dalels, vadinamos otolitais.
Pusiausvyros jusls dirgiklis. Galvos judesi sukelti endolimfos spaudi
mo pokyiai yra atitinkami lsteli su plaukeliais ausies kanaluose dirgikliai.
Galvos judesiai turi bti pakankamai dideli, kad pajudint kupol, kuris
tuomet ima dirginti plaukeli lsteles. Kai ie kanalai dirginami, keiiasi
raumen, galbt kiekvieno kno raumens tonusas. Jeigu dirginimas stiprus,
bdingiausia reakcija yra akies nistagmas, greiti judesiai en ir ten, aikiai
matomi be joki prietais. Jeigu tiriamasis labai jautrus arba dirginimas
labai stiprus, mogus gali vemti. Lengviausias bdas stebti pusratini
kanal dirginim - laikyti tiriamojo galv beveik vertikaliai ir sukti j u
merktomis akimis praant rodyti krypt, kuria yra sukamas. Kol greitis
didja, mogus itai daro teisingai. Jeigu kd staigiai sustoja, tiriamasis
tvirtins, kad sukasi prieinga kryptimi. Nustatyta, jog po keli apsukimu
akys taip pat pradeda greitai judti en ir ten. Jeigu sukant galva laikoma
nuleista arba pakreipta vien on, bus dirginami ne ioriniai, o kiti kanalai.
Jeigu po 10 apsukimu per 20 sek. tiriamojo praoma atsistoti, jis ima daryti
smarkius kompensacinius judesius. Taigi galima daryti prielaid, jog pusratiniuose kanaluose slypi tam tikri jutimo organai, kuriuos suadina galvos
sukimo vairiomis ploktumomis judesiai.
Aptarkime konkreius atvejus. Kai galva laikoma tiesiai arba, dar geriau, palenkta
30 kampu, sukant tiriamj dirginami ioriniai pusratiniai kanalai. Jeigu tiriamasis
sukamas kair, dl skysio inercijos abiejuose ioriniuose kanaluose endolimfa

5g

p s i c h o l o g i j a

b i h e i v i o r i s t o

p o i u r i u

juds dein. Tai sukels horizontal akies nistagm kair. Baigus sukti,
vis dar juds kair, todl sukels horizontal nistagm dein. Paprastai
eksperimentuose sukant nistagmo nepaisoma, stebimas tik nistagmas po sukimo.
Didel grup asmen per 20 sek. apsukus 10 kart, po sukimosi buvo atrastas ni
stagmas, trunkantis vidutinikai 2610 sek. Otologai danai naudojo tyrim
centrins nerv sistemos paeidimams nustatyti. 1917 m. ir 1918 m. su Karybos
departamentu susijusi grup nedirbani mokslinio darbo otolog pritaik tyrim
kaip kvalifikacijos test aviacijoje. Jeigu nistagmas nepatekdavo 16-36 sek. atkarp,
pretendentas bdavo nepriimamas. Naujesni, pirmiausia psicholog, eksperimentai
parod, jog nistagmas apima itin sudtingos prigimties ir refleksin, ir gdio mecha
nizmus ir kad pratybos sumaina nistagmo judesi po sukimo skaii. Paaikjo,
jog mintas testas neturi jokios verts prognozuojant tinkamum aviacijai. Paen
gusios Europos alys greitai jo atsisak.
Nistagm sukelia ne tik sukimo vairiomis ploktumomis judesiai ir vairus
ausies dirginimas elektra, bet ir klausos kanalo dirginimas altu ar kartu vandeniu.
Be to, i dirginimo bd poveikiai skiriasi esant skirtingoms galvos padtims,
skirtingam dirgikli vairiuose deriniuose stipriui bei trukmei ir skirtingiems gy
vnams. iomis nevienodomis aplinkybmis taip pat kinta pripratimo prie vienos
sukimo ries (arba iluminio ar kitokio dirginimo) perklimo poveiki kitai arba
vienos puss ar krypties kitai mastas. Nistagmas po sukimo monms maesnis,
kai galva sukant tvirtinama laikiklyje, nei tuomet, kai ji gali laisvai judti, o ltas
sukimo stabdymas nistagm po sukimo pailgina. Net kai tiriamasis nebuvo suka
mas, o tik stebjo besisukanius diskus, buvo akivaizdus svaigimas ir polinkiai
parkristi. Disko sukimas pagal laikrodio rodykl sukelia polinkius kristi dein,
o sukimas prie laikrodio rodykl turi prieing poveik. Ar iluminis dirginimas
yra mechaninis, o ne kraujagyslinis, kokia tiksli fiziologinio dirginimo sukimu
prigimtis ir koks smegen asociacini proces vaidmuo pripratimui prie sukimo
bei prie kit suadinani nistagm bd, vis dar sunku atsakyti. Gyvnai, smarkiai
paveikiami i pradi, gali taip prisitaikyti, jog prastai atliks gyvenimo veiklas
esant nuolatiniam ltam sukimui. is klausimas pastaruoju metu yra viliojanti
tyrim sritis eksperimentuojantiems psichologams.
p ir m ia u sia

en d o lim fa

Pailgojo bei apvaliojo maieli paskirtis. Apie pailgojo bei apvaliojo

maieli dirginim nra itin patikim rezultat. Spjama, kad j impulsai
padeda knui orientuotis sunkio jgos kryptimi. inoma, tai labiausiai
priklauso nuo lytos ir kinestezini spdi - tai matome i krypuojanios
serganio judjimo ataksija paciento eisenos, kuomet kliudo kinesteziniai
impulsai. Taiau plaukiant, kai knas visikai panirs, ie lytos impulsai
negali veikti skiriamai: panardintas sveikas tiriamasis visada gali teisingai
nurodyti kno padt vertikals atvilgiu. Teigiama, jog kurnebyliai, kuri
pailgasis ir apvalusis maieliai neveikia, negali to padaryti. Susidar po
iris, kad pailgasis bei apvalusis maieliai siunia impulsus, kurie palaiko
galvos pusiausvyr knui ilsintis ir atliekant slenkamojo judjimo pirmyn
(ne sukimo) judesius. Taigi jie papildo pusratini kanal, kurie daugiausia
veikia sukant galv, pusiausvyros funkcijas. Manoma, jog plaukeli lsteles

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

59

pailgajame bei apvaliajame maieliuose dirgina otolit spaudimas. Knui

ilsintis bet kurioje padtyje, otolitai, veikiami traukos ir bdami sunkesni
u endolimf, leidiasi, dirgindami plaukeli lsteles. Galvos padties pa
keitimas pakeis otolit, kurie vl dirgins plaukeli lsteles, padt. Pusratiniai kanalai, pailgasis bei apvalusis maieliai turi bti vertinami kaip labai
svarbs organai, per smegenles susij su skersaruoiais kno raumenimis.
Vadinasi, kiekvienas staigus galvos judesys sukels impulsus, kurie per sme
genles nueis iki raumen. Dert paminti, jog kalbos gdiai, matyt,
nesusij su vestibulinio aparato veikimu. Tiriamasis gali odiais neapib
dinti io vyksmo, taiau gali pasakyti: Jauiuosi apsvaigs; mano akys
okinja; rega neryki; jauiuosi tarsi krisiau dein44ir 1.1.

IV. ORGANIN JUSL

Sritis. Apskritai sritis, kurioje kyla organiniai impulsai, apima tuos organus
bei audinius, kurie slypi krtins, pilvo ir dubens srityse. Raumen audinys,
kuriame daniausiai kyla impulsai, didija dalimi yra lygusis (iskyrus ird,
diafragm ir t. t.), vadinasi, yra nervuotas autonomins nerv sistemos
motorins puss (p. 147). Taiau beveik visi ie visceraliniai dariniai yra
aprpinti aferentiniais, arba jutiminiais, nervais, priklausaniais stuburo
arba galvos smegenims. ie nervai baigiasi arba laisvai, arba itin specia
lizuotuose, pavyzdiui, kaip Paeini dalels, dariniuose. Dirginami jie sukelia
nervinius impulsus organinje juslje. ie impulsai kaip ir impulsai i odos
bei kinestezinio jutimo organo, gr centrin nerv sistem, pradeda
kno, kaip visumos, judesius. Organiniai impulsai, kaip netrukus pamaty
sime, kyla visuomet, kai knui reikia maisto, vandens, lytini isiliejim
arba isilaisvinti nuo irimo produkt ir nereikaling mediag (akmen,
infekcijos arba nuo sutrikusi ar paeist vidini audini poveiki ir kt.).
Kadangi organizmo egzistavimas priklauso nuo prisitaikymo prie i slyg,
organiniai impulsai daro didel tak skersaruoiams rank, koj ir kitiems
raumenims, lemdami bendrsias reakcijas, kurios btinos sukelti prisi
taikym - tok, kok suteiks maistas, vanduo, kitos lyties asmens draugija
ar organizmo ilaisvinimas nuo j dirginani mediag. Jeigu aplinka tokia,
kad greta nra objekt, kurie suteikt prisitaikym, asmuo danai bna
links priimti toki poz, arba laikysen, kuri pasirinkt valgydamas ar
gerdamas. E. Kempf neseniai atkreip dmes plat i poz paplitim
psichopatologiniais atvejais ir labai didel j vairov bei sudtingum/
Daniausiai dirginamos jutimins galns, slypinios diafragmoje ir
kituose kvpavimo mechanizmuose, taip pat irdyje ir kituose kraujotakos
mechanizmuose, iorinje pilvaplvje, skrandyje ir maisto kanalo jime,
minktajame gomuryje ir galiausiai dariniuose, susijusiuose su seksu bei

60

PSIC H O LO G IJA B IH EIV IO R ISTO PO IU R IU

kno atliek alinimu. Didioji dauguma aferentini skausmo galni vi

diniuose sveiko individo dariniuose turbt niekada nesuadinamos veikti.5
Jos pradeda funkcionuoti susirgus, pavyzdiui, ieinant tulies akmenims,
usikrtus infekcija ir kt. Reikt pridurti, kad jautrumo skausmui tikriau
siai stokojama irdyje, arterijose bei venose, blunyje, kasoje, inkstuose ir
limfinse liaukose. Organinio jutimo organo funkcionavimas danai vyksta
nedalyvaujant kalbai. Turime omeny tik tai, kad jeigu tiriamasis klausiamas,
kokie vyksta procesai, jis nepajgus ar beveik nepajgus atlikti kok nors
nauding stebjim. Tiesa, yra tam tikra kalbins veiklos dalis, susijusi su
veikimu; pavyzdiui, mons sako, kad jie yra alkani, itrok, kad jiems
skauda ar diegia vidurius. Taiau kiekvienas turi pripainti, jog organiniai
jutiminiai motoriniai procesai yra maai susij su kalbjimo funkcijomis.
Kadangi organins jusls dariniai yra plaiai pasiskirst ir juos sunku pa
siekti, kruoptus eksperimentinis darbas yra nemanomas. Tam tikra skm
buvo pasiekta taikant netiesioginius metodus, pavyzdiui, praryjant gu
minius balionus, kuriuos vliau galima pripildyti ilto ar alto vandens,
dirginant iuos darinius per operacijas ir taikant slygini refleks metodus.
Organiniai dirgikliai. Nepaisant sudting, susijusi su organiniais im
pulsais kalbos gdi stokos, j funkcionavimo rezultatas yra akivaizdiau
sias: tai trokulys, kur sukelia minktojo gomurio nusausinimas; alkis, kur
sukelia ritmingi skrandio raumen susitraukimai; defekacija, kuri sukelia
imat spaudimas storosios arnos raumen sieneles; lapinimasis, kur
sukelia lapimo psls rauko spaudimas; lytin veikla, kuri skatina, bent
jau i dalies, sklos skysio spaudimas; skausmo refleksai dl vidinio spaudi
mo, infekcij ir 1.1.; agsjimas, vmimas ir 1.1., kuri dirgikliai yra vairs.
Kol organiniai impulsai suadinami prastai, o vegetatyviniai refleksai vyks
ta prastu bdu, sakoma, jog asmeniui bdingas geras organinis tonusas.
Daugelis organini impuls skatinam veikl, toki kaip irdies pla
kimas, kvpavimas, alkis, alinimo funkcijos bei lytin veikla, funkcionuoja
ritmikai. Organiniai refleksai gali bti laiko jutimo pagrindas. Labai
sudtingose gyvn bendruomense kiekvienas gyvnas gana pastoviomis
atkarpomis atlieka konkret dalyk, pavyzdiui, ieko dalo, pakeiia part
ner lizde. Tie patys mechanizmai bdingi mogui, kai jis nuolat neirda
mas laikrod, taiau skatinamas ritming skrandio raumen susitraukim
atideda savo darb ir eina valgyti. mogus yra labiau priklausomas nuo
i ritm nei paprastai pripastama. Studentai pradeda nenustygti vietoje,
jeigu ulaikomi ilgiau; sveiai tampa nerams ir isiblak, jeigu piets
prasideda vliau prasto piet meto; kdikiai, prat bti maitinami kas
dvi valandos, nubunda beveik tiksliai tuo metu ir graudiai verkia, jeigu
negauna maisto.
5 Skausmo galnes antkaulyje ir galvos bei nugaros sm egen dangalus patogiausia pri
skirti organinei juslei.

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

61

Kai dl vietos, tai liaukos priklauso tai sriiai, kurioje kyla organiniai
impulsai. Tai, kad aferentiniai, arba jutiminiai, nervai baigiasi liaukose,
gantinai aiku, taiau kokia toki impuls funkcija, neatrodo, kad bt
inoma. Galbt jie reguliuoja paias liaukas. Veikiamos autonomini moto
rini impuls, liaukos iskiria sekret, bet ios iskyros yra plaiai pasi
skirsiusios. Smulkiai tokios iskyros ir j funkcijos bus aptartos toliau.

V. SK O N IO JU S L
Sritis. Skonio jusl kaip visuma labai gerai ityrinta, didija dalimi dl
F. Kiesovvo darbo*. Jautrios skoniui kno sritys yra daug didesns nei
paprastai manoma, ir slygikai daug didesns vaik nei suaugusij.
Skonio svognliai, kurie yra skonio organai, gana tankiai pasiskirst
lieuvio galiuke, onuose ir kratuose. Suaugusij lieuvio nugarls
vidurinioji dalis neturi skonio svognli. Dalis vir lieuvlio esanio
gomurio kaip ir priekiniai rykls stulpeliai
turi i darini. Kai kurie j aptinkami
upakalins rykls sienels ir antgerklio bei
gerkl dalyje. J nra lpose, kietajame
gomuryje, lieuvlyje, tonzilse, skruos
tuose, apatiniame lieuvio paviriuje bei
dantenose.
Skonio organai. Kiekvienas skonio svo
gnlis (9 pav.) susideda i daugybs mo
difikuot epitelio lsteli, sudarani
73-81 |i aukio ir apie 40 ll ploio kriaus
pavidalo organ. Be jutimini, yra atra
mini lsteli. Kiekviena jutimin lstel 9 pav. Skonio svognlis i lie
aprpinta skonio plaukeliais. Visas darinys uvio pyliminio spenelio siene
yra taurs arba bgno pavidalo. Tiesiai ant ls puss, a - skonio akut; b skonio svognl einanti ner
paviriaus atsiverianti maa akut skirta
vo skaidula (i knygos: Herrick
skonio tirpalui priimti. Nervo skaidulos Introduction to Neurology,
isibarsiusios tiesiai prie skonio svog W. B. Saunders Company)
nli. Nors svognliai yra tikrieji skonio
organai (atitinkantys plaukelius ir korpuskules odoje), jie retai aptinkami ant lieuvio paviriaus atskiri, o yra
susitelk vadinamuosius lieuvio spenelius.
10 paveiksllis vaizduoja lieuv ir jo spenelius. Iskyrus 7-12 dideli
Pylimini speneli, kurie lieuvio aknyje sudaro raids V pavidal, vienintel kita turinio skonio funkcij spenelio forma yra grybo forma. Pa

62

PSICHO LOG IJA B IH EIV IO R IST O PO IU R IU

starj itin gausu, tuo galima sitikinti nusausinus lieuv linins mediagos
skiaute ir stebint juos veidrodyje. Ploni silo ir kgio pavidalo speneliai
skirti tiktai lieuviui iurktinti, kad bt geriau manipuliuojama maistu.
Apie 400 skonio svognli slypi kiekviename pyliminiame spenelyje, o
grybiniuose speneliuose j yra kur kas maiau/
Reikt prisiminti, jog lieuvis ir burnos ertm turi ne tik skonio, bet ir
odos bei kinestezinius organus. Be to, skonis kaip visuma labai susijs su
kvapu; vadinasi, skonio tyrimai turi bti atliekami rpestingai. Apskritai

10 pav. Lieuvio spenelinis pavirius. 1 - pyliminiai speneliai, sudarantys raids

V pavidal; 3 - grybiniai speneliai; 4 - lapiniai speneliai (pakeista i Sappey)

tyrimo skysius reikia suildyti iki kno temperatros: jie turi bti pa
kankamai silpni, kad nesukelt refleksinio lieuvio judesio, kuris apimt
kinestezinius veiksnius. Nosis turi bti sandariai ukimta. Galiausiai atski
ras spenelis turi bti dirginamas skysiu taip, kad dirgiklis negalt pasklisti
ir sukelti kontaktini impuls. Skyst geriausia lainti mau kupranugario
plauk epetliu.

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

63

Jeigu laikomasi i atsargumo priemoni, vis pripastama, jog yra keturi

jutimo organai, kuri vienas reaguoja saldias mediagas, antras - karias,
treias - srias, o ketvirtas - rgias. Dirbantys skonio srityje eksperi
mentatoriai naudoja slyginio reflekso, taiau daniau - odins ataskaitos
metod.
H. Henning pasil skonio ketursien skonio mediagoms vaizduoti.*
Saldumas, kartumas ir rgtumas paymti trikampio pagrindo kampuose,
o srumas - virnje. Ant ei briaun kratinse idstytos vairios
tarpins kokybs: armingumas - tarp saldaus ir sraus; vino cukrus, baltoji
acto rgties druska - tarp saldaus ir rgtaus; kalio sulfatas, druska, varto
jama alnui paruoti, - tarp rgtaus ir kartaus; acetonas, naudojamas
chloroformui, jodoformui ir 1.1. paruoti, - tarp saldaus ir kartaus; kepimo
soda ir amonio chloridas (arba salamoniakas), kurio kvapas pastamas i
jo naudojimo lituojant, - tarp sraus ir rgtaus; o vartojamas medicinoje
bromidas ir kalio jodidas - tarp sraus ir kartaus. Akivaizdu, kad egzistuoja
tam tikros prieybs ir atsvaros. Buvo teigiama, jog distiliuotas vanduo
sukelia saldumo44reakcij, jeigu prie tai burnoje buvo srs tirpalai, taiau
abejotina, kad tai sudaro prieyb kartumui. Atsvaros, kai kartumas suma
inamas saldumu, bet ne visikai panaikinamas, yra gerai inomos.
Dalin skonio svognli veikimo diferenciacija yra akivaizdi. Didiau
sias jautrumas kartumui yra lieuvio aknies pylimini speneli srityje,
saldumui - galiuke, o maiausias - aknyje; didiausias jautrumas rgtumui
yra oniniuose kratuose, o druskai - ant galiuko ir oniniuose kratuose.
sudtines mediagas reaguojama nevienodai skirtingose lieuvio dalyse.
Pavyzdiui, sacharinas sukelia atsak saldus44 ant galiuko ir kartus44 aknyje. Silpni kokaino tirpalai pirmiausia (po lieuvio odos jautrumo)
paalina kartum, paskui atitinkamai saldumo bei rgtumo reakcijas, o
srumo receptoriai, ko gero, lieka nepaveikti. Gimnemos rgtis tikriausiai
panaikina pirmiausia jautrum saldumui, paskui - kartumui. Ji neturi povei
kio rgtumui bei srumui ir keturi odos jusli mechanizmams. Pavieni
skonio svognli negalima dirginti atskirai kaip alio bei ilumos tak,
taiau jeigu didels skirting lieuvio dali grups yra veikiamos keturi
skonio dirgikli, aptinkama, kaip anksiau parod Kiesow, jog skirtingi
speneliai reaguoja taip, tarsi atskiri svognliai turt savit energij. Kai
kurie yra nejautrs visiems dirgikliams, kai kurie reaguoja tik vien j
arba skirtingus dviej ar trij derinius, o treti yra jautrs visoms keturioms
mediagoms. Nejautrs speneliai neturi prast svognli.
Esti rodym, jog bet kokia mediaga tam, kad dirgint skirtingus skonio
organus, privalo turti tam tikras ypatingas chemines savybes, taiau ini
iuo klausimu mums dar nepakanka. Rgtumo reakcij, be abejons,
daugiausia sukelia vandenilio jonai, teigiamos rgi sudedamosios; s
rumo - chloro, bromo, jodo ir 1.1. anijonai (neigiam krv turintys jonai);

64

PSICH O LO G IJA B IH EIV IO R IST O PO IU R IU

kartumo - tam tikri katijonai (teigiam krv turintys jonai), sudarantys

metalo elementus kaip ir vairios sudtingo pobdio atom grups chinine,
strichnine ir 1.1.; o saldumo - tam tikr atom grups, aptinkamos daugelyje
alkoholi bei sacharozse. Dsniai, lemiantys skonio reakcij kiekvien
konkrei mediag, kol kas nra inomi.

VI. UODIMO JUSL

Sritis. Uodimo jusl apima itin ma srit. Ji susideda i maos balno pavi
dalo gleivins, dengianios nosies ertms skliaut bei onus. Bendras uosls
jautrus dirgikliams plotas (dein ir kair) yra apie 5 kvadratiniai centi
metrai.
Dirgikliai. inios apie uosl tokios menkos, kad negalime net pasakyti,
ar tinkami ios jusls dirgikliai yra itirpintos mediagos, ar duj dalels,
taiau kadangi uosls plaukeliai skendi skystyje, atrodo tiktina, jog kvapio
sios mediagos turi itirpti iame skystyje prie tai, kol tampa veiksmingos
kaip dirgikliai. Tai sutampa su lyginamosios psichologijos tyrimais, rodan
iais, jog kai kurios uvys, net bdamos aklos, yra dirginamos nutolusi
maisto mediag. Kiti tiesioginio dirginimo bdai - elektros, ilumos, me
chaninis ir 1.1. - nebuvo atskleisti.
H. Zwaardemaker labai panaiai kaip C. Linnaeus vairias kvapisias
mediagas pagal sukelto atsako panaum suskirst devynias klases.* is
ia pateikiamas skirstymas nra visikai priimtinas:
1 klas - vaisi kvapai - vaisiai, vynas, eteriai, bii vakas;
2 klas - aromatiniai kvapai - prieskoniai, kamparas, gvazdikliai, imbieras,
anyius;
3 klas - gli kvapai - gls, vanil;
4 klas - muskuso kvapas - gintaras, muskusas;
5 klas - poro kvapai - chloras, jodas, vandenilio karbidas, kamd;
6 klas - degsi kvapai - skrudinta kava, tabako dmai, kreozotas;
7 klas - oiki kvapai - kaprono rgtis, sris, prakaitas;
8 klas - dvokiantys kvapai - opijus, opijaus tinktra, blaks;
9 klas - leikts kvapai - gls su dvsenos kvapu, imatos, irstantis knas.

Vliau Henning, tiesiogiai lygindamas daug kvapij mediag, sugru

pavo jas eias bendrsias klases, kaip parodyta jo uosls prizmje 10A
paveiksllyje.* Tikimasi, kad ios eios klass yra susijusios tarpusavyje
iilgai prizms briaun, o prizms erdv, pasak Henningo, upildyta neribo
to miini skaiiaus. ios schemos, itaip derinant uodiamuosius dirgiklius
tam tikr aiki sistem, jokiu bdu nereikt vertinti kaip galutins. Ji
paremta subjektyviu metodu ir reikalauja objektyvaus tikrinimo, taiau

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

65

paskatino reikming tyrinjim. Sritis yra be galo sudtinga, o jos cheminis

pagrindas yra iki iol didija dalimi neitirtas. Tai, kad kvapus suskirstme
daugiausia pagal juos sukeliani objekt vardus, pavyzdiui, svogno,
ros, kamparo ir 1.1., yra i dirgikli analizs trkumas.
ioje srityje patys domiausi yra nuovargio ir adaptacijos reikiniai.
Chemijos arba anatomijos tyrintojas kur laik nereaguoja j supani
kvap gaus. Esantieji didelje auditorijoje, kurdinti prastai vdinamoje
patalpoje, adaptuojasi prie vairi kvap ir aromat. einantieji i patalp
atriai reaguoja situacij. Laborato
rijoje galima sukurti greitesn ar lleikts
tesn adaptacij prie kiekvienos kon- Aromatingi^^^^^ i ^\^Eteriniai
kreios uodiamosios mediagos. Kad
itai vargu ar susij su nuovargio pri
gimtimi, rodo faktas, jog prie silpn
dirgikli adaptuojamasi greiiau nei
prie stipri. Biologin adaptacijos ver
t akivaizdi, nes ji ilaisvina asmen
veikti naujiems ir galbt reikmin
giems kvapams. Bitms, skruzdms ir
Derv
vairiems auktesniesiems gyvnams
adaptacija prie prast kvap neabejo4 paK Henningo uosls prizm
tinai padeda aptikti paalieius.
Parfumerai imoko tokio uosls dirgikli derinimo meno, kad sukurt
tai, kas reakcijos poiriu yra visikai nauji uodiamieji dirgikliai. Be abe
jons, uosls organas iuo poiriu yra ypatingas. Parfumerai dirbo dau
giausia su Zwaardemakerio pirm keturi klasi kvapais, taiau labo
ratoriniai eksperimentai rodo, jog dirgikli deriniai gali bti sukurti i
kiekvienos kvap klass.
Laboratorijoje buvo iekoma kvapo atsvaros, arba dirgiklio fiziologinio
panaikinimo. Kasdieniame gyvenime toks dsnis tikriausiai veikia. Karbolio
rgtis naudojama operacinje, Peru balzamas - jodoformo poveikiui at
sverti. Kreolinas naudojamas kvapui vieuosiuose tualetuose neutralizuoti,
derva - voi kvapui atsverti. Taiau k panaikinimas reikia fiziologikai,
neinoma. Faktas lieka faktu, kad nuolatos naudojame vien kvap kito
kvapo dirginamai vertei panaikinti.
Vienas daniausiai aptariam sunkum Pirmojo pasaulinio karo metu
buvo klausimas, kaip panaikinti mirtin duj kvapo poveik arba suteikti
joms nauding duj kvap, nes jeigu prieas bent trumpam likt be du
jokauki, mirtinas poveikis pasireikt anksiau, nei spt jas usidti.
Zwaardemaker tvirtina, kad tam tikri kvapai gali visikai panaikinti vienas
kit; t. y. naudojant olfaktometr dirgikliai gali bti pateikti tokiais stipriais,

66

PSICH O LO G IJA B IH EIV IO R IST O PO I R IU

kad nebus sukeltos jokios uodiamosios reakcijos. Jis teigia, jog tinkamai
suderinti stiprio santykiai panaikina tokius kvapus: kedro medienos ir gu
mos, benzoins dervos ir gumos, parafino ir gumos, gumos ir vako, gumos
ir toluano balzamo, parafino ir vako. Gamtoje i kvap visikas panai
kinimas yra toks retas, kad jie maai veikia prast mogaus gyvenim.
Kvapo ssaja su skoniu, lyta ir temperatra. Reikt priminti, jog daug
skonio dirgikli kartu yra ir uosls dirgikliai. Visos subtilios mogaus atlie
kamos vyno, maisto bei vairi patiekal skyrimo reakcijos didija dalimi
remiasi uodimo jusle. Be to, odos nervai yra isibarst po nosies ertmes ir
po uosls gleivin. Net nesugebantis uuosti mogus stipriai reaguoja
amoniak, eter ir daugel kit mediag, kai jos patenka kvpavimo srit.
Vadinasi, turime paisyti to, kad daugeliu, jeigu ne visais, atvej vadinamasis
uodiamasis dirgiklis kartu yra ir lytos ar net lytos ir kinestezinis dirgiklis.

11 pav. Uosls ir kit nerv galns nosies ertms iorinje sienelje

1 - uosls nervo pasiskirstymas (pagal Sappey)

Uodimo organo sandara. Kaip minta, uodimo plotas yra gantinai

maas. Jis driekiasi nosies ertms viruje ir tsiasi jos onuose. Jis isidsts
u prastinio kvpavimo trakto, arba kvpavimo keli. kvepiamo ir i
kvepiamo oro srov eina kiek emiau ir kvepiant, ir ikvepiant. Jokia
uodiamoji mediaga nesukelia atsako, jeigu asmuo jos nekvepia. Kitaip
tariant, kad kilt uosls atsakas, mediaga turi patekti srit, pro kuri
teka kvepiamas oras. Paprastai manoma, kad duj daleles tiekia kve
piamas ir ikvepiamas oras, kuris dl difuzijos pasiekia ir dirgina uodimo
organ. 11 paveiksllis vaizduoja bendr gleivins padt ir jos santyk su
nosies ertme kaip visuma.

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

67

Atskir uodimo gleivins dmen sandara gerokai skiriasi nuo odos

jutimo organ. Odoje randame nerv skaidulas, pasibaigianias aplinkui
itin pakitusias epitelio lsteles, kurios ir yra is jutimo organas - nenervinis
darinys. 12 paveiksllis vaizduoja uosls lstel, arba atskir jutimo organ.
Lstels knas yra dvipolis ir slypi paioje gleivinje. Periferin kiekvienos
lstels atauga sudaryta i keleto panai plauk darini, kurie siterp
gleivin ir truput u gleivins. Kitas lstels galas pradeda nervo skaidul
(akson, p. 113), kuri kyla vir per akytkaul ir baigiasi aplinkui uodimo
stormenyje isidsiusias lsteles. Uodimo stormuo pavaizduotas ventraliniame smegen paviriuje 30 paveiksllyje, 125 puslapyje.
U od im o
plaukeliai

U o d im o
plaukeliai

Atramins
lstels
Periferin
atauga

Uodim o
lstels
Uod im o
lsteli
centrins
ataugos

Lstels
knas su
branduoliu
Centrin
atauga

12 pav. Lstels i uodimo gleivins. A - varls, B ir C - mogaus uodimo lstels,

kurios yra nervo lstels, aprpintos iueliais. Tarp uodimo lsteli yra nenervins
atramins lstels. Centrin atauga i tikrj yra aksonas, pasibaigiantis smegen
uodimo stormenyje (i knygos: Herrick Introduction to Neurology, W. B. Saunders Company)

VII. KLAUSA
Fizin girdjimo pus. Prie pradedant nagrinti garsinio dirginimo ir
^akcij, kurias sukelia toks dirginimas, prigimt, bt naudinga trumpai
g t e l ti gars skleidiani kn fizin prigimt. Pirmiausia matome,
J0g kai kurie lanksts knai, tokie kaip plieniniai strypai ir kamertonai, po
smgio perduoda orui paprast svyruojant, arba sinusin, bangos judjim,
Sudaryt i vienodai pasiskirsiusi sutankjani ir iretjani bang.

68

PSICH O LO G IJA B IH EIV IO R IST O PO I R IU

Atsivelgiant toki lanksi kn ilg ir sandar bei energij, kuria jie

skatinami, bang danio arba ilgio bei amplituds kitimo intervalas yra
labai platus. Taip pat kinta j sudtingumas, lanksiausi knai, pavyzdiui,
naudojami muzikos instrumentuose, tokie kaip styga, virpa ne tik kai ska
tinami kaip visuma, bet ir kaip dalys. Tokios kn bangos sukeltas judjimas,
perduotas orui, tampa labai sudtingas. Paprastai tokiais atvejais maiausi
kno paskleist virpjimo dan laikome jo pagrindiniu virpjimu (arba
gaida), o kitus danius - daliniais, arba obertonais. Jeigu styga virpa kaip
visuma 100 kart per sekund, eksperimentas parodys, kad jos pus ilgio
virpa 200 kart, tredalis ilgio - 300 kart, ketvirtis - 400 kart per sekund
ir t. t.; taigi temptos stygos timpiojimas i tikrj yra labai sudtingas
dirgiklis. Didel grup rezonatori, taisyt taip, kad kiekvienas vienetas
atsiliepia, kai jo dalinis danis pasireikia kaip sudedamoji sudtingos ban
gos dalis, leidia urayti bendr sek virpesi, kuriuos suadina visi muzi
kiniai instrumentai, kai grojama bet kuri konkreti nata. iomis priemonmis
manoma tam tikru tikslumu nustatyti skirtingas eiles dani, kuriuos suku
ria du balsai moni, dainuojani t pat muzikin ton. D. Millerio sukurti
ir knygoje Muzikos gars mokslas44 aprayti fonodeikas44, analizatoriai
bei sintezatoriai gausiai papild ms inias apie fizin vairi ton pri
gimt.* Kadangi klaviini ir stygini instrument skleidiami sudtini
virpesi daniai labai skiriasi, skiriasi ir ms reakcij prieastis, pavyzdiui,
kai paspaudiamas fortepijono, fleitos, vargon arba korneto vidurinysis
do44; nors j pagrindiniai virpesiai sutampa, taiau daliniai pakankamai
skiriasi, kad gebtume skirti kelet ton ir nepadedami regos pasakytume,
kuris tonas kurio instrumento. Be to, gana tiksliai i karto galime nustatyti
skambanio kno viet. Eksperimentai parod, jog is lokalizuojantis atsa
kas toninius ir kitus garsinius dirgiklius pagrstas neymiais abiej aus
dirginimo skirtumais: ariau instrumento esanti ausis gauna stipresn,
sudtingesn (kadangi apeidami galv aukti daliniai tonai suprastja arba
inyksta) ir ankstesnio tarpsnio oro bang. Vamzdi sranga, sudaranti
galimyb kairei ausiai gauti bangas i deins galvos puss ir vice versa,
kuriam laikui taip suklaidina tiriamj, kad pateikus onin dirgikl jis rea
guoja ne ta kryptimi, taiau prisitaiko prie pakitusi slyg, jeigu jos ilieka
nuolatos. Reikia paymti, jog net paprastos to paties aukio ar danio
sinusins bangos gali skirtis amplitude, trukme ar tarpsniu, itaip suda
rydamos galimyb skirti atsak kitimus. Taiau toki skurdi ton i ties
reta. Visi kasdienio gyvenimo toniniai dirgikliai yra sudtingi, o reakcij
sukelia dirgiklis kaip visuma. Fermeris meta darb ir eina valgyti, kai pa
sigirsta piet ragas; motina nubunda nakt, kai pravirksta jos kdikis. Tik
laboratorijose ir muzikos moksle toniniai dirgikliai valdomi taip, kaip na
grinjame toliau.

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

69

Visikai kitokio tipo virpesiai sukeliami pliant popieri ar traukiant

per grindis kd. iais atvejais dirgikliai neperduoda periodik trikdi
oro dalelms, o toniniai dmenys, kurie, be abejons, yra, danai trunka
ne ilgiau nei sekunds dal. Fiziniai toki dirgikli sukelt oro bang pdsa
kai stokoja periodikumo ir taisyklingumo. Sakoma, kad tokie knai sukelia
neperiodikus virpesius. Visus tokius dirgiklius galime slygikai pavadinti
triukmais.
Tinkamas klausos dirgiklis. Tinkamas klausos nervo sraigje dirgiklis
neabejotinai yra tam tikros ries mechaninis plauk lsteli jaudinimas,
veikiamas tiesiogiai sraigs skysi vibruojanio judjimo (kad ir kaip su
kelto). Tok judjim gali sukelti bet kuris i keleto bd: 1) oro bang,
kurios patenka land ir pasiekia ausies bgnel, arba ausies bgn, vir
pesiai, kurie paprastai nukeliauja vidins ausies ovalin langel, o paskui
per vidurins ausies kaulelius - skysius; 2) laidumas per kaukols kaulus,
taiau tik tuomet, kai virpantys knai fizikai susiduria su galvos kaulais;
3) spazminiai ar refleksiniai tempiamojo ir kilpinio raumens - ma, pri
klausani vidurinei ausiai raumen - judesiai, ir tikriausiai 4) kai kuri
ausies membran perkrovimas bei 5) dviej vidini kauleli spragteljimas
H. Helmholtzo nusakytu bdu. Oro bangos veikim geriausiai galima su
prasti i to, kaip virpa kabanios virtuvs durys, staiga atidarant ar udarant
kurias nors gretimo sandariai udaryto kambario duris, kai virtuvs langas
atidarytas taip, kad periodiki oro spaudimo pokyiai dl antrj (paleidianij) dur gali bti tutuojau atsverti oro jimu arba ijimu pro
lang. Kabanias duris, net jeigu ir yra sunkios, judina pirmyn ir atgal
aplinkui jas judantis oras. Eustachijaus vamzdis ms nagrinjamu atveju
prilygsta virtuvs langui, veikianios ausyje oro bangos - sukeltiems smar
kiai atidarom ir udarom dur oro iretinimams ir sutankinimams, o
ausies bgnelis - kabanioms virtuvs durims. is bgnelis veikia pagal t
pat dsn kaip kabanios durys, iskyrus tai, kad, uuot svyravs i vienos
puss, kitai iliekant laisvai, jis isilenkia vid ir ior, o kratai yra pa
tikimai pritvirtinti. Ausies dalys yra tokios maos, kad tutuojau atliept
oro bangos trikdius, kuri virpesiai per ovalin langel perduodami sraigs
skysiams. Sraigje susidaro panai k tik apraytj padtis - iek tiek
atspari membrana (pamatin) tarp dviej (iuo atveju) beveik nesusispaudiani skysi lieiasi su paleidianija membrana (ovaliniu langeliu)
vienoje pusje ir derinaniu ijimu (apskritu langeliu) kitoje. Taigi pa
la tin membrana, turdama ant Corti stulpeli jautrias plaukuotsias
^steles, yra virpinama skysi judesi, net jeigu jie bt itin silpni, ir jaudina
dausos nervo galnes. Tikslus jaudinimo metodas dar svarstomas, todl j
trumpai aptarsime vliau.

70

PSICHO LOG IJA B IH EIV IO R IST O PO I R IU

Reakcijos triukmo dirgiklius. neperiodikus virpesius yra reaguo

jama kaip triukmus, jie gali bti paprasti arba labai sudtingi. vairios
reakcijos triukmo dirgiklius nebuvo nuodugniai tiriamos. bet kok tonin
dirgikl, nutraukt anksiau, nei du pilni virpesiai perduodami ausies
skysius, reaguojama kaip triukm. nekamojoje kalboje yra daug odi
triukmo dirgikliams apibdinti, toki kaip nyptimas, nioktimas, oimas,
bruzdjimas,pokjimas, dundjimas, trenksmas ir 1.1. Tiktina, kad triuk
mo dirgikliai yra stipresni emocini reakcij akstinai nei toniniai dir
gikliai (p. 184). iaip ar taip, filogenetikai jautrumas virpesi danio
skirtumams atsiranda labai vlai. Kai kurie gyvnai, pavyzdiui, baltoji
iurk, reaguoja triukm, bet ne toninius dirgiklius. I kasdienio gy
venimo inome, jog triukmas turi didiul reikm mogaus elgesiui ir
kad dl triukmo dirgikli isipltoja sudtingos reakcij sistemos. itai
akivaizdiausiai matyti, kai mginame ivengti automobili ir tramvaj.
Aidas ir kiti garso atspindiai svarbs ms atsakams, ypa jeigu negalime
pasinaudoti rega. Daug pasakojim parayta apie aklus detektyvus ir, nors
vaizduojamas elgesys yra perdm ipstas, jis ities turi tam tikr pagrind.
Motinai nekyla joki sunkum po pirm keli dien priartti tamsoje prie
savo verkianio kdikio ir atskirti j i daugybs kit verkiani kdiki
vaik kambaryje. Skyrimo jautrumas kaip ir ribinis jautrumas auga labai
spariai, kai asmens profesija reikalauja, kad jis reaguot triukm pasaul.
Pavyzdiui, mediotojas gali mike pagal garsus atskirti vairius gyvnus,
indnai yra puikiai prisiderin ir jautrs menkiausiam triukmui. Triukmai svarbiausi kasdienio gyvenimo dirgikliai. Toniniai dirgikliai svarbs dau
giausia muzikos srityje. Kalbanio arba dainuojanio mogaus balse slypin
tys triukmai nepastebimai inyksta vairiose skiriamosiose balsi ypatybse,
kurios bus aptartos netrukus.
Reakcijos toninius dirgiklius. Periodiki virpesiai vadinami tonais.
Jeigu tyrinjame kokio nors individo elges dirgindami paprastais perio
dikais virpesiais, pavyzdiui, sukeliamais didelio kamerton rinkinio, at
randame, kad jautrumas tokiam dirginimui atsiranda apytikriai ties 20
dvigub virpesi per sekund ir baigiasi ties 20 tkstani. Danai aptin
kame, jog i atkarpa yra sutrumpjusi i vienos ar abiej pusi. Didjant
amiui, atkarpa beveik visada trumpja ties virutine riba. Be to, atrandame
didel jautrum net maiems virpesi dani skirtumams. Jeigu sudaromas
slyginis refleksas (p. 36) 512 d. v. ton, bet koks iek tiek didesnio ar
maesnio danio tonas j suardys; taiau po mokymo aptinkame, kad
515 d. v. tonas jo nesuardys, o 509 d. v. tonai nesukels. Maindami virpesi
skirtum galime priartti prie skyrimo slenksio (D. L.). Kiek artimas
D. L., vertintas naudojant slyginio reflekso ir odins ataskaitos metodus,
dar nenustatyta, nors patvirtinta, jog panaumas didelis. Taikant pastarj

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

71

metod buvo pasiektas maesnis nei 0,33 d. v. skyrimas, taiau skyrimo

dydis labai priklauso nuo taikomo absoliutaus danio. Apskritai t, kurie
moksi muzikos (tikriausiai dl to, jog jie geriau mokyti ir geriau atrinkti"
iai atlikimo riai), D. L. gerokai maesnis nei nesimokiusij. Yra asmen,
kurie turi arba absoliuias, arba santykines, tonines salas ar tonines spragas, t. y. nesugeba reaguoti tam tikr ribot atkarp danius (arba pasta
ruoju atveju reaguoja tik tokius danius). odins ataskaitos metodu buvo
tiriamas sveik tiriamj ton skyrimas dani atkarpoje nuo 64 d. v. iki
8 tkst. d. v. Rezultatas rodo, jog D. L. didja (inoma, per 256 d. v.) didjant
daniui, taiau santykinis D. L. maja iki apytikriai 1024 d. v. arba oktava
aukiau, o paskui didja. Santykinis D. L. nusakomas virpesio daniu arba
muzikinio tono trupmenomis (pavyzdiui, 8:9).
Dani yminiai: auktis. Garsini dirgikli danio kitimas apibdi
namas kaip aukio pokytis, o tonas, laikoma, didjant daniui keiiasi
nuo emo iki aukto/ Toks apibdinimas suprantamas perkeltine prasme,
nes kilo dl asociacijos su skambaniais objektais. Paprastai kalbame apie
girdimus garsus, nors tai, k realiai girdime arba k reaguojame, yra
virpantis objektas. Pianistas gali pagrstai apibdinti tonus kaip deiniuosius
ar kairiuosius. Taip pat sakoma, jog aukti tonai yra viess44arba skvarbs, o emi - sodrs44, kilns44 arba talps44. Taiau yra ir kitokios,
maiau kryptingos ir tikslios reakcijos danio skirtumus bei nesiskiriantys
nuo aukio dalykai. Kai kurie tyrintojai susiejo tai, k jie vadina stipriu,
su danio pokyiais, taiau nustat nepakankam koreliacij su aukiu;
bet j instrukcijos tiriamajam reaguoti tik stipr, be abejo, nukreip atsakus
nuo skambanio objekto jo paties organizme sukurt poveiki, pavyzdiui,
vazomotorins sistemos rezonans ir trikdi link. Tonai skiriasi stipriu,
arba garsumu44, sudtingumu, arba kokybe44, ir daniu, arba aukiu44;
taiau tiesiogiai negalima imatuoti garsumo44, viesumo44ar sodrumo44,
nes tai yra antriniai reaguojaniojo poveikiai. Garso auktis tiksliausiai
nusakomas virpesi danio svokomis, pavyzdiui, 512 d. v. (dvigubi virpe
siai). Taiau dani santykiai yra svarbs, todl tonai taip pat apibdinami
naudojant raides ymti oktavoms ir padiai oktavoje pagrindini ton44,
arba tonikos, atvilgiu. Moksle naudojamoje Filosofinio garso aukio
eilutje dani santykiai idstyti kvadratins funkcijos pavidalu:
2

16

c,

C4

Ci

C2

32

c,

64

128

256

512

c1

c2

1024

c3 irt. t.

Tolygios tem peracijos" nat eilutje santykiai oktavose yra: c:d = 8:9\
c;e = 4:5; c:f = 3:4; c:a = 3:5 ir c:b = 8:15. ia negalime leistis domi
ios diatons skals istorij. Kaip matome, muzikantai naudoja skirtingus

72

PSICHO LO G IJA B IH EIV IO R IST O PO IU R IU

aukius, paprastai paymtus a virpesi skaiiumi, kart kiriuotoje okta

voje, c y\ b\ Tarptautinje aukio sistemoje a yra 435 d. v., nors Amerikos
koncertinio aukio sistemoje a prilyginamas 461,6 d. v. - apytikriai puse
tono auktesnis. iuolaikins muzikos poreikiams, pavyzdiui, pagrindinio
tono pakeitimams, naudojama vienodai temperuota skal, kurios kiek
vienas i dvylikos pustoni chromatinje skalje yra lygiai viena dvyliktoji
oktavos dalis, arba apytikriai 1:12V2 = 1:1,059. Skirtumas tarp i dviej
skali tolygios temperacijos atvilgiu yra toks neymus, kad muzikantai
grodami instrumentais su fiksuotais vairi nat daniais, pavyzdiui, forte
pijonu, dl praktinio jos patogumo yra link naudoti tolygiai temperuot
skal.
Kai kurie tyrintojai gavo duomen, kad net paprastieji tonai, tokie
kaip, pavyzdiui, kamerton, buvo apibdinami skirtinguose aukiuose
gantinai tiksliomis balsi ypatybmis, kaip oo, o, a, e ir i*,einantiems vienas
paskui kit auktesni dani tonams. Dalyko inovai net idst ias kelet
balsi apytikriai oktava skyrium. Balss mogaus balse yra labai sudtingos,
jos buvo kruopiai tyrinjamos fizikos prietaisais. Konstatuota, jog skir
tinguose santykiniuose stipriuose jos sudarytos i sudting dalini derini.
Kiekvienam konkreiam aukiui burnos ertm turi gyti tinkamus rezo
nansui dydius - didel ir laisv gale garsui oo, labai ma erdv daugiausia
prieais viduryje ikelt lieuv raidei i, ir taip toliau - ir itaip padidinti
santykin stipr tam tikroms dalini grupms vietoj bet kurio vieno konkre
taus dalinio. Balsi girdjimas44 mintais paprastaisiais tonais gali bti
paaikinamas tuo, kad tiriamieji link suteikti burnos ertmei pavidal,
tinkam dirginimo ton vokalizacijai, ir iuos toninius dirgiklius taip
sukurti antrinius, arba slyginius, atsakus. aikinim patvirtina ir nuodug
ns W. Kohlerio tiriamj praneimai, rodantys, jog tiriamieji ities danai
suteikdavo pavidal bumai, priderindami j vokalizacijoms. inoma, fizin
analiz neparodo balsi ypatybi paprastaisiais tonais.
Plakimai. Kai dvi ar daugiau beveik to paties danio, pavyzdiui, 512 ir
513 d. v., tonins bangos veikia aus vienu metu, jos sukuria ypating gar
sinio dirgiklio tip, kurio stipris kinta nuo labai silpno iki labai stipraus
tiek kart per sekund, koks yra j danio skirtumas (h-l). Lengva sitikinti,
kad stiprio padidjimas ir sumajimas yra laipsnikas, kai svyravimai yra
vienas ar maiau kart per sekund. Ausis labai jautri tokiam svyravimui,
kuris apibdinamas aiumu44 arba plakimais44, ir kai plakimai tampa
labai greiti pamau isiskiriant tonams, sukelia prieikas ar vengimo reakci
jas, kaip, pavyzdiui, grojant netinkam interval. domu, kad i stiprio
svyravim ausis negirdi; tiksls uraymo prietaisai, sujungti su rezona
toriais, j nerodo. Gerai inoma, jog prastos oro bangos didelse atvirose
erdvse neinterferuoja, bet tiesiog usideda viena ant kitos taip, kaip trum

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

73

pos bangos didelje vandens masje plsta per dideles ar ilgas bangas be
suvokiamos interferencijos. Be to, plakimai nesusij su dviej dani inter
ferencija vidins ausies skysiuose (nebent visos girdjimo vietos teorijos
yra neteisingos, nors daugyb eksperimentais nustatyt fakt veikiau remia
tokias teorijas). Geriausias plakim aikinimas tikriausiai tas, kad jie kyla
dl pamatins membranos proksimalini dali interferencijos.
Konsonansas ir disonansas. Kaip matme, gretimi pagal dan tonai
ausiai yra ais ir erzinantys. Jiems isiskiriant susidaro daug interval,
kurie neturi plakim ir kuriuos reaguojama kaip ramius bei malonius;
taiau per vis divergencij oktavoje ar daugiau danai susidaro intervalai,
kurie turi beveik tapai dani ton aiumo ypatybi. is aiumas taip
pat susijs su tonais, kurie i tikrj yra gretimi aukiu, interferencija
tarp auktesni dalini, kombinuotj ton arba tarp kiekvieno i ton
bei pirmini. Vadinasi, interferuojantys bei sukeliantys aiumo reakcijas
ton deriniai yra apibdinami kaip disonantiki, o j sukurtas poveikis kaip disonansas. J vengiama (iskyrus savitus efektus, kurie nedelsiant
isprendiami") polifoninje muzikoje, kuriamoje i rami ir patvirtint
interval (konsonans), prie kuri i kartos kart taip pripratome, kad
jie suformavo ms visuomenins sistemos dal. Vis dlto naudojimas
pamau keiiasi, dabar vis aprobuoti intervalai kakada buvo drausti dl
j neprastumo ir kai kuriais atvejais - tikrojo aiumo. i pokyi na
grinjimas yra domi psichologijos aka.
Kombinuotieji tonai. Seniai buvo inoma, kad du tonai, skambdami
tuo pat metu, danai sukuria vien ar daugiau kit ton, vadinam kombi
nuotaisiais. i ton kilm dabar neabejotinai aikinama sutrikdyta virpesi
superpozicija, o j fizinis iorinis ausiai buvimas (objektyvs kombinuotieji
tonai) daugeliu atvej buvo nustatytas subtiliais rezonatori ir fotografiniais
metodais. Tokie tonai susidaro visada, kai tik du ar daugiau pirmini ton
stipriai veikia bendr tarpinink, pavyzdiui, fortepijono klavius, arba ma
oro mas, pavyzdiui, vjo d fisharmonijoje ar sirenoje, taip, kad vieno
pirminio tono virpesiai yra juntamai sutrikdomi kito. Visais iais atvejais
matematin teorija, deranti su fizikiniais tyrimais, aikiai rodo, jog nauji
periodikumai tiesiogiai susij su pirminiais virpesiais (ne netiesiogiai, kaip
vienas kombinuotasis tonas su kitu arba dl kombinuotojo tono ir pirminio
tono, kaip klaidingai man kai kurie autoriai). Kai kurie kombinuotieji
tonai yra tapats auktesniesiems daliniams, o kai kurie - emesniajam
tam tikr muzikini interval pirminiam tonui. Tokiais atvejais juos neleng
va aptikti. Muzikiniuose intervaluose kombinuotieji tonai, jungdamiesi su
pirminiais tonais taip pat ir tarpusavyje, sudaro konsonansinius derinius ir
danai sukuria vadinamj santykio 1-j bding skyrimo ton. Antai didysis
santykio 4:5 tredalis danai gali sudaryti kombinuotuosius 1-j ir 3-ij

74

PSICHO LOG IJA B IH EIV IO R ISTO PO IU R IU

tonus, o kartais taip pat 2-j. Taigi visi ie tonai (kombinuotieji ir pirminiai)
sudaro prast dalini santykius su sudtinio skambesio pagrindiniu tonu.
itaip sudarytame skambesyje paprastai esti sudtinis tonas, interval
4:5 yra reaguojama kaip savaime vienetin44ir tenkinant44 klausytoj.
Matome, jog yra visi ie tonai: 1-asis, 2-asis, 3-iasis, 4-asis ir 5-asis.
Vienintelis skirtumas tarp j ir prasto skambesio su bent keturiais auktes
niaisiais daliniais yra santykinis stipris. 4-asis ir 5-asis tonai, kurie iuo
atveju yra pirminiai ir stiprs, daugelyje skambesi yra slygikai silpni.
inoma, labiau disonantiki pirminiai toliau yra paalinami i bdingo
(skiriamojo) 1-ojo tono, jeigu jis ities yra. Pavyzdiui, intervale 8:9 pirminiai
yra toli perkelti nuo skiriamojo 1-ojo tono, kaip ir kiti kombinuotieji 7-asis
bei 6-asis tonai, jeigu pastarieji yra apskritai. Yra trij ri kombinuotieji
tonai - skyrimo, daliniai ir suminiai. Jeigu h iri ymi atitinkamai auktesn
ir emesn pirminius tonus, kombinuotieji tonai, kaip matme, tinkamomis
aplinkybmis yra h-l, 2l-h, 3l-2h ir h +/ bei keletas kit. Matematiniai skai
iavimai rodo, jog esant atitinkamoms aplinkybms i t pai pirmini
gali bti gauti ie sutrikdytos superpozicijos kombinuotieji tonai: 2 h, 21,
h l, 3h, 31, 2hl,h2l, 4h, 41,3hl, 2h2l,h3l ir 1.1. Kai kurie j nra
tikri tonai, taiau tinkamomis aplinkybmis galimi vairs deriniai. Mokytas
tiriamasis juos gali reaguoti tiesiogiai arba jie gali netiesiogiai veikti reakci
jas jam pateikto intervalo tonus. negirdim ton derini aium rea
guojama tarsi tai bt pai pirmini ton ypatyb. Tinkamos kombi
nuotj ton skyrimo aplinkybs apima palankiausi srang toki veiksni
kaip santykinis ir absoliutus daniai, santykinis ir absoliutus stipriai bei
laipsnis, kuriuo abu pirminiai veikia bendroje terpje, kaip paaikinta anks
iau.
Suderintu su reakcij metodais odins ataskaitos metodu, i tiriamojo
reikalaujaniu pasirinkti girdtus tonus i keleto kamerton, objektyviai
buvo nustatyti negalintys rezonuoti kombinuotieji tonai. Visais tokiais
atvejais pirminiai tonai buvo nesusij su bendra fizikine terpe, kaip tuomet,
kai kamertonai suadinami ant j atskir rezonatori. Tokie kombinuotieji
tonai vadinami subjektyviais ir aikinami kaip susij su sutrikdyta vidins
ausies skysi pirmini dani superpozicija ir taip pat galbt i dalies su
sutrikdyta ausies bgnelio, arba membrana tympani, superpozicija. Keliais
atvejais jie buvo pade-monstruoti asmen, kuriems dl vidurins ausies
ligos buvo paalintas bgnelis, taigi pastarasis aikinimas nra svarbus.

KLAUSOS JUTIMO ORGANAS

Iorins ausies sandara. 56 puslapyje jau aptarme dal vidins ausies,
konkreiai, vestibulin dal, susidedani i pusratini kanal ir apvaliojo

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

75

bei pailgojo maieli. Likusioji ausies dalis - sraig - skirta garsiniams

dirgikliams priimti.
Ties didiosios dalies ausies kaip visumos sandara neapsistosime, nes
vairiuose anatomijos ir fiziologijos vadovliuose galima rasti kelet ger
apraym. Apskritai kalbama apie: 1) iorin aus, 2) vidurin aus, sudaryt
i bgnelio, netiesiogiai prisitvirtinusio klausos landos gale, ir kauleli su
j raumenimis bei 3) vidin aus.
mogaus iorins ausies forma yra gantinai sudtinga. Gyvn pa
saulyje jos paskirtis - surinkti ir sutankinti garso bangas. mogaus or
ganizme dl pavidalo, prisitvirtinimo bdo bei atrofuot raumen girdjimo
procese jai tenka maa paskirtis. Kanalas, arba iorin landa, besitsianti
nuo kriaukls vidurin aus, tarnauja kaip kelias oro virpesiams perduoti.
Jis yra apie 22 mm ilgio ir iek tiek vingiuotas. Kanalo skersmuo smarkiai
kinta. J dengianioje odoje slypi plaukai bei vak iskirianios liaukos.
Plaukai ir vakas apsaugo vidurin bei vidin ausis.
Vidurin ausis. Vidurin ausis, arba bgnin ertm, yra netaisyklinga
kamera smilkinio kaule. Jos iorins sienels sudarytos i membrana
tympani, arba bgnelio. Bgnelis yra elipss pavidalo, smarkiai temptas,
apie 10 mm skersmens. Jis yra apie 1 mm storio ir sudarytas i spindulini
bei iedini skaidul. Bgnelis temptas vir landos ir igaubtu paviriumi
nukreiptas angos pus. Bgnins ertms vidinje sienelje, skirianioje
vidurins ausies ertm nuo vidins ausies, isidsiusios dvi landos, arba
langeliai, - ovalinis ir apskritasis, kuriuos dar aptarsime. Bgnin ertm
per Eustachijaus vamzd susisiekia su burnos ertme. Tarp bgnelio ir ovalin
langel dengianios membranos nusidriekusi netaisyklinga kauliuk gran
din. Kauliuk grandin sudaro plaktukas, priekalas ir kilpa. 13 paveiksllis
vaizduoja kauliuk sunrimo bd bei j bendrj pavidal. Plaktuko ran
kena sujungta su bgneliu. Plaktuko galvut (Mcp) sunerta su priekalo
balno pavidalo dubimu. Trumpoji priekalo kojyt (.Ib) raiiais sujungta
su upakaline bgnelio sienele. Ilgoji kojyt (//) sunerta su kilpa. Kilpa
balnakilps pavidalo gale sujungta su ovaliniu langeliu.
Kauliukus valdo du raumenys: a) bgnelio tempiamasis raumuo, kuris
susitraukdamas tempia bgnel, bei b) kilpinis raumuo, kuris susitraukda
mas stumia kilp truput al nuo ovalinio langelio, itaip atpalaiduodamas
visos sistemos (kartu ir bgnelio) tempim. Vadinasi, bgnelio kilpin
raumen galima velgti kaip bgnelio tempiamojo raumens antagonist.
Kai bgnel paveikia oro bangos, jis ima judti pirmyn ir atgal: pirmyn 0ro tankjimo, atgal - retjimo tarpsnyje. Taigi jo danis tas pats kaip ir
Ankstaus, arba skambanio, kno. i bgnelio nukrypim sistema yra plati,
^et nestipri. Svirties dsnis, pagal kur dirba kauliuk grandin, yra toks,
Jg perduodamas ovalin langel judjimas pirmyn ir atgal yra maas,
taiau gali veikti stipr pasiprieinim, kuris btinas tam, kad kilpa per

76

PSICHO LOG IJA B IH EIV IO R IST O PO IU R IU

duot bang judjim vidins ausies skysius. Nors vidurin ausis yra
svarbi perdavimui bei stiprinimui, reikia pridurti, jog patologiniais atvejais
klausos jautrumas gali bti didelis visikai nesant ausies bgnelio ir vis
kauliuk.
Vidin ausis, arba sraig. Vidins ausies, arba sraigs, klausos dalis
pavaizduota 8 paveiksllyje kartu su vestibuliniu bei pusratiniais kanalais.
Sraig yra spiralinis vamzdelis, padalytas dvi kameras, i dalies kaulo
kyulio, spiralins ploktels, i dalies membranos, spiralins membranos,
kuri viename gale sujungta su kyuliu, o kitame - su kaulinio vamzdelio
vidiniu paviriumi. Virutin kamera, arba prieangio laiptas, atsiveria
prieang, o apatin kamera, arba bgninis laiptas, per apskritj langel
susijungia su vidurins ausies bg
nine ertme. Sraigs virnje abu
skyriai vienas su kitu susisiekia per
nedidel ang, heliocotrema. Tarp
dviej laipt yra maas kanalas, tri
sienis skersiniame pjvyje, vadina
masis sraigs latakas. Tai membra
ninis maias, susijungiantis su prie
angiu. Jam e gldi endolim fa, o
prieangio ir bgninis laiptai u
pildyti perilimfa. Trisienio maio
A l m.
onai sudaryti taip: vien pus su
13 pav. Vidurins ausies kauliukai.
daro kaulinis kyulys ir spiralin
M - plaktukas; Mcp - galvut; Mc membrana, kit pus - iklojanioji
kaklelis; Ml - didioji atauga; Mm kaulin sienel membrana, o tre
rankena, sujungta su bgneliu; Ic ij - glena Reissnerio membrana.
priekalas, arba priekalo kauliukas; Ib
ie santykiai aikiai matomi 14 pa
- j o trumpoji kojyt; II - ilgoji kojyt;
veiksllyje.
Btent iame membra
S - kilpa, arba balnakilps raumuo (i
niniame
maie
per vis spirals ilg
Howell Text-Book of Physiology,
aptinkame
tikruosius
klausos jutimo
W. B. Saunders Company)
organus. Jie isidst ant spiralins
membranos (daugelyje knyg taip pat vadinamos pamatine membrana).
Sraigs centras kaip visuma sudarytas i kaulins rits, modiolus. VIII, arba
klausos, nervo skaidulos eina per kaul ir yra pasiskirsiusios po klausos
darinius, slypinius ant pamatins membranos. Klausos aparatas siaurja
prasme sudarytas i grups darini, vadinam Corti organu (15 pav.).
Nordami suprasti organ ir rezonansin H. Helmholtzo garsinio dirgi
nimo teorij, turime trumpai paaikinti pamatins membranos sandar.
Galima daryti ivad, jog tai spiralin membrana, kurios skersmuo sraigs
pamate yra 0,16 mm ir triskart ar daugiau platesnis, apytikriai 0,52 mm,

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

77

ties helicotrema. Jeigu atskirtume ir itiestume membran (paprastai ji

pamau keiia savo plotm sukdamasi aplinkui rit), ji kiek pant
miniatirinio fortepijono styg sistem. A. Gray tvirtino*, jog dl didjanio
tankio bei trio spiralinio raiio, prie kurio yra pritvirtintas iorinis skaidul
galas, pamatins membranos skaidul tampa didja sraigs pagrindo
(trumpesni skaidul) link. Nors ioje membranoje yra tiesi lanksi
skaidul, dabar gerai inoma, kad jos negali virpti atskirai. Membranos
paviriuje kaip tik vir lanksi skaidul su nedideliais tarpais yra
isidsiusios standi lazdel primenani lsteli, sudarani skliaut,
poros. Virutiniai lsteli galiukai susijungia, o apatiniai idst toli vienas

Ne
14 pav. Sraigs pjvis (kats), dc - sraigs latakas; gs - spiralinis mazgas; Co sraigs kaulin sienel; Is - spiralinis raitis; ms - spiral, arba pamatin membrana,
sudaranti Corti organ; mv - Reissnerio membrana; Ne - klausos nervas; sv prieangio laiptas; st - bgninis laiptas (pagal Sobott)

nuo kito ant pamatins membranos. itaip susiformavusi nenutrkstama

vadinamj Corti skliaut eil. Ant i skliaut slypi pakitusi epitelio
lsteli grup: viena eil - vidinje vidins Corti lazdels pusje ir keturios
u iorins Corti lazdels. ios lstels turi plonus standius erius, kurie
Prasiskverbia per plon retikuliarin ploktel (lamina reticularis)
endolimf. Corti organe yra keletas kit atramini lsteli, taiau iuo

78

PSICHO LOG IJA B IH EIV IO R IST O PO IU R IU

atveju jos nesvarbios; nes plaukuotosios lstels yra tikrieji jutiminiai

dariniai, ir btent aplinkui juos baigiasi klausos nervo skaidulos. Vir Corti
organo, besitsianio tiek, kiek tsiasi paskutin iorini plaukuotj
lsteli eil, slypi dengiamoji membrana, kuri pastaruoju metu sensorinje
klausos fiziologijoje gijo didiul svor. Vienas ios membranos galas
pritvirtintas apytikriai ties pamatins membranos ir kaulinio kyulio
sandros taku, kitas galas laisvai plduriuoja endolimfoje tiesiai vir
plaukuotj lsteli. Ne visi pripasta, kad dl ausies kaip visumos padties
i membrana i tikrj veikia sagitalinje, o ne vertikalioje ploktumoje.
Taigi trauka neturi tiesiogins tendencijos tempti j emyn ant plaukuotj

limfa

dengiamoji membrana

iorins plaukuotosios lstels

vidin plaukuotoji
lstel

nervo
skaidulos

kraujagysl
vidinis
pamatin iorinis
stulpas
membrana stulpas

.
Deiterso
lstels

15 pav. I dalies schemikas Corti organo ir gretim darini vaizdas. Manoma,

kad nervo skaidulos per kaulinio spiralinio latako angas pasiekia Corti organ (i
Bailey Text-Book of Histology, Wm. Wood & Company)

lsteli. Ms nuomone, tai gali neturti takos klausos impulso krimui,

nebent gali tarnauti kaip objektas, dl kurio plaukuotosios lstels galbt
priima jaudinim, bet ir i funkcija turbt nebtina.
Klausos dirginimo teorija. Pagrindinis girdjimo teorijos klausimas kaip dirginamos glenos plaukuotosios sraigs lstels? Viena tyrintoj
grup, i dalies arba didija dalimi sekdama Helmholtzo rezonanso teorija,
laikosi selektyvios rezonanso hipotezs (vietos teorijos) ir tvirtina, kad
veikiau sraigs dirginimo vieta, o ne danis tiesiogiai lemia aukio" ju
tim. Kiti pritaria danio teorijai. Kai kurie tyrintojai net atsisak minties,
jog sraig yra analizatorius, ir visk tiesiog priskyr ievs centrams. i
noma, tai klaida; nes tiesiog atidedami neatidliotino klausimo atsakym

m SKynus. Keceptoriai ir j dirgikliai

IV

tokie teoretikai nepaiso ir sudting sraigs darini, kuri paprasti pa

vidalai gali bti aptikti pas daugel emesnij gyvn tip. Max Meyer
ilgai tvirtino, jog emi daniai dirgina (taiau ne dl rezonanso) platesn
nei aukti daniai membranos srit nuo sraigs pamato sraigs virns link
ir kad todl tiesioginis aukio determinantas yra dirginimo plotas. H. Watt
laikosi panaaus poirio, taiau nepritaria rezonansui. Taigi jis nepa
stebjo, kad visa membrana negali bti itaip virpinama net em dani,
nes membrana nuolat keiia savj ploktum, vyniodamasi apie rit.
J. Ewald taip pat laiksi rezonanso hipotezs ir remdamasis eksperimentais
su mau ausies modeliu tvirtino, jog majant dirginimo daniui visoje
membranoje pasireikia pastovios didjani isiskyrimo atstum bangos
ir kad tai sukuria skirtingus nervinio dirginimo modelius, kuri pagrindu
asmuo kakaip geba skirtingai reaguoti vairius tonins atkarpos danius.
Be prietaravimo, kur akstina Watto teorija, didiausi prieprie iam
poiriui kelia toks reikinys kaip tonins salos, ir apskritai jis nepajgia
patenkinamai paaikinti plakim, kombinuotj ton bei kit antrini
girdjimo reikini/
Visos dani teorijos daugiau ar maiau susiduria su tais paiais sun
kumais, taip pat ir su gana rimtu prietaravimu, kad jos reakcijoje auktus
danius numato klausos nerv refrakterin laikotarp, kuris yra daugiau
kaip deimt kart trumpesnis nei imatuotas trumpiausias induolio nervo
refrakterinis laikotarpis" (Forbes, 1927)/ Forbes ir jo mokiniai su stygi
niu galvanometru bei elektroniniu stiprintuvu ura elektrinius atsakus
medulla, arba pailgosiose smegenyse, sukeltus vairi dani garsiniais
dirgikliais katms, kurioms buvo paalintos didiosios smegenys. Tok eks
periment nelengva atlikti, ir, be abejons, jis jokiu bdu nra paskutinis,
taiau pagrindinis argumentas yra tas, kad naudojami skirting gyvn
rezultatai. Laipsnikai mainant dirginimo dan nuo auktos verts, foto
grafiniai atsak uraai rodo daugma tiesi pagrindin aukt dani linij
ir gana pastovi grupi atsak, koreliuojani su dirgikliais, kai pasiekiamas
apytikriai 104 d. v. danis, pradi. Nuo io iki nulinio danio elektriniai
atsakai atspindi kelet dirgikli. Atsako auktus danius nebuvim, nors
jis ir netikinamas, Forbes aikina kaip nepalank danio teorijoms, bent
jau selektyviajai rezonanso teorijai. vairi tyrintoj duomenys apie gy
vn sraigs dali paeidim arba ilgalaikiu dirginimu, arba operaciniais
metodais poveikius rodo gantinai vienodai atsirandant nejautrum kon
kreioms danio atkarpos dalims. Taiau tokius eksperimentus sunku atlikti
skmingai. Laikinas nuovargis konkreiam daniui tikriausiai yra bendras,
0 ne savitas arba ribotas tam vienam konkreiam daniui poveikis (Pattie*).
iuo metu sigaljusi selektyvioji rezonanso teorija (kad skirtingi daniai
2adina atitinkamas pamatins membranos dalis ir atitinkamas plaukuo

80

PSIC HO LOG IJA B IH EIV IO R IST O PO IU R IU

tsias lsteles, o ne pavienes skaidulas ir kad labai stiprs tonai suadina

kiek didesnes dalis, ir todl daugiau nervo skaidul, nei silpni) kol kas
tvirta, jeigu nagrinsime prieinimsi keli vairi srii mokslinink geriau
kontroliuojamiems eksperimentams; ir ji geriausiai paaikina vairius gerai
sitvirtinusius antrinius girdjimo reikinius. Pagrindinis prietaravimas jai kad skaidulos yra per trumpos, jog reaguot emus danius, kad jos yra
pernelyg laisvos simpatiniam rezonansui, kad j yra nepakankamai ir 1.1. yra teorinis ir nukreiptas prie ankstyvuosius jos teiginius, kuri vliau
atsisak pats Helmholtz. Neseniai buvo nustatyta, jog pamatins mem
branos, utaisytos44sraigs skysiu, skirting stulpeli44ilgis kinta kaip ir
pamatins membranos plotis ir tikriausiai reaguoja atitinkamomis dalimis,
kuomet ovalinio langelio virpjimu yra traukiami veikl (ilgieji stulpeliai
su didesnio ploio membranos dalimis netoli virns ir trumpieji su dalimis
netoli pamato, kur skaidulos trumpos). inoma, kiekvienas stulpelis nra
atskira skysio erdv. Jie skiriasi tik funkcikai ir tsiasi nuo ovalinio lan
gelio iki membranos atsako vietos ir atgal iki apskritojo langelio. Sakoma,
jog ie utaisai kartu su didjaniu skaidul tempimu atvirkiai pro
porcingai j ilgiui atsako visus prietaravimus dl dani atkarpos, kuri
membrana gali reaguoti selektyviai. Be to, G. Wilkinson bei A. Gray (1924)
sukr dirbtin membran i susikertani skaidul, surit kartu su plonu
lanksiu apdangalu, kintamo ilgio bei tempimo, atitinkani tikras slygas,
tiktinai egzistuojanias mogaus pamatinje membranoje, ir parod, kad
ji selektyviai reaguoja skirtingus danius.* ios pltots itin remia selekty
vij rezonanso girdjimo teorij. Taip pat reikia paymti, kad membranos
sukimasis pustreio apsisukimo apie rit tolygiai didjant ploktumai taip
pat remia selektyv atsak skirtingus danius. Ewaldo skm priveriant
miniatirin gumin membran reaguoti simpatikai visu ilgiu skirtingus
danius lengvai priskiriama remianiai selektyvij rezonanso hipotez.
Jis sukr vis ir vairaus ploio membran vienoje ploktumoje, todl
nebuvo galima tiktis, jog ji reaguos selektyviai skirtingus dirginimo da
nius. Taiau ji tikrai reagavo dirgikl simpatikai.
Klausimas dar nra visikai aikus ir susilaukia daug gretim srii
tyrintoj dmesio.
Prietaravimai Helmholtzo teorijai. Dalis fizik yra link daryti prie
laid, kad pamatins membranos radialins skaidulos, sudarydamos, kaip
jos ir sudaro, dal homogenins membranos, gali virpti taip, kaip numat
Helmholtz. Ewald pateik teorij, kuri tikriausiai patikimesn fizikos poi
riu. Jo nuomone, kiekvienas toninis dirgiklis priveria pamatin membran
virpti visu jos ilgiu. Kadangi ji padalyta pastovi ir turini apibrt
pavidal bang grupes, jis taip sispaudiant membranoje model vadina
akustiniu vaizdu44. Kiekvienas tonas spaus skirting akustin vaizd. iuos

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

81

modelius galima stebti vir rmo itempus tinkam panaaus pamatins

membranos dyd gumin membran, kuri itepta alyva ima vytti. velgda
mi pro mikroskop ioje membranoje pamatysime pastovi bang model,
kai tik suadinamas kamertonas ar kitas lankstus knas. Teorikai spaudimo
modeliai gali paaikinti k tik mintus girdjimo reikinius, jeigu sutinkame,
kad tokiuose modeliuose sukuriama pakankamai energijos klausos nervo
lstelms suadinti. L. Luciani silo* pakeisti ios teorijos pamatin mem
bran dengiamja membrana. Veikiama io modelio dengiamoji membrana
bus spaudiama emyn tam tikr plaukuotj lsteli grup. Jau atkrei
pme dmes tai, kad dengiamoji membrana neveikia ploktumoje, kuri
lengvai itai leist.
Yra daug kit vadinamj klausos teorij, bet ia j negalime aptarti.
N viena teorija nra priimama vis tyrintoj, taiau visi daro prielaid,
jog vidinje ausyje turi bti tam tikras mechanizmas, galintis atlikti labai
sudtingas funkcijas, nes Corti organo sunaikinimas sukelia negebjim
reaguoti triukm ir toninius dirgiklius.

VIII. REGOS JUSLE6

Regjimo atsakai tampa manomi dl elektrochemini pokyi tinklains
stiebeliuose ir kgeliuose (p. 103). Nors tokius pokyius galima sukelti
mechaniniu dirginiu, pavyzdiui, spaudiant akies obuol, elektros srove,
keiiant aplinkui galv magnetin lauk arba tiesiogiai suleistomis krauj
cheminmis mediagomis, paprastai juos sukelia eterio bang, kuri ilgiai
ir daniai apima nedidel atkarp, judjimas.
Jeigu, kaip pavaizduota 15A-a paveiksllyje, sklindant i lempos S
spinduliavim nukreipsime atitinkam l L p pastarasis sukurs lempos
silelio vaizd ekrano A B take O. Jeigu take O padarysime siaur plyio
pavidalo langel, spindulius, kurie nra sutelkti langel, ekranas sulaikys,
o kiti praeis pro ply. Jeigu padsime antrj l L 2 ir antrj ekran CD
tinkamais atstumais nuo O, lis L 2 ekrane CD sukurs tako O vaizd I.
Jeigu, kaip parodyta 15A-b paveiksllyje, spinduliavimo kelyje padsime
Permatom gardel G, dalis spinduliavimo netrukdomai pereis pradin
vaizd /. Likusioji dalis patirs groteli linij interferencij ir bus nukreipta
arba isklaidyta, dalis dein, dalis kair, nevienodu laipsniu pagal bang
rtgj ilgesns bangos bus nukreiptos daugiau nei trumpesns. Dl to abiejose
^ Pusse bus sudarytas spektras, kuris yra tako O vaizdini grup ( I \ p I xy
i? V \r V u / ir t. t.), idstyta pagal j sudarani viesos bang ilg.
Mediag 81-101 puslapiuose para profesorius H. M. Johnson.

82

PSICHO LOG IJA B IH EIV IO R IST O PO IU R IU

Trumpiausios bangos7, kuri vaizdai yra ariausiai sistemos aies, visikai

nejaudina regos receptori. Jos paveiks fotografin ploktel, gali sukelti
tam tikr drusk ir cukraus kno audiniuose sveik su baltymais bei j
krekjim. Su jomis yra susijs odos nudegimas nuo sauls, panas akies
ragenos paeidimai taip pat gali bti sukelti iskirtini slyg, pavyzdiui,
virinimo elektros lanku poveikio. io ilgio bangos sudaro vadinamj
ultravioletin spektro dal.

velgdami i srit nuo sistemos aies aptinkame grup spalvot plyio

vaizd, prasidedani violetine ir pereinani mlyn, ali, gelton ir
oranin iki raudonos. i dalis vadinama regimja spektro dalimi. Spindu
liavimas io ilgio bang atkarpoje vadinamas viesa.
U raudonos yra kita grup vaizd, dar didesnio ilgio bang, nevei
kianti tinklains. Vienintel j svarba regai yra ta, kad jeigu stipris labai
didelis, jos gali sukelti pernelyg staig drkinani akies obuol aar
7 i dalis numato paint su viesos aikinimu, j galima rasti ir gerame vidurins mokyklos
fizikos vadovlyje. Edsero viesa m okiniam s44 yra nuodugniausias, taiau paprastas ir
puikus vadovlis.

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

83

igaravim. i sritis vadinama infraraudonja spektro dalimi. Tinklain

dirginantis trumpiausias bangos ilgis yra greta 400 mm o ilgiausias - greta
760-800 ma.8
Kai kurias fizines slygas, daranias regjim manom, geriau suprasti
pads 15B-b paveiksllis. Jame A 8 ymi matom objekt. Kiekvienas ob
jekto takas, pavyzdiui,^ ar B , gali bti laikomas viesos altiniu, nes gali
pats skleisti vies, j atspindti arba praleisti vies, sklindani i kit
viesos altini. Spinduliavimas i kiekvieno tako, tokio kaipgi, tiesiomis
linijomis sklinda visomis kryptimis ir yra nulemtas^! fizini ypatybi, bang
ilgio sudties bei stiprio, jeigu kiti veiksniai lieka nepakit. Tam tikr io

15Bpav. Schema, vaizduojanti kai kurias fizines slygas, daranias regjim manom

spinduliavimo dal gali perimti pavirius^ *B\ Jeigu laikome, kad pavirius
A 'B ' reikia jautrios viesai tinklains dal, bus aiku, jog ji dirginama i A
sklindanio spinduliavimo, jeigu tenkinamos ios slygos:
1) dalis perimto spinduliavimo turi patekti bang ilgio atkarp tarp
400 m\i ir 800 m\i\
2) spinduliavimo ioje atkarpoje stipris turi bti didesnis u tam tikr
minimum;
3) apvietimo trukm turi bti didesn u tam tikr minimum;
4) plotas, kur veikia spinduliavimas, turi bti didesnis u tam tikr
minimum.
Jeigu priimantysis pavirius ^4 tiesiogiai prieinamas spinduliavimui i
^48, gali bti matoma, jog viesa i A pereina ne tik A \ bet taip pat B *ir
s Mus d om inanios spektro dalies bang ilgis yra labai maas. Sutartinis m atavim o
v*c nctas milimikronas (mji) lygus 0,001 a = 0,000001 milimetro.*
viesa gali bti apibdinta tiek virpesi daniu, tiek bangos ilgiu, nors tradicikai
Plrmenyb teikiama pastarajam. Tam tikri viesos dirgikli santykiai parodom i aikiau,
a* nusakomi j daniai. B angos ilgio ir danio santykis yra labai paprastas: A - bangos
1Sis milimikronais, f - danis trilijonais per sekund (1 0 12), Af = 300,000; A = 300,000/f; f =

84

PSICHO LOG IJA B IH EIV IO R IST O PO IU R IU

visus tarpinius takus. Tam tikrose dimensij AB ir A B bei j atstumo vienos

nuo kitos ribose kiekvienas takas tarp A ir B apvieiamas beveik vienodai
i A.
Panaiai kiekvienas takas tarp B ir A gauna vies i B , ir bendras jo
apvietimas yra gauto nuo A ir B bei nuo tarpini tak ant AB suma.
Taikant mint apribojim, kiekvienas takas tarp A ir B bus vienodai
apviestas.
Taigi jeigu akies tinklain tiesiogiai bt paveikta kaip A B priimantysis
pavirius (ir kaip kai kuri paprastesni organizm rudimentin akis),
kiekviena jos dalis patirt vienod dirginim. Tokiu atveju atsakai galt
priklausyti nuo 1) laikin viesos bangos ilgio pokyi; 2) laikin viesos
stiprio pokyi; 3) laikin viesos trukms pokyi; ir galbt nuo 4) viesos
krypties pokyi. Taiau organizmui bt nemanoma reaguoti bang
ilgio erdvinio pasiskirstymo ir vairi paviriaus^! B dali stipri skirtumus,
nes tokie skirtumai be papildomo mechanizmo negali bti sukurti.

15Cpav. ranga dirginimo verts priklausomybei nuo spindulio bangos ilgio rodyti

Tarkime, jog, kaip 15B-b paveiksllyje, tarp AB ir A B tinkamais

atstumais nuo kiekvieno idstyti tinkami liai. Jie skirti lauyti sklin
danius i A spindulius taip, kad ie susitikt take A , sudarydami tako
A vaizd. Panaus B vaizdas susidarys take B \ o vaizdai tak tarp A ir B
bus sudaryti tarp B ir A bei atitinkamuose takuose. Jeigu ie vaizdai
bt tobuli, viesa kiekviename vaizdo B A take turt tiksliai t pai
bang ilgio sudt ir t pat santykin stipr kaip ir sklisdama i atitinkamo
tako objekte.
Akyje yra panaiai (15B-C pav.). Priekin kamera, upildyta vandeniu
ir susieta su permatomu igaubtu ragenos paviriumi, akies liukas ir
upakalin upildyta vandeniu kamera kartu sudaro sudtin li sistem,
kuri sukuria daugiau ar maiau tikslius matomo objekto vaizdus viesai
jautrioje tinklainje ir itaip pateikia pastarajai dirginimo model, atitin
kant vairi paviri tak, siuniani vies ak, viesines ypatybes.
Tam, kad bt skiriamos dvi gretimos matomo objekto dalys, btina, kad:

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

85

1) j vaizdai krist ant skirting viesai jautri tinklains element (plg.

p. 104); ir 2) j vaizdus sudaranios viesos tam tikru mastu skirtsi bangos
ilgio kompozicija, stipriu arba abiem ikart; arba, jeigu 2-oji slyga nra
ipildoma, kad tinklains elementai, kuriuos krinta vaizdai, bt ne
vienodai jautrs.
15A-b paveiksllis rodo, kad jeigu bet kurioje spektro dalyje padta
nepermatoma skaidr, turinti plyio pavidalo langel, lygiagret plyiui O,
priklausomai nuo plyi ploi gals praeiti ribota bang ilgi atkarpa.
Jeigu iskirto spindulio bang ilgi atkarpa yra pakankamai maa, sakoma,
jog viesa yra homogenin. Lengva kalibruoti prietais taip, kad, inodami
atrenkamojo plyio padt sutartinje skalje, suinotume pasirinkt bang
ilg. Toks prietaisas vadinamas spektrometru. Jeigu iskirtai prie antrojo
plyio viesai leidiama kristi ant priimaniojo paviriaus, kur galima lyginti
su kitais paviriais, prietaisas tampa monochromatiniu iliuminatoriumi.
Iskirta viesa i tikrj nebus visikai homogenin dl daugybinio at
spindio ir isiskaidymo lyje L 2 bei groteli; taiau jeigu ji pereina per
antr panai pirmj sistem, paklydusi vies galima paalinti. Sitai
yra btina tiksliam darbui.
Dirginimo priklausomyb nuo bangos ilgio. Kiekvieno bangos judjimo
energija kinta kaip virpesi amplituds ir danio kvadratas. Vienas sp
dingiausi regos fakt yra tas, kad konkretus spinduliuojanios galios kiekis
sukuria laipsn dirginimo, kuris priklauso nuo spindulio bangos ilgio. Kokiu
bdu nustatyti dirginimo verts priklausomyb nuo bangos ilgio, galima
suprasti i 15C paveiksllio. Pieinyje kvadratas ABCD ymi gipsin kub,
kurio ploktumas A # ir BC mato take esantis stebtojas. A B ploktuma
apvieiama homogenine viesa, iskirta plyiu, padarytu spektre, kuris
sukurtas optine priemone, pavaizduota 15A paveiksllyje. Ploktuma BC
(15C pav.) apvieiama lempa L p kurios atstumas nuo BC keiiamas stum
dant bgiais, ant kuri udtas jos veimlis. Sklindanios i L yviesos
stipris ir bang ilgio kompozicija laikoma pastovia, o jos sukuriamas BC
apvietimas kinta atvirkiai proporcingai atstumo tarp L 1ir BC kvadratui.
(Lempa L 2 ir skaidraus stiklo veidrodis M skirti maiyti baltai viesai su
homogeniniu spinduliu ir iame eksperimente nenaudojami.)
Ant A B krenta homogeninis spindulys, jo energija sulyginama su tam
tikra i anksto nustatyta verte, kuri laikoma pastovia, kad ir koks bt
spindulio bangos ilgis. (Energija gali bti matuojama tiesiogiai, naudojant
bet kur i keleto tip radiometr, arba apskaiiuota remiantis inomomis
viesos altinio savybmis ir inomais nuostoliais pereinant pro spektro
metro sistem.) Lempos L ; padtis (15C pav.) keiiama, kol tiriamasis
nebegali nusprsti, kuri - A B ar BC - yra skaistesn. iame take vaizdus
sudaranios A B ir BC viesos tinklainje turi vienod dirginamj vert.

86

PSICHO LOG IJA B IH EIV IO R IST O PO IU R IU

Tuomet antrasis homogeninis spindulys pakeiiamas pirmuoju, ir bandymas

kartojamas. Paskui vairaus ilgio bang santykins dirginimo verts gali
bti apskaiiuotos esant skirtingoms L l padtims, nes jos lemia energijos,
kuri sukuria dirginamj poveik, ekvivalentik keli homogenini juost
poveikiui, koncentracij.
Kitas, geresnis, metodas yra laikyti pastovi tiek lempos L ; padt, tiek
energijos ieig ir 1.1., o keisti homogeninio spindulio energij, reikaling
AB ir BC skaisio atitikimui sukurti. Tuomet skirting bang ilgi santyki
ns dirginimo verts bus proporcingos j energij atvirktiniams veriams.

X(mi)
15Dpav. Skaisio kreivs: AA - normin fotopinio regjimo kreiv; BB - reprezen
tatyvi skotopinio regjimo kreiv

Jeigu diagramoje vaizduojamas dirginimo verts ir bangos ilgis, rezulta

tas vadinamas skaisio kreive; laikoma, kad kiekvienas jos takas ireikia
santykin atitinkamo bangos ilgio matomum. Veiksmingiausio bangos ilgio
matomum prasta ireikti vienetu, o kitus - kaip jo dalis.
15D paveiksllis vaizduoja dvi tokias kreives, gautas jautresniu nei apra
ytas anksiau metodu. Kreiv A A ymi didelio eksperiment skaiiaus
didelio stebtoj skaiiaus adaptacijos viesai vidutinius rezultatus. Apvie
timo ininerijos draugija naudoja tai kaip norm. Kreiv BB rodo tipik
rezultat esant adaptacijai prie tamsos. Sis dviej grupi veri skirtumas
daugiausia yra susijs su Purkinje efektu.

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

87

Jeigu suteikt tinklains ploto vienetui homogeninio spindulio energij

paymsime E , o jos matomumo veiksn44(gaut i viesumo kreivs) - v,
tai jos, kaip dirgiklio, veiksmingumas ireikiamas sandauga Ev. Jeigu viesa
ne homogenin, o sudaryta i vairaus ilgio bang Xp X3 ir 1.1., konkreios
bangos ilgio veiksmingumas lygus E ?y x o bendras spindulio veiksmingumas
yra kiekvieno bang ilgio veiksmingumo suma
+ E u vu +
ir 1.1.
i suma paprastai vadinama bendru skaisio terminu.
Jeigu dvi viesos turi proporcingas E vertes kiekvienai v vertei visame
spektre, jos vadinamos panaiomis.

X(m^i)
15E pav. Skirtingo bangos ilgio viesos skyrimo slenksiai, nubrti pagal nor
minio lauko bang ilgius (pagal Jones)

I to, kas pasakyta, iaikja kai kurie svarbs faktai: 1) dviej vienodai
skaisi vaizd energija ploto vienete yra vienoda, jeigu panaios tuos
vaizdus sudaranios viesos; 2) jeigu du vaizdai tinklainje esant panaioms
viesoms yra nevienodai skaists, j energijos turinys yra nevienodas ir
gali bti palygintas nustatant energijos turinio redukcij, kuri patiria
viesesnis vaizdas, kito skaisiui iliekant vienodam; 3) prieingai, jeigu
du vienodai skaists vaizdai yra sudaromi nepanaiomis viesomis, energija

88

PSICHO LOG IJA B IH EIV IO R IST O PO IU R IU

ploto vienete, krintanti tinklain, gali bti nevienoda; be to: 4) dviej

nepanai vies sudaryt vaizd skaistis, suteikdamas vienod energij
ploto vienetui, gali bti nevienodas.9
Matomumo veiksnys" konkreiam bang ilgiui yra itin veikiamas anks
tesnio tinklains dirgiklio stiprio ir trukms. (Kai kurie i poveiki bus
aptarti vliau nagrinjant adaptacij.)
Matomumo veiksnys44 taip pat priklauso nuo absoliuios energijos
koncentracijos vaizde. Jeigu vaizdo tinklainje skaistis vidutinje spektro
dalyje pasiekia vien ar du mililambertus10, veiksmingiausias bang ilgis
yra 556 m |L i srityje (geltona44). Jeigu absoliutus skaistis sumainamas iki
0,001 pradins verts, veiksmingiausias bangos ilgis bus ties 518 m|i (a
lia44). Sis trumpesnio bangos ilgio santykinio veiksmingumo, esant silpnam
apvietimui, padidjimas pagal atradjo vard vadinamas Purkinje rei
kiniu. Dl io poslinkio Mnulio viesa, fizikai panai sauls vies, atrodo
alsva.
Skyrimo atsakai bangos ilgio skirtumus. Paprast namin paukt
galima imokyti eiti gipso paviriaus, apviesto homogenine viesa, kurios
bang ilgis yra arti 670 m|i, link ir vengti jo, jeigu jis apvieiamas, tarkim,
520 m|Li viesa, net jeigu fiziologiniai stipriai (skaisiai) iam paukiui
padaromi vienodi. Sveikas mogus gali reaguoti pavadindamas pirmj
lopin raudonu44, o antrj - aliu44. Akivaizdu, jog pats bangos ilgio srities
pavadinimas nra itin diferencijuotas atsakas.
Tarkim, gipsinio kubo, koks pavaizduotas 15C paveiksllyje, vien pus
AB apvieiame apytikriai 670 mji homogenine viesa (raudona44). Jeigu
BC pus apvieiama ilgesni bang homogenine viesa, tiriamasis negali
skirtingai reaguoti dvi viesas (iskyrus pagal viet) tol, kol j skaistis
vienodas. Taiau jeigu BC apvieiama apytikriai 640 mji homogenine
viesa, vis dar ilaikant abu skaisius vienodus, tiriamasis gali justi skirtum
ir pavadinti AD labiau gelsvai raudona nei AB. Jeigu pakeiiame AD apvie
tim 650 mm vies, pus tiriamojo atsakym gali bti, kad AD nra
gelsvesn nt\A B , pus - kad yra gelsvesn. is 20 m|i bangos ilgio skirtumas
(t. y. 670 m|i, 650 m|i) ymi maiausi veiksming pokyt, arba apatin
skyrimo slenkst44 (D. L.), norminiam 670 m|i bangos ilgiui.*
9 Fotometrijos kaip m etod o energijos spinduliavimui nustatyti ir palyginti viesos altini
veiksmingum taikymo bei optins pirometrijos matuojant auktas temperatras (kaip plieno
lydymo krosnyse), kurios turi bti grietai kontroliuojamos, naudojimo fizikoje validumas
priklauso nuo tikslumo, kuriuo m atom umo v e i k s n ia i buvo nustatyti kiekvienam atskiram
stebtojui, ir nuo stebjimo slyg, kuriomis jie buvo nustatyti, pastovumo ilaikymo.
Akivaizdu, jog ios slygos reikalauja ypatingos atidos: kad tai manu kontroliuoti, aiku
i fotom etrinio ir radiometrinio nustatym panaum o gudusi technik rankose.
10 vaks liepsnos, nutolusios per pd (30,48 cm) nuo puikiai isklaidanio paviriaus,
kurio atspindio koeficientas lygus 1,0, viesos altinis suteikia paviriui 1,077 mililambert
skaist.

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

89

Pasirink kitus bang ilgius A B ir B C apvietimui, nustatome, jog ma

iausia veiksmingo skyrimo reikm nra pastovi. Pavyzdiui, jeigu A B
yra apvieiama 589,6 m [i viesa, o B C - 589,0 m|i, 75 proc. atvej neprastai
jautrus tiriamasis teigs, kad B C maiau rausva44negu A B . ioje srityje jo
D. L. bangos ilgiui yra apytikriai lygus 0,6 m|i.
15E paveiksllyje pavaizduotas skyrimo slenkstis skirtingo bangos ilgio
viesai, paymtas pagal norminio lauko bang ilgius. ie duomenys buvo
gauti geresniu, nei k tik apraytas paprastas, metodu. Tarp 400 m\i ir 660 m\i
Jons rado 128 slenkstinius bangos ilgio skirtumus.
Visikai aklas spalvoms44tiriamasis negali skirti bet koki dviej homo
genini vies, kuri skaistis buvo su
vienodintas jo akims. Lyg ir yra pa
tvirtinim, jog baltoji iurk ir triuis,
kat ir uo yra visikai akli spalvoms,
nors S. Smith, tyrinjusi uns atsakus,
pagal savo duomenis linkusi daryti
kitokias ivadas*.
Kitais aklumo spalvoms44atvejais
tiriamasis gali ireikti skyrimo atsakus
bangos ilgio skirtumus, taiau slenks
iai yra daug didesni nei sveiko steb
15F pav. Prietaisas skaisio skyrimo
tojo.
slenksiui nustatyti. L p L 2 - lempos;
Skyrimo atsakai stiprio skirtu
A B - baltas ekranas; M - i dalies at
mus. Jeigu du tinklains panai44 spindintis veidrodis; R - neperregimas
vies vaizdai vienodai skaists, ener- strypas; E - stebtojo akis
gija, tenkanti tinklains ploto viene
tui, abiem atvejais yra vienoda. Vadinasi, maiausi suvokiam skaisio
skirtum lemia maiausias veiksmingas energijos koncentracijos skirtumas.
Jeigu norime rasti maiausi energijos koncentracijos skirtum, veiksming
tiriamam gyvnui ar mogui, kurio matomumo kreiv nenustatyta, btina,
kad abi dirginimo viesos bt panaios44. To galima pasiekti nereikmingai
maose ribose tinkamai parinkus atspindintj paviri ir tinkamu gradavimu
bei juos apvieiani lemp valdymu.
Danai svarbu imatuoti tiriamojo skyrimo slenkst skaisiui, siekiant
nustatyti jo skyrimo gebjim, palyginti su kit tame paiame tyrime daly
vaujani asmen, arba tiriant nuovargio, adaptacijos, viesos kokybs,
narkotik poveik jo regimosioms ypatybms.
Paprastos tokio tyrimo atlikimo priemons pavaizduotos 15F paveiksl
lyje. Gaballis balto sugeriamojo popieriaus A B apvieiamas lempa L p
esania pastoviu atstumu nuo jo, o stebtojas yra take E. Antroji lempa
pastatyta taip, jog gali judti bgiais, einaniais statmenai L y. Plono
varaus stiklo ploktel M padedama viesos kelyje taip, kad atspindt

90

PSIC H O LO G IJA B IH EIV IO R IST O PO1U RIU

AB+B
wo
=*
n>
rfo
p<
N
CL

3
3
o
C/a.
<T
3
C/i
o<
o*
CL

cl

<2:
3
^3
3
8<
*p2*
3
r-h
&
5*
O
cO"
ES*
3
c/j
!*r
K.
55'
o<
S'
05

0Q

i(D

D
0Q
#
r&
dal L2 spinduliavimo ant AB. Vertikalus strypas R (prastai popieriaus
ploktumai) padedamas viesos kelyje taip, kad mest dalies A 0 el ant
L2. (Pageidautina, kad L 2 apvieiamas pavirius bt labai maas, kad
sudaryt kuo skaistesn el. iam tikslui paprastai naudojamos automo
bilio lempos.) Taigi elis nuo R apvieiamas tik iL ;, o likusioji AB dalis
apvieiama ir iL 7, ir iL2. Jeigu L 2 pakankamai nutolusi nuo AB, skaistis,

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

91

Virpjimo danis (trilijon per sekund)

7501

j
< ^3
o R
75
O
C/i
cr
D
0Q
O
I <
E
<2. N*
O CL
c
C/5

CL p

0N<5 3^
3
o' S
S*
8 sr

iCL
*
05
3
o<

"O
L
<
rC
CL

0N<3
3

kur ji prideda AB, bus neveiksmingas ir R elis nebus matomas. Jeigu L 2

pritraukiama pakankamai arti AB, jos pridtas skaistis yra veiksmingas ir
R elis matomas. Maiausias veiksmingas skaisio papildymas AB gali
bti atrastas paymint L 2padt, kurioje elis gali bti matomas 75 proc.
mginim. AB vert paprastai yra ireikiama kaip B, bendrojo ekrano
skaisio, dalis. Santykis AB/B yra santykinis skaisio skyrimo slenkstis.

92

PSICHO LOG IJA B IH EIV IO R ISTO P O IU R IU

Jeigu absoliuti B vert kinta nuo 1 mililamberto ir 1000 mililambert,

santykis AB/B yra beveik pastovus. Tai yra atskiras Weberio dsnio, esant
palankioms regjimo slygoms, atvejis. Prityrusio stebtojo skyrimo slenks
tis srityje, kur taikomas Weberio dsnis, yra madaug nuo 0,5 proc. iki
0,8 proc. Kadangi tai apytikriai pus visos netikrumo atkarpos, lyginant
skaisius, tai ir fotometrins determinacijos netikrumas palankiomis sly
gomis vidutinikai yra 1 arba 2 proc.
Kaip matyti i 15G paveiksllio, kai ekrano absoliutus skaistis maja
emiau kritins, artimos 1 mililambertui verts, skyrimo slenkstis AB/B
spariai didja. Purkinje efektas pasireikia esant skirtingiems AB/B pokyi
greiiams ilgesnms ir trumpesnms bangoms.
Skyrimo slenksio skaisiui AB/B dydis yra labai geras regimosios atlikties rodiklis apskritai, nes bet kokie veiksniai, mainantys akies jautrum
kitais atvilgiais, link slenkst didinti. Todl jo vertinimas danai naudo
jamas daugelio kintam veiksni poveikiui regimajai atlikiai vertinti.11
Jeigu dvi lyginamos viesos nra panaios44, j vaizdini tinklainje
skaistis nra tiesiogiai proporcingas j energijos koncentracijai. Vadinasi,
dviej asmen, kuri regimumo veiksniai skirtingi (plg. p. 89), mginimai
juos suvienodinti gali labai skirtis. Atskiram stebtojui pasiekti patenki
nam skaisio atitikim, tiesiogiai lyginant dvi homogenines viesas, labai
besiskirianias bang ilgiais, beveik nemanoma, ir skirting vies fotometrijoje reikalingi netiesioginiai metodai.
Homogenini vies maiymo padariniai - papildanios spalvos. Dvi
tam tikro bangos ilgio, pavyzdiui, 656 m|n (raudona) ir 492 m|i (melsvai
alia), viesas sumaiius skirtingais santykiais, stebtojas laikys, kad tai a) homogenin viesa, kurios stipresnis dmuo yra bangos ilgis, ir b) baltos viesos miinys (plg. p. 88). Keiiant raudonos ir melsvai alios viesos
santykius, galima rasti vert, kuri tiriamasis susies su balta44 viesa, nepridedant nei raudonos, nei melsvai alios. (Jeigu atitikmuo nevisikai
tikslus esant iai kritinei vertei, tiriamasis jai papildyti parinks truput
raudonos taip pat danai, kaip ir melsvai alios.) ios dvi spalvos vadinamos
papildaniomis44. Panaiai galima rasti kitas poras, taiau vieno dmens
bangos ilgis visada turi bti didesnis nei 566 m|i, o kitos bangos ilgis maesnis nei 493 m|i. I. Priest nustat, kad vidutinei akiai papildani vies
virpesi daniai paprastai yra susij santykiu, kur ireikia formul:
(5 3 0 -f J (f2 - 608) = 220,
kur f ir f 2 - dviej papildani spalv virpjimo danis trilijonais per se
11
Paprastai tikimasi, kad kuo didesnis skaistis, tuo geriau galime matyti. 15G paveiksllis
rodo, jog tai nra visuotinis dsnis. Atvirkiai, absoliutaus apvietimo padidjimas, virijantis
tam tikr kritin tak, beveik neturi poveikio regjimui, jeigu apvietimo paskirstymas
nesikeiia. io fakto apvieiant staigas ir gamyklas danai nepaiso technikai, todl darb
daviui tenka patirti nema finansini ilaid, o darbuotojams - dideli nepatogum.

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

93

kund.* is santykis parodytas 15H paveiksllyje. Reikia paymti, kad

aliosios" srities viesos, kuri bang ilgiai yra 566-493 m |L i (ir kuri
atitinkami daniai yra 530-608 trilijon virpesi per sekund), spektre
neturi papildani spalv, taiau jos gali bti papildomos vairi santyki
raudonos" ir mlynos" miiniais.
Baltos viesos apibdinimas. Jeigu norminio balto" paviriaus skais
t laikysime pastoviu, bet koki dviej j atitinkani papildani spalv
miinys nesiskiria nuo bet koki kit dviej papildani miinio. Taiau
dl Purkinje efekto atitikimas, pasiektas esant vidutiniam stipriui, nebus
isaugotas, kai stipris labai sumainamas arba vice versa. Taip pat jeigu
akis pernelyg dideliu stipriu arba pernelyg ilgai dirginama tam tikru mono
chromatiniu spinduliu, prastomis slygomis pasiektas atitikimas nustos
bti validus, kol veikiamas trikdantis poveikis.
Tokiose pramons akose kaip da, dails mediag gamyba, tekstils
pramon, dail, litografija, reklamos sritis, scenos apvietimas ir kamu
fliaas itin svarbu tiksliai atkurti spalvas ar daus. Akivaizdu, kad nors bet
kok dayt paviri galima visikai parinkti i baltos" viesos ir vienos ar
dviej spektro spalv miinio, tiksliai j atkurti galima tuo atveju, jeigu
inomi: 1) homogenini spalv bang ilgiai; 2) baltos" spalvos kiekis,
kur reikia pridti; 3) mediagos skaistis, palyginti su neselektyviu atspindiniuoju paviriumi abiem gaunant vienod apvietim i balto" viesos
altinio.
Jei nepakeist kaitinamo altinio spinduliavim laikysime tinkamu bal
tos" viesos altiniu, esant vidutiniam skaisiui reprezentatyviausi stebtojai
j turt reaguoti kaip neutral tarp gelsvos" ir melsvos" arba bent
kaip gelsv" iek tiek daniau arba reiau nei kaip melsv". Tiesiogin
popieio sauls viesa palankiomis slygomis beveik atitinka reikalavim,
taiau dl nuostoli pereinant nuolat besikeiiani ems atmosfer sau
ls viesos negalime laikyti norma. Kaip inoma, kuo vsesnis spindu
liuojantis knas, tuo netobulesnis trumpesniame bangos ilgyje bus jo spin
duliavimas. Prie daugel met H. E. ves, remdamasis tuo metu inomais
spinduliavimo dsniais ir priimtomis matomumo" normomis, apskaiiavo,
jog baltos" spalvos norm galima gauti i spinduliavimo vidaus krosnies,
kurios absoliutin temperatra apytikriai 5000.* i norma praktikoje nepri
gijo, nes tokioje auktoje temperatroje krosnis sunkiai gali bti ilaikoma
ilgai arba tiksliai valdoma. Kadangi prasti kaitinamieji altiniai, pavyzdiui,
kaitinamieji volframo sileliai, anglies erdys ir 1.1., lydosi 3000 ir 3800
absoliutinje temperatroje, juos reaguojama kaip gelsvus" ir j vien
nepakanka. Buvo vairiai mginama sukurti filtrus naudotis tokiais alti
niais, taiau filtrai bdavo neilgaamiai ir negaljo bti i met metus
atstatomi. Neseniai leidiant per Nicollo prizmi ir kvarco plokteli derin

94

PSICHO LO G IJA B IH EIV IO R IST O PO IU R IU

Priestui pavyko keisti perduodamos viesos bangos ilgio pasiskirstymo ener

gij taip, kad ji atitikt altin, kurio temperatra skiriasi nuo naudojamos
i tikrj, ir taip pat keisti paskirstym. Taikydamas toki sistem jis
parod, jog viesa, labiausiai atitinkanti balt, arba neutrali44, yra tokia,
koki spinduliuot kaitinta iki 5200 absoliutins temperatros krosnis. i
temperatros vert gali reikalauti nedidels korekcijos, taiau tiktina, kad
bsima balto44norma spalv vertinimui bus nustatoma tokiu bdu.
Nepapildani homogenini spalv maiymo poveikiai. Tarkim, kad
a, b, c iv d ymi bet koki homogenini vies bang ilgius, ia tvarka
arba didjanius, arba majanius; taiau a ir c yra papildaniosios.
Apskritai jeigu a ir b yra sumaiytos, miinys atitiks vies, kurios bang
ilgis yra tarp a ir b. Tikslus tarpins viesos bangos ilgis priklausys nuo
santykini a ir b stipri. Kai kuriais atvejais, priklausomai nuo b artumo
iki c, norint ubaigti derinim prie b tenka pridti iek kiek baltos44
viesos. Jei a ir b yra didesn nei 540 m^i, balta44 viesa nebtina.
Jeigu sumaiytos a ir d, j miinio negalima gauti i paviens homo
genins viesos, taiau galima sudaryti i paimt i spektro netoli abiej jo
pakrai dviej vies miinio, kur gali tekti papildyti tam tikra baltos44
viesos dalimi. Dalis bus tuo didesn, kuo d artimesn c.
Kolorimetrijoje atsakas tam tikr vies danai nusakomas santykiais,
kuriais turi bti sumaiytos trys pirmins44 viesos, kad sukelt tapat
atsak (atitikim). Galimos kelios pirmini vies triados. Taiau svarbiau
sia ypatyb ta, kad n vienos i trij vies negalima sumaiyti i kit dviej.
Tinkama triada susideda i: 1) viesos, kurios trumpiausias bangos ilgis
yra ilgesnis nei 655 m^i; 2) viesos, kurios bangos ilgio atkarpa yra tarp 518 m\x
ir 527 m\i; ir 3) viesos, kurios bangos ilgio atkarpa artima 460 m\i. ias
pirmines viesas galima paymti atitinkamai kaip R, C12 ir B. Jeigu jas
sumaiysime tinkamomis dalimis, miinys nesiskirs nuo neutralios44, arba
baltos44, viesos. Bet koki homogenin vies, kurios bangos ilgis yra tarp
R ir C, galima sumaiyti i atitinkamo kiekio R ir C, homogenin vies
papildant atitinkamu kiekiu B viesos miiniui ubaigti. Lygiai taip pat bet
koki homogenin vies, kurios bangos ilgis yra tarp C ir B, galima sumai
yti miiniais i C ir B , taiau j reikia papildyti tam tikru kiekiu R miiniui
ubaigti. viesa, kurios bangos ilgis trumpesnis nei B, gali bti sudaryta i
R ir B miinio homogenin vies papildant C. viesos, papildanios viesas
tarp 493 m\i ir 566 m|x, yra gaunamos i R ir B miini.
Skyrimo atsakai sot ir grynum. Jeigu viena lauko dalis, pavyzdiui,
kubas 15C paveiksllyje, upildyta i spektro paimta homogenine viesa, o
kita pus - tos paios homogenins viesos ir baltos44 viesos miiniu,
ilaikant vienod dviej lauk skaist, tiriamasis gali ireikti skyrimo atsak,
12 Simbolis C yra Chlor santrumpa.*

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

95

kai balta viesa sudaro kiek maiau nei 5 proc. miinio. Jons tarp gryno
spektro ir baltos44 viesos aptiko apytikriai 12 vos besiskiriani vienas
nuo kito ingsni, esant vidutinio skaisio tyrimo laukui ir ne pernelyg
ilgam ilaikymui.
Apskritai jeigu monochromatinio lauko skaistis yra labai didelis ar labai
maas, tiriamasis reaguoja beveik taip pat, o kartais visikai taip pat kaip
tuomet, jeigu dirgiklis bt neutralus44, arba baltas44.
Tas pats ir dl ilaikymo trukms poveiki. Galbt kiekvienas dirbs
tamsiame fotografo kambaryje pradedantis tyrintojas stebjo skaisiai
raudonos44lempos ilgalaikio viesos ilaikymo poveikius. ios lempos lem
put skleidia tik bangos ilgius, ilgesnius nei 630 m\i9 ir perduot bendr
spinduliavim gali visikai atitikti homogeninis spindulys (tarkim, 660 mi).
Kai tiriamasis pirm kart eina kambar, jis gali apibdinti vairius pa
virius kaip raudonus44, besiskirianius tik skaisiu. Taiau po puss va
landos jis reaguoja taip, tarsi visi jie bt neatrankiai atspindintys paviriai,
apviesti neutralios44, arba baltos44, viesos.
Apvieskime du matomus kubo pavirius (15F pav.) homogeninmis
to paties ilgio bang ir skaisio viesomis, paskui laikinai utamsinkime
BC pus ir papraykime tiriamojo 30-60 sek. fiksuoti B pus. Jeigu dabar
grinsime pirmin BC apvietim, i pradi pirminis atitikimas bus klai
dingas, ir, norint atkurti atitikim, krintani ant BC homogenin vies
reiks papildyti dideliu baltos44 viesos kiekiu. Kitaip tariant, pritaikius
ilgalaik ilaikym tiriamasis reaguoja taip, tarsi akies bklei iliekant pa
stoviai homogenin viesa bt laipsnikai atskiesta balta44.
Jeigu dabar A B pus upildysime homogenine viesa, palikdami B C
pus tamsi, ir praysime tiriamojo 30-60 sek. velgti briaun 5, o paskui
staiga paalinsime pirmin vies ir t pai akimirk abi puses apviesime
papildania pirmja homogenine viesa, gali bti ufiksuotas dar spdin
gesnis poveikis. Tiriamasis tvirtins, jog BC pus yra blykesn44nei AB ir,
norint gauti atitikim ilaikymo metu, prie krintanios ant A B homogenins
viesos turs bti pridta labai didel baltos44viesos dalis. Kitaip tariant,
tiriamasis reaguos krintani ant A B homogenin vies, tarsi ji bt
prisodrinta labiau nei spektro viesa.
Vienalaikio kontrasto padariniai. Jeigu upildysime mao kubo A B
pus homogenine viesa, o BC pus - balta44, tiriamasis apibdins BC,
tarsi ji bt upildyta krintania ant A B papildanija viesa. Tinkamai
parinkus abiej pusi santykin skaist, tiriamasis krintani ant BC vies,
kuri fizikai yra balta44, nusakys kaip tiek pat prisodrint kaip ir krin
tani an i AB homogenin vies. is atsakas B C inyks ikart, paalinus
krintani an t A B homogenin vies.

96

PSICHO LOG IJA B IH EIV IO R IST O P O IU R IU

Jeigu A B apviesime hom ogenins ir baltos" vies miiniu, o

B C - baltos" viesos ir krintanios ant A B papildanios viesos miiniu,
tiriamasis abi apibdins kaip smarkiai, o galbt ir visikai prisodrintas. is
kontrasto poveikis labai pastebimas, net jeigu kiekvieno pateikiamo miinio
homogenikas dmuo pats savaime nesuvokiamas.
Jeigu paviri apviesime vakuumins volframo lempos viesa ir tuo
pat metu sauls viesa, lempos metam el bus reaguojama kaip
apvieiam apytikriai 484 m |L i bang ilgio viesa (mlyna"), jeigu elis
krinta tak, kuriame yra tinkami abiej vies santykiniai apvietimai.
Prieastis ta, kad volframo viesa, bdama nepakankamai veiksminga trum
pesni bang ilgi srityje, turi skatinant dviej 588 m\i viesos dali ir
vienos baltos" dalies miinio poveik. Kadangi elis gauna tik balt"
vies, j ir reaguojama kaip papildani dominuojanio bangos ilgio"
(588 m|n) volframo vies.
pilko" popieriaus skiaut, gulini ant spalvoto paviriaus, bus rea
guojama kaip atspindini papildaniosios viesos pertekli dominuo
janiam" ilgiui bangos, atsispindinios nuo pagrindo. Tai ypa svarbu tapy
boje. Asfaltuotas kelias, pavaizduotas greta apaugusio ole lauko, turi bti
tapomas purpurine spalva.
Jeigu dvi to paties pilko popieriaus skiauts guli atitinkamai ant didesnio
ir maesnio atspindio popieriaus ir yra vienodai apviestos, jas bus rea
guojama kaip labai skirtingo skaisio, ir pirmoji atrodys ne tokia skaisti.
Apskritai jeigu dvi besiskirianios stipriu ar bang ilgiu viesos dirgina
gretimas tinklains dalis, jos linkusios sukelti papildanius poveikius. Kuo
labiau atskirti dirginami plotai, tuo maesnis poveikis. is faktas vadinamas
kontrasto dsniu (paodiui contra + stare). Skirtingos regos hipotezs
pateikia skirtingus aikinimus, taiau visos tik nusako fakt skirtingais
terminais. Kontrasto efektas yra universalus, nors danai tiriamojo nepaste
bimas. Lengva surengti spding jo demonstravim paprastomis lempomis
ir spalvotais filtrais.
Periferins tinklains dirginimo homogenine viesa padariniai. Jeigu
akis iri vien tak, ir periferinje tinklainje homogeninje viesoje
suformuojamas mao paviriaus vaizdas, tiriamasis reaguos vies kaip
balt". Vaizdui judant centrins duobuts link (plg. p. 104), bus atrasta
kritin sritis, kurioje tiriamasis vies paprastai nusakys nebe kaip balt44,
bet kaip gelton" ar mlyn44 priklausomai nuo to, ar dominuojantis
bangos ilgis yra ilgesnis, ar trumpesnis u mlynai ali44 spektro dal.
Vaizdui judant ia sritimi dar ariau centrins duobuts, atrodys, tarsi jo
bangos ilgis pamau kinta nuo geltonos44(arba mlynos44) dalies tikrosios
verts link, galiausiai bus atrasta paracentrin sritis, kurioje bus ireiktas
prastas atsakas.

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

97

i zon dydis, imatuotas kampinio atstumo nuo centrins duobuts

dydiais, kinta atsivelgiant dirginanios viesos bang ilg, skaist bei
grynum, taip pat atsivelgiant udengt vaizdu tinklains plot. Apskritai
kuo didesnis plotas ir skaistis, bang ilgi sudiai iliekant pastoviai, tuo
platesn prasta sritis. W. Abney horizontalaus prastos srities dydio ma
tavimai* gali bti nusakyti taip: jeigu E ymi prastos srities dyd apskritimo
laipsniais nuo centrins duobuts, B - vaizdinio tinklainje skaist, C ir K
- konstantos, kuri verts nevienodos skirtingiems bang ilgiams, tai pa
stovaus ploto dirgikliams E c logB +k. Kitaip tariant, konkreiam bang
ilgiui ir konkreiam plotui horizontalus prastos srities dydis kinta kaip
dirgiklio skaisio logaritmas. prastos srities dydis taip pat priklauso nuo
tinklains vaizdo ploto. Jis yra pastovus plotams, didesniems nei 5, taiau
maesniems nei 5 maja proporcingai ploto majimo logaritmui.
Nustatyta, kad galima parinkti tam tikrus bang ilgius, kuri prastos
zonos yra vienodo ilgio ir kurias reaguojama kaip neutralias visose esanio
u prastos zonos periferinio lauko dalyse. Pasak J. Bairdo, ie dirgikliai yra:
1) melsvai alia - apytikriai 490 m|u; 2) visikai raudona, sumaiyta su nedi
deliu kiekiu mlynos; 3) geltona - apytikriai 570 ni; ir 4) mlyna - apytikriai
460 m|i. 1-asis dirgiklis yra papildantis 2-j, o 3-iasis dirgiklis - 4-j. Tai
vadinamieji pastovs" dirgikliai, ir jie atitinka abi H. Heringo atrinkt
pagrindini" spalv poras. Kai kurie spalv teoretikai rodinja, jog, palyginti
su centrine sritimi, kratutin periferin tinklain yra akla spalvoms, o
tarpin - dichromatin; taiau, kaip matme anksiau, rodymai nepatvirtina
io poirio.
Kai kurios regimojo atsako laikins raikos. Jei atspindintysis, arba
praleidiantysis, pavirius pakaitomis tai apvieiamas viesos altiniu, tai
nuo jo utamsinamas, tiriamasis apibdins paviri kaip blyksint", jeigu
kaitos danis yra pakankamai maas. Jeigu danis pakankamai padidi
namas, galima atrasti kritin vert, kuriai esant tiriamasis reaguos taip,
tarsi apvietimas bt pastovus, bet maesnio stiprio.
Kritinis blyksnio Fc danis priklauso nuo stebimo su pertrkiais pa
viriaus skaisio, kaip rodo formul:
Fc = C log B + k,
ia: B - absoliutus paviriaus skaistis, C ir k - konstantos, kuri verts
priklauso nuo dirgiklio bang ilgio. Kiekvienam bang ilgiui konstanta C
turi dvi vertes: vien - skaisiui, maesniam nei 0,03 mililamberto (emiau
J tinklains kgeliai, kaip manoma, nustoja reaguoti, o veikls tampa
stiebeliai), kit - nuo 0,03 iki 100 mililambert skaisiui. ie faktai svarbs,
kadangi sudaro galimyb palyginti dviej paviri, kuri spalvos yra tokios
skirtingos, kad atlikti vienalaik palyginim labai sunku ir nepatikima, skais*1- Nustatant regimumo veiksn" daniau naudojamasi iuo nei tiesioginio
ginim o metodu, apraytu 84 puslapyje.

98

PSICHO LOG IJA B IH EIV IO R IST O PO IU R IU

Nustatyta, kad jeigu du tokio pat bang ilgio sudties vaizdai keiiasi
tinklainje skirtingais greiiais, blyksnio poveikis inyks abiem tuo paiu
greiiu, jeigu abu vaizdai yra vienodai skaists. Be to, kai kurie tyrintojai
mano, jog tas pats dsnis veikia ir kai abu vaizdai sudaryti i skirtingo bangos
ilgio viesos. Dl ios prielaidos metodas (vadinamas blyksnio fotometrija)
plaiai naudojamas kaip bdas dviej skirting spalv lauk skaisiui suly
ginti. iuo metodu gauti rezultatai yra daug pastovesni, nei gauti tiesioginio
palyginimo ar kritinio danio metodais; taiau visais iais metodais gauti
rezultatai nevisikai dera. Akivaizdu, kad jeigu k tik minta prielaida bt
patikima, blyksnio fotometro principas remtsi skirtingu, nei nustatytas
kritiniam daniui dsniu. Vienas ymiausi blyksnio metodo alinink H.
E. ves teigia, jog btent taip ir yra. Kaip metodas, leidiantis itin artim
tikslumui dirgiklio slyg reprodukcij, blyksnio metodas turi didel vert
nepriklausomai nuo to, matuoja jis skaist ar ne.
Apskritai jeigu paeiliui stebimi du arba daugiau skirtingo skaisio pa
viri, daniui virijant kritin dan blyksniui, nykstanio vaizdo skaistis
bus keli vaizd skaisio, vertinto pagal kiekvieno trukm, vidurkis. i
apibra inoma kaip Talboto-Plateau dsnis13 ir yra be galo svarbi. Nuo
jos pagrstumo priklauso sektorius padalyto besisukanio disko kaip vie
sos spindulio veiksmingumo mainimo iki reikiamo laipsnio priemons
naudojimas. Iplstas, kad apimt chromatinius poveikius, dsnis taip pat
leidia naudoti spalv rat spalv maiymosi dsniams iliustruoti.
Povaizdiai. Jeigu maa tinklains dalis trumpai dirginama homogenine
viesa, o paskui utamsinama, tiriamasis danai elgiasi taip, lyg tinklain
vis dar bt dirginama arba pirmine viesa, arba j papildanija. Pirmuoju
atveju poveikis vadinamas teigiamu povaizdiu, antruoju - neigiamu. Abu
poveikius galima padaryti besikeiianius pakaitomis dirginant ak isklai
dyta balta viesa, o paskui paalinant dirgikl. Tinkamomis slygomis ie
poveikiai gali tstis ilgai, taiau laipsnikai tiek j stipris, tiek sodrumas
13
Kasdieni jo taikymo pavyzdi galima matyti kine, taip pat tiriant regjim, kai
vieiama kintamosios srovs m aitinamomis volframo lempomis. Kai tekanios per lemp
srovs kryptis keiiama 60 kart per sekund (paprastai), srov pereina per maksimum ir
per nul 120 kart per sekund. Taigi lem pos silelis yra pakaitomis kaitinamas ir aldomas,
o jo sukuriamas apvietimas susideda i keleto stipri blyksni, kuriuos skiria santykins
tamsos atkarpos. Taiau galutinis rezultatas - nuolatinis apvietimas, kurio stipris yra vis
ciklo akimirksni vidurkis. Jeigu naudojama su labai plonu sileliu ir todl greitai atlanti
lempa, maus judanius objektus bus reaguojama lyg vienu metu esanius keletoje skirting
padi. Dideliu greiiu besisukantis elektrinis ventiliatorius esant tokiam apvietimui atrodys
tarsi ltai besisukantis pirmyn arba atgal. Jeigu viena jo m ent vieno blyksnio metu uima t
pai padt kaip ir kita m ent ankstesnio blyksnio metu, atrodys, jog ventiliatorius nejuda.
ie poveikiai vadinami stroboskopiniais. Jie buvo naudoti kuriant dom instrument, pa*
vadint Loren zo-S eash oreo tonoskopu, skirt vairi instrument ir daininink sukuriam
muzikini ton aukio svyravimams dem onstruoti bei vertinti.

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

99

silpnja. Taiau juos galima atkurti iki stipraus laipsnio prajus daugeliui
valand po to, kai jie inyko, jeigu akis yra adaptuota tamsai. Jie gali glau
diai sietis su sapn pobdiu bei vadinamaisiais psichiniais vaizdiniais"
ir gali bti svarbs haliucinaciniams patyrimams. Jeigu pirminis dirgiklis
labai stiprus, povaizdiai gali bti ne vien paprasti, teigiami arba neigiami,
taiau tiriamasis gali elgtis taip, lyg veikiamas plotas bt paeiliui vairia
tvarka dirginamas raudona", geltona", alia", mlyna" ir purpurine"
viesomis.
prastomis slygomis vieno dirgiklio povaizdiai, udedami ant einani
paskui pirmini vaizd, nepalankiai ir dideliu mastu keiia regimuosius
atsakus. Sprendiant tokius praktinius klausimus kaip apvietimo pasi
skirstymas ir apmual bei da parinkimas reikt ypa didel dmes
skirti povaizdi krimo slygoms, jeigu tikimasi didelio atlikimo veiks
mingumo.
viesos dirgiklio veiksmingumas yra trij kintamj - skaisio, tinklains
ploto, kuriam jis taikomas, ir jo trukms - funkcija. A. Cobb parod*, kad
jeigu pirmasis veiksnys ilieka pastovus, antrojo ir treiojo padarinys yra
pastovus slenkstiniam veiksmingumui. Jeigu plotas ilieka pastovus ir ma
as, slenkstiniam veiksmingumui reikalinga grtamoji trukm apytikriai
lygi 1-107 mililambert skaisio logaritmui; taiau reikalinga trukm yra
daug maesn nei prasto akies rimties laikotarpio trukm esant vieno
mililamberto skaisiui. Taigi didesnio skaisio prianaumai yra abejotini.
Adaptacija. Jei tiriamasis perkeliamas i skaisiai apviesto kambario
labai menkai apviest, i pradi jis arba nepajgia skirti objekt, arba
reaguoja tik labai didelius objektus, kuri skaistis smarkiai skiriasi nuo
fono. Po kurio laiko, kuris gali trukti nuo keli minui iki vienos ar dviej
valand, jis gals reaguoti tuos paius objektus greitai ir utikrintai. Jeigu
dabar tiriamasis staiga bus perkeltas skaisiai apviest kambar, jis turbt
vl nepajgs aikiai matyti ir gali mginti prisidengti akis nuo viesos. Po
kiek laiko, trunkanio nuo keli sekundi iki keli minui, tiriamasis
vl gals atlikti prastus atsakus. Atsirandantys iomis slygomis pokyiai
vadinami adaptaciniais ir yra labai svarbs.
Eilinio tiriamojo jautrumas gali smarkiai kisti. mogus gali justi regi
muosius dirgiklius dideliame skaisi diapazone - nuo 1 iki 1 000 000 000.
to, galimi apytikriai vienodo veiksmingumo regimieji atsakai, kintant
skaisiui nuo 1 iki 1000 mililambert, atvelgiant tai, kad tiriamajam buvo
skirta pakankamai laiko adaptacijai. Esant emesniam nei 1 mililamberto
skaisiui regjimo veiksmingumas pradeda mati (plg. 15G pav.). Taigi
Praktinis klausimas, kiek reikia viesos norint matyti, yra beprasmis, nes
tenka atsivelgti tiriamojo adaptacijos bsen.
v Kas lemia adaptacij, nra aikiai inoma. Bendra praleista tinklain
SVlesa yra lio ploto funkcija (plg. p. 103), jeigu kitos slygos lieka nepa

100

PSIC H O LO G IJA B IH EIV IO R IST O P O IU R IU

kitusios. Esant labai blankiam apvietimui lis links isiplsti iki 8 mm

skersmens. Netiktai atidengus skaist paviri, jis paprastai susitraukia
iki apytikriai 2 mm skersmens, taiau vliau gali padidti. Kadangi plyio
plotai proporcingi skersmens kvadratams, atrodyt, jog lis gali keisti
vair santykin tinklains apvietimo stipr nuo 1 iki 16. Taiau tai yra
beveik nereikminga bendrosios adaptacijos atkarpos dalis. Kai kurie auto
riai padar prielaid, jog viesai jautrs tinklains dariniai keiia jautrum
taip, kad, nepaisant adaptacijos, tiek esant stipriam, tiek silpnam dirginimui,
gali sukelti beveik tokio pat danio neuron impulsus. Kit nuomone, is
veikimas yra susijs su jautrios mediagos, esanios receptoriuose ar juos
supanioje terpje, sunaudojimo greiiu. Pastaroji hipotez susiduria su
binokulins adaptacijos faktu. K. Dunlap nustat*, kad jeigu ribotas vienos
akies plotas be perstojo dirginamas, kol nustoja reaguoti, atitinkamas44
nedirginamos akies plotas (plg. p. 104) taip pat yra veikiamas ir tuo paiu
laipsniu. Tai leidia manyti, kad iam procesui svarbiausias yra centrinis
mechanizmas. Yra tam tikri vedantys tinklain eferentiniai takai, kurie
toki kontrol gali padaryti manom.
Buvo aptikta, jog kai kuri emesnij stuburini gyvn tinklains
epitelio lsteli (kurios susieja su stiebeliais ir kgeliais) pigmentas juda
pirmyn esant dideliam apvietimui ir atsitraukia tamsoje. Antra vertus,
esant dideliam apvietimui stiebeliai pailgja taip, kad j jautriosios dalys
gerai udengiamos pigmentiniu sluoksniu, kai kgeliai susitraukia. Tamsoje
tikriausiai yra prieingai. Faktai dar nra visikai vienaprasmiai, galbt
dl priemoni trkumo. Be to, vienos akies dirginimas sukelia tokius pat
pokyius udengtoje akyje, o tai liudija esant centrin kontrol. ie faktai
skatina pltoti adaptacijos teorij, bent i dalies paremt tariamu epitelio
pigmento polinkiu priimti pastov stiebeli ir kgeli apvietimo tank.
Tokia hipotez dera su faktais ir juos paaikina, bet vis dlto turi akivaizd
trkum, mat iki iol visi mginimai pademonstruoti pigmento judjim
arba stiebeli ir kgeli susitraukim induoli akyje baigsi neskme.
Yra tam tikra tikimyb, jog i neskm susijusi su netobulais histologini
ruoini fiksavimo metodais, taiau kol kas hipotez vargu ar gali bti
plaiai pripainta.
Kiti tyrintojai padar prielaid, kad stiebeliai ir kgeliai dl trumpjimo
ar ilgjimo gali susilpninti arba sustiprinti sinapsinius ryius su bipolinmis
lstelmis taip, kad bipolines lsteles bus perduota maiau pirmosiose
sukelt impuls. iai miniai visikai nra patvirtinimo, be to, tai neatitinka
garsi neurolog sitikinimo dl sinapsi fizini ryi pastovumo. Taip pat
yra manani, jog tinklains atsako danis gali bti tas pats ir stipriam, ir
silpnam dirginimui, taiau dl veikimo slopinimo centruose kai kurie neuro
niniai impulsai patys gali bti blokuojami.

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

101

Pagal dvigubo regjimo teorij stiebeliai ir kgeliai yra du atskiri ir

pakaitiniai mechanizmai, pirmieji veikia esant labai silpnam skaisiui, an
trieji - labai stipriam. Yra skaisio atkarpa, kurioje stiebeliai ir kgeliai
veikia tam tikru bdu, taiau atkarpos viruje ir apaioje veiksmingas tik
vienas mechanizmas. Centrin duobut, kurioje tra kgeliai, po adapta
cijos tamsai yra visikai akla; paukiai, turintys tik kgelius, yra bejgiai
esant silpnam apvietimui; tai rodo ir blyksni susiliejimo kritinis danis.
Kiti faktai taip pat patvirtina dvigubo mechanizmo buvim.
Daug gamybini nelaimi kyla dl to, kad nekreipiama dmesio adap
tacij. Asmenys, kurie turi pereiti i skaisiai apviest patalp blankiai
apviestas, kur yra sudtingi renginiai, arba kurie, padirb prie gerai ap
viestos mainos dalies, paskui turi dirbti prie tamsesns ir velgti tirt
el, yra stumiami didiul pavoj, nes akis tuo pat metu negali bti
adaptuota net patenkinamai prie dviej smarkiai besiskiriani skaisio
lygiNors tam tikromis slygomis ribotuose tinklains plotuose manu su
kurti vietin adaptacij, praktikoje is procesas dl aki judesi retai gyven
dinamas. Kiekvienas gali patvirtinti, jog stovint lauke ir velgiant pro atvir
lang nemanoma irti objekt dienos viesos apviestame kambaryje;
prieastis ta, kad adaptuota sauls viesos skaisio lyg, debesis, em ir
pastato sien akis gerai nematys daug silpnesniame kambario skaisio
lygyje. Antra vertus, stebtojas i lauko gali lengvai skirti objektus nakt,
kai kambarys daug blankiau apviestas dirbtini altini, o stebtojo aplinka
yra slygikai tamsi. Paprastai skaisiausi paviriai pagrindinje regos lauko
dalyje, jeigu jie pakankamai dideli, lemia akies adaptacijos bsen. Va
dinasi, labai svarbu, kad vidutinis atskir stebim objekt skaistis bt
bent toks pat auktas kaip bet kokie kiti paviriai regos lauke. A. Cobb ir
S. Johnson gana skirtingais metodais, nepriklausomai vienas nuo kito,
atskleid, jog regjimas susilpnja apytikriai 20 proc., jeigu aplinka tampa
bent du kartus skaistesn u tyrimo objekt; ir susilpnja iki 65 proc., jeigu
aplinka yra 10 kart skaistesn u tyrimo lauk/ Kai kuriose gamyklose
darbininkai priversti irti isklaidaniuosius stiklo langus, kuri skaistis
gali bti 100 kart didesnis nei darbo mediaga. Jeigu darbas reikalauja
tempto regjimo, rezultatas yra didiulis ikis saugumui, darbingumui
ir darbinink sveikatai.
Spalv teorijos. Pagrindinius regos faktus aikina bene 80 vairi hipo
tezi. ios knygos apimtis neleidia isamiai aptarti n vienos j, ir galime
tik pasilyti apimlesnius darbus. iuo metu galbt geriausias bendrojo
Pobdio altinis yra J. H. Parsonso Spalv regjimo tyrim vadas" (Cambridge, 1915). Daniausiai remiamasi Helmholtzu, Heringu (ypa po
E- Q. Adamso patais) ir Christine Ladd-Franklin hipotezmis; pastaroji
turbt labiausiai silytina.

102

PSIC H O LO G IJA B IH EIV IO R IST O P O IU R IU

AK IES SA N D A R A
Akies sandara. Akis kaip visuma i dalies veikia kaip fotoaparatas. Foto
aparate yra liai vaizdui jautri ploktel glausti ir diafragma viesos
stipriui valdyti. Akyje yra liai ir panai diafragma, rainel. Kameros jau
trij ploktel atitinka akies tinklain. Tinklainje turi slypti numanomos
fotochemins mediagos. Tuo analogija baigiasi. Chemini mediag vei
kimas tinklainje baigiasi neuroniniu impulsu, kuris pereina per centrin
nerv sistem ir pasiekia efektorin organ. Kiekvienas akies obuolys yra
beveik rutulio formos. Jis sudarytas i koncentrini dangal, savitai paki
tusi tam tikrose dalyse, kritolinio lio ir dviej skysio masi - vande
ninio skysio ir stiklaknio. Lis ir skysiai uima akies obuolio vid.
Svarbesns akies kaip visumos dalys parodytos 16 paveiksllyje.
Akies dangalai. 1) Iorinis akies dangalas yra kieta skaidulin pluotin
membrana, suteikianti akiai pavidal. Upakalin dangalo dalis, odena,
yra nepermatoma; priekin dalis, ragena, yra permatoma. 2) Vidurinis
dangalas, gyslain, yra juoda, minkta, itsusi ir lengvai suardoma mem
brana. Ji didija dalimi sudaryta i kraujagyslini ir raumen audini.
Upakalin gyslains dalis yra pigmentin; vidurin dalis - raumenin
(liui valdyti), o priekin dalis, rainel, yra skylta membranin diafragma,
isidsiusi tiesiai prie l, i karto u ragenos. ios diafragmos anga
vadinama vyzdiu. Rainel turi isidsiusi spinduliu aplinkui vyzd jungia
mojo audinio skaidul. Netoli vyzdio krato taip pat yra lygij raumen
skaidul, sudarani sutraukiamj raumen. Taip pat yra spinduliu isi
dsiusi lygij raumen skaidul, veikiani antagonistikai sutraukia
mojo raumens skaiduloms. Vyzdio angos dyd lemia i raumen veikimas.
Krintanti tinklain stipri viesa atpalaiduoja spindulines ir sutraukia aps
kritimu einanias skaidulas: vyzdys sumaja. Kai viesos stipris sumaja
ar viesa inyksta, apskritiminiai raumenys atsipalaiduoja, spindulins skai
dulos susitraukia: vyzdys pleiasi.
Lis ir blakstien raumenys. Akies lis (16 pav., 12) yra i abiej
pusi igaubtas. Jis labai elastingas ir visada links, jeigu nra susitrauks,
gyti beveik rutulio form. Lis yra sulaikomas supanios j skaidrios kap
suls. Kai akis fiksuoja objektus ties horizontu, jis tampa plokiausias.
Kai objektai fiksuojami 14-os coli atstumu, lis tampa beveik rutulio
pavidalo. Mechanizmas, kuris sukelia lio ploktjim, yra krumplyninis
raumuo. Palaidas gyslains raumeninis dangalas krumplyninio raumens
srityje yra tvirtai sujungtas su odena. Lio kapsul prijungta, kaip pa
vaizduota 16 paveiksllyje. Kai akys fiksuoja artimus objektus, krumplyninis
raumuo staiga susitraukia ir, kadangi raumuo traukia tako, kur gyslain
yra prijungta prie odenos, link, kapsuls tempimas sumaja. Dl lankstu
mo lis pasidaro labiau igaubtas. Kai objektas toli, krumplyninis raumuo

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

103

atsipalaiduoja, tempdamas emyn lio kapsul ir smarkiai padidindamas

tempim. Tai sukelia vienod spaudim daugiausia priekin lio paviri.
Taigi emetropinje, arba sveikojoje, akyje artim ir tolim objekt vaizdai
krinta tiksliai tinklain/ Labai danai lio ir raumens veikimas yra ne
tikslus. Pavyzdiui, esant miopijai (trumparegystei) lygiagrets viesos spin
duliai sufokusuojami prieais tinklain, o esant hiperopijai (toliaregystei) u tinklains. iuos trkumus gali lengvai itaisyti akiniai. Danai ir ragenai
trksta tikslumo. Ji gali turti skirting igaubimo spindul virutinje ir
apatinje arba deinje ir kairje pusse. Poveikis viesos keliui yra tas
pats, kaip ir pasiektas, jeigu viesa pereit per l, padaryt i dviej li
pusi ar li ketvirtadali su skirtingais fokusais. Tokiais atvejais tinklain

16pav. Scheminis akies pjvio pieinys. 1 - regos nervas (i tikrj regos laidas); J
2 - odena; 3 - gyslain; 4 - tinklain; 5 - tinklains darini pabaiga (or serrata); I
6 - blakstienos raumuo; 7 - rainel; 8 - ragena; 9 - vandeninis skystis (camera
oculi anterior); 70-gyslains prisitvirtinimas prie odenos, nejudantis takas, kurio
link susitraukia blakstienos raumuo; 11 - akies obuolio jungin; 12 - lis; 13 tiesiojo oninio raumens sausgysl; 1 4 - stiklaknis (corpus vitreum); 1 5 - centrin
duobut

104

PSIC H O LO G IJA B IH EIV IO R IST O PO IU R IU

negali kristi aikus pilnutinis vaizdas. i aplinkyb inoma kaip astigmatizmas.

Tinklain. Tinklain (16 pav., 4) - trapi vidin akies obuol iklojanti
membrana. Ji yra taurs pavidalo, nes negaubia priekins akies obuolio
dalies. Tinklain usibaigia netoli krumplyninio raumens. I joje esani
nervini lsteli ieinanios ataugos sudaro regos laid. Jis persmeigia
gyslain bei oden ir ieina akies obuolio upakalinje ayje. 16 paveiksllis
(1) vaizduoja santyk. Paprastai i vieta vadinama regos nervo jimu. I
tikrj tai regos nervo ijimas. Nervini dmen santykiai su kitais tinklai
ns dmenimis regos laide gantinai sudtingi. Ities pati tinklain toli
grau ne paprasta. Apraymo tikslais geriausia pradti nuo tikrj recep
tori, arba jutimo organ. Jie isidst ariausiai gyslains ir todl toliausiai
nuo viesos. Prie krisdama ant receptori viesa turi pereiti pro visus kitus
mintus sluoksnius. ie receptoriai yra dviej ri - stiebeliai ir kgeliai.
Jie pavaizduoti 17 paveiksllyje.
Ioriniai ir stiebeli, ir kgeli segmentai sudaryti i spindini, dukart
spindulius lauiani mediag, kurios tam tikrais reagentais gali bti
iskaidytos disk grupes. Ir stiebeli, ir kgeli vidin dalis yra plona
mazguota skaidula su branduoliais. Vidiniai stiebeli segmentai baigiasi
apvaliais sustorjimais, o kgelis -sustorjimu, skylaniu plonas ataugas.
Matome, jog kgelis i dviej darini turbt yra sudtingesnis, nes dl
akoto galo turi daugiau galimybi neuronams susijungti. Jau minjome,
kad centrinje duobutje, arba geriausio regjimo dmje, tra tik kgeliai.
Srityse aplinkui centrin duobut stiebeli yra tiek pat, kiek ir kgeli.
Tolstant nuo ios srities, kgeli vis maja, o periferijoje tra tik stiebeliai.
Stiebeli ir kgeli sluoksnis gali bti pavadintas atokiausiu funkciniu
tinklains sluoksniu (t. y. jis yra alia gyslains). Kaip ir kituose jutimo
organuose, jutiminiai dariniai turi bti susij su neuron dariniais. Ne
iimtis ir stiebeliai bei kgeliai. J vidini ataug galns yra susijusios su
antruoju funkciniu tinklains sluoksniu, bipolini neuron sluoksniu (neu
ronas - tai nervin lstel su ataugomis) (17 pav.). sluoksn galima laikyti
tikruoju periferiniu regos nervu, nors j sudarantys neuronai tesiekia mili
metro dal. Lstels knai iame sluoksnyje viename poliuje pradeda iorin
ataug, kuri baigiasi ties vidini stiebeli ir kgeli darini galine atauga,
o kitame poliuje pradeda ataug, usibaigiani ties lstels knais, sly
piniais vidiniame tinklains paviriuje (greta stiklaknio)*. Lsteli knus
su ataugomis galime laikyti treiuoju funkciniu tinklains sluoksniu. is
giliausias sluoksnis susideda i gantinai dideli nervini lsteli, i kuri
kiekvienos ieina viena skaidula akies poli. i skaidula nepriklausomai
nuo lstels kno padties gyja ilenkt spindulio krypt ir susijungia su
kitomis panaios kilms skaidulomis, sudaraniomis regos laid. Tolesnis
j kelias smegenis apraytas 139 puslapyje.

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

105

Santrauka. Matome, jog viesa pereina visus k tik mintus permatomus

darinius ir galiausiai krinta ant iorini stiebeli ir kgeli dali. Stiebeliai
ir kgeliai yra dirginami, t. y. juose vyksta tam tikri cheminiai pokyiai, o
nervinis impulsas kyla bipolinse lstelse, su kuriomis susijungia ir stie
beliai, ir kgeliai. Savo ruotu ie neuronai skatina ganglini lsteli (regos
laido neuron), su kuriomis yra sujungti, impulsus. I ia impulsai juda
pakauio iev, paskui motorin iev ir atgal akies, galvos ir kt. rau
menis/
Regimojo purpuro veika. Galbt domiausias akies fiziologinis reikinys
yra regimojo purpuro veikimas. Kelet kart buvo aikiai rodyta, jog iori
ns stiebeli dalys gamina purpurin-raudon pigment, jeigu akis ilgai (dvi valandas)
nebuvo veikiama viesos. Veikiant baltai, ar
ba monochromatinei, viesai, is purpuras
pamau blanksta, kelet kart keisdamas
spalv, ir beveik inyksta po penkiolikos mi
nui. Tai atradus buvo tikimasi, jog priar
tta prie tikros fiziologins teorijos. I tikr
j H. Ebbinghaus isak spalvinio regjimo
teorij regimojo purpuro veikos svokomis/
Turint omeny, kad jo nra kgeliuose, mo
gaus centrin duobut visikai neturt jo
kios paskirties, kaip ir pauki bei kit gy
vn, kuri tinklains sudarytos tik i kge
li. Ne k skmingesn ir prielaida apie jo
paskirt kaip stiebeli jautrinani mediag
adaptacijos tamsai metu, nes daugelis gyv
n, kuri tinklains sudarytos tik i kgeli
arba daugiausia i kgeli, vis tiek gali adap
tuotis prie tamsos, todl esame priversti lai
kytis poirio, jog tikroji stiebeli regimojo
purpuro paskirtis dar neatskleista/
17 pav. Scheminis eskizas, vaizduojantis tris pagrindinius tinklains sluoksnius.
Iorinis yra stiebeli ir kgeli sluoksnis; vidurinis - bipoli neuron sluoksnis;
vidinis - branduolini lsteli ir j akson sluoksnis. 1 - iorin stiebeli dalis; 2 iorin kgelio dalis; 3 - vidin kgelio dalis; atitinkama vidin stiebeli dalis
nepavaizduota; 4 - kgelio branduolys; atitinkami stiebeli branduoliai nepa
vaizduoti; 5 - stiebeli ir kgeli galins ataugos, sueinanios funkcinius santykius
su bipolinio neurono dendritu; 6 - bipolini neuron branduoliai (bipolini neu
ron sluoksnis yra tikrasis periferinis regos nervas); 7 - bipolinio neurono aksonas,
Pasibaigiantis aplinkui regos laid sudarani neuron dendritus; 8 - pastarj
neuron lsteli knai; 9 - j skaidulos. Visi ia pavaizduoti dariniai slypi paioje
tinklainje

106

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

Abiakis regjimas. Aptardami ak iki iol nagrinjome j kaip atskir

organ, taiau paprastai abi akys veikia kartu. Matant viena akimi, trksta
reakcijos objektus, esanius vairiais atstumais nuo akies, tikslumo ir
aikumo. Jeigu viena akis udengta sveikam tiriamajam, reakcijos nuto
lusius objektus yra gana tikslios, o artimus objektus - labai netikslios.
Imginkite tai, versdami k nors umerkus vien ak paliesti js pirt ar
verti sil adat, arba suliesti galiukais du atrius instrumentus. Prisi
taikoma sunkiai. T akimirk, kai mogus atmerkia antrj ak, veiksmas
pradedamas atlikti lengvai. Reikia paminti, kad iek tiek pasipraktikavus
is prisitaikymas labai pagerja, taigi mogus, matantis viena akimi nuo
gimimo arba kuriam viena akis buvo paalinta, nra toks bejgis, kaip
atrodyt i i stebjim. Kai abi akys veikia kartu, yra a) didesn bendro
regos lauko apimtis, nes bet kurios vienos akies galimo regos lauko dal
udengia nosis. Tikrasis abiakis laukas, t. y. ta bendroji lauko dalis, i kurios
atspindti akis vaizdai krinta atitinkamus takus, yra maesn nei abiej
aki lauk suma; b) abiakio regjimo atveju krintantys tinklain vaizdai
yra pilnesn, nes kiekviena akis prideda tam tikrus dmenis, t. y. yra du
fiksuoti vilgsnio takai; c) tikslesni atsakai objekt form, dyd bei atstum
nuo akies; d) kai dirginamos abi akys, vienos akies ydos netrikdo tiriamojo
prisitaikym. Tai gali paaikinti akloji dm. Jei naudojama tik viena akis,
visikai manoma, kad objekto vaizdas gali kristi aklj dm. Nepa
sireikia jokie refleksiniai polinkiai, kad akis bt pasukta taip, jog priimt
objekt centrin duobut; objekt nebus reaguojama. Kai objektas dir
gina abi akis, vaizdui nemanoma kristi abiej aki aklsias dmes, va
dinasi, jei bent vienoje akyje prasids refleksiniai polinkiai, kita akis bus
priversta sekti. Taigi objektas bus puikiai nukreiptas aikiausio akies ma
tymo viet.
Akies raumenys ir j veika. Aki judesius valdo ei dideli skersaruoiai
raumenys, sujungti su akies obuoliu. J susijungimo takai pavaizduoti
18 paveiksllyje. Bendras vidurinio tiesiojo ir oninio tiesiojo raumen veiki
mas suka ak vid ir ior. Virutinis tiesusis ir apatinis tiesusis raumenys
suka ak auktyn ir emyn bei i dalies kiek vid. Apatinis striinis ir
virutinis striinis raumenys suka ak ior ir auktyn arba ior ir emyn.
Tai paprasti akies judesiai, atsirandantys dl raumen por veikimo. Dau
geliu atvej traukiami trys ar daugiau raumen, ir santykiai tampa ities
labai sudtingi. Atkreipiame dmes tai, kad akies raumen sistema kartu
yra dalis kinestezins sistemos, todl yra labai svarbi.
Vieningo regjimo prielaidos. Dl aki judesi koordinacijos ir pusiau
svyros abi akys i ties tampa abiakiu instrumentu. Norint patirti viening
regjim vaizd veikiant abiem akims, btina, kad objekt vaizdai krist
tam tikrus abiej tinklaini takus, kurie vadinami identikais, arba ati

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

107

tinkaniais". Kai tik taip atsitinka, tiriamasis reaguoja pavien objekt.

Visais atvejais, kai vaizdai krinta disparatikus takus, atsiranda diplopija,
arba objekt vaizd dvigubinimasis, t. y. tiriamasis reaguoja du objektus.
Retkariais vienas i vaizd yra toks blankus bei neskaists, kad jo buvimas
ne itin ikraipo reakcij. inoma, galima imokti reaguoti bet kur vaizd.
itai visikai aiku naudojantis mikroskopu. Po nedidels praktikos nau
dojant mikroskop individas tampa monokulinis, nenaudojamos akies vaiz
do yra nepaisoma". Atitinkami tinklains takai gali bti padaryti aikiais,
sukuriant popierin deins ir kairs tinklains vaizdus, pirmiausia kiek
vien padalijant kvadrantus, ir nesukant ar kitaip neikraipant perstumiant
Virutinis keliantis vok
Odena j
Virutinio striinio sausgysl J j Virutinis tiesusis

Aar liauka

Tiesusis lateralinis
Ragena
Apatinis tiesusis
Aar liauka

Apatinis striinis

18 pav. Pjvis per kairij orbit i priekio (Morris Anatomy. Courtesy P. Blakistons Son & Company)

kairj model dein: atitinkami dviej tinklaini kvadrantai bus udti

vienas ant kito. Virutinis ir apatinis kairs akies nosies kvadrantai derinsis
atitinkamai su virutiniu ir emutiniu apatiniu deins akies smilkinio kva
drantais; virutinis ir emutinis kairs akies smilkinio kvadrantai derinsis
atitinkamai su virutiniu ir apatiniu deins akies nosies kvadrantais. Svar
biausi atitinkantys takai yra dvi centrins duobuts.

108

PSICH O LO G IJA B IH EIV IO R IST O P O IU R IU

Horopteris. Esant fiksuotai aki padiai, regjimo lauke yra daug

tak, kuri vaizdai kris atitinkanius dviej tinklaini takus. Figra,
apimanti visus tokius takus, vadinama tos padties horopteriu. Jeigu vel
giama tolim tak, du tako vaizdai, inoma, kris atitinkanius takus,
centrin duobut. Taiau nustatyta, jog net jeigu i fiksacija ir ilaikoma,
daugelio kit objekt, esani viruje, apaioje, deinje ir kairje, vaizdai,
nors nekrisdami centrin duobut, vis dlto kris atitinkanius tinklains
takus. juos reaguojama atskirai; tiriamasis gali juos ivardyti arba teisingai
pavadinti.
Regimj reakcij gdi sistemos. Reikia atkreipti dmes tai, kad
ms regimosiose reakcijose objektus yra daug sudting neregimj
veiksni. Regimsias reakcijas ities vizualiai sudaro arba skatina gdi
sistemos. Mes ne tik vizualiai reagavome objektus; mes esame juos liet
tamsoje, naudoj, j link j, nuo j, esant stipriam apvietimui, elyje
ar rke, akims esant ia vienoje padtyje, ia kitoje, esant ia vienokiai
lio akomodacijai, ia kitokiai, regjimo lauke esant besirungiantiems
objektams ir - keliems arba nesant n vieno. Taip susidaro vairios gdi
sistemos, taigi net i ties esant daliai pirmins regimosios sudedamosios,
nesami motoriniai dmenys atkuriami arba sukeliami asociatyviai (neabejo
tinai yra didiul slygini refleks sistema). Tai akivaizdiai rodo bet kuris
sudtinis motorinis veiksmas. Kintant atlikjo judesiui, kinta ir stebtojo
raumen sistemos tempimai, sukeliantys tinkam nuostat44 atlikti kit
prisitaikym. Pavyzdiui, stebdami kov, esame link saugotis smgio arba
smgiuoti. i veiksni tarpusavio sveik ir tiesiogini regimj reakcij
priklausomyb nuo praeities gdi galbt geriausiai gali paliudyti bdas,
kaip prityrs mediotojas parengia autuvo taikikl nordamas nuauti auk.
Naujokas, pirm kart eidamas kalnuota vietove, taikikl nustato per ma
am atstumui, todl kulka lekia per arti. Prityrs mediotojas i mginimo
ir klaidos imoksta, jog privalo nustatyti didesn atstum nei tas, kur nusta
tyt lygumose. Tokiu pat bdu susidaro gdiai, paremti vaizdo tinklainje
dydiu ir aikaus vaizdo tinklainje buvimu arba nebuvimu. Taip pat ob
jekt, prie kuri anksiau prisitaikydavome, buvimas arba nebuvimas regos
lauke labai veikia regjimo reakcijas bet kur nutolus objekt. Neprats
matyti jr asmuo gali pradti plukdyti valt tolimo objekto link. Ko gera,
jam prireiks du ar net tris kartus daugiau laiko, nei jis apskaiiavo. Reikia
pabrti, jog vis regimj prisitaikym atvejais turime reikal su integruo
tomis gdi sistemomis ir slygini refleks sistemomis. Kaskart, kai
dirginami regos receptoriai, kartu dirginami kinesteziniai receptoriai (akies
raumenys, krumplyniniai raumenys, valdantys adaptacij bei kitus veiks
nius), ir susidaranti impuls visuma suvienija sitvirtinusias gdi sis
temas. Atliekamos reakcijos, nesvarbu, ar tai tik odins reakcijos objekto

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

109

form, dyd ar atstum, ar judjimo nutolus tak pradia, priklauso nuo

toki sudting veiksni. Taip pat reikia pridurti, jog galime nepateikti
odins ataskaitos apie vairius vaidmenis, kuriuos atlieka ie skirtingi
veiksniai. Mediojamas elnias ioka rke, eliuose, blausioje viesoje,
ankstyvo ryto rausvoje viesoje, aikioje popiets viesoje, ant kalno ar
lygumoje: tutuojau pakeliamas autuvas, nukreipiamas vairiu atstumu
nutolus gyvn ir aunama. Gyvnas krinta. Joks mediotojas (net jeigu
jis psichologas) negali pateikti odins ataskaitos, kuri nors iek tiek prisidt
prie vykio. Atlikome vizualin motorin prisitaikym, ir visi traukti j su
dtiniai faktoriai darniai veikia kartu.
Stereoskopas. Kadangi regimieji dirgikliai i tikrj sukelia gdi
sistemas, vadinasi, labai paprastai pareng regimsias slygas, galime sukelti
reakcijas, kurios i tikrj priklauso kitai bendrai aplinkos sanklodai. Pavyz
diui, jeigu dvi kratovaizdio fotografijas, vienu metu nufotografuotas
dviguba kamera, kurios liai fiksuoti tuo paiu atstumu nuo abiej aki
ar iek tiek plaiau, dsime stereoskop, leidiant abiem vaizdams kristi
ant atitinkam tak be varginanios akomodacijos ir be paalini vaizd
siterpimo, visikai priartsime prie kratovaizdio situacijos, kaip ji dirgina
ak gamtoje - gauname stereoskopin" vaizd, nors kiekvienoje akyje dir
giklis yra pateikiamas vienoje ploktumoje. Tiriamojo reakcija panai
gaunam prastu abiakiu regjimu. Tiriamasis tvirtina, kad vairs objektai
atrodo esantys skirtingose ploktumose ir skirtingais atstumais nuo akies.
Antra vertus, regimsias slygas galima parengti taip, kad vaizdas, kuris
paprastai krinta dein ak, kris kair ir vice versa. Jeigu padaryta taip,
galima kalbti apie atvirki reljef. Pseudoskopas yra instrumentas, pui
kiai pritaikytas paprastai krintant dein ak vaizd nukreipti kair ir
vice versa. Taigi dubusius objektus reaguojama kaip vientisus, o vientisus
objektus - kaip dubusius.
Regjimo nepatikimumas. vairios iliuzijos44, arba regjimo reakcij
klaidos, kurias patiria akis, bent jau i dalies turbt priklauso nuo tam
tikros akies motorins sistemos veikimo pusiausvyros ir suderinimo stokos.
Pavyzdiui, akis nepakankamai reaguoja smailius kampus ir pernelyg
reaguoja bukus kampus. Jeigu akies judesiai fotografuojami velgiant
dvi formas viruje (19 pav.), pamatysime, kad jie yra labiau iplsti ties
deinija figra (buki kampai) nei ties kairija, kurios kampai smails.
Pastaruoju atveju aki judjimas yra stabdomas. Dvi horizontalios linijos,
inoma, yra lygios. Taiau jeigu tiriamojo praysime nupieti dvi vienodas
horizontalias ir vertikalias linijas (kryiaus pavidalo) be liniuots, pama
tysime, kad vertikali linij jis nupie trumpesn. Spjama, jog tai susij su
tuo, jog horizontalieji aki judesiai atliekami maesnmis pastangomis nei
vertikalieji. Kartais akis klysta visikai. Nupiekite linij, kaip parodyta

110

PSICH O LO G IJA B IH EIV IO R IST O P O IU R IU

20 paveiksllyje; tegul kas nors laiko piein horizontaliai smakro lygyje 6

ar 8 colius nuo veido, papraykite jo irti bet kurios i dviej linij susi
kirtimo tak. Jis pasakys, kad mato tris linijas: dvi horizontalias, o treij
linij nubrt vertikaliai. Tai ities labai savitas diplopijos, arba regjimo
dvejinimosi, atvejis. ioms iliuzijoms vairiuose psichologijos vadovliuose
skiriama daug dmesio, taiau iuo metu apie jas galima pasakyti maai
naudinga.
Regimosios haliucinacijos. Nuo iliuzij" iki haliucinacij" - vienas
ingsnis. Jau minjome, jog akis yra nuolat dirginama. Tai rodo akies vei
kimo srovs, paios tinklains viesa bei hipnogoginiai vaizdiniai (ilgalaikiai
dirginimo poveiksmiai). Galbt nestiprus dirginimas atsiranda ir prisi
taikant kiekvienam liui, ir kintant kiekvienam akies obuoliui konver
gencijos ir divergencijos metu. Be to, inome, jog yra icentriniai nerviniai
impulsai, pasiekiantys ak i centrins nerv sistemos. Ypa tinklain yra
toks jutimo organas, kuris niekada nesiilsi, ir jos veikla nra visikai priklau
soma nuo iorinio viesos dirginimo. Taip pat buvo atkreiptas dmesys

19 pav. Mllerio-Lyerio figra

tai, kad labai paprasto pobdio regimieji impulsai kartais bna susij su
sudtingais vizualiniais ir motoriniais gdiais. Todl beveik nestebina,
jog patologiniais atvejais, pavyzdiui, kartins, baltosios kartligs ir pana
iais, kai tinklain turbt yra pernelyg aktyvi, nes susijusi su tais vidiniais
pokyiais, tiriamasis akivaizdiai reaguoja regimj objekt, kur kiti esantys
alia asmenys nereaguoja. itai suprantant, dmesys kreipiamas tai, jog
sveikiems asmenims, esant tam tikr veikimo sistem parengiai veikti, t
akimirk, kai pasirodo tam tikri regimieji dirgikliai, veikim danai pa
skatina bet koks regimasis dirgiklis; pavyzdiui, pasislps prieas yra pasi
rengs auti kario galv. Uuot pasirods, karys ikelia kepur ar maket.
Prieo ugnis nukreipiama, pasiekiamas trumpalaikis atokvpis bei galimyb
uimti kit padt. Kuo didesn emocin tampa, tuo lengviau sukelti tokias
nebrandias reakcijas. Tuo galima paaikinti fakt, jog apimtas baltosios
kartligs mogus usidengia galv, kad nematyt besirangani siena gy
vai. Skaitydamas ir i pokalbi su kitais sugrovais jis suinojo, kad per
daug igrs matys gyvates". Ilgalaikiai piktnaudiavimai pareng tokias
gdi sistemas veikti. Esant fiksacijai, bet koks virpteljimas, vingiuotas
elis ant sienos, bet kokio entoptinio reikinio buvimas gali sukelti tiek
eksplicitines, tiek implicitines reakcijas. Vl ir vl galime grti prie fakto,
jog regimosios reakcijos gali bti suprastinamos odines. Aklas nuo gi

III skyrius. Receptoriai ir j dirgikliai

111

mimo pacientas gali tinkamais odiais apibdinti visas besileidianios

sauls groybes. Tardami, kad asmuo patiria baltosios kartligs priepuol
ir kad akivaizds atitinkami slyginiai emociniai refleksai, tursime tam
tikr prieast manyti, kad jis gali atskleisti daug kenianiojo nuo regimj
haliucinacij ypatybi. Taiau dert pridurti, jog tokio fakto neinome.
Sis paaikinimas puikiai atitinka rodytus haliucinacij, dar ilgai patiriam
pacient, kuriems buvo paalinti abu aki obuoliai, atvejus.
Bendroji santrauka. Inagrinjus, kaip buvo daroma iame skyriuje,
vairius veiksnius, kuri reikia paisyti rengiant dirgiklius mogaus veikimo
kontrolei, galima tvirtinti, jog per eksperimentus tiriamiesiems nepateikta
kasdienio gyvenimo situacij. Jie retai dirginami grynomis monochroma
tinmis viesomis, grynais tonais, dviem uodiamosiomis mediagomis,
kurios atsveria, arba baigia nuslopinti, viena kit, ir tik retai aplinka pateikia
dirgikli, kuriuos atsako paprast tip reakcija, kuri ireikia laborato
rijoje. Laboratorijoje smoningai parenkami sunkumai, ir vienu metu tyri
njamas vienas j tarpsnis, dl to ir priekaitaujama tokiems tyrimams.

Kritika bt pagrsta, jeigu nebt dedama pastang iam trkumui itai

syti. Kad is mokslas tam tikrais atvejais skmingai nagrinja didesnius
mogaus sunkumus, bendrsias situacijas ir reakcijas, paaiks i vliau
pateiktos mediagos. Nors ms jutimins psichologijos ivados siauros,
galime drsiai teigti, jog dauguma fakt buvo ir bus toliau naudingi ne
vien psichologams. Jutimins fiziologijos atradimai naudojami fiziolog,
neurolog, ausies, nosies ir gerkls specialist, chirurg, psichiatr, armi
joje bei laivyne, taip pat menuose ir prekyboje. Pasekti j naud iose srityse
nra dabartinis ms tikslas.
Taikymo pavyzdiai. Galima pateikti taig io skyriaus duomen tai
kymo pavyzd vairiose pramons akose. Parfumerijos srityje dirbantys
chemikai E. C. Crocker ir L. E Henderson, gaudami peln u atlikt darb
su kvapais, ipltojo specifini kvap skirstymo ir klasifikacijos normas
(Kvap analiz ir skirstymas44, American Perfumers and Essential OilReview,
1927, 22, 3-11). Remdamiesi H. Henningo (Der Geruch44, 1924) duome
nimis apie daugybs mediag kvap stiprius ir apie vos aptinkamas i

112

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

mediag koncentracijas, tyrintojai ant uosls prizms (.supra, p. 65) vir

ni, briaun ir ploktum kuo tiksliau sura daugybs vairi mediag
pavadinimus pagal tai, kiek - vienas, du, trys ar keturi - o kai kuriais atve
jais net daugiau - fundamentali" Henningo kvap juose atpastama.
Aptiktas didelis nesuderinamum skaiius juos privert suabejoti Henningo
skirstymu. Tyrintojams vienus Henningo tipus teko vertinti kaip papras
tus, kitus - kaip sudtinius. Lygindami skirtingus kvap miinius, galiausiai
jie iskyr keturis pirminius kvapus ir pripaino juos kaip galbt vienin
telius junginius, kurie sudaro visus ms suvokiamus kvapus". Tyrintojai
padar prielaid, jog atitinkamai yra keturi uosls nerv tipai, kuri kiek
vienas dirginamas skirtingu pirminio dirginimo laipsniu. Pastarieji skirtin
guose deriniuose sudaro ms kvap srit ir vairov. iuos keturis pirminius
kvapus jie vadina aromatingais (F), aitriais (A), arba rgiais, anksiau
nepripaintais ir tik iek tiek susijusiais su cheminiu rgtumu, kaip
rodo didel j reikm chemikai neutraliose mediagose, kaip kam
paras, degsi (B) ir kaprono (C), minta H. Zvvaardemakerio 7 klas
(r. p. 64). Jie pateikia Kvap normas" yminius atuonis kiekvieno
pirminio kvapo laipsnius. ie atuoni laipsniai kartu su 0 (nuliniu) neturin
iam stiprio kvapui sudaro 9 laipsnius kiekvienam kvapui FABC, arba 6561
(=9x9x9x9) skiriamuosius derinius, objektyviai apraomus tinkamai suray
tais skaiiais (kaip 3803 20-iai proc. acto rgties su stipriu 3 i F, 8 i A, 0 i
B, ir 3 i C). itaip priskiriant kvap numerius bet kuriai (sudtinei) media
gai, jie uost, taiau po vien dmen vienu metu", visada priskirdami skai
ius u keli dmen stipr FABC tvarka. Buvo pateiktos ir kitos naudingos
vairi mediag vertinimo lentels.
E.
Boring {American Journal of Psychology, 1928, 40, 345-349) i ios
knygos autoriaus gavo 25-i mediag vertinimus, keturi ekspert (dviej
prityrusi ir dviej neprityrusi) vertinimus ir objektyviu metodu tyr j
darn. Jis sudar lentel bet kuri dviej ekspert vertinimo nukrypimo
laipsni visuose galimuose deriniuose (6) kiekvieno i 4 vertinim, FABC,
i 25 mediag (6x4x25=600 vertinim), gaudamas kitimo vidurk 0,93
F, 1,39 A, 1,18 B, 1,38 C ir 1,22 vidurk visiems. Remdamasis iais
rezultatais, kuriuos Boring vertina kaip be galo daug adanius", tur
damas omeny ios sunkios uduoties sudtingum, tyrintojas suskaiiavo,
jog pagal i skirstymo sistem neprityr stebtojai gali skirti apytikriai
2016 kvap (8 laipsniai F, 6 A, 7 B, 6 C), o inovai - 3000-4000.
Akivaizdu, jog i chemik atliktas darbas, net jeigu ir ne galutinis, yra ir
pelningas gamyboje, ir naudingas toliau pltojant psichologijos teorijas
bei klasifikacijas.14
14 skirsn para Joseph Peterson.

IV SKYRIUS
PRADINIAI VEIKIMO NEUROFIZIOLOGINIO
PAGRINDO FAKTAI
vadas. Inagrinjus receptorius ir nustaius, kad veikiant jiems kyla nervi
niai impulsai, kitas ms udavinys - iek tiek susipainti su nerv laidumu
ir tak, kuriais tokiems impulsams tenka sklisti, kad pasiekt efektorius raumenis ir liaukas, - isidstymu. Prie pasiekdami raumenis ir liaukas
visi jutimo organuose prasidedantys nerviniai impulsai turi sklisti arba per
nugaros, arba per galvos smegenis, arba per abu iuos organus. Vadinasi,
btina isiaikinti pagrindinius j sandaros ir funkcij faktus. Net jeigu tik
mgintume nubrti visos nerv sistemos bruo tyrinjimo gaires, pa
aikt, jog uduoties negalima atlikti ne laboratorijoje ir nedirbant su
neurologine mediaga. Vis dlto ir be laboratorini tyrim manu gana
neblogai painti: 1) daugel dalyk, kuriuos nerv sistema kaip visuma
turi atlikti; 2) pagrindinius nerv darinius; 3) kokiu bdu jie susij tarpu
savyje, kad sudaryt galinanius ms kasdienius veiksmus reflekso lankus.
Nerv sistemos vienetas. Nerv sistemos vienetas yra neuronas (21 pav.).
Neuronas sudarytas i lstels kno su aksonu ir dendritais. Lstels knas
yra gantinai sudtingas ir nepakankamai itirtas. J sudaro branduolys,
kuris panaus bet kurios kitos lstels branduol. Bdingiausia lstels
dalis yra citoplazma, sudaryta i neurofibrili - plonyi skaidul, besi
driekiani per akson, lstels kn ir dendritus. Perifibrilin mediaga
yra klampi mediaga, supanti neurofibriles. Lstelje dar yra chromofilin
mediaga - grumstelius panai mas, ibarstyta po lstels kn ir di
desnius dendritus. Jos nra nei aksone, nei jo gbrelyje (22 pav.). Pirma
susidaro embrioninis, arba augantysis, nerv sistemos lstels knas, va
dinamas neuroblastu. Jeigu stebime neuroblast, isipltojant i dalies
ubaigt neuron (o tai i tikrj buvo daroma), matome pirmiausia susi
darant aksono gbrel, i jo iaugani plon aksono ataug, o vliau dendritus.
Aksonas (21 pav.) - plona nuo milimetro dalies iki daugiau nei metro
ilgio lstels kno iauga. Per didels galios mikroskop matyti, kad jis
sudarytas i paprasiausi neurofibrili. Lstels knas paprastai turi tik
vien akson. Jis skiriasi nuo dendrit tiesesne eiga, vienodu skersmeniu
ir lygiu kontru (24 pav.). Jau netoli lstels kno aksonas gali bti mielinizuotas, t. y. padengtas mielino apvalkalu, kurio paskirtis gali bti arba
izoliuojanti, arba maitinanti. Apvalkalas taip pat gali bti susijs su laidumu.

114

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

Be meduliarinio apvalkalo, daug akson taip pat turi primityvesn Schwanno

apvalkal, arba neurilem. Schwanno apvalkalo veikiausiai nra centri
nje nerv sistemoje. Kai kurie aksonai, pavyzdiui, simpatini ir uosls
neuron, gali turti Schwanno apvalkal, neturdami meduliarinio ap
valkalo. Taigi yra dvi pagrindins akson rys: mielinizuoti aksonai su
neurilem arba be jos ir nemielinizuoti aksonai su neurilem arba be jos.
Aksono galas paprastai skyla krmo pavidalo isiakojim. ios isia
kojusios ataugls visada baigiasi 1) aplink kito neurono dendrit arba
2) raumenyje ar liaukoje, arba 3) kurio nors
jutimo organo darinyje (jeigu aferentinio
neurono periferin ataug vertinsime kaip
akson) (p. 96)/ Eidamas per centrin ner
v sistem aksonas isisklaido oninmis at
akomis aplink neuron, kuri lsteli k
nai yra galvos ir nugaros smegenyse, den
dritus.
Likusi neurono dalis yra dendritai
(21 pav., d). J struktra panai lstels
kno. Dendrit gali bti labai daug arba
nebti apskritai. Jie baigiasi dalydamiesi
akeles netoli lstels kno. Yra viena iim
tis - tai aferentinis spinalinio neurono den
dritas (23 pav.), sudarytas i paviens atau
gos, kuri yra lygiai tokia pat kaip aksonas, eina tiesiai, yra lygus ir mielinizuotas. Taiau
jis baigiasi jutimo organe ir veda lstels
kn. Isiaikinome, jog aksonai perduoda
impuls i centro, t. y. i lsteli kno tolyn,
o dendritai - centr. Vadinasi, nagrin
jamos lstels kno atauga yra aksonas pa
gal sandar, taiau dendritas pagal paskirt.
Vis kit tip neuron dendritai, kadangi
jie yra tokia neatskiriama lstels kno da
21 pav. Periferinio motorinio neurono schema. Lstels knas, dendritai, aksonas,
kolaterals ir galins atakos raumenyje pavaizduotos kaip atskiros vienos lstels,
neurono, dalys, c - lstels kno citoplazma, turinti chromofilinius knus, neurofibriles ir perifibrilin mediag; n - branduolys; n - branduollis; d - dendritas;
ah - aksono gbrelis, neturintis chromofilini kn; ax - aksonas; s f - kolateral;
m - meduliarinis apvalkalas; nR - Ranviero ssmauka, i kurios ieina aka; si neurilem (jos nra centrinje nerv sistemoje); m - skersaruoio raumens skai
dula; tel - motorin galn (i Baley Textbook of Histology, Courtesy Wm. Wood
& Company)

IV skyrius. Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai

115

lis, turbt yra svarbs viso neurono aprpinimo maisto mediagomis ren
giniai. Jie puikiai tinka iam tikslui, nes turi daug slyio su maitinanija
aplinka tak. Dendritai taip pat turi dalyvauti laidume, nes akson galas
danai susisieja tik su dendritais.*
Taigi neuronas kaip visuma yra anatominis, embriologinis, funkcinis ir
mitybos vienetas. Kaip inome, nerv sistemoje nra kit darini, kurie da
lyvaut nervinje veikloje. Keletas neuron tip pavaizduoti 24 paveiksllyje.
Iskirti dert iuos: A - periferinis aferentinis neuronas; B - periferinis
motorinis neuronas ir E - centrinis jungiamasis neuronas (II Golgi tipas).
Yra labai daug tip neuron, kurie iame paveiksllyje nepavaizduoti.
Reflekso lankas. Nors neuronas yra nerv sistemos vienetas, jis negali
veikti atskirai. Neuronas tampa
funkcinis laidumo poiriu tik kai
umezgami jo ryiai. Funkcinis lai
dumo vienetas vadinamas reflekso
lanku. Reflekso lanko diagrama,
apimanti dal nugaros smegen,
parodyta 25 paveiksllyje. Jis su
darytas i 24 paveiksllyje pavaiz
duoto A tipo neurono (25 pav., 1).
Viena jo ataug (dendritas) bai
giasi jutimo organo darinyje, SS,
periferijoje, kita atauga (aksonas)
baigiasi viruje aplink E tipo neu
rono (25 pav., 2) dendritus, visas
neuronas paprastai slypi nugaros
smegen pilkojoje mediagoje; o
treiojo neurono (spinalinio mo
torinio) knas gldi nugaros sme
gen pilkojoje mediagoje (prieki
niame rage), taiau aksonas bai
giasi motoriniame darinyje, MS
(25 pav., 3). Turbt kartais gali
atsitikti, kad reflekso lankas yra
ubaigiamas neapimant centrinio

22 pav. mogaus nugaros smegen pilkosios mediagos priekinio rago lstels

kno diagrama, vaizduojanti neurofibrili isidstym. ax - aksonas; l - tarpai
tarp fibrili, upildyti chromofilinmis mediagomis; n - branduolys; x - i vieno
dendrito kit nusidriekianti neurofibril; y - panai fibril, einanti per lstels
kn (Herrick Introduction to Neurology, W. B. Saunders Company)

116

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

tarpinio neurono. Tuomet periferinis sensorinis neuronas (1) arba viena

jo kolateral gali baigtis tiesiog aplink motorinio neurono (3) dendritus.
Taiau tai tra suprastinti vaizdai: paprastai bet kur reflekso lank sudaro
daug neuron.
Sinaps. Daug svarstyta, kokiais ryiais sujungti neuronai. Tikriausiai
apdairu tvirtinti, jog paprastai tai bna viena jungtis (26 pav.): aksono
baigiamoji atauga, arba jo kolateral, umezga daugiau ar maiau artim
kontakt su krmtu dendritu arba kitos lstels knu. Vieta, kur susidaro
funkcinis slytis, vadinama sinapse. Daugelis fiziolog mano, jog sinaps
- svarbiausioji reflekso lanko dalis. Jeigu
ryys yra kontaktinio pobdio, turi bti ski^ 7
riamasis pavirius, ir jis tikriausiai tam tikru
bdu veikia laidum. Impulsui reikia daugiau laiko kirsti reflekso lank, kuriame viI
sada yra viena arba daugiau sinapsi, nei
I
pereiti tok pat atstum nervo kamienu. Be
?

to, nervo skaidula impulsas gali plisti bet

/
*
kuria kryptimi, o per reflekso lank - tik
I
^
viena kryptimi (pirmyn), t. y. i akson
1

i
23 pav. Periferinio aferentinio neurono schema. 1 - nugaros branduolio lstel;
2 - dendritas (arba periferinio aksono atauga); 3 - laisva nervin galn epi
telyje; 4 - linija, yminti aksono, arba pagrindins ataugos, jim centrin nerv
sistem; 5 - trumpa uodegin aka, pasibaigianti upakalins kolonos pilkojoje
mediagoje; 6 - galvos akos kolateral, irgi pasibaigianti upakalins kolonos
pilkojoje mediagoje; 7 - baigiamoji aksono ataka; aksonas gali baigtis aplink
lstels knus pailgosiose smegenyse arba bet kuriame take pasukti ir pasibaigti
aplink upakalins kolonos lsteles

dendritus. sivyravo nuomon, jog sinaps gali sukurti vair pasiprieinim

nervinio impulso plitimui. Daroma prielaida, kad ateidamas i jutimo or
gano impulsas gali labai greitai pasiekti raumenis per bet kur i dviej
neuron, taiau trumpalaikis pasiprieinimas vienoje sinapsje gali bti
toks didelis, jog impulsas pereina tik per kit. Akivaizdu, jog i hipotez
padt paaikinti gd, neskm gaunant numatyt atsak, mieg ir 1.1.*

IV skyrius. Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai

117

Dsnis Viskas arba nieko64. Jeigu dsnis Viskas arba nieko bus pri
paintas, poiris sinaps turs keistis. is dsnis teigia, kad jeigu nervo
skaidula yra dirginama, visos jos dalys dirginamos maksimaliai. Vadinasi,
nervins veiklos laipsniuoti pagal sinapss veikim nemanoma, nes jeigu
sklindantis ir sinaps pereinantis jaudinimas (nervinis impulsas) slopi
namas, netrukus jis vl tampa maksimalus. Tai akivaizdu nervo kamien
dirginant elektra. Gaunama veikimo srov laikoma impulso matu ir re
gistruojama pagal galvanometro rodykls atsilenkim. Jeigu i dalies anestezuojame skaidulas nervo kamieno tsoj ir itaip narkotizuotame plote
imatuojame atsilenkimo dyd, i reikm bus sumajusi; taiau jeigu

24 pav. Kai kurios mogaus nerv sistemos neuron lsteli kn atmainos su

dendritais ir maa dalimi akson; akson apvalkalai nepavaizduoti. A - i spinalinio
mazgo; B - i priekinio nugaros smegen rago; C - piramidin lstel i galvos
smegen ievs; D - Purkinje lstel i smegenli ievs; E - II Golgi lstels
tipas i nugaros smegen; F - verpstin smegen ievs lstel; G - simpatin
lstel, a - aksonas; d - dendritai; c - kolaterals; ad - virns dendritai; bd pamatiniai dendritai. A paymtoje lstelje p yra periferin atauga, pasibaigianti
jutimo organe, c - centrin atauga, pasibaigianti centrinje nerv sistemoje (Morris
Human Anatomy)

imatuosime sklindant jaudinim (impuls) ikart po to, kai jis ieina i

srities, kur susilpnjo, pamatysime, jog galvanometro rodykls atsilenkimas
gro prast padt. Vadinasi, raumen atsako kitimas turi bti traukt

118

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

veikim raumen skaidul skaiiaus funkcija, o tai, savo ruotu, yra at

neani impulsus raumen akson skaiiaus funkcija. Nestiprus nervo
kamieno dirginimas paskatins silpn raumens susitraukim, kadangi sua
dinamos tik kelios nervo skaidulos. Tik tuo atveju, kai impulsus skleidia
visos skaidulos, joks dirginimo srovs stiprumo padidjimas nebesukelia
didesnio susitraukimo. I patirties inome, jog dirgiklio dydis yra apytikriai
proporcingas atsako dydiui. Taiau is kitimas tikriausiai nra nei sinapss
funkcija, nei jis vyksta centrinje nerv sistemoje.1 Dsnis Viskas arba
nieko" vis dar turi bti laikomas tyrim udaviniu. Jeigu vairios dsnio
raikos bus patvirtintos, veikiausiai jis labai pakeis daugel ndienos neuro
fiziologini koncepcij.*
Kai kurie inomi nervins veiklos faktai. Nustatyta, jog nervinio im
pulso greitis mogaus motoriniame nerve yra apie 125 m/sek. Matyt, j
11 135 410

25 pav. Schema, vaizduojanti paprast reflekso lank sudaranius nervinius d

menis. 7 - aferentinis periferinis neuronas; 2 - centrin, arba jungiamoji, lstel;
3 - motorinis neuronas; MS - skersaruois raumuo; SS - jutiminis pavirius (oda)

galima vairiais bdais keisti. Didiausi tak tam turi temperatros po

kyiai. Jeigu greitis pradedamas tirti esant emai temperatrai, nustatoma,
jog kiekvienam temperatros pakilimui 10C greitis padvigubja, kol pa
siekiama fiziologin riba. Ataldius nervo dal emiau tam tikros ribos,
nervinis impulsas nebus perduodamas. Vietiniu bdu taikomi anestetikai
ir narkotikai taip pat gali suadinti jo jaudrum arba visikai j panaikinti.
Laidumas ir jaudrumas gali bti panaikinamas ir nervui negavus deguonies.
Vl tiekiant deguon, ios funkcijos grta. Nra visikai aiku, ar veikla
gali nuvarginti nervo skaidul, kaip nuvargina lstels kn, ir ar nervo
1
Kaip paaiks vliau, impulsai i galvos sm egen darini gali slopinti emesnij
m otorini neuron veikim, taiau tai yra neurono refrakterins fazs ir jam tenkani
impuls laiko santyki funkcija.

IV skyrius. Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai

119

skaidulose po veiklos ir per j vyksta cheminiai pokyiai.2 inoma, nervo

skaidula labai sunkiai nuvarginama prastuose laboratoriniuose ekspe
rimentuose, kur impulsui suadinti naudojama elektros srov. Jau visuoti
nai pripastama, kad ir besiilsiniose, ir aktyviose skaidulose vyksta me
diag apykaitos kitimas. Naujausi darbai link parodyti, jog besiilsinti
skaidula iskiria anglies dioksid, kad jis paalinamas veikiau funkcins
veiklos metu ir kad paalinimas yra toks
pat didelis svorio vienetui, kaip ir ls
tels kno. Taigi beveik neabejotina, jog
nors deguonis yra taip pat reikalingas
skaidulai funkcinms ypatybms palai
kyti ir dl to ji iskiria anglies dioksid,
skaidulos funkcin veikla susijusi su tam
tikros ries cheminmis reakcijomis.
Nervinio impulso prigimtis. Stipr
ja polinkis vertinti nervin impuls kaip
greit cheminio skaidymosi bangos pli
tim. Jeigu palieiami odos plaukai, da
roma prielaida, jog keiiasi aksono ga
lns aplink plauk pavirins plvels
struktra ir sudtis (pavirin plvel tu
ri bti tarp dviej slytyje esani dari
26pav: Akson pabaiga aplink ls
ni). itaip pakeiiama paviriaus elek
tels knus.A, B ir C - trys lstels
trinio polikumo bsena; ir susidaranti
su aksonais, pasibaigianiais ant
j (i kikio sraigs nervo junta
tarp pakeist ir besiribojani nepa
mojo branduolio); a, a, a - sraigs
keist srii biolelektrin grandin u
nervo skaidulos, kurios ant lste
baigia aktyvacij44(Lillie).* ios vietins
li suskyla baigiamsias atakas;
srovs tsiasi tik kelis centimetrus, ta
b, c - baigiamieji iedai. Jungi
iau ten, kur jos pasibaigia, susidaro pa
takai yra vadinami sinapsmis;
lankios slygos naujo plvels trikdymo
jungi takai bna daniau den
pradiai (tarp nervo dali, kurios k tik
drituose nei lstels kne (Bailey
buvo veiklios, ir prie jos prisijungusios
Textbook of Histology, Courterimtyje esanios dalies), ir procesas i
sy Wm. Wood & Company)
taip kartojamas visu persijungimo lanko
2
Lstels kno nuovargio klausimas, nors visuotinai pripastamas, nra pakankamai
itirtas. Atrodo, sutariama, kad tam tikr histologini pokyi galima pastebti privertus
lstel veikti smarkiau. Galimas lstels dydio padidjimas, chromatins m ediagos su
majimas (Nissl) ir galbt net branduolio pasislinkimas (H odge). Ilgai veikiant chromatinas
gali visikai inykti. Turbt lstels kne, kaip veikianiame raumenyje, susidaro pieno rgtis
ir anglies dvideginis. inom a, deguonis yra btinas tinkamam lstels funkcionavimui. N e
daug k galima pasakyti apie vaidmen, kur atlieka lstels knas perduodant nervin impul
s. inom a, geriausia laikyti lstel maitinaniuoju neurono kaip visumos centru.

120

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

ilgiu. Taigi nepaisant reikinio elektrins prigimties, plitimo bangos ar

impulso greitis yra maas. R. Lillie proces nusako taip: Staigus che
minio skaidymosi bangos vir reaguojanio elemento paviriaus plitimas
(galbt deguonins prigimties ir apimantis tam tikrus struktrinius pa
kitimus), kur tutuojau lydi prieingas kitimas, grinantis pradin, arba
rimties, bkl - tai kas tikriausiai vyksta nerve ar kitame gyvame darinyje
laidumo metu. Su cheminiais procesais yra susijusi vietin elektros srov,
kurios elektrolitinis veikimas turi tiesiogin tak cheminiam pokyiui"/

C E R E B R O S P IN A L IN SIST E M A
(SY ST E M A N E R V O R U M C E N T R A L E ?
vadas. Galvos ir nugaros smegenis su vairiais periferiniais ryiais galima
laikyti vienetine sankaupa paprast ir sudting reflekso persijungimo
sistem, toki kaip k tik aptarme. Galvos ir nugaros smegenys, sujungtos
su jutimo organais, taip pat su raumenimis ir liaukomis, sudaro daugybin
vairi receptori ir efektori ryi sistem. Nesvarbu, koks maas bt
dirginamas jutimo organo darinys, kylantis ten impulsas gali sklisti centrin
nerv sistem ir sukurti viso organizmo, kuris visikai neproporcingas
tikrajai tenkaniai jutimo organui energijai, atsak. Kitaip tariant, bet kuriai
kno vietai taikomas dirgiklis sukuria ne tik vietin segmentin refleksin
veikim, bet turbt ir kiekvienos kno dalies tampos ir sekrecij sistemos
pokyius.
Nordami isiaikinti nerv sistemos sandar, pirmiausia turime aptarti
stambius, arba makroskopinius, galvos ir nugaros smegen bruous, po to
inagrinti neuron vidin architektr ir tarpusavio ryius. Kai atrasime
stambius darinius, jie taps riboenkliais apraant vairius galvos ir nugaros
smegen takus.
Galvos ir nugaros smegenys kartu sudaro centrin nerv sistem (systema nervorum centrale), taiau, kaip paymjome, centrin nerv sistema
aferentiniais periferiniais cerebrospinaliniais neuronais sujungta su jutimo
organu, antra vertus, eferentiniais periferiniais cerebrospinaliniais neu
ronais - su raumenimis. Pastarieji skyriai danai vadinami periferine nerv
sistema (systema nervorumperiphericum). Paprastai simpatin, arba auto
nomin, sistema (systema nervorum sympathicum) nagrinjama kaip peri
ferins nerv sistemos dalis/ Simpatin nerv sistem aptarsime atskirai
147 puslapyje.
Pagrindiniai nugaros sniegen (meduliu spinalis) bruoai. Nugaros
smegenys kartu su galvos smegenimis pavaizduotos 27 paveiksllyje. Jos
3
Nordam i palengvinti nuorodas inaas, kur nerv sistem os dalies mokslinis ir lo
tynikas pavadinimai pateikiami vienaskaita, tekste laikom s tos paios tvarkos.

IV skyrius. Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai

AUKTUTINIS KAKLO
SIMPATINIS BRANDUOLYS

- *

121

KAKLO NERVAS

VIDURINIS KAKLO
SIMPATINIS BRANDUOLYS
EMUTINIS KAKLO
SIMPATINIS BRANDUOLYS

' i

NUGAROS SMEGENYS SU
BRANDUOLIAIS

KRUTINS NERVAS

LIEMUO

i
l BRANDUOLYS

JUOSMENS NERVAS

t KRYZMENS NERVAS

GALINIS SILAS

STUBURGALIO NERVAS

2 7 pav. mogaus centrin nerv sistema i priekins puss, jos ryiai su cerebro
spinaliniais nervais ir simpatine nerv sistema (juoda spalva, tik kairje pusje).
Vaizduojami vairs nugaros smegen skyriai (Herrick Introduction to Neurology, W. B. Saunders Company)

122

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

yra apytikriai atuoniolikos pd ilgio ir tsiasi nuo pirmojo kaklo slankste

lio (tiksliau - nuo didiosios pakaukaulio angos) iki apatins pirmojo
juosmens slankstelio kno dalies. J virutin dalis yra suaugusi su pailgo
siomis smegenimis, emiausia smegen dalimi. Nugaros smegen emes
nioji dalis kgikai smailja ir baigiasi plonu galiniu silu, filu m terminale.
Nugaros smegenys turi tris dangalus: 1) kietasis nugaros smegen dangalas
{dura m ater spinalis) yra kieta apsauganioji membrana, kuri suformuoja
kaulo ertms pamual; 2) plonas tarpinis voratinklinis dangalas (arachnoidea spin alis ); ir galiausiai 3) itin daug kraujagysli turintis, glaudiai
apgaubiantis nervinius darinius velnusis nugaros smegen dangalas {pia
m ater spinalis) (28 pav.).

28 pav. Nugaros smegen dangalai. 1 - kietasis dangalas (dura mater spinalis); 2 voratinklinis dangalas (arachnoidea spinalis); 3 - velnusis dangalas {pia mater
spinalis). Pieinyje voratinklinis nugaros smegen dangalas yra pernelyg irykintas.
dangal smegen pjvyje retai galima atskirti (pagal Told.)

Nugaros smegenys yra beveik cilindro pavidalo ir turi du sustorjimus - kaklo {in tu m escen tia cervicalis) ir juosmens {in tu m escen tia lu m b a lis) (27 pav.). Nugaros nervo aknels ieina i taisykling galvos
smegen segment (36 pav.). Yra 31 toks segmentas, atitinkantis 31 nu
garos nerv. Reikia pridurti, jog nugaros smegenys iuo atvilgiu yra si
metrikos, t. y. kiekvienoje pusje yra po 31 nerv. Nugaros smegenys
padalytos baltj ir pilkj mediagas. Iorin nugaros smegen dalis yra
sudaryta i baltosios mediagos {substantia a lb a ), o centrin H pavidalo
dalis - daugiausia i mielinizuot akson, ateinani i nugaros mazg

IV skyrius. Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai

123

(juos apraysime 134 puslapyje), ir mielinizuot akson, ieinani i pil

kojoje mediagoje slypini lsteli. Pilkoji mediaga sudaryta daugiausia
i nervini lsteli su dendritais ir i nemielinizuot akson isiakojim,
pasibaigiani aplink lsteli knus. 29 paveiksllyje reikia dmes atkreipti
priekin vidurio pertvar {sulcus mediana
U 13
anterior) ir priekin vidurio ply (fissura me
diana anterior). ie dariniai padeda i karto
susiorientuoti priekins ir upakalins nu
garos smegen puss atvilgiu. Priekin nu
garos smegen pus atsisuka priekin kno
ertm. Kadangi nugaros smegenys paprastai
yra simetrikos, apraoma tik viena j pus.
Kiekvienos nugaros smegen puss baltj
mediag galime padalyti itaip (29 pav.):
1) priekinis pluotas (funiculus anterior, 6),
2) upakalinis pluotas (funiculusposterior,
11) ir 3) oninis pluotas (funiculus lateralis,
29 pav. Nugaros smegen po
9). Pilkoji mediaga panaiai gali bti pa
skyriai. 14 - priekinis vidurinis
dalyta 1) upakalin kolon - upakalin
plyys
(fissura mediana ante
pilkosios mediagos rag (columna poste
rior); 1 3 - upakalin vidurin
rior, 12), 2) priekin kolon - priekin pil
pertvara (sulcus medianuspo
kosios mediagos rag (<columna anterior,
sterior); 6 - priekinis pluotelis
7) ir 3) onin kolon - onin pilkosios
(funiculus anterior); 11 - upa
mediagos rag (<columna lateralis, 8).
kalinis pluotelis (funiculus
Per vis nugaros smegen ilg driekiasi
posterior); 9 - oninis pluo
telis (funiculus lateralis); 12 nedidelis centrinis kanalas (canalis cenupakalin kolona, upakali
tralis), kur galima rasti pilkojoje jungties
nis pilkosios mediagos ragas
mediagoje. Tai pirminio ektoderminio ka
(columna posterior); 7 - prie
nalo liekana. Kanalas atitinka kelis galvos
kin kolona, priekinis pilko
smegen skilvelius, bent jau kiek tai susij
sios mediagos ragas (co
su jo kilme. Kanalas ir ketvirtasis skilvelis
lumna anterior); 8 - onin ko
susisiekia per raomj plunksn (<calamus
lona, oninis pilkosios media
scriptorius).
gos ragas (columna lateralis)
Pagrindiniai galvos sniegen (encephalori) bruoai. Priekin galvos smegen pu
s, arba pamatas, pavaizduotas 30 ir 31 paveikslliuose.* Galvos smegenys
guli beveik horizontaliai kaukols ertmje. Trumpai apibdinsime vairias
galvos smegen savybes, praddami nuo pirmojo ir emiausiojo darinio,
taip pat vairius artimai susijusius darinius, nors retkariais aikumo dlei
geriau nelikti pernelyg itikimiems neurolog skirstymams.

124

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

Pailgosios smegenys, tiltas, smegenls ir j kojyts. Virutiniame

nugaros smegen lygyje suaugusios su jomis slypi pailgosios smegenys
(30 pav., 1). Pailgj smegen priekinje pusje aptinkame piramides
(pyramis) (30 pav., 26). Prie pat piramidi ono slypi alyvos (oliva)
(31 pav., 3). Pailgj smegen nugaros pusje (32 pav.) yra vidins sme
genli kojyts (corpus restiforme) (32 pav., 21) - skaidul juosta, jungianti
nugaros ir pailgsias smegenis su smegenlmis. Pailgj smegen upa
kalinje pusje taip pat yra du nedideli sustorjimai - pleitinio pluotelio
gumburlis (tuberculum cuneatum) (32 pav., 23) ir grakiojo pluotelio
gumburlis (clava) (32 pav., 4). Ties virutine pailgj smegen riba
suaugs su jomis slypi tiltas (Varoli) (30 pav., 8). Tai didelis skersini
akson, einani aplink priekin smegen kamieno pus, raitis. Jo skai
dulos, vadinamos komisromis, jungia abu smegenli pusrutulius.4 Be
pavirini skersini akson, iame lygmenyje, kuris sudaro jungianius
takus tarp auktesni ir emesni centrins nerv sistemos lygi, yra
daugelio neuron aksonai. Tilto skersins skaidulos sudaro vidurin sme
genli kojyt {brachium pontis) (32 pav., 20). Be aksono sistemos, tilt
sudaro keletas pilkj lsteli masi, kurios yra kaukols eferentini
nerv, einani tilt ar esani prie jo, jutimini akneli receptoriniai
branduoliai, ir lsteli, kurios sudaro motorini nerv branduolius.
Smegenls, arba upakalins smegenys (30 pav., 4), gldi tilto ir nugaros
smegen upakalinje pusje ir kabo vir pastarj. Vir j, savo ruotu,
kabo smegen pusrutuli pakauio skiltys (35 pav.). Smegenls yra gana
didelis darinys, sveriantis apytikriai 140 gram. Jau kalbjome apie dvi j
kojytes, vidurin, arba tilt, ir apatin (pailgj ir nugaros smegen susijungi
m). Smegenls virutinmis kojytmis {brachium conjunctivum) sujungtos
su auktesniaisiais galvos smegen centrais. Jeigu abiejose pusse ias tris
kojytes nupjausime, smegenles bus galima nuimti. Galvos smegen kamie
no upakalin paviri su nuimtomis smegenlmis vaizduoja 32 paveiksllis.
Trys kojyts paymtos 19, 20 ir 21. Smegenli pusrutulius vien su kitu
jungia kirminas (32 pav., 18). Smegenls turi kelet labai svarbi lsteli
masi, pavyzdiui, dantytj, kamtin, kamuolin ir elmenin branduo
lius (jie nepavaizduoti). Upakaliniame smegen kamieno paviriuje pa
vaizduota ketvirtojo skilvelio upakalin siena (32 pav.). Priekin sme
genli bur (32 pav., 8) kartu su virutine kojyte sudaro skilvelio virn.
Kaip minta, skilvelis yra embrioninio nervinio vamzdelio liekanos. J
4
Apraant akson sistem paprastai vartojamos ios svokos: 1) projekciniai neuronai,
2) jungtiniai neuronai ir 3) asociaciniai neuronai, atitinkamai reikiantys 1) neuronai, kylantys
ir nusileidiantys centrin nerv sistem, 2) neuronai, jungiantys dvi bet kurios centrins
nerv sistem os dalies puses ir 3) neuronai, jungiantys nutolusias tos paios nerv sistemos
puss dalis.

IV skyrius. Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai

125

30pav. Galvos smegen pagrindo vaizdas. 1 - nugaros smegenys (medulla spinalis);

2 - piramidin krym (decussatio pyramidum); 3 - nugaros priedinis nervas (n.
accessorius); 4 - smegenls (cerebellum); 5 - ketvirtojo skilvelio gyslinis rezginys
(plexus chorioideus ventriculi uarti); 6 - kuoktelis (flocculus); 7 - atitraukiamasis
nervas (n. abducens); 8 - tiltas ( Varoli); 9 - judinamasis akies nervas (n. oculomotorius); 10 - smilkinio skilties polius (polus temporalis); 11 - Sylviuso vaga
(fissura cerebri lateralis (Sylvii)); 12 - pasmegenin liauka (hypophysis cerebri);
13 - uosls laidas (tractus olfactorius); 1 4 - kaktos skilties polius (polus frontalis);
15 - uodimo stormuo (bulbus olfactorius); 16 - regos nervas (n. opticus); 17 regos laidas (tractus opticus); 18 - triakio nervo mazgas, aknel ir akos (n.
trigeminus); 19 - skridininis, arba ketvirtasis, nervas (n. trochlearis); 20 - tarpinis
nervas (n. intermedius); 22 - veido nervas (n. facialis); 23 - klausos nervas (n.
acusticus); 24 - klajoklis ir lieuvio rykls nervai (n. vagus, n. glossopharyngeus);
25 - palieuvio nervas (n. hypoglossus); 26 - piramids (pyramis); 27 - pirmoji
kaklo srities nugaros smegen aknel

126

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

pratsia centrinis nugaros smegen kanalas, o viruje per Sylviuso van

dentiek (iauaeductus cerebri Sylvii) - treiasis skilvelis (33 pav., 13).
Smegen kojyts (pedunculus cerebri) ir keturkalnis (colliculus superior
ir colliculus inferior). Priekiniame smegen paviriuje (31 pav.) i karto
vir tilto matome dvi smegen kojytes (pedunculus cerebri) (21). Jos beveik
udengtos smegen pusrutuli smilkinio skili. Smegen kojytes sudaro
du dideli akson pluoteliai (dei
nysis ir kairysis), jungiantys mintas
dalis su tomis, kurias aptarsime v
liau. Ijusios i tilto kojyts yra gre
ta, taiau kildamos pamau atsiski
ria sudarydamos duobut, kuri
uima speniniai knai (<corpus
mammillare) (31 pav., 10). Pasta
rieji dariniai priklauso priekinms
smegenims. Terminas smegen
kojyt vartojamas labai netiksliai.
Be kylanij ir nusileidianij
akson, i kuri ji daugiausia su
daryta, upakalinje skaidul pus
je slypi substantia nigra, pigmentuo
ta lsteli mas, ir tegmentum, ku
riame matyti daug lsteli masi,
tarnaujani kaip kylanij ir
nusileidianij akson jutiminiai
branduoliai.

31 pav. Priekin pailgj smegen ir tilto pus. 1 - piramidin krym (decussatio

pyramidum); 2 - priedinio nervo upakalin aknel (n. accesorius); 3 - alyva (<oliva);
4 - klajoklis ir lieuvio rykls nervai (n. vagus, n. glossopharyngeus); 5 - vidurin
smegenli kojyt (brachium pontis); 6 - atitraukiamasis nervas (n. abducens);
7 - tiltas ( Varoli); 8 - judinamasis akies nervas (n. oculomotorius)\ 9 - regos laidas
(tractus opticus)', 10 - speninis knas (corpus mammillare); 12 - uosls ruoeliai
(stria olfactoria lateralis); 1 3 - uoslinis trikampis (trigonum olfactorium); 1 4 - regos
nerv krym (chiasma opticum); 15 - uodimo stormuo (bulbus olfactorius); 1 6 uosls laidas (tractus olfactorius); 1 7 - regos nervas (n. opticus); 1 8 - pasmegenin
liauka (hypophysis cerebri); 19 - priekin akytoji mediaga (substantia perforata
anterior); 20 - Amonio rago vingio kablys (uncus gyri hippocampi); 21 - smegen
kojyt (pedunculus cerebri); 22 - triakis nervas (n. trigeminus); 23 - veido nervas
(n. facialis); 24 - tarpinis nervas (n. intermedius); 25 - klausos nervas (n. acusticus);
26 - palieuvio nervas (n. hypoglossus); 2 7 - oninis pluotelis (funiculus lateralis)',
28 - pirmojo kaklo nervo motorin aknel

IV skyrius. Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai

127

33 paveiksllis, kuris gautas perskyrus smegenis simetrikai i priekio

nugar, itaip padalijant jas deinij ir kairij puses, pateikia medialin
16

15141312

32 pav. Upakalinis smegen kamieno vaizdas, atveriantis ketvirtojo skilvelio,

keturkalnio ir gumburo sritis. 1 - oninis pluotelis (funiculus lateralis); 2 ir 3 upakaliniai pluoteliai (atitinkamai pleitinis (Burdachi) ir graktusis (Gaili));
4 - grakiojo pluotelio gumburlis (<clava); 23 - pleitinio pluotelio kalnelis,
y-mintis upakalinio pluotelio priimaniuosius branduolius; 5 - pilkasis sparnas
(<ala cinerea); 6 - klausos ruoeliai (strea medullares); 7 - veidinis kalnelis (colliculus
facialis); 8 - priekin smegen bur (velum medullare anterius)\ 9 - smegenli
lieuvlis (lingula cerebelli); 10 - vidurinis kelinis knas (corpus geniculatum mediale); 11 - gumburo pagalvis (pulvinar thalami); 12 - galiniai ruoeliai (stria
terminalis); 13 - uodegotasis branduolys (nucleus caudatus)\ 14 - kankorin liauka
(corpuspineale); 1 5 - skaidrioji pertvara (septumpellucidum); 16 - gumburo knas
(corpus thalami); 17 u: 1 8 - keturkalnis, sudarytas i virutinio ir apatinio kalneli,
kuri kiekvienas pereina gumburo mas kojytmis (brachium uadrigeminum
superius ir brachium uadrigeminum inferius); 19 - virutin smegenli kojyt
(brachium conjunetivum); 2 0 - vidurin smegenli kojyt (brachiumpontis); 21 apatin smegenli kojyt (corpus restiforme); 22 - sustorjimas, ymintis palieuvio
nervo branduol (trigonum n. hypoglossi); 24 - sustorjimas, ymintis V nervo
priimaniojo branduolio meduliarin dal (tuberculum cinereum); 25 - upakalin
vidurio pertvara (fissura mediana posterior). Ertms gumburo viruje ir apaioje
vaizduoja onin skilvel. Reikia atkreipti dmes IV nervo (n. trochlearis) pradi
emiau apatini kelini kn

128

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

kamieno ir vidurinij smegen darini vaizd. ia matome keturkaln,

keturias (dvi kiekvienoje vidurio linijos pusje) maas, bet gerai isiski
rianias apskritas mases (33 pav., 15). Dvi apatins (deinioji ir kairioji)
vadinamos apatiniais kalneliais, dvi virutins - virutiniais kalneliais. Jie
daug geriau pavaizduoti 32 paveiksllyje (17 ir 18). Du apatiniai kalneliai
pereina vidurinius kelinius knus (corpus geniculatum mediale, 32 pav.,
10) ir storomis akson gijomis, vadinamosiomis kojytmis, gumbur, o
virutiniai - oninius kelinius knus {corpus geniculatum laterale). Apati
niai kalneliai ir viduriniai keliniai knai yra klausos aparato dalis, o viru
tiniai kalneliai bei oniniai keliniai knai sudaro regimojo aparato dal.

1
33 pav. Suaugusio mogaus smegen vertikalus vidurinis pjvis. 1 - pailgosios
smegenys; 2 - tiltas (Varoli); 3 - speninis knas (<corpus mammillare); 4 - pasmegenin liauka (hypophysis cerebri); 5 - regos nerv krym (chiasma opticus); 6 priekin jungtis (commissura anterior); 7 - didiosios smegen jungties kelias (genu
corporis callosi); 8 - skaidrioji pertvara (septum pellucidum); 9 - Monroe tarpskilvelin anga (foramen interventriculare Monroi); 1 0 - tarpin mediaga (massa
intermedia); 11 - treiasis skilvelis (ventriculus tertius) ir gumburas (thalamus);
12 - kankorin liauka (corpuspineale); 13 - Sylviuso vandentiekis (auaeductus
cerebri Sylvii); 14 - momeninis pakauio plyys (fissura parietooccipitalis); 15 keturkalnis (lamina quadrigemina)\ 1 6 - priekin smegen bur (velum medullare
anterius); 17 - pentininis plyys (fissura calcarina); 18 - kirminas (vermis)\ 19 gyvybs medis (arbor vitae)\ 2 0 - smegenli meduliarinis knas (corpus medullare
cerebelli); 21 - ketvirtasis skilvelis (ventriculus uartus)

IV skyrius. Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai

129

Kankorin liauka (corpus pineale) pavaizduota 33 paveiksllyje (12) ir

32 paveiksllyje (14).
Gumburas ir su juo susij dariniai. Jau minjome tris darinius, pri
klausanius gumburo sriiai, t. y. vidurinius ir oninius kelinius knus
bei kankorin liauk. I tikrj gumburas yra kiauinio pavidalo i
gaubta mas, kuri vidiniame paviriuje sudaro treiojo skilvelio sienel.
33 paveiksllis (11) vaizduoja gumbur kairje smegen pusje. Tarpin
mas (33 pav., 10) yra jungianti du gumburus pilkoji mediaga. Medialinis

14

34 pav. Ikilus smegen pusrutuli pavirius i viraus. 1 - iilginis smegen

plyys (fissura longitudinalis cerebri); 2 - pakauio vingiai (gyri occipitales superiores);
3 - ucentrinis vingis (gyrus centralis posterior); 4 - priecentrinis vingis (gyrus
centralia anterior); 5 - vidurinis kaktos vingis (gyrus frontalis medius); 6 - apatinis
kaktos vingis (gyrus frontalis inferior); 7 - virutinis kaktos vingis (gyrus frontalis
superior); 8 - priekinis polius (polus frontalis); 9 - virutin kaktos vaga (sulcus
frontalis superior); 1 0 - priecentrin vaga (sulcusprecentralis); 11 - Rolando vaga
(sulcus centralis (Rolandi))\ 12 - vidurmomenin vaga (sulcus interparietalis); 13 momeninis pakauio plyys (fissura parietooccipitalis)

130

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

vaizdas itin gerai gumburo neparodo. 32 paveiksllis (16) vaizduoja io

svarbiausio darinio upakalin ir onin pavirius. 44 paveiksllis vaizduoja
gumburo vainikin pjv. Upakaliniame gumburo paviriuje paprastai
matomi keturi pakilimai, parodantys branduolio mases viduje. Tai priekinis,
vidurinis ir oninis branduoliai bei pagalvis. 32 paveiksllyje (11) aikiai
matomas tik pagalvis. Vidiniame paviriuje netoli gumburo matoma pasmegenin liauka (hypophysis cerebri) (33 pav., 4). Reikia atkreipti dmes to
paties darinio priekin pus (31 pav., 18). Speniniai knai (33 pav., 3) ir
regos nerv krym (chiasma opticum) (33 pav., 5) paymta ir viduriniame
(33 pav.), ir priekiniame pjviuose (31 pav., 4). ie dariniai priklauso ga
linms smegenims, kaip ir dariniai, apie kuriuos netrukus kalbsime.*
Pamato mazgai. Suaug su gumburu, taiau esantys vir ir alia jo kiek
viename pusrutulyje slypi uodegotasis branduolys (nucleus caudatus)
(32 pav., 13; 44 pav., 13) ir linis branduolys (nucleus lentiformis) (44 pav.,
10 ir 12). Tai dvi didels lsteli mass, vadinamos pamato mazgais. Abi
lsteli mases skiria akson pluotas, vadinamas vidine kapsule (capsula
intema) (44 pav., 20). ie dariniai pavaizduoti tik vainikiniame pjvyje. Jie
kartais vadinami dryuotuoju knu. Jeigu nuimtume skaidrij pertvar
(septum pelucidum) (33, 8 pav.), pirmiausia pamatytume onin skilvel,
paskui uodegotojo branduolio galv, kaip vien ertms sien rib. Vidin
kapsul yra gyvybikai svarbi, nes jos siauroje erdvje susirenka kartu beveik
visi kylantieji ir nusileidiantieji aksonai, jungiantys iev ir emesniuosius
darinius.
Didioji smegen jungtis. Didioji smegen jungtis - tai didiul abu
pusrutuli skliautus jungianij akson mas, esanti vir vis k tik aptart
darini. Ji aikiai paymta (33 av., 7) ir taip pat gali bti matoma vaini
kiniame pjvyje (44 pav., 14). i akson sistem galima gana lengvai
pamatyti velniai praskyrus abu pusrutulius: ji atrodo kaip didiulio iilginio
plyio iklotin (34 pav., 1).
Smegen pusrutuliai. mogaus smegen pusrutuliai sudaro didiausi
centrins nerv sistemos dal. 34 paveiksllyje parodytas j vaizdas i vir
aus. J kiauinio pavidalo pavirius atitinka vidin kaukols skliauto pa
viri. Pusrutulius vien nuo kito skiria iilginis smegen plyys (fissura
longitudinalis), kuris driekiasi nuo priekinio poliaus iki pakauio poliaus.
Gili kietojo smegen dangalo raukl, vadinama didiuoju smegen pjautu
vu (jis nepavaizduotas), panyra iilgin ply. velgiant i viraus smegen
pusrutuliai ustoja visus kitus kaukolje esanius darinius. Smegenls slypi
i karto u pakauio poliaus. Skiriami trys smegen pusrutuli paviriai:
1) ikilusis pavirius, regimas i viraus (34 pav.) arba i ono (32 pav.),
2) medialinis pavirius, kuris gali bti matomas tik praskyrus abu
pusrutulius (33 pav.). Medialiniai paviriai ribojasi su iilginiu smegen

IV skyrius. Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai

131

plyiu, arba veikiau smegen pjautuvas slypi tarp dviej medialini

paviri, 3) pamatinis pavirius (30 pav.).5
Be aprayt darini, kiekvienas smegen pusrutulis apima surangyt ir
iraiyt apsiaust, arba mantij, padalyt skiltis ir vingius. Apsiaustas
sudarytas i pilko iorinio paviriaus, vadinamo ieve. Smegen baltoji
mediaga slypi po ieve. Matomas tik apytikriai tredalis ievs; kiti du
tredaliai sudaro vag ir plyi sienas bei dugn. ievs raukls vadinamos
vingiais, arba klostmis. Jie atskirti vienas nuo kito vag arba gilesni
raukli, vadinam plyiais. Kiekvieno smegen pusrutulio iorinis pa
virius - apsiaustas (pallium) (35 pav.) - padalytas skiltis: kaktos (lobus
frontalis), momens (lobusparietalis), pakauio (lobus occipitalis), smilkinio
(lobus temporalis). Centrin skiltis (insula) yra paslpta.
Nordami suprasti iuos skyrius, pirmiausia nustatykime didiul iilgin
ply (34 pav., 1), skiriant du smegen pusrutulius, paskui Sylviuso, arba
onin, ply (fissura cerebri lateralis Sylvii) (35 pav., 4). Rolando vaga (sulcus
centralis (Rolandi)) prasideda viruje, netoli aukiausio pusrutulio tako,
ir driekiasi ior bei vid per onin smegen paviri (35 pav., 3)
horizontal Sylviuso ply, bet j retai pasiekia. Momens pakauio plyys
(fissura parieto-occipitalis) gali bti m atomas viduriniame paviriuje
(14 pav., 33). Jis isidsts nuo plyimo, pavaizduoto ant iskleisto ikilaus
paviriaus (13 pav., 34), vid ir neymiai priek, prie susijungdamas su
pentininiu plyiu (fissura calcarina) (17 pav., 33). ie du plyiai apsupa
pleitik vidins ievs dal, vadinam pleitu - svarb regos centr. Surad
iuos svarbesnius plyius, galime padalyti apsiaust skiltis. 1) Kaktos skiltis
turi ikilj, onin ir pamatin pavirius. Ikilusis pavirius prasideda prie
kiniame poliuje (polus frontalis), o upakalyje ribojasi su Rolando vaga.
Vidurin riba nra aiki. Jos pamatin dalis pavaizduota 30 paveiksllyje.
Ant jos paviriaus matomi gulintys ia uodimo stormuo (bulbus olfactorius)
ir uosls laidas (tractus olfactorius). 2) Momens skiltis slypi u kaktos,
prieais pakauin skilt ir vir smilkinins skilties. Priekyje ji ribojasi su
Rolando vaga, o one - su Sylviuso plyiu. Upakalyje ji neturi natralios
ribos, taiau linija, nuvesta nuo Sylviuso plyio pabaigos momeninio pa
kauio ply, sudaro tinkam rib. Jos vidurin riba yra momens pakauio
plyys. 3) Vidurins pakauio skilties pavirius prasideda iame plyyje ir
tsiasi pakauio poli (polus occipitalis). Skiltis turi pamatin paviri
(esant i karto vir smegenli) ir onin ikilj paviri. 4) Smilkinio
skiltis slypi po Sylviuso plyiu (dalis yra pasislpusi Sylviuso plyyje). Ji
turi ikilj paviri (35 pav.) ir pamatin paviri. 5) Centrin skiltis (insula)
5
U od egotasis ir linis branduoliai bei vidin kapsul (ir oninis skilvelis), kuriuos jau
aptarme, priklauso sm egen pusrutuliams ir turi bti aprayti su jais. Nagrinjom e juos
daugiau su uodegotais dariniais, kad galtume apibdinti susijungusias ir susilietusias dalis
pradedant nuo nugaros sm egen ir baigiant didija jungtimi.

132

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

yra paslpta. Ji yra Sylviuso plyio pamate. J galima atidengti velniai

atveriant ply. Centrins skilties viet galima pamatyti 44 paveiksllyje (11).
Tam tikrose i ievs skili paviriaus dalyse pasibaigia vairios ky
laniosios projekcins skaidulos, ateinanios i nugaros ir galvos smegen
kamieno, apie kur greitai kalbsime, taip praddamos atskir jusli ner
vus - regos, klausos, uosls ir 1.1. - tam tikr ievs reprezentacij. Toliau
suinosime, jog slypintys ievje lsteli knai pradeda aksonus, kurie
sudaro nusileidianiuosius, arba grtaniuosius, takus emesnius da3

35 pav. Suaugusio mogaus smegen kairs puss vaizdas. 1 - smegenls; 2 momeninis pakauio plyys (fissura parietooccipitalis); 3 - Rolando vaga (sulcus
centralis (Rolandi)); 4 - Sylviuso plyys (fissura cerebri lateralis (Sylvii)); 5 - tiltas
('Varoli); 6 - nugaros smegenys (medulla spinalis)

rinius. Nordami suprasti i architektr, turime imtis vidins galvos ir

nugaros smegen struktros tyrinjimo. Pirmiausia aptarsime periferini
nugaros ir kaukols nerv srang, arba kompozicij, o paskui itirsime
nerv ryius su vidiniais nugaros ir galvos smegen dariniais.

IV skyrius. Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai

133

P E R IF E R IN IA I N U G A R O S
IR GALVOS S M E G E N N E U R O N A I
Periferiniai nugaros sniegen neuronai. Trumpai aptar lengvai pastebimus
nerv sistemos kaip visumos bruous, esame pasireng tyrinti jutimo organus
ir raumenis jungiani tak sistem. Pirmiausia nagrinsime, kaip sudarytas
nugaros nervas. Jau minjome, jog yra 31 nugaros nerv pora. Kiekvienas
nervas sudarytas i dviej akneli: eferentins, arba motorins, ir aferentins,
arba jutimins. Upakalin, arba aferentin, aknel (36 pav., 1) eina nugaros

1
36pav. Nugaros smegen dalis, rodanti nervo pradi.
1 - eferentin, arba motorin, nervo aknel; 4 - afe
rentin, arba jutimin, nervo aknel; 3 - nugaros maz
gas; jis pradeda aksonus, sudaranius aferentin ak
nel; 2 - nugaros nervas; jis sudarytas i motorini ir
aferentini skaidul (paprastumo dlei atskiri nervo
poskyriai, tokie kaip priekinis, upakalinis ir grta
masis, nepaymti)

smegenis horizontaliai, apytikriai kiekvieno upakalinio rago viruje. Priekin

aknel (36 pav., 4) eina (i tikrj ieina) tame paiame lygmenyje.
Vir kiekvienos 31 aferentins aknels isidst sustorjimai vadinami
mazgais (36 pav., 3). Tai matomas be mikroskopo darinys. J sudaro lsteli
knai, kurie pradeda aferentines periferines ataugas ir akneles. Visas
aferentinis neuronas pavaizduotas 114 puslapyje. Minta, kad ie neuronai
neturi dendrit, nebent dendritu vadintume i jutiminio paviriaus iei
nanias ataugas. Upakalin aknel (36 pav., 1) sudaryta i tipikos aksono

134

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

ataugos, einanios i i lsteli kn. Abiej mogaus nugaros smegen

pusi upakalinse aknelse yra beveik 1,3 milijono akson, o priekinje
aknelje - maiau nei pus milijono. Jeigu priekin aknel tyrinsime
nugaros smegenyse, nustatysime, jog i tikrj tai yra priekinje kolonoje
slypini (pilkosios mediagos) lsteli kn iauga. Taigi genetiniai ryiai
yra tokie: lstels priekiniame rage pradeda aksonus, kurie ieina i nugaros
smegen tam tikrame horizontaliame lygmenyje - eferentins aknels.
Kiekviena to paties horizontalaus lygmens nugaros mazgo lstel pradeda
vien aferentin neuron, kurio akos panaios T arba Y. Viena atauga
eina nugaros smegenis kaip nugaros aknels skaidula, o kita atauga
(dendritas) eina jutimo organ odoje, raumenyje, sausgyslje ar snaryje.
I karto u nugaros mazgo periferinje pusje motorins skaidulos su
sijungia su jutiminmis. J derinys nuo ten vadinamas nervu (36 pav., 2),
pavyzdiui, pirmasis deins puss krtininis torakalinis nervas. Nervas
kaip visuma apsuptas tankaus jungianiojo audinio dklo, epineuremos
(nepavaizduota). Kakur nervo kelyje dauguma aferentini akson netenka
epineuralinio dklo ir baigiasi receptoriuose (raumen, sausgysli, snari
ir odos). Eferentiniai neuronai eina raumenis ir baigiasi tipiku bdu
(47 pav.). Teorikai manoma suardyti vis aferentin odos ir raumen srities
neuron aprpinim nesuardant eferentini neuron. Taiau, pasak H. Heado,
kai kurie aferentiniai neuronai visada eina kartu su motorinmis skaidu
lomis, todl norint nutraukti srities aferentin aprpinim tekt nupjauti
ir motorinius, ir jutiminius nervus.6
Periferiniai galvos sniegen neuronai. Yra 12 por periferini kaukols
nerv. J ioriniai ijimo (eferentiniai) arba jimo (aferentiniai) takai
matyti smegen priekiniame vaizde (30 ir 31 pav.). Kaukols nervai i arti
visikai neatitinka k tik aprayto nugaros nerv modelio; vieni yra visikai
aferentiniai, kiti - visikai eferentiniai, o kai kurie - mirs. Pateikiama
lentel i H. Hardesty tyrimo (Morris mogaus anatomija") vaizduoja
nerv pavadinimus, numerius bei j sklaid.
Kiekviena aferentini nerv arba miri nerv aferentin dalis turi
mazg, atitinkant nugaros mazg. Taiau mazgas gali bti tam tikru atstu
mu nuo jimo centrin nerv sistem tako: VIII nervo sraigs skyriaus
mazgas (ganglion spirale) slypi sraigs ritje; vestibulinio skyriaus - susipina
6
H ead ir Rivers p am gino od os skaidulas suskirstyti protopatin grup (apimani
od o s skausm, isklaidyt nelokalizuojam lytos jautrum ir kratutini temperatr skyrim) ir epikritin grup (velnus prisilietimas, od os lokalizacija, vidurini temperatr
skyrimas ir kai kurie kiti). Citatos paimtos i H erricko tyrinjimo. is darbas buvo didiul
neurologijos neskm . Skyrimas nebuvo kritikai vertintas ir remiantis juo be pakankamo
patvirtinimo buvo nustatyti centrins nerv sistem os somatiniai laidumo takai. Trotterio ir
D avieso bei Boringo darbai privert suabejoti plaiais Riverso ir H ead o apibendrinimais.

IV skyrius. Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai

135

su nervu, einaniu vidins klausos landos apaioje (ganglion Scarpa)

(3 pav., 8). I, arba uosls, nervo - guli nosies gleivinje. II, arba regos,
nervo santykiai yra ypatingi; pirmasis jo neuronas, lstels knas ir aksonas
slypi paioje tinklainje (17 pav.). Kaukols nervas, paymtas II (regos),
yra ne periferinis nervas, bet centrinis laidas.7
Triakis, arba V, nervas ieina i lsteli pusmnulio (Gasserian) mazgo,
kuris yra Meckelo dauboje, virutiniame smilkinio kaulo sukietjusios dalies
paviriuje esaniame kietojo smegen dangalo plyyje. Veido, VII (Glosspalatine), nervo jutimins skaidulos ieina i alkninio mazgo lsteli. is
mazgas yra veido kanale (.Fallopii). IX (Glossopharyngeal) nervo aferen
tins dalies virutinis ir apatinis mazgai slypi jungo angoje. X turi du maz
gus: jungo, taip pat esant jungo angoje, ir mazguotj, slypint emiau
kaukols pagrindo, prieais jungo ven.
Aptarti i nerv periferinio pasiskirstymo ir centrinius ryius, iskyrus
susijusius su specialiosiomis juslmis, yra pernelyg plati uduotis, nevei
kiama u anatomijos laboratorijos rib. Taiau nagrindami kylaniuosius
ir nusileidianiuosius nugaros ir galvos smegen takus, galime paaikinti
kai kuriuos svarbesnius aferentini nerv centrinius takus.
Kylanij neuron kelias nugaros ir galvos smegenyse.* Toliau tirdami
aferentini akneli keli centrinje nerv sistemoje nustatome, kad eida
mos nugaros smegenis jos gali sudaryti kelet ryi. Aferentin aknel
gali pasibaigti iame lygmenyje arba aukiau ar emiau. jusi paprastai ji
gyja Y pavidal (23 pav.), vien ak (uodegotj) nukreipdama emyn
nugaros pluotel, o kit - auktyn nugaros pluotel (kartais iki pat pail
gj smegen, kur ji pasibaigia priimaniuosiuose branduoliuose). vai
riuose lygmenyse nuo kiekvienos i ak ieina kolaterals, pasibaigianios
aplink lstels kn dendritus nugaros smegenyse. Yra inoma, jog susidaro
tokie kolaterali ryiai: 1) tokia kolateral gali baigtis aplink motorins
lstels dendritus priekiniame rage toje paioje arba prieingoje pusje,
sudarydama tiesiogin reflekso tak arba tak susikertaniam refleksui,
2) patys priekinio rago lsteli dendritai centrinje jungtyje gali pereiti
prieing pus ir baigtis susiliet su aferentins aknels kolaterale. Pir
muoju arba antruoju atveju gali siterpti trumpo aksono centrinis tarpinis
neuronas. Jo lstels knas yra upakaliniame rage, o jo aksonas pasibaigia
aplink priekines to paties arba auktesnio ar emesnio segmento lsteles.
Imant nagrinti savitus nugaros smegen laidus, gali atsiskleisti tam tikri
kiti santykiai. 37 paveiksllyje pavaizduoti kai kurie galimi ryiai.
Nugaros smegen ryys su smegenlmis (kylantieji neuronai). Kai ku
rios aferentini akneli kolaterals ir aksonai baigiasi aplink lsteles Clarko
7 ito prieastis susijusi su akies embriologija. Tinklain su regos taurele (kuri vliau
virsta regimuoju laidu) i pradi buvo em briologini galvos sm egen dalis.

136

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

Pavadinimas

Ris

Bendrasis pasiskirstymas

Uosls (I)
Regos (II)
Judinamasis akies (III)

Jutiminis
Jutiminis
Motorinis:
somatinis
visceralinis
Motorinis-somatinis
Motorinis-somatinis
Sensorinis
Motorinis-somatinis

Uosls sritis, nosies epitelis

Tinklain

Skridininis (IV)
Atitraukiamasis (VI)
Triakis (V)*
Mastikatorius (triakio
nervo maoji dalis, arba
motorin aknel)
Veido (VII)

Lieuvio-gomurio (veido
nervo vidurin dalis)
Sraigs (klausos) (VIII)
Prieangio (pusiausvyros)
(VIII)
Lieuvio rykls (IX)

Nervas klajoklis (X)

Palieuvio (XII)
Nugaros priedinis (XI)

Motorinis:
somatinis
visceralinis
Sensorinis
Motorinisvisceralinis
Sensorinis
Sensorinis
Sensorinis
Motorinis:
somatinis
visceralinis
Sensorinis
Motorinis:
somatinis
visceralinis
Motorinis-somatinis
Motorinis:
somatinis
visceralinis

Akjudinantys raumenys
Krumplynas, rainel
Akjudinantys raumenys
Akjudinantys raumenys
Veido, burnos ir galvos oda
Kramtymo raumenys

Veido raumenys
Seili liaukos, kraujagysls (?)
Lieuvis ir gomurys
Seili liaukos
Vidin ausis
Pusratiniai kanalai, pailgasis bei
apvalusis maieliai
Lieuvis, gomurys, rykl
Somatinis rykls
Liaukos ir kraujagysls
Virkinimo laidas, plauiai, irdi:
Gerklos, rykl
Virkinimo laidas, irdis, gerklos
trachja, plauiai
Lieuv judinantys raumenys
Kaklo ir pei raumenys
Rykl, gerklos ir irdis

kolonoje (38 pav., 19), esanioje upakaliniame rage. I i lsteli ieina

du laidai. Jie ikyla oniniame pluotelyje. Vienas laid (tractus spinocerebellaris dorsalis, taip pat vadinamas smegenli laidu ir Flechsigo laidu)
eina smegenles per apatin kojyt, kitas (tractus spinocerebellaris ventralis) (39 pav., 5) - per virutin. Abu laidai perduoda impulsus i kinestezini
jutimo organ smegenles. Toliau pamatysime, kad smegenls yra svarbi
vis impuls, susijusi su pusiausvyros ir raumen tonuso ilaikymu, cen
trin stotis.
Nugaros smegen ryys su pailgosiomis smegenimis (ir ieve), ky
lantieji neuronai. Ateinanios i raumen, sausgysli ir snari (kine
stezini jutimo organ) aferentins skaidulos eina nugaros smegenis,
gyja vertikali padt upakaliniame pluotelyje (posterior columns) ir
nenutrkdamos (t. y. be sinapsi ryi) kyla iki pat pailgj smegen
(pirmoji persijungimo stotis). ia jos baigiasi aplink tam tikras lsteli

IV skyrius. Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai

137

grupes, vadinamas jutiminiais branduoliais. i lsteli tiek daug, kad j

buvim ymi tikras sustorjimas (32 pav., 23 ir 4). I tikrj kiekviename
nugaros pluotelyje yra du jutiminiai branduoliai, grakiojo pluotelio ir
pleitinio pluotelio branduoliai (upakalinis pluotelis kaip visuma pa
dalytas du pluotelius: graktusis slypi ariausiai vidins pertvaros, o
pleitinis uima likusi erdv) (39 pav., 10 ir 9). I esani iuose bran
duoliuose lsteli kn ieina aksonai (antros eils kylantieji neuronai),
kurie pasuka prieing pus, praeidami po nugaros smegen kanalu, kuris
ioje srityje yra arti upakalinio paviriaus (40 pav.). is susikryiavimas
vadinamas kilpos kryme (decussatio lemniscorum). Susikryiavusios skai
dulos sudaro vidin kilp (lemniscus medialis), kuri galima pamatyti kiek
viename skersiniame pjvyje nuo pailgj smegen iki gumburo. Kilpa vis

37 pav. Diagrama, vaizduojanti kai kuriuos upakalins aknels aferentini skai

dul ir priekins aknels motorini skaidul (zuikio) jungi tipus. Paymtos
tokios skaidulos: 1 ir la ymi kolaterals akas nugaros aknels skaidul, kurios
eina tiesiai motorini neuron dendritus tos paios ar prieingos puss priekinje
kolonoje; 2 - priekins kolonos lsteli dendritai, pereinantys prieing pus,
susitikdami su galnmis i 1 (galbt tai labai reta jungtis); 3a, 3b ir 3c yra centriniai
neuronai; jie gali sujungti jutimin aknel, pasibaigiani motoriniu neuronu toje
paioje dalyje toje paioje arba prieingoje pusje, arba jos aksonai gali pasibaigti
emesniuose ar auktesniuose segmentuose; 4 - motorinio aksono kolateral,
grtanti, kad pasibaigt pilkojoje mediagoje aplink kitas lsteles (Herrick Introduction to Neurology, W. B. Saunders Company)

didja, nes prie jos nuolatos prisijungia kaukols aferentini nerv (po
susikryiavimo) antros eils kylanij neuron aksonai. ie kylantieji
aksonai vidinje kilpoje baigiasi aplink lsteli knus gumbure toje pa
ioje pusje (antroji persijungimo stotis). I i lsteli ieina aksonai
(kylantieji treios eils neuronai), kurie pereina vidin kapsul (44 pav.,

138

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

20), spindulin vainik (44 pav., 16), paskui pasibaigdami isiskirsto vingiuose
u centrins vagos, t. y. vadinamojoje ievs bendrojo jutimo projekcinje srityje.
Apibendrinant galima pasakyti, kad ioje sistemoje (kinestezinje) periferinis
pirmo aferentinio aksono galas baigiasi raumens, sausgysls arba snario
jutiminiame darinyje. Centrinis galas eina nugaros smegenis, pasuka
vir ir pasiekia pailgsias smegenis (pirmos eils kylantieji neuronai).
Antros eils neuronai prasideda pailgosiose smegenyse ir pasibaigia gumbure (prieingoje pusje). Treios eils neuronai (paskutiniai neuronai)
prasideda gumbure ir baigiasi ievje.
Nugaros smegen ryys su gumburu
(ir ieve), kylantieji neuronai. Kai kurie
aferentiniai neuronai (nugaros aknels),
uuot kil nugaros pluotelyje (upakalinje
kolonoje), baigiasi upakaliniame rage. ia
esantis centrinio neurono lstels knas
siunia akson per nugaros smegenis (per
priekin jungt) prieingos puss priekin
ir onin pluotelius, sudarydamas du nuga
rinius gumburo laidus (39 pav., 2 ir 6). Akso
15 1411
nai iuose laiduose perduoda temperatros,
38 pav. Diagrama, vaizduo
skausmo ir spaudimo jusli impulsus. Skaidu
janti lsteli kn isi
los driekiasi tiesiai j priimaniuosius bran
dstym nugaros smegenyse.
duolius gumbure (priekiniai ir oniniai gum
14 - priekinis vidinis plyys
buro
branduoliai). Kitaip tariant, tempera
(fissura mediana superior);
tros,
skausmo, spaudimo keliai persijungia
13 - upakalin vidin per
i karto j nugaros smegenis, o toliau ne
tvara {sulcus mediana p o
sterior)', 1 2 - upakalin jung
persijungia, kol nepasiekia gumburo (40 pav.).
tis {commissura posterior
Vir pailgj smegen lygmens jie pasie
alba)\ 11 - priekin jungtis
kia vidin kilp ir driekiasi tuo paiu mar
{commissura anterior alba)\
rutu, kaip k tik aprayti aksonai, turbt pa
21 - upakalins aknels
sibaigdami gretimose ievs srityse (bendro
jimas {radix posterior);
jo jutimo projekcinje srityje).
20 - upakaliniame rage
Aferentini kaukols neuron kylantieji
esantys lsteli knai; 19 takai. V (triakio) nervo aferentins akne
Clarko kolona {nucleus dorls primimo branduolys (pirmoji persijun
salis); 18 - oninje kolonoje
esantys lsteli knai; jie
gimo stotis) yra tilto pilkojoje mediagoje.
pradeda preganglines skai
Jutiminis branduolys iame lygmenyje yra
dulas, aksonus, kurie drie
didelis, taiau apai smailja, pasibaig
kiasi simpatin mazg. 17,
damas virutiniame nugaros smegen seg
1 6 , 1 5 - lsteli kn grups,
mente. Nuo io branduolio lsteli eina ak
i kuri ieina periferinis
sonai,
kurie susikryiav turbt susijungia su
motorinis nervas {radix anterior)

IV skyrius. Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai

139

vidine kilpa (antros eils kylantieji neuronai) ir pasibaigia gumbure (40 pav.).
ia yra antroji persijungimo stotis; aksonai i gumburo lsteli (kylantieji
treios eils neuronai) pereina per vidin kapsul bei spindulin vainik ir
baigiasi bendrojo jutimo projekciniame laukelyje. is V nervo kylantysis
laidas galbt ilieka visikai atsiskyrs nuo kilpos skaidul (40 pav. jis
paymtas triake kilpa). Lieuvio gomurio nervas (aferentin VII nervo
dalis, n. intermedius) eina tilt po apatine jo sienele (31 pav., 24), o jo jutimi
nis branduolys slypi tilto pilkojoje mediagoje. Ten isidsiusios lstels
siunia aksonus vidin kilp, kad pasibaigt gumbure. ia prasidedantys
neuron aksonai toliau eina bendrojo jutimo projekcin laukel. Aksonai,
apie kuriuos kalbame, perduoda kinestezinius ir odos impulsus i lieuvio
bei gomurio. Centrinis lieuvio gomurio nervo akson, neani skonio
impulsus i lieuvio prieakini dviej tredali, kelias neinomas. Galbt
jie driekiasi gumbur ir ia persijung eina Amonio rago ving pamatinje
smilkinio skilties dalyje (30 pav.).
10

39pav. Nugaros smegen vidurinje kaklo srityje skerspjvio diagrama, vaizduojanti

vairi skaidul laid isidstym. 1 - priekinis medianinis plyys (ventral median
fissure); 8 - upakalin medianin pertvara (dorsal median septum)\ 9, 10 - du
upakalinio pluotelio poskyriai; 9-graktusis pluotelis (fasciculus gracilis); 1 0 pleitinis pluotelis (fasciculus cuneatus); 2 - vienas kylani gumbur laid,
nugarinis gumburo laidas (tractus spinothalamicus ventralis); 3 - laidas, jungiantis
nugaros smegenis su alyva (tractus spinoolivaris); 4 - laidas, jungiantis nugaros
smegenis su vidurinij smegen stogu (tractus spinotectalis);5 - priekinis nugaros
smegen ir smegenli laidas (tractus spinocerebellaris ventralis) (fasciculus anterolateralis superficialis dalis); 6 - oninis nugaros smegen ir gumburo laidas (tractus
spinothalamicus lateralis); 7 - upakalinis nugaros smegen ir smegenli laidas
(tractus spinocerebellaris dorsalis) (fasciculus cerebellospinalis)

140

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

Lieuvio rykls nervas (aferentin IX nervo dalis) ir aferentin nervo

klajoklio (X) ataka eina pailgsias smegenis on nuo alyvos ir pa
sibaigia atsiskyrlio laido branduolyje ir kaimyninse pailgj smegen
lstelse. I i lsteli ieina aksonai, susijungiantys su prieingos puss
kilpa: jais taip pat sklinda odos, kinesteziniai ir organiniai impulsai. Skonio
akson eiga per galvos smegen kamien (lieuvio rykls nervas nervuoja
upakalin lieuvio tredal) ir auktesni dariniai taip pat neinomi.
Smegen

iev

40 pav. Kai kurie nugaros ir galvos smegen ryiai. Paaikinimai tekste (Herrick
Introduction to Neurology)

Specialij jusli nerv eiga ir j baigtys ievje. Klausos nervas (srai

gs skyrius) eina pailgsias smegenis on nuo alyvos (31 pav., 25) ir
pasibaigia aplink du priimaniuosius branduolius klausos gumburlyje
(32 pav.). I i branduoli lsteli ieina aksonai, kertantys vidurio linij
(stria medullaris acustica, 32 pav., 6), kylantys palei vidurins kilpos onus
ir sudarantys onin kilp (lemniscus lateralis). ie kylantieji antros eils
neuronai pasibaigia daugiausia gumburo viduriniame keliniame kne

IV skyrius. Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai

141

(32 pav., 10). Kai kurie neabejotinai pasibaigia apatiniame kalnelyje

(32 pav., 18). Pastarosios grups kelias trumpa neuron sistema tsiasi iki
vidurinio kelinio kno. Treios (arba, kaip gali kartais bti, ketvirtos) eils
neuronai nea juos i io tako per vidin kapsul (44 pav., 20) ievs
priimanij srit smilkinio skiltyje (vingio, esanio i karto po Sylviuso
plyiu) (35 pav., 4).
VIII nervo prieangio dalies skaidulos eina pailgsias smegenis kiek
aukiau nei sraigs aka (31 pav., 25). Skaidulos pasibaigia aplink keturis
galinius branduolius ketvirtojo skilvelio pamate ir sienelje: Deiterio bran
duolio (inucleus nervi vestibuli lateralis), kaip tik isidsiusio vidinje vidins
smegenli kojyts pusje; virutiniojo, Bechterevo branduolio (nucleus
nervi vestibuli superior), esanio dorsalinje Deiterio branduolio pusje
ketvirtojo skilvelio oninje sienelje; vidurinio, Schvvalbeo (nucleus nervi
vestibuli medialis); ir apatinio (nucleus nervi vestibuli spindis). Aksonai i oninio
ir apatinio branduoli sudaro tak nugaros smegenis. Aksonai i oninio ir
virutinio branduoli sudaro tak smegenli prieingos puss elmenin
branduol (nucleus fastigii). Matyt, nra gumburo laido, ieinanio i i
branduoli. Taigi atrodyt, jog dauguma ausies prieangio dalies ryi su
smegenlmis ir nugaros smegenimis yra sudaryti tuo bdu.
Kaip paymta, periferinis regos neuronas slypi tinklainje (pirmos eils
neuronai). Ganglijini lsteli sluoksnis su skaidulomis yra kylantieji antros
eils neuronai, kinestezinje sistemoje atitinkantys laid, einant i sme
genli gumbur. i neuron aksonai teisingai vadinami regos laidu
(tractus opticus) (31 pav., 9). Akson pluotas i dalies susikryiuoja kry
mje (31 pav., 14). I kryms skaidulos eina galvos smegenis gumburo
pagalvio srityje. Pasieks pagalv, regos laidas pasidalija onin ir vidurin
akas. onin akel sudaryta i tikrj regos skaidul, ir ios skaidulos
baigiasi aplink lsteles trijose srityse: onin kelin kn, pagalv ir virutin
kalnel (32 pav., 11 ir 17). Pastarasis kelias yra skirtas perduoti impulsus
(ilaisvinanius judinamuosius akies refleksus) i tinklains motorini
nerv (III ir IV), kuri pradios lstels yra netoli, branduolius. I oninio
kelinio kno ir pagalvio lsteli per vidin kapsul ieina aksonai, kad
pasibaigt regimojoje ievs srityje - vingiuose aplink pakauins skilties
pentinin ply (33 pav., 17).
Uosls nervo eiga labai savita. I nosies uodimo epitelio mazgo lsteli
ieina aksonai (pirmos eils), pasibaigiantys aplink uodimo stormens
mitralines lsteles (persijugimo stotis). ia i mitralini lsteli ieina
aksonai, vadinami uosls laidu (antros eils), kad eit Amonio rago
ving kablio srityje (31 pav., 20). i sistema pavaizduota 41 paveiksllyje.
Santrauka. Iki iol tyrinta architektra bent schemikai yra pakan
kamai paprasta. Visi nugaros smegen laidai, perneantys i kno odos
impulsus (uimanius priekines onines kolonas) ir kinestezinius impulsus

142

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

(uimanius upakalines kolonas), susirenka kartu medialinje kilpoje, kuri

nuolat didja nuo jos atsiradimo pailgosiose smegenyse, kadangi prisideda
skaidulos, ateinanios i aferentini kaukols nerv primimo branduoli.
Prie jos greitai prisijungia klausos nervo (onins kilpos) jutimini neuron
aksonai. Visi ie aksonai, skaitant regos, pasibaigia keturkalnyje arba gumbure esaniuose branduoliuose. I i branduoli aksonai eina tiesiai (arba
per tarpinius centrinius neuronus) ievs sensorins projekcijos sritis,
pavyzdiui, bendro jutimo, regos ar klausos. ia nepaminjome tik uosls
laido, kuris neaptinkamas n viename i lygi, ir skonio, apie kurio centri
nius ryius inome maai arba neinome nieko.
Jutimini projekcini srii ryys su motorine ievs sritimi. Elgesio
tyrinjimai rodo, kad daugelis objekt gali dirginti daugiau nei vien jutimo
organ ir kad, imokus tam tikru bdu reaguoti objekt, t pat atsak
Uosls takas

41 pav. Uodimo stormens diagrama (Herrick Introduction to Neurology)

gali sukelti bet kurio jutimo organo dirginimas. Pavyzdiui, regos, uosls,
skonio ar lytos dirginimas obuoliu gali sukelti t pat galutin judes - siekti
obuolio, paimti j ir pridti prie lp. Jeigu gdio susidarymas (gyti
reakcijos pavidalai) susijs su ieve, bt galima daryti prielaid, jog kiek
vieno jutimo organo ievs jutimin sritis bus artimai susijusi su motorine
ievs sritimi. Visikai skyrium nuo elgesio tyrim, remdamasis Pranc
z os-Prsijos kare sueisto kario operacijos mediaga, G. Fritsch jau anks
iau nustat, kad jeigu galvanin elektros srov taikoma tam tikroms galvos
smegen dalims, atsiranda galni judesiai. Kruopts pastarj met
eksperimentai rodo, jog svarbiausia ievs motorin sritis yra priecentrin
vaga. Jos dirginim lydi tam tikr prieingos kno puss raumen grupi
susitraukimas. Scheminis pieinys (42 pav.) rodo, kokios motorins dalys
yra judinamos. Kadangi inome, jog periferiniai, nugaros ir galvos smegen
neuronai eina iuos raumenis ir tiesiogiai juos valdo, net prie tyrindami

IV skyrius. Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai

143

architektr galime bti tikri, jog i motorin sritis sujungta su lsteli

knais, kurie jaudina emesniuosius motorinius neuronus. Tarp motorins
srities, arba motorinio projekcinio centro, ir sensorini projekcini srii
yra vadinamieji asociaciniai centrai44. Jie tiesiogiai nepasiekia paskutini
neuron i jutimo organ ir silpnas dirginimas elektra nesukelia raumen
judesi. Tai tylos sritys44. Jos buvo pernelyg sureikmintos (kaip ir visa
funkcij lokalizacija, p. 141). Jas dert laikyti daugiau ar maiau nespe
cializuotomis galvos smegen sritimis, kuriose yra tarpiniai neuronai. Ga
lima teigti, kaip danai ir daroma, jog kiekvienas vingis tarpiniais neuronais
yra sujungtas su kiekvienu kitu vingiu toje paioje asociacini neuron
pusje ir komisriniais neuronais (corpus collosum) - su kiekviena prie
ingos puss vaga.

42 pav. mogaus smegen pusrutulis velgiant i kairs puss, kuriame paymti

ievs funkciniai plotai. Paymta motorins kalbos44 sritis - Broca vingis (Starr
Nervous Diseases, Lea & Febiger)

ievs ryys su emesniaisiais centrais. Histologiniai tyrimai rodo,

jog kiekvienoje priecentrinio vingio pusje (motorinje srityje) yra daug
didiuli piramidini lsteli kn (43 pav.). Buvo rodyta, kad ios di
diuls lstels pradeda aksonus, kurie nepersijung pereina visus nu
garos smegen segmentus. Kitos isidsiusios ten lstels siunia aksonus
kaukols motorini nerv pradios branduolius. i didiul sistema gali
bti pastebta, kai eina per spindulin vainik, dryuotj kn ir gumbur
(44 pav.). Ji uima priekin padt ant smegen kojyts ir per skersines
tilto skaidulas eina pailgsias smegenis, kur priekiniame paviriuje su
daro deinij ir kairij piramides. i sistema vadinama piramidiniu
pluoteliu (fasciculus cerebrospinalis) (44 pav., 24 ir 26). Tolesn i
skaidul eiga bus aptarta kitame skirsnyje. Be nusileidianij neuron

144

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

sistemos, i ievs kaktos skilties ieina tiesiogin akson sistema

raudonj branduol (n ucleu s ru ber) smegen kojytje (is branduolys
slypi dangtyje vir kojyi, o tikriau - keturkalnio priekyje) - ievinis
raudonojo branduolio laidas (raudonasis branduolys, savo ruotu, turbt
siunia nusileidianij sistem akson, kurie baigiasi kaktos srityje).
Be to, inome, jog kaktos, momens ir pakauio asociacini srii lsteli
aksonai sudaro nusileidianiuosius takus tilto lsteles (ievinis tilto
laidas). Daugel nusileidianij tak, neturint neurologins mediagos,
pernelyg sudtinga tyrinti.
Nugaros smegen nusilei, 7
diautieji laidai. Piramidinis laidas
yra labiausiai isiskiriantis nugaros
smegen laidas. emesniajame
pailgj smegen gale skaidu
los susikryiuoja (44 pav., 1).
Susikryiavusios nugaros sme
Maos
genyse toliau jos gyja dvi kryp
piramids
lstels
tis: dalis skaidul i vienos mo
torins ievs eina emyn tos
paios puss priekin pluotel,
tiesiogin piramidin laid (fasciculus cerebro-spinalis anterior)

(45 pav., 16), o didioji dalis

skaidul pereina prieing pu
Didels
s ir leidiasi onin pluotel,
piramids
sudarydamos onin piramidin
lstels
laid (fasciculus cerebro-spinalis
lateralis) (45 pav., 11). Tiesio
ginis piramidinis laidas greitai
pasibaigia. Pasiekusios tam tikr
segment skaidulos pasuka sta
iais kampais ir pasibaigia aplink
Polimorfins
priekinio rago motorines lste
lstels
les. oninis, arba susikryiavs,
piramidinis laidas gali bti ma
tomas iki pat emiausio nugaros
43 pav. Smegen ievs nervins lstels pri
smegen segmento. Leisdamasis
sotinus sidabru (x70) (Prof. T. G. Lee m
laidas tolydio maja, nes kai
ginys)
kurios skaidulos pasuka staiais
kampais ir usibaigia aplink kiekvieno paskesnio segmento motorines lsteles.
Taigi piramidiniai ir periferiniai motoriniai neuronai kartu sudaro labai ties
keli tarp galvos smegen motorinio ploto ir raumens/

IV skyrius. Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai

145

ievje yra keletas kit nusileidianij laid. Paminsime tik paius

svarbiausius. A. Raudonbranduolis nugaros smegen laidas (tractus rubrospinalis) (Monakowo laidas) (45 pav., 12) eina i vidurinij smegen
(raudonojo branduolio) nugaros smegenis. Jo skaidulos pasibaigia upa15

44 pav. Vainikinis pjvis per smegen pusrutulius ir smegen kamien. 1 - pira

midin krym (decussatio pyramidum); 2 - apatinis alyvinis branduolys (nucleus
olivaris inferior); 3 - klajoklinis nervas (n. vagus); 4 - lieuvio rykls nervas
(n. glosso-pharyngeus); 5 - veido ir klausos nervai (nn. facialis et acusticus); 6 triakis nervas (n. trigeminus); 7 - judinamasis akies nervas (n. oculomotorius)\
8 - speninis knas (corpus mammillare); 9 - regos laidas (tractus opticus); 10 blykusis kamuolys (globuspallidus) (nucleus lentiformis dalis); 11 - sala (insula);
12 - kiautas (putamen) (nucleus lentiformis dalis); 13 - uodegotojo branduolio
galva (caput nuclei caudati); 14 - didioji jungtis (corpus callosum); 15 - iilginis
smegen plyys (fissura longitudinalis cerebri); 16 - spindulinis vainikas (corona
radiata); 17 - skaidrioji pertvara (septum pellucidum); 18 - gumburas (thalamus);
19 - treiasis skilvelis (ventriculus tertius)\ 20 - vidin kapsul (capsula intema);
21 - smegen kojyt (penduculus cerebri); 22 - pavirins tilto skaidulos; 23 vidurin smegenli kojyt (brachium pontis); 24 - per tilt einantis piramidinis
laidas (fasciculi longitudinales pontis); 25 - smegenls (cerebellum); 26 - pirami
dinis laidas pailgo-siose smegenyse (pyramis medullae oblongatae) (pagal Toldt)

146

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

kalinje priekinio rago dalyje. Tai sujungta smegenli ir gumburo sistema.

Lsteli aksonai smegenli ievje eina dantytj branduol smegenlse:
lstels i io branduolio siunia aksonus, pasibaigianius raudonajame
branduolyje; savo ruotu, i io branduolio ieina aksonai, sudarantys raudonbranduol laid. Per j motorin lstel nugaros smegenyse veikia gumburas ir smegenls. B. Prieanginis nugaros smegen laidas (tractus vestibulospinalis) (45 pav., 15) prasideda pailgosiose smegenyse esanio priean
gio nervo primimo branduolyje - Deiterio branduolyje. Jau minta, kad
is branduolys gauna impulsus i smegenli ir i pusratini kanal. io
laido aksonai taip pat pasibaigia aplink priekinio rago lsteles. Taigi ma
tome, jog yra tinkami ryiai tarp kylanij ir nusileidianij keli, dl
kuri smegenls gali bti raumen pusiausvyros ir tonuso organas.

cospinalis lateralis), oninis, arba susikryiuojantis, piramidinis pluotelis (fasciculus

cerebrospinalis lateralis); 15 - prieanginis nugaros smegen laidas (tractus vestibulospinalis); 14 - keturkalnis nugaros smegen laidas (tractus tectopinalis)\ 13 alyvinis nugaros smegen laidas (tractus olivospinalis); 12 - raudonbranduolis
nugaros smegen laidas (tractus rubrospinalis)

Bendras spjimas. i trumpa cerebrospinalins sistemos apvalga tur

jo tikinti, jog kiekvienas nagrintas jutiminis darinys dirginamas gali sukelti
segmentin refleks, refleks, apimant kaimynines dalis, arba refleks,

IV skyrius. Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai

147

apimant beveik vis centrin nerv sistem. is sudtingas darinys yra

mogaus atliekam sudting refleks tip, instinktyvi ir gdi veiksm
nervinis pamatas. Tyrindami motorin organizmo pus pamatysime, kad
ilgalaikiams integruotiems veiksmams, einantiems akies ir rankos arba
rankos ir akies sistemas, pasireikiantiems einant arba plaukiant, btina,
kad periferiniai motoriniai neuronai bt veikiami daugelio nutolusi cen
trins nerv sistemos dali. Nors centrin nerv sistema yra labai svarbi,
neketiname jos paversti stabu. Dl funkcij lokalizacijai skirt tyrim ir
sutrikim, kurie pasireikia paeidus ievs jutiminius projekcinius centrus,
tarp neurolog susikr tam tikra mokslins frenologijos ris. Svarbiausia
kalbant apie centrin nerv sistem yra tai, kad ji sudaro ryi tarp jutimo
organ ir liauk bei raumen sistem. Bet kurioje vietoje nutraukus iuos
ryius, organizmas nustoja veiks kaip visuma; ikrinta tam tikra elgesio
modelio faz. Nerv sistemos nereikia ir pervertinti. I tikrj kiekvienoje
dalyje reaguoja visos motorins ir liauk sistemos. Staigus pasilenkimas,
galvos pasukimas ar didelis triukmas turbt pakeis kiekvieno kno rau
mens - skersaruoio ir lygiojo - tonus ir sustiprins liauk veikl. Taiau
veikimas negalimas nedalyvaujant kaulams. Veikimas taip pat reikia pa
didjus aprpinim maistu, padidjus krv irdiai, nereikaling pro
dukt alinim. Paprasta akies ir rankos koordinacija, segtuko paklimas
nuo ems sukelia tvarking ir integruot viso organizmo atsak. Toks
tvarkingas atsakas nevyks be centrins nerv sistemos, taip pat kaip ir be
irdies, kaul, liauk ar raumen veikimo.

SIMPATIN NERV SISTEMA

vadas. Iki iol aptardami nerv sistem nekalbjome apie simpatin siste
m, taiau minjome periferinius motorinius neuronus. Simpatin sistema
turi bti laikoma periferins m otorins nerv sistem os tsa . Periferiniai moto
riniai nervai, priklausantys nugaros ir galvos smegenims, pasiskirst po
skersaruoius kno raumenis (p. 150). Taiau skersaruois skeleto raumenynas sudaro tik dal eferentini organ. Viduriai, esantys krtins, pilvo
ir dubens ertmse, ir kai kurie dariniai galvos srityje turi lygiuosius, arba
vienalyius, raumen audinius ir liaukas. Simpatin sistema, kuri beveik
kiekvienu atveju valdoma motorini nugaros ir galvos smegen nerv, valdo
lygiuosius viduri ir liauk raumenis. Taigi simpatin nerv sistema yra
visikai motorin.* Aferentiniai neuronai pasiskirst po audin, kur kon
troliuoja simpatin nerv sistema, taiau jie p riklau so m s nagrintai afe
rentinei periferinei cerebrospinalinei sistem ai - 1. y. organiniam s ju tim o orga
nams. N ra tvirt rodym , k a d sim patin sistem a turi savus aferentinius
kelius. Evoliuciniu poiriu galt bti, kad cerebrospinalin sistema pa

148

P SIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

pildo simpatin nerv sistem, taiau pirmosios raida pasiek tok tak,
kad dabar ji yra uodega, besivejanti un. Pastaraisiais metais atsirado
polinkis inaudoti simpatin nerv sistem cerebrospinalins sistemos ss
kaita. Tai didija dalimi buvo daroma siekiant suteikti neuropsichologin
pagrind tam tikriems psichoanalitiniams dsniams. Nagrinjant didiul
kalbos gdi raid ir milinik integracij, egzistuojani tarp reflekso
lank, kurie valdo kno kaip visumos skersaruoius raumenis, sistem
nemanoma vertinti tokio poirio rimtai, net jeigu pripastama ios di
djanti sistemos svarba. Kaip mginome parodyti, svarbus ir emocinis
aktyvumas, alkis, trokulys, lapinimasis, tutinimasis ir veiksniai, kurie
pasireikia iems mechanizmams sutrikus. Taiau gal gale visi grindiantys
tokias funkcijas simpatiniai mechanizmai tiesiog yra kno kaip visumos
dalis. Pervertinti tai - reikia neigti faktus teorijos vardan.
Simpatins (arba autonomins) nerv sistemos mazgai. 27 paveiks
llyje pavaizduota (juoda spalva, vien kairje pusje) 1) grandin simpatins
nerv sistemos mazg, kurie eina lygiagreiai kiekviena nugaros smegen
puse. ie mazgai pasirodo kiekviename kamiene gana vienodomis atkar
pomis. Kiekvienas kamienas driekiasi i antro kaklo slankstelio pirm
stuburgalio dal. Stuburgalyje abu kamienai susijungia vien mazg stuburgalio mazg (coccygeum impar). ie kaip ir kiti simpatiniai mazgai
slypi centrins nerv sistemos iorje. 2) Galvos arba galvos smegen sim
patins nerv sistemos dalis, sudaryta i keturi pagrindini mazg, esani
kiekvienoje pusje, taiau pasirodani ne taisyklingose dalyse, kaip aptarti
ankiau, - krumplyno mazgas (krumplyno raumuo akyje, rainels su
traukiamasis raumuo ir t. t.), pleitin gomurio (vazomotoriniai, sekreciniai), regos (vazomotorinis ir 1.1.) ir paandinis (burnos liaukos ir 1.1.).
Taip pat yra daug kit ma mazg, kurie ia nepavaizduoti. 3) Mazgai,
isibarst po vidaus organus, krtins, pilvo ir dubens ertmse - ird,
plauius, kepenis, virkinimo trakt, kas ir lyties organus. Svarbiausi j
sujungti su irdies, sauls ir papilvs rezginiais (pilvo ir dubens). N vienas
j pieiniuose taip pat nepavaizduotas.
Simpatini mazg sandara. Mazgai sudaryti i pilkosios mediagos,
pradedani aksonus lsteli kn ir ateinani i kit neuron akson
galni. Simpatins nerv sistemos aksonai savo kelyje retai yra mielinizuoti, taiau retkariais nedidel j atkarpa pasidengia mielininiu sluoksniu
ijus i lstels kno. Dauguma akson padengti Schwanno apvalkalu.
Dendrit yra daug ir j sandara panai t, kuriuos tyrinjome centrinje
nerv sistemoje.
Simpatins nerv sistemos neuron pasiskirstymas. Simpatins nerv
sistemos neuron aksonai galiausiai pasibaigia liauk audinyje, irdies
raumenyje, kraujagyslse ir kno lygiojo raumens audinyje, kad ir kur jis
bt. Sistem veikiani matome pasiiauiant plaukams, isipleiant ir

IV skyrius. Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai

149

susitraukiant liukui, isiskiriant seilms, sultjant ar pagreitjant irdies

darbui, nuraustant, paiurpstant, peristaltikoje, tutinantis, lapinantis,
pabrinkstant lyties organams ir 1.1. Taigi simpatins nerv sistemos neu
ronai yra motoriniai ir valdo vadinamsias vegetacines funkcijas.
Centrins nerv sistemos valdymas per simpatin sistem. Centrins
nerv sistemos neuron ryys su simpatins nerv sistemos mazgais pa
vaizduotas 46 paveiksllyje. Matome, kad lsteli knai, esantys pilkojoje
nugaros smegen mediagoje (oniniame rage), taip pat ir galvos sme
genyse, per motorines akneles siunia aksonus, kurie pasibaigia artimame
arba tolimame simpatiniame mazge. Sinapsinis ryys yra toks pat kaip ir
centrinje nerv sistemoje. Aksonas suskyla galin epet ir baigiasi aplink
simpatins nerv sistemos dendritus. Neuronas (46 pav., 8), kurio aksonas
eina i nugaros arba galvos smegen simpatins nerv sistemos mazg ir
pasibaigia ia, vadinamaspregangliniu neuronu (aksonas taip pat vadinamas
pregangliniu aksonu, arba skaidula). is preganglinis neuronas yra mielinizuotas ir viskuo, galbt iskyrus dyd, panaus motorinius neuronus; jis
yra kiek maesnis. Simpatins nerv sistemos neuronas (46 pav., 5), kurio
aksonas eina i mazgo lstels ir pasibaigia liaukoje arba lygiojo raumens
audinyje, paprastai vadinamaspostgangliniu neuronu. Taigi centrin nerv
sistema valdo vis simpatin nerv sistem per preganglin neuron.
(Baltoji jungiamoji aka, eidama simpatins nerv sistemos mazgo
link, susideda i pregangliniu akson. Yra taip pat pilkoji jungiamoji aka,
sudaryta didija dalimi il simpatins nerv sistemos neurono akson, iei
nani i visceralins ertms ir besidriekiani odos prakaito liaukas,
plauk raumenis ir kraujagysles. ios postganglins skaidulos susijungia
su nugaros smegen nervais ir eina kartu su jais.)
Simpatins nerv sistemos aferentiniai, arba grtamieji, ryiai. Ne
paisant A. Dogielio ir G. Huberio bei kit darbo*, naujesni tyrinjimai
rodo, jog simpatin nerv sistema neturi savo aferentins sistemos. Perife
rin galvos ir nugaros smegen aferentin sistema (nugaros ir kaukols
mazgai) teikia jutimin inervacij audiniams, kuriuos valdo simpatin nerv
sistema. Periferin atauga i nugaros arba galvos smegen mazgo lstels,
uuot keliavusi odos ar kinestezini darini link, pasisuka, kad eit baltj
jungiamj ak, ir eina kartu su pregangline skaidula. Taiau uuot pasibai
gusi simpatins nerv sistemos mazge, kur baigiasi pregangline skaidula,
ji pereina per mazg arba eina greta, nesudarydama funkcini ryi, ir
pasibaigia motoriniame arba liauk audinyje, kur valdo postganglin arba
simpatins nerv sistemos skaidula. Tai prastas santykis. Galbt pavyzdys
pads suprasti iuos ryius. Staiga kambar eina jaunuolio mylimoji, ir jo
veidas parausta. Nervin situacija bendrais bruoais yra tokia. Regos im
pulsai eina atgal per regos laid ir, pasiek centrin sistem, sukelia impuls
pregangliniuose neuronuose. ie neuronai nea impuls simpatins nerv

150

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

sistemos neuronus, kurie ipleia veido kraujagysles. Taiau is staigus veido

temperatros pakitimas adina prastas jautrias ilumai nerv galnes odoje
ir 1.1. Viduriuose slygos tikriausiai nra labai skirtingos.
Simpatins nerv sistemos skyriai. Dauguma autori simpatin nerv
sistem kaip visum skirsto du arba daugiau skyri. Naujausias ir patenkinamiausias skyrimas tikriausiai yra is (Ranson)*. 1) Krtins-juosmens
autonomin sistema. Tai simpatins nerv sistemos skyrius, kurio preganglins skaidulos ieina i nugaros smegen per krtins ir auktesnius juos
mens nervus; 2) Kaukols-sakralin autonomin sistema. Tai simpatins
nerv sistemos skyrius, kurio preganglins skaidulos ieina i cerebro12 13

10

4
46pav. Nugaros smegen skersinis pjvis, vaizduojantis cerebrospinalins sistemos
kontrol simpatinei nerv sistemai. Schema taip pat vaizduoja reflekso lank i
odos skersaruo raumen. 6 - nugaros smegen aferentinis neuronas su periferine
galne ir jutiminiais dariniais (7 bei 2) su centrine galne nugaros smegenyse; io
neurono kolateral pasibaigia aplink centrin lstel (7), kurios aksonas, savo
ruotu, pasibaigia aplink motorin neuron (9), o jo aksonas pasibaigia skersaruoiame raumenyje (3); neurono (5) lstels knas yra oniniame pilkosios mediagos
rage; taiau aksonas pasibaigia simpatins nerv sistemos mazge, aplink simpatins
nerv sistemos neuron (5); simpatins nerv sistemos neuronas pasibaigia lygiojo
raumens lstelje (4)

spinalins aies (galvos ir nugaros smegen) per III, VII, IX, X, XI kaukols
nervus ir II, III ir IV krymens nervus. Dauguma darini, kuriuos iraizgo
autonomin nerv sistema, gauna dvigub inervacij, - dal i mintos
pirmosios dalies, dal - i antrosios. Kai tai nutinka, abu rezginiai gyja
prieingas funkcijas; pavyzdiui, pirmoji autonomin sistema pleia vyzd,
o antroji autonomin sistema j sutraukia; arba pirmoji autonomin sistema

IV skyrius. Pradiniai veikimo neurofiziologinio pagrindo faktai

151

didina paandins liaukos sekrecij, o antroji autonomin sistema j mai

na. Galiausiai pirmoji autonomin sistema danina irdies smgius, antroji
- slopina/
Baigiamieji teiginiai. Nors io skyriaus mediaga galbt atrod nusakyta
smulkiai, aptarme tik svarbiausias laidumo sistemas, jungianias jutimo
organus su centrine nerv sistema, o pastarj - su raumenimis ir liaukomis.
Teko nepaisyti vis diskusij apie savitas smegen ievs, gumburo, uodego
tojo branduolio, linio branduolio, smegenli ir pilkosios lsteli mass
smegen kamiene funkcijas. Jeigu bus vadovaujamasi tuo, kas minta,
pradedantis tyrintojas turs gausesni ini apie tai, kas yra kinesteziniai
motoriniai atsakai, vizualiniai motoriniai atsakai ir organiniai motoriniai
atsakai ir kas vadinama ilg ir trump reflekso lank integracija, arba
susiejimu kartu taip, kad pasiekiamas toki raumen suderintas, valdomas
ir palaikomas veikimas. Aikinantis mogaus elges grindianius veiksnius,
ios inios yra esmins.
Simpatin nerv sistema neturt gluminti. Kiekvienas jutimo organas
yra lanko, pasibaigianio raumenyje, pradia. Organiniai jutimo organai
nra iimtis. Aferentin ios sistemos dalis visais atvilgiais panai kinestezin, arba odos, taiau motorinje pusje ji turi ir preganglin, ir postganglin (simpatins nerv sistemos) neuronus, kad sudaryt ryius su efektoriais. Kitaip tariant, priklausydamas centrinei nerv sistemai, preganlinis
neuronas turi bti pailgintas" arba papildytas", kad pasiekt ir dirgint
organinei sistemai priklausanius motorinius organus. inoma, tai supa
prastintas anatomini santyki aikinimas. Klausimo, ar nervinis veikimas
simpatinei sistemai priklausaniuose neuronuose yra visais atvilgiais pana
us nervin veikim kitur, ia nenagrinsime.

V SKYRIUS
ATSAKO ORGANAI: RAUMENYS IR LIAUKOS
vadas. Kad trumpa mogaus atsake dalyvaujani mechanizm apvalga
bt baigta, belieka inagrinti efektorius. Iki iol tyrinjome receptorius,
arba jutimo organus, taip pat j dirgiklius bei tarp receptori ir efektori,
arba veikianij organ, nusidriekusi laidinink sistem. Nugaros ir
galvos smegen motoriniai neuronai baigiasi griaui raumenyse arba ne
tiesiogiai (per simpatin postganglin neuron, p. 150) kno lygiuosiuose
raumenyse ir liaukose. Apvalga bus neisami, jeigu neperprasime griau
i raumen, lygij raumen ir liauk veikimo. Toliau apibendrinsime
svarbiausius tokios veikimo bruous bei bruous, su kuriais psichologija
susiduria daniausiai. Galime tyrinti tris bendruosius efektorins sistemos
skyrius: skersaruoius raumenis, lygiuosius raumenis ir liaukas.

I. SKERSARUOIAI RAUMENYS
Skersaruoi raumen sandara. Griaui, arba skersaruoiai, raumenys
sudaro pagrindin kno kaip visumos mas. Kiekvienas raumuo organikai
yra daugiau ar maiau bendra visuma, galinti gyti vairias formas ir dy
dius. Morfologinis raumens vienetas yra skaidula, arba raumens lstel.
Kiekvien raumen sudaro daug gijos pavidalo lsteli, kurios paprastai
isidsiusios lygiagreiai raumens ilgiui. Viename arba abiejuose galuose
raumuo smailja ir sudaro sandr su prisitvirtinusia prie kaulo sausgysle.
Raumens skaidulos sudaro didelius ir maus pluotus, suritus jungiamuoju
audiniu. Raumen kaip visum juosia plvel, arba perimysium.
Atskiros raumens skaidulos yra labai vairaus skersmens ir ilgio. Jos
retai bna ilgesns nei 36 mm, o skersmuo kinta nuo 0,1 iki 0,01 mm.
Skaidulos yra cilindro formos. Kiekvien skaidul dengia homogenikas
lankstus apvalkalas, vadinamas sarkolema. Mediaga skaidulos viduje ruoin. Ji turt bti pusiau klampios sudties. i mediaga - tai raumens
plazma. Ji sudaryta i fibrili, besidriekiani per vis tarpins sarkoplazmos ilg. Fibrils tikriausiai sudarytos i besikaitaliojani tamsi ir viesi
disk.
Nervins galns raumenyse. Raumenyse baigiasi periferiniai moto
riniai ir sensoriniai neuronai. Apie sensorines galnes raumenyse jau
kalbjome 55 puslapyje. Pasiek raumen motorini nerv aksonai ne

154

P SIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

tenka smegen apvalkalo ir suskyla kelet plon fibrili. Jos pasklinda

plokteli pavidalu (motorins galins ploktels) ir pasiekia kiekvien
raumens skaidul. 47 paveiksllis vaizduoja eferentini neuron akson
pabaig skersaruoio raumens skaidulose.
Be ateinani i centrins nerv sistemos aferentini ir eferentini ryi,
raumenis pasiekia simpatins skaidulos, t. y. raumenyje baigiasi postganglini neuron aksonai. Simpatini neuron funkcija ia tikriausiai yra
kontroliuoti raumen aprpinim krauju.1
Raumen ryiai su kaulais, sausgyslmis ir kt. Kno kaulai, kuri yra
apie 200, yra pasyvs reakcijos organai, o raumenys - aktyvs. Kaulai yra

Galin
ploktel

4 7 pav. Motorini nerv pabaiga skersaruoiame raumenyje. Aksonai persmeigia

plvel, netenka apvalkalo ir baigiasi ploktels pavidalo darinyje ant atskir
raumens skaidul (Piersol ,,Anatomy)

daugiau ar maiau tvirti dariniai, gerai prisitaik atlikti savo funkcijas,

suderin didiausi tvirtum su maiausiu svoriu. Visi ilgieji kaulai yra
tuiaviduriai ir upildyti turtinga riebal mediaga. Kaulai, pavyzdiui,
kaukols, sujungti tvirtai ar kitu bdu, leidianiu jiems judti vienam kito
atvilgiu. Kremzlmis sujungti kaulai yra pusiau judrs, pavyzdiui, dubens,
1
E. H unt tvirtina, jog sim patins skaidulos taip pat eina raumens plazm. E. K em pf ir
J. W hite prim i itin ginytin ivad ir labai sureikmino simpatins sistem os svarb.*

V skyrius. Atsako organai: raumenys ir liaukos

155

onkauli ir stuburo slanksteli kaulai. Kaulai, sujungti snari kapsulmis,

yra pusiau judrs, judrs arba labai judrs, pavyzdiui, alkns, kelio, peties
ir launies. Tikruose snariuose kaul snari galvos padengtos didele
kremzle, prie kurios prisitvirtinusi pluotin snari kapsul, jungianti du
kaulus. Kapsuls iorje yra tvirti apsauginiai raiiai. Kiekvienoje kapsulje
esanios epitelio lstels iskiria snari tepal - snari paviri tepani
lipni skaidri mas. Dauguma griaui raumen kiekviename gale turi
sausgysles. Sausgysls baigiasi dviejuose gretimuose kauluose. Taigi dau
guma raumen kerta vien snar. Tokiu bdu susidaro svertas. Griauiai
sudaryti i daugybs toki svert. Kai tik judantis organas privalo gyti
greit, bet turi veikti ma pasiprieinim, jg gyja trumpesnis sverto
petys; prieingai, kai greitis nra svarbus, taiau reikalinga didel jga,
galia atitenka ilgesniam peiui. Pirmojo atvejo pavyzdys yra dilbio judesys,
antrojo - kno paklimas pasistiebus. Visiems smulkesniems paslankesni
kno dali judesiams atlikti skirti ir lenkiamieji, ir tiesiamieji raumenys.
Jie - antagonistai. Pavyzdiui, vienas lenks arba suks rank ties alkne,
kitas tiesins, ties j. Kadangi abu raumenys tamprs ir visada tempti,
judjimo organas yra jautriai pusiausviras. Silpni impulsai lenkiamj
raumen sklandiai kelia rank, o silpni impulsai tiesiamj raumen lygiai
taip pat sklandiai j tiesia. Nustatyta, jog visuomet, kai motorinis impulsas
pasiekia lenkiamj raumen, sukeldamas susitraukim, nervinis impulsas
taip pat eina tiesiamj raumen, priversdamas j pailgti arba atsipalai
duoti. Lygiai taip pat, kai tiesiamasis raumuo yra susitrauks, lenkiamasis
bna atsipalaidavs. Taigi raumenys aplink snar yra suskirstyti prieingas
grupes: viena grup - atpalaiduojanti, kita - sutraukianti.
Raumen veiklos prigimtis. prastoje reakcijoje raumuo susitraukia
(sutrumpja) dl ateinanio j motoriniu nervu impulso. Taiau pats rau
muo yra dirglus, kaip rodo tai, jog atskirtas nuo nervuojanio nervo raumuo
gali bti priverstas susitraukti dirginant j tiesiogiai. Raumen galima su
dirginti mechanikai, staigiu temperatros pokyiu, cheminiais ir elektros
dirgikliais. Labiausiai prasta naudoti elektros dirgiklius.2
Paprastas susitraukimas. Raumens susitraukimas veikiant pavieniam
dirgikliui apima tris tarpsnius; svarbiausi j bruoai pavaizduoti 48 paveiks
llyje. Ties A raumuo yra dirginamas elektra, jis pradeda susitraukti ties
B , labiausiai susitrauk bna ties C, nuo kur pradeda atsipalaiduoti greitai,
paskui liau ties D. Po kreive pavaizduota laiko skal. Atkarpa nuo A iki
B (1) - latentinis laikotarpis. Nors dirginama, negalima pastebti jokio
raumens judesio. Latentinis laikotarpis labai trumpas, galbt ne ilgesnis
2
Dirglumu vadinama tai, kad audin galima priversti tam tikru bdu veikti, kada tik ir
kaip tik jis yra dirginamas; pavyzdiui, raumens lstels nepriklausomai nuo to, kaip yra
dirginamos, susitraukia, o dirginamos liauk lstels iskiria sekret.

156

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

nei 0,005 sek., be to, skirting raumen labai nevienodas. Jis taip pat kinta
priklausomai nuo raumens bsenos, pavyzdiui, temperatros, nuovargio
ir svorio, kur raumuo turi pakelti.
Atkarpa B -C (2) yra trumpjimo tarpsnis. Raumuo trumpja i pradi
ltai, paskui greitai, po to vl liau. i atkarpa trunka apytikriai 0,04 sek.
Atkarpa C-D (3) yra ilgjimo, arba atsipalaidavimo, tarpsnis. Atsipa
laiduojama i pradi greitai, paskui liau. i atkarpa trunka apytikriai
0,05 sek. i dviej tarpsni trukm lemia gana daug veiksni. Temperatra
veikia ir trumpjimo, ir atsipalaidavimo tarpsnius. Esant 0C, raumuo ne
tenka dirglumo; esant apytikriai 9C, susitraukimo tarpsnis yra didelis. Nuo
ia jis iek tiek krinta, paskui pradeda didti iki 18C, maksimalus tampa
esant 30C. Tuomet susitraukimai liaujasi, ties 37C arba daugiau atsiranda
kario sukeltas sustingimas. Raumuo (arba kitas protoplazminis audinys)

48 pav. Varls dvigalvio blauzdos raumens susitraukimo scheminis pieinys.

Laikas paymtas kamertono 100 virpesi per sekund skale. A, B - latentinis
laikotarpis; B, C - susitraukimo tarpsnis; C ,D - atsipalaidavimo tarpsnis

niekada neilaiko auktesns nei 45C temperatros. emos temperatros

ilgina susitraukimo trukm. Temperatrai kylant, susitraukimo kaip visu
mos trukm maja, kol esant 18C ji tampa pastovi. Paprast susitraukim
labai veikia kai kurie vaistai. Alkaloidas veratrinas turi tok poveik: trum
pjimo tarpsnis nepasikeiia, taiau labai pailgja atsipalaidavimo tarpsnis;
kai pasiekiamas trumpjimo auktis, bna trumpas atsipalaidavimas, po jo
prasideda antras ltesnis susitraukimas.
117 puslapyje aptarme dirgiklio stiprio santyk su nervinio audinio
atsaku. Isiaikinome, jog nervui tikriausiai galioja dsnis Viskas arba
nieko", minjome, jog jis taip pat veikia ir raumenyje. Jeigu atskira raumens
skaidula susitraukia, ji susitraukia visikai. Dirgiklio sustiprjimas veiksm
tiesiog traukia daugiau skaidul. Kai tik dirginamos visos skaidulos, rau
mens atsakas tampa didiausias. Taigi raumen veiklos laipsnikum lemia
veikiani skaidul skaiius, o ne dirginimo stipris.

V skyrius. Atsako organai: raumenys ir liaukos

157

Kartojamo susitraukimo taka. Jeigu uuot dirgin raumen pavieniu

indukciniu smgiu, dirginame j kartotinai vienodu stipriu ir vienodomis
laiko atkarpomis, aptinkame, jog pirmas susitraukimas (trumpjimo tarps
nis) yra didiausias, kiti keturi susitraukimai esti maesni. Raumens dir
glumas kiek sumaja; paskui dirginimas sustiprja ir trumpjimas vl
kuriam laikui padidja. Taigi veikla raumeniui yra naudinga. Prajus iek
tiek laiko po pasikartojanio dirginimo, raumuo pamau vl ima prarasti
jaudrum. Susitraukimo dydis vis maja ir maja, kol galiausiai raumuo
liaujasi trumpti ir prasideda bsena, vadinama nuovargiu.
Tetanuso susitraukimas. Daugelio raumen motorini neuron sukelt
atsak veikimas nepanaus paprast trkiojim, kur nagrinjome iki
iol. Kai impulsai ateina dideliu daniu, raumenys nebegali reaguoti juos
atskirai, t. y. nelieka laiko atsipalaiduoti. Raumuo susitraukia ir tokioje
bklje ilieka tiek, kiek trunka dirgiklis. Tai vadinama sudtiniu, arba
tetaniniu, susitraukimu. J galima sukurti laboratorijoje raumenis labai
greitai siuniant atskirus elektros smgius. Tetanusui sukurti reikaling
dirgikli skaiius per sekund priklauso nuo raumens ir nuo ries gyvno,
i kurio paimtas raumuo. induoli raumenims reikia 20-30 dirgikli.
inoma, visos pirmiau mintos slygos, kurios gali sultinti atsipalaidavimo
laipsn, galina sukurti tetanin susitraukim esant maesniam dirgiklio
daniui.
Dirgikli sumavimas. domiausias reikinys, kur galime stebti, yra
miri, arba tetaniniu, susitraukim sumavimas. Jeigu slygos parengtos
taip, kad antrasis impulsas paveikia raumen kaip tik tuo atveju, kai jis yra
trumpiausias, raumuo trumps toliau. Jeigu tuo metu vietoj dviej dirgikli
yra tinkamai pateikiami trys, raumuo toliau trumps. Taip visikai tetanizuotame raumenyje manu du ar tris kartus viryti trumpjimo lyg, pasiekiam
paprastu trkteljimu.
Raumen susitraukimas gdio atsakuose. Koks jungtinis susitrau
kimas pasireikia gdi veikloje, pavyzdiui, boksuojantis, plaukiant,
spausdinant mainle - tetaninis ar paprastas trkiojimas? Dauguma io
pobdio judesi yra taip ilgai besitsiantys, kad turi bti tetaninio pob
dio. Neseniai rodyta, jog net paios greiiausios trels, kurias galima
igauti muzikos instrumentu, yra btent io pobdio. Kaip raumenis pa
siekia utektinai impuls, kad sukurt tetanus? Tyrintojai nustat, jog
motorinis nervas turi savo paleidimo dan. Kai vyksta raumens tetaninis
susitraukimas, atskiri impulsai pastebimai nepakeiia jo pavidalo, taiau
tokiomis slygomis (1) raumuo skleidia muzikin nat, kurios danis tam
tikrose ribose atitinka j pasiekiani impuls dan. T pat reikin galima
nustatyti styginiu galvanometru. Skersaruoius raumenis pasiekiani im
puls skaiius gdio susitraukime kinta priklausomai nuo raumens - nuo
47 rankos lenkiamojo raumens iki 100 kramtomojo (andikaulio) raumens.

158

P SIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

Taigi vairios centrins nerv sistemos motorins lstels pasiymi labai

skirtingu ikrovos daniu. Jeigu raumenis pasiekiani impuls danis yra
didesnis, nei minta anksiau, raumuo negali atsakyti tokiu pat bdu, taiau
jis ilaiko vidin ritm.
Raumen darbas. 49 paveiksllis vaizduoja ergograf - prietais, kuriuo
galime grafikai tyrinti kai kuri raumenyno organ darbo kreiv.
50 paveiksllyje matome deins rankos didiojo pirto lenkiamojo
raumens darbo keliant trij kilogram svor dviej sekundi atkarpomis
kreiv. i kreiv paprastai vadinama nuovargio kreive. Pastebta, kad auk
tis, kur pakeliamas svoris, i pradi yra didelis, po to kur laik jis greitai
maja, paskui liau, tada sumaja labai staigiai, kol atsiranda visikas
nuovargis. Jeigu dabar svoris sumainamas, raumuo vl gali dirbti. Taigi

d , kuri eina i veimlio laikikl, pritvirtint prie dviej paskutini didiojo pirto
snari (gretimus pirtus gnybtai laiko nejudamus); p - veimlio c raantis smai
galys, paymintis jo judesius ant aprkyto bgno; w - svoris, kur reikia pakelti
(Howell Text-Book of Physiology, W. B. Saunders Company)

ergografas nerodo darbo, kur gali atlikti raumuo, kiekio reikmi. Taiau
juo galima gauti tam tikr domi fakt: 1) jeigu po kiekvieno susitraukimo
yra pakankamas poilsio laikotarpis, nuovargis nepasireikia; 2) po visiko
nuovargio reikalingos dvi poilsio valandos, kad raumuo visikai atsistaty
t; 3) jeigu po visiko nuovargio kur laik tsiami nevaisingi susitraukimai,
poilsio laikas bus daug ilgesnis nei dvi valandos; tai rodo mginim per
ilgai tsti raumen veikl nuovargio slygomis aling poveik; 4) nemiga,
alkis ir anemija maina raumen darbingum; 5) masaas, geresnis maistas
ir cukraus tirpalai gerina apytak, o i, savo ruotu, didina raumen darb;
6) bendras atliktas darbas su maais svoriais yra didesnis nei su dideliais;
7) vienos raumen grups, pavyzdiui, kojos, nuovargis sumains kiek

v skyrius. Atsako organai: raumenys ir liaukos

1DV

darbo, kur gali atlikti kitas raumuo dl nuovargio produkt apytakos

kraujyje.
Raumen tonusas. Kelet kart usiminme apie raumen tonus.
Fiziologijoje jis menkai ityrintas. Tai, kad prastos bsenos raumuo nie
kada nebna visikai atsipalaidavs, rodo tas faktas, jog kai raumuo nupjau
namas, abu jo galai atsilenkia vienas nuo kito. Paprastai manoma, kad ir
lenkiamj, ir tiesiamj raumen tonusas susijs su refleksu, einaniu
per centrin nerv sistem (be simpatini neuron). Teigiama, jog kai
raumuo iki tam tikro laipsnio atsipalaiduoja, yra dirginamos aferentins

50pav. prasta deins rankos didiojo pirto lenkiamojo raumens nuovargio kreiv.
Svoris - 3 kilogramai, susitraukimai - kas 2 sekunds (Howell Text-Book of
Physiology. W. B. Saunders Company)

galns raumenyje. ios, savo ruotu, sukelia motorinius centrins nerv

sistemos impulsus, einanius tiesiai motorines galines plokteles ir pasiskirstanius kiekvien motorin skaidul. Kai kurie autoriai neseniai
isak prielaid, kad tonus padeda gerinti simpatin sistema: atsakomie
ji impulsai i raumens aferentin sraut eina i nugaros smegen per
preganglines skaidulas, paskui postganglines (simpatines) skaidulas ir
raumen. Tvirtinama, kad perpjovus baltj ak, raumens tonusas dingsta.
Visa tai iki galo dar neitirta.
Nuovargio produktai. Asmeniui manktinantis, raumuo iskiria anglies
dvidegin, kuris absorbuojamas kraujo srov, neamas plauius ir paa
linamas su ikvepiamu oru. Dirbant anglies dvideginio paalinama dukart

160

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

daugiau nei ilsintis. Kiti raumens veiklos produktai yra pieno rgtis (ti
kriausiai susidaranti i cukraus, o is, savo ruotu, gaunamas i glikogeno)
ir tikriausiai kalio fosfato rgtis. Jeigu i nuvargusio gyvno raumen
paruoto ekstrakto duosime pailsjusiam gyvnui, pastarasis ims rodyti
nuovargio enklus.
Reflekso lank funkcionavimas: bendras galinis kelias44. 115 puslapyje
jau usiminme apie reflekso veikim. Dabar, kai inagrinjome visus re
flekso lanko dmenis, dert nuodugniau aptarti kai kuriuos reikinius,
atsirandanius veikiant reflekso lankui. Jutimo organo darini apvalga
rodo, jog yra daug daugiau tak, kur gali bti sukelti aferentiniai impulsai,
o ne vien atskiros motorins ieigos. I tikrj akson skaiius rodo, jog
vienam eferentiniam neuronui tenka apie penkis aferentinius neuronus
(cerebro-spinalin ais kaip visuma). Vadinasi, kiekvien motorin neuron
galime laikyti imanomu daugelyje skirting jutimini kno paviriaus tak
sukelt impuls ieiga. Yra vienintel ieiga, bendras galinis takas impul
sams, einantiems raumen, kuriame baigiasi konkretus motorinis neu
ronas. is santykis lemia tam tikrus padarinius. Du jutiminio paviriaus
takuose^ ir B sukelti sensoriniai impulsai konkret raumen pasiekia per
bendr tak, taiau jeigu A take sukeltas impulsas veikia vienas, jis gali
sukelti vien motorinio atsako tip, tarkim, lenkiamojo raumens susitrau
kim, o jeigu B sukeltas veikia vienas, gali paveikti raumen visikai kitaip,
pavyzdiui, paskatinti tiesiamj raumen susitraukti. Akivaizdu, jog tuo
paiu metu koja nra ir negali bti ir lenkiama, ir tiesiama. Paprastai atsiran
da arba vienas, arba kitas refleksas; o jeigu susitraukia ir lenkiamasis, ir
tiesiamasis kojos raumuo, prasideda drebulys. Stebdami moni elges,
matome atskirus tam tikra tvarka atliekamus j veiksmus, nors inome,
jog nra prasta, kad vienas dirgiklis pradeda veikti tuo metu, kai kitas
liaujasi. Daugyb dirgikli varosi, taiau organizmas reaguoja tai vien,
tai kit, atsivelgdamas tai, kurios dirgikli grups gyja persvar. Jeigu
nustatytume, kodl persveria tai viena, tai kita dirgikli grup, galtume
pagrsti visos fiziologijos ir psichologijos metmenis. Nors nra tikslaus
atsakymo klausim, manu tyrinti tam tikrus artimus skirting reflekso
lank santykius.
Jungtiniai reflekso lankai. Kai kurie refleksai dera, abipusikai su
stiprindami reakcijas. Lengviausia tai parodyti un kasymosi refleksu
(Sherrington)*. Jeigu kasymosi reflekso, sukelto dirginant peties odos tak,
metu dirginamas kitas takas, esantis 10 cm atstumu nuo pirmojo, rezultatas
palankus jau prasidjusiam veikimui. Jeigu abu dirgikliai kiek per silpni ir
reflekso negalima sukelti dirginant vien odos tak, j galima gauti vienu
metu dirginant abu takus. Kuo panaesnis veikimas, kur sukelt kiekvienas
dirgiklis atskirai, tuo labiau jis sustiprja, abu dirgiklius taikant vienu metu.

V skyrius. Atsako organai: raumenys ir liaukos

161

Vis odos srit (arba odos ir kinestezin srit), kuri gali padti sukelti to
paties reflekso atmainas, vadina reflekso receptiniu lauku. ios sritys ganti
nai didels. Kai palieiami skirtingi receptinio lauko takai, kasymosi reflek
so atveju visi jie sukelia kasymosi reakcijos atmainas. Tokie refleksai vadina
mi tipikais. Taigi visi skirtingi refleksai, sudarantys tam tikr konkret
atskir refleks tip, yra darniai tarpusavyje susij.
Antagonistiniai refleksai. Daug refleks, kuriuos galima sukelti nau
dojant t pat bendr tak, yra giminiki, taiau yra ir antagonistini. Jeigu
per kasymosi kaire koja refleks, sukelt dirginant kairiojo peties odos
tak, dirginama dein koja, kasymosi refleksas nutrksta. Priklausomai
nuo dirgikli laiko santyki, kontaktu su deine koja galima kasymosi
refleks nutraukti, sutrumpinti arba pristabdyti. Kad bt pasiektas is
rezultatas, deins kojos dirginimas neturi bti labai stiprus. Tai dviej
refleks interferencijos pavyzdys. Kasymosi reflekso bendr galin tak
taip pat naudoja sukeltas deins kojos refleksas. Pastarojo reflekso rezul
tatas - itiesiamas kairysis kelias. Kitaip tariant, deins kojos dirginimas
jaudina kairiojo kelio tiesiamuosius raumenis ir kartu slopina lenkiamuo
sius raumenis. Kasymosi reflekso metu ritmikai naudojami lenkiamieji
neuronai. Taigi lenkiamj raumen naudojimas sukelia akivaizd kon
flikt. Kasymosi refleksas traukia juos veikim keturis kartus per sekund,
o dirgiklis i deins kojos blokuoja j vis veikim.
mogaus kelio refleksas. Visikai nepriklausomai nuo asmens jungtini
ir antagonistini refleks svarbu aptarti tai, kad tikriausiai bet kur refleksinio veikimo, vykstanio esant tam tikro dirgiklio impulsui, pavidal gali
keisti ir tikriausiai keiia kitas dirgiklis, jeigu pastarojo taikymas derinamas
laike pirmojo atvilgiu. Tai gali iliustruoti kelio refleksas, kuris pasireikia
sudavus per sausgysl. Matuojant kelio trkteljimo mast, galima nusta
tyti, kad jeigu tuo metu, kai suduodama per sausgysl, puiama ak arba
ranka spaudiamas dinamometras, trkteljimas bus didesnis. Jeigu stipri
namasis veiksmas (arba dirgiklis) yra pirmesnis u smg per sausgysl per
didele atkarpa, trkteljimas sumaja: vyksta slopinimas. Slopinimas ima
pasireikti, kai stiprinamasis veiksmas (pavyzdiui, dinamometro spaudi
mas viena ranka) yra pirmesnis u smg per sausgysl nuo 0,22 iki 0,6 sek.;
didiausias slopinimo poveikis pasiekiamas esant 0,66-0,9 sek. skirtumui.
Jeigu atkarpa didesn, slopinimas maiau pastebimas. Esant atkarpai nuo
1,7 iki 2,5 sek. stiprinimo dirgiklis tokio poveikio neturi.
Latentinis reflekso laikas. Perdavus impuls reflekso lankui bdingas
trumpas poilsio, arba nedirglumo, tarpsnis, per kur aferentines nervo
galnes veikiantys dirgikliai nebedirgina raumens. Tai vadinama latentiniu
reflekso laiku. Tikriausiai jis trunka ne ilgiau nei sekund arba apytikriai
tiek. Kartais jis yra daug trumpesnis; kelio reflekso - apie 10 o; akies voko
umerkimo - 45 o.*

162

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

Bendrieji samprotavimai. Tuo baigiame eferentins motorins griaui

raumen kontrols sistemos apvalg. Kiek nuodugniau aptarme reflekso
veikim, nordami susipainti su kai kuriais veiksniais, vliau galsianiais
paaikinti reikinius, su kuriais susidursime nagrindami instinkt ir gd.
Susipainome su tokiais fiziologiniais veiksniais: 1) lstels kno ir galbt
aksono nuovargiu; 2) paprasto ir tetaninio raumen susitraukimo prigim
timi (latentiniu laikotarpiu, susitraukimo ir atsipalaidavimo tarpsniais bei
dirgikli sumavimu); 3) darbo prigimtimi, nuovargiu ir nuovargio pro
duktais raumenyse; ir galiausiai 4) paprasto jungtinio ir antagonistinio
reflekso veikimo prigimtimi. Turdami galimyb, aptartume j susijungim,
refleks koordinacij ir vadinamuosius reflekso veikimo dsnius. Galutinio
daugelio i klausim aikinimo jutim fiziologijoje dar nra, taiau daugu
ma reikini i tikrj pastebimi organizm elgesyje, kad ir koks bt j
galutinis aikinimas nervinio veikimo terminais. Negalime smulkiai pritai
kyti vis io tyrinjimo duomen. mogaus veiksmai pernelyg sudtingi.
Regime j bgant, kad spt traukin, metant laikraius pardavin
janiam berniukui pensus, kalbant, susitinkant su eima, aidiant, ta
pant, kuriant ir paleidiant mechaninius iradimus. Tai mums nemaai
padeda, stebint iuos veiksmus, susidaryti tam tikras valgas veiksni,
kuriuos inagrinjome, net jeigu ir negalime ikart atskleisti stiprinimo,
slopinimo arba i dalies nuvargusios grups raumen veikimo.

II. LYGIJ RAUMEN PRIGIMTIS IR PASKIRTIS

Svarbiausia lygij raumen sritis yra susijusi su virkinimo traktu ir kitais
visceraliniais organais. Didiausi virkinimo trakto skyriai yra burna, rykl,
stempl, skrandis, plonosios ir storosios arnos. Lygij raumen audinys
aptinkamas pirmiausia emesnje stempls dalyje bei skrandyje ir storo-

51 pav. Lygiojo raumens lstels, sudaranios membran (i Piersol ,,Anatomy)

siose bei plonosiose arnose. Pastarosios struktros sudarytos i 1) vidinio

epitelio lsteli sluoksnio, slypinio skaidul apvalkale ir ploname lygiojo
raumens sluoksnyje, 2) raumeninio apsiausto, sudaryto i dviej lygiojo
raumens sluoksni - iedinio ir iilginio; is raumeninis sluoksnis stumia
kanalo turin, ir 3) iorinio skaidul apsiausto (keleto apsiaust poskyri

V skyrius. Atsako organai: raumenys ir liaukos

163

nra). Lygusis raumuo aptinkamas beveik tik venose ir arterijose visame

kne, bronchuose, lyties ir alinimo organuose bei i dalies odoje (pavyz
diui, raumenys, prijungti prie plauk, prakaito liauk latak). Lygiojo
raumens sandara gerokai skiriasi nuo skersaruoio. Jis sudarytas i smulki
verpsto pavidalo lsteli (51 pav.), turini atskirus branduolius (52 pav.).
ios lstels paprastai susijungia, kad sudaryt membranas kaip arnose.
Lygiuosius raumenis aprpinantis nervas. Lygiuosius raumenis apskri
tai valdo simpatin sistema, t. y. postgangliniai neuronai (p. 147). Kaip
pamatysime, dirginami belataki liauk sekrecijos bei kit chemini agent
jie taip pat gali imti veikti. Taigi jie kontroliuojami dviem bdais: nerviniu
ir sekreciniu. Postganglini neuron galns panaios pavaizduotas
46 paveiksllyje, taiau aferentins galns ne
buvo visikai skiriamos nuo simpatini. Galns
kartais yra gantinai sudtingos. Dert atkreipti
dmes tai, kad keletas galvos ir nugaros smege
n eferentini neuron yra, matyt, pasiskirst po
lygij raumen valdomus vidaus organus. Ma
noma, jog ie pregangliniai centrins nerv siste
mos neuronai niekada tiesiogiai nepasiekia lygi
j raumen skaidul arba liauk (iimt turbt
sudaro antinksi liauka). Jie baigiasi vairiuose
rezginiuose aplink postganglini neuron lste
li knus (simpatiniai nerviniai mazgai). I i
rezgini ieina postgangliniai neuronai*, kurie val
do psl, lyties organus ir arn susitraukim bei
isipltim.
Lygij raumen veikimo svarba. i trumpa
apvalga rodo, jog organizmo vegetacinis gyveni
52 pav. Lygiojo rau
mas yra valdomas lygij raumen. J susijun
mens lstels bran
gimas visum bei tolygus darbas slygoja visas
duoli detals (i
organizmo kaip visumos funkcijas. Kai kuriuos i
Piersol ,,Anatomy)
veiksni iskyrme 60 puslapyje.
Lygij raumen susitraukimas. Susitraukim kaip reikin jau apta
rme kalbdami apie griaui raumenis. Svarbiausias skirtumas - pokyi
vangumas. Latentinis lygij raumen laikotarpis yra ilgas, kartais 100500 kart ilgesnis nei skersaruoi. Trumpjimo ir atsipalaidavimo tarpsniai
taip pat pailgja, pasireikia sumavimo reikiniai ir tetaniniai susitraukimai.
Bet koks i raumen tonusas ilaikomas daug ilgiau nei skersaruoi.
arn raumen tonusas greitai padidja esant maam dirginimui, ypa
jeigu j sukelia cheminiai dirgikliai, ir isilaiko esant rykiam pasiprie
inimui, iskiriant truput ilumos. Esant tinkamoms dirginimo slygoms

164

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

j veikla yra ritmika. Tai rodo skrandio susitraukimai ialkus bei la

pimtaki ir psls susitraukimai.

III. LIAUKOS IR J VEIKOS

Be griaui raumen ir lygij raumen, yra dar viena grup efektori,
arba raikos organ. Tai liaukos. Jos labai svarbios gyvn egzistencijai,
nes atlieka svarbiausi vaidmen virkinant maist, valdant ir reguliuojant
augim bei mediag apykait (sekrecija), alinant tam tikrus nereikalingus
kno produktus (ekskrecija). Nors kiekviena kno lstel i kraujo ir limfos
turi paimti maisto mediagas bei paalinti nereikalingus produktus, vis
dlto vis auktesnij gyvn tam tikros lstels grupuojamos liaukose,
kurios arba iskiria tam tikras mediagas kit organ naudojimui, arba
paalina i kno skysi nereikalingus produktus. Yra ir kit grupi lsteli,
kurios atlieka ias funkcijas knui kaip visumai ir nepriklauso liaukinms
struktroms, taiau kart apsiribosime svarbiausiais bei didiausiais
liauk dariniais. Liaukas galime suskirstyti a) latakines liaukas, turinias
gerai matom ang, arba ijim, per kur tiekiami j produktai, ir b)
belatakes liaukas, neturinias ijimo: j sekrecija yra absorbuojama tiesiai
kraujo srov ir paskirstoma po kitus kno audinius.

A. LATAKIN LIAUKA (IORIN SEKRECIJA)

Latakins liaukos buvo itirtos anksiau nei belataks, ir manyta, jog j
veikimas geriau suprastas. Naujausi tyrinjimai labiausiai nuviet i liau
k veikim, todl atsirado nauj poiri. Dabar visuotinai pripastama,
jog i veikla i ties labai sudtinga. Yra tiek daug susijusi su latakini
liauk veikimu klausim, kad galime apvelgti tik tam tikrus bruous, kurie
iuo metu labiausiai domina objektyvij psichologij. I. Pavlovo ir jo
mokini atliekamas darbas su gyvnais Rusijoje bei K. Lashley - su
monmis (p. 33) leido nustatyti, jog kai kuri latakini liauk veikimas
gali bti visikai pakeistas veikiant gdiams.
Seili liaukos. Pagrindins liaukos, kurioms iki iol buvo atrasta i taka
(slyginis refleksas), yra skrandio liaukos ir trys poros burnos ertms
liauk - paausin, polieuvin ir paandin (53 pav.). Drauge jos gamina
ir iskiria skyst, vadinam seilmis, kur latakais ilieja burnos ertm.
Taigi seils yra pirmasis virkinimo skystis, su kuriuo susilieia maistas.
ios liaukos sudarytos i keleto sekrecini lsteli (epitelio) tip. Be sekrecini lsteli, liaukose yra kraujo indai, jungiamasis audinys, lygiojo rau

V skyrius. Atsako organai: raumenys ir liaukos

165

mens audinys ir nerv galns. Nerv pasiskirstymas yra sudtingas. Pasi

baigiantys liaukose motoriniai neuronai i tikrj yra postgangliniai, taiau
preganglins skaidulos priklauso abiem autonominms sistemoms (krtins-juosmens ir kaukols-krymens). Taip pat yra mielinizuotos aferenti
ns galns (cerebrospinalins). Liaukos paprastai dirginamos refleksikai
(prastas refleksas) maisto mediag, susilieiani su burnos gleivine. Be
ios - virkinimo organ - funkcijos, joms tikriausiai bdinga ir tam tikra

Priedin
paausin
liauka
Priedins
paausins
liaukos
latakas
Paausins
liaukos
latakas
statytas
jjiauk
serel is
Pasaitlis
Pagrindinis
poliezuvinislatakas
Polieuvin
liauka
Paandins liaukos
latakas
Malamasis polieuvio.
raumuo
Priekinis dvipilvio raumens pilvelis

Paausin
liauka

i Kramtomasis
raumuo
Krtininis
/ speninis raumuo
Upakalinis
Jvipilvio
i/ raumens pilvelis

m /

Lieuvio nervas
Atitraukta
y/fTiTT^^ _ emyn paandin
1
liauka

7---- -

Fascijos kilpa
Polieuvinis kaulas

Gilumin paandins liaukos

53pav. Seili liaukos (Morris Human Anatomy, P. Blakistons Son & Company)

apsaugin funkcija. Jeigu sidsime bum kelet akmenli, jie nesudirgins

liauk, taiau jeigu jie bus ivolioti pudroje, gausiai teks skystis, kuris,
matyt, palengvina nevirkinamos mediagos ispjovim. Stipriai dirginan
ios mediagos, pavyzdiui, rgtys, druskos ir kt., skatina gaus seili
isiskyrim, mainant j dirginimo veik. Kaip minjome 35 puslapyje,
slyginiai refleksai gali bti suadinti per nos, akis, ausis ir 1.1. itai pa
tvirtina, jog liauk veikim valdo konkrets reflekso lankai. Tai labai aikiai
matoma, nupjovus kaukols preganglines skaidulas (lieuvio nerv, arba
chorda tympani) ir dirginant periferin galiuk elektra. Po tam tikro laten-

166

PS IC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

tinio laikotarpio pasirodo gausi, plona vandeninga sekrecija ir tuo pat metu
i liaukos gausiau teka kraujas. Simpatinei (krtins-juosmens autono
minei) sistemai priklausani postganglini skaidul dirginimas taip pat
sukelia seili isiskyrim. J kiekis slygikai maas, jos tirtos, drumstos
ir turi daug priemai. Tuo pat metu liaukos pasidaro blykios - tai reikia,
jog susiaurjo kraujagysls. Galima rodyti, jog sekrecija nepriklauso nuo
kraujo spaudimo liaukose, nes jeigu nutrauksime aprpinim krauju, liau
kos vis dar iskirs seiles, jeigu bus dirginami j nervai. Pirmj grup skai
dul, sukuriani gausi, plon vandening sekrecij ir kraujo antpld,
fiziologai pavadino sekrecinmis nerv skaidulomis, o kit, sukeliani
sekrecijos organini sudtini dali susidarym, - trofinmis, nes jos veikia
lsteli mediag apykait.3
Skrandio liaukos. Suvilgytas seilmis maistas nuryjamas, toliau j veikia
skrandio liaukos. Skrandio gleivin kaip visuma turi sekrecini epitelio
lsteli, susijungusi maas isibarsiusias po gleivin liaukas. Tyrinjant
gleivin kaip visum, galima pastebti mayius, vos matomus plika akimi
dubimus, vadinamsias skrandio duobutes. Tai liauk angos. Skrandio
prievartinje dalyje (susijungimas su plonja arna) liauk sandara skiriasi
nuo esani skrandio dugniniame gale. Dugne liaukos turi dvi sekrecini
lsteli ris: centrines, arba virkinimo, ir krato, arba parietalines. Virki
nimo lstels yra tik skrandio prievartinje dalyje. Prievartini ir dugnini
liauk virkinimo lstels, matyt, tiekia du virkinimo fermentus - pepsin
ir renin; parietalines lstels iskiria druskos rgt. Dar visikai neseniai
buvo abejojama dl skrandio liauk nerv pasiskirstymo. Dabar inoma,
kad j veikim kaip ir k tik aptart liauk valdo reflekso lankai. Sekrecijos
nervai yra saviti.
Jeigu statysime skrandio fistul, o stempl iki kaklo padalysime pusiau
ir atversime j odos paviri, eriant gyvn dalas per atvir iorin
stempls ang vl ikris. Taigi dalas niekada nepasieks skrandio. Kai
gyvnas taip paruoiamas, priveriamas kramtyti ir ryti (apgaulingas maiti
nimas), po penki ar ei minui pradeda gausiai isiskirti skrandio
sultys. Tai akivaizdiai patvirtina reflekso lanko sistemos buvim. Be to,
buvo rodyta, jog ioms liaukoms susidaro panas seili liauk slyginiai
refleksai (gdio taka). Skrandio sekrecijos skaidulos priklauso klajokliui
nervui (preganglins skaidulos). Anksiau aprayti eksperimentai su uni
mis taip pat buvo atlikti su monmis, kuriems dl ligos atlikta chirurgin

3
Seils kaip virkinimo skystis daugiausia veikia krakmol. Jose yra aktyvaus enzim o,
ptialino. Ptialinas lengvai veikia virt krakmol, paversdamas j cukrumi ir dekstrinu. Be
virkinimo funkcij, seils drkina maist ir padaro j tinkam nuryti, o mucinas veikia kaip
tam tikras tepalas.

V skyrius. Atsako organai: raumenys ir liaukos

167

operacija padar btin toki rang. ie slyginiai refleksai yra svarbs

virkinant maist.
Kasa. Maistas i skrandio patenka plonj arn. Virutiniai 25 cen
timetrai plonosios arnos vadinami dvylikapirte arna. Dvylikapirtje
arnoje virkinimo trakto turinys toliau veikiamas kasos iskyr. Pagrindinis
kasos liaukos latakas (Wirsungo latakas) atsiveria tiesiai dvilikapirt ar
n kartu su bendru tulies lataku. Kasa kaip ir seili liauka yra sudtin
latakin liauka. Liauka kaip visuma yra ilga, netaisyklingo pavidalo. Jos
ilgis -1 2 ar 13 cm, svoris - nuo 66 iki 102 g. Liauk tam tikru bdu nervikai
valdo postganglins skaidulos, ateinanios tiesiai i pilvinio rezginio. Preganglini skaidul kilm nra aiki. I. Pavlovas tvirtina, jog mechaninis ar
elektrinis klajoklio nervo arba vidaus organo dirginimas sukelia gaus kasos
suli tekjim. Kaip ir kit tyrint liauk, taip ir kasos liauk veikim
galima slygoti, nors tikinam rodym nepakanka. Sekrecija tikriausiai
prasideda tuo momentu, kai maistas patenka skrand. Tai gali bti susij
su nerviniu impulsu, perduodamu per aferentinius cerebrospinalins siste
mos nervus ir paskui ieinaniu per klajokl nerv pilvin (simpatin)
rezgin, vadinasi, per postganglinius neuronus - liauk. Galbt liaukos
veikl skatina hormon veikimas, nors dl to nesutariama. E. Starling teigia*,
kad prastas kasos sekrecijos suadinimo bdas yra ne per reflekso lankus,
o cheminiu veikimu; skrandio suli rgtis, pasiekusi dvylikapirt arn,
sukuria sekretin. , savo ruotu, absorbuoja kraujas ir nunea kas, kur
skatina io organo veikl (hormono veik). Teigiama, kad nervini refleks
ir sekretino veikimo sukeltos sekrecijos skiriasi. Pirmoji yra tirta, opalin,
turtinga ferment ir proteino, taiau turinti maai alkaloid; iskiriamas
aktyvus tripsinas. Sekrecij stabdo atropinas, o skatina pilokarpinas. Chemi
n sekrecija yra skysta ir vandeninga, turi nedaug enzim ir daug alkaloid.
Tripsinas bna neaktyvus. Sekrecijos neveikia atropinas. Kasos sekrecijos
virkinamasis veikimas priklauso nuo trij ferment: tripsino, diastazs ir
lipazs. Be liaukins sekrecijos, isipilanios plonj arn per kasos
latak, ioje dalyje i ma vamzdelini liauk, isidsiusi paios arnos
gleivinje, atsiranda kitos sekrecijos. Tai vieta, kur aktyviausiai absorbuo
jami virkinimo produktai (karbohidratai, riebalai, proteinai).
Kepenys. Tuo pat metu, kai virkinimo trakto turinys yra veikiamas
kasos, jis taip pat veikiamas kepen sekrecij. Kaip minta, kasos latako
anga (tulies psl) yra bendra su kepenimis. i liauka - tai milinikas,
sveriantis apie 1600 g, darinys. Kepenys - organas, sulaukiantis didiausios
fiziolog pagarbos. Jos tikriausiai yra labai sudting chemini reakcij
laboratorija. Tulies, kuri saugoma tulies pslje, susidarymas ir ileidimas
dvylikapirt arn turbt tra antrin funkcija. Kepenyse baigiasi postgangliniai neuronai ir turbt taip pat cerebrospinalinei sistemai priklau

168

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

sanios aferentins skaidulos. Tulies susidarym skatina ne vien maisto

produkt buvimas skrandio-arn trakte, t. y. maisto skrandyje buvimas
nesukelia nervinio impulso, kuris dirgina kepen lsteles, kad padidt
sekrecija. Maisto mediagos turi bti absorbuotos krauj; per krauj jos
pereina pro vart ven ir pasiekia kepenis, paskatindamos jas iskirti tul.
Proteino turintis maistas po 30 minui ima skatinti padidjus tulies
iskyrim, po 4 valand pasiekiant maksimum. Panaiai riebal turintis
maistas sukuria tulies isiskyrim. Angliavandeniai sukelia tik nedidel
sekrecij. Matyt, kepenis skatina iskirti tul ir padidjusi kraujo tkm.
Nutrkus kraujo srovei jos iskyrimas pasibaigia.
Ms poiriu, domiausias su kepenimis susijs reikinys yra j galia
paversti cukr glikogenu ir saugoti j, kol prireiks. Glikogeno paskirtis ir
jo susidarymas aptartas 175 puslapyje.
Inkstai ir oda kaip alinimo organai. Pagrindin inkst paskirtis - valyti
katabolizmo produktus i kraujo. Taigi j alinimo veikla turi bti artimai
susijusi su kraujo sudtimi. Isakytos dvi teorijos dl inkst iskiriamo
lapimo susidarymo. Manoma, jog lapimas susidaro dl paprasto fizinio
filtracijos ir difuzijos proceso, nes tam tikri inkst dariniai (glomerulai)
tikriausiai yra tinkami tokiam procesui organai. Teigiama, kad perjuos i
kraujo yra filtruojamas vanduo, neantis ir neorganines druskas, ir tam
tikrus sekrecijos elementus (lapal ir 1.1.). Kitas poiris teigia, jog vanduo
ir neorganins druskos yra sukuriamos filtravimo glomeruluose, taiau kad
lapalas ir susijusios mediagos paalinamos dl tam tikr epitelio lsteli,
aptinkam surangytuose inkst vamzdiuose, aktyvumo. Fiziologai kiek
nesutaria dl i poiri, nors dauguma tikriausiai laikosi antrosios nuo
mons. Inkstai gausiai iraizgyti nerv skaidul, taiau j refleksin pa
skirtis ir ryiai nra gerai itirti. Yra tam tikr rodym, jog lapimo isky
rim valdo cheminiai dirgikliai (hormonai).
lapimas, kurio sandara labai sudtinga, iskiriamas be perstojo ir ne
amas per lapimtakius psl bei kartkartmis paalinamas i psls per
lapl.
Odos alinimo liaukos yra prakaito ir riebalins liaukos; pirmj itin
gausu delnuose ir paduose (6 pav.). Visame odos paviriuje j tikriausiai
yra du milijonai. Sekrecins lstels slypi giliuosiuose odos audiniuose.
Latak sudaro lygiojo raumens lstels. Jis atsiveria odos paviri porose.
Vidutinikai per par gali bti paalinami 2 ar 3 litrai prakaito. Nustatyta,
jog egzistuoja einanios prakaito liaukas sekrecijos skaidulos (postgangliniai neuronai).
Riebalins liaukos slypi odos paviriuose, susijusiuose su plaukais. Jos
iskiria pusiau skyst aliejin mediag. Manoma, kad i sekrecija skirta
apsaugoti plaukus, kad jie netapt pernelyg traps ir pernelyg skvarbs

V skyrius. Atsako organai: raumenys ir liaukos

169

drgmei. Ji saugo od nuo per didelio ilumos praradimo prakaituojant.

Panaios liaukos yra lyties organuose.

B. BELATAKS LIAUKOS (VIDAUS SEKRECIJA)

Pastaraisiais metais belataks liaukos vis daniau tampa fiziologijos ekspe
riment objektu. Daugelis gaut rezultat nuvieia elgesio klausimus.
Artimiausias ios srities ir objektyviosios psichologijos slytis yra emocinio
elgesio sfera.
Emocij tyrimai psichologijoje visada buvo neipltoti pirmiausia dl
to, kad psichologai negaljo rasti jokio bdo joms velgti. Stebjimai rodo,
kad mogaus organizmas ne visuomet veikia tuo paiu sugrubusiu bdu,
kuriuo jis tikriausiai elgtsi, jeigu veikt tik centrinei nerv sistemai pri
klausantys parengti reflekso takai. mogus kasdienes pareigas atlieka su
skirtingu kiekiu to, k paprastai mes vadiname energija, o mokslininkai akstinu. Akstinas44 nra tinkamas odis, nes jis organizmui tarsi prideda
kak, kas ateina i iors, o energija44 priklauso organizmui. Froidistai
svok libido44vartojo kiek kitaip, taiau visada konkreiomis lyties pra
smmis. Psichologijai i svoka lygiai taip pat nra itin tinkama, taiau ji
gali gerai tikti psichopatologijai. Svarbiausi faktai, kuriuos galime gauti
stebdami, tikriausiai bt ie: 1) kartais mons dirba tarsi su didesne
energija nei prastai (p. 183); 2) kartais individas dirba kur kas atkakliau
nei paprastai; 3) kartais mogus visikai nepajgus ubaigti kasdieni pa
reig, vykdyti tvirt gdi; sakome, jog jis susijaudins, nepastovus ar
prislgtas. Tai nra vairi emocini tip ar bsen apibdinimas. juos
dmes atkreipiame daugiausia tuomet, kai norime parodyti, jog kartais
keiiasi organinis tonusas, ir individo elgesys rodo, kad jo emocinis tonusas
padidjo arba sumajo. Manoma, jog endokrinini liauk tyrimas gali
padti suprasti iuos veiksnius. Toliau inagrinsime emocin atsak nuo
dugniai.
Endokrinins, arba belataks, liaukos. Endokrinins liaukos skiriasi
nuo latakini liauk, kurias k tik aptarme, nes neturi ijimo. J gamina
m mediag absorbuoja kraujo srov ir nunea kitus organus. Aktyviosios
mediagos, kurias iskiria belataks liaukos, vadinamos hormonais (tai
etimologikai reikia a suadinau44). Vis dlto didel hormon dalis slo
pina veikim, todl kai kurie autoriai pasirinko kitoki veikimo terminij.
Terminas hormonas44, kaip j pirm kart pavartota (Starling), i ties
reikia bet koki lsteli vienoje kno vietoje sukurt ir kraujo srovs
nunet kitas dalis mediag. iuo poiriu yra daug neiskirt belataki liauk hormon, pavyzdiui, vanduo, lapalas, gliukoz ir neorganins

170

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

druskos. Taigi tikriausiai geriau atsisakyti svokos hormonas" ir vartoti

nauj D. Schaferio silom termin - autakoidin mediaga, arba tiesiog
autakoidas.* Autakoidas - savita vieno organo lsteli sudaryta organin
mediaga, perduota i jo cirkuliuojant skyst, kad sukurt poveik kitiems
organams, pana sukuriamus vaist (vidiniai endokrinini liauk sekretai,
matyt, veikia kaip vaistai). Be to, yra jaudinantys autokoidai ir tie, kurie
varo arba slopina - slopinantys. Pirmieji tinka hormonams apibdinti, o
pastaruosius Schafer vadina nauju odiu: chalonas. Autakoid veikimas
nra gerai itirtas. inome, jog aktyvioji mediaga nesuyra ilgai verdant.
Apskritai autakoidai nebuvo iskirti. Taiau kart buvo iskirtas ir gautas
kristalo pavidalo adreninas.* Keletas kit turbt buvo iskirti, pavyzdiui,
tiroksinas. inome, kad jie veikia simpatinius nerv centrus, tiesiogiai
veikia lygiuosius raumenis ir kit liauk sekrecij.
Pagrindins endokrinins liaukos. Endokrinines liaukas galime suskir
styti penkis pagrindinius skyrius: 1) skydliauks aparatas, sudarytas i
dviej skili ir keturi ma prieskydini liauk, po dvi kiekvienoje pusje;
2) antinksiai; ir 3) pasmegenin liauka; 4) ukrio ir kankorin liaukos;
5) lytin liauka. Yra keletas kit liauk, kurios neabejotinai iskiria autakoidines mediagas, pavyzdiui, kasa ir virkinamojo trakto gleivin.
Skydliauks liaukos. 54 paveiksllyje matome skydliauks aparato vaiz
d. J sudaro dvi skydliauks skiltys, isidsiusios kiekvienoje gerkl ir
trachjos pusje, jungianioji skiltis (nepavaizduota) bei virutins ir apa
tins prieskydins liaukos kiekvienoje pusje. Virutin prieskydin liauka
glaudiai susijusi su skydliauke ir kartais eina j. Apatin prieskydin
liauka gali bti prisiliejusi prie skydliauks (ventralinje pusje) arba bti
iek tiek nutolusi. Kartais gali bti keletas papildom liauk. Skydliauk tai organas, sudarytas i udar psleli, kiekviena kuri rikiuojasi kartu
su epitelio lstelmis. Pslels paprastai upildytos lipniu skysiu koloidu".
Skydliaukje itin gausu kraujagysli, jos liaukos yra tarp daugiausia krauja
gysli turini kno organ. Liauk inervuoja simpatin sistema (krtinsjuosmens) ir klajoklis nervas (prieganglinis). Nervai isibarst ir tarp krau
jagysli, ir tiesiogiai tarp sekrecini lsteli (epitelio). Koloidas netirpsta
alkoholyje, vandenyje ir eteryje. Jis neabejotinai turi aktyvj prad ir
tikriausiai yra saugykla, i kurios organizmas kartkartmis gauna reikiam
aprpinim. mogaus skydliauks koloidas turbt visada turi jodo.
Prieskydins liaukos labai maos, apie 6 mm ilgio ir 3-4 mm ploio.
Kiekviena prieskydin liauka yra epitel panai lsteli mas. Jos isids
iusios sijomis su daugybe kapiliar tarp j ir aplinkui jas. ios liaukos turi
lygij raumens skaidul. Taip pat yra ma psleli su koloidine mediaga.
Nerv pasiskirstymas toks pat kaip skydliauks, nervai baigiasi ir tarp
lsteli, ir tarp kraujagysli.

V skyrius. At sako organai: raumenys ir liaukos

171

Prieskydins liaukos paalinimo poveikis. Paalinus keturias maas

prieskydines liaukas, gyvnas paprastai va per kelet dien arba daugiau
sia per kelet savaii. Pirmosiomis dienomis pastebimas vienintelis simpto
mas - apetito praradimas. Paskui refleksai sustiprja, vliau prasideda
spazminiai susitraukimai, galiausiai konvulsiniai priepuoliai. Kno tempe
ratra priepuolio metu gali pakilti dviem ar trimis laipsniais. Priepuolius
lydi greitas iopiojimas mginant kvpuoti, kartais vmimas ir viduria
vimas. Bendras vaizdas kai kada vadinamas tetanija (tetaniaparathyreopriva,
jos nereikt painioti su prastais tetaniniais susitraukimais, p. 157). Ma
noma, jog prieskydins liaukos iskiria slopinaniuosius autakoidus, sau12

U
10
9

8
7

6
5
4
3

2
1
54pav. 1 - stempl, 2 - trachja, 3 - apatinis gerkl nervas, 4 - apatin skydliauks
arterija, 5 - apatin prieskydin liauka, 6 - skydliauk (lateralin skiltis), 7 klajoklinis nervas, 8 - virutin prieskydin liauka, 12 - rykl (Morris Human
Anatomy, P. Blakstons Son & Company)

ganius nervines lsteles nuo per didelio tempimo ar ikrovos. Be i

akivaizdi nervini poveiki, labai veikiama mediag apykaita. Tai galima
pastebti, kai gyvnas kur laik igyvena po operacijos. Jaunam gyvnui
vliau prasideda dant sukalkjimas, griaui kaulai lieka maesni nei
kontrolini gyvn. Taigi galime manyti, jog prieskydins liaukos iskiria
antrj autakoid, kuris daro tak kalcio apytakai.

172

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

Nustatyta, jog neigiamus prieskydini liauk paalinimo padarinius i

dalies galima sumainti suleidus prieskydins liaukos ekstrakto. Sakoma,
jog pasmegenins liaukos ekstraktas taip pat palaiko organizm gyv. Taiau
kol kas nerasta bdo, kaip ilaikyti gyvn gyv ilgesn laik. Kitokia pad
tis bna, kai paalinama skydliauk, o prieskydins liaukos lieka nepa
liestos.
Skydliauks paalinimas. Paalinus skydliauk, bent dvi prieskydins
liaukos turi likti nepaliestos. Skydliauks paalinimo arba spontanikos
organo atrofijos rezultatas labiausiai palieia jaunus gyvnus. Irykja
tokie simptomai: sustoja kno kaip visumos, ypa griaui, augimas; sul
tja veisimosi organ raida; poodinis audinys ibrinksta, oda tampa sausa,
o plaukai ploni; jauno mogaus veidas pasidaro ibals ir ipurts, isipuia
pilvo ertm; lieka atviras momenlis; dana kurnebylyst; sultja lsteli
raida smegen ievje - tai tipikas kretinizmo vaizdas. Panaus vaizdas
suaugusio mogaus, kenianio nuo skydliauks atrofijos (miksedemos):
poodinis sluoksnis sustorja ir ibrinksta, oda sausja, krinta plaukai, kno
temperatra nukrinta, pablogja bendras jautrumas; paemja elgesio lyg
muo; sultja mediag apykaita; matomas gausus riebal nusdimas bei
lytins funkcijos sumajimas, padidja tolerancija cukrui. Miksedema gali
bti sukelta, paalinus gin augl (augl, ardant sekrecines lsteles). Tai
vadinama pooperacine miksedema (cachexia strumipriva). Ji gali pasireikti
po operacijos prajus kelioms dienoms ar mnesiams arba net metams.
Kadangi su skydliauke prieskydins liaukos nepaalinamos, tetanijos simp
tomai nepasireikia.
domu, jog mintus simptomus, atsirandanius arba dl atrofijos, arba
dl chirurginio liaukos paalinimo, galima panaikinti ar suvelninti skyd
liauks mediaga arba poodinmis injekcijomis, arba vartojant per burn.
Asmenys gali visikai pasveikti ir likti sveiki vartodami tiroidin mediag.
Jeigu gydymas nutraukiamas, simptomai vl pasireikia. Taigi padariniai
yra susij su autakoido, aktyviai veikianio mediag apykait, stoka.
Skydliauks sekrecijos didjimo poveikis. Per didelio skydliauks auta
koido kiekio poveik galima vertinti taikant tiroidinio ekstrakto injekcijas
arba vartojant j per burn. Tiesioginiai intravenini injekcij padariniai
yra neyms. Vartojant ekstrakt per burn sumaja kraujospdis, pada
nja, tampa nereguliarus pulsas, padidja nervinis jaudrumas, parausta
oda, padidja prakaitavimas ir paspartja azoto apykaita. Jeigu ekstraktas
vartojam as ilgai, sumaja kno riebal, gali pasireikti glikozurija,
kratutiniais atvejais - isiplsti vyzdiai, padidti jaudrumas, mieguistu
mas ir pradti drebti galns. odiu, pasireikia simptomai, bdingi
Bazedovo ligai, kai liauka yra padidjusi (audiniams nesuirstant) ir iskiria
didel skydliauks autakoido pertekli.

V skyrius. Atsako organai: raumenys ir liaukos

173

Bazedovo liga danesn tarp moter nei tarp vyr - faktas, kuris gali
bti susijs su liaukos padidjimu merginai pasiekus lytin brand ir per
ntum.
Skydliauks hormon cheminis iskyrimas. Daugel met tyrintojai
domjosi hormonu, arba aktyviuoju pradu, kur gamina skydliauks liauka.
Dta daug pastang iam hormonui iskirti. Dar 1895 m. E. Baumann*
nustat, jog skydliaukje gausu jodo. Iki tol niekas neman, kad kne galt
egzistuoti toks elementas kaip jodas. iuo darbu tutuojau buvo pradta
remtis, kaip rodaniu, jog aktyvusis liaukos pradas yra jodas ir kad knui
reikalingas turintis jodo maistas. Baumanno sekjai i liauk iskyr vai
rias jodo dalis ir suteik joms vairius pavadinimus, taip pat paskelb,
kad jie yra tiek veiksmingi gydant miksedem, kaip ir visos liaukos tie
kimas. Po devyneri met tyrinjim E. C. Kendellui, dirbaniam Mayo
Foundation Rochester, pavyko iskirti liaukos gryno pavidalo aktyvj
prad, kuris buvo pavadintas tiroksinu44. Jame yra ne maiau kaip 60 proc.
jodo.* Tiroksinas dabar plaiai vartojamas gydant skydliauks nepakan
kamum. Kendell tvirtina, jog nebuvo tokio skydliauks nepakankamumo
atvejo, kurio nepaveikt intravenins tiroksino injekcijos. is atsakas
tiroksin, matyt, yra kiekybinis. Tredalis miligramo ios mediagos pa
didina 150 svar* sverianio asmens mediag apykaitos temp 1 proc.
Jeigu pagrindinis tokio svorio individo mediag apykaitos tempas yra
30 proc. emiau prasto (skydliauk hipoaktyvi), 10 mg taikymas pakels
temp iki prasto. Didesni mediagos kiekiai gali pavojingai padidinti me
diag apykaitos temp. Kai jis padidinamas, pasireikia minti esminiai
pokyiai: pulso danio, kraujo spaudimo, kno cukraus sunaudojimo pa
didjimas. Riebalai ir proteinai naudojami didesniais nei prasta kiekiais.
Anglies dvideginio paalinimas kaip ir deguonies sunaudojimas padidja,
paalinama daugiau azoto. Tiroksino taikymas palengvina subnormali
audini veikl, t. y. miksedema inyksta. Jeigu taikant tiroksin44mediag
apykaitos tempas yra padidinamas gantinai smarkiai, susidaro bkl, kuri
aptinkama ir hipertiroidizmo atveju.
Antinksi aparatas. Antinksi sekrecijos kapsuls, arba antinksiai,
labai veikia daugel kno audini. Dl j ryio su Addisono liga antinksius
dmesys buvo atkreiptas anksti.
Antinksiai, kurie glaudiai susij su inkstais, sudaryti i dviej dali,
kurios mogaus organizme yra anatomikai sujungtos, taiau kai kuri
gyvn (uv) - visikai atskirtos: 1) ievs ir 2) erdies.
Antinksi iev (1) sudaryta i stulpeliais isidsiusi epitel panai lsteli.
Joje yra tam tikras skaiius lipoidini gelsvos spalvos granuli. Antinksi erdis
(2) sudaryta i kitoki nei iev lsteli: tai vientisa mas, iraizgyta kapiliar ir
smulki ven, panaiai kaip kepenys. Lstels protoplazma turi daug granuli.

174

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

Jei antinksiai panardinti kok nors turint chromo rgties drusk tirpal, jis
suteikia erdiai gelsvai rud spalv. Neretai kne yra daug papildom liauk,
kuri sandara panai erdies.
Antinksiuose gausu nerv ir kraujagysli. Kraujo ios liaukos gauna daugiau
nei bet kuris kitas kno organas (iskyrus pasmegenin liauk). Nerv antinksiuose
taip pat gausu. Prie j priartja ne maiau kaip 33 mai pluotai (postgangliniai
neuronai i pilvo, diafragminio ir inkst rezgini ir i vidaus organ). einantys
antinksi iev nervai aprpina ir kraujagysles, ir sekrecines lsteles, taiau didioji
j dalis nueina antinksi erd.
Apie ievs funkcijas inoma nedaug. Ji gali i dalies paruoti mediag, su
kuria dirba erdis. Kai kurie autoriai tvirtina, jog lyties organ raida ir antinksi
iev yra glaudiai susijusios.

Antinksi erdies paskirtis. Paalinus abi antinksi liaukas, gyvnai

va. I pradi pastebima nedaug sutrikim, taiau po keli dien gyv
nas tampa negyvybingas, atsiranda raumen silpnumo ir nekoordinacijos
enkl. Krinta kno temperatra, silpnumas pasidaro kratutinis, pulsas
silpnas, kraujo spaudimas emas. Kadangi paalinus antinksius visada
itinka mirtis, net patologiniais atvejais eksperimentin operacija mogui
nra daroma. Taiau Addisono liga tikriausiai yra susijusi su antinksi
liaukos isigimimu (paprastai tuberkulioziniu). iam susirgimui bdingas
vangumas, bendras silpnumas, suglebimas, griaui, kraujagysli ir vaskuliarinio bei visceralinio raumenyno tonuso praradimas. irdies veikimas
yra silpnas; prarandamas apetitas, sutrinka virkinamojo trakto veikla,
galimas kratutinis isekimas. Labiausiai stulbinanti Addisono susirgimo
ypatyb - bronzin odos spalva. Liga beveik visada yra lemtinga, taiau
kenianio nuo jos paciento gyvenim galima keleriais metais pratsti.
Ligi iol buvo atrasta, jog taikant antinksi ekstrakt nemanoma isau
goti palanki rezultat sergant Addisono liga, arba gyvn, kuri antinks
iai buvo paalinti, gyvybs. Niekas tikriausiai neuima liaukos vidins
sekrecijos vietos. Nemanoma priversti implantuotus antinksius augti.
Antinksi ekstrakto taikymo poveikis. Labiausiai stebinantis poveikis
yra smarkus kraujospdio padidjimas, kur sukelia periferini arterij
susitraukimas. Taip pat sultja irdies veikimas. Adreninas tikriausiai tie
siogiai veikia simpatines nerv galnes lygij raumen audinyje, ypa
sukeldamas toninius periferini ven susitraukimus ir ritmikus viruti
ns tuiosios venos, esanios netoli irdies, susitraukimus. Taip pat yra
veikiamas kitas simpatini skaidul iraizgytas lygusis raumens audinys:
blunis, maktis, gimda, itekamasis latakas ir varpos sutraukiamasis rau
muo susitraukia, o arnyne, skrandyje, stemplje ir tulies pslje vyksta
slopinimas. Smarkiau teka seils. Padidja griaui raumen jaudrumas.
Buvo nustatyta, jog autakoidas gali atidti raumens nuovargio pradi ir
pagelbti jam atsigauti (p. 201). Taigi is autakoidas daro tiesiogin tak

V skyrius. Atsako organai: raumenys ir liaukos

175

lygij raumen audiniui ir papildo arba galbt reguliuoja nervin (auto

nomin simpatin) valdym. Raumenys, kuriuos sutraukia simpatin nerv
sistema, adreninas taip pat sutraukia, o tuos, kuriuos ji slopina - adreninas
irgi slopina. Autakoidas i upakalins pasmegenins liaukos sutraukia
(skatina) lygiuosius raumenis tiesiogiai, nepriklausomai nuo galimos sim
patins sistemos veikos.
Antinksi aparato santykis su kitomis liaukomis. Tarp lytini liauk
ir antinksi yra glaudus ryys. Ntumo metu visa liauka padidja, ypa
ievs dalis. Adreninas padidina tulies iskyrim. Be to, erdies autakoidas
greitai paveria kepen glikogen cukrumi, kuris patenka krauj (p. 200).4
Antinksi paalinimas veikia kas, skatindamas jos suli isiskyrim.
Jeigu suleidiama adrenino, i tkm sustabdoma.

PASMEGENIN LIAUKA
Tik pastaruoju metu pasmegenin liauka (hypophysis cerebri) buvo pakan
kamai ityrinta. Tai maas, nesveriantis n puss gramo organas. Jis gldi
smegen pamate alia regos nerv kryms. Pasmegenin liauka sujungta
su treiojo skilvelio dugnu tuiu piltuvliu. Visas darinys pavaizduotas
ventraliniame smegen paviriuje (p. 125). Jis padalytas priekin ir upa
kalin dalis. Priekin dalis gausiai iraizgyta kraujagysli. Joje yra net
daugiau kraujagysli nei antinksiuose. Skiltys turi skirting embriologin
istorij. Didel priekin skiltis yra susidariusi dl burnos ekdodermos invaginacijos. Tai i ties liaukinis darinys. Viena upakalins skilties dalis yra
tos paios kilms (pars intermedia), o kita i ties yra treiojo smegen
skilvelio dugno iauga.
Pasmegenins liaukos paskirtis. Kai upakalins skilties ekstraktai
pradeda cirkuliuoti, sultja irdies ritmas, pakyla kraujospdis, taiau
padariniai yra ne tokie akivaizds kaip veikiant adreninui. ie ekstraktai

M anom a, kad glikogenas sudaro angliavandeni mediagos, kurios knui reikia dideli

kieki, laikinas atsargas. Spjama, jog virkinant maist angliavandeniai absorbuojami

krauj (vart sistema) kaip dekstroz irgalaktoz. Jeigu angliavandeniai pereit per kepenis
pakit, cukraus pertekli iskirt inkstai, taiau darom a prielaida, jog kadangi is turtingas
cukraus kraujas pereina per kepenis, cukraus pertekli paalina kepen lstels. Jis netenka
vandens ir egzistuoja ten glikogeno pavidalu. Veikiant antinksio nervams, glikogenas vl
paveriamas dekstroze ir paskui kraujo nuneam as bet kuri reikiam viet. is saugom o
glikogeno pavertimas cukrumi vadinamas glikogenolize. Taigi dl to kepenyse susikaupia
d idels atsargos maisto, kuris gali bti lengvai paveriamas ir greitai sunaudojamas. Bd,
kuriuo jis gali bti naudojamas em ocin io streso metu, kai sukeliamas didelis raumen akty
vumas, apraysime vliau.

176

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O PO IU R IU

tikriausiai turi skatinamj poveik nevalingiems kno raumenims; arny

nas, psl ir gimda veriami susitraukti tiesiogiai. 174 puslapyje pabrme,
jog adreninas gali sukelti arba susitraukim, arba atsipalaidavim, atsi
velgiant veikim, kur ioms skaiduloms atlieka simpatin autonomin
nerv sistema. Upakalins skilties ekstraktas visais atvejais skatina su
sitraukimus. Sitai jaudina kitas liaukas, inkstus, pieno liaukas ir, matyt,
greitina cukraus konversijos kepenyse proces.
Priekins skilties ekstraktas, taikomas pirm kart, nepadaro jokio pa
stebimo poveikio. Paalinus vis pasmegenin liauk per kelias dienas
itinka mirtis. Krinta temperatra, eisena pasidaro netvirta, pasireikia
staigus isekimas ir viduriavimas. Tikriausiai tai atsitiks paalinus vien
priekin skilt. Vien upakalins skilties paalinimas nebtinai yra lem
tingas. Padidja gyvno tolerancija cukrui; daugja riebal. Kai operacija
atliekama jauniems gyvnams, sulaikoma lytini liauk raida. Klinikiniai
stebjimai rodo, jog kuomet liauka yra pernelyg aktyvi, atsiranda gigantizmo poymi: griauiai pradeda labiau augti. Jeigu tokia bsena itinka
suaugusiuosius, pradeda labai didti veido ir galni kaulai (akromegalija).
Kai sekrecija sumaja dl patologini slyg, pastebimas nutukimas ir
lytinis infantilizmas. Gigantizmas, kaip manoma, susijs su pernelyg dideliu
priekins skilties aktyvumu; nutukimas ir lytinis infantilizmas - su upa
kalins skilties sekrecijos stoka. Taigi priekin skiltis tikriausiai tiekia autakoid, kuris skatina griaui ir jungiamj audini augim ir taip pat daro
didel tak mediag apykaitai apskritai. Upakalin skiltis iskiria vien
arba kelis autakoidus, kurie dirgina lygj raumen; jaudina sekrecin kit
liauk veikl; skatina glikogeno pavertim cukrumi ir sukuria dauginimosi
organ reguliavimo veikim.
Kankorin ir ukrio liaukos. Kankorin liauka yra vienas sme
gen darini. Ji slypi upakalinje smegen kamieno pusje tiesiai prieais
keturkaln (32 pav., 14). Sis mogaus liaukinis darinys turbt veikia vis
gyvenim. Taiau tikriausiai jo poveikis anksti tampa itin svarbus individo
gyvenime. Jeigu ios liaukos veikla sutrinka vaikystje, prasideda staigi
dauginimosi organ raida, ankstyvas brendimas ir padidjs griaui au
gimas. Taigi manoma, jog liauka iskiria slopinant autakoid. Ukrio
liauka* gldi kakle netoli skydliauks. Tai dar viena liauka, kuri, matyt,
vaikystje yra labai svarbi. Nors ji kaip ir kankorin liauka veikia galbt
vis mogaus gyvenim, jos svoris ir ji pati didja iki lytins brandos pa
baigos, o paskui laipsnikai maja. Dl ukrio liaukos paskirties gini
jamasi. Dr. Walter Timme* links susieti kankorin ir ukrio liaukas
bendr sistem, vyraujani gyvenimo cikle nuo gimimo iki lytins brandos.5
5
Prie imantis lytini liauk tyrinjimo dert atkreipti dm es, kad iuo m etu tvirtai
rodyta, jog kasa grindia vidin sekrecij, slopinani gliukogenoliz. Sitai dl slygojimo
gali bti svarbu em ocinm s reakcijoms (isekimo po kai kuri emocini atsak paaikinimas).

V skyrius. Atsako organai: raumenys ir liaukos

177

Lytin liauka kaip endokrininis organas. Dauginimosi organai - lytins

liaukos - utikrina ir skirt ries reprodukcijai iorin sekrecij, ir vidaus
sekrecij. Abu sekretus iskirianios lstels aptinkamos kartu, taiau i
esms skiriasi funkcijomis. Iorin sekrecij vykdo tikrosios lytins lstels,
arba gonados. Vidaus sekrecij vykdo vadinamosios tarpaudinins lstels
(kartais vadinamos puberteto liauka44).*
Hormonai i tarpaudinini lsteli turi svarbi tak kno raidai. Tai
paaikja i pokyi, kurie vyksta, kai vyrams prie lytin brand visikai
paalinamos vyrikos lytins liaukos. Jaunuolis uauga gana auktas; ne
isivysto gerklos; taigi vaikikas soprano balsas niekada nepasikeiia; oda
bna maai pigmentuota; kaupiasi riebal sluoksniai; padidja krtys.
Tokiems individamas neauga barzda. Jie akivaizdiai artja prie neutra
lij44tipo. ie pokyiai, matyt, yra susij tik su puberteto liaukos iskiriamo
hormono stoka. Eunucho elgesiui trksta lytinio agresyvumo ir vis kit
teigiamo lytinio elgesio pavidal. Taiau inios apie bendruosius elgesio
pokyius, kurie neivengiamai atsiranda dl kastracijos, labai menkos. Tokie
mons beveik visada buvo visuomens nustumti al, jiems buvo paveda
mos tam tikros emesns pareigos - haremo priirtoj, vyr sopran ir
pan. I to, k girdi ir perskaito, jie suino, kad j bdas skiriasi nuo prasto,
t. y. kad jie yra nevisaveriai. inoma, besiremiani lytiniu elgesiu gdi
stoka net nesant socialins stigmatizacijos iskiria juos i bendros vyr
grups.
Tokiais individais psichikos tyrintojai ligi iol nesidomjo, taigi apie
j intelekto koeficient inome maai. Tai, kad daug eunuch isiskyr
auktais intelektiniais pasiekimais, tikriausiai liudija, jog j prast akade
mini dalyk paanga gali bti vidutin.
Moter kastracijos padariniai nra taip gerai inomi. Minimi keli atvejai,
kai prie lytin brand buvo paalintos kiauids. Eksperimentai su gyvnais
tikriausiai rodo, jog kiauidi hormonas skatina dalies moter polink
vyrikti. Pavyzdiui, jeigu kiauids yra paalinamos aniai ar fazanui,
uauga patino plunksnos.*
Suaugusiesiems (ir vyrams, ir moterims) puberteto liaukos horm o
nas, ko gero, pirmiausia lemia ir lytin energij, ir lytin agresyvum
bei jaunatvikum, ir vis kit kno liauk sistem aktyvacij. Kad ir
kaip bt, vis daugiau tyrintoj mano (galbt nesant kritiko verti
nimo), jog mogus yra tokio amiaus, kokio amiaus jo liaukos. Kadangi
kitos liaukos, matyt, negali ilikti jaunatvikos nesant tinkamos pu
berteto liauk ieigos, visikai natralu sieti senjim arba senyv ami
su i liauk ieigos sumajimu.
Puberteto liaukos iskiriamo hormono gausinimo metodai. Daug me
t mogus svajojo atrasti aminj jaunyst. Ch. Brown-Squard (1889)
man*, jog atrado j leisdamas i avino gonadins sistemos gaut ekstrakt

178

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

injekcijas. Jis tvirtino, kad ios liaukos ekstraktai grino jam jaunyst ir
energij. Kiti tyrintojai io atradimo negaljo patvirtinti, ir ymus fizio
logas gijo prast reputacij.
Per pastaruosius trejus metus is klausimas buvo nuviestas i naujo.
E. Steinach nustat*, jog net prasidjus senyvam amiui manu padidinti
puberteto liaukos ieig. Sklinio latako perriimas kartu su vazektomija
sukelia iorin sekrecij iskiriani spermos lsteli (reproduktyvi lste
li) atrofij ir galiausiai inykim. Taiau tarpaudinins lstels (puberteto
liauka) po operacijos ne tik nesiatrofuojaybet i tikrj gali pagausti irpadid
ti. Padidja lytini hormon ieiga, kuri atgaivina vis paciento endokrinin
sistem, sukeldama klinikinius padarinius, kintanius nuo paprasiausio
endokrininio tonuso padidjimo iki beveik tikro atjaunjimo44.
Operacijos padariniai gali visikai nepasireikti, kol nepraeina ei m
nesiai. Kadangi tokios operacijos daromos neseniai, pagerjimo trukm
dar nra nustatyta.
i operacija atliekama, esant aktyvaus lytins sistemos veikimo stokos
poymi tiek senatvs, tiek pirmalaikio senjimo atvejais. Reikia at-kreipti
dmes, jog nors i operacij patiriantys individai stokoja iorins spermos
sekrecijos, kitais atvilgiais lytiniai refleksai visikai prasti (pa-brinkimas,
orgazmas ir 1.1.).
Sklidi persodinimo metodas. Visikai kitok kno aprpinimo ly
tiniais hormonais metod atrado Dr. Serge Voronoff i Paryiaus. Sen
staniam gyvnui jis persodindavo tos paios ries jauno ir stipraus gyvno
sklid arba jos dal. is sklids transplantantas gali bti persodintas po
oda arba pilvaplv - teorikai bet kuri kno dal.
Naudojant tinkamas priemones transplantantas prigyja44, taiau gana
danai jis atmetamas arba reabsorbuojamas. Kai transplantantas prigyja
ir pradeda veikti, tarpaudinins lstels (puberteto liauka) ima tiekti kraujui
joms prastus hormonus (reikt pridurti, kad tokiuose transplantantuose
spermos lstels greitai inyksta).
is Voronoffo eksperimentas su gyvnu, cituojamas i Harrowo darbo
(Liaukos sveikame ir serganiame kne44, p. 109), yra informatyviausias:
Kitame eksperimente 12-14 met avinui - tai atitinka apie 80 met mogaus
ami - kuris sverdjo, buvo persodintos jauno vyro sklids dalys. Po dviej
mnesi, kai transplantantas m veikti, gyvnas visikai pasikeit. lapimo ne
laikymas inyko; taip pat nebeliko ir koj virpjimo; avinas nebeatrod isigands.
Laikysena tapo didinga, jis elgsi gyvybingai ir agresyviai. Senas avinas m panti
nepaprastai jaun ir stipr. Jis buvo atskirtas maame tvarte kartu sujauna ringa
avimi. Tai leido stebti ne tik jo lytini instinkt pabudim, kuriuos jis buvo prarads
prie metus, bet ir labiau apiuopiam rezultat: ringa avis, jo apvaisinta 1918 m.
rugsj, 1919 m. vasar atsived stipr riuk. Tai nra nuostab keliantis dalykas.

V skyrius. Atsako organai: raumenys ir liaukos

179

Seni gyvnai kaip ir senyvo amiaus mons kartais dar turi gyv spermatozoid,
taiau vidini sekrecijos liauk atrofija kliudo patirti lytin potrauk ir ireikti
energij".
Kita daktaro Voronoffo procedra su atjaunjusiu gyvnu buvo moksliniu
poiriu puiki. Jis paalino transplantant, ir po trij mnesi gyvnas visikai
paseno. Paskui tyrintojas persodino kit jaunesnio gyvno sklids transplantant.
Gyvnas dar kart parod atjaunjimo enklus. N vienas eksperimentas visoje
knygoje neprilygsta savo verte iam.

Panas eksperimentai Voronoffo ir kit buvo imginti su mogumi.

Kai kuriais atvejais transplantantas tikriausiai duoda nauding rezultat.
Taiau literatros apvalga neleidia atskleisti daug atvej, kur toki ope
racij rezultatai bt kritikai patikrinti.
Net atsivelgiant tokios operacijos skming pobd, mogaus trans
plantantui tinkam mediag visada bus sunku gauti.
Tai paskatino eksperimentus, kuriuose buvo persodinami auktesnij
bedioni sklidi transplantantai. Tyrintojai kol kas skeptikai iri
darb. S. Thorek (Endocrinology, November, 1922, p. 771) tvirtina
sukrs chirurgin metod, duodant puikius rezultatus persodinant auk
tesnij bedioni sklides mogui.
Dl galimybs pailginti gyvenim tokiais eksperimentais tikriausiai kyla
tam tikr abejoni, taiau galima tikti, jog galiausiai mogus sugebs
pailginti lytins veiklos trukm.
Kai kurie svarbs visuomeniniai atjaunjimo padariniai:
1. Jis sumaint invalidumo mast.* Invalidumas danai atsiranda atsi
sakius seksualinio rungtyniavimo kaip beviltiko ar patyrus tikr lytinio
funkcionavimo neskm. Rungtyniavimas lytiniame gyvenime, versle
ir moksle bus pratstas. Sulauk 50-70 met mons bt naudingi ir
laimingi.
2. Gal kakiek sumat didiulis spaudimas kuo greiiau praturtti
turint 20-60 met. Neprarasdami energijos vyrai ir senyvame amiuje
isaugot padt. Dl didesns patirties jie turt bti visuomens daug
labiau vertinami nei jaunesni vyrai.
3. Jeigu is impotencijos baims ties 50-ies met riba psichologinis spau
dimas susilpnt, tokie eksperimentai leist ramiau jaustis turintiems
20-30 met, daugiau laiko skirti kultriniam lavinimuisi ir padti tvir
tesnius pagrindus mokslinei, verslo ar meninei karjerai.
4. Pailgjusios jaunysts tarpsnis labiausiai atsiliept santuokai. iuo metu
dl ekonominio spaudimo mons atideda santuok, ir todl vyresni
vyrai yra priverti varytis su jaunesniais. Tik galimos impotencijos did
jant amiui baim valdo rungtyniavim. Vyresnio amiaus vyrai turi
didel pranaum - patyrim, visuomenin padt, gerov, pusiausvyr.

180

P SIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

Net be atjaunjimo, vyresnis vyras iandien yra jaunesnis nei buvo prie
kelis deimtmeius. Plintant inioms apie atjaunjim, vyrams palankaus
santuokinio amiaus riba bt perkelta dar toliau.
5. Dl i svarbi lytini gdi pokyi keistsi ir statym leidyba, bt
padaryti yms dabartini statym, susijusi su individo lytinio elgesio
kontrole, pakeitimai.
Baigiamieji teiginiai apie liaukas ir raumenis. iame bei ankstesniame
skyriuose nagrinjome organizmo dalis ir j funkcionavim. Lieka atkreipti
dmes tai, kad vairios dalys retai funkcionuoja atskirai. Bet koks pa
kankamai stiprus, kad pasiekt motorin centrins nerv sistemos dal,
dirginimas sukelia ne tik tiksl refleks ir susietas veiklas (segmentines
reakcijas), bet ir iplitusius organizmo kaip visumos pokyius. Net tokia
paprasta veikla kaip drabui apsivilkimas ir bat susivarstymas ryt susijs
su sudtingiausiais motorinio ir liaukinio pobdio prisitaikymais, pavyz
diui, tinkamais veikimo santykiais tarp itiesimo ir sulenkimo, autonomi
ns veiklos, tarkim, vyzdio reguliavimo ir kvpavimo, bei kraujo apytaka,
pokyiais. Liauk tyrimas parod, jog raumen veikla negali tstis nesukel
dama t organ pakitim: ima bgti prakaitas, iskiriamas cukrus, tampan
tis maistu raumenims, kraujas pripildomas adrenino, kuris ne tik neutra
lizuoja nuovargio produktus, bet ir veikia autonomin sistem padidinda
mas kraujo tkm veikianius raumen organus. Skydliauks liaukos
iskiria ir veikia ne tik kitas liaukas, padidindamos j ieig arba slopindamos j, taiau galbt taip pat visas kno lsteles. Paprasiausias valgymas
skatina kitus plaius kno kaip visumos pokyius nuo tada, kai maistas
patenka pro burn, iki maisto virkinimo, kai naudingi produktai absorbuo
jami ir saugomi ateiiai, o nereikalingi - paalinami.
Paskutinij trij skyri mediaga turi irykinti skirtum tarp fiziolo
gijos ir psichologijos. Fiziologija nagrinja reakcijos dalis, o psichologija organizmo kaip visumos prisitaikymus. i fiziologini tyrim mms
nordami geriau apiuopti tai, kas vadinama visu organizmu. Kiti ms
tyrinjimai nagrinja veiklas, reikalaujanias kno kaip visumos sveikos.

VI SKYRIUS
PAVELDIMAS ELGESYS: EMOCIJOS
vadas. Ankstesniuose trijuose skyriuose nuodugniai inagrinjome sensomotorin prisitaikym. Toliau pavelkime mog kaip reaguojant
organizm, ypa kai kurias priklausanias jo paveldtai srankai reakcijas.
mogaus veikimas kaip visuma gali bti padalyta paveldtus atsako bdus
(emocinius ir instinktyvius) ir gytus atsako bdus (gdis). Kiekvien j
galima suskirstyti smulkiau. Ir kasdien patirtis, ir laboratoriniai ekspe
rimentai rodo, jog paveldti ir gyti veiklos pavidalai pradeda i dalies sutapti
ankstyvaisiais metais. Emocins reakcijos visikai atsiskiria nuo i pradi
jas sukeldavusi dirgikli (perklimas, p. 194), o ireiktus instinktyvius
teigiamus vaiko reakcij polinkius greitai persveria suaugusiojo gdiai.
is veikl maskavimo arba susiderinimo vyksmas yra bendrojo parengimo
proceso dalis. Taigi paveldt ir gyt reakcijos bd atskyrimas niekada
negali bti visikas. Laimei, daugeliu atvej psichologijai netenka grietai
skirti paveldt ir gyt reakcij, taiau atliekant laboratorinius tyrimus
kartais yra btina tyrinti paveldto atsako smulkmenas. Tokiais atvejais
paprasiau kuriam laikui pervertinti skyrimo rykum. Moksle tai neabe
jotinai teistas bdas. Nedaug biologini klausim leidia kitok traktavim.
Nordami itai visikai ubaigti, turime pritaikyti genetin metod. Tenka
pradti nuo kdikio atjimo (pradtume ir anksiau, jeigu nebt galimybs
sueisti motin ir vaik) ir ingsnis po ingsnio sekti i raid, paymint
pirmj paveldt reakcijos pavidal raik, jos eig ir tak vaiko asme
nybs tapsmui bei ankstyvuosius gyt atsako bd pradmenis. Be abejons,
mokymasis prasideda gimdoje (nra prieasties manyti, jog ia neprasideda
slyginiai refleksai), ir turbt gimdoje visikai atliekama keletas paveldt
veikimo bd (tam tikri refleks tipai). Taiau taip engtume iuo metu
dar visikai spekuliatyvi srit.
Kas yra emocija? Emocij psichologijoje griet definicij nra, taiau
apibros manomos, ir kartais jos padeda grupuoti faktus. Apibr, kuri
tiks daliai emocins grups reakcij, gali bti tokia: Emocijayrapaveldta
modelin reakcija aprpianti sudtingus kno kaip visumos ir ypa visce
ralini bei liauk sistem mechanizmus.1Modeline reakcija vadiname tai,
1
iame skyriuje emocij elgesyje tyrinjim vedme fiziologines svokas. Gali bti, jog
sudarme spd, kad raome emocij fiziologij. Taip nra. Elgesio tyrintojui manu, visikai
nepaisant simpatins nerv sistemos ir liauk, lygij raumen ar net centrins nerv sistemos
kaip visumos, nuodugniai parayti suprantam, aik ir tiksl emocij tyrinjim - j tip, ryi
su gdiais, j vaidmens ir 1.1. Pamginome em ocin veikl susieti su fiziologiniais procesais,
kadangi atrodo, jog tokios apibros dabar yra praktikos ir daugiau nebra visikai spekuliatyvios.

182

P SIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O I R IU

kad atskiros atsako detals pasireikia su tam tikru pastovumu, su tam

tikru taisyklingumu ir apytikriai ta paia tvarka kiekvien kart, kai patei
kiamas jaudinantis dirgiklis. Akivaizdu, kad jeigu i apibra atitinka fak
tus, bendroji organizmo bkl turi bti tokia, kad dirgiklis galt paveikti.
Audring nakt tik su degania blankia vake bdamas vienas namie vaikas
gali ireikti baims reakcij graud peldos klyksm. Jeigu tvai greta, o
kambarys gerai apviestas, dirgiklis gali nesukelti jokios reakcijos. Taigi
dirgiklis suprantamas plaija prasme, skaitant ne tik jaudinant objekt,
bet ir vis aplink (p. 19). Taip pat svarbu tai, kad bendroji organizmo
bsena t akimirk turi bti jautri (galinti bti dirginama) tai dirgiklio
formai. i slyga labai svarbi. Jaunuolis gali bti itin jautrus kiekvienos
moters meilikavimams ir tokiais atvejais ireikti didel jaudul bei perdt
reakcij. Daugeliu atvej jis tampa daug maiau jautrus po laiming
vedyb. i apibra gali atrodyti kiek aplinkin - tarsi teigtume, kad
dirgiklis tampa emocinis tik tuomet, kai sukelia modelin reakcij, taiau
i tikrj beveik taip ir yra. Galbt tai, k turime omeny, lengviausiai galime
paaikinti pasirinkdami pavyzd i gyvn gyvenimo. Jeigu gamtininkas
staiga rast jaunikl, n keturi dien neturini juodj uvdr, ji su
stingt be joki gyvybs poymi (nors iaip yra labai vikri ir greita), j
bt galima stumdyti arba vartyti, nepastebint joki eksplicitini atsako
pavidal. T akimirk, kai sibrovlis nueina, jaunikl gali paokti ant koj
ir pulti alin arba ireikti vien instinktyvi klyksm. Modelin reakcija, t. y.
stebimas eksplicitinis modelis, i ties yra labai paprastas - apsimetimas
mirusiu, arba mirties poza. Toks atsako tipas gyvn pasaulyje gana prastas.
Norint sukelti toki didiul paprastai itin judraus gyvno elgesio permain,
turi vykti sudtingas organini proces kitimas. Vliau pamatysime, jog
poveikio vieta (implicitin pus, p. 202) labiausia susijusi su visceraline
sistema, taiau danai model traukiamas ir griaui raumenynas. Nau
dingas bdas atskirti emocin reakcij nuo instinktyvios yra traukti emo
cijos apibr veiksn, kur galima nusakyti taip: emocinio dirgiklio sukr
timas bent akimirk organizmui sukelia chaotik bsen.2 Per pirmj
emocin sukrtim tiriamasis atlieka maai prisitaikym prie aplinkos ob
jekt. Kaip matysime toliau, kitaip yra su instinktais. Instinktyviai veik
damas tiriamasis paprastai k nors daro: gindamasis pakelia rank, sumirkioja arba staiga nuleidia galv; puola bgti; kanda, dreskia, spiria,
2
domiausia, kad naujesns eksperim entins zoologijos koncepcijos ne itin skatina
daugelio psicholog ir daugelio fiziolog bei neurolog tyrinjim paang. Eksperim entuo
jantys biologai ir gyvn elgesio tyrintojai m pabrti tikslius tvirtinimus apie tai, kas i
ties atsitinka paveldim um o prisitaikymuose, o ne iekoti juose atsiskleidim o dogm os, es
jie egzistuoja, nes yra naudingi ar praktiki. N vienas stebjs gyvnus, ireikianius pavel
dimus veiklos nuo gim im o iki brandos amiaus pavidalus, negali tvirtinti, jog daugiau nei
kelios i tkstani egzistuojani ri atitinka tok filosofin ir tikrai vitalistin ablon.
m ogau s vaik atvejis - ne iimtis.

VI skyrius. Paveldimas elgesys: emocijos

183

griebia, k tik pasiekia ranka. Galime ireikti ms apibr ir, pavyzdiui,

tokiomis priimtinomis svokomis: kai dirgiklio sukelti prisitaikymai yra
vidiniai ir apriboti tiriamojo knu, patiriame emocij, pavyzdiui, parausta
me; kai dirgiklis lemia organizmo kaip visumos prisitaikym prie objekt,
susiduriame su instinktu, pavyzdiui, gynimosi atsakais, griebimais ir 1.1.
Vien emocijos pasireikia retai: paprastai dirgiklis vienu metu sukelia emo
cinius instinktyviusjr gdio veiksnius.
Papildomos apibros. Minta apibra tinka veikiau stereotipiniams
emocinio atsako pavidalams, kurie irykja, pavyzdiui, patiriant bsenas,
populiariai vadinamas paraudimu, pykiu, baime ir gda. Jei atsivelgiame
visus grups reikinius, atskleidianius suaugusiojo emocines apraikas,
btinas rykus pakeitimas. Matyt, paveldtas modelis kaip visuma susilp
nja. iaip ar taip, jis didija dalimi inyksta (kai kurios dalys niekada
neinyksta), iskyrus tam tikras slygas, ir galima iskirti tik vykstani iuo
metu gdio ir instinktyvi veikl (pavyzdiui, padidjusi ir sumajusi
refleks)pastiprinim arba slopinim. Ketiname paminti tik akivaizdiau
sius faktus, ireikiamus tokiais kasdieniais posakiais: jis iandien dirba
vangiai", jo bsena prislgta", jis paniurs"; psichopatologijoje, kai is
tarpsnis yra labiau ireiktas, kalbama apie depresij. Prieingas vaizdas
danai nusakomas tokiais posakiais: iandien Donas kupinas energijos",
jis susijaudins", laimingas", jis dirba su usidegimu"; psichopatologijoje
toks perdtas elgesio tipas vadinamas maniakiniu. Paymtina, jog minti
posakiai nurodo veiklos lygmen, su kuriuo individas atlieka veiksmus, t. y.
jie nenurodo emocijos modelio tipo. Tik patologiniais arba kataklizminio
pobdio atvejais, pavyzdiui, karo ar ems drebjimo metu, staiga mirus kim iesiem s, visikajgr[^arnapriepradm
infantilesnio emocinio
atsako.

Stebjimas tarsi atskleidia toki apibr: parengta veikla (paveldta

ir gyta) gali tstis ir paprastai tsiasi tam tikru lygmeniu. prasiausi
lygmen galime vadinti vidutiniu, arba pusiausvyros, lygmeniu. Jis skiriasi
skirting individ ir net atskiro asmens atvilgiu j galima nustatyti tik po
ilgesnio to individo stebjimo. Toliau turtume paymti, jog asmuo vienu
metu gali ireikti daugiau nei prasta energijos, verlumo ar valumo,
pavyzdiui, maudydamasis po altu duu ir ikart po jo; galime itai pa
vadinti jaudinimo lygmeniu. Kartais jis dirba emesniu nei prasta lygmeniu,
pavyzdiui, kai yra susirpins, neteks pinig ar sirgdamas; tai galime
pavadinti slopinimo lygmeniu.
Pernelyg nenukrypdami neurologij, galime rizikuoti isakyti prielaid,
kad suaugusiesiems aplinkos veiksniai sukl dalin primityvesni emocijos
modelio tip iorini poymi slopinim. Implicitin, daugiausia liauk ir
lygij raumen, io modelio pus ilieka. Emocikai jaudinantis objektas
skatina svarbias vidines sekrecijas, kurios, nepradedamos nauj (dalini)

184

P SIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

reakcij, sustiprina arba slopina jau vykstanias. i hipotez galt pa

aikinti lygmen kitim. Tik retais atvejais regime visikus lygmens po
kyius. Paprastai kai jie vyksta, pasireikia tam tikros pagalbins ar pa
pildomos dalins reakcijos, kokias matome vilpaujant darbo metu, trepsint
koja, barbenant stal, kramtant nagus. ie reakcij tipai iskirti ir nuo
dugniau aptarti skyrelyje Emocins raikos (p. 196).
Genetinis vaik emocij tyrimas. Psichologijos objekto nenaudai, vai
ko emocinis gyvenimas maai buvo tirtas eksperimentikai, nors kiek
panaiom is palankias gyvn tyrim uose sudarom as slygas. Kol
E. T horndike ir L. Morgan pasil eksperimentin metod, vaiko stebji
mai buvo panas tuos, kurie buvo atliekami su gyvnais. Dar visikai
neseniai, nepaisant visko, kas apie tai prirayta, svarstymai bdavo vien
teoriniai. Prietaras, es vaikai pernelyg traps tyrimui, uleido keli nuo
vokesniam poiriui. Kai kuriose laboratorijose kdikiai bdavo tiriami
nuo gimimo tuo paiu poiriu kaip gyvnai, skiriant deram dmes tiems
elgesio veiksniams, kurie nebdingi gyvn elgesiui. Deja, ie tyrimai turi
trkum, nes palatose nra galimybi motin ir vaik nuodugniai stebti
met metus, o be ios slygos darbas nebus visikai nuoseklus.
Teigiam rezultat santrauka. Ankstyvieji emocini reakcij tipai.
Apibendrin tam tikro skaiiaus vaik, ypa kdiki, stebjimo rezultatus,
silome skirti tokias savitas ir esmines mogaus prigimiai emocines reakci
jas: baim, niris iv meil (svok meil vartojame apytikriai ta paia prasme,
kaip Freud vartoja seksas)? Deja, dl i termin vartosenos psichologijoje
turime tam tikr dvejoni. Pradedantysis tyrintojas neturt j sieti su
tuo, ko negalima visikai ireikti terminais situacija" ir atsakas". I
tikrj bsime link vadinti jas emocinmis bsenomis X, Y ir Z. Jas daug
lengviau stebti tarp gyvn nei tarp vaik.
Baim. Koks dirgiklis be jokio mokymo sukels baims atsakus? Kokie
tie atsakai ir kaip anksti juos galima sukelti? Pagrindins situacijos, le
mianios baims atsakus, yra tokios: 1) staiga atimti visas atramos prie
mones i kdikio, pavyzdiui, paleidiant j i rank, kad asistentas pagaut
(eksperimento metu kdikis buvo laikomas vir lovos su minkta plunksn
pagalve); 2) skards garsai; 3) kartais, kai kdikis yra beumiegs ar benubunds, tinkami dirgikliai yra staigus stumteljimas arba lengvas kres
teljimas; 4) jeigu kdikis yra beumiegs, staigus apkloto, ant kurio jis
3
Sis sraas sutampa su Jam eso ryki em ocij srau, iskyrus sielvart, kur James
nurodo kaip pirmj. Sielvart vertiname kaip reaktyvi bsen (i ties susijusi su m eile),
kuri atsiranda staiga paalinus objekt arba situacij, paprastai sukeliani tiriamajam meils
reakcijas. Sielvarto bsen reikt vertinti kaip neprisitaikymo laikotarp, kai stokojama
objekt ir situacij, paprastai lemiani ir m eils atsakus, ir jais pagrstus slyginius refleksus.
Paprastai i bsena inyksta, kai tik tie objektai atsiranda arba traukiami nauji slyginiai
refleksai.

VI skyrius. Paveldimas elgesys: emocijos

185

miega, trukteljimas sukels baims atsakus. Treioji ir ketvirtoji situacijos

gali bti vertinamos kaip susijusios su pirmja. Atsakai yra staigus kvpa
vimo sulaikymas, griebimas rankomis kaip pakliva (griebimo refleksas
neivengiamai pasireikia, kai vaikas paleidiamas i rank), staigus akies
umerkimas, lp suraukimas, paskui verksmas; vyresniems vaikams ga
limas bgimas ir slpimasis (ms dar nepastebtos kaip pirmins44reakci
jos). O dl amiaus, kuriame baims atsakai atsiranda pirmiausia, galime
su tam tikru sitikinimu tvirtinti, jog mintos reakcij grups pasireikia
nuo gimimo. Danai tvirtinama, kad vaikai instinktyviai bijo tamsoje. Nors
isakome savo nuomon itin atsargiai, vis dlto iki iol neturjome gali
mybs rasti jokio io poveikio patvirtinimo (p. 189). Kai tokios reakcijos
tams i tikrj pasireikia, jos bna nulemtos kit prieasi; tamsa bna
susijusi su prasto dirginimo nebuvimu, triukmais ir 1.1. (jas reikt vertinti
kaip slygines baims reakcijas). Nuo neatmenam laik vaikai tamsoje
buvo gsdinami44arba netyia, arba siekiant juos valdyti (itai itin teisinga
uaugintiems pietuose vaikams).
niris.* Taip pat kyla klausimas, kokia pirmin situacija sukelia veiklas,
atsirandanias nirio metu. Stebjimas tikriausiai atskleidia, jog kdikio
judesi kliudymas yra veiksnys, kuris, be mokymo, sukelia judesius, api
bdinamus kaip niris. Jeigu laikyti kdikio veid arba galv, jis ima verkti
arba net klykti. Knas sitempia, pasirodo gantinai neblogai suderinti
platakos ir rankos kirtimo bei smgiavimo judesiai; pda ir kojos pakelia
mos ir nuleidiamos; kvpavimas sulaikomas, kol kdikio veidas parausta.
Vyresni vaik rank ir koj kirtimo judesiai yra geriau suderinti ir pasi
reikia smgiavimu, pliaukteljimu, stmimu ir 1.1. ios reakcijos tsiasi
tol, kol erzinanti situacija pasikeiia, o kartais ir ilgiau. Beveik kiekvienam
vos gimusiam kdikiui galima sukelti nir, jeigu jo rankas tvirtai prispausti
prie on; kartais atsakas pasirodo, net jeigu tik tvirtai pirtais suimamas
alkns snarys; kartais utenka tik padti galv tarp dviej medvilnini
pagalvli. Tai buvo ne kart pastebta tiriant jaunesni nei 10 dien k
diki aki koordinacij. Net lengvai suvarius galv minktomis pagalv
lmis danai kildavo toks didelis trikdys, kad eksperiment kuriam laikui
tekdavo nutraukti.
Meil. Pirmin situacija, sukelianti stebimus meils atsakus, tikriausiai
yra kurios nors erogenins zonos glostymas ar manipuliavimas ja, kute
nimas, kratymas, velnus supimas, pleknojimas ir parvertimas ant pilvo
laikant vaik ant keli. Atsakas bna vairus. Jeigu kdikis verkia, verks
mas liaujasi, gali pasirodyti ypsena, mginimai gurguliuoti, burkuoti, kiek
vyresniems vaikams - rank tiesimas, kur vertinsime kaip suaugusij
apsikabinimo prana. Meil ir juok, kuriuos Freud sieja su represijos
ilaisvinimu (neneigiame, kad suaugusij atvilgiu tai gali bti teisinga),

186

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

turime vertinti kaip tam tikrus reakcij polinkius, nuo kdikysts artimai
susijusius, manytume, su erogenini zon dirginimu.
ie tipai pakankamai gerai atitinka bendrj apibr, kuri pateikiame
181 puslapyje. Yra reakcijos modelis; yra konkretus jaudinantis dirgiklis
(to prieasties reikia iekoti biologijoje); veiksmo ribos yra maos; nra
atliekama jokio ypatingo prisitaikymo prie kokio nors aplinkos objekto.
Taiau daroma prielaida, jog atsakai apima ir eksplicitinius, ir implicitinius
dmenis^. v. traukia griauiu raumenvna, visceraline sistem^ lygiuosius
raumenis ir haulcas. Beje, tiktina, kad jeigujaudinantis dirgiklis bt^
^gantinai stiprus (pakankamai stiprus, kad sukelt ok") arba jeigu tstsi
pakankamai ilgai, tiriamasis ireikt vis didesn polink visik vegetacin
egzistavim, kur iliustruoja uvdriuko pavyzdys. nirs vaikas tampa toks
sustings ir taip ilgai sulaiko kvpavim, jog danai btina j nuraminti.
Baigiamoji bet kurios stiprios emocijos pakopa tikriausiai bt paralyius
arba apsimestin mirtis". Priartjimas prie ios bkls regimas paraly
iavus i baims, nualpus esant stipriam emociniam jaudinimui, tipinse
stoik ir kankini reakcijose, kai jie nepalauti itverdavo kankinimus.
Kariai mio lauke taip pat pajgs nedejuodami ksti operacijas, aizdas
ir sueidimus. Dert padaryti prielaid, jog mogaus parengtas gdio
atsakas nuolatos links inykti igyvenant kratutines emocijas. Kaip mato
me, is polinkis tipikum, paralyi ar apsimestin mirt esant tiesiogi
niam stipriam emociniam jaudinimui neturi biologins ar adaptyvios reik
ms (r. p. 202) poemocinei bsenai, o j ireikiantis organizmas yra savo
prie valioje, ar tai bt mio lauke, ar kovoje dl maisto laukinse
gentyse ir nenaudingoje rasinje padtyje dl troktamos moters, arba
kovoje dl verslo bei mokslins reputacijos.
Neigiami eksperimentinio tyrimo rezultatai. Trys vaikai i Harrieto
Laneo ligonins buvo tiriami vairiomis slygomis, siekiant isiaikinti, ar
yra daug dirgikli, galini sukelti k tik mint emocin reakcij. Vaikai
buvo sveiki, j motinos tarnavo ligoninje indyvmis. Jie buvo 165,126
ir 124 dien amiaus. Su pirmaisiais dviem buvo atlikta daugiau tyrim.
Eksperimentai yra doms dl tos prieasties, jog vaikai niekada nebuvo
ivyk i ligonins ir niekada nemat gyvno. Toliau pateikiame tyrimus,
atliktus su 165 dien mergaite, vardu Thorne.4
Prie kdikio buvo leista prislinkti labai judriam, draugikam juodam katinui.
Kdikis siek gyvno abiem rankomis i karto. Katinas garsiai murk. Mergait
paliet jo nos, aid su juo pirtais. Tai buvo kartojama tris kartus. Kiekvien
4
ie skirti vaik reakcijoms vairius objektus eksperim entai turi bti nagrinjami
neatsiejamai nuo teigiam ir neigiam reakcij teorijos (p. 212). Paymsime, jog dauguma
atsak buvo teigiami.

VI skyrius. Paveldimas elgesys: emocijos

187

kart kdikis ties j katin abi rankas, taiau kairioji ranka buvo gerokai aktyvesn.
Mergait siek katino, kai jis buvo padtas prieais, taiau nepasiekiamai ant
kuets.
Paskui ant sofos popieriniame maielyje buvo padtas balandis. Balandis spur
djo ir kilnodamas krep ant sofos nestipriai tarkjo. Kdikis j dmiai stebjo,
taiau paukio nesiek. Balandis buvo iimtas i krepio ant sofos prieais mer
gait, laikomas burkuojantis ir besigrumiantis eksperimentatoriaus rankose. Ji
vl ir vl jo siek, ir, inoma, nepasisekus sugriebti, kiekvienkart sikidavo pirtus
burn. Kdikiui buvo leista paliesti paukio galv. Balandis j judino greitais,
trkiojaniais judesiais. Paskui jis buvo paimtas u koj ir plasnojo netoli kdikio
veido. Mergait irjo j dmiai, nerodydama polinkio vengti, taiau paukio
nesiek. Kai balandis nurimo, kdikis siek jo ir sugrieb u snapo kaire ranka.
Tyrimas su triuiu. Gyvnas buvo padtas ant sofos prieais mergait (ji sdjo
motinai ant keli.) Mergait irjo j labai dmiai, bet nesiek, kol eksperi
mentatorius jo neprine arti; tuomet kdikis tutuojau siek gyvno, sugriebdamas
kaire ranka ir mgindamas sikiti bum vien jo aus.
Paskutinis iai mergaitei parodytas gyvnas buvo baltoji iurk. Kdikis maai
kreip j dmesio, pavelgdamas tik retkariais. Kuomet iurk judjo sofa, jis
kiek pasekj akimis. Eksperimentatoriui prineus iurk ariau, mergait nusuko
galv al, dirginimo daugiau nebebuvo.
Balandio 24 d a m i u s - 1 7 2 dienos. Kdikis buvo nunetas tams kambar,
kur u mergaits deg vienintel nelabai ryki elektros lemput (silpnas apvie
timas). Kdik laik svetimas mogus. Motina sdjo taip, kad nebt matoma.
kambar buvo vestas uo, jam buvo leista uokti ant sofos alia mergaits. Mergait
dmiai sek kiekvien uns judes, taiau nemgino jo siekti. Paskui ji nusuko
galv al. Tuomet buvo jungta lempa prieais, ir uo vl parodytas. Kdikis itin
dmiai stebjo kiekvien uns ir eksperimentatoriaus judes, taiau uns sugrieb
ti nemgino. Baims reakcij nebuvo, kad ir kaip arti mergaits gyvnas buvo
priartintas.
Tuomet buvo leistas juodas katinas (degant abiem lempoms). Jis trynsi
mergaits koj ir padjo priekines letenas ant keli, liesdamas nosimi jos rank.
Kdikis atidiai stebjo ir siek gyvno kaire ranka. Tuomet buvo ijungta priekin
lempa. Eksperimentatorius laik katin arti mergaits, ir ji abiem rankomis siek
gyvno.
Triuis. Mergait m siekti jo abiem rankomis, kai tik neinas juo ant rank
eksperimentatorius jo kambar. Priekin lempa buvo jungta. Triuis buvo laiko
mas prieais mergait. Ji siek gyvno ikart abiem rankomis, mgindama pirtais
paliesti jam akis. Kdikis sugrieb u kailio prie aki ir stipriai patrauk.
Balandis. Priekin lempa buvo ijungta. Mergait siek paukio kaire ranka
dar prie tai, kai eksperimentatorius buvo pasirengs j parodyti. Balandio sparnai
buvo ilaisvinti, ir jis smarkiai mojavo jais kdikiui prie akis. Kdikis toliau abiem
rankomis siek balandio, net kai jo sparnai brauk per veid. Paukiui nurimus,
j vl parod mergaitei. Ji siek balandio net dar stipriau. Kdikis mgino sugriebti
balandio snap kaire ranka, taiau neskmingai, nes pauktis nuolatos sukiojo
galv. Tada buvo jungta priekin lempa. Balandis vl smarkiai suplazdeno. Kdikis
pavelg j dmiai plaiai atmerktomis akimis, taiau kart jo nesiek. Taiau

188

PSIC H O LO G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

mergait baims nerod. Paskui nurims pauktis mergaitei buvo vl rodomas. Ji

siek balandio abiem rankomis, laik plunksnas ir mgino pirtais paliesti jo akis.
Balandio 27 d., amius - 1 7 5 dienos. Kdikis buvo pasodintas kdutje ir
priritas prie jos, paskui paliktas u ekrano taip, kad negalt matyti kit kambaryje
esani moni. U ekrano prieais j staiga buvo leista eiti uniui. Kai uo trynsi
aplink jos kojas, mergait nerod baims, taiau uns negrieb. Kdikiui esant vis
toje paioje padtyje eksperimentatorius laik prieais j baland ir leido paukiui
plasnoti sparnais. Mergait siek abiem rankomis balandio, vos tik jis buvo paro
dytas, ir neatitrauk rank, kuomet pauktis plasnojo sparnais. Ji nesiliov siekti
balandio, kai jis buvo neamas tolyn.
Paskui u ekrano buvo atnetas ir padtas ant sofos prieais kdikio kdut
katinas. Mergait jo nesiek, taiau sek akimis. Katinas buvo laikomas labai arti.
Kdikis siek jo kaire ranka ir paliet gyvno galv. Tuomet katinas buvo pa
trauktas, taiau mergait ir toliau jo siek. Paskui katinas padjo priekin leten
jai ant keli. Kdikis siekjo kaire ranka, paskui deine, paliesdamas gyvno ausis.
Triuis. Mergait siek kaire ranka ikart, kai triuis dar buvo per toli liesti.
Kai gyvnas priartjo, kdikis kaire ranka jo siek ir paliet.
Paskui mergait buvo perkelta tams kambar su ijungtomis abiem lempomis
ir pasodinta ant kds. Prieais j dideliame metaliniame kibire buvo udegtas ir
paliktas degti laikratis. Kdikis velg dmiai nuo tos akimirkos, kai buvo u
degtas degtukas, kol liepsna ugeso. Jis nerod baims, taiau nemgino siekti.5
Tiriant dideliame kambaryje akies ir rankos koordinacij, ant kako, jusio
kambar, staiga pradjo loti uo. Jis buvo gantinai arti kdikio. uo lojo garsiai ir
okinjo temps pasait. Kdikis visikai sustingo, dmiai stebdamas plaiai
atmerktomis akimis, mirkteldamas ties kiekvienu amteljimu, taiau neverk.
Gegus 1 d a m i u s - 1 7 8 dienos. Mergait pirm kart gyvenime buvo nuveta
automobiliu Druido Hillo park. Vis laik ji buvo visikai budri. Kdikis buvo
gana spariai neamas per pievas mao zoologijos sodo parke. Mums priartjus
kupranugaris subliov ir atjo prie tvoros, gana smarkiai j trindamasis, atsi
stodamas u keli pd nuo mergaits. itai nesukl nei baims reakcijos, nei
nuolatins fiksacijos. Kdikis buvo nunetas prie rudosios ir juodosios mek narv.
Mergait retkariais jas pavelgdavo, taiau nuolatins fiksacijos nebuvo. Paskui
nuneme j prie bedioni namelio, kuriame taip pat gyveno daug papg ir
kit ma pauki. Bedions prijo prie narvo krato, ir kartkartmis mesdavosi
ant narvo stryp. Tris ar keturis kartus jos priartdavo, atlikdavo grasinamus jude
sius ir sugrieb eksperimentatori u rankos. Kdikis neatrod kiek nors isigands.
Povai skleid gantinai iurpius garsus apytikriai 20 pd nuo mergaits, taiau ji
nenukreip aki garso altin. Paskui ji buvo nuneta atgal kupranugario kiem,
ir kupranugaris vl puikiai vaidino". Du kupranugariai prijo vienas prie kito,
trynsi nosimis ir padjo galvas ant pintos tvoros. Kdikis kelet kartus atsidr
u dviej ar trij pd nuo kupranugario, taiau nors sek judesius akimis, neparod
joki pastebim reakcij. Paskui mergait buvo nuneta prie Shetlando ponio,
kuris prakio nos pro tvor ir rod dantis. Kdikis buvo u keli pd nuo jo
5
Atliekant t pat tyrim po septyni dien kdikis prilapino vystykl, taiau baims
reakcijos nepasirod (galbt tai buvo prastas psls refleksas).

VI skyrius. Paveldimas elgesys: emocijos

189

burnos. Iskyrus judesi sekim akimis, joki kit reakcij nepastebta. Mergait
buvo nuneta prie dviej zebr. Jie prijo prie tvoros krato u keli pd nuo jos.
Zebrai galbt buvo sekami akimis kiek dmiau, taiau kit pastebim reakcij
nebuvo. Kdikiui stebint zebrus, priartjo strutis ir ities galv prie tvoros, taiau
smarkiai tvor nesmog. Apytikriai pus eksperimento kdik ne motina, o
likus laik - eksperimentatoriaus asistentas. Anksiau is asmuo jos niekada
nebuvo nes. Kartais motina bdavo u kdikio regjimo akiraio.
Nixon, 126 dien amiaus mergait, k tik imoko akies ir rankos koordinacijos.
Ji dalyvavo lygiai tokioje pat situacij grupje. Pasireik neyms skirtumai,
pavyzdiui, kai katinas tryn galv kdikio pilv, pradia buvo skirtinga, pasireik
tendencija sitempti. Kuomet eksperimentatorius buvo ijs i kambario atneti
triuio, tamsiame kambaryje (silpnas apvietimas) buvo palikti trys asmenys. Visi
sdjo labai tyliai. Mergait laik svetimas mogus. Staiga kdikis pradjo verkti,
ir j trumpam teko atiduoti motinai. Mergait tutuojau nurimo. Kai balandis
plasnojo sparnais arti veido, kdikis savitai krpteljo, taiau neverk ir nerod
baims enkl. Kai un privert loti (apviestas kambarys), mergait mirkteldavo
ties kiekvienu amteljimu, taiau joki kit reakcij nerod. Daugelyje situacij
ji ypsojosi. Ji vis laik ypsojosi deginant popieri tamsiame kambaryje.

Taigi matome, jog i neprasta galimyb itirti vaiko reakcijas per pirmj
susitikim su gyvnais dav nedaug aiki rezultat. Galime bent jau pa
sakyti, jog ankstesnius tvirtinimus, es pasireikia stiprios emocijos, teks
gerokai perirti. inoma, visada gali bti, kad vaikai buvo per mai,
taiau itai neturi itin didels reikms, nes tyrme kdikius nuo gimimo
iki 200 dien amiaus. ie vaikai netrukus po tyrim paliko ligonin, ir
tsti eksperiment nebebuvo galima. Panas stebjimai, kaip kontrolinis
tyrimas, buvo atlikti su 200 dien amiaus juodaode mergaite, vardu Lee,
kuri buvo stebima nuo gimimo. Ji gyveno mieste prastomis aplinkos s
lygomis. Buvo gauti lygiai tokie pat rezultatai. Baims patvirtinimo beveik
nebuvo.
Ar yra kit pirmini emocij modeli? Matome, jog kol kas mginimai
nustatyti skirtingus, nei ivardyti 184 puslapyje, emocinius modelius yra
bergdi. Jeigu bt manu tsti tokius eksperimentus su vaikais daug ilgiau
ir jeigu galtume sukurti didesn skaii situacij, kurios artimiau liest jo
kasdienes veiklas, galbt galtume iplsti sra. Suprantama, ia dirbome
su labai maais moni gimins nariais. Daug sukaupiama ir daug ipltojama po pirmj 200 dien. Dar turi bti inagrintos kai kurios labai
sudtingos situacijos, tokios kaip masturbacija (ypa pirmoji po lytins
brandos berniuk masturbacija); pirmasis mergaii menstruacij perio
das; sudtingos situacijos, susijusios su eimos gyvenimu, pavyzdiui, tv
barniai, knika bausm ar mylimo mogaus mirtis - visos, su kuriomis
tenka susidurti pirm kart. Naujausi stebjimai atskleidia, jog tai gali
bti postmiu emocinms reakcijoms; tyrimai nerodo, ar jos pirmins, ar

190

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

perkeltos. Ypa pageidautina itirti reakcijos bsenas, kurias dabar vadi

name gda ir drovumu, bei su jomis susijus sutrikim. Laikoms nuomons,
jog dauguma priskiriam emocij yra jungtinio tipo (t. y. sudarytos i emo
cijos, instinkto ir gdio), arba emocins nuostatos. Tai aptariam e
198 puslapyje.
Reikt atkreipti dmes genetinio metodo ribotumus. Kol galime
nuolatos stebti kdik, tiriant emocijas daug kas gali bti suprastinta,
taiau vaikas yra visuomenins grups dalis ir anksiau ar vliau turi bti
j sugrintas. Viskas vyksta taip greitai, jog negalima sudaryti atskiros
vyki lentels. prastomis slygomis sveiko vaiko emocijos pltojasi paios,
t. y. visuomen, inoma, skaitant tvus ir eimos grup, utikrina j patai
sas, jeigu neskmingai reaguojama emocionaliai, jeigu emocins reakcijos
klaidingos ir jeigu reakcijos per stiprios arba per silpnos. Taiau kartais,
pirmiausia dl ydingos aplinkos (reiau - dl ydingo paveldimumo), emo
cijos gali pltotis klaidingai. Genetinis metodas ia netinka. Asmens emoci
n gyvenim turi tyrinti psichopatologas. Taiau versle ir profesiniame
gyvenime (ypa armijoje ir laivyne) vis labiau ir labiau pabriama tai, k
galtume vadinti emociniu temperamentu. Taigi akivaizdu, jog psichologas
praktikas turi turti tam tikras priemones emocinei suaugusij veiklai
tirti, o psichologas teoretikas dl metodologini ir grynai dl technini
prieasi kuria metodus emocij tyrimams, vildamasis, kad jie duos moks
lini rezultat arba kad jo metodai gis toki vert, jog juos gals naudoti
psichopatologas, kriminologas ir psichologas praktikas. Toliau apvelgsime
metodus, kurie gali bti naudojami ten, kur netinka genetinis metodas.
Metodai, skirti implicitiniam emociniam atsakui nustatyti. Eksplicitins modelins reakcijos emocijoje dalys, kaip mginome parodyti, pa
prastai yra maiausiai svarbus dmuo. Kai jos pasireikia, nuoseklus ste
bjimas leidia ufiksuoti jas mokslikai tiksliai. Tiriant nusikaltlius, psichogeninius susirgimus ir sveikus asmenis, danai visi eksplicitiniai emo
ciniai pasireikimai inyksta. Jaudinimo situacija yra sudtinga. Viena ver
tus, ji slopina aikt vokalin atsak, taiau skatina implicitins (visce
ralins) veiklos grandin. Klausinjimas gali nieko neatskleisti. Individas
gali odiais neigti, kad dirgiklis sukl koki nors reakcij, taiau po
akimirkos gali imesti cigaret, grauti nagus arba dvejoti, suklupti tar
damas od. Populiariai tokiais atvejais kalbame apie apgavyst, emocij
slpim, represijas" ir 1.1. Daugeliu atvej individas pranet stebjimus
apie save teisingai, jei galt juos stebti, taiau judesiai gali bti tokie
trumpalaikiai, kad lieka nepastebti arba mogaus intelekto lygis gali bti
toks emas, jog jis negali atlikti stebjimo. Danai yra tiek daug trikdani
veiksni, jog savistaba negalima. Tuomet naudojama keletas metod, ku
riais galima aptikti implicitin emocijos pus.

VI skyrius. Paveldimas elgesys: emocijos

191

1) odini reakcij metodas; laisvas tipas. Tiriamojo praoma tutuojau

reaguoti odiu pateikt regimj ar girdimj odin dirgikl. Stimuliniai
odiai sudaromi prie tyrim. Kai kurie j neutrals, kiti yra reikminiai
odiai, nusakantys emocin situacij. I tiriamojo gaunami neireikto
atsako arba tampos enklai yra pernelyg ilgos reakcijos (kartais atsiskleidiant ireiktiems pavidalams, tokiems kaip kikenimas, aki nuleidimas,
nuraudimas); reikmingi atsako odiai, rodantys, kad stimulinis odis buvo
dalis emocins aplinkos; to paties odio kartojimas; pernelyg greitas at
sakas; maas atsak skaiius; atsak neskm (yra keletas io metodo
variacij).
2) Nenutrkstamas tipas. Asmuo pradeda bet kuriuo pasirinktu odiu,
galbt itrauka i sapno, ir praomas sakyti odius i eils, kaip jie atsiranda. Jis pradeda. Kur laik odiai liejasi laisvai, o paskui nutrksta.
Tai blokavimas. Prasideda naujos asociacij grandins. Taiau kad ir kokia
bt pradia sutrikdytais atvejais, anksiau ar vliau visos linijos tikriausiai
susieina ir pasireikia blokavimas. Blokavimas tikriausiai pasireikia take,
kur odi asociacinei grandinei priklauso odiai, susij su emocionaliai
jaudinaniu objektu.
3) Sapn tyrimai ir analiz danai atskleidia emocin tamp. Sapnai
gali bti tiriami prastu metodu, apklausiant pacient tai vienu atilgiu, tai
kitu, taiau jie danai nagrinjami taikant atskirai arba derinant abu pir
miau mintus metodus. Sapnai - mogaus reakcij visumos dalis, gerai
atspindinti jo asmenybs prigimt, stresus ir emocin gyvenim apskritai,
kaipTrTjeflmri^
Jau minjome, kad galime sprsti apie individo
emocin lygmen, stebdami kasdien jo veikl. Norint bti tuo visikai
tikram, reikia atsivelgti sapno veikl miego metu ir svajones. Tai odins
reakcijos, taiau ne atskirtos reakcijos arba ne raumens traukulio ries
reakcijos. Tai susieta ir asocijuota veikla, kartais visikai ibaigta, pavyzdiui,
namo statyba, paskaitos skaitymas, svarbaus verslo sandorio sudarymas.
Sapn tyrimai reikalauja ypa pasirengusi ioje srityje asmen, kadangi
sapno kalba turi be galo daug simboli.
4) Kalbos arba rato klaid, neskming prisitaikym, per stipri ir per
silpn reakcij, kno poz ir laikysen tyrimas. Tai galima tirti bendruoju
stebjimu ir metodais, kurie naudojami sapnams analizuoti.
Aptariant iuos metodus reikia turti omeny, jog psichologas juos taiko
daugiausia metodologiniu poiriu, t. y. nustato taikymo ribas, patikimum,
geriausias priemones ir 1.1. Psichopatologas metodus naudoja praktiniais
tikslais. Norint suteikti asmenybei nauj form ir nauj pusiausvyr danai
tenka nustatyti situacijas, susijusias su emocija, arba isiaikinti, ar yra
emocija ten, kur ji paprastai turt bti. Jis naudoja visus mintus metodus,
taip pat remiasi blaiviu protu, visk derindamas su bendruoju paciento

192

PSIC H O LO G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

asmenybs stebjim u. Kaupiant duom enis, danai btina ir pageidautina

isiaikinti reikmingus paciento gyvenimo istorijos vykius; jo polinkius ir
dalykus, kuri jis paprastai nelinks daryti (teigiami ir neigiami reakcij
polinkiai); knygas, kurias jis perskait, ir tai, kaip jos paveik; bdingas
tikroviko arba dramatinio gyvenimo situacijas, kurios labiausiai paveik;
svarbiausias emocines vertes; lengviausi bd emociniam pakilimui su
kelti; svajoni kryptis ir statom oro pili44ris; kokie svarbiausi jautrumo
bruoai; konfliktai bei pagundos, ir bdas, kur jis randa iems sunkumams
veikti. Isamus i veiksni aptarimas reikalauja daugiau, nei galime suteik
ti, vietos. Prie j grime 326 puslapyje.
Be mint metod, sukurta ir kit.
5) Padidjusio cukraus kiekio nustatymas kraujyje ar lapime prie dirgiklio
pateikim ir po jo, jeigu yra prieastis daryti ivad, kad dirgiklis nra ne
reikmingas (p. 199).
6 ) R. Woodwortho emocinis klausimynas* ir vairs charakterio analizs
metmenys. Asmuo turi atsakyti taip44 arba ne44 tam tikrus klausimus,
pavyzdiui: Ar buvote laikomas blogu berniuku?44, Ar bendraudamas su
kitais berniukais buvote drovus?44, Ar pastate k nors, kas mgina jums
pakenkti?44, Ar kada nors meilinots merginai?44, Ar kada nors patyrte
didel psichin sukrtim?44, Ar nesmagiai jauiats, kai tenka pereiti pla
i gatv ar atvir aikt?44, Ar kada nors jautte didel trokim vogti
daiktus?44, Ar kada nors turjote prot grauti nagus?44, Ar js emocijos
paprastai keiiasi nuo linksmumo iki lidesio ir nuo lidesio iki linksmumo
be jokios prieasties?44, Ar kada nors bijojote iprotti?44. Jeigu emocinis
temperamentas netvirtas, itai tikimasi atskleisti i atsakym.
7) Vadinamasispsichogalvaninis refleksas. Tiriamasis sdi tyliame kam
baryje su prijungtais prie dviej kno dali dviem nesipoliarizuojaniais
elektrodais, kurie sujungti su jautriu galvanometru. Pastebimi tam tikri
adatos atsilenkimai. Tuomet pateikiami emociniai dirgikliai, ir j poveikis
pasireikia adatos atsilenkimu. Nors is metodas iki iol ms laboratorijoje
nebuvo naudingas, taiau tikimasi, jog, patobulinus priemones, styginiu
galvanometru atskleisti irdies srovi veikimai gals duoti tinkam rezul
tat.
8 ) Vadinamieji ekspresyvs metodai. Jie apima kvpavimo pokyi, vazo
motorini pakitim uraym; automatin raym ir pieim (planet).
Apskritai tokie metodai pasirod esantys maai vertingi. Kvpavimo kreiv
yra labai jautrus rodiklis (visikai aikiai parodantis slyginius refleksus),
taiau j veikia tiek daug tak, kad reikmingi pakitimai danai bna
neyms, o j interpretacija - apsunkinta. Tai tinka ir vazomotoriniams
pokyiams apibdinti.
Slygins emocins reakcijos. Veikiant iorins aplinkos faktoriams
(gdio takos), situacijos, kurios i pradi nesukeldavo emocinio atsako,

VI skyrius. Paveldimas elgesys: emocijos

193

vliau m tai daryti. is emocin veikl sukelti pajgi dirgikli grups

padidjimas nemaa dalimi atsakingas u suaugusiojo emocinio gyveni
mo sudtingum. Iki pastarojo meto nebuvo atlikta eksperiment, kurie
atskleist toki slygini emocini atsak veikim.
Hopkinso laboratorijoje neseniai toks eksperimentas buvo imgintas
su 11 mnesi Albertu B., sverianiu 21 svar. is kdikis buvo gana sant
rus ir flegmatikas, taiau itin sveikas ir valus.
Albertas buvo slaugs snus. Vis laik jis praleido ligoninje ir beveik
nuo pat gimimo buvo nuolat stebimas eksperimentatori.6
Norint pradti eksperiment reikjo panaudoti kok nors paprast gam
tin ar esmin dirgikl, kuris sukelt baim (atitikt elektros ok). Jau
minjome, kad stiprs garsai yra veiksmingiausi i vis toki dirgikli.
Nusprendme pamginti Albertui slygoti baim baltajai iurkei, rodydami
gyvn, ir kai tik jis siekdavo jo ar liesdavo, suduodami sunk u jo esant
metalin stryp. Pirmiausia kartotiniais testais parodme, jog Albertas
nebijo nieko, iskyrus stiprius garsus (ir atramos praradim). Visko, kas
bdavo u 12 pd, jis siekdavo ir manipuliuodavo, nesvarbu, ar tai buvo
gyvnai, mons, ar daiktai. Taiau Alberto reakcija metalinio strypo gars
buvo tipika, ir mes pamanme, jog taip elgsis dauguma, jei ne visi vaikai.
Kai pirm kart staiga u kdikio pasigirdo garsas, berniukas staigiai kvp
ir mesteljo rankas vir. Per antrj dirginim kdikio lpos pradjo
rauktis ir virpti, o per treij - vaikas m verkti, nusisuko vien pus ir
pradjo taip greitai, kaip tik manu, nusuks galv ropoti alin.
ie stebjimo rezultatai, rodantys, jog stiprus garsas sukelia baims
atsak, suteik vilt, kad galsime naudoti dirgikl slyginiam emociniam
atsakui sukurti, kaip suderintas su spalvoto objekto vaizdu elektros smgis
gal gale sukelia slygin motorin pirto atsak. Tyrimo paang rodantys
laboratoriniai uraai yra labiausiai tikinami.
Vienuolikos mnesi trij dien amiaus.
1) Baltoji iurk staiga iimama i pintins ir parodoma Albertui. Jis pradeda
kaire ranka siekti iurks. Kai tik jo ranka palieia gyvn, tutuojau u kdikio
nugaros smgiuojama stryp. Berniukas smarkiai okteli ir griva priek, slp
damas veid iuinyje, taiau neverkia.
2) Kai tik kdikis deine ranka palieia iurk, vl suduodama stryp. Kdikis
vl okteli, griva priek ir pradeda verklenti.

Kad kdikis nebt pernelyg trikdomas, tolesni testai savait nebuvo

pateikiami.
6
Isamesn ataskaita apie eksperiment idstyta Johno B. Watsono ir R osalie Rayner
^ a tso n straipsnyje Vaiko psichologijos tyrinjimai, urnale Scientific M onthly, 1921,
j u o d i s , p. 493.

194

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

Vienuolikos mnesi deimties dien amiaus.

1) iurk pateikiama staiga be garso. Buvo nuolatin fiksacija, taiau i pradi
-jo k ios tendencijos siekti gyvno. Paskui iurk buvo padta ariau, tuomet pra
sidjo nedrss siekimo judesiai deine ranka. Kai iurk nosimi paliet berniuko
kair rank, jis tutuojau atitrauk rank. Kdikis pradjo siekti gyvno galvos
kairs rankos smiliumi, taiau prie paliesdamas staiga atitrauk. Taigi matome,
jog prajusi savait pateikti du jungtiniai dirgikliai neliko be poveikio. I karto
po to Albertas buvo tiriamas su savo kubais, norint pamatyti, ar jie dalyvauja
slygojimo procese. Kdikis tutuojau pradjo juos kilnoti, mtyti, trankyti ir 1.1.
Kubai buvo danai duodami berniukui likusioje tyrimo dalyje norint j nuraminti
ir patikrinti bendr emocin bsen. Vykstant slygojimo procesui jie visada buvo
patraukiami al.
2) Jungtinis dirginimas iurke ir garsu. Krpteli, paskui tutuojau parvirsta
ant deiniojo ono. Neverkia.
3) Jungtinis dirginimas. Griva dein ir laikosi ant rank nusuks galv nuo
iurks. Neverkia.
4) Jungtinis dirginimas. Tos paios reakcijos.
5) iurk staiga parodoma viena. Surauktas veidas, verklenimas ir staigus
kno atitraukimas kair.
6) Jungtinis dirginimas. Tutuojau nugriva dein ir ima verklenti.
7) Jungtinis dirginimas. Staiga krpteli ir ima verkti, taiau nepargriva.
8) iurk viena. Vos pamats iurk kdikis pradeda verkti. Beveik akimirksniu
smarkiai pasisuka kair, pargriva ir keturpsias pradeda liauti tolyn taip greitai,
jog buvo sunku sugauti prie tai, kol pasiekia stalo krat.

Tai buvo toks tikinamas visikai slygoto baims atsako atvejis, kok
tik galima teorikai pavaizduoti. Panau, jog jeigu garsas bt stipresnis, o
vaikas trapesnis, emocijai slygoti utekt vieno arba dviej jungtini dir
ginim. Taigi akivaizdu, jog namuose lengvai gali susidaryti tokios slygotos
baims. Vaikas, kuris vis laik eina miegoti nedegdamas viesos ir nebi
jodamas, dl garsaus dur trankymo ar griaustinio dundesio gali tapti
slygotas viesai. Nesunku paaikinti, kodl staigus aibo blyksnis veria
visus sustingti ir sitempti, kodl danai taikomasi usidengti rankomis ausis
pasigirdus griaustiniui - tikrajam io veiksmo dirgikliui. Vien pamats
aukl, kuri varo jo judesius ar j blogai aprengia, vaikas gali nirti, o ivyds
muojani merginos skryblait, gerbjas gali patirti emocines meils
reakcijas.
Perkeltos slygins emocins reakcijos. Eksperimentai kelia klausim,
ar nuo iol Albertas bijos tik iurki, ar baim bus perkelta kitus gyvnus
ir galbt objektus? Kad bt atsakyta klausim, Albertas po penki
dien buvo nunetas atgal laboratorij ir tirtas. Laboratoriniai uraai
vl aikiausiai rodo rezultatus.

VI skyrius. Paveldimas elgesys: emocijos

195

Vienuolikos mnesi ir penkiolikos dien amiaus.

1) Pirmiausia tirtas su kubais. Siekj noriai, aisdamas kaip paprastai. itai
rodo, jog nebuvo bendro perklimo kambar, stal, kubus ir 1.1.
2) Viena iurk. Tutuojau pradeda verklenti, atitraukia dein rank, nusuka
galv ir ropoja alin.
3) Vl duodami kubai. Noriai aidia su jais, ypsodamasis ir gurguliuodamas.
4) Viena iurk. Pasilenkia dein nuo iurks kuo toliau, paskui pargriva,
stojasi ant keturi ir kuo greiiau ropoja alin.
5) Vl duodami kubai. Tutuojau j siekia, ypsodamasis ir juokdamasis kaip
anksiau.

Minti parengiamieji tyrimai rodo, jog slyginis atsakas iurk per

penkias dienas, per kurias tyrimai nebuvo atliekami, isilaik visikai. Toliau
buvo keliamas klausimas, ar yra perklimas, ar nra.
6) Vienas triuis. Triuis staiga buvo padtas ant iuinio prieais kdik. Reakci
ja buvo aikiai ireikta. I karto prasidjo neigiamas atsakas. Albertas atsilo
kuo toliau nuo gyvno, verkleno, paskui puol aaras. Kai triuis buvo padtas
prie pat kdikio, is sikniaub iuin, paskui atsistojo keturpsias ir liau
tolyn vis laik verkdamas. Tai buvo tikinamiausias tyrimas.
7) Paskui po pauzs kdikiui buvo pateikti kubai. Jis aid su jais kaip anksiau.
Keturi mons pastebjo, kad Albertas su jais aid daug energingiau nei anksiau.
Kubai buvo pakeliami auktai vir galvos ir metami emyn su didele jga.
8) Vienas uo. uo nesukl tokios audringos reakcijos kaip triuis. Akimirk
vaikas smeig vilgsn, atsitrauk atgal ir kai gyvnas prijo ariau, pamgino
atsistoti ant keturi, taiau i pradi neverk. Kai tik uo inyko i regjimo lauko,
kdikis nurimo. Paskui uo buvo privestas prie pat vaiko galvos (jis tuo metu guljo).
Albertas tutuojau paoko, griuvo prieing pus ir nusuko galv. Vliau pradjo
verkti.
9) Vl buvo pateikti kubai. Jis tutuojau pradjo su jais aisti.
10) Kailiniai (ruonio). I karto pasitrauk kair ir pradjo nervintis. Kailinius
padjus ariau jo ant kairs puss, tutuojau nusisuko, pradjo verkti ir ketur
psias mgino liauti alin.
11) Vata. Vata buvo vyniota popieri, bet kyojo pro jo galus. Pirmiausiai ji
buvo padta ant berniuko kojos. Jis nuspyr tolyn, taiau nepaliet rankomis. Kai
ranka buvo padta ant vatos, kdikis tutuojau j atitrauk, taiau nerod sukr
timo, kur jam kl gyvnai ar kailiniai. Paskui Albertas pradjo aisti su popie
riumi, stengdamasis neliesti vatos. Galiausiai, skatinant manipuliacinio instinkto
impulsui, berniuko nepalankumas vatai kiek sumajo.
12) aisdamas su kdikiu stebtojas W. tiesiog nuleido galv, nordamas isi
aikinti, ar Albertas ais su jo plaukais. Albertas tai visikai nekreip dmesio.
Kiti du stebtojai padar t pat. Kdikis tutuojau pradjo aisti su j plaukais.
Paskui buvo atneta ir parodyta Albertui Kald Senelio kauk. Jis vl nekreip
j dmesio, nors anksiau su kauke aisdavo.

196

PSIC H O LO G IJA B IH EIV IO R ISTO PO IU R IU

Matome, jog slygin, sukurta eksperimentikai iurks baim buvo

perkelta daugel kit objekt. Perklimas buvo tiesioginis, greitas ir be
jokio kito papildomo, susijusio su iais kitais objektais, patyrimo. Taigi su
tokiomis perkeltomis emocinmis reakcijomis galime sieti plaiai papli
tusius vaiko, o galbt net suaugusiojo asmenybs pokyius po to, kai jiems
buvo sudaryta pavien tvirtai slygota emocin reakcija bet kok objekt
ar situacij. Ji paaikina daugel perdt baimi ir didij dal individ
jautrumo objektams, su kuriais tokiam elgesiui individo praeityje negali
ma rasti jokio tinkamo pagrindo. Tokio veiksnio svarba suteikiant vaiko
gyvenimo pavidal nereikalauja tolesni rodym.
Svarbiausias klausimas psichologui praktikui: Kaip i slygin bai
m, nir ir meil galima panaikinti?44Slyginiai meils atsakai yra galbt
rimtesni nei baims ir nirio priepuoliai, kadangi juos visuomen ne tik
toleruoja, bet ir skatina. Ms nuomone, slyginiai meils atsakai, ypa
nukreipti motin ir tv, iugdantys per didel priklausomyb nuo tv, kaip ir
yra i tikrj (p. 204), galbt yra grsmingiausi visos moni srangos siste
mos veiksniai. Net jeigu psichoanaliz galt slygoti individ kartotinai,
bt per vlu - ie prisiriimai, prasiddami kdikystje ir tsdamiesi pa
auglysts laikotarpiu, slopina ir stabdo kit krypi srank. Turdamas
infantilik gdi suaugs mogus viso pasirengimo poiriu priverstas
likti nepusiausviras. Psichologai, kdikio elgesio laboratorijose tyrintojai,
bgant laikui imoks, kaip paalinti ias slygines emocines reakcijas, kai
tik jos bus nustatytos. Yra vili, jog kartotinis emocinis slygojimas taps
toks pat svarbus visuomenei kaip ir medicina. Taiau kol tvai, savo ruotu,
yra mokomi auginti vaikus, kartotinis slygojimas bus nesibaigiantis pro
cesas. Tvai gali sudaryti naujus kliuvinius vaikui greiiau, nei biheivioristas
juos gali sugriauti.
Eksperimentini atradim santrauka. Taigi apskritai tikriausiai galime
drsiai pasakyti, jog kuomet emocikai jaudinantis objektas dirgina tiriamj
vienu metu su emocikai nejaudinaniu, pastarasis per tam tikr laik
(danai po vieno jungtinio dirginimo) gali sukelti t pai emocin reakcij
kaip ir pirmasis. Tiktina, kad taip pat nuolat susidaro antros, treios ir
tolesni eili slyginiai refleksai. Siame procese reakcijos modelis turbt
didija dalimi silpnja. Visos meilei, niriui ir baimei priklausanios da
lins reakcijos gali pasireikti reaguojant tok pakeist dirgikl.
Greta io staigaus ir netikto sukeitimo tipo, kuris neabejotinai pri
klauso slygini refleks klasei, yra susijusi su asmenimis, vietomis ar
daiktais prisiriim44ir atsiskyrim44, kurie susidaro ltame gdio uuo
mazgos procese. J pradinis pavidalas turbt nesiskiria nuo k tik aptarto,
iskyrus jiems susidaryti reikaling ilgesn laik.
Emocins raikos: sklaida. 183 puslapyje kalbjome apie bendrojo veiklos
lygmens pokyius dl emocinio sutrikimo. Kalbjome apie vidutin, aukt

VI skyrius. Paveldimas elgesys: emocijos

197

ir em lygmenis. Turbt jeigu individas bt visikai pusiausvyras, emo

cins veiklos pasiskirstymas bt pastovus ir visa sukaupta veikla dalytsi
vienodai, t. y. bt tik lygmens pokytis. Taiau retas individas pasiymi
tokia puikia pusiausvyra. Be to, visuomen ir jo paties sranga danai
padaro emocines raikas nemanomas tam tikromis kryptimis. Kai emocin
iraika yra blokuojama kurioje nors srityje, raika tikriausiai vyksta kakur
kitur. Pateiksime pavyzd.^4 eidia stipresnis, vyresnis ar jaunesnis mogus,
ar tas, i kurio jis pelnosi kasdien duon. A instinktas ir gdio sranga
skatina pulti arba bent jau duoti atitinkam - stipr odin - atkirt. Kiti
visos situacijos bruoai (tai, kad jis yra stipresnis, vyresnis, jaunesnis ir 1.1.)
slopina ias raikas. Vis dlto emocinis spaudimas buvo sukeltas, todM
gali atleisti staigos buhalter ar pasiuntinuk arba terorizuoti stenografuotoj. Tokiais atvejais danai kenia ir eima. Jeigu mona sukelia emocin
antpld, gali kentti vaikai. Taiau ne visada raika gali bti iurktus odis
ar smgis. Jeigu emocija gyja baims ar nirio dmen, smgis ar grubus
odis yra daniausi. Jeigu trukdanti emocija yra meils tipo, galutin raika
gali bti parodoma, beriant malonius odius arba priskiriant nuopelnus
kakam kitam, o ne suklusiam meils emocijai klit asmeniui. Jeigu klitis
atsirado dl mylimo objekto mirties, raika gali bti sielvartas ar saviudyb.
mogaus gyvenimas yra kupinas toki raik. Jeigu visuomen ude
da pernelyg daug apribojim (niris) ir trikdomas individas nra visikai
pusiausviras, raika gali tapti vagyst su silauimu ar vandalizmas. Pusiau
sviriems individams ji gali isilieti keiksmaodiais ar privaiu visuomens
apribojim koneveikimu.
Kai kuriems individams - dl menkesns konstitucijos arba dl siau
ros ar ribotos j aplinkos - nemanomos jokios iorins raikos. Emocin
nuotka pasireikia tam tikros nuostatos pavidalu (p. 198): nusialinant
arba mainant kontaktus su monmis, girtavimu, narkotik vartojimu,
apmstymais, svajonmis ir oro pili" statymu - 1. y. atsiskleidia kalbine
raika.
Visa tai galima paaikinti tikriausiai tuo, kad itaip elgdamasis individas
atsipalaiduoja ir isilaisvina nuo emocinio spaudimo. Populiariai tariant,
atsiranda emocijos ikrova" - dl vienos ar kitos prieasties niris at
vsta". Visas ias vairias raikas, kai jos gyja patologin pavidal ir susikerta
su kitais individo veikimais arba tomis funkcijomis, kuri visuomen reika
lauja i kiekvieno individo, bei toki individ keitim tiria psichiatrija.
Taiau matome, jog tie patys veiksniai pasireikia net normaliems" indivi
dams, ir ms, kaip psicholog, mokymas neubaigtas, kol galime pastebti
emocinio neprisitaikymo enkl.
Negalime patvirtinti, jog visi matomi sklaidos reikiniai priklauso slygi
niams refleksams. Veikla tikriausiai yra nepakankamai stereotipika ir per
sudtinga, kad priklausyt tai sriiai. Prisiriimas nra sutelktas vien

198

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

tak. Turbt paprasiausia pasakyti akivaizd fakt yra teigti, jog per didelis
emocinis spaudimas nuteka per kuri nors kit aplinkos (visuo-menins)
ir paveldimumo veiksni suteikt vag.
Emocij, instinkt ir gdio jungimasis; nuostatos. Stebjimas tikriau
siai rodo, jog emocins, instinktyvios ir gdio veiklos jungiasi deriniais,
arba integruojasi. i integracij aptarim kiek sunkina tai, kad nra ga
limybs tyrinti instinkt ir gd. Galbt veiklos, kurias matome pyktyje44
ar jo aktyvesnje nuostatoje - mutynse44, geriausiai iliustruoja nuomo
nes, kurias reikia pateikti. Vabzdi pasaulyje pyktis turbt lieka emo
cinio instinktyvaus lygmens (paveldimumas), nes j gdio veiklos yra
minimalios (negalime sakyti, jog j visikai nra). inoma, mogaus rasei
jaudinantis - nirio dirgiklis - paprastai yra tas, kuris kliudo, atstumia,
spaudia ar varo asmen. Instinktyvs veiksniai ireikiami rankomis ir
platakomis, griebiant, bgant prie objekto, galbt j kandiojant, isi
iepiant. Gynybiniai judesiai taip pat yra instinktyvs. gdio veiksniai
pasireikia puolimo ir gynybos moksliniu pavidalu44: bdu, kaip laikomos
rankos, kad neleist puolaniajam smgiuoti paeidiam viet - akis,
sauls rezgin ir 1.1., - ir kojos. Visa grup yra integruota, dalins reakcijos
veikia kartu. Individas virsta kovojania ir besiginania bendra veikimo
visuma. Jeigu aplinkos veiksniai yra tokie, kad tikra kova negali prasidti,
subjektas pasirenka nepaklstaniojo44 nuostat. Joje vis dar yra visi trys
veiksniai. Daugel emocini, instinktyvi ir gdio veikos polinki varo
visuomeniniai faktoriai. Tuomet, inoma, vl tenka pabrti implicitinius
emocinius veikos visumos dmenis.
Iki iol nir vertinome kaip emocin dmen, paveldim puolimo ir
gynybos judes, kaip instinkt, o imokt veikim - kaip gdio. Turbt
visi kiti emocij pavidalai - gimto arba daugiau pagrindinio tipo, pavyz
diui, meil ir baim, bei nutraukto, jungtinio ar vieningo tip, kuriuos
gyjame sukeitimo metu, - turi mintus derinio tipus. Vien mginimas juos
ivardyti, parodyti j istorij ir susidarym per sukeitimo ir vienijimosi
proces pareikalaut atskiros knygos (beje, itin reikalingos). ia kalbsime
tik apie kelet. Vadinamoji nuolankioji, arba nevisavertikumo, nuostata
atsiskleidia i karto, nes joje kaip akivaizdiausias emocinis dmuo slypi
baim. Instinktyvus veiksnys gali nebti labai akivaizdus, taiau jis yra
visuotinis. Jis atsiskleidia giantis, nusileidiant ir vengiant - kartais knu
kaip visuma, kartais atskirais organais, pavyzdiui, lpomis ar akimis. g
dio veiksniai ypa pasireikia suaugusiojo kalbiniu elgesiu - skubant sutikti,
vengiant argumento, kalbant nerytingu balsu.
Meils srityje gausu nuostat, kaip rodo populiars posakiai keniantis
dl meils44, meils kankinamas44, velnumas44, simpatija44. Svarbesns
ir pastebimesns nuostatos yra drovumas44, gda44, sumiimas44, pavy

VI skyrius. Paveldimas elgesys: emocijos

199

duliavimas, pavydas", neapykanta", tarumas", apmaudas", kania",

nerimas". Visos jos yra sudarytos daugiausia i emocinio gdio ir instink
tyvi veiksni. I tikrj jie veikia ribodami grup dirgikli, kuriems asmuo
jautrus. Individui jie yra tokie pat svarbs charakterio bruoai kaip rankos
ir kojos arba naujo udavinio sprendimo bdas.
i pavirutin analiz jokiu bdu neprilygsta vaidmeniui, kur ios nuo
statos atlieka asmens gyvenime. Nagrindami bet kurio mogaus gyvenimo
istorij galime pamatyti, kaip danai jos padeda arba trukdo dirbti ir trikdo
asmenin pusiausvyr. Drovumo ir nevisavertikumo nuostata gali vis
gyvenim laikyti mog pririt prie prasto, taiau nepelningo darbo. Da
nai jos sukliudo santuok, lemia nedarni santuok arba sulaiko nuo pla
tesnio bendravimo. Antra vertus, kitais atvejais per didelis agresyvumas
taip pat danai atima i mogaus galimybes skmingai pltoti versl ir
visuomeninius ryius.
Emocij fiziologinio tyrimo rezultatai. A. Latakins liaukos ir lygieji
raumenys. 33 puslapyje ir aptardami latakins burnos ir skrandio liaukas
(p. 164) minjome, jog kai mogus ar gyvnas yra veikiamas alkio dirgiklio
(ritmiki skrandio raumen susitraukimai), jeigu leidiama dirginti gyvn
vizualiai arba uodiamai maistu (maistu, kur reaguojama teigiamai),
pasireikia slyginiai sekrecijos refleksai.
Veikiant emociniams dirgikliams ios dalins veiklos danai blokuo
jamos. i sekrecijos reikinio pus ir skrandio lygij raumen judjimas
neabejotinai yra emocij fiziologini tyrim dalis. Daug stebtoj nustat,
jog emocikai jaudinanios situacijos i tikrj slopina liauk veikim. Jeigu
vaikui su skrandio fistule rodomas maistas, paskui vaikas erzinamas i
pradi duodant maist, po to atimant, o vliau priveriant j inykti i
regjimo - pasireik verkimas ir kiti svarbs emocins bsenos enklai.
Sekrecijos yra slopinamos. Panaios slygos sudaromos unims: jeigu jie
udaromi svetimoje aplinkoje arba pririami prie stovo, arba galiausiai
jeigu jiems rodomas prastas prieas - katinas, sekrecijos tekjimas yra
slopinamas. Jeigu emocin bsena tsiasi ilgai, ir mogui, ir gyvnams
kuriam laikui slyginiai refleksai net gali dingti, t. y. slytis su mediaga
gali nesukelti skrandio suli isiskyrimo.
Panaus reikinys atsiranda dl peristaltini skrandio judesi, o i
tikrj dl viso virkinamojo trakto raumen sluoksnio judesi. Gyvn
sugavus, udengus jo burn bei nos pirtu, skrandio susitraukimai slopi
nami labai greitai. Taiau k tik minjome, jog ios ries dirgikliai sukelia
nirio emocij. Tas pats bdinga ir mogui. Veikiami baims ar nirio
mons danai nevirkina maisto (dl sekrecijos slopinimo) ir is lieka
skrandyje (dl judesi, btin stumti turin kanalu, stokos).

20 0

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

Skausmo receptori jaudinimas turi tok pat poveik kaip emocinis trik
dys (turbt yra dirgiklis niriui) ir sekrecijai, ir skrandio susitraukimams.
Tiktina, jog bet kurios stipriai jaudinanios emocijos veikia taip pat, kaip
aptartos anksiau. Geiduling fotografij ir paveikslli sukeltos lytins
emocijos aikiai slopinamai veikia paausins liaukos sekrecijos greit ir kiek
bei kai kuriuos refleksus (pavyzdiui, rijim).
B.
Jaudinani dirgikli taka belatakms liaukoms. Vienas svarbiau
si emocini dirgikli sukeliam padarini, matyt, yra adrenino isisky
rimas. Adreninas ilaisvina cukr i kepenyse saugom atsarg danai
didesniais kiekiais, nei knas gali sunaudoti. Atsiranda glikozurija, t. y.
lapim patenka cukraus perteklius. Sis reikinys danai pasireikia myje
arba bet kuriomis ekstremaliomis emocinmis situacijomis (slopinaniomis
ar jaudinaniomis). W. Cannon teigia, jog pririti prie stovo jauni katinai
tampa gana siutingi, j akys plaiai atmerktos, vyzdiai isiplt; j pulsas
padanjs, o uodegos plaukai vis labiau ir labiau pasiiauia; jie niurzgia
ir urzgia mgindami isilaisvinti. Kai tik i jaudinanti bkl atsiranda, pasi
reikia glikozurija (nuo 40 minui iki pusantros valandos). Kai maam
uniui leidiama loti ant kai, priveriant jas susijaudinti, atsiranda gliko
zurija. Panas rezultatai bdingi ir mogui. Po sunki egzamin ar atkakli
sporto varyb tiriamiesiems esti laikina glikozurija.
Glikozurijos pasireikimas - tai padidjusio kraujo aprpinimo cukrumi
rodiklis, kadangi jeigu inkstai nepaeisti, cukrus negali patekti lapim
tol, kol nesusidaro akivaizdus aprpinimo cukrumi perteklius. Cukraus
kiekio lapime matavimas yra i tikrj labai apytikris metodas dirgiklio
emociniam poveikiui aptikti. Neseniai buvo sukurti itin jautrs metodai
padidjusiam cukraus kiekiui kraujyje nustatyti. Ms laboratorijoje su
kaupta daug cukraus kraujyje matavim duomen. Tai neabejotinai subtilus
rodiklis, atskleidiantis emocinius pokyius. Jis buvo naudojamas kartu su
odini reakcij asociaciniu metodu. Sis jungtinis metodas gali bti tai
komas taip: vienas tiriamasis atlieka tam tikr veiksm, kitas laukia kitame
kambaryje. Paskui abu grta eksperimentin kambar, ir eksperimentato
rius i odini atsak (abejons ir 1.1.) turi nusprsti, kuris j atliko paskirt
veiksm. Prie tyrim ir po jo i abiej asmen paimamas maas kraujo
kiekis (keli laai), visuose keturiuose mginiuose nustatomas cukraus krau
jyje procentas. Didesnis cukraus kiekis kraujyje rodo, kuris padar nusi
kaltim". Taigi kraujo cukraus reakcija gali bti naudojama kaip papildomas
metodas nustatant kalt".
Metodas turbt pakankamai jautrus siekiant nustatyti, ar konkret
individ emocikai suadina vien kito individo buvimas. iuos rezultatus
ms laboratorijoje gavo dr. N. D. C. Lewis. Jie dar nebuvo skelbti. Su
gyvnais buvo tikinamai parodyta, kad jeigu paalinamos antinksi liau
kos, emociniai dirgikliai nesukelia cukraus padidjimo kraujyje ar lapime.

VI skyrius. Paveldimas elgesys: emocijos

201

Patvirtinta, jog emociniai dirgikliai per reflekso mechanizm ilaisvina

adrenin, savo ruotu veikiant cukraus tiekim kepenis ir suteikiant
jam pavidal, kur po to i kraujo gali naudoti raumenys.
Be poveikio kepenims (cukraus pavertimo), adreninas veikia kartu su
simpatiniais nervais, siaurina kraujagysles, todl didina kraujospd. Nu
statyta, jog kuomet tam tikras raumuo yra aktyvus, jo kraujo indai isi
pleia, maindami arterin spaudim. Jeigu vienu metu pradeda veikti daug
raumen, isiplt indai gali taip sumainti arterin spaudim, kad rau
menys gauna nepakankamai maisto. Raumenyse taip pat kaupiasi nerei
kalingos mediagos. Dl stiprinaniojo poveikio siaurinantiesiems nervams
adreninas padidina arterin spaudim, kuris pagerina raumens aprpinim
maistu ir paalina nereikalingus produktus. Kraujas nukeliauja i vidaus
vegetacini organ griaui raumenis, kuriems keliami papildomi reika
lavimai, kai gyvnas kovoja ar stengiasi isilaisvinti.
C.
Savita adrenino taka. Tikriausiai visi pritaria, kad laisvas adreninas
kraujyje tiesiogiai veikia raumen taip, kad neutralizuot nuovargio pro
duktus. K poilsis padaryt tik per valand ar ilgiau, adreninas padarys
per penkias minutes ar maiau" (Cannon).* is rezultatas, be raumens
geresnio aprpinimo maistu ir tekanio per raumen kraujo kiekio padidi
nimo, yra papildoma adrenino funkcija. Kai raumuo nuvargs, t. y. prarads
dirglum, adrenino injekcija krauj (arba vidaus organ nervo dirginimas)
greitai grina raumen pailsjusio bkl. Cannon tvirtina, jog adreninas
taip pat pagreitina kraujo krejim, kuris gali bti naudingas sueistam
gyvnui, taiau ie rezultatai dar nevisikai patvirtinti.
Tariamas apibr prietaravimas. Tarsi atsiranda prietaravimas tarp
ankstesni ms teigini apie emocij ir surinkt i fiziolog darb, kuriuos
k tik aptarme, teigini. Anksiau ireikme poir, kad jeigu emocinis
dirgiklis buvo pakankamai stiprus ar pakankamai ilgai besitsiantis, gali
pasireikti paralyius arba apsimestin mirtis. i bsena tikrai nra adapty
vi/ Fiziologinio tyrimo rezultatas, ko gero, rodo, jog veikiamas jaudinani
dirgikli organizmas danai gyja pagerint bsen, kur galimas didesnis
raumen aktyvumas ir maesnis nuovargis. Konfliktas gali bti isprstas.
Pagerinta" fiziologin bsena susijusi su autakoidini mediag veikimu.
170 puslapyje minjome, kad tokios mediagos veikia kaip vaistai. Jeigu
duodamas nedidelis kiekis tam tikro vaisto, tarkim, strichnino, pagerja
apetitas, padidja raumen aktyvumas. Galima pagerinti bendrj fizio
login bkl. Antra vertus, jeigu duodama per daug vaisto, raumuo gali
pasidaryti nelankstus, ir tiriamasis mirs. Turbt panaiai veikia autakoidai.
Jeigu ilaisvinami per dideli mediagos kiekiai, prasideda tik vienas veikimo
tipas - paralyiuojantis poveikis. Jeigu ilaisvinami fiziologikai tinkami
kiekiai, j veikimas gali sukurti jungtin refleks grup, kuri gali pagerinti
fiziologin bsen.

202

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

Fiziologai neabejotinai pervertino adaptyv" vis pagrindini emocij

pobd. Cannono darbai akivaizdiai rodo, kaip veikiant nirio, baims ir
skausmo dirginimui padidjusios raumen pastangos gali padti organizmui
kovojant ar bgant. Vis dlto sunku pasakyti, kokiu bdu i fiziologin
bsena vaidina kok nors nauding vaidmen prisitaikymui, jeigu organizmas
nepatenka situacij, kur gali bti naudojamos padidjusios raumen gali
mybs. Taiau tokios situacijos retos. Armijoje tarnaujantis vyras gauna
laik, kad mona pagimd sn. Naujiena, be abejons, yra stiprus dirgik
lis; pasireikia jaudinimas, tyrimas rodo esant cukr lapime ir natraliai
padidjus jo kiek kraujyje, taiau stovyklos kasdienyb yra tokia, jog nerei
kalauja didelio raumen aktyvumo. Galime pripainti Cannono bendr
pozicij, taiau turime pridurti, kad kasdienei gyvenimo rutinai tai nra
labai naudingas poiris. Gyvename ne pasienio krate ir, iskyrus atsi
tiktin kov, nra didels galimybs apnuoginti dantis ir geru senu protvi
bdu kovoti u ilikim. Cannono rmimsi emocine reakcijos biologine
nauda reikia keisti.
Tikriausiai nebebus abejojama, kad tiesioginis jaudinani dirgikli
poveikis parengtai veiklai, kaip buvo minta 193 puslapyje, visada yra ar
domasis. Jeigu individas ruoiasi paskaitai, rao knyg ar atlieka muzikin
krin, bet koks stiprus emocinis dirgiklis bent laikinai suardo ir sustabdo
parengt veikl. Tas pats nutiks karininkams, kuriems rengiant prieo puo
limo kit dien planus sprogt sviedinys ir nugriaut dal pastato, kuriame
jie dirba. Taigi tikriausiai reikia teigti, jog tiesioginis jaudinanio dirgiklio
poveikis yra neadaptyvus", ribojantis ir griaunantis. Jis gali isilaikyti itin
trumpai arba kiek ilgiau. Nustatme, kad padidjs cukraus kiekis kraujyje
net po gantinai silpno emocinio dirginimo gali ilikti kelet valand. Tai
yrapostokas irpoemocin bsena. Tikriausiai poemocin bsena gali bti
tokio pobdio, kad 1) organizmas lieka blogiau prisitaiks ir maiau paj
gus tsti parengtas veiklas. Pavyzdiui, sukrsta dl vaiko mirties motina
gali likti prislgtos ir apatikos bsenos itisus mnesius. Antra vertus,
2) poemocin bsena gali bti tokio pobdio, jog organizmo fiziologin
bkl pagerja; veiklos, buvusios prie emocin dirgikl, gali bti toliau
atliekamos palengvinimo ir pastiprinimo slygomis. Pavyzdiui, taip gali
nutikti, kai tvai nubaudia vaik: gali bti staigus pagerjimas, pastebimas
visame elgesyje (taiau gali nutikti ir prieingai: vaikas gali usisklsti,
pasidaryti paniurs ir kur laik toks ilikti). Maiau dviprasmikas yra
dirbanio sunkiomis slygomis individo pavyzdys. mogus gauna laik su
ekiu, kuris nors akimirkai sustabdo jo veikl, turi didiul poemocin po
veik jo darbo greiiui ir tikslumui likusi dienos dal ar net ilgiau. Apskritai
galima sakyti, jog emocij sukelianio dirgiklio poveikis bendrajam veiklos
lygmeniui gali sukelti palengvjim arba atvirkiai; arba gali palikti j

VI skyrius. Paveldimas elgesys: emocijos

203

nepakitus. Rezultatas priklauso nuo daugelio veiksni: jaudinanio dir

giklio pobdio, individo bdo, bendrosios kno bsenos ir kt.
Emocij vaidmuo kasdieniame gyvenime. Svarbiausias su emocijomis
susijs faktas tikriausiai yra tas, kad mogaus organizmas yra sukurtas
reaguoti emocionaliai. I pradi teigme, kad tai yra paveldti veikimo
bdai. Vadinasi, mums, kaip psichologams, nepriklauso pateikti koki nors
nuodugni tvirtinim apie j biologin naud, isaugant ries gyvyb.
Turime pasitenkinti apraydami iuos faktus ir nurodydami vaidmen, kur
emocijos vaidina ms raidoje ir kasdieniame gyvenime. inoma, jeigu k
nors baugina Danvin, tas nenurims, kol smulkiai neinagrins praktins
kiekvienos reakcijos verts. Esame link tikti, jog ir instinkt, ir emocij
sudaro daug dalini reakcij, kurios organizmui neturi jokios adaptyvios
verts. Matome, jog aptariant instinktus labiau pabriama, kad jeigu or
ganizmas sisavins pakankamai paveldt struktr ir reakcijos bd,
leidiani jam sveikauti su aplinka, evoliucijos procesas (atranka ir pa
alinimas) suteikia jam daug palankesnes reakcijos galimybes.
ios iankstins pastabos nereikia, kad emocijos yra nereikmingos
kasdieniame gyvenime. Emocijos gali kilti ir kyla nepriklausomai nuo to,
ar visada, ar tik kartais biologikai naudingos. 1) Net jeigu jos tra prabanga
biologinio tinkamumo atvilgiu, emocijos apsaugo individ nuo kasdien
vienodai kaip maina veikianio egzistavimo. Jos padeda mogui igyventi
skmes ir neskmes, daro jo veiksmus nenuspjamus (tai kelia sunkum
psichologui ir psichiatrui) ir apskritai spalvingesne asmenybe bendram
darbui, kovai ir aidimui. Meniniu ir mogikuoju poiriu pasaulis ities
bt labai apgailtinas, jeigu silpno ir paeminto vaiko kania nesukelt
aar. lov ir svajos bt apgailtini vainikai, jeigu neatnet daugelio
pripainimo. Jeigu visos irdys bt altos, yms menininkai gyvent veltui.
Tam tikru poiriu visuomen sieja emocinio suartjimo galimybs. 2) O dl
j poveikio individo pasiekimo galimybms, esame link pritarti Williamui
Jamesui, mogaus energijose44 teigianiam*, jog tik iimtiniais atvejais
sustiprjusi bsena, susidariusi po didels emocins krizs, gali lemti tok
pasiekimo laipsn, apie kur individas prastame darbe n nesvajoja. Poe,
De Quincey, Byron, Goethe ir George Sand turbt niekada nebt para
edevr esant banaliam reimui. Galima parinkti be galo daug toki pa
vyzdi. Antra vertus, tenka ilaikyti pusiausvyr, nedarant prielaidos, jog,
kadangi genijai sukr didius darbus esant padidjusiai emocinei tampai,
btent tokios pakilios bsenos ir sukuria genijus. Tiesa tikriausiai ta, jog
kartais esant didelei tampai visos reakcijos dalys susivienija ir palengvina
viena kitos veikim - tol, kol ilieka emocins bsenos poveikis, kiekviena
individo vert, kiekvienas altinis yra ia pat rikiuojami darbui. Tokie atvejai
reti. Kitas emocinis smgis kaip poveiksnis gali palikti individ virpant,

204

PSIC H O LO G IJA B IH E IV IO R IST O PO IU R IU

nualint ir vang, visikai nepajg atlikti nieko, iskyrus rutinin veikl.

I patirties inome, kad prastomis aplinkybmis, jeigu turime atlikti kok
nors ypating darb, pavyzdiui, dalyvauti varybose, dirbti su jautriu prie
taisu, atlikti sudting operacij, noriai neatsiversime stipriai emocinei
situacijai; ir dl to ms atlikta gali tapti net puikesn. Be abejons, isto
rijoje laimjimai buvo pasiekti kaip tik tokiomis slygomis. Galbt civili
zacijos prieglobstis sukr drovumo nuostat, taip sumaindamas parengt
naudotis tokiomis galimybmis, kuriomis naudojosi ms protviai. Visuo
men vis labiau ir labiau saugo nuo stipri emocini dirgikli, nes silpnas
ir galbt net vidutini gabum individas negali prieintis j poveikiui, kad
ir kaip skmingai tarpt j veikiamas genijus.
Tiesa, pavyzdiai, kuriuos parinkome neigiamiems emocinio smgio
padariniams, atstovauja veikloms, reikalaujanioms ryki, eksplicitini
prisitaikymo pavidal. Ar bt kitaip su konstruktyvesns kalbos veikl
tipais? Ar menininkui, suklus koki nors stipri emocij, bt lengviau
sudaryti romano plan, rayti poem, tapyti edevr, kurti oper, ar at
virkiai? Atsakyti nerizikuosime. 3) Stebdami daugelio individ gyvenim
tikriausiai pamatytume tokius veiksnius: vienas individas pasiek em
prisitaikymo lygmen; jis gali mainle urayti ar telegrafuoti tam tikr
odi per minut skaii arba padaryti tiek ura bloknote: jeigu is
emas prisitaikymo lygmuo sudaro galimyb individui pelnyti kasdien
duon, jis jo neatsisako. Jo eiminiai ir visuomeniniai santykiai taip pat
sustabarj, emocins nuostatos yra stereotipins. Vienas visur priima
kentjimo nuostat, kitas - religin nuostat, treiasis - udar, arba pri
slgt, nuostat. Jie tarsi apsupti siena. Ar nra bdo prasibrauti pro j ir
paskatinti individ siekti auktesnio pasiekim lygmens? Retkariais emo
cionaliai jaudinantys dirgikliai tikriausiai tam padeda: staigus atsakomybs
ar gerovs padidjimas, padidinti reikalavimai, ikil susituokus ir pa
gausjus eimai, kartais net stiprus niris arba baim gali prasibrauti pro
stereotipik ir prast atsako bd ir sujaudinti individ tiek, kad jis gali
sisavinti ir panaudoti tempt mokym (didesni gdi tam tikroje srityje
gijimas), paalinti klaidas, dirbti ilgiau ir planuoti darb nuosekliau.
Praktinis emocij tyrimas ir emocins reakcijos valdymas. iuo metu
kaip niekada anksiau vadovaujantys ar valdantys moni raid individai
siekia gauti pakankamai ini apie prast ir neprast emocin gyvenim,
kurios padt formuoti t pavaldini charakterio tarpsn. Vadovaujaniais
individais eksplicitikai vadiname tvus, gydytojus, mokytojus ir darbdavius.
Prie mginant pagelbti kitiems valdyti emocines reakcijas ir nuo
statas, tikriausiai logikiausia kur laik tirti savo pai emocin srank.
Pradedaniajam, kuris msi psichologijos, paprasiausias bdas priartti
prie io udavinio sprendimo - itirti savo paties emocines reakcijas.

VI skyrius. Paveldimas elgesys: emocijos

205

Viskas, k pradedantysis praomas daryti, - kartkartmis urayti savo

paties veiklas. Jis turt urayti, kokie dirgikliai daniausiai sukelia
emocines veiklas, ar ios veiklos atskleidia daugiau nebrand reikini
tip, kaip matme baimje, niryje ir meilje, ar tai tra lygmens pokytis?
Kokie yra tiesioginiai ir tolesni padariniai veiksmingumui ir mokymuisi?
Suprantama, kaip dal bendrosios veiklos ia turime traukti mstym,
planavim, nes ie procesai parodo kalbos srangos funkcionavim. Jis
turt nustatyti, ar daugja emocini pakilim, ar jie darosi veikiau ste
reotipiki ir susijung nuostatas, ar j maja, jam tampant labiau pu
siausviram ir prisitaikiusiam. Po tokio tyrimo pradedantysis turt daug
geriau nei dabar vertinti savo paties bd. Retas itaip pavelg save
(sura savo paties reakcijas) per lemiam gyvenimo laikotarp, todl
danai per vlai suprantame, jog kai kurios perdtos nuostatos itin apsun
kino gyvenimo prisitaikymus. Kai kuri emocinio prisitaikymo trkum
(ypa susiet su lytiniu gyvenimu) pradedantysis nepastebs. Dl to itin
naudinga, jog tam tikr laik nuosekliai jus stebt kitas asmuo. pras
tumo, arba pusiausvyros, matas nra matematinis ar kiekybinis, taiau
remiasi blaiviu protu.
I i tyrim darome tokias ivadas: 1) yra prastas emocinis prisi
taikymas; 2) dauguma asmen nra visikai pusiausviri, taiau j silpnum
taip kompensuoja kiti veiksniai (gdis), jog galime numatyti, kad sugniu
dymas nevyks, nebent kriz bus labai neprasta ir iauri; 3) yra emocikai
nestabili individ. Kadangi buvo padaryta tiek daug klaiding prisiriim
ir atsiribojim, tiek daug sukurta nesaugi raik, aktyvumo lygmuo yra
toks auktas arba toks emas, taip atkakliai ie lygmenys pasireikia ir
taip lengvai yra sukeliami, jog btina daryti ivad, kad tokiam asmeniui
reikalinga medicinin pagalba - dert kreiptis iuolaikin psichiatr.
Taiau tvai, mokytojai ir darbdaviai nuolat akis ak susiduria su iai grupei
priklausaniais individais tokiomis slygomis, kur nemanoma gauti gerai
pasirengusio psichiatro patarim. iems veiksniams kontroliuoti turi bti
iekoma tam tikro praktikai saugaus ir sveiko bdo. Ityrus nestabil
individ ir nustaius svarbiausius veiksnius, susijusius su pusiausvyros stoka,
turbt yra du tinkami, nedarantys alos elgesio bdai: 1) galima keisti
aplink arba 2) kartotinai mokyti asmen.
Emocijos praktini pusi santrauka. Kartais nustatoma, kad slygos,
susidariusios prie emocin sutrikim, yra gana paprastos. 1) Tai gali bti
prasti veiksniai, tokie kaip netinkama dieta, piktnaudiavimas tam tikrais
patiekalais, persivalgymas, pastovaus miego stoka ir miego apskritai tr
kumas. inoma, manoma, jog individas lanksi pas gydytoj ir kad orga
niniai sutrikimai bei trkumai buvo kiek manu itaisyti (skaitant per didel
lr per ma vidaus sekrecijos liauk aktyvum). Pakeitus rutin, danai

206

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

pavyksta paalinti neprisitaikymus. 2) Vaikams ypa yra vairi veiksni,

galini sukelti sutrikimus. Tvai, nusileisdami vaikui, paisydami kiekvieno
jo skaudulio ir sielvarto, darydami u j tai, k jis turt daryti pats, nepa
jgia priversti susidaryti ankstyvj gdi, kuriuos turt gyti kiekvienas
vaikas (taip apsunkina prisitaikym tarp bendraami); jeigu vaikas tai
koneveikiamas ir baramas, tai jam rodomas pernelyg stiprus prisiriimas spariai sukuriama nuostat grup (priklausomyb, nevisavertikumas,
niris, depresijos), kuri negalima itaisyti tol, kol vaikas neperkeliamas
i tos aplinkos. 3) Vaikui augant, pasireikia dar sudtingesn prieastini
veiksni grup. Vaikui tenka reaguoti susiet su lytimi situacij pasaul.
Dl savo pai besivystani kn vaikai tampa itin jautrs tokioms si
tuacijoms. I iors dirgikliai jiems sviediami tokiais prietaringais bdais,
kad jie nespja susidaryti tinkam asociacij ir neturi iki tol buvusi tinka
mai reakcijai parengt vag. Sukuriamos klaidingos lyties teorijos; susidaro
alingi prisiriimai, skurdios raikos. Turime omeny danas paauglystje
sudtines situacijas. Jaunuoliui tenka susidurti su daugybe pasakojim apie
lytis ir klaiding samprat to, kaip vaikai ateina pasaul. Kartais tai sui
noma i to paties amiaus jaunuoli, taiau danai i vyresni, kurie jau
nesniems yra autoritetas. Jeigu tvai (mokytojai ar gydytojai) ios teori
jos nepataiso, vaikai atitrksta nuo savo aplinkos. Dauguma sveik vaik
saugiai veikia laikotarp; taiau kai kurie neuauga nesualoti. Tokiais
atvejais pagerjimo galima pasiekti, jeigu tvai pajgia umegzti su vaiku
glaud ry ir gantinai atvirai aptarti tokius klausimus. Prasideda tikrasis
pedagoginis procesas. Parengiamos tinkamos sistemos, arba bdai, lei
diantys reaguoti lytines situacijas. Jeigu neprisitaikymas usitsia, gali
tekti kuriam laikui perkelti vaik toliau nuo asmen, viet ir aplinkos
daikt, su kuriais susijusios jo varganai prisitaikiusios reakcijos. 4) Dar
vienas ypa sunkus laikotarpis prasideda, kai jaunas vyras ar moteris nutrau
kia nam prieraiumus bei ryius ir palieka saugi aplink, kad susidurt
su pasauliu, kur turi susikurti patys. Jie turi pasirinkti profesijas, j imokti,
pasirinkti draugus ir prie j prisitaikyti. Kaip jie sutinka nauj pasaul,
didija dalimi priklauso nuo atsinetos i vaikysts ir paauglysts emocins
nuostatos. Jeigu j srae yra atsiskyrimo, tarumo ir nevisavertikumo
nuostata arba jeigu globa tssi pernelyg ilgai, sunku susidaryti reikiamo
tipo prisitaikymus ir gali prasidti tikra psichoz. Btinas kartotinio mo
kymo procesas. kartotin mokym traukti veiksniai priklauso skyriui,
kuris skirtas gdiui.

VII SKYRIUS
PAVELDIMAS ELGESYS: INSTINKTAS
vadas. Aptardami emocijas minjome, jog nra aikios ribos tarp emocijos
ir instinkto. Abu yra paveldti veikimo bdai. 160 puslapyje teigme, kad
igyvenant emocij veikimo riba slypi asmens organizme, o pasireikiant
instinktui ji iplsta taip, jog individas kaip visuma gali prisitaikyti prie
aplinkos objekt. Nors instinkto veikimo riba iplsta, tuo pat metu vei
kimas yra individualizuotas - susiaurintas iki savito prisitaikymo pavidalo,
pavyzdiui, indymo, erzinanios mediagos luostymo, apklot ar bet ko
kio mao objekto griebimo ir 1.1. Jeigu skyrim galtume pritaikyti be
iimi, bt tolygu pasakyti, jog igyvendami emocij susiduriame su implicitiniu visuminiu veikimu, o instinkto metu - su eksplicitiniu apibrtu ir
lokalizuotu veikimu. Taiau ankstesniame skyriuje minjome, kad nors reak
cija igyvenant emocij apima daugiausia visceralins motorins ir liaukins
organizmo dalies (implicitin) atsak, tam tikru mastu yra traukiami ir
skersaruoi raumen (eksplicitiniai) judesiai. Nepaisant ios iimties,
silomas skyrimas yra naudingas. Sunkiai galtume paneigti fakt, kad
igyvenant emocij vyrauja implicitiniai veiksniai. I dabartinio tyrimo pa
matysime, jog instinkto metu veikimas yra ireiktas ir gali bti stebimas
apskritai nenaudojant prietais. Turbt kiekvienas dirgiklis, sukeliantis
aik instinktyv veiksm, kartu sukelia ir tam tikr emocins tampos
pokyt. Tikriausiai lengviau manyti, jog emocija gali pasireikti be aiktaus
instinktyvaus atsako, nei kad instinktyvus veikimas gali pasireikti tuo pat
metu nesukeldamas emocins veiklos.
Instinkto apibrimas. Apibrime instinkt kaip paveldt modelin
reakcij, kuri daugiausia sudaro skersaruoi raumen judesiai. Kitaip j
galima nusakyti kaip derin eksplicitiniu gimt atsak, atsiskleidiani
nuosekliai, esant tinkamam dirginimui. Pateiksime tok pavyzd. Ankstyvo
amiaus tarpsnio vaikas reaguos rankos ar kito objekto staigius grsmingus
judesius taip: aikiu staigiu aki umerkimu (kurio nebna apytikriai iki
100 dien), rank paklimu ir galvos atloimu. I bet kurio sudtingesnio
instinkto matome, kad mogikasis gyvnas daro t pat, atlieka tok pat
prisitaikym. Jo atliekamas ubaigtas veiksmas gali bti arba nebti adap
tyvus. inoma, dauguma paveldt veiksm yra adaptyvs, taiau yra ne

208

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

maai ir neadaptyvi ar net antiadaptyvi. William James isak kelet

teigini apie instinkt, kurie tebra tokie pat tiksls ir dabar:
Veiksmai, kuriuos vadiname instinktyviais, atitinka bendrj reflekso tip; jie
sukeliami tam tikrais jutiminiais dirgikliais, kurie palieia gyvno kn arba yra
tam tikru atstumu nuo jo. Ir dar: Senesni darbai apie instinkt yra nenaudingas
odi eikvojimas, kadangi j autoriai niekada neprijo io aikaus ir paprasto
poirio, visk nuslopino miglotoje nuostaboje prie gyvn aikiareg ir pranaik
gali - tiek pranaesn u visk, k turi mogus - ir prie Dievo malon, suteikusi
jiems toki dovan. Taiau Dievo malon suteikia jiems pirmiausia nerv sistem;
ir jei tai atkreipsime dmes, instinktas atrodys nei daugiau, nei maiau nuostabus
u kitus gyvenimo faktus.*

Paprasiausias kelias pradedantiems tyrinti instinkt - velgti kiekvie

n aik veiksm, kur kdikis atlieka ankstyvajame amiuje, vadinasi, be
mokymosi, kaip instinkt. Jeigu ketiname iskirti grynsias instinktyvias
veiklas, taip pat turime taikyti genetin metod. I anksto galima pasakyti,
kad jeigu velgsime vis vaiko paveldim veikl kaip instinktyvi, teks
padaryti prielaid, jog mogui bdingas platus instinkt sraas, taiau
pamatysime, kad ne visi instinktai yra visaverio modelio tipo. Labai mao
vaiko nepamatysime kovojanio, bganio, plaukianio ir besislepianio,
taiau tikrai aptiksime j darant daugyb maiau spding veiksm, kai
kuriuos j netrukus apibdinsime. Vyresnio amiaus vaikas jau moka bgti,
kovoti, plaukti ir daro daug kit dalyk, kuriuos daro gyvnas. Taiau iame
amiuje turime reikal ne su grynaisiais instinktais, bet su instinktu ir
gdiu kartu. Kyla klausimas, kodl ketiname atskirti instinkt, gd ir
emocines veiklas? Kaip ir emocij atveju, atsakymas tas, jog tokia abstrak
cija yra btina, jeigu norime kuo isamiau suprasti ir naudoti instinkty
vius veiksnius. Jokiu bdu neturime neigti instinkto ir gdio junginio.
Nuodugniai inagrinsime tokius junginius ir parodysime, kad j paskirtis
labai panai grynj" instinkt.
Skirtumas tarp reflekso ir instinkto. Svoka refleksas" - patogi ab
strakcija ir fiziologijai, ir elgesio tyrimams. Klinikinje neurologijoje kal
bame apie tyrim paciento refleks, pavyzdiui, kelio, vyzdio susitraukimo
veikiant viesai, liuko prisitaikymo, kojos pado ir kt., fiziologijoje - apie
refleksus, susijusius su kraujo apytaka, kvpavimu, maisto virkinimu ir 1.1.
Vartodami reflekso" svok turime omeny, jog veikimas kyla esant tin
kamam dirginimui tam tikrame pakankamai ribotame liauk ar raumen
audinyje. Tai abstrakcija, kadangi reflekso veikimas akyje, kojoje, platakoje
arba pdoje niekada negali vykti atskirai. Taip pat kinta kit kno dali
veikimas. Kai kuriuos i veiksni minjome, aptardami kelio refleks.
Taiau gydytojas ir fiziologas tuo metu nesidomi jokios kno dalies, iskyrus

VII skyrius. Paveldimas elgesys: instinktas

209

stebimo konkretaus m otorinio organo, veikimas. Scheminis pieinys

118 puslapyje parod maiausiai btinus refleksui nervinius ryius, nors i
tikrj toks paprastas veikimas niekada nevyksta. Taiau svoka refleksas44
yra itin patogi, todl ja vadiname paprasiausi veiklos tip, kuris gali bti
prastai igaunamas. Grynas refleksas teorikai galt bti, jeigu galtume
dirginti pavien aferentinio neurono neurofibrilin galn ir turtume
pavien susieto su paviene raumens skaidula motorinio neurono neurofibrilin pluot. Taiau tokio atskyrimo niekada nra buv ir jo niekas
nemgino daryti. Instinkt anksiau apibdinome kaip derin eksplicitini
gimt atsak, atsiskleidiani nuosekliai esant tinkamam dirginimui44.
Ketinant instinkt padalyti maiausias dalis, paprasiausia kiekvien
tok veiklos modelio kaip visumos dmen velgti kaip refleks. Pavyzdiui,
J. Loeb tvirtina*, jog instinktas yra grandinin refleks sistema. Jeigu tai
paprasiausi schemiki instinkto metmenys, su tuo galima sutikti.
Mginimas klasifikuoti mogaus instinktus. Iki iol dar niekam nepa
vyko parankiai suskirstyti instinkt. mogui toki klasifikacij sudaryti
daug sunkiau nei gyvnams. Gantinai naudinga skirstyti gyvn instinktus
maisto gavimo, bsto statymo veiklos, puolimo ir gynybos, migracijos ir 1.1.
mogus gali turti daugelio i veikl rudiment, taiau daug anksiau,
kol organizmas pateko situacij, kur galima panaudoti tokias integracijas,
visk ugo gdis. Tokias kaip mintoji klasifikacija buvo mginta sudaryti
ir mogui, taiau nelabai skmingai. Kitas tokios klasifikacijos mginimas
regimas skirstant paveldt instinktyv veikim teigiamus ir neigiamus
reakcij polinkius. Kai kuriuos io poirio stebjimus aptarsime atskirai
221 puslapyje. Kelet kart buvo mginta ivardyti mogaus instinktus.
Labiausiai paymtinas E. Thorndikeo pavyzdys. Jis tinkamai aprao reak
cij, o paskui apibdina dirgikl, arba situacij, kuri nukreipta reakcija.
ivardijim pateikiame 224 puslapyje. Sunkum dl io procedros me
todo kyla dl to, kad kol kas neturime genetini duomen, nei leidiani
tiksliai ivardyti, nei galutinai dirgikl apibdinti. Tik ilgas ir kruoptus
tyrimas taikant genetin metod sudarys pagrindus mokslinei klasifikacijai.
Kitame skyrelyje pakalbsime apie kai kuriuos pirminius instinkt genetinio
tyrimo rezultatus.
Kai kurie su instinktais susij klausimai. Reikia pabrti, jog nordami
gauti naud i instinkt srities tyrim turime ikelti konkret klausim.
Manoma, kad jeigu kdikis bt nuodugniai itirtas tam tikr interes
poiriu, atsiskleist racionalios instinkto susiskaidymo ribos. Instinktai
turi bti tyrinjami profesiniu, visuomeniniu, pedagoginiu ir psichiatriniu
poiriu. ia pabrime tik kelis klausimus, kurie domina biheiviorist:
1) Ar tai, kad mogus geriau valdo vien rank, yra paveldta, ar veikiau
socialu? Jeigu paveldta, ar bus rimti padariniai, jei pagrindin kair ranka

21 0

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

pakeiiama dein? 2) Ar instinkt srankoje yra svarbi nuokrypi? Ar

ie nuokrypiai gali bti naudingi vlesnei vaiko raidai? Visikai tiktina,
kad teigiamos reakcijos nuo pat kdikysts nukreiptos konkrei profesini
interes link. Jo neigiamos arba neutralios reakcijos irgi gali bti svarbs
veiksniai. Apie tai buvo surinkta daug populiarios mediagos, taiau moks
likai vertingos tarp jos maa. 3) Visikai manu, kad gali pasisekti atkurti
instinktyvi veikl grupi gyvenimo istorij taip, jog bus gautas vaiko raidos
prastumo rodiklis tam tikrais amiaus tarpsniais, nes kai kurie instinktai
pasireikia i pradi nerykiai, brsta, arba pltojasi, o paskui inyksta.
Labai maai inome apie 6 mnesi, met, dvej met amiaus ir t. t.
vaiko elgesio tipus ir lygmen. Binet skal mums nepadeda. 4) Kad gal
tume aptikti instinkto ikraipymus, turime pakankamai inoti apie prast
instinkto raid ir funkcionavim. Pavyzdiui, turime inoti, kokiame take
sulauyti, arba socializuoti, instinkt (indym, lapimo ir imat sulai
kym ir t. t.) gdiu. 5) Lyties skirtumai instinkte - ar yra berniuko ir
mergaits veiklos diferenciacija, ar ji visikai socialin (inoma, tokia
diferenciacija prasideda beveik nuo gimimo)? itai taip pat apima 2 klau
sim. iuo klausimu buvo surinkta tam tikros mediagos, taiau nevisikai
patikimomis tyrinjimo slygomis.
iuo metu nuo labiau apribot tyrim atgraso tai, jog i tikrj ioje
srityje dar nemokame orientuotis. Labiausiai trksta apytikrs, bet nau
dingos apvalgos. Ji turt bti padaryta apie daugiau nei vien vaik ir
geriau kontroliuojamoje situacijoje nei prastomis nam bei mokyklos
slygomis. Toliau bendrojoje dalyje apie instinkt genetin tyrim api
bendrinsime kai kuriuos instinkt, tyrint deramai kontroliuojamomis
slygomis, tipus. tyrim dert pirmiausia vertinti kaip mintos ben
drosios apvalgos pradi.

GENETINIS INSTINKT TYRIMAS

Ankstyvieji jutiminiai atsakai. Ms laboratorijoje buvo atlikta daug kdi
ki ankstyvj jutimini atsak stebjim. Jeigu dirginimo metu uraomas
kdikio kvpavimas ir rankos judesys, galima gauti juslumo rodym. Nuo
gimimo kdikis reaguoja gars triukm, popieriaus plim ir vieno
objekto trynim kit (55 pav.,^4). Atsakai i dalies buvo aptarti nagrinjant
baims emocij, - yra matomas kvpavimo sulaikymas, spazminiai rank
ir koj judesiai bei platakos suspaudimas. Juslumas kamertonus ir kitus
muzikinius instrumentus nepastebtas. Jeigu j nepridsime labai arti au
sies arba labai nepagarsinsime, atsako sukelti nemanoma. Panas nedife
rencijuoti atsakai gauti dirginant vairiomis kvapiosiomis mediagomis,

VII skyrius. Paveldimas elgesys: instinktas

211

^nAcrrvi*

t/^ x

55 pav. Rieo ir rankos judesiai dirginant.^ vaizduoja rankos reakcij, kai patei
kiamas garsinis dirgiklis. Pirmasis dirginimas buvo popieriaus plimas, antrasis garsiai tariamas odis Boo. B yra grafinis kairiojo ir deiniojo rie bei rankos
judesi laisvos veiklos metu uraas. C - kairiojo ir deiniojo rie reakcija ir
rankos judesiai du silpnus amoniako dirginimus (naujagimiui maiau nei viena
diena)

21 2

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

pavyzdiui, altmi aliejumi, kamde, sviesto rgtimi ir amoniaku

(55 pav., C). Dauguma atsak buvo sukelti mediagas, kurios dirgina
penktj, t. y. lytos, nerv/ Nelabai tikinami rezultatai buvo pasiekti nau
dojant velnius aromatus. Gnaibymas, badymas smeigtuku, ilti ir alti
objektai, snario lenkimas ir sukimas (kontaktinis ir kinestezinis) sukelia
kvpavimo bei nubrtos ranka kreivs danio, aukio ir judjimo pavidalo
pokyius. Regjimas iki iol buvo tiriamas tik kdikio gebjimo fiksuoti
balt vies atvilgiu (p. 216). Tai pastebima nuo pat gimimo. Spalvinis
juslumas nebuvo tiriamas. J galima nustatyti, taiau sunkiai.
Pirmasis vaikysts mnuo. Kdikiai danai iaudo, kai tik paimami i
motinos. Po pirm keli valand gali pasireikti agsjimas. iovulys buvo
pastebtas prajus penkioms minutms po gimimo. Verksmas taip pat yra
vienas ankstyviausi atsak. Gimimo verksmas pasireikia tuomet, kai po
gimimo dirginami kvpavimo centrai. Kai kuriais atvejais, siekiant paska
tinti kvpavim, btina dirginti kdik panardinant kart ir alt vanden.
Verksmas danai pasigirsta ikart vaikui palietus vanden. Mechanizmai,
susij su penio erekcija, lapimo alinimu ir defekacija, veikia nuo gimimo
arba netrukus po jo. Aaros, matyt, yra beriamos per pirmsias valandas
po gimimo. Taiau vaikams danai nepavyksta aaroti kelet dien po gimi
mo. Kai kurie duomenys yra tokie: S aki kampuiai po verksmo sudrko
13- dien; L - 15-, o gausiai aaros tekjo 34- dien. ypsenos yra retos
ankstyvame amiuje. Stebint nustatytos tokios pirmosios datos: 5 - 4 dienos,
O K - 1 dienos, K - 8 dienos; C ypsojosi kelis kartus 28- dien. Kutenimas
po smakru ir braukimas per kitas kno dalis retkariais sukelia ypsen.
Kdikiai ankstyvame amiuje gali pasukti galv, kai padedami veidu pagal
v. 30-ies minui amiaus C pasuko galv taip, kad burna ir nosis bt
laisvos. Keletas kit kdiki padar lygiai taip pat, bdami 1,5 valandos
amiaus. Galvos paklimas gali pasireikti bet kuriuo metu po gimimo. ie
galvos judesiai pasirodo aikiausiai kdik paguldius ant pilvo ant rankos,
o kita ranka laikant u nugaros. Visais atvejais tiriamieji, kuriems buvo
nuo 2 iki 15 dien, galjo ilaikyti galv nuo 1 iki 6 sekundi. Rankos
judesiai: pirt itiesimas ir sugniauimas pasireikia bet kuriuo metu po
gimimo. vairs kartotiniai judesiai daromi kojomis, pdomis ir koj pirtais.
Danai tvirtinama, jog kdikiai gali sikibti koj pirtus, taiau to nepaste
bta. Spyrimas kojomis ir smgiavimas rankomis yra beveik nuolatiniai akty
vs judesiai prajus kelioms minutms po gimimo. Apsivertimas: tiriamasis
T, bdamas 7-i dien, apsisuko pakartotinai nuo pilvo ant nugaros, jeigu
nekliud drabuiai. sitempimas: prasideda labai anksti ir kinta daugiausia
nuo rankos paklimo iki visiko koj ir koj pirt tempimo, ilenkiant
nugar, pilv ir 1.1. (Ponios Blanton tyrimo duomenys*).
Kai kurie tyrimui pasirinkti instinktai. 1) Maitinimasis. Jeigu netrukus
po gimimo pirtu velniai palieiamas skruostas ar smakras, kdikis pa

VII skyrius. Paveldimas elgesys: instinktas

213

judins galvyt taip, kad priartint burn prie lieianio pirto. Jeigu kdikis
giliai miega, tai, matyt, nevyksta. Pamaitinus taip pat labai sunku sukelti
refleks. Ialkusiam kdikiui j sukelti labai lengva, kdikis danai juda
taip stebtinai greitai, kad suiumpa pirt burna. Taiau jeigu palieiame
kiek aukiau arba emiau mieganio kdikio burnos kampuio, jis su
traukia lpas maitinimosi padt; retkariais ikia lieuv, ir pasirodo
pilnutiniai iulpimo judesiai. Prajus kelioms valandoms po gimimo vaikai
tikriausiai gali sikiti pirtus ir rankas burn. iulpimo instinktas kaip
visuma tikriausiai jau gerai suderintas baigiantis pirmajam pusvalandiui.

56pav. Kai kurie kdikio refleksai.^ - gynybinis refleksas kaire koja lengv dr
vidiniame deinio kelio paviriuje. B - dirginimas Babinskio refleksui. Bukas degtu
ko galas braukiamas per pad. Rezultatas pavaizduotas C. Didysis kojos pirtas
itiestas, o mai pirtai sudaro vduokl44, arba sulenkim (tai labai nepastovus
refleksas, jei nagrinjame jo model). D vaizduoja griebimo refleks (kdikiui 12
dien)

Refleks serij kaip visum sudaro lieuvio, lpos ir skruosto judesiai, o

rijimas yra paskutin veikl grandins grandis. Nors dar galutinai nepa
tvirtinta, gebjimo ryti neskm yra atsilikimo enklas. Defektyvi* tv
vaikai tikriausiai turi rijimo sunkum.
2)
Griebimo refleksas. Apytikriai 100 kdiki nuo 150 dien amiaus
tyrimai Baltimorje rodo, jog griebimo refleksas yra praktikai visais pras

21 4

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

tais atvejais (56 pav., D). Buvo tik trys ar keturios iimtys. Ne visi vaikai
ilaiko vis savo svor. Taiau dauguma kur laik su bet kuria ranka j
ilaiko. Pirmj 20-ies dien tyrim uraai dar nebaigti, taiau pavyzdiai
rodo, jog daugma nepriekaitingas is refleksas ilieka iki 120-os dienos
c

GRIEBIMO REFLEKSO STIPRIS

Svoris
gram ais

(28)

(2 2 )

(23)

(25)

(16)

(9 )

f # S te b jim
skaiius

57pav. Griebimo reflekso stipris per pirmsias 21- dien. Kreivs rodo, jog deins
ir kairs rank stipriai apytikriai vienodi

VII skyrius. Paveldimas elgesys: instinktas

215

ir ilgiau. Tikriausiai jis inyksta tuomet, kai susidaro akies ir rankos koordi
nacija. is gdis aptariamas 239 puslapyje. Iimtiniais atvejais, pavyzdiui,
esant rachitui, blogam maitinimui apskritai arba per riebiam maistui, ligai
ir t. t., reflekso, matyt, nebna. Vienam gimusiam be didij smegen
kdikiui refleksas buvo praktikai nepriekaitingas iki jo mirties 18-j
dien.
3) Deiniarankikumas ir kairiarankikumas. is metodas leidia tirti
klausim, ar pagrindin rank lemia instinktas, ar visuomenikai isiugdytas
gdis. Tie kdikiai, kurie gali ilgiau ar trumpiau ilaikyti vis savo svor,
sitveria tiek deine, tiek kaire ranka. Padaryta daug ura, diena po dienos
buvo stebima daug kdiki, taiau statistinis metodas rodo, jog sikibimo
trukm neatskleidia nei nuolatinio deins, nei kairs rankos vyravimo.
Pagrindins rankos klausimas tirtas ir kitaip. Kdikis guldomas ant nugaros;
jo rankos lininiu silu pritvirtinamos prie dviej besisukiojani raani
svert, judani beveik be trinties. Kad ir kaip judint vaikas rank, auktyn ar emyn, dein ar kair ar bet koki tarpin padt, - ant
aprkyto bgno uraomas vertikalus pdsakas (56 pav., B). iuo metodu
buvo tikimasi nustatyti, kiek laiko ir kuri ranka veikia. Atliekant test buvo
uraoma ir atsitiktin veikla (sukelta intraorganikai), ir ekstraorganikai
kontaktinio dirginimo ties vidurio linija sukelta veikla. is metodas kol kas
nedav aiki rezultat. Nors vaikas yra irengtas, beveik nemanoma i
laikyti j gulint taip, kad tai viena, tai kita ranka negaut daugiau ar maiau
laisvs. Buvo imgintas ir dar vienas metodas pagrindinei rankai nustatyti,
btent - antropometrinis, matuojant deiniojo ir kairiojo bicepso skersmen,
kairiojo ir deiniojo dilbi nuo alkns iki didiojo pirto antrojo snario
ilg. Pirminis praneimas apie metod rodo, kad deinysis bicepsas yra
didesnis, o deiniojo dilbio ilgis yra iek tiek didesnis nei kairiojo, taiau
rezultatais turbt negalima pasitikti. Taigi ivad apie pagrindins rankos
klausim neturime. inoma, ankstyvojoje vaikystje nra pirmenybinio
naudojimo. Ankstyvosios gdio koordinacijos taip pat tikriausiai susidaro
vienodai ir su kaire, ir su deine ranka, taiau inome, jog apie 96 proc.
suaugusij yra deiniarankiai.
4) Gynybiniai judesiai. Gana nuodugniai buvo tirti daugybs kdiki
ankstyvieji gynybiniai judesiai, taiau labai paprastu metodu: velniai sugny
biant kdikio nos ir uraant, po kiek laiko jis ima liesti eksperimentatoriaus
pirtus. Pateikiame kelet ura pavyzdi.
B. 4 dienos. Rankos pakeltos ikart, eksperimentatoriaus pirtai pradti
stumti po 3 sekundi.
H. 12 dien. Judesys prasidjo staiga. Per eksperimentatoriaus pirtus
suduota po 3 sekundi.

216

P S IC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

BE. 3 dienos. Deine ranka suduota per eksperimentatoriaus pirtus

po 18 sekundi per pirmj bandym, po 2 sekundi - per antrj ban
dym.
T. 8 dienos. Suduota per eksperimentatoriaus pirtus deine ranka po
3 sekundi ir kaire po 4 sekundi. Per kit bandym suduota i pradi
kaire ranka po 5 sekundi, paskui deine po 6 sekundi.
Kit dom gynybin judes galima nusakyti taip: jeigu kdikiui, pa
guldytam ant nugaros itiestomis kojomis, velniai gnybiama vidin vieno
kelio paviri, jis pakelia kit koj beveik taip pat danai kaip varl
(56 pav., A ).
T. 8 dienos. gnybiama kairj kel. Kdikis deiniuoju kulnu suduoda
per eksperimentatoriaus pirtus po 3,5 sekunds. gnybiama deinj kel.
Kairysis kulnas suduoda per eksperimentatoriaus pirtus po 20 sekundi.
Buvo padaryta keletas nevaising pastang.
M. Maiau nei viena diena. gnybiama kairj kel. Suduoda deine
koja po 35 sekundi. gnybiama deinj kel. Suduoda kaire koja po 48
sekundi.
H. 5 dienos. gnybiama kairj kel. Deine koja kdikiui nepavyksta
pasiekti eksperimentatoriaus pirt. Kai gnybiama deinj kel, kdikis
kaire koja suduoda po 10 sekundi.
Tai tik keli daugybs ura pavyzdiai. Visi kiti uraai labai panas
ia pateiktus. Reikt pridurti, jog turime domi galimyb tyrinti net
vienos dienos kdikio gdio susidarym spart. Tokie eksperimentai kol
kas nebuvo surengti. Gnaibymas niekada nebna pakankamai skaudus,
kad likt kokia nors ym, ir atliekant eksperiment nra n maiausio
sueidimo ar pavojaus. I tikrj atidaus eksperimentatoriaus rankose jis
gali bti labai naudingas.
5) Plaukimo judesio nebuvimas. Buvo isakyta tam tikras spliojimas
dl to, ar naujagimis atliks koordinuotus plaukimo judesius (r. rekapituliacijos teorij 232 puslapyje). Kai kurie eksperimentai buvo atlikti po
gimimo prajus kelioms minutms. Maa apie 10 coli aukio cinkuota
gelein talpykla buvo upildyta vandeniu, kuris rengiantis tyrimui su
ildytas iki kno temperatros. Nusistovjus kdikio kvpavimui, jis buvo
ltai nuleistas vanden ir laikomas ant nugaros eksperimentatoriaus ranko
se. Viskas, k buvo galima pastebti - stipri baims reakcija: verksmas,
kvpavimo sulaikymas, lydimas gilesnio kvpimo ir greiti, visikai nekoordi
nuoti smgiai rankomis ir kojomis. Atliekant tyrim itin atidiai buvo ste
bima, kad kdikio galvyt nepasinert taip emai, jog vanduo galt patekti
nos ir burn. Kdikio elgesys labai skyrsi nuo tam tikr jaun induoli,
i kuri kai kurie, pirm kart leisti vanden, plauk gantinai gerai.
6) Orientacija vies. Kitas eksperimentas buvo atliktas su apytikriai
dvideimia vairaus amiaus - iki keleto dien nuo gimimo - vaik: vaikas

VII skyrius. Paveldimas elgesys: instinktas

217

buvo guldomas ant nugaros, jo galva laikoma horizontaliai tarp dviej vatos
pagalvli. Tiesiai vir galvos buvo pritvirtintas pusapskritiminis puss
metro spindulio lankas. vies veant ma veiml buvo galima perveti
i vienos aptvaro dalies kit. viesos padtis tiesiai vir vaiko aki pava
dinta nuline padtimi. I ios padties viesa galjo bti nuveta norim
skaii laipsni dein arba kair. Tyrimai, inoma, buvo atliekami
tamsioje patalpoje. viesa buvo tik tokio stiprio, kad adaptuotos tamsai
stebtojo akys pastebt, buvo orientacija ar ne. Du stebtojai turjo sutikti,
kad ji pasireik. Pateikiami tik keli ura pavyzdiai. Nurodytas laikas
ymi atkarp nuo viesos pateikimo akimirkos iki orientacijos pasireikimo.
Kdikis B , 14,5 valand amiaus:
10 laipsni kair, 15 sekundi;
10 laipsni dein, 10 sekundi;
15 laipsni dein, 12 sekundi;
15 laipsni kair, 6 sekunds;
25 laipsniai kair, du neskmingi bandymai;
25 laipsniai dein, neskmingas bandymas.

inoma, paskutiniais dviem atvejais reikalingas akies judesio lygmuo

buvo toks didelis, kad nebuvo tiktasi, jog vaikas gali j pasiekti.
Kdikis C, 17 valand amiaus:
10 laipsni dein, 15 sekundi;
10 laipsni kair, 13 sekundi;
20 laipsni kair, pravirko ir umerk akis dviejuose bandymuose;
20 laipsni kair, 30 sekundi (po trumpo poilsio viesoje);
10 laipsni kair, 5 sekunds;
20 laipsni dein, 12 sekundi; deinioji akis pasisuko puikiai, taiau
neatrod, jog kairioji seka sinchronikai.

Panas tyrimai buvo atliekami su pusapskritiminiu lanku, besisibuojaniu taip, kad objektas pasirodydavo virutiniame ir apatiniame meri
dianuose. Suprantama, kdiki judesiai nebebuvo tokie geri.
Ne kiekvieno bandymo metu buvo aiki orientacija, taiau i 20-ies ar
daugiau atsitiktinai pasirinkt kdiki tik vienas 17-os valand amiaus
kdikis ir dar vienas, negaldavs ibti budrus pakankamai ilgai, kad su
juo bt atlikti tyrimai, nedav teigiam rezultat. Daugeliu atvej ie
kdikiai taip greitai umigdavo, jog kai kuriomis dienomis tyrim tekdavo
atsisakyti.
Taigi matome, kad vaikas nuo gimimo turi bent gerai ilavjus mecha
nizm nukreipti akis apviest regimojo lauko pus. inoma, negalima
tvirtinti, jog pasireikia tikra fiksacija. Tiktina, jog susiduriame su gimtu

218

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

mechanizmu, nes utemdytoje patalpoje kdikiai turjo nedidel galimyb

susidaryti regimuosius gdius. Tikroji moni veid ir konkrei objekt
fiksacija gerai apviestame kambaryje pasireikia daug vliau, taiau kokiu
metu - dideliam vaik skaiiui dar nenustatyta.
7) Mirkiojimas. Mirkiojimo, kur galima vertinti kaip dal bendr
vengimo judesi ir kuris vyresniems vaikams bei suaugusiesiems yra lydimas
galvos atlenkimo ir parengiamj atsitraukimo judesi, nuo pat gimimo
nra. Norint nustatyti jo paplitim, buvo nuosekliai tiriama daug vaik.
Pateikiame atsitiktinius pavyzdius.
S. 174 dienos, nepriekaitingas.
W. 72 dienos, nra.
Y. 47 dienos, nra.
B. 55 dienos, nra.
y. 75 dienos, yra silpnas.
B. 83 dienos, yra pusje tyrim.
F. 124 dienos, yra.

Lee, vienas rpestingiausiai itirt kdiki, 87- dien sumirksjo du

kartus; nemirksjo 127- dien; 129- dien mirkteljo per pirmus du
dirginimus, taiau nemirksjo per kitus keturis. 136- dien mirksjo
kiekvien dirginim, atuonis kartus. Taigi ios mergaits mirksjimas ne
buvo gerai sitvirtins iki 136-os dienos.
Anksiausiai refleksas buvo pastebtas 55- dien. Atrodo, jog jis pa
prastai kinta tarp 75-i ir 120-ies dien, nors itai nebuvo labai tiksliai
nustatyta. Tikriausiai tai irgi yra pltojimosi, arba brendimo, laikotarpis.
8) Babinskio refleksas. Babinskio refleksas tirtas kelis imtus kart,
taiau iuo metu apie j negalime praneti nieko nuodugnaus. Tuoj po
gimimo ir kelis mnesius paskui pabraukus per kdikio pd buku degtuko
galu (56 pav., B), didysis pirtas itiesiamas, o maieji pirtai sudaro v
duokl" arba kitaip sulenkiami nei suaugusiojo (56 pav., C). Gydytojai
Babinskio refleks sieja su mielino piramidiniame laide stoka. Daroma
prielaida, jog kai tik mielinizacija iame laide usibaigia, refleksas inyksta.
Reflekso modelis kaip visuma yra labai nepastovus.
9) liauimas. iek tiek abejotina, ar liauimas yra paveldta modelin
reakcija. Ms rezultatai kol kas to taip pat nepatvirtina. Jeigu k tik gims
kdikis padedamas ant plono, tvirtai pririto prie stalo viraus pakloto, po
10 minui jis truput pakeis savo padt. Labai greitai buvo pastebta
keturi coli regresija. Tai vyksta kur kas anksiau ir nepanau koordi
nuotus koj ir rank judesius, kurie yra tokie btini ubaigtoje liauimo
judesi grupje, smgiavimo kojomis ir rankomis arba abiem kartu judesiai
paslenka kdikio liemen dein arba kair. Su L nuosekls tyrimai

VII skyrius. Paveldimas elgesys: instinktas

2 19

buvo pradti nuo 87-i dien amiaus tokiu metodu: mergait paguldyta
ant medvilninio apkloto, tvirtai pririto prie stalo viraus, paskui maas
gaballis medio buvo pastumtas prie mergaits kojos. Po minuts ar dviej
mergait nustm j alin tiek, kiek jos pirtai leido. Si padtis buvo pa
ymta. Prieais kdikio veid buvo padtas ledinukas. 87- dien koj
lipimo judesiai buvo gantinai gerai koordinuoti. Dein koja stumiama
priek, paskui kair; paskui viena arba abi ispiriamos. Rankos ir platakos
judesiai nebuvo koordinuoti. Paangos nebuvo iki 115-os dienos, kuri
pastebta konkreti paanga naudojant rankas. Kdikis iek tiek naudojosi
alknmis. Kno priekin dalis buvo gerokai pakelta. Nuo 87-os dienos
galva gerai pakeliama pirmas dvi ar tris minutes. Pamau ji nusileisdavo.
115- dien kdikis per 9 minutes pajudjo priek du colius. Buvo daromi
sukamieji judesiai, ir knas svyruodavo i vienos puss kit. Svyruojantis
judesys atrod naudingesnis judjimui nei koj ir rank judesiai pirmyn.
T dien mergait pirm kart sugrieb prieais save esant apklot ir
pasitrauk pirmyn. Net 220- dien liauimas nebuvo daug tobulesnis,
nors kdikis nuo 87-os dienos buvo tiriamas kiekvien savait. Tuo metu
eksperiment teko nutraukti (motina prane, jog prajus savaitei po mi
ntos dienos mergait pradjo liauti ir per t savait imoko prisitraukti
laikydamasi u objekt). Tiriamasis N prajus 163-ims dienoms pasiek
truput daugiau paangos. T, gerai isivysts kdikis, po 182- dien neimo
ko liauti, nors t dien, motinai padjus atsistoti, imoko stovti vienas,
remdamasis lovels skersin. F, kitas gerai isivysts vaikas, iki 131-os
dienos nerod menkiausi liauimo pastang. Ant apkloto jis paprastai
ramiai guldavo padjs galv ant stalo kairiu skruostu emyn. Kojos ir
rankos buvo sudribusios. M, dstytojo snus, buvo kruopiai stebimas
pirmuosius 10 gyvenimo mnesi. 280- dien kdikis sikibo veimlio
on ir pirm kart atsistojo ant koj. Tai jis dar be paliovos savait,
stovdamas tiek, kiek pajgdavo, paskui atsissdamas pailsti ir vl karto
damas proces. is bendrasis metodas siekti objekto, stumiant save prie
jo, jeigu jis pritvirtintas, atsistojimas, atsisdimas, siekimas vl, suteikjam
judjimo bd, taiau kdikis neliau prasta io odio prasme. Padtas
ant grind liauti 284- dien, jis pradjo suktis ir sukiotis, sdosi ir griuvo,
atliko bet kur judes, kuris sukurt judjim, iskyrus liauim. liauimas
iam vaikui niekada nebuvo instinktyvus procesas. Kiti du koleg vaikai
irgi niekada neliau prasta io odio prasme. Mergait M turjo savo
sistem: ji judjo pasitelkdama kair rank, kuria labai greitai imoko nau
dotis nedarydama sukamj judesi. itai truko iki vaikiojimo laikotarpio
380- dien. Kdikis/pritaik keisiausi ir neprasiausi judjimo bd.
Jis atsissdavo, paddavo rankas priek ant grind, lengvai pasikeldavo ir
Patraukdavo kn priek. Pailsjs vl itiesdavo rankas ir kartodavo

22 0

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

proces. Kdikis ia tapo tikras gudlis, juddamas nemenku greiiu. Jo

skm galbt sulaik vaikiojimo raid, kuri neprasidjo kdikiui sulaukus
510-ies dien amiaus. Net imoks vaikioti, kuomet skubdavo, jis grieb
davosi primityvesnio judjimo bdo. Nors neteigiame, kad liauimas gali
bti nesusijs su konkreiu amiumi ir kad tai kai kuriais atvejais nra
konkretus instinktyvus modelis, galtume tvirtinti, jog jis nra panaus
vyraujant instinkt, kaip paprastai manoma. Vaikiojimas ms labo
ratorijoje dar nebuvo tiriamas.
10)
Teigiami ir neigiami reakcijos polinkiai. Norint itirti labai svarb
klausim, pirmiausia reikia nustatyti akies ir rankos koordinacij. Tai pa
prastai daroma naudojant senovinio raudonai juostuoto altmtinio ledi
nuko pagaliuk. Kai tai tvirtinama, kdikiui pateikiama grup objekt,
kuriuos jis anksiau nereaguodavo. Pateikiame kai kuriuos tyrimo atvejus:
L ubaig akies ir rankos koordinacij apytikriai 129- dien. Mergait
siek laikrodio, tamsaus raalo trintuko (136-ios dienos), pipets su rau
dona kolba ir vaks (150 dien). Reakcija vak buvo labiausiai ireikta.
Kdikis laik itiess abi rankas j ir siek, kiek galdamas, nuo motinos
keli. Mergaitei buvo parodytas metalinis rutulys, ir ji tutuojau m jo
siekti. Jau atkreipme dmes tai, kad vaikas teigiamai reaguoja maus
gyvnus. 169- dien buvo tirta mergaits plovimo arba luostymosi reakcija
(vadinamasis varos instinktas). Pirmiausia i milt klij suvyniojome rutul,
padarydami j kiek galima lipnesn. Suildius eksperimentatoriaus rankose
ir padjus ant popieriaus lapo jis buvo pasilytas kdikiui. Sis sum po
pieriaus krat abiem rankomis, taiau klij savo rank neatrideno. Paskui
klijus laik eksperimentatorius. Mergait sum juos i karto abiem rankom
ir prisidjo prie burnos. Ji buvo sulaikyta, o rankos nuplautos. Kdikis
pakartojo reakcij per kit bandym. Per trei bandym ji manipuliavo
rutuliu pirtais, akimis labai dmiai sekdama eig. Nemgino sidti jo
burn. Laikydama vien gabal deinje rankoje, kaire ranka siek pa
pildomo gabalo. Nebuvo n maiausio polinkio nusiluostyti pirtus ir
rankas. Paskui jai buvo pasilytas gabaliukas drgno muilo. Kdikis siek
jo abiem rankom. Tryn pirtus j auktyn ir emyn, atkakliai mgino
sugriebti slid paviri. Ties galv pirmyn ir atgal ir stengsi pasiekti muil
burna. Mgino atkakliai sugriebti j i pradi deine ranka, paskui abiem
rankom ir skleid niurzglius, irzlius garsus, kai nepavyko jo ilaikyti. Nebuvo
n menkiausio vengimo polinkio arba luostymosi ar valymosi polinkio.
Prie mergait buvo laikomas didelis pluotas vatos. Ji siekjos i pradi
kaire ranka, o paskui deine, ypsodamasi j glost. Siekjos pakartotinai.
Buvo priartintas lygus plonas gaballis stiklo, lis be taiso. Reakcijos buvo
labai panaios atliktas su muilu. Buvos matomi teigiami reakcij polinkiai
elektros lemputs kolb ir daugel kit ma objekt. Ji aid su smuiko
stryko plauk pluotu beveik taip pat kaip su vata. Tiriant i mergait

VII skyrius. Paveldimas elgesys: instinktas

221

matyti, kad jokie vengimo polinkiai nra instinktyvs. Apibendrindami

galime teigti, jog, susidarius siekimo koordinacijai, kdikiai reaguoja tei
giamai beveik visus maus objektus, kuriems juos judinant suteikiama
didel dirginamoji vert.
Tokio amiaus kdikiams nepastebta vengimo polinki, iskyrus mi
ntas aptariant mirkiojimo ir gynybines reakcijas. ie tyrimai buvo kartoti
su dviem kitais apytikriai to paties amiaus vaikais, kurie niekada anksiau
nebuvo dirginami su tokiais objektais. Jeigu i objekt atvilgiu bt
susidars gdis, visos tyrim grups bt beverts.
Teigiam ir neigiam reakcijos polinki teorija. Neketiname primyg
tinai tvirtinti, taiau esame link tikti, jog mogus i pradi bna apdo
vanotas vairiomis teigiam reakcijos polinki rimis ir tik keliais nei
giamais reakcijos polinkiais. Keli neigiami reakcijos polinkiai - tai garsiai
skambani objekt vengimas", pastangos ivengti t, kurie paprastai
sukelia nir ir baim, bei apsauginiai, arba gynybos, judesiai, naudojami
prie objekt ar asmen, linkus paeisti tiriamojo audinius. Be to, yra daug
objekt, kuriuos nereaguojama apskritai arba reaguojama tik akimis,
pavyzdiui, tokie objektai, kurie yra per toli, ir kt. Taiau vaikas kaip visuma
reaguoja teigiamai imtus objekt, o neigiamai - tik vien. Matome,
kad neigiami reakcijos polinkiai (su mintomis iimtimis) yra mokymo,
susijusio su slyginiais refleksais arba su itin integruotais ir asocijuotais
mokymo tipais, padariniai.
Esame link manyti, jog individui brstant, asmenys, vietos ir daiktai
link tapti bendrai asocijuotais su organiniais vienos ar kitos ries atsakais
ir tam tikru mastu ypa su susietais su meile (p. 185). Individas paprastai
negali ireikti ryio odiais; pavyzdiui, negali teigti, kodl tam tikrus
asmenis arba daiktus reaguoja teigiamai, o kitus - neigiamai. Bendroji
teigiam ir neigiam reakcij teorija beveik nesiskiria nuo tos, kuri i
sakme 1914 metais. Kiekvienas objektas arba dl individo pirmins konsti
tucijos privalumo, arba dl vienos ar kitos ries asociacini ryi (slyginio
reflekso ar gdio), be prasto akivaizdaus ar udelsto skersaruoio rau
mens atsako, erogeninse zonose sukelia konkrei ir sudtin refleksins
veiklos grup. Toks srities dirginimas, atsivelgiant jaudinimo bd, gali
sukelti dvi pagrindines impuls ris: 1) susiet su pabrinkimu, kito rau
mens audinio ritminiais susitraukimais ir su vairi sekret kiekio didjimu.
Jeigu i grup veikt viena, susidaryt teigiami siekimo judesiai ir galiausiai
isiskleist instinktyvus reprodukcijos akto mechanizmas, 2) susiet su
pabrinkimo slopinimu ir kito raumens audinio atsipalaidavimu bei su sekre
cij slopinimu. Jeigu nebt slopinanij veiksni, ie motorinius centrus
pasiekiantys impulsai galt ilaisvinti vengimo judesius. Nordami su
konkretinti klausim, pavelkime gyvn psichologij ir aptarkime
neurofiziologin situacij lytinio jaudinimo akimirk.

222

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

Kai aikus lytinis objektas (patel) veikia bet kur nutolus receptori,
patino akis ar ausis (atsivelgiant tam tikr gyvno fiziologin bkl, t. y.
met laik, lytinio jaudinimo laikotarp ir t. t. apskritai; kadangi patino
sezoniniai ritmai ne tokie ryks, gyvnas turi bti juslios tokiems dirgik
liams bkls), pradeda veikti bent dvi lank grups: a) einanti i nutolusi
receptori (sukelta lytinio objekto) skersaruoius raumenis, linkusi didinti
griaui raumen tonus; b) einanti i nutolusio receptoriaus, usibaigianti
(per baltsias akas) atitinkamuose simpatiniuose nerviniuose mazguose.
Kai dirginami ie neuronai, sukeliami galbt aprayto anksiau 1-o pob
dio kraujo apytakos, liauk, sekrecini ir raumen mechanizm pokyiai.
Kai tik pradeda veikti efektoriai, jie sukelia savit aferentini impuls
grup, kuri, pasiekusi motorinius centrus, ubaigia aiki siekimo jude
si pradi. Kai situacija trunka ilgai ir kontaktinius receptorius pradeda
dirginti siekimo judesi rezultatas, prasideda sudtingas lytinis aktas. Antra
vertus, jeigu bendra fiziologin bkl yra kitokia (organizmas nra jautrus
lytiniams dirgikliams), vl kyla: a) padidjs skersaruoi raumen tonusas
ir b) simpatini mechanizm veikla, taiau iuo atveju sekrecija yra slo
pinama, dingsta raumen tonusas ir 1.1. (2-o pobdio), tai savo ruotu
suadina konkrei grup aferentini impuls, kurie yra link sukelti
vengimo reakcij. Kadangi lytins elgsenos mechanizmai yra pagrindiniai,
tikriausiai pagrsta tiktis, jog kiekvienas objektas instinktyviai arba dl
gdio links traukti juos vien ar kit k tik aptarto veikimo pavidal.
inoma, daug objekt (emocij nesukeliantys, nutol ar visikai nesusij
su lytine elgsena dirgikliai) i pradi nesukelia i grupi, taiau per prast
gdio mechanizm ir slygini refleks susidarym vliau nerykiai arba
aikiaipradeda vien ar kit suadinti. Seksualin patologija gali patvirtinti
ne tik tai, kad susidaro tokie gdio ryiai, bet ir tai, kad jie gali tapti
svarbesni nei pirminiai instinktyvs. Tai rodo faliniai simboliai, fetiai ir 1.1.
iai teorijai buvo prietarauta, es atrodo netinkama pabrti instinkty
vius veiksnius, susijusius su meile. Teorija tam tikra prasme teigia, jog
veikimas yra toki veiksni nulemtas ir vertintas. Taiau ms termino
meil vartojimas visikai skiriasi nuo prasto. Vartojame termin iuo
laikikai, kaip jis vartojamas psichopatologijoje. Beveik visi pripains, kad
toki veiksni esama eimos, visuomeniniame ir net profesiniame gyve
nime. Daug dirbame, stengdamiesi pagerinti padt ir udirbti daugiau
pinig, kad eimos gyvenimas galt bti turiningesnis. Veiklos, sutelktos
ties meils objektais ir asmenimis, nuo kdikysts iki senyvo amiaus neabe
jotinai yra svarbiausi ms gyvenimo, kaip visumos, veiksniai. Nenuostabu,
jog ms veiksmai susieti su tokiais svertais (ryiais, paprastai slypiniais
emiau kalbos lygmens) ir remiantis jais vertinami.
vairi instinkt pasirodymo eilikumas. Nors gyvn instinkt sritis
buvo tyrinjama itin kruopiai atsivelgiant pasirodymo ir inykimo laik,

VII skyrius. Paveldimas elgesys: instinktas

223

paveldt veikl ciklikum, kol kas niekas neatliko panaaus kruoptaus

mogaus instinkt laiko ypatybi tyrimo. Tam tikr duomen iuo klausimu
suteik ms atliktas genetinis tyrimas. Dsn galima iliustruoti, pavyzdiui,
nuo gimimo pasireikianiu griebimo refleksu, kurio apibrtumas didja
ir kuris tikriausiai pamau inyksta prajus nuo gimimo apytikriai 120 dien;
mirkiojimu, kuris nepasireikia iki apytikriai 100-o dien ir kuris ilieka
vis gyvenim; ir baigiamja grupe instinkt, susijusi su lytiniais aktais
(kopuliacija), pasireikiani paauglystje ir besitsiani neapibrt lai
k. Paprastai instinktams bdingas tapsmo, arba raidos, etapas, kuris gali
bti vairios trukms. iuose instinktuose, kurie po kiek laiko atmirta,
turbt yra panaus isekimo laikotarpis. Lytinis instinktas iliustruoja (taiau
nepakankamai) periodin, arba ciklin, instinkt pobd. Tai vienintelis
mogui tinkamas pavyzdys, jeigu nepaisome periodinio vegetacini in
stinkt funkcionavimo. Gyvn pasaulyje labai aiks instinkto ciklai yra
tose veiklose, kurios susietos su lizd sukimu, migracija, iemos miegu ir 1.1.
Nagrinjant 190 puslapyje aptartus instinkto ir gdio junginius, danai
padaromos kai kurios domios pedagogins ir dorins ivados. Nuostabiai
i idj ireik William James, aptardamas instinkt laikinum:
Palikdami emesniuosius gyvnus alia ir atsigrdami mogaus instinktus,
regime, jog mogaus gyvenimo laikinumo dsn patvirtina plaiausia besikeiiani
interes ir aistr skal. Vaikui visas jo gyvenimas - aidimas, pasakos ir iorini
daikt savybi mokymasis, jaunuoliui - nuoseklesnis kno lavinimas, romanai
i tikrojo pasaulio, linksmi biiuliai ir dainos, gamta, kelions ir nuotykiai, mokslas
ir filosofija, vyrui - ambicijos ir politika, kolekcionavimas, atsakomyb kitiems,
savanaudikumo prieskonis gyvenimo kovoje. Jeigu aidim bei sportini aidim
amiuje berniukas auga vienas ir neimoksta nei aisti kamuoliu, nei irkluoti, nei
buriuoti, nei joti, nei iuoti paiomis, nei vejoti, nei medioti, turbt jis iki pat
savo dien pabaigos bus sslus. Nors jam bus pasilytos geriausios galimybs
imokti i dalyk vliau, imtas prie vien, kad jas praleis ir atsisakys pastang,
btin pirmiesiems ingsniams, kurie ankstyvajame amiuje jam bt suteik
nekantraus diaugsmo. Lytin aistra ugsta po usitsusio viepatavimo; taiau
gerai inoma, jog saviti jos pasireikimai konkreiam individui beveik visikai
priklauso nuo gdi, kuriuos jis gali susidaryti ankstyvuoju jos veiklos laikotarpiu.
Pabuvs blogoje draugijoje jis visam laikui susigadins kepenis; susilaikymas i
pradi palengvina j vliau. Pedagogikai svarbu kalti gele, kol ji karta, ir inau
doti vaiko pomgi bang kiekvienam vlesniam dalykui prie jos atoslg taip,
kad bt gyta ini ir sudarytas meistrikumo gdis* - pomgio paanga, trumpai
tariant, pasiekimas, kuriuo paskui asmuo gali remtis. Tai palanki akimirka tvirtinti
pieimo gebjim, padarant berniukus gamtos istorijos rinkjais, o netrukus anatomais ir botanikais; paskui paskatinant juos gilintis mechanikos harmonij
ir fizikos bei chemijos dsni stebuklus.*

224

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

Nenorime visikai sutikti su Jamesu dl to, kad pateiktame apibdinime

jis nagrinja instinkt, koks jis yra. J ;s veikiau aprao besikeiianias si
tuacijas, su kuriomis susiduria brstantis jaunuolis, gdio pradi ir eig,
visuomeninio ir ekonominio spaudimo poveik ir t. t. nei instinkto lai
kinum.
mogaus modelini instinkt stoka. Joks nealikas mokslinis mogaus
instinkt stebtojas netvirtins, jog genus homo*turi kak panaaus spal
ving gyvn instinkt sra. Taiau net James tvirtina prieingai. Jeigu
neskaiiuosime vegetatyvini (skaitant lytin akt) ir su tiesioginiu gy
venimu susijusi funkcij, pavyzdiui, puolimo arba gynybos, stebti kol
kas galima nedaug piln ir tobul mogaus instinkt. Nors bet kurio gyvno
instinktas ir gebjimas susidaryti gdius yra susijusios funkcijos, jos susi
jusios atvirkiai. mogus pranoksta gdio susidarymo gebjimais. g
diai bet kokios instinktyvios veiklos pagrindu susidaro taip greitai, jog
mogui paprastai priskiriama tiek pat daug instinkt kaip ir gyvnams.
Aptarsime juos.
Kai kurie mogui priskiriami instinktai. Toliau pateikiami daugma
prasti mogaus instinktai, kurie daugiausia paimti i Thorndikeo knygos
Tikroji mogaus prigimtis". I pradi sra sudar Preyer, Schneider
ir James, po to Thorndike j papild. ia pateikiami ne visi Thorndikeo
ivardyti instinktai.
gijimas ir turjimas. Pirminis atsakas bet kur nepernelyg didel ir nesukeliant
baims objekt yra artjimas arba, jeigu vaikas tiek nutols, jog gali pasiekti, siekimas, lietimas, griebimas. Paskui objektas kiamas burn - vyksta mani
puliacija. Atsakas situacij, kai asmuo ar gyvnas griebia arba sprunka su objektu,
kur laiko ar turi alia savs, yra laikomo daikto suspaudimas, stmimas, trenkimas
arba rkimas ant sibrovlio.
Pamatysime, jog siekimas ir griebimas priskiriami dalinms reakcijoms. Objekto
siekimas, griebimas ir paleidimas, nors turi instinktyvi dmen, vis dlto turi
bti milinikai gdio pakeisti, kol atnea koki nors naud. Pavelkite 239
puslapyje Lee tyrim siekiant ledinuko ir vaks.
Mediokl. ma bgant objekt mogus, ypa alkanas, net ir nemokytas
reaguoja persekiojimu. Kai bna pakankamai arti, puola j ir griebia. Jeigu su
griebia, apirinja, manipuliuoja ir iardo. Jeigu objektas didesnis, asmuo reaguoja
beveik taip pat, tik labiau links j ugriti, prispausti prie ems, dusinti ir kankinti,
kol jis liaujasi judti.
Niekas nra atliks tokio stebjimo. Vienintel mediokl, apie kuri k nors
inome, buvojau po isipltusios gyvnu atvilgiu atsak diferenciacijos. Thorndike
apibdinimas neabejotinai teisingas gyvn atvilgiu, taiau mogaus veiklos atvil
giu tai tra vien odiai. Maiau kdikius, vaikus ir bediones, traukianias ir
sukanias bet kok judant gyvno organ, durianius akis ir t. t. Kol kdikis
netampa toks stiprus, kad galt i tikrj inarstyti gyvn, ugrobimo, traukimo,
nutvrimo veiklas istumia gdis, o danai ikraipyti gdiai vadinami iaurumu

VII skyrius. Paveldimas elgesys: instinktas

225

(deja, ios knygos apimtis neleidia inagrinti sadistini ir mazochistini polinki).

Visa, k galime matyti mediokls" instinkte, kol j modifikuoja gdis, yra tei
giama reakcija tam tikrus negyvus arba gyvus objektus ir manipuliacija.
Rinkimas ir kaupimas. Daroma prielaida, jog yra aklas" polinkis imti bet kur
objekt, kur reaguojama teigiamai, ir neti j namo. Tai virsta objekt, pavyzdiui,
monet, stiklo rutuliuk, vrini, sukui, pato enkl, atviruk, Valentino dienos
laikeli ir 1.1., rinkimu ir saugojimu.
Jeigu tiksime psichoanalize, rinkimas ir kaupimas nurodo daugel, bet visikai
neinstinktyvi veiksni. Manytume, ia maa k galima pavadinti instinktyviu.
Vaikai gali uaugti gantinai saugioje aplinkoje be polinkio rinkti ar kaupti. Paste
bjome, kad j reakcijos veikiau panaios bedioni: jie visko siekia, visk griebia
ir viskuo manipuliuoja, taiau numeta ar imeta vien objekt ir siekia kito, kol
priirintysis nuvargsta. Kai susidaro konstruktyvs gdiai, gali pasireikti kau
pimas. Paprastai jis bna net ir stengiantis nuo kdikysts imokyti vaik laikyti
aislus vienoje vietoje. Vienas sunkiausiai susidarani gdi - tvarkingumo:
pasidti viet tiek aislus, tiek asmeninius daiktus. Polinkis kaip tik prieingas bedions link, isisklaidiusio tipo elges. Panaiai yra su pinigais. Statistika
rodo, jog tik apie 4 proc. 60-mei vyr turi sukaup" pakankamai pinig, kad
usitikrint gyvenimikas pajamas likusiam gyvenimui. Kai vaikai sijungia visuo
menin grup, jie kaupia tai, k kaupia kiti. Vien ar du mnesius berniuko kiens
svyra nuo stiklini rutuliuk, po dviej mnesi tai jau gali bti sukuiai. Vaikai
paprastai renka tai, k grup i tikrj naudoja. Sukuiai uleidia viet vain
jimuisi rieduiais - veiklai, kurioje kaupimas akivaizdiai nra svarbus. Anksty
viausias dviej ms stebt vaik pastebtas kaupimas - atvirukai ir laikai i
tv, o paskui - i draug. Taiau itai buvo dl labai aikaus priirinij silymo.
Bstas. Anot Jameso: Negali bti abejons, kad instinktas siekti saugaus
kampo, kuriame jis gali likti vienas ir bti saugus, mogui yra toks pat bdingas
kaip paukiui instinktas sukti lizd. Jo poreikis nebtinai susijs su pastoge nuo
drgms ir alio, taiau jis jauiasi maiau paeidiamas ir labiau it namuose,
bdamas nevisikai atviroje vietoje. ...Dl to kyla sudtingiausi gdiai. Taiau
net tarp i gdi regime prasiveriant akl instinkt; pavyzdiui, kai statydami
lovas kambariuose galvgaliais sien susikuriame stog ir niekada negulame
kitaip".*
Jameso tvirtinime yra daug neianalizuot veiksni. Pavyzdiui, jis visikai
nepasako, kokia situacija lemia tokius veiksmus. Jo mogaus miego stebjimas
neabejotinai yra pavirutinikas. Kdikiai ir vaikai, matyt, miega vienodai gerai
kad ir kur bt atsuktas lopys ar lova; paaugus susidaro gdis miegoti taip, kad
rega nebt ustojama. Rega trikdoma nebent pristumiant lovas galvgaliais prie
sienos". Jeigu neapsaugoma nuo ilumos ar alio, arba neapginama nuo vabzdi,
gyvn ar plik, turbt neatsiras polinkis miegoti lovoje udaroje vietoje. Argu
mentas gali bti apsuktas ir atvirkiai: mogus turi stipr instinkt vengti vis
bst ir miegoti atviroje vietoje". Tai toks pat tinkamas atvejis ginti. Visu apraymu
tikriausiai siekiama mogaus veiksmuose rasti k nors, kas atitinka tokius gyvn
veiksmus. itai labai neprastai atsispindi visuose darbuose apie instinkt. Tai yra
prieinga antropomorfiniam gyvn elgesio apraymui: ten gyvn mginame
paversti mogumi, ia mog mginame paversti emesniuoju gyvnu.

226

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

Migracija. Danai tvirtinama, jog yra du artimai susij, taiau prieingi in

stinktai: migracijos ir prisiriimo. i priskiriam polinki alininkai pavyzdiu
nurodo valkat. A. Flint tvirtina (cituojama pagal Thorndike): Painojau be
nami moni, kurie valkatavo tiesiog dl to, kad jiems tai patiko. Kiek inojau,
jie neturjo potraukio grimams ar tabakui, taip pat buvo visikai nesusij su
nusikaltliais ir j proiais; taiau jie negaljo veikti klajojimo aistros. Tam tikra
prasme is perjn tipas yra labiausiai apgailtinas, kok tik kada nors painojau;
ir vis dlto tai tikriausias laisvanoriko bastno tipas - pakeisti j reikia praudyti
jo asmenyb, sugriauti siekius - ir tai beveik nemonika uduotis. Net jei bus
pakeistas, jis vis tiek iliks labiausiai prislgtas asmuoV
ios analizs pavirutinikumas visikai aikus. Supainiota daug vairi veiksni,
kurie daug svarbesni nei bet koks migracijos instinktas, pavyzdiui, homosek
sualumas, pederastija, reakcija prie autoritet ir 1.1. Nors tiesa, jog daug vaik,
kai kurie net bdami dvej ar trej met, pradeda traukioti saitus ir pasialina
kelioms valandoms i nam, o septyneri met - dingsta net visai nakiai, anali
zuojant paprastai atskleidiami pains eimos veiksniai, vyresni berniuk pavyzdys
ir kt., kas turi bti svarstoma ir kas itin susilpnina argumentus u grynj migracijos
instinkt.
Kova. Kova minima kaip vienas svarbiausi instinktyvi polinki. I dalies tai
jau aptarme nagrindami emocijas 198 puslapyje. Kai pabriama aikti, eksplicitin veikla, tai, be abejo, priskiriama instinktui, ir svarbiam. is klausimas puikiai
aptartas psichologinje literatroje, todl prie jo nesustosime.
Motinysts instinktas. Thorndike teigia: Moteriai, pagimdiusiai vaik, matyti,
laikyti ir indyti kdik turbt yra stipriausias pasitenkinimas, kok gali suteikti
gyvenimas, o jo praradimas sukelia baisiausi ilges. Kdikis, kur ji mato, laiko ir
indo, traukia beveik neveikiamai, kai jis verkia i alkio, skausmo ar kanios,
sujuda i nuostabos, aukia i baims, jaukiai ypsosi, ulba, gurguliuoja bei kioja
aisdamas balsu.*
Daugelis kit psicholog taip pat idealizuoja motinos elges. Dirbantiems mo
tinysts palatose situacija kartais atrodo visikai kitokia. Stebjome nemaai motin
pirmojo kdikio indym, prieir, maudym ir 1.1. Be abejons, nepasireikia
jokios naujos parengtos veiklos, iskyrus indym, todl motina paprastai yra be
galo nerangi. Instinktyvs veiksniai praktikai lygs nuliui. Abiej tv emocin
veikla gali bti smarki, taiau danai tai bna daugelio veiksni padarinys. Taigi
kdikis tampa ukrautu" dirgikliu. Labai danai ilaisvinama i visuomenini
slygikum motina elgiasi visikai kitaip, nei elgtsi, jeigu Thorndikeo nupietas
vaizdas bt teisingas. Net tais atvejais, kai moteris laimingai itekjusi ir neigiamos
emocins bsenos apkrovimo ar perklimo vaik prieasties nra, mintas motinos
elgesio tipas ne itin danas. Visuomen daro didiausi spaudim tinkamo rpi
nimosi naujagimiu konvencins nuostatos ir emocins nuostatos, kuri turi bti
parodyta jam, atvilgiu. Neneigiame, kad yra ir tam tikr instinktyvi veiksni.
Reikia prisiminti, jog vaiko indymas ir jo mylavimas motinai turi tam tikr lytin
dirginamj poveik.
Isilavinusios motinos stengiasi kuo labiau atitrkti nuo sentimentali akstin,
susijusi su vaiko auginimu, ir velgti tai mokslikai. Racionalizacija pasireikia
kaip tik tiek, kiek leidia slygikumas. Tai stiprus argumentas, kad motinos elgesys

VII skyrius. Paveldimas elgesys: instinktas

227

nra pirmiausia instinktyvus. Racionalizacija nereikia, jog tarp motinos ir vaiko

negali usimegzti stipraus tokio pobdio prieraiumo. Nepaisant galutins ana
lizs, jokiu bdu neturime nuvertinti miliniko vaidmens, kur motinos elgesys
vaidina visuomenje kaip visumoje.
Bendruomenikumas. Vaik ir suaugusij veikla, kuri skatina dirgiklis likti
vienam, danai vadinama bandos instinktu. Stebti atsakai yra klajojimas i vienos
vietos kit, nekantrumas, odinis nusiskundimas ir tikrieji iekojimo judesiai.
Jeigu situacija tsiasi ilgai, ji net suaugusj priveria nutraukti visus ryius ir veikti
daug klii, kad susitikt su biiuliais. Nepaisoma luomo ir visuomenini skir
tum, o auktas individas susibiiuliauja su kukliausiu. Kai i ties susijungiama
su grupe, nekantrumas inyksta, net jeigu individas neumezga joki visuomenini
santyki su bendrais, taiau tik klaidioja kartu su jais i vienos vietos kit. Danai
uns, kats ar mogaus, toli grau per jauno, kad tapt tikru partneriu, buvimas
patenkina kilus nekantrum, ir iekojimo judesiai inyksta. kalinimas vienutje
- viena grieiausi bausmi. ie polinkiai gerai inagrinti W. McDougallo Socia
linje psichologijoje ir G. Le Bono Minioje. Instinkt manu skaidyti pa
prastesnius veiksnius, taiau jis yra toks bendras ir taip visuotinai pripastamas
(nors esama daug iimi), jog analiz tikriausiai bt netinkama. Nuo to tam
tikru mastu yra priklausomos ms kavins, bulvarai, banyios ir mugs.
Kiti vadinamieji visuomeniniai instinktai. Socialiniai psichologai pervertino
instinktyvius veiksnius veiklose, kurias netrukus ivardysime. Tikimasi, jog mogus
atskleis savitus instinktyvius polinkius elgesyje su kitais monmis. rodinjama,
kad vaikas veid i vis kit objekt iskiria pernelyg anksti, todl is procesas
negali bti ne instinktyvus. Ms poiris ankstyvj slygini refleks funk
cionavim veria tiktis, jog kdikis iskirs" asmen, paduodant buteliuk (ar
duodant krt), i kit. Be abejo, maai prieasi teigti instinktyvius veiksnius.
Bet kuris objektas, pavyzdiui, okantis manekenas, kuris gali maitinti kdik,
palaikyti j saus ir ilt, glamonti ir t. t., bt iskirtas lygiai taip pat anksti.
Aniukai, iperti vitos, buriasi aplinkui j, iskiria j ir imoksta sekioti, taiau
tikrai niekas netvirtins, kad buvo kakas daugiau nei sekimo instinktas ir gdis,
kuris buvo sudarytas. Panaios ivados apie daugelio instinktyvi veiksni stok
turi bti padarytos atvejais vadinamojo dmesio siekimo\ atsak pritariam ir
niekinam elges valdant ir paklusn elgesgyrim si, pasirodym ir 1.1. Visa
tai svarbios mogaus elgesio puss, taiau tikriausiai nra prieasties tarti, kad jos
yra instinktyvios. Neabejotina, jog tuojau po gimimo palydov ir tv atvilgiu
slyginiai refleksai pradeda susidaryti daug anksiau nei nuosekls gdiai. Kitaip
tariant, yra tikrasis slyginio reflekso veikimo lygmuo, slypintis tarp reflekso ir
instinkto bei parengto gdio lygmens. Per laikotarp susidaro daug ryi, kurie
anksiau buvo laikomi instinktyviais. Jau minjome, kaip greitai ir kokie mai
vaikai imoksta valdyti tv veikimus: verksmas, likus vieniems, gulint tamsoje,
paguldius lovyt ir 1.1., yra mgstama gudryb. Ziaukiojimas ir vmimas velgiant
tam tikr maist yra kita; puolimas nir, kai kakas i jo paimama - dar viena
(tvai danai sugrta prie objekto, taip nusileisdami" vaikui). is veiklos sly
gojimas pasireikia taip anksti, kad nestebina, jog daug tyrintoj velg dmesio
siekimo" ir kitus instinktus.

22 8

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

Mgdiojimas. Psicholog ir gyvn elgesio tyrintoj nuomons apskritai daug

ma pasidalij dl gyvn ir moni mgdiojimo funkcij buvimo. is instinktas
analizuotas labai pavirutinikai. Thorndikeo pateiktas dirgiklio ir atsako apib
dinimas turbt yra toks pats tikslus kaip ir bet kuris kitas. Jis toks: ypsosi, kai
jam ypsosi, juokiasi, kai juokiasi kiti, aukia, kai aukia kiti, z/wn tai, /cas yra
stebima, klauso, kai klauso kiti, bga su kitais monmis arba paskui tuos, kurie
bga ta paia kryptimi, bga i vietos, i kurios isibgioja kiti, taukia, kai kiti taukia,
ir nutyla, kai nutyla jie, susigia, kai kiti susigia, vejasi, puola ir drasko, kai kiti
medioja, ir griebia bet kur objekt, kur griebia kiti".*
Manipuliavimas. Sis instinktyvus polinkis kartais pernelyg sureikminamas,
pavadinant j konstruktyvumu. Pirminis polinkis siekti objekt, imtyti juos ant
grind, pakelti, dtis burn, mesti ant grind, judinti atgal ir pirmyn bet kokias
dalis, kurios gali bti judinamos, yra vienas labiausiai pagrst ir lengviausiai
stebim instinkt. Ms poiriu, instinktas manipuliuoti, net jeigu jis turi bti
papildytas, kaip minta, tam tikrais gdio veiksniais, turbt yra svarbiausias i
vis polinki atsivelgiant tai, kad nuo jo priklausomi beveik visi vlesni gdio
susidarymai. Kai sakome svarbiausias", tarsi neigiame instinktus, susijusius su
kno funkcijomis, pavyzdiui, lytiniu elgesiu, alinimo funkcijomis ir kt. Kaip vienas
svarbiausi mogaus instinkt danai minimas smalsumas. Jo lemiamos veiklos
trauktos susijusias su manipuliavimu. Ekonomistas Veblen laiko meistrikumo
instinkt ekonomini teorij atrama. Abejotina, ar yra koki nors instinktyvi
veiksni, netraukt manipuliavim, teigiamus ir neigiamus reakcijos polinkius
ir t. t.
Kiti priskiriami instinktai. Kiti priskiriami instinktai yra gobumas, gerumas,
erzinimas, kankinimas, priekabiavimas, varumas, puoimasis. ias veiklas btina
stebti ir analizuoti tol, kol bus galima nusprsti, kokiu mastu pasireikia in
stinktyvs veiksniai. Psichologai atkakliai tvirtina, kad varumas yra instinktyvus,
nepaisant negro, laukinio ar vaiko nevaros. Su daugeliu vaik tenka kovoti nuo
gimimo (kol pasireikia lytinis rungtyniavimas), kad priverstum juos tinkamai
nusiplauti rankas, veid ir kn, k jau kalbti apie menkesnius dalykus - aus
plovim, dant valym, nag karpym ir valym. Net suaugs itin konvencionalus
individas, atsidrs nesocialioje aplinkoje, praleidia kasdien maudymsi ir apelia
barzda. Tikimasi, kad instinkto funkcionavimas pasireik, kai griebiamos slidios,
lipnios mediagos. Ms io klausimo stebjimai apraomi 220 puslapyje.
aidimas. aidimas - tai instinktyvi veikla, kurios dirgiklis, be abejons, nenu
statytas. aidimas kaip visuma i tikrj sudarytas i vairi veikl, kurios visos
funkcionuoja beveik kartu. Manipuliavimas yra vienas akivaizdiausi; taip pat
staigs veido iraikos pakitimai, vokalizacija, bgiojimas pirmyn atgal, liauimas,
slpimasis ir 1.1. Dl socialini veiksni veiklos greitai jungiamos vairius aidimus
arba tampa asmenine gdio veikla, pavyzdiui, smlio pyrag kepimas, statyba
i kub, rpinimasis maais gyvnais, aidimas su jais, j rimas ir 1.1.
Vaiko aidimo veiklos (namai", blyn kepimas, lli prieira ir kt.) neabe
jotinai turi suaugusij veikl uuomazg. ia lengvai pastebimas tv veikl
krimas, arba mokymasis. Jeigu vaikas augt vienas, tiktina, kad jis aist, taiau
aidimo pavidalas, be abejons, bt visikai kitoks nei vaik, augani iuolaikin

VII skyrius. Paveldimas elgesys: instinktas

229

mis civilizacijos slygomis. Kipling gantinai meistrikai pavaizdavo Mauglio augi

m, kuris buvo indytas vilks ir uaugo mike su gyvnais kaip aidimo draugais.
R. Groos sukr biologin aidimo teorij.* Pasak jo, aidimas yra biologinis
polinkis. Jaunas gyvnas sitraukia ias vlesniame gyvenime pasitarnausianias
funkcijas. Bgimas, okinjimas, vartymasis kliais, kovojimas, ankstyvieji lytiniai
atsakai ir kt. - tai tobulinimas veikl, kurias gyvnas panaudos, kai prasids kova
dl dalo, partnerio ir 1.1. ioje teorijoje i ties nra nieko, dl ko galtume j
silyti.

Bendrosios pastabos apie mintus instinktus. Esame link priimti po

ir, jog dauguma i priskiriam instinkt i ties yra instinkto ir gdio
junginiai. Kai kuriuose j, pavyzdiui, manipuliavimuose, vyrauja pirmins
veiklos, kai kuri kit, tarkim, puoimosi, mediokls, bsto ir kt., modelis
kaip visuma daugiausia sudarytas i gdio dmen. Vl pakartosime, jog
tiek, kiek nagrinjamas i organizmo nuostat funkcionavimas ir vert,
tiek vaidmuo, kur jie atlieka kasdieniame gyvenime, tiek j buvs ir bsimas
ryys su individo gyvenimo istorija, yra visikai nesvarbu, kokius veiksnius
ie gebjimai iskaidomi. Genetikas yra links pervertinti pirmini polinki
skaii, psichoanalitikas - nepakankamai juos vertinti. Jis suprastina beveik
vis instinkt klas iki keli stereotipini veiksni, susijusi su (jo nuo
mone, esminiais) lytiniais reikiniais. Klausimo esm tikriausiai ta, kad
daugeliu atvej nra poreikio nuodugniai analizuoti i nuostat. Tos,
kurias minjome, ir daugelis kit veikia kaip visumos kasdieniame individ
gyvenime. Jos yra tokios galingos ir tikrovikos, tarsi bt gimtos ir pradt
funkcionuoti ankstyviausioje kdikystje, visu tobulumu atsiskleisdamos
suaugusiojo gyvenime.
Instinktyvs lytiniai atsakai. Ibaigta lytinio instinkto raika yra perne
lyg plati, kad kalbtume apie j trumpai. Jau aptarme kai kuri implicitini
veiksni ry su meils emocija ir parodme, kaip gali atsirasti prieraiumas
(slyginiai refleksai) prie asmen ir objekt, kurie dirgina vaiko erogenines
zonas maudant, supant ir glamonjant. Vis dlto nagrinjame primityv
gdi pobd, o ne instinktus. Tikriausiai nra tokio pirminio polinkio
liesti lyties organus rankomis, kaip artinti rankas prie burnos. Atlik apy
tikriai 500 stebjim kdiki, kuri amius - nuo gimimo iki 300 dien,
nematme jokio instinktyvaus vaiko polinkio liesti lyties organus rankomis.
Stebjimai rodo, kad net kai vaikui gnybiama arba pakasomas padas, jis
links visada pakelti rank vir bei veido link ir retai leisti emyn. Lyties
organ atradimas tikriausiai yra tam tikras nuoirdus atradimas kaip koj
lr koj pirt atradimas (inoma, vyksta daug anksiau - 150-ies dien
amiaus). Atradus lyties organus, gali isirutulioti ikraipyti gdiai. Be
abejo, yra daug visikai instinktyvi, susijusi su iais organais, atsak.

230

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

Lytinis instinktas kaip visuma turi labai daug atak. Patys vairiausi
gdiai susidaro jo pagrindu ir aplink j. prast lytini sublimacij"
tyrimas atveda itis mogaus veiklos srit - nuo folkloro iki filosofijos ir
menins krybos. Lytini nukrypim tyrimai labai greitai atveda psichozi
srit.
Instinkto slopinimas ir valdymas. Sunkumai, susij su instinkt irimu
ir j pakeitimu gdiu, kelia ir praktin, ir teorin domes. Jeigu instinktai
ikraipomi, jie danai turi bti paalinami iki tol, kol gali bti suteikta
galimyb pltotis prastoms veikloms. Be to, daugelis visikai prast in
stinkt turi bti priversti paklusti visuomeninei kontrolei tol, kol individas
nori bti kartu su biiuliais. Vienu ankstyviausi prast instinktyvi veiks
m socializacijos pavyzdi gali bti laikomas kdikio mokymas sulaikyti
alinimo funkcijas. Jeigu kalbame apie model, tai instinktyvios veiklos
lieka nepakeistos, taiau i veikl ilaisvinimo situacija tampa sudtin
gesn. Kontrols proces motina pradeda labai paprastai: nusivesdama
vaik tualet kas dvi valandos ar daniau ir palikdama j ten, kol ie
veiksmai atliekami, o paskui parsivesdama atgal prastesn ir normalesn
aplink. Sveikiems vaikams asociacijos susidaro greitai. Nuo to laiko intraorganinis dirgiklis (lapimo ir imat spaudimas) veria vaik rodyti kok
nors, paprastai vokalin, enkl, kuris akina motin paimti j ir neti tinka
m viet ioms funkcijoms atlikti. Kai vaikas paauga, toki dirgikli spaudi
mas sukelia jimo tinkam viet veiksm jo paties sprendimu. Ekstraorganiniai dirgikliai (naujos situacijos veiksnys, tualeto enklas ir slytis
su juo) skatina isitutinimo veiksm. Taigi yra daug gdio veikl, pagrst
instinktyviomis funkcijomis, taiau pastarosios lieka beveik nepakitusios,
iskyrus trumpalaik pradin slopinim (rauko valdymas).
Paprasiausias pavyzdys to, kaip manu pakeisti model, gali bti pateik
tas i gyvn pasaulio. Medioklinis uo, kuriam liepiama atneti laimik,
sugriebs j pirmiausia instinktyviai sukanda paukt, ypa jeigu jis sueistas
ir plasnoja. Danai sunku paalinti i modelio dal. Tai galima padaryti
prismaigstant negyv paukt smeigtuk. Jeigu uo tuomet smarkiai su
kanda paukt, smaigaliai duria ir jam neant paukt btina susiiaupti i
ties labai nesmarkiai, kad ivengt skausmo dirginimo. unys ir kats
danai iiulpia kiauinius, nors unims tai visikai instinktyvi funkcija. J
galima panaikinti upildant kiauin chininu ar raudonaisiais pipirais. ie
pavyzdiai rodo, kad i tikrj galima panaikinti dal reakcijos modelio
dl dirgikliui suteikiam pokyi. Dirgiklis pasidaro kitoks nei buvo anks
iau. Dabar uuot lms veikim a + b + c + d , pavyzdiui, uostyti, laiyti
kiauin, perksti lukt ir lakti turin, jis sukelia veikim a+x, pavyzdiui,
uostyti ir vengti. Kai kurie vaikai nuo gimimo instinktyviai iulpia pirtus.
Jeigu nebus taisoma, itai gali tstis pernelyg ilgai. Paprasiausias bdas

VII skyrius. Paveldimas elgesys: instinktas

231

suardyti instinkt yra padengti pirtus kuo nors, kas sukelt kit reakcij
(chininu, pipirais ir 1.1.), arba padaryti veikim nemanom, udedant ant
rankos kartonin vamzdel taip, kad nebt galima sulenkti alkns. In
stinktas inyksta, kadangi veiksmo negalima atlikti. Visuomen itin pabr
ia deins rankos vyravim. Jeigu pagrindin ranka yra instinktyvi, kaip
paprastai manoma, panaikindami kairs rankos vyravim gauname in
stinkto perklimo tyrim. Viskas parengta vaiko deinei rankai, mons
spaudia jam dein rank, tvai visk padeda taip, kad dein ranka bt
naudojama daug daniau nei kair. Taigi visi gdiai sudaromi deinei
rankai, o kairs rankos vyravimas inyksta dl neveiksmingumo, t. y. dl
dirginimo stokos. alingus gdius danai taip pat sunku panaikinti kaip
ir instinktus.
Apibendrindami dsn, kuriuo panaikiname arba valdome instinkt,
galime pasakyti, jog galime panaikinti instinkt 1) idstydami aplinkos
veiksnius taip, kad instinktas nepasireikt; organizmas suvaromas tokiu
mastu, kad nors judesys prasideda, jo negalima ubaigti. Pavyzdiui, vaiko
ranka pririama prie ono, uniui udedamas antsnukis, karv kinkoma
(kad neisist pieno). Kai gyvnas suvaromas, sudarome gdius t
objekt, kuriuos ligi tol buvo reaguojama instinktyviai, atvilgiu: vagis
dien danai eria sargin un ir maloniai su juo kalba, kai gyvnas yra
priritas, vildamasis, kad nakt, kai uo palaidas, draugiki gdiai jo atvil
giu nuslopins gyvno instinkt draskyti ir plyti. 2) Antra vertus, galime
keisti dirgikl, kaip rodo kiauinio falsifikavimas, pipir barstymas vaikui
ant pirt ir 1.1. Tuomet dirgiklis bent jau kart (paprastai - kelis kartus)
sukelia ankstesn reakcij, taiau dirgikliui suteikti nauji dmenys papildo
ankstesn instinkto model, pavyzdiui, vengimo reakcij, turbt taip pat
vmim, lieuvio ikiim ataldyti ir t. t. is dirgiklio tarpsnis gali tapti
tiek iskirtas, jog, kit kart pateikus dirgikl, pirma pasireik vengimo
reakcija.
Suaugusiojo gyvenime pripratimo44 procesas turbt yra stipriausias
veiksnys, ypa paalinant instinktyvius baims polinkius (net jeigu daugelis
toki reakcij yra slygins, jos danai yra tokios pat stiprios, kaip gimtos).
Einantis geleine sija 20-ies aukt auktyje darbininkas, velgiant nuo
ems, mums kelia baims reakcijas, o kartais - pykinim. Jeigu staiga
patys btume priversti pirm kart eiti per toki sij, ko gera, tikrai apalptume ir nukristume. Jeigu tai daroma laipsnikai, netrukus pavyksta taip
pat skmingai, kaip ir bet kuris kitas veiksmas. Tas pats su kopimu auk
tumas, skubjimu deganius pastatus, lit ir tigr tramdymu ir 1.1. gdis
laipsnikai visa tai padaro manoma.
dom instinkto paalinimo naudojant eksperimentinius metodus pa
vyzd nurod E. Partridge*. Niujorko centriniame parke jis pastebjo, jog

232

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

lankytojai prie gyvai narvo sumirkioja ir atoka atgal (gynybinis re

fleksas) kiekvien kart, kai viena kobr kerta stikl. Nordamas i dalies
pakartoti situacij per eksperiment instinktui panaikinti, jis prie tiria
muosius pastat stor stiklo plokt ir sukr mechanizm, kuris ilaisvint
guma aptraukt smgiuojant stikl medin plaktuk. Plaktukas sm
giuodavo stikl tiriamj aki lygyje. inoma, i pradi tiriamieji su
mirkiodavo ir atsitraukdavo kiekvien kart, kai plaktukas priartdavo
prie akies. Labiau pripratus prie situacijos, jau pasireik slopinimas. ie
skaiiai nurodo skaii kart, kai mirksjimas buvo nuslopintas kiekvienoje
serijoje i 400 bandym: 6,14,38, 65,268,352. Taigi slopinimas pasireik
tik 6 kartus per pirmuosius 400 bandym, o per paskutiniuosius 400 ban
dym - 352 kartus.
Rekapituliacijos teorija. Dl keleto neturini pasirengimo biologijoje
psicholog takos paplito gantinai atspari, taiau, nepaisant to, alinga
teorija apie vaikysts veikl etapus. Ji inoma kaip rekapituliacijos teorija.
Pasak jos, ontogenez kartoja filogenez, es augantis vaikas turi pereiti
visus etapus, kuriuos perjo ras. Taigi jam tenka pereiti uv etapo veikl,
bedions, pirmykio mogaus ir 1.1. etapus. Pavyzdiui, kai kurie psicho
logai visikai pritar tokiems teiginiams: keli dien amiaus kdikis...
atliko savitus yrimosi, arba plaukimo, judesius44arba danai matome vaik
ir suaugusij sibavim i vienos puss kit arba atgal ir pirmyn. Tai
primena ltus uv svyruojanius judesius.44 Geriausia toki aling sam
prat pataisa yra tikras genetinis vaiko tyrimas ir gilesns biologijos inios.
Svarbiausias paveldim veikl vaidmuo. Nors mogus turi nedaug
tobul gimt modelini atsak, jo gimtos, i dalies parengtos reakcijos
gana svarbios. Apibendrindami j vaidmen mogaus srangoje galtume
padaryti tokias ivadas:
1. mogus aprpintas daugybe tiesiogiai adaptyvi gyvyb saugani
veikl, kurios atsakingos u maisto produkt primim, virkinim ir pa
skirstym, u nebereikaling paalinim ir u veisimsi. ios vegetacins
funkcijos jam tarnauja taip pat kaip gyvnams ir turbt yra tokios pat
tobulos44.
2. mogus gimdamas ir vairiu metu po gimimo bna aprpintas apsau
giniais puolimo ir gynybos mechanizmais, kurie, nors nra visikai tokie
tobuli kaip gyvn, vis dlto sudaro svarb veiksm sra. Jiems reikia
gdio papildymo, kol duoda tiesiogin naud kovojant dl maisto, su
prieais ir 1.1. Tai apsaugins ir gynybins reakcijos, tarp kuri i pradi
vyrauja paveldimos dalins veiklos.
3. Paskui atsiranda profesins veiklos (manipuliavimas), daugiausia
sudarytos i gdio (kub rinkimas, kaupimas, statymas, kalimas ir ranki
naudojimas apskritai, pieimas, lipdymas i molio ir t. t.). Neibaigtame

VII skyrius. Paveldimas elgesys: instinktas

233

i veikl etape instinktyvs faktoriai gali bti veiksmingi, taiau j buvim

sunku rodyti. Instinktyvs veiksniai, net jeigu jie egzistuoja, greitai pra
dingsta tarp gudusio darbininko, menininko ar rinkjo meistrikumo. ie
veikl pokyiai bdingi labai maiems vaikams. iuolaikiniai mokymo me
todai, ir ypa koledas, links paversti iuos troktamus vaikysts poirius
manipuliavimais ir profesijomis. Retas 12-os met berniokas negali tiksliai
pasakyti, kuo nori tapti, kam tinka ir kodl tam tinka. Kol visa jo ankstesn
pasiekta manipuliavimo sranga pltojama kolede, jis retai gali pasakyti,
kam tinka, ir plaukia pasroviui ia vien darb, ia kit priklausomai
nuo tv usimimo, laikin laisv darbo viet, mokyklos tradicij arba
tv ar kit rmj pageidavim.
4. Individualumas tikriausiai tokiu pat bdu priklauso ne nuo mogaus
paveldimo elgesio, ne nuo ubaigt tip modelini atsak, kadangi ie
neegzistuoja jokiais dideliais kiekiais, taiau, matyt, nuo veiksni, kuriuos
nagrinjant atskirai sunku aptikti, taiau kurie, nagrinjant kartu, yra svar
biausi. ios ivados negalima patvirtinti eksperimentiniais duomenimis,
tik blaiviu protu. Turime omeny tokius skyrimus: du mons su panaiu ar
vienodu mokymu ir apytikriai vienod gabum bet kurioje gudusioje sri
tyje, kiekvienas gebantis puikiai atlikti darb, sprsdami savo udavinius
atskleis individual meistrikum, sumanym ir metod. Du vienodai gud
beisbolo metjai ar gaudytojai atsiskleidia labai gerai. Taip pat kaip ir du
mons, dirbantys prie tekinimo stakli arba minkantys mol, arba darantys
tos paios mikroskopo skaidrs prieinius. Matyt, yra dalini veikl skir
tum, kurie iliko nepaisant nurodym. Kalbdami apie menininkus tai
vertiname odiais bruoas", technika", individualyb" ir 1.1. Tai, kad
jie iliko, tikriausiai patvirtina daugiausia tai, jog esame sudaryti skirtingai,
- nerv sistema ir kraujo apytaka, kvpavimo ir liauk sistemos - skiriasi
tik smulkmenos. Raumen, sausgysli ir kaul dariniai taip pat skiriasi:
kai kurie turime ilgus pirtus, kai kurie - storus; vien snariai yra lanksts,
kit susting. Daug elgesio skirtum tra natrals paveldt struktr
atitikmenys - sunku pavadinti iuos skirtumus instinktyviais.
5. Bendra viso io skyriaus (aikiau t klausim aptarsime kitame sky
riuje) ivada ta, kad vis paveldim veikl pagrindinis vaidmuo, neskaitant
vegetacins ir dauginimosi (pastarajai ypa bdingas gdio papildymas),
- pradti mokymosi proces. Jeigu objektas nesukelia teigiamo arba nei
giamo atsako, gdio susidarymas to objekto atvilgiu nemanomas, nebent
imams atsak slygoti.

VIII SKYRIUS
EKSPLICITINI KNO GDI
GENEZ IR LAIKYMAS
A. GIJIMAS
vadas. Dviejuose ankstesniuose skyriuose nagrinjome mogaus pavel
dtas vertes - jo natralius veikimo bdus. I ms tyrinjimo paaikjo,
kad jeigu mogus bt priverstas prisitaikyti tik su gimta sranka, jo
elgesys stokot to sudtingumo ir vairovs, kuri, kaip inome, bdinga
suaugusiajam. gdyje regime auktesn ir vairesn funkcionavimo lyg
men. Dl vienos ar kitos prieasties gdis suprantamas neteisingai.
Daugelis termin kakokiu nelemtu bdu velgia kaip reikiant
kak, kas neivengiama, nekintama ir net iek tiek lemtinga. Jiems jis
reikia narkotik gd arba alkoholizm, ar koki nors kit patologin
veiklos apraik. Geriau isklaidyti tokius neteisingus supratimus, nes
gdiai, ms poiriu, sudaro mogaus srangos atram.
Slyginio reflekso funkcionavimo lygmuo. Tarp visikai instinktyvaus,
regimo tik gimus, refleksinio veiklos lygmens, ir lygmens, kur enklina
aiki gdi tipas (j ketiname nagrinti), yra gdio ries veiklos
etapas, nusipelnantis daugiau dmesio nei ligi iol. Tik kai vaikas pradeda
liesti rankomis ir apskritai manipuliuoti objektais, statyti i kub ar lipdyti
i molio, liauti ar eiti i vietos viet bei gyja kalbos gdi, jis tampa
visaveriu mogumi. Taiau nesivaizduojama, kad asmenini gijim
daugyb nepanaudojama anksiau, nei pasiekiamas is lygmuo. Keliskart
jau aptarme i veiklos pus - nagrindami reakcij prisiriim ir ati
trkim nuo emocini dirgikli ir dl labai ankstyvame amiuje isipltojani teigiam bei neigiam reakcij. Lieka atkreipti ypating dmes
tai tyrinjant gdius. ios ankstyvosios veiklos modelis yra nesudtingas,
todl apie j danai kalbama, tarsi bt gyjamos naujos instinktyvios
dalins veiklos. Ms poiriu, jis yra slyginio reflekso tipo, todl gyja
mas. Vis lygmen dert tyrinti daug plaiau, nes tvams ir mokyto
jams svarbiausia yra pedagogin pus. ia neturime galimybs ties juo
sustoti bent kiek ilgiau. Tikima, kad iuo etapu vaikas danai yra paren
giamas arba palauiamas. Reikt tik atkreipti dmes galyb objekt,
kurie susiejami su baims atsakais, arba bd, kuriuo 80-ies dien kdikis
imoksta valdyti globjus verkdamas ir nirdamas. Prisimename iuos

236

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

teiginius, isakytus apie kitus dalykus, nordami pabrti poir, jog to

tipo, kur dabar nagrinsime, gdiai nesusidaro patys pirmieji.
gdio prigimtis. bet kok tiek eksplicitinio, tiek implicitinio pobdio
aik veikimo bd, nepriklausant mogaus paveldtai srankai, reikia velg
ti kaip gd. Tai individualiai gyjamas arba imokstamas veiksmas. Jau
paymjome, kad nuo pat gimimo kdikis, kuomet nemiega, beveik nepaliau
jamai judina platakas, rankas, kojas, akis, galv ir vis kn. Jeigu j kokiu
nors bdu dirginsime, ie judesiai padans, o j amplitud - padids. Vei
kiant vidiniam dirginimui, kaip matome i sustiprjusios lygij raumen
susitraukim veiklos alkio ir trokulio metu, ypa belataki liauk hipersekrecijos nirio, baims ir kitos emocins veiklos metu, i judesi vis
gausja. Lygiai taip pat i judesi padaugja patiriant skausm. Remdamiesi
savo eksperimentiniu darbu apie gd galime tvirtinti, jog autonomin sis
tema grindia kno kaip visumos nerimstanius iekojimo arba vengimo
judesius, kurie veria organizm atskleisti instinktus sudarani gdi sra
. klausim, ar ioriniai jutimo organai (akys, ausys ir nosis) kada nors
suteikia pradin akstin nesant autonomins veiklos, nra lengva atsakyti.
Paprastai psichologai tvirtina, kad ryki objekt judjimas, ibjimas, triuk
mai ir apskritai nutolusi dirgikli taikymas receptoriams gali padidinti pradi
ni judesi skaii bei amplitud. Vis dlto reikia prisiminti, jog tokie dirgi
kliai suadina simpatin nerv sistem, kuri ijudina lygiuosius raumenis ir
liaukas. Galbt einantys i i organ grtamieji aferentiniai impulsai sukelia
iekojimo veikl judaniuose skersaruoiuose raumenyse. Apibendrinant
grup svarstym galima hipotetikai klausti, ar idarintas gyvnas, priklausy
damas vien tik nuo reflekso lank, pasibaigiani skersaruoiuose raumenyse,
kada nors parodyt veikl, lemiani gdio susidarym. Ms nuomone,
gdiai nesusidaryt. Taiau turbt vienodai tiktina, jog kart susidar
sveikam gyvnui, idarinjus jie galt bti sukeliami, jeigu gyvnas ilikt
gyvas.1 Laimei, mums nereikia atsakyti tok klausim, nes dirbame su
gyvnu kaip visuma ir todl paprasiausias stebjimas parodys, kad mogaus
gdio susidarymo veiklos prasideda ikart po gimimo ir galbt dar prie j.

1
klausim galima nagrinti kitaip - idstant, k vadiname prisitaikymu. Pateiksime
nesudting pavyzd. Tarkim, gyvnas kur laik buvo be dalo: prasideda ritmiki skrandio
susitraukimai, kurie tampa dirgikliais, skatinaniais gyvno kaip visumos veikl. J vadiname
nenustygstania44, teigiama44 arba iekania44. i veikla tsiasi tol, kol kokiu nors prastu
ar atsitiktiniu veiksmu dalas yra sugriebiamas, pridedamas prie snukio ir sudamas. T
akimirk, kai dalas palieia skrand, ritmiki sieneli susitraukimai liaujasi ir nenustygstanti
veikla inyksta. Sakoma, jog gyvnas prisitaik - taiau tik dalo atvilgiu. Jeigu aplinka
neleidia atlikti veiksmo, utikrinanio toki judesi nutraukim, t. y. jeigu gyvnas sulai
komas nuo veikimo arba netoliese nra dalo, jis gali daryti kak kita, pavyzdiui, vaikioti,
kol iseks. Taiau laikui bgant nenustygstantys judesiai gali inykti nedus; t. y. ritmiki

VIII skyrius. Eksplicitiniu kno gdi genez ir laikymas

2 37

inoma, jau gimimo metu arba ikart po jo galima pastebti dmenis,

arba vienetinius veiksmus, i kuri susidaro kiekvienas gdis. Minjome
pirt susitraukim arba lenkim, virutins ir apatins rankos dalies, galvos
paklim ar nuleidim, galvos sukim, liemens lenkim i vienos puss
kit ir pirmyn bei atgal, gerai suderintus koj judesius ir daugel kit. Tenka
daryti ivad, jog gdiui nereikia nauj pradini judesi. Esani nuo
gimimo yra pakankamai ir kur kas daugiau, nei kada nors bus sujungta
sudtingus bendrus veiksmus. Kadangi tiek daug psichologini veikal
kalba apie nauj keli gdiui susidarym, tikriausiai dera atkreipti
dmes paprast matematin fakt, jog pakeitim ir derini, galim, tar
kim, i imto veiksm, skaiius yra stulbinantis. Taiau tokie samprotavimai
beprasmiai. Tereikia itirti penki ar ei dien amiaus kdik, kad siti
kintume, jog tam, kad bt pagrsta visa vlesn sranga2, nebtini pa
pildomi reflekso lankai. Nauji, arba imokti, gdio dmenys - atskir
judesi susiejimas, arba integracija, vyksta taip, kad sukurt nauj bendrj
veikl. O bendrja veikla vadiname ne k kita, kaip kasdienius gyvenimo
veiksmus, pavyzdiui, siekim ranka objekto, kuris dirgina ak, objekto
pamim ir padjim prie burnos ar padjim ant stalo; arba plaktuko
pamim dein rank, o vinies - kair, vinies laikym kaire ranka, kalim
deine, kol vinis pradeda lsti, tuomet kairs rankos atitraukim ir proceso
ubaigim kalant vin iki galo. inoma, tai paprasti ir pradiniai veiksmai,
atrodyt, labai besiskiriantys nuo lktuvo modelio statymo ar romano ray
mo, jei nagrinjamas j sudtingumas. Taiau turbt vaikui reikia daugiau
laiko imokti gerai kalti vin, nei ininieriui pastatyti lktuv.
Instinktas ir gdis neabejotinai sudaryti i t pai pradini refleks.
Jie skiriasi tiek, kiek yra susij su modelio (paprast reflekso lank skaiiaus
ir lokalizacijos) kilme ir model sudarani dmen isiskleidimo tvarka
(laikinio santykio). Instinkto modelis ir tvarka yra paveldti, gdio gyjami per gyvenim. Taigi gd galime apibdinti kaip apibdinome
instinkt, t. y. kaip sudting nuosekliai veikiani refleks sistem, kai
vaikas ar suaugs mogus atsiduria prie atitinkam dirgikl (tereikia pri
durti, jog gdio modelis ir tvarka yra gyti, o instinkto - paveldti). is
susitraukimai baigiasi savaime po tam tikro laikotarpio - prisitaikymas vyko, taiau ne
organikai saugios ries. Ms pavyzdyje pirminis (danai vadinamas skatinamuoju, arba
dm es prikaustaniu) dirgiklis buvo organin veikla. Tokie dirgikliai kartais vadinami p o
reikiais, arba trokimais. Dabar danai tvirtinama, jog organizmas yra visada veikiantis, net
rodydamas gerai parengtus gdius pasireikiant organiniam dirgikliui - jau minjome,
kad tokie liauk ir lygij raumen dirgikliai labai vairs - ir kad mogaus prastos reakcijos
daiktus ir m ones m intam e pavyzdyje yra maitinimosi atitikmenys. Jis tampa prisitaiks,
kai reaguoja taip, jog tam tikras i akimirk veikiantis organinis dirgiklis inyksta.
2
inoma, is poiris neapima kai kuri vliau pasireikiani pradini judesi, pa
vyzdiui, mirksjimo, didiojo pirto itiesimo vietoj sulenkimo, kai palieiamas padas, ir
vlyvj lytini refleks.

2 38

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

apibdinimas rodo, kad remdamiesi pavieniu suaugusiojo atlikties steb

jimu neatskirsime instinkto nuo gdio, todl norint nustatyti j santykius
vl reikalingas genetinis metodas. Reikia paymti, jog paprastai instink
tyvs atsakai yra gana tvirtai susieti su konkreiu dirgikliu ar situacija, o
gytoje veikloje vienas ir tas pats objektas isimokslinusiam mogui gali
sukelti imtus skirting veikim priklausomai nuo menk aplinkos skir
tum ar nuo ios akimirkos poreiki. Pagalvokite, kiek veikl galima sukelti
vienam ir tam paiam asmeniui medienos, odos, akmens, marmuro ar meta
lo gaballiu.
Eksplicitiniai ir implicitiniai gdio tipai. 22 puslapyje suskirstme
gd eksplicitin ir implicitin tipus. Eksplicitini gdi pavyzdiai,
kuriuos pateikme, buvo dur atrakinimas, teniso aidimas ir grieimas
smuiku. Pridurkime kalbjim, paskaitos skaitym, raym, darb bet ku
rioje profesijoje ir atlikim tkstani dalyk, kuriuos pavieniui ir drauge
darome nuo ryto iki vakaro. ia nagrinjame aiki veikl, kuri galima
stebti be prietais (daugiausia tai paprasto stebjimo objektas). Nors
iuos veiksmus trauktas visas knas, labiausiai isiskiriantis ir lengviausiai
stebimas veiklos tarpsnis yra rank, koj ir kit skersaruoi raumen sis
temos judjimo organ judesi deriniai. Iki iol nemginta ivardyti ben
drj io pobdio gijim suaugusiesiems. Tam tikr duomen apie j
skaii galima gauti tyrinjant asmen mokam odi sra. Iskirtinis
penkeri met amiaus kultringos eimos vaikas turbt gali vartoti dau
giau nei 2 tkst. odi (p. 274). Daugelis neisimokslinusi suaugusij
daugiau odi niekada neimoksta. Baigs universitet mogus galbt
vartoja 5 tkst. odi, prityrs leksikografas turbt gali vartoti apytikriai
10-15 tkst. odi, gebdamas paaikinti daugelio j kilm. Veiksm,
turini pavadinim (pavyzdiui, kalimas, siuvimas, valgymas, skaitymas),
kuriuos gyvenantis sudting gyvenim individas atlieka per savait, skaiius
yra milinikas. Jeigu iuos turimus lobius sugretinsime su 120-ies dien
kdikio (amiaus, kuriame susidaro paprasta akies ir rankos koordinacija),
pamatysime, kok ilg keli turi nukeliauti jaunas mogus, kad pasiekt
srangos, kuri visuomen vertina kaip savaime suprantam, etap. Pa
veldti modeliniai veiksmai - ir skaiiumi, ir sudtingumu - pasidaro ne
reikmingi.
Implicitini gdi sistem, kuri negalime stebti be prietais, turbt
yra tiek pat daug, jeigu ne daugiau, ir danai sudtingesni nei eksplicitini.
Daug implicitini gdi jau aptarme nagrindami liauk ir lygij rau
men slyginius refleksus. Apie implicitinius gdius, apimanius dau
giausia skersaruo kno raumenyn, inoma maai, iskyrus tuos, kurie
susij su gerkle, lieuviu ir gerklomis. Tiktina, jog daug traukt mstym
veikl i tikrj yra implicitiniai kno judesiai, pavyzdiui, pei, rank,

VIII skyrius. Eksplicitini kno gdi genez ir laikymas

2 39

pirt ir kit judjimo organ. Neymus rankos mostas, staigus antakio

judesys, lpos patempimas, vos murmant hm, yra vienintel parengta
tiesiogin reakcija daugel gyvenimo situacij. inoma, visas nemokyto
kalbti kurnebylio mstymas, biheivioristo nuomone, ireikiamas jude
siais i kurij ir nebyli abcls, Brailleio skaitymo sistemos ir kno
raumenyno kaip visumos. Jame kaip ir sveiko suaugusiojo mstyme taip
pat daug sutrumpint proces. Sveikam individui didioji dalis implicitini
gdi sistem susidaro gerkl, lieuvio ir gerkls raumenyse. Apskritai
tai odiniai procesai arba j santrumpos. inoma, i parengt implicitini
veikl yra tiek pat daug, kiek ir aiki odini atsak, ir turbt daug daugiau.
Kad bt lengviau pristatyti, iame skyriuje aptarsime tik eksplicitini
kno gdi gijim, o IX skyriuje imsims eksplicitini kalbos gdi
bei vairi implicitini gdi pavidal gijimo.

EKSPLICITINI KNO GDI GIJIMAS

Kai kuri akies ir rankos koordinacij genez. Nuosekls tyrimai su L
pradti 80- dien. Nuo tada mergait buvo rpestingai tiriama kiekvien
savait tokiu bdu, kad galt bti stebima akies ir rankos koordinacijos
paanga. Metodas buvo toks: kdik, sdint ant motinos keli prieais
eksperimentatori, motina laik abiem rankomis u liemens, taigi mergaits
rankos buvo visikai laisvos. Eksperimentai buvo atliekami puikiai ap
viestame kambaryje, tame paiame kambaryje su nuleistomis uuolaidomis
ir prireikus tamsiame kambaryje. Prie kdik lengvai pasiekiamu atstumu
buvo pakabintas pusantro colio skersmens senovinis raudonas altmtinis
ledinukas. Ledinukui pakabojus minut ar dvi, jeigu kdikiui nepavykdavo
saldainio pasiekti, eksperimentatorius j ddavo mergaitei burn. Tai
buvo daroma nuolatos, remiantis metodu, perimtu i gyvn psichologijos.
Mergaitei nepavykus pasiekti ledinuko n karto, 94- dien jis buvo dtas
kair kdikio rank norint pamatyti, kiek utruks, kol mergait sids j
burn. Per dvi minutes jai nepavyko atlikti prisitaikymo kaire ranka. Kai
ledinukas buvo dtas dein rank, kdikis tutuojau sidjo j burn.
Kitas bandymas kaire ranka vl nepavyko, o deine i karto buvo skmingas
(pradjome manyti, jog vaikas buvo deiniarankis).
Amius -101 diena. Ledinukas kaip anksiau kabojo prieais mergait.
Si dmiai velg veikiau eksperimentatori nei ledinuk. Jai nepavyko
pasiekti ledinuko pateikiant j penkis kartus. Per paskutin bandym ji tarsi
ties deln ir dar nedrsius smogiamuosius judesius. domu buvo stebti,
kaip mergait sideda ledinuk burn. Kai jis bdavo dedamas rank,
vos paiupusi saldain u galo ji kidavo kit gal burn ir stumdavo

240

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

labai giliai gerkl taip, jog netrukus imdavo springti. Kdikis padar tai
tris kartus. Buvo akivaizdu, jog objekto slytis su lpomis ir lieuviu judesio
nepatikrino. Kad judesys liautsi, burn turdavo pasiekti pirtai.
108 dienos. Nepastebta jokios manipuliacijos paangos.
115 dien. Paanga siekiant ne itin didel. Baigme eksperiment d
dami ledinuk i pradi dein, paskui kair rank, uraydami, kiek
laiko kdikiui reikjo sidti ledinuk burn.

Dein

Laikas (sekundmis)
12
Kair 2

21

12

Taigi kaire ranka objektai burn buvo sidedami taip pat skmingai
kaip ir deine.
122 dienos. Jokio siekimo rankomis rodymo per pirmj tyrim. Ledinu
kas buvo padtas ant lieuvio ir paskui greitai paimtas, po to vl pakabintas
prie veid. Beveik tuojau pat mergait palenk galv priek, ipt lpas,
ir pasireik iulpimo judesi pradia. Kai burna artjo prie ledinuko,
kdikis pakl abi rankas, viena kuri liet eksperimentatoriaus rankas.
Po pauzs ant virvuts vl buvo pasilytas ledinukas. G rieb j kaire ranka
iptusi lpas. Jis vl buvo pateiktas. Grieb j kaire ranka, sugavo ir kio
burn. Per kit bandym pamgino sugriebti kaire ranka, taiau nepavyko.
129 dienos. Tyrimas su ledinuku, pakabintu kaip ir anksiau. I pradi
j vilgsnio nenukreipia. Saldainis supamas u 6-i coli nuo aki. Daromas
nedidelis judesys deine ranka. Paskui ledinukas atitraukiamas tolyn ir ltai
grinamas. Mergait seka j akimis, ir kai jis atsiduria u 6-i coli nuo
veido, suduoda per ledinuk platakos upakaline puse po dviej sekundi,
paskui pastumia j prie kitos rankos, po to prie smakro, galiausiai sugriebia
j burna. Per kit bandym siekiant nebuvo klaiding judesi. Dein ranka
i lto pakilo ir pagrieb ledinuk, ir mergait stm j burn nesinau
dodama kita ranka. Kitame bandyme ji vl aikiai siek deine ranka ir
sidjo j burn. Po i aiki rezultat nebeatlikome joki tolesni tyrim,
kadangi norjome pamatyti, ar pirmieji bandymai po savaits iliks tokie
pat aiks.
Baigiantis kiekvienos dienos tyrimams visada pasireikdavo griebimo
refleksas. 122- dien pavyko priversti mergait iaip taip sugriebti paga
liuk, bet tik deine ranka. Jis sibavosi kelias sekundes ant rankos. Tdien
mergait nemgino sugriebti pagaliuko apskritai, taiau nervinant" j
pavyko pasiekti, kad ji laikytsi 3 ir 3/5 sekunds (jos laikas nuo 35 iki 70
dienos vidutinikai buvo 12-15 sekundi).

VIII skyrius. Eksplicitini kno gdi genez ir laikymas

241

136 dienos. Ledinukas laikomas kaip anksiau. Dein ranka pradeda

judti i karto, sugriebia ledinuk ir artina j prie burnos. Laikas - 8 se
kunds. Kitame bandyme naudojama dein ranka. Laikas - 1 0 sekundi.
Kitame bandyme vl naudojama dein ranka. Laikas - 8 sekunds. Kair
ranka neprisidjo n prie vieno i judesi. Nyktys nebuvo naudojamas.
Visas veiksmas gana nevikrus. Paskui motinos buvo paprayta pakeisti vaiko
padt ant keli. Pakabinus ledinuk pajudjo abi rankos, taiau dein
ranka sugrieb ir pridjo ledinuk prie burnos.
Griebimo refleksas inyko. Tirta keturis kartus su pagaliuku, bet mer
gait negaljo sitverti. Pasireik gynybiniai judesiai. Dein ranka net
nustm lazdel. Kair ranka kart akimirkai sugrieb lazdel, taiau t
akimirk, kai buvo pradta kelti, i karto j paleido.
143 dienos. Nuo ios vietos smulki ura nebepateiksime. Mergait
siekdama t dien rankas buvo itiesusi statmenai knui. Jai kilo didiausi
sunkum lenkiant rank per alkn. Ji siekt ledinuko guldama ant nu
garos ir liauimo padtyje.
150 dien. Judesiai gantinai aiks, daugiausia deine ranka. Kartais
padeda kair. Visam siekimo procesui prireikdavo apytikriai 3 sekundi.
164 dienos. Kair ranka pajuda pirma beveik per kiekvien tyrim, taiau
deinei rankai pasiseka sugriebti ledinuk kiekvien kart. Paskutinieji
penki tyrimai buvo skmingi - kiekvienas truko po 2 sekundes.
171 diena. Pasisek pirma kaire ranka, paskui du kartus deine ranka,
tada abiem rankomis, paskui vl deine ranka. Paskui koordinacija buvo
taip gerai susidariusi, jog tyrimo smulkmenos nra vertingos. Apskritai L
naudojo dein rank kur kas daniau nei kair. Dvej su puse met L vl
buvo tirta. Ji gerai isivysiusi, vaikto ir kalba. Mergait yra visika deiniarank.
vaks siekimas. Atliekant tyrimus su ledinuku, mergait danai buvo
tiriama su prasta degania vako vake. Pirm kart ji buvo tirta 150-ies
dien amiaus (ledinuko siekimas jau buvo susidars). Kambarys buvo
patamsintas. Ji tutuojau siek deine ranka, palenkusi vis virutin kno
dal. Paskui mergait ities abi rankas, siekdama kuo toliau nuo motinos
keli. Neatrod, jog kartis privers j atsitraukti, net kai liepsna buvo vos
u 8-i coli nuo rankos. Vliau vak buvo laikoma metro atstumu ir
tokiu pat atstumu neama ratu. Po toji buvo ltai neama artyn prie kdikio
veido. Mergait aikiai sek j akimis. Likus 20 centimetr kdikis m
siekti jos deine ranka; per antrj bandym pradjo siekti likus 30 centi
metr. Per paskutinius tris bandymus jos rankai buvo leista paliesti liepsn
sukeliant pirt sulenkim, taiau itai neatgras nuo siekimo. Per kit
skming bandym mergait ikart siek deine ranka, liepsna vl liet
pirtus ir vl sukl pirt sulenkim. Siame bandyme pasireik aikus

24 2

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

visos rankos atitraukimo refleksas, taiau vaikas neverk. I viso buvo atlikti
25 bandymai. Daugeliu atvej rankai buvo leista priartti pakankamai arti,
kad priverst pirtus susilenkti.
157 dienos. Tiriama tamsiame kambaryje. Kai vak buvo u 2 metr,
mergait nemgino jos siekti, taip pat ir tada, kai vak buvo laikoma per
metr nuo jo. Laikant u 20 centimetr kdikis siek jos pirma kaire, o
paskui deine ranka. T dien vl daryta daug tyrim. Danai buvo leidia
ma prikiti pirtus pakankamai arti liepsnos, priveriant ne tik susitraukti
pirtus, taiau ir atitraukti rank.
164 dienos. Atlikta panai tyrim grup. Mergait nuolat siek vaks,
nors ir nusidegindavo pirtus.
178 dienos. Pastebta aiki vengimo paanga. Parodius vak, mergait
siekjos kaire ranka, taiau tik po tam tikro laiko, per kur ji iulp pirtus.
Per kit bandym kdikis siek kaire ranka ir nusidegino pirtus; kair
ranka vl pakilo vaks link, taiau buvo sulaikyta. Per paskutin bandym
ji nesiek vaks, tik irjo j ir iulp pirtus.
220 dien. vaks siekimas iliko per pirmuosius bandymus. Kdikio
galutins reakcijos i dien buvo tokios: kair ranka pradjo judti, taiau
buvo atitraukta. Paskui jis pliaukteljo per liepsn kaire ranka. Per kit
bandym atsisak siekti, laikydamas kair rank apkabint deine ranka
prieais krtin. Per kit bandym mergait pamgino siekti, taiau ati
trauk rank. Buvo pateikti keli kiti bandymai, bet tik per vien ji i tikrj
siek ir grieb liepsn. i dien tyrimai parod, kad vengimo reakcija yra
pakankamai sitvirtinusi (puikiai k tik paymto lygmens koordinacijai i
viso reikjo galbt 150 bandym).
ie abu tyrimai su vake nupasakoti gana smulkiai, nes j tikroji vert
- atskleisti vengimo reakcijos susidarym ir dl to, jog buvo isakyta daug
samprotavim ir teoretizavim dl kdikio reakcijos vak. Neseniai Holt
ipltojo etin teorij, kuri apibdina kaip tik toki, koki minjome, reak
cij.3Akivaizdu, jog koordinacijai susidaryti reikia daug laiko, kai liepsna
yra laikoma pakankamai arti, kad sukelt vengimo reakcij. gdis kaip
visuma subrsta kaip bet koks kitas gdis. Ar is procesas labai pagreitt,
jeigu vaikui bt leista skaudiai nusideginti per pirmj tyrim, inoma,
nenustatyta. Labai tiktina, kad atsirast baim, susijusi ne tik su vake,
3
Matydamas vak vaikas itiesia rank; antroji reakcija (atitraukimo) sukelta rankos
kario ir skausmo nerv dirginimo, o akimirka, kada itai atsitiks, priklauso nuo kariosk ausm o galni jautrum o ir atvirumo kelio, jungianio jas su rank atitraukianiais rau
menimis; i kuri kelio atvirumas turbt yra kintamas veiksnys. vaks iluma pradeda
dirginti j atitraukimo refleks ir dirgina j vis stipriau rankai artjant prie vaks. Viskas,
ko reikia, kad ap sau gotu m e vaik nuo rankos nudeginim o, ir yra tai, k pajgia paaikinti
M eynerto schem a - atitraukimo reflekso tako atvirumas, pakankam as rankai sustabdyti,
kol ji i tikrj pasiekia liepsn. Jeigu akies suadintas itiesim o veiksm as nra pernelyg
skubotas, reakcijos refleksas apsaugoti rank pasireik i p a t p ra d i ; taiau jeigu kelias

VIII skyrius. Eksplicitini kno gdi genez ir laikymas

243

bet galbt ir su eksperimentatoriumi bei eksperimentine situacija apskritai.

Tolesni ios ries tyrimai tapt nemanomi. Per ms tyrimus kdikis n
karto neverk.
Panaius ir saldainio, ir vaks siekimo tyrimus atlikome dar su keliais
vaikais (bent su 15) ir gavome visikai panaius rezultatus. Eksperimentai
su T, F ir TVbuvo atliekami gantinai nuodugniai. Tiriant ms metodu
siekimo pradia buvo pastebta beveik kiekvienu atveju apytikriai 120130- dienomis. Menkai isivysiusiems vaikams ji tikriausiai udelsta.
gdi susidarymas suaugusiesiems. Suaugusij ir vaik gdi
susidarymo procesas skiriasi keliais atvilgiais. Pirmiausia kdikio raume
nys yra menkai ilavj. Jo judani kno dali plonesni raumenys dar
nesujungti bendros naudos gdi sistemas, veikai trksta tikslumo ir
staigumo. Jo mokymasis siekti ledinuko ir slopinti vaks siekim yra sran
gos, kurios naudingos ne tik iai atskirai situacijai, taiau beveik kiekvie
nam bsimam gdiui. Yra tam tikr patvirtinim, jog i tikrj vyksta
neurofiziologinis augimo procesas, nes paprastai teigiama, kad dideli peties,
alkns, rieo ir rankos apskritai judesiai tampa reikmingi kur kas anksiau
nei smulkesni pirt judesiai. Gavome tam tikr rodym tirdami nykio
ir smiliaus suspaudim. i ankstyvj dideli raumen raid atsivelgiama
pirminse pakopose mokant vaik rayti, i pradi naudojant didelius
judesius, paskui pamau pereinant prie maesni. Abejotina, ar tai teisinga
pedagoginiu poiriu, nes kol vaikai pasiekia raymo ami, smulks pirto
judesiai neabejotinai manomi: taigi vaikui paprasiausiai tenka imokti
dvigubas gdi grupes. Psichologijos istorijoje anksti nustatyta, jog sky
rimo kontaktins reakcijos yra geresns vaiko nei suaugusiojo. Taip yra
dl to, kad vaikas turi ivystytas visas aferentines galnes, o kadangi jo
ranka maesn nei suaugusiojo, ios galns slypi ariau. inoma, t pat
argument galima pritaikyti ir kinestezinms galnms raumenyse. Taiau
iuo atveju tai veikiau yra tyrim objektas nei nustatytas faktas.
Daugyb toki, kaip k tik aptarme, patyrim lm suaugusiojo s
rang, dauguma gdi, kuriuos jis turi imokti, bent i dalies naudojasi
ankstesns gdio struktros sranga. Sitai tam tikru atvilgiu yra jo stipry
b ir kartu silpnyb. prasti raumen gdi lavinimo bdai juos taip
sutvirtina, jog neprasti arba visikai nauji veiklos bdai gyjami sunkiau
visikai atviras, siekianti ranka gali gyti jgos, kuriai laiku atsverti, kad ranka bt igelbta
nuo nudeginim o, atitraukimo refleksas nebus pakankamai greitas ir stiprus. Kelis kartus
pasikartojantis patyrim as suteiks atitraukimui atvirumo, kuris apsaugos rank ateityje; is
procesas sustiprinamas nu d egim o sukeliam o ilgalaikio skausmo, kuris ilgai tsia atitrau
kimo dirgikl ir itaip palauia44 reakcijos keli labiau, nei tai gali padaryti daugyb papras
iausi trumpalaiki dirgikli. Pavienio n u sideginim o patyrimo danai pakanka visam
laikui. Taigi patyrimas sukuria pusiausvyr tarp dviej prieing siekim o ir skausm o v en
gimo refleks, todl organizmas vliau saugiai tyrinja vak.44 (H olt E. B. Freudian W ish44
(kursyvas ms)

24 4

P S IC H O L O G IJ A B IH E I V I O R I S T O P O I U R I U

nei tuomet, kai raumenys netraukti tokius gdi ablonus. Trisdeimt

penkeri met vyrui sunku imokti gerai nardyti ar puikiai inaudoti rie
paduodant teniso kamuoliuk; moteriai praktikai nemanoma tapti baleto
okja ir okti ant pirt galiuk, jeigu ji nepradjo lavintis bdama 10-ies
met ar jaunesn. Nors vliau pamatysime, jog kai tenka svarstyti amiaus
tak gdio susidarymui, vidutinio amiaus moni raumen rigidikumo
idja yra pervertinta. Be abejo, suaugusio mogaus ir paauglio galimybs
gyti gdius skiriasi, taiau tai aptarsime 316 puslapyje.
Stebdami 120-ies dien kdik matome, kad instinktyvs faktoriai
pradjo veikti, kai tik jis susidr su situacija, prie kurios nebuvo prisitaiks.
Vyras panaioje situacijoje vietoj vaikikos atsitiktins veiklos atlieka anks
iau imokt vientis gdi veikl. Tarkim, mginame j imokyti aisti
tenis. Jis suima raket tiksliai, taiau galbt netinkamoje vietoje. Usimoja
pakankamai, galbt tarsi beisbolo lazda ar lenta - jis daro tai, k su ios
ries objektais anksiau daniausiai yra dars. Apskritai pateks naujas
aplinkybes jis mgina pirma vien, o paskui kit ankstesn veiksm. Kai
ie veiksmai nepasiseka, pasireikia suskaidytos ir dalins reakcijos. Si
tuacija bet kuriuo metu gali tapti emocin, ypa kai negelbsti praeities
sranga. Tuomet jis grta prie vaikik reakcijos tip: gali numesti daikt
ant ems, j trypti, traukti, sukioti ir atsitiktinai manipuliuoti bet kuria jo
dalimi, galiausiai nirs sulauyti. Atsitiktinai, taiau retai vaikikos reakci
jos paskatina prisitaikym, kadangi emocinio jaudinimo metu ilaisvinama
daugiau atsitiktini veiksm nei asmeniui dirbant parengtu integruotu
lygmeniu. Kaip minjome, suaugusieji naujoje situacijoje paprastai veikl
atlieka tvarkingai: i pradi imasi paprast dalyk, jungia juos manomais
bdais; kiekvienas derinys padaro kit ingsn lengvesn, kol galiausiai
udavinys isprendiamas.
Mokymasis auti i didiojo angliko lanko. Mintus etapus galima
iliustruoti mokymosi auti i didiojo angliko lanko eksperimentiniu tyrimu
(Lashley)*. Tyrimui naudotas lankas buvo 6 pd ilgio, strlei iki antgalio
pritraukti reikalaujantis 44 svar jgos. Buvo paimta plunksnin, su plie
niniu antgaliu, 28 coli ilgio naudojama turnyruose strl. Taikinys buvo 4
pd skersmens su 10 coli buliaus akimi, pastatytas u 120 pd. Tiria
majam duotas lankas, pasakyta, kaip statyti strl, o daugiau tik tiek, kad
galt apsaugoti save ir kitus nuo sueidimo. Jis turjo imokti pritaikyti
pirtus prie templs ir strls, pasirinkti stovsen, tinkamai pakelti lank,
nutaikyti strl, nukreipti strl pakankamai auktai, kad veikt parabolin
skryd (taikytis, arba prisitaikyti), laikyti lank ypa tvirtai, paleisti templ
visa jga, laikyti lank taip, kad paleidus strl templ nesmgiuot per
rie, ir galiausiai apsisaugoti nuo atatrankos. Nuodugniai sekti iuos da
linius prisitaikymus mums bt nemanoma. I pradi audymas buvo

VIII skyrius. Eksplicitini kno gdi genez ir laikymas

245

labai neapgalvotas, todl taikin pataikoma itin retai. U taikinio teko

pakabinti plat medvilnin audekl, kad bt matomos klaidos. Strls
nukrisdavo per arti dl to, jog buvo sunku atitraukti strl ar prisitaikyta
per emai. Tada tiriamasis pradjo audyti vien per auktai. Dl strls
virpjimo buvo aunama ne tik dein ar kair, bet ir vir arba apai.
Po truput dalins reakcijos atsistat, tiriamasis m pataikyti taikin ir
artti vis ariau ir ariau buliaus akies. Vienoje tirtoje grupje pirmj
20 vi vidurkis buvo 56,9 colio nuo buliaus akies, paskutinij 20 vi,
i viso iovus 360 kart, - 27,1 colio. Nors itai rodo nema paang, i
tikrj tai yra labai toli nuo mokovo pasiekimo. Geriausi varyb rezultatai

viai

58 pav. audymo i lanko gdi gijimas (12 vi per dien). Vertikali linija,
arba ordinat, ymi vidutin audymo klaid, t. y. vidutin atstum coliais nuo
buliaus akies, horizontali linija, arba abscis, - vi skaii. Kiekvienas takas
ant kreivs yra 20-ies vi vidurkis

audymo 44-i jard atstumu pasiekti tarp 1890 m. ir 1908 m. ir apytikriai

yra 8-11 coli nuo buliaus akies. Kaip ir daugelyje gdi iame regime
vien dom dalyk: tai, jog i pradi paanga gantinai staigi, taiau vliau lta. I pirmo vilgsnio galima pamanyti, kad jeigu pradedantysis gali page
rinti rezultat nuo 57 iki 27 coli i 360 vi, dar po keli imt vi jis
Pajgs sumainti iki 11 coli. Taiau taip neatsitinka. 11 coli rekord gali
Pasiekti tik keli individai nepriklausomai nuo to, koks j lavinimas. Vienas
ypa gabus tiriamasis sugebjo pataikyti iki 15 coli po 1300 vi. Tai

2 46

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

rodo, jog kiekvienas meistrikumo veiksmas turi tai, kas vadinama tikslumo
arba greiio fiziologine riba, kurios individas negali perengti. Geras to
pavyzdys - spausdinimas mainle, kur retai virijamas ilgalaikis daugiau
kaip 64 odi per minut greitis. Tas pats ir su audymu i graitvinio
autuvo, biliardo, golfo aidimu ir su kiekvienu tyrintu meistrikumo
veiksmu.
Pateikiame audymo i lanko gdio gijimo kreiv (58 pav.). Ji atsklei
dia diagram sudarymo ir rezultat bei svarbiausi ypatybi traukimo
diagram metod, kurio irgi reikia mokytis. Horizontali linija, abscis, ymi
lavinimo kiek (vi skaii), vertikali, ordinat, ymi skaii coli, kuriais
kiekvienas vis nutols nuo buliaus akies. I paskutinij 20 vi vidurkio
atmus pirmj 20 vi vidurk galima nustatyti bendr tobuljimo apimt.
Nagrinjamoje kreivje tobuljimas buvo nuo 75,4 iki 45,1 colio. Taip pat
galima nustatyti tobuljimo apimt tarp bet kuri dviej tak ir galiausiai
tobuljimo rib konkreiam lavinimo kiekiui; pavyzdiui, ioje kreivje
tiriamieji galiausiai aud vidutinikai 45,1 colio atstumu nuo buliaus
akies. i mokymosi kreiv yra tipika. Paymsime, kad 1) pradinis tikslu
mas buvo emas, pirmj 20 vi vidurkis - 75,4 colio; 2) tobuljimas
per pirmuosius 60 vi i tikro buvo labai staigus, vidutinikai nuo 75,4
iki 51,5 colio; 3) per kitus 80 vi bendras tobuljimas buvo maas. ie
ilgi laikotarpiai be tobuljimo yra vadinami plato, trumpesni - ramybs
padtimis. Pamatysime, jog kreiv baigiasi kitu plato, paskutinieji 40 ar 50
vi rodo taiklumo majim. Paymsime, kad 4) prie pat 200-j v
buvo akivaizdus tobuljimo laikotarpis, kuris tssi su tam tikru nepasto
vumu iki 320-ojo vio, kur prasidjo antrasis plato. I to, k inome apie
tokias kreives, pagrstai galime tiktis, jog po ilgesnio ar trumpesnio laiko
tarpio be tobuljimo kreiv vl neabejotinai kris, nes tobuljimo riba, be
abejo, dar nepasiekta. Jeigu lavinimas bt pratstas, pavyzdiui, iki 5000
vi, kreiv ymt i asmen fiziologin rib. Kai tik i riba bt pa
siekta, kreiv, iskyrus nedidelius svyravimus, virst tiesija. Vieniems
individamas ta riba tapt turbt 15, kitiems - 1 2 coli. inoma, tai manu,
net jeigu toki ma grup kaip i (ei mons) bt trauktas iskirtinis
individas. Jeigu taip, gali bti pasiektas galutinis 8 coli rekordas. Deimta
me skyriuje nuodugniai aptarsime daugel veiksni, darani tak toki
kreivi pavidalui, bendr tobuljimo kiek ir jo ribas. Tokio tipo kreivmis
paymtas tobuljimo pastovumas aptariamas iame skyriuje (p. 260).
Kasdienio gyveninio pavieniai prisitaikymai ir daliniai gdiai. Retais
atvejais kasdienio gyvenimo meistrikumo veiksmai gyjami nuosekliai, kaip
k tik pasakojome. Ms lavinimo laikotarpiai padriki ir kartojami tik po
ilgo laiko. Geriausias prasto bdo, kuriuo sisavinami kasdienio gyvenimo
gdiai, pavyzdys esti individo, susidrusio su udaviniu, elgesys. Jis arba

VIII skyrius. Eksplicitini kno gdi genez ir laikymas

247

veikia udavin, arba meta j, kaip bna, nesisavindamas vis smulkmen.

Tai gali bti motorins valties pavyzdys, panaus ir vairias automobili
bdas. Tarkim, naujas motorins valties variklis i pradi veikia puikiai,
taiau netrukus pradeda trkioti ir gsti. Kai kurios vaks pradeda per
kaisti, o vienas ar du votuvai usikerta. Valtis gali gerai plaukti myli ar
dvi, o paskui vl pradeda oiuotis. Savininkas sustabdo valt, iri varikl
ir neabejotinai galvoja" greiiau kalbos nei rank srangos veikimo pras
me. Prisimena ankstesnes skaitytas nuotrupas ir instrukcij (kinestezikai),
pavyzdiui: jeigu variklis trkioja, nuvalykite vakes". is vidins kilms
dirgiklis paskatina nuimti vakes ir jas valyti. Tai padars jis suka vakes ir
paleidia varikl. is vis tiek trkioja. Tada ima tyrinti benzino tiekim,
taiau ia viskas tvarkoj. Savininkas plukdo valt dok, nuima magnet ir
vitriniu popieriumi nuvalo kontaktus - gal pasiseks. Vis dar trkioja.
Tuomet nuvalo karbiuratori bei maitinimo vamzd. Nepasisekus atidaro
varikl ir pavelgia votuvus. Dabar jie atvs ir dirba tinkamai. Visas is
darbas isekina paties savininko srang. Jis nuvea valt vietos ekspertui".
Pastarasis visk daro labai panaiai kaip jau dar savininkas. Galiausiai
ekspertas" pasako, kad variklis - niekam tiks. Savininkas pasiima valt
atgal dok, kiekvienu veiksmu rodydamas slopinimo emocin lygmen.
Doke jo reakcijos tampa vaikikos, jis mgina daryti tai viena, tai kita,
stumia vien dal, traukia kit, galiausiai iseks eina gulti. Kit ryt isimie
gojs ir pavalgs jis grta geresns fiziologins bkls. Paleidia varikl i
lto, pasilenkdamas vir jo ir velgdamas dirbanias dalis. Jis mato galvutes
vart, kuriais privertas prie stovo variklis juda auktyn ir emyn. Jis ai
bikai sustabdo varikl, priveria keturis vartus ir plaukia pasakyti varik
li ekspertui", kad anas tinkamas nebent medins valties skylms kamyti.
Daugelis kasdieni neprisitaikym yra io tipo. Minjome mstym,
ubgdami u aki specialiam ios veiklos tyrinjimui, taiau turjome
omeny tik kalbin veikl, kuri visais atvilgiais atitinka kitas parengtos
motorins veiklos ris. Anksiau atkreipme dmes, kad toki kalbos
gdi skaiius toli lenkia visus kitus. Todl kai ikyla klitis ar sunkumai,
vyksta nuolatinis perjimas nuo aikios kalbos (kalbjimas su savimi arba
su draugu) prie implicitins kalbos (mstymo) bei aikios veiklos rankomis,
platakomis ir pirtais. Atkuriami skaityti ir girdti odiai, jie savo ruotu
tampa atitinkamais dirgikliais aikiai veiklai sukelti. Taigi matome, jog
aikti veikla nuolat suadina implicitin, o pastaroji - aiki. Ms pa
teiktame pavyzdyje individas nuolat elgsi skatinamas iorikai ar i vidaus
suadint dirgikli, arba abiej ikart.
Galima paprietarauti, jog tai nra gdio pavyzdys. Tai teisinga ta
prasme, kad atlikus mint prisitaikym negalima tutuojau mginti mog
itirti panaiomis aplinkybmis. Taiau is pavyzdys tikrai tam tikrais atvil

2 48

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

giais atitinka ankstesnio audymo i lanko gdio gijimo pavyzdio pirmj

mginim. Patyrs pakankamai panai situacij, savininkas visuomet at
kreips dmes, kad variklis nevisikai pritvirtintas prie stovo. Jeigu keistume
situacij ir sukurtume votuv gedim, po to magneto, o paskui siurblio,
stmokli ir tepimo sistemos, galiausiai iuo bandymo ir klaidos procesu
galtume sudaryti specializuot gdi grup, jog, pamats ar igirds
netinkamai dirbant varikl, individas gals i karto nustatyti gedimo prie
ast. Tuomet turtume praktikai mokyt variklio inov. Taiau gyvenimas
per trumpas, kad taptume vis veikl, su kuriomis retkariais susiduriame,
inovais. Tampame vis gal meistrais kitose srityse nei ta, kuria udirbame
kasdien duon. Bet kuris individas skirtingose gyvenimo srityse, pavyz
diui, muzikoje, tapyboje, pieime, paskait skaityme ir mechanikoje, yra
sisavins ities daug sutrumpint gdi.
Kryminis mokymas. Vienas domi ir reikming dalyk kalbant apie
gdio susidarym yra tas, jog kai sitvirtina gdis, naudojantis bet kur
konkret organ, pavyzdiui, dein platak ir rank, t. y. simetrikus
organus, mokymsi dalijasi ir kair plataka bei ranka. Tobuljimas vi
sikai neapsiriboja simetriku organu, kadangi mokantis belsti deins kojos
pirtu padidja ne tik kairs kojos pirto gebjimas belsti, taiau tobuljimas
perduodamas ir dein bei kair rankas. is reikinys seniai pastebtas
jusli fiziologijoje (skyrimo reakcija du prisilietimus), o neseniai j tyrinjo
ir keletas psicholog. Trumpai is metodas yra toks. I pradi nustatomas
dviej simetrik organ konkreios funkcijos pradinis tikslumo vertis,
paskui vienas organas lavinamas, kol gdis sisavinamas, o kitas ilsisi. Tada
io organo pradinis vertis palyginamas su vlesniais. Gautas skirtumas rodo
tobuljimo mast (inoma, maesn u pateikiant pradin tyrim gaunam
nedidel lavinimo poveik). Taip buvo nustatyta, jog smgiavimas rapyra
taikin 100 kart deine ranka pagerina kairs rankos judesius apytikriai 3/4
deins dydio (Davis)*. R. Woodworth parod*, jog kairs rankos patai
kymo tak lavinimas gerokai pagerina deins rankos gebjim atlikti
t pat. E. Swift nustat*, kad, deine ranka pasimokius mtyti ir gaudyti
kamuol, pagerjo kairs rankos gebjimai. D. Starch rod*, jog kai dein
ranka buvo lavinama sekti veidrodyje atspindt eiakamp vaigd,
kairs rankos pagerjimas buvo apytikriai 9/10 deins rankos.
Kai kas iuos rezultatus naudojo kaip argument bendrojo mokymosi
perklimo naudai, klausimui, kur aptarsime toliau. Nors neinome vairi
kryminio mokymo apimam fiziologini veiksni, taiau tikriausiai i
ivad nedert iplsti u i tikro stebt fakt.
Vadinamasis mokymo perklimas. Klausimas, dl kurio nesutariama, ar mokymas tam tikroje konkreioje srityje sukuria bendrj perklimo
poveik kitoms sritims, - kilo labai seniai, ko gera, anksiau nei atsirado
vietimo sistemos. Jis vienu ar kitu metu buvo sutelktas ties tuo, ar klasikini

VIII skyrius. Eksplicitini kno gdi genez ir laikymas

2 49

dalyk ir matematikos mokymas palengvina sisavinti kitus dalykus. Ekspe

rimentini tyrim rezultatai gauss ir itin prietaringi. Pateiksime tik keli
eksperiment rezultatus. E. Thorndike ir R. Woodworth mok tiriamuosius
vertinti 40-120 g svorius.* is lavinimas tik iek tiek pagerino gebjim tei
singai reaguoti svorius, kurie kito nuo 120 iki 1800 g. M. Foster, dirbdamas
su studentais, kuri kiekvienas per 10 savaii praleido 40 valand lavindamasis, matavo ir analizavo tobuljim pieiant objektus, paveiksllius ir
beprasmius pieinius. Jis daro ivad: Nei mes, nei patys stebtojai ne
mano, kad mokymas i eksperiment metu padar stebtojus kur kas
geresniais stebtojais ar geriau simenaniais apskritai arba suteik jiems
koki nors atidesnio stebjimo ar teisingo praneimo gdi, arba suteik
kok nors gebjim geriau veikti bet koki situacij, su kuria susiduriama
apskritai... Taigi atrodo, jog ios ries formalaus mokymo svarba labai
pervertinta".* J. Gilbert ir A. Fracker ityr* dviej individ pirt judinimo
greit 1) garsinius dirgiklius, 2) elektros smg, 3) kai buvo suduodamas
smgis ir 4) kai buvo rodomas mlynas pavirius. Eksperimento slygomis,
kuri smulkmenas nesileisime, lavinimo iplitimas atrodo patikimas.
J. Coover ir F. Angell tyr* keturi suaugusij spausdinim mainle prie
ir po mokymo riuoti korteles, taiau j uraai rodo, kad dl lavinimo
spausdinant tyrimo mediag is mokymas dav maai naudos atskiram
tobuljimo augimo vertinimui.
Dauguma eksperiment buvo atlikti tiriant vienos kalbos funkcijos
tobuljim dl kitos mokymo. Pavyzdiui, tiriamasis bdavo lavinamas
imokti Paradise Lot", o paskui tiriamas jo gebjimas imokti Corning
of Arthur" *arba lavinamas imokti beprasmius skiemenis ir tiriamas pras
t odi imokimas, arba mokomas poezijos, o tiriamas i istorijos. ino
ma, tokiuose eksperimentuose daroma prielaida, kad buvo rastas tiriamojo
gebjimo imokti mediag, remiantis kuria jis vliau bus tiriamas, matas.
Apskritai galima teigti, jog nagrinjantieji eksperimentin mokym link
daryti prielaid, kad vienos funkcijos tobuljimas gali lemti kitos funkcijos
tobuljim, taiau kartu jie tvirtina, jog tokios ries bendrojo mokymo
perklimo (gali bti kaip tik atvirkiai), kuris paprastai rodinjamas, nra.
gyjant bet kokios funkcijos gd atliekami daliniai prisitaikymai, pavyz
diui, akies judesi valdymas, metodik mokymosi gdi susidarymas,
odi iekojimo odyne bdai ir 1.1., kurie gali bti tiesiogiai naudojami
kit funkcij gdiams gyti. iuos dalinius prisitaikymus Woodworth ir
Thorndike pavadino tapaiais dmenimis". Jeigu dviejose funkcijose nra
tapai dmen, vienos mokymasis nepagreitina kitos gijimo.
Riba, kuri pasiekus objektas tampa pernelyg sudtingas, kad j bt
galima atitinkamai reaguoti. Siaurja prasme klausim galima tirti labo
ratorijoje naudojant tachistoskop - rengin odi, figr arba objekt
grupms rodyti laiko trukm, maesn nei refleksinis akies judesys. Ekspe

250

P SIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

rimentatorius pradeda rodyti dvi raides, skaiius, odius ir skaiius. Jeigu

tiriamasis juos teisingai vardija, urao ar nupieia, rodom objekt skai
ius didinamas, kol pasiekiama riba. Kaip ir galima tiktis, nagrinjant
bd, kaip susidaro odiniai ir kiti gdiai, gaunama, jog gali bti reaguo
jama vienod skaii pavieni odi ir raidi. Apskritai nustatyta, jog
nemanoma tinkamai reaguoti daugiau kaip 6 enklus. Riba paprastai
svyruoja tarp 4-i ir 6-i enkl. Klausos praktin tyrim galima atlikti
praant tiriamj kartoti odiu pateikt skaitmen sra. Pateikt skait
men skaiius didja iki ribos, kur prasideda klaidos (praleidimai, pakeiti
mai, neteisingi skaitmenys). Sveikas suaugs mogus gali teisingai pakartoti
6-8 skaitmenis; vaikui, negaliajam ir kai kuriems psichopatikiems indi
vidams is skaiius yra maesnis. Rezultatai i esms nepasikeis nuo to, ar
atliekant bet kur i jutimo organo tyrim dirgikliai bus pateikti tuo pat
metu, ar vienas paskui kit. Lytjim galima tirti lieiant kn vienu metu
keliose vietose. Jeigu individ dirginani atskir tak skaiius yra ne
didesnis nei 6, jie gali bti teisingai ivardyti.
gdi, kurie gali pasireikti vienu metu, skaiius. Tiriamojo nesu
gebjimas, pasiekus tam tikr sudtingumo rib, tinkamai reaguoti dirgikl
i karto skatina svarstyti, kiek atskir veikl arba gdi galima atlikti tuo
pat metu. Atrodo, jog plaiausia prasme, kadangi individas veikia kaip
visuma, vienu metu galime atlikti tik vien dalyk. Tikriausiai is tvirtinimas
yra akivaizdiai prietaringas, nes tutuojau bus paminta, jog moteris gali
megzti, dygsniuoti arba siti ir tuo pat metu gyvai palaikyti pokalb. Atsa
kymas tas, jog mezgimas ir kalbjimas buvo imokti kartu, todl sudaro
dal parengtos sistemos. Daug sunkiau kalbti ir telegrafuoti arba kalbti
ir skambinti fortepijonu, nors ir tai manu. Be galo sunku vienu metu kalbti
ir spausdinti mainle, taiau galbt, jeigu veiklos buvo i pradi imoktos
tokiu bdu, tai gali bti daroma. Atliekant visas smulkesnes koordinacijas,
kaip audant graitviniu autuvu, ilaikant pusiausvyr ar dirbant ant trape
cijos, galutinis prisitaikymas visada yra atliekamas nekalbant.
Tokie svarstymai beveik i karto atveda automatinio raymo srit. Ka
dangi nagrinjami automatinio raymo dsniai, teorikai nesunku manyti,
kad jie labai panas mezgim ir kalbjim, nors, inoma, reakcijos sistema
kaip visuma yra daug sudtingesn. Dvigubo gijimo proces, tiksliau, dvigub
veikim, eksperimentikai tyrinjo J. Downey ir J. Anderson*. dj daug
darbo jie gijo tam tikr dvigubo proceso gdi rayti anksiau simint
posm ir tuo pat metu skaityti tyliai ar balsu. Prajus dvejiems metams po
io gdio gijimo funkcija tirta kartotinai. Nustatytas didelis laikymas su
greitu kartotiniu mokymusi. Galime tvirtai teigti, jog dl dvigubam gijimui
reikaling pastang ir didiuls tampos toks mokymasis niekada neipopuliars.

VIII skyrius. Eksplicitini kno gdi genez ir laikymas

251

Psichopatologijoje yra daug dalini reakcij, dalis kuri tampa itin nuo
seklios, nepriklausomo vykdymo pavyzdi. is nuoseklumas akivaizdus
vadinamaisiais daugybins asmenybs" ir asmenybs skilimo" atvejais:
beveik kiekvienas mogus pagal savo srang tuo pat metu yra ir daktaras
Dekilas, ir ponas Haidas.* Jeigu darome prielaid, kad dl tam tikr prie
asi visuomenikesns daktaro Dekilo reakcijos susiduria tarpusavyje
taip, jog iame lygmenyje pasireikia reakcijos slopinimas, tuomet veikimas
bus susijs su nekonfliktuojaniomis ieigomis. Jeigu tai tsiasi pakankamai
ilgai, pagal bendruosius gdio susidarymo dsnius tikriausiai nra joki
prieasi, dl kuri individas neturt tapti pasirengs iki pono Haido
lygmens (i ties jeigu pacientui pateikiama pakankamai silym, jis gali
sukurti dviej ar trij toki lygmen sistemas). Jeigu keiiant individo
aplink ar j peraukljant daktaro Dekilo konfliktai visuomenikuose reak
cijos polinkiuose paalinami, galime dar kart pamatyti j nuolat reaguojant
kaip daktaras Dekilas.
iam svarstymui galima pateikti ir praktini pavyzdi. Tarkim, Piet
krat medvilns fabrikuose vaikai nuo 14 met mokomi dirbti prie vien
stakli. Kai jie paauga ir labiau prisitaiko, leidiama valdyti vis daugiau ir
daugiau stakli. Prisitaikymas yra gantinai paprastas, taiau reikalauja
didelio aki tempimo ir kratutinio judjimo vikrumo. Elektrotechnikoje
yra daug pareig, kurioms btinas panaus prisitaikymas. Klausimas, kiek
toki operacij galima atlikti vienu metu, inoma, yra svarbus. Pirmiausia,
kuo daugiau atskir operacij individas gali atlikti vienu metu ir veiksmin
gai, tuo didesn gamintojo bei darbuotojo nauda, jeigu mokama u vienet.
Antra vertus, tai gali bti itin nuostolinga paties individo srangai. Kol
kas neatlikta tyrim, rodani, kiek operacij galima atlikti neprarandant
veiksmingumo ir ar j skaii galima didinti taikant tam tikrus mokymo
metodus, ir galiausiai, ar tokio veiklos dalijimo poveikis yra nuostolingas
paiam asmeniui.
gdi tvirtinimas. iuo metu nra patenkinamo visuotinai priimto
bdo gdio susidarymui ireikti prieasties ir pasekms svokomis. J
aikinimui paskirta daug monografij ir atskir skyri, taiau nors inome
nemaai apie veiksnius, daranius tak gdi susidarymui, nra aikiai
inoma, kokia bet kokios individualaus gdio pradios vyki eiga. Kaip
minjome, gdis prasideda vadinamaisiais atsitiktiniais judesiais (jeigu
objektui nepavyksta sukelti teigiam arba neigiam reakcijos polinki,
gdis negali susidaryti). Tarp t atsitiktini judesi yra grup arba derinys,
kuris ubaigia prisitaikym - skming" prisitaikym. Visi kiti, velgiant
pavirutinikai, atrodo nereikalingi, taiau tenka prisiminti, jog organizmas
Hegali reaguoti kitu bdu, nei leidia jo sranka. Susidrs su uduotimi,
kurios negalima veikti tiesioginiu instinktyviu ar priklausaniu praeities

252

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

gdio gijimams veiksmu, organizmas pradeda dirbti kiekviena ir visomis

dalimis, taiau ne kartu. Aktyvios ne tik rankos, kojos ir liemuo, bet ir
irdis, skrandis, plauiai bei liaukos. inome, jog kai susidaro naujas gdis,
organizmas kaip visuma veikia sklandiai, kiekviena dalin reakcija vyksta
drauge su kiekviena kita daline reakcija, palengvindamos ir padarydamos
sklandesnius grups veiksmus, lemianius galutin prisitaikym. Papras
iausio gdio susidarymas - be galo sudtingas dalykas. Netiesa, kad
skmingas veiksmas tra maa grup judesi, apimani, pavyzdiui, tik
rankas ir pirtus. Net toks, atrodyt, paprastas dalykas kaip skmingas
vis graitviniu autuvu reikalauja daug lengvinani dalini viso kno
prisitaikym. Kai dein ranka pakelia autuv, likusios kno dalys ima
prisiderinti: uimama tam tikra kn palaikanti stovsena, nugaros rau
menys gyja didesn tonus, kair plataka ir visa ranka pradeda suimti
vamzdio gal, pei raumenys susitraukia, galiausiai akimirk prie i
aunant sulaikomas kvpavimas ir spaudiant gaiduk knas yra pasirengs
atlaikyti atatrank.
Tokios glaudiai susijusios ir tam tikru metu drauge dirbani veikl,
kuri tikslas - pataikyti buliaus ak ar parblokti elni, grups sukrimas i
pradi, suprantama, pareikalauja daug nereikaling44judesi. Taiau turbt
per kiekvien skming mginim pataikyti buliaus ak kai kurios ios dalins
reakcijos susijungia taip, jog palengvina tolesnius judesius. Taigi visas mo
kymasis yra aktyvus, ir kaskart, kartodamas proces, individas dar kak
pasiekia. Vadinamieji nereikalingi judesiai yra nenaudingi tik vertinant juos
ubaigto gdio atvilgiu. Visi jie btini dl to, kad jeigu anksiau nebt
buv i veiksm, vliau nepavykt ir bet kurio konkretaus bandymo sk
mingi judesiai.
Yra tam tikros kelios sitvirtinimo proceso prieastys. 1) Daugeliu atve
j, kai atsitiktin veikla galiausiai atveda skm, paskutin veiksm grup
visada bna skmingiausia, todl per kit bandym i aktyvi skminga
ankstesnio tyrimo grup, kitiems dalykams esant vienodiems, vl daniau
siai pasireik pirma ar bent anksti. 2) Kadangi atsitiktiniai veiksmai yra
labai vairs, skmingas veiksmas yra vienintelis, kartojamas kaskart pa
teikus dirgikl, todl tampa daniausiai atliekamu judesiu. 3) Dl to, kad
galutin veiksm grup visada suteikia maisto, vandens, paalina nemalon
objekt, sumaina emocin tamp ir t. t., nauja bsena (pasiekta kaip
galutins grups veikos rezultatas) suaktyvina mediag apykait. manu,
jog nerv ir raumen dmenys, kurie k tik buvo veikls, ubaigiant prisi
taikym turi neymiai iplst kraujo ind sistem, taigi gausiau dalijasi
padidjusiu ir pagerjusiu aprpinimu krauju nei veikusi anksiau grup.
4) Gali bti, jog tuomet, kai funkcionuoja galutin judesi grup ir prisi
taikymas ubaigiamas, situacija kaip visuma sukelia emocij, ilaisvinamos
vidins liauk sekrecijos, kurios tarnauja kaip pastiprinimai. Tiktina, jog

VIII skyrius. Eksplicitiniu kno gdi genez ir laikymas

253

dl padidjusio kraujo ind isipltimo k tik veikusiuose dmenyse jie

gauna iek tiek didesn pastiprinim44 (dl padidjusios kraujo tkms
aktyviai naudojamas dalis gali paspartti mediag apytaka) i autakoid
jg nei funkcionavusios anksiau grups. inoma, toks adrenino veikimas
galimas neutralizuojant nuovargio produktus. Taiau reikia pabrti, jog
tai tik truput daugiau nei paprasiausios splions. Tai, kad turime pripa
inti neparengt io klausimo paaikinim, jokiu bdu neturt sumainti
atsidjimo tyrinjant kitus gdio susidarym trauktus veiksnius.
gdio nervinis pagrindas. mogus, kiek tai susij su gdi gijimu,
i esms daugiausia yra regintis ir girdintis gyvnas. Turime omeny tai,
kad ie du jutimo organai pradeda daugum impuls, kuriuos jis reaguoja
motoriniu bdu per vis gdi gijimo etap. Tai visikai nereikia, jog
kiti jutimo organai nenaudojami taip pat arba kad jie gali nebti naudojami.
inoma, lytos ir kinestezin jusls yra svarbs kiekvieno gdio pradini
etap veiksniai. Vis dlto liks vienas mogikasis gyvnas gdiui su
sidaryti daniausiai pasitelkia reg. i santyki schema gana paprasta.
Stebkite bet kur suaugusj, pirm kart mginant naudotis raomja
mainle. Liepkite jam ispausdinti od KATE44. Jis velgia klaviatr
ir kai tik K sudirgina ak, spaudia klavi ir iri rezultat. Jis vl ir vl
velgia kopij, kartodamas procedr, kol parao visas raides. Kiekvien
ingsn pradeda regos veikla. Kai kurios veiklos visada vykdomos jau imok
tomis raikomis, taiau dauguma veiksm, gyt naudojant regos organ,
yra link pamau artti kinestezin etap. Prityrs pianistas retai iri
instrument. Akluoju44bdu raantis stenografuotojas niekada neiri
klavius, tik kopij: jo rankos tiesiog paios bgioja per raides (praktikai
segmentiniai refleksai), kol pasireikia iirimas. Akimirk, kai paspaudiama neteisinga raid, grandin kaip visuma nutraukiama ir vyksta re
gimasis motorinis prisitaikymas. 55 puslapyje atkreipme dmes tai, jog
kiekvienas raumuo yra ir jutimo, ir motorinis organas. Ten idstyti faktai
paaikins, kaip itin sudtingos veiklos gali bti atliekamos visikai arba
didele dalimi motorikos priemonmis. Apsvarstykime tok visikai sche
mik pavyzd. Tarkim, A , B , C, D, E , F ir 1.1. ymi grup regimj objekt,
kuri kiekvien reaguojame konkreia judesi grupe; judesiais 1 A ,
judesiais 2 B, judesiais 3 [C ir 1.1. Jei atsak grup yra imokta nekintamu
bdu, po tam tikro laiko individas pasiekia toki rib, kur tik pirmas re
gimosios grups narys tra btinas 1, 2, 3, 4, 5 ir t. t. atsakams sukurti
tinkama tvarka.4 Kaip tai vyksta? Koks sistemos pokytis? Kai pateikiamas
regimasis dirgiklis^, pasireikia judesiai L Taiau kai atliekamas atsakas
4
Vadinamieji m okym o spausdinti m ainle lytjimo metodai, matyt, i pradi sutrum
pina mokymsi. Lyta ir kinestezija rpinasi judesiais nuo mokymosi pradios, o akys i
laisvintos sekti kopij. Neprarandama laiko vilgsnio perklimui nuo klavi ir atvirkiai.

254

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

7, kyla kinestezinis impulsas, kuris taip ilgai buvo asocijuotas su regimuoju

impulsu B , kad gali sukelti judes 2 be regimojo objekto B , i tikrj vei
kianio ak (dirgiklio pakeitimas). Panaiai judesiai raumenyje 2 sukelia
kinestezin impuls, kuris pradeda raumens 3 veikl. Tai tinka sveikiems
individams. Negalij, pavyzdiui, kurnebyli, gdi gijimo tipas labai
skiriasi: pagrindinis vaidmuo ia tenka ne regai ir klausai, o odos impulsams.
is dsnis, kur taip trumpai aptarme, yra vienas svarbiausi visoje psi
chologijoje. Dl raumen impuls mogus tampa i dalies nepriklausomas
nuo vadinamj auktesnij jusli impuls. Pranaumas akivaizdus, kai
turime veikti tamsoje arba kai i tikrj netenkame vienos i auktesnij
jusli. Galutinis io tobuljimo etapas - mstymas, kur beveik kiekvienam
aplinkos objektui atsiranda pakeistas odinis procesas. ie pakeisti odiniai
procesai gali pradti bendruosius kno judesius visikai taip pat, kaip tai
daro j pakeisti regimieji ar girdimieji dirgikliai.
Galimi trumpinimai centrinje nerv sistemoje. Kyla klausimas, ar yra
panaus trumpinimo procesas centrinje nerv sistemoje, ar iev dalyvauja
ir gijimo, ir gdio atlikties etape. inoma, manu, jog iev dalyvauja
gijimo etape, taiau emesnij centr lavinimas gali sutrumpinti proces.
iuo metu negalime tiksliai atsakyti klausim. Apskritai gali bti, jog
gyjant gd dalyvauja vadinamosios sensorins (ir motorins) ievs sritys,
taip pat, jog ios smegen dalys turi ilikti nepaliestos, kad gdis nebt
suardytas. Pavyzdiui, manoma, kad vizualiniam motoriniam gdiui su
sidaryti turi bti nepaeistos regos ir motorins ievs sritys, o girdimajam
ir motoriniam gdiui - klausos ir motorins sritys. Remiantis kai kuriais
S. Franzo ir K. Lashley darbais*, bendr poir tenka kiek pakeisti.
Franz parod, jog afazij turintiems ir paralyiuotiems individams po rimt
nerv (smegen) audinio paeidim gali bti sukurta gantinai didel g
di grup: juos galima imokyti kalbti, megzti ir siti, aisti beisbol. Tai
pavyksta, net jeigu jie kalb ir motorinius gdius prarado prie daug met.
K. Lashley ir S. Franz, ityr iurks gdio susidarym*, teigia, jog galima
sunaikinti bet kur ievs kaip visumos tredal (iskyrus motorin srit),
rimtai nesutrikdant gyvno gebjimo susidaryti gdius. Jeigu didels
ievs dalys sunaikinamos po to, kai gdis jau susidars, kyla daug ma
esni trikdi, nei buvo manoma ligi iol. poir Franz isak ankstes
niame darbe apie kai ir bedioni kaktos smegen skilt, vliau tai
patvirtino E. Swift\ Franz pastebjo, kad jeigu gyvno (kats) kaktos skilties
dalys, kurios gijo gd, paalinamos, anksiau imoktas gdis praran
damas, taiau gyvnas gali j vl gyti ir mokytis nauj. Nors ie faktai tarsi
neigia ankstesn griet poir lokalizacij ievje, atskleisdami greiiau,
jog smegenys kaip visuma yra labiau adaptyvios nei manome, o kiekviena
dalis yra pakantri vairaus tipo funkcijai, nereikt manyti, jog iev yra

VIII skyrius. Eksplicitini kno gdi genez ir laikymas

255

nenaudinga ar kad jos funkcijos ne tokios svarbios, kaip ligi iol manme.
Toks darbas taip pat neleidia daryti ivados, kad viso smegen pusrutulio
iev atlieka vienod funkcij arba kad buvo sunaikintas visas ievs loka
lizacijos statinys. Neabejojame, jog priecentrinis vingis daugiausia yra
atsakingas u ievin motorini funkcij kontrol ir kad mogaus ievins
jutimo organ (sensorini srii) reprezentacijos negalima rimiau paliesti
nekeliant pavojaus anksiau sudarytiems gdiams. Domims iuo klau
simu tam, kad bt galima atkurti tam tikrus pagrindinius gdius, susi
jusius su asmens prieira (valgymas, grimas, kalbjimas), bei su individ,
patyrusi rimt ievs paeidim, paprastais usimimais. Prie kelet met
mintis apie ilg laik paralyiuoto mogaus kartotin mokym nebt buvusi
rimtai puoseljama.
Veiksm determinantai. Suaugusiojo gyvenime kiekvienas objektas ar
situacija gali sukelti daugiau nei vien atsak. uns vaizdas gali priversti
bgti ir lipti med arba jam suvilpti, kad prieit, ir paglostyti. io gyvno
vaizdas taip pat gali paskatinti eiti ir atneti maisto ar udti antsnuk,
arba paimti autuv ir eiti medioti. Kuo labiau isimokslins mogus, tuo
daugiau atsak bet kuris objektas gali jam sukelti. Kalbdami apie eksplicitinius ir implicitinius vokalinius atsakus, galime paminti daugyb reakcij
kiekvien situacij ir objekt. Btent i daugybini atsak pavien dirgikl
galimyb mogaus reakcijas konkreiu atveju padaro sunkiai nuspjamas.
ie gdiai yra lanksts tuo atvilgiu, kad mogus pasirengs bet kok
maiausi situacijos ar objekto pakitim reaguoti tinkamu atsako pokyiu.
Nuolatin atsako kintamum aikiausiai atskleidia dviej moni kapojimasis ir isisukinjimas odinje dvikovoje, nerpestingas paaipus smo
jingo vyro ir moters pokalbis arba dviej imtyninink, fechtuotoj ar boksi
nink susirmimai. Atsak atspalviai tokie vairs, jog i pirmo vilgsnio
gdis atrodo prastas terminas jiems apibdinti. Taiau pamirtame ilgamet
mokym, kur individas turi pereiti, kol tokia vairi veikla gali vykti. Ste
bdami i elgsenos raid, pamatytume, kad ji yra laipsnika ir tvarkinga.
Turdami omeny tai, jog yra tiek daug galim atsak, turime kelti klausim,
kuris j pasireik taikant konkret dirgikl. j galime atsakyti tik bendrai
ir tik tiktinomis svokomis. 1) Greiiausiai pasireik tas atsakas, kuris
buvo visikai neseniai objekto sukeltas. 2) Kai nra naujumo, labiausiai
tiktina, jog bus sukeltas daniausiai susijs su objektu veiksmas. 3) Ti
ktina, jog bus sukeltas tas veiksmas, kuris yra artimiausiai susijs su ben
drja situacijos kaip visumos aplinka. Pavyzdiui, kas nors kelionje per
vandenyn pamats mog su smuiku gali pradti okinti aplinkui ir su
rengti okius su kelions draugais, simpatiku vyru ar moterimi. Taiau
jeigu i ryto keletas konvencionali poni jau buvo padariusios pastab,
Jg iandien sekmadienis, ir joki oki neturt bti", mogaus su smuiku

256

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

vaizdas gali paskatinti tik odiu koneveikti konservatyvius statymus, pri

metamus u trij myli ribos.* Tam tikrais atvejais i ms tikimasi elgesio,
prideranio banyioje, laidotuvse ar vestuvse. Situacija kaip visuma
apgaubia mus, ir kiekvienas tos situacijos objektas tuo metu gali sukelti
tik jai tinkamus ir prastinius veiksmus. 4) Svarbiausi determinantai yra
situacijos, kurias individas turjo veikti per laik iki dirgiklio, kur dabar
tenka reaguoti, taikymo ir ankstesns veiklos sukeltos emocins tampos
kiekis. prastos reakcijos gulint ant tualetinio staliuko revolver galbt
yra jo blizginimas, kartkartmis - valymas, taiau jeigu kas nors nuolat
krausto js stali ar tutina seif, vien grai dien galite pasiimti i
nam ginkl, j utaisyti, grti staig ir laukti sibrovlio. 5) Laikini vidiniai
faktoriai itin veikia reakcijas. Dant, galvos skausmo priepuolis arba nevir
kinimo ar jrligs pradia gali laikinai paversti paprastai linksm individ
tokiu, kuris negali reaguoti prastu bdu. 6) Svarbiausias determinantas,
inoma, yra individo gyvenimo istorija, nes bendras ir atskiras mokymas,
ligos, nusivylimai, pomgiai, eimos mokymas ir pan. pltoja konkreias
nuostatas ir polinkius: religingam mogui kiekvienas naujas mokslo atra
dimas yra tiesioginis Krjo malons rodymas, mokslininkui - tyrintojo
valgumo ir stropumo rodymas, atstumtajam - papildoma nata, kuri
veikiausiai slgs j ir toliau.
Taigi matome, jog nors atsak galimybs beveik neribotos, vis dlto
visada yra konkrets veiksniai, racionaliai paaikinantys elges ir sutei
kiantys jam prieastin pagrind. Sveiko individo ie veiksniai yra tokie
operatyvs, kad jokia kita elgsenos linija t akimirk jam nra atvira, kol
jis ilieka pusiausviras: beveik nemanoma pusiausviram mogui bti taip
aplinkybi paeistam, kad jis mest plyt kaimyno lang, pavogt jo
pinigin ar automobil arba pagrobt jo vaik. Lygiai taip pat jis negalt
nusiudyti arba sualoti save ar kitus. Visi ie veiksniai galimi ta prasme,
kad jo srae yra tokiems nusikaltimams btinos koordinacijos. Vis dlto
bendroji atsak sistema taip susieta tarpusavyje, jog t akimirk, kai jis
pradeda vien j atlikinti, sukuriama nauja situacija, kuri tutuojau veda
kitok veiksm. Psichologikai individas gali veikti tik remdamasis tuo,
k imoko, ir paveldtais silpnumo bei stiprumo bruoais. (Nortume pri
minti tokius veiksnius kaip konstitucinis nevisavertikumas, atsirandantis
dl vairi prieasi, taiau daniausias alkoholik, sifilitik ir silpnaproi
tv palikuonims.)

VIII skyrius. Eksplicitini kno gdi genez ir laikymas

2 57

B. EKSPLICITINI KNO GDI LAIKYMAS, ARBA

ATMINTIS"
vadas. Atminties" svoka, tinkamai apibdinta, psichologijoje yra naudin
ga ir gali apimti daug fakt. Inagrinkime eksplicitini motorini gdi,
kuriuos dabar aptariame, atvej. Po trumpo, bet ilg laik trukusio lavinimo
asmuo gali rayti spausdinimo mainle 30 prastos kopijos odi per
minut, isisti 10 odi per minut radiotelegrafu, arba pataikyti 18
golfo duobui per 18 smgi i prastos padties. Paskui besimokantysis
dl susijusi su eksperimentu prieasi arba dl aplinkos pokyi kuriam
laikui nustoja lavintis, o vliau vl tuo usiima. Pradinis mokymosi rezul
tatas yra isaugomas ir palyginamas su pasiektu dabar rezultatu. Nustatoma,
jog paskutinis pirmins grups rezultatas (arba keli paskutinij rezultat
vidurkis) yra auktesnis nei dabartinis pradinis (arba keli pirmj rezultat
vidurkis). Prarastas tam tikras funkcijos veiksmingumas. Galime padalyti
visus tokius gijimus, kuriems buvo leista likti be veiklos, o paskui kartotinai
imoktus, tris laikotarpius: 1) mokymosi laikotarpis (pradinis gijimas),
2) laikotarpis be lavinimo (protarpis, per kur gdis buvo atidtas al),
3) kartotinio mokymosi laikotarpis. Mokymosi laikotarp jau aptarme.
Pastarosios dvi pakopos (taiau kartais ir pirmoji, arba mokymosi, pakopa)
paprastai yra aptariamos nagrinjant atmint, nors tai daroma todl, jog
klaidingai manoma, kad antrajame, arba laikotarpyje be lavinimo, nerv
sistemoje vyksta kakas slpiningo: kad vyksta brendimo procesas, kurio
raika susijusi su populiariu teiginiu ruok roges vasar, o ratus - iem".
Kas vyksta per laikotarpius be lavinimo? Matyt, gali vykti du dalykai.
1) Labiau tiktina tai, kad vairs raumen ir liauk deriniai - daliniai
prisitaikymai gdyje kaip visumoje - pradeda veikti naujose gdi siste
mose. Raumen ir liauk dmen prisitaikymas atlikti konkreias pareigas
nelieka pasyvus kaip neorganins mainos dalys. Jos nejuda arba veikia
kartu tik tol, kol situacija leidia priimtinai lavinti ias konkreias funkcijas.
Kai aplinka pasikeiia ir kurio nors gdio negalima panaudoti, prisideda
kiti gdiai, ir organizmas yra tam tikru mastu perdaromas: tam tikros
dalini veikl grups susijungia, sudarydamos kit gd, ir vl yra trau
kiamos nauj visum. Taigi organizmui susidrus su ankstesne situacija,
ankstesn reakcija vyksta kiek liau ir ne taip tiksliai. Kitaip tariant, kad
atsakas vl bt toks pat lengvas, btinas kartotinis mokymasis, visais
atvilgiais, iskyrus laik, prilygstantis pirminiam gijimui. 2) Danai dar
pirminio mokymosi laikotarpio paskutinje dalyje tiriamasis isivadja"
ir nutraukia lavinim, nepasieks fiziologins gdio ribos. Tai gali bti
susij su keletu dalyk: a) esant per greitam lavinimo tempui arba dl
vairaus spaudimo; b) neteisingai paskirsius gdio gijimo laik, t. y.

258

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

lavinamasi per ilgai ir per danai (p. 317); c) lavinimo laikotarpiai uima
per daug laiko, todl ardo kitas gdi sistemas. Pavyzdiui, taip atsitinka,
kai bet kurio konkretaus gdio siekiama greitai: nebepakanka laiko aisti,
eiti visuomenini pareig, deramai maitintis ir miegoti arba derinti nam
ir verslo reikal. Vis i veiksni takos rezultatus galima pavadinti isivadjimu. Tai nra tuia ar hipotetin svoka. Isivadjimas akivaizdus
rengiantis atlet varyboms: btent dl isivadjimo daug j pralaimta.
Pirmajame pasauliniame kare oro tarnybos pajgose per aktyviausio ren
gimo laikotarp tai buvo toks paplits reikinys, jog klausimui sprsti buvo
paskirti atskiri karininkai.5Jeigu mokinys sustoja per isivadjimo laikotarp
ir turi galimyb lavinti prastus polinkius, kartais laikotarpis be lavinimo
yra naudingas, net jeigu pirmas kartotinio mokymosi rezultatas nra toks
auktas kaip paskutinis pirminio mokymosi rezultatas (jis retai arba visikai
toks nebna). Tai puikiai rod A. Clevland, tirdamas aidim achmatais*.
Kai mokinys pradeda kartotin mokymsi, tampa kitu individu; jis grta
prie uduoties bdamas auktesnio emocinio lygmens, su naujomis jgomis,
isilaisvins nuo kliudani polinki spaudimo ir pasirengs darbui. Po
pirmj dviej ar trij lavinimo laikotarpi jis gali paengti toli priek,
parodydamas tok rezultat, kur pasiek anksiau pirminiame mokymesi.
Kitos atminties reikms. Atmintis, kaip i svok paprastai vartoja
psichologai, apima daug didesn srit, nei mes aptariame. Pirmiausia ji
kartais vartojama testuojant (p. 42) kaip sranga apskritai. Tiriant negalius
ar psichopatikus individus imginamas galjimas skaityti, galjimas pa
kartoti arba urayti pagrindinius ir svarbius jiems skaitomo straipsnio
dalykus: klausiama svarbi istorijos dat ir geografini vietovi padties;
klausiama j amiaus ir gimimo datos, vaik skaiiaus eimoje ir pan. Nors
tokie tyrimai apima atmint mums prasta termino prasme ir i ties yra
atsitiktins paciento bendrosios srangos atrankos, toks atminties svo
kos vartojimas dera su ms pai. Nuodugniai tyrinjama laboratorijoje
atmintis paprastai smulkiai susijusi su atskira funkcija; daroma prielaida,
jog turime rezultat, gaut pirminio mokymosi metu, sugait mokymuisi
laik ir laiko, kur funkcija nebuvo lavinta, trukm bei kartotinio mokymosi
rezultat. inoma, atlikdami atsitiktinai parinktus individo srangos ty
rimus, nesirmme tokiais duomenimis ir to apskritai nesiekme: mus
domino pacient srangos ir srankos sutrikim vieta. ie duomenys su
teikia daugma ibaigt bendrosios i sutrikim prigimties, j skaiiaus ir
5
Reikia pasakyti, jog karinink, skirt iam tikslui, parinkimas buvo labiausiai neprastas.
Jie buvo vadinami skrydio gydytojais, o personalas buvo sudarytas daugiausia i otologKiti nariai buvo akueriai ir ginekologai. Kodl iam tikslui buvo sudaryta tokia ypatinga
gydytoj grup - paslaptis, kuri tikriausiai palaidota kartu su Oro kariuomens medicinos
tarnybos archyvais. Ms poiriu, iam tikslui turjo bti parinkti psichopatologai, dirbantys
kartu su psichologais, kurie supranta gdio susidarymo ir veikimo dsnius.

VIII skyrius. Eksplicitini kno [gdi genez ir laikymas

259

svarbos vaizd. Kitaip tariant, tai diagnozs dalis. Kol ji nenustatyta, pacien
to ar defektyvaus asmens negalima tinkamai priirti.
Dl tam tikros prieasties atminties svoka tapo glaudiai susijusi su
kalbini veikl atkrimu, ypa su neireiktais odiniais procesais. Ir psi
chologijos, ir populiariai vartojami terminai atsiminimas44, atkrimas44,
atpainimas44bei daugyb panai yra skirtos faktams, kurie aikiai ma
tomi eksplicitiniuose gdiuose po laikotarpio be lavinimo. I tikrj psi
chologinje literatroje tokios siauros funkcijos yra abstrahuotos, iskirtos
ir taip sureikmintos, kad neimanantis metodikos tyrintojas ima galvoti,
jog visa psichologin literatra, ko gera, ir nagrinja tokius veiksnius. Nuo
iol dert suprasti, kad bet kurios konkreios funkcijos atskyrimas ir
ipltimas neturi nieko bendra su psichologija, nagrinjania mogaus, kaip
visumos, prisitaikym prie aplinkos.
Biheivioristinis atminties apibdinimas. Vadinasi, atmintis, ms su
pratimu, yra bendroji svoka ireikti tai, jog konkrei gdi - ekspli
citini kno gdi, eksplicitini odini gdi, implicitini odini
gdi - funkcija po laikotarpio be lavinimo neprarandama, bet laikoma
kaip individo srangos dalis, nors dl nenaudojimo gali kiek pablogti. Po
laikotarpio be lavinimo pateikus ankstesn dirgikl ar situacij 1) ankstesn
reakcija yra aiki ir ryki; arba 2) ji pasireikia, taiau su nepageidaujamais
papildymais (klaidomis); arba 3) ji pasireikia (jeigu apskritai pasireikia)
tiek daug pablogjusi, jog sranga maai pastebima - kartotinis mokyma
sis yra toks pat sunkus kaip ir pradinis. is atminties apibdinimas tinka
tokiems eksplicitiniams gdiams arba funkcijoms kaip miko linijos kir
timas ar tiesiog medi kirtimas, teniso aidimas ar plaukimas; tokiai eksplicitinei ir implicitinei jungtinei veiklai kaip telegrafo inuts primimas ar
spausdinimas mainle arba diktavimo uraymas ar seno vaikystje i
mokto eilraio deklamavimas; tokiems visikai implicitiniams gdiams,
kuriuos regime nebalsje aritmetikoje (mintyse44) ar sakant grup be
prasmi skiemen, imokt tyliai kartojant itraukas prie dvideimt ke
turias valandas; arba galiausiai tokiems, kurie stebimi vardijant objekt,
asmen, viet ar dat po ilgos laiko atkarpos. Tiesa, pastaruoju atveju
bijodami bti nesuprasti skubame pridurti, jog atmintis ne visada aki
vaizdiai liudijama pavadinant ar ireikiant odiu; jeigu sutinkame seniai
matyt mog, jo veidas ir figra yra nepakankami dirgikliai vardui prisi
minti, taiau to pakanka ankstesnei nuostatai jo atvilgiu ir galbt daugeliui
kit ankstesni reakcij grinti. Kelet minui galime su juo vaikioti
ir kalbtis prie itardami vard. Tik kai balsas, gestai ir ankstesns si
tuacijos pastiprina viena kit, iaukiamos visos ankstesns reakcijos. Tuo
met tampame integruoti io individo atvilgiu, paskutinei grupei veikl
esant odiams: inoma, tai juk John Smith! Kartu aisdavome beisbol
Jonesvilleo vidurinje44. Lygiai tas pats nutinka, kai po, tarkim, trej met

260

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

mginame pasinaudoti sudtingu fotoaparatu. Akimirk sutrinkame - kur

yra spragtukas, ilaisvinantis urakt, o kur mechanizmas, keiiantis i
laikinio akimirksnio darb, taiau po dviej ar trij manipuliacijos minui
vl galime juo tobulai naudotis. Tas pats ir su umirtu44 vardu, tik iuo
atveju manipuliavimas yra balsinis. Manipuliuojame balsu pervelgdami
vardus pagal abcl arba sakydami juodi plaukai44, mlynos akys44, ei
pd gis44ir pan.
Kai kurie eksperiment rezultatai. Galbt kai kuriuos tyrintus veiksnius
geriau suprasime aptar laboratorini eksperiment su gerai imokt veiks
m atmintimi rezultatus. W. F. Book pasiek kai kuri domi ir gantinai
stebinani rezultat.* Sis tyrintojas mok kelet tiriamj spausdinti
mainle tiek regimuoju, tiek akluoju bdu. Uuot vertins per minut urayt
odi skaii, rezultatus jis ireik paspaudim per minut skaiiumi. Tam
Book naudojo spausdinimo mainl, sujungt su svertais, kurie ymjo ir
tarpo paspaudim ar veimlio perstmim. Tiriamieji pasiek didok
greit, o paskui ilgai nesilavino. Toliau pateikiamas nuodugnus vieno ti
riamojo uraas.
Paskutin prastin lavinimo laikotarp jis pasiek 1503 smgi per 10
minui. Po to 135 dienas nieko nespausdino. Per pirmj parengtin mo
kymsi (atminties tyrimas) buvo atlikti 1365 smgiai. Tada spausdinimo
mainle nebuvo dirbama vl apytikriai metus. Po io antrojo laikotarpio
be lavinimo pirmojo kartotinio mokymosi tyrimas rod 1390 smgi. Ma
tome, kad nors sumajimas buvo, bet labai maas.
Paprastai atliekant tokius mokymosi laikotarpio tyrimus keli pasku
tini dien kasdienis vidurkis lyginamas su kartotinio mokymosi laikotarpio
keli pirmj dien vidurkiu. ie duomenys pateikti lentele.
Tyrimai
Paskutinis nuolatinis
lavinimas 1906 m. sausio
7-16 d.
I atminties testas 1906 m.
birelio 1-10 d.
II atminties testas 1907 m.
birelio 1-10 d.

1503 1509 1404 1572 1494 1436 1501

1365 1421

1421

10

Vid.

1455 1508 1698 1508

1433 1529 1443 1523 1504 1313 1472 1443

1390 1344 1345 1537 1681

1694 1634 1845 1761

1850 1611

Jeigu palygintume vidutin smgi skaii (1508) per paskutiniuosius

10 lavinimo tarpsnius su 10-ies antrojo atminties tyrimo vidurkiu (1611)?
pamatytume, kad uuot pablogj rezultatai tapo geresni. Book, atliks
tok palyginim, padar ivad, jog kadangi atmintis neprarandama, laiko
tarpiuose be lavinimo turi kakas vykti koordinacij susidarymo atvilgiu.

VIII skyrius. Eksplicitini kno gdi genez ir laikymas

261

Cituojame jo ivadas:
Antrojoje atminties tyrim serijoje matomi geresni rezultatai, kadangi, kiek
pavyko nustatyti, laikui bgant veikiausiai inyko daugelis psichofiziologini sun
kum, trukdani asociacijoms susidaryti, taip pat atsitiktiniai mokymosi metu gyti
blogi dmesio gdiai, trukdantys gdiai ir polinkiai, kurie leido laisvai veikti tvir
tesnms spausdinimo mainle asociacijoms*(kursyvas i teksto).

Apskritai kadangi vadinamieji naudingi" veiksmai bet kuriam visu

miniam meistrikumo veiksmui gyti paprastai lavinami daniau nei nenau
dingi, teorikai reikt pritarti Booko ivadoms, nors ities jis nepateik
joki tikinam fakt. Pirminio mokymosi kreiv ia nepateikta, taiau
faktikai jis liovsi lavintis per pakilim. Jeigu jis bt uras dar 10-ies
tolesni dien rezultatus, vidurkis tikriausiai bt apytikriai 1700 smgi
per 10 minui vietoj 1503. Be to, 10-ies dien lavinimas 1906 m. birel
padar didel tak tolesniems ir galutiniams atminties tyrimams. Taigi
tikriausiai tereikia padaryti ivad, jog ia yra itin didelis ir stebtinas
spausdinimo mainle gdio veikimo pastovumas, taiau nieko antgam
tiko jo pobdyje nra.
Kiti tyrintojai taip pat nustat didel pastovumo laipsn, taiau ne
tok kaip Book. Pavyzdiui, A. Rejall* padidino savo gd iki tokios
ribos, jog galjo rayti 25-i odi per sekund greiiu, padarydamas
imtui perrayt odi 4 klaidas. Po trej su puse met be lavinimo
per pirmsias 5 dienas jis suskaiiavo 18,75 odio per minut ir padar
8 klaidas imtui odi, 18,9 su 7-is ir V3 klaidos, 21 su 6-is ir 2/3klaidos,
22,1 su 5-is klaidomis bei 22,5 su 8-is ir 2/3 klaidos. I viso per 30 valand
(i pradi) jis imoko urayti 25 odius per minut su 4-is klaidomis
imtui perrayt odi. Penkios kartotinio mokymosi po trej su puse
met valandos parod esant apytikriai tok pat gd.
E. Swift mok tiriamuosius naudoti vien rank metant ir gaudant du
kamuoliukus, sugaunant vien kamuoliuk ir imetant j, kol antrasis skrie
davo ore. Jo skaiiavimo metodas toks: bdavo skaiiuojama, kiek kart
sugaunamas kamuoliukas iki pirmos klaidos, o po deimties klaid dienos
lavinimas bdavo nutraukiamas. Tiriamasis ,,/T pradjo rezultatu 4, per
paskutines 6-ias lavinimo dienas i 42- pasiek vidutinius rezultatus 50,82,
92,88,68 ir 105. Paskui penkis mnesius jis buvo tiriamas kart kas 30 dien
ir pasiek atitinkamai tokius vidurkius - 70,80,140,110,120. Tiriamasis vl
481 dien nebuvo tiriamas, kai jo vidurkis siek 119. Paskui jis vl nebuvo
tiriamas ketverius metus be lavinimo, o vl ityrus, nustatytas didelis praradi
mas: pirmj bandym dien jis pasiek vidutin rezultat penktoje deimtyje,
0 kitomis dienomis vidutiniai rezultatai buvo 10, 18, 20, 26, 35, 66, 60, 45,

262

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

1 00,160. V ienuolikos dien prireik atgauti gdiui, kuriam gyti reikjo

42 lavinimo dien".*

Taigi matome, jog aptartas gdio blogjimo mastas, nors visais atvejais
teigiamas, i tikrj yra labai ltas. Kasdieniai stebjimai rodo, jog tai tinka
plaukimui, iuoimui, okiui, tenisui ir gudusiam techniniam darbui.
289 puslapyje pamatysime, kad tai labai skiriasi nuo akivaizdaus gdi,
priklausani vis pirma kalbos grupms, pablogjimo. Jis yra toks staigus,
jog kai kuriais atvejais, pavyzdiui, mokantis beprasmi skiemen grupes,
sranga prarandama prajus 15-30 minui, kiek tai susij su tiriamojo
gebjimu pasakyti ar urayti odius.
Bendroji santrauka apie eksplicitinius gdius. Siame skyriuje pa
teikta mediaga, skirta kdiki gdio susidarymui, rodo 1) jog kai kdikis
perkeliamas situacij, prie kurios nra prisitaiks, jis naudoja instinktyvius
ir refleksinius judesius. Prisitaikymui sukelti btin judesi grups dl k
tik aptarto proceso galiausiai tampa susijusios ir asocijuotos. Pasiekus
etap, kiekvien kart, kai pateikiama situacija, pasireikia tik btini prisitai
kymui sukelti judesiai. gdis susidar. Toliau matome, 2) kad suaugusiajam
pateikus situacij, prie kurios nra prisitaiks, jis atlieka ne vaikikus,
instinktyvius, o gytus i ankstesns gdio srangos judesius. ios dides
ns grups suaugusiojo atveju yra susijungusios vaikik instinktyvi ir
refleksini judesi derin. Nustatme, 3) jog eksplicitini gdi atmintis
ilgai ilieka gantinai tiksli, o atsirandant pablogjim atsveria trumpas
lavinimo laikotarpis.
Nemanoma pervertinti eksplicitini kno gdi sistemos svarbos.
Dl aikumo ir pastovumo jie tampa bendrosios mogaus srangos dalimi
ir jam yra tokie pat svarbs kaip struktrins dalys. gdi sistemas galima
palyginti su iuolaikinio fabriko raida. Prie imt met avalyns fabrik
sudar senas, arkli sukamas uolo ievs malnas, ir kastos em
statins, upildytos vandeniu bei malta uolo ieve luptoms odoms apdo
roti. rang sudar kelios medins formos, geleiniai kurpaliai, adatos,
siuvimo silai, peiliai, o personal - batsiuvys ir jo padjjas. Bgant laikui
buvo sukurtos mainos kiekvienai atskirai bat gamybos operacijai, taigi
dabar prek vargu ar palieiama ranka. mogus negali susikurti nauj
rank, raumen, liauk ir pirt, kad palaikyt civilizacijos eig, taiau
kiekvienas naujas reikalavimas turt rasti j vis dar plastik ir vis dar
pajg susidaryti btinus gdius tam reikalavimui tenkinti.
Kitame skyriuje, kaip minta, aptarsime eksplicitini ir implicitini
kalbos gdi susidarym, laikym bei j atmint. I anksto reikia paymti,
jog is skyrimas daromas tik tam, kad juos galtume lengviau ir aikiau
pateikti. Eksplicitiniai ir implicitiniai kalbos gdiai susidaro kartu su
eksplicitiniais kno gdiais, yra susij su jais ir tampa kiekvienos vientisos

VIII skyrius. Eksplicitini kno gdi genez ir laikymas

263

veikimo sistemos, kuri susiformuoja mogaus organizmas, dalimi. J yra

paprasiausiuose prisitaikymo, kur jis atlieka, tipuose, taiau akivaizdu,
jog jeigu norime atskirti itai pateikimo dlei, tai lengvai galime padaryti.
Tik menk kalbos gdi funkcionavim galime pamatyti tam tikrose vei
klose, pavyzdiui, plaukiant, barbenant stal pietuku, o kai kuriuose
kituose tipuose jie sudaro neatskiriam dal ir tikriausiai yra tokie pat
svarbs kaip rankos ar platakos judesys, pavyzdiui, spausdinant mainle,
siuniant ir priimant telegrafo inutes. Galiausiai kai kuriose kitose funkci
jose, tarkim, nebalsje aritmetikoje eksplicitin veikla tikriausiai beveik
visikai inyksta. iuo atveju eksplicitiniai veiksniai pasireikia tik kaip
papildomi judesiai, pavyzdiui, antakio suraukimas, aki umerkimas ir
kaktos trynimas, kol pasiekiama paskutin grandins dalis ir atsakymas
uraomas ranka. is implicitinio (daugiausia odinio) prisitaikymo tipas
aukiausi iraik pasiekia mstyme, kai individas gali itisas valandas
sdti beveik visikai nejuddamas, o galiausiai paskelbti: Nusprendiau
mesti darb universitete ir imtis verslo.

IX SKYRIUS
EKSPLICITINI IR IMPLICITINI KALBOS
GDI GENEZ IR LAIKYMAS
vadas. Daugelyje ankstesni skyri minjome eksplicitinius ir implicitinius
kalbos gdius. Dabar lieka itirti ias funkcijas atskirai ir kiek atidiau.
Kol kalbin veikla neitirta ir nesusieta su kitomis funkcijomis, tol jokiu
bdu negalime iki galo vertinti to, kaip mogikasis gyvnas atlieka vairias
uduotis. mogus yra visuomenin btyb, ir beveik nuo gimimo jo kalbin
veikla tampa kasdienio prisitaikymo dalimi, net jeigu prisitaikymas atlieka
mas kitoms, o ne visuomeninms situacijoms. Ankstesnio ms instinkt,
emocij ir gdi tyrinjimo negalima vertinti kaip ubaigto, kol tarp i
veikl deramos vietos nesuteikme kalbai: Eksplicitini ir implicitini kal
bos proces ir implicitini, bet nekalbini, susijusi su mstymu proces
klausimas yra toks platus ir j galima velgti taip vairiai, kad pateikiame
tik itin menk jo svarbiausi bruo vertinim.
Kalbos anatominiai pagrindai. Iki iol kalbjome apie gerkl procesus,
tarsi jie bt atsakingi u visos kalbos srang. Toks dstymo bdas buvo
pasirinktas trumpumo dlei. Dabar skubame papildyti, kad anatominis
kalbos gdi pagrindas, inoma, apima vis kn, taiau ypa galvos,
kaklo ir krtins lstos segment nerv ir raumen sistem. Tolesnis trum
pas aptarimas parodys, jog tariant kiekvien od bendradarbiauja dia
fragma, plauiai ir krtins lstos raumenys, ioriniai ir vidiniai gerkl
raumenys, rykls, nosies ir gomurio raumenys, skruostai, lieuvis ir lpos.
Paios gerklos, jeigu nagrinjamos pirmiausia kaip balso styg valdymo
mechanizmas, yra maiausiai svarbi sistemos dalis. inoma, ji gana svarbi
kaip kalbjimo garsiai rankis, taiau palyginti nesvarbi individo odi
srangos veikimo poiriu. Sis teiginys kiek prietarauja ankstesnei nuo
monei, kadangi gerkloms tarsi teikme tiek daug reikms, taiau netrukus
pamatysime, jog netgi paalinus balsaskyl su balso stygomis tiriamasis vis
tiek geba nibdti odius.
lYumpas gerkl ir gretim dali apibdinimas. Kaklo ir virutini
krtins lstos srii anatomija yra sudtingiausia i viso kno. 59 pa
veiksllis vaizduoja burnos ertm ir rykl su susijusiomis struktromis.
Dmes patraukia burnos sritis siaurja prasme, apimanti lpas, skruostus,
lieuv, dantenas, dantis ir kietj gomur; rykl, kurios nosies dal nuo
burnos srities skiria isikis minktasis gomurys, ir lieuvlis. Rykl nusi
driekia auktyn kaukols pagrindo link, j atsiveria upakalin nosies

266

PSIC H O L O G IJ B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

10

59 pav. Rykl ir susijusios struktros. 1 - iedin kremzl (cartilago cricoidea); 2 skydin kremzl (<cartilago thyroidea); 3 - Adomo obuolys (prominentia laryngea);
4 - balso styga (plica vocalis); 5 - skilvelis (ventriculus laryngis); 6 - palieuvio
kaulo pjvis (corpus ossis hyoidei); 7 - malamasis palieuvio raumuo (m. mylohyoideus); 8 - smakrinis palieuvio raumuo (m. geniohyoideus); 9 - smakrinis
lieuvio raumuo (m. genioglossus); 1 0 - nosies pertvara (septum nai); 11 - burnos
ertm (cavitas oris); 1 2 - nosiarykl (pars nasalispharyngis); 13 - priekinis atlanto
lankas (arcus atlas anterior); 14 - minktasis gomurys (palatum molle); 15 - aies
knas (corpus epistrophei); 16 - migdolas (tonsilla palatina); 17 - antgerklis (epiglottis); 18 - gerklin rykls dalis (pars laryngea pharyngis); 1 9 - prieangis (vestibulum
laryngis); 20 - stempl (esophagus); 21 - iedin kremzl (cartilago cricoidea)

IX skyrius. Eksplicitini ir implicitini kalbos gdi genez ir laikymas

26 7

60 pav. Gerklos ir rykls raumenys, pavaizduoti i nugaros puss. Rykl buvo atverta
norint parodyti jos mechanizm, o gleivin ir pagleivin buvo paalintos, atveriant
po jomis esanius raumen ryius. 1 - stempls skersaruoio raumens skaidulos;
2 - upakalinis iedinis vedegos raumuo (ra. cricoarytenoideusposterior); 3 - ragelin
kremzl (tuberculum corniculatum (Santorini); 4 - pleitin kremzl (tuberculum
cuneiforme (Wrisbergi); 5 - balso styga (plica vocalis); 6 - antgerklis (epiglottis); 7
- vidinis sparninis raumuo (ra. pterygoideus internus); 8 - lieuvis; 9 - ylinis rykls
raumuo (ra. stylopharyngeus); 10 - ylinis palieuvio raumuo (m. stylohyoideus); 11
- dvipilvis raumuo (m. digastricus); 12 - tempiamasis minktojo gomurio raumuo
(m. tensor veli palatini)', 13 - keliamasis minktojo gomurio raumuo (m. levator
veli palatini)', 1 4 - virutinis sutraukiamasis rykls raumuo (m. constrictor pharyngis
superior)', 15 - gomurinis rykls raumuo (ra. salpingopharyngeus)', 16 - lieuvlis
(uvula); 1 7 - migdolas (tonsilla palatina); 18 - gomurinis rykls raumuo (ra. pharyngopalatinus)\ 1 9 - skilvelio raukl (plica ventricularis)\ 20 - balso plyys (rim
glottidis); 21 - striinis vedegos raumuo (ra. arytaenoideus obliuus); 22 - vedeginis
antgerklio raumuo (ra. aryepiglotticus); 23 - stempls raumeninis dangalas (tunica
muscularis oesophagi). (Autorius dkoja p. Paului Curtui Richteriui u atlikt iam
pieiniui skrodim.)

268

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

koridori anga bei emyn stempl, kurios lygmenyje slypi gerklos. Rykl
galime padalyti tris dalis: nosies, burnos ir gerkl. Vyr gerklas lengva
surasti dl Adomo obuolio (60 pav.). i ikili struktra yra skydliauks
kremzl, sudaryta i dviej plokteli, kurios vyrams susijungia 90 laipsni
kampu, o moterims - 120 laipsni. Gerklos yra pakibusios ant lieuvio ir
palieuvio kaulo. Jas sudaro trys simetrikos kremzls (skydin, iedin ir
antgerklis) ir trys porins kremzls (vedegin, ragelin ir pleitin). Ypa
ting dmes reikia atkreipti antgerklio kremzl, slypini prieais virutin
gerkl ang ir isikiusi emyn u lieuvio pagrindo. Antgerklis padeda
udaryti gerkl ang rijimo metu. Iki lytins brandos vyr ir moter gerklos
yra lygios, plonos ir panaios. Moterims jos tokios ir ilieka, o vyrams apie
tryliktuosius metus vyksta dideli pokyiai. Kremzlms padidjus ir sustorjus gerklos tampa ikilios. Balso raiiai taip pat pailgja, itaip padary
dami vyro bals emesn. Vertikalusis skersmuo, t. y. atstumas nuo virutinio
skydins kremzls krato iki apatinio iedins kremzls krato, vyr yra
4,8 cm, o moter - 3,8 cm. Skersmuo yra beveik toks pat, vyr - 4,3 cm ir
moter - 4,1 cm. Gerkl ertm atsiveria auktyn per balso stygas trachj.
Trachja isiakoja deinj ir kairj bronchus, kurie susisiekia su abiem
plauiais.
Pavaizduotos 62 paveiksllyje balso stygos yra itemptos per pievin
balsaskyl. Kai kurie vidiniai ir ioriniai gerkl bei rykls raumen ryiai
parodyti 61 paveiksllyje.
ia nemanoma imtis aptarinti atskiros i raumen veikos, dl kurios
gerklos kaip visuma pakyla arba nusileidia, o balso stygos yra tempiamos
arba atpalaiduojamos. Gerkl ir gretim organ tyrinjimai isipltojo
fonetikos moksl, kur indl nea anatomija, fiziologija, medicina, fizika
ir psichologija.
Garso susidarymas gerklose. Apskritai gali bti pasakyta, kad 1) pievin
balsaskyl su balso stygomis yra iimtin balso susidarymo vieta. Paalinus
stygas atvira kalba pasidaro nemanoma; 2) balso styg sukurtas oro virp
jimas prasideda balsaskylje ir yra perduodamas or, slypint viruje ir
apaioje, krtins ertm, o per gerkl - burn. Ertms veikia kaip rezo
natoriai. Pagrindinis garso keitimo altinis susideda i vir balso styg
esani dali - gerkl prieangio, rykls, burnos ir nosies. Norint sukurti
rezonans, turi kisti sieneli tempimas ir pasireikti ios tolydios ertms
ilgio, gylio ir pavidalo pokyiai kaip ir gerkl judesiai auktyn ir emyn bei
lieuvio, minktojo gomurio, skruost ir lp pokyiai. mogaus balsas
apima tris su puse oktavos, taiau nedaugelis kada nors pasiekia trij oktav
apimt. Net gerai ilavinto dainininko balso apimtis retai yra platesn nei
dvi oktavos.
Gerkl paalinimo poveikis. Artikuliuota kalba, kuri bdinga tik mogui
ir, kaip parodme kituose darbuose, pirmiausia skiria jo elges nuo kit

IX skyrius. Eksplicitini ir implicitini kalbos gdi genez ir laikymas

269

gyvn, - fizikiniu poiriu, sudaryta i burnos ertms, rykls ir nosies

rezonanso kuriam savit ikvepiamj ir kvepiamj gars grupi. Jiems
nereikia derintis su gerkl tonais. Garsiai kalbant, verkiant ar dainuojant
gerkl tonai derinami su gerkl ir burnos garsais, taiau nibdant, t. y.
kalbant be balso, gerkl ton nra. Nuo to laiko, kai 1858 m. J. Czermak
patobulino* gerkl tyrinjimo metodus, gerklos buvo alinamos daug kart.
Paalinus gerklas mogus negali kalbti garsiai, kadangi prastas kalbjimas
reikalauja, jog i plaui ikvepiamas oras veikt gerklas, taiau kol oras

61 pav. Gerkl srities raumenys. 6 - skydin kremzl (cartilago thyreoidea) ymi

gerkl viet. Vyrams isikis dviej plokteli susijungimas sudaro kremzl, va
dinam Adomo obuoliu (pomum Adami); 1 - trapecinis raumuo (m. trapezius); 2
- skydin liauka (glandular thyreoidea); 3 - iedinis skydo raumuo (m. cricothyreoideus); 4 - krtininis palieuvio raumuo (m. sternothyreoideus); 5 - skydinis
palieuvio raumuo (m. thyreohyoideus); 7 - dvipilvis raumuo (m. digastricus); 8 malamasis palieuvio raumuo (m. mylohyoidous); 9 - ilgasis galvos raumuo (m.
longus capitis); 10 - mentinis palieuvio raumuo (m. omohyoideus); 11 - sukamasis
galvos raumuo (m. stemocleidomastoideus); 1 2 - didysis krtins raumuo (m. pectoralis major)

270

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

gali eiti i plaui rykl ir burn, silpnas nibdjimas manomas. Kai oro
perjimas tarp plaui ir burnos visikai udarytas - taip atsitinka atvrus
trachj emiau gerkl - ir pacientas priverstas kvpuoti per kaklo ang
(trachjos kaniul), inyksta net artikuliacinis sotto voce* nibdjimas.
Taiau tokie in dividai gali atlikti ir i tikrj atlieka visus artikuliuotam k a l
bjim ui btinus judesius. Tai atsakymas kritik, skirt poiriui, kuris

ginamas visoje knygoje, btent, kad mstymas yra kalbos mechanizm

veikimas.1Tyrindami atvejus, kai gerklos buvo paalintos, neradome nieko,
kas labai prietaraut ms ginamam poiriui. Sunaikinus sensorinius
motorinius mechanizmus tiek, kad kalbos sranga, o vadinasi, ir mstymas
tapt nemanomas, pacientas veikiausiai mirt. Kadangi tai labai svarbus
klausimas teoriniu poiriu, bt itin vertinga nuodugniai itirti tokius
A

62 pav. Gerkl vidus, matomas pro laringoskop.v4 - su plaiai atverta balsaskyle;

B - su uverta (Piersol Human Anatomy)

individus. Kol kas tai palikta chirurgams, jais maai teorikai besidomin
tiems, bei kalbos specialistams, kuriems rpi tik paciento mokymas vl
kalbti.

A. EKSPLICITINI KALBOS GDI SUSIDARYMAS

Ankstyvieji refleksiniai ir instinktyvs atsakai. Gimimo verksmas pradeda
mogaus balso karjer. Skirting vaik is verksmas labai skirtingas. Apie
ankstyvuosius naujagimi garsus cituojame poni S. Blanton:
Turint tam tikros patirties vieno kdikio verksm galima atskirti nuo kito,
net jeigu kambaryje yra 25 kdikiai, nes j obertonai vairs kaip ir vyresni
1
Parodyti, kad net individai su atkirstu nuo rykls kvpavimu greitai imoksta kalbti,
susidarydami naujus kalbos gdius, nra dabartinis ms tikslas. E. Scripture, keletas
kit autori nuodugniai apra proces.*

IX skyrius. Eksplicitini ir implicitini kalbos gdi genez ir laikymas

271

moni. Tiriamasis M., pirmoji diena: u (cut), nah (at) kiriuodamas paskutin
gars, wah (at), wug (cut), ha (at). Alkio verksmui44 paprastai bdingas gerai
iskiriamas ritmas, jo parengiamojo garso pirmasis garsas tenka pirmajai pirmojo
takto daliai, antrasis, arba kiriuotas, garsas - antrajai pirmojo takto daliai, o
greitas kvpimas bna per treij takt. i atkarpa daniausiai kartojama gru
pmis po 5 ar 6, iki ketvirtojo ar penktojo kiekvienas bna iek tiek stipresnis
nei ankstesni, o paskutinis - silpnesnis. Taip pat bus kartojamos ir grups. Kiek
viena atkarpa yra truput auktesnio tono nei ankstesn.
Garsai, girdimi pirmj mnes. Paprastai girdimi nuolatiniai garsai yra m,
sujungtas su a taip, kaip skambama (at),n - kaip nga ( n a t ) , g - kaipgah,h - kaip
ha (at), w - kaip wah (at), r - kaip rah (at), r - kaip burr, labai tyliai, ir y - kaip
yah (at).
Daniausios balss yra o - kaip odyje owl, e - kaip feel, oo - kaip pool, a kaip and ir a - kavpfather (slygikai retai).44

Tyrimas, kur atliko minta autor su kdiki balso veiksmais, tebuvo

stebjimas. Iki iol neatliktas tikinamas kdikio ankstyvosios instink
tyvios balso srangos laboratorinis tyrimas. Kiekvienas sutinka, jog tai
labai sudtinga. Kitas domus splioni objektas yra lygmuo, kuriame
kinta skirting rasi instinktyvi sranka. Tai, kad ankstyvojoje jaunystje
galima imokti puikiai kalbti kitomis kalbomis, turbt priklauso nuo
struktrini gerkl pokyi, t. y. t struktr sukauljimo, prasidedanio
apytikriai sulaukus dvideimties met. inoma, kartais tvirtinama, jog
usienio kalb sunku mokytis dl tinkam kalbos instinkt stokos, rezo
nuojani mechanizm skirtum ir pan., taiau tam turbt yra maai
rodym.
Ar yra gerai iskirt vaik instinkt, atitinkani tokius kit gyvn
instinktus, tiksliai neinoma. Populiariai teigiama, kad yra skirtingi alkio,
dieglio ir skausmo bei vairs kiti verksmai, susij su emocinmis bse
nomis, pavyzdiui, gurguliavimas, burkavimas, gugavimas ir daugelis kit.
Gana daug aiki gars, kuriuos ireikiame labai emocikai susijaudin,
gali bti tiesiogini balso instinkt raika, t. y. jie yra ne prastins kalbos
odiai (arba nebuvo i pradi), taiau tiesioginiai instinktyvs atsakai,
pavyzdiui, 0-o-o!, Ui! Labai ma kdiki gerai ireikti indivi
duals balso gars kitimai. Galima greitai imokti painti vaik, kuris
verkia ar atlieka kitus balso veiksmus.
Ankstyvieji balso gdiai. Ankstyvj balso ir kalbos gdi susi
darymo tyrimai laboratorijoje tinkamai dar nebuvo atlikti. Dert skirti
balso gdius ir kalbos gdius. Balso gdiu vadiname ne instinktyvaus
tipo odi skambjim. odis turi bti imoktas, taiau gali bti imoktas
taip, kaip j imoksta papga. Jis dar nesusietas su kitu balso veikimu ir
bendraisiais kno veiksmais.

272

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

prastas stebjimas rodo, jog iam tipui priklauso ankstyviausi eksplicitiniai odiniai gdiai. Jie susidaro panaiai kaip ir kiti eksplicitiniai
gdiai. Kdikis pradeda nuo instinktyvi, o vairs odiniai veiksmai
tvirtinami tuo paiu bdu ir tuo paiu vyksmu, kaip ir bet kurio kito gdio
skmingi veiksmai. Tikriausiai atsiranda vienas papildomas veiksnys - mg
diojimas. Mgdiojimas vaidina labai nedidel vaidmen gyjant rank
gdius. Laboratorijoje pamginome daug kart paskatinti 10-18 mnesi
vaikus mgdioti paprastus judesius, pavyzdiui, padti rank lygiai ant
stalo, sudti dvi rankas greta, taiau be didesns skms. T pat galima
pasakyti apie vaiko supaindinim su vairiais kno veiksmais. Matyt,
rankos ir apskritai kno judesi mgdiojimas negali vykti, kol kdikis
neimoksta sudaryti didels grups koordinuot judesi. Kitaip tariant,
mgdiojimas nra procesas naujoms (pirminms) koordinacijoms su
daryti. Balso veiksmai tikriausiai skiriasi. Mgdiojimas turbt yra pro
cesas, tiesiogiai susijs su veiksmo sukrimu. inoma, tvai stebi kiekvien
nauj instinktyv gars, artjant prie artikuliuoto kalbjimo, ir tutuojau
itaria od, kuris yra ariausiai paties vaiko balsinms pastangoms (pa
vyzdiui, ma, pa, ,,da). Taigi mgdiojimas gali bti veikiau tariamas
nei realus. Tai yra nuolat kartodami gars, tvai pateikia dirgikl tam, k
kdikio balso mechanizmai yra kaip tik parengti itarti.2Abejotina, ar tv
odiai gali parengti mechanizm. Galime bti apkaltinti, jog kovojame
su silpnavaliu mogumi. Be abejo, populiaria prasme mgdiojimas yra
vienintelis bdas vaikui imokti nauj od, kol jis imoksta sudaryti pir
minius odius skaitydamas ir mokydamasis.
Ankstyvieji kalbos gdiai. Balso veiksmai, arba gdiai, nors ir kokie
skaitlingi jie bt, nevirsta kalbos gdiais, kol netampa asocijuoti su
rankos, platakos ir kojos veiklomis bei j pakaitalais. Tuo geriau nei bet
kokiais hipotetiniais smegen struktros pokyiais turbt galima paaikinti
slygikai vlyv kalbos gdi sisavinim. Kol kdikis guli lovytje arba
ant motinos rank, arba namikiai yra pasireng tenkinti jo poreikius, jam
nebtina tobulinti kalb. Tyrindami bet kokio vaiko kno gdius prie
pat tikrj kalbos gdi pradi, matome, jog jis gali reaguoti daugyb
objekt ir situacij, pavyzdiui, ll, buteliuk, barkut ir 1.1. Jo aplinka
sudtingja, todl vaikas, nordamas ilikti toje aplinkoje ir siekti paangos,
privalo gyti sutrauktus ir sutrumpintus veikimus.
Pateiksime i dalies hipotetin pavyzd, kaip pltojasi tikrieji kalbos
gdiai. Tarkim, kad vaiko aislai padti nuoalyje ir udengti. K jis darys?
I esms tai, k daro gyvnas, kai yra alkanas. Vaikas pradeda bendrus
nerimstanius judesius, tarp kuri yra ir kalbos struktr judesi (tai rodo
jo skleidiami betiksliai44 balso garsai). iame amiuje gerkls sandara
2
E. Conradi nustat, kad pauki jaunikli, augint kitos ries pauki, riksmai ir
giesm s yra labai pakitusios.'

IX skyrius. Eksplicitini ir implicitini kalbos gdi genez ir laikymas

273

yra tokio pobdio, kad danai itariamas tam tikras garsas (pavyzdiui,
,,tata). Vaikas pradeda tarti gars, kai klaidioja aplinkui. Aukl, ino
dama vaiko aislus ir kaip danai jis aidia su tam tikru aislu, spja, kad
iekoma sena mediagin ll. Ji randa ll, itiesia j kdikiui ir sako:
tai tavo tata. Jeigu is procesas kartojamas pakankamai ilgai, tata
bus visada vartojama mediaginei llei pavadinti ir visada bus itariama,
kai bus iekoma lls. inoma, is procesas per dien kartojamas. odis
yra susiejamas su lls iekojimo veiksmu. Tokiu bdu susidaro kdikio
odiai kaip pirmasis tikrasis kalbos srangos pavidalas. Kiekvieno vaiko
odyne j yra daug, toki kaip niurnjimas ar urzgimas, kaip dmesio asme
niniams poreikiams enklas. Taigi slyginio reflekso funkcionavimo lygmen
iliustruoja prast kalbjimo gdi (balso gdio) sisavinimas, taip pat
vlesni asociaciniai odio ryiai, kai jis imokstamas kartu su kno g
diais, susijusiais su objektu, kur ymi odis (tikrieji kalbos gdiai). Toliau
iliustruodami savo poir pateikiame ankstesnio tyrinjimo itraukas.
Dirgiklis, kur vaikas danai reaguoja atidarydamas ir udarydamas
bei ddamas j objektus, yra d, kur laikomi aislai. Aukl, matydama,
jog vaikas d reaguoja rankomis ir pirtais, tinkamame amiuje pradeda
sakyti d, kai vaikas tiesia rankas d, atidarai d - kai vaikas
j atidaro, udarai d - kai jis j udaro ir sudedi kubus d - kai
atlieka veiksm. Tai kartojama vl ir vl, kol susidaro tvirti slyginiai
refleksai. Laikui bgant d, kuri i pradi sukeldavo tik kno gdius,
pradeda sukelti odinius gdius. Vaikas sako d, kai ji itiesiama
jam, atidarai d, kai j atidaro. Ds vaizdas dabar tampa dirgikliu,
galiniu ilaisvinti arba kno veiksmus, arba odi veiksmus, arba abejus.
Tarp regjimo ir gerkls bei gerkl raumen sudaromos grups funkcini
ryi, kurie egzistuoja greta anksiau sudaryt ryi, einani nuo t pai
receptori iki rankos ir kojos raumen. Kuris veiksmas atsiras, jeigu dabar
pateiksime d? Rank ar gerkl veika? Btent iuo metu neabejotinai
pasireikia aplinkos taka kalbos gdi susidarymui ir pltrai. Bus atvej,
kai d bus matoma, taiau nepasiekiama, taigi rankos veikimas bus blo
kuojamas. Vaikas itaria d ir gali bgiodamas po namus kartoti tai
nepaliaujamai. Aukl, igirdusi od d, skuba duoti vaikui j rankas.
Dl to, kad i situacija kartojama diena i dienos ne tik io objekto, bet ir
imt kit atvilgiu, vaikas imoksta, jog itariamas odis yra patikimas
dirgiklis priversti aukl paduoti vardijamus objektus, neatliekant kno
judesi j atvilgiu. Kno gd pakeiia kalbos gdis - dabar odiu vaikas
gali priversti suaugusiuosius ju d ti-jo niurnjimas ar urzgimas arba vaiko
aidybinis odis yra statymas. Tironija, su kuria kdikis valdo savo naujj
karalyst, maai kam i viepatavusi karnuot valdov teprilygsta.
itai apytikriai ymi tai, k galime pavadinti tikrojo kalbos gdio
geneze. Tai labai netinkamas vertinimas, taiau kol procesas nuodugniau

274

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

neitirtas laboratorijoje, esame priversti juo pasitenkinti. Paprast kalbos

gdi susidarymas danai apgaubiamas daugeliu skambi, taiau veikiau
bereikmi frazi. Pavyzdiui, sakoma, jog kalba yra iimtinai socialinis
reikinys ir kad odiai turi vert tik todl, kad mogus yra visuomenin
btyb. itai visikai teisinga vienu poiriu, btent, kad jeigu vaikas ne
bt apsuptas individ, kurie vartoja prastas odi formas, jis niekada
nepatirt girdimj ir regimj dirgikli, lemiani tokio gdio susi
darym. Antra vertus, kadangi tai susij su tuo, kaip ie gdiai gyjami,
jie yra visuomeniniai tiek, kiek praeitame skyriuje aptarti kno gdiai.
Kalbos gdi susidarymo sparta. inoma, vaiko odyno gausjimas
yra tik apytikris tikrj kalbos gdi augimo matas. Vaikas vartoja daug
odi, kurie veikiau priklauso odins veiklos slyginio reflekso lygmeniui
nei itin integruotam ir asocijuotam suaugusiojo lygmeniui. Vaiko odynas
pleiasi stebtinai spariai. J. Drever neseniai tyr tris vaikus, du berniukus
ir mergait/ Tyrimas truko 10 dien. Stebtojas atsine popieriaus bei
pietuk ir ura kiekvien nauj od./., 54-i mnesi amiaus, odynas
susidjo i 1712 odi (jeigu skaiiuot tikrinius vardus - i 2000); Z).,
43- mnesi, - i 824 odi; //., 28-i mnesi, - i 354 odi. Kadangi
nemaai odi negalima buvo urayti, Drever mano, jog tikriausiai bt
nealika suapvalinti atitinkamai iki 2000, 960 ir 400 odi. F. Bateman,
dirbs su daugybe vaik, tvirtina*, kad 9-i vieneri met amiaus kdiki
odyne vidutinikai buvo 972odi; 23-j, bdami 24-28-i mnesi
amiaus, vartojo vidutinikai 441 od. i duomen pagrindu 63 pa
veiksllis pateikia apytikr odinio gdio susidarymo greiio vaizd.

B. IMPLICITINIAI KALBOS GDIAI

Laipsnikas perjimas nuo eksplicitins prie implicitins kalbos. Tai,
kuriame kalbos srangos take vaikai pereina nuo aikios kalbos nib
djim, o paskui implicitin kalb, netirta nuosekliai. Galbt i pat pradi
vartojami visi trys pavidalai. Prieastis, kodl vaikai yra tokie kalbs, turbt
ta, kad ankstyvajame amiuje aplinka neveria j spariai perokti nuo
eksplicitins prie implicitins kalbos (vaikai i tikrj msto garsiai; ia
taip pat patenka gantinai daug vadinamj psichoanalitini veiksni).
Perjimas nra ubaigtas net suaugusiesiems. Tai akivaizdu stebint indivi
dus, kai jie skaito ar msto. Daugelis asmen niekada nepasiekia ribos,
kuomet gali skaityti netardami odi tiek, kad procesas netapt aiktus lpos judinamos drauge su akimis (veikiau jos atsilieka nuo aki, kaip
skaitant garsiai atsilieka balsas). Tas, kas moka skaityti i lp, tikrai gali
suprasti kai kuriuos tokio individo skaitomus odius. Mstydami daugelis

IX skyrius. Eksplicitini ir implicitini kalbos gdi genez ir laikymas

275

naudoja artikuliuot kalbjim arba net kalbjim lpomis, kaip daro k

tik mintieji. mons, kurie be paliovos kalba su savimi bdami vieni arba
greta esant kam nors menkesniam, niekada nebaigia io perjimo etapo.
Ms nuomone, aikti kalba pltojasi veikiama socialinio mokymosi. Taigi
ji perimama ir tampa kiekvienos bendrosios
individo integracijos dalimi. Kai jis atlieka
prisitaikymus greta nesant kit panai b
tybi, kalba lieka io proceso dalimi. Taiau
esant vienam jam nra dirgiklio kalbti gar
siai; i esms kalbjimas garsiai tokiomis
aplinkybmis numano prietaringus dirgik
lius, garsiniam dirgikliui prasiveriant iaip
tyliame kambaryje. Taigi vyksta tylus kal
bjimas, kuris spariai pagerinamas prak
tikos, nes lavinamas ir bdraujant, ir, be
abejo, miegant. Eksperimentuodami apti
kome, jog, gyjant bendruosius kno meis
trikumo veiksmus, manomas kiekvienas
sutrumpinimas, kuris sumains veikim,
padidins greit, o gd individas galiausiai
sisavins mginimo ir klaidos bdu. Kartais
pastebime tok pagerjim ir ireikiame j
odiais, bet danai dar ilgai po to, kai jis
buvo imoktas, nei pastebime, nei irei
kiame j odiu. Neabejotinai tas pats vyks
ta tyliai kalbant arba mstant. Net jeigu ga
ltume iskleisti implicitinius procesus ir
urayti juos jautrioje ploktelje ar fono
grafo cilindre, manu, kad jie bt tokie
sutrumpinti, suglausti ir taups, jog bt
neatpastami, nebent j susidarymas buvo
63 pav. Kreiv, vaizduojanti
stebimas nuo pereinamojo tako, kuriame
vaik odyno augim. Verti
jie yra ubaigto ir visuomeninio pobdio,
kali linija ymi odi skaii,
iki baigiamojo etapo, kur tarnaus asmeni
horizontali - vaik ami me
niams, o ne visuomeniniams prisitaikymams.
tais
Nekalbiniai mstymo pavidalai. Ms
poiriu, nebtina daryti prielaid, kad visas mstymas yra susijs su
gerklomis, net jeigu turime omenyje vis 268 puslapyje aprayt mecha
nizm. Imokome rayti odius, sakinius ir skirsnius, pieti objektus ir
sekti juos akimis, rankomis bei pirtais. Tai darme taip danai, jog procesas
tapo susistemintas ir pakeiiamas. Kitaip tariant, jie m tarnauti kaip

276

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

dirgikliai regimam, pieiamam, raomam ar lieiamam objektui pakeisti.

Implicitiniai procesai gali sukelti tyl (mstom) odj, itart od (objekto
vard ar asocijuot od) arba atitinkam kno veiksm. implicitins
veiklos pavidal geriausiai ireikia nekalbantys individai - kurnebyliai
ar akli kurnebyliai. Autorius kur laik susirainjo su nuolatiniais toki
asmen palydovais. ie stebtojai tvirtina, jog stebint kuriuosius i arti
gana danai galima pamatyti, kad j gest kalba atitinka sveiko individo
lp veikl, gana danai matom skaitant. inoma, net tokiais atvejais yra
labai spartus perjimas nuo aikios prie implicitins gest kalbos. Kad
padarytume prieinam stebjimui akimirk, kai aikti kalba virsta implicitine, reikia naudoti prietaisus.
Dabar turt bti aiku, jog neiskiriame kalbos, aikios ar implici
tins, arba kit implicitini mstymo proces, i bendrosios kno kaip vi
sumos integracijos aplinkos. Tai, kad j kreipiame daugiau dmesio, dabar
ir vliau gali lemti tok poir. Tokio akcento prieastis ta, kad psichologai,
kaip grup, nesusiejo mstymo su likusiu integracijos vyksmu. Jie proces
iskyr ir padar kakokiu toto coelo* skirtingu nuo parengiani proces,
su kuriais jau susipainome. Kai kurie autoriai i mstymo padar visik
paslapt; kakuo, apie k galime kalbti ir aptarti, kakuo, kieno raikos
gali bti stebimos, taiau kieno esms niekada nevelgsime. Kiti vertino
mstymo proces kaip ievs veiklos koreliat (prasta prielaida). Daroma
prielaida, kad tai yra kakas, ko niekas visikai neino, kas gali vykti, nesant
akivaizdios raumen veiklos. Jeigu ms poiris teisingas, mstymas yra
kiekvieno prisitaikymo proceso sudedamoji dalis. Jis i esms nesiskiria
nuo teniso aidimo, plaukimo ar bet kokios kitos aikios veiklos, iskyrus
tai, kad mstymas neprieinamas prastam stebjimui, yra sudtingesnis ir
tuo pat metu, jeigu nagrinjamos jo dalys, sutrumpintas labiau, nei drsiausi
ms galjo sivaizduoti.
Nuodugnesn mstymo analiz. Mstymo" terminas turt bti i
plstas, kad apimt vis implicitins kalbos veikl apskritai ir veikl, pakei
iani kalbos veikl. Be to, turi bti padaryta prielaida, jog esant tinkamam
dirginimui (paprastai utenka paprayti) tiriamasis gali pradti mstyti
garsiai. Tuomet mstymas apimt nebais bet kurios kalbos vartojim arba
bet kurios susijusios mediagos naudojim, tarkim, implicitins poezijos
kartojim, svajones, odini proces perfrazavim logines svokas, dienos
vyki apvalg balsu, implicitin rytdienos planavim ir sudting gyvenimo
situacij odin sprendim. Terminas odinis" turt bti pakankamai
platus, kad apimt odin veikl pakeiianius vyksmus, pavyzdiui, gteljim peiais ar antaki kilsteljim. Jis turi apimti implicitinius judesius,
einanius paraytus odius, bei implicitinius judesius, reikalingus naudo
jant kurnebyli enkl vadov, kuris i esms yra odin veikla. Tuomet

IX skyrius. Eksplicitiniu ir implicitini kalbos gdi genez ir laikymas

277

mstymas gali tapti bendruoju terminu, apimaniu vis nebais elges.

Akivaizdu, jog is apibdinimas apims labiausiai mechanikus ir giliai siak
nijusius kalbos gdius, pavyzdiui, naudojamus nebaisiai kartojant vaikys
ts eilrat, poezijos posmus, limerikas ir 1.1.; tuos, kurie ypa priklauso
nuo emocini dirgikli, tarkim, svajons, ir tuos odinius procesus, kurie
nevisikai yra gdiai, pavyzdiui, ruoimasis paskaitai, knygos planavimas;
ir galiausiai tuos, kuriuose pasireikia nauji rezultatai. Aiku, kad jeigu
sistemins psichologijos labui tenka padalyti vis mstymo proces, i karto
irykja trys skilimo linijos.
1. Paprasiausias balso gdi, kuriuose nekinta odi tvarka, isklei
dimas. J galima iliustruoti eilraiais, citatomis; daugeliu atsak matema
tikoje, tarkim, dukart du - keturi, kvadratin aknis i 9 - 3 ir panaiai. Tai
nra naujas darbas, nra bandomj judesi, bding aikiai rank veiklai,
kai nauja isprendiama situacija pateikiama kelet pirmj kart. Toks
mstymas atitinka itin paprast dirgiklio ir atsako tipo elges. Dl t prie
asi i grup pateks ir svajons. Darome prielaid, jog toks svajojimas
ypa danas reaguojant vienos ar kitos ries stokos dirgiklius, pavyzdiui,
lytins veiklos nebuvim, maisto ir vandens stok, prastos aplinkos, draug,
narkotik trkum ar net j svaiginim.
2. Sprendimas udavini, kurie yra ne nauji, taiau tokie reti, jog btinas
bandomasis odinis elgesys; tai galima iliustruoti mstymu mginant pri
siminti i dalies umirtus posmus; mginant pritaikyti vien po kitos ma
tematines formules, kai sprendiamas konkretus udavinys. Visi daliniai
procesai, su kuriais individas anksiau susidr ir kurie yra jo srangos
dalys, taiau kuri jis negali naudoti mainaliai sklandiai.
3. Galiausiai skiriame kratutin 2-osios grups tsin: udavinys yra
naujas, todl susidrs su juo organizmas patenka sudting situacij.
Tarkim, mogus netiktai praranda tarnyb bei gerov ir per kelias valandas
turi bti pasirengs eksplicitikai gyvendinti naujus sumanymus. Daroma
prielaida, kad udavinys yra tokio pobdio, jog turi bti ireiktas odiu
iki tol, kol gali vykti bet koks aiktus veikimas. galv ikart ateina imtai
toki pavyzdi. Dauguma visuomenini ir dorini udavini yra kaip tik
tokie.
ie poskyriai i tikrj yra spjimai to, kas gali vykti, nes kol kas negalime
mokslikai j pagrsti. Be to, turi bti aikiai paymta, jog bet kurio anks
iau minto pavidalo mstymas nra atskiras procesas. mogikasis gyvnas
niekada neatitrksta nuo savo biografijos. Jo mstymo eigai didiausi tak
daro organins ir emocins bsenos. Taigi dar kart pabriame, jog bet
koks mstymas yra integruotas kno procesas.
Turbt ne visi tyrintojai 1-j ir 2-j grupes priskirs mstymo44 s
vokai. Mstymas paprastai tapatinamas su 3-ija grupe, taiau be svarios

27 8

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

prieasties. Termin rank veikla44vartojame ir tuo atveju, kai tiriamasis

ria bato raitelius, ir tuo, kai jis mokosi manipuliuoti (pirm kart) sud
tingiausiu kulkosvaidio mechanizmu. Ms manymu, 3-ioji grup ireikia
ma elgesio dal, kuri parodo iurk, pirm kart leista sudting
labirint. Kuomet ji nusigauna prie maisto, autonominiai siekiai dingsta ir
iurk uminga. Stokos dirgikliai, maisto trkumas, prastos aplinkos tr
kumas ir 1.1. nustoja daryti tak - prisitaikymas ubaigtas.
Be abejo, panaiai yra ir mogui. mogus - odinio elgesio gyvnas.
Jeigu jis patenka iek tiek panaias aplinkybes - pavyzdiui, darbdavys
jam sako: K js darytumte ioje situacijoje?44, apibdindamas jam tam
tikras slygas, tuomet prasideda mginimo ir klaidos mstymas, jeigu situa
cija ities nauja. Papraykite jo mstyti garsiai. Stebkite, kaip jis en ir ten
odiu stebisi. Ne, nedarysiu to dl X, Y ir Z 44. Ankstesn odi sranga
kreipia ir skatina j, kaip iurk labirinte valdo aklaviet. Kai tik pasiekiamas
mstymo sekos takas, veriantis neduodanius ramybs impulsus iekoti
toliau liautis, prisitaikymas ubaigiamas. Jis gali gyti aiktaus veikimo
rankomis, platakomis, kojomis ir liemeniu pavidal; jis gali bti ireiktas
nebaisiai ar garsiai sprendimo44pavidalu. Jis gali bti ar nebti teisin
gas44(loginis, dorinis ir 1.1.). iurk, kai ji atidaro d, gali sti nevirki
nam, nuoding arba nevisavert maist*, taiau vis vien jos udavinys
isprstas, kadangi neduodantys ramybs dirgikliai i skrandio liovsi. Tas
pats ir su mogaus odinmis ivadomis bei sprendimais. Prisitaikymas
yra ubaigtas, udavinys isprstas, kai tik asmuo padaro odin (ar kitok)
atsak, kuris priveria liautis vidinius dirgiklius, skatinanius tolesn odin
veikl.
Paversto aiki mstymo pavyzdys. Daug ini apie mstymo elges
galima surinkti veriant tiriamj mstyti garsiai. Paprastai mokslo mogus
entuziastingai imasi dalyvauti tokiuose eksperimentuose. Jeigu praau tiria
mj 1-uoju atveju mstyti garsiai, jis atvirai reaguoja limeriku, svajonmis
ar matematiniu atsakymu. Panaiai jeigu praau mstyti garsiai 2-uoju
atveju, en ir ten pastebiu dvejones, klaidingas pradias ir atsitiktinius
grimus, taiau apskritai gaunamas pakankamai parengtas atsakas su s
lygikai maai klaid. Tik kai papraome mstyti garsiai mintu 3-iuoju
atveju, pradedame suprasti, koks slygikai paprastas yra mstymo pro
cesas. Regime visas tipikas iurks daromas labirinte klaidas; pasireikia
klaidingos pradios; sekant klaidingu pdsaku atsiskleidia emociniai veiks
niai, pavyzdiui, galvos nuleidimas ar galbt net nuraudimas. Tiriamasis
nuolat grta ieities tak, kaip parodoma klausiant: Sakote, pradiniai
duomenys yra tokie ir tokie?44 Eksperimentatorius atsako taip44, ir tiria
masis vl pradeda. Atliekant tokios ries eksperiment btina rpestingai
skirti tiriamajam udavinius, i kuri reikia kaip manu stengtis paalinti

IX skyrius. Eksplicitini ir implicitini kalbos jgudi genez ir laikymas

2 79

istumtus emocinius veiksnius. inoma, kaip analitikai ne kart yra pay

mj, niekada nemanoma to padaryti visikai. Tolesnis pavyzdys paaikins
kai kurias atsiskleidianias aiktaus mstymo ypatybes.
Kolega, atvyks mans aplankyti, apsistojo mano bute, kur buvo laisv
kambari. Prajime i duo, netoli praustuvo stovjo dalis tam tikros ran
gos. Pagrindin jos ypatyb buvo ilenktas negilus apie 12-os coli ploio
ir 20-ies coli ilgio nikeliuotas dubuo; viename gale jis buvo ilenktas
pusapskritimiu, o kitame gale onins dalys nesiek viso ilgio. Dubuo buvo
sumontuotas ant stovo reguliuojamame auktyje. Be to, jis su stovu buvo
sujungtas guoline sandra. Draugas niekada nieko panaaus nebuvo mats,
todl paklaus, kas po galais tai yra. Atsakiau, kad raau straipsn apie
mstym, ir papraiau sprsti udavin garsiai. Jis mielai sitrauk ekspe
riment. Nevardysiu vis klaiding pradi ir grim, apmesiu tik kelet
j. Daiktas atrodo kaip invalido staliukas, taiau nra sunkus, dubuo
ulenktas, turi onines dalis ir yra sujungtas guoline sandra. Jis niekada
neilaikyt padklo su valgiais (cul de sac*). Daiktas (grimas ieities
tak) atrodo kaip kakokia iradjo neskm. Abejoju, ar buto savininkas
buvo iradjas. Ne, sakei man, jog jis buvo vieno dideli bank mieste
durininkas. Tas drauguis toks didelis kaip namas ir labiau pani boksi
nink profesional nei technik; tos jo letenos niekada nebt atlikusios
i iradjo reikalaujamo darbo44 (vl aklaviet). Ligi ia atjome pirm
dien. Antrj ryt prie sprendimo nepriartjome. Antrj vakar kalbjome
apie tai, kaip gyveno durininkas ir jo mona, ir tiriamasis stebjosi, kaip
mogus, udirbantis ne daugiau kaip 150 doleri per mnes, galjo gyventi
taip, kaip msikis savininkas. Pasakiau jam, kad mona buvo kirpja ir
pati udirbdavo apie 8 dolerius per dien. Paskui paklausiau, ar kai jome,
ant dur jis nemat urao Kirpjas44? Kit ryt ijs i vonios jis pasak:
Vl maiau t pragaro daikt44(pirmas ieities takas). Tai turi bti ka
kas, kas naudojama plauti ar sverti kdik - taiau kdikio jie neturjo
(aklaviet). Daiktas viename gale lenktas ir taip, jog kaip tik tinka mogaus
kaklui. A! Supratau! Ilinkimas i tikrj atitinka kakl. Sakei, kad moteris
- kirpja, dubuo tinka kaklui, o plaukai pasklinda vir jo.44Tai buvo teisingas
sprendimas. Po to sek ypsena, atodsis ir skubus usimimas kakuo
kitu (maisto gavimo atitikmuo po iekojimo).
Biheivioristo teis daryti prielaid, jog vyksta implicitinio mstymo
procesas. Nors galime priversti tiriamj mstyti garsiai ir itaip stebti
didel mstymo proceso dal, prie kelet met E. Titchener ireik prie
taravim: I kur biheivioristas ino, kad yra toks procesas kaip msty
mas, jeigu negali jo tiesiogiai stebti?44Titchener laiksi poirio, jog bi
heivioristas - kaip biheivioristas - neino, kad yra toks dalykas kaip msty
mas. Antra vertus, introspekcionistas tvirtina, jog biheivioristas i pradi

280

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

naudoja introspekcijos metod mstymui atrasti, o j atrads nusisuka nuo

pirminio metodo, pradeda suteikti procesui konkret pavidal ir ireikti
j universalia mokslo kalba. Kitaip tariant, jis aprao mstym tiktai kaip
gerkl ar kit motorini proces funkcionavim. .
Biheivioristo atsakymas yra tas, kad iuo metu jis gali prieiti prie tokios
ivados tik remdamasis logika. Tais atvejais, kai atsakas dirgikl nra
tiesioginis, taiau galiausiai pasirodantis tam tikru eksplicitini odinio ar
rank elgesio pavidalu, galime drsiai teigti, kad kakas vyksta ir kad itas
kakas tikrai i esms nesiskiria nuo to, kas vyksta, kai elgesys yra eksplicitinis. Trumpam vilgtelkime fizin pavyzd. Itiesiu draugui auksin
cigarei dkl, kuris gali bti atidarytas tik paspaudus paslpt spyruokl,
ir sakau, kad padovanosiu dkl, jeigu atidarys j nenaudodamas jgos.
Stebiu j dvi minutes, usiraydamas padrikus bandomuosius manipuliaci
nius judesius. Kur laik dklo atidaryti nepavyksta. Paskui palieku draug
kambaryje vien ir pasakau, kad ieit, kai atidarys. Baigiantis 30-ai minutei
jis ieina ypsodamasis su atidarytu dklu. Kadangi ant dklo nra jgos
enkl, biheivioristas, vadovaudamasis logika, turi teis manyti, jog ti
riamasis udavinio sprendim rado, kaip buvo imoks dirbti su tokiais
udaviniais, ir kad jo elgesys tuiame kambaryje buvo i esms toks pats,
kok jis rod, kai buvo stebimas tiesiogiai. Tiktai tai, kad tuo metu, kai
asmuo buvo nematomas stebtojo, negalima stebti jo elgesio, niekam
neduoda teiss tarti, jog vyko koks nors skirtingas ar nepaprastas procesas.
Nedvejodami galime pavadinti tiriamojo elges rank, arba nekalbiniu,
mstymu. Taiau nebtina, kadangi yra atitinkamos mginimo ir klaidos
mokymo, gdio veikimo ir 1.1. kategorijos. Minime rank mstym, no
rdami parodyti visik jo atitikim toliau apraomo elgesio tip, kuris
visuotiniau vadinamas mstymu.
Tarkim, kad uuot davs tiriamajam udavin, kur galima imokti rank
mginimo ir klaidos manipuliavimu, sakau: Koks bt js visuomeninis
ir profesinis gyvenimas, jei dl nelaimingo atsitikimo staiga netektumte
abiej rank? Kadangi daugeliu atvej galima drsiai tarti, jog toks uda
vinys ligi iolei nebuvo ikils ir ikeltas, asmuo negals pateikti jokio
atitinkamo sprendimo, taiau mes primygtinai praome j tai padaryti.
Baigiantis valandai tiriamasis turbt gals pateikti gana isam atsakym.
Be abejo, biheivioristas turi teis manyti, jog t valand vyko implicitin
kalbos veikla, sensomotorin savo pobdiu, tokio pat spdingo masto,
kaip aikts kno judesiai, kurie bt vyk, jeigu biau paliks j vien
neturiniame akivaizdaus ijimo kambaryje ir staiga suriks i lauko Gaisras!. Galime daryti ivad, jog kalbos veikla nuo kdikysts pltojosi tam,
kad veikt tokias situacijas; vadinasi, per tariam nejudamumo laikotarp
jis naudojosi implicitiniais kalbos procesais. Tokie procesai yra vienintelis

IX skyrius. Eksplicitini ir implicitini kalbos gdi genez ir laikymas

281

srangos tipas, kur turime koki nors objektyvi teis tarti esant naudojam
tokioje situacijoje.3
Kai kurie neskelbti dr. K. S. Lashley eksperiment rezultatai sudaro
pagrind mokslinio patvirtinimo, kad implicitinis mstymas ir labiau eksplicitinis odinio atsako tipas i esms yra tas pats atsak tipas. Su subtilia
ranga, kuri ura lieuvio judesius dviem dimensijomis, tyrintojas galjo
parodyti, jog aiktus, bet nibdamas sakinio kartojimas paliko ura ant
aprkyto bgnelio, kuris buvo visikai panaus, iskyrus amplitud, gaut,
kuomet jis liep tiriamajam mstyti apie t pat dalyk nedarant aiki
judesi. Lashley pavyko tai ne kart patvirtinti. Antra vertus, jeigu eksperi
mentatorius, gavs standartin ura nibdam sakin, paskui tiriamajam
uduodavo kit darb, o vliau grdavo ir papraydavo mstyti t sakin,
aikaus dviej ura atitikimo nebuvo (pradin motorin grup pasikeit).
Tai nra argumentas prie ms poir, jeigu prisiminsime, koks vairus
gerkl ir gerkls raumenynas. T pat od galime rayti tuzinu skirting
raiklio laikymo bd, t pat od galime sakyti ar mstyti daugeliu skir
ting raumen derini.
Biheivioristui nebereikia bijoti pripainti, kad tiriamasis per tariam
nejudamumo laikotarp pats gali stebti, jog vartoja odius ir sakinius (ir
kad dal laiko neinojo, k vartojo!), nei kad tiriamasis gali stebti, jog
pats mrija ar skambina fortepijonu. Jau pripainome odins ataskaitos
metod, bet tuo pat metu atkakliai tvirtinome jo nepatikimum moksli
niams tikslams. Nordami suinoti k nors vertinga mokslui apie mrijim,
turime paprayti Gilbert ar kok nors kit stebtoj, kad nufilmuot ar
kitaip urayt mrijimo veiksm. Kitaip tariant, mokslinms ivadoms
reikia naudoti prietaisus. Galiu apgrabiai vertinti, jog imrijau keturi
3
Kitaip tariant, kadangi priimtas aikinimas yra paprastas ir tiesus, tinkamas visiems
faktams bei dera su tuo, k galima i tikrj stebti kitose veiklose, paprastum o dsnis
reikalauja, kad vaizduots44 ir bevaizdio mstymo44 alininkai parodyt toki proces44
poreik ir objektyviai atskleist j buvim. Biheivioristo teisumui patvirtinti turi bti pri
painta, jog odiai ar net objektai, kuriuos paprastai vizualiai nereaguojama, per slyginio
reflekso m echanizm gali sukelti raum en reakcij akies voke, akies raumenyse, vyzdyje ir
net paioje tinklainje. Kaip paymjome kitur, matyt, yra tvirt rodym, kad tinklain
aprpinta icentriniais nerviniais elementais. is poiris yra nepaprastai spekuliatyvus,
taiau suteikia (bent jau teorikai) galimyb paaikinti regimojo dirgiklio susidarym nesant
tikros viesos. Gali bti, jog i intraorganikai sukelta regimoji sudedamoji dalis yra daug
svarbesnis bendrosios dirginimo situacijos dmuo, nei buvo paprastai pripastama. Subtils
akies veikimo srovi pokyiai i dalies remia poir. J taip pat remia sultjs povaizdi
pasirodymas, dabar nustatytas Swindelio darbe*, bei reikiniai, susij su prastais povaizdiais, fosfenais, akies elektriniu dirginimu, haliucinacijomis ir pan.
Abejotina, ar panai slyg grup yra susijusi su ausimi. Icentrini nervini element,
einani vidins ausies dengiamj ir pamatin membranas, ms iniomis, nebuvo atrasta.*
Teorikai skirtumas tarp regimosios reakcijos ir regimojo vaizdinio44 yra svarbus, nes
jam e slypi skirtumas tarp visiko monizmo ir visiko dualizmo.

282

P S IC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

pd sien per dien, taiau negaliu nustatyti, kiek milijon nenauding

judesi padariau arba kaip iuos nenaudingus judesius galima paalinti
keiiant darbo metod. Matyt, tas pats tinka ir mstymui. Tiriamasis gali
stebti, jog mstydamas vartoja odius, taiau negali nustatyti, ar yra
naudojama odin mediaga, ar galutin jo apibr paveik implicitiniai
veiksniai, kurie nepaversti odiais ir kuri jis pats negali stebti.
Nortume paymti, jog siekdami mokslikai kiek daugiau itirti vidin
minties prigimt, kitoki nei ta, kuri galime painti stebdami galutinius
rezultatus, t. y. stebdami aikt odiais ireikt elges ar kitus aikius
kno veikimus, turime pasitelkti prietaisus. Tikriausiai laikas, kai tai bus
manu, dar toli. Belaukdamas jo biheivioristas turi kuo usiimti. Gal gale
padtis nra tokia bloga. Fiziologai daugeliu atvej turi pasitenkinti galuti
ni rezultat stebjimais. inoma daug veiksni, kurie daro tak paausins
liaukos funkcionavimui. Skaiiuojami seili laai, kurie iteka ijos vairio
mis dirginimo slygomis. Nagrinjami pasireikiantys cheminiai pokyiai
ir 1.1. Taiau kas vyksta paioje liaukoje, pasakyti negalima. Vis dlto niekas
neidrs tarti, jog dl ios prieasties nra liaukos fiziologijos. Galima sam
protauti apie tai, kas vyksta liaukos viduje, kokia lygiojo raumens audinio
paskirtis, kodl seils tai tirtos, tai negausios, ar liauka jas iskirs, jeigu
bus daroma viena ar kita. Taiau kad ir kokia bt samprotavim vert, jie
turi bti ireikti tam tikromis svokomis, ne lemianiomis metafizines
svajones, o sudaraniomis tam tikr paskat eksperimentiniam tyrimui.
Jeigu jie neskatina eksperimentinio tyrimo, joks fiziologas ilgiau j nepuo
sels. Biheivioristas mano, jog mstymo atvilgiu padtis btent tokia.
Reikm" - eksperimentinis, o ne filosofijos ar spekuliatyviosios psi
chologijos klausimas. Viena svarbiausi kritini pastab, nukreipt prie
toki mstymo samprat, yra ta, kad ji nepaaikina reikms44. Si kritika
labai vertinama, nors dabartin introspekcin psichologija negali pasilyti
reikms aikinimo. Struktrin psichologija visada vartoja odi jr,
mgindama sukurti vien vaizdin44 kaip kito vaizdinio44reikm.
Biheivioristui reikms44klausimas yra visika abstrakcija. Jis niekada
nekyla mokslikai stebint elges. Stebime, k gyvnas ar mogus daro.
Jis reikia44, k jis daro. Moksliniam ar praktiniam tikslui netinka nu
traukti ir klausti, k jis turi omenyje, kai veikia. Jo veikimas parodo
reikm. Vadinasi, isami asmens veikimo samprata - eksperimentikai
nustat visus parengtus atsakus, kuriuos konkretus objektas gali sukelti
konkreiam individui, gausime visas galimas to objekto tam individui reik
mes Norint pasakyti, k banyia reikia monijai, btina banyi laikyti
dirgikliu ir nustatyti, kokias reakcijas is dirgiklis sukelia konkreiai rasei,
grupei ar individui. Lygia greta su iuo klausimu galime kelti ir kit: kodl
banyia sukelia vienokius ir kitokius atsakus. Tai gali bti susij su tau

IX skyrius. Eksplicitiniu ir implicitini kalbos gdi genez ir laikymas

283

tosaka ir elgesio norm taka individui, tv taka vaikams, su rase, ver

iania projektuoti tv ir motin dangaus karalyst; galiausiai kraujo
maios komplekso, homoseksuali polinki ir t. t. sritis. Kitaip tariant,
is kaip ir kiti klausimai psichologijoje tampa nuosekli stebjim ir
eksperimentavimo udaviniu. Su juo siejame bendruosius teiginius apie
reikm, nes danai sakoma, jog mstymas ypatingu bdu atskleidia
reikm. Jeigu mstym velgiame kaip veikimo form, kuri visais
esminiais atvilgiais galima palyginti su rank veikimu, tokie samprotavi
mai, susij su reikme, nagrinjant mstym netenka savo paslaptingumo,
taigi ir avesio.
Biheiviorist mstymo sampratos santrauka. Mstymas daugiausia yra
odinis procesas; retkariais j kaip bendrojo implicitins veiklos srauto
dalis eina iraikos judesiai, pakeiiantys odinius judesius (gestai, pozos
ir 1.1.). Mstymas siaurja prasme, kuris apima mokymsi, yra mginimo
ir klaidos procesas, visikai panaus rank mginim ir klaid. Viena
kryptimi odinis manipuliavimas yra stabdomas ir sustoja, o nauja kryptis
prasideda tiksliai dl t pai prieasi, kaip ir tuomet, kai toks procesas
sustabdomas ir pradedamas rank mokymesi. Mstymo prisitaikymas pasie
kiamas, kai galutinis odi grupavimas (sakinys ar sprendimas) arba aikti
kno reakcija, pasireikianti kaip mstymo proceso galutinis rezultatas,
paveria pradin mstymo dirgikl neveikliu ar inertiku; t. y. galutin reak
cija, odin ar kitokia, taip pakeiia bendr organizmo kaip visumos b
sen, jog tiriamojo nebegali ilgiau veikti pradinis dirginantysis veiksnys.
Nesudtingas pavyzdys, kuris gali tikti tiriant mstym, yra energingas
alkano mediotojo laimikio iekojimas. Jis aptinka laimik, sugauna j,
paruoia ir suvalgo, paskui usidega pypk ir eina ilstis. Kikiai ir putpels
gali velgti j i u kiekvieno krmo, taiau j skatinamoji jga kuriam
laikui yra inykusi.

LABORATORINIAI KALBOS SRANGOS TYRIMAI4

C. GIJIMAS IR TOBULINIMAS
Kalbos funkcij tyrinjim tipai. Kalbos, tiek eksplicitins, tiek implici
tins, gijimas laboratorijoje buvo tyrinjamas tik atsitiktinai ir paprastai
4
Vietos stoka neleidia pateikti raymo gijimo (Judd, Freem an ir kt.), akies asocijuoto
veikimo raant (Judd, Holt, Huey ir kt.) ir vairi tip kalbos gdi susidarymo akliems ir
Tegintiems kurnebyliams aptarimo. Visi i srii tyrintojai prisideda prie duom en apie
kalbos srang apskritai ir apie gerkl bei fizinio veikimo ry. Kalbjimo sutrikimams ir
funkciniams mikiojimo bei usikirtimo atvejams skirta patologin literatra taip pat nea
indl.

284

P S I C H O L O G I J A B I H E I V I O R I S T O P O I U R I U _________________

gerai parengt bei bendr pavidal, toki kaip aritmetini udavini spren
dimas, prozos ir poezijos mokymasis; vliau kartotinai tiriant tokias veiklas,
siekiant gauti nebevartojimo veiksnio mat. Keletas tyrim tiesiogiai skirti
usienio kalbos mokymuisi nagrinti. Ms artimiausias domesys - odi
srangos tyrinjimas. Keletas tyrim buvo atlikta su suaugusiaisiais. Ge
riausiai inomas Ebbinghauso tyrimas. 1885 m. jis atliko rpestingiausi
beprasmi skiemen mokymosi tyrim/ Beprasmiai odiai ar skiemenys
buvo sudaryti dvi priebalses atskiriant balse, pavyzdiui, ver, gax ir moc.
Kai tik susidarydavo prastas odis, toks derinys buvo atmetamas. Galima
sukurti apie 2300 beprasmi odi. Taip mginta gauti vienodo sunkumo,
neturini plai asociacini ryi mediag. Besimokantis j organizmas
veriamas veikti beveik vaikiku lygmeniu. Buvo sudaryti trumpi bei ilgi
i beprasmi skiemen sraai ir pateikti tiriamajam perskaityti ar iklau
syti. Pateikimas kartojamas tol, kol gdyje pasiekiamas tam tikras norminis
mokjimas. Paprastai, nebent bt tiriamas mokymosi su pertekliumi po
veikis, norma yra galjimas vis grup pakartoti i eils kart be klaidos
(Ebbinghaus). Kai kurie vlesni tyrintojai reikalavo galjimo pakartoti
vis eil du kartus. Galima pateikti i tokio gijimo rezultat santrauk.
1.
Eili ilgis ir mokymosi laikas. Vienas pirmj dalyk, kuriuos paskelb
Ebbinghaus, buvo tai, kad norint imokti ilgas eiles tenka sugaiti nepro
porcing laiko tarp nei mokantis trumpas, pavyzdiui, jis atrado, jog per
skaiius vien kart galima imokti 7-i ar 8-i skiemen eil. Toliau esanti
lentel rodo slygikai didel darbo, reikalingo didjant skiemen skaiiui
eilje, kiek.
Vlesni tyrintojai nustat, jog ilgesns eils nereikalauja tokio nepro
porcingo laiko tarpo, kaip rod Ebbinghauso rezultatai.
Skiemen eilje skaiius
7

12
16
24
36

Kartojim skaiius, reikalingas

pirmam pakartojimui be klaid

1
16,6
30.0
44.0
55.0

2.
Prasmingos mediagos siminimas. Tas pats autorius moksi Bairono
poemos Don uanas posmus. Kiekvienam stulpeliui reikjo vos 8-i
kartojim, kad besimokantysis galt pakartoti j teisingai. Kiekviename
posme buvo 80 skiemen. Taiau vidutinikai kiekvien skiemen sudar
maiau nei 3 raids. Jeigu palyginsime kartojim skaii, reikaling imokti
80 skiemen, skiemenims esant sueiliuotiems prastus odius, su karto
jim skaiiumi, reikalingu imokti 80 beprasmi skiemen, nustatysime,

IX skyrius. Eksplicitini ir implicitini kalbos gdi genez ir laikymas

285

jog prasminga mediaga reikalauja slygikai nedaug. Ebbinghaus tvirtino,

kad, jeigu 36 beprasmi skiemen eilei imokti reikia 55 kartojim, tai
80-90 skiemen reikia bent 80 kartojim; kadangi prasminga mediaga
reikalauja tik apytikriai 9 kartojim, vadinasi, prasmins mediagos moky
masis reikalauja tik apie deimtadalio pratyb laiko, reikalingo beprasmei
mediagai.
3. Beprasmi skiemen tvarkos eilje pakeitimo poveikis. Beprasm me
diaga suteikia domi galimyb tirti kai kuriuos esminius mogaus mo
kymosi faktus. Kai bet kuri konkreti vyki ar objekt eil pateikiama
nuosekliai, dalys imokstamos pateikta tvarka. klausim tam tikru mastu
jau aptarme nagrindami veiksmo determinantus (p. 248) ir nustatme,
jog danis buvo stipriausias veiksnys, lemiantis tai, kuris veiksmas bus
atliekamas toliau. Kitaip tariant, jeigu veiksmai buvo imokti tv a rk a i, B ,
C, D , E , F, o asmuo dabar atlieka veiksm E , kitiems dalykams esant vieno
diems, galima drsiai pranaauti, kad toliau bus veiksmas F, kadangi po E
jis bdavo daniausiai. Kyla klausimas, ar E yra vienintelis F determinantas.
Atsakymas buvo tikinamas tiriant beprasm mediag. Ne tik E yra F
determinantas, taiau taip pat vairiu laipsniu D, C, B, A. Nordamas itai
patikrinti, Ebbinghaus kiekvien dien moksi kelet beprasmi skiemen
eili, o paskui i tos kart imoktos mediagos sudarydavo kelet nauj
eili. Viena nauja eil buvo sudaryta praleidiant vien skiemen, kita praleidiant du skiemenis ir taip toliau, kol buvo praleisti ei skiemenys.
Schema pads tai suprasti. vairios kart imoktos eils paymtos ro
mnikais skaitmenimis, o vairi ios eils nari padtys - arabikais.
1(1)

1(2)

1(3)

1(15)

1(16)

11(1)

11(2)

11(3)

11(15)

11(16)

VI (1)

VI (2)

VI (3)

VI (15)

VI (16)

Tuomet vieno praleidimo^ eils bt sudarytos taip:

I (1)

I (3)

I (5) .......... I (15) I (2) I (4) I (6)-I (16)

inoma, tuo paiu bdu gali bti sudarytos kitos eils paleidiant du,
tris skiemenis ir t. t. Jeigu skiemenys imokstami tiktai ta tvarka, kuria
pateikiami, o kiekvieno tolesnio veiksmo determinantas yra ankstesnis
pavienis veiksmas, tuomet eiles, sudarytas praleidiant skiemenis, turi bti
taip pat sunku imokti, kaip ir pirmines. Taiau taip nra. Visos praleistos*4
eils imokstamos greiiau nei ei pirmini vidurkis, i kuri jos su
darytos.

286

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

i lentel pateikia rezultatus:

Po 24 valand

isaugota 33,3 proc.

Kartotinis m okym asis praleidus 1

isaugota 10,8 proc,

Kartotinis m okym asis praleidus 2

isaugota 7 proc.

Kartotinis m okym asis praleidus 3

isaugota 5,8 proc.

Kartotinis m okym asis praleidus 7

isaugota 3,3 proc.

Jeigu suskaiiuosime vidutin skaii sekundi, reikaling eioms pirmi

nms eilms imokti, o paskui kiekvienos vairiai sudarytos eils kartotiniam
mokymuisi, taupymas bus toks: pradinio mokymosi vidurkis (6 eils) buvo
1266 sekunds; praleidus 1, taupymas buvo 110 sekundi; praleidus 2-76
sekunds; praleidus 3-64 sekunds; praleidus 6-40 sekundi. Kai eils
sumaiomos (perstatymas), kartotinio mokymosi laike nra taupymo. Ma
tome, jog mokantis beprasmi skiemen eiles kiekvienas skiemuo yra su
sietas su kiekvienu kitu priek. Panaiai buvo parodyta, kad jie susieti ir
atgal.
Sudtingesns mediagos siminimas. Keletas tyrim buvo atlikta su
mediaga, kuri sukelia implicitini proces, pavyzdiui, naujos kalbos mo
kymosi ar telegrafavimo, parengim ir kartotin parengim. Joki ekspe
rimentini tyrim neatlikta su mokymusi kurti muzik. Eksperimentiniu
bdu moksis rus kalbos asmuo (Swift) anksiau ios kalbos nebuvo mo
ksis. Tyrimas prasidjo 1905 m. kovo 30 d. ir baigsi t pai met birelio
14 d. J sudar 30 minui mokymasis ir 15 minui skaitymo gebjimo
testas. Kasdienis 30 minui mokymasis vyko prastai, laikas buvo padalytas
odyno, jungtuk ir linksniavimo mokymuisi. Nebuvo stengiamasi dirbti
bent kiek labiau temptai. Rezultatas gautas remiantis skaiiumi odi,
perskaitom per kasdienius 15 minui testus. Mokymosi kreiv (nepa
vaizduota) atskleidia tuos paius veiksnius, kaip ir gyjant rank gd - i
pradi gantinai staigus pakilimas, smarkus kritimas, paskui kitas staigus
pakilimas, kitas smarkus kritimas, paskui ltesnis laipsnikas kilimas su
dideliais svyravimais. Net i pradi procesas buvo daug ltesnis, nei mo
kantis spausdinti mainle. Kreiv kaip visuma rodo stebinant skaii plato,
bent keturis aikiai matomus, taiau mediagos stoka dienos pamokoje ir
nepatenkinamas vertinim gavimo bdas turbt neleidia kreivei tiksliai
atskleisti toki gijim. Vidutinis pirm dviej dien vertinimas buvo apy
tikriai 20 perskaityt odi per 15 minui; vidutinis 65-os dienos vertini
mas - apytikriai 65. W. Bryan ir N. Harter paskelb kiek geriau kontroliuo
jam mokymosi priimti telegrafo inutes tyrim/ Primimo kreiv kyla
gana ltai, daug liau ir netaisyklingiau nei inui siuntimo kreiv, ka

IX skyrius. Eksplicitini ir implicitini kalbos gdi genez ir laikymas

287

dangi siuntimas yra kur kas paprastesnis gdio pavidalas. Be to, kreivje
yra keletas plato, po kiekvieno daugma aikus tobuljimo laikotarpis.
Tobuljimas nebalsje aritmetikoje. inoma, eksperimentinje literat
roje labai sunku rasti visikai implicitinio gerkl darbo gijimo ir tobuljimo
pavyzdi. Turbt geriausi tokio darbo ir pasireikianio tobuljimo tip
pavyzdiai susij su aritmetini udavini, nenaudojant iorini priemoni,
sprendimu. D. Starch dirbo su atuoniais tiriamaisiais ir pra j padauginti
trienkl skaii i vienaenklio - 50 pavyzdi per dien 14 dien. tai
lentel (cituojama pagal Thorndike).

Asmuo
S.
D.S.
F.
V.

w.
H.
Si.
B.

Pavyzdiai,
atlikti per 10
min. 1-j dien
25
37,7
23,8
41,7
14,7
37
25
23,4

Pavyzdiai, atlikti
per 10 min. 14-j
dien
62,5
81
45,4
71,4
29
100
29,8
66

Didiausia
skm

Skms procentilis

37,5
43,3
21,6
29,7
14,3
63
4,8
42,6

150
115
91
71
97
170
19
182

Matome, jog tobuljimas gana aikus, maas kiekis pratyb, atlikt kasdien
14 dien, leido tiriamiesiems isprsti vidutinikai beveik du kartus daugiau
pavyzdi, nei jie galjo padaryti pratyb pradioje. inoma, is pavyzdys
turi bti vertinamas kaip konkreios funkcijos tobuljimas, o ne kaip visikai
naujo gdio gijimas. Tiriamieji buvo suaug, todl daugiausia jau sisavin
gebjim iai funkcijai. Keleto kit autori, tyrusi nebalss aritmetikos
tobuljim, rezultatai panas gautus Starcho.
Bt labai pamokoma gauti duomenis apie kit gerkl srangos tip
gijim ir tobuljim. Pavyzdiui, neturime joki statistini duomen apie
nebaisaus skaitymo gebjim arba apie toki bendrj veikl kaip paskaitos
rengimas, knygos parengimas ar atradimo planavimas tobuljim.
Vienos kalbos funkcijos pratyb perklimas44 kit. 248 puslapyje
trumpai idstme mokymosi perklim" tiek rank, tiek gerkl veiklos
srityje. Tikriausiai vl dert pridurti, jog daugeliu atvej yra nedidelis
perklimas, taiau apskritai tai galima priskirti tapatiems dmenimis ar
tapaioms dalims proces, einani abi stebimas veiklas.
Eksperimentini mokymosi, paremto gerkl veikimu, tyrim santrau
ka. Gerkl gdi susidarymo klausimas psichologijoje buvo tiriamas labai
neadekvaiai daugiausia dl sunkum, kylani kuriant tobuljimo vert ir
kontroliuojant rezultatus apskritai. Laboratorijose buvo itin nuodugniai tiria
ma daug funkcij, kurios derina gerkl ir rank veikl, pavyzdiui, tobuljimas

288

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

ymint pateikiamas raides prastos spaudos puslapyje, anglikos prozos ra

ymas vokik rankrat, prozos raymas ifru ir pan. 260 puslapyje jau
nagrinjome kai kuriuos i gdi, tarkim, spausdinim mainle.
Apskritai galima pasakyti, kad gerkl gdi gijimas daugeliu atvilgi
panaus rank veiksm mokymsi. Gerkl veikla nebuvo pakankamai
nuodugniai tyrinjama, kad galtume j smulkiai aptarti.

D. GERKL GDI LAIKYMAS, ARBA ATMINTIS

Laikotarpio be pratyb poveikis gerkl gdiams. H. Ebbinghaus ir kiti
tyrintojai gantinai plaiai tyr beprasmi skiemen nenaudojimo poveik
(umirim). Vienas anksiausiai aptikt dalyk buvo tas, kad kuomet
beprasmi skiemen eils buvo imoktos iki vieno atkrimo be klaid ir
atidtos al, po 20-ies minui j nebebuvo manoma pakartoti. domiau
sia tai, kad bet kurios i nenaudot eili galjo bti kartotinai imoktos
daug greiiau nei i pradi. Vadinasi, tampa manu pritaikyti tok metod:
imokti didel skaii beprasmi skiemen, tarkim, 8 eiles po 13 skiemen,
o paskui vien kartotinai imokti baigiantis 20-iai minui, kit po valandos,
kit po dienos ir t. t. Skaitinis taupym vertis gali bti gautas atimant
kartojim skaii, reikaling kartotiniam mokymuisi, i pirminiam moky
muisi reikalingo kartojim skaiiaus. Lentel i Ebbinghauso darbo patei
kia sutaupyto laiko procentus kartotinai mokantis beprasmius skiemenis
po vairi laikotarpi.
Nenaudojimo trukm

Skm procentais

5 minuts
63 minuts
525 minuts
1 diena
2 dienos
6 dienos
31 diena

100
44,2
55,8
33,8
27,2
25,2
21,2

Kitaip tariant, i lentel rodo, jog praradimas i pradi yra labai greitas
ir labai ltas paskui. Prajus valandai turi bti padaryta daugiau nei pus
pirminio darbo, kol eils pakartojamos be klaidos. Prajus 8-ioms valan
doms reikia beveik 2/3 pirminio darbo. Prajus 24-ioms valandoms blo
gjimo greitis i ties yra labai ltas. Lentels rezultatai pavaizduoti grafi
kai 64 paveiksllyje. iuos eksperimentus pakartojo P. Radossawljewitsch,
C. Bean ir beveik kiekvienos laboratorijos tyrintojai.* Apskritai Ebbing
hauso darbas buvo patvirtintas, iskyrus galim iimt, kad i pradi prara
dimas yra maesnis, nei jis nustat. Visi tyrintojai sutinka, jog i pradi

IX :

Eksplicitini ir implicitini kalbos gdi genez ir laikymas

289

100

90

80

70

60

50

40

30

20

10

0
MV. I

jay
pmo

16

24

31

prasmi skiemen umirimo kreiv (Ebbinghauso duomenys). Vertikali

i sutaupyt laik mokantis kartotinai (procentais), horizontali - atkarp
'mosi ir kartotinio mokymosi (dienomis). Kreiv spdingai rodo didiul
, kur lemia pirmosios dienos

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

yra itin greitas. Jeigu spartus kalbos funkcijos pablogjimas

su vos pastebimu praradimu raant mainle (p. 260) po ilg
laikotarpi be lavinimo, jeigu nagrinjamas laikotarpis be lavinimo, skir
tumas tarp dviej funkcij pablogjimo itin akivaizdus. Toliau pateikta
kreiv vaizduoja praradim per pirmsias 24-ias valandas.
Prasmingos mediagos isaugojimas. Radossawljewitsch, taip pat
Magneff tyrinjo pertraukos trukms poveik prasmingai mediagai
(poezijai), imoktai iki dviej puiki atkrim, o paskui po tam tikros
atkarpos imoktos kartotinai.* Kaip ir beprasmiams skiemenims, mintame
Ebbinghauso tyrime buvo nustatytas praradimas po vairios pertraukos
trukms. Lentelje pateikti kai kurie rezultatai.
praradimas

gretinamas

P ratyb pertraukos trukm

S km procentais

19 m inui
20 m inui
60 m inui
480 m inui
1 diena
5 dienos
14 d ien
30 d ien

58,2
95,2
80,9
57,9
79,2
56,5
30
23,9

Matome, jog i pradi praradimas nra toks greitas kaip beprasmi

skiemen atveju, taiau baigiantis 30-ai dienai jau yra apytikriai toks pat.
Gaila, kad nra patikim io tipo umirimo tyrim. Radossawljewitscho
kaip ir Magneffo tyrimas atskleid tiek daug kitim, jog jais pernelyg daug
remtis negalima. iam greitam prasmingos mediagos umirimui aki
vaizdiai prietarauja atvejai, kai ankstyvojoje vaikystje imokti eilraiai
gali bti pakartoti po daugelio met; panaiai imokti jaunystje Biblijos
tekstai ir vaikystje girdti pokalbiai gali bti pakartoti senyvame amiuje.
Taiau jie buvo i pradi imokti, o jaunystje daug kart kartotinai i
mokti. Tokie pavyzdiai jokiu bdu neprietarauja laboratoriniam darbui.
Mokymosi su pertekliumi poveikis. Mintame darbe beprasmi skie
men eils buvo tiesiog imoktos. Kyla klausimas, koks mokantis kartotinai
bus laiko sutaupymo poveikis, jei, uuot nutrauk mokymsi ties tam tikra
riba, dar kur laik j tsime. Ebbinghaus nustat, kad jeigu skaitome eiles
daugiau, nei buvo btina tam, jog tik pakartotume, tokio skaitymo poveikis
neprarandamas. Jeigu eil iandien pateikiama tris kartus daugiau, nei
reikalinga pirmam kartojimui be klaid, bus sutaupytas vienas pateikimas
mokantis kartotinai prajus 24-ioms valandoms; jeigu perskaitysime

IX skyrius. Eksplicitini ir implicitini kalbos gdi genez ir laikymas

291

6 kartus daugiau, nei reikia iandien, du kartojimai bus sutaupyti mokantis

kartotinai prajus panaiam laiko tarpui. is sutaupymas nedidja tuo paiu
greiiu, kai mokymo pateikim skaiius yra didesnis nei 64.
Ar galima pagerinti atmint? Norint atsakyti klausim tikriausiai
btina paymti, jog taip klausiant atmintis" suprantama kiek kitaip nei
ioje knygoje. Atmintis ia platesnija prasme i tikrj ymi vis mokymosi
ir kartotinio mokymosi proces. inoma, net susidarant gdiui dl kas
dienio lavinimo turi bti laikoma tai, kas buvo imokta ankstesn dien,
antraip paanga sustabdoma. Ities klausim galima sukonkretinti: ar pa
teikiant imokti paodiui homogenik, taiau skirting mediag, pa
vyzdiui, kelet tkstani eilui prozos, ir tariant, kad turiu tam tikros
patirties laikant (imokstant) toki mediag, pajgsiu imt paskutini
eilui imokti greiiau nei imt pirmj? Arba, manant, kad visos 10
beprasms mediagos skiemen eili vienodai sunkios, ar tkstanio eili
mokymasis akivaizdiai sumains laik, reikaling tokiai mediagai si
minti? gijimo poiriu tikriausiai teisinga, jog kiekvienas individas turi
tam tikr, beveik pastov laikymo koeficient. Tobuljimas yra, bet, matyt,
labai neymus. Ebbinghaus po trej ar ketveri darbo su beprasmi skieme
n mediaga met irgi nenustat labai didelio tobuljimo.
Klausimas taip pat susijs su praradimo po laikotarpio be pratyb mastu.
Visi eksperimentai tikriausiai rodo, jog manant, kad mediaga buvo moko
masi pirmiausia asocijuotu ir susietu bdu, negalima sustabdyti praradimo,
iskyrus mokymsi su dideliu pertekliumi. Atminiai pagerinti44yra gana
daug mnemonikos priemoni ir savit asociacini schem. Daugelis j
nepaprastai iradingos ir utikrina atminties pagerinim 100 procent
per 30 dien44. N viena t schem nra nauja, ir, be abejo, jos nepagerina
atminties44 ta prasme, kuria psichologai vartoja tobuljimo svok.
Nedaug galima pasakyti apie nepaprastus atminties gabumus. Kiekvie
nam gerai inoma, jog mons labai skiriasi savo gebjimu siminti datas,
skaiius ar mokslins mediagos tekstus. Daugiau apie tai nieko negalime
pasakyti. ie skirtumai priklauso tai paiai klasei kaip ir kiti nepaprasti
gabumai, pavyzdiui, yra puiki jaunj matematik bei vaik muzikant
ir kompozitori.
Baigiamieji teiginiai. Bt pamokoma imtis kalbos tyrimo tam tikrais
platesniais atvilgiais; psichologui ypa bt doms ie klausimai: 1) akl
kurnebyli kalbos gijimas; 2) simbolin ir tautosakin gimtosios bei kit
kalb pus; 3) mikiojimas, usikirtimas ir panas sutrikimai; 4) centrins
nerv sistemos paeidim poveikis kalbos mechanizmams, matomas afazijos ir agrafijos atvejais; 5) psichopatik individ kalbjimas, ypa reikiniai,
regimi manijos pakilim metu, pareze serganij kalbjimo dezintegracija
ir paranoidini asmen parengtos kalbos sistemos; 6) argonas ir ventva

292

PSIC H O L O G IJ B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

giki odiai bei j ryys su emocinmis bsenomis; 7) kalbos sistemos

svajonse ir sapnuose. Dauguma i klausim yra tokie plats, kad net

pagrindiniai dalykai negali bti pateikti nepaskiriant kiekvienam atskiro

skyriaus.
iame skyriuje mginome tik pasekti eksplicitins ir implicitins kalbos
veikl raidos ir vartojimo panaum su kit kno sistem tip raida ir
naudojimu. Kalba yra asmenin ir btina individo prisitaikym dalis. Nors
atskiram tyrimui iskyrme kalbos funkcijas, reikia prisiminti, jog kelet
kart minjome ios tvarkos dirbtinum. mogaus organizmas paprastai
veikia kaip visuma. Dl mokymosi visos jo dalys tampa parengtos, kad
prisitaikyt arba atlikt konkret veiksm, ar tai bt vinies kalimas, ar
skrydis per Atlanto vandenyn, ar keturenklio skaiiaus dauginimas nebai
siai i kito keturenklio skaiiaus. kiekvien i funkcij kaip sudtins
dalys eina emociniai, instinktyvs ir eksplicitiniai bei implicitiniai gdio
veiksniai. Kai individas atlieka t funkcij, dalys yra susietos ir dirba kartu.
Ankstesnio skyriaus pavyzdys apie motorins valties savininko elges, mgi
nant priversti tinkamai dirbti valties varikl, atskleidia artim susijungim,
jungtin rank, platak ir koj veikl, taip pat traukiant instinktyvius
emocinius veiksnius ir galiausiai kalbin veikl; tai yra bdinga vis prisi
taikym savyb.
is skyrius ubaigia dalini reakcij genezs ir funkcionavimo tyrin
jim. Jame mginome pateikti mediag, kuri leist pradedaniajam vl
sudti organizm ir vertinti j kaip integruot, biologikai ibaigt visum.
is visikai integruotas organizmas yra asmenyb, arba asmuo. Kitas skyrius
nagrinja asmen, sprendiant vien ar kit udavin.

X SKYRIUS
DIRBANTIS ORGANIZMAS
A. SUSIDARIUSI GDI SISTEM
FUNKCIONAVIMAS
K reikia funkcija. Kelet kart iame darbe turjome galimyb kalbti
apie funkcijas. Dabar, kai inagrinjome daugum individo ir eksplicitini,
ir implicitini gijim tarpsni, tikriausiai dert tiksliau apibrti, kas tai
yra. Po to, kai veiksmas buvo gytas ir tam tikr laik naudojamas, paskui
kartotinai atidtas ir vl naudotas, mokymosi ir kartotinio mokymosi tarps
niai bei laikotarpiai be pratyb turi maai padarini. Tariame, jog kiek
vienas individas gali atlikti veiksmus, kuri reikalauja visuomenin aplinka,
ir ne itin rpinams, ar juos imokti reikia daugiau, ar maiau laiko. Toliau
domsims, ar greitai ir tiksliai ie gdiai dirba, bei juos lemianiais
veiksniais. Kiekvien parengt individo, kuris yra visada pasiruos veikti
esant tinkamam dirginimui, gdio visum prasta vadinti gyta funkcija,
prieingai emocinms ir instinktyvioms funkcijoms. (Bendrosios individo
verts - tai paveldtos ir gytos funkcijos, jo laikymo gebjimas ir plas
tikumas.) Tokios gytos funkcijos, inoma, yra kalbjimas, vaikiojimas,
plaukimas, sudtis, atimtis, raymas ir panaios, aptartos ankstesniuose
dviejuose skyriuose. Sis terminas, kaip mes j vartojame, nra pastoviai
taikomas ir nra matematinis ar net grietai mokslinis. Taigi funkcija i
tikrj yra tyrinjamas ir vertinamas veiklos tarpsnis; gytos funkcijos yra
gdi atitikmenys, iskyrus tai, jog kai vartojame termin funkcija44
apskritai (taiau net tuo atveju ne visada), neaptariame genetins puss.
Nauji gdiai, jeigu lavinami toliau, visada baigiasi naujomis funkcijomis.
Tiriant vaikus (arba suaugusiuosius, jeigu jie mokosi) pabriamas gdio
terminas; tiriant suaugusiuosius daniausiai susiduriama su funkcijos ter
minu, kadangi suaugusiojo mokymasis ir kartotinis mokymasis nra svarbs,
nebent norime gauti tam tikr individo plastikumo rodikl. Bet kokios veik
los genetinio ir gyto tarpsnio bei jos vlesnio lavinimo skyrimas kl psicho
logijoje tam tikr sumait.
Parengt suaugusiojo funkcini sistem veiksmingumas pernelyg nesi
keiia, kadangi jos nra pakankamai kuriuo vienu metu ar tinkamomis
slygomis lavinamos, kad pasireikt didelis tobuljimas. Antra vertus, jos
naudojamos taip danai, jog po laikotarpio be pratyb atminties praradimas
yra nereikmingas. Kaip suaugusieji daugumos prast veiksm veiksmin

294

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O PO IU R IU

gumo atvilgiu esame nuolatiniame plato: narkotikai, deguonies trkumas,

emociniai sutrikimai ir aplinkos pokyiai apskritai gali sukelti didesnius ar
maesnius laikinus veiksmingumo svyravimus.
Nuovargis4* - psichologijai netinkama svoka. Turbt svarbiausias
dalykas pradedaniam tyrintojui ar bet kokiam mokslininkui, planuo
janiam atlikti tyrim mogaus darbo srityje, yra nepaisyti daugumos ben
drj svarstym apie nuovarg. W. James rao apie emocijas: Kadangi
kalbame apie emocij mokslin psichologij44, galbt persisotinau klasi
kiniais darbais iuo klausimu, taiau dabar taip pat noriai skaityiau uol
Naujojo Hampyro fermoje form apraymus, kaip ir vl noriau prie j
pluti44.* Veik t pat galima pasakyti apie nuovarg. Svarstymo poiriu
literatra yra sudtinga, gluminanti ir kartu bevert, kadangi nra konstruk
tyvi ir atgraso mog nuo noro sitraukti veiksni, darani tak darbo
kreivei, tyrim. Gali bti nurodytos trys tokios padties prieastys. 1) Pai
niava prasideda nuo to, kad mogikasis gyvnas dalijamas vadinamj
protin44 ir fizin44 darbinink. Kad ir k mogikasis gyvnas daryt, jis
dirba kaip visuma. Kad ir koks tiesos matas bt iame padalijime, jis gali
bti geriau apibrtas tvirtinant, jog kai kurios veiklos, pavyzdiui, malk
skaldymas ar patrankos traukimas per purv, reikalauja individo srangos
dalies, susijusios su daugumos kno raumen naudojimu, funkcionavimo.
Trumpai apibdiname j tiesiog kaip rank darb. Funkcionavimas rank44
plaija prasme, inoma, netenka savo etimologini rm. Kai individas
daugina arba sudeda skaiius, arba planuoja paskaitos smulkmenas,
proces daugiausia traukta srangos dalis, susijusi su maais naudojamais
vartojant odius raumenimis. Trumpai tai vadinama nebaisiu arba balso
darbu priklausomai nuo to, ar darbas atliekamas tyliai (mstymas), ar
garsiai kalbama. Taiau nei rank darbas, nei implicitinis gerkl darbas
nevyksta kaip atskir dali veikimas. Rank darbininkas gali mstyti apie
eim ar artjant piet met, o gerkl darbininkas - timpioti plaukus
arba vaiktinti pirmyn atgal po kambar. 2) Mginama tiesiog pritempti
tai, kas vyksta nerv sistemoje ir raumenyse. E. Thorndike, kuris labiausiai
priartja prie tyrinjamo pagrindo, protin darb44apibdina kaip gyvno
ryi sistemos atliekam darb. Taiau toki bendr veikl tyrinjant
kritikiau pageidautina atskirti jutimo organo ir raumens galins ploktels
darb bei nuovarg nuo ryi sistemos darbo ir iskirti juslin, intelektin
bei raumen nuovarg, nes jutimo organo arba galins ploktels veikimas
tik i dalies panaus, o raumens skaidulos veikimas visikai nepanaus
jungianiojo neurono44*. nuovargio skirstymo srit jis verliai engia tokia
pastaba: Neabejotinai bus naudingiau skirstyti mogikojo gyvno darb
smulkiau ir terminus jutiminis44, protinis44ir raumen44darbas pakeisti
papildomo jutimo organ aparato darbu44, pirmojo jutiminio neurono
periferins galns darbu44, perdavimo per neuron darbu44, perdavimo

X skyrius. Dirbantis organizmas

295

i neurono neuron per sinaps darbu, sinapsi laidum keiianiu

darbu44, perdavimo i neurono galns raumenyje darbu44, raumens skai
dul darbu44/
3.
Paskutinis veiksnys, atveds nuovargio psichologij toki bejgik
padt, yra mginimas isaugoti psichofizinio paralelizmo dogmas. ios s
vokos aptarimas priklauso metafizikos sriiai, todl j drsiai galima palikti
filosofams.
Nagrinjant funkcijos lavinimo klausim tiek tyrimo, tiek duomen
rinkimo apie tai, kas buvo padaryta, poiriu, tikriausiai drsiai galima
tarti, jog nekils sumaitis ir mokslas nieko nepraras, jeigu psichologija
visikai atsisakys nuovargio svokos. Viskas, k tyrintojas ioje srityje turi
padaryti, - tai vardyti matuojam funkcij ir tiksliai nusakyti slygas, kurio
mis vyksta veiksmas. Tiriama funkcija gali bti mrijimas, spausdinimas
mainle, nebaisus dauginimas ar bet kuri kita, ir jeigu norime, galime
taip pat nuodugniai nusakyti slygas, kuriomis ji lavinama. Pavyzdiui,
galime nusakyti, kad individas daugina vien keturenkl skaii i kito,
kad jam tai darant neleidiama naudotis pietuku ir popieriumi ar garsiai
kalbti, pakilti nuo kds ar valgyti arba miegoti, kol praeis 10 tokio darbo
valand. Taip pat galime patikslinti, kad jis atlieka darb umerktomis
akimis ir ukimtomis ausimis bei nosimi ir kad dirbus 5 valandas jam
taikomi tokie ar kitokie vaistai. Pavyzdiui, galime kruopiai aprayti m
rininko klojam plyt r, naudojamo skiedinio r, statinio, kur jis mri
ja, r, kaip toli jam tenka pasilenkti plytos ar skiedinio, kokia jo eimin
padtis, darbo umokestis ir panaios slygos. Apra tyrinjam funkcij,
darbininko aplinkos slygas ir funkcijos matavimo metod, po to nurody
sime, kokia yra veiksmingumo norma ir kaip ji buvo pasiekta, o paskui
poveik vairi valdymo veiksni, kurie daro tak idirbio kiekybei ir koky
bei.1Taigi mogaus funkcijos tiriamos taip pat kaip gyvn veikla.
Nortume pabrti, kad tirdami elges neturime aptarinti veiksni,
kuri nelieia nagrinjamas klausimas. Pavyzdiui, koki naud galt
atneti, jei aptardami mrijim ar nebaisi aritmetik sptume, kas vyksta
sinapsje, referentinje ar aferentinje reflekso lanko atkarpose ar paiame
raumenyje? Visa tai yra svarbu, taiau ie klausimai priklauso fiziologijos
sriiai, o i fiziologijos dalis dar neparayta. Ankstesniuose skyriuose pa
teikme kelet fakt apie nuolatinio lavinimo poveik nervo skaidulai,
nervinei lstelei ir raumeniui, kuriems i dalies pritariama. Visi faktai yra
apgailtinai menki. Elgesio tyrintojai, atsidj imtams ir tkstaniams
(tiesiogine prasme) puslapi apie nuovargio klausimo fiziologin pus44,
1
Visikai kitas, taiau irgi vertingas udavinys - kartkartmis vertinti darbininko bsen.
Pavyzdiui, baigiantis ketvirtajai valandai jam gali pradti svaigti galva, jis gali justi leiktul
ar skstis galvos skausmu. Ms poiris nra visikai nesuderinam as su individo organins
bsenos vertinimu kartkartm is ar net jo odini nusiskundim uraymu.

296

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

n kiek nepaskatins tyrimo paangos. Ilgalaikio nerv sistemos naudojimo

poveikio klausim reikt palikti neurofiziologams arba, geriau, bendram
elges tiriani psicholog ir nerv bei raumen darinius tyrinjani neurofiziolog darbui.

DARBO KREIV
Bendrieji samprotavimai. Sutarus, kad funkcija yra bet koks gerai si
tvirtins gdis, pavyzdiui, spausdinimas mainle, biliardo aidimas ar
nebaisi aritmetika, matuojant darbo kiekyb ar ieig ir jo kokyb, kyla
klausimas, ar lavinant funkcij yra aiki svyravim, ritm arba greiio
proveri, ar vienintelis akivaizdus pokytis yra ltas ieigos majimas ir
galbt klaid gausjimas dl nuolatinio lavinimo poreikio. Gantinai popu
liarus poiris, jog toki svyravim esama. Kai kurios laboratorijos iuos
poirius, matyt, patvirtino. Teigiama, kad yra 1) pradinis kilimas, 2) pa
baigos kilimas ir 3) apilimo, arba adaptacijos, laikotarpis.
Manoma, kad pradinio kilimo (1) atveju sitemps dl uduoties dar
bininkas pasirenka pradin greit, kurio paskui negali ilaikyti. E. Thorndike
tai tyr uraydamas darb, kur atlieka keletas tiriamj nebaisiai daugin
dami ir sudedami ratu.* Tiriamieji buvo isimokslin suaugusieji, dirb
nepertraukiamai 2 valandas. Pradinio kilimo nebuvo apskritai. Nustatyta,
kad kiekvieno individo darbo kreiv kinta diena i dienos ir kad kas nors,
panorjs rodyti pradin kilim, galjo atsitiktinai pasirinkti j rodani
kreiv; taiau tyrinjant keli dien darbo kreives, kilimas nebuvo bdingas
n vienam tiriamj. E. Kraepelino laboratorijoje pradinis kilimas buvo gana
nuolatinis ir truko, kaip buvo tiktasi, apytikriai 5 minutes.* Visikai nesenas
O. Chapmano ir T. Nolano darbas* veikiau patvirtino ankstesn Kraepelino
nei Thorndikeo poir. Tiriamieji buvo praomi 16 minui nepertrau
kiamai 7 kartus atlikti sudties veiksmus. Rezultatai patvirtino pradin kilim
darbo pradioje ir didel procent klaid. Greitis buvo toks didelis, jog io
kilimo panaikinti negaljo jokia baud u klaidas sistema. Kilimas buvo
trumpas, tiriamasis visada praddavo didesniu greiiu nei turbt galjo ilai
kyti. Asmuo labai spariai maindavo greit iki prasto, kuriuo galjo dirbti
ilgai. io veiksmingumo majimo sparta lemia tai, kad pradinis kilimas buvo
nepastebtas ir net neigtas." Paskutiniame darbe Thorndike vl nenustat
pradinio kilimo.*
Pabaigos kilimas" (2) yra patvirtinamas, t. y. keliomis paskutinmis
darbo minutmis iek tiek padidja ieiga, nes tiriamasis ino, jog darbo
laikas baigsis po konkretaus minui skaiiaus. W. Booko spausdinimo
mainle tyrimas*, kur buvo naudojami 10 minui darbo laikotarpiai, rodo,
jog paskutins 3 minuts yra vos vos geresns nei bet kurios ankstesns 3

X skyrius. Dirbantis organizmas

2 97

minuts, esant ieigos santykiui 100,101,102. T. Arai tyrime* paskutinij

10 minui nebalss aritmetikos darbas (12 valand besitsianio darbo)
buvo atliktas kiek greiiau nei ankstesn pusvaland. Pabaigos kilimas, nors
ir realus tokiomis slygomis, nra svarbus darbo kreivs veiksnys. Yra
nedaug patvirtinim, kad kilimai pasireikia po pertrki ar sutrikdym
arba kad jie pasireikia po trumpalaikio veiksmingumo sumajimo.
Kaip teigia kai kurie tyrintojai, bet kokios funkcijos lavinimo idirb
vaizduojanti kreiv rodo laipsnik veiksmingumo didjim nuo pradios
pirmsias 20 ar 30 minui (arba po pirmojo pradinio kilimo majimo);
io lygmens ilieka apibrt laik, o paskui ltai maja. Tai vadinamasis
apilimo44laikotarpis (3). Kartais tvirtinama, jog yra ltesnis ir pastovesnis
gerjimas, vykstantis lygia greta su apilimo tarpsniu, taiau trunkantis
ilgiau. Tai vadinama adaptacijos44 procesu. i pokyi eksperimentinio
pagrindimo neturime. Arai iliustruojanios darb kreivs (65 pav.) nagri-

65pav. Kreiv, vaizduojanti laipsnik didjim laiko, reikalingo padauginti (nebai

siai) vien keturenkl skaii i kito. Darbas buvo atliekamas nepertraukiamai
nuo 11 val. ryto iki 11 val. vakaro. Pirmj kreivs tak sudaro 4 dien pirmojo
udavinio sprendimo laik vidurkis; panaiai antrj kreivs tak sudaro 4 dien
antrojo udavinio sprendimo laik vidurkis. i procedra kartojama iki 67-ojo
udavinio, nes tiek buvo sprendiama kiekvien dien. Kreiv sudaryta autoriaus
i dr. Arai lentels. Klaidos netaisytos. Vertikali linija ymi laik minutmis, hori
zontali - udavini skaii. Jeigu kiekvieno udavinio baigimo laikas nebt di
djs, t. y. jeigu funkcijos veiksmingumas nebt majs, kreiv bt lygiagreti
su pagrindo linija; i tikrj nepaisant nedideli svyravim kreiv lieka pastovi
spren-diant pirmuosius 10 udavini, po to krinta ir lieka pastovi auktesniu
lygmeniu iki 34 udavinio, paskui staiga ir be perstojo maja (su svyravimais) iki
48 uda-vinio, po to aikiai gerja iki 61 udavinio, paskui vl krinta

njimas rodo, jog tokio rodinjamo gerjimo nra. Kur jo patvirtinimas

aikus, pastebti pokyiai tikriausiai susij su gerjimo laikotarpiu dl funk
cijos lavinimo (tikrasis mokymasis). Kai tiriama giliai siaknijusi funkcija,
io reikinio nra.
Nra visikai patenkinam eksperiment, skirt darbo kreivei, kuri
iliustruoja vien rank funkcijas. Beisbole, dvirai sporte ir irklavime aki
vaizdiai btinas manktinimosi arba parengiamojo lavinimosi procesas.

298

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O PO IU R IU

Joks beisbolo komandos vadovas nerizikuos sisti metjo, nesuteikdamas

jam galimybs pasirengti ir pratinti rank. Galbt svarbiausias naudingas
rezultatas gaunamas dl padidjusio liauk veikimo: atliekani ias funk
cijas raumen sritis yra labai didel, didelis ir maisto suvartojimas, vadinasi,
alutiniai veiklos produktai irgi didiuliai. Andrenino poveikis iskirstant
ir ilaisvinant saugom glikogen bei suadinant geresn kraujo apytak
tikriausiai yra svarbiausias. Ten, kur veikianti raumen sritis maa, tarkim,
gerkl darbe, apilimo etapas nra svarbus.
Buvo isakyta daug samprotavim apie vadinamojo nuovargio44stok
gerkl funkcijoje, kaip prieing labai greitam jo pasireikimui dirbant
rank darb. Arai ts darb su nebalse aritmetika per 12 valand laikotarp
majant veiksmingumui galbt ne daugiau kaip 25 proc. N viena ko
manda, nors ir labai stengdamasi, negalt irkluoti daugiau nei kelias mylias
tik su panaiu veiksmingumo majimu. traukto abiej tip darbus rau
men ploto dydio poiriu atradimai atitinka pranaavim.
Nepertraukiamai naudojamos nebalss aritmetikos funkcijos. Vienas
isamiausi tyrinjim, atlikt su nepertraukiamai lavinamos funkcijos
matavimu, yra dr. T. Arai darbas su nebalse aritmetika. Pasiekusi dl dano
lavinimo rib, kur lavinimo padariniai beveik inyko, ji dirbo 4 dienas nuo
11 valandos ryto iki 11 valandos vakaro be pagalbini priemoni daugin
dama keturenkl skaii i keturenklio skaiiaus. Dauginimo metu du
keturenkliai skaiiai (pavyzdiui, 2645 x 5784) nebdavo prieais akis, ta
iau esant reikalui juos buvo galima pavelgti. Dauginimas vyko usi
merkus. Vienintelis poilsis buvo kelios sekunds, reikalingos atsakymui
urayti ir susipainti su kitu udaviniu. Darbas, kurio reikalauja net vienas
toks skaiiavimas, daugeliui moni atrodo stulbinamas ar net nema
nomas. Apytikriai per 12 valand trukus darb buvo atliktos 17 grupi po
4 udavinius. Pateikiame kiekvienos dienos pirmj 4 udavini grups
vidutinio laiko lyginim su paskutinij 4 vidutiniu laiku.
Pirm j 4
u davini
vidutinis
sprendim o laikas
m inutm is
Paskutinij 4
udavini
vidutinis
sprendim o laikas
m inutm is

Pirm a
diena

A ntra
diena

T reia
diena

K etvirta
diena

23,6

20,7

19,3

16,5

62,1

44,4

49,1

32,9

X skyrius. Dirbantis organizmas

299

Turbt bt teisingiau palyginti vidurin laik sprendiant pirmsias

dvi 4 udavini grupes (8 udaviniai) su paskutinij dviej grupi po 4
udavinius vidutiniu sprendimo laiku.
Pirm ieji 8
udaviniai

Paskutinieji8
udaviniai

Pirm a
ddiena
iena

Antra
A
ntra
diena
diena

T reia
Treia
diena
diena

46,9

45,2

35,8

10U

%4

99 j

101,1

96,4

99,1

^ .
,.
K etvirta diena
46,1

7g 5

Rezultatai rodo, kad sprendiant paskutiniuosius 8 udavinius veiksmin

gumas, matuojamas laiko ilgjimu, smarkiai sumaja. Pirmj 8 udavini
atlikimo laikas, palyginti su 8 paskutinij per 4 dienas laiku, sudaro
119 proc. Nors i pirmo vilgsnio veiksmingumas atrodo labai sumajs,
trumpai pasvarst sitikinsime, jog funkcija dar buvo labai veiksminga net
po 12-os valand nepertraukiamo darbo. Taigi dr. Arai baigiantis 12-os
valand darbui reikjo truput daugiau nei dvigubai laiko vienam tokiam
udaviniui atlikti nei i pradi. Net pabaigoje ji atliko ygdarb, kuris turbt
negali bti prilygintas dviem besidomintiems aritmetika asmenims i tks
tanio. Antra svarbiausia kylanti i io tyrimo mintis yra ta, kad prastas
miego laikotarpis visikai atstat funkcij, o tai rodo, jog vidutinis pirmj
keturi udavini sprendimo laikas kiekvien dien buvo beveik lygus. I
tikrj pastebimas laiko majimas, kuris regisi kaip praktikos poveikis.
Autorius pagal panels Arai skaiius (netaisydamas klaid) nubrai kreiv
(65 pav.). Tyrintoja dirbo keturias dienas ir kiekvien dien veikdavo po
67 udavinius. Kreivs takai buvo gauti taip: i pirmj udavini spren
dimo laik (t. y. kiekvienos i keturi dien pirmj udavini sprendimo
laik) buvo ivestas vidurkis; tai duoda pirm kreivs tak. Paskui norint
gauti antrj kreivs tak panaiai i vis antrj udavini sprendimo
laik buvo ivestas vidurkis. i procedra pakartota visiems 67-iems ta
kams. I esms kreiv vaizduoja laiko didjim. Pirmieji 10 udavini rodo
tik individualius svyravimus; paskui pasireikia neymus majimas. Nuo
to tako iki 34-o funkcija ilieka pakankamai veiksminga, taiau svyruoja
auktyn ir emyn. Nuo 34-o iki 48-o udavinio veiksmingumas gana suma
js. Nuo 48-o iki 61-o pasireikia aikus tobuljimas, paskui veiksmin
gumas krenta, besitsiantis iki 65-o, o pabaigoje - nedidelis kilimas.
Jeigu pateiktume visus apie tokio tipo darb surinktus duomenis, per
engtume io svarstymo ribas. Buvo tirtos tokios funkcijos: sakini raymas
diktuojant, beprasmi skiemen ir skaii mokymasis, vertimas, ymjimas
odi, kuriuose yra a ir t raids, bei rinkimas pavadinim bibliografijai.

300

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

domu, jog tokios funkcijos gali bti nepertraukiamai lavinamos kelias

valandas pernelyg neprarandant veiksmingumo.
Nepertraukiamos rank funkcij pratybos. Dl pernelyg ilgos pratyb
trukms nebuvo atlikta jokio kruoptaus, prilygstanio dr. Arai darbui,
rank funkcijos veiksmingumo majimo matavimo. Kiekvienas sutinka,
jog praradimas yra staigesnis rank darbe. Be to, trumpi poilsio laikotarpiai
tikriausiai yra naudingi rank funkcijai, taiau nebaisioms funkcijoms neb
tini ir galbt nenaudingi. Daug eksperiment iskiriant pavien raumen
grup ir veriant j dirbti nepertraukiamai buvo atlikta su ergografu, kuris
nenaudojamas jokiai kasdienei uduoiai atlikti. darb apibendrinome
158 puslapyje. Tai labiausiai netinkamas bdas rank funkcij darbo kreivei
tirti.
Gamyklose rank funkcij veiksmingumo majimas, matuojamas su
majusios ieigos svokomis, yra tiriamas gantinai nuodugniai. Cituo
jame, kas buvo paskelbta urnale The Iron Age:
iame fabrike neseniai buvo padarytas ilgas nuolydis, kur karuiais
turjo bti uveami sunks kroviniai, ir buvo paskirtos premijos tiems
vyrams, kurie atliks ar virys tam tikr io darbo kiek. Darbininkai msi
ios uduoties galingai, taiau niekam nepavyko udirbti joki papildom
pinig; vietoj to visi jie nusmuko daug emiau nustatytos normos.
inovai ityr ir nustatyt, jog neskm susijusi su tuo, kad vyrai dirbo
be pakankamai dan poilsio laikotarpi. Dl to netrukus buvo paskirtas
meistras, kuris po kiekvien dvylikos minui suvilpdavo vilpuku. Igird
gars, vyrai su karuiais sustodavo ten, kur buvo, atsissdavo ant karuio
ir ilsdavosi tris minutes. Kai tai buvo padaryta, pirma valanda parod
puik pakitim geresnio atlikimo link; antrj dien visi vyrai padar premi
jin norm ir j daug virijo; o treij dien minimalus atlygis pakilo
vidutinikai 40 proc. be joki darbinink skund dl pervargimo.44
Tai rodo jog, kai uduotis yra sunki, vis labiau linkstama skirti trumpus
poilsio laikotarpius po tam tikr darbo atkarp. Visas ieigos kiekybs ir
kokybs kasdieniame gyvenime majimo klausimas susijs su daugybe
emocini veiksni, pavyzdiui, tuo, ar atlygis yra pakankamas, kad suteikt
prog aidimui, santuokai ir pan.; asmeniniu ir eimos prisitaikymu; po
litiniais sitikinimais; sociologinmis teorijomis, kurias darbuotojas gali
inoti; profesini sjung politika; ir turbt svarbiausiu - jo individualiu
darbo tempu. irdis suteikia mums pamok. Ji dirba nepertraukiamai nuo
vaisiaus treiojo mnesio pradios iki mogaus mirties, taiau tokiu tempu
ir su tokiu poilsio laikotarpiu tarp funkcij, jog jos veiksmingumas yra
nuolatos palaikomas. Nors kol kas laboratoriniai psichologijos tyrimai
nelabai vertingi nagrinjant rank funkcij veiksmingumo klausim, spren
dimo reikia iekoti btent ia, nes prekybos ir verslo sritys paprastai negali

X skyrius. Dirbantis organizmas

301

bti valdomos taip, jog suteikt labai patikimus rezultatus. Taiau labora
torijos laiduojamo darbo tipo apimt reikt gerokai iplsti. Ms poi
riu, daug pamatini dsni galima nustatyti tiriant gyvnus: galime priversti
juos susidaryti daug daugiau itin sudting gdi nei prast laboratorini
tyrim metu. Jeigu vietoj dalo naudojama bausm, situacijos kaip visumos
dirginamoji vert turbt kas valand itin nemas. Suteikus gyvnams toki
funkcij grup bt manu keisti slygas, tokias kaip nepakankamas ri
mas, nepakankamas miegas ir vaist taikymas, bei urayti i kintam
slyg poveik funkcijos veiksmingumui.
Nepertraukiamo funkcijos lavinimo fiziologins puss. Ankstesniuose
skyriuose aptarme kai kuriuos fiziologini atradim tarpsnius toki neper
traukiam darb poveikio atvilgiu: dl nepertraukiamo dirginimo nervo
skaiduloje atsirandanius cheminius pakitimus (p. 119); nervini lsteli
struktrinius ir cheminius pokyius (p. 119); raumens cheminius ir pavidalo
pakitimus dl darbo (p. 159); adrenino poveik sudarytiems nepertraukiamo
raumens darbo produktams (p. 201). Trumpai vl apibendrinsime tai, k
nustatme: kol kas abejotina, ar yra koki nors nervo skaidulos struktrini
ir chemini pokyi dl nenutrkstamo veikimo. Klausimas apie nervins
lstels pakitimus kelia net dar daugiau abejoni; apskritai manoma, jog
pavidalo, dydio ir cheminiai pokyiai pasireikia, taiau kad jie bt sukel
ti, btina labai smarkiai lavinti funkcij. Raumen veiklos produktai inomi
kiek geriau: anglies dvideginio iskiriama daugiau tuo atveju, kai raumuo
yra veiklus nei kai neveiklus; taip pat susidaro pieno rgtis ir turbt kalio
fosfatas. ie veiklos produktai patenka krauj, nuneami raumenis, kurie
nebuvo veikls, ir sumaina darbo, kur jie gali atlikti, kiek. Apie adrenino
poveik teigiama, jog dl padidjusio raumen aprpinimo krauju tokie
produktai greitai iplaunami ar kitaip neutralizuojami in situ .

VAIST POVEIKIS SUSIDARIUSI GDI SISTEM

FUNKCIONAVIMUI
Bendrieji samprotavimai. Aptariant eksperimentus su kuria nors funkcija
ir jos matavim, reikia atsivelgti kelet veiksni: 1) Tik retais atvejais
laboratoriniuose tyrimuose funkcija buvo pakankamai lavinama prie tai
kant kontrolinius testus vaist, nepertraukiamo lavinimo, miego trkumo
ir kit veiksni poveikiams vertinti. Kitaip tariant, tiriamasis pagerina gd
dl lavinimo - tai gali paslpti vaisto, miego trkumo ar nepertraukiamo
lavinimo poveikius. Prie taikant kontrolinius testus reikia arba lavinti
funkcij iki tokio lygmens, kai nebus galima stebti jokio tobuljimo, arba
turi bti rastas patobuljusio veiksnio matas. 2) Darbininko padtis to

302

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

kiuose eksperimentuose neprasta. Jis tiriamas neprastomis slygomis,

todl gali pasireikti emociniai veiksniai su stiprinaniais ir slopinaniais
poveikiais. Tai ikraip daug eksperiment su alkoholiu, tabaku ir ypa
kofeinu. Norint paalinti poveik, galima naudoti vairias priemones.
Tiriamajam pasakoma, jog jam duodama kofeino kapsul, nors ities duo
dami kviei arba kukurz miltai; arba jam gali bti pasakoma, kad duo
dama alkoholio, o i tikrj pateikiama kokia nors slepiamoji nealkoholin
mediaga. Kita vertus, gali bti nesakoma nieko, ir tik nuo eksperimentatoriaus gebjimo priklausys, kaip pateikti kontrolin mediag ar slyg, kad
tiriamasis nepastebt, ar taikomas vaistas ar kontrolinis veiksnys. W. Rivers pirmasis pabr toki eksperimentini slyg emocins puss svarb,
ir nuo jo 1906 m. darbo prasidjo veiksmingi eksperimentai.* 3) Buvo
tiriamos per siauros funkcijos - retai buvo atliekamas bet koks naudojam
kasdieniame gyvenime funkcij tyrimas. Kaip pavyzd galime paminti tai,
jog daugeliu atvej eksperimentais tiriant rank funkcijas naudojamas
ergografas. 4) Funkcijos buvo tiriamos per trumpai, kad bt galima pa
daryti plaius apibendrinimus.
tai reikia atsivelgti nagrinjant literatr apie iuos veiksnius, o mini
mus rezultatus vertinti tik kaip iankstinius.
Alkoholis. Dl vairi alkoholio vartojimo alinink ir prieinink sunku
gauti nedviprasmik duomen. Toliau pateikiame daugumos mokslinink,
tyrusi alkohol psichologiniu ir fiziologiniu poiriu, nealik nuomon.
1. Skirting moni galjimo vartoti alkohol be akivaizdaus poveikio
darbo kreivei individuali svyravim ribos yra skirtingos. Kiekis gali kisti
nuo 20 iki 40 kub. cm gryno alkoholio (daug didesn doz nei paprastai
vartojama iimtinai visuomeniniais tikslais).
2. Visuotinai pastebta, jog alkoholio poveikis visiems refleksams yra
slopinantis. Tai patvirtino daugelis tyrintoj, dirbusi su kelio refleksu,
refleksiniais akies judesiais ir kitais.
3. Pasak daugelio stebtoj, didelis kiekis alkoholio yra alingas rau
men darbo kiekybei ir kokybei. Kai kurie tyrintojai nurod, jog neigiam
poveik raumen darbui galima stebti net po daugelio valand po alko
holio vartojimo. Apie ma alkoholio dozi poveik W. Rivers ra tai k:
Apibendrinant iki iol gautus rezultatus, galima teigti, kad raumen
darbo atveju yra aiku, jog maos gryno alkoholio dozs, nuo 5 iki 20 kub.
cm, neveikia atliekamo su ergografu darbo kiekio ar pobdio nei i karto
po alkoholio vartojimo, nei prajus kelioms valandoms (ankstesni kit
tyrintoj rezultatai beveik aikiai nulemti eksperimentinio metodo yd).
Taikant dideles 40 kub. cm dozes bent vienu atveju gautas patvirtinimas
apie padidjus darbo kiek veikiant iai mediagai; taiau padidjimas
buvo neaikus bei nepastovus, ir negalima atmesti galimybs, kad atsirado

X skyrius. Dirbantis organizmas

303

dl trikdani veiksni. Taikant didesnes nei 40 kub. cm dozes H. Hellsteno

darbe, nustatytas neabejotinas darbo masto kritimas esant 80 g dozei.*
Poveikis kalbos funkcijoms neaikus. Be abejo, jos veikiamos maiau
nei rank gdiai. R. Dodgeo paskutinis tyrimas parod*, jog sudtinges
nes funkcijas, pavyzdiui, atmint ir mstym, alkoholis veikia maiau nei
paprastus refleksus, nors jeigu koks nors poveikis ir pastebimas - tai slopi
nimas. Tai tikriausiai prietarauja populiariam poiriui, nes prastas steb
jimas rodo, jog vartojant alkohol tam tikrose visuomeninse situacijose,
tarkim, per ventinius pietus, arbatos popiet ar vestuves, pokalbis tampa
gyvesnis.2ios aplinkybs gana sudtingos. Slopinamasis poveikis tikriausiai
sutelktas ievs centruose, taigi segmentiniai kalbjimo ryiai lieka be ievs
valdymo. Vartojant daug alkoholio paveikiami ievs centrai, pokalbis pras
tja, draugija tampa nuobodi, gali bti stebimas vis funkcij slopinimas.
4.
Biologiniu poiriu rezultatai nra labai aiks. Psichopatologija
rodo, jog daug silpnaproi ir psichopatik vaik gim tvams alkoholi
kams. Taiau kyla klausimas, ar tvai nebuvo psichopatiki prie tapdami
alkoholikais. Alkoholizmas gali bti tiktai vienas neurotik polinki atsi
skleidimo pavidalas. Abejotina, ar sveikas, laisvas nuo paveldtos stigmos
asmuo kada nors gali tapti alkoholiku. Perdtas alkoholio vartojimas sukel
t tok interes konflikt, kad beveik nesivaizduojama, jog sveiki mons
galt padaryti savo karjeras ir rpesius priklausomus nuo jo. Ekspe
rimentai su gyvnais taip pat nevisikai tikinami. C. Stockardo darbas su
jr kiaulyte* atstovauja vienai pusei, R. Pearlo eksperimentai su namine
vita* - kitai. Pirmasis parod, jog kai jr kiaulyt buvo veriama kvpuoti
alkoholio garais ilg laik, jos palikuonys turjo daugyb isigimim, o j
gyvenimo trukm buvo trumpesn. Maa to, f2 karta vis dar patyr nei
giamus paveikius. Antra vertus, Pearl nustat beveik prieing poveik
naminms vitoms. Galjimas dti kiauinius buvo galbt iaugs, nebuvo
sumajs nei kiauini gyvybingumas, nei buvo pastebtas koks nors nei
giamas poveikis jaunikliams.
inoma, joks eksperimentinis darbas nei su monmis, nei su gyvnais
neparod, jog alkoholio vartojimas maais kiekiais po darbo dienos daro
kok nors blog poveik individui ar jo palikuonims. Draudimo bendrovs
pateik tam tikrus statistinius duomenis, kurie tikriausiai prietarauja iam
2
Nors tam galbt sunku rasti tinkam fiziologin prieast, skirtingi alkoholio pavidalai
tikriausiai skirtingai veikia konkreios draugijos gyvum. G rd alkoholio vartojimas visuo
m eniniam e susibrime nesukurs tokio pat poveikio, kaip lygus alkoholio kiekis am pane ar
kokteilyje. Gyvumas, kur laiduoja visuomenins funkcijos, be abejons, ne visikai priklauso
nuo suvartoto alkoholio. Nors piets kaip visuma gali be jo nepavykti, pirminis alkoholio
poveikis turbt yra padidjusi liauk veikla, kuri greitai padidina piet dalyvi emocin lyg.
Tai tik splion, kadangi autorius neino n vieno darbo, kuris tirt alkoholio poveik
vidinms sekrecijoms. Teigiame tik, kad vyno ar kokteilio vaizdas gali pradti slyginius
sekrecijos refleksus.

304

PSICHOLOGIJA BIHEIVIORISTO PO I R IU

teiginiui. ios mirtingumo lentels rodo, kad net atsitiktinis grjas gyvena
trumpiau nei visikas abstinentas. ie tvirtinimai sukl rimt klausim
aukiausios kvalifikacijos statistikams, kuriuos domina tik matematin
klausimo pus, o ne teigiami ar neigiami alkoholio padariniai.
Daugelio moni nuomon dl tolesni teigini tikriausiai sutapt:
1) vienintelis protingas dalykas - slpti alkohol nuo vaik ir paaugli ne
dl to, kad eksperimentas parod, jog mai kiekiai juos sualos, taiau dl
to, kad tai susij su didele rizika, o rizikuoti neverta, nes vaikas neturi po
reikio atsipalaiduoti po darbo; 2) alkoholio pardavimas nra (arba veikiau
nebuvo) labai imintingai tvarkomas. Smukl visuotinai pripastama kaip
alinga institucija, nes ji - nedirbani individ dykinjimo vieta, o dirbant
mog atitraukia nuo nam, skatina grim dienos darbo valandomis, j
danai lanko nepageidaujami asmenys. Smoningesni bendruomens nariai
supranta, kad jeigu smukles bt galima udaryti, o stiprij grim par
davim sustabdyti, tuomet po darbo maais kiekiais galt bti vartojamas
lengvesnis vynas ir alus, nedarant alos rasei kaip visumai. Pranaumas,
kur jie silo, yra mao alkoholio kiekio suteikiamas atsipalaidavimas. Atsi
palaidavimo idja vis plinta, ir mons supranta, jog padarius dienos darb
kaip nors atsipalaiduoti yra naudinga. iandien n vienas jokio mslumo
mogus nesakys, kad vartoja alkohol raumen darbo ieigai arba gebjimui
aikiau rayti ar mstyti padidinti. Jie pritaria, jog tuo atveju, kai turi pada
ryti tiksl ir subtil darb, nenori bti veikiami alkoholio. Antra vertus,
kaip grimo prieast jie nurodo tai, jog gr namo pavarg ar isek nuo
verslo bei profesini rpesi nori kuo greiiau nuo j isilaisvinti ir kad
alkoholis suteikia reikiam atsipalaidavim. Jie tvirtina, kad dl kokteilio
ar stiklo vyno padarini gali tapti veikiau socialiomis, o ne asocialiomis
btybmis, kad tai padeda nustumti al kasdien nuobod darb ir apskri
tai greiiau sitraukti eimos gyvenim bei visuomeninius santykius. Be
to, jie tvirtina, jog, kadangi joks eksperimentinis darbas neparod, kad
alkoholis kaip nors kenkia j bdui ar gebjimui dirbti kit dien, jie nemato
prieasties, kodl neturt toliau gyventi taip, kaip iki iol.
Nepaisant to, k rodo moksliniai rezultatai ir kokia gali bti maai
alkoholio vartojanio mogaus nuomon, alies teisininkai nusprend, jog
gaminti ir pardavinti alkohol turi bti draudiama. io eksperimento
ieigos padarini spjimas yra sunkesnis, nei dauguma sivaizduoja. Atsipa
laidavimo, kaip minjome anksiau, bus siekiama vienaip ar kitaip. Neaiku,
k ieiga pakryps: ar sveikas linkmes, tarkim, rkymo klubus, kavos
namus, danesn fizin lavinimsi lauke, ar daug pratingesnes nei alko
holis linkmes, pavyzdiui, narkotik vartojim arba didesn lytin laisv.
Tyrindami rasi istorij aptinkame, jog stipresns nacijos visada buvo
didiausios alkoholio vartotojos ir vartojo paius vairiausius jo pavidalus.
Kad alkoholis turjo kok nors rimt poveik Pranczijos, Anglijos, Skan

X skyrius. Dirbantis organizmas

305

dinavijos ir Austrijos nacij veiksmingumui, negalima rimtai tvirtinti. Da

nai teigiama, kad dabartin Rusijos bkl susidar dl didelio alkoholini
grim vartojimo. Pagrstesnis poiris tas, kad j ugdymas toks varganas,
ieigos socialiniam atsipalaidavimui tokios ribotos, o klimatas toks atiau
rus, kad jie m vartoti alkohol kaip anestetik. Pagerjus visuomeninms
slygoms alkoholis daugiau nebebus vartojamas kaip vienintel atsipalai
davimo priemon.
Kofeino poveikis. Kofeinas yra aktyvus arbatos, kavos ir daugelio sodos
altini grim pradas. Jo poveikis vairioms funkcijoms yra daugelio tyri
ntas. Riverso ir Hollingwortho tyrimai yra svarbiausi. Pirmasis dirbo dau
giausia su ergografu ir spausdinimu mainle. Riverso bendrosios ivados
yra tokios:
Bendrosios praktins ivados, gautos i eksperiment, kuriuos uraiau
a ir ankstesni tyrintojai, yra tos, jog kofeinas padidina ir raumen, ir
protinio darbo gali. is skatinamasis veikimas pavartojus mediag tam
tikr laik ilieka. Nra jokio patvirtinimo, kad vartojant vidutines dozes
reakcija lemia galjimo dirbti majim, taigi mediaga i tikrj maina,
o ne tik nustelbia nuovargio padarinius.44*
Hollingwortho eksperimentai buvo kiek pretenzingesni.* Jis stebjo
tiriamuosius, dirbanius lauke, ir j maisto bei poilsio kiek. Buvo itirta
keletas asmen, kurie dirbo prastomis slygomis, iskyrus vaisto vartojim.
Tyrimas truko 40 dien. Buvo atliekami judesio greiio (spausdinimo),
motorins koordinacijos ir itverms tyrimai. Nustatytas judesio greiio
padidjimas, kuris iek tiek priklaus nuo dozs dydio. Skiriamo kofeino
kiekis kito nuo 2 iki 6 gram. Poveikis paprastai buvo uraomas prajus
valandai po vaisto vartojimo (Rivers teigia, jog danai jis pastebimas po
15 minui) ir paprastai truko 1-4 valandas. Jokio antrinio slopinimo, kaip
buvo paymjs Rivers, per 72 valandas nepastebta. Tai neprasta, nes
toks slopinimas paprastai bna po adinimo tarpsnio, kuris isekina. Dl
motorins koordinacijos Hollingworth tvirtina, jog maos dozs didina
veiksmingum, o didels, 4-6 gram, dozs - maina. Itverms tyrimas
rodo nedidel virpul, atsirandant esant 1-4 granuli dozms. Virpulys
pasireikia po keli valand. Didesns dozs didina virpul ir spartina jo
pradi. Buvo stebtos kitos funkcijos veikiant vaistui: asociacij tyrimai,
pavyzdiui, spalv ir tam tikr odi antonim vardijimas. Bet kokio
dydio kofeino dozs didino i funkcij veiksmingum, padidjimas truko
3-7 valandas. Tokias veiklas kaip raidi ir skaii ibraukymas, reagavimas
deine ranka mlyn popieri, o kaire - raudon, maos dozs ltino,
didels - spartino.3Nuodugniausiai itirtas kofeino poveikis spausdinimui
3
Ities gaila, kad turdam as neribotas galimybes mintas autorius stebjimui pasirinko
tokias siauras ir tokias maavertes, nors ir tiksliai m atuojam as funkcijas.

3U6

FblLH U L U U U n

p in i^ i v a

------------------------------------------------------------

m ainle. M aos d o zs spartino atlikim o greit, o d idels - ltino. A ntra

vertus, atlikimo kokyb, vertint klaid skaiiumi, ir itaisyt, ir neitaisyt,
gerino vairaus dydio dozs.

Kofeinas taip pat vadinamas prot sudaraniais vaistais44. Jeigu tiria

majam neleidiama jo vartoti, galvos skausmas ir bendras neramumas
utikrintas. Joks laboratorinis darbas nenagrinja kofeino takos kasdienei
rutinai. Norint gauti tam tikr bendr supratim apie skatinant kavos ir
arbatos poveik, tereikia stebti paprast moni elges prie tai ir po to,
kai ryt igeriamas kavos puodelis, arba pavargus mediotoj ar kareiv
pasibaigus darbo dienai. domu samprotauti apie tai, kiek mokslini knyg
ir straipsni buvo parayta padedant kofeinui ir remiant jo poveikiui.
Tabakas. Nors ios srities eksperimentai tik pradti, rezultatai, jeigu
nagrinjama j vert, rodo aling poveik veiksmingumui. Vien anksty
viausi eksperiment 1892 m. atliko W. Lombard*, kuris, matuodamas
atlikt su ergografu darbo kiek, nustat, jog cigaras nepaprastai sumaino
ieig. Surkius cigar poveikis greitai baigdavosi, taiau funkcija visikai
neatsistatydavo daugiau nei po valandos. Keletas kit tyrintoj i dalies
patvirtino Lombardo rezultatus, tik nustat, jog poveikis nebuvo toks y
mus. C. Fr aptiko*, kad cigarets rkymas padidina darbo ieig, jeigu
tyrimas atliekamas prajus 5 minutms po cigarets surkymo. Greitai
pasireikdavo darbo kiekio majimas. Jeigu tyrimas nebuvo atliekamas
iki 15 minui po rkymo, poveikis funkcijai buvo alingas nuo pradi.
W. Rivers nustat neym atlikto darbo (su ergografu) majim dienomis,
kai buvo rkomi cigarai, palyginti su darbu, atliktu dienomis, kai cigarai
nebuvo rkomi (vieno tiriamojo dvi dienos su rkymu buvo lygintos su
trimis dienomis be rkymo ir su kito tiriamojo dviem dienomis su rkymu
bei dviem dienomis be rkymo). Veiksmingumo majimas buvo labai
nedidelis.
D.
Bush neseniai atliko daug rkymo poveikio gerkl funkcijoms, to
kioms kaip atimtis, laisvos ir kontroliuojamos asociacijos bei atmintis,
tyrim.* I pradi buvo atlikti tyrimai norint gauti norm. Paskui tiriamasis
rk 15 minui, tuomet tyrimai buvo pakartoti. Daugeliu atvej poveikis
buvo alingas, esant 10,6 proc. vidutiniam majimui. Netabako mediagos
(kubeb) rkymas taip pat lm 4,2 proc. veiksmingumo majim, kuris
gantinai stebina, turint omeny tai, kad toks papildomas aferentinis dirgi
nimas turt, kitiems dalykams iliekant vienodiems, palengvinti ieig.
Taigi eksperimentiniai rezultatai apie tabak labai menki. Jeigu galima
padaryti koki nors ivad, tai tik toki, kad jo poveikis tirtoms funkcijoms
yra slopinamasis. Tai atspindi draudimas rkyti vyrams, besirengiantiems
atlet varyboms.
inoma, tabakas yra dar vienas prot sudarantis vaistas44. T, kurie
tapo nuo jo priklausomi, jokie eksperimentai negali tikinti. Jeigu nelei

A skyrius. Dirbantis organizmas

307

diame jiems rkyti, vis funkcij veiksmingumas bent kur laik ilieka
emame atoslgyje (jie laik leidia nenuilstamai klaidiodami). Rkaliaus
argumentas tas, kad tai jo atsipalaidavimo bdas ir kad nedidelis laikino
pobdio veiksmingumo praradimas negali priversti liautis vartojus tabak.
Jeigu antitabakinei propagandai bt pasisek udrausti tabako vartojim
armijoje pastarajame kare, sunku pasakyti, koks bt buvs poveikis vyr
dvasinei bklei. Esant emocinei tampai, tabakas sudaro slygikai saugi
ieig, kuri rkaniam bet kuriuo atveju yra svarbi.
Strichninas. Strichnino poveikis gdio susidarymui nebuvo tvirtai
nustatytas. L. Jons, duodamas gerti strichnin didelmis (4,2 miligramai
strichnino hidrochlorido) ir maomis dozmis (1,8 miligramo), nustat,
jog mediaga aikiai paveik su ergografu padaryto darbo kiek. Taikant
dideles dozes, gautas darbo kiekio padidjimas, o paskui laipsnikas ma
jimas. Didjimas taikant maesnes dozes buvo maiau staigus, o majimas
vyko liau. Taigi yra bendras veiksmingumo didjimas, kur lydi majimas
- bendrai ieigai esant maesnei.
Neseniai atliks eksperiment A. Poffenberger neaptiko V30iki V20grano*
dozi poveikio itvermei ir judesio greiio tikslumui.* Nepastebta ir po
veikio kitoms funkcijoms, apimanioms daugiausia kalbines srangas.
Joneso stebjimai buvo atlikti vadovaujant Riversui; jie turbt yra tiksls
tiek, kiek itai galima padaryti eksperimentuose su ergografu. Poffenbergeriui nepavyko rasti kokio nors poveikio turbt dl to, kad konkretiems
tiriamiesiems sunku taikyti tinkam doz. inoma, tos paios funkcijos
nebuvo tirtos, taiau itai vargu ar paaikina visik dviej tyrinjim damos
stok.
inoma, strichninas yra pavojinga mediaga ir eksperimentuoti su ja
reikt tik vadovaujant gydytojui.
Kokainas. Beveik visuotinai sutariama dl nedaugelio eksperimentini
darb, atlikt su iuo demoralizuojaniu ir pavojingu narkotiku. Kokaino
tiesioginis poveikis - didelis tiriamos funkcijos (paprastai tiriant su ergo
grafu) veiksmingumo didjimas; inoma, vliau pasireikia labai stiprus
slopinimas. domus faktas apie narkotik yra tas, jog poveikis greitai
pastebimas esant bsenoms, besiribojanioms su visiku isekimu. Tvirti
nama, kad jo veikiami Piet Amerikos gyventojai yra pajgs atlikti didels
itverms reikalaujanius ygdarbius, itverti didiul alk ir trokul (Rivers). Dl atsipalaidavimo, kur jis suteikia, ir greito bema vis funkcij
laikino pagerjimo, kokainas tapo mgstamiausias tarp nuo narkotik pri
klausom asmen. Tai, kad jo vartojimas labai padidjo, pripasta kiek
vienas. is narkotikas yra galima, taiau neskminga ieitis tiems, kurie
jau tapo i tikrj priklausomi nuo alkoholio.

306

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O P O IU R IU

mainle. Maos dozs spartino atlikimo greit, o didels - ltino. Antra

vertus, atlikimo kokyb, vertint klaid skaiiumi, ir itaisyt, ir neitaisyt,
gerino vairaus dydio dozs.
Kofeinas taip pat vadinamas prot sudaraniais vaistais44. Jeigu tiria
majam neleidiama jo vartoti, galvos skausmas ir bendras neramumas
utikrintas. Joks laboratorinis darbas nenagrinja kofeino takos kasdienei
rutinai. Norint gauti tam tikr bendr supratim apie skatinant kavos ir
arbatos poveik, tereikia stebti paprast moni elges prie tai ir po to,
kai ryt igeriamas kavos puodelis, arba pavargus mediotoj ar kareiv
pasibaigus darbo dienai. domu samprotauti apie tai, kiek mokslini knyg
ir straipsni buvo parayta padedant kofeinui ir remiant jo poveikiui.
Tabakas. Nors ios srities eksperimentai tik pradti, rezultatai, jeigu
nagrinjama j vert, rodo aling poveik veiksmingumui. Vien anksty
viausi eksperiment 1892 m. atliko W. Lombard*, kuris, matuodamas
atlikt su ergografu darbo kiek, nustat, jog cigaras nepaprastai sumaino
ieig. Surkius cigar poveikis greitai baigdavosi, taiau funkcija visikai
neatsistatydavo daugiau nei po valandos. Keletas kit tyrintoj i dalies
patvirtino Lombardo rezultatus, tik nustat, jog poveikis nebuvo toks y
mus. C. Fr aptiko*, kad cigarets rkymas padidina darbo ieig, jeigu
tyrimas atliekamas prajus 5 minutms po cigarets surkymo. Greitai
pasireikdavo darbo kiekio majimas. Jeigu tyrimas nebuvo atliekamas
iki 15 minui po rkymo, poveikis funkcijai buvo alingas nuo pradi.
W. Rivers nustat neym atlikto darbo (su ergografu) majim dienomis,
kai buvo rkomi cigarai, palyginti su darbu, atliktu dienomis, kai cigarai
nebuvo rkomi (vieno tiriamojo dvi dienos su rkymu buvo lygintos su
trimis dienomis be rkymo ir su kito tiriamojo dviem dienomis su rkymu
bei dviem dienomis be rkymo). Veiksmingumo majimas buvo labai
nedidelis.
D.
Bush neseniai atliko daug rkymo poveikio gerkl funkcijoms, to
kioms kaip atimtis, laisvos ir kontroliuojamos asociacijos bei atmintis,
tyrim.* I pradi buvo atlikti tyrimai norint gauti norm. Paskui tiriamasis
rk 15 minui, tuomet tyrimai buvo pakartoti. Daugeliu atvej poveikis
buvo alingas, esant 10,6 proc. vidutiniam majimui. Netabako mediagos
(kubeb) rkymas taip pat lm 4,2 proc. veiksmingumo majim, kuris
gantinai stebina, turint omeny tai, kad toks papildomas aferentinis dirgi
nimas turt, kitiems dalykams iliekant vienodiems, palengvinti ieig.
Taigi eksperimentiniai rezultatai apie tabak labai menki. Jeigu galima
padaryti koki nors ivad, tai tik toki, kad jo poveikis tirtoms funkcijoms
yra slopinamasis. Tai atspindi draudimas rkyti vyrams, besirengiantiems
atlet varyboms.
inoma, tabakas yra dar vienas prot sudarantis vaistas44. T, kurie
tapo nuo jo priklausomi, jokie eksperimentai negali tikinti. Jeigu nelei

X skyrius. Dirbantis organizmas

30 7

diame jiems rkyti, vis funkcij veiksmingumas bent kur laik ilieka
emame atoslgyje (jie laik leidia nenuilstamai klaidiodami). Rkaliaus
argumentas tas, kad tai jo atsipalaidavimo bdas ir kad nedidelis laikino
pobdio veiksmingumo praradimas negali priversti liautis vartojus tabak.
Jeigu antitabakinei propagandai bt pasisek udrausti tabako vartojim
armijoje pastarajame kare, sunku pasakyti, koks bt buvs poveikis vyr
dvasinei bklei. Esant emocinei tampai, tabakas sudaro slygikai saugi
ieig, kuri rkaniam bet kuriuo atveju yra svarbi.
Strichninas. Strichnino poveikis gdio susidarymui nebuvo tvirtai
nustatytas. L. Jons, duodamas gerti strichnin didelmis (4,2 miligramai
strichnino hidrochlorido) ir maomis dozmis (1,8 miligramo), nustat,
jog mediaga aikiai paveik su ergografu padaryto darbo kiek. Taikant
dideles dozes, gautas darbo kiekio padidjimas, o paskui laipsnikas ma
jimas. Didjimas taikant maesnes dozes buvo maiau staigus, o majimas
vyko liau. Taigi yra bendras veiksmingumo didjimas, kur lydi majimas
- bendrai ieigai esant maesnei.
Neseniai atliks eksperiment A. Poffenberger neaptiko V30iki V20grano*
dozi poveikio itvermei ir judesio greiio tikslumui.* Nepastebta ir po
veikio kitoms funkcijoms, apimanioms daugiausia kalbines srangas.
Joneso stebjimai buvo atlikti vadovaujant Riversui; jie turbt yra tiksls
tiek, kiek itai galima padaryti eksperimentuose su ergografu. Poffenbergeriui nepavyko rasti kokio nors poveikio turbt dl to, kad konkretiems
tiriamiesiems sunku taikyti tinkam doz. inoma, tos paios funkcijos
nebuvo tirtos, taiau itai vargu ar paaikina visik dviej tyrinjim darnos
stok.
inoma, strichninas yra pavojinga mediaga ir eksperimentuoti su ja
reikt tik vadovaujant gydytojui.
Kokainas. Beveik visuotinai sutariama dl nedaugelio eksperimentini
darb, atlikt su iuo demoralizuojaniu ir pavojingu narkotiku. Kokaino
tiesioginis poveikis - didelis tiriamos funkcijos (paprastai tiriant su ergo
grafu) veiksmingumo didjimas; inoma, vliau pasireikia labai stiprus
slopinimas. domus faktas apie narkotik yra tas, jog poveikis greitai
pastebimas esant bsenoms, besiribojanioms su visiku isekimu. Tvirti
nama, kad jo veikiami Piet Amerikos gyventojai yra pajgs atlikti didels
itverms reikalaujanius ygdarbius, itverti didiul alk ir trokul (Rivers). Dl atsipalaidavimo, kur jis suteikia, ir greito bema vis funkcij
laikino pagerjimo, kokainas tapo mgstamiausias tarp nuo narkotik pri
klausom asmen. Tai, kad jo vartojimas labai padidjo, pripasta kiek
vienas. is narkotikas yra galima, taiau neskminga ieitis tiems, kurie
jau tapo i tikrj priklausomi nuo alkoholio.

308

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

KLIMATO IR KIT VEIKSNI TAKA DARBO KREIVEI

Vdinimas. Paskutinieji darbai paneig ankstesnes prielaidas, susijusias
su prasto vdinimo taka darbo kreivei. Ankstesnis poiris buvo tas, kad
perpildytose, drgnose, kartose patalpose anglies dvideginio didjimas
ore, deguonies procento majimas ir garuojanti organin mediaga (antropotoksinas) lm akivaizdius kenksmingus poveikius. Grynas oras turi
21 proc. deguonies, 78 proc. nitrogeno ir 0,03 proc. anglies dvideginio.
Perpildytose, blogai vdinamose gamyklose ir mokyklose deguonies gali
sumati iki 19 proc., o anglies dvideginio padidti iki 0,3 proc. Taiau ie
oro sudties pokyiai per mai, kad sukelt fiziologinius sutrikimus. Ben
drieji pakitimai, stebimi tiriamiesiems sdint ar dirbant prastai vdinamose,
kartose, drgnose patalpose, yra mieguistumas, nuovargis, silpnumas,
paraudimas, karta oda, prakaitavimas, nusiskundimai galvos skausmu ir
vairs kiti negalavimai. Tai, jog ie pokyiai nesusij su deguonies trkumu
ir anglies dvideginio padaugjimu, patvirtina faktas, kad jeigu tokiems
asmenims, dirbantiems tose paiose prastai vdinamose patalpose, leidia
ma kvpuoti vieiu lauko oru per vamzdel, jie negrta prast bsen.
Taiau t akimirk, kai sumaja temperatra ir drgm, ypa kno pa
viriaus, kaip galima padaryti maiant or vdintuvu, sutrikimai inyksta,
nors ir nra vieio oro. vairiais bdais buvo parodyta, jog palankios darbo
slygos yra 68F, 50 proc. santykinis drgnumas ir 45 kubins pdos lauko
oro asmeniui per minut. Tokiomis slygomis visi bendrieji kno sutrikimai
yra maiausi.
Tiriamojo kno bkls pokyiai dl blogo vdinimo, nors ir yra dir
gikliai, kuriuos paprastai neigiamai reaguoja dauguma moni, nebtinai
prietarauja veiksmingo darbo galimybei. Tuomet kyla klausimas: tarkim,
jeigu pinigais, visuomeniniu pritarimu ar baime suteiksime darbui aukt
dirginamj vert, ar gals tiriamasis atlikti tiek pat rank ir gerkl darbo,
kiek palankiomis darbui slygomis? Visi pastarieji eksperimentai rodo,
kad blogai vdinamose, perpildytose patalpose rank funkcij veiksmin
gumas maja. Kai temperatra ir drgnumas yra padidj, krinta veiks
mingumas toki funkcij kaip vaiavimas dviraiu ergometru, rodaniu
tikslius atliekamo darbo pdos svarus, ir manipuliacija svarmenimis. Veiks
mingumas palankiausiomis slygomis yra 37 proc. didesnis nei esant 86F
ir 15 proc. didesnis nei esant 75F.
Dl gerkl darbo ir jungtinio gerkl bei rank darbo, t. y. vis funkcij,
kur traukiama maa raumen sritis, tikriausiai yra nedidelis arba nra
jokio veiksmingumo majimo net esant dideliam nukrypimui nuo palan
kiausi slyg. Buvo tirtos tokios funkcijos: braukymas, antonim vardi
jimas, spalv vardijimas, sudtis ratu, nebaisus dauginimas, mokymasis

X skyrius. Dirbantis organizmas

3 09

spausdinti mainle, rankrai ir angl kalbos raini riavimas. Thorn

dike, apibendrindamas Niujorko valstybins vdinimo komisijos labora
torijoje atlikt darb, rao:
Tyrintiems darbo pavidalams ir laikotarpiams nustatme, jog kai individas
raginamas pasirodyti kuo geriau, jis padaro tiek pat daug, taip pat gerai ir taip pat
greitai pagerina darb kartomis, drgnomis, tvankiomis ir sustingusio oro sly
gomis (86F, 80 proc. santykin drgm, be oro ar tik su kartotinai cirkuliuojaniu
oru, ir be oro judjimo, nebent sukeliamo vyki patalpoje, o kartotins cirkuliacijos
atveju - kartotins cirkuliacijos jgos), kaip ir palankiausiomis slygomis (68F,
50 proc. santykin drgm, 45 kubini pd per minut oro pateikimo asmeniui).
Sis rezultatas buvo gautas, kai individai buvo priklausomi nuo blog slyg 4
valandas per dien penkias dienas i eils. Siekiant gauti visikai patikimus re
zultatus, buvo itirta pakankamai asmen.
Taip pat aptikome, jog kuomet individui duodama atlikti darb, kuris jo ne
domina ar nra jam vertingas, ir neleidiama net pasakyti, kaip jam sekasi, bet yra
kitais bdais viliojama atsipalaiduoti bei prastai atlikti darb, sustingusiame ore
jis vis tiek nesukuria menkesns kokybs produkto, esant 86F, 80 proc. santykinei
drgmei, su 30-40 anglies dvideginio dali, esani 10 tkst., bdamas priverstas
itverti iomis slygomis 8 valandas per dien 4 dienas i eils, ir tirtas antrj,
treij bei ketvirtj dienas. Yra tam tikras patvirtinimas, kad jis praleidia dau
giau laiko dirbdamas, taiau net itai nra neabejotina.
Galiausiai nustatme, jog kai individui leidiama savarankikai pasirinkti, ar
atlikti protin darb, ar skaityti pasakojimus, ilstis, kalbti, ar miegoti, jis per
valand padaro tiek pat, kai temperatra yra 75F, kaip ir tuomet, kai ji 68F.
iuose eksperimentuose buvo keiiama tik temperatra, kitas oro slygas ilaikant
pastovias. io ribojimo prieastis ta, kad visuose atliktuose iki ios dienos ekspe
rimentuose nebuvo jokio aikaus fiziologinio oro tvankumo, kur rodo didelis
anglies dvideginio kiekis, poveikio. Maesnis temperatr skirtumas pasirinktas,
derinant eksperimentus prie pagrindinio j tikslo - tam tikr slyg, susijusi su
apetitu, o psichologiniai tyrimai iuo atveju buvo antriniai. Tai taip pat yra atvejis,
kai nedidelio perkaitinimo poveikis polinkiui protin darb yra praktikai svar
besnis nei kratutinio kario poveikis. Abi slygos (68F ir 75F) buvo palaikomos
3 dienas i eils po 7 valandas kasdien.
Labai trumpame eksperimente, kuriame temperatra buvo keista iki 86F esant
80 proc. santykinei drgmei, atrodo, buvo sumajs polinkis protin darb, taiau
vis toki eksperiment su laisvai pasirenkamu darbu rezultat nepastovumas
veria neskubti daryti kokias nors ivadas dl polinkio, kol bus atlikti tinkami
eksperimentai.*

Panel D. Stecher tolesniame darbe Niujorko valstybins vdinimo

komisijos laboratorijoje ityr kelet funkcij esant maai ir didelei drg
mei, ilaikant pastovi 75F temperatr. Santykin drgm vienu atveju
buvo 50 proc., kitu - 20 proc. Buvo tirtos tokios funkcijos: sudtis, nusi
taikymas, platakos stipris, stuksenimas, spausdinimas mainle, rankos

310

PSICHOLOGIJA BIHEIVIORISTO PO IURIU

stipris, veidrodinis braiymas, gamybinis nuovargis", refleksinis mirkio

jimas ir akies vok virpjimas. Ji prieina prie ivados:
Negalima tvirtai pasakyti, kad vis i tyrim vidutinis tobuljimas nuo pir
mojo aprayto anksiau, taip pat bet kurios konkreios dienos vidutinis tobuljimas
nuo pirmojo iki paskutiniojo bandymo patikimai skiriasi. T. y. ie nervins ir motori
ns kontrols tyrimai bei tikslesni intelekto testai nenustat jokios perdto drgnu
mo takos per dvi savaites ar per darbo dien.*

Nors rezultatai aikiai prietarauja bendrajam poiriui ir tikriausiai

net blaiviam protui, kol bus atlikti tolesni tyrimai, galima jiems pritarti.
Dert priminti, jog tokiuose tyrimuose udavini dirginamoji vert, net
jeigu buvo leidiama papildomai dirbti, daug auktesn u kasdiens ruti
nos. Be to, tyrimams skirtas laikas buvo itin trumpas, kad galtume isakyti
tokias plaias ivadas. mogaus organizmas sudarytas taip, jog itvert
sunkius ir ilgus imginimus. Jeigu biologins mainos veiksmingumo labai
smarkiai nesumaint nei maisto stoka 30 dien (p. 315), nei narkotik
vartojimas, nei trokulys, nei miego stoka, turtume tiktis kai kuri mint
rezultat t laik, kur ie tyrimai buvo tsiami. Apibendrinti, kaip tai daro
daug autori, dar per anksti.
E.
Thorndike mintame darbe padar plaias ivadas, es kartais,
drgnais vasaros mnesiais atliekamas darbas gali bti visikai toks pat
veiksmingas kaip ir iemos altyje. Toks ipltimas yra klaidingas kaip ir
apibendrinimas, jog kadangi Agostino Levanzin pagerino daugel funkcij
ir tik kelioms parod praradimus per 31- pasninko dien, galima drsiai
paskatinti j ir toliau apsieiti be maisto. Tokiais apibendrinimais, nors ir
guodianiais tuos, kurie mokosi vasar, sudarome prielaidas inaudojimui
moni, kuriose taikoma prakaito spaudimo sistema, medvilns spaudykli
savininkams ir valdiai korumpuotai valdant miest mokyklas. Norint jaus
tis saugiai, reikia atlikti ilgalaikius eksperimentus su vaikais. Nesant toki
eksperiment visi sutiks, jog mintos palankiausios slygos tebra pagei
daujamos.
Klimato taka. Eksperimentai, rodantys, jog nepatogumai" (parauds
veidas, sausa oda arba prakaitavimas, nusiskundimai galvos skausmu ir 1.1.)
ir veiksmingumo majimas buvo susij su temperatros kilimu didjant
drgmei, atlikti po E. Dextero ir E. Huntingtono klimato poveikio ste
bjim.* J stebjimai apskritai dera su aikinimu Vdinimo komisijos
atradim svokomis. Stiprs vjai, debesuotos ir lietingos dienos tikriausiai
trikdo kasdien moni rutin. Buvo tvirtinama, jog dienomis, kai yra
elektros trikdi (elektros audros), monija daro daugiau klaid. Patikimo
io tvirtinimo rodymo taip pat neturime.

X skyrius. Dirbantis organizmas

311

Bendro deguonies trkumo taka. Deguonies trkumo tak gantinainuodugniai tyr Mineolos medicinini tyrim laboratorijoje dirbantys psi
chologai. Gerai inoma, jog alpinistai ir skraidantys dideliuose aukiuose
laknai labai kenia dl deguonies trkumo. Norint gauti daugma ibaigt
i kitim vaizd ir itirti galjimo itverti tokius pokyius individualius
skirtumus, buvo sukurta didel emo spaudimo kamera, kurioje oras galjo
bti iretintas mainant deguonies spaudim taip, kad jis galdavo atitikti
bet kur barometrin spaudim. Kai deguonies spaudimas buvo sumaintas
iki tam tikros ribos, kai kuri asmens gdi sistem veiksmingumas pra
djo mati. ie poveikiai stiprjo, kol pasireikdavo visikas dusimas. Jeigu
per deguonies alkio laikotarp tiriamasis turdavo atlikti tam tikras pana
ias naudojamas skraidant motorines operacijas, poveikiai pasireikdavo.
K. Dunlapo surengtame tyrime* tiriamasis atsissdavo prieais stal, ant
kurio bdavo padta 14 lemp, sustatyt dviem eilmis po 7 kiekvienoje.
Truput emiau lemp panaiai buvo rengtos 2 eils kontaktini mygtuk,
kiekvien supo tarpiklis. Jeigu strypu bdavo palieiamas mygtukas, usi
degdavo alia kontrolin lemput, bet jeigu bdavo palieiamas tarpiklis,
usidegdavo raudona klaidos lemput. Kai tik usidegdavo bet kuri lempa,
tiriamasis pajudindavo rank bei platak ir strypu paliesdavo atitinkam
kontaktin mygtuk. Lempui usidegim vald eksperimentatorius. Lem
pos galjo bti udegtos bet kokia tvarka. Be atitinkamo kontaktinio mygtu
ko lietimo, tiriamasis turjo ilaikyti ampermetro rodmenis tam tikrame
take; tekanios per ampermetr srovs dyd vald eksperimentatorius.
Treias dalykas, kur turjo atlikti tiriamasis, - sukdamas kojin pedal
palaikyti nedidelio variklio ma darbo greit. Variklio greit taip pat val
d eksperimentatorius. Kojiniam pedalui esant vienoje padtyje, variklio
darbas ltdavo. Jeigu tiriamasis nekeisdavo kojos padties, eksperimen
tatorius vl galdavo padidinti variklio greit ir sultinti j, kai tiriamasis
pasukdavo pedal kit padt. Visi ie veiksmai buvo labai paprasti ir
galjo bti tiriamojo sisavinti po keli lavinimosi minui. Tuo pat metu
jie laik j budr. Paliets vies, jis turdavo greitai vilgtelti ampermetr,
paskui vl lemp grup. Deguonies trkumas pasireikt negrabumu,
per stipriu ar per silpnu smgiu strypu; reaktyvi judesi ltjimu arba
greitjimu; nesugebjimu pavelgti vies ar fiksuoti ampermetr ir nesu
gebjimu pavelgti raktus, taip nereaguojant vies; reakcijos udelsimu,
nepalieiant kontakto strypu; kol lempa bdavo ijungiama - lempos deg
davo vos dvi sekundes; ne tos eils ar stulpelio kontakt palietimu; velgimu
vies ir pastang paliesti kontakt nebuvimu. Galiausiai tiriamasis leist
varikliui nepertraukiamai dirbti dideliu greiiu; leist degti viesoms jas
nebereaguodamas ir nebereguliuot ampermetro. Tuo metu bt pasiektas
visikas bejgikumas.

312

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

i eilui autorius tyrinjo tak susidariusiems gdiams, pavyzdiui,

raymui. Sudarant tyrimo korteles buvo naudojamas standartinis psicho
loginis odi testas. imtas tyrimo odi buvo ikirpti, sudti skrybl
ir imaiyti. odiai buvo traukiami i skrybls ir uraomi spausdinimo

0< a 4 lo * c /6 ^ * it

h a A & iU A u *n ^ u \f & tu j d tA \ c> c44>u/

Jx.dJj4 y(a&ZL&?i^ <&t!a!h(

^ 3OcuuaJx^

d & t / / H u i t f & <x<&(u^ai

/U cLt, te J u i* * /c5jtv^

^ <^ ^ 2 + a -^ y <s*t*=i

/4 >y& t2sizu dnaJicJ-/ tc& ^oM isi^c& H

66 pav.

mainle ant standartins bibliotekos kortels. Tokiu metodu buvo suda

rytos trys (arba bet koks didesnis skaiius) tyrimo kortels su imtu odi
kiekviena. Kiekvienos kortels perraymo uduotis tiriamajam buvo vie-

X skyrius. Dirbantis organizmas

313

nodo sunkumo, nes kiekvienoje kortelje buvo naudojami tie patys odiai,
tik skirtinga tvarka. Kadangi odi perraymas yra seniai susidars gdis,
jis maai tobuljo atskirai perraant kiekvien i trij korteli. Tiriamasis
perra vien kortel esant prastam barometriniam spaudimui (taiau
kameroje su veikianiu varikliu, deguonies vamzdeliu burnoje ir t. t.).
Antroji kortel buvo perrayta prajus 15 minui po to, kai buvo pasiektas
tam tikras auktis44. Ikart po kortels (antrosios) perraymo iame aukty
je 2 minutes per burn i talpyklos buvo kvpuotas grynas deguonis. Paskui
tiriamajam buvo pateikta treioji kortel ir lieptj perrayti. 66 paveiksllis
vaizduoja kapitono Daviso prast raysen, jo raysen 22 tkst. pd
auktyje ir raysen po 2 minui kvpavimo deguonimi. Dalyvavusio ty
rime mogaus uraai buvo inagrinti ir vertinti.
skaitomumas buvo imatuotas Thorndikeo raysenos skale* ir u klai
das paskirtos vairios baudos. Tolesn lentel rodo vertinimo metod.

prastas

Esant
deguonies
trkumui

Dvi minuts
po deguonies
panaudojimo

skaitomumas, vertintas pagal Thomdikeo

skal, tik paskutinms 8 eilutms (bauda 20 u
kiekvien prarast vienet pagal Thomdikeo
skal; 20 kredit u kiekvien gaut vienet)

-60

Praleistas odis (bauda 2 u kiekvien od)

odis su klaidomis arba blogas odis (bauda 2 u

kiekvien od)

odis su intarpu (bauda 2 u kiekvien od)

odis (ar bet kuri jo dalis) uraytas ant viraus

(bauda 2 u kiekvien od)

-3

-1 8

-1 0

Eilut neatitinka originalo (bauda 2 u kiekvien

paskutinij 8 eilui od)

-16

Laikas (bauda 1 u kiekvienas papildomas 10

sekundi, arba kreditas 1 u kiekvienas
sutaupytas 10 sekundi)
Baud suma

+3

-3

-91

-1 0

Taigi matome, jog raysen ir odi srao perraymo tikslum labai

veikia deguonies trkumas, taiau gryno deguonies naudojimas 2 minutes
beveik visikai atstato funkcij, net jei tiriamasis ilieka 22 tkst. pd
auktyje.
ios lentels buvo sudarytos 14 tkst. pd, 16 tkst. pd, 18 tkst.
pd ir 22 tkst. pd aukiui. Nors ms uraai nra isams, rezultatai
rodo, jog 14 tkst.pd auktyje nepakankamo deguonies aprpinimo taka
yra labai menka. Si riba vairius tiriamuosius veikia skirtingai. Kai kuriuos

314

PSIC H O LO G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

individus blogai veikia 16 tkst. pd auktis, nors kitus tik menkai veikia
18 tkst. pd auktis. U ios ribos, matyt, kiekvieno veiksmingumas ma
ja. Buvo gautas tik vienas uraas 22 tkst. pd auktyje. Du kiti tirti
22 tkst. pd auktyje tiriamieji nualpo anksiau, nei buvo padaryti
paskutinieji uraai. Kiekvienu atveju, iskyrus tuos, kuriuose mons
nualpo, 2 minuts deguonies taikymo visikai atstat prast raysen.4
Dienos veiksmingumo eiga. Keletas eksperiment buvo atlikta siekiant
nustatyti santykin veiksmingumo eig dienos metu. I tikrj, matyt, buvo
siekiama dviej dalyk: 1) nustatyti dienos met, kai dar bet kuri konkrei
funkcij galima lavinti veiksmingiausiai ir 2) nustatyti nuovargio44 pa
plitim ar perklim (nepertraukiamo funkcij grupi lavinimo tak kokiai
nors kitai funkcijai).
Atvilgiu (1) tikriausiai negalime daryti patikim ivad. O. March
teigia*, jog rank funkcij, toki kaip taikymasis, mygtuko spaudimas ir
pan., kur reikalingas ir tikslumas, ir greitis, dien didiausias tikslumas
bna anksiau nei greitis. H. Hollingworth, atvirkiai, tvirtina, kad greitis
yra didiausias baigiantis dienai, o greitis ir tikslumas - dienos vidury.*
A. Gats vairiais tyrimais nustat* vis funkcij veiksmingumo didjim
nuo ryto iki piet; po piet rank funkcij veiksmingumas toliau didja, o
funkcijos, apimanios daugiausia gerkl veikl, po piet silpnja, ir tai
lydi galutinis didjimas. D. Stecher, kuri klausim tyr visikai neseniai,
gauna dar kitokius rezultatus.* Atrodo, drsiai galima teigti, jog kol nebus
ilaikoma vienoda dieta, miegas, bendroji veikla ir tam tikros bendrosios
organins funkcijos, jokios patikimos informacijos iuo klausimu nebus
gauta. Gyvn pasaulyje poilsio ir veiklos ritm galima keisti perkeliant
rimo laikotarpius.
O dl (2) galime patikslinti klausim: tarkim, pradios ar vidurins
mokyklos mokinys mokosi vienodai vairius dalykus nuo 9 iki 14.30 val.
(daugiausia gerkl funkcijos). Ar jis gali matematinius skaiiavimus atlikti
9.30 val. taip pat kaip 14.00 val.? W. Hecht turbt nuodugniausiai ityr
klausim mokyklose.* Jis tyr mokinius 10 minui 4 kartus per dien
gantinai kruopiu metodu, nordamas gauti patikimus rezultatus. Atlikto
4
Autorius naudojasi galimybe atkreipti dmes, kad i 12-os atkarp, iliustruojani jo
darb Mineolos medicinos tyrim laboratorijos inyne, 12 yra neteisingi pavadinimai arba
pateikti ne vietoje; pavyzdiui, A ms 66 paveiksllyje paymta inyne kaip kapitono
Boringo deguonies atstatymo uraas, o B ms paveiksllyje paymtas kapitono Daviso
atstatymo uraas. Autoriui nebuvo sudaryta galimyb perskaityti korektr. Jis vylsi iplsti
darb su deguonies trkumo taka audymo i kulkosvaidio tikslumui, kuris labai lengvai
gali bti tiriamas talpykloje naudojant kulkosvaidio kamer.
M intam e praneime apie deguonies trkum o tak tem peratra nebuvo tiksliai val
doma. Ji kito nuo 69F eksperim ento pradioje iki 72F pabaigoje. Talpykla leido tam tikr
lauko oro cirkuliacij.

X skyrius. Dirbantis organizmas

315

darbo kiekis ir tikslumas praktikai nekito. atradim patvirtino beveik

visi tyrintojai.
Ilgalaikio pasninko taka kai kurioms funkcijoms. 1912 m. pavasar
H. Langfeld atliko 41-eri met vairiais atvilgiais normalaus asmens
Agostino Levanzino tyrim*. Iki toliau aprayto pasninko jis buvo be maisto
vien kart 40 dien, 26-j dien pasninkavo gindamas byl teisme. Iki
io pasninko jis svr 180 svar, o po jo - 140 svar. Balandio 14 dien jis
pradjo nauj pasnink Vaingtono Karnegio instituto Mitybos laborato
rijoje Bostone. Tyrimo pradioje jis svr 134 svarus, pabaigoje -106 svarus.
Pasninkas tssi nuo balandio 14 d. iki gegus 15 d., t. y. 31 dien. Per t
laik kasdien buvo igeriama 750 kub. cm distiliuoto vandens, taiau nebuvo
vartojama jokio maisto. Su protarpiais buvo atlikti tokie tyrimai: mecha
nins odi atminties, mygtuko spaudimo, jgos, erdvs lytjimo slenksio,
lytos slenksio, laisvj asociacij, asocijuotos reakcijos, ibraukymo, ray
senos, regjimo atrumo, odi atminties prajus 55-ioms minutms. Deja,
prie prasidedant tyrimui daugelis io asmens nagrint funkcij nebuvo
gerai ilavintos, todl is pagerjimo veiksnys eina kaip atsvara galimam
majimui pasninko metu. Nors i esms tai nenaudinga, antra vertus, tai
yra domu ir naudinga dl to, jog parodo, kad ilgalaik maisto stoka nesu
stabdo mokymosi.
Pernelyg nukryptume al, jeigu atskirai nagrintume vairius io pas
ninkaujanio individo tyrimus. Apskritai galima tvirtinti, jog sumajo
raumen jga, padidjo jutim atrumas ir neabejotinai padidjo veiks
mingumas t funkcij, kurios nebuvo gerai ilavintos prie tyrim. Kitaip
tariant, mokymasis vyko daug kuo panaiai, kaip bt vyks, jeigu asmuo
nebt pasninkavs. Su pasninkaujaniais individais buvo atlikta keletas
kit panaaus pobdio tyrim, taiau ne tokio nevienodo mokslins prie
iros laipsnio. domiausias atvejis yra L. Lucianio atliktas Succio, pasnin
kavusio 30 dien, tyrimas.* O. Merlatti pranea pasninkavs 50 dien, o
dr. H. Tanner - 40 dien.* Visi ie tiriamieji pasninko metu, matyt, iliko
geros fizins bkls. Luciani tvirtina, jog Succi vis laik labai energingai
sitraukdavo abstraki dalyk svarstymus. Levanzino ir Succio jgos
tyrimai buvo gantinai panas. Tiriamasis smarkiai suspausdavo dinamometr ir grindavo eksperimentatoriui. Kas sekund buvo atlikta 10
bandym deine ir kaire ranka. Kreiv, vaizduojanti Levanzino padaryt
ura, yra domi. A. Lengfeld aprao j taip (tiriamasis turbt buvo kairiariankis):
Ir deins rankos (VII), ir kairs rankos (V) kreivse yra pradinis kritimas,
kuris rykesnis pirmajai rankai. Taiau kairs rankos kreiv toliau krinta iki 11-os
dienos, kuri ji krinta aikiai, o deins rankos maja labiau laipsnikai iki 9
dienos, kai pasiekia minimum. Abi kreivs paskui kyla iki maksimumo, kur kair

316

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

ranka pasiekia 16- dien, o dein - 12- dien (kalbant apie maksimum
pirmosios dienos uraas nevertinamas). Paskui kreivs krinta, kairs kur kas
daugiau nei deins, ypa viduryje, pirmajai pasiekiant minimum 31- dien.
Abi kreivs rodo nedidel pabaigos kilim. Tai tik apytikris vaizdas, atskleidiantis
aikius kilimus ir kritimus.*

T dien, kai prasidjo pasninkas, kairs rankos tyrimai dinamometru

rod vidutinikai 93 svarus, o paskutin pasninko dien - apytikriai 88
svarus.
Kiti veiksniai, darantys tak darbo kreivei. Veiksmingum nagri
njantys ininieriai ir psichologai aktyviai eksperimentikai tiria daugel
kit veiksni, kurie gali daryti tak darbininkui ir jo ieigai. Vienas toki
eksperiment pavidal yra distraktori (trukdani dirgikli pateikimo)
takos klausimas. inoma, kiekvienoje staigoje ar gamykloje esama vairaus
triukmo, maininio, spausdinimo mainli, pokalbi telefonu ir kt.
J. M organ5 nustat, jog kur ilaikoma didel udavinio dirginamoji vert,
bet kokios funkcijos ieigos sumajimas dl distrakcijos yra gerokai maes
nis, nei paprastai tikimasi (nors tiriamasis deda daugiau raumen pastang,
stipriau spaudia mygtukus ir 1.1.). Gerai inoma, jog netikti ir nedani
triukmai trikdo dl polinkio sukelti baims reakcij. Jeigu trikdiai pa
stovs, pasireikia adaptacijos reikinys, ir alutiniai dirgikliai darbinink
nustoja trikd. Vienas rykiausi pavyzdi pastebtas armijoje. Kai oro
laivyno personalo staigoje bdavo maai moni, atsiliepiant tarpmies
tinius skambuius tekdavo sustabdyti raomsias mainles. Kai darbo
tampa padiddavo, o staigos darbuotoj padaugdavo tris ar keturis kar
tus, nebuvo neprasta matyti mog, atsiliepiant tarpmiestin skambut,
kai visikai alia jo veik 15 ar 20 spausdinimo mainli, o visoje didelje
patalpoje - apie 100 ar daugiau. Nors eksperimentai, tiriantys trumpas
laiko atkarpas, gali parodyti, jog tokie dirgikliai neturi tiesiogins takos,
vis dlto patikimiausia rengti staigas ir gamyklas taip, kad dirbantieji bt
kuo labiau apsaugoti nuo alutini trikdi. Net jeigu trumpalaikiams ty
rimams laboratorijoje nepavyksta aikiai patvirtinti mogaus organizmo
susidvjimo, jis turbt vis dlto yra.
5
M organ dirbo su ranga, kurioje tiriamasis pasirodius atitinkamam simboliui turjo
tam tikr skaii kart spausti pana spausdinimo mainls klavi. Veikla galbt nelabai
skyrsi nuo spausdinimo mainle. Kuomet tiriamasis tsdavo prisitaikymus, tiesiogiai u jo
ir u 8-i pd buvo skam binam a gaisro skambuiu bei 8 coli gongu. Buvo naudojami kit
tip skambuiai ir vairs vilpukai. Taip pat buvo leidiami fonografiniai raai. Kai kurios
jo ivad yra tokios: pradinis, arba sukreiantis, triukmas ltina darbo greit. Po pradinio
ltjimo greitis padidja. Distrakcijos metu - naudojam as papildomas klavi spaudimas ir
pasireikia odin artikuliacija, kaip rodo kvpavimo pokyiai. Dl i papildom raumen
pastang darbo kiekis, atliktas per laiko vienet, pastebimai nesumaja.*

X skyrius. Dirbantis organizmas

317

Neseniai buvo atlikta daug eksperiment su tinkamiausia apvietimo

sistema. I tikrj dabar yra gerai pasirengusi apvietimo ininieri draugi
ja. Sutariama, kad skaisti viesa trikdo ir kad veikiau apvietimo tolydumas
ir vienodumas, o ne didelis stipris yra siektina darbo slyga, iskyrus tuos
atvejus, kur darbui reikia didelio stiprio, pavyzdiui, braiyboje ir atliekant
tiksl darb apskritai.
Bendrasis spjimas dl veiksmingumo metod. Tikriausiai dert spti
dl vis veiksmingumo eksperiment. Pastaraisiais metais pastebimas nuo
latinis polinkis pakreipti tyrim mog: gamybos technin ir mechanin
pus buvo nuodugniai inagrintos. Ieiga, jeigu ji dids, turi atsirasti geriau
painus mog. Psichologai padjo ir palaik gamyb sprendiant uda
vin. Jeigu pagerintos ieigos siekiama atrenkant tinkamiausi uduoiai
mog, paalinant nereikalingas pastangas, gerinant mokymo metodus ir
suteikiant galimyb deramai ir laiku ilstis, ios pastangos yra tinkamos.
Taiau gamyba piktnaudiauja padtimi. Buvo stengiamasi naudojant pasti
prinimo sistem apeliuoti lojalum, patriotikum bei ididum ir siekiama
ispausti i mogaus kuo daugiau per trumpiausi laik. N akimirk ne
abejodami technikos paangos nauda, nortume, jog kiekvienas naujas
renginys, kuriuo ketinama padidinti darbininko ieig, prie j silant ir
pritaikant, bt inagrintas takos bendrajai darbininko veiklai poiriu
- populiariai kalbant, jo taka laimei ir komfortui.

ABIEJ LYI VEIKSMINGUMO PALYGINIMAS

Lyi skirtumai. Turbt n vienas kitas klausimas, nebent alkoholio, nesu
lauk tiek daug jam atsidavusi alinink stebjim kaip santykinis vyr ir
moter veiksmingumas. ia taip pat yra tiek daug neitirt veiksni, jog
viskas, kas gali bti nustatyta tiriant abi lytis, turi bti vertinama tik kaip
pirminiai duomenys. Klausimas, ar yra jau kdikystje atsiskleidiani
lyi savitum, niekada nebuvo bent kiek patikimiau inagrintas. Kai kurie
stebjimai mokykloje tarsi rodyt, jog i pradi abiej lyi vaik veiklos
skiriasi; dalykai, kuriuos jie daro rankomis, dalykai, kuriuos jie renkasi, ir
greitis, gyjant tam tikras funkcijas. Neseniai buvo tvirtinama, jog pirmo
siose klasse yra tiek pat daug gerai raani berniuk ir mergaii, taiau
iam laikotarpiui pasibaigus, mergaits paprastai rao daug geriau nei
berniukai, berniuk raysena tampa nerpestinga ir pasiymi didesniais
individualiais svyravimais. Apie ankstyvj instinktyvaus ir gdi tipo
veikl skyrimsi tikriausiai drsiai galima pasakyti, kad slygos skiriasi i
pat pradi. Neturime bendro berniuk ir mergaii visuomeninio lavinimo:
beveik i karto mergait yra traukiama vien sistem, berniukas - kit,

318

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

nuo kdikysts jie skiriami pagal drabuius, veikl ir aislus. Kol abiej

lyi vaikai nebus auginami kartu tokiomis pat slygomis, joki patikim
ivad apie i klausimo dal nebus. Paplit gana daug tvirtinim apie
vlesn instinktyvi ir emocin veikl. Taip pat tvirtinama, kad vyrai yra
kovingesni nei moterys ir kad to prieastis - didesnis vyro profesinis agre
syvumas, taip pat kad vyro polinkiai yra labiau kintami nei moter, taiau
tokius teiginius remiani patikim duomen nra. Geresnei visuomens
klasei priklausantys vyrai mokomi ginti moteris ir niekada nesuduoti moteriai bei turbt yra link vengti gin su moterimi. Tarp kalini moter
kyla turbt daugiau gin ir kov nei tarp vyr. Dl maesns fizins jgos
moterys labai danai nesitraukia tikr fizin kov su vyrais, taiau ir tai
nebdinga visiems gyvenimo atvejams. Taip pat tvirtinama, jog moter
motinika meil stipresn nei vyr. ia vl susiduriame su grups, kaip
visumos, taka individui. Vyrai ne maiau myli vaikus nei moterys, taiau
jie negali nei j auklti, nei yra link gaiti tenkindami nuolatinius j po
reikius, ir kadangi yra stipresni apskritai, renkasi savo keli. Galbt itai
lengvina tai, jog visuomen yra taip sudaryta, kad vyras gali lengviau nei
moteris aprpinti eim. Skyryb teismai rodo, jog daugelyje skyryb kli
timi tampa vaikas. Skyryb bt kur kas daugiau nei iuo metu, jeigu vaikai
neturt pasilikti su vienu i tv. Jeigu vyro tvika meil (kuri daugiausia
yra asociacinio ir neinstinktyvaus pobdio) nebt tokia stipri kaip mo
ters, nebt io amino teisto mio dl vaik. I tikrj galima pateikti
argument, jog vyrai labiau prisiria prie vaik nei moterys, kadangi pasi
liekant vaik moteriai tenka daugiau aliment, o jos visuomenin padtis
tampa saugesn.
Visuotinai pripastama, kad moteris yra maesnio gio ir fizikai silp
nesn ir kad dl i skirtum neabejotinai atsiranda kai kuri galjimo
gyti tam tikrus motorinius gijimus skirtum: pavyzdiui, moteris visikai
nesugeba imokti mesti kamuol ar kit daikt greitai ir tiksliai. Atletini
rekord lyginimai rodo, jog moter greitis bgant 100 jard yra daug ma
esnis nei vyr. Ar tai lemia sandaros skirtumai, ar tinkamos treniruoi
sistemos stoka, neaiku. Kai kuriose kitose rank veiklose, pavyzdiui,
tenise, plaukime, nardyme, spausdinimo mainle greityje, moteris nusi
leidia maiau. Anksiau buvo nemaai padaryta rodinjant vyr ir moter
smegen svorio skirtumus. F. Mali parod, jog smegen svorio skirtumai
atsirado dl lyi santykinio dydio skirtumo/
Laboratoriniais tyrimais ne kart nustatyta, kad skirtumai, jeigu toki
yra, labai nedideli. Sakoma, jog moterys pranoksta tokiomis nelabai ino
momis veiklomis kaip spalv vardijimas, ibraukimo tyrimai, skaitymas
paraidiui ir kalb gijimas; sakoma, jog lytys lygios laikymu, asociacij
greiiu ir tikslumu, skaiiavimu, spalv skyrimo reakcijomis; vyrai, spjama,

X skyrius. Dirbantis organizmas

319

lenkia istorijoje (sprendiant i mokyklos paymi), sumanumu, judesio

tikslumu, ir chemijoje (rodo mokykl paymiai), reakcijos laiku bei judesio
greiiu.
Dl gyvenimikos veiklos moter laimjimai neabejotinai emesni nei
vyr. Yra maai arba beveik nra moter menininki, maai garsi raytoj
bei kompozitori, taip pat ir muzikani. Antra vertus, garsi moter
dainininki tiek pat, kiek ir vyr daininink. Itin domu, jog smuikas, instru
mentas, kuris visikai tinka moterims, niekada nebuvo instrumentas, kuriuo
griedamos jos pranoko. Maai ymi moter mokslininki. Neabejotina,
jog nepakankam moter skm daugelyje i profesini ir meno srii
lm visuomenins slygos; pavyzdiui, tik pastaraisiais metais universitetai
m remti moteris mokslininkes ir net dabar, nordamos skmingai varytis
mokslo srityje, lavinti rank miklum, jos turt pradti nuo gimimo, kaip
ir vyrai. Uimti universiteto pareigas turt bti leidiama ir moterims,
kad jos turt t pat pasiekimo mokslo srityse dirgikl.
Aptariant iuos sunkumus visada kyla klausimas, ar funkcinis perio
dikumas moterims yra rimta klitis. Blaiviai svarstant, taip pat prekybos
moni poiriu, tai, inoma, klitis, taiau naujausi eksperimentiniai pa
tvirtinimai (Hollingvvorth*) rodo, kad tuo metu nesiskiria nei kokio nors
konkretaus susidariusio gdio lavinimo greitis ar tikslumas, nei gdio
gijimas.
Daugelis ar net visi ie pastebjimai nepalieia gyvybikai svarbaus
klausimo: svarbiausia tai, kad patrauklioms moterims nereikia varytis
profesiniame gyvenime ir kad beveik kiekviena ji turi bent vien vyr,
ireikiant jai palankum. Vadinasi, kai kyla verslo sunkum, kai moterys
susiduria su sunkiais mokymosi laikotarpiais, daug j pasirenka atrodant
lengvesn keli ir leidia kai kuriems vyrams udirbti joms duon. Kart
tapusi globotine, moteris nebeturi nei skatinimo, nei galimybs vl siekti
ko nors srityje, kurioje siekia vyras. inoma, yra iimi, taiau taisykl
daug kart patvirtinta, nors moterims atsiveria vis daugiau ir daugiau gali
mybi. Darbuotoj kaita tarp patraukli moter yra didesn nei tarp vyr,
ir turbt visada taip bus. Todl visi svarstymai ir eksperimentai, skirti santy
kiniams vyr ir moter gabumams, i tikrj yra akademiniai.

B. GDI GIJIMO VEIKSNIAI

Apibendrinti teiginiai apie gdio gijim. Per pastaruosius 15 met mo
gaus psichologijos ir gyvn elgesio srityje nuolatos gausjo gdi gijimui
skirt tyrim. Be to, drsina tai, jog sutampa daugelio gaunam dviej
srii bendr rezultat smulkmen. Nekalbant apie tai, ar ie atradimai

320

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

vykdomi, ar protingai pritaikomi vietimo sistemoms, tikriausiai kol kas

vertinga pateikti tam tikras bendrsias apibras apie gdi gijim, o
paskui apibendrinti bdingiausius jas remianius tyrimus. Tikriausiai ga
lima isakyti iuos bendruosius tvirtinimus.
1. Lavinimosi naudos majimo faktas. Tam tikrose ribose kuo maesnis
lavinimo danumas, tuo veiksmingesnis kiekvienas lavinimo laikotarpis.
2. Kuo maesnis tuo pat metu sudarom gdi skaiius, tuo greitesnis
konkretaus gdio susidarymas. Pirmas tvirtinimas iuo atveju taip pat
teisingas, matyt, nepaisant tuo pat metu sudarom gdi skaiiaus.
3. Tam tikrose ribose kuo jaunesnis organizmas, tuo greiiau susidaro
gdis. is apibendrinimas kol kas nevisikai patvirtintas.
4. odi ar kitos simbolins mediagos, kuri buvo imokta iki pa
odinio pakartojimo be klaid, nepaisant jos ilgumo, turi bti mokomasi
visumos, o ne daliniu metodu.
5. Kuo didesnis skatinimas gdiui sudaryti ir kuo pastoviau is ska
tinimas yra taikomas, tuo greiiau susidaro gdis.
1.
Lavinimosi naudos majimo faktas. i ivada dabar tvirtai nustatyta
tiek mogaus, tiek gyvno gijimams. Buvo tirta keletas mogaus mokymosi
tip. W. Pyle lygino* 5-i valand per dien lavinimosi (paskirstyto per
dien) vert su 1-os valandos per dien lavinimusi (paskirstytu per dien).
Mokydamiesi spausdinti mainle penki tiriamieji dirbo po 10 puss valan
dos laikotarpi per dien, tarp lavinimosi skirdami pus valandos poilsiui.
i grup pavadinsime greitja grupe. Ji dirbo 9 dienas i eils, praleisdama
lavinimsi sekmadien, i viso skirdama lavinimuisi 90 pusvalandi. ios
grups tiriamieji 9 dienas nedar nieko kito. Penki kiti tiriamieji dirbo po
2 pusvalandius per dien, pirmasis laikotarpis buvo 8 val. ryto, o antras 14 ar 15 val. po piet. Pavadinsime j ltja grupe. i grup dirbo 45 dienas,
i viso skirdama 45 valandas - tiek pat laiko kaip ir greitoji grup. Tiriamj
lavinimsi sudar gantinai vienodos mediagos perraymas spausdinimo
mainle. Ltosios grups darbas i pradi buvo geresnis. Deimtojo la
vinimosi metu greitoji grup perra vidutinikai 287 odius per pus
valandos, ltoji grup - 370. Keturiasdeimtojo lavinimosi metu greitoji
grup perra 351 od, ltoji - 557. Nuo keturiasdeimtojo lavinimosi
skirtumas tarp dviej grupi buvo beveik pastovus. Taiau ltoji grup dar
daugiau klaid nei greitoji grup.
Panaus tyrimas buvo skirtas audymo i lanko gdiui gyti (Lashley*).
Visiems tiriamiesiems teko iauti 500 kart nepaisant vi skaiiaus, kur
asmenys atlikdavo per dien. Tiriamieji buvo suskirstyti tokias grupes:
viena grup audavo 5 kartus per dien, antra grup - 12 kart per dien,
treia - 20 kart per dien, o ketvirta - 40. Visos keturios grups buvo

X skyrius. Dirbantis organizmas

321

kruopiai atrinktos.6N vienas tiriamasis anksiau nebuvo moksis audyti

i didiojo angliko lanko (p. 244). Galutinis paskutinij 25-i vi tikslu
mas buvo pasirinktas kaip tobuljimo kiekio matas. Vienos i grupi moky
mosi kreiv pavaizduota 245 puslapyje. audydama 5 kartus per dien i
grup imoko audyti daug tiksliau nei grup, kuri naudojo spartesnius
metodus.
Buvo tirtos kai kurios kitos veiklos. Pavyzdiui, G. Dearborno pieimo
eksperimentas klasje parod*, jog 10 minui lavinimasis kart per dien
duoda geresnius rezultatus nei 10-ies minui lavinimasis 2 kartus per
dien. D. Starch lygino* tokius keturis laikotarpius: vien 120 minui
laikotarp, tris 40 minui laikotarpius, eis 20 minui laikotarpius ir
dvylika 10 minui laikotarpi. Taigi jis mgino atsakyti klausim: koks
geriausias laiko pasiskirstymas, jeigu lavinimuisi turite tik 120 minui?
10 minui laikotarpis buvo geriausias, 20 minui panaiai geras, toliau
pagal vert buvo 40 minui laikotarpis, o maiausi vert turjo ilgiausias
laikotarpis.
Pyle pranea kitus mokymosi ekonomijai skirtus rezultatus. Tiriamie
siems teko mokytis nauj simboli vietoj 26 abcls raidi, o paskui jie
lavinosi gydami gd rayti naujja abcle. Tiriamieji lavinosi pus valan
dos, paskui pus valandos ilsjosi ir kartojo i rutin vis dien. Lavi
nimasis nebuvo tsiamas ilgiau nei vien dien - 14 pusvalandi darbo,
14 pusvalandi poilsio. Buvo nustatyta, jog, prajus 3-ims ar 4-iems darbo
laikotarpiams, liks lavinimasis sukl maai tobuljimo; pastovaus lavini
mosi taka taip pat nebuvo nors kiek geresn asmenims, kurie dirbo vis
dien, palyginti su tais, kurie lavinosi tik 4 laikotarpius, o paskui liaudavosi.7
Nors didesn trumpo nedano lavinimosi ekonomija ir naudingi povei
kiai yra visuotinai nustatyti, negalime tvirtinti, jog lavinimasis yra bevertis.
Tai priklauso nuo situacijos, kuri mogus yra pateks. Neabejotinai jis
imokt skraidyti geriau per pus valandos darbo kiekvien dien, nei per
2 darbo valandas kiekvien dien, suteikiant t pat bendr lavinimosi kiek,
taiau kuomet prieas ia pat, ikyla btinyb per trumpesn laik imokyti
daugiau vyr. Tokiais atvejais, aiku, tenka priversti lavintis kiekvien dien
iki ribos, kai tobuljimas dl kasdienio lavinimosi baigiasi. Antra vertus,
is dsnis labai svarbus dl to, jog galime palankiai inaudoti trumpus
laikotarpius, kurie nepanaudojami kitaip, labai padidindami sra veiks
6 I atletik Baltimors politechnikos instituto jaunuoli taip pat buvo sudaryta penktoji
grup, kuri aud 60 kart per dien. Jie taip skyrsi jga ir raida nuo kit grupi, todl
rezultatai ia nebus aptariami. ios grups duomenys sudaro iimtis kit keturi grupi
duomenims.
7 Tikriausiai nustatyta, jog paskirstytu lavinimusi gyto gdio pastovumas neymiai
geresnis nei gyto sutelktu lavinimusi.

322

P S IC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

m, kurie vliau gali gyti ekonomin svarb arba kurie gali pasitarnauti
poilsiui ar atsipalaidavimui.
2. Kuo maesnis tuo pat metu sudarom gdi skaiius, tuo greitesnis
bet kurio konkretaus gdio susidarymas. Iki iol tra vienintelis besi
remiantis eksperimentu darbas, kuris tikrina i apibr, skirtas gyvnams
(Ulrich*). Jeigu parinktume tris dideles gyvn grupes ir kiekvienai grupei
duotume skirting udavin, taigi kartu nustatytume tiktinas normas trims
udaviniams, o paskui parinktume kit grup ir leistume jai mokytis tris
udavinius vienu metu, nustatytume, jog iai ketvirtai grupei reikia daugiau
bandym kiekvienam udaviniui imokti, nei reikalauja anksiau nustatytos
normos (taip pat bt nustatyta, jog 1-asis faktas irgi veikia).
Kai kurie atskiri eksperimentiniai rezultatai tikriausiai patvirtina i
ivad taip pat ir mogaus mokymuisi, taiau jie kol kas negali bti laikomi
patikimais. Net jeigu tai bt tvirtai nustatyta, turt maai praktins
naudos, nes prietarauja 1-ajam faktui tuo poiriu, kad jeigu mginsime
mokyti jaunim tokiu metodu ir skirsime jam nedan lavinimsi, jis didij
laiko dal bus laisvas.
3. Brandos taka mokymuisi. Po ranka nra tinkam eksperiment su
monmis, kurie leist kiekybikai parodyti bet kokio konkretaus gdio
veiksmo greiio ir gijimo tikslumo skirtumus tarp 21-eri met jaunuoli,
40-mei ir 65-eri met vyr. Praktiniame gyvenime yra daugyb tabu,
statym ir paproi, susijusi su amiumi: pavyzdiui, mogus negali bal
suoti, kol nra sulauks 21-eri met amiaus. I 40-meio tikimasi, kad
jis parodys vis savo originalum ir atliks didiausi darbo dal; tikimasi,
kad bdamas io amiaus jis tenkinsis gytais gdiais. Taip pat manoma,
jog 60-65-eri met mogaus naudingumas staigiai maja, tikimasi, kad
sulauks io amiaus jis paliks universitet, versl ar profesines pareigas,
priims pensij, o paskui gyvens ram ir nuoal gyvenim. Vargu ar yra
koks nors eksperimentinio pobdio pateisinimas iems amiaus savu
mams. Eksperimentai, tiesiogiai nagrinjantys klausim, skirti gyvn
tyrimams. Nors gyvn mokymosi rezultatai nra itin patikimi, turime tam
tikr patvirtinim, rodant, jog tarp jauno ir seno gyvno yra skirtum.
Panel H. Hubbert leido beveik 100-ui besiskiriani amiumi iurki
mokytis pereiti labirint, kuriame galjo bti tiksliai nustatytas skirting
bgim greitis, nenauding bgim skaiius per kiekvien bgim ir btin
pereiti labirint bandym skaiius.* Tyrimu iskirtos dvi gyvn grups,
atitinkamai 25-i ir 65-i dien amiaus. Abi grups labirint ityr apy
tikriai per t pat bandym skaii, o 300 dien amiaus gyvnams reikjo
beveik tredaliu daugiau bandym. skirtum tarp sen ir jaun gyvn
mokantis pereiti labirint tikriausiai dar teks patvirtinti. Taiau buvo tvirtai
rodyta, jog jaun gyvn galutinio veiksmo atlikimo laikas buvo daug

X skyrius. Dirbantis organizmas

323

trumpesnis nei sen, jauni gyvnai veik labirint per 6 sekundes, o se

niems prireik 10. Turbt reikmingiausias dalykas vidutinio ir senyvo am
iaus moni poiriu yra tai, kad net seniausias gyvnas (500 ir 600 dien)
vis dar gebjo imokti sudting labirint. Taigi jeigu tokius rezultatus
galime pritaikyti mogui, o tai neabejotinai manoma, ankstesns mintys
apie plastikumo stok sulaukus senyvo amiaus neturi pagrindo. is api
bendrinimas tikriausiai svarbus, kadangi, matyt, eksperimentai rodo, jog
vyrui ir moteriai, kurie buvo pernelyg usim jaunystje ir vidutiniame
amiuje, yra manu susidaryti aidimo ir poilsio gdius, imokti aisti ar
net susidaryti profesionaliai nauding gdi, pasitraukus i aktyvaus
verslo. Tokia galimyb turt padaryti senyv ami ne tok bauginant ir
reiau keliant nesibaigiani reminiscencij bei bendr ankstesni pa
tyrim atkrim.
4. Visuminio ir dalinio mokymosi metod palyginimas. Kai tenka i
mokti nemaai prozos ar poezijos iki ribos, kai galimas paodinis atgami
nimas, pavyzdiui, mokykloje, teatre, rengiantis vieam pasisakymui ir pa
naiai, kyla klausimas apie ekonomikiausi ios mediagos sisavinimo
bd. Mokinys, mokydamasis vienas, imoksta vien posmel, o danai ir
vien eilut prie imdamasis kito; paskui, kai imoksta antrj posmel, jis
grta prie pirmojo ir kartoja abu tol, kol tampa manoma abu pakartoti
be klaid. i rutina taikoma visam eilraiui, kad ir kokio ilgumo jis bt.
inoma, tai reikia, jog pirmieji posmeliai visada yra imokstami su per
tekliumi. Iskyrus kelias iimtis, eksperiment rezultatai rodo, jog visuminis
mokymosi metodas yra geresnis nei dalinis, t. y. kad mediaga nepriklau
somai nuo jos ilgio turt bti skaitoma vl ir vl, kol pasidaro manoma j
kaip visum atgaminti. Kai mediaga imokstama tuo bdu, greta grei
tesnio, didjanio nuo visuminio metodo naudojimo gijimo galimybs,
tikriausiai ji turt bti geriau laikoma, nei mokantis daliniu metodu (Pyle
ir Snyder, Lakenan ir kt.).
5. Kuo didesnis ir vienodesnis skatinimas, tuo greitesnis ir pastovesnis
tobuljimas. Nebuvo atskir eksperimentini tyrim skirting skatinim
takos gijimui nustatyti, taiau vis urayt mokymosi tyrim atsitiktiniai
rezultatai iliustruoja dsn. J pripasta pramon, ir net pradedant mokyti
amato i pradi mginama skirti papildom pinigin atlyg, adti geresnes
pareigas, paang ir pan., kad bt padidintas gijimo greitis. Kaip mi
njome, dauguma urayt mokymo kreivi plato turbt susidaro dl ne
skms ilaikant aukt uduoties dirginamj vert. Pirmajame pasau
liniame kare buvo pateikta daug domi didelio skatinimo takos pavyzdi.
Skaiius kniedi, kurias galjo kalti bet kuri dien laiv statyklos darbi
ninkas, diddavo nepaprastai greitai, kai tik laikraiai praddavo tai apta
rinti ir skelbdavo vairius skaiius apie vis al, o vyriausyb praddavo

324

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

silyti premijas u geriausi rezultat. Skrydio aukio, didiausio nuotolio

rekordai lygiai taip pat iliustruoja dsn.
Vienas didiausi sunkum kasdienje gyvenimo rutinoje yra tas, jog
bet kokio skatinimo dirginamoji vert greitai praranda gali sukelti emocij,
taigi skatinim reikia keisti. Gana daug verslo moni pripasta, kad j
priemons, silanios papildom dirginim, sukuria tik laikin ieigos pa
didjim. Dabar su geresniais verslo rezultatais mginama sieti pelno da
lijimsi, dalin nuosavyb ir grupin skatinim (kurio netenkama, jeigu
darbuotojas ieina). ie bdai silo nuolatin ir kaupiamj atlyg. Be takos
palaikant aukt dirginamj darbo vert, jie maina darbuotoj kait.

XI SKYRIUS
ASMENYB IR JOS SUTRIKIMAI
A. NUOSEKLUS ASMENYBS TYRINJIMAS
vadas. Ankstesniuose skyriuose daugiausia nagrinjome individuali reak
cijos sistem genez ir funkcionavim. Psichologams ir psichiatrams danai
kyla uduotis vertinti individ kaip visuomens nar. Sprsdami apie j
kaip apie visum, apie tai, gerai ar prastai jis funkcionuoja savo dabartinje
aplinkoje, jie numato, ar sklandiai jis reaguos nauj aplink, ir nusako
btinus jo srankos pokyius, kurie bt naudingi dabariai ir ateities
prisitaikymui. vairios praktins situacijos nuolatos veria tyrinti mog
plaiau. Isakydami tokius vertinimus ar ivadas, vartojame termin asmenyb arba charakteris^1 kaip prast bd ireikti tai, jog velgiame
individ ne tuo poiriu, gerai ar prastai galt veikti kokia nors konkreti
emocija, instinktas ar gdi grup, o tuo, kaip organizmas kaip visuma
dirba, ar galt dirbti pakitusiomis slygomis.
Galima uuomina i mechanikos. Kelet kart iame darbe dali reak
cijas iklme kaip prieprie individo kaip visumos reakcijoms. Norint
tai paaikinti isamiau, turbt bt naudinga pasitelkti mechanik ir rasti
bent pavirutinik analogij. Laivo garo variklis sudarytas i keleto dali:
karbiuratoriaus, siurblio, magneto, votuv sistemos, cilindr su stmok
liais, ied, jungiamj stryp ir t. t. Atskiri kiekvienos dalies bandymai
gali rodyti, kad viena ji veikia puikiai. Taiau, be atskir dali, gali bti
daug jungiamj dmen. Dalys negali dirbti sklandiai, jeigu guoliai yra
netinkamo dydio, magnetas turi teikti kibirkt tiksliai didiausio spaudimo
akimirk, tepimo sistema ir siurblio sistema turi bti deramai sujungtos su
tam tikra dalimi, varoma alkninio veleno. Jeigu visos dalys netinkamai
sujungtos ir nesuderintos, variklis neatliks savo funkcijos, t. y. sukti sraigt.
Kalbdami apie individo kaip visumos veikim, turime omeny kak
panaaus. Taiau reikia prisiminti, jog mogui tenka atlikti ne vien, o
tkstanius funkcij ir kad dali prisitaikymai turi kisti imantis kiekvienos
1
Ms vartojama prasme charakteris yra platesnio asmenybs44 term ino poskyris.
Charakteris44 paprastai vartojamas nagrinjant individ jo reakcij labiau sutartines ir
norm intas situacijas (paproiai, dorov ir t. t.) poiriu. Asmenyb44 apima ne tik ias
reakcijas, bet ir individualesnius ir asmenikesnius prisitaikymus bei gebjimus ir j gyvenimo
istorij. Populiariai kalbant, melagis ir vaistnas neturi charakterio, taiau gali bti ne
paprastai domi asmenyb.

326

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

naujos pareigos, jeigu norima, kad organizmo darbas bt veiksmingas.

Tik gerai sukonstruotas ir tinkamai imokytas biologinis organizmas gali
atitikti iuos reikalavimus. Joks iki iol sukurtas mechaninis iradimas
neprilygsta mogaus organizmui galim funkcij vairove ir sparta, kuria
atskir funkcij derms gali bti perkeltos atlikti kiekvien nauj mainos
kaip visumos paskirt.
i galim analogij domu pltoti toliau. Jeigu pakankamai inome
apie bet kokio mechaninio iradimo dalis, susijusi sistem prigimt ir
vairias abipusikai priklausomas funkcijas, drsiai galime spti, kaip jis
dirbt naujomis slygomis, ir nusakyti pokyius, kurie turs bti padaryti,
jeigu mechanizmui teks atlikti koki nors nauj funkcij. Pavyzdiui, i
nome, kad variklis tinkamas dideliam greiiui ir trumpiems atstumams.
Jeigu j ketinama panaudoti vidutiniam galingumui arba priversti traukti
sunkius krovinius, reikia padaryti atitinkamus pakeitimus. Taip pat inome,
jog su tokiomis kaip dabar tepimo ir auinimo sistemomis jis neveiks esant
labai altam klimatui; su dabartine degal sistema jo negalima naudoti
ten, kur emas deguonies spaudimas; kad sunks degalai, tokie kaip ibalas
ar aliavin nafta, jame nedegs; kad jis veiks variame glame vandenyje
neribot laik, taiau jeigu norsime, kad jis sklandiai ilgesn laik veikt
jros vandenyje, kai kurios dalys turs bti pagamintos i bronzos.
i uuomina i mechanikos turt padti aikiau suprasti a) visumos ir
dali reakcij, b) galimybes, remiantis duomenimis apie dalis ir uraais
apie rangos kaip visumos veikim, padaryti ivad, kaip ranga veiks nau
jomis slygomis ir kokius reikia padaryti btinus dali bei j tarpusavio
ryi pokyius, norint pritaikyti j naujai funkcijai.
Praktinis ivad apie asmenyb taikymas. Nuolat susiduriame su indi
vidais naujose situacijose. inodami j dalines reakcijas ir tai, kaip jos
kaip visuma funkcionavo ankstesnse situacijose, galime daryti pagrstas
ivadas, kaip jos veiks naujoje situacijoje. Taigi asmenybs tyrimai vienu
ar kitu pavidalu yra svarbs kiekvienai visuomeninio gyvenimo formai.
Kiekvien dien susiduriame su asmenybs sunkumais. Susiduriame akis
ak su rimtais asmenybs sunkumais, kai tenka isakyti sprendim apie
ms vaik draugo pasirinkim, pasirinkti verslo ar darbo universitete
partner, pradti tam tikro mogaus, kurio asmenyb serga ar yra ikreipta,
tyrim ir kartotin mokym. Paprastesnmis aplinkybmis susiduriame su
sunkumais, kai reikia pasodinti du mones per kviestinius pietus arba
sudaryti svei sra brido partijai, arba net supaindinant du gerus savo
draugus. Gudrios eimininks puikiai supranta io klausimo visuomenin
pus, taiau pasakys, kad j skm susijusi ne su kokia nors ypatinga intui
cija, o su tuo, jog nagrinja ir yra visada susipainusios su intymiausiomis
draug gyvenimo smulkmenomis.

XI skyrius. Asmenyb ir jos sutrikimai

327

Painiava dl asmenybs" svokos. Nors kiekvienas sutikt, kad veiks

niai, kuriuos aptarme, yra asmenybs tyrimo dalis, daugelis teigt, jog is
paprastas bdas nagrinti asmenyb neatskleidia visos tiesos. Jie tvirtint,
jog asmenyb apima visus iuos dalykus, bet taip pat dar kak. Jeigu
paklaustume, kas tas kakas, pamatytume, jog nemanoma paprastai
atsakyti. Vietoj darbinio termino apibrimo bus vartojami apibriamieji
bdvardiai: Manau, jog tai yra nustelbianti ir bauginanti asmenyb",
jame yra kakas, kam nemanoma atsispirti44, jis traukia arba pavergia44,
kelia susidomjim arba pagarb44, jo asmenyb upildo kambar44. is
vartojimas lengvai suprantamas. Vyrauja du dmenys. Pernelyg juos nesi
gilindami i pradi trumpai galime tvirtinti, jog minti apraymo tipai
sukurti remiantis vaikysts ir paauglysts reakcijomis autoritet. Kdi
kystje ir paauglystje tvas, taip pat gydytojas, dvasininkas ir t. t. yra
autoritetas. Jiems turi bti greitai ir beslygikai paklstama. Vaikas pakli
va emocin bsen ir puola vykdyti paliepim. is polinkis reaguoti
autoritet ilieka ir nuolat irykja reakcijose individus verslo bei visuo
meniniuose sluoksniuose. Taigi vlesniame gyvenime tie kalbtojai ir kole
gos, kurie vl sukelia reakcijos ankstesn autoriteto situacij pdsakus,
yra individai, kuriuos vardysime kaip stiprias asmenybes.
Antras dmuo, grindiantis tokius populiarius sprendimus apie asme
nyb, yra lytinis, arba emocinis, lyties svok ia vartojant ne populiarija,
o iuolaikins psichopatologijos prasme. Kai is dmuo yra stipriausias, t. y.
kai kalbtojas ar kolega (dirgiklis) sukelia teigiamus reakcijos polinkius,
populiariai nusakome j kiek skirtingais odiais. Vyras ar moteris yra
patraukli44, jaudinanti44 ar domi44 asmenyb.2 Draugysts, daugiausia
remiantis iuo dmeniu, prasideda beveik akimirksniu. Reikia atsiminti,
jog pagal iuolaikik vartosen tok reakcijos polink sukelia ne tik prie
ingos, bet ir tos paios lyties asmenys. Atlikdamas draugyst lemiani
veiksni statistin analiz autorius nustat, kad teisingumas buvo vertintas
kaip pirmas dmuo, o itikimyb - kaip antras. inoma, yra prasti teisingi
atsakymai, ir vertinimas gautas toks, kokio tiktasi mirioje grupje. Kai
klausimyne buvo praoma ivardyti kitus svarbius dmenis, ikili viet
um simpatija, artimumas ir pan. Apskritai klausim: Ar sutik asmen
js i karto nusprendiate, jog yra pagrindo draugauti?44 buvo atsakoma
teigiamai. Didiausi sunkum patyr tie, kurie mgino analizuoti. Ligi
tolei gyvenime jiems neteko io veiksnio ireikti odiais. Su tuo paiu
sunkumu susidrme mgindami gauti atsakym, kodl vyrai myli monas
2
Nordam i paaikinti, pateiksime i citat i Arnoldo Benneto: Jauiau, kad jeigu
tik itrukiau i tiesioginio ios didiuls fizins takos rato, sugebiau ivengti jo pasilyt
imginim. Taiau pabgti negaljau. Jis umet ilkinius savo asmenybs tinklus, ir a
sipainiojau".*

32g

PSICHOLOGIJA b i h e i v i o r i s t o

p o i u r i u

_____________________

a r b a m on os vyrus, arba tvai myli vaikus. Nurodytos prastos prieastys.

Gilesns prieastys slypi emiau sukaupt odi lygmens; neianalizuotuo
se (neisakytuose) emociniuose instinktyviuose ir ankstyvuosiuose gdi
polinkiuose. Tai prieastis, dl kurios taip sunku pasiekti, kad mons
kalbt protingai apie tai, k jie vadina asmenybe.
Pains daugelio mokslini autori ratai apie savast, asmenyb ir cha
rakter yra tik iek tiek geresnis pagrindas darbui. Beveik kiekvienas psicho
logas ir raantis apie medicin autorius remiasi tam tikromis ankstyvojo
mokymo religinmis ir metafizinmis prielaidomis. Jis nemato esant reikalo
sieti jas su atviru moksliniu instinkto, emocij ir gdio aptarimu, todl
pamini juos tik galutiniame savasties ir asmenybs aptarime, kur udaviniai
paprastai nra tiksliai sudaryti ir ikelti. Taigi mokslinink darbuose taip
pat regime ankstyvsias reakcijas autoritet. Jos pasireikia kaip nenoras
pripainti, jog individas turi visus veikim lemianius veiksnius. Savasiai
ir asmenybei pagrsti, jeigu ne atvirai, tai bent paslapia btinai pasitelkia
mas branduolys, erdis ar esm, kuri prietarauja analizei ir kurios negalima
ireikti aikiais paveldimumo ir gyt reakcij bei j integracij faktais.
Visoje filosofijos istorijoje tai iliustruoja G. Berkley dvasia44, smon44,
iuolaikini psichologijos autori savastis44 bei mistik froidist pas
mon44.
Biheivioristin ir blaivaus proto asmenybs samprata. Tikriausiai vl
atsidrme psichologijoje ties riba, kur pasiekti paang galime greiiau
atsisakydami i neapibrt asmenybs samprat ir praddami nuo prie
laid, kurios atnet nauding ir praktik rezultat, ireikiam prasta
mokslo kalba. Terminu asmenyb44vadinkime bendrsias asmens vertes
(tikrsias ir galimas) ir kliuvinius (tikruosius ir galimus) reakcijos atvilgiu.
Vertmis vadiname, pirma, bendr sukaupt gdi visum; suvisuome
nintus ir priderintus instinktus; suvisuomenintas ir sutramdytas emocijas;
j derinius bei tarpusavio ryius; antra, auktus tiek plastikumo (naujo
gdio susidarymo ar senj keitimo gebjimo), tiek laikymo (diegt g
di pasirengimo veikti po nenaudojimo) koeficientus. Kitaip tariant, verts
yra ta individo srankos dalis, kuri padeda prisitaikyti ir ilaikyti pusiausvyr
esamoje aplinkoje bei, aplinkai pasikeitus, naujam prisitaikymui.
Panaiai kliuviniais vadiname t individo srankos dal, kuri neveikia
esamoje aplinkoje, ir potencialius, arba galimus, veiksnius, kurie kliudys
jos augimui siekiant atitikti pakitusi aplink. Kalbant nuodugniau, ma
nome, kad galime vardyti dabartins prisitaikymo stokos prieastis tokiais
terminais, kaip gdi nepakankamumas44, visuomenini instinkt sto
ka44 (nepakeistas gdiu instinktas), emocijos lsmas44 arba emocijos
nepakankamumas ar stoka44 ir daryti ivad, jog su dabartine sranka ir
plastikumu individas negali patenkinamai prisitaikyti nei prie esamos, nei

XI skyrius. Asmenyb ir jos sutrikimai

329

galbt prie jokios kitos aplinkos. Tuo atveju, kai ios galimos verts yra
pakankamos, galime pradti diegti prisitaikym lengvinanius veiksnius.
is asmenybs nagrinjimo bdas tikriausiai reikalauja prisitaikymo
normos ir tikriausiai reikia, kad tokia norma prieinama. iuo metu ms
norma yra blaivus ir praktikas protas. Kasdienje gyvenimo rutinoje tikrai
pasirenkame pastamus individus ir atskleidiame esminius veiksnius, dl
kuri jie visuomeniniame ir bendruomens gyvenime uima tam tikr viet.
Kuo geriau esame pasireng, tuo tiksliau galime iuos veiksnius atskleisti.
Klausimas, ar kada nors tursime reikalingas tikslias mokslines normas,
iuo metu mums neturt rpti.
Nuoseklus asmenybs tyrinjimas. I pirmo vilgsnio galime susigundyti
tarti, jog norint tirti asmenyb reikt turti mikroskopin viso asmens
gyvenimo - ir praeities, ir dabarties - vaizd. Neabejotinai, kuo sudtin
gesns inios apie bet kurio asmens dabart ir praeit, tuo tikslesn bus jo
asmenybs analiz. Taiau geriausia, k galime pasiekti ir praktiniams, ir
moksliniams tikslams, tra ribotas kiekis duomen apie kiekvien individ.
Kaip tuomet turime tirti asmenyb? Akivaizdu, jog turime imtis atrankos".
Tai, kokie turi bti atrinkti pavyzdiai, daugiausia priklauso nuo tyrimo
tiksl. Dirbantieji psichiatrijos srityje pirmieji pripaino nuoseklios atrankos
veiklos poreik. I praktikos jie suprato, kad jeigu galima gauti net ribotus
duomenis apie tam tikras individo ankstesnio ir dabartinio gyvenimo puses,
galima nustatyti ir suprasti jo silpnsias vietas. Nors skirtingi autoriai iki
galo nesutaria, kokie duomenys turt bti renkami, bendras sutarimas
pakankamai arti. Yra daug toki nuoseklaus asmenybs tyrinjimo va
dov" (Hocho ir Amsdeno, Adolfo Meyero, F. L. Wellso, Yerkeso ir kt.).
ie tyrinjimai nra nusakyti visikai objektyviais ar biheivioristiniais termi
nais, taiau gautus rezultatus lengvai paaikina bet kuri objektyvi sistema.
Kiekvieno iuolaikinio metodo ieities takas turi bti vis prielaid atme
timas ir tiesioginis individo tyrimas. Apskritai tiriame j kaip bet koki kit
praktin ar mokslin problem. Tsiame tyrim tol, kol galime atsakyti
konkreius klausimus apie individ. Jeigu tutuojau negalime rasti atsa
kymo kok nors esmin klausim, tiriame j tol, kol tai manu padaryti.
Tolesns temos ir klausimai tik ymi kai kuriuos konkretesnius ir tirtinus
veiksnius, apie kuriuos dert turti informacijos, kai tik kyla praktinis ar
mokslinis sprendimo apie asmenyb poreikis. Konkrets klausimai labiau
skirti atskleisti veiksnius, kuriuos kasdienis bendras patyrimas, sveikaujant
su mogikaisiais individais vairiais poiriais, imok vertinti kaip esmi
nius. Mes tiktai paveriame konkreiais klausimais t pagrind, kuriuo
remiantis apie asmenyb daromi vadinamieji intuityvs ir blaivaus proto
sprendimai.

330

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

SILY M AI D L A SM E N Y B S T Y R IM O
Bendrasis elgesio lygmuo. 1) Jeigu individas yra pernelyg sudtingas, kad
bt vertinamas bet kuriuo i A. Binet tipo intelekto test, kyla klausimas,
k atskleidia vairs specialieji testai apie jo ini ribas, odyn, angl
kalbos ir literatros srank, matematinius gabumus, specialij profesin
srank? 2) K rodo dabartiniai testai apie jo gabumus mokytis tiek rank
veiklos, tiek kalbos srityje? 3) K rodo dabartiniai testai apie laikym iose
srityse? 4) Ar tiksliai jis atlieka stebjimus paprastomis eksperimento sly
gomis?
Bendroji instinktyvios ir emocins srankos bei nuostatos apvalga.
Ar paskat veiklai skaiius ir vairov atrodo gausi ar nepakankama? Ar
yra tam tikr veiklos krypi, kur asmuo lengvai priima mokym ir kur yra
geras isaugojimas? Ar jo elgesys sutampa su prastu (smalsumu) situacij,
filosofini mstymo sistem, literatros atvilgiu? Ar jis guds dirbti ran
komis (manipuliuoti)? Ar jis naudoja, ar pakeiia gudim dirbti rankomis
lodamas kortomis, okdamas, aisdamas golf ir kitose poilsio ieigose?
Kokius jis kartkartmis atskleidia ypatingus polinkius ir pomgius? Kokia
yra jo ankstyvojo (paauglysts) lytinio vietimo istorija, lytiniai prisiriimai
ir keistumai (r. taip pat apie parengt lytiniam gyvenimui, p. 333)? Ar yra
koki nors dar nesuvisuomenint instinktyvi bruo, ypa susijusi su
alinimo ir lytinmis funkcijomis, pavyzdiui, bendras kno rodymas, atski
r kno dali rodymas, lytins fiksacijos nebuvimas ir 1.1.?
Ar jo emocins reakcijos gerai pasvertos, ar jis pernelyg arba nepakan
kamai emocionalus; links greitai nulisti, supykti ar tti, arba pernelyg
nusialinantis, kuomet aptariamos kai kurios temos ar esant tam tikroms
situacijoms? Jeigu taip, tai kokios situacijos lengviausiai sukelia emocin
primityvaus tipo veikl, toki kaip baim, niris, meil ir 1.1., ir nuoseklesn
bei suaugusiojo tipo veikl, gyjani nuostat pavidal? Ar buvo stipri
prisiriim arba prieikumo kuriam nors eimos nariui? Ar jis itai iaugo,
ar ilaik ir bdamas suaugs? Ar jis bt vertinamas dabar, arba ar buvo
vertinamas, kai buvo maas, kaip lepnlis; ar kada nors kaip jaunuolis
buvo pajuoktas kaip mamyts snelis? Kiek vaikik emocini reakcij
bei nuostat, toki kaip nag kandiojimas, grimasos, spjaudymas, buvo
atsineta suaugusiojo gyvenim? Kokias raikas gyja jo labiau parengtas
emocinis gyvenimas, pavyzdiui, svajojim darant ar raant nerealius k
rinius? (r. skyri apie emocijas, p. 181, taip pat pastarojo skyriaus dal
apie asmeninius polinkius bei ypatybes).
Bendrieji darbo gdiai. Ar jis ubaigia pradt darb tiksliai ir tvar
kingai, ar vilkina, ieko pasiteisinim ir apskritai, ar yra energingas darbuo
tojas? Ar jis tiksliai atlieka uduotis ir laiku atvyksta susitikimus? Jeigu

XI skyrius. Asmenyb ir jos sutrikimai

331

stringa ties konkreia uduotimi, ar lengvai jos atsisako su emocini trik

di enklais, ar paprastai dirba atkakliai, kol veikia sunkumus? Ar jis
dirba i vis jg, ar links save tausoti? Ar ieidamas i darbo vienas
pirmj palieka nebaigt uduot, ar dirba ilgiau, nei nurodo taisykls? Ar
jis prieikas papildomoms pareigoms? Ar pareigos jam turi bti iaikintos
konkreiai, ar jis nori, kad bt nurodyti tik metmenys? Ar pavadintumte
j sumaniu, ar tik nuobodi ir kasdieni darb atlikju? Ar jis, kaip ber
niukas ar vyras, kada nors stat, kr ar planavo kok nors nauj objekt
arba ra savit krin? Kokia jo profesini sieki ir laimjim istorija ir
koks buvo jo udarbis (ar jo atitikmuo pareigose) skirtingame amiuje?
Ar jis sitvirtins dabartiniame siekimo lygmenyje, ar daro nuolatin ir
greit paang? Jeigu nedaro paangos, ar darbas atitinka jo siekius? Ar
jis dirbt geriau kitoje srityje, ar pranokt dabartin siekimo lygmen, jeigu
turt didesn atsakomyb ir jeigu tekt veikti daugiau sunkum?
Veiklos lygmuo. Ar tiriamj apibdintumte kaip ting, darbt ar
aktyv rank darbe? Ar jis kalbus ar tylus, kalba ltai ar gyvai? Ar mgsta
pasakoti istorijas, ar kalba nepasirengs? Ar jo veiksmai arba kalbjimas
kada nors bna audringi ar iurkts? Ar jam bdingi staigs garsaus kal
bjimo ir dani juoko proveriai? Ar darbas ir kalba yra nuosekls ir logiki?
Ar jo judesiai prasti, ar jis eina, dirba ir kalba nerangiai? Ar apibdin
tumte j kaip nuolat skubant, nenuilstant, veikl mog? Ar jis nuolatos
kalba apie daugel dalyk, kuriuos turi padaryti ar kuriuos paliko nepa
darytus? Ar gali atidti darb, ar turi j pasiimti su savimi, bent jau prastai,
visuomenin gyvenim ir poilsio akimirkas?
Visuomeninis prisitaikomumas. Ar jis gerai sutaria su mona, tvais
ar artimiausiais eimos nariais, verslo partneriais, poilsio draugais? Ar
paprastai mgsta draugij? Ar daug turi savo ir kitos lyties draug? Ar
ilgai tsiasi draugyst (usimezgusi nuo kdikysts ar susidariusi vlesniame
gyvenime)? Ar naujoje aplinkoje jis lengvai susipasta su monmis? Ar
naujoje aplinkoje greitai pritampa? Kaip j vertintumte taktikumo, prie
kabumo, bendradarbiavimo ir 1.1. atvilgiu? Nepriklausomai nuo bet kokio
finansinio ar visuomeninio statuso, ar kiti nori su juo bendrauti? Ar apskri
tai jis itikimas draugams ir ar aktyviai stengiasi juos isaugoti? Ar jis yra
kada nors buvs vadovas? Ar reikminga jo padtis aidimuose, sporte ir
visuomeniniame gyvenime?
Poilsis ir sportas. Kokie yra pagrindiniai jo aidimo veikl tipai ir kaip
jos sekasi? Ar jis pasirinks vien sporto ak (t. y. gijs pavien pomg,
tarkim, golf, poker), ar yra visapusikas sportininkas? Ar aukoja darb
ir atsakomyb poilsio ir sportini polinki vardan? Ar yra koki nors ai
dim, ypa azartini, pavyzdiui, kortos ir rulet, kurie j tiesiog apsdo ir
kuriuos aisdamas jis praranda pusiausvyr?

332

PSIC H O L O G IJA B IH E IV IO R IST O PO IU R IU

Parengtis lytiniam gyvenimui. Ar jis laisvai kalba apie lytin gyvenim,

kai klausiamas moksliniais tikslais, ar vengia uuominos apie gyvenimo
tarpsn arba apie tam tikrus jo laikotarpius? Ar jis links kalbti pernelyg
laisvai apie lytinius igyvenimus ir girtis pergalmis? Gaukite i jo kuo
tikslesn pagrindini lytinio gyvenimo vyki idstym ir poveikio, kur
jie padar asmens gyvenimo istorijai. traukite paauglysts kov, perjim
prie heteroseksualios fiksacijos, susiavjimus ir pan. Ar jis priskiria kuriam
i veiksni skm ar skms trkum?
Jeigu jis veds, kokia yra jo santyki istorija? Ar jis prieraius ir malonus,
ar pavydus, irzlus ir priekabus? Ar valdingas, ar nuolankus? Ar jo santy
kiams bdingas drovumas, altumas ar vengimas? Ar yra koks nors polinkis
bet kokio pavidalo nukrypimo, iaurumo link ir t. t.? Ar jis atskleidia
kokius nors savitumus tam tikr patiekal ir kvap atvilgiu? Ar jis nori
turti vaik? Ar jis turi kok nors nam gyvenim? Ar vyras ir mona turi
tuos paius draugus ir mgsta tuos paius aidimus, ar juos jungia greiiau
visuomeninis spaudimas arba bendra atsakomyb u vaikus?
Reakcijos prastas normas. Jeigu sprstume pagal prastas normas
(ypa kreipiant dmes grup, kurioje jis gyvena), ar jis patikimas, laikosi
odio ir yra dmesingas kit teisms bei geram vardui? Ar atvirai reikia
nuomon ir sitikinimus, yra vertas pasitikjimo piniginiuose reikaluose,
ar atvirkiai? Btinai paklauskite jo, ar kokiomis nors aplinkybmis gali
ma pateisinti melavim, vogim, apgaudinjim, meil susiadjusiai arba
itekjusiai moteriai ir tos meils atskleidim jai? O mogudyst arba
saviudyb?
Asmeniniai polinkiai ir ypatybs. Ar jo ankstyvasis nam, mokyklos ar
religinis mokymas dieg nuolatinius reagavimo bdus, kurie nedera su
dabartine aplinka, t. y. ar j lengvai okiruot, pavyzdiui, rkanti, gerian
ti kokteil ar koketuojanti su vyru moteris; aidimas kortomis; tai, kad
daugelis koleg neina banyi? Ar ankstyvojo nam gyvenimo, eiminio
ar verslo gyvenimo neskms sukr surgus nusiteikim, arba nuosta
t? Ar jis m neksti moter, maitauti prie visuomeninius statymus ir
tvark, ir apskritai tapo mizogamistas, ar jo bendrasis nerimavimas itikus
neskmei gyja kit pavidal, dl kurio jis i tikro prisiria prie kiekvieno
naujo mstymo, arba filosofijos, religijos, meno, muzikos, politinio jud
jimo? Ar ankstyvoji globa ar iaurumas pavert j pagyrnu, bailiu, idi
diu, arogantiku; ar iais atvilgiais apskritai jis yra pusiausviras? Atidiai
Styrinkite jo susimstym ir jautrum. Kokios yra pagrindins jautrumo
kryptys ir kaip is jautrumas pasireikia: usisklendiant ir atsiribojant nuo
visuomeninio bendravimo ar skundiantis, jog visi prie j nusistat? Ar
apskritai nusivylimai ir skms paveik jo naujus sumanymus?
Ar yra balso, gest, eisenos, fizins ivaizdos ypatybi, organ trkum
ar silpnum, kurie, kai tenka su tuo susidurti, sukelia emocij? Ar prie to

XI skyrius. Asmenyb ir jos sutrikimai

333

prisitaikyta ir kompensuota tiek, kad jis su jumis apie juos laisvai kalbt,
ar jie ipltojo nuolatin nevisavertikumo nuostat su daugybe isiplto
jusio kompensuoti tokius silpnumus elgesio ypatybi? Ar jis pernelyg skru
pulingas dl nevaros, piniginiuose reikaluose ir apskritai dl nedideli
nuodmi? Ar pavadintumte asmen dabita ir puoeiva? Ar jam rpi
groio puoseljimas, parfumerija ir 1.1.? Ar jis ilaidus, links pasirodyti;
ar skundus ir yktus?
Atsveriantys veiksniai. Kaip apskritai jis reaguoja sunkumus, kuri
negali veikti? Ar neskm tik palieka j neprisitaikius, ar jis pasiekia nauj
prisitaikym imdamasis kit veikl, neprarasdamas laiko ir nepatirdamas
rimto emocinio lugimo? Kokia yra kokio nors savito naujo prisitaikymo
istorija, pavyzdiui, netekus pareig, tvo, draugo, mylimosios, monos ar
vaiko? Apskritai ar jis sukuria patenkinamus atsisakyt dalyk ir praradim
bei mokymo silpnum ir varganos savitos srankos pakaitalus ir atsvaras?
Pavyzdiui, jeigu niekada nesimok aisti, kuo itai pakeiia? Jeigu jis
niekada nebuvo veds, kokie veiksniai tai kompensuoja? Jeigu veds, bet
neturi vaik, kokia buvo pasirinkta kompensacija (auginami gyvnai, vai
kinimas ir 1.1.)? Kokie jo nepusiausviri polinkiai: nerpestingumas, nesai
kingumas, susiavjimas greiiu, jaudinani situacij siekis, besaikis val
gymas, savita apranga ir t. t.? Ar jis gali imtis aidim, muzikos, teatro,
oki ir klub gyvenimo, kai nutinka bda ar kai eiminiai santykiai tampa
nepatenkinami? Ar jis turi dom darb, kuris yra kaip atsvara ir kompen
sacija, kai kiti dalykai klojasi neskmingai? Kaip jis kalba apie dalykus,
kurie nepasiekiami, ir kuo juos pakeiia, pavyzdiui, vienas vyras nuolat
prastai aidia golf, taiau didiuojasi geresne nei kit klubo nari forma. Netiktai gauti pinigai danai yra isiaukljimo ir visuomenins pad
ties trkum atsveriantis, arba kompensuojantis, veiksnys. Nepakankamai
graaus veido moteris didiuojasi figra, o jeigu neturi nei viena, nei kita plaukais arba net kojos dydiu ar rankos forma. Nesant pripainimo ir
padties konkreioje eimoje itai kompensuojama tuo, kad minimos gi
mins, turinios pripaint gabum ir pasiekim.
Ar religija ir banyios reikalai yra jam atsveriantis veiksnys - toks,
kuris perima atsakomyb, kuris padeda gyti autoritet ir kuris suteikia
atvang nuo emocinio sunkumo? Apskritai ar pavadintumte j tokiu, kuris
pareigas ir rpesius perleidia Viepaiui, ar sau?3
Asmenybs tyrimas pagaliau turi vykti laboratorijoje. Naudodami mi
ntus asmenybs tyrimo metmenis, galime susiaurinti ir sukonkretinti klau
3
Pamatysime, jog visas is klausimynas i esm s susijs su asmenybs, koki m atom e j
kasdieniam e gyvenime, diagnoze ir vertinimu. Jis neparengtas taip, kad pakankamai skvar
biai ir isamiai nuviest asm enybs sutrikimo etiologij, arba prieastingum. Sis kiek
skirtingo psichologinio pobdio asmenybs tarpsnis priklauso veikiau psichiatrijos sriiai.

334

PSICHOLOGIJA BIH EIV IO R ISTO

PO IURIU

simus, o paskui lygindami su vidurkiu veiksnio pertekli paymti pliuso

enklu, jo nesant ar stokojant - minuso enklu (Wells*). Galime gauti
duomenis gyvendami netoli individo ir nuosekliai stebdami j darbo bei
aidimo rutinoje; nuosekliai apklausdami ir tyrindami jo sapnus; arba
galime atsivesti j laboratorij ir baigti analiz eksperimentiniais metodais.
Deja, laboratorija nra pasirengusi imtis tokio darbo taip plaiai, kaip
pageidaujama, taiau daroma akivaizdi paanga. Per artimiausius kelerius
metus laboratorija turt tapti pajgi atlikti testais tinkamas ir isamias
asmenybs apklausas.
Santrauka. Nuosekliai klausindami individ bei, kur manu, atlikdami
eksperimentus tiriame elges prastoje kasdienje veikloje ir gaudami tenki
nanius atsakymus tokius kaip minti klausimus, painsime jo asmenyb.
Galime atlikti ubaigt ar apytikr tyrim priklausomai nuo to, ko siekiame.
Apie svei per vakarl galime suinoti, kad jis vertingas, padorus, pa
trauklus, pritariantis kitiems, kad moka aisti ir kad jo asmenins ypaty
bs pernelyg neisiskiria i kit. Mginant atstatyti prast psichopatiko
individo asmenyb, turt bti atliktas daug pilnesnis tyrimas, nei minjome
anksiau.
Nors ankstesniuose metmenyse to nepabrme, joks asmenybs nagri
njimas nebus ibaigtas be gretutini ini, gaunam nuodugniai ityrus
individo paveldimum, ligas, narkotik vartojim ir 1.1. A. Meyer, nor
damas nusakyti iuos veiksnius ir susieti juos su smulkesniais asmenybs
duomenimis, pareng gyvenimo lentel, kurioje gali bti surayti svarbesni
kiekvieno individo duomenys/ Neabejotinai kiekvienam pradedaniajam
psichologijos tyrintojui patartina susidaryti kelet toki gyvenimo lenteli
ir net nuodugniau itirti asmenyb, nei apmetme anksiau. Savastis ir
asmenyb kruopiai tyrinjant nustoja bti paslaptimi ir tampa udaviniu,
kur galima isprsti nuodugniu stebjimu.
Greiti asmenybs tyrimo metodai. Tik neseniai buvo pripainta, jog
asmenybs tyrinjimas turi bti tikras tyrimas, atliekamas nuosekliai su
kiekvienu individu. Beveik nuo pat moni rass istorijos pradios buvo
naudojami tam tikri greiti metodai, leidiantys priimti sprendim apie
asmenyb. Nors ie metodai, iskyrus (1), minim toliau, apskritai yra
beveik niekam tik, visuomen jais tiki ir paveria save tiek nesining
suki, tiek suklaidint entuziast auka. Tokie sprendimai remiasi keturio
mis skirtingomis rodinjam duomen grupmis: 1) balso, gest, eisenos,
laikysenos ir aprangos grup; 2) galvos ir kaukols sandaros skirtumai;
3) biologini bruo, toki kaip aki spalva, plauk spalva bei tipas ir
pirt pavidalas, skirtumai; 4) raysenos skirtumai. Vadinamieji charakterio
inovai turt tirti tokius skirtumus ir priimti sprendimus apie vyrus ir
moteris, dirbanius verslo monse. Nuo neatmenam laik tarp ms buvo
toki prana. Viliantis, kad 50 proc. j sprendim yra teisingi atsitiktinai

XI skyrius. Asmenyb ir jos sutrikimai

335

ir kad kaip valgs stebtojai jie gali pridti dar 15 proc. teising atsakym
(kuriuos gali isakyti bet koks daugiau bendraujantis su kitais monmis
individas), jie igarsja kaip charakterologai ir pradeda plti visuomen.
Inagrinsime kai kuriuos rodinjamus dsnius, priskiriamus greitiems
charakterio nustatymams.
1)
Sprendimai apie asmenyb, susij su balsu, gestais, eisena ir t. t. Aki
mirksnio vilgsnis individ labai maai atskleidia jo asmenyb. Taiau
tam tikri enklai, pavyzdiui, kvadratinis smakras, tvirta burna, intelektuali
kakta, tiesi laikysena ir pan., tapo klasikiniais charakterio rodikliais. Danai
rodinjama, jog individo gyvenimo bdas atsispindi veide ir kne; kad
menkesnio asmens nevisavertikesn laikysena; kad nepatenkintas, besi
skundiantis, bukas individas turi tam tikrus veido bruous, tarkim, nuka
rusi lp, i kuri jis gali bti atpaintas. Neseniai Kempf sureikmino
poir, jog kno laikysena atskleidia asmens autonominius siekius",
kuriuos dauguma autori yra link pripainti.* Kratutiniais atvejais utenka
net individo statiko vaizdo ar fotografijos, kad bt galima atskleisti dauge
l veiksni apie asmenyb, pavyzdiui, kad jis yra kretinas, idiotas ar tam
tikras schizofrenikas tipas (kaip tai atskleidia Madonos laikysena ir 1.1.).
Taiau joks doras mogaus prigimties tyrintojas neteikia per daug dmesio
tam, k galima surinkti tik i statiko tiriamojo vaizdo ar i fotografijos
tyrinjimo. iuo metu bet kuris psichologas, tvirtinantis, jog gali atskirti
defektyvius individus nuo sveik i fotografij ar i tiesiogins regimosios
apiros, praras koleg pagarb; ir vis dlto dabar yra daug inov",
tvirtinani ne tik tai, jog gali itai padaryti, ir tai yra pirmasis ingsnis
tiriant charakter, bet ir tai, jog gali sprsti i fotografijos ar statiko vaizdo,
ar individas tinkamas tam tikrai profesijai. Jie gauna turtin param, todl
j skelbimai priimami garbingus urnalus.
Jeigu nuo statiko vaizdo pereiname net prie pavirutiniko elgesio
stebjimo, remiams visikai kitokiu pagrindu. Galima su individu kart
papietauti ir paymti j prastoje visuomeninje skalje. Danai itarti du
ar trys sakiniai ar tik keletas odi leidia surinkti itisus tomus apie
bendruosius jo visuomeninius ir mokymosi pasiekimus. Meistrikai pra
vestas 10 minui pokalbis suteiks daug mediagos apie asmens mokymsi
bei inias ir daug pasakys apie jo bendrj pusiausvyr. Kovingas rkymo,
grimo prieininkas, sufraistas, moter ar vyr nekentjas, religinis fa
natikas neitvers n 10 minui neatskleisdamas dalyk, kuriuos gina.
Fanatikas, engiantis su nauja filosofine teorija, naujas pranaas, gydytojas
tikjimu, ir neskming sumanym rmjas neeikvos veltui laiko skelbdamiesi. Antra vertus, tylus individo veikimo stebjimas gerai pasirengusiam
stebtojui daug pasako apie jo asmenyb, tiek apie gd, tiek apie emocin
pusiausvyr. Tam tikru mastu i pus skyriuje apie emocijas jau ipltojo
me. enklai, bent jau laikinos kanios, kankinimo, nusiminimo ir pakilimo,

336

PSICHOLOGIJ BIH EIV IO R ISTO PO IU R IU

neilgai ilieka paslpti. Nelengva nustatyti, ar tai yra nuolatin bsena,

arba bruoas, taiau, kaip minjome, pastovesni emociniai sutrikimai ne
lieka be skiriamj enkl, tarkim, protis kandioti nagus, veido raumen
trkiojimas bei kiti tikai, mikiojimas ir nesugebjimas ramiai nusdti.
Kadangi retai turime laiko ar priemoni nuosekliam individ asmenybs
tyrinjimui praktiniame gyvenime, akivaizdu, jog daugiausia tiesiogini
ivad yra paremta tokiais veiksniais kaip eisena, apranga, manieros, rankos
paspaudimo bdas, veido iraikos pokyiai, kno laikysenos ir pan., taip
pat ypatinga informacija, kuri surenkame per atsitiktin pokalb apie versl,
sport, skon ir bendruosius pomgius bei nenorus. Nra ypatingo moksli
nio metodo, kuris galt bti naudingas darant tokias ivadas, todl jas
danai tenka keisti. Be abejo, reakcijos ir nuostata naujoko atvilgiu yra
nulemtos i kiek dirbtini enkl. Vlesnius sprendimus danai sunku
keisti dl toki ankstyvj tiesiogini akimirksnio vertinim.
2) Kaukols ir galvos enklai (frenologija). Frenologijos istorija yra per
nelyg gerai inoma, kad reikt j aptarinti. Frenologijos sekjai tvirtina,
jog ioriniai kaukols enklai, pernelyg didelis atskir dali isivystymas
ar neivystymas turt koreliuoti su pernelyg dideliu smegen iaugimu
arba neiaugimu. Frenologija remiasi dviem klaidingomis prielaidomis:
pirma, kad smegenys prisitaiko prie vairiausi kaukols paviriaus iki
lum, ir antra, kad vadinamieji gabumai, pavyzdiui, jauslumas, atkaklumas,
savimeil ir t. t., turt koreliuoti su kokiomis nors atskiromis smegen
dalimis. Anatomai nuolatos paymdavo tai, jog kaukols ikilumai gali
bti ir danai yra ne gulini po kaukole smegen audinio atitinkamos
raidos, o neretai slypini po ja trkum poymiai. Apskritai, kaip rodo
nerv sistemos tyrinjimai, smegen kontrai yra lygs. Kaip buvo pay
mta, neurofiziologas teikia ne itin daug reikms pernelyg smulkioms
smegen funkcijos buvimo vietoms. Taigi frenologija neturi n vienos re
mianios mokslins paspirties. Nepaisant to, ji turjo labai domi ir kartais
klestini istorij. Viena, k galima pasakyti frenologijos garbei, yra tai,
jog domesys iuo klausimu apskritai paskatino mokslin smegen tyrinjim pastarasis iuo metu visikai veik tikjim, kuriuo rmsi i teorija. Jis
vis dar svarbus charakterolog formulse.
3) Biologini bruo skirtumai. Rykiausia ir kartu skmingiausia finan
siniu poiriu i pastaruoju metu isipltojusi nemokslini charakterio
aikinimo sistem yra ta, kuri ketina aikinti charakter remdamasi plauk
spalva, odos spalva ir tekstra, aki pavidalu ir kontru, nosies, burnos,
rank ir pirt dydiu bei pavidalu. Kad paneigtume ekstravagantik
arlatan tvirtinimus, teturime paymti, jog yra keletas gerai inom biolo
gijos ir antropologijos laboratorij, kuri tyrintojai kantriai urao tiek
individualius bruous, tiek biologinius enklus. Jeigu bt koreliacija tarp

XI skyrius. Asmenyb ir jos sutrikimai

337

charakterio ir toki enkl, tai tikrai bt nustatyta. Galbt tokios kore

liacijos ir yra, taiau mokslininkas, kuris jas atras ir i tikrj pagrs, visiems
laikams uims pavydtin viet moksle.
4)
Raysena ir asmenyb. Nuo 1662 m., kai Camillo Baldo Italijoje i
spausdino traktat apie charakterio nustatymo metod i raysenos*, yra
populiarjantis sitikinimas apie dalyk. A. Binet, W. Preyer ir kiti tyri
ntojai atliko kelet stebjim apie lyties ir raysenos bei raysenos ir
asmenybs apskritai koreliacij.* Nordamas itirti, ar galima nustatyti lyt
i raysenos, jis pam 180 vok, kuri dauguma buvo sisti patu, taiau
nuo kuri buvo paalinti visi spaudai, adresai ir pan. ir pateik juos dviem
profesionaliems grafologams bei 15 grafologijos neimanani asmen. I
vis vok, skirt arba paiam Binet, arba jo eimos nariams, 89 buvo para
yti moter, 91 - vyr. inoma, padaryta klaida dl to, jog asmuo galjo
spti raiusiojo lyt remdamasis tuo, kuriam eimos nariui laikas buvo
skirtas. Binet tyrime neekspert isakyt teising sprendim procentas
buvo vidutinikai 70. Vieno ekspert, M. Crpieux-Jamino, teising atsa
kym procentas buvo 78,8. Binet daro ivad, jog su tam tikru procentu
klaid i raysenos manu nustatyti lyt. Panel J. Downey pagerino
metod ir parinko visus vokus, skirtus moteriai.* Buvo naudota 200 vok,
visi, iskyrus 4, buvo sisti patu, 100 buvo parayti moter, 100 - vyr. ie
200 vok buvo pateikti 13 asmen, ir kiekvienas ura sprendim apie
raiusiojo lyt. Sprendusij amius - nuo 15 iki 50 met. Kiekvienu atveju
iame tyrime, lygiai kaip ir prancz tyrime, teising sprendim procentas
buvo per 60. Panel Downey prieina prie ivados: I rezultat analizs
darau ivad, jog galbt 80 atvej i 100 manu nustatyti lyt i raysenos44.
Pagrind, kuriuo remiantis ie sprendimai buvo daromi, sunku apiuopti.
Apskritai stebtojai negaljo pasakyti skirtum. Manoma, jog vyro rat
iskiria originalumas, moters - konvencionalumas; sakoma, kad vyr ratas
kinta labiau nei moters. Kartais tai suklaidina. Poymiai nra gerai iana
lizuoti n viename darbe.
Buvo atlikta daugyb populiaraus pobdio tyrim charakteriui nu
statyti i tam tikr grafologini enkl. Binet surinko 37 pripaintos auktos
intelektins padties asmen, toki kaip Renan ir Bergson, raysenos pa
vyzdi. Su kiekvienu pavyzdiu jis sugrupavo panaaus isimokslinimo ir
bendro visuomeninio sluoksnio, taiau gantinai vidutini pasiekim as
mens rat. Grafolog buvo praoma nustatyti, kuris i dviej raiusij
imintingesnis. M.Crpieux-Jamin pasiek daugiausia: jis suklydo tik 3
atvejais i 36, arba parod beveik 92 proc. rezultat. ei kiti grafolog
rezultatai buvo 86,83,80,68,66,61, visi akivaizdiai auktesni u atsitiktin.
Binet taip pat surinko 11 udik raysenos pavyzdius. Prie kiekvieno
jis pridjo dor kuklaus gyvenimo bdo piliei raysenos pavyzdius.

33 8

PSICHOLOGIJA BIH E IV IO R IST O PO IU R IU

Ekspertams grafologams reikjo pasakyti, kuri poros raysena pranaesn

bendrosios morals poiriu. Dar kart M.Crpieux-Jamin gavo geriausi
rezultat: 3 klaidos i 11, arba 73 proc. teising atsakym.
Grafologai tvirtino, kad jie aikino charakter i toki grafologini enkl:
Savim eil............................................. rato eiluts kyla auktyn
Ididumas............................................. rato eiluts kyla auktyn
Drovum as............................................. rat sudaro plonos linijos
J g a ............................................. ( a ) . .storos linijos
J g a ............................................. ( b ) . .stori t brkniai
Itverm................................................ilgi t brkniai
Santrumas........................................... udaros a ir o

C. Hull ir R. Montgomery neseniai atliko nuodugn kai kuri i ro

dinjam koreliacij tyrim/ Tiriamieji buvo 17 Viskonsino universiteto
student, priklausani tam paiam medicinos klubui. Kiekvienas vyras
pirmiausia buvo papraytas prastu bdu perrayti pastraip i populiaraus
urnalo. Kiekvienas tiriamasis perrainjo savo kambaryje ant nuolatinio
stalo su savo plunksnakoiu ant kokybiko neliniuoto popieriaus. Kai per
raymas buvo baigtas, tiriamiesiems buvo duotas rinkinys 16 ma korte
li, kiekvienoje buvo vieno i kit tiriamj vardas, o jo paties vardas
netrauktas. Buvo nurodyta sudlioti korteles pagal savimeils, kuri turi
ant kiekvienos kortels urayti asmenys, lygmen. itaip buvo sudaryta
eil. Paskui ratas buvo matuojamas: pirmiausia buvo matuojamos raids
m, n ir t, o eil pagal savimeil koreliuota su pastebtu rato linij
kilimu arba atvirkiai. Statistinis vertinimas neparod, jog ambicingi as
menys rao kylania vir kryptimi. Tiriamieji taip pat buvo suskirstyti
eil pagal ididum, ir kiekvieno raysena vl buvo inagrinta pasvirusi
linij atvilgiu. Nebuvo jokio tariamo ryio rodymo. Drovumas buvo i
dstytas eile, o ratas inagrintas pagal pastraipos 10-ies t raidi linij
plonum kylanio pasvirimo ilinkime. Matavimas buvo atliktas mikro
skopu, aprpintu mikrometru akies okuliare. Statistiniai duomenys parod,
jog drovs mons nebuvo link rayti plonomis linijomis. Panaiai jga
buvo idstyta eile, ir vertinta kiekvieno tiriamojo raysena. Nebuvo pa
tvirtinimo, kad stiprs mons perbraukia t raides storiau nei kokie nors
kiti. Nebuvo rasta koreliacijos tarp itverms ir t raidi brkni ilgi.
Nebuvo koreliacijos tarp raidi a ir o udarumo bei santrumo.
Taigi i tyrintoj iekojimai dav tik neigiamus rezultatus. Paskaiius
gausyb tokiems asmenybs tyrimams skirtos literatros, greitai sitikinama,
kad tai tra ipstas burbulas ir kad vadinamieji rezultatai neilaiko ekspe
rimentinio tyrimo kritikos.

XI skyrius. Asmenyb ir jos sutrikimai

339

B. GDIO TRIKDYS IR JO TAKA ASMENYBEI

vadas. Pastaraisiais metais atsiranda pagrindas poiriui, jog daugelis lig,
nuo kuri kenia asmenyb, sukeliamos veikiau elgesio neskms ir netin
kamumo nei kokio nors organinio mechanizmo trkumo. Kaip minjome
326 puslapyje, atskiri kno organai, irdis, plauiai ir skrandis gali funkcio
nuoti tinkamai, taiau mogikosios mainos kaip visumos prisitaikymai
gali bti vargani ir netinkami. Atskiri anatominiai ir funkciniai dmenys
veikia, taiau yra prastai integruoti. Matme visas io integravimo trkumo
pakopas - nuo prasto individo, kuris dvejoja ties kai kuriais odiais aso
ciacij tyrime, iki isteriko klinikoje besigydanio individo, praradusio
gebjim naudoti rankas, kojas ar reg.4
Tik pavirutinikai pavelg asmenybs sutrikim srit bei j prieastis,
kurios daugiausia priklauso psichiatrijai, trumpai aptarkime kai kuriuos
laboratorini tyrim pavyzdius, kur gdio mechanizmai eksperimen
tikai yra ivedami i rikiuots, o paskui panagrinkime tam tikrus apiben
drinimus apie poveikius, kuriuos gdio sutrikimas kasdieniame gyvenime
daro asmenybei. Dingstis prisiliesti prie asmenybs sutrikim yra ta, kad
joks mogus, kaip galima buvo sitikinti i ankstesns io skyriaus dalies,
nra visikai pusiausvira asmenyb. Visi esame praktiniai mokymo ir pavel
dimumo produktai. Taigi tam tikra grindiani asmenybs sutrikimus
veiksni valga tikriausiai yra btina net paprasiausio mokymo dalis.
Laikinas eksperimentikai sukeltas gdio sutrikimas. Prie kelet
met G. Stratton atliko grup labai domi eksperiment, skirt regimj
motorini reakcij ivedimo i rikiuots takos tyrimui, tai buvo padaryta
prieais akis tvirtinant lius, prizmes ir veidrodius/ Pavyzdiui, viename
eksperimente veidrodis buvo pritvirtintas horizontaliai vir galvos, o maas
veidrodis prieais ak taip, kad bt gautas atspindimas i horizontalaus
veidrodio vaizdas. Taip kno vaizdas i vertikalaus tapo horizontalus.
Kadangi buvo naudojami du veidrodiai, nebuvo deins ir kairs puss
pasikeitimo, kaip tuomet, kai irime veidrod. Stebtojas buvo priverstas
velgti save i tako, esanio vir jo galvos. Regos laukas apm vis kn
ir ribot srit aplinkui...
Eksperimentas truko tris dienas. Kai veidrodiai nebuvo naudojami,
akys bdavo uriamos. inoma, iradimas suard visus nuolatinius g
dius. Pasireik galvos svaigimas, pusiausvyros praradimas, pastebimas
trepsjimas kojomis bei grabaliojimas rankomis ir tikslios koordinacijos
stoka. Lengvai pasiekiami objektai buvo siekiami tarsi jie bt kur kas
4 iame gdio sutrikim svarstyme regime, jog organin maina dirba tinkamai tuo
poiriu, kad, kaip rodo chem inis ir klinikinis tyrimas, nra prarasta dali, sualojim ar
apsinuodijim.

340

PSICHOLOGIJA BIH E IV IO R IST O

PO IURIU

toliau. Naujo regimojo prisitaikymo procesas prasidjo beveik i karto ir

spariai judjo priek. Baigiantis treiajai dienai, nors kartais pasitaikydavo
grabaliojimo, judesiai buvo laisvi ir tiksls. Kitaip tariant, nauja gdi
sistema pakeit senj. Eksperimentas nebuvo tsiamas, kol tiriamasis tiek
prisitaik prie naujosios regimj gdi sistemos, kiek ir prie ankstesns.
Tas pats nutiko, kai liai buvo dvimi taip, kad visi regos lauko objektai
tapo apversti. Vaikiojimas ir rank judesiai atmerktomis akimis buvo
itin nerangs ir kupini staigmen. Suprantama, kai tiriamasis reaguodavo
objektus umerktomis akimis, senieji gdiai vl pasireikdavo ir reakcijos
bdavo teisingos. Galn paprastai pajuddavo prieinga kryptimi nei i
tikrj pageidauta. Kai maiau objekt netoli vienos savo rank ir nor
davau j ta ranka sugriebti, pajudindavau kit rank. Matydavau klaid, ir
bandymu, stebjimu bei pataisymu pagaliau atlikdavau norim judes.
Kaip ir pirmajame tyrime buvo sudarytos naujos gdi sistemos, ir reakci
jos aplinkos regimuosius objektus tapo prastos. domu iuose eksperimen
tuose yra tai, kad t akimirk, kai liai ar akiniai bdavo nuimami, tiriama
sis grdavo ankstesnes reakcij sistemas beveik be sutrikimo. Trikdantysis
veiksnys neveikdavo pakankamai ilgai, kad priverst tiriamj reaguoti skir
tingai nuo kit moni,, kai trikdanioji aplinka inykdavo. Vlesniame ekspe
rimente tyrimai buvo tsiami ilgiau. iame treiajame eksperimente regi
mj objekt deins ir kairs puss santykiai vl buvo sukeisti. Stratton
taip apibdina savo elges:
Beveik visi judesiai, daromi tiesiogiai remiantis rega, buvo sudtingi ir sutrik.
Nuolat buvo daromi netinkami judesiai; pavyzdiui, nordamas pajudinti rank i
vienos regos lauko vietos koki nors kit, kuri pasirinkau, raumen susitraukimai,
kurie bt atlik j, jeigu bt buvs prastas regimasis suderinimas, dabar kreip
rank visikai kit viet. Paskui judesys bdavo nutraukiamas, pradedamas kita
kryptimi ir galiausiai po keleto artjim ir taisym atvesdavo pasirinkt tak.
Paprasiausias veiksmas apsitarnaujant prie stalo turjo bti atsargiai parengtas.
Nuolat buvo naudojama ne ta ranka imant bet k, kas guljo vienoje pusje.*

Penktj dien dvint lius per pusryius pakelti gulint one objekt
ne ta ranka buvo naudojama retai. Judesys buvo lengvesnis, ne toks ne
klusnus ir retai daromas visikai klaidinga kryptimi. Vaikiodamas jis nebe
taip danai susidurdavo su objektais. Septintj dien beveik visos re
gimosios reakcijos buvo puikios, nors kartais vienas kitas konfliktas pa
sireikdavo. Atuntj dien numus akinius buvo tam tikras trikdys, kuris
tssi t dien ir kit ryt. Einant kai kuri klii ant grind kambaryje,
pavyzdiui, kds link, pasisukdavau neteisingai, mgindamas jos ivengti;
taigi danai arba susidurdavau su daiktais nordamas kaip tik juos apeiti,
arba akimirk svyruodavau, sutriks dl to, k turiu daryti. Daugiau nei

XI skyrius. Asmenyb ir jos sutrikimai

341

kart supratau neins, kuri turiu naudoti rank suimdamas one esani
dur ranken. I dviej greta esani skirtingus kambarius vedani dur
ketindavau atidaryti ne tas, kurias reikia. Artdamas prie laipt engdavau
ant j, kai iki j bdavo dar pda ar dvi, o raydamas uraus tuo metu
nuolatos darydavau neteising galvos judes, mgindamas palaikyti regos
lauko centr kakur netoli to tako, kur raiau. Pakeldavau galv, kai tur
davau j nuleisti; pasukdavau j kair, kai turdavau pasukti dein".
Jeigu bt vertinamas Strattono elgesio prastumas pirm dien numus
lius, vien i pavirutiniko reakcij tyrinjimo ir neatsivelgiant neprisitaikymo prieastis bt padarytos labai klaidingos ivados apie pusiausvyros
stok ir bendrj bkl. Regimosios reakcijos neabejotinai buvo itin atitr
kusios nuo tikrovs", taiau trikdantieji veiksniai netruko pernelyg ilgai ir
nebuvo tokios prigimties emocini slyg, kurios traukt likusias parengtas
reakcijas.
inoma, labai sunku prastam suaugusiajam, kurio gdio ir emocins
reakcijos yra itin pastovios, sukurti kok nors rimt ir besitsiant poveik
asmenybei, pritaikant laikinuosius trikdaniuosius veiksnius. Neurotikam
individui net laikini emocijas apimantys veiksniai gali suprastinti bendrj
parengt reakcij sistem iki kdikio lygmens, kaip akivaizdiai liudija
okas nuo sviedinio sprogimo.
Btent kdikystje ir paauglystje trikdanij aplinkos veiksni pa
dariniai bna rimiausi ir ilgalaikiai.
Reakcijos sistem paalinimas ir atstatymas. Per vis mogaus raid
nuo kdikysts iki senyvo amiaus, taiau daugiausia jaunystje vyksta ne
tik gdi gijimo procesas ir paveldim reakcij kitimas, bet ir toks pat
svarbus reakcijos sistem, kurios veikia tik iki tam tikro amiaus, paalini
mas. Senos situacijos uleidia viet naujoms, ir kuomet situacija pasikeiia,
ankstesni reagavimo bd atsikratoma ir kuriami nauji. Joks sveikas k
dikis po keli mnesi vaikiojimo nebegrta prie liauimo gdi, o
imoks naudoti rankius vyresnis vaikas neberodo ankstesnio parengto
elgesio su kubais ir aislais. gyti ankstesniais metais gdiai paprasiausiai
neveiks. Tai tiesa tiek visuomenini veikl, tiek kasdieni atsak objektus
atvilgiu. Ms brandos met draugais paprastai bna ne vaikysts ir pa
auglysts draugai. Atsikratymo procesas nra aktyvus, taiau lemiamas
beveik vien to fakto, jog sulig amiumi keiiasi visuomenin bei fizin
aplinka, ir jeigu individas nori prisitaikyti prie kintam slyg, turi sisavinti
naujus gdius. Neabejotinai ubaigtumas, su kuriuo senieji gdiai ir
susijs su jais nedirbantis emocinis veiksnys nustumiami al, kai susi
duriama su nauja situacija, itin keiia asmenybs tip. Jeigu individas nuolat
susiduria su nauja situacija, kuri gali veikti, kaip bna paprastai, ir jeigu
reakcijos sistemos, kurias reikia iaugti, nra pernelyg siaknijusios, senoji

342

PSICHOLOGIJA BIH EIV IO R ISTO PO IU R IU

tvarka uleidia viet naujajai nepalikdama pdsak ir aling veiksni;

taiau jeigu paveldimumas yra blogas, jeigu vaikystje daug sirgta arba
jeigu tvai pernelyg globjiki ar nerpestingi, naujos gdi rys susidaro
nepaprastai sunkiai. Tuomet individas lieka suvarytas praeities. Galbt
kiekvienas esame patyr alos vaikystje ir paauglystje. Ankstyvosios si
tuacijos, kai suaugusysis vl su jomis susiduria, gali nesukelti atvir vai
kik reakcij, taiau jos ir nevisikai praranda gali sukelti ankstesn
neireikt emocin veikl. tikinamiausi io poirio rodym pateikia
psichopatologija, taiau kasdienis gyvenimas taip pat j patvirtina. Daugelis
isaugo nesuardomus skyrius, upildytus senomis reakcij sistemomis, ku
rios prieinasi suaugusiojo gyvenimo audroms ir stresams. Ankstyvasis
religinis ir visuomeninis mokymas keiiamas sunkiai arba visikai nekei
iamas. Kalbjimo ir mstymo apie dalykus bdai, imokti ant motinos
keli, kartais lieka nepakit iki pat mirties. Kol nepasireikia pokyiai,
naujas situacijas negali bti reaguojama tinkamai: senieji gdiai neveiks
naujoje aplinkoje, taiau sena neuleis vietos tam, kas nauja. Taigi individas
lieka nuolat neprisitaiks. Keli pavyzdiai gali padti suprasti, kaip kyla
kliudantys polinkiai ir kaip asmenyb yra j veikiama. Vienas individas,
nepaisant didelio domesio medicina, tampa psichologu, kadangi tuo metu
buvo lengviau gauti psichologo isimokslinim, kitas siekia verslo karjeros,
nors, jeigu galt, tapt dramaturgu. Kartais, nordamas globoti motin
ar jaunesniuosius brolius ir seseris, jaunuolis negali vesti, net jeigu pora
vimosi instinktas yra prastas. Tokio veikimo kryptis neivengiamai palieka
suardytus impulsus. Arba jeigu jaunuolis ves ir surimts, nors brandus
svarstymas parodyt, jog nebdamas susaistytas eimos galt kilti karjeros
laiptais daug greiiau. Kitas veda ir n pats sau neireikia odiais, kad
daro klaid, pamau atsisako bet kokios emocins raikos, vengia sutuokti
nio padties, prastus nam ryius keisdamas kokiu nors patraukliu darbu,
bet daug daniau pomgiais, greiio manijomis ir vairiais nesaikingumais.
domu paymti, kaip greitai per Pirmj pasaulin kar moterys msi
vairi darb. Dabartinje visuomenje jos neturi galimybs imtis darb,
kuriuos daro vyrai, taigi moter iaugimo i paauglysts pokyiai riboti
labiau nei vyr. Jeigu i analiz teisinga, i negyvendint polinki daryti
kitus dalykus nei darome niekada visikai neatsisakome ir negalime to
padaryti, kadangi negalime perdaryti savs. ie neprisitaikymai pasireikia
ikart paalinus stabdius, t. y. kai suaugusij kalbos ir veikimo sistemos
funkcionuoja emu lygmeniu, tarkim, miegant, svajojant ir emocini sutri
kim metu. Dl ios prieasties sapnas, klaidos bei nelaimingi kasdienio
gyvenimo atsitikimai yra svarbs tiriant asmenyb.
Daugelio, taiau ne vis i sustabdyt polinki raid galima atsekti
iki vaikysts ar paauglysts - tampos ir jaudinimo laikotarpi. Vaikystje
danai matome berniuk reaguojant motin tam tikrais atvilgiais kaip

XI skyrius. Asmenyb ir jos sutrikimai

343

tv. Lygiai taip pat mergait artimai prisiria prie tvo ir reaguoja j,
kaip tam tikromis aplinkybmis reaguot motin. ie polinkiai, populiarios
morals poiriu, yra visikai nekalti. Taiau kai vaikai tampa vyresni,
jie vienas i kito ar i kito altinio suino, jog tokie reagavimo bdai yra
arba blogi, arba neprasti; paskui vyksta paalinimo ir sukeitimo procesas.
Sukeitimas, arba pakaitalas, danai bna labai netobulas. Apatalo odiai
Bet kai tapau vyru, padjau al, kas buvo vaikika44* buvo urayti iki
iuolaikins psichologijos. Neatsisakome i polikni - sukeiiame, taiau
jie niekada visikai nepraranda skatinamosios galios. Tvai, kurie rodo
vaikams perdtas emocines reakcijas (per daug juos myluoja), danai pa
skatina tokias reakcijas ir daro prast pakaital sunkesn. Vliau ankstesns
gdi sistemos gali pasireikti aikiais bdais. Danai regime, kad jau
nuoliui, kurio motina seniai mir, n viena su kuria jis bendrauja mergina
nra patraukli. Jis pats negali nurodyti apatijos prieasties ir galbt supykt,
jeigu igirst tikrj paaikinim. Panaiai suaugusieji gali pernelyg prisiriti
prie vaik. Tai danai matoma tuo atveju, kai vyras mirta, palikdamas
mon su vieninteliu snumi. Snus pakeiia tv, ir jos reakcijos, kurias ji
laiko visikai tinkamas pasiventusiai motinai, greitai gyja tam tikr bruo,
kuriuos ji atskleist vyrui.
Visi ie pavyzdiai paimti i prasto gyvenimo. Jie leidia velgti individo
charakter ir asmenyb. Parodo, jog norint suprasti asmens silpnum ir
stipryb reikia daugiau nei pavirutinikos painties su juo. Charakteris ir
asmenyb nesusidaro per nakt ir neauga it grybai. Apibendrinant tikriau
siai drsiai galima teigti: jaunatvikos, iaugtos ir i dalies atmestos gdi
ir instinktyvios reakcij sistemos gali veikti ir galbt visada veikia suaugusij
reakcij sistem funkcionavim ir tam tikru lygiu veikia net nauj gdi
sistem, kurias pagrstai tikims gyti, susidarymo galimyb.
gdio ikraipymo psichopatologins puss. Kaip psichologai, tyrin
jantys prast elges, psichopatologijos srit galtume engti tik tuomet,
jeigu rastume ry tarp anksiau aptarto gdio ikraipymo ir to, k psi
chiatras vadina psichiniu susirgimu44. Kaip inoma, dalis ndienos psichopatolog, kalbdami apie pacientus, turinius asmenybs sutrikim, yra
link atsiriboti nuo patologins susirgimo sampratos. Kai patologas ir fizio
logas aplanko psichiatrijos ligonin, jie i karto yra link iekoti tinkamo
paciento bsenos paaikinimo smegen lsteli sualojim, infekcij, apsi
nuodijim ir pan. svokomis. Daugeliui j, kaip ir mogui i gatvs, nesi
vaizduojama, kad tinkamas paciento ligos vertinimas prieastiniu poiriu
gali bti pateiktas nesiremiant patologija, fiziologija ar medicinine chemija.
Daugelis mano, jog tokiais atvejais (visikai funkciniais atvejais) neuro
loginiai ir cheminiai tyrimai parodyt ir privalo parodyti tam tikrus nukry
pimus nuo normos, o kai tokio organinio sutrikimo nepavyksta rasti, ro
dinja, kad pokyiai yra, taiau jie tokie subtils, jog j nemanoma stebti.

344

P S IC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

Galbt tai teisinga kai kuriais atvejais, taiau stiprja sitikinimas, kad norint
paaikinti faktus nebtina rasti joki organini paeidim, ir net jeigu jie
nustatomi, nebtinai yra svarbs veiksniai. Kitaip tariant, galime sutikti
asmenyb, keniani dl gdio ikraipymo - ikraipymui pasiekus toki
rib, kai atsveriantieji veiksniai (naudingi gdiai) nra pakankami, kad
individas ilikt visuomenikas. Jis neranda ryio su aplinka ir jam ne
suteikus pagalbos akivaizdiai bus veiktas konkurencinje kovoje. Kaip
paymjome, gdio ikraipymai gali prasidti ir danai prasideda kdi
kystje. Atlaidi motina teikia pirmenyb vienam i vaik: leidia jam valgyti,
k jis nori, aisti su tuo, ko paprao, nevadovauja jam, u j visk atlieka ir
net numato jo poreikius. Esant tokiam reimui vaikiojimas ir kalbjimas
yra ulaikomi. Kai poreikiai nepatenkinami, griebiamasi verksmo, auksmo,
spardymosi, klyksmo. Vaikystje jis yra globojamas ir lepinamas. Kai tik
kiti berniukai mgina jam suduoti smgi, kurie j pataisyt, motina pa
remia jo pus. Mokytis jis neveriamas, dirbti ir usidirbti papildom cent,
taip pat dalytis atsakomybe nemokomas. prasta nata ir atsakomyb, jo
paties nelaimei, jam neukraunamos. Kol ilieka ankstesn globojamoji
aplinka, jis plduriuoja, taiau itikus krizei, kai asmuo priverstas niekieno
nepadedamas susidurti su pasauliu, jis neturi veri, su kuriomis tai pa
daryt. Jo sranka yra netinkama. Pasaulis pilnas toki plduriuojani
duen, daugelis j dl palankios aplinkos niekada nepasiekia psichiatrijos
klinikos. Karas atskleid domi atvej. Vien galbt galima paminti.
tarnyb buvo paauktas 35-eri met tvirto sudjimo vyras. Jo tvas mir
berniukui esant dar kdikiui. Motina neteko galvos ir peticijomis uvert
Kongres ir tiesiogiai prezident, nordama ilaisvinti j nuo tarnybos dl
to, kad jis yra jos kdikis44 ir kad ji nuo pat jo gimimo kiekvien nakt
miegojo alia. Kol 35-eri met kdikis buvo namie, motina savimi rpinosi
ir apskritai buvo gyva bei linksma. Paaukus sn tarnyb, apsileido ir
nusimin. Turdama tam tikr l ir tak galiausiai ji pasiek, kad snus
bt paleistas atsarg, po to laimingi santykiai vl buvo atkurti. Vargu ar
galima abejoti, jog kiti ei gyvenimo be snaus mnesiai bt atved motin
klinik. i abiej individ asmenybs serga ir suniokotos taip, kaip tu
berkuliozs ar vio. Taiau iekoti kokio nors organinio sutrikimo bepras
mika. Tokios bkls jie tapo dl prisitaikymo, kurio nebuvo laiku atsisakyta,
ri. rodymas, kad asmenybs sutrikimai susij su ilgai besitsianiais
elgesio painumais, o ne su organiniais sutrikimais, matyti i to, jog daugeliu
atvej naujoje ir tinkamoje aplinkoje senosios reakcijos gali bti iardytos
ir diegtos naujos. Individas yra perdaromas reakcijos poiriu ir uima
prast viet visuomenje. Kartotinis mokymas (gydymas44), nors ir sunkes
nis, yra n kiek ne daugiau ir ne maiau paslaptingas ar stabus kaip kdikio
mokymas siekti ledinuko ir atitraukti rank nuo vaks liepsnos.

XI skyrius. Asmenyb ir jos sutrikimai

345

Baigiamieji tvirtinimai. Taigi ms asmenyb yra rezultatas to, su kuo

engme gyvenim, ir to, k igyvenome. Tai - reakcij aib kaip vi
suma. Jeigu esame sveiki, didiausias aibs dmuo sudarytas i apibrt
ir konkrei gdi sistem, instinkt, kurie pasiduoda visuomens kon
trolei, ir emocij, kurios sutramdytos ir pakeistos tikrovs mokykloje patirt
smgi.

RODYKL

A
Abney, 97
Adaptacija, 99
A dam s, 101
Addisono liga, 173, 174
Adreninas, jo taikymas, 170
savita taka, 201
Akis, jos dangalai, 102
raumenys, 106
sandara, 102
Aklumas spalvoms, 89
teorijos, 88, 101
Aksonas, 113
Alkoholis, jo platinimas, 304
jo poveikis, 302
Arai, 296-301
Am sden, 329
Amius, jo taka, 322
Anderson, 250
Angell, 249
Antinksi liauka, paalinimas, 174
sandara, 173
Apilimas, 288
Apvalga, bendroji, instinktyvios ir
emocins srankos, 330
Aritmetika, nebals, 298
Asmenyb, 325
biheivioristin samprata, 328
daugybin, 251
greiti tyrinjimo metodai, 334
ir lytis, 327
ir raysena, 337
ivados, 329
gdi trikdi taka jai, 339
jos ligos, 342
nuoseklus tyrinjimas, 329
painiava dl sampratos, 327
rezultatas vis gyvenimo proces, 344
sprendimai i fotografij, 325
tyrimas laboratorijoje, 333

Asociacins sritys, 141

Aljaunjimas, visuomeniniai padariniai, 179
Atmintis, 257
biheivioristinis apibdinimas, 259
konotacija, 258
pagerinimas, 291
Atmintis, gerkl gdi, 288
eksperiment rezultatai, 260
Atsakai, ankstyvieji refleksiniai ir instink
tyvs, 270
jutiminiai, 210
Atsakas, jo skirstymas, 22
skyrimo, sot ir grynum, 94
emociniai, naudojami juose metodai,
190
ireikti gdio, 22
bendroji prigimtis, 20
paveldimumas, 22
motorinio ir liauk enklai, 21
spjimas, 15
regimasis, laikins raikos, 97
Atsipalaidavimas, 306
samprata, 3044
Atsvara, kvapo, 65
Atsveriantys veiksniai, 333
Auktis, 71
jo poveikis raysenai, 311
Ausis, sandara, 74
Autakoidas, 170
skydliauks, 172
Autonomin sistema, 150
B
Babinskio refleksas, 215
Bailey, 78
Baim, 134
jos dirgiklis, 185
Baird, 24, 97
Baldof Camillo, 337
Balsas, 335

3 48

PSICHOLOGIJA BIH EIVIO RISTO PO IU R IU

B a ls i sa v y b s , 72
B a ls o s t y g o s , 265

B a n g o s ilgis, skyrim o atsakai j, 88

dirginimas, p riklausom as n u o jo, 85

Dali reakcijos, 325

Darbas, jo kreiv, 296
bendrieji jo gdiai, 330
raumen, 158
Davies, 134
Dav/s, 248, 313, 314
Dearborn, Walter, 321
Deguonies trkumas, 308
taka raysenai, 312
stoka, 311
Dendritas, 114
Determinantai, veiksm, 255
Dexter, 310
Dm, klausos, 57
Dsnis Viskas arba nieko", 117
Dinamometru, tyrimas, 315
Dirbantis organizmas, 293
Dirgikliai, odos, 48
organiniai, 60
sumavimas, 157
toniniai, 70
triukmo, 70
uosls, j skirstymas, 64
Dirgiklis ir atsakas, 19
pusiausvyros jusls, 56
svokos vartojimas, 19
Dodge, 303
Dogiel, 149
Downey, 250, 336
Draugyst, 327
Drever, 21A
Drgm, 310
Dunlap, 100, 311

B ate man, 274

Beany 288
Bechterevas, 32
Belataks liaukos, j jaudinimas, 169
Bendruomenikumas, 227
Bennett, Amold, 327
Beprasmiai skiemenys, 284
poveikis, tvarkos keitimo, 286
Bergson, 337
Binet, 43, 337
Biologiniai bruoai, kaip asmenybs
vadovas, 336
Blanton, 212, 270
Book, W.F., 260,261,296
Boring, 112, 134, 344
Branda, taka mokymuisi, 322
Brodhun,9 0
Broun-Suard, 177
Bryan, 286
Ztas/z, 306
Bsena, poemocin, 203
Bstas, 225
C
Cannon, 27, 201
Carlson, 27
Cerebrospinalin sistema, 120
Chapman, 296
Charakteris, 325
arlataninis, jo aikinimo tipas, 336
inovai", 335
Cleveland, 258
Cobb, 99, 101
Conradi, 272
Coover, 249
Corti organas, 77
Crpieux-Jamin, 337, 338
Crocker, 111
Czermak, 269

E
Ebbinghaus, 105, 284, 286, 288-291
Edser, 82
Eisena, 335
Eksperimentas, jo parengimas, 31
Elgesys, jo bendrasis lygmuo, 330
biheiviorizmas, 15
dsniai, 15

Rodykl

pertvarkymas, 15
mogaus, jo valdymas, 17
Emocija, apibdinimas, 181
Emocija, eksperimentiniai tyrimai, 169
genetinis tyrimas, 184
fiziologinis tyrimas, 199
praktinis tyrimas, 204
vaidmuo kasdieniame gyvenime, 203
Emocijos, susijungusios su instinktu ir
gdiu, 198
praktins puss, 205
Emocins raikos, 196
Endokrinins liaukos, 169
Endolimfa, 57
Ergografas, 158, 300, 306
Eustachijos vamzdis, 69
Ewald, 78, 79
F
Fabre, 30
F re, 306
Fizika, ryys su psichologija, 25
Fiziologija, ryys su psichologija, 26
Flint, 226
Forbes, 79
Foster, 249
Fotometrija, 88
Fracker, 249
Franz, 254
Freeman, 283
Frenologija, 336
Freud, 185
Fritsch, 142
Funkcija, aritmetin, nebals, 298
apibdinimas, 293
kalba, 283
nepertraukiamas lavinimas, 301
Funkcijos, rank, 298
Funkcinis periodikumas, 319
G
Galns, odos, 48
kinesteziniai, 54

349

Garsai, kdikio, 271

Gats, 314
Genez akies ir rankos koordinacijos, 239
Gerklos, 265, 267
apibdinimas, 265
paalinimas, 268, 269
raumenys, 269
Gerkl garsai, j krimas, 265
Gestas, 355
Gilbert, 249
Girdjimas, 67
Glikogenas, jo susidarymas, 175, 298
Glikozurija, 172, 200
Globa, 210
Goddard, 44
Gray, 77, 80
Griebimas, jo gdis, 213-215
Griebimo refleksas, 213, 239
Groos, 219
Gumburas, 129
H
Haliucinacijos, regimosios, 110
Hardesty, 134
Harrow, 178
Harter, 286
Head, 54, 134
Healy, 44
Hecht, 314
Hellsten, 303
Helmholtz, 76, 101
klausos teorija, 78
Henderson, 111
Fleming, 63, 111, 112
Hering, 97, 101, 108
Herrick, 61, 137, 140, 142
//oc/z, 329
Hodge, 119
Hollingworth, 305, 314
Hollingworth, Mrs. H. L., 319
Holt, 242, 243, 283
Hormonai, j apibdinimas, 169
Horopteris, 108
Hubbert, 322

350

P S IC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

Huber, 149
Huey, 283
Hull, 338
154
Huntington, 310

I
Iliuzija, Franklino, 111
Mller-Lyer, 110
Individualumas, 233
Inkstai, 168
Introspekcija, 14
Instinktas, 207
ir refleksas, skirtumai, 208
jo genetinis tyrimas, 210
klausimai, 209
motinysts, 226
Instinktai, priskiriami mogui, 224
kiti priskiriami, 228
klasifikacija, 209
lytiniai, 229
modelini stoka, 224
pasirodymo eilikumas, 223
pastabos apie, 229
slopinimas ir valdymas, 230
vaidmuo, 232
visuomeniniai, 227
Isiblakymas, poveikis darbui, 316
tvirtinimas, gdi, 251
ves, R. E., 96, 98
i
gijimas ir turjimas, 283
gdi, veikiantys faktoriai, 320
sudtingesns mediagos, 286
audymo i lako gdio, 244
gdis, apibdinimas, 235
eksperimentikai sukurtas, 339
ikraipymas, jo psichopatologins pu
ss, 343
tvirtinimas, 251
prigimtis, 236
trikdys, 339

gdis, jo nervinis pagrindas, 253

sistemos ir vaistai, 301
tipai, 238
gdiai, ankstyvieji kalbos, 272
ankstyvieji balso, 272
amiaus poveikis jiems, 322
eksplicitiniai, gijimas, 235
daliniai, 246
gerkl, susidarymas, 268
kno, 239
bendra santrauka, 262
kalbos, 272
kalbos, 270
susidarymas, 272
implicitiniai kalbos, 274
susidarymas suaugusiesiems, 243
trumpinimas, 254
vienalaikis susidarymas, 250
funkcija, 250
niris, jo dirgiklis, 185
J
James, 203, 208, 223, 224, 225, 294
Johnson, H. M., 101
Jons, 87, 307
Judd, 283
Judesiai, rankos ir rieo, 211
gynybiniai, 215
plaukimo, 216
Jutimo organas, klausos, 74
kinestezinis, 54
liaukos, 164
odos, 48
organinis, 59
pusiausvyros, 56
regos, 102
skausmo, 52
skonio, 61
spaudimo, 51
temperatros, 48
uodimo, 64

Rodykl

K
Kalba, jos anatominiai pagrindai, 265
gdiai, 265, 272
eksplicitin, 270
genez, 265
implicitin, 274
susidarymo sparta, 274
Kanalas, pusratinis, 56
Kankorin liauka, 176
Kariuomens alpha testas, 29
Karybos departamentas, nistagm ty
rimai, 58
Kasa, 167, 167
jos vidin sekrecija, 167
Kaupimas, 225
Keliai, susidarymas, 237
Keliniai knai, 128
Kelio refleksas, 161
Kempf, 59, 154, 335
Kendall, 173
Kepenys, 167
Keturkalnis, apatinis, 128
virutinis, 128
Kiesow, 61
Kilimas, pabaigos, 296
pradinis, 296
Kilpa, vidin, 137
Klaidos, odio ar rato, 191
Klausa, 67
Klausimynas, emocinis, 192
Klausos, jos dirginimo teorija, 78
Klausos skiauter, 57
Klimatas, jo taka, 310
Koenig, 90
Kofeinas, jo taka, 305
Kojyts, smegenli, 124
Kojyts, smegen, 126
Kokainas, jo taka, 307
Kdhler, 72
Kombinuotieji tonai, 73
Komisros, 124
refleksai, j psichologinis naudojimas, 38
Konsonansas, 73
Kontrastas, vienalaikis, 95

351

Kontrol, naudojant prietaisus, 30

Koordinacija, akies rankos, 239
akies, 212
Kova, 226
Kraeplin, 296
Kraujo cukrus, kaip emocinio dirginimo
padarinys, 196
Kreiv darbo, klimato poveikis jai, 310
takojantys veiksniai, 316
Krym, kilpos, 139
Kryminis mokymas, 248
Kdikio instinktai, j atsisakymas, 341
Kno gdiai, ireikti, j
isaugojimas, 257
Kvapai, 65, 111
L
Ladd-Franklin, Christine, 101
Laidai, nusileidiantieji, 144
Laikymas, 257
beprasms mediagos, 283
prasmingos mediagos, 284
Laisvas tipas, odini reakcij
metodas, 191
Lakenan, 323
Langfeld, 315, 316
Lashley, 33,164,244,254,281,311,320
Lavinimas, mainantis naud, 320
laikotarpiai be jo, 257
Lavinimo nebuvimas, poveikis gerkl
gdiams, 287
Lstel, i nugaros smegen mazgo, 116
i ventralinio rago, 115
vair j tipai, 117
uodimo, 67
Le Bon, 227
Lee, 144
Levanzin, Agostino, 315
Lewis, N. D. C., 200
Lis, permatomas, 102
Liauka, 175
kankorin, 176
lytin, 177
pasmegenin, 175

352

PSICHOLOGIJ BIH EIV IO R ISTO PO IU R IU

ukrio, 176
Liaukos, 164
antinksi, 173
belataks, 169
paausin, 164
prieskydin, 171
latakins, 164
seili, 164
skydliauk, 170
skrandio, 167
Lillie, 119, 120
Linnaeus, 64
Lygmuo, veiklos, 330
prastas, 183
slopinimo, 183
Lyties skyrimas, 317
Lytinis gyvenimas, parengtis, 332
Loeb, 209
Lombard, 306
Lorenz, 98
Luciani, 81, 315
M
Magneff\ 290
Maielis apvalusis, 56
Mali, 318
Manipuliacija, 234
March, 314
Mazgas, nugaros, 134
simpatinis, 148
Mstymas, 275
jo analiz, 276
pavertimas atskiru, 283
santrauka, 283
McDougall, 227
Medicina, ryys su psichologija, 27
Mediokl, 224
Meil, jos dirgiklis, 185
Metodas, pirto judesiams urayti, 35
visumos versus dalin, 323
Metodai, slygini refleks, 32
asmenybs tyrimo, 333
moksliniai, sugretinti su praktine
procedra, 23

nustatyti elgesio lygmeniui, 44

objektyvs, 29
psichologijos, 29
testavimo, 42
veiksmingumo, 317
odins ataskaitos, 39
Merlatti, 315
Meyer, Adolf, 334
Meyer, Max, 79
Mgdiojimas, 224
Migracija, 226
Mililambertas, apibdinimas, 88
Mistikai, froidistai, 328
Miller, 68
Mintis, 276
jos nekalbiniai pavidalai, 275
Mirkiojimas, 232
Modeliai, emocij, 189
Mokymas, jo perklimas, 248
kryminis, 248
Mokymasis, beprasmi skiemen, 285
prasmingos mediagos, 284
audyti i didiojo angliko lanko, 243
Monochromatinis, apvietimas, 85
Montgomery, 338
Motinysts instinktas, 226
Motorin sritis ievs, 142
Morgan, J. J. S., 316
Morgan, Lloyd, 184
Mosso, 158
N
Narkotikai, j taka, 307
Nesimokytos veiklos, j svarbiausias
vaidmuo, 230
elgesys, emocijos, 181
instinktas, 207
Nervin veika, 118
impulsas, jo prigimtis, 119
Nervas, jo apraymas, 134
aknis, aferentin, 134
ventralin, 134
Nervai, kaukols, 138
savita eiga, jusli, 120

Rodykl

Nerv sistema, jos vienetas, 13

Neurologija, ryys su psichologija, 25
Neuronas, 113
Neuronai, kylantieji, 135
asociacij, 124
kaukols, j kylantieji takai, 138
komisriniai, 124
projekciniai, 124
Mas/, 119
Nistagmas, 57
Nolan, 296
Normos, prastos, 332
Nugaros smegenys, 120
ryiai su smegenlmis, 135
gumburu, 138
pailgosiomis smegenimis, 136
ieve, 136
j dangalai, 122
j periferiniai neuronai, 132
Nuostatos, emocins, 198
Nuovargis, jo kreiv, 159
nenaudinga svoka, 294
jo produktai, 159

O
Oda, kaip alinimo organas, 168
Oras, jo poveikis, 311
Otologas, 258
P
Paausin liauka, sekrecijos surinkimas, 33
Pagerjimas, nebalss aritmetikos, 398
Pagrindin ranka, 215
Pailgasis maielis, 56
Pailgosios smegenys, 124
Pamato mazgai, 130
Paralelizmas, 295
Parsons, J. H., 101
Partridge, 231
Paskata, taka gdio susidarymui, 323
Pa ttie, 79
Paauglysts gdiai, j atsisakymas, 341
Pavidalai, mstymo, 275

353

Pavlovas, 32, 164, 167

Pearl, 303
Peckhams, 30
Perilimfa, 56
Perklimas, kalbos funkcijos, 287
slygini emocini reakcij, 194
Perteklius, mokymosi, 290
Peterson, 47, 112
Piramidinis laidas, 144, 145
Pintner, 44
Pyle, 320, 321, 323
Plakimai, 72
Plaukimo judesiai, 216
Plyys, momeninis pakauio, 132
Rolando, 132
Sylviuso, 132
Poffenberger, 307
Poilsis, 331
jo laikotarpiai, 300
Polinkiai, 3332
teigiami ir neigiami, 220
teorija, 2221
Pokalbis, kaip vadovas asmenyb, 335
Povaizdiai, 98
Preyer, 224, 337
Priest, 92
Prisitaikymas, kinestezinis-motorinis,
54, 253
dalinis, 246
jo prigimtis, 330
Prisitaikomumas, visuomeninis, 331
Prisodrinimas, 95
Prizms, j dvjimo poveikis regimie
siems gdiams, 339
Projekcins sritys, 143
Psichiatrija ir gdi ikraipymo tyri
mas, 343
Psichogalvaninis refleksas, 192
Psichologija, jos skyriai, 25
introspekcin, 14
jos moksliniai metodai, 23
jos paadai, 14
objektas, 13
pasirengimas jai, 28
ryiai su kitais mokslais, 25

354

P S IC H O L O G IJA B IH E IV IO R IS T O P O IU R IU

P u b e r tetin liauka, 177

Purkinje, efektas, 86
reikinys, 88
Purpuras, regimasis, 105
R
Radossawljewitsch, 288, 290
Ranson, 150
Raysena ir asmenyb, 337
skaitomumas, 337
skirtumai, 327
Raumenys, nervins galns juose, 153
gerkl, 267
skersaruoiai, 153
Raumen veikla, jos prigimtis, 155
nuovargio produktai, 159
susitraukimas, paprastas, 155
tetanuso, 157
Raumuo, lygus, 162
nervai, aprpinantys, 163
tonusas, 159
veikimas, 163
Reakcija, atitinkama, 249
emocin, ankstyvojo tipo, 184
sistemos, j paalinimas, 341
Reakcijos, slygins emocins, 192
Receptoriai, 47
Refleksai, antagonistiniai, 161
balso, 271
slyginiai, ypatybs, 36
motoriniai, 34
seili, 33
sekrecijos, 33
slygoti vaikui, 230
Reflekso lankai, jungtiniai, 161
Babinskio, 218
funkcionavimas, 161
gynybiniai, akies, 215
griebimo, 213
latentinis laikas juose, 161
Reflekso lankas, 113
jo diagrama, 157
Regjimas, abiakis, 106
jusl, 102

nepatikimumas, 109
vieningas, 106
Reikm, eksperimentinis
udavinys, 282
Rejall, 261
Rekapituliacijos teorija, 232
Renan,337
Richter, Paul Gurt, 267
Rinkimas, 225
Rivers, 54, 131, 302, 305-307
Rykl, 266
S
Sapnai, 191
Sappey, 66
Slygos, optimalios darbui, 309
Schafer, 170
Schneider, 224
Seashore, 98
Scripture, 270
Sekrecija, vidaus, 169
skydliauks, 170
Sklidi persodinimas, 178
Sherrington, 160
Siekimas, ledinuko, 239
vaks, 241
Simpatin nerv sistema, 147
aferentiniai ryiai, 149
skyriai, 150
valdymas, 149
Simpatin nerv sistema, neuronai,
pasiskirstymas, 148
Sinaps, 116
Sistema, cerebrospinalin, 120
Sistemos, gdi, regimj, 108
Situacija, tiktinas atsakas j, 16
Skaisio kreivs, 90
Skal, Binet-Simon, 44
Skiltys, smegen, 131
Skydliauks liaukos, j hormonas, 170
Skyrimo atsakai, regimieji, 88
jautrumas, 38
jautrumas skaisiui, 89
Sklaida, emocini raik, 196

Rodykl

Skonio svognliai, 61, 63

Smegenls, 124
Smegenli pusrutuliai, 126
Smegenys, pagrindas, 125
j periferiniai neuronai, 133
kamienas, 127
svarbiausi bruoai, 124
vertikalus skersinis pjvis, 128
ievs pavirius, 129
Smith, 89
Snyder, 323
Slenkstis, 50
Sobotta, 77
Spausdinimas mainle, kofeino
taka jam, 305
Spektometras, 85
Sportas, 331
Sraig, 75
Sutrikimai, asmenybs, 325
Starch, 248, 287, 321
Starling, 169
Stebjimas, beprietaisis, 29
Stecher, 309, 314
Stereoskopas, 109
Steinach, 178
Stygos, balso, 265
Streeter, 56
Strichninas, jo taka, 307
Stockard, 303
Stratton, 339, 340
Succi, 315
Sukeitimas, 343
Swift, 248, 254, 261, 286
Swindel, 281

alio takai, j neprasta jauda, 51

ilumos takai, 48
liauimas, 218
okas, emocinis dirgiklis jam, 182
viesa, papildanti, 92
miinys, nepapildanios
homogenins, 94
balta, apibdinimas, 93

355

T
Tabakas, jo taka, 306
Tanner, 315
Terman, 44
Testai, specialij gabum, 44
tyrimai ir statistinis j rengimas, 45
Thorndike E. L., 45, 224, 226, 228, 249,
287, 296, 309, 310, 313
Thorek, 179
Tiltas, 124
Tinklain, 104
jos periferinis dirginimas, 98
Timme, Walter, 176
Tiroksinas, 170, 173
Titchener, 279
Tonai, kombinuotieji, 73
Trabue, 29
Trotter, 134
Tvirtumas, 256
U
Ulrich, 322
Uodegotas branduolys, 130
Uodimo stormuo, 141
organas, 64
Umirimo kreiv, 289
V
Vaikyst, pirmasis mnuo, 212
Vaizduot ir intraorganinis tinklains
dirginimas, 110
Vdinimas, 308
Veikla, emocinis jos lygmuo, 183
eksplicitin, 270
implicitin, 274
jos lygmuo, 169, 331
Veiksmai, j determinantai, 255
Veiksniai, atsveriantys, 344
Veiksmingumas, dienos eiga, 314
santykinis, abiej lyi, 317
Vengimas, vaks liepsnos, 242
Verts, 21, 328

356

PSICHOLOGIJA BIH EIV IO R ISTO PO IU R IU

Vingiai, smegen, 131

Visumins reakcijos, 325
Vitaliniai mazgai, 133
Voronoff, Serge, 178, 179
W
Waterston, 54
Watson, John B., 193
Watson, Eosalie Rayner, 193
Watt919
Wells, E L., 329, 334
Wheeler, 30
White, 154
Wilkinson, 80
Woodworth, 188, 248, 249
Wundt, W., 14
Y
Ifcrtes, 43, 329
Z
Zwaardemaker, 64, 65, 112

aidimas, 228
iev, 130
ryiai su emesniais centrais, 136
mogus, jo atvira veikla, 22
odynas, kdikio, 274
odins reakcijos, 191

PAAIKINIMAI
p. 11 - Human artimai (ang.) i kategorij Watson greiiausiai perm i
E. L. Thorndikeo. Knygoje Gyvn intelektas (1911) Thorndike ra: I ties
gali bti, kad kaip tik dl tos prieasties savimon ir savikontrol, kurios tarsi taip
rykiai skiria mogaus intelekt nuo vis kit gyvn intelekto, i ties tra mil
iniko asociacij, kurias gali susidaryti mogikasis gyvnas, skaiiaus, trapumo
ir sudtingumo didjimo antriniai rezultatai. Gali bti, kad intelekto evoliucija
neturi pertrki, kad jos paanga yra tstin nuo pirmosios raikos iki dabartins
bkls pas suaugusius civilizuotus m o n e s ..( p . 286)

I SKYRIUS
p. 14 - Sine qua non (lot.) - pagrindinis elementas ar slyga.
p. 15 - Anglikasis habit iuo metu daniau veriamas kaip protis. I apraymo,
pateikiam pavyzdi ir mechanizm aikinimo akivaizdu, jog i kategorij auto
rius kaip ir kiti to meto tyrintojai vartoja gdio (skili) prasme.
p. 17 - 1919 m. priimta XVIII JAV Konstitucijos pataisa udraud vartoti alko
holinius grimus.
p. 20 - iuo atveju autorius iek tiek netikslus: silpni dirginimai veikia jutim
organ receptorius, taiau jie nesukelia sklindanio jaudinimo, dl kurio ir susidaro
pojtis.
p. 20 - Bangos ilgis dabar paprastai ireikiamas nanometrais (nm) - 109 m.
p. 20 - Autorius vartoja svok adjustment beveik kaip act, action ir activity si
nonim. Dabar svoka adjustment (pri(si)derinimas, pri(si)taikymas) vartojama
kiek kita - organizmo kaip visumos susiderinimo su aplinka - prasme.
p. 24 - Baird J. W. (1905). The Color Sensitivity ofthe Peripheral Retina.
p. 27 - Turimas omeny amerikiei fiziologo W. B. Cannono darbas Kno pokyiai
patiriant skausm, alk, baim ir nir (1915) ir ved fiziologo A. J. Carlsono
bei jo koleg V. Johnsono ir H. M. Caverto tyrinjimas Kno sandara (1910).

II SKYRIUS
p. 29 -1 9 1 4 m. M. R. Trabue paskelb test, matuojant kalbos gebjim". Trabue
uduotys - atskiri sakiniai, kuriuos reikdavo upildyti, - vliau ilgai buvo nau
dojamos intelekto testuose, turjusiuose matuoti ne gytus kalbos gdius, bet
paveldtus gabumus.
Pirmojo pasaulinio karo metais JAV auktini psichologinio tyrimo komitetui,
kur, be R. M. Yerkeso, jo H. Goddard, L. Terman ir W. Bingham, buvo pavesta

3 58

PSICHOLOGIJA BIH EIV IO R ISTO PO IU R IU

sukurti grup intelekto test, leisiani nustatyti emo intelekto lygio auktinius
bei atpainti vyrus, i esms gerai pasirengusius atlikti specialias uduotis bei
mokytis karinink mokyklose. I pradi buvo sukurtos penkios skirtingos odinio
testo formos, vliau pavadintos Kariuomens alpha testu. Paskui pasirod Ka
riuomens beta testas - neverbalinis testas nemokantiems skaityti ir nekalbantiems
anglikai auktiniams. Galutins abiej test formos buvo paskelbtos 1919 m.
saus. Iki karo pabaigos iais testais buvo vertinta daugiau nei 2 milijonai vyr.
p. 30-Turimas omeny J. H. Fabreo darbas Voro gyvenimas (1913) bei G. W. Peckhamo,
E. G. Peckhamo ir W. H. Wheelero tyrinjimas Poeimio Lyssomanae vorai (1888).
p. 33 - Latakas pavadintas pirm kartj apraiusio dan anatomo Nielso Stenseno
(1638-1686)vardu.
p. 36 - Watson ne visikai tiksliai vartoja svok bausm (punishment). Geriau
tikt bendresn svoka reinforcement (pastiprinimas").
p. 39 - d. v. (double vibration ang.) dvigubi virpesiai - 1 d. v. = 1 Hz.
p. 43 - Binet A., Simon T. (1905). Application de mthodies nouvelles au diagnostic
du niveau intellectuel chez les enfants anormaivc d hospice et d e cole primaire.
LAnne Psychologiue, 12,191-244. Angl kalba straipsnis pirm kart pasirod
1916 m.: New Methodsfor the Diangnosis ofthe Intellectual Level ofSubnormals. In
The Development o f Intelligence in Children. Vineland, NJ: Publications of the
Training School at Vineland.
p. 44 - Terman, Yerkes, Goddard dalyvavo kuriant mintus Kariuomens alfa ir
beta testus. Terman taip pat sukr Stanfordo pasiekim test ir panaudojo j
ilgalaikiam gabi vaik tyrimui. Vienas io tyrimo rezultat, paskelbtas knygoje
Intelekto matavimas (1916), ir buvo garsioji intelekto koeficiento" kategorija.
1911 m. W. Healy pristat Healy vaizdini ubaigimo test, o 1917 m. R. Pintner
and D. G. Paterson paskelb Pintnerio ir Patersono atlikties test.
p. 46 - Minimi ie Thorndikeo darbai: Thorndike E. L. (1904). Mental and Soiai
Measurement; Thorndike E. L. (1919). The nature, purposes, andgeneral methods
o f measurements o f educational products. Science, 14, 227-235.

III SKYRIUS
p. 50 - RL (Reiz limen) - absoliutus slenkstis, DL (Difference limen) - skyrimo
slenkstis. Limen yra lotynikas odis, reikiantis slenkst. Watson yra netikslus,
jungdamas abu odius vien kategorij. Be to, iuolaikinje fiziologijoje ir psi
chologijoje kalbama apie tris pojio slenksius: absoliut, autoriaus vadinam
ribos, skyrimo, arba skirtumo, ir diferencin, arba santykin skyrimo.
p. 54 - Waterston D. (1921). Anatomy in the Living Model. London: Hodder and
Stoughton Limited.
p. 57 - Tikslesnis i darini pavadinimas yra ampuli skiauters,
p. 57 - Tikslesnis pavadinimas - apvaliojo ir pailgojo maielio dms.

Paaikinimai

359

p. 59 - Kempf E. J. (1921). TheAutonomic Functions and the Personality. Nervous

and Mental Disease Monograph Series No. 28. N. Y.: The Nervous and Mental
Disease Publishing Company.
p. 61 - Kiesow E (1920). Osservazioni sopra ii rapporto tra due oggetti visti separatemente coi due occhi. Archivio Italiano di Psicologia, 1, 3-38.
p. 62 - Lieuvio paviriuje yra 150-400 grybini speneli su madaug 100 svo
gnli, 15-80 lapini speneli su madaug 50 svognli ir 7-12 grybini speneli
su madaug 3 svognliais kiekviename.
p. 63 - Henning H. (1915). Der Geruch. Zsch. f. Psychol., 73,161-257.
p. 64 - Zwaardemaker H. (1888). Die Bestimmung der Geruchscharfe. Berliner
Klin. Wochenschrift, XXV, 47, 950.
p. 64 - Henning H. (1916). Die Qualitatenreihe ds Geschmaks. Z. Psy., 74, 203219.
p. 68 - Miller D. C. (1916). The Science ofMusical Sounds. London: MacMillan Co.
p. 71 - Autorius nelabai aikiai skiria du garso aspektus: objektyv ymin - tono
dan ir subjektyvij pus - tono aukt.
p. 77 - Gray A. A. (1910). The Ear and its Diseases. London: MacMillan and Co.
p. 79 - Autorius ia remiasi iais darbais: Meyer M. (1911). The Fundamentai
Laws ofHum an Behavior. Boston: R.G. Badger.; Watt H. (1905). Experimentelle
Beitragezu einer Theorie ds Denkens. Arch. f. d. ges. Psych., viii.; Ewald J. (1903).
Zur Physiologie ds Labyrinths. VII. Die Erzeugung von Schallbildern un der camer
acustica. Ar. ges. Physio., 93, 485-500.
p. 79 - Forbes L. (1927). Diseases ofth e Nose and Naso-pharynx. London: Mac
Millan Co. P. 48.
p. 79 - Pattie F. A. (1927). An Experimental Study o f Fatigue in the Auditory Mechanism. Ithaca, N.Y.
p. 80 - Wilkinson G., Gray A. A. (1924). The Mechanism ofthe Cochlea. A Restatement ofthe Resonance Theory ofHearing. London: MacMillan and Company.
p. 81 - Luciani L. (1879). Sulle Funzioni dl Cervelletto, Riv. Freniat; II Cervelletto,
Pubblicaz. dl R. Istituto sup.
p. 82 - Zr. p. 20 komentar.
p. 88 - Paprastai svokos apatinis" ar virutinis vartojamos matuojant absoliuius
pojio slenksius, todl ia geriau tikt skyrimo slenkstis" (jis neskirstomas
apatin ar virutin).
p. 88 - Jons L. A., Lowry E. M. (1926). Retinai sensibility to saturation differences.
Journal of the Optical Society of America and Review of Scientific Instruments,
13, 25-34.

36 0

PSICHOLOGIJA BIH EIV IO R ISTO PO IU R IU

p. 8 9 - Smith S., Guthrie E. R. (1921). General Psychology in Terms o f Behavior.

N. Y.: Appleton.
p. 92 - Priest I. G. (1918). Production ofartificial daylight. Phys. Rev., 11, 502 -504.
p. 93 - ves H. E. (1912). Studies in thephotometry oflight and colour. Phil. Trans.
Roy. Soc., Lon. 190A, 155-193.
p. 94 - Chloros (gr.) - alsvai geltonas. Autorius tikriausiai turi omeny ali arba
alsvai gelton spalv.
p. 97 - Abney W. (1913). Researches in Colour Vision. London: Longmans, Green.
p. 99 - Cobb A. E. (1911). Color and its Aplications to Printing. Chicago: Inland
Printer Co.
p. 100 - Dunlap K. (1922). The Elements o f Scientific Psychology. St. Lous, MO:
Mosby.
p. 101 - Johnson G. L. (1901). Contribution to the Comparative Anatomy of the
Mammalian Eye, Chiefly Based on Ophthalmoscopic Examination. London: Royal
Society of London.
p. 103 - Tiksliau bt sakyti emetropinje arba normaliai viesos spindulius lauianioje akyje.
p. 104 - ios lstels paprastai vadinamos ganglinmis (mazginmis).
p. 105 - ia apraytas nervinio jaudinimo sklidimo kelias gerokai supaprastintas,
paverstas paprasta refleksine schema. I ties vyksta sudtingas informacijos apdo
rojimas, kuris ne visada baigiasi judesiu. Informacijos apdorojimo, atrankos ir
komand formavimo procese dalyvauja daug kit smegen darini.
p. 105 - Ebbinghaus H. (1893). Theorie ds Farbensehens. Zeitschrift fr Psychologie, 5, 33-54.
p. 105 - Vis regimj pigment pagrindas yra baltymo ir chromoporinio darinio
(11-cis retinalio) junginys. Stiebeli pigmentas vadinamas rodopsinu (viesos sug
rimo maksimumas - 500 nm). Trij kgeli pigment, besiskiriani savo opsinais,
viesos sugrimo maksimumai yra 656, 535 ir 420 nm srityse. ie trys kgeli
pigment tipai ir yra spalv regjimo pagrindas.

IV SKYRIUS
p. 114 - Prajus beveik 90-iai met nuo ios knygos pasirodymo inios apie nerv
sistemos sandar ir veikim yra daug isamesns, gerokai pasikeit net terminija.
Todl pristatydami skyri inaomis skaitytojo dmes atkreipiame tik klaidingus
aikinimus.
p. 115 - I tikrj aksono besiakojanios galns gali baigtis (sudaryti sinapsinius
kontaktus) ir ant kit neuron, j akson ar net sinapsi.

Paaikinimai

361

p. 116 - Btent i dendrit funkcija yra pagrindin - jie tiesiog padidina galim
kontakt su kit neuron aksonais paviri.
p. 116 - Dabar jau akivaizdu, jog sinapsje vyksta ne elektrinis, o cheminis jau
dinimo perdavimas, t. y. aksono galn atkeliavs jaudinimas (nervinis impulsas)
skatina mediatoriaus (acetilcholino, adrenalino ar kt.) iskyrim, kuris jaudina
jau kito (postsinapsinio) neurono membran.
p. 118 - Dsnis Viskas arba nieko i tikrj patvirtintas sklindaniojo jaudinimo
- veikimo potencial (nervini impuls) atvilgiu. Postsinapsiniai potencialai,
t. y. iskirto i presinapsins galns mediatoriaus suadinti postsinapsinio neurono
potencialai, yra laipsniki, jie nepaklsta mintam dsniui. Tik kai pastarieji pa
siekia reikiam amplitud, postsinapsinje membranoje kyla veikimo potencialas.
is veikimo potencialas ir sklinda aksonu, paklusdamas mintam dsniui.
p. 119 - Autorius turi omeny: Nissl Fr. (1896). Die Beziehungen d. Nervenzellensubstanzenzu den thatigen ruhenden u. ermdeten Zellzustanden. Neurol. Centralbl.
(1896), xv. 20; Hodge C. F. (1888). Some effects o f stimulating ganglion cells. The
American Journal of Psychology, 1, 3, 479-486.
p. 119 - Lillie R. S. (1923). Protoplasmic Action and Nervous Action. Chicago:
Chicago Univ. Press. P. 182.
p. 119 - Lillie R. S. Op. cit. P. 189.
p. 120 - Aksonin, arba vegetacin, nerv sistema {sistema nervosum automaticum)
skirstoma simpatin ir parasimpatin sistemas {sistema nervosum sympathicum
et sistema nervosum parasympathicum). Todl autonomins nerv sistemos suta
patinimas su simpatine jos dalimi nra tikslus.
p. 123 - Tiksliau smegen pamato vaizd dert vadinti apatiniu, o ne priekiniu
(autorius vartoja svok ventral). Tokie nesutapimai atsiranda dl to, jog vieni
neurologai laikosi stuburiniams gyvnams bdingos horizontalios kno orien
tacijos, o kiti - vertikalios. iame vertime vartojame svokas, atsivelgdami
vertikali mogus kno orientacij, nes kalbama apie mogaus smegenis.
p. 130 - Dl galini smegen taip pat nra aikaus sutarimo. Vieni tyrintojai
joms priskiria tik didiuosius pusrutulius su pamato branduoliais, kiti dar priduria
ir gumbur (tarpines smegenis).
p. 135 - ia ir kitur autorius vartoja kategorij kylantieji neuronai44, nors i tikr
j kalbama apie kylaniuosius, einaniuosius ar ieinaniuosius nervus (akson
pluotelius). Watson, ko gero, turjo omenyje, kad aksonas - nerv skaidula - ne
savarankus vienetas, o neurono kno dalis.
p. 136-T ai mirus nervas, sudarytas i dviej juntamj (akies ir virutinio ando)
ir vienos miriosios (apatinio ando) atak. Neinia kodl autorius lentelje pirma
pateikia VI, o tik po to V galvos smegen nerv por. Tas pats su XI ir XII poro
mis. Nors XI nervo dalis skaidul ir prasideda virutiniuose stuburo smegen
segmentuose, jo nedert vadinti nugariniu. Jis tik turi upakalin (nugarin) ir
priekin akneles.

362

PSICHOLOGIJA BIH E IV IO R IST O PO IU R IU

p. 144 - Fritsch G., Hitzig E. (1870). berdie elektrische Erregbarkeit ds Grosshims.

Archiv fr Anatomie, Physiologie, und wissenscahftliche Medicin, 300-332.
p. 1 4 4 _ Nugaros smegen motorinius neuronus nra tikslu vadinti periferiniais.
Jie yra galutiniai neuronai, kuri aksonai nervuota raumenis, taiau j knai slypi
nugaros smegenyse.
p. 147 - Jau minjome, kad autorius pavirutinikai aprao autonomin (vegeta
cin) nerv sistem, net neskirdamas simpatins ir parasimpatins dalies. Veik
damos antagonistikai abi jos ne tik valdo visus lygiuosius raumenis, bet ir sekrecij.
p. 149 - Autorius turi omeny: Dogiel A. S. (1895). ZurFrage berdie Ganglien der
Darmgeflechte bei den Saugetieren. Anat. Az., 10,517.; Huber G. C. (1912). On the
Relation of the Chorda Dorsalis to the Anlage o f the Pharyngeal Bursa or Median
Pharyngeal Recess. Baltimore: The Waverly Press.
p. 150 - Ranson S.W. (1921). The anatomy o f the autonom ic nervous system
with special reference to the innervation ofth e skeletai museles and blood vessels.
Ann. Intern. Med. 6, 1013.
p. 151 - ia autorius, usimindamas apie galim autonomins sistemos dviej
skyri priepriein veikim, labiau priartja prie tiesos.

V SKYRIUS
p. 154 - Hunt E. (1911). Treatment ofepilepsy. Med. Rec., 80, 318-322.
p. 154 - Kempf E. J. Op. cit.
p. 154 - White J. (1818). A Complete System o f Farriery, and Veterinary Medicine.
Pittsburgh: R. Patterson and Lambdin.
p. 154 - Sherington C. S. (1906). The Integrative Action ofthe Nervous System.
p. 1 6 2 - 1 o lygus 10'3 sek.
p. 159 - Autorius ia turbt apsiriko. I rezgini ieina posgtanglins skaidulos.
Simpatins nerv sistemos jaudinimo judjimo kryptis yra tokia: centrinis neuronas
> preganglin skaidula > ganglinis neuronas > postganglin skaidula.
p. 163 - Turimas omeny Ernest Henri Starling (1866-1927) - angl fiziologas,
daug darbavsis vidaus organ inervacijos ir sekrecijos srityje, bei jo darbas: Star
ling E. H. (1905). The croonian lecturs on the correlation o f the funetions o f the
body. Lancet, 2, 339.
p. 167 - Terminas autakoidas neprigijo ir iuolaikiniuose fiziologijos vadovliuose
nevartojamas. Ikilo ir ipltotai vartojama hormono" svoka.
p. 170 - Adrenalinas.
p. 173 - 1896 m. vokiei fiziolofas Eugen Baumann (1868-1933) prane, kad
skydliaukje yra organiams dariniams reikalinga jodo koncentracija. Jis taip pat

Paaikinimai

363

paskelb, kad gyvenantys pakrani rajonuose turi daugiau skydliauks jodo, nei
asmenys, gyvenantys toliau emyne.
p. 173 - Autorius ia tikriausiai turi omeny visame organizme esant jodo kiek (i
viso organizme yra apie 50 mg jodo).
p. 173 - Madaug 70 kg.
p. 176 - Ukrio liauka dar vadinama iobrialiauke.
p. 176 - Timme W. (1924). Lectures on Endocrinology. N.Y.: Paul B. Hoeber, Inc.
p. 176 - Autorius nevisikai tiksliai nusako smulkmenas. Lytins liaukos yra mirios:
jos kaip iorins sekrecijos liaukos iskiria sklines lsteles, o kaip vidaus sekrecijos
- hormonus. Hormonus gamina ir iskiria specializuotos lytins lstels (sklidi
Sleydigo, kiauidi geltonknio lstels), taip pat lstels, dalyvaujanios gamotopogenezje (sklidi Sertolio, kiauidi grdtosios).
p. 177 - ia autorius prietarauja sau arba anglikajame tekste yra klaida. Jeigu
kiauidi paalinimas skatina vyrik poymi atsiradim, j hormonas turt
skatinti moterik poymi vystymsi.
p. 177 - Prancz gydytojas ir fiziologas Charles Brown-Squard (1817-1894) 1889 m.
Biologijos draugijoje padar praneim, kuriame rodinjo, jog atsijaunino
taikydamas sau poodines skysio, iskirto i k tik umut Gvinjos kiauli ir
un sklidi, injekcijas (Comptes rendus de la Socit de biologie, 1889, 41,
415^ 22).
p. 178 - Steinach E. (1920). Verjngung durch experimentelle Neubelebung der
altemden Pubertatsdrse.
p. 179 - Autoriaus vartojama svoka invalidism iuo metu turi kitoki prasm.
Veriame Lietuvoje paplitusiu terminu invalidumas.

VI SKYRIUS
p. 185 - iuo metu psichologijoje niris (rage) apibdinamas kaip kratutin pykio
(anger) emocijos raika. Todl keista, kad autorius nir skiria prie pagrindini
emocij.
p. 192 - Pirmojo pasaulinio karo metu R. Woodworth sukr Asmenini duomen
lakt - auktiniams skirt klausimyn, atskleidiant neurotinius bdo bruous.
Nors karo metu maai naudotas, Asmenini duomen laktas buvo iuolaikini
klausimyn prototipas.
p. 201- Cannon W. B. Op. cit. P. 48.
p. 201 - Autorius nevisikai teisus, teigdamas, jog apsimestin mirtis nra adaptyvi.
p. 203- James W. (1907). The energies ofm en . Science, N. S. 25 (No. 635), 321332. (Jameso prezidentinis kreipimasis APA.)

364

PSICHOLOGIJA BIH E IV IO R IST O PO IU R IU

VII SKYRIUS
p. 208 - James W. (1890). Principles o f Psychology. London: MacMillan and Co.,
Ltd. Vol. II. P. 384-385.
p. 209 - Loeb J. (1900). Comparative Physiology of the Brain and Comparative
Psychology. N. Y.: G. P. Putnams Sons (translated and extensively revised from:
Loeb J. (1899). Einleitung in die vergleichende Gehimphysiologie und vergleichende
Psychologie. Leipzig: Verlag von Johann Ambrosius Barth.
p. 212 - V, arba triakis, nervas nervuoja veido srities organus ir priima keli
modalum dirginimus, taip pat turi raumenis nervuojani skaidul.
p. 212 - Blanton M. G. (1917). The behavior o f the human infant during thefirst
thirty days oflife. Psychological Review, 24, 456. (Tyrimas atliktas vadovaujant
J. Watsonui.)
p. 213 - Palikdami vertime i svok tiesiog atkreipiame dmes anuomet vartot
terminij negalumo srityje.
p. 223 - Habit o f skili (ang.)
p. 223 - James W. (1890). Principles o f Psychology. London: MacMillan and Co.,
Ltd. Vol. II. P. 401.
p. 224 - Genus homo (lot.) - moni gentis mogus. Iki i dien neiliko kit
genties ri, taiau inomos primityvaus" mogaus rys: Homo habilis (na
gingasis mogus) (gyvens prie 1,5-2 mln. met) ir Homo erectus (staiasis mogus)
(prie 0,5-1 mln. met).
p. 225 - James W. (1890). Principles o f Psychology. London: MacMillan and Co.,
Ltd. Vol. II. P 426-427.
p. 226 - Flint A. Jr. (1874). The Physiology ofM an. Vol. 5, Special Senses: Generation. N. Y.: D. Appleton and Co. P. 82.
p. 226 - Thorndike E. L. (1911). Animal Intelligence. N.Y.: MacMillan and Co. P. 206.
p. 226 - Thorndike E. L. (1911). Animal Intelligence. N. Y.: MacMillan and Co. P. 224.
p. 228 - Turimas omeny amerikiei ekonomistas Th.Veblen (1857-1929) ir jo
darbas Laisvosios klass teorija (1899).
p. 229 - Groos K. (1898). The Play ofM an. N. Y.: Appleton.
p. 231 - Partridge E. D. (1918). Soiai Psychology o f Adolescence. N. Y.: PrenticeHall, Inc.

VIII SKYRIUS
p- 244 - Lashley K. S. (1921). Studies ofcerebral function in leaming. No. III. The
Motor Areas, Brain, 44, 255-286.

Paaikinimai

365

p. 248 - Davis. Stud. Yale Psych. Lab., Vol. VI.

p. 248 - Thorndike E. L., Woodworth R. S. (1901a). The influence o f improvement
in one mental function upon the efficiency o f other functions: (I). Psychological
Review, 8, 247-261.
p. 248 - Swift E. J. (1905). Memory o f complex skillful act. Journal of American
Psychology, 16, 131-133.
p. 248 - Swift E. J. (1910). Releaming a skillful act:An experimental study in neuromuscular memory. Psychological Bulletin, 7, 17-19.
p. 248 - Starch D. (1910). A demonstration ofthe trial and errormethod in leaming.
Psychological Bulletin, 7, 20-23.
p. 249 - Thorndike E. L. Woodworth R. S. (1901b). The influence o f improvement
in one mental function upon the efficiency of other functions: (II). The estimation of
magnitudes. Psychological Review, 8, 384-395.
p. 249 - Foster M., Langley J. N. (1901). Practical Physiology. P. 128.
p. 249 - Gilbert J., Fraker A. Univ. Iowa Stud. Psych., Vol. I.
p. 249 - Angell F., Coover J. E. (1907). Generalpractice ofspecial exercise. American
Journal of Psychology, 18, 327-340.
p. 249 - Turimos omeny ymiausia angl poet J. Miltono (1608-1674) poema
Prarastas rojus ir lordo A. Tennysono (1809-1862) poema Arthuro atvykimas.
p. 250 - Downey J. E., Anderson J. E. (1915). Automatic writing. American Journal
of Experimental Psychology, 26,161-190.
p. 251 - Dr. Jekyll ir p. Hyde - kot raytojo R. L. Stevensono (1850-1897)
apysakos Keista daktaro Jekyllo ir pono Hydeo istorija herojai. Apysakoje pasa
kojama apie cheminmis mediagomis sukelt asmenybs susidvejinim.
p. 253 - Turimas omeny S. I. Franzo straipsnis Smegen funkcij samprata (1923)
ir K. S. Lashley tyrinjimas Smegen mechanizmai ir intelektas (1929).
p. 254 - Franz S. I., Lashley K. S. (1917). Retention ofHabits. Psychobiology. Cam.
Univ. Press, Vol. I.
p. 254 - Swift E. J. (1910). Op. cit.
p. 256 - Teritorini vanden, kuriuose galioja alies statymai, riba. Tok atstum
i pradi nulm galingiausi pabkl vio nuotolis. Kai kuri ali teritoriniai
vandenys iki iol tebra trys mylios. 1982 m. Jr teiss konvencija nustat, jog
teritoriniai vandenys negali viryti 12 myli.
p. 258 - Clevland A. A. (1907). The psychology ofchess and oflearning to play it.
Journal of American Psychology, 18, 269-308.
p. 260 - Book W. F. (1908). The Psychology o f Skili: With Special Reference to Its
Acuisition in Typewriting. Missoula, University of Montana Publications in Psy
chology: Bulletin No. 53, Psychological Series No. 1, 50-63.

366

PSICHOLOGIJA BIH EIV IO R ISTO PO IU R IU

p. 261 - Book W. E Op. cit. P. 54.

p. 261 - Hill L. B., Rejall A. E., Thorndike E. L. (1913). Practice in the case of
tapewriting. Ped. Sem., 20, 516-529.

IX SKYRIUS
p. 269 - ek fiziologas Janos Nepomuk Czermak (1828-1873) kasmeiame Bu
dapeto karalikosios medicinos asociacijos susirinkime 1858 m. lapkriio 13 d.
pirmasis pademonstravo gerkl apir, taikant didel neiojamj viestuv, kurio
spinduliavimas atsispindjo nuo padto prieais rykls sienel veidrodio.
p. 270 - Sotto voce (ital.) - pusbalsiu.
p. 270 - Scripture E. W. (1887). The New Psychology. N. Y.: Scharles Scribners Sons.
p. 270 - Blanton S. J., Blanton M. G. (1927). Child Guidance. N.Y.: The Century
Co. P. 118.
p. 272 - Conradi E. (1905). Sonard call notes o f english sparrous when reared by
canaries. Journal of American Psychology, 16, 190.
p. 274 - Drever J. (1917). Instinct in Man: A Contribution to the Psychology of
Education. Cambridge: University Press.
p. 274 - Bateman Fr. (1890). OnAphasia, or Loss of Speech, and the Localisation
ofthe Faculty ofArticulate Language. London: Churchill.
p. 276 - toto coelo (lot.) - besiskiriantis i esms.
p. 278 - Autorius gerokai sumenkina iurks gebjimus skirti nauding ir kenks
ming maist: ir ji vadovaujasi ne vien skrandio dirgikliais.
p. 279 - Cul de sac (lot.) - akligatvis.
p. 281 - Icentrins nervins skaidulos aptiktos daugelyje jutim nerv, tarp j ir
klausos.
p. 284 - iuo metu H. Ebbinghauso taikyta metodika aikinama kiek kitaip ir
vadinama beprasmiu skiemen srau.
p. 286 - Bryan W., Harter N. (1897). Studies in the psychology and physiology ofthe
telegraphic language. Psychological Rewiev, 4, 27.
p. 288 - Radossawljewitsch P. R. (1907). Das Behalten und Vergessen bei Kindern
und Erwachsenen nach experimentellen Untersuchungen. (Das Fortschreiten ds
Vergessens mit der Zeit.)
p. 288 - Bean C. H. (1912). The curve o f forgetting. Archives of Psychology, No. 21.
p. 2888 - ia autorius cituoja pagal pagal: E. L. Thorndike (1914). Educational
Psychology: Briefer Course. P. 247.

Paaikinimai

367

p. 290 - Watson, kaip ir Thorndike, Pedagoginje psichologijoje mini Magneffo

atminties tyrimus. Taiau nei Watsono, nei Thorndikeo darbuose Magneffo tyrimas
literatros sra nepakliva. Nepavyko io altinio rasti ir mums.

X SKYRIUS
p. 294 - James W. (1890). Principles o f Psychology. London: MacMillan and Co.,
Ltd. Vol. II. P. 448.
p. 294 - Thorndike E. L. (1913). Ideo-motor action. Psychological Revievv, 20, 96.
p. 295 - Thorndike E. L. (1910). Op. cit. P. 98.
p. 296 - Thorndike E. L. (1916). Theory ofMental and Soiai Measurement. N. Y.:
Teachers College, Columbia University.
p. 296 - Kraepelin E. (1896). ZurHygiene derArbeit. Neue Heidelberger Jahrbcher,
Fischer Verlag, Jena, Jg. 6. S. 222- 247.
p. 296 - Thorndike E. L. (1919). Scientificpersonnel work in the army. Science, 49,
5 3 -6 1 .
p. 296 - Book W. E (1908). The psychology o f skili: with special reference to its
acuisition in typewriting. University of Montana Publications in Psychology: Bulletin
No. 53, Psychological Series No. 1.
p. 296 - Arai T. (1912). Mental Fatigue. Teachers College, Columbia University
Contributions to Education, No. 54.
p. 301 - In situ (lot.) - natralioje, prastoje padtyje.
p. 302 - Rivers W. H. R. (1908). The influence ofalcohol and otherdrugs on fatigue, I.
p. 303 - Rivers W. H. R. O p cit. P. 108.
p. 303 - Dodge R. (1917). Laws ofrelative fatigue. Psychological Review, 24,89-113.
p. 303 - Stockard C. R., Papanicolaou G. N. (1917). The existence o f a typical
oestrous cycle in the Guinea pig; with a study o f its histological and physiological
changes. American Journal of Anatomy, 22, 225-283.
p. 303 - Pearl R. (1915). Modes o f Research in Genetics. N. Y.: MacMillan Co.
p. 305 - Rivers W. H. R. O p cit. P. 115.
p. 305 - Hollingworth H. L. (1909). The inaccuracy of movement with special
reference to constant errors. Arch. of Psychol., No. 13, Columbia Contrib. to Philos.
and Psychol., 17.
p. 306 - Lombard W. P. (1892). Amer. Journ. of Psychol., 1,3. Journ. of Physiol., 13.
p. 306 - Fr C. (1885). Sensation et mouvement. Revue Philosophiue, 20,337-368.

36 8

PSICHOLOGIJA BIH EIV IO R ISTO PO IU R IU

p. 306 - Bush D. V. (1924). How to Put Subconcious Mind to Work. Chicago: David
V. Bush Publisher.
p. 307 - Poffenberger A.T. (1916). PsychologicalEffects ofDrugs. London: Appleton.
p. 307 - Granas - nesisteminis mass vienetas; rus vaistins granas lygus 62,2 mg,
D. Britanijos ir JAV - 64,8 mg.
p. 309 - Ventilation: Report ofthe New York State Commission on Ventilation. N. Y.:
E. P. Dutton, 1923.
p. 310 - New York State commission on Ventilation. (1931). School Ventilation and
Practices. New York: Teachers College, Columbia University.
p. 310 - Turimas omeny Browno universiteto profesorius E. G. Dexter (1866
1941) ir jo darbas Oro taka. Empirinis konkrei meteorologini slyg psichini
ir fizini poveiki tyrimas (1904) bei Yaleo universiteto geografijos dstytojo
E. Huntingtono (1876-1947) knyga Civilizacija ir klimatas (1915).
p. 311 - Dunlap K. (1919). Psychological research in aviation. Science, 49. P 94-97.
p. 313 - Skal paskelbta Thorndikeo darbe: Thorndike E. L. (1910). Handwriting.
Teachers College Records, Vol. 11. No. 2.
p. 314 - Gats A. I., Taylor, G. A. (1923). The acuisition o f motor control in
writing by pre-school children. Teach. Col. Rec., 24, 459-469.
p. 314 - Hollingworth H. L. (1909). The inaccuracy o f movement with special
reference to constant errors. Arch. of Psychol., No. 13, Columbia Contrib. to Philos.
& Psychol., 17, P 87.
p. 314 - Hecht W. H. (1909). Mental Discipline and Educational Values.
p. 315 - Langfeld H. S., Allport F. H. (1916). An Elementary Laboratory Course in
Psychology. Boston: Houghton Mifflin Company.
p. 315 - Luciani L. Op. cit.
p. 315 -1 8 7 7 m. daktaras H. S. Tanner mgino nusiudyti nevalgydamas, vildamasis
ivengti ilgos kanios nuo astmos ir sunkjanio pobdio" reumatizmo. Remda
masis to meto medicinos iniomis, jis tikjosi nuo maisto stokos mirti per 10 dien.
Deimt dien atjo ir prajo. Uuot mirs, jis es jautsi geriau, todl ts pasnink
42 dienas, taip atsikratydamas vis negalavim.
p. 316 - Langfeld H. S., Allport F. H. Op. cit. P. 114.
p. 316 - Watson J. B., Morgan J. J. B. (1917). Emotional reactions and psychological
experimentation. American Journal of Psychology, 28,163-174.
p. 318 - Mali F. P. (1909). On several anatomical characters o f the human brain,
said to vary according to race and sex, with especial reference to the weight o f the
frontai lobe. American Journal of Anatomy, 9, 1-32.

Paaikinimai

369

p. 319 - Hollingworth L. S. (1914). Functionalperiodicity: An experimental study of

the mental and motor abilities of women during menstruation. Teachers College,
Columbia University Contributions to Education, No. 69.
p. 320 - Pyle W. H. (1913). Economical leaming. Journal of Educational Psychology,
3, 148-158.
p. 321 - Lashley K. S., Watson J. B. (undated).y4 psychological study ofm otion
pictures in relation to veneral disease campaigns. Typescript contained in the
J. B. Watson Papers, Manuscript Division, Library of Congress, Washington, D. C.
p. 321 - Dearborn G. (1910). Motor-Sensory Development: Observations on the
First Three Years o fa Child. Baltimore. P. 160.
p. 321 - Starch D. (1912). Periods o f work in leaming. Journal of Educational
Psychology, 3, 209-213.
p. 322 - Ulrich J. L. (1915). Distribution o f Effort in Leaming in the White Rat.
Behavior Monographs.
p. 322 - Hubbert H. B. (1912). Time versus distance leaming. Journal of Animal
Behavior, 2, 43.

XI SKYRIUS
p. 327 - Angl raytojo Arnoldo Benneto (1867-1931) romano Meils kaina citata.
p. 334 - Wells F. L. (1912). Relation ofpractice to individual differences. American
Journal of Psychology.
p. 334 - Meyer A. (1896). A review o f the signs o f degeneration and o f methods o f
registration. American Journal of Psychiatry, 151 (6 Suppl), 174-181.
p. 335 - Turimas omeny amerikiei psichiatro E. J. Kempfo (1885-1971) darbas
Autonomins funkcijos ir asmenyb (1918).
p. 337 - Bolonijos universiteto profesorius, gydytojas ir filosofas Camillo Baldo
(Baldi) (1550-1634) tais metais para traktat Apie bd painimo prigimties ir
raaniojo kokybi analizuojant rat.
p. 337 - Binet A. L. (1904). La graphologie et ss revelations sur le sexe, Vage et
Vintelligence. KAnn,e Psychologiue, 10,179-210.
p. 337 - Preyer W. T. (1895). On the Physiology o f Handwriting. Hamburg.
p. 337 - Downey J. E. (1919). Graphology and the Psychology o f Handwriting.
p. 338 - Hull C. L., Montgomery R. B. (1919). An experimental investigation of
certain alleged relations between character and handwriting. Psychology Review, 26,
63-74.

370

PSICHOLOGIJA BIH EIV IO R ISTO PO IU R IU

p. 339 - Stratton G. M. (1869). Some preliminary experiments on vision without

inversion ofthe retinai image. Psychological Review, 3, 615.
p. 3 4 3 - 1 Kor (13, 11).

Pareng A. Bagdonas, R. Bliumas

NAUJAS SENASIS BIHEIVIORIZMAS

,J$iheiviorist manifestas
1912 m. Kolumbijos universitete John Broadus Watson (1878-1958) skait
paskait cikl, skirt objektyviajai psichologijai. Jose amerikiei psicho
logas rytingai pasisak prie tuo metu vyravusi ios disciplinos, kaip
mokslo apie smon, samprat. Watson kaltino psichologij dl neskms
isilaisvinant i religijos ir filosofijos takos ir tampant gamtos mokslu44,
dl ezoterinio introspekcijos metodo pobdio. Atmesdamas introspekcij
ir smons kategorij kaip aikinimo norm, tyrintojas akino psichologus
pritaikyti elges kaip analizs vienet. Psichologija - objektyvus gamtos
mokslas - neturjo grietai skirti mogaus ir gyvno elgesio. Watson pristat
eksperimentin metod, kuris buvo naudojamas atliekant tyrimus su gyv
nais, tvirtino, jog mogaus psichikos tyrinjimams jis bus ne tik naudingi,
bet ir galbt net naudingiausi.
1913 m. paskelbtas urnale, kurio redaktoriaus pareigas jo pats Watson,
pagal ias paskaitas parengtas straipsnis Psichologija biheivioristo po
iriu44 kartu su pirmuoju knygos Elgesys: lyginamosios psichologijos
vadas44 skyriumi ilgainiui tapo inomas kaip biheiviorist manifestas44.
is straipsnis iki iol vertinamas kaip viena nomotetins psichologijos raidos
ymi. Itisos psicholog kartos, uaugusios po i svarbi elgesio mokslo
tyrinjim pasirodymo, buvo mokomos, jog Watson yra biheiviorizmo pra
dininkas, o 1913 m. vasario 24 d. - biheiviorizmo gimimo diena.
Nors 1913-1920 m. psichologinje literatroje yra nemaai nuorod
Watsono darbus, vos keli, jeigu toki buvo apskritai, amininkai atsivert
biheivioristus. I ties, kaip ra Watson laike 1919 m. Paului T. Youngui
(1892-1978), mano psichologijos tipas yra nepopuliarus...441
Taiau netrukus JAV psichologijos padtis m keistis. Pirmasis pa
saulinis karas lm dalies psicholog atsitraukim nuo smons tyrim ir
susidomjim objektyviais metodais, vertinaniais moni tinkamum kon
kreiai veiklai ir numataniais j elges tiek kariuomenje, tiek darbe. Kaip
tuomet ra Robert M. Yerkes (1876-1956), prie dvejus metus psichikos
ininerija tebuvo keli svajotoj viltis, iandien tai yra technologijos aka,
kuri, nors ir pagimdyta karo, neabejotinai bus pedagogikos ir pramons
aminta bei puoseljama44.2 T svajotoj prieakyje buvo, inoma, John
Broadus Watson.
1 Cit. pg. Sam elson F. (1985). Organizing fo r the kingdom o f behavior: A cadem ic battles
and organizationalpolicies in the twenties. Journal o f the History o f the Behavioral Sciences,
21, 33-47.
2 Yerkes R. M. (1919). Report o f the Psychology Com m ittee o f the N ational Research
C o u n cil Psychological Review, 26, 83.

372

PSICHOLOGIJA BIH E IV IO R IST O PO IU R IU

Kita kritin ym, keitusi tuometins psichologijos nuostatas biheivioristines, buvo Watsono knygos, pavadintos taip pat kaip ir programinis
straipsnis, - Psichologija biheivioristo poiriu" (1919), - pasirodymas.
Tai pirmasis sistemingas tyrinjimas, pritaiks biheivioristin analiz
mogaus psichiniams reikiniams aikinti. Knygoje Watson pristat psicho
logijos, kaip nepriklausomo gamtos mokslo, vizij. Tyrintojui ne tik pavyko
pateikti pagrst, ipltota schema S > R besiremiant plaiausios grups
reikini - nuo kdikio instinktyvi reakcij ir pagrindini emocij iki
mstymo, nuo suaugusij asmenybs sampratos iki psichopatologijos aikinim. Jis sukr teorin sistem, kuri tapo daugelio vlesni biheivioristini aikinim prototipu.
Nors nra inoma, kiek tiksliai knygos Psichologija biheivioristo po
iriu" egzempliori buvo parduota 1919-1929 m., ji buvo leista tris kartus.
Kai 1924 m. buvo spausdinamas antrasis papildytas leidimas, Lippincott"
leidykla eng neprast ingsn ir ileido dvi knygos versijas: vien stu
dentams, kit - pritaikyt plaiajai visuomenei. 1929 m. pataisyta ir pa
pildyta i knyga pasirod dar kart. Btent is leidimas pateikiamas Lietuvos
skaitytojui.
Biografija
John Broadus Watson gim 1878 m. sausio 9 d. netoli Grynvilo, Piet
Karolinoje, fermerio eimoje, pradin isimokslinim gijo kaimo ir pri
vaioje Travelers Rst bei valstybinje Grynvilo mokyklose.
Bdamas 16-os met, nors ir nepriskiriamas stropiausiems ir paangiau
siems mokiniams, Watson stojo baptist ilaikom Furmano universitet
Grynvile, ketindamas tapti dvasininku. Mokymasis iame universitete, anot
Watsono, neatrod jam nei domus, nei vertingas, taiau jaunuolis nuspren
d j baigti ir studijuoti toliau.
gijs men magistro laipsn Furmano universitete Watson metus dirbo
mokytoju privaioje mokykloje. Motinai mirus, nebereikjo laikytis paad
mokytis teologijos, todl, uuot stojs Pristono seminarij, Addisono
W. M ooreo (1866-1930), dsiusio filosofij Furmano ir ikagos uni
versitetuose, paakintas 1900 m. pasirinko tolesnes studijas pastarajame
universitete.
ikagoje prabg metai - Watsono mokslininko teoretiko ir empiriko
formavimosi laikas. Vadovaujamas M ooreo, Jameso H. Tuftso (18621942), Edwardo S. Ameso (1870-1958) ir Johno Dewey (1859-1952), jis
studijavo filosofij, matematik, lotyn ir graik kalbas, o didelio Devvey
domesio psichologiniams klausimams buvo pastmtas psichologij.
ikagos universitete dirbo yms psichologijos tyrintojai. Watson itin
vertino James R. Angell (1869-1949), kuris tuo metu buvo amerikiei

N a u j a s s enas i s b i he i vi o r i z mas

373

funkcins psichologijos lyderis - mokyklos, pabrusios tiek statini s

mons ypatybi, tiek dinamini organizmo prisitaikymo prie aplinkos pusi
svarb. Augelio padedamas Watson pasirinko eksperimentins psicholo
gijos srit ir kartu su Georgu H. Meadu (1863-1931) praleido daug diugi
sekmadieni laboratorijoje stebdamas pauki, iurki, bedioni el
ges. Angello silymu Watson kaip vien i dviej gretutini studij srii
pasirinko Henry H. Donaldsono (1857- 1938) neurologijos kurs. ia jis
susitiko su vokiei biologu Jacuesu Loebu (1859-1924), kuris padar
tiesiogin tak besiformuojaniam Watsono objektyvizmui.
Filosofija - Watsono pirminis susiavjimas - nutolo. Watson tvirtino,
jog studijavo filosofij ir pasirinko daug Dewey, Tuftso ir Mooreo dstom
kurs, taiau taip maai j suprato, jog pamau prarado domes. Tuftso
skaitom I. Kanto filosofijos kurs teko iklausyti du kartus, o apie Dewey
Watson yra pasaks: Niekada neinojau, apie k jis kalbjo, ir, savo ne
laimei, neinau iki iol3. Vliau Watson tvirtins, jog didiausi reikm
jo pairoms turjo J. Lockeo ir D. Hartley empirizmas bei D. Humeo
skepticizmas.
1903 m. Watson baig universitet su pagyrimu: vadovaujamas Angello
gavo filosofijos daktaro laipsn i eksperimentins psichologijos ir tapo
jauniausiu ikagos universiteto moksl daktaru. Watsono disertacija vadi
nosi Gyvn mokymas: psichin baltosios iurks raida. Naudodamas
neurologinius ir psichologinius tyrimo metodus, Watson iekojo ryio tarp
baltj iurki smegen mielino dangalo kiekio ir i gyvn elgesio.
Ir Donaldson, ir Angell pasil Watsonui darb: pirmasis - neurologijos,
antrasis - psichologijos srityje. Watson pasirinko psichologij ir i pradi
liko ikagos universitete asistentu, o paskui dirbo eksperimentins psicho
logijos dstytoju. Tai buvo laikotarpis, kai Watson pirm kart isak savo
naujj poir psichologij. Ilgainiui man susiformavo mintis, jog dirb
damas su gyvnais, - ra jis, - jauiuosi it namuose... Stebdamas gyv
n elges galsiu isiaikinti visa, k kiti mokslininkai suino tyrindami
mones444.
1904 m. Watson ved savo buvusi student Mary Ickes, kuri egzamino
darbe para jam ilg meils eilrat. Santuoka i pat pradi buvo nelabai
tvirta: dar neiblso Watsono susiavjimas kita ikagos universiteto stu
dente Vida Sutton, be to, vedyboms itin prieinosi Mary brolis Harold Ickes,
teisininkas, ruosis tapti Fr. Rusevelto kabineto vidaus reikal ministerijos
sekretoriumi. Watsonai susilauk dukters Mary ir snaus Johno.

3 Watson J. B. (1936). John Broadus Watson. In C. Murchison (Ed.). A History o f Psy

chology in Autobiography, Vol. III. Worcester: Clark University Press. P. 169.
4 Watson J. B. (1924). Behaviorism. N.Y.: P eop les Institute Publishing Company. P. 276.

374

PSICHOLOGIJA BIH E IV IO R IST O PO IU R IU

1908 m. turdamas vos 29 metus Watson persikl vien didiausi

JAV Dono Hopkinso universitet eiti profesoriaus pareig. Ten j pakviet
kitas JAV funkcins psichologijos lyderis James M. Baldvvin (1861-1934).
Watsonui tai buvo puiki galimyb susidurti su dar viena ikili tyrintoj
grupe ir aptarti savitas psichologijos idjas. Be Baldwino, ia dirbo Knigh
Dunlop (1875-1949), psichologas, kuris irgi jau krypo biheiviorizm,
Herbert S. Jennings (1868-1947), zoologas, paras vien ankstyviausi
lyginamosios psichologijos darb ir jau velgs objektyviosios psichologijos
vert, Arthur O. Lovejoy (1873-1962), ymus filosofas neorealistas, Kari
S. Lashley (1890-1958), biologas, kuris atvyko pas Watson i Jenningso
laboratorijos, o vliau tapo vienu ikiliausi amerikiei psicholog, ir
galiausiai Adolf Meyer (1866-1950), ymus to meto JAV psichiatras.
Mokslinis bendradarbiavimas ir stiprjanti draugyst su Robertu M.
Yerkesu bene daugiausia prisidjo prie Watsono biheiviorizmo tapsmo.
1909 m. Yerkes atvyko i Harvardo Hopkinso universitet kaip vizituo
jantis mokslininkas ir apsilankym panaudojo kaip galimyb kartu su
Watsonu pltoti nauj gyvn regimojo skyrimo tyrimo metod. is me
todas JAV lyginamosios psichologijos laboratorijose daugel met buvo
normin biheivioristin technika. 1910 m., mgindami sudaryti psicho
logijos, fiziologijos, zoologijos ir anatomijos sjung, Watson ir Yerkes vl
bendradarbiavo, kart kurdami Gyvn elgesio urnal44.
Atsitinka taip, kad 1910 m. Baldwinui tenka palikti visas akademines
pareigas, ir Watson, turdamas vos 31 metus, tampa svarbiu JAV psicholo
gijos asmeniu - vadovauja Filosofijos ir psichologijos katedrai, yra takin
gojo Psychological Review44 ir kit urnal redaktorius. 1914 m. ieina
pirmoji Watsono knyga Elgesys: lyginamosios psichologijos vadas44, po
met jis irenkamas JAV psicholog asociacijos prezidentu.
Produktyvi mokslininko veikl nutrauk Pirmasis pasaulinis karas. Po
tarnybos armijoje, kur talkino karo lakn atrankos klausimais ir buvo
tarp pirmj, djusi pastangas pritaikyti psichologij karo reikalams, 1919 m.
Watson gro Hopkinso universitet. Jo pastangomis ia buvo sukurta
pirmoji JAV taikomosios psichologijos - industrins psichologijos - dokto
rantros programa. Watson padedamas Meyero tyrinjo slygojim - atliko
eksperimentus su vaikais, taip pat msi rinkti mediag knygai Psicho
logija biheivioristo poiriu44.
Atsitiktinis susitikimas pakeit vis Watsono gyvenim. Mokslininkas
vos spjo grti darbo kasdienyb, kai jo buvo paprayta atsisakyti profe
soriaus pareig. Apie atsistatydinim iki iol sklando gandai, taiau
incidentas neabejotinai susijs su Watsono skyrybomis. 1919 m. pabaigoje
jauna Vassaro koledo absolvent Rosalie Reyner atvyko studijuoti vado
vaujama Watsono. Kai jie susitiko, jai buvo 19 met, mergina buvo nuoirdi,

Na uj a s s enas i s b i he i vi or i z mas

375

gyvybinga, avi. Ironika, jog Watson, tuo metu tyrinjs emocij slygo
jim, beviltikai simyljo. Netrukus Watsono mona, aptikusi vyro laikus
Rosalie, pareikalavo skyryb. JAV universiteto vadov akimis, toks Johno
Watsono elgesys buvo neatleistinas. Visada rms kolegos tyrimus Meyer
ra: Neturdami griet ir aikiai ireikt i dalyk pradmen, nega
lsime vadovauti miriai institucijai, nenusipelnysime garbs bei atsako
mybs jokiai visuomenei ir net patiems sau.5
Watsono atsistatydinimo skandalas ir Baltimors laikraiuose sukeltas
urmulys iandien atrodo itin neproporcingas paiam incidentui. Ar tik
tai nebuvo Watsonui umokestis u psichologini idj naujum ir griet
ton, kuriuo mokslininkas buvo priverstas jas skelbti?
Watson atsistatydino. Jis turjo maai pinig, neturjo darbo ir aikios
perspektyvos j gauti kuriame nors universitete. Edwardo L. Thorndikeo
(1874-1949) patarimu Watson kreipsi Stanley Resol, kuris vliau tapo
J. Walter Thompson Company reklamos agentros prezidentu. Resol
kaip tik iekojo, kas pajgt greitai atlikti tyrim jo kalbai kasmetje JAV
bat pardavj lygos konvencijoje iliustruoti. Watson, k tik buvs Dono
Hopkinso universiteto profesorius, prim silym itirti gumini bat
rink. Psichologas tai padar taip gerai, kad agentroje jam buvo pasilytas
darbas.
Taigi 1921 m. Watson rado jg naujai veiklai - reklamos psichologijai,
kuri taip pat utikrino jam vard ir turtin padt. Watson vienas pirmj
suprato, jog mons perka ne konkrei prek, o tam tikr vizij, idj.
Prajus 4 metams po atsistatydinimo i Hopkinso universiteto, jis tapo
bendrovs J. Walter Thompson Company viceprezidentu. 1935 m. Watson
pradjo eiti tokias pat pareigas bendrovje William Esty Company, ku
rioje dirbo iki ijimo pensij 1946 m.
Susituok John Broadus Watson ir Rosalie Reyner gyveno Whippoorwillo
kyje Westporte, Konektikute. Jie susilauk dviej sn, Williamo Raynerio Watsono ir Jameso Broaduso Watsono.
Watson toliau pltojo biheivioristin kredo paskaitose, straipsniuose,
knygose. Pastarosios buvo sudaromos arba i spausdinam vairiuose popu
liariuose urnaluose straipsni, arba i paskait. Watson i ties para
daug taigi ir kategorik mokslo populiarinimo straipsni, taiau ie
tyrinjimai buvo vietjiki, danai supaprastinti, retkartmis nemoksliki.
Jie tarsi suteikdavo autoriui elmik malonum sukrsti skaitytoj - pri
veriant isilavinusi, konvencionali JAV vidutin klas suabejoti tvirtais
sitikinimais: apie santuok, vaik aukljim, religij ir kt. Be Elgesys:
lyginamosios psichologijos vadas ir knygos, kuri pateikiama ms skai
5 Meyer to G oodn ow , Sertember 29, 1920, Hamburger Archives.

376

PSICHOLOGIJA BIH EIV IO R ISTO PO IU R IU

tytojui, Watson para plaiajai visuomenei skirt Biheiviorizm" (1924),

kartotinai ileist 1930 m., bei Psichologin kdikio ir vaiko prieir"
(1928).
Psichologin kdikio ir vaiko prieira" skirta raidos psichologijai.
Joje mginta pateikti mokslin tvysts vaizd. Knygos autoriai John ir
Rosalie Watsonai teig, jog daugelis tradicini vaiko aukljimo dsni yra
klaidingi, net ydingi, o psichologija pasiek pakankamai, kad galt vesti
tvus per atsakingus j atal vaikysts metus. i knyg akademin visuo
men sutiko ne itin palankiai, taiau amerikieiai buvo itrok patarim,
ir Watson tapo takingu, nors ir prietaringu vaik prieiros inovu.
1935 m. likimas sudav Watsonui dar vien iaur smg. Rosalie su
sirgo, gydymas buvo neveiksmingas ir per kelias savaites, turdama tik
35-erius, moteris mir. Nors Watsonui gyventi dar buvo lik daugiau nei
du deimtmeiai, atrodo, jo krybinis gyvenimas taip pat baigsi monai
mirus. Jis usisklend, atsiribojo nuo visuomenini kontakt ir visikai
pasinr darb kyje. 1950 m. Watson persikl gyventi maesn namel
Woodbury, irgi Konektikute, kuris primin jam vaikysts namus.
Bgant laikui Watsono nuopelnai psichologijai buvo JAV pripainti.
1957 m. u revoliucin indl psichologijos mint", kuris buvo vienas
esmini iuolaikins psichologijos formos ir turinio veiksni", jis buvo
apdovanotas Amerikos psicholog asociacijos aukso medaliu.
Watsono mirtis 1958 m. neliko nepastebta akademini sluoksni. Kon
servatyvusis American Journal of Psychology" ispausdino nekrolog su
nuotrauka - tai buvo dmesys, kurio sulaukdavo tik itin garbs profesijos
atstovai.

Biheiviorizmo itakos
Kai John Broadus Watson gavo tribn Kolumbijos universitete, psicho
logijoje buvo nemaa sumaitis. Pagrindin sunkum prieastis - nesu
tarimas dl smons esms. Kaip tuo metu ra filosofas Ralph B. Perry
(1876-1957), jokia filosofin svoka tuo pat metu nra tokia populiari ir
neturinti normins prasms"6.
Tarp svok painiavos, greta pagarbos smonei", buvo kakas, dl ko
beveik visi sutiko: teis egzistuoti psichologijai kaip mokslui, nepriklau
somam nuo biologijos ir fiziologijos, buvo paremta tuo, jog psichologija
traktuota kaip mokslas apie smon. Psichologija visada galjo uimti
akademin ir intelektin ni, pabrdama smons tyrimus kaip jos ir tik
6
Perry R. B. (1904). C onceptions and m isconceptions o f conciousness. Psychological
Review, 11, 282.

Na uj a s s enas i s b i he i vi or i z mas

377

jos objekt. Taiau kaip gali smons mokslas egzistuoti kaip nepriklau
somas, jeigu beveik visikai nesutariama dl objekto esms?
Psichologai tarsi galjo atitrkti nuo dilemos, susidr su isiskirian
iomis nuomonmis, veikdami kaip tikimasi i mokslinink: jie galjo leisti
tyrim duomenims lemti gino rezultat. Deja, nesutarimas dl smons
prigimties buvo ne tik nesutarimas dl turinio, bet ir konfliktas dl metodo.
Daugeliui introspekcija atrod vienintelis metodas smonei tyrinti. Taiau
tai buvo smons naudojimas tirti smon.
XX a. pirmajame deimtmetyje bt buv sunku rasti mokslin psicho
logijos urnal, kur nevykt i polemika. I straipsnio straipsn vairi
pair filosofai ir psichologai mgino kelti esminius klausimus: kokia
psichologijos kaip mokslo esm ir kaip jis susijs su biologija bei fiziologija?
kas yra smon, kam dert taikyti smons44kategorij? kokiais kriterijais
smon gali bti priskirta gyvnams? kaip ji susijusi su elgesiu ir, antra
vertus, su nervine veikla? kokia introspekcijos esm, kokie jos ribotumai
ir kaip introspekcijos duomenys dera su gautais stebint elges?
Toks buvo 1912 m. Watsono paskaitos kontekstas. Psichologijai btinai
reikjo mogaus, kuris mgint paymti ties keli per chaotik prieta
ravim, kuriame ji atsidr, labirint. Watson, vienu esminiu postulatu
paalindamas prietaravimus, tai ir padar. Jis atsisak smons, kartu ir
introspekcijos. Tai, kas liko, - objektyvioji elgesio psichologija, arba bi
heiviorizmas.
Watson kr staigaus psichologijos kitimo laikotarpiu, ir daugelis riboenkli priskiriami btent jam, nors tuo metu tai tebuvo uuominos. Nra
abejons, kad Watsono kvietimas objektyv elgesio moksl suvaidino
didiul vaidmen objektyviosios psichologijos sigaljimui. Taiau 1912 m.
elgesio (tiesa, pirmiausia gyvn elgesio) tyrimai objektyviais metodais,
manipuliuojant aplinkos slygomis turjo bent 40-ies met istorij.
Susidomjim gyvn psichologija, inoma, paskatino Charleso Darwino (1809-1882) evoliucijos teorija, jau taikyta psichologijos darbuose Georgeo J. Romaneso Gyvn intelektas4' (1882), C. Lloydo Morgano
Lyginamosios psichologijos vadas44(1894) ir Herberto S. Jenningso e
mesnij organizm elgesys44 (1906).
Pirmieji objektyvs elgesio tyrimai priskiriami Douglasui A. Spaldingui
(1840-1877) ir Ch. Danvinui. Nordamas atskirti instinktyv elges nuo
imokto, Spalding atliko grup eksperiment, kuriuose sistemingai manipu
liavo gyvn patyrimu rpestingai uraydamas atitinkam elges. Darwin
darbe Biografiniai kdikio metmenys44 pristato panaius kdikio elgesio
tyrimus. Keisdamas dirginimo slygas ir stebdamas lydimuosius elge
sio kitimus, tyrintojas taip pat paeng toliau u paprast stebjim.

37 8

PSICHOLOGIJA BIH E IV IO R IST O PO IU R IU

Ilikdami objektyvs stebdami bei keisdami elgesio slygas ekspe

rimentuose ir Spalding, ir Danvin nebuvo pernelyg link nei rangos
gyvn reakcijos umojams kontroliuoti krim, nei atsako kiekybin
vertinim. Vienas pirmj tyrindamas gyvn elges tai padar John
Lubbock (1834-1913). Knygoje Skruzdls, bits ir vapsvos. Plviasparni
visuomenini gdi stebjim uraas44 Lubbock pateik tikslius kieky
binius slyg stebjimo, kuris nelabai skyrsi nuo taikomo iuolaikinje
psichologijoje, apraymus. Be to, tyrintojas padar smulkius skruzdli
kelio uraus - pirmuosius analoginius elgesio uraus vlesniam kodavi
mui. Stebdamas skruzdli paang mokantis naujo kelio maisto link,
Lubbock sukr ir pritaik grup paprast prietais, kurie var vabzdi
judjim. Tai buvo pirmieji gyvn labirintai.
1882-1894 m. objektyvaus elgesio vertinimo metodologija buvo pl
tojama toliau. 1894 m. James M. Baldwin paskelb klasikin kdikio elgesio
raidos tiriamj darb Deiniarankikumo kilm44bei panaudojo prietais
elgesiui matuoti ir jo duomenims registruoti.
Nors Lubbock ir Baldwin objektyviems elgesio tyrimams taik panaias
laboratorines procedras, n vienas j nedirbo laboratorijoje. Pirmas
tyrintojas, perkls intelektin gyvno elges laboratorij, atliks instru
mentinio mokymosi eigos kiekybin vertinim ir taip gyvn mokymosi
tyrimus paverts laboratoriniu mokslu, buvo Edward L. Thorndike. Jo
disertacija Gyvn intelektas44(1911) - viena takingiausi prajusio am
iaus pirmosios puss psichologijos publikacij. Greta instrumentinio mo
kymosi teorijos ir gyvn intelekto aikinimo iimtinio organizmo gebjimo
susidaryti naujus ryius svokomis Thorndike sukr gyvn mokymosi
stebjimo prietais - vadinamj problemin d - ir pritaik j nuo
sekliems laboratoriniams tyrimams.
Mintis, kad psichologija nepagrstai nepaiso elgesio tyrim, tuo metu
taip pat jau buvo pareikta daug kur, kad ir Williamo Jameso Pokalbiuose
su mokytojais44 (1898) bei Williamo McDougallo Fiziologinje psicho
logijoje44(1905). Nuosekli nemaos dalies tyrintoj pozicija pernelyg ne
siskyr nuo Watsono: tai rus refleksologai, vokiei biologai, pirmiausia
Loeb, kuris pasisak u mechanicistin elgesio aikinim tropizm svo
komis.
Taigi prajusio imtmeio pradioje buvo gauta papildom laboratorini
duomen apie gyvn elges, taip pat kelti tyrimo planavimo, eksperi
mentins kontrols, elgesio registravimo bei kiekybini vertinim klau
simai. Psichologija tuo metu buvo jeigu ir nevisikai pasirengusi priimti
biheiviorizm, tai bent jau pasirengusi Watson iklausyti.

Nauj as s enas i s b i he i vi or i z mas

379

Tolesn biheiviorizmo raida

Nors Watsono Psichologija biheivioristo poiriu44gijo naujos ortodoksi
jos vert, ji nereikalavo btino paklusimo, juolab kad biheivioristai tutuo
jau pradjo teorin disput. Be to, biheiviorizmo pradininko pairos nebu
vo statikos, vlesnse knygose keitsi, pirmiausia nuvieiant esmingesnius
klausimus ir kiek majant elgesio fakt pagrindimui eksperimentiniais
tyrimais. Tarkim, Watson, i pradi ne itin daug dmesio skyrs reflekso
kategorijai, rus fiziolog I. Pavlovo ir V. Bechterevo tyrinjim past
mtas, kintamj vliau pritaik visam elgesiui aikinti.
Tarp 1912 m. ir neobiheiviorizmo ikilimo XX a. ketvirtajame deimtme
tyje biheiviorizmas tapo vyraujania JAV psichologijos mokykla. Didiajai
daliai amerikiei tyrintoj biheiviorizmo teorija nustat psichologijos
klausim ribas, o biheiviorizmo metodologija apibr j veikl kaip mokslo
praktik. Biheiviorizmo plitim lm daug veiksni. Tai psicholog Floydo
H. Allporto (1897-1967), K. Dunlapo, Gilberto V. Hamiltono (1877-1943),
Edwino B. Holto (1873-1946), Karlo S. Lashley, Georgeo H. Meado,
Edwardo C. Tolmano (1886-1959), Roberto S. Woodwortho (1869-1962)
ir Roberto M. Yerkeso skm platinant biheiviorizmo sistem, pleiant
biheivioristin analiz naujas psichologijos sritis bei, inoma, paties Watsono publicisto talentas ir asmenybs avesys. Be to, filosofij orientuoti
psichologai, pavyzdiui, Albert P. Weiss (1879-1931), ir filosofai, tarkim,
Edgar A. Singer (1873-1954), sukr nuosekl ir tikinam teorin bi
heiviorizmo pagrind.
Dalis ankstyvojo biheiviorizmo teorins ir empirins programos ne
priklaus vien Watsonui. Tai dar 1924 m. pastebjo Woodworth: es V at
sono ginamos nuostatos buvo prastos vairi krypi psichologams. I ties
daugelis, kurie vadinosi funkcionalistais, pragmatistais ir objektyvistais,
bt rad ir rado daug bendra su biheiviorizmo programa. Maesns inte
lektini sekj grups identifikavimas leido kai kuriems biheiviorizmo
kritikams teigti, es elgesio mokslas rmsi gyvn elgesio tyrimais, neuromechaniniu redukcionizmu.
Antra vertus, net tarp t, kurie tapatinosi su biheivioristais, nebuvo
visiko sutarimo dl programos. Ankstyvasis biheiviorizmas gijo vairius
pavidalus. Veikiant platesnei biheiviorizmo teorini koncepcij ir elgesio
tyrim sampratai, pltojamai Harvardo, Kolumbijos, ikagos, Ohajo, Mi
nesotos, iaurs Karolinos ir net Hopkinso universitetuose, baigiantis tre
iajam deimtmeiui biheiviorizmas tapo teorikai mantresnis ir empirikai
labiau pagrstas nei Watsono darbuose.
Harvardo grups santykinis biheiviorizmas, veikiamas Williamo Jameso
(1842-1910), pltojamas Edwardo B. Holto (1873-1946) ir bent jau i dalies

38 0

PSICHOLOGIJA BIH EIV IO R ISTO

PO IURIU

perduotas tokiems amerikiei tyrintojams kaip G. Allport ir E. Tolman,

kitaip nei Watson traktavo vien schemos S > R dmen - reakcij. Elges
vertindamas kaip eig visos veiklos, kuri gyvas knas atlieka arba ruoiasi
atlikti tam tikro aplinkos objekto ar fakto atvilgiu447, santykinis biheiviorizmas buvo moliarinis, tikslinis, susitelks ties organizmo auktesniojo
lygio elgesio mechanizm ir konkreios fizins bei visuomenins aplinkos
santykiais.
Ohajo valstijoje A. R Weiss pasil vadinamojo biosocialinioJiiliiviorizmo program, paremt vis psichini reikini suprastinimu fizikos
tyrinjamus elementus, radikaliu biofizini ir biosocialini dirgikli bei
reakcij skyrimu. Weiss velg psichologij kaip biologijos ak, pastaroji
savo ruotu buvo vertinama kaip fizikos aka.
Baltimorje K. Dunlap, kuris studijavo Harvarde kartu su Holtu ir buvo
Watsono kolega Dono Hopkinso universitete, kritikavo introspekcij,
instinkto ir vaizdinio kategorijas ir nagrinjo reakcijos psichologij, pri
mygtinai pabrdamas atsak arba reakcij kaip psichini proces, apimani mstym ir smon, pagrind448.
Minesotos universitete K. S. Lashley pltojo fiziologin (tikriau, neuro
fiziologin) biheiviorizm, kuris fiziologin elgesio analiz vertino kaip
Nuteikiani tinkam ir ibaigt vis smons reikini aikinim - es
mokymsi ir kitas elgesio ypatybes lemia smegen audinio kiekis.
ikagoje G. H. Mead kr socialin savasties, mstymo ir kalbos bihei
viorizm, pabrdamas psichikos elgesin pobd ir elgesio visuomenin
pobd. Kaip ir James, Mead man, jog individualyb lemia pirmiausia
susidrimas su vairiomis socialinmis grupmis ir institutais.
Galiausiai keliuose universitetuose ikilo eklektikasis biheiviorizmas tyrinjim kryptis, kuri asimiliavo tai, kas atrod stipriausia ir patikimiausia
kit psicholog iekojimuose. Tai buvo biheiviorizmo atmaina, idstyta
Johno F. Dashiello (1888-1975) knygoje Objektyvios psichologijos pa
grindai44. Pasak Dashiello, mokslinis mogaus tyrimas numato, kad jis sudtingas fizinis objektas, judantis fiziniame energijos ir sveikos pa
saulyje. Visa, kas susij su psichologiniu domesiu mogumi, taip pat turi
bti vertinama kaip fizinis reikinys, o psichologinio tyrimo metodai ne
turt skirtis nuo kit gamtos moksl.
Taigi besiformuojantis biheiviorizmas buvo sudtingas, vairus, besi
keiiantis. ioje vairovje buvo svarbiausi bruo, atsiskleidusi nagri
njant pirmiausia psichologijos kaip mokslo esm. Psichologija buvo verti
nama kaip gamtos mokslas - ankstyvasis biheiviorizmas labiau nei bet kuri
7 H olt E. B. (1914). The Freudian Wish an d Its Place in Etics. N. Y.: MacMillan, P. 56.
8 D unlap K. (1930). Knight D unlap. In C. Murchison (Ed.). A History o f Psychology in
Autobiography, Vol. II. Worcester: Clark University Press. P. 35.

Na uj a s s enas i s b i he i vi or i z mas

381

kita psichologijos kryptis buvo atsidavs prielaidai, jog fiziniams procesams

ir tik jiems tenka prieastinis vaidmuo lemiant elges ir kartu visus psichinius
reikinius. Pagrindiniu udaviniu i disciplina laik elgesio tyrimus - tai
buvo elgesio mokslas, kur elgesys nusakomas organizmo parengto atsaEo
i d i r ginima svokomis. Kaip gamtos mokslas, psichologija rm eirm etodologiniu objektyvizmu - biheivioristai susitelk iimtinai ties objektyviais
tyrimo metodais. Galiausiai psichologija siek painti individo elges, ketindama j numatyti ir valdyti - jau ankstyviesiems biheivioristairns elgesio
mokslas turjo grsti elgesio technologij.
ie ankstyvojo biheiviorizmo bruoai ir buvo tai, kas adino jaunj
psicholog vaizduot, padjo ipopuliarinti i psichologijos krypt JAV ir
pareng keli teorikai mantresniam neobiheiviorizmui.
***
Biheiviorizmo ikilimas paprastai vertinamas kaip mokslin disciplinos
revoliucija. 1912 m. psichologija buvo smons mokslas, pagrindinis jo
metodas - introspekcija. Prajus 25 metams psichologija tapo pirmiausia
elgesio mokslu. Pagrindins tyrim kryptys - mokymasis ir atmintis, api-Hl^io^objgklyv.ius elgsi fakt, kintani kaip eksperimentini slyg
manipuliacijos padarinys, stebjimus.
~
Neigdamas smon ir psichik, Watson grino umirt nuo senovs
graik iekojim psichologijos objektyvizm. Tyrintojo alternatyva intro
spekcijai buvo tiesioginis elgesio stebjimas prastomis slygomis ir labo
ratorijose, siekiant rasti ryius tarp elgesio ir j grindianios fiziologijos.
Watson pltojo disciplin ant tvirto pagrindo ir nurod gaires eksperimenti
ns psichologijos atstovams: plsti empirini tyrim, skatinani kruopiai
kontroliuojamus eksperimentus ir vedani naujus atradimus, kryptis.
Bertran Russel ra, jog Watson padar psichologijai daugiau nei kas
kitas nuo Aristotelio, o jo straipsnis urnale Psichological Review pastato
j greta S. Freudo. Watsono indlis objektyviosios psichologijos tapsm
ts pirmtak darbus, taiau mokslininko bdas, aplinkybs, taip pat tuo
metin amerikiei visuomens laiko dvasia iskyr j savitai takai. Watsono
tyrinjimai tapo jungiamja grandimi tarp bundanio XX a. psichologijos
objektyvizmo ir retai ginijamo ndienos psichologijos empirizmo.
Remigijus Bliumas

Ileido VU Spec. psichologijos laboratorija

Universiteto 3 903, 01122, Vilnius
Puslapis internete: http://www.psd.fsf.vu.lt
EI. patas: spl@fsf.vu.lt
Spausdino AB Spauda" Laisvs pr. 60, 05120, Vilnius
Puslapis internete: http://www.spauda.com

Skaitytoj teismui - dar vienas psichologijos klasikos veikalas

lietuvi kalba. Juo pristatomas klasikinis biheiviorizmas - viena
takingiausi ir revoliucingiausi 20-ojo amiaus psichologijos
krypi. Nesvarbu, kokiais tikslais bus skaitoma i J. B. Watsono
knyga - studij, mokslo ar bendrosios savivietos, silyiau
pradti nuo jos pabaigoje dto vertjo doc. Remigijaus Bliumo
baigiamojo straipsnio Naujas senasis biheiviorizmas. Jis pads
geriau suprasti J. B. Watsono siekim objektyvizuoti psichologij.
Nuo knygos pasirodymo angl kalba prabgo per 80 met.
Daug kas neimatuojamai pakito, neatpastamai pasikeit ir tai,
kas prajusio amiaus pradioje buvo pavadinta biheiviorizmu.
Taiau mokslikumo ir objektyvumo siekimas pagelbjo tekstui
ilikti gana iuolaikikam. Pasitaikanius netikslumus, kitaip
vartojamas svokas ar naujesnius aikinimus ir faktus iklme
Paaikinim skirsn knygos gale.
Leidybos grup dkoja kolegai i JAV dr. Remigijui
Bistrickui, pagelbjusiam surasti ir umegzti kontakt su Scottu
Watsonu - J. B. Watsono anku (beje, irgi psichologu), maloniai
davusiu leidim versti knyg lietuvi kalb.
Prof. Albinas Bagdonas

ALK - serija verstini knyg, kurias leidia vairios leidyklos,

remiamos Atviros Lietuvos fondo. Serijos tikslas - supaindinti
skaitytojus su iuolaikiniais humanitarini ir socialini moksl
veikalais.
A T V I R O S

L I E T U V O S
ISBN 9986-19-544-6

K N Y G A