Professional Documents
Culture Documents
Sunkumo pratimas
Grimas
ilumos pratimas
Grimas
Kvpavimo pratimas
Grimas
Sauls rezginio pratimas
Grimas
1 in 2001 by S
i Leidimas lietuvi kalba Ms knyga", 2003
ISBN 9955-573-19-8
Karin Hertzer
erdvese
Autogenin treniruot
Universali atsipalaidavimo programa, padedanti veikti miego
sutrikimus ir skausmus, koncentruoti dmes
ir atgauti dvasin pusiausvyr
Pratimai ir teiginiai
55
Turinys
M e n a s atsipalaiduoti
[tampa ir poilsis
11
12
14
16
Pagrindiniai pratimai
19
19
Mintys veikia kn
20
22
Mokymosi etapai
25
26
Sunkumo pratimas
27
ilumos pratimas
32
Kvpavimo pratimas
36
40
irdies pratimas
44
Galvos pratimas
48
51
52
53
55
odi galia
59
62
Individuals teiginiai
63
Negalavim veikimas
67
Baim ir panika
67
Atminties susilpnjimas
72
75
77
81
Pykinimas kelionse
85
Jros liga
87
90
92
Miego sutrikimai
93
Skausm malinimas
98
104
r
Pratimai vaikams
109
109
112
Pratimai aidiant
119
126
Menas
atsipalaiduoti
Kiekvien dien kartligikai skubate nuo vieno dieno
tvarks punkto prie kito? Darbas jums svarbiau nei po
ilsis? Apm jausmas, kad praradote pusiausvyr? Jei
taip, pats laikas keisti esam padt. Autogenin treni
ruot gali suteikti galimyb jums ir js knui padary
ti pertrauk. Js galite imokti retkariais trumpai atsi
palaiduoti (pailsti) ir pasisemti nauj jg. Per dien
po kelias minutes reguliariai atliekami pratimai pads
grinti jgas ir ilikti valiems bei aktyviems.
tampa ir poilsis
N o r i n t bti s v e i k i e m s , b t i n a k n o i r sielos p u
s i a u s v y r a . Tai i n o m a n u o s e n laik. P u s i a u s v y
Reguliariai da
rykite pertrau
kas. Pasiry
kite, pajudkite
ir itempkite
stubur.
Tiems, kas il
gai sdi prie
monitoriaus,
patartina atpa
laiduoti aki
raumenis pa
kaitomis irint
tolyn ir artyn.
r a r e i k i a t i n k a m s a n t y k t a r p t a m p o s i r atsipa
l a i d a v i m o , v e i k l o s ir p o i l s i o . i p u s i a u s v y r m
s organizmas nustato natraliu bdu, nes mes
tam tikr valand skaii b n a m e budrs, o mie
g o d a m i vl p a s i s e m i a m e n a u j j g .
Kai
kurie
bdas
priklauso
nuo
asmenini
k u s s a v o e l g e s i o tip, j g a l i m a p a k e i s t i . Tiesa,
ir d a r b i n g a b s e n a
n o r s d a u g e l i s i n o , k a d t u r t d a u g i a u ilstis, ak
tyviam gyvenimui ir pasiektam rezultatui teikia
d i d e s n r e i k m nei poilsiui, todl j a m neretai ski
ria p e r m a a i laiko. Tokiu b d u s u t r i k d o m a s gy
v y b i k a i s v a r b u s c i k l a s : tik m o g a u s i r j o a p l i n k o s
h a r m o n i j a u t i k r i n a g e r savijaut ir didel ilgalai
Reguliariai at
liekami kvpa
vimo pratimai
prie atviro lan
go arba trum
pas pasivaik
iojimas gry
name ore turi
stimuliuojant
poveik. ios
trumpos per
traukls jokiu
bdu nra lai
ko praradimas,
jos ilgam sutei
kia valumo ir
darbingumo.
Menas atsipalaiduoti
Menas atsipalaiduoti
visas k n a s s i t e m p i a .
bsen,
kuri
Jis
leidia
k a s d i e n 3 k a r t u s po 2 - 3 m i n u t e s skirti p r a t i m a m s
d r k s t a d e l n a i ir p a i u r p s t a o d a ;
ir daryti j u o s d a u g e l m n e s i , n e s tik t u o m e t ma
d a u o s i irdis, p a d a n j a p u l s a s ir k v p a v i m a s ,
pailsti.
p r a d i n g s t a a l k i o ir t r o k u l i o pojtis, i d i s t a
burna;
s u m a j a n o r a s l a p i n t i s ar t u t i n t i s .
Vidaus organus, kraujagysles, prakaito liaukas
i n e r v u o j a ir a k t y v u m d a r b u i , stresui, k o v a i , pa
bgimui
nuo
pavojaus
mobilizuoja
vegetacin
n e r v s i s t e m a , kuri n e p a v a l d i m s valiai. D i r g i
namas
nervinis
pluotas
vadinamas
simpatiniu
atsipalaidavimo
simpatinis
nervu.
Be
reguliaraus
Vegetacin
nerv sistema
yra autonomi
n nerv siste
ma, reaguojan
ti kiekvien
iorin poveik.
i tiesiogiai
mogaus valiai
nepavaldi sis
tema valdo gy
vybikai svar
bias mogaus
organizmo
funkcijas.
Menas atsipalaiduoti
Menas atsipalaiduoti
m i e g a n t i l i e k a p a r e n g t i e s b s e n a , dl t o a t s i
ja.
bsena
duoti.
Vegetacin
nerv sistema
neapkrauna
smegen, nes
funkcionuoja
savarankikai.
Jei mogui rei
kt nuolatos
galvoti apie jo
kne vykstan
ius procesus,
jis
neigyvent.
Atsipalaidavimas miegant
b i m a s , n e s k n a s iuo atveju g r t a s a v o n o r m a
li a r b a p r a d i n b s e n .
Vadinamojo
Ilsintis
irykja t o k i e
aktyviojo m i e g o
fazs
metu mogus
poymiai:
k n o t e m p e r a t r a ilieka p a s t o v i ;
r a u m e n y s a t s i p a l a i d u o j a ir a p s u n k s t a ;
sultja irdies p l a k i m a s ;
k v p a v i m a s t a m p a ltas ir t o l y g u s .
perjimas,
kur g a l i m a v a d i n t i
atsipalai
K n o reakcija k o n c e n t r u o t o
atsipalaidavimo metu
M e s n e g a l i m e valingai veikti k n o atsipalaidavimo,
nes tai valdo vegetacin nerv sistema. Kita vertus,
kas m o k a save a p g a u t i " ir pasitelk autogenin tre
niruot suranda aplinkinius kelius, gali k a d a p a n o r
j pereiti poilsio bsen.
Autogenins treniruots metu
atsipalaiduoja raumenys;
sultja p r a k a i t o l i a u k d a r b a s ;
p a g e r j a o d o s kraujo a p y t a k a ;
p a k i n t a p u l s a s ir k r a u j o s p d i s ;
Koncentruoto
atsipalaidavi
mo metu k
nas pailsi. Tik
i bsena lei
dia atsipalai
duoti knui ir
psichikai, todl
mogus pasisemia nauj j
g-
10
Menas atsipalaiduoti
Menas atsipalaiduoti
Autogenins treniruots
atsiradimas
sultja k v p a v i m o d a n u m a s ;
sumaja budrumas.
R a u m e n atsipalaidavimas j a u i a m a s kaip sunku
m a s , o g e r e s n o d o s k r a u j o a p y t a k a - k a i p ilu
mos jausmas.
profesorius
Johanas
Heinrichas
ulcas
Ilgalaikiai p o k y i a i
Tie, k a s r e g u l i a r i a i 3 k a r t u s p e r d i e n po 2 ar 3 m i
nutes daro autogenin treniruot ir j o s metu pasie
Dl ilgalaikio
sitempimo gali
atsirasti jaus
mas, tarsi ne
bejaustam sa
vo kno. Auto
genins treni
ruots metu
galima imokti
susigrinti
pojt.
k i a k o n c e n t r u o t o a t s i p a l a i d a v i m o faz, greitai pa
stebs teigiamus
fizins
ir p s i c h i n s
savijautos
p o k y i u s . Veikls m o n s gali p a s i s e m t i n a u j j
g, u u o t n u o l a t o s eikvoj s a v o r e z e r v u s , o v i s u o
H i p n o z s t e r a p i j o s patirtis
m e t s u s i t v a r d a n t y s m o n s p a m a u t a m p a laisves
Tikroji J . H . u l c o t y r i n j i m sritis b u v o t u o m e t
dar tik p i r m u o s i u s i n g s n i u s e n g u s i p s i c h o s o m a
fizikai, b e t i r e m o c i o n a l i a i . B e t o , r e g u l i a r i a i da
t i n m e d i c i n a . B r e s l a u m i e s t e is m e d i k a s X X a m
i a u s p r a d i o j e kr g a u s i a i l a n k o m h i p n o z s
veik:
ambulatorij. H i p n o z , k u r i i n o j o dar a n t i k o s
p a g e r j a r a n k ir koj k r a u j o t a k a ;
d a k t a r a i , b u v o p o p u l i a r i a u s i a s p s i c h o t e r a p i j o s b
d a s , n e s l e i d i a t i e s i o g i a i p a s i e k t i m o g a u s pas
mon.
R e m d a m a s i s savo pacientais, J.H.ulcas pra
djo k a u p t i p i r m s i a s i n i a s a p i e k o n c e n t r u o t at
s u m a j a n e r v i n g u m a s ir b a i m s j a u s m a s ;
p a g e r j a a t m i n t i s ir s u g e b j i m a s s u s i k a u p t i ;
j e k t u , p a v a d i n t u a u t o g e n i n e t r e n i r u o t . Visai p a
11
grstai g a l i m a tvirtinti, k a d a u t o g e n i n t r e n i r u o t
yra hipnozs atmaina.
1924 m . J . H . u l c a s a p s i s t o j o B e r l y n e i r d i r b o
n e u r o p a t o l o g u , o r u d e n s u r e n g p i r m u o s i u s kur
sus a p i e k o n c e n t r u o t a t s i p a l a i d a v i m . I s k y r u s
k a r o ir p o k a r i o m e t u s , m e d i k a s iki ilos s e n a t v s
Psichosomati
n medicina
nagrinja ligas,
kurias sukelia
ne organiniai
sutrikimai, o
dvasiniai igy
venimai, nerv
sistemos per
tempimas. Prie
i lig priski
riama bronchi
n astma,
skrandio, ar
nyno ir odos li
gos, kraujota
kos ir menstru
acij sutriki
mai, migrena ir
alergija.
12
Menas atsipalaiduoti
Menas atsipalaiduoti
taiga i a l i e s
ir knyg, k u r i o s m e t o d i g a r s i n o Vakar pa
saulyje.
13
kad sumaintum
rank
s k a u s m , ir p a s a k y k , k a d s k a u s m a s p r a e i s " - t a i p
1552 m . pr. Kr. r a m o k s l i n i n k a i E b e r s o p a p i r u
se - s e n i a u s i a m e e g i p t i e i m e d i c i n i n i a m e d o k u
m e n t e - ir i c i t a t a r o d o , k a d h i p n o z s b d a i j a u
tuomet buvo inomi.
Tyrinjant hip
nozs poveik
pacientas
trumpam u
hipnotizuoja
mas, paskui i
karto grina
mas budrumo
bsen. Tuo
met jo klausi
njama apie
patirtus sp
dius, o vliau
panaudojus
taig jis vl
uhipnotizuoja
mas. Tokiu b
du galima nu
statyti, kurie
veiksniai kinta.
Taiau
Breidas
tik
angl
aki
(1795-1860)
gydytojas
ityrinjo
Deimsas
uhipnotizuot
Tinkamai
n a u d o j a m a taiga u h i p n o t i z u o t a m
p a c i e n t u i gali p a d t i p a s i e k t i s l a p i a u s i a s p s i c h i
k o s k e r t e l e s . I o r i n taiga s u t i n k a m a k a s d i e n : t
v ir v a i k s a n t y k i u o s e , t a r p p o l i t i k ir r i n k j ar
ba t a r p k u n i g ir tikinij. i n i a s k l a i d a , m a d a ir,
k o g e r o , labiausiai r e k l a m a y r a iorins taigos
altiniai,
labai
smarkiai veikiantys
ir v a l d a n t y s
ms pasmon.
Savitaiga
m o n i t r a n s p a n a i bsen, a p r a taigos p o
h i p n o z . P r i e gydytoj, n u o 1860 m. t y r i n j u s i ir
k o n c e n t r a v i m o p r a t i m u s n a u d o j a m i individualiai
g y d y m o tikslais n a u d o j u s i h i p n o z , p r i s k i r i a m a s
ir Z i g m u n d a s Froidas.
k e i i a m a s m s t y m a s , pojiai, n o r a i ir v e i k s m a i .
taigos ( s u g e s t i j o s ) m e t o d a i
Atliekant
hipnoz
taiga
vaidina
svarbiausi
vaidmen.
linkme nu
P a n a u m a i ir s k i r t u m a i
metod.
N o r s a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s m e t u n a u d o j a m i sa
v i t a i g o s m e t o d a i , j i i e s m s skiriasi n u o h i p n o -
odis sugesti
ja" kils i loty
n kalbos o
dio subgerere" ir reikia
teigti", si
jausti", sivaiz
duoti", pakis
ti".
14
Menas atsipalaiduoti
Menas atsipalaiduoti
z s . A b u m e t o d a i turi m a a i
bendr a s p e k t -
N o r s d a u g e l i s m e t o d i d a l i e s skiriasi, visi j i e
bsenoje.
T i e k h i p n o z , tiek a u t o g e n i n t r e n i r u o t kartais
abiem
atvejais
mogus
yra
ramybes
15
l y g i n a m a su g r i m u v a i k y s t .
t r a n s c e n d e n t i n e s j g a s suartti s u d i e v u a r d i e v a i s .
H i p n o z s m e t u k n a s i r d v a s i a lieka p a s y v s , t u o
tarpu a u t o g e n i n t r e n i r u o t a t l i e k a n t i s a s m u o ak
maldas.
tyviai galvoja. B e t o , a u t o g e n i n t r e n i r u o t g a l i m a
daryti v i e n a m .
M e d i t u o j a n t visas d m e s y s
tradicijas.
Krikionybje
tai
vadinama
sutelkiamas
vien
g a r s k e l e t ton, p a v i e n i u s s k i e m e n i s , o d i u s ,
maldas, vardus, vaizdinius, diev atvaizdus arba
savo k v p a v i m . ie p r a t i m a i p a d e d a p a s i n e r t i
savo m i n t i s ir s u s i k a u p t i .
A u t o g e n i n s t r e n i r u o t s m e t u v i s k a s v y k s t a ki
taip:
mogus
smoningai
s u s i k o n c e n t r u o j a ties
Meditacija,
skirtingai nei
autogenin tre
niruot, yra ne
atsipalaidavi
mo, o dvasinio
lavinimosi b
das, galintis
turti esmini
pasekmi rim
tai j praktikuo
janiam mo
gui.
Specialus skyrius
Specialus skyrius
^h,
B
Cs 1L JI
*
''1
^tpni
^*fj I
S Vjt^l B
1 I I
I^mf
VkdV
I I
% 1
I 9 1
11 i 1 %& 11
vt VI
VI
1111 l w w
il v? i 1 1 1 Vi Vr |pV7%9
ingsniai
A n k s t e s n i a m e skyriuje aprayta, kaip savitaiga ar
kito m o g a u s taiga gali paveikti m i n t i s , j a u s m u s ir
daniausiai
visuomet pavyksta.
Du paprasti
vytuokls bandymas
B a n d y m a s su vytuokle p r i m e n a vadinamj sideri
n vytuokl, kuri senovs graikai naudojo okultiniais tikslais. Ekstrasenso sugebjim turinio m o
gaus r a n k o s e ji, panaiai kaip burt lazdel, turt
nurodyti esant v a n d e n arba n a u d i n g s i a s ikasenas.
S a v a m o k s l i a i daktarai - ezoterikai dar ir i a n d i e n
n a u d o j a v y t u o k l n e s v e i k i e m s o r g a n a m s lokali
zuoti arba skirdami r e i k i a m h o m e o p a t i n vaist.
vytuokls bandy
mas parodo, ko
ki didel tak
turi pasmons
veikla ms
elgesiui.
20
Pagrindiniai pratimai
Pagrindiniai pratimai
K a i k u r i e n a u d o d a m i e s i v y t u o k l e m g i n a pri
imti s v a r b i u s a s m e n i n i u s s p r e n d i m u s .
vytuokls
testas
padar
didel
spd
net
J. H. ulcui, n e s akivaizdiai parodo, kaip valia kaip ir m s t y m a s - gali tiesiogiai turti takos vy
Jeigu kasdien
save atidiai
stebtumte,
greitai paste
btumte vy
tuokls bandy
m panai fe
nomen. Labai
danai po min
ties seka
vykis.
1 5 - 2 0 c m ilgio s i l o .
Klimo bandymas
Papraykite kito asmens, kad stovt atsipalaida
vs ir u m e r k t a k i s . Jis t u r t s i v a i z d u o t i ess
labai l e n g v a s arba labai s u n k u s . iek t i e k linktel
damas
galv jis
parodo,
kad pasirinko
norim
v a i z d i n ir j s u s i k o n c e n t r a v o . J s u d u o t i s y r a
i n u g a r o s a p g l b t i a s m e n ir p r i t p u s - ilai
kant tiesi n u g a r bei itiesiant p e r k e l i u s s u l e n k
tas kojas - j p a k e l t i . N e k a l b k i t e apie savo poj
ius. V l i a u t o p a t i e s a s m e n s p a p r a y k i t e s u s i k o n
n y k i u bei r o d o m u o j u p i r t u ir per a l k n su
centruoti
l e n k t r a n k t r u p u t p a k e l k i t e vir.
m o g p a b a n d y k i t e atspti, k a d a j i s s i v a i z d a v o
R a n k l a i k y k i t e t a i p , k a d v y t u o k l nejudt.
i r d a m i v y t u o k l s a k y k i t e : v y t u o k l svy
21
p r i e i n g vaizdin.
vytuokls ir
klimo bandy
mai labai tinka
pradedantie
siems, abejo
jantiems auto
genins treni
ruots veiks
mingumu.
D a r syk p a k l
ess l e n g v a s ir k a d a - s u n k u s . T o k s m i n i skaity
m a s p a v y k s t a s t e b t i n a i gerai.
ruoja i d e i n s k a i r " . D a u g k a r t p a k a r t o k i t e
sakin, ir atsiras n o r i m a s j u d j i m a s . R e i k i a tik ste
bti, k a d n e j u i a n e p a j u d i n t u m t e r a n k o s .
Nordami
sustabdyti
vytuokl,
susikoncen
Mintys veikia kn
A u t o g e n i n s t r e n i r u o t s m e t u v i d a u s o r g a n a i vei
k i a m i p a s i r i n k t u n o r i m u b d u . s a k y m a i sau, ties
k u r i a i s s u s i k o n c e n t r u o j a t e , i p r a d i turi s o m a t i
n poveik, t.y. t i e s i o g i n fizin p o v e i k r a u m e n i m s
ir kraujagyslms. Po keli mnesi jau galsite
n o r i m a l i n k m e keisti i r p s i c h i n i u s p r o c e s u s . e
m i a u p a t e i k t a s b a n d y m a s r o d o , k a i p stipriai susij
fizinis ir e m o c i n i s s u v o k i m a s .
Autogenin treni
ruot pads i
mokti teigiama
linkme nukreipti
savo emocijas.
22
Pagrindiniai pratimai
Pagrindiniai pratimai
23
kytojo p r i e i r a
ir p a t a r i m a i
turi
nekainojam
vert.
Kursai d a n i a u s i a i t r u n k a 7 savaites, g r u p s su
d a r y t o s i keli m o n i . Vienas u s i m i m a s da
niausiai t r u n k a p u s a n t r o s v a l a n d o s . N o r i n t pasiek
ti a p i u o p i a m o s p a a n g o s , reikia p u s m e t kas
d i e n 3 k a r t u s po k e l e t m i n u i daryti p r a t i m u s .
Tik t a i p g a l i m a p a d i d i n t i m o k y m o s i efektyvum.
Tinkama vieta
Autogenin treniruot darantys namuose pirmiau
sia t u r t isirinkti t a m t i n k a m viet. P i r m i a u s i a
gerai p a g a l v o k i t e , k u r j u m s g e r i a u s i a i sekasi nusi
raminti.
t paaliniai garsai.
Prie pratim
pradi, ypa
pradedantieji,
turt atlais
vinti verian
ius drabuius
ir ijungti to
kius nepagei
daujamus truk
di altinius
kaip telefonas
ar radijas.
24
Pagrindiniai pratimai
Pagrindiniai pratimai
J e i g u t r e n i r u o t d a r o t e d a r b e a r b a n a m u o s e , pasi
r p i n k i t e , k a d j u m s n i e k a s n e t r u k d y t bent 5 m i
n u t e s . P a a i k i n k i t e savo b e n d r a d a r b i a m s a r b a na
mikiams, kad i trumpa poilsio pertraukl j u m s
labai svarbi.
Mokymosi e t a p a i
Autogenins treniruots kursuose
i m o k s i t e ge
Pratim trukm
G e l e i n p r a d e d a n i j t a i s y k l : daryti p r a t i m u s
3 k a r t u s p e r d i e n po 2 - 3 m i n u t e s . G r e i t a i ir be
l a i k r o d i o i s i u g d y s i t e g e r laiko pojt. I pra
d i n e v e r t a d a r y t i p r a t i m ilgiau n e i 3 m i n u t e s ,
60 % visos in
formacijos
mogus gauna
akimis. Dl to
norint labai su
sikoncentruoti
nejuia umer
kiamos akys.
Tuomet sme
genys gali
lengviau apdo
roti per kitus
jutimo organus
gaunam infor
macij.
sunkios,
vliau daromas
ilumos pratimas.
>
g e i d a u j a m a : r a n k o s e ir k o j o s e i tikrj j a u i a m a s
Padties keitimas
s u n k u m a s ir i l u m a .
d a u g k a r t j atliksite
ta paia
p o z a . T a i a u p o t a m t i k r o laiko j r e i k t keisti,
k a d v l i a u g a l t u m t e a t s i p a l a i d u o t i b e t kurioje
vietoje i r b e t k u r i u o m e t u . P a t i r t i e s t u r i n t y s greitai
pastebi, kad kno padtis neturi jokios reikms.
S u s i k o n c e n t r a v i m a s t e i g i n i u s ir v a i z d i n i u s
S k m i n g a i vald 6 p a g r i n d i n i u s p r a t i m u s ir a u t o
g e n i n perjim, i m o k s i t e s u s i k o n c e n t r u o t i t a m
tikrus teiginius
i r v a i z d i n i u s . Taip p a s i e k i a m a ,
i o r i n i dirgikli.
Teiginys
turi
bti
Akys
t r u m p a s , t i k s l u s , s u f o r m u l u o t a s p o z i t y v i a i i r esa
P r a d e d a n t i e j i t u r t bti u s i m e r k a r b a smeigti
m a j a m e laike, p a v y z d i u i : A e s u v i s i k a i ra
mus".
ka ir b u s l e n g v i a u s u s i k o n c e n t r u o t i s a v i t a i g o s
teiginius.
m n e s i , gali b t i a t s i m e r k - p e r j i m a s p a v y k s ir
taip.
25
Grimas
Kiekviena autogenin treniruot baigiama vadina
m u o j u g r i m u . Jis a t l i e k a m a s tiksliai n u s t a t y t u
bdu.
Autogenin
treniruot rei
kalauja daug
kantrybs. Jos
rezultatai i
rykja ne i
kart.
26
Pagrindiniai pratimai
Pagrindiniai pratimai
T i n k a m a s g r i m a s y r a labai s v a r b u s , n e s tik
Specialistai v i e n i n g a i s u t a r i a dl g a l v o s prati
m o - j v i s u o m e t r e k o m e n d u o j a m a daryti p a b a i
bsen
goje, n e s t u o m e t k a k t a m a l o n i a i atvsta. B e t o ,
ir
neleidiama
atsirasti
nepageidauja
m i e m s a l u t i n i a m s r e i k i n i a m s . V i e n i n t e l iim
Grimas vi
suomet atlieka
mas ta paia
tvarka, juo tu
rt baigtis
kiekvienas pra
timas, kad ne
likt jokio sun
kumo jausmo.
t a i p l e n g v i a u grti k a s d i e n y b .
tis - j e i g u a u t o g e n i n t r e n i r u o t a t l i e k a t e n o r d a
K i t p r a t i m p r a d i n e i l i k u m t e r a p e u t a i link
jut
umigsite.
sunkum ir
ilum, j s
greitai
mais sau:
k o a r b a p e r e i n a prie j o y m i a i vliau.
R a n k o s t v i r t a i , giliai
kvpti ir i
Pagrindiniai 6
pratimai atlieka
mi pakaitomis,
savitaigos formu
ls kartojamos
balsu arba
mintyse.
S u n k u m o pratimas
P i r m a s i s i 6 a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s p r a t i m y r a
sunkumo pratimas. Pasirinkite patogi padt ir
a t p a l a i d u o k i t e r a n k a s , kojas ir galv. U s i m e r k i t e
ir s u s i k o n c e n t r u o k i t e teigin: A e s u visikai ra
m u s " . Dabar galima pradti pratim.
27
Kad atsipalai
duotumte,
prie pradda
mi autogenin
treniruot pa
darykite kelet
judesi. Taip
savo knui
duosite enkl,
kad dabar bus
atsipalaidavi
mo valandl.
28
S u n k u m o pratimo teiginys
Deiniarankiai pradeda deine ranka, kairiaran
kiai - k a i r e . 6 k a r t u s s u s i k o n c e n t r u o k i t e t e i g i n
Kai kuriuos
mones jau da
rant sunkumo
pratim apima
ilumos jaus
mas. Tai rodo,
kad isiplt
kraujagysls ir
atsipalaidavo
raumenys. Jei
darant pratim
atrodo lyg pa
kiltumte ore,
tuomet atsipa
laidavimas
jums asocijuo
jasi su
lengvumu.
Pagrindiniai pratimai
Pagrindiniai pratimai
v i s a m e k u n e . K u o ilgiau t r e n i r u o s i t s , t u o labiau
galsite t r u m p i n t i s u n k u m o p r a t i m o t e i g i n i u s .
Generalizuotas s u n k u m o pratimo teiginys
Autogeninje
treniruotje
generalizuotais
teigi
di. S u t e l k i t e d m e s rank. N e t r u k u s p a s t e b
site, k a d j i p a m a u t a m p a vis s u n k e s n .
rantis m o g u s i m o k s t a n o r i m p o v e i k i k a r t o
gali p e r e i t i k i t rank. J e i g u e s a t e i i l g i n i o ti
n i u s t u r t n a u d o t i tik p a e n g u s i e j i . J e i g u susikon
k a m a i kairje a r b a d e i n j e k n o p u s j e .
c e n t r u o j a t e v i e n r a n k ir t u o p a t m e t u a p s u n k s t a
kita, teigin g a l i m a pakeisti Abi r a n k o s y r a sun
g n i a u k i t e k u m i u s ir e n e r g i n g a i p r i t r a u k i t e ran
no pusje ( i i l g i n i s t i p a s " ) , s u s i k o n c e n t r u o k i t e
in ( k a i r ) p u s y r a s u n k i " .
t giliai k v p k i t e ir i k v p k i t e .
S u s i k o n c e n t r u o k i t e p a s k u t i n teigin: A t m e r k
ti akis". Tuomet kuo greiiau atsimerkite. Prati
mas baigtas.
Generalizacija
Kasdien po 2-3 minutes darant pratim malonus
s u n k u m o j a u s m a s n u o r a n k o s p a m a u iplinta p o
vis kn. Taip galite p a s i t i k r i n t i , ar t i n k a m a i at
liekate p r a t i m . io p r a t i m o t i k s l a s y r a v a d i n a m o
j i g e n e r a l i z a c i j a , t.y. s u g e b j i m a s pajusti s u n k u m
29
J e i g u s u n k u m o j a u s m a s a p i m a v i s kn, t i n k a
t e i g i n y s R a n k o s i r k o j o s y r a s u n k i o s " arba R a n
k o s ir kojos s u n k i o s " . S u s i k o n c e n t r a v u s t e i g i n
M a n o d e i n ( k a i r ) r a n k a y r a s u n k i " pirt ga
luose j a u i a m a s nestiprus niejimas.
Jeigu regulia
riai darant pra
timus neatsi
randa sunku
mo pojtis, tu
rtumte ap
galvoti savo vi
din nuostat
autogenins
treniruots at
vilgiu. Jei ne
sate sitikin
technikos efek
tyvumu ar pra
timus darote
nenoromis, tik
gaitate laik.
30
Pagrindiniai pratimai
P o t o iek tiek t e m p i a a l k n a r p e i u s . A p i m a
j a u s m a s , tarsi didja p l a t a k o s . Per a t s i p a l a i d a v i
m o faz r a n k a p a s i d a r o sunki, gali p a d i d t i seil
tekis, a k i v o k a i d r e b a , labai a t s i p a l a i d a v u s suak
tyvja a r n y n o v e i k l a .
Darant autoge
nin treniruot
kno pojiai
turi atsirasti
savaime, o ne
per prievart.
Pratim tiks
las - kno at
palaidavimas,
o ne
papildomas
sitempimas.
Pagrindiniai pratimai
P a g a l b a ikilus s u n k u m a m s
Jeigu darydami autogenin treniruot susidrte
su sunkumais, nra ko nerimauti. Nenuleiskite
r a n k ir t o l i a u r e g u l i a r i a i t r e n i r u o k i t s . Pajut n e
malon alutin poveik klauskite patarimo savo
terapeuto arba kurs vadovo.
Pajut e m i a u i v a r d y t u s s i m p t o m u s , galite ir pa
tys sau p a d t i :
Svaigulys: jei darant sunkumo pratim pradeda
svaigti galva, gali bti,
sultja
Sprando
31
skausmai: jei
nuo
tempimo
skauda
n r a ko n e r i m a u t i - g r e i i a u tai e n k l a s ,
k a d j u m s i t i e s p a v y k o a t s i p a l a i d u o t i . Taiau
jeigu umiegate nuolatos, pabandykite susikon
c e n t r u o t i t e i g i n M a n p a v y k s ir a atliksiu p r a
t i m iki g a l o " .
N e m a l o n u s s u n k u m o p o j t i s : n e t e i s i n g a i atli
k u s g r i m gali b t i j a u i a m a s n e m a l o n u s s u n k u
mo j a u s m a s . Pakartokite grim ir atkreipkite d
mes teising eilikum. Atitinkamus veiksmus
l y d i n t y s s a k y m a i y r a t o k i e : R a n k o s tvirtai. K v
p a v i m a s gilus. A k y s a t m e r k t o s " .
Nuolatinis nuo
vargis gali bti
ilgalaiks psi
chins tampos
poymis. Jeigu
organizmas ne
susidoroja su
kasdieniu kr
viu, lieka dvi
ieitys: susirgti
arba atsijung
ti", t.y. umigti.
32
Pagrindiniai pratimai
ilumos pratimas
Generalizacija
Gali atsitikti,
kad perjimas
autogenins
treniruots b
sen i pradi
bus nepras
tas. Atliekant
ilumos prati
m gali bti,
kad vietoj ilu
mos jausite
alt. Kantriai
treniruokits ir
jokiu bdu ne
persitempkite.
Norimas povei
kis greitai atsi
ras savaime.
Pagrindiniai pratimai
togiai sitaisykite ir u s i m e r k i t e .
a u t o g e n i n treniruot, kaip j o s m e t u j a u i a t s -
P i r m i a u s i a s u s i k o n c e n t r u o k i t e r a m y b s teigin
A e s u visikai r a m u s " , po to s u n k u m o - R a n
giausi p a d t p r a t i m a m s atlikti.
N e l y g u , k o k i a m tipui p r i k l a u s o t e , n o r i m a s ilu
t r e n i r u o t s b s e n p a v y k s t a p a p r a s t a i ir greitai,
vis a t i t i n k a m k n o p u s .
mas".
Generalizuotas ilumos teiginys
ilumos teiginys
K a i p i r d a r a n t s u n k u m o p r a t i m ilumai paskli
pratim, k a i p ir s u n k u m o p r a t i m d e i n i a r a n
d u s p o vis k n i l u m o s t e i g i n y s p a k e i i a m a s .
kiai p r a d e d a n u o d e i n s , k a i r i a r a n k i a i - n u o kai
rs r a n k o s . 6 k a r t u s s u s i k o n c e n t r u o k i t e t e i g i n
b a D e i n (kair) p u s ilta". R e g u l i a r i a i d a r y d a
M a n o d e i n (kair) r a n k a y r a ilta" a r b a D e i
m i p r a t i m greitai i l u m imsite j a u s t i v i s a m e k
s i k o n c e n t r u o t i trumpj t e i g i n R a n k o s ir kojos
iltos".
galite n u o a l k n s a r b a p l a t a k o s . N o r i m a s poj
tis p o v i s k n iplinta g r e i i a u nei d a r a n t sunku
m o pratim. i l u m a t a i p pat j u n t a m a kitoje r a n k o
j e a r toje paioje k n o pusje.
Grimas
P r a t i m baikite grimu prajus 2 - 3 m i n . n u o j o
p r a d i o s . K a r t o d a m i R a n k o s t v i r t a i " sugniaukite
k u m i u s ir stipriai pritraukite j u o s prie k n o , o
g a l v o d a m i K v p a v i m a s g i l u s " giliai kvpkite ir
ikvpkite. Pabaigoje - teiginys A k y s a t m e r k t o s " .
33
Trumpasis
teiginys
paengusiesiems
Labai prakai
tuojantiems
monms ilu
mos pratimas
gali bti nema
lonus. Tuomet
ilumos teigin
galima pakeisti
Rankos (ko
jos) iltos ir
sausos".
34
Pagrindiniai pratimai
Pagrindiniai pratimai
Poveikis knui
ilumos
pratimas
pavyks
lengviau,
jei kojas
panardinsite
ilt vandeni
virkinant
arba
moterims
35
menstruacij
metu.
ilumos poj
tis atsiranda
ne tik darant
pratimus. Re
guliarios treni
ruots taip pa
gerina kraujo
tak, kad ilgai
niui suyla net
chronikai
lanios plata
kos ir pdos.
K n o i l u m r e g u l i u o j a v e g e t a c i n n e r v siste
ma, o kno temperatr tiesiogiai valdo simpati
nis n e r v a s . S i s i s t e m a i l u m o s i s k y r i m t v a r k o
per
kraujo
apytak.
Kraujagysls,
priklausomai
n u o p o r e i k i o , gali isiplsti a r b a s u s i t r a u k t i . O d o
je y r a k a p i l i a r a i - s m u l k i a u s i o s k r a u j a g y s l s . Jei
g u a p l i n k o s t e m p e r a t r a p a k y l a , kapiliarai isiple
i a ir a t i d u o d a ilum. Taip o r g a n i z m a s n e p e r k a i s
ta. J e i g u l a u k e alta, k r a u j a g y s l s s u s i t r a u k i a , kad
kno temperatra nenukrist.
i l u m o s p r a t i m o m e t u v e g e t a c i n s n e r v siste
mos
pusiausvyra pakinta
parasimpatins
nerv
Paklisi odos
temperatra
'[.'
pratim pernelyg
suilote, t e i g i n r e i k t p a k e i s t i D e i n ( k a i r )
r a n k a m a l o n i a i ilta". Taip s u m a i n a m a s p r a t i m o
p o v e i k i s ir ne t a i p stipriai s t i m u l i u o j a m a kraujota
ka.
Karta galva:
tai r o d o , k a d p a d i d j o k r a u j o s p
Jei neiojate
ied, gali bti,
kad po pratim
jis ant pirto
laikysis tvir
iau nei prie
tai. Tai - en
klas, kad page
rjo rankos
kraujo apytaka.
Po kiek laiko
patinimas i
nyksta.
36
Pagrindiniai pratimai
Pagrindiniai pratimai
Kvpavimo pratimas
D a r a n t s u n k u m o i r i l u m o s p r a t i m u s n o r i m a lin
K v p a v i m o p r a t i m a s y r a v i e n a s s v a r b i a u s i i 6
k m e k e i i a m i t a m tikri o r g a n i z m o p r o c e s a i . K v
pavimo pratimo metu viskas vyksta kiek kitaip i m o k s t a m a stebti k v p i m i r i k v p i m n e d a
r a n t takos p a i a m k v p a v i m o p r o c e s u i . K v p a v i
m a s v y k s t a s a v a i m e , j s tik s u s i k o n c e n t r u o j a t e
natral kvpavimo proces.
Kaip
ir
pirmsias
savaites,
autogenin
d a m i prast p a d t . K v p a v i m o p r a t i m u s g e r i a u
sia atlikti g u l i n t . U s i m e r k i t e ir s u s i k o n c e n t r u o k i
te t e i g i n R a m y b - s u n k u m a s - i l u m a " .
Kvpavimo pratimo teiginys
S u s i k o n c e n t r u o k i t e t e i g i n K v p u o j u r a m i a i ir
t o l y g i a i " . S t e b k i t e , k a i p kvepiant p a k y l a , o i
k v e p i a n t n u s i l e i d i a p i l v a s ir k r t i n s lsta. Visi
kai a t s i d u o k i t e s a v o k v p a v i m o r i t m u i ir pajusite
p o vis k n p a s k l i d u s i i l u m bei s u n k u m .
Pirm kart smoningai stebdami kvpavim
galite v a l d y t i p r o c e s ir k v p u o t i n e n a t r a l i u
r i t m u . G i l i a i kvpkite o r p r o n o s i r p r a d k i t e
p r a t i m i p r a d i .
Grimas
P r a t i m b a i k i t e po 2 - 3 m i n u i ir grkite n o r
m a l i b s e n . N u r o d y m a i t o k i e p a t y s k a i p i r da
rant kitus pratimus: Rankos tvirtai", Kvpavi
m a s g i l u s " , A k y s a t m e r k t o s " . J e i g u reikia, pasi
r y k i t e . D a b a r k v p a v i m a s b u s dar laisvesnis.
37
Kvpavimo te
rapija turi tei
giam tak
[vairiems orga
nizme vykstan
tiems proce
sams. Kvpavi
mo pratimais
galima suma
inti baim,
tamp ar igy
dyti psichoso
matinius sutri
kimus.
38
Pagrindiniai pratimai
Pagrindiniai pratimai
P a g a l b a ikilus s u n k u m a m s
Poveikis knui
Dauguma
prastai per mi
nut kvepiama
ir ikvepiama
nuo 12 iki 18
kart, t.y. ma
daug 1000 kar
t per valand.
Normaliai kv
puojant kve
piama 0,5 litro
oro, daugiau
sia plauius
galima kvpti
3 litrus oro.
moni
smoningai
savo
kvpavimo
Jeigu
sunkumo
ir
ilumos
pratimus
imokote
n e k o n t r o l i u o j a , n e s o r g a n i z m a s o r kvepia ir i
lengvai, d a r a n t k v p a v i m o p r a t i m t a i p p a t n e t u
k v e p i a a u t o m a t i k a i , t a i p p a t ir m i e g a n t . Taiau i
rt kilti s u n k u m . N e m a l o n i a i s p o j i a i s skun
t i e s v e r t a stebti n a t r a l k v p a v i m o r i t m n e tik
a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s m e t u , bet i r k a s d i e n i a m e
mis s e r g a n t y s m o n s . J e i g u d a r y d a m i k v p a v i m o
s a v o k n ir p s i c h i k o s bsen.
p a t y r u s t e r a p e u t ir isiaikinkite prieast.
Skiriamos
trys
39
natralios
kvpavimo
fazs:
mogaus
psichika
yra tiesiogiai
susijusi
su
k v p i m a s , i k v p i m a s ir k v p a v i m o p a u z . Pir
tam
y r a i k v p i m a s ir r a u m e n poilsio laikas k v p a v i
m u m s trksta oro.
m o p a u z s m e t u . ioje stadijoje a t s i p a l a i d u o j a n e
tarsi i alies ir p r a t i m u i p a m g i n k i t e n a u d o t i pa
dalys.
Jei k v p a v i m o p r a t i m a s p a v y k s t a , k v p a v i m a s
bus".
tikrose
situacijose j a u i a m s
Tuomet
kvpavimo
nemaloniai,
stebkite kvpavim
nesvar
problemos js taip
sultja. K v p a v i m o c i k l a s pailgja, k v p i m a s ir
smarkiai nejaudins.
i k v p i m a s t r u n k a m a d a u g t i e k p a t laiko. T u o m e t
k v p a v i m o r i t m a s t a m p a p a n a e s n i s n a k t i e s nei
i tikrj s u s i k o n c e n t r u o j a t e n u r o d y t t e i g i n
dienos kvpavim.
e f e k t g a l i m a pajusti ir grtant n o r m a l i
bsen. P a b u d i m a s " t i k r i a u s i a i u t r u k s k i e k il
g i a u nei p o s u n k u m o a r i l u m o s p r a t i m o .
Kad geriau su
sikoncentruo
tumte kvpa
vim, galite si
vaizduoti tam
tikrus vaizdus,
pvz., krant
besiritanias
bangas, vjyje
sibuojanias
medi vir
nes ar ant ban
g besisupan
i valt.
40
Pagrindiniai pratimai
Pagrindiniai pratimai
ia yra nerv
Papildomas vaizdinys
Kai tik sauls r e z g i n i o p r a t i m trauksite a u t o g e
nins t r e n i r u o t s p r o g r a m ir pradsite j reguliariai
atlikti, m a l o n i i l u m d a n a i imsite j a u s t i j a u p o
savaits. N o r s p r a t i m o m e t u s u s i k o n c e n t r u o j a t e tik
g i n i u s . D a r a n t p r a t i m i m o k s t a m a p a j a u s t i i
jei
d a r y d a m i p r a t i m susiduriate
su sunkumais,
n s r a n k o s m a a s i s p i r t a s t u r t liesti b a m b , o
n y k t y s - a p a t i n k r t i n k a u l i o dal. J e i g u p r a t i
B e n d r a p r a t i m e i g a iki s a u l s r e z g i n i o
pratimo
galv.
arba Skrandiu
41
sipalaidavimas.
Reguliariai
treniruojantis
iluma
j a u i a m a pilve ir v i s a m e k n e .
Dabar autogenin treniruot atliekama tokia
tvarka: pasirote ir patogiai sitaisote. U m e r k
akis ir n e t a r d a m i o d i susikoncentruojate trum
pj teigin R a m y b - s u n k u m a s - i l u m a " . Po jo
seka a n k s i a u m i n t a s sakinys K v p u o j u s a v a i m e "
ir Sauls rezginiu (knu, pilvu, skrandiu) sklinda
i l u m a " . Po 2 - 3 m i n u i grtate n o r m a l i bsen.
Darant autoge
nin treniruot
kiekvien sa
vait programa
papildoma
nauju pagrindi
niu pratimu.
Taiau bendras
pratim laikas
vis tiek neturi
viryti 3 minu
i, nes knas
imoksta vis
greiiau atlikti
pageidaujam
uduot.
42
Sauls rezgi
nys yra prie
pat diafrag
mos. I jo iei
na daug nerv,
kurie inervuoja
visus pilvo or
ganus.
Pagrindiniai pratimai
Pagrindiniai pratimai
Poveikis knui
P a g a l b a ikilus s u n k u m a m s
Jei esate n e r v i n g a s m o g u s i r j s s k r a n d i s j a u t
te rpesi, d a r y d a m i s a u l s r e z g i n i o p r a t i m ga
T r e n i r u o t s m e t u isipleia k r a u j a g y s l s viru
n e d a r y k i t e , j e i e m i a u pateikti p a t a r i m a i j u m s n e
tinje p i l v o dalyje ir v i r k i n i m o o r g a n u s p r i t e k a
p a d s . T u o m e t k l a u s k i t e p a t a r i m o savo k u r s va
d a u g i a u kraujo. A p i m a m a l o n u s r a m y b s i r sun
dovo ar gydytojo.
ilt piet:
ir a r n y n o
r a u m e n y s n e r e g u l i a r i a i , bet s m a r k i a i s u s i t r a u k i a .
Dl
stimuliuojami
susitraukim
skrandio
iskirti
s k r a n d i o sultis, o s k r a n d i o g l e i v i n g e r i a u a p r
skrandis
pradeda
p i n a m a krauju.
Sauls rezginio
pratimas padeda
reguliuoti skran
dio, arnyno,
kepen veikl.
43
Autogenin
treniruot re
komenduojama
daryti prie
valg, o ne pil
nu skrandiu.
Taip lengviau
susikoncen
truoti.
44
Pagrindiniai pratimai
Pagrindiniai pratimai
irdies pratimas
P a g a l J . H . u l c o r e k o m e n d a c i j irdies p r a t i m
Teiginys sveikiems m o n m s : j e i n e s e r g a t e ir
m n e a n k s i a u , n e i a p r a y t a ioje k n y g o j e .
irdies plakimas
m u s ir t o l y g u s " .
Teiginys labai j a u t r i e m s m o n m s : P u l s a s ra
S m o n i n g a i s u s i k o n c e n t r u o k i t e irdies plakim.
Teiginys t u r i n t i e m s e m kraujospd: a s m e
taip j a u p a p r a s t a .
t u r t kartoti teigi
irdies p l a k i m a s (subjektyviai
n e m a l o n u s irdies veiklos j u t i m a s ) d a n i a u s i a i pa
mti.
neuroze.
Pulsas
P u l s a s g e r i a u s i a i u i u o p i a m a s p i r t g a l a i s dil
bio apatinje dalyje ties nykio p a g r i n d u arba
a n t k a k l o a r t e r i j o s . T a i p p a t g a l i m a a n t p i r t o ga
lo udti g u m i n ied. K a i tik pirte susikaupia
iek
tiek
kraujo,
pulsas jauiamas
itin
gerai.
Toks p a s i r u o i m a s p a d s isiugdyti t k n o da
li i r v i d i n i p r o c e s , k u r i p a p r a s t a i n e p a s t e b i
te, pojt.
irdies pratimo teiginiai
D a r a n t irdies p r a t i m g a l i m a kartoti vairius teigi-
45
Treniruokits
tiek, kiek jums
tai malonu. Vis
dlto jei pasiju
tote nekaip,
pratim nutrau
kite ir prastu
bdu grkite
normali bse
n.
46
Pagrindiniai pratimai
Pagrindiniai pratimai
a u k i a u p a t e i k t u s p a s i l y m u s p a s i r i n k i t e sau tin
k a m i a u s i teigin. Po 2 - 3 m i n u i grkite n o r
mali bsen.
Poveikis k n u i
Grimas
Gilus atodsis
ir kasdieniame
gyvenime pa
deda veikti
tamp. Stai
giai ikvpus
atsipalaiduoja
krtins lstos
raumenys. Tai
sumaina emo
cin tamp.
47
situacijai j i n u k e n i a p i r m i a u s i a . D a u g u m a m o
ni a t k r e i p i a d m e s s a v o irdies p l a k i m tik t u o
g i a m a po 2 - 3 m i n u i prastu b d u R a n k o s tvirtai,
sportuojant,
susijaudinus,
d i a u g s m u i . A u t o g e n i n s t r e n i r u o t s m e t u j s tik
B e n d r a p r a t i m e i g a iki i r d i e s p r a t i m o
K i e k v i e n a s p r a t i m a s p a d e d a vis labiau atsipalai
d u o t i . Kai irdies p r a t i m a s t r a u k i a m a s a u t o g e n i
ns treniruots progam, bendra pratim eiga yra
tokia:
a t s i p a l a i d u o j a t e , u i m a t e p a t o g i p a d t ir
umerkiate akis.
T u o m e t s u s i k o n c e n t r u o k i t e trumpj t e i g i n
R a m y b - s u n k u m a s - i l u m a " . Po to e i n a n u r o
s u l t u o k i t e s u g y d y t o j u a r b a visai j o n e d a r y k i t e . Fi
ir Sauls rezginiu
( k n u , pilvu, s k r a n d i u ) s k l i n d a i l u m a " . P a g a l
n gali p a k e i s t i p a g a l s a v o p o r e i k i u s .
Geresn
kraujotaka:
norint
pagerinti
irdies
Jei turite ir
dies negalavi
m arba nesa
te tikri, kur tei
gin reikt pa
sirinkti atlie
kant irdies
pratim, pasi
tarkite su gy
dytoju.
48
Pagrindiniai pratimai
Pagrindiniai pratimai
ir
saugumo jausm,
tuo
tarpu
ir l a i m s pojtis g r e i i a u a t s i r a n d a
k a r t o j a n t i r d i s visai l e n g v a " .
Tie, k u r i e vis d a r j a u i a s u n k u m irdies p l o t e ,
gali g a l v o t i i r d i s visikai r a m i " ir p r a t i m pra
Eteriniai aliejai
(pvz., Japoni
jos gydomj
augal aliejus
ir kt.) suvelni
na galvos
skausmus ir
migren dl
savo vsinan
io poveikio.
dti giliu p a l e n g v j i m o a t o d s i u .
Papildomi pratimai
etasis p r a t i m a s p a d s a t p a l a i d u o t i ir v e i d o rau
m e n i s . Ypa s u s i k a u p s a r s t r e s p a t i r i a n t i s m o
gus n e v a l i n g a i t e m p i a v e i d o r a u m e n i s . Dl t o at
siranda raukli, v e i d o iraika t a m p a n i r i . N e
veltui s a k o m a , k a d v e i d a s y r a sielos v e i d r o d i s .
Po g a l v o s p r a t i m o s a v o p r o g r a m p a p i l d o m a i
galite traukti t e i g i n i u s k r a m t o m i e s i e m s r a u m e
Galvos pratimas
P a s k u t i n i o i 6 p a g r i n d i n i p r a t i m tikslas - vsu
mo pojtis k a k t o s srityje. K a i p byloja liaudies i
m i n t i s , n o r i n t g e r a i j a u s t i s , reikia ilaikyti b l a i v
p r o t " . U d j u s ant k a k t o s alt k o m p r e s m u m s
greitai p a l e n g v j a ; a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s m e t u
i vsa sukeliama savitaigos bdu.
m e n tampa, isilygins m a o s r a u k l e l s . D a r y
dami p r a t i m a t k r e i p k i t e d m e s , kad lieuvis n e
liest g o m u r i o , o a p a t i n i s a n d i k a u l i s n u s v i r t e
myn. Rekomenduojami tokie teiginiai:
Veidas maloniai a p s u n k s "
V e i d o r a u m e n y s visikai a t p a l a i d u o t i "
A p a t i n i s a n d i k a u l i s ir lieuvis s u n k s "
G a l v a blaivi, vsi ir a t p a l a i d u o t a "
Galva lengva"
S u t e l k i t e d m e s k a k t o s vidur, p e r du p i r t u s
vir a n t a k i . S u s i k o n c e n t r u o k i t e t e i g i n K a k t a
y r a m a l o n i a i v s i " arba t r u m p i a u K a k t a m a l o n i a i
vsi"
kaip
visuomet
netardami
odi
garsiai.
N u o s e k l i a i t r e n i r u o j a n t i s greitai atsiras m a l o n i o s
vsos jausmas.
Jei
vargina galvos
skausmai,
iuos t e i g i n i u s
Poveikis knui
traukdamas galvos pratim autogenins treni
ruots p r o g r a m J . H . u l c a s v a d o v a v o s i liaudies
i m i n t i m i : G a l v laikyk altai, o kojas i l t a i " .
mogus,
keniantis
nuo
galvos
skausmo
ir
Grimas
Autogenin
49
baikite
po
2-3
minui
aki jungiamajame
akys atmerktos".
ls. A t s i r a n d a v a l u m o pojtis, p a g e r j a d m e s y s .
audinyje
esanios kraujagys
Maiausiai kar
t per dien at
palaiduokite
veido raume
nis. Darykite
vairias grima
sas, juokits
kuo daugiau ir
daniau - tai
maina emoci
n tamp ir at
palaiduoja vei
do raumenis.
50
Pagrindiniai pratimai
Pagrindiniai pratimai
tos u d j u s alt k o m p r e s .
51
kad patalpoje t r k s t a g r y n o o r o . P a s i s u k i t e t a i p ,
P a g a l b a ikilus s u n k u m a m s
Darydami auto
genin treni
ruot visada
pasirinkite tin
kamus savitaigos teiginius.
Menkiausia
klaida gali tu
rti nemaloni
pasekmi.
Vsi
ar karta
kakta?
ir p a n . T u o m e t s a k i n y s K n u m a l o n i a i s k l i n d a i
l u m a " pavirs sakiniu Knu sklinda iluma". N o r s
t e i g i n y s s u t r u m p s , k n a s ikart j r e a g u o s .
eis p a g r i n d i n i u s p r a t i m u s p a l e n g v a g a l i m a
sujungti - labai s u t r u m p s j a t l i k i m o laikas.
V i e n a s g a l i m v a r i a n t g a l t bti t o k s :
Ramyb - sunkumas - iluma"
Kvpavimas ir irdies plakimas ramus ir ritmingas,,
K n a s iltas, k a k t a v s i "
G r i m a s prastas: R a n k o s tvirtai, k v p a v i m a s
gilus, a k y s a t m e r k t o s " .
Neskubkite,
bkite kantrs
ir nesitikkite
greitos sk
ms. Tik regu
liariai ir atkak
liai treniruoda
miesi susidary
site tinkam
program, kuri
bus jums nau
dinga vis liku
s gyvenim.
52
Pagrindiniai pratimai
Pagrindiniai pratimai
traukti
p r a t i m u s , j e i g u k i e k v i e n a s k i t a s t e i g i n y s susieja
mas su ikvpimu. Tuomet teiginiai skamba taip:
Ramyb"
Autogenin
treniruot gali
ma pamau
trumpinti. Kai
kuriems mo
nms po dau
gelio atlikt
pratim perji
mas pavyksta
vien susikon
centravus
signal auto
genin treni
ruot" arba
trumpiau - AT.
(antras
(pirmas
ikvpimas),
ikvpimas),
iluma"
Sunkumas"
(treias
ikvpi
m a s ) , K n a s i l t a s " ( k e t v i r t a s i k v p i m a s ) , ir
dis r a m i " (penktas ikvpimas) ir Galva maloniai
v s i " ( e t a s i k v p i m a s ) . P r a t i m b a i g u s gri
m a s a t l i e k a m a s prastai.
iai
sunks,
esu visikai
ramus".
Pei ir
s p r a n d o p r a t i m a s g e r a s t u o , k a d j g a l i m a atlikti
nepriklausomai
nuo
N o r d a m i j baigti,
kit
pagrindini
pratim.
k a i p prasta.
ei pagrindini pratim
bendra eiga
Pradiniame autogenins treniruots etape susikon
centruojama 6 pagrindinius teiginius, kiekvien
A u t o g e n i n t r e n i r u o t p e r tris i k v p i m u s
savait p r o g r a m a p a p i l d o m a nauju p r a t i m u .
Visa p r a t i m p r o g r a m a t r u n k a 2 - 3 m i n . P r a
n a m s , t r u m p o s i o s p r o g r a m o s t e i g i n i u s g a l i m a su
t r u m p i n t i iki:
kart primename
tvark:
a t s i s s k i t e a r b a a t s i g u l k i t e . U s i m e r k i t e ir susi
P o t o prasta t v a r k a a t l i e k a m a s s u g r i m a s .
rekomenduotin j
atlikimo
treniruots p r a t i m a i
gali
s u n k u m a s - i l u m a " , p a s k u i - K v p u o j u savai
sumainti
53
m e " i r S a u l s r e z g i n i u ( k n u , pilvu, s k r a n d i u )
sklinda iluma".
3 Jei p r o g r a m traukte irdies pratim, susi
koncentruokite
individualiai
p a s i r i n k t irdies
teigin. J e i g u io p r a t i m o n e d a r y s i t e , a u t o g e n i n
t r e n i r u o t galite tsti a t l i k d a m i etj p r a t i m .
4 Autogenin treniruot baikite teiginiu Kakta
m a l o n i a i v s i " . P a b a i g o j e - R a n k o s tvirtai, giliai
kvpti ir ikvpti, a t m e r k t i a k i s " , ir sugrite
p r a d i n bsen.
Jeigu pasitelk
autogenin tre
niruot norite
suvelninti
konkreius ne
galavimus, i
pradi turite
tol daryti eis
pagrindinius
pratimus, kol
imsite jaustis
visikai utik
rintai. Tik tuo
met atsiras
koncentruoto
atsipalaidavi
mo bsena btina kit pra
tim slyga.
Pratimai ir teiginiai
Kai knas guds daryti pagrindinius autogenins tre
niruots pratimus ir lengvai pereina koncentruoto at
sipalaidavimo bsen, pratimus galima iplsti. Kitas
ingsnis yra programos papildymas vadinamaisiais tei
giniais. Naudodami iuos pozityviai suformuluotus tei
ginius, galite imtis sprsti konkreias problemas ir i
mokti priimti aikesnius sprendimus.
treniruots
bsen pavykt
sklan
Pratimus su
teiginiais galite
pradti daryti
tik tuomet, kai
sugebate
sklandiai at
likti perjim
autogenins
treniruots b
sen. Per
anksti pradjus
daryti iuos
pratimus esant
tam tikroms
aplinkybms
gali atsirasti
psichosomati
ni ar vegeta
cins nerv
sistemos sutri
kim.
i m o k s i t e p a g r i n d i n i p r a t i m p r o g r a m , j gal
site bet k a d a p a n a u d o t i ir iplsti.
Tokiu atveju a u t o g e n i n t r e n i r u o t t a m p a p a t i
kima papildoma problemos sprendimo priemone.
P r i e a s t i s p a p r a s t a : kol e s a t e fizikai ir p s i c h o l o
gikai s i t e m p , n e s u g e b a t e blaiviai m s t y t i . N o
rint p r i i m t i s p r e n d i m ar isprsti konflikt, r e i k i a
ilikti r a m i e m s ir m o k t i s u s i v a l d y t i .
ie s u g e b j i m a i l a v i n a m i r e g u l i a r i a u t o g e n i
n i t r e n i r u o i m e t u i r v l i a u labai p r a v e r i a k a s
dieniame gyvenime.
Sdint sukryia
vus kojas patogu
atlikti autogeni
ns treniruots
pratimus.
56
Pratimai ir teiginiai
Pratimai ir teiginiai
logikai p e r v a r g ir g r e i i a u s u l a u k s i t e s k m s ,
m o m i s . Kai k u r i o s j n e s v a r b i o s , t a i a u p e r n e l y g
kuri p a d r s i n s e n g t i k i t ingsn.
m o g u s t r a u k i a m a s dl savo c h a r a k t e r i o ypatybi,
s u s i d u r i a m e s u t o m i s p a i o m i s p r o b l e m o m i s . To-
p s i c h i k o s b k l s ir g y v e n i m i k o s patirties. Taip
pat p r o b l e m kyla dl m s a r t i m i a u s i o s a p l i n k o s
m o n i - e i m o s nari, k o l e g arba k a i m y n .
Tiksliai i n o m a , kad t pat fakt g a l i m a surea
guoti labai vairiai. Tai, kas vienus labai slegia, ki
t i e m s n r a svarbu. Taigi net g a l i m a tvirtinti, k a d
p r o b l e m i viso n r a : kiekvienas m o g u s pats nu
sprendia, kas j a m yra p r o b l e m a . Praeities igyveni
mai siria atmint ir turi takos ateities vizijai, o
kartu ir dabariai. Klasikin p a v y z d apie puspiln ir
pustut v a n d e n s stiklin g a l i m a pritaikyti daugu
moje g y v e n i m o situacij. Galiausiai visada g a l i m a
ikelti k l a u s i m dl poirio, kuriuo remiantis ver
t i n a m a p r o b l e m a ir j o s s p r e n d i m o greitis.
57
Kuo smonin
giau valdysite
savo emocijas,
tuo lengviau
atpainsite vi
dines nuolat
pasikartojani
problem prie
astis.
58
Pratimai ir teiginiai
dl k a r t o j a n t i s p a n a i e m s a t v e j a m s b t i n a labai
s o m i s s m u l k m e n o m i s p r i s i m i n k i t e t s i t u a c i j kai
aikiai n u s t a t y t i , k u r g l d i tikroji p r i e a s t i s . P a
jau
b a n d y k i t e p r i s i m i n t i , k o k i o j e situacijoje i k i l d a v o
t u o m e t r e a g a v o t e ? K p a d a r t e k i t a i p nei prastai?
syk skmingai
isprendte
problem.
Perjimas a u t o g e n i n b s e n p a d s j u m s sukelti
t u o m e t p a t i r t t e i g i a m fizin pojt. J e i g u i p r o -
p a i o s n e m a l o n i o s situacijos?
b l e m k a r t j a u i s p r e n d t e , k o d l n e g a l t pa
palengvintumte
problemos
sprendim,
59
Kaip
j s p r o b l e m a . K a i p t u o m e t j a u s d a v o t s fizikai i r
Kad
Pasak patarls,
juokas - ge
riausias gydy
tojas. Jis la
biausiai tinka
sergantiems
psichosomati
nmis ligomis,
nes jie perne
lyg sureikmi
na savo pro
blem.
Pratimai ir teiginiai
vykti ir k a r t ?
I n a u d o k i t e a t s i p a l a i d a v i m a u t o g e n i n s tre
k a i p dabar. A r k i e k n o r s p a s i k e i t j s a s m e n i n i s
n i r u o t s m e t u : ei p a g r i n d i n i a u t o g e n i n s tre
l o n u s , p a s i t e l k i t e h u m o r . K a s gali i s a v s p a s i
l a i d a v i m o fazs m e t u s i v a i z d u o k i t e situacij, ku
j u o k t i , s u g e b a g e r i a u s a v e p a v e l g t i i o n o .
rioje p r o b l e m j a u i s p r e n d t e . P a s i s t e n k i t e pajus
t i t e i g i a m u s j a u s m u s l y d i n t fizin k n o signal,
isirinkite t i p i k p r o b l e m i n situacij. P a b a n d y
t bti s k r u z d i b g i o j i m a s " n u g a r a a r i l u m o s
kite p r i s i m i n t i k u o d a u g i a u s m u l k m e n . P a s i y
pojtis pilve. S u s i k o n c e n t r u o k i t e j a u s m ir po
j e v y k s t a v e i k s m a s ? K a s , b e js, dar d a l y v a u j a ?
K a i p j a u i a t s fizikai? A r s i t e m p i a t e , kai g a l v o
jate apie atsitikim?
V l i a u p a s i r i n k i t e situacij, kurioje s k m i n g a i
isprendte problem. Prisiminkite savo mintis,
odi galia
o d i a i p a l i e k a p a s m o n j e gil pdsak. Tai ga
t e t r u m p u s p a v a d i n i m u s . P v z . , j i e g a l t bti b e
b u s p a n a s . A u t o g e n i n s t r e n i r u o t s d k a galite
viltikas - s i e k i a n t i s t i k s l o " a r b a n i r u s - e n t u
p a s i n a u d o t i ia p a t i r t i m i .
z i a s t i n g a s " . A b i e j s r a p a l y g i n i m a s p a d s isi
1 A n t p o p i e r i a u s l a p o u r a y k i t e p r i e i n g o s reik
aikinti t a m t i k r o j s e l g e s i o p r i e a s t i s .
m s o d i u s . P i r m a m e stulpelyje s u r a y k i t e : sun
k u s , d r u m s t a s , j u o d a s , e m a s , altas, a p a i o j e ,
V i s a d a p r i s i m i n k i t e j g a l t i n : t r u m p a m su
k i e t a s . \ k i t stulpel - p r i e i n g o s r e i k m s o
stokite, j e i p a s t e b j o t e a r t j a n i j s p r o b l e m i
dius:
k a m e l g e s i u i b d i n g k o n f l i k t i n situacij. Su vi-
viruje, m i n k t a s .
l e n g v a s , s k a i d r u s , b a l t a s , a u k t a s , iltas,
Vidin ramyb
ir pozityvus
poiris pra
eit ir ateit yra
geriausios
priemons sie
kiant veikti da
barties proble
mas.
60
Pratimai ir teiginiai
Pratimai ir teiginiai
niekada nesugebsiu")
patenka situacijas,
2 K e l i s k a r t u s p u s b a l s i u p e r s k a i t y k i t e o d i u s pir
to
m a m e stulpelyje ir s t e n k i t s sutelkti d m e s j
s u k e l i a m u s fizinius p o j i u s ir v a i z d u s . P a l y g i n
to nereikia ugniauti b a i m s
ir n u s i m i n i m o :
kite i u o s j a u s m u s s u a t s i r a n d a n i a i s s k a i t a n t o
d i u s a n t r a m e stulpelyje.
chanizm.
P a m a t y t i antrj d a l y k p u s
taip pat k a l b a m a n e a p i e p r o b l e m u g n i a u i m ,
P o z i t y v u s m s t y m a s gali n u v e r s t i k a l n u s . i a
pratim ne
sunku paversti
maloniu aidi
mu ir j trauk
ti aplinkinius.
Jis pads jus
supanius
mones painti
visai i kitos
puss.
pasinaudokite
paprasiausiais
kas
d i e n i a i s p a v y z d i a i s ir p a b a n d y k i t e t a m t i k r situ
bet p s i c h i n i gali i l a i s v i n i m ir s u g e b j i m dr
siai ir e n e r g i n g a i ko n o r s i m t i s . P o z i t y v i a i m s t a n
tis m o g u s n e b n a s i t e m p s i r l e n g v i a u s u r a n d a
sprendim.
J. H. u l c a s labai gerai s u v o k o d i gali. Jis
s u f o r m u l a v o k e l e t d a r ir i a n d i e n g a l i o j a n i tai
sykli, a p i b r i a n i k a l b ir k a l b j i m o b d au
togenins treniruots metu.
61
Pavelgti sa
ve i alies
reikia ne u
gniauti esa
mas proble
mas, bet objek
tyviau jas ver
tinti. Regulia
rios autogeni
ns treniruots
ia taip pat gali
padti.
acij i n t e r p r e t u o t i k i t a i p . G a l net p a s t e b s i t e , k a d
eiti nauju keliu gali bti visai s m a g u .
P r o b l e m i k a s situacijas i n t e r p r e t u o k i t e ki
t a i p : s a v o p r o b l e m a p i b d i n k i t e v i e n u sakiniu,
p r a s i d e d a n i u o d i u A " . Jei j u s d a n a i a p i m a
b a i m , s a k i n galite s u f o r m u l u o t i t a i p : A esu n e
d r s u s " . D a b a r p a b a n d y k i t e i n e i g i a m s a v y b
p a v e l g t i i t e i g i a m o s p u s s . J u k b a i m turi ir nei
g i a m s a v y b : ji leidia laiku ir a d e k v a i a i rea
guoti g r s m i n g situacij ir a p s i s a u g o t i n u o pa
voj.
Vaizdiniai t a m p a tikrove
M i n t y s l e m i a n e tik j a u s m u s , b e t i r elges. Tai
galima nesunkiai pastebti i asmenins patirties
arba aplinkini m o n i elgesio: danai neigia
mai mstantis ir mintis reikiantis mogus (A
Dmesys smulk
menoms: imoki
te savo aplink
vl vertinti pozi
tyviai.
62
Pratimai ir teiginiai
Pratimai ir teiginiai
atsipalaidavs,
sivaizduojami
perjimai
dirgikliai
nebefiksuojami.
Svarbiausia
y r a m i n t y s , j a u s m a i i r fiziniai p o j i a i . P v z . , j e i
k a s bijo e g z a m i n i r iki iol n u o l a t s a v e t i k i n
jo,
kad j neilaikys,
autogenins
treniruots
j a t e - n e s v a r b u , o d i u s ar v a i z d i n i u s , - s i m e
n a t e y p a i n t e n s y v i a i . o d i a i i r v a i z d i n i a i gau
na didel jg, veikia j s p a s m o n ir vliau
pasireikia kasdienje veikloje.
Kalba autogenins treniruots metu
A u t o g e n i n s t r e n i r u o t s m e t u s i v a i z d u o j a m a s at
Vaikai
S t i p r u m o v a i z d i n y s , p a v y z d i u i , g a l t b t i si
n o kairioji r a n k a y r a s u n k i " , r a n k a i t i e s a p
sunksta. m o g u i teigiamas bsimas jausmas, ir
j i s refleksikai r e a g u o j a mint. M o k s l i n i n k a i at
daniausiai
p r a t i m a t l i e k a
lengviau.
liko d a u g y b t e s t ir rod, k a d t e i g i n i a i s u k e l i a
t i e s i o g i n e s fizines k n o reakcijas, n e s j i e p e r p a
s m o n v e i k i a v e g e t a c i n n e r v sistem.
63
Vaizdiniai labai
smarkiai sua
dina fantazij.
Todl patarles,
prieodius ir
rimuotus posa
kius galima
naudoti kaip
teiginius.
64
Pratimai ir teiginiai
Pratimai ir teiginiai
lima s u s i k o n c e n t r u o t i t e i g i n v a l g i s nesvarbus,,
( v a l g i u i esu a b e j i n g a s " ) . Jei bijote kalbti prie
d i d e l auditorij, pirmj t e i g i n i o dal g a l i m a su
formuluoti klausytojai nesvarbs".
Antrojoje t e i g i n i o dalyje s u f o r m u l u o j a m a s n o r i
mas,
s i e k i a m a s a r p a g e i d a u j a m a s e l g e s y s . Tam
p a r e n k a m i vien t e i g i a m o s r e i k m s o d i a i , pvz.,
ramyb",
drsa",
pasitikjimas"
ir saugu
m a s " . T u o m e t dviej d a l i m i e g o t e i g i n y s s k a m b a
taip: Miegas nesvarbus, ramyb svarbi". Norin
t y s m e s t i rkyti gali s u s i k o n c e n t r u o t i R k y m a s
n e s v a r b u s . A esu r y t i n g a s ir l a i s v a s " .
Kai k u r i e t e r a p e u t a i silo p a p i l d o m a i terpti tiks
lo teigin. ioje treiojoje dalyje s u f o r m u l u o j a m a s
b d a s , k u r i u o bus p a s i e k t a s n o r i m a s e l g e s y s a r r e
z u l t a t a s . T u o m e t trij d a l i t e i g i n y s g a l t s k a m
bti t a i p : K l a u s y t o j a i n e s v a r b s , t u r i n y s s v a r b u s ,
s a u g u m a s ir p a s i t i k j i m a s dl r a m y b s " .
Paradoksals teiginiai
P a s m o n n e p a k l s t a j o k i a i prievartai. Vien tvirtas
k e t i n i m a s veikia tarsi t a m tikra p r i e v a r t a ir gali u
kirsti keli s k m e i . N a u d o j a n t p a r a d o k s a l i u s teigi
nius r e m i a m a s i p a s t a n g d s n i u : reikia sivaizduo
ti n o r i m o pasiekti tikslo p r i e i n g y b . Kas blogai
u m i e g a , gali sivaizduoti n e n o r s umigti - rezul
tatas b u s p r i e i n g a s .
65
Negalavim
veikimas
Baim ir panika
B a i m y r a labai plaiai p a p l i t s r e i k i n y s . Vie
niems i baims staiga padanja pulsas (dauosi
irdis), k i t i e m s p r i e e g z a m i n p r a k a i t u o j a ran
k o s . Kai k a s bijo t a m s o s , n e s i r y t a lipti a u k t
bokt.
B a i m s a t s i r a d i m o p r i e a s t y s - vairios.
Kai
k u r i a s b a i m e s i m o k s t a m a n u g a l t i . M a d a u g kas
d e i m t a s Vokietijos pilietis k e n i a n u o p a s i k a r t o
j a n i p a n i k o s p r i e p u o l i ar fobij. A p i e tris ket
v i r t a d a l i u s vis p a c i e n t s u d a r o m o t e r y s .
B a i m ne tik p s i c h i k a i , bet ir fizikai a l i n a
m o n e s . Jei tai tsiasi ilgai,
r e i k t k r e i p t i s pa
Nustatyta, kad
pacientai, kuri
ligas sukelia
baim, viduti
nikai 19 met
lankosi pas
vairius gydy
tojus, kol diag
nozuojama tik
roji liga. Be to,
vis t laik
mogus nuodi
jamas daugybe
medikament,
kurie tik dar la
biau silpnina
organizm.
Kart pateks
uburt baims
rat mogus be
pagalbos i a
lies i jo itrkti
negali.
68
Atsakykite
Baims nema
noma nugalti
stengiantis
nuolat jos i
vengti. Baim
manoma veik
ti tik labai at
sargiai j anali
zuojant, lei
diant jai pasi
reikti ir j pri
pastant.
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
kurie
niausiai t r u n k a n e i l g a i , k a r t u p a s i r e i k i a stiprs f i
p a d s a i k i a u s u v o k t i savo b a i m s p r i e a s t i s :
kurie tik s u s t i p r i n a b a i m s b s e n .
G e n e r a l i z u o t a b a i m : j s u k e l i a n e r e a l s vaiz
K a s s u k e l i a b a i m - a s m e n y s , g y v n a i , t a m tik
diniai. T o k i b a i m j a u i a n t y s m o n s n u o l a t bai
r o s situacijos?
m i n a s i dl a r t i m j ir savs.
K a i p fizikai p a s i r e i k i a j s b a i m ?
K i e k ilgai t r u n k a b a i m s b s e n a ?
ns d a n a i n e s m o n i n g a i s u f o r m u o j a s a v o e l g e s i o
K a i p p a v y k s t a vl n u s i r a m i n t i ?
strategij - i t o l o a p l e n k i a b a i m
Ar bijote lig?
vietas a r b a s t e n g i a s i i v e n g t i t o k i situacij, ku
sukelianias
rios s u k e l i a b a i m s j a u s m .
Jei n u o l a t b a i m p a t i n a n t i e m s p a c i e n t a m s lai
k u n e s k i r i a m a s g y d y m a s , p o k u r i o laiko a t s i r a n d a
isiaikinti
t i k r s i a s b a i m s p r i e a s t i s ir s u f o r m u l u o t i savitaig o s t e i g i n j a i veikti.
I o r i n i a i b a i m s s u k l j a i : tai gali bti a s m e
n y s , g y v n a i , d a i k t a i , p a t a l p o s a r situacijos. D l
i o r i n i s u k l j a t s i r a n d a n t i liguista b a i m v a d i
n a m a fobija.
D a n i a u s i a y r a p a t a l p b a i m . m o g u s bijo a n k
t a r u d a r p a t a l p (klaustrofobija),
atvir viet
(agorafobija), m o n i m i n i o s . B a i m lydi j a u s
m a s , k a d y r a p a l i k t a s l i k i m o valiai.
V i d i n i a i b a i m s s u k l j a i : j i e d a n a i susij su
baisiais igyvenimais arba sunkiomis ligomis. Kai
k u r i e m o n s bijo susirgti v i u , u s i k r s t i infek
cinmis ligomis, mirti arba ti.
Baim
be
prieasties:
kai
kuriems
monms
69
Pasireikus
sunkioms bai
ms formoms
pirmiausia b
tina psicholo
go pagalba.
Autogenin
treniruot gali
sustiprinti psi
choterapinio
gydymo povei
k.
70
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
K gali a u t o g e n i n t r e n i r u o t ?
Jei jums pa
skirtas terapi
nis gydymas,
kartu su savo
terapeutu tur
tumte sufor
muluoti auto
genins treni
ruots teigi
nius.
Teiginiai b a i m e i veikti
K a s d i e n i a m e g y v e n i m e b a i m p a d e d a veikti h u
a u t o g e n i n t r e n i r u o t tik p a g r e i t i n a g y d y m o p r o
ces.
tokius
simptomus kaip
smarkus
irdies
m . S u g e b j i m a s p a v e l g t i save i alies v i s u o
p l a k i m a s , d r e b u l y s , p a d i d j s k r a u j o s p d i s i r pa-
danjs
kvpavimas.
koncentruotas
atsipalaidavimas
gali
m u l u o t i s a v i t a i g o s teigin.
Pagrindinis teiginys:
danai
baim jauiantys
g y d o m o s tik p s i c h o t e r a p i n m i s p r i e m o n m i s . N e
m a s v a r i a n t a s : A esu v i s i k a i n e s i t e m p s , j a u
t gali p e r p u s s u m a i n t i izofrenija s e r g a n i
i u o s i r a m i a i , laisvai ir tvirtai, b a i m u l e i d i a
pacient baim.
viet drsai".
71
arba
psichines
io
reikinio
prieastis.
m a u s p r i e p u o l i o galite b a n d y t i ivengti k a r t o d a
m i t e i g i n i r d i s visikai r a m i i r m a n n e s v a r b i .
A m i e g u giliai i r r a m i a i " .
Teiginys apmus depresinei nuotaikai: kovo
j a n t s u lidesiu, p r i s l g t a n u o t a i k a p a d e d a savitai
gos teiginiai, padrsinantys autogenin treniruot
atliekant asmen.
Susikoncentruokite
teigin
G y v e n k t o l i a u drsiai, l i n k s m a i i r d i a u g s m i n
gai" arba A mokausi gyventi ir mylti". Galite
Teiginiai, pade
dantys nugalti
baim - ne ko
kie pozityvs
propagandiniai
kiai, siekiant
sau k nors si
nekti. Auto
geninio atsipa
laidavimo metu
j poveikis
kaip tik bna
stiprinantis ir
skatinantis.
72
Atmint galima
palyginti su
nuotraukos ga
myba: po po
pieriaus ap
vietimo, ryki
nimo ir fiksavi
mo vaizdas
daugiau nesi
keiia.
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
t e i g i n s u r i m u o t i , pvz., A e s u l a i m i n g a s ir lais
v a s . A v i s k p a s i e k s i u , didelis i a d a i k t a s " .
ja perjusi g a t v .
T e i g i n y s p r i e o p e r a c i j : j e i bijote o p e r a c i j ar
T r u m p o j i a t m i n t i s - s p d i a i ilieka a i k s 20
d a n t t a i s y m o , j a u s i t s g e r i a u d m e s s u t e l k tei
m i n u i . V l i a u s i a i p o v a l a n d o s spdis iblsta
gin: A e s u r y t i n g a s i r laisvas. O p e r a c i j o s m a n
arba p e r d u o d a m a s ilgj a t m i n t .
p a d s ir s k m i n g a i p a v y k s " .
73
m a c i j s i d m t i ilgam, j b t i n a d a u g k a r t u
fiksuoti momentinje atmintyje, kad galvos sme
g e n y s t u r t g a l i m y b i informacij susieti s u
kitais v a i z d i n i a i s ar v a i z d a i s .
Nordamos pasinaudoti tam tikromis iniomis,
g a l v o s s m e g e n y s grta p r i e vairiausi asociacij,
k u r i o s a t v e d a p r i e t i k r o s i o s i n f o r m a c i j o s . Dl ios
prieasties daug inantys mons sugeba greiiau
ko n o r s i m o k t i : j i e gali informacij k a u p t i ir rei
k i a m u m o m e n t u j a vl p a s i n a u d o t i .
Prastos atminties prieastys
N e s u g e b j i m o sutelkti d m e s p r i e a s t y s gali b t i
Trys s i m i n i m o e t a p a i
K i e k v i e n d i e n p a t i r i a m e d a u g y b spdi: vie
n u s u m i r t a m e j a u p o k e l i s e k u n d i , k i t u s pri
s i m e n a m e s a v a i t e s ar m n e s i u s , o kai k u r i e n e i
d y l a vis g y v e n i m . P a g a l s i m i n i m o ir i l a i k y m o
trukm skiriami 3 etapai:
M o m e n t i n a t m i n t i s - per l y t j i m o o r g a n u s gau
t a i n f o r m a c i j a i l i e k a ilgiausiai 2 0 s e k u n d i . Jei
m o g u s n e a t i d u s arba i informacija n e s u s i e j a m a
s u k i t o m i s i n i o m i s , j i u m i r t a m a . Taip m e s rea
g u o j a m e v i s u s m a n o m u s s i g n a l u s , pvz., v a i r u o
d a m i a u t o m o b i l j a u p o t r u m p o laiko n e b e g a l i m e
kvpavimas,
raumenys
yra
sitemp
74
K gali a u t o g e n i n t r e n i r u o t ?
siteig, kad m o k y m a s i s t e i k i a m a l o n u m , leng
viau s u k a u p s i t e d m e s , n e s p a s i t e l k u s t e i g i a m a s
nuostatas viskas pavyksta daug lengviau. Per au
t o g e n i n t r e n i r u o t galite sau siteigti, kad m o k y
m a s i s t e i k i a m a l o n u m ir y r a visai l e n g v a s - vien
ios p r i e m o n s s u d a r o g e r e s n e s slygas k n o r s i
mokti. Kasdien darydami pagrindinius pratimus
Jei esate susirp, kad i
baims egza
mino ar pokal
bio su bsimu
darbdaviu me
tu mstymas
bus visikai
ublokuotas,
panaudokite
savitaigos tei
gin Idjos at
siranda savai
me".
Menas atsipalaiduoti
Menas atsipalaiduoti
m o k vl v i s k u m i r t i . P a n a u d o d a m i s a v i t a i g o s
teiginius A t m i n t y j e viskas ilieka ir a bet k a d a
galiu v i s k p r i s i m i n t i " a r b a A t m i n t y j e v i s k a s u
fiksuojama, m o k y m a s i s m a n sekasi g e r a i , a suge
b s i u " gysite d a u g i a u p a s i t i k j i m o s a v o j g o m i s .
E g z a m i n a i : k o v o j a n t su s c e n o s ( v i e u m o s ) bai
m e t i n k a t e i g i n y s E g z a m i n a s ( p o k a l b i s ) visai n e
s v a r b u s , s k m u t i k r i n t a , a esu visikai r a m u s ir
r y t i n g a s , a t m i n t y j e v i s k a s ilik, a s u g e b s i u " .
Teiginiai, p a d e d a n t y s g e r i n t i a t m i n t
I n d i v i d u a l s s a v i t a i g o s t e i g i n i a i gali p a g e r i n t i su
g e b j i m siminti. P r i k l a u s o m a i n u o s p j a m o s sil
k i n g a s p r i k l a u s o m y b s ligas s u k e l i a n i m e d i a
p n o s i o s v i e t o s , galite sutelkti d m e s s k i r t i n g a s
g vartojimas.
mokymosi pakopas.
Malonumas
i r d i e s v e i k l o s ir k r a u j o t a k o s s u t r i k i m d a
n i a u s i a i turi v y r e s n i m o n s , t a i a u iais n e g a l a v i
n u o s t a t a s dl m o k y m o s i p r o c e s o , i b a n d y k i t e tei
m a i s s k u n d i a s i vis d a u g i a u j a u n m o n i . Vyres
n i nei 6 0 m e t m o n s t u r t r e g u l i a r i a i t i k r i n t i s
s u n k i a i p a v y k s t a , a esu a t i d u s ir p a s i e k i u s a v o
sveikat.
tiksl" a r b a M o k y m a s i s n e s u d t i n g a s i r t e i k i a
K i t o s irdies ir k r a u j o t a k o s lig p r i e a s t y s :
Arterij s u s i a u r j i m a s .
D a u g i a u i t v e r m s : j e i s u n k u k e l e t v a l a n d i
S u t r i k u s i irdies v a i n i k i n i k r a u j a g y s l i kraujo
bti s u s i k o n c e n t r a v u s , galite p a s i r i n k t i s a k i n i u s
taka.
A d i r b u l e n g v a i ir l a i s v a i " , A ilaikysiu ir su
d u o t ir j a u s i u o s i p u i k i a i " .
Sutrikusi r a n k ir koj k r a u j o t a k a .
T i k j i m a s s k m e : kai k u r i e m s m o n m s m o k y
J e i g u s k u n d i a t s iais n e g a l a v i m a i s , t u r t u m t e
m o s i p r o c e s a s tarsi u b l o k u o j a m a s , n e s j i e bijo i-
p a s i k o n s u l t u o t i su g y d y t o j u ir daryti n e s u d t i n g u s
75
76
Turintys vairi
irdies veiklos
sutrikim tur
t gerokai su
mainti rkal
kiek arba, ge
riausia, visai
atsisakyti rky
mo. Siekiant
io tikslo per
autogenin tre
niruot naudo
jami specials
savitaigos tei
giniai.
Menas atsipalaiduoti
Negalavim veikimas
d r o m i s j g o m i s iekoti t i n k a m o s a v i t a i g o s teigi
nio.
n a u d i n g i , n e s o r g a n i z m a s p a m a u i m o k s t a si
veiklos i r k r a u j o t a k o s s i s t e m o s s u t r i k i m u s y p a
t e m p t i ir a t s i p a l a i d u o t i n e p r a r a s d a m a s v i d i n s p u
siausvyros.
kraujotakos
77
irdies
sutriki
m a m s : b e prasto t e i g i n i o i r d i s p l a k a visikai
Teiginiai t u r i n t i r d i e s ir k r a u j o t a k o s n e g a
lavim
T u r i n t y s r i m t irdies v e i k l o s s u t r i k i m b e n t j a u
p r a d i o j e t u r t atsisakyti irdies p r a t i m o , pasi
k o n s u l t u o t i su kurs v a d o v u arba g y d y t o j u ir ben-
ramiai",
p a p i l d o m a i galite
sivaizduoti,
kaip
nesvarbus".
emocijomis.
Rekomenduojamas
teiginys
Aukt krau
jospd turin
tys asmenys
danai link
impulsyvum ir
greitai susierzi
na. Autogeni
ns treniruots
dka galima
pamau imok
ti sumainti
emocin tam
p-
78
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
R a n k o s ( p d o s ) visikai s a u s o s " a r b a R a n k o s
( p a a s t y s ) v s i o s ir s a u s o s " .
t r i u k m o ir kai k u r i m a i s t o p r o d u k t (pvz., t a m
G a l v o s s k a u s m a i y r a labiausiai paplitusi s k a u s m o
M e d i k a m e n t a i : vaistai g a l v o s s k a u s m gali su
kelti lygiai t a i p p a t k a i p k a v a a r a l k o h o l i s . M o t e
mogus.
rims, n e g a l i n i o m s vartoti k o n t r a c e p c i n i t a b l e
puolis
Jei danai
skauda galv,
prieastis gali
bti nuolatin
tampa. Kai
kuriems mo
nms tai labai
paranku, nes
is skausmas
atitraukia d
mes nuo tikro
sios proble
mos.
Jeigu
be
akivaizdios
nesiliauja g a l v o s s k a u s m a s ,
gali
itikti
nuo
stipri
kvap,
viesos,
tikr srio r i ) .
prieasties
ilgai
btina medicinikai
i, n u o j t a i p pat d a n a i s k a u d a galv.
Fizins prieastys:
P r i e v a d i n a m j p i r m i n i g a l v o s s k a u s m pri
mis j a u i a m a s
s k i r i a m i t a m p o s sukelti s k a u s m a i , m i g r e n a , tria
g a l i m i p a k i t u s s m e g e n k r a u j o t a k a i arba e s t r o g e
kio
nervo
neuralgija
ir
vazomotoriniai
galvos
skausmai.
s e r g a n t t a m t i k r o m i s ligo
skausmas.
Migrenos
priepuoliai
g a l v o s s k a u s m a i a t s i r a n d a dl r a u m e n t e m p i m o
A n t r i n i s g a l v o s s k a u s m a s y r a vairi lig s i m p
s p r a n d o ir p e i srityje.
tomas:
Psichins
i n f e k c i n i lig, g a l v o s t r a u m ,
79
irdies
prieastys:
prie
psichini skausmo
v e i k l o s , k r a u j o t a k o s ir m e d i a g a p y k a i t o s sutri
s u k l j p i r m i a u s i a p r i s k i r i a m a s stresas,
m a s d a r b e i r a s m e n i n i a m e g y v e n i m e . T u o m e t psi
m.
c h o l o g i n i s s p a u d i m a s p a s i r e i k i a fizikai. M i g r e
A t s a k e m i a u p a t e i k t u s k l a u s i m u s , g a l s i t e isi
n o s p r i e p u o l i u s t a i p p a t d a n a i s u k e l i a stresas,
aikinti g a l v o s s k a u s m prieast:
p y k t i s ir agresija.
patiria
A p i b d i n k i t e , k a i p j u m s s k a u d a galv.
K i e k laiko t r u n k a s k a u s m a s ?
K a d a p i r m k a r t pajutote s k a u s m ?
Kokie veiksniai malina arba stiprina galvos
skausm?
Galimos galvos s k a u s m o prieastys
su
i a n d i e n m e d i c i n o j e i n o m o s m a d a u g 165 gal
vaistais, e f e k t y v i a u ; b e t o , tai k u r k a s p i g i a u . M i g
v o s s k a u s m o rys i r b e v e i k t i e k p a t j s u k e l i a n i
r e n a s e r g a n t y s m o n s teigia, k a d a u t o g e n i n s t r e
p r i e a s i . Prie s u f o r m u l u o d a m i s a v i t a i g o s teigi
n i r u o t s p r a t i m a i s u m a i n a p r i e p u o l i skaii, o
n tiksliai i s i a i k i n k i m e s a v o s k a u s m o prieast.
Migrena yra
paveldima. Ta
iau tai ne
prieastis vis
kalt suversti
kitiems ir pa
tiems nieko ne
daryti.
80
Negalavim
Negalavim veikimas
veikimas
D a u g u m a i s u g a l v o s s k a u s m a i s k o v o j a n i pa
c i e n t p a d e d a etasis p a g r i n d i n i s p r a t i m a s K a k
gate
atvejais p a d e d a
le - i b a n d y k i t e t e i g i n i o S p r a n d a s m a l o n i a i il
sivaizdavimas.
Kai
kuriais
K a r t u su s a v o g y d y t o j u ar t r e n i r u o i ( k u r s ) va
Galvos skaus
mas danai at
siranda dl
sprando ir pe
i raumen
tempimo, ku
ris taip pat su
kelia ir kraujo
takos sutriki
mus ioje sri
tyje. iuo atve
ju labai padeda
autogenins
treniruots me
tu pasiekiamas
koncentruotas
atsipalaidavi
mas.
ta maloniai
vsi".
ypatinga migrenos
f o r m a - migraine cervica
d o v u irinkite g a l v o s s k a u s m e f e k t y v i a u s i a i m a
Teiginys
i n a n t s a v i t a i g o s teigin.
s k a u s m lydi
nuo
Menjero
svaigulys
ligos:
ir i m a s
jeigu
ausyse,
galvos
grei
Teiginiai n u o g a l v o s s k a u s m o
K a i g a l v s k a u d a dl s i t e m p i m o a r k a n k i n a m i g
renos priepuoliai,
rekomenduotina pasinaudoti
t e t e i g i n i u i m a s a u s y s e visai n e s v a r b u s . A esu
visikai r a m u s , g a l v a visikai blaivi, j o s n e s k a u
da".
su g y d y t o j u a r b a k u r s v a d o v u ir isirinkite s k a u s
S k r a n d i s ir a r n y n a s y r a svarbiausi bet k o k i su
m a m s m a l i n t i labiausiai t i n k a n t teigin.
t r i k i m i n d i k a t o r i a i . S t r e s o p o v e i k i s d a n a i pasi
Teiginys
kratyti
skausmo,
Galvos
skausmai
nordami
susikoncentruokite
visikai
atsi
r e i k i a s k r a n d i o d i r g i n i m u , o u g n i a u t a b a i m ir
teigin
stiprios e m o c i j o s irgi k e n k i a v i r k i n i m u i . A t s i r a n
ramyb
d a s k r a n d i o n e g a l a v i m , kai k a d a net s u t r i n k a
nesvarbs,
virkinimas.
Atsak 5 e m i a u pateiktus k l a u s i m u s galsite
m a s yra, b e t a j o n e b e j a u i u " .
mus:
K a i p p a s i r e i k i a s k r a n d i o ir a r n y n o v e i k l o s
lieku visikai r a m u s i r a t s i p a l a i d a v s , k a k t a m a l o
sutrikimai?
K a i p ilgai j i e t r u n k a ?
nuo
migraine
cervicale:
kartais
migre-
81
skrandio
ir a r n y n o veiklos
sutrikim
Danai judkite
gryname ore,
giliai kvpkite
bei ikvpkite.
Stenkits s
dti kuo tie
siau, nes taip
lengviau atsi
palaiduoti.
82
Skrandio ne
galavimus gali
sukelti ir niko
tinas. Apriboki
te rkym arba
visai jo atsisa
kykite, jei niko
tinas trikdo
skrandio
veikl.
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
j a s inosite, t u o labiau p a d s a u t o g e n i n t r e n i r u o t .
kai r a m u s , altakraujikas ir n e s u v a r y t a s . S k r a n
n s ligos, u d e g i m a i ir infekcijos. T u o s k u n d i a s i
p a t t i n k a s a k i n y s Visur ir v i s a d a - l a i s v u m a s ,
saugumas ir j a u k u m a s " .
j u s dl s k r a n d i o i r a r n y n o s u t r i k i m .
Medikamentai:
esu visikai r a m u s , p a t e n k i n t a s ir n e s u v a r y t a s .
k a r t a i s d i r g i n a s k r a n d i o g l e i v i n . Jei m a n o m a ,
tinius vaistus.
Psichins prieastys:
p i r m i a u s i a tai
stresas,
ukertamas
m o m s atsirasti.
Ypa
kelias
virkinimo
naudingas
sauls
proble
rezginio
mo
83
Pasireikus
miems skran
dio negalavi
mams reikt
laikytis dietos
ir pirmiausia
ibandyti dvi
liaudies medi
cinoje gerai i
nomas priemo
nes: aviini
kruop nuovir
ir ramunli ar
bat.
84
Menas atsipalaiduoti
d a u g i a u n e n u r y s n k s n i o , gali p a s i r i n k t i t e i g i n
A esu visikai r a m u s , a l t a k r a u j i k a s ir n e s u v a r
y t a s . S k r a n d i s p r i i m a maist,,
Teiginys esant polinkiui skrandio opalig: jei
gu rpesiai ir problemos nuolat trikdo skrandio
veikl, gali p a d t i t e i g i n y s A esu visikai ra
m u s , p a t e n k i n t a s ir s a u g u s . S k r a n d i s ir a r n y n a s
dirba visikai normaliai ir nepastebimai".
Teiginys n u o alkio priepuoli (bulimijos): nenu
Menas atsipalaiduoti
Pykinimas
85
kelionse
S u k e l i o n e susij n e g a l a v i m a i a r b a i m , k a d j i e
gali atsirasti, d a n a i s u g a d i n a n u o t a i k . D a n i a u
siai k e l i o n i n i s stresas d u o d a p e r s k r a n d " . Vidi
nis n e r i m a s turi d a u g p r i e a s i . V i e n a vertus, di
del
reikm
turi
priekelioninis jaudulys
ir
d i a u g s m a s , k i t a v e r t u s , n e d a u g e l i s k e l i o n i
vyksta atsipalaidav.
m a l d o m n o r v a l g y t i s e r g a n t y s b u l i m i j a gali a p
D a n a i d a r b e u t r u n k a m a , n e s n o r i m a sutvar
m a l i n t i t e i g i n i u A e s u p a t e n k i n t a s i r visikai
kyti v i s u s r e i k a l u s , i r t a d a p a s k u t i n a k i m i r k p a s
r a m u s . V a l g y m a s visikai n e s v a r b u s " .
kubomis
kraunamas
lagaminas.
Nieko
nuosta
b a u s , k a d o r g a n i z m a s p r i e i n a s i - s u t r i n k a irdies
veikla, k r a u j o t a k a , i m a p y k i n t i .
Visk p a s k u t i n e i m i n u t e i a t i d j s m o g u s i
v y k s t a n u s i p l k s l a b i a u n e i prastai. P a k e l i u i at
s i r a n d a p a p i l d o m s t r e s s u k e l i a n i veiksni:
Staiga p a k i n t a nusistovjs, prastas o r g a n i z m o
r i t m a s ir j i s j a u t r i a i r e a g u o j a n e t i k t pasikeitim.
R e i k i a prisitaikyti p r i e k l i m a t o p o k y i .
S k r a n d i s turi prisitaikyti p r i e n e p r a s t v a l g i ir
grim.
M a i s t o p r o d u k t u o s e e s a n t y s lig sukljai gali
sukelti p a p i l d o m r p e s i .
Keliaudami atsipalaiduokite
N o r d a m i ivengti streso, kaip galima anksiau imki
te ruotis kelionei. Prie kelet dien reikt sudary
ti sra darb, kuriuos btina padaryti prie kelion.
K u o geriau visk organizuosite, tuo lengviau
a t s i p a l a i d u o s i t e ir u m i r i t e r p e s i u s .
i n o d a m a s , kad v i s k s u t v a r k , m o g u s gali il
stis n u o p i r m o s a t o s t o g d i e n o s . Vis p a s i r u o i m
Palepinkite sa
ve, kad lauki
mas prie
skryd bt
kuo malo
nesnis. Nusi
pirkite mgsta
m urnal, ap
irkite par
duotuvi vitri
nas, igerkite
vitaminizuot
suli arba pa
sikalbkite su
bendrakeleiviu.
86
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
p a d a l y k i t e p a p r a s t u s , s m u l k i u s d a r b u s ir k i e k v i e
n dien vykdykite
Retkariais
k e l e t savo
atsipalaiduokite,
srao
punkt.
atsisskite
savo
m g s t a m o j e vietoje ir atlikite a u t o g e n i n t r e n i r u o
Atostogauti va
iuokite kuo
maiau sitem
p. Prie kele
t dien susidkite daiktus.
Tie, kurie iki
paskutins aki
mirkos galvoja
apie tkstant
smulkmen,
kelion ivyks
ta apimti
streso.
t . S u s i k o n c e n t r u o k i t e t e i g i n i u s , p a d e d a n i u s i
sprsti s k r a n d i o i r a r n y n o s u t r i k i m u s . K e l i o n s
metu padeda tokie teiginiai:
T e i g i n y s , kai s u t r i k u s i s k r a n d i o v e i k l a : atsi
p a l a i d u o t i t i n k a t e i g i n y s A e s u visikai r a m u s ,
a l t a k r a u j i k a s ir n e s u v a r y t a s . S k r a n d i s ir a r n y
n a s d i r b a r a m i a i ir be s u t r i k i m " . Taip p a t galite
s u s i k o n c e n t r u o t i s u r i m u o t s a k i n V i s u r ir visa
da j a u k u m a s ir apsauga".
T e i g i n y s , kai k e l i o n s e p y k i n a : j e i g u k e l i o n s
m e t u d a n a i b n a bloga, galite p a s i r i n k t i savitaig o s t e i g i n A esu r a m u s , p a t e n k i n t a s ir laisvas.
87
Jros liga
B e n d r a s dviej j u t i m o o r g a n d a r b a s l e i d i a m o
gui o r i e n t u o t i s e r d v j e : tie o r g a n a i y r a a k y s ir ves
t i b u l i a r i n i s a p a r a t a s v i d i n j e ausyje. A k y s s u t e i k i a
i n f o r m a c i j a p i e tai, k u r m e s e s a m e i r k o k i e daik
tai j u d a a p l i n k m u s . i informacija r e g j i m o ner
vais p e r d u o d a m a s m e g e n i s .
\ s m e g e n i s p a t e n k a ir signalai i v e s t i b u l i a r i n i o
aparato.
Vestibuliarinis
aparatas - pusiausvyros
o r g a n a s - y r a v i d i n j e ausyje. j u d j i m r e a g u o j a
v i d i n j e ausyje esanti tirta m a s . k l a m p skys
t v e i k i a s v o r i o j g a . P a v y z d i u i , kai tik p a s u k a m a
galva, p r a d e d a j u d t i i r skystis. D a u g y b j u t i m o
receptori jauia dirginim ir perduoda smege
nims atitinkamus signalus.
Laivo kajuts
su ioriniu lan
gu branges
ns, bet jau
kesns. Jeigu
iplaukus jr
vis dlto grei
tai pradeda py
kinti, vertt
pasvarstyti,
kad i investi
cija apsimoka
ir sveikatos
poiriu: ma
tantis, i kur
ateina bangavi
mas, arba ga
lintis matyti
horizont mo
gus ne taip
greitai suserga
jros liga.
88
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
T e i g i n y s n u o p y k i n i m o : A e s u v i s i k a i ne si
temps. Skrandis dirba ramiai ir be sutrikim".
Teiginys n u o v m i m o :
m o c e n t r g a l i m a veikti t e i g i n i u P y k i n i m a s visai
n e s v a r b u s . A esu r a m u s i r p a t e n k i n t a s " .
Staiga mus
pykinti patarti
na giliai kv
puoti ir - tarsi
okant - visu
knu judti lai
vo sibavimo
kryptimi. Su
stingus viena
poza ir sitem
pus nemano
ma atsipalai
duoti ir pykini
mas nepraeina.
S u s i k o n c e n t r u o k i t e v i e n e m i a u pa
t e i k t s a v i t a i g o s teigini.
Teiginys nuo galvos svaigimo:
teigin
Supimas
visikai
ibandykite
nesvarbus,
ramyb
ir
Joks
man ramybs".
galvos
skausmas
nesudrums
89
Specialus skyrius
Specialus skyrius
92
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
kelionje
organizmas
Teiginiai p o ilg k e l i o n i l k t u v u
pirmiausia
turi
prisitaikyti p r i e k i t o k i o k l i m a t o ir l a i k o p o k y i o . 2
ar 3 v a l a n d s k i r t u m sveiki m o n s p a k e l i a visai
l e n g v a i . N u k e l i a v u s d i d e s n i u s a t s t u m u s m i e g o rit
m a s vis d l t o s u t r i n k a i r is r e i k i n y s v a d i n a m a s
paros ritmo sutrikimu.
Paros ritmo
sutrikim ka
muojamas k
nas nuolat pa
tiria stres. To
dl nedert jo
papildomai ap
krauti riebiu
maistu, nikoti
nu ar alkoho
liu.
Prie
dideli
laiko
skirtum prisitaikaniam
m o g u i p i r m a s 3 ar 4 d i e n a s s k a u d a g a l v a r b a j
pykina. m o g u s jauiasi pavargs, apatikas, ne
turi a p e t i t o , n a k t b l o g a i m i e g a a r b a visai n e u
m i e g a , b e t o , labai s u m a j a s u g e b j i m a s sutelkti
dmes.
J a u t r e s n i m o n s m e n k i a u s i laiko p o k y t re
aguoja ypa jautriai. Net perjus n u o vasaros
i e m o s laik ar atvirkiai ir p a s u k u s l a i k r o d i u s
v i e n a v a l a n d a j u o s i m a k a m u o t i n e m i g a , didelis
nuovargis.
Po tolimo skrydio lktuvu daugeliui m o n i
nelengva priprasti
prie
prasto
laiko.
Apskritai
s k r y d i u s V a k a r u s p a k e l t i l e n g v i a u nei s k r y d i u s
R y t u s : k e l i a u j a n t i E u r o p o s JAV i k y l a m a i a u
s u n k u m p r i s i t a i k a n t p r i e laiko p o k y i o n e i ke
liaujant Japonij. K e l i a u d a m a s v a k a r k r y p t i m i
m o g u s s a v o l a i k r o d - t a i p p a t ir v i d i n - p a s u k a
atgal n u o 8 iki 10 v a l a n d . Tai tas p a t s , kas po di
d e l s v e n t s v l i a u nei prasta n u e i t i m i e g o t i . P o
ilgo m i e g o p e r i o d o o r g a n i z m a s l e n g v i a u prisitai
ko prie pokyio.
T u o t a r p u keliaujanties ryt k r y p t i m i p a s i e k u s
k e l i o n s t i k s l r e i k i a k e l i dien,
prisitaikyti p r i e laiko p o k y i o .
93
kol p a v y k s t a
emiau
pateiktus
teiginius
greiiau
Miego sutrikimai
Jei r e t k a r i a i s s u n k u u m i g t i a r b a d a n a i p r a b u n d a t e nakt, tai n e b t i n a i turi bti susij su liga.
L a i k i n i m i e g o s u t r i k i m a i d a n i a u s i a i a t s i r a n d a dl
konkrei prieasi. Taiau jei danai arba be
v e i k visai n e m i e g a t e i r a t s i b u d j a u i a t s n e p a i l
sj, b t i n a isiaikinti prieast. M i e g a n t m s
o r g a n i z m a s ir p s i c h i k a r e g e n e r u o j a s i
- sutrikus
Daugelis di
dij avia
kompanij ke
leiviams silo
atsipalaidavi
mo programas,
kurias galima
igirsti per au
sines. Jos pa
naios auto
genin treni
ruot. Reko
menduotina
i kasei
klausytis po
lktuvo pakili
mo ir prie nu
sileidim.
94
Negalavim
Negalavim
veikimas
veikimas
n i k o s ligos. M i e g o s u t r i k i m s i m p t o m a i :
sunku umigti;
b a i m i r n e i s p r s t o s p r o b l e m o s t r u k d o g e r a i isi
nemiga;
m i e g o t i . D e p r e s i j a t a i p p a t gali sukelti r i m t m i e
go sutrikim.
triukmo;
Pirm kart pa
naudoj auto
genin treni
ruot miego
sutrikimams
alinti nesitik
kite i karto di
dels skms.
Rezultatai i
rykja tik po
tam tikro laiko,
kai organizmas
vl imoksta
atsipalaiduoti.
K gali a u t o g e n i n t r e n i r u o t ?
ilgai t r u n k a n t i s m i e g a s .
g e r r e z u l t a t . D a r a n t p r a t i m u s visas d m e s y s su
prieastys
t e l k i a m a s s u n k u m o ir i l u m o s j a u s m - tai ati
N u o l a t m i e g o p r o b l e m t u r i n t y s m o n s t u r t i
siaikinti p r i e a s t i s ir k r e i p t i s p a t a r i m o [ g y d y t o j .
ranij t r e n i r u o t , s a v o n u o s t a b a i , u m i e g a d a r
Iorins prieastys:
triukmas
G e r a i i s i m i e g o t i gali k l i u d y t i ir p e r s i a u r a l o v a ar
r u o t gali t a p t i p u i k i u m e d i k a m e n t p a k a i t a l u .
blogas iuinys.
Gera pradia -
gatvje,
viesa,
Medikamentai:
vairs garsai,
miego
s u t r i k i m u s gali
sukelti
a t o s t o g m e t u ar s a v a i t g a l i a i s vi
sai a t s i s a k y t i m i g d o m j .
a n t i b i o t i k a i , b e t a b l o k a t o r i a i ir vairs h o r m o n i
niai p r e p a r a t a i . N e t m i g d o m i e j i vaistai gali su
j a u k t i n o r m a l miegojim, b e t o , p r i e j g a l i m a li
guistai p r i p r a s t i . D a u g u m o s serganij p r i k l a u
s o m y b s l i g o m i s ( a l k o h o l i k a i , n a r k o m a n a i ir kt.)
miegas yra sutriks.
Fizins
prieastys:
miegui
gali
turti
takos
Teiginiai n u o m i e g o s u t r i k i m
Darant ilumos pratim rankos, kojos ir sauls
r e z g i n y s g e r i a u a p r p i n a m i krauju. K a i iltos k o
jos ir pilvas, greiiau apima miegas.
J e i g u p r a t i m d a r o t e v a k a r a i s j a u g u l d a m i lovo
j e , p a k a n k a p r a l e i s t i g r i m n o r m a l i bsen.
Jei suradote umigti padedant savitaigos teigin ir
p r a t i m d a r o t e dien, p r o g r a m o s p a b a i g o j e susi
k o n c e n t r u o k i t e t e i g i n ir g a l i a u s i a i k a i p pras
ta grkite n o r m a l i b s e n R a n k o s tvirtai, kv
p a v i m a s gilus, a k y s a t m e r k t o s " .
B e n d r a s t e i g i n y s n u o m i e g o s u t r i k i m : sutel
k i t e d m e s t e i g i n N a k t a m i e g u giliai, r a m i a i
95
Atsisakykite al
koholio prie
mieg. Kai ku
rie alkoholiniai
grimai laikinai
sustiprina nuo
vargio jausm,
taiau turi di
del tak mie
go ir nubudimo
ritmui. Geriau
igerkite meli
sos arbatos ar
stiklin karto
pieno su me
dumi.
96
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
teiginiai:
p a r a d o k s a l s teiginiai
dirbantys
97
98
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
Skausm malinimas
Prieingu
m a s n o r i a t k r e i p t i m s d m e s m sutrikim.
Kiekviena gyva btyb j a u i a vienok ar kitok
s k a u s m , skiriasi tik j o i n t e n s y v u m a s .
S k a u s m a s - v i e n a s p i r m j ligos
simptom,
s k a t i n a n i o r g a n i z m o a p s a u g i n e s reakcijas, k a d
p a a l i n t j s u k l u s i prieast.
atveju
mes
turbt
99
nepastebtume
p r i e a s t i e s ir s u t r i k i m o n e g y d y t u m e , dl to j i s tik
d a r labiau p a m t . K i e k v i e n a s m o g u s turi s a v o
s k a u s m o r i b a s : vieni labai k e n i a , kai susieidia,
o kiti itaria, k a d i n d n a i n e p a s t a s k a u s m o " , ir
j n u m o j a r a n k a . { d a n t g r i m k i e k v i e n a s irgi
reaguoja savaip.
Kai
kurios
moterys
kiekvien
m n e s k e n i a m e n s t r u a c i j s k a u s m u s , k i t o s - lai
mingesns - tomis dienomis nepatiria joki nepa
togum.
K e n i a n t y s c h r o n i k u s s k a u s m u s t u r t btinai
isitirti p a s gydytoj. A t s a k y k i t e e m i a u pateik
t u s k l a u s i m u s ir g a l b t n e r e i k s be r e i k a l o grieb
tis vaist:
Ar danai keniate nuo mi skausm?
Ar j a u j a u t t e c h r o n i k u s s k a u s m u s ?
K j u m s s k a u d a ?
Kiek laiko trunka skausmai?
K a i p ie s k a u s m a i p a s i r e i k i a ?
K a d a pirm kart pajutote skausmus?
Ar s k a u s m a i p a s i k a r t o j a p e r i o d i k a i ?
Ar tai i o r i n i a i " s k a u s m a i - gleivini, o d o s ar
dant?
O gal tai v i d i n i a i " s k a u s m a i , susij su v i d a u s
organais?
Kada jums skauda?
Skausmo tera
pija yra sava
rankika ben
drosios medi
cinos sritis.
Specialiose
skausmo klini
kose kartu dir
ba anesteziolo
gai, neurolo
gai, neurochirurgai, neuropatologai, psi
chologai ir so
ciologai.
100
Negalavim
veikimas
s i e i d i a m a a r b a s u t r i n k a kai k u r i o r g a n funkci
Raumen
skausm su
maina karta
vonia ir masa
as. Masaas
bus ypa
veiksmingas,
jeigu seanso
metu papildo
mai autogeni
niu bdu atsi
palaiduosite.
Negalavim
veikimas
r i u o s lydi m s , a t r s s p a z m i n i a i s k a u s m a i . K a i
j o s , p o operacij. V a d i n a m i e j i f a n t o m i n i a i s k a u s
i m o k s i t e t i n k a m a i a t s i p a l a i d u o t i , i n y k s ir visi
m a i j a u i a m i a m p u t a v u s r a n k a r b a koj.
raumen sukietjimai.
M e d i k a m e n t a i : kai k u r i e vaistai s u k e l i a s k a u s
T e i g i n y s s k a u s m o b a i m e i veikti: visai n e s u n
k u i m o k t i s k a u s m vertinti k i t a i p . T a m t i n k a tei
k e n i a j u o s , j e i g u igeria m a e s n n u s k a u s m i n a
giniai S k a u s m a s n e s v a r b u s " a r b a J o k s s k a u s
mj d o z n e i a n k s i a u . P e r d a u g r k a n t y s , ge
m a s n e s u t r i k d y s m a n o r a m y b s " . save p a v e l g t i
r i a n t y s k a v o s a r v a r t o j a n t y s a l k o h o l i o t a i p p a t ga
i alies g a l s i t e n a u d o d a m i t e i g i n S k a u s m a s i a
li tiktis p a n a i p a s e k m i .
Teiginys n u o d a n t s k a u s m o :
l i n g o s k n o l a i k y s e n o s a r p a k i t u s i o h o r m o n ba
truokite
t a r p i u ir p a n .
P s i c h i n s p r i e a s t y s : d v a s i n i a i i g y v e n i m a i ga
li sukelti v a d i n a m s i a s p s i c h o s o m a t i n e s ligas, ku
m y b , b i g m a l o n i a i vsi i r n e k a u s m i n g a " .
sia p r i e a s t i s y r a stresas. K i t a v e r t u s , ir s k a u s m a s
v a i z d a v i m a s m a i n a inkst, k e p e n i r t u l i e s p s
d a r o tak m s p s i c h i k a i . B l o g a savijauta, b a i m
ls s k a u s m u s . T i k t t e i g i n i a i : D e i n y s i s (kairy
teigin Deinioji
sivaizduokite,
(kairioji)
virutinio
i l u m o s si
K gali a u t o g e n i n t r e n i r u o t ?
is a t s i p a l a i d a v i m o m e t o d a s p a d e d a itrkti i u
b u r t o s k a u s m o r a t o . K a i i m o k s i t e save bei orga
n i z m e v y k s t a n i u s p r o c e s u s p a v e l g t i tarsi i a
lies, t u o m e t i r s k a u s m j a u s i t e n e t a i p stipriai.
Teiginiai n o r i n t n u m a l i n t i s k a u s m
Autogenin treniruot skmingai slopina nervins
k i l m s s k a u s m u s , k u r i u o s s u k e l i a n u o l a t i n psi
c h i n t a m p a ir r a u m e n s p a z m a i - n u g a r o s , p e i
i r s p r a n d o s k a u s m u s , v i r k i n i m o s u t r i k i m u s , ku-
101
iluma, ji neskausminga".
Neskausmingo gimdymo teiginys: bsimoms
m o t i n o m s g i m d y m o p r a d i o j e n e t a i p s k a u d a , s
rmiai ir pats gimdymas trunka trumpiau, jeigu
prie g i m d y m jos atlikdavo autogenin treniruo
t. Tinka teiginys
vertinti, ar
skausmas stip
rus, individas
imoksta aug
damas. Pasi
rinkus tinka
mus autogeni
ns treniruots
teiginius gali
ma pakeisti sa
vo poir
skausm.
102
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
103
Atsargiai su s k a u s m mainaniais
vaistais!
Autogenins treniruots dka skausmai sumaja
a r b a visai p r a e i n a . B e t o j i p a d e d a susidaryti visai
Niekada nevar
tokite nu
skausminam
j vaist kartu
su alkoholiu!
Alkoholis daug
kart sustipri
na poveik,
skrandyje susi
daro nuodin
gos mediagos
ir, blogiausiu
atveju, gali net
sustoti irdis.
k i t o k p o i r save, o r e g u l i a r u s a t s i p a l a i d a v i m a s
yra tikra atgaiva nusilpusiam organizmui.
Venkite
vartoti
skirting ri nuskausmina
m u o s i u s . M o n o p r e p a r a t a i g e r e s n i u v a i s t u s , ku
ri sudtyje y r a k e l i o s v e i k l i o s i o s m e d i a g o s .
T a b l e t e s n u o g a l v o s s k a u s m o v a r t o k i t e ne ilgiau
kaip 3 dienas.
Btinai k r e i p k i t s gydytoj, j e i g u
Atsiradus
menstruaci
niams negala
vimams atsipa
laiduoti ir su
mainti skaus
mus galite atlikdamos auto
genin treni
ruot. Tiks tei
ginys Menst
ruacijos visi
kai nesvarbios
(arba neskaus
mingos). A
esu visikai ra
mi ir atsipalai
davusi".
104
Negalavim veikimas
Negalavim [veikimas
B a i m ir d v a s i n i a i i g y v e n i m a i d a n a i s u k e l i a fi
zini
negalavim.
Autogenin
treniruot
gali
efektyviai p a g e r i n t i g y d y t o j o p a s k i r t g y d y m .
t o l o g a r k i t g y d y t o j ? A r bijote d a n t g r i m o
a r g a l i m o s o p e r a c i j o s ? A u t o g e n i n t r e n i r u o t gali
te atlikti l a u k i a m a j a m e ar s t o m a t o l o g o k d j e . Pa
dti gali t e i g i n y s A esu visikai a t s i p a l a i d a v s ir
Agresija
A r i k a r t o p r a d e d a t e n e k t i garsiai, j e i dl k o
Nuolat stres
patinantiems
monms au
syse gali atsi
rasti nemalo
ni esi.
Kartojant teigi
n A lieku vi
sikai ramus,
spegimas au
syse visikai
nesvarbu" pa
vyks atitolinti
savo proble
mas.
n o r s s u p y k s t a t e ? G r e i t a i d v a s i n p u s i a u s v y r pra
r a n d a n t i s m o g u s t u r t i m o k t i ir s u d t i n g o s e si
t u a c i j o s e ilaikyti b l a i v prot. S i e k i a n t io t i k s l o
gali p a d t i a u t o g e n i n t r e n i r u o t . I b a n d y k i t e tei
g i n V i s u r ir v i s a d a r a m y b ir a l t a k r a u j i k u m a s "
a r b a K i e k v i e n o j e situacijoje ir bet k u r i u o m e t u
pagalba kitiems ir altakraujikumas".
Alergija ir o d o s problemos
O d a y r a iorinis a p s a u g i n i s sluoksnis, bet kartu ir
m s sielos v e i d r o d i s . Dl t o d a n a i p s i c h i n s p r o
Egzamin baim
b l e m o s y r a i r o d o s alergijos prieastis. N u o n e m a
A r d a u o s i irdis k r t i n j e v i e n p a g a l v o j u s a p i e
lonaus o d o s d e g i n i m o , p e r j i m o ir n i e j i m o pa
v i u ? Jei t a i p , labai t i k t i n a , k a d s u n k i a i g a l s i t e
sutelkti d m e s tai, ko i j s b u s r e i k a l a u j a m a .
m a l o n i a i v s i " . Atsiradus k i t i e m s o d o s p o k y i a m s
I b a n d y k i t e t e i g i n E g z a m i n a s ( p o k a l b i s ) visi
g a l i m a n a u d o t i teiginius P a r a u d i m a s ( p a t i n i m a s ,
kai n e s v a r b u s , s k m g a r a n t u o t a . A t m i n t y j e vis
Bronchin astma
N t u m a s ir g i m d y m a s
Bronchin
105
Jeigu igyve
nate sunk gy
venimo etap,
pagrindini
pratim pabai
goje galite sa
ve padrsinti.
Imginkite tei
gin A esu vi
sikai ramus,
drsus ir lais
vas".
106
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
A laukiu s a v o v a i k o a t s i p a l a i d a v u s i ir r a m i , k
Stresas
m o g a u s i m u n i n s i s t e m a silpsta, j e i j i s n u o l a t
p a t i r i a stres. A u t o g e n i n t r e n i r u o t s u t e i k i a gali
Seksualiniai sutrikimai
D a u g e l i s m o n i n r a p a t e n k i n t i s a v o lytiniu gy
Naktin dant
grieim da
niausiai suke
lia pyktis, kas
diens proble
mos ir stresas.
Prie umigda
mi atpalaiduo
kite savo rau
menis, tam tin
ka teiginys
Mano andai
yra minkti ir
ilti".
m y b sustiprinti o r g a n i z m o g y v y b i n e s galias. G a
l i m a p a n a u d o t i t e i g i n i u s A e s u visikai r a m u s i r
altakraujikas", A kupinas pasitikjimo", i
l u m a m a n i k v e p i a n t s k l i n d a k n o v i d u r " ir A
e s u s v e i k a s ir e n e r g i n g a s " .
Saldumyn manija
Toki organizmo
Jei n o r o j u o s v a l g y t i n e s u g e b a t e k o n t r o l i u o t i , gali
reakcij gali
sukelti
teiginys
D u b e n ulieja ( a i s t r i n g a ) i l u m a " .
b t i , k a d j u s a p m u s i s a l d u m y n m a n i j a . Tokiu at
veju t u r t u m t e keisti s a v o v a l g y m o proius. K a d
b t l e n g v i a u atsisakyti s a l d u m y n , sutelkite d
Sportas
Jei tik r e t k a r i a i s isiruoiate p a s p o r t u o t i , bet n o
r t u m t e n u g a l t i s a v o v i d i n tingul, sutelkite d
mes Treniruots teikia m a l o n u m " arba M a n
pavyks".
Priklausomai
nuo
sporto
akos
tinka
p r i e d a i A s p o r t u o j u greitai i r s k l a n d i a i " , A
b g u laisvai i r l e n g v a i " a r b a A p a s i e k s i u t i k s l
p e r ... ( l a i k a s ) " .
M i k i o j i m a s ir k a l b j i m o s u t r i k i m a i
m e s t e i g i n S a l d u m y n a i visikai n e s v a r b s ir
n e r e i k a l i n g i . A esu r a m u s i r s u s i v a l d a n t i s . Tarp
valgym esu atsipalaidavs ir jauiuosi sotus".
Gyvn baim
Vor, g y v a i a r p e l i b a i m g a l i m a s k m i n g a i
sumainti kartojant paradoksalius teiginius: tuo
m e t v i s k a s v y k s t a p r i e i n g a i nei tikjots. Pvz., j e i
bijote vor, p a s i r i n k i t e s a k i n Voras turi m a n kel
A u t o g e n i n t r e n i r u o t gali p a d t i m i k n i a m s kal
ti d a r d i d e s n p a s i b j a u r j i m " - k i t k a r t susid
g o s t e i g i n i a i K a l b a liejasi s a v a i m e " i r K a l b a vi
sikai n e s v a r b i " , p a r a d o k s a l u s t e i g i n y s A n o r i u
k a l b t i k a i p m a n o m a b l o g i a u " a r b a A t a r i u u
s i k i r s d a m a s k i e k v i e n od, k a d m o n s igirst,
kaip m a n sunkiai sekasi".
107
Pratimai v a i k a m s
Autogenin treniruot tinka bet kokio amiaus monms,
taigi ir vaikai jos dka gali imokti atsipalaiduoti Js galite
savo vaik tam parengti parinkdami vaizdingus pavyzdius.
Fantastiniai ar pasak motyvais paremti kelioni vaizdiniai
tam taip pat puikiai tinka. Autogenin treniruot padeda
vaikams veikti baim ir miego sutrikimus, slopina agresij,
maina hiperaktyvum ir didina dmesingum.
vos s k a u s m a i s a r v i r k i n i m o s u t r i k i m a i s , p a s i t a i
ko seganij b r o n c h i n e a s t m a . N e r e t a i gr i
m o k y k l o s j i e b n a sudirg, v a k a r e b l o g a i u m i e
ga, o n a k t d a u g k a r t p r a b u n d a .
D a u g e l i s p r o b l e m kyla e i m o j e - tvai k a r t a i s
kelia v a i k a m s per d i d e l i u s r e i k a l a v i m u s a r b a su
t e i k i a p e r m a a i laisvs. Kai k u r i e tvai n u o l a t ki
virijasi s a v o v a i k a k i v a i z d o j e , kai isiskiria, sa
vo dukteris ir snus panaudoja kaip spaudimo
priemon kitam sutuoktiniui, nes nesugeba kitaip
isprsti savo p r o b l e m .
Ypa a m b i c i n g i tvai n u o l a t d a r o v a i k a m s psi
c h o l o g i n s p a u d i m : kartoja, kad j i e turi bti ypa
tingi, p r i v a l o g a u t i tik labai g e r u s p a y m i u s , n e
p a i s y d a m i v a i k nor, p o p a m o k v e r i a lankyti
b e g a l breli, s a m d o k o r e p e t i t o r i u s ir t.t. - ir vai
kai visai n e b e t u r i l a i s v a l a i k i o ir p o i l s i o .
Atsipalaidavimo
pratim pirmiau
sia turt imokti
hiperaktyvs ir
nedmesingi
vaikai.
110
Vaikai t o k k r v r e a g u o j a s k i r t i n g a i - vieni u
s i s k l e n d i a savyje, kiti t a m p a n e k l u s n s arba, n o
r d a m i k o m p e n s u o t i s a v o b a i m , elgiasi k a i p pa
jacai.
Ar baiminats,
kad js vaikui
gali kas nors
atsitikti? Ar ne
rimaujate, jei
vaiko nra na
mie ir tiksliai
neinote, k jis
iuo metu vei
kia? Pabandy
kite isiaikin
ti, kodl taip
jaudinats dl
savo vaiko. Jei
nepakeisite sa
vo nusistaty
mo, js neri
mas gali persi
duoti dukrai ar
snui.
Pratimai vaikams
Pratimai vaikams
Atsipalaidav tvai
Streso k a m u o j a m i tvai y r a n e t i n k a m a s p a v y z d y s
v a i k a m s . Todl n e n u o s t a b u , kad t o k i o s e e i m o s e
lt p a b e n d r a u t i su kitais s u a u g u s i a i s ir b e n d r a
ir v a i k a i , ir t v a i d a n i a u serga p s i c h o s o m a t i n
amiais.
mis ligomis.
A r v a i k a i j a u i a , kai j s t u r i t e p r o b l e m ? A r n o r
t u m t e b e n d r a u d a m i s u s a v o v a i k a i s bti k a n t r e s
p a d a r y t i k n o r s gera, k o n k r e i savaits d i e n su
p l a n u o k i t e skirti tik e i m a i . S a v a i t g a l t r u m p a m
Jei m a n o t e , k a d n e s u g e b s i t e vieni s u s i d o r o t i s u
t i k r u laiku visi k a r t u v e i k s i t e .
s a v o p r o b l e m o m i s , v e r t t k r e i p t i s t e r a p e u t ar
ba v a i k p s i c h o l o g . Labai p a s i t e i s i n o p o k a l b i a i
su special isilavinim turiniais eimos gydyto
jais.
Atsakykite emiau pateiktus klausimus, pasikal
bkite iomis t e m o m i s su savo sutuoktiniu:
Ar v a i k a s j a u i a , k o k i o s p r o f e s i n s p r o b l e m o s
jus slegia?
Ar v a i k a s i n o , dl ko j s n u o l a t kivirijats su
savo sutuoktiniu?
Ar po d a r b o skiriate s a u k e l e t m i n u i , kad ga
l t u m t e u m i r t i p r o b l e m a s ? A r p a k a n k a m a i r
pinats savo poreikiais?
Ar j u m s svarbi b e n d r a e i m o s v e i k l a ir laisvalai
kis? A r skiriate s a v o v a i k u i p a k a n k a m a i d m e s i o ?
111
K gali a u t o g e n i n t r e n i r u o t ?
Autogenin treniruot rekomenduojama vaikams,
turintiems toki problem:
neskms,
mokytoj,
bendramoksli,
tamsos,
p r i e v a r t o s ir k a r o b a i m ;
miego sutrikimai, komariki sapnai, lapinima
sis lov;
n e r i m a s ir n e r v i n g u m a s ;
agresyvus elgesys, nag kramtymas;
n e s u g e b j i m a s sutelkti d m e s ir m o k y t i s ;
dl p s i c h o l o g i n i p r i e a s i p a s i r e i k i a n t i s vi
duriavimas ar viduri ukietjimas;
kalbjimo sutrikimai;
n e p a s i t i k j i m a s s a v i m i , d r o v u m a s ir nevisavertikumo jausmas;
p s i c h o s o m a t i n i a i s u t r i k i m a i : a s t m a , irdies veik-
Autogenin
treniruot pa
deda vaikams,
turintiems el
gesio sutriki
m, psichoso
matini negala
vim. Tyrimais
patvirtinta, kad
atsipalaidav
vaikai, pvz., ra
ydami diktan
t, padaro
maiau klaid.
112
Pratimai vaikams
Pratimai vaikams
los s u t r i k i m a i i r dl j a t s i r a d s b a i m s j a u s m a s ,
e g z e m a , alergija.
pavykt sklandiai,
vaikas
pratimus
turi
113
daryti
k i e k v i e n dien.
Taip v a i k a i i m o k s t a a t s i p a l a i d u o t i
A u t o g e n i n s t r e n i r u o t s gali p r a d t i m o k y t i s m a i
v a i k a i , kai k u r i e p r a d e d a s u l a u k k e t v e r i met,
Paklauskite
vaiko, ar jis ne
nort, kad b
t iliau, apsi
mauti ilt vil
noni kojini
arba usikloti.
Kai tik vaikas
imoks ilu
mos pratim,
jam greiiau
siai nebereiks
jokio apkloto.
bet k u r s r e k o m e n d u o t i n a p r a d t i n u o 6 m e t . Pa
s i t e i r a u k i t e v a i k o , a r j i s n o r t m o k y t i s kartu s u
j u m i s ar su kitais v a i k a i s .
D a r a n t p r a t i m u s b e n d r o j e t v ir v a i k g r u p j e
stiprinamas eimos vienybs jausmas. Tvai auto
g e n i n s t r e n i r u o t s m e t u gali stebti savo v a i k u s
ir geriau suvokti j problemas. Tokios eimynins
grups netinka tvams, kurie nuolat kontroliuoja
v a i k ir nori i k a r t o sulaukti g e r rezultat.
Vaik g r u p e s s u d a r o 6 - 1 0 m e r g a i i ir b e r n i u
k. P e r s a v a i t v a i k a i kartu p r a l e i d i a apie 90 m i
nui ir vienoje grupje ibna m a d a u g vienerius
V i e t a : p a d k i t e v a i k u i isirinkti t i n k a m v i e t
p r a t i m a m s atlikti. Jei reikia, v a i k u i p a t i n k a n i o j e
vietoje p a t i e s k i t e i u i n arba m i n k t a n t k l o d .
G a l b t j a m labiau p a t i k s a u t o g e n i n t r e n i r u o t da
ryti fotelyje. P a k l a u s k i t e v a i k o , k o dar reikia, k a d
p a t i k t p a s i r i n k t a vieta. P a s i l y k i t e j a m p a g a l v ,
p l i u i n m e k i u k ar ll.
M o t y v a c i j a : p a k l a u s k i t e v a i k o , kas j a m g a l t
p a l e n g v i n t i p r a t i m d a r y m . Gal j i s n o r t i pra
d i p a s i k l a u s y t i m u z i k o s a r u d e g t i v a k . Leis
kite v a i k u i i b a n d y t i
vairias g a l i m y b e s ,
kad j i s
Svarbiausia t
v uduotis motyvuoti vai
k ir pratimus
padaryti jam
kuo priimtinesnius. Bet kokia
prievarta ar
spaudimas vei
kiau tik atbai
dys.
m e t u s . A t i t i n k a m o s e s v e i k a t o s a p s a u g o s instituci
j o s e p a s i t e i r a u k i t e apie t o k i u s k u r s u s ; n a u d i n g o s
informacijos gali suteikti ir p r a k t i k u o j a n t y s g y d y
tojai a r b a p s i c h o t e r a p e u t a i . N o r d a m i i s a m i a u
suinoti, ko vaikas mokysis grupje, pasiteirauki
t e t o k u r s v a d o v o , p a s i k a l b k i t e s u kitais t v a i s .
Jei j a u i a t e , k a d v a i k u i k y l a s u n k u m a t l i e k a n t
pratimus, pasikonsultuokite su kurs vadovu.
Kaip mokyti v a i k u s a u t o g e n i n s treniruots?
Jei m o k a t e p a g r i n d i n i u s a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s
p r a t i m u s , galite j v a i k i m o k y t i p a t y s . Taiau
g e r i a u s i a tai p a t i k t i s p e c i a l p e d a g o g i n isilavi
nim turintiems terapeutams ar kurs vadovams.
Kartu su grupe
atliekama auto
genin treniruot
vaikams suteikia
tikr palaim.
114
Pratimai vaikams
Pratimai vaikams
K a r t u su v a i k u n u s t a t y k i t e d i e n a s bei laik ir su
Vaikai labai
diaugiasi, jei
pirmkart da
rant pratimus
jiems ikart pa
siseka. Pasi
diaukite tuo
kartu ir paska
tinkite vaik
apie savo nau
j patirt papa
sakoti kitiems.
suli. T i k r i a u s i a i j i s s u s i r a u k s ir n u s i p u r t y s . V
d a r y k i t e s a v a i t s grafik. R e k o m e n d u o t i n a prati
liau p a p r a y k i t e , k a d v a i k a s tiksliai a p i b d i n t , k
m u s atlikti p o p u s r y i , ikart p o p a m o k , p o p i e
t u o m e t u j a u t . K i t d i e n p a p r a y k i t e v a i k o si
t, p r i e a t l i e k a n t n a m d a r b u s ir p r i e mieg.
v a i z d u o t i , k a d j i s k a n d a citrin. K a s t u o m e t atsi
t i k s ? P a a i k i n k i t e vaikui, k a d v i e n m i n t i s a p i e
n i r u o t s p r a t i m u s v a i k a i - k a i p ir s u a u g u s i e j i - tu
r g t u m g a l i sukelti a t i t i n k a m k n o reakcij.
r i d a r y t i 2 - 3 m i n u t e s . Jei v a i k a s k l a u s o s i p a s a k o
M a a s ir didelis s v o r i s : t e g u v a i k a s a t s i s d a
j i m o , p r a t i m a i turi u t r u k t i ne ilgiau k a i p 5 m i n . ,
fotel a r a n t k d s i r u s i m e r k i a . T u o m e t t e g u j i s
n e s p r i e i n g u atveju s u m a j a d m e s i n g u m a s .
K a r t a i s v a i k a s g e r i a u j a u i a s i , kai p r a t i m u s d a r o
v i e n a s . G e r b k i t e v a i k o n o r ir p a s i s t e n k i t e , k a d
r a n k o s e . T u o m e t d a r k a r t p a d i d i n k i t e s v o r " tri
dyt. K a d k a m b a r n i e k a s n e e i t n e t i k t a i , vai
k a s a n t d u r gali p a s i k a b i n t i
v a i k o , a r j i s gali tiksliai s i v a i z d u o t i , k o k i o s v o r i o
lentel su urau
V a i z d i n i ir m i n i galia
linktelti galva. s i v a i z d a v i m o p r a t i m o p a b a i g o j e
D a u g e l i s v a i k m i e l i a u a i d i a ir lsta, o atsipa
laidavimas j i e m s atrodo nuobodus ir nereikalin
g a s . Jei p a t y s e s a t e sitikin a u t o g e n i n s t r e n i r u o
ts
skme,
vaik pavyks
motyvuoti
ir nuteikti
D a u g j u d a n t y s a r p a v a r g v a i k a i l e n g v i a u atsipa
d a u g l e n g v i a u . e m i a u ivardyti a i d i m a i p a d e d a
laiduoja. K a i p p a s i r u o i m t a m v e r t t i b a n d y t i
vaikui n u s i t e i k t i a t s i p a l a i d u o t i :
G r i m a s o s : p a s t a t y k i t e v e i d r o d ir p a p r a y k i t e ,
a m i a u s v a i k a i s n e s u n k u isiaikinti, k u r labiau
k a d v a i k a s , i r d a m a s j, r o d y t vairias g r i m a
siai j i e m g s t a tai d a r y t i . P a p r a y k i t e , k a d v a i k a s
sas i k i d a m a s lieuv, p r i e k a t k i d a m a s s m a k
r, v a r t y d a m a s akis ir p a n .
l a b i a u s i a i ? K u r j s v a i k a s n o r t d a r y t i prati
gal k o k i m u z i k j i s l a b i a u s i a i n o r t o k t i . P r a
m u s ? P a d k i t e v a i k u i isirinkti viet.
t i m k a m b a r y j e p a s t a t y k i t e m a g n e t o f o n i r jun
Atsiksti
citrinos:
papraykite
vaiko
115
atsiksti
k i t e m u z i k . o k i t e ir o k i n k i t e k a r t u su v a i k u ,
aidiant spy
ni aidim
vaikas atsigula
ant didels
antklods ir
usimerkia.
2 ar 3 padjjai
paima antklod
u kamp, at
sargiai j pake
lia ir ima supti
vaik. velniai
supamas jis
jauiasi ramus
ir saugus.
116
Pratimai vaikams
Pratimai vaikams
117
G r i m reikia i m o k t i i a n k s t o
Vaikai turi i m o k t i t r e n i r u o t s p a b a i g o j e t i n k a m a i
sugrti n o r m a l i bsen. io g r i m o g a l i m a at
sisakyti tik t u o m e t , j e i g u p o t o j a m reikia m i e g o t i .
N u r o d y m a i : v a i k a s guli a n t n u g a r o s u m e r k t o
m i s a k i m i s . K a l b k i t e tyliai, b e t taigiai. I t a r u s
R a n k o s t v i r t a i " v a i k a s turi s u g n i a u t i k u m i u s
ir e n e r g i n g a i itiesti b e i s u l e n k t i r a n k a s . P a a i k i n
kite j a m , j o g j i s turi g e r a i p a s i r y t i , k a d v l i a u
n e l i k t j o k i o s u n k u m o j a u s m o . G i l i a i kvpti i r
i k v p t i " reikia, k a d j i s turi giliai k v p u o t i p r o
nos. P a l i e p u s A t m e r k t i a k i s " v a i k a s turi p l a i a i
a t s i m e r k t i . N o r d a m a s s i m i n t i i u o s tris n u r o d y
m u s , v a i k a s p i r m i a u s i a j u o s p a k a r t o j a garsiai i r tik
vliau mintyse.
K a i p reikt ubaigti a u t o g e n i n t r e n i r u o t ?
D a u g u m a vaik po autogenins treniruots yra
iek t i e k v a n g s i r a p t i n g . K a d v a i k a s l e n g v i a u
s i t r a u k t prast d i e n o s r i t m po g r i m o n o r
m a l i bsen, galite k a r t u k n o r s n u v e i k t i :
P o k a l b i s a p i e p a t i r t u s s p d i u s : k a i k u r i e vai
kai labai n e n o r i a i k a l b a a p i e t a i , k a i p j i e m s seksi
autogenins treniruots metu. Pasiteiraukite, kas
k a r t v a i k u i y p a p a t i k o i r k a s n e itin p a s i s e k .
Pasistenkite vaiko spdi nevertinti.
Pakartojimas: jei prie tai vaikas klaussi pasa
k o j i m o a p i e f a n t a s t i n k e l i o n a r p a s a k o s , j i s gali
atpasakoti veiksm arba j suvaidinti.
P i e i m a s : gal v a i k a s n o r t k n o r s n u p i e t i a u
t o g e n i n s t r e n i r u o t s t e m a . P a v e i k s l v l i a u gali
ma pakabinti vaiko kambaryje.
Vaikas turt
prisiminti su
grimo teigi
ni eilikum.
Jei nori, auto
genins treni
ruots pabai
goje jis gali iki
valios paio
vauti.
118
Pratimai vaikams
Pratimai vaikams
119
Pratimai aidiant
Prie m i e g p a p a s a k o t o s istorijos turi r a m i n a n t
poveik: vaikai greiiau atsipalaiduoja ir leng
viau
artimas
mogus
pasakios,
vairios
fantastins
istorijos.
G a l i m a s u k u r t i i r s a v o istorij. M a e s n i e m s v a i
Nebijokite pa
fantazuoti. Pa
velkite visk
pro roinius
akinius: pa
aiskite su vai
kais ar kitais
suaugusiai
siais, ikrskite koki nors
kvailyst. iek
tiek humoro
pads jums
aidiant pra
plsti savo ga
limybi ribas.
Lopins
irgi
turi
migdant
poveik.
P a s a k o j a n t istorijas i r d a i n u o j a n t t a r p t v i r
vaik usimezga ypatingas ryys, paremtas po
ezija ir f a n t a z i j a . D a u g e l y j e p a s a k ir d a i n i
k y l a t a m tikri p r o t o t i p a i ( m o t i n o s , r a g a n o s , p r i n
c e s s , fjos, b u r t i n i n k o , k a r a l i a u s i r k t . ) , k u r i u o s
monija ino jau tkstanius met. Skaitant ar
pasakojant jie nevalingai atgaivinami.
siminkite, ko
kie s p d i a i
vaikui buvo
ypa
malonus
ir dlaugsmln
Fantazijos suadinimas
gi. Pasitelk
grainkite juos
ra, t u o m e t j n r a n i e k u r " , - d a i n a v o A n d r H e
leris. Taip austr m e n i n i n k a s padar uuomin
a p i e m i l i n i k m s m i n i gali. K a s p a a d i
n a s a v o fantazij, i g y v e n i m o g a u n a d a u g i a u "
i i m i n t i a n d i e n i n o d a u g e l i s s u a u g u s i j .
B e n d r a u d a m i su vaikais suaugusieji
lengvai
l e i d i a s i f a n t a z i j a s - k a r t u a t r a n d a n a u j u s pa
a u l i u s a r b a r y t a s i p a d a r y t i k n o r s beprotiko.
vaizduot
120
Pratimai vaikams
Pratimai vaikams
[vairi gyvn
mgdiojimas
kartais paskatina
vaikus mokytis
autogenins tre
niruots.
bals,
kuris y r a t o l y g u s i r r a m u s . D a n a i d a r y k i t e p a u
z e s , k a d v a i k a s t u r t p a k a n k a m a i laiko s u v o k t i
tai, k j am s k a i t o t e .
Kai kurie o
diai ir sakiniai
vaikams suke
lia tam tikrus
vaizdinius ar
asociacijas.
Kalbkite ltai,
retkariais pa
darykite trum
p pauz, kad
vaikas mintyse
suspt si
vaizduoti ati
tinkam situa
cij.
Fantastins
kelions:
dauguma
moni
mielai
n u g r i m z d a a t o s t o g p r i s i m i n i m u s . Jie mielai pa
sakoja j u o s ir dar pagraina. Atostog epizodus
p r i m e n a ir k e l i o s specialiai a u t o g e n i n e i t r e n i r u o
t e i s u k u r t o s istorijos. J a s p a s a k o j a n t ikyla vairs
v a i z d a i , k u r i e s u k e l i a t e i g i a m a s m i n t i s ir a t p a l a i
duoja,
ias
fantazijos
keliones
yra
sumaniai
k o m p o n u o t i s u n k u m o i r i l u m o s p r a t i m a i . Vaikai
labai mielai leidiasi t o k i a s istorij k e l i o n e s ir
j i e m s dl t o t a m p a l e n g v i a u atlikti a u t o g e n i n t r e
niruot.
Pasakikos kelions maesniems vaikams: js
s e k a t e p a s a k a s a p i e g e r s i a s fjas bei b l o g s i a s ra
g a n a s ir k l a u s i a t e v a i k o , k o k i u s j a u s m u s ie vei
kjai j i e m s s u k e l i a . S p e c i a l i a i a u t o g e n i n e i t r e n i
ruotei s u k u r t o s p a s a k i k o s k e l i o n s n e t u r i j o k i o s
vidins logikos, j o s e nra p a m o k a n i o s p a b a i g o s .
T a i a u iuo atveju n a u d o j a m a p a s a k stiliaus kal
ba ir s i m b o l i a i , k u r i u o s v a i k a i p a s t a i t i k r pa
sak.
121
122
Pratimai vaikams
R a m i v a i z d n u p a s a k o j i m a s : v a i k a i greitai
atsipalaiduoja, kai klausosi p a s a k o j i m o apie fan
t a s t i n a r p a s a k i k k e l i o n . J s galite p a s a k o t i ,
k a d v a i k a s guli valtyje, velniai b e s i s u p a n i o j e ant
Pratimai vaikams
S k i e m e n s o m " n i n i a v i m a s : p a p a s a k o k i t e vai
kui, k a d Indijos j o g a m s s k i e m u o o m " turi y p a t i n
g reikm. Skiemuo o m " kilo i garso a u m " ir
y r a v e n i a u s i a s ir s e n i a u s i a s g a r s a s ( m a n t r a ) ,
kur m o n s sutelkia dmes darydami j o g o s pra
timus.
Padrsinkite savo vaik pirmiausia paniniuoti
ilgai itst bals a a a a " , p o t o itst u u u u " .
Leiskite vaikui tariant o m " ibandyti skirtingas
gars auktumas.
b a n g . P a s a k o j i m o v e i k s m a s galt vykti k o k i o j e
5 - 7 k a r t u s r e i k i a p a k a r t o t i t e i g i n A esu visikai
r a m u s i r a t s i p a l a i d a v s " . S a k i n galite kartoti j s
a r v a i k a s a r b a j s v i e n k a r t p a s a k o t e teigin, i r
j i s v i e n a s s u s i k o n c e n t r u o j a j. G r i m a s n o r m a
li b s e n a t l i e k a m a s
a n t n u g a r o s . Siekiant, k a d v a i k a s a t s i p a l a i d u o t ,
k v p a v i m a s gilus, a k y s a t m e r k t o s " .
prastai
Rankos
tvirtai,
123
Pasiruoimas s u n k u m o pratimui
T e g u v a i k a s p a p a s a k o j a , k a d a j i s pastarj k a r t
p a j u t o s u n k u m k n e . Jis t a i p p a t gali ivardyti,
k o k i u s i n o s u n k i u s d a i k t u s , m o n e s arba gyv
nus. Paraginkite j nupieti paveiksl apie sunku
m arba vaikioti pamgdiojant drambl.
S u n k u m o p a j a u t i m a s : p a p a s a k o k i t e v a i k u i isto
rij, k u r i o j e b t k a l b a m a a p i e s u n k u m o j a u s m .
Pvz., j i s g a l t n e t i s u n k i k u p r i n i r g a l i a u s i a i
iseks atsigulti lov. P a s i r i n k i t e sakin, pvz.,
A esu visikai r a m u s i r a t s i p a l a i d a v s , a j a u
i u o s i gerai ir esu labai s u n k u s " ir a p i b d i n k i t e ,
Po 2 ar 3 sa
vaii kasdie
ni treniruoi
vaikas sunku
m imoks pa
jausti visame
kne. ramy
bs ir sunku
mo teiginius jis
turi sutelkti d
mes ne ilgiau
kaip 2 ar 3 mi
nutes.
124
Jei js vaikas
umarus, 3
pagrindini
pratim teigi
nius jis gali u
sirayti arba
sirmins pa
sikabinti ant
sienos.
Pratimai vaikams
Pratimai vaikams
i e m s v a i z d i n i a m s sukelti t i n k a i r m i k o s a m a n o s
i l t a s " . P a s i r p i n k i t e , k a d v a i k a s , sijauts s a v o
S u n k u m o teiginiai vaikams
P o r a m y b s t e i g i n i o A esu visikai r a m u s " s e k a
s u n k u m o t e i g i n y s M a n o deinioji (kairioji) r a n k a
y r a labai s u n k i " . T e i g i n iplskite v i s o m s gal
nms, o po keleto pratim teigin galima sutrum
pinti iki R a n k o s ir k o j o s labai s u n k i o s " . A u t o g e
n i n s t r e n i r u o t s m e t u v a i k a s prastu b d u grta
n o r m a l i bsen.
arba
dalyvauja
sniego
pvz.:
vaikas
guli
pajryje
sauls
a t o k a i t o j e ir v e l g i a d a n g .
Kaip uvis
s i r e n g u s i e m s v y r a m s . A n t j u g r i u v o lavina, i r
j i e visi a t s i d r p o s n i e g u . V i e n a s i v y r j a u d a u
gel m e t b u v o valds a u t o g e n i n t r e n i r u o t . B
d a m a s giliai po s n i e g u j i s t a i p s u s i k o n c e n t r a v o
i l u m o s teigin, k a d n e s u t r i k o k n o t e r m o r e g u l i a
vyrai j a u b u v o sual, o j i s - n e .
K u o skiriasi i l u m a ir altis, i n o ir m a i v a i k a i .
iuoia
t i k r a s vykis a t s i t i k o t r i m s k e l i o n po k a l n u s i
cija. K a i g a l i a u s i a i j u o s s u r a d o g e l b t o j a i , kiti d u
go, jis
a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s iradjas J . H . u l c a s . is
iltame vandenyje:
sugalvokite
125
Madaug po
2 savaii tre
niruoi vaikas
imoksta ilu
m pajusti vi
same kne.
Danai vai
kams pasidaro
ilta vien atlie
kant sunkumo
pratim.
126
Pratimai vaikams
Pratimai vaikams
127
k o m p i u t e r i v i d a u s . P a t e i k i t e vairi t e c h n i n i
d e t a l i i r p a m i n k i t e k o m p i u t e r i o a u i n i m (vsi
kakta).
K a i p v a i k a s m s t o g e r i a u - o d i a i s ar vaiz
diniais?
ks.
Kelion pilvo ertm: tegu vaikas dein rank
Nenuvertinkite
savo vaiko:
aismingai ir
su fantazija pa
teikti sauls
rezginio, kv
pavimo, irdies
ir galvos prati
mai gali patikti,
ypa kiek vy
resnio amiaus
vaikams.
u d e d a ant p i l v o i r u s i m e r k i a . P a p a s a k o k i t e a p i e
s t e b u k l i n g a u t o m o b i l i u k kuris k a i p tik vaiavo
pilvo ertm. Pasitelk vaizduot vaizdiai papa
s a k o k i t e , k t e n g a l i m a p a m a t y t i . P a s a k o j i m u i ga
l i m a p a n a u d o t i t o k i u s v a i z d i n i u s k a i p k e p e n tu
neliai, s k r a n d i o k a s y k l o s ar t u l i e s e e r a i .
v e l n u s s u p i m a s ant b a n g : ketvirtj p a g r i n d i
n - k v p a v i m o - p r a t i m galite uslpti istorijoje
apie valt. Vaikas turi sivaizduoti guls valtyje, ku
ri
laisvai
plduriuoja eere.
P a p a s a k o k i t e apie
K a i v a i k a s gerai valdo p a g r i n d i n i u s p r a t i m u s ,
s a v o p r a t i m p r o g r a m j i s gali traukti v a i z d i n i u s
arba t e i g i n i u s , kurie p a d s isprsti k o n k r e i p r o
blem. P i r m i a u s i a p r a d k i t e n u o vaizdini, o po
keli p r a t i m i b a n d y k i t e t e i g i n i u s .
odinius teiginius naudoja vaikai, sugebantys
laisvai
reikti m i n t i s . Tokie v a i k a i
daniausiai
den. k v e p i a n t b a n g o s a p s e m i a vis k n n u o ko
j iki galvos, o ikvepiant v a n d u o nuslgsta.
Igirsti irdies p l a k i m : p r i e irdies p r a t i m
galite v a i k u i p a p a s a k o t i a p i e du p r i e i r d i u s ir du
skilvelius bei v o t u v u s , a t s i d a r a n i u s ir u s i d a
ranius tam tikru ritmu. Galite pasakyti, kad
skilvelius
maos
okjos p a t e n k a a p s i r e n g u s i o s
Vaiko
nor
paisymas
Visikai ne
svarbu, k j
s vaikas su
telkia dmes teigin ar vaiz
din, autogeni
n treniruot
visada baigiasi
grimu nor
mali bsen.
io grimo ga
lima nedaryti
tik tuomet, jei
gu jis ikart po
to turi umigti.
Pratimai, kuri
metu pasakoja
ma istorija, ne
turt trukti il
giau kaip 10
min.
128
Menas atsipalaiduoti
Svarbiausi pratim apvalga
Teigini pasirinkimas
Kad vaikui bt lengviau atsiminti teiginius,
Ne visi vaikai
pasisako savo
teigin. Gerbki
te vaiko norus
ir leiskite jam
turti
paslapi.
jie
b a i k t s vaikai gali
susikoncen
truoti s a k i n D r s i a u b u s g e r i a u " . N e s u g e b a n
tiems susikaupti tinka teiginys Susikaupus viskas
pavyks lengviau", jeigu sunku umigti: Bus t a i p a umigsiu".
irdies pratimas
- savitaigos teiginys sveikiems
- teiginys turintiems nedideli
irdies negalavim
- teiginys jautriems
- teiginys turintiems
em kraujospd
- teiginys turintiems nervins
kilms irdies negalavim
Grimas
Galvos pratimas
- teiginys, kai skauda galv
Grimas
mos sprendimas.
Nurodyto vaizdinio vizualizavimas: nedidels bai
Papildomi pratimai
Grimas
Pei ir sprando pratimas
- pratimas gulint
- pratimas sdint
Grimas
Pagrindini pratim
apibendrinimas