Dr.

Kristina Ona Polukordien

NETEKI
PSICHOLOGIJA

Vilnius, 2008

i knyg skiriu savo Mamai, Valentinai Matuleviienei,

kuri, jei galt, perskaityt j viena pirmj,
isakyt paias tinkamiausias pastabas, ir,
kaip visada, pasidiaugt mano darbu.
Alzhaimerio liga atm i galimyb i mano Mamos,
o i mans santyk su Mama, kur turjau iki jos ligos.
Mama, daugiamet Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto docent,
fizik, meteorolog, jau bdama pensijoje
i lietuvi kalbos rus kalb ivert dvi prof. R.Koino knygas
apie individualij ir grupin psichoterapij.
Pagal dabartines savo galimybes,
ji gyvena rami ir ori senatv savo namuose ir
mano bei jai artim moni irdyse.
Jos gyvenimas vertas didels pagarbos ir prisiminimo.

Knyga ileista fondo LITHUANIAN MERCY LIFT lomis

Kalbos redakcija: Asta Bieliauskait
Virelis: Kristina Ona Polukordien, Loreta Paulauskien.
ISBN 978-9955-694-66-3
UDK 159.94
Po-132
Ileido UAB Panevio spaustuv
Ber g. 52, LT-36417 Panevys
El. patas vilnius@paneveziospaustuve.lt
Tel.: (8-5) 278 91 41
Tiraas 1000 vnt.

Turinys
PRATARM ...................................................................................................... 4
APIE NETEKTIS . ............................................................................................ 8
MIRTIS ............................................................................................................15
Baigtinumo suvokimas . .............................................................................15
Mirties baim . .............................................................................................19
Istorinis vilgsnis ........................................................................................21
Laidotuvs ir su mirtimi susijusi paproi bei ritual reikm ..........22
Mirimo ir neteki psichologijos ryys . ..................................................29
Nutraukti santykiai .....................................................................................33
SIELVARTAS IR GEDJIMAS .....................................................................39
Sielvartas ......................................................................................................39
Gedjimo etapai ..........................................................................................46
Komplikuotas (patologinis) gedjimas ....................................................59
Komplikuotos netektys . .............................................................................61
VAIKAI IR NETEKTYS ................................................................................69
Kaip vaikai supranta mirt ir igyvena sielvart . ....................................69
Kaip padti gediniam vaikui . ..................................................................77
eima ir netektys .........................................................................................81
KAIP PADTI NETEKUSIESIEMS ............................................................84
Kas padeda igyventi sielvart . .................................................................85
Bendri paramos netekusiesiems ypatumai ..............................................87
Psichoterapija ir kitos psichologins paramos galimybs . ....................94
PABAIGOS ODIAI .................................................................................107
NAUDOTA LITERATRA ........................................................................110
Naudingos nuorodos . ..................................................................................112


PRATARM
Niekada nesiimiau rayti ios knygos, jei nebiau igyvenusi skausming
neteki savo gyvenime, jei nepatiriau, kaip skaudiai netektis igyvena mano
draugai, pastami, klientai. Tv, mano skyrybos; mylimo mogaus mirtis,
prasto man santykio su mama praradimas, susirgus jai Alzhaimerio liga, 18m.
kartu pragyvenusio uns netektis. Tai dar ne visas lidnas sraas, kuris leidia
jausti ir skatina atjausti netekusius asmenikai. Igyventos savo ir kit netektys
leidia pairti jas i alies, i didesnio nuotolio ir tikint, kad kiekviena igyventa ir veikta netektis, skaudiai ubrdama ir susiaurindama vienas ribas,
praplatina kitas atveria gilius jausmus, nauj matym, supratim ir valgas
apie gyvenim, jo vert ir prasm.
Pagrindin mano darbo sritis krizi veikimas ir saviudybi prevencija.
Dirbdama psichoterapin darb nuo 1980m., kai 1990m. pradjau gilintis krizi veikimo psichologij, palaipsniui supratau, kad krizs ir netektys yra neatsiejamai susijusios. Kiekviena psichologin kriz labai stiprus, kartais ribinis,
mogaus igyvenimas, jo gyvenimo sukrtimas, per kur moguje vyksta stiprus
dvasinis lis, kuris arba palauia, arba sustiprina atverdamas nauj gyvenimo
ir jo galimybi matym. Egzistencinje psichologijoje kriz suprantama kaip
normali gyvenimo dalis, per kuri igyvenami kania ir skausmas, bet atsiveria
daugelio dalyk, esm ir aptinkamos naujos bties prasms. Visi ie, ir daugelis
kit apibdinim, tinka ir netektims apibdinti. Galiausiai paioje krizje slypi
neatsiejama netekties dalis, nes kiekviena kriz po savs palieka ir praradim.
veikti kriz tai j igyventi ir vl atrasti naujus kelius gyventi normaliai ir
prasmingai. Kriziniai vykiai tai vykiai, kurie konkreiam mogui emocikai reikmingi ir paveria jo gyvenim per kriz skausmingu ibandymu. Tai


gali bti katastrofos, avarijos, teroristiniai aktai, smurtas; eimos, darbo, turto,
garbs, tikjimo, prasms praradimas, tai gali bti ir artim moni mirtis. Bet
kuriuo atveju, krizinius vykius ir igyvenimus lydi netektys. Ir paios netektys
danai tampa kriziniais vykiais.
Jaunimo psichologins paramos centre, kur steigiau ir kuriame dirbu, mes
danai savo darbe girdime mirties vard, danai girdime ir matome igyvenusi
netektis moni skausm ir lides. Nes prioritetin ms centro veikla krizi
veikimas ir saviudybi prevencija. Todl mums labai svarbu, kad kiekviena galima mirtis, kurios vardas saviudyb, bt veikta noru gyventi, kad kiekviena
igyventa netektis, kaip bepaveikt mogaus gyvenimo raid, jos nesustabdyt, juolab nepasukt atgal. Tenka vesti daug seminar apie krizi veikim, ir
netektis. Matau, kaip reikia i ini visiems, ypa gydytojams, socialiniams darbuotojams, pedagogams, policijos pareignams, gaisrins saugos darbuotojams,
visiems, kam savo darbe tenka padti krizes ir netektis igyvenantiems monms. Matau, kaip i seminar mediaga paadina dalyvi asmeninio gyvenimo patyrimus ir prisiminimus esu dkinga visiems seminar dalyviams, kurie
nuoirdiai dalinosi savo igyvenimais, susijusiais su netektimis ir savo patirtimi patvirtino, kaip danai neteki akimirkomis, ir ypa po j, reikia aplinkos
palaikymo, supratimo ir inojimo, kad blogai jaustis po netekties yra normalu,
ir kad netektis igyvenama ne per 23 dienas, skiriamas laidotuvms, o ymiai
ilgiau.
Neturime isamesns neteki psichologijos studijos lietuvi kalba. Bandysiu bent i dalies upildyti i sprag, galvodama apie visus, igyvenanius
netektis iuo metu, j artimuosius, ir specialistus, kurie nori padti, ir danai
neino arba abejoja, kaip tai padaryti. Kodl pastaruoju metu vis daniau skiriamas dmesys neteki psichologijai, daniau raoma apie netektis, igyvenam
sielvart?
Gyvename kultroje, kurioje nenorima matyti mirties, baigtinumo, kurioje
siekiama ilikti aminai jaunais ir sveikais. Taiau mons mirta, praradimai
lydi kiekvieno mogaus gyvenim, o juos sunks ir prietaringi jausmai sielvartas, lidesys, pyktis, irdgla, dvasinis skausmas, nerimas, tampa, baim.
iems jausmams ireikti ir priimti ms kultroje liko labai maai erdvs. Maja paproi, ritual, kuriais buvo galima remtis igyvenant netektis. mons


vis daniau pakeiia (slopina) jausmus daiktiniais santykiais, maistu, vaistais.

Taip jausmai tampa neigyvenami, ir vykus netektims sukelia itin skaudius padarinius ligas, sutrikusius santykius, savasties praradim, udaro ateities perspektyvos matym. Todl neteki psichologija ir parama esant netektims, tampa
sfera, kuri vis daniau krypsta specialist, tyrj, visuomens dmesys.
Yra ir kita neteki pus, kuri taip pat verta paminti. Kaip pasak gydytojas Vamik D.Volkan netektis tai iauri dovana. Taip, igyventa, veikta,
netektis gali skatinti asmenybs augim. Igyvendami netekt, turime galimyb giliau save painti, labiau subrstame kaip asmenybs, galiausiai imokstame
labiau diaugtis gyvenimu. Taiau yra viena slyga kai netektis igyvenama,
kitaip tariant, veikiama. Neigyventa netektis daniausiai tampa kno, psichikos, socialinmis, dvasinmis problemomis, sutrikimais, ligomis. Todl labai
svarbu igyventi netekt t.y. igyventi j lydint sielvart, nepalti ir vl tapti
prastai normaliai besijauianiu mogumi.
Suprantama, toki likimo dovan, kaip netektys, niekas nelaukia ir nenori.
Taiau jos buvo, yra ir bus, nes jos neivengiamos ir itinka visus mones.
Tikiuosi, i knyga pads tiems, kurie igyveno ar igyvena netektis, kiek tai
gali bti manoma, pads pasiruoti netektims, kurios gali itikti artim moni, mylim gyvn. Niekas nra apsaugotas nuo toki neteki kaip skyrybos,
gimtos vietos pakeitimas, nuo darbo ar pinig praradimo, nuo gero vardo, socialinio statuso netekimo. Skaudu ir labai sunku, kai netenkama kno dali. Lidna
ir tuia, jei prarandamas tikjimas. Kiekvien toki netekt taip pat lydi sielvartas lidesys, skausmas, gla, pyktis, bejgikumas, nerimas.
Raydama i knyg pagrindin dmes skyriau netektims, susijusioms su
mirtimi. Mirties tema niekada nebuvo ir nebus kasdienikai populiari. Mirties
tema ir negali bti populiari. Taiau i tema neturt tapti vengtina, paslpta,
juolab tabu visuomenje. Taiau ms ndienos visuomenje, kultroje, civilizacijoje linkstama gyventi tik su devizu viskas gerai. Vis labiau sivyrauja tikjimas, kad mogaus gyvenimas turi bti itisu diaugsmu ir malonumu, kuriame
nra skausmo, lidesio ir kanios. Taip nelieka vietos natraliems jausmams,
susijusiems su mirtimi ir j lydiniomis netektimis. Kai mirtis neivengiamai
pasirodo, ji tuuojama ar kitaip grainama per laidotuves, j skubinama kuo
greiiau pamirti, ir apie j daug tylima, kad nebaugint, negsdint, netemdyt


gyvenimo savo lidesiu ir skausmu. Bet visa tai iliuzija. Nes viskas, kas yra apeinama ar slepiama, veria dar labiau nerimauti ir bijoti, skatina atsirasti dar
nerealesnms mintims, baisioms fantazijoms ir sunkiems jausmams. Taip stiprja mirties baim. Svarbu, kad mons geriau suprast, kas vyksta su jais ir kitais
netekus, kad kalbt apie savo igyvenimus su tais, su kuriais gali kalbtis, kad
sulaukt supratimo ir palaikymo. Viskas, kas mogui duota, turt bti pakeliama. Subjektyviai gali atrodyti ir jaustis kitaip. Tokiais atvejais labai reikia kit
paramos ir palaikymo. Tik taip grta prastas gyvenimas ir kasdienos prasm
po neteki.
Viliuosi, kad i knyga pads veikiant netekties skausm, padrsins visus
atviriau kalbti apie igyvenamus netekties jausmus, pads geriau igirsti ir
suprasti tuos, kurie neteko jiems brangi moni ir ryi.
Kristina Ona Polukordien

APIE NETEKTIS
Einame kak, ko dar nra, ir ateiname i kako, ko daugiau nebus niekada.
Priklausomai nuo to, i kur ateiname, esame tai, kas esame. Turime pradi taip,
kaip turime ir pabaig. Buvo laikas, kuris buvo ne ms. Girdjome apie j i vyresni; skaitme apie j istorinse knygose; mginame sivaizduoti nesivaizduojamus
milijardus met, kuriuose nebuvo nei ms, nei kit, kurie galt mums apie juos
papasakoti. Mums sunku sivaizduoti savik ms nebebus. Lygiai taip sunku
sivaizduoti ms dar nebuvo. Bet mums paprastai nerpi tas iki dabar begalinis
laikas iki ms gimimo, kuriame nebuvome. Galvojame: esame dabar, tai ms
laikas ir nenorime jo prarasti.
Paul Tillich

Bet kiekviena netektis primena, kad praradimai yra ir jie neivengiami. Kuo
artimesnio mogaus netenkame, tuo skaudiau ir akivaizdiau pajuntame, kad
viskas turi pradi ir pabaig. Kit usibaigs gyvenimo laikas pakeiia ms
pai laiko igyvenim i pradi itsdamas ir upildydamas j nerimu, gla ir
lidesiu, o vliau, nuolat primena ms laiko ia ir dabar vert ir prasm.
Gyvenimo be neteki nebna. Kiekvienam ms tai teko arba teks igyventi. Netektis kai prarandame kak mums brangaus, svarbaus ir reikmingo.
Visi mons mirta. Mirtis visuomet kakieno netektis, kuri vyksta visiems
laikams ir jos negrtamume ir aminume slypi pats didiausias dramatizmas,
kur igyvena mogus.
Kai mons kalba apie savo netektis, kaip pastebi J.V.Zamanajeva (2007),
jie paprastai pabria tris pagrindinius kiekvienos netekties bruous: negrtamum, reikmingum ir nepriklausym nuo mogaus valios. Giliai igyvenamas mirusio mogaus reikmingumas. Reikming santyk galime apibdinti


nebtinai kaip pozityv (jis buvo pats geriausias mogus, kur painojau). Su
mirusiuoju galjo sieti ir neapykanta (is mogus ilgam pakirto mano pasitikjim visais monmis). Bet tai taip pat reikmingas santykis. Pvz., mirus vienam
i tv, kuriam vaikas vis gyvenim jaut daug prieikumo, jau bdamas tuo
metu suaugs, gali staiga prarasti nor gyventi ir augti nes vis gyvenim iki tol
is vaikas band rodyti tvams, kad yra vertas j pagarbos ir meils. Nebelikus
kam rodinti savo egzistavimo reikmingumo, kova u gyvenim tokiam mogui gali netekti prasms. mogus reikmingum igyvena dvejopai pagal vert,
reikm sau (jis buvo man pats artimiausias ir geriausias) ir pagal tai, kiek is
mogus ums vietos jo vidiniame pasaulyje (jis buvo mano dalis). Psicho
analizje panas procesai vadinami projekcine identifikacija (kai kit lkesiai
ir projekcijos, pvz., tv, priimamos ir igyvenamos kaip savi mintys, jausmai,
pagal kuriuos atitinkamai ir elgiamasi).
Artimojo netekt igyvenantis mogus danai tapatinasi su mirusiuoju jo
buvusiu elgesiu, mintimis, idjomis, asmeninmis savybmis, vertybmis.
proces galime taip pat pavadinti psichologins gynybos (apsisaugojimo nuo nerimo) natralia reakcija, kuri padeda igyventi sielvart. Identifikacijos neteki
atvejais svarb liudija ir A.A.Naladian (2004), aikindamas prieastis, kodl
daug meninink, mokslinink, visuomens veikj, maiau inomi bdami gyvais, tampa inomi, populiars, gyja daug pasekj po mirties. Dalis moni
turi poreik tapatintis su kieno nors po mirties likusiomis idjomis ar skelbtomis
vertybmis tai padeda perimti vertingai atrodani pasaulir arba padeda
kurti ir vystyti savj.
Netektis, kaip minjome, visuomet verta suprasti ir plaiau nes galime netekti orumo, garbs, darbo, meils, saviverts, pinig, statuso, gero vardo. Galime prarasti draugus, eim, gimtin: mons isiskiria, persikelia gyventi kitus
miestus ar alis, jie gali bti itremiami, iveami. Beje, priverstin tremtis savo
netekties igyvenimo ypatumais, sunkumu, prilyginama igyvenimams, kurie
atsiranda po artimojo mirties (Volkan V.D, ZintlE., 1993). Emigravus, ivaiavus svetur, gimtj krat galima grti ir j pamatyti jis lieka gyvas, t.y., gali
bti pasiekiamas. Priverstins tremties atveju, gimtoji em tampa nebepasiekiama mirta ir todl is igyvenimas prilyginamas mirties igyvenimui. Visi ie
praradimai taip pat netektys, dl kuri sielvartaujama.


Gili ir lidna tiesa apie visa ko laikinum ir baigtinum slypi Bob Deits
(1997), subtilios ir humanikos knygos apie netektis autoriaus, odiuose: Visi
moni santykiai yra laikini. Kiekviena santuoka baigsis mirtimi arba skyrybomis.
Kiekviena karjera turi pabaig. Visus iuos pasikeitimus lydi praradimo jausmas,
gils netekties igyvenimai.
Egzistencinis analitikas Medard Boss apie tai, k reikia netekti, yra pasaks:
Kai kakas nuo mans nueina, a netenku ir savo santykio tai, ir ryio su tuo,
kas ijo. O ie santykiai mano esm. Ir kuo daugiau ryi prarandu, tuo labiau
inykstu pats. Su kiekviena netektimi prarandame dalel savs.
Net kai viskas ir visi, su kuriais nutrksta ryys, lieka gyva, bet mumyse,
ms vidinje realybje to nebra lieka laikina tutuma. Apsiprasti, susitaikyti
su tokiais praradimais taip pat reikia laiko, kada lidime ir ilgims to, kas buvo,
o dabar nra. Vliau paprastai atsiranda nauji ryiai, tutum upildo nauji igyvenimai, bet tai vyksta ne i karto ir tai skausmingas procesas.
Netektys dramatiki ir neivengiami ms gyvenimo ibandymai, lio
akimirkos, kai pasijuntame paeidiami, bejgiai ir aptinkame, kad esame mirtingi. Tuo netektys, ypa artimiausi moni, priartja prie krizini vyki, kurie
ikelia egzistencinius bties klausimus. I.Yalom (1980) iskiria 4 bazines mogaus egzistencijos nuostatas, kurios labiausiai kinta igyvenant krizes: tai santykis mirt, laisv, vienatv ir prasm.
Kiekvienoje netektyje gldi labai daug skausmo. Taiau kiekvienoje netektyje
slypi ir didel asmenybinio augimo galimyb. Krizinis igyvenimas per netekt
paprastai subrandina, priveria pasijusti labiau suaugusiais, negu buvome iki tol.
Taiau tam svarbu neneigti praradimo skausmo, neslopinti jo alkoholiu, narkotikais ar vaistais. Igyven ir prim netekt pasikeiiame daniausiai tampame
realesni, kantresni, itvermingesni.
Neveiktos, nevisikai igyventos netektys, veikia ms dabart jos gali
virsti ligomis, gyvenimo energijos trkumu, nesugebjimu kurti naujus santykius. Neigyventa netektis tai nevyks prisitaikymas prie permainos. Prie pasikeitimo, neivengiamai lydinios kiekvien netekt.
moni igyvenam neteki, j jausm, lyginti negalima. Negalima teigti,
kad man ar jam sunkiau negu tau ar panaiai. Jausmai, lydintys netekt, skirtingi savo pasireikimu, trukme, bet ne skausmu. Dvasinis netekties skausmas
10

be galo subjektyvus, tik j igyvenaniam konkreiam mogui realus dalykas.

Netekus artimo ryio skauda kiekvienam, taip kaip gali jam skaudti stipriausiai. Skauda ar tai bt artimo mogaus, ar mylimo gyvno netektis.
mogaus ir gyvno mirties nelyginame. O gedjimo jausmai skausmas,
lidesys, sielvartas atsiranda visada, k svarbaus ir brangaus beprarastume.
Esm kiek artimas ryys buvo su tuo, k mogus prarado. Gyvnui, gyvenaniam kartu, mons, ypa vienii, priskiria labai daug vaidmen, kurie gali bti
labai mogiki. Kakam gyvnas buvo pats geriausias draugas, kuris visada
buvo itikimas ir visk suprasdavo be odi, kakam vienintelis, beslygikai myljs ir atsidavs padaras. Labai danai mons, netek mylimo gyvno,
liddami sako: labai sunku be jo, juk jis buvo tikras ms eimos narys.
Vieniam mogui, gyvnas gali bti vienintelis artimasis, kurio mirtis igyvenama kaip labai rimta ir reikminga netektis. Tyrimai patvirtina (cit. pagal
V.Navickas, 2003), kad mylim gyvnli gedima labai panaiai kaip mogaus,
tik paprastai trumpiau, daniau, gal ne taip intensyviai. Amerikoje, kurios kultroje mirties neigimas pakankamai stiprus, kaip atsvara, veikia daug vairi
gedjimo grupi, kuriose suteikiama parama netekt igyvenusiems monms,
kuriose jie mokomi, kaip gedti. Tokios paramos grups yra ir netekusiems
mylim gyvn.
Kart sdau taksi su savo unimi. Pradjome vaiuoti, o taksistas, stambus
ir didelis vyras, dsauja ir lidnai tyli. O paskui kad prads verkti. Ir pro aaras
papasakojo, kad vakar numir jo mylimas uniukas, pudelis nors ir senas jau
buvo, bet jam reikjo daryti nedidel operacij su narkoze abu su mona abejojo,
ar rizikuoti dl narkozs, bet nusprend operuoti. Ir uniukas po operacijos nebeatsigavo. Taksistas irjo mano un ir verk, sakydamas, kad labai myli unis, ir
kaip jam dabar trksta jo Fanios, kuris buvo toks meilus ir toks itikimas...
Tik netekt igyvenantis mogus gali pasakyti, vertinti, kiek artimas
ir reikmingas jam buvo tas, kurio jis neteko, tik jis vien ar kit vyk gali
pavadinti netektimi arba ne. Todl visuomet labai svarbu sigilinti k reik konkreiam mogui tie, kuri jis neteko. Bendr ar universali taisykli
iuo atveju nra. Kiekviena netektis be galo individuali ir imatuojama tik
11

s ubjektyvia igyvenamos netekties reikme. I alies negalime nustatyti io

reikmingumo apimties. Galime nujausti, numatyti, bet niekada negalime bti
tikri, kad yra taip, kaip mums atrodo. K reikia konkreti netektis, ino tik
konkretus mogus, kuris j igyvena.
Netektys tai igyvenimas. Igyvenimas, igyventi kak tai suvokti vyki
prasm ir sisavinti t.y. traukti, integruoti iuos vykius savo patirt. Kaip
rao F.E.Vasiliuk (1984), igyvenimas tai ms psichologinio pasaulio veikla,
kuri siekia nustatyti prasms atitikim tarp vidins realybs (smons) ir iorins realybs (bties). Tai reikia, kad kiekvienas vykis ms psichologiniame
pasaulyje turi bti struktruotas, jam turi bti atrasta prasm, ir taip jis tampa
igyvenamas. Kai mirta artimasis, mogus susiduria su nauja realybe, kurioje
jau nebra mirusiojo. Netekties igyvenimas ilgas ios realybs painimas ir
prisitaikymas prie to, kas joje pasikeit.
netektis galime pavelgti vairiais vilgsniais psichologijos, psichoterapijos teorij, asmenins patirties. Visos psichologijos ir psichoterapijos teorijos
skiria dmesio netektims, gedjimui bei pabria, kaip svarbu igyventi, o ne
nuslopinti sielvart. Kiekviena teorija, paddama igyvenaniam mogui praktikai, vienaip ar kitaip skiria daug dmesio netekties jausmams. Ir vis psichoterapijos sistem pagalbos esm neteki atvejais padti netekusiajam suvokti
ir ireikti netekt lydinius jausmus sielvart, lides, dvasin skausm.
Taiau psichoterapija po vis neteki nebtina. Netektys, kaip minjome,
natrali mogaus gyvenimo dalis, ir psichika paprastai pati jas veikia. Didioji
dauguma moni veikia netektis patys, be specialist pagalbos. Kada reikalinga
arba rekomenduotina specialist pagalba? Kai gedjimas usitsia ir tampa patologiniu. Kai vyksta komplikuotos netektys artimojo saviudyb, tv mirtis
esant dar nesuaugusiems vaikams, iaurios, su smurtu susijusios mirtys ir pan.
Apie tai isamiau skyriuose apie komplikuotas netektis ir usitsus sielvart arba
patologin gedjim.
Kai netektis velgiu i asmenins patirties, kuri sugrina ios knygos
raymas, mstydama kiekvien kart aptinku ioje patirtyje k nors naujo ir apie
save, ir apie neteki poveik mano gyvenimui, j prasm, pasekmes; k dabar
galiu pavelgti naujai, i dabartins patirties, ir tai tik patvirtina man, kad gyvenimo netektys, ypa mirtys, tai vieni svarbiausi ir sunkiausi likimo ibandym
12

ms galiai gyventi ir augti, tai akimirkos, kai kinta vertybs, ir kai priartjame
prie to, k vadiname gyvenimo esme. Manau, kartais permstyti savo svarbiausius gyvenimo vykius prasmingas usimimas, juolab psichologui. Reikming pdsak mano gyvenime paliko pirmas tikras susitikimas su Kito mirtimi.
Tada pajutau, kas yra paskutinis atodsis, kad pati mirtis tai, tik takas ilgoje
linijoje, kaip apie mirties moment yra saks prof.Rimantas Koinas. Bet kiek
daug jausm kyla ir igyvenama iki io tako ir po jo. Visos mintys ir kalbos
apie mirt tai i tikrj daniausiai mintys ne apie pai mirt, o apie j lydinius artjanios ar vykusios netekties jausmus. Tarp j visuomet yra nerimas ir
baim.
Pirma Kito mogaus mirtis, su kuria susidriau akis ak tai buvo mano
draugs mamos mirtis, kai mums buvo 25metai. Draugs mam labai myljome ir a, ir mano draugai ji buvo labai geranorika, ilta, palaik ir suprato
visus mus nelengvoje paauglystje ir vliau; diaugsi ms pasiekimais, atlaidiai
irjo ms maas nuodmes. Ueidavome jos namus danai pas draug,
bet btinai pakalbdavome ir su jos mama. Ji buvo ligota, dl virsvorio jai buvo
nelengva vaikioti. Taiau ji niekada nesiskund gyvenimu, buvo kantri, mgo
juokauti. V jai aptiko jau IV stadijoje, ir po met ji mir namuose. Paskutines dvi savaites, keliese ateidavome pabti kiekvien dien ir su drauge, kuriai
buvo labai sunku, ir su jos mama, kuri geso akyse kentdama skausmus. Paskutines dienas, ji protarpiais jau prarasdavo smon, bet kai j atgaudavo, dar band
raminti ir mus, kad sulauksime kartu dar ne vieno pavasario. Ji mir tyliai, po
keli dien, nesulaukusi pavasario giliai atsiduso ir nurimo. Veidas isilygino
nuo kanios raukli, ir atrod, kad ji ypsosi. T akimirk buvau alia. Pirm kart pajutau mirties momento rimt ir kak, k odiais neapsakysi ir neapraysi.
Mirties akimirkoje yra ramyb ir rimtis, kuri negali drumsti. Situacija buvo tokia,
kad pagalbinink t nakt buvo maai. Laidojimo nam paslaugos tai laikais dar
nebuvo tokios savaime suprantamos kaip dabar, greitoji pagalba kno neisive mirties prieastis nekl abejoni. Kol suvaiuos gimins, derjo kakaip pasiruoti. Padarme visk, k galjome ir mokjome tuo metu nuplovme velion,
graiai aprengme, pasirpinome, kad maiau matytsi ir jaustsi ligos pdsakai.
Nuklme duris, ir paguldme, kaip ant lentos. Papuome glmis. Kai kit dien
13

a tvaiavo gimins, velion buvo paruota paskutinei kelionei paguldyta karst,

ir paarvota banyios rsyje. i arvojimo patirtis giliai sir mano atmint
kaip kakas labai svarbaus, k galjau padaryti mirusiam mogui ir jo artimiesiems, kuriuos myljau. Kai parjau kit dien namo, miegojau ilgai ir ramiai.
Nakt susapnavau draugs mam ji prajo pro mano nam kambarius su ta
paia mlyna suknele, kuria j aprengme arvodami, iltai nusiypsojo, ir sapne
inojau, kad viskas gerai, nors inojau, kad ji jau mirusi. Atsibudusi jauiausi
ramiai. Per laidotuves irgi jauiausi ne taip tragikai, kaip paprastai bdavosi per
laidotuves iki tol lydjo jausmas, kad iam mogui padariau, k galjau ibuvau kartu iki paskutins minuts ir atodsio, padjau parengti paskutinei kelionei, kuo galjau padjau artimiesiems, ir, kaip vliau supratau, labai padjau sau
pati po ios patirties, mirtis, kalbant Philippe Aries odiais, mano gyvenime
tapo labiau prijaukinta. Tai nereikia, kad a jos nebijau bijau kaip visi mons.
Bet inau, kad ji yra ir galiu su tuo gyventi.

14

MIRTIS
Mirtis atsiskleidia kaip praradimas, bet daugiau patiriamas liekani
gyventi.
Martin Heidegger. Btis ir laikas (1927)

Baigtinumo suvokimas
Mirtis liudija, kad gyvenimas, kur gyvename, baigtinis. Subjektyviai mogus gali jaustis aminu atrodo, kad jis aminai buvo ir bus. mogus neturi
aikaus sivaizdavimo apie savo pradi, kaip neturi jo ir apie savo gyvenimo pabaig. Taiau mogus mato ir atsimena, kaip gimsta ir mirta kiti. Protu mogus
supranta, kad gyvenimas baigtinis, taiau igyvenimas apie tai lieka abejotinai
prieinamas. Psichoanalizs pradininkas, austr gydytojas Sigmund Freud (Zig
mundas Froidas, gyv. 18561939m.) apie tai yra pasaks: Mes negalime sivaizduoti savo mirties. O kai mes bandome tai daryti, aptinkame, kad esame gyvi ir
darome tai tik kaip irovai. (FreudS. Thoughts on War and Death, 1924 cit.
pagal , 1984). Toks prietaravimas
tarp to, kas akivaizdu (mirties egzistavimas) iorinje realybje ir kas taip nematoma subjektyvioje vidaus realybje, negali nekelti konflikto ir i jo plaukianio
nerimo, kur galime sieti ir su egzistenciniu nerimu, ir su mirties baime. Troktantys patvirtinimo apie nemirtingum, tai, kad mogus subjektyviai neigyvena
smoningai savo gimimo ir mirties akimirk, priskiria fakt argument u
nemirtingum eilei.

15

Iliuzij apie nemirtingum daug. Taiau akivaizdu, k ino ar suino visi

po artimojo mirties iorinje realybje, kurioje gyvename ir kuri jauiame, jo
nebelieka. ia prasme mogaus gyvenimas baigtinis. Kit prasmi smoningai
nejudinsiu jos vairios, priklauso nuo tikjimo, taip pat ir nuo iliuzij apie
nemirtingum (pvz., bandymai usialdyti, klonuotis ir t.t.). i knyga tik
psichoterapeuto mintys ir apibendrinimas apie gyvenim po netekties ir jausmus, kuriuos igyvena mons, patyr netektis ir sielvartaujanius dl t, kuriuos
myljo, brangino, vadino artimais, ir kuri baigtinumo liudininkais tapo.
Gyvenimas ir mirtis labai tampriai susij. Vokiei filosofas egzistencialistas
Martin Heidegger (Martinas Haidegeris, gyv. 18891976m., pagrindinis veikalas
Btis ir laikas 1927m.) apie tai yra pasaks: kai suvokiame, kad mirsime, tai
skatina mus pereiti auktesnius egzistencijos lygius. Martin Heidegger iskyr du
pagrindinius egzistavimo pasaulyje lygius: pirmasis tai bties pamirimo bsena, antrasis bties sismoninimo. Pirmajame lygyje, kuriame gyvena didioji
dauguma moni, vyrauja susirpinimas materialiniu gyvenimu mogus jame
panirs daiktikum, kasdien gyvenimo rutin. Antrajame lygyje mogus pradeda gilintis savo ir gyvenimo esm, pradeda jaustis atsakingas u savo bt,
egzistuoja autentikai, pasaul ir save ima suprasti transcendentikai. Mirt Martin Heidegger vadino slyga, leidiania gyventi autentikai. Kai mogus suvokia
gyvenimo baigtinum, maja jo noras nuolat rpintis savo materialine gerove,
kaupti daiktus. Daniau kyla mintys apie tai, k ir kas i tikrj reikia jo gyvenime, kas yra vertinga, kas maiau, kas laikina, o kas ne. Daugiau mstoma apie
atsakomyb u savo gyvenim, o iuos apmstymus lydi konkrets, atsakingi ir
brands veiksmai.
Kodl su amiumi daugumai moni atrodo, kad laikas bga vis greiiau? Tiktina, kad rykjantis gyvenimo baigtinumo suvokimas, pagreitina ir laik baigtinumu dvelkiantis nerimas j skubina, atskleisdamas amin ties apie tai, kad mogaus
gyvenimas turi ribas, ir kad kuo aikiau jas aptinkame ir matome, tuo gyvenimas,
kaip ir laikas, tampa igyvenami intensyviau. Yra nuomon (N.Kozyrev, cit. pagal
A.V.Gnezdilov, 2004), kad laiko jausmas susijs su mogaus gyvenimo, psichins
energijos atsargomis. Vaikystje, kai ios atsargos dar neinaudotos, laikas bga ltai,
o suaugusiajam jau ymiai greiiau. Tiktina, kad kuo tikriau ir akivaizdiau igyvenamas gyvenimo baigtinumo jausmas, tuo aikesns suvokimui ir prieinamesns
igyvenimui tampa esamos ir dar likusios io gyvenimo realybs ribos.
16

Prisiminiau, kaip kart aptikau ir igyvenau vien pirmj savo gyvenimo

baigtinumo rib stovjau prie didel savo nam bibliotek, ir, staiga, per vien
akimirk, taip aikiai suvokiau, kad vieno mogaus gyvenimo, tam, kad perskaityt visas ias knygas, vargu ar utekt. O mano gyvenimo jau tuo labiau neuteks. Nuo tada palaipsniui pasikeit mano santykis knygas namie laikau tik tas
knygas, kuri reikia mano darbui ir prie kuri kartais norisi sugrti.
Artimas susitikimas su mirtimi keiia mones. Vaizdi iliustracij apie
tai galima rasti Levo Tolstojaus krinyje Karas ir taika, pavyzd nurodo ir
IrvinD.Yalom savo knygoje Egzistencin psichoterapija (1980). Romano herojus Pjeras Bezuchovas, prie susitikdamas su mirtimi, gyveno beprasmik ir
tui rus aristokrato gyvenim. Per kar su Napoleono armija Pjer paima
nelaisv ir jis laukia suaudymo etas eilje. Penkis prie j buvusius belaisvius nuauna, o jam netiktai ataukia mirties bausm. Nuo tos akimirkos Pjero
gyvenimas pasikeiia. Kiekvien savo gyvenimo minut jis igyvena giliai ir
aistringai, sugeba atsidavusiai bendrauti su kitais monmis, paskiria savo jgas
prasmingai veiklai.
Daug moni, kurie band udytis ir kurie liko gyvi, teigia, kad j santykis
gyvenim reikmingai pasikeit jie pradjo labiau vertinti gyvenim.
I kasdiens patirties daug kam inoma, kaip keiiasi moni, likusi gyv
per katastrofas ar per kitus sukreianius ir gyvybei gresianius vykius poiriai
gyvenim kaip greitai atsisijoja nereikmingi rpesiai, kaip imama vertinti
kiekviena gyvenimo valanda, kaip keiiasi santykiai su monmis, nes labai daug
kas iki tol atrod verta rpesio ar kovos, po traumuojani igyvenim tampa visai nereikmingais dalykais santykiuose, nes atsiveria tikrai svarbesns ir
esmins tarpusavio ryi puss, ir paprastai jose beveik visuomet daugiau vietos
atsiranda meilei, atjautai, altruizmui.
Gal nra paprasta tai priimti, k sako inomas JAV psichoterapeutas Irvin
Yalom, bet taip jau yra: Fizikai mirtis sunaikina mog, bet mirties idja j gelbsti.
Irvin Yalom kaip psichoterapeutas, savo teorijoje ir praktikoje neapjo mirties klausimo, o skyr jam daug dmesio, remdamasis dviem pagrindinmis nuostatomis:
viena kad gyvenimas ir mirtis susij, jie egzistuoja vienu metu, o ne vienas paskui
kit, nes mirtis nuolatos prasismelkia gyvenim ir labai reikmingai veikia mogaus
patirt ir elgsen. Kita nuostata apie tai, kad mirtis pirminis nerimo altinis.
17

Mirties tema ar mintyse, ar gyvenime, visada kelia nerim. Nes mirtis

vykis, kurio prigimtis, procesuali esm mogui lieka nepaini. Mirties liudijime
paraoma tik mogaus mirties prieastis. mogus negali numatyti mirties, negali jos kontroliuoti ar ukirsti jai kelio, kai ji vyksta. mogus veik daugel lig,
prevencinmis priemonmis ubga miriai u aki ten, kur ji ankiau vykdavo, prailgino vidutin gyvenimo trukm. mogus gali nusiudyti, bgdamas nuo
gyvenimo. Bet mogus negali sustabdyti ar ataukti mirties, kai ji vyksta, arba,
kaip sakoma kasdienje kalboje, kai atjo laikas.
Mirties momentas. mons arba tampa artimj mirties liudininkais, arba
nedalyvauja jiems mirtant. Kai mogus dalyvauja mirtant artimajam tai labai
stipriai veikiantis ir visam gyvenimui simenantis momentas. Atsiranda rykus
mirties momento vaizdinys. Kartais jis gali imti kyriai persekioti tiek dien, tiek
sapnuose. Taiau gedjimo eigoje i vaizdini emocinis poveikis silpnja, palaipsniui jie sukelia vis maiau ankstesni, su mirties momentu susijusi jausm.
Taiau tam reikia laiko. Beveik visada monms toki prisiminim grandinje kyla jausmas apie prarastas, neinaudotas galimybes. Sudtinga dl to, kad
realiai kiekvienoje akimirkoje yra labai daug galimybi, taiau mogus tuo metu
gali pasirinkti tik vien i j. Tam, kad i galimybi perirjimas netapt kyriai persekiojaniu usimimu, labai svarbu, kad mogus jaust, kad jis elgiasi
teisingai ir kiekvien akimirk pasirenka ir padaro tai, kai galjo geriausio.
Kai mogus nedalyvauja mirtant artimajam, atmint siria praneimo
apie mirt momentas. Netekusysis tokiais atvejais beveik visuomet sieks suinoti
kaip mir artimasis, ar jam skaudjo, ar jis kankinosi, k prie mirt jaut, k
kalbjo? ios informacijos vliau ar anksiau reikia kiekvienam mogui, nes ji
padeda praeiti, igyventi vien i netekties etap artimojo mirties moment.
Kai mogus mirta, danai, ypa i karto po jo mirties, mons sako ijo. od mir i pradi dar itarti daug kam sunku mirties primimui reikia tam tikro laiko. I kitos puss, odis ijo, pasak J.V.Zamanajevos (2007)
atspindi vykio esm artimas mogus ijo, perjo anapus, jo nebra alia. is
odis atspindi ir atsakomybs pasidalijim dalinai ar visikai atsakingu u
ijim tampa tas, kuris ijo. Todl ir kyla per sielvarto kriz tokie klausimai:
Kaip jis galjo mus palikti ?!. Netekusiajam svarbu, ypa i karto po netekties,
suprasti, kas atsakingas u tai, kas vyko. I pradi i atsakomyb virsta klausimu kas kaltas?. Daniausiai i kalt skubotai priskiriama tiems, kurie turjo
18

igelbti gydytojams, ar kitiems monms, buvusiems alia. Tai natralios su

netekties skausmu susijusios, pirmosios emocins reakcijos. Apie jas dar kalbsime ir vliau. Iki atsakymo apie tai, kas atsakingas u mogaus gyvenim ir mirt
apskritai, netekusiojo laukia ilgas, tiktina, begalinis kelias.
Artimo mogaus mirtis atveria, primena, priartina savo paties gyvenimo
baigtinumo fakt. Vienaip ar kitaip artimj mirtis paadina ir mirties baim.

Mirties baim
Likimo ir mirties nerimas yra pagrindinis, pats visuotiniausias, neivengiamas. Visos pastangos j iguiti yra bergdios. Nes egzistencikai kiekvienas suvokia
savs netekt, kuri reikia biologin mirtis. Likimas nesukelt neivengiamo nerimo, jei u jo nestovt mirtis.
Drsa bti yra etinis veiksmas, kuriuo mogus patvirtina esmin savo paties
buvim, nepaisant jam prietaraujani egzistencijos pusi.
Paul Tillich

Mirties baim turi daug pavadinim. Filosofai, raydami apie mirt, nerim, baim, susijusi su mirtimi, vadino j vairiai (cit. pagal I.Yalom,
1980): Karlas Jaspersas bties trumpalaikikumu, Siorenas Kjerkegoras
ne-bties siaubu, Martinas Haidegeris negalimybe ateities galimybs, Polas
Tillichas ontologiniu nerimu. Kiekvienas mogus mirties baim igyvena
labai individualiai.
Kodl mons bijo mirties? J.V.Zamanajeva savo knygoje apie netektis
(2007) nurodo atlikto tyrimo rezultatus, kurie atspindi, ko mons labiausiai bijo
akistatoje su mirtimi:
1. Mirimo proceso baim kentti prie mirt.
2. Mirties momento baim netekti savikontrols.
3. Pomirtins bties baim to, kas bus po mirties: bausms u nuodmes, ijimo niekur.
19

Kiekviena baim turi savo objekt. Siorenas Kjerkegoras mini nieko baim.
Su niekuo mogus neturi nieko bendro t.y. mogus igyvena siaub, kad gali
tapti niekuo. Tai nerimas, kuriam sunku virsti baime, nes nra objekto, kur galima sivaizduoti ir tada jo bijoti. Tada mirties nerimas, kalbant metaforikai,
ieko bd, kaip virsti konkreia baime. Tam padeda psichologiniai gynybos
mechanizmai. Tinkam objekt mirties baimei transformuoti gyvenime daug.
Taip nesmoningai gali gimti dalis baimi pvz., tamsos, mikrob, nevaros,
aukio, skrydio, ligos, minios, udar patalp ir pan. Tai baims, kuri aknyse
slypi grsm gyvenimui ir baim inykti.
Mirties baim gali pasireikti padidjusiu nerimu dl likusi artimj sustiprja baim juos prarasti. Gali atsirasti lig, kitoki nelaimi baim. Mirties
baim gali pakeisti pavidal ir tapti baime umigti, tamsos, aukio baime. Baims form yra labai daug. Apie tai, kam rpi ie klausimai daugiau lietuvi
kalb yra ileista gera F.Riemann knyga: Pagrindins baims formos. (RiemannF. Pagrindins baims formos / vert. i vok.k. Vilnius: Alma littera,
2004. 288p.).
Mirties baim gali dominuoti viename i lygmen: knikame, asmenybiniame, socialiniame, dvasiniame.
Knikame lygmenyje, baugina fizins kanios, kno praradimas. Asmenybiniame baim kad mirs, inyks savasis A. Socialiniame lygmenyje pasireikia baim bti nata kitiems, tapti priklausomam nuo kit, isiskirti su artimaisiais po mirties. Dvasiniame baim dl neinios apie pomirtin gyvenim.
Tikjimas, gyvenimo ir mirties filosofijos turjimas maina mirties baim. Mirties baim sumainti padeda atviras, kiek jis gali bti prieinamas konkreiam
mogui, atsakymas, konkretizuojant mirties baim klausim kas labiausiai
baugina mirtyje ir kodl? (GnezdilovA.V., 2004). Atsakymas vienaip ar kitaip
bus susijs su mirties supratimo filosofija ir tikjimu. Laikas, kur gyvename tai
visuomet ir momentas, kuriame tuo metu esame. i moment kaita tai, k
vadiname eina laikas. Epikro pasekjai sak bijoti mirties beprasmika, nes
kol tu esi nra mirties, kai ateina mirtis tavs nra. O pats A.V.Gnezdilovas,
gydytojas, psichoterapeutas, Peterburgo profesorius, skyrs labai daug rpesio,
dmesio hospiso gyventojams, savo sukurtoje pasakoje Chrizantema, taria:
Ar galima sakyti, kad ugesusi liepsna numir, o idivs eeras ar reikia vandens mirt?
20

Istorinis vilgsnis
Memento more (lot.: prisimink mirt).
Dar vokiei filosofas Hgelis yra pasaks, kad pati istorija yra tai, k mogus daro su mirtimi.
Kaip mirdavo mons seniau, iki ms, XXI-ojo amiaus? Taip kaip ir dabar. Bet santykis mirt vairias amiais kito. Iki XVIIIa. mirtis buvo natralesn
mogaus gyvenimo dalis, negu dabar. Mirtantysis paprastai inodavo, kad mirs
ir laukdavo savo mirties. Mirtis bdavo viea ir organizuota ceremonija. Visi
lankydavo mirtantj, su juo atsisveikindavo. Mirties apeigos buvo atliekamos
ikilmingai, taiau be dramatizmo ar kratutini emocij. Kaip rao Philippe
Aries, anksiau mirtis buvo prijaukinta, dabar laukin: Senovinis elgesys, kai mirtis sykiu ir prasta, ir artima, ir neskaudi, ir nesvarbi, pernelyg skiriasi nuo dabartinio, kai mirtis taip baugina, jog nebedrstama itarti jos vardo. tai kodl a ia
pavadinsiu i prastin mirt prijaukinta mirtimi. Nenoriu pasakyti, jog mirtis
kadaise buvo laukin. Noriu pasakyti prieingai laukin ji tapo iandien.
Pagal Philippe Aries apraym, nuo XVIIIa. Vakar visuomens mogus suteikia miriai nauj prasm jis j auktina, dramatizuoja. XIXa. atsiranda kap
ir kapini kultas. Bet XXa., mirtis, kadaise tokia akivaizdi ir prasta, pradedama
istminti i visuomens gyvenimo. Kaip tai vyko ir vyksta? Aplinkiniai slepia
nuo mirtaniojo jo bkl. Pradedama vengti nerimo, kur kelia mirtis. Mirties
apeigos nepasikeiia, bet maja j dramatizmas. Vis reiau mirtama namuose,
tarp savj su mirtimi susitinkama ligoninje, vienatvje. Gydytojai ir ligonins personalas tampa mirties aplinkybi eimininkais. Jie nori, kad mirtis bt
derama tokia, kad bt priimtina gyviesiems ir j toleruojama. Siekiama,
kad mirtis neapsunkint gyvj, nekelt jiems per daug stipri emocij. Nuo
mirties temos saugomi vaikai ir jaunimas. Jie daniausiai mato tik suvaidinam
mirt ekranuose. Vargu, ar galtume ginytis su A.V.Gnezdilovo (2004) isakyta
mintimi, kad dabartinio jaunimo agresyvumas, bauginantis visuomen polinkis
smurtui, tiktina, yra susijs ir su realios mirties pamirimu visuomenje. Vis
labiau sigalioja taisykl skaudi emocij reikia vengti. Kiti neturi matyti, kad
21

kakas jaudinasi. Iki padoraus minimumo mainamos procedros, susijusios su

palaik alinimu. Vis daniau palaikai kremuojami, tai padeda ir greiiau pamirti apie tai, kas gali likti i kno. Kremuoto kno arvojimas sumaina laidotuvi dramatizm. Gedjimas trumpja ir tampa udaru gediniojo reikalu.
Visuomen propaguoja materialius jausm pakaitus maist, tabletes
ir pan.
Taip atsiranda mirties draudimas norint apsaugoti laim.
Taiau mogus i esms per laikotarp nepasikeit. Kaip rao Elisabeth
Kubler-Ross (2001): Mirtis tebra siaubingas, keliantis baim vykis: jos bijome
net tada, kai tariams beveik veik jausm. Pasikeit tik ms kova su mirtimi
ir merdjimu, j sutikimas, bei santykiai su mirtaniais ligoniais.

Laidotuvs ir su mirtimi susijusi paproi

bei ritual reikm
iame skyrelyje nekelsime sau tikslo aprayti visus su mirtimi vairiose kultrose susijusius paproius. Nortsi pabrti viena su mirtimi susij paproiai, visi ir kiekvienas atskirai, visada turi savo prasm.
Per deimtis tkstani met laidojimo paproiai daug kart keitsi. Laidotuvs laikytos vienu i perjimo ritual, daniausiai tikint, kad laidotuvs tai
takas i vieno pasaulio kit (cit. pagal V.Navickas, 2003). Laidotuvi paproiuose yra ir psichologin, socialin, dvasin pagalba netektis igyvenantiems
monms.
Taiau ms iuolaikinje visuomenje paproi, ritual, susijusi su netektimis, maja. Ypa trumpja ritualai, susij su mirtimi. Su mirties ir laidotuvi
temomis susij tabu skatina iekoti net toki ieii Vokietijoje, pavyzdiui,
kilo mintis steigti palydovins televizijos kanal, apie mirt ir laidotuves, kuriuo
bt transliuojamos laidos apie laidotuvi organizavim, paproius, kapines.
Nes, mirus artimiesiems, mons pasimeta, jiems kyla daug nerimo ir neinojimo kaip deramai atsisveikinti su mirusiuoju, kaip j palaidoti. is pavyzdys
iliustruoja ne paius geriausius ms civilizacijos pasiekimus turiu galvoje
santyk mirt ir laidotuves.
22

Laidojimo ritualai struktruoja netekusiojo gyvenim. Laidojimo ritualai

padeda struktruoti netekusiojo elges, laik pirmosiomis po netekties dienomis,
kai igyvenantis netekt mogus yra labiausiai pasimets. Laidotuvi organizavimas ir vis kit, neivengiam procedr, susijusi su laidotuvmis, tvarkymas
neleidia pamirti, kad netektis vyko, ir atnea, net tam tikr laikin palengvjim btinyb tvarkyti organizacinius laidotuvi reikalus per veiksm pratina
prie vykusios netekties fakto, kai jausmai tuo metu lyg sustingsta ir ruoiasi vykusiam vidiniam susitikimui su mirtimi. Mirties liudijimo ir kit dokument
tvarkymas, pasirpinimas mirusiojo knu, arvojimo vietos, kapini pasirinkimas, praneimai apie mirt ir t.t. lieka kakuo vieninteliu neivengiamai realiu
ir btinu, kas patvirtina, kad gyvenimas eina, nesustojo, kaip jauia vidus, kad
viskas vyksta pagal kakoki egzistuojani tvark.
Mirusiojo artimiesiems per laidotuves tenka sprsti daug klausim, ypa jei
velionis neireik savo valios iki mirties: dl mirusiojo kno ar karstas bus
atvertas ar udarytas? Kaip aprengti velion? Ar knas bus kremuojamas ar ne?
Kiek laiko truks atsisveikinimas su velioniu? ie sprendimai primena, kad vykdoma jau paskutin mirusiojo valia, arba kad sprendimus jau tenka priimti be
mirusiojo valios, patiems. Nes jo valios daugiau nebebus. Mirusiojo valios, nor
nebra, lieka tik ms sivaizdavimas, kas jam patikt, rengiant j paskutin kelion ir kas priimtina mums. ios atsakomybs primimas taip pat leidia geriau
suvokti mirties fakt ir nauj santyk su mirusiuoju.
Laidotuvs padeda priimti mirties fakt, kaip real. Daug kas yra igyvens arba girdjs: inau, kad mir, bet netikiu. Priimti tik vykusios mirties
fakt labai sunku. Reikia tam tikro laiko, kad inia apie mirt tapt gyvenimo
realybe. Tai kas i karto suprantama protu, jausmus pasiekia vliau. Laidotuvi
paproiai mirusiojo arvojimas, lankymas, laidotuvs, kapo supylimas duoda
laiko atsisveikinti su mirusiuoju, leidia apsiprasti su mirties faktu, padeda patikti pajusti jausmais, kad mogus mir.
Per laidotuves nepatariama naudoti alkoholio, narkotik, raminamj vaist (nebent vaistai vartojami jau nuo seniau, skyrus gydytojui dl kit prieasi).
Nes laidotuvse labai svarbu suprasti, kas vyksta, svarbu bti gerame kontakte su
savo jausmais, leisti sau igyventi ir ireikti skausm. Uslopinti vaistais jausmai
lieka neatsiliep natraliu skausmu ir kania tai, dl ko negali neskaudti, dl ko
neivengiamai apima lidesys, baim ir nerimas dl artimo mogaus mirties.
23

Jei ie jausmai ukonservuojami vaistais jie lieka neigyventi. Ir vienaip ar

kitaip, jie nuolatos primins, kad liko neisielvartauti ar belsdamiesi per kn ir
virsdami kno ligomis, ar verdamiesi per psichik depresija, patologiniu gedjimu, daugjaniomis psichologinmis problemomis, psichikos sutrikimais.
iuolaikinio gyvenimo srovs, dabartin civilizacija daug kur mus nunea
nuo natrali proces tkms. Galime tik konstatuoti, kad iuolaikiniam mogui, ypa gyvenaniam mieste, lieka vis maiau galimybi ir laiko ne tik jausti, bet
ir igyventi priimant artimojo mirt, susitaikant su netektimi. Todl svarbu, kad
tuo bt pasirpinama kitais galimais bdais. Nra atsitiktinumas, kad atsiranda
sielvarto vadovai knygos, programos, kursai, apie tai, kaip igyventi sielvart,
savipagalbos, paramos grups, igyvenusiems netektis, o psichologai, psichoterapeutai silo param, igyvenantiems komplikuotas netektis monms.
Su mirtimi susij paproiai leidia ireikti su netektimi susijusius jausmus.
Laidotuvs padeda ireikti ir pirmuosius sunkius, su netektimi susijusius,
jausmus.
arvojimas mirusiojo kno apiplovimas, parengimas atsisveikinimui ir
laidojimui, dabar perduotas laidotuvi paslaug darbuotojams. Anksiau, kai
mirusieji bdavo arvojami namie, tai atlikdavo artimieji. Liesdami mirusiojo
kn, aprengdami, guldydami karst, jie turdavo daugiau galimybi apsiprasti
su netektimi, prisiminti su mirusiuoju susijusius svarbius gyvenimo faktus, juos
pervelgti, ikalbti. Mirusiojo mogaus kno matymas, lietimas padeda priimti
mirties fakt, greiiau juo patikti. Jutimas skiria alt mirusiojo kn nuo gyvo
mogaus ilumos ir tai signalas psichikai, kad kakas i esms pasikeit. Taip natraliau priimama netektis. Tokioje situacijoje kiekvienas galjo realiau suvokti
savo asmenin santyk su mirusiuoju, atvirai ir nuoirdiai pakalbti ir apie mirt kaip reikin. Mirtis tapdavo natralia gyvenimo dalimi tiek suaugusiesiems,
tiek vaikams, nes jie dalyvaudavo kaip stebtojai.
Kaip rao JohnW.James (2007): Prie imt met gal ir buvo galima pagrstai sakyti, kad mirtis yra gyvenimo dalis. Taiau kai kno tvarkymas ir santyki
pervalga buvo perkelti i privai nam laidojimo namus, praradome kak
esmingo dalyvavim. Dalyvaudami pasiruoiant, galjome natraliau pervelgti santykius su mirusiuoju ir atrastus neubaigtus emocinius vykius turjome
galimyb ubaigti.
24

Tamss rbai. Vakar kultroje mirusiojo artimieji per laidotuves daniausiai ir dabar rengiasi tamsiais rbais. Kaimuose ir miesteliuose vykstaniose laidotuvse io paproio tvirtai laikomasi iki iol mirusiojo artimieji, ypa vyresnio amiaus, daniausiai bna apsireng juodai nuo galvos iki koj. Ankiau
buvo priimta, kad juodai mirusiojo artimieji rengtsi dar 12m. po jo mirties.
Tai vadinosi neioti gedul. Tai laikas, kuriuo vyksta sielvarto darbas gedjimas.
Juoda apranga duodavo enkl, kad taip apsirengs mogus igyvena sielvart.
Tai skatino palaikant aplinkini elges, iam mogui buvo skiriama didesn atida ir ajauta. i tradicija baigia nykti. Juod rb dvjim kuriam laikui buvo
pakeits paprotys po artimojo mirties mnes, metus neioti juod juostel ant
kostiumo ar kitokio rbo atlapo ar apykakls. Atsimenu savo mokytojus i mokyklos laik su gedulo juostelmis, toki juostel neiojo mano mama, kai mir
jos mama mano moiut. Tai buvo enklas, kad mogus gedi. Taiau dabar
i ymini gedul juosteli nebesimato. iandienin visuomen nenori matyti
lidini ir gedini.
Smlio saujos ubrimas ant nuleisto kap karsto. Paprotys iliks ir Lietuvoje. Tai simbolinis aktas, primenantis mirties fakt ubriau emmis/
ukasiau savo rankomis. Paskutinis palinkjimas mirusiajam, paskutin kart
perkeliant velionio kn nuo ems, jau po eme lai bna lengva emel....
Nauja realyb alia nebebus ir velionio kno. vyksta paskutinis fizinis atsiskyrimas ir atsisveikinimas su velioniu. Toliau laukia ilgas atsiskyrimas jausmuose.
Kapas. Po laidotuvi, ypa pirmaisiais gedjimo mnesiais, metais, artimiesiems, paprastai, norisi ateiti prie kapo daniau prie jo veda dar negalintys
atsisveikinti su mirusiuoju jausmai, gyvi prisiminimai. Kapas lieka akivaizdiausia vieta, kuri sieja su mirusiuoju nes ten, netoli po eme, jo palaikai. Kapai
priirimi, puoiami glmis tai lyg kitoks tsinys prasto rpinimosi mirusiuoju, kuris vyko ir iki jo mirties. Nustoti rpintis sunku. Sunku susitaikyti su
realybe, kad tik k buvs gyvas santykis, rpestis, galjimas dalintis su kitu staiga
nutrksta ir tampa nebereikalingi. Kapas padeda nenutraukti staiga io santykio,
tsia rpinimsi ir padeda jam ltai ugsti. Mama, netekusi 7met dukters,
pasakojo:

25

Dukrel mir rugsjo mnes. Kai atjo pirmosios Kaldos be jos, tais metais
labai daug prisnigo. Nubridau kapines, nukasiau snieg, udegiau vakutes, ir
taip norjau pastatyti jai ma papuot jos mgstamais aisliukais eglut, aiaruojani vairiaspalvmis lemputmis ji be galo diaugdavosi Kald ventmis
ir eglute... Vos susilaikiau to nepadariusi. Atneiau tik jos pamgt burbul eglutei
ir ma egluts akel...Taip dariau trejus metus. Paskui kakaip supratau, kad
viso ito reikia jau tik man...
Kapas vienintel vieta, kuri akivaizdiausiai gyvajam leidia priartti
prie mirusiojo fizinje erdvje ir kuri paskatina palaipsniui ubaiginti emocin
santyk su mirusiuoju (buvau kapuose, pasikalbjau su mama). Pravoslav
kapinse prie kapo galima aptikti staliukus, kdutes, ant stalo paliktus duonos riek, taurel, per Velykas dayt kiauini. Kapai labai, o gal ir labiausiai,
reikalingi gyviesiems.
Kremuoto kno arvojimas sumaina laidotuvi dramatizm. Nekelsime
klausimo, kiek dramatizmo turi bti laidotuvse visos laidotuvs yra gelianiai
lidnos, net kai matai laidojam nepastam mog. Nes matai, kaip kenia ir
lidi jo artimieji ir gauni priminim, kad mirtis gyvenime yra, kad viskas yra
baigtina kaip laidojamo mogaus gyvenimas, taip ir tavo artimj bei tavo
paties.
Verksmas pagrindin tampos ikrova, esant skausmui. Ilgai trunkantis
verksmas, aarojimas tik mogui bdinga savyb. Rauda padeda igyventi lides ir skausm (LouenasA., 2000). Laidotuvse daniausiai verkiama, verksmas
per laidotuves, kol dar netapo tabu. Kitais atvejais iandienin visuomen nelabai
pageidauja matyti aaras kaip lidesio, ir kanios iraik. Nors, prisiminkime
naujas tradicijas artimiesiems per laidotuves duoti raminamj vaist kad
nepergyvent... Laidotuvi paproiai skatino verksm laidotuvms kvieiam
raudotoj viena i funkcij pravirkdyti visus, t.y. leisti sielvartauti. Raudotojas
laidotuvse sutikti galima vis reiau.
Mano moiut gyveno Baltarusijoje, prie kelio, kuris ved kapines. I vaikysts liko prisiminimas toli girdisi ird veriantys dd orkestro, ltai ir graudiai
puianio geduling mar, garsai i pradi dunksi lyg tolimas griaustinis, kuris
artja ir garsja, tampa ird geliania melodija, kuri savo ritmu ir dideliu gar26

su tiesiog virpina nuo galvos iki koj lidesiu ir tragizmu. mons prilimpa prie
lang, kas ijs kiem paslapiomis egnojasi (sovietiniai laikai kiti tabu...),
kas aar nubraukia laidotuvs. Kartais ddoriai padaro ma pertraukl, paskui vl kad ugros graudiai ir grsmingai lidnai ir i karto girdisi artimj
verksmas, rauda gedulingo maro muzika ir ritmas atveria jausmus.
Varpai. Kai mog laidoja, pagal katalikybs tradicijas, skambinama varpais. Varpais mirus mogui, skambinama ir pravoslav religijoje kaip rao
A.V.Gnezdilov (2004), pagal senovines cerkvs tradicijas ligoniams ir mirtantiesiems, varpais skambindavo ypatingu ritmu, tikint, kad is ritmas tai kvietimas sielai, padedantis ikeliauti, paliekant pasaul. Parinktas varp skambjimo ritmas gali raminti, o per laidotuves gali adinti jausmus, kurie turt bti
atviri ir igyvenami. Kiekvienas, kas siklaus varp skambjim, sutiks varpo
diai, skambesys lyg atveria ir prapleia vidini igyvenim erdv, kurios taip
reikia susikaupusiems jausmams ilaisvti.
Laidotuvse lidima, kalbama apie tai, kaip gyveno ir mir velionis, apie jo
paskutines dienas, apie tai k jaut, dar artimieji jam paddami.
Per ermenis, po laidotuvi susirinkus prie stalo, ankiau, paprastai mirusiojo namuose, velionis bdavo prisimenamas, pagerbiamas. Giedamos giesms,
moni gausa ir urmulys lyg vl atgaivindavo namus, kuriuose kelias dienas, kol
guljo paarvotas velionis, buvo rimtis, tyla ir aaros. Namus, likusius artimuosius suildydavo moni bendrumas, palaikymas, uuojauta. Dabar i laidotuvi
dalis, vadinama gedulingais pietumis sutrumpjo ir formalizavosi restoranas,
kavin (alia, kitoje salje gali tuo pat metu auti linksma kompanija) valandl keliems odiams, neretai su pasimetimu kas k ir kada turi daryti ir
pasakyti; ukanda ir visi skuba grti gyvenim, kuriame nra mirties.
Maldos. Maldos u mirusiuosius leidia jau kitaip kalbti apie mirusj.
Tai kalba skirta mirusiajam, bendraujant su juo jau kaip mirusiu, ir tai padeda
priimti mirties fakt. Tikiniam mogui tai ir kontaktas, kurio metu jis jauiasi
suteikis paskutin galim pagalb mirusiajam. Malda palaipsniui padeda pervesti santykius su mirusiuoju dvasin santyki lyg. Nereligingas mogus taip
pat tsia savo vidin dialog su mirusiuoju, kurio turinys atitinka bding iam
mogui gyvenimo ir mirties filosofij. Visi pagalvoja apie tai, kas bna po mirties. Visi tai vienaip ar kitaip sivaizduoja.
27

Mirusiojo minjimai. Artimieji susirenka ir kartu gedi, lidi, mini velion po

3, 7 ar 9, po 30 ar 40 (kaip priimta mirusiojo kultroje, religijoje) dien; po met
susirenka Metines. dom pastebjim pateikia prof. A.V.Gnezdilovas (2004)
savo knygoje apie netektis, apraydamas gimimo ir mirties analogijas kai kurie
akueriai teigia, kad vaisiui yra labai svarbios 3, 9 ir 40 vystymosi dienos, nes
tada formuojasi gemalo ekto-, endo-, ir mezoderma struktros, i kuri vliau vystosi visas mogaus organizmas. Religijos poiriu, paminjimai iomis
dienomis padeda velioniui po mirties. Akivaizdu, kad ie minjimo paproiai
padeda ir gedintiems artimiesiems ie pasikartojantys velionio atminiai skirti
artimj susitikimai, miios, leidia ireikti susikaupusius ir dar labai gyvus ir
skausmingus netekties jausmus, kalbti apie mirusj, isiverkti, lidti. Tai padeda priimti mirt, apsiprasti su netektimi, skatina sielvarto darb. Gedjimas
ilgas, vidutinikai trunkantis apie 12metus procesas, ir visi paproiai, susij
mirusiojo minjimu, padeda igyventi su netektimi susijusius jausmus, dalytis
iais jausmais su kitais.
Laidotuvi paproiai leidia sulaukti aplinkini uuojautos, paramos ir
palaikymo. Gedintiems artimiesiems labai reikalingas palaikymas, uuojauta,
supratimas. Laidotuvi ir mirusiojo minjimo paproiai leidia sulaukti didesnio aplinkini supratimo, atlaidumo, atjautos, palaikymo. Tiesa ir tai, kad ms
visuomenje is palaikymas trumpja taip, kaip trumpja visi ritualai, susij su
mirtimi. Mirus artimam mogui, po savaits kitos visi aplinkiniai link pamirti
netekt arba vengia grti prie netekties temos. Gedintieji lieka vieni patys su
savo netektimi ir j lydiniais jausmais.
Laidojimo paproiai tai monijos atrinkta, prasminga elgsena, kuri padeda
natraliai ibti vykus netekiai, jie moko atsisveikinti, skatina prisiminimus ir
palengvina su atsiminimais susijusi jausm iraik. Netekties pamirti nemanoma ir nereikia. Prisiminimai grta ir tai natralu. Nereikia j nuolatos stumti
nuo savs. Nedert tik likti juose. Pasikartojanios lidesio akimirkos natrali mogaus prigimties reakcija veikiant netekties skausm. Prisimenant kaskart
bna vl skaudu, taiau kiekvien kart is skausmas tampa maiau atrus. Tik
igyventi prisiminimai ir su jais susij jausmai palaipsniui vliau tampa ramia,
neskaudinania ir netrikdania gyvenimo atmintimi apie mirusj.

28

Mirimo ir neteki psichologijos ryys

Tarp mirimo psichologijos ir neteki psichologijos yra glaudus ryys. Tai
bendri psichologiniai ir dvasiniai klausimai apie mirt, kani, sielvart, praradim, j prasm ir viet mogaus gyvenime. Tai poreikis ir btinyb kalbti apie
tai, kas rpi ir slegia tuo metu.
Nuo to, kiek artimieji supranta mirtanio mogaus psichologij, labai
priklauso santykiai su mirtaniuoju, tarp artimj, su medikais ir slaugos personalu. Nesupratimas virsta didele kania, nusivylimu ir kalte, o neretai ir pykiu iuose santykiuose; supratimas palengvina likus gyvenim mirtaniajam,
suteikia jam be galo reikaling mogikj param, o artimieji, atvirai, siningai ir kantriai ibdami su mirtaniuoju, vliau ivengia neikalbt, nepadaryt ir neigyvent kartu su mirtaniuoju ingsni, nevargsta prislgti kalts ir
savigrauos.
Labai nepalanki ms ndienos medicinoje gydytoj ir slaugytoj padtis jie nra reikiamai parengti ir imokyti padti mirtantiems ligoniams ir
j artimiesiems. Dl to nukenia jie patys, sulaukdami daug neigiam reakcij
ir atsiliepim i mirtaniojo ir jo artimj. Sukaustyti savo profesionalaus, bet
daniausiai tik biologinio poirio mogaus gyvenim ir mirt ir ribojanio
mogaus dvasin poreik natraliai ir oriai numirti, medikai ir slaugytojai profesionaliai gydo ir priiri iki paskutins minuts kn, bet daniausiai bga
nuo mogikojo dmesio ir palaikymo mirtaniajam ir jo artimiesiems nes
nra parengti ar pasireng psichologikai ibti su mirtaniuoju, bendrauti su
jo artimaisiais ir be to niekas nesirpina j pai igyvenimais, nerimu, kylaniu nuolatos susitinkant su mirtimi. is nerimas daniausiai virsta psichologiniu atsiribojimu nuo mirtaniojo ir jo artimj. Jei kiekvienas ms galt
rinktis, kaip numirti, bent jau iloje senatvje ar akinaniai tviskanios varos
su spindiniais instrumentais ir aparatais palatoje, priirimiems profesionali
medik, kuri veidus vos galima velgti pro laelini voratinkl ar namie, ar
namus primenanioje aplinkoje, apsuptiems artimj ar kit moni mogikojo dmesio, rpesio ir ilumos, ir sugebantiems girdti ir kalbti apie tai, kas i
tikrj rpi mums paskutinmis ms gyvenimo dienomis, neabejoju, kad dauguma pasirinkt antrj galimyb. Bet taip rinktis neduota. Bet turime galimyb
siekti/mokytis sudaryti tokias slygas mirtantiesiems ir j artimiesiems.
29

Mirimo psichologij pradjo vystyti paliatyvins medicinos specialistai.

Paliatyvin medicina neatsietina nuo filosofinio poirio sergant mog ir
pripasta mirties natralum. Viena pirmj, atkreipusi dmes ir mirtani moni psichologinius ir dvasinius poreikius buvo gydytoja psichoterapeut
Elizabet Kubler-Ross, paraiusi apie tai knyg Apie mirt ir mirim (Death
and dying, 1961).
Kitas autorius kur jau ne kart minjau ioje knygoje ir vl noriu sugrti prie jo mini iame skyrelyje tai Sankt Peterburgo gydytojas, profesorius
A.V.Gnezdilovas. Jis dalyvavo steigiant Rusijoje pirmj hospis, para gili ir
subtilaus braio knyg apie neteki psichologij ir mirim Neteki psichologija ir psichoterapija (rusk., 1-as leidimas 2004m.). Prof.A.V.Gnezdilovo
mintys ir odiai apie bendravim su mirtaniaisiais atskleidia jo humanik,
subtil ir delikat, kupin gilaus mirtaniojo ir jo artimj poreiki supratim:
Tyljimas mirtanij prieas. (...) Bnant su mirtaniuoju reikia mokti j
klausyti ir girdti (...) Sakant ties ligoniui apie jo mirtin bsen, j reikia sakyti
itsiant laike, kad pacientas turt laiko subrsti tiesai. ie odiai apie tai, kad
su mirtaniaisiais reikia bti kalbti, tiek kiek jie pasiruo ir nori kalbti apie
mirt, klausyti ir girdti, k jie sako, dl ko nerimauja, ko nori. Ir kaip visuomet
turtume prisiminti kad labai danai savo mirties baim, savo nepasiruoim
priimti kito jausmus priskiriame kitiems, galvodami ir sakydami, kad saugome
juos nuo igyvenim ir nemaloni tem. Tyrimai patvirtina, kad kalbjimas
apie mirt su draugais ir artimaisiais, nesukelia nauj baimi. Atvirkiai, baim
stiprja, kai mogus negali apie j kam nors papasakoti.
Mirimo ir neteki psichologijos ssajas galime aptikti ir lygindami mirimo
ir gedjimo etapus tai laiko tarpsniai, kuriuos igyvena nepagydomai sergantis bei mirtantis mogus, ir kuriuos igyvena gedintis mogus. Abiem atvejais
vyksta sunki netektis mirtantis mogus netenka jg, sveikatos, savarankikumo artdamas prie mirties, jis netenka gyvenimo. i netekt lydi labai
gils, sudtingi ir sunks igyvenimai. Gedintis mogus netenka artimojo. i
netekt taip pat lydi labai gils ir sunks igyvenimai. Abiej neteki centrinis
takas mirtis. Mirtantis mogus prie jos artja ir j pasiekia mirta. Gedintis igyvena jos padarinius per artimojo mirt ir palaipsniui nuo jos tolsta. Jausmai ir mintys apie gyvenim ir mirt, poreikis igyventi su mirtimi ir netektimi
susijus nerim, baimes, pykt, lides, sielvart, priimti ir susitaikyti su tuo, kas
30

neivengiama tai bendri mirimo ir netekties igyvenim susilietimai viename

gyvenimo mirties kelyje.
Isamiau gedjimo etapai bus aprayti skyriuje apie sielvart. ia pateiksiu
mirimo stadijas, pagrindinai apraytas Elizabet Kubler-Ross ir kaip matau i
stadij ssajas ir susilietimus su gedjimo etapais, mirus artimam mogui.
Neigimas, izoliacija. Pirmoji reakcija, kai mogus suino nepagydomos ligos
diagnoz tai neigimas: negali bti, klaidinga diagnoz, su manim taip negali
atsitikti. Tai etapas, kai vyksta ari kova u gyvenim (GnezdilovA.V., 2004).
vykus netekiai, pirma reakcija taip pat neigimas igyvenamas okas ir nenoras/negaljimas priimti tai kas vyko artimojo mirties. Abiem atvejais tai
inia, kuri apveria vidin ir iorin mogaus pasaul auktyn kojomis keiiasi dabartis, dingsta anksiau buvusi gyvenimo perspektyva. Mirtaniam mogui tai inia apie atsitraukim nuo gyvenimo, veiklos, plan; netekusiajam tai
inia, kad nutrko artimas santykis ir nebebus su juo siet gyvenimo, veiklos,
sumanym. Psichikai sunku i karto priimti toki dramatik ini, reikia laiko
jai sileisti, juolab igyventi: inau, suprantu, bet netikiu sunkiausia toki
ini priimti ir igyventi jausmams. Pradeda veikti gamtos duota apsauga (natrali psichologin gynyba) mirtaniojo psichikoje inia apie mirt izoliuojasi t.y. atsiskiria nuo kit jausm. mogus kaip ir ino, kad mirs, bet kita
jo dalis viduje to visikai neino ir nepriima, bei puoselja vilt gyventi. Netekt
igyvenantis mogus gedjimo pradioje taip pat turi izoliuot vidin dal, kuri
kartoja: inau, kad mir, bet netikiu, girdi mirusiojo ingsnius, laukia jo praveriant duris, ir viliasi, kad ryt, kai prabus visa tai pasirodys tik kaip buvs baisus
sapnas.
Pyktis. Tai antrasis etapas, kur tenka igyventi mirtaniajam. mogus priima ini apie tai, kad mirs, ir tada kyla visaapimantis pyktis ant sveik, ant
artimj, ant medik nes suvokia, kad praranda visk, kas jam buvo prasta
ir svarbu (darb, pomgius, santykius), kad planuotos ateities nebus, o dabartis
taps vis daugiau ribojanti ir siauresn. U io pykio slypi baim. Jei artimieji supranta pykt, jie gali priimti j maiau asmenikai, kantriau, ir tuo labai paddami mirtaniajam. Pykt igyvena ir netekusieji. Kiekvienas neteks artimojo
jauiasi paeistas ir vienaip ar kitaip igyvena pykt kad liko be artimo santykio, kad vienias, kad pasikeit jo prastas gyvenimas, kad reikia sprsti naujas
gyvenimo uduotis ir rasti prasm ten, kur i pasikeitusios dabarties pozicij
31

jos i pradi visai nesimato. Verta prisiminti, kad pyktis tokiose situacijose, kai
jis nukreiptas ior, netampa autogresyviu t.y. nukreiptu save, kas didina
saviudybs rizik.
Derybos. Tai bandymas sudaryti sandr su likimu arba Dievu, mginant
rasti deram ieit i esamos situacijos ir atidti, nutolinti mirt. iame etape
mirtantis mogus jautrus bet kokiai informacijai, kurioje galima velgti stebukling igijimo galimyb, jei tik gali imasi reikal, kurie kaip nors turi nutolinti
mirties akimirk (turiu sulaukti kai gims ankas ir j pamatyti). Netekusiojo
viduje tuo metu toliau gyvena ir kovoja dvi inios kad artimasis mir, jo nra ir
nebus. Ir iliuzija apie ry, kuri palaiko mirusiojo daiktai, itin gyvi prisiminimai,
jausmas, kad mirusysis yra kakur netoli. Tai sielvarto krizs etapas, kai vyksta
artimojo mirties primimas.
Depresija. Mirtantis mogus igyvena daug neteki darbingumo, jg,
darbo, socialinio statuso, savarankikumo, ivaizdos. Knas pradeda irti, viltis
igyti iblsta, ir mirtaniam mogui tenka tai keniant priimti bei perirti
savo santyk su mirtimi. Tai veda depresik bsen Taip jau yra, bet kania
sumaina ir kalts jausm tai galtume palyginti su kalts ikentjimu ir ipirkimu. Netekt igyvenantis mogus, susitaiks su netekties realybe, pradeda
lidti tai metas, kai prasideda tikras sielvarto darbas, nes jausmai galutinai
priima fakt, kad artimasis mir ir jo daugiau nebebus.
Susitaikymas. Primimas. Mirtantis mogus pavargs ir nusilps. Jis nustoja
domtis lankytojais, iorinio pasaulio naujienomis. Jis ruoiasi palikti pasaul.
Taiau iame periode yra momentas, kur A.V.Gnezdilov (2004) apibdina taip:
Ar ne ia vyksta sielos prasiverimas egzistencin laik, kur galima palyginti su
aminybe? Ar ne ia pradedama igyventi btis ir jauiamas kiekvienos gyvenimo
akimirkos reikmingumas nuo ypsenos iki atsitiktins aaros? Jei artimieji taip
pat susitaiko su ateinania netektimi, ir skiria pagrindin dmes mirtaniojo
fiziniams ir dvasiniams poreikiams, bna su juo nekyriai, daug nekalbdami, o
palaikydami vilgsniu, judesiu tai didiausias palaikymas ir pagalba mirtaniajam. Susitaiks su mirtimi mirtantysis pamau nutraukia ryius su iuo pasauliu.
Susitaikymo etapas veda ori mirt. vykus netekiai, tsiasi sielvarto darbas, kur
lydi susitaikymas su tuo, kad artimojo daugiau niekada nebebus, ir gyvenimas palaipsniui pasuka nauja vaga, kurioje atsiranda kakas, kas upildo prarast santyk.
Gedjimas baigiasi ir prasideda nauja gyvenimo spirals apsuka.
32

Mirimas tai neivengiama, kaip neivengiama pati mirtis, vidinio augimo

galimyb. Netekties igyvenimas iauri, likimo duota galimyb augti.
Mirtaniojo ir netekusiojo psichologijos bendrumas gldi paioje netekties
esmje: mirtantysis fizikai praranda, o dvasikai labai danai atranda save ir
palieka pasaul. Igyvenantis netekt fizikai praranda artimj, dvasikai dalel
savs, bet lieka pasaulyje, ir vl atranda save ir kitus naujai. Bet bna kad ir neatranda kartais nuo sunki igyvenim mons palta ir sustoja.
K beraytume ar galvotume apie mirim, gedjim, j etapus kiekvienas
mogus mirta, o artimieji gedi be galo individualiai. Mirimo ir gedjimo taisykli nra.
K darome, kai ms mylimi mons atsiduria mirties akivaizdoje, o mes gyvename ir dirbame toliau? Galtume leistis svarstymus apie ms daliai tekusi
neteisyb, lides, baim, bet vis pirma turime pagalvoti apie mirtaniuosius.
Mums privalu bti su jais. Neleiskime niekam mirti vieniam. Nesvarbu, kad ms
gyvenimas perdaug kontrastuoja su mirtim, darykime tai, ko mirtantieji patys jau
nebegali. Jei jie bando kaip nors susitaikyti su artjania baigtimi, mums nebtina
sakyti graius odius. Paprasiausiai pabkime su jais, galbt palaikymas u rankos vertesnis negu paguodos odiai. Mirtis gali bti ia pat kiekviena akimirka
brangi.
Ming Dao, Deng. 365 Dao: valgos kasdienai / vert.i anglk.
Kaunas: Trigrama, 2000. 384p.

Nutraukti santykiai
Mirtis nutraukia santyk. Su kiekvienu mogumi, kurio netekome, mus siejo
gyvenimo istorija, kartu igyventi vykiai, kurie klostsi per santykius, emocinius ryius. Kaip rao Verena Kast (1998): Jei mes su mogumi sukuriame glaudius santykius, tai mes su juo ne tik suaugame, bet kartu su juo ir augame. Mirtis
nutraukia i santyki tstinum taip, kaip jie vystsi iki tol. Verena Kast tsia:
Gedintieji danai sako, kad jauiasi, tarsi perplti pusiau, lyg kraujuojanti aizda,
lyg netek akn. Suaugim nutraukusi mirtis pakeiia vis gyvenim. Tenka i
33

naujo suvokti ir atrasti save kaip atskir vienet ir nepaeist visum. Ypa tai
sunku, kai mirta pats artimiausias mogus. Su jo netektimi prarandame dalel
savs. Kita vertus, santykis niekada nebna ubaigtas, jei jis buvo tikras, gyvas
ir svarbus jis gyvena ms prisiminimuose, keiiasi kartu su mumis. Laikas
nutolina santyk, leidia velgti j per atstum, matyti kaip blanksta ankiau
ryks igyvenimai. Prisiminimuose beveik arba visai nelieka skausmo, juose
daugiau vietos atsiranda viesesniems praeities vaizdams ir jausmui, kad nebtum tas, kas esi, jei nebt io santykio.
Taiau kartais bna kitaip. Kai santykiai nutrksta konfliktuojant, ar kai
santykiuose buvo daug kas nesuvokta, paslpta, kas veikia ir dabar, prisiminimai
kitaip veda praeit. Visa tai kelia neubaigtumo tamp, neleidia laisvai judti
pirmyn ir vairiais bdais veria grti prie neijungto tampos altinio veria
grti praeit. Einantis laikas tada negydo aizd, kaip turt gydyti, igyvenamas sielvartas usisuka ratu ir nepadeda pamau tolti nuo to, kas neivengiamai
vyko. Tai kitaip neubaigti santykiai neisiaikinti, neirykinti, neiriti. Jie
veikia dabart sukauptu praeityje nerimu, kuris griamai ir skausmingai primena, kad kakas dar neubaigta, kakas dar juose liko neaiku. Mirtis tokiuose
santykiuose neubaigia visko, kas juose buvo palikta gyvenimui.
Bet dabartis gali keisti praeit. is paradoksalus teiginys atskleidia gilias
ir plaias igyvenamos dabarties galimybes. Dabartyje galima atlikti santyki
ubaigt atskleidiant j esm ir prasm sau, atrandant, kas juose buvo nematoma anksiau. Svarbu, kad atskleista subjektyvi santyki tiesa leist priimti tai,
kas buvo be pykio, nuoskaud ir susitaikant, kad kitaip bti tuo metu negaljo. Praeities santyki platesnis ir gilesnis suvokimas atskleidia ir sukelia daug
nauj jausm, kurie praosi bti isakomi ir igyvenami. JohnW.James (2007)
iuos jausmus silo priskirti vienai i keturi emocij kategorij: atsipraymas,
atleidimas, emocikai svarbs teiginiai, prisiminimai.
Visi, igyven artimj netekt, kartu su daugeliu sunki jausm, igyvena
ir kalt. Natralu, nes visada liks kakas, k norjome, ketinome padaryti mirusiajam, kai jis buvo gyvas, bet nepadarme. Visada yra ir daug ger odi, bet
yra ir priekait, kuri neisakme mirusiajam (John W. James). Visada praeityje
rasime vyki, kuriuose dabar nortume elgtis kitaip, neskaudindami mirusiojo.
Nepasakme, nepadarme, nepasaugojome, nes tada matme, supratome ir jautme kitaip. Ir darme geriausio, k manme gal padaryti. Labai svarbu leisti sau
34

matyti skirtum ir nubrti ryki rib tarp tada ir dabar. Nes mintys kyla ir
jausmai igyvenami dabar, o tada mintys ir jausmai buvo kitokie. Nedert ustrigti ties tada kaip ties neperengiama siena. Su mirusiuoju neubaigti mums
svarbs emociniai santykiai ms subjektyvioje realybje gali bti ubaigiami
netiesiogiai ir dabar.
Atsipraymas. Mirties atveju atsipraymo labiausiai reikia tam, kuris atsiprao. Atsipraymas tikras tada, kai jis lydimas nuoirdaus apgailestavimo igyvenimo. Atsiprayti galima mintyse, garsiai kalbantis su savimi, maldose, o pasak
John W.James, ubaigtis geriausiai pasiekiama tada, kai atsipraoma garsiai,
girdint bent vienam mogui. Taiau svarbiausia nuoirdaus apgailestavimo
igyvenimas.
Atleidimas beveik visada yra svarbiausia vis emocini santyki ubaigties
sudedamoji dalis. Atleisti reikia liautis tikjus kitokia ar geresne praeitimi.
Santyki su mirusiuoju istorijoje neretai lieka daug gyvo, vis dar igyvenamo
skausmo, apmaudo, nusivylimo. Kad vykt netekties veika, labai svarbu iekoti
kelio, vedanio nuoskaud ubaigim. Likti su apmaudu mirusiajam tai likti
su nata, kurios nenusimme patys. Atleidimas tai labai sudtingas, ir danai
ilgas, kartais met metais trunkantis procesas, vykstantis viduje. Tikras atleidimas kyla i vidini motyv, o ne tik i iorini (atleisti padoru, turiu atleisti,
nes taip liepia banyia). Atleisti tenka sau arba kitam. Tik po tikro ir giliai
igyvento atleidimo, ateina susitaikymas.
Atleisti mirusiajam tai nustoti ant jo pykti. Vien pasakius a tau atleidiu, atleidimas dar nevyksta. Taiau pradti verta. Be neiojamo savyje pykio
gyventi visada lengviau. Atleidimas mirusiajam padeda ir santykiuose su gyvaisiais, daro juos pakantesnius, laisvesnius ir imintingesnius. Atleidimo procesas prasideda nuo pripainimo sau, kad pykstama ant mirusiojo ir nuo noro,
ketinimo atleisti. Tam reikia grti ankstesnius santykius su mirusiuoju ir juos
perirti. Reikia pamatyti skriaudos, nuoskaudos istorij ir i to, kuriam norima atleisti, pozicijos, pabandyti suprasti jo motyvus ir elges, surasti savyje jg
pajusti ir atjausti t, ant kurio pykstame. Tai leidia giliau ir plaiau suvokti iuos
santykius, bei priimti juos ir tai, kas vyko praeityje, kaip vienintel tuometin
gyvenimo realyb, kurioje tik dabar galima iekoti ir aptikti vietos didesniam
supratimui ir tada atleidimui. Atleidiama, kai atleidimo procese aptinkama, velgiama, kentjimo ir atleidimo prasm. Atleidiama, kai viduje tampa
35

 rieinamas atjautos ir meils jausmas. vykus atleidimui, t.y., i tikrj atleidus,

p
neigiami jausmai, mintys, susij su skriauda, nuoskauda, praeina. Ne pamirtami, o nustoja bti aktuals.
Atleidimo procesui palengvinti kai kurie specialistai rekomenduoja atleidimo veiksmus, kurie leidia pajusti, igyventi atleidim. Vienas i toki veiksm atleidimo verbalizacija isakymas odiais. Atleidimo procesui vykti svarbus kit moni palaikymas artimj ar draug, kuriais pasitikima,
paramos ar terapins grups nari. Atleidimo proces visada skatina ir palaiko dvasininkai. Bet svarbiausia noriniojo atleisti ilgas ir nuoirdus vidinis
darbas atleidimo link.
Paprastai, kai praoma atleisti laukiama, kad kitas tai padarys pasakydamas, kad atleidia, ar parodys, ireik kitais, atleidim liudijaniais veiksmais.
Kai atleidiame patys, galime tai padaryti. Kai atleidimo praoma pas mirusj,
nuoirdiai igyventas atsipraymas svarbiausias netekusiajam. Nuoirdus atsipraymas, apgailestavimas artina prie emocinio santyki ubaigtumo su mirusiuoju ir didina tikimyb, kad nenorimi poelgiai nebus kartojami su gyvaisiais.
Gyvenimo skolas geriausiai atiduoti gyviesiems. Jei nespjama visuomet yra
galimyb gerus norus ir ketinimus vystyti gyvenime.
Isakyti mintyse ar garsiai svarbu ir tai, kas nra atsipraymas ar atleidimas.
Svarbs teiginiai tai mintys, jausmai, kurie sudar nutrkusi santyki esm.
Myljau tave ir norjau kad gyventum.
Mirus artimam mogui, danai jis idealizuojamas ir ymiai reiau minimas
tik i blogosios puss. Tokie kratutinumai taip pat neleidia ubaigti santyki.
Ubaigti galima tik priimant buvusius santykius realiai. Realiuose santykiuose
telpa viskas ir meil, ir pyktis. Prisiminimai, neatitinkantys buvusios tikrovs,
neleidia realiai suvokti ir ubaigti santyki.
Visada svarbu suprasti, kas i tikrj nutrkusiame santykyje liko nesuvokta, nepamatyta, neisakyta. Kuo daugiau lieka neubaigto vidinio turinio
santykiuose su mirusiuoju, tuo daniau lanko lidni ir nerams prisiminimai,
neretai pasikartojantys sapnai. Jie kvieia grti praeit ne tik todl, kad tai
neivengiama vykus netekiai jie kvieia ir ubaigti santykius. Kai santyki
ubaigtis vyksta, sielvartas, gedjimo laiku tsiasi, bet jame nebevyksta dvigubas darbas igyvenimo, kas neubaigta ir paios netekties. Liekama tik su
netekties skausmu.
36

Ubaigti santykiai, igyvenus netekties skausm, tampa laisvi. Laisvi ne nuo

lidesio, kad jie nutrko, o nuo netekties skausmo. Tada mirs mogus prisimenamas toks, koks jis buvo gyvas, o ne mirties valand ar sustojs idealizuotame
ar nureikmintame atminties kadre.
Sielvarto dl netekties nauju santykiu kitu mogumi neupildysi. Dana
iliuzija netekus kai netekties skausm bandoma nustumti i karto po netekties
pasirenkant kit mog, kuriuo bandoma pakeisti mirusj pvz., nauj gyvenimo draug. Taiau per greitai umegzti po artimo mogaus netekties nauji
artimi santykiai, daniausiai, pasmerkti naujam skausmui ir iirimui. Apie tai
nuoirds vienos nals odiai:
Kai automobilio avarijoje uvo mano vyras, skausmui ir bejgikumui nebuvo
galo. Visi artimieji ir draugai palaik ir guod kaip galjo. Ypa atidus ir geras man
buvo jo geras draugas kasdien aplankydavo, padjo sutvarkyti ant mano pei
nukritusius visus nam ir kio reikalus. Buvo labai sunku, bet su juo nesijauiau
bent jau tokia vienia kai jis ateidavo buvo ramiau. Jis padjo rpintis ir mano
maa dukrele. Supratau, kad negaliau be jo itverti ir viena visk pakelti. Usimirti norjosi ir nakt. Pradjau su juo gyventi, kartais naktimis prabusdavau ir
krpiodavau i pradi jausmas, kad nieko nevyko ir vyras alia, taiau po
sekunds, suprantu, kad taip nra alia guli svetimas vyras. Geras, bet svetimas,
ne mano. Apimdavo baisus kalts ir gdos jausmas k gi a darau? Pykau ant
savs, tapau irzli. Galiausiai, ms santykiai neatlaik tampos. Miausi tarp grusios vienatvs ir noro vl bti su kakuo. Kol supratau, kad, pirmiausiai, turiu
atsisveikinti su uvusiu vyru, palaukti, kol usitrauks mano pltin netekties aizda. Kad prisiminimai apie j nestovt tarp mans ir to, kur, tikiu, dar sutiksiu.
Visi santykiai unikals ir juos pakeisti kitais nerealu. Tiesiog tenka ilaukti,
kada atsiras realios vietos naujam, kitokiam santykiui. Neubaigti praeities santykiai trukdo naujam santykiui arba net neleidia jam atsirasti.
F.Vasiliuk atkreipia dmes du santyki aspektus, susijusius su artimu
mogumi, kuris mir: vaidmens ir prasms. Neteks artimojo, mogus, netenka
ir savo ankstesni vaidmen, kuriais buvo susietas su mirusiuoju (tvo, vaiko, monos, vyro, autoriteto ir pan.). Prarandama ir prasm, susijusi su iais
37

vaidmenimis. ios prasms atsistatymui reikia laiko, santyki ubaigties, sielvarto veikos, atsakymo klausim kuo is mogus buvo man, ir k jis man reikia
dabar?. Tada palaipsniui, atsiranda erdvs naujiems santykiams, naujiems gyvenimo vaidmenims kurti, bei j prasmei igyventi.
Igyven netekt mons, brangina santykius. naujus santykius, netekt
igyvens mogus, kaip rao Verena Kast (1998), eina apimtas prietaring jausm viena vertus, jis labai nori santykio artumo, tikrumo, ir visiko atsidavimo,
nes jau ino toki santyki vert ir j laikinum, kita vertus su nerimu ir baime
prisiriti ir vl susilieti, nes jau igyveno netekties skausm.
Paprastai nugali poreikis ir siekimas bti kartu su kakuo. Abejon ir klausimas bti ar nebti su kakuo virsta klausimu ir nauja gyvenimo uduotimi kaip bti?

38

SIELVARTAS IR GEDJIMAS
Sielvartas
Sielvartas jausm prietara, sukelta prasto elgsenos modelio pokyi ar
pabaigos (JamesJohn.W., 2007).
U io formalaus apibrimo slypi labai stiprs, skausmingi, dramatiki
netektis igyvenani moni jausmai. Visi galime prarasti ir bti prarastais.
i jausm dramatizm ir sudtingum sustiprina tai, kad jie beveik visada
prietaringi. Lidesys, irdgla, pasimetimas, nerimas, pyktis, kalt, savigraua,
kit kaltinimas, tampa, baim, bejgikumas, tutuma. Kai kakas svarbaus ir
labai brangaus negrtamai baigiasi, tai labai sunku priimti ir igyventi. Norisi
usimirti, negalvoti, nejausti. Bet tai nemanoma, nerealu. Sielvartas neivengiamas neteki palydovas, ir vienintelis kelias, kuris veda normal gyvenim
po netekties tai igyventi sielvart. Nes sielvartas normali ir natrali mogaus reakcija netekt.
Sielvarto negalima lyginti kieno didesnis ar sunkesnis. Sielvarto
igyvenimas be galo individualus ir asmenikas dalykas. Tik netekusysis ino
k reik jam tas, kurio neteko ir k reikia gyventi po netekties. Sielvart vienam
pakelti labai sunku, todl labai svarbu, kad bt su kuo juo pasidalinti.
Nelidk, nepergyvenk, neverk. Taip danai raminami mons
igyvenantys sielvart. U io raminimo mogikas linkjimas nesijausti blogai.
Bet netekt igyvenantis mogus negali gerai jaustis.
Gyvename visuomenje, kurioje atvirai lidti, blogai jaustis, juolab sielvartauti, nedera. i kasdienos gyvenimo norm sisaviname jau nuo vaikysts.
JohnW.James (2007) savo knygoje apie vaik sielvart mini vieno tyrimo
39

rezultatus vaikas, sulauks penkiolikos met, jau bna gavs daugiau kaip
23000 raginim nerodyti lidesio ir nesijausti blogai, nes tai nepriimtina. Tai,
kas nepriimtina iorje, igyvenama viduje.
Bet sielvartas vargina, slegia ir sekina. Todl neretai bandoma bgti nuo
sielvarto alkohol, perdtai intensyvi veikl, kompensuojanius tutum
skubotus santykius. Sielvart bandoma malinti vaistais, maistu. Bandym
ivengti neivengiamo yra daug. Vieni j labai rizikingi (pvz., alkoholis), kiti
maiau. Taiau nei vienas j neatnea troktamo palengvjimo. Kas turi bti
igyventa, nepraeina, kol neigyvenama.
Kodl svarbu igyventi sielvart? Neigyventas sielvartas gali virsti kno,
psichologinmis, socialinmis, dvasinmis problemomis. Tyrimai rodo, kad po
neteki padidja rizika susirgti sunkiomis ligomis. Pavyzdiui, A.V.Gnezdilov
(2004) tyrime aptikta, kad i tirt 212 onkologini ligoni 83% j prie 12metus igyveno traumuojanius psichik vykius, i kuri 21% sudar artimj
mirtis. Mintas autorius nurodo ir kit tyrim rezultatus: pirmais antrais metais po igyventos netekties 40% padidja mirusiojo artimj sergamumas ir
mirtingumas, dar kiti tyrjai nurodo, kad artimj sergamumas ir mirtingumas
padanja dutris kartus, lyginant su monmis, kurie nepatyr netekties.
Nuo ko priklauso sielvarto igyvenimas? Veiksni, slygojani sielvart,
labai daug. V.D.Volkan., E.Zintl, (1993) vardija iuos:
1. Nuo santyki, su mirusiuoju pobdio itin sunkiai igyvenamos netektys, kai su mirusiuoju siejo priklausomi santykiai, ir kai santykiuose
liko daug kas neubaigto.
2. Nuo asmenini igyvenanio netekt ypatum jo emocins bsenos,
kuri takoja gyvenimo patirtis. Jei mogui vaikystje trko rpesio ir
globos, ar jis patyr daug praradim, tiktina, kad sielvart po svarbios
netekties jis igyvens komplikuotai.
3. Netiktos, komplikuotomis slygomis vykusios mirties aplinkybs itin
neigiamai takoja sielvarto eig. Tokios aplinkybs tai artimo mogaus saviudyb, tragika netikta tis (nuskendo, uvo automobilio
avarijoje), iauri smurtin mirtis ir pan.
4. Mirties neigimas dabartinje visuomenje gyvename kultroje, kuri
nenori matyti netekties jausm lidesio, skausmo, sielvarto, ir kuri
nenori regti mirties.
40

Netekties igyvenimo trukm ir intensyvumas priklauso nuo to, kiek pasiruos mogus sutikti netekt, kokio pobdio netektis jam teko igyventi iki tol,
kiek jis psichologikai stiprus ir/ ar sugeba igyventi lides.
Gedjimas pasireikia ir atsispindi vairiuose lygmenyse: fiziniame, psichologiniame, socialiniame, dvasiniame ir vyksta etapais. Savo iraika, gedjimas
artimas depresijai bdingiems igyvenimams. Taiau turtume skirti natrali
lidesio reakcij netekt, nuo to, kas psichiatrijoje apibdinama kaip depresija (KastV., 1998). Psichiatrikai apibdinama klinikin depresija daniau pasireikia per patologin/usitsus gedjim. Sergant klinikine depresija, jausmai
iblsta, danai igyvenama jausm tutuma, jausm nebuvimas jausmai
lyg prarandami, ypa agresijos jausmas. mogus, igyvenantis toki depresij,
neretai apibdindamas savo bsen sako, kad negyvena, jauiasi negyvas.
Psichiatrai tai vadina vitaliniu depresijos komponentu kai dingsta gyvybingumo/gyvenimo jausmas. Sielvarto metu tutuma igyvenama kitaip pasireikia
kaip labai konkreiai susijusi su prarastu asmeniu, gedjimo etap pradioje.
Vliau gedintysis igyvena stipri jausm sumait, kuri leidia pasijusti labai
gyvam ir paeidiamam. Sielvartaujant igyvenamas ir pyktis. Sergant depresija
kyla daug savs kaltinimo, savs ar pasaulio nuvertinimo mini. Sielvartaujant
mstoma apie prarast mog, apie save kaip palikt mirusiojo ir vieni. Taiau
gedintysis paprastai nesijauia vis atstumtas ir nereikalingas visam pasauliui, k
danai igyvena depresikas mogus. Depresikas mogus igyvena sumajusi
savigarb ir savivert. Sielvartaujantis mogus, ypa neteks paties artimiausio
mogaus, igyvena tapatumo sukrtim ir sielvartaujant jam tenka iekoti ir
atrasti savo naujj tapatum. Tai ne pati lengviausia uduotis, nes norint pajusti savo tapatum reikia gerai ir giliai painoti save ypa savo ribas ir galias.
Kaip rao Verena Kast (1998) tapti paiu savimi, tai reikia nubrti rib tarp
A ir pasaulio (iors), tarp A ir to, kas nesismoninta (vidaus). Saugi
savo rib jautimas mums leidia ieiti u i rib, susiliejant su kitu mogumi
tai mes patiriame vis pirma meilje ir seksualume. Itikus netekiai ir netekus
tam tikros savo A dalies, tapatumo turjimas leis sugrti savo ribas. Tapatumo jausmas, nepriklausomai nuo gyvenimo pasikeitim, leidia inoti kas
beatsitikt liksime savimi. Igyventas ir veiktas sielvartas sustiprina tapatumo
jausm, kaip ir stiprus tapatumo jausmas padeda igyventi ir veikti sielvart.
41

Kai sielvartas neigyvenamas, lidesio, nerimo, skausmo jausmai slopinami,

nemaa tikimyb, kad toliau prasids tai, k vadiname klinikine depresija jausmai slopinsis ir izoliuosis esantys lidesio, nerimo, skausmo, pykio jausmai
taps nebepasiekiami nebeigyvenami ir nesuvokiami. Jie nugrims ir nuss
giliai mogaus viduje (izoliuosis), taiau signalizuos apie save vairiais simptomais, giliu lidesiu, apatija ir negaljimu normaliai gyventi rpintis savimi ir
kitais, diaugtis, mylti kaip ankiau. mogus depresijoje, usidaro kaip sistema, izoliuojasi ir nuo pasaulio, nes toks jauiasi niekam vertas ir niekam nereikalingas. Neretai tai paadina ir saviudikas mintis.
Gedjimas sielvarto igyvenimas po netekties. Tai normali bsena vykus netekiai. Todl ir gedjimo pasireikimus vairiais lygmenimis ir etapais
turtume irti kaip normalias mogaus reakcijas vykus neivengiamiems
gyvenime vykiams netektims.
Gedjimo lygmenys: fizinis, psichologinis, socialinis, dvasinis.
1. Fizinis fizini poji ir simptom lygis. Galimi fiziniai pojiai po
netekties (bet nebtinai visada ir visiems pasireikiantys):
jg, energijos netekimo jausmas;
padidintas jautrumas triukmui;
galvos skausmai;
verimo, spaudimo, ugulimo jausmas krtinje (akmuo ant irdies,
gelia ird);
kvpavimo sunkumai, kurie paprastai pasireikia prabudus, o miegant
nepasireikia, oro trkumo jausmas ir poreikis kvpti, arba dusimo
jausmas, kur gali lydti patankjs kvpavimas;
sausa burna;
spazmai gerklje;
pilvo skausmai, tutumos pilve pojtis;
virkinimo sutrikimai;
valgymo sutrikimai (apetito nebuvimas, arba poreikis malinti nerim
maistu);
miego sutrikimai;
raumen silpnumas;
pojtis, kad sumajo kno funkcij kontrol.
42

Fiziniai simptomai, kartais gali pasireikti ir kaip priepuoliai, kurie trunka

2060minui, atsiranda, kai prisimenamas mirs artimasis, ar kai kas aplanko
su uuojauta ir kalbama apie mirusj (TrubicinaL.V., 2005).
2. Psichologinis lygmuo. Tai gediniojo jausmai, vaizdiniai, painimo
sferos, elgsenos ypatumai sielvarto metu.
Gediniojo jausmai (apie juos isamiau gedjimo etapo poskyryje sielvarto kriz): gilus lidesys ir sielvartas;
lidesys
nerimas;
baim;
kalt;
pyktis;
vieniumas;
dirglumas, kartais iki prieikumo bendraujant su kitais artimaisiais ir
ujauianiais monmis;
gda tai bdingas igyvenimas nusiudiusij artimiesiems, dl
visuomens poirio saviudyb;
apleistumas gedintysis jauiasi paliktas; saviudybi atvejais ir
atstumtas, nes tas, kuris nusiud, nesitikjo, ar atsisak atstm artimojo pagalb;
beprasmyb;
nenoras gyventi be mirusiojo, noras numirti gali pasireikti kaip laikina bsena atrioje, pradinje sielvarto fazje.
Painimo sferos sutrikimai:
suvokimo sutrikimai (laiko, erdvs);
iliuzijos ir haliucinacijos (jausmas, kad mirusysis yra kakur netoli,
girdimi mirusiojo ingsniai, balsas);
viso, kas vyksta, nerealumo jausmas;
Elgsenos ypatumai:
didesn emocin distancija bendraujant su kitais monmis;
fiksacija ties mirusiuoju (galvojama tik apie mirusj);
43

 ueinantys verksmo epizodai;

labai danas kapini lankymas;
mirusiojo daikt kaupimas.
Vaizdiniai.
Kokia mirtis beitikt artimj, jos prieastys ir mirties aplinkybs, mirties momentas lankys netekusj vaizdiniais. Nepriklausomai nuo to, ar jis buvo
mirties momentu alia mirtaniojo ar ne. Jei mogui trksta informacijos, vaizduot pati j sukuria. Vaizduots sukurti vaizdiniai daniausiai bna baisesni u
realyb.
Atskirai dera paminti su mirusiojo knu susijusius vaizdinius, ypa kai knas dl koki nors prieasi yra labai ar neatpastamai pasikeits nuskends
mogus, suir palaikai, knas su atskirtomis dalimis, sumaitotas avarijos, sprogimo, iniekintas smurto, po saviudybs. Tai labai sunks, slegiantys, siriantys
atmint vaizdiniai ir prisiminimai, ypa varginantys tuos, kurie pirmieji aptiko uvusius ar nusiudiusiuosius arba pirm kart pamat juos nebegyvus. ie
vaizdiniai neretai tampa pasikartojaniai persekiojantys, kankina savo rykumu
ir skausmingu atrumu. Laikui bgant, jie blanksta, netenka savo gsdinaniai
sunkaus emocinio poveikio, nustoja kyriai kartotis. Jei tokie vaizdiniai nenustoja persekioti ir kelia didel tamp iki siaubo ir jausm kontrols netekimo
ilgiau negu kelis mnesius, reikia specialist pagalbos.
Ne maiau labai sunki igyvenim patiria mons, kurie visai nepamat
artimojo po mirties arba patys nepanoro/negaljo tuo metu pamatyti, arba jei
knas po mirties nebuvo rastas ar kitaip neiliko. Kaip minjome, dramatiki
vykiai ar j padariniai lik neinomi, veria juos sivaizduoti, ir fantazijoje savo
baisumu daniausiai pranoksta realyb. Keli tai igyvenusio mogaus odiai:
Mano tvas skrido lktuvu, kuris nukrito vandenyn. Tvo knas nebuvo
rastas. I paskutini praneim, kol buvo ryys su lktuvu, manoma, kad lktuve
vyko sprogimas. Visi ekspertai sak, kad viskas turjo vykti labai greitai. Taiau a
vis laik matau bais sultint siaubo film, kurio kadrai stingdo ir varo i proto.
Matau siaubo ir skausmo apimtus mones, matau, kaip jie suplomi sprogimo
bangos gabalus, matau savo tv ...ir matau baisius ryklius, kurie drasko visk,
kas liko..., oras ir vanduo raudoni nuo ugnies ir kraujo...
44

iam mogui po netekties atsitiesti padjo specialistai. Netektys, kuriose

mogus tampa iauri mirties vaizd liudininku ar bando atkurti artimojo mirties numanomus momentus vaizduotje tai komplikuotos netektys, kuri ir
gedjimas danai vyksta komplikuotai, usitsia. Todl tokiais atvejais daniausiai reikia specialist pagalbos.
Psichologinio lygio igyvenimai ir laikini sutrikimai gali neraminti, bauginti,
gsdinti gedintj savo neprastumu, keistumu. Gali kilti jausmas, kad gyvenimo kontrol silpsta, ar vyksta kakas panaaus tai, k mons vadina jimu i
proto.
ia ivardinti sutrikimai pasireikia nebtinai visada ir nebtinai visiems.
Bet tai, kad panai savijauta gali pasireikti igyvenant netektis, normalu.
3. Socialinis lygmuo.
Veikla, darbas, kur gediniam tenka atlikti, gali vykti maiau organizuotai,
liau negu iki netekties. Kartais tampa sunku pradti ir nuosekliai pabaigti reikiamas uduotis, maiau domimasi atliekamu darbu. Kiekvienam darbui atlikti
reikia papildom pastang.
Gali nusilpti bendravimo gdiai gediniam mogui sunkiau umegzti
naujus kontaktus, palaikyti pokalb, dalyvauti renginiuose.
Tenka atsisveikinti arba keisti santyk su buvusiais gyvenimo vaidmenimis. Igyvenantis netekt mogus su artimojo mirtimi praranda ir su juo siejus
vaidmen monos, vyro, vaiko, autoriteto, tvo ir kt.). Netekusiajam tenka
prisitaikyti prie nauj socialini vaidmen, pavyzdiui, prie nalio ar nals
vaidmens. Tenka perimti nemaai socialini vaidmen ir atsakomybi, kuriuos
vykd mirs artimasis pvz., rpintis bendru verslu, kiu, ar pan. Gali tekti
keisti gyvenimo viet.
Visais atvejais netekties igyvenimas palieia visas svarbias mogui jo socialinio gyvenimo sferas, ir kuriose prisitaikyti po netekties reikia papildom
pastang.
4. Dvasinis lygmuo.
Netekties igyvenimas sukreia vidin netekusiojo pasaul, atsijodamas daug
nereikming ir neesmini dalyk, kurie iki tol atrod verti dmesio ir rpesio.
45

Vyksta pasauliros kaita, kartais ateina tikjimo kriz. Gilus, neslopinamas

(pavadinkime j produktyviu) vidinis netekties igyvenimas veda nauj gyvenimo prasmi atradim. Tikintiems monms neretai atsiveria nauji religiniai
igyvenimai. Gimsta ir vystosi nauja individuali gyvenimo ir mirties filosofija. Atsiranda sugebjimas velgti vert bet kokioje, taip pat ir dramatikoje ar
tragikoje gyvenimo patirtyje. Gali atsirasti naujas ir gilus ryys su gamta. Gali
atsirasti nauj altruizmo igyvenim poreikis daugiau padti kitiems, daugiau
laiko ir dmesio skirti visuomeniniam, savanorikam darbui ir pan.

Gedjimo etapai
Bob Deits, knygoje Gyvenimas po netekties, rao, kaip jis udavinjo vairiems monms klausim kiek laiko reikia apverkti artimo mogaus mirt?.
Daniausi atsakymai, kuriuos jis igirdo nuo 2 par iki 2 savaii. Taiau
sielvarto ir gedjimo realyb visai kitokia. Pirmsias dvi savaites po artimojo
mirties, mogus daniausiai dar ir nepradeda gedti taip, kaip, atsivrus sielvartui, geds po laidotuvi dar vienusdvejus metus. Mirus artimajam, mogus dar
tik bando priimti tai, kas vyko, jis uimtas laidotuvi organizavimu, pomirtini
reikal tvarkymu. Gedjimas visu atrumu prasideda po i poros savaii, kai
visi aplinkiniai jau link pamirti vykusi netekt. Gyvenimas eina savo vaga, o
netekusiajam joje tampa labai sunku ibti ir isilaikyti. Vyras, neteks mylimos
monos, pasakojo:
Nespjau engti ankstesniu tempu, jauiausi nelamingas, sugniudytas, pavargs ir be galo vienias. Mano ir kit realyb, atrodo, kakas atskyr nematoma siena.
Maiau aplinkui prast gyvenim kakas diaugsi, juoksi, kakur jo, kak
dar. Maiau, ir jauiausi kaip ateivis i kitos planetos, kuriam viskas kitaip, negu
visiems. Jauiausi nesuprastas ir nesivaizdavau, kas galt mane suprasti. Nespjau su visais, jauiausi dvigubas kak su visais dariau, tvarkiau kakokius darbo
reikalus ir alia to vis laik galvojau apie j vienintel, toki artim ir mano, ir
kurios netekau. Maiau j, girdjau jos ingsnius, bals, ir vis laik igyvenau griant skausm, kad tai jau tik manyje, o ten, kur visi, kur a dabar jos jau nra
ir nebus. ie du gyvenimai buvo mano kasdienybe beveik metus. Kai pirm kart
46

usimirau ir garsiai su visais nusijuokiau, po akimirkos atsiminiau ir pasijutau toks

kaltas a jau galjau juoktis su visais be jos. Prie pusmet tai atrod nemanoma.
(...) Pamau pradjau tikti, kad viskas, kas duota mogui pakeliama.
Gedjimo laikotarpis neivengiamai lydi kiekvien netekt. vairiose religijose ir kultrose priimta skirti gedjimui apie vienus metus.
Literatroje apie netektis taip pat daniausiai minimas 12met gedjimo
laikotarpis. Manoma, kad tiek reikia laiko, kad mogus igyvent netekt ir grt naujai pakrypusi, bet prastai tekani, gyvenimo vag.
iuo atveju kalbtume apie normaliai igyvent ir veikt netekt. Ities keblu
rayti normaliai igyventa netektis, nes normalaus sielvarto nebna jis visuomet pilnas skausmo, kanios ir jausmo, kad tai kas vyko ir vyksta nenormalu.
Nemanoma talpinti konkretaus mogaus sielvart visiems vienodus laiko
rmus. Kiekvienas igyvena netekt be galo individualiai, ir nustatytas laikas
sielvarto veikai, iuo atveju, kaip riba ant vandens. Kai sakome, kad gedima
12metus kalbame tik apie vidutinikus skaiius, kuriuos atspindi monijos
patirtis, ir kuriuos vardino ir ritualizavo religijos ir kultros.
I ios pozicijos galtume aikinti ir svokas komplikuota netektis bei
komplikuotas/patologinis gedjimas. Komplikuotoms netektims priskiriamos
sukreianios konkret mog netektys, kurias lydi konkreiam mogui sunkiai veikiamas sielvarto jausmas. Kai gedjimas usitsia ilgiau negu vienus
metus sielvartas nesilpsta, nepraeina, kartojasi gedjimui bdingi sveikatos
sutrikimai gedjimas tampa komplikuotas, arba jis vadinamas patologiniu
gedjimu. Tuomet reikia specialist pagalbos, nes vienas, be pagalbos mogus
tokio gedjimo paprastai neveikia.
Gedjimas tai procesas, kur literatroje ir psichologins paramos praktikoje, daniausiai priimta skirstyti etapus. Taiau yra pavieni nuomoni, kad
gedjimo negalima suskirstyti etapus, nes tai labai individualiai igyvenamas
procesas. Neabejotina tiesa visi netekusieji gedi ir kiekvienas lidesio ir glos
etap praeina savaip. Gedjimo skirstymas etapus atspindi daniausiai pasireikianius sielvarto ypatumus laike. J inojimas leidia geriau suprasti netekusj ir jam padti. Gedintiesiems susipainimas su gedjimo etapais gali padti
geriau suvokti, kas su jais vyksta pirmuosius metus po artimo mogaus mirties
bei leidia inoti, kad atrus netekties skausmas turi pabaig.
47

Visose gedjimo etap klasifikacijose aptiksime kelis vis iskiriamus

g edjimo laikotarpius ir/ar bdingus igyvenimus (kartais tik skirtingai pavadinamus):
pirmoji reakcija netekt;
jausm kelias nuo mirties neigimo iki primimo;
sielvarto darbas;
prisitaikymas prie netektis lydini permain;
naujo pilnaverio gyvenimo be to, kuris mir, pradia.
Aptariant gedjimo etapus nesinort per daug pabrti laiko kad tas ir tas
gedjimo etapas trunka tiek ir tiek laiko. Jei ir nurodomas laikas tik bendros
orientacijos tikslu. Netekties laikas ir skausmas neimatuojami ir netrunka pagal
nurodytus terminus. Tikslus sielvarto laikas reikalingas daniausiai tik specialistams medikams, ligoni kasoms, nustatant diagnoz ar tai laikinas adaptacijos sutrikimas, ar reakcija stres, ar depresija; ar tai patologinis gedjimas ar ne
ir pan. Laiko suvokimas, taip pat ir gedjimo laiko labai subjektyvus dalykas.
Visi inome, kad ms laikas eina, bet kartais jis slenka, kartais bga, kartais
teka, kartais sustoja. Tai labai individualu. Gedjimo ir jo etap laikas taip pat
be galo individualiai igyvenamas. Viena, kas gal vienija visas netektis sunkumas ibti dabar, kai ateities be prarasto artimojo dar nesimato, o praeitis traukia ir grina atgal, nes tik joje yra tas, kurio nebra dabar. veikti ias tragikas
laiko tkms sroves skirta sielvartui, kur kiekvienas igyvena savaip.
vairius poirius gedjimo etapus savo knygoje apie netektis apibendrino
L.V.Trubicina (2005), J.V.Zamanajeva (2007). Pastaroji autor iskyr tris toki
poiri grupes pirmoje grupje dominuoja netekties simptom apraymai ir
j dinamika igyvenant netekt (LindemannE., 1944; BowlbyJ., 1961). Antroje
grupje, atstovaujamoje daniausiai JAV specialist, netektis lydintys igyvenimai nagrinjami kaip gediniajam tenkanios sprsti psichologins uduotys
gedint netekties igyvenimai turt padti prisitaikyti prie netekties ir jos sukelt padarini (cit.pagal J.V.Zamanajev; Worden, 1991, Neeld, 2003). Treioje
grupje netektys nagrinjamos daugiausiai kreipiant dmes tai, kaip keiiasi
gedint netekusiojo santykis su mirusiuoju. Gedjimo etapams savo knygose daug
dmesio skyr B.Deits (1992), VamikD.Volkan, E.Zintl, (1993) ir daugelis kit
autori, tyrinjusi ir raiusi apie netektis.
48

Vienas pirmj psichologinje literatroje gedjimo etapus apra psichoanalizs pradininkas Z.Freud (1917). Psichoanalitinis sielvarto aikinimas susijs
su energijos samprata psichins energijos, kuri artimojo mirties atveju reikia
atplti nuo prarasto mylimo objekto. Psichoanalitikai orientuoti autoriai
pabria, kad santykiams su prarastu mogumi daug takos turi netekt igyvenanio mogaus asmenin ir gyvenimo patirtis. Prisiriimo gijimo ir praradimo
patirtis vaikystje, j dta psichin energija lemia vliau vykstani gyvenimo
neteki igyvenim. S.Freud, sielvarto igyvenim suskirst iuos etapus:
1) Netekties supratimas ir primimas.
2) Sielvartas, kurio metu tolstama nuo prarasto objekto prisiriimo ir
identifikacijos.
3) Emocinio gyvenimo, atitinkanio asmenybs brandos lyg, atsinaujinimas, kuris danai lemia ir nauj santyki sukrim.
Neteki psichoterapijos specialistas VamikD.Volkan (1993), turk kilms
JAV psichoanalitikas, paras knyg apie netektis, gedjim skirsto du etapus:
1. Sielvarto kriz.
2. Sielvarto veika.
is skirstymas atspindi du pagrindinius gedjimo ypatumus: krizinio pobdio igyvenimus pirmoje gedjimo pusje ir vliau vykstant pokrizinio periodo
sielvarto igyvenim ir jo darb (veikim). Panaiai gedjimo proces mato ir
JAV neteki tyrja A.Prend (1997; cit. pagal .., 2007). Ji pirmj
gedjimo etap vadina Pirmine kelione per sielvart (okas, dezorganizacija,
rekonstrukcija), antrj etap sielvarto taka gyvenimui.
Gedjimo etap skirstymas krizin ir pokrizin sielvarto darb, man atrodo,
labiausiai atitinka bendrus gedjimo proceso ypatumus. K bt dar svarbu pabrti sielvarto kriz ir sielvarto veika, j trukm, kelias per gedjimo
etapus priklauso ir nuo to, ko gedima ar netekus artimo mogaus, ar netekus
paties artimiausio mogaus. Suprantama, kad paties artimiausio mogaus netektis sunkinantis ir ilginantis sielvarto kriz ir sielvarto veik veiksnys. Nes tada
sukreiamas ir keiiasi visas netekusiojo gyvenimas nuo jo kasdieni ingsni
iki gyvenimo prasms pamat susvyravimo arba ir j laikino praradimo.
Apibendrinus daugel poiri gedjimo etapus, vienaip ar kitaip galime
iskirti iuos pagrindinius netekties periodus ar gedjimo etapus, kuriuos tenka
igyventi netekusiesiems. i etap dmesio fokuse kaip gedjimo periodu
kinta gediniojo jausmai, santykis su mirusiuoju ir gyvenimu:
49

I. Sielvarto kriz
1. okas, susikaustymas, arba nejautra tai pirmoji reakcija netekt,
trunkanti madaug nuo keli valand iki savaits. Sielvarto krizs pradia.
2. Dezorganizacija tai sielvarto krizs etapas, kuris, kai baigiasi okas,
trunka iki 6mnesi. Svarbiausi procesai, kurie vyksta iuo etapu gilaus sielvarto igyvenimas einant keliu nuo mirties neigimo iki jos primimo. Tsiasi ir
artja prie pabaigos sielvarto kriz.
II. Sielvarto veika
3. Reorganizacija tai sielvarto darbo/veikimo etapas, kuriame vyksta
netekties pripainimas ir susitaikymas su ja. Prasideda sielvarto veikos etapas.
4. Rekonstrukcija mogus pradeda kurti nauj, pilnavert gyvenim be to,
kurio neteko. Atsistato anksiau sumajs, arba prarastas gyvenimo prasms
jausmas. Baigiasi sielvarto veikos etapas.
Dabar perirkime iuos etapus isamiau ir detaliau. Su netektimi
artimojo mirtimi, prasideda sielvarto kriz. Tiktina, kad ji gali utrukti iki pusmeio. Jos pradioje pirmoji reakcija tai kas vyko mirties fakt. i stadija
daniausiai vadinama oko stadija.
okas, susikaustymas, arba nejautra. Sielvarto krizs pradia. Pirmoji
reakcija netekt visada susijusi su nerimu, kartais iki panikos lygio. Organizmas reaguoja ir fiziologikai gali sutrikti kvpavimo ar irdies ritmas, gali
apimti raumen silpnumas (pakerta kojas) ir t.t. ios reakcijos labai individualios ir nebtinai pasireikia visiems. Daug kam atsiranda jausmas, kur mons
vardina jauiausi kaip ualdytas, visk dariau kaip robotas. Artimojo mirtis
toks stiprus sukrtimas, kad jausmai i karto dar nespja suprasti to, kas
vyko mirties ir netekties. Danas mogus tai apibdina taip: Protu suvokiu,
kad mir, bet dar netikiu. Dl natralios psichologins gynybos, pasireikia reakcijos, kurios lyg ualdo, udaro praradimo jausmus i karto po netekties ir
duoda jiems laiko palaipsniui priimti real artimojo mirties fakt. oko fazje
galimi ir afektiniai, nekontroliuojami stipri jausm proveriai raudojimo, dejavimo, riksmo, tyljimo (mutizmo laikino kalbos netekimo). Paprastai oko
50

fazje vien A ribos ima trkinti, kit lyg suakmenja. Bob Deits (1992),
savo knygoje apie netektis, ivardydamas galimas emocines reakcijas oko fazje,
rao: Geriausia k jums galiu pasakyti apie elges gavus blog ini kad bet kuri
js reakcija bus teisinga ir normali. oko faz gali tstis nuo keli valand iki
savaits. Prajus okui atsiveria dvasinis skausmas.
Dezorganizacija. Tsiasi sielvarto kriz. Pradedami igyventi sielvartui
bdingi jausmai, kuri laukia kelias, nuo netekties neigimo iki jos primimo.
Artimojo mirt sunku sileisti savo jausmus, todl mirtis i pradi suvokiama
daugiau protu, o jausmai j dar neigia: inau, kad mir, bet negaliu tuo patikti. Be galo skaudu ir sunku priimti artimo mogaus mirt. Pasmon, jausmai
labai ltai ir sunkiai pradeda sileisti i ini. Sieloje atsiveria didel, skausminga
kaip aizda tutuma, kuri anksiau upild mirs artimas mogus. Tai dvasinis skausmas. Gali atsirasti vairs laikini fiziniai, psichologiniai sutrikimai (isamiau aprayti anksiau). Gediniajam sunku ir nesinori rpintis savimi, net savo
asmenine higiena. Pirmus 12mnesius po netekties, gali atsirasti fantazijos apie
mirusj, kaip apie gyv kaip jis/ji tuoj ateis i darbo, kaip jis/ji tuoj paskambins.
Akys gali iekoti mirusiojo prastose vietose, kur anksiau j matydavo, dairytis
jo gatvje, minioje. Gediniajam sunku atlikti visus prastus darbus. Apmusi
bejgikumo bsena adina pykt. Erzina kit pastangos per greitai nuraminti,
vairs nepriimtini patarimai usimirti. Taiau aplinkiniai pamirta gediniojo
netekt gana greitai (prajus porai savaii po laidotuvi). Gedintysis jauiasi
itin vienias, kyla noras dar labiau usidaryti nuo vis, atsiriboti. inoma, nebtinai visa, kas ia parayta, pasireikia gediniajam. Bet kak panaaus igyvena
dauguma gedini moni.
Toliau pateikiame isamesnius io etapo ir sielvarto krizs igyvenim
apibdinimus.
Neigimas suvelnina ok, padeda palaipsniui priimti baisi ties apie netekt. Moteris, igyvenanti sesers netekt, pasakojo:
Paskambino i ligonins ir prane, kad mano sesuo mir. Apm begalinis
siaubas. Kai atsitokjau, supratau, kad turiu praneti gyvenantiems kitame mieste tvams ir kitiems artimiesiems ir draugams. Ilgai negaljau prieiti prie telefono,
51

pradjo persekioti mintis, o gal klaida, gal ko nesupratau, gal ne taip igirdau, gal
nemir, gal bendrapavard, ir man netyia paskambino. Drebaniomis rankomis paskambinau ligonin ir igirdau t pat. Baisiausia buvo pasakyti i ini tvams...
Tai natrali psichologin gynyba. Taip psichika natraliai ginasi nuo netiktai ugriuvusi ir griaunani prast gyvenimo realyb ini. Kai pirm kart
pamatomas mirusiojo knas, mirtis tampa akivaizdesn. ermenys, laidotuvs,
miios toliau padeda priimti nauj realyb artimojo mirt. Kai mirusiojo knas nerandamas (nuskendus, dingus be inios), neigimo poveikis tampa itin
stiprus nra pagrindinio mirties fakto rodymo mirusiojo kno. Ir smon
nenori priimti tiesos apie netekt. Daug lidn istorij tai patvirtina jei mogus turi bent menkiausi prieast nepriimti mirties, jis tai padarys. Neigimas
virs viltimi, kad gal tas, kurio kno niekas nerado, dar gyvas. Vaizduot sukurs
netikiausius dingusiojo isigelbjimo bdus ir prieastis, kodl jis negali praneti apie save. Protas danai lieka bejgis prie neigim. Psichologin gynyba
be natralios sauganios nuo nerimo funkcijos, turi ir kit ypatum danai ji
usitsia, tampa nekintanti, inertika ir taip blokuoja tolesn mogaus vystymsi.
Psichologin gynyba gali ilikti ir tada, kai realaus poreikio jai nebra.
Skilimas (disociacija) vienas i neigimo bd. Tai psichologins gynybos
mechanizmas, kuris kaip ir neigimas, padeda pratintis prie netekties viena
proto dalis ino, kad mir, kita dar neigia mirties fakt. Skilimas, ypa kai netektis itin traumuojanti, gali pasireikti suvokimo sutrikimais (TrubicinaL.V.,
2005), gali sutrikti laiko jausmas atrodo, kad laikas sustojo, ar isitsia. Gali
keistis erdvs suvokimas atstumo, daikt dydi. Kartais mogus gali suvokti
tai, kas vyksta, tik dalimis, bet nesuvokti veiksmo visumos. Gali apimti to, kas
vyksta, nerealumo jausmas, kur lydi pojtis, kad mogus visk, kas vyksta su juo
tuo metu, stebi i alies. Neretai pasireikia iliuzijos, haliucinacijos, kai girdimi
tik k mirusiojo ingsniai, lydi jausmas, kad jis kakur alia, kartais girdisi jo balsas, ar matosi jo siluetas minioje. Likusieji gyvi laukia mirusiojo apsilankym
tai prailgina iliuzij, kad mirusysis dar alia.
Susitapatinimas su mirusiuoju. Tai gali pasireikti kai susilpnja, ar inyksta
ribos, suvokiant save ir mirusj. Vienas mano klientas po monos saviudybs pasikariant kelias savaites jaut smaugiant jausm kakle. mona pasikor
namuose, jam teko traukti j i kilpos. Kartais susitapatinimas gali pasireikti
52

simptomais, bdingais mirusiajam, kol jis sirgo, elgesiu, bdingu mirusiajam,

nors netekt igyvenaniam asmeniui jis anksiau nebuvo bdingas.
Projekcijos. Mirusiajam nesmoningai kartais priskiriami savo bruoai
kurie kelia nerim, arba priskiriami mirusiajam i didels meils.
Kalt ir derybos tai bandymai atsukti film atgal ir iekoti, kas ko nepadar, kad mirusysis bt igelbtas, Nuo kaltinim sau iki kaltinim kitiems.
Kodl nepasakiau tada, kad bt atsargus vairuodamas?, Kodl gydytojai neatkreip dmesio jau tada pasikartojanius skausmus?, Kodl t dien ne i
karto grau namo, o dar ujau parduotuv? Po netekties, kiekvienas mogus
aptinka daug dalyk, kuri tuo metu nepadar mirusiajam, o, velgiant i dabarties netektyje, atrodo, juos btinai reikjo padaryti (nereikjo laukti, nereikjo
klausytis, k ji sako, reikjo....). Tai iracionalus kalts jausmas, kylantis visiems
netekusiesiems. Taip, visada galima padaryti kak kitaip. Taiau kiekvien
akimirk padarome geriausia, k manome, kad tuo metu reikia padaryti, tai k
galime. Taiau kai filmas atsukamas atgal kyla derybos su tuo, ko jau nra
ir ko negalima ir nerealu pakeisti. Tai bandymas susigrinti gyvenimo kontrols jausm kiekviena netektis j skaudiai paeidia, nes parodo, kad negalime
visko kontroliuoti, ir kad yra nuo ms valios nepriklausani vyki ir fakt.
Prajus 8metams po monos mirties, vienas draugas pasakojo:
monos mirt igyvenau kaip pirm didel savo gyvenimo pralaimjim. Iki
tol nebuvo gyvenime sunkum, kuri neveikiau buvo visko, bet galiausiai visuomet jauiausi kad gyvenimo kontrol mano rankose, o a esu laimtojas ikentjau, padariau, pasiekiau. O su jos mirtimi atjo pirmasis pralaimjimo jausmas.
Ir inojimas, kad aminai laimti ir aminai gyventi negali. Taip pamaiau ir pajutau baigtinum. Nebeliko manojo visada a galiu. monos miriai kelio ukirsti nebesugebjau. Du kartus pavyko, o trei kart pralaimjau. (...). imtus kart
perirjau visk, k darme iki pat jos mirties (...). Ir tik po kiek laiko supratau,
kad akistatoje su liga ir mirtimi mogus, galiausiai, liekas vienas niekas negali u
kit pasveikti ar nenumirti. Tada prajo ir pralaimjimo jausmas. Nei a laimjau,
nei pralaimjau. A netekau paties artimiausio mogaus. Ir realiai suvokiau savo
ir kito mogaus galimybi ribas. A daug galiu, bet nemaiau ir negaliu. Atsakomybs jausmas u tai, k galiu, kas mano pareiga ar sipareigojimas tapo atriau
ir giliau igyvenami. Jau kas mano, tai mano, ir neturiu niekam deleguoti to, k
53

turiu daryti pats nei draugams, nei valstybei, nei pasaulio tvarkai, nei Dievui.
Manau, geriau suvokiau savo ribas ir galimybes. Negaliu pasakyti, kad nuo to tapo
lengviau gyventi bet tam tikra prasme, bent jau aikiau, ir ariau to, k jauiu
kaip gyvenimo esm.
Nerimas. Kai netekties faktas galutinai pasiekia jausmus, netekusj apima
nerimas, kuris signalizuoja, kad kakas i tikrj tragikai pasikeit. Pasaulis,
kuris iki tol atrod vienoks, pradeda atrodyti kitoks pavojingesnis, grsmingesnis. Netektis labai stipriai kuriam laikui paveikia saugumo jausm jis dingsta,
arba sumaja iki tokio lygio, kad pavojai matosi kiekviename ingsnyje.
Pyktis. Kiekviena netektis sukelia pykt. Socialiniai daugelio dabartini
kultr standartai draudia pykti ant mirusiojo, netoleruoja pykio jausmo
paversdami ji blogu jausmu, bloga savybe, blogiu, pamirtant, kad pyktis
natralus jausmas. Daug moni, kurie niekada nepyksta danai igyvena kalt
arba kaltina pasaul, kaip neteisingumo buvein, piln piktavali moni. Sunku
pripainti ir priimti savo pykt artimiesiems, juolab tam, kuris mir, kaip priimta
sakyti paliko, ijo vengiant bauginanio odio mir. Galiausiai, kakas
turi bti kaltas, kad vyko tokia baisi neteisyb kaip artimo mogaus mirtis.
Greitoji medicinos pagalba vaiavo per ilgai, kur buvo gydytoj akys, kai....
Kai mogui skauda ir jis nieko negali pakeisti, j apima pyktis. Pykstama ant kit
moni ir aplinkybi, ant savs, ant viso pasaulio, kuris atrodo toks neteisingas.
Pyktis vienas pirmj signal, kad mirties faktas yra priimamas. Kaip rao
Elizabeth Kubler-Ross (2001): Sielvartavimo procese visada esti iek tiek pykio.
N vienas i ms nenorime prisipainti pyk ant mirusiojo, todl ios emocijos
yra slepiamos, slopinamos ir prailgina lidesio laikotarp arba pasireikia kitais
bdais. Verta prisiminti, kad turtume ne smerkti tokius jausmus, manydami, kad
jie blogi ar gdingi, bet suprasti j tikrj reikm bei labai mogik prigimt.
Sapnai. Sapnai per sielvarto kriz atspindi vidin konflikt, susijus su mirties primimu ir padeda priimti mirt. Sapnuose gali atsispindti skilimas kai
mirusysis pasirodo sapnuose kaip gyvas ir mirties fakto sapne dar nra, arba
jis neigiamas. Sapnuose gali atsispindti kylantis pyktis mirusiajam, ypa tai
bdinga saviudybms, nes, suprantama, kad nusiudiusiojo artimieji visuomet
igyvena pykt dl tokio artimojo poelgio. Sapnuose gali pasireikti ir mirties
primimo faktas. Po to sapnai su mirusiuoju paprastai nebesikartoja. Raydama
apie tai prisiminiau vien savo paios sapn:
54

Kai baig savo gyvenim mano 18 met gyvens uo, vardu Litas, po 2savaii sapnavau atvedu Lit troleibuso stotel ir tikrai inau, kad turiu j dabar
atiduoti. Be galo skausmingai lidna ir gelia ird, bet inau kad nieko negaliu pakeisti. Matau du mones, kurie atjo jo pasiimti, jie elgiasi draugikai ir ujauianiai, atvaiuoja troleibusas, atsidaro durys, sodinu Lit ir paskutinis vaizdas, kur
matau jo be galo lidn itikim snukut, ir troleibuso durys usidaro. Raudu
irdama tolstant troleibus ir prabudau verkdama. Isiverkiau, ir supratau,
kad atidaviau itikim keturkoj draug visiems laikams. Daugiau Lito ir nebesapnavau.
Sielvarto kriz baigiasi apie 6- po netekties mnes, kai mirties faktas visikai priimamas. Tada atsiveria visa realyb artimojo joje nra ir niekada nebus.
Tai sukelia nauj dvasinio skausmo bang, kuri labai pamau silpdama virsta
skausmingu ir gelianiu mirusiojo ilgesiu mirties ir netekties faktai pripainti,
bet susitaikymas su netektimi dar nevyko. Btent iuo periodu, apie pusmet
po netekties, gali pablogti sielvartaujanio mogaus sveikata, atsinaujina arba
paatrja chronikos ligos. is etapas gali trukti nuo keleto mnesi iki met.
Reorganizacija. Sielvarto kriz pakeiia sielvarto veikos etapas, arba sielvarto darbas. Termin sielvarto darbas ved dar S.Freud 1917m., savo knygoje Lidesys ir melancholija. Sielvarto darbas tai sielvarto veikos procesas,
kurio metu vyksta vidinis ir iorinis prisitaikymas po netekties bei susitaikymas
su tuo, kas vyko ir pasikeit. Paprastai tai vyksta prajus 36mnesiams po
artimojo mirties. Po mirties primimo prasideda etapas, kai peririmi prarasti
santykiai, kyla labai daug prisiminim apie mirusj. Jausmai mirusiajam labai
pamau, bet blsta, rykiau igyvenama dabartis, kurioje jo nebra, netekties
aizda pamau usitraukia, ne be atkryi, inoma, ir kuriamas naujas gyvenimas be to, kuris mir. Mirusysis tampa prisiminimu be ateities. Didja atstumas
su mirusiuoju jausmuose, mintyse nes dabartyje jo nebra ir su juo niekada nebesies bendra ateitis. Tai labai svarbi netekties igyvenimo akimirka, nes
tada gediniojo jausmai pripasta artimasis mir, jo nebebus. Kai palaipsniui
imama susitaikyti su iuo pasikeitimu, grta stipresnis savs ir gyvenimo kontrols jausmas, stiprja atsakomyb u savo jausmus. Kai sau pripastamas netekties realumas, pamau grta jgos:
55

Po met, supratau, kad igyvenau, kad gyvenu, galiu gyventi be tavs, bet
jausmai kl nauj klausim kaip gyventi naujai ir vl normaliai t.y. taip,
kaip buvo iki tavo mirties? Kad gyvenimas bgt taip kaip anksiau prasta vaga.
Nes dabar gyvenimas tekjo kakokia nauja vaga, kurios krypties dar nejauiau.
Ir t krypt dar reikjo paiai nusistatyti. Galbt tai galima palyginti su upe, kuri
po ems drebjimo, visu savo ankstesniu srautu pradeda tekti nauja vaga ir dar
neino kur. Bet jau ino, kad aminai neteks viena nenutrkstama vaga, kad
pakeliui gali isekti, iditi, patvinti, pakeisti krypt, bet galiausiai, jei nepraras
savs pakeliui, savo kelion vis tiek baigs tekdama vandenyn.
Netekties pripainimas vl pagilina skausm. Todl kartais grtama
neigimo etap, kartojasi atraus dvasinio skausmo epizodai. Tutumos jausmas
ilieka, bet jis senka ir siaurja. Kaip aizda, kuri gyja gelia, bet i giliai ir atriai
jau nebeskauda. Nublanksta klausimas kodl tai atsitiko man?. Kyla kitas
klausimas kaip man toliau gyventi be to, kuris mir, kaip gyventi naujai?
Ger dien bna vis daugiau negu blog. Ikyla naujos gyvenimo uduotys
kaip gyventi toliau kitaip? Susitaikymas su vykusiu dl netekties pasikeitimu
atnea ir daugiau ramybs. Daug kasdieni rpesi, kurie gedjimo pradioje
atrod neveikiami (nueiti parduotuv, sutaisyti sugedus kran), dabar vl tampa veikiamomis kasdienmis uduotimis ir nebeerzina. Atsiranda noras kak
atnaujinti ivaizdoje, aprangoje, bute, kitoje aplinkoje. Toliau bdingiausi io
gedjimo etapo igyvenimai.
Prisiminimai santyki pervalga. Apie mirusj daug galvojama jis prisimenamas. Kuo ilgesn ir artimesn santyki istorija sieja su mirusiuoju, tuo
is procesas vyksta ilgiau. Kyla daug ilt prisiminim, kurie atnea lidno ilto
diaugsmo. Prisimenami ir konfliktai, nuoskaudos, jie peririmi, i dabarties
daniausiai jau matomi kitaip.
Dabarties aktualizacija. Dabartis gediniajam vis daniau primena apie save,
tampa rykesn, aktualesn. Gediniajam vis daniau kyla noras nustoti lidti,
norisi gyventi koja kojon su aplinkui verdaniu gyvenimu. Taiau tai pavyksta
ne i karto. Du ingsniai pirmyn, vienas atgal, nes kakuri ms dalis dar neisilaisvino nuo netekties ir ji grina irdgl ir lidnus prisiminimus. O bandymus
diaugtis gyvenimu, naujais santykiais, i dalis prikia kaip mirusiojo idavyst.
Savijauta. Sielvarto veikos etape fizin savijauta daniausiai pablogja. Ir
paprastai prajus keliems mnesiams, pusmeiui po netekties. Literatroje
56

apie netektis beveik visi autoriai pastebi, kad pirmaisiaisantraisiais metais po

netekties mons danai suserga vairiomis ligomis, skundiasi vairiais skausmais, daugiau rko, gali tapti priklausomais nuo alkoholio, medikament, narkotini mediag. Sielvarto darbas sunkus ir sekinantis, tai papildomas krvis
organizmui. Ir jei organizme slypi polinkis kakurioms ligoms, priklausomybms ir kitiems rizikos faktoriams, nemaa tikimyb, kad iuo sunkiu periodu
jie gali paimti vir. Ir tai priminimas, kaip svarbu pirmuosius metus po netekties pasirpinti sveikata.
Sielvarto veika baigiasi, kai nustojama nuolatos mintyse grti prie netekties,
kai sustoja buvusi santyki pervalga, kai nustojama emocingai reaguoti lidnas
mintis. Kai netektis nekomplikuota, is procesas baigiasi prajus 12metams
po netekties. Tai patvirtina ir savijauta per ventes, jubiliejus jei iki sielvarto
veikos pabaigos kiekviena vent tapdavo lidesio altiniu, nes kontrastas tarp
vidaus savijautos ir iorinio vents apimt moni elgesio buvo toks didelis, tai,
pasibaigus sielvarto darbui, aptinkama, kad per vent galima diaugtis kartu su
visais. Prajus pusei met po vyro mirties, 32 met moteris dienoratyje ra:
Atjo pirmosios v.Kaldos ir Naujieji metai be tavs. Ki vakar atjo
keli geri draugai. Buvo lidna. Kelis kartus paminjome tave, bet Kios yra
Kios, nesinorjo kitiems po gadinti. O norjosi kalbti apie tave ir save, apie
mus ir daug. Jauiau vent, bet ji buvo tokia bespalv be tavs. Naujuosius metus
daug kas kviet sutikti drauge nenorjau. Likau namuose. Atsisdau prie parengto ventiko stalo, pyliau ampano dvi taures, ir kai televizoriuje prane,
kad jau nauji metai pakliau savo ampano taur, sudauiau j su tavja, ir
sau paiai netiktai, kad prapliupau raudoti. Po minuts kitos nustojau, ir turbt
pirm kart pajutau raudos naud buvo lidnai lengviau. Paadjau tau, kad
nepasiduosiu ir gyvensiu kaip galiu ir u tave, ir u save. Ir tada jau nebuvo
taip lidna, netgi Naujametins nakties ventikumu pasidiaugiau. Po Kaldinio naujametinio laiko atsikvpiau na tai, pirmas ir man svarbiausias met
ventes, atlaikiau be tavs.
Per antrsias ventes, kitais metais, jau buvo kitaip Kaldins ir naujametins vents diugino savo ventikumu, jose trko tik artimiausio mogaus, su
kuriuo galtum dalintis iuo diaugsmu. Bet tai jau nebebuvo vieniumas, tai buvo
gyvenimas kitaip.
57

Taiau netektis primins apie save vis gyvenim, ir tai taip pat natralu. Kartais tai bus metins, kartais itin svarbs ms gyvenimo vykiai, per kuriuos
ikils prisiminimai apie tai, kaip mirusysis diaugtsi vaik vestuvmis, ar itin
svarbiais eimos nari pasiekimais (diplomais, oficialiu pripainimu, krybos
rezultatais). Nieko, kas buvo kakada brangu ir svarbu, nepamirtame. Tai lieka
su mumis vis ms smoning gyvenim. Tokie prisiminimai, kai jie netrukdo gyventi dabar, rodo, kad praeities santykis integruotas ms patirt, um
nuolatin rami viet praeities koridoriuose, o pasmonje, kurioje, manoma,
kad laiko (praeities, dabarties, ateities) nra, jie ramiai sugyvena su viskuo, kas
joje yra ir vyksta dabar.
Rekonstrukcija. Kai netektis tampa igyventa, t.y., po 12met, baigiasi
sielvarto veika, atsiranda nauji planai, nauji kontaktai, nauja energija gyventi.
Taiau B.Deits (1999) yra pasaks: Pirmieji metai po netekties skirti tam, kad
igyventumte. Antrieji parodo, kokie js vienii. iame pasakyme gldi lidna
tiesa, kuri itin aktuali, kai netenkama paties artimiausio mogaus pasibaigus
gedjimo, sielvarto veikos periodui, atgavus jgas, tenka sprsti naujas gyvenimo uduotis, kuri sprendimas reikalauja labai dideli pasikeitim tai imokti
gyventi kitaip naujai, ne tik be ankstesnio artimiausio santykio, bet ir bandant rasti nauj artim ry. Neretai tai veria keisti gyvenimo proius, draugus,
gyvenimo viet, veikl. Tai didelis ikis adaptacinms mogaus galimybms.
Taiau veiktas sielvartas, igyventa netektis, subrandina mog. Atsiranda
geresnis savs ir kit painimas, pradedame geriau skirti, kas mums i tiktj
svarbu, turi vert, o kas maiau. Gyvenimo baigtinumo jausmas tampa akivaizdesnis, tai padidina gyvenimo vert, imoko diaugtis dalykais, kurie anksiau
atrod savaime suprantami ir mes nemokjome jais diaugtis. Atsisijoja bereikalingos kovos, nebesiveliame smulkmenikus ir niekur nevedanius ginus.
Laikas gyja nauj vert ir nesinori, kad jis eit tuiai ar bt atiduodamas maai
prasms turintiems reikalams ar usimimams.
Vienas pirmj reikming pasikeitim po tavo mirties buvo kiek nereikaling daikt aplink mane, kuri man niekada nereiks. Gal bt j reiks kitiems
idalinau, k galjau. Apskritai, atrodo visiems laikams supratau mogui nereikia
daug, kad jis gyvent patogiai ir laimingai.
58

Kita, kas atsivr kiek nevert dmesio smulkmen gin, konflikt yra
santykiuose. Ne, tai nereikia, kad nuvitau ir nustojau pykti. Bet i tikrj jauiu
pykt reiau nes mano pakantumo ribos stipriai prasiplt. Tiesiog labai daug
dalyk tapo neverti dmesio ir eikvojimosi.
Pasikeit jausmas apie ia ir dabar. ios dvi svokos gavo reali vert man
tikrai dabar svarbi kiekviena gyvenimo minut, k a darau, su kuo, kaip ir kur
bnu. Laikas gavo vert saugau j nuo to, kame nematau prasms.
Jei mogus igyvena netekt praeidamas visus iuos etapus per 12metus,
jis grta prast savo gyvenimo ritm ir savijaut. Niekas niekada nepamirta
to, k prarado. Netektis visuomet ilieka ms gyvenimo dalimi. Bet igyvenus
netekt, apie kakada artim ir mirus mog jau manoma galvoti ramiai, prisiminim nelydi buvs skausmas.
Taiau kartais dl vairi prieasi gedjimas usitsia. Pavyzdiui, prietaringi, konfliktiki ar labai priklausomi santykiai su mirusiuoju padidina usitsusio gedjimo rizik (ParkesC.M., WeissR.S., 1983; cit.pagal DyregrovA.,
1989). Tai, kas neisakyta, neisprsta esant gyviems, nesuvokti pykio, nusivylimo, priklausomybs jausmai, lieka nepabaigtu, nutrkusiu dialogu. is dialogas
virsta likusiojo gyventi vidiniu monologu ir gali usitsti, virsti savigraua, savs
kaltinimu, nepakeiiamu trkumo jausmu ir taip gedjimas gali patologikai
usitsti.

Komplikuotas (patologinis) gedjimas

Tai gedjimas, kuris usitsia ir nesibaigia natraliu sielvarto veikimu. Itin
ireikt komplikuot gedjim galime vadinti patologiniu. Kartais ie odiai
vartojami kaip sinonimai.
Yra netekusij, kurie lyg nelidi ir nesielvartauja, kas paprastai bdinga
visiems, igyvenusiems netekt. Tai mons, kurie neneigia mirties fakto, bet
neigia, slopina sielvarto jausmus. Tai galima aikinti nesmoninga gynyba nuo
skausming igyvenim. Tokiais atvejais gedjimas sustoja dar netekties krizs
etape. Bandant suprasti i gynybik reakcij netekt, verta prisiminti slygas,
59

kuriomis formuojasi reakcija slpti, slopinti jausmus. Aukljimas daug vaik

nuo maums sitikina, kad rodyti tikrus jausmus tvams, aplinkiniams nepriimtina (pykti negrau, nelidk, bk tikras vyras, ir t.t.), o kartais ir pavojinga (jei dar verksi nubausiu). Taip vaikui skiepijama norma nerodyti savo
tikr jausm. Ndienos kultrai bdingas neigiamas ir nepriimantis santykis
lidesio, juolab sielvarto ir irdglos iraik.
V.D.Volkan (2007) palyginime pateikiamas toks emocinis ekvivalentas jei
netekus artimo mogaus, neigyvenamas ir nepasireikia sielvartas tai tas pat,
kaip lus kaulams, nebt skiriamas joks gydymas.
Komplikuotas gedjimas usitsia, o kartais, gali tstis vis likus gediniojo
gyvenim. Aminai gedintys mons (V.D.Volkan, E.Zintl), iekodami paguodos ir nusiraminimo, gali vis gyvenim usiimti tuo, k vadiname santyki perirjimu. Bdinga, kad esant usitsusiam gedjimui, mons apie mirusj ir po
daugelio met gali kalbti esamuoju laiku (Jam patinka, kai tyliai lyja). Neretai
namuose sukuriamas mirusiojo kampelis ir altorius nepajudinti guli jo daiktai, visur pakabintos mirusiojo nuotraukos. Tai sukuria iliuzij, kad mirusysis
yra kakur alia. Usitsus gedjimui, kartais atsiranda susidomjimas mistifikacijomis, bdais, kurie priartina mirusj pavyzdiui, spiritizmo seansais;
iniuoni ar burtinink, gaunani praneim i anapus paieka. Kaip ir vykstant sielvarto krizei, aminai gedintysis links tapatintis su mirusiuoju, tik tame
ilaiko aikesnes ribas tarp savs ir mirusiojo.
Vienas i sunkesni komplikuoto gedjimo padarini depresija. Neveiktas sielvartas, kuriame telpa visi prietaringi jausmai, jei jie nebuvo suvokti ir
igyventi, ir ypa pyktis ir kalt (kalt danai kyla dl uslopinto ir nesuvokiamo pykio), gali virsti depresija. depresij galima irti ir kaip neireikt
pykt, kuris lieka viduje. Jei jis nukreipiamas save, atsiranda saviudybs rizika.
Depresija, tapdama atsiribojimo nuo pasaulio, bejgikumo, beviltikumo iraika, lyg uklotas dengia neireiktus ir nesuvokiamus pykio jausmus, kurie gali
prasimuti pro uklot saviudikais impulsais.
Verta atkreipti dmes simptom sra, kuris vardijamas Bob Deits
(1999) knygoje apie netektis. ie simptomai labai rimtas signalas, kad gedin
tysis vienas, be pagalbos neveikia netekties krizs. Tada reikia kreiptis gydytoj
ar psicholog:
1) Jei ilgai, kelis mnesius po netekties, negrta noras rpintis savimi
paiais btiniausiais dalykais maistu, poilsiu, miegu, higiena.
60

2) Kai nuolatos persekioja noras nusiudyti. Tik vykus reikmingai netekiai, kartais nesinori gyventi be mirusiojo, gali atsirasti mini ir apie saviudyb,
taiau paprastai jos greitai praeina. Taiau jei taip nevyko, ir noras nusiudyti
stiprja, gimsta planai kaip tai padaryti btina kuo greiiau iekoti specialist
pagalbos.
3) Usitsia depresija ji pasireikia nuolatine, vienoda ir ilgai trunkania
sielvarto ir lidesio reakcija netekt.
4) Netektis ilgai neigiama jausmai, susij su netektimi, neigyvenami, apie
mirusj kalbama kaip apie gyv, jo daiktai nelieiami, i jo kambario namuose
daromas atminties memorialas, kuriame, neibrisdamas i praeities skausmo,
usidaro netekusysis.
5) Piktnaudiaujama alkoholiu, raminamaisiais vaistais, vartojami narkotikai.
Taip pat jei pasireikia nuolatinis polinkis persivalgyti ar nebevalgyti.
6) Atsiranda psichikos sutrikim, pasireikiani nuolatiniu nerimu ir
tampa, nevaldomu nuolatiniu lidesiu ir nesustabdomu verksmu, apatija,
rykiu interes susiaurjimu; jei atsiranda nuolatins haliucinacijos ir keistos,
neprastos sveikam mogui mintys.

Komplikuotos netektys
Komplikuotos netektys tai netektys, dl kuri netiktumo ir faktinio
dramatizmo (artimj, saviudyb, smurtin artimo mogaus mirtis, keli
eimos nari netekimas avarijoje ir pan.), ir/ar dl emocini netekusiojo reagavimo ypatum, galima numatyti, kad i neteki igyvenimas vyks labai sunkiai.
Igyvenant komplikuotas netektis daniau chronizuojasi sielvarto kriz, ilgiau
vyksta sielvarto veika, didesn tikimyb, kad gedjimas taps komplikuotas
(patologinis).
Rizikos faktoriai, galintys slygoti komplikuotas netektis (V.D.Volkan,
E.Zintl, 1993):
1. Neubaigti emociniai santykiai ir reikalai su mirusiuoju.
2. Iorins aplinkybs, apsunkinanios gediniojo galimyb igyventi sielvart.
3. Neveiktos anksiau vykusios netektys.
4. Emocin sistema, nepasiruousi pakelti isiskyrim.
61

Neubaigti emociniai santykiai su mirusiuoju (konfliktiki, nepakankamai

suvokti). Toks jau lidnas paradoksas kuo geresni, brandesni ir abipusi supratimu grsti santykiai siejo mones, tuo natraliau (dl suprantam prieasi ia
nesirao odis lengviau, nors iomis aplinkybmis, prisimenant vis santykinum, jis tikt) vyksta netekusiojo sielvarto veika. Taiau tai, kas buvo paslpta,
neaiku, konfliktika realiuose dviej moni santykiuose, vienam mirus, tsiasi
gyvajam ir praosi sprendimo.
Atskirai tenka paminti netektis, kai vaikai netenka tv (ypa iki paauglysts),
arba kai mirta dar neiaugs vaikas. Kai vaikas netenka vieno i tv, juolab abiej tai visuomet traumuojantis vykis. Vaikas dar natraliai priklauso nuo tv
prieiros ir globos. Mir tvai palieka labai daug neubaigto rpesio vaiku, be
kurio jam augti labai sunku. Todl vaikai tada sielvartauja itin ilgai ir sunkiai.
Panaiai atsitinka ir su tvais, kai jie netenka vaiko. Kai vaikas gimsta, tv gyvenimas keiiasi ir siejamas su vaiku, viliantis, kad vaikas gyvens ilgiau u juos.
Jei vaikas mirta, nutraukiamas ryys, kuris buvo ums tv praeit, dabart ir
natraliai laukiam ateit. Vaikai tai nekintanti ir nepraeinanti bei neinykstanti tv viso gyvenimo realybs dalis. Kai jos netenkama, tv pasaulis negrtamai sukreiamas ir keiiasi, o tv sielvartas gali tapti itin komplikuotu. Jei vaiko
netektis nesuvienija tv, ir jie pradeda kaltinti vienas kit ir lieti pykt vienas
kitam, danai suyra ir eima.
Persileidimas laukiant vaiko taip pat skaudi netektis. Abu tvai, pradj
vaik, pradeda kurti ir gyvenimo planus su juo, laukia jo gimimo ir bendros ateities. Laukto negimusio vaiko netektis tampa skaudiu igyvenimu abiem tvams,
ir, ypa motinai. Tokiais atvejais sutuoktiniai skaudiai lidi, kad prarado kdik,
gali labai stipriai igyventi savo nepilnavertikum.
Abortas netektis, visada lydima skaudi ir labai prietaring jausm. Net
kai ntumo nutraukimas atrodo pats tinkamiausias sprendimas, ar yra btinas
kaip sveikatos isaugojimo slyga, jis visuomet vienaip ar kitaip liudija netekt
pasitikjimo santykiuose kitais ir savivertje, galimybs tapti motina ar ineioti
sveik kdik; pradto, neigyvento ir nutraukto santykio. Nutrksta svarbi pradta gija, kuri tiessi ateit ir netapo vienu i gyvenimo keli.
Iorins aplinkybs, apsunkinanios gediniojo galimyb igyventi sielvart. Netiktos, smurtins mirtys, saviudybs, mirtys nuo AIDS, kelios viena po
62

kitos vykstani miri, ding be inios artimieji, psichologins netektys (nevykus fizinei), kai artimieji suserga Alzhaimerio liga ar patenka komos bsenas.
Netikta mirtis. Tai artimo mogaus tis avarijoje, nuskstant ar kitomis nelauktomis aplinkybmis; itikus infarktui, ar kitam miam sveikatos sutrikimui,
kuris pasibaigia mirtimi. Netiktomis beveik visuomet tampa saviudybs. Netiktumas kartu su artimojo mirtimi komplikuoja sielvarto igyvenim: prasideda
ilgai nesibaigianti paieka, kodl taip atsitiko? Igyvenama kalt, kad nepavyko
ukirsti keli miriai, kyla pyktis, kad kiti nepadar kako, kas galbt sulaikyt
ir pakeist tragikus vykius, kad apskritai, vyko tokia baisi neteisyb. Itikus
netiktai artimo mogaus miriai, pasaulis per vien akimirk apsiveria auktyn
kojomis iki tol pakankamai prastas ir saugus, jis tampa svetimas, grsmingas ir
nekontroliuojamas. Dauguma tyrim rodo, kad po netiktos mirties atvej, daniau atsiranda depresijos, gedjimas usitsia ir tampa komplikuotas (V.D.Volkan, E.Zintl, 1993). vykus netiktoms mirtims, gedintysis danai grta laik
iki netekties, ustringa jame. Igyvenantysis netekt lyg bando atsukti film
atgal ir nagrinja vis vyki grandin, kuri, jo manymu, galjo leisti nujausti ar
lemti artimojo igelbjim nuo mirties. Tai nuolatinis ir daniausiai beviltikas
bandymas atsakyti mint klausim Kodl taip atsitiko?
Verta pastebti, kad ir numatoma, laukiama mirtis (kai ilgai sergama sunkia ir vedani mirt liga) artimiesiems danai tampa netikta. mons pradeda
lidti ir gedti jau nuo mirtinos diagnozs inios. Taiau gyvenimo su artimu
mogumi ir jo liga laikas nuo jo diagnozs iki mirties, isitsia ir danai tampa
labai reikmingas. mons apsipranta su serganiu artimuoju, bet ne su jo artjania mirtimi.
Prievartin, smurtin mirtis. iaurumas gyvenime sukreia, gsdina ir be
galo sueidia visus. Kai artimojo netenkama dl kit moni iauraus, smurtaujanio elgesio netekties, nesaugumo, bejgikumo, pasipiktinimo jausmai sunkiai telpa netekusij irdyse ir sielvartas danai tampa komplikuotu.
Kiekvien mirt lydi tyliau ar garsiau skambantis artimj klausimas kodl taip
atsitiko (dabar, man, mums)? vykus smurtinei miriai visada yra kaltininkas ar
kaltininkai, dl kuri iauraus elgesio vyko netektis. Netekties sielvart atrina neapykanta smurtautojui, prievartautojui, teroristui, t.y. udikui. Igyvenantiems tokias netektis monms labai sunku priimti tai, kad mirtin smurto
akt kitas mogus vykd tyia. Gedint yra skirtumas tarp tyins ir netyins
63

mirties. Po tyins mirties pasitikjimas pasauliu, jo prasmingumu, gyvenimo

tvarka ir logika svyruoja labai stipriai. Aptikti prasm tyinje artimojo mirtyje
artimiesiems praktikai nerealu. Kaip susitaikyti tvams su iauriai iprievartautos, nukankintos ir po to sukapotos dalimis dukros mirtimi? Prisipainsiu,
sunkiai velgiu atsakym klausim. Nekyla abejoni tai baisus ir tragikas
ibandymas artimiesiems, ir jie verti visokeriopo palaikymo ir paramos, koki
tik galima pasilyti.
Dingusieji be inios. Taip prarad artimuosius, mons patenka labai kankinani neapibrtumu situacij ir igyvena labai prietaringus jausmus ir
netekties sielvart, ir vilt, kad gal artimasis dar bus atrastas ar atsiras. Fizikai
artimojo alia nebra, taiau psichologikai jis lieka gyvas. Jei yra bent maiausia
viltis, kad dingusysis be inios dar gali bti rastas, artimieji jos laikysis ir lauks.
Jei tokios vilties niekas nesuteikia, artimieji danai sukuria j patys. Gedjimo
laikas usipildo neapibrtumu ir neramiu lidesiu. Neapibrtumas bsena,
kuri visada sunku pakelti. Kai neapibrtumo bsena, maitinama stebuklo laukimu ir viltimi, lydi netekties sielvart gedjimas labai isitsia, tampa skausmingas, neatnea pokyi, vedani palengvjimo link.
Sunkus ibandymas tenka ir monms, kurie neturi vilties, kad artimj
knas bus rastas, o abejons dl j ties praktikai nelieka (nuskends laivas,
sudus lktuvas ir pan.). Jie netenka galimybs pamatyti ir igyventi faktus, liudijanius mirt ir padedanius j priimti bei jungti sielvarto darb mirusiojo
kno, laidotuvi, kapo. Vyrikis, kurio tvas uvo lktuvo katastrofoje ir kurio
knas nebuvo rastas, pasakojo:
Sunkiausia buvo vaduotis i vaizd, kuriuos pie mano fantazija apie tvo
t. Ilgai slg faktas, kad nra kapo, kur galiau aplankyti, udegti vak, pastovti prie jo ir viduje pasikalbti su tvu. Apimdavo nerealumo jausmas o gal
viso to ir nebuvo tvo kelions, lktuvo katastrofos, baisios inios apie tai, kad jo
nebra. Vandenynas, kuriame liko, o gal jau ir nebe, mano tvo palaikai man, i
ia beribis ir toli. Man tvo nebtis tai ijo vien dien, ir negro. Tik dabar,
prajus daugeliui met, jau tikrai inau, kad negr niekada. Labai daug met
reikjo ir man, ir broliui, ir ms mamai, kol palaidojome j bent savo irdyse.

64

Saviudyb. Joje susipina labai daug komplikuojani artimj igyvenimus veiksni. Netiktumas, kad artimasis pasitrauk i gyvenimo savo noru,
pasmerktis niekada neatskleisti vis prieasi, kodl nusiud. Saviudyb
daugiafaktorinis fenomenas, dl ko nra ir vienintels saviudybs prieasties.
Ovisas prieastis galt vardinti tik tas, kurio jau nebra nusiuds asmuo.
Netekties jausmus nusiudiusiojo artimiesiems apsunkina igyvenama
kalt kad laiku nepastebjo, neukirto kelio iam poelgiui. Slegia atstmimo
jausmas nusiuds paliko, neprim pagalbos, netikjo, kad jos gali sulaukti.
Dl to kyla ir pyktis, kuriam nra kaip ir kur ieiti, nes nepriimta pykti ant
mirusij. Visi ie jausmai labai sunks, prietaringi ir vienam mogui ibti
su jais labai sunku. Saviudyb tai pabgimas nuo gyvenimo. Artimiesiems
labai sunku priimti realyb, kad bgdamas nuo gyvenimo, nusiuds artimasis, nebtinai bgo nuo j rpesio, meils, ir palaikymo, kuri apakintas savo
igyvenim skausmo t akimirk galjo nematyti, kaip nemat ir daugelio kit
ieii. Artimuosius slegia gda kad j eimoje vyko saviudyb. Saviudybs
stigma, tabu saviudybs tema neraytas draudimas kalbti apie nusiudiusius
asmenis, tiek tarp sav, tiek ir su aplinkiniais, slegia nusiudiusij artimuosius iki iol. is i praeities atjs visuomens santykio saviudius palikimas,
dar pakankamai gajus ir labai apsunkina nusiudiusiojo artimj gyvenim po
netekties. Dl to labai svarbu, kad nusiudiusij artimiesiems bt prieinama
visokeriopa emocin parama ir palaikymas.
Mirtis dl AIDS. Ligai progresuojant, ji nebna visai netikta, tai leidia pasiruoti iai miriai. Taiau AIDS liga dl nepalankaus j visuomens santykio,
lydinios gdos, labai apsunkina artimj gedjim. Geddami jie gali jaustis
izoliuoti, kaip ir j artimasis, kuris sirgo ir mir nuo AIDS. Tolerancijos stoka
sergantiems AIDS, pasireikianti diskriminacija, palieia ir nuo AIDS mirusij artimuosius. Pastariesiems danai trksta palaikymo, nes jie drovisi atskleisti
savo sunkius igyvenimus, nelengvai randa tikrai suprantanius ir palaikanius
juos mones. Itin artimiesiems sunku tada, kai jie dl igyvenamos gdos slepia
nuo vis, kad artimasis mir nuo AIDS. Tokiais atvejais, artimieji neleidia niekam lankyti serganiojo AIDS, neretai nuo lankytoj atsiriboja per ermenis ir
laidotuves. Ypa komplikuot netekt gali tekti igyventi nepripaintam mirusiojo nuo AIDS partneriui. Jis igyvena mylimo mogaus mirt, taiau formaliai
nevardinti, juolab slpti santykiai, apsunkina gedjim, nes toks artimasis lieka
savo skausme visikai vienas.
65

Panas sunkumai ir igyvenimai lydi ir mirusij dl narkotik perdozavimo artimuosius.

Psichologin netektis be fizins netekties. Tai, kaip jau minjome, esantys komoje, sergantys Alzhaimerio liga artimieji. Fizikai ie mons yra alia,
bet bendravimas su jais prarastas. Visa, kas buvo i moni asmenybs esm,
inyksta. Tokias psichologines netektis taip pat lydi ilgalaikis sielvartas, kur
komplikuoja negrtama artimo mogaus asmenybs transformacija, btinyb
visikai juo rpintis ir u j atsakyti. Integruoti savyje i artimo mogaus bt ir
nebt labai sunki uduotis kiekvienam, kuriam tenka tai patirti.
Alzhaimerio ligoje daugelis, velgia tik ligos paliest asmenybs griuvsi
siaub bei artimj psichologin netekt ir kani. Gal kiek per maai pastebima
lieka tai, kad jei artimas mogus netenka psichologinio, socialinio veiksnumo, ir
funkcionuoja tik fizikai, jis vis tiek lieka mogus, kurio patirtis ir igyvenimai
nors ir tampa neprieinami kitiems, sunkiai ir paiam serganiajam, nes byra,
maiosi jo tirpstanioje atmintyje; bet ilieka jo vidinje realybje kaip tolimi bet
tikri kakada jo gyvenime sukaupt ini, igyvenim, gdi aidai ir atvaitai,
vienaip ar kitaip palaikantys jo mogikj bt. mogumi gims, mogumi ir
mirta. Mano mama serga Alzhaimerio liga, ji jau nepasta savo draug, mans,
jis nebeino, kad yra mano mama. Dabar joje jau beveik nebemanoma aptikti
ankstesni jos asmenybs savybi. Taiau ji yra mano mama, savyje inau, jauiu
ir turiu j vis. Ankiau myljau mam vienaip, dabar myliu kitaip. Matau, kad
turdama siauras galimybes ji gali diaugtis, lidti, turi poreikius. Noriu, kad ji
gyvent. Sergantis Alzhaimerio liga, kaip ir visi mons, turi teis ori senatv,
ir kiekvienas, kuris sudar toki galimyb savo artimiesiems, niekada neabejos
i pastang prasme ir ras ne tik lidn, bet ir viesi ios patirties pusi.
Keletas miri, vykstani viena po kitos.
Kartais gyvenimo aplinkybs susiklosto taip, kad vienam mogui tenka
igyventi kelias i eils vykstanias artimj mirtis. Tai itin iaurs ir skauds
likimo ibandymai.
Egzistencins filosofijos atstovai apie gyvenime nuo moni valios neprilausomai susiklostanias slygas, sunkumus, yra isak kelet mini .P.Sartras tokius gyvenimo sunkumus yra apibdins kaip sunki gyvenimo poveiki
koeficientas. is koeficientas skirtingas visiems monms. Kai kuriems per savo
gyvenim tenka labai didelis sunki gyvenimo poveiki krvis tenka pakelti
66

daug miri, tragik vyki. mons ias duotybes daniausiai vadina likimu,
lemtimi. ioms duotybs egzistencins psichologijos kalboje danai vadinamos
faktikumu, M.Haidegeris tai vadino mestimi visi mons yra mesti
gyvenim. Kartais tai itisi, mases traukiantys pragaitingi gyvenimo verpetai (karai, tremtys, epidemijos, ems drebjimai), kartais vienam mogui tekusi
dalia gimti negaliu ar igyventi kitus neivengiamus sunkumus. Tai slygos,
kurios duotos mogui, kurias vieni vadina likimu, kiti Dievo valia. i slyg
pats mogus nepasirenka. Taiau mogus gali nusprsti kaip bti su iomis duotybmis. Jei duotybs nepriimamos, neigiamos mogus atsiriboja, usidaro
nuo savo pradmen. Kitas kelias priimti ias duotybes kaip neivengiam savo
egzistencijos dal, kuria tenka ir remtis.
Mirtys, kurias tenka igyventi viena po kitos, labai sunkus krvis netekusiojo jausmams tik prasideda vienos netekties sielvarto veika, o gyvenimas
j papildo nauju sielvartu. Gedjimas isitsia, netekties jausmai susilieja, ir sustiprja. Kiekviena nauja netektis dar labiau komplikuoja gedjimo proces, dl
to didja rizika, kad gali pritrkti vidini psichikos rezerv visiems, su netektimi susijusiems jausmams veikti, didja rizika depresijai kilti. Moteris, kuri per
4mnesius neteko i eils keturi artim moni, prajus 5metams pasakojo:
Sulauks 87met, mir mano tvas. Neprajus ir mnesiui, mir mama, jai
buvo 80met. Trei mnes netiktai nuskendo mano 49met brolis, o dar po
mnesio su motociklu autoavarij pateko ir uvo 23met sesers snus, kuris
buvo mano kriktasnis. Vis ms gimin apm siaubas jautms prakeikti,
ir laukme, kas bus sekantis. Mano sesuo susirgo depresija ir vaduojasi i jos iki
iol, padedama psichiatr. A pirmuosius neteki metus ir nepamenu, kaip itvriau tik tiek, kad itvriau. Per juos pablogjo sveikata, prasidjo chronikas
inkst udegimas. Pradjau po truput atsigauti po koki trej met, i uburto
neteki baims rato padjo ieiti ir psichologas. Jauiuosi dabar kitokia, negu iki
tol nesulauyta, ilikusi, bet su daug rand, kuri gl kartais dar pajuntu.
Neveiktos anksiau vykusios netektys. Kiekviena vykusi ir neveikta
netektis palieka savo pdsakus, kurie komplikuoja vliau patiriam neteki
igyvenim. Yra inoma lidna krizi veikimo taisykl visos neveiktos krizs linkusios chronizuotis (virsta kno, psichikos sutrikimais, psichologinmis
67

 roblemomis, priklausomybmis), ir apsunkinti kit ateinani gyvenimo krizi

p
veikim. Neveiktos ankstesns netekties krizs apsunkina igyvenimus, susijusius su itinkaniomis naujomis netektimis. Tai, kas nepabaigta (neigyventa),
kai prisideda nauji, su netektimi susij igyvenimai, apsunkina sielvarto darb.
Neveikt ankiau vykusi neteki ir nauj susikaupim galime palyginti su
perpildytu autobusu kai pilnas autobusas atliko reis, bet visi keleiviai, kurie
turjo ilipti, neilipo, o autobus lipo dar nauj keleivi su sunkiu bagau.
Greiiausiai is autobusas jei ir pajuds i vietos, tai netrukus nuo perkrovos
sustos ir nebegals vaiuoti.
Neigyventas sielvartas dl tv mirties. Dar nra pakankamai priimta
asirpinti vaik sielvartu, kai jie ankstyvame amiuje igyvena tv mirt. Vaip
kams tada rodomas dmesys, atjauta, taiau daniausiai bandant padti jiems
umirti netekt. Ir vaikai danai lieka vieni su savo igyvenamu sielvartu dl
tv mirties. Tada sielvarto veika sustoja. Taiau sielvarto jausmai nedingsta.
Jie virsta vaiko problemomis, pasireikianiomis elgesio, mokymosi, adaptacijos
sutrikimais. Apie tai kitas skyrius.
Nesugebjimas pakelti isiskyrimus. Tai mogaus asmenybs, emocins
sistemos ypatumai, kuriuos lemia aukljimas, aplinka, gyvenimo raidos ypatumai, ir kuriems bdingi priklausomi santykiai, nesugebjimas bti autonomiku
individu, sunkumai kuriant naujus santykius. ie mons reikiamu gyvenimo
raidos laikotarpiu negyja natralios emocins atsiskyrimo (daniausiai, vaikystje) ir saviaktualizacijos patirties, formuojasi silpnas j asmenybs tapatumo
ir savasties pajautimas, tai apsunkina ir upildo dideliu nerimu ir baimmis
gyvenimo permain, susijusi su isiskyrimais, juolab reikmingomis netektimis,
igyvenim. Netekus reikming artimj ie mons jauiasi be galo nesaugs
ir bejgiai, kaip palikti vaikai. J igyvenamas sielvartas danai tampa beribiu ir
nesibaigianiu, perpildytu nerimo, baims, depresik igyvenim. Esant tokiam
patologiniam gedjimui, specialist pagalba daniausiai btina.

68

VAIKAI IR NETEKTYS
Kaip vaikai supranta mirt ir igyvena sielvart
Netektys visada labai skaudiai palieia vaikus. Danai suaug nesuteikia
vaik netekties igyvenimams tiek reikms, kiek reikt. Danai tai vyksta ir
todl, kad suaugusieji tiesiog neino, kaip ir k sakyti vaikui, kai mirta kas nors
i artim vaikui moni. Tiesa ir tai, kad ms kultros vietimo sistemoje yra
daug ini apie vaik auginim, aukljim, seksualin vietim, taiau praktikai
nesuteikiama ini apie tai, kaip kalbti su vaikais apie mirt. O vaikai apie mirt
galvoja ymiai daugiau, negu apie tai sivaizduoja suaug mons. Taiau be baims, bdingos suaugusiesiems. Manoma, kad mirties baim vaikai perima i
suaugusij pasaulio. Vaik emocins reakcijos mirt stiprumas tiesiogiai priklauso nuo vaik supani suaugusij reakcijos, nerimo, susijusio su mirtimi.
Pirmsias netektis vaikai daniausiai igyvena mirus mylimiems gyvnams.
Vaik ir gyvn ryys, kai jie auga kartu ir yra artimi, yra ypatingas vaikas
priima gyvn kaip savo draug, kuriam atsiveria, pasakoja visk, kas jam svarbiausia, patiki savo paias didiausias paslaptis. Todl vaikai labai lidi, igyvena ir gedi netek savo augintini. Tai svarbu suprasti suaugusiesiems ir padti
vaikams igyventi sielvart. Nuo pirmos gyvenimo netekties igyvenimo gali
labai stipriai priklausyti, kaip vaikas, kai suaugs, priims kitas gyvenimo netektis ar leis sau igyventi lides ir sielvart.
Vaikus labai sukreia, jei mirta kas nors i artimos vaikui aplinkos, o tv
mirtis prilygsta katastrofai vaiko pasaulyje. Vaikus labai emocikai paveikia ir kito
vaiko mirtis nes griva sivaizduojamas ar jau gytas vaiko tikjimas patirtimi, kad mirta tik seni mons. Vaikikoji mirties samprata stipriai veikia tolesn
69

v aiko raid, paddama, arba, atvirkiai trukdydama jam veikti neivengiamas

gyvenimo netektis (NavickasV., 2003). Todl vaik poiriui mirt ir kaip vaikai
igyvena netektis, nortsi skirti daugiau dmesio ir ioje knygoje. Neabejoju, kad
su vaikais apie visk reikia kalbti nuoirdiai ir atvirai, bet visada galvojant bei
jauiant ir atsivelgiant tai, k, kaip ir kiek vaikas gali suprasti bei priimti. Ir labai
svarbu nepriskirti vaikui savo nerimo ir baimi, susijusi su mirtimi.
Vaikai iki madaug 10met amiaus msto konkreiai, ir jiems nra prieinamas kaip suaugusiesiems, abstraki svok suvokimas. Todl vaikams sunku
suprasti ir tokias abstrakias svokas kaip mirtis, mirtingumas, btis ir nebtis,
smon, aminyb.
Toliau, apraant vaik santyk mirt, pagal ami, remsiuos V.Navicko
(2003) knygoje Mirties samprata vaikystje pateikiama mediaga, kurioje isamiai pristatomi daugelio tyrim rezultatai apie vaik santyk mirt. Taip pat
apibendrinim papildysiu keliais kit autori ir savo paios pastebjimais.
Dauguma moni pakankamai gerai prisimena vaikysts akimirkas, susijusius su mirtimi. Taiau paprastai tai prisiminimai, susij su tuo metu siminusiais jausmais, suaugusij reakcijomis, laidotuvi vaizdais. Mano paios pirmi
prisiminimai:
Prisimenu du epizodus, susijusius su mano senelio mirtimi. Man tuo metu
buvo 4metai. Pirmas ateina du kaimyn berniukai, dvyniai, kurie pasako mano
moiutei, kad mir jos vyras, mano senelis. Jis mir netiktai, isiraydamas i
ligonins. simin vaizdas ir garsas moiut sukliko ir pradjo raudoti. Antras
prisiminimas i senelio laidotuvi. Senelis buvo paarvotas, kaip anksiau buvo
priimta, namuose. Juose daug moni, vaki kvapas. Ir dabar girdiu, kaip tiksi
didelis sieninis laikrodis. Matau senel karste, prisimenu, kaip saugiai miegu su
mama viena lovoje, nors paprastai jau miegodavau atskirai. Po to laidotuvs, vaikai, surikiuoti po du, neame gles. ie prisiminimai nebaugina, bet yra reikmingi.
O j vaizdai pakankamai ryks iki iol, nors prajo jau beveik 50met.
Iki 5met. Iki 5m. amiaus vaikai dar nesupranta mirties kaip baigtinio
proceso. Nesupranta, kad kakada mirs visi. Nesieja mirties su savo asmeniu.
Tokio amiaus kai kurie vaikai gali sivaizduoti, kad mirusysis ivyko ir dar gr,
arba mirt sivaizduoja kaip isiskyrim, galvodami, pavyzdiui, kad mirusiojo
nebemato todl, kad jis su visais nebegyvena. Beje, ia galima terpti ir toki
70

lidn analogij ivykus ilgesn (bet ne amin) kelion artim mog tokio
amiaus vaikas gali jausti, igyventi panaiai, lyg jis bt mirs. Tai pravartu
inoti tvams, ilgesniam laikui ivykstanstiems dirbti usien ir paliekantiems
vaikus seneliams ar kitiems giminms.
io amiaus vaik mstymas labai konkretus. Kartais vaikams mirtis gali bti
panai mieg. Todl suaugusieji turt vengti abstraki frazi apie mirusj,
kurias vaikai gali suvokti konkreiai ir paodiui, pvz.: senelis miega. Nes vaikas,
matydamas mieganius mones, vliau gali labai isigsti (DyregrovA., 1989).
Vaikams, panau, laikas bga ratu taip, kaip paroje: ryte vaikas keliasi,
dien kak veikia, vakare atsigula ir umiega, taip ir gyvenimas vaikui atrodo eina ratu mogus bna maas, didelis, paskui, senatvje, vl maas; taip
vaiko pasaulyje gali kaitaliotis gyvenimo ir mirties supratimas. Vaikams bdingas magikas mstymas jie tiki stebuklais, j vaizduotje reals mons gali
veikti kartu su pasakikais personaais. Ir vaikas visuomet jauiasi vis vyki
centru, kuris susijs su visais aplinkui vykstaniais vykiais ir juos takoja. Vaikai
gali sivaizduoti, kad j mintys, jausmai, norai ir poelgiai gali bti prieastimi to,
kas atsitinka su jais ir su aplinkiniais monmis. Todl suaugusiesiems dert
atsiminti, kad kartais dl tokio mstymo ypatum vaikai gali sivaizduoti, kad
yra kalti dl kakieno mirties (DyregrovA., 1989).
Kadangi vaikai iki 5m. nesuvokia mirties baigtinumo, pirm ini apie
mirt jie paprastai reaguoja palyginus ramiai. Taiau vaikai stipriau reaguoja
artimj elges, kai kakas mir. Ikimokyklinio amiaus vaikai gedi trumpiau,
negu vyresni vaikai.
Mai vaikai, mirus artimam mogui, yra ypa bejgiai ir pasyvs. Vaikui dar
sunku suprasti kas vyko, sunku suvokti visus, su mirtimi susijusius, padarinius.
Todl, norint atstatyti vaikui prarast dl artimojo mirties gyvenimo pusiausvyr, jam btina pagalba i alies.
59met. Tokio amiaus vaik susidomjimas mirtimi padidja. Jie pradeda
suprasti, kad mirtis negrtamas procesas. Taiau dar gali ilikti sivaizdavimas,
kad j pai mirtis nemanoma. Suvokimui apie kit mirt vaikui reikia daugiau konkrei patvirtinim laidotuvi ritualo, kapo, antkapio (DyregrovA.,
1989). Mirties prieast tokio amiaus vaikai daniau velgia iorje tai reikia,
kad vaikai galvoja, kad mogaus mirt lemia kokia nors iorin jga (pvz., giltin
71

ar pan.). aidimuose vaikai ima daniau personifikuoti mirt jai suteikiamas

pavidalas vaiduoklio, sens su dalgiu, griaui, elio ar tiesiog numirlio.
Taiau palaipsniui is poiris kinta ir vaikai pradeda suvokti, kad mirt sukelia
vidins prieastys ligos, senatviniai pakitimai. Apie 9-uosius metus vaikai pradeda suvokti, kad kai mogus mirta suyra jo knas.
Augdamas vaikas vis maiau jauiasi pasaulio centru, pradeda labiau tapatintis su kitais monmis, suprasti j jausmus, atjausti netekus. iame amiuje
vaikai savo elgesiu vis daugiau orientuojasi bendraami nuomon, vertinimus,
todl, bijodami bti nesuprasti, jie gali slpti savo jausmus. Mokyklinio amiaus
vaikai gyja daugiau ini, patirties, tampa socialiai aktyvesni, tai suteikia daugiau galimybi integruoti mirties fakt savo patirt. Fantazijose ir aidimuose,
atkurdami traumuojanius vykius, vaikai veikinja savo bejgikumo jausm
kerydami skriaudikams, gelbdami silpnuosius.
Vir 10met. 912m. amiuje, kuris literatroje danai minimas kaip
latentinis (cit. pagal YalomI., 1980), vaik domjimasis mirties tema sumaja ir vl suaktyvja prasidjus paauglystei, madaug 1213m. Tiktina, kad iki
madaug 9m. amiaus, aukljimas, kultra, apeidami ir slopindami mirties tem
turi takos ir vaiko mirties suvokimui buvs natralus iki tol santykis su mirtimi, tampa istumtas, pradeda veikti efektyvi vaikika gynyba. Mirties simbolius
vaikai danai naudoja juokais, paiepdami aidimuose mirt. Atrodo, kad mirties
(kaip, beje, ir seksualumo) tema 912m. vaik labai nejaudina. Taiau baigiasi
vaikyst, prasideda paauglyst ir dl ios raidos ankstesns vaikikos gynybos
tampa nebeefektyvios. Mirties klausimas vl ikyla ir pradeda rpti.
Artjant paauglystei, vaikai pradeda mirt suvokti kaip gamtos dsni
reguliuojam vidin biologin proces t.y., kad mirtis vyksta tada, kai kakas
sutrinka organizmo viduje. Vaikai mirt supranta jau abstrakiau, plaiau suvokia mirties padarinius. Todl ir mirt vaikai iame amiuje gali reaguoti ymiai
audringiau. Vaikai pradeda suvokti mirties neivengiamum kad mirta visi.
Tai didina nerim, susijus su mirties tema. Todl io amiaus vaikai link maiau galvoti ir kalbti apie mirt.
io amiaus vaikai igyvena ir gedi dl kiekvieno artimo mogaus mirties. Jei
mirtis numatoma ir vaikas psichologikai jam paruoiamas, jo gedjimo reakcija
bus ne tokia stipri, kaip vykus netiktai artimojo miriai.
72

Paauglystje mirties suvokimas gilja, aikiau suvokiami mirties padariniai.

Paaugliams bdinga daug galvoti apie gyvenimo prasm, kelti egzistencinius
klausimus, taip pat ir apie mirt. Artimj mirtis labai paatrina iuos igyvenimus. Paaugliai link slpti savo gedjimo jausmus ir sielvart. ie igyvenimai
labiau atsispindi paaugli elgesyje netektis patyr paaugliai daugiau ir daniau
konfliktuoja ar kitaip netiesiogiai ireikia savo sielvarto jausmus, kurie daniausiai yra nukreipti aplinkinius.
Vaik reakcija praneim apie artimojo mirt. Kaip ir suaug mons,
taip ir vaikai, praneim apie mirt reaguoja vairiai, daniausiai (DiregrovA.,
1989) oku ir nerimu, baime ir pasiprieinimu, apatija ir depresija, kartais elgdamiesi lyg nieko neatsitiko.
Mirus artimam mogui, vaikai daniausiai:
jauiasi prislgti;
daug ir gyvai atsimena mirusj;
igyvena lides ir (ar) depresij;
jauia grauat, gali kaltinti save, jausti gd kad blogai elgsi su mirusiuoju ar negerai apie j galvojo;
pyksta ant mirties, kuri atm, ant Dievo, kuris leido mirti, ant kit
moni, kurie nesustabd mirties, ant mirusiojo kad paliko, idav;
patiria mokymosi sunkum: is simptomas turi polink usitsti jei
dauguma simptom po artimo mogaus mirties praeina per kelerius
metus, tai is gali usitsti daug met po netekties;
jauia fizinius negalavimus;
blogiau miega;
pradeda daugiau nerimauti dl kit savo artimj.
Svarbu atskirti pasekmes, kurios kyla vaikams dl traumuojanio mirties
igyvenimo (kai mirties faktas tampa vaikui trauma) nuo prast pasekmi,
lydini gedjim. Traumuojani netekties igyvenim pasekms visuomet yra
labiau komplikuotos ir ilgiau trunka.
Traumuojantys vaikus mirties igyvenimai:
1) Tv mirtis.
2) Artimo bendraamio mirtis.
73

3) Kai artimo mogaus mirtis vyksta netiktai.

4) Kai vaikas tampa netiktos, iaurios, smurtins ar saviudikos mirties
liudininku.
Tv mirtis. Stipriausiai vaikai paveikiami, kai mirta tvai. Su tv, ypa
motinos mirtimi (jei vaikas maametis), vaikai netenka savo pagrindinio saugum teikusio ryio su pasauliu. Natralu, kad nesmoningai vaikas igyvena
ir siaub dl savo tolesnio gyvenimo be tv, kurie buvo jo saugumo pasaulyje
garantas. Vaik apninka nerimas, jis pradeda abejoti, ar jo agresyvios mintys ir
fantazijos apie tvus negaljo paskatinti j mirties. is igyvenimas toks stiprus,
kad vaikui trumpam gali sutrikti realybs suvokimas. Gali pasireikti stipri emocin gynyba suinojs, kad mir vienas i tv, vaikas neverks, kai kurie vaikai
gali net juoktis ar kitaip keistai elgtis. Mirties fakt vaikik smon lyg atmeta istumia visus su vykusia mirtimi susijusius sunkius jausmus. Tik vliau,
palaipsniui, i atmesta sukreiani igyvenim dalis ltai prijungiama prie turimos patirties. tampa vaikui maja, kai jis gali jam priimtinais ir prieinamais
bdais, pamau igyventi susikaupusius jame netekties jausmus irdamas
filmus, kuriuose vyksta netektys, skaitydamas knygas, kuriose mirta herojai,
klausydamas apie kit sunkius igyvenimus. Ir, inoma, jei alia yra j suprantantis ir palaikantis suaugs mogus, kuriuo vaikas pasitiki. Taip palaipsniui vaikas
igyvena ir priima savo skausm (DyregrovA., 1989).
Vaikai, kurie netenka tv, priskiriami rizikos grupei. D.Black ir M.A.Urbanowich (cit. pagal DyregrovA., 1989) tyrimai rodo, kad, prajus metams po
vieno i tv mirties, 50proc. vaik buvo bdingi su padidintu nerimu susij
simptomai. Po dvej met ie simptomai buvo bdingi 30proc. vaik.
Yra psichiatrins ligonins pacient tyrimai (cit. pagal YalomI., 1980), kurie
statistikai reikmingai parod fakt, jog yra didesn tikimyb, kad kai mogus
pasiekia t ami, kuriame mir jo tvai ar vienas i j, jis tampa psichikai labiau
paeidiamas iame tyrime tai buvo momentas, kai minto amiaus mons
buvo hospitalizuoti psichiatrin ligonin.
Elizur, M.Kaffman (cit. pagal DyregrovA., 1989) nustat, kad iki trej su
puse met po vieno i tv mirties 40proc. vaik pasireikia vairios patologins
gedjimo reakcijos. ios reakcijos bna dviej tip:
1) Susijusios su danesniu verksmingumu, mirties neigimu, giliu sielvartu
ir nerimu.
74

2) Pasireikianios pasyviu, prislopintu arba asocialiu ir agresyviu elgesiu.

Taip pat pastebta, kad vaikai, kurie iki 16m. neteko vieno i tv, turi
didesn polink saviudikoms mintims ir ketinimams.
Brolio ar sesers mirtis. brolio ar sesers mirt vaikai reaguoja panaiai kaip
ir tv mirt, tik gedjimas daniau bna ne toks atrus ir trunka kiek trumpiau
(DyregrovA., 1989). Lik gyvi broliai ir seserys netenka eimos nario, aidim
draugo, konkurento ir tam tikram laikui prasto tv dmesio. Danai iems
vaikams tenka igyventi audringas tv jausm reakcijas, kurios atsiranda i nerimo ir baims prarasti likusius vaikus. Tvai, mirus vienam i vaik, neretai
sumaina reikalavimus likusiems savo vaikams, tai sukelia vaik elgesio problemas. Ypa tai tampa pastebima paauglystje. Vliau gimusius vaikus, tvai link
per daug globoti, tai trikdo ir stabdo vaiko savarankikum. Kartais tvai nori ar
net veria vaik bti panaiu mirus brol ar seser, tai apsunkina vaiko savimons raid, trukdo tapti savimi.
Mirus jaunesniam broliui ar seseriai, vaikai danai jauiasi kalti kad pavydjo, negerai galvojo apie brol ar seser. Konkurencija tarp vaik eimoje normalus, inomas ir apraytas pedagoginje ir psichologinje literatroje reikinys.
Natralu, kad konkurencij tarp vaik kartais lydi pavydo, pykio, nuoskaudos
jausmai.
Neivengiamai kyla ir kalts jausmai. Ypa gili kalt vaikai igyvena, kai
brolis ar sesuo mir tuo metu, kai buvo paliktas j prieirai, ar jiems kartu
aidiant.
Vaiko mirtis vykis, kuris gyvenimo laiko skalje vyksta neprastu laiku
per anksti. Lik broliai ir seserys iuo atveju ankiau susiduria su realybe, liudijania, kad ir jie gali mirti, tai sumaina saugumo jausm. Kyla daug abejoni
apie gyvenimo prasm ir teisingum. Vaikai mirt supranta kaip ilgo gyvenimo
pabaig. Todl su seneli mirtimi vaikams santykinai susitaikyti lengviau.
Seneli mirtis. Daniausiai, tai viena i pirmj vaiko neteki kai netenkama artimo mogaus. Vaiko reakcija seneli mirt labiausiai priklauso nuo to,
kiek artimas ryys su seneliais siejo vaik ir nuo tv reakcijos savo tv netekt.
Jei vaiko ryys su seneliais buvo artimas, vaikas j mirt igyvens giliau ir ilgiau.
Jei vaikas su seneliais matsi retai ir tarp j nebuvo artimesnio ryio vaikas
seneli mirt priims ramiau. Tvams pravartu prisiminti, kad j santykis su savo
75

tvais tai viena istorija, o j vaik santykis su seneliais tai visai kita santyki
istorija. Todl svarbu, kad suaugusieji, netek savo tv, nepriskirt savo netekties igyvenam jausm ir vaikams, t.y., nesivaizduot, kad taip, kaip jie igyvena savo tv mirt, taip j igyvena ir j vaikai. Vaikas seneli mirt igyvena
paprastai kitaip, negu savo tv mirt. Iimtis jei seneliai buvo labai artimi ir
atstojo ar ilgai pavadavo dl vairi prieasi tvus.
Draug mirtis. Augant draugai vaik gyvenime vaidina vis didesn vaidmen.
Ypa tai akivaizdu paauglystje, kai draugai tam tikra prasme tampa svarbesni u
tvus. Mirus draugui, vaikai labai giliai gedi, tik, ypa paauglystje, link slpti
savo sielvarto jausmus. Bendraamio mirtis sukreia skaudiu priminimu, kad
mirti gali ir jauni mons. Paaugliui, jaunuoliui, tai visuomet sukelia labai didel
nerim, nes paauglyst ir jaunyst tai amius, kai suvokimas apie kiekvieno
baigtinum jau egzistuoja, daug galvojama apie gyvenimo prasms ir mirties
klausimus, bet asmenin mirtis atrodo esanti dar tiesiog nesivaizduojamai toli.
Suaugusieji danai nesuteikia paaugli ir jaunuoli bendraami netekties igyvenimui reikiamos svarbos ir neskiria palaikymui reikalingo dmesio ir laiko.
Vaikai ir saviudybs. Su artimj saviudybe susij faktai nuo vaik daniausiai slepiami. Apie tai vaikai daniausiai igirsta i paalini moni. Tausojanti vaikus (bet ne suaugusiuosius) tiesa kitokia geriausiai, kai apie visus
baisiausius dalykus vaikai suino i karto, kartu su visais ir i artimiausi moni. Kitaip jie gali prarasti pasitikjim suaugusiaisiais. Kai vaikas nepakankamai informuojamas, didja tikimyb, kad jis savaip priims saviudybs fakt
ar su juo susijusias nuogirdas, taip pat, vaikas gali jaustis ir kaltas dl artimojo saviudybs. Vaikams gali kilti mintys apie tai, kad kadangi jie buvo negeri
savo artimajam (tvams, seneliams, broliams, seserims), dl to jis ar ji nusiud. Dl visuotinio tyljimo, vaikas negali pasidalinti su niekuo kylaniomis dl
artimojo saviudybs mintimis, fantazijomis, abejonmis, nerimu, tai didina jo
tamp ir utsia gedjimo reakcijas. Suaugusieji, slpdami saviudybs fakt,
danai sivaizduoja, kad geriau gelbstintis melas kad artimasis nenusiud, o
mir kitaip buvo nuudytas ar vyko nelaimingas atsitikimas, negu tiesa apie
mirt kad nusiud. Taip susilpnja vaiko realumo jausmas, maja, arba visai
prarandamas pasitikjimas suaugusij pasauliu ir savimi. (DyregrovA., 1989).
76

Kaip padti gediniam vaikui

Vaikai nuo vaikysts turt gyventi atmosferoje, kurioje lidesio jausmas
yra neslepiamas, nedraudiamas, neneigiamas ir priimamas. Vaikas turt augti
inodamas, kad visi mons kartais lidi, kad tai normalu, ir kad tai nesitsia
aminai lidesys turi pradi ir pabaig. Geriausia, kai ias inias apie lides
savo elgesiu vaikui perduoda tvai. Vaikai turt matyti ir lidinius tvus, kaip
ir tai, kad tvai, igyven lides, vl gali diaugtis ir gyventi toliau.
Vaikai turi daug natrali lidesio, sielvarto veikos mechanizm, kurie
kinta priklausomai nuo amiaus, ir, kaip jau minjome, vaikui augant ir perimant
kultrines mirties neigimo gyvenime nuostatas, ie natrals gynybos mechanizmai tampa maiau veiksns.
Turbt daug kas atsimena ir i savo vaikysts, kaip laidojo rastus negyvus
vabaliukus, paukiukus, atkartodamas matyt laidotuvi tvark ikasama
duobel, vabaliukas dedamas degtuk dut, paukiukas bat ar panai
dut, kuri bdavo ukasama, ant jos pastatomas kryiukas i pagaliuk ar paminklas i akmenuk, kapelis papuoiamas glytmis. Ir po to daniausiai greit
pamirtamas. Taip pat vaikai savo lides pieia tai vienas i bd, kaip vaikas ireikia savo susikaupusius sunkius jausmus. Pieia lidnomis, tamsiomis
spalvomis matytus vaizdus, pasak herojus; pieinyje ukasa kas kelia nerim utuuoja, ubrauko, visai nenupieia. Taip vaikai pieiniuose gali ireikti
savo nerim ir lides, susijusius ir su mirusiu artimu mogumi.
iais laikais atsirado kitoki lidesio ir sielvarto veikos priemoni, dl kuri
verta nerimauti pvz., televizoriai, kompiuteriniai filmai. Vaikai mato mirt
labai danai (NavickasV., 2003) per inias, animacinius ir vaidybinius filmus,
kompiuteriniuose aidimuose. Viena vertus, gilesnis mirties suvokimas, irint
mirt ekrane, realiai nevyksta, mirties samprata devalvuojasi. Taiau galima pastebti, kad kartais vaikai, kai lidi, igyvena sielvart, irdami lidnus filmus,
igyvena ir savj lides, kas padeda j greiiau veikti. Taiau humanik lidn
film, tinkam vaiko sielai atverti, deja, yra ymiai maiau, negu iuolaikins
vaizdo produkcijos, susijusios su agresija, smurtu, iaurumu, kuri, manau, vaiko
irdingum ne atveria, o udaro.
77

Norint padti vaikams veikti lides, geriausiai nukreipti j klausimus ir

intis jausmus. Kai vaikas uduoda klausim kodl mir?, ar pana, geriaum
siai, kai suaugusiojo atsakymas grina vaik jausm pasaul. JohnW.James,
savo knygoje Kai sielvartauja vaikai pateikia tok pavyzd: maameio snaus,
netekusio mylimo iurkno klausim kodl jis mir?, mama atsako: neinau,
mielasis, bet i tikrj labai lidna, kad Fido mir, ar ne? Visada labai svarbu
sukurti pakankamai saugi ir priimani aplink, kurioje vaikas galt drsiai
reikti skausmingus jausmus, sukeltus netekties.
Vaik reakcijos artimj mirt labai tampriai susijusios su tuo, kaip artimi suaugusieji priima mirt kaip j igyvena, k apie tai kalba, kaip veikinja
su mirtimi susijusius padarinius. Suaugusij elgesys mirus artimiesiems gali
vaikams padti, bet gali ir apsunkinti gedjimo proces. Vaikams padeda kai
jie mato natral suaugusij elges ir tikrus jausmus, kai suaugusieji nevengia
atsakyti j klausimus, kalbtis su vaikais apie jausmus, lydinius netekt. Vaik
gedjim apsunkina audringos ir dramatikai reikiamos arba, atvirkiai, visikai slepiamos ir slopinamos suaugusij reakcijos netekt. Tada vaikas netenka
galimybs dalintis su suaugusiaisiais savo jausmais.
Geriausiai, kai apie artimo mogaus mirt pranea tvai, arba kiti artimi vaikui mons. Praneti reikt aikiai ir tiesiai. Po tokio praneimo reikia btinai
turti laiko ilgiau pabti, pakalbti su vaiku. Leisti jam isiverkti, atsakyti vaiko
klausimus. Jei vaikas maas, atsargiai vartoti tokius odius kaip siela (vaikas
dar nesuvokia io odio talpos) ir geriau nevartoti toki palyginim, kaip, pvz.,
senelis umigo aminu miegu, ar ivyko tolim ir amin kelion.
Jei mirt galima numatyti, vaikas turt bti jai paruoiamas vaikui reikia
pasakyti apie progresuojani artimo mogaus lig ir apie tai, kad paprastai
tokiais atvejais nebepasveikstama, o mirtama.
Liga ir mirtis neturi bti apgaubti tyljimu, juolab melu. Mirtis neturi bti
romantizuojama ir kitaip grainama. Realus, tiesus netekties ir su ja susijusi
vyki aikinimas bent nedidina vaiko pasimetimo ir taip sudtingoje netekties
situacijoje. Vaikui reikia sakyti ties, kuri jis galt suprasti ir priimti pagal savo
amiaus galimybes. Kitaip didja igyvenam jausm sumaitis, vaikas negali
ireikti to, k igyvena i tikrj. Vaikai sugeba priimti realyb ymiai geriau,
negu suaugusieji sivaizduoja. Vengimas sakyti vaikui ties apie netektis daniau
susijs su pai suaugusij baime j priimti, bei nenoru kalbti apie skaudius
78

vykius ir igyvenimus. Vaikams lengviau, kai jie mato tikrus suaugusij jausmus, o ne slepiamus. Kai suaugusieji sivaizduodami, kad saugo vaik jausmus,
vykus netekiai elgiasi valiai ir linksmai, vaikams gali atrodyti, kad suaugusieji
pamiro mirusj. Arba vaikai pradeda galvoti, kad apie t, kurio nebra kalbti negalima. Galiausiai, kai vaikai mato slepianius savo jausmus suaugusiuosius, jie mokosi tokio elgesio ir patys taip pradeda elgtis. Taiau, kaip minjome,
reikt vengti ir kito kratutinumo per daug audring emocini reakcij. Vaikai
turi matyti ne tik aaras ir begalin sielvart. Kakas turi ir ramiai pakalbti su
vaiku apie netekt. Jei artimieji negali to padaryti galt padti artimas eimos
draugas ar kitas suaugs mogus, kuriuo vaikas pasitiki.
Ndienos suaugusiesiems danai kyla klausimas ar reikia vaik vesti
prie velionio kno, ar reikia, kad vaikas dalyvaut laidotuvse? Trumpi atsakymai bt taip, nes, atsveikinimas su mirusiuoju tai natrali gyvenimo dalis.
Ne jei vaikas pats nenori ir aikiai apie tai duoda inoti. Taiau, kaip jau inome, vaik nerimas ir baims, daniausiai labai tampriai siejasi su akivaizdiomis
arba slopinamomis tv emocinmis reakcijomis. Daugumoje pasaulio kultr
vaikai dalyvauja ritualuose, susijusiuose su mirimu ir laidojimu. Neretai jiems
net skiriami tam tikri vaidmenys laidotuvse. Ms akiai ir ausiai gana iaur
pavyzd apie tai pateikia I.Yalom (1980) Naujosios Gvinjos kultroje Fore
vaikai dalyvaudavo suvalgant numirus giminait. Kadangi is ritualas senovje
buvo natrali Fore kultros laidojimo paproi dalis, joje natraliai ir be ypatingo nerimo dalyvaudavo suaugusieji, tad lygiai taip pat natraliai ir be koki nors
pastebim padarini joje dalyvaudavo ir vaikai. i iliustracija tik primena, kaip
elgsen takoja kultra ir tradicijos.
Ms kultroje priimta, kad vaikai dalyvauja laidojimo ritualuose. Taiau,
kai vaikai pirm kart susitinka su mirtimi, juos reikia paruoti atsisveikinimui
su mirusiuoju t.y., trumpai papasakoti apie tai, k jie pamatys vaikui reikia
i anksto papasakoti, kur guli mirusysis, kad karste jis atrodo nebe taip, kaip
atrod gyvas. Taip pat vaikui reikia i anksto paaikinti, kaip vyksta laidotuvs,
kaip laidotuvse reaguoja ir elgiasi suaug mons. visus vaiko klausimus apie
tai svarbu atsakyti nuoirdiai ir jam suprantamai.
Geriau, kai po artimj netekties vaikas lieka su tvais, ar vienu i j, o ne
iveamas pas senelius ar kitur. Netektis atrina vaiko baim prarasti likusius
artimuosius. Jei tvai neranda jg usiimti vaiku po igyvenamos netekties,
79

rekomenduotina pakviesti patikim mog, kuris padt namuose, usiimt

vaikais, bet neiveti vaik i nam.
Kai vaikai netenka galimybs kartu su visais suaugusiaisiais dalyvauti artimojo laidotuvse ir kituose su laidojimu ir mirusij atminties pagerbimu susijusiuose ritualuose, jie jauiasi atskirti nuo suaugusi pasaulio, kurio parama tuo
metu jiems itin reikalinga. Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, laidotuvs padeda
priimti artimojo mirties realum. Po laidotuvi reikt sudaryti slygas vaikams
pasipasakoti apie tai, k jie mat ir jaut. Arba pasirpinti, kad iuos spdius
vaikai galt ireikti ir iveikti aisdami. Suaugusieji per maai kreipia dmesio tai, kad daug slegiani jausm vaikai, ypa mai, ireikia aisdami. Tarp
j ir aidimai apie netektis. Jie padeda vaikams suvokti ir priimti tai, kas vyko,
ireikti slegianius jausmus ir jausti, kad jie kontroliuoja situacij.
Religinis aikinimas. Nesvarbu, ar religija yra, ar nra prasta vaiko gyvenimo
dalis, vykus netekiai, nedert apsunkinti vaiko igyvenim aikinant netekt
abstrakiomis ir vaikui dar nesuvokiamomis svokomis. Apie tai savo knygose
yra pasisakiusi ir Elisabeth Kubler-Ross (2001) vykus netektims, vaikai gali
visai kitaip suprasti ir isiaikinti suaugusij silomas religines svokas. Pvz.,
kai eiametei mergaitei sakoma: Dabar tavo tvelis rojuje, tarp angel, ten jis
pagaliau tapo laimingas, jai gali kilti daug kebli klausim ir abejoni gal tvelis vis dlto nebuvo laimingas gyvendamas kartu su ja? Kaip jis gali bti laimingas, kakur ten, k suaugusieji vadina rojumi, bet kur nra jos, o tvelis visada
sakydavo, kad ji yra pati didiausia jo gyvenimo laim ir diaugsmas? Kai religija
yra prasta vaiko ir jo artimiausios aplinkos gyvenimo dalis, tikjimas palaiko ir
juo remiamasi. Taiau religins svokos turt bti pateikiamos kuo konkreiau
ir suprantamiau vaikui kad nelikt per daug vietos jo neramioms fantazijoms,
juolab baimms. Kai vaikui sakoma, kad: Dievas taip myljo moiut, kad pasim j pas save (DyregrovA., 1989), vaikas greiiausiai prads nerimauti dl
vis savo artimj, k dar i jo artimj Dievas labai myli ir nors pas save
pasiimti? Mintu atveju, pvz., geriau sakyti taip: Dievas pasirpins moiute.
Religinis vietimas apie mirt, kaip ir visos inios apie sudtingesnius vaiko
suvokimui procesus, geriausiai pradedamos suvokti madaug mokyklinio amiaus pradioje kai vaikas tampa labiau pasirengs priimti abstrakias svokas
ir yra pasiruos suvokti priimamas inias teisingai. O iki to amiaus su vaikais
tokia sudtinga tema kaip mirtis, geriausiai kalbti paprastai, nuoirdiai ir konkreiai, vaikams suprantamais odiais ir suprantamame lygyje.
80

Vaik gedjimo reakcijos ypa sustiprja per atmintinas dienas mirties

metines, mirusiojo gimtadien, per Kaldas, Naujuosius metus. Suaugusieji turi
bti tam pasiruo ir neapeiti tyla i prisiminim. Dera atvirai, pagal priimtus
ventinius ritualus ir tradicijas, prisiminti mirusj. Tai padeda vaikams ireikti
jausmus, susijusius su prisiminimais.
Netektis atnea daug sumaities, nerimo ir baims vaiko gyvenim, todl
svarbu, kad vykt kuo daugiau vaikui prast kasdieni veiksm vaikas eit
vaik darel ar mokykl, usiimt kita prastine pasikartojania veikla.
Vaikui lengviau igyventi netekt, jei yra kitas artimas, pakeiiantis prarastj, asmuo. Pvz., kai mirus tvui, jo vaidmen perima senelis ar kitas reikmingas gimins vyras. Sudtingiau kai vaikas netenka vienintelio artimo ryio ir nra kito
artimo, bent dalinai atstojanio prarastj ir globojanio vaik artimo mogaus.
Po toki ir kit komplikuot neteki, verta kreiptis specialistus: kai netektis vyko nuudant arba dl saviudybs, kai vaikas tapo netiktos, juolab iaurios mirties liudininku, kai vaiko savijauta ir elgesys po netekties labai pasikeit.
Mirus artimajam, suaugusieji visada turt daugiau dmesio skirti vaik
igyvenimams po netekties, padti jiems pereiti gedjimo etapus, veikti su gedjimu susijusius sunkumus. Vaikui lengviau gedti, kai yra pripastami jo su
netektimi susij poreikiai ir jis gauna tiek paramos, kiek jam reikia, kad galt
priimti ir atlaikyti netekt.

eima ir netektys
Sutuoktiniai yra tarsi veidrodiai, atspindintys vienas kit. Netekti artimo
ryio tai tarsi netekti savo atvaizdo. () Tampi tarsi aktorius, vaidinantis sau
paiam.
EdgertonD.F. Eiki ramybje: vadovas keniantiems netekties skausm.
Vilnius: Katalik pasaulis, 2000.

eima sudtingas santyki organizmas, kuris, mirus vienam i jo nari,

sielvartauja ir kaip visuma. Po netekties greiiausiai atsistato ir atsigauna eimos,
kuriose santyki struktra pakankamai brandi, yra pakankamas eimos nari
81

tapatumo su eima jausmas. Tokioje eimoje santykiai yra atviri, nuoirds ir

pagarbs. vykus netekiai, tokioje eimoje visi nariai gali atvirai kalbtis, rodyti
jausmus, sugeba palaikyti vienas kit.
Kai mirta vienas i eimos nari, likusiems neretai bna sunku kalbti
vienas kitam apie savo jausmus, jie pradeda vengti kalbti apie netekt arba
saugodami vienas kito jausmus, arba nesitikdami, kad bus suprasti. Kartais vengimas kalbti apie netekt tampa vengimu bendrauti apskritai ir pradeda kelti
grsm praradusios savo nar eimos gerovei ar net gali iardyti eim. Todl
labai svarbu, kad igyventa netektis netapt draudiama eimos tema, kad dalinantis su netektimi susijusiais igyvenimais, bt traukiami visi eimos nariai.
Skyrybos tai dviej moni lkesio ir tikjimo bti kartu iki grabo
lentos, socialinio dviej moni kno eimos, baigtis. Kai mons skiriasi,
mirta ne mogus, o eima, t.y. santykiai ir svajons, tvirtinti vedyb dien. Nepaisant to, kas inicijuoja skyrybas abu sutuoktiniai igyvena santuokos mirt,
ir visi besiskirianios eimos nariai igyvena netekt. Sielvarto etapai pasireikia
ir igyvenant santuokos baigt (Medard Laz, 2004): neigimas, pyktis, derybos,
primimas ir susitaikymas.
Pagrindinis skirtumas tarp skyryb ir mirties, kaip rao V.D.Volkan ir
E.Zintl (2007) po skyryb ilieka galimyb realiai vertinti santykius neretai ir
bendrauti su buvusiu sutuoktiniu. Tai apriboja ms fantazij ir sustabdo idealizacijos proces, nes vyrauja realus buvusi santyki vertinimas.
Skyrybos visiems eimos nariams palieka neigiamus pdsakus. eimos
ryiai yra eim palaikanti jga ir energija. Dl jos eima gyvuoja. Taiau ta pati
energija jungia ir konfliktus (Zinker Joseph C., 1994), kurie nesprendiami gali
sugriauti eim tai, k du mons myljo, kr ir puoseljo.
Po skyryb vieniais besijauiantys mons serga daniau, o neretai ir mirta
greiiau tai liudija ir negailestinga statistika (GozmanL.J., 1987, cit. pagal.
NaladianA.A., 2004).
Skyrybas labai skaudiai igyvena vaikai. Kai skiriasi tvai mirta j santuoka. Taiau suaugusi moni pasaulis turi daugiau atramos tak darbas,
draugai, tikjimas, kryba, kiti prasmingi usimimai, viltis rasti nauj artim
ry. Vaikams per skyrybas grina visas tv duotas ir sukurtas pasaulis, kuriame
jie iaugo. Jo negalima pakeisti jokiais kitais ryiais. Galima tik pasirpinti, kad
82

vaikas jaust, jog yra ir liks mylimas, kad turi ir turs abu tvus, nors ir gyvensianius atskirai. Vaikui labai svarbu pajusti ir patikti, kad ir isiskyrus tvams,
jei jau taip atsitiko, tv sukurtas pasaulis liks jo viduje jis liks vaiku, turiniu
abu tvus. Kiekvienas vaikas irdyje nori sutalpinti abu tvus, kaip jie bebt nutol vienas nuo kito gyvenime. is vaiko jausmas vertas didiausios pagarbos.
Tv isiskyrimas su vaikais. Kartais dl vairi prieasi tvai palieka kuriam laikui savo vaikus priirti ir auginti savo tvams, ar kitiems artimiesiems.
Pastaruoju metu daug tv ivaiuoja dirbti usien ir palieka vaikus keliems
mnesiams, metams. Daniausias paaikinimas vaikams: Reikia pinig. Tveliai udirbs pinig, sugr ir tada tursi visk, ko panorsi. Taiau vaikui labiausiai reikia kartu esani tv jokie pinigai negali atstoti vaikams tv ilumos
ir buvimo alia. Isiskyr su tvais, vaikai lidi, vaik jausmai pagal igyvenim
pobd artja prie netekties igyvenim, kurie daniausiai pasireikia mokymosi
ir elgesio sunkumais.

83

KAIP PADTI NETEKUSIESIEMS

Tai klausimas, kylantis daug kam netekusij artimiesiems, draugams,
bendradarbiams. irdyje artimos aplinkos mons daug daugiau atjauia
netekusius artimj asmenis, negu atrodo i iors, taiau daniausia problema,
kylanti visiems kaip parodyti savo atjaut, kaip padti gediniajam? Danas
mogus tokioje situacijoje galvoja: k a galiu gero padaryti? Juk mirusiojo
nesugrinsi. is klausimas danai kyla ir psichikos sveikatos specialistams
koki tinkamiausi psichologin pagalb suteikti igyvenantiesiems komplikuotas netektis, k reikia daryti ir ko nedaryti teikiant toki param? mons turi
daug vairi baimi, susijusi su mirtimi, o tuo paiu ir su paramos silymu
netekusiesiems. Mirties temos apjimas visuomenje, asmenins ujauianij baims ir nerimas pasakyti k nors ne taip ir ne laiku, netyia eisti, pai
netekusij danas usidarymas savyje, gilus lidesys ir sielvartas, kartais pykio
reakcijos aplinkiniams danai atrodo neveikiami ir sukuria tam tikr tyljimo
sien aplink gedintj.
Pati didiausia pagalba iuo atveju norti ir gebti ibti kartu su igyvenaniuoju sielvart su jo lidesio perpildytais jausmais, skausmingais
prisiminimais apie mirusj, aaromis, tyljimu, o kartais pykiu, kurio nereikt
priimti asmenikai. Norint padti netekusiajam, verta atsakyti sau klausimus
ar nebijau priimti stipri kito mogaus jausm? Ar galiu kantriai iklausyti
paias lidniausias istorijas? Ar nepulsiu per greitai raminti ir sakyti, kad viskas
praeis... Ar turiu pakankamai laiko, ar noriu jo tiek rasti, kad galiau pabti
su gediniuoju ramiai ir neskubindamas jo greiiau baigti lidti? Net jei visus
klausimus nerandate atsakymo palaikantis vilgsnis, rankos paspaudimas, apkabinimas, kitas jums priimtinas bdas ireikti atjaut ir palaikym visuomet
bus parama netekusiajam ir enklas, kad kakas yra alia jam lidint. Netekt
84

igyvenantiems monms labai reikia palaikymo, net kai jie tai neigia ir sako
a pats ar pati. Taip, igyventi netekt tenka tik tam, kas j patyr paiam ar
paiai. Bet ymiai sunkiau, kai tai vyksta vienioje vienatvje.

Kas padeda igyventi sielvart

Tikroji tvirtyb yra: atvirai rodyti jausmus. Sakyti ir daryti tai k jauti.
JohnW.James, 2007

Sielvarto, netekties skausmo veikti greiiau, umirti, negalima ir nereikia. J galima tik igyventi. Kai ioje knygoje danai naudojame odius veikti
sielvart tai reikia j igyventi. Tai nra kvietimas tik kentti. Tai daugiau
kvietimas leisti sau jaustis taip, kaip tuo metu yra. Ndienos gyvenimas netekusiesiems ypating lengvat nesilo gyvenimo tempas, ritmas, pareigos, darbo
reikalavimai netekusiuosius danai veria engti ymiai spariau, negu tuo metu
jie nort ir galt.
Atsakydamas klausim kas padeda igyventi sielvart, Bob Deits, knygoje
Gyvenimas po netekties (1999) apibendrina:
Susitaikykite su mintimi, kad netektys itinka visus, kad jos gyvenime
neivengiamos.
Leiskite sau kalbti apie netekt. Kalbkite apie tai, ko netekote su
kiekvienu, kuriuo pasitikite ir kuris pasiruos jus iklausyti. Jei mir
js artimas mogus, nesigdykite pasakoti, kaip vyko mirtis. Jei
aptiksite, kad kalbate apie tai daug kart tai normalu.
Jei mir artimas mogus, nesakykite ijo, paliko. Sakykite taip kaip
yra mir. Garsiai, sau ir kitiems kad igirstumte, kaip tai sakote.
Tai pads greiiau priimti mirties fakt.
Bandykite ilaikyti prast dienos, miego ritm.
Venkite raminti save alkoholiu ir vaistais.
85

 Leiskite kitiems jus palaikyti ir ujausti. Dauguma moni neino, kaip

tai pasakyti ar padaryti, bet tai nra taip svarbu. Svarbu, kad jie yra alia
ir nori jums padti. Pasakykite jiems tai.
Leiskite sau pykti. Net jei jums pikta ant viso pasaulio, ant Dievo, netrukdykite sau jausti iuos jausmus. Nei pasaulis, nei Dievas nuo i
js jausm nenukents, o jums reikia per juos pereiti.
Tsiant sra, verta prisiminti, kad kiekviena netektis sukelia labai daug
jausm, ir mini, susijusi su santykiais, kurie siejo su mirusiuoju. Neverta
bandyti umirti, ar kitaip apeiti iuos nuolat kylanius prisiminimus. Bet kuriuo
atveju netekusiajam tenka ubaigti emocinius santykius su mirusiuoju juos
suprantant, suvokiant, prasminant. Jei ie santykiai nutrko konfliktuojant ir
po artimo mogaus mirties, svarbu ieiti i io konflikto per igyvent jausm
suvokim, j vardijim, supratim ir atleidim.
Medikamentai. Netekties skausm vaistais malinti nerekomenduojama. i
rekomendacija netaikoma tik tada, kai mogus ir prie netekt nuolat vartojo
btinus jo sveikatai palaikyti ir gydytojo skirtus vaistus. Jei taip nra, bet dl
netekties igyvenimo mogaus bsena yra labai sunki, ir gydytojai galvoja, kad
jam laikinai reikia psichotropini vaist, jie turt bti skiriami tik trumpam
(kelioms dienoms) ir tik tam, kad palengvint sunki bsen igyvenant netekties kriz, ir ne tokiais kiekiais, kad visikai uslopint netekusiojo nerim ir irdgl. Nerekomenduojama, kad vaistai pakeist sielvart igyvenanio mogaus
bsen iki emocinio bukumo ir abejingumo. Nes taip ukertamas kelias igyventi netekt, t.y. neigyvenami kylantys sielvarto jausmai, mogus nepraeina
gedjimo etap ir lieka lyg ukonservuotas laikinoje ramybje. Nuslopintas
medikamentais nerimas, lidesys, dvasinis skausmas labai sumaina mogaus
galimyb veikti netekties kriz, nes krizs veikimas reikalauja tam tikro aktyvumo, kur slygoja igyvenamas nerimas. Todl, jei manoma, geriau igyventi
sunkius netekties jausmus, o ne vartoti medikamentus, kurie trukdo natraliai
viduje igyventi jausmus ir veikti sielvart.
Ir nebijant pasikartoti labai svarbu nelikti vienam ir vieniam su netekties jausmais. Artim, suprantani, norini ir galini moni palaikymas po
netekties suteikia daugiau atramos tak ir jg normaliai gyventi toliau.
86

Bendri paramos netekusiesiems ypatumai

Aplinkiniams monms visuomet lengviau kai niekas greta neigyvena
skausmo. Natralu. Netekt igyvens mogus daniausiai orientuojasi i nerayt taisykl bti geros formos tarp moni ir taip atitikti j lkesius.
Tai labai nelengva. Nes po netekties, ypa, jei ji vyko neseniai, mogaus vidinis
gyvenimas, jo vidinis laikas, kaip jau minjome, eina visai kitaip ir neatitinka
iorinio gyvenimo nuotaik, laiko ir aplinkos reikalavim tempo. Sunku gyventi
su vienu turiniu ir krviu viduje ir kitu iorje, sunku ir nerealu juos suderinti
ir elgtis taip, lyg nieko neatsitiko. Jei greta js yra netekt igyvens mogus ir
js norite j atjausti, jam padti, bandykite tai sivaizduoti. Svarbu ir sau paiam
atskirti ar i tikrj jauiate ir galvojate apie kito bsen, ar tuo metu daugiau
igyvenate savo baim ar nerim apie tai, k sielvartaujaniam kitam pasakysite
ar padarysite ne taip ioje situacijoje? Vienas i patarim bdami alia netekusiojo, bandykite maiau galvoti apie save ar vietoje bus js dmesys, uuojauta ar susirpinimas, ar neeisite netekusiojo, ar neskaudinsite primindami
apie netekt? Nuoirds ir tikri supratimo ir palaikymo jausmai ir odiai, net jei
jiems trksta sklandumo, netekties situacijoje visuomet laiku ir vietoje. Yra tokia
mogika baim jei paklausiu k nors apie mirusj, gal skaudinsiu netekusj,
jis apsiverks, igyvens. O prajus tam tikram laikui po laidotuvi apskritai gal geriau nepriminti ir nejaudinti mogaus... Tai nerimo pilna iliuzija, dl kurios apie
mirusj danai pratylima. Ir net jei gedintysis nenors kalbti, ar net atsakys k
nors ne taip kaip laukte ne bda. Padti netekusiajam tai mokti priimti i jo
ir nelauktas, netiktas, ne btinai kupinas dkingumo jums reakcijas. Tai taip pat
viena i buvimo kartu su netekusiuoju slyg. Kai norime padti kitam tenka
mokytis bti maiau asmeniku ir susirpinusiu savimi. Tada kitas giliau pajunta, kad yra ne vienas, kad alia yra tas, kuris palaiko. J.V.Zamanajeva savo
knygoje apie netektis pateikia ekumeno Jevmenijaus mint apie tai jei mogus nepasiruos priimti, kad jo pasilytos pagalbos gali bti atsisakyta ir dl
to sieidia, reikia pagalb jis pasil galvodamas tik apie save, vedamas savo
ambicij ar poreiki, bet ne i irdies nordamas tik padti kitam.
87

Igyvenaniam netekt mogui labai svarbu kalbti apie tai, kas vyko. Kodl
norisi daug kart kalbti apie tai, kas mus sukrt? Poreikis isikalbti turi savo gydani prasm: kai pakartotinai grtama prie sukrtusi fakt ir su jais susijusi
skaudi igyvenim, juos papasakojant tai su vienomis, tai su kitomis detalmis, ireikiami susikaup ir naujai susitvenkiantys jausmai. Taip isipasakojant
maja emocin tampa, viduje vyksta raminimosi primimo ir susitaikymo
su tuo, kas vyko, darbas. vykus netekiai, lygiagreiai vyksta ir kitas svarbus
sielvarto igyvenimo procesas atskiri bendros praeities su mirusiuoju vykiai,
santyki epizodai pamau sukimba vien nuoseklesn ir aikesn prisiminim,
igyvenam jausm grandin. Taip labai pamau viduje viskas randa reikiam
viet, apgyja, aprimsta. Todl pats geriausias panekovas netekusiajam tai
suprantantis mogus, kuris neskuba raminti, nevertina vyki ir jausm, nedalina patarim, o subtiliai dalyvaudamas ir palaikydamas padeda netekusiajam
isipasakoti, ir paiam pamau susivokti netekties situacijoje. Toks palaikantis
kontaktas padeda netekusiajam paiam palaipsniui atrasti iekomas ir jam svarbias prasmes, ubaigti santykius su tuo, kuris mir. Po artimojo mirties, prajus
su netektimi susijusiam okui, gedintysis paprastai pats nori pakalbti apie mirusj, ypa su artimais monmis. Norisi papasakoti, koks buvo mogus, kuris
mir, prisiminti jo bdo bruous, poelgius. netekusiojo poreik, norint padti,
labai svarbu inoti ir tuo metu igirsti. Nedera tik kyriai ir mechanikai skatinti kalbti apie mirusj, bet daniausiai taip neatsitinka; daniau viskas vyksta
atvirkiai apie mirusj kalbti vengiama.
Universalios metodikos, ar schemos, kaip padti netekusiajam, inoma, nra.
Taiau galime pabandyti apibendrinti pagrindinius ios pagalbos principus.
Bti kartu ir klausyti. Bti kartu tai jausmas, kur vienaip ar kitaip, i
ariau ar i toliau, bet, tikiu, yra patyrs kiekvienas i ms. Ities, tai ne protu ar
racionaliais punktais apibriamas procesas. Tai jausmas, bsena, buvimo bdas,
kai mes irdimi, o ne protu inome, kad kitas yra su mumis, alia, kartu.
Bti kartu su netekusiuoju tai leisti jam tai patirti, pajusti, kad esame alia,
arti, prieinami ir pasiruo padti nevertindami, kas gerai ar blogai, nebijodami
jo aar, ugesusio vilgsnio, ueinanio bejgikumo, dirglumo, pykio, nelaimingumo, sugrim praeit. Ir, inoma, kai galime atsiliepti jo nor kalbti
apie savo netekt.
88

Klausyti tai ne tik pasyviai kantriai klausyti bet ir iklausyti, igirsti, atsiliepti tai, kas rpi, skauda netekusiajam, ir neapsunkinti savo norais, linkjimais
ir lkesiais kad greiiau atsigaut, nustot sielvartauti ir diaugtsi gyvenimu.
Klausyti kantriai, jautriai, be dideli patarim ir rekomendacij, negrauiant
savs reikalavimu na kaip a dar galiu padti?.... Iklausyti neiekant atsakym tokius klausimus kaip kas dar galjo padti? Kodl taip atsitiko? Kas bt
jei.... Tai, kad sielvartaujantis mogus nori su jumis bti, gali dalytis savo tai
jau labai didel js pagalba netekusiajam. Kontaktas, suprantantis ir palaikantis
dialogas su mogumi igyvenaniu netekt pati reikalingiausia parama, kurios
reikms daniausiai nevertiname.
Bti kartu su netekusiuoju tai pajusti jo vidin laiko ir gyvenimo ritm,
temp, poreikius, dvasin skausm, sielvart ir, kai galime, eiti kartu su juo, neskubinant, neaplenkiant, nepieiant viesi perspektyv, kurias patys tuo metu
gal ir matome, bet kuri gedinti irdis dar negali nujausti. Bti kartu tai ir
padti gediniam mogui nenugrimzti berib lides, neleisti jam usidaryti
praeityje, kurioje buvo tas, kuris mir ir kartais rpestingai priminti, kad yra ir
gyvenimas dabar, kuris pareigoja pavalgyti, isimiegoti, pasirpinti savimi.
Padti netekusiajam priimti netekties fakt ir realyb. Kaip jau minjome
ankstesniuose skyriuose, mirties fakt mogaus psichika priima ne i karto, o palaipsniui. I karto po netekties, tiksliausiai tai atspindinti fraz: inau, kad mir,
bet negaliu tuo patikti. Artimo mogaus mirties faktui patikti jausmams
reikia laiko. Per laik vyksta velionio arvojimas, laidotuvs, tampa akivaizdi
realyb, kad mirusiojo dabartyje nebra, nebebus daugiau ir bendros ateities,
kokia buvo praeityje. Svarbu tai patvirtinti velniai ir atjauianiai. Bet kalboje
nereikia vengti aiki vardinim mir. Jei vyko saviudyb nusiud o
ne ijo, paliko ar pan. odiai, atspindintys realius vykius tiesiogiai, padeda
lengviau priimti realyb, greiiau susitaikyti su tuo, kas atsitiko.
Labai svarbu palaikyti sielvartaujant prisiminimuose, kai jis bando ubaigti
emocinius santykius su mirusiuoju, taiau nemaiau svarbu ir padti isilaikyti
pasikeitusioje be mirusiojo dabartyje, kuri be jo tapo skaudi, tuia, bet igyventi
joje manoma tik priimant tai, kas neivengiamai atsitiko ir nuo ko pabgti ar
usimirti nerealu. Nemanoma nejausti ir dvasinio netekties skausmo ir tik per
sielvarto dabarties igyvenim, pamau ateina primimas ir susitaikymas su
tuo, kas vyko artimo mogaus mirtis.
89

Padti/leisti netekusiajam igyventi netekties skausm. Paguoda netekusiajam tai pirmiausiai neskuba guosti, kad viskas greit praeis ir viskas bus
gerai. Sielvarto krizje ateitis be mirusiojo i pradi dar neegzistuoja, juolab
labai sunku patikti, kad kakada viskas bus gerai. Neteks artimojo, juolab paties
artimiausio, igyvena gil dvasin skausm ir sielvartauja. Pagalba tai suprasti,
kad tam reikia laiko, ir erdvs jausm darbui. Greito pagerjimo po reikmingos
netekties nebna, tad nedera jo tiktis greiiau, nei tai gali vykti natraliai, ar
skubinti netekusj greiiau atsigauti. Gedjimo etap inojimas tai ir nuorodos
noriniojo padti lkesiams ir kantrybei. iuo atveju labai svarbu suvokti gedjimo laiko ir erdvs prasm:
Sielvartas ir dvasinis skausmas, vykus reikmingai netekiai neivengiami.
Sielvarto neigyvenimas (nuslopinimas) veda depresij ar kitus kno
ar psichikos sutrikimus.
Dvasinio skausmo igyvenimas padeda priimti mirties realum.
Normalizuoti su netektimi susijusius igyvenimus. Netekt, kaip minjime
ankiau, lydi daug sunkum ar galim sutrikim kno, emociniame, socialiniame ir dvasiniame lygiuose. Tai reikia, kad po reikmingos netekties yra normalu
kartais blogai jaustis, apsiverkti, lidti, sunkiau veikti kasdienius darbus, abejoti
gyvenimo prasms ir tikjimo klausimais, o kartais, tiesiog jaustis nenormaliai.
Sielvartaujant, visa tai normalu, k svarbu inoti ir netekusiajam ir noriniam
jam padti. Paprastai, tai laikini, gedint pasireikiantys sunkumai ar sutrikimai,
kurie praeina veikus sielvart. Normalizuoti tai daniau atsiminti paiam ir
raminaniai priminti netekusiajam, kad tai, kaip jis dabar jauiasi, normalu.
Nevertinti: nieko, kas susij su mirtimi, mirt atneusiu vykiu, mirusiojo
ir netekusiojo veiksmais. Mirtis sukelia daug vairiausi mini ir jausm artimiesiems ir aplinkiniams. Danai j sumaitis ir intensyvumas gali gauti kaltinanias, teisianias, vertinanias formas. Jie kalti, kad nepamat, jie visuomet
nedav jam ramiai gyventi, kiti tai bt daugiau pasirpin. Neverta tsti
galim vertinim ir kaltinim srao. Gedintis mogus labai jautrus bet kokiam
su netektimi susijusiam vertinimui, bet kuriai isakytai nuomonei, kai kalbama
apie velionio mirties aplinkybes ir jai turjusias takos prieastis, apie buvusius
90

santykius su mirusiuoju, mirusiojo veiksmus. Kvietim nevertinti (neteisti)

galima aptikti ir posakyje apie mirusj gerai, arba nieko nes ioje emje,
jis jau nieko nebegali pakeisti. Nevertindami ireikiame susitaikym ir pagarb
mirties virsmui, jo sukeltiems padariniams, sielvartaujanio jausmams. Svarbu,
tik kad is posakis bt suvokiamas teisingai ir nepriimamas kaip kvietimas
idealizuoti mirusj ar kaip draudimas netekusiajam suvokti savo emocinius
ryius, taip pat ir konfliktikus, su mirusiuoju. Artimojo mirt igyvens mogus
daniausiai links kaltinti save k ne taip velioniui pasak, k ne taip padar
ar ko nepadar. Jam lidna, skaudu, pikta, kad jis pats nieko negaljo pakeisti,
negaljo apsaugoti ar igelbti artimojo. Bet koks vertinantis aplinkini sikiimas i jausm sumait tik dar labiau j paatrina ir padidina.
Neskubti silyti medikamentus. Kaip minjome anksiau, igyvenant
netektis, patartina atsargi medikament naudojimo taktika per didelis medikamentinis jausm nuraminimas ir slopinimas neleidia igyventi sielvarto.
Tai nelieia medikament, kuriuos gydytojai skyr prie netekt, arba btinai
mano esant reikalingus konkreiam mogui dl konkrei jo fizins ar psichikos sveikatos ypatum (aukta infarkto rizika, psichikos ligos pamjimas ar
pan.). Dabartinio gyvenimo praktika, deja, gana nutolusi nuo io principo jau
medikai atkreipia dmes, kad ms visuomenje polinkis vartoti vaistus yra per
didelis. Vos ne tradicija tapo praneant apie mirt, per laidotuves, artimiesiems i
karto silyti raminamj vaist kad neigyvent. Sielvartas, gedjimas natrali mogaus reakcija netekt, todl dirbtinai jos slopinti nedert.
Ireikti pagarb ir patiems priimti tai, kas vyksta. Mirtis savo negrtamumu ir anapusiniu nepainumu turbt visiems sukelia nerim ir baiming
pagarb. ie jausmai atsispindi beveik visose kultrose ireikiama pagarba
mirusiajam ir kapams. Svarbu, kad taip pat gerbiami bt ir mirusiojo artimieji
bei j igyvenami netekties jausmai. Gedintiesiems svarbs aplinkini palaikymas ir ireikiama pagarba j santykiui su velioniu, igyvenamiems jausmams.
Pagarbus aplinkini moni elgesys taip pat parama, palengvinanti jausm
sumaities nat.
Norint padti netekusiesiems, pabti jiems atrama, svarbu patiems turti palaikani mus gyvenimo ir mirties filosofij ir/ar tikjim, taip pat sugebjim
91

priimti tokias neivengiamybes kaip netektys. Jei norintis padti sielvartaujaniam pats negali priimti to, kas vyko mirties fakto, netekties skausmo, sielvarto,
jam bus sunkiau padti ir netekusiajam. Svarbu, kad padedantis mogus pakankamai suvokt savo asmenines baimes, nerim ir nepriskirt j igyvenaniajam
netekt.
Taiau kiekvienas mogus turi kak, kuo yra stiprus, todl nordamas
padti gali pabti tuo mogumi, kur kitas mogus gali atsiremti.
Padti netekusiajam suvokiant, priimant ir kuriant naujus po netekties
vykstanius gyvenimo pasikeitimus. i pagalba tampi aktuali, kai baigiasi sielvarto kriz ir prasideda sielvarto veika. Gediniajam tada tenka pradti sprsti/
veikti ias problemas:
Apsiprasti gyventi be mirusiojo prisitaikyti prie vis gyvenimo
pasikeitim, kuriuos sukl netektis. Mirus artimam, juolab artimiausiam mogui, daniausiai keiiasi buities proiai ir tvarka, gali keistis
finansin situacija, gyvenimo slygos, galimi draug ir pastam
pasikeitimai. Daliai gedinij tenka prisitaikyti prie nauj socialini
vaidmen mirus vienam i sutuoktini, kitas tampa naliu ar nale,
mirus tvams mai vaikai tampa nalaiiais.
Igyventi emocin perorientacij. Su mirusiuoju netekusj siejo
jausmai. Pasibaigus gedjimui, ie jausmai aprimsta ir i pagrindins
(dabarties) igyvenim erdvs pasitraukia emocins atminties kerteles, kurias aplankant, nebekyla netekties skausmo. Igyventi jausmai
susilieja su daugybe kit igyvent ir integruot ms viduje vyki
ir jausm, kuriuos vadiname savo gyvenimo patirtimi. Vidin erdv,
kuri ankiau upild jausmai mirusiajam, pamau turt upildyti
nauji igyvenimai, kylantys naujuose reikminguose tarpasmeniniuose
santykiuose, naujoje veikloje.
Natralu, kad igyvenantis sielvarto kriz (pirmieji mnesiai po netekties) mogus, yra labai emocikai sueistas, ir jam reikia daugiau palaikymo
ir paramos. Kiek maiau, bet j reikia ir veikiant sielvart (prajus madaug
pusmeiui po netekties) nors netekties aizda gyja, taiau ji nuolatos maudia,
92

primindama apie tai, kad dabar reikia gyventi be artimo mirusiojo bei sprsti
naujas gyvenimo uduotis. Vykstanti emocin perorientacija natraliai turt
liudyti gedjimo pabaig. iame gedjimo etape slypi pavojus sustoti. Emocin
perorientacija tai didelis vidinis netekusiojo jausm, poreiki, interes virsmas, ne visuomet praeinantis sklandiai. Ne visi netekusieji sugeba rasti naujus
artimus ryius, veiklas, kurios upildyt netekties palikt tutum. Gali pasireikti ir tolesni netekties padariniai kno sveikatos problemos ar sutrikimai,
psichologins pusiausvyros, socialins gerovs, dvasins pilnatvs trkumas.
mogus gali susitaikyti su netektimi, taiau gali nesugebti veikti dl nauj
pasikeitim kylani gyvenimo uduoi. Tada taip pat svarbi pagalba, kurios
geriausiai kreiptis psichikos sveikatos specialistus psichologus, psichoterapeutus. Pastarieji, inoma, nesuras naujo gyvenimo ryio ar veiklos, taiau gali
padti geriau suprasti, kas tam kliudo, pagelbti aptikti daugiau savo galimybi,
reagavimo bd pasikeitus situacijai.
Psicholog, psichoterapeut parama turt bti lengvai prieinama igyvenusiems komplikuotas netektis (pavyzdiui, artimj, saviudyb, smurtin
artimo mogaus mirtis, keli eimos nari netekimas avarijoje, vieno i tv
mirtis vaikui) monms, i param dert ir pasilyti. Tai nereikia, kad i
psichologin pagalba btina, ar be jos komplikuot netekt igyvenantis mogus
neveiks sielvarto. Dauguma moni atlaiko iuos likimo smgius. Taiau komplikuota netektis yra toks stiprus sukrtimas netekusiojo jausmams, kad didja
rizika, jog jie gali bti ilgam paeisti ir ilgai negrti prast bv arba net sukelti
kno ir psichikos ligas ar kitas sunkias pasekmes, tokias kaip priklausomybs,
socialin izoliacija ir pan. Pasilyti param tokiais atvejais normalu, nes tai reikia pasirpinti, kad komplikuotos netekties pasekms neusitst ir sielvartas
bt veiktas.
Psichikos sveikatos specialist psichiatr, psicholog, psichoterapeut
pagalba reikalinga esant komplikuotam (patologiniam) gedjimui. Tai gedjimas, kuris usitsia ir nesibaigia natraliu sielvarto veikimu (r.skyri apie
komplikuot gedjim). Esant komplikuotam (patologiniam) gedjimui, pasireikia emocij, elgsenos sutrikimai, kurie riboja pilnavert mogaus gyvenim,
jo adaptacij visuomenje, sutrikdo jo tarpasmeninius ryius vykusi netektis
tarsi sustabdo netekusiojo jausmus praeityje, kurie sustingsta ir lieka ties netekties momentu, nevyksta sielvarto veika, dabartyje vyrauja depresiki jausmai ir
93

kankinamai skausmingas ryys su tuo, kurio jau nebra. Dl patologinio gedjimo sustoja ir natrali gyvenimo raida.
Toliau trumpai susipainkime, kaip gali padti netektis igyvenantiems
monms psichologai ir psichoterapeutai.

Psichoterapija ir kitos psichologins

paramos galimybs
Psichologinis konsultavimas, psichoterapija igyvenantiems netektis nra
labai gausiai aprayta psicholog ir psichoterapeut darbo sritis. ia verta prisiminti, kad netektys tai natrali ir neivengiama kiekvieno mogaus gyvenimo
dalis, kuriai psichoterapijos paprastai nereikia. Todl kai kalbame apie netektis
igyvenani moni psichologin konsultavim ar psichoterapij, tai turime
galvoje komplikuotas netektis, kai priimta pasilyti pagalb, arba, kai gedjimas komplikuojasi ir tampa patologiniu t.y. netekties igyvenimai nebeleidia
mogui pilnavertikai gyventi prajus ir keleriems metams po netekties. Pastaruoju atveju, be specialisto pagalbos sudtingiau veikti su netektimi kilusius ir
nepraeinanius sveikatos sutrikimus ir gyvenimo sunkumus.
Apie specialistus, dirbanius neteki psichologijos srityje. Psichologai,
psichoterapeutai, be prasto pasirengimo dirbti psichologinio konsultavimo,
psichoterapijos srityje, dirbdami su netektis igyvenusiais monmis, turt tam
pasiruoti papildomai. Su kuo susijusi i rekomendacija? Padti netektis igyvenantiems monms subtilus ir nelengvas emocikai darbas. Igyvenantis
sielvart mogus igyvena lides, kani, kalt, pykt, dvasin skausm, neretai
kelia gilius egzistencinius klausimus apie gyvenimo ir mirties prasm, atsakomyb, vienatv. Todl psichologai, psichoterapeutai turt bti pasiruo tinkamai priimti su netektimis susijusius jausmus empatikai, atjauianiai, taiau
gebdami nesusitapatinti su kliento igyvenamu sielvartu, bei nepriskirdami jam
savo nesuvokt jausm, kuriuos adina kliento igyvenami jausmai. Visikas
susitapatinimas su kliento sielvartu riboja galimyb padti klientui, palaikyti j
igyvenant sielvart norint padti, visuomet reikalingas ir tam tikras emocinis
atstumas, leidiantis bti pagalbininku.
94

Taip pat svarbu, kad egzistenciniai klausimai, kuriuos kelia klientas, yra susij su kliento pasaulira, kuri daniausiai kinta igyvenant netektis. mogus
ieko atsakym apie tai, kas su juo atsitiko, prasms, visame kas vyko, vyksta,
ir, iame procese, netekt igyvenantis mogus yra pakankamai jautri ir atvira
sistema galimiems atsakymams. Paprast atsakym apie tai nra. Labai svarbu,
kad specialistas ilaikyt deramas ribas, susitikdamas su netekt igyvenanio
mogaus paiekomis, neperengt j vedamas savo paties sitikinim, pasauljautos ir pasauliros. Padti igyvenaniam netekt tai palaikyti mog
jo sielvarto kelyje, jo bandymuose rasti jam svarbius prasminius atsakymus, o
ne silyti pasaul pagal save. Specialistui, dirbaniam su netektimis, rekomenduotina susipainti su vairiomis filosofinmis, religinmis sistemomis, net ir
ezoterinmis iniomis igyvenantys netekt mons kartais, iekodami pagrind savo susvyravusiam pasauliui ilaikyti, ieko atsakym vairiausiose mintose
sistemose, neretai matydami ir atsiduodami tik mistikosioms j pusms. Todl
specialistui svarbu paiam orientuotis minimose pasaulirose tiek, kad galt netrukdyti klientui jo igyvenimuose ir paiekose, bet laiku aptikti, kas gali
neigiamai paveikti kliento sveikat ar jo gerov. Iliustratyvus epizodas 65met
nals netekties istorijoje:
Prie pusmet mirs vyras sapne man grietai pasak: turi parduoti ms
namus, tada man bus gerai ia. Pairjau sapninink, nesupratau, k turiu daryti. Nujau pas brj, ji sak, kad sapnas ne apie namus, o apie vyro anapusin
kelion, patar usakyti miias, bet man vis tiek liko labai neramu. Nujau pas
bioenergetik, jis sake, kad reikia keli seans, gal tada bus geriau. Vyro daugiau
nesapnavau, bet vis tiek buvo baisu, kad nepadariau, k jis liep, bijojau usitraukti nelaim sau ir vaikams. Pavargau nuo minties, kad gal reikia namus parduoti, gal tada bus geriau jam tenai ir mums ia. Vaikai nesutiko, patar nueiti
pas psicholog, taip ir padariau. Po keli mnesi atgavau ramyb ir namai stovi
vietoje...
Psichoterapinis darbas su netektimis tai darbas, kuriame nuolatos tenka
savaip susitikti su mirtimi ir jos padariniais jauiant ir atjauiant klient, kalbant su juo, padedant veikti netekties sukelt jausm sumait ir kitas galimus
padarinius kliento gyvenimui. Bt keista, jei tai neadint ms pai jausm, susijusi su ms gyvenime vykusiomis netektimis, ar nerimu, dl galim
95

 eteki, mirties baime. Todl specialistui, dirbaniam su netektimis, svarbu bti

n
pakankamai atvirame ir realiame kontakte su savo paties jausmais. Jei specialisto
asmenyb nepakankamai pasirengusi priimti savo paties jausmus, susijusius su
netektimis, mirtimi, juolab jei to nesuvokia, ie jausmai stovs siena tarp jo ir
kliento. Tada tai, k igyvena klientas, nepasieks reikiamu atrumu specialisto, ir
pastarasis bendraudamas gali atrodyti nejautrus, pavirutinikas ar kitaip nesusitinkantis su kliento jausmais. Ir, inoma, visa ko nesuvokiame savyje, ir tai gldi mumyse kaip emociniai konfliktai, vienaip ar kitaip veiks mog, su kuriuo
bendraujame, neigiamai veiks ry su juo. Nesusivokimas savo jausmuose gali
neterapikai stiprinti arba slopinti t, kuriems specialistas bando padti jausmus,
didinti rizik, kad igyvenamus savo nerim, baimes, pykt, kalt, specialistas
gali priskirti klientui.
Visi ie ypatumai ir primena, kad specialistas darbui su netektimis turi bti
pasiruos: papildomomis iniomis apie neteki psichologij; asmenybikai
susivokdamas savo jausmuose, gebdamas veikti savo asmeninius ir gyvenimo
sunkumus; dvasikai turdamas savo filosofin poir, pasaulir, pasauljaut apie gyvenimo ir mirties klausimus, tikjim kurie neturi bti silomi ar
perami klientui, o turi padti paiam specialistui iekoti kartu su klientu pastarajam artim ir priimtin gyvenimo atramos tak.
Psichoterapins pagalbos, psichologins paramos pobdis priklauso ir nuo
gedjimo etap:
1. Per sielvarto kriz rekomenduotina krizi veikimo psichoterapija/krizi
intervencija iki madaug pirmj 6mnesi po vykusios netekties.
2. Sielvarto veikos etape rekomenduotina trumpalaik psichoterapija,
orientuota sielvarto veik nuo madaug 6 netekties mnesio (arba,
kai pasibaigia sielvarto kriz).
Sielvarto kriz sudaro sielvarto krizs pradia (okas, emocin nejautra pirmosios reakcijos netekt) ir dezorganizacijos periodas sielvarto
igyvenimas nuo mirties neigimo iki jos primimo. Per sielvarto kriz psichologin parama, psichoterapija, daniausiai tampa aktuali prajus pirmai reakcijai
netekt okui. Laidotuvs, organizaciniai rpesiai, dar neprasidjs sielvarto veikos darbas, psichoterapiniam poveikiui palieka maiau vietos. Prasidjus
dezorganizacijos periodui, verta taikyti krizi veikimui bding psichoterapijos/
intervencijos schem, kurios esm palaikyti klient emocikai, normalizuoti jo
96

igyvenimus, padti jam susivokti jausm sumaityje, padti ireikti sielvarto

jausmus, informuoti klient apie pagrindinius, su netektimis susijusius igyvenimus, savijautos ypatumus, gedjimo etapus.
Jei klient kyriai persekioja, sunks, iaurs, su netektimi susij vaizdiniai,
dirbama su iais vaizdiniais ir juos lydjusiais bei dabar atsirandaniais jausmais grtant prie j kiekvien susitikim, kol jie kartojasi. Tai daroma apie vaizdinius kalbant, vizualizuojant juos vaizduotje; galima pieti jausmus, susijusius su
iais vaizdiniais. Keli odiai atskirai apie vaizdini vizualizacij tai daniausiai
neurolingvistiniame programavime (viena i psichoterapijos krypi) naudojama technika, kuri klientas vliau gali taikyti ir savarankikai kai persekiojantis
vaizdinys vaizduotje perdaromas, kad tapt vis maiau grsmingu vaizduotje
sumainamas, utuuojamas, itrinamas, uliejamas daais ir pan. Taiau traumavusio vaizdinio vizualizacija, kaip ir bet kuris traumuojani patirt atkuriantis
psichoterapijos bdas, psichoterapinje aplinkoje turi bti taikoma tik saugiomis kliento jausmams slygomis, esant geram ir tvirtam kontaktui tarp kliento ir
psichoterapeuto, ir, inoma, netaikant absoliuiai jokio spaudimo tai daryti.
Kai baigiasi sielvarto kriz, madaug po 6-i po netekties mnesi, esant
poreikiui, taikoma nebe krizi veikimo terapija, o trumpalaik psichoterapija,
orientuota sielvarto veik. ios psichoterapins pagalbos tikslas pradti vykti
vidinei reorganizacijai (netekties pripainimui ir susitaikymui su ja) bei gyvenimo rekonstrukcijai (pilnaverio gyvenimo be mirusiojo atstatymui/krimui).
vykus sielvarto veikai, psichoterapija baigiama, arba tsiama tada, jei klientas
aptinka, kad turi kit, nesusijusi su vykusia netektimi psichologini problem,
kurias nort sprsti. Tokiu atveju tsiama trumpalaik arba pradedama ilgalaik psichoterapija, kurios tikslus kartu nustato klientas ir psichoterapeutas.
iuo atveju svarbu, kad psichologas ar psichoterapeutas gerai orientuotsi
pagrindiniuose krizins psichoterapijos/intervencijos ir trumpalaiks/ilgalaiks
terapijos skirtumuose ir ypatumuose.
Psichoterapijos sistem, modeli, kaip dirbti padedant veikti netektis, nra
labai daug, ir juos vienija daug proceso panaum:
Visus psichologins, psichoterapins pagalbos, igyvenant netektis,
modelius vienija dmesys kliento jausmams, susijusiems su netektimi,
igyvenamu sielvartu dabar ir praeityje (jei gedjimas usits).
97

 Visuose galime rasti tam tikrus panaius paramos etapus, ties kuriais
vairi psichoterapijos mokykl specialistai link stabtelti tik skirting laik (ilgiau ar trumpiau), pagal teikiam reikm iuose etapuose
vykstantiems igyvenimams: tai pagalba mainant mirties neigim,
netekties moment rekonstrukcija (priemirtini ir mirties aplinkybi, laidotuvi), pagalba ubaigiant (suvokiant, perirint, atleidiant)
emocinius santykius su mirusiuoju, pagalba persiorientuojant naujas
gyvenimo aplinkybes, naujus tarpasmeninius santykius.
Psichologin, psichoterapin parama baigiama, kai nebelieka krizini sielvarto jausm, arba kai vyksta sielvarto veika, t.y. kai klientui
grta prarastas gyvenimo prasms jausmas, kai jo gyvenimo raida vl
atsistato ir vyksta konstruktyvia kryptimi.
Didioji specialist dauguma per sielvarto kriz netaiko interpretacij,
neanalizuoja perklimo reakcij ar kit savo santyki su klientu ypatum, nesprendia nesusijusi su igyvenamu sielvartu kit asmenybini
problem.
Kaip jau minjome, psichologin parama siloma ir taikoma, esant komplikuotoms netektims, kai igyvenantys netekt mogus jauia, kad jam vienam be
pagalbos yra sunku ibti, itverti sielvart.
Komplikuoto (patologinio) gedjimo atvejais, psichoterapija trunka ilgiau,
priklausomai nuo to, kiek met ir kaip nebaigia gedti mogus, nuo jo asmenybs ypatum, santyki su mirusiuoju pobdio ir reikms, sutrikim, kurie
vargina klient ireiktumo (depresijos, priklausomybs nuo alkoholio lygio ar
pan.) Kartais ji taikoma kartu su medikamentiniu gydymu, kur skiria psichiat
ras. Kai praeitis trukdo dabariai ir ateiiai, kliento ir psichoterapeuto terapin
kelion kartu trunka ilgiau isiaikinus dabart, tenka grti praeit, perirti
emocinius santykius su mirusiuoju, kliento reagavimo ypatumus kitas netektis,
padti igyventi vykusios netekties sielvart, rasti kelius nauj santyki laisvei, ir jais grus dabart kartu su klientu iekoti prielaid ir galimybi naujam
gyvenimui be mirusiojo. Taiau terapijos centre nuolatos ilieka kliento galjimas ir negaljimas gyventi dabartyje: kas yra tai, kas baisu dabar? Kas yra tai,
kas trukdo gyventi dabar?
98

Psichologin, psichoterapins parama esant netektims, gali bti individuali ir

grupin.
Kaip pavyzdius, pateiksiu du modelius individualaus ir grupinio darbo
su netektimis. Taiau norisi pabrti, kad tai tik skirting specialist psichoterapinio darbo modeli pavyzdiai. Manau, negali bti sukurta technika ar universalus modelis darbui su netektimis, kaip ir apskritai, psichoterapiniam darbui su
mogumi nes mogikieji santykiai, mogaus asmenyb, jo gyvenimo patirtis
ir realyb yra visikai unikals, kaip, beje ir jam padedanio specialisto. Kai i
sudtinga dviej ar keli keliolikos moni (grupje) santyki visuma tampa
terapiniu faktoriumi ir psichoterapijos instrumentu, nemanau, kad j galima
sprausti techninius konkreios metodikos rmus. moni tarpusavio ryiai,
juos lydintys jausmai, yra tokia esmin, unikali ir svarbi ms gyvenimo realybs dalis, kad techniniai sprendimai juose nemanomi. Galime kalbti tik apie
atskir psichoterapijos mokykl ypatumus taikant psichoterapij, o, galiausiai,
geroje ir efektyvioje psichoterapijoje, nepriklausomai, nuo psichoterapins paradigmos, visi keliai veda Rom t.y. link kliento sveikatos gerovs ir gyvenimo
pilnatvs. Manau, labai svarbu, kad kiekvienas specialistas, dirbantis su netektimis, dirbt ne pagal kak, o laikydamasis bendr profesins ir mogikosios
paramos ir elgesio etikos taisykli, realiai vertindamas savo asmenybs ribas ir
galias, remdamasis savo gebjimu bti su kitu mogumi ir jam padti.
Pakartotin sielvarto igyvenimo psichoterapija. is V.D.Volkan (1993)
apraytas individualaus darbo modelis iliustruoja galimo psichoterapinio darbo
patologinio gedjimo atvejais ypatumus. Psichoterapija trunka nuo 2 iki 4 mnesi, su klientu susitinkant 34 kartus per savait (autorius psichoanalitikas). Ne
visi mons tinka iai terapijai, tad kandidatus tokiam darbui autorius pasirenka atsargiai. Klientas, kuriam bus taikoma tokia terapija, turi bti pakankamai
psichologikai stiprus, kad atlaikyt per terapij laikinai sustiprjant nerim.
Daniausiai tai klientai, kuriuos autorius vadina aminai gediniais. Toks terapijos kursas, autoriaus nuomone, gali bti taikomas tik vien kart. Jei is kursas
nepadeda klientui, jam turi bti taikomi kiti psichoterapijos metodai. Esminiai
io metodo ypatumai:
atliekamas diagnostinis interviu, per kur tiriamos prieastys, kodl
kliento sielvartas usits. Atsivelgiama visas gyvenimo netektis,
ypatingas dmesys kreipiamas netektis vaikystje;
99

 vienas pirmj psichoterapijos tiksl padti nubrti rib, aikiai skiriani gedint ir mirusj, dl kurio gedima (mainama identifikacija
su mirusiuoju). iame terapijos etape sustiprja kliento kalts, pykio
jausmai, nes mirties faktas pradedamas priimti realiau;
grtama netekties laik prie mirt (jei artimasis sirgo), mirties
moment, laidotuves;
kitas psichoterapijos tikslas padti klientui suvokti savo ambivalentikus jausmus mirusiajam, kaip ir tai, kad jo prarast santyki ilgesys
yra beveik toks pat kaip ir jo noras gyti laisv nuo i santyki. Tai
ambivalencija tarp noro kad mirusysis prisikelt ir kad palikt (isilaisvinti nuo mirusiojo). Nuo ia prasideda sielvarto pakartotinas igyvenimas, ireikiami visi susikaup jausmai.
siejanio objekto aptarimas. Klientas praomas atsineti siejant objekt daikt, kuris primena mirusj, bet saugomas ne kaip prasta
relikvija, o kaip daiktas, turintis ypating reikm ir prasm klientui ir
ypatingai sieja j su mirusiuoju (tai gali bti bet kuris mirusiojo daiktas,
kur naudojo mirusysis, ar kuris buvo greta mirties akimirk ir pan.).
Siejantis objektas simbolizuoja materiali jungt su mirusiuoju, kuri
lydi ir stiprs kliento jausmai (juos priimti psichoterapeutas turi bti
pasiruos). ios jungties igyvenimas ir nutraukimas tampa dar vienu
simboliniu ingsniu, ilaisvinaniu klient i praeities, kurioje jis pats
buvo pasiliks. Anot autoriaus, kai su siejaniu objektu jausmai ireikiami, siejantis objektas nustoja savo galios klientui, nepriklausomai
nuo to, ar jis paliekamas, ar sunaikinamas.
iame V.D.Volkan apraomame psichoterapinio darbo esant patologiniam
gedjimui modelyje, kaip ir praktikai visuose darbo su netektimis psichoterapijos atvejais, tenka grti igyventos netekties pradi (artimiausia svoka traumos rekonstrukcija) ir padti sijungti sielvarto darbui bei jam vykti.
Noriau atkreipti dmes vien svarb grimo netekties pradi aspekt
(jis bdingas bet kurios traumos rekonstrukcijai) jokiu bdu negalime grti
netekties pradi bet kada ir su bet kuriuo klientu. Tikt palyginimas, kad grimas netekties akimirk negali bti kaip viso lidno filmo apie netekt vis
100

serij perirjimas i naujo. Tik pasirinktinai, tik pamau ir atsargiai bei tik
tiek, kiek nori ir gali klientas. Todl pirmiausia btina turti vaizd apie tai ir
atsakyti klausim, kiek klientas yra pasirengs integruoti dabartin savo patirt,
igyvent netekt? Svarbu, kad neturi bti jokio spaudimo klientui, silant grti
praeit. Klientas blogai jauiasi dabar ir todl praeitis, traumuojanios netekties
rekonstrukcija, reikalingi tik tiek, kiek galt padti klientui keistis dabar. Jei
klientas, jo jausmai, bt pajgs priimti netekties fakt, igyventi su juo susijus sielvart, ir integruoti igyvent netekt savo patirt jis nesikreipt mus
pagalbos. Todl reikalinga itin didel psichoterapeuto atida kliento dabariai ir
jo galjimui dabar grti visas skaudios netekties akimirkas. i kelion praeit
turi bti itin saugi ir atsargi, laikantis kliento tempo ir galimybi.
Kitas iliustratyvus pagalbos modelis paramos grup nusiudiusij artimiesiems. J, atitinkamai pritaikius, galima taikyti ir vykus kitoms komplikuotoms netektims. Apie param nusiudiusij artimiesiems, atsivelgiant saviudybs temos stigmatizacij visuomenje, norisi tarti kelis papildomus odius.
Visi veiksmai, skirti padti mogui, bandiusiam udytis, parama nusiudiusij
artimiesiems (Schneidman, 1973) vadinami postvencija.
Iki 1960m. apie nusiudiusij artimuosius ir param jiems nei literatroje, nei praktikoje beveik nebuvo kalbama. Tik 1970m. Los Andelo Saviudybi
prevencijos centre buvo pastebta, kad nusiudiusi artimiesiems labai padeda galimyb kalbti atvirai apie artimojo saviudyb. Buvo atliekamas tyrimas,
vadinamas psichologine autopsija, kurio pagrindinis tikslas surinkti isami
informacij apie velionio gyvenim ir visas aplinkybes, kurios galjo turti takos
jo saviudybei. Autopsija vykdoma ir kalbantis su nusiudiusiojo artimaisiais.
Specialistai aptiko, kad ie pokalbiai turjo ir psichoterapin reikm nusiudiusij artimiesiems po i pradioje nelengv pokalbi, nusiudiusi artimieji
vliau pasijusdavo geriau.
Amerikoje apie 1970m. grup psichoterapeut, patys igyven artimj
s aviudybes, pradjo dirbti kartu paramos grupje. Vliau ios grups darbas
buvo apraytas literatroje. Taip JAV, o vliau ir kitose pasaulio alyse, pradjo
plisti pagalbos nusiudiusij artimiesiems judjimas.
Dauguma artimj saviudybes igyvenusi moni po netekties neieko
pagalbos. Daniausiai netektis igyvenama ir paramos sulaukiama tarp artimj.
Pagalbos daniausiai neiekoma dl to, kad igyvenamas gdos jausmas, nes
101

visuomenje vyrauja sitikinimas, nuostata, kad bti nusiudiusiojo artimuoju

yra gda. Saviudybs faktus danai bandoma nuslpti dl nerayto socialinio
tabu, neleidianio kalbti apie saviudybes.
Kaip silyti pagalb, kurios niekas neprao?
Pirmiausiai padeda nuostata mons nori pagalbos, tik yra pasimet, ir
todl jos neprao (Grad.O.,2000). Reikt teikti nuolatin vieiamojo pobdio
informacij apie tokios pagalbos reikalingum ir prasm kad visi, kas igyveno
artimj saviudyb, inot, kad gali tiktis/kreiptis ir sulaukti pagalbos. Svarbu,
kad bt aikiai informuojama, kur gali rasti pagalb nusiudiusij artimieji.
Paramos, esant visoms komplikuotoms netektims, galimyb ir prieinamumas turt tapti ms visuomens gyvenimo norma.
Psichologins paramos grups modelis nusiudiusij artimiesiems. is
modelis (GradO. ZavasnikA., 2000) atstovauja psichologins paramos grupei, kuri veda psichikos sveikatos specialistai, ir kurios pagrindiniai principai
yra ie:
geriau kai tokioje grupje dirba du vadovai nes vienam tekt per
didelis ir per sunkus emocinis krvis;
rekomenduotina, kad grups darb vadovams padt aptarti profesin
prieir galintis atlikti specialistas (supervizorius);
bent vienas i vadov turt bti patyrs neteki veikimo specialistas
ir/arba igyvens netekt dl artimj saviudybs;
geriau, kai tokios grups bt udaros t.y., kai jas pradeda ir baigia
lankyti tie patys mons (pastaba: JAV skmingai vedamos ir atviros
grups t.y.kai jau veikianias grupes nuolatos priimami nauji dalyviai. Tai susij su visuomens, bendravimo atvirumo laipsniu, galiojaniomis socialins distancijos normomis kultroje);
grupinio darbo trukm 8 sesijos (1 kart per savait, po pusantros
valandos);
grupinio darbo turinys: grups nari pasidalinimas igyvenimais dl
artimj saviudybs ir emocin parama visiems grups dalyviams.
iose grupse neanalizuojama, neinterpretuojama, nedirbama su perklimu ir kitais ilgalaiks psichodinamikai orientuotos psichoterapijos
metodais.
102

Kaip ir visoms grupms, taip ir iame modelyje pristatomoms, yra bdingos

tam tikros grupinio proceso fazs:
1) Pirmoji faz: trunka 13 sesijas.
grups nariai pasakoja apie artimj saviudybs aplinkybes;
atgaminama kuo daugiau su artimojo saviudybs momentu susijusi
detali;
papasakojama kaip buvo rastas nusiudiusiojo knas iki tol mons
daniausiai bna to neipasakoj niekam nes tai iaurios aplinkybs,
kurias baisu/drovimasi kam nors pasakoti;
kalbama apie nusiudiusiojo laidotuves, pirmsias savo ir aplinkini
reakcijas per laidotuves.
ioje fazje grups nariai daugiausiai pagalbos tikisi i vedanio grup
psichoterapeuto, todl link daugiau kreiptis j, o ne vienas kit. Todl jau per
pirmj susitikim svarbu visus grups narius paskatinti kuo daugiau kalbtis ir
kreiptis vieniems kitus, dalytis visais igyventais jausmais. Grups nari elgesys
ioje fazje daugiau orientuotas savo, o ne kit asmeninius igyvenimus, tad,
natralu, kad ioje fazje grups nariai maiau girdi vienas kit. Po pirmj
grups susitikim mons jauiasi blogiau, negu jautsi iki tol. Tai natralu. Tik
reikia spti grups narius apie tok laikin savijautos pablogjim, paaikinant,
kad tai, grus prisiminimus, neivengiama, bet veda geresn savijaut ateityje.
Labai svarbu paaikinti grups nariams, kad jie niekuomet neras tikro atsakymo
klausim Kodl nusiud?, kad jiems teks gyventi be io atsakymo.
2) Antroji faz: 45 sesijos:
grups nariai dalinasi dabartiniais igyvenimais;
aptariama, kaip dabar klostosi santykiai su kitais monmis: k mons, kaimynai, kiti artimieji kalba apie saviudyb, kokius kaltinimus
tenka igirsti nusiudiusij artimiesiems, kokiose situacijose buvo
sunkiausia bendrauti dl neinojimo k daryti, kaip elgtis, jei esi
nusiudiusiojo artimasis ir pan.;

103

 kalbama apie naktinius komarus, sapnus, bauginanius vaizdinius ir

reginius, susijusius su nusiudiusiojo kno radimu, kurie danai kyriai kartojasi;
psichoterapeutui uduodama daug klausim, kuriuos jis turt atsakyti kognityviniame (vieiamo pobdio informacijos) lygyje. Tokie
atsakymai veikia raminaniai dera papasakoti grups nariams apie
saviudybes kaip fenomen, kaip aikina saviudybes mokslininkai.
ioje grups fazje grups nariai ima daugiau kalbtis tarpusavyje,
didja grups nari sutelktumas, grups nariai daugiau iklauso,
palaiko vienas kit.
3) Treioji faz: 68 sesijos:
grups nariai daugiau bendrauja, dalijasi, palaiko vienas kit.
nebesikoncentruojama psichoterapeuto asmenyb;
maiau ireikiama lidesio;
atsiranda noras pratsti grup;
atsiranda grups nari planai tolesniems susitikimams.
Ms darbo praktikoje, Jaunimo psichologins paramos centre, Vilniuje
psichologin param netektis igyvenantiems monms, ypa per sielvarto kriz,
pradedame individualiai. Tai leidia geriau vertinti kliento galimybes igyventi
netekt, jo turimus sielvarto veikos resursus. Individualus kontaktas klientui
padeda saugiau jaustis, jungia maiau su tarpasmeniniais santykiais grupje
susijusi reagavimo veiksni, padeda saugiau atskleisti sunkiausius igyvenimus,
susijusius su netektimi. Vliau silome apsilankyti paramos grupje, kuri lanko
netektis igyvenantys mons, ir kurios nariai susirenka kart per mnes.
Vienijanti netekties igyvenimo patirtis, geranorika paramos ir savipagalbos grupi atmosfera tampa stipriu ir palaikaniu paramos veiksniu netektis
igyvenantiems monms.
Pagalba internete. Virtuali erdv tapo dabartinio gyvenimo dalimi, tad ir
joje galima rasti arba sukurti vietos paramai. i paramos galimyb populiari
JAV, ji plinta ir kitose alyse. Kuriamos internetins svetains, kurias paprastai
104

 riiri krizi veikimo centrai ar panaios psichologins paramos institucip

jos. Jose pateikiama informacija apie netektis, sielvarto igyvenim, jo etapus.
Tokiose svetainse danai bna skyrelis Prisiminimai, kuriuose netek artimj mons gali parayti apie artimuosius, kuri neteko, juos prisiminti, ar
parayti jiems skirtus odius, kuri nepasak jiems gyviems esant. Paramos
svetainse netekusiems gali egzistuoti ir pokalbi svetains, kuriose netekusieji
gali dalintis vienas su kitu savo igyvenimais ir palaikyti vienas kit. Gali bti
specializuotos interneto svetains, kurios skirtos atskiroms netektims pvz., dl
saviudybs, ar terminalinje (priemirtinje) stadijoje esantiems monms ir j
artimiesiems. Po 2001m. rugsjo 11d. vykusio tragiko teroro akto JAV, atsirado interneto svetains, kuriose apraoma, kaip padti monms, kurie neteko
artimj po teroristini akt, kurie buvo teroro liudininkais.
Kryba. Kryba visuomet talpina labai daug galimybi jausmams ireikti ir
suvokti. Kuriant labiau priartjama prie savo pasmons turinio. Todl netektys
danai paskatina kurti jausmai ieko ijimo, igyvenimai praosi bti ireikti.
Kryba vienas i bd jausmams ireikti netiesioginis, bet konstruktyvus.
Krybin veikla danai pakankamai skmingai leidia ireikti netekties jausmus, kompensuoja ir upildo su netektimi atjus vidins tutumos jausm.
Kryba tampa stipriu krizini igyvenim veikimo veiksnius monms, linkusiems kurti.
Taiau ir nesant polinkio kurti, meno priemons gali padti igyventi
netekt per meno terapij. Psichoterapijoje kaip pagrindins arba pagalbins
terapinio poveikio formos danai naudojami meno kriniai. Neteki igyvenimo atvejais daniausiai naudojama groins, filosofins, religins, psichologins
literatros knyg (biblioterapija), poezijos (poezijos terapija), pasak (pasak
terapija) skaitymas ir aptarimas; pieimas ir tapymas (daniausiai vadinami
meno, dails terapija), ir kitos meno formos (okis, vaidyba), kurios gali padti
gyvendinti terapinius tikslus. Terapikai orientuotas skaitymas padeda tapatinantis su herojumi aptikti, pavadinti, igyventi savo jausmus, plaiau ir giliau
matyti krizini igyvenim prasm, sunkum veikimo keli, perspektyv.
Meno terapija pieiant leidia ipieti, ilieti daais ir formomis sunkius, su
netektimi susijusius jausmus, geriau juos suvokti, sumainti j sukuriam tamp
ir nerim.
105

Visi psichologins paramos bdai igyvenantiems netektis monms yra

reikalingi ir reikmingi. mogikasis palaikymas, atjauta, supratimas ir galimyb
pasidalinti slegianiais jausmais vertinami visada ir vis.
Aplink nuolat yra moni, igyvenani netektis, kurie neieko, neprao ir
nesikreipia paramos savo sielvarte. Bet tai nereikia, kad jos nesitiki, nelaukia,
nenori. Neabejoju, kad visi netekusieji verti atjautos ir palaikymo. Tikiuosi,
i knyga padrsins norinius padti, ir atsilieps igyvenani netekt moni
poreikiui bti igirstiems, suprastiems, pasijusti maiau vieniiems sielvarte ir,
igyvenus netekt, sugrti prast kasdienos gyvenim sustiprjusiems ir su
naujomis viltimis.

106

PABAIGOS ODIAI
Juos isak mons, kurie igyveno netektis, veik sielvart
ir kurie sutiko, kad j patirtis palaikyt ir padrsint tuos,
kurie iuo metu eina ilgu ir akmenuotu netekties igyvenimo keliu.
Taip pat dkoju visiems, leidusiems cituoti ar paminti ioje knygoje
savo prisiminimus ar odius apie igyventas netektis.
inau, kad netekties skausmo nuraminti nemanoma. Visi mano bandymai
usimirti, pabgti nuo mini ir jausm mirus dukrai, buvo pasmerkti lugimui.
Ibandiau visk, iskyrus vaistus. Alkoholis paleisdavo jausmus laisvn ir tada
apskritai nebeinodavau, k su jais daryti. Gailjausi savs, pykau ant likimo,
o rytais, vos atsikeldavau ir stiklinmis akimis eidavau darb. Vis laik gl
ir skaudjo siel. Negaljau irti laimingas mamas, vedanias savo vaikus
darel, krpiojau igirdusi vaikik juok ar verksm bet kur gatvje parduotuvje, nam laiptinje. Pro lang, kad ir inodama, kad nieko nepamatysiu, vis tiek
velgdavau kieme esani vaik aiktel, ir iekodavau akimis smulkaus dukrels silueto. Tik vliau aptikau, kad keniu ne viena. alia tyliai sielvartavo vyras,
mano ir jo tvai. Negaliu pasakyti, kaip igyvenau pirmuosius mnesius po dukrels
mirties, ne k lengvesni buvo ir visi pirmieji metai. O paskui pradjau ltai busti.
Savo maosios gyvenimo viesels nepamiriu niekada. Bet lidnas stebuklas tai,
kad dabar vl galiu gyventi, juoktis, diaugtis atrod, kad taip niekada nebegals
bti. Prisiminimai aplanko nuolatos, bet dabar, prajus 5 metams po dukrels mirties, jie nebeimua i pusiausvyros. Dabar inau, kad mano gyvenime, buvo baisi
netektis, viskas, kas vyko ir apie mane, ir manyje.
107

Po tavo mirties, pirmosiomis savaitmis vakarais ir naktimis raiau dienorat nes tada nelabai sivaizdavau, kam galiu pasakyti tai, kas mane uplsdavo vakarais, kai pasibaigdavo visi dienos darbai ir urmuliai ir kai namuose
stodavo tuia tyla. Tiek velni ir ger odi kiekvien vakar turbt Tau gyvai
nesu saks. Buvai pats artimiausias mano mogus mano gyvenime. Kuo aikiau
tai suvokiau, tuo baisiau buvo, k praradau aplinkui nebuvo nei vieno, su kuriuo
galiau bti taip arti matymu, pasaulio jautimu. Jausmas, kad esame du viename buvo labai stiprus. Aplinkui buvo draugai, artimieji, kuriais buvo galima
remtis. Taiau nei vienas i j nebuvo taip arti, kaip buvai Tu. Tai var i proto ir
atrod nepakeliama. Dariausi vis labiau nesuprantamu net pats sau. Niekad itin
netikjau psichologais, bet kai draugas, pamats, kas darosi, nuved iki psichologo
dur, labai nesiprieinau. Jauiau, kad vienas nepaneiu ir nepakelsiu. Tik k u
mane gali paneti svetimas mogus, vadinamas psichologu? Nieko jis u mane ir
nene. Bet jo kabinete pasijutau lyg maas vaikas, kuris pagaliau galjo pasakyti,
irti visk, kas jam skaudjo. Jauiau, kad mane supranta ir atjauia. Atrodo,
praplyo visi mano pliniai, kuriuos jis kantriai val, nepamirdamas priminti,
kad esu, gyvenu ir gyvensiu. Negaliu pasakyti, kuo psichologas padjo daugiausiai.
Bet jis buvo vienintelis, su kuriuo galjau kalbti apie visk, kas skaudjo tuo metu.
Dabar, prajus trejiems metams, gyvenu toliau. inau, kad neprapulsiu. Imokau
gyventi be artimumo, kur jauiau su Tavimi. Kartais jauiuosi idaviku, kai pagaunu save, kad noriu tokio artumo su kita moterimi. Bet vis tiek noriu, ir tikiuosi
sutiksiu t kit moter, kuri jau dabar noriu mylti.
Po dvej met pajutau, kad atsigavau. Gyvenau savo gyvenim, kuriame
buvo savi rpesiai, reikalai, darbai, diaugsmai, laisvalaikis. Gyvenimas jo
normalia vaga. Po trej met, pajutau, kad norisi kako naujo gyvenime. Nauj
mog sivaizduoti sunku, taiau yra ir daug kit nauj dalyk, kuriuos norisi
pajusti. Galiu tai palyginti su apetitu po netekties, du mnesius valgiau tik todl,
kad reikia. Po dviej mnesi pirm kart panorau kako skanaus. Ir gyvenim
dabar gro skonio jausmas.
Klausiate mane, k pakeit manyje igyventa netektis? Daug. Tapau ymiai
savarankikesnis. Niekada nebuvau nesavarankikas, bet dabar tvirtai inau kas
beatsitikt turiu ir galiu susitvarkyti pats. Tapau kietesnis, o tiksliau realesnis.
108

Dabar aikiau jauiu, kas vyksta su manimi ir aplinkui. Laikas tapo didele vertybe,
nes tikrai inau, kad kakada mano gyvenime jis sustos. Ir be galo daug atradau
gamtoje ji man dabar tai neisemiamas groio, harmonijos, grio altinis, dovanojantis natralaus ryio su viskuo kas aplinkui, jausm. Ar galite prie i odi,
pridti du stulpelius i mano mgstamo Justino Marcinkeviiaus eilraio Saullydis, nes jie ir apie mane, ir apie tai, ko linkiu kitiems?
A niekad nemaiau
tokio graaus saullydio
ir geras toks
dar niekad nebuvau.
Jau nugul rytuos
atne audr debesys.
Ir mintys ir irdis
nurimo pagaliau.
(...)
Justinas Marcinkeviius. Ratai / t. I, P.62V.:Vaga, 1982.

109

NAUDOTA LITERATRA
Lietuvi kalba:
1) AnnebergI. Sielvartas po saviudybs. Knyga tiems, kuriuos paliko / Vert.i
dank. V.: Tyto alba. 2006. 415p.
2) Aries Philippe. Mirties supratimas Vakar kultros istorijoje. Vilnius: Baltos
lankos, 1993. 288p.
3) EdgertonD.F. Eiki ramybje: vadovas keniantiems netekties skausm. Vilnius: Katalik pasaulis, 2000. 56p.
4) James JohnW. Kai sielvartauja vaikai / vert.i anglk. V.: Tyto alba, 2007.
311p.
5) KastV. Prarasti ir atrasti save / vert. i vok.k. V: Vaga, 1998. 92p.
6) Kubler-Ross, Elisabeth. Apie mirt ir mirim: panekesiai su mirtinais ligoniais.
Vilnius: Katalik pasaulis, 2001. 336p.
7) LazM. Gyvenimas po skyryb: praktiki patarimai, kaip pradti gyvenim i
naujo. Vilnius: Dialogo kultros institutas, 2004. 80p.
8) NavickasV. Mirties samprata vaikystje. Vilnius, 2003. 64p.
9) Netektys. Draugo laikaiII. Leidinio sudarytojai K.O.Polukordien, A.Kazlauskait, P.Skruibis, R.Alelinait, M.Bagdonien. Vilnius: Heksagrama, 2005, 72p.
10) PolukordienO.K. Psichologins krizs ir j veikimas / Pagrindins inios
apie krizi ir saviudybi prevencij, intervencij ir postvencij / praktinis vadovas.
Vilnius: Heksagrama, 2003. 99p.
11) ShneidmanE.S. Saviudio smon. V.: VIA RECTA, 2002. 151p.
12) TillichP. Aminas dabar / Kultros prigimtis. Vilnius: Valstybinis leidybos
centras, 1993. P.442449. (Vertimas, ValentinaviiusV. TillichP. The Eternal Now. /
The Meaning of Death. New York London-Sidney-Toronto, 1965. P.3038).
13) Tillich Paul. Drsa bti. Vilnius: Vaga, 1999. 142p.
Angl kalba:
14) BowlbyJ. Attachment and Loss, Volume 3. Loss: Sadness and Depression. New
York: Basic Books, 1980.
110

15) Deits Bob. Life after Loss. A Personal Guide Dealing with Death, Divorce, Job
Change and Relocation, Fusher Books,1992. (Leidimas rus kalba: .
. M.: Fair- Press. 1999. 304.)
16) Farberow N.L. The Los Angeles Survivors after Suicide Program. An Evaluation
/ Crisis. 1992, 13/1, P.2334.
17) FreudS. Mourning and melancholija. Standart Editon, 14:237258.
18) Grad.O., ZavasnikA. Saviudybi liudininkai Seminaro, vykusio Vilniuje,
2000-05-04 mediagos. 6p.
19) GradO., Suicide How to survive as a survivor / Crisis. 1996, 17, P.136142.
20) LindemannE. Symptomatology and management of acute grief. The American
Journal of Psychiatry, 1944, No 101., P.141148.
21) VamikD. Volkan, Elizabeth Zintl. Life After Loss: The lessons of grief. New
York, 1993 (leidimas rus kalba: , . :
/ . . .: -, 2007. 160.)
22) YalomI.D. Existential psychotherapy. Basic Books, 1980. (Leidimas rus kalba:
. . : ,
2005-576.)
23) Zinker JosephC. In Search of Good Form. Gestalt Therapy with Couples and
Families. Jossey-Bass Publishers, San Francisco, 1994. (leidimas rus kalba M.:
Klass, 2000. 320c.)
Rus kalba:
24) .. . http: /www.psychology.ru/library/
00062.shtml.
25) .. (
). .: - . -, 1984. 200.
26) .. . .-: -
. 2002. 162.
27) A. o e. Talinn, 1996. 104p. (vert.i est kalbos:
Sorg hos barn. En handbok for voksne. Sigma Forlag A.s., 1989.).
28) .. . .:
- .-. -, 2007. 272.
29) . . M.: - . ,
1984. 286.
30) . , : / . .
.: , 2000. 224.
31) .. . : , 2004. 224.
32) .. . : ; , 2005. 218.
111

KELIOS NAUDINGOS NUORODOS

www.jppc.lt
www.krizesiveikimas.lt
www.jppc.lt/draugas/
www.klausau.lt
http://www.bereavementuk.co.uk/

112