Professional Documents
Culture Documents
fsiqologiis erTerT
ZiriTad sakiTxs warmoadgens. socialuri fsiqologia
miznad isaxavs gaigos agresiis buneba, aris Tu ara is adamianisTvis Tandsyolili
Tavisebureba adamianis bunebis ganuyofeli nawili, SeiZlleba Tu ara agresiis
modificireba da rogoria is socialuri da situaciuri faqtorebi, romlebic
zrdian an amcireben agresiis gamovlenis albaTobas.
agresiis definicia.
saRi azris doneze TiTqosda naTelia Ty ra igulisxmeba agresiis cnebaSi,magram
cnebis doneze misi definicia arc Tu iseTi ioli aRmoCnda. siZneles qmnis is
mdgomareoba, rom termini agresia mraval gansxvavebul mniSvnelobas aerTianebs.
agresiad iTvleba maniakis mier ganxorcelebuli mkvlelobebic da kalaTburTelis
mier ganxorcielebuli TamaSis stilic. meuRlis uyuradRebobiT gabutuli qmris
Cumi protestic pasiur agresiad iTvleba da a.S. arsebobs e.w. uwyinari qcevebi,
romlebic aseve agresiis kategoriaSi moiazrebian. Sesabamsad, rom naTeli iyos
agresiis gageba, agresiis cnebam unda moicvas yvela es gansxvavebuli mniSvneloba,
amasTan saWiro gaxda, am yoveldRiur terminologiur sirTuleSi garkveva da
pirvel rigSi kalaTburTelis TamaSis agresiuli stilis gansxvaveba destruqciuli
aqtiobisagan. erTi sityviT, saWiro gaxda sxvisTzianis momtani aqtiobis gamijvna
aqtiobisagan, romelsac sxvisTvis ziani ar moaqvs. am mizniT bihevioristuli
orientaciis fsiqologiurma Teoriebma SemogvTavazes Semdego definicia
agresiulia qceva romelic vnebas ayenebs an miayenebs sxvas. am definiciis
upiratesobaa is, rom qceva TviTon gansazRravs garkveuli aqtioba aris Tu ara
agresiuli. saWiroa ubralod dadgena iyo Tu ara aqtioba vnebis momtani. Tu
aqtioba iwvevs an gamoiwvevs tkivils an raime saxis zians, is agresiulia.
magram, mxolod aseTi gamijvna ar aRmoCnda sakmarisi, radgan mxolod qcevis
Sedegebze miTiTeba arafers ambobs qcevis ganzraxvaze, rac mniSvnelovania agresiis
bunebis gasagebad. Tu individi ar cdilobs vneba miayenos sxvas da uneblied ziani
miayena, is ar ganixileba rogorc agresia. gansazRvra imisa aris Tu ara aqtioba
agresiuli, ar aris damokidebuli mxolod dakvirvebad qcevaze. amitom ufro
miRebulia agresiis definicia rogorc qceva an ganzraxva qcevisa romelic vnebas
miayenebs sxvas.
garda amisa, mkvlevarebi erTmaneTisgan ganasxvaveben Tandayolil da
instrumentalur agresias. e.i. agresias sadac agresia TviTmizans warmoadgens
ganasxvaveben agresiisagan, romelic instruments warmoadgens garkveuli miznis
misaRwevad. mag. roca kalaTburTeli Tavisi agresiulistliT aRwevs garkveul
mizans, misi agresiuloba ganixileba rogorc instrumentaluri. magram, Tu misi
agresia mimarTulia iqiTken, rom amiT Suri iZios mowinaaRmdegis kargi teqnikuri
ileTiT misi motyuebisaTvis, es ukve mtruli agresiaa. agresia amSemTxvevaSi
TviTmizani xdeba.
arCeven agreTve antisocialur da prosocialur agresias. saqme isaa,rom agresia
yovelTvis ar ganixileba rogorc miuRebeli, cudi. mag. policieli, romelic Tavisi
agresiuli qceviT uvnebelyufs terorists an xuligans, amiT icavs socialur
normebs. misi agresiuloba ganixileba rogorc prosocialuri. maSin roca,
teroristi, romelsac mZevlebi yavs ayvanili, an xuligani, romelic quCaSi deboSs
awyobs, arRvevs sociakur normebs da maTi qceva ganixileba rogorc antisocialuri.
agresiis wyaroebi
dgeba sakiTxi, ratomaa adamiani agresiuli? ratom SeuZlia adamians iyos aseTi
sastiki Tavisive modgmis mimarT? es sakiTxi yovelTvis iyo Aadamianebis gansjis
sagani. gamoiTqva mravali mosazreba, xSirad urTierT sawinaaRmdegoc. am azrTa
sxvadasxvaobaSi mainc moxerxda amxsneli Teoriebis klasifikacia da gamoiyo
agresiulobis sami bazisuri wyaro: 1. Sinagani determinantebi; 2. garegani pirobebiT
aRZruli miTxovnileba; da 3. arsebuli socialuri piroba, mimatebuli adrindeli
SeZenili gamocdileba.
agresia rogorc Sinagani tendecia.
fsiqologebi, fiziologebi, eTologebi, filosofosebi didi xania daoben imaze
agresiuloba aris Tandayolili fenomeni Tu SeZenilia gamocdilebiT. kamaTi
dResac grZeldeba. sakiTxi exeba imas adamiani Tavisi bunebiT aris keTili Tu
boroti. jer kidev Jan Jak ruso Tvlida, rom adamianebi TavianTi bunebrivi
mdgomareoboT arian keTilebi, magram sazogadoeba Tavisi akrZalvebiT Tavs axvevs
maT agresias da codvebs. amis sawinaaRmdegod, Camoyalibda Teoriebi, sadac uxeSoba
da agresiuloba adamianis bunebriv mdgomareobadaa miCneuli, xolo sazogadoeba
Tavisi kanonebiT da wesebiT axdens adamianis instinqturi agresiulobis moTokvas,
mis sublimirebas. aseT cnobil instinqt Teorias warmoadgens froidis
fsiqoanalizuri Teoria, lorencis Teoria da makdaugolis fsiqologiuri Teoria.
z.froidis azriT adamianis safuZvlebSi davs ori bazisuri instinqti erosi da
Tanatosi sicocxlis da sikvdilis instinqti. misi azriT agresiulobis
safuZvlebi sikvdilis instinqtSi unda veZeboT. roca sikvdilis instinqti
mimarTulia SigniT, is vlindeba TviT-dasjis, TviT-darRvevis formiT, romlis
ukiduresi gamoxatuleba TviTmkvlelobaa. roca erosis gavleniT sikvdilis
instinqti mimarTulia gareT, is vlindeba sxvebisadmi mtrobis, sxvaTa mkvlelobis
formiT.
froids miaCnia, rom agresiis energia raRac formiT unda gamovlindes, anu unda
moxdes misi gantvirTva, winaaRmdeg SemTxvevaSi moxdeba misi dagroveba, ramac
SeiZleba gamoiwvios mTeli rigi fsiqikuri darRvevebi. amitom mis Teorias uwodeben
agresiis hidravlikur Teorias, romelic daxurul qvabSi duRilis msgavsad
moqmedebs. es ki imas niSnavs, rom Tu agresias ar mieca gamovlenis saSualeba, adre
Tu gvian afeTqdeba. Sesabamisad, froidis azriT sazogadoebis mniSvnelovani
funqcia mdgomareobs imaSi rom moaxdinoa am energiis regulireba, daexmaros
adamians moaxdinos am energiis sublimireba, damangreveli energia mimarTos
sazogadoebisaTvis sasargeblo qcevis ganxorcielebisaken.
zogierTi mecnieri ufro Sors midis da agresiis e.w. instinqt Teorias ufro
ukiduresi formiT gvTavazobs. isini uSveben, rom adamiani ara marto mkvlelia,
aramed misTvis damaxasiaTebelia uazro damarRveveli ltolva da amaSi is
unikaluria, radgan amis analogi cxovelTa samyaroSi ar arsebobs. laparakia imaze,
rom mxolod adamiani klavs Tavisive modgmis arsebas. unda aRiniSnos, rom am
midgomas ara aqvs myari eqsperimentuli safuZvlebi.
saerTod Znelia, Tu ara SeuZlebeli, SevafasoT movlenis instinqtis terminebiT
axsna. rom araferi vTqvaT imaze rom instinqtiT mavlenis axsna tavtologiadaa
CaTvlili, SeuZlebelia misi marTebulobis eqsperimentuli Semiwmeba. adamianSi
agresiulobis impulsebis Tandayoliloba rom experimentulad davasabuToT
saWiroa adamianis srul izolaciaSi yofna, adamiani dabadebidan zrdasrulobamde
vamyofoT srul izolaciaSi, ise rom gamovricxoT yovelgvari gare stimuli. amis
gakeTeba ki SeuZlebelia rogorc teqnikuri ise eTikuri TvalsazrisiT. romc
moxerxdes adamianis aseTi sruli izolacia, es imdenad xelovnuri situacia
iqneba,rom Sedegebidan raime konkretuli daskvnis gakeTeba SeuZlebeli iqneba.
gasagebia, rom agresiis fenomenis Seswavlisas, faqtebis umravlesoba miRebulia
cxovelebze Catarebuli dakvirvebebidan da eqsperimentebidan. cxovelebi bevrs
Cxuboben sakvebisTvis, teritoriisTvis. daicvan TavianTi patarebi da a.S. magram
cxovelebis aseTi qcevebis Sefasebisas siZnele mdgomareobs imaSi, rom agresiis
Cvens mier miRebuli definicia, mravali qcevisaTvis ar aRmoCndeba adeqvaturi. mag.,
roca lomi Tavs esxmis zebras, ra impulsi amoZravebs mas? is Tavs esxmis zebras
imitom rom gabrazebulia Tu imitom rom Sia? aRmZravi impulsia agresiulobis
impulsia Tu SimSili? igive problema dgeba roca sakiTxi exeba cxovelis mier
Tavisive saxeobis warmomadgenlis mimarT ganxorcielebuli agresiuli qcevis
axsnas. erTidaigive saxeobis cxoelebi erTmaneTSi Cxuboben teri-toriisTvis,
mdedrisTvis. mdedrisTvis brZola motivirebulia seqsualuri moTxovnilebiT da
ara agresiulobiT. SedarebiT rTulia dominirebisTvis brZolis fenomeni. masSi
SeiZleba CarTuli iyos rogorc sqesis ise SimSilis moTxovnileba, radgan 1.
dominirebuli mamri Cveulebriv irCevs rogorc mdedrs ise sakvebis sasurvel wils.
2. dominantobis demonstrireba maT aacilebs momavalSi brZolis aucileblobas.
cxovelebi
dominantobisaTvis
ibrZvian
mxolod
erTxel,raTa
Camoayalibon
poziciebi
da
SemdgomisTvis
ganaxorcielon
mSvidobiani
Tanaarseboba.
3.
dominantobis Camiyalibeba xels uwyobs agreTve jgufis dacvas, radgan is
gsnsazRravs Tu romelma cxovelma ra roli unda iTameSos Tavdacvisas. amdenad
dominantobisTvis brZola emsaxureba mraval mizans da ar SeiZleba misi axsna
agresiulobis instinqtiT.
uamravi kvleva mieZRvna sakiTxs arsebobs Tu ara agresiulobis impulsi. unda
aRiniSnos, rom Sedegebi erTmniSvnelovani pasuxis SesaZleblobas ar iZleva. mag.
erTerT eqsperimentSi kata da Tagvi gazardes erTad, erT galiaSi. garda imisa rom
aseT situaciaSi kata da Tagvi sakmaod kargad TamaSobdnen erTmaneTTan da kata
araviTar agresias ar amJRavnebda am Tagvis mimarT, kata araviTar agresias ar
amJRavnebda sxva Tagvebis mimarTac. aRiniSna, rom es eqsperimenti ubralod
aCvenebda, rom garkveul pirobebSi SeiZleba CavaqroT agresiulobis impulsi. magram
aseve eqsperimentulad dadasturda, rom Tgvi romeklic absolutur izolaciaSi
gazardes, ise rom ar hqonia Tavisive saxeobis sxva warmomadgenelTan urTierTobis
an Cxubis gamocdileba, amJRavnebda gamokveTil agresiul reaqcias galiaSi ucxo
Tagvis gamoCenisas, ise rogorc amas akeTeben Tagvebi Cveulebriv situaciaSi.
amrigad Cvens mier ganxiluli pirveli eqsperimenti aCvenebda, rom garkveuli
pirobebis SeqmniT SeiZleba agresiuli Qqcevis modificireba. xolo meore
eqsperimenti amtkicebs, rom agresiuloba daswavlas ar saWiroebs.
rogorc mkvlevarebi miuTiTebe, am sakiTxTan dakvSirebuli kvlevis Sedegebidan
ar gamomdinereobs, rom agresiuloba aucileblad instinqturia. agresiulobis
instinqturoba rom dadasturdes saWiro dadasturdes fiziologiuri impulsebis
arseboba, romlebic iwveven agresias. gamomdinare aqeda askvnian, rom ar arsebobs
moCxubarobis (agresiis) Tandayolili moTxovnileba. es daskvna ewinaaRmdegeba
instinqtis froidiseyl gagebas, romelic uSvebs agresiulobis
instinqtis
(Tanatosi) arsebobas.
am davaSi CaerTo kondrat lorenci (eTologiis fuZemdebeli, nobelis premiis
laureati). lorenci akvariumSi akvirdeboda tropikuli Tevzebis erTerTi saxeobis
qcevas,
romelic
gamoirCeva
agresiulibiT.
Tevzebis
am
saxeobisaTvis
damaxasiaTebelia is, rom mamri Tavs esxmis Tavisive saxeobis mamrebs. cnobilia, rom
sadac es Tevzebi bunebriv situaciaSi cxovroben sxva saxeobis Tevzebi ar arian.
amasTan mdedrebi ar esxmian mdedrebs. lorenci awarmoebda dakvirvebas am Tevzebis
qcevaze roca akvariumSi datova mxolod erTi mamri da dedali Tevzebi. instinqtis
hidravlikuri Teoriis Tanaxmad, aseT situaciaSi, sadac ar arsebobda mamrisTvis
e.w. sparing-partniori, agresiulobis moTxovnileba TandaTanobiT unda gaizardos
im donemde,rom Seutios mdedrs. swored ase moxda. mamrma ieriSi miitana mdedrebze,
romelic Cveulebriv pirobebSi ar warmoadgens misi Tavdasxmis obieqts. metic roca
akvariumidan amoiyvana mdedrebic da mxolod erTi wyvili mamri da mdedri datova
mamrma ieriSi miitana mdedrze.
leonard berkovics, adamianuri agresiis erTerT wamyvan specialists,
miaCnia,rom adamiani arsebiTad imiT gansxvavdeba araadamianuri arsebisagan, rom
adamianis agresiaSi mniSvnelovan rols TamaSobs daswavla. misi azriT, adamianur
doneze agresia warmoadgens Tandayolili midrekilebebis da daswavlili
reaqciebis urTierTqmedebis rTul funqcias.
ganviTarebis
evoluciuri
Teoriis
mimdevrebma
Camoayalibes
axali
mecnierebae.w.sociobiologia, riTac safuZveli Cauyares lorencis instinqt Teorias
da gansxvavebul biologiur ideebs. sociobiologebi amtkiceben, rom socialuri
qcevis yvela aspeqti, maT Soris agresia, SeiZleba aixsnas evoluciuri Teoriis
poziciebidan. rom radgan agresia mamrebs exmareba sasurveli miznis miRwevaSi,
daeuflos mdedrs da aseve mdedrebs exmareba daicvan TavianTi naSierebi, agresiis
am formebze srulad vrceldeba cnobili bunebrivi SerCevis principi.
socialuri fsiqologiis mraveli warmomadgeneli eTanxmeba sociobiologiis aq
warmodgenil mosazrebas, magram zogierTi mainc varaudobs, rom aseTi midgoma ver
mogvaems srul suraTs adqmianuri agresiis mizezebis Sesaxeb. miaCniaT, rom
adamianuri agresia bevrad ufro rTuli fenomenia, da xSirad gansxvavebuli
socialuri konteqstis gavlenas ganecdis. amitom askvnian, rom sociobiologiuri
midgoma ver mogvcems adamianuri agresiis srul gagebas.
ra Tqma unda es ar niSnavs imas, rom biologia umniSvnelo rols TamaSobs
adamianuri agresiis gagebaSi. dadasturebulad iTvleba, rom fizikur agresiaze
gavlenas axdens mamakacis seqsualuri hormoni testosteroni. gavlenas axdens
agreTve sisxlSi Saqris raodenoba da a.S. mtkicdeba agreTve genetikuri
faqtoregbis mniSvneloba.
miuxedavad imisa, rogoric ar unda iyos agresiis genetikuri da bioqimiuri
wanamZRvrebi, aSkaraa, rom adamianebis agresiis gamovlenis formebze, pirvel rigSi,
gavlenas axdens socialuri faqtorebi.
prosocialuri qceva
prosocialuri qcevis intensiur kvlevebs biZgi misca aRmaSfoTebelma faqtma,
romelic moxda niuiorkSi 1964wels. SemTxvevam farTo sazogadoebis yuradReba
miiqcia. qeTi j. gvian saRamos samuSaodan brundeboda saxlSi. moulodnelad mas
Tavs daesxa xuligani, romelmac naxevari saaTis ganmavlobaSi qeTis ramodenime
Wriloba miayena daniT. qeTiyviroda, iTxovda Svelas, magram mas aravin gamoesarCla.
Ziebam daadastura, rom axlo mdebare saxlidan 38 macxovrebeli fanjridan
uyurebda qeTis brZolas kriminalTan, magram ara Tu aravin gamovida dasaxmareblad,
policiaSic ar dareka arcerTma. policia gamoiZaxes mxolod 20 wuTis Semdeg
, mas Semdeg rac borotmoqmedma datova mokluli qeTi da gaiqca. policia movida
gamoZaxebidan 2 wuTSi. xolo TviTmxilvelebi gamovidnen ezoSi mxolod imis Semdeg
rac saswrafo daxmarebam gaasvena micvalebuli. dadga sakiTxi, ratom aravin
gamovida qeTis dasaxmareblad? Tundac ratom droze ardareka vinmem policiaSi?
mowmis efeqti
SemTxvevebze dakvirvebis safuZvelze darlei da latanem (
pasuxismgeblobas?
diax
4 safexuri
ganxorcielda
andividi iRebs gadawyvetilebas ra gaakeTos?
daxmarebis qceva ar
diax
5 safexuri
individi iwyebs aqtiobas?
diax
6 safexuri
daxmareba ganxorcielda
patara qalaqis cxovrebaSi arsebobs raRac, rac gavlenas axdens daxmarebis qcevaze.
rasac moklebulia didi qalaqi.
saintereso kvleva Caatera am sakiTxTan dakavSirebiT amatom (Amato, 1983)
man avstraliis 55 dasaxlebul puntSi ikvlia prosocialuri qcevis gamovlenaSi
gansxvaveba. kvlevisaTvis man gamoiyena xuTi situacia: 1. individi SemTxveviT
gamvlels sTxovda daesaxelebina misi sayvareli feri. eubneboda, rom es mas
sWirdeboda Tavisi sakurso Sromis Sesasruleblad; 2. gamvlels SemtxveviT
uvardeba konverti; 3. Txovna gaeRotT Tanxa skleroziT daavadebulTa daxmarebis
fondisaTvis; 4. gamyidveli aSkarad mcdarad aswavlida ucnobs gzas; da 5. individi,
Sexveuli fexiT vardeba da kvnbesis tkivilisagan. Sedegebi aCvenebda, rom
CamoTvlili xuTi situaciidan oTxSi daxmarebiTi qcevis procentuli maCvenebeli
gacilebiT maRali iyo patara qalaqebSi vidre did qalaqebSi. erTaderTi
gamonaklisi iyo SemTxveviT davardnili konvertis miwodeba. aq qalaqis sidideSi
gansxvavebas ar hqonda mniSvneloba. igive Sedegebi daadastura SeerTebul StatebSi
Catarebulma kvlevebma. unda aRiniSnos es kvlevebi exeboda ucnobisadmi daxmarebas.
ar aris gamoricxuli gansxvavebuli Sedegebi miviRoT Tu kvleva nacnobisadmi
daxmarebas Seexeba.
Tu ratom amJRavneben didi qalaqis macxovreblebi ucnobisadmi daxmarebis
nakleb tendencias, arsebobs gansxvavebuli mosazrebebi. maT SorismiuTiTeben did
qalaqebSi macxovreblebis anonimurobaze, did qalaqebSi kriminalis maRal doneze,
mravalricxovani stimulaciiT uwyvet bombardirebaze, da bolos, did qalaqebSi
arsebuli biurokratiis winaSe iq mcxovreb adamianebis sakuTari ususurobis
grZnobaze. jer kidev mimdinareob kvlevebi da kamaTi am sakiTxebze da
gansakuTrebiT imaze Tu romeli maTgani TamaSobs SedarebiT mniSvnelovan rols.
individi ganaxorcielebs Tu ara daxmarebiT qcevas, amaSi aRmoCnda rols garkveul rols TamaSobs droiTi deficiti. adamianebi, zogjer ver axerxeben Secerabas
da sxvisadmi daxmarebis gawevas droiTi deficitis gamo. roca adamians Zalian
eCqareba, SeiZleba SeamCnios da survilic hqondes daxmarebis gawevisa, magram
droiTi deficitis gamo ver axerxebs amas. droiTi defecetis gavlena daxmarebis
qcevaze ikvlies darleim da beitsonma (Darley, Batson 1873). isini kolejis studentebs
sTxovdnen waekiTxaT leqcia, romelic daniSnuli iyo mezobel kopusSi.
amasTan, zogierTebs eubnebodnen, rom leqcia daniSnuli iyo cota mogvianebiT. ase
romdro sakmarisi hqondaT. zogierTebs ki afrTxilebdnen. rom hqondaT droiTi
deficiti da sTxovdnen rac SeiZleba swrafad misuliyvnen adgilze. gzaze
subieqtebi xdebodnen mowme imisa Tu rogor xdeba adamiani cuda da aSkarad iTxovs
Svelas. kvlevis kidev erTi Taviseburebas warmoadgenda is, rom subieqtebi iyvnen
sasuliero seminariis studentebi romalTa erT nawils leeqcia unda waekiTxa
bibliuri istoriidan keTil samariatenelze, romelmac daxmareba gauwia individs,
romelic yaCaRebma gaZarcves, scemes da datoves cocxalmkvdari.. subeqtebis meore
nawils auditoriisTvis unda moexsenebina Tavis momaval samuSao adgilze. Sedegebi
aCvenebda, rom droiTi deficiti garkveulad moqmedebda prosocialur qcevaze.
amasTan araviTari mniSvneloba ar hqonda leqciis Temas.
emociebi, atribucia da
altruizmi
qali iqneba Tu mamakaci), roca vinme verbalurad Tavs esxmismas, vidre roca Tavs
esxmianucnobs an Tundac roca TviTonaa Seurachyofili.
pasuxismgeblobis grZnobis manipulireba SeZleba agreTve uSualo, pirdapiri
TovniT. aRmoCnda, rom winaswari Tanxmoba iyo pasuxismgebeli zrdis movlenebSi
Carevis albaTobas. erTerTi kvlevis Sedegebi (kvleva Caterda plaJze,
sadacsubieqti ucnobs sTxovs cota xniT yuradReba miaqcios magnitofons)
aCvenebda, rom roca yuradRebis moqcevaze Tanxmoba arsebobda individebis 95%
iwyebda aqtiur moqmedebas, roca viRaca cdilobda magnitafonis gstscebas. igive
efeqti dadasturda sxva situaciebSi: CanTaze yuradRebis miqceva mosacdel
darbazSi, bibliTekaSi da a.S.
cdunebisadmi winaaRmdegobis gaqeva.
adamianebi, arc ise iSviaTad, aRmoCndebian arCevanis aituaciaSi, ganaxorcielon
moralurad misaRebi qceva Tu airCion advili gza motyuebiT, sicruiT. SesaZloa
situacia Zalian macduri iyos, Tu imwuTieri siamovnebis miRebis SesaZlebloba
arsebobs. hastelma (Hasset,1981) sakmaod farTe skaliT gamokiTxa 24000 individi.
Sedegebis analizi aCvenebda, rom gamokiTxulTa gasaocrad didi procenti arRvevda
eTikuri qcevebis mTel rig normebs. gamokiTxulTa 40% aRniSnavda, rom avtomobils
marTavda nasvami. gamokiTxulTa ori mesameds wauRia saxlSi esa Tu is sagani
samsaxuris ofisis momaragebidan. ZiZebi, aRmoCnda, rom TavianTi drois biuJetidan
iparavdnen 25-30 wuTs kviraSi. rogorc kvlevis Sedegebidan irkveva, adamianebis
sakmaod didi raodenoba axorcielebs ama Tu im saxis ara kanonier an amoralur
qcevas. magram, amave dros aris adamianebis garkveuli, arc Tu ise mcire, raodenoba
romlebic winaaRmdegobas uweven aseT cdunebas.
dgeba sakiTxi, SegviZlia Tu ara situaciebis identifikacia, romlebic
astimulirebencdunebas an SegviZlia Tu ara adamianebis tipebis identifikacia,
romlebic winaaTmdegobas uweven aseT cdunebas.
aRmuCnda, rom individebi ufro advilad Cadian araZalismier danaSauls, roca
sargeblis albaToba aris maRali da albaToba imisa, rom gamoiWeren aris dabali.
anu roca safasuri aris dabali. am modelSi jdeba motyuebac.
SedarebiT met risks Seicavs iseTi danaSauli rogoricaa qurdoba. aRmoCnda,
rom qurdoba ufro gavrcelebulia axalgazrda biWebSi. momwifebasTan erTad
icvleba safasurisa da sargebelis SedarebiTi Sefaseba da amdenad asakovani
adamianebi ( rogorc mamakacebi ise qalebi) ufro motyuebiT danaSauls Cadian vidre
qurdobas.
gadasaxadidan Tavis arideba cnobilia rogorc TeTri krimivali. hasetis
monacemebiT (Hassett,1981) respodentebis 38% tyuis gadasaxadebis gadaxdisas.
daaxloebiT igive dadasturda laboratoriul kvlevebSi. kvlevis Sedegebis
analizi adasturebda, rom subieqtebis umravlesobas surda motyueba, magram es
tendencia mcirdeboda roca tyuilis gamJRavnebis albaToba izrdeboda.
saintereso Sedegebi iqna miRebuli e.w. moswavluri eSmakobebis kvlevebidan.
kvlevebi aCveneben, rom gamokiTxulTa daaxloebiT or mesameds Cadenili hqonda
aseTi danaSauli
amrigad admianebi tyuian roca sicruis gamJRavnebis albaToba aris dabali.
magram aRmoCnda, rom arsebobs meore piroba, romelic xels uwyobs ara eTikuri
qcevis ganxorcielebas. lageri (Lueger, 1980) varaudobs, rom aRZvris nebismieri tipi
xels uSlis adamians daareguliros sakuTari qceva. mis kvlevaSi subieqtebs