Leonas Meidus - Rankininkiu Saveikos Psichologija PDF

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS
Leonas Meidus
RANKININKI SVEIKOS
PSICHOLOGIJA
VILNIUS, 2005
UDK 796.32:159.9
Me71
Skiriama psichologijos, pedagogikos ir sporto specialistams, treneriams, auktj

mokykl sporto specialybi studentams sportininkams.
Recenzavo:
prof. habil. dr. Antanas Skarbalius

prof. dr. Romualdas Malinauskas
Lietuvos nusipelns treneris doc. Vytautas Sakalys
ISBN 9955-516-89-5
Leonas Meidus, 2005
Vilniaus pedagoginis universitetas, 2005
i knyg skiriu savo Motinai,

taurios irdies, kilnios sielos moteriai.
"
TURINYS
VADAS ..................................................................................................... 7
BENDRA DARBO CHARAKTERISTIKA .............................................................. 7
I SKYRIUS .............................................................................................. 11
TARPUSAVIO SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS MODELIS ..................... 11
1.1. Veiklos ir bendravimo ssaja .............................................................................. 11

1.1.1. Bendravimas kaip informacijos perdavimas ir primimas .................. 13
1.1.2. Bendravimas kaip tarpusavio sveika .................................................... 15
1.1.3. Bendravimas kaip vienas kito supratimas ............................................. 17
1.2. Sporto komand grupin aidj tarpusavio sveika ir suderinamumas ...... 19
1.3. aidj tarpusavio sveikos priklausomyb .................................................... 24
II SKYRIUS ............................................................................................ 29
KOMANDOS (GRUPS) TAKTIKA KAIP AIDJ TARPUSAVIO SVEIKOS
IRAIKA .......................................................................................................... 29
2.1. Sportinink-aidj taktinis mstymas ............................................................. 29
2.2. Sportinink-aidj operatyvinis mstymas ...................................................... 32
III SKYRIUS ........................................................................................... 36

PSICHOLOGIN KOMANDOS, KAIP MAOS GRUPS,
CHARAKTERISTIKA .......................................................................................... 36
3.1.
3.2.
3.3.
3.4.
Grupi dinamika ................................................................................................

Sporto komand tarpasmeniniai santykiai .......................................................
Tarpasmeniniai santykiai ir konfliktai ................................................................
Grups sutelktumas ...........................................................................................
36
42
46
52
IV SKYRIUS ........................................................................................... 56
RANKINIO KOMAND AIDJ KOEDUKACIN VEIKLA ............................... 56
4.1. Skirtingos socialins-psichologins brandos rankinio komand aidj

objektyvs tarpusavio sveikos rodikliai .................................................................. 59
4.2. Skirtingos socialins-psichologins brandos rankinio komand aidimo
veikla ........................................................................................................................... 66
4.3. Subjektyvs aidj tarpusavio sveikos rodikliai
(analiz sintezuojant aidj triad sprendiamus taktinius udavinius) ............... 77
4.4. Rankinio komand sutelktumo parametrai ....................................................... 94
4.5. Skirtingos socialins-psichologins brandos komand rankininki
emocini-valios savybi pasireikimas ................................................................. 100
APIBENDRINIMAS .......................................................................................................... 106

LITERATRA .................................................................................................................... 110
SUMMARY ...................................................................................................................... 120
.............................................................................................................................. 131
CONTENTS
INTRODUCTION: GENERAL CHARACTERISTICS
Research issue and actuality

Objective of the work
Hypothesis
Main theoretical, methodological, practical tasks of researches
Novelty and originality
Research methods
Theoretical and practical significance
Validity of research results
CHAPTER ONE
1. THEORETICAL MODEL OF PLAYERS INTERACTION MECHANISM
1.1. Connection between activities and communication
1.2. Group players interaction and compatibility in sports teams
1.3. Reliance of players interaction
CHAPTER TWO
2. TEAM (GROUP) TACTICS AS AN EXPRESSION OF PLAYERS
INTERACTION
2.1. Tactical thinking of athletes-players
2.2. Operative thinking of athletes-players.
CHAPTER THREE
3. PSYCHOLOGICAL CHARACTERISTICS OF THE TEAM AS A SMALL
GROUP
3.1 Group dynamics
3.2 Interpersonal relations in sport teams
3.3. Interpersonal relations and conflicts
3.4. Group cohesion
CHAPTER FOUR
4. CO-EDUCATIONAL ACTIVITIES OF HANDBALL TEAM PLAYERS
4.1. Objective indices of players interaction in the handball teams of different

social-psychological maturity
4.2 Game activities of handball teams of different social psychological maturity
4.3 Subjective indices of players interrelation (analysis via synthesis in tactical
tasks decisions by players triads)
4.4 Cohesion parameters of handball teams
4.5. Manifestation of handball players emotional-volitional qualities in the teams of
different social-psychological maturity
CONCLUSIONS
VADAS
BENDRA DARBO CHARAKTERISTIKA
Tyrim problema ir aktualumas. Speciali sugebjim formavimas ir j vertinimas yra pagrindin psichologijos problema. iuolaikiniame socialiniame gyvenime, sudtingame kompiuteriniame amiuje naujos kartos mokymas i moni
reikalauja didels psichins tampos, protinio ir fizinio darbingumo. Formuojant harmoning mog, uimant aktyvi gyvenimo pozicij, labai svarbus vaidmuo tenka
kno kultrai ir sportui. Sporto dka galima tobulinti ne tik sportin meistrikum,
bet ir formuoti visuomenei svarbias sportinink moralines savybes. Deja, psichin ir
fizin vienyb kol kas netapo pagrindiniu kno kultros ir sporto principu.
Dabartinis dideli laimjim sportas tai ne tik fiziniai krviai treniruoi ir varyb metu, bet ir psichin tampa. Sportininkai danai patenka tokias ekstremalias situacijas, prie kuri btina prisitaikyti ir jas veikti, prieingu atveju pasiekti
aukt rezultat bus nemanoma. Psichologinis faktorius, be abejons, atlieka svarb
vaidmen sporte. Esant vienodam sportinink fiziniam, techniniam ir taktiniam pasipasirengimui, laims tie, kurie bus valingesni, daugiau mobilizuoti, kuri tvirtesns
moralins savybs. Sudtingose aidimo situacijose, kur vyksta bekompromisin
kova, sportinink psichin bkl tampa dar reikmingesn, o psichologinis faktorius gauna dar didesn reikm.
Rankinis labai emocingas aidimas, kuriame ikyla specifiniai, tik tam aidimui bdingi sunkumai. Norint juos veikti, reikalingas specializuotas aidj-rankininki rengimas. is procesas negali bti stichikas, jis turi bti planingas ir tikslingas. Deja, dar nra vienybs tarp fizinio, techninio, taktinio ir psichologinio sportinink parengimo. Tokios vienybs pasigendama ir moksliniuose ios problemos
tyrimuose.
Kalbdami apie mokslin ios problemos pagrstum, mes jokiu bdu neabejojame didele treneri praktine patirtimi, taiau treneri darbas, besiremiantis asmenine intuicija, nra mokslikai pagrstas. Sporto aidimai tai ta erdv, kurioje
bendros veiklos specifika parodo ios problemos aktualum. Tik tikslingas komandos ir atskir sportinink aukljamasis ir mokomasis darbas skatina siekti aukt
ir stabili rezultat. Neretai sporto aidim veikloje susiduriama su tokiomis situacijomis, kada beveik vienodos kvalifikacijos ir pajgumo komandos skiriasi viena
nuo kitos sporto rezultatais, todl sporto komand psichologinis mikroklimatas,
tarpasmeniniai santykiai ir ryiai tampa svarbia sporto veiklos tyrimo problema.
Ypa svarbios komand aidj tarpusavio sveikos ir bendros grups veiklos mokslini tyrim ivados.
Darbas aktualus ir glaudiai susijs su psichologine komand (grupi) raidos
VADAS
teorija. Tarpusavio sveika iame darbe traktuojama kaip svarbi sporto veiklos tobulinimo slyga. Funkcinis vaidmen suderinimas (FVS) ir funkcinis vaidmen tarpusavyje pasikeitimas (FVTP) yra vieni pagrindini tarpusavio sveikos charakteristik. Darbas aktualus ir tyrimo objekto pasirinkimo atvilgiu, nes sporto komandos tai vienos i informatyviausi ir domiausi psichologinio tyrimo objekt.
Darbo tikslas nustatyti ir itirti rankininki aidimo tarpusavio sveikos vyksmo sistem, skatinani komand aidj sutelktum ir treniruoi bei aidimo
veiklos veiksmingum.
Darbo hipotez. Keliama prielaida, kad aidj tarpusavio sveika priklauso
nuo komandos socialins-psichologins brandos, aidj sutelktumo, kad tarpusavio sveika turi poveik asmenybs vystymuisi, aktyvina jos emocin-valios srit.
Pagrindiniai teoriniai, metodologiniai, praktiniai tyrim udaviniai:
1. Istudijuoti reali aidj tarpusavio sveikos problem.
2. Itirti aidj tarpusavio sveikos fenomen komandoms aidiant.
3. Nustatyti rankinio komand aidj tarpusavio sveikos bei aidimo rezultatyvumo priklausomyb nuo komand socialins-psichologins brandos.
4. Nustatyti pagrindinius rankinio komand aidj tarpusavio sveikos parametrus, reguliuojanius aidj sutelktum.
5. Itirti skirtingos socialins-psichologins brandos komand ir skirtingo aidimo stao aidj sryi (triad) FVS ir FVTP parametr kait.
6. Itirti svarbiausias sportininki emocines-valios savybes.
Siekiant isprsti ikeltus udavinius, panaudoti ie tyrimo metodai:
1. Pedagogins ir psichologins literatros analiz, padedanti iaikinti aidj tarpusavio sveikos kaip speciali sugebjim vyksmo ir vertinimo koncepcijas;
2. Empiriniai;
3. Mokslini fakt kiekybin ir kokybin analiz;
4. Interpretaciniai.
Tyrimo metodikos:
1. Socialinio-psichologinio grups brandos (SPGB) vertinimo metodika;
2. Koedukacinio sprendim primimo (KSP) aidimo veikloje metodika;
3. aidj vaizdini sutapimo (VS) nustatymo metodika;
4. Emocini-valios savybi (EVS-1) vertinimo metodika;
5. Sociometrija.
Tyrimo objektas rankinio komand aidj tarpusavio sveika aidiant.
&
VADAS
Naujumas ir originalumas. is darbas tai pirmasis aidj tarpusavio sveikos aidiant (dinamikoje) tyrimas. Monografijoje atskleisti pagrindiniai aidj
tarpusavio sveikos parametrai ir nustatyta j priklausomyb nuo komand socialins-psichologins brandos bei sportinink aidimo stao, atsivelgiant individualias j savybes.
Teorin ir praktin reikm
Nustatytas skirtingos socialins-psichologins brandos rankinio komand aidj tarpusavio sveikos mechanizmas ir atsakyta klausimus, kaip vyksta aidj tarpusavio bendravimas ir sprendim primimo prognozavimas, kokios tarpusavio sveikos formos ir aidj taktini veiksm specifiniai efektai.
Tokie aidj tarpusavio sveikos tyrimai doms ir reikmingi pedagogikai, socialinei psichologijai, sporto psichologijai ir sporto pedagogikai.
aidj tarpusavio sveika tai tiesioginiai tarpasmeniniai kontaktai, kuriuos
lemia bendra veikla, grups ir jos nari ypatumai. ioje srityje vyksta vairs mikrosocialiniai ir makrosocialiniai procesai, kurie formuoja grupines vertybes. Kokia i
proces specifika, kaip jie veikia vienas kit tai klausimai, kurie turi teorin ir
praktin pritaikomj reikm.
Monografijoje pateikta eksperimentin mediaga buvo daug kart patikrinta praktikai, rengiant komandas varyboms. Sukurti ir aprobuoti tyrimo metodai gali bti
panaudoti ne tik moksliniams tyrimams, bet ir sprendiant praktines uduotis, susijusias su reali sporto komand aidimo veiksmingumu.
Autoriaus nuomone, i mediaga pads treneriams skmingai rengti didelio
meistrikumo sportininkus, geriau suvokti komandose vykstanius psichologinius
procesus, suprasti, kad iuolaikinis sportas tai ne tik raumen, bet nerv ir prot
kova, kuri nuolat kelia reikalavimus moksliniam-metodiniam didelio meistrikumo
sportinink rengimui pagrsti.
Autorius tikisi, kad treneriai neliks abejingi monografijoje pateiktoms rekomendacijoms ir stengsis jas diegti rengiant sportininkus ir tobulinant j meistrikum.
Tyrimo rezultat patikimumas
Gauti tyrimo rezultatai atitinka priimtus mokslinius patikimumo ir validumo kriterijus, nes buvo panaudotas platus tyrimo metodik spektras (Meidus, 2004).
Monografijoje pateikti rezultatai tyrim, kuriuose dalyvavo 60 Lietuvos rankinio
pirmenybse dalyvaujani komand aidj ir inagrinta 3000 aidj sryi
(triad) per penkerius metus (19982002 m.). Per laikotarp stebta 100 rungtyni (20 rungtyni per metus), kuri metu sukaupta ir apdorota gana daug rodikli.
Gauti rezultatai yra statistikai patikimi.
Tyrimo rezultat aprobacij ir diegim praktik autorius atliko skaitydamas
'
VADAS
paskaitas treneriams, kno kultros specialybs studentams bakalaurams ir magistrantams. Be to, tyrimo duomenys buvo panaudoti rengiant atsakingoms varyboms viesos rankinio komand, Lietuvos rankinio rinktin ir pirmos lygos Vokietijos komand (treneris A. Taraskeviius).
Autorius dkoja buvusiam ilgameiui Lietuvos rankinio rinktins treneriui A. Taraskeviiui u teorines ir praktines inias, irdingai dkoja savo pirmajam treneriui
doc. V. Sakaliui ir rankinio korifjui J. Grinbergui, kuri diegtos inios ir patirtis
padjo parengti i knyg.
Autorius taip pat dkoja ios monografijos recenzentams prof. habil. dr. Antanui
Skarbaliui, prof. dr. Romualdui Malinauskui, doc. Vytautui Sakaliui u vertingas
pastabas ir patarimus.

I SKYRIUS
1. TARPUSAVIO SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS
MODELIS
1.1. Veiklos ir bendravimo ssaja
Plaija prasme odis veikla reikia vairiapusik visuomeninio objekto slyg
savo egzistavimui ir vystymuisi sukrimo proces. mogaus veikla turi vairias formas ir ris, ir kiekviena i j yra visuomenikai svarbi, o bdama specifin, paklsta ypatingiems statymams ir gyvendinama visuomenini subjekt (, 1978).
Filosofija veikl traktuoja kaip specifin mogaus santyk su aplinkiniu pasauliu,
kaip tam tikr jo biologin ir socialin poveik bei tiksl realizavimo bd, psichologija kaip tiksling subjekto (mogaus) poveik objektui. Be subjekto ir objekto santyki veikla egzistuoti negali: mogus, kaip veiklos subjektas, atlieka veiksmus,
nukreiptus vien gamtos objekt (gyv arba negyv). Pvz., sportininkui veiklos
objektas treniruotse ir varybose yra jo knas, fizins ir asmenins savybs, nuo
kuri priklauso rezultatai (, 1969; , 1979; , 1987; ,
1987).
Svarbiausia veiklos slyga, kaip teigia V. Kruteckis, yra psichikos procesai. Tai
privaloma bet kokios veiklos charakteristika. K beveikt mogus visos jo veiklos
rys yra susijusios su dmesiu, suvokimu, atmintimi, mstymu, vaizduote. Antra
vertus, visi ie psichikos procesai formuojasi ir yra reguliuojami per veikl. Taip
gyvendinamas mogaus psichikos proces ir veiklos ryys (, 1980).
Per istorin proces mogaus veikla keitsi, vystsi ir tobuljo. vairios mogaus veiklos sritys gavo nauj turin, nauj visuomenin reikm, trauk savo
takos srit dideles mases moni ir lm j aktyvum, interesus ir poreikius. Prie
specifini veiklos ri galima priskirti: bendravim (, 1978; , 1980;
, 1980; , 1982; , 1990; Rosenfeld, Wilder, 1990; ,
1999; Valk, Karu, 1999), men (Helson, 1980; , 1983; ,
, 1986 ir kt.), sport (, 1969; , 1976; , 1979; Allen,
Iwata, 1980; , , 1982; , , 1983;
, , 1985 ir kt.).
Galima teigti, kad sportas iuo metu (ypa sporto aidimai) tapo viena i pagrindini veiklos ri vien dl to, kad jis yra svarbus asmenybs formavimo veiksnys, kad sporto laimjimai tai socialinio progreso kriterijus. Didelio meistrikumo
sportas atlieka tarptautinio eksperimentinio poligono funkcijas, padedanias patikrinti mogaus organizmo galimybes ekstremaliomis slygomis, nustatyti tautos
gyvybingum, jos progreso lyg.

TARPUSAVIO
SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS MODELIS
Vis veiklos ri, iskyrus sport, mogaus smons, valios bei veiklos objektas yra kokie nors daiktai, kiti mons. Sporte mogus dirba pats su savimi.
Sportininkas tobulina savo jg, itverm, greitum, savo sugebjimus atlikti judesius, sprsti taktinius udavinius ir priimti sprendimus. Sportininkas yra veiklos
subjektas ir objektas, todl btent sporte vyksta veiklos objekto ir subjekto susiliejimas.
Nesunku nustatyti, kad sporto varybos vyksta atvirai bendradarbiaujant. Visi
ios veiklos dalyviai sportininkai, treneriai, sporto psichologai, gydytojai, teisjai
ir kiti specialistai sijungia tam tikr daugiaplan tarpusavio sveik. Tai irgi
viena i sporto veiklos charakteristik, taiau svarbiausia sudtinga, taisyklmis
reglamentuota sportinink tarpusavio sveika. Be tarpusavio bendradarbiavimo varybos bt nemanomos. Skirting sporto ak atstov tarpusavio bendradarbiavimo formos yra skirtingos. Nepaisant to, varyb metu sportininkai kontaktuoja su
varovais ir su savo partneriais. aidiant tarp j vyksta bekompromisin kova,
kurioje kiekvienas siekia savo tiksl ir pagal galimybes stengiasi savo varovui
sutrukdyti tai padaryti (, , 1979).
Sporto komandos aidj tarpusavio sveika tai bendradarbiavimas, numatantis vairias bendros veiklos organizavimo formas. Tarpusavio sveika, kokia ji
bebt (bendradarbiavimo ar konkurencijos) nemanoma be bendravimo. Jeigu bendravimas tarp partneri yra nukreiptas bendr veiksm reguliavim siekiant usibrto tikslo, tai bendravimo su varovu tikslas sutrukdyti jam pasiekti tok tiksl
(inoma, laikantis reglamentuot taisykli, etikos norm). Taigi bendravimas tampa btina sporto veiklos sudedamja dalimi.
G. Andrejeva teigia, kad bendravimas yra mogikj santyki realyb, kad bet
kurios bendravimo formos yra bendros moni veiklos specifins formos (,
1980, 2000).
Veiklus mogus visada bendrauja, jo veikla neivengiamai susikerta su kit
moni veikla. Tai ir sukuria veiklaus mogaus santykius su kitais monmis. Bendravimas formuoja individ, atliekani bendr veikl, bendrum. Vadinasi, veiklos
ir bendravimo ssajos fakt konstatuoja visi tyrjai ir jo paneigti negalima.
Reikia akcentuoti dar ir tai, kad veikla bendravimo dka ne iaip sau organizuojama, bet ir praturtinama, tarp moni atsiranda nauji ryiai ir santykiai.
moni tarpusavio sveika, teigia A. Petrovskis ir M. Jaroevskis, formuojasi objektyvi santyki dka. ie objektyvs santykiai, ryiai tarp moni, susiformuoja kiekvienoje realioje grupje, ir j tarpusavio santyki objektyvus atspindys
yra grups nari subjektyvs tarpasmeniniai santykiai (, 1973, 1974,
1977; , , 1999).
Bendravimas yra btina visuomens ir asmenybs formavimosi slyga. Jo vaidmuo asmenybs tapsme yra labai svarbus, bet ne visi bendravimo aspektai sporte
TARPUSAVIO
yra ityrinti. Daugelis mokslinink bendravim velg kaip dvasini proces

informacin pasikeitim. Taiau bendravimas tai ne tik dvasinis, bet ir materialus
procesas, kuriame vyksta pasikeitimas veikla, patirtimi, mokjimais, gdiais ir
apskritai veiklos rezultatais.
Materialus bendravimo aspektas irykja ne tik formuojant individual, bet ir
grupin veiklos subjekt, siekiant btinos individ veiksm vienovs. Bendraujant
gyvendinama racionali emocin, valinga individ tarpusavio taka ir tarpusavio sveika, perduodami proiai, nuotaikos, mintys, pasiekiamas tarpusavio supratimas.
vairi bendravimo form dka mons pasikeiia painimo rezultatais, sisavina empirikai sukaupt kit moni patirt, taiau gnostinis bendravimo aspektas
visikai neatskleidia jo esms, nes bendraujant mogus ne tik pasta kit mog, bet geriau pasta ir pat save.
Bendravimas vienas i esmini faktori, lemiani sudting mogaus elges,
jo socialins determinacijos procesus. Bendravimas formuoja asmenybs smon
ir savimon, stimuliuoja jo brendim. iame procese gyvendinama moni taka
vienas kitam ir j tarpusavio supratimas. Tai svarbiausi bendravimo funkcijos aspektai, ne tik bendrojoje, socialinje, bet ir sporto psichologijoje.
Akivaizdu, kad bendravimas yra daugiaplanis kontakt brandos tarp moni,
skatinam bendros veiklos motyv, procesas. Atsivelgiant bendravimo sudtingum, privalu apibrti jo struktr. Tikslinga bt iskirti tris, tarpusavyje susijusias jo puses: komunikacin (informacijos perdavim ir primim), interakcin (tarpusavio sveika), percepcin (tarpusavio supratim) (, 1980).
B. Lomovo manymu, ie terminai yra slyginiai, nes galimi j analogai, pvz.:
informacin, reguliacin, efektin funkcija (, 1975, 1976, 1980, 1981).
1.1.1. Bendravimas kaip informacijos perdavimas ir primimas
Informacijos perdavimas manomas tik enkl sistem arba kalbos dka, taiau
bendravimo negalima traktuoti kaip informacijos isiuntimo viena ir primimo kita
sistema. Skirtingai nuo informacijos judjimo tarp sistem, ia susiduriama su dviej
individ santykiais, i kuri kiekvienas yra aktyvus subjektas. Informacija iame etape ne tik priimama, bet ir suvokiama, suprantama. Pasikeitimas informacija enkl
dka gali daryti tak individams, t. y. toks pasikeitimas lemia partnerio elges. A. Leontjevas teigia, kad enklas bendraujant tolygus darbo rankiui (, 1972).
Komunikacijos poveikis, kaip pasikeitimo informacija rezultatas, manomas tik
tada, kada mogus, siuniantis informacij (komunikatorius) ir mogus priimantis
j (recipientas) valdo t pai kodifikacijos ir dekodifikacijos sistem. Tai labai
svarbu vien dl to, kad komunikatorius ir recipientas komunikacijos procese nuolat
keiiasi vietomis. Bet koks pasikeitimas informacija tarp j manomas tik esant
slygai, kad enklai ir j prasm suprantama visiems komunikacinio proceso dalyviams. Jeigu komunikatorius ir recipientas naudoja skirtingas kodifikacijas, tai jie
!
TARPUSAVIO
bendrai veikdami nepasieks tarpusavio supratimo ir skms (1 pav.).

Kaip jau minjome, tik kalba ir enklai sudaro slygas informacijai perduoti.
Galima iskirti verbalin komunikacij (kalba) ir neverbalin (enklai, mimika ir pan.).
Verbalin komunikacija tai informacijos perdavimas kalbos dka. Kalba
suprantama kaip enkl sistema, istorikai susidariusi moni bendravimo ir mstymo priemon, asmenybs savimons reikimo, informacijos perdavimo ir laikymo bdas (Psichologijos odynas, 1993). Kalba yra pats universaliausias komunikacijos bdas, nes tik jos dka vyksta informacijos kodavimas ir dekodavimas:
komunikatorius kalbdamas koduoja, o recipientas klausydamasis i informacij
dekoduoja. Galima teigti, kad kalbos dka informacija juda ne iaip sau, nes
komunikacijos dalyviai tam tikru bdu veikia vienas kit, tikina, stengiasi pasiekti
tam tikr elgesio pasikeitim.
Neverbalin komunikacija. Labiausiai paplits neverbalinio bendravimo bdas yra optinis-kinetinis, kuris apjungia gestus, mimik, pantomimik. Jie atspindi
dinamin bendravimo pus. Gestas tai judesys, perduodantis kalbanio ir galvojanio mogaus psichin bkl, o mimika tai veido iraika tuo momentu. Nors
kai kurie gestai ir mimika yra gimti, taiau daugelis j gyjami ir ugdomi. Gerai
valdyti gestai ir mimika padeda individui perduoti informacij recipientui, todl pedagogas privalo siekti artistinio meistrikumo. K. Uinskis ra: Pedagogika ne
mokslas, o menas pats visapusikiausias, sudtingiausias ir pats btiniausias i
vis men (, 1988).
Paralingvistn ir ekstralingvistin enkl sistema irgi patvirtina neverbalin
komunikacij. Paralingvistin sistema tai balso kokyb, jo diapazonas, o ekstralingvistin kalbos pauzs, kiti intarpai.
Komunikacijos proceso organizavimas erdvs ir laiko atvilgiu taip pat laikoma
savotika enkl sistema. Partneriai, irintys vienas kitam veid ir kalbantys, skatina kontakto atsiradim, parodo kalbaniajam dmes, o nusisukus atvirkiai.
Siuntjas
informacijos
siuntimo
informacijos
primimo
Primjas
ukodavimas
kanalas
dekodavimas
kanalas
___________________________________________________________________________________________________________
Informacija
Primjas
primimo
kanalas
informacijos
dekodavimas
siutimo
kanalas
informacijos
ukodavimas
1 pav. Komunikacija tarp dviej asmen (Suslaviius, 1998)
"
Siuntjas
TARPUSAVIO
Erdvin bendravimo forma, palyginti su kitomis, turi nemaai pranaum ne tik

dviem partneriams, bet ir masinms auditorijoms. Laiko charakteristikos bendraujant taip pat papildo informacij. Pvz., laiku pradtas diplomatinis pokalbis simbolizuoja pagarb panekovui.
Taigi neverbalins komunikacijos sistem analiz parod, kad komunikuojant
jos vaidina didel pagalbin, o kartais savarankik vaidmen. Kartu su verbaline
komunikacijos sistema ji skatina pasikeitim informacija, kuri btina organizuojant
bendr individ veikl. Be to, suderinti verbaliniai ir neverbaliniai bendravimo bdai
tai svarbi aukljamojo poveikio prielaida.
1.1.2. Bendravimas kaip tarpusavio sveika
Interakcinis bendravimas susijs su moni tarpusavio santykiais organizuojant j bendr veikl. Intuityviai galima daryti prielaid, kad egzistuoja ryys tarp
moni bendravimo ir tarpusavio sveikos, nes ias svokas sunku iskirti. Dalis
autori sutapatina bendravim ir tarpusavio sveik, tvirtindami, kad viena ir kita
yra komunikacinis aktas, kiti kalbdami apie ry mano, kad bendravimas, kaip
interakcija, egzistuoja savarankikai. Jeigu komunikacinis procesas egzistuoja bendros veiklos dka, tai pasikeitimas iniomis, patirtimi apie i veikl parodo, kad
yra bendraujani tarpusavio supratimas, galintis skatinti tolimesn veikl.
B. Lomovas teigia, kad bendraujantiems svarbu ne tik pasikeisti informacija,
bet ir organizuoti pasikeitim veiksmais, planuoti bendr veikl, kada vieno individo planai suvokiami kito mogaus. Tada veikla tampa kolektyvin, tada jos organizatorius ne individas, o grup (, 1975).
Galima teigti, kad tarpusavio sveika tai ne tik pasikeitimas informacija su
enkl pagalba, kurie gali pakeisti kito partnerio elges, bet ir bendr veiksm organizacija. Vadinasi, mes nematome atotrkio tarp komunikacijos ir tarpusavio sveikos kaip ir tarp tapatumo, nes komunikacija organizuojama bendros veiklos procese, kur ir vyksta pasikeitimas informacija ir paia bendriausia veikla.
M. avas, P. Konstanco, H. Blumeris, N. Dencinas atliko eil bandym, apraydami tarpusavio sveikos struktr. Jie band fiksuoti kai kuriuos tarpusavio
sveikos komponentus: mons, j ryiai, mogaus poveikis kitam mogui buvo
pavyzdys, kaip iekoti tarpusavio sveikos dominuojani veiksmo motyvacijos
faktori. Veiklos pagrindu jie laik tarpasmenin sveik. J teigimu, i sveika
tai vienetini veiksm rezultatas, nuo kuri viskas prasideda ir kurie vliau transformuojasi veiksm sistemas. Jie iskyr penkias orientacijas, kuri dka galima
klasifikuoti manomas veiklos ris: veikjas, kitas (objektas, kur nukreiptas
veiksmas), norma (pagal kuri organizuojama tarpusavio sveika), vertybs ( kurias orientuojasi kiekvienas dalyvis), situacija, kurioje vyksta veiksmas (Shaw, Kostanzo, 1970; Denzin, 1972; Blumer, 1996). i veiksmo schema nra gera, nes ji per
daug abstrakti, kad pagal j galt bti atlikta vairi veiksm teorin analiz.
#
TARPUSAVIO
Lenk mokslininkas J. epanskis truput kitaip pavelg tarpusavio sveikos

struktr, iskirdamas socialinius ryius kaip centrin socialinio elgesio svok, t.
y.: a) erdvs kontaktus; b) psichologinius kontaktus; c) socialinius kontaktus; d)
socialinius santykius. i schema beveik visikai atskleidia tarpusavio sveikos
esm (, 1969).
Autorius, vesdamas schem socialinius kontaktus, suprantamus kaip bendra
veikla, labai praplt tarpusavio sveikos analizs galimybes, nes tarpusavio sveika yra interakcinio bendravimo esm.
Interakcins orientacijos atstovus domina tarpusavio sveikos procesas, kurio
analiz btina, norint suprasti mogaus elges. Neveltui jie atkreipia ypating dmes simboli, kalbos, asmenybs struktros, elgesio referentins grups komunikacij kaip tarpusavio sveikos formavimo altin. ios orientacijos atstovai iskiria tokias kryptis: simbolin interakcionizm, vaidmen (roli) teorijas, referentins grups teorijas.
Simbolinio interakcionizmo pagrindin tez skelbia, kad asmenyb negali
formuotis ir brsti be visuomens, kad mogaus sugebjimas bendrauti susijs su
veido iraika, atskirais judesiais, ireikianiais jo bsen. ie enklai gali perduoti informacij.
P. Zimbardo, M. Jaroevskis simbolin komunikacij traktuoja kaip poym,
iskiriant mog i gyvnijos pasaulio, pabria, kad mogus egzistuoja ne tik
gamtos, bet ir simboli prieglobstyje (Zimbardo, 1968; , 1973).
Simbolinje tarpusavio sveikoje jie (mons) interpretuoja vienas kito gestus ir
veikia vertindami bendraujant gaut informacij, ra H. Blumeris (Blumer, 1969).
Socialinio vaidmens psichologin analiz yra reikminga suvokiant asmenybs elges, todl i problema domino daugel tyrintoj (Gurman, Long, 1994; Thoits,
1995; Berzonsky, Ferrari, 1996). Jie klasifikavo vaidmenis, atsivelgdami j atlikimo intensyvum, ir iskyr septynias stadijas: nuo nulins, kada individas yra tik
vaidmens neiotojas, iki maksimalios, kada vaidmuo atliekamas. Daug dmesio
vaidmen teorijoje buvo skiriama empatijos tyrimams, t. y. sugebjimui sijausti
kito mogaus emocin bsen. Mokslinink nuomone, empatija atlieka teigiam
vaidmen tarpusavio sveikos dalyvi atvilgiu tik tuo atveju, jeigu bendrai veikiantys individai pasiekia bendr tiksl, ir neigiam, jeigu tikslai prieingi, pvz., prieing komand sportininkai.
Vaidmen teorija neaplenkia ir konflikt problemos. Konfliktas tai prieing
nesuderinam tendencij susidrimas, sukeliantis stiprius nemalonius igyvenimus (Jones, Hardy, 1989; Hardy, 1990). Kitaip tariant, konfliktas tai situacija,
kurioje atsidrs individas negali ipildyti vaidmens keliam reikalavim. Konfliktai
bna vairs. Priimta iskirti dviej tip konfliktus: individo vidinius kur vyksta
stipri, bet prieing mogaus motyv, poreiki, interes, potrauki susidrimas, ir
$
TARPUSAVIO
tarp dviej individ toki moni susidrimas, kurie siekia nesuderinam tiksl,
yra nesuderinam poiri vertybes bei normas ir mgina jas realizuoti tarpusavio
santykiais, arba toki moni, tarp kuri vyksta konkurencin kova, nes jie siekia
to paties tikslo, o tas tikslas gali bti pasiektas tik vieno i konfliktuojanij.
Eksperimentais yra nustatyta, kad konflikto atsiradim danai lemia grups
sutelktumas. Kuo grup vieningesn, labiau susitelkusi, tuo maesn tikimyb
atsirasti konfliktams. Kylantys dalykiniai prietaravimai bendrai veikiant yra maiau reikmingi u asmeninius (, 1973, 1977, 1994; , 1990).
Apibendrinant vaidmen teorijas reikia pabrti, kad jos yra vertos dmesio,
nes jose analizuojamas moni elgesio socialinio vaidmens fenomenas, bandoma
klasifikuoti vaidmenis ir vaidmen konfliktus, iaikinti psichologinius moni vaidmen elgesio mechanizmus.
Referentins grups teorijos krjai (, 1973; Maghaddam, Stringer, 1986; Karasawa, 1991; Reid, Deaux, 1996) teigia, kad asmenyb yra susijusi
su daugeliu grupi, taiau pasitaiko toki, kuri nuomon bei elgesio normas
individas visada stengiasi atsivelgti. Tos grups, kuri normos ir statymai tampa
asmenybs normomis ir kuriose visuomet yra galimyb augti individo statusui,
vadinamos referentinmis. Analizuojant referentini grupi teorijas, pastebimas ryys tarp asmenybs savs vertinimo ir priklausomybs grupei, pastebima grups
norm ir vertybi taka individo nuostatoms ir elgesiui.
Referentins grups tai instrumentas, kuris sudaro galimybes tirti grups nari tarpusavio sveik, nustatyti sveikos mechanizmus tarp individo ir socialins
struktros.
1.1.3. Bendravimas kaip vienas kito supratimas
Nustatyta, kad bendravimas nemanomas, jeigu tarp dalyvi nra tarpusavio

supratimo. Tarpusavio supratimas pasiekiamas tik tada, jeigu vienodai suvokiama
situacija, t. y. i dalies suprantama partneri strategija ir taktika. G. Andrejeva
teigia, kad tarpusavio sveikos strategija ir taktika gali bti sukurta tik esant tarpusavio supratimui, kada tarpusavio sveikos strategija susijusi su socialine veikla, o
taktika su tiesioginiu partneriu, suvokimu. i dviej moment vienyb sukuria
reali tarpusavio sveikos situacij. Jos svarbiausia charakteristika koedukacinis
sprendim primimas (, 1980, 2000).
Taigi norint painti tarpusavio sveikos mechanizm, btina isiaikinti, kaip
formuojasi partnerio, su kuriuo bendraujama, vaizdas, ir kuo jis tikslesnis, tuo veikla bus skmingesn.
Bendravimo dalyviai visada stengiasi rekonstruoti savo smonje vienas kito
vidin pasaul, suprasti elgesio motyvus ir pan. K. Stanislavskis ra: Bendraudami js vis pirma iekokite moguje sielos, jo vidinio pasaulio (Stanislavskis, 1951).
Taiau i kito mogaus vidinio pasaulio rekonstrukcija ypa sudtingas udavi-
%
TARPUSAVIO
nys. Individas visada netiesiogiai gauna iorin kito mogaus vaizd ir, panaudodamas komunikacijos priemones, jis turi sugebti vertinti mones, su kuriais teks
bendrauti ir sveikauti, suvokti j mintis, sugebjimus, polinkius, kslus ir kt.
mogus bendravimo procese dalyvauja kaip asmenyb ir kito mogaus (bendravimo partnerio) suvokiamas taip pat kaip asmenyb, todl iorin mogaus elgesio pus leidia skaityti kit mog, iifruoti jo iorinius duomenis (,
1959). Tokie spdiai reguliuoja tarpusavio sveikos proces.
Bendro painimo proceso metu svarbu iskirti vien svarbiausi tarpasmeninio
suvokimo mechanizm refleksij. Psichologijos odyne (1993) refleksija apibriama kaip procesas, per kur mogus pasta savo paties psichikos veiksmus ir
bsenas (filosofinis poiris). Socialins psichologijos poiriu, refleksija tai veikianio subjekto (individo ar bendrijos) suvokimas, kaip j suvokia ir vertina kitas
subjektas.
Refleksijos proces sudaro eios subjekt vienas kito suvokimo pozicijos:
subjektas, koks jis yra i tikrj; subjektas, kokiu jis pats save laiko; subjektas,
kokiu j laiko kitas; ir tos paios trys pozicijos, tik kito subjekto poiriu (veidrodinis vienas kito atspindjimas).
Jeigu mogus galt gauti mokslikai pagrst informacij apie mones, su
kuriais bendrauja, tai jo tarpusavio sveikos taktika bt be klaid, taiau taip
nra. Kai mogus nori painti kit mog, jam iorinio stebjimo duomen nepakanka. Jis nori suinoti to mogaus elgesio prieastis, asmenybs bruous ir padaryti ivadas apie jo asmenines savybes tai kauzalin atribucija.
F. Heideris eksperimentais nustat, kad svarbiausios kauzalins atribucijos tyrim sritys yra moni tarpusavio suvokimas, savs suvokimas ir kit socialini
objekt suvokimas (Heider, 1958).
Be F. Heiderio, iai problemai daug dmesio skyr mokslininkai K. Danilinas,
G. Andrejeva, A. Bodaliovas ir kt. Jie rod, kad egzistuoja dideli skirtumai tarp to,
kaip mogus aikina savo ir kit moni elges. mogus daugiausia savo veiklos
neskm aikina ioriniais, o skm vidiniais veiksniais. Tai jau stereotipiniai
vaizdiniai, kurie susiformuoja kaip ablonai (, 1977; , 1980, 2000;
, 1983).
Dar vienas svarbus ir ypatingas kito mogaus supratimo bdas yra empatija.
Tai ne kito mogaus problem racionalus apmstymas, o emocionalus sijautimas
kito mogaus emocin bsen. Empatija glaudiai siejasi su identifikacija: esant
ir vienai ir kitai emocinei bsenai vyrauja sugebjimas bti kito vietoje, pavelgti
daiktus jo akimis. Taiau toks vilgsnis tai nra susitapatinimas su tuo mogumi.
Jeigu susitapatinama su kitu, vadinasi, elgesys bus toks, kaip kito, o jeigu ireikiama jam empatija, tai tik priimamas jo elgesys, bet pats asmuo gali elgtis
kitaip. Abiem atvejais priimamas kito mogaus elgesys, taiau bendr veiksm
&
TARPUSAVIO
rezultatas bus skirtingas. Viena, kada suprantamas bendravimo partneris, palaikoma jo pozicija, kita, kaip partnerio pozicija priimama, bet veikiama savaip. Abu
atvejai yra svarbs. Nuo to, kaip vienas partneris supras kit, priklausys tarpusavio
sveikos skm.
Bendravimo bd vairov ir savotikas j panaudojimas priveria imokyti sportininkus, trenerius ir kitus sporto veiklos dalyvius naudotis iais komunikacijos
bdais ir efektyvinti tarpusavio sveik.
1.2. Sporto komand grupin aidj tarpusavio sveika ir

suderinamumas
Grupins tarpusavio sveikos ir suderinamumo problemomis mokslininkai domjosi jau XX a. viduryje. Pagrindinis tyrim kontingentas buvo neorganizuotos
grups, neturinios bendravimo patirties. Tyrjus domino klausimas, ar turi takos
veiklos skmei paalini moni dalyvavimas. I dalies buvo rodyta, kad padidjus
nari skaiiui grupje, sumajo jos nari vidutinis indlis galutin darbo rezultat
(Kelley, Thibaut, 1954; Fischer, 1996).
i autori darbuose galime iskirti kelet krypi: grupini ir individuali veiksm
santyk sprendiant vien ir t pat udavin; komunikacij grupje tak grupinio
sprendimo efektyvumui; konfliktini situacij tak grupinio sprendimo produktyvumui; draugik santyki tak grupinio sprendimo kokybei. Mokslininkai prijo ivad, kad grups, kuri nariai orientavosi bendradarbiavim, daug naiau ir tiksliau derino savo pastangas bei skmingiau sprend uduotis, negu tos grups,
kuriose vyravo konkurencija. Grupse, kuriose dominavo bendradarbiavimas, irykjo atsakomyb, motyvacija vykdyti uduotis. Komunikacijos procesas iose
grupse vyko efektyviau, buvo daugiau pasilym, grups nariai buvo dmesingi
vienas kito atvilgiu, nebuvo klii bendraujant, kiekvienas stengsi isikovoti pagarb ir pripainim, buvo patenkinti savo tarpusavio santykiais ir darbo rezultatais.
D. Kretis taip pat rod (tiriamos buvo sporto aidim komandos), kad uduotys
atliekamos daug skmingiau, jeigu komand nariai bendradarbiauja. Jis ra: Tarpusavyje sveikaujanios komandos, kuri nari aukti siekiai, matyt, turs maiau problem ir jos pasieks auktesn bendragrupin rezultat (, 1978).
Reikia nepamirti, kad profesionalaus sporto komand veiklos tikslas ir charakteris labai skiriasi nuo mgj sporto, kuriame maiau egocentrizmo, korporatyvini interes.
Analizuojant profesional interviu, danai susiduriama su tokiomis nuomonmis ir pasisakymais, kuriuose labai enkli egoistin motyvacija ir poreikiai, kuriuos
esant net sunku sivaizduoti. Pvz., JAV krepinio rinktins narys pasak: A aidiu dl savs. A ne patriotas ir vykstu Miunchen tik dl to, kad mano eima i
mano pergals gals turti (jeigu laimsiu) naudos.
'
TARPUSAVIO
Didiuliai pokyiai pasaulyje pakoreguoja kiekvieno mogaus veiklos srit (ypa

sporto veikl), todl grupinio efektyvumo problema ir dabar ilieka labai aktuali.
Ndienos psichologai, tirdami ma grupi tarpusavio sveikos problemas ikelia kitus tikslus, nei tuos, apie kuriuos kalbta anksiau. Pirma, grups nari
socialinis aktyvumas, j veikla vertinami kaip pagrindiniai grupins veiklos efektyvumo kriterijai; antra, parenkamas kokybikai kitas tyrim objektas skirtingos
socialins-psichologins brandos grups (komandos), nes tik jos intragrupiniuose
santykiuose vaidina pagrindin vaidmen.
Sporto veiklos slygomis tarpusavio sveika ir suderinamumas tarp komandos
nari pastebimas i karto arba formuojasi po ilgalaiks tarpusavio sveikos ir bendravimo. Suderinamumas iais atvejais atsirada skirtingai. Greit suderinamum
(pagal socialines, psichologines ir psichofiziologines komandos nari savybes) lemia vienodos j gimtos ar gytos savybs. Maai pastami arba komandos naujokai po neilgos tarpusavio sveikos irgi pastebi, kad tarp j yra panaumas, kad jie
turi toki savybi, kurios sukelia tarpusavio simpatijas.
Tolimesnis bendravimas ir tarpusavio sveika gali pakoreguoti susiformavusius
spdius. Komandos nariai pradeda vertinti vienas kito elgesio savybes, kurios
atitinka j normas ir vaizdinius. ioje bendravimo ir tarpusavio sveikos stadijoje
vyksta gili analiz, kurios devizas: Kas a ir kas kiti? Toks palyginimas suformuluoja ivad, kad komandoje yra bendramini. Taip komandoje irykja mons,
tarp kuri yra suderinamumas.
Visai kitaip komandoje vyksta bendravimas ir tarpusavio sveika, jeigu komandos nariai neturi bendr interes, jeigu nra tarpusavio supratimo. Jeigu interesai
prieingi, komunikacija gauna manipuliacin charakter. Bendra veikla, neleidianti
grupei iirti, skatina jos narius iekoti kompromiso bendraujant, iekoti bendro,
kas galt juos suartinti.
Psichologinis suderinamumas tai gimtos nerv sistemos savybs: temperamentas, psichomotorins reakcijos, mstymo greitumas, skirtingai nuo psichini
savybi, yra netreniruojamas. Skirtumas tarp i savybi blok sukelia veiksm nesuderinamum, maina veiklos rezultatyvum. Savo ruotu pradeda formuotis konfliktin situacija, kurioje psichologinis nesuderinamumas pereina socialin. Pvz.,
jeigu vieno komandos nario lta reakcija, palyginti su kitais, tai jo nesavalaikiai kamuolio perdavimai ekstremaliose situacijose per varybas gali sukelti konflikt.
Taip pat socialinis nesuderinamumas ir j lydinti antipatija konfliktus gali transformuoti pagrindin veikl.
Praktika pateikia daug pavyzdi, kada skirtingi sportinink motyvai, vertybins
orientacijos, poiriai neigiamai veik j tarpusavio sveik ir veikl apskritai, nors
j psichologins savybs buvo vienodos. Sporto aidim komandose tokie sportininkai varyb metu imitavo nesugebjim reaguoti kamuolio perdavimus, dels
TARPUSAVIO
atlikti derin, stengsi sudaryti nepalankias slygas partneriams, kuriems jaut

antipatij, t. y. perkeldavo socialin nesuderinamum treniruotes ir varybas.
Mokslininkai, kuri darbai atlikti grupinio aktyvumo stratometrins koncepcijos
rmuose, teigia, kad grupse, kuri socialin-psichologin branda yra aukta, nauj nari adaptacijos mechanizmas ir tarpusavio sveika i esms skiriasi nuo silpnai subrendusios grups (, 1978; , 1984).
J. Chaninas pateikia sporto veiklos tarpasmeninio bendravimo schem (2 pav.),
kurioje parodo, kad individuali sporto ak sportininkai neprivalo suderinti savo
veiksm su kitais, nes nra tarpusavio sveikos. O komandini sporto ak tarpusavio sveika reikalauja bendr veiksm organizacijos, paremtos bendravimu (X,
1980). Jis netiesiogin tarpasmenin sveik charakterizuoja i dviej pusi. Iorinje pusje jis mato partneri verbalin arba neverbalin komunikacij, o vidinje
subjektyv partneri bendravimo situacijos suvokim, pergyvenimus dl bsim
kontakt, motyv, psichologin bendravimo efekt (ten pat).
Taigi galime tvirtinti, kad abi tarpusavio sveikos puss yra glaudiai susijusios,
papildo viena kit, kad tarpasmeninis bendravimas slyginai savarankikas, orientuotas kit mog, pavaldus tarpusavio sveikai ir atliekamas odi bei gest
dka.
Sporto veikla
Tarpasmenin sveika
Veiksmai (operacijos)
Individuals
Grupiniai
Komandiniai
Udaviniai,
susij su
judesi
atlikimu
Udaviniai,
nesusij su
judesi
atlikimu
2 pav. Sporto veiklos tarpasmenins sveikos schema (, 1980)
TARPUSAVIO
Vis dlto kuo ypatinga aidj tarpusavio sveika aidiant? aidiant dominuoja
grupin veikla, o aidj tarpusavio sveika tai grupini ir individuali veiksm procesas. Jeigu palyginsime sporto aidimus: krepin, rankin, futbol (kur yra kontaktai su varovais) ir tinklin (kur nra kontakto su varovais), mes pastebsime ne tik
dominuojani aidj tarpusavio sveik, bet ir technikos veiksm panaum, t. y.
technika, kuri remiasi kamuolio perdavimais, aidj judjimu su kamuoliu ir be kamuolio (tai esminis tarpusavio sveikos elementas), laiko limitu, suvokiant aidimo
situacijas, puolimo ir gynybos veiksm kait ir pan. Tarpusavio sveikos skm labai
priklauso nuo vis arba dalies aidj suderint veiksm. Danai skminga ir efektyvi sveika priklauso nuo laiku atlikto veiksmo, o nekokybikas veiksmas gali sustabdyti skmingos veiklos tsin. Kartais klaid itaisyti nemanoma.
J. Chaninas prijo ivad, kad aidj tarpusavio sveika atlieka smoningo
socialinio-psichologinio atspindjimo, savo ir svetimo elgesio reguliavimo funkcijas. Tarpusavio sveikos charakteris sporto aidim metu apsprendiamas vis
pirma kiekvieno aidjo realiu nau grupins uduoties sprendim (Hanin, 1999).
Komandoms danai ikyla sudtingi udaviniai, reikalaujantys koordinuotos sportinink veiklos. iuos udavinius galima isprsti, jeigu bus optimals aidj tarpasmeniniai santykiai ir tarpusavio supratimas (, 1984). Tokie eksperimentiniai tyrimai buvo reikalingi aidim praktikos poreikiams tirti.
Daugelio mokslinink (, , 1971; , , 1979; ,
1982; , 1982; , , 1985; Ellemers, 1992; Ellemers,
Spears, Dosje, 1997) darbuose irgi buvo iekoma atsakym tai, koki tak tarpusavio santyki struktra turi sporto komand aidj (ir ne tik j) veiklos skmei ir
rezultatyvumui.
A. Kolyevos ir V. aidarovo darbai buvo pavsti bendravimo ir tarpusavio sveikai tirti. Jie tyr poras, kuriose partneriai pasirenka ar atstumia vienas kit, ir
neadekvaias poras. Tiriamiesiems buvo pateikta sprsti psichomotorines uduotis. Rezultat analiz parod, kad pereinant nuo individualios veiklos prie grupins,
klaid skaiius ir uduoi atlikimo laikas sumajo, tai rodo esant grupins veiklos pranaum. enkliai sutrumpjo vienai kit pasirenkani por uduoi atlikimo laikas pereinant prie grupinio darbo (, , 1985).
S. Malinovskis, tirdamas atsakomojo veiksmo pasirinkimo ypatumus, teigia,
kad aidiant susidariusios situacijos priveria sportininkus priimti sprendimus per
labai trump laik. Didelio meistrikumo sportininkai atlikdami taktines uduotis,
kurios susijusios su aidj tarpusavio sveika, padaro maiau klaid negu mao
meistrikumo (beveik 1,52 kartus). Autorius pabria, kad teisingas veiksmo pasirinkimas i keleto galim bdingas didelio meistrikumo sportininkams
(, 1981). Akivaizdu, kad aidj tarpusavio sveikai takos turi veiksm suderinamumas.
TARPUSAVIO
Vadinasi, sudtingoje aidimo veikloje sportinink tarpusavio sveika yra priklausoma nuo partneri pasirinkimo, taip pat nuo sportinink sugebjimo koordinuoti savo veiksmus su tiesiogini savo partneri veiksmais.
is tarpusavio sveikos mechanizmas, kaip teigia G. Andrejeva, gali bti
suprastas tik analizuojant tai, kokiu bdu ikyla tarpusavio supratimas tarp veiklos
dalyvi, kad nuo partneri vienas kito supratimo priklauso, kaip skmingai bus
organizuoti koordinaciniai veiksmai, kad bt galimas pasikeitimas jais (,
1980).
Tiriant tarpusavio sveikos problem, reikia atsivelgti A. Leontjevo mintis,
kurios yra labai artimos ir priimtinos bei sporto veikloje taikytinos. Jis teigia, kad
ideali vidin veikla pagal savo struktr yra tapati iorinei praktinei veiklai. domus
A. Leontjevo poiris veiksm etapin vyksm. Jo nuomone, nauj udavini sprendimas suskyla du etapus: pirmas etapas (vidinis) adekvataus sprendimo bdo
suradimas, kuris tiesiogiai neiplaukia i udavinio; antras etapas (iorinis) surasto principo realizacija, jo patikrinimas ir tolesnis pertvarkymas pagal atitinkamas konkretaus sprendiamo udavinio slygas (, 1977).
i mint ipltojo R. Nemovas, teigdamas, kad grupin veikla, kaip ir individuali, turi dvi fazes: pirmoji paruoiamoji, kurioje sukuriami bendri sprendimai, antroji instrumentin, kurioje atliekama sprendim realizacijos funkcija (, 1984).
Labai svarbi R. Nemovo idja yra ta, kad tarpusavio sveika yra tiesiogiai susijusi su grups (komandos aut. L. M.) socialine-psichologine branda. Autorius
pabria, kad grupi, esani skirtingose brandos stadijose, nariai skirtingai sprs
vairaus sunkumo uduotis. Socialiai-psichologikai nesubrendusi grup, matyt,
neskmingai atliks uduotis, reikalaujanias sudting bendros veiklos gdi.
Grups, kuri socialin-psichologin branda yra didel, uduotis vykdys efektyviau (ten pat).
Apibendrinant galima teigti, kad aidimo veikla turi tarpusavio sveikos ypatum. Reikia nepamirti ir tarpusavio sveikos priklausomybs nuo aidj techninio, taktinio ir fizinio pasirengimo, nes ios savybs gali padti ar neleisti gyvendinti usibrtus tikslus, nuo aidj stao, t. y. nuo laiko, kur jie kartu aidia, ir
nuo tarpusavio santyki.
ie teiginiai labai svarbs treneriams atrenkant komandas sportininkus. Komplektuojant komandas, privalu atsivelgti ne tik individualius kiekvieno kandidato
gdius, bet ir j sugebjim suderinti savo veiksmus, mokjimus su kit komandos nari veiksmais ir veikla. Taigi aidj tarpusavio sveikos kokyb priklauso
nuo partneri pasirinkimo ir sugebjimo derinti savo veiksmus, t. y. turi veikti tarpusavio sveikos mechanizmas: vienodas ir teisingas situacijos vertinimas, vienodas
ir teisingas savo bei partnerio galimybi vertinimas. I to darytina ivada, kad i
trij moment vienyb sudaro reali situacij tarpusavio sveikai, o koedukacinis
TARPUSAVIO
sprendim primimas svarbiausia tarpusavio sveikos charakteristika (Meidus,

1998, 2004).
1.3. aidj tarpusavio sveikos priklausomyb

Atlikta literatros apie aidj-sportinink tarpusavio sveik analiz skatina
dar apvelgti tarpusavio sveikos priklausomyb aidiant. Daugiamet darbo su
rankininkais patirtis leidia iskirti pagrindinius faktorius, kurie daro tak aidj
tarpusavio sveikai: aidim skm arba neskm, varov pajgumas, sportinink pasiruoimas, tarpasmeniniai santykiai (vertikals, sistemoje treneris sportininkas ir horizontals, sistemoje sportininkas sportininkas).
Moksliniais tyrimais rodyta, kad tarp skmingos aidj tarpusavio sveikos ir
bendravimo egzistuoja didel priklausomyb (1 lentel) (, 1975; a,
1977; , 1981; , 1981; Yukelson, 1984; Anchel, 1990;).
Susiklosius skmingam aidimui (savaime suprantama, tuo metu varovai daro klaidas) aidjai aktyviai juda ir produktyviai bendrauja, ruoiasi bsimiems veiksmams. is aktyvumas bdingas netgi nebendraujant. Visai kitas vaizdas, kai tarpusavio sveikoje atsiranda klaidos, todl galime teigti, kad bendravimo turinys ir
apimtis atitinka tarpusavio sveikos proces ir yra tiesiogiai priklausomas (3, 4
pav.).
Varov pajgumas aidiant lemia ne tik bendros veiklos rezultatyvum ir skm, bet ir aidj tarpusavio sveikos efektyvum. Rungtyniaujant su stipresniu
varovu aidj tarpusavio sveika vyks enkliai sudtingesnmis slygomis negu
aidiant su silpnesniu prieininku. Klaid tikimyb daug didesn bus pirmuoju
atveju, todl aidj tarpusavio sveikos korekcija yra neivengiama, tai vl padidina klaid skaii (, , , 1978; , 1980;
, , 1991; Hanin, 1996, 1997).
Apie tai byloja i mokslinink pateikti tyrim rezultatai: sunkus prieininkas
iaukia aktyvesn tarpusavio sveik, o kad ji vykt normaliai, j reikia pastiprinti
komunikacija.
"
TARPUSAVIO
1 lentel
Skminga tarpusavio sveika ir bendravimo charakteris (, 1980)
Ioriniai dirgikliai
aidj
reagavimo charakteris
Produktyvus
su judesiu
bendravimas
(pagyrimai,
be judesio
paskatinimai)
Bendravimo
su judesiu
nebuvimas
be judesio
Neproduktyvus
su judesiu
bendravimas
(triukmas,
paskatinim
be judesio
nebuvimas)
Bendras
skaiius
Skmingas
komandinis
aidimas puolant;
varov klaidos
aidj klaidos
tarpusavio sveikos
metu; skmingas
varov aidimas
I viso
33,8
10,1
22,4
16,0
31,2
23,4
27,7
20,2
3,9
41,0
15,8
30,4
1,5
3,0
2,2
0,8
10,8
5,8
100,0
(2873)
100,0
(2802)
100,0
(5675)
30
Veiksm skaiius
20
10
0
aidimo setai
3 pav. Skminga tarpusavio sveika ir bendravimas aidiant (, 1980)
TARPUSAVIO
30
Veiksm skaiius
20
10
0
aidimo setai
4 pav. Neskminga tarpusavio sveika ir bendravimas aidiant (, 1980)
Netenka abejoti, kad bendra sportinink fizin, technin, taktin ir psichologin

bkl, t. y. sportininko pasiruoimas yra svarbu sprendiant udavinius, reikalaujanius aktyvios aidj tarpusavio sveikos. i sritis neliko mokslinink nepastebta (, 1984; Stonkus, 1985).
Pradedanij sportinink, kuri aidimo patirtis nra didel, tarpusavio sveika
yra neefektyvi. Jie nesugeba numatyti artimiausi veiksm. Didelio meistrikumo sportinink tarpusavio sveika pasiymi sugebjimu numatyti ir prognozuoti ne tik savo
partneri, bet ir varov veiksmus, o bendraujant dominuoja organizuojanios ir reguliuojanios funkcijos. Ms tyrim duomenys (buvo panaudota speciali stebjimo metodika) rodo, kad didelio meistrikumo sportininks (rankininks) daniau panaudoja
sudtingus grupinius veiksmus, kuriems atlikti reikalinga juvelyrin technika. Mao
meistrikumo aidjos daugiaveiksmi derini neatlieka (2 lentel) (Meidus, 2001).
ie rezultatai i dalies patvirtina J. Chanino gautus aidj tarpusavio sveikos
bendraujant rezultatus, be to, rodo, kad beveik visi taktiniai deriniai atliekami bendraujant.
Svarbios tarptautins varybos reikalauja i sportinink ypatingai gero visapusiko pasirengimo. Norint laimti varybas arba bent tapti prizininku, reikia pademonstruoti rekordinius rezultatus. Natralu, kad tokie laimjimai nemanomi be
ilgalaiki, monotonik, mogaus organizm alinani krvi. Dabar ne tik vary-
TARPUSAVIO
2 lentel
Skirtingo meistrikumo rankininki tarpusavio sveikos veiksmai bendraujant (%)*
aidimo veiksmai
Perduodant kamuol
Metant kamuol
aidjams judant
aidjams
pasaugojant
Atliekant apgaulingus
judesius
aidimas 2 2
Derinys kratas
Derinys pusiau
kratas
Derinys laipteliai
Derinys kryius
9 metrai
Rungtyni skaiius
Mao meistrikumo
aidjos
810
18,4
184
23,0
30
11,0
12
80,0
18
90,0
15
100
4
100
_
_
_
4
99,0
10
Didelio meistrikumo
aidjos
3004
2,6
548
16,3
2
7
5,0
3
50
10,0
47
79,5
39
81,0
23
64,0
11
97,0
21
94,0
10
* skaitiklyje paymta veiksm skaiius, vardiklyje veiksm procentas bendraujant.
b, bet ir treniruoi veikl reikia vertinti kaip ekstremali. Tokia veikla sukelia ir
sportinink, ir komandos tamp. Komand psichologin tampa yra nepageidautina ir j reikt paalinti. Vienas i bd, alinani stresogeninius komand veiksnius, yra pozityvi tarpasmenini santyki formavimas.
Tarpasmeniniai santykiai tai subjektyviai igyvenami moni ryiai, kurie objektyviai reikiasi vairiais vieno su kitu sveikos bdais (Psichologijos odynas,
1993). Kiekvienoje sporto komandoje tokie santykiai egzistuoja ir yra skirstomi
dalykinius (formalius) ir tarpasmeninius (emocinius).
Dalykiniai santykiai siejasi su komandos nari tarpusavio sveika sprendiant
grupines uduotis, j pasiruoimu ir galimybmis veikti bendrai. Tarpusavio sveikos procese formuojasi ir asmeniniai (emocionalus) kontaktai. i tarpasmenini
santyki vaidmuo komandos gyvenime neabejotinai svarbus.
TARPUSAVIO
Sporto praktika patvirtina ir tok teigin, kad sporte daniausiai susiklosto draugiki santykiai arba neapykanta, kurie susiformuoja bendrai veikiant. Be to, didelio
meistrikumo sportinink veikla visada susijusi su intensyviais emociniais atspalviais, formuojaniais asmeninius santykius su partneriais.
Moksliniais tyrimais nustatyta (, 1984), kad iuolaikiniame sporte
trenerio vaidmuo rengiant komandas ir atskirus sportininkus varyboms iaugo.
Apie 6070 proc. j skms priklauso nuo trenerio veikos pradiniame etape, todl
trenerio sportininko santykiai, be abejons, turi takos aidj tarpusavio sveikai. Stebint treneri darb, j tarpasmeninius santykius su sportininkais, pastebjome, kad santykiai su pirmuoju treneriu nesikeiia ir daniausiai yra geri daugel
met, o trenerio autoritetas yra nepriekaitingas.
Santykiai sportininkas sportininkas daniausiai formuojasi atsivelgiant j
status. ie santykiai charakteringi tose komandose, kuriose aidj statusas yra
panaus. I atlikt stebjim matyti, kad tarpusavio sveikai treniruotse ir varybose, laisvalaikio metu aidjos pasirinkdavo partneres, kurios turjo pana status kaip ir jos. ie duomenys yra labai artimi J. Kolomeicevo gautiems tyrim
rezultatams.
Reikt pabrti, kad tarpusavio santyki formavimas ir vertikalioje sistemoje
treneris sportininkas, ir horizontalioje sportininkas sportininkas yra labai
subtilus ir atsakingas. ia daug priklauso nuo paties trenerio ir jo aukltini asmenini savybi. ios problemos isprendimas, tai galimyb ne tik neisemiamai
aidj tarpusavio sveikai, bet ir bendrai aidimo veiklai tobulinti.
Galima teigti, kad aidj, kurie sieks aukt rezultat, tarpusavio sveika bus
efektyvesn ir emocionalesn, negu t, kuri orientacija bus tik geri tarpusavio
santykiai. Tolimesni aidj tarpusavio sveikos tyrimai bt labiau produktyvs,
jeigu bt atsivelgiama pai komand dinamik, struktr, socialin-psichologin brand.
&
II SKYRIUS
2. KOMANDOS (GRUPS) TAKTIKA KAIP AIDJ
TARPUSAVIO SVEIKOS IRAIKA
2.1. Sportinink-aidj taktinis mstymas
Psichologinis-taktinis sportinink rengimas varyboms tai tikslingas asmenybs moralini-psichologini savybi formavimo, tvirtinimo ir tobulinimo procesas.
ios savybs btinos tam, kad sporto veikla bt rezultatyvi ir efektyvi. Kaip teigia
A. Punis, T. Damgarovas, V. Bachvalovas, A. Romaninas, psichologinis sportinink rengimas sprendia ne tik mokomuosius-aukljamuosius ir lavinamuosius sporto treniruots udavinius, bet ir sportinink adaptacij prie ekstremali varyb
slyg. psichologinio rengimo varyboms turin autoriai traukia: moralin-estetin
sportinink aukljim (organizuotumas, drausm, sugebjimas valdyti save sudtingomis varyb slygomis), sportinink intelekto tobulinim (mstymas, kritikumas, krybikumas), valin pasirengim (kiekvienos sporto akos valios savybi
struktros tobulinim), sugebjim kritikai vertinti pratim atlikim (sugebjimas
analizuoti situacij bei gaut informacij apie pratim atlikimo kokyb ir, jeigu reikia, koreguoti), savireguliacij (savikontrol, sugebjimas atsipalaiduoti, kvpavimo reguliavimas, mobilizacija) (, , 1979; , , 1983).
Teisingai organizuotas bendras psichologinis sportinink rengimas varyboms reikalauja, kad jis organikai pereit special psichologin rengim, nes tik specialus psichologinis rengimas padeda maksimaliai atskleisti visas ias sportinink
asmenybs savybes. Bendras ir specialus sportinink rengimas tai vieningas,
vienas kit papildantis procesas: sunkios ir alinanios varybos formuoja moralines-valios savybes, o pastarosios sudaro btinas slygas realizuojant taktinius
udavinius ir siekiant pergals. Negalima neigti ir organiko ryio tarp sportininkaidj psichologinio ir techninio, funkcinio pasirengimo, taiau reikia pabrti,
kad psichologinis sportinink pasirengimas priklauso nuo j taktinio pasirengimo,
t. y. nuo j taktinio mstymo.
Joks sportininko moralinis-valinis pasirengimas, jokia drsa, rytas, reakcijos
greitis neleis jam pasiekti aukt rezultat per varybas, jeigu jis neturs konkrei taktini ini. Ir atvirkiai, pats geriausias taktinis pasirengimas gali bti nerealizuotas, jeigu sportininko psichologinis pasirengimas bus prastas. tai kodl
psichologin sportinink pasirengim reikia analizuoti greta taktini sugebjim.
Sporto praktika bei ilgamet darbo patirtis leidia teigti, kad pergals daniausiai
pasiekiamos esant ne tik geram funkciniam sportinink pasirengimui, bet ir tvirtam
taktinio bei specialaus psichologinio pasirengimo lydiniui. Tik tada galima greitai ir
'
KOMANDOS (GRUPS)
TAKTIKA KAIP AIDJ TARPUSAVIO SVEIKOS IRAIKA
tiksliai priimti sprendimus nuolat besikeiianiomis varyb slygomis. Taktika

ndienos sporto aidimuose gauna psichologin prasm, t. y. reikalingas ne tik
varyb planas, bet ir kruopiai apgalvotas aidj elgesys, kuris padeda pakelti
pasitikjim savimi, ir sukelti nepasitikjim varov gretose. Taktinis sportinink
pasirengimas tai daugiaplan svoka, kuria operuoja ir sporto teoretikai, ir atskir sporto ak specialistai bei sporto psichologai (, 1977; , 1978;
Stonkus, 1985).
Reikia pabrti, kad taktinio meistrikumo esm (nesvarbu kokios sporto akos), tai taktins inios, mokjimai ir gdiai bei sportinink taktinio mstymo
kokyb, todl kai kuriems sportinink-aidj mstymo ypatumams tikslinga skirti
dmes.
Sportininkai-aidjai per varybas sprendia vairiausius udavinius, susijusius
su partneri tarpusavio sveika ir su varov kontraveiksmais. Svarbu tai, kad per
varybas ie udaviniai darosi sudtingesni, laiko limitas priimant sprendimus maja, o atsakomyb auga. Reikia pridurti, kad didelio meistrikumo sporte, dalyvaujant pajgiems varovams, aidj veikla vyksta tokiomis slygomis, kurios
niekada nepasikartoja. Tai reikia, kad aidjai savo praktikoje negali naudotis
paruotais sprendim pavyzdiais, mechanikai kopijuoti treniruoi metu naudotus veiksm bdus.
Besikeiianios varyb slygos veria sportininkus tobulinti savo intelektualines savybes, kelti savo mstym krybins minties lyg. Tik toks mstymas
iuolaikiniame aidim sporte leidia sprsti sudtingus aidim taktinius udavinius. Sportininko mintys yra jo sprendim primimo pagrindas, nes varyb situacij sugrinti nemanoma. G. Gagajevos, S. Malinovskio teigimu, sportininko mstymas turi aplenkti vykius, atspti tolimesnes uduotis, t. y. prognozuoti besiklostani vyki eig (, 1969; , 1981).
Eksperimentiniais tyrimais ie mokslininkai nustat labiausiai tipikus sportinink mstymo bruous:
1. Vaizdum. Sportininkui tenka apmstyti savo skmingus ir neskmingus
veiksmus. Patyrs sportininkas neturi teiss ltai sprsti taktini udavini,
nes ltas sprendimas tolygus klaidai. Taktinio mstymo kokyb glaudiai
susijusi su sportininko kvalifikacija: kuo didesnis meistrikumas, tuo didesnis mstymo variatyvumas. Tokie sportininkai suranda ieit i pai kebliausi situacij.
2. Mstymo greit ir intensyvum. Sportininkas privalo greitai ir teisingai orientuotis aidimo situacijose, per trump laik ianalizuoti jas ir pasirinkti teisingausi veiksm.
3. Situacin mstymo charakter. is mstymo bruoas priveria sportinink varijuoti nuolat besikeiianiose aidimo situacijose.
!
KOMANDOS (GRUPS)
Daugkartiniai varyb stebjimai leidia daryti ivad, kad didelio meistrikumo

sportininks sugeba greitai persiorientuoti i vienos veiklos ries kit (i atakos
gynyb). domu, kad atakos metu aidjos ilieja visas savo fizines ir psichines
galimybes. Jeigu nors viena aidja tokiu metu suklysta, situacija staigiai pasikeiia ir iniciatyva jau priklauso varovui. Tokioje situacijoje sportininks privalo persiorientuoti i puolimo gynyb, prieingu atveju atsirast galimyb praleisti vart ir
prarasti tak.
Tyrimai parodo, kad sprendiant taktines uduotis sportininki mstymas yra
nukreiptas varovo veiksm rezultat numatym, prognozavim (anticipacij). Tai
sudtingas gnostinis procesas, kuris vyksta mstymo operacij analizs ir sintezs dka (, 1982). Kadangi anticipacija vyksta mstant, tai ji yra asmenybs praktinio intelekto bruoas.
Dar 67-ame deimtmetyje mokslininkai daug dmesio skyr iam fenomenui
(, 1955; , 1962). J nuomone, veiksm rezultat numatymo
tikslumui reikia speciali ini bagao, t. y. erdvs ir laiko vaizdini (vietovs pajautimo ir kur, kada, kokiu momentu pradti veiksm). Svarbu mokti bti varovo
vietoje, galvoti ir sprsti u j, vertinti varovo galimybes, derinius ir pan.
Daug sudtingesnis anticipacijos procesas sportininko mstymo struktroje
vyksta tada, kai sprendiami grupiniai udaviniai esant prieprieai su varovu.
aidj individuali veiksm suderinimas su partneri veiksmais (sinchronizacija)
galimas tik nuolat ir bendrai planuojant, numatant aidimo veiksm laik ir erdv.
Tai vadinami kolektyviniai sumanymai.
G. Gagajeva teigia, kad norint skmingai sprsti udavinius, aidiant reikalingas taktinis planas, kuris sudaromas gautos informacijos apie varovus dka, kad
prognozuojant savo veiksmus reikia mokti vaizdini dka suformuoti aidimo situacijas, kurios gali susidaryti. sivaizduojami varov veiksmai padeda pasiekti usibrt tiksl. Be to, komanda turi sugebti per varybas keisti aidimo taktik,
jeigu pasirinktoji yra neskminga. Autor prie pagrindini udavini, kuriems sprsti
sutelktas aidj mstymas, priskiria: a) aidimo situacij analiz, b) taktini sumanym formavim, c) tiksling taktikos bd pasirinkim, kad skmingiau bt
realizuojami taktiniai sumanymai (, 1969).
Rankininki mstymas aidimo metu vyksta esant dideliam laiko limitui. Jos
privalo ypa greitai vertinti situacijas, per akimirka priimti tikslingus sprendimus ir
juos realizuoti. Taigi rankininki mstymas turi bti maksimaliai greitas. Tik tada
jie gals greitai priimti sprendimus ir, esant reikalui, juos pakeisti. Tokia veiksm
eiga gali vykti, jeigu aidjos gerai valdiusios technik, turi taktini ini, mokjim ir gdi. Be to, greit aidj mstym lemia didelis j treniruotumas, kurio
dka formuojasi aikus smoningumas, dmesingumas. Visa tai sudaro ypa palankias slygas vertinti varovus ir savo partnerius. Didelis treniruotumas padeda
!
KOMANDOS (GRUPS)
rankininkms pastebti netgi smulkiausias varov elgesio ir judesi detales, atspti j sumanymus, orientuotis sudtingiausiose situacijose ir rasti efektyvius
sprendimus. Danai didelio meistrikumo aidjos intuityviai priima sprendimus,
suvokdamos tik galutin mstymo proceso rezultat. Tai nra ypatingas aidj
sugebjimas, bet ilgo parengiamojo darbo rezultatas, sudtinga ir nuolatin minties koncentracija numatyt problem sprendim.
Rankinis yra komandinis aidimas, kuris jungia komandin ir individuali aidj taktik. Sudtingose aidimo situacijose vairs deriniai yra atliekami labai greitai, o tai reikalauja i aidj mstymo proces paslankumo ir krybinio aktyvumo.
Jeigu toki savybi aidjai neturi, tai jie nesugebs varijuoti savo veiksmus. Krybin mintis padeda aidjams skmingai inaudoti bet kokias galimybes siekiant
usibrto tikslo.
Skmingas rankininki aidimas nemanomas be j tarpusavio supratimo tai
labai svarbi aidj ypatyb. Kiekvienos aidjos sumanymai, minties eiga turi bti
partneri suprasta. aidimo deriniai tai grupiniai veiksmai, kuriais realizuojama
daugelio aidj mintys. aidj tarpusavio supratimas yra manomas tik esant
suderintiems veiksmams. Tarpusavio supratimas tai kertinis skmingos ir racionalios aidimo taktikos akmuo, tai iuolaikinio rankinio pltots pamatas. Komand aidimo rezultatyvumas dabar tiesiogiai priklauso nuo aidj santyki, susiaidimo ir tarpusavio supratimo, t. y.: pusiau krato krato linijos (Pk K
L), pusiau krato centro pusiau krato (Pk C Pk), centro linijos (C L)
ir pan. Blogai susiaidusi komanda danai nesugeba laimti rungtyni ir prie silpnesn varov, todl aidj tarpusavio supratimas, veiksm suderinimas yra manomi tik tada, jeigu aidj mstymas tampa komandiniu. Be toki mokjim aidjai bus blogi partneriai.
Btina aidj tarpusavio supratimo slyga yra ta, kad jos turi visos vienodai
teisingai vertinti aidimo situacijas, savo galimybes, partneri galimybes ir turti
gerus tarpusavio santykius (dalykinius ir emocinius). Rankinio komand komplektavimas tik tada bus skmingas, jeigu komand vadovai atsivelgs iuos reikalavimus, nes psichologinis faktorius yra labai reikmingas.
Taigi apibendrinant rankininki taktinio mstymo psichologin analiz, galima
teigti, kad taktinis meistrikumas pasiekiamas esant atitinkam psichikos proces ir funkcij: regjimo, suvokimo, dmesio, pastabumo, regimosios atminties,
vaizduots, mstymo isivystymui.
2.2. Sportinink-aidj operatyvinis mstymas

Sporto psichologijoje operatyvinis mstymas turi tas paias charakteristikas
kaip ir taktinis mstymas. Jie danai vartojami kaip sinonimai, taiau sutapatinti j
negalima.
KOMANDOS (GRUPS)
Operatyvinis mstymas tai toks praktini uduoi sprendimo procesas, kuris vyksta modeliuojant veiklos objektus, formuojant veiksm, operacij modelius
su realiais objektais. S. Malinovskis teigia, kad taktinio mstymo modeliavimas
sporte vyksta sukuriant dirbtines situacijas (statines, po to dinamines). Pirmuoju
atveju sportininkas mintyse sivaizduoja save realiomis veiklos slygomis, antruoju bando atlikti numatytus veiksmus (, 1981).
Operatyvinis mstymas sporte turi daug ypatum. Pirmas poymis yra tas,
kad pastebimas glaudus ryys tarp suvokiamos ir sismoninamos besikeiianios informacijos ir aplinkos slyg. Antra, operatyvinis mstymas vyksta esant
grietam laiko limitui. Jis susijs su pergyvenimais, atsakomybe priimant sprendimus, reikalauja dideli emocini-valios pastang. Dar viena operatyvinio mstymo
savyb operacij dekodavimas. Sportininkai-aidjai tarpusavio sveikos metu ir
su partneriais, ir su varovu danai gauna informacijos apie susidariusi situacij
enkl pagalba, t. y. ukoduotus. Dekodavimo operacija i aidj reikalauja didelio mstymo aktyvumo.
aidiant sportinink operatyvinis mstymas susiduria su sudtingais deriniais,
kuriuose dalyvauja visi komandos aidjai. Tai jau sudtinga sistema. Tokiose sistemose bna netiktos situacijos, todl norint isprsti susidariusias problemas,
reikalingi nauji veiksm atlikimo bdai.
Kaip jau minjome, sportininkai, gaudami ukoduot informacij, turi sukurti
aiki situacij (aidimo): partneri padtis, varov padtis, t. y. jie mintyse turi
sukurti aidimo situacijos model. aidimo situacij vaizdinis sukrimas-modeliavimas yra btinas operatyvinio mstymo komponentas.
V. Pukinas iskiria tris operatyvinio mstymo komponentus: struktrin, dinamin painim, sprendimo algoritmo formavim. Pirmam komponentui bdinga stambi veiksmo vienet formavimas, antram paprast udavini suvokimas iki galutinio veiksmo etalono suvokimo (dinamikoje), treiam laipsniko veiksm atlikimo
princip sukrimas (, 1965).
Kaip ie komponentai daro tak aidj taktiniam mstymui, galima pamatyti
analizuojant rankinio taktin derin.
Pirmasis komponentas (struktrinis). aidjus rankinyje suburia aidimo situacija (kamuolys, vartai, partneriai, varovas) (5 pav.). Deinysis krato puoljas
utveria deiniojo pusiau krato puoljo gynj. Deinysis pusiau krato puoljas
staigiai veriasi krato puoljo viet, kur j pasitinka krato gynjas. Deinysis
krato puoljas atsisuka varpste ir, gavs kamuol i deiniojo pusiau krato puoljo, meta j vartus (Stasiuleviius, 1999). Kaip matome, pats aidj pasiskirstymas aiktje dar nra situacija, bet utvaros deiniajame krate pastatymas aidjui sukuria palanki situacij pelnyti vart ir jis, pasinaudodamas ja, tai padaro.
Antrasis komponentas (dinaminis painimas). Galutinis taktinio derinio tiks-
!!
KOMANDOS (GRUPS)
gynjas,
puoljas,
varpst,
kamuolio varymas,
metimas vartus
5 pav. Taktinis puolimo derinys (Stasiuleviius, 1999)
las metimas vartus. aidjas visada renkasi pat artimiausi keli tikslui pasiekti. Matydamas utvar, aidjas vertina situacij kaip tinkam tikslui pasiekti ir
juda vart link, taip sukurdamas dinamin struktr, kuri lemia udavinio sprendim. Prasidjs judjimas dinaminis udavinio elementas padeda aidjui su
kamuoliu priimti teising sprendim.
Treiasis komponentas. aidjas, kuris atlieka perdavim, mintyse formuoja
algoritm; jis mano, kad po perdavimo tikslinga pasilikti savo vietoje, siekiant praplsti aidimo erdv ir suformuoti koridori metimui vartus.
Tai sudtingos intelektins operacijos, kur didelis laiko deficitas ir didelis motorinis veiksm glaudumas.
aidj taktiniame pasiruoime, lyginant su individuali sporto ak sportininkais, dominuoja kiti psichologiniai dsningumai, susij su tarpasmeniniu bendravimu komandoje, atskir aidj glaudia tarpusavio sveika, tarpusavio supratimu.
aidj taktinis rengimas numato btinyb tobulinti aidj suderinamum ne tik
aidimo funkcijoms atlikti, bet ir funkcij, susijusi su komandos gyvenimu, paskirstym.
Be to, daug psichologini problem ikyla parenkant aidj psichologinio rengimo varyboms metodus. aidimuose daniausiai naudojamos dvi taktinio rengimo
!"
KOMANDOS (GRUPS)
kryptys: a) tiksliai numatyti (atidirbti) deriniai. Jie lengvai atliekami, nes juos visi
gerai ino; b) aidjai skatinami rodyti aiktelje iniciatyv, iekoti racionaliausi
sprendimo bd, t. y. aidjo krybinis savarankikumas sryyje su jo operatyviniu mstymu (P, 1974). Tai didel problema surasti teising santyk tarp
improvizacijos ir aidimo su i anksto inoma schema. Atitinkami psichologiniai
tyrimai leidia sudaryti mstymo proceso struktr (6 pav.).
Sintez palyginant
Sprendimas
ivados
Sisteminimas
Esmins
Sintez analiz
dedukcija
Sprendimo apipavidalinimas
Sintez analizuojant
ivados
slygos
Indukcija analiz
sintez
Dalins
reikalavimai
Analiz palyginant
Aplinkos
Analiz sintezuojant
Aplinkos vertinimas
Tiesiogin minties eiga
Udavinio
Udavinio
formuluot
Udavinio suvokimas
Paskirstymas
Atbulin minties eiga
6 pav. Mstymo proceso priimant sprendim struktra (, 1976)
I 6 pav. pavaizduotos schemos matyti, kad individo mstymas juda nuo uduoties formulavimo iki detalaus jos reikalavim atskleidimo. is mstymo aktas tai
tikslo ir veiksmo bd ssaja ir yra ne kas kita, o analiz sintezuojant.
Vadinasi, taktinis sportininko-aidjo rengimas turi bti atliekamas atsivelgiant
sprendim primimo psichologinius mechanizmus. Jis turi bti kryptingas, t. y.
privalu tobulinti ir taktinius bdus, ir lavinti specialias taktines savybes (,
1979). i ypatum nepaisymas taktikai rengiant sportininkus sumenkins varyb efektyvum bei patikimum.
!#
III SKYRIUS
3. PSICHOLOGIN KOMANDOS, KAIP MAOS GRUPS,
CHARAKTERISTIKA
3.1. Grupi dinamika
Grup tai moni bendrija, kurios narius jungia koks nors bendras poymis
(bendra veikla, tarpusavio santykiai, bendri interesai, priklausymas tai paiai organizacijai).
mogaus psichologija ir elgesys pareina nuo socialins aplinkos. Tai sudtinga
ir organizuota visuomen, kurioje mons jungiasi vairias grupes. Grupes galime
suskirstyti maas ir dideles. Didels grups tai valstybs, nacijos, tautos, partijos, socialins bendruomens. ios grups (politika, ideologija, kultra) daro nema poveik asmenybs psichologijai ir elgesiui.
Dideli grupi ideologijos garantas yra maa grup, kurioje mogus praleidia
didesn savo gyvenimo dal. Maa grup, tai elementari visuomens lstel, kur
asmenyb veikia visuomen ir kur asmenyb daro poveik visuomenei. Vis pirma
tai eima, darbo grups, sporto komandos ir t. t. Ma grup charakterizuoja jos
nari psichologinis ir elgesio bendrumas, kuris suteikia jai socialin-psichologin
autonomij, iskiria j i kit grupi. Psichologinis bendrumas apsprendia grups
sutelktum, kuris yra pagrindinis jos socialinis-psichologinis brandos rodiklis. Maos grups gali bti skirtingos: pagal sudt (nuo 23 iki 30 ir daugiau moni),
pagal santyki struktr tarp jos nari, vertybi charakter, veiklos tikslus ir turin.
Grups dydis, jos kompozicija ir komunikacijos kanalai, psichologinis mikroklimatas ir grupins normos tai pagrindiniai ma grupi parametrai.
Laipsnikas grupi formavimasis yra labai reikmingas, nes nuo grups susiformavimo priklauso varyb skm. Tarptautins rungtyns kelia ypatingai didelius
reikalavimus komand sutelktumui, kolektyvikumui, atsakomybei. Be i parametr isivystymo nemanoma tiktis pergals ne tik prie stipr, bet ir prie panaaus pajgumo varov.
L. Umanskis sukr laipsnik maos grups formavimosi koncepcij, pagal
kuri grup praeina keturis formavimosi etapus.
Grup-konglomeratas tai nepastam moni grup, esani vienoje erdvje ir vienodu laiku. ios grups nari sveika ir santykiai pavirutiniki (pvz., tai
k tik pakviesti stovykl sportininkai i vair alies kampeli).
Grup-kooperacija. Tokia grup isiskiria skmingai veikiania organizacine
struktra, auktu grupiniu pasirengimu ir sveika. Tarpusavio santykiai ir bendravimas turi dalykin pobd ir nukreiptas aukt rezultat siekim. Psichologinis
!$
PSICHOLOGIN
KOMANDOS, KAIP MAOS GRUPS, CHARAKTERISTIKA
suderinamumas priklauso nuo tiksl ir tarpusavio sveikos. Tokios slygos yra

palankios pereiti kit grups brandos pakop.
Tarp grups-konglomerato ir grups-kooperacijos daugeliu atvej ikyla dar du
lygiai: nominali grup ir grup-asociacija. Pirmas lygis fiksuojamas tada, kai grup
gauna bendr vard (pirma komanda). Tai oficialus grups statusas pirminis kolektyvas. i grup gali likti konglomeratu, jeigu grups nariai nesusitelks ir nepriims jos tiksl ir slyg. Jeigu pirminis susijungimas vyko, grups nariai pripaino
pirminio kolektyvo status, grup pakilo laipteliu aukiau, ji tampa grupe-asociacija. iuo lygiu prasideda grups gyvavimo ir veiklos pradia, pasirodo pirmieji kolektyvikumo daigai ir jos struktros formavimasis.
Grup-korporacija. Skminga grups veikla formuoja grupinio solidarumo jausm, grups nariai priepastato save kitiems. Kiekvienas grups narys didiuojasi
priklausomybe iai grupei ir siekia tikslo bet kokia kaina, netgi kit grupi sskaita. Prasideda korporacins dvasios formavimasis. Naujok siliejimas komand
bna neskmingas. Senbuviai nenoriai su jais bendrauja, didel galimyb atsirasti
konfliktams ir socialiniam-psichologiniam nesuderinamumui, slopinaniam grups
veiklos efektyvum.
Grup-kolektyvas. iose grupse bendravimas ir tarpusavio sveika pasiekia
aukt lyg. Lyderi tikinimas perirti savo pozicijas, neigiamas paalinant, gabaus jaunimo siliejimas grup, vadovybs stiprinimas ir kitos pedagogins-psichologins priemons bei renginiai padeda perengti korporacijos slenkst ir tapti
grupe-kolektyvu.
Autorius pastebjo, kad be teigiamos grupi dinamikos egzistuoja ir neigiama
j brandos kryptis. Tokios grups usidariusios savyje, pasiymi vidine antipatija,
tarpasmeniniu egocentrizmu ir egoizmu, aktyvia dezorganizacija, konfliktais ir agresyvumu. Tai antikolektyvai (, 1980).
Apibendrinta grupi brandos ir intragrupinio aktyvumo zon schema pavaizduota 7 pav.
Bendravimas suformuoja dvilypius santykius: asmeninius tai simpatijos ir antipatijos, ir dalykinius kai grups nari santykius lemia jos pripaintos vertybs ir
bendri veiklos tikslai. Remdamiesi iuo teiginiu, A. Petrovskis ir V. palinskis suklasifikavo grupes pagal j brandos lyg ir santyki jose pobd. Atsivelgdamas bendros veiklos turin, veiklos tikslus, udavinius, principus jis pateik grupi brandos
hierarchij: difuzin grup, asociacija, kooperacija, kolektyvas, korporacija.
Difuzin grup tai grup moni, kur tarpusavio santykiai nra grindiami
bendra veikla, tikslais, svarba ir vertybmis. Difuzinje grupje danai nra jokios
veiklos. Pvz., tik k susiformavusios sporto aidj (rankinink, krepinink, tinklinink) grups. ioje grupje prasideda grups diferenciacija, t. y. lyderi ikilimas,
diad ir triad atsiradimas, taiau dominuoja emociniai santykiai.
!%
PSICHOLOGIN
Kolektyvas
Teigiamos takos zona
Korporacija
Autonomija
Kooperacija
Dezintegracija
Intraegoizmas
Antikolektyvas
Neigiamos
takos zona
7 pav. Grups brandos lygiai ir etapai (, 1980)
!&
PSICHOLOGIN
Asociacija. i grup dar neturi konkrei tiksl, bet grups nariai padeda suvokti priklausym vienai socialinei grupei, pradeda prognozuoti ir numatyti tarpusavio santykius.
Kooperacija grup, kur intensyviai formuojasi jos hierarchin struktra, o
bendra veikla kiekvienam nariui darosi reikminga, taiau dominuoja emociniaipsichologiniai santykiai. Pvz., sporto komanda varybose tai asociacijos arba
kooperacijos grups, pasiekusios tam tikr brandos laipsn, o jos nari santykiai
slygojami bendros veiklos.
Kolektyvas aukiausia grups brandos forma. Tai labai organizuota grup,
kurios tarpusavio santykius lemia bendra veikla, o i yra kiekvienam asmenikai
vertinga ir visuomenei naudinga.
Korporacija tai grup, kurioje tarpusavio santykius lemia jos nariams asmenikai svarbi, taiau pagal nuostatas asociali grupin veikla.
Pavaizduotame geometriniame modelyje (8 pav.) matome grups brandos lygius. Vektoriai OC ir OA nurodo visuomens progres, OB regres.
II
V
O
C
IV
III
B
8 pav. Grupi dinamika (, 1973)
!'
PSICHOLOGIN
Figra I tai kolektyvas, atitinkantis visuomens progreso reikalavimus.

Figra II tai grup turinti aukt socialini vertybi isivystymo lyg, bet em
grupin.
Figra III atspindi grup, kurioje dominuoja antivisuomeniniai santykiai.
Figra IV rodo grups nari santykius, kuri neslygoja bendri veiklos faktoriai. Tai antisocialin grup.
Figra V tai tipika difuzin grup, kur ties nuliu atsiranda socialin slygojani veiksni vert.
Ma grupi dinamika ir j judjimas kolektyvo link, kaip aukiausios grups
raidos formos, yra individualus. Kiekviena i j pereina krizs etap, kuris gali bti
labai gilus. Svarbiausia, kad kiekviena socialin grup susiduria su savo problemomis, dl ko negalima j vadinti subrendusiomis, pasiekusiomis aukiausi raidos
form, kolektyvais. Idealaus kolektyvo svoka danai vartojama socialins psichologijos teorijoje iki tam tikros ribos, prie kurios galima priartti, bet praktikai
pasiekti j nemanoma. Dauguma ma grupi uima tarpin padt tarp silpnai
subrendusi ir grupi, turini aukt brandos laipsn (Petrovskis, palinskis, 1983).
J. Kolomeicevas iskiria iuos bdingus maai grupei (sporto komandai) poymius: 1) grups autonomija; 2) sutelktumas; 3) grups nari elgesio kontrol;
4) padtis ir vaidmuo (grup skiria kiekvienam savo nariui atitinkam vaidmen);
5) grups nari hierarchija; 6) konformikumas (prisitaikymas) ir gebjimas pasidalyti egzistuojanias grups normas, pareigas, tvark; 7) laisvanorikumas (atjimas ir ijimas i grups); 8) siekis isaugoti optimal grups dyd; 9) intymumas (kiekvienas grups narys ino vienas kito asmenin ir intymi gyvenimo
pus); 10) stabilum; 11) referentikum (kiekvieno grups nario selektyvus santykis su kitais grups nariais tokiomis aplinkybmis, kai btina vertinti objekt,
sudaryti apie j nuomon); 12) psichologinis grups mikroklimatas, kuriame individo jausmai ir norai yra patenkinami arba nepatenkinami (, 1984).
Toks poiris grupi dinamik dominuoja tarp Rusijos mokslinink, sporto specialist.
mogus, bendraudamas su kitais monmis, elgiasi kitaip negu bdamas vienas. Daugelyje sporto ak dalyvauja grups moni arba komandos. Varybose
irgi dalyvauja daugiau negu vienas mogus, todl sporto specialistai privalo gerai
imanyti grupse vykstanius procesus ir j dinamik.
D. Kartraitas ir A. Zanderis teigia, kad norint suprasti sportininko elges, btina
suvokti grups esm (Cartwright, Zander, 1968). B. Tukmanas iskiria keturis etapus, kuriuos pereina grup, kol tampa komanda: formavimo, slankiojimo, nusiraminimo, stabilizacijos (Tuckman, 1965).
Formavimo etapas. iame etape sportininkai susipasta, ieko savo vietos
komandoje, ieko kontakt su treneriu, lyderiais, komandos nariais.
"
PSICHOLOGIN
Slankiojimo etapas. Antram komandos formavimosi etapui charakteringa

sukilimas prie trener, prieinimasis grups kontrolei, tarpasmeniniai konfliktai.
Danai konfliktai kyla dl vietos komandoje.
Nusiraminimo etapas. Treiame etape antagonistiniai santykiai tarp sportinink uleidia viet solidarumui ir bendradarbiavimui. Sportininkai pradeda dirbti
bendrai ir siekia usibrto tikslo. aidj suartjimas formuoja ger psichologin
mikroklimat.
Stabilizacijos etapas. Baigiamajame etape komandos nariai savo pastangas
nukreipia siekti bendro tikslo. Struktriniai klausimai isprsti, tarpasmeniniai santykiai stabilizuoti, belieka vienas tikslas tai komandos skm.
Tok poir grupi dinamik ireikia JAV sporto specialistai.
Teigiamo sporto komandos mikroklimato formavimas
Komandos mikroklimatas pareina nuo aidj tarpusavio sveikos, trenerio vaidmens ir labai veikia grups funkcionavim (Fisher, Mancini, Hirsch, 1982;
, 1984; Meidus, 1996, 2001, 2003; Mikinis, 1995; Mikalauskas, 2000).
Psichologinis aidj suderinamumas, psichologinis partnerio bkls suvokimas,
nuostata bendr veikl, pasiruoimas konformizmui, egocentrizmo nebuvimas ir t.
t. ugdo psichologini santyki harmonij. Teigiam indl toki santyki formavim
nea mons, turintys slapt bendravimo gyslel. Jie parodo atitinkamose situacijose dmes kitiems, atjaut, stengiasi padti, kitaip tariant, parodo sugebjim pereiti i savo psichologini koordinai sistemos psichologini koordinai sistem
t, kurie siekia kontakt. Toks perjimas reikalauja bendravimo technikos, vairi
poveikio aplinkiniams bd (odini, mimikos, pantomimikos), todl bendravimo kultros formavimas yra neatskiriama grups mikroklimato formavimo slyga.
Sportininkams btinas socialinis palaikymas (parama), t. y. pasikeitimas itekliais tarp dviej moni (Shumaker, Brownell, 1984).
Emocinis palaikymas, skatinamasis informacijos pateikimas, kito mogaus pergyvenim iklausymas tai pritarimo socialiniam elgesiui pavyzdiai (Albrecht,
Adelman, 1984). Emocinis palaikymas yra btinas, ypa tada, kai sportininkas
varybose patiria neskm arba negali realizuoti savo galimybi. Dmesio stoka,
grieta kritika gali tiesiog sunaikinti sportinink. Sportinink artumas (pastovs
kontaktai) skatina tarpasmenin bendravim ir ugdo komandos individualum.
Komandos visada nori isiskirti i kit, pvz., specialia apranga, pasisveikinimo
ritualais ir pan. Tokios tradicijos iskirtinumas stiprina komandos nari vienyb,
gerina jos psichologin mikroklimat. Jeigu santykiai tarp trenerio ir sportinink yra
geri, o jeigu treneris dar yra ir teisingas, tai labai veikia sportinink motyvacij.
Trenerio teisingumas suartina komandos narius, prieingu atveju komanda gali iirti (Anchel, 1990).
"
PSICHOLOGIN
Treneriai privalo bti su sportininkais atviri ir teisingi. Sportininkai turi bti utikrinti trenerio teisingumu, nors kai kurie trenerio sprendimai jiems bna nepriimtini.
i trenerio savyb tik padeda formuoti komandos psichologin mikroklimat.
Komandos sutelktum, vienyb lemia lyderio vaidmuo. Protingas lyderis stiprina komand, jos vienyb. Lyderis suburia bendraminius, kurie efektyviai sveikauja bendro tikslo labui. Skirting poiri mons vargu sugebs suformuoti stipri
komand.
Daugiamet varyb stebjimo patirtis leidia teigti, kad gerai subalansuota
aidj tarpusavio sveika aidimo aiktelje tai efektyvaus ir patikimo aidimo
pamatas. Taiau daugelis treneri ir sporto psicholog pritaria tai miniai, kad individualiai stiprs aidjai ne visada suburia ger komand, pvz., pasaulio rinktins
danai pralaimi valstybi komandoms.
Kuo daugiau komandos aidj dirba kartu, tuo komanda stipresn.
3.2. Sporto komand tarpasmeniniai santykiai

Tarpasmeniniai santykiai subjektyviai igyvenami moni ryiai, kurie objektyviai reikiasi vairiais vieno su kitu sveikos bdais.
Sporto komanda visada sporto grup. Sporto grup tampa komanda tik tada,
kada susiformuoja tarpasmeniniai santykiai, sudarytos slygos bendrai veiklai, kada visus narius jungia bendros veiklos vertybs, tikslai ir udaviniai.
Kiekvienas mogus turi teigiam ir neigiam bruo, savo pranaum ir trkum, todl kokia savo puse jis pasisuks bendraujanius mones, priklauso nuo t
moni, socialins aplinkos ir grups, kuriai jis tuo metu priklauso, ypatum. Kitaip tariant, mogaus elgesys grupje pareina ne tik nuo jo asmenybs, bet ir nuo
paios grups, t. y. kuo labiau grups branda auga tuo susidaro palankesns slygos geriausi asmenybs savybi raikai ir, atvirkiai, kuo labiau grups branda
krinta, tuo sunkiau formuojasi tarpasmeniniai santykiai, stabdomi asmenybs siekiai (9 pav.). Virutinje schemos dalyje apskritimais paymti du individai (grups
nariai), tarkime, kad u grups rib teigiamos ir neigiamos asmenybs savybs
yra subalansuotos, todl epizodiniai emociniai santykiai tarp j neutrals. Tai bdinga silpnai subrendusiai grupei.
Antroje grupje ie santykiai nestabils ir bet kuriuo momentu gali pasisukti kuria
nors kryptimi, neatpastamai pasikeisti (tai parodo dvi vertikalios rodykls). Kolektyve, su ypatingomis santyki normomis, asmenyb priversta ireikti (pateikti) draugams geriausias savo savybes. Kooperacijoje, atvirkiai, daugiau skatinamas individualizmas ir grupin moral, bdinga ioms maoms grupms, veria individus
ginti savo interesus, demonstruoti save ioje santyki sistemoje i blogos puss.
Tokia yra tarpasmenini santyki dinamika mikrogrupje-diadoje. Tokios mikrogrups labai paplitusios sporte (achmatai, fektavimas, boksas, imtyns ir pan.).
"
PSICHOLOGIN
Labiau reikmingas santyki modelis yra tarpasmenini santyki sistema mikrogrupje-triadoje. vairs tarpasmenini santyki variantai pavaizduoti 10 pav. Tarpasmeniniai santykiai grupse-triadose gali bti teigiami ir neigiami. Skirtingi tip
deriniai atskleidia vairius tarpasmenini santyki variantus. Pirmas harmoningi
tarpasmeniniai santykiai. ioms triadoms bdingi teigiami arba neigiami tarpasmeniniai santykiai. Esant idealiam variantui, tarp individ dominuoja tik teigiami
santykiai.
Antras variantas prieingos grups. J ypatumai yra tokie, kad vieno i triados nari kito atvilgiu santykiai yra teigiami, o kito (jo atvilgiu) neigiami.
Asmenyb u grups rib
Asmenyb visikai subrendusi grupje
Asmenyb kolektyve
Asmenyb korporacijoje
teigiama tarpasmeniniuose santykiuose

neigiama tarpasmeniniuose santykiuose
santykiai
galima santyki kryptis bet kuri pus
9 pav. Grups brandos taka grups tarpasmeniniams santykiams (, 1990)
"!
PSICHOLOGIN
A. Harmoningos
+
+ +
+ +
- -
Idealios
Suderintos
B. Prietaringos
-
+
+
+
-
+ +
+ +
-
Darnios diados
C. Konfliktins
I dalies konfliktins
- -
Visikai konfliktins
10 pav. Mikrogrupi-triad tarpasmeniniai santykiai (, 1990)
Grupi-triad tarpasmeniniai santykiai gali bti ir konfliktiniai. Tokiose grupse

nemanoma surasti n vienos poros, kur santykiai bt teigiami. Tokios grups
kaip socialins-psichologins bendruomens gyvavimo laikas dl konflikt yra trumpas. Ji turi iirti (, 1990).
Kartais mikrogrupi sudtis ir santyki struktra jose bna daug sudtingesn.
Neretai galime matyti komandose 45 aidj sambrius, kuriuos sieja draugiki
ryiai, taiau tokios grupuots realiose grupse sutinkamos retai. Galime tvirtinti,
kad grups-diados ir grups-triados yra tipikiausios sporto komand mikrogrups.
""
PSICHOLOGIN
Reikia nepamirti ir neigiam tarpasmenini santyki grupse, nes jie stabdo

asmenybs brand, o esant ypatingai nepalankioms slygoms lugdo asmenyb. Neigiami tarpasmeniniai santykiai tai vis pirma tokie, kurie sukelia asmenybei nerim, tarpasmeninius konfliktus, frustracij ir agresij.
Tarpasmeniniai santykiai sistemose sportininkas sportininkas, sportininkas treneris
Olimpinse aidynse, Pasaulio bei Europos empionatuose ikovoti prizin
viet galima tik pasiekus rekordinius arba artimus jiems rezultatus. Tokie laimjimai be alinani treniruoi negalimi, todl treniruoi ir varyb veikl tikslinga
vadinti ekstremalia. Tokia veikla savo ruotu sukelia sportininkams psichin tamp. Panaikinti i tamp yra labai sunku, bet btina.
Stresogeniniai faktoriai treniruotse ir varybose netenka galios, jeigu jos vyksta esant psichologiniam komfortui, teigiamiems santykiams tarp sportinink, geram psichologiniam mikroklimatui. Taiau sportas yra tokia veiklos ris, kurioje
ivengti konflikt nemanoma. Komandiniuose sporto aidimuose visada yra priepriea, konfliktai. ia varosi sportinink intelektas, raumen jga, strategija ir
taktika, poiriai, sitikinimai ir pan.
Labai skausmingi konfliktai tarp sportininko ir trenerio. J nemanoma kompensuoti. Tokiais atvejais sportininkai nori mesti sport apskritai, kartais nori palikti
komand, kartais trener. Ilgalaikis konfliktas sistemoje sportininkas treneris
sukelia emocin nepasitenkinim, neurotizm, psichin tamp, krinta rezultatai.
Pozityvi santyki tarp sportinink nebuvimas neigiamai veikia j psichik, poir darb, taiau tokie konfliktai, lyginant su konfliktais sistemoje sportininkas treneris, pakeliami lengviau, nes bendravimas su kitais grups nariais tai
gali kompensuoti.
Stebint komandas, susiformuoja nuomon, kad visi j nariai tarpusavyje lygs.
Vis dlto tokios lygybs nra ir negali bti, nes sportininkai, nors ir atlieka t pat
darb, j atlieka skirtingai (skirtingi poiriai, sugebjimai, asmenybs savybs ir t.
t.). Nuolat vyksta poelgi, skming veiksm vertinimas bei j palyginimas su
kitais grups nari poelgiais, todl suformuojama hierarchin komandos struktra,
nustatomas kiekvieno grups nario statusas.
Tyrimais nustatyta, kad komandose yra aidj, kurioms skiriama daugiau simpatij, pagarbos, kuri enklus autoritetas. Tai komand lyders. Yra sportininki,
kurios neturi autoriteto tarp komandos nari tai grups ausaiders (atstumtosios). Be i dviej kategorij, yra sportininki, uimani tarpin padt. Jos nepopuliarios tarp lyderi, bet j neignoruoja ir atstumtosios, todl tarpasmeniniai
santykiai sistemoje sportininkas sportininkas formuojasi atsivelgiant kiekvienos grups nars status.
"#
PSICHOLOGIN
Trenerio vaidmuo sporte yra labai reikmingas. Kiekvieno sportininko arba komandos skm pradiniame pasirengimo etape 6070 proc. priklauso nuo trenerio
veiklos. Laikui bgant treneris sugeba painti savo aukltinius, teisingai vertinti j
psichin bkl ekstremaliomis treniruoi ir varyb slygomis. Toks ilgalaikis bendras darbas, lydimas pastovi emocij, ikelia didelius reikalavimus tarpasmeniniams santykiams sistemoje treneris sportininkas. Treneriai daniausiai savo
santykius su sportininkais formuoja atsivelgdami j specifines sportines savybes, tik po to asmenines, t. y. pagrindinis dmesys kreipiamas veiklos udavinius, vertybi sistem ir trenerio poreikius.
Sportas reikalauja i moni maksimali fizini pastang, intelekto ir specifini
savybi. Natralu, kad treneris pasirenka aukltinius, tinkamus iskirtinei sporto
akai. Sportinink sugebjimai padeda efektyviai sprsti specifinius udavinius,
taip pat formuoti tarpasmeninius santykius.
Vertybi sistema ir trenerio poreikiai yra svarbus tarpusavio santyki formavimo
veiksnys. Treneris pasirenka tokius mokinius, kurie savo sugebjim dka gali
realizuoti praktikai jo mintis, planus, koncepcij, gali patenkinti jo poreikius, siekius uimti visuomenje kuo auktesn status. Auktas sportinink specifini savybi vertinimas formuoja trenerio pozityvius santykius j asmenini savybi atvilgiu. Jeigu sportininko specifins savybs neatitinka reikalavim, kuriuos ikelia
treneris, tai sportinink asmenini savybi reitingas kinta. Svarbs yra trenerio ir
sportininko vaizdiniai apie j tarpusavio santykius. Jeigu treneris ino, kad aukltini poiris jo profesionali veikl ir asmenines savybes yra neigiamas, jis aukltinius vertins irgi negatyviai.
Taigi vienas i svarbiausi faktori sistemoje treneris sportininkas, yra trenerio sugebjimas sukurti tokias slygas, kurios patenkint aukltini poreikius sporte,
t. y. padt sportininkams pasiekti aukt sporto rezultat ir patenkint bendravimo poreikius. Treneris, sugebantis patenkinti formalius ir neformalius poreikius,
yra aukltini gerbiamas ir turi didel autoritet.
3.3. Tarpasmeniniai santykiai ir konfliktai

Grups, asmenybs vystymasis ir branda nemanomi be prieing idj, pozicij, susidrim, skirting poiri, be kovos. Bekonfliktinis gyvenimas tai iliuzija, ypa sporte. Tai lemia sporto veiklos prasm, nes sportininkas arba komanda
visada siekia pergals, pranaumo prie kitus. Sporte, kaip ir visuomenje (socialinje sistemoje), galioja tie patys raidos dsniai tai kas progresyvu turi teis
gyventi toliau, atmetant konservatyvizm, pasenusias idjas. Taigi kas yra konfliktas?
Konfliktas tai prieing nesuderinam tendencij susidrimas, sukeliantis
stiprius nemalonius igyvenimus. vairi konfliktini situacij analiz leido iskirti
"$
PSICHOLOGIN
kai kurias konflikt ris. Vis pirma konfliktus reikia iskirti pagal kryptingum,
vertybi sistem, poreikius, idjinius sitikinimus. Konfliktinse situacijose gali dalyvauti vairus moni skaiius. Atsivelgiant tai, galima iskirti: socialinius konfliktus, kurie charakterizuojami socialiniais-ekonominiais prietaravimais. Visos
konfliktins situacijos tarptautinse varybose gauna socialin atspalv. Skmingas sportinink arba komand dalyvavimas tokiose varybose, tai ne tik sportininko arba trenerio reikalas, tai yra tos socialins aplinkos, tos visuomens, kuri jie
atstovauja, charakteristika.
Tarpgrupiniai konfliktai ikyla varantis komandoms arba sporto grupms.
Jis gali atsirasti ir komandinse, ir individualiose sporto akose. Futbole, rankinyje, ledo rutulyje, bokse konfliktai bna dani ir labai ryks, kartais peraugantys
agresyv elges varovo atvilgiu. Plaukime, lengvojoje atletikoje, uoliuose su slidmis nuo tramplyno, gimnastikoje tarp sportinink nra tiesioginio kontakto, taiau konfliktai bna ir iose sporto akose. Tai poreiki, poiri, idj, tiksl,
princip, bding daugeliui komand, kova.
Tarpasmeniniai konfliktai (konfliktai tarp individ) tai susidrimas toki moni, kurie siekia nesuderinam tiksl, laikosi nesuderinam poiri vertybes ir
normas ir mgina jas gyvendinti tarpusavio santykiuose; arba toki moni, tarp
kuri vyksta konkurencin kova, nes jie siekia to paties tikslo, o tas tikslas gali
bti pasiektas tik vieno i konfliktuojani. Tarpasmeniniai konfliktai gali vykti ir
komandoje tarp vairi komandos sportinink.
Sportininko arba trenerio elgesys tarpasmeninio konflikto metu bna savotikai
nepakartojamas, sunkiai numatomas. Konfliktas tai negatyvi tarpusavio santyki forma. Jis atrina prietaravimus, didina emocin ir psichin tamp ne tik tarp
konfliktuojani asmenybi, bet ir tarp visos grups. Padidintas emocinis susijaudinimas trukdo suvokti odi prasm, poelgius, didina nuoskaud ir nepasitenkinim. Sportininkas, patirdamas psichin tamp, kiekvien varovo judes suvokia
kaip negatyv, kartu darydamas nepagrstus apibendrinimus be gilios jo elgesio
prieasi analizs.
Esant neigiamiems santykiams klesti neigiama empatija sugebjimas sukelti
varovui kanias, suvokiant tai, k jis turi ikentti (, 1977; Allison, 1991;
Mikalauskas, 2000).
Tarpasmeniniai konfliktai gali bti trumpalaikiai ir ilgalaikiai, vienpusiai ir abipusiai, atviri ir paslpti, turintys tiksl ir betiksliai, dalykiniai ir buitiniai, neformals. i
konflikt klasifikacija nra visikai ibaigta, nes tai sudtinga ir sporte neitirta
problema.
Visi ivardyti tarpasmeniniai konfliktai turi savo prieastis ir motyvus, kuriuos
galima suskirstyti devynias grupes (, 1984):
1. Sportinio meistrikumo svarbiausias komponentas specifini savybi lygis.
"%
PSICHOLOGIN
Skirtingas fizinis ir techninis pasirengimas gali tapti konflikt tarp sportinink,

tarp sportinink ir trenerio prieastimi (toki konflikt bna apie 54 proc.).
2. Sportininko gio ir svorio duomenys. Plaukime, gimnastikoje, akrobatikoje ir
kitose sporto akose sporto rezultatams turi takos sportininko gis ir svoris. Nekontroliuodamas savo svorio jis gali sukelti ir partnerio, ir trenerio
nepasitenkinim.
3. Psichologini savybi skirtumai. Skirtingas mstymas, informacijos sisavinimas, judesi atlikimo greitis gali sukelti abipus trenerio sportininko nepasitenkinim, kartu ir konflikt.
4. Sveikaujani asmenins savybs, pasireikianios formalioje ir neformalioje bendravimo aplinkoje. Treneriams bdingos asmenins savybs, dominuojanios formalaus bendravimo metu: nesugebjimas sulaukti galutinio
rezultato, nesugebjimas analizuoti, drausms stygius, reiklumo trkumas.
Sportininkams: nesugebjimas paklusti, drausms, rizikos, vyrikumo nebuvimas, nesugebjimas itverti maksimalius krvius. i savybi taka konfliktinje situacijoje didja, ypa jeigu yra netinkamas trenerio vadovavimo
stilius. Jeigu sportininkai nedrausmingi, konfliktai tarp trenerio ir sportininko
gana dani (53 proc. j vyksta komandinse sporto akose ir 48 proc.
individualiose). Prie asmenini savybi, kurios irykja bendraujant neformaliai, galime priskirti: subjektyvizm, em empatij, egoizm, merkantilizm (noras visur gauti naudos), mel, agresyvum, grubum, eidimus ir
t. t.
5. Nesutarimai tarp sportinink, tarp sportinink ir trenerio. ie nesutarimai
vyksta kai yra: skirtingi poiriai pasiruoimo metodus, tikslus ir udavinius, vertybi sistem, poelgius ir veiksmus.
6. Bendravimo, tarpasmenini konflikt ir komunikacijos prieastys: kreipimosi kitus forma, elgesio manieros ir poelgi pobdis, emas intelekto lygis,
isiaukljimo trkumas, trenerio paskirt bausmi neadekvatumas.
7. Negatyvios psichins bsenos: psichin tampa, padidjs susijaudinimas,
besikeiianti nuotaika, dirglumas, nerimas, pasyvumas, nepasitenkinimas,
nepasitikjimas, nuovargis, baim. ios psichins bsenos gali bti ne tik
konflikt prieastis, bet ir prie tai buvusi konflikt pasekm.
8. Sportins-buitins prieastys: bloga treniruoi baz, prietais kokyb, reabilitacijos priemoni nebuvimas, netinkamas maitinimas stovyklose ir varybose, elementari higienos reikalavim nesilaikymas.
9. Organizacins prieastys: neapgalvota treniruoi organizacija, trenerio nesugebjimas vertinti sportininko veiksmus, treniruoi krvi didinimas.
Apraytai konflikt suklj klasifikacijai pagal sistem sportininkas treneris sportininkas galima pateikti schema, pavaizduot 11 pav. (K, 1984).
"&
PSICHOLOGIN
Psichofiziologinis
nesuderinamumas
Socialinis
nesuderinamumas
Psichologinis
nesuderinamumas
Sportinis
meistrikumas
Blogos sporto
treniruoi slygos
Sistem konfliktai
sportininkas
sportininkas ir
treneris
sportininkas
gio ir svorio
duomenys
Nepasitenkinimas
buities slygomis
Psichins bkls
Bendravimo ir
komunikacijos
forma
Organizaciniai
nesklandumai
11 pav. Konflikt suklj klasifikacija pagal sistem sportininkas treneris

sportininkas (, 1984)
Atskirai grupei reikia priskirti individo vidin konflikt beveik vienodai stipri,
bet prieing mogaus motyv, poreiki, interes potrauki susidrim. Ne visada
vidinis konfliktas yra neskausmingas. Kartais sprendimai priimami po kankinani
apmstym (danos situacijos sporte, kai sportininkai pereina i vienos komandos
kit). Skausmingi sprendimai ne visada atnea palengvjim. Tai priklauso nuo to,
kiek ir kaip patenkinami jo poreikiai naujoje vietoje. Vidiniai konfliktai kartais turi ir
"'
PSICHOLOGIN
teigiam poveik sportininkui. Kritikas poiris save i alies moko j vertinti

aplinkini nuomon, kovoti su trkumais, skatina tobulti. Kitaip tariant, konflikto
metu patikrinamas mogaus padorumas, jo sugebjimas veikti frustracinius barjerus.
Tarpasmeniniai konfliktai irgi turi pozityvi pusi. Vieni i j padeda sportininkams ir treneriams pasiekti tarpusavio supratim, paalinti nesutarimus, kiti, atvirkiai, lugdo veiklos efektyvum, sukelia neurozes, patologines reakcijas, pykt, kert, nor skaudinti ir pan.
Tyrimais nustatyta, kad ne visi konfliktai pageidaujami ir naudingi, ne visi jie
daro teigiam tak asmenybei ir komandai. Treneriai supranta konflikt al:
62,0 proc. individuali ir 84,0 proc. komandini sporto ak treneri konfliktus vertina kaip reikinius, griaunanius psichologin grupi mikroklimat. Konflikt paalinimas tai subtilus darbas, reikalaujantis didelio pedagoginio meistrikumo.
Reikia dar kart pabrti, kad tarpusavio santykiai sporto aidim komandose
(ir ne tik sporto) turi ypa svarbi reikm, jie iplaukia i kiekvieno komandos
nario pareig, visus vienija bendrai veiklai. Asmeniniai santykiai atsiranda spontanikai, simpatij ir antipatij dka, dalykini tarpusavio santyki atsiradimo procesas yra daug sudtingesnis, jie jau nusakomi vaidmenimis ir funkcijomis, paskirstytomis tarp grups nari. Dalykiniai komand santykiai visada uima vyraujani
pozicij. Teisingas sporto komandos tarpasmenini santyki struktros formavimas yra privaloma sporto veiklos slyga. Praktika rodo, kad geri, ilti, teigiami
tarpusavio santykiai, susiformav tarp sportinink ir trenerio sukuria konkurencin
darbin atmosfer. Jeigu komandose ie santykiai antagonistiniai, tai kyla konfliktai, tampa, kuri lugdo aidj darbingum.
Stebdami sporto komand treniruotes ir varybas, nustatme, kad draugikai,
sutelktai komandai galima ikelti enkliai didesnius reikalavimus.
Tampa aiku, kaip yra svarbu painti tarpgrupins struktros ir dinamikos reikini prigimt, taip pat surasti bdus, kaip juos kontroliuoti.
Normaliam treniruoi ir varyb proceso vyksmui didel tak turi atsakomybs jausmas. G. Gagajeva teigia, kad asmenins atsakomybs suvokimas, meil
savo sporto akai, skatina sportinink panaudoti maksimalias valios pastangas
atliekant sportin veiksm. Jeigu nra asmenins atsakomybs suvokimo, valios
pastangos maja (, 1969).
Praktika parodo, kad didelio meistrikumo aidjas, pateks kit komand
(laikinai), negali pademonstruoti savo meistrikumo ir aidia emiau savo galimybi, nes nejauia tos atsakomybs, kuri buvo bendramini komandoje. Asmenins atsakomybs suvokimas formuojasi asmenybs moralini savybi, pareigos,
sportins garbs, asmenins savigarbos dka. Kiekvienas sportininkas yra atsakingas u savo komand, kaip ir komanda atsako u kiekvien savo nar. Gilus
#
PSICHOLOGIN
kiekvieno sportininko-aidjo atsakomybs jausmas, mokjimas kautis u vliavos garb tai didiausia sporto jga.
Didelio meistrikumo sporto treniruoi metodika turi savo ypatumus, nes ia
turi bti atsivelgiama kiekvieno sportininko individualias asmenines savybes (treniruoi procesas turi bti individualizuojamas) ir aidj tarpusavio sveik, tarpusavio supratim, komandos psichologin mikroklimat, t. y. grupin faktori. Sporto
aidjai, ypa rankinio, vienas i domiausi ir informatyviausi tyrimo objekt.
Rankinio populiarum ir plat pritaikym kno kultros ir sporto sistemose lemia jo
ekonominis paprastumas ir auktas emocinis efektas. Be to, is aidimas vertinamas kaip kompleksin jaunimo kno kultros lavinimo priemon.
Svarbiausi rankinio ypatumai:
1. Komandiniai veiksmai. Rankinis komandinis aidimas, kuriame kiekvienas
aidjas savo veiksmus suderina su partneri veiksmais, kiekvieno aidjo skirtingos funkcijos priveria juos sveikauti vienas su kitu, siekiant tikslo. is ypatumas reikmingas tobulinant tarpusavio sveik, ugdant draugyst, lavinant
proius savo veiksmais siekti bendr tiksl. ia formuojasi ir aidj moralins
savybs: smoningumas, aktyvumas, drausm, mokjimas valdyti emocijas.
2. Varyb charakteris. aidimas tai dviej komand aidj varymasis.
Siekis nurungti prieinink skatina aidjus mobilizuoti savo galimybes, nugalti sunkumus. Sporto specialistai, mokslininkai, atlik tyrimus, nustat
iuos objektyvius ir subjektyvius sporto aidim sunkumus. Objektyvs sunkumai tai sunkumai, susij su sportinink fiziniu rengimu ir j fizine bkle,
su treneri taktiniais veiksmais, su bendromis aidimo slygomis. Subjektyvs sunkumai tai neigiamos emocijos, mainanios sportinink darbingum. J atsiradimas susijs su individualiomis sportininko psichologinmis savybmis, todl esant vienodoms slygoms ios bsenos charakteringos ne
visiems sportininkams. Prie subjektyvi sunkum galima priskirti: neigiamas
priestartines bsenas, nemalonias emocines bsenas aidiant, pralaimjimo baim, atsakomybs baim ir baim gauti traum (, 1976).
3. Nepertraukiamas ir staigus aidimo slyg pasikeitimas. aidimo aplinka keiiasi labai greitai. Kiekvienos rungtyns sukuria naujas situacijas.
ios slygos moko aidjus nuolat sekti aidimo eig, akimirksniu vertinti
slygas, rodyti iniciatyv kiekvienoje situacijoje. Nepertraukiamas aidimo
proceso stebjimas lavina aidj sugebjim geriau orientuotis erdvje ir
laike bei krybin vaizduot.
4. Veiksm savarankikumas. Kiekvienas aidjas privalo bti savarankikas, nes to reikalauja aidimo slygos. Kiekvienas i j per varybas, vertindamas nuolat besikeiianias slygas, priima sprendim kaip ir kokiu
bdu jam veikti.
#
PSICHOLOGIN
5. Didelis emocionalumas. aidim varybinis charakteris, skm arba neskm sukelia tarp sportinink vairius jausmus ir pergyvenimus. Didelis emocinis pakilimas aktyvina nor aisti. ie rankinio ypatumai sukuria palankias
slygas lavinti aidj mokjimus valdyti emocijas, skms atveju stiprinti
kov, o neskms nenusiminti.
Taigi aidiant rankin kartu lavinamos ir vairios mogaus savybs, pavyzdiui,
vikrumas, lankstumas, itverm, jga, grietumas, kurios btinos asmenybei visapusikai tobulti.
3.4. Grups sutelktumas

Grupinis sutelktumas buvo ir dabar yra svarbi pedagogini-psichologini tyrim
problema. Mokslininkai iuo fenomenu susidomjo dar 6-ame deimtmetyje. L. Festinderis, S. akteris, K. Bekas grupin sutelktum laik vienu i esmini grupins
dinamikos faktori. Jie sukr vien populiariausi ios svokos traktavim. Sutelktumas, j nuomone, jg visuma, veikianti grups narius, kad juos joje ilaikyt (Festinger, 1950; Festinger, Schacter, Back, 1950). ie mokslininkai teigia, kad
grups narius veikia dvi jgos, kurios priveria juos pasilikti grupje. Pirma jga
grups trauka, apibdinanti jos nari siek bendrauti, kartu veikti. Btent buvimas
grupje ir jos nari tarpusavio sveika ugdo pasitenkinimo jausm. Antra jga
kontrols bdai charakterizuoja t pranaum, kur suteikia mogui dalyvavimas
grupinje veikloje.
Vliau sutelktumo fenomenas buvo padalytas dvi dalis: a) sutelktum, sudarant slygas atlikti uduot; b) socialin sutelktum. Pirmasis atspindi grups nari
tarpusavio sveik siekiant tikslo. Sporte bendras tikslas gali bti pergal, kuri i
dalies priklauso nuo komandos nari koordinuot pastang. Socialinis sutelktumas atspindi komandos nari simpatijas ir antipatijas (Spink, Carron, 1992).
Sutelktumo skaidymas turi konceptualin reikm ir padeda suprasti, kaip komanda, siekdama tikslo, veikia konfliktus.
A. Kerono sutelktumo traktavimas yra tikslesnis, palyginti su L. Festinderio,
S. akterio ir K. Beko, ir labiau priimtinas sporto veikloje. A. Keronas sukr sporto komand sutelktumo model (12 pav.). A. Kerono modelis atspindi keturis pagrindinius faktorius, daranius tak sportinink sutelktumo pltotei, t. y. aplinkos,
asmeninius, komandinius ir vadovavimo.
Aplinkos faktoriai yra labiau bendri ir charakterizuoja normatyvines jgas, skatinanias grups sutelktum. Jie yra slyginai pastovs ir priimtini visoms aidim
komandoms. O asmeniniams faktoriams bdingas didelis variatyvumas.
Vadovavimo faktoriai sujungia vadovavimo stili ir elges.
Komandiniai faktoriai jungia grupines normas, skms siek ir komandos stabilum. Komandos, kurios siekia grupins skms, demonstruoja aukt sutelktumo lyg.
PSICHOLOGIN
D. Kartraitas ir A. Zanderis, apibdindami sutelktum, akcentuoja, kad sutelktumas formuojasi grupje augant jos nari tarpusavio sveikai (Cartwright, Zander, 1968).
Akivaizdu, kad kalbdami apie sutelktum, ie mokslininkai bando traukti turiningus
grups nari ryius, taiau tarpasmeninis bendravimas ia yra tik emocinis.
Aplinkos faktoriai
atsakomyb
organizacin orientacija
Asmeniniai faktoriai
individuali orientacija
pasitenkinimas
individuals skirtumai
Vadovavimo faktoriai
vadovo elgesys
vadovavimo stilius
trenerio sportininko
asmenyb
Komandiniai faktoriai
grupin uduotis
noras siekti komandins skms
grupin orientacija
komandos galimybs
komandos stabilumas
Sutelktumas
sutelktumas, sudarantis slygas atlikti uduot
socialinis sutelktumas
Grupiniai rezultatai
stabilumas
absoliutus rezultato
efektyvumas
slyginis rezultato
efektyvumas
Individuals rezultatai
elgesio pasekms
absoliutus rezultato
efektyvumas
slyginis rezultato
efektyvumas
pasitenkinimas
12 pav. Komandini sporto ak sutelktumo modelis (Carron, 1993)
#!
PSICHOLOGIN
Dauguma mokslinink (, 1975; , 1975; , , 1980;

, , , 1998) irgi nurodo, kad grupinis sutelktumas lemia grupins veiklos efektyvum, kad grupin veikla kokybikai skiriasi nuo individualios ir kad bendra schema priklauso nuo individ tarpusavio sveikos, suderint
veiksm ir pastang. Grupinis rezultatas tai teisingas udavini sprendimas, tarpusavio supratimas, vis grups nari sutelktumas.
Ypa didel dmes grupinio sutelktumo problemai skyr A. Petrovskis ir jo bendradarbiai. Psichologin vienyb (intelektin, emocin, valios, organizacin) tai
pagrindiniai, jo nuomone, ir svarbiausi grups parametrai, padedantys sprsti bendrus grups udavinius (, 1973, 1974, 1977).
Sutelktumo koncepcijos eksperimentin patikrinim atliko garss ios srities
specialistai: V. palinskis, A. Doncovas, R. Nemovas (, 1972; ,
1975; , 1984).
Vien i produktyviausi ios problemos sprendimo bd pasil V. palinskis.
Jo nuomone, grups vertybini orientacij vienyb (VOV) yra svarbiausias grups
sutelktumo rodiklis. A. Doncovas atsivelg VOV idj. Autorius pateik nauj
sutelktumo bd, kuriuo buvo parodyta, kaip konkrei grupi praktinje veikloje
pasireikia vertybini orientacij sutapimas. Eksperiment dka, A. Doncovas nustat sutelktum vertinant objekt etalon ir sutelktum vertinant realius objektus.
domi ivada reali objekt vertinimas buvo auktesnis negu vaizdiniai apie etaloninius objektus. i ivad patvirtino R. Nemovas. Jis teigia, kad bendra grupin
veikla turi socialins apercepcijos*, t. y. sugebjim analizuoti ir nukreipti grups
dmes t asmenybs savybi vertinim, kurios reikmingos bendrai veikiant
(, 1984).
Apibendrindami konstatuojame, kad koncentruota sutelktumo iraika atsispindi
vertybini orientacij vienybje. Grups nari psichologinis suderinamumas, partneri psichologins bkls suvokimas, nuostata bendrai veiklai, pasiruoimas protingam konformizmui, egocentrizmo igyvendinimas ugdo psichologini santyki
harmonij. Pozityv indl harmoning santyki formavim nea mons, pasiymintys geranorikumu, vald bendravimo paslaptis. Esant atitinkamoms situacijoms jie parodo kitiems monms didesn dmes, atjaut (empatij), pagalb,
kitaip tariant, parodo sugebjim pereiti i savo psichologins sistemos koordinai kito, norinio kontaktuoti, psichologines koordinates. Tokiam perjimui svarbu valdyti bendravimo technik, turti odi rinkinius, mimikos ir pantomimikos
bdus, galinius paveikti aplinkinius. Todl komandoje privalu kiekvienam ugdyti
bendravimo kultr: mokjim lengvai sijungti pokalb, valdyti savo emocijas, ma* Apercepcija suvokimas, priklausomas nuo ankstesns mogaus patirties, bendrojo psichins
veiklos turinio ir individuali savybi (Psichologijos odynas, 1993).
#"
PSICHOLOGIN
tyti ir teisingai vertinti situacij, sugebti ireikti save ir suprasti kit, nugalti
nor ikelti savo interesus aukiau kit.
Nors mokslininkai ir teigia, kad yra tiesioginis ryys tarp grups sutelktumo ir
jos veiklos rezultatyvumo, kiti faktoriai irgi daro tak sutelktumui. Prie toki faktori galime priskirti: komandin pasitenkinim, stabilum, grupinius tikslus,
nor sportuoti.
Pasitenkinimas ir sutelktumas turi daug bendro (Carron, 1982, 1984, 1993; Brawley, Carron, Windmeyer, 1985; Carron, Spink, 1993). Autori nuomone, sutelktumas padeda siekti skms, tai savo ruotu sukelia pasitenkinim, o skmingos
varybos sutelkia komand, kartu stiprindamos pasitenkinimo jausm. Taigi ie
atvejai parodo, kad tarp pasitenkinimo ir sutelktumo egzistuoja glaudus ryys.
Stabilumas charakterizuoja komandos aidj kait. Akivaizdu, kad komand,
kuri sudtis ilg laik yra pastovi, j stabilumas, sutelktumas bus didesnis. A. Keronas teigia, kad komandos stabilumas stiprina jos sutelktum, kuo didesnis sutelktumas, tuo maiau aidj nori palikti komand (Carron, 1984).
V. Esingas, tirdamas aidj komandas, nustat, kad kuo maiau komandose
buvo pasikeitim, tuo skmingiau jos dalyvavo varybose (Essing, 1970). Taigi nustatytas teigiamas ryys tarp komandos sutelktumo ir jos stabilumo, skirtingai
nuo individuali sporto ak, kur sportininkai patys nustato sau tikslus, nustatomi
grups tikslai. Grupiniai tikslai nra paprasta asmenini tiksl suma. Tai bendras
norimas grups, kaip vieneto, suvokimas.
Tiriant krepinio, tinklinio, ledo rutulio komandas (Brawley, Carron, Widmeyer,
1993) buvo nustatyta: 1) komand nariai, kuri nuostata buvo varyb grupinis
tikslas, pasiymjo didesniu susitelktumu, 2) didesnis pasitenkinimas grupiniais
tikslais labiau sutelk komandos narius.
Taigi sportininkai, suvokiantys komandin tiksl kaip pastang didinimo ir gdi tobulinimo stimul, gaus didesn pasitenkinim komandiniais treniruoi ir
varyb tikslais. Grupinis tikslas gali sukelti vienybs ir sutelktumo jausm.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 50 proc. sportuojani moni meta sport.
To prieastis silpnas grupinis uduoties, ikeltos komandai, suvokimas, emas
socialinis sutelktumas (Carron, Spink, 1993; Spink, Carron, 1992, 1993). ie duomenys byloja apie tai, kad sporte sutelktumas yra svarbus faktorius. Sutelktumas
sukuria toki aplink, kuri formuoja komandos nari teigiam tarpusavio sveik.
##
IV SKYRIUS
4. RANKINIO KOMAND AIDJ KOEDUKACIN VEIKLA
XXI a. vyko enkls pasikeitimai pasaulyje, kurie pltojasi ir daro tak kiekvienai mogaus veiklos sriiai. ie pokyiai neaplenk ir sporto. P. Karoblis iskiria
pagrindines iuolaikinio sporto ris: olimpin sport, sport visiems ir profesionalj (Karoblis, 1999). Pasaulin spauda, charakterizuodama sporto veikl, panaudoja paius rykiausius epitetus: Sportas XXI a. fenomenas, Sportas visuomens gyvenimo veidrodis ir kt. Visa tai pateisina teigin, kad sportas gavo toki
socialin reikm, kokios niekada neturjo per monijos istorij.
aidim pasaulis tai ta vienintel, dirbtinai sukurta realyb, kurioje be socialins trinties galima gyvendinti lygi demokratij. iame pasaulyje gyvena mons, norintys absoliuiai skaidrios tarpusavio sveikos. Bdami geri sportininkai jie
visada trokta siningo sportinio elgesio. Tai reikia, kad kiekvienas i j privalo
saugoti aidimo presti, grietai laikydamasis etiketo ir taktikos taisykli. Kitaip
tariant, geras sportininkas yra tas, kuris nesupainioja sporto slygins realybs
su kasdieninio gyvenimo realybe. tai tokias mintis apie sporto aidimus isako
A. Inghemas ir D. Lou. Be to, jie teigia, kad aidimo veikla yra idealus fundamentali socialini problem tyrim objektas (, , 1979).
Socialinis progresas neimatuojamai pakeit, padar sudtingesnius visus mogaus santykius. Sporto grupi psichologijos specialistai vis didesn dmes skyr
sporto veiklos socialinei-psichologinei organizacijai. Sporto grups tapo ypatingu
tyrim objektu. Tai paaikinama tuo, kad socialin psichologija tiria ne tik asmenyb, bet ir moni grupes, kurias jungia vieningi veiklos udaviniai, tikslai, bdai.
Grupini faktori specifikai bdinga ir tai, kad grupins veiklos slygomis mogaus
psichik veikia daug socialini-psichologini faktori: pamgdiojimas, taiga, konformizmas, emociniai-doroviniai pergyvenimai, individui nepasiekiami be grups, ir
pan.
Grupins psichologijos metodai skirti itirti socialinius-psichologinius moni
sveikos grupje mechanizmus, atskleisti tuos dsnius, kurie valdo mogaus elges bendros veiklos slygomis.
Bendragrupin sportinink veikla kelia didelius reikalavimus psichologiniam j
rengimui. Grupin psichologija turi padti isprsti klausim, kaip sukurti atrankos
(grupins veiklos slygomis) principus ir metodus. Vienas i sporto veiklos organizavimo ypatum buvo tai, kad aidj-sportinink veiksmai danai vyksta udarame sensomotoriniame lauke. Didel emocin-psichologin tampa nuolat atrinama rizikos ir baims faktoriais i varovo puss, gali suformuoti aidj tarpusavio
sveikos galingus individualius ir grupinius stabdomuosius psichologinius mecha-
#$
RANKINIO
KOMAND AIDJ KOEDUKACIN VEIKLA
nizmus. Todl grupins veiklos psichologinio suderinamumo klausimas gauna

mokslin ir pritaikomj reikm.
enkli tak bendrai grupinei veiklai turi ir asmenybs dalykins bei profesins
savybs, taiau jos neprilygsta mogaus komunikaciniams sugebjimams, t. y.
tarpasmeninio bendravimo sugebjimams. Kita esmin io efekto pus gnostiniai asmenybs sugebjimai adekvaiai ir neikreiptai suvokti partneri veiksmus ir
elges, teisingai vienas kit suprasti sprendiant grupinius udavinius. ia irykja ir grups socialinis-psichologinis bendravimo charakteris, kuris yra reikmingas
grupins veiklos efektyvumui ir grups moraliniam gyvavimui.
Trumpa koedukacins veiklos struktros charakteristika
A. Doncovas, E. Dubovskaja, I. Ulanovskaja, analizuodami koedukacins veiklos struktros problem, teigia, kad veikla ir bendravimas yra tapats, nors turi
nemaai prietaravim (, , , 1998).
Daug vairi tyrim, susijusi su koedukacine veikla, leidia iskirti iuos jos
bruous:
1. Koedukacin veikla priklauso atskiriems bendravimo aktams, o struktra gali bti nustatoma pagal alutinius poymius kaip bendravimo
ciklai (, 1981). Ciklas prasideda iaikinant udavin, kuris atsiranda
tarpusavio sveikos metu ir baigiasi suderinus individualius sprendimus. D.
Raselas koedukacin veikl interpretuoja kaip informacijos pasikeitim tarp
dalyvi (Russel, 1981). Taigi dalis eksperimentini darb parodo, kad bendravimas apsprendia koedukacins veiklos turin ir proces.
2. Koedukacins veiklos struktra nustatoma atsivelgiant sveikaujani dalyvi struktr ir formas. ios krypties eksperimentini darb
analiz irykina dalyvi kokybinius tarpusavio sveikos ypatumus sprendiant udavinius. Tokie ypatumai tai tarpusavio sveikos iraika ir turinys, enklus ir lankstus vaidmen pasiskirstymas (, 1982;
, , 1985).
V. Liaudis mano, kad koedukacin veikla yra ne kas kita, kaip pasikeitimo
veiksmais aktas, taip pat i veiksm verbaliniai ir neverbaliniai signalai (,
1984). Be to, autorius tarpusavio sveik traukia koedukacins veiklos proces
kaip jos vienet, teigdamas, kad tarpusavio sveika yra koedukacins veiklos tikslas, o jos normos ios veiklos dalykas.
J. Silvermanas, E. Deringeris, J. Raselas, J. Ponamariovas, V. Romanovas,
N. erbo, T. Chaenko parodo, kad tarpusavio sveika yra koedukacins veiklos
struktros esminis ypatumas, jos iskirtinis poymis, palyginti su individualia veikla, kad i veikla susiformuoja ir pltojasi tik esant tarpusavio sveikai (Silverman,
Jeringer, 1973; Russel, 1981; , 1981; , 1984; , 1986;
, 1989).
#%
RANKINIO
3. Tarpusavio sveika suprantama kaip koedukacins veiklos charakteristika. N. Obozovas tvirtina, kad dalyvi tarpusavio ssaja ne tik yra koedukacins veiklos poymis, bet ir jos pagrindin charakteristika (,
1981).
4. Koedukacins veiklos procesas suprantamas kaip dalyvi funkcini
vaidmen, pozicij tarpusavio sveika. Analizuojant i pozicij, nustatyta: kad funkcinis vaidmen pasiskirstymas, siekiant grupinio rezultato,
yra vaidmen diferenciacija skms laidas sprendiant udavinius; kad
koedukacins veiklos organizacijos formos siejasi su konkreiais vaidmen
ir pareig pasiskirstymo bdais; kad stichikas vaidmen pasiskirstymas
daro tak grupiniam udavini sprendimui, o bendros veiklos vaidmen diferenciacijos efektyvumas susijs su jos suderinamumu ir pertvarkos lankstumu grupei funkcionuojant.
5. Koedukacins veiklos procesas susideda i dalyvi veiksm ir operacij koordinacijos. J. Ponomariovas, . Gadijevas koedukacins veiklos
proces traukia: pradini veiksm paskirstym, pasikeitim veiksm bdais, tarpusavio supratim (, , 1983).
Daugybs eksperimentini tyrim, atlikt tiriant koedukacin veikl, dka galima sudaryti tokia jos schem: koedukacin veikla prasideda nuo instrukcijos, udavinio, vaidmen paskirstymo, t. y. organizacijos slyg.
Koedukacins veiklos rezultatyvumo kriterijai:
1. Koedukacins veiklos rezultatyvumas vertinamas pagal jos galutin produkt.
Daugelis tyrintoj rezultatyvumo rodikliu laiko pat uduoi atlikimo fakt,
nors ieko kiekybini charakteristik ir kokybini koedukacins veiklos ypatum (palyginti su individualia veikla).
2. Koedukacins veiklos rezultatas grups branda. Nustatyta, kad koedukacins veiklos efektyvumas priklauso nuo grupi socialins-psichologins brandos (, 1972; , 1973, 1974, 1977; , 1978;
, 1984).
3. Koedukacins veiklos rezultatas individo branda. Svarbus yra tas faktas,
kad ne tik koedukacin veikla lemia individo brand, bet ir individo intelektualin bkl, jo motyvacinis komponentas yra esminis veiklos fenomenas.
Taigi manome, kad koedukacini sprendim primimo grupje proceso analiz
ir objektyvi io proceso kriterij paieka yra vienas i pagrindini ms tyrimo
udavini.
iame skyriuje pateiksime asmeninius tyrim duomenis, atspindinius rankinio komand dalykinius santykius koedukacins veiklos metu, i komand socialins-psichologins brandos rodiklius bei atskleisime pagrindinius sporto komand sutelktumo parametrus.
#&
RANKINIO
4.1. Skirtingos socialins-psichologins brandos rankinio

komand aidj objektyvs tarpusavio sveikos rodikliai
Pagrindinis rodiklis, parodantis rankinio komand sportini dalykini santyki
brand, buvo j aidimo veiklos rezultatyvumas penkeri met laikotarpiu (3 lentel). Remdamiesi gautais veiklos patikimumo ir efektyvumo rodikliais, suskirstme
komandas du lygius: A aukt ir B em (t. y. didelio meistrikumo ir mao
meistrikumo).
Treios lentels duomenys rodo, kad A grups komand rezultatyvumas penkeri met laikotarpiu buvo stabilus. Pergali skaiius vidutinikai per t laikotarp
sudar 74,5 proc., o pralaimjim 25,5 proc. O B grups komand enklus aidimo efektyvumo augimas pastebimas tik nuo 2000 m. ir kilo gana greitai. Atsivelgdami aidimo veiklos rezultatyvum ir efektyvum iuo metu B grups komandas
galime priskirti prie didelio meistrikumo komand. i komand pergali skaiius
net 79,6 proc. pranoko pralaimjim skaii ir 16,0 proc. buvo didesnis negu A
grups komand.
Tyrme i komand, kuri meistrikumas buvo nustatytas atsivelgiant bendros veiklos kriterijus, socialin-psichologin bkl, t. y. tarpusavio santyki brand pagal iuos parametrus: atsakomyb, kolektyvikum, sutelktum, kontaktikum (asmenini santyki charakter), atvirum, organizuotum, informuotum (13
pav.). Tai buvo bandymas, kuris turjo atsakyti klausim, kas lm B grups
komand veiklos rezultatyvumo augim.
Tyrimo metodika
Sprsti ikeltam udaviniui mes panaudojome daugiafaktorin socialinio-psichologinio grups brandos vertinimo metodik (SPGB). i daugiafaktorin kokybinio ir kiekybinio grups apraymo pagal btinus parametrus ir charakteristikas
ekspert vertinimo metodika remiasi 70 charakteristik, vertinani vairias grups veiklos sritis. I esms ie klausimai charakterizuoja santykius, kurie turi bti
idealioje grupje.
i klausim turinys tai savotikas grups etalonas-idealas, su kuriuo lyginant vertinama kiekviena konkreti grup. Ekspertai tai grups nars, kurios
aprao savo grup, atsivelgdamos santyki joje raid. Ivados apie socialinpsichologin grups brand daromos remiantis ekspert apibendrintais balais.
Metodikos klausimai suskirstyti 7 grupes, kiekvienoje po 10 klausim. Kiekviena klausim grup lieia vien i 7 grups parametr. Su ios metodikos pagalba galima vertinti grup i vairi pusi: grups branda pagal socialini-psichologini parametr vienum, pagal atskir parametr bkl ir pagal 70 atskir socialinipsichologini charakteristik bkl.
Grup vertina jos nars-eksperts pagal penki bal skal, kuri eina tokie
#'
$
41,9
B** grups
grups komandos
komanda
B**
n = 31
n = 56
58,1
23,2
Pralaimjimai
1998
* A didelio meistrikumo komandos

** B mao meistrikumo komandos
76,8
Pergals
A* grups
grups komandos
komanda
A*
Komandos
Metai
45,4
73,3
Pergals
n = 33
n = 45
54,6
26,7
Pralaimjimai
1999
67,6
74,3
Pergals
n = 34
n = 35
32,4
25,7
Pralaimjimai
2000
78,1
74,2
Pergals
n = 32
n = 35
21,9
25,8
Pralaimjimai
2001
Skirtingo meistrikumo rankinio komand aidimo rezultatyvumas

(objektyvs rodikliai) (%)
89,8
73,8
Pergals
n = 49
n = 42
10,2
26,2
Pralaimjimai
2002
3 lentel
RANKINIO
1,5
3,9
1,6
4,0
1,7
3,7
A grups
Parametrai
Parametr
2,3
3,9
B grups
2,3
3,6
1,9
3,7
2,3
3,5
13 pav.
Socialin-psihologin rankinio sporto komand branda 1998 m.
Komand parametrai: 1 atsakomyb, 2 kolektyvikumas, 3 sutelktumas, 4 kontaktikumas, 5 atvirumas, 6

organizuotumas, 7 informuotumas
Balai
RANKINIO
$
RANKINIO
punktai: visi (5 balai), dauguma (4 balai), pus (3 balai), mauma (2 balai),

niekas (1 balas).
klausim sistem traukti keturi kontroliniai klausimai, atsakym kuriuos
analiz padeda atrinkti tik tuos protokolus, kurie yra patikimi. Protokolai atmetami
kaip nepatikimi, jeigu: nra vis atsakym pateiktus klausimus, panaudoti vienas
arba du atsakym variantai, atsakym kontrolinius klausimus bal vidurkis maiau negu vienetu skiriasi nuo atsakym likusius klausimus vidurkio. Jeigu nra
nurodyt trkum, bet ne visus kontrolinius klausimus duotas atsakymas niekas, tai analizuojant ir vertinant tiriamosios atsakymus vedamas specialus pataisos koeficientas. Po to i vis bal vidurkio is pataisos koeficientas minusuojamas*.
Tyrim rezultatai ir j aptarimas
Analizuodami 13 pav. pateiktus duomenis, matome, kad ios komandos pagal
tiriamus parametrus labai skiriasi viena nuo kitos. A grups komand aidjos
labai atsakingai iri darb, reiklios viena kitai, objektyviai vertina savo skmes ir
neskmes, niekada nemeta pradto darbo, drausmingos, visuomeninius interesus
ikelia aukiau asmenini, visuomenin turt iri eimininkikai. B grups komand aidj atsakingumo laipsnis enkliai maesnis, koeficient skirtumas lygus 2,4.
Pastebimas daug didesnis A grups komand kolektyvikumas. i komand aidjos danai smerkia individualizm, o ikylanius klausimus sprendia kartu. Asmeninius interesus pajungia grups interesams ir niekada nelieka abejingos
juos sprendiant. aidjos visada kovoja dl priimt grups elgesio norm ir visada
ja tiki, palaikydamos naudingas idjas, tradicijas bei kovoja prie grup ardanias
jgas. is B grups komand parametras enkliai maesnis, koeficiento skirtumas lygus 2,4.
Sutelktumas. A grups komand sutelktumas, palyginti su B grups komandomis, yra didesnis, koeficient skirtumas lygus 2,0. A grups komand aidj
sitikinimai yra labiau panas, jos yra vieningesns vertinant kolektyvo problemas, daug aidj panaiai leidia laisvalaik ir vienodai vertina pareig paskirstym bei komand skmes ir neskmes. Be to, aidjos panaiai vertina dorovs
normas bei skirtingas asmenybs savybes. Tarp j nekyla prietaravim vertinant
pagyrim ir bausmi teisingum.
Kontaktikumas, t. y. asmenini santyki charakteris, bdingas A grups komand aidjoms. Jos labai diaugiasi viena kitos skmmis, pasitiki viena kita,
gina ir padeda viena kitai, pergyvena dl draugi neskmi bei taktikai elgiasi
* Isam ios metodikos apraym galima surasti L. Meidaus ir L. Peiros metodinse rekomendacijose Psichologiniai tyrim metodai sporte, 1988. 47 p.
RANKINIO
tarpusavyje. aidjos geranorikos, gerbia, o sunkiomis minutmis palaiko viena

kit. i koeficient skirtumas lygus 1,6.
Atvirumas ir didelis pasitikjimas jauiamas tarp A grups komand aidj.
Dauguma j padeda atjusioms komand naujokms, dalijasi su jomis darbo patirtimi, vertina j interesus, ir senbuvms, ir naujokms kelia vienodus reikalavimus ir
vienodai objektyviai vertina j darb, nepabrdamos savo pranaum. aidimo veikloje visos glaudiai bendradarbiauja, diaugiasi viena kitos skmmis. B grups komandose tokie reikiniai pastebimi retai. Koeficient skirtumas lygus 1,3.
A grups komandos labiau organizuotos koeficient skirtumas lygus 1,8.
ios grups aidjoms bdinga gera sveika, tai maiau pastebima tarp B grups
komand aidj. A grups komand aidj dauguma be konflikt pasiskirsto
pareigas, danai pakeiia viena kit darbe, dauguma j savarankikai kelia darbo
trkumus, o susidarius konfliktinei situacijai, greitai isprendia prietaravimus ir
suranda bendr kalb. Jeigu reikia, dauguma aidj prisiima kit komandos nari
pareigas, o atsidrusios sunkiose situacijose veikia darniai ir organizuotai. B grups komand aidjoms tai nra bdinga.
A grups komand aidjos daugiau informuotos ir susipainusios su tais klausimais, kurie turi takos bendrai veiklai. i komand aidjos ino komandai ikeltus udavinius bei galutin rezultat, ino neigiamas ir teigiamas komandos puses, elgesio taisykles, savo pareigas, draugi darb, viena kitos charakterio bruous, proius ir polinkius. Tai maiau bdinga B grups komand aidjoms, koeficiento skirtumas lygus 1,2.
Taigi galime teigti, kad sporto veikloje A grups komand aidjoms bdinga:
atsakomyb, kolektyvikumas, sutelktumas, kontaktikumas, atvirumas, organizuotumas ir informatyvumas. Skirtum patikimumas, palyginti su B grups komand
rezultatais, yra P < 0,001. Tai enkliai parodo apibendrinti duomenys (14 pav.).
I vis parametr aukiausi (1998 m.) A grups komandose buvo kolektyvikumas, atsakomyb ir kontaktikumas, o B grups komand ie parametrai nra
aukti. ios grups komandose labiau dominuoja kontaktikumas, atvirumas ir
informuotumas, nors j branda yra silpna.
Vadinasi, pagal vis tirt parametr rodiklius A grups rankinio komand socialin-psichologin branda yra pakankama, o B grups komand socialin-psichologin branda yra labai silpna.
Po penkeri met buvo atliktas antras matavim pjvis. iuo laikotarpiu buvo
vykdomas tikslingos aidj tarpusavio sveikos formavimas, kuris dav teigiam
rezultat. Buvo nustatyta, kad A grups komand socialin-psichologin branda
iliko stabili, koeficientas lygus 3,7, o pergali skaiius siek 73,8 proc. B grups
komand socialins-psichologins brandos koeficientas iaugo iki 3,6. Pergali
skaiius pasiek 89,8 proc. Labai ekliai iaugo B grups komand atsakomybs,
$!
RANKINIO
A grups komandos
3,8
B grups komandos
3,7
Balai
3,6
1,9
1998 m.
2002 m.
1998 m.
2002 m.
14 pav. Rankinio komand vertinimas pagal visus socialinius-psichologinius

parametrus
kolektyvikumo, sutelktumo parametrai, atitinkamai 3,7; 3,6; 3,5. ie parametrai

ir lm komand rezultatyvumo bei socialins-psichologins brandos augim (15
pav.)
Ivados
1. Skirtingos socialins-psichologins brandos ir meistrikumo komand rezultatyvumas penkeri met laikotarpiu buvo skirtingas. Didelio meistrikumo A grups komand pergali skaiius vidutinikai siek 74,5 proc., B
grups komand 64,6 proc. B grups komand varyb veiksmingumas
padidjo tik pradjus tikslingai formuoti aidj tarpusavio sveikos bei socialinius-psichologinius parametrus (atsakomyb, sutelktum, kolektyvikum).
2. Rankinio komand varyb efektyvumui labai didel tak daro j socialinpsichologin branda.
$"
3,7
3,8
3,6
3,9
3 ,5
3 ,6
A grups kom an da
Pa ram e tra i
3,6
3,7
B g rup s ko ma nda
3 ,4
3 ,5
3,7
3,8
3,4
3,5
15 pav. Socialin-psihologin rankinio komand branda 2002 m.
Komand parametrai: 1 atsakomyb, 2 kolektyvikumas, 3 sutelktumas, 4 kontaktikumas, 5 atvirumas, 6

organizuotumas, 7 informuotumas
Ba la i
RANKINIO
$#
RANKINIO
4.2. Skirtingos socialins-psichologins brandos rankinio

komand aidimo veikla
Sporto praktikoje atrandama nemaai efektyvi aidimo veiksm fiksavimo metodik. Remiantis jomis yra fiksuojama: technini veiksm danumas ir rezultatyvumas, puolamj veiksm kryptis ir charakteris, perdavimai, aidj isidstymas gynybos metu, metimai vartus, technins klaidos, vartinink aidimas, bendradarbiavimas su partneriais ir t. t. ios schemos fiksuojant aidimo veikl duoda
nemaai naudos, taiau jos yra vienpusikos ir negali bti panaudotos aidj
tarpusavio sveikos procesui aidiant tirti.
Ikilo udavinys surasti tuos aidimo momentus, kurie atspindt aidj
tarpusavio sveik ir supratim, nuomoni sutapim vertinant vienas kito galimybes ir mokjim prognozuoti vienas kito veiksmus. Tam tikslui buvo sukurta speciali aidimo veiklos stebjimo schema (, , 1979).
Tyrimo metodika
aidj tarpusavio sveikai ir tarpusavio supratimui nustatyti fiksavome visus
manomus aidj tarpusavio sveikos paeidim atvejus, t. y. visus klaidingus
veiksmus, kurie atsirasdavo paeidus ekspektacijas* ir irykdavo, kai aidjos
atlikdavo viena kitai netiktus veiksmus. Buvo registruojamos ios aidj veiksm
paeidimo situacijos:
1. Suderinamumo paeidimai perduodant kamuol (netiktas perdavimas) buvo
fiksuojami tada, kai aidja, turdama kamuol, perduoda j savo partnerei,
kuri io perdavimo nesitikjo, nebuvo jam pasiruousi.
2. Suderinamumo paeidimai aidjoms judant (dviej partneri susidrimas)
buvo fiksuojami, kada aidjos aiktelje susiduria ir trukdo viena kitai judti.
3. Suderinamumo paeidimai statant utvaras buvo fiksuojami tada, kada aidja pastato utvar prieininkei, kad galt padti savo partnerei atlikti numatyt taktin derin, o partner tai nereaguoja.
4. Suderinamumo paeidimai pasaugant buvo fiksuojami tada, kada dvi aidjos ginantis vienu metu ioka prie vien puolj, tuo pat metu palikdamos kit prieinink laisv (ie veiksmai daniausiai vyksta prie linijos).
5. Suderinamumo paeidimai atliekant klaidinamuosius judesius buvo fiksuojami tada, kada viena i partneri atlikdavo apgauling judes (fint), nordama suklaidinti prieinink, bet tuo pat metu suklaidina savo partner, kuri
supranta apgauling judes kaip real veiksm. Btina io stebjimo metodo
* Ekspektacija sistema tikjimosi, lkesi, reikalavim, kad individas atliks savo vaidmenis grupje pagal atitinkamas normas.
$$
RANKINIO
charakteristika yra jo patikimumas, kuris nustatomas palyginus dviej stebtoj rezultatus pagal formul:
P=
0 1 02
0 1 + 02
100%,
kur P skirtum dydis (paklaida), 01 stebtojo Nr. 1 ufiksuotas klaid skaiius

kiekvienu momentu, 02 stebtojo Nr. 2 ufiksuotas klaid skaiius kiekvienu momentu. Mai skirtumai tarp rodikli rodo ios metodikos patikimum.
iame skyriuje pateikti komand aidimo veiklos duomenys, j dinamika penkeri met laikotarpiu (kiekvienais metais stebint po 20 rungtyni), t. y. komand
tarpusavio sveikos paeidim priklausomyb nuo j socialins-psichologins brandos ir skirtingo aidj amplua bei skirtingo aidimo stao aidj tarpusavio sveikos paeidim.
aidimo veiklos stebjimas padjo mums nustatyti, kad A ir B grups komand
tarpusavio sveikos paeidim bendras skaiius per penkerius metus lygus 3859,5.
A grups komand, kuri socialin-psichologin branda buvo stabili tarpusavio sveikos paeidim skaiius siek 1060,0, vidutinikai 212,0 paeidim per 20 rungtyni. B grups komand socialin-psichologin branda pakilo tik nuo 2000 m.,
todl ir paeidim skaiius buvo nestabilus, t. y. nuo 1998 iki 2000 m. jis pasiek
2401,5, vidutinikai 800,5 paeidim, o kitais metais, kai B grups komandos pasiek A grups komand socialin-psichologin brandos lyg, paeidim skaiius
buvo tik 398,0, vidutinikai 199 paeidimai, o tai yra beveik 12 kart maiau. Matome, kad i komand aidj tarpusavio sveikos paeidimai labai skiriasi tik esant
joms skirtingos socialins-psichologins brandos (16 pav.).
Sprendiant pagal stebjimo rezultatus galima teigti, kad B grups komand
aidj tarpusavio sveikos paeidim skaiius enkliai didesnis antrame klinyje.
Tam, matyt, takos turjo ir nepakankamas bendras fizinis, techninis ir taktinis parengtumas. Tik nuo 2000 m., kai i komand meistrikumas padidjo, klaid skaiius ir pirmame, ir antrame klinyje beveik nesiskyr. Toks reikinys padidino komand aidimo efektyvum ir rezultatyvum. Nuo 2000 iki 2002 m. B grups komand aidj tarpusavio sveikos paeidim skaiius santykinai buvo netgi maesnis.
Analizuojant rankinio komand aidj tarpusavio sveikos paeidim struktr (1718 pav.) pastebima, kad paeidimai atliekant netiktus perdavimus daugiau bdingi A grups komand aidjoms, nors dideli skirtum, palyginti su B
grups komand aidjomis, nra. i paeidim skaiius daniau buvo fiksuoja-
$%
$&
Balai
SPGB
27,4
%
1,9
62,2
%
aidj tarpusavio sveikos paeidimai
10,4
%
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100 %
16 pav. Skirtingo meistrikumo ir skirtingos socialins-psichologins brandos komand bendras tarpusavio sveikos
paeidim skaiius (%)
RANKINIO
28,4
7,1
Perduodant
kamuol
11,2
13,1
1998 m.
40,2
27,1
aidjams
judant
3,9
16,1
30,4
2,2
39,7
12,3
Statant
utvaras
3,6
2001 m.
40,0
Pasaugojant
29,7
14,4
Tarpusavio sveikos paeidim tipai
32,2
11,6
2000 m.
17 pav. A grups komand aidj tarpusavio sveikos paeidimai (%)
16,5
18,3
1999 m.
21,2
2,9
27,1
32,5
Atliekant
klaidinamuosius
judesius
16,3
2002 m.
RANKINIO
$'
%
8,3
Perduodant
kamuol
28,1
8,7
30,1
24,8
1998 m.
4,9
23,5
17,2
26,7
18,1
31,6
28,6
Statant
utvaras
32,0
6,4
2000 m.
14,7
31,3
Pasaugojant
16,4
9,0
2001 m.
18 pav. B grups komand aidj tarpusavio sveikos paeidimai (%)
aidjams
judant
30,3
9,3
1999 m.
19,9
31,8
Atliekant
klaidinamuosius
judesius
21,7
18,9
7,7
2002 m.
RANKINIO
RANKINIO
mas, kai aidim sijungdavo atsargins nepatyrusios aidjos, kuri kamuolio

perdavimo technika irgi buvo bloga.
Paeidimai judant bdingi abiej komand aidjoms. A grups aidj susidrim skaiius vidutinikai per 5 metus buvo 28,5 proc., kai B grups komand
aidj paeidimai judant tesiek 20,2 proc. is paeidim procentas B grups
komandose labai sumajo nuo 2001 m. ir dviej met laikotarpiu tesiekia 17,3
proc., o A grups komandose 28,4 proc. Tai grubi klaida, kuri menkina komand
aidimo efektyvum. B grups komand aidjos, matyt, daugiau dmesio per
treniruotes skyr i klaid analizei bei taktikai tobulinti.
Paeidim statant utvaras daugiau padar A grups komandos 15,5 proc., B
grups komand rodiklis lygus 13,7 proc., nors pagal absoliuius skaiius is B
grups komand rodiklis yra didesnis.
Labai sudtinga aidj tarpusavio sveika buvo pasaugojimo metu. is B
grups komand rodiklis enkliai didesnis ir siekia 26,5 proc. Tokie paeidimai
maiau bdingi A grups komandoms. Per varybas daugiau i paeidim buvo
ufiksuota, kai komandos aid su stipriais varovais, todl B grups komandos
pralaimjo daugiau rungtyni, kai dominavo is technikai sudtingas paeidimas.
Paeidimai klaidinamj judesi metu abiem komandoms nebuvo bdingi. Daniausiai jie buvo ufiksuoti, kai komandos aid su silpnais varovais ir aidime
dalyvavo komand rezervas (atsargins aidjos).
Mes atkreipme dmes tai, kad aidiant daugiausia klaid padaro tokie pirmosios ir antrosios linij aidj sryiai*: Pk L, Pk K, C L.
Tai galima paaikinti tuo, kad aidiant ioms aidjoms tenka kontaktuoti su
varovmis, tai sudaro dideli sunkum. Esant tokioms situacijoms rankininks
privalo vienodai vertinti ne tik savo partneri, bet ir varovi veiksmus. Tada btina
paskirstyti dmes, greitai keisti taktik, prognozuoti varovi sumanymus, veikti
greitai ir tiksliai. Kiekviena aidja turi savo apibrt viet, kurioje jis atlieka savo
vaidmen (19 pav.).
Pirmosios linijos puoljai tai kairiojo, deiniojo krato bei linijos puoljai. Jie
judrs, koordinuoti, dinamiki, gerai gaudantys kamuol, pasiymintys puikia orientacija aidiant. Linijos puoljas paprastai padeda gyvendinti taktin puolimo plan
ir danai ubaigia j metimu vartus(20 pav.) (Stasiuleviius, 1999). ie mokslininkai nustat, kad pirmos linijos aidj veiksmingumas siekia 7585 proc., o per
rungtynes pelno 4045 proc. vari.
Antrosios linijos puoljai (21 pav.) isidsto laisv metim zonoje, tai atsitraukusij puolj trejetas: kairysis bei deinysis pusiau kratai ir vidurio aidjas.
Paprastai antrosios linijos puoljai yra aukti ir okls. ie aidjai gerai vald
* aidj-rankinink sryis tai dviej ar trij aidj grupiniai veiksmai puolant ir ginantis.
%
RANKINIO
Pk L
Pk K
CL
C Pk
LK
pusiau kratas linija

pusiau kratas kratas
centras linija
centras pusiau kratas
linija kratas
19 pav. Pirmosios ir antrosios linijos aidj sryiai
20 pav. Pirmosios linijos aidjai: K kratas, L linija, K kratas
RANKINIO
21 pav. Antrosios linijos aidjai: Pk pusiau kratas, C centras, Pk pusiau kratas
tolim metim vartus technik atremiant ir paokus. Antrosios linijos aidjai

pelno daugiau kaip 50 proc. vis komandos vari. ios linijos aidj metim
vartus rezultatyvumas 4045 proc. (ten pat).
Stebjim rezultatai padjo mums nustatyti tipik paeidim profilius, parodanius aidj-rankininki tarpusavio sveikos suderinamum, ir atskir aidj
sryi tarpusavio supratim. 22 pav. pateikti duomenys gana aikiai parodo, kad
skirtingo amplua aidj sryi bendras paeidim skaiius lygus 11 470. Dominuojantis paeidimas kamuolio perdavimas (netiktas perdavimas). Jau minjome, kad tai labai svarbus individualios aidj taktikos veiksmas. Nuo tikslaus,
savalaikio perdavimo priklauso tolimesn aidimo eiga. Netikslus perdavimas paeidia aidimo ritm, atima i komandos galimyb pulti varov vartus, taip pat
sudaro galimyb varov kontratakai, todl paeidimo tip galime priskirti prie
labai reikming. aidj sryi Pk L ir Pk K paeidimai perduodant kamuol
yra pakankamai dideli, atitinkamai 44,1 proc. ir 39,3 proc. Tai galima paaikinti
tuo, kad ios aidjos atlikdamos veiksm, skirtingai vertina susidariusias situacijas ir atlieka skirtingus veiksmus. aidj sryiui L K is paeidim tipas
nra bdingas, nors iuos paeidimus padaro ir sportininki poros, turinios 45
met aidimo sta (15,815,4 proc.).
Paeidimai judant (aidj susidrimai) labiau bdingi pirmosios ir antrosios
linijos aidj sryiams tai L K ir C Pk. Matyt, komandos pasirenka skirtingus aidimo taktikos bdus ir juos panaudoja susidarius konkreioms varyb
%!
%"
4,9
7,5
Pk L
35,6
7,0
22,4
18,8 %
2157,5
Statant
utvaras
C Pk
9,6
39,6
18,1
16,0 %
1837,5
Pasaugojant
6,7
26,0
29,2
5,8
CL
22 pav. Skirtingo amplua aidj sryi tarpusavio sveikos paeidimai
28,6 %
aidjams
judant
30,2
22,7 %
4,6
39,3
3277,5
44,1
21,4
4,5
Pk K
2605,0
Perduodant
kamuol
28,2
15,3
Paeidim
skaiius per 5
metus
7,5
49,9
12,7
13,9 %
1592,5
Atliekant
klaidinamuosius
judesius
21,1
8,8
LK
RANKINIO
RANKINIO
slygoms, taiau neinomas varovas danai nea sumait aidimo eig, ir tai
padidina klaid atsiradimo galimyb. Be to, komandos, kurios neturi aukt, stipri aidj, galini atakuoti vartus i toli, aidim organizuoja prie linijos. Linijos ir
krato aidjos priverstos daugiau judti palei 69 m linij, iekodamos galimybi
atakuoti vartus i arti. Stebjimo rezultatai ir praktika neginijamai tikino, kad linijos ir krato bei krato ir krato aidj pasikeitimas vietomis sustiprina komandos
puolim. Tokia aidimo taktika pasiteisina, kada pirmosios linijos puolj tarpusavio sveika yra gerai suderinta. Jeigu suderinimo nra, tai aidj tarpusavio susidrimai neivengiami. L K aidj susidrimai yra labai enkls 49,9 proc.,
C Pk aidj susidrimai sudaro 39,6 proc. ir labai priklauso nuo nesuderint
judjimo veiksm. Centro arba vidurio puoljas tai atak organizatorius, jis ne tik
aidimo vairininkas, bet ir pats taikliai mto vartus. Pusiau krato aidjas tai
vienas i komandos lyderi. Nuo i aidj danai priklauso komandos skm,
nors pasitaiko ir toki atvej, kad dviej lyderi buvimas aiktelje padidina klaid
skaii, t. y. daniau vyksta j susidrimai. Pk K aidj susidrimai siekia
30,2 proc. Labai dani susidrimai judant vyksta tarp aidj, kuri aidimo staas
12 metai (35,132,3 proc.).
Ms stebjimo rezultatai pabr svarbiausius aidj sveikos paeidimus:
1) paeidimai perduodant kamuol, 2) paeidimai pasaugojant. ie paeidimai yra
tiesiogiai susij su aidimo efektyvumu ir rezultatyvumu. Praradus kamuol, atsiranda galimyb varovei kontratakuoti vartus, o klaidos pasaugojant sudaro galimyb atakuoti vartus i arti arba i toli laisvai antrosios linijos puoljai.
Suderinamumo paeidimai, t. y. aidjoms judant, statant utvaras, atliekant
klaidinamuosius judesius, tiesiogiai aidimo rezultatyvumui takos neturi. ie paeidimai daugiau atspindi aidimo kokyb, nors kai kuriose rungtynse is paeidimas buvo retai fiksuojamas. Kitokiam aidj sryiui susidrimai judant yra
nebdingi.
Paeidimai statant utvaras daugiau bdingi pirmosios ir antrosios linijos aidj sryiui: Pk L, C L. ios aidjos labai danai atlieka derinius, kur ypa
svarbus j tarpusavio supratimas. C L aidj sryis (ms stebt rungtyni)
padar 35,6 proc. klaid, o Pk L tik 28,2 proc. is paeidimas bdingas aidjoms, aidianioms 12 metus (37,2 36,0 proc.).
Labai domi paeidim struktra pasaugojant. is paeidim tipas dominuoja
beveik visuose aidj sryi tipuose, iskyrus L K, nes ios aidjos isidsiusios aiktelje toli viena nuo kitos ir retai kartu veikia. Daniausiai ginantis sveikauja dvi gynjos. Viena i j saugo linijos aidj, kita antros linijos aidj
centr arba pusiau krat. Varovui atakuojant vartus, viena i gynj privalo j
pasitikti ir sustabdyti. Btent iuo momentu ir vyksta klaida, nes danai dvi gynjos pasitinka puolj ir tuo metu kamuolys perduodamas linijos aidjai, arba abi
%#
RANKINIO
gynjos pasilieka prie linijos, ir varovs atakuoja vartus i toli. Tokiose situacijose
aidj gynybos veiksmai pasaugojant turi bti grietai sinchroniki ir lydimi verbalins komunikacijos. Paradoksalu, bet buvo nustatyta, kad gana daug klaid pasaugojant padar ir aidj sryiai, turintys 45 met aidimo sta (15,7
11,6 proc.), 12 met sta turinios aidjos padar atitinkamai 27,324,0 proc.
klaid.
Paeidim atliekant klaidinamuosius judesius buvo ufiksuota palyginti nedaug.
I vis aidj daugiausia klaid padar C Pk sryio aidjos 9,6 proc. Daniausiai naudojamas klaidinamasis judesys su kamuoliu yra metimo imitacija
vartus. Praktikai jis atliekamas prie kiekvien kamuolio perdavim. Puoljos turi
bti budrios ir dmiai sekti gynj ir savo partneri veiksmus, nes klaidinamasis
judesys gali suklaidinti ir partner. Ypating io paeidimo skirtum tarp skirting
aidimo sta turini aidj sryi nepastebta.
Ivados
1. Nustatyta, kad A grups komand aidj tarpusavio sveikos paeidim
skaiius penkeri met laikotarpiu pasiek 1060. B grups komand paeidim skaiius buvo didesnis daugiau nei 2 kartus. Tik pakilus B grups
komand socialins-psichologins brandos lygiui, paeidim skaiius sumajo beveik 12 kart.
2. Paymti tie rankinio aidimo momentai, kur bendraujant ir sveikaujant
sportininks aisdamos daro klaidas. Tai paeidimai perduodant kamuol
(netiktas perdavimas), judant (dviej partneri susidrimai), statant utvar
(partners nereagavimas utvar), pasaugojant (nesuderinti gynybos veiksmai), atliekant apgaulingus judesius (klaidinantys aidj judesiai, kurie kartu
suklaidina ir partner). Taip pat nustatyta, kad daugiausia klaid bna perduodant kamuol ir pasaugojant. Kiti paeidimai yra maiau reikmingi. ie
duomenys rodo rankininki taktinio pasirengimo trkumus, todl treneriai
turt atkreipti dmes aidj tarpusavio suderint veiksm formavim btent iais aidimo momentais. Be to, treneriai naudodami i mediag gals tikslingai stebti aidimo veikl ir individualizuoti aidj taktin pasirengim.
3. Nustatyta, kad skirting specializacij (amplua) aidj sryiams bdingi
skirtingi nesuderint tarpusavio veiksm rodikliai. Daugiausia klaid padaroma sveikaujant pusiau krato krato (Pk K), pusiau krato linijos (Pk L),
centro linijos (C L) aidjoms. Svarbu ir tai, kad lemiam reikm aidj
tarpusavio sveikai turi grups socialin-psichologin branda ir aidj aidimo staas. Atsivelgdami iuos duomenis, treneriai turt atkreipti dmes i aidj taktin rengim.
%$
RANKINIO
4.3. Subjektyvs aidj tarpusavio sveikos rodikliai

(analiz sintezuojant aidj triad sprendiamus taktinius
udavinius)
Ms tyrimo tikslas buvo itirti tarpusavio sveikos (TS) mechanizm vykstant
mstymo operacijoms (analiz sintezuojant), tiesiogiai dalyvaujant aidjoms. Uduotys sprendiamos mintyse. Mes rmms B. Lomovo teiginiu, kad tokia jo
(bendravimo, aut. L. M.) forma yra genetikai pradin. Visos kitos negali bti suprastos be detalaus j tyrimo (, 1975, 1976, 1980, 1981).
Sportininkams-aidjams aidiant teko sprsti daug sudting udavini (Meidus, 1994). Tai sukuria btinyb tirti mstymo procesus sprendiant taktinius udavinius. iai problemai sprsti mes iklme hipotez: skirtingos socialins-psichologins brandos komand rankininki ir skirting aidimo sta turini aidj
sryi (triad) sprendiant taktinius udavinius aidimo metu tarpusavio sveika
enkliai skirsis. Pakankamai subrendusios komandos aidj ir aidj sryi,
kuri bendras aidimo staas yra penkeri metai, TS bus daug efektyvesn.
Ikeltam tikslui gyvendinti ir hipotezei patvirtinti mes panaudojome laboratorin
tyrim. Buvo svarbu nustatyti, kaip vystosi grupi-triad mstymas konkreiose
situacijose sprendiant taktinius udavinius, ir ufiksuoti analizs sintezuojant funkcionavimo specifik. A. Brulinskis, V. Polikarpovas teigia, kad mstymas ikyla
tik praktins veiklos dka, kad analizuojant ir sintezuojant mstymas pasiekia
teorin apibendrinim, taiau nenutraukia ryio su praktika (,
, 1990). Taip suvokiant mstym, tampa aiku, kad teorinio mstymo
procese mogus ieina toli u vaizdinio-jutiminio objekto savybi rib ir sprendia
ne tik i anksto pateiktas uduotis, bet pats kuria ir sprendia naujas.
Taigi atliktu longitiudiniu tyrimu stengms isiaikinti, kaip aidj tarpusavio
sveika lemia komandos socialin-psichologin brand, jos sutelktum.
Tyrimo metodika
Kuriant koedukacinio sprendim primimo (KSP)* sporto veiklos metodik (Meidus, 1988), rmms pagrindiniais veiklos teorijos principais (, 1959;
, 1962; , 1972; , 1972, 1977; , 1978; , 1980, 1981;
, , 1999 ir kt.). KSP metodika turi atitikti iuos reikalavimus:
1. Metodika turi atspindti subjekto objekto ir subjekto subjekto santykius. Tiriamj tarpusavio sveikos efektyvumas priklauso: a) nuo to, kaip jie
vertina situacij, kurioje usimezga tarpusavio supratimas; b) kaip vertina
save nustatytoje situacijoje; c) kaip vertina vienas kit toje situacijoje.
* Koedukacinis sprendim primimas tai aidj tarpusavio sveikos, tarpusavio supratimo
iraika.
%%
RANKINIO
2. Metodika turi atspindti pagrindinius bendros veiklos principus, t. y. nustatytame epizode (uduotyje) turi bti grietas tarpusavio santykiais susiet dalyvi
pasiskirstymas vaidmenimis. Koedukacinio sprendimo primimo skm turi
priklausyti nuo tiriamj mstymo operacij, t. y. analizs sintezuojant.
3. Tiriamj tarpusavio sveikos nustatymo mechanizmas turi priklausyti nuo
vieningos nuomons pasiekimo subjekto ir objekto atvilgiu.
4. Tiriamj grups nariai uduot gali isprsti tik gerai paindami vienas kit.
ie principai buvo tyrimo atramos takas.
Tyrimo eiga
Koedukacinio sprendim primimo rodiklis gaunamas trij aidj grupei
sprendiant specialius aidimo-taktikos udavinius*. Trims tiriamiesiems, sdintiems u vieno stalo, duodami identik korteli, kuriose pavaizduotas visas aidimo derinys ir trys jo sudtins dalys, rinkiniai (2328 pav.). aidjams pateikiamas
gyvenimikas epizodas, kuris nuvieia bdingiausias bendros veiklos puses.
ie aidimo-taktikos deriniai yra realus, ubaigtas bendras veiksmas, sutinkamas
aidiant rankin. Juose atsispindjo bdingiausios rankinio taktikos puss, t. y.:
a) grietas aidj pasiskirstymas funkcijomis bei vaidmenimis;
b) aidj tarpusavio veiksm ssaja ir priklausomyb;
c) technini veiksm (operacij), bding rankiniui (kamuolio varymas, metimai, perdavimai ir t. t.), vykdymas atliekant taktinius derinius;
d) taktini veiksm, danai pasitaikani rankinyje, vykdymas atliekant aidimo derinius.
Nusakoma aidimo uduotis: Kiekvienas i Js turi prie save korteli, kuriose pavaizduotas aidiminis derinys ir trys jo sudtins dalys, rinkin. Js turite,
nesitardami vienas su kitu, perskaityti aidimo derinio turin ir isirinkti sau t vaidmen, kur nortumte (norimas vaidmuo) atlikti iame aidimo derinyje. Pasirink norim vaidmen, atiduokite tyrjui t kortel, kurioje is vaidmuo pavaizduotas.
Po to pagal tyrjo signal tiriamieji paima nuo stalo savo korteli rinkinius ir
vykdo pirmj uduot, t. y. analizuoja uduot. Pasirink norim vaidmen, atiduoda tyrjui kortel, kurios rodiklius pastarasis urao protokol. Kortels grinamos tiriamiesiems ir pateikiama nauja uduotis: Dabar, nesitardami tarpusavyje,
tursite isirinkti t vaidmen, kur, Js nuomone, yra tikslingiausia (privalomas
vaidmuo) atlikti pavaizduotame derinyje su ia esaniais partneriais. Isirinkdami
vaidmen sau, Js neturite pamirti, jog reikia vykdyti uduot, t. y. sudaryti aidimo derin i jo sudtini dali. Tai manoma padaryti tik tuo atveju, jeigu Js nedub* Socialinje psichologijoje dauguma autori pirmenyb teikia maoms grupms, susidedanioms
i 3 moni (triad). Tokiose grupse atsiranda galimyb pavelgti santykius i alies, tai suteikia
jiems daugiau objektyvumo.
%&
RANKINIO
liuosite vienas kito. Isirink sau vaidmen, likusius du paskirstykite savo partneriams. Atlik uduot, korteles atiduokite tyrjui, pasakydami, koks vaidmuo kam
skiriamas. I pradi duokite t kortel, kurioje pavaizduotas Js isirinktas vaidmuo, o po to i eils atiduokite korteles, skirtas partneriams.
Pagal signal tiriamieji pradeda vykdyti antrj uduot (analiz). Eksperimentatorius kiekvieno tiriamojo priimt sprendim urao protokol (4 lentel). Paskui
tiriamiesiems pasiloma popieriaus lapelyje nurodyti prieastis, nulmusias vaidmen pasirinkim ir paskirstym (sintez).
ymjimas: 1, 3, 5 grafose uraomi kiekvieno tiriamojo pasirinkt vaidmen
numeriai (norimas vaidmuo); 2, 4, 6 grafose numeriai vaidmen, kuriuos pasiskyr kiekvienas tiriamasis, sprsdamas grupin uduot (privalomas vaidmuo); 7 grafoje vaidmens, kur tiriamasis A paskyr tiriamajam B, numeris; 8 grafoje vaidmens, kur paskyr tiriamasis A tiriamajam C, numeris; 9 grafoje vaidmens numeris, tiriamojo B skirtas tiriamajam A; 10 grafoje vaidmens numeris, tiriamojo B
skirtas tiriamajam C; 11 grafoje vaidmens numeris, skirtas tiriamojo C tiriamajam
A; 12 grafoje vaidmens numeris, irinktas tiriamojo C tiriamajam B.
4 lentel
Protokolo schema
Tiriamasis A
Tiriamasis B
Tiriamasis C
10
11
12
I viso tiriamiesiems buvo pateikti ei taktiniai deriniai, kuri pateikimo eil

nulm uduoi sudtingumas. Buvo iskirti trys aidimo derini sudtingumo
lygiai:
1 lygis (minimalus) aidimo deriniai, sudaryti i skirtingos specializacijos
aidj individuali veiksm: antros linijos, krato ir linijos (2324 pav.).
2 lygis (vidutinis) aidimo deriniai sudaryti i dviej vienos ir vieno kitos specializacijos aidj individuali veiksm (2526 pav.). 25 pav. parodytas derinys, kuriame dalyvauja du antros linijos puoljai ir vienas krato puoljas, 26 pav. parodytas
derinys, kuris susidaro veikiant dviem krato ir vienam antrosios linijos aidjui.
3 lygis (maksimalus) aidimo deriniai sudaryti i vienodos specializacijos
aidj veiksm (2728 pav.).
Taigi tiriamiesiems deriniai pateikiami pagal sudtingum. Tyrimas ubaigiamas, kai tiriamieji isprendia visus eis derini variantus.
%'
RANKINIO
aidjo A veiksmai: gauna

kamuol i aidjo C ir perduoda j
B. Gauna kamuol atgal ir rytingai
puola vart link, imituoja metim, o
kamuol perduoda aidjui C.
puoljas
gynjas
aidjo kelias
kamuolio kelias
utvara
aidjas su kamuoliu
kamuolio varymas
metimas vartus
apgaulingas jusesys
aidjo B veiksmai: gauna

kamuol i aidjo A, varo j iki
centro, imituoja metim ir grina
kamuol aidjui A, stato
utvar gynjui.
aidjo C veiksmai: atiduoda
kamuol aidjui A ir stato
utvar kratiniam gynjui. Gauna
kamuol i aidjo A ir meta
vartus.
23 pav. aidimo I derinys ir jo sudtins dalys
aidjo A veiksmai: atiduoda

kamuol aidjui B ir gauna j
atgal, aidjas A su kamuoliu
bga krat ir perduoda kamuol
aidjui C.
puoljas
gynjas
aidjo kelias
kamuolio kelias
utvara
aidjas su kamuoliu
kamuolio varymas
metimas vartus
apgaulingas jusesys
aidjo B veiksmai: atlieka

apgauling judes, imituodamas
metim i krato, atiduoda kamuol
aidjui A ir stato utvar
gynjui.
aidjo C veiksmai: pasinaudojs

utvara, bga krat, gauna
kamuol i aidjo A ir meta
vartus.
24 pav. aidimo II derinys ir jo sudtins dalys
&
RANKINIO
aidjo A veiksmai: perduoda

kamuol bganiam aidjui B ir
stato utvar gynjui.
puoljas
gynjas
aidjo kelias
kamuolio kelias
utvara
aidjas su kamuoliu
kamuolio varymas
metimas vartus
apgaulingas jusesys
aidjo B veiksmai: perduoda

kamuol aidjui A ir stato
utvar gynjui.
aidjo C veiksmai: gavs

kamuol, bga link vart per
susidarius koridori ir meta
vartus.
25 pav. aidimo III derinys ir jo sudtins dalys
aidjo A veiksmai: gauna

kamuol i aidjo C, atlieka
apgauling judes, stato utvar
gynjui ir atiduoda bganiam
aidjui B kamuol.
puoljas
gynjas
aidjo kelias
kamuolio kelias
utvara
aidjas su kamuoliu
kamuolio varymas
metimas vartus
apgaulingas jusesys
aidjo B veiksmai: gavs

kamuol i aidjo A, greitai bga
vart link ir atlieka metim.
aidjo C veiksmai: atlieka

apgauling judes nuvesdamas
gynj krat ir atiduoda kamuol
aidjui A.
26 pav. aidimo IV derinys ir jo sudtins dalys
&
RANKINIO
aidjo A veiksmai: gavs

kamuol i aidjo C, imituoja
metim vartus ir atiduoda kamuol
aidjui C.
aidjo B veiksmai: stato
utvar gynjui.
puoljas
gynjas
aidjo kelias
kamuolio kelias
utvara
aidjas su kamuoliu
kamuolio varymas
metimas vartus
apgaulingas jusesys
aidjo C veiksmai: atiduoda

kamuol aidjui A ir bga krat.
Gavs kamuol, atakuoja vartus.
27 pav. aidimo V derinys ir jo sudtins dalys
aidjo A veiksmai: stato utvar

gynjui.
puoljas
gynjas
aidjo kelias
kamuolio kelias
utvara
aidjas su kamuoliu
kamuolio varymas
metimas vartus
apgaulingas jusesys
aidjo B veiksmai: bga vart

link, gauna kamuol i aidjo C
ir atlieka metim vartus.
aidjo C veiksmai: su kamuoliu

bga vart link, imituoja metim ir
atiduoda kamuol aidjui B bei
stato utvar gynjui.
28 pav. aidimo VI derinys ir jo sudtins dalys
&
RANKINIO
Norint atlikti grupin uduot, t. y. pasiekti tiksl, tiriamieji privalo:

1. vertinti aidimo derin, aikiai sivaizduoti jo esm.
2. Esant tam tikrai partneri sudiai, pasirinkdami vaidmenis, aidjai vertina
save, savo sugebjimus pavaizduotame aidimo derinyje.
3. Skirdami kiekvienam partneriui vaidmen, vertinti jo sugebjimus, mokjim
atlikti tuos veiksmus, kurie yra efektyvs pavaizduotame derinyje.
4. Patikrinti ar sutampa pasirinktas vaidmuo su tuo vaidmeniu, kur jam, aidjo manymu, paskirs jo partneris.
Uduoties atlikimo efektyvumas priklauso nuo to, kaip patenkinamos ios keturios slygos.
Tiriamj ataskait apie vaidmen pasirinkimo ir paskirstymo prieastis analiz
padeda iaikinti kiekvieno tiriamojo orientacijos pasilyt aidimo derin pobd,
t. y. nustatyti orientacijos kryptis derinyje, pagal kurias tiriamasis vertino savo ir
partneri galimybes.
Ataskaitos ir protokolai buvo analizuojami pasitelkus mikrosemantin analiz,
kuri leido analizuoti aidj atsakymus tuo metu, kai jie mintyse sprend taktinius
udavinius.
Dabartiniu metu sporto moksle koedukacinis sprendim primimas (KSP) rankinyje nra galutinai inagrintas, kadangi nra ubaigtos bendrapsichologins koncepcijos. Psichologijoje aptinkame nemaai lokalini teorini schem, empirini
tyrim, susijusi su grupini uduoi sprendimu, taiau j koncepcin sintez yra
blokuojama sunkiai aprpiama turimos mediagos gausa, apimtimi ir vairove.
Be to, ios problemos analiz byloja apie tai, kad ji faktikai nra suformuluota
kaip psichologin. A. Karpovo ir kt. teigimu, i problema yra apsprsta sekani
ypatum ir tradicij: 1) platus ir vairus ios problemos tyrim spektras, dl ko
susidaro didel empirini duomen apimtis, o pati problema dar labiau ipltojama (t. y. ekstensyviai), negu j sigilinama; 2) vyksta koedukacinio sprendim
primimo privai koncepcij susiliejimas, nors toks procesas nra perspektyvus
ir negali pranokti lokali koncepcij (Arrow, 1957; Brand, 1982; Cumming, 1968;
Levinger, Schniger, 1969; Vroom, Yetton, 1973; , 1998, 2000; ,
1979; , 1979); 3) vyksta teorinio rezultat apibendrinimo atotrkis nuo j
kaupimo, ir taip skatinamas pragmatizmas; 4) nra suformuluotas svarbus klausimas tai klausimas apie koedukacinio sprendim primimo turin, psichologin
status ir ios svokos ribas (, 2004).
ie ypatumai parodo, kad dominuojanti ios problemos sprendimo ais yra dalykin-centrika paradigma. Dabartiniu metu ji yra pateisinama, nors privalu j papildyti, o vliau ir pakeisti kitais tyrim bdais. R. Vaismanas, A. Petrovskis, V. palinskis, M. Jaroevskis, remdamiesi ilgalaiki tyrim rezultatais, silo vesti grupi-
&!
RANKINIO
ns veiklos fenomen tyrim kintamj, t. y. socialin-psichologin grups brand

(SPGB). J nuomone, socialins-psichologins grups brandos svokos integracija grupins veiklos fenomen tyrim pads interpretuojant gautus koedukacinio
sprendim primimo rezultatus (Petrovskis, palinskis, 1983; , 1977;
, , 1999).
Ms atlikti tyrimai patvirtino i hipotez. vedus kintamj SPGB, palyginus
skirting socialins-psichologins brandos komand koedukacinio sprendim primimo rezultatus, irykja dideli skirtumai (, , 1980; Meidus, 1996,
2003, 2004). Tai pirmasis ingsnis rankinyje veikiant dalykin centrikum tiriant
KSP kaip apibrtos metasistemos komponent.
Planuojant tyrim rmms iais teiginiais:
1. Rankinink aidimo veikla reikalauja tam tikr ryi, priklausani nuo tarpusavio supratimo ir dsningum tarp aidj nustatymo. Toki ryi inojimas sutelkia komand, ugdo jos socialin-psichologin brand. Tokios komandos nariai tampa ne tik veiklos partneriais, bet ir vienas kito painimo
subjektais.
2. aidj vienas kito painimas reguliuoja vairias tarpusavio santyki formas,
skatina tarpusavio sveik, gerina aidimo veiklos rezultatyvum.
Pasitvirtino ms nuomon, kad skirtingos socialins-psichologins brandos
komand aidj koedukacinis sprendim primimas, t. y. tarpusavio sveika sprendiant taktines uduotis aidimo metu, buvo skirtingas, kad taktini uduoi sprendimas buvo tik tada veiksmingas, kai tarp aidj triad buvo suderinamumas:
a) vertinant situacij; b) prognozuojant partneri tikslus (sumanymus); c) sutampant vaizdiniams partneri atvilgiu.
Tyrim rezultatai (5 lentel) rodo, kad nevienodo meistrikumo, rezultatyvumo ir
socialins-psichologins brandos komand aidj koedukacinis sprendim primimas 1998 m. buvo labai skirtingas. Matyt, B grups komand aidj atsakomybs, sutelktumo, kolektyvikumo stoka neleido pasiekti geresni rezultat. Tikslingas komandos rengimas, tarpusavio sveikos, aidj tarpusavio supratimo formavimas per penkerius metus padjo komandoms atlikti didel uol meistrikumo
link (Meidus, 2003).
Atlikus tyrimus ir gaut rezultat lyginamj analiz nustatyta, kad triad*,
kuri bendras aidimo staas yra vieneri ir dveji metai, rezultatyvumas sprendiant
taktines uduotis laboratorinmis slygomis, modeliuojaniomis aidimo veikl,
* aidjos buvo suskirstytos triadas pagal tris kriterijus: 1) aidj triados, susidedanios i trij
skirting amplua aidj (krato aidja pusiau krato adja, vidurio puolja ir visi kiti manomi
variantai); 2) aidj triados, susidedanios i dviej vienod amplua aidj ir vienos kitokios
(krato aidja krato aidja linijos aidja ir t. t.); 3) aidj triados, susidedanios i trij
vienod amplua aidj (krato aidja krato aidja krato aidja ir visi kiti variantai).
Duomenys buvo fiksuojami penkeri met laikotarpiu nuo 1998 iki 2002 m.
&"
RANKINIO
5 lentel
Skirtingos socialins-psichologins brandos komand

koedukacinis sprendim primimas (KSP)
( x Sx )
SPGB
Parametras
A grups komandos
B grups komandos
A grups komandos
1998 m.
KSP
B grups komandos
2002 m.
0,67
0,27
0,70
0,66
0,03
0,02
0,02
0,01
Skirtum statistinis patikimumas P
Tarp A ir B
komand
P < 0,001
P > 0,05
buvo emesnis negu triad turini trej, ketveri ir penkeri met sta. Triados,
turinios didesn aidimo patirt pasiymjo suderinamumu atliekant grupinius aidimo veiksmus, buvo vieningesns sprendiant taktines uduotis. Tai mums leidia teigti, kad rankininki koedukacinis sprendim primimas sprendiant taktines uduotis priklauso nuo aidimo stao (6 lentel).
Kaip jau minjome, koedukacinio sprendim primimo efektyvum slygojo tam
tikri fenomenai. Aptarsime tyrimo metu gautus rezultatus, patvirtinanius ms
hipotez.
Suderinamumas vertinant situacij. is rodiklis buvo gautas analizuojant
tiriamj atsakymus ratu. Suderintas aidimo situacijos vertinimas buvo laikomas tada, kai tiriamieji naudojo vienodus orientyrus. Buvo iskirti du orientyr tipai:
6 lentel
Skirting aidimo sta turini rankininki sryi koedukacinio sprendim
primimo rodikliai
( x Sx )
Bendras aidimo staas (metai)
Tiriamas
parametras
KSP
0,21
0,34
0,44
0,59
0,68
0,02
0,03
0,03
0,01
0,02
30
41
49
39
31
Rankininki sryi skaiius

12 P < 0,005, 23 P < 0,005, 34 P < 0,005, 45 P < 0,001
&#
RANKINIO
1) erdvs kai orientyras buvo aidj pasiskirstymas aiktelje. Pvz., aidja

A sako: A pasirinkau vaidmen Nr. 1 todl, kad aisdama centre, sugebsiu
tiksliau perduoti kamuol partneriui, aidja B daniau aidia krate ir geriau
pastatys utvar gynja, linijos aidja C atliks metim vartus;
2) kinetin (judjimo orientacija) kai orientyras buvo aidimo veiksm turinys.
Pvz., A pasirinkau vaidmen Nr. 1 todl, kad, manau, geriau ir greiiau pastatysiu
utvar krato gynjai ir atliksiu metim vartus, aidja B irgi gali atlikti utvar,
aidja A greitai gals bgti metim zon ir paokusi atlikti perdavim man.
Jeigu aidjos sprendiant taktines uduotis naudojasi tais paiais orientyrais,
tai jos vienodai suderintai vertina situacij (7 lentel).
7 lentels duomenys parodo, kad kuo didesn komand socialin-psichologin
branda, tuo enklesni orientavimosi situacijose ypatumai, t. y. kuo greiiau aidjos
suvokia situacij (mato aikt), tuo riliau vykdomos nurodytos taktins uduotys.
Partneri tiksl prognozavimo rodikliai irgi buvo gauti analizuojant tiriamj
atsakymus ratu. Tiksl prognozavimas buvo fiksuojamas tuo atveju, kai tiriamoji
sutapatindavo save su kitomis partnermis, pastatydavo save j viet ir priimdavo
sprendim. Pvz., A pasirinkau vaidmen Nr. 1, nors galjau atlikti ir partners
funkcijas, t. y. vaidmen Nr. 2, bet manau, kad vaidmen Nr. 1 partner paskirs man,
o vaidmen Nr. 2 atliks pati (7 lentel).
Gauti duomenys enkliai parodo, kad is skirtingos socialins-psichologins
brandos komand parametras yra labai skirtingas. Palyginus parametr (1998 m.)
7 lentel
Skirtingos socialins-psichologins brandos komand suderinamumas vertinant
situacij ir partneri tiksl prognozavimo rodikliai
( x Sx )
SPGB
Parametras
A grups komandos B grups komandos A grups komandos B grups komandos

1998 m.
2002 m.
Suderinamumas
0,39
0,20
0,41
0,42
vertinant situacij
0,02
0,04
0,03
0,05
Tarp A ir B
komand
P < 0,001
P > 0,05
Partneri sumanym
0,35
0,09
0,36
0,34
prognozavimas
0,05
0,03
0,08
0,06
Tarp A ir B
komand
&$

P < 0,001
P > 0,05
RANKINIO
tarp A ir B grups komand skirtumas buvo labai didelis (P < 0,001), o 2002 m. is
skirtumas buvo nepatikimas. Tai dar kart patvirtina t teigin, kad ie parametrai
tiesiogiai priklauso nuo komand socialins-psichologins brandos.
Lygindami skirting aidimo sta turini aidj sryio suderinamum vertinant situacij pastebime kai kuriuos pokyius. 8 lentels duomenys parodo,
kad suderinamumo koeficientas vertinant situacij lieka beveik stabilus nuo antr
bendros veiklos met.
8 lentel
Rankininki sryi suderinamumo vertinant situacij ir sugebjimo prognozuoti
partneri tikslus rodikliai
( x Sx )
Bendras aidimo staas
Tiriamas
parametras
1. Suderinamumas
0,20
0,31
0,40
0,39
0,42
vertinant situacij
0,02
0,02
0,01
0,02
0,01
2. Partneri tiksl
0,15
0,10
0,39
0,40
0,47
prognozavimas
0,02
0,01
0,03
0,02
0,01

1. 12 P < 0,001,
2. 12 P < 0,1,
23 P > 0,1,
34 P > 0,5,
45 P < 0,5
23 P < 0,001,
34 P > 0,5,
45 P < 0,1
Analizuojant partneri tiksl prognozavimo rezultatus, pastebime, kad treiaisiais bendros veiklos metais is rodiklis staigiai pakyla ir toliau beveik nesikeiia. Stebint aidj triad aidim galima teigti, kad aidimo staas turi didels
takos tarpusavio sveikos suderinimui. Nesugebjimas teisingai vertinti situacijas
bei prognozuoti partneri tikslus bdingas aidj trejetams turintiems 12 met
bendros veiklos sta sukeliama tarpusavio santyki tampa, pastebimas nesuderinamumas atliekant funkcinius vaidmenis. Toki triad aidjos yra individualists. aidj sryiai, kuri bendras veiklos staas siekia trejus ir daugiau met,
daug aikiau suvokdavo aidimo situacij, geriau prognozavo savo partneri sumanymus.
Vaizdini sutapimo partneri atvilgiu taka aidj tarpusavio sveikai
Mes rmms plaiai inomu psichologijos mokslo teiginiu, kad vaizdiniai (vaizduot) mogaus veikloje, taip pat ir sporte, atlieka svarb vaidmen. Vaizduot sudaro galimybes atskleisti prieinink sumanymus, planuoti savo partneri taktini
veiksm eig, priimti pagrstus sprendimus ir juos realizuoti. aidjo vaizduot la-
&%
RANKINIO
bai svarbi, kada reikia veikti esant laiko deficitui sudtingose ir pavojingose situacijose. Numatyti savo veiksmus, prieininko veiksmus ir elges, projektuoti taktini
veiksm eig tai daugelio sporto ak svarbiausias udavinys, ypa sporto aidim.
aidiant sportinink smonje svarbi viet uima judjimo vaizdiniai, kurie
atsispindi asmeninius judesi ypatumus ir partneri judesius, susijusius su efektyvia tarpusavio sveika (Meidus, 1998, 2004).
Tyrimo metodika
aidj vaizdini (vienas apie kit) sutapimas buvo nustatomas palyginus savs vertinimo ir vienas kito vertinimo rezultatus. Tam tikslui buvo panaudota anketin apklausa, kur tiriamosios vertino save ir kitas komandos nares pagal nustatytas savybes. Parinkdami savybi komplektus rmms tokiais reikalavimais:
a) savybs turi atitikti dalykin-praktin veikl;
b) savybs turi atitikti taktinius-aidimo derinius.
sudaryt savybi rinkinius jo: mokjimas atlikti funkcinius-aidimo veiksmus
ir reikmingos aidimo veiklai asmenins aidj savybs.
1. Funkciniai-aidimo veiksmai: tolimi metimai, metimai nuo linijos, metimai i
krato, kamuolio perdavimai, kamuolio varymas, utvaros, atakos organizavimas.
2. Asmenins savybs: pasitikjimas, rytingumas, iniciatyvumas.
Tiriamosios turjo vertinti savo ir kit komandos aidj (kryminis vertinimas)
anksiau mintas savybes (pagal penki bal sistem). Pvz.: 5 labai gerai atlieka aidimo veiksm; 4 gerai atlieka; 3 patenkinamai atlieka; 2 blogai atlieka;
1 labai blogai atlieka ir t. t.
Pagrindinis ios metodikos rodiklis tai aidj vaizdini sutapimo vienas apie
kit koeficientas, kuris buvo apskaiiuojamas atskirai sportininki aidimui ir asmeninms savybms vertinti. Kadangi buvo tiriamos triados (aidimo sryiai), tai
ir buvo apskaiiuojamas j vaizdini sutapimo koeficientas.
Koeficiento apskaiiavimas vyko keliais etapais:
1. Vienos aidjos vaizdini ir kitos aidjos vaizdini apie 7 aidimo ir 3 asmenines savybes sutapimas. Savs vertinimo ir kitos partners vertinimo
rodiklis parod vaizdini sutapimo laipsn vienos tiriamosios apie kit, kuris
apskaiiuojamas pagal formul:
m ,
N
kur m tiriamosios savs vertinimo sutapim skaiius su kitos tiriamosios jos
vertinimu; N savybi skaiius. V1 gali svyruoti nuo 0 iki 1.
V1 =
&&
RANKINIO
2. Dviej aidj vienos apie kit vaizdini sutapimo koeficientas buvo apskaiiuojamas pagal formul:
V + V1 ,
2
kur V tiriamosios A vaizdini sutapimas apie tiriamj B koeficientas; V1
tiriamosios B vaizdini sutapimo apie tiriamj A koeficientas.
3. Trij aidj vaizdini sutapimo vienos apie kit koeficientas. Pvz., triada A
B C. I pradi apskaiiuojamas vaizdini sutapimas tiriamj A ir B
(vienas apie kit), tiriamj B ir C ir tiriamj A ir C. Tada vaizdini
sutapimo koeficientas apskaiiuojamas kaip aritmetinis vidurkis.
Atlikti tyrimai parod, kad tarp skirtingos socialins-psichologins brandos komand aidj vaizdini partneri atvilgiu apie aidimo savybes sutapimo yra nemaas skirtumas (koeficient skirtumas 0,18, P < 0,001) (1998 m.). 2002 m. B
grups komandai pasiekus didesn socialin-psichologin brand is skirtumas
inyko, tai dar kart parodo, kad vaizdiniai apie partneri aidimo savybes paklsta
komand socialins-psichologins brandos dsningumams (9 lentel).
Visai kitoks komand rezultatas, kur vaizdini sutapimas apie aidj asmenines savybes penkeri met laikotarpiu nepakito (P > 0,05) (9 lentel).
Analogiki rezultatai buvo gauti ir tiriant skirtingo aidimo stao aidj sryius (triadas) (10 lentel).
V2 =
9 lentel
Skirtingos socialins-psichologins brandos komand aidj vaizdini sutapimo
rodikliai ( x Sx )
SPGB
Parametras
A grups komandos
B grups komandos
A grups komandos
1998 m.
aidimo savybs
B grups komandos
2002 m.
0,49
0,31
0,53
0,50
0,02
0,04
0,02
0,02

P < 0,001
0,42
Asmenins savybs
0,02
P > 0,05
0,40
0,41
0,39
0,01
0,02
0,02

P < 0,001
P > 0,05
&'
RANKINIO
10 lentel
Skirting aidimo sta turini rankininki sryi vaizdini sutapimo partneri
atvilgiu rodikliai
( x Sx )
Bendras aidimo staas (metai)
Tiriamas
parametras
1. aidimo
0,12
0,32
0,50
0,57
0,78
savybs
0,01
0,01
0,02
0,03
0,02
2. Asmenins
0,32
0,40
0,41
0,40
0,40
savybs
0,01
0,02
0,02
0,01
0,02

1. 12 P < 0,001,
2. 12 P > 0,05,
23 P < 0,001,
23 P > 0,05,
34 P < 0,05,
34 P > 0,05,
45 P < 0,001
45 P > 0,05
Pirmaisiais aidimo metais aidj triad vaizdiniai apie partneri aidimo savybes yra blanks. Didjant aidimo staui pastebimas laipsnikas io parametro
augimas. Jeigu pirmaisiais aidimo metais is koeficientas buvo 0,12, tai po penkeri met jis iaugo daugiau nei septynis kartus 0,78.
Vaizdini apie partneri asmenines savybes sutapimo rezultatai yra pakankamai stabils ir per penkerius metus ypating pokyi nevyko.
Tarpasmeniniai santykiai
Vienas i svarbiausi ms visuomens udavini yra bendravimo kultros tobulinimas, tarpusavio santyki ugdymas.
Sporto aidimai tai grupin veikla, kur labai efektyviai vyksta sportinink tarpusavio sveika, formuojasi glauds, o kartais antagonistiniai tarpusavio santykiai.
Norint pasiekti grupins veiklos efektyvum, btina realiai susiformavusi komandos
tarpusavio santyki sistema.
Didel teorin ir praktin susidomjim kelia diad ir triad eksperimentai. Tyrimais nustatyta, kad silpno partnerio bendravimas su stipriu varyb metu enkliai
padidina jo veiklos rezultatus.
alia psichologini fenomen, skatinani skming tarpusavio sveik, btina
vertinti ir sportinink bendr fizin pasirengim, psichologin suderinamum, grups socialin-psichologin brand. Sporte aidj suderinamumo problema ypa
aktuali aidimo sporto akose, kuri specifika priveria sportininkus ne tik adaptuotis prie besikeiiani situacij, bet ir keisti jas, operatyviai reaguoti ir priimti
sprendimus, imtis atsakomybs ir iniciatyvos.
'
RANKINIO
Ms atlikti tyrimai buvo nukreipti skirtingos socialins-psichologins brandos

komand aidj tarpusavio santyki iaikinim. Mes klme prielaid, kad komand, kuri socialin-psichologin branda yra pakankama, aidj tarpusavio santykiai bus palanks aidimo veiklai, o viena kit pasirenkani komandos aidj
por bus dauguma, ir nepalanks, jeigu dominuos viena kit atstumianios poros.
Tyrimo metodika
Atlikdami sociometrin apklaus mes naudojame parametrin procedr su apribotais pasirinkimais, t. y. tiriamajam buvo rekomenduojama pasirinkti grietai fiksuot grups moni skaii (35). Toks apribojim vedimas padidina sociometrini duomen patikimum ir palengvina j apdorojim. Be to, fiksuotas pasirinkimas
priveria tiriamuosius atsakingiau pavelgti savo atsakymus ir tuo paiu sumaina atsitiktini pasirinkim tikimyb.
Pasiruoimas sociometrinei apklausai
Sociometrijos metodikos rezultatyvumas daug priklauso nuo tiriamj psichologinio parengimo. Jokiu bdu neturi bti dirbtinio ar administracinio spaudimo.
Vykdydamas sociometrin apklaus tyrjas privalo nusakyti pasirinkim kriterij
skaii. iam darbui reikalinga apklausos kortel, kuri turi bti aiki.
Reikalavimai sociometrinei kortelei yra ie:
1) i pradi paruoiami tiriam grupi nari sraai. Kiekvienas grups narys
privalo turti savo eils numer. Tai jo ifras;
2) atsivelgiant grups dyd, sudaroma sociometrin kortel. Joje pateikiama
trumpa pildymo instrukcija, t. y. kreipimasis tiriamj, klausimai, atsakymai, paslapties ilaikymo garantija, padka, ifras.
Sociometrini tyrim eiga labai priklauso nuo tirianiojo asmenybs, mokjimo
bendrauti, sugebjimo teigti tyrim svarb ir t. t. Tokias procedras tyrjas turt
pradti palaipsnikai, skirti laiko vadinamai sociometrinei manktai. Kada tarpusavio santykiai suderinti ir tinkamas psichologinis mikroklimatas, sociometrin procedra gali bti pradta.
Atsakym duomenys yra perkeliami pasirinkimo lenteles tai sociometrins
analizs pagrindas (teigiami pasirinkimai ymimi +, neigiami ).
Prie upildant sociometrin kortel dalyviai turi bti absoliuiai savarankiki.
Negali bti patarim i alies, jos negalima parsineti namus. Tyrimas atliekamas
frontaliu bdu, t. y. vis vienu kartu. Tyrjas turi bti malonus ir pasitikintis. Tiriamiesiems upildius korteles, jos surenkamos paties tyrjo, kuris neprivalo atskleisti i
karto tyrimo detali, nors dauguma grups nari kartais nori suinoti rezultatus tuoj
pat. Reikia nepamirti, kad atskleidus grups nari neformali ryi sistem, galima
prarasti grups nari pasitikjim, o pakartotinas tyrimas neturs prasms.
'
RANKINIO
Pateiktuose klausimuose buvo suprojektuotos tarpusavio sveikos situacijos,

atitinkanios komandos veikl ir atspindjo tik dalykin jos pus. Pateikti ei
klausimai: trys i j buvo susij su teigiamais santykiais, kiti su neigiamais.
Teigiami klausimai:
1. Su kuo Js nortumte pradti atak?
2. Su kuo Js nortumte ubaigti atak?
3. Su kuo Js nortumte aptarti aidimo rezultatus?
Kadangi buvo pateikti trys teigiami ir trys neigiami klausimai, tai leido mums
iaikinti viena kit pasirenkanias ir viena kit atstumianias poras. Toks buvo
tyrimo udavinys.
Tyrimo rezultatai ir j aptarimas
Gaut rezultat analiz parod, kad komandose, kuri socialin-psichologin
branda yra pakankama, susidaro prielaidos grupiniam uduoi sprendimui. ios
komandos turi potencines galimybes suformuoti ger darbin atmosfer, kur dominuos teigiami tarpusavio santykiai, suinteresuotumas bendra sporto-aidimo veikla
ir bendravimas.
Komandos, kuri socialin-psichologin branda yra nepakankama, nesugebs
skmingai sprsti uduoi, reikalaujani suderintos tarpasmenins sveikos,
nes grups nari santykiai yra pavirutiniki. i grupi nars dl patirties stokos
sugebs sprsti tik tuos udavinius, kur nereikalinga tiesiogin tarpusavio sveika
su kitomis narmis.
Tyrim duomenys (29 pav.) patvirtino ms prielaidas ir parod, kad dauguma
teigiam pasirinkim, t. y. viena kit pasirenkani aidj por dominavo tarp
pakankamai subrendusios A grups komand aidj. Tai keturis kartus daugiau
negu B grups komand. Neigiam pasirinkim dominavimas parodo iose komandoje esanius tarpusavio santyki paeidimus. Nenoras bendradarbiauti lemia
komand sutelktum ir rezultatyvum. Varyb stebjimas taip pat parod, kad
1998 m. komand neskms varybose dar neigiam tak tarpasmenini santyki struktrai. Matyt, ios neskms per varybas lm padidint aidj sensityvum bet kuriam faktoriui, kuris gali bti interpretuojamas kaip neskms prieastis.
A grups komandos, kurias lydjo skm, su tokiomis problemomis nesusidr. T fakt patvirtina B grups komandos, kuri socialin-psichologin branda po
penkeri met tapo pakankama ir sociometrini pasirinkim rodikliai gana enkliai
iaugo.
Gauti duomenys leidia praplsti sutelktumo determinant sra.
'
RANKINIO
A grups komandos
16%
15%
69%
19982002 m.
B grups komandos
17%
18%
35%
48%
55%
27%
1998 m.
2002 m.
viena kit pasirenkanios aidj poros

viena kit atstumianios aidj poros
neutralios
29 pav. Skirtingos socialins-psichologins brandos komand sociometrini
pasirinkim rodikliai (apibendrinti penkeri met duomenys)
Ivados
1. Sukurta koedukacinio sprendim primim metodika gali bti naudojama
aidj tarpusavio sveikai tirti ir (pedagoginiu-psichologiniu poiriu) komandai valdyti.
2. Nustatyta, kad koedukacinis sprendim primimas yra tiesiogiai susijs su
rankinio komand socialine-psichologine branda.
3. Rankininki sryi koedukacini spendim primim lm j bendros veiklos staas. Penkeri met sta turinios aidjos, palyginti su vieneri,
dvej, trej met sta turiniomis aidj triadomis, uduotis sprend daug
rezultatyviau ir produktyviau (P < 0,001).
'!
RANKINIO
4. Rankininki sryi suderinamumas vertinant situacij yra daugiau konservatyvus ir nuo antr bendro aidimo met ilieka pastovus.
5. Specifiniai triad tarpusavio santykiai yra susij su udavini sprendimu mintyse bei bendravimo forma ir formuojasi atsivelgiant individ iekom sprendim sutapim, proces prognozavim. Skirting aidimo sta turini rankininki sryi tiksl prognozavimas partneri atvilgiu enkliai iaugo treiais bendros aidimo veiklos metais ir toliau iliko stabilus.
6. Vaizdini partneri atvilgiu apie aidimo savybes sutapimas labiau reikmingas esant koedukaciniam sprendim primimui negu vaizdini sutapimui apie partneri asmenines savybes.
7. Patvirtinta prielaida, kad komand socialin-psichologin branda tampa tuo
fenomenu, kuris nustato ry tarp aidj bendravimo ir skmingos tarpusavio sveikos. Viena kit pasirenkani por dauguma parodo pakankamos
brandos komand glaudius emocinius tarpusavio ryius ir tampa reikmingu grupins veiklos faktoriumi.
4.4. Rankinio komand sutelktumo parametrai

Svarbiausias individ tarpusavio santyki parametras yra sutelktumas. Grups
sutelktumas yra viena svarbiausi charakteristik, atskleidiani esmines grups
savybes. Reikia paymti, kad grups sutelktumo esms interpretacija yra nevienareikm. sutelktumo svok jungiama naumas, individ pajgumas ir pan.
Sutelktumas buvo suprantamas ir kaip individualus, grupje laikani ir ryius tarp
j stiprinani jg poveikio visiems grups nariams, galutinis efektas (Festinger,
Schaeter, Back, 1950; , 1965). Tai produktyvi idja, taiau ji remiasi individ emocijomis.
Logika sivaizduoti nauj sutelktumo tyrim krypt, kuri remtsi pagrindiniu
grups integratoriumi jos bendra veikla. Pats grups formavimasis ir tolesn branda
turi bti suprantamas kaip jos tolimesnis raidos procesas, bet ne emocikai prisiriant, o bendrai veikiant.
Yra daug indeks, vadinam sutelktumo koeficientais, kuri dka galima gauti
tam tikros informacijos apie grupi vidaus raidos ypatumus, taiau jie adekvaiai
neatspindi individ sutelktumo grupje.
V. palinskis pasil tyrim program, pagal kuri reikalaujama eksperimentuojant pirmiausia atsivelgti grups vertybes, bdingas visai grupei, tikslus, normas, nuostat sistem (, 1972). Taigi vertybi orientacij vienyb (VOV),
kaip grups sutelktumo rodiklis, tampa integraline grupi vidaus ryi sistemos
charakteristika. VOV parodo nuomoni, vertinim, nuostat, grups nari pozicij
objekt atvilgiu sutapimo laipsn.
Atsivelgdami ir priimdami i idj mes atlikome tyrim, kurio tikslas nusta-
'"
RANKINIO
tyti pagrindinius rankinio komand sutelktumo parametrus, kurie bt pagrsti nuomoni sutapimu reikming objekt atvilgiu. Panaudodami KSP metodik, mes iaikinome pagrindinius komand sutelktumo parametrus, t. y.: funkcin
vaidmen suderinim (FVS) ir funkcin vaidmen tarpusavyje pasikeitim (FVTP).
Apvelkime skirtingos socialins-psichologins brandos komand i parametr esm ir palyginkime j iraikos laipsn.
Buvo fiksuojamos dvi FVS formos:
1) asmeninis funkcinis vaidmen suderinimas tai kiekvienos komandos aidjos norim ir privalom vaidmen sutapimas;
2) tarpasmeninis funkcinis vaidmen suderinimas, kuris reikiasi: a) partners
veiksm suderinimu su partnere atsivelgiant save; b) partners veiksm
suderinimu su partnermis atsivelgiant partneres.
Asmeninis FVS buvo fiksuojamas aidj triadai sprendiant taktinius derinius
tai norimo ir privalomo vaidmens sutapimas. Pvz.: aidja A pasirenka vaidmen
Nr. 1, kur ji nori atlikti, kad bt isprsta taktin uduotis, sutampa su tuo vaidmeniu, kur ji i tikrj skiria sau vaidmuo Nr. 1 privalomas vaidmuo (30 pav.).
A grups komandos
B grups komandos
100
91,0
90,0
89,0
80
61,0
60
40
20
1998 m.
norimas vaidmuo
2000 m.
1998 m.
2002 m.
privalomas vaidmuo
30 pav. Skirtingos socialins-psichologins brandos komand asmeninis FVS

(norim ir privalom vaidmen sutapimas) (%)
'#
RANKINIO
Paveiksle pateikti duomenys parodo, kad skirtumas tarp asmeninio FVS skirtingos socialins-psichologins brandos komand aidj gana enklus. Toks vaidmen pasirinkimo apibrtumas pakankamai subrendusi komand aidjoms padeda skmingiau sprsti taktines uduotis. Norimo vaidmens pasirinkimo adekvatumas nesudaro vidini sunkum, kurie galt priversti aidjas danai keisti priimtus sprendimus. I anksto teisingai vertindamos situacij, i komand aidjos
stengiasi veikti atsivelgdamos konkreias slygas ir konkrei situacij, dl ko
taktinio derinio mintinis modelis visikai atitinka reali veiksm eig.
Nevisikai subrendusi komand asmeninis FVS yra emas.
Reikia atsivelgti tai, kad norimo ir privalomo vaidmens sutapimo pranaumas
gali bti tik tada realizuotas, jeigu priimtas sprendimas patvirtinamas partneri.
Tyrimo rezultatai parod, kad A grups komand patvirtinimo koeficientas yra
71,3 proc. Tai reikia, kad i komand aidjos, sprsdamos taktinius derinius
aidiant, suvokia savo partneri sumanymus, todl greitai ir suderintai priima sprendim. B grups komand patvirtinimo koeficientas enkliai maesnis 32,0 proc.
i komand aidjos blogiau sivaizduoja taktinius derinius, skurdus j taktini
bd arsenalas, dominuoja veiksm tiesmukikumas.
Matome, kad skirtumas tarp i rodikli 1998 m. buvo enklus (P < 0,001). B
grups komand brandos augimas turjo takos ir aidj asmeninio FVS rodikli
kaitai ir 2002 m. is skirtumas tarp dviej grupi komand inyko.
Tarpasmeninis FVS, kaip minjome, pasireikia dviem aspektais, t. y. atliekam vaidmen suderinimu su partnermis atsivelgiant save ir atliekam vaidmen
suderinimu atsivelgiant partneres. Pirmasis rodiklis buvo fiksuojamas tada, kada
aidjos pasirinktas vaidmuo (tai lieia tik privalom vaidmen) buvo patvirtintas
kit dviej partneri. Pvz., jeigu aidja A pasirinko sau vaidmen Nr. 1, kur ji
privalo atlikti, norint isprsti uduot, ir vaidmen skyr jai likusios dvi partners,
uduotis laikoma vykdyta.
Kaip matome, mintinis taktini uduoi sprendimas yra slygojamas
konkreios aidimo veiklos.
Kiekviena aidja turi galimyb pasirinkti kok nori vaidmen, taiau tik suderinti
veiksmai gali duoti teigiam rezultat. Jeigu visos trys aidjos pasirinks skirtingus vaidmenis, kurie bus kiekvienos aidjos patvirtinti, uduoties atitikimo skm
neabejotina (31 pav.).
Svarbus skmingo taktini uduoi sprendimo faktorius yra vaidmen suderinimas su partnermis, atsivelgiant partneres. is parametras buvo fiksuojamas
tuo atveju, kada pasirinkti dviej partneri privalomi vaidmenys buvo patvirtinami
treios partners. Pvz., aidjos A ir B pasirenka vaidmenis, atitinkamai Nr. 1 ir
Nr. 2, o treia partner joms taip pat skiria vaidmenis Nr. 1 ir Nr. 2 (31 pav.).
Tarpasmeninis FVS yra svarbus skmingo taktinio uduoi sprendimo fakto-
'$
RANKINIO
rius ne tik laboratorinmis slygomis, bet ir aidiant. Be to, vaidmen suderinamumas irgi priklauso nuo komand socialins-psichologins brandos. Jeigu 1998 m.
A grups komandos
100
80
72,2
70,1
62,1
60,3
60
40
20
1998 m.
2002 m.
B grups komandos
100
80
69,6
71,3
60
40
33,2
32,8
20
1998 m.
partners vaidmen suderinimas

su partnermis atsivelgiant save
2002 m.
partners vaidmen suderinimas su

partnermis atsivelgiant partneres
31 pav. Skirtingos socialins-psichologins brandos komand tarpasmeninis FVS (%)
'%
RANKINIO
asmeninio FVS ir tarpasmeninio FVS tarp A ir B grupi komand rodikli skirtumas buvo didelis, atitinkamai 27,1 proc. ir 37,3 proc., tai 2002 m. ie parametrai
buvo beveik lygs. Galime teigti, kad asmeninis ir tarpasmeninis FVS yra vertybini orientacij vieningumo rodikliai, todl tikslinga komandos aidj sveik laikyti komandos aidj nuostat ir vertybini orientacij vieningumo ivada,
kuri yra bendro komandinio pobdio rezultatas. Taigi komandos vertybini orientacij vieningumas yra jos sutelktumo rodiklis.
Funkcinis vaidmen tarpusavyje pasikeitimas reikia: kokias galimybes
turi arba kaip aidjos sugeba atlikti vairius vaidmenis ir esant reikalui pakeisti
aidianius partnerius. is parametras buvo gautas palyginus privalomus vaidmenis, kuriuos sprsdamos taktines uduotis tiriamosios skyr sau, dalyvaudamos
vairiose aidj triadose. Privalomo vaidmens kaita ir buvo FVTP rodiklis. io parametro analiz patvirtina t fakt, kad socialin-psichologin komand branda, koedukacinis sprendim primimas ir FVTP yra glaudiai susij (32 pav.). A grups
komand aidjos, neatsivelgiant amplua ir pagrindines savo funkcijas, darniai
bendradarbiauja su visomis komandos aidjomis, tai lieia ir B grups komandos,
kurios pasiek pakankam brandos laipsn. Toki pokyi mes nepastebime nepakankamos brandos komandose.
Akivaizdu, kad FVTP tai parametras, kuris lemia komand socialin-psichologin brand bei koedukacin sprendim primim. Vadinasi, FVTP yra komandos sutelktumo rodiklis.
Visos aidjos privalo mokti aisti vairiose pozicijose gerai, o savo labai
gerai. Tokie aidj sugebjimai nesukels komandoms neigiam pasekmi, o efektyvins aidim. i komand taktinis universalizmas pasiek tok lyg, kad leidia
aidjoms sprsti taktines uduotis vairiuose amplua, be jokios alos vykdant
asmenines funkcijas. Universalaus aidj meistrikumo dka ios komandos labai retai patenka duob.
Stebint tiriamsias komandas ir komandas, aidianias vairiuose empionatuose (profesionali komand), nustatyta, kad kiekviena sportinink aid savo
pozicijose, bet kiekviena i j galjo per varybas bet kokiu metu pakeisti partner.
Sporto aidimams reikalingi aidjai universalai, kurie bt techniki ir galt
aisti bet kurioje aiktels vietoje ir daryti visk tik gerai. Tai dar kart patvirtina
teigin, kad universalumas, technika, darbingumas, meistrikumas tai pagrindins svokos kalbant apie didelio meistrikumo komandas.
Turint iuos indeksus galima gretinti skirtingas grupes. inant komandos sutelktumo laipsn, galima laiku imtis profilaktini aukljimo-mokymo priemoni ir
pakelti integracin komandos veiklos lyg. Nustat sutelktumo, kaip grups vertybini orientacij vieningumo rodiklius, galime geriau suprasti asmenybi tarpusavio
santyki pobd. aidj nuomoni, vertinim, pozicij sutapimas komandai svar-
'&
RANKINIO
A grups komandos
3,8
K S P ir F V T P
1,00
3,6
0,80
0,71
0,68
0,60
0,70
0,67
0,40
0,20
1998m.
2002 m.
B grups komandos
0,66
4,0
3,0
0,64
1,9
2,0
SPGB
3,7
0,27
1,0
0,25
1998m.
2002 m.
Socialin-psichologin grupi branda (SPGB)

Koedukacinis sprendim primimas (KSP)
Funkcinis vaidmen tarpusavyje pasikeitimas (FVTP)
32 pav. Skirtinos socialins-psichologins brandos komand koedukacinio
sprendim primimo ir funkcinio vaidmen tarpusavyje pasikeitimo kaita
''
RANKINIO
biais klausimais yra aktyvios komandos veiklos rezultatas. Tik tokia veikla paremta aidj tarpusavio sveika tampa j veiksmingumo altiniu.
Ivados
1. rodyta, kad funkcinis vaidmen suderinimas (FVS) reikiasi dviem aspektais: a) atliekam vaidmen suderinimu su partnermis atsivelgiant save;
b) atliekam vaidmen suderinimu su partnermis atsivelgiant partneres.
ie parametrai ireikia tiek individual, tiek grupin indl bendr sporto
komandos rezultat.
2. Funkcinis vaidmen tarpusavyje pasikeitimas (FVTP) atspindi aidj galimybes atlikti vairaus amplua vaidmenis. Tai parodo j universalumo laipsn
komandose. i komand savyb turi ypatingos reikms j aidimo rezultatyvumui, nes ireikia iuolaikinio rankinio vystymosi tendencijas.
FVS ir FVTP tai pagrindiniai aidj tarpusavio sveikos parametrai, reguliuojantys sporto komand sutelktum.
4.5. Skirtingos socialins-psichologins brandos komand

rankininki emocini-valios savybi pasireikimas
Asmenybs svoka psichologijoje vis pirma atspindi mogaus socialin esm, jo viet istorikai susiklosiusioje visuomenini santyki sistemoje, jo aktyvum pertvarkant supani tikrov. Individas tampa asmenybe, kada jis aktyviai veikia ir reikiasi kaip visyb, jungianti aplinkos painim su igyvenimais. Individas
savo asmenyb suvokia kaip savj A, t. y. turi savo autokoncepcij. Tai nuomoni
apie save sistema, kuri jis susidaro veikdamas ir bendraudamas. i sistema lemia asmenybs vientisum bei adekvatum ir reikiasi savs vertinimu, savigarba,
pretenzij lygiu ir kt. Autokoncepcija yra savs sivaizdavimas, kokiu individas laiko save esant dabar, bsiant ateityje, kokiu jis nort bti, kokiu galt bti, jeigu
nort (Psichologijos odynas, 1993).
Viena i charakteringiausi asmenybs savybi yra jos individualumas, t. y.
nepakartojama asmenybs savybi ssaja. Sportininko individuali sugebjim vertinimas turi didel reikm praktikoje. Nevertinus sportinink individualumo, nemanomas j mokymo proceso organizavimas, j meistrikumo klimas, todl btina formuoti sporto aidimuose individual aidj veiklos stili.
Mes nesistengiame visapusikai analizuoti asmenybs savybi, kuri odynuose priskaiiuojama iki 1500, taiau aptarti A. Maslou koncepcij, manome, yra
btina, norint geriau suprasti asmenyb.
Pagrindinis mogaus poreikis (A. Maslou humanistin asmenybs teorija) tai
saviaktualizacija, siekis ireikti save. Autorius pateikia reikalavimus, kuri turi
laikytis asmenyb savo elgesiu ir santykiais su aplinkiniais, t. y.: aktyviai suvokti

RANKINIO
realyb ir sugebti gerai orientuotis jose; priimti save ir kitus mones tokius, kokie
jie yra; sutelkti dmes tai, kas vyksta aplinkoje, o ne vidin savo jausm ir
pergyvenim pasaul; turti humoro jausm, ivystytus krybinius sugebjimus;
rpintis kit moni gerove; sugebti giliai painti gyvenim; formuoti gerus tarpusavio santykius su aplinkiniais monmis. Tai psichologins saviaktualizuojanios
asmenybs charakteristikos.
Prie socialinio elgesio ypatum priskiriama: mokjimas pasikliauti savo patirtimi,
protu ir jausmais, o ne daugumos nuomone, autoriteting moni pozicija; siningas, atviras elgesys visose situacijose; sugebjimas imtis atsakomybs, bet nebgti nuo jos; panaudoti maksimalias pastangas siekiant usibrto tikslo; mokjimas
pastebti, o jeigu reikia ir veikti kit moni pasiprieinim (, 1982).
Saviaktualizuojanios asmenybs siekia auktesni vertybi realizacijos. ios
vertybs (tarp j tiesa, grois, tobulumas ir kt.) tampa jiems gyvybikai svarbiais
poreikiais. Tokios asmenybs pasitiki savo jgomis, saviraika ir nepriklausoma
nuomone. Saviaktualizacija tai pastovaus vystymosi ir praktinio savo galimybi
realizavimo procesas.
Tokia A. Maslou pozicija (siekis aukiausi tiksl ir vertybi) yra paprasta ir
priimtina, o asmenybs savybi formavimas, vertinant socialines-psichologines determinantes, yra labai reikmingas.
Ypa svarb vaidmen reguliuojant bendravimo proces vaidina asmenybs emocins-valios savybs (, 1977, 1982; Collins, 1996; Meidus, 1993, 1999,
2001 ir kt.). Prie toki savybi galime priskirti: tikslo siekim, pasitikjim, pasitenkinim, drs, aspiracij lyg tai asmenybs socialinio aktyvumo rodikliai.
Literatros altini analiz leidia teigti, kad sportininko asmenybs problema
itirta nepakankamai. Labai didel spraga susiformavo tiriant sporto komandos
tak aidj asmenybs formavimuisi. Konkrets sportininko asmenybs psichologiniai determinacijos mechanizmai taip ir lieka neitirti, nors kai kurie autoriai
nurodo, kad sutelkt komand aidjams bdingas aktyvumas, rytas siekiant
tikslo, pasitikjimas, reiklumas (, 1975; , 1976 ir kt.).
Atsivelgdami i problem mes iklme udavin, itirti skirtingos socialins-psichologins brandos komand svarbias sportinink asmenybs emocinesvalios savybes. Mes numatme, kad komand, kuri socialin-psichologin branda yra pakankama, ios aidj savybs bus rykesns, negu t komand, kuri
branda nra pakankama.
Tyrimo metodika
Ikeltam udaviniui sprsti mes panaudojome O. Dakeviiaus sukurt emocini-valios savybi vertinimo EVS-1 metodik, kurioje modeliuojama funkcin daugiapakop veiklos sistema (, 1976).

RANKINIO
Metodika leidia tirti sportininkus skming ir neskming veiksm situacijose,

esant vairioms psichinms bsenoms. Tyrimas vyksta laboratorijoje, atsiribojus
nuo paalini dirgikli. Naudojamas specialus neiojamas reakciometras, susidedantis i tiriamojo ir tyrjo pult. Tiriamojo pulte taisytas matinis baltos spalvos
ekranas, kuriame pasirodo alios spalvos dirgiklis, deimt nuosekliai sunumeruot
mygtuk, raudonos ir baltos spalvos signalins lemputs (informacijai apie rezultatyvum gauti).
Tiriamasis, atsakydamas alios spalvos signalo pasirodym ekrane, nuspaudia pasirinkt mygtuk. Tada usidega viena i signalini vertinimo lempui (kuri
lemput usidegs, priklauso nuo tyrjo). Tyrjo pulte idstyta: mygtukas lemputei-dirgikliui tiriamojo pulte jungti, rankenl viesos dirgiklio trukmei ir sekundometrui reguliuoti (keiiant rankenls padtis, ivengiama slyginio reflekso susidarymo reaguojant laik), elektrosekundometras. Mygtuko signalinms lemputms jungti padtis parodo, kuri signalin lemput usidegs, nuspaudus tiriamajam pasirinkt mygtuk.
Prie pradedant tiriamasis instruktuojamas.
Tyrimas motyvuojamas kaip sportininko greiio savybi tyrimas. Tiriamajam paaikinama, kad jo motorini reakcij rezultatai, spaudiant t ar kit mygtuk, priklauso nuo jo greitumo. Nurodoma, kad kiekvienam prietaiso mygtukui uprogramuotas tam tikras laiko intervalas (kontrolinis mygtuko laikas), kuris trumpja, sijungus viesos dirgikliui, kurio trukm vairiems mygtukams (nuo pirmo iki deimto
mygtuko trukm sumaja 10 kart) skirtinga. Svarbu pabrti, kad uduoi sunkumas didinamas, trumpinant kontrolin laik. Jeigu tiriamojo reakcija pateikt dirgikl
trumpesn u kontrolin duotojo mygtuko laik, tai usidega balta signalin lemput
skm (teigiamas pastiprinimas), jeigu reakcijos laikas virija kontrolin laik, tai
sijungia raudona kontrolin lemput, ir bandymas vertinamas kaip neskm.
I tikrj kontrolinis laikas neatitinka tikrovs ir apie j instruktuojama, norint
padaryti motorins reakcijos laiko (trukms) parametr tiriamj motyvacijos objektu ir j rezultatyvumo rodikliu. Skm ir neskm uplanuojamos i anksto.
Prietaisas leidia tyrjui dar iki tiriamojo veiksm nustatyti pastiprinimo tip. Veiksmai vertinami taip, kad vis tiriamj pasiekim lygis bt vienodas.
Motyvo, skatinanio veikti, sustiprinimui ir vienod vaizdini apie tiriamiesiems
pateikt uduoi sunkumo skal sukrimui, vestas socialinis sunkumo kriterijus.
Tiriamajam praneama, kad dauguma jo amiaus, lyties, sporto akos ir kvalifikacijos sportinink skmingai atlieka uduotis nuo 1 iki 5, o sunkesnes vykdo ne
visi. Socialinio kriterijaus tikslas lenktyniavimo slygomis sustiprinti motyv, o j
atitinkanti maksimalaus sunkumo 5 uduotis tampa reikmingu sunkumo skals
atskaitos taku, vertinat savo galimybes, aspiracij lyg. Tai btina prielaida, modeliuojant skms neskms situacijas ir jas atitinkanias emocines bsenas.

RANKINIO
Tyrimas pradedamas po 10 bandomj pirmo mygtuko nuspaudim, nevertinant

rezultat (treniruot). Po to tiriamieji patys pasirenka uduotis ir bandym skaii,
augant aspiracij lygiui, nuo lengvesni uduoi pereinama prie sunkesni. Iki 7
uduoties imtinai jie gauna teigiam pastiprinim (skms situacija S-I). Nuo 8
uduoties j veiksmai vertinami kaip neskm, todl aspiracij lygis sumaja iki 5
uduoties (neskms situacija N). Nuo 5 iki 8 uduoties motorins reakcijos vl
vertinamos kaip skm (skms situacija S-II). 8 uduoiai duodamas neigiamas
pastiprinimas. Tiriamajam siloma paiam pasirinkti vien i sunkesni uduoi ir,
maksimaliai sutelkus jgas, skmingai j atlikti 5 kartus i eils. Tyrjas visus 5
bandymus vertina kaip skmingus (maksimalios mobilizacijos situacija).
Registruojama motorini reakcij trukm ir aspiracij lygis (pagal uduoties,
kuri pasirinko tiriamasis, sunkum), taip pat subjektyvus pasitikjimo savo jgomis, atliekant uduotis, vertinimas. Jei tikjimas skme didesnis u abejones,
tiriamasis atsako tikiu, o jei dominuoja abejons abejoju.
Tyrimo pabaigoje vyksta pokalbis, kurio metu iaikinamas tiriamojo poiris
pasiektus rezultatus, darbo metu atsiradusius emocinius igyvenimus, perspektyvini veiklos tiksl formavimo ypatybes.
Trumpa emocini-valios savybi charakteristika
Tikslo siekimas tai idealus, sivaizduojamas ir apmstomas veikimo rezultatas, slygojantis veikimo bd, o tikslo numatymas tai to apmstymo, suvokto
vaizdais, rezultato siekimas. Numatomo rezultato vaizdas virsta skatinamja jga,
tikslu, pradeda kreipti veiksm ir lemti jo atlikimo bd pasirinkim tik tada, kai jis
yra susijs su tam tikru motyvu arba motyv sistema (motyvacija). Tikslo atsiradimas yra svarbiausias veiksmo atlikimo momentas, lemiantis nauj veiksm susidarym. Funkciniu poiriu veiksmo jg sudaro tikslo atsiradimas, veiksmo atlikimas, atlikimo emocinis ir paintinis vertinimas ir galutinis veiksmo rezultatas (Atkinson, 1974; Chapman, Carrigan, 1993; Berzonsky, Perrari, 1996; Collins, 1996).
Tikslo siekimas btinas treniruoi ir varyb procese, kuriame rankininks
tobulina savo meistrikum nebijodamos susidariusi sunkum esant maksimaliems krviams.
Pasitikjimas. mogaus jutimas, supratimas, kad yra pajgus atlikti tuos udavinius, kuriuos jam kelia gyvenimas (ypa sportin-aidybin veikla) ir kuriuos jis
kelia pats sau. mogus pasitiki savimi, jei jo savs vertinimas kurioje nors veiklos
srityje atitinka realias jo galimybes. Jei save vertina labiau, negu i tikrj gali,
mogus perdtai pasitiki savimi, jei menkiau nepasitiki savimi. Kai mogus skatinamas vertinti save pagal realius gabumus, sugebjimus ir pagal tai reikti pretenzijas, yra puoseljamas jo pasitikjimas (Psichologijos odynas, 1993; ,
1962). Pasitikintis sportininkas neabejodamas priima sprendimus ir juos vykdo.
!
RANKINIO
Atkaklumas sugebjimas ilgai ir rytingai siekti usibrto tikslo, kovoti su

klitimis. Atkaklum lemia ilgalaik psichini jg mobilizacija, tikjimas skme.
Atkaklumas ugdomas nuo ikimokyklinio amiaus, diegiant vaikui sugebjim pabaigti iki galo jo ami atitinkanias uduotis, sugebjim savo veiksmais siekti
bsimo rezultato ir, jeigu reikia, veikti kitas tuo metu j apmusias paskatas (Psichologijos odynas, 1993).
Atkaklus sportininkas dl laikin neskmi nesustoja pusiaukelje. Jis siekia
pergals bet kokiomis slygomis, netgi esant pranaesniam varovui. Be to, jis
greitai, apgalvotai priima pagrstus sprendimus atsakingais veiklos momentais, yra
kritikas, nesiblakydamas veikia.
Drausm tai sportininko valios pasireikimas, pasiymintis sugebjimu smoningai tiksliai ir laiku atlikti savo pareigas. Drausm reikiasi mokjimu paklusti
elgesio taisyklms ir normoms, bendruomens keliamiems udaviniams. Smoninga drausm tai savarankikas, btinas, suvoktas savo pareigos atlikimas.
Valios savybs tikslo siekimas, pasitikjimas, atkaklumas, drausm
glaudiai tarp savs susij ir viena kit slygoja. Jeigu viena valios savyb neiugdyta arba silpnai iugdyta, tai ir kitos savybs praranda savo visavertikum. Jeigu
aidjas nra atkaklus, tai nebus ireikta ir jo iniciatyva. Vadinasi, norint veikti
ikylanias aidybines klitis, reikia, kad visos savybs bt pakankamai ilavintos, nors atskirais veiksmais gali labiau reiktis viena ar kita valios savyb.
Tyrimo rezultatai ir j aptarimas
Tyrimo rezultatai patvirtino ms ikelt hipotez (11 lentel). Pateiktoje lentelje mes matome, kad pagrindins emocins-valios savybs skirtingos socialinspsichologins brandos komandose reikiasi nevienodai. Galime teigti, kad pakankamos brandos (A grup) komand aidjos siek aukto tikslo. Visi tikslo siekimui bdingi parametrai (perspektyvinis tikslas, aspiracij lygis) buvo daug geresni
negu nepakankamos brandos (B grup) komand aidj.
A grups aidjos yra optimaliai tiki skme. Reikt atkreipti dmes, kad pasitikjimas atliekant skmingus veiksmus siekia 67,0 proc. (pagal imtaprocentin
pasitikjimo skal), tai yra tas pasitikjimo lygis, kuris btinas maksimaliai mobilizuojant psichomotorines savybes ir formuojant pasirengim veiksmui. domu tai,
kad pasitikjimo savimi stoka, savitvardos trkumas bdingas nepakankamos brandos komand aidjoms, o ypa vartininkms aidimo metu.
Labai enklus atkaklumo rodikli skirtumas tarp A ir B komand aidj. Ypa
jis pastebimas t aidj, kuri fizinis ir techninis pasirengimas yra nepakankamas. Tai bdinga ir B grups aidjoms.
Labai gera drausm t aidj, kurios priklauso A grupei ir kuri gera technika
bei fizinis pasirengimas.
"
RANKINIO
11 lentel
Skirtingos socialins-psichologins brandos komand rankininki emocinivalios savybi pasireikimas
( x Sx )
SPGB
Emocins valios
A grups
B grups
A grups
B grups
savybs
komandos
komandos
komandos
komandos
1998 m.
2002 m.
Tikslo siekimas (tikslas)
6,9 0,3
5,2 0,29
7,1 0,5
6,8 0,3
Pasitikjimas (%)
67,0 0,4
51,0 0,42
66,0 0,3
65,0 0,7
Atkaklumas
8,5 8,8
1,5 8,8
7,9 6,4
7,5 3,2
58,0 0,5
37,0 0,6
62,0 0,4
61,0 2,1
Drausm

Tarp A ir B komand
P < 0,05
P > 0,05
i savybi dinamika penkeri met laikotarpiu vyko tik tarp B grups komand
aidj. Tai patvirtina t fakt, kad aidj emocins-valios savybs, atsiskleidianios aidimo veikloje, priklauso nuo komandos socialins-psichologins brandos.
Be to, galime teigti, kad i savybi pasireikimas priklauso ir nuo aidj techninio meistrikumo ir fizinio pasirengimo.
Didelio meistrikumo sportininki ir j treneri psichologins apklausos analiz
rodo, kad daugumai rankinio aidj bdingos tokios savybs: tikslo siekimas, atkaklumas, savitvarda, kad jie gali iksti ir veikti didelius krvius bei nuovarg. Taip
pat jos gali iksti skausm gavusios traum ir tsti aidim, jeigu tai manoma.
Rankinio aidimas, sistemingas sunkum veikimas formuoja aidj emocines-valios savybes, bet tai negali vykti stichikai. Todl ne visoms aidjoms bdingos vienos ar kitos emocins-valios savybs. Jos ugdomos skmingai tik tada,
jeigu teisingai organizuotas treniruoi procesas ir geras komandos psichologinis
mikroklimatas.
Ivados
1. Skirtingos socialins-psichologins brandos rankinio komand aidj emocini-valios savybi svarbi aidimo veiklai iraikos laipsnis labai skirtingas.
Pakankamai subrendusi komand sportininkams bdingas tikslo siekimas
(auktas aspiracij lygis, didelis perspektyvinis tikslas), optimalus pasitikjimas skme ir pasitenkinimas sprendiant sunkias aidimo uduotis.
2. Sportininki asmenybs emocins-valios savybs atlieka svarbi psichoreguliacin funkcij aidimo, skatindamos tarpusavio sveikos aidiant efektyvum.
#
APIBENDRINIMAS
XXI a. pradioje sportas tapo vienu i svarbiausi ms gyvenimo informacins,
moralins-psichologins ir materialins aplinkos elementu. Didjanti sporto reikm sukelia ypatingas problemas, susijusias su jo taka mogui. Apie sport galima kalbti kaip apie savotik iuolaikinio urbanizuoto pasaulio ekologin faktori,
todl iuo sudtingu laikotarpiu sporte reikalingas naujas mstymas, nauja psichologija, daug sudtingesni sporto etikos principai, kurie remtsi daug tvirtesniu
idj ir jausm krybiniu pamatu, atsakomybe, bendradarbiavimu, dvasingumu ir
humanizmu.
Ikyla klausimas, ar yra iuolaikiniame sporte rekord riba. Daug kompetenting specialist, diskutuodami iuo klausimu, aikaus atsakymo nepateikia. Aiku,
kad sporto rekordams, kaip ir mogaus galimybms, riba yra. Juk negalima pasiekti tokio uolio aukt rekordo, kok pasiekia uolininkai su kartimi. Taigi apie
fizini galimybi ribas sporte kalbti galima. Taiau apie psichini galimybi ribas
diskutuoti niekas nedrsta. ioje srityje mogaus galimybs yra neribotos. Reikia, kad psichologinis pasirengimas didelio meistrikumo sportininkams taps kertiniu akmeniu, o varyb nugaltoju taps tik tas sportininkas, kuris geriau parengs
savo psichik kovai su stipriu varovu. Taktinis tobuljimas, tobulas technikos valdymas, maksimalus individuali psichologini ypatum panaudojimas, speciali
sugebjim ugdymas tai praktiniai udaviniai, kurie negali bti efektyviai isprsti be dideli sporto psichologijos laimjim.
ioje monografijoje, panaudodami socialins psichologijos galimybes, ianalizavome vien svarbiausi sporto aidim (rankinio) problem tai rankininki tarpusavio sveikos ypatumus ir ios sveikos priklausomyb nuo komand socialins-psichologins brandos. Neliko nepastebti ir tyrimo metu nustatyti komand
sutelktumo parametrai, skatinantys j gyvybingum, bei aidj asmenybs individuals ypatumai.
Trumpai apvelgsime gautus tyrimo rezultatus ir j panaudojimo praktikoje galimybes. Padaryti tai bus nelengva. Pirma, grupiniai darbo metodai dar negavo
reikiamo vertinimo sporto aidim praktikoje. Antra, atlikti teoriniai ir praktiniai
tyrimai buvo orientuoti tas problemas, kurios bus labai aktualios artimiausioje
ateityje, kada mokomasis-aukljamasis darbas gis grupin charakter ir pagal form, ir pagal turin, o sporto aidim komandos taps veiklos subjektais. Vis dlto
mes pasistengme padaryti tai, kas numatyta, ir nukreipme ms pamstymus
iuo metu egzistuojani mokomj-aukljamj sporto praktik, t. y. sudarme
galimyb pritaikyti efektyvios grupins veiklos dsningumus.
Svarbiausia yra tai, kad aidj tarpusavio sveikos formavimas pads didinti
mokomojo-aukljamojo darbo efektyvum visais esamais ir bsimais momentais.
$
APIBENDRINIMAS
Galime sivaizduoti ir vertinti slygas, kuri laikymasis skatins komandos formavimsi. proces tikslinga pradti ne tik nuo tarpasmenini santyki komandoje
vertinimo (nors tai labai svarbu), bet ir nuo tarpusavio sveikos formavimo. Pati
tinkamiausia, ms nuomone, forma yra intensyvus aidj darbas mikrogrupsetiradose. sivaizduojant toki mikrogrup nesunku sivaizduoti bendravimo sistem
ir didesnse grupse. Darbo triadose pranaumas yra tas, kad dalyviai traukiami
vairias situacijas, kurios gali ikilti tarpusavio sveikos metu. Pagaliau mikrogrupse-triadose, lyginant su didelmis grupmis, kuriose gali atsirasti nepageidaujam pasekmi, tokie reikiniai bus minimals. Triad sudtis turi nuolat keistis, kad
kiekvienas dalyvis turt galimyb sveikauti su kitais, tai pads greiiau sisavinti
mokjim kontaktuoti vienam su kitu, kai i moni individualios savybs yra
skirtingos.
Ms atlikti tyrimai patvirtino ikelt hipotez, t. y. mes rodme, kad aidj
tarpusavio sveika tiesiogiai priklauso nuo grupi socialins-psichologins brandos.
aidimo veiklos stebjimas, objektyvs tarpusavio sveikos rodikliai mums leido nustatyti i komand aidj tarpusavio sveikos paeidimus. Pakankamos
brandos komand paeidim skaiius penkeri met laikotarpiu siek 1060,0, nepakankamos brandos komand 19982000 m. 2401,5, o 20002002 m. 398,0.
Matome, kad komand branda yra tiesiogiai susijusi su j veiklos rezultatais. Tik B
grups komandoms pasiekus didesn socialin-psichologin brand veiklos rezultat kokyb enkliai pagerjo.
Tyrimo metu buvo nustatyti aidj tarpusavio ryiai ir tie aidimo momentai,
kur daugiausia padaroma klaid. Daugiausia klaid tenka sveikaujant Pk K, Pk L,
C L aidjoms, kada atliekami perdavimai (netiktas perdavimas) ir pasaugojant.
Taktiniai udaviniai daug lengviau ir efektyviau buvo sprendiami t triad (aidj tarpusavio sryi), kuri aidimo staas buvo didesnis.
Sprendiant taktines aidimo uduotis aidjos su didesniu aidimo stau daug
geriau orientavosi situacijose, kai orientyras buvo aidj pasiskirstymas aiktelje (erdvs orientacijos tipas) ir kai orientyras buvo aidimo veiksm turinys (kinetin orientacija), (subjektyvs tarpusavio sveikos rodikliai).
Atlikt tyrim analiz leidia teigti, kad rankininki tarpusavio sveikoje esmin
vaidmen atlieka taktiniai tikslai (sumanymai), t. y. aidimo principai. Sportininks
iuos sumanymus konkretizuoja gyvendindamos savo operatyvinius-taktinius planus.
Analizs metu buvo parodyta, kad taktini plan gyvendinimas, tai ne vienkartinis veiksmas, o sudtingas procesas. Bet koks sportininks planas yra susijs
su savo ir partners galimybi prognozavimu. Analizuojant kiekvienos sportininks
savs ir partneri galimybi atspindjimo santyk, pastebjome, kad iame sud-
%
APIBENDRINIMAS
tingame painimo procese formuojasi apibendrinti vaizdiniai, kuriuose atsispindi
statiniai, dinaminiai, funkciniai j veiklos parametrai. Didelio meistrikumo sportininks tokiais atvejais demonstravo aukt prognozavimo laipsn, nes sugebdavo
suvokti tuos savo partneri veiksmus anksiau, negu jie praddavo juos gyvendinti. Tai reikia, kad adekvatus savs ir partneri vertinimas yra esminis reikalavimas
formuojant bsim plan-sumanym.
Taktiniai udaviniai, kurie pateikti aidjoms, buvo inomi, taiau neinomi sprendimo bdai, t. y. jos privaljo mstyti ir surasti sprendim. Toks mstymas visada
yra produktyvus, krybinis, atskleidiantis kak naujo individui. Teorinio mstymo
procese aidjos privaljo ieiti u vaizdinio-jutiminio objekto savybi ir sprsti ne
tik i anksto pateiktus udavinius, bet ir tuos, kurie joms paioms ikilo.
Palygin vaizdini sutapim pastebime, kad dideli skirtingos brandos komand
neatitikimai daugiau susij su sportininki aidimo savybmis, negu su asmeninmis (atitinkamai 0,490,31, P < 0,001) (1998). Komandoms pasiekus vienod socialin-psichologin brand, skirtumas tarp i fenomen inyksta. i komand
vaizdiniai susij su aidj asmeninmis savybmis penkeri met laikotarpiu liko
nepakit. Tai parodo, kad vaizdiniai, susij su aidj asmeninmis savybmis,
yra konservatyvs ir aidimo veikla j kitimui takos neturi.
is faktas, dar kart patvirtina t ties, kad aidj tarpusavio sveikai takos
turi vaizdiniai apie j viena kitos aidimo savybes. Asmenins savybs, kaip manoma, maiau reikmingos, taiau j nepaisyti nepatartina. Analogiki rezultatai buvo gauti ityrus skirtingo stao aidj sryius.
Sociometrinis pasirinkimas pagal funkcin (dalykin) kriterij parod skirtingos
brandos komand didelius skirtumus. Pakankamos brandos komandos turi beveik
keturis kartus daugiau viena kit pasirenkani por (atitinkamai 69,017,0 proc.).
Akivaizdu, kad geri tarpusavio santykiai daro tak aidj tarpusavio sveikai, o
ie savo ruotu tarpusavio santykiams. Be tarpusavio supratimo, pagarbos, pagalbos, atjautos nemanoma pasiekti gero komandos susiaidimo.
Pakankamai reikmingi pokyiai pastebimi analizuojant komand sutelktumo
parametrus FVS ir FVTP. Jeigu pradiniame tyrimo etape asmeninis skirtingos
brandos komand FVS skirtumas buvo gana didelis 30,0 proc., tai 2002 m. is
skirtumas siek 1,0 proc. Tarpasmeniai FVS rodikliai irgi buvo analogiki.
FVTP rodikli kaita taip pat priklauso nuo komand brandos. Be to, irykjo
dsningumai, t. y. didjant FVTP didja ir koedukacinio sprendim primimo parametras.
Remdamiesi iais tyrim duomenimis, silome treneriams treniruoi proces
traukti FVS ir FVTP tobulinimo bdus ir priemones bei sportinink speciali (aidimo) savybi ugdym. Tai pagerins komand aidimo veiklos rezultatyvum.
Komandos susiaidimas tai gera aidj tarpusavio sveika ir tarpusavio su-
&
APIBENDRINIMAS
pratimas. Susiaidimas pasiekiamas per treniruotes ir varybas, kada yra pastovi
komandos sudtis, didelis aidj meistrikumas ir tiksliai sukomplektuoti tarpusavy veikiantys aidj sryiai.
Nereikia pamirti ir sportininki individuali savybi. Ypa reikia atkreipti dmes aidj emocin-valios srit, kurios vaidmuo reguliuojant aidj tarpusavio sveik ir bendravim yra neabejotinai reikmingas. T fakt patvirtina ms atlikti
tyrimai, t. y. bsim varyb taktini veiksm planavimas yra emocionaliai valingas
procesas. Akivaizdu, kad aidjoms turint tam tikros informacijos apie varybas,
varoves, is procesas bus lydimas nerimo, pasitikjimo nepasitikjimo, pasitenkinimo nepasitenkinimo.
Btent ia anticipacijos*reikiniai, kaip kognityviniai-reguliaciniai procesai, logikai susijungia su sportininko asmenybs psichologija, jo motyvacijos ypatumais, psichologine bsena, taip pat su valinga reguliacija (, 1982).
Tirdami rankinio komand aidj tarpusavio sveikos psichologines problemas, vidinius komand ryius, mes sitikinome i klausim vairiapusikumu ir
sudtingumu. Vis dlto ie klausimai buvo ianalizuoti. Jie numato nauj, turini
teigiamos teorins ir praktins reikms sportui, pedagogikai, psichologijai, tyrim
krypt. Tai gauna ypating svarb dideli laimjim sporte, nes ioje veiklos srityje
svarbu inoti, kaip suformuoti tarpasmeninius komandos santykius, kaip ivengti
konflikto arba kaip i jo ieiti, kaip sukurti tok socialin-psichologin mikroklimat, kuris skatint sportininki motyvacij, aukt sporto rezultat siek.
Baigdamas teorini ir eksperimentini rezultat analiz, autorius nemano, kad
jo pateiktos rekomendacijos ir palinkjimai gali bti tiesiogiai perkelti mokomj
treniruoi proces. ie palinkjimai ir rekomendacijos tai tik pradin pozicija,
sudtingo kelio pradia, kur turi nueiti mokslas ir praktika, kad gyvendinti pagrindin sporto siek sukurti ger socialin-psichologin aplink sportininkams rengti.
Gali bti, kad kai kurie ms teiginiai taps diskutuotini, o gal sukels koleg
prietaravimus. Diskusija neprietarauja mokslui, tai jo dalis, teis, privilegija. Polemika, diskusija tai, ko ir trksta pastaraisiais metais psichologijos mokslui,
todl visas mums isakytas pastabas, kokios kritikos jos bebt, mes priimsime
ir bsime u jas dkingi.
* Anticipacija tai mogaus sugebjimas numatyti veiksm rezultat, problemos sprendim.
'
LITERATRA
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.

Albrecht T. L., Adelman M. B. Social support and life stress : new directions
for communication research // Human Comunication Research. 1984, no 1,
p. 322.
Allen L. D., Iwata B. A. Reinforcing exercise meintenance : using existing
highnote, activities // Behavior Modification. Vol. 4, 1980, p. 337354.
Allison M. Role conflict and the female athlete : preoccupations with little
grouding // Journal of applied sport psychology. 1991, no 3, p. 4960.
Anchel M. Sport psychology : from theory to practice. Scottsdale, AZ :
Gorsuch Searisbrick, 1990, p. 2531.
Arrow K. I. Social choice and individual values. New York : J. Willey, 1957,
p. 2328.
Atkinson J. W. The mainstream of achievement oriented activity. Motivation
and achievement. New York : Halstead, 1974, p. 1314.
Berzonsky M. D., Ferrari J. R. Identity orientation and Decisional Strate gies
// Personality and individual Differences. Vol. 20, no 5 (1996), p. 597606.
Blumer H. Symbolic interactionism. Englewood-Cliffs, 1969, p. 6167.
Brand. Group decision making. London : Acad. Press., 1982, p. 1518.
Brawley L., Carron A., Widmeyer W. The influence of the group and its
Cohesiveness on perception of group goal related variables // Journal of
Sport and Exercise Psychology. Vol. 15, 1993, p. 245266.
Carron A. V. Cohesivenss in sport groups : interpretations and Considerations
// Journal of Sport Psychology. Vol. 4, 1982, p. 123138.
Carron A. V. Cohesion in sport teams // Psychological foundations of sport /
eds. J. M. Silva and R. S. Weinberg. Champaing, IL : Human Kineticts,
1984, p. 340351.
Carron A. V., Widmeyer W., Brawley L. The development of an instrument to
assess cohesion in sport teams : the Group Environment Questionnaire //
Journal of Sport Psychology. Vol. 7, 1985, p. 244267.
Carron A. V. The sport team as effective group // Applied sport psychology :
Personal growth to peak performance / ed. J. Williams. Mountain View, CA
: Mayfield, 1993, p. 110121.
Carron A. V., Spink H. S. Team building in an exercise setting // the Sport
Psychologist. Vol. 7, 1993, p. 818.
Cartwright D., Zander A. Group dynamics : research and theory (3 rd. ed.).
New York : Harper Row, 1968, p. 7374.
Chapman J., Carrigan M. Publik self-atention and Personal Standards : the
Impact on Group Composition // Current Psichology : Developmental, Learning,
Personality, Socialial Fall. Vol. 12, no 3 (1993), p. 216229.
LITERATRA
18. Collins N. L. Working Models of Attachment : implications for Explanation,
Emotion and Behavior // Journal of Personality and Social Psichology. Vol.
71, no 4 (1996), p. 810832.
19. Cumming M. The theory and practice of personnel management. London :
Acad. Press., 1968.
20. Denzin N. K. Symbolic interactionism and ethnomethodology // Understanging
everyday life / ed. J. Douglas. London, 1972, p. 103112.
21. Ellemers N. et al. Status protection in status minority groups // Eur. J. Social
Psychology. Vol. 22, 1992, p. 123140.
22. Elemers N., Spears R., Doosje B. Sticking together or failing apart : ingroup
identification and a psychological determinant group commitment versus
individual mobility // Journal Personality and Social Psychology. 1997, p.
617626.
23. Essing W. Team line up and team achievement in European football //
Contemporary psychology of sport / ed. G. S. Kenyon. Chicaga : Athletic
Institute, 1970, p. 349354.
24. Festinger L. Informal social comunication // Psychology Rew. Vol. 57, 1950,
p. 274.
25. Festinger L., Schacter S., Back K. Social pressures in informed groups : a
study of a hausing project. New York : Harper, 1950, p. 164.
26. Fischer H. Communication and organization in small groups. Problems of
mental development and social psychology : XVIII International Congress of
Psychology. Abstracts. 1966, p. 378.
27. Fisher A. C., Zwart E. F. Psychological analysis of athletes anxiety responses
// Journal of Sport Psychology. No 4 (1982), p. 388404.
28. Gould D., Weinberg R. S. Sources of worry in successful and less successful
intercollegiate wrestlers // Journal of sport Behavior. Vol. 8, 1985, p. 115127.
29. Gurman E. G., Long K. Work Role Identity and Leadership Behavior // the
Journal of Psychology. Vol. 128, no 4 (1994), p. 397402.
30. Hanin Y. L. Performance anxiety in sport: new dimensions // Recent Advances
in Sports Psychology / ed. J. Mohan. Friends Publications (India), 1996, p.
5378.
31. Hanin Y. L. Mental Training : does it work? Annual Congress of the European
College of Sports Science. Book of abstracts. Part I. Copenhagen, Denmark :
University of Copenhagen, 1997, p. 1213.
32. Hanin Y. L. Sport psychology research and consultancy with elite athletes
and coaches. London, 1999, p. 28.
33. Hardy L. A catastrophe model of performance in sport. Stress and performance
in sport. England : Willey, 1990, p. 81106.

LITERATRA
34. Heider F. The Psychology of Interpersonal Relations. New York : J. Willey,
1958.
35. Helson R. Challenger and upholdex syndromes in crities // Journal Personality
a Social Psychology. Vol. 38 (5), 1980, p. 825838.
36. Yukelson D., Weinberg R., Jackson A. A multideminsional group cohesion
instrument form intercollegiate basketball teams // Journal of Sport Psychology.
No 6 (1984), p. 103117.
37. Jones J., Hardy L. Stress and cognitive functioning in sport // Journal of Sport
sciences. No 7 (1989), p. 4163.
38. Karasawa M. Toward am Assessment of Aocial Identily : the Strukture of
Group Identification and ist Effects on in Group Evaluation // British Journal of
Social Psichology. Vol. 30, 1991, p. 293307.
39. Karoblis P. Sporto treniruots teorija ir didaktika. Vilnius : Egaldo, 1999, p.
57.
40. Kelley H. H., Thibaut J. W. Experimental studies of probleam solving and
process // Handbook of social psychology. Cambrige, vol. 2, 1954, p. 738
779.
41. Levinger B., Schniger D. Test of risk asvalue hypothesis // Journal Pres.
and Social Psychology. Vol. 11, no 2 (1969), p. 165169.
42. Meidus L., Peira J. Psichologiniai tyrim metodai sporte. Vilnius, 1988.
47 p.
43. Meidus L. Ciklini sporto ak sportinink emocins bkls kontrol // Ciklini
sporto ak treniruoi metodika. Vilnius, 1993, p. 4042.
44. Meidus L. Sporto psichologijos udaviniai. Vilnius, 1994. 11p.
45. Meidus L. Didelio meistrikumo rankininki judesio reakcij ypatumai // Sporto
mokslas. 1998, Nr. 5 (14), p. 6567.
46. Meidus L. Rankinink emocini valios savybi pasireikimas ir j formavimas
// Sporto mokslas. 1999, Nr. 3, p. 3336.
47. Meidus L. Rankinio komand aidj bendravimo ypatumai // Sporto mokslas.
2001, Nr. 1 (23), p. 5559.
48. Meidus L. Influence of emations upon the efficiency of handball game. Dodatnie
i ujemne aspekty aktywnosci ruchowey. Czs II SZCZECIN. 2001, p. 251
256.
49. Meidus L. Rankinio komand aidj tarpusavio sveikos ypatumai // Sporto
mokslas. 2003, Nr. 3 (33), p. 2731.
50. Meidus L. Koedukacini sprendim primimas aidiant rankin // Sporto
mokslas. 2004, Nr. 4, p. 5054.
51. Meidus L. Metim vartus kontrol aidiant rankin // Ugdymas. Kno kultra.
Sportas. 2004, Nr. 2 (52), p. 3843.

LITERATRA
52. Meidus L. Sporto psichologijos tyrimo metodai. Vilnius, 2004. 47p.
53. Mikalauskas R. Edukologini veiksni derinimas sporto komandos veikloje :
[rankratis]: daktaro disertacija : socialiniai mokslai, edukologija (07S).
Kaunas : Lietuvos kno kultros akademija, 2000. 160 p.
54. Mikinis K. Psichologinis mikroklimatas vienas i veiksni, lemiani sportin
meistrikum // Jaunj sportinink rengimo valdymas. Kaunas, 1995, p.
1011.
55. Moghaddam F., Stringer P. Trivial and Important Criteria for Social categorization
in the minimal group paradigm // the Journal of Social Psychology. Vol. 126
(3), 1986, p. 345354.
56. Petrovskis A., palinskis V. Socialin kolektyvo psichologija. Kaunas : viesa,
1983. 184 p.
57. Psichologijos odynas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1993.
368 p.
58. Rankinis / sud. G. Stasiuleviius. Kaunas : viesa, 1999. 286 p.
59. Reid A., Deaux K. Relationship Between Social and Personal Identites :
segregation or Integration? // Journal of Personality and Social Psychology.
Vol. 71, no 6 (1996), p. 10841091.
60. Rosenfeld L., Wilder L. Communication fundamentals : Active listening // Sport
Psychology Training Bulletin. Vol. 1 (5), 1990, p. 18.
61. Russel J. Diadic interaction in a logical reasoning problem requiring inclusion
ability // Child Devel. Vol. 52, no 4 (1981), p. 13221325.
62. Shaw M. E., Costanzo P. R. Theories of social psychology. New York,
1970.
63. Shumaker S. A., Brownell A. Toward a theory of social support : Closing
conceptual gaps // Journal of Social Issues. No 40 (1984), p. 1136.
64. Silverman J., Jeringer E. Diadic interaction and conversation induction: A test
of Piagets aquilibration model // Child Devel. Vol. 48, no 4 (1973), p. 815
820.
65. Slavin R. When does cooperative learning increase student achieverment? //
Psychology Bulletin. Vol. 94, no 4 (1983), p. 429446.
66. Spink K. S., Carron A.V. Group cohesion and adhesion in exercise classes /
/ Journal of Sport and Exercise psychology. No 14 (1992), p. 7886.
67. Spink K. S., Carron A. V. The effects of team building on the adherence
patterns of female exercise participants // Journal of Sport and Exercise
Psychology. Vol. 15, 1993, p. 5062.
68. Stanislovskis K. Mano meninis gyvenimas. Vilnius : Valstybin groins
literatros leidykla, 1951.
69. Stonkus S. Krepinis. Vilnius : Mokslas, 1985. 336 p.
!
LITERATRA
70. Suslaviius A. Socialin psichologija. Vilnius : VU, 1998, p. 6369.
71. Thoits P. A. Identity Relevant Events and Psychological Symptoms : a
Contonary Tale // Journal of Health and Social Behavior. Vol. 36, 1995,
(March), p. 7282.
72. Tuckman B. W. Developmen fal squence in small groups // Psychological
Bulletin. Vol. 63, 1965, p. 384399.
73. Valk A., Karu K. Attitudinal and behavioural attachment to the group : Symbolic
and concrete ethnic identity. Intercultural communication and changing national
identity. Tartu, 1999, p. 7286.
74. Vroom V., Yetton P. Leadership and decision making. Pittsburg : The Free
Press., 1973.
75. Zimbardo P. Cognitive dissonans and the control of human motivation // Theories
of cognitive consistency / ed. R. P. Abelson. et al. Chicago, 1968.
76. . .
// . : , 1955. c. 125153.
77. . . : -
. : , 1990. 239 .
78. . . . : , 1980. 272 .
79. . . . :
, 2000. 287 .
80. . . //
. 1962, . , c. 97111.
81. . . . : , 1979. 151 .
82. . .
// . , 1969.
83. . ., . . .
, 1983. 62 .
84. . ., . ., . .
//
. 1978, . 8, c. 5158.
85. . . . :
, 1982. 199 .
86. . . . : , 1983. 271 .
87. . ., . . . :
, 1990. 212 .
88. . . : . : ,
1978, c. 112215.
89. . . //
. , 1977, c. 7992.
"
LITERATRA
90. . .
// . 1977, . 4,
c. 6473.
91. . . // .
: , 1987, c. 1819.
92. . . . 1969, c. 48170.
93. . .
o // . , 1978, c. 39.
94. . . //
. , 1977.
c. 128.
95. . .
, .
. 1974, . 1, c. 811.
96. . .
//
.
, 1976, c. 6870.
97. . ., . . . : ,
1983. 79 .
98. . . .
: , 1987, 207 .
99. . . // .
, 1975, . 6, c. 105115.
100. . ., . .
// . 1980,
. 4, c. 38.
101. . ., . ., . .
// . 1998, . 2,
c. 6171.
102. . .
// . : , 1962,
c. 277284.
103. . . // .
: , 1975, c. 229236.
104. ., . //
. : , 1979, c. 6584.
105. . . . : , 1972.
328 .
#
LITERATRA
106. . . . : ,
1998, c. 97.
107. . . : ,
, . : , : ,
2000, c. 178181.
108. . . . : ,
2000, c. 115118.
109. . . -
o // . 2004, .1, c. 126136.
110. . . . :
C, 1984. 127 .
111. . ., . .

//
. , 1975, c. 116118.
112. . . : C, 1978, c.
192195.
113. . ., . .
. : , 1985. 221 .
114. . ., . . :
a. : , 1991. 205 .
115. . . . : , 1980, c. 71.
116. . . . : , 1972. 548 .
117. . . . . . : ,
1977. 304 .
118. . . , // :
. : , 1982, c. 7180.
119. . . //
. : ,
1975. 132 .
120. . . // .
1975, . 2, c. 3145.
121. . . //
. ,
1976, c. 6492.
122. . . , //
. T. 1, 1980, . 1, c. 820.
123. . . //
. . 2, , 1981, . 5 c. 322.
$
LITERATRA
124. . .
// a
. , 1984,
c. 6473.
125. . . .
: , 1981. 190 .
126. . // : .
: , 1982, c. 108117.
127. . . . : C, 1977.
279 .
128. . ., . .
. , 1979. 26 .
129. . .
: , 1979.
130. . . : C,
1979. 223 .
131. . ., . .
-
// . 1981, . 1, c. 8189.
132. . . -
. : , 1984. 201 .
133. . . . : , 1990, c. 231232.
134. . // . :
, 1965. c. 304.
135. . .
// . : ,
1981, c. 2444.
136. . . -
// . 1973, . 3, c. 317.
137. . .
// . , 1974, . 4, c. 8192.
138. . .
// . 1977, . 5, c. 4860.
139. ., . .
: -., 1999, c. 291338.
140. . ., . .
//
. , 1985, c. 273285.
141. . . ,
%
LITERATRA
142.
143.
144.
145.
146.
147.
148.
149.
150.
151.
152.
153.
154.
155.
156.
157.
&
// .
: , 1981, c. 7991.
. ., . .
// .
, 1983 c. 279295.
. ., . .
// . 1986, . 6, c. 7786.
/ . . . .
: , 1979. 142 .
:
/ . . . , . .
. : , 1979. 142 .
. . .
: C, 1969.
. . . :
, 1965.
. . //
. 1986, . 4, c. 7681.
. . . :
, 1959, c. 180.
. . . : , 1976. 239 .
. .
: . , 1975.
15 .
. ., . .
//
1971 . : . . .
, 1971, c. 2631.
. . . : C, 1982, c. 100124.
. ., .
: - .
, 1980, c. 8889.
. . .
: , 1980, c. 7782.
. . . : ,
1988. 414 .
. .
. . 1977,
. 7, c. 1517.
LITERATRA
158. . . . : C, 1980.
207 .
159. . .-
. // . 1989,
. 3, c. 141144.
160. . . : ,
1969, c. 84.
161. . .
. // . 1984,
. 2, c. 107112.
162. . . .
// . 1972, . 5, c. 6676.
163. . //
. 1982, . 6, c. 5765.
164. . .
// . 1973, . 3, c. 4854.
'
Summary
HANDBALLERS PSYCHOLOGY OF INTERACTION

Research issue and actuality. Modelling and evaluation of special skills is basic
issue of psychology. In modern social life, in complicated age of modern information
technologies education of new generation requires great psychical strain, psychical
and physical working abilities. Physical education and sports play very important
role in harmonious development of the human being and in the modelling of active
life position. Due to sports we are able to develop not only athletic performance, but
also to model moral qualities of athletes that are important for our society.
Unfortunately, harmony of body and spirit did not become yet main principle of
physical education and sports.
Modern high performance sport includes not only enormous physical loads in training
sessions and competitions but also considerable psychological stresses. Athletes
often face really extreme situations that they must adapt and overcome, otherwise
achievement of high result is not possible. Undoubtedly, psychological factor plays
an important role in sporting activities. With the equal level of athletes physical,
technical and tactical preparedness, winners will be these who will be most strongwilled, mobilised, with higher level of moral qualities. In complicated game situations,
in uncompromising fight, athletes psychic state becomes even more significant.
Handball is very emotional game with very specific difficulties. For overcoming these
difficulties, there is a need for specialised training of handball players. This process
cannot be spontaneous it must be planned and purposeful. Unfortunately, there is
no unity of physical, technical, tactical and psychological training of athletes, as
there is no unity in scientific research of this issue.
When talking about scientific validity of this problem, we have no doubts in great
practical experience of the coaches, however, coachs work, based only on personal
intuition, is not based scientifically. Sports games are an area where specifics of
common activities demonstrated actuality of this problem. High and stable results
can be achieved only via purposeful developmental and educational work with the
team and individual athletes. In sports games we quite often face situations when
teams of almost equal qualification and capacity are very different in sports results,
therefore psychological climate, interpersonal relations in sports teams become an
important issue. Thus scientific researches of team players interaction and common
group activities have special importance.
Our research is actual and closely related to the theory of team (group) psychological
development. In our work players interrelation is regarded as important precondition
of sports activities enhancement. Main players interaction characteristics include
functional role coordination and functional role exchange. Research is actual also

SUMMARY
because of research object choice, as sports teams are one of the most informative
and interesting object of psychological research.
Objective is to identify and explore system of female handball players interrelation
process that stimulates efficiency of team players cohesion and training process
as well as game activities.
Hypothesis. We presuppose that players interaction depends on socialpsychological maturity of the team, players cohesion and that interrelation effects
personal development, activates its emotional-volitional sphere.
Main
1.
2.
3.
theoretical, methodological, practical objectives of research:

To explore real issue of players interrelation.
To investigate players interaction phenomena in teams game activities.
To identify dependence of handball team players interrelations and game
activities on social-psychological maturity of teams.
4. To define main parameters of handball team players interrelations that regulate
players cohesion.
5. To explore dynamics of functional role coordination and functional role
exchange parameters in teams of different social-psychological maturity and
in mini-groups (triads) of different experience players.
6. To investigate main athletes emotional-volitional qualities.
Research object is interrelation of handball teams players in game activities.

Novelty and originality. This work is the first research of players interaction
dynamics in game activities. Main parameters of players interaction and their
dependence on teams social-psychological maturity and athletes game experience,
taking into account their individual qualities are presented in this monograph.
Theoretical and practical significance. Mechanism of handball teams players
interaction in the teams of different social-psychological maturity have been
established and questions where answered: how players interaction and decision
making prediction takes place, what are players interaction forms and specific
effects in tactical actions.
Researches of players interrelations are interesting and significant for the
pedagogics, social psychology, sports psychology and sport pedagogics.
Players interactions can be described as direct interpersonal contacts, based on
characteristics of common activities, group and its members. This sphere embraces

SUMMARY
different social micro- and macro- relations that model group values. What is specifics
of these relations, how they effect each other these are questions that have
theoretical and practical applied significance.
Experimental material presented at the monograph was applied in practise many
times, while preparing game teams to the competitions. Designed and approved
research methods may be used not only for scientific purposes, but also in solving
practical tasks related to efficiency of sports game activities in real teams.
In authors view, presented material will help coaches to train successfully high
performance athletes, to better understand psychological processes in teams to
understand that modern sport is not only fight of muscles, but also of nerves and
minds that constantly rise high demands to scientific-methodical basing of high
performance athletes training. Author believes that coaches will not stay indifferent
to the recommendations given in monograph and will try to implement them in
athletes training and their excellence development.
Validity of research results
Results of our research conform to the adopted scientific criteria of reliability and
validity, because wide spectre of research methodics have been employed.
Monograph covers eight series of research results with the participation of 60 players
and 3000 players microgroups (triads) in the period of five years (19982002).
During this period of time 100 games (20 games per year) have been monitored,
and great amount of information have been accumulated and processed during this
time.
Hypothesis being defended and results are statistically reliable.
Approbation and implementation in practice of research results have been carried
out by author via giving lectures to the coaches, to the students (bachelor and
master degree studies). Furthermore, research results were used in preparing
handball team viesa and Lithuanian National handball team to the high-level
competitions, as well in work in teams of First League of Germany (coach
A. Taraskeviius).
Author conveys his thanks to the former long-time coach of Lithuanian National
handball team A. Taraskeviius for the theoretical and practical knowledge; to his
first coach Assoc. Prof. V. Sakalis and to the handball coryphaeus J. Grinbergas,
whose knowledge and experience assisted in making this book.
SUMMARY
Chapter One
Theoretical model of players interaction mechanism
1.1. Connection between activities and communication
First chapter of this monograph presents comprehensive analysis of literary sources
on individuals interaction. Problem of the connections between activities and
communication, communication and players interaction is being analysed and
discussed. An important place in this chapter takes interpretation of communication
as special kind of activity. Basing on this, three types of interpretation are mentioned:
firstly, communication is regarded as communicative activity; secondly, as
individuals interaction; and thirdly, as mutual understanding among persons. All
these viewpoints do not deny the main statement, i.e. relation among activity,
communication and individuals interaction.
1.2. Group players interaction and compatibility in sports teams
Problem of group interaction and compatibility is critical. Scientists have proved
that athletes interaction depends on compatibility of their activities. This section
reviews researches of prominent scientists G. Andreeva, A. Leontiev, R. Nemoff
etc. referred to this issue. Analysis of this issue is based on the idea that ideal
internal activity by its structure is identical to practical external activity and that
quality of players interaction depends on partners choice and ability to coordinate
own activities.
1.3. Reliance of players interrelation
Reliance of players interrelation in sports games is being reviewed in this section.
The main factors effecting players interrelation are identified as follows: game
success or failure, potency of rivals, athletes preparedness level, and interpersonal
relations (vertical in the system coach-athlete and horizontal in the system
athlete-athlete. Works of V. Rumianceva, R. Waisman, S. Neverkovich, M. Anchel,
D. Yukelson are reviewed.
!
SUMMARY
Chapter Two
Team (group) tactics as an expression of players interaction
2.1. Tactical thinking of athletes-players
This chapter of monograph concentrates on group tactics. Typical features of athletes
thinking are highlighted: these are ability to imagine, speed and intensity, situational
character of thinking. Researches of R. Abelskaya, P. Anochin. E. Surkov are
being discussed. Author comes to conclusion that tactical plan is necessary for
successful task solving during game activities and that when predicting own activities
one must be able via imagery to design game situations that may occur.
2.2. Operative thinking of athletes-players
With the help of the analysis of literary sources, three components of operative
thinking are distinguished: structural, dynamic cognitive and forming of decision
algorithm. Influence of these components on players tactical thinking is analysed
in this section.
Chapter three
Psychological characteristics of the team as a small group
3.1 Group dynamics
In this chapter of the monograph psychology of the teams (small groups) is analysed.
Attention is given to the groups dynamics. It is stated that group activities are
superior to individual, that success and efficiency of the activities depends on of
the parameters of social-psychological maturity of the group. Efficiency of group
activities is related to communication channels, group tasks and role distribution.
Small groups formation concepts by L. Umarskij and A. Petrovskij are widely
discussed
3.2 Interpersonal relations in sport teams
Here interpersonal relations are highlighted as human relations that are experienced
subjectively and are objectively expressed via different mutual interaction ways. In
this section of third chapter interpersonal relations in microgroups triads (Nemof,
"
SUMMARY
1990) as well as value system and coach needs as important factor of creating
interpersonal relations are discussed in details.
3.3. Interpersonal relations and conflicts
This section of third chapter discusses opportunities of the conflicts arising and
their impact on athletes interpersonal relations. Social, inter-group, interpersonal
conflicts are discussed, ideas of scientists Y. Hanin, M. Allison, J. Kolomeicev, R.
Mikalauskas.
3.4. Group cohesion
Group cohesion in this part of the monograph is regarded as unity of value
orientations (UVO). We are referring to following statements: a) team (group) is not
only efficient community, able not only to generate group relations, but also able to
cope well with tasks given; b) interrelations (constructive) must become important
social-psychological factors for successful activities. Researches of L. Festinger,
S. Shakter, K. Beko, H. Spink, A. Carron, D. Cartright, A. Zander are discussed,
where group cohesion is regarded as one of fundamental factors in group dynamics.
Experimental works of A. Petrovskij, V. Shpalinskij, A. Doncov, R. Nemov are also
given attention.
Chapter Four
Co-educational activities of handball team players
4.1. Objective indices of players interaction in the handball teams of different
social-psychological maturity
In this chapter objective data on female handball players interrelation is presented
(table 3). Basing on performance criteria, we estimated players performance
(mastery) level and separated out teams into two groups: A high performance and
B low performance. Later social-psychological level of these teams was
established, basing on seven parameters: responsibility, team spirit, cohesion,
contacts, openness, organization, awareness (picture 8).
Research results have proved that social-psychological maturity of A group handball
teams is adequate, while of group B very weak.
#
SUMMARY
4.2 Game activities of handball teams of different social psychological
maturity
In this chapter our aim was to deal with an important problem to find game
moments that would reflect players interaction, that is congruence of opinions
when evaluating each others opportunities and ability to predict each others actions.
For this purpose, special scheme of monitoring have been designed.
Monitoring of game activities helped us to identify number of interactions mistakes
in teams of different social maturity as well as in relations of the players with a
different game experience in five years. Basing on monitoring results we can state
that structure of players interaction mistakes in A and B group teams is
different.(picture 16). One can notice that mistakes during unexpected passes
are typical to the players of A group, although they were recorded when spare
players used to join the game. Mistakes on the move are typical to the teams of
both groups. Mistakes during the blocks were more often in A group teams, though
by absolute numbers this kind of mistakes in A group is less often that in B group
team.
Very complicated players interrelations were noted on protection (pasaugojimas).
This indicator is clearly higher in B group team. Violations during the feint movements
for the teams of both A and B group were not characteristic.
We noticed that in the game interactions players microgroups of the first and
second line Pk L, Pk K, C L make highest number of mistakes ; that
players microgroups whose playing experience is 45 years, demonstrate much
more effective playing than less experienced players. We have identified most
important mistakes of players interrelations: 1) mistakes on passing ball, 2) mistakes
on protection. These mistakes are directly related to the game scoring.
4.3 Subjective indices of players interrelation (analysis via synthesis in
tactical tasks decisions by players microgroups (triads))
Aim of this chapter was to explore interrelation mechanism in the process of thinking
operations with the direct participation of players. Aiming to achieve our goal and to
prove our hypothesis we employed laboratory research, where we tried to find out
how players interrelation effects social-psychological maturity of the team, its cohesion
in general (Methodics of Co-educational decision making, Meidus, 1988).
Results of our research demonstrate that co-educational decision making as an
expression of interrelations of the players of difference performance level and socialpsychological maturity level teams was very different (table 5) and there is a close
$
SUMMARY
relation between players interrelation and teams social-psychological maturity.
Analysis of our research have proved that in laboratory conditions, modelling game
activities, scoring of triads with the common game experience of one and two years
was lower than of triads with the experience of three, four and five years. Basing on
this we can state that female handball players co-educational decision making in
dealing with tactical tasks depends on playing experience (table 6).
In this chapter we identified phenomena that determined co-educational decision
making:
Compatibility in situation evaluation (this indicator was derived from the analysis of
written answers). Two types of marks were abstracted: a) spatial, when players
distribution in playing field was as a mark; b) kinetic, when contents of game activities
was as a mark (table 7).
It was proved that the higher social-psychological maturity of the team, the better
distinguished features of orientation in the situations and smoother goes realisation
of given tasks. Indices of partners activities prediction are also directly dependent
on teams social-psychological maturity level.
When comparing compatibility of players with different playing experience in situation
evaluation and predicting partners actions, we have noticed that in the third year of
common activities these indices increase and later almost do not change.
In the process of our research we found that influence of vision congruence on
players interaction is unquestionable and visions about partners playing qualities/
skills conform with the regularities of teams social-psychological maturity.
Congruence of the visions about players personal qualities during five years period
did not change (p > 0.05). Analogous results were found in exploring microgroups
(triads) of the players with different playing experience (table 10).
As our research demonstrated, interpersonal relations in the teams with adequate
social-psychological maturity level are preconditions for group tasks solving. In
such teams dominated couples that chose each other and they have higher potential
to create good working atmosphere with dominating positive interrelations.
4.4. Cohesion parameters of handball teams
In this section we implemented our goal to identify main parameters of handball
team cohesion, i.e. functional role coordination (FRC) and functional role exchange
(FRE). Two forms of FRC were recorded:
1) Personal functional role coordination (figure 30)
2) Interpersonal functional role coordination (figure 31)
%
SUMMARY
Data of research proves that difference between above mentioned indices is significant
in teams of different social-psychological maturity. We can state that personal and
interpersonal functional role coordination indices are indices of value orientation
unity, i.e. indices of cohesion.
As researches have demonstrated, functional role exchange effects socialpsychological maturity and co-educational decision making of the teams,
consequently, FRE is an indicator of team cohesion.
4.5. Manifestation of handball players emotional-volitional qualities in the
teams of different social-psychological maturity
With this research we validated our hypothesis (table 11) and proved that main
emotional-volitional qualities in the teams of different social-psychological maturity
manifest in different ways: players of A group team were definitely setting higher
goals, and their optimal believe in success (67 percent) is this level of confidence
that is needed for maximal mobilisation of psychomotor qualities and modelling
preparation for action. It was not typical for the players of B group team (table 11).
Conclusions
Performance / scoring during the five years period in teams of different socialpsychological maturity and performance level was different. High performance A
group team won in average 74,5 percent of all matches, B group teams 64,6
percent. Increase of B group team efficiency of competition activity was established
only after the purposeful modelling of players interaction and social-psychological
parameters (responsibility, cohesion, team spirit).
2. Competition activities efficiency of handball teams are strongly impacted by
their social-psychological maturity level.
3. It was established that in five years period in A group team number of players
interaction mistakes was 1060, and in B group number of mistakes was more than
twice higher. Only after increasing social-psychological maturity of B group team,
number of violations decreased 12 times.
4. Moments of handball game where highlighted when mistakes were made by
players directly communicating and interacting. They include violations in passing
ball (unexpected passing), moving (bump of two partners), blocking (partner does
not react to blocking), protecting (uncoordinated actions in defence), making faint
&
SUMMARY
movements (faint movements of the player, that also faints partner). It was also
established that most mistakes were made in passing ball and defending other
mistakes are less significant.
This data shows shortcomings of handball players tactical training, therefore coaches
should pay more attention players at compatible interactions modelling in above
mentioned game moments. In addition, coaches, basing on this data, will be able
purposively monitor game activities and individualise players tactical training.
5. It was established that for the microgroups of different role players is typical to
have indices of uncoordinated interactions. Highest numbers of mistakes make
interacting players of half side-side (Pk K), half side line (Pk L), centre line
(CL). It is also important that crucial influence on players interaction has socialpsychological maturity of the group and players game experience.
Using this information, coaches should give their attention to tactical training of
these players relations.
6. Designed methodics Co-educational decision making may be used as a tool for
investigating players interactions and as a source for pedagogical-psychological
leading of the team.
7. It was established that Co-educational decision making is directly related to
social-psychological maturity of handball teams.
8. Co-educational decision making of female handball players triads was impacted
by their common activities experience. Players with five years experience in
comparison to the players triads with one, two, three years experience, were much
more productive and high-scoring in task solving (P < 0,001).
9. Compatibility in situation evaluation of handball players triads is more conservative
and stays stable from the second year of common playing.
10. Specific interrelations in triads are related to mental task solving and
communication form and are modelled subject to the congruence of individual
decisions, processes prediction. Prediction of partner actions by handball players
triads with different playing experience sharply increased in third year of common
playing activities and then stayed stable.
11. Congruence of visions of partners playing skills / abilities is more significant for Coeducational decision making than congruence of visions about partners personal qualities.
'
SUMMARY
12. It was confirmed presumption that teams social-psychological maturity becomes
phenomena that determines relation between players communication and
successful interaction. Majority of couples, choosing each other shows close
emotional interrelations in teams of adequate maturity and becomes important
factor of group activity.
13. It was proven that functional role coordination manifest in two aspects: a) role
coordination with the partners considering herself; b) role coordination with the
partners considering partners. These parameters express individual as well as group
contribution into common team performance and score.
14. Functional role exchange reflects players abilities to be in different roles and it
shows level of their universality in teams. This team quality has crucial importance
for teams performance and scoring and expresses development trends of modern
handball. Functional role coordination and exchange are main parameters of players
interaction, regulating sport teams cohesion.
15. Degree of emotional-volitional qualities expression of the players, important for
game activities in different social-psychological maturity handball teams is very
different. For the athletes of adequately mature teams clear striving for the goals
(high level of aspirations, high perspective goals), optimal believe in success and
satisfaction in solving difficult game tasks is typical.
16. Athletes personal emotional-volitional qualities play important psycho-regulating
role in game activities, thus stimulating efficiency of game interaction.
!

, , .

, ,
,
.
.
.
,

, .

,
,
.

.

, .
,
, ,
. ,
, .
, ,
, ,
. ,
,
, .
()
. ,
-.
, .
, , ,
.
.
,
.
!

,
. ,
.

. ,

,
,
.

.

.
.
( )
- () -
().
. ,

. ,
-
.
.

,
.
. ,
- , ;
, - .
,
, :
;

;

-
;
!

, ;

- ()
;
- .

.
.
( ).

-
, .
.
:
?

?

, , .
,
, .
, .
,
, , .

, .

, ,
- .

, ,
.
.
:
,
, .
:
, .
!!

,
.
-. ,
.
(
). .
, ,
-
.
: , ,
, .
. : )
() ,
, ,
; ) ,
(),
- .

.
-
.
.

. .
,
-
. ,
.
: ;
;
; - .

. ,

.
,
- .
!"

,
,
.

.
1. -
. (
) 5 74,5%,
64,4% ( ).

- (,
, ).
2.
- .
3. ,
5 1060.
. ,
.
4. ,
. :
( ), ( ),
( ), (
), (
, , ). ,
.
.
,

. , ,

.
5. , ()
.

( ), ( ), ( ).
,
!#

.
,
.
6.

- .
7. , (
) -
.
8. ()
.
, ,
( < 0,001).
9.
.
10.
.

.

.
11.
,
.
12. , -
,
.
,
.
13. , - ()
: )
; ) .

.
14. - ()
.
.

.
!$

15.
-
- .
(
, ),
.
16. -
,
.
!%
Monografija skirta vienai i aktualiausi sporto psichologijos problem rankinio

komandos aidj tarpusavio sveikai. Knygoje pateikiamos socialins-psichologins
galimybs vertinant aidj tarpusavio sveikos fenomen ir jo priklausomyb nuo komandos socialins-psichologins brandos. Nustatyti sporto komand sutelktumo parametrai ir pateiktos metodikos ne tik informuos, bet ir pads sporto specialistams, treneriams, iekantiems nauj darbo metod rengiant didelio meistrikumo sportininkus.
Leonas Meidus
RANKININKI SVEIKOS PSICHOLOGIJA
Redagavo Danguol Kopstien
Maketavo Laura Barisien
Virelio dailininkas Tomas Razmus
SL 605. 17,25 sp. l. Tir. 250 egz. Usak. Nr. 05-008
Ileido Vilniaus pedagoginis universitetas, Student g. 39, LT08106 Vilnius
Spausdino VPU leidykla, T. evenkos g. 31, LT03111 Vilnius
Kaina sutartin
!&

Leonas Meidus - Rankininkiu Saveikos Psichologija PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Leonas Meidus - Rankininkiu Saveikos Psichologija PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

Skiriama psichologijos, pedagogikos ir sporto specialistams, treneriams, auktj

prof. habil. dr. Antanas Skarbalius

i knyg skiriu savo Motinai,

1.1. Veiklos ir bendravimo ssaja .............................................................................. 11

III SKYRIUS ........................................................................................... 36

Grupi dinamika ................................................................................................

4.1. Skirtingos socialins-psichologins brandos rankinio komand aidj

APIBENDRINIMAS .......................................................................................................... 106

Research issue and actuality

4.1. Objective indices of players interaction in the handball teams of different

SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS MODELIS

SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS MODELIS

yra ityrinti. Daugelis mokslinink bendravim velg kaip dvasini proces

SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS MODELIS

bendrai veikdami nepasieks tarpusavio supratimo ir skms (1 pav.).

1 pav. Komunikacija tarp dviej asmen (Suslaviius, 1998)

SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS MODELIS

Erdvin bendravimo forma, palyginti su kitomis, turi nemaai pranaum ne tik

SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS MODELIS

Lenk mokslininkas J. epanskis truput kitaip pavelg tarpusavio sveikos

SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS MODELIS

Nustatyta, kad bendravimas nemanomas, jeigu tarp dalyvi nra tarpusavio

SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS MODELIS

SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS MODELIS

1.2. Sporto komand grupin aidj tarpusavio sveika ir

SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS MODELIS

Didiuliai pokyiai pasaulyje pakoreguoja kiekvieno mogaus veiklos srit (ypa

SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS MODELIS

atlikti derin, stengsi sudaryti nepalankias slygas partneriams, kuriems jaut

2 pav. Sporto veiklos tarpasmenins sveikos schema (, 1980)

SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS MODELIS

SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS MODELIS

SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS MODELIS

sprendim primimas svarbiausia tarpusavio sveikos charakteristika (Meidus,

1.3. aidj tarpusavio sveikos priklausomyb

SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS MODELIS

3 pav. Skminga tarpusavio sveika ir bendravimas aidiant (, 1980)

SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS MODELIS

4 pav. Neskminga tarpusavio sveika ir bendravimas aidiant (, 1980)

Netenka abejoti, kad bendra sportinink fizin, technin, taktin ir psichologin

SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS MODELIS

* skaitiklyje paymta veiksm skaiius, vardiklyje veiksm procentas bendraujant.

SVEIKOS MECHANIZMO TEORINIS MODELIS

TAKTIKA KAIP AIDJ TARPUSAVIO SVEIKOS IRAIKA

tiksliai priimti sprendimus nuolat besikeiianiomis varyb slygomis. Taktika

TAKTIKA KAIP AIDJ TARPUSAVIO SVEIKOS IRAIKA

Daugkartiniai varyb stebjimai leidia daryti ivad, kad didelio meistrikumo

TAKTIKA KAIP AIDJ TARPUSAVIO SVEIKOS IRAIKA

2.2. Sportinink-aidj operatyvinis mstymas

TAKTIKA KAIP AIDJ TARPUSAVIO SVEIKOS IRAIKA

TAKTIKA KAIP AIDJ TARPUSAVIO SVEIKOS IRAIKA

TAKTIKA KAIP AIDJ TARPUSAVIO SVEIKOS IRAIKA

Atbulin minties eiga

6 pav. Mstymo proceso priimant sprendim struktra (, 1976)

KOMANDOS, KAIP MAOS GRUPS, CHARAKTERISTIKA

suderinamumas priklauso nuo tiksl ir tarpusavio sveikos. Tokios slygos yra

KOMANDOS, KAIP MAOS GRUPS, CHARAKTERISTIKA

7 pav. Grups brandos lygiai ir etapai (, 1980)

KOMANDOS, KAIP MAOS GRUPS, CHARAKTERISTIKA

KOMANDOS, KAIP MAOS GRUPS, CHARAKTERISTIKA

Figra I tai kolektyvas, atitinkantis visuomens progreso reikalavimus.

KOMANDOS, KAIP MAOS GRUPS, CHARAKTERISTIKA