Karin Herzer - Autogenine Treniruote 2003 LT PDF

He-321
Svarbiausi pratim apvalga

Nusiraminimas
A esu visikai ramus"
Sunkumo pratimas
Mano deinioji (kairioji) ranka yra sunki"

Mano abi rankos yra sunkios"
Mano deinioji (kairioji) pus yra sunki"
Mano rankos ir kojos yra sunkios"
Rankos tvirtai"
Giliai kvpti ir ikvpti"
Akys atmerktos"
Grimas
ilumos pratimas
Grimas
Kvpavimo pratimas
Grimas
Sauls rezginio pratimas
Grimas
1 in 2001 by S
i Leidimas lietuvi kalba Ms knyga", 2003
ISBN 9955-573-19-8
Mano deinioji (kairioji) ranka yra ilta"

arba Mano deinija (kairija) ranka sklinda
iluma" (6 k.)
Abi rankos yra iltos"
Deinioji (kairioji) pus yra ilta"
Trumpasis teiginys: Rankos ir kojos iltos"
Kaip atliekant sunkumo pratim
Kvpavimas ramus ir tolygus"
arba Kvpuoju savaime",
arba Kvpuoju savaime. Kvpavimas visikai
ramus ir tolygus"
Trumpasis teiginys: Kvpuoju savaime"
Sauls rezginiu sklinda iluma"
arba Knu sklinda iluma",
arba Pilvu sklinda iluma",
arba Skrandiu ( skrand) sklinda iluma"
Trumpasis teiginys: Sauls rezginiu (knu,
pilvu, skrandiu) sklinda iluma" arba Knas
iltas ir minktas"
Karin Hertzer
erdvese
Autogenin treniruot
Universali atsipalaidavimo programa, padedanti veikti miego
sutrikimus ir skausmus, koncentruoti dmes
ir atgauti dvasin pusiausvyr
Pratimai ir teiginiai
55
Kitoks problem sprendimo bdas
Turinys
M e n a s atsipalaiduoti
[tampa ir poilsis
Atsipalaiduoti galima imokti
Autogenins treniruots atsiradimas
11
Autogenin treniruot ir hipnoz
12
Skirtumai nuo meditacijos
14
Specialus skyrius Biologinis grtamasis ryys
16
Pagrindiniai pratimai
19
Pirmieji autogenins treniruots ingsniai
19
Mintys veikia kn
20
Pagrindins pratim taisykls
22
Mokymosi etapai
25
Pagrindini pratim eilikumas
26
Sunkumo pratimas
27
ilumos pratimas
32
Kvpavimo pratimas
36
40
irdies pratimas
44
Galvos pratimas
48
Trumpojo teiginio variantai
51
Pei ir sprando pratimas
52
ei pagrindini pratim bendra eiga
53
55
odi galia
59
Kasdienis teigini vartojimas
62
Individuals teiginiai
63
Negalavim veikimas
67
Baim ir panika
67
Atminties susilpnjimas
72
irdies veiklos ir kraujotakos sutrikimai
75
Galvos skausmas ir migrena
77
Skrandio ir arnyno sutrikimai
81
Pykinimas kelionse
85
Jros liga
87
Specialus skyrius Teiginiai skrydio baimei veikti
90
Paros ritmo sutrikimas
92
Miego sutrikimai
93
Skausm malinimas
98
Kai sustreikuoja psichika
104
r
Pratimai vaikams
109
Kuo gali padti tvai?
109
Taip vaikai imoksta atsipalaiduoti
112
Pratimai aidiant
119
Kiti pagrindiniai pratimai vaikams
126
Menas
atsipalaiduoti
Kiekvien dien kartligikai skubate nuo vieno dieno
tvarks punkto prie kito? Darbas jums svarbiau nei po
ilsis? Apm jausmas, kad praradote pusiausvyr? Jei
taip, pats laikas keisti esam padt. Autogenin treni
ruot gali suteikti galimyb jums ir js knui padary
ti pertrauk. Js galite imokti retkariais trumpai atsi
palaiduoti (pailsti) ir pasisemti nauj jg. Per dien
po kelias minutes reguliariai atliekami pratimai pads
grinti jgas ir ilikti valiems bei aktyviems.
tampa ir poilsis
N o r i n t bti s v e i k i e m s , b t i n a k n o i r sielos p u
s i a u s v y r a . Tai i n o m a n u o s e n laik. P u s i a u s v y
Reguliariai da
rykite pertrau
kas. Pasiry
kite, pajudkite
ir itempkite
stubur.
Tiems, kas il
gai sdi prie
monitoriaus,
patartina atpa
laiduoti aki
raumenis pa
kaitomis irint
tolyn ir artyn.
r a r e i k i a t i n k a m s a n t y k t a r p t a m p o s i r atsipa
l a i d a v i m o , v e i k l o s ir p o i l s i o . i p u s i a u s v y r m
s organizmas nustato natraliu bdu, nes mes
tam tikr valand skaii b n a m e budrs, o mie
g o d a m i vl p a s i s e m i a m e n a u j j g .
Kai
kurie
mons ir dien daro trumpas atokvpio valand

les. K i t i n e p i e t a v ir vis v i l g i o d a m i l a i k r o d
n u o l a t skuba, u u o t t r u m p a i sustoj i r k e l e t m i
n u i leid sau pailsti.
Gyvenimo
bdas
priklauso
nuo
asmenini
n u o s t a t , t.y. n u o e l g e s i o t i p o , kur l e m i a auklji

m a s , k u l t r a , v i s u o m e n i n s a n t v a r k a , m u m s su
formuoto dar vaikystje.
Net jei netoliese

nra gli pievos,
galite leisti pail
sti savo knui ir
sielai.
T a i a u m o g u s n r a bejgis prie n u o s t a t a s : suvo
Simpatin nerv sistema
k u s s a v o e l g e s i o tip, j g a l i m a p a k e i s t i . Tiesa,
ir d a r b i n g a b s e n a
n o r s d a u g e l i s i n o , k a d t u r t d a u g i a u ilstis, ak
tyviam gyvenimui ir pasiektam rezultatui teikia
d i d e s n r e i k m nei poilsiui, todl j a m neretai ski
ria p e r m a a i laiko. Tokiu b d u s u t r i k d o m a s gy
v y b i k a i s v a r b u s c i k l a s : tik m o g a u s i r j o a p l i n k o s
h a r m o n i j a u t i k r i n a g e r savijaut ir didel ilgalai
Reguliariai at
liekami kvpa
vimo pratimai
prie atviro lan
go arba trum
pas pasivaik
iojimas gry
name ore turi
stimuliuojant
poveik. ios
trumpos per
traukls jokiu
bdu nra lai
ko praradimas,
jos ilgam sutei
kia valumo ir
darbingumo.
Menas atsipalaiduoti
k darbingum. Pasitelkus tam tikrus imokstamus

b d u s (pvz., a u t o g e n i n t r e n i r u o t ) g a l i m a ilai
kyti i g y v y b i k a i b t i n p u s i a u s v y r . Tam reikia
j a u s m p a s t a visi: kai tik t a m s o j e u n u g a r o s

igirstame ingsnius,
visas k n a s s i t e m p i a .
pereina toki parengties
bsen,
kuri
Jis
leidia
greiiausiai sureaguoti. Tuomet akimirksniu mo

b i l i z u o j a m o s visos j g o s . i b s e n a v a d i n a m a dar
b i n e b s e n a . Ji p a s i y m i t o k i a i s fiziniais p o y
miais:
r a n k ir koj p i r t galai atla, t u o p a t m e t u su
k a s d i e n 3 k a r t u s po 2 - 3 m i n u t e s skirti p r a t i m a m s
d r k s t a d e l n a i ir p a i u r p s t a o d a ;
ir daryti j u o s d a u g e l m n e s i , n e s tik t u o m e t ma
d a u o s i irdis, p a d a n j a p u l s a s ir k v p a v i m a s ,
n o m a pajusti naud. B e t o , g e r i a u p a i n s i t e savo
smarkiai sitempia raumenys;
k n ir i naujo pajusite, k a i p gali bti m a l o n u
maksimaliai sukaupiamas dmesys;
pailsti.
p r a d i n g s t a a l k i o ir t r o k u l i o pojtis, i d i s t a
burna;
s u m a j a n o r a s l a p i n t i s ar t u t i n t i s .
Vidaus organus, kraujagysles, prakaito liaukas
i n e r v u o j a ir a k t y v u m d a r b u i , stresui, k o v a i , pa
bgimui
nuo
pavojaus
mobilizuoja
vegetacin
n e r v s i s t e m a , kuri n e p a v a l d i m s valiai. D i r g i
namas
nervinis
pluotas
vadinamas
simpatiniu
atsipalaidavimo
simpatinis
nervu.
Be
reguliaraus
nervas pavargsta. Tuomet organizmas nuolatos

bna pasirengs ir sitemps, net jeigu ir nra
iorins prieasties.
Toks energijos eikvojimas
silpnina ne tik kn, bet ir nerv sistem. To pa

s e k m gali bti sunkios ligos. Jei toks gyveni
m o b d a s i l i e k a i l g laik, m o g a u s k n a s p a
mau praranda sugebjim atsipalaiduoti. Net
Vegetacin
nerv sistema
yra autonomi
n nerv siste
ma, reaguojan
ti kiekvien
iorin poveik.
i tiesiogiai
mogaus valiai
nepavaldi sis
tema valdo gy
vybikai svar
bias mogaus
organizmo
funkcijas.
m i e g a n t i l i e k a p a r e n g t i e s b s e n a , dl t o a t s i
sikai budrs, tai link t r u m p a m usnsti. Ilgesn lai
randa isekimas, raumen tempimas ir depresi
k atliekant autogenin treniruot r a n d a m a ta pu
siausvyros bsena, kai galima visikai atsipalaiduo
ja.
ti, bet n e u m i e g a m a . Be to, perjimas poilsio bse

P a r a s i m p a t i n n e r v s i s t e m a ir poilsio
n vyksta greiiau ir taip g a l i m a labiau atsipalai
bsena
duoti.
O r g a n i z m a s a t g a u n a j g a s , ilsisi k i t o s - p a r a s i m patins - nerv sistemos dka.
Vegetacin
nerv sistema
neapkrauna
smegen, nes
funkcionuoja
savarankikai.
Jei mogui rei
kt nuolatos
galvoti apie jo
kne vykstan
ius procesus,
jis
neigyvent.
Atsipalaidavimas miegant
Perjimas poilsio bsen yra beveik nepaste
iandien d a u g u m a miego tyrintoj mieg vadina
b i m a s , n e s k n a s iuo atveju g r t a s a v o n o r m a
pakitusia smons bsena ir iskiria kelet jo fazi.
li a r b a p r a d i n b s e n .
Vadinamojo
Ilsintis
irykja t o k i e
aktyviojo m i e g o
fazs
metu mogus
poymiai:
sapnuoja, smegenys intensyviai dirba, knas ir psi
k n o t e m p e r a t r a ilieka p a s t o v i ;
chika b n a sitemp. Ltojo m i e g o metu s m e g e n

veikla smarkiai sultja, r a u m e n y s atsipalaiduoja. Po
r a u m e n y s a t s i p a l a i d u o j a ir a p s u n k s t a ;
ltojo m i e g o fazi m o g u s jauiasi pailsjs ir va
sultja irdies p l a k i m a s ;
lus. Ltojo m i e g o metu m o g a p m s atsipalaidavi
k v p a v i m a s t a m p a ltas ir t o l y g u s .
m a s atitinka b s e n pasiekiam autogenins treni

ruots metu.
r1
Atsipalaiduoti galima imokti

Svarbiausia per autogenin treniruot yra vadina
masis
perjimas,
kur g a l i m a v a d i n t i
atsipalai
d a v i m o reakcija. Sis r e i k i n y s v y k s t a n e tik a u t o

g e n i n s t r e n i r u o t s m e t u , bet i r u m i e g a n t a r p e r
h i p n o z s seans.
Autogeninis atsipalaidavimas
Autogeninio atsipalaidavimo m e t u knas yra tarp
m i e g o ir b u d r u m o bsenos. P i r m kart atliekantys
K n o reakcija k o n c e n t r u o t o
atsipalaidavimo metu
M e s n e g a l i m e valingai veikti k n o atsipalaidavimo,
nes tai valdo vegetacin nerv sistema. Kita vertus,
kas m o k a save a p g a u t i " ir pasitelk autogenin tre
niruot suranda aplinkinius kelius, gali k a d a p a n o r
j pereiti poilsio bsen.
Autogenins treniruots metu
atsipalaiduoja raumenys;
sultja p r a k a i t o l i a u k d a r b a s ;
autogenin treniruot jauiasi tarsi b a l a n s u o d a m i ant
p a g e r j a o d o s kraujo a p y t a k a ;
lyno: tai j m i n t y s kakur skrajoja ir j i e jauiasi vi-
p a k i n t a p u l s a s ir k r a u j o s p d i s ;
Koncentruoto
atsipalaidavi
mo metu k
nas pailsi. Tik
i bsena lei
dia atsipalai
duoti knui ir
psichikai, todl
mogus pasisemia nauj j
g-
10
Autogenins treniruots
atsiradimas
sultja k v p a v i m o d a n u m a s ;
sumaja budrumas.
R a u m e n atsipalaidavimas j a u i a m a s kaip sunku
m a s , o g e r e s n o d o s k r a u j o a p y t a k a - k a i p ilu
mos jausmas.
Autogenins treniruots pradininkas yra psichiat

ras
profesorius
Johanas
Heinrichas
ulcas
( 1 8 8 4 - 1 9 7 0 ) . 1932 m. i l e i s t a m e iai t e r a p i j o s sri

iai p a g r i n d u s p a d j u s i a m e v e i k a l e A u t o g e n i n
t r e n i r u o t - k o n c e n t r u o t a s a t s i p a l a i d a v i m a s . Kli-
Ilgalaikiai p o k y i a i
Tie, k a s r e g u l i a r i a i 3 k a r t u s p e r d i e n po 2 ar 3 m i
nutes daro autogenin treniruot ir j o s metu pasie
Dl ilgalaikio
sitempimo gali
atsirasti jaus
mas, tarsi ne
bejaustam sa
vo kno. Auto
genins treni
ruots metu
galima imokti
susigrinti
pojt.
k i a k o n c e n t r u o t o a t s i p a l a i d a v i m o faz, greitai pa
stebs teigiamus
fizins
ir p s i c h i n s
savijautos
p o k y i u s . Veikls m o n s gali p a s i s e m t i n a u j j
nikinio-praktinio idstymo b a n d y m a s " jis api

b e n d r i n o i n i a s , s u k a u p t a s 3-iajame d e i m t m e t y j e
po daugybs tyrinjim, tarp j ir su pacientais,
kuriems buvo taikoma hipnoz.
g, u u o t n u o l a t o s eikvoj s a v o r e z e r v u s , o v i s u o
H i p n o z s t e r a p i j o s patirtis
m e t s u s i t v a r d a n t y s m o n s p a m a u t a m p a laisves
Tikroji J . H . u l c o t y r i n j i m sritis b u v o t u o m e t
ni ir r a m e s n i . Tai gali t e i g i a m a i p a s i r e i k t i ne tik
dar tik p i r m u o s i u s i n g s n i u s e n g u s i p s i c h o s o m a
fizikai, b e t i r e m o c i o n a l i a i . B e t o , r e g u l i a r i a i da
t i n m e d i c i n a . B r e s l a u m i e s t e is m e d i k a s X X a m
rant pratimus galima pastebti ir papildom po
i a u s p r a d i o j e kr g a u s i a i l a n k o m h i p n o z s
veik:
ambulatorij. H i p n o z , k u r i i n o j o dar a n t i k o s
p a g e r j a r a n k ir koj k r a u j o t a k a ;
d a k t a r a i , b u v o p o p u l i a r i a u s i a s p s i c h o t e r a p i j o s b
sumaja u m i g i m o problema; gerja miegas;

s u s i l p n j a g a l v o s s k a u s m a s ir kiti n e d i d e l i
skausmai;
d a s , n e s l e i d i a t i e s i o g i a i p a s i e k t i m o g a u s pas
mon.
R e m d a m a s i s savo pacientais, J.H.ulcas pra
djo k a u p t i p i r m s i a s i n i a s a p i e k o n c e n t r u o t at
s u m a j a n e r v i n g u m a s ir b a i m s j a u s m a s ;
sipalaidavim, kurios vliau virto tyrinjimo pro
p a g e r j a a t m i n t i s ir s u g e b j i m a s s u s i k a u p t i ;
j e k t u , p a v a d i n t u a u t o g e n i n e t r e n i r u o t . Visai p a
sportininkai jauiasi pajgesni.
11
grstai g a l i m a tvirtinti, k a d a u t o g e n i n t r e n i r u o t
yra hipnozs atmaina.
1924 m . J . H . u l c a s a p s i s t o j o B e r l y n e i r d i r b o
n e u r o p a t o l o g u , o r u d e n s u r e n g p i r m u o s i u s kur
sus a p i e k o n c e n t r u o t a t s i p a l a i d a v i m . I s k y r u s
k a r o ir p o k a r i o m e t u s , m e d i k a s iki ilos s e n a t v s
Psichosomati
n medicina
nagrinja ligas,
kurias sukelia
ne organiniai
sutrikimai, o
dvasiniai igy
venimai, nerv
sistemos per
tempimas. Prie
i lig priski
riama bronchi
n astma,
skrandio, ar
nyno ir odos li
gos, kraujota
kos ir menstru
acij sutriki
mai, migrena ir
alergija.
12
dirbo dstytoju. Apie savo atradim - autogenin
taiga i a l i e s
treniruot - jis para daugiau kaip 400 straipsni
Naudojant m e t o d vien asmen veikia kitas as
ir knyg, k u r i o s m e t o d i g a r s i n o Vakar pa
saulyje.
13
m u o , tekstas, paveikslai arba garsai. Rezultatas: pa

cientas nebegali atskirti, ar jis elgiasi ir galvoja sava
rankikai ar tai nulemia kitas a s m u o .
Autogenin treniruot ir hipnoz

U d k ant jo rankas,
kad sumaintum
rank
s k a u s m , ir p a s a k y k , k a d s k a u s m a s p r a e i s " - t a i p
1552 m . pr. Kr. r a m o k s l i n i n k a i E b e r s o p a p i r u
se - s e n i a u s i a m e e g i p t i e i m e d i c i n i n i a m e d o k u
m e n t e - ir i c i t a t a r o d o , k a d h i p n o z s b d a i j a u
tuomet buvo inomi.
Tyrinjant hip
nozs poveik
pacientas
trumpam u
hipnotizuoja
mas, paskui i
karto grina
mas budrumo
bsen. Tuo
met jo klausi
njama apie
patirtus sp
dius, o vliau
panaudojus
taig jis vl
uhipnotizuoja
mas. Tokiu b
du galima nu
statyti, kurie
veiksniai kinta.
Taiau
Breidas
tik
angl
aki
(1795-1860)
gydytojas
ityrinjo
Deimsas
uhipnotizuot
Tinkamai
n a u d o j a m a taiga u h i p n o t i z u o t a m
p a c i e n t u i gali p a d t i p a s i e k t i s l a p i a u s i a s p s i c h i
k o s k e r t e l e s . I o r i n taiga s u t i n k a m a k a s d i e n : t
v ir v a i k s a n t y k i u o s e , t a r p p o l i t i k ir r i n k j ar
ba t a r p k u n i g ir tikinij. i n i a s k l a i d a , m a d a ir,
k o g e r o , labiausiai r e k l a m a y r a iorins taigos
altiniai,
labai
smarkiai veikiantys
ir v a l d a n t y s
ms pasmon.
Savitaiga
m o n i t r a n s p a n a i bsen, a p r a taigos p o
mogus, sakydamas tam tikrus odius, galvo
veik ir pateik konkreius mokslinius apraymus.
damas apie k nors ar sivaizduodamas, daro sau
Btent jis dav iam metodui pavadinim -
tak. Tai - s a v i t a i g a . A t l i e k a n t t a m t i k r u s susi
h i p n o z . P r i e gydytoj, n u o 1860 m. t y r i n j u s i ir
k o n c e n t r a v i m o p r a t i m u s n a u d o j a m i individualiai
g y d y m o tikslais n a u d o j u s i h i p n o z , p r i s k i r i a m a s
parinkti ir bendri teiginiai ir taip n o r i m a l i n k m e
ir Z i g m u n d a s Froidas.
k e i i a m a s m s t y m a s , pojiai, n o r a i ir v e i k s m a i .
taigos ( s u g e s t i j o s ) m e t o d a i
p ir imokti nauj elgesio ar r e a g a v i m o bd. To
Savitaiga p a d e d a atsikratyti s e n m s t y m o stereoti
Atliekant
hipnoz
taiga
vaidina
svarbiausi
vaidmen.
Jos metu pageidaujama
linkme nu
kreipiamas mstymas, pojiai ar norai. Kalbant

apie taigos m e t o d u s , iskiriama taiga i alies
ir savitaiga.
kiu b d u t a m tikros subjektyvios b s e n o s t a m p a re

liatyvios. Savitaiga slopina b a i m , n e r i m v i d i n
tamp, p a d e d a atsikratyti a l i n g proi (pvz., r
kymo, alkoholio).
H i p n o z priskiriama prie pirmj
metod, autogenin treniruot - prie savitaigos
P a n a u m a i ir s k i r t u m a i
metod.
N o r s a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s m e t u n a u d o j a m i sa
v i t a i g o s m e t o d a i , j i i e s m s skiriasi n u o h i p n o -
odis sugesti
ja" kils i loty
n kalbos o
dio subgerere" ir reikia
teigti", si
jausti", sivaiz
duoti", pakis
ti".
14
z s . A b u m e t o d a i turi m a a i
taiga turi tei

giam ir ne
igiam puses.
Priklausomai
nuo to, kaip ji
naudojama,
galima mani
puliuoti mo
gumi prie jo
vali arba pa
dti jam veikti
tam tikrus psi
chinius negala
vimus.
bendr a s p e k t -
N o r s d a u g e l i s m e t o d i d a l i e s skiriasi, visi j i e
bsenoje.
s i e k i a savojo a " a t s k y r i m o n u o k n o i r sielos.
T i e k h i p n o z , tiek a u t o g e n i n t r e n i r u o t kartais
Meditacija tikintiesiems yra galimyb pasitelkus
abiem
atvejais
mogus
yra
ramybes
15
l y g i n a m a su g r i m u v a i k y s t .
t r a n s c e n d e n t i n e s j g a s suartti s u d i e v u a r d i e v a i s .
H i p n o z s m e t u k n a s i r d v a s i a lieka p a s y v s , t u o
K i e k v i e n a p a s a u l i o religija turi savitus r i t u a l u s ir
tarpu a u t o g e n i n t r e n i r u o t a t l i e k a n t i s a s m u o ak
maldas.
tyviai galvoja. B e t o , a u t o g e n i n t r e n i r u o t g a l i m a
Dvasinis susitelkimas ir susikoncentravimas
daryti v i e n a m .
M e d i t u o j a n t visas d m e s y s
Skirtumai nuo meditacijos

M e d i t a c i j a a t s i r a d o k a i p d v a s i n i o l a v i n i m o s i b
d a s , s i e k i a n t d v a s i k a i susitelkti ir p a s i e k t i v i d i n
brand. B e t o , k i e k v i e n a religija turi savas m e d i
tavimo
tradicijas.
Krikionybje
tai
vadinama
kontempliacija, klasikin ind j o g sudaro 8 jogangos (pakopos).
sutelkiamas
vien
g a r s k e l e t ton, p a v i e n i u s s k i e m e n i s , o d i u s ,
maldas, vardus, vaizdinius, diev atvaizdus arba
savo k v p a v i m . ie p r a t i m a i p a d e d a p a s i n e r t i
savo m i n t i s ir s u s i k a u p t i .
A u t o g e n i n s t r e n i r u o t s m e t u v i s k a s v y k s t a ki
taip:
mogus
smoningai
s u s i k o n c e n t r u o j a ties
t e i g i n i a i s , k u r i e turi sukelti jo p a s i r i n k t fizin ir

dvasin bsen. Meditacija ir autogenin treniruo
t gali p a p i l d y t i v i e n a kit, j e i g u tik s i s m o n i n a
m i e s m i n i a i j s k i r t u m a i . A b i e m atvejais r e k o
m e n d u o j a m a pagalb pasikviesti patyrus moky
toj.
Meditacija,
skirtingai nei
autogenin tre
niruot, yra ne
atsipalaidavi
mo, o dvasinio
lavinimosi b
das, galintis
turti esmini
pasekmi rim
tai j praktikuo
janiam mo
gui.
Specialus skyrius
Specialus skyrius
^h,
B
Cs 1L JI
*
''1
^tpni
^*fj I
S Vjt^l B
1 I I
I^mf
VkdV
I I
% 1
I 9 1
./. //. ulcas sukr koncentruoto atsipalaidavimo pro

gram, kuri sudaro 6 pagrindiniai pratimai. Susikon
centruojama konkreius savitaigos teiginius (formu
les), siekiant sukelti sunkumo jausm rankose ir kojo
se, o vliau ir ilum jose.
11 i 1 %& 11
vt VI
VI
1111 l w w
il v? i 1 1 1 Vi Vr |pV7%9
ingsniai
A n k s t e s n i a m e skyriuje aprayta, kaip savitaiga ar
kito m o g a u s taiga gali paveikti m i n t i s , j a u s m u s ir
Bet kuris gydy

mas gali nepri
lygti vadinama
jam placebo
efektui, kai
vien tik sivaiz
davimas, kad
vaistas ar gy
dymo metodas
gali padti, turi
stulbinam po
veik.
elges. P e r a u t o g e n i n t r e n i r u o t taip p a t naudoja

mi taigos b d a i . K a d g e r i a u p a i n t u m t e iuos vi
d i n i u s m e c h a n i z m u s , galite atlikti k e l e t b a n d y m .
N e t ir i n a n t y s a p i e taigos p o v e i k gali per
g u d r a u t i s a v o intelekt. vairiausi b a n d y m a i ir tes
tai
daniausiai
visuomet pavyksta.
Du paprasti
b a n d y m a i t u r t p a d t i j u m s sitikinti, kad taiga

i ties d a u g k gali.
vytuokls bandymas
B a n d y m a s su vytuokle p r i m e n a vadinamj sideri
n vytuokl, kuri senovs graikai naudojo okultiniais tikslais. Ekstrasenso sugebjim turinio m o
gaus r a n k o s e ji, panaiai kaip burt lazdel, turt
nurodyti esant v a n d e n arba n a u d i n g s i a s ikasenas.
S a v a m o k s l i a i daktarai - ezoterikai dar ir i a n d i e n
n a u d o j a v y t u o k l n e s v e i k i e m s o r g a n a m s lokali
zuoti arba skirdami r e i k i a m h o m e o p a t i n vaist.
vytuokls bandy
mas parodo, ko
ki didel tak
turi pasmons
veikla ms
elgesiui.
20
K a i k u r i e n a u d o d a m i e s i v y t u o k l e m g i n a pri
imti s v a r b i u s a s m e n i n i u s s p r e n d i m u s .
vytuokls
testas
padar
didel
spd
net
J. H. ulcui, n e s akivaizdiai parodo, kaip valia kaip ir m s t y m a s - gali tiesiogiai turti takos vy
Jeigu kasdien
save atidiai
stebtumte,
greitai paste
btumte vy
tuokls bandy
m panai fe
nomen. Labai
danai po min
ties seka
vykis.
kiui, net j e i to n e m a n o m a smoningai kontroliuoti.

Susikoncentravimas ir nurodymas sau
i e d a r kit n e s u n k m e t a l i n d a i k t pririkite
prie
1 5 - 2 0 c m ilgio s i l o .
Silo gal suimkite
Klimo bandymas
Papraykite kito asmens, kad stovt atsipalaida
vs ir u m e r k t a k i s . Jis t u r t s i v a i z d u o t i ess
labai l e n g v a s arba labai s u n k u s . iek t i e k linktel
damas
galv jis
parodo,
kad pasirinko
norim
v a i z d i n ir j s u s i k o n c e n t r a v o . J s u d u o t i s y r a
i n u g a r o s a p g l b t i a s m e n ir p r i t p u s - ilai
kant tiesi n u g a r bei itiesiant p e r k e l i u s s u l e n k
tas kojas - j p a k e l t i . N e k a l b k i t e apie savo poj
ius. V l i a u t o p a t i e s a s m e n s p a p r a y k i t e s u s i k o n
n y k i u bei r o d o m u o j u p i r t u ir per a l k n su
centruoti
l e n k t r a n k t r u p u t p a k e l k i t e vir.
m o g p a b a n d y k i t e atspti, k a d a j i s s i v a i z d a v o
R a n k l a i k y k i t e t a i p , k a d v y t u o k l nejudt.
i r d a m i v y t u o k l s a k y k i t e : v y t u o k l svy
21
p r i e i n g vaizdin.
vytuokls ir
klimo bandy
mai labai tinka
pradedantie
siems, abejo
jantiems auto
genins treni
ruots veiks
mingumu.
D a r syk p a k l
ess l e n g v a s ir k a d a - s u n k u s . T o k s m i n i skaity
m a s p a v y k s t a s t e b t i n a i gerai.
ruoja i d e i n s k a i r " . D a u g k a r t p a k a r t o k i t e
sakin, ir atsiras n o r i m a s j u d j i m a s . R e i k i a tik ste
bti, k a d n e j u i a n e p a j u d i n t u m t e r a n k o s .
Nordami
sustabdyti
vytuokl,
susikoncen
t r u o k i t e sakin: v y t u o k l n e j u d a " . Taip pat ga

lite sukelti s u k a m u o s i u s ir k i t o k i u s j u d e s i u s .
Mintys veikia kn
A u t o g e n i n s t r e n i r u o t s m e t u v i d a u s o r g a n a i vei
k i a m i p a s i r i n k t u n o r i m u b d u . s a k y m a i sau, ties
k u r i a i s s u s i k o n c e n t r u o j a t e , i p r a d i turi s o m a t i
n poveik, t.y. t i e s i o g i n fizin p o v e i k r a u m e n i m s
ir kraujagyslms. Po keli mnesi jau galsite
n o r i m a l i n k m e keisti i r p s i c h i n i u s p r o c e s u s . e
m i a u p a t e i k t a s b a n d y m a s r o d o , k a i p stipriai susij
fizinis ir e m o c i n i s s u v o k i m a s .
Autogenin treni
ruot pads i
mokti teigiama
linkme nukreipti
savo emocijas.
22
23
Pagrindins pratim taisykls

Pradedantiesiems patartina autogenins treniruo
ts m o k y t i s s p e c i a l i u o s e k u r s u o s e . P a t y r u s i o m o
Jei pradioje
pasirinksite
kursus, nepa
mirkite, kad
kurs vadovas
jus tik imokys
pagrind. Kur
so skm pri
klausys nuo to,
ar namuose re
guliariai dary
site iuos pra
timus.
kytojo p r i e i r a
ir p a t a r i m a i
turi
nekainojam
vert.
Kursai d a n i a u s i a i t r u n k a 7 savaites, g r u p s su
d a r y t o s i keli m o n i . Vienas u s i m i m a s da
niausiai t r u n k a p u s a n t r o s v a l a n d o s . N o r i n t pasiek
ti a p i u o p i a m o s p a a n g o s , reikia p u s m e t kas
d i e n 3 k a r t u s po k e l e t m i n u i daryti p r a t i m u s .
Tik t a i p g a l i m a p a d i d i n t i m o k y m o s i efektyvum.
Tinkama vieta
Autogenin treniruot darantys namuose pirmiau
sia t u r t isirinkti t a m t i n k a m viet. P i r m i a u s i a
gerai p a g a l v o k i t e , k u r j u m s g e r i a u s i a i sekasi nusi
raminti.
Tai gali bti lova, g r i n d y s , sofa ar t i e s i o g
k d . Visk palikite k a i p y r a ir p a t o g i a i sitaisyki

t e p a s i r i n k t o j e vietoje. N o r s p r a t i m a i t r u n k a tik
kelet minui,
pasirpinkite, kad j u m s netrukdy
t paaliniai garsai.
Tinkamiausias dienos laikas

Pradedantiesiems geriausia daryti pratimus piet
p e r t r a u k o s m e t u a r b a p r i e mieg. A n k s t i atsikeliantys gali p r a d t i p r a t i m u s d a r g u l d a m i lovoje,
o m g s t a n t y s rytais p a m i e g o t i t u r t p i r m i a u s i a
n u s i p r a u s t i , p a p u s r y i a u t i ir tik t u o m e t s d d a m i
daryti p r a t i m u s .
Prie pratim
pradi, ypa
pradedantieji,
turt atlais
vinti verian
ius drabuius
ir ijungti to
kius nepagei
daujamus truk
di altinius
kaip telefonas
ar radijas.
24
J e i g u t r e n i r u o t d a r o t e d a r b e a r b a n a m u o s e , pasi
r p i n k i t e , k a d j u m s n i e k a s n e t r u k d y t bent 5 m i
n u t e s . P a a i k i n k i t e savo b e n d r a d a r b i a m s a r b a na
mikiams, kad i trumpa poilsio pertraukl j u m s
labai svarbi.
Mokymosi e t a p a i
Autogenins treniruots kursuose
i m o k s i t e ge
riau p a i n t i savo k n ir sutelkti d m e s t a m tik

rus t e i g i n i u s . K i e k v i e n savait p r o g r a m p a p i l
d o m a i t r a u k i a m a s v i e n a s i ei p a g r i n d i n i pra
tim, k u r i u o s r e i k i a atlikti v i e n p o k i t o .
Pratim trukm
G e l e i n p r a d e d a n i j t a i s y k l : daryti p r a t i m u s
3 k a r t u s p e r d i e n po 2 - 3 m i n u t e s . G r e i t a i ir be
l a i k r o d i o i s i u g d y s i t e g e r laiko pojt. I pra
d i n e v e r t a d a r y t i p r a t i m ilgiau n e i 3 m i n u t e s ,
60 % visos in
formacijos
mogus gauna
akimis. Dl to
norint labai su
sikoncentruoti
nejuia umer
kiamos akys.
Tuomet sme
genys gali
lengviau apdo
roti per kitus
jutimo organus
gaunam infor
macij.
nes mintys ims klaidioti ir sumas dmesys. N e

d a r y k i t e p r a t i m , j e i g u esate p e r v a r g . U u o t atsi
p a l a i d a v , j s tuoj p a t u m i g s i t e .
Pirmiausia pradedama nuo susikoncentravimo

d a r b i n r a n k " - d e i n i a r a n k i a m s d e i n , kai
riarankiams - kair. Vliau pratim spektras pra
p l e i a m a s k i t rank, kojas ir k i t a s k n o dalis.
P r a t i m a s p r a d e d a m a s s i v a i z d a v i m u , k a d gal
ns
sunkios,
vliau daromas
ilumos pratimas.
Teiginiuose apie sunkum ir ilum kalbama kaip

apie e s a m d a l y k i r j s k n a s r e a g u o j a k a i p pa
>
g e i d a u j a m a : r a n k o s e ir k o j o s e i tikrj j a u i a m a s
Padties keitimas
s u n k u m a s ir i l u m a .
Autogenins treniruots metu perjimas pavyks

greiiau, j e i g u
d a u g k a r t j atliksite
ta paia
p o z a . T a i a u p o t a m t i k r o laiko j r e i k t keisti,
k a d v l i a u g a l t u m t e a t s i p a l a i d u o t i b e t kurioje
vietoje i r b e t k u r i u o m e t u . P a t i r t i e s t u r i n t y s greitai
pastebi, kad kno padtis neturi jokios reikms.
S u s i k o n c e n t r a v i m a s t e i g i n i u s ir v a i z d i n i u s
S k m i n g a i vald 6 p a g r i n d i n i u s p r a t i m u s ir a u t o
g e n i n perjim, i m o k s i t e s u s i k o n c e n t r u o t i t a m
tikrus teiginius
i r v a i z d i n i u s . Taip p a s i e k i a m a ,
kad smon bt sutelkta atitinkamus dalykus,

nepaisant
i o r i n i dirgikli.
Teiginys
turi
bti
Akys
t r u m p a s , t i k s l u s , s u f o r m u l u o t a s p o z i t y v i a i i r esa
P r a d e d a n t i e j i t u r t bti u s i m e r k a r b a smeigti
m a j a m e laike, p a v y z d i u i : A e s u v i s i k a i ra
v i l g s n v i e n tak. Taip m a i a u b l a k y s aplin
mus".
ka ir b u s l e n g v i a u s u s i k o n c e n t r u o t i s a v i t a i g o s
teiginius.
Paengusieji, besitreniruojantys kelet
m n e s i , gali b t i a t s i m e r k - p e r j i m a s p a v y k s ir
taip.
25
Grimas
Kiekviena autogenin treniruot baigiama vadina
m u o j u g r i m u . Jis a t l i e k a m a s tiksliai n u s t a t y t u
bdu.
Autogenin
treniruot rei
kalauja daug
kantrybs. Jos
rezultatai i
rykja ne i
kart.
26
T i n k a m a s g r i m a s y r a labai s v a r b u s , n e s tik
Specialistai v i e n i n g a i s u t a r i a dl g a l v o s prati
tuomet po pratimo smegenys pereina budrumo
m o - j v i s u o m e t r e k o m e n d u o j a m a daryti p a b a i
bsen
goje, n e s t u o m e t k a k t a m a l o n i a i atvsta. B e t o ,
ir
neleidiama
atsirasti
nepageidauja
m i e m s a l u t i n i a m s r e i k i n i a m s . V i e n i n t e l iim
Grimas vi
suomet atlieka
mas ta paia
tvarka, juo tu
rt baigtis
kiekvienas pra
timas, kad ne
likt jokio sun
kumo jausmo.
t a i p l e n g v i a u grti k a s d i e n y b .
tis - j e i g u a u t o g e n i n t r e n i r u o t a t l i e k a t e n o r d a
K i t p r a t i m p r a d i n e i l i k u m t e r a p e u t a i link
mi lengviau umigti, grimo galite nedaryti. Pa
pakeisti kitu: k v p a v i m a s - k n a s - irdis. i r d i e s
jut
umigsite.
pratimas daugeliui m o n i yra palyginti sunkus,
Grimas pagal aplinkybes atliekamas 3 paliepi
sunkum ir
ilum, j s
greitai
t o d l kai kurie t e r a p e u t a i io p r a t i m o visai atsisa
mais sau:
k o a r b a p e r e i n a prie j o y m i a i vliau.
R a n k o s t v i r t a i , giliai
kvpti ir i
kvpti, atmerkti akis". Sakydami iuos teiginius

kartu turite j u o s vykdyti. P r a t i m o pabaigoje pasi
r y k i t e ir l t a i a t s i s t o k i t e .
Pagrindini pratim eilikumas

Po s u n k u m o ir ilumos p r a t i m o atliekami dar 4
p r a t i m a i , k u r i u o s J . H . u l c a s s u d l i o j o t a i p : ir
dis - k v p a v i m a s - k n a s - galva.
Sunkumas - iluma - kvpavimas knas - irdis - galva

D a r y d a m i p r a t i m u s j e i l i k u m galite p a s i r i n k t i
p a t y s : daryti, k a i p n u r o d t e r a p e u t a s arba k u r s
vadovas, arba pasinaudoti emiau pateikta tvarka.
Prie darydami autogenin treniruot turtu
m t e atlikti k e l e t a t s i p a l a i d a v i m o p r a t i m . P a
k r a t y k i t e r a n k a s ir kojas, p a j u d i n k i t e k l u b u s , pa
k e l k i t e ir vl n u l e i s k i t e p e i u s , p a s u k i n k i t e g a l v
k a i r ir d e i n .
P a s i r i n k p a t o g i p a d t u s i m e r k i t e . K a d k
n a s g a l t p a s i r u o t i a u t o g e n i n e i t r e n i r u o t e i , usi
m e r k s u s i k o n c e n t r u o k i t e t e i g i n A e s u visi
kai r a m u s " . N e t r u k u s pajusite m a l o n i r a m y b .
Pagrindiniai 6
pratimai atlieka
mi pakaitomis,
savitaigos formu
ls kartojamos
balsu arba
mintyse.
S u n k u m o pratimas
P i r m a s i s i 6 a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s p r a t i m y r a
sunkumo pratimas. Pasirinkite patogi padt ir
a t p a l a i d u o k i t e r a n k a s , kojas ir galv. U s i m e r k i t e
ir s u s i k o n c e n t r u o k i t e teigin: A e s u visikai ra
m u s " . Dabar galima pradti pratim.
27
Kad atsipalai
duotumte,
prie pradda
mi autogenin
treniruot pa
darykite kelet
judesi. Taip
savo knui
duosite enkl,
kad dabar bus
atsipalaidavi
mo valandl.
28
S u n k u m o pratimo teiginys
Deiniarankiai pradeda deine ranka, kairiaran
kiai - k a i r e . 6 k a r t u s s u s i k o n c e n t r u o k i t e t e i g i n
Kai kuriuos
mones jau da
rant sunkumo
pratim apima
ilumos jaus
mas. Tai rodo,
kad isiplt
kraujagysls ir
atsipalaidavo
raumenys. Jei
darant pratim
atrodo lyg pa
kiltumte ore,
tuomet atsipa
laidavimas
jums asocijuo
jasi su
lengvumu.
M a n o dein (kair) ranka yra sunki".

Kartokite sakin tyliai, garsiai netardami o
v i s a m e k u n e . K u o ilgiau t r e n i r u o s i t s , t u o labiau
galsite t r u m p i n t i s u n k u m o p r a t i m o t e i g i n i u s .
Generalizuotas s u n k u m o pratimo teiginys
Autogeninje
treniruotje
generalizuotais
teigi
di. S u t e l k i t e d m e s rank. N e t r u k u s p a s t e b
niais v a d i n a m i teiginiai, skirti k e l i o m s k n o da
site, k a d j i p a m a u t a m p a vis s u n k e s n .
lims arba v i s a m k n u i paveikti. Taip p r a t i m u s da
Jei esate skersinio t i p o " m o g u s , sunkumas
rantis m o g u s i m o k s t a n o r i m p o v e i k i k a r t o
gali p e r e i t i k i t rank. J e i g u e s a t e i i l g i n i o ti
pajusti v i s a m e k n e . Taiau g e n e r a l i z u o t u s teigi
p o " m o g u s , s u n k u m o p o j t i s gali iplisti atitin
n i u s t u r t n a u d o t i tik p a e n g u s i e j i . J e i g u susikon
k a m a i kairje a r b a d e i n j e k n o p u s j e .
c e n t r u o j a t e v i e n r a n k ir t u o p a t m e t u a p s u n k s t a
kita, teigin g a l i m a pakeisti Abi r a n k o s y r a sun
Grimas po sunkumo pratimo

P r a t i m a s b a i g i a m a s p o 2 - 3 m i n u i d a v u s sau pa
l i e p i m grti p r a d i n padt.
S u s i k o n c e n t r a v t e i g i n R a n k o s t v i r t a i " su-
k i o s " arba p a p r a s i a u Abi r a n k o s s u n k i o s " .

Poveikis knui
J e i g u s u n k u m o j a u s m a s iplinta a t i t i n k a m o j e k
g n i a u k i t e k u m i u s ir e n e r g i n g a i p r i t r a u k i t e ran
no pusje ( i i l g i n i s t i p a s " ) , s u s i k o n c e n t r u o k i t e
kas prie kno.
teigin Dein (kair) pus yra sunki" arba De
K a r t o d a m i G i l i a i kvpti ir i k v p t i " d a u g kar
in ( k a i r ) p u s y r a s u n k i " .
t giliai k v p k i t e ir i k v p k i t e .
S u s i k o n c e n t r u o k i t e p a s k u t i n teigin: A t m e r k
ti akis". Tuomet kuo greiiau atsimerkite. Prati
mas baigtas.
Generalizacija
Kasdien po 2-3 minutes darant pratim malonus
s u n k u m o j a u s m a s n u o r a n k o s p a m a u iplinta p o
vis kn. Taip galite p a s i t i k r i n t i , ar t i n k a m a i at
liekate p r a t i m . io p r a t i m o t i k s l a s y r a v a d i n a m o
j i g e n e r a l i z a c i j a , t.y. s u g e b j i m a s pajusti s u n k u m
29
J e i g u s u n k u m o j a u s m a s a p i m a v i s kn, t i n k a
t e i g i n y s R a n k o s i r k o j o s y r a s u n k i o s " arba R a n
k o s ir kojos s u n k i o s " . S u s i k o n c e n t r a v u s t e i g i n
M a n o d e i n ( k a i r ) r a n k a y r a s u n k i " pirt ga
luose j a u i a m a s nestiprus niejimas.
Jeigu regulia
riai darant pra
timus neatsi
randa sunku
mo pojtis, tu
rtumte ap
galvoti savo vi
din nuostat
autogenins
treniruots at
vilgiu. Jei ne
sate sitikin
technikos efek
tyvumu ar pra
timus darote
nenoromis, tik
gaitate laik.
30
P o t o iek tiek t e m p i a a l k n a r p e i u s . A p i m a
j a u s m a s , tarsi didja p l a t a k o s . Per a t s i p a l a i d a v i
m o faz r a n k a p a s i d a r o sunki, gali p a d i d t i seil
tekis, a k i v o k a i d r e b a , labai a t s i p a l a i d a v u s suak
tyvja a r n y n o v e i k l a .
Darant autoge
nin treniruot
kno pojiai
turi atsirasti
savaime, o ne
per prievart.
Pratim tiks
las - kno at
palaidavimas,
o ne
papildomas
sitempimas.
Visa tai y r a k n o reakcijos, tiesiogiai susiju

sios s u v e g e t a c i n e n e r v s i s t e m a . K u o labiau atsi
p a l a i d u o j a t e , t u o g e r i a u gali r e g e n e r u o t i s vegeta
c i n s n e r v s i s t e m o s dalis - p a r a s i m p a t i n n e r v
sistema.
Atliekant autogenin treniruot:
sumaja kraujospdis;
padidja seiltekis;
P a g a l b a ikilus s u n k u m a m s
Jeigu darydami autogenin treniruot susidrte
su sunkumais, nra ko nerimauti. Nenuleiskite
r a n k ir t o l i a u r e g u l i a r i a i t r e n i r u o k i t s . Pajut n e
malon alutin poveik klauskite patarimo savo
terapeuto arba kurs vadovo.
Pajut e m i a u i v a r d y t u s s i m p t o m u s , galite ir pa
tys sau p a d t i :
Svaigulys: jei darant sunkumo pratim pradeda
svaigti galva, gali bti,
n, a t s i g u l k i t e ir ikelkite a u k t y n kojas. Ateityje

s t e n k i t s n e v i r y t i r e k o m e n d u o j a m o p r a t i m lai
ko.
sultja
Sprando
sumaja raumen tempimas;

padidja odos temperatra.
kad pratimui sugaiote
daugiau kaip 3 minutes. Grkite budrumo bse
sumaja kno temperatra;

kvpavimas;
31
skausmai: jei
nuo
tempimo
skauda
sprand, r e i k t p a k e i s t i k n o padt. Jei p r a t i m u s

darote sddami, nenuleiskite galvos per daug
priek. S d d a m i p a s i r i n k i t e t i e s i padt, g u l d a
mi po galva pakikite volel arba pagalv.
S t i p r u s n u o v a r g i s : j e i g u d a r y d a m i p r a t i m u s umiegate,
n r a ko n e r i m a u t i - g r e i i a u tai e n k l a s ,
k a d j u m s i t i e s p a v y k o a t s i p a l a i d u o t i . Taiau
jeigu umiegate nuolatos, pabandykite susikon
c e n t r u o t i t e i g i n M a n p a v y k s ir a atliksiu p r a
t i m iki g a l o " .
N e m a l o n u s s u n k u m o p o j t i s : n e t e i s i n g a i atli
k u s g r i m gali b t i j a u i a m a s n e m a l o n u s s u n k u
mo j a u s m a s . Pakartokite grim ir atkreipkite d
mes teising eilikum. Atitinkamus veiksmus
l y d i n t y s s a k y m a i y r a t o k i e : R a n k o s tvirtai. K v
p a v i m a s gilus. A k y s a t m e r k t o s " .
Nuolatinis nuo
vargis gali bti
ilgalaiks psi
chins tampos
poymis. Jeigu
organizmas ne
susidoroja su
kasdieniu kr
viu, lieka dvi
ieitys: susirgti
arba atsijung
ti", t.y. umigti.
32
ilumos pratimas
Generalizacija
P a s i b a i g u s pirmajai p r a t i m savaitei galite p r a d
Antr a u t o g e n i n s treniruots savait tvirtinama
ti daryti i l u m o s pratim. K a i p prasta, p r a d e d a m a

n u o rank, koj ir g a l v o s a t p a l a i d a v i m o . Po to pa
Gali atsitikti,
kad perjimas
autogenins
treniruots b
sen i pradi
bus nepras
tas. Atliekant
ilumos prati
m gali bti,
kad vietoj ilu
mos jausite
alt. Kantriai
treniruokits ir
jokiu bdu ne
persitempkite.
Norimas povei
kis greitai atsi
ras savaime.
tai, kas j a u imokta. R e m d a m i e s i p i r m o s i o s savai

ts p a t y r i m u , j a u t u r t u m t e inoti, kaip reaguojate
togiai sitaisykite ir u s i m e r k i t e .
a u t o g e n i n treniruot, kaip j o s m e t u j a u i a t s -
P i r m i a u s i a s u s i k o n c e n t r u o k i t e r a m y b s teigin
gerai ar blogai. P e r laik galjote susirasti p a t o
A e s u visikai r a m u s " , po to s u n k u m o - R a n
giausi p a d t p r a t i m a m s atlikti.
k o s ir kojos s u n k i o s " . Jei p e r j i m a s a u t o g e n i n s
N e l y g u , k o k i a m tipui p r i k l a u s o t e , n o r i m a s ilu
t r e n i r u o t s b s e n p a v y k s t a p a p r a s t a i ir greitai,
m o s p o v e i k i s greitai iplinta k i t r a n k arba po
galite n a u d o t i trumpj teigin R a m y b - sunku
vis a t i t i n k a m k n o p u s .
mas".
Generalizuotas ilumos teiginys
ilumos teiginys
K a i p i r d a r a n t s u n k u m o p r a t i m ilumai paskli
pratim, k a i p ir s u n k u m o p r a t i m d e i n i a r a n
d u s p o vis k n i l u m o s t e i g i n y s p a k e i i a m a s .
kiai p r a d e d a n u o d e i n s , k a i r i a r a n k i a i - n u o kai
T u o m e t j i s s u t r u m p j a iki Abi r a n k o s i l t o s " ar
rs r a n k o s . 6 k a r t u s s u s i k o n c e n t r u o k i t e t e i g i n
b a D e i n (kair) p u s ilta". R e g u l i a r i a i d a r y d a
M a n o d e i n (kair) r a n k a y r a ilta" a r b a D e i
m i p r a t i m greitai i l u m imsite j a u s t i v i s a m e k
n e (kaire) r a n k a s k l i n d a i l u m a " . G a l i o j a t a pati
n e . K a i tik p e r j i m a s p a v y k s t a lengvai, galite su
t a i s y k l - sakin r e i k i a kartoti m i n t y s e , bet garsiai
s i k o n c e n t r u o t i trumpj t e i g i n R a n k o s ir kojos
jo netarti. Sutelkite d m e s s a v o rank. P r a d t i
iltos".
galite n u o a l k n s a r b a p l a t a k o s . N o r i m a s poj
tis p o v i s k n iplinta g r e i i a u nei d a r a n t sunku
m o pratim. i l u m a t a i p pat j u n t a m a kitoje r a n k o
j e a r toje paioje k n o pusje.
Grimas
P r a t i m baikite grimu prajus 2 - 3 m i n . n u o j o
p r a d i o s . K a r t o d a m i R a n k o s t v i r t a i " sugniaukite
k u m i u s ir stipriai pritraukite j u o s prie k n o , o
g a l v o d a m i K v p a v i m a s g i l u s " giliai kvpkite ir
ikvpkite. Pabaigoje - teiginys A k y s a t m e r k t o s " .
33
Trumpasis
teiginys
paengusiesiems
Uuot galvojus Rankos ir kojos iltos", teigin

galima sutrumpinti iki vienintelio odio ilu
ma". Tuomet autogenin treniruot galite atlikti
taip: pasirykite, atsipalaiduokite. Patogiai si
taisykite. Usimerk susikoncentruokite trum
pj teigin Ramyb - iluma", taiau odi
garsiai netarkite. Po 2-3 minui grkite nor
mali bsen.
Labai prakai
tuojantiems
monms ilu
mos pratimas
gali bti nema
lonus. Tuomet
ilumos teigin
galima pakeisti
Rankos (ko
jos) iltos ir
sausos".
34
Poveikis knui
ilumos
pratimas
pavyks
lengviau,
jei kojas
panardinsite
ilt vandeni
Sveiko mogaus kno temperatra yra pastovi ir

lygi m a d a u g 3 7 C . T e m p e r a t r a k i n t a tik y p a t i n
gais atvejais, pvz., k a r i u o j a n t , po d i d e l i o fizinio
krvio,
virkinant
arba
moterims
35
menstruacij
metu.
ilumos poj
tis atsiranda
ne tik darant
pratimus. Re
guliarios treni
ruots taip pa
gerina kraujo
tak, kad ilgai
niui suyla net
chronikai
lanios plata
kos ir pdos.
K n o i l u m r e g u l i u o j a v e g e t a c i n n e r v siste
ma, o kno temperatr tiesiogiai valdo simpati
nis n e r v a s . S i s i s t e m a i l u m o s i s k y r i m t v a r k o
per
kraujo
apytak.
Kraujagysls,
priklausomai
n u o p o r e i k i o , gali isiplsti a r b a s u s i t r a u k t i . O d o
je y r a k a p i l i a r a i - s m u l k i a u s i o s k r a u j a g y s l s . Jei
g u a p l i n k o s t e m p e r a t r a p a k y l a , kapiliarai isiple
i a ir a t i d u o d a ilum. Taip o r g a n i z m a s n e p e r k a i s
ta. J e i g u l a u k e alta, k r a u j a g y s l s s u s i t r a u k i a , kad
kno temperatra nenukrist.
i l u m o s p r a t i m o m e t u v e g e t a c i n s n e r v siste
mos
pusiausvyra pakinta
parasimpatins
nerv
sistemos naudai. Isipleia kraujagysls, pagerja

r a n k ir koj k r a u j o t a k a , ir k n e p a s k l i n d a i l u m a .
Pagalba ikilus sunkumams

Sveiki m o n s i l u m o s p r a t i m a t l i e k a l e n g v i a u
n e i s u n k u m o . K e n i a n t y s n u o p a d i d j u s i o krau
j o s p d i o t u r t atsisakyti t e i g i n i o R a n k o s i r k o
j o s i l t o s " ir p r i e tai p a s i t e i r a u t i g y d y t o j o , ar ver
ta i v i s o atlikti pratim.
a l i o j a u s m a s : j e i n e s u y l a t e , prie p r a t i m ga
lite p d a s p a n a r d i n t i v o n e l su iltu v a n d e n i u ar
b a r a n k a s pakiti p o t e k a n i u iltu v a n d e n i u .
Perkaitimas: jeigu darydami
Paklisi odos
temperatra
'[.'
Darant ilumos pratim odos temperatra gali

pakilti iki 2C. Kai specialaus testo
metu mons susikoncentruodavo prieingus
teiginius Dein ranka ilta" ir Kair ranka al
ta", buvo ufiksuotas net 4C temperatros
skirtumas.
pratim pernelyg
suilote, t e i g i n r e i k t p a k e i s t i D e i n ( k a i r )
r a n k a m a l o n i a i ilta". Taip s u m a i n a m a s p r a t i m o
p o v e i k i s ir ne t a i p stipriai s t i m u l i u o j a m a kraujota
ka.
Karta galva:
tai r o d o , k a d p a d i d j o k r a u j o s p
dis. Jei d a r a n t p r a t i m g a l v a kaista, k o n t r o l i u o k i

t e s a v o kraujospd. E s a n t p e r a u k t a m k r a u j o s p
diui, p r a t i m o s a v a r a n k i k a i n e d a r y k i t e ir k r e i p k i
ts g y d y t o j p a t a r i m o .
Jei neiojate
ied, gali bti,
kad po pratim
jis ant pirto
laikysis tvir
iau nei prie
tai. Tai - en
klas, kad page
rjo rankos
kraujo apytaka.
Po kiek laiko
patinimas i
nyksta.
36
Kvpavimo pratimas
Imokti smoningai kvpuoti
D a r a n t s u n k u m o i r i l u m o s p r a t i m u s n o r i m a lin
K v p a v i m o p r a t i m a s y r a v i e n a s s v a r b i a u s i i 6
k m e k e i i a m i t a m tikri o r g a n i z m o p r o c e s a i . K v
pavimo pratimo metu viskas vyksta kiek kitaip i m o k s t a m a stebti k v p i m i r i k v p i m n e d a
r a n t takos p a i a m k v p a v i m o p r o c e s u i . K v p a v i
m a s v y k s t a s a v a i m e , j s tik s u s i k o n c e n t r u o j a t e
natral kvpavimo proces.
Kaip
ir
pirmsias
savaites,
autogenin
treniruot pradkite atpalaiduodami kn ir uim

Kvpavim pa
jusite lengviau,
jeigu, guldami
ant nugaros,
ant pilvo ud
site rank. Pa
jausite, kaip
kvpuojant ky
la ir leidiasi
pilvas.
d a m i prast p a d t . K v p a v i m o p r a t i m u s g e r i a u
sia atlikti g u l i n t . U s i m e r k i t e ir s u s i k o n c e n t r u o k i
te t e i g i n R a m y b - s u n k u m a s - i l u m a " .
Kvpavimo pratimo teiginys
S u s i k o n c e n t r u o k i t e t e i g i n K v p u o j u r a m i a i ir
t o l y g i a i " . S t e b k i t e , k a i p kvepiant p a k y l a , o i
k v e p i a n t n u s i l e i d i a p i l v a s ir k r t i n s lsta. Visi
kai a t s i d u o k i t e s a v o k v p a v i m o r i t m u i ir pajusite
p o vis k n p a s k l i d u s i i l u m bei s u n k u m .
Pirm kart smoningai stebdami kvpavim
galite v a l d y t i p r o c e s ir k v p u o t i n e n a t r a l i u
r i t m u . G i l i a i kvpkite o r p r o n o s i r p r a d k i t e
p r a t i m i p r a d i .
Grimas
P r a t i m b a i k i t e po 2 - 3 m i n u i ir grkite n o r
m a l i b s e n . N u r o d y m a i t o k i e p a t y s k a i p i r da
rant kitus pratimus: Rankos tvirtai", Kvpavi
m a s g i l u s " , A k y s a t m e r k t o s " . J e i g u reikia, pasi
r y k i t e . D a b a r k v p a v i m a s b u s dar laisvesnis.
37
pagrindini autogenins treniruots pratim. N o

rint t i n k a m a i j u o s i m o k t i , r e i k i a t a m skirti p a k a n
kamai laiko. D a r y d a m i sunkumo ar ilumos prati
m u s p a a n g p a s t e b s i t e j a u p o k e l i savaii, t u o
tarpu a t l i e k a n t k v p a v i m o p r a t i m u s tai d a n i a u
siai u t r u n k a ilgiau. D a n i a u s i a i a s m e n y s , n e t u
rintys p a t y r i m o , k v p a v i m visikai sijauia tik
p o k e l i savaii. N e t j e i greitai p r a r a n d a t e k a n
tryb, t u r t u m t e a t i d i a i ir r e g u l i a r i a i t o l i a u tre
niruotis. G r e i t a i p a s t e b s i t e , k a d k v p a v i m a s t a p o
t o l y g e s n i s - ir ne tik a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s m e
tu.
K v p a v i m o p r a t i m u i g a l i m a n a u d o t i k e l e t tei
gini i karto, pvz.: Kvpuoju savaime. Kvpavi
mas visikai r a m u s ir tolygus".
Kvpavimo te
rapija turi tei
giam tak
[vairiems orga
nizme vykstan
tiems proce
sams. Kvpavi
mo pratimais
galima suma
inti baim,
tamp ar igy
dyti psichoso
matinius sutri
kimus.
38
Poveikis knui
Dauguma
prastai per mi
nut kvepiama
ir ikvepiama
nuo 12 iki 18
kart, t.y. ma
daug 1000 kar
t per valand.
Normaliai kv
puojant kve
piama 0,5 litro
oro, daugiau
sia plauius
galima kvpti
3 litrus oro.
moni
smoningai
savo
kvpavimo
Jeigu
sunkumo
ir
ilumos
pratimus
imokote
n e k o n t r o l i u o j a , n e s o r g a n i z m a s o r kvepia ir i
lengvai, d a r a n t k v p a v i m o p r a t i m t a i p p a t n e t u
k v e p i a a u t o m a t i k a i , t a i p p a t ir m i e g a n t . Taiau i
rt kilti s u n k u m . N e m a l o n i a i s p o j i a i s skun
t i e s v e r t a stebti n a t r a l k v p a v i m o r i t m n e tik
diasi tik n e r v i n g i , b a i k t s , k v p a v i m o t a k ligo
a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s m e t u , bet i r k a s d i e n i a m e
mis s e r g a n t y s m o n s . J e i g u d a r y d a m i k v p a v i m o
g y v e n i m e . Taip g a l i m a d a u g suinoti apie save,
pratim nuolat blogai jauiats, btinai kreipkits
s a v o k n ir p s i c h i k o s bsen.
p a t y r u s t e r a p e u t ir isiaikinkite prieast.
Skiriamos
trys
39
natralios
kvpavimo
fazs:
mogaus
psichika
yra tiesiogiai
susijusi
su
k v p i m a s , i k v p i m a s ir k v p a v i m o p a u z . Pir
k v p a v i m u . Tai atsispindi ir k a l b o j e : spdiai ga
moji faz y r a a k t y v u s p r o c e s a s , antroji ir treioji -
li bti g n i a u i a n t y s kvap, b a i m a t i m a ad, o j e i
pasyvus. Autogenins treniruots metu svarbiausia
tam
y r a i k v p i m a s ir r a u m e n poilsio laikas k v p a v i
m u m s trksta oro.
m o p a u z s m e t u . ioje stadijoje a t s i p a l a i d u o j a n e
Kvpavimo tak ligos:
tik k r t i n s lsta bei diafragma, bet ir kitos k n o
tarsi i alies ir p r a t i m u i p a m g i n k i t e n a u d o t i pa
dalys.
pildom savitaigos teigin Kvpavimas
Jei k v p a v i m o p r a t i m a s p a v y k s t a , k v p a v i m a s
bus".
tikrose
situacijose j a u i a m s
Tuomet
kvpavimo
nemaloniai,
stebkite kvpavim
nesvar
problemos js taip
sultja. K v p a v i m o c i k l a s pailgja, k v p i m a s ir
smarkiai nejaudins.
i k v p i m a s t r u n k a m a d a u g t i e k p a t laiko. T u o m e t
A s t m a : j e i g u sergate astma, pasitikrinkite, ar
k v p a v i m o r i t m a s t a m p a p a n a e s n i s n a k t i e s nei
i tikrj s u s i k o n c e n t r u o j a t e n u r o d y t t e i g i n
dienos kvpavim.
Kvpuoju s a v a i m e " . N e s u p a i n i o k i t e jo su klai
e f e k t g a l i m a pajusti ir grtant n o r m a l i
dingu teiginiu A kvpuoju r a m i a i " . Tokiu b
bsen. P a b u d i m a s " t i k r i a u s i a i u t r u k s k i e k il
du j s aktyviai sikitumte k v p a v i m o ritm.
g i a u nei p o s u n k u m o a r i l u m o s p r a t i m o .
Bet kuriuo atveju klauskite p a t a r i m o savo gydy

tojo.
B a i m : s m o n i n g a i g i l i a i i k v p k i t e or, j e i g u
kvpavimo pratimo metu pajutote baim. Pasie
kus a t s i p a l a i d a v i m o bsen, i p a s m o n s gali
ma paalinti neveiktas problemas. Dl to j u m s
nereikia nerimauti, bet nuosekliai ubaigti prati
m.
Kad geriau su
sikoncentruo
tumte kvpa
vim, galite si
vaizduoti tam
tikrus vaizdus,
pvz., krant
besiritanias
bangas, vjyje
sibuojanias
medi vir
nes ar ant ban
g besisupan
i valt.
40

Atliekant autogenins treniruots pratim d
m e s y s s u t e l k i a m a s p i l v o srit.
sistemos rezginys,
Jei boksuodamiesi pataiky

site prieinin
kui sauls
rezgin, jis gali
netekti smo
ns. Sudavus
smg i vie
t, ima trkti
kraujo smege
nyse, nors ki
tus organus jo
priteka.
ia yra nerv
vadinamas sauls rezginiu.
Papildomas vaizdinys
Kai tik sauls r e z g i n i o p r a t i m trauksite a u t o g e
nins t r e n i r u o t s p r o g r a m ir pradsite j reguliariai
atlikti, m a l o n i i l u m d a n a i imsite j a u s t i j a u p o
I jo visomis kryptimis ieina d a u g nerv, kurie
savaits. N o r s p r a t i m o m e t u s u s i k o n c e n t r u o j a t e tik
apie arterijas ir organus sudaro smulkesnius rez
pilvo srit, poveikis j a u i a m a s v i s a m e k n e . Bet
g i n i u s . D a r a n t p r a t i m i m o k s t a m a p a j a u s t i i
jei
kno dal ir greitai apima maloni iluma. Prie
pvz., i l u m o s pojtis a t s i r a n d a sunkiai arba visai
traukdami p r a t i m savo p r o g r a m ant sauls
neatsiranda, padti gali sivaizdavimas, kad pilv
rezginio udkite dein arba kair rank. Dei
intensyviai vieia ilti sauls spinduliai.
d a r y d a m i p r a t i m susiduriate
su sunkumais,
n s r a n k o s m a a s i s p i r t a s t u r t liesti b a m b , o
n y k t y s - a p a t i n k r t i n k a u l i o dal. J e i g u p r a t i
B e n d r a p r a t i m e i g a iki s a u l s r e z g i n i o
m darote guldami, po alkne pasikikite pa
pratimo
galv.
Sauls rezginio p r a t i m a s atliekamas po pirmj tri

j p a g r i n d i n i pratim. Taip p a m a u d i d i n a m a s at
Sauls rezginio pratimo teiginys

K l a s i k i n i s io p r a t i m o s a k i n y s s k a m b a t a i p : S a u
ls r e z g i n i u s k l i n d a i l u m a " . J t a i p p a t g a l i m a pa
keisti K n u s k l i n d a i l u m a " . J e i g u n e s i v a i z d u o
j a t e , kur y r a s a u l s r e z g i n y s , galite p a b a n d y t i tei
ginius
Pilvu sklinda iluma"
arba Skrandiu
s k l i n d a i l u m a " . G r e i t a i pajusite, k a i p visoje p i l v o

srityje p a s k l i d o i l u m a .
Grimas
P r a t i m k a i p prasta, b a i k i t e p o 2 - 3 m i n u i gr
dami normali bsen. vykdykite n u r o d y m u s
R a n k o s tvirtai, giliai kvpti ir ikvpti, a t m e r k t i
a k i s " ir ltai a t s i s t o k i t e .
41
sipalaidavimas.
Reguliariai
treniruojantis
iluma
j a u i a m a pilve ir v i s a m e k n e .
Dabar autogenin treniruot atliekama tokia
tvarka: pasirote ir patogiai sitaisote. U m e r k
akis ir n e t a r d a m i o d i susikoncentruojate trum
pj teigin R a m y b - s u n k u m a s - i l u m a " . Po jo
seka a n k s i a u m i n t a s sakinys K v p u o j u s a v a i m e "
ir Sauls rezginiu (knu, pilvu, skrandiu) sklinda
i l u m a " . Po 2 - 3 m i n u i grtate n o r m a l i bsen.
Darant autoge
nin treniruot
kiekvien sa
vait programa
papildoma
nauju pagrindi
niu pratimu.
Taiau bendras
pratim laikas
vis tiek neturi
viryti 3 minu
i, nes knas
imoksta vis
greiiau atlikti
pageidaujam
uduot.
42
Sauls rezgi
nys yra prie
pat diafrag
mos. I jo iei
na daug nerv,
kurie inervuoja
visus pilvo or
ganus.
Poveikis knui
D a r a n t sauls rezginio p r a t i m atsipalaiduoja skran
Jei esate n e r v i n g a s m o g u s i r j s s k r a n d i s j a u t
dis ir a r n y n a s , dl to gali atsirasti pilvo gurgimas.
riai reaguoja, kai dl ko n o r s s u s i n e r v i n a t e ar t u r i
Jei p r a t i m o m e t u girdite kliuksjim pilve, tai - en
te rpesi, d a r y d a m i s a u l s r e z g i n i o p r a t i m ga
klas, kad pasiekte atsipalaidavimo bsen.
lite susidurti su s u n k u m a i s . io p r a t i m o kur laik
T r e n i r u o t s m e t u isipleia k r a u j a g y s l s viru
n e d a r y k i t e , j e i e m i a u pateikti p a t a r i m a i j u m s n e
tinje p i l v o dalyje ir v i r k i n i m o o r g a n u s p r i t e k a
p a d s . T u o m e t k l a u s k i t e p a t a r i m o savo k u r s va
d a u g i a u kraujo. A p i m a m a l o n u s r a m y b s i r sun
dovo ar gydytojo.
k u m o j a u s m a s . Tokia pati reakcija b n a p o ger,
alio pojtis pilve: j e i pilve nejauiate ilumos,
ilt piet:
ir a r n y n o
ant jo udkite termofor arba gerai usiklokite. Jei
r a u m e n y s n e r e g u l i a r i a i , bet s m a r k i a i s u s i t r a u k i a .
a u t o g e n i n treniruot darote prie m i e g prie tai
Dl
stimuliuojami
susitraukim
skrandio
iskirti
galite isimaudyti iltoje vonioje arba sivaizduoti,
s k r a n d i o sultis, o s k r a n d i o g l e i v i n g e r i a u a p r
skrandis
pradeda
kad ilta k v p a v i m o b a n g a i sauls rezginio sklin
p i n a m a krauju.
da po vis pilv. Pradedantieji neturt daryti auto
Sauls rezginio pratimo poveikis neapsiriboja

vien p i l v o sritimi - visas k n a s b n a s u g l e b s .
genins treniruots pilnu skrandiu.

Spazmai: dl nuolatins nervins tampos neretai
atsiranda bdinga reakcija - skrandio ar arnyno
spazmai, udegimai, opos. Tikriausiai ne veltui atsi
rado posakis, kad n e m a l o n u m a i d u o d a per skrand".
Jeigu darant pratim atsiranda skrandio negalavim,
reikt kreiptis gydytoj. Gali bti, kad keniate
n u o nervinio pobdio skrandio negalavim. Beje,
taip pat galite papildyti io pratimo teigin sakiniu
Pilvas visikai nesitemps" arba Skrandis (arny
nas) dirba ramiai ir atsipalaidavs".
Tabu: jei apatin pilvo sritis j u m s y r a tabu, tur
t u m t e i naujo apsvarstyti savo nuostatas k n o at
vilgiu. Gali bti, kad turite seksualini sutrikim
Sauls rezginio
pratimas padeda
reguliuoti skran
dio, arnyno,
kepen veikl.
arba per pilvo srit gali pasireikti rimtesns psicho

logins p r o b l e m o s . Isiaikinkite prieastis, dl ku
ri n e m g s t a t e p r a t i m o , ir t u o m e t stipriai susikon
centruokite sauls rezgin.
43
Autogenin
treniruot re
komenduojama
daryti prie
valg, o ne pil
nu skrandiu.
Taip lengviau
susikoncen
truoti.
44
irdies pratimas
nius. N e l y g u , k o k i a m m o n i tipui priklausote, gali
P a g a l J . H . u l c o r e k o m e n d a c i j irdies p r a t i m
Teiginys sveikiems m o n m s : j e i n e s e r g a t e ir
reikt daryti i karto po s u n k u m o ir ilumos pra

t i m . T a i a u specialistai n u s t a t , k a d irdies prati
Darydami ir
dies pratim
neleiskite kilti
nerimui. Ati
diai rinkits
tinkam teigin
irdies prati
mui atlikti.
Sveiki mons
pratim au
togenins tre
niruots pro
gram gali
traukti nesi
baimindami dl
pasekmi.
m a s kas antram besimokaniajam sukelia sunku

m . D l ios p r i e a s t i e s k u r s v a d o v a i irdies p r a
t i m visai p r a l e i d i a arba a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s
m e t u silo atlikti p e n k t . J e i g u t r e n i r u o j a t s sava
r a n k i k a i , irdies p r a t i m r e i k t traukti p r o g r a
tikti ie e m i a u ivardyti sakiniai:

dies ligomis, susikoncentruokite teigin irdis
plaka visai r a m i a i " arba irdis p l a k a visikai rit
mingai".
Teiginys t u r i n t i e m s n e d i d e l i irdies negalavi
m : j e i sutriks irdies ritmas, d i a g n o z u o t a tachi
kardija ar skundiats s p a u d i m u irdies plote, karto
kite irdis p l a k a ramiai ir lengvai, visikai leng
m n e a n k s i a u , n e i a p r a y t a ioje k n y g o j e .
v a i " arba irdis p l a k a laisvai ir p a l a i m i n g a i " .
irdies plakimas
m u s ir t o l y g u s " .
Teiginys labai j a u t r i e m s m o n m s : P u l s a s ra
S m o n i n g a i s u s i k o n c e n t r u o k i t e irdies plakim.
Teiginys t u r i n t i e m s e m kraujospd: a s m e
I p r a d i tai gali p a s i r o d y t i neprasta ir galbt ne
nys, turintys e m kraujospd,
taip j a u p a p r a s t a .
t u r t kartoti teigi
irdies p l a k i m a s (subjektyviai
n irdis p l a k a ramiai ir stipriai". Venkite io saki
n e m a l o n u s irdies veiklos j u t i m a s ) d a n i a u s i a i pa
nio, j e i g u sergate irdies ligomis, nes j o s gali pa
danja s m a r k i a i susijaudinus, sergant irdies liga,
mti.
neuroze.
Pulsas
P u l s a s g e r i a u s i a i u i u o p i a m a s p i r t g a l a i s dil
bio apatinje dalyje ties nykio p a g r i n d u arba
a n t k a k l o a r t e r i j o s . T a i p p a t g a l i m a a n t p i r t o ga
lo udti g u m i n ied. K a i tik pirte susikaupia
iek
tiek
kraujo,
pulsas jauiamas
itin
gerai.
Toks p a s i r u o i m a s p a d s isiugdyti t k n o da
li i r v i d i n i p r o c e s , k u r i p a p r a s t a i n e p a s t e b i
te, pojt.
irdies pratimo teiginiai
D a r a n t irdies p r a t i m g a l i m a kartoti vairius teigi-
45
Treniruokits
tiek, kiek jums
tai malonu. Vis
dlto jei pasiju
tote nekaip,
pratim nutrau
kite ir prastu
bdu grkite
normali bse
n.
46
P a s t a b a : j e i turite nestipri nervinio p o p d i o ir
a u k i a u p a t e i k t u s p a s i l y m u s p a s i r i n k i t e sau tin
dies negalavim, a u t o g e n i n s treniruots m e t u n e
k a m i a u s i teigin. Po 2 - 3 m i n u i grkite n o r
suteikite j i e m s per d a u g reikms. T u o m e t gali pa
mali bsen.
gelbti p a p i l d o m a s teiginys irdies darbas (arba

irdies p l a k i m a s ) visai n e s v a r b u s " .
Poveikis k n u i
irdis y r a l a i k o m a sielos b u v e i n e . Ikilus stresinei
Grimas
Gilus atodsis
ir kasdieniame
gyvenime pa
deda veikti
tamp. Stai
giai ikvpus
atsipalaiduoja
krtins lstos
raumenys. Tai
sumaina emo
cin tamp.
47
situacijai j i n u k e n i a p i r m i a u s i a . D a u g u m a m o
A u t o g e n i n treniruot darant irdies p r a t i m bai
ni a t k r e i p i a d m e s s a v o irdies p l a k i m tik t u o
g i a m a po 2 - 3 m i n u i prastu b d u R a n k o s tvirtai,
met, kai j i s p a g r e i t j a arba t a m p a n e r i t m i n g a s -
k v p a v i m a s gilus, akys a t m e r k t o s " .
sportuojant,
susijaudinus,
supykus arba apmus
d i a u g s m u i . A u t o g e n i n s t r e n i r u o t s m e t u j s tik
B e n d r a p r a t i m e i g a iki i r d i e s p r a t i m o
K i e k v i e n a s p r a t i m a s p a d e d a vis labiau atsipalai
d u o t i . Kai irdies p r a t i m a s t r a u k i a m a s a u t o g e n i
ns treniruots progam, bendra pratim eiga yra
tokia:
a t s i p a l a i d u o j a t e , u i m a t e p a t o g i p a d t ir
umerkiate akis.
T u o m e t s u s i k o n c e n t r u o k i t e trumpj t e i g i n
stebite irdies p u l s a v i m visai n e n o r d a m i p a k e i s

ti jo r i t m o . Atjus laikui d a r y t i irdies p r a t i m
mogus jau bna atsipalaidavs, todl jis beveik
negali daryti takosi irdies r i t m u i .
J e i g u irdies p r a t i m a s s u k e l i a s u n k u m , p a s i k o n
R a m y b - s u n k u m a s - i l u m a " . Po to e i n a n u r o
s u l t u o k i t e s u g y d y t o j u a r b a visai j o n e d a r y k i t e . Fi
dymai Kvpuoju savaime"
zikai ir p s i c h i k a i sveiki m o n s s a v i t a i g o s teigi
ir Sauls rezginiu
( k n u , pilvu, s k r a n d i u ) s k l i n d a i l u m a " . P a g a l
n gali p a k e i s t i p a g a l s a v o p o r e i k i u s .
Geresn
kraujotaka:
norint
pagerinti
irdies
kraujotak prie a u t o g e n i n treniruot r e k o m e n d u o

j a m a kair r a n k panardinti ilt vanden. I pra
di galite sukoncentruoti d m e s teigin K a i r
ranka y r a ilta". P o t o kartojami teiginiai M a l o n i
iluma sklinda i kairs r a n k o s kairij krtins
dal" ir ird ulieja i l u m a " .
irdies r i t m o pojio u g d y m a s : j e i g u ikilo sun
k u m pajausti irdies p l a k i m p u l s pasirinkite sa
vitaigos formul, kurioje irdis b t kaip visuma,
pvz., irdis visai ilta".
Jei turite ir
dies negalavi
m arba nesa
te tikri, kur tei
gin reikt pa
sirinkti atlie
kant irdies
pratim, pasi
tarkite su gy
dytoju.
48
T e i g i n y s i r d i s visai t o l i " gali j u m s suteikti

pasitenkinimo
diaugsmas
ir
saugumo jausm,
tuo
tarpu
ir l a i m s pojtis g r e i i a u a t s i r a n d a
k a r t o j a n t i r d i s visai l e n g v a " .
Tie, k u r i e vis d a r j a u i a s u n k u m irdies p l o t e ,
gali g a l v o t i i r d i s visikai r a m i " ir p r a t i m pra
Eteriniai aliejai
(pvz., Japoni
jos gydomj
augal aliejus
ir kt.) suvelni
na galvos
skausmus ir
migren dl
savo vsinan
io poveikio.
dti giliu p a l e n g v j i m o a t o d s i u .
Papildomi pratimai
etasis p r a t i m a s p a d s a t p a l a i d u o t i ir v e i d o rau
m e n i s . Ypa s u s i k a u p s a r s t r e s p a t i r i a n t i s m o
gus n e v a l i n g a i t e m p i a v e i d o r a u m e n i s . Dl t o at
siranda raukli, v e i d o iraika t a m p a n i r i . N e
veltui s a k o m a , k a d v e i d a s y r a sielos v e i d r o d i s .
Po g a l v o s p r a t i m o s a v o p r o g r a m p a p i l d o m a i
galite traukti t e i g i n i u s k r a m t o m i e s i e m s r a u m e
Galvos pratimas
nims, lieuviui ir visai g a l v a i . S u m a s v e i d o rau
P a s k u t i n i o i 6 p a g r i n d i n i p r a t i m tikslas - vsu
mo pojtis k a k t o s srityje. K a i p byloja liaudies i
m i n t i s , n o r i n t g e r a i j a u s t i s , reikia ilaikyti b l a i v
p r o t " . U d j u s ant k a k t o s alt k o m p r e s m u m s
greitai p a l e n g v j a ; a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s m e t u
i vsa sukeliama savitaigos bdu.
m e n tampa, isilygins m a o s r a u k l e l s . D a r y
dami p r a t i m a t k r e i p k i t e d m e s , kad lieuvis n e
liest g o m u r i o , o a p a t i n i s a n d i k a u l i s n u s v i r t e
myn. Rekomenduojami tokie teiginiai:
Veidas maloniai a p s u n k s "
V e i d o r a u m e n y s visikai a t p a l a i d u o t i "
A p a t i n i s a n d i k a u l i s ir lieuvis s u n k s "
G a l v a blaivi, vsi ir a t p a l a i d u o t a "
Galvos pratimo savitaigos teiginys
Galva lengva"
S u t e l k i t e d m e s k a k t o s vidur, p e r du p i r t u s
vir a n t a k i . S u s i k o n c e n t r u o k i t e t e i g i n K a k t a
y r a m a l o n i a i v s i " arba t r u m p i a u K a k t a m a l o n i a i
vsi"
kaip
visuomet
netardami
odi
garsiai.
N u o s e k l i a i t r e n i r u o j a n t i s greitai atsiras m a l o n i o s
vsos jausmas.
Jei
vargina galvos
skausmai,
iuos t e i g i n i u s
p a k e i s k i t e f o r m u l e K a k t a iek tiek v s i " . P r i e i n

gu atveju s k a u s m a i gali s u s t i p r t i .
Poveikis knui
traukdamas galvos pratim autogenins treni
ruots p r o g r a m J . H . u l c a s v a d o v a v o s i liaudies
i m i n t i m i : G a l v laikyk altai, o kojas i l t a i " .
mogus,
keniantis
nuo
galvos
skausmo
ir
esantis patalpoje, kur trksta gryno oro, suraukia

kakt, s u m a j a p r o t i n i s p a j g u m a s . N e j u i a pra
d e d a m a v d u o t i s arba a t i d a r o m a s l a n g a s . Dl sa
v o v s i n a n i o p o v e i k i o gali p a d t i n e t t o k i a pa
Grimas
Autogenin
prasta priemon kaip odekolonas.

treniruot
49
baikite
po
2-3
minui
Kai k a k t a atvsta, s u s i a u r j a g a l v o s odoje ir
prastu b d u R a n k o s tvirtai, k v p a v i m a s gilus,
aki jungiamajame
akys atmerktos".
ls. A t s i r a n d a v a l u m o pojtis, p a g e r j a d m e s y s .
audinyje
esanios kraujagys
Maiausiai kar
t per dien at
palaiduokite
veido raume
nis. Darykite
vairias grima
sas, juokits
kuo daugiau ir
daniau - tai
maina emoci
n tamp ir at
palaiduoja vei
do raumenis.
50
G a l v o s s k a u s m a i a k i m i r k s n i u susilpnja ant kak
Nesugebjimas susikaupti: jeigu galvos prati
tos u d j u s alt k o m p r e s .
m o m e t u s u n k u s u s i k a u p t i , tai gali bti p o y m i s ,
51
kad patalpoje t r k s t a g r y n o o r o . P a s i s u k i t e t a i p ,
Darydami auto
genin treni
ruot visada
pasirinkite tin
kamus savitaigos teiginius.
Menkiausia
klaida gali tu
rti nemaloni
pasekmi.
Jeigu pasirinkote teigin Kakta maloniai vsi",

svarbu, k a d gerai s i d m t u m t e o d i p r a s m .
N e k e i s k i t e io s a k i n i o s a v a r a n k i k a i , n e s gali atsi
rasti n e m a l o n u s alutinis p o v e i k i s .
G a l v o s s k a u s m a i : j e i g u a t l i e k a n t p r a t i m arba
netrukus po jo ima skaudti g a l v teigin pakeis
kite K a k t a iek t i e k v s i " . A t k r e i p k i t e d m e s
o d i v s i " i r a l t a " r e i k m . T e i g i n i u o s e ven
kite o d i o a l t a " , n e s dl t o gali atsirasti m i g r e
na, g a l v o s s v a i g i m a s , galite net n u a l p t i .
Sprando skausmai: jei galvos pratimo metu
ima skaudti sprando raumenis, atkreipkite dme
s k n o padt. A t l i k d a m i a u t o g e n i n t r e n i r u o t
p a t o g i a i a t s i g u l k i t e ir po g a l v a p a s i k i k i t e volel
arba minkt pagalvl.
kad j s g a l v a b t p r i e iorins s i e n o s a r b a lan

go. Ten g e r i a u cirkuliuoja oras ir t o d l g r e i i a u at
siranda v s u m o pojtis.
Trumpojo teiginio variantai

litina a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s slyga - reguliaru
mas. A t s i p a l a i d u o t i u t e n k a v o s k e l i m i n u i , t o
dl tiek laiko tikrai t u r t u m t e surasti.
Madaug po puss met treniruoi js taip
gerai valdysite perjim a u t o g e n i n s treniruo
ts b s e n , k a d s u g e b s i t e j a t l i k t i b e t k o k i o j e
s i t u a c i j o j e . Jei i r t o l i a u t r e n i r u o s i t s r e g u l i a r i a i ,
atsipalaidavimo reakcija bus dar intensyvesn.
Pagrindini teigini trumpinimas
Kai tik j s k n a s i m o k s i k a r t o vykdyti savi
taigos t e i g i n i o slyg, s a k i n i u s galite s u t r u m p i n t i .
P i r m i a u s i a g a l i m a praleisti o d i u s y r a " , b t i "
Vsi
ar karta
kakta?
Mokslininkai negali vienareikmikai paaikinti,

kodl kartojant savitaigos teigin Kakta malo
niai vsi" i ties jauiama, kad kakta atvsta.
Atliekant pratim kaktos kraujagysls isipleia
ir dl to odos temperatra turt padidti, o ne
sumati. Tikrai inoma tik tiek, kad pratim
metu kakta yra vsesn u skruostus. Tikriau
siai tai ir nulemia ms pojius.
ir p a n . T u o m e t s a k i n y s K n u m a l o n i a i s k l i n d a i
l u m a " pavirs sakiniu Knu sklinda iluma". N o r s
t e i g i n y s s u t r u m p s , k n a s ikart j r e a g u o s .
eis p a g r i n d i n i u s p r a t i m u s p a l e n g v a g a l i m a
sujungti - labai s u t r u m p s j a t l i k i m o laikas.
V i e n a s g a l i m v a r i a n t g a l t bti t o k s :
Ramyb - sunkumas - iluma"
Kvpavimas ir irdies plakimas ramus ir ritmingas,,
K n a s iltas, k a k t a v s i "
G r i m a s prastas: R a n k o s tvirtai, k v p a v i m a s
gilus, a k y s a t m e r k t o s " .
Neskubkite,
bkite kantrs
ir nesitikkite
greitos sk
ms. Tik regu
liariai ir atkak
liai treniruoda
miesi susidary
site tinkam
program, kuri
bus jums nau
dinga vis liku
s gyvenim.
52
Autogenin treniruot per eis ikvpimus

Kvpavimo teigin galima netiesiogiai
traukti
p r a t i m u s , j e i g u k i e k v i e n a s k i t a s t e i g i n y s susieja
mas su ikvpimu. Tuomet teiginiai skamba taip:
Ramyb"
Autogenin
treniruot gali
ma pamau
trumpinti. Kai
kuriems mo
nms po dau
gelio atlikt
pratim perji
mas pavyksta
vien susikon
centravus
signal auto
genin treni
ruot" arba
trumpiau - AT.
(antras
(pirmas
ikvpimas),
ikvpimas),
iluma"
Sunkumas"
(treias
ikvpi
m a s ) , K n a s i l t a s " ( k e t v i r t a s i k v p i m a s ) , ir
dis r a m i " (penktas ikvpimas) ir Galva maloniai
v s i " ( e t a s i k v p i m a s ) . P r a t i m b a i g u s gri
m a s a t l i e k a m a s prastai.
iai
sunks,
esu visikai
ramus".
Pei ir
s p r a n d o p r a t i m a s g e r a s t u o , k a d j g a l i m a atlikti
nepriklausomai
nuo
N o r d a m i j baigti,
kit
pagrindini
pratim.
normali bsen grkite
k a i p prasta.
ei pagrindini pratim
bendra eiga
Pradiniame autogenins treniruots etape susikon
centruojama 6 pagrindinius teiginius, kiekvien
A u t o g e n i n t r e n i r u o t p e r tris i k v p i m u s
savait p r o g r a m a p a p i l d o m a nauju p r a t i m u .
Visa p r a t i m p r o g r a m a t r u n k a 2 - 3 m i n . P r a
Jei n o r i t e atsisakyti p r a t i m , skirt v i d a u s orga
dedantieji pratimus turt daryti ryte, per pietus
n a m s , t r u m p o s i o s p r o g r a m o s t e i g i n i u s g a l i m a su
ir vakare, kad perjimas vykt patikimai. D a r
t r u m p i n t i iki:
kart primename
R a m y b " (pirmas ikvpimas)
tvark:
S u n k u m a s " (antras ikvpimas)
1 Pasirykite, kad atsipalaiduotumte. Patogiai
i l u m a " (treias ikvpimas)
a t s i s s k i t e a r b a a t s i g u l k i t e . U s i m e r k i t e ir susi
P o t o prasta t v a r k a a t l i e k a m a s s u g r i m a s .
rekomenduotin j
atlikimo
koncentruokite savitaigos teiginius.

2 Pirmieji 3 t r u m p i e j i t e i g i n i a i y r a R a m y b -

Autogenins
treniruots p r a t i m a i
gali
s u n k u m a s - i l u m a " , p a s k u i - K v p u o j u savai
sumainti
s k a u s m u s p e i ir sprando srityje. Beje, atpalaiduo

ti k a k l o r a u m e n y s apskritai gerina atsipalaidavimo
reakcij p r a t i m o metu. J. H. ulcas pei ir s p r a n d o
p r a t i m n u r o d kaip svarbi p r o g r a m o s dal.
Patogiai atsigulkite ant nugaros, usimerkite.
S u s i k o n c e n t r u o k i t e s a v i t a i g o s t e i g i n P e i a i ir
s p r a n d a s ilti ir a t s i p a l a i d a v " .
J e i g u p r a t i m d a r o t e s d d a m i , k a r t o k i t e teigi
n Peiai maloniai apsunk ir nusvir" arba Pe-
53
m e " i r S a u l s r e z g i n i u ( k n u , pilvu, s k r a n d i u )
sklinda iluma".
3 Jei p r o g r a m traukte irdies pratim, susi
koncentruokite
individualiai
p a s i r i n k t irdies
teigin. J e i g u io p r a t i m o n e d a r y s i t e , a u t o g e n i n
t r e n i r u o t galite tsti a t l i k d a m i etj p r a t i m .
4 Autogenin treniruot baikite teiginiu Kakta
m a l o n i a i v s i " . P a b a i g o j e - R a n k o s tvirtai, giliai
kvpti ir ikvpti, a t m e r k t i a k i s " , ir sugrite
p r a d i n bsen.
Jeigu pasitelk
autogenin tre
niruot norite
suvelninti
konkreius ne
galavimus, i
pradi turite
tol daryti eis
pagrindinius
pratimus, kol
imsite jaustis
visikai utik
rintai. Tik tuo
met atsiras
koncentruoto
atsipalaidavi
mo bsena btina kit pra
tim slyga.
Kai knas guds daryti pagrindinius autogenins tre
niruots pratimus ir lengvai pereina koncentruoto at
sipalaidavimo bsen, pratimus galima iplsti. Kitas
ingsnis yra programos papildymas vadinamaisiais tei
giniais. Naudodami iuos pozityviai suformuluotus tei
ginius, galite imtis sprsti konkreias problemas ir i
mokti priimti aikesnius sprendimus.
Kitoks problem sprendimo bdas

ei p a g r i n d i n i a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s p r a t i m
tikslas - i m o k t i a t s i p a l a i d u o t i ir pailsti bet ku
riuo m e t u ir bet kurioje vietoje. K a d p e r j i m a s
autogenins
treniruots
bsen pavykt
sklan
diai, b t i n a reguliariai t r e n i r u o t i s . Jei t r e n i r u o s i ts k e l e t s a v a i i ir po to p a d a r y s i t e pertrauk,

n e p a d a r y s i t e j o k i o s ilgalaiks p a a n g o s . K a i g e r a i
Pratimus su
teiginiais galite
pradti daryti
tik tuomet, kai
sugebate
sklandiai at
likti perjim
autogenins
treniruots b
sen. Per
anksti pradjus
daryti iuos
pratimus esant
tam tikroms
aplinkybms
gali atsirasti
psichosomati
ni ar vegeta
cins nerv
sistemos sutri
kim.
i m o k s i t e p a g r i n d i n i p r a t i m p r o g r a m , j gal
site bet k a d a p a n a u d o t i ir iplsti.
Tokiu atveju a u t o g e n i n t r e n i r u o t t a m p a p a t i
kima papildoma problemos sprendimo priemone.
P r i e a s t i s p a p r a s t a : kol e s a t e fizikai ir p s i c h o l o
gikai s i t e m p , n e s u g e b a t e blaiviai m s t y t i . N o
rint p r i i m t i s p r e n d i m ar isprsti konflikt, r e i k i a
ilikti r a m i e m s ir m o k t i s u s i v a l d y t i .
ie s u g e b j i m a i l a v i n a m i r e g u l i a r i a u t o g e n i
n i t r e n i r u o i m e t u i r v l i a u labai p r a v e r i a k a s
dieniame gyvenime.
Sdint sukryia
vus kojas patogu
atlikti autogeni
ns treniruots
pratimus.
56
Teiginiai gali p a d t i k o n t r o l i u o t i s a v o elges ir n o

rima linkme pakeisti poir gyvenim.
Padedami autogenins treniruots js galite:
s u f o r m u o t i t e i g i a m poir;
p a a l i n t i p a p r o i s u f o r m u o t a s e l g e s i o klitis;
g e r u s k e t i n i m u s paversti d a r b a i s ;
gyti p a s i t i k j i m o savo j g o m i s ;
Atpalaiduo
ta,netempta
psichika i es
ms yra atvi
resn ir imles
n nei bdama
kitokios bse
nos. Tai viena
prieasi, ko
dl dauguma
moni ypa
gerai prisime
na atostog
metu patirtus
spdius.
paalinti trukdanius iorinius dirgiklius;

atsikratyti b l o g proi;
s u m a i n t i b a i m ir s u s i k a u s t y m ;
i m o k t i p r i i m t i save t o k i u s , k o k i e esate.
Svarbiausia - suvokimas
Kokios problemos norite imtis?

P i r m i a u s i a p a t y s sau t u r i t e aikiai a p i b r t i , k o k i
p r o b l e m n o r i t e isprsti. K a s j u m s iuo m e t u k e
lia k o k i n o r s s u n k u m ? K n o r i t e p a k e i s t i ? G a l
tam u t e k s p a k e i s t i v i d i n e s n u o s t a t a s , o gal reiks
imtis p r a k t i n i v e i k s m ?
P r o b l e m o s p a s i r i n k i m a s : n e p r a d k i t e n u o di
dij g y v e n i m o p r o b l e m , o p a s i r i n k i t e t k u r i
s u g e b s i t e isprsti. S k m s atveju g a l s i t e pasi
rinkti s u n k e s n k l a u s i m . Strategija t o k i a : s u d t i n
g p r o b l e m r e i k i a iskaidyti m a e s n e s , k u r i a s
l e n g v i a u isprsti. Taip nesijausite n u o l a t p s i c h o
K i e k v i e n a s turi pats susidoroti su s a v o m i s proble
logikai p e r v a r g ir g r e i i a u s u l a u k s i t e s k m s ,
m o m i s . Kai k u r i o s j n e s v a r b i o s , t a i a u p e r n e l y g
kuri p a d r s i n s e n g t i k i t ingsn.
sureikminamos, tuo tarpu didels problemos ne

retai n u s t u m i a m o s al. kai k u r i u o s konfliktus
Tikslus situacijos apibdinimas: daniausiai
m o g u s t r a u k i a m a s dl savo c h a r a k t e r i o ypatybi,
s u s i d u r i a m e s u t o m i s p a i o m i s p r o b l e m o m i s . To-
p s i c h i k o s b k l s ir g y v e n i m i k o s patirties. Taip
pat p r o b l e m kyla dl m s a r t i m i a u s i o s a p l i n k o s
m o n i - e i m o s nari, k o l e g arba k a i m y n .
Tiksliai i n o m a , kad t pat fakt g a l i m a surea
guoti labai vairiai. Tai, kas vienus labai slegia, ki
t i e m s n r a svarbu. Taigi net g a l i m a tvirtinti, k a d
p r o b l e m i viso n r a : kiekvienas m o g u s pats nu
sprendia, kas j a m yra p r o b l e m a . Praeities igyveni
mai siria atmint ir turi takos ateities vizijai, o
kartu ir dabariai. Klasikin p a v y z d apie puspiln ir
pustut v a n d e n s stiklin g a l i m a pritaikyti daugu
moje g y v e n i m o situacij. Galiausiai visada g a l i m a
ikelti k l a u s i m dl poirio, kuriuo remiantis ver
t i n a m a p r o b l e m a ir j o s s p r e n d i m o greitis.
57
Kuo smonin
giau valdysite
savo emocijas,
tuo lengviau
atpainsite vi
dines nuolat
pasikartojani
problem prie
astis.
58
dl k a r t o j a n t i s p a n a i e m s a t v e j a m s b t i n a labai
s o m i s s m u l k m e n o m i s p r i s i m i n k i t e t s i t u a c i j kai
aikiai n u s t a t y t i , k u r g l d i tikroji p r i e a s t i s . P a
jau
b a n d y k i t e p r i s i m i n t i , k o k i o j e situacijoje i k i l d a v o
t u o m e t r e a g a v o t e ? K p a d a r t e k i t a i p nei prastai?
syk skmingai
isprendte
problem.
Perjimas a u t o g e n i n b s e n p a d s j u m s sukelti
p s i c h i k a i ? K a s j u m s iki iol t r u k d ivengti t o s
t u o m e t p a t i r t t e i g i a m fizin pojt. J e i g u i p r o -
p a i o s n e m a l o n i o s situacijos?
b l e m k a r t j a u i s p r e n d t e , k o d l n e g a l t pa
palengvintumte
problemos
sprendim,
59
Kaip
j s p r o b l e m a . K a i p t u o m e t j a u s d a v o t s fizikai i r
Kad
Pasak patarls,
juokas - ge
riausias gydy
tojas. Jis la
biausiai tinka
sergantiems
psichosomati
nmis ligomis,
nes jie perne
lyg sureikmi
na savo pro
blem.
vykti ir k a r t ?
pagalvokite, kaip vertinate savo elges anksiau ir
I n a u d o k i t e a t s i p a l a i d a v i m a u t o g e n i n s tre
k a i p dabar. A r k i e k n o r s p a s i k e i t j s a s m e n i n i s
n i r u o t s m e t u : ei p a g r i n d i n i a u t o g e n i n s tre
poiris? Jeigu toks vilgsnis praeit j u m s nema
n i r u o t s p r a t i m p r o g r a m galite iplsti: atsipa
l o n u s , p a s i t e l k i t e h u m o r . K a s gali i s a v s p a s i
l a i d a v i m o fazs m e t u s i v a i z d u o k i t e situacij, ku
j u o k t i , s u g e b a g e r i a u s a v e p a v e l g t i i o n o .
rioje p r o b l e m j a u i s p r e n d t e . P a s i s t e n k i t e pajus
t i t e i g i a m u s j a u s m u s l y d i n t fizin k n o signal,
Galvokite apie skmingai isprst situacij:
kuris ireikt p a s i t i k j i m s a v i m i . Pvz., tai gal
isirinkite t i p i k p r o b l e m i n situacij. P a b a n d y
t bti s k r u z d i b g i o j i m a s " n u g a r a a r i l u m o s
kite p r i s i m i n t i k u o d a u g i a u s m u l k m e n . P a s i y
pojtis pilve. S u s i k o n c e n t r u o k i t e j a u s m ir po
m k i t e visk, kas a t e i n a galv. K o k i o j e a p l i n k o
to k a i p prasta grkite p r a d i n bsen.
j e v y k s t a v e i k s m a s ? K a s , b e js, dar d a l y v a u j a ?
K a i p j a u i a t s fizikai? A r s i t e m p i a t e , kai g a l v o
jate apie atsitikim?
V l i a u p a s i r i n k i t e situacij, kurioje s k m i n g a i
isprendte problem. Prisiminkite savo mintis,
odi galia
o d i a i p a l i e k a p a s m o n j e gil pdsak. Tai ga
j a u s m u s bei fizines reakcijas ir lentelje g r e t a nei
lima p a t i k r i n t i atlikus p a p r a s t test. I m g i n k i t e
giamos patirties uraykite teigiam.
tam tikr odi d a r o m poveik. Papraykite kito
T i e k t e i g i a m a i , tiek n e i g i a m a i patiriai suteiki
a s m e n s atlikti test. D a u g e l i u atvej r e z u l t a t a i
t e t r u m p u s p a v a d i n i m u s . P v z . , j i e g a l t bti b e
b u s p a n a s . A u t o g e n i n s t r e n i r u o t s d k a galite
viltikas - s i e k i a n t i s t i k s l o " a r b a n i r u s - e n t u
p a s i n a u d o t i ia p a t i r t i m i .
z i a s t i n g a s " . A b i e j s r a p a l y g i n i m a s p a d s isi
1 A n t p o p i e r i a u s l a p o u r a y k i t e p r i e i n g o s reik
aikinti t a m t i k r o j s e l g e s i o p r i e a s t i s .
m s o d i u s . P i r m a m e stulpelyje s u r a y k i t e : sun
k u s , d r u m s t a s , j u o d a s , e m a s , altas, a p a i o j e ,
V i s a d a p r i s i m i n k i t e j g a l t i n : t r u m p a m su
k i e t a s . \ k i t stulpel - p r i e i n g o s r e i k m s o
stokite, j e i p a s t e b j o t e a r t j a n i j s p r o b l e m i
dius:
k a m e l g e s i u i b d i n g k o n f l i k t i n situacij. Su vi-
viruje, m i n k t a s .
l e n g v a s , s k a i d r u s , b a l t a s , a u k t a s , iltas,
Vidin ramyb
ir pozityvus
poiris pra
eit ir ateit yra
geriausios
priemons sie
kiant veikti da
barties proble
mas.
60
niekada nesugebsiu")
patenka situacijas,
2 K e l i s k a r t u s p u s b a l s i u p e r s k a i t y k i t e o d i u s pir
to
m a m e stulpelyje ir s t e n k i t s sutelkti d m e s j
kurios patvirtina jo iankstin nusistatym. D l
s u k e l i a m u s fizinius p o j i u s ir v a i z d u s . P a l y g i n
to nereikia ugniauti b a i m s
ir n u s i m i n i m o :
kite i u o s j a u s m u s s u a t s i r a n d a n i a i s s k a i t a n t o
daug svarbiau gerai suvokti savo m s t y m o m e
d i u s a n t r a m e stulpelyje.
chanizm.
P a m a t y t i antrj d a l y k p u s
taip pat k a l b a m a n e a p i e p r o b l e m u g n i a u i m ,
P o z i t y v u s m s t y m a s gali n u v e r s t i k a l n u s . i a
pratim ne
sunku paversti
maloniu aidi
mu ir j trauk
ti aplinkinius.
Jis pads jus
supanius
mones painti
visai i kitos
puss.
S a k o m a , kad m e d a l i s turi dvi p u s e s . i n u o s t a t a

p a d s p r o b l e m pavelgti i alies. A u t o g e n i
nio atsipalaidavimo metu j s ingsnis po ings
nio galite p a b a n d y t i atrasti antrj m e d a l i o pus.
Tai p a d e d a s u f o r m u o t i n a u j p o i r i r s u t e i k i a
jg.
Pradioje
pasinaudokite
paprasiausiais
kas
d i e n i a i s p a v y z d i a i s ir p a b a n d y k i t e t a m t i k r situ
bet p s i c h i n i gali i l a i s v i n i m ir s u g e b j i m dr
siai ir e n e r g i n g a i ko n o r s i m t i s . P o z i t y v i a i m s t a n
tis m o g u s n e b n a s i t e m p s i r l e n g v i a u s u r a n d a
sprendim.
J. H. u l c a s labai gerai s u v o k o d i gali. Jis
s u f o r m u l a v o k e l e t d a r ir i a n d i e n g a l i o j a n i tai
sykli, a p i b r i a n i k a l b ir k a l b j i m o b d au
togenins treniruots metu.
61
Pavelgti sa
ve i alies
reikia ne u
gniauti esa
mas proble
mas, bet objek
tyviau jas ver
tinti. Regulia
rios autogeni
ns treniruots
ia taip pat gali
padti.
acij i n t e r p r e t u o t i k i t a i p . G a l net p a s t e b s i t e , k a d
eiti nauju keliu gali bti visai s m a g u .
P r o b l e m i k a s situacijas i n t e r p r e t u o k i t e ki
t a i p : s a v o p r o b l e m a p i b d i n k i t e v i e n u sakiniu,
p r a s i d e d a n i u o d i u A " . Jei j u s d a n a i a p i m a
b a i m , s a k i n galite s u f o r m u l u o t i t a i p : A esu n e
d r s u s " . D a b a r p a b a n d y k i t e i n e i g i a m s a v y b
p a v e l g t i i t e i g i a m o s p u s s . J u k b a i m turi ir nei
g i a m s a v y b : ji leidia laiku ir a d e k v a i a i rea
guoti g r s m i n g situacij ir a p s i s a u g o t i n u o pa
voj.
Vaizdiniai t a m p a tikrove
M i n t y s l e m i a n e tik j a u s m u s , b e t i r elges. Tai
galima nesunkiai pastebti i asmenins patirties
arba aplinkini m o n i elgesio: danai neigia
mai mstantis ir mintis reikiantis mogus (A
Dmesys smulk
menoms: imoki
te savo aplink
vl vertinti pozi
tyviai.
62
Kasdienis teigini vartojimas

P a d e d a m i autogenins treniruots galite smo
nje giliai siaknijusius ir j u s v a r a n i u s nusi
statymus pakeisti visikai naujais. Kai organiz
mas
atsipalaidavs,
sivaizduojami
perjimai
vyksta labai lengvai. K o n c e n t r u o t o atsipalaida

v i m o m e t u s v a r b s t i k k n o s u n k u m a s , j o ilu
ma ir natralus k v p a v i m o bei irdies ritmas. I
oriniai
dirgikliai
nebefiksuojami.
Svarbiausia
y r a m i n t y s , j a u s m a i i r fiziniai p o j i a i . P v z . , j e i
k a s bijo e g z a m i n i r iki iol n u o l a t s a v e t i k i n
jo,
kad j neilaikys,
autogenins
treniruots
m e t u gali siteigti Jeigu noriu, tai ir galiu".

Visa, k i o s p r a t i m f a z s m e t u s i v a i z d u o
Norim teigin
galite suformu
luoti savo tar
me. Svarbiau
sia, kad gerai
suvoktumte
svokas gimt
ja kalba.
j a t e - n e s v a r b u , o d i u s ar v a i z d i n i u s , - s i m e
n a t e y p a i n t e n s y v i a i . o d i a i i r v a i z d i n i a i gau
na didel jg, veikia j s p a s m o n ir vliau
pasireikia kasdienje veikloje.
Kalba autogenins treniruots metu
Autogenins treniruots vaizdiniai

Vaizdiniai y r a ymiai taigesni nei odiai. Vaikai
msto vien tik vaizdiniais. B r s d a m a s m o g u s j u o s
pakeiia k o n k r e i o m i s svokomis. Suaugusieji vis
dar svajoja vaizdiniais, taiau p a m a u p r a r a n d a su
gebjim duoti vali laisvai reiktis iai fantazijos
riai k a s d i e n i a m e gyvenime, nors daugeliu atvil
gi m o g u i naudoti vaizdinius y r a d a u g patogiau.
P i k t o g r a f i n i s r a t a s a t s i r a d o a n k s i a u u abst
rakt ideografin, v a i z d i n g a s p a l y g i n i m a s s u p r a n
t a m a s g e r i a u n e i t e o r i n i s e k s k u r s a s , o s i m b o l i s su
v o k i a m a s g r e i i a u u ilg p a a i k i n i m a p i e vaiz
d u o j a m dalyk. P a l y g i n t i s u o d i a i s , v a i z d a i tu
ri p r a n a u m , n e s y r a a i k e s n i ir gali p e r t e i k t i
kompleksikesn reikm.
D l t o a u t o g e n i n t r e n i r u o t p i r m i a u s i a grin
diama vaizdiniais. Net s u n k u m a s " ir iluma"
yra vaizdiniai, nes jie sukelia tam tikras emocijas,
kurias m s o r g a n i z m a s p a v e r i a p o j i a i s .
A u t o g e n i n s t r e n i r u o t s p r a d i o j e s i e k i a n t su
adinti
vaizduot danai naudojami vaizdiniai.
A u t o g e n i n s t r e n i r u o t s m e t u s i v a i z d u o j a m a s at
Vaikai
eities vykis, t a i a u f o r m u l u o j a m a d a b a r t y j e . Pvz.,
S t i p r u m o v a i z d i n y s , p a v y z d i u i , g a l t b t i si
jeigu susikoncentruojate savitaigos teigin Ma
vaizdavimas stiprus kaip litas".
n o kairioji r a n k a y r a s u n k i " , r a n k a i t i e s a p
sunksta. m o g u i teigiamas bsimas jausmas, ir
j i s refleksikai r e a g u o j a mint. M o k s l i n i n k a i at
daniausiai
p r a t i m a t l i e k a
lengviau.
Individuals savitaigos teiginiai
liko d a u g y b t e s t ir rod, k a d t e i g i n i a i s u k e l i a
Kai tik aikiai a p i b r i t e savo s p r e n d i a m p r o b l e
t i e s i o g i n e s fizines k n o reakcijas, n e s j i e p e r p a
m, vardykite j. P a v y z d i u i , ilikti r a m i a m " ,
s m o n v e i k i a v e g e t a c i n n e r v sistem.
63
g e r i a u m i e g o t i " a r b a m a i a u r k y t i " . Teiginys

turi bti s u d a r y t a s m a i a u s i a i i dviej dali.
Pirmoji teiginio dalis turi padti reikiamai atsiriboti
nuo problemos. Visuose vadinamuosiuose indiferen-
Vaizdiniai labai
smarkiai sua
dina fantazij.
Todl patarles,
prieodius ir
rimuotus posa
kius galima
naudoti kaip
teiginius.
64
tiniuose teiginiuose yra odiai nesvarbu" (a abe

jingas"). Jie ypa tinka alinant miego sutrikimus, at
sikratant baims ar susikaustymo.
ie t e i g i n i a i gali p a d t i k o v o j a n t su k a s d i e n
mis p r o b l e m o m i s . Kai n o r i m a m a i a u valgyti, ga
Norint atsipa
laiduoti galima
papildomai pa
sinaudoti liau
dies medicino
je naudojamo
mis priemon
mis: valerijo
nas, apyniai ir
melisa turi
stipr ramina
mj poveik.
Jos naudoja
mos kaip arba
ta ar priedai
voni, neturi
nepageidauja
mo alutinio
poveikio.
lima s u s i k o n c e n t r u o t i t e i g i n v a l g i s nesvarbus,,
( v a l g i u i esu a b e j i n g a s " ) . Jei bijote kalbti prie
d i d e l auditorij, pirmj t e i g i n i o dal g a l i m a su
formuluoti klausytojai nesvarbs".
Antrojoje t e i g i n i o dalyje s u f o r m u l u o j a m a s n o r i
mas,
s i e k i a m a s a r p a g e i d a u j a m a s e l g e s y s . Tam
p a r e n k a m i vien t e i g i a m o s r e i k m s o d i a i , pvz.,
ramyb",
drsa",
pasitikjimas"
ir saugu
m a s " . T u o m e t dviej d a l i m i e g o t e i g i n y s s k a m b a
taip: Miegas nesvarbus, ramyb svarbi". Norin
t y s m e s t i rkyti gali s u s i k o n c e n t r u o t i R k y m a s
n e s v a r b u s . A esu r y t i n g a s ir l a i s v a s " .
Kai k u r i e t e r a p e u t a i silo p a p i l d o m a i terpti tiks
lo teigin. ioje treiojoje dalyje s u f o r m u l u o j a m a s
b d a s , k u r i u o bus p a s i e k t a s n o r i m a s e l g e s y s a r r e
z u l t a t a s . T u o m e t trij d a l i t e i g i n y s g a l t s k a m
bti t a i p : K l a u s y t o j a i n e s v a r b s , t u r i n y s s v a r b u s ,
s a u g u m a s ir p a s i t i k j i m a s dl r a m y b s " .
Paradoksals teiginiai
P a s m o n n e p a k l s t a j o k i a i prievartai. Vien tvirtas
k e t i n i m a s veikia tarsi t a m tikra p r i e v a r t a ir gali u
kirsti keli s k m e i . N a u d o j a n t p a r a d o k s a l i u s teigi
nius r e m i a m a s i p a s t a n g d s n i u : reikia sivaizduo
ti n o r i m o pasiekti tikslo p r i e i n g y b . Kas blogai
u m i e g a , gali sivaizduoti n e n o r s umigti - rezul
tatas b u s p r i e i n g a s .
65
Negalavim
veikimas
Autogenins treniruots dka galima ne tik imokti, kai

reikia,
atsipalaiduoti. ie pratimai gali turti teigiam
poveik gydant fizinius bei psichosomatinius negalavi
mus. Autogenins treniruots padeda veikti baims ir
panikos priepuolius,
miego
sutrikimus,
skausmus,
kraujotakos ir virkinimo problemas bei migren. Re
guliariai pratimus darantis ir savo negalavimo pobd
atitinkant savitaigos teigin pasirinks mogus gali pa
dti numalinti ligos simptomus.
Baim ir panika
B a i m y r a labai plaiai p a p l i t s r e i k i n y s . Vie
niems i baims staiga padanja pulsas (dauosi
irdis), k i t i e m s p r i e e g z a m i n p r a k a i t u o j a ran
k o s . Kai k a s bijo t a m s o s , n e s i r y t a lipti a u k t
bokt.
B a i m s a t s i r a d i m o p r i e a s t y s - vairios.
Kai
k u r i a s b a i m e s i m o k s t a m a n u g a l t i . M a d a u g kas
d e i m t a s Vokietijos pilietis k e n i a n u o p a s i k a r t o
j a n i p a n i k o s p r i e p u o l i ar fobij. A p i e tris ket
v i r t a d a l i u s vis p a c i e n t s u d a r o m o t e r y s .
B a i m ne tik p s i c h i k a i , bet ir fizikai a l i n a
m o n e s . Jei tai tsiasi ilgai,
r e i k t k r e i p t i s pa
tyrus gydytoj. N e r e t a i savyje u g n i a u t a s bai
Nustatyta, kad
pacientai, kuri
ligas sukelia
baim, viduti
nikai 19 met
lankosi pas
vairius gydy
tojus, kol diag
nozuojama tik
roji liga. Be to,
vis t laik
mogus nuodi
jamas daugybe
medikament,
kurie tik dar la
biau silpnina
organizm.
m s j a u s m a s gali tapti c h r o n i k lig p r i e a s t i m i .

S p e c i a l i s t a i m a n o , k a d a p i e 80 % vis b a i m s pa
c i e n t m a n o m a igydyti, j e i tik j i e laiku ir t i n k a
m a i b t g y d o m i . A u t o g e n i n t r e n i r u o t gali pa
dti n u s t a t y t i ry t a r p b a i m s ir p r a s t o s fizins sa
vijautos.
Kart pateks
uburt baims
rat mogus be
pagalbos i a
lies i jo itrkti
negali.
68
Atsakykite
Baims nema
noma nugalti
stengiantis
nuolat jos i
vengti. Baim
manoma veik
ti tik labai at
sargiai j anali
zuojant, lei
diant jai pasi
reikti ir j pri
pastant.
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
emiau pateiktus klausimus,
kurie
niausiai t r u n k a n e i l g a i , k a r t u p a s i r e i k i a stiprs f i
p a d s a i k i a u s u v o k t i savo b a i m s p r i e a s t i s :
ziniai s i m p t o m a i , pvz., m s irdies n e g a l a v i m a i ,
N u o kada jus kankina nuolatin baim?
kurie tik s u s t i p r i n a b a i m s b s e n .
Kokios aplinkybs sustiprina baim?
G e n e r a l i z u o t a b a i m : j s u k e l i a n e r e a l s vaiz
K a s s u k e l i a b a i m - a s m e n y s , g y v n a i , t a m tik
diniai. T o k i b a i m j a u i a n t y s m o n s n u o l a t bai
r o s situacijos?
m i n a s i dl a r t i m j ir savs.
K a i p fizikai p a s i r e i k i a j s b a i m ?
Nuo baims sukeliam sutrikim keniantys mo
K i e k ilgai t r u n k a b a i m s b s e n a ?
ns d a n a i n e s m o n i n g a i s u f o r m u o j a s a v o e l g e s i o
K a i p p a v y k s t a vl n u s i r a m i n t i ?
strategij - i t o l o a p l e n k i a b a i m
Ar bijote lig?
vietas a r b a s t e n g i a s i i v e n g t i t o k i situacij, ku
sukelianias
rios s u k e l i a b a i m s j a u s m .
Jei n u o l a t b a i m p a t i n a n t i e m s p a c i e n t a m s lai
k u n e s k i r i a m a s g y d y m a s , p o k u r i o laiko a t s i r a n d a
Galimos baims prieastys

Sakoma, kad baims akys didels. Baims suke
liam sutrikim turintys m o n s turt kreiptis
gydytoj.
Bendromis jgomis galima
isiaikinti
t i k r s i a s b a i m s p r i e a s t i s ir s u f o r m u l u o t i savitaig o s t e i g i n j a i veikti.
I o r i n i a i b a i m s s u k l j a i : tai gali bti a s m e
n y s , g y v n a i , d a i k t a i , p a t a l p o s a r situacijos. D l
i o r i n i s u k l j a t s i r a n d a n t i liguista b a i m v a d i
n a m a fobija.
D a n i a u s i a y r a p a t a l p b a i m . m o g u s bijo a n k
t a r u d a r p a t a l p (klaustrofobija),
atvir viet
(agorafobija), m o n i m i n i o s . B a i m lydi j a u s
m a s , k a d y r a p a l i k t a s l i k i m o valiai.
V i d i n i a i b a i m s s u k l j a i : j i e d a n a i susij su
baisiais igyvenimais arba sunkiomis ligomis. Kai
k u r i e m o n s bijo susirgti v i u , u s i k r s t i infek
cinmis ligomis, mirti arba ti.
Baim
be
prieasties:
kai
kuriems
monms
staiga ueina panikos priepuoliai. N o r s jie da-
69
baims baim. Be to, prisideda bejgikumo jaus

m a s . T o k i a b a i m gali t a p t i tarsi v i d i n i u k a l j i m u .
Itrkti i io u b u r t o r a t o gali p a d t i tik p s i c h o t e
rapeutas.
Pasireikus
sunkioms bai
ms formoms
pirmiausia b
tina psicholo
go pagalba.
Autogenin
treniruot gali
sustiprinti psi
choterapinio
gydymo povei
k.
70
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
K gali a u t o g e n i n t r e n i r u o t ?
Jei jums pa
skirtas terapi
nis gydymas,
kartu su savo
terapeutu tur
tumte sufor
muluoti auto
genins treni
ruots teigi
nius.
Teiginiai b a i m e i veikti
E l g e s i o terapija gali s u m a i n t i b a i m ir fobij, o
K a s d i e n i a m e g y v e n i m e b a i m p a d e d a veikti h u
a u t o g e n i n t r e n i r u o t tik p a g r e i t i n a g y d y m o p r o
m o r a s . O , tai i r vl t u , m a n o mieloji b a i m e " , ga
ces.
l t u m t e p a s a k y t i sau p a j u t , k a d tuoj a p i m s bai
tokius
iomis priemonmis m a n o m a susilpninti

fizinius
simptomus kaip
smarkus
irdies
m . S u g e b j i m a s p a v e l g t i save i alies v i s u o
p l a k i m a s , d r e b u l y s , p a d i d j s k r a u j o s p d i s i r pa-
met y r a g e r a s vaistas. K u o g e r i a u i n o t e savo b a i
danjs
m s a t s i r a d i m o prieast, t u o a i k i a u galite sufor
kvpavimas.
B a i m d a n a i lydi depresija. Jei p a c i e n t a s y r a

pasirengs,
koncentruotas
atsipalaidavimas
gali
paspartinti depresijos gydym.

N e a i k i o s k i l m s b a i m ir izofrenija gali bti
m u l u o t i s a v i t a i g o s teigin.
Pagrindinis teiginys:
danai
baim jauiantys
mons galt pasirinkti teiginius Visur ir visada

ramyb ir altakraujikumas" arba A esu drsus
g y d o m o s tik p s i c h o t e r a p i n m i s p r i e m o n m i s . N e
ir laisvas, j g o s k n e s k l i n d a l a i s v a i " . K i t a s gali
paisant to, praktika rodo, kad autogenin treniruo
m a s v a r i a n t a s : A esu v i s i k a i n e s i t e m p s , j a u
t gali p e r p u s s u m a i n t i izofrenija s e r g a n i
i u o s i r a m i a i , laisvai ir tvirtai, b a i m u l e i d i a
pacient baim.
viet drsai".
71
Teiginys gresiant p a n i k o s priepuoliui: pajut ar

tjant p a n i k o s priepuol, susikoncentruokite teigi
n A ilieku visikai r a m u s ir altakraujikas".
T e i g i n y s , kai a p i m a b a i m d l i r d i e s v e i k l o s
sutrikimo: jei naktimis danai pabundate apimti
b a i m s dl irdies v e i k l o s s u t r i k i m o , t u r t u m t e
n e d e l s d a m i k r e i p t i s gydytoj, k a d j i s n u s t a t y t
fizines
arba
psichines
io
reikinio
prieastis.
m a u s p r i e p u o l i o galite b a n d y t i ivengti k a r t o d a
m i t e i g i n i r d i s visikai r a m i i r m a n n e s v a r b i .
A m i e g u giliai i r r a m i a i " .
Teiginys apmus depresinei nuotaikai: kovo
j a n t s u lidesiu, p r i s l g t a n u o t a i k a p a d e d a savitai
gos teiginiai, padrsinantys autogenin treniruot
atliekant asmen.
Susikoncentruokite
teigin
G y v e n k t o l i a u drsiai, l i n k s m a i i r d i a u g s m i n
gai" arba A mokausi gyventi ir mylti". Galite
Teiginiai, pade
dantys nugalti
baim - ne ko
kie pozityvs
propagandiniai
kiai, siekiant
sau k nors si
nekti. Auto
geninio atsipa
laidavimo metu
j poveikis
kaip tik bna
stiprinantis ir
skatinantis.
72
Atmint galima
palyginti su
nuotraukos ga
myba: po po
pieriaus ap
vietimo, ryki
nimo ir fiksavi
mo vaizdas
daugiau nesi
keiia.
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
t e i g i n s u r i m u o t i , pvz., A e s u l a i m i n g a s ir lais
pasakyti, k a i p a t r o d psioji, k tik psij per
v a s . A v i s k p a s i e k s i u , didelis i a d a i k t a s " .
ja perjusi g a t v .
T e i g i n y s p r i e o p e r a c i j : j e i bijote o p e r a c i j ar
T r u m p o j i a t m i n t i s - s p d i a i ilieka a i k s 20
d a n t t a i s y m o , j a u s i t s g e r i a u d m e s s u t e l k tei
m i n u i . V l i a u s i a i p o v a l a n d o s spdis iblsta
gin: A e s u r y t i n g a s i r laisvas. O p e r a c i j o s m a n
arba p e r d u o d a m a s ilgj a t m i n t .
p a d s ir s k m i n g a i p a v y k s " .
Ilgoji a t m i n t i s - spdiai ilieka ilg laik, o
73
kartais ir vis g y v e n i m . N o r i n t t a m t i k r infor

Atminties susilpnjimas
S u s i k o n c e n t r a v j s vis d m e s s u t e l k i a t e v i e n
dalyk. Tai gali b t i k o k i a n o r s u d u o t i s , t e k s t a s ,
muzikos krinys ar tiesiog skanus maistas. Dau
gelis m o n i , n o r d a m i labiau s u s i k o n c e n t r u o t i ,
intuityviai p r i s i m e r k i a a r b a u s i m e r k i a , iri t o
l. Taip j i e n u s l o p i n a s v a r b i a u s i j u t i m , k u r i o d
ka m o g u s g a u n a 80 % visos i n f o r m a c i j o s .
K a i g a l v o s s m e g e n n u o l a t o s n e b l a k o nauji
dirgikliai, n u k r e i p t i m s d m e s n e t a i p j a u leng
va. D m e s y s s u t e l k i a m a s tik tai, k m e s n o r i m e
i m o k t i , s u p r a s t i a r b a siminti.
m a c i j s i d m t i ilgam, j b t i n a d a u g k a r t u
fiksuoti momentinje atmintyje, kad galvos sme
g e n y s t u r t g a l i m y b i informacij susieti s u
kitais v a i z d i n i a i s ar v a i z d a i s .
Nordamos pasinaudoti tam tikromis iniomis,
g a l v o s s m e g e n y s grta p r i e vairiausi asociacij,
k u r i o s a t v e d a p r i e t i k r o s i o s i n f o r m a c i j o s . Dl ios
prieasties daug inantys mons sugeba greiiau
ko n o r s i m o k t i : j i e gali informacij k a u p t i ir rei
k i a m u m o m e n t u j a vl p a s i n a u d o t i .
Prastos atminties prieastys
N e s u g e b j i m o sutelkti d m e s p r i e a s t y s gali b t i
Trys s i m i n i m o e t a p a i
K i e k v i e n d i e n p a t i r i a m e d a u g y b spdi: vie
n u s u m i r t a m e j a u p o k e l i s e k u n d i , k i t u s pri
s i m e n a m e s a v a i t e s ar m n e s i u s , o kai k u r i e n e i
d y l a vis g y v e n i m . P a g a l s i m i n i m o ir i l a i k y m o
trukm skiriami 3 etapai:
M o m e n t i n a t m i n t i s - per l y t j i m o o r g a n u s gau
t a i n f o r m a c i j a i l i e k a ilgiausiai 2 0 s e k u n d i . Jei
m o g u s n e a t i d u s arba i informacija n e s u s i e j a m a
s u k i t o m i s i n i o m i s , j i u m i r t a m a . Taip m e s rea
g u o j a m e v i s u s m a n o m u s s i g n a l u s , pvz., v a i r u o
d a m i a u t o m o b i l j a u p o t r u m p o laiko n e b e g a l i m e
vairios. Pvz., fizins - k r a u j a g y s l i s u s i a u r j i m a s

arba pakits h o r m o n balansas, taiau daniausiai
tai l e m i a visai k a s d i e n s p r i e a s t y s : d i r g i k l i gau
sa, t r i u k m a s , p e r ilgas t e l e v i z o r i a u s i r j i m a s ,
m i e g o a r b a j u d j i m o t r k u m a s . Jei e g z a m i n o a r
pokalbio su bsimu darbdaviu metu pasirodte
p r a s i a u nei galjote, t u r b t j a u i a t e s c e n o s (vie
u m o s ) b a i m . T u o m e t , r o d o s , irdis ioks - pa
danja
kvpavimas,
raumenys
yra
sitemp
k a i p tik ios energijos j u m s t r k s t a a t i d i a i skaity

ti, k l a u s y t i s arba m s t y t i .
Tie, kurie nori

ko nors rimtai
imokti, nes tai
juos domina,
informacij si
mena ymiai
lengviau nei
tie, kurie abe
jingi moko
majam dalykui
arba abejoja,
kad ios inios
kada nors pra
vers.
74
siteig, kad m o k y m a s i s t e i k i a m a l o n u m , leng
viau s u k a u p s i t e d m e s , n e s p a s i t e l k u s t e i g i a m a s
nuostatas viskas pavyksta daug lengviau. Per au
t o g e n i n t r e n i r u o t galite sau siteigti, kad m o k y
m a s i s t e i k i a m a l o n u m ir y r a visai l e n g v a s - vien
ios p r i e m o n s s u d a r o g e r e s n e s slygas k n o r s i
mokti. Kasdien darydami pagrindinius pratimus
Jei esate susirp, kad i
baims egza
mino ar pokal
bio su bsimu
darbdaviu me
tu mstymas
bus visikai
ublokuotas,
panaudokite
savitaigos tei
gin Idjos at
siranda savai
me".
j s lavinate a t m i n t : vis d m e s s u t e l k i a t e teigi

n i u s , o p a a l i n i u s g a r s u s ir m i n t i s p a l i e k a t e n u o a
lyje. P a p i l d o m a i p r o g r a m galite traukti saki
n i u s M i n t y s visai n e s v a r b i o s " , M i n t y s a t e i n a i r
i e i n a " a r b a P a a l i n i a i garsai visai n e s v a r b s " .
m o k vl v i s k u m i r t i . P a n a u d o d a m i s a v i t a i g o s
teiginius A t m i n t y j e viskas ilieka ir a bet k a d a
galiu v i s k p r i s i m i n t i " a r b a A t m i n t y j e v i s k a s u
fiksuojama, m o k y m a s i s m a n sekasi g e r a i , a suge
b s i u " gysite d a u g i a u p a s i t i k j i m o s a v o j g o m i s .
E g z a m i n a i : k o v o j a n t su s c e n o s ( v i e u m o s ) bai
m e t i n k a t e i g i n y s E g z a m i n a s ( p o k a l b i s ) visai n e
s v a r b u s , s k m u t i k r i n t a , a esu visikai r a m u s ir
r y t i n g a s , a t m i n t y j e v i s k a s ilik, a s u g e b s i u " .
irdies veiklos ir kraujotakos

sutrikimai
i r d i e s v e i k l o s ir k r a u j o t a k o s s u t r i k i m a i - d a
Teiginiai, p a d e d a n t y s g e r i n t i a t m i n t
n i a u s i o s v a d i n a m o s i o s civilizacijos ligos. Be fizi

ni prieasi, i o m s l i g o m s atsirasti turi takos
I n d i v i d u a l s s a v i t a i g o s t e i g i n i a i gali p a g e r i n t i su
netinkama mityba, j u d j i m o stoka, stresas, nesai
g e b j i m siminti. P r i k l a u s o m a i n u o s p j a m o s sil
k i n g a s p r i k l a u s o m y b s ligas s u k e l i a n i m e d i a
p n o s i o s v i e t o s , galite sutelkti d m e s s k i r t i n g a s
g vartojimas.
mokymosi pakopas.
Malonumas
i r d i e s v e i k l o s ir k r a u j o t a k o s s u t r i k i m d a
mokytis: jei norite pakeisti savo
n i a u s i a i turi v y r e s n i m o n s , t a i a u iais n e g a l a v i
n u o s t a t a s dl m o k y m o s i p r o c e s o , i b a n d y k i t e tei
m a i s s k u n d i a s i vis d a u g i a u j a u n m o n i . Vyres
ginius M o k y m a s i s man teikia m a l o n u m ir ne
n i nei 6 0 m e t m o n s t u r t r e g u l i a r i a i t i k r i n t i s
s u n k i a i p a v y k s t a , a esu a t i d u s ir p a s i e k i u s a v o
sveikat.
tiksl" a r b a M o k y m a s i s n e s u d t i n g a s i r t e i k i a
K i t o s irdies ir k r a u j o t a k o s lig p r i e a s t y s :
m a l o n u m , a dirbu labai a t i d i a i " .
Arterij s u s i a u r j i m a s .
D a u g i a u i t v e r m s : j e i s u n k u k e l e t v a l a n d i
S u t r i k u s i irdies v a i n i k i n i k r a u j a g y s l i kraujo
bti s u s i k o n c e n t r a v u s , galite p a s i r i n k t i s a k i n i u s
taka.
A d i r b u l e n g v a i ir l a i s v a i " , A ilaikysiu ir su
irdies ritmo sutrikimas.
g e b s i u tai p a d a r y t i " a r b a A atliksiu savo u
Per auktas arba per e m a s kraujospdis.
d u o t ir j a u s i u o s i p u i k i a i " .
Sutrikusi r a n k ir koj k r a u j o t a k a .
T i k j i m a s s k m e : kai k u r i e m s m o n m s m o k y
J e i g u s k u n d i a t s iais n e g a l a v i m a i s , t u r t u m t e
m o s i p r o c e s a s tarsi u b l o k u o j a m a s , n e s j i e bijo i-
p a s i k o n s u l t u o t i su g y d y t o j u ir daryti n e s u d t i n g u s
75
76
Turintys vairi
irdies veiklos
sutrikim tur
t gerokai su
mainti rkal
kiek arba, ge
riausia, visai
atsisakyti rky
mo. Siekiant
io tikslo per
autogenin tre
niruot naudo
jami specials
savitaigos tei
giniai.
Negalavim veikimas
kraujotak stabilizuojanius pratimus. Autogenin
d r o m i s j g o m i s iekoti t i n k a m o s a v i t a i g o s teigi
t r e n i r u o t ir kiti a t s i p a l a i d a v i m o bdai t a i p pat
nio.
n a u d i n g i , n e s o r g a n i z m a s p a m a u i m o k s t a si
veiklos i r k r a u j o t a k o s s i s t e m o s s u t r i k i m u s y p a
t e m p t i ir a t s i p a l a i d u o t i n e p r a r a s d a m a s v i d i n s p u
tinka tokie teiginiai:
siausvyros.
Teiginys esant irdies
alinant psichosomatinio pobdio
kraujotakos
77
irdies
sutriki
m a m s : b e prasto t e i g i n i o i r d i s p l a k a visikai
Teiginiai t u r i n t i r d i e s ir k r a u j o t a k o s n e g a
lavim
T u r i n t y s r i m t irdies v e i k l o s s u t r i k i m b e n t j a u
p r a d i o j e t u r t atsisakyti irdies p r a t i m o , pasi
k o n s u l t u o t i su kurs v a d o v u arba g y d y t o j u ir ben-
ramiai",
p a p i l d o m a i galite
sivaizduoti,
kaip
kairiojo d e l n o per dilb, a s t ir pet kairij kr

tins pus sklinda iluma.
T e i g i n y s s u t r i k u s i r d i e s r i t m u i : j e i i r d i e s rit
m a s s u t r i k s , k l a s i k i n i o irdies p r a t i m o n e d a r y k i
t e a r b a j p a k e i s k i t e . T u o m e t t e i g i n y s g a l t bti
t o k s : M a n o irdis p l a k a t o l y g i a i , r a m i a i i r utik
rintai".
Teiginys esant auktam kraujospdiui: auk
t k r a u j o s p d t u r i n t y s m o n s gali p a b a n d y t i at
sipalaiduoti. Pratimo pabaigoje tinka teiginys A
esu r a m u s ir v a l u s " . Po to n o r m a l i b s e n gr
t a m a prastu b d u .
Teiginiai, kai la r a n k o s ir kojos: p i r m i a u s i a
reikia daryti i l u m o s pratim. P o k e l i m n e s i
t r e n i r u o i p a s t e b s i t e , k a d r a n k o s ir k o j o s n e t u
b a i g u s p r a t i m dar ilgai ilieka iltos.
Teiginys nuo raudonavimo: jeigu tam tikrose
situacijose n u o l a t r a u d o n u o j a t e , galite pasirinkti
t e i g i n V e i d a s ( g a l v a ) m a l o n i a i vsi, r a u d o n a v i m a s visikai n e s v a r b u s " . Taip pat t i n k a ir kitas tei
g i n y s : A esu visikai r a m u s ir a l t a k r a u j i k a s ,
s k r u o s t a i ir k a k t a m a l o n i a i v s s , r a u d o n a v i m a s
visikai
nesvarbus".
Teiginys nuo prakaitavimo: stiprus rank, pa

a s t ar p d p r a k a i t a v i m a s gali bti susijs su
js
emocijomis.
Rekomenduojamas
teiginys
Aukt krau
jospd turin
tys asmenys
danai link
impulsyvum ir
greitai susierzi
na. Autogeni
ns treniruots
dka galima
pamau imok
ti sumainti
emocin tam
p-
78
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
R a n k o s ( p d o s ) visikai s a u s o s " a r b a R a n k o s
rmas or pokyiams, sauls smgis. Uterta ap
( p a a s t y s ) v s i o s ir s a u s o s " .
linka t a i p p a t turi takos savijautai. M i g r e n o s p r i e
Galvos skausmas ir migrena
t r i u k m o ir kai k u r i m a i s t o p r o d u k t (pvz., t a m
G a l v o s s k a u s m a i y r a labiausiai paplitusi s k a u s m o
M e d i k a m e n t a i : vaistai g a l v o s s k a u s m gali su
f o r m a t a r p suaugusij. Jais s k u n d i a s i kas t r e i a s
kelti lygiai t a i p p a t k a i p k a v a a r a l k o h o l i s . M o t e
mogus.
rims, n e g a l i n i o m s vartoti k o n t r a c e p c i n i t a b l e
puolis
Jei danai
skauda galv,
prieastis gali
bti nuolatin
tampa. Kai
kuriems mo
nms tai labai
paranku, nes
is skausmas
atitraukia d
mes nuo tikro
sios proble
mos.
Jeigu
be
akivaizdios
nesiliauja g a l v o s s k a u s m a s ,
gali
itikti
nuo
stipri
kvap,
viesos,
tikr srio r i ) .
prieasties
ilgai
btina medicinikai
i, n u o j t a i p pat d a n a i s k a u d a galv.
isitirti. G a l v o s s k a u s m a i s k i r s t o m i dvi ris:
Fizins prieastys:
P r i e v a d i n a m j p i r m i n i g a l v o s s k a u s m pri
mis j a u i a m a s
s k i r i a m i t a m p o s sukelti s k a u s m a i , m i g r e n a , tria
g a l i m i p a k i t u s s m e g e n k r a u j o t a k a i arba e s t r o g e
kio
n koncentracijai menstruacij metu. Spazminiai
nervo
neuralgija
ir
vazomotoriniai
galvos
skausmai.
s e r g a n t t a m t i k r o m i s ligo
skausmas.
Migrenos
priepuoliai
g a l v o s s k a u s m a i a t s i r a n d a dl r a u m e n t e m p i m o
A n t r i n i s g a l v o s s k a u s m a s y r a vairi lig s i m p
s p r a n d o ir p e i srityje.
tomas:
Psichins
i n f e k c i n i lig, g a l v o s t r a u m ,
79
irdies
prieastys:
prie
psichini skausmo
v e i k l o s , k r a u j o t a k o s ir m e d i a g a p y k a i t o s sutri
s u k l j p i r m i a u s i a p r i s k i r i a m a s stresas,
kim, aki, aus, dant, v e i d o bei s i n u s u d e g i
m a s d a r b e i r a s m e n i n i a m e g y v e n i m e . T u o m e t psi
m.
c h o l o g i n i s s p a u d i m a s p a s i r e i k i a fizikai. M i g r e
A t s a k e m i a u p a t e i k t u s k l a u s i m u s , g a l s i t e isi
n o s p r i e p u o l i u s t a i p p a t d a n a i s u k e l i a stresas,
aikinti g a l v o s s k a u s m prieast:
p y k t i s ir agresija.
patiria
A p i b d i n k i t e , k a i p j u m s s k a u d a galv.
K i e k laiko t r u n k a s k a u s m a s ?
K a d a p i r m k a r t pajutote s k a u s m ?
Kokie veiksniai malina arba stiprina galvos
skausm?
Galimos galvos s k a u s m o prieastys
Autogenin treniruot ir galvos s k a u s m a s

Autogenins treniruots pratimai padeda galvos
s k a u s m veikti k i t o k i u b d u . Jie y p a v e i k s m i n g i
a t s i r a d u s s k a u s m u i dl t a m p o s ir dl m i g r e n o s .
M o k s l i n i a i s t y r i m a i s rodyta, k a d k o n c e n t r u o t a s
a t s i p a l a i d a v i m a s v e i k i a g r e i i a u ir, p a l y g i n t i
su
i a n d i e n m e d i c i n o j e i n o m o s m a d a u g 165 gal
vaistais, e f e k t y v i a u ; b e t o , tai k u r k a s p i g i a u . M i g
v o s s k a u s m o rys i r b e v e i k t i e k p a t j s u k e l i a n i
r e n a s e r g a n t y s m o n s teigia, k a d a u t o g e n i n s t r e
p r i e a s i . Prie s u f o r m u l u o d a m i s a v i t a i g o s teigi
n i r u o t s p r a t i m a i s u m a i n a p r i e p u o l i skaii, o
n tiksliai i s i a i k i n k i m e s a v o s k a u s m o prieast.
skausmas tampa lengviau pakeliamas.
Iorins prieastys: traumos, operacijos, jaut-
Migrena yra
paveldima. Ta
iau tai ne
prieastis vis
kalt suversti
kitiems ir pa
tiems nieko ne
daryti.
80
Negalavim
Negalavim veikimas
veikimas
D a u g u m a i s u g a l v o s s k a u s m a i s k o v o j a n i pa
c i e n t p a d e d a etasis p a g r i n d i n i s p r a t i m a s K a k
gate
atvejais p a d e d a
le - i b a n d y k i t e t e i g i n i o S p r a n d a s m a l o n i a i il
sivaizdavimas.
tas, deinioji (kairioji) k a k t o s p u s m a l o n i a i vsi,
Kai
kuriais
prieingas teiginys arba ilumos
K a r t u su s a v o g y d y t o j u ar t r e n i r u o i ( k u r s ) va
Galvos skaus
mas danai at
siranda dl
sprando ir pe
i raumen
tempimo, ku
ris taip pat su
kelia ir kraujo
takos sutriki
mus ioje sri
tyje. iuo atve
ju labai padeda
autogenins
treniruots me
tu pasiekiamas
koncentruotas
atsipalaidavi
mas.
na sustiprja, kai s m a r k i a i j u d i n a m a galva. Jei ser
ta maloniai
vsi".
ypatinga migrenos
f o r m a - migraine cervica
g a l v a visikai blaivi, j o s n e s k a u d a " poveik.
d o v u irinkite g a l v o s s k a u s m e f e k t y v i a u s i a i m a
Teiginys
i n a n t s a v i t a i g o s teigin.
s k a u s m lydi
nuo
Menjero
svaigulys
ligos:
ir i m a s
jeigu
ausyse,
galvos
grei
iausiai sergate M e n j e r o liga. N o r d a m i , k a d su

mat spengimas ar imas ausyse, pasinaudoki
Teiginiai n u o g a l v o s s k a u s m o
K a i g a l v s k a u d a dl s i t e m p i m o a r k a n k i n a m i g
renos priepuoliai,
rekomenduotina pasinaudoti
emiau pateiktais savitaigos teiginiais. Dl kit

prieasi atsiradusiam galvos skausmui malinti
reikia i n d i v i d u a l i a i p a r i n k t teigini. P a s i t a r k i t e
t e t e i g i n i u i m a s a u s y s e visai n e s v a r b u s . A esu
visikai r a m u s , g a l v a visikai blaivi, j o s n e s k a u
da".
Skrandio ir arnyno sutrikimai
su g y d y t o j u a r b a k u r s v a d o v u ir isirinkite s k a u s
S k r a n d i s ir a r n y n a s y r a svarbiausi bet k o k i su
m a m s m a l i n t i labiausiai t i n k a n t teigin.
t r i k i m i n d i k a t o r i a i . S t r e s o p o v e i k i s d a n a i pasi
Teiginys
kratyti
nuo galvos skausmo:
skausmo,
Galvos
skausmai
nordami
susikoncentruokite
visikai
atsi
r e i k i a s k r a n d i o d i r g i n i m u , o u g n i a u t a b a i m ir
teigin
stiprios e m o c i j o s irgi k e n k i a v i r k i n i m u i . A t s i r a n
ramyb
d a s k r a n d i o n e g a l a v i m , kai k a d a net s u t r i n k a
nesvarbs,
svarbi" arba Joks galvos skausmas nesutrikdys

m a n o r a m y b s " . Taip p a t t i n k a t e i g i n y s S k a u s
virkinimas.
Atsak 5 e m i a u pateiktus k l a u s i m u s galsite
m a s yra, b e t a j o n e b e j a u i u " .
tiksliau apibdinti skrandio ir a r n y n o negalavi
Teiginys nuo tempimo sukelt galvos skaus
mus:
m : iuo atveju n a u d i n g i gali b t i t e i g i n i a i A i-
K a i p p a s i r e i k i a s k r a n d i o ir a r n y n o v e i k l o s
lieku visikai r a m u s i r a t s i p a l a i d a v s , k a k t a m a l o
sutrikimai?
niai vsi ir n e s k a u s m i n g a " a r b a G a l v a m a l o n i a i
K a d a pirm kart pajutote iuos simptomus?
vsi, a e s u visikai a t s i p a l a i d a v s " .
K a i p ilgai j i e t r u n k a ?
Teiginys n u o m i g r e n o s : pajut artjant m i g r e
K a s sukelia iuos negalavimus ir k a d a jie pamja?
nos priepuol, susikoncentruokite teigin Dei

nioji (kairioji) k a k t o s p u s m a l o n i a i vsi i r n e
skausminga".
Teiginys
nuo
migraine
cervicale:
kartais
migre-
81
Galimos virkinimo sutrikim prieastys

Tikslias
skrandio
ir a r n y n o veiklos
sutrikim
prieastis gali nustatyti tik gydytojas. K u o tiksliau
Danai judkite
gryname ore,
giliai kvpkite
bei ikvpkite.
Stenkits s
dti kuo tie
siau, nes taip
lengviau atsi
palaiduoti.
82
Skrandio ne
galavimus gali
sukelti ir niko
tinas. Apriboki
te rkym arba
visai jo atsisa
kykite, jei niko
tinas trikdo
skrandio
veikl.
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
j a s inosite, t u o labiau p a d s a u t o g e n i n t r e n i r u o t .
kai r a m u s , altakraujikas ir n e s u v a r y t a s . S k r a n
Fizins prieastys: prie j priskiriamos organi
dis ir a r n y n a s dirba r a m i a i ir be s u t r i k i m " . Taip
n s ligos, u d e g i m a i ir infekcijos. T u o s k u n d i a s i
p a t t i n k a s a k i n y s Visur ir v i s a d a - l a i s v u m a s ,
m a d a u g pus pacient, besikreipiani gydyto
saugumas ir j a u k u m a s " .
j u s dl s k r a n d i o i r a r n y n o s u t r i k i m .
Teiginys nuo nervins kilms v m i m o : A
Medikamentai:
esu visikai r a m u s , p a t e n k i n t a s ir n e s u v a r y t a s .
cheminiai vaist komponentai
k a r t a i s d i r g i n a s k r a n d i o g l e i v i n . Jei m a n o m a ,
Skrandis priima maist ir j ilaiko".
rinkits vaisines arbatas, biologinius ir h o m e o p a
Teiginys esant rijimo n e g a l a v i m a m s :
tinius vaistus.
gus, danai patiriantis stres ir galvojantis, kad
Psichins prieastys:
p i r m i a u s i a tai
stresas,
baim, pyktis ir agresyvumas.
K gali autogenin treniruot?

Vien atliekant p a g r i n d i n i u s a u t o g e n i n s treniruots
pratimus
ukertamas
m o m s atsirasti.
Ypa
kelias
virkinimo
naudingas
sauls
proble
rezginio
p r a t i m a s , j u o labiau k a d dl i l u m o s pojio audi

n i u s ir r a u m e n i s p r i t e k a d a u g i a u kraujo. M a n o m a ,
k a d k o n c e n t r u o t a s a t s i p a l a i d a v i m a s skatina sekre
cijos p r o c e s u s skrandyje, k e p e n y s e ir a r n y n e .
Teiginiai, padedantys reguliuoti

skrandio ir arnyno veikl
S k a u s m , kai s u t r i k u s i s k r a n d i o ir a r n y n o veik
la, g e r i a u s i a i m a l i n a i n d i v i d u a l i a i p a s i r i n k t i savitaigos teiginiai. Apie autogenin treniruot pasi
k a l b k i t e su s a v o g y d y t o j u ir t a i p s u f o r m u l u o k i t e
teiginius, kad j poveikis bt kryptingas.
T e i g i n y s n u o s k r a n d i o ir a r n y n o v e i k l o s su
trikim: nordami atpalaiduoti skrand ir arny
n, galite s u s i k o n c e n t r u o t i t e i g i n A e s u visi-
mo
83
Pasireikus
miems skran
dio negalavi
mams reikt
laikytis dietos
ir pirmiausia
ibandyti dvi
liaudies medi
cinoje gerai i
nomas priemo
nes: aviini
kruop nuovir
ir ramunli ar
bat.
84
Jei esate link

skrandio
gleivins ude
gimus ir skran
dio opalig,
neturtumte
apsiriboti vien
tik autogenine
treniruote. B
tina pakeisti
mitybos pro
ius ir vengti
stres.
d a u g i a u n e n u r y s n k s n i o , gali p a s i r i n k t i t e i g i n
A esu visikai r a m u s , a l t a k r a u j i k a s ir n e s u v a r
y t a s . S k r a n d i s p r i i m a maist,,
Teiginys esant polinkiui skrandio opalig: jei
gu rpesiai ir problemos nuolat trikdo skrandio
veikl, gali p a d t i t e i g i n y s A esu visikai ra
m u s , p a t e n k i n t a s ir s a u g u s . S k r a n d i s ir a r n y n a s
dirba visikai normaliai ir nepastebimai".
Teiginys n u o alkio priepuoli (bulimijos): nenu
Pykinimas
85
kelionse
S u k e l i o n e susij n e g a l a v i m a i a r b a i m , k a d j i e
gali atsirasti, d a n a i s u g a d i n a n u o t a i k . D a n i a u
siai k e l i o n i n i s stresas d u o d a p e r s k r a n d " . Vidi
nis n e r i m a s turi d a u g p r i e a s i . V i e n a vertus, di
del
reikm
turi
priekelioninis jaudulys
ir
d i a u g s m a s , k i t a v e r t u s , n e d a u g e l i s k e l i o n i
vyksta atsipalaidav.
m a l d o m n o r v a l g y t i s e r g a n t y s b u l i m i j a gali a p
D a n a i d a r b e u t r u n k a m a , n e s n o r i m a sutvar
m a l i n t i t e i g i n i u A e s u p a t e n k i n t a s i r visikai
kyti v i s u s r e i k a l u s , i r t a d a p a s k u t i n a k i m i r k p a s
r a m u s . V a l g y m a s visikai n e s v a r b u s " .
kubomis
kraunamas
lagaminas.
Nieko
nuosta
b a u s , k a d o r g a n i z m a s p r i e i n a s i - s u t r i n k a irdies
veikla, k r a u j o t a k a , i m a p y k i n t i .
Visk p a s k u t i n e i m i n u t e i a t i d j s m o g u s i
v y k s t a n u s i p l k s l a b i a u n e i prastai. P a k e l i u i at
s i r a n d a p a p i l d o m s t r e s s u k e l i a n i veiksni:
Staiga p a k i n t a nusistovjs, prastas o r g a n i z m o
r i t m a s ir j i s j a u t r i a i r e a g u o j a n e t i k t pasikeitim.
R e i k i a prisitaikyti p r i e k l i m a t o p o k y i .
S k r a n d i s turi prisitaikyti p r i e n e p r a s t v a l g i ir
grim.
M a i s t o p r o d u k t u o s e e s a n t y s lig sukljai gali
sukelti p a p i l d o m r p e s i .
Keliaudami atsipalaiduokite
N o r d a m i ivengti streso, kaip galima anksiau imki
te ruotis kelionei. Prie kelet dien reikt sudary
ti sra darb, kuriuos btina padaryti prie kelion.
K u o geriau visk organizuosite, tuo lengviau
a t s i p a l a i d u o s i t e ir u m i r i t e r p e s i u s .
i n o d a m a s , kad v i s k s u t v a r k , m o g u s gali il
stis n u o p i r m o s a t o s t o g d i e n o s . Vis p a s i r u o i m
Palepinkite sa
ve, kad lauki
mas prie
skryd bt
kuo malo
nesnis. Nusi
pirkite mgsta
m urnal, ap
irkite par
duotuvi vitri
nas, igerkite
vitaminizuot
suli arba pa
sikalbkite su
bendrakeleiviu.
86
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
p a d a l y k i t e p a p r a s t u s , s m u l k i u s d a r b u s ir k i e k v i e
n dien vykdykite
Retkariais
k e l e t savo
atsipalaiduokite,
srao
punkt.
atsisskite
savo
m g s t a m o j e vietoje ir atlikite a u t o g e n i n t r e n i r u o
Atostogauti va
iuokite kuo
maiau sitem
p. Prie kele
t dien susidkite daiktus.
Tie, kurie iki
paskutins aki
mirkos galvoja
apie tkstant
smulkmen,
kelion ivyks
ta apimti
streso.
t . S u s i k o n c e n t r u o k i t e t e i g i n i u s , p a d e d a n i u s i
sprsti s k r a n d i o i r a r n y n o s u t r i k i m u s . K e l i o n s
metu padeda tokie teiginiai:
T e i g i n y s , kai s u t r i k u s i s k r a n d i o v e i k l a : atsi
p a l a i d u o t i t i n k a t e i g i n y s A e s u visikai r a m u s ,
a l t a k r a u j i k a s ir n e s u v a r y t a s . S k r a n d i s ir a r n y
n a s d i r b a r a m i a i ir be s u t r i k i m " . Taip p a t galite
s u s i k o n c e n t r u o t i s u r i m u o t s a k i n V i s u r ir visa
da j a u k u m a s ir apsauga".
T e i g i n y s , kai k e l i o n s e p y k i n a : j e i g u k e l i o n s
m e t u d a n a i b n a bloga, galite p a s i r i n k t i savitaig o s t e i g i n A esu r a m u s , p a t e n k i n t a s ir laisvas.
87
Jros liga
B e n d r a s dviej j u t i m o o r g a n d a r b a s l e i d i a m o
gui o r i e n t u o t i s e r d v j e : tie o r g a n a i y r a a k y s ir ves
t i b u l i a r i n i s a p a r a t a s v i d i n j e ausyje. A k y s s u t e i k i a
i n f o r m a c i j a p i e tai, k u r m e s e s a m e i r k o k i e daik
tai j u d a a p l i n k m u s . i informacija r e g j i m o ner
vais p e r d u o d a m a s m e g e n i s .
\ s m e g e n i s p a t e n k a ir signalai i v e s t i b u l i a r i n i o
aparato.
Vestibuliarinis
aparatas - pusiausvyros
o r g a n a s - y r a v i d i n j e ausyje. j u d j i m r e a g u o j a
v i d i n j e ausyje esanti tirta m a s . k l a m p skys
t v e i k i a s v o r i o j g a . P a v y z d i u i , kai tik p a s u k a m a
galva, p r a d e d a j u d t i i r skystis. D a u g y b j u t i m o
receptori jauia dirginim ir perduoda smege
nims atitinkamus signalus.
Skrandis priima maist ir j ilaiko".

D u skirtingi s i g n a l a i
L a i v e p l a u k i a n i o ir v a n d e n n e i r i n i o m o
g a u s s m e g e n y s g a u n a p r i e t a r i n g informacij:
A k y s s m e g e n i s i n f o r m u o j a , k a d a p l i n k a (t.y. lai
vas) nejuda.
T u o p a t m e t u pusiausvyros o r g a n a s fiksuoja laivo
judjim. i j u d e s i kryptis gali bti bet kokia: pir
m y n , atgal, auktyn, e m y n , kair, dein. Rea
g u o d a m o s iuos du vienas k i t a m prietaraujanius
signalus s m e g e n y s ir visas k n a s p r a r a n d a pusiau
svyr. P a s e k m - galvos svaigimas ir p y k i n i m a s .
K a i p i v e n g t i j r o s l i g o s : j e i tik m a n o m a ,
s t e n k i t s bti laivo d e n y j e t i e s laivo v i d u r i u . N u
k r e i p k i t e v i l g s n h o r i z o n t a r b a n u t o l u s laiv,
k a d a k y s t u r t n e j u d a n t a t s k a i t o s tak. K a d n e
perkrautumte skrandio, prie kelions pradi ir
Laivo kajuts
su ioriniu lan
gu branges
ns, bet jau
kesns. Jeigu
iplaukus jr
vis dlto grei
tai pradeda py
kinti, vertt
pasvarstyti,
kad i investi
cija apsimoka
ir sveikatos
poiriu: ma
tantis, i kur
ateina bangavi
mas, arba ga
lintis matyti
horizont mo
gus ne taip
greitai suserga
jros liga.
88
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
T e i g i n y s n u o p y k i n i m o : A e s u v i s i k a i ne si
temps. Skrandis dirba ramiai ir be sutrikim".
Teiginys n u o v m i m o :
smegenyse esant vmi
m o c e n t r g a l i m a veikti t e i g i n i u P y k i n i m a s visai
n e s v a r b u s . A esu r a m u s i r p a t e n k i n t a s " .
Staiga mus
pykinti patarti
na giliai kv
puoti ir - tarsi
okant - visu
knu judti lai
vo sibavimo
kryptimi. Su
stingus viena
poza ir sitem
pus nemano
ma atsipalai
duoti ir pykini
mas nepraeina.
j o s metu valgykite lengvai virkinam maist ir

visai a t s i s a k y k i t e a l k o h o l i o .
Atsipalaidavimas iplaukus jr
Keniantis nuo pykinimo, taiau norintis pasim
gauti k e l i o n e laivu m o g u s dar p r i e i p l a u k d a
m a s t u r t s m o n i n g a i a t s i p a l a i d u o t i . i u o atveju
labai n a u d i n g i ei p a g r i n d i n i a i a u t o g e n i n s t r e n i
r u o t s p r a t i m a i . K n o iskirta i l u m a n u r a m i n a
skrand.
S u s i k o n c e n t r u o k i t e v i e n e m i a u pa
t e i k t s a v i t a i g o s teigini.
Teiginys nuo galvos svaigimo:
teigin
Supimas
visikai
ibandykite
nesvarbus,
ramyb
svarbu". Taip pat galite susikoncentruoti teigi

n A esu visikai nesitemps ir nesusivars.
Pusiausvyros organai dirba ramiai ir be sutriki
m".
T e i g i n y s n u o g a l v o s s k a u s m o : n a u d i n g a s gali
bti teiginys Galvos skausmai nesvarbs, svarbu
ramyb"
ir
Joks
man ramybs".
galvos
skausmas
nesudrums
89
Specialus skyrius
Specialus skyrius
92
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
Paros ritmo sutrikimas

Tolimoje
kelionje
organizmas
Teiginiai p o ilg k e l i o n i l k t u v u
pirmiausia
turi
prisitaikyti p r i e k i t o k i o k l i m a t o ir l a i k o p o k y i o . 2
ar 3 v a l a n d s k i r t u m sveiki m o n s p a k e l i a visai
l e n g v a i . N u k e l i a v u s d i d e s n i u s a t s t u m u s m i e g o rit
m a s vis d l t o s u t r i n k a i r is r e i k i n y s v a d i n a m a s
paros ritmo sutrikimu.
Paros ritmo
sutrikim ka
muojamas k
nas nuolat pa
tiria stres. To
dl nedert jo
papildomai ap
krauti riebiu
maistu, nikoti
nu ar alkoho
liu.
Prie
dideli
laiko
skirtum prisitaikaniam
m o g u i p i r m a s 3 ar 4 d i e n a s s k a u d a g a l v a r b a j
pykina. m o g u s jauiasi pavargs, apatikas, ne
turi a p e t i t o , n a k t b l o g a i m i e g a a r b a visai n e u
m i e g a , b e t o , labai s u m a j a s u g e b j i m a s sutelkti
dmes.
J a u t r e s n i m o n s m e n k i a u s i laiko p o k y t re
aguoja ypa jautriai. Net perjus n u o vasaros
i e m o s laik ar atvirkiai ir p a s u k u s l a i k r o d i u s
v i e n a v a l a n d a j u o s i m a k a m u o t i n e m i g a , didelis
nuovargis.
Po tolimo skrydio lktuvu daugeliui m o n i
nelengva priprasti
prie
prasto
laiko.
Apskritai
s k r y d i u s V a k a r u s p a k e l t i l e n g v i a u nei s k r y d i u s
R y t u s : k e l i a u j a n t i E u r o p o s JAV i k y l a m a i a u
s u n k u m p r i s i t a i k a n t p r i e laiko p o k y i o n e i ke
liaujant Japonij. K e l i a u d a m a s v a k a r k r y p t i m i
m o g u s s a v o l a i k r o d - t a i p p a t ir v i d i n - p a s u k a
atgal n u o 8 iki 10 v a l a n d . Tai tas p a t s , kas po di
d e l s v e n t s v l i a u nei prasta n u e i t i m i e g o t i . P o
ilgo m i e g o p e r i o d o o r g a n i z m a s l e n g v i a u prisitai
ko prie pokyio.
T u o t a r p u keliaujanties ryt k r y p t i m i p a s i e k u s
k e l i o n s t i k s l r e i k i a k e l i dien,
prisitaikyti p r i e laiko p o k y i o .
93
kol p a v y k s t a
Po skrydio pirmas kelias dienas palepinkite save

poilsiu, o d i e n p r i e grim, j e i m a n o m a , susi
planuokite taip, kad bt kuo maiau darbo. Pa
naudodami
emiau
pateiktus
teiginius
greiiau
p r i s i t a i k y s i t e prie n a u j slyg ir veiksite laiko

skirtumo pokyius.
Teiginys n u o n u o v a r g i o : n o r i n t p a d i d i n t i suge
b j i m s u s i k a u p t i , s i l o m a s t e i g i n y s A atidiai
d i r b u t o l i a u . A ilaikysiu ir su d a r b u s u s i d o r o
siu".
Teiginys, kai norima anksiau umigti: jei
s k r e n d a t e Rytus, p a s i e k k e l i o n s t i k s l t u r t u
m t e p a s i s t e n g t i u m i g t i a n k s i a u nei v i s a d a . Su
t e l k i t e d m e s t e i g i n A m i e g u visur ir visada,
kai tik y r a t i n k a m a g a l i m y b , d i e n a r n a k t i r at
s i b u n d u pailsjs ir v a l u s " .
T e i g i n y s , kai n o r i m a i l g i a u m i e g o t i : v a k a r
k r y p t i m i s k r e n d a n t i s m o g u s turi m i e g o t i ilgiau
n e i prastai. M i n t y s e s a k y k i t e sau s a k i n A t o
liau m i e g u giliai, visikai r a m i a i ir k i e t a i . P a b u s i u
tik r y t e " .
Miego sutrikimai
Jei r e t k a r i a i s s u n k u u m i g t i a r b a d a n a i p r a b u n d a t e nakt, tai n e b t i n a i turi bti susij su liga.
L a i k i n i m i e g o s u t r i k i m a i d a n i a u s i a i a t s i r a n d a dl
konkrei prieasi. Taiau jei danai arba be
v e i k visai n e m i e g a t e i r a t s i b u d j a u i a t s n e p a i l
sj, b t i n a isiaikinti prieast. M i e g a n t m s
o r g a n i z m a s ir p s i c h i k a r e g e n e r u o j a s i
- sutrikus
i a m n a t r a l i a m p o i l s i o ciklui gali atsirasti c h r o -
Daugelis di
dij avia
kompanij ke
leiviams silo
atsipalaidavi
mo programas,
kurias galima
igirsti per au
sines. Jos pa
naios auto
genin treni
ruot. Reko
menduotina
i kasei
klausytis po
lktuvo pakili
mo ir prie nu
sileidim.
94
Negalavim
Negalavim
veikimas
veikimas
n i k o s ligos. M i e g o s u t r i k i m s i m p t o m a i :
sas, profesiniai ir a s m e n i n i a i konfliktai, n e r i m a s ,
sunku umigti;
b a i m i r n e i s p r s t o s p r o b l e m o s t r u k d o g e r a i isi
nemiga;
m i e g o t i . D e p r e s i j a t a i p p a t gali sukelti r i m t m i e
negilus miegas, p a b u n d a m a nuo menkiausio
go sutrikim.
triukmo;
Pirm kart pa
naudoj auto
genin treni
ruot miego
sutrikimams
alinti nesitik
kite i karto di
dels skms.
Rezultatai i
rykja tik po
tam tikro laiko,
kai organizmas
vl imoksta
atsipalaiduoti.
per ankstyvas pabudimas;
ilgai t r u n k a n t i s m i e g a s .
Danai nuo miego sutrikim keniantys mons,

p a s i t e l k a u t o g e n i n t r e n i r u o t , gali p a s i e k t i y p a
Galimos miego sutrikim atsiradimo
g e r r e z u l t a t . D a r a n t p r a t i m u s visas d m e s y s su
prieastys
t e l k i a m a s s u n k u m o ir i l u m o s j a u s m - tai ati
N u o l a t m i e g o p r o b l e m t u r i n t y s m o n s t u r t i
traukia n u o kankinani rpesi. Daugelis da
siaikinti p r i e a s t i s ir k r e i p t i s p a t a r i m o [ g y d y t o j .
ranij t r e n i r u o t , s a v o n u o s t a b a i , u m i e g a d a r
Reikt atsivelgti 4 skirtingus aspektus:
darydami pagrindinius pratimus.
Iorins prieastys:
triukmas
Nuolat vartojantys migdomuosius vaistus tur
gryno oro trkumas kambaryje.
t nuosekliai mainti j dozes. Autogenin treni
G e r a i i s i m i e g o t i gali k l i u d y t i ir p e r s i a u r a l o v a ar
r u o t gali t a p t i p u i k i u m e d i k a m e n t p a k a i t a l u .
blogas iuinys.
Gera pradia -
gatvje,
viesa,
Medikamentai:
vairs garsai,
miego
s u t r i k i m u s gali
sukelti
a t o s t o g m e t u ar s a v a i t g a l i a i s vi
sai a t s i s a k y t i m i g d o m j .
a n t i b i o t i k a i , b e t a b l o k a t o r i a i ir vairs h o r m o n i
niai p r e p a r a t a i . N e t m i g d o m i e j i vaistai gali su
j a u k t i n o r m a l miegojim, b e t o , p r i e j g a l i m a li
guistai p r i p r a s t i . D a u g u m o s serganij p r i k l a u
s o m y b s l i g o m i s ( a l k o h o l i k a i , n a r k o m a n a i ir kt.)
miegas yra sutriks.
Fizins
prieastys:
miegui
gali
turti
takos
alergija, a u k t a s k r a u j o s p d i s , irdies ligos, hor

m o n i n i a i s u t r i k i m a i , i n f e k c i n s ir r e u m a t i n s li
g o s bei a s m a . N e t sutrikusi s k y d l i a u k s v e i k l a ga
li sukelti m i e g o p r o b l e m . Visais iais atvejais b
tina pasikonsultuoti su gydytoju.
N e i s p r s t o s d v a s i n s p r o b l e m o s : tai d a n i a u
siai p a s i t a i k a n t i m i e g o s u t r i k i m p r i e a s t i s . Stre-
Teiginiai n u o m i e g o s u t r i k i m
Darant ilumos pratim rankos, kojos ir sauls
r e z g i n y s g e r i a u a p r p i n a m i krauju. K a i iltos k o
jos ir pilvas, greiiau apima miegas.
J e i g u p r a t i m d a r o t e v a k a r a i s j a u g u l d a m i lovo
j e , p a k a n k a p r a l e i s t i g r i m n o r m a l i bsen.
Jei suradote umigti padedant savitaigos teigin ir
p r a t i m d a r o t e dien, p r o g r a m o s p a b a i g o j e susi
k o n c e n t r u o k i t e t e i g i n ir g a l i a u s i a i k a i p pras
ta grkite n o r m a l i b s e n R a n k o s tvirtai, kv
p a v i m a s gilus, a k y s a t m e r k t o s " .
B e n d r a s t e i g i n y s n u o m i e g o s u t r i k i m : sutel
k i t e d m e s t e i g i n N a k t a m i e g u giliai, r a m i a i
95
Atsisakykite al
koholio prie
mieg. Kai ku
rie alkoholiniai
grimai laikinai
sustiprina nuo
vargio jausm,
taiau turi di
del tak mie
go ir nubudimo
ritmui. Geriau
igerkite meli
sos arbatos ar
stiklin karto
pieno su me
dumi.
96
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
ir kietai, p a b u s i u ryte t i k s l i a i . . . ( l a i k a s ) " arba sa

kin A i k a r t o u m i g s i u ir m i e g o s i u vis n a k t
ir ... (laikas), p a b u s i u p a i l s j s " .
Teiginys n o r i n t g r e i i a u u m i g t i : i b a n d y k i t e
teigin M i e g a s visikai n e s v a r b u , r a m y b svar
b u " a r b a M i n t y s visikai n e s v a r b u , atsigulus lo
v rpesiai u l e i d i a v i e t giliam m i e g u i " .
Paradoksals
teiginiai:
p a r a d o k s a l s teiginiai
(r. p. 64) t i n k a tik t u r i n t i e m s patirties. Sutelkite

d m e s savitaigos teigin A stengiuosi n e u
m i g t i vis n a k t " .
Teiginys n e n u t r k s t a m a m miegui pasiekti:
iuo atveju gerai v e i k i a t e i g i n y s A v i s n a k t i
m i e g o s i u visai ramiai ir kietai, o p a b u s i u tik ryte
... ( l a i k a s ) " . P a p i l d o m a i g a l i m a pridti visikai
be rpesi".
Teiginys siekiant atsiriboti nuo aplinkinio
t r i u k m o : T r i u k m a s visikai n e s v a r b u s , m i e g a s
r a m u s , gilus ir k i e t a s " a r b a T r i u m a s n u r a m i n a ir
p a d a r o m i e g gilesn".
P a b u d i m o t e i g i n y s : m g s t a n t i e m s ryte p a m i e
goti t i n k a t e i g i n y s A t s i k l i m a s ir a p s i r e n g i m a s
p a v y k s t a s a v a i m e . P o p u s r y i esu visikai pasi
r u o s ir v a l u s e i n u darb".
Teiginys n o r i n t n e u m i g t i n a k t :
dirbantys
naktinje p a m a i n o j e turi ilikti b u d r s ir vals,

todl gali p a s i r i n k t i sakin Vis n a k t n e m i e g o
siu".
97
98
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
Skausm malinimas
Prieingu
Skausmas yra tiesioginis signalas, kuriuo organiz

Organizmas
vienareikmius
signalus mums
siunia tik eks
tremaliose si
tuacijose. Tai irdies plaki
mas, neritmin
gas kvpavi
mas ar staiga
atalusios ko
jos. Skausmas
yra pavojaus
enklas, kur
reikia irti la
bai rimtai.
m a s n o r i a t k r e i p t i m s d m e s m sutrikim.
Kiekviena gyva btyb j a u i a vienok ar kitok
s k a u s m , skiriasi tik j o i n t e n s y v u m a s .
S k a u s m a s - v i e n a s p i r m j ligos
simptom,
s k a t i n a n i o r g a n i z m o a p s a u g i n e s reakcijas, k a d
p a a l i n t j s u k l u s i prieast.
atveju
mes
turbt
99
nepastebtume
p r i e a s t i e s ir s u t r i k i m o n e g y d y t u m e , dl to j i s tik
d a r labiau p a m t . K i e k v i e n a s m o g u s turi s a v o
s k a u s m o r i b a s : vieni labai k e n i a , kai susieidia,
o kiti itaria, k a d i n d n a i n e p a s t a s k a u s m o " , ir
j n u m o j a r a n k a . { d a n t g r i m k i e k v i e n a s irgi
reaguoja savaip.
Kai
kurios
moterys
kiekvien
m n e s k e n i a m e n s t r u a c i j s k a u s m u s , k i t o s - lai
mingesns - tomis dienomis nepatiria joki nepa
togum.
K e n i a n t y s c h r o n i k u s s k a u s m u s t u r t btinai
isitirti p a s gydytoj. A t s a k y k i t e e m i a u pateik
t u s k l a u s i m u s ir g a l b t n e r e i k s be r e i k a l o grieb
tis vaist:
Ar danai keniate nuo mi skausm?
Ar j a u j a u t t e c h r o n i k u s s k a u s m u s ?
K j u m s s k a u d a ?
Kiek laiko trunka skausmai?
K a i p ie s k a u s m a i p a s i r e i k i a ?
K a d a pirm kart pajutote skausmus?
Ar s k a u s m a i p a s i k a r t o j a p e r i o d i k a i ?
Ar tai i o r i n i a i " s k a u s m a i - gleivini, o d o s ar
dant?
O gal tai v i d i n i a i " s k a u s m a i , susij su v i d a u s
organais?
Kada jums skauda?
Galimos skausm prieastys

Jei s k a u s m a s vis p a s i k a r t o j a a r b a ilgai n e p r a e i n a ,
b t i n a p a s i k o n s u l t u o t i su g y d y t o j u ir isamiai isi
aikinti j o p r i e a s t i s .
I o r i n s p r i e a s t y s : s k a u s m a i a t s i r a n d a , kai su-
Skausmo tera
pija yra sava
rankika ben
drosios medi
cinos sritis.
Specialiose
skausmo klini
kose kartu dir
ba anesteziolo
gai, neurolo
gai, neurochirurgai, neuropatologai, psi
chologai ir so
ciologai.
100
Negalavim
veikimas
s i e i d i a m a a r b a s u t r i n k a kai k u r i o r g a n funkci
Raumen
skausm su
maina karta
vonia ir masa
as. Masaas
bus ypa
veiksmingas,
jeigu seanso
metu papildo
mai autogeni
niu bdu atsi
palaiduosite.
Negalavim
veikimas
r i u o s lydi m s , a t r s s p a z m i n i a i s k a u s m a i . K a i
j o s , p o operacij. V a d i n a m i e j i f a n t o m i n i a i s k a u s
i m o k s i t e t i n k a m a i a t s i p a l a i d u o t i , i n y k s ir visi
m a i j a u i a m i a m p u t a v u s r a n k a r b a koj.
raumen sukietjimai.
M e d i k a m e n t a i : kai k u r i e vaistai s u k e l i a s k a u s
T e i g i n y s s k a u s m o b a i m e i veikti: visai n e s u n
mus, nors turt j u o s malinti. Kai kurie mons
k u i m o k t i s k a u s m vertinti k i t a i p . T a m t i n k a tei
k e n i a j u o s , j e i g u igeria m a e s n n u s k a u s m i n a
giniai S k a u s m a s n e s v a r b u s " a r b a J o k s s k a u s
mj d o z n e i a n k s i a u . P e r d a u g r k a n t y s , ge
m a s n e s u t r i k d y s m a n o r a m y b s " . save p a v e l g t i
r i a n t y s k a v o s a r v a r t o j a n t y s a l k o h o l i o t a i p p a t ga
i alies g a l s i t e n a u d o d a m i t e i g i n S k a u s m a s i a
li tiktis p a n a i p a s e k m i .
yra, bet a j o n e b e j a u i u " .
F i z i n s p r i e a s t y s : s k a u s m u s gali sukelti vai
Teiginys n u o d a n t s k a u s m o :
rios ligos. T a i a u j i e gali atsirasti ir dl n e t a i s y k
kad s m a k r a s p a d t a s ant sniego, arba susikoncen
l i n g o s k n o l a i k y s e n o s a r p a k i t u s i o h o r m o n ba
truokite
lanso, pvz., m e n s t r u a c i j m e t u , b r e n d i m o laiko
(apatinio) andikaulio dalis maloniai vsi ir laisva".
t a r p i u ir p a n .
Teiginys nuo fantomini skausm: po galni
P s i c h i n s p r i e a s t y s : d v a s i n i a i i g y v e n i m a i ga
amputavimo ne taip skauds, jei kartosite: Ra
li sukelti v a d i n a m s i a s p s i c h o s o m a t i n e s ligas, ku
m y b , b i g m a l o n i a i vsi i r n e k a u s m i n g a " .
rias n e r e t a i lydi stiprs s k a u s m a i , k u r i d a n i a u
Teiginiai nuo vidinio s k a u s m o :
sia p r i e a s t i s y r a stresas. K i t a v e r t u s , ir s k a u s m a s
v a i z d a v i m a s m a i n a inkst, k e p e n i r t u l i e s p s
d a r o tak m s p s i c h i k a i . B l o g a savijauta, b a i m
ls s k a u s m u s . T i k t t e i g i n i a i : D e i n y s i s (kairy
ir nerimas yra skausm lydintys reikiniai.
teigin Deinioji
sivaizduokite,
(kairioji)
virutinio
i l u m o s si
sis) i n k s t a s m a l o n i a i iltas ir visikai n e s k a u s m i n

g a s " a r b a K e p e n i r t u l i e s p s l s srityje s k l i n d a
is a t s i p a l a i d a v i m o m e t o d a s p a d e d a itrkti i u
b u r t o s k a u s m o r a t o . K a i i m o k s i t e save bei orga
n i z m e v y k s t a n i u s p r o c e s u s p a v e l g t i tarsi i a
lies, t u o m e t i r s k a u s m j a u s i t e n e t a i p stipriai.
Teiginiai n o r i n t n u m a l i n t i s k a u s m
Autogenin treniruot skmingai slopina nervins
k i l m s s k a u s m u s , k u r i u o s s u k e l i a n u o l a t i n psi
c h i n t a m p a ir r a u m e n s p a z m a i - n u g a r o s , p e i
i r s p r a n d o s k a u s m u s , v i r k i n i m o s u t r i k i m u s , ku-
101
iluma, ji neskausminga".
Neskausmingo gimdymo teiginys: bsimoms
m o t i n o m s g i m d y m o p r a d i o j e n e t a i p s k a u d a , s
rmiai ir pats gimdymas trunka trumpiau, jeigu
prie g i m d y m jos atlikdavo autogenin treniruo
t. Tinka teiginys
Skausmai nesvarbu. A pada
rysiu tai drsiai, tvirtai ir p a s i t i k d a m a s a v i m i " .
vertinti, ar
skausmas stip
rus, individas
imoksta aug
damas. Pasi
rinkus tinka
mus autogeni
ns treniruots
teiginius gali
ma pakeisti sa
vo poir
skausm.
102
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
103
Atsargiai su s k a u s m mainaniais
vaistais!
Autogenins treniruots dka skausmai sumaja
a r b a visai p r a e i n a . B e t o j i p a d e d a susidaryti visai
Niekada nevar
tokite nu
skausminam
j vaist kartu
su alkoholiu!
Alkoholis daug
kart sustipri
na poveik,
skrandyje susi
daro nuodin
gos mediagos
ir, blogiausiu
atveju, gali net
sustoti irdis.
k i t o k p o i r save, o r e g u l i a r u s a t s i p a l a i d a v i m a s
yra tikra atgaiva nusilpusiam organizmui.
Venkite
vartoti
skirting ri nuskausmina
m u o s i u s . M o n o p r e p a r a t a i g e r e s n i u v a i s t u s , ku
ri sudtyje y r a k e l i o s v e i k l i o s i o s m e d i a g o s .
T a b l e t e s n u o g a l v o s s k a u s m o v a r t o k i t e ne ilgiau
kaip 3 dienas.
Btinai k r e i p k i t s gydytoj, j e i g u
simptomai nepraeina. Pasikliaudami vien medika

m e n t a i s galite tapti n u o j p r i k l a u s o m i . M a n o m a ,
k a d v i e n Vokietijoje iuo m e t u n u o t a b l e i y r a
priklausomi 800 000 moni.
N u o l a t s k a u s m k e n i a n t y s m o n s t u r t kele
t s a v a i i k i e k v i e n d i e n usirayti, k u r i r k o k
j a u t s k a u s m , j o stiprum, k i e k laiko j i s t r u k o ,
k o k i u s v a i s t u s vartojo i r k a i p j a u t s i t o m i s d i e n o
m i s . ie uraai p a d s g y d a n i a m g y d y t o j u i n u
statyti d i a g n o z .
Atsiradus
menstruaci
niams negala
vimams atsipa
laiduoti ir su
mainti skaus
mus galite atlikdamos auto
genin treni
ruot. Tiks tei
ginys Menst
ruacijos visi
kai nesvarbios
(arba neskaus
mingos). A
esu visikai ra
mi ir atsipalai
davusi".
104
Negalavim veikimas
Negalavim [veikimas
Kai sustreikuoja psichika
Vizito pas gydytoj baim
B a i m ir d v a s i n i a i i g y v e n i m a i d a n a i s u k e l i a fi
Ar kaip manydami atidliojate vizit pas stoma
zini
negalavim.
Autogenin
treniruot
gali
efektyviai p a g e r i n t i g y d y t o j o p a s k i r t g y d y m .
t o l o g a r k i t g y d y t o j ? A r bijote d a n t g r i m o
a r g a l i m o s o p e r a c i j o s ? A u t o g e n i n t r e n i r u o t gali
te atlikti l a u k i a m a j a m e ar s t o m a t o l o g o k d j e . Pa
dti gali t e i g i n y s A esu visikai a t s i p a l a i d a v s ir
Agresija
A r i k a r t o p r a d e d a t e n e k t i garsiai, j e i dl k o
Nuolat stres
patinantiems
monms au
syse gali atsi
rasti nemalo
ni esi.
Kartojant teigi
n A lieku vi
sikai ramus,
spegimas au
syse visikai
nesvarbu" pa
vyks atitolinti
savo proble
mas.
n o r s s u p y k s t a t e ? G r e i t a i d v a s i n p u s i a u s v y r pra
r a n d a n t i s m o g u s t u r t i m o k t i ir s u d t i n g o s e si
t u a c i j o s e ilaikyti b l a i v prot. S i e k i a n t io t i k s l o
gali p a d t i a u t o g e n i n t r e n i r u o t . I b a n d y k i t e tei
g i n V i s u r ir v i s a d a r a m y b ir a l t a k r a u j i k u m a s "
a r b a K i e k v i e n o j e situacijoje ir bet k u r i u o m e t u
pagalba kitiems ir altakraujikumas".
Alergija ir o d o s problemos
O d a y r a iorinis a p s a u g i n i s sluoksnis, bet kartu ir
altakraujikas. Baim uleidia viet drsai".

Scenos baim
A r j u m s retsykiais t e n k a skaityti p r a n e i m u s ? T u o
m e t tikriausiai puikiai pastate j a u s m , kuris pa
prastai v a d i n a m a s s c e n o s b a i m e . Labai bijantis vie
o p a s i r o d y m o m o g u s gali pasirinkti teigin A
lieku visikai r a m u s , svarbu tik p r a n e i m a s ( m u z i
ka, v a i d i n i m a s ) " . Taip pat t i n k a teiginiai A k a l b u
visikai u t i k r i n t a i " ir K r i t i k a visikai n e s v a r b i " .
m s sielos v e i d r o d i s . Dl t o d a n a i p s i c h i n s p r o
Egzamin baim
b l e m o s y r a i r o d o s alergijos prieastis. N u o n e m a
A r d a u o s i irdis k r t i n j e v i e n p a g a l v o j u s a p i e
lonaus o d o s d e g i n i m o , p e r j i m o ir n i e j i m o pa
artjant e g z a m i n ar pokalb su galimu darbda
d e d a teiginys D e g i n i m a s (niejimas) visikai n e
v i u ? Jei t a i p , labai t i k t i n a , k a d s u n k i a i g a l s i t e
svarbu. A esu visikai r a m u s ir atsipalaidavs. O d a
sutelkti d m e s tai, ko i j s b u s r e i k a l a u j a m a .
m a l o n i a i v s i " . Atsiradus k i t i e m s o d o s p o k y i a m s
I b a n d y k i t e t e i g i n E g z a m i n a s ( p o k a l b i s ) visi
g a l i m a n a u d o t i teiginius P a r a u d i m a s ( p a t i n i m a s ,
kai n e s v a r b u s , s k m g a r a n t u o t a . A t m i n t y j e vis
p s l ) visikai i n y k s t a " ir O d a vsi ir n e j a u t r i " .
k a s ilik. A tai p a d a r y s i u " .
Bronchin astma
N t u m a s ir g i m d y m a s
Bronchin
105
astma reikiasi dusulio priepuoliais.
Taiau kai esate visikai a t s i p a l a i d a v , p r i e p u o l i o

t i k i m y b s u m a j a . Atlikite a u t o g e n i n t r e n i r u o t
p a s i r i n k t e i g i n K v p a v i m a s visikai n e s v a r b u ,
kvpuoju savaime".
T i n k a m a s nusiteikimas, teigiamos emocijos pa

l e n g v i n a n t u m o l a i k o t a r p ir g i m d y m . [ s a v o
pratim p r o g r a m traukite sakin Sutinku savo
vaik su meile ir diaugsmu, ntumas padar
m a n e laiming". Srmi metu nuramina teiginys
Jeigu igyve
nate sunk gy
venimo etap,
pagrindini
pratim pabai
goje galite sa
ve padrsinti.
Imginkite tei
gin A esu vi
sikai ramus,
drsus ir lais
vas".
106
Negalavim veikimas
Negalavim veikimas
A laukiu s a v o v a i k o a t s i p a l a i d a v u s i ir r a m i , k
Stresas
dikio gimimas padarys mane laiming".
m o g a u s i m u n i n s i s t e m a silpsta, j e i j i s n u o l a t
p a t i r i a stres. A u t o g e n i n t r e n i r u o t s u t e i k i a gali
Seksualiniai sutrikimai
D a u g e l i s m o n i n r a p a t e n k i n t i s a v o lytiniu gy
Naktin dant
grieim da
niausiai suke
lia pyktis, kas
diens proble
mos ir stresas.
Prie umigda
mi atpalaiduo
kite savo rau
menis, tam tin
ka teiginys
Mano andai
yra minkti ir
ilti".
venimu. N o r d a m i , kad jis bt visavertis, partne

riai k a r t u t u r t a p t a r t i , k a s t r u k d o , k a d j i s a b i e m
t e i k t p a s i t e n k i n i m . A u t o g e n i n t r e n i r u o t gali
padti labiau atsiduoti teikiamam m a l o n u m u i , to
dl v e r t t p a s i r i n k t i b e a s m e n s f o r m o s t e i g i n i u s
(r. p . 6 5 ) . P a j a u s i t e d i d e s n m a l o n u m , j e i g u d u
m y b sustiprinti o r g a n i z m o g y v y b i n e s galias. G a
l i m a p a n a u d o t i t e i g i n i u s A e s u visikai r a m u s i r
altakraujikas", A kupinas pasitikjimo", i
l u m a m a n i k v e p i a n t s k l i n d a k n o v i d u r " ir A
e s u s v e i k a s ir e n e r g i n g a s " .
Saldumyn manija
b e n s sritis b u s ilta ir g e r i a u a p r p i n a m a krauju.
Per didelis saldumyn kiekis kenkia organizmui.
Toki organizmo
Jei n o r o j u o s v a l g y t i n e s u g e b a t e k o n t r o l i u o t i , gali
reakcij gali
sukelti
teiginys
D u b e n ulieja ( a i s t r i n g a ) i l u m a " .
b t i , k a d j u s a p m u s i s a l d u m y n m a n i j a . Tokiu at
veju t u r t u m t e keisti s a v o v a l g y m o proius. K a d
b t l e n g v i a u atsisakyti s a l d u m y n , sutelkite d
Sportas
Jei tik r e t k a r i a i s isiruoiate p a s p o r t u o t i , bet n o
r t u m t e n u g a l t i s a v o v i d i n tingul, sutelkite d
mes Treniruots teikia m a l o n u m " arba M a n
pavyks".
Priklausomai
nuo
sporto
akos
tinka
p r i e d a i A s p o r t u o j u greitai i r s k l a n d i a i " , A
b g u laisvai i r l e n g v a i " a r b a A p a s i e k s i u t i k s l
p e r ... ( l a i k a s ) " .
M i k i o j i m a s ir k a l b j i m o s u t r i k i m a i
m e s t e i g i n S a l d u m y n a i visikai n e s v a r b s ir
n e r e i k a l i n g i . A esu r a m u s i r s u s i v a l d a n t i s . Tarp
valgym esu atsipalaidavs ir jauiuosi sotus".
Gyvn baim
Vor, g y v a i a r p e l i b a i m g a l i m a s k m i n g a i
sumainti kartojant paradoksalius teiginius: tuo
m e t v i s k a s v y k s t a p r i e i n g a i nei tikjots. Pvz., j e i
bijote vor, p a s i r i n k i t e s a k i n Voras turi m a n kel
A u t o g e n i n t r e n i r u o t gali p a d t i m i k n i a m s kal
ti d a r d i d e s n p a s i b j a u r j i m " - k i t k a r t susid
bti laisviau, s k l a n d i a u ir r a m i a u . T i n k a savitai-
r u s s u j u o reakcija b u s d a u g r a m e s n . Taip pat ga
g o s t e i g i n i a i K a l b a liejasi s a v a i m e " i r K a l b a vi
lite g a l v o t i : V o r a m s a visikai a b e j i n g a s " .
sikai n e s v a r b i " , p a r a d o k s a l u s t e i g i n y s A n o r i u
k a l b t i k a i p m a n o m a b l o g i a u " a r b a A t a r i u u
s i k i r s d a m a s k i e k v i e n od, k a d m o n s igirst,
kaip m a n sunkiai sekasi".
107
Yra daug bd,

kaip mesti r
kyti. Autogeni
n treniruot
pads imokti
atsiriboti nuo
kit rkani
j, bet kartu
nesijausti izo
liuotiems nuo
draugijos. Pa
drsinkite save
teiginiu Kiti
rko. Man ci
garets ner
pi".
Pratimai v a i k a m s
Autogenin treniruot tinka bet kokio amiaus monms,
taigi ir vaikai jos dka gali imokti atsipalaiduoti Js galite
savo vaik tam parengti parinkdami vaizdingus pavyzdius.
Fantastiniai ar pasak motyvais paremti kelioni vaizdiniai
tam taip pat puikiai tinka. Autogenin treniruot padeda
vaikams veikti baim ir miego sutrikimus, slopina agresij,
maina hiperaktyvum ir didina dmesingum.
Kuo gali padti tvai?

Ne visi vaikai n o r i a i e i n a m o k y k l . D a u g e l i s j o
je p a t i r i a ne tik p s i c h o l o g i n , bet ir fizin stres,
k u r i s susijs su d a r b u klasje ir g r u p i n i u s p a u d i
m u . N e m a a i m o k s l e i v i d a n a i s k u n d i a s i gal
Jei vaikas ser

ga psichoso
matine liga ar
turi elgesio su
trikim, btinai
apsilankykite
su juo pas gy
dytoj. iuo at
veju autogeni
n treniruot
jokiu bdu ne
gali pakeisti
gydytojo ar
psichologo pa
galbos.
vos s k a u s m a i s a r v i r k i n i m o s u t r i k i m a i s , p a s i t a i
ko seganij b r o n c h i n e a s t m a . N e r e t a i gr i
m o k y k l o s j i e b n a sudirg, v a k a r e b l o g a i u m i e
ga, o n a k t d a u g k a r t p r a b u n d a .
D a u g e l i s p r o b l e m kyla e i m o j e - tvai k a r t a i s
kelia v a i k a m s per d i d e l i u s r e i k a l a v i m u s a r b a su
t e i k i a p e r m a a i laisvs. Kai k u r i e tvai n u o l a t ki
virijasi s a v o v a i k a k i v a i z d o j e , kai isiskiria, sa
vo dukteris ir snus panaudoja kaip spaudimo
priemon kitam sutuoktiniui, nes nesugeba kitaip
isprsti savo p r o b l e m .
Ypa a m b i c i n g i tvai n u o l a t d a r o v a i k a m s psi
c h o l o g i n s p a u d i m : kartoja, kad j i e turi bti ypa
tingi, p r i v a l o g a u t i tik labai g e r u s p a y m i u s , n e
p a i s y d a m i v a i k nor, p o p a m o k v e r i a lankyti
b e g a l breli, s a m d o k o r e p e t i t o r i u s ir t.t. - ir vai
kai visai n e b e t u r i l a i s v a l a i k i o ir p o i l s i o .
Atsipalaidavimo
pratim pirmiau
sia turt imokti
hiperaktyvs ir
nedmesingi
vaikai.
110
Vaikai t o k k r v r e a g u o j a s k i r t i n g a i - vieni u
s i s k l e n d i a savyje, kiti t a m p a n e k l u s n s arba, n o
r d a m i k o m p e n s u o t i s a v o b a i m , elgiasi k a i p pa
jacai.
Ar baiminats,
kad js vaikui
gali kas nors
atsitikti? Ar ne
rimaujate, jei
vaiko nra na
mie ir tiksliai
neinote, k jis
iuo metu vei
kia? Pabandy
kite isiaikin
ti, kodl taip
jaudinats dl
savo vaiko. Jei
nepakeisite sa
vo nusistaty
mo, js neri
mas gali persi
duoti dukrai ar
snui.
Pratimai vaikams
Pratimai vaikams
Atsipalaidav tvai
Streso k a m u o j a m i tvai y r a n e t i n k a m a s p a v y z d y s
Pakeiskite savo elges

Vaikas j a u i a a p l i n k i n i s k l e i d i a m v i d i n r a m y
b. Dl to retkariais sumainkite darb temp:
a t i d k i t e n e r e i k m i n g susitikim, t e g u k a r t a i s na
muose bna iokia tokia netvarka, visiems eimos
nariams idalykite uduotis, jei galite, pasamdykit e n a m tvarkytoj, p a s i r p i n k i t e , k a d v a i k a s ga
v a i k a m s . Todl n e n u o s t a b u , kad t o k i o s e e i m o s e
lt p a b e n d r a u t i su kitais s u a u g u s i a i s ir b e n d r a
ir v a i k a i , ir t v a i d a n i a u serga p s i c h o s o m a t i n
amiais.
mis ligomis.
L a i k a s tik e i m a i : kai k u r i o m s e i m o m s labai
A r v a i k a i j a u i a , kai j s t u r i t e p r o b l e m ? A r n o r
t r k s t a laiko p a b t i k a r t u . Jei n o r i t e s a v o vaikui
t u m t e b e n d r a u d a m i s u s a v o v a i k a i s bti k a n t r e s
p a d a r y t i k n o r s gera, k o n k r e i savaits d i e n su
n i ? Jei t a i p , r e i k t isiaikinti s a v o streso p r i e
p l a n u o k i t e skirti tik e i m a i . S a v a i t g a l t r u m p a m
astis ir v a i k o labui p a k e i s t i s a v o elges.
susskite kartu ir sutarkite, k tam tikr dien tam
Jei m a n o t e , k a d n e s u g e b s i t e vieni s u s i d o r o t i s u
t i k r u laiku visi k a r t u v e i k s i t e .
s a v o p r o b l e m o m i s , v e r t t k r e i p t i s t e r a p e u t ar
ba v a i k p s i c h o l o g . Labai p a s i t e i s i n o p o k a l b i a i
su special isilavinim turiniais eimos gydyto
jais.
Atsakykite emiau pateiktus klausimus, pasikal
bkite iomis t e m o m i s su savo sutuoktiniu:
Ar v a i k a s j a u i a , k o k i o s p r o f e s i n s p r o b l e m o s
jus slegia?
Ar v a i k a s i n o , dl ko j s n u o l a t kivirijats su
savo sutuoktiniu?
Ar po d a r b o skiriate s a u k e l e t m i n u i , kad ga
l t u m t e u m i r t i p r o b l e m a s ? A r p a k a n k a m a i r
pinats savo poreikiais?
Ar j u m s svarbi b e n d r a e i m o s v e i k l a ir laisvalai
kis? A r skiriate s a v o v a i k u i p a k a n k a m a i d m e s i o ?
111
Autogenin treniruot rekomenduojama vaikams,
turintiems toki problem:
neskms,
mokytoj,
bendramoksli,
tamsos,
p r i e v a r t o s ir k a r o b a i m ;
miego sutrikimai, komariki sapnai, lapinima
sis lov;
n e r i m a s ir n e r v i n g u m a s ;
agresyvus elgesys, nag kramtymas;
n e s u g e b j i m a s sutelkti d m e s ir m o k y t i s ;
dl p s i c h o l o g i n i p r i e a s i p a s i r e i k i a n t i s vi
duriavimas ar viduri ukietjimas;
kalbjimo sutrikimai;
n e p a s i t i k j i m a s s a v i m i , d r o v u m a s ir nevisavertikumo jausmas;
p s i c h o s o m a t i n i a i s u t r i k i m a i : a s t m a , irdies veik-
Autogenin
treniruot pa
deda vaikams,
turintiems el
gesio sutriki
m, psichoso
matini negala
vim. Tyrimais
patvirtinta, kad
atsipalaidav
vaikai, pvz., ra
ydami diktan
t, padaro
maiau klaid.
112
Pratimai vaikams
Pratimai vaikams
los s u t r i k i m a i i r dl j a t s i r a d s b a i m s j a u s m a s ,
Kad perjimas autogenins treniruots bsen
e g z e m a , alergija.
pavykt sklandiai,
vaikas
pratimus
turi
113
daryti
k i e k v i e n dien.
Taip v a i k a i i m o k s t a a t s i p a l a i d u o t i
A u t o g e n i n s t r e n i r u o t s gali p r a d t i m o k y t i s m a i
v a i k a i , kai k u r i e p r a d e d a s u l a u k k e t v e r i met,
Paklauskite
vaiko, ar jis ne
nort, kad b
t iliau, apsi
mauti ilt vil
noni kojini
arba usikloti.
Kai tik vaikas
imoks ilu
mos pratim,
jam greiiau
siai nebereiks
jokio apkloto.
bet k u r s r e k o m e n d u o t i n a p r a d t i n u o 6 m e t . Pa
s i t e i r a u k i t e v a i k o , a r j i s n o r t m o k y t i s kartu s u
j u m i s ar su kitais v a i k a i s .
D a r a n t p r a t i m u s b e n d r o j e t v ir v a i k g r u p j e
stiprinamas eimos vienybs jausmas. Tvai auto
g e n i n s t r e n i r u o t s m e t u gali stebti savo v a i k u s
ir geriau suvokti j problemas. Tokios eimynins
grups netinka tvams, kurie nuolat kontroliuoja
v a i k ir nori i k a r t o sulaukti g e r rezultat.
Vaik g r u p e s s u d a r o 6 - 1 0 m e r g a i i ir b e r n i u
k. P e r s a v a i t v a i k a i kartu p r a l e i d i a apie 90 m i
nui ir vienoje grupje ibna m a d a u g vienerius
V i e t a : p a d k i t e v a i k u i isirinkti t i n k a m v i e t
p r a t i m a m s atlikti. Jei reikia, v a i k u i p a t i n k a n i o j e
vietoje p a t i e s k i t e i u i n arba m i n k t a n t k l o d .
G a l b t j a m labiau p a t i k s a u t o g e n i n t r e n i r u o t da
ryti fotelyje. P a k l a u s k i t e v a i k o , k o dar reikia, k a d
p a t i k t p a s i r i n k t a vieta. P a s i l y k i t e j a m p a g a l v ,
p l i u i n m e k i u k ar ll.
M o t y v a c i j a : p a k l a u s k i t e v a i k o , kas j a m g a l t
p a l e n g v i n t i p r a t i m d a r y m . Gal j i s n o r t i pra
d i p a s i k l a u s y t i m u z i k o s a r u d e g t i v a k . Leis
kite v a i k u i i b a n d y t i
vairias g a l i m y b e s ,
kad j i s
Svarbiausia t
v uduotis motyvuoti vai
k ir pratimus
padaryti jam
kuo priimtinesnius. Bet kokia
prievarta ar
spaudimas vei
kiau tik atbai
dys.
pats galt lengviau apsisprsti.

G r a f i k a s : p a s i k a l b k i t e su v a i k u a p i e tai, k a d
p r a t i m u s reikia daryti k i e k v i e n d i e n p o 2 - 3 kar
tus.
m e t u s . A t i t i n k a m o s e s v e i k a t o s a p s a u g o s instituci
j o s e p a s i t e i r a u k i t e apie t o k i u s k u r s u s ; n a u d i n g o s
informacijos gali suteikti ir p r a k t i k u o j a n t y s g y d y
tojai a r b a p s i c h o t e r a p e u t a i . N o r d a m i i s a m i a u
suinoti, ko vaikas mokysis grupje, pasiteirauki
t e t o k u r s v a d o v o , p a s i k a l b k i t e s u kitais t v a i s .
Jei j a u i a t e , k a d v a i k u i k y l a s u n k u m a t l i e k a n t
pratimus, pasikonsultuokite su kurs vadovu.
Kaip mokyti v a i k u s a u t o g e n i n s treniruots?
Jei m o k a t e p a g r i n d i n i u s a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s
p r a t i m u s , galite j v a i k i m o k y t i p a t y s . Taiau
g e r i a u s i a tai p a t i k t i s p e c i a l p e d a g o g i n isilavi
nim turintiems terapeutams ar kurs vadovams.
Kartu su grupe
atliekama auto
genin treniruot
vaikams suteikia
tikr palaim.
114
Pratimai vaikams
Pratimai vaikams
K a r t u su v a i k u n u s t a t y k i t e d i e n a s bei laik ir su
Vaikai labai
diaugiasi, jei
pirmkart da
rant pratimus
jiems ikart pa
siseka. Pasi
diaukite tuo
kartu ir paska
tinkite vaik
apie savo nau
j patirt papa
sakoti kitiems.
suli. T i k r i a u s i a i j i s s u s i r a u k s ir n u s i p u r t y s . V
d a r y k i t e s a v a i t s grafik. R e k o m e n d u o t i n a prati
liau p a p r a y k i t e , k a d v a i k a s tiksliai a p i b d i n t , k
m u s atlikti p o p u s r y i , ikart p o p a m o k , p o p i e
t u o m e t u j a u t . K i t d i e n p a p r a y k i t e v a i k o si
t, p r i e a t l i e k a n t n a m d a r b u s ir p r i e mieg.
v a i z d u o t i , k a d j i s k a n d a citrin. K a s t u o m e t atsi
Pratim trukm: pagrindinius autogenins tre
t i k s ? P a a i k i n k i t e vaikui, k a d v i e n m i n t i s a p i e
n i r u o t s p r a t i m u s v a i k a i - k a i p ir s u a u g u s i e j i - tu
r g t u m g a l i sukelti a t i t i n k a m k n o reakcij.
r i d a r y t i 2 - 3 m i n u t e s . Jei v a i k a s k l a u s o s i p a s a k o
M a a s ir didelis s v o r i s : t e g u v a i k a s a t s i s d a
j i m o , p r a t i m a i turi u t r u k t i ne ilgiau k a i p 5 m i n . ,
fotel a r a n t k d s i r u s i m e r k i a . T u o m e t t e g u j i s
n e s p r i e i n g u atveju s u m a j a d m e s i n g u m a s .
sivaizduoja, k a d ant k a i r s r a n k o s guli 3 p l u n k s
K a r t a i s v a i k a s g e r i a u j a u i a s i , kai p r a t i m u s d a r o
nos, o ant deins - 3 storos knygos. Duokite j a m
v i e n a s . G e r b k i t e v a i k o n o r ir p a s i s t e n k i t e , k a d
i e k tiek laiko s u s i k o n c e n t r u o t i svor a b i e j o s e
autogenins treniruots metu j a m niekas netruk
r a n k o s e . T u o m e t d a r k a r t p a d i d i n k i t e s v o r " tri
dyt. K a d k a m b a r n i e k a s n e e i t n e t i k t a i , vai
mis plunksnomis ir trimis knygomis. Paklauskite
k a s a n t d u r gali p a s i k a b i n t i
v a i k o , a r j i s gali tiksliai s i v a i z d u o t i , k o k i o s v o r i o
lentel su urau
Praome netrukdyti. Autogenin treniruot".
y r a p l u n k s n o s i r k n y g o s . K a i tai atsitinka, j i s turi
V a i z d i n i ir m i n i galia
j i s turi isitiesti, pasiryti, a t m e r k t i akis. P a s i k a l
linktelti galva. s i v a i z d a v i m o p r a t i m o p a b a i g o j e
D a u g e l i s v a i k m i e l i a u a i d i a ir lsta, o atsipa
laidavimas j i e m s atrodo nuobodus ir nereikalin
bkite su vaiku apie jo pojius pratimo metu.
g a s . Jei p a t y s e s a t e sitikin a u t o g e n i n s t r e n i r u o
Kaip nuteikti vaik?
ts
skme,
vaik pavyks
motyvuoti
ir nuteikti
D a u g j u d a n t y s a r p a v a r g v a i k a i l e n g v i a u atsipa
d a u g l e n g v i a u . e m i a u ivardyti a i d i m a i p a d e d a
laiduoja. K a i p p a s i r u o i m t a m v e r t t i b a n d y t i
vaikui n u s i t e i k t i a t s i p a l a i d u o t i :
iuos praktikoje patikrintus aidimus ir bdus:
Uostinti kaip uniui: aidiant su j a u n e s n i o
G r i m a s o s : p a s t a t y k i t e v e i d r o d ir p a p r a y k i t e ,
a m i a u s v a i k a i s n e s u n k u isiaikinti, k u r labiau
k a d v a i k a s , i r d a m a s j, r o d y t vairias g r i m a
siai j i e m g s t a tai d a r y t i . P a p r a y k i t e , k a d v a i k a s
sas i k i d a m a s lieuv, p r i e k a t k i d a m a s s m a k
kaip uniukas ropint po kambar keturpsias ir
r, v a r t y d a m a s akis ir p a n .
uostint kiekvien kamp. Kur uniukui patiko
o k i m a s ir siautimas: paklauskite vaiko, pa
l a b i a u s i a i ? K u r j s v a i k a s n o r t d a r y t i prati
gal k o k i m u z i k j i s l a b i a u s i a i n o r t o k t i . P r a
m u s ? P a d k i t e v a i k u i isirinkti viet.
t i m k a m b a r y j e p a s t a t y k i t e m a g n e t o f o n i r jun
Atsiksti
citrinos:
papraykite
vaiko
115
atsiksti
k i t e m u z i k . o k i t e ir o k i n k i t e k a r t u su v a i k u ,
d a l c i t r i n o s skiltels a r b a igerti iek t i e k c i t r i n o s
sukits su j u o ratu. Abu atsitpkite ir paokite
aidiant spy
ni aidim
vaikas atsigula
ant didels
antklods ir
usimerkia.
2 ar 3 padjjai
paima antklod
u kamp, at
sargiai j pake
lia ir ima supti
vaik. velniai
supamas jis
jauiasi ramus
ir saugus.
116
Pratimai vaikams
a u k t y n . G a l i t e v i e n ant k i t o sudti k e l e t iui

n i b e i p a g a l v i i r leisti v a i k u i k e l e t m i n u i pa
siausti.
S u k i m a s ir m t y m a s : su v a i k u s u s i k i b k i t e ran
k o m i s ir i lto s u k i t s r a t u . P r i e p a t p a l e i s d a m i
r a n k a s spkite v a i k ir j atsargiai s t u m t e l k i t e
t u i k a m b a r i o k a m p . i a v a i k a s turi sustingti
Paskatinkite
vaik, kad jis
pamgdioda
mas vaikiot
kaip dramblys,
plaukt kaip
uvis arba
skrist kaip
pauktis, mimi
ka ir gestais
pavaizduot
bendramoksl,
draug arba
mokytoj.
kokia nors poza. Kai j ilaisvinate", aidimas

p r a s i d e d a i n a u j o .
M a u d y m a s i s iltoje v o n i o j e : m a u d y m a s i s p i l
noje ar iki p u s s prileistoje v o n i o j e labai a t p a l a i
duoja. P r i e a u t o g e n i n t r e n i r u o t leiskite vaikui
n e ilgiau k a i p 1 5 m i n . m a u d y t i s 3 2 - 3 7 C t e m p e
r a t r o s v a n d e n y j e . j galite pilti m e l i s o s , levan
d ar rozmarin ekstrakto.
Pratimai vaikams
117
G r i m reikia i m o k t i i a n k s t o
Vaikai turi i m o k t i t r e n i r u o t s p a b a i g o j e t i n k a m a i
sugrti n o r m a l i bsen. io g r i m o g a l i m a at
sisakyti tik t u o m e t , j e i g u p o t o j a m reikia m i e g o t i .
N u r o d y m a i : v a i k a s guli a n t n u g a r o s u m e r k t o
m i s a k i m i s . K a l b k i t e tyliai, b e t taigiai. I t a r u s
R a n k o s t v i r t a i " v a i k a s turi s u g n i a u t i k u m i u s
ir e n e r g i n g a i itiesti b e i s u l e n k t i r a n k a s . P a a i k i n
kite j a m , j o g j i s turi g e r a i p a s i r y t i , k a d v l i a u
n e l i k t j o k i o s u n k u m o j a u s m o . G i l i a i kvpti i r
i k v p t i " reikia, k a d j i s turi giliai k v p u o t i p r o
nos. P a l i e p u s A t m e r k t i a k i s " v a i k a s turi p l a i a i
a t s i m e r k t i . N o r d a m a s s i m i n t i i u o s tris n u r o d y
m u s , v a i k a s p i r m i a u s i a j u o s p a k a r t o j a garsiai i r tik
vliau mintyse.
K a i p reikt ubaigti a u t o g e n i n t r e n i r u o t ?
D a u g u m a vaik po autogenins treniruots yra
iek t i e k v a n g s i r a p t i n g . K a d v a i k a s l e n g v i a u
s i t r a u k t prast d i e n o s r i t m po g r i m o n o r
m a l i bsen, galite k a r t u k n o r s n u v e i k t i :
P o k a l b i s a p i e p a t i r t u s s p d i u s : k a i k u r i e vai
kai labai n e n o r i a i k a l b a a p i e t a i , k a i p j i e m s seksi
autogenins treniruots metu. Pasiteiraukite, kas
k a r t v a i k u i y p a p a t i k o i r k a s n e itin p a s i s e k .
Pasistenkite vaiko spdi nevertinti.
Pakartojimas: jei prie tai vaikas klaussi pasa
k o j i m o a p i e f a n t a s t i n k e l i o n a r p a s a k o s , j i s gali
atpasakoti veiksm arba j suvaidinti.
P i e i m a s : gal v a i k a s n o r t k n o r s n u p i e t i a u
t o g e n i n s t r e n i r u o t s t e m a . P a v e i k s l v l i a u gali
ma pakabinti vaiko kambaryje.
Vaikas turt
prisiminti su
grimo teigi
ni eilikum.
Jei nori, auto
genins treni
ruots pabai
goje jis gali iki
valios paio
vauti.
118
Pratimai vaikams
Pratimai vaikams
119
Pratimai aidiant
Prie m i e g p a p a s a k o t o s istorijos turi r a m i n a n t
poveik: vaikai greiiau atsipalaiduoja ir leng
viau
umiega, jeigu jiems
artimas
mogus
nors paskaito arba papasakoja. Tam tinka pasa

kos,
pasakios,
vairios
fantastins
istorijos.
G a l i m a s u k u r t i i r s a v o istorij. M a e s n i e m s v a i
Nebijokite pa
fantazuoti. Pa
velkite visk
pro roinius
akinius: pa
aiskite su vai
kais ar kitais
suaugusiai
siais, ikrskite koki nors
kvailyst. iek
tiek humoro
pads jums
aidiant pra
plsti savo ga
limybi ribas.
kams patinka kartu su m a m a ar tiu pavartyti

iliustruot knyg.
Lopins
irgi
turi
migdant
poveik.
P a s a k o j a n t istorijas i r d a i n u o j a n t t a r p t v i r
vaik usimezga ypatingas ryys, paremtas po
ezija ir f a n t a z i j a . D a u g e l y j e p a s a k ir d a i n i
k y l a t a m tikri p r o t o t i p a i ( m o t i n o s , r a g a n o s , p r i n
c e s s , fjos, b u r t i n i n k o , k a r a l i a u s i r k t . ) , k u r i u o s
monija ino jau tkstanius met. Skaitant ar
pasakojant jie nevalingai atgaivinami.
siminkite, ko
kie s p d i a i
vaikui buvo
ypa
malonus
ir dlaugsmln
Fantazijos suadinimas
gi. Pasitelk
Nuotykiai slypi galvoje, o j e i g u galvoje j n
grainkite juos
ra, t u o m e t j n r a n i e k u r " , - d a i n a v o A n d r H e
leris. Taip austr m e n i n i n k a s padar uuomin
a p i e m i l i n i k m s m i n i gali. K a s p a a d i
n a s a v o fantazij, i g y v e n i m o g a u n a d a u g i a u "
i i m i n t i a n d i e n i n o d a u g e l i s s u a u g u s i j .
B e n d r a u d a m i su vaikais suaugusieji
lengvai
l e i d i a s i f a n t a z i j a s - k a r t u a t r a n d a n a u j u s pa
a u l i u s a r b a r y t a s i p a d a r y t i k n o r s beprotiko.
vaizduot
120
Pratimai vaikams
Pratimai vaikams
[vairi gyvn
mgdiojimas
kartais paskatina
vaikus mokytis
autogenins tre
niruots.
Skaitymas ramiu balsu

Jei vaikui k n o r s s k a i t o t e , s t e n k i t s tai d a r y t i p a
b r t i n a i ltai, n e t iek tiek m o n o t o n i k u balsu.
Pasirinkite
vadinamj pasak pasakotojo
bals,
kuris y r a t o l y g u s i r r a m u s . D a n a i d a r y k i t e p a u
z e s , k a d v a i k a s t u r t p a k a n k a m a i laiko s u v o k t i
tai, k j am s k a i t o t e .
Kai kurie o
diai ir sakiniai
vaikams suke
lia tam tikrus
vaizdinius ar
asociacijas.
Kalbkite ltai,
retkariais pa
darykite trum
p pauz, kad
vaikas mintyse
suspt si
vaizduoti ati
tinkam situa
cij.
Fantastins
kelions:
dauguma
moni
mielai
n u g r i m z d a a t o s t o g p r i s i m i n i m u s . Jie mielai pa
sakoja j u o s ir dar pagraina. Atostog epizodus
p r i m e n a ir k e l i o s specialiai a u t o g e n i n e i t r e n i r u o
t e i s u k u r t o s istorijos. J a s p a s a k o j a n t ikyla vairs
v a i z d a i , k u r i e s u k e l i a t e i g i a m a s m i n t i s ir a t p a l a i
duoja,
ias
fantazijos
keliones
yra
sumaniai
k o m p o n u o t i s u n k u m o i r i l u m o s p r a t i m a i . Vaikai
labai mielai leidiasi t o k i a s istorij k e l i o n e s ir
j i e m s dl t o t a m p a l e n g v i a u atlikti a u t o g e n i n t r e
niruot.
Pasakikos kelions maesniems vaikams: js
s e k a t e p a s a k a s a p i e g e r s i a s fjas bei b l o g s i a s ra
g a n a s ir k l a u s i a t e v a i k o , k o k i u s j a u s m u s ie vei
kjai j i e m s s u k e l i a . S p e c i a l i a i a u t o g e n i n e i t r e n i
ruotei s u k u r t o s p a s a k i k o s k e l i o n s n e t u r i j o k i o s
vidins logikos, j o s e nra p a m o k a n i o s p a b a i g o s .
T a i a u iuo atveju n a u d o j a m a p a s a k stiliaus kal
ba ir s i m b o l i a i , k u r i u o s v a i k a i p a s t a i t i k r pa
sak.
121
Kai kurie vaikai

labai mgsta
klausytis tos
paios pasa
kos ar istori
jos. Pasilykite
jiems i istori
j pratsti arba
iplsti.
122
Pratimai vaikams
Pasiruoimas ramybs pratimui

Daugeliui vaik ne taip j a u lengvai pavyksta i
a i d i m o ir p a s i l i n k s m i n i m o p e r e i t i r a m y b s b
sen. J s galite p a d t i savo v a i k u i p a s i r u o t i ra
m y b s p r a t i m u i . Pvz., p a k l a u s k i t e j o , k a d a pasta
rj k a r t j i s j a u t s i gerai pailsjs. G a l v a i k a s n o
r s n u p i e t i p a v e i k s l p a g a l i situacij.
Kai kurie vai
kai - ypa ma
esni - nesu
geba ilg laik
bti susikaup.
Taigi tam tikr
laik galima
apsiriboti tik
ramybs prati
mu, o kitus pa
grindinius pra
timus progra
m traukti v
liau. Sugalvo
kite vairi fan
tastini ar pa
sakik kelio
ni, paskatinki
te, kad vaikas
pats sukurt
kelet istorij.
R a m i v a i z d n u p a s a k o j i m a s : v a i k a i greitai
atsipalaiduoja, kai klausosi p a s a k o j i m o apie fan
t a s t i n a r p a s a k i k k e l i o n . J s galite p a s a k o t i ,
k a d v a i k a s guli valtyje, velniai b e s i s u p a n i o j e ant
Pratimai vaikams
S k i e m e n s o m " n i n i a v i m a s : p a p a s a k o k i t e vai
kui, k a d Indijos j o g a m s s k i e m u o o m " turi y p a t i n
g reikm. Skiemuo o m " kilo i garso a u m " ir
y r a v e n i a u s i a s ir s e n i a u s i a s g a r s a s ( m a n t r a ) ,
kur m o n s sutelkia dmes darydami j o g o s pra
timus.
Padrsinkite savo vaik pirmiausia paniniuoti
ilgai itst bals a a a a " , p o t o itst u u u u " .
Leiskite vaikui tariant o m " ibandyti skirtingas
gars auktumas.
b a n g . P a s a k o j i m o v e i k s m a s galt vykti k o k i o j e
Ramybs teiginys vaikams
n o r s saloje, o v a i k a s save m a t o gulint p a p l d i m y
Po paruoiamojo pratimo vaikas umerkia akis.
j e sauls atokaitoje. Taip p a t galite m i n t y s e ike

liauti ilg k e l i o n - g e r a i pailsti v a i k a s g a l s tik
sugrs n a m o . Taip p a t galite pasirinkti ir kit si
tuacij, k u r i v a i k a s i n o ir ji j a m p a t i n k a .
5 - 7 k a r t u s r e i k i a p a k a r t o t i t e i g i n A esu visikai
r a m u s i r a t s i p a l a i d a v s " . S a k i n galite kartoti j s
a r v a i k a s a r b a j s v i e n k a r t p a s a k o t e teigin, i r
j i s v i e n a s s u s i k o n c e n t r u o j a j. G r i m a s n o r m a
Kelion savo knu: vaikas u m e r k s akis guli
li b s e n a t l i e k a m a s
a n t n u g a r o s . Siekiant, k a d v a i k a s a t s i p a l a i d u o t ,
k v p a v i m a s gilus, a k y s a t m e r k t o s " .
prastai
Rankos
tvirtai,
g a l i m a su j u o leistis k e l i o n po savo kn. P a s a

k y k i t e j a m , k a d galite p a s i d a r y t i labai m a a s i r
v i s k m a t y t i , k a s v y k s t a i l t a m e i r s u n k i a m e vai
k o k n e . P a s i t e l k fantazij p a g r a i n k i t e i isto
rij.
B a l s i t a r i m a s : p a p r a y k i t e v a i k o stovti labai
tiesiai ir p a e i l i u i tarsi d a i n u o j a n t tarti b a l s i u s . P a
s i l y k i t e j a m t a r i a n t s k i r t i n g a s b a l s i u s vis k i t a i p
j u d t i . T s d a m a s A " j i s g a l t p l a i a i isksti
r a n k a s , E " - n e s m a r k i a i sukti g a l v ratu, I " p a s i s t i e b t i a n t pirt, O " - o r e r a n k a pieti d i d e
l a p s k r i t i m ir U " - p a s i l e n k t i priek. L e i s k i t e
j a m ibandyti skirtingas gars auktumas.
123
Pasiruoimas s u n k u m o pratimui
T e g u v a i k a s p a p a s a k o j a , k a d a j i s pastarj k a r t
p a j u t o s u n k u m k n e . Jis t a i p p a t gali ivardyti,
k o k i u s i n o s u n k i u s d a i k t u s , m o n e s arba gyv
nus. Paraginkite j nupieti paveiksl apie sunku
m arba vaikioti pamgdiojant drambl.
S u n k u m o p a j a u t i m a s : p a p a s a k o k i t e v a i k u i isto
rij, k u r i o j e b t k a l b a m a a p i e s u n k u m o j a u s m .
Pvz., j i s g a l t n e t i s u n k i k u p r i n i r g a l i a u s i a i
iseks atsigulti lov. P a s i r i n k i t e sakin, pvz.,
A esu visikai r a m u s i r a t s i p a l a i d a v s , a j a u
i u o s i gerai ir esu labai s u n k u s " ir a p i b d i n k i t e ,
Po 2 ar 3 sa
vaii kasdie
ni treniruoi
vaikas sunku
m imoks pa
jausti visame
kne. ramy
bs ir sunku
mo teiginius jis
turi sutelkti d
mes ne ilgiau
kaip 2 ar 3 mi
nutes.
124
Jei js vaikas
umarus, 3
pagrindini
pratim teigi
nius jis gali u
sirayti arba
sirmins pa
sikabinti ant
sienos.
Pratimai vaikams
Pratimai vaikams
kaip nuo kno svorio susispaudia iuinys. Pana
s k a i d r ir m a l o n i a i ilt: V a n d u o y r a iltas, visai
i e m s v a i z d i n i a m s sukelti t i n k a i r m i k o s a m a n o s
i l t a s " . P a s i r p i n k i t e , k a d v a i k a s , sijauts s a v o
ar sauls spinduli nutvieksta pieva.
vaidmen, jaustsi gerai.

T i k r a s a t s i t i k i m a s : ne tik v a i k a i , b e t ir s u a u g u
sieji n u s t e m b a igird istorij, k u r i p a s a k o d a v o
S u n k u m o teiginiai vaikams
P o r a m y b s t e i g i n i o A esu visikai r a m u s " s e k a
s u n k u m o t e i g i n y s M a n o deinioji (kairioji) r a n k a
y r a labai s u n k i " . T e i g i n iplskite v i s o m s gal
nms, o po keleto pratim teigin galima sutrum
pinti iki R a n k o s ir k o j o s labai s u n k i o s " . A u t o g e
n i n s t r e n i r u o t s m e t u v a i k a s prastu b d u grta
n o r m a l i bsen.
Prie vaikui pirmkart darant ilumos pratim pa

k l a u s k i t e , k o k i o j e situacijoje j a m b u v o m a l o n i a i
ilta. P a s i l y k i t e n u p i e t i p i e i n a p i e ilum. Tin
kami vaizdiniai - saul, krosnis arba vonia.
Mintys apie ilum: papraykite, kad vaikas
s i v a i z d u o t t o k i situacij: gili i e m a , d a u g s n i e
slidmis
arba
dalyvauja
sniego
gnii kare. Pasakojim baikite tuo, kad vaikas

grta n a m o , n u s i p r a u s i a iltu v a n d e n i u , u s i v e l k a
s a u s u s d r a b u i u s ir a t s i g e r i a iltos k a k a v o s ar o
leli a r b a t o s . T a i p p a t galite n u p a s a k o t i v a s a r i k a i
ilt situacij,
pvz.:
vaikas
guli
pajryje
sauls
a t o k a i t o j e ir v e l g i a d a n g .
Kaip uvis
s i r e n g u s i e m s v y r a m s . A n t j u g r i u v o lavina, i r
j i e visi a t s i d r p o s n i e g u . V i e n a s i v y r j a u d a u
gel m e t b u v o valds a u t o g e n i n t r e n i r u o t . B
d a m a s giliai po s n i e g u j i s t a i p s u s i k o n c e n t r a v o
i l u m o s teigin, k a d n e s u t r i k o k n o t e r m o r e g u l i a
vyrai j a u b u v o sual, o j i s - n e .
K u o skiriasi i l u m a ir altis, i n o ir m a i v a i k a i .
iuoia
t i k r a s vykis a t s i t i k o t r i m s k e l i o n po k a l n u s i
cija. K a i g a l i a u s i a i j u o s s u r a d o g e l b t o j a i , kiti d u
Pasiruoimas ilumos pratimui
go, jis
a u t o g e n i n s t r e n i r u o t s iradjas J . H . u l c a s . is
iltame vandenyje:
sugalvokite
fantastin istorij, kurioje v a i k a s b t n u o s t a b i a i

g r a i u v i s . P a p a s a k o k i t e a p i e kitas u v i s , k o r a
lus, v a n d e n s a u g a l u s i r v a n d e n a p i b d i n k i t e k a i p
ilumos teiginiai vaikams

Po ramybs ir sunkumo pratimo vaikai sutelkia
dmes teigin Dein (kair) ranka maloniai
ilta". P a m a u i l u m o s pojtis iplinta p o v i s k
n. G r i m a s n o r m a l i b s e n a t l i e k a m a s prastu
bdu.
125
Madaug po
2 savaii tre
niruoi vaikas
imoksta ilu
m pajusti vi
same kne.
Danai vai
kams pasidaro
ilta vien atlie
kant sunkumo
pratim.
126
Pratimai vaikams
Pratimai vaikams
Kiti pagrindiniai pratimai, skirti

vaikams
127
k o m p i u t e r i v i d a u s . P a t e i k i t e vairi t e c h n i n i
d e t a l i i r p a m i n k i t e k o m p i u t e r i o a u i n i m (vsi
kakta).
K a i kurie t e r a p e u t a i ir kurs v a d o v a i p a t a r i a apsi

riboti r a m y b s , s u n k u m o ir i l u m o s p r a t i m a i s , nes
K a i p v a i k a s m s t o g e r i a u - o d i a i s ar vaiz
kit p r a t i m teiginiai v a i k a m s gali bti p e r sun
diniais?
ks.
Kelion pilvo ertm: tegu vaikas dein rank
Nenuvertinkite
savo vaiko:
aismingai ir
su fantazija pa
teikti sauls
rezginio, kv
pavimo, irdies
ir galvos prati
mai gali patikti,
ypa kiek vy
resnio amiaus
vaikams.
u d e d a ant p i l v o i r u s i m e r k i a . P a p a s a k o k i t e a p i e
s t e b u k l i n g a u t o m o b i l i u k kuris k a i p tik vaiavo
pilvo ertm. Pasitelk vaizduot vaizdiai papa
s a k o k i t e , k t e n g a l i m a p a m a t y t i . P a s a k o j i m u i ga
l i m a p a n a u d o t i t o k i u s v a i z d i n i u s k a i p k e p e n tu
neliai, s k r a n d i o k a s y k l o s ar t u l i e s e e r a i .
v e l n u s s u p i m a s ant b a n g : ketvirtj p a g r i n d i
n - k v p a v i m o - p r a t i m galite uslpti istorijoje
apie valt. Vaikas turi sivaizduoti guls valtyje, ku
ri
laisvai
plduriuoja eere.
P a p a s a k o k i t e apie
b a n g a s , kurios sibuoja valt a u k t y n ir e m y n .

Valties s u p i m o r i t m a s t u r t sutapti su k v p i m u ir
i k v p i m u . Tikt ir k i t o k i a situacija: v a i k a s guli
ant j r o s k r a n t o taip, kad kojos b t atsuktos van
K a i v a i k a s gerai valdo p a g r i n d i n i u s p r a t i m u s ,
s a v o p r a t i m p r o g r a m j i s gali traukti v a i z d i n i u s
arba t e i g i n i u s , kurie p a d s isprsti k o n k r e i p r o
blem. P i r m i a u s i a p r a d k i t e n u o vaizdini, o po
keli p r a t i m i b a n d y k i t e t e i g i n i u s .
odinius teiginius naudoja vaikai, sugebantys
laisvai
reikti m i n t i s . Tokie v a i k a i
daniausiai
anksti i m o k s t a kalbti ir a i s d a m i d a u g kalbasi

s u s a v i m i . i v a i k s m e g e n y s e d o m i n u o j a kairy
sis p u s r u t u l i s , k u r i a m e v y k s t a analitinis-verbalinis m s t y m a s .
Vaizdiniai labiau t i n k a v a i k a m s , k u r i geriau i
lavintas v a i z d i n i s m s t y m a s ir k u r i e m g s t a pie
ti. J s m e g e n y s e d o m i n u o j a d e i n y s i s p u s r u t u l i s ,
kuriame vyksta vizualinis mstymas.
den. k v e p i a n t b a n g o s a p s e m i a vis k n n u o ko
j iki galvos, o ikvepiant v a n d u o nuslgsta.
Igirsti irdies p l a k i m : p r i e irdies p r a t i m
galite v a i k u i p a p a s a k o t i a p i e du p r i e i r d i u s ir du
skilvelius bei v o t u v u s , a t s i d a r a n i u s ir u s i d a
ranius tam tikru ritmu. Galite pasakyti, kad
skilvelius
maos
okjos p a t e n k a a p s i r e n g u s i o s
m l y n a a p r a n g a , o ieina r a u d o n a - tai g a l t sim

bolizuoti kraujo apytak.
Apsilankymas mstymo centre: galvos pratimui
t i n k a p a s a k o j i m a s a p i e tai, k a i p v a i k a s t y r i n j a
Vaiko
nor
paisymas
Tvai gali padti savo vaikui pasirinkti tinkam

savitaigos teigin arba vaizdin. Paklauskite vai
ko, koki situacij arba elges jis mano gals
lengviausiai pakeisti. Kartu nusprskite, kurias
problemas vaikas galt isprsti per tam tikr
laik. Teiginys turt bti suformuluotas teigia
mai. Kad bt lengviau, vaikas gali sunki situ
acij pavaizduoti viename pieinyje, o sprendi
m - kitame.
Visikai ne
svarbu, k j
s vaikas su
telkia dmes teigin ar vaiz
din, autogeni
n treniruot
visada baigiasi
grimu nor
mali bsen.
io grimo ga
lima nedaryti
tik tuomet, jei
gu jis ikart po
to turi umigti.
Pratimai, kuri
metu pasakoja
ma istorija, ne
turt trukti il
giau kaip 10
min.
128
Svarbiausi pratim apvalga
Teigini pasirinkimas
Kad vaikui bt lengviau atsiminti teiginius,
Ne visi vaikai
pasisako savo
teigin. Gerbki
te vaiko norus
ir leiskite jam
turti
paslapi.
jie
t u r t bti t r u m p i , s u f o r m u l u o t i tiksliai ir, j e i ma

n o m a , s u r i m u o t i . a i s d a m i s u vaiku p a m g i n k i t e
rasti g e r i a u s i teigin.
Vaik idjos:
b a i k t s vaikai gali
susikoncen
truoti s a k i n D r s i a u b u s g e r i a u " . N e s u g e b a n
tiems susikaupti tinka teiginys Susikaupus viskas
pavyks lengviau", jeigu sunku umigti: Bus t a i p a umigsiu".
irdies pratimas
- savitaigos teiginys sveikiems
- teiginys turintiems nedideli
irdies negalavim
- teiginys jautriems
- teiginys turintiems
em kraujospd
- teiginys turintiems nervins
kilms irdies negalavim
Grimas
Kaip naudojami vaizdiniai?

Jeigu d a r y d a m a s pagrindinius pratimus vaikas atsi
palaidavo, vadinasi, j i s susikoncentravo teigin ar
ba vaizdin. A b i e m atvejais j u o s e turi slypti proble
Galvos pratimas
- teiginys, kai skauda galv
Grimas
mos sprendimas.
Nurodyto vaizdinio vizualizavimas: nedidels bai
Papildomi pratimai
m s apimtam vaikui nupasakokite situacij kuri su

teikt j a m saugumo, ramybs ir laims jausm. Tam
galite pasirinkti gli p i e v eere plduriuojani val
t, skryd oro balionu, sal arba smlt pakrant.
Individualus v a i z d i n y s : padkite vaikui susikurti
vaizdin, kuris irykint jo a s m e n i n tiksl. Paklaus
kite j o apie visas s m u l k m e n a s , kurios y r a m a t o m o s
Grimas
- pratimas gulint
- pratimas sdint
iame v a i z d e . Galbt su s p r e n d i m u vaikas galt su

sieti tam tikras spalvas, garsus ar kvapus.
Teiginio reikimas vaizdu: i pasak atj simbo
liai ir veikjai itin gerai tinka odini teigini vizualizacijai. Pvz., tai gali bti imintinga senut, geroji
fja, stebuklingas kardas ar n e m a t o m a kepur. Js
vaiko p r o b l e m gali padti isprsti ir angelas sargas.
Grimas
Pagrindini pratim
apibendrinimas
irdis plaka visikai ramiai" arba

irdis plaka labai ritmingai"
irdis plaka ramiai ir visikai lengvai"
arba irdis plaka laisvai ir palaimingai"
Pulsas ramus ir tolygus"
irdis plaka ramiai ir stipriai"
irdies plakimas (irdies darbas) visikai
nesvarbus"
Rankos tvirtai"
Giliai kvpti ir ikvpti"
Akys atmerktos"
Kakta yra maloniai vsi"
Trumpasis teiginys: Kakta maloniai vsi"
Kakta yra iek tiek vsi"
Kaip atliekant irdies pratim
Veidas maloniai apsunks"
Veido bruoai lygs ir netempti"
Apatinis andikaulis ir lieuvis labai sunks"
Galva blavi, vali ir atsipalaidavusi"
Galva ilieka lengva ir laisva"
Peiai ir sprandas ilti ir minkti"

Peiai maloniai apsunk" arba
Peiai sunks, a esu visikai ramus"
Ramyb - sunkumas - iluma"
Kvpavimas ir irdies darbas visikai ramus
ir tolygus"
Knas iltas, kakta vsi"

Karin Herzer - Autogenine Treniruote 2003 LT PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Karin Herzer - Autogenine Treniruote 2003 LT PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

He-321

Svarbiausi pratim apvalga

A esu visikai ramus"

Mano deinioji (kairioji) ranka yra sunki"

Mano deinioji (kairioji) ranka yra ilta"

Kitoks problem sprendimo bdas

Atsipalaiduoti galima imokti

Autogenins treniruots atsiradimas

Autogenin treniruot ir hipnoz

Skirtumai nuo meditacijos

Specialus skyrius Biologinis grtamasis ryys

Pirmieji autogenins treniruots ingsniai

Pagrindins pratim taisykls

Pagrindini pratim eilikumas

Sauls rezginio pratimas

Trumpojo teiginio variantai

Pei ir sprando pratimas

ei pagrindini pratim bendra eiga

Kasdienis teigini vartojimas

irdies veiklos ir kraujotakos sutrikimai

Galvos skausmas ir migrena

Skrandio ir arnyno sutrikimai

Specialus skyrius Teiginiai skrydio baimei veikti

Paros ritmo sutrikimas

Kai sustreikuoja psichika

Kuo gali padti tvai?

Taip vaikai imoksta atsipalaiduoti

Kiti pagrindiniai pratimai vaikams

mons ir dien daro trumpas atokvpio valand

n u o s t a t , t.y. n u o e l g e s i o t i p o , kur l e m i a auklji

Net jei netoliese

T a i a u m o g u s n r a bejgis prie n u o s t a t a s : suvo

Simpatin nerv sistema

k darbingum. Pasitelkus tam tikrus imokstamus

j a u s m p a s t a visi: kai tik t a m s o j e u n u g a r o s

pereina toki parengties

greiiausiai sureaguoti. Tuomet akimirksniu mo

n o m a pajusti naud. B e t o , g e r i a u p a i n s i t e savo

smarkiai sitempia raumenys;

k n ir i naujo pajusite, k a i p gali bti m a l o n u

maksimaliai sukaupiamas dmesys;

nervas pavargsta. Tuomet organizmas nuolatos

Toks energijos eikvojimas

silpnina ne tik kn, bet ir nerv sistem. To pa

sikai budrs, tai link t r u m p a m usnsti. Ilgesn lai

randa isekimas, raumen tempimas ir depresi

k atliekant autogenin treniruot r a n d a m a ta pu

siausvyros bsena, kai galima visikai atsipalaiduo

ti, bet n e u m i e g a m a . Be to, perjimas poilsio bse

n vyksta greiiau ir taip g a l i m a labiau atsipalai

O r g a n i z m a s a t g a u n a j g a s , ilsisi k i t o s - p a r a s i m patins - nerv sistemos dka.

Perjimas poilsio bsen yra beveik nepaste

iandien d a u g u m a miego tyrintoj mieg vadina

pakitusia smons bsena ir iskiria kelet jo fazi.

sapnuoja, smegenys intensyviai dirba, knas ir psi

chika b n a sitemp. Ltojo m i e g o metu s m e g e n

ltojo m i e g o fazi m o g u s jauiasi pailsjs ir va

lus. Ltojo m i e g o metu m o g a p m s atsipalaidavi

m a s atitinka b s e n pasiekiam autogenins treni

Atsipalaiduoti galima imokti

d a v i m o reakcija. Sis r e i k i n y s v y k s t a n e tik a u t o

autogenin treniruot jauiasi tarsi b a l a n s u o d a m i ant

lyno: tai j m i n t y s kakur skrajoja ir j i e jauiasi vi-