MSIKIAI

SAKAS a n o l i k a s BALYS NORVAIA

Gim 1903 m.
Nuudytas 1943 m. Kauno IX forte.
Vienas talentingiausi Lietuvos yd sportinink,
dviratininkas, 10 kilometr plento lenktyni 1925
ir 1926 m. Lietuvos empionas. Atstovavo Lietuvai
1924 m. Paryiaus vasaros olimpinse aidynse ir
1928 m. Amsterdamo olimpinse aidynse.
Reportaas i 1924 m. aidyni Paryiuje.
urnalas Sportas:
Gim 1908 m.
Leitenantas, Ypatingojo brio vadas, 1941
1943 m. vadovavs udyni operacijoms
daugelyje Lietuvos viet. Ypatingasis brys
Paneriuose nuud apie 70 000 moni. Balys
Norvaia 1943 m. perjo dirbti j savisaugos
batalion. Tolesnis likimas neinomas.
Spjama, kad Norvaia 1944 m. emigravo
JAV arba Anglij. Kitais duomenimis, uvo
bombarduojant Dresden.

Nepabaig distancijos del 7perdurim ir ms

dviratininkas J. Anolikas. Ivykstant i startojis
buvo pripompavs taip smarkiai inas, kad kelio
inovai anglai irfranczai stebjosi ijo. Ir i
tikrj, kely labai greitjam akmenliai sudurst
inas ir prie geriausiosfizins sveikatos ir didiausio
noro nebegaljo vaiuoti, nes pakelyje nieko ir
girdti nenorjo apie in paskolinim arba net
u pinigus pardavim. Kit valstybi bgjai buvo
aprpinti ir kiekviename kontrols punkte galjo
gauti maisto, inas ir visk reikaling, nesjuos sek
savi automobiliai irpunktuose visk palikdavo.
Mes Aleksandras, arba Vytautas, i Dievo malons Didysis Lietuvos
Kunigaiktis, [...] davme teises ir laisves visiems ydams, gyvenantiems
ms valstybje, [...] jeigu koksai ydas, prispirtas labai didelio reikalo,
nakties laiku aukt, o krikionys jam pagalbon nebgt, tai visi
kaimynai, ir ydai taip pat, turi umokti trisdeimt iling [...].
I kunigaikio Vytauto Didiojo 1388 m.
privilegijos Brastos yd bendruomenei*

venioni krato ydai. Pratyb ssiuvinis. venionys, 2004, p. 6.

RTA V A N A G A I T

MSIKIAI

A l m a litte r a
VILNIUS / 2016
 UDK 323.15(474.5)(=411.16)(091)
Va247

krin, esant bibliotekose, mokymo ir mokslo staig

bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudiama
mokslini tyrim ar asmenini studij tikslais atgaminti,
vieai skelbti ar padaryti vieai prieinam kompiuteri
tinklais tam skirtuose terminaluose t staig patalpose.

ISBN 978-609-01-2208-2

Rta Vanagait, 2016

Leidykla Alma littera, 2016
Turinys

P I RMA DALI S
KELI ON I TAMSUMAS

LVii apie ydus? / 9

Kaip viskas prasidjo / 9
Mano gimin - aukos ar ne? / 13
Bti ydu - aidimas su pasekmmis / 16
ydai - kas jie tokie? / 21
Akistata su prieu / 28
Ar mes atsakingi u savo istorij? / 33

ILMsikiai. Valkai, kurie mat / 36

Laimonas Noreika / 36
Julius mulktys / 39
Antanas Kmieliauskas / 41
Marcelijus Martinaitis / 43

III. Msikiai. Politikai / 45

Lietuvos aktyvistai / 48
Lietuvos laikinieji / 58
Tarjai ir patarjai / 68

IV. Msikiai. ydaudiai / 74

Tautinio darbo apsauga / 74
Dant technikas ir Ko / 77
Skrajojantys mogudiai / 85
Ypatingieji vyrai / 89
Paneriai: liudinink portretai / 90
Moksleivio portretas / 95
Laikaneio portretas / 97
Po trisdeimties met: mogudio sapnai / 104
Nuudytj portretai / 107
Nesudeg pragare: degintojo liudijimas / 1 1 3
Ypatingojo brio dalyvi likimai / 116
Turinys

Komandiruoti udyti / 119

udikai mogiku veidu / 132

V. Lietuva praturtdjo / m
VI. Msikiai. Gelbtojai / 143

VII. vilgsnis i dabar. Interviu suistoriku / 147

Pirmos dalies Post scriptum / 154

ANTRA DALI S
KELI ON SU P RI E U
Efraimas ZurofFas. Lietuva mano gyvenime / 161
Misija manoma? Pokalbis prie kelion / 167

Kelion / 175
Linkmenys / Lingmyan / 175
venionys / Sventsyan / 184
Kavarskas / Kovarsk / 193
Ukmerg / Vilkomir / 203
eduva / Shadeve / 214
Teliai / Telz / 224
Plung / Plungyan / 229
Plateliai / Plotel / 234
Taurag / Tavrig / 240
Butrimonys / Butrimants / 245
Panevys / Ponivezh / 251
Kaunas / Kovne / 262
Vilnius / Vilne / 268
Baltarusija / Bebrus / 273
Atsisveikinimas su prieu / 280

Epilogas. Kur buvoDievas? / 286

Pokalbis su Tomu ernu / 286
Pokalbis su Riardu Doveika / 291

altiniai ir literatra / 299

Iliustracij altiniai / 302
P I R M A D A L I S

KELION I TAMSUMAS
I. Vl apie ydus?

Kai p v i s k a s p r a s i d j o

Nu, ten Hitleris nekent yd ir ive juos Vokietij. Tada, tipo, suvar
duobes ir paleido dujas. Taipj nebeliko.
Mano draugas Dainiukas, 15 met
Esu tipin paprasta lietuv. Gyvenau apie Holokaust inodama tiek, kiek
ino dauguma ms, tipini paprastj. Gal daugiau nei Dainiukas, kurio
odiais pradedu skyri, bet ne kain kiek. Esu tipinis taryb valdios
melo ir laisvos Lietuvos tyljimo produktas. Homo sovieticus lituanus.
Kitados dirbdama laikratyje skaiiau, kokia inia skaitytojui yra pati nedo
miausia. Pati nedomiausia pasaulyje antrat bt tokia: Nedidelis ems
drebjimas ilje. uvusij nedaug. Visi nykios inios poymiai: toli, vy
ko su svetimais, auk nedaug.
Ar ne taip ir su yd timi? Seniai, vyko su svetimais, auk gal ir daug, bet
k mes apie jas inome? ei milijonai auk pasaulyje, 200 000 Lietuvoje -
tai tik statistika, daug nuli, o nuliai nieko nesako nei ms irdiai, nei
protui. Kaip teig Stalinas: Vieno mogaus mirtis yra tragedija, milijon -
tik statistika.
9
Kelion j tam sum as

Prie 15 met, - tuomet buvau festivalio LIFE direktor, - mano gyveni

me vyko vienas tarsi nereikmingas dalykas ir jis mane gerokai supurt. I
stalinins statistikos ir lietuviko abejingumo lauko engiau vien ingsnel
mogikumo link. Tik vien, bet paskui niekas jo nepalaik ir Holokausto
tema man daugiau neberpjo, kaip ir kitiems.
1998 m. paraiau pirm savo gyvenime tekst apie ydus, j ispausdino sa
vaitratis Ekstra inos.
tai jis.

INFEKCIJOSPAVOJUSLIETUVOJEILIEKA
Ar nenuvaiuotume Ponar? - klausia mano sveias, prancz menininkas
Christopheas Berthonneau (pasaulinis ugnies ou meistras, Vingio parke su
rengs LIFE atidarym, kuriame dalyvavo 100 000 moni). 12 kilometr
nuo Vilniaus, yd ties vieta, 100 000 nuudytj (Vilnius in your poc-
ket<(). Gerai, atsakau, bet taip ir nenuveu. Neinau kelio. Kit dien isisuku
nuo pasivaikiojimo po Vilniaus get. Neinau jo rib. yd kapins Kaln
parke? Ar mes, lietuviai, neturim savo tragedij ir memorial, ko jis apie
juos neklausinja? Ogal, - susivalgom keliese, - jis visai ne pranczas, pats
ydas, k?

Ne, jis tiesiog vakarietis, kuris moka skaityti.

Ms karta auklta sveika tarybine dvasia. Apie yd Holokaustu, j istorij

neinojom nieko, utat mokjom daug ger anekdot apie ydus ir mokjom
juos, sislaptinusius, staigiai atpainti. Ms vaikai aukljami irgi sveika -
t. y. lietuvika, dvasia. Lietuvi tautos tragedija yra didiausia, kania svar
biausia, nes ji - ms. yd Holokaustui 1941-aisiais skirtas maas skyrelis
penktos klass vadovlyje. Gana - juk jie net nekalbjo lietuvikai.

Turiu kultring pastam - jie ino daugiau. J akyse siplieskia venta ne

apykantos ugnis tik itarus od ydas. Garss Jaunimo teatro aktoriai, pri-

10
 I. V l a p i e y d u s ? "

sivert vaidinti spektaklyje su ydikais motyvais, vis dlto neprisivert nueiti

Modiglianio muziej Paryiuje, nes prie dur suinojot kad... Garsus Lie
tuvos keliautojas ir nykstani taut gynjas netiktai siaudrina: o, itie, jie
valdo pasaul, a juos.... Kiekgi ms inteligentui tenka vargti iekant vari
spdi - net kin nenueisi: ten Chaplinas, Hojfmanas ir Spielbergas. Ant
Vilniaus geto vart buvo parayta:Atsargiai: ydai. Infekcijos pavojus1.

domu, kad viskas Lietuvoje pasikeit per dvideimt Nepriklausomybs met,

o nuo Tomo Venclovos 1978-aisiais parayto straipsnio ydai ir lietuviai
nepasikeit niekas. Tik yd nebeliko - beveik.

Didiausios Europoje yd skerdyns likvidavo 95 procentus moni, kurie

prie kar sudar bene tredal Vilniaus gyventoj. Vliau - didiul emigra
cijos banga. Lietuvoje liko 5000 yd. K kaltinsim, k niekinsim po keli
deimtmei? K, broliai, dezinfekuosim?

Vilniuje negyveno nei mano protviai, nei tvai. Per kelet met ia triskart
krausiausi i vieno buto kit - ir visus tris pirkau i yd, kurie bgo i ia.
Pirkau pigiai. Pasinaudojau j panika ir susikriau sau gerov. Kas i ms
buvo ydas?

,,Lietuvos Vyriausyb nra antisemitin", - konstatavo vienoje TV laidoje ra

ytojas Grigorijus Kanoviius. Ne, tikrai ne. Ir Gaono jubiliejui pinig dav,
ir prezidentas Brazauskas Izraelyje atgailos od tar, o Vilniaus vicemeras
sutiko leisti ikelti yd kapus i Sporto rm teritorijos ramesn viet, jei tai
bus padaryta ne miesto lomis.

Politikai turi elgtis protingai, t. y. taip, kad rinkjai juos dar kart irinkt.
Kad ir kaip atrodytume irint i anapus. O atrodome tai kaip: n vienas
karo nusikaltlis, dalyvavs yd skerdynse, Lietuvoje dar nenuteistas, todl
Gaono ikilms turi bti boikotuojamos, - sako Simono Wiesenthalio centras.
700 Tuskuln auk Lietuvai svarbiau u 100 000 uvusij Paneriuose, -
rao US News.

Vaingtone surengta paroda Slaptoji Kauno geto istorija - 200 fotografi

j, padaryt Georgeo Kaddisho savos gamybos fotoaparatu pro palto sagos

n
 I tamsumas

skylut. Kam apsimoks atveti it parod Lietuv?Kas stums Holokausto

edukacin projekt ileisti 15 000 egzempliori tirau ,,Anos Frank dienorat
ir yd istorijos vadovlius, skirtus lietuvi mokykloms? Kam reikalingi 5000
silpstani bals? Reikalingi Zingeriui - tegu jis ir rpinasi.

Ojeigu ne dl rinkj, net ne dl bendramogik vertybi, o tik i pragma

tinio tako pairtume: kokia nauda valstybei bt, jei padarytume dau
giau, nei esam priversti, nei i ms tikimasi, ir gal kitaip, nei pageidauja
dauguma rinkj... Jei yd palaikus perkeltume Vilniaus miesto lomis. Juk
jie valdo pasaul, ar ne, ir tkstaniai t valdanij kil i Lietuvos. Net ir
Piet Afrikos Respublikos yd 85 procentai yra litvakai. Ne, - atsakys man
tikras lietuvis. - Lietuvos vaizd pasaulyje kursim iurlionio reprodukcijomis
ir krepinink metimais. Ir pagalvos sau: o gal ir tu pati, taip sakant, jei jau
keli t klausim?

Taip. Mano prosenelis i motinos puss buvo Seradzinskis, Rygos batsiuvys.

Mano g i mi n - auk os ar ne?

Turiu nuvilti tariuosius skaitytojus - esu paprasta lietuv, ydiko kraujo

neturiu. A ne tik lietuv, a pagerinta lietuv, nes tvo Jono Vanago tvas,
senis Vanagas, - politinis kalinys, nuteistas u antisovietin veikl ir per
pusmet negyvai suals Karlage. Visa jo eima - tremtiniai, atkentj tremt
Krasnojarsko krate. Visuomet labai didiavausi savo seneliu, kuris 1941 m.
nupjov med Kavarske, kad utvert keli besitraukianiai Raudonajai ar
mijai. Ir nupl Stalino portret nuo mokyklos sienos. Kaimyn lietuvi,
inoma, buvo skstas ir suimtas.
Lietuvos ypatingajame archyve skaiiau slapt savo senelio 96 puslapi byl,
jo ir kartu soviet suimto kaimyno parodymus, tardym ir akistat proto
kolus, Jono Vanago ygdarb man iek tiek aptemd byloje rasta inia, kad
jis vokiei okupacijos metais buvo komisijos, sudarinjusios yd sraus,
narys. Jis yd udynse nedalyvavo, j turto nesigvie, nes buvo pakan
kamai turtingas. Tardomi liudytojai pasakojo, kad visi deimt surayt Ka
varsko yd 1941 m. rugpjt buvo nuvaryti Ukmerg. Kaimynas Balys,
soviet suimtas ir tardytas kartu su mano seneliu, konvojavo iuos ydus

13
Ke I i o n A I t a m s u m a s

egzekucijos viet, o u tai gavo atlyg - yd nam ir 4,5 ha ems. Taip

parayta byloje.
A ne tik lietuv, a sovietmet atkentjusi lietuv. Gdiais brandaus socia
lizmo metais keturios pussesers, jaunos panels, norjome puotis, klau
sytis bitl, bet neturjom nei dins, nei plokteli. Bet turjome tet, tvo
seser, Amerikoje ir jos neapsakomai ger vyr Antan. Raydavom jiems
laikus su pageidavim sraais. Teta buvo labai usimusi, dirbo dant
gydytoja, o jos vyras per vis sovietmet dmis sisdavo mums dinsus,
plokteles ir net plombas dantims. Raydavo graius ir iltus laikus. Ka
kodl laikus pasiraydavo ne Antanas, o Antosl. Tvai mums sak, kad
sovietai dds Antano ieko, todl jam veriau savo vardo ir pavards niekur
neminti (laikus i usienio juk skaitydavo soviet saugumas). Mano teta
buvo su savo vyru laiminga, nes jis buvo puikus, garbingas mogus, tikras
karininkas, nepriklausomos Lietuvos kariuomens pulkininkas, paskui, prie
vokiei, Panevio apsaugos policijos vadas.
Taigi. Dabar, kai visi Antosls atsisti dinsai seniai suneioti, kai nebra
nei jo, nei tetos, nei soviet, kai raau i knyg, jau inau, k veik vokiei
okupacijos metais Lietuvos policija Panevyje ir kituose miestuose ir kodl
sovietai dds Antano taip intensyviai iekojo. Nerado. Antosl mir Flo
ridoje, graiame name netoli vandenyno su sodu, kuriame augo didiulis
mangas. Viename i Lietuvos miesteli jam pastatytas paminklas. Jo pavar
d, deja, paminta ir garsiajame 5000 Lietuvos budeli srae, kur sudar
ydai.
Tai kas a, Rta Vanagait, esu - geroji gerj Lietuvos didvyri palikuon
ar nieking ydaudi tautos atstov, kurios giminje - nusikaltimo mo
nijai dm?
Bet juk a turjau ir mam. Ji gim ir augo Panevyje, dideliame graia
me name su nuomininkais, kur j augino ne tik grieta mama, bet ir kartu
kaip nuominink gyvenanti teta il, kuri Panevio mergaii seminarijoje
dst vokiei kalb. il buvo Vokietijos yd. Ar ji ia bgo nuo naci?
Tikriausiai. Mano mamai buvo keturiolika, kai prasidjo karas, Lietuv
14
 I. V l a p i e y d u s ? "

eng vokieiai, ir Tant, kaip j meiliai vadino mama, skubiai pabgo i

Lietuvos. Kur? Niekada niekada, nepaisant vis paiek buvusiais Tants
adresais, mamai nepavyko rasti jos pdsak. Kurion duobn js buvot mes
ta, Tante ile, kurion krosnin?
Mano mama prarado ne tik Tant il. Panevyje, A. Smetonos gatvje,
mamos namas, paymtas 47 numeriu, tebestovi. alia, gretimame name,
gyveno yd inteligent eima. Turjo tik vien vaik, Icik, metais jaunesn
u mam. Vis vaikyst juodu aisdavo mamos sode. Paskui atjo 1941-ieji,
vokiei okupacija, ir kaimyn eima vien dien dingo. mons t dien
mat, kaip i geto varomi ydai. T dien aliojoje girioje prie Panevio
buvo suaudyta 8000 yd. 1609 vaikai suguldyti ir suaudyti (ar suaudyti
ir suguldyti?) atskiroje duobje. Ten, visai negiliai, tarp kit Panevio vaik
guli ir Iciko kauleliai.
Tai kas a esu? Gal irgi savotika auka, jei mano mama per Holokaust pra
rado du artimus mones?
Esu tiesiog lietuv, kurios seneliai ir tvai igyveno ir soviet, ir naci oku
pacij. Ir a priimu visas savo tautos tragedijas, neskirstydama j savas ir
svetimas, didesnes ir maesnes. Priimu savo gimins kaltes ir praradimus,
nekaltindama ir nepagraindama to, kas buvo. Noriu suprasti, kas vyko, ko
dl vyko ir su jais, ir su visa mano tauta. Su mano lietuviais ir mano ydais
mano Lietuvoje. Kad suprast, inot ir atsimint mano vaikai.
Jeigu js giminj niekas o niekas niekur nei dalyvavo, nei painojo yd,
nei k, pagalvokite apie kit statistik: per kar sunaikinta daugiau nei
200 000 Lietuvos yd. Tai 50 000 nam, o dar parduotuvs, sinagogos, mo
kyklos ir bibliotekos, vaistins ir ligonins... Vokieiai pasim yd auks,
ilupo dantis. O kiek per vis Lietuv nuudyt yd namuose liko kitokio
grio: spint, lov, laikrodi, paklodi, pagalvi, bat, palaidinuki, -
kur, savaime suprantama, ne js seneliai grieb ir vesi veimais, kai visa
tai buvo mtoma per langus arba pigiai parduodama miesteli aiktse. Ti
krai ne js, o kit, blogesni, lietuvi seneliai. Bet gal inot, gerieji lietuviai,
kur dabar tos antikvarins nuudytj lovos? Kas jose miega? K sapnuoja?
15
 Bot i y d u -
a i d i ma s su p a s e k m m i s

Bdama penkiasdeimt septyneri ir a pirm kart gyvenime udirbau pi

nig i Holokausto. Udirbau nedaug - minimali pusmeio alg. Padariau
daug. Projektas Paneri lopin gavo finansavim i Europos Komisijos,
ir tai leido mums padaryti deimt nuostabiausi rengini Vilniuje. J idja
paprasta: surinkti 40 moni grup ir leisti jiems vien dien pasijusti y
dais: sinagogoje suinoti, kas yra judaizmas (juk retas vilnietis yra buvs
sinagogoje), pereiti per get, pabti slptuvse, igirsti ydikos muzikos,
imokti yd dain ir ok, pavalgyti to, k valgo jie. Ir tik paskui, po gero
pusdienio, sijautus, prisijuokus, prisiokus, prisivalgius, ssti autobus ir
vykti ten, kur ydai uvo. Panerius. Ir dar ne pabaiga: vykdami Panerius
imokome 11 met geto berniuko Tamilo sukurt dain Paneri lopin.
Tamilas dalyvavo gete 1942 m. surengtame dainos konkurse ir laimjo.
2012 m. pirm kart skaiiau, kalbjau ir dainavau jidi kalba kartu su ketu-
riasdeimia kit toki pat.

16
 I. V l a p i e y d u s ?

nuotrauka: taisas, ant kurio buvo kraunami ir deginami nuudytj lavonai. 1943-1944 m.

Pirmasis apsilankymas Paneriuose. Projektas Bti ydu. 2015 m. Kstuio Kurieniaus nuotr.
 e 11 o n A I t a m s u m a s

Shtiler, shtiler
Shtiler shtiler, lomir shvaygn kvorim vaksn do.
Shobn zeyfarflantst di sonim: grinen zey tsum bio.
SJirn vegn tsu Ponar tsu, sjirt keyn veg tsurik.
Iz der tte vufarshvundn un mit im dosglik.

Shtiler, kind mayns, veyn nit oytser, shelfi nit keyn geveyn
Undzer umglik vein sonim zay vi nitfarshteyn.
Syhobn breges oykh di yamen. Shobn tfises oykhet tsamen,
Nor tsu undzer payn keyn bisl shayn.

Tyliai tyliai
Tyliai tyliai, patylkim, mirusieji ia auga.
Juos pasodino tironas, pairk, kaip jie ydi.
Visi keliai veda Panerius, nra keli sugrti.
Ir ms tvas prauvo, o sujuo ms laim.

Bet neverk, mano mielas, aaros nepads.

Ms skausmo iaurs mons niekad nesupras.
Jros ir okeanai niekam nepaklsta, kaljimas irgi kakur baigiasi,
Bet ms skausme nra viesos.

Paneri mike, kur dauguma ms buvo pirm kart, neini roe ir akmeniu
stovjome ir klausms apie udynes. Ir dainavome. Paskui tylomis djome
roes ant sniego, variai uklojusio mirties duob, vien i ia buvusi ei.
Didiausi. Duobje - pdos, matyt, neseniai virum tkstani sutrupint
kaukoli praliuoksjo Paneri zuikis.
Ir dar ne viskas. Kelion i Paneri Vilni buvo drsus eksperimentas.
Ar turjom grti Vilni tylomis, tiek mat ir tiek patyr Paneriuose? Ar
prieingai - sugrti kvpti, suvienyti? Po Paneri, po akistatos su Holo
18
 I. V i i a p i e y d u s ?

kaustu, autobuse atkimdavom koerin vyn, gaut i Izraelio, idalydavom

naminius imberlech saldumynus, ir Michailas, yd ansamblio muzikantas,
ugrodavo mums Tumbalalaika. Koks netiktinas buvo tas jausmas: sek
madienio pavakare vaiuoti per iaurs Jeruzal, tui miest be yd, be
lietuvi, ir plti visa gerkle: Tumbala, tumbala, tumbalalaika!, arba prie
dain: Le-chaim! - Tegyvuoja! Plti kartu su keturiasdeimia kit ger
kli. Keturiasdeimt lietuvi, kurie ryt neinojo apie ydus praktikai nie
ko, o dabar, vakarop, sujaudinti, kvpti, lidni ir be galo laimingi...
Atvyk Vilni dalyviai negaldavo isiskirstyti, kankindavo ms gid Si
mon klausimais, praydavo, kad kit sekmadien leist ateiti kakieno ma
mai, broliui, tetai, draugei... Paskui pasakodavo namikiams, k igird apie
ydus, k pamat. Ne vieno namikiai tariai kraipydavo galvas: na, jie tave
apavjo, kalbi kaip koks sektantas. Matai, kaip reikia j saugotis... Duosi
maj pirtel, vis trauks...
Prajo metai. Bti ydu persikl Kaun ir kitus Europos miestus, ku
riuose, deja, viskas vyko valdikiau, sisavinant europines las. Taiau
Kaunas... Kaunas mane sukrt. Sukrt valanda, praleista Slobodkje, da
bar Vilijampolje.
tai jums vaizdelis i buvusio vieno didiausi get Lietuvoje, kur gyveno
deimtys tkstani Kauno yd ir kur per kelet akcij (viena i j vai
k) - nuudyti visi...
Trisdeimt Kauno mokytoj, vedami ydo Simono, stovi vidury buvusio
Kauno geto. Namai, sandliukai,-malkins, kur karo metais glaudsi tks
taniai naci suvaryt yd, kiemuose aid j vaikai, o paskui visi buvo nu
vesti aikt arba kur nors Kauno fort ir suaudyti. Namai ir sandliukai
perstatyti, renovuojami, ten gyvena kaunieiai, kurie neino, kur gyvena ir
kas djosi ia prie juos. I kur inoti - juk nieko neparayta, neisaugota,
tik akmuo prie vaiavimo. Renovuojamas ir namas - buvusi parduotuv,
kurios lange buvo eksponuota nukirsta geto rabino galva. Rabinui nukirto
galv, kai jis meldsi, ir padjo ant Talmudo.

19
Ke I i o n 6 j t a m s u m a s

Prie ms sustoja audin. Skustagalvis atsidaro lang ir aukia: Nu k, y

dai? Kur lendat? Ko iekot? Gavs mandag ms gido atsakym, beveik
atsipraym, kad ia esam, vyras nuvaiuoja geto gatvele tolyn, bet po keli
minui apsisuka ir visu greiiu atlekia link ms. viegia stabdiai, maina
sustoja vos nesirusi ms brel. Matau, bus blogai, einu prie vyro ma
inoje ir bandau velninti situacij. Ant sdyns nebaigtas gerti alaus butelis.
Sakau vyrui: Nepykit, suprantat, mes ne ydai, ia ekskursija, juk ia buvo
getas, neinojot? Matau, jam tai naujiena, neino, kas tas getas. Js gal
nevairuokit, - sakau skustagalviui, - juk esat igrs, klisit policijai. - A
pats policininkas, - atauna jis. Pagaliau nuvaiuoja nieko blogo mums ne
padars.
O bene pati nuostabiausia Bti ydu dalis bdavo Simono paskaita apie
judaizm Vilniaus choralinje sinagogoje, kurioje beveik visi dalyviai buvo
pirm kart gyvenime.
Nemaai skaitytoj tikriausiai irgi nra buv sinagogoje ir nedaug k ino
apie ydus bei judaizm, negirdjo maiktaus ir lidno, imintingo ir iro
niko, tikrai litvakiko Simono pasakojimo. Mudu j atkrme.
ydai - kas j i e t o k i e ?

Simonas: Pagal yd kalendori dabar 5776 metai. Kodl? Ms kalendo

rius parodo tam tikras vertybes. Mes skaiiuojame ne nuo Jzaus gimimo
kaip krikionys, o nuo pirmo mogaus, Adomo. Esame knygos tauta, tad
dmiai skaitydami knyg, Tor, t. y. Senj Testament, suinome metus,
kada gim Adomas. Mums labai paprasta. Skaiiuodami kalendori nuo
pirmo mogaus, o ne nuo pirmo ydo - pranao Abraomo, mes tarsi paro
dome, kad svarbiausia yra mogus, o tik paskui jo tikjimas ir panaiai.
Tarp deimties Dievo sakym yra sakymas vsti sekmadien - tai yra J
zaus prisiklimo dien. Mums septintoji diena yra etadienis, tas senasis
variantas, kuris yra Senajame Testamente. Naujojo Testamento mes neskai
tome.
Kodljs, ydai, nepripastate Jzaus?
Negalima sakyti, kad ydai neprim Jzaus. Jo mokiniai buvo ydai, jie pri
m Jz, pasivadino krikionimis ir atsiskyr. Bet mes skaitome Tor, o
ten parayta, kad Mesijas yra tas, kuris eis Jeruzal ir paskui j ateis gyvieji
21
K e 11o n 6 j t a m s u m a s

ir mirusieji. Paskui Jz atjo gyvieji, jo mokiniai, bet mirusieji - ne... O

pats svarbiausias dalykas, kodl mes nepripainome Jzaus, yra jo odiai:
Tikkite mane, a Dievo snus. ydai tiki Diev, o ne k nors kita. Jeigu
Jzus bt pasaks: Tikkite Diev, nes a Dievo snus, - mes tai turbt su
prastume. Ir dl Jzaus gimimo. Senovs aramj kalboje odis nekaltas ir
jaunas raomas vienodai. Sakin mes galime interpretuoti dvejopai: jauna
moteris Marija pagimd kdik ir nekalta moteris Marija pagimd kdi
k. Antroji interpretacija, kuri prim krikionys, mums atrodo keistai...
Kas yra abas?
Ms abas prasideda penktadienio vakar saulei nusileidus ir baigiasi
etadienio vakar saulei nusileidus. Tai dar kart parodo, k reikia bti
knygos tauta. Reikia dmiai skaityti pirm Toros puslap, ten parayta, kad
kuriant pasaul buvo pirma diena: Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, ir antra
diena ir buvo vakaras, ir buvo rytas. K tai reikia? Reikia, kad ir ms
kalendoriuje kiekviena diena prasideda i vakaro ir baigiasi kit vakar.
abo vakarienei visi apsirengia paiais geriausiais drabuiais, paruoia ska
niausi patiekal ir vyno, eimos moterys udega vakes. Per ab nesinau-
dojame jokiomis technologijomis, joki telefon, televizori, kompiuteri,
nevairuojame ir automobili, negaminame valgio. Tiesiog bname, ilsims:
kalbams, meldiams, vaiktome, aidiame su vaikais, skaitome, valgome,
diaugiams. Ir taip 24 valandas kiekvien savait vis gyvenim. Kuo labiau
monija tampa priklausoma nuo technologij, tuo prasmingesnis yra yd
abas...
Atrodo, js abas - tarsi ms Kaldos, tik ne kartper metus, o kas sa
vait... Taijs esate irinktoji tauta?
Daugelis moni mano, kad ydai, vadindami save irinktja tauta, tarsi pu
iasi. odis irinktasis hebrajikai reikia irinktas daryti daugiau. Tai
ne privilegija, o pareiga. Vertybes savo vaikams perteikiame per tam tikras
istorijas. Viena istorija tokia: kai Dievas rinkosi, kuri tauta bus jo irinktoji,
ydams ne pirmiesiems buvo pasilyta prisiimti Tor. mons klausdavo: o
22
 I. V l a p i e y d u s ? "

kas mums bus i to, jei mes prisiimsim Tor, nes Tora - tai pareig rinkinys.
Pamat, kiek daug pareig surayta Toroje, visi atsisakydavo. O ydai Tor
prim - suvok jos prasm. Taigi ydai yra irinktieji atlikti pareig - page
rinti pasaul (Tikim Olam).
Tora yra universalus patarim rinkinys. Joje 613 viet parayta, k daryti ir
ko nedaryti. Dievas sako Mozei, Dievas sako Abraomui - o mes skaitome
dmiai. Krikionys pasakys, kad Dievo sakym yra deimt, mums j yra
613.
Kodl Torayra ne knyga, o ritinys?
ydai ijo i Egipto ir klaidiojo dykumoje iekodami Tvyns, kartu su jais
klajojo ir gyvnai. Tuo metu knyg dar nebuvo ir Tora urayta ant odos,
kaip tai buvo daroma anais laikais. Tora perraoma ranka, ir jeigu tas, kuris
perrao Tor, padaro vien klaid, perraomas didiulis ritinys. Meldian
tis sinagogoje vienas mogus skaito Tor, o du stovi alia ir stebi, kad bt
perskaityta teisingai.
Kaipjs iperkate savo nuodmes?
Judaizmas yra ne tikjimas, o labiau gyvendinimas to, kas parayta. Tai vis
pirma gyvenimo bdas. Klasikinis pavyzdys ia bt nuodms suvokimas.
Jei paklaustum krikionio, kaip ipirkti nuodm, jis atsakyt, kad reikia
nueiti pas kunig ipainties, gal paaukoti banyiai, gal sukalbti kakiek
kart Sveika, Marija ir gausi iriim. Judaizme kitaip. Jokio iriimo tau
niekas neduoda. Rabinas nra tarpininkas tarp Dievo ir mogaus. Jis veikiau
mokytojas. Jei padariau nuodm, pats turiu suprasti, kad padariau blogai,
tada nueiti, atsiprayti, atitaisyti skriaud ir kompensuoti moralin al, o
ketvirtas dalykas, k turiu padaryti - paadti, kad tos nuodms niekada
nebekartosiu.
Kodl melsdamiesi ydai linguoja?
Knygoje pasakyta, kad per mald mogus turi bti maksimaliai susikoncen
travs ir melstis visu knu. ydai nesiklaupia. Sinagogoje meldiantis rei
23
Kelion I t a ms u ma s

kalingas kvorumas - deimt vyr, tai vadinama minianu. Mes meldiams

kartu, jausdami vienas kit. Net mokoms ne po vien, o bent jau dviese.
Dar vienas svarbus dalykas apie yd mokymsi: mokoms ne tik skaityda
mi atsakymus, bet ir patys uduodami klausimus.
Ar tiesa, kad ydai mokosi kitaip nei ms vaikai, t y. ne stengdamiesi
siminti, o nuolat ginydamiesi ir uduodami klausimus?
Tikrai labai skiriasi, kaip krikionyb moko irti autoritetus ir ko moko
judaizmas. Atkreipkite dmes, kad visi ms pranaai ginijasi su Dievu.
Mes ginijams ne todl, kad mums tai patinka, o todl, kad gine atrandi
ties. ydai sudaro tik 3 procentus monijos, o tarp Nobelio premijos lau
reat daugiau nei 20 procent yra ydai. Vieno Nobelio premijos laureato,
beje, kilusio i Lietuvos, paklaus, kodl jis toks protingas. Jis atsak: tai
mano mamos nuopelnas. Kai grdavau i mokyklos, mano mama klaus
davo visai ko kito negu kit vaik mamos. Ji neklausdavo, kaip seksi, kok
paym gavau. Ji klausdavo: ar udavei nors vien ger klausim? Nors visi
ino, kad du plius du yra keturi, mes galime pagalvoti, jog yra du kaiukai ir
du peliukai, tad mums kils klausimas, ar tikrai du ir du yra keturi. Eintei
nas yra saks: jeigu normaliam mogui liepsi iekoti adatos ieno kupetoje,
jis neiekos, nes puikiai ino patarl. Taiau skm lydi tuos mones, ku
rie ieko adatos ieno kupetoje. Ir randa. Anot Einteino, jeigu randu vien
adat, inau, kad j bus ir daugiau. Ir iekau toliau. Randu ir antr, ir trei.
Tuo a ir skiriuosi nuo daugelio moni. Judaizmas moko iekoti tiesos ne
sustojant.
Papasakokit, i kur ta berniuk apipjaustymo tradicija.
Tai atsirado i tos paios knygos. Abraomas, pirmas ydas, su savo mona
Sara ilgai negaljo susilaukti vaik. Dievas jam pasak: tik sjungoj su Dievu
gali gimti vaikas. i vyro kno dalis atsakinga u vaiko gimim, todl vaikas
turi bti pradedamas sjungoje su Dievu. Kiekvienas yd berniukas yra
apipjaustomas atunt savo gyvenimo dien. Dabar visi supranta, kad tai
daroma ir higienos sumetimais.

24
 I. Vii apie ydus?44

Koks maistasjums yra koerinis?

Vienas i 613 Dievo sakym, kuriuos randame Toroje, skamba taip: Nevirk
riuko motinos piene. Sakysim, karaimai, kurie neturi Talmudo, aikinan
io Tor, sakin supranta tiesiogiai, o ydams Nevirk riuko motinos pie
ne reikia nemaiyti msik produkt su pienikais produktais. Kitas da
lykas, koki ms mums uginta valgyti. Mes galime valgyti skeltakanopi,
atrajojani gyvuli ms. Sako, kad ydai nevalgo kiaulienos, nes kiaul
yra purvinas gyvnas. Kiaul n kiek ne purvinesn u kitus gyvulius. Be
to, iuolaikinis mokslas rod, kad kiauliena nra sveika mogui. Kad msa
bt koerin, gyvnas turi bti paskerstas ar papjautas tam tikru bdu,
suteikiant jam kuo maiau skausmo. T daro specialus mogus, ritualinis
skerdikas. Tai, k mes perskaitme Toroje dabar, po tiek met, rod moks
las - jei gyvnas kankinasi, jo ms patenka toksin. Daug yra dalyk To
roje, kuri nesupratome, bet dabar mokslas rod, kad tai yra gerai.
Omitas apie macus?Js neva dedate juos krikioni vaik kraujo.
is mitas buvo ipopuliarintas dar viduramiais, inkvizicijos laikais. Kartu
su ragan mediokle. Ms maiste apskritai negali bti kraujo. Macai yra
religins paskirties paplotliai, juos mes valgome visas atuonias Peisach
vents dienas. ydai, bgdami i Egipto, nespjo duonos tel dti rau
go, ir ijo paplotliai - vanduo su miltais, kepti saulje. Per Peisach vent
visi, - ir turtingas, ir vargas, - prisimindami savo protvius, ijusius i
Egipto, nevalgo nieko miltinio, tik macus.
Kodl ydai dvi kepuraites - kipas?
Yra vaikikas paaikinimas ir yra rimt. Mama man sakydavo, jog dvime
kip tam, kad Dievas i viraus matyt, kuris mogus yra ydas. Ankstyvojo
je krikionybje visi ventikai bdavo su kepuraitmis, o dabar jas dvi tik
aukti krikioni banyios hierarchai. O ydai visi jas neioja. Dvti keT
pur mums yra pagarbos enklas, prieingai nei krikioni pasaulyje, kur
i pagarbos ar ventoje vietoje vyrai nusiima kepures.

25
Kelion j t a ms u ma s

Kaipjs palydite savo mirusiuosius?

Mirs mogus laidojamas t pai arba vliausiai kit dien. Jis nerengiamas
kostiumu ar graiu drabuiu. Knas vyniojamas paprast drobul. Kad
ir kas iame pasaulyje buvo tas mogus, kit pasaul visi ikeliaujame vie
nodi. Po laidotuvi - septyni dien gedulas, eima gedi namie, o draugai,
artimieji ateina aplankyti. iuolaikinje kultroje eima rengia gedulingus
pietus, o judaizme yra prieingai - draugai ir artimieji atnea gediniai ei
mai maisto. Po trisdeimt dien priimta statyti atminimo akmen, pamin
kl. kapus atneame ne gli, o akmen kaip aminybs ir kartu lidesio
simbol. Tai lyg dalel Jeruzalje sugriautos ventyklos, prisiminimas apie
jos sunaikinim mums kelia lides. Tikime, kad atjus Mesijui ventykla
bus atstatyta, o tuomet kartu su gyvais ten engs ir prisikl mirusieji.
Kaipjudjai sivaizduoja Diev? Tai senis danguje, taijga - kas tai?
Atj sinagog nerasite joki atvaizd - nei Dievo, nei koki ventj. Mes
nesimeldiame kakam. Dievas yra visa apimanti esatis. Mes negalvojame
apie j kaip apie kak materialaus. Taip palyginiau: esame kaip skruzdliu-
kai, bruzdantys emje, ir staiga matome praskrendant milinik boing.
Ms suvokimas apie Diev yra lygiai tokio pat lygmens: k gali suprasti
skruzdliukai, matydami praskrendant boing? Jie yra mat praskrendan
i pauki, taigi kai kurie skruzdliukai gali sakyti, kad tai skrenda labai
didelis pauktis. Kiti sakys, kad tai tarsi griaustinis, treti - kad daug lempu
i, dar kiti net nesupras, kas tai buvo. Tai primityvus palyginimas, bet jis
teisingas. Turime daryti tai, kas mums pagal jgas, bet kartu suprasti, koks
ribotas yra ms suvokimas.
Pokalbio pabaigoje Simonas pasakoja dvi trumpas istorijas.

26
 I. VAI a p i e y d u s ? "

DRUGELIS
Vaikai sugalvojo pasityioti i rabino, kuris neva visk ino. Vienas pam
sauj drugel. Jie nusprend paklausti rabino, ar drugelis gyvas, ar ne. Jeigu
rabinas pasakys, kad gyvas, jie j suspaus ir drugelio neliks. Jeigu pasakys, kad
negyvas, vaikas atvers deln, ir drugelis iskris. Rabinas tiesiog neturi ans.

Jie prijo prie rabino ir paklaus, ar drugelis delne gyvas, ar ne, o rabinas
atsak: ,,A neinau, ar jis gyvas, ar ne. Vien dalyk inau: viskas yra js
rankose.

DUVRYS
Kiekviename i ms gyvena du vrys: vienas piktas, kitas geras. Piktas - tai
neapykanta, melas, pavydas, iaurumas. Geras - tai visos gerosios savybs:
dosnumas, kilnumas, meil. Jaunuolis klausia vyresnio mogaus: O kuris i
t vri laimi?umogus atsak: A neinau, kuris i vri laimi kiekviena
me moguje. Vien dalyk a inau: laimi tas vris, kur tu eri.

Kur vr savyje r 1941 m. msikiai? Tie, kurie sudarinjo yd sraus,

konvojavo, saugojo... Ir tie, kurie aud. Ar jie jau patys buvo tap vrimis?
A k i s t a t a su p r i e u

Pasibaigus projektui Bti ydu turjo vykti konferencija apie Holokausto

edukacij.
Nekeniu odio konferencija. odio projektas. Ir odio edukacija.
Nesu organizavusi n vienos konferencijos, o pabgusi i daugelio. Kas ma
ns laukia? Kvietim maketavimas, dalyvi organizavimas, dalomoji me
diaga, praneim vertimas, o paskui - nuobods tipai tribnoje, iovau
janti publika, dar man teks moderators vaidmuo... Brrrr... Na, gal ydiki
piets su muzika per pertrauk suteiks nykiam renginiui iek kiek smagu
mo? Gal ir koerinio vyno reikt parpinti?
K kviesti kalbti? Tenka pasikliauti inovais - daug kart geriu kav su vai
riausiais Holokausto specialistais... Jie silo, be Lietuvos istorik, konferen
cij pakviesti du ujrio lietuvius: Sauli Suiedl (pirmkart tok girdiu),
Tom Venclov (oho, tik ar sutiks?), k nors dar i naujojo yd muziejaus
Varuvoje. O ko, gink Dieve, nekviesti - tai Lietuvos juodintojo Dovydo Ka-
tzo ir naci mediotojo Efraimo Zuroffo. Jeigu jau btinai noriu kviesti kur
nors kontroversik, tai tik ne Zuroff. Jis neseniai Jeruzalje pravirkd i
28
 I. Vl apie ydus?

Naci mediotojas Efraimas Zuroffas. Ii f. Zuroffo asmeninio albumo.

Lietuvos atvykusi mokytoj delegacij, ivadins moterikes ydaudmis.

Hmm... Nekas. O jei bus tie du arba katras vienas, ar nekils mutyns? Ne,
sako, neturt. Gal susitarsi su Zuroffu, kad nepult vis virkdyti, juk jis
protingas mogus. Bet jeigu bus Katzas ir Zuroffas, akademins bendruo
mens atstovai tavo konferencijoje tiesiog nedalyvaus, nes aniedu dirba Pu
tinui. Jis juos finansuoja.
Na, galvoju sau, ia jau visai prastai. Nenoriu Lietuvoje Putino agent, o ir
pati bti tuo apkaltinta, jeigujups kviesiu. Tik pasitikslinu: i kur konsultan
tai ino apie Putino pinigus tiems dviem nedorliams? Vienas inojo, nes
jam kakas sak i JAV ambasados. Kitas irgi neabejojo, nes tarp Zuroffo
draug Facebook paskyroje rado Algird Paleck. O kur Paleckis, ten ir Pu
tinas, kaip inoma...
Man jau darosi linksma... Grusi namo susirandu lietuvikos informacijos
apie tuos Lietuvos prieus. Taip, jie met metus mus juodina visame pasau
lyje, ne kitaip kaip Putino papirkti... Jievis liepia mums Holokausto budelius
29
Kelion I t a ms u ma s

patraukti atsakomybn, dar nurodinja neleisti ultradeinij eityni nei

Kauno, nei Vilniaus centre. Zuroffas, matyt, ypa karingas, raoma, kaip jis
savo nevariais pirtais rausiasi po ms archyvus. Tuomet pairiu nelie
tuvikus altinius: tas pats baisuoklis Zuroffas, pasirodo, kvieiamas skaityti
paskait visame pasaulyje, paras tris knygas, jos iverstos 18 kalb. U
pastangas igaudyti Serbijos nacius buvo pristatytas Nobelio taikos premijai.
Negavo, tkart ji buvo teikta Barackui Obamai.
Taigi paraau t pat vakar elektroninius laikus abiem Lietuvos juodinto
jams. Vis bus domiau - vyno nereiks pirkti... O ir kokia konferencija be
yd... Kit dien gaunu atsakymus - abu klausia, kokiomis slygomis yra
kvieiami. Slygos kaip ir visiems konferencijos pranejams: apmokame
skrydius, viebut ir silome penki imt eur honorar.
Tik vliau suinojau, kad abu Lietuvos juodintojus itiko okas: dar niekas
nepriklausomoje Lietuvoje nra kviet j jok daugma oficial rengin, o
dar Vilniaus savivaldybje, o dar viskas apmokta, o dar normalus honora
ras. A to neinojau, biau kvietusi, bet nesiliusi honoraro, ech, per vlu...
Efraimas Zuroffas prane, kad netrukus bus Lietuvoje, stebs neonaci ei
tynes Kovo 11-j, tad galime trumpam susitikti. Pagalvojau, gal nesimu
vieoje vietoje, bet tikriausiai tradicikai kals prie kryiaus ir mane kaip
lietuv u visas Lietuvos nuodmes. Atlaikysiu, nepravirksiu kaip tos mo
kytojos.
jusi kavin pamaiau t pabais ir ikart supratau, kodl jo taip bijomasi,
ir ne tik Lietuvoje. Mes priprat, kad ydai neaukti, danai smulkuiai arba
aptuk (kiek jau t yd esame mat?), o ia prieais mane - milinas, u
pildantis vis erdv. (Paskui skaiiau viename PARlaikratyje, kad Zuroffas
atrodo kaip mamutas). Norisi atsissti kuo toliau nuo jo. Susdam prie di
desnio stalo. Skvarbios mlynos akys tiria mane, ydaudi tautos atstov,
su neslepiamu nepasitikjimu. Pirmas Zuroffo klausimas tiesiai man tarpu-
ragin: Kodl darote projekt ?Dl pinig, kuriuos sumokjo Europos S
junga? - Ne, - atkertu, - darau todl, kad savo giminje aptikau moni,
kurie, ko gero, yra prisidj prie Holokausto. Ir jauiu, kad prisimindama,
30
 I. V l a p i e y d u s ?

pagerbdama nuudytus ydus iek tiek iperku galim j kalt. Papasakoju

apie savo tetos vyr ir savo senel.
Esat, ko gero, pirmas mogus Lietuvoje, kur girdiu pripastant savo
gimins kalt, - sako Zuroffas. - Per savo dvideimt penkeri met vei
kl Lietuvoje nesu sutiks n vieno, kuris bt taip pasaks. Lietuva - pati
sunkiausia, pati nedkingiausia alis, ia tiesa labiausiai slepiama. Geriam
mineralin. Ateina mano eil smogti: Sakykit, ar tiesa, kad js dirbate Puti
nui? Juk Putinui naudinga, kad lietuviai visame pasaulyje bt inomi kaip
naciai. T js ir teigiate. Kiek jums Putinas moka?
Zuroffas nenustemba. Pasakoja ilgai. Apie savo antisovietin veikl, savo
santykius su Putino rusais, kurie mgino juo pasinaudoti savo tikslams. Ir
dl Paleckio pasiaikina - tas mogus turbt yra vienas i penki tkstani
jo feisbuko draug. Taigi po abipuss atakos pagaliau pradedame kalbtis
kaip normals mons. Zuroffas sako, kad konferencijoje labai nort daly
vauti, deja, tuo metu turs paskait cikl JAV. Silo man kelias kitas pavar
des. O apie k js kalbtumte, jeigu dalyvautumte, smalsauju.
Kalbiau apie tai, kaip nelengva Lietuvai ir visai Ryt Europai atvirai kal
bti apie Holokaust. Prieastys dvi. Tik Ryt Europoje kolaboravimas su
naciais reik aktyv vietini moni dalyvavim udant ydus. Vakar Eu
ropoje ydai buvo izoliuojami, bet ne udomi. Vakar Europos ydai buvo
veami udyti Ryt Europ - pirmiausia Lenkijos koncentracijos stovy
klas, taip pat ir Lietuv. Antra, po Antrojo pasaulinio karo Ryt Europos
alys arba buvo okupuotos, arba pateko sovietinio reimo takos sfer. So
viet laikais tiesa apie Holokaust buvo nutylima arba pateikiama ikreiptai.
A nesu koks nors idiotas fanatikas, kad galvoiau, jog Lietuva per keliolika
nepriklausomybs met gali subrsti tiek, kad drsiai pavelgt juodsias
savo istorijos dmes. Pranczija tai padar tik prajus penkiasdeimiai
met po karo. Vis dlto anksiau ar vliau ir lietuviams teks tai padaryti.
Na, galvoju, nieko baisaus tas Zuroffas, net gaila, kad ito mamuto ms
konferencijoje nebus. Silau jam paprast sprendim - nufilmuoti jo pra
neim dabar, kol jis Lietuvoje, ir parodyti per konferencij. Taigi trys vie
31
Kelion I t a ms u ma s

name: ir mamut tursime, ir lietuvi istorikai neboikotuos, ir mutyni

ivengsime.
tai taip prasidjo mano paintis su Lietuvos juodintoju ir mokytoj virk
dytoje Su mogumi, kuris ketvirt amiaus atkakliai medioja nacius visa
me pasaulyje, medioja praktikai vienas, su iokiu tokiu maos jo staigls
finansavimu i JAV, taiau be Izraelio valstybs paramos. Zuroffui bnant
Vilniuje Izraelio ambasadorius Lietuvoje j praktikai pasiunt, es visur
tik vainjs ir gadins monms nuotaik...
Naci mediotojo praneim nufilmavome viebutyje prie stoties, foj, gar
siai nekani rus turist fone. Po rao atsisveikinome. Stipriai paspaud
me vienas kitam rankas. Pasakiau Zuroffui: inote, kokia mano svajon?
Kad kada nors tokioje konferencijoje apie Holokaust a galiau paprayti
js ir pono Katzo ieiti i sals ir udaryti duris i anos puss. Atjo laikas,
sakyiau jums, ir mes patys, lietuviai, be js pagalbos isiaikinsime savo
praeities juodas ar pilkas dmes. - Puiku, tai ir mano svajon, - atsak jis.
Grdama namo galvojau apie tai, k kalbjo Efraimas Zuroffas, apie tai,
kiek jo odiuose apie Ryt Europos ydaudystes yra tiesos, k apie Lie
tuvos moni kaltes kalbs ms konferencijos pranejai lietuviai. Ir dar
viena mintis topteljo: turt bti domu drauge su Efraimu Zuroffu per
vaiuoti per yd udyni vietas Lietuvoje iekant dar gyv liudinink, ie
kant tiesos. Pradtume nuo Linkmen, kur gyveno jo proseneliai, krit nuo
kulkos Paneriuose. Galt gimti dokumentinis filmas puikiu pavadinimu -
Kelion su prieu. K rastume toje kelionje mes, prieai, lietuv ir ydas?
Kieno versija apie Holokaust Lietuvoje pasitvirtint: vadovlin Lietuvos
tiesa ar visai kita, iurpi ir todl nutylta? O kas, jei Zuroffas ne pabaisa? Kas
tuomet pabaisa?
Ar mes a t s a k i n g i u savo i s t o r i j ?

Nuostabus klausimas, sutinkate? Netiktina, bet tiesa: taip pavadintas sky

rius apie Holokaust vietimo ir mokslo ministerijos rekomenduotame isto
rijos vadovlyje. Taigi Laikas, istorijos vadovlis 10 klasei, leidykla Brie
dis, 2007 m.
dmiai skaitau.
Lietuvos yd irjiems talkinusi kai kuri lietuvi padugni aukomis tapo
per 130 tkst. moni (p. 118).

Skyrius Ar mes atsakingi u savo istorij?

iais laikais Vakaruose lietuviams danai lipdoma ydaudi etiket, tiki
nama, kad lietuvi antisemitizmas turi gilias istorines aknis, kad vietos gy
ventojai noriai dalyvavo yd udynse. I tikrj buvo kitaip. [...] I pradi
tautas sukirino bolevikai, vliau - nacistai. Antrojo pasaulinio karo metais
yd persekiojim ir naikinim organizavo bei vykd nacistin Vokietija, kuri
buvo okupavusi Lietuv. Akivaizdu ir tai, kad be kolaboravusios su nacistais

33
K e 11o n 6 j t a m s u m a s

lietuvi valdiosparamos nebt pavyk iudyti tiek daug ms yd. Keli

tkstaniai udyni dalyvi paymjo Lietuv nenuplaunama kruvina
dme.
Ar lietuvi tauta atsakinga u holokaust? Buvs Kauno geto kalinys profeso
rius Aleksandras tormas teig: Galbt blogiausias holokausto palikimas yra
abipusis polinkis ukrauti atsakomyb tautoms ir moni grupms ir augantis
nenoras - taip pat abipusis - atskirti kaltus, nekaltus irpaius kilniausius,
kuri buvo visose tautose. [...] 1994 metais Lietuvos Respublikos Seimas rug
sjo 23-ij - Vilniaus geto likvidavimo dat - paskelb Lietuvos yd genoci
do atminties diena (p. 121).

Skyriaus pabaiga.
Skaitau, ir man nesueina galai. Ar ydus ud kai kurios lietuvi padug
ns, kaip teigiama p. 118, ar vis dlto udynes rm su naciais kolabo
ravusi Lietuvos valdia, kaip teigiama p. 121, be to, net keli tkstaniai
udyni dalyvi paymjo Lietuv nenuplaunama kruvina dme? Tai ar
teisingai suprantu, kad tuometin Lietuvos valdia rm padugnes, vadina
si, pati buvo tokia? O padugni buvo keli tkstaniai? Daugoka... O gal tie
keli tkstaniai, remiami Lietuvos valdios, buvo ne padugns, o... kas jie
buvo? Ir jeigu vadovlis silo atskirti kaltuosius nuo nekalt ir pai kil
niausi - tai atskirkime.
Kalti dl 96 procent Lietuvos yd ties (be naci). Trys variantai:
Padugns.
Lietuvos valdia.
Tkstaniai lietuvi.
Kuris variantas teisingas? Ar visi trys?
Taip a pradjau atsakym paiekas. Mane kvp ir istoriko Nerijaus epe
io straipsnis, kur po projekto Bti ydu perspausdino net trys Lietuvos
portalai. Istorikas svarst, ar is projektas nebuvo tik nauding idiot ou:
34
 I. V l a p i e y d u s ? "

Tie, kas dalyvavo Lietuvoje iudant ms ydus - daugiausia lietuviai. Irk?

Darykime j sraus, dar geriau - raykime j biografijas palengva atskleis
dami (jei pavyks) tipinius bruous, bet tiesiog neatiduokime ms yd tiems,
kurie pagal tapatyb yra naci mediotojai (kaip Zurojfas) ar istorijos gynjai
(kaip Katzas). Nes jiems ms gyven ir iudyti ydai - tik instrumentas.*

odiai Ir k? paskatino mane pradti knyg - vienos moters kelion tie

sos link. Svarbiausia taisykl ioje mano kelionje - gilintis tik tai, kas para
yta, ileista ar pasakyta Lietuvoje, parayta ar pasakyta msiki, Lietuvos
moni. Ne t, kurie gyvena JAVar Izraelyje. Joki liudijim i anapus.
Nuo ko pradti? Gal nuo vaik - Holokausto liudinink?

* Nerijus epetys. Bti ydu Lietuvoje: oa atminimo stiprinimas, pilietinio smonin

gumo ugdymas, o gal... nauding idiot ou? 15min.lt, 2015 m. balandio 30 d.
II. Msikiai. Valkai, kurie mat

Vaingtono Holokausto muziejuje saugoma keli imtai vaizdo ra -

interviu* su Lietuvos monmis, kurie mat 1941 m. vykius. Arba kurie
dalyvavo Holokauste.

L a i mo n a s No r e i k a
Aktorius, Lietuvos nacionalins kultros ir meno premijos laureatas.
Laimonui 1941-j vasar buvo 14 met.

1941-j birel, kai prasidjo karas, mes su broliu dirbom knygriykloj. Gr

dami namo poskyje i Vytauto prospekto pamatm stovini mini moni.
Gal koki penkiasdeimt, nedidel minia, ant aligatvio sustoj jie ten sutilpo.
Mes su broliu prijom. Man tada buvo penkiolikti metai, broliui jau atuonio
lika. Aprisigrdau prie tvoros, ten buvo tokia pinta vielin tvora. Prisigrdau
visai arti. Tai buvo Lietkiogaraas. Trejos durels gara buvo atidarytos,
o kiemas pilnas arkli mlo. Jo tiek daug - turbt tame garae ar vokieiai, ar
rusai prie bgdami laik arklius ir susikaup pilna to mlo.

Tiesiai prie mano akis stovi vyras juodais rbais apsirengs, inteligentikas
toks, ir kitas ant keli klpo ir graibsto t ml. O tas inteligentikasis mua
t per nugar su geleine tanga ir rkia: Norma! Norma! Norma! O tas

* Visi keturi io skyriaus interviu - i Vaingtono Holokausto muziejaus fond. Jeffo ir

Toby Herr kolekcija.

36
 II. Msikiai. Valkai, kurie mate

mogus renka t ml, mlas krentajam i rank, tas vl duoda jam su ge

leine tangaper nugar ir vl rkia: Norma!
Maiau dvi grupes. Vienas vien mua, kitas kit. Klaikus siaubas. Kitur net
neirjau... ir tas mogus paskui nukrenta ir nebepasikelia. Tada tas paima

?ydi| udyns Lietkio garao kieme.

37
K e 11o n A I t a m s u m a s

lang, kur mainas plauna, ir pila vanden ant jo, ir tas pradeda krutti, kel
tis... Tada vl mua, vl mlas ir vl: Norma, norma!

Trys garao vartai atidaryti, ir ten matau susmukusius, nejudanius mones.

Ten toliau viduje tamsa, nieko nesimato. Prie vart vieni mons stovi, kiti
guli. Gyvi? Negyvi? Nekrutantys. Man liko spdis, kad ten visi - ir muantys,
ir muamieji buvo kostiumuoti, inteligentiki mons, ne kokie darbininkai.
Kraujo nemaiau, tik mlas ir vandens srautai.

Minioje nebuvo nei pritariani, nei protestuojani, visi tik irjo prisigr
d prie tos tvoros. Smalsuoliai. Buvome ten gal deimt minui, gal daugiau...
Paskui brolis mane u pei pam ir nutrauk nuo tos tvoros, ir mes patrau
kme namo.

O tuo metu kitoj pusj Vytauto prospekto buvo Kauno miesto centrins kapi
ns ir ten vyko uvusi baltaraii laidotuvs. Grojo gedulingi marai. Klai
kuma. ia tos udyns, ia tas maras.

Grdami namo igirdom auksmus. Ten baltaraiiai gaud ydus, kad tie
nurinkt lavonus nuo j susprogdinto Aleksoto tilto. Tie lavonai buvo visur: ir
vandeny, prispausti griuvsi. Kit dien lavon jau nebebuvo. Ar juos ive
kur, ar atkabino nuo griuvsi ir paleido Nemunu pasroviui?
2004 m. spalio 7 d., Vilnius

1941 m. birelio 27 d. Lietkio garae dalbomis buvo umuti 52 Kauno

ydai.
Jul i us mu l k t y s
Filosofijos daktaras, buvs prezidento Valdo Adamkaus patarjas.
1941-j vasar Juliui buvo 11 met.

Mes maudms Kulautuvos pliae, Nemune. Staiga igirdome vius ir pa

matme, kad tie garsai eina i kitos Nemuno puss. Ateidavo brys moni,
igirsdavom vius, ir tas brys moni pradingdavo, turbt krisdavo duo
b. Mes lindom karkl krmus prie Nemuno ir irjom gal kok pusva
land ar ilgiau, bet paskui pastebjom, kad ikilo i tos vietos gar ar dm
stulpas.
V

Mes grom atgal Kulautuvos miestel. Miestelyje pamatm susirinkusius

mones, jie labai kartai kalbjo. Sustojom paklausyti. A igirdau i vien,
kad ia buvo audomi Zapykio ydai ir kad tas ms nelieia, ne ms rei
kalas. Bet taip pat buvo moni, kurie sak: bet tai ms draugai, ms pa
stami. Buvo net vardai minimi. Man pasiliko spdis, kad tie mons buvo
pasidalin dvi puses: vieni buvo sukrsti, kad mons buvo audomi, o kiti
visai nebuvo sukrsti ir turjo vairi argument, kad ia nieko tokio.

39
Kelione I tamsumas

Vliau suinojau, kad i tikrj t dien buvo audomi Zapykio ydai, dar
suinojau, kad, kaip ir daug kur buvo daroma, suaudyti, duobes sukrit
lavonai buvo ukasami, buvo pilamos kalks, o ant kalki - vanduo, ir utat
tiegarai pakilo vir.
2001 m. gegus 9 d.

Zapykio policijos nuovados vado raportas apie sulaikytus ydus.

An t a n a s K mi e l i a u s k a s
Dailininkas, Lietuvos nacionalins kultros ir meno premijos laureatas.
1941-j vasar Antanui buvo 9 metai.

Butrimonyse, kur mes gyvenome, didij miestelio dal sudar ydai. Namas
prie namo, visur parduotuvs. Jose visko pilna, mons po banyios eina tas
krautuves. Visurjudjimas.

Paskui ydus pradjo registruoti ir priseg geltonas vaigdes ant atlapo i

priekio. Tai ia dar nieko, bet kakaip buvo labai nemaloniai, kada priseg
dar ir ant nugaros, tarsi specialiai*bt koks taikinys audyti.

T audymo dien igirdau i tv, kad visus ydus suvar aiktj ir liep nusi-
rengt rbus. Tai buvo visiems siaubas. Mes, vaikai, supratom, kad bus kakas
baisaus. Opaskui vakarejuos mu, nes girdjosi dejavimas. Mes norjom eiti
pairti, bet neleido vaik. Jau duobs mike buvo ikastos ir visi inojo, kad
ydus audys, ir lauk to.

41
Kellon I tamsumas

Mes, vaikai, nujom Klydioni miko pus kit dien pavakary. Dangus
link Butrimoni vakar pus buvo toks raudonas, o gal tik taip prisimenu
i to siaubo... Mes nujom, u namo taip pasislp ir irjom. Juos atvar,
beveik neprisidengusius, nuogi buvo, be rb. Gal tik su triusikais. J buvo gal
deimt. Jie stovjo prie pat duobs krato. ov, irjie visi krito. ov i nugaros,
rankos t moni irgi buvo sudtos u nugaros. T, kurie aud, irgi buvo gal
deimt, jie visi buvo su alsvom uniformom.

mones atvesdavopartijom i miestelio. Neijiems kalbjo k, neijie lauk. Dau

giau ved moteris ir senesnius mones, nesjaunesniusjau anksiau buvo ive
Alyt suaudyti. Gal bijojopasiprieinimo. Atveda, nuauna ir kitus varo.

Paskui po t audym sapnuodavau komarus. Duobes. Gal visi vaikai sap

nuoja komarus? Kas mat tuos audymus, liko paveiktas visam gyvenimui.
Teisybs nra nei per nagojuodym.

Tvai pasakojo, kad paskui yd rbus sukrov vieno namo antrame aukte,
virve surio ryulius ir leido i antro aukto pro lang emyn. Buvo moni,
kurie juos m. Tai va koks bjaurus reikalas.

Tie, kurie ten dalyvavo ydus audant, paskui band tikint, kad ydai i
naudojo mones. Tie patys paskui prisidjo, kai sovietai mones Sibir ve.
Daniausiai tai buvo nusigyven mons, kuriuos lengva buvo tikinti, kadjie
biednai gyvena, nesjuos inaudoja ydai. Man, paims i yd k nors, kai jie
bus suaudyti. Paskui tie patys sak, kad juos inaudoja turtingi, lietuviai. Ir
ve Sibir tuos inaudotojus. Ir vokieiai, ir rusai naudojo tuos paius me
todus. Buvo toks vienas, kuris vedavo ydui Kaun grdus. ydas duodavo
jam usidirbt. O tas kalbjo, esjis ydo tarnas ir ydas j inaudojo. Yra toki
moni, kurie gali auti bet k, kad ir vaik. Jei ateity ateit kokie kinai
ir sakyt, kad reikia audyti dailininkus, nes jie ne dirba, o inaudoja, tai ir
atsirast pakankamai moni - toki, kurie audyt. Tik reikia, kad atsirast
tokia valdia, toks organizatorius. Yra toks tipas moni - emesnio intelekto
ir isilavinimo - juos nesunku tikinti...
1998 m. balandio 19 d.
Mar celi j us Mar t i na i t i s
Poetas, Lietuvos nacionalins kultros ir meno premijos laureatas.
1941-j vasar Marcelijui buvo 5 metai.

Maiau yd udynes du kartus. Mano atsiminimai yra labai giliai sir

atmint.

Grom su tvu i turgaus Raseiniuose. Ganyklose buvo yd getas, ir ydai

voromis buvo varomi vadinamuoju Jurbarko plentu. Mes vaiuodami vei
mu lenkme tas voras, vedamas suaudyti. Buvo labai keista, kad varomi tiek
daug moni, o tik keturi su automatais onuose. A bdamas vaikas steb
jausi: kodl jie nebga.

Kit kart mums grtant i Raseini mus sustabd prie poskio keliuk.
Buvo atvaryta grup. Jiems liep nusirengti. Ir moterys nuogos buvo. Kakodl
juos aud ne sustatytus. Du vyrai pam kart, nuleido duob prie krato ir
palei j vaikiodami aud.

43
Kelion j tamsumas

Buvo rugiapjt, rugpjio pradia. Graios, iltos dienos. Buvo labai daug
audym. Kas dien keli kartai bdavo. Girdti klyksmai, baisiai toli girdti, i
u kalno. Ir inom, kad tuoj prads audyti. Igirsdavo mons audymus lau
kuose, sustodavo. Melsdavosi moterys, klaupdavo, kada igirsdavo auksmus.
Paskui girdti automatai. Paskui tyla, tyla, tyla.

Kai audydavo, uberdavo emm, paskui kit partij, kit. Taip likdavo
gyv. Tai nakt jie ateidavo ms kaim, ilind ipo emi, isikapst. Aj
likimo neinau, nes nuo vaik labai slpdavo, vaikai isipasakodavo. Tie mo
ns iliko, j neiduodavo. Esu mats atliauiant vien kruvin, irjis paskui
dingo. Gal pernakvojo pas tvus, gal kas perm, neinau.

Paskui dar vienas iaurus dalykas. Nemaiau, bet pasakojo, kad vaik neau
dydavo, vaikus umudavo. Trenkdavo med, skildavo kaukols ir tada juos
mesdavo duob. Nes vaik labai sunku nuauti, jo nedaug tra.

Kas aud? Mano matytas vaizdas toks: bdavo vokiei, bet jie kakaip ato
kiai buvo. aud vietiniai. I ms kaimo du buvo. Uleckas ir Savickis. Dar
vienas i gretimo kaimo. Kaimynai, kur gyveno u keli imt metr, po au
dymo ueidavo pas mus. Pagr. Dvjo uniformas, ant rankovs kaukol.
Labai didiavosi ir vis rodydavo t enkl. Nordavo igert, tai atsinedavo
drabui ir daikt, silydavo tvams, bet jie neimdavo. Visam kaime niekas
neimdavo. Uleckas po karo buvo ijs mik, bet klajojo vienas, nes partiza
nai jo neprim. Paskui j nuov. Savickis slapstsi, iem j rado sodyboj, jis
bgo basas per snieg. Paov, ir likojo kruvini pdsakai lauke.

Kur ydai suaudyti, po karo ten karves gan. Vliau pradjo tiesti magistral
Kaunas-Klaipda. Tiesino keli ir neinojo, kad ten kapai. Kas, ir pradjo
kaukols, kaulai virsti. Paskui uasfaltavo tas kapines.

1998 m. rugsjo 28 d.
III. Msikiai. Politikai

Vardan tos
Lietuvos
Vienyb {...be yd)

Po 1940 m. soviet okupacijos Lietuvoje kilo didiul neapykanta ydams.

Kodl? Juk jie, ydai, pasitiko rusus su glmis. Jie, ydai, trm lietuvius
Sibir. Jie, ydai, um visas vadovaujamas pozicijas. Jie, ydai, tard, kali
no ir kankino Lietuvos patriotus NKVD kaljimuose.
tai toji teisyb apie ydus. J to meto lietuviai mat, girdjo, apie tai skait.

ydai prie soviet atsirado valdioje.

Teisyb. Juk prie Smetonos yd valdioje nebuvo. Jie neturjo teiss dirbti
valdiko darbo. Prie soviet valdikose struktrose staiga atsirado yd ir
jie tapo labai matomi. Labai erzinantys. Nesvarbu, kad j buvo nedaug, bet
j buvo.

ydai pasitiko Raudonj armij su glmis.

Armijos atsiradimas reik jiems isigelbjim nuo mirties. O patys pir
mieji Raudonj armij kuo draugikiausiai pasitiko ne ydai, o Lietuvos
kariuomens karininkai, vykdydami kariuomens vado gen. Vitkausko
ir kariuomens tabo virininko gen. Pundzeviiaus birelio 15 d. saky

45
Kelion I tamsumas

m. Buvo atsitikim, kai Lietuvos keliais riedjusi, taiau, pristigus dega

l, pakeliui strigusi tank bakus degalais upildydavo Lietuvos armijos
benzoveiai*.

ydai buvo komunistai arba jiems prijauiantys.

Faktai: 1941 m. sausio 1d. Lietuvos komunist partij sudar:
63,5 procento lietuvi, ydai ir rusai - po 16 procent.**

yd turtas prie soviet nenukentjo.

Faktai: Apie 83 procentus Soviet valdios nacionalizuot moni
priklaus ydams.***

yd netrm Sibir. ydai patys mus trm.

Faktai: Ne maiau kaip 20 procent vis 1941 metais Sibir itremt
moni sudar ydai.****
Centrinis tabas sudarytas moni trmimo operacijai vadovauti: visi 9
atvyk i Rusijos: Bykov, Bakulin, Gerasimovi, Guzeev, Choleva, Ivanov,
Medvedev, Nikolin, Popov.*****

* Liudas Truska. Holokausto prielaidos Lietuvoje. I: oa (Holokaustas) Lietuvoje. Skaiti

niai. II dalis. Sudar Josifas Levinsonas. Vilnius: Valstybinis Vilniaus Gaono yd muzie
jus, 2004, p. 137-138.
* Alfonsas Eidintas. ydai, holokaustas ir dabartin Lietuva. I: Lietuvos yd udyni byla:
dokument ir straipsni rinkinys. Sudar Alfonsas Eidintas. Vilnius: Vaga, 2001, p. 137.
*** Ten pat, p. 74.
**** Aleksandras tromas. yd ir neyd patirtis. I: oa (Holokaustas) Lietuvoje, p. 189.
***** Liudas Truska. Lietuviai irydai nuoXIX a. pabaigos iki 1941 m. birelio: antisemitizmo
Lietuvoje raida. Vilnius: Vilniaus pedagoginis institutas, 2005, p. 222.

46
 III. M s i k i a i . P o l i t i k a i

Dauguma saugumiei buvo ydai.

Faktai: 1941-j gegus pabaigoje rusakalbiai saugume sudar 52,2 proc.,
lietuviai - 31,2 proc., ydai - 16,6 proc. saugumo aparate dirbusi
darbuotoj.*

Raini mikelyje msikius ud ydai.

Raini egzekucijos vykdytojo Domo Roiaus parodymai: Suaudym
vykd raudonarmieiai. I ms ten buvo: NKGB skyriaus virininkas
Raslanas Petras, operatyvinis galiotinis Galkinas ir kaljimo priirtojas
Poceviius.**

1940-aisiais ydai komunistai negaljo nujausti, kok kozir nacionalistams

ir Lietuvos antisemitams (o vliau ir naci okupant propagandai) jie dav
rankas.***
ydo-boleviko vaizdis gim ne Lietuvoje, jis atsirado reiche, ir i ten j
implantuoti padjo Lietuvi Aktyvist Frontas.****

1941-j pavasar i Berlyno Lietuv pradjo plaukti atsiaukimai.

* Liudas Truska, Arvydas Anusauskas, Inga Petraviit. Sovietinis saugumas Lietuvoje

1940-1953 metais. Vilnius: Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras
(LGGRTC), 1999, p. 93.
** Raini tragedija, 1941 m. birelio 24-25 d. Pareng Arvydas Anusauskas ir Birut Bu-
rauskait. Vilnius: LGGRTC, 2000, p. 6-7.
*** Liudas Truska, Arvydas Anusauskas, Inga Petraviit. Sovietinis saugumas Lietuvoje
1940-1953 metais, p. 71.
**** Alfonsas Eidintas. ydai, holokaustas ir dabartin Lietuva. I: Lietuvos yd udyni
byla, p. 81.
Li et uvos a k t y v i s t a i

Aktyvist sveikinimas - pakelti auktyn deinij rank.*

I Lietuvos aktyvist fronto atsiaukimo taut

Lietuvos aktyvist frontas (LAF) susikr Berlyne, Lietuvos pasiuntinio

Vokietijoje Kazio kirpos bute. Tik pusmetis iki karo... Lietuva okupuota
soviet... Lietuva tyli. Ji dar nepatyr tremties - netrukus patirs. Taiau emi
gracijoje - tkstantis buvusi nepriklausomos Lietuvos politik, ir jie imasi
veiksm.
Kazys kirpa - pirmasis Lietuvos kariuomens savanoris, ambicingas poli
tikas, kurio prezidentas Antanas Smetona kakodl nenorjo skirti ministru
pirmininku. Smetona, kuris jau gyvena JAV, - Lietuvos neutraliteto alinin
kas. kirpa, kuris jau seniai gyvena Berlyne, Lietuvos ateit mato tik kartu su
Hitlerio Vokietija. Jis ia savas, turi daug draug. kirpa planuojamus akty
vist fronto krimosi veiksmus derina su vokiei karins vadovybs atsto
* LYA, -l, ap. 58, b. 12949/3, vokas 64-16.

48
 III. Msi ki ai . Pol iti ka i

vais. Kazys kirpa palaik ryius su vokiei Vyriausija karine vadovybe

(OKW), karine valgyba (Abwehr), su vokiei saugumu SD (Sicherheits
dienst). kirpa buvo sitikins Lietuvos neutralumo prieininkas, propagavo
glaudi valstybs ekonomin ir karin sjung su Vokietija.*Vyksta LAF
vyr posdiai, rengiama informacin propagandin mediaga, netrukus
padsianti sutelkti lietuvius kov su bolevikais ir ydais. Kova - tik drauge
su vokieiais. LAF ruoia sukilim, kuris, kaip sutarta su reicho atstovais,
prasids t pai dien, kai vokiei armija engs Lietuv.
Vienas nauj LAF nari - jaunas teisininkas Mykolas Naujokaitis. Jis
1940 m. iem gestapo padedamas perjo soviet okupuotos Lietuvos ir Vo
kietijos sien, ketindamas vykti pas brol Amerik. Neivyko. Gavo darbo
Berlyne, o netrukus ir LAF uduot vl eiti per sien su informacine me-

Karikatra, rasta Mykolo Naujokaiio portfelyje.

* 1941 met sukilimo baltosios dms. Pokalbis su Sauliumi Suiedliu. I: oa (Holokaus

tas) Lietuvoje, p. 163.

49
Kelion I tamsumas

diaga Lietuvai. Mykolas turs burti lietuvius - steigti LAF skyrius Kaune,
Vilniuje, Panevyje ir Utenoje. Balandio pradioje LAF rpesiu vokieiai
Naujokaiio laukia Tilje, visk pareng, kad jis galt skmingai perei
ti sien: du pistoletus, ovini, chemikal slaptam raalui gaminti - iuos
kartu su LAF atsiaukimais turi perduoti Lietuvoje laukiantiems monms.
Su unimi patruliuojantis soviet pasienietis pamato Naujokait ir du su juo
sien kertanius vyrus, auna ir sueidia narsj LAF ryinink. is bgda
mas pameta portfel su visa LAF vadov parengta propagandine mediaga.

Atsiaukimuose keliama lietuvi kovin dvasia prie bsim antisovietin

sukilim:

Visiems lietuviams

I Perskaits duok kitam

f ALIN YDUS
1
f Gedimino laikais upldo Lietuv ydai.
I
I Lenk bajor vergijos metu lietuvis virto baudiauninku-vergu, o
j ydas - prekybininku, pirkliu.
I
i Um Lietuv caristin Rusija - ydija klestjo ir toliau; lietuvis,
I neturdamas laisvs, neteko dar ir spaudos.
I Didiojo karo audrose trko geleiniai Rusijos paniai, bet
I tebekrimto mus nuomiausias ms tautos parazitas - ydas...
I Okupavo Lietuv bolevikai - ydai visi, kaip vienas, su
raudonais skudurais juos sutiko: ydai digavo ukor mums
i komunistikai ydik vergij.
I LIETUVI, iandien Tavo artimuosius ir draugus udo t
I isigimli gauja. Visa Lietuva papldo geriausi savo sn
I kraujuje.

50
 III. M s i k i a i . P o l i t i k a i

NE U TOKI LIETUV GULD GALVAS MINDAUGO,

KSTUIO IR VYTAUTO VYRAI.
NE ITO TIKJOSI NEPRIKLAUSOMYBS KOVOSE KRIT
LIETUVIAI SAVANORIAI.
Amiais vergavs, LIETUVI, KOV U LAISV.
MIRTIMI KERYKIME YDAMS IR KOMUNISTAMS U
NEKALTAI ILIET BROLI KRAUJ.
Amiams inaikinkime prakeikt apgavik, inaudotoj ir
galvaudi gimin.
LIETUVIAI, kas tik dar gyvas, VADUOKIME TVYN I YD
VERGIJOS.*

Kitas atsiaukimas skirtas LIETUVOS JUDOIAMS ir baigiasi odiais:

Js nuteriota ir apdraskyta LIETUVA JAU PASIRENG KELTIS. Js la
vonais atengs mums laisv.**
Pamestame Mykolo Naujokaiio portfelyje NKVD rado tok atsiaukim
skaii:

alin ydus - 69.

Lietuvos judoiams - 93.
v
Amiams ivaduokime Lietuv - 35.

Nei portfelyje rastuose, nei kituose LAF tekstuose neminimas prie kar
buvusios nepriklausomos valstybs atkrimas ar nepriklausomybs tsti
numas. Viename i portfely Lietuvon gabent tekst apgailestaujama, kad

* LYA, -l, ap. 58, b. 12949/3,1.1, vokas 63-16.

"* Ten pat, vokas 63-14.

51
Kelion j tamsumas

Nepriklausomoje Lietuvoje nebuvo paaboti ydai ir pan. elementai, savo

labu iauriai inaudoj lietuvius*. LAF tekstai sukurti 1941 m. pavasar.
Po keli dien pasienyje sugautas ir dar kart sueistas Mykolas Naujokaitis
tardomas papasakojo NKVD, kas vyko Berlyne, LAF bstinje, mindamas
LAF vad pavardes, bet nevardydamas Kazio kirpos. Po pusantro mnesio
kaljime, prasidjus karui, Naujokaitis atgavo laisv. 1944-aisiais kartu su
vokieiais pasitrauk Vakarus. 1998 m. Lietuvos prezidentas Valdas Adam
kus Mykol Naujokait apdovanojo Vyio Kryiaus ordino Komandoro kry
iumi.
LAFvadas, reicho biiulis ir Lietuvos patriotas Kazys kirpa derina sukilimo
organizavim su vokiei karine vadovybe. Lietuvi sukilimas buvo pa
ruotas su OKWinia, rao jis pats savo atsiminim knygoje Sukilimas**.
Organizuojamo sukilimo tikslas - ne tik parodyti vokieiams ir pasauliui,
kad Lietuva prieinasi soviet okupacijai, bet ir siekti nepriklausomybs.
kirpa tikjosi, kad vokieiai, pamat lietuvi pastangas, lojalum reichui,
suteiks Lietuvai nepriklausomyb, o jis pats, tiek nusipelns Vokietijos val
diai, stos prie valstybs vairo. Vokieiai sveikino sukilim, dalyvavo pla
nuojant j, taiau kirpos kalbas apie nepriklausomybs siekius nuleisdavo
negirdomis.
Reichas nemat reikalo informuoti lojalij lietuvi apie savo karinius
planus. Kazys kirpa prisimena, kad vienas i LAF moni dirbo Berlyne
spaustuvje ir nakt i birelio 21 dienos 22-j netyia pamat krvas i
spausdint Hitlerio atsiaukim Ryt front. LAF vadovyb, inodama,
jog Hitleris mgsta pulti nakt i etadienio sekmadien, suprato, kad bir
elio 22-j jis prads kar. T pai dien per Berlyno radij buvo paskelb
tas LAF atsiaukimas Amiams ivaduokime Lietuv nuo ydijos jungo.
Atsiaukimas tuoj pat imtas platinti Lietuvoje.

* Ten pat, vokas 69-15.

** Kazys kirpa. Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti: dokumentin apvalga. Vaing
tonas, 1973, p. 367.

52
 III. M s i k i a i . P o l i t i k a i

AMIAMS IVADUOKIME LIETUV NUO YDIJOS JUNGO

Broliai ir seserys lietuviai. Netrukus ateis seniai laukta valanda,
kada lietuvi tauta atgaus savo tautin laisv ir atstatys Lietuvos
valstybs nepriklausomyb.
iandien visi stojame kov prie vien bendr dvilyp prie.
Tas prieas yra raudonoji armija, rusikasis bolevizmas. [...]
Mes visi sitikin, kad io prieo didiausias irpaslaptingiausias
talkininkas buvo ydas. ydas nepriklauso jokiai tautai ar
bendruomenei. Jis neturi tvyns ar valstybs. Jis visuomet yra tik
ydas. [...] Rusikasis komunizmas irjo aminasis tarnas ydas -
yra vienas bendras ir tas pats prieas. Rusikojo komunizmo
okupacijos ir ydijos vergovs paalinimas yra bendras ir pats
veniausias reikalas. [...]
Vytautas Didysis suteik ydams Lietuvoje prieglaudos teis,
tikdamasis, jogjie neperengs svetingumo prievoli. Bet Izraelio
erkei tai buvo tik pirmoji proga sikibti lietuvi tautos kn.
Netrukus po to ydai vis daugiau plito., kaip vertelgos sukiautojai,
pinig skolintojai, nuoimi lupikai, kariam steigjai. [...]
Patys pikiausi ekistai, lietuvi skundjai ir suimtj lietuvi
kankintojai buvo ir yra ydai. [...] Vienu odiu, ydai yra visur
patys unikiausi lietuvi darbinink, kinink ir miesteln
kankintojai, inaudotojai ir nepasotinamos erks.
I Lietuvi aktyvist frontas visos lietuvi tautos vardu kuo
ikilmingiausiai pareikia:
1. Senoji Vytauto Didiojo laikais suteikta Lietuvoje prieglaudos
teis ydams yra visikai ir galutinai ataukiama;
2. Kiekvienas be iimties Lietuvos ydas yra sakmiai spjamas
I
I nieko nedelsiant apleisti Lietuvos em;
3. Visi tie ydai, kurie iskirtinai pasiymjo Lietuvos valstybs
i
idavimo ir lietuvi tautiei persekiojimo, kankinimo ar

53
Kelion I tamsumas

I skriaudimo veiksmais, atskirai bus traukiami atsakomybn ir

III upelno tinkam bausm. Vis dorj lietuvi pareiga - imtis
I priemoni tokiems ydams sulaikyti ir, svarbiam atvejui esant,
bausmei vykdyti;
i
I 4. Visas Lietuvos yd valdytas ar tebevaldomas nekilnojamasis
I turtas pereis lietuvi tautos nuosavybn; [...]
I Naujai atsistaiusioje Lietuvoje n vienas ydas neturs nei
j pilietini teisi, nei pragyvenimo galimybi. Tuo bdu bus
p atitaisytos praeities klaidos ir yd niekybs. Tuo bdu bus
I padti stiprs pagrindai ms arij tautos laimingai ateiiai ir
* krybai.
I
** Lietuvi aktyvist frontas.*

1973 m. Kazys kirpa, gyvendamas JAV, ileido prisiminim knyg Su

kilimas Lietuvos suverenumui atstatyti, kur publikuojami svarbiausi LAF
dokumentai. Visa, kas anuomet buvo raoma apie ydus - ding. Kiti lai
kai - kiti popieriai.

SUKILIMAS

1941 m. birelio 22 d., prasidjus karui, Raudonoji armija bga i Lietuvos

rytus, palikdama pilnus sandlius ginkl. LAF Kaune birelio 23 d. pradeda
sukilim, kuriuo norta Vokietijai parodyti, kad Lietuva nra SSRS teritori
ja, nuplauti t gd, kai 1940 m. soviet armija buvo sutikta be jokio vio
(jei reikt vardyti 1940 m. didvyr - jo nerastume, sako istorikai). 1941 m.
birelis - dabar jau viskas kitaip, lietuviai didvyriai sukilo prie okupantus.
Sukilliai vaduoja kalinius, kuriuos buvo pasodin sovietai, sprogdina tiltus,
kaunasi su besitraukianiais raudonarmieiais. Pagal vokiei instrukcij
visi sukilliai ant rankovs dvi balt rait su raidmis TDA (Tautinio darbo
apsauga). To balto raiio laukia iurpi ateitis...
* LYA, -l, ap. 58, b. 12949/3, t. 1, vokas 64-18.

54
 III. M s i k i a i . P o l i t i k a i

Kas buvo tie sukilliai? Sukil ginkluoti briai buvo vadinami vairiai: ak
tyvistais, partizanais, apsaugos briais, pagalbine policija, Tautins darbo
apsaugos batalionais.* Su kuo jie kovojo? Su besitraukiania Raudonja
armija, be abejo. Bet ar tik? Su komunistais Lietuvoje? Kieno komandas jie
vykd?
Lietuvos ypatingajame archyve yra Vilniaus psichiatrijos ligonins darbuo
toj byla. Jie pirmosiomis karo dienomis ligonins susirinkime buvo pa
kviesti ateiti policijos nuovad ir usiregistruoti sukilliais.
Jau birelio 25 d. visi ie vyrai - administracijos atstovai ir sanitarai - gavo
ginklus ir uduot suimti Vilniuje Vokiei gatvje gyvenanius ydus ir
suvaryti juos Lukiki kaljim. Dirbta net kelet dien - suimtos kelios
deimtys yd eim, j turtas konfiskuotas, butai uantspauduoti. ydai,
kalintys Lukikse, netrukus buvo atiduoti Ypatingajam briui arba ati
duoti vokiei saugumui**- tokie raai prie pavardi yra kaljimo knygo
se. Ar ios yd eimos buvo bolevikai? Bolevikai - visa Vokiei gatv?
Beje, Lukiki kaljimo kalini apskaitos knygose ydai pradti registruoti
jau nuo 1941 m. birelio 6 dienos.
Ir vis dlto daugyb Lietuvos vyr jo ir m ginklus tikdami, kad kovoja
u tvyn, ir nesivaizduodami, kad j patriotizmas gali bti inaudotas ne
kalt moni udynms. Balti raiiai turjo likti balti.
Kiek buvo sukilli? Kazys kirpa savo knygoje rao, kad 100 000, bet, is
toriko Alfonso Eidinto nuomone, tas skaiius aikiai padidintas, norint
parodyti vokieiams, kad Lietuva^subrendusi laisvei, ne didel indl ko
munizmo naikinim. Istoriko V. Brandiausko skaiiavimais, birelio sukili
mo metu bendras LAF ir sukilusi aktyvist, vadinam partizanais, skaiius
nevirijo 20 000, uvo apie 600****.

4 Alfonsas Eidintas. ydai, holokaustas ir dabartin Lietuva. I: Lietuvos yd udyni

byla, p. 129.
, LCVA, f. R-730, ap. 2, b. 35.
*** Ten pat, p. 110.

55
Kelloni I tamsumas

Lietuvos atstovai dalyvauja Adolfo Hitlerio 50-meio minjime. Nuotraukos centre - Kazys kirpa.

Matyt, tuomet, 1941-j birelio paskutinmis dienomis, ir mano senelis Jo

nas Vanagas ijo i savo nam Kavarske, prisidjo prie sukilli ir gavo gin
kl. Tada usirio balt rait ir stojo kov su nekeniamais sovietais - taip
parayta jo byloje: tardymo protokoluose, liudytoj apklausose. Juk sovietai
k tik buvo atm i jo emes ir idalij nepasiturintiems. Pirmosiomis karo
dienomis mano senelis, kaip tvirtino NKVD tardymuose kalbj liudytojai,
kartu su kitais apaud Kavarsko mokykloje pasislpusius raudonarmieius.
Tuomet kaimyno padedamas uvert rst ant kelio per Kavarsk, kad tan
kai negalt trauktis ir vokiei armija juos pasivyt. Mano senelis patriotas
u visa tai vliau, grus sovietams, 1945 m. buvo nuteistas pagal 58 straips
n - Tvyns idavimas. Ibuvo Karlage pusmet ir kaip tikras patriotas mir
1946 m. Vasario 16-osios ivakarse.
Taigi Hitlerio armij lietuviai, pirmiausia karikiai, sutiko su diaugsmu
ir ksniais. Rus armij palydjo viais. Po pirmosios trmim Sibir
bangos mons man, kad bet koks pasikeitimas yra iganymas. Lietuviams
56
 III. M s i k i a i . P o l i t i k a i

Hitlerio atjimas reik ilaisvinim. ydams - prat, tad jie, apimti pani
kos, bgo i Lietuvos, bet vokieiai j um taip greitai, kad SSRS gilum
spjo pasitraukti tik apie 6 procentus vis Lietuvos yd.

I Nepriklausomos Lietuvos prezidentas Antanas Smetona Kazio

I kirpos organizuot birelio sukilim vertino kaip vokiei
darb.*

* Ten pat, p. 117.

L i e t uv o s l a i k i n i e j i

Daugeliu atvej udyti savikyra biologikai, socialiai ir moraliai

nepateisinama, bet kai bsimoji auka tampa vienu i kit, atveriamos
durys bsimam blogio veiksmui paaikinti. yd atveju priefizin mirt
jau buvo vykusi socialin mirtis, kadangi jie buvo paalinti i socialinio
gyvenimo. Visos vieosios erdvs tapo neprieinamos. Jiems buvo udrausta
vaikioti aligatviais, specialiai liepta neioti Dovydo vaigdes ant
drabui, tapatybs dokumentai buvo paenklinti rykia ,,J(Jude -
ydas) raide. Jie buvo tarsi kirsti paruoti mediai mike - vis dar ia,
betjau atrinkti, ir vien laiko klausimas, kada ydai virs jau tik eliais
visuomenje, kuri jau gyvavo bej.*

LAF iniciatyva pirmosiomis karo dienomis buvo sudaryta Lietuvos laikinoji

vyriausyb (LLV). Ministras pirmininkas - Kazys kirpa. Netiktina: LAF
draugai, Lietuvos bendraygiai vokieiai, tuoj pat kalino naujj Lietuvos

* Robert van Voren. Nesisavinta praeitis: Holokaustas Lietuvoje. I angl k. vert Linas
Venclauskas. Kaunas: Vytauto Didiojo universitetas, 2012, p. 142-143.

58
 III. M sikiai. P o lit ik a i

ministr pirminink Berlyne - skyr jam nam aret. Kas dvi tris dienas
bute apsilankydavo vokiei pareignas ir patikrindavo, ar kirpa vis dar
namie. is sakosi galjs bandyti ieiti i nam, bet nenorjs erzinti drau
gingj vokiei. Vietoj kalinto kirpos laikinosios vyriausybs ministro
pirmininko pareigas laikinai pradjo eiti literatros mokytojas ir literatros
kritikas Juozas Ambrazeviius, iki tol dirbs mokykloje.
Kodl gi LAF sudaryta vyriausyb pasiskelb tik Laikinja vyriausybe? -
klausia Alfonsas Eidintas ir cituoja kit lietuvi istorik Zenon Rekai: -
Todl, kad anot pai aktyvist pareikimo lietuvi tautai, tik irykjus
bendradarbiavimo santykiams su Vokietija bus sudaryta nuolatin vyriau
syb - taigi Lietuva bus sudaryta ne priklausomai nuo savo piliei valios,
o nuo naci Vokietijos valios.*
Vos susirinkusi laikinoji vyriausyb pasiunt aistring padkos telegram
Hitleriui:
Ilaisvinaniai karo audrai per Lietuv praus, laisvosios Lietuvos visuome
ns atstovai siunia Tamstai, Vokiei Tautos Vade, giliausi ir tikr padk
u Lietuvos ems atvadavim i yd ir bolevik visa naikinanios okupa
cijos ir lietuvi tautos igelbjim ir reikia vilt, kad Tamstos genijus lietuvi
tautai bus lms dalyvauti Tamstos vedamajame pergalingajame ygyjejuda
izmui, bolevizmui irplutokratijai sunaikinti, mogaus asmens laisvei apginti,
Vakar Europos kultrai apsaugoti ir naujai Europos tvarkai gyvendinti.**

Palyginkime, kaip prie metus, 1940-j rugpjt, kita k tik irinkta Lie
tuvos valdia sveikino kit did vad:
Svarstomas Lietuvos primimo Soviet Sjung klausimas. tai pasirodo ir
ms delegacija. Jos prieaky eina su vliava drg. Zibertas. Vliava raudo
no aksomo, jos kratai apsiti auksiniais kutais, ojoje raudona penkiakamp

* Alfonsas Eidintas. ydai, holokaustas ir dabartin Lietuva. I: Lietuvos yd udyni

byla, p. 129.
** Kazys kirpa. Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti, p. 349.

59
Kelion I tamsumas

vaigd ir veidai t didij moni, kuri vardais didiuojasi visas pasau

lis. Tai Lenino ir Stalino vardai. Paskui vliav eina draugas Motiejus u-
mauskas, kuris nea LTSR seimo deklaracij. Deklaracija parayta raudonai,
j puoia aukso rmai ir baltas Stalino bareljefas. I eils eina Salomja Nris,
kuri nea parayt poem apie Stalin. i poema parayta aukso raidmis
viename egzemplioriuje.*

Maskva audringai plojo lietuvi delegacijai. Reicho vadovyb Lietuvos

sveikinimus nereagavo. Gal galtume sakyti, kad Stalinas buvo didesnis
ms draugas?
domu, k Lietuvos laikinj vyriausyb didiai vertinantys ieivijos istori
kai sako apie istorin sveikinim Hitleriui? Lietuvos istorijos tyrim cen
tro ikagoje direktorius Augustinas Idzelis 2010 m. taip komentuoja laiki
nosios vyriausybs pasveikinim:
A tam neteikiu jokios reikms. Sveikinimai yra sveikinimai, jie nieko nerei
kia. Visi sveikina visus. Tai daugiau etiketo, protokolo, bet ne esms dalykai. **

Rezistencijos istorijos tyrintojas Mindaugas Bloznelis teigia:

sivaizduokime mones, k tik itrkusius i mirties glbio. Juk dauguma laiki
nosios vyriausybs nari - Juozas Ambrazeviius-Brazaitis, Adolfas Damuis,
Pranas Padalis, kiti - paskutiniu laiku nakvodavo kaskart vis kitoje vietoje,
NKVD juos jau mediojo ir gaud. mons po dideli pergyvenim, slaps
tymosi, dvasini ir fizini kani staiga pasijunta isigelbj! Ne tik jie, bet
ir deimtys tkstani kit. Tai kaip nedkoti jgoms, kurios prisidjo prie j
igelbjimo i tikros praties? ia grynai emocin apeliacija.

Antra vertus, iek tiek politikos ia irgi esama - sijungti politin gyvenim.
Bandymas atkreipti save dmes. Kas jie tokie, kas apie juos ino? O ia -
sveikinimas Hitleriui. Prisistatymas grups, kuri siekia atstovaut kratui,

* Vytautas Vaitieknas. Vidurnakio dokumentai (3 knyga). Vilnius: Katalik pasaulis,

1996, p. 633-634.
** Vidmantas Valiuaitis. Kalbkime patys, girdkime kitus. Vilnius: UAB Petro ofsetas,
2013, p. 124.

60
 III. M s i k i a i . P o l i t i k a i

kur engia vokiei kariuomen. Tai natralu, kad su tuo, su kuriuo nei
vengiamai tursi susitikti, pirmiausia turi pasisveikint, jeigu tikiesi kakoki
santyki.*

Praeina tik kelios dienos ir vokiei sakymu Lietuvos sukilliai nuginkluo

jami. Birelio 28 d. laikinosios vyriausybs paskirtas Kauno komendantas
Jurgis Bobelis i nuginkluot buvusi sukilli - partizan ir nauj savano
ri - sudaro Tautinio darbo apsaugos (TDA) batalion. Per vis okupacijos
laikotarp Lietuvoje sudaroma apie dvideimt toki batalion. Manyta, kad
ie batalionai bus naujos Lietuvos kariuomens pradia.
Bataliono kariai saugo ydus, suvarytus pirmj Lietuvoje koncentracijos
stovykl - Kauno VII fort. Dvi Kauno bataliono kuopas naciai darbina
i karto. Pirmoji ir treioji kuopa vyksta audyti yd VII fort. Per vien
egzekucij nuudyta 2514 yd. Prasidjus masinms yd udynms dalis
bataliono kari dezertyravo (liepos 5-11 d. i bataliono pabgo 117 kari).
Liko apie 1000. ie kariai ts Tautinio darbo apsaug Kauno fortuose ir
kitur - sutvark tkstanius, vliau deimtis tkstani Lietuvos yd.
Sutvarkymamsvadovavo leitenantai Bronius Norkus, Juozas Barzda, Ana
tolijus Dagys.
Laikinoji vyriausyb tuoj pat atkr priekarins Lietuvos administracines
struktras, savivaldybes ir policij, ileido denacionalizacijos statymus, gr
inanius nuosavyb - visiems, iskyrus ydus. Apribojimai didjo, ydai
koncentruoti specialiose vietose, artta prie masinio naikinimo. Vokiei
administracijos paliepimus liep lietuvi staigos tik kartojo.**
Tuo metu Berlyne nam areto slygomis gyvenantis kirpa vis dar netiki
vokiei cinizmu, rao peticijas ir memorandumus, kreipiasi Hitler, Rib-
bentrop.

* Ten pat, p. 92.

** Alfonsas Eidintas. ydai, holokaustas ir dabartin Lietuva. I: Lietuvos yd udyni
bylat p. 112.

61
Kelion j tamsumas

LLV posdio protokolas - koncentracijos stovyklos steigimas Kaune.

62
 III. M s i k i a i . P o l i t i k a i

Ikalbinga detal: birelio 23 d. kalintasis Lietuvos ministras pirmininkas

rao Vokietijos usienio reikal ministrui Joachimui von Ribbentropui,
reikdamas jam ir kariuomenei didiausi padk, dkodamas u ivadavi
m ir praydamas leisti grti tvyn. Atsakymo nra. Birelio 29-j kir
pos laikai persiuniami vienam i klerk su lydraiu: Persiuniu Jums tris
lietuvio kirpos ratus, kurie buvo pateikti Reicho usienio reikal minis-
teriui ir kuriuos Reicho usienio reikal ministeris nenumato duoti jokio
atsakymo.*Vliau kirpa prao leidimo bent jau nuvykti sukilli laidotu
ves Kaune. Vokieiai nereaguoja. kirpa vien po kitos siunia instrukcijas,
programinius dokumentus ir Lietuv, be kita ko, nurodydamas laikinajai
vyriausybei, kad labai svarbu populiarinti ir sukilimo vadus, pirmoje eilje
mano asmen, tuo bdu veriant vokieius su mumis daugiau skaitytis**.
Lietuvos laikinoji vyriausyb irgi nuolatos rao vokieiams, pasakodama
apie savo lojalum, praydama pripainimo ar bent dmesio. Taiau jo ne
sulaukia. Lietuvos ministras pirmininkas Juozas Ambrazeviius pasakoja:
Atskiros inybos ir ministerijos dar visk, k tik galjo, tenkindamos vokie
i ekonominius reikalavimus, toleruodamos neteistumus ir t. t. Vyriausyb
tikjosi, kad mainais u param ir lojalum vokieiai ilgainiui duos Lietuvai
isvajotj nepriklausomyb. [...] vairias ministerijas su vairiais pageidavi
mais, reikalavimais atvykdavo vairi srii vokiki kariniai valdiniai, kuri
norus visada buvo stengiamasi imtu procent patenkinti.****

Lietuvos laikinoji vyriausyb stengsi vardan Lietuvos. Ji nepadar nie

ko yd padiai pabloginti, sakoma dabar buvusi tos vyriausybs nari
prisiminimuose ir prof. Vytauto Landsbergio tekstuose - netgi atvirkiai,
Kauno komendantas Jurgis Bobelis itemp yd kraustymosi get termi
n nuo 5 valand iki itiso mnesio ir pats asmenikai i VII forto paleido
kelet yd. Be to, vyriausyb, suinojusi apie skerdynes Lietkio garae

Kazys kirpa. Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti, p. 351.

** Ten pat, p. 364.
*** Rezistencijos pradia: 1941-j Birelis: dokumentai apie ei savaii laikinj Lietu
vos vyriausyb. Sudar Vytautas Landsbergis. Vilnius: Jungtins spaudos paslaugos, 2012,
p. 26-27.

63
Kelion j tamsumas

ir Vilijampolje, t pai dien nutar vengti vie yd egzekucij. Be to,

vyriausyb vliau apgailestavo, kad negaljo yd udyni paveikti pozity
via prasme - tai ministro pirmininko odiai*. Daugiau apie Holokaust
Lietuvoje vyriausyb nepasisak.
Kodl laikinoji vyriausyb nesirpino ydais, kurie irgi buvo Lietuvos pilie
iai - Lietuvos, kur pagal 1938 m. Konstitucij visi pilieiai lygs? Atsaky
mas paprastas ir aikus.
Ieivijos istorikas A. Idzelis ra:
Mano atsakymas bt toks. Tai nra klausimas susirpinimo. Tai galimybi
klausimas. Kokia yra karo medicinos praktika, kada daug sueist moni,
kada trksta daktar ir medikament? Sueistieji dalijami {grupes: tuos, ku
rie turi daugiau galimybi iliktu ir tuos, kuri igelbti kartais nebemano
ma. Reikia matyti padt racionaliai. Taiau tai nereikia nusistatymo prie
t ar kit grup. Daroma tai, kas realistika. Atsivelgiant galimybes ir re
sursus.**

Kitas ieivijos istorikas Kstutis Skrupskelis, Piet Karolinos ir Vytauto Di

diojo universiteto profesorius, teig:
Galimybi gelbti ydus LLV beveik neturjo. Birelio mnes, t pirmj karo
savait, yd udymo klausimas jiems net negaljo kilti. Vyksta karas. Vokie
iai audo lietuvius, lenkus, rusus, ydus. Daugiausia sovietinius pareignus.
Nors uvo nuo vokiei rank ir sukilli. Savo ruotu kruvinas skerdynes
rengia bolevikai - Pravienikse, Raini mikelyje, ervenje... Aplinkui
chaosas. Jie bando atkurti tvark. Tuo laikotarpiu nra ir prieasties kalbti
iskirtinai apie ydus. Karo veiksmai, aplink imtai uvusij. Kaune masi
niame kape laidojami sukilliai. Pirmas rpestis - stabilizuoti padt, atkurti
bendr tvark. Tada tikimasi sprsti kitus klausimus.***

* LCVA, f. R-496, ap. 1, b. 5, p. 4.

** Vidmantas Valiuaitis. Kalbkime patys, girdkime kitus, p. 267.
*** Ten pat, p. 293-294.

64
 III. M sikiai. Po litik a i

LLV finans ministras Jonas Matulionis, kalbdamas su yd atstovu, bu

vusiu Lietuvos kariuomens karininku Jokbu Goldbergu, taip paaikino
situacij Lietuvoje:
yd klausimu lietuviai nesutaria. Egzistuoja trys pairos: pagal kratuti-
niausi pair, visi Lietuvos ydai turi bti inaikinti; nuosaikesnieji reika-
lauja, kad bt steigtos koncentracijos stovyklos, kur ydai krauju irprakaitu
turi atsiteisti u lietuviams padarytus nusikaltimus. Treioji paira? A esu
praktikuojantis katalikas. A ir kiti panas mane esame sitikin, kad nega
lima mogui atimti gyvyb. Tik Dievas gali t padaryti. A niekada nebuvau
prie k nors nusistats, taiau valdant sovietams a ir mano draugai sitikino
me, kad nra bendro kelio su ydais ir niekada nebus. Ms poiriu, lietuviai
turi bti atskirti nuo yd, ir kuo anksiau, tuo geriau. Dl tos prieasties yra
btinas getas. Ten js bsite atskirti nuo ms ir negalsite mums pakenkti.
Tai yra krikionika laikysena.*

Prajo tik keletas savaii ir laikinoji vyriausyb pamat, kad reichas su ja

nesiskaito. Nors vyriausyb labai stengsi rodyti savo lojalum, vokieiai j
ignoravo. Net padkos telegrama Hitleriui liko be atsako. LLVvis vien des
peratikai stengsi - o gal? Likus keturioms dienos iki savo veiklos pabaigos,
iki atsistatydinimo, vyriausyb paskelb yd padties nuostatus.
tai keletas itrauk:
yd tautybs asmenys [...] apgyvendinami atskirose tam tikslui parinktose
vietose ir ant kairiosios krtins dalies neioja geltonos spalvos 8 cm dydio
gelton apskritim, kurio viduryje turi bti raid J.

ydams draudiama turti:

a) Radijo aparatus
b) Spaustuves, raomsias mainles
c) Automobilius, motociklus, dviraius

1941 met sukilimo baltosios dms. Pokalbis su Sauliumi Suiedliu. I: oa (Holokaus

tas) Lietuvoje, p. 169.

65
Kellon j tamsumas

d) Pianinus, fortepijonus irfisharmonijas

e)fotoaparatus.*

Sakoma, kad ie nuostatai velnesni, palyginti su anksiau paskelbtais vokie

i nurodymais, juose, pavyzdiui, nra draudimo ydams lankytis parkuo
se. Vliau emigracijoje atsidr LLVministrai visi kaip vienas tvirtino, kad
is dokumentas - klastot. Taiau J. Ambrazeviiaus paraas ant jo yra. Nra,
sako pats Ambrazeviius.
1941-j liep vokieiams diriguojant Lietuvoje vyko labai lietuvika kova
dl valdios - lietuviai nacionalistai voldemarininkai sureng pu prie lai
kinj vyriausyb. Apie tautiei kov dl valdios - domus ministro pir
mininko Juozo Ambrazeviiaus liudijimas. Po daugelio met, gyvendamas
JAV, vienias ir pasiligojs Ambrazeviius (tuomet jau Brazaitis) ra:
Rayti atsiminimus? Jau per vlai. O ir nenoriu. [...] Kam palikti dokumentus,
kad buvom suaug mons, o neparodm valstybinio subrendimo. Juk visa ta
veikla nuo Kauno ir Wurzburgo laik jo ne u Lietuvos laisv (nors tuo buvo
dengiama), bet u valdi, kuri tursim Lietuvoje. Kiek nenusimanymo, kiek
nereikalingos kovos, tarinjimo, vienas kito juodinimo. Tikrai per trumpai
gyvenom nepriklausom gyvenim ir neimokom valstybins iminties! Raau
tai ne spdio pagautas, bet tuos dokumentus pasiskaits. Kam tad palikti
kitom generacijom tos menkysts liudijimus?**

Istoriko Alfonso Eidinto komentaras: Trumpai tariant, vokieiai apgavo

jaunus lietuvi politikus, sukilimu ir atkurtomis institucijomis pasinau
dojo savo tikslams gyvendinti. U klaiding orientacij teko brangiai
sumokti.***

* Lietuvos laikinosios vyriausybs posdi protokolai. Pareng Arvydas Anuauskas. Vil

nius: LGGRTC, 2001, p. 135-137.
** Vidmantas Valiuaitis. Kalbkime patys, girdkime kitus.
*** Alfonsas Eidintas. ydai, holokaustas ir dabartin Lietuva. I: Lietuvos yd udyni
byla, p. 118.

66
 III. M s i k i a i . P o l i t i k a i

Juozo Ambrazeviiaus-Brazaiio atminimo aminimas:

Juozo Brazaiio vardu pavadinta viena Kauno gatv ir auditorija
Vytauto Didiojo universitete. 2012 m. Juozo Brazaiio pelenai
perlaidoti Lietuvoje, alia Prisiklimo banyios Kaune su visa
pagarba, dalyvaujant Lietuvos kariams ir prezidentui Valdui
Adamkui. Lietuvos Vyriausyb palaikams perlaidoti skyr
30 000 lit.

Kazio kirpos atminimo aminimas:

Gatv Vilniuje, Gedimino kalno papdje, ir Kaune, Eiguli
mikrorajone, pavadintos K. kirpos vardu. Kauno centre, ant
Gedimino g. 25 namo jo garbei atidengta memorialin lenta
su tekstu: iuose rmuose 1925-1926 m. dirbo Lietuvos
kariuomens krjas savanoris, Nepriklausomybs kov dalyvis,
Steigiamojo seimo narys, tabo virininkas, diplomatas, Lietuvos
aktyvist fronto krjas ir vadovas, Lietuvos Laikinosios
vyriausybs ministras pirmininkas, Vyio kryiaus kavalierius,
generalinio tabo pulkininkas Kazys kirpa (1895-1979).< c

Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro

parengta payma apie Kaz kirp:
K. kirpai, jo vadovaujamai organizacijai galima prikiti tai, kad
Berlyno LAF organizacijos veikloje antisemitizmas buvo ikeltas
politin lygmen ir tai galjo paskatinti dal Lietuvos gyventoj
sitraukti Holokaustu. Kita vertus, reikia pastebti, kad Berlyno
LAF organizacija sil yd klausimsprsti ne genocido, o
ivarymo i Lietuvos bdu *

4 Prieiga per internet: <genocid.lt/UserFiles/File/Pazymos/201510_skirpa_pazyma01.pdf>.

T a r j a i ir p a t a r j a i

1941 m. rugpjio 5 d. naciai ved Lietuvoje civilin valdi, u tai buvo

atsakingas reicho atsistas generalinis komisaras Theodoras Adrianas von
Rentelnas. Laikinajai vyriausybei buvo siloma persivadinti taryba, trys
buv jos ministrai sutiko ir tapo vokiei pavaldiniais - generaliniais tar
jais. ei i devyni tarj buvo Nacionalist partijos nariai.
Laikinoji vyriausyb atsistatydino, nes norjo likti itikima reicho pamintam
Lietuvos nepriklausomybs siekiui. Vis dlto istorikai vyriausybs atsistaty
dinimo aplinkybse pastebi vien ne visai loving dalyk: Nutraukdama
savo veikl Laikinoji vyriausyb nesak nei vieai, nei kokiu nors specialiu
aplinkraiu palikti savo vietas policijos virininkams, karo komendantams,
lietuvi batalion vadams ir kareiviams, dirbusiems sukurtoje administra
cijoje. Naciai naudojosi iomis struktromis.*
Pirmuoju generaliniu tarju tapo Petras Kubilinas. Valdiai pasikeitus, e
mesnse grandyse viskas liko po senovei. Apskrii virininkai (svarbiau-
* Alfonsas Eidintas. ydai, holokaustas ir dabartin Lietuva. I: Lietuvos yd udyni
byla, p. 125.

68
 III. M Q s I I a I . P d l l t l k a l

sias naci rankis), burmistrai, valsi viraiiai, policijos nuovad viri

ninkai, pagalbin policija ir teismai liko dirbti. Lietuvoje buvo apie 6000
policinink. Visi isaugojo savo algas. Mano tetos vyras pulkininkas leite
nantas Antanas Stapulionis liko dirbti Panevio apsaugos policijos viri
ninku, vliau perjo savivaldybs struktras, dirbo iki 1944 met. vedus
tiesiogin valdym, vokiei kalba buvo paskelbta tarnybine, lietuvi kal
ba - leistina.
Taigi, pasak istoriko Arno Bubnio, Vietin savivalda teisinta naci sa
kais. sak esm tokia: vokiei administracija vykdys prieir ir kon
trol, o praktin valdymo darb pagal vokiei instrukcijas dirbs vietin
administracija*. Vietos savivaldybs naci sakymu turi aprpinti trans
portu udyni organizatorius, vesti apribojimus ydams, skirti gyventoj,
kurie ikast duobes udynms, o po egzekucij jas ukast, rengti yd
turto aukcionus arba kitaip j realizuoti.
Nacionalist partijos generalinis sekretorius Zenonas Blynas vis savo ir
koleg - tarj nacionalist - darbo su vokiei civiline valdia laikotarp,
trukus iki pat karo pabaigos, fiksavo dienoratyje. tai keliolika patrioto
dienoraio ra:

PATRIOTO DIENORATIS
13.VIIL41.
Atvyko i Jonikio vienas mogus. Es, kaimieiams sunku apsiprasti su yd
skerdynmis, kaime tas labai yd teroras nesiaut, kaip ten, kaimui tai daro
slegiant ir sunk spd. Sako, kad geriau juos varyti darb, o komunistus
audyti. Bloga, kad per daug audome, ir audo lietuviai. Ypa jei tiesa, kad
vokieiaifilmuoja tuos audymus.**

Arnas Bubnys. Vokiei okupuota Lietuva (1941 -1944). Vilnius: LGGRTC, 1998, p. 164.
M LYA, f. 3377, ap. 55, p. 103-104.

69
Kellon j tamsumas

14. VIIIAl
Kalbjau su Rokikio apskrities virininku. ryt turi bti suaudyta 9000
yd Rokiky. Ikasa 3 m gylio duob, atvaro 100 yd, suguldo griovy, pasa
ko, kad kas kelsis, t nuaus, keli mons su rankiniu kulkosvaidiu pervaro
per nugaras eil, paskui uberia 20-30 cm smlio ir guldo antr eil. Buvo
atvar syk 100 yd. Liep ivesti i miesto. Tie ijo su ryuliais. Uporos km
liep padti ryulius ir nusiimti virutinius rbus. ydai suprato likim. Buvo
traginga scena. Veik mones, udiusius. Es, dar 2 tkst. moni (seniai,
moterys, vaikai) lieka antrai partijai. Humanikais sumetimais, kad nereik
t rpintis vaikais... dabar tvarko sveikesnius, jaunus vyrus.*

20.VIII.41
Dabar situacija tokia, kad negalim reikalauti tuoj mums duoti nepriklausom
valstyb. Reikia irti realiai. [...] Vokieiai nieko konkretaus mums neada,
betjei mes bsim tikri savimi, vieningi, tai galim talkininkauti ir monmis ir
galbt renkami batalionai tai turi atlikti. U lojal talkininkavim mes tikim
gausi vis ms aspiracij realizavim - savo nepriklausom valstyb.**

24.VIII.41
Brunius vakar pasakojo apie skerdynes Rokiky. Jos buvo atliktos vieai. mo
ns turjo okti \3m gylio duob, pirma pusiau nusireng. juos aud aplink
duob vaikiodami. Smegenys ir kraujas tryko. Vyrai audytojai buvo kruvi
ni. Ived i miesto su ryuliais. Prie duobs liep padti ir pusiau nusirengti.
Moterys rk klyk. Prisirinko i apylinki mons. Pradioj juoks, ypsojo,
buvo patenkinti, vliau susisiaubino, arijiets irgi pradjo klykti. Skerdyns.
Niekinga. Juda apskrities virininkas. Sakiau, kad jei jau vokieiai tai daro
ms rankomis, tai turi visk atlikti ramiai, be vieumos, be skandalo. Tas
igama gi visk padar prieingai. Atminsiu aj. Niekas.***

* Ten pat, p. 105.

** Ten pat, p. 116-117.
*** Ten pat, p. 121.

70
 III. M sikiai. Po litik a i

30.VIII.41
ios dienos laisvyra domus Brazdionio eilratis aukiu a taut
aukiu vardu ajs vargo ems
Balsu piliakalni, ir piev, ir mik -
Nekerykit, kad karto kraujo dms
Nekrist prakeiksmu ant js vaik vaik
Turbt dl ydijos.
Ir vis dlto, kai eis ms laikratis, vl sudsim kunigijos antisemitizmo -
priekarinio - pareikimus. Tenekrentaj metama kalt vien ant ms.*

Ms uduotis - isilaikyti. Prayti-politikuoti-kalbti = utsti laik. Pasi

kartojus 1918 m. ar panaiai padiai, vokieiai mums duos valstyb ir ap
ginkluos iki aus. Laukti, kol vokieiai susipras. Susipras. Ne tuoj, galbt dar
kitais metais. **

18.09.41
1, 2, 3 batalionai nea tarnyb. Visi neioja savo rbus. iuini neturi. Guli
ant grind. Neduoda nieko. Kareivi savanori nuotaika bloga. ydai...***

30.IX.41
iandie bataliono kareiviai vaikto po miest visikai girti, kalba, kadjie (pa
tys kalba) vaiuosi Ryg. Ot, pagyvensim ten. Ar tik iki penktadienio nebus
ia baigta su ydais? Gal lietuviai ir ten usiims iuo garbingu udik-skerd-
j amatu?****

13.X.41.
etadien buvo vakarien [...]. A: Keliu taur u Adolf Hitler, u garbing
vokiei armij, u vokiei taut ir... po trumpos pauzs... u Lietuv.

* Ten pat, p. 136-137.

** Ten pat, 136.
*** Ten pat, p. 156.
**** Ten pat, p. 171.

71
Kelion j tamsumas

iandie dr. Vokietaitis sakoykad mano tostas buvo lus likimas ant vokieiu
pasityiojimas. Es, negalima atverti savo irdies, patkti. Anot Roppso - o
diai - tai kurvos.*

2.11.41
Vilniuj, sako, liko tik apie 10 000 yd. Lietuviai varo ilgt ydus kolonomis
po 5-6 takt., dauo ir stumdo net Gedimino gatvje.**

6.11.41
Gro Barzda ii Minsko-Borisovo-Slucko rajono. Suaud lietuvi batalionas
vir 46 tkst. yd (Gudijos ir atgabent i Lenkijos), rus komunist ir rus
belaisvi. Fotografavo imtai vokiei. Kareiviai utlti, 30procent serga nie
ais. Blogai aprengti, la. Neturi rb. Batai be puspadi.

Girdt, kad Vilniaus batalionas vyksta Liublin. Garbingoms pareigoms,

anot vilniki, ileidia \ Na ir garbingi gi tie ponai vokieiai. Ukrainieiai,
latviai, estai - neaudo. Mes vieni turime audyti. ***

29.11.41
lyktu, kad ms karinink korpusas taip emai puols, kad daro tai, ko
vokiei karininkas niekada nedaryt. ydus, kuriuos dabar audo pirmas
batalionas, vea i ekijos. Jie turi Brazilijos, Argentinos vizas. Jiems sako, kad
juos vea karantin! Viskas legalu, ojie dingsta pakely. Pirmas batalionas
juos sutvarko. ****

13.12.41
Man svarbu tam tikras principas - ne vieno ar keli yd igelbjimas. Nega
liu paksti fakto, kad Lietuva paveriama lavonine-kapinynu, kad veria au
dyti reguliariai i Vokietijos su vizom ivykusius ydus, kad audom lietuviai,
kad tampam tik apmokamais budeliais, kad musfilmuoja, o savs vokieiai -
ne. Tos niekybs negaliu pakst.*****

* Ten pat, p. 178.

** Ten pat, p. 218.
*** Ten pat, p. 195-196.
**** Ten pat, p. 205-206.
***** Yen pat, p. 226.

72
 III. M s i k i a i . P o l i t i k a i

19.12.1941
Gavom 50 000 Rm algoms, iki 1.1.1942 ir u praeit laik. iandien gavau
alg u gruod 237,57 Rm. *

6.1.1942
iaip ar taip, yd audymo pradi dav lietuviai btent laikinosios vyriau
sybs laikais. **

12.1.1942
Koks tai girtuoklis karininkas piktinosi, kad ekai nenor sau duobi kasti,
nelenda patys duobes, o sustoj (audomi) susikimba rankomis ir gieda ek
himn. Aminas prakeikimas tiems karininkams.***

Zenonas Blynas kaip tikras Lietuvos patriotas nepasitrauk su kitais nacio

nalistais ir pasitiko savo lemt SSRS. Suimtas ir tardomas jis laiksi tvirtai,
visikai dl nieko neatgailaudamas ir nieko neatsiaddamas. 1946 m. spalio
17 d. Archangelsko karo tribunolui paskelbus nuosprend suaudyti, Blynas
pasak, kad labai gailisi, jog tiek nedaug pavyko nuveikti kovojant su Sovie
t Sjunga dl Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs.
1946 m. gruodio 6 d. nuosprendis buvo vykdytas.

4 Ten pat, p. 226.

44 Ten pat, p. 228.
*44 Ten pat, p. 228.
IV. Msikiai. ydaudiai

Lipo ydas kopiom

Ir nukrito netyiom.
Imkit, vaikai, pagaliuk.
Ir umukit t yduk.
Vaikika skaiiuot

T a u t i n i o da r bo a p s a u g a

Birelio sukilimas prasidjo Kaune. Vienas i simbolini akt - ikelta Lie

tuvos vliava ant Prisiklimo banyios stogo. J ikl sukilimo dalyvis lei
tenantas Bronius Norkus, netrukus taps vienu i Tautinio darbo apsaugos
bataliono vad.
Keli trichai Broniaus Norkaus portretui, pasakoja Kazys Bobelis:
Kai prasidjo sukilimas, gal po koki trij dien mes, jaunimas, lome fut
bol prie Kauko ir Aguon gatvi kampo. Staiga i Prs gatvs, matome,
atsvirduliuoja mogus. Mlyna, Lietuvos karo aviacijos uniforma. Be guzik,
be antpei. Dideliais, susivlusiais plaukais. Akys raudonos. Vienoje ranko
je pusbonkis, kitoje - revolveris. Isigandome. Prijo prie ms. Vaikai, kur
ydai?O, Jzau, Marija! Nematme. Nra. ia negyvena. Pradjo ant ms
rkti. ov i to revolverio tris kartus or. Ir nujo sau. Paskui paaikjo, kad
tai buvo leitenantas Norkus, Lietuvos aviacijos karininkas. Kai atjo bolevi
kai, padjo j kaljim. Subombardavus Kaun, i kaljimo ijo.
74
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

Pirmiausia atbgo aliakalnpas mon ir vaikus. Kaimynaipasak, kade

tadien (birelio 21 d.)jo eim ive. Detali neinau, bet tadapradjo gerti
naps ir aud. Sak, kiekvien yd ant vietos nuausiu. Pasidar bataliono
vadu. Gavo arkl. Girtas nukrito, arklys dav galv su kanopa ir umu.*
Bronius Norkus buvo paskirtas kuopos vadu ir pradjo tarnyb Kauno TDA
batalione. Klausti Vaikai, kur ydai? po birelio 28-osios jam nebereikjo.
ydus jam atvesdavo tiesiai prie duobi. Kauno VII forte liepos 4-j prie
griovi buvo suaudyta 416 vyr ir 47 moterys (K. Jagerio raportas). au
d TDA, o audymui komandavo leitenantas B. Norkus ir jaunesnysis leite
nantas Jonas Obeleviius.** Liepos 6 d. aukos buvo audomos ir kulkosvai-

Saudymo akimirka.

" Vidmantas Valiuaitis. Kalbkime patys, girdkime kitus, p. 290-291.

** Arnas Bubnys. Lietuvi policijos 1(13) savisaugos batalionas ir yd udyns 1941 m.
I: Genocidas ir rezistencija, 2006, Nr. 2 (20), p. 35.
75
Ke Ii o n 6 I t a m s u m a s

diais. viais nugar nuudyta 2514 yd. audymui vadovavo leitenantai

J. Barzda, A. Dagys ir B. Norkus.

Akcijas paiame Kaune, kur ms inioje yra pakankamai bent

I kiek parengt partizan, galima laikyti paradiniais audymais. *
K. Jagerio raportas

Bataliono 3-iosios kuopos veikla VII forte matomai, vokieiams ir ms

vadams labai patiko, todl vliau visur j skirdavo**. Kuopoje tarnavo apie
200 lietuvi kari. Spalio mnes TDA bataliono (rugpjt pavadinto Pagal
bins policijos batalionu, PPT) 3-ioji kuopa du kartus, bet labai intensyviai
dirbo IX forte. Ten i geto jie patys suvar apie 10 000 yd, vliau gavo
dar 2000 yd i ekoslovakijos - jie buvo atsisti Kaun skiepyti prie
numatom kelion Piet Amerik. Vadovai tie patys: B. Norkus, J. Barzda
ir A. Dagys. Pagal K. Jagerio raport i 10 000 geto yd, nuudyt IX for
te, pus buvo vaikai - 4273. Didiosios yd udyns Lietuvos provincijoje
vyko 1941 m. rugpjt-rugsj. Dvideimt eiuose Lietuvos kari batalio
nuose tuomet jau tarnavo apie 12 000-13 000 kari. Rugpjt reorganizavus
Tautinio darbo apsaugos batalion, Kaune buvo suformuoti 1-asis ir 2-asis
pagalbins policijos tarnybos batalionai: PPT-1 ir PPT-2.

ic 1-asis batalionas nuud 36 000 moni.

I
2-asis buvo komandiruotas Baltarusij ir ten 15-oje Baltarusijos
ii vietovi nuud 15 452 ydus.***

* Dokumentas Nr 1. Dokumentai. I: Lietuvos yd udyni byla, p. 293.

** P. Matiuko apklausos protokolai, LYA, -l, ap. 58, b. 47337/3, t. 1, p. 139.
*** Alfredas Ruknas. Kauno savisaugos batalion kari dalyvavimo yd ir kit asmen
grupi udynse vokiei okupacijos laikotarpiu (1941-1944 m.) motyvai. I: Genocidas ir
rezistencija, 2011, Nr. 2 (30), p. 30.

76
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

Da n t t e c h n i k a s ir Ko
A buvau audyti mones mgjas.*
Pranas Matiukas

Pranas Matiukas, 1962 metais sovietinje Lietuvoje vykusiame teisme pa

klaustas: Kodl audei ydusf atsak: Todl, kad 1941 metais Pravienikse
(sovietinje koncentracijos stovykloje Lietuvoje) a buvau itrauktas i po la
von krvos. audiusieji mus daugiausia buvo ydai.**

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu Pranas Matiukas dirbo spaustuvje ir

kartu moksi dant techniko amato. Traukiantis Raudonajai armijai, Kaune
sutiktam raudonarmieiui jis pagrasino kieniniu peiliuku ir tas atidavs jam
autuv. Tuomet Matiukas ir nujo sirayti Tautinio darbo apsaugos bata
lion. Vienam Matiuko snui tuo metu buvo penkeri, kitam - vieni metai.***
io veikjo byloje - 12 tom. I 1961 m. gruodio 3 d. apklausos protokolo:
Tai buvo 1941 met vasar. Tikslios datos neatsimenu, galjo bti liepos m
nuo. Popiet ms treioji bataliono kuopa, kuri dar tuomet dislokavosi Lais
vs aljoje netoli taip vadinamo soboro, vadovaujama karinink leitenanto
Barzdos, Norkaus, Skarinsko ir Dagio, psiomis nuvyko septintj Kauno
miestofort, kuris buvo aliakalnyje. Fortas buvo saugomas kit kuop kari.

Forto viduje, dauboje, esanioje tarp lait, buvo saugoma apie 300-400 mo
ni - yd tautybs asmen. Jie ten buvo po atviru dangum.

yd tautybs moterys, j buvo apie 100-150 moni, buvo saugomos paiuo

se septintoforto poeminiuose tvirtinimuose.

4 LYA, -l, ap. 58, b. 47337/3,1.1, p. 141.

44 Aleksandras tromas. Holokaustas: yd ir neyd patirtis. I: oa (Holokaustas) Lietu
voje, p. 188.
444 LYA, -l, ap. 58, b. 47337/3, t. 1, p. 208.

77
Kelion I tamsumas

audymas vyko sekania tvarka. Grup bataliono kari, madaug 10 moni,

vadovaujami puskarininki ir karinink, imdavo apie 10 moni i tos dau
bos, kur buvo saugomi pasmerktieji yd tautybs vyrai. Juos nuvesdavo ma
daug u 50-100 metr nuo to vietos, kur buvo didel sprogimo irausta duob.
Po to statydavo ant to duobs krato veidu j ir i keli ingsni audydavo.
Po vi lavonai krisdavo duob. Kariai audydavo i autuv, kuriais buvo
ginkluoti, o karininkai - Dagys, Norkus, Barzda - ipistolet.

Kadangi artjo vakaras, audymas buvo nutrauktas. Kit dien, vospravitus,

mes vl nujome fort ir apsupome t daub, kur buvo laikomi suimtieji. Ant
lait buvo pastatyti du ar trys lengvieji Brunoutipo kulkosvaidiai. Barzda
ir Norkus pasak, kad reiks audyti pasmerktuosius ten pat, vietoje, i viraus
nuo lait daub. Kuomet buvo duota komanda, prasidjo audymas. au
domieji pradjo blakytis toje dauboje, bet ibgti niekur negaljo, nes visur
juos pasitikdavo kulkos.

Toks netvarkingas audymas truko madaug pusantros valandos. Per t laik

daubos dugnas buvo padengtas suaudytj lavonais ir krauju. Galiu pasa
kyti, kad aud beveik visa ms treioji kuopa, iskyrus kelis asmenis, kurie
dl vienoki ar kitoki prieasi buvo pasilik kareivinse. A irgi audiau.
Kiek nuoviau moni, pasakyti negaliu, nes tai nustatyt buvo nemanoma.

Pati dauba buvo madaug 50 x 50 dydio, daubos laitai turjo madaug

10-15 metr aukio.

Kaip liudija kiti bataliono kariai, ir VII, ir IX forte mons bdavo sugul
domi duobes knibsti ir tik tuomet audomi. Suaudius vien partij, ant
lavon guldavosi kiti.
ioje byloje buvo apklaustas liudytojas Jurgis Vosylius, jis teig:
Kadangi netoli toforto buvo dauggyvenamj nam, prisirinko daug vietini
gyventoj pasiirti to audymo. Man kaip sargybiniui teko juos varinti ir
neleisti artyn, todl paio audymo vaizdo a gerai nemaiauA*

* Ten pat, p. 40.

78
 IV. M Q s i I a I. y d a u d i a i

tai kaip, pasak Prano Matiuko, buvo audomi Kauno geto ydai. Operacijai
vadovavo tie patys karininkai - Dagys, Barzda, Norkus.
IX fortas, Matiukas, 1962 m. sausio 15 d. apklausa:
Mums buvo pasakyta, kad i vakaro nenusigertume, nes et ar atunt va
land ryto reiks visiems bti kareivinse ir vykti operacij. Mint sakym
mums perdav Barzda ir Dagys.

Kit dien atunt valand ryto kuopa buvo irikiuota ir mes visi nujome
prie geto. Toje operacijoje dalyvavo visas ms batalionas.

I geto kiti kariai mums padav apie 400 yd, vyr, moter ir vaik, po to
mes, apie 8-10 kari, pam apsaugon tuos ydus, juos pradjome varyti
devintj fort, kuris buvo madaug dviej kilometr atstumu nuo miesto.
Atvarm ydus fort, kur buvo didel dauba. ia tuos atvarytuosius perda
vm kitiems kariams saugoti, opatys vl sugrom get paimti eilins grups
moni. Atvars fort antr grup pasmerktj, a daugiau get njau, bet
pasilikauforte.

Uforto prieingoje nuo emaii plento pusje buvo ikastos trys ilgos tran-
jos, galbt apie 100 metr ilgio, 2 metr ploio ir tiek pat gylio.

Atjs prie ikast duobi a radau ms treios kuopos karius, kuri buvo
apie 30 moni. I karinink su jais buvo Barzda, Norkus, Dagys. Be to, buvo
grup vokiei kari ir karinink.

Vienu metu i ms kuopos kari audydavo pasmerktuosius apie 30 moni

ir apie 10 vokiei kari, kurie 'aud i automat, o karininkai - dar ir i
pistolet. A tuomet audiau i savo autuvo ir padariau apie 60-70 vi.
audiau apie pusantros valandos laiko. Kiek asmenikai nuoviau moni,
pasakyti negaliu, nes mes audme visi vienu metu bendr mas moni,
buvusi duobje. Atsimenu, kad a asmenikai dalyvavau audant apie dvi
grupes po 400 moni. Aiku, audiau su pertrauka.

Bendrai pasakyti, kas kaip prie duobi audant stovjo - negaliu, nes ten jo
kios tvarkos nebuvo: vienas paauds nueidavo, kitas prieidavo.
79
Kelion I tamsumas

I pasmerktj painau Gravec, River.*

Imdavau tik auksinius daiktus. IX forte dav degtins, bet po labai maai.
Kada prieidavome imti ovinius, Norkus ir Barzda duodavo patraukti i bon-
kos degtins. [...] T dien, kaip buvo kalbama apsauginink tarpe, buvo su
audyta apie 8-10 tkstani moni. Po audymo kariai rinkosi i krv
drabui nuudytj geresnius daiktus Ajoki suaudytj daikt nemiau,
audymo metu esu pams i varom prie duobi moni por laikrodi,
kuriuos jie patys atiduodavo.**

ydai buvo guldomi knibsti, kaip ir VII forte, ir tuomet audomi. Kai kuo
pa baig audyti suaugusius ydus, vokieiai automatais suaud vaikus. I
sigelbjo tik vienas vienuolikos met berniukas.
Antras kartas audme IX forte, tai buvo ekoslovak audymas. Mus atvar
IX fort, pasak, reiks suaudyti apie 2000 moni. Pasmerktieji buvo va
romi su atraitytomis rankovmis, ekai sak, juos ved skiepytis nuo raup.
Duobse ekai mgino bgti, bet kur pabgsi, jeigu apsupti.***

Masiniuose moni udymuose dalyvavau todl, kad tuo usiiminjo ms

batalionas, treioji kuopa, kurioje a dalyvavau. A vykdydavau sakymus.****

I Prano Matiuko kalbos teisme 1962 metais:

Pagal mano sin esu nusikalts. Bet kaip karys nesu kaltas. Tiesiog vykdiau
sakym. A neinau savo tikslo.*****

* Ten pat, t. 12, p. 142.

** Ten pat, p. 142.
*** Ten pat, p. 145.
**** Ten pat, p. 254.
***** Ten pat, p. 145.

80
 IV. Msikiai. ydaudiai

Paminklas Juozui Barzdai prie Plungs. Autors nuotr.

*-
Teisiamojo Alekso Raiio liudijimas byloje:
Po audymo pas Matiuk maiau dantis. Matiukas pats rod auksinius dantis
ant delno. A paklausiau, kam Matiukui reikalingi dantys, tai karikiai sak,
kad jis dant technikas ir jo mona dantist. Pas Matiuk auksinius dantis
maiau ivalytus, apvalius, atrodo, 4 dantis.*

* Ten pat, p. 150.

81
 Ii o n I t a m s u m a s

Po karo Pranas Matiukas buvo teistas, bet kaljo neilgai. SSRS Aukiausio
sios Tarybos Prezidiumo 1955 m. sausio 17 d. sake Dl amnestijos sovie
t pilieiams, bendradarbiavusiems su okupantais Antrojo pasaulinio karo
1941-1945 m. laikotarpyje, asmenys, nuteisti 10 met laisvs atmimu,
buvo paleidiami, nuteistiesiems 25 met kardomoji priemon sutrumpinta
perpus. 1955 m. Pranas Matiukas paleistas i kalinimo staigos. Jis su eima
apsigyveno Panevyje, o dirbo pagal specialyb - dant techniku Jonik
lio poliklinikoje. Aktyviai dalyvavo dramos brelio veikloje.
Po eeri met, paaikjus naujoms aplinkybms, suimtas pakartotinai.
Paprayta darboviets charakteristikos. Joniklio apylinks poliklinikos vy
riausiasis gydytojas apie Matiuk atsiliep taip: Darbtus, energingas, ak
tyvus saviveiklininkas, daug prisidjs prie meno saviveiklos atgaivinimo,
dalyvavo dramos ratelyje.*
Pranui Matiukui ir dar septyniems TDA 3-iosios kuopos udikams 1962 m.
lapkriio 9 d. Vilniuje vykdyta mirties bausm suaudant. Dant techniko
karjera baigsi.
Pranas Matiukas yra dalyvavs suaudant apie 18 000 moni (Teismo
nutartis)**.
Istorikas Alfredas Ruknas nagrinjo Kauno savisaugos bataliono udik
motyvus. Jis iskyr keturias moni, stojusi batalionus, kategorijas***:
Patriotai - tie, kurie stojo savisaugos batalionus nordami ginti tvyn
nuo prie ir tikdami, kad batalionai - bsimos nepriklausomos Lietuvos
kariuomens pradia.
Bedarbiai - buv Lietuvos kariuomens karininkai ir kiti darbo neturintys
asmenys, kurie stojo batalionus, nes ia buvo mokamas atlyginimas.

* Ten pat, p. 140.

** Ten pat, p. 264.
*** Alfredas Ruknas. Lietuvos gyventoj stojimo Kauno savisaugos batalionus 1941 m.
vasar ir ruden motyvai. I: Genocidas ir rezistencija, 2012, Nr. 2 (32), p. 7-26.

82
 IV. Msikiai. ydaudiai

Kaltinamasis Pranas Matiukas rodo viet, kur 1941 m. rudeni buvo nuudyti 500 Babt yd. 1962 m.

Nuskriaustieji - skriaud patyr Lietuvos kariuomens karininkai, soviet

meiu paleisti atsarg, sovietinio saugumo tardyti asmenys, norintys atsi
teisti su skriaudikais.
Nesaugieji - tie, kurie tarnavo sovietiniam reimui ir stojo batalionus no
rdami ivengti bausms. Buvo ir toki, kurie bijojo bti iveti Vokietij
dirbti.
Liepos 4-j Kauno VII forte vien duob suvaryti ydai buvo audomi visi
i karto. Tai utruko net pusantros valandos, kol niekas duobje nebejudjo.
Tikriausiai daug moni duobje buvo nuauti ne i karto, tik sueisti, o
pribaigti vliau, po keliolikos minui, valandos, gal ir po pusantros nuo
udyni pradios. Jie turjo graaus laiko pasvarstyti, kas gi tie mons su
uniformomis, kurie stovi ant pylimo, audo, geria ir netrukus juos pribaigs -
gal patriotai, gal bedarbiai, o gal nuskriaustieji? O gal nesaugieji, kuriems is
darbas suteikia mogik saugumo jausm?

83
Kelion j tamsumas

tai kaip patys treiosios kuopos nariai teisme kalbjo apie savo motyvus.
Aleksas Raiys:
Kodl a stojau batalion, pats neinau. Savo veiksm negaliu paaikinti.
Gal stojau batalion i vargingumo, pats neinau. Kodl audiau mones,
irgi neinau.*

Juozas Kopstas:
Mano batalion stojimo tikslas buvo, kad gauti k nors prisiplti. Atlygini
mo negaudavome. Pasmerktj drabuiai mums bdavo atlyginimas u dar
b. Bti batalione man buvo naudinga. Po pirmo audymo nedasiprotjau,
kad blogai darau.**

Klemensas Skabickas:
batalion stojau dl silpnos sveikatos, ten darbas buvo nesunkus. [...] T
moni, kuriuos audiau, nepainojau, jie man nieko nepadar. Esu tikintis.
audydamas mones neinojau, kaip bus. Po to vaikiojau ipainties.***

Po pirmj 3-iosios kuopos vykdyt udyni keli kariai dezertyravo. Vie

nas karys, kapitonas Bronius Kirkil, ijs atostog, 1941 m. liepos 12 d.
nusiov savo bute. Kodl? Neatlaik tampos? Ar, pasak ieivijos istorik,
buvo nusprends keryti ydams, kol nuudysis nusistatyt kiek. Tai
vykds Kirkil es ir nusiov.
Jeigu tai tiesa, nusistatyt kiek Bronius Kirkil vykd per labai trump
laik, vos kelet dien. Kiekis buvo didiulis.

* LYA, -l, ap. 58, b. 47337/3, t. 12, p. 154.

** Ten pat, p. 160.
*** Ten pat, p. 166.

84
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

Skrajojantys mogudiai
Tikslas ivalyti Lietuv nuo yd galjo bti pasiektas tik dl to, kad i rinkti
ni vyr buvo suorganizuotas Skrajojantis brys, vadovaujamas oberturm-
fiurerio Hamano, kuris visikai suprato mano tikslus ir sugebjo utikrinti
bendradarbiavim su lietuvi partizanais ir atitinkamomis struktromis.
K. Jageris, 1941 m. gruodio 1d. praneimas*

Iki 1941 m. rugpjio, kai buvo pradtas masinis vis Lietuvos yd naiki
nimas, 90 procent Lietuvos yd dar buvo gyvi.
Hamano skrajojaniame bryje tarnavo 8-10 vokiei ir 30-40 lietuvi.
Operacijoms visk paruodavo vietin administracija, policija ir partizanai,
izoliuodami ydus, suvarydami juos prie i anksto ikast duobi. [...] Iki
1941 m. spalio 15 d. buvo nuudyta 70 105 ydai. Apie 50 000 yd palikta
remonto darbams ir kariniams usakymams. Visiko yd sunaikinimo ter
minas nukeltas vlesniam laikui.**

TDAbataliono 3-ioji kuopa ir tapo Joachimo Hamano komandos pagrindu.

Keli vokieiai gestapininkai ir keliasdeimt 3-iosios kuopos karinink bei
kareivi bdavo kvieiami konkrei akcij Lietuvos provincijoje. Pats
Hamannas danai net nevykdavo udynes provincijoje, jis tik paskirdavo
uduotis 1-ojo bataliono karininkams (leitenantams A. Dagiui, J. Barzdai,
B. Norkui).***
Vokieiai daniausiai likdavo Kaune vykdyti kitas funkcijas ir audymus
provincijoje paprastai vaiuodavo tik 2-3 vokieiai. Jie vykdavo lengvja ma
ina, o vokieiai baudjai vienu arba dviem sunkveimiais, kartais Lietkio
autobusu. Hamanno grupei provincijoje neretai talkindavo vietos policininkai
ar aktyvistai.****

* Arnas Bubnys. Vokiei okupuota Lietuva (1941-1944), p. 203.

** Ten pat, p. 203.
*** Arnas Bubnys. Lietuvi policijos 1 (13)-asis batalionas ir yd udyns 1941 m. I:
Holokaustas Lietuvoje 1941-1944 m. Straipsni rinkinys. Sudar Arnas Bubnys. Vilnius:
LGGRTC, 2011, p. 392.
**** Alfonsas Eidintas. ydai, lietuviai ir holokaustas. Vilnius: Vaga, 2002, p. 262.

85
Kelione I tamsumas

Slaptas Lietuvos policijos departamento vado Vytauto Reivyio aplinkratis.

86
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

Rugpjt yd naikinim sitrauk visos Lietuvos apskritys.

Policijos departamento vado Vytauto Reivyio slaptas aplinkratis 1941 m.

rugpjio 16 d. Nr. 3, isiuntintas vis apskrii policijos vadams:
Gavus aplinkrat, pastaboj nurodytose vietose tuojau sulaikyti visus yd
tautybs vyrus nuo 15 met amiaus ir tas moteris, kurios bolevik okupa
cijos laikais pasiymjo savo bolevikika veikla arba dar ir dabar pasiymi
tokia veikla ar lumu. Sulaikytus asmenis surinkti prie magistralini susi
siekimo keli ir tuoj specialiomis susisiekimo priemonmis praneti policijos
departamentui. Praneant tiksliai nurodyti, kokioje vietoje ir kiek yra sulaiky
t ir surinkt ios ries yd.

Reikia pasirpinti, kad sulaikytieji bt aprpinti maistu ir tinkama apsauga,

kuriai galima panaudoti pagalbin policij.

is aplinkratis turi bti ipildytas per dvi paras nuo jo gavimo. Sulaikytus
ydus saugoti, kol bus galima paimti ir iveti stovykl.

Policijos departamento direktorius Vytautas Reivytis, aviatorius, profesio

nalus aulys taikinius, sportininkas, pristats Lietuvai diuditsu sport
(ileids knyg apie i sporto ak). Diuditsu - japonikai velnumo
menas, viena i samuraj kovos ri.*
Policijos vadai nedelsdami atsiskaito V. Reivyiui:
Vilkijos policijos nuovados virininkas rugpjio 18 d. rao: I Vilkijos i
veta 280 vyr, 120 moter.**

* LCVA, f. R-683, ap. 2, b. 2,1. 1.

41* Arnas Bubnys. yd udyns Kauno apskrityje 1941 m. I: Holokaustas Lietuvoje 1941-
1944 m., p. 184.

87
Kelion j tamsumas

Kdaini policijos nuovados virininkas (rugpjio 17 d.): 913 Kdaini

miesto ir valsiaus yd sutelkti Kdaini kultrtechnikos mokyklos dari
nje ir kltyje. Vyrai atskirti nuo moter. Jie saugomi iki atskiro pardymo/
aki policijos nuovados virininkas: Praneu, kad nuo ios dienos man
pavestoje apskrityje yd nra. Juos sutvark vietos partizanai su pagalbine
policija.***
Hamanno brio statistika neinoma. Taip pat neinoma, kiek moni Lietu
vos provincijoje nuud Hamanno brys, o kiek - jiems talkin vietos balta
raiiai. Holokaustas Lietuvos provincijoje tebra neinomas ir netyrintas
ms istoriografijos klausimas, - sako istorikas Arnas Bubnys.***
Neturim tyrimams l? Neturim istorik? Neturim noro ir laukiam, kol
imirs visi udyni liudininkai? Laukti liko neilgai.

* Arnas Bubnys. Lietuvos yd maieji getai ir laikinosios izoliavimo vietos. I: Holo

kaustas Lietuvoje 1941-1944 m., p. 150.
** Garaas: aukos, budeliai stebtojau Sudar Saliamonas Vaintraubas. Vilnius: Lietuvos
yd bendruomen, 2002, p. 40.
* Arnas Bubnys. Lietuvos maieji getai ir laikinosios izoliavimo stovyklos. I: Holokaus
tas Lietuvoje 1941-1944 m., p. 136.

88
Y p a t i n g i e j i vyr ai

Ypatingasis brys sukurtas 1941 m. liepos mnes. Jis buvo tiesiogiai paval
dus gestapui. Vadai ir dalyviai - lietuviai, buvo keli rusai ir lenkai. I pradi,
kol brio bstin buvo ventaragio g., dabartins Vidaus reikal ministe
rijos patalpose, norintys stoti br ateidavo, paraydavo praym - joki
pasiadjim pasirayti nereikjo. Briui persikrausius Vilniaus g. 12 (da
bar - Vilniaus g. 37), pradta reikalauti pasirayti pasiadjim neatskleisti
veiklos paslapi. I pradi Ypatingajame bryje tarnavo apie 100 vyr,
vliau - 1941 m. antroje pusje ir vlesniais karo metais - apie 30-40. Vyrai,
pasak apklausos protokol, gaudavo maitinimo talon knygutes, su jomis
galdavo ueiti bet kur Vilniaus restoran ar valgykl pavalgyti, reikdavo
tik iplti talonl ir atiduoti j oficiantui. Tarnaujantiems bryje mokdavo
atlyginim, duodavo maisto davini, juose bdavo razin ir kart per savai
t - degtins.
Pagrindin Ypatingojo brio darboviet buvo Paneriai.

89
Kelion j tamsumas

Paneriai: liudinink portretai

Archyve iliks Ypatingojo brio dalyvio Vlado Kliuko merginos Veronikos
liudijimas. Su devyniolikmeiu udiku ji susipaino bdama atuoniolikos.
Vladas Kliukas ir Vladas Butknas gyveno Vilniuje, Basanaviiaus g. 15.
Vladas Kliukas mane pakviet but, kuriame gyveno kartu su Vladu But-
knu. Pradjusi draugauti suinojau, kad jie tarnauja Ypatingame bryje.
Igertuvi metu jie girdavosi, kad audo yd tautybs pilieius Paneriuose,
kad turi daug yd turto. Kiek pastebjau, pas Butkn, Kliuk ir epon
buvo daug pinig irjie su jais nesiskait. Jie sakydavo, kad prisigeria degtins
ir paskiau audo yd tautybs pilieius. eponio Stasio bute jie danai gir
tuokliaudavo, opaskiau mudavosi tarp savs ir audydavo i pistolet.

Su Kliuku Vladu draugavom madaug iki 1943 met rudens, o paskiau, kai
tapau nia nuo Kliuko, tai jis pas mane neueidavo ir draugyst nutrko. Be
to, jis, kaip pastebjau, turjo ir daugiau mergin tuo paiu metu, kai drau
gavo su manim.*

Ar Vladas rm savo mergin finansikai? Anot Veronikos, dav pinig, o

vien kart atne bliuskut ir sijon**.
Vlado ir Veronikos vaikas mir nesulauks 2 mnesi.***
Paneriai iki karo buvo ramus Vilniaus priemiestis, puimis apaugusi mies
tiei vasarojimo vieta. Priemiest kirto geleinkelio linija ir Vilniaus-Gar-
dino plentas. Nuo miesto centro - devyni kilometrai, mones galima atveti
plentu, geleinkeliu arba atvaryti psiomis. 1941 m. sovietai ia nusprend
rengti skystojo kuro saugyklas - septynias dideles duobes, sujungtas kana
lais, per kuriuos nutiesti vamzdiai. Penki kvadratini kilometr teritorija
buvo aptverta spygliuota tvora. Vokieiams pasirinkus Panerius masinms
udynms, teritorij imta vadinti baze.
* LYA, -l, ap. 46, b. 4914, p. 126.
** Ten pat, p. 133.
*** Ten pat, p. 161.

90
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

Paneri baz buvo prie pat geleinkelio ir nam, kuriuose gyveno mo

ns. Geleinkelio sargas Jankowskis, buddavs bdelje prie pervaos, pri
simena:
Suaudytj knais buvo upildytos dvi didels dvideimt penki metr dia
metro ir penki metr gylio duobs, keletas maesnio diametro duobi ir tarp
duobi esantys kanalai* udikams vadovavo vokiei karininkas, kurjie vadi
no efu. Tai buvo vidutinio gio blondinas su akiniais. Kada atvesdavo eilin
aukpartij, vokietis irdarkakas sujuo atvaiuodavo lengvuoju automobiliu.**

Liudytoja Halina Okuniewicz 1977 m. liepos 17 d. teisme Oltyno mieste

Lenkijoje pasakojo:
Kart a paklausiau vieno policininko, kam jis neioja tok peil prie savs, ir
jis man atsak, kad peiliu pjauna vaikus, nes jiems gaila kulk. Tai pasak
Vladislavas Kliukas.***

Liudytojas Justas Martiius, Ypatingojo brio narys, tame paiame teisme

1977 m. gegus 25 d. posdyje prisimena:
Jei pasitaikydavo motina su vaiku ant rank, tai audydavo du, vienas mo
tin, kitas vaik.****

Vienas i Ypatingojo brio nari Meys Butkus per apklaus pasakojo:

A turjau surayti sra t yd, kurie buvo atvaryti Panerius suaudy
mui. Prie jimo duob buvo pastatytas stalas, ir a u jo sddamas raiau
sraus tuos, kurie bdavo ivaromi i tos duobs ir vedami kit duob
suaudymui. Raydavau pavard, vard irgimimo metus. A todl prisimenu,
kad buvo surayti sraus 2000 moni.*****

* LYA, -l, ap. 58, b. 47746/3, t. 2, p. 18.

44 Ten pat, p. 20.
*** LYA, -l, ap. 58, b. 477746/3, t. 3, p. 202.
"*** Ten pat, p. 246.
***** LYA, -l, ap. 45, b. 1353, t. 14, p. 151-152.

91
K e 11o n d I t a m s u m a s

Pagrindinis Paneri udyni metratininkas - Kazimierzas Sakowiczius. is

lenk urnalistas prie kar Vilniuje leido savaitrat Przegld gospodarski.
Per soviet okupacij neteks spaustuvs ir bsto Vilniuje, persikraust
namel Paneriuose. Tas namelis buvo visai netoli egzekucijos vietos. Sako
wiczius nuo pirmj udyni dien pro palps langel stebdavo vykius ir
slapta ra dienorat. Dienoraio lapus ddavo tuius limonado butelius
ir ukasdavo em.
Kazimierzo Sakowicziaus Paneri dienoratis ileistas 1999 m. lenk,
2000 m. - hebraj, 2003 m. - vokiei, 2005 m. - angl kalba. Lietuvoje
Paneri dienoratis pasirod 2012 metais. Tiraas - 500 egzempliori.
ioje knygoje privalau pacituoti Sakowicziaus dienoraio itraukas - vien
todl, kad beveik niekas Lietuvoje apie j neino. Leidimo cituoti teko pra
yti Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro, nes jam
priklauso dienoraio vertimo lietuvi kalb autori teiss. io centro, i
pradi svarsiusio, ar knygoje dienoratis bus panaudotas teigiamiems
tikslams, ar ne, atsakymas dl pirmojo knygos leidimo buvo toks: Mes su
pratome, koks ios knygos leidybos tikslas, todl nesutinkame, kad Paneri
dienoraio itraukos bt naudojamos autors knygoje. Uteks to, k ji
pati pririnks i archyv. inoma, niekas jai nedraudia rayti, kad Paneri
dienoratis ileistas ir lietuvi kalba.
K ia bepridursi. Taigi i lietuviko vertimo cituoju tiek, kiek nedraudia
Lietuvos statymai:

IV. 4-toji, Paskutinio teismo diena sekmadienis, kaip aibas trenkia inia:
turi atveti yd traukiniais atsargin keli ir suaudyti. [...]*

audoma i viso 11 partij ir apie 11 vai. viskas nurimsta. Ar tikrai? Na taip!

Nes traukinys liko tuias ir atvyko lokomotyvas jo pasiimti.

* Kazimierz Sakowicz. Paneri dienoratis. 1941-1943 m. I lenk k. vert UAB Magist

rai Vilnius: LGGRTC, 2012, p. 87

92
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

O visas nuudytj turtas, prie tai ikrautas i vagon ant ems, ikilo lyg
milinikas daikt ir maisto produkt kalnas. Pagalvs, iuiniai, vaikiki ve
imliai, visokie krepiai, lagaminai, virtuvs indai, bulvi maiai, kuri dau
giausia, duonos kepalai, drabuiai - viskas kartu sumaiyta.

Kaip paaikjo, nuo 7 iki 11 vai. suaudyta 49 vagonai moni.

Dar ne pabaiga.

stot atvyko naujas traukinys su aukomis.

Lietuviai dviem eilmis eina nauj auk. Po keliolikos minui nuskamba

daug vi, prieais esniko nam bga ydas, jaunas, tvirto sudjimo, jam i
paskos - policijos karininkas, nuskardi vis, ydas pradeda lubuoti, lietuvis
j pasivijo prie utvaros, tas, jau guldamas ant ems, maldaudamas pakelia
rankas, lietuvis kak sako, tas linkteli galv ir i uanio iima kakok juod
ryull. Lietuvis paima, apiri, slepia kienje, dar kako paklausia, ydas
neigdamas pakrato galv, lietuvis auna beveik v upor. ydas parkrenta.
Prie nuudytojo guli mokinio bilietas su nuotrauka, iduotas Judelio apiro,
Benjamino snaus, venioni vidurins mokyklos mokinio, vardu. *

1943. V.29
Paneriuose po Paskutiniojo teismo dienosdaug kas negeria nevirinto van
dens, nes bijo, kad vandenyje yra kraujo.**

Vienas i baisiausi Sakowicziaus dienoraio liudijim - istorija apie Pane

ri un, j veriau i angl kalbps.
Pelyt - maa, pilka, nukarusiomis ausimis ir ilga uodega kal. Toji kal siau
bingai loja vakarais, iki pat vlumos, o i ryto gali pamatyti, kaip ji grta i
bazs. Och! Jankovskio ir Rudzinskio vaikai pasta Pelyt, nes jie gano gy
vulius bazje: danai jie j igena i duobs. Ji kasa em duobje, o tada

* Ten pat, p. 92-95.

** Ten pat, p. 117.

93
Kelion j tamsumas

plo auk drabui liekanas ir daj knus. Ji drasko krtines, pilvus, pilv,
kojas - k tik atkasa: veid, skruostus. Tai maas monstras. Bet Seniucis di
diuojasi, kad turi tok ma monstr. Ojuk Seniucis pats yra yd kilms.
Gal kal dajo labai artimus giminaiius*
Pelyts bastymosi ir grimo marrutas visuomet tas pats: ji ilenda pro Se-
niucio tvoros skyl ir bga link kalvos, tuomet pasuka prie geleinkelio bgi.
Gali matyti, kaip ji risnoja per bgius, tuomet dingsta i aki ir tik po kurio
laiko atsiranda bazje ant smlto geltono kelio, j kirtusi dingsta tarp medi.
Kartais grdama k nors neasi. Vien kart - tai buvo 1943 m. rugpjt -ji
dantyse nesi arnas, bet kakieno igsdinta numet jas prieais Seniucio
sklyp. Vaikaijas pakabino ant Seniucio tvoros.**

yd vyrai laukia vio.

* Kazimierz Sakowicz. Ponary Diary, 1941-1943. ABystanders Account ofa Mass Murder,
edited by Itzhak Arad. Yale University press, 2005, p. 97.
** Ten pat, p. 100-101.
94
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

Kazimierzo Sakowicziaus dienoratis nutrksta 1943 m. lapkriio 6-j. Jo

artimj teigimu, dienorat Sakowiczius ra iki mirties - 1944 m. liepos
5 d. j, vaiuojant dviraiu i Vilniaus namo Panerius, nuov.
Limonado buteliai su Sakowicziaus uraais praguljo dare daug met ir
tik 1959 m. kasant em buvo rasti. Kaimynai, paman, kad galt bti u
kasta aukso, raus toliau, bet rado tik butelius su popieriaus lapeliais ir per
dav juos muziejui.

Mokslei vio po r t r e t a s
Vilniaus pirmosios amat mokyklos moksleiviai 1941 m. vasar, uuot dy
kinj, praleido dirbdami - Ypatingajame bryje.
Amat mokyklos mokinys, busimasis altkalvis, pasakoja:
1941 m. vasar a buvau Vilniuje ir gyvenau Amat mokyklos bendrabutyje
Filaret gatvje. Nordamas susirasti darbo vasaros atostog metu a krei
piausi koki tai prekybin organizacij ir mane paskyr pardavju maisto
preki parduotuv Uupio gatvje. Ten dirbau apie 2-3 savaites, bet padariau
trkum ir buvau atleistas.

Madaug 1941 m. liepos viduryje susitikau savo pastam. Jis man pasak,
kad yra tokia darbo vieta, kur galima neblogai udirbti. Jis man paaikino,
kad reikalingi mons rinkti i yd tautybs piliei brangenybes, kaip ie
dus, laikrodius ir kitokius auksinius daiktus. Aikino, kad renkant reikia
upildyti kokius tai dokumentus, taiau galima ir sau pasiimti kokius nors
brangius daiktus netraukiant j tuos dokumentus. Paskatintas to pas
tamo nutariau eiti ten dirbti. Jis man nurod adres, kur reikia kreiptis dl
to darbo. Tai buvo Vilniaus gatvje, numerio neprisimenu. Ten mriniame
pastate, antrame aukte, buvo taip vadinamas Ypatingas brys. I pradi
neinojau, kad jis taip vadinasi, o suinojau, kai idav man paymjim,
kad esu Ypatingojo briodalyvis. Tuomet bryje jau radau Vilniaus pir
95
Kelion j tamsumas

mosios amat mokyklos mokin Stavar Vlad, kuris kartu su manimi mo

ksi altkalvi grupje. iek tiek vliau tame bryje pastebjau ir kitus ms
mokyklos mokinius.

Amat mokyklos mokiniai, kurie priklaus tam briui, maitinosi amat mo

kyklos bendrabutyje Filaret gatvje. U tarnyb tame bryje mes, mokiniai,
jokio atlyginimo negavome. A tame bryje ibuvau apie mnes laiko, pas
kiau ijo ijau ir tsiau moksl amat mokykloje.

I pat pradi, kuomet stojome br, tai autuv nedav ir reikjo be gin
kl varyti yd tautybs pilieius i j but gatv, kur juos paimdavo ap-
saugon kokio tai lietuviko bataliono kareiviai ir varydavo juos grupmis
Lukiki kaljim. [...] Jau po to mums idav rusikus autuvus. Mums
reikjo varyti yd tautybs pilieius i Lukiki Panerius, kur jie paskiau
bdavo suaudomi.

Ypatingojo briodalyviai, ginkluoti autuvais, nuvykdavome prie kaljimo,

taiau kaljimo vid neueidavome, o pasilikdavome prie vart. Prie kalji
mo taip pat atvykdavo nemaas skaiius kokio tai lietuviko bataliono karei
vi, kurie dvjo buvusios buruazins Lietuvos uniformas. Jie buvo ginkluoti
ne rusikais autuvais, bet kokiais, dabar neprisimenu. Kaljimo kieme kas tai
yd tautybs pilieius vyrus, moteris ir vaikus irikiuodavo ir kai jie prad
davo eiti pro vartus, mes, Ypatingojo brio dalyviai ir bataliono kareiviai,
apsupdavome juos i vis pusi ir varydavome Panerius. autuvus neda-
vome rankose. Kolonos priekyje ir upakalyje eidavo uniformuoti kareiviai.
Vokiei uniformomis apsirengusi kariki nepastebjau. Kiekvienu atveju
buvo varoma apie kelis imtus moni, bet tikslaus skaiiaus neinau. Kokio
mis gatvmis varydavome, dabarjau neprisimenu.

Prisimenu, kad Paneriuose reikdavo pereiti perva, ir tuoj u pervaos buvo

mikas, kur ir buvo masinio audymo vieta. Ten buvo keletas ikast dideli
duobi, kurias kas kokiems tai reikalams tarybins armijos dalinys dar prie
kar. Kiek prisimenu, tai buvo duobi, kuri diametras siek apie 20 ir dau
giau metr. Pasmerktuosius suvarydavome vien i duobi, ir jie ten buvo

96
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

laikomi prie audym. Paskiau i tos duobs grupmis varydavo kit duob
ir ten audydavo. Toje duobje, kur jie buvo laikomi prie audym, turdavo
pasmerktieji palikti savo daiktus, kuriuos bdavo pasim ryuliuose. Prie
duob, kurioje bdavo audomi, turdavo isirengti iki apatini baltini ir tik
paskiau buvo varomi duob ir audomi. [...] Mus, amat mokyklos mokinius,
prie audymo neimdavo, o liepdavo eiti saugoti pasmerktuosius. Kiti brio
dalyviai nueidavo audymo viet ir ten audydavo pasmerktuosius*

Komentaras i Ypatingojo brio virilos Jono Tumo apklausos protokolo:

Noriu pasakyti, kad audymuose dalyvavo visi ypatingojo brio<(dalyviai,
nes tas brys tam ir buvo sudarytas. Jeigu kas i ypatingojo brio1dalyvi
vien dien stovdavo sargyboje prie pasmerktj, tai kit dien jis duobje
juos audydavo. Toki ,,ypatingojo briodalyvi, kurie i viso neaud, ne
buvo.**

A kategorikai galiu pasakyti, kad Paneriuose yd tautybs pilieius aud

visi Ypatingojo brio nariai.***

Laikaneio portretas
Vincas Sausaitis, Ypatingojo brio dalyvis, 1944 m. nepavykus pasitraukti
Vakarus, po karo pakeit pavard ir gyveno suklastotais dokumentais. Su
imtas 1948 m., nuteistas 25 met laisvs atmimo bausme lageryje U yd
konvojavim ir saugojim vykdant Paneri masines udynes. Amnestuotas
1955 m., grta Lietuv, sukuria nauj eim, gimsta ir auga vaikai. Tardant
kitus Ypatingojo brio narius Lenkijoje paaikja naujos aplinkybs ir Vin
cas Sausaitis 1977 m. liepos 26 d. vl suimamas - tariama, kad jis ne tik kon

* LYA, -l, ap. 58, b. 20046/3, p. 64-65.

** LYA, -l, ap. 58, b. 47746/3, t. 2, p. 9.
*** LYA, -l, ap. 46, b. 4914, p. 83.

97
Kelion I tamsumas

vojavo ydus Panerius, bet ir pats juos aud. Paklaustas, kodl nepasak
auds ydus per 1948 m. tardym, atsak paprastai ir aikiai: Nepasakiau,
nes niekas mans to neklaus.

I Vinco Sausaiio pasakojimo:

1941-aisiais atvykau Vilni, nes neturjau darbo. Gavau darb centriniame
pate, laikininku, kur idirbau, jei neklystu, iki 1941-j pavasario. I pato
mane atleido u tai, kad a kart neineiojau t dien vis laik adresatams,
o buvau juos paliks po krmu kitai dienai. Vaikai pamat laikus ir supl.

1941-j vasar, faistinei Vokietijai okupavus Vilni, mons pradjo kalb

ti, kad vyrai bus veami darbams Vokietij. I ko a suinojau, kad Vilniuje,
Klaipdos gatvje esaniame pastate, organizuoja rezervin policij ir kadjoje
tarnaujani vyr Vokietij nevea. 1941-j liep a nujau policijos bs
tin, esani Klaipdos gatvje, ir kreipiausi stojimo j klausimu.

1941 met ruden, mnesio nepamenu, a kartu su kitais brio dalyviais, i

viso eiese, su vokieiu Vaisu, sunkveimiu nuvykome Panerius, moni
audymo viet, kur netrukus vokiei kareiviai atve sunkveimiu trylika se
nyvo amiaus yd tautybs vyr. Vaisas liep pasmerktiesiems nusirengti iki
apatini rb ir nusiauti avalyn, atiduoti visus turimus auksinius daiktus.
Pamerktieji jo vienas po kito prie Vaiso ir met jo portfel vestuvinius iedus,
laikrodius, kas turjo auksinius bei popierinius pinigus. Po to visi nusireng
iki apatini baltini ir nusiav avalyn visk sumesdami krv. Po to Vaisas
liep jiems lipti kopiomis duob, stotis vien eil ant jau esam lavon
ir atsukti nugaras. Po to, kaip pasmerktieji ipild jo nurodymus, Vaisas iri
kiavo prie duobs krato mus, t. y. eis Ypatingojo brio dalyvius, ir dar apie
deimt vokiei kareivi. Visi buvome ginkluoti karikais autuvais.

A stovjau audytoj eilje antras nuo pradios. Vaisas mus spjo, kad be ko
mandos mes neaudytume. Mes visi utaisme autuvus ir nusitaik duobje
stovini pasmerktj galvas laukme Vaiso komandos iauti. A taikiau
antro nuo eils pradios stovinio duobje pasmerktojo pakau. Kartu su ma-

98
 IV. Msikiai. ydaudiai

Prle mirt|.

nimi nusitaik auti pasmerktuosius stovjo eponis, Butkimas, Granickas ir

kiti. Vaisas dav komand auti kartu mosteljs ranka. A kartu su kitais i
oviau irpamaiau, kaip duobje nugriuvo mogus, kurio pakau a buvau
nutaiks savo autuv. Kai kurie pasmerktieji buvo tik sueisti. Juos Vaisas
pribaig i pistoleto. Po to Vaisas dav sakym ukasti lavonus. A kartu su
ypatingojo brio dalyviais ir vokiei kareiviais juos ukasme. Po to vokie-

99
Kelion I tamsumas

etai sumet sunkveim suaudyt moni rbus ir avalyn ir mes grome

Vilni.

Be io karto, man dar kelet kart teko asmenikai audyti pasmerktuosius

Paneriuose. Jei neklystu, apie trejet kart. Kiek nuoviau per savo tarnybos
ypatingajame bryje laikotarp, dabar negaliu pasakyti, nes nuautj niekas
neskaiiavo.

Pasmerktj audymo tvarka buvo sekanti. Atvestuosius irengdavo iki apati

ni rb, surinkdavo ij vertingus daiktus: vestuvinius iedus, laikrodius,
pinigus. Kai kada audytojai stovdavo ant duobs krato, o kai audydavo di
desnse duobse, tai kartu su aukomis duobje. Pasmerktuosius sustatydavo
vien eil, nugara audytojus. Kai kada duobjie patys lipdavo kopiomis
(kai audydavo maesnse duobse), o didesnesjuos vesdavo kas nors iypa
tingojo brio dalyvi. Prie einant duob bdavo liepiama jiems imti vienas
kit u rankos. Kaip taisykl bdavo audoma po deimt pasmerktj vienu
metu. Tok pat skaii skirdavo ir audytoj iypatingojo brio dalyvi tarpo.
Komand audyti duodavo Vaisas, Norvaia ar virila Tumas. Po audym
lavonus ne visais atvejais ukasdavome. Kaip taisykljie bdavo paliekami iki
sekanios dienos audym neukasti. Tada juos ukasdavo kiti pasmerktieji,
kurie po to bdavo suaudomi.

Ypatingojo brio dalyviai, be Paneri, aud mones ir kitose vietovse. Apie

j ivykas girdjau i j pai kalb, taiau t vietovi pavadinim nepa
menu. A audiau pasmerktuosius tiktai Paneriuose. Kitose vietovse a j
neaudiau.

Met nepamenu, a kartu su kitais ypatingojo brio dalyviais, pavardi j

dabar negaliu prisiminti, buvau nuvyks Eiikes ir Trakus. K mes darme
Eiikse, dabar nepamenu, man atrodo, kad ten moni neaudme. Tra
kuose ypatingojo brio dalyviai, jei neklystu, kartu su vietiniais policininkais
aud pasmerktuosius. A tada j neaudiau, o stovjau audymo vietos
sargyboje. Suaudyt asmen skaiius Trakuose, j amius ir kitos audymo
aplinkybs mano atmintyje neiliko.

100
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

Klausimas: K inote apie alkoholini grim vartojim moni audymo

metu Paneriuose?

Atsakymas: moni audymo metu Paneriuoseypatingojo brio dalyviai-au-

dytojai gerdavo degtin. Jgerdavo prie moni audymus. Kiek pamenu, j
audymo viet pristatydavo ypatingojo brio efas Vaisas. A supratau, kad vo
kieiai duodavo ypatingojo brio dalyviams gerti degtin prie audymus tam,
kad jie nesibjaurdami audyt pasmerktuosius, kad bt drsesni audym
metu. D su degtine bdavo padedama keleto metr atstumu nuo audymo
duobs, ant kurios krato stovdavo audytojai - ypatingojo brio dalyviai. Jie
eidavo prie ds, gerdavo degtin irpo to audydavo pasmerktuosius.

Noriu pasakyti, kad degtin atvedavo Paneri moni audymo viet ne

visada. J pristatydavo tada, kuomet bdavo audoma daug pasmerktj.
Kuomet a audiau pasmerktuosius Paneriuose, tai audymo vietoje degtins
nebuvo.*

Lietuvos ypatingajame archyve esani baudiamj byl duomenimis, kar

tu su Vincu Sausaiiu Ypatingajame bryje darbavosi dar bent septyni Vil
niaus centrinio pato laikaneiai.
Sausaiio dalyvavim yd udynse 1941-1944 m. patvirtino du buv Pa
neri gyventojai ir keturiolika buvusi Ypatingojo brio nari. Buvs brio
narys Justas Martiius pasakojo:
Atjs komand Sausait radau ir ieidamas j palikau. 1943 metais a pe
rjau statybos batalion. [...] Prisimenu, jog Sausaitis dalyvavo audyme.**

Buvs brio virila Jonas Tumas:

Sausaitis audyme dalyvavo daug kart. Neinau tokiofakto, kad u koman
d nevykdym bt suaudyti kurie nors ypatingojo brio nariai. [...] Neat-

4 LYA, -l, ap. 58, b. 47746/3, t. 2 p. 177-188.

" LYA, -l, ap. 58, b. 47746/3, t. 4, p. 330.

101
Kelion I tamsumas

simenu, ar Sausaitis pra mane atleisti nuo audymo. Taiau bendrai toki
atvej pasitaikydavo.*

? Praneimas apie aretuotojo asmenyb ir kitas aplinkybes,

galinias turti takos jo pasitaisymui:
; Poiris darb - neigiamas, dirba darbus, i kuri gali turti
I asmenins naudos.**

$ Iraas i medicinins paymos:

L Emocijos labilios, labai lengvai apsiaaroja.***

Paskutinis Vinco Sausaiio odis teismo posdyje 1978 m.

v vasario 16 d. (itraukos):
Ii
Gailiuosi padars iaurius nusikaltimus prie tarybin valdi
j ir vis monij. Budeliai suard mano gyvenim ir sutep mano
v sin. [...] Skaitau, kad esu reikalingas eimai, esu reikalingas
vaikams. jau ten, kur galima buvo usidirbti duonos ksn.
i Praau pasigailti mano vaik.****

Paskutinis Vinco Sausaiio laikas Aukiausiajam Teismui

(itraukos):

; Man, kaip eiliniam bemoksliui kaimo jurgiui, pirm kart

f patekus miest ir tok bandit br - daugiausia karininkai,
virilos, puskarininkiai ir kiti mokyti budeliai, tai a nieko
j nesusigaudiau, kas ia vyksta, man atrod, gal taip reikia karo
i metu [...], o a kariuomenj netarnavs, tai jokio supratimo
neturjau apie kariuomens darbus. [...] sakymus pildiau, jeigu

* Ten pat, p. 330.

** LYA, -l, ap. 58, b. 47743/3, p. 76.
*** Ten pat, p. 159.
**** Ten pat, p. 350.

102
 IV. Msikiai. ydaudiai

Kaltinamasis Vincas Sausaitis tardymo izoliatoriuje. 1977 m.

jau jokiu bdu negaljau niekaip isisukti i to iauraus darbo,

I
visadapraydavaus topaties Tumo, o daugiausiai tai Norvaios
ir Lukoiaus, tai jie atleisdavo, nes a negaljau irti t kani
ir kraujo, nes man bloga darydavosi. [...] Igerti buvo mgjai,
ypa Lukoius, tai kartais pastatydavau koki bonk, tai kaip
papraydavau, tai atleisdavo ir skirdavo sargyb, o danai tai ir
visai neateidavau darb*

Vincas Sausaitis buvo nuteistas aukiausia - mirties - bausme. Bausm

vykdyta Minske 1978 metais.

* Ten pat, p. 352-354.

103
Kelion j tamsumas

Po t r i s d e i m t i e s m e t :
mogudio sapnai
Vieno Ypatingojo brio nario byloje dtas alias mokyklinis ssiuvinis,
kuriame krv padrik lapeli. Juose nuteistojo ranka urayti sapnai, sap
nuoti Lukiki kaljime laukiant mirties bausms. Ant ssiuvinio virelio
parayta:
Praau atplti po mano mirties. Praau nesunaikinti. Labai gaila palikti tvy
n ir vaikus dar be sparn ir ant senatvs pasidiaugti su vaikais ir pastatyti
juos ant tiesaus kelio, kur Leninas veda teisinguoju keliu.

Kovo 11. Ryte, atrodo, tvas mokino kokio eilraio, o a udainavau: su

stingo kojos, rankos sustingo ir galva...

Kovo 17. Sapnavau, kad buvau ant savo kiemo, ir atsiminiau, kad karvs ne
ileistos ganykl. Atidariau tvarto duris ir ileidau. Kokia isipurvinusi ir
kaip ne ms. Ir tvoros suardytos tvarto, ir klausau - buliukas bliauna. Tai
ir j ileidau, kakoks juodas, nedidelis. Ir kakok mog norjau nuauti,
vaikiaus po kakokius griuvsius ir taikiausi auti. Paskiau jis ijo gatv ir
ten kelis kartus oviau mog, bet visai nenuoviau. Ir i galvos didel utl
imiau ir umuiau.

Kovo 19. Po gra mik vaikiojau, norjau gryb rasti, bet neradau. Toks
mikas varus, balta samana. Paskiau perjau per nedidel lauk, perokau
per griovel ir jau tank mik lapuot, sakau, uog rasiu, bet neradau ir
pamaiau didel uol, sakau, pairsiu, ar yra gili, matsi, bet neskyniau.
O Vytas auk mane, sako karas,eik greiiau, sakau, greit ateisiu. Prabudau.

Kovo 21. 1. Sapnavau, kad ijau kakok koridori nusilapinti. O korido

rius toks nevarus, visur krvos pridaryta, bet a atsistojau tarpus ir nei
sipurvinau bateli. 2. Atrodo, kaip jonas mane apkirpinjo. Sakau, auktai
nepakirpk, jis sako, tik patrumpinsiu, visai nenukirpo ir i aus ikirpo, ir
kakl su mainka skuto, skaudjo ipradi, sakiau, taip nespausk, tai paskui
neskaudjo. Atrodiau graus. 3. Atrodo, Petraiio Angel atbgo prie mans
104
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

nuoga, tokia grai, ir vl nubgo. 4. Algirdo Marcel guljo ant ms lovos

kaip pasmerktieji, tokia kda ir ibalusi, a atsiguliau ant jos, neprisimenu, ar
atsikliau, atrodo, kad atsikliau.

Kovo 22. Sapnavau: buvau, atrodo, kaip savo namuose, ir tardytojas tard
mog, sako, netrukdyk man, ir a ijau i to kambario ir urkiau, sakau,
nei apsirengt negalima, eidamas kad trenkiau durimis kelis kartus, bet visai
neusidar. Ir jau per snieg, toks varus...

Kovo 23. Sapnavau, atrodo, su dukryte valgiau miltinius didelius blynus, to

kius baltus, vos pus atslauiau, atrodo, plonesn pus... Buvo vandens, toks
nevarus, negriau, tik stovjau ir irjau. Ir kakokiam name kaip savo gu
ljau, ir kairj rankoj buvo du pjovimai. Atrodo, tvas adjo mane umuti
u kak, bet toks vyrikis sako, nereikia, nes abu pjovimai vienodo ilgumo
irjau baigia gyti, neskauda. Tai a prijau prie tvo, tvas toks didelis, ir kaip
ne tvas, ir apradjau atsiprainti, kad neumut, ir, atrodo, kad dovanojo
man, ir a verkiau.

...Prie teism sapnavau penktadien, kad pas mus virtuvje buvo ruoiamas
kakoks balius, bet nei grm, nei valgm. Dvi paklodes sulankstytas baltas
padjo ant stalo varias. Jonas dav baltinius baltus, bet a sakau: bus ilta, tai
Jul atne varius langeliais, bet ne visai naujus, ir a apsivilkau. Ssdamas
prie stalo nusiploviau rankas, bet ne visai variai, kakokios dms liko, ir
nelinksmas atsisdau.

Prie teism daviau tvui balt gaid be galvos, bet dar gyvas buvo, ir tvas
dingo su gaidiu. Atpls tvoros lent ilindau pro ma skyl, buvo visai
grau, ir bridau per var vanden.

Balandio 13. Sapnavau, kad jau per latakl ir lipau tok stat krant
smlt. medi akas sikibs ulipau sunkiai gra mikel. Grai pu
el plona, be ak, a prie jos stovjau. Per lauk bgo kikis, a oviau, bet
nenuoviau. Kikis lindo krm, a prispaudiau su lazda, ir u uodegos
itraukiau. Pasirodo, tai katinas juodas, nedidelis. Dvi negyvas peles sud.
Namo neparsineiau.

105
Kelion j tamsumas

Balandio 14. Sapnavau: savo namuose buvau parvaiavs, su Jule kalbjau,

bet nemaiau jos. Sakau, reikia nusiskusti, nes reiks su visais atsisveikinti.
Pasimiau peiliukus, visi seni, vien galandau deln, bet nesiskutau. Liepiau
snui sudti peiliukus. Jis sudjo, sdjo ant sofos toks graus. A prijau, ir
buiavau buiavau. Jis pradjo verkti.

Paskutinis eilratis:
Prisiminimui nalaiiams, likusiems be tvo
Sustingo kojos rankos
Sustingo ir galva
O kur mano vaikeliai
Kur saugojo mane.

Ateis pavasarlis
Glels suyds
sustings knas
Kapelyje guls.

Nuskambs pasauly
Ma iauri mirtis
Tik manoj krtinj
Jau neplaks irdis.

Nelaukit nesulauksit
Tvelis nesugr
Nes gelsvas kap smlis
Akis man ubarstys.

U tai man atleiskit

Kad blogas buvau
Tik to neumirkit
Kadjus auginau.

106
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

Ratelis prie eilraio:

Gerb, virininke,
praau io eilraio nesunaikinti, opasisti mano vaikams.
Praau mano praym patenkinti.*
Praymas patenkintas nebuvo. Laikas su eilraiu liko byloje.

Nuudytj port ret ai

1942-1944 m. Lukiki kaljimo kapelionu tarnavo kunigas Juozas Baltra-
monaitis. Jo dienoratyje - pokalbiai su aretuota ydaite. Vliau j Pane
riuose suaud Ypatingojo brio vyrai.

1943.VII.20. iandien aplankiau kalin Robinaviit ein - ydait i Kau

no, 24 met. Mergait atrodo labai apsiskaiiusi ir, be to, labai tauri. Labai
bijosi mirties, neapsakomai trokta gyventi. Pradjau su nelaimingja mer
gaite pasikalbjim. Paklauss, kaip ji iri i viso gyvenim, gavau i jos
tok atsakym:

- A niekam nepavyddavau turto, a tik norjau laisvs ir mokslo, daug i

mokti ir gyventi, bti monms naudinga. Vajzau, kaip noriau pasprukti
i ia... Kur yra valia, ten irjga, bet tai ia negali bti taikoma, tai gali bti
taikoma tik laisvje gyvenant. nordavau, pasirydavau ir visk pasiek
davau. To negalima ia pasiekti ir padaryti. Kaip noriau, kad atsidaryt ir
subyrt ios kameros grotos, bet taip nepasidaro, nors to labai labai a trok
tu. Suprantu, kad ia kaljimas, ia nra n jgos, n valios. Oi Dieve, kokia
a nelaiminga...

~ Koki nemalonum ligi iol patyrte i kit moni?

* I,YA, -l, ap. 58, b. 47746/3, t. 4, vokas 98-57.

107
Kelion I tamsumas

- Gebietskomisariate bedirbant mane VII. 16 vokiei saugumo pareignai

aretuoja. U k, klausiau savo irdies gelmse. Ar u tai, kad a dirbau ir
darb sugebjau atlikti gerai?Dar prie tai vienas lietuvis Gebietskomisariate
pasak, kad a vokiei nip. Oi Dieve, kaip skaudus is priekaitas. A nesi
jauiu, rodos, niekam nieko blogopadariusi. Vienas ypatingojo brio lietuvis,
kuris mane i gestapo po tardymo atgal var Lukikin, pamats prie kaljimo
sunkveim ir alia stovint vokiet gestapinink, pasak, kad tokiu veimu
mane ve Panerius suaudyti. A susijaudinusi paklausiau, kodl ponas taip
baisiai man kalbi. Ojis atsak, kad norjs pamatyti, kaip a tjo pasakym
reaguosiu. Dieve mano, pagalvojau: neutenka, kad taip baisiai keniu, o dar
man ir kiti meta baisius odius. Kad vokieiai taip daro, tai yra statymas,
bet kad ms mons patys savo iniciatyva yra iud visai nekalt moni.
A noriau kad irkain kiek met gyventi kaljime, bet kad tik inoiau, jog
liksiu gyva. Kodl a taip noriu gyventi? A neinau...

- Kaip praleidote jaunyst?

- Jau 12 met bdama pradjau rayti eilraius. pasilinksminimus nei

davau... Daug skaitydavau. Lengv roman neskaitydavau. Skaiiau iler,
Gt, daug klasik, Kudirk, Mairon, Vaiait... ileris sako, kad ateina lai
kas, kai mons nustoja kr, nes tai, k sukuria, kiti sunaikina... A visa
norjau pataisyti, bet k padarysi, a tokia menkut, a nieko negaliu... Bet
kas i to, kas i to viso ieina..?

- K jums reikia tikjimas?

- Jeigu a tikrai tikiau, kad yra aminasis gyvenimas, nebijoiau mirti. Bet
a dabar to neinau, u tai ir bijau. Prisimenu i Maksimo Gorkio gyveni
mo itok atsitikim. M. Gorkis kart vaikiojo po gra lauk. Praeidamas
pro al girtas senelis paklaus Gork: Gorki, pasakyk man, ar yra Dievas?
Gorkis seneliui atsak: Jei tiki, tai yra, o jei netiki, tai nra... Taip, reikia
tikti, tai yra ir Dievas, ir pomirtinis gyvenimas, bet kas man pads tikti ir
kas mane tikins, kad yra Dievas ir pomirtinis gyvenimas. Ne kart a sakau:
Dieve, jei Tu esi, tai a tikiu... ir dovanok man, kad a netikiu; a nekalta, kad

108
 IV. II a s I I a I . y d a u d i a i

netikiu, nes nenoriu netikti. Skaiiau ir radau Stefanso parayta, kad mo

gus turi daug draug ir prie: pirmieji jam gero, o antrieji blogo linki. Mirus
ir draugai palieka, umirta; ne visada, net ir uo bgdamas pro al sustoja
ties antkapiu savo natrali reikal atlikti...

- Kaip pirmiau seksi gyvenime?

- Labai daug vargau. Man liko ie odiai poeto: Norjau deimanto grdus
surinkti, bet tik ras ugavau.

VII.22. Tsa pasikalbjimo su VII. 16 aretuotja ydaite Robinaviite eina.

- Kaip jauiats dabar kaljime?

- Negerai ia gyventi... Kameros langas auktai...Pasilipusi iriu pro lang,

bet k a, varge, matau... tik tvor ir per tvor ne auktesn kaip 3 metrai ber
o virn. Bero akos linguoja, lapai dreba, lyg ir bijo... Bijau ir a kartu su
drebaniais to bero lapais. Bet kodl a dejuoju ir vis skundiuosi... Aminai
bti nepatenkintai ir negrau. Kaip a noriu gyventi, todl iais laikais rei
kia bti dkingai, jei kas dovanoja nors kelias valandas gyventi... Bet jei man
lemta mirti, lai bna tokia Dievo valia. Noras gyventi yra toks stiprus, kadjis
neleidia man suprasti Dievo valios, kuri nori, kad a miriau... Dabar a esu
neapsakoma egoist, kalbu tik apie save, o nekalbu apie auktesnius dalykus:
skausm, gr... A neapkeniu savs, kad tiek daug apie savo gyvyb kalbu...

- Kaip pirmiau gyvenime jautts?

<4
- Mgau daug skaityti ir rayti, mgau labai ir gamt. Vokietijoje 5 mnesius
gyvendama labai danai ieidavau viena krantus, prisiskindavau ied, juos
glamondavau, buiuodavau, jais grodavausi ir trokau, kad ir mons visi
bt tokie nekalti ir gras kaip tie iedai. Taip dariau vis savo gyvenim...
Apie iedus danai raydavau Niurnberg Oskarui, su kuriuo tarms tuok
tis. A jam ne kart raiau, kad ir mudviej gyvenimas bt toks graus kaip
tie iedai. Paskutiniame savo laike, raytame Oskarui, a dabar iriu lyg ir
buvus nujautim dabartins mano nelaims. A jam raiau: Oskarai, lyg ir

109
Kelion I tamsumas

jauiu, kad yra moni, kurie nori ir trokta istumti ms laims slenkst..."
Tai buvo tikra.

VII.23. Tsa pasikalbjimo su Robinaviite...

- Kaip eina tardymas?

- Mane labai jaudina, kad per tardym visi man buvo tokie geri, mans ne
mu, ujaut, mandagiai su manimi kalbjo. Taip pat ir kaljime man visi
labai geri, mandags. O gal Dievas taip nori, kad prie mirt man bt ma
lons visi mons. Kas tai yra geras mogus? Man rodos, kad geras mogus
turi turti kak ypatingo... Bet man geras iandien yra tas, kuris nesibara ant
mans ir mane ujauia.

- Koks vilgsnis ateitin?

- Jeigu inoiau, kad man teks gyventi kaljime 5 metus, a daug skaityiau,
prayiau leidimo rayti... O iaip gyvenimas iame pasauly reikms neturi:
tenka paiai kentti, tenka matyti, kaip kiti kenia...

- Kaip jauiats kameroj?

- Kaip pauktelis narvely... Kameroj yra peli, a j labai bijau. Net juokas
ima - kokia didel mergait, o bijosi toki ma pelyi...

Jau nuo VII.20 Robinaviite ruoiasi kriktui. iandien perkartojome visk.

Ji puikiai moka poterius ir lietuvikai, ir lotynikai, moka daug giesmi, ji
mat Kaune gyvendama jau prie kelet met su vienuolmis irdietmis drau
gavusi, su jomis eidavusi banyion. Jau VII.25 buvau susitars banyioje
anksti pakriktyti ir t pai dien v. Mii metu ji buvo nutarusi priimti
v. Sakrament. VII.24 kaip perknas trenk inia, kad Robinaviit vea
Panerius. Jai ikart dar pasakoma, kad bus paleidiama getan... taiau tu
tuojau irji pati suino, kad veama Panerius. Baisiausi igyvenimai... Kame
roj pakriktiju j Marijos vardu, priima v. Komunij. Veidas pralinksmja...
Atsidsta dar tardama:

no
 IV. M Q s I I a 1. y d a u d i a i

- Kaip noriu gyventi... juk a niekam nieko blogo nesu padariusi... Kaip iau
ru: stovsiu ant duobs kranto, o mane atki autuvo vamzd, taikys ir aus
tas mogus, kuriam a nieko blogo nepadariau, kurio a niekuomet nema
iau... kurio ir nenorsiu matyti, bet bsiu priversta matyti.

Nuoirdiai su naujja Maryte atsisveikinu, palinkiu jai stiprybs irpapraau,

kadji aname pasaulyje melstsi u tai, kad daugiau pasauly iaurum neb
t... Ji ieidama i kameros graudiai ir kartu meiliai dar mane pairi, su
simsiusiu vilgsniu sisdama paskutin kart sudiev. Pamaiusi koridoriuje
su automatiniais autuvais vokieius ir ypatingojo brio kareivius, surinka
nepaprastu balsu ir pradeda maldauti pasigailjimo, kurio pra taip pat ir
gestapui raytame prayme... Ypatingojo brio vienas kareivis, vokieio nuro
dymu, kad nerkt, iiodina ir skuduruperaboja burn...*

1944 m., soviet armijai engus Vilni, rugpjt Paneriuose vyko1941-

1944 m. nuudytj palaik ekshumacija. ei duobi radiniai sunume
ruoti ir kruopiai aprayti 1944 m. rugpjio 23 d. ekshumacijos protokole:
Nr. 9. Vyro lavonas su sutraikyta kaukole. Kai kuri kaul nra. Rbai civi
liai - pilkas kostiumas, batai. Kienje rastas pasas, pavards skaityti nepa
vyko. Gimimo metai - 1920.

Nr. 24. Moters 20 met lavonas. Rbai: medvilnin palaidinuk, trikotainiai

apatiniai, grubaus audinio sijonas, ilkins kojins, bateliai. Deinje kaktos
pusje ir deinje sprando pusje dvi einanios aunamosios angos po 0.7 cm.
Viena ieinamoji anga 8 x 6 cm rasta ties kairiuoju smilkiniu po oda, kur
rasta 0.8 cm dydio kulka. Kita kulka rasta burnos ertmje.

Nr. 26. Moters iki 20 m. lavonas. Rbai: trikotain palaidinuk, krepdeino

suknel, odinis diras, markinliai, kelnaits, kojins, bateliai, ant galvos ska
rut i marls. Tamsiai rudi, iki 20 cm plaukai. Deiniame smilkinyje 0.8 cm

* Juozas Baltramonaitis. Dienoratis (1942-1944). Vilniaus sunkij darb kaljimo kro

nika. Lietuvi katalik mokslo akademijos metratis, t. 22. Vilnius, 2003, p. 558-561.

111
Kelion I tamsumas

dydio einamoji aunamoji anga, ieinamoji - kairs akiduobs dugne, kur

rasta 0.8 cm dydio kulka. Pieno liaukos gerai isivysiusios.
Nr. 36. Moters 50 m. lavonas. Rbai: megztukas, ilkiniai apatiniai, du sijonai,
vienas batas, kurpo puspadiu rasta 1000 marki. Burnoje vienas dantis.
Nr. 68. Mergyts iki 4 m. lavonas. Rbai: balta trumpa suknel, markinliai,
kojins, bateliai. Kaukols ir veido skeleto kaulai nepaeisti.
Nr. 78. Vyro lavonas, amiaus nustatyti nemanoma. Rbai: markiniai, apa
tiniai baltiniai, kojins, batai, galvos nra.
Nr. 80. Vyro apie 70 m. lavonas. Rbai: apatiniai markiniai, baltiniai, batai.
Kaukol sutraikyta: 18 x 15 cm anga.
Nr. 117. Mergyts 4-5 m. lavonas. Rbai: markinliai, kelnaits. einanti kul
ka prajo pro dein kaktos pus, antra pro dein smilkin, abi ieinanios
angos pakauyje.

Palaik ekshumacija Paneriuose. 1944 m.

112
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

Nr. 123. Berniuko 12-13 m. lavonas. Rbai: juodos medvilnins kelns, kuri
kienje rasta ura knygut, drotukas ir pietukas. Apatin pakauio dalis
sutraikyta.

Nr. 192. Sens ilgais ilais plaukais lavonas. Rbai: paltas, suknel, dveji mar
kiniai, triko, kojins, auliniai batai. Deiniojo apatinio andikaulio nra.

Ir taip toliau...
Raporto pabaiga:
Ikasus 486 lavonus 1, 2, 3 duobse, tolesnis j tyrimas nutrauktas, kadangi
mirties prieastis kartojasi iryra aiki.

Paraai: Vyriausiasis 3-iojo Baltarusijos fronto medicinos ekspertas ir 6 pa-

tanatomai.*

Nes udeg pragare:

degi ntojo liudijimas
1943 m. ruden gestapas m ruotis naikinti masini udyni pdsakus Pa
neriuose. Buvo ikasta nauja 8 metr gylio duob, kuri apdeng stogu ir vi
duje reng gultus bei virtuv. 1943 m. pabaigoje Vilniaus gestapo pareigno
Eugeno Faulhaberio vadovaujami sargybiniai ia atve apie 80 yd ir sovie
tini karo belaisvi. Jie buvo apgyvendinti duobje ir privaljo atlikti,',specia
l valstybins svarbos darbc- deginti suaudytj lavonus. Atvetieji ydai
ir belaisviai atkasdavo lavonus irjuos klodavo specialiai paruotus piramids
formos 4,5 metro aukio lauus. Paneri apylinks ilgam laikui buvo uter
tos svylanios mogienos kvapu. **

* LYA, -l, ap. 58, b. 47746/3, t. 4, p. 177-250.

** Arnas Bubnys. Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos. I: Kazimierz Sako-
wicz. Paneri dienoratis. 1941-1943 m., p. 17-18.

113
Kelione I tamsumas

Paneri aukos. 1944 m.

Liudija Abraomas Bliazeris, per stebukl isigelbjs i Paneri duobs

1941 m. spal:
Mans nenuov, nes a, igirdspirmj v, kritau emn duob. Po keleto
sekundi pajutau, kad mane prislg keletas vieiai nuautj lavon. [...]
Temstant karikiai buvo neblaivs, be to, usim rb dalijimusi, a, nors bu
vau sustings ir suals, sukaups visasjgas nuritau nuo savs lavonus, kurie
buvoprideng mane, ir, isikapsts i duobs, smarkiai pasileidau miko link.*
Abraomas Bliazeris buvo sugautas, Panerius jis gro 1943 m. iem.
Kai atvykome Panerius, mus visus sukaustgrandinmis. Ms darbas buvo
atkasinti visus lavonus, ukastus nuo pat egzekucij pradios, ir degintijuos
specialiai sukrautuose lauuose. Darbas buvo organizuojamas taip: penkioli
ka moni pjov malkas lauams. Deimt moni atkasinjo lavonus, i ei

* Abraomo Bliazerio parodymai Ypatingajai valstybinei komisijai, 1944 m. rugpjio

15d. I: Masins udyns Lietuvoje, 1941-1944. Dokument rinkinys. I dalis. Vilnius: Min
tis, 1965, p. 167.
114
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

astuoni moni gaudavo specialius pusantro metro ilgio ir dvideimt penki

centimetr storio kablius atriais galais. Jiems reikdavo smeigti kabl atkas
tojo lavono kn ir kablio pagalba itraukti kn i duobs.

Kartais rasdavome ne apipuvusius, o idivusius lavonus, tokiais atvejais

galdavome atskirti jo plauk spalv. Labai suirusius knus traukdavome
gabalais, atskirai galva., atskirai ranka, koja ir t. t. Deimt moni dirbo su
netuvais po du mones vieniems netuvams, ant kuri kraudavo vien arba
du lavonus. Du mons vis laik dirbo prie lau, ant kuri kraudavo atne
tuosius lavonus. Lavonus kraudavome eilmis ir kiekvien eil apipildavome
benzinu (goriuim). Vienas mogus dviej metr ilgio kaerga nuolat palaiky
davo lauuose ugn, kreipdamas ugn ir valydamas lauus nuo pelen.

I pirmosios duobs ikasme atuoniolika tkstani vyr, moter ir vaik

kn, daugumos galvos buvo sukneintos sprogstamosiomis kulkomis. Pirmoji
duob buvo Vilniaus antrojo geto likvidavimo rezultatas. Buvo daug lenk,
kuriuos atskirdavome pagal kryelius ant krtins. Buvo ir kunig, k pama
tydavome pagal rbus. Daugumos lenk rankos buvo suritos u nugar vir
vmis, dirais, danai spygliuota viela. Kai kurie lavonai buvo nuogi, kai kurie
pusnuogiai, kiti tik su kojinmis.

I ketvirtosios duobs mes ikasme atuonis tkstanius lavon, vien tik jau
n moni, danai uritomis akimis arba galvomis.

Penktojoje duobje, kurios plotis buvo dvideimt vienas-trisdeimt metr ir

gylis ei metrai, buvo apie 25 tkstaniai lavon. ioje duobje mes radome
prieglaudos gyventojus, o taip pat ligonius, kurie ia buvo atveti druge su
ligonins personalu - tai mes atpainome pagal ligonins rbus. Toje paioje
duobje buvo suaudytieji i nalaii prieglaudos.

Tokiu bdu, i vis atuoni duobi mes ikasme apie 68 tkstanius moni
lavon.*

* LYA, -l, ap. 58, b. 41081/3, p. 172.

115
Kelion j tamsumas

1944 m. balandio 15 d. nakt trylikai lavon degintoj pavyko pabgti i

Paneri po eme slaptai ikasus apie 30 m ilgio tunel. Vienuolika bgli pri
sidjo prie sovietini partizan Rdnink girioje. Vietoj pabgusi deginto
j Panerius buvo atveta kita Vilniaus yd grup ir ji ts lavon deginimo
darbus beveik iki pat vokiei okupacijos pabaigos. Pasibaigus darbams, visi
naujai atveti lavon degintojai buvo suaudyti.

Y p a t i n g o j o b r i o d a l y v i l i k i ma i
Lenkijoje apklausto liudytojo Juozo Mekiiaus teigimu, Ypatingajame bry
je per 4 metus tarnavo apie 500 moni/
Vienas Ypatingojo brio narys po karo dirbo kultros namuose dirigentu ir
meno vadovu. Keletas io brio nari slapstsi Lenkijoje iki pat XX a. 8-ojo
deimtmeio svetimomis pavardmis. Buvo sugauti. Vienas i brio nari,
Vladas Butkus, gyvens Lenkijoje kaip Vladislavas Butknas, per pirmj
apklaus ioko pro lang, susialojo, taiau vliau buvo nuteistas mirties
bausme. I viso mirties bausm vykdyta 20 ypatingojo brio nari - Lenki
joje, Baltarusijoje ir Lietuvoje.
Dalis Ypatingojo brio nari buvo nuteisti ne u udynes, - jie jas neig arba
apie jas nutyljo, - o u pasmerktj saugojim ir konvojavim udyni
viet. Suinojus naujas aplinkybes, kai kuriems j kaltinimai buvo atnaujin
ti, jie buvo teisiami ir nubausti grietesnmis bausmmis. Kai kurie brio
nariai, nuteisti 25 metams lagerio, bausm atliko trumpiau ir deimtojo de
imtmeio pradioje Lietuvos Respublikos prokuratros buvo reabilituoti.
Vienas toki - Ypatingojo brio dalyvis Vladas Korsakas, po karo dirbs
Latvijoje kultros nam meno vadovu. Jis gavo tokio turinio dokument,
pasirayt generalinio prokuroro Artro Paulausko: paymima, kad Vla
das Korsakas buvo neteistai represuotas, yra nekaltas Lietuvos Respublikai*

* LYA, -l, ap. 58, b. 47746/3, t. 3, p. 147.

116
 IV. Msikiai. ydaudiai

ir yra atstatomos jo teiss. Represuotajam asmeniui paskirta kompensacija,

kuri moks vietos savivaldyb, ir grinamas jo turtas*.
Nemaa dalis brio nari pasitrauk kartu su vokiei armija Vakarus ir
vliau gyveno Anglijoje, Australijoje, JAV. Mir sulauk garbaus amiaus.
domiausias yra t brio nari likimas, apie kuriuos KGB visikai slaptose
bylose parayta priklaus agentriniam tinklui arba pervestas agentus,
arba agentas Jonas***. K jiems KGB pasil? Maesnes bausmes? KGB
agente sidarbino ir buvusi Ypatingojo brio valgyklos virja, KGBpavadin
ta agente Irena.
Tik vienas Ypatingojo brio narys baig gyvenim saviudybe - per operaci
j Paneriuose ov sau pilv ir netrukus mir ligoninje. Ar tikrai taip? Pagal
kitus liudijimus, jis tiesiog val autuv. To mogaus pavard - Ivinskis.

Ypatingojo brio nariai. Paskutinje eilje su sauls akiniais - Vladas Korsakas.

* LYA, -l, ap. 58, b. 41081/3, vokas 227-2

** LYA, -l, ap. 58, b. 47746/3, t. 3, p. 226.
117
Kelion I tamsumas

Ypatingojo brio veiklos statistika:

1941-1944 m., Vilnius, Paneriai - 35 000-70 000 moni.
1941 m. rudens pjtis
Rugsjo 20 d., Nemenin - 403 mons.
Rugsjo 22 d., Naujoji Vilnia - 1159 mons.
Rugsjo 24 d., Varna - 1767 mons.
Rugsjo 25 d., Jainai - 575 mons.
Rugsjo 27 d., Eiiks - 3446 mons.
Rugsjo 30 d., Trakai - 1446 mons.
Spalio 6 d., Semeliks - 962 mons.
Spalio 7-8 d. (yd Naujieji metai), venionliai - 3450 moni.
Komandiruoti udyti

Majoras Antanas Impuleviius,

Lietuvos kariuomens karininkas,
sovietams okupavus Lietuv, buvo
suimtas ir kalinamas 9,5 mnesio.
Tardant jam galjo bti taikomos
fizinio poveikio priemons.
Impuleviiaus bylos reikalus tvar
k ie yd tautybs asmenys:
LSSR NKVD 3-iojo skyriaus viri
ninko pavaduotojas vyr. Itn. Dani-
ilas varcmanas, LSSR NKVD tar
dymo dalies virininkas Eusiejus
Rozauskas ir Moisiejus Vilenskis,
o taip pat du rus tautybs ir vie
nas lietuvi tautybs pareignas.
Kai karui prasidjus Impuleviius
Antanas Impuleviius. buvo paleistas i kaljimo ir tapo
119
Kelion I tamsumas

A. Impuleviiaus bataliono karo enklas. Autorius - leitenantas Juozas Juodis,

vienas i bataliono vad.

TDA bataliono vadu, jis pasipra 5 savaii atostog kaljime palijusiai

sveikatai ir nervams pataisyti.*
Bataliono vadu A. Impuleviius tapo 1941 m. rugpjt. Tai buvo 2-asis TDA/
PPT batalionas. Spalio 6-j batalionas ikilmingai palydtas Baltarusij.
Jiems buvo perduotas generalinio tarjo Petro Kubilino sveikinimas. Kau
no karo komendantas karius kreipsi taip:
1941 m. spalio mn. 6 d.
Sveikinimas:
Ivykstantieji kariai, pavestasjums pareigas atlikite su rytinga valia, sinin
gai irgarbingai. Visur ir visadapasirodykite verti kilnaus lietuvio kario vardo,
nesjs reprezentuosite vis lietuvi taut.
KPT Kviecinskas, Kauno komendantas.**
* Alfredas Ruknas. Kauno savisaugos batalion kari dalyvavimo yd ir kit asmen
grupi udynse vokiei okupacijos laikotarpiu (1941-1944) motyvai. I: Genocidas ir
rezistencija, p. 47-48.
** LCVA, f. 1444, ap. 1, b. 3,1. 159.
120
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

Bataliono kariai, vadovaujami majoro Antano Impuleviiaus, 1941-1944 m.

Lietuvoje ir daugiau nei penkiolikoje vietovi Baltarusijoje nuud per
27 000 yd, karo belaisvi, civili ir antinacinio pasiprieinimo judjimo
dalyvi. Nuo 1941 m. spalio 8 d. iki lapkriio 13 d. is lietuvi batalionas
dalyvavo visose be iimties Holokausto akcijose Baltarusijoje (pavyzdiui,
operacijoje Akcija be yd (vok. Aktion Judenrein), tuomet suaud Mins
ko, Borisovo, Slucko srityse surinktus ydus).

f Batalionas dalyvavo udant Slucko ydus ir dar tai su tokiu

k
I usidegimu, kad vliau Gebietskommissar Carlas generaliniam
I komisarui Wilhelmui Kubei ra: Su gailesiu turiu praneti, kad
f akcijos vykdymas panjo sadizm.Kaip ypating iaurum
f Carlas vardijo, kad dalis yd galjo iliauti i ukast kapy
I kitaip tariant, buvo palaidoti gyvi. Meldiu patenkinti vien
j; mano praym, - ra Carlasy- ateityje praau batalion
I laikyti kuo toliau nuo mans. *

Toliau pateikiami A. Impuleviiaus bataliono kari interviu, gauti i Vaing

tono Holokausto muziejaus fond, Jeffo ir Toby Herr kolekcijos. Su kariais
kalbjosi reisierius Saulius Berinis.

Leonas Stonkus gim 1921 m. Darbnuose. Prasidjus karui jam buvo 21

metai. Soviet okupacijos metais su keturiais draugais band pereiti Vokie
tijos sien ir ten iekoti darbo. Rus pagautas, kalintas Kauno kaljime, su
lauk pirmosios karo dienos. Kalinius saugojs sargybinis atrakino duris ir
visus ileido.

Leonas Stonkus: Nujom apai, ten, valgykloj, pilna moni, gal pusantro
tkstanio. Ragino stot tuoj pat savanorius - lietuvius. A pagalvojau: mano
gyvenimas labai lidnas, vis tiek reiks kariuomenj tarnaut... Pasak, kur

* Robert van Voren. Nesisavinta praeitis: Holokaustas Lietuvoje, p. 189.

121
Kelion I tamsumas

kreiptis, kur nueit Mes dviese ir [stojom Lietuvos kariuomens savanorius.

[...] Gavom Lietuvos kariuomens uniform ir rait: Lietuvos karo savanoris.
Mokinoms penkis mnesius. Paskui jau dav autuvus. Saugojome gelein
kelio stot, aniuos aerodrom. Paskui staigiai sakymas: ivaiuot Minsk.
Ir viskas.

Ar teko dalyvauti audymuose?

Jaun nachalikai nevar, tik darb sunkesn duodavo. Ir pinig negauni. Kas
buvo prie audymo vis laik, tie buvo augesnio amiaus... Nieks neinojo,
kad reiks audymus vaiuot. Nuve, ydus suvar eil, tada sakym gau
ni: Ginklus auktyn!Taikinius nuimt! Ugnis!- ir auna. Tie, kurie au
dydavo, gaudavo pried prie algos u darb. U yd audym mokdavo
brangiausiai.

Kiek mokdavo?
Kiek gaudavo, nesakydavo. Pradioj maiau, paskui daugiau, daugiau... Ku
rie aud, buvo savanoriai. Visas batalionas buvo savanoriai.

Ar buvogalima atsisakyti audyti?

Buvo galima. Jei visas batalionas bt atsisaks, neauds, tai bt pasiut tie
ms karininkai. Pairdavom tuos karininkus - kaip iauriai jie atrod...
Nesuprantu, arjie aukso gaudavo. Kai stovi per vidur kareivi - Ugnis!- ir
auna. Visi auna. Jei ugnis, tai irjis turi daryti t ugn.

I kokio atstumo reikdavo audyti?

Reikdavo audyti i madaug 10 metr.

Kiek nuovt moni?

Ar a? Vien. Ir tai dar ne mirtinai. A negaljau to dalyko daryt, ir viskas.
Man bloga darosi, drebu, ir viskas.

Kaip tasjs vis atrod?

Penki viai apkaboj. Penkis ipylei, ir kiti ateina. Kareiviai atsistodavo kitoj
pusj duobs po to, kai atvarydavo ydus. Viskas darsi labai staigiai: greitai
irikiavo ir tuoj pat. Kas ten juos ukasdavo, neinau, bielorusai argai kokie
civiliai buvo, kur mokjo jiems atlyginim.
122
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

Js mattj veidus?
Ar yd? mons kaip mons.

Kur audt?
Tai tiesiai krtin. Nesame galv ov. galv tai taiklumo reikia. Kareivi
daug buvo, kurie jaudinosi... Tok darb dirba...

Jie jus irdavo?

Kas, ydai? Ne. Jie ten irdavo. Nemat t, kur audo.

Kaipjs ovt?
A oviau kair pus. Jis, matai, nekrito, jis taip lenksi, lenksi, lenksi. Pus
karininkis alimais stovjo, pyl, tai staiga krito.

Kaspaskui buvo?
Nu tai nieko. Jei nebegali auti, atsitrauki ir t dien nebeini rikiuot. Nebe
stoji. Ateina kiti.

Kjs dart, kai atsitraukt?

Nu k, atsitraukiau, autuv pastaiau, u vamzdio laikausi pasirms. Pri
jo puskarininkis, sako, nu k, nebestosi rikiuot? Sakau, ne, nebegaliu. Blo
ga man paskui, labai bloga, jokiu bdu negaliu, darykit k norit, nors mane
aukit. Tada, sako, padk ginkl ia, prie vis ginkl ir pasitrauk u nugaros
kareivi.

Taijs grot namusjau beginklo?

Be ginklo. Ir tiesiai karcer. Ir paskui tard, kodl taip darei, kodl panik
suklei. A sakau, panikos nekeliu, n vienam nesakau, kad jis to nedaryt
ar to nedaryt. A nebegaliu, darykit k norit su manim, a savo jaunystj to
nedariau ir dabar to nedarysiu.

Kiek dar buvo toki kaipjs, atsisakiusi?

Atrodo, nemaai. Skaii sunku pasakyt, apie koki dvideimt buvo. Visi jau
ni. Kariuomenj netarnav. Kaunikiai, i Plungs, i Teli, i iauli buvo
nemaai.

123
Kelion j tamsumas

Ar visus vienodai baud, kurie atsisakydavo?

Kurie kariuomenj netarnav buvo, tuos jau vienodai baud. O kur jau buvo
kariuomenj tarnav ir atsisako, tai jau grietai ima, ino, kad i tavsjau jo
kio kareivio nebus. Kai a atsisakiau, paskiau jau tik sargyboj aplinkui buvau.

Igert duodavo?
Na, gal puskarininkiams, o taip ne. Bijojo. Juk pasiksint galiprie savo valdi.

Ar ydai bandpabgt?
Ne. A neinau, gal tokiu momentu mog paralyiuoja. Visi mons buvo
kaip apmir. Jie mat, kokiam dalykui ia atve. Padt gyvyb. Visi buvo kaip
susting. Nejudjo nieks.

Kaip buvo su vaikais?

Vaikai neturjo omeny, kad udys. Vaikai eina, motinos i paskos.

Ar visi buvo nurengti?

Ne, vaik nereng. Nei moter, nei vaik. Tik vyrus.

K audpirma?
Pirma vyrus.

Kodl?
Matai, kad nekelt aliarmo. Kai nuov vyrus, moterys jau paios gulsi ant
ems, ir viskas. O vaikai kad okinja, jie neturi supratimo i viso, kas ia
bus. Vaikai nesupranta, kad tv jau gyv nebr. Katrie didesni, mergik, ber
niukas, tie supranta, o katrie mai, posus kreia, ir viskas.

Jie nebijojo t vi?

Nebijojo. Jie nesijaudino ir nesuprato, kad jau vat vat ir mums... aminatils.
Nieko baisaus nebuvo. Vaikus motinos vesdavo. Buvo toks sakymas: vaiko
nepalik. Duok kaimynei, tegu kaimyn vedasi. Prie duobs privesdavo kartu.
Ne vien kareiviai aud, buvo kulkosvaidiai pastatyti.

Kaip nakt po audymo?

Kas dar t, tai, irk, nakt jau dainuoja... Matyt, parsinedavo samans,
privaiai parduodavo geleinkelio stoty. Prisigeria ir dainuoja.
124
 IV. Msikiai. ydaudiai

Ipainties eidavot?
Banyia buvo Minsko centre, bielorus, bet katalik. banyi eidavom.
Visa kuopa eina. Irginkluoti. Oi, geras buvo kunigas...
Ignataviius?
Rodos. Ipaintis buvo bendra. Susirenka 4-5 mons, ir svajok, gailkis u
savo nuodmes. Irpaskui kunigas peregnoja, uduoda pasimelsti, pasimeldi.
aus kalbt nereikia kunigui.
Kodl taip padar?
Kad, man rodos, t aus kalbt nr reikalo. Jei a iauriai dariau, tai man
neatleis. Klaupkis ant keli, buiuok emel irprayk Dievo atleidimo.

udyni aukos. Vietov neinoma.

125
Kelion j tamsumas

Ojs kam norspasakojot, kad Rudenske nuovt mog?

Pasakojau, kai ipainties prijau per atostogas Darbnuose. Pasakiau, kad
vien mog peroviau, ar jis staigiai mir, ar nemir, fo a negaliu pasakyt,
bet daugiau tokiais darbais neusimiau. Ir iandien tebesigailiu.

Kjums kunigaspasak?
Pasak: tokioj jaunystj ir tokia nuodm iauri, bavaf priverstas, matyt. Jau
taip savarankikai nepuolei aut. Viskas.

Ar vaikamspasakojot?
Paskui po karo pasakojau. inojo vaikai. Sakiau, /cad buvau tokioj kariuome
nj, teko bti tokiose skaudiose nelaimse, kur aud yd tautybs mones,
teko ir man ten bti ir teko vien peraut. Sako, kodl, tveli, jai t kariuo
men? Todl, kad neturjau nam, a neturjau, kur gyventi, a turjau eit
t kariuomen. A njau, kad specialiai ydus audyiau. Lietuvos savano
riai - batalionas ir viskas. Lietuv saugot, o ne tokius darbus dirbt. O jeigu
vyriausyb t padar, tai ia vyriausyb kaliausia.

Kai js saugojot ydus, ar js galvojot, kad jus gali tuoj vl paimti prie
duobs audyt?
Ne, nieks nepaims. Jeigu atsisakai, jau duos bausm, ar mirties bausm, ar
kaljimo bausm, bet nachalikai nesis audyt. Nes neino patys virininkai,
k tu ausi. Jeigu tu staiga atsisuksi ir pilsi virinink?

Taijs galvojat, jeigu aud, tai aud savanoriai?

Taip, aiku, savanoriai. Privers tave! N vieno neprivert.

1988 m. balandis
Juozas Aleksynas gim 1914 m., tarnavo nepriklausomos Lietuvos kariuo
menje, paskui - A. Impuleviiaus batalione. Soviet okupacijos metais
buvo profsjungos sekretorius.
Vykstant udynms Baltarusijoje, jam buvo 28-eri.

126
 IV. Msikiai. ydaudiai

Karo kapelionas kun. Z. Ignataviius ir A. Impulevllaus bataliono kariai pamaldose acke.

Juozas Aleksynas: Tarnauti 1941 metais i atsargos paauk Kubilinas.

Turjau prisistatyti komendantr. Sak, vidaus tvarkos palaikymui. Pusei
met. Padt vokieiams. Saugojom karo belaisviusprie darbo durpyne.
Kada jus isiunt i Lietuvos?
Kada, nepasakysiu, tik inau, kad ruden, rugsj pabaig ar spaliopradioj.
Ive Minsk. Nepasak, kur vea, tik mainas susodino. Tada pirm ir
paskutin kart maiau bataliono vad major Impulevii, dalyvavo atsi
sveikinant.
Kiek ibuvot?
Gegus mnes snieg nuleido, ir tadapabgau.
<4

Kodl pabgot?
Nebenorjau u vokieius kariauti. Vokietis jau nebuvo tikras prietelius, mes
buvom tikj rankiai. Norsjie mums nekomanduodavo, jie tik su mumis vai
ndavo. Mes nesupratomj kalbos, tai mums komanduodavo ms karinin
kai. Geceviius - brio vadas, Plung - kuopos vadas. I vis karinink, kiek
maiau, tai tik Geceviiusgerai mokjo vokikai, taijis vis laik su vokieiais
laik bendr kalb. sakymus, kur gaudavo, mums perduodavo. Gyvenom
Minske, ne kareivinse, o atskirai maomgrupelm kambarliuose.

127
K e 11 o n d j t a m s u m a s

Taijus veiodavopo vis Baltarusij?

Veiodavo.
Oprie yd audymojus statydavo kokiuose miestuose?
Visuose. Main vaiavo daug, didesn miest pakeldavo batalion. Vaia
vom dengtom vokiei mainom. Niekas mums nesakydavo, kur vaiuojam.
Vietin policija jo per butus ir rinko ydus, var juos f aikt. Paskui skirsty
davo pagal sra, vokieiai sau pasilikdavo, kas reikalingas - gal gydytojas
koks, gal ininierius, o visus kitus varydavo duob. Duobsjau bdavo ikas
tos u miesto rib, ant lait.
Kiekjums yra tek matyt t audym?
Kad suskaiiuotjau nebegaliu. Apie destkgal. Turjompatys varyt i aikts
prie duobs, o pabaigoj audm. Grupelm imdavom i to masyvo moni ir
naikinom.
Arjie su daiktais buvo?
Ne, tiktai apsireng. Daikt i nam nedav imt. Rikiuotejuos varo, po keturis
mones. Kolona ilga pasidaro didesniame miestelyje. Tuomet dalis kareivi
jau stovi ant duobs kranto, o dalis atvaro juos prie duobs. Suvaro duob,
suguldo, ir mes juos iaudom.
audydavot gulinius?
Gulinius. Viena eil ieina, tada ant viraus lipa kita, tada vl kita.
emm neupildavot?
Ne. Paskui ant pabaigos tik chlorkalkm pildavo. Kas juos ukasdavo galuti
nai, neinau. Baigdavom audyti ir mes ivaiuodavom. Mums buvo iduota
vien tik rusiki autuvai ir rusiki audmenys. Tarp audmen buvo ir sprogs
tamosios kulipkos, ir deganios kulipkos. Bdavo, usidega drabuiai, vienus
varo, o ia jau dega drabuiai, toks tvaikus kvapas eina i deganio kno.
Bjauru. Negaliu jums paaikint, tai reikia matyt.

mones atvarydavo, irjie turjo ant t degani lavon atsigulti?

Taip. Guldavo, ir viskas. Eidavo bejokio pasiprieinimo. Kad sustot ant duo
bs kranto: neisiu... Nusirengdavo, lipdavo ir guldavo.

128
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

Kurion vieton reikdavo taikyti

Daugiausia krtin. Arba pakau. Bet bdavo sprogstamosios kulkos, tai
labai greit atsivoia pakauis mogaus.

Kiekper vien akcij nuaudavoti

A velnias j ino. Kiek atvaro, tiek nuauni. Nebaig neivaiuojam. Atgal i
tos grups jau nevea. Nieks nepranea, atvaro tkstant ar du, ar imt, ar
kiek. Eina kaip avinliai kokie, jokio pasiprieinimo.

Ovaikai?
Nedavosi vaikus maiukus, kitus vesdavosi. Visus naikinom.

Jei mama ar tvas laiko vaik ant rank, tai ar kartusujuogulasi duob?
Gulasi, ir vaik palei save, rank udeda ant vaiko.

Taijums reikia rinktis, auti tv ar auti vaik?

Tai pirma jau auni tv. Vaikas tai nieko nejauia. Apie save pagalvokit: kaip
jaustis tvui, kai palei j vaik nuauna? Ne i automato auni, vien kulk
tvui, paskui jau vaikui.

Kaijus pasisdavo t audym, tai kokiajs nuotaika buvo?

Neklauskit. Lieki mogus toks kaip automatas. Dirbi pats neinai k. Klaiku.
Vokieiai aud retai, daugiausiafotografuodavo...

Kaijs audt, argalvodavot, kodl itie ydai audomi?

A daugiau nieko nekaltinu, tik Diev, jeigu jis yra, kodl jis leidia udyti
nekaltus mones. Ir tada taip galvojau.
1988 m. balandis

A. Impuleviiaus bataliono karius komandiruotje maitino Stasys, virjas.

Stasys: Pradioj jie nesakydavo, kad vaiuoja audyti. operacijaswvaiuo
davo. Daugiausia savanoriai bdavo. Ne kiekvienas tok darb galjo daryti...
Jie, bdavo, kai ivaiuoja operacijas, tai gr sriubos neimdavo, tai daug
jos likdavo...

129
Kelion I tamsumas

Kodl neimdavo tos sriubos?

Tai bdavo jie ten pinig kienes prisikrov. Kortom loia, geria, baliavoja
kelias dienas.

Kaip ia bdavo su tais savanoriais?Ar vis laik tiepatys eidavo, ar vie

n kart vieni, kit kart kiti?
Tie, kur gobs buvo, mato, kad kiti parsinea ger daikt, pinig, tai kit kar
t praosi paimami operacij. Daug i karto nevaiuodavo. Katrie jau tokie
bailesni, tai tie nepraydavo, j ir neimdavo. O tie, kurie jau tokie azartui, tai
praydavosi.

Sakykit, o kaip sugyveno tie, kurie vaiuodavo tas operacijas ir kurie ne

vaiuodavo?
Tie, kurie vaiuodavo, tie patenkinti, kad gauna grobio. O tie, kurie nevaiuo
davo, tie to grobio ir nenori. Ir tie patenkinti, ir tie patenkinti...
1998 m.

Bataliono kasdienyb buvo nuolat nuvieiama Lietuvos spaudoje. tai k

ra 1942 m. patriotinis leidinys Karys4:
10 vai. Minsko katedroje buvo pamaldos. Pamaldas atlaik lietuvi batalion
Rytuose kapelionas . Ignataviius. Per pamaldas Minsko katedra aidjo
lietuvikom giesmm. Pamaldos buvo baigtos tautos himnu. [...]

Tsiant program, bataliono choras padainavo kelet lietuvik dain. Bata

liono kariai padeklamavo kelet savo sukurt ir kai kuri ms poet eilra
i. Paskui buvo suvaidintas Itn. Juodio paraytas vaizdelis,,Tvyns aidai.
Programa buvo baigta kupletais ,,Minsko dzinguliukai, kuriuose ukabino
bdingesnius lietuvi batalion gyvenimo nutikimus.*

Minsko dzinguliuk gyvenimas nebuvo saldus. Dauguma kari, stoj

batalion 1941 m. vasar, buvo pasiadj tarnauti 6 mnesius, o itarnavo
* Karys, 1942 m. kovo 14 d., Nr. 12. I: Masins udyns Lietuvoje, 1941-1944, p. 319-
320.

130
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

dvigubai. Niekas net neketino j ileisti namo, kur buvo palikti kiai, mo
nos, vaikai. kari praymus paleisti i tarnybos, nes itarnauta jau daugiau
kaip metai, vokieiai nereaguodavo.
Vienas i lietuvi savisaugos bataliono vad 1942 m. lapkrit ra vokiei
unugario srities vadui:
Kai 1941 m. gruodio mn. atvykome front, tai mes buvome apiply, be
markini, dalis be bat, bet kai skubiai reikjo vykdyti kautyni udavin,
mes patys pasiruom, nors pasilikusieji nuolatinj sargyboj liko nuogi (be
markini), 25 kareiviai visai basi, bet tarnybon ivykome. Visai be iemini
rb sulaukme 1942 m. sausio mnesio. Bet lietuvis, ir dideliam aliui esant,
savo pareigasfronte atliko. Tai visfaktai, kurie kalba u ideal turjim.*

Majoras Antanas Impuleviius, kurio vadovaujamas batalionas iud de

imtis tkstani moni savo alyje ir Baltarusijoje, pasitrauk Vakarus,
tapo Impulioniu. 1964 m. gavo JAV pilietyb ir buvo irinktas Filadelfijos
lietuvi bendruomens pirmininku. Lietuvoje nuteistas u aki. Mir JAV.

Rimantas Zizas. Lietuvos kariai savisaugos batalionuose. I: Lietuvos archyvai, t. 11,

1998, p. 62.
udikai mo g i k u veidu

Kas tokie buvo msikiai, vyrai, kurie

aud kitus vyrus, moteris, vaikus, se
nelius ir ligonius?
Viena i nedaugelio studij ia tema -
istoriks Rtos Puiyts straipsnis apie
Holokaust Jurbarko apskrityje.
Svarbiausia Rtos Puiyts mintis:
moni naikinimas buvo smo
ningas, t. y. nusikaltlis suvok, k jis
daro - udo moteris, motinai matant
trenkdamas med umua kdik-
Anot istoriks, nusikaltlius udyti ska
Ypatingojo brio narys Vladas Kliukas. tino ie ioriniai veiksniai:*
* Rta Puiyt. Masins udyns Lietuvos provincijoje. I: yd muziejus: almanachas.
Vilnius: Valstybinis Vilniaus Gaono yd muziejus, 2001, p. 175.
132
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

1. Prisitaikymasprie naujos valdios (kai kurie individai antiydikose ak

cijose dalyvavo nordami rodyti savo lojalum naujai valdiai, nes 1940-
1941 metais buvo per daug uols kuriant sovietin santvark Lietuvoje).
2. Politin situacija. Individas buvo apdovanojamas u parodyt iaurum
ir baudiamas u gailestingum (mirties bausm u yd gelbjim), be to,
vokieius irta kaip valstybingumo garant.
3. Laikinosios vyriausybs, visuomens lyderi, Banyios hierarch po
zicija.
4. Visuomens nuotaikospatyrus atvir sovietizacij ir trmimus. Pirmsias
udynes bandyta pateisinti - audomi yd vyrai, sovietiniai aktyvistai. Ta
iau ilgainiui visuomens nuotaikos m keistis, gyventojai buvo sukrsti,
atsirado paniekinamas odis ydaudys
5. Propaganda.
6. Paklusnumas sakymams, vidin pareiga. Naikinimo akcijos provincijoje
prasidjo tada, kai spauda m mirgte mirgti antisemitiniais ipuoliais.

Nusikaltlius galima skirti kelias kategorijas pagal udiko santyk su auka:

1. Suimamas, sumuamas, nuudomas pastamas asmuo - kaimynas, klass

draugas ar bendradarbis.
2. Nusikaltlis jauiasi nesmagiai
3. Auk likimas suvokiamas kaip neivengiamyb: anksiau ar vliau yd neliks.
4. Prie nuudant beatodairikai tyiojamasi.
5. Nusikaltlis nra tiesioginis udyni dalyvis. Jo naas grynai tarnybinis-
sudaryti auk sra su adresate, surasti tinkam naikinimui viet. i mo
ni kategorija daniausiai nejaut neapykantos ar prieikumo ydams.
6. Leidiama aukai pabgti ar kitaip pagelbstima. Taiau daniausiai tai da
roma asmenikai pastamam ydui ar u umokest.*

Istorikas Rimantas Zagreckas atliko unikal tyrim. Autorius pasitelk mo

dernius tarpdisciplininius metodus tirdamas Lietuvos ypatingojo archyvo*
* Ten pat, p. 199-200.

133
Kelion I tamsumas

baudiamj byl fondo mediag. LYAfonde su holokaustu susijusi as

men minima keletas tkstani, todl, negaldami tokios gausos i karto
aprpti, apsistojome ties istoriografijoje maiau tirtomis apskritimis: Bir,
Kdaini, Panevio, Rokikio ir Utenos. iose apskrityse pavyko nustatyti
205 su holokaustu susijusius ir i dalies u tai nuteistus asmenis. Visi jie yra
iose apskrityse 1941 m. Birelio sukilime veikusi sukilli bri, kurie v
liau buvo reorganizuoti pagalbins policijos brius, nariai*.
Analizuotos 205 asmen anketos ir autobiografijos duomenys, pateikti ir j
tardymo protokoluose, ir liudytoj parodymuose.
Ivados:
Visi [...] asmenys nuteisti u veiksmus, susijusius su yd udynmis, buvo
1941 m. birelio sukilime dalyvavusi ir dar neiformuot bri nariai arba
policijos pareignai.

Socialinis nuteistj statusas apytikriai atkartoja visos Lietuvos gyventoj so

cialin struktr (dauguma - kininkai, mauma - amatininkai, samdomieji
darbininkai, tarnautojai ir inteligentai).

Didiausia dalis nuteist holokausto dalyvi buvo emo isimokslinimo asme

nys - baig keturias ar maiau pradios mokyklos klasi arba visai nesimok.

Nuteisti holokausto dalyviai Nepriklausomoje Lietuvoje buvo apolitiki as

menys.**

Kodl ydus aud savisaugos batalion kariai?

Pasak istoriko Alfredo Rukno, pagrindinis veiksnys, skatins batalion
karius dalyvauti udynse, buvo pareigos jausmas. yd naikinimo akcijos
buvo vykdomos sakymo tvarka. Tie, kurie dalyvavo struktrose, vykd u
duotis i pareigos jausmo - paklusti sakymams ir juos vykdyti. Kari pa
* Rimantas Zagreckas. Holokausto dalyvio socialinis portretas. I: Genocidas ir rezistenci
ja, 2012, Nr. 1 (31) p. 63-64.
** Ten pat, p. 84.

134
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

reiga tapo ir dalyvavimas sakymo tvarka vykdant yd, kit asmen grupi
genocid. Tokia uduotis buvo kariams netikta, nes jie, stodami batalion,
neinojo, kad j pareiga taps karo nusikaltim vykdymas*.
Unikalus pokalbis su Alfredu Ruknu apie udynse dalyvavusi TDA ba
taliono kari motyvacij skelbtas 2012 m. portale Bernardinai.lt**. tai kele
tas svarbi interviu moment:

Pagal santyk su pareiga iskiriau tris Kauno savisaugos batalion kari elg
senos tipus: paprast, aktyvj ir nonkonformistin. Paprastas elgsenos tipas
yra labiau mechaninis, bejoki ypatingesni poymi. Jis buvo bdingas dau
gumai. sakymus jie vykd tik dl to, kad i j to buvo reikalaujama, ir ne
daugiau. Kiti, t. y. nedidel dalis kari, buvo labai aktyvs, eidavo audyti
savanoriais. Dalis aktyvij su aukomis elgdavosi iauriai. Manau, kad ak
tyviai atlikti pareig juos skatino malonumo pojtis, t. y. sadistinis pradas.
Nonkonformistai buvo tie kariai, kurie atsisakydavo paklusti sakymams ope
racij metu.

klausim, ar buvo galima atsisakyti audyti ir ar daug toki buvo, istorikas

atsako:
Nebuvo taip, kad kariai masikai bt atsisak audyti aukas, t. y. itisais
briais, kuopomis. Man pavyko rasti duomen apie vien kareiv, atsisakiu
s audyti ydus Kaune, Mickeviiaus slnyje, 1941 m. liepos mn. vykusios
vokiei surengtos operacijos metu. U tai jis buvo suaudytas. Taip pat yra
duomen, kad vienas kareivis atsisak audyti aukas 1941 m. liepos pradioje
Kauno VII forte vykusiose udynse. Lietuvi karininkas j dl to aprk ir
nusiunt eiti sargybos. Vienas Kauno Tautos darbo apsaugos bataliono kari
ninkas, udyni Kauno VIIforte dalyvis, prisimena, kad u atsisakym au

* Alfredas Ruknas. Kauno savisaugos batalion kari dalyvavimo yd ir kit asmen

grupi udynse vokiei okupacijos laikotarpiu (1941-1944) motyvai. I: Genocidas ir
rezistencija, p. 42.
** Savaits pokalbis. Alfredas Ruknas: Jie pakluso sakymui, o ne sinei. Bernardinai.lt,
2012 m. sausio 17 d.

135
Ke l i on I t a ms u ma s

dyti aukas vokieiai grasino suaudymu. Nors i vokiei puss ir buvo tokios
sankcijos grsm, daugelis karinink ir kareivi uoliai udynse dalyvavo ne
dl to. Kaip jau minjau, juos skatino tiek sakymas, tiek neapykanta. Pateik
siu pavyzd i Baltarusijos: 1941 m. spalio 10 d. 2-ojo PPT bataliono 2 kuopa
vykd Rudensko miesto yd geto kalini naikinimo operacij. Aukas atsisak
audyti apie 15 kari. 1941 m. spalio 14 d. to paties bataliono 3 kuopos kariai
aud Smilovii mieste gyvenusius ydus. Jie audymo darb vykd vangiai,
dalis kari atsisak tai daryti. Dl to audyti aukas vietoje 3-ios kuopos buvo
paskirti 1-os kuopos kariai. Reikia pabrti, kad kariai, kurie atsisak audyti
Rudenske ir Smiloviiuose, kit moni naikinimo operacij metu vis dlto
pakl ginkl prie niekuo jiems nenusikaltusias aukas. Galima buvo atsisa
kyti vien ar kit kart, taiau ne nuolatos. ini, kad atsisakiusiesiems buvo
skirtos bausms, nra. Greiiausiai jos nebuvo skirtos.

Kas buvo lietuviai, ud ydus?

Manau, kad lietuviai, tarnav batalionuose ir ud nekaltus mones, nebuvo
nei geresni, nei blogesni negu kiti j bendraamiai. Ne blogesni ir u dabarties
mones. Jei ne sovietin ir vokiei okupacijos, kariai, kurie tarnavo iuose ba
talionuose, bt veik t pat, k jie veik nepriklausomos Lietuvos laikotar
piu. Batalion karininkai bt tarnav Lietuvos ginkluotosiose pajgose, ku
rios kartu buvo irj darboviet. Jie bt skmingai kop karjeros laiptais, bt
mokjaunim, paaukt atlikti karoprievols, krato gynybos darbo. Atsargos
karininkai bt dirb Lietuvos policijos struktrose, kitose darbovietse. Kiti
kariai bt dirb samdomais darbininkais ems kyje, statybose, fabrikuose.
Vieni ij bt laikomi gerais, pavyzdingais, kiti - niekam tikusiais darbinin
kais. Dar kiti kariai bt Lietuvos ginkluotj pajg liktiniai puskarininkiai.
Tie kariai, kurie gyveno pasienyje su Vokietija, galimas dalykas, bt vertsi
skmingai kontrabanda. Daugelis kari bt aktyviai reiksi Lietuvos auli
sjungos veikloje. Vienas kitas karys, pasiymjs didesniu religingumu, grei
iausiai bt stojs kunig seminarij arba taps vienuoliu.

136
 IV. M s i k i a i . y d a u d i a i

ia istoriko valga galiau baigti bene lidniausi knygos skyri apie yd

audi motyvacij. Taiau turiu pacituoti garsaus psichoanalitiko ir filo
sofo Ericho Frommo odius, gerokai sustiprinaniais lietuvi istoriko
valgas. (Tai pirmas ir paskutinis kartas ioje knygoje, kai nusiengiu savo
principui - cituoti tik lietuvi ir (ar) tik Lietuvoje ileist autori darbus).
Ericho Frommo knyga vadinasi mogaus destruktyvumo anatomija. Pa
sak mokslininko, grups agresyvum danai lemia ie du motyvai:
Konformistin agresija. Tai agresyvs veiksmai, kurie atliekami ne todl,
kad agresori yra apms noras naikinti, o todl, kad jam tai daryti liepia
ma ir jis yra sitikins, jog tai jo pareiga. Paklusnumas laikomas dorybe,
nepaklusnumas - nuodme. Konformistin agresija yra gana paplitusi ir
reikalauja rimto dmesio. Pradedant paaugli gauja ir baigiant armijos ka
reiviais, daugyb destruktyvi veiksm atliekami todl, kad bijoma pasiro
dyti kitokiam, todl, kad paklstama sakymams.
Grupinis narcisizmas. Jis turi svarbias funkcijas. Pirmiausia jis skatina
grups solidarum bei bendrumo pojt ir taip leidia lengviau manipu
liuoti monmis. Antra: jis nepaprastai svarbus suteikiant grups nariams
pasitenkinimo jausm, ypa tiems, kurie turi nedaug kit prieasi di
diuotis savimi ir jaustis ko nors verti. Net jei esi pats nelaimingiausias,
skurdiausias, maiausiai gerbiamas grups narys, tavo nelaimingumo
bsen kompensuoja jausmas: A, realybje tebdamas sliekas, priklau
sydamas grupei tampu milinu. Grupinio narcisizmo laipsnis tuo auk
tesnis, kuo maiau mogus yra patenkintas savo gyvenimu. Tie socialiniai
sluoksniai, kurie diaugiasi gyvenimu, yra ne tokie fanatiki nei tie, kurie
kenia nepriteklius ir kuri gyvenimas yra visikai monotonikas.*

4 Erich Fromm. The Anatomy of Human Destructiveness. London: Penguin books, 1977,
p. 278-280 ir 275-276.
V. Lietuva praturtjo

Naci okupacijos metais Lietuvoje buvo nuudyta apie 200 000 yd.
200 000 - tai 50 000 eim. Liko j namai, j em, gyvuliai, baldai, bran
genybs, pinigai. Liko j mons, parduotuvs, vaistins, ligonins, ueigos,
mokyklos, sinagogos, bibliotekos su visu ten esaniu vertingu turtu ir in
ventoriumi.
Kur visa tai pasidjo? Kas praturtjo? Ar tik vokieiai, kurie liep visas ver
tybes atiduoti reicho inion? Ar tik tie, kurie aud, o paskui lupo auksinius
dantis ir dalijosi drabuius?
O gal ir ms valstyb, ms Lietuvos staigos ir netgi paprasti lietuviai,
pavyzdiui, mano ir js seneliai, gav pigiau nusipirkti bei t geresnio
miesteli valdios surengtuose aukcionuose?
Kas ino...
1941-ieji. Policijos departamento virininkas Vytautas Reivytis svarsto, kad
likviduojant yd turt bt galima visiems laikams isprsti policijos ir jos
darbuotoj aprpinimo patalpomis ir butais klausim*.

* Valentinas Brandiauskas. yd turtas ir kultros vertybs. I: Holokaustas Lietuvoje

1941-1944 m., p. 478.
 V. L i e t u v a p r a t u r t j o

f iauli miesto ir apskrities virininko Jono Noreikos ratas Nr. 1875

Iii 1941 m. rugsjo mn. 10 d.
p Nurodymai likviduoti yd ir pabgusi komunist kilnojamj
Ji! turt
I
I Itrauka:
i!;1. I surinkto turto reikia palikti ir toliau saugoti iki atskiro mano
%
j nurodymo liuksusinius baldus, mediagas ritiniuose ir nevartotus
ji, baltinius. io turto sraus pristatyti man.
S 2. Kitu tinkamu turtu aprpinti savo turimas staigas, kaip tai
| mokyklas, valsius, patusyprieglaudas, ligonines ir t. t. Taiau ne
i4
1 maiau kaip 2A to tinkamo turto palikti saugoti iki atskiro mano
nurodymo*

Jono Noreikos rpestingumas ir jo partizanin veikla aminti daugelyje

Lietuvos viet - memorialins lentos, gatvi ir mokykl pavadinimai. am
inta ir ant Ypatingojo archyvo sienos. Kitapus sienos, tik u keli metr
nuo rao, pagerbianio Lietuvos didvyr Jon Noreik - LYAskaitykla, ku
rioje - ydus audiusij bylos, taip pat ir i iauli... Noreikos nurodymu
ydai buvo varomi iauli get.
Grkime prie turto. inoma, kad dalis nuudytj turto nepasiekdavo san
dli - buvo igrobstoma vietos gyventoj dar iki aukcion. Policininkai
grobst turt darydami kratas yd namuose. Turto plimas vyksta dienos
metu ir tuo kompromituojamas*policijos vardas, - skundsi pareignai Vil
niaus policijos vadams.*
**
Pasibaigus aukcionams, iek tiek turto likdavo, tad, pavyzdiui, Rokikio
yd turto likvidavimo komisija sandlininkui perdav nerealizuot turt.

4 LCVA, f. R-1099, ap.l, b. 1,1. 239.

** Valentinas Brandiauskas. Lietuvos yd turto likimas Antrojo pasaulinio karo metais.
I: Holokaustas Lietuvoje 1941-1944 m., p. 484.

139
Kelion I tamsumas

Tarp likusi daikt - indai, puodai, kibirai, sukneli ir bliuskui vairi -

2399, rankluosi - 1661, staltiesi - 894, moterik markini - 837. Tuo
tarpu radijo imtuvai, telefonai, laikrodiai, patefonai skaiiuojami vienetais.*

Kai kurios staigos yd turto gavo nemokamai: tarp praturtjusi - prie

glaudos, pradios mokyklos, girininkijos, vietos savivaldybs. Medicinos
ranga atiteko ambulatorijoms ir ligoninms.
Gyvenimas pagerjo.
Daugum yd ki perm fiziniai asmenys, kuri absoliuti dauguma
buvo lietuviai.**
Viso likusio yd turto registravim, prieir ir paskirstym (pardavim)
turjo organizuoti vietos administracija: viraiiai, seninai, policija ir kiti
pareignai. Rokikio komendantas skundsi, es dl didelio pirkj antpl
dio pardavimo vietoje buvo nemanoma palaikyti tinkam tvark***.
K yd turto grobstytojams, pirkjams, gavjams sak didysis moralinis
autoritetas - Katalik banyia?
Lietuvos katalik banyios poir pasisavint yd turt i dalies atsklei
dia referatai, 1942 m. skaityti kunig konferencijose. Praneimuose vyrauja
nuomon, kad jei turt pasisavino neturtingas parapijietis, ir tik btiniau
sioms savo reikmms, tai tas turtas gals likti jo inioje. Taiau jei mogus
pam daugiau nei pajgus suvartoti, tai turs grinti: geriausia - Banyiai,
taiau gals suelpti ir vargus ar skirti labdarai. Ilyga taikoma tik nesaikingai
yd turto prisigrobusiems buvusiems partizanams, tpusiems jais dl kilni
tiksl: jiems restitucija neprivaloma, nes karo pradioje jie rizikavo net gyvy
be. sigytas yd turtas es atpildas u buvusi rizik.****

* Ten pat, p. 480.

** Ten pat, p. 475.
*** Ten pat, p. 480.
**** Valentinas Brandiauskas. yd nuosavybs bei turto konfiskavimas ir naikinimas Lie
tuvoje Antrojo pasaulinio karo metais. I: Holokaustas Lietuvoje 1941-1944 m., p. 501.

140
 V. L i e t u v a p r a t u r l j o

Sauliaus Berinio interviu su Regina Prudnikov i Vaingtono Holokausto

muziejaus fond, Jeffo ir Toby Herr kolekcijos.
Daug lietuvi, kurie buvo biedni, pas ydus tarnavo. ydai buvo gailestingi
mons. A irgi tarnavau, bet paskui ijau, bijojau... nes buvau raudona la
bai, stambi, o, sak, ydai be krikioni kraujo negyvena, /cai vents bnay
turi nors lael kraujo paragaut.

Kai vokieiai ujo, ydai neturjo teiss niek. Lietuviai krautuves pl,
ne visk... Visko buvo prisine, ir a parsineiau.
Kjs parsinete?
Mediagos parsineiau i yd krautuvs ir bat, bet batai nevienodi buvo.
Opaskui ydus var i nam ir ant aikts. Su autuvais. Ir apsupo. Suvar
eiles. Visi var, nes vis pra eit, sak, turto duos, namus, butus. Paskui daug
kas ia ant yd turto gyveno.

Paskui prie Lipks restorano buvo varytyns, pirko, drask, ve... Lipks res
toranas buvo prikrautas drabui, kur arkliais suve. Per langus mt kal-
dras, padukas, patalus, tai mons grieb, kas k pagavo, o Jzus, kas ia
darsi...

Kas mt?
Tie, kur dalyvavo audyme. Tie ir mt. Geresnius daiktus, baldus tai sau pa
siliko.

Tai kai ujot, matt tuos baldus?

inau, kad jie nieko neturjo, ubagai buvo, o paskui kai ujau, iriu, pal
tai karakuliniai... pusbrolio mona apsivilko. Bat buvo pilnas koridorius. A
vienus bordavus zominius batelius pamiau, tai atsivijo ir atm. Sak, ia
mano. Sakau - ne tavo, bet yd.

Ten turbt ir auksini ied buvo...

Buvo... juos gi nuogus ireng, kurie bagotesni buvo. Dantis iiminjo... Tai a
vien dant nusipirkau.

141
Kelion j tamsumas

Nusipirkot dant?Buvogalima dant nusipirkt?

Taip, taip, auksin. Nebrangiai mokjau. Kaip ujo rusai, tai pas toki mote
rik nusipirkau.

Tai kur tas dantis dabar?

iia (pirtu rodo auksin dant burnoje). Ilydino ir padar man dant. Tos
moters vyras ydus aud, tai pardav man su visa karnka.

Tai pirkot karnk su visu daniu?

Taip, su daniu.

Tai, vadinasi, irjs i ydpasipelnt?

Kaip tai pasipelniau? A gi pirkau t dant.
1998 m. balandis
VI. Msikiai. Gelbtojai

Pastu tik kelet naci okupacijos metais nuo mirties igelbt yd: teatra
lus Iren Veisait, Mark Petuchausk ir Kam Gink. Gelbtoj nepastu
n vieno. Taip maniau tol, kol syk uklydusi yd bendruomen foj pa
maiau stend apie gydytoj Petr Baubl. Ar ir Baublys buvo ydas? Nei
nojau... Ne, atsak man vienas i bendruomens nari. Jis Pasaulio teisuolis,
gelbjs ydus nuo mirties.
Petras Baublys - ir mano gelbtojas.
Bdama madaug trylikos, kokius metus kankinau save ir tvus, bet niekas
negaljo nustatyti ligos. Tikrino visi manomi gydytojai, dar daugyb ty
rim, bet temperatra pakildavo kas vakar ir nuolat kamavo nepaaikina
mas nuovargis. Paauglyst ar vis dlto liga? Gal gale kakas tvams patar
kreiptis daktar Petr Baubl. Jis prim mus su tiu savo name Vilniuje
ilo gatvje. Utrukome gal valand. Daktaras pamat tai, ko mano plaui
nuotraukoje nemat kiti - beprasidedani diov. Liep tuoj pat traukti
mane lauk i mokyklos pusmeiui, veti sanatorij gydytis, ryti vaistus ir
kvpuoti puyn oru. Daktaro Baublio dka tvai nupirko man un, kad
puynuose biau kuo daugiau.
Pasveikau. Baigiau mokykl, 1973-iaisiais stojau Maskvos teatro institut
ir t met gruodio mnes grau namo Vilni. Atgal turjau skristi gruo
143
dio 16 dien. Turjau biliet, bet grinau, nes nebuvo paskait ir galjau
pasilikti dar kelias dienas. Tuo lktuvu Maskv tdien iskrido geriausi
Lietuvos pediatrai. Ivakarse jie buvo Panevyje, konferencijoje, o po jos
Juozo Miltinio teatre irjo spektakl Mirties okis. Maskv iskrido
ir Petras Baublys, tuomet jam buvo 59-eri. Lktuvas Tu-124 suduo prie
Minsko. Petras Baublys uvo. uvo visi gydytojai, visi lktuvo keleiviai. A
likau gyva.
1977 m. Petras Baublys buvo pripaintas Pasaulio teisuoliu.
Kiek vaik karo metais igelbjo nuo mirties daktaras Petras Baublys? Ne
vien deimt... Gal jo igelbti ir lietuvi eimas atiduoti yd vaikai ne
ino savo akn, neino, kad daktaro suleista ir kelioms valandoms juos
umigdiusi liuminalio injekcija buvo pirmas j ingsnis i mirties zonos?
Dvejus metus, nuo 1942-j iki 1944-j, jis dirbo Kauno kdiki nam
Lopelis direktoriumi. Jie buvo Vilijampolje, prie pat yd geto ribos.

Pasakoja ydait Rut, daktaro Baublio priglausta kaip Irena Baltaduonyt:

I geto mane ine 17 met yd mergait, kuri buvo nepanai yd. Su
gyd. Baubliu buvo sutarta, kad mane paliks prijo Lopelioankst rytmet.
A buvau vaistais umigdyta, ir ankst iemos rytmet mane ive ant rogui
kaip ryul drabui. Pasisek, kad vokieiai nepatikrino, nes kitu atveju b
tume abi uvusios. Tame ryulyje buvo dtas uraytas netikras mano vardas
bei pavard, su kuriais a ir augau gyd. Baublio vadovaujamame Lopelyje.*

Vieno vaiko istorija ypa keista:

Vienas policininkas rado mergyt ir atne pas daktar Baubl lopel su
tokiais odiais: A turiu sn, bet neturiu dukters. Ir a noriu it gra
kdik auginti. Dr. Baublys pagalvojo, kad tai bus geriausia ieitis, nes pas

* Gyvyb ir duon neanios rankos. 4 knyga. Vilnius: Valstybinis Vilniaus Gaono yd

muziejus, 2009, p. 198.

144
 VI. Msikiai. Gelbtojai

policininke} ji bus saugi... I ryto mergaitei dav saldain, ji tar keke, taip
yd vaikai vadino saldainius, nuo odio zukerke.Kadangi tas lietuvis po
licininkas buvo iaugs tarp yd, jis suprato, kad tai igeto ineta mergait,
ir todl i karto atnej atgalprie geto vart*

Pasakoja Lopelyje dirbusi medicinos sesuo:

Atneti vaikai buvo nukerpami, j galvyts itepamos kalio permanganatu.
Gestapas tikrinti lopelio ateidavo du tris kartus per savait giliai nakt.**

Gestapui suinojus, kad lopelyje prie geto smarkiai auga pamestinuk skai
ius, personalui buvo udrausta nakiai rakinti duris. Lopelis turjo bti
atviras vis par, kad bt galima j tikrinti.

* Ten pat, p. 200.

** Ten pat, p. 204.
145
 1944 m. kov per vadinamj Vaik akcij Kauno gete i motin glbi
buvo plte iplti vaikai. Tkart koncentracijos stovyklas iveta 1300 be
jgi moni - vaik ir seneli. J lauk Auvico ir Dachau duj kameros.

Vilniaus Gaono yd muziejus 2002 m. ileido knyg - ydus gelbjusi Lie

tuvos moni sra. Jame 2559 pavards.
Po 10 met Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras pa
reng sra moni, galimai dalyvavusi Holokauste, ir paskelb j centro
interneto puslapyje. Tame srae - 2055 pavards.
Taigi gelbtoj Lietuvoje buvo daugiau. Oficialu.
Genocido centro sudarytas sraas 2012 m. buvo perduotas Lietuvos Res
publikos Vyriausybei. Tiek ini. Matyt, ms Vyriausyb nuosekliai laikosi
tos paios pozicijos, kuri paprastais odiais isak istorikas Nerijus epe
tys: Tie, kas dalyvavo Lietuvoje iudant ms ydus - daugiausia lietuviai.
Ir k?
VII. vilgsnis I dabar.
Interviu su Istoriku

Saulius Suiedlis - istorikas, Pensilvanijos (JAV) Milersvilio universiteto

profesorius emeritas, Tarptautins komisijos naci ir sovietins okupacijos
reim nusikaltimams tirti narys, knyg ir publikacij apie Holokaust au
torius.

Arjums yra tekgirdti apiegalimai prie Holokaustoprisidjusi asmen

sura, kur Vyriausybs pavedimu sudar Genocido ir rezistencijos tyri
mo centras?
Ne, neteko girdti. Btinai pasidomsiu.
Kiek, js turimomis iniomis, msiki, lietuvi, dalyvavo Holokauste
naci okupacijos metais?
Lietuvoje vokiei, tiesiogiai dalyvavusi yd udynse, buvo maiausiai
keli imtai (vairi saugumo staig ir vermachto darbuotojai). Vietiniai,
daugiausia etniniai lietuviai, sudar kur kas didesn skaii: tiesiogiai ud
bent keletas tkstani ir tai prietarauja mitui apie ydaudius kaip sau
jel padugni. Tai daug ar maai? klausim band sprsti istorikas Solo-
monas Atamukas, bet, jo teigimu, kaltinink skaii tiksliai nustatyti trukdo
kaltumo laipsnio apibrties problema. Vis dlto reikia manyti, kad jo pa
teikta ivada yra logikai priimtina: Visame yd persekiojimo, pogrom,
apiplimo, suvarymo getus, j apsaugos, tolesnio sutelkimo, varymo-vei-
mo ir audymo procese dalyvavo tkstaniai vietos moni.
147
Kelion j tamsumas

Kas, js manymu, buvopatys udikai ir kodljie ud?

esmin klausim band atsakyti Christophas Browningas monografijoje
Paprasti vyrai (Ordinary Men). Autorius tyr vieno tipiko vokiei polici
nio bataliono veikl Lenkijoje. is i vyresnio amiaus rezervo kari sudary
tas dalinys (apie 500 vyr) iud arba itrm mirties stovyklas madaug
83 000 yd. Pasak Browningo, batalionas dalyvavo udynse daugiausia
i paklusnumo virininkams, taip pat jausdami psichologin bendraygi
spaudim. Browningas mano, kad antisemitizmas, neapykanta aukoms, na
cistin ideologija buvo ne taip svarbu. Paklusnumas biurokratiniam mecha
nizmui, vad sakymui ir itikimyb bendraygiams suvaidino pagrindin
vaidmen paveriant paprastus vyrus udikais. Sadist, sitikinusi nacis
t buvo mauma.
Kiek svarbus Holokaustui buvo lietuvi antisemitizmas?
Antisemitizmas Lietuvoje po bolevik okupacijos buvo labai svarbus veiks
nys. Iki tol antisemitizmo apraik buvo, taiau masinio smurto - tikrai ne.
Antanas Smetona nebuvo antisemitas ir yd atvilgiu jo politika buvo nuo
saiki. Taiau po soviet okupacijos 1940 m. sivyravo sitikinimas, kad ydai
idav Lietuv, nes jie es pasitiko bolevikus su glmis. Taip pat buvo tiki
ma, kad enkavedistai daugiausia ydai, nors i ties dauguma j rusai, nors,
inoma, buvo ir lietuvi, ir yd. Lietuviai man, jog ydai nenukentjo nuo
soviet, nors faktai rodo, kad soviet okupantai emes ir kit turt atm
tiek i yd, tiek i lietuvi. Kartu su lietuviais 1941 m. birel buvo itremta
nemaai Lietuvos yd.
Koks Lietuvos laikinosios vyriausybs vaidmuo Holokauste?
Ne per seniausiai ia tema teko kalbtis su vienu ymiu politiku. Jis teig,
kad laikinosios vyriausybs lojalumas naciams buvo strategijos dalis sie
kiant Lietuvos nepriklausomybs, kad neturtume visko vertinti i dabar
ties iminties bokto ir kaltinti to meto Lietuvos vad, kurie dar visk dl
Lietuvos. Tuometins vyriausybs nariai patys bijojo represij, baiminosi,
kad vokieiai juos suims. Vis dlto esu sitikins: jeigu jau skelbi atkrs
nepriklausom Lietuv ir savo retorikoje imiesi moralins atsakomybs u
j, reikia atitinkamai ir elgtis. Vyriausybs nutarimai, diskriminuojantys y
148
 VII. v i l g s n i s I d a b a r . I n t e r v i u su I s t o r i k u

dus, prietaravo nepriklausomos Lietuvos priimtai 1938 met Konstitucijai,

kuri skelb, kad visi pilieiai yra lygs. Jei LLVskelb atkurianti t Lietuv,
kuri buvo iki 1940 m. birelio - vadinasi, ir tos Lietuvos Konstitucija turjo
galioti. Jeigu buvo manoma kitaip, priimant ydus diskriminuojanius nu
tarimus, reikjo keisti ir Lietuvos Konstitucij.
Man rodos, kad LLV tiesiog nesuprato nacizmo sukelto genocido esms,
man, kad nacionalsocialistai - tai tie patys vokiei patriotai, gal kiek kra
tutiniai ar kitos spalvos. O perspjim Lietuvoje bta. Dar 1933 m. inomas
tautinink veikjas Valentinas Gustainis ra apie pavojus, kurie, Hitleriui
atjus valdi, gresia Vokietijai. O dl vertinimo i i dien iminties
bokto... Soviet kolaborantus juk vertiname i i dien pozicij ir smer
kiame tuos, kurie ve Lietuvon Stalino saul. Taigi iuo atveju reikt bti
nuosekliems.
1941 m. laikinoji vyriausyb buvo sutrikusi. inoma, vokiei kariuomen
ivadavo Lietuv i bolevikinio jungo. Taiau naci politika jau buvo aki
vaizdi i j veiksm Lenkijoje ir pirmj ingsni Lietuvoje. Hitlerio karas
Vakar Europoje nebuvo naikinamasis. Tarkim, fiureris gerb Anglij ir lai
k j lygiaverte Vokietijai. Taiau Hitlerio planuose Ryt Europai buvo skir
tas visai kitas likimas. Tai buvo tikras naikinamasis karas. Hitlerio aplinkos
mons buvo perj Pirmj pasaulin kar ir inojo, kodl jis buvo pralai
mtas: dl nepritekli ir bado. Pradjus nauj kar Europoje, buvo nutarta,
kad Vokietijos kariuomen jokiomis aplinkybms nepristigs maisto - juo
vokieius aprpins Ryt Europa. Tam reikjo smarkiai sumainti ten gyve
nani moni skaii. Pirmiausia inaikinti Ryt Europos ydus, o paskui,
matyt, bt imtasi kit sprendim.
Lietuvos laikinoji vyriausyb vokieiams atjus nevald situacijos, nevald
netgi kariuomens. Praktikai buvo beyaldyst. Taigi LLV nei organizavo
yd udyni, nei joms pritar. Nuo 1941 m. liepos pabaigos vokieiai pa
tys m valdyti Lietuv, pasitelkdami vadinamuosius tarjus - tikruosius
kolaborantus, taip pat LLVatkurt administracij, vietin policij. 1941 m.
rugpjtis, rugsjis, spalis - kruviniausias Lietuvos istorijos puslapis, kai per

149
Kelion j tamsumas

labai trump laik buvo iudyta labai daug moni, absoliuti dauguma Lie
tuvos yd. Generalinis tarjas Petras Kubilinas bt buvs sjunginink
grietai nuteistas u tai, k padar Lietuvoje valdant naciams.
Kokia kit Europos valstybi patirtis - ar kampavyko rimiau pasiprie
inti naci vykdomam yd genocidui?
Lietuvoje vokiei okupacijos metais buvo iudyta 90-95 procentai yd.
Tuo tarpu Danijoje 90 procent yd isigelbjo. 1943 m. vokieiams pa
naikinus Danijos protektorat ir vedus okupacin reim, dan antinacin
rezistencija suorganizavo madaug 7000 bendrapiliei yd perklim
vedij, taip itraukdama 90 procent krato yd i mirties nasr. 1999 m.
Vaingtone buvo surengta spdinga Vilniaus geto teatro plakat ekspozici
ja. Jos atidaryme kalbjo JAVAtstov Rm narys Tomas Lantosas, kils i
Vengrijos. Jaunystje jis patyr Holokaust, bet igyveno inomo ved di
plomato Raoulio Wallenbergo dka. Savo kalboje Lantosas danus paminjo
kaip pavyzd Lietuvai, nesugebjusiai apsaugoti savo bendrapiliei. Pasak
Lantoso, danai net isaugojo vedij pasitraukusi kaimyn yd uniu
kus - po karo grino juos eimininkams nupraustus ir suukuotus. Taiau
akivaizdu, kad Danijos atvejis iskirtinis, ten vokiei okupacija, palyginti
su, tarkim, Lenkija, buvo, galima sakyti, velni.
Vengrijoje ir Rumunijoje, kur tarpukariu vyravo masiniai faistiniai judji
mai, koki Lietuvoje nebuvo, yd, igyvenusi Holokaust, nuoimtis daug
didesnis (Rumunijoje isigelbjo pus krato yd). Pranczija neteko ma
daug ketvirtadalio piliei yd, o i Olandijos iveta ir sunaikinta beveik
trys ketvirtadaliai yd bendruomens. Itin pamokantis Vengrijos atvejis.
Iki 1944 m. pavasario krate dar gyveno madaug 800 000 yd. Karo me
tais daugelis j patyr represijas ir persekiojimus, dalis uvo, taiau Ven
grijos vadovas admirolas Miklosas Horthy atsispyr Berlyno reikalavimams
atiduoti ydus miriai. Daugumos Vengrijos yd naikinimo pradia siejasi
su 1944 m. kovo vokiei invazija ir provokikos marionetins vyriausybs
vedimu. Reichui praktikai gavus krate vykdomj valdi, Adolfo Eich-
manno tabas inicijavo masin Vengrijos yd deportacij mirties stovy
klas.
150
 VII. v i l g s n i s I d a b a r . I n t e r v i u su i s t o r i k u

Sakyiau, perasi ivada, kad maiausia galimybi isigelbti buvo ten, kur
vokieiai ved tiesiogin okupacin valdi ir trauk vietines administraci
nes struktras kolaboravim. Anksiau minti pavyzdiai rodo, kad vieti
niai kolaborantai ir gyventoj antisemitizmas lengvino Berlyno planuotoj
darb.
Koks Katalik banyios vaidmuo Holokauste?Juknet mirties batalionuo
se buvo kapelion irjie iridavo udik nuodmes, tiesa?
Kaip institucija, turinti milinik moralin autoritet, Katalik banyia
Lietuvoje vieai nepasmerk yd genocido. Metropolito Juozapo Jono
Skvirecko poiris situacij buvo, galima sakyti, dviprasmikas: pavyz
diui, i dienoraio matyti, kad Skvireckas baisjosi Kaune vykstaniais
pogromais ir net msi ygi situacijai paveikti. Kita vertus, skait ir teigia
mai vertino kai kuriuos Hitlerio ratus... Vyskupas Vincentas Brizgys vieai
sveikino Lietuv ivadavusius nacius, bet pritar vienuoli pastangoms
padti gete kalintiems ydams. Kai kurie kunigai gelbjo ydus, i sakykl
smerk udikus. Taiau tai buvo atskiri atvejai. Archyve yra iliks Teli
vyskupo Justino Staugaiio 1941 m. liepos 10 d. apatalikasis ratas para
pijoms, kuriame jis ragina nekeryti, nesmurtauti ir neskriausti svetim
j, net jiems padti, aikiai turdamas omenyje ydus. Tai stiprus tekstas.
Deja, kiek inau, tai vienintelis dokumentuotas tokio pobdio hierarch
ratas. 1941 m. rugsj buvs LLVvadovas Juozas Brazaitis-Ambrazeviius
lanksi pas Skvireck ir ragino dvasinink prisidti prie vieo pareikimo,
skelbianio lietuvi tautos atsiribojim nuo udyni, kurios jau buvo ga-
vusios masin pobd. Bet metropolitas atsisak ir i to ketinimo nieko
neijo.
Mus, lietuvius, ydai kaltina, kad garbiname karo nusikaltlius, statyda
mi jiems paminklus ir suteikdami gatvms j vardus. Bet juk tai tiesa...
Nekalbkime apie LAFir laikinosios vyriausybs vadovus, betjuk yra y
dus tiesiogiai naikinusimonipaminkl. YraJuozo Barzdospaminklas,
Jono Noreikos mokykla, udiko, Antano Smetonos snno Juozo Krikta-
ponio aikt irpaminklasjoje...

151
 e Ii o n 6 I t a m s u m a s

Tai didel problema. Sakykim, Kriktaponis, kurio vardu pavadinta aikt

Ukmergje. Taip, jis buvo partizanas, bet juk prie tai, naci okupacijos me
tais, jis tikrai susikompromitavo. Vis dlto toki atvej nra labai daug. Vi
sas tas partizan pagerbimo vajus vyko nepriklausomybs pradioje visikai
nesuvokiant kai kuri dalyk. Sjdis, nepriklausomybs euforija, visuotin
partizan reabilitacija, o ia kakas pradeda kabintis dl j veiklos naci
okupacijos metais. Kiekvienas partizanas buvo laikomas didvyriu. Tai buvo
automatiko reagavimo psichologija: kiekvienas, kuris buvo blogas rusams,
yra geras dabartinei Lietuvai. Atgavus nepriklausomyb eiti KGB archyvus
nebuvo daug noro.
Kai buvo perimti KGB archyvai ir juos saugojo Sjdio mons, a buvau
syk nujs pas juos su istoriku Valentinu Brandiausku. Tie saugotojai mus
pasitiko pikti, tars, jie nesuprato, ko mes ia iekome. Beje, vien kart
mane pakviet prezidentas Valdas Adamkus ir klaus, ar teikti ordin vie
nam represuotam partizanui. Atsakiau, kad reikia pairti, k jis dar, k
dar bet kuris kitas soviet represuotas mogus, dabar pristatomas apdova
nojimui. Tikrai ne visi rezistentai buvo venti. Aiku, politinis spaudimas
yra didelis. Ne tik ia, ir ieivijoje visko bta. Karo nusikaltlis Antanas Im-
puleviius Filadelfijoje buvo irinktas lietuvi bendruomens pirmininku -
jis visiems tiesiog sak, kad tarnavo vokiei kariuomenje, ir niekam joki
tarim nekilo.
Kaip manote, ar mes kada nors idrsime atvirai pavelgti savo istorij?
Ir Lietuvoje, ir ieivijoje kai kuri moni galvose vis dar siaknij septyni
pagrindiniai stereotipai:
1. Lietuvi dalyvavimas yd udynse buvo suprantamas atsakas yd da
lyvavim naikinant lietuvius.
2. Lietuvos ydai bent i dalies nusipeln savo likimo, nes sudar lietuvius i
naudojusi udar visuomen nepriklausomybs laikais ir ypa nusikalto
lietuvi tautai pirmuoju sovietmeiu, kai ydai jo ivien su komunistais,
o tarp ivetj yd nebuvo.
3. Vokiei okupacijos metais daugelis lietuvi gelbjo ydus.

152
 VII. v i l g s n i s I d a b a r . I n t e r v i u su I s t o r i k u

4. Vis yd genocid vykd naciai, kartais persivilk lietuvikomis unifor

momis, o jiems padjo gal saujel tautos atplai ir buvusi komunist,
norjusi atpirkti savo kaltes.
5. Uuominos Vakar spaudoje apie lietuvius esesininkus yra meitas, nes
visi inome, kad lietuviai, kitaip nei latviai ir estai, rytingai atsisak kurti
SSlegion.
6. Kaltinimai pavieniams asmenims, ypa patriotinje veikloje pasiymju
siems veikjams, yra politinis okupanto manevras, pagrstas falsifikuotais
KGB dokumentais.
7. Vakar iniasklaida yra kontroliuojama yd, kurie vis dmes nukreipia
naci vykdyt genocid, ignoruodami daug platesnio masto komunist
nusikaltimus.
Kol vyraus ie, kad ir i dalies istorijos faktais pagrsti stereotipai, sunku
bus blaiviai vertinti pat kruviniausi Lietuvos istorijos puslap. Mes vis dar
esame um gynybin pozicij. Bdami toje situacijai neadekvaioje po
zicijoje, mes neretai pereiname kontrpuolim: o k js darte? Visuomet
maniau: jeigu pats save sugebi kritikai vertinti, kitas nebegali tavs kaltinti,
tarsi imui jam i rank ginkl. Ateis laikas, kai vis vien tursime atvirai
pasakyti patys sau, kokia buvo ms istorija ir kas joje buvo negerai.
Pi r mos d a l i e s Post s c r ip t u m

Svarbiausias klausimas, kur sau ikliau knygos pradioje perskaiiusi 10

klass istorijos vadovlio skyri apie Holokaust: kas yra kaltininkai?
Lietuvos valdia? Saujel padugni? Tkstaniai lietuvi?
Istorikas Saulius Suiedlis sako: ne maiau kaip keli tkstaniai.
Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro sudarytame ga
limai prisidjusi prie Holokausto srae, tegu ir slaptame - 2055 pavards.
ydaudio socialinio portreto autorius Rimantas Zagreckas rao, kad Ypa
tingajame archyve yra keli tkstaniai su Holokaustu susijusi asmen byl.
Istoriko Arno Bubnio duomenimis, vokiei okupacijos metais savisaugos
batalionuose tarnavo apie 12 000-13 000 kari. Bent 10batalion vienaip ar
kitaip prisidjo prie Holokausto. Taigi udiusij buvo kokie 5000-6000?
Alfonso Eidinto teigimu, reichui tarnavo apie 20 savisaugos batalion.

154
 VII. v i l g s n i s I d a b a r . I n t e r v i u su I s t o r i k u

Istorikas Liudas Truska vardija madaug 10 000 Holokausto dalyvi.

Holokaustas Lietuvoje susidjo i dviej dali, dviej nusikaltim. Pirmasis
buvo yd izoliavimas, sutelkiant juos laikinsias stovyklas, sudarant sly
gas antrajam - masiniam naikinimui.
Vieni dirbo 1941 Birelio sukilimo metu ir po jo atsikrusiose vairaus lygio
lietuvi valdios staigose. Kiti buvo lietuvik ginkluot struktr - lie
tuvi pagalbins policijos, Tautos darbo apsaugos, pagalbins policijos (bal
taraii) bri nariai, daniausiai pavalds lietuvi vieosios policijos nuo
vad virininkams. Treti tarnavo savisaugos batalionuose. Lietuvoje buvo
suformuoti 26 savisaugos batalionai, kuriuose tarnavo 12 000-13 000 kari. *

Izraelio istorik skaiiavimais, be naciams pavaldi karini struktr,

kiekviename valsiuje buvo keliasdeimt asmen, kuriems teko bendradar
biauti su okupacine valdia ir prisidti prie yd izoliavimo ir udymo. J
teigimu, skaiiuojant visus tiesioginius ir netiesioginius Holokausto daly
vius, bendras j skaiius Lietuvoje siekt 23 000.
Tiesa galbt yra madaug per vidur. Tarp 10 000 ir 20 000. Mano kalbinti
istorikai mano, kad nustatyti bent apytikr Holokausto dalyvi skaii bt
manoma, jeigu penki istorikai atsidt tik iam darbui bent penkerius me
tus, tirdami deimtis tkstani Ypatingajame archyve esani baudiamj
byl, taip pat Izraelio, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos ir Vokietijos archyv
mediag.
Toki tyrim Lietuvos istorikaips per 25 nepriklausomybs metus niekas
taip ir neusak. Taigi tikriausiai Holokausto dalyvi skaiiaus Lietuvoje
niekada taip ir nesuinosime. Taiau visada inosime, kad j buvo per daug.

* Alfredas Ruknas. Lietuvos gyventoj stojimo Kauno savisaugos batalionus 1941 m.

vasar ir ruden motyvai. I: Genocidas ir rezistencijay2012, Nr. 2 (32), p. 40.

155
Kelion I tamsumas

audymo akimirka.
ANTRA DALI S
KELI ON SU PRI EU
Efraimas Zuroffas kalba Kadio mald savo senelio gimtinje, prie paminklo nuudytiems Linkmen
ydams. Autors nuotr.

159
K e l i o n su p r i e u

Lietuvos istorikai teigia, kad Holokaustas Lietuvos provincijoje - balta

dm, per itiek met beveik netirtas reikinys. Gyvenimo logika sako, kad
Lietuvoje beliko labai maai moni, savo akimis maiusi yd udynes.
Tiems, kuriems 1941-aisiais buvo 10 met, dabar jau 85-eri. Tiems, kuriems
tuomet buvo 7-eri, dabar 82 metai. Mano asmeninis sipareigojimas baigus
projekt Bti ydu - kastis iki tiesos ne tik archyvuose ir istorik knygose,
bet ir vaiuoti masini udyni vietas ir prakalbinti liudininkus, kurie dar
gyvi, dar atsimena. Vaiuoti vienai? Su kuo nors - bet niekas neturs tam
laiko, o samdyti kit mog nra u k.
Kas belieka? Kelion su prieu? Kelion tiesos link... Ar pavyks? Ar Lietuvos
prieas sutiks su tokia avantira, ar jis ir be kelions ino, kad Lietuvoje visi
yra mogudiai?
Paraiau laik Efraimui Zuroffui - pasiliau vaiuoti per 12 Lietuvos miest
ir miesteli. Pus j gali pasirinkti jis - tv, seneli tetlai, arba miestai, ku
rie buvo svarbiausi yd kultros centrai. Kit pus pasirinkiau a - mano
tv ar seneli gimtins, mano gyvenamasis miestas. Benzinas per pus.
Atsakymas netruko ateiti. Tai buvo labai ilgas Lietuvos prieo laikas apie
savo ryius su Lietuva.
E f r a i ma s Z u r o f f a s .
L i e t uv a mano g y v e n i me

Nuo pat jaunysts Lietuva reik man labai daug. ia gim mano sene
lis - Zeide, kaip j vadina ydai, muelis Leibas Zaras (jo vardas Amerikoje
kakodl tapo Samueliu L. Saru). Senelio taka mano gyvenime buvo labai
didel - net iki man gimstant. I tikrj jis parinko man vard, pagerbda
mas vien i Holokausto Lietuvoje auk. Tai buvo sprendimas, kur mistikai
laikyt lemtingu mano kaip mogaus gyvenime.
A vis dar tebesaugau kurias man gimus tvas ir senelis siunti
t e l e g r a m a s ,

njo vienas kitam. Esther pagimd berniuk', - ra mano tvas savo uo

viui, kuris tuo metu dirbo paddamas Holokaust igyvenusiems ydams
Europos pabgli stovyklose. Ir mano Zeide tuoj pat atsak: Silau vard
Efraimas. Tikriausiai tuo metu, 1948-j rugpjt, jis jau buvo tikras, kad
jauniausias jo brolis Efraimas (vienas i ei) buvo nuudytas per Holo
kaust Lietuvoje. Taigi jo pasilymas buvo priimtas ir tvai vietoj numatyto
vardo Mo Danielius man dav Efraimo Jakovo vard.

161
K e l i o n su p r i e u

Senelis ne tik parinko man vard, bet ir sprend mano isilavinimo klausi
mus, silydamas mokyklas, kurias turjau lankyti, ir domdamasis mano
laimjimais. Niekuomet neumiriu atviruko, kur jis man atsiunt atosto
gaudamas Majamyje. Jis atsak mano laik, kuriame gyriausi, kaip u
dirbau pinig kasdamas snieg. Jis para moksis man tiek pat, kiek a
udirbiau kasdamas snieg, jei a t laik praleisiu mokydamasis. Jis dar
mano gyvenimui didiul tak - dar ir todl, kad senelis buvo viena svar
biausi figr Jeivos universitete JAV- svarbiausioje modernij ortodok
s mokslo institucijoje.
Mano tv pasimatymai taip pat buvo senelio idja. Jis pasirinko mano tv
kaip vien i gabiausi student, matydamas j kaip potencial ent. Mano
tvas tapo dstytoju bdamas vos 24-eri. Taigi ms eimoje senelis buvo
tikras patriarchas ir pavyzdys visiems gimins vyrams.
Senelis buvo ididus litvakas. Jis buvo sitikins, kad litvakai yra nepapras
tai protingi ir talentingi. Jis turjo akivaizd litvakik didybs kompleks.
Litvakikas derinys: intelektuali analiz i senelio puss ir bubba meises -
moiuts pasakos i kitos - mane labai stipriai paveik.
Keista, bet Holokausto tema ms eimoje neskambjo, ir tas faktas, kad
mano senelio brolis Efraimas buvo gabus Talmudo tyrintojas, mums buvo
svarbesnis nei jo ir jo monos Beylos, sn Hiro ir Elyaho tragika tis
Lietuvoje. Tik daug vliau suinojau j ties detales. Tuo metu jau buvau
sitrauks Holokausto tem Lietuvoje ir kitur. Naujai suinoti faktai mane
dar labiau susiejo su Lietuva.
Pirm kart atvykau alte heim - senj tvyn, kai Lietuva dar buvo Soviet
Sjungos sudtyje. Nuo 1970 m. a jau gyvenau Izraelyje, ir 1985 m. Izraelio
vyriausyb man pasil keliauti Soviet Sjung susitikti su vadinamaisiais
refiuznikais, t. y. ydais, kurie norjo emigruoti Izrael, bet soviet val
dia jiems neleido to padaryti. mons, su kuriais turjome susitikti, buvo
sionistai, hebraj kalbos mokytojai. Organizatoriai iekojo moni, kurie
buvo atvyk gyventi Izrael i Vakar valstybi, tebeturjo t valstybi pa

162
 K e l i o n su p r i e u

sus ir taip galjo keliauti Soviet Sjung apsimet turistais. A pasirinkau

Vilni, ir man buvo leista vykti ten.
Taigi 1985 m. ruden pirm kart atvykau Vilni. Labai norjau nuvaiuoti
Panerius, kur buvo nuudytas mano senelio brolis Efraimas. inojau, kad
man nepavyks nuvykti Linkmenis, nes turistai i Vakar negaljo laisvai
keliauti po al. Taiau Paneriai buvo vis dar Vilnius. Ms planuotos kelio
ns Panerius ivakarse susidrme su KGB.
Kaip ir kiekviename SSRS mieste, kur lankme, mes nujome sinagog -
ten lankytis Soviet Sjungoje ydams nebuvo draudiama. inoma, visuo
met tarp besimeldianij bdavo infiltruotas mogus - KGB agentas. Kai
mes t dien atjome vakarines pamaldas, sinagogoje tarp seni buvo tik
vienas jaunas mogus ir jis pasisil mums parodyti ydikj Vilni.
Mes visi pasukome i Pylimo gatvs, kur buvo sinagoga, J. Basanaviiaus
gatv. Staiga du civiliais apsireng vyrai upuol ms gid ir partrenk ant
ems. Paskui liep mums tuoj pat grti viebut, kur kit ryt ms lauks
pokalbis. Kit ryt mes nusileidome viebuio Lietuva foj ir laukme
numatyto pokalbio. Niekas taip ir nepasirod. Mes ivykome Panerius - jei
jiems reiks, jie mus vis vien susiras, kad ir kur btume.
Po 30 met, 2015-j vasar, Lietuvoje paras praym, gavau KGB archy
vin paym, kurioje buvo parayta, kad ms pokalbio sinagogoje buvo
klausomasi - klaussi ir KGB informavo milicijos darbuotojas. Ar buvo jis
sinagogoje, ar klaussi mainoje netoliese - nesuinosime...

NACI MEDIOKL LIETUVOJE

Keliaukime toliau, Soviet Sjungos subyrjimo laikus. Nuostabi naujie

na: Lietuva tampa nepriklausoma valstybe, man tai suteik daug vili. Tai,
kas deimtmeius buvo nesivaizduojama, dabar, esant naujoms politinms
aplinkybms, ko gero, taps manoma. A miausi straipsni, kuriuose kal
bjau apie tai, kad laisva Lietuva turi siningai pavelgti savo kruvin pra

163
K e l i o n su p r i e u

eit - Holokaust. Laukiame teisingumo i Lietuvos - is straipsnis, i

spausdintas Jerusalem Post dienratyje 1990 m. kov, buvo tarsi starto vis
mano keli deimtmei veiklai Lietuvoje.
Mano pirmas kontaktas su nepriklausoma Lietuva vyko 1991 m. birel
gana savotikomis aplinkybmis. Lietuva pakviet didel delegacij i Izrae
lio, taip pat ir Holokaust Vilniuje igyvenusius mones naujo monumento
Paneriuose atidarym. Ant io monumento nebebus sovietini ura, mas
kavusi ir auk (yd), ir budeli (daugiausia lietuvi) tapatybes. Nebebus
ma paminklli ten, kur buvo nuudyti apie 100 000 moni, i j 70 000
yd. Taiau kaip tik ioje paminklo atidengimo ceremonijoje, pliaupiant
lietui, a miau suvokti, kokius sunkumus teks patirti ydams sprendiant su
Holokaustu susijusius klausimus tiek Lietuvoje, tiek kitose pokomunistinse
valstybse. Tie klausimai siejasi ir su auk atminimu, ir su udik perse
kiojimu, taip pat ir su istorijos dokumentavimu, vietimu ir ypa delikaia
restitucijos problema.
Pagrindinis ceremonijos kalbtojas Lietuvos ministras pirmininkas Gedi
minas Vagnorius stengsi sumenkinti ir tragedijos mast, ir lietuvi udik
vaidmen naikinant yd bendruomen Lietuvoje. Neturime pamirti, kad
i tragedija vyko ne vien akimirksn, bet maiausiai trejet mnesi, - i
kilmingai pasak Gediminas Vagnorius, sutrumpindamas trejus metus tru
kusias udynes iki trij mnesi.
Dar blogiau, jis band apibdinti vietini moni dalyvavim masinse
yd udynse kaip grups nusikaltli veiksmus, nors faktai liudija, kad su
naciais kolaboravo visas Lietuvos visuomens spektras - nuo kunig ir inte
ligent iki chuligan ir kriminalini element. Taigi, Vagnoriaus nuomone,
lietuvi, gelbjusi ydus per Holokaust, ygdarbiai ir bendros yd ir lie
tuvi pastangos atkurti Lietuvos nepriklausomyb yra daug svarbesni isto
rijai, geram alies vardui ir tautos sinei nei grups nusikaltli veiksmai.
Taigi paioje nepriklausomybs pradioje, paiu aukiausiu lygmeniu Ho
lokaustas buvo paniekintas paskelbiant melaging simetrij tarp nedaugelio
t, kurie gelbjo ydus, ir tkstani t, kurie aktyviai dalyvavo iudant
164
 K e l i o n su p r i e u

praktikai vis Lietuvos yd bendruomen. Taigi jei kas nors tikjosi, kad
lietuviai atvirai pavelgs kruvin alies praeit ir i tikrj pamgins pa
traukti naci nusikaltlius atsakomybn, klausydamiesi Vagnoriaus turjo
suprasti, kad j viltys dta.
Po ceremonijos Paneriuose man pavyko nukeliauti Linkmen miestel -
tetlykur gim mano senelis ir jo penki broliai. Mano senelis Elyahu, bda
mas dar visai jaunas, nuskendo Linkmen eere, ir liko nal, mano senel
(bubbe), viena su eiais snumis. Tai buvo labai jaudinanti kelion vis pir
ma todl, kad miestelyje nebebuvo joki enkl, liudijani, kad itisus de
imtmeius, o gal ir imtmeius ia gyveno ydai. Mano protvi em buvo
atvira ir pasiekiama, bet niekas joje nebeprimin mano eimos praeities.
Tai raau dabar, prajus ketviriui amiaus po ano vizito Lietuv, kai alis
atgavo nepriklausomyb ir turjo prog pirm kart savo istorijoje prisi
imti atsakomyb u savo praeit. To a siekiau visus dvideimt penkerius
savo bendravimo su Lietuva metus, bendravimo su alimi, kur gim ir augo
mano protviai ir i mamos, ir i tvo puss. Ketvirt amiaus a siekiau,
kad auk atminimas bt pagerbtas patraukiant atsakomybn udikus, kad
istorin tiesa apie lietuvi dalyvavim Holokauste bt atskleista ir tapt i
noma ir Lietuvoje, ir u jos rib. Man buvo akivaizdu, kad is udavinys - ne
i lengvj ir kad mano pastangos Lietuvoje nebus vertinamos. Taiau man
atrod, kad ioje misijoje neturiu siekti nei kompromis, nei populiarumo.
Lietuvi prieikumas man ir tam, k dariau, buvo kaina, kuri inojau tu
rsis sumokti.
Dabar, po dvideimt penkeri met, a nesigailiu pasirinks keli, bet
pripastu nevertins vis sunkum, su kuriais teko susidurti. Negaljau
sivaizduoti, kad prajus ketviriui amiaus Lietuva bus dar labiau nuto
lusi nuo tiesos ir tarsi Dievo od skleis po pasaul ikreiptus faktus apie
Holokaust ir dvigubo genocido teorij. Pagal i teorij Stalino vykdytas
genocidas ir Holokaustas yra tolygs. Vis dlto nemanau, kad mano kova
u ties yra baigta, ir esu tikras, kad valdios ir jos finansuojam instituci
j skleidiamas melas nebus visagalis. Taiau pergal galbt bus pasiekta

165
K e l i o n su p r i e u

tik tolimoje ateityje, kai Lietuvos istorikai ir kiti inomi mons mes ik
naratyvui, kur sufabrikavo pirmoji karta po nepriklausomybs. O a galiu
pasiguosti bent tuo, kad nesu idavs Holokausto Lietuvoje auk ar panie
kins j atminimo.
mogus, kvps mane pasirinkti tok gyvenimo keli ir atkakliai juo eiti,
yra garsusis naci mediotojas Simonas Wiesenthalis, kurio vardu pavadin
tas ms centras. Paklaustas, kodl pasibaigus karui jis atsisak architekto
karjeros ir leidosi medioti naci, Simonas atsak: A nesu religingas, bet
tikiu, kad egzistuoja ne tik is pasaulis. Esu tikras, kad po mirties mes visi
pateksime dang ir ten sutiksime Holokausto aukas. Jos ms i karto pa
klaus: Jums pasisek, js igyvenote. Js isaugojote savo gyvyb ir daug
kit gyvenimo dovan. Kam panaudojote tas dovanas? K padarte su savo
gyvenimu? Kai kurie i ms atsakys: a tapau verslininku, kiti: a tapau
teisininku, dar kiti: tapau mokytoju. A noriu jiems atsakyti taip: a ne
umirau js.
i kelion su prieu yra svarbi knygos Msikiai dalis ir sykiu savotikas
susitaikymas ar gal net atsisveikinimas su Lietuva, perduodant Holokausto
atminimo fakel lietuviams, taip pat ir knygos autorei Rtai Vanagaitei, ku
riai uteko drsos pripainti, kad ir jos gimins dalyvavo Holokauste. M
sikiai yra bandymas atskleisti, kad vietini ir i kitur atvet yd udyns
buvo Lietuvos tragedija, kuri mes el ant ios graios alies tol, kol toji
tragedija nebus pagaliau sismoninta ir pripainta. Tik tuomet, kai js, lie
tuviai, suprasite, kad mano tauta, iudytieji ydai, nors kitokio tikjimo,
tradicij, gyvenimo bdo, buvo taip pat ir jsikiai, - tik tuomet js alyje
prasids tikrasis igijimo procesas. To a tikiuosi ir meldiu.
Mi s i j a j ma n o ma ?
P o k a l b i s pr i e k e l i o n

Taigi Efraimas Zuroffas atvyksta Lietuv - kelion su prieu vyks. Idja

susidomjo viena televizija, silsi vykti kartu, bet a su ta mintimi nesuti
kau - buvau tikra, kad kameros ir mikrofonai pakenks iai knygai: Lietuvos
mons tiesiog isigs.
Taiau prie praddami planuoti kelion turjome pasikalbti ir isiaikinti
kai kuriuos dalykus. Taigi pirmas nelabai draugikas pokalbis vyko ikart
Efraimui Zuroffui atvykus.

Rta: Daug mano pastam moni, suinoj apie Kelions su prieu4

idj, perspjo mane. Sak, kad esate agresyvus bei pavojingas mogus ir
geriau su jumis neprasidti. Pirmas dalykas, k iniasklaida ir mons sako
apie jus: Zuroffas nekenia Lietuvos. Jis nenusiramins, kol emje gyvens
nors vienas lietuvis. Ar taip tikrai yra?

167
K e l i o n su p r i e u

Efraimas: Taip, i tikrj pasaulyje esama Holokaust igyvenusi moni,

kuri artimieji uvo nuo lietuvi rankos. Kai kurie i j mano: jeigu ant
Lietuvos nukrist atomin bomba, to bt negana. Yra ir kitoki moni,
toki kaip a, kurie sitikin, kad nusikaltliai privalo atsakyti u savo nu
sikaltimus, bet j vaikai ir ankai negali bti kaltinami. Nuo pat tada, kai
pradjau savo veikl Lietuvoje, visuomet sakiau, kad nejauiu Baltijos alims
jokios neapykantos. Prieingai, tai, ko a siekiu, Lietuvai ilgainiui bus labai
naudinga. Js alis turi atsigrti savo praeit, siningai vertinti tai, kas
atsitiko per Holokaust. Tuomet ji taps lygiavert kitoms demokratinms
Vakar valstybms. Js turite tai padaryti. Padaryti ne dl mans ar kokios
nors yd organizacijos, kad mums tiktumte. Js turite tai padaryti dl
savs pai.
Rta: Paklausiu js kitaip: ar apie Lietuv js galite pasakyti k nors gera?
Efraimas: Pasakyiau du dalykus. yd akimis, Lietuva yra pati svarbiausia
Baltijos alis. Naci okupacijos pradioje Lietuvoje gyveno 220 000 yd.
Latvijoje j buvo 70 000, Estijoje tik 1000. Antra, Lietuvos gamta nepapras
tai grai. Mano problema, kad matydamas js mikus a sau sakau: deja,
iuose graiuose mikuose yra keli imtai masini udyni viet. Tos u
dyns - didiulis kontrastas Lietuvos gamtos groiui. Ir dar vienas dalykas,
kur turiu pripainti: stengiuosi pernelyg emocikai nereaguoti Holokaus
t, taiau senstu ir vis daugiau galvoju apie savo senelio brol Efraim ir jo
eim, nuudytus js alyje. Juos nuud jsikiai.
Rta: Js mylite savo taut. A myliu savo. Gerai, mano tautos atstovai nu
ud js tautos mones. Taigi a suprantu, kad js nelaikote ms moni
monmis - nei udik, nei abejingai stebjusi udynes. Mes esame prie
ai, ir tai neivengiama. Js - auk atstovas, a, bent js akyse, atstovauju
budeli tautai. Jeigu a leisiuosi kelion su prieu, tai pirmiausia tam, kad
suprasiau, kas atsitiko su mano monmis, su lietuviais, kurie ud. Kodl
jie tai dar? Juk jie nebuvo nei robotai, nei igamos... K apie tai man papa
sakos dar lik gyvi j kaimynai? Noriu suprasti, kas atsitiko su mano tauta,
ir jei tai atsitiko vien kart, ar gali atsitikti vl.

168
 K e l i o n su p r i e u

Efraimas: Man nemalonu jums t sakyti, bet tai gali atsitikti vl. Nes jau syk
atsitiko. Jeigu 1930 metais kas nors bt ms pranaauti, kad tkstaniai
lietuvi eis audyti savo kaimyn, t mog bt udar beprotnam. Bet
kaip tik tai ir vyko. A noriu pasakyti tai k: mano ilgamet patirtis rodo,
kad 99,99 procento asmen, kurie dalyvavo Holokauste, buvo normals
mons. Jie nedalyvavo nusikalstamoje veikloje nei prie oa, nei vliau. Jie
turjo eimas ir gyveno normal gyvenim.
Rta: Vienas i naci Niurnbergo teisme neig ess nusikaltlis. Jis sak, kad
policijos mokykloje buvo mokomas apibrimo, kas yra nusikaltimas. Nu
sikaltimas turi turti keturis komponentus: subjektas, objektas, ketinimas
ir veiksmas. Kadangi jis, teisiamasis, neketino udyti, tai nebuvo ir nusikal
timo. Taip ir tie jauni lietuviai, kurie stojo savisaugos batalionus tarnauti
savo tvynei, n neketino audyti yd. Juos tiesiog nuvesdavo arba nuve
davo tam tikr viet ir sakydavo saugoti ydus, konvojuoti juos arba... taip,
audyti. ingsnis po ingsnio jie buvo traukti udynes. Patekus toki
situacij atsiranda didiulis spaudimas ir reikia nepaprastai daug jg, kad
atsisakytum daryti, k liepiamas ir k daro visi. Juk esi ne sode pas tt, esi
armijoje.
Efraimas: Pirmiausia mes visi inome, kad buvo galima atsisakyti audyti.
Tai sak ne vienas tardomas nusikaltlis. Buvo galima nedalyvauti izoliuo
jant ydus ar vedant juos suaudymo viet. Kiek Lietuvos vyr pasinaudojo
ta galimybe? Kiek valdios moni atsisak padti naciams organizuojant
yd izoliavim ir udym? Deja, dauguma dar tai, ko i j tikjosi val
dia. Taigi dalyvavo masinse udynse arba sudar slygas toms udynms
vykti.
Rta: Bet js puikiai inote, kokia galinga yra inercija. stojai kariuomen.
Gavai ginkl. Sutikai saugoti teritorij arba joje sutelktus mones. Saugoti
nuo ko? Arba kam? Juk neinai... Jei pradjai, kelio atgal nra.
Efraimas: tai todl tarptautin teis pripasta asmenin kriminalin atsa
komyb. Niekas nesako, kad tie jaunuoliai buvo tokio pat lygio nusikaltliai
kaip Antanas Impuleviius. Niekas nesako, kad jie vadovavo udynms. Ta
169
K e l i o n su p r i e u

iau jie aud. Jie padar nusikaltim. Holokaustas niekada nebt pasieks
tokio masto, jeigu ie mons nebt to dar. Jie turi prisiimti kalt.
Rta: A negaliu nejausti gailesio tiems suklaidintiems jaunuoliams...
Efraimas: Js gailestis tiesiog neadekvatus. Jeigu udymas bt buvs
vienkartinis veiksmas, argumentas apie suklaidint mog bt svarus. Bet
vyko udyns po udyni, vienos po kit. Sakykim, Impuleviiaus ar Ypa
tingojo brio vyrai - jie puikiai inojo, k daro, ir vis vien tai dar.
Rta: Nepriklausomos Lietuvos valdia juos kaip ir skatino tai daryti, vadai
jiems liep, Banyia tyljo, visi kiti bryje tai dar ir gal gale Dievas leido,
kad tai vykt - k ia mogus bepadarysi? Jie taip galvojo, ne a, supraskit
teisingai. Bkim realistai: dauguma t moni nebuvo isilavin, pus j
beraiai ar beveik beraiai. Jie per daug negalvojo apie moralines vertybes.
Kai kurie j - tiesiog primityvoki kaimo bernai...
Efraimas: Nueikit pas mones, kuri artimieji buvo nuudyti per Holo
kaust, ir pasakykit jiems: Atsipraau, bet js inote, msikiai, kurie tai
padar, nebuvo labai isilavin. Ar tikinamai skamba?
Rta: Ne. Bet a vis vien galvoju apie Banyios, svarbiausio tuometinje
Lietuvoje moralinio autoriteto, vaidmen. Arba apie Dievo vaidmen, pa
prastai tariant. Netiktina, net absurdika manyti, bet tai, kad dauguma u
dik buvo tikintys, lank banyi, jo ipainties, leido jiems jaustis maiau
atsakingiems u tai, k jie daro. Kodl Dievas leidia tokias baisybes? -
sak vienas i Impuleviiaus udik. Jei Dievas leidia tai, k menkas mo
gus gali padaryti?
Efraimas: Vis dlto turime reikalauti, kad kiekvienas mogus suvokt, jog
tai, k jis daro, yra pats baisiausias nusikaltimas, kok tik galima sivaizduoti.
Nuo kada neisilavinimas ar kvailumas atleidia nuo atsakomybs? Kalba
me ne apie kok nors nelaiml, vien kart netyia paspaudus gaiduk ir
nuudius vien mog. Kalbame apie tkstani moni - vyr, moter,
vaik, seneli ir ligoni - udym. mogus turi bti visikas autistas, kad tai

170
 K e l i o n su p r i e u

daryt nesuvokdamas, k dars. iuo atveju Lietuvoje i tikrj buvo dviej

ri nusikaltliai. Mauose miesteliuose buvo mons, kurie aud vien ar
du kartus. Bet yra toki, kurie tarnavo Ypatingajame bryje, Skrajojaniame
bryje arba A. Impuleviiaus batalione, kurie ud itisas valandas, mnesi
mnesius, met metus.
Rta: A galvoju ir apie tuos mones. Kai kurie i j sak, kad sunku auti tik
pirm kart, o paskui atbunki, audai automatikai nieko nebejausdamas.
Juk tie, kurie aud, net nemat auk veid, aukos bdavo pastatytos u 10
metr nugaromis juos arba suguldytos duobse knibsios...
Efraimas: Js tarsi bandote juos bet kokia kaina teisinti ar mainti j kalt.
Nenoriu kalbti apie savo eimos tragedij, bet galvoju apie senelio brol
Efraim, nekalt, nuostab, talenting mog, apie jo maus vaikus. Kuo jie
bt galj tapti? Kiek nuostabi moni mes praradome, js praradote -
kiek jie bt galj duoti js valstybei?
Rta: Aiku, a galvoju kaip lietuv. Bet galvoju ir apie tai, kad kai kurie i
t pusiau berai, sutrikusi, igrusi kaimo bern galbt nuov kok
bsim mokslinink, kuris gal bt irads vaistus nuo vio ir igelbjs to
berno seser... Bet jis paspaud gaiduk ir tada kal dar degtins.
Efraimas: Puikiai pasakyta. Bet taip galvoja mogus, kuris vengia pripainti
saviki kalt.
Rta: A negaliu priimti vis kaltinim, kuriuos js pilate ant mano tautie
i galv. Atsiveriau knyg, kuri man esate atsiunts, - yd liudijimai i
Lietuvos provincijos, ir mans vqs nesupykino. Kiekviename puslapyje siau
bingi kaltinimai, kaltinimai visiems lietuviams: lietuviai pl, prievartavo,
kankino, aud, traik vaik galvas... Niekur nesakoma, kad tai buvo bata
lion kariai ar policininkai. Tiesiog lietuviai. Knyga persmelkta neapykantos
visai mano tautai. Noriau, kad itoje kelionje su prieu ir js pabandytu-
mte suprasti, kad bta vairi moni, vairi likim, ne vien tik udikai,
abejingieji ir gelbtojai. Ir a pati noriu pamatyti pilnesn paveiksl - tai juk
mano mons, tai mano tvyns istorija.

171
K e l i o n su p r i e u

Efraimas: Paklausykit, dauguma lietuvi juk ir buvo abejingi - ne udikai

ir ne teisuoliai. Akivaizdu, kad js savo argumentais stengiats bent i dalies
pateisinti udikus.
Rta: Ne, tikrai ne.
Efraimas: Esate tuo tikra?
Rta: Ne, ne visai tikra.
Efraimas: Gerai, bent jau siningai tai pripastate. Bet vis vien stengia
ts suvelninti smg. Stengiats, kad lietuviams bt lengviau susitaikyti
su savo praeitimi. Bet jeigu norite susitaikyti su praeitimi, turite priimti j
toki, kokia ji buvo, o ne padailint, dezinfekuot jos versij. Priimti faktus
tokius, kokie jie buvo. Tai js pareiga sau, savo aliai. Ne man. A ia negy
venu. A keliausiu namo. Ir mano alis to nepadar.
Rta: inau, kodl js neapkeniate Lietuvos. Todl, kad ji jus atstm. Js
atvaiavote pas mus 1991-aisiais, mes buvome k tik ikovoj nepriklauso
myb. Ir ia js atvaiuojate, kad mums pasakytumt: js esat mogudiai.
Js atvaiavote sugadinti vestuvi puotos, sugadinti ms vents. Js tur
jote pradti ltai ir atsargiai, i toli, ingsnis po ingsnio. Duoti mums dau
giau laiko.
Efraimas: Kaip manot, kiek laiko turjo trukti tos vestuvs?
Rta: Hmm... Gal dvideimt met. Gal deimt. Kol bt atjs metas pa
girioms. Tas metas jau atjo. iek tiek utruko, kol mes supratome, kad
aunios vestuvs dar visai nereikia laimingos santuokos... Ir dar viena js
klaida. Js ukrovte mums per didel kalts nat. Mums nepaprastai sun
ku pripainti, kad mes, lietuviai, kolaboravome su naciais. Jeigu tai bt bu
vs vienintelis js kaltinimas, mes gal ir btume pasak: gerai, galbt, mes
pasiirsime, patyrinsime, kaip ten buvo i tikrj. Bet js pulte puolte
mus sakydamas, kad mes pradjome udyti ydus dar gerokai prie naciams
pasirodant. To jau buvo per daug. Ir dar viena js klaida. Atvaiavote ir
bandte pribaigti ms senelius - buvusius nusikaltlius Kaz Gimausk ir
172
 K e l i o n su p r i e u

Aleksandr Lileik, deportuotus i JAV. Senelius, kuriems tuomet jau buvo

beveik 90 met...
Efraimas: Nes jie pribaig mano senelio brol ir jo eim.
Rta: Bet jeigu js pribaigsite mano senelio brol, tai nesugrins gyvenim
js senelio brolio. Tie du senoliai, kuriuos stengts nutempti iki teismo,
buvo visikai sukrio. Lileikis gyveno gretimame name Teatro gatvje Vil
niuje. Kelis kartus maiau j gatvje. Atrod apgailtinai. Koks ten teismas...
Per televizori tuos senelius mat visa Lietuva. Mes, lietuviai, katalikai, i
rdami tus Zuroff ir tuos senelius, galvojome: tegu tas Zuroffas va
iuoja i kur atvaiavs. Jeigu tie seneliai i tikrj kalti, jie pateks pragar,
ir labai greitai. Tegu Dievas juos teisia, monms jau per vlu k nors daryti.
Efraimas: Js nieko ir nedarte. Ir neketinote. Penkiolika karo nusikaltli
buvo deportuoti ir atvyko Lietuv. N vienas nebuvo nuteistas... Tai labai
bloga inia pasauliui. Jeigu niekas nebuvo nuteistas, vadinasi, ir nusikaltimo
nebuvo. ydai visk sugalvojo, tiesa?
Rta: Kodl js sutelkte vis savo energij persekiodamas du senelius? Ko
dl niekada neiekojote mogaus, kuris laikomas didiausiu karo nusikalt
liu Lietuvoje? Kalbu apie policijos ef Vytaut Reivyt, kurio sakymu visoje
Lietuvoje pradti masikai telkti ydai - telkti naikinimui. Po karo Reivytis
emigravo kotij, paskui nukeliavo Amerik ir 1988 m. ramiai numir
ikagoje.
Efraimas: Ar inot, kada a pradjau savo veikl - medioti Lietuvos naci
nusikaltlius? 1991-aisiais. Jeigu Reivytis mir 1988 m., tai gal ir paaikina,
kodl a jo neiekojau. Bet kodl jo neiekojo amerikieiai? Tai netikti
na. A okiruotas. Neinojau, kad jis gyveno Amerikoje. Visus tuos metus
dariau visk, k galjau, kad surasiau karo nusikaltlius ir pasiekiau, kad
jie bt teisiami. Bet a buvau vienas. N viena valstyb nelauk mans i
skstomis rankomis, pasiruousi teisti savo pilieius, nes to reikalauja Zu
roffas. Beje, a visuomet sakiau, kad puikiai suprantu, kaip sunku Lietuvai
pripainti savo kalt. Utruko 50 met, kol Pranczija pripaino savo kaltes.
173
K e l i o n su p r i e u

Vokietija neturjo kito pasirinkimo. Bet savo pai labui, savo vaik labui
js turite siningai pavelgti praeiiai akis. Kuo greiiau tai padarysite, tuo
greiiau ugis didioji Lietuvos aizda.
Rta: Jeigu Pranczija pripaino savo kalt tik po 50 met, tai ir Lietuvai
reiks tiek pat.
Efraimas: Ne, Lietuvai reiks 90 met, nes js nusikaltimai didesni, o ge
bjimas susidoroti su problemomis menkesnis. Pranczai surinko savo y
dus ir isiunt juos svetur, kad ten jie bt nuudyti. ud ne jie. Lietuvoje
ydus ud patys lietuviai. Jsikiai.
Rta: Msikiai, vargai msikiai...
Efraimas: Galit raudoti iki pat Paskutinio teismo dienos, bet faktas lieka
faktu. Js turite pavelgti tiesai akis. Js, ne a. inote, kodl lietuviai ma
ns nekenia? Nes jie ino, kad a teisus.
Rta: Tai leiskite man sitikinti, ar js teisus, ar ne. Leiskite man pavelgti
tiesai akis. Padarysime tai kartu. Leisims kelion per Lietuv ir pair
sime, k igirsime i moni, kurie prisimena. K pamatysime. Leiskims
kelion su prieu. Benzinas per pus. Ir dar. Tikiuosi, nesikaposime vis
laik ir kelion netaps komaru.
Efraimas: Gerai. Tebnie tai kelion su prieu, bet be mutyni.
Kelion

L i n k me n y s / Li ngmy a n

XIX a. pabaigoje Linkmenyse gyveno 297 ydai (35,1 proc. vis gyventoj).*

Pirmasis miestelis Lietuvoje, kur atvaiavo du prieai, - Efraimo Zuroffo

seneli gimtin. Zuroffo senelis nuskendo iezdro eere. Efraimas iki iol
bijo vandens. Linkmenyse prie kar gyveno 23 yd eimos.
Prie iezdro eero - Paiezdrio kaimas. Nuo Linkmen, taigi ir nuo yd
nam, tas kaimas tenutols pusantro kilometro. Paiezdrio kaime gim
Adomas Lunius, Linkmen ydi^udik ir partizan vadas.
Kas ia vyko 1941-aisiais? Liudijimai ufiksuoti Lietuvos ypatingojo archy
vo bylose.
Liudytojas Bileiis, Linkmen gyventojas, pasakoja:
* ia ir toliau duomenys apie yd tautybs gyventoj skaii pateikiami pagal em
lap Lietuvos yd gyvenami miestai ir miesteliai XIX a. pabaigoje, 2003 m. parengt
Tarptautins komisijos naci ir sovietinio okupacini reim nusikaltimams Lietuvoje
vertinti.

175
K e l i o n su p r i e u

Vokietijos karo prie TSRS pradioje Linkmen miestelyje irjo apylinkse vei
k vadinamasis partizan brys, kurio vadu buvo iuo metu prieais mane
sdintis Lunius Adomas, io partizan brio nariu buvau ir a. Kaip brio
vadas Lunius buvo ginkluotas pistoletu.

Tiksliai neprisimenu, bet madaug 1941 liepos gale Lunius Adomas patal
p, kur anksiau buvo gaisrin, o tuo metu tabas, surinko visus brio na
rius. iame susirinkime buvo madaug 30-40 moni. Taip pat ir a. Tada
Lunius Adomas, kreipdamasis mus, partizanus, sukillius,prane, /cad
btina suvaryti visas yd eimas Dvariki kaimo mokyklos pastat. T
kart Adomas Lunius visus sukillius suskirst 4-5 moni grupes. Lunius
dav uduot kiekvienai grupei, konkreiai yd eim ji turi paimti ir
pristatyti Dvariki kaimo mokyklos pastat. Prisimenu, kad a su dviem ne
pastamais partizanaisgavau uduot susirinkimo viet pristatyti vien
yd eim, kurios pavards neprisimenu. Vykdydamas i uduot a nujau
tos eimos namus, eimoje buvo 3-4 mons, iuo metu tame name gyvena
ernas Jurgis.

Kada a ir kiti atjome isivesti yd eimos, mes jiem pasilme eiti kartu
su mumis link Dvariki kaimo mokyklos. Tuo momentu, kada mes atved-
me yd eim prie mokyklos, mus pasitiko prieais mane sdintis Adomas
Lunius, kuris man ir kitiems partizanams, sukilliamspasil pristatyti
ydus laukym, esani u Dvariki kaimo netoli si eero. Kaip jis pa
sak, mes ten rasime susirinkimo viet. Kada mes atvedme ydus laukym
alia eero, ten jau buvo ydai, kuriuos buvo konvojav kiti partizanai. At
simenu, ydai sdjo ant ems vienoje krvoje, o partizanaistovjo alia
irjuos saugojo. Ms trij atvestus ydus mes pasodinome t viet, kur jau
sdjo kiti ydai.

I viso ioje laukymje buvo surinkta apie penkiasdeimt yd tautybs tary

bini piliei, gal daugiau, o gal ir maiau. Kada visi ydai buvo surinkti
laukym prie eero, atjo Adomas Lunius, kurs apirjo susirinkimo viet ir
dav komand visiems ydams gultis ant ems veidu em, k jie irpadar.

Po to Lunius pasak: audysime ydus ir partizanai turs pradti audyti

pagal jo signal, t. y. kada jis iaus i pistoleto.
176
 Kelion

An ems gulj ydai, igird, kad juos audys, pradjo aukti ir verkti. Sto
vdamas alia audymo vietos a gerai maiau, kad Adomas Lunius iov i
pistoleto, bet kur jis ov, vir ar gulinius ydus, nemaiau.

Po io jo vio, tai buvo madaug 11-12 valanda dienos, visi partizanai

(sukilliai), kurie turjo ginklus, pradjo audyti gulinius ant ems ydus.
yd tautybs tarybini piliei audymas tssi madaug 15 minui. Po
yd suaudymo Adomas Lunius kreipsi sukillius, kurie neturjo ginklo, ir
prane, kad pageidaujantys gali eiti namo, k a irpadariau.

Po keli dien i suaudyt yd but Linkmen sinagog buvo surinkti

yd daiktai, opaskui kai kuriuos daiktus gavo partizanai, tarp j ir a ga
vau 2 rankluosius, stalties ir dar kak, bet neatsimenu k.*

Prabyla Adomas Lunius:

A ne visai sutinku su kai kuriais liudininko parodymais. [...] Sukilliai pra
mans leidimo audyti ydus nuogus, atimti i j laikrodius, iedus ir kitas
vertybes, taiau a tai daryti udraudiau ir daviau komand audyti ydus
su rbais. [...] Liudininko parodym, kad jis po mano komandos Ugnispa
bgo i audymo vietos, a nepatvirtinu. Sukilli pabgimo i audymo vietos
atvej nebuvo i viso.**

Liudytojas Vladas Kliukas, gyvens alia audymo vietos:

Pro savo lang pamaiau, kaip sukilli brio nariai varo ydus laukym
prie si eero. Man pasidar domu, k sukilliai darys su ydais. A nujau
savo sod ir slapstydamasis u medi jau Mykolo Pilanio kyje esani
darin. js darin ulipau kaip kopios prie sienos prikaltomis lentomis
ir pradjau irti per didel 30 cm dydio skyl darins sienoje, per kuri
gerai matsi prie Dvariki kaimo esantis laukas. I savo stebjimo vietos ma

* LYA, -l, ap. 58, b. 46360/3, t. 2, p. 213-215.

** Ten pat, p. 230.

177
K e l i o n su p r i e u

iau yd tautybs tarybinius pilieius, kurie sdjo ant ems. [...] Kakuris
i yd pradjo prayti sukilli leisti jiems prie mirt pasimelsti. Kaip ydai
meldsi - sddami ar guldami, - dl vyki senumo neprisimenu.

Pasibaigus audymui a ijau i darins ir nusprendiau nueiti pairti

savo arklio, kuris gansi madaug 300-400 metr atstumu nuo audymo vie
tos. Kada a jau pairti arklio, man nujus madaug 20-25 metrus kakas
i sukilli mane pakviet prie audymo vietos, kai aprijau, Adomas Lunius
parod man kastuv ir liep kasti duob. Mes keliese kasme 4-5 duobesA

Liudytojas Alekna, 1960 m. sausio 7 d. KGB spec, skyriaus 157 kabinetas.

Akistata vyksta (elektros viesoje), lietuvi
kalba, per vertj Tarakevii. Protokole raoma:
1941-j vasar, Vokietijos karo prie TSRS pradioje, a jau per Linkmen
miestel, kur susitikau sdint prieais mane Luni, kuris pasil man stoti jo
vadovaujam sukilli br, taip pat jis pasak, kadjei a stosiu br, mans
nemobilizuos vokiei armij ir neive Vokietij. Tai suinojs a daviau
Luniui sutikim stoti sukilli br. Tokiu bdu a vado Luniaus bryje
ibuvau dvi savaites.

Prisimenu, kad du kartus prieais mane sdinio Luniaus sakymu Linkme

n sinagogoje saugojau yd daiktus, surinktus suaudius Linkmenyse gy
venusius ydus. Atsimenu, Lunius man pasak - eik saugoti yd daikt, nes
juos gali ineioti. Kambaryje brio tabe stovjo autuvai, a nujau ir pasi
miau autuv ir nujau saugoti, tame kambaryje, kur buvo autuvai, buvo ir
Lunius, kuris ir turjo sinagogos raktus.

Madaug po keturi-penki dien Lunius man pasak, kad stebiau kitus

sukillius, kurie stovjo poste prie sinagogos, kaip jis pasak, kad jie bdami
poste per langus neitampyt daikt, k a ir dariau.

Prajus keletui dien po daikt sinagogoje saugojimo man kakuris i sukilli

pasak, kad kakuri dien tursiu ateiti sinagog irgausiu dal yd daikt,*

* Ten pat, p. 235.

178
 Kelion

kuriuos Luniaus vadovaujama komisija idalins sukilliams. T dien a at

jau prie sinagogos dur ir man kakuris i sukilli dav apatinius, paprast
apykakl ir dar kakokius smulkius daiktus. Gavs iuos daiktus a ijau.*

Adomo Luniaus vadovaujamas sukilli brys Linkmenyse nuud 70 mo

ni. I j devyni buvo vaikai. Komand udyti Lunius buvo gavs kuriame
nors tabe, tikriausiai i naci. Savo kaimynus aud ne visi brio sukilliai,
o tik tie, kurie buvo tarnav nepriklausomos Lietuvos kariuomenje - kie
kvienoje sukilli grupje po vien. Tik jie ir turjo autuvus. Taip pasako
jama bylos apklausose.
udynms vadovaujaniam Luniui tebuvo 26-eri. Jis turjo mon ir du
vaikus, jie gyveno ia pat, Paiezdrio kaime. Apie jo eim byloje surayta
viskas - kas tvai, kas vaikai, kiti artimieji. Vyresnioji Adomo Luniaus sesuo
tuo metu, kai brolis buvo suimtas, gyveno Australijoje. Jos pavard - Vana
gien. Net nejauku pasidar tai perskaiius. Ar gali bti, kad Ona Vanagien,
udiko sesuo, - kurio nors mano giminaiio mona? Niekada nesuinosiu,
bet kartais pagalvoju apie tai, kaip mes visi esame susij...
Adomas Lunius pirm kart buvo suimtas 1950 m. ir nuteistas 5 metams
nelaisvs pagal Baudiamojo kodekso 117 straipsn. Apie jo veikl udant
mones tuomet KGB neinojo. Grs i kalinimo Adomas Lunius suk
r nauj eim naujoje vietoje. Antrkart suimtas 1959 m. gruodio 25-j,
Kald dien.
Sumus Adom Luni kaljimo sandl atiduoti ie jo asmeniniai daiktai:
Diras odinis - vienas
Vilnonis varkas - vienas
105 rubliai ir 05 kapeikos
(Sandlininko paraas)

Juk visuomet i suimtj pirmiausia atimama tai, kas gali bti panaudota
kariantis.

4 Ten pat, p. 210-212.

179
Kelion su prieu

Tardymo izoliatoriuje kalintis Adomas Lunius skundsi peties

skausmais, tad kaljimo chirurgas dr. Ovsejus 1960 m. gegus
23 d. msi gydymo. Padars Luniaus peties srities rentgeno
nuotrauk, daktaras konstatavo snario nejudrum.
Pacientui paskirtas gydymas:
1. ildymoprocedros (parafinas, Sollux),
2. LFKir masaas.

Kaltinamasis Adomas Lunius udyni vietoje prie Linkmen. Nuudytj

palaik ekshumacija. 1960 m. vasario 17 d.

180
 Kelione

Darin, kurioje buvo udaryti vaikai audant Linkmen ydus.

Ar gydymas padjo - neinia. Po keli mnesi, 1960 m. rugsj, Adomui

Luniui Vilniuje vykdyta mirties bausm. Jo dukrytei tuomet buvo penkeri.

2015-JLIEPA
Prajus 74 metams po Linkmen yd ties, mes su Efraimu Zuroffu
stovime pievelje, kur Adomo Luniaus sakymu 1941 m. liep ydai buvo
susodinti, vliau suguldyti veidu em. Tikriausiai jis vis dlto leido jiems
pasimelsti. Ir nenureng nuogai, aud su drabuiais. Pasielg humanikai.
Aplinkui mikas raudonuoja nuo aviei - met j kaip niekad daug. Gal
ir tuomet, 1941 m. liep, taip buvo? Keliaudami po Lietuv mes pama
tysime milinikus uogienojus visose masini udyni vietose. Zuroffas
niekada gyvenime nebuvo regjs miko aviei. Pamat tai taip. O man
irint aviei uogas galv grta seniai skaitytas Marinos Cvetajevos
eilratis:

:

.

181
K e l i o n su p r i e u

Paios didiausios ir saldiausios - kapini emuogs...

Efraimas Zuroffas stovi prie paminklo ir kalba Kadi - mald mirusie
siems. Malda, o po jos giesm. Neinau, kaip man elgtis, tad stoviu atokiau
ir laukiu, kol jis baigs. Tuomet igirstu keist gars. Labai keist. Naci me
diotojas verkia.
ia pat, alia audymo vietos ir paminklo, - sodyba. Vyras ienauja trak
toriumi, moteris ravi dar. Prijusi klausiu apie udynes, vykusias po pat
j langais - j tv ar seneli langais, nes iedu mons per jauni, kad bt
mat. ia gyveno jos tvas. Moteris parodo alia stovini sen darin. T
dien, kai Luniaus brys aud ydus, visus Dvariki kaimo vaikus balta
raiiai pusdieniui udar i darin ir saugojo, kad neilst ir nepama
tyt. Mykolo Pilanio tvartas ant kalvos jau nugriautas, o ita darin tebra.
Kas buvo audytojai, klausiu. Lietuviai, visi lietuviai, i Linkmen, atsako
moteris. Taip tvas sak. Ir mano vyro tvai, ir jie buvo toj darinj, kai au
d ydus. Painojo ir tuos ydus, ir tuos lietuvius.

Gretima troba. ia gyvena vienia 90 met senut Janina. Ji visk prisimena.

Taip sak kaimyn. Bet ji nepasakos. Janinos vyras buvo partizanas. Sdim
senuts namelyje ilgai. Nenoriu, nekalbsiu, sako ji. Kas aud? Vokieiai,
atsako, tik vokieiai. Paskui vis dlto prabyla:
Jauna buvau. Kai ydus ved audyti, buvau pas kaimynes mergaites kitoje
kelio pusje. Ved pro pat mus. Galvojom, kad juos ived i nam, sak, su
sirinkim. Manm, kad koljie bus ivestj namuose padarys kratas, opaskui
parves atgal. Sddamos igirdom vius. Kai viai nutilo, grau namo ir tik
paskui i mamos suinojau, kad visus ydus suaud.

Janinos vyr, rusams grus, nuov stribai. Ji pati buvo itremta Sibir -
matyt, dl vyro. Ar busimasis Janinos vyras, partizanas, buvo laukymje tuo
met, kai aud ydus? Neinau. Noriu paklausti senuts pavards, bet kam?
Kad archyvuose tarp minim udik paiekoiau ir jo? Bet i skurdiame
namelyje gyvenanti vienia senut juk niekuo dta. Atsisveikiname. Matau
182
 Kelion

ant sienos rmint graaus jauno vyro nuotrauk. ia jis, js vyras? Ne.
ia snus, sako ji. Vienintelis. Jau mirs.
Einame prie mainos, keliausime toliau. Moteris, kuri mus supaindino
su Janina, vejasi, nori dti k tik ikast bulvi, svogn. Ji nenorjo nei
kalbti, nei bti su mumis pas Janin. Paino mane, mat per televizori.
Duodama bulves pasak, kodl nenorjo nei kalbti, nei dalyvauti: Ai, dar
paraysit ar papasakosit per televizori... Nenoriu.
veni onys / Svent syan

XIX a. pabaigoje venionysegyveno 3172 ydai (52,6proc. miesteliogyventoj).

1941 METAI
yd Naujieji metai - spalio 7-8 diena. I Vilniaus atvyksta Ypatingasis b
rys. 30 vyr.
Kaip raoma Ypatingojo brio nari tardymo protokoluose, 1941 m. spalio
7 d. sunkveimiu i Vilniaus audyti venioni ir aplinkini vietovi yd
atvyko ie venioni krato sns: Hubertas Dieninis, Stasys eponis, Dio
nizas Golcas, Vladas Kliukas, Vladas Butknas.*

Liudija ydaudi maitintojas Juozas Butkeviius:

Kuomet vyko moni audymas, tuo metu a dirbau sandlio vedju ven
ionli lietkoopsjungoje. A iduodavau venionli miesto valgykloms ir

* LYA, -l, ap. 58, b. 47746/3, t. 3, p. 115-116.

184
 Kel i on

restoranams maisto produktus. moni audymo dien kooperatyvo vedjas

Dudnas man pasak, kad kelet dien reiks maitinti kok tai kariki br
i kur tai atvykus. Kas per brys buvo ir i kur buvo atvyks, man neaikino,
tik sak, kad reiks jiems duoti pietus venionli geleinkelio stoties bufeto
salje, ir liep man papildomai iskirti maisto produkt i kooperatyvo sand
lio trisdeimiai moni.

A, nordamas pairti, kas per mons buvo udikai, apie 13 valand nu

jau geleinkelio stoties bufet, kur buvo paruoti jiems piets. udikai at
vyko dviem nedengtais sunkveimiais. Visi buvo apsireng karikomis unifor
momis, taiau kokios armijos, a dabar nepamenu. udik galjo bti apie
trisdeimt moni. Papietav bufete, jie susdo sunkveimius ir nuvaiavo
poligono pus, kur iki vakaro vl girdjosi audant. [...]

Dabar neprisimenu, kuri pasmerktj audymo dien kooperatyvo vedjas

Dudnas pokalbyje su manimi pasak, kad yra sakymas (kieno, neminjo)
organizuoti udikams vakarien.

Suinojs i Dudno, kad vakarien bus organizuojama restorane, esaniame

Kaltann gatvje, a jam patariau paleisti padavjas, sakydamas, kad girti
udikai gali kibti prie jaun mergin. Kiek pamenu, Dudnas taip ir padar,
paskirdamas udik aptarnavimui restorano virtuvs darbuotojas i pagyve
nusi moter tarpo.

Dabar prisimenu, kad Dudnui sakym organizuoti udikams vakarien ga

ljo duoti miesto burmistras Cicnas.*

Liudija Juodis-erniauskas:
1941 met ruden, galjo bti rugsjo pabaiga arba spalio pradia, tiksliai
neatsimenu, pamaiau Adutikio gatve einant girt vyr br. Jie jo ne ri
kiuotje. J galjo bti apie dvideimt-trisdeimt vyr, apsirengusi buvu
sios buruazins Lietuvos kariuomens kariki uniformomis, ginkluoti vieni
* LYA, -l, ap. 58, b. 47746/3, t. 3, p. 115-116.

185
K e l i o n su p r i e u

buvo karikais autuvais, kiti automatais. aligatviu jo vokiei karininko

uniforma apsirengs vyras. Kai kurie ij bdami labai girti kaliojo. Vienas
ij auk, kad yra Stiopka Melagianskas ar Stiopka i Melagn, dabar tiks
liai nepamenu. Jis auk, kad man is miestas pastamas. Jis ir kiti kaliojo
lietuvi kalba.

Jiems pasirodius, gyventojai pradjo kalbti, kad i venionli atvyko su

aud yd tautybs pilieius y}ydaudiaipailsti.*

1941 m. spalio 8-9 d. venionli poligone buvo suaudyta 3450 moni.

Aritmetika paprasta: kiekvienas i trisdeimties Ypatingojo brio nari gavo
pribaigti 115 moni.

2015 METAI
Mes venioni centre, prie pat geto. venioni krato muziejuje mus pasi
tinka viena i muziejaus vadovi.
Klausiame apie Holokaust. Muziejaus vadov: Kodl vis laik eskaluo
jamas itas klausimas, juk yra kit klausim. Mes turime nagrinti ne tik
yd, bet ir savo skriaudas. Miesto gyventojams tas klausima^ nra labai
aktualus. Ir taip mes daug padarm, n vienas Lietuvos rajonas tiek nra
padars.
(Vliau, rudeniop, man teko girdti ios muziejaus vadovs kalb minint
venioni udyni aukas. Vadov kvptai kalbjo, kad 1941-aisiais yd
getui buvo parinkta pati graiausia, centrin miesto aikt ir i ia ydams
atsivr net dveji vartai aminyb...)
Muziejaus darbuotoja duoda mums nemokamai edukacin leidin mokslei
viams, taip pat nusiperku broir venioni krato ydai. Apirime ir
stend apie Holokaust: ten padti akinukai, pinigin ir dar keli daiktai -
* Ten pat, p. 110.

186
 Kelion

viskas, kas liko i 3450 nuudytj venionli poligone. Visuose leidi

niuose tos paios frazs - veiksmaodi beasmen forma: 1941 m. spa
lio 7-8 d. mike prie venionli buvo sunaikinta venioni krato yd
bendruomen... buvo suvaryti... budeliai abejingai nuud vaikus... Kas
var? Kas nuud? Kas tie budeliai?
Beasmen forma dingsta prasidjus kalbai apie gelbtojus. Neberaoma:
buvo igelbti. Raoma daug konkreiau: venioni miesto gyventoja
Elena Sakalauskien igelbjo ir 1.1. (venioni krato ydai. Pratyb s
siuvinis).
Sustojame prie parduotuvs, u kurios turt bti poskis venionli po
ligon. Efraimas mato senut kieme, ji vos paeina, bet veidas viesus ir pro
tingas. Atsargiai klausiu, kur ia poligonas ir ar ji atsimena, kaip viskas vyko.

venionli senut:
MaiaUy kaip var... Oi, kaip gaila, kad neigelbjom ydelkaits. Mes su mama
gyvenom Padumbls kaime. Su ydais gerai sugyvenom, duodavo milt sko
lon. Bentskio mergyts dvi buvo, koki 15 ir 7 metuk. Kai jas ved pro al,
visi ginkluoti, mes su mama verkm, kad negalim igelbt maosios mergyts.
Kaip paimt - visi ginkluoti. Ojei ir btume anksiau pam, skiepe btume
paslp. Daug kas bt pam ydukus, ale bijojo. Ne vokiei bijojo, sav.
Ko savi nepasakys, taiga vokietis neinos... iaurus dalykas buvo. Suvrj
mons. Paskui, kai suaud visus ten prie alnaiio eero, sak, poligone dvi
dienas kraujai i ems sunksi. Kas mat visa tai, jau imir, o kiti, jaunesni,
nori tik igert. Ir nieko nekumiekaja, ir nenori inot.

Kas aud, klausiu senuts.

aud visi, kas norjo, - atsako. - Nieks negaljo sustabdyt. Kur tu siutusius
sustabdysi. Gal tik kunig bijojo.

Klausiu vardo. Senut pasako savo vard, tik prao, kad niekam nesakytu
me. Man gyvent reikia, o gyvenu viena, sako ji. inoma, kad nesakysim. At-
187
Kelion su prieu

Poligonas prie venionli - 3450 auk kapas. Autors nuotr.

sisveikinam. Paliekam j verkiani anapus tvoros, prie namelio slenksio.

Verkiani dl Bentskio mergyts, kurios ji su mama prie 75 metus taip ir
neigelbjo.
Paminklas aukoms venionli poligone pastatytas sovietiniais metais
(1961 m.).
2001-aisiais memorialas atnaujintas Anglijos ambasados lomis, raoma
muziejaus lankstinuke. aunuoliai anglai...

188
 Kelion

POKALBIS SU PRIEU. VENIONLIAI-VILNIUS

Efraimas: Mane okiravo, kaip arti alia masini udyni vietos gyvena Lin
kmen mons. Atsikrausto tokias vietas, kur po emmis guli nuudytieji,
ir gyvena sau lyg niekur nieko. Tarsi itos udyns bt visai eilinis vykis.
Rta: Gal js manot, kad jie m ir sugalvojo ia atsikraustyti po udyni?
Juk j protviai ir tvai ia gyveno. ia visada buvo j namai, j em... T
em atj kiti iniekino, aplaist nekalt moni krauju. Kur dtis tiems,
kurie ia gim ir tiek met gyveno?
Efraimas: itie mons nenori pasakoti apie tai, kas ia vyko. Gal jie kaip
nors susij su tais baisiais vykiais arba gal bijo, kad pradj kalbti pasa
kys k nors, ko nenort, arba prisimins k nors, ko nenori prisiminti? J
kaimynai, nekalti mons, buvo nuluoti nuo ems paviriaus, tarsi j ia
niekada nebt buv. J daiktai buvo ivogti, netgi staltiess... Kartoju yd
gedulo mald - Kadi, vl Kadi ir vl Kadi, meldiuosi Pabradje, Lin
kmenyse, venionli poligone... Tokioj maoj teritorijoj itiek daug ma
sini udyni viet. Norisi staugte staugti, kad igirst visi: kaip tai galjo
atsitikti?
Rta: Ar js nenustebino, kad seni mons taip bijo kalbti? A nustebau...
Efraimas: Ir taip, ir ne. Atrodo, prajus tiek met mons galt idrsti pra
bilti. Man rodos, mons tarsi k slepia. Jie atsisako kalbti arba i baims,
arba i solidarumo su kitais, su kaimynais. Jie labiau bijosi js, o ne mans,
svetimtauio. Juk jus jie yra mat TV ekrane. Jie bijo, kad Lietuvos televizija
parodys ar pasakys: tai itas mogus pasakojo apie masines udynes, vyku
sias js alyje.
Rta: Tie mons yra seni. Jie vienii. Ir jie bijo. Jeigu tokie baiss dalykai
atsitiko kitados, jie gali pasikartoti. Vienas labai senas mogus, gyvenantis
venioni rajone, kadaise man pasakojo apie udynes. Paskui nuvaiavau
su diktofonu, jis atsisak kalbti. Umu, sako. Kas umu, paklausiau. Nu
sijuok nesmagiai ir sako: kas kas... lietuviai. mons bijo, ir a juos kuo
puikiausiai suprantu. J seneliai, j tvai ir jie patys igyveno tiek istorini
189
K e l i o n su p r i e u

sukrtim ir pavoj, kad jiems daug saugiau nekalbti. U tyl nebaudia

ma. Yra rusika patarl: Bk emesnis u ol, tylesnis u vanden. Visas
t moni gyvenimas - itisa lietuvika, rusika ir vokika pamoka: tylk ir
igyvensi. Dar vienas dalykas: jeigu matte nusikaltim ir davte parody
mus, nusikaltlis bus nuteistas, bet kai j paleis i kaljimo, jis ar jo bendrai
ateis ir atkerys jums.
Efraimas: Atleiskit, bet itas argumentas yra visikai kvailas, nes beveik visi
ydaudiai jau seniai mir. O jei nemir, kiek i t devyniasdeimtmei
gali ateiti ir atkeryti jums? Dar vienas dalykas. Sakote, kad tie mons mat
udynes. Taiau juk udynms bdavo parenkama visikai izoliuota vieta,
kad nebt joki liudinink, iskyrus tuos, kurie aud ir ukasinjo lavo
nus. Jie mat tik vedamus, bet ne audomus mones.
Rta: Jie girdjo vius. Girdjo pasakojimus. Juk kiekviename kaime mo
ns kalbjo apie tai, kas vyko, kaip em buvo persisunkusi krauju, kaip ji
kilnojosi dar kelet dien, nes buvo ukasti ir gyvi mons... Poetas, kurio
liudijimas yra ios knygos pradioje, buvo penkeri met, kai mat nakt
atliauiant kruvin, i po lavon krvos isikapsius yd. Tai siaubingas
spdis, liekantis visam gyvenimui.
Efraimas: Galbt tai ir paveik kai kuriuos mones...
Rta: Tie, kurie mat yd udynes bdami vaikai, niekada to neumiro.
Bet jei niekas niekada vieai apie tai nekalbjo ir nekalba, i tema lieka tabu.
Jeigu policija netiria nusikaltimo, juk nesiimi jo tirti pats. Jeigu niekas ne
kalba apie masines yd udynes, nesibrauni televizij kalbti. Kas tu esi,
vienia senut, gyvenanti pamikje? Kodl tu turi kalbti? Kodl dabar? Juk
uvusij nebeprikelsi...
Efraimas: Turjo atsitikti visikai prieingas dalykas. Jeigu policija nesiima
tirti nusikaltimo, o tu esi jo liudininkas, eini policij ir liudiji. Senutei de
vyniasdeimt met? Gerai, bet kodl ji nesim liudyti anksiau? Suprantu,
kodl ji tyljo sovietmeiu, bet juk Lietuva jau 25 metus yra nepriklausoma
valstyb. Be to, Simono Wiesenthalio centras yra paskelbs iniciatyv Ope-
190
 Kel i on

racija: Paskutinis ansas, skyrme pinig u informacij apie Holokaust.

Visi Lietuvos laikraiai spausdino ms skelbimus. Kodl itisai kalbate
apie baim? Juk js gyvenate demokratinje valstybje, esate Europos S
jungos dalis...
Rta: Bet udikai buvo j kaimynai. T kaimyn vaikai tebegyvena alia.
Jei ne alia, gyvena kakur Lietuvoje. Jie pradsi apie tai pasakoti, vardysi
mones, tave sustabdys tavo eima. Visas kaimas, visa gimin tave laikys
skundiku. Kai pasakiau savo giminaiiams, kad ketinu rayti knyg apie Ho
lokaust, pamindama ir ms gimines, jie labai pasipiktino. Kas tu, Pavli-
kas Morozovas? O gal dirbi ydams u supuvusius eurus? Galbt a bsiu
pasmerkta, tapsiu juoda avimi savo giminje. Ar man to reikia?
Efraimas: Bet kiekvienas nusikaltimas turi savo kain, ir kakam teks j su
mokti.
Rta: Kodl man? Jeigu mano Vyriausyb, teismai, policija nieko nedaro?
Jeigu man devyniasdeimt met ir a gyvenu trobelje prie miko kaip Jani
na i Linkmen? Taip, a, Rta Vanagait, asmenikai esu pasiruousi tapti
juoda avimi, nes tikiu, kad privalau padaryti tai, ko nepadar kiti mons.
Jeigu ne a, tai kas? Jeigu ne dabar, tai kada? Visi liudininkai baigia imirti.
Bet inote vien dalyk? Jeigu mano senelis bt asmenikai auds ydus,
a turbt tyliau. Man bt pernelyg skaudu, pernelyg gda. Esu tikra, kad
niekas mano giminje niekuomet nenukreip autuvo kit mog ir nepa
spaud gaiduko.
Efraimas: Kodl esate tokia tikra? Galbt tiesiog to neinote. Taiau grki
me prie nekos apie baimes. Js^bandote pasakyti, kad mons gyveno so
vietiniais laikais, gyveno apimti baims ir tebebijo iki iol. Noriu paklausti:
kada ateis laikas ir nustosite dangstytis sovietmeiu? Jeigu kieno nors vai
kyst buvo labai sunki, ateina laikas, kai tas mogus vis vien turi imtis atsa
komybs u savo gyvenim ir liautis kaltins dl visko savo tv ar motin.
Rta: Mes nekalbame apie kieno nors vaikyst. Mes kalbame apie itis
mogaus gyvenim. Keli kart gyvenim. Gyvenim bijant. Tai didelis
skirtumas.
191
K e l i o n su p r i e u

Efraimas: Gerai. Kitaip tariant, po 25 met mons prads kalbti?

Rta: Tie, kurie ino, bus jau seniai mir. Dabar jie jau labai seni, o senatv
nra tas metas, kai norisi tapti herojumi.
Efraimas: Taigi vienintelis bdas mums pasiekti savo tiksl - kreiptis jau
nj Lietuvos kart, tuos, kurie nepatyr sovietmeio. Taiau tai reikia,
kad js atleidiate nuo bet kokios atsakomybs vyresnij kart, taip pat ir
Lietuvos valdi.
Rta: Valdia nenori girdti tiesos todl, kad to nenori j rinkjai. Valdia
nori ilikti valdioje. Tai vienintelis jos tikslas. Jeigu kas nors ir imtsi tirti,
liudyti, niekas tai pernelyg nekreipt dmesio. Lietuvos gyventoj genoci
do ir rezistencijos tyrimo centras sudar 2055 asmen, galimai prisidjusi
prie Holokausto, sra ir nusiunt Lietuvos Vyriausybei. Manote, kas nors
vyko? Nieko nevyko. Taigi kas bt, jei Linkmen moiut prabilt tele
vizijos ekrane apie tai, kad jos kaimyno tvas aud ydus? aud, na ir k,
kaip sak mano cituotas lietuvi istorikas.
Efraimas: Bet tuomet pagaliau iaikt tiesa.

Rta: Ir kas i to? Kokia nauda?

Efraimas: Didiul nauda Lietuvai, jos visuomenei.
Rta: O kas yra toji Lietuvos visuomen? A kalbu i tos senuts pozicij.
Efraimas: Visuomen, kurioje ji gyvena, kurios ateitis jai rpi.

Rta: Bet...
Efraimas: A inau, k man dabar pasakysite. Kad ta senut gyvena savo
maame pasaullyje, maoje skurdioje kaimo trobelje be tualeto ir van
dens. Jai nerpi jokia visuomen. Visuomens jai nra. Visa tai labai lidna.
K a v a r s k a s / Kovar sk

XIX a. pabaigoje Kavarske gyveno 979 ydai (63,3 proc. vis miestelio gyven
toj).

Kavarskas - mano senelio namai, mano tvo gimtin. Namas pagrindinje

Ukmergs gatvje tebestovi. Kieme turjo bti ulinys. Senis Vanagas, kaip
j tebevadiname eimoje, sm vanden ir besemdamas paleido rentin. Prie
ulinio tupjo jo deimtmetis snus Vytukas, vienintelis mano tvo brolis.
Besisukdama rentinio rankena smog berniukui galv. Vytukas mir po
deimties dien, visas tas deimt dien rk i skausmo. K tik gimusi mir
tvo sesuo Emilija, mir ir sesuo Valerija. Jai tebuvo 21 metai, prie pat kar
pakirto diova. Visus kitus eimos narius sovietai itrm Sibir. Itrm
dl mano senelio.
Kavarsko kapinse palaidota visa mano gimin. Kapins ipuoseltos, visi
kapai apsodinti glmis, apravti. Pastoviu prie gimins kapo, nors net va
kuts neturiu jiems kart. A pirm kart gyvenime esu katalik kapin
193
Kel i on su pr i eu

se, - sako Zuroffas. Bet ms kelion - per kitokius kapus. Per nepaym
tus, nepriirtus. Per bevardius.
iose kapinse stovi ir paminklas mano seneliui Jonui Vanagui, nors jis mir
kakur Karlage, lageryje Kazachstane. Jo byla Lietuvos ypatingajame archy
ve nedidel - vienas 96 puslapi tomas dviem: mano seneliui ir jo kaimynui
Baliui imkei, soviet suimtam t pai 1945 m. sausio 20 dien. Jie abu -
vienos bylos dalyviai, ir nuteisti, ir paskui kartu kalj. Grs i lagerio im-
k pasakojo, kad senis Vanagas lageryje teigyveno pusmet, 1946 m. vasario
16 d. mir suals ant lagerio gult.
Bylos liudytojai pasakoja, kad Jonas Vanagas buvo turtingas - 50 hektar
ems, 6-8 arkliai, 14 karvi, 16-18 avi, didelis namas. Jis buvo piktas -
sovietai atm i jo 20 hektar ems ir idalijo beemiams kavarskieiams.
Jis buvo gana senas karo pradioje - 60 met, tad kaip ir neturjo drauge su
jaunais sukilliais po Kavarsk ginklu vaistytis.
K i tikrj padar mano senelis? Trys liudytojai pasakoja vien ir t pat -
jis buvo vokiei gerbiamas mogus, turjo brauning ir buvo naci teismi
ns komisijos narys. Toji komisija paioje karo pradioje sudar 10 aktyvist
sra. ie aktyvistai buvo suaudyti paioje karo pradioje. Kas jie buvo?
Vien tik ydai? Byloje minima tik vieno nuudytojo pavard - Jakovas Ovi-
nikovas, apylinks komjaunimo sekretorius.
Teisme mano senelis nepripaino savo kalts. J nuteis 15 met laisvs at
mimo, remdamiesi trij liudytoj parodymais. Kaip ten i tikrj buvo,
seneli? Ar melavo tie liudytojai? Kerijo u k nors?

2015-J RUGPJTIS
Mes jau Kavarske. udyni viet neinom, jos tiesiog nepaymtos. Cen
trinje Kavarsko gatvje pamatom pagyvenus vyr. Vyras, vardu Romas,
dirba seninijoje kvediu ir ino visk. Romas turi laiko ir sutinka visk
parodyti. Klausiam, kur buvo sinagoga, kur vietinio policijos virininko Ma
194
 Kelion

eikos nurodymu 1941 m. rugpjt buvo suvaryti Kavarsko apylinki ydai,

500 moni.
Sinagoga tebestovi paiame Kavarsko centre. Ji privatizuota. Soviet laikais
ia buvo kini preki parduotuv, dabar - vieno verslaus kavarskieio san
dlis ir garaai. Jokio enklo apie tai, kas iabuvo iki karo ar per kar, inoma,
nra. Versliojo kavarskieio mama atidaro mums buvusi sinagog. Vaik
tom po lenas, automobili detales, lipam antr sinagogos aukt. Kaip
ia tilpo 500 moni, kuo jie kvpavo tas dvi dienas, iki ivarant Ukmergn
mirti? Ar jie - itrok, ibadj, kalinti smarvje - meldsi ir tikjo?
Klausiam Romo apie 10 yd aktyvist ties viet prie Kavarsko. Vienas
variantas - prie laisvamani kapini, kitas - Pumpui kaime prie vento
sios. Ko gero, ten. Romas vaiuo
ja su mumis Pumpui kaim
laukuose prie pat Kavarsko. Jokio
enklo, nuorodos udyni vie
t nra. Keliukas baigiasi, toliau
kok kilometr emyn einam ps
iomis. Takelio beveik nematyti,
ol aukta, prie ups - tanks
brzgynai. Net ir ups nematyti.
Reiks kada paienauti, - sako
Romas. Brzgynuose - nedi
dukas paminkllis. Ar kas nors
kada ateina ia? Vargu. Buvo
pernai pora i Izraelio, Romas
juos ir atved. Zuroffas stovi ir
tyli. Matau, kaip jis iri sraig,
ropojani per paminkl. A j
nuimu. Tuomet jis kalba Kadio
mald, mes su Romu laukiame
atokiau. Tylim.
Paminklas nuudytiems Kavarsko ydams.
Autors nuotr.

195
Kelion su prieu

Paskui visi trys kylam kaln, einam per kaimynus, gyvenanius u koki
100-200 metr. Viena troba, kita, - niekas neino, neprisimena. O, kad V
bros bt gyvi, jie tikrai inot... Taip, Vbros kaip liudytojai minimi Ka
varsko udyni bylose. Bet Vbr nebra, nebra ir udik. Tik brzgynai,
aklinai ustojantys ventosios up.

1941 METAI
Banyios varpininko liudijimas
1952 m. nuteisto bylos liudytojo Antano Gudno apklausos protokolas. Gu-
dnas minimas mano senelio byloje tarp baltaraii. U dalyvavim bryje
ir jam inkriminuotus nusikaltimus Gudnas buvo nuteistas 25 metams ir
ivetas lager Mordovijoje. 1963 m. buvo konvojuotas i Mordovijos Vil
ni liudyti baudiamojoje Kavarsko baltaraii brio vado Karolio iukio
byloje.
Antanas Gudnas, Kavarsko banyios varpininkas, baltaraii br stojo
ketvirt ar penkt karo dien ir ibuvo jame iki 1941-j spalio, kai brys
isiskirst. Visi Kavarsko ydai tuomet jau buvo po eme.
1941 met liepos mnes, dienos neprisimenu, madaug 20 valand, a, su ko
kiu reikalu, dabar neprisimenu, jau i savo nam miest. Kuomet a tiktai
ijau i kiemo, tai sutikau tris Kavarsko miesto baltaraiius, i kuri a da
bar prisimenu tiktai Misin Jon ir Brigack Jon, o treias baltaraitis man
buvo nepastamas. Visijie tuomet buvo apsireng civilikais rbais, o rankose
laik po kastuv. Be to, vienas ij, kuris - neprisimenu, turjo du kastuvus.

Kuomet a tik susitikau, tai Misinas Jonas ir Brigackas Jonas man pasak,
kad man yra duotas nurodymas eiti kartu su jais ventosios ups pakrant
ir padti jiems ikasti duob. Kas btent toks jiems tok nurodym dav ir
kokiam tikslui reikjo ikasti duob, jie man nesak ir a j to neklausiau. I
pradi a nuo duobs kasimo norjau atsisakyti, bet kuomet Misinas Jonas
ir Brigackas Jonas pasak, kad a turiu btinai eiti, nes daugiau moni nra,
ir pams i vieno baltaraiio, kuris turjo du kastuvus, kastuv, pastarj

196


vedamas nujau tiesiai per laukus ventosios ups pakrant. Kuomet mes
nujome nuo Kavarsko miesto madaug vieno kilometro nuotol ir buvome
Pumpui kaimo teritorijoje, Misinas Jonas ir Brigackas Jonas sustojo ven
tosios ups pakrantje prie augusi tenai krm ir pasak, kad ioje vietoje
mes turime ikasti duob.

Misinui Jonui ir Brigackui Jonui nurodius duobs kasimo viet, mes visi
keturi toje vietoje pradjome kasti duob. Daugiau joki asmen toje vietoje
tuomet nebuvo. Kuomet mes pradjome kasti duob, saul jau buvo nusilei
dusi ir lauke temo.

Mums bekasant duob, mes pamatme, kad ms pus nuo kelio Kavars-
kas-Ukmerg keliuku, kuris eina per laukus, vaiuoja vienas atidengtas sun
kveimis, kuris nedavaiavs ms madaug 50 metr sustojo. Sunkveimiui
sustojus, mes pamatme, kadjame yra susodinti mons, kuriuos i vis pusi
saugo stovdami sunkveimyje ginkluoti autuvais bei automatais vyrikiai.
Tai pamats a supratau, kad tie ginkluoti asmenys atve suaudymui suim
tus tarybinius pilieius.

Sunkveimiui sustojus ijo ilipo vienas man nepastamas vyrikis, kuris tie
siai nuo sunkveimio prijo prie ms. Atjs prie ms jis i pradi api
rjo ms kasam duob, o po to liep mums i duobs ilipti ir pasitraukti
al. Tai pasaks jis vl sugro prie sunkveimio. Tas vyrikis tuomet buvo ap
sirengs civilikais rbais, o ar turjojis kok nors ginkl, dabar neprisimenu.

Vyrikiui nuo ms nujus, mes nieko nelaukdami ilipome i duobs ir pa

sitraukme nuo jos madaug 20 metr. Tokiu bdu mes tuomet prie krm
ventosios ups pakrantje ikasme 2,5 metro ilgio, 2 metr ploio,ir ma
daug 160-170 centimetr gylio vien duob.

Aukiau mintam vyrikiui sugrus prie sunkveimio i pradios i sunkve

imio ilipo apie 8-10 ginkluot autuvais bei automatais vyriki, o po to
i sunkveimio buvo ilaipinti apie 10-12 suimtj, bet kiek j buvo tiksliai,
dabar neprisimenu.

Suimtiesiems ilipus i sunkveimio, juos apsupo aukiau minti ginkluoti

asmenys, kurie juos ir atsivar prie ms ikastos duobs. Visi tie ginkluoti
197
K e l i o n su p r i e u

asmenys buvo apsireng civilikais rbais ir buvo vidutinio amiaus. J tarpe

mano pastam nebuvo. I tarpo suimtj a taip pat tuomet nieko neatpai
nau. Vienas i t suimtj buvo su barzda.

Kuomet suimtieji buvo atvaryti iki duobs, jiems buvo duotas nurodymas isi
rengti iki apatini baltini ir rbus sumesti vien krv. Po to, kai suimtieji
nusiav batus ir isireng iki apatini baltini sudjo juos vien krv, jiems
kas tai i ginkluot asmen liep eiti prie ikastos duobs ir sustoti vien
eil, veidu duob. Tokiu bdu suimtieji sustojo, isireng iki apatini baltini
ir basi, madaug 1-1,5 metro nuotolyje nuo duobs krato, veidu duob ir
nugara ventosios ups pus. Suimtiesiems sustojus u j, madaug 4 metr
nuotolyje, sustojo vien eil ir visi ginkluoti asmenys, kurie tarp savs kal
bjosi lietuvikai. Koki nors karikais rbais apsirengusi asmen j tarpe
nebuvo, o taip pat nieko nebuvo ir i Kavarsko miesto baltaraii tarpo.

Ginkluotiems asmenims sustojus su atsuktais pasmerktuosius autuvais bei

automatais pasigirdo komanda: auti!C i, bet kuris ij t komand dav, ne
pastebjau. Pasigirdus komandai autis stovjusieji vienoje eilje budeliai i
autuv ir automat pradjo audyti stovinius prieais save miriai pasmerk
tus tarybinius pilieius, kurie nuo vi krito ant ems. audymo metu joki
auksm i pasmerktj miriai asmen tarpo nebuvo. Tas audymas truko
tuomet tiktai kelias minutes.

audymui nutilus budeliai prijo prie guljusi ant duobs kranto lavon, bet
kadangi dar vienas ar du pasmerktieji miriai asmenys buvo tiktai sunkiai
sueisti, jie buvo pribaigti pavieniais viais i autuv. Tokiu bdu bude
liai sitikin, kad visi suimtieji nuauti, jie pastarj lavonus sumet ikast
duob, opo to, pasim visus suaudyt asmen rbus bei avalyn, nujo prie
sunkveimio. Tenai jie visus daiktus susikrov sunkveim, o po to patys j
susdo ir nuvaiavo tuo paiu lauko keliu kelio Kavarskas-Ukmerg link. [...]
Kuomet budeliai susd sunkveim nuvaiavo, mes keturiese ukasme su
audyt asmen lavonus. Ukas lavonus mes pasimme kastuvus ir nujo
me Kavarsko miest, o i ten, niekur neueidami, isiskirstme kiekvienas po
savo namus.*

* LYA, -l, ap. 58, b. 47397/3, t. 3, p. 170-176.

198
 Kelion

Kavarsko yd udyni vieta prie ventosios ups. Autors nuotr.

Toliau skaitau bylas. Atrodo, Gudnas vis dlto nebuvo tik liudininkas, ne
buvo tik duobkasys. Varpininkas dar kur kas daugiau. Tai tvirtina kiti u
dyni dalyviai ir liudytojai. Nenuostabu - ir banyios varpininkas nori gy
venti. Pagal visus liudijimus aktyvistus t dien aud visai ne nepastami
atvykliai. aud savi, kavarskieiai. Kaimynai.

POKALBIS SU PRIEU. KAVARSKAS-VILNIUS

Efraimas: Vaiuojame i Kavarsko. Soviet aktyvist udyni vieta nepa
ymta. 700 metr nuo kelio, per laukus daub paupyje, be vietinio mo
gaus pagalbos jos niekada nebtume rad. Gali puikiai suprasti, kodl buvo
udoma ia. Niekas nemato, niekas neino. Kalbjome su vietiniais, ir jie
nieko neino. Kakas ia buvo atvaiavs i Izraelio prie metus, kakokia
pora prie dvejus metus, bet, atrodo, niekas i Lietuvoje gyvenani moni
ia neatvaiuoja net Holokausto atminimo dien, rugsjo 23-ij. is toli
mas kampelis paupio krmuose yra viena i labiausiai okiruojani mano
199
K e l i o n su p r i e u

matyt yd ties viet. Nra n enklo, kas uvo, kiek j uvo, kada uvo
ir kas udikai. Sovietiniuose tardymo protokoluose ir liudytoj parodymuo
se kalbama apie 10-12 nuudytj, Izraelyje publikuoti altiniai kalba apie
30-40 ia nuudyt moni.
Rta: Izraelio altiniai du tris kartus padidina tiek auk skaii, tiek iau
rumo mastus.
Efraimas: Dl to mes ir nesutariame. Aplankme sinagog, t. y. kas belik
i sinagogos, iandien tapusios privataus asmens sandliu. Tai ne Lietuvos
kalt - soviet valdia pavert sinagog kini preki parduotuve jau prie
daugel met. Ulipome antrj sinagogos aukt, kur kitados melsdavosi
moterys. ia ydai buvo laikomi tol, kol juos ived, konvojavo Ukmergs
kaljim ir netrukus jie buvo nuudyti Pivonijos mike. A galiu tik sivaiz
duoti tas siaubingo nerimo kupinas maldas, kurias kalbjo ydai melsdami
Dievo, kad juos igelbt. Jie tikriausiai neinojo, kas j laukia, taiau jaut,
kad juos visus itiks baisi lemtis.
Dabar tai tik maas takelis tarp daugelio kit tak - masini udyni viet
Lietuvoje. Vienas yd kilms lenk istorikas, Janas Grossas, para knyg
Kaimynai apie udynes Lenkijos miestelyje Jedvabne. Ten vietinius ydus
suaud patys lenkai. Pasirodius iai knygai visa Lenkija buvo sukrsta.
Taip ir turjo vykti. A sakau sau: ia pat, u sienos, yra alis, pilna toki
viet, vienas itisas Jedvabnas, ir i alis iki iol nra sukrsta to, kas tuomet
vyko. tai apie k mes turime kalbti. Nesvarbu, kad esame i prieing ba
rikad pusi, skirting pozicij, bet ms jausmai tam tikra prasme pana
s, taip pat ir ms tikslas: atskleisti ties, pasiekti, kad mons j igirst
ir suvokt.
Rta: A galvoju apie savo senel, kuris tikrai nekent soviet valdios, ir
jeigu jis buvo komisijoje, kuri sudar yd komunist sraus, jis neinojo,
kokiam tikslui tie sraai sudaromi... Galvoju apie tuos 10-12 ar 30-40 -
anot js - vyr, kuriuos ved per laukus, per krmus link brzgyn a
lia ventosios. 700 metr kelias emyn, mirt. Jie inojo, kur yra vedami,
nes juos ved penki ginkluoti vyrai. Neapkeniu toki viet. Niekad neiiau
200
 Kelione

pasivaikioti, nesibrauiau prie ups per aukt ol, piln erki. Tai bjau
riausi Lietuvos gamtos lopinliai. Kai matau tokias krmynais ir brzgynais
apaugusias neengiamas vietas, pagalvoju: jei mane suvaint ir mest
tokius krmus, niekas nerast, kol nepasklist dvokas... Tai bjaurus, baisus
paskutinis mogaus kelias. Bjauri vieta gulti po mirties. Prie kalbdamas
Kadi js parodte man sraig, kuri liau per paminkl jsikiams. Nesa
kte nieko, bet supratau, jog norite, kad t sraig nuimiau. Taip ir padariau.
Numiau sraig nuo paminklo jsikiams.
Efraimas: Taip. Ai u tai. Dabar vaiuojame per Kavarsko miestel cen
trine Ukmergs gatve. i gatv, kaip teigiama liudinink pasakojimuose, ne
trukus po naci armijos atjimo buvo padegta. J padeg vietiniai, nes joje
gyveno ydai. Keista, Rtos senelis ir tvas gyveno kaip tik ioje gatvje - k
tik matme j nam.
Rta: A tuo netikiu, mano tvas bt papasakojs apie gaisr. Tvas gim
1921 m., taigi karui prasidjus jam buvo dvideimt. Jis studijavo Kaune, bet
vasaras leisdavo ia, Kavarske, paddamas tvams kyje. Jis pasakojo man
apie tai, kaip gyveno ia prie kar greta yd ir kad antisemitizmo beveik
nebta. Js nuolat, be paliovos kartojate, kad lietuviai tik ir troko susidoroti
su ydais prie pasirodant naciams. Galbt tai buvo pavieniai atvejai, bet
a negaliu patikti, kad tai buvo visuotinis reikinys. Niekada apie tai nesu
girdjusi i savo seneli ar tv. inau, kas vyko Lietuvoje atjus naciams,
bet labai praau neversti mans tikti, kad visuotiniai iaurumai prasidjo
dar iki jiems pasirodant.
v.

Efraimas: Gerai. Paskaitysiu jums itrauk i knygos Lietuvos ydai -

Yahadut Lit, ileistos Izraelyje. Ketvirtas tomas. Skyrius apie Ukmerg.
Ukmergje buvo daug lietuvi, kurie vos tik prasidjus karui pl yd
namus, kankino ir ud ydus. Moterys, kurios dirbo yd namuose, atsi
vesdavo ginkluotus vyrus ir rodydavo, kur paslptos yd turtos vertybs.
Rta: Kai sakote daug, man stoja irdis. Kas yra daug?Tai, k js sakote,
tarsi padaro vis mano al viena didele pabaisa. Visi du milijonai lietuvi
201
K e l i o n su p r i e u

met metus lauk progos nuudyti savo kaimynus ydus, 600 met gyvenu
sius alia? Ir pagaliau sulauk?
Efraimas: A nesakiau visi lietuviai. Sakiau daug lietuvi. I tikrj j
buvo daug. Ukmerg buvo didelis miestas. ia gyveno 8000 yd...
Rta: Kiek yra daug?
Efraimas: Daug yra imtas, penkiasdeimt, atuoniasdeimt, du imtai.
Kas jums darosi? Js pernelyg jautriai reaguojate.
Rta: Taip, a reaguoju jautriai, kai mano tauta yra meiiama. Tai normalu.
Kai js sakote daug lietuvi, mane tiesiog ima pykinti.
Efraimas: Turiu pasilym. Galite sugiedoti Lietuvos himn, jeigu nuo to
jums bus geriau. Kaip tai dar js tautieiai po Lietkio garao skerdyni
Kaune.
Uk me r g / V i l k o mi r

XIX a. pabaigoje Ukmergje gyveno 7287 ydai (53y8 proc. vis miestelio gy
ventoj).

Vaiuojame keliu, kuriuo 1941 m. ruden ydus ved i sinagogos. Mano

senelis Jonas j nelydjo. Laim, seneliui tuo metu jau buvo 60 met, tai joks
policijos virininkas jo niekur negaljo painioti. Ar ved ydus Balys imk,
suimtas ir kaljs kartu su Jonu? Tardymo protokoluose parayta, kad taip.
Kad u yd konvojavim ar saugojim imk gavo atlyg - yd nam ir
4,5 hektaro ems. Kitur parayta, kad imk buvo baltaraii vadas, dar
kitur - kad Ukmergs udyni liudijimuose greta iukio pavards mini
mas B. imkus? Ar ia tas pats Balys imk, su kuriuo mano senelis trauktas
vien byl?
Penki imtai Kavarsko yd i sinagogos buvo atvaryti Ukmergs kaljim.
Kaljime tebuvo 37 kameros. Per 1941 m. liep kalini skaiius iaugo nuo
45 iki 789. Kaljimo knygose fiksuotas maitinam kalini skaiius:
203
Kelion su prieu

Rugsjo 1 d. - 667 suaugusieji, 8 vaikai.

Rugsjo 5 d. - 1409 suaugusieji, 24 vaikai.
Rugsjo 6 d. - 11 suaugusij, 0 vaik.
Mes sustojame prie Vaitkukio dvaro griuvsi. ia buvo suvaryti tkstan
iai yd. Keleliu vesti emyn, grupmis. Grupmis suaudyti. Dvaras pri
vatus. Aptvertas. Jokio enklo, inoma, nra. Dvaras, matyt, laukia Europos
Sjungos paramos ir bus restauruotas. Tuomet ia bus enklas - Europos
Sjungos logotipas. Mirtis neturi logotipo, todl jo ia ir nra.

1941 METAI
Liudytojas Adomas Daninas, 24 met, Kavarsko ligonins dezinfekuotojas,
stojs baltaraii br, nes Kavarsko policijos virininkas jam grasins:
jeigu nestos, bus isistas Saksonij.
1941 met spalio ar rugsjo mnes, tiksliai neprisimenu, man kartu su kitais
Kavarsko nacionalist brio dalyviais vien kart teko dalyvauti masiniame
yd tautybs asmen audyme Pivonijos mike.

Vaitkukio dvaras, kuriame 1941 m. mirties lauk tkstaniai ydri, jau privatizuotas. Autors nuotr.

204
 Kelion

Madaug 10 valand ryte t dien pas mane namus atjo iukys Karolis ir
liep man kartu su juo vaiuoti Ukmerg, jis man pasak, kad policijos vir
ininko sakymu a turiu vykti sargybon Ukmerg. Taiau, k reiks saugoti,
jis man nesak.

A apsirengs kartu ijau su iukiu Karoliu i savo buto, kuris tuo metu buvo
mokyklos patalpose. Prie mokyklos ant kelio pamaiau veimus, kuriuose s
djo Kavarsko nacionalist brio dalyviai. Kiek i viso buvo veim, dabar
neprisimenu, o taip pat neprisimenu, kam jie priklaus bei kas buvo veikais.
I Kavarsko vaiavom apie 12 vyr. Visi buvo ginkluoti karikais autuvais.
Man autuv tuo metu dav iukys, kuris buvo grups vyresniuoju. Gavau
rusik karabin. Karabinas guljo veime, kur a buvau pasodintas. ovi
niai buvo apkaboje, t. y. karabinas buvo utaisytas koviniais oviniais.

Ivaiav i Kavarsko madaug 10.30 mes nuvaiavom tiesiai Vaitkukio dva

r. Dvaras nuo Ukmergs buvo madaug u 4-5 kilometr. Dvaro griuvsiai
tebestovi ir dabar visai netoli kelio, einanio i Ukmergs Vilni. Atvaiav
dvar mes sustojomejo kieme ir visi i veim ilipome. Atvaiavom madaug
1-2 valand dienos. Atvaiav dvar mes radomjame prisirinkusi apie 100
ginkluot vyr. Ij dalis buvo uniformuot vokiei bei policinink. Mes visi
buvome apsireng civiliais rbais. Apart ms, civiliais rbais buvo apsireng
daugiau kaip pus vis buvusi Vaitkukio dvare ginkluot vyr. Vokieiai
buvo uniformuoti alsva uniforma. Policininkai buvo apsireng buvusia bur
uazins Lietuvos policijos uniforma.

Madaug po valandos laiko, kai mes atvaiavome dvar, i kluono man ne

pastami asmenys apsiginklav autuvais atvar br yd tautybs piliei,
kuri tarpe buvo vaikai, moterys! vyrai ir seneliai. I viso bryje galjo bti
apie 50 moni. iukys mums visiems atvaiavusiems Kavarsko nacionalist
brio dalyviams liep perimti yd tautybs br dvaro kieme i atvariusi
j ipastato ir varyti keliuku miko link. I pradi mes nesusigaudme, kam
mes turime juos varyti mik. Mums sak, kadjuos siunia kur tai darb.

Lauko keliuku, einaniu link miko, mesjuos nuvarme aiktel, esani mi

ke madaug 40-50 metr nuotolyje nuo miko pakraio. Koks aiktels plotas
buvo, dabar neprisimenu. Aiktelje buvo keletas dideli duobi. Duobs buvo
205
K e 11o n 6 s u p r i e u

madaug vienodos. Jos galjo bti madaug apie 20 metr ilgio, 2,5 m ploio
ir apie 2 metrus gylio. Duobs galai buvo nuolaids. Prie duobi mes radome
grup moni. J tarpe buvo madaug 20 uniformuot vokiei bei policinin
k. Jie buvo apsup i vis pusi miko aiktel. Taip pat buvo apie 10 ar 15
civiliai apsirengusi ginkluot vyr.

Kai mes atvarme juos miko aiktel, iukys Karolis visiems yd tautybs
pilieiams liep nusirengti iki apatini rb. Kai jie nusireng, iukys jiems
liep sueiti duob. Vieni sujo, o kiti eiti nenorjo. Tuomet iukys ir man
nepastami civiliai apsireng ginkluoti vyrai pradjo juos muti medinmis
lazdomis ir varyti duob. Lazdas jie isilau i mike augusi krm.

Mes visi stovjom ant duobs krato. Ant prieingo duobs krato stovjo 5 ar
6 vokieiai su automatais. Kai visus yd tautybs pilieius suvar duob,
liep jiems greta vienas kito sugulti. Jie sugul kaip pakliuvo. Kai visus yd
tautybs pilieius suguld duob, mums visiems liep isirikiuoti prie duobs
krato vien eil. Prie duobs krato isirikiavom visi atvaiav Kavarsko
nacionalist brio dalyviai be iimties. Isirikiavom madaug vieno metro
nuotolyje nuo duobs krato. Kai mes isirikiavom, mums kakas liep u
taisyti autuvus, k mes ir padarme. Po to kakas lietuvikai sukomandavo:
duob ugnis!

Po komandos ugnismes visi iovme duob. A ioviau tik vien kart,

bet kur pakliuvau, nemaiau. Po io vio man sudrebjo rankos ir tai pa
mats stovjs kitoje duobs pusje vokietis mane nuvar nuo duobs. Vienas
i j, kalbjs lietuvikai, man liep padti autuv al ir pasiimti kastuv.
Kastuvai buvo netoli duobs. Ms grup suaud tik pai pirmj yd tau
tybs piliei grup. J suaud mes ulyginom duob su kastuvais ir pasim
ginklus sugrom dvar ir daugiau t dien neaudm.

Klausimas. Kodljs ankstesnio apklausimo metu nepasakojote apie masinius

tarybini piliei audymus Pivonijos mike?

Atsakymas. Anksiau a nenorjau prisipainti, kad dalyvavau masiniame

tarybini piliei audyme Pivonijos mike todl, nes man buvo gda.*
* LYA, -l, ap. 58, b. 47397/3, t. 3, p. 277-282.

206
 Kelion

Karolis iukys soviet saugumo taip ir nebuvo nuteistas. Turjo k pasi

lyti?

K. Jagerio raporte pateikta Ukmergs udyni statistika:

1941 m. rugsjo 5 d.:
4709 mons. Ij 1123 vyrai, 1849 moterys, 1737 vaikai.*

Praau atsivelgti mano em isimokslinim ir skirti man

velnesn bausm.
Ukmergs kaljimo virininko J. Kuzmicko apeliacija. Kuzmic
kas pagal sra priimdavo ydus kaljim ir pagal sraus
iduodavo juos audyti. Jis taip pat dalyvavo kariant 117 yd
darinje alia dvaro ir audant mones Pivonijos mike.

2015 METAI

Kapai Pivonijos mike. Autors asm.

* Masins udyns Lietuvoje, 1941-1944, p. 134.

207
K e l i o n su p r i e u

Efraimas: Pivonijos mikas... ia nuudyti 10 239 mons. Tai mano turimi

duomenys. Visi jie buvo suvaryti i Ukmergs, Kavarsko ir vis aplinkini
kaim ir miesteli. Pats baisiausias dalykas, kad ios vietos nemanoma ras
ti. Mes stovime prie 14 milinik supilt kap, enklinani keturiolika
duobi. O Dieve, mes stovime ant vieno kapo viraus, stovime ant tkstan
i moni palaik!
Rta: Nemanoma protu suvokti, kad po mumis - krvos bet kaip sumest
kn, kaul, kaukoli... Kalnai j, sluoksnis ant sluoksnio, metr metrai...
inote, yra toks garsus lenk psichiatras Antonis Kpinskis, perjs Miran
da de Ebro koncentracijos stovykl. Jis ra, kad igyvenusieji koncentraci
jos stovykl vliau, gr normal pasaul, nebegaldavo dalyvauti jokiose
laidotuvse. Juos imdavo juokas: itiek sujudimo dl vieno numirlio... Bai
su sakyti, bet kartais a pagalvoju, kaip po ios kelions lankysiu artimj
kapus. Kiekvienas kapas graus, priirtas, vardytas... Ravsiu glynus,
valysiu paminklus, degsiu vakeles kaip pratusi, bet ir galvosiu apie kito
kius kapus - apie deimtis tkstani ne savo artimj, po eme suverst
bevardi moni - skyltomis kaukolmis, ipltais andikauliais, ilup
tais dantimis... Apsikabinusius savo vaikus, kuriuos sukio emn gyvus...
Ir toki viet Lietuvoj - 227... Kaip gali bti, kad Lietuvos em daugiau
nebesikilnoja?
Efraimas: Visi Lietuvoje turt galvoti taip, kaip dabar galvojate js...
Rta: Taip ir bus kada nors. irkite, jau yra teigiam poslinki. tai Pivo
nijos mike nei metaliniai stulpai aplink paminkl, nei metalins grandins
nepavogtos kaip Kavarske.

Prie mums sdant automobil susirandu uraus i Ypatingojo archyvo -

atsiveriu vien ekshumacijos protokol, apie kur nuolat iki ios kelions
pradios galvojau ir kur moku beveik atmintinai. Perskaitau j, bet Efraimui
neiveriu. Kam?

208
 Kelion

Palaikai kapuose palaidoti 2-3, vietomis 4 sluoksniais. Viename kape lavonai

rasti susiriet, j galns pritrauktos prie pilvo ar prie krtins, o virutins j
galns didiumoje ties veidu, akimis ar apgobia vaik lavonus.

Vaiuojam Ukmergs centro link. Galvoju apie Pivonijos mike nuudytus

vaikus ar paauglius. Prisimenu mokykloje deklamuot Justino Marcinke
viiaus eilrat - vien mano mgstamiausi: O, kiek eintein ir galil-
j eiolikmeiais emje miega! Poetas ra apie miko brolius, ne apie
nuudytus ydus. Turbt tik sutapimas, kad paminjo Eintein, yd. Tik
sutapimas, kad eiolikmeius ydus, busimuosius einteinus, 1941-aisiais
ud ne k u juos vyresni lietuviai. Ne galiljai.
Sustojame Ukmergs centre. Ueinam Ukmergs miesto muziej. Klausia
me apie Holokaust. Apie Pivonijos mik. tai, rodo mums, Holokaustui
skirtas stendas. rengtas Tarptautinio Holokausto atminties aljanso (ang.
International Holocaust Remembrance Alliance, IHRA) lomis. Kelios nuo
traukos ir tradicinis, privalomasis tekstas, toks kaip ir venioni muziejuje
ar lankstinukuose: ydai buvo suimti, buvo veami, buvo nuudyti. Kas su
m? Kas nuud? Koks skirtumas? Juk tai buvo seniai. Ir gal gale argi tai
Ukmergs istorija?
Bandome surasti aikt, kuri Ukmergs miestas neseniai pavadino parti
zano Juozo Kriktaponio vardu. Niekas i vietini neino nei aikts, nei
paminklo, nei Kriktaponio. ino tik tiek, kad yra paminklas, kur kasmet
atvaiuodavo monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Taip ir yra. alia centrins
Vytauto gatvs, prie vieosios bibliotkos, didiulis paminklas su ikaltu di
dvyrio bareljefu. Kriktaponis garsus tuo, kad buvo Antano Smetonos sesers
snus, ir maai kam teinoma, kad jis prie partizanavim dorai tarnavo na
ciams A. Impuleviiaus batalione. Dalyvavo visose skerdynse, daugiausia
Baltarusijoje, buvo vienas i ten vykusi egzekucij vad. Lietuvos istorik
duomenimis, A. Impuleviiaus batalionas ten nuud 15 452 ydus. 2002 m.
Lietuvos prezidento dekretu Juozui Kriktaponiui suteiktas pulkininko
laipsnis (po mirties). Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo

209
Kelion su prieu

Paminklas Juozui Kriktaponiui Ukmergs centrinje gatvje. Autors nuotr.

centras 2014 m. pripaino Juoz Kriktapon karo nusikaltliu. Paminklas

tebestovi. Tik Svarinskas nebeatvaiuoja. Atvaiuoja kiti Lietuvos patriotai.
domu, ar Lietuvos savivaldybs prie sprsdamos, kieno paminklus kur sta
tyti, atminimo lentas kabinti, gatves pavadinti, bent paklausia istorik, kas

210
 Kelion

per vieni buvo tie didvyriai iki savo didvyrikos antisovietins veiklos? Kiek
moni nuud?
Stovim prie didiulio budelio paminklo ir man gda irti Zuroffui akis.
Jis irgi neiri man akis, iri tiesiai bareljef ir kartoja: das. das.
das. Galvoju, geriau to paminklo btume nerad.

POKALBIS SU PRIEU. UKMERG-VILNIUS

Efraimas: Ukmergs kratotyros muziejuje, treiame aukte, yra Holo-
kaustui skirtas stendas. is stendas rengtas su Tarptautinio Holokausto at
minties aljanso pagalba. tai kas ia parayta apie Holokaust: 1941-j
rugpjio 18-19 dienomis ir rugsjo 5-j Pivonijos mike netoli Ukmergs
buvo nuudyta daugiau nei 6354 mons. Taiau ia neparayta, kas juos
nuud. Labiausiai mane papiktino detal, kad io atskiro stendo rengim
finansavo Holokausto atminties aljansas - 1, y. i organizacija moka pinigus
u tai, kad nusikaltimai Lietuvoje bt slepiami! Tai vyksta mieste, kuriame
gyveno daugiau kaip 8000 yd...
Rta: Geriausia Holokausto edukacija bt ne stendas muziejuje su keliais
abstrakiais sakiniais, o enklai visose su udynmis susijusiose vietose. Ka
varske ant privataus garao ar sandlio, buvusios sinagogos, kur buvo suva
ryti Kavarsko ydai. alia Vaitkukio dvaro, kuris irgi privatus. Po deimties
met niekas neinos, kas ten vyko. Niekas neino ir dabar, deja...

Pakeliui Vilni aplankome dar dvi gdingas vietas. Tikriausiai ia, pake
liui elv, Antakalnyje II kaljimo virininkas, menku isilavinimu teisme
skundsis J. Kuzmickas su bendraygiais pakor kone 100 yd. Pakor dar
inje. Kodl taip vargo ir kor, juk paprasiau buvo suaudyti kaip ir visus
kitus 10 000 Pivonijos mike. udyni vieta nepaymta. Nuorodos nra.
Ten, kur buvo pakarti ie Ukmergs ydai, buvo pastatytas msos kombina
tas. Dabar tas kombinatas gamina kak kita.

211
Kelion su prieu

euoli yd ties vieta netoli Ukmergs. Paminklo nra. Autors nuotr.

Vaiuojame toliau. Prie euoli kaimo turtume rasti dar vien paminklo
nevert udyni viet. Neinia, kas tokie ia uvo, kiek j ir kada. Pama
t stulpel - nuorod, ropiams per abaktynus kalv ir netrukus prie
ms akis atsiveria didel akomis, stagarais ir kelmais uversta duob. Ma
tyt, ia ir guli itisomis eimomis suaudyti euoli ydai.

POKALBIS SU PRIEU. EUOLIAI-VILNIUS

Rta: Jeigu niekas nesirpina yd ties vieta, masinmis kapavietmis, vi
suomenei transliuojama labai paprasta inia: tai, kas ia vyko, yra nesvarbu.
it moni tis nesvarbi... J atminimas nesvarbus, j gyvenimas nesvar
bus ir nesvarbus j praradimas. ydai atvesti ir pakarti arba suaudyti - na
ir kas? Buvo karas. Be to, tai seni laikai, ir tai ne ms mons. Ne ms
mons uvo, ne ms mons ud. Ar nra kit problem, kaip sak mu
ziejaus direktor venionyse?
212
 Kelion

Efraimas: Tai iurpi inia. Tie mons nebuvo jums mons. J kapai jums
nra jokie kapai.
Rta: Nesame tokia turtinga alis, kad pastatytume paminklus, nuorodas ir
priirtume 227 yd udyni vietas Lietuvoje.
Efraimas: Apie tai reikjo galvoti prie pradedant audyti ydus.
Rta: Tie, kurie aud, nebuvo labai ratingi. Tai ir nepaskaiiavo... Jei jau
kalbame taip bjauriai, pasakysiu dar kai k. Pastebjote spjamuosius en
klus pakelse? Kiauli maro pavojus. Jeigu ms kiaules itinka maras, tai
gal ir ydai mir nuo kako panaaus. Ar yra koks skirtumas?
Efraimas: Tikriausiai ne.
Rta: Ne, skirtumas yra. Kiauli daugiau. Ar itas humoras pernelyg juodas?
Holokaustas buvo yd maras. Jeigu norite, dabar laisvai galit man uvoti.
Efraimas: Ne. Tai kelion be smurto. Mes susitarme.
eduva / Shadeve

XIX a. pabaigoje eduvoje gyveno 2513 yd (56,2 proc. vis miestelio gy

ventoj).

Efraimas: Vaiuojame eduv. Tai miestas, kuriame gim mano moiut

i mamos puss - Bertha (Batjia) Zar. Paskambinau mamai Jeruzal ir pra
diuginau, kad lankau jos mamos gimtin. ar eima buvo gana pasiturin
ti. I kur inau? eduvoje veik Teli jeivos padalinys. ia studijuojantys
berniukai gyveno bendrabutyje, kuriame nebuvo valgyklos. Jie buvo pa
skirstyti po yd namus, eimas, kuriose kasdien valgydavo. Viena i toki
eim, primusi prie savo stalo kelet jeivos student, buvo mano moiu
ts eima. Prie piet stalo moiut sutiko mano senel, tuometin jeivos stu
dent. Jie pamilo vienas kit ir susituok. Vliau abu ivyko Amerik. Taigi
jie igyveno, neuvo per Holokaust kaip mano senelio brolis Efraimas. Tuo
metu, prie kar, daugiau nei pus eduvos gyventoj buvo ydai. iandien
ia nra n vieno ydo. Net neverta to sakyti, tai akivaizdu. tai eina pagy
vens vyras. Galbt jis mums parodys, kur yra eduvos yd kapins, ten
palaidoti mano proseneliai. Sustokim ir paklauskim jo.
214
 Kelione

ia stovjo didiausia eduvos sinagoga. Autors nuotr.

Taip mes susipastame su Romu. Romas, 30 met dirbs melioracijoje, pui

kiai pasta visas eduvos apylinkes. Vaiuojame yd kapines. Paskui -
aerodrom, kurio angaruose buvo laikomi ydai prie vedant suaudyti.
Miesto centre vietoj sinagogos - keli laikini turgaus paviljonai. Sovietiniais
laikais sinagoga stovjo, - pasakoja Romas, - tai ia vykdavo gyvuli paro
dos. Paskui nugriov.

Romas - pirmas ms kelionje sutiktas mogus, kuris pasako savo vard ir

pavard. Jis pasakoja:
Tvukas buvo kininkas, jauius augino. Tai daugiausia ydai pas j pirkda
vo. Mokdavo auksiniais pinigais. Su yd vaikais kartu mokinoms, kartu
aidm ir visiems po saule vietos uteko. Kai atjo vokieiai, msikiai man,
kadjie ia bus aminai, irpradjo lsti priej, siteikinti. Kiti ud dl turto.
Pirmiausia iekodavo t, kur daugiau turto turi. Visko ia buvo, monspasa
koja, kad ir raiti ant ydelijodavo, irpirtus pjaust - taip iedus numaust.
Buvo ir toki, kurie pasisilydavo kok ydel paslpti. Tas atsivedavo turto
kakiek, o paskui j ir duodavo. Pas tvo brol taip liko daug kdi i ydo
nam. Daug baltaraii buvo i Vaidatoni kaimo, kinink sns. Prisime
nu, kaip kunigas per pamoksl sak tjaunuoli motinoms: kaipjs leidiat
savo snums udyti. Juk visko turit, visko utenka...

215
K e l i o n su p r i e u

Efraimas: A noriu js abiej kai ko paklausti. odis ydaudys - tai tik

iaip odis ar jis turi neigiam atspalv?
Romas: O, tai blogas odis...
Rta: ydaudys - tai mogus, kuris aud ydus. Manau, lietuvi kalbo
je turt bti ir kit panai odi, apibdinani kitus prie Holokausto
prisidjusius mones, pavyzdiui, ydgaudys - kaip yra ungaudys. Dar
galt bti ydvedys - tas, kuris konvojavo udyni vietas, arba ydva-
gis - kuris pl yd namus arba lupo dantis...
Efraimas: O kaip pavadinsit mones, kurie buvo io proceso unugaris -
Lietuvos aktyvist frontas arba Lietuvos laikinoji vyriausyb?
Rta: ie mons gal ir nenordami pakeit Lietuvos himno odius. Vietoj
Vardan tos Lietuvos vienyb teydijie savo veiksmais tarsi teig: Vienyb
be yd...
Efraimas: Tai lidnas poktas. Bet tai tiesa. To jie ir siek savo valstybei -
kad Lietuva likt be yd. Ir jiems pavyko.
Rta: Ne, jiems ne viskas pavyko. Vienybs mes taip ir nepasiekme.
Efraimas: Jiems pavyko atsikratyti yd, bet nepavyko pasiekti Lietuvos
moni vienybs...
Rta: tai eduva... Argi ne puiku - miestas be yd. Tik pairkit, kai
nebeliko jsiki, kiek tui nam atsirado mums apsigyventi.
Efraimas: A esu prats prie tokio juodo humoro. Ir Jad Vaemo muziejuje,
ir Simono Wiesenthalio centre kartais irgi taip juokaujama. Tadjs idioti
ki poktai mans neokiruoja. Noriu paklausti Romo, ms gido: kiek mo
ni iuo metu gyvena eduvoje? Tik 300? Tai js nuudte dvigubai daugiau
yd, nei dabar ia yra gyventoj! Nuudt net atuonis imtus!

216


Romas silo vaiuoti Radvilik, kur gyvena vyresnioji jo sesuo Jra. Ji pui
kiai prisimena tuos vykius. Vaiuojame.
Jra, Romo sesuo, pensinink, buvusi lietuvi kalbos mokytoja. Kai prasid
jo karas, jai buvo 12 met. Klausoms jos pasakojimo:
Buvo labai baisu. Mes painojom tuos mones. Viena ydait, gal 18 met,
man labai patiko, kur parduotuvj dirbo, savininko dukt, ir dabar ten par
duotuv yra, Aib. Nebuvo joki prieikum mokykloj, klass buvo a
lia. Kai udyns prasidjo, vaikinai baltus raiius usiri varinjo ydus
i nam, neleido eiti aligatviu, maiau, kad var gatve. Buvo ir vaik. Kur
var - neinau. Sako, pirmiausia suvar sinagog, kur dabar turgus. Var i
tisai, liepos mnes pradjo ir varinjo daug dien. Vokiei tuo metu nebuvo
miestely n vieno. mons apie tas udynes kalbjo vairiai - buvo labai daug
ujauiani, t, kurie gerai painojo ydus. Ms tvai, atvaiav i kaimo,
juk visuomet pastatydavo veimus yd kieme. Ir kai bdavo yd Velykos, jie
duodavo tvams mac.

Kunigo pamoksl a irgi girdjau, kur kalbjo udik motinoms. auk: Kaip
js leidiat savo vaikams udyti? Kraujas reikalaus kraujo!Jie pargrdavo
neini kruvinais rbais, motinos skalbdavo tuos rbus upelyje. Mes niekas ne
matm udyni, tik kalbas girdjom. Miestely juk nieks neud. Kas gyveno
prie miko, mat, kaip vea, girdjo, kaip audo, ir pasakojo kitiems. Kada
jau aud, ten, be abejo, buvo ir vokiei. inojo visi, kad toks Senulis daug
nuud... Grinius irgi... Jis buvo matematikos mokytojas. Paskui gro rusai ir
ive j Sibir. Liko snus, ank yra. Yra ir kit, kur ud, buvo iveti ir
paskui gro i Sibiro atgal.

mons kalbjo apie ydaudius. eduvoj visi jie po karo imir. Paprasiau
siai - gr be proto. Jiems vaidenosi tos udyns, tai turjo gerti. Gal vis tiek
sin buvo. Ir gerti turjo i ko. Nei jie dirbo kur, nei k. Prasigr visi. mo
ns sak - jie usideg i viduri. Buvo tokie mons - tikrai prasti. Labai
prasti. Neinau, ar tie kinink sns aud, gal tik var ydus. Buvo toki
bedarbi, girtuokli, jie norjo prisiplti. mons negerb j, vadino yd

217
K e l i o n su p r i e u

audiais. ydaudys' - tai jau paskutinis mogus. Pasakyti k nors prie

mons bijojo. Labai bijojo. Karasjuk. Baisus laikas buvo. Neatsimenu, ar kas
band gelbti ir slpti ydus, nes inojo: gelbsi - pats prasi.

Specialiosios komisijos aktas, 1944 rugsjo 10 diena

Liaudiki mike buvo apirti 20 lavon, ij 8 vaik lavonai
l (6-8 met)yvis kaukolse rasti defektai. Lavon galvose rasti
i sualojimai, vaik kaukoli kaul skilimai liudija taiy kad ie
sualojimai buvo padaryti darjiems esant gyviems tvirtu buku
daiktu arba trenkiant j galvas tvirt paviri.
; Komisijos primininkas Siromolotnyj*

POKALBIS SU PRIEU. KELION EDUVA-VILNIUS

Rta: Ir Romas, ir Romo sesuo pasak kai k svarbaus, apie k a niekuomet
nepagalvojau. Kai 1941-aisiais atjo vokieiai, dauguma lietuvi man, kad
jie atjo ilgam. Todl turbt daug jaun moni Lietuvoje tikjosi: jeigu jie
bendradarbiaus su vokieiais, jie ne tik igyvens, bet ir gyvens gerai ir pa
siturimai. Tai vienas i veiksni, paaikinani, kodl buvo bandoma tikti
naciams.
Efraimas: A n kiek neabejoju, kad tie lietuviai, kurie buvo pasireng u
dyti, norjo tikti naciams. Tai dar vienas udik motyvacijos aspektas. A
pavelgiau tai i kitos perspektyvos: vienas i pagrindini motyv buvo
noras, kad Lietuva vl bt nepriklausoma valstyb. Viena vertus, lietuviai
norjo atgauti nepriklausomyb, kita vertus, jie inojo, kad vokieiai neap
kenia yd. Tad jie buvo sitikin, kad vokieiams patiks, jeigu lietuviai pa
tys savo rankomis inaikins Lietuvos ydus.
i kelion nuo vienos masins kapaviets prie kitos yra siaubinga. Kai vei
ki t siaub, apima kitas jausmas - pyktis. Pyktis, kad tai vyko, kad nieko

* LYA, -l, ap. 46, b. 1276, vokas 37-2.

218
 Kelion

negalima padaryti, kad sugrintum tiems monms gyvyb. Tai yra kaina,
kuri ydai sumokjo u visas js motyvacijas ir prieastis. Js, lietu
viai, iekote pasiteisinim, kad palengvintumte savo kalts nat. Kai kurie
i js vis dlto jauia kalt, gd, pasibjaurjim, nors js giminaiiai gal
ir nepaspaud gaiduko. Visi js mons turjo vienoki ar kitoki motyv.
Rta: Nes jie buvo mons.
Efraimas: Taip, suprantu. inote, kuo ypatinga bus ita knyga? Js raote
apie mones tarsi aki lygyje, tarsi irdama tiems monms akis. vel
giate tuos vykius ne kaip istorik, o kiekvieno mogaus akimis. Norite, kad
skaitytojas galt susitapatinti su apraomu mogumi.
Rta: Jeigu noriu, kad Lietuvos skaitytojai dmiau pavelgt tuos savo
tautieius, kurie ud, privalau pati juos pairti kaip mones. Ne kaip
visuomens atmatas, kurias galtume lengva ranka nurayti. Taigi mes da
bar prieiname prie vienos svarbios temos...
Efraimas: Tai yra...
Rta: Tai yra mogudio dienoratis. Ypatingojo brio nario sapnai, ku
riuos jis ura Lukiki kaljime laukdamas suaudymo. A iveriau ir nu
siuniau jums tuos sapnus, o js atrate, kad negalite j skaityti, nes jums
tiesiog bloga. Kadjus supykino. A galvojau: kaip gali bti, kad mogus, ku
ris tiria Holokausto nusikaltimus 35 metus, nepajgia skaityti mogudio
sapn - jam darosi bloga? Kodl? Ir radau atsakym. Visa, k js gedda
vote ar skaitydavote per tuos 35 metus, buvo jsiki, t. y. auk giminaii
ar pai igyvenusij, liudijimai. Baiss, sukreiantys, bet tai buvo gerj
liudijimai. Js niekad negalvojote, kad blogieji, t. y. udikai, irgi buvo mo
ns. Kad jie gyveno, svajojo, sapnavo komarus, myljo savo vaikus ir bijojo
mirties. itas naujas rakursas jus ir supykino.
Efraimas: Netiesa. A visuomet inojau, kad udikai irgi buvo mons.
Mano problema kita. Kai pradedu galvoti apie juos kaip apie mones ir
bandau juos suprasti, tai neivengiamai maina mano ryt patraukti juos
atsakomybn u padarytus nusikaltimus. Kelyje siekiant atpildo, kelyje tei
219
K e l i o n su p r i e u

singum tiek daug klii, kad a negaliu sau leisti prabangos dar galvoti, k
tie nusikaltliai jaut. Tuo mes ir skiriams.
Rta: Jeigu a dmiau pavelgiu tuos mones, pabaisas ar ne pabaisas,
ar tai reikia, kad bandau juos pateisinti? Juk jei skaitai mogaus sapnus,
eilraius, jo liudijimus per tardym, tas mogus neivengiamai tavo akyse
tampa mogumi...
Efraimas: tai ia ir yra visa esm. Didiausias Holokausto siaubas yra tas,
kad nusikaltimus padar normals mons. Prie Holokaust jie buvo nor
mals, po Holokausto jie buvo normals, bet vykstant Holokaustui jie pa
dar paius baisiausius nusikaltimus. Tai galima pasakyti kone apie visus
naci nusikaltlius.
Rta: Kjs turite omeny, sakydamas normals?
Efraimas: Mes kalbame apie mones, kurie laikosi statym ir visuomenje
priimt norm.
Rta: inote k? Tie mons buvo normals vis savo gyvenim - iki Ho
lokausto, jam vykstant ir po jo. Tiesiog statymas pasikeit. Naujas statymas
alin ydus nebuvo raytas statym svad ar Konstitucij. Jis tiesiog
buvo. Ir jie pakluso tam statymui, pakluso valdiai, pareikalavusiai daly
vauti gyvendinant statym praktikai. Taigi Holokausto laikotarpis ne
buvo ikirptas i j, normali moni, gyvenimo. Jie buvo normals - vi
sada vis gyvenim normals. Tai baisu, bet tai tiesa.
Efraimas: Tikriausiai tai tiesa. Js pastaba labai domi, lidna, bet svari.
Labai svarbi valga. tikinot mane. Deja.
Rta: Paprasti, statym ir visuomenini norm visuomet pais Vokietijos
ar iuo atveju Lietuvos pilieiai dar tai, kas jiems buvo j valdios liepta. Jie
ydus saugojo. Konvojavo. aud. Kai kurie su malonumu. Kai kurie galbt
ne. Stengdamiesi negalvoti, o paskui - nebeprisiminti to, k dar. Ir a, kaip
ir js, anksiau apie tai nepagalvojau. Apie daug k negalvojau... inote, kuo
vertingi itie ms pokalbiai automobilyje? Js, Holokausto profesionalas,
gilinots i tem tredal imtmeio, 35 metus. Man ta tema nauja, prie
220
 Kelion

metus beveik nieko apie j neinojau. A uduodu naivius klausimus. Ta

iau kartais tie naivs klausimai ar pastabos leidia jums inomus dalykus
pairti kitaip.
Efraimas: Taip, jie atskleidia kai k, ko a nebuvau iki galo apmsts. Tre
iasis reichas sukr tikrov, kurioje moraliai pasielgti galjo tik nedaugelis,
tik patys stipriausi. Dauguma moni plauk pasroviui. Pasroviui Auvi-
c - udyti... Pasroviui masines udynes Lietuvos mikuose.
Rta: O dabar patylkim ir paklausykim muzikos. Prisiminiau, kad js ne
buvote ia baland, projekto Bti ydu pabaigoje, per Jom Haoa - Ho
lokausto atminimo - ceremonij. Paklausykite psalms, kuri mokiniai
giedojo Rotus aiktje prie vaiuodami Panerius pagerbti ten uvusi
yd. 200 vaik ant Rotus laipt, 500 susikabin aiktje, sustoj Dovydo
vaigd. Jie dainavo hebraj kalba, gal man galsit iversti? Iki iol taip ir
neinau, apie k toji psalm. Tik inau, kad Dievas hebrajikai Hashem.

Mes klausoms. Ilga pauz. Efraimas neveria psalms odi. Jis nusisuks
lang. Rauda.

Efraimas: A tiesiog pratrkau aaromis. Nebegaljau susivaldyti. Tiesiog

pratrukau. Ir visikai aiku kodl. Tai, k a matau Lietuvoje, mane sukreia
imt kart labiau nei apsilankymas Auvice. Tikriausiai todl, kad tai asme
nika. Visuomet maniau, kad vienintelis bdas itverti ir daryti tai, k darau,
t. y. medioju nacius, - ilaikyti alt galv, pasiekti, kad Holokaustas netap
t mano asmenine tragedija. Jeigu naciai neteisiami, a turiu nepalti. Jeigu
jiems pavyksta pasislpti, turiu iekoti toliau. Daugel met man tai pavyk
davo. Taiau dabar jauiu, kad mano gynybin siena ima trupti, kad visa
ita kelion tampa labai asmenika. Kodl mano pastangos Lietuvoje nedav
t rezultat, kuri tikjausi? A buvau praktikai vienas. Buvau svetimtautis.
Ir pasirodiau Lietuvoje per anksti. Atvaiavau ia jau 1991-aisiais, vos tik
jums atgavus nepriklausomyb, ir kaip js sakte, atvaiavau sugadinti ves
tuvi puotos. Tikrai tuo metu nesuvokiau, kad j gadinu.
221
K e l i o n su p r i e u

Rta: Normalu. Tai buvo ne js vestuvs.

Efraimas: Taip, tai buvo ne mano vestuvs.

Rta: Ir mes js jas nekvietme.
Efraimas: Js teisi. Mans niekas nekviet. Ir todl mano pastangos nedav
deramo rezultato. Dabar tikriausiai paskutinis mano ansas k nors pasiekti.
A esu su kitu mogumi, partneriu i Lietuvos. Su mogumi, kuriuo lietuviai
pasitiki. Bent jau pasitikjo iki iol, kol Rta nesim rayti apie Holokaust.
Jeigu tas pasitikjimas yra, galbt kai kurie mons, kurie skait ankstesnes
Rtos knygas, atsivers ir it, stabtels ir susimstys. Galbt prie Rtos pri
sids ir ims kalbti kiti mons. Tai geriausia, ko galima tiktis. Holokaus
to Lietuvoje istorija yra tokia dramatika ir sukreianti, kad mons, kurie
skaitys knyg, bus sujaudinti ir tikriausiai ims irti savo alies istorij
kitomis akimis.
Rta: Man galv ov mintis. Sukritikuokite, bet aj jums pasakysiu. Jeigu
itie vaikai, kurie dainavo, imokt 5-6 ydikas psalmes, a pasamdyiau
jiems kelet autobus ir mes drauge keliautume per labiausiai apleistas ma
sini udyni vietas. Sustotume prie Kavarsko krm, prie msos kombina
to Antakalnyje II, prie stagarais uverstos euoli duobs. Ir pagerbtume
uvusij atminim savotiku vaik requiem ydams. Mes prasibrautume
pro krmus, brzgynus, sustotume ir sugiedotume, nes niekas niekada per
75 metus to nedar. Negiedojo tiems nuudytiems, uverstiems kalkmis,
ukastiems ir umirtiems monms. Nesvarbu, duobse j deimt ar tks
tantis. Mane vis labiausiai siutina ne tai, kad ydai buvo nuudyti. A i
nojau ir savotikai buvau susitaikiusi su tuo faktu. Taiau neinojau, kad
j atminimas itrintas. Jie pakasti ir palikti po krmais kaip kokios nudv
susios iurks. Takai ul, paminklai pastatyti soviet laikais arba auk
giminaii pinigais. Arba Anglijos ambasados lomis... Arba paminkl net
nra, jeigu msos kombinato nelaikysime paminklu skerdynms. Atsipraau
u it bjauri mint.
Efraimas: Nieko, jau spjau priprasti prie cinik js pastab.
222
 Kelion

Rta: Kas mums, lietuviams, atsitiko? Juk mes itaip gerbiame mirusiuo
sius? Js matte Kavarsko kapines, kur palaidoti mano gimins? Tai kone
botanikos sodas. Mes giminje pykstams, kad ne taip ir ne tais augalais
apsodintas kapas, ne toks paminklas stovi... Per Vlines vaiuojame imtus
kilometr, kad udegtume vakel ant kiekvieno giminaiio kapo, net ir ant
to kapo, ant kurio niekas kitas neudega... Kodl mes negerbiame masini
kap, uvusi, t. y. nuudyt, yd kap? Kodl norime juos umirti? Nes
ydai - ne msikiai? Ar dl to, kad msikiai juos nuud, ir kuo tankesni
krmai dengs it gd, tuo mums bus lengviau?
itoje kelionje atradau du dalykus, abu netiktai. Viena: kad prajus 75
metams po tragedijos mons vis dar bijo kalbti. Bijo labai seni mons,
bijo bti patys nuudyti, nors jie ir taip jau prie mirties... Antra - visikas
abejingumas tiems, kurie uvo. Kuriuos nuudme mes, lietuviai. Moteris,
su kuria kalbjome Kavarske, gyvena u keli imt metr nuo udyni vie
tos. Kodl ji nenueina ten pasodinti gls, kodl nepaprao vyro, kad kartais
nuienaut takel? Visoje Lietuvoje yd kapus tvarko mokiniai, nes ten juos
nusiveda koks mokytojas. Tai tegu ir kart ne koks nacionalinis choras,
o 100 eilini mokinuk nuvaiuoja Kavarsk, kur pakrmy jau 75 metus
guli vis umirti 10 ar 12 yd. Ir tegu jie tiems deimiai po eme gulini
yd sugieda galing requiem, ir tegu tai igirsta visas Kavarskas. O gal ir
visa Lietuva, jei requiem transliuos Lietuvos televizija. Ir tegu Lietuva pagal
voja: matai kaip...
Te l i a i / Tei z

XIX a. pabaigoje Teliuose gyveno 3088 ydai (49,8 proc. vis miestelio gy
ventoj).

Vaiuojame link Teli. Sustojame prie Raini mikelio. Rainiai - ta vieta,

apie kuri daug kalbjo mano draugai: raai apie lietuvi kaltes ydams, o
juk Rainiuose msikius nukankino jie, ydai...
Efraimas: Perskaitysiu liudijimus, kas atsitiko su ydais Rainiuose. Jie buvo
suvaryti laikinj stovykl - barakus mikelyje.
Penktadienio vakar rabinas Blochas papra stovyklos komendanto Platakio,
kad is leist ydams pasimelsti. Rabinas pasak: jei liksime gyvi, visuomet
laikysims trij taisykli - abo, karuto ir eimos tyrumo. Visi ydai pasak
amen irprieprasidedant abui ydai itutino savo kienes, nesper ab y
dams negalima nieko neiotis su savimi. Vakare moterys ir vaikai buvo isisti
namo, o vyrai pasiliko. Moterys suprato, kad vyr likimas nusprstas. Rabinas
papra leidimo vyrams usidti kepuraites ir sukalbti maldas, kokios kalba
mos prie mirt...
224
 Kelion

Rta: O dabar mano eil. Kalbsime apie msiki tragedij Rainiuose.

1941 m. birelio 25-oji

Prasidjus karui NKVD ir NKGB darbuotojai kalini suaudym laik eva-
kavimo bdu. Dokumentuose tai vadinama evakuacija pagal I kategorij. [...]
Teli kaljime i 162 kalini buvo 76 NKGB tardyti kaliniai. [...] Raudonar
mieiai i kamer kalinius ved sargybos bstin. Paskui kalinius vien ant
kito suguld sunkveimiuose. Jau vintant birelio 25-ajai, mainos su kali
niais nuvyko Luoks link, Raini mikel. Kas vyko toliau, gerai neinoma.
Lietuvoje tai buvo bene vienintels udyns, po kuri neliko n vieno gyvo
liudytojo. Liudijo tik egzekucijos vykdytojai. Domas Roius teig: Suaudy
m vykd raudonarmieiai. I ms ten buvo: NKGB skyriaus virininkas
Raslanas Petras, operatyvinis galiotinis Galkinas ir kaljimo priirtojas
Poceviius. "*

Tarp 26 NKVD darbuotoj, dalyvavusi suimant, tardant ar udant Teli

kalinius - dvi greiiausiai ydikos pavards: Nachmanas Duanskis, Teli
operatyvinis galiotinis, ir Danilas varcmanas.**

Liudija Stasys Kiliauskas, Raini gyventojas:

Kankiniai guljo duobse. A ir Jonas inskis netiktai Raini mikelyje apti
kome vieiai kast em. [...] Ten guljo du varikliai, voliojosi utinti kops
tai. [...] Po pusvalandio mikel suvirto mons, atvar ydus. Dauguma
kas rankomis.***

Pranas Sabaliauskas:
Esu gims ir augs netoli Raini miko. [...] Apie udymus inau i Antaninos
Rociens pasakojim, kuri su vyru dalyvavo udynse. vykdomj komite
* Raini tragedija, 1941 m. birelio 24-25 d., p. 6-7.
** Ten pat, p. 68-69.
*** Ten pat, p. 78.

225
K e l i o n su p r i e u

t atjo du ekistai ir liep eiti kaljim su savimi pasimus nir, vini,

plaktuk, peili. Nujus kaljim ved kalinius ir liep kankinti. Kankinimo
bd nurod ekistai: alojo prapjaudami lpas ir ulau rankas nugaroje.
Kai kal vinis galvas, tai kaliniai pradjo labai aukti. Kad neaukt, nu
pjaudavojiems lyties organus ir ukimdavo burnas, nedavo lauke stovini
main.

Dar pabaigdavo kankinti mike, kur buvo paruotas kopst utintuvas.

kartus kopstus kidavo rankas ir duobes guld dar gyvus. I virutins
duobs iliau i miko rugius, ten buvo rasti dar trys lavonai. Nustelbti
moni auksmams buvo pastatytos trys mainos. A pats maiau, kas vyko
mike.

Ikas lavonus ydai vyrai. Kalbjo, kad kai lavonus plov, ydams liep gerti
t vanden, o kas negr, tuoj nusivesdavo ir nuaudavo.*

Efraimas: Dabar vl mano eil.

Po udyni prajus kelioms dienoms lietuviai atrado nuudytj kalini k
nus. Vyskupas Staugaitis ir Lietuvos valdia nusprend surengti laidotuves,
kurios tapt simboliniu pergals prie sovietus aktu. Kiekvien dien ydai
buvo vedami Raini mikel, kalini egzekucijos viet, ir veriami ikasti
knus, plauti juos, laiyti aizdas, gultis alia lavon karstus. Daug kas to
tiesiog negaljo padaryti. Atsisakiusieji buvo audomi vietoje. Tik liepos 13-
j buvo surengta laidotuvi ceremonija. ydai buvo sustatyti netoli kapini,
ir kiekvienas procesijos dalyvis galjo praeidamas trenkti ydui arba spjauti
jam veid.

Liepos 15-j visi 700 yd buvo nuudyti Raini mikelyje. Prie suaudym
rabinas Blochas atsigr lietuvius ir pasak: Js alis papldo ms krau
ju. Bet ms kraujas auksis js kraujo. Ms kraujas laistys medius. Js
kraujas plaus gatves.u

* Ten pat, p. 85-86.

226
 Kelion

Rta: Grkime prie lietuvi tragedijos Rainiuose. Vlesniuose i udyni

tyrimuose konstatuota, kad tiek anais laikais, karo pradioje, tiek vliau Rai
ni vykiai buvo ir liko politin byla. ydiku pdsaku buvo laikomas speci
finis auk kankinimo bdas ir tai, kad kankinant dalyvavo Duanskis, kurio
pamgtas kankinimo bdas neva buvs lytini organ darkymas. Pagrindi
nis Raini udyni organizatorius Petras Raslanas pabgo Rusij, nebuvo
nuteistas nei udynse dalyvavs Roius, nei Rocien. Duanskis pasitrauk
Izrael. Taiau visa Lietuva dar ir iandien sitikinusi, kad Raini udikai
yra ydai enkavedistai. Anot mokytoj, mokiniai, kuriems jie pasakoja apie
Holokaust, sako: Na ir gerai, kad ydus aud, jie juk msikius Rainiuo
se nukankino. T pat man sak ir kai kurie mano pastami. Taip vienas
Duanskis tapo daugybe duanski, nes taip galime j, yd, pagrstai ne
ksti... Bet juk js patys kalti: Duanskis pabgo Izrael ir nebuvo Lietuvai
iduotas. Jeigu js, ydai, reikalaujate, kad mes teistume Holokausto kalti
ninkus, kodl tuomet neidavte mums vieno svarbiausi Raini udyni
kaltinink?
Efraimas: A esu sutiks Duansk 1991 metais, kai jis pabgo i Lietuvos.
Jis buvo kaltinamas dl dviej dalyk. Pirmasis kaltinimas: jis dalyvavo po
litini kalini udynse Rainiuose prie Teli. Antrasis kaltinimas - pokario
metais per tardymus jis kankino lietuvi partizanus. Duanskis man tvirti
no, kad Raini udynse nedalyvavo, nes t dien buvo ivyks kitur, atro
do, Alyt. Lietuvos Vyriausyb papra Izraelio teisins pagalbos tiriant
Duanskio byl. Buvo surinkta ekspert grup: Josifas Melamedas, Lietuvos
yd atstovas Izraelyje, Dovas Levinas, garsus istorikas, ir a. Izraelyje yra
statymas: jeigu teisins pagalbos praym padiktavo antisemitizmas, mes
tos teisins pagalbos suteikti neprivalome. Taigi Izraelis atsak: be Duans
kio, Raini tragedijoje dalyvavo 25 to paties ar auktesnio rango pareignai
ir n vienam i j nebuvo ikelta byla. Tai viskas, k a inau apie Duansk.
Rta: Palikime j ramybje. Arba ne ramybje, jeigu jis tikrai kaltas. Du
anskio jau nebra, kaip ir daugelio kit nusikaltli. Nei js, nei a nei
nome jo kalts. Taiau inome, kad Raini vykiai gerokai pakurst lietuvi
antisemitizm.
227
K e l i o n su p r i e u

Tvora, juosianti yd udyni viet Raini mikelyje. Autors nuotr.

Efraimas: Ir inome, matome, kad 72 Raini udyni aukoms - lietu

viams - pagerbti pakelje pastatyta didiul koplyia, kitoje kelio pusje pa
sodintas uol parkas. 700 Raini udyni aukoms - ydams - nra nieko.
Net nuorodos j ties viet. Prie apgriuvusios tvoros alia naujai ikilusio
fabriko stovi senas sovietinis paminkllis.
Rta: Vadinasi, lietuvio gyvyb verta 10 yd gyvybi, taip? Verta koplyios
ir uol. Verta deimties knyg, parayt apie tas udynes. Juk Rainiuose
uvo msikiai. Jsikiai uvo 227 ar net daugiau Lietuvos viet, taigi Rai
niai - visai ne unikali vieta. Ir uol giraits nra, nes uolas - ydams
netinkamas medis. Po uolais mes juos audme.
Pl unge / Pl ungy a n

XIX a. pabaigoje Plungje gyveno 2502 ydai (55,6 proc. vis miestelio gy
ventoj).

Efraimas: Atvykome Plung, ia susitinkame su Eugenijumi Bunka, pa

skutinio Plungs ydo menininko Jakovo Bunkos snumi. Eugenijaus tvas
mir visai neseniai, taigi Plungje, viename i svarbiausi ydik miest
Lietuvoje, nebra n vieno ydo... Jakovas Bunka studijavo Teli jeivoje -
tai vadinamoji machina, mokyklajaunesniems berniukams, kurie dar negali
bti priimami jeiv. Soviet laikais jeivos pastatas buvo paverstas suve
nyr fabriku ir Jakovas jame dirbo. tai ant buvusios jeivos sienos - u
raas: Stojanij jeiv dmesiui. 1940 m. sovietams okupavus Lietuv,
mokykla persikl Klivlend.
alia jeivos buvo ir sinagoga, viena i daugelio ia veikusi. iame pastate
dabar lang ir dur parduotuv. A pats esu buvs Teliuose tik vien kart,
1991-aisiais. Tuomet ia, be Bunkos, gyveno tik trys yds, visos itekjusios
u lietuvi. J dabar nebra gyv.

229
Kelion su prieu

Garsioji Teli jeiva. Autors nuotr.

Eugenijus nusivea mus sveius pas poni Vand, vien i vyki Plungs
apskrityje liudininki. Ponia Vanda vaiina juodj serbent grimu ir pa
sakoja net usikirsdama:
Ar kas naikino? Alsdiuose tai Baltiejus, kalvis. Buvo ia 134 ydai. Iki karo
visi graiai sugyvenom. Kai atjo vokieiai, Baltiejus i karto ivert skr.
Vokieiai ia neaud. J tik tabas buvo. Po karo tas Baltiejus ivaiavo, ia
paliks mon ir tris vaikus. J Lenkijoj sugavo, ir kai atve ia, jo visa ranka
buvo susukta. Matai, yra teisyb. Jis nuov 29 moteris. Mes lepm tris ydus
ir viena tarnait idav. yds buvo iAlsdi. Tarnait dirboprie kio irpa
stebjo, kad verdam ko ir mama nea kakur. yds buvo trys - siuvja Sara
Braudien, koki 20 met jos dukra Braudait ir Brikmanait, visai svetima,
koki 40 met. Jos paios pas mus atjo nuogos plikos ir prabuvo trejus me
tus, bet su perklimais. Pusantr met ibuvo, mane augino, a buvau dvej
metuk.

230
 Kelion

Sekmadieniais mano tvas vedavosi tarnait banyi, o vien sekmadien

ji sugalvojo grti. Pareina ji, o ia trys yds kambary, mane laiko ant rank,
brol ant rank. Kiek pra tvas, nieko. Jinai draugavo su policininku, kuris
ydus aud, jauna, durnel. Tuoj pat tvas ive tas moteris. Kratas dar,
tv sum ir laik tris mnesius. Paskui jos vl parvaiavo pas mus. Mes vis
irdavom pro lang, jei kas eit keliuku, ikart slptis skiep. Ateina pas
tv Baltiejus, kiti baltaraiiai, tvas virtuvje sodina prie stalo, stato bonk,
visi geria, o jos su manim skiepe, man burn ranka uspaudusios, kad a n
cypt. Igr, ivaiavo, ir mes po keli valand tik ilipom. Sutinka Baltiejus
tv miestely, sako, inau, tu, Kareiva, ydus slepi. Tvas mano: einam, iger
sim, pakalbsim. Geria abu, Baltiejus toliau rkauja: na, pagausiu a tave...
Kaimynas sdi alia, visk girdi, oka ant arklio ir pranea savo monai, kad
perspt mano mam. Visus ydus Alsdiuose suaud per Kaldas. O tos,
kur lepm, visos iliko gyvos. Tvas mano, Pranas Kareiva, turi t Pasaulio
teisuolio medal. Bet gelbjo dar keli mons, gelbjo ir kunigai.

Rta: Atrodo, ia, emaitijoje, mons daug labiau vienas kitu pasitikjo
nei kitose Lietuvos vietovse. Ar emaiiai yra kitokie? Jie daug solidaresni,
tiesa? Jeigu du emaiiai, gyvenantys Vilniuje, po 30 met susitinka, kad ir
kokie elito atstovai bt, btinai ims tarpusavyje kalbtis emaitikai. Be to,
mons ia gyveno ne kaimuose, o vienkiemiuose, taigi kaimyno reikjo
maiau bijoti, be to, kaimynas buvo svarbus ir reikalingas - ar maa kas...
Efraimas: Eugenijau, ar js inote, kiek lietuvi dalyvavo udant ydus?
Mano duomenimis, tarp 25 ir 40 tkstani.
Rta: Js, ydai, net ir ia, ypa ia, taikote maiausiai 50procent koeficient...
Eugenijus: A galiu pasakyti tik viena: Plungs apskrityje toki buvo apie
700. Kai atjo vokieiai, itie mons man, kad visiems laikams. Tie, kurie
gelbjo ydus, irgi galvojo, kad vokieiai atjo ir pasiliks. Jie inojo, kad slp
dami ydus prisiima pareig visam gyvenimui. Jie turs slpti tuos mones
savo rsiuose iki pat mirties. Jie ne tik patys prisiima t pareig, bet ir u
krauna j savo vaikams. Tai ne drsa. Tai kur kas daugiau.

231
K e l i o n e su p r i e u

Efraimas: A nieko apie tai nesu girdjs. Niekas man nepasakojo it daly
k. Bet, kita vertus, a juk domjausi ne Holokausto teisuoliais, o udikais.
Rta: Bet js turite klausytis. Net jeigu esate prieas ir nemgstate ms,
turite klausytis ir girdti visk, k mes sakome.
Efraimas: A klausau, klausau. Eugenijau, kaip js manote, kas vienijo tuos
mones, kurie gelbjo ydus? Ar jie buvo kininkai? Tikintys? Kuo jie sky
rsi nuo savo kaimyn, kurie arba buvo abejingi, arba ud? Ar tie mons,
kurie gelbjo ydus, buvo Izraelyje pagerbti? Jeigu ne, mes turime tuo pasi
rpinti.
Eugenijus: Jiems tai visikai nesvarbu. Jie gelbjo ydus, nes tai buvo j kai
mynai, j pastami. Galbt kai kurie i j dirbo yd namuose, augino yd
vaikus. Kiti prekiavo su ydais, valg yd smuklj, pirko pas juos, gaudavo
preki skolon. Pasakojama, kad vienos lietuvs moters kaimynas ydas pa
pra pasaugoti jo brangius daiktus, taip pat ir aukso dirbinius. Jis planavo
ivykti Palestin ir kai jis bsis ten, ji atsiusianti jam tuos daiktus. Moteris
pasak: Ne. Jei pritrks maisto mano vaikams, a parduosiu tavo auks, ir
paskui jau nebegalsiu tau jo grinti. Kur dabar to ydo auksas? Manau,
udikai j rado ir pasim.
Rta: Kas buvo udikai Plungje? Neisilavin? Netikintys? Primityvs? Be
darbiai?
Eugenijus: Visoki buvo... Tarp j mokytoj, gydytoj, tarnautoj...
Efraimas: A apie tai kalbu 25 metus. Kolaboravimas su naciais apm vis
Lietuvos visuomens spektr. O Lietuvos Vyriausyb visus 25 metus tvirti
na, kad tai buvo tik saujel padugni...
Eugenijus: Daugumai udik buvo svarbus yd turtas. Kitas dalykas -
jiems kakas su smegenimis buvo ne taip. Paiame mieste buvo apie 30
udik. Vienas udikas, teisme paklaustas, kodl ud ydus, atsak: Nes
ydai - sukiai. A jiems pardavindavau sis, tai jie visada derdavosi.
Vienas Uvenio ydas, Cikas, buvo suimtas ir saugomas. Pasipra ieiti, o
232
 Kelion

saugojo juos jo draugas. Tas lietuvis sargybinis Cikui sako: Varyk. Cikas
pabgo sodyb ant kalno pas kinink ir kininkas j paslp. Ilaik per
vis kar. Baisiausia buvo, kad pro t sodyb var ydus audyti, ir Cikas
mat tai per ply namo sienoje. Paskui jis ved to kininko dukr.

Eugenijus veasi mus Kaun mik, kur jo tvo fondo lomis rengtas
didiulis memorialas. Sienoje ikalta 1200 ia uvusi yd pavardi. At
skiroje duobje sugul 84 Plungs mergaits gimnazists, nuudytos atski
rai. Eugenijui teko sumokti savivaldybei baud u tai, kad parko teritorijoje
tvark laiptus, vedanius memorial - udyni viet. Bauda nebuvo didel.
Bet ji buvo. Kai Eugenijus pradjo tvarkyti udyni teritorij toliau, vienas
savivaldybs darbuotojas tuoj pat ten sigijo sklyp. Tikjosi pelningai par
duoti. Verslus vaikinas. Pardav - sklyp nupirko Eugenijus. Memorialo te
ritorija tvarkoma toliau.

erait Ari
era it B a s Lech
e r a it B a te L e c h
e r a it B lum a
e r a it C ipa R a
e r a it E ta
e r a it F e ig a
e r a it F e ig a
e r a it H ana
e r a it hiena
e r a it Ida
era it Irleck
era it P e a R oza
e r a it R a c h e l
e ra it R i a
e ra it R i a
e ra it R iva
e ra it R iv a
Plungs gimnazists. Apie 1939 m. ia amintos 84 nuudytos Plungs mergaits
I Jakovo Bunkos asmeninio archyvo. ir kiti uv Plungs ydai - 1200 vard.
Autors nuotr.
P l a t e l i a i / Pl ot e l

XIX a. pabaigoje Plateliuose gyveno 171 ydas (28 proc. vis miestelio gyven
toj).

Pieva. Kalnelis. Boktakalnis prie pat Plateli. Laiptai auktyn, prie pamin
klo. ia buvo suaudyti jauni stiprs Plateli vyrai. ydai. alia sodyba, se
nas vyras su mona ria vantas. Prieinam. emaitikai kalba, sunku suprasti,
bet suprantu. Keisti tie emaiiai, maakalbiai, bet kiekvienas odis svarus.
Gal dl to, kad maai kalba, maai ir iduodavo?
Ar matt, kai audf
Maiau visk. Buvau atuoneri met. Visk prisimenu. Buvo ms deimt.
Nuo kalno veizjom. Atvaiavo maina, ilipo tokia moterika grai vokitka,
ir dav komand. Visus iaud, ivaiavo, tada viens paliko sargyboj girtas.
Snaud atsisds netoli kelio ir tos duobs. Paskui atjo Norvilas ukst, Nor
vilas toks zgrebnas buvo mogus, tai dantis iiminjo. To nemaiau, tik tvai
pasakojo.

234
 Kelion

Na ir vienas ilindo i kapo, kruvinas, net nesueistas. Durnelis, galjo bgt

kalnan, bgt ir nubgt, tai ne, anas bgo pas t sargybin. Tai tas altys dar
vien ovin turjo. Ir nuov. Girtas, kur aud, tas pats. U kojos nutemp ir
met atgal...

Aru ydukais draugaudavot iki tolf

Kaip ne, painojom visus. Tvas kalvis buvo, tai ydams, bdavo, ratus apkals.
Dedius aud.

Dedius?
Taip. Jaunus vyrus. Po eis sustat ar po penkis prie duobs. I vintovkos au
d. Nerk n vienas. Kaip apmir buvo. Po to atve chlorkalki ir ubr.
Tie, kas neaud, ukasinjo.

Sakt tvams, k matt?

Kaip nepapasakosi. Bt neleid eit veizt. Sak, kur js lendat, dar nuaus.
Gailjo tvas t yd, kaip negails. Geriausiai buvom, sugyvenom... Kol dar
jie gyvi buvo, eidavau krautuvn, barank parsinedavau u penkis centus
apsivyniojs aplink rank. Pyragus kep, verius skerd. Ir rkykla buvo, ir
skerdykla. Visus painojom, bet kai aud, neinojau katrie, toli buvo...

Po dviej savaii buvo audamos Plateli moterys.

Sinagogoje liko kalti apie 100 asmen. Rugpjio pabaigoje Jakys (Kretin
gos saugumo policijos virininkas) atsiunt sakym sukilli vadui mokytojui
Barkauskui juos likviduoti. Buvo suauktas susirinkimas, kuriame numatyta
vieta, diena ir valanda bei svarstyta, kaip be triukmo surinkti moteris, tuo
metu tarnavusias pas kininkus, i kur gauti pakankamai veim vaikams
ir seniams veti. Tarp susirinkusi buvo Barkauskas, vynys, Zubaviius, iki
karo dirbs miesto valdybos ratininku. Visk aptarus, buvo ikviesta 12 asme
n, policinink ir sukilli. Tarpj atsirado 6 savanoriai.

235
K e l i o n su p r i e u

Kai yds buvo nuvetos prie duobs netoli Plateli eero ir aikiai suprato,
kas j laukia, prasidjo nervus draskantis klyksmas ir verksmai. Suaugusius
nurengdavo ir aud tvarkingai po vien. Kitaip elgsi su vaikais. Juos nuau
davo tolliau nuo duobs ir tada sumesdavo j. Viso vaik nuo 1 iki 10 met
amiaus buvo apie 20. Juos visus suaud policininko Grimanausko mona
Berta Grimanauskien. audymas truko tik apie valand. Drabuius daly
viai pasidalino. Kit dien Barkauskas isiunt Jakiui ataskait apie vykdyt
uduot.*

udik Berta Grimanauskien buvo vokiet. odiu, ne msik.

POKALBIS SU PRIEU. PLATELIAI-KLAIPDA

Efraimas: Man ioje kelionje nerim kelia vienas dalykas. Rta atmeta vi
sus liudijimus, kuriuos a skaitau, kol ji vairuoja. Liudijimus apie lietuvius,
kurie su ydais elgsi labai iauriai prie ateinant naciams. Ji netiki, kad
mons galjo tokie bti.
Rta: Taip, js man skaitt, kad po Plung vaikiojo ibadjusios yd mer
gaits, o lietuviai per langus joms tarsi unims mt idas ir kaulus. Kurgi ne.
Efraimas: Taip, tai liudinink pasakojimas. Nematau jokio pagrindo juo
netikti. Tai vienas i svarbiausi tarpusavio tampos altini ioje ms ke
lionje. Rta akivaizdiai stengiasi parodyti Plungs vykius kaip pavyzd,
es Lietuvoje buvo nemaai toki, kurie ne ud, o gelbjo ydus. Galbt.
Galbt emaiiai kitokie, ir jie nebijojo kaimyn ir drso slpti ydus.
Rta: Kodl a turiau pasitikti liudijimais, kuriuos po itiek met Izrae
lio leidjams pateik igyvenusieji Holokaust? mons, prajus tam tikram
laikui, daniausiai padidina savo kani mast. Patirtas siaubas pasakojant
tampa dvigubu ar trigubu siaubu, keliolika lietuvi ydaudi tampa visa
lietuvi tauta. Visa ms kelions idja yra ne skaityti vienas kitam visokius

* Rta Puiyt. Masins udyns Lietuvos provincijoje. I: yd muziejus: almanachasy

2001, p. 182-183.

236
 Kelion

liudijimus, o vaiuoti per Lietuv ir abiem klausyti, k pasakoja mons da

bar, - gyvi mons, tie, kurie mat, girdjo patys arba i savo tv. Pairti
tiems monms akis, pamatyti aaras j akyse, igirsti j intonacijas, j
tyl...
Efraimas: I kur mes galime inoti, kad mons pasakoja teisyb?
Rta: Taigi i kur, juk jie lietuviai, tiesa? Bet juk Plungje mes kalbjome gal
su penkiais monmis, ir jie visi pasakojo apie tai, kiek daug vietini moni
stengsi pagelbti ydams. Kodl turtume jais netikti?
Efraimas: Gerai. Liekame kiekvienas su savo tikjimu ir savo abejonmis.
Vaiuojam toliau.
Rta: Noriau dar kart grti prie pokalbio apie udik motyvacij.
Efraimas: Gal vien kart liaukims kalbj apie motyvacij...
Rta: Ne, a noriu apie tai kalbti. Grkime Platelius. Atsimenate, k kal
bjo tas senas vyras, kuris rio vantas prie Boktakalnio udyni vietos? A
jo paklausiau, kodl tie kinink sns tapo ydaudiais? Ar jie norjo pri
siplti yd turto? Ar jie buvo iaurs, ar tiesiog girti, o gal norjo tikti
vokieiams? Tas vyras pasak: jie norjo bti galingi. Tai nauja mintis. Juk
tikriausiai tie jauni ir primityvs kaimo bernai smaginosi emindami ydus,
nes taip jautsi stipresni, galingesni. Jie juk nepuol i karto audyti. Jie tapo
baltaraiiais, policininkais niekuo nerizikuodami. Pirm kart gyvenime
jie gavo autuvus, raiius, o sykiu - teis valdyti kitus, kitokius mones, da
ryti su jais k tinkami. Mes jiems parodysim, - tai tas mentalitetas, kuris
veria vieno kaimo bernus okiuose muti kito kaimo bernus. Grups jga.
Grups bukumas. Grups iaurumas. Ir dar: vokieiai jiems reik jg, ir
bdami su vokieiais ivien jie jautsi stipresni.
Efraimas: Jie tapo jgos struktros dalimi, taip? Bet ydai Lietuvos visuo
menje visuomet buvo tie kiti. Antisemitizmas buvo labai svarbus veiks
nys. Tie mons pagaliau pasijuto stipresni u ydus. Jie visuomet inojo ar
jaut, kad ydai kakuo pranaesni. Jie buvo isilavin, jiems seksi, jie buvo
237
K e l i o n su p r i e u

um didel dal vietinio verslo, didel dal laisvj profesij. ioje kelion
je a supratau vien svarb dalyk. yd ir lietuvi susvetimjimas... ydai,
gyvenantys Lietuvos provincijoje, neabejotinai jautsi pranaesni u kaimo
mones, ir tai ved prie vis auganio prieikumo. I lietuvi puss.
Rta: Niekada nesu apie tai pagalvojusi. Kaip ydai transliuodavo t i
ni - mes pranaesni?
Efraimas: Pirmiausia jie laiksi izoliuotai. Tai ydams istorikai buvo tie
siog btina, kad ilaikyt savitum ir nesiasimiliuot. ydai tiki, kad jie yra
irinktoji tauta. Ir tuomet tikjo. Lietuviai tai, be abejo, jaut. Tai buvo di
diulis barjeras tarp yd ir primityvesns lietuvi visuomens dalies, ypa
provincijoje.
Rta: Istoriko Rimanto Zagrecko studija liudija, kad pus lietuvi, teist u
yd audym, buvo beraiai, ketvirtadalis j - baig kelias pradins moky
klos klases. Tiesa, jis nagrinjo tik kelis imtus byl i tkstani, saugom
Ypatingajame archyve.
Efraimas: A lenkiu galv prie istorik, kuris tai atskleid. Tai labai svarbus
tyrimas. Taiau visi tyrimai ir studijos, kurie buvo ar bus paskelbti Lietuvoje,
problemos neisprendia, nes apie juos nerao iniasklaida, jie neatsispindi
politik kalbose ir neatsiduria vadovliuose, i kuri mokosi jaunoji karta.
Jie nepaveikia moni smons.
Rta: Bet js sutinkate, kad tokie tyrimai, kuriuos atlieka Holokaust tyri
njantys lietuvi istorikai, - ingsnis priek?
Efraimas: Taip, j tyrimai - tai vienas ingsnis priek.
Rta: Viskas, k mums reikia padaryti, - ipopuliarinti tai, k istorikai pa
ra savo mokslinse studijose. Padaryti tuos faktus, tuos atradimus prieina
mus ir suprantamus kiekvienam lietuviui.
Efraimas: Yra didiul spraga tarp to, kas parayta akademiniuose Lietuvos
istorik tyrimuose, ir to, k ino js plaioji visuomen.
238
 Kel i on

Rta: Kas turt i sprag upildyti?

Efraimas: Ironika, taiau manau, kad t turite padaryti js. Tikiuosi, js ia
knyga pramuite stiklo lubas ir tiesa prasiver. Jau kalbjau jums apie klasi
kin pavyzd, lenk istoriko Jano Grosso knyg Kaimynai. Kai ji pasirod,
lenkai buvo okiruoti: k, mes - udikai? Taigi mes esame aukos, visuomet
buvome. ita knyga Lietuvoje gali sukelti pana efekt.
Rta: Taiau tok efekt turjo sukelti visos knygos, kurias para Holo
kaust tyrinjantys istorikai: Arnas Bubnys, Alfonsas Eidintas, Valentinas
Brandiauskas, Alfredas Ruknas, Liudas Truska, Saulius Suiedlis, Rta
Puiyt, Rimantas Zizas, Rimantas Zagreckas...
Efraimas: Ne. Tie tyrimai nenuskambjo taip, kaip turt. Niekas nenor
jo, kad tai vykt. Tiems istorikams pasisek, kad beveik niekas Lietuvoje
neskait ir nediskutavo apie tai, k jie para. Jie turi saugius darbus, daro
akademin karjer, ir visa tai gali sugriauti valdios mons, besistengiantys
paslpti ties. Kuo maiau moni skaito Lietuvos istorik studijas, tuo ge
resnes galimybes jie turi tsti tai, k dabar daro.
Rta: Tie patys istorikai, deja, pripasta, kad yd udyns Lietuvos pro
vincijoje praktikai netirtos. Tai balta dm. Pasakyiau prieingai - tai labai
labai juoda dm. Ir Lietuvos istorijoje, ir istoriografijoje. Pati juodiausia.
Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadov urna
listams sak, kad Holokausto tyrimai neisams, nes paprasiausiai jiems
atlikti trksta moni. Betgi moni netrksta isamiems antisovietins re
zistencijos tyrimams. Tyrimams apie msikius.
T a u r a g / Ta v r i g

XIX a. pabaigoje Tauragje gyveno 3634 ydai (54y6 proc. vis miestelio gy
ventoj).

1941 METAI
Ay Antanas gda, pareikiu nor savanorikai stoti policijos apsaug.
Mano stojimo policij tikslas buvo vienas - gauti daugiau teisi, kuri dka
mano gyvenimas nuolat gers, nes tursiu daugiau galimybi gauti visk, ko
man reikiaA

Antanas gda nuo 1939 met studijavo Taurags mokytoj seminarijoje.

1941 m. birelio 15 d. seminarijos studentus paleido vasaros atostog. An
tanui buvo 19 met.
25 ar 26 birelio pas mane ujo du draugai ir pasil stoti savanori br.
Jie pasak, kad jei stosiu it br, man bus lengviau gyventi. [...] Bdamas*

* LYA, -l, ap. 58, b. 43767/3, p. 5-6.

240
 Kelion

policijoje neiojau civilinius drabuius, buvau ginkluotas autuvu, ant kairs

rankos dvjau balt rait i baltos mediagos, ant kurio savo ranka uraiau
Ordnungdienst[kas ivertus reikia Tvarkos tarnyba

1941 met rugpjio gale a triskart dalyvavau audant ydus. Ms buvo

50 moni policinink. Pirmoje operacijoje a asmenikai nuoviau 10 yd.
I miesto mik juos konvojavo kadriniai policininkai. Vedavo juos anksti
ryte, kad nematyt miestelio gyventojai. Atimdavome ij pinigus ir vertybes,
o drabuius suddavome krv, o po to ivedavome sandl ir i sandlio
idalindavome monms, nukentjusiems nuo karo, taip pat ir mano mamai.
Mama atne man i sandlio vien nauj mlyn vilnon palt.

Be to, pas ydus, atvetus audyti, rasdavau dideles sumas pinig. T. y. kai
atvedavo partij yd prie duobs, ikastos audymui, jiems silydavau ati
duoti pinigus man, kadangi j vis tiek laukia mirtis. Tadajie man atiduodavo
vairias pinig sumas, u kurias a nusipirkau skrybl u 50 rubli, Kaune
pirkau smuik u 700 rubli, o kitus pinigus pravalgiau. Per vis laikotarp i
nuudyt yd pamiau apie keturis tkstanius rubli. Per vis savo veiklos
laikotarp suaudiau madaug 50 yd.

Apsaugos dalinyje tarnavau madaug tris mnesius, t. y. nuo birelio 26 iki

rugpjio pabaigos, o nuo rugsjo 15pradjau vl mokytisA

Antanas gda pokario metais dirbo choristu iauli miesto teatre, taip pat
laikratyje literatriniu bendradarbiu. 1948 m. buvo suimtas ir nuteistas 25
metus kalti.

2015 METAI
Taurags kratotyros muziejus. Ar yra kokios nors informacijos apie ia gy
venusi yd bendruomen, apie nuudytus 4000 Taurags yd?*

* LYA, f. 3337, ap. 55, b. 153, p. 4-7.

241
K e 11 n 6 s u p r i e u

Mus pasitinka draugikas muziejaus darbuotojas, veda per muziejaus eks

pozicijas. Ne, apie nuudytus 4000 yd neturime nieko. Bet utat labai
didiuojams kitomis ekspozicijos dalimis. Mes apirime Jungtini Ame
rikos Valstij vieno cento monet kolekcij. Vaikinas sako, kad daug lan
kytoj nustemba pamat ia toki didel 1 cento monet ekspozicij. Kitas
stendas skirtas raytojui Honor de Balzacui, kuris kadaise vaiavo pro Tau
rag ir net buvo ia apsistojs.

POKALBIS SU PRIEU. TAURAG-JURBARKAS

Rta: Apvaiavusi tiek daug masini udyni viet, jau inau, kokiame mi
ke j iekoti. Jau atpastu tinkam udymams mik. Jis turi bti didelis,
tankus, netoli miestelio ir kelio. Turi bti laukym, kurioje patogu kasti duo
bes ir yra pakankamai vietos audomiems monms ir patiems audytojams
sustatyti. tai, pavyzdiui, ia tinkamas mikas. tai ir enklas, ydus ud ia.
Efraimas: ia 3000 moni nuudyti.
Rta: Lietuva tokia grai alis... Ir js t pripastate... Galim galvoti apie j
kaip apie jaun nuostabi mergin, kurios ydintis knas nustas aizdo
mis, gerai paslptomis nuo moni vilgsni. 227 aizdos - 227 udyni
vietos. Mes galim iki ukimimo skelbti, kad mergel sveika ir aizdos seniai
ugijo, bet nuo to ms kalbjimo jos neugis. Turime k nors daryti su
tomis aizdomis. Istorikas Alfonsas Eidintas 2001 m. Seime kalbjo: Reikia
atverti aizdas ir leisti joms nupliuoti... Lietuva neturi joki kit uleist,
pliuojani aizd - tik itas...
Senos yd kapins, alia j tvoros - masini udyni vieta. 2000 Jurbarko
yd - visa Jurbarko yd bendruomen, suaudyta 1941 m. liepos 3 dien.
itie udikai buvo gailestingi - jie nuud mones greta j protvi kapini,
o ne kur nors papelkyje ar krmynuose... Seniai mir seneliai ir tvai girdjo
savo vaik ir ank klyksm. Vaikai, prie dami alia savo tv ar seneli
kap, galbt spjo pagalvoti, kaip pagalvoiau a, pasitikdama mirt 30 me
242
 Kelion

tr nuo savo tvo kapo: Tve, padk man... K galvojo mons prie mirt?
Kokias maldas kalbjo, kokias psalmes giedojo ar pasitikdavo v tyldami?
Efraimas: Yra labai daug istorij apie mirties laukianius ydus. Esu gir
djs apie keturias skirtingas giesmes ar dainas, kurias ydai daniausiai
dainuodavo prie dami nuo kulkos. Viena labai inoma daina kalba apie
yd tikjim Mesijo atjimu. A lauksiu jo ateinant kiekvien dien, ir net
jeigu jis vluos, a vis vien lauksiu. Kita daina vadinasi Hatikva, anksiau
buvusi sionist judjimo himnu, o dabar tapusi Izraelio himnu. i daina
ireikia yd tautos nor grti savo tvyn ir sukurti nepriklausom vals
tyb. Treioji daina - Internacionalas, o ketvirtoji - nacionalinis ekoslo
vakijos himnas. Daugelis yd i ekoslovakijos buvo savo alies patriotai ir
vedami Auvico duj kameras giedojo himn.
Rta: Kai raiau knyg apie sen moni slaugos problemas, daug skaiiau
apie mirt. Maiau daug moni mirties patale - sav ir svetim. Man ro
dos, mirtis yra pakankamai gailestinga. Prie pasiimdama mog ji aptemdo
jo smon. Prie mirt tu daugiau nebemstai, nebematai, beveik nebejauti.
krenti nesmoning ar pusiau smoning bsen. Tai tikriausiai tam ti
kras savigynos mechanizmas, kuris tuo metu suveikia. Tikiuosi, kad visi tie
ydai, kurie buvo vedami suaudyti ar stovjo ant duobs krato, buvo tokios
bsenos. inodami, kad mirtis jau ia pat, jie buvo tarsi suparalyiuoti. J
protas aptems. Juk daugelis udik savo pasakojimuose teigia: ydai prie
suaudym buvo tyls, susting, tarsi paralyiuoti, tarsi pusiau mir...
Efraimas: Daugeliu atveju ydai neinojo, kad juos veda suaudyti. udikai
pasakojo jiems, kad veda darbus, susirinkimus, mitingus, net skiepyti. Ti
kriausiai ydai iki pat galo tikjo, kad yra galimyb isigelbti, todl vedami
nebgdavo ir nesiprieindavo. Jeigu bt bg, garantuotai bt buv suau
dyti. A vis galvoju apie tai, kodl ydai beveik nesiprieindavo, nors kartais
juos saugodavo ar konvojuodavo labai nedaug sargybini. Ar j valia jau
buvo palauta eminanio ir kankinanio buvimo laikinose stovyklose ir ge
tuose? Ar ia veik yd kankini tradicija? Per ami amius ydai garbino
kankinius, kurie, uuot isiadj savo tikjimo, veriau pasirinkdavo mirt.

243
K e l i o n su p r i e u

Inkvizicijos laikotarpiu daugelis yd atsisakydavo priimti krikionyb ir

mirdavo ai Kiddush Hashem (garbindami Dievo vard). Gal tai buvo vienas
i veiksni. Kitas svarbus dalykas - ydai visur, kur gyveno, buvo mauma,
bejg mauma. Kai sudedi visus ituos veiksnius viena, supranti, kodl
taip retai ydai idrsdavo pasiprieinti.
Rta: Tai stebino visus liudytojus. Visus udikus. Tardomi jie pasakojo ste
bjsi, kad ydai buvo roms tarsi avels. 400 yd partijas vien po kitos i
Kauno geto IX fort kelet kilometr ved atuoni TDA/PPT 1-ojo bata
liono kariai. N vienas ydas net neband bgti. N vienas i 10 000. Tiesa,
vienas vienuolikmetis vaikas paskui pabgo i duobs - taip pasakojo dant
technikas, mgjas udyti mones Pranas Matiukas. Berniukas buvo var
du Judelis. Vaikus tuomet i automat aud vokieiai.
Bu t r i mo n y s / B u t r i ma n t s

XIX a. pabaigoje Butrimonyse gyveno 1919 yd (80,1 proc. vis miestelio

gyventoj).

1941 METAI
Butrimonyse gyveno viena seniausi Lietuvoje yd bendruomeni. Vietos
yd bendruomen turjo mrin sinagog, mokykl mokomja hebraj kal
ba, labdaros draugij, 52 (i 54) krautuves, aludi, kepykl, kit monli.*

Butrimoni valsiaus policijos nuovados virininkas raportavo apskrities

policijos vadui, kad yd klausimas labai aktualus, nes miestelyje gyvena
per 2000 yd, kuriuos artimiausiu laiku reikt sutvarkyti**.

* Arnas Bubnys. Holokaustas Alytaus apskrityje 1941 m. I: Genocidas ir rezistencija,

2012, Nr. 1 (32), p. 37.
** Ten pat, p. 38.

245
K e l i o n su p r i e u

Rugsjo 8-j Butrimoni policijos vado Leonardo Kasparino-Kasperskio

sakymu visi dar lik gyvi ydai nakt buvo suvaryti miestelio pradios mo
kykl. Kit ryt buvo suplanuotos Butrimoni yd udyns.
Matyt, laukta, kada Broniaus Norkaus vadovaujama TDA bataliono 3-ioji
kuopa baigs darb Alytuje ir atsilaisvins Butrimoni darbams. Mat
1941 m. rugsjo 9 d. vyko paios didiausios udyns Alytuje. Pagal K. Ja-
gerio raport, t dien B. Norkaus vadovaujami vyrai Alytuje sutvark
1279 ydus: 287 vyrus, 640 moter ir 352 vaikus. Vyrai pailsti nespjo,
sdo autobus. Lauk darbas, o paskui utarnautas poilsis visai netoli, Bu
trimonyse.
1941-j rugsjo 9-j i Alytaus atvaiavo autobusas su madaug 20 mo
biliojo brio kareivi. Po piet vietiniai policininkai ir baltaraiiai pradjo
varyti ydus i mokyklos ir rikiuoti kolonas. Geresnius drabuius vilkintiems
ydams buvo sakyta nusirengti iki apatini. yd kolonos buvo nuvarytos
Klydioni kaim, esant u 2 km nuo Butrimoni. [...] audymas baigsi
vakare. Tada udikai gro Butrimonis ir >ydarbopabaig atvent miestelio
valgykloje. 1941 m. rugsjo 9 d. Butrimonyse buvo nuudyta 740 yd (67
vyrai, 370 moter ir 303 vaikai).*

Kai iaurumu garsjs L. Kasparinas-Kasperskis rudeniop buvo perkeltas

dirbti Birtono policijos nuovados virininku, ivaiuodamas i Butrimo
ni prisigrobt turt jis vesi 14-15 dideli veim. Vietos gyventojai tai
matydami sak: Vaiuoja yd karalius Kasperskis.**

2015 METAI...
Prie vaiuodama su Zuroffu Butrimonis, i vakaro aplankiau dailinink
Antan Kmieliausk - vienintel gyv i knygos pradioje cituojam keturi
vaik, maiusi 1941-j udynes savo akimis.

* Ten pat, p. 39.

** Ten pat, p. 40.

246
 Kelion

Antanas Kmieliauskas visk tebeprisimena, tarsi tai bt vyk vakar. Papa

sakoja tai, ko neminjo kalbinamas atvykli i JAV 1998 metais:
Kai udyns baigsi, mes, vaikai, kurie visk stebjom i u namo, nujom
prie duobi. Atjo ir daugiau butrimoniki. Matm, kad kai kurie mons
duobje dar buvo gyvi. Vienam sueistajam, matyt, kraujas buvo utvinds
nos, tai bandydamas kvpti orojis sujudjo. udikai nenorjo eikvoti kulk,
tai aplink duob iekojo akmens, kad t mog pribaigt. Bet juk ne lietuviai
visa tai sugalvojo, o vokieiai. Lietuviai tik buvo klampinti itas udynes.

Ar galite nupieti tai, k tuomet matte, klausiu dailininko.

Antanas Kmieliauskas pieia...

Butrimoni udyns. Liudininko, Lietuvos nacionalins kultros Ir meno premijos laureato Antano
Kmieliausko pieinys po 75 met.

Butrimonys - maas miestelis. Tuias. Iekome kokio nors seno mogaus -

kaip ir visuose miesteliuose, kuriuos lankme iki iol. tai link parduotuvs
eina senas senas, visikai perkars ir apskurs Butrimoni senolis, pasirams
iuodamas mike isilauta lazda. Jis sutinka u cigarei pakel parodyti
mums masines kapavietes ir miestelyje, ir Klydioni mike.
247
K e l i o n su p r i e u

Klydionys - tik keli kilometrai u Butrimoni. Prie pat kelio - ta vieta,

kur vykusias udynes mat dailininkas Antanas Kmieliauskas, bdamas vos
devyneri. ia ud senus vyrus, nes jauni ir stiprs Butrimoni ydai jau
buvo suaudyti Alytuje.
O kur antroji udyni vieta, kur, kaip sako ms senolis gidas, suaudyta
352 vaikai? Einame per laukus, per pievas, be nuorodos, be supratimo, kur
esame vedami ir kiek dar reiks eiti. Senolis eina priekyje pasiramsiuoda
mas lazda, jo plauiai kriokte kriokia. Garsas iurpus. Girdti i toli. mogui
tikrai blogai su plauiais. Pagaliau senolis sustoja ir sako: Negaliu eiti su
jumis toliau. Neturiu sveikatos. Eikite js ta kryptimi, rasite vaik udyni
viet. mogus lieka ms laukti vidury lauko. 35 laipsni kartis.
Mes einame laukais toliau, bet kur eiti? Kuria kryptimi? kair nuo ia be
sigananio arklio ar dein? Griovys. Efraimas sustoja. A einu toliau. Pri
valau rasti vaik kapaviet.
Ir vis dlto nerandu. Tiek to. Kakaip labai gaila senolio, kuris ten karty
je rymo kriokianiais plauiais. Grtame. Senolis atsiprao, kad neradom,
pasiguodia - gyvens vienas, vargsta, nes mona seniai mirusi, o snus u
mutas Italijoje. Atsisveikinant jis dar parodo paskutins Butrimoni yds
Rivkos nam, didiul pastat miesto centre ukaltais langais.
Kai visi Butrimoni ydai buvo iudyti, Rivka su seserimi isigelbjo ir liko
gyventi savo namuose. Iki pat 1977 m., paskui jiedvi persikl Vilni.

Efraimas: Rivka buvo viena i nedaugelio Butrimoni yd tautybs mo

ni, igyvenusi Holokaust. Jos abi su seserim liko ia gyventi, kad isau
got savo artimj ir kaimyn atminim. Tai buvo labai retas atvejis, nes
paprastai Holokaust igyven ydai nepasilikdavo ten, kur yra gim ir kur
buvo nuudyti j artimieji. 220 yd bendruomeni Lietuvoje buvo nuluo
tos nuo ems paviriaus. Visa Lietuvos provincija liko be yd. ydai su
sitelk keliuose miestuose - Vilniuje, Kaune, iek tiek liko iauliuose ir Pa
nevyje. A sutikau Rivk Bogomoln 1991-aisiais. Ji buvo pirmas mogus
248
 Kelion

Lietuvoje, kuris atkreip pasaulio visuomens dmes neteist Holokausto

nusikaltli reabilitavim Lietuvoje. Nors Lietuvoje buvo ileistas teisingas
statymas - niekas i dalyvavusi genocide neturi bti reabilituotas, - tiesiog
statymas praktikai neveik.
Rta: Kas buvo tie mons - Butrimoni yd udikai? Juk aud Norkaus
vadovaujami garsiosios TDA/PPT 3-iosios kuopos vyrai, pakviesti Ha-
manno skrajojant br, kuris t ryt suaud ir Alytaus ydus... Ar, anot
Rivkos, udynse buvo ir vietini, jos kaimyn i Butrimoni?
Efraimas: Taip. Tai buvo Juozas Krasinskas ir Kazys Grineviius. Rivka
man apie tai papasakojo 1991-aisiais. Paskui profesorius i Lietuvos muilas
Kuklianskis dav man dar 12 Lietuvoje reabilituot nusikaltli bylas. New
York Times ispausdino i istorij pirmame puslapyje. Ironika, bet kaip tik
t dien Lietuva tapo Jungtini Taut nare. Deimtys tkstani moni,
kuriuos nuteis sovietai, Lietuvai atgavus nepriklausomyb buvo reabilituo
ti. Kiek i j dalyvavo audant ydus? Ar j bylos nebuvo deramai tiriamos,
ar per kar padaryti nusikaltimai tiesiog ignoruojami?
Rta: Kiek teko domtis, madaug 26 000 moni Lietuvoje reabilituoti.
Tarp j ir vienas Ypatingojo brio narys. Kodl? Neinau. Juk, pasak virilos
Jono Tumo, vadovavusio iam briui, ud visi ypatingieji... A maiau pa
raikos reabilituoti form. Jeigu nori, kad tavo tvas ar senelis, kur sovietai
nuteis, bt reabilituotas ir atgautumte turt, taip pat gautumte pinigin
kompensacij, turi upildyti paraik. Joje klausiama nedaug: kur tas mo
gus gim, koks nuosprendis, kur ir kiek kalintas. Generalin prokuratra,
gavusi it paraik, sprendia ir duoda atsakym per tris savaites. Komisi
joje, kuri tiria to mogaus paraik, dirba tik keletas moni. Paraik buvo
tkstaniai. Nuteistj bylose kartais vienas, o kartais - 5, 7 ar 12 tom,
kiekviename tome keli imtai puslapi. Ar tikrai tos bylos buvo tiriamos
nuodugniai, o gal tik nuosprendis bylos gale perskaitomas, ir tiek? Ir dar. Jei
mogus buvo reabilituotas per didj reabilitavimo vaj, pirmaisiais atgautos
nepriklausomybs metais, ar galima dabar, po 20 met t reabilitacij per
irti? Ar verta? K tuo pasieksime? mogus mirs, grinto turto nebeat-

249
K e l i o n su p r i e u

imsi. O Lietuva atrodys prastai savo paios ir kit akyse - ir apsiioplinom

reabilituodami udikus, ir t udik atsiras daugiau, nei norime rasti... Kiek
t apsiioplinim bta: net Tuskuln memorialas, kuriame 700 NKVD
kalini palaik, daugiau nei pus j - nuteistieji u yd udynes. Mirtis
visus sulygina, - memorialo atidaryme sak kultros viceministre. udikas
lygus aukai. Pagaliau. Kaip ant ios knygos virelio...
Efraimas: Bet lietuviai teigia, kad soviet tardomi mons prisipaindavo,
nes bdavo kankinami...
Rta: Lietuvos istorikai turi savo nuomon. Pirma, sovietai apklausdavo
ne vien tik kaltinamj, o deimtis jo bendrinink, liudytoj ir daniausiai
sutampa net parodym detals. Pati skaiiau tuos liudijimus. Tikrai sutam
pa, ir i vis protokol, kuri bylose deimtys ir imtai, gali susidaryti gana
tiksl nusikaltim vaizd. inoma, kiekvienas i j maina savo kalt, nu
aut moni skaii... Antras domus dalykas: kai kalbama apie tardymus,
kuriuose lietuviai soviet tardytojams pasakoja apie savo antisovietines ko
vas, mes visai nemanome, kad tie prisipainimai igauti kankinant. Mes jais
tikime, j pagrindu kuriame antisovietinio pasiprieinimo herojus. O jei
gu mogus pasakojo auds ydus, tuo nra pagrindo tikti: prisipaino,
ko gero, kankinamas. mogus lovinamas u tai, kad buvo antikomunistas.
Didiausias antikomunistas istorijoje buvo Hitleris, tiesa?
Taigi akivaizdus ms noras bti graesniems, negu buvome i tikrj...
Kartais juokauju su draugais, kad Lietuvos istorija, trumpai tariant, buvo
tokia: nuo Vytauto irg perokome tiesiai NATO, o tame tarpe ar buvo
kas? Na, trmimai ir Sausio 13-oji, didvyrikumas ir kania...
Pa n e v y s / P o n i v e z h

XIX a. pabaigoje Panevyje gyveno 6627 ydai (51,1 proc. vis miesto gy
ventoj).

Efraimas: Panevyje prie kar gyveno 10 000 yd. Po Vilniaus ir Kauno

tai buvo treia pagal svarb Lietuvos yd bendruomen. Panevio jei-
va buvo viena i svarbiausi Lietuvoje. Mano senelio brolis Efraimas Zaras
buvo vienas i jos student. 1940 m. sovietai j udar. Tada rabinai ivyko
Izrael ir ten atidar nauj Panevio jeiv, vien i garsiausi dabartiniame
yd pasaulyje.
Rta: Kodl Panevio jeiva buvo tokia svarbi?
Efraimas: Dl dviej prieasi. Pirmiausia dstymo lygis. Jeivoje dst ge
riausi pasaulio rabinai, todl ia atvaiuodavo mokytis patys talentingiausi
yd studentai. Vaiuodavo i visur. Kai kurie i j vliau patys tapo rabinais,
kiti - tiesiog isilavinusiais monmis. Ir daugelis, aiku, uvo per Holo
kaust. Dabar grkime 1941-uosius. Norite ar nenorite, a perskaitysiu
jums Izraelyje publikuotus igyvenusij liudijimus.
251
K e l i o n su p r i e u

Rta: Nenoriu.
Efraimas: Skaitau.
Kai ydai buvo suvaryti get paiame skurdiausiame miesto kvartale, ij
bdavo nuolat tyiojamasi. ydai buvo kiekvien dien tsomi po miest ir
muami. Susirinkdavo didel minia miestiei pairti, kaip nelaimingieji
kankinami. Daugyb yd inteligent buvo aretuoti ir kankinami ypa iau
riai. I geto vyrai buvo vedami dirbti cemento gamykl. ia buvo didiuls
kalki duobs, kuriose kalks vis dar vir. ydams buvo liepta pilti duobes
vanden, kad kalks geriau virt. Tuomet ydams buvo liepta okti duobes ir
plaukioti verdaniame vandenyje.

Rta: ito tai jau tikrai per daug. Niekas negali plaukioti verdaniame van
denyje...
Efraimas: Galvojat kaip visuomet, kad is liudijimas yra prasimanymas?
Skaitau toliau.
Vienas ydas band ilaikyti galv vir vandens, ir udikai nutar, kad taip
jis nori igelbti savo barzd. Jie trenk tam nelaimliui per galv su autuvo
buoe ir is paniro. Kai kiti ydai j itrauk, jo akys buvo idegusios ir visai
baltos. Paskui tuos ydus ive suaudyti Pajuosts mik.

Rta: Klausykit, viskam yra riba. Kurgi ne, jis plaukiojo sau verdaniame
vandenyje ir dar galvojo, kaip ia igelbti barzd... O paskui pasiplaukioj
jie ilipo krant ir tuomet buvo veami audyti... Gal galiu pasilyti paban
dyti, grusi ukalsiu jums vandens katil? Kad ir kaip gerbiau Holokausto
liudininkus, visoms nesmonms yra riba.
Efraimas: Nebuvo ribos ia vykusioms yd kankynms. Tiesiog nebuvo.

1941 METAI
Vieno i mano artimiausi ir nuostabiausi moni - tetos Gens vyras
pulkininkas leitenantas Antanas Stapulionis 1941 m. birelio gale vadova
252
 Ke l i o n

vo Panevio sukilliams*. Atjus vokieiams, sukilliai tapo policininkais

arba policijos pagalbininkais baltaraiiais. A. Stapulionis, buvs miesto ir
apskrities komendantas, tapo Panevio vietins apsaugos tabo vadu. Kai
tarnyb gro visi buv savivaldybs tarnautojai, iskyrus burmistr, Stapu
lionis paskyr laikinj, is ir jo tarnyb iki pat naci okupacijos pabaigos.
Vietins apsaugos tabas rpinosi tvarka mieste, leido sakymus, draudian
ius plti palikt svetim turt. Kiek tabo vadas galjo prisidti ydus su
varant get, t. y. vykdant vokiei ortskomendanto sakym? Nuo liepos
11-osios ydai buvo suvaryti vien kvartal, i kurio buvo ikeldinti lietu
viai. yd paliktus namus siaub Panevio prastuomen. Apsaugos tabas
negaljo to sustabdyti... I 4423 yd kvartale apgyvendint yd tik 3207
turjo pastog, kiti 1216 gyveno kiemuose po atviru dangumi. Svarstyta, kad
i yd uimt nam ikrausius spintas, stalus ir sofas, bt galima apgy
vendinti bent pus it be pastogs likusi yd.**
Ar mano mamos Lils aidim draugas trylikametis Icikas t pusantro m
nesio, likusio gyventi, turjo stog vir galvos? Ar mano mama inojo, kur
jis ir kodl t vasar neateina kiem aisti?
Rugpjio 23-ij vyko didiausios Panevio yd udyns Pajuosts mi
ke. T dien ir Panevyje, kaip ir Butrimonyse, lanksi Hamanno skrajojan
tis brys. K. Jagerio raporte raoma: 1941.VIII.23 dien sutvarkyta 1312
yd vyr, 4602 yds, 1609 vaikai. Vaik kapas atskirai. Jame tikriausiai
guli ir Icikas sukneinta galva.
Sunk darb dirbo Hamanno vyrai... I K. Jagerio raporto:
Vykstant kai kuri akcij vietas ir parvykstant i ten, ms vyrams tekdavo
nukeliauti po 160-200 kilometr. Tik sumaniai planuojant laik, pavykdavo
atlikti iki 5 akcij per savait.***

* Panevys nuo XVI a. iki 1990 m. Autori kolektyvas. Panevys: Nevio spaustuv,
2003, p. 459.
** Ten pat, p. 471.
*** LYA, -l, ap. 58, b. 4774/6, t. 4, p. 160-161.

253
K e l i o n su p r i e u

Antanas Stapulionis isaugojo savo post iki 1941 m. rugpjio pabaigos.

Paskui, iki lapkriio 15 d., dirbo savivaldybje mokesi inspektoriumi. T
ruden miesto savivaldybei teko likviduoti nuudyt yd turt. Vertin
gesnius baldus ir kitus daiktus pasim vokieiai, prastesni daiktai buvo
perduoti Panevio dramos teatrui, mergaii gimnazijai, prieglaudoms ir
ligoninms, kiti parduoti miesto gyventojams. Ne visk pavyko parduoti,
taigi Panevio miesto gyventojai u dyk gavo: 2636 vyrikas kelnes, 7644
paklodes, 12 751 baltinius, 8235 pagalvi uvalkalus, 10 254 rankluosius,
2536 vaikikus paltukus ir 4827 kitokius vaikikus drabulius ir tkstanius
kit daikt, nuo lov iuini iki lki ir puodeli*.
Atsivertusi gyventojams atiduot daikt sra ir pamusi skaiiuotuv su
skaiiavau tai, k 1941 m. ruden panevieiai gavo u dyk: i viso buvo
idalyta daugiau kaip 80 000 daikt. Savivaldybs duomenimis, suaudius
4423 Panevio ydus 1941 m. rugpjio gale mieste gyveno 25 540 moni.
Taigi didiosiose turto dalybose kiekvienam io miesto gyventojui nemoka
mai teko po 3-4 nuudyto ydo turtus daiktus ar vilktus drabuius. Ar k
nors pam ir mano moiut? Ar k nors i t drabui apsivilko keturiolik
met mano mama?

2015 METAI
Mes su prieu jau Panevyje. Einame per miest. Iekome jeivos. Turizmo
informacijos centro darbuotoja vos ne u rankos mus nuveda ir parodo. Ant
jeivos uraas: Tortai ir bandels. Priimame usakymus. Dabar ia Egls
konditerijos cechas ir parduotuv. Pyragus pardavinjanios moterys nei
no, kas ia buvo anksiau.
Einame toliau. Buvusi Panevio sinagoga - teatro kieme, jos n pdsako.
Kita tebestovi. Tai miesto savivaldybs nuosavyb, dabar Remax agentros
siloma inuomoti biurams ir parduotuvms.

* Panevys nuo XVI a. iki 1990 m., p. 486.

254
 Ke l i on

Randame vien vienintel ydik pastat - buvusi mergaii gimnazij.

Pastatas grintas Panevio yd bendruomenei. Jame irgi mons mon
ls, net vienos partijos bstin. ydai veriasi kaip imano... Vienas korido
rius pilnas urmuliuojani moni. Kas ia vyksta? Kambary prie valgiais
nukrauto stalo sdi Izraelio ambasadorius Lietuvoje, keli ydai ir keli Pa
nevio politikai. Sakomos kalbos. Pamat Zuroff, naci mediotoj, visi
apstulbsta. Vieni puola j glbesiuoti, kiti visai nesuavti neprayto sveio.
Ambasadorius nudelbia akis lkt ir nebeprataria n odio. Gal Izraelio
valdia nemgsta Zuroffo, kam jis gadina j santykius su Lietuvos valdia?
Zuroffas sako kalb. Visi su juo fotografuojasi. Kai pagaliau piets baigiasi,
politikai sda juodas mainas su vairuotojais ir vainikais ir keliauja pa
gerbti Holokausto auk Pajuosts mik. I paskos vaiuojame ir mes su
oamobiliu, kaip mano main vadina Zuroffas.
Ambasadoriaus apsaugininkai akylai stebi udyni vietos aplink. Ambasa
dorius sako kalb. Jis stebisi (o gal visai nesistebi), kodl Lietuvos valdia,
Panevio valdia masini kapaviei tvarkym palieka savanoriams moks
leiviams.
Panevio meras irgi ia. Jis pasako kelet frazi apie Holokaust: kad labai
gaila, kad aminai prisiminsime ir t. t. Padeda puokt. Korteas ivyksta.
Mes liekame udyni vietoje, liekame trise su viena Panevio mokytoja,
kurios aukltiniai ir tvarko Panevio yd ties vietas.

Mokytoja: Viena pastama, paneviet, 1941 m. rugpjio 23-ij pro mo

kyklos lang stebjo, kaip Pajuosts mik ve vaikus. Kai sunkveimis
sustojo, vieni vaikai nelipo i sunkveimio, o kiti ioko ir bgo link duobi.
Budeliai buvo mirtinai girti. Visi lietuviai. Paskui tuos vaikus aud ir pyl
ant j negesintas kalkes, kad nebt kvapo. Upyl labai nedaug. Tie vaikai
visi kratinje tranjoje. Mes su vaikais i masin kapaviet tvarkome kas
met, o prie kelerius metus grbdami lapus mano vaikai rado auksin dant.
Buvo labai sukrsti.

255
Kelion su prieu

Panevio yd vaik vasaros stovykla prie kar. I Jad Vaemo muziejaus archyv.

Tiesa, vienas ydaudys palaidotas Panevy, ir jo kapas po iai dienai be

kryiaus - artimieji pastato, o kakas vis nuveria. Visi inojo, kad jis aud
ydus...
Efraimas: ia dar vienas i daugelio ms matyt sen, dar sovietiniais lai
kais statyt monument. Ant jo nra nieko parayta lietuvikai ir net ru
sikai su klaidomis. Taiau ia bent ol nupjauta ir tai, pasirodo, padar
mokiniai. Bet jeigu nra jokio urao lietuvikai, niekas, kas ia usukt,
nesuprast, kam monumentas pastatytas ir kas ia vyko. Niekas neinot,
kad teritorijos pakraty esantis didiulis pylimas ymi atskir masin Pane
vio yd vaik kap.

Rta: Nesuprast, nebent irgi rast auksin dant... Kadangi moksleiviai

tvarko masines kapavietes, tai valdiai nra ko kitis. Jie gali atvaiuoti su
glmis, kaip kad iandien lyddami Izraelio ambasadori. Ir jeigu atvyku-

256
 Kelione

io vicemero ar mero paklaustume, kodl miestas nieko nedaro, kad 7000

ia uvusi bt pagerbti, atsakymas bt vienas: mykimas arba tyla. Ir vie
na, ir kita reikt tai, k ir taip inome: Jukjie ne msikiai... Tamyra ydai
ir tegu jie tvarko yd kapus. Arba moksleiviai, jei nori. Juk tai pilietinis
ugdymas, tiesa?

Mokytoja mus lydi Kratotyros muziej miesto centre. Atsisveikina pri

mindama, kad niekur nemintume jos vardo ir pavards. inoma, kad

1609 nuudyt Panevio yd vaik kapas.

257
Kelione su prieu

neminsime. Dar uklius kam nors... Muziejus yra visai alia kito muzie
jaus - specialaus, skirto Sjdio istorijai, sikrusio nuudyto ydo name.
Kratotyros muziejuje jokios ekspozicijos apie Panevio ydus ar apie ma
sines udynes nra. Nra, ir tiek. Baigiantis ms kelionei Efraimas, atrodo,
turi vis maiau kantrybs ir nei i io, nei i to ima remti prie sienos budint
jaun muziejinink.

Efraimas: Panevys buvo vienas svarbiausi yd gyvenimo ir kultros

centr priekarinje Lietuvoje. Ar js tai inote?
Muziejininkas: Visko gali bti. Bet, a manau, js apie visa tai turite kalbtis
su ms yd bendruomene.
Efraimas: inoma, a jau buvau pas juos. Bet, manau, jeigu js dirbate su
miesto istorija, o didel miesto gyventoj dalis buvo ydai, kurie prisidjo
prie miesto raidos, prie kultros, kurie igarsino Panev visame pasauly-

Visame pasaulyje garsjusios Panevio jeivos pastatas miesto centre. Dabar kepykla. Autors nuotr.

258
 Ke Ii o n 6

je... Ar js tai inote? Ir inote, kodl Panevio vardas yra inomas visame
pasaulyje? Todl, kad ia buvo jeiva. Jos adresas dabar - Savanori g. 11. Ir
po iai dienai Izraelyje yra tuo vardu pavadinta jeiva. Tai svarbu? Nesvarbu?
Ar js man norite pasakyti, kad yd bendruomens istorija nra Panevio
istorija? Tai buvo ne jsikiai, o kiti, svetimi jums mons?
Muziejininkas: Manau, js galtumte parayti skund Vyriausybei. Ti
kriau sakant, raykite miesto valdiai. Jie ms steigjai ir jie sprendia, k
rodyti ir ko nerodyti iame muziejuje.
Efraimas: Bet a noriu paklausti js, ar ta bendruomen k nors dav
miestui?
Muziejininkas: O a js. Kiek moni pasaulyje ino Panev dl to, k
js sakot?
Efraimas: Keturi milijonai.
Muziejininkas: Js taip manot?
Efraimas: A tai inau. Panevys buvo unikalus.
Muziejininkas: Gerai, a apie tai pagalvosiu. Diaugiuosi, kad tai igirdau,
nes dabar galsiu apie tai papasakoti ir muziejaus lankytojams. Viso gero.

Panevio apskrities nuteistj, Holokausto dalyvi, socialinis

r. portretas (Rimanto Zagrecko studija):
! Profesijos:
if*
I 47 asmen 22 kininkai, likusij profesijos: 5 mokytojai, 3
sargai, 2 siuvjai, 2 ems kio darbininkai, taip pat draudikas,
I patininkas, sskaitininkas, kalvis ir durpi kasikas.
; Isilavinimas:

ji i 47 asmen 24 beraiai arba baig iki 3 pradios mokyklos

i klasi.*

* Rimantas Zagreckas. Holokausto dalyvio socialinis portretas. I: Genocidas ir rezistenci

ja, 2012, Nr. 1 (31), p. 75.

259
K e l i o n e su p r i e u

POKALBIS SU PRIEU. VILNIUS-KAUNAS

Efraimas: Mes dar nekalbjome apie antisemitizm Lietuvoje...
Rta: Gerai, pakalbkime. Negaliu slpti, kad kai kurie mano biiuliai ar
pastami yra gerokai antisemitai. Tik mano vaik karta jau ne. A tuos savo
pastamus mones suprantu. Mes kone visi kil i kaim. Vilniuje prie
kar gyveno gal tik keli procentai lietuvi. Ir kituose miestuose, iskyrus
Kaun, ne daugiau. Ms seneliai ir proseneliai nebuvo labai isilavin, tad
jie natraliai perm visas Banyios jiems diegtas tiesas ir kartu - prieta
rus. Kai ms tvai atsikraust gyventi miestus, ten yd jau nebebuvo.
Turiu omenyje Lietuvos ydus litvakus - isilavinusius, auktos kultros
mones. Knygos mones. Mano karta nepasta litvak, gal net nesame j
sutik n vieno. Jie buvo nuudyti arba sovietmeiu ivaiavo i Lietuvos
svetur. litvak viet po karo atvyko kiti, kitokie ydai - i SSRS teritorijos,
rusakalbiai, danai prosovietiki, nelabai isilavin. Jie gavo butus, darbus,
nes oficiali valstybin kalba tuomet buvo rus, taigi jiems buvo atviros visos
durys. Mes su tais ydais, savaime suprantama, nebendravome. Negerbme
j, manau, ir jie ms, nes jie nesidomjo ms kultra, nesimok ms
kalbos. itie sovietiniai ydai galutinai nuud ms nor domtis yd kul
tra ir dar labiau sustiprino ms galvose tnant ydo komunisto stereoti
p. Tai ar galima mus kaltinti, kad esame antisemitai? Ms antisemitizm,
paveldt i seneli, sustiprino pokarins sovietini yd invazijos.
Efraimas: Bet js studijavote universitetuose ir turjote sutikti yd dsty
toj, kurie atvr jums akis platesn istorijos, filosofijos pasaul...
Rta: K js kalbate? Mes juk baigme sovietinius universitetus, kur dau
guma dstytoj mums vr akis marksizmo-leninizmo pasaul. Tik viene
tai, kuri neigaud soviet saugumas, buvo kitokie. Galbt ir buvo tarp j
koks ydas, bet man to neteko girdti. A pati studijavau Maskvoje ir sutikau
daug nepaprastai domi yd, nes Maskva buvo yd intelektual, moksli
nink, meninink centras. Taiau Lietuvoje to nebuvo. Mes, lietuviai, taip ir
nepainome savj yd kultros. Ir kuo maiau inome, tuo daugiau vietos
prietarams, tuo stipresnis yra ms senas geras antisemitizmas.
260
 Kelion

Efraimas: Tai labai domus argumentas. Jis daug k paaikina, pavyzdiui,

kodl daugelis js gimini ar pastam, su kuriais kalbjote apie i kny
g, iri j neigiamai. Tie mons turbt yra protingi ir isilavin, taiau
visa, kas susij su yd tematika, jiems yra nepriimtina. Tarsi j smonje
bt vienos aklinai uvertos durys.
Rta: A neispirsiu it dur, kad prasibrauiau prie t moni smons.
Niekas neispirs. Durys atsidarys tada, kada atsidarys, kai tam ateis laikas.
ia prasme tikriausiai mes esame prarastoji karta. Ir jau nebepasikeisime.
Efraimas: Tikriausiai js teisi. Prarastoji karta. mons, su kuriais Lietuvoje
kalbjausi visus tuos 25 metus, ir buvo itos kartos atstovai.
Rta: Jie irjo jus ir galvojo: itas ydas, aiku, irgi prosovietikas, be to,
jis daro i Holokausto pinigus. Tai jo biznis.
Efraimas: K a turiau daryti, kad jsiki nuomon apie mane pasi
keist?
Rta: Duokit mums pinig. Pasidalinkit.
Efraimas: Ne. Js per daug korumpuoti... O k, js nuomone, itos kartos
moni poiris ydus sako apie dabartin Lietuvos visuomen?
Rta: Js inote pats, k sako. Sako, kad mes turime sovietus kaltinti u kur
kas daugiau dalyk, negu iki iol manme. U savo antisemitizm taip pat.
Efraimas: Bet lietuviai buvo antisemitai dar iki ateinant sovietams. Jie tik
pablogino situacij.
Rta: Taip. Sovietai situacij pablogino. Ir dabar mes esame labai blogi.
Kaunas / Kovne

XIX a. pabaigoje Kaune gyveno 25 548 ydai (35,9 proc. vis miesto gyven
toj).

2015 METAI
Lietkio garao kiemas. ia 1941 m. birelio 27 d. vyko vienos pirmj
ir pai iauriausi yd udyni Lietuvoje. Minios smalsuoli akivaizdoje
metaliniais strypais negyvai udauyti, rodos, 52 Kauno ydai. ud, kaip
pasakojama, i kaljimo paleisti, NKVD ikankinti lietuviai kaliniai. Vienas
i j vliau sak, kad dar tai apakintas pykio ir paskui labai gailjosi.
Pirm kart mus lydi ne lietuvis, o ydas, garsus senas ydikojo Kauno i
novas Chaimas Bargmanas. Jo vardo, ai Dievui, nereikia slpti kaip kit
mus lydjusi moni... Jis nebijo.

Efraimas: Mes stovime prieais paminkl Lietkio udyni aukoms. U

raas ant paminklo liudija, kad ia buvo nuudyta keletas deimi yd.
Bet kas juos nuud? Vulkanas, cunamis, ems drebjimas?
262
 Kelion

Rta: Skaiiau vieno i udyni dalyvi liudijim. Tai buvo Lietuvos kariuo
mens puskarininkis, kalintas Kauno sunkij darb kaljime. Jis prabilo
tik po keli deimtmei. Cituoju: A esu i t, kurie vykd egzekucijas.
Ijs i kaljimo, buvau apimtas kerto ir tiems ydams pradjus mums
prieintis mano nervai neilaik.*
Chaimas: A remiuosi liudytojo Vaclovo Vodzinsko pasakojimais. Viename
Vytauto Didiojo universiteto surengtame seminare Vodzinskas pasakojo,
kad jis - tada eiolikos met jaunuolis - vaiavo dviraiu pro Lietkio
gara ir pamat grup suimt yd vyr, vedam i geltonojo kaljimo.
Geltonuoju buvo vadinamas Kauno sunkij darb kaljimas, nes kalji
mo pastatas buvo nudaytas geltonai. VII fort, kuriame buvo steigiama
koncentracijos stovykla, ydus lydjo tik 4 ar 5 sargybiniai.
Lietkio garao kieme, prie vokieiams ateinant, buvo laikomi raudonar
miei arkliai. Naciai sak sargui ivalyti garao kiem, nes jis buvo pilnas
arkli mlo. Tasai sargas pamat pro al vedam yd kolon, pribgo prie
sargybini ir pasak, kad ydai yra rus draugai, tai tegu jie ir ivalo t rus
arkli ml. Sargybiniai atved ydus garao kiem. tai kodl visa tai, kas
vyko, vyko ia.
Vodzinskas pastat dvirat prie medio, silipo med ir irjo, kaip ydai
valo garao teritorij. Jie ml rinko rankomis. Kiti vaikai irgi sulipo me
dius ir visk stebjo. Tuo metu kiem vaiavo sunkveimis su keturiais
vokiei kareiviais. Sunkveimis irgi buvo nevarus, tai ydams buvo liepta
ivalyti ir j. Bet yd rankos buvo mlinos, todl kakas atitemp plovimo
arn ir paleido vanden, kad ydai galt nusiplauti rankas ir ivalyti sun
kveim.
Efraimas: K ia veik moni minia?
Chaimas: ydai buvo udomi labai iauriai. mons gatvse igirdo riks
mus ir atjo pairti, kas vyksta.
* Henrikas emelis. Juodasis Lietuvos istorijos lapas. I: Lietuvos yd udyni byla,
p. 598-599.

263
K e l i o n su p r i e u

Efraimas: Ar tiesa, kad ydai buvo nuudyti dviem bdais: vieni j negyvai
udauyti metaliniais strypais, kiti uvo dar baisiau: aukos buvo praiodo-
mos ir i laistymo arn pilamas vanduo j vidurius tol, kol viduriai sprog
davo...
Chaimas: Tai visika netiesa. Vandens arnos buvo atitemptos tam, kad
ydai galt nusiplauti mlinas rankas. Vienas ydas, kai jam buvo liepta
plikomis rankomis valyti arkli ml, smog lietuvi sargybiniui ir pasi
leido yd kapines kitapus tvoros. Jis buvo greitas, bet kulka dar greitesn.
Nuo to viskas ir prasidjo. Sargybiniai m muti ydus metaliniais strypais.
Umu visus iki vieno. Susirinkusieji prie garao tvoros tai stebjo iki pat
pabaigos. Vodzinskas irgi. Vliau jis sak, kad udyns jo visai nesukrt,
nes ydai dar ne toki bd yra pridar.
Rta: Efraimai, betgi js 30 met visam pasauliui pasakojote, kad Lietkio
garae lietuviai ud ydus, pumpuodami vanden j vidurius. Tai netiesa.
Js 30 met melavote.
Efraimas: A skaiiau vokiei armijos fotografo liudijim. Jis pasakojo tai,
k mat. Tas mogus neturjo jokio pagrindo meluoti. Tai nealiko steb
tojo liudijimas.
Rta: Nuostabi naujiena: naci mediotojas labiau u visk tiki naci liudi
jimais! Gerai, pasigailsiu js. Girdjau vienos lietuvs gydytojos pasakoji
m: ji buvo ia, kai vyko udyns, ir mat tai, apie k pasakojo js cituoja
mas nacis. Vanden, pilam burnas, ir visa kita.
Efraimas: Ar tiesa, kad pasibaigus udynms minia m giedoti Lietuvos
himn? Taip sak tas vokiei fotografas.
Chaimas: Nieko panaaus. Kai visi ydai buvo nuudyti ir guljo ant ems,
i geleinkelio stoties puss atjo du benamiai. Vienas i j turjo armonik.
Kakuris i sargybini papra: Sugrok jiems Slobodkos yd mar. Seni
kaunieiai labai gerai ino t mar, bent jau jo melodij.

264
 Kelion

Rta: Tas vokiei fotografas neinojo, kas per daina, paklaus alia stovin
i moni, tie ir pajuokavo.
Chaimas: Taip, po pasaul keliauja legenda, kad po udyni minia giedojo
Lietuvos himn. ydai ir paskleid t legend. Jie Slobodkos yd maro
neinojo, tai buvo antisemitin Kauno prastuomens pamgta dainuka.
Rta: Efraimai, js 30 met visame pasaulyje skleidte dar ir it mel apie
lietuvius, po Lietkio udyni giedanius himn. Ir tai jums rodiau ne
a, lietuv, o ydas, jsikis... Aijums, Chaimai, visos lietuvi tautos vardu
u isklaidyt mel.

KAUNO VII FORTAS

Kauno VII fortas netuias. Vyksta vaik vasaros dienos stovykla. Jaunuolis,
vienas i ios stovyklos vadov, nuveda mus masini udyni viet forto
teritorijoje prie pat tvoros, u kurios - gyvenamieji namai. Aukta ole ap
augusi duob. Styro memorialinis stulpelis, kuriuo paymta udyni vieta.
Kada, kas, kiek uvo?
Klausiame jaunuolio, kas iuo metu rengta forte. ia veikia altojo karo
muziejus. O kitose patalpose - chemijos laboratorijos. Vyksta vaik usi
mimai.
ia, Kauno VII forte, 1941 m. birel laikinoji vyriausyb nutar steigti pir
mj Lietuvoje koncentracijos stovykl ir skyr pinig batalionui, saugan
iam suvarytus Kauno ydus. ia, Kauno VII forte, liepos 6-j Tautos ap
saugos bataliono 1-oji ir 3-ioji kuopa ud mones. ud taupydami laik: i
vakaro aud dalimis, kit dien visus likusius suvar vien duob, suguld
vien alia kito ir aud pusantros valandos. aud, kol duobje niekas ne
bejudjo. Kiek moni buvo tik sueisti, kentjo, kol gal tik po pusantros
valandos kakelinta dant techniko Matiuko ar kito bataliono kario kulka
juos pribaig?

265
K e l i o n su p r i e u

Soviet laikais fortas buvo karinis objektas, tad ia nei lankytasi, nei tirta,
nei pagerbtos aukos. Lietuva buvo nepriklausoma 20 met. Tuos 20 met
nei tirta, nei pagerbtos aukos. 2009 m. Kauno VII fortas buvo privatizuo
tas. Su visais 5000 ia palaidot yd, nuudyt Tautinio darbo apsaugos
bataliono kari. Savininkas msi tvarkyti 7hektar teritorij ir 2012 m. jam
betvarkant vyko tai koks netiktumas. tai k pasakojo dabartinis forto
savininkas Vladimiras Orlovas:
Gervi gatvs pusje kuopdami iuklyn iveme ne vien sunkveim
lamto. Duobje po iuklmis aptikome kalki sluoksn, i kurio kyojo tarsi
kakokie pagaliai. Tai buvo ia suaudyt moni kaulai.

Ipumpavus duob smus vanden gilyn kis rank apiuopiau begal kau
l i j u sluoksnis galt siekti kelis metrus.*

Apie radin buvo informuota policija, Kultros paveldo departamentas,

yd bendruomen. Niekas nesim joki veiksm, tad forto eimininkai
sukrov kaulus tris iukli maius ir paliko stovti.
iniasklaidai pavieinus fakt, Kauno miesto savivaldyb sukr komi
sij mantriu pavadinimu Dl rezistent ir kit asmen, nuudyt Lietu
vos okupacini reim laikotarpiu, palaik perklimo ir palaidojimo viet
aminimo. Komisijai vadovavo festivalio Kaunas Jazz rengjas, buvs
kultros ministras Jonas Juas. Per dvejus svarstymo metus komisija buvo
susirinkusi du kartus.
Tik 2014 m. kaulai gro atgal savo kapo duob - i trij mai buvo per
kelti ten, kur ir buvo rasti.
Interneto svetainje Kauno VII fortas iuo metu pristatomas kaip gamtos
ir istorijos oaz. Oazje organizuojamos Jonins, vaik gimtadieniai ir mo
ni vakarliai. Pasipiktin triukmingais renginiais kaunieiai ar miesto sve
iai (ydai, ne kitaip) kreipsi Kauno paveldosaugininkus, ie savo ruotu
kreipsi forto savininkus, praydami nerengti forte veni, aidim ir pa
* Nerijus Povilaitis. Nesutariama, kaip laidoti nuudyt yd kaulus. I: Lrytas.lU 2014 m.
spalio 3 d.

266
 Kelion

nai pramogini rengini. Savininkai atsak, kad visi ia organizuojami

renginiai yra edukacinio pobdio.
iuo metu Kauno VII forto interneto svetain kvieia vaikus gimtadienius
su burbul ptimu, kitus edukacinius renginius, tarp kuri yra ir renginys,
pavadintas Lobio paieka. Jis apima vis 7 hektar teritorij.
Prie 75 metus vienoje didelje duobje, pilnoje nuudytj, lobio ieko
jo udikas, auksini daikt mgjas Pranas Matiukas, kuris vliau po karo
dirbo Joniklyje dant techniku. Kiek aukso, ilupto i nuudytj burn,
perlydyta ir sudta Joniklio gyventoj burnas? O gal vienas kitas auksinis
dantis vis dlto liko Kaune, forto duobje, ir verta sumokti tuos 3 eurus u
edukacin lobio paiek?

Kauno VII fortas - pirmoji masini udyni Lietuvoje vieta (dabar privati nuosavyb). 5000 auk
kapas. Autors nuotr.
Vi l n i u s / V i I n e

XIX a. pabaigoje Vilniuje gyveno 63 996 ydai (41,4 proc. vis miesto gyven-
toj).

Paskutin kelions diena. Beliko Vilnius. Mano miestas. Ir j, yd, mies

tas - Lietuvos Jeruzal.
Czeslawas Mitoszas rao:
iandien su nuostaba mstau apie visiems laikams dingus ydikj Vilni.
Tai buvo milinikos koncentruotos energijos miestas, leidykl, spausdinusi
knygas hebraj ir jidi kalbomis, sostin, literatros ir teatr buvein. iuo
poiriu su Vilniumi galjo konkuruoti tik Niujorkas.*

Pradkim nuo Vilniaus apylinki, kurios ste nustos yd kapavietmis.

Ypatingojo brio ir ia padirbta, ne tik Paneriuose... Prie pat Vilniaus, Nau
josios Vilnios apylinkse, yra Plikasis kalnas, prie kurio Ypatingasis brys
* Garaas: aukos, budeliai, stebtojai, p. 112.

268
 Kelion

1941 m. rugsjo 22 d. suaud 1159 ydus. Iki suaudant ydai buvo kelet
dien udaryti ir saugomi Vliuioni kolonijoje.
Kur tie Vliuionys? Kokia dar kolonija? Koks Plikasis kalnas? Penkis de
imtmeius gyvenu Vilniuje, nieko nesu girdjusi apie ias vietas.
Gerokai paklaidioj kelyje pamatome rodykl Vliuionis, o alia - nuo
rod yd kapins - 2 km.
Vliuioni kolonija - senas dvaro pastatas, nemats remonto gal nuo caro
laik. Klausiame vienos sutiktos kaimo moters, kitos, treios, kur tos yd
kapins ir ar tai yra tik kapins, ar yd ties vieta. Visos sutiktos mote
rys nesupranta lietuvikai. Visos kakodl bedantmis ar pusiau bedantmis
burnomis. Neinom, paklauskit kolonijos apsaugos, - sako rusikai.
Kolonija steigta dar 1900 m., dabar pavadinta Vaik socializacijos centru.
Jame bna tie vaikai, su kuriais globos namuose nemanoma susitvarkyti.
Caro laikais ia buvo veami 10-16 met berniukai i Vilniaus, Kauno, Gar
dino, Minsko gubernij, raoma centro interneto puslapyje. Po Pirmojo pa
saulinio karo ia veik yd berniuk ems kio amat kolonija. Antrojo
pasaulinio karo metais ia buvo steigta yd vaik stovykla. Kur jie buvo
iveami, senbuviai kaimo gyventojai neino... - taip parayta.
O veami buvo netoli. Tiksliau sakant, vien dien buvo iveti visi, nes
Ypatingasis brys ir su didesniais kiekiais susitvarkydavo vos per dien.
Senbuviai kaimo gyventojai neino, bet tikriausiai j tvai girdjo, kai yd
berniukai ir dar tkstantis kit buvo audomi u kilometro ar keli. Tos
audymo vietos nerasite ir js. Veltui klaidioj keleliais, kurie baigdavosi
brzgynais, sodyboje prie geleinkelio pagaliau pamatme mog. Pripra
me, kad sst main ir parodyt yd ties viet, kakodl pavadint
kapinmis. Tas mogus - prisieks grybautojas, taigi begrybaudamas kr
mynuose kadaise ir rado t viet ir paminkll. Paskui nebuvo ten nuklyds
gal penket met. Matyt, negrybinga vieta.
Kelio nra. Nra ir takelio. Braunams per dilgles, auktesnes u mog,
bet keli pastoja griovys. Tenka grti ir bandyti eiti i kitos puses. Ten

269
K e l i o n su p r i e u

irgi dilgls, o dar ir didiul iukli krva. Pagal Europos direktyv visoje
Lietuvoje tokie svartynai likviduoti, buvo ir is udarytas, bet ms gry
bautojas sako, gyventojams dzin, jie i proio vis vien iukles ia vea. tai
simbolinis monumentas uvusiems ydams, - sako Efraimas, rodydamas
smirdant iukli kaln... K gi, prieas yra prieas..
Grybautojas atkaklus. Atkakls ir mes su prieu. Po kokios valandos paga
liau randame, ko iekoj. Prie laito brzgynuose - sovietinis paminkllis,
pastatytas 1951-aisiais. 1159 uv.
Vienas i udik, nuo kurio rankos itoje nuoalioje vietoje uvo ir yd
vaikai, apie jo laukiani mirt kaljime 1978 m. ra savo vaikams:
Nelaukit nesulauksit
Tvelis nesugr
Nes gelsvas kap smlis
Akis man ubarstys.

Bijojo mogus mirties. Labai vaikus myljo.

Grybautojas pasiima atlyg u varg, 5 eurus. Padsauja, kad kolonija per
arti, visi vargsta, nes aukltinius saugo ir nenusaugo pagyvenusios moterys,
tai ie vis pabga, apiplia parduotuv, o neseniai keliese vien savo draug
nuud.
Esame 15 kilometr nuo Vilniaus. Grtame tyldami. Reikia nusipirkti ko
kio nors tepalo sudilgintoms rankoms. Grtame i brzgyn civilizuo
t pasaul, ten, kur dar nebuvome, bet btinai turime nuvykti. Paskutinei
popietei pasilikome Zuroffo uvusiojo bendravardio Efraimo Zaro namus
V. openo gatvje prie geleinkelio stoties. Namas Nr. 3, butas Nr. 19.
Efraimas Zaras vadovavo jeivai Ryt Lenkijoje, kai 1939 m. j okupavo so
vietai. Vilnius tuomet atiteko Lietuvai. ydai rabinai ir 23 Lenkijoje buvusi
jeiv studentai suprato, kad rusai udarys visas mokslo staigas. Tad m
masikai trauktis Vilni. 1939 m. ia sikr 2660 student ir 171 rabinas
i Ryt Lenkijos. Efraimas Zaras buvo vienas i j. Jis buvo labai student
270
 Kelion

mgstamas, jo paskaitos sutraukdavo pilnas auditorijas ir Lenkijoje, ir Lietu

voje. 1939 m. Vilnius tapo geriausi pasaulyje jeiv miestu.
1941 m. liepos 13 ar 14dien rabinas Efraimas Zaras ijo i savo buto V. o
peno gatvje ir pasuko Pylimo gatv. T dien baltaraiiai iekojo rabin,
atpaindavo juos i barzd ir sulaikydavo. Sulaik ir Efraim. Ive. Pasa
kojama, kad Lukikes, taiau iekojome 1941 m. Lukiki kalini knygoje,
kuri saugoma Centriniame valstybs archyve, ir jo pavards neaptikome.
Tikriausiai Efraimas Zaras i Pylimo gatvs buvo ivetas tiesiai Panerius
ir ten suaudytas kartu su vienais pirmj pasmerkt Vilniaus yd. Ka-
zimierzo Sakowicziaus dienoratyje ufiksuota, kad audymai Paneriuose
prasidjo liepos 11-j. Paskui Efraim po keli dien ar savaii Panerius,
tik turbt jau kit duob, atkeliavo ir Efraimo eima: mona Beyla ir du
jdviej sns - Hirshas ir Elyahas.

2015 METAI
Namo adresu V. openo g. 3 kieme randame porel. Namas remontuoja
mas, ia darbuojasi jaunas vyras ir moteris - abu su kvapeliu. Ant moters
rank - keli mnesi mergyt. Jie mums suorganizuos, kaip patekti laipti
n. Kakam skambina, organizuoja. Pagaliau pro laiptins lang galv ikia
vyrikis. Piktai iri Zuroff. Ko jam ia reikia? Sakom, mogus i Izra
elio atvyko, nori pairti, kur gyveno Paneriuose nuudytas senelio brolis.
Meluoja, - sako vyras. - Ne to jis ieko. inau a j i televizijos. Kur laik
pasvarsts vis dlto leidia mus laiptin, kur ketvirtame aukte tebra bu
tas Nr. 19. Vyras stovi greta ms, piktai burba: Tegu nepasakoja, nebuvo
ia jokio jo senelio n brolio. Ko jis ia ieko?
Ij i laiptins norim atsidkoti porelei su mergyte. Gal galim k nors
nupirkti js dukrytei? - Neinau, k ji valgo, - sako mama. - Mes j tik
pasimm i vaik nam, neinom nei k duoti. J atm i ms, kai sude
g namai, ir dabar dav tik savaitgaliui. Gal pampers galit nupirkti?

271
K e l l o n su p r i e u

Paskutinis kelions objektas - Paneriai. ia rabino Efraimo Zaro eimos

lauk Ypatingojo brio kulka galv ir lavon pilna duob.
Paneri muziejus - tik vienas namelis, tik vienas didelis kambarys. Ant
kambario sien keliolika yd pavardi, kakodl tik keliolika i 70 000
ia nuudyt. Keliasdeimt nuotrauk, vienose ydai, kitose - lenkai, o dar
kitur - sovietiniai karo belaisviai ir ia uv lietuviai. Kakodl ekrane suka
si filmas apie japon diplomat ijun Sugihar. jimo namel kaina - 3
eurai.
Nepaymtas ir kelias, kuriuo atvesdavo ar atvedavo pasmerktuosius.
Klausiam moni prie parduotuvs, gal ino. Ne, niekas neino. Niekas ne
kalba lietuvikai. Sako, eikit, ten yra mama Rial, ten ir klauskit. Kuriame
name ta mama Rial gyvena? Ne, ne mama Rial, o mamarial. A, memorial...
Galiausiai su memorialo gidu ir isiaikinam. Pasmerktj kelias, pasirodo,
visai ne tas, kuriuo dabar atvykstama Panerius. Jis jo i ono, nuo gele
inkelio. Kurioj vietoj buvo geleinkelininko Jankovskio bdel? Kur buvo
Sakowicziaus namas, i kurio palps jis mat visai alia vykstanias udy
nes? Kur buvo Siniucio kiemas, i kurio baisioji kal Pelyt vakarais bgdavo
prie duobi, sdavo nuudytj knus, o vien ryt gro neina arnomis?
Namai ia tik keturi. Einame nuo vieno prie kito. Kai kurie apgriuv, ne
gyvenami, kiti jau paremontuoti. moni niekur nra. Loja unys. Prie pat
buvusios bazs vart stovi apgriuvusi darin. Matome, kaip i jos ieina
didelis juodas uo. Neloja. Ltai eina link ms, uns grandin velkasi i
paskos. uo sustoja. iri mus, iri labai keistai, tarsi kiaurai pro mus,
nematydamas. Akys mlynos, be vyzdi. uo aklas. Juodas Paneri pragaro
uo. Abu pagalvojome t pat.
Ms kelion per Lietuv baigta.
B a l t a r u s i j a / Be l or us

Ar galiu baigti knyg Paneri skyriumi? Ir taip, ir ne. Neduoda ramybs

ioje knygoje pateikti dviej A. Impuleviiaus bataliono kari liudijimai.
Liudijimai t, kurie 1941 m. buvo isisti i Lietuvos Baltarusij. Komandi
ruoti udyti. Ivykdami jie, kaip ir kiti 475 A. Impuleviiaus bataliono vyrai,
neinojo, kad iki 1942 m. pavasario 15-oje viet jie nuudys daugiau kaip
15 000 moni.
Mes privalome ten nuvykti. Prieas, kuris niekuomet nra buvs Baltarusi
joje, vaiuoja drauge.
Vykstame Juozo Aleksyno pasakojimo pdsakais. Dukoros miestel.
A. Impuleviiaus vyrai, spalio 6-j ikilmingai palydti Kaune (Visur ir vi
sada pasirodykite verti kilnaus lietuvio kario vardo, nes js reprezentuosite
vis lietuvi taut) spalio 8-j jau buvo maame Dukoros miestelyje 40
kilometr u Minsko. ia tik dvi gatvs.
Lietuvi policijos 2(12)-ojo bataliono kariaiy vadovaujami kuopos vado Itn.
Zenono Kemzros, atvyko sunkveimiais. Kartu lengvuoju automobiliu vyko
273
K e l i o n su p r i e u

keturi ar penki vokiei karininkai. Atvyk viet, bataliono kariai apsupo

Dukoros miestel, var ydus turgaus aikt. I aikts pasmerktuosius, suri
kiuotus kolon, konvojavo Renajos gatve, tiltu per Svislos upel piev u
miestelio.*

Einame per Dukor. Grindinys, vedantis link ups, kokio imto met senu
mo, taigi tas pats, kuriuo jo 394 miestelio ydai, vedami k tik i gimtins
atvykusi jaun Lietuvos vyr. it vyr lauk pirmosios udyns kelio
nje. Tai buvo 1-oji bataliono kuopa, jau turinti patirties audant mones
VII forte. Patyr udikai, nors Dukoroje j lauk is tas naujo: audymas
sprogstamosiomis kulkomis. Kaip sak bataliono karys Juozas Aleksynas:
Bdavo sprogstamosios kulkos, tai labai greit atsivoia pakauis mogaus.
Pirmasis kartas buvo tik kuopos vadui Zenonui Kemzrai. Kaip pasakojo
J. Aleksynas, nuudytj drabuiai ir knai deg, ant deganij lipdavo kiti
pasmerktieji, ant j vl kiti, kol duob usipildydavo.
Tiltas per Svisloiaus upel tas pats, labai senas. Pieva ta pati, labai didel. Ji
baigiasi ties krmynais. Kai sprogstamosios kulkos atvo 394 moni pa
kauius, lietuviai leidosi iekoti pasislpusij mike, rado septynis ir juos
kartu su vokieiais taip pat suaud. Nepabaig darbo neivaiavo.
2015 m. spal mes stovime pievoje prie krmyn, prie sovietinio paminklo.
Nuudyti mons tikriausiai atgul paiuose krmynuose - ten pakilimas,
ten, matyt, lietuvi atvaryti Dukoros gyventojai ir ukas savo kaimyn k
nus. Kaimyn, su kuriais gal tik vakar sveikinosi gatvje ar pirko i j duo
n. Ms paklaustos apie udynes dvi Dukoros senols sako, kad anuomet
em ia kilnojosi net kelias dienas ir kad niekas neino, kas tokie ud.
Turbt vokieiai. I kur monms inoti?

I Dukoros keliaujame ten, kur 1941 m. savo pirmj ir vienintel v pa

leido kitas A. Impuleviiaus bataliono karys - Leonas Stonkus, jo pasakoji-

* Alfredas Ruknas. Kauno 2-asis pagalbins policijos batalionas ir gyventoj udyns

Baltarusijoje 1941-1943 m. I: Genocidas ir rezistencija, 2007, Nr. 2 (22), p. 30.

274
 Kelion

. -

Dukoros udyni vieta pievoje. ia k tik | Baltarusij atvyk lietuvi kariai suaud 394 vietinius
ydus. Autors nuotr.

mas yra ioje knygoje. Rudenskas, miestelis prie geleinkelio. ia lietuviai,

2-osios kuopos nariai, vadovaujami kuopos vado leitenanto Juozo Krik-
taponio, atvyko prekiniais vagonais 1941 m. spalio 10 d., prajus kelioms
dienoms po pirmj udyni Dukoroje. Kuopai tai buvo pirmosios udy
ns. Iki tol bataliono kariai Kaune saugojo pastatus, aerodrom. iai kuopai
vadovavs J. Kriktaponis iki atvykimo Rudensk dar niekad nebuvo davs
sakymo auti mones: Pasiruoti Nusitaikyti Ugnis!
Dalis lietuvi kari, vykdydami karinink sakymus, apsupo miestel ir j
saugojo. Kiti kartu su vokiei andarmerijos kariais jo yd gyvenamuo
sius namus, ten suiminjo vyrus, moteris ir vaikus bei varjuos aikt alia
pato. I ia pasmerktieji buvo nuvaryti udyni viet, alia geleinkelio,
vyro ar smlio karjero (ia buvo ikastos duobs). 2-osios kuopos nariai, va
dovaujami kuopos karinink, pasmerktuosius suaud. Apie 15 2-osios kuo
pos nari atsisak audyti, jiems kuopos vadas Itn. Juozas Kriktaponis liep
pasitraukti al.*

* Ten pat, p. 32.

275
Kelione su prieu

Leonas Stonkus, matyt, buvo vienas i t penkiolikos atsisakiusij. Jis tuo

met ov ir sueid pusam vyr, o jis, matai, nekrito, jis taip lenksi, len
ksi, lenksi. Puskarininkis alimais stovjo, pyl, tai staiga krito".
Po ito vio Leonas pasitrauk al. Tai jam leido kuopos vadas Krik-
taponis, po Rudensko udyni vadovavs daugeliui operacij Baltarusijos
miesteliuose. Juozas Kriktaponis - Antano Smetonos snnas, vliau Lie
tuvoje partizanavo. Taigi dabar jis jau Lietuvos didvyris, kuriam Ukmergje
pastatme paminkl ir kurio vardu pavadinome aikt centre.

2015 METAI
Mes Rudenske, prie pato, kur anuomet buvo surinkti miestelio ydai. Prie
parduotuvs stovintis vietinis stikliuko mgjas sda su mumis main ir
rodo karjer prie geleinkelio, esant paiame miestelyje. Ideali vieta: status
skardis ir gili duob. Ant skardio stovi tvora, u jos - vietinio gyventojo
daras. Ant io stataus skardio anuomet stovjo lietuviai, msikiai, Leo
nas ir kiti. Duobje stovjo, o paskui j krito Rudensko ydai. Paminklas
yra, prie jo - nuvirts dirbtini gli vainikas, ant kurio urayta: Didiojo

Skardis prie Rudensko, ant kurio stovdami lietuviai kariai, vadovaujami Juozo Kriktaponio, aud
mones pirmj kart. Autors nuotr.

276
 Kelion

Tvyns karo didvyriams - nuo Rudensko tarybinio kio kolektyvo. Kas

nuud Rudensko ydus? Stikliuko mgjas sako, kad to niekas miestelyje
neino. Gavs umokest, 13 000 rubli - nepiln eur, stikliuko mgjas
bando atsisakyti, nes jis rods mums udyni viet ne dl pinig, o todl,
kad iaip niekas tos vietos nelanko.

Vaiuojame toliau. A. Impuleviiaus bataliono udyni vietos - Sviloviiai,

spalio 14-oji. Kadangi Sviloviiuose udyta miestelio vidury, duobje prie
centrins gatvs, 3-iosios kuopos kariai, pasak liudijim aud pasmerk
tuosius nenoriai, todl i audymo buvo paalinti*. 3-ioji kuopa iki tol nie
kada nebuvo udiusi. Jos vadas Juozas selis taip pat ne. Nors visi jie ir
buvo io darbo naujokai, nors ir nenoriai aud, nuo lietuvi rankos Svilo
viiuose, paiame miestelio centre, 1941 m. spalio 14 d. duobn krito apie
1000-1600 vietini moni.
Viena vieta mums ypa svarbi. iandien spalio 28-oji, udyni Slucke meti
ns. Slucke aud jau visas A. Impuleviiaus batalionas - darbo buvo daug.
Kaip tik apie udynes Slucke ra savo vadams lietuvi iaurumo nustebin
tas vokiei gebitskomisaras H. Carlas: Meldiu patenkinti vien mano
praym, - ateityje praau batalion laikyti kuo toliau nuo mans.
Slucko udyni vietos, kaip ir kit Baltarusijos masini kapaviei, ne
manoma rasti - joki nuorod keliuose nra. Temsta. Vietiniame turgelyje
kalbiname obuolius pardavinjani pensinink ssti su mumis ir vaiuoti
iekoti tos vietos u 12 kilometr nuo miestelio, Selios kaim prie ber
ynlio. Vaiuojame. Pensinink enia prie 40 met dirbo Selios biblio
tekininke ir kasmet per Pergals dien turdavo organizuoti pionierius eiti
prie paminklo su vainikais. Ji nebuvusi ia nuo 1965-j. Bet udyni viet
ir paminkl enia randa. Per 50 met maai kas tepasikeit. Ant vieninte
lio ia padto plastikinio vainiko apibluks uraas: Didiojo Tvyns karo
didvyriams - ivaduotojams. 1941 m. spalio 27-28 d. ia buvo nuudyti
8712 bsim didvyri ivaduotoj. Ne maiau kaip 2250 j, pasak istori

* Ten pat, p. 33.

277
K e l i o n su p r i e u

ko Alfredo Rukno, per dvi dienas sutvark A. Impuleviiaus bataliono

kariai. Dalis yd vis dlto buvo palaidoti gyvi ir, kaip ra gebitskomisaras
Carlas, galjo iliauti i ukast kap. Atrodo, neiliau. 3000 vainikuose
ivaduotojais vadinam yd buvo sudeginti gretimoje siloso duobje.
Kit dien po Slucko udyni vyrai vyko Kleck, kur j lauk dar daugiau -
apie 5000 yd. Klecke ydai buvo surinkti neva miting. Paskui suvaryti
duob, kur, pasak vlesni Impuleviiaus udik liudijim, jie gul duobn
knibsiomis, vienas alia kito, ant jau suaudytj kn.
Vaiuojame Kleck, ten kratotyros muziejaus darbuotoja Olga sutinka
parodyti mums duob. Ji apgailestauja, kad muziejuje nra nieko nei apie
Klecko ydus, nei apie j t. Klecko duob - miestelio viduryje. Kas ud?
Tikriausiai faistai, sako Olga. Ant kalnelio, u tvoros - didels puonios
staiatiki ir katalik kapins. iapus tvoros - tik gili duob, kurioje 5000
uvusij palaikai. 2000 j, pasak istorik, spalio 30-j nuud i Minsko
atvyk lietuviai. Msikiai. Pasak liudijim, aud savanoriai, o neatsiradus
pakankamai savanori kariai bdavo paskiriami audyti.
Galvoju, nejaugi esu pirmas mogus i Lietuvos, kuris prie Rudensko, Svilo-
vii, Slucko ir itos Klecko duobs atvaiavo i ties inodamas, kur atva
iavo ir kodl? Nejaugi esu paskutinis? Juk, kiek inau, net Lietuvos istori
kai, raantys apie Holokaust, nra itais keliais vaiav. Nra l tam ms
valstybje.
Minske ms laukia Aliaksandro Lukaenkos ikilmingai atidengtas Maojo
Trascianieco ( ) memorialas. ia nuudyti 206 000 yd -
vos ne trigubai daugiau nei Paneriuose. Memorialo teritorija didiul. Daug
ura. N vienoje vietoje nepaminta, kas uvo. uvo tiesiog - mo
ns. Pro al klegdami eina moksleiviai - dvylikamei brelis. Neikeniu
nepaklaususi, kas ia buvo, k ino jie. Vienas per kit berniukai pasakoja:
ia faistai nuud partizanus ir pogrindininkus. - Ar ydus? - klau
siu. - Ne, msikius, baltarusius. - O kodl nuud? - Buvo miai,
paskui pam nelaisv ir ia laik. - O ud tik vyrus? - Ne, laik ir
vaikus. Maitindavo juos burokliais ir imdavo krauj. Mokytoja pasako
278
 Kelion

jo.a - O kam tas kraujas? - Eksperimentams, - utikrintai atsako vaikai.

Paskui vienas domisi, i kur mes, ir net nuvinta igirds, kad atvykome i
Lietuvos. Ten pas jus turbt iauriai gerai? ( ? )
Minsko nacionaliniame archyve bandome surasti daugiau mediagos apie
A. Impuleviiaus bataliono vykdytas udynes. Deja... KGB archyvai su tar
dymo protokolais Baltarusijoje neprieinami. Kituose valstybiniuose ir re
gioniniuose archyvuose - tik bendros inios apie faist budelius ir j pa
galbininkus, kurie ud nekaltus tarybinius pilieius. Tai oficiali, sena ir
nepaneigiama versija... Nei vaikai, nei suaugusieji ioje alyje neino, kad
j emje uvo ne iaip taiks pilieiai, ne kariai ivaduotojai, o imtai tks
tani paprast yd. 15 452 i j nuud paprasti jauni Lietuvos vyrai.
Suklaidinti. klampinti. Praudyti. Skaitant i vyr tardymo protokolus
iurpiausia buvo tai, kad dauguma j neinojo net miesteli, kuriuose ud,
pavadinim, tik per tardym atsimin, kad buvo kakoks miestelis ant kal
vos arba prie geleinkelio. Baltarusijos miesteliuose, kuriuos lietuviai
buvo atveti kelioms valandoms, ydai gyveno deimtmeius, o uvo per
kelias sekundes. Paskutinis odis, kur jie visi prie mirdami igirdo, buvo
ventas lietuvikas odis: Ugnis!
A t s i s v e i k i n i m a s su p r i e u .
Ke l i on j oro u os t

Rta: Baltarusijoje mane labiausiai nustebino, kad tebegyva sovietin le

genda: Holokauste nuudyti ydai tebevadinami arba taikiais gyventojais,
arba Didiojo Tvyns karo didvyriais ir net ivaduotojais. Vadinasi,
imt tkstani uvusij mirtis tebenaudojama propagandai. Lietuvoje
mes tai pavadintume okiu ant kapo, danse macabre.
Efraimas: Visa Baltarusija, ypa kelion Maj Trascianiec, man buvo la
bai skaudi patirtis. Didiulis memorialas ir niekur n odio apie ydus. Su
tikti vaikus ir igirsti, kad ia buvo suaudyti 200 000 sovietini partizan -
tai tarsi atsidurti Disneilende, baisiame Holokausto Disneilende, kuriame
sukurta dirbtin tikrov. Dabar a tikrai patyriau, kad Holokausto istorija
yra ikraipoma dviem skirtingais bdais. Nacionalistinis bdas Lietuvoje ir
komunistinis, net, sakyiau, stalininis Baltarusijoje. Nei lietuviai, nei bal
tarusiai neneigia, kad buvo nuudyti imtai tkstani moni. Lietuvoje
pripastama, kad nuudytieji buvo ydai, bet slepiama udik tapatyb, o
Baltarusijoje slepiama ir udik, ir auk tapatyb. Yra tik aukos ir faistai.
280
 Kel i on

Rta: Taigi js sutinkate, kad Baltarusijoje situacija yra daug prastesn nei
Lietuvoje?
Efraimas: inote k? Tai ne koks nors tarptautinis konkursas, kuri alis
daugiau ar maiau ikraipo istorij. Ir dar: i knyga yra apie Lietuv. Faktas,
kuris mus domina, yra tas, kad lietuviai vaiavo udyti yd, kurie neturjo
su jais nieko bendro, kurie gyveno kitoje alyje. Galite tvirtinti, kad lietuviai
ud savo krato ydus, nes man pasitarnausiantys Lietuvai. Tai tarsi bt
galima suprasti, nors tai atgrasi teorija. Taiau komandiruot Baltarusij
neturjo nieko bendro su Lietuvos nepriklausomybe. Vienintelis tokios ke
lions motyvas galjo bti tas, kad lietuviai norjo padti naciams vykdyti j
prisiimt ventj misij: nuluoti ydus nuo ems paviriaus.
Rta: Taiau yra vienas svarbus dalykas, apie kur kalba ms istorikai.
A. Impuleviiaus bataliono kariai vaiavo Baltarusij ne udyti yd, bet
padti vokieiams kovoti su sovietiniais partizanais. Taip jiems buvo pasa
kyta prie ivykstant. Ir tuomet, prajus kelioms dienoms po atvykimo, jie
buvo iveti Dukor, Rudensk ar Sviloviius, priversti suiminti ydus
j namuose ir audyti vyrus, moteris, senius ir vaikus. Daugeliui kari ir
vis trij kuop vadams tai buvo visikai netikta. tai kodl tiek daug kari
Sviloviiuose aud nenoriai, o Rudenske penkiolika vyr apskritai atsisak
audyti.
Efraimas: A sutinku, tai, k js k tik pasakte, rodo, kad situacija buvo
daug sudtingesn. Bet nors ir nenoriai, jie vis dlto aud. Lietuviai kariai
suaud nekaltus Baltarusijos ydus.
Rta: A tik norjau pabrti, kad viskas nebuvo tik balta ar juoda.
Efraimas: Viskas nebuvo balta ir juoda iki pat paskutins akimirkos. Iki
udyni. Balta ir juoda - toks buvo galutinis rezultatas.
Rta: Js ne visai teisus. Galutinis rezultatas buvo juoda ir juoda. Ir vis dar
tebra.
Efraimas: Visa i kelion oamobiliu per 30 ar 40 masini udyni vieto
vi buvo juoda.
281
K e l i o n su p r i e u

Rta: Keliaudami ir po Lietuv, ir po Baltarusij mes radome vien bendr

prie - abejingum. Abejingum ir vykusiai tragedijai, ir nuudyt mo
ni atminimui.
Efraimas: Du bendrus prieus. Abejingum ir neinojim. Knyga pirmiau
sia bus skirta kovai su antruoju prieu. A pats daug ko neinojau, daug
nauj dalyk atradau per i kelion. Suvokiau, kokia maa js alis. Js
paprasiausiai nepajgiate padaryti to, ko i js reikalavau nuo pat pra
di. Juk Pranczija pripaino savo kalt dl prohitlerikos Vii vyriausybs
veiklos tik prajus penkiasdeimiai met po karo. O juk Pranczija - labai
stipri valstyb. Lietuva maa, silpna ir labai traumuota alis. Ji neturi didin
gos mogaus teisi ir teisingumo tradicijos. Jums prireiks daug laiko, kad ta
tradicija susiformuot. Apie Baltarusij a net nekalbu.
Rta: Js atvaiavote Lietuv 1991 metais tikdamasis, kad ms alis per
nakt tapo stipri ir demokratika?
Efraimas: Taip, ir ta viltis buvo nepagrsta. Buvo naivu tiktis, kad js i
karto bsite pasiruo stoti akistaton su savo praeitimi. Bet, net ir pripa
indamas tai, negaljau nepareikalauti, kad Lietuva imtsi teisti nors tuos
kelis nusikaltlius, kuriuos Amerika buvo deportavusi ir js gavote juos ant
sidabrinio padklo. Toki nusikaltli kaip Lileikis, Dailid ar Gimauskas
teismas Lietuvoje bt buvs labai paangus dalykas. Surengusi vien ar ke
lis vieus karo nusikaltli teismus js alis bt paengusi demokratijos
keliu bent 20-30 met priek. Taiau js nenuteiste n vieno i t penkio
likos udik.
Rta: Per vlu gailtis, kad to nepadarme. Visi ms karo nusikaltliai jau
negyvi. Gal todl monms taip lengva visk umirti: udikai mir, o j
nuudytieji per Holokaust dabar, 2015 metais, vis vien bt jau mir. Taigi
palikime mirusiuosius ramybje. Palikime juos Dievo teismui. Gal Dievas
vis dlto yra?
Efraimas: A galvoju apie savo misij Lietuvoje. Vien dien mes su jumis
praleidome valand Nacionalinje Martyno Mavydo bibliotekoje. Man tai
282
 Kelion

buvo labai nemaloni patirtis. Galutinai supratau, kad joks svetimtautis ne

gali tikinti Lietuvos stoti akistaton su savo praeitimi. Buvau nustebs, kiek
daug tirdami Holokaust yra nuveik Lietuvos istorikai. Istorikai, apie ku
riuos net neinojau. Pasijutau, tarsi biau buvs suklaidintas, tarsi negalus.
Neinojau, kiek daug Lietuvoje padaryta atskleidiant ties. Turjau pasi
stengti, kad tai, kas Lietuvoje parayta, bt iversta, ir a galiau perskai
tyti istorik studijas ir remtis jomis savo darbe. Tai btinai padarysiu.
Rta: A nesutinku, nes js pirmiausia kovojote su oficialiosios Lietuvos
pozicija. Kad ir k rayt istorikai, kad ir kaip js remtumts j tyrimais, tai
nieko drastikai nepakeis. Nepakeis valdios pozicijos, nepakeis visuomens
nuomons. Tik laikas pakeis. Ojums sikius istorikai galbt bt nutildyti,
ir baltoji dm, kuri mes pavadinome juodja, darytsi vis juodesn...
Efraimas: Taip, js man sakte, kad Lietuvoje apie Holokaust beveik viskas
parayta ir beveik niekas neperskaityta. tai kodl i knyga tokia svarbi. Ji
istorik atskleist ties padarys suprantam daugeliui moni, nes tai bus
knyga paprastiems monms. Apie paprastus mones. Jaudinanti knyga.
Rta: Kadangi tai buvo jaudinanti kelion. I pradi mano vienos kelio
n - mnesiai, praleisti archyvuose skaitant mogudi bylas. Paskui - ke
lion su prieu per Lietuv, per 15 miest, per 30 masini udyni viet.
Per Baltarusij ir jos udyni vietas. Ir prie i kelion, ir net po jos a vis
vien nesugebu sutalpinti savo galvoje auk skaiiaus: 10 000 Ukmergje?
70 000 Paneriuose? 206 000 Minske? Pamenu, vienas ydas, rodos, raytojas,
pasak, kad per Holokaust nuudyti ne mistiniai ei milijonai yd. Ne.
vyko ei milijonai mogudysi, ir kiekvien kart davo vienas kon
kretus mogus. Viskas, k a galiu sivaizduoti - tai vienas vantis mogus.
Tai vyras. A matau j stovint nugara udikus, irint duob, kuri
netrukus kris jo knas. Kris ir liks aminai ten, ant kit nuudytj kn,
uverstas naujais nuudytaisiais. A matau, kaip paprasto jauno, gal igru
sio lietuvio vaikino paleista kulka sminga to ydo pakau. einanti anga
bus 0,8 cm, ieinanti - 8 cm. Deimt kart didesn. Kulka tiesiog suplo to
mogaus smegenis i vidaus. Smegenis ydo, kuris nuo maens moksi, stu

283
K e l i o n su p r i e u

dijavo Tor, daug skait. Paskui galvoju apie kit vyr, apie Rudensko yd,
apie kur pasakojo Impuleviiaus karys Leonas Stonkus. Kai Leonas ov
savo vienintel auk, vidutinio amiaus yd, tas lenksi, lenksi, lenksi,
ir tada alia stovintis puskarininkis j pribaig. Leonui tai buvo pirmas vis,
po kurio jis nebegaljo audyti. A j suprantu. Juk jis msikis. Js niekada
nesuprasite ito mano jausmo.
Efraimas: Ne, tikrai niekada nesuprasiu.
Rta: Prie atsisveikindami gal dar kart paklausom psalms, ms kelio
ns himno?
Efraimas: Gerai.

Artjame prie oro uosto. Prieas nusisuko lang. Girdiu, kaip jis vl rauda,
labiau nei raudojo ankart, prie eduvos.

Rta: Jums viskas gerai?

Efraimas:...
Rta: Nenorit kalbti?
Efraimas: Ne. Nors gal ir taip. Mane staiga apm siaubingas kalts jausmas,
kad ivaiuodamas i Lietuvos iduodu aukas. Galvoju, kaip a galiu palik
ti juos, uverstus emmis duobse, kurios taip toli nuo moni aki, nuo
moni atminties ir suvokimo...
Rta: Js daug dl j padarte. Atminkit tai. Ir atminkit, kad a pasilieku.

Efraimas: Js teisi. A neidaviau j. Taiau kas nors kitas, kas gyvena Lie
tuvoje, turi juos prisiminti. Bent kas nors... Vienintelis bdas Lietuvai stoti
akistaton su savo praeitimi - jeigu lietuviai ne ini toliau. Ne kitiems lie
tuviams. Ir inot k? Tokiu atveju atsitiks is tas labai domaus. Nuudytieji,

284
 Kelion

mano mons, taps jsikiais. Bet jsikiai niekada netaps manikiais. Nie
kada.
Rta: A jus suprantu.

P. S. Kelionei pasibaigus ir prasidjus mokslo metams Lietuvoje, pagaliau

gavau i Saultekio mokyklos mokytojos psalms odius hebraj kalba ir
nusiuniau juos Jeruzal, praydama Efraimo iversti. Zuroffas atra:

Vienas dalykas, kuris mane glumino klausant dainos kelionje, buvo tas, kad
nesuprataujos odi. Vaikai tarsi dainavo hebrajikai, bet tegaljau iifruoti
du odius: Yerushalaym(Jeruzal) ir Hashem(Dievas). Taiau daina vis
vien buvo labai jaudinanti.

Kai js persiuntte man dainos odius, apstulbau. Ypa mane sukrt antroji
eilut:

Yerushalayim, harimsaviv la; ve-Hashemsaviv le-amo.

(Jeruzal supa (saugo) kalnai ir Hashem (Dievas) apgaubia (saugo) savo
mones. )

ie odiai - iurpus kontrastas tam, kas vyko Lietuvoje, ir tam, k matme

kelionje. itiek kart, nukeliavs 30 udyni viet, kalbjau maldas - Kadi-
, EI Malei Rachamim, kartais pridurdamas tekstus i ms psalmi, klau
siau savs - kur buvo Izraelio Dievas?

Kodl tie iaurs nusikaltimai Lietuvoje per Holokaust, taip pat ir kitose pa
saulio vietose galjo vykti?

Aukos buvo bejgs, tad reikjo, kad Hashem (Dievas) bt kartu. Bet jo ne
buvo.
Epilogas. Kur buvo Dievas?

P o k a l b i s su Tomu er nu

Tomas ernas yra vienintelis liks gyvas Medinink udyni liudinin

kas, evangelik reformat kunigas.

ydai gyveno Lietuvoje nuo LDK laik - vadinasi, jiems ia buvo gerai.
1941-aisiais tas gerumas baigsi, ir Lietuvoje per trump laik buvo iu
dyti beveik visi ia gyven ydai. Taiau nereikt visko supaprastinti: ydai
sako, kad lietuviai buvo yd udikai, ms seneliai galbt sak, kad ydai
buvo Lietuvos idavikai ir gr krikioni krauj. Realyb daug sudtin
gesn. Kodl to, kas atsitiko Lietuvoje, nebuvo Danijoje? Lietuva nuo XVII a.
pabaigos patyr nuolatinius sukrtimus: baudiava, rato draudimas, vals
tybingumo praradimas, du neskmingi sukilimai, sunaikin lietuvikai ir
lenkikai kalbant elit, keli karai, kelios okupacijos - visa tai neprajo be
pasekmi. Jeigu Danij pirmi bt um ne vokieiai, o sovietai, ir bt
itisus metus tvarksi taip, kaip tvarksi Lietuvoje, gal ir ten vykiai bt
panaiai susiklost.

286
 E p i l o g a s . K ur b u v o D i e v a s ?

Tai kas atsitiko?

Nepamirkite, kad prasidjus karui Lietuva buvo uimta praktikai per vien
par. mons buvo k tik patyr trmimus, ir kai kuriems i tikrj norjosi
kertauti. Dar turime prisiminti, kad Lietuva buvo labai jauna alis, tuomet
ji tik band suvokti savo tapatyb. O save suvokti lengviausia atsiribojant.
Mes esame ne lenkai ir ne rusai, mes dorieji lietuviai. Prasidjo inteligent
nekos, kad gal ir mes esame arijai. Prasidjo broir dalijimas, radijo ir
spaudos propaganda, nukreipta prie ydus, vadinant juos bolevik tar
nais, erkmis ir pan. Paprasti mons gavo produkt - galing antisemiti
n propagand. Susidar visais atvilgiais ydams labai nepalanki padtis.
Mane domina ir lidina mogaus situacija: jis pasijuto varytas kamp, jam
lidna, jam baisu, jo artimieji itremti, jis pats sutriks. Ir tai mogus gauna
didel doz propagandos, iaikinanios, kas kaltas dl blogybi ir k daryti.
Ir mogus paima autuv. Tai padar nedidel dalis Lietuvos, bet padar.
Js esatepirmas manopastamas mogus, kurispripaino, kad irjo gimi
nje buvo kas dalyvavo Holokauste. Kas tai buvo?
Mano giminje niekas apie tai aikiai nekalbjo. Buvo kiti laikai. Taiau i
sen pasakojim inau, kad mano senelio Jokbo erno brolis Jonas lyg ir
dalyvavo. Kai Bir ydai buvo suvaryti banyi, jis es labai isigando ir
i ten pasitrauk, ivaiavo Vilni pas mano senel. Gal jis konvojavo y
dus, gal aud - a neinau, bet eimoje vyravo sitikinimas, kad jis dl savo
charakterio udyti negaljo. Vliau per klaid j vietoj mano senelio gestapas
ive tuthofo koncentracijo&,stovykl. Jis apraytas Balio Sruogos Diev
mike - tai bambizas nuo Bir. Jis nuo mirties igelbjo Bal Sruog,
taip pat dal jo rat. Vliau artimieji stebjosi, kad pateks JAVJonas tapo
paranojikai tarus. jo bdo pasikeitim artimieji siejo su koncentracijos
stovykloje patirtais igyvenimais. iandien a galvoju, kad prieasi galjo
bti daugiau.
Kodl mums, lietuviams, taip sunku pavelgti ir savo gimins, ir savo
aliespraeit?

287
K e l i o n su p r i e u

Gal i dalies kalta silpna ms krato urbanizacija? Truput juokauju, bet

tiesos ia, manau, yra. Ten, kur mons seniai gyveno miestuose ir mieste
liuose, jie buvo prat labiau pasitikti sociumu, kelti vieus klausimus, sa
kyti teisyb. Lietuva buvo ir dar tebra kaimietika alis, kurioje kiekvienas
u save, gimin u save, o kitais nepasitikima. O kad nekalbama apie tuos
skaudulius - nieko nuostabaus. Lietuva dar iukli neimoko riuoti, tai
kur ia kalbsi apie savo kaltes. Bet kada nors reikia pradti. Ne dl kit, o
tiktai dl pai savs. Suvokti save, savo praeit ir nesakyti, kad nebuvo to,
kas buvo. mons bijo akistatos su savimi. Juk sunkiausia save atiduoti tie
sai. Bet juk nereikia bijoti, kad pasibaigs Lietuva, jeigu t ties vardysime.
K atsakytumte tiems, kurie aikina: tai seni laikai, kas buvo, tas buvo,
palikim mirusiuosius ramybje?..
Matot, negali taip bti: praeitis prajo ir jos nebra. iandien yra dabartis,
o rytoj bus ateitis. Ta ateitis priklauso nuo to, kaip mes suprantam dabart,
o dabartis priklauso nuo to, kaip mes suprantam praeit. yd teologin i
mintis sako: mes galime keisti praeit, jei pakeiiame dabart. Jukjeigu patys
neprisiminsime, nevardysime to, kas buvo, visuomet atsiras, kas primins:
Putinas, Zuroffas ar dar kas nors. Ir tuomet mes ar ms vaikai neinos, k
atsakyti. Tai geriau tegu ino ir tegu tai bna tiesa, o ne kokie nors prasima
nymai.
Kodl Dievas leido itas baisybes? Toklauspatys udikai.
Nemanau, kad tie udikai buvo tikintys. Formaliai - taip. Bet irdyje - ne.
Gal jie buvo tikj, kad ydai nukryiavo Jz ar dar kuo nors panaiu.
Kiti visai negalvojo. Nebuvo kada galvoti. Visi buvo sutrik. Nesusivok. Kai
i ms atm valstyb, m tremti artimuosius, dal moni tai tiesiog su
paralyiavo. Kr t Lietuv, tikjo, ir staiga - viena okupacija, kita... Ir geri
mons susig. Blogesni ir kvailesni pagalvojo: o kiek ia galima kentti?
Ir pam autuvus. Tuos mones i dalies galima suprasti. Ne tik galima, bet
ir reikia. Taiau pateisinti j negalima. Juk mogus nra gyvulys. Kakas yra
pasaks, kad mogus yra begalinio horizonto btyb. Tai reikia, kad mo
gus gali bti ir be galo kvailas, ir be galo geras, ir be galo baisus.
288
 E p i l o g a s . K ur b u v o D i e v a s ?

Jsprisimenate t istorij, kai Vytautas ustauskaspasak: Jei ne vokie

iaii, mes dabar ydams batus valytume?Js atsakte taip: Apats sutik
iau vis savo likus gyvenim valyti batus ustauskui ir mano nekenia
miems naciams, jei taipgaliau igelbti nors vien yd vaik
Taip, tuomet pamaiau per televizij t ustausko interviu. Ilgai svarsiau,
paskui paraiau, k galvoju. Gavau tais metais Tolerancijos mogaus titul,
nors paraiau i pasipiktinimo, i pykio, ir jokios tolerancijos i mano puss
nebuvo. Buvo tarsi agresyvus atsakas.
Tik ar tai gerai? Kiek ms sueidia kit mog savo pykiu, blogu odiu,
patyiomis ar abejingumu? Tai juk ne tiesioginis udymas, tai tarsi uuo
mina. Deklaracija, kad a tavs nemyliu. Todl neabejoju, kad tas istorinis
blogis kada nors vl pasikartos - vienokia ar kitokia forma, nes mogus yra
links udyti. Ir tiek daug yra bd jam teigti vienoki ar kitoki mint. Juk
kiek yra Lietuvoje moni, kurie palaiko Putin ir jo veiksmus Ukrainoje.
Tai ar yra prasm kalbti apie udynes, kurios buvo, jeigu tokie dalykai
neivengiamai pasikartos?
Kuo daugiau tiesos sakoma, tuo maiau ans manipuliuoti. Blogis nei
vengiamai egzistuos vis laik. Visada bus moni, kurie nors eksploatuoti
kitus. Ms ginklas yra tiesa ir drsa. Jeigu mes bijosime savs, savo tautos
moni, su tokia psichologija toli nenueisim. Yra paprasta lietuvika patarl:
Duoda - imk, mua - bk. Kumeio imintis.
Tai kur buvo Dievas?
Yra Dievo paadas Abraomui, Izaokui ir jo snui Izraeliui. Ir jis iliko. Iz
raelio tauta nesunaikinta, maa to, ji gro Paadtj em, ir tai yra ste
buklas. ydai gyvena savo tvynje, stiprja, ir tai irgi yra stebuklas. Ir dar.
Popieius Jonas Paulius II yra pasaks toki mint. Soviet reimas yra kaltas
dl milijon moni ties, bet Dievas jam leido isilaikyti daugiau kaip 70
met. Kiek isilaik naci reimas nuo Hitlerio atjimo valdi 1933 me
tais? Iki 1945 met. Kai tik buvo rimtai pajudinta Dievo irinktoji tauta,
naciams atjo galas.
289
K e l i o n su p r i e u

Ar atsakiau jums, kur buvo Dievas? Ne? O kas sak, kad Dievas yra tarsi
Betmenas ar Kapitonas Amerika, kuris nuoka nuo dangoraiio, kad ne
delsdamas sustabdyt kvailius ar piktavalius? Niekur ventajame Rate tai
neparayta. Dievas yra daug baisiau, ir artimiau, ir sudtingiau, nei mes no
rime matyti. Dievas yra begalin dvasia, ir paiu baisiausiu metu Jis buvo su
pasmerktaisiais, dar savo nematomus sprendimus, kad tai, kas blogiausia,
tapt kuo geriau. Jis tebedaro tuos sprendimus. O klausimas, kur buvo Die
vas, kai buvo naikinami bejgiai mons, yra kumeio klausimas. Tora ir
krikioni Biblija klausia to paties: kas yra mogaus laisv ir atsakomyb?
Tu inai Dievo sakymus, tad esi pareigotas pats daryti savo sprendimus.
Bet kumetis visada jauiasi nekaltas, visada auka. Kumetis neabejoja, kad
u visk atsakingas kas nors kitas: ponas, valdia, net Dievas. Tik ne jis.
Daug laiko turi praeiti, kol isivaduosime i kumeio mstymo ir tapsime
kitokie. A pats esu ramus: laikas eina, ir mes neivengiamai artjame prie
tiesos.
P o k a l b i s su kuni gu Ri a r du Dovei ka

Holokausto tema, kalbjimas apie mones, paklusius rank prie kit mo

g - tai kraujuojanti aizda. i knyga taip pat yra kraujuojanti. Ant aizdos
gali usidti aas, bet randas, primenantis, kas vyko, visuomet liks. Taip,
tai vyko. Ir tame vykyje dalyvavo ms tautos mons, ms visuomens
nariai: ms proseneliai, seneliai, kaimynai, dds. Tai tiesa. Turti drsos
pavelgti itai tiesai akis yra labai stiprus gijimo, susitaikymo, vilties ateit
ingsnis. i knyga turi mus paskatinti vertinant praeit, konstatuojant faktus
eiti pirmyn. Mes, paveldtoj kartos, turime isikalbti, isirypuoti, isid-
sauti ir eiti pirmyn.
Holokaustas yra ne kas kita kaip piktnaudiavimo valios laisve pasekm.
Piktnaudiavimas Dievo mums suteikta valios laisve yra prieastis vis so
puli, kuriuos patyrme: nesutarim, kar, civilizacij lugimo, taip pat ir
didiojo Holokausto skaudulio.
Tie mons, kuriuos siunt audyti kit moni - juk jie daniausiai tai
dar ne savo valia, jie buvo stumti t situacij ir tiesiogpakluso saky
mamsf
291
K e l i o n su p r i e u

Blogio atsiradimo altinis yra piktnaudiaujanio laisve mogaus valia. Jis

siekdamas savo tiksl, prisiimdamas sau Dievo vaidmen, manipuliuoja
kitais monms, paversdamas juos savo aukomis. Noriu dar kart primin
ti, kad Dievas i mogaus neatm laisvs. Bet kada mogus atmeta Diev,
kada jis pasirenka: a pats tvarkysiuosi kaip Dievas - Dievas jam duoda lai
ko tvarkytis be jo vadovavimo.
tikj, kad savo rankose laiko gali nusprsti, dliodami savo aidimus, bu
deliai juos trauk visikai nekaltus mones. Jie surado aukas ir pavert jas
budeliais, kad sunaikint kit, visai nekalt mog, net ir vaik. mons
buvo pastatyti prie paprast fakt: pasauliros, ideologijos, kurioms jie
pakluso, baigiasi gaiduko paspaudimu. Tas, kuris turi paspausti gaiduk,
pats nesupranta, kaip ia atsidr. Vienas stovi beginklis duobje, kitas stovi
su ginklu ant duobs krato. O u to su ginklu stovi dar keli su ginklais. Ir
tada lieka vienas klausimas: ar a tave, ar tas, kur stovi u mans - mus abu?
Betjuk buvogalima atsisakyti audyti, pasitraukti i tarnybos. Sunku, bet
manoma. Ogal tai, kad audiusieji buvo tikintys mons, jiems palen
gvinogaidukopaspaudim: kaip sakjie patys, jeigu Dievas leidia tokias
baisybes, tai k agaliu?
Kiekvienas i ms turime prigimtin inojim: nedaryk kitam to, ko ne
nori, kad padaryt tau. Nra didesns meils kaip gyvyb u kit atiduoti.
Didysis moralinis klausimas: kiek a turiu drsos paaukoti save, kad gyvent
kitas? Ir tai buvo egzaminas, kur laik kiekvienas mogus. Vieni t egza
min ilaik, kiti man, kad a esu tik sraigtelis ir ar a tai padarysiu, ar
nepadarysiu, niekas nuo to nepasikeis. Neausiu a, aus kitas, stovintis alia
mans. Treti visk atidav Dievo rankas. Bet mes pamirtame: ne Dievas
kaltas, kad mogus kak dar ne taip. Vis dlto tuomet mons buvo statyti
tokius rmus, tokias aplinkybes, kad sprend nebe mons, o ir monms
bdingas gyvulikas ilikimo instinktas.
Buvo tokie, kurie rsiuose slp ydus, rizikuodami savo ir savo eimos gy
vybe. Slp bijodami kaimyno, kuris galjo juos sksti, kad isprst kokius
nors savo reikalus, siteikt valdiai ar k nors i jos gaut. Jie suprato, kad
292
 E p i l o g a s . K ur b u v o D i e v a s ?

nepajgs gyventi su kalts nata, ir veriau rizikavo gelbdami kitus mones,

kad vaikai ir ankai kada nors aplankyt jo kap ir pasakyt: ia yra teisiojo
mogaus kapas. Tie, kurie pasirinko ilikim nuudant kit, paskui gyveno
komarik gyvenim. J lauk sins priekaitai, gyvenimo prasms ne
buvimas, saviudybs, ligos, ankstyvos mirtys, taip pat ilgi nelaisvs metai
ar mirties bausm.
Arjs manote, kad Dievas nubaud tuos budelius?
A manau, kad Dievas labai kentjo dl t budeli, nes ir auka, ir budelis
yra jo vaikai. Abu jie yra blogio aukos. Kaip jautsi Dievo irdis, kai vienas
jo vaikas ov kit? Kaip jauiasi ttis ar mama, kai mato vien savo vaik
keliant rank prie kit, brolis prie brol?
Tai kur buvo Dievas per Holokaust?
inote, kur buvo Dievas? A turiu atsakym. Holokausto aukos j tikrai i
nojo. Dievas buvo alia j. Jis buvo t moni orume. Dievas lygiai taip pat
kentjo kaip ir jie.
Tai labai netiktas atsakymas. Jukjs turbt neinojote, kad udyni liu
dininkai ir patys udikai stebjosi, kodl ydai, vedami audyti, nesiprie
ino, jo tyls, tarsi suparalyiuoti, roms kaip avels. Klusniai lipdavo
duob, apkabindavo savo vaikus ir guldavosi ant kit lavon. I Kauno
geto IXfort 400-500 yd kelis kilometrus ved atuoni lietuvi batalio
no kariai. Jiegaljo pulti tuos sargybinius, galjo bgti, gelbtis... N vie
nas i 10 000 auk to nedar. Kas tai buvo - priemirtinis Dievo avinli
orumasf
Apie yd kaip apie asmen negalime kalbti be religinio aspekto. Dar at
minkime, kokie tai buvo laikai - religija buvo labai svarbi t moni kasdie
nybs dalis. Mes nesuinosim, k mogus igyvena vedamas audyti, gulda
mas duob laukti vio, kai ino ess teisus ir nekaltas. Esu tikras, kad yd
susitaikymas, j romumas buvo i tikrj labai aikus anapusins tikrovs
paliudijimas. Tai buvo egzistencinis, tiesioginis Dievo artumo igyvenimas.

293
K e l i o n su p r i e u

Mes, krikionys, inome: yra Dievo duotas paadas atitaisyti padaryt al.
Jis atitaisys ir Holokausto padaryt al pasirpindamas, kad igyvenusieji
Holokaust isivaduot i skausming prisiminim.
Ar js btumt galjs tarnauti kapelionu udik batalione? 450 jaun
A. Impuleviiaus bataliono vyr kone kasdien ud Baltarusijos ydus, o
sekmadieniais eidavo pamaldas ir ipainties, gaudavo iriim...
Nebiau galjs, nebent man bt praplautos smegenys ir a biau tarna
vs kokiai nors ideologijai. Nebent biau taps tos ideologijos auka ir man
bt reikj verbuoti kitas aukas. Taip, ir Katalik banyioje buvo kunig,
kurie buvo susiavj ta ideologija, bet buvo daug toki, kurie klebonijose
slp ydus ir rizikavo savo gyvybe.
Visa tai aktualu ne vien kalbant apie Holokaust: ir dabar yra udani ideo
logij. tai mes piktinams, kad kas nors imet uniuk ar kaiuk per lan
g, taiau jei nutraukiama prasidjusi gyvyb, tai jau ne iaurumas, o ms
teis savo kn. Taigi vl tampame udanios ideologijos aukomis. O kas
gi vyksta dabar, kai islamo valstybse autuvus neiojasi penkiolikmeiai?
Ar dabar ideologijos nepanaudoja jauno mogaus ambicij, nor kuo nors
tapti, k nors turti, kartu paversdamos j auka?
Turime gyventi vis klausdami: kodl tai vyko? Kodl ms tautos mons
tai padar? Jeigu a tursiu drsos pavelgti tiesai akis, kaip a gyvensiu
toliau? Tikriausiai gyvensiu kitaip. A nebegalsiu nieko smerkti, nes galbt
mano giminje buvo moni, dalyvavusi Holokauste. Nebetursiu to labai
gero varianto apsigaubti aukos apsiaustu. Apsiaustai dings, itirps. O tie ap
siaustai labai malons! O dar man prie nos bus gerai patrankyta durimis,
ne iaip priverta, o gerai patrankyta. Ir vis dlto a noriu pasidomti savo
gimine, gal tarp j galjo bti toki, kurie slp mones arba pasmerk juos
miriai... A noriau inoti, nes tiesa mane ilaisvint.
Mes visi turime pasakyti sau: tai ms tautos praeitis. Pavelg tiesai akis
pasieksime brand ir kursime ateit toliau. Tai lieia ne tik Holokaust, bet
ir ms sovietin praeit. Esu mokykloje stovjs prie lentos vieai gdina
294
 E p i l o g a s . K ur b u v o D i e v a s ?

mas, kad vaiktau banyi. Tas mokytojas ar mokytoja, kuris mane tuomet
paemino visos klass akivaizdoje, paskui, kai Lietuva atgavo nepriklauso
myb, o a tapau kunigu, neteko savo tvo ar mamos. Paskambino man ir
papra laidotuvi patarnavimo. Kaip man reikjo elgtis? Priminti anuomet
patirt paeminim ir pasakyti: tegu js tv ar mam laidoja kas kitas?
Kaipjs pasielgte?
A paklausiau, kuri valand Sarvoja ir kada laidotuvs. Tai buvo mano at
sakymas. Tas mokytojas buvo tos ideologijos auka. Ar dl darbo, ar dl paja
m, ar dl ramybs - jis vienas teino.
Kaip jums atrodo, ar tai, kas vyko prie 75 metus Lietuvoje, gali pasi
kartoti?
Yra ir dabar Lietuvoje nacionalistini pair judjim. Jie jau ruoiasi
Lietuv atvyksiani emigrant sutikimui. Jeigu Lietuvoje kada nors bus
pastatyta meet atvykusiems musulmonams, gal bus dauomi jos langai...
A vis klausiu savs, ar mes iame krate turime pilietin visuomen, ar tau
tin valstyb? Ar mes subrsime tiek, kad atsisakytume ambicij bti tautine
valstybe ir kalbtume apie pilietin visuomen, gyvenani krate, kuriame
nuo ami gyveno daug taut, kultr ir rasi moni? Kas atsitiko, kad
mes tapome naujos, tautins valstybs ideologijos aukomis? Turime bti at
sargesni lovindami save ir smerkdami kitus - kad ir rus taut, nesugeb
dami atskirti Rusijos moni nuo Kremliaus ideologijos.
Kai js kalbjote apie dur trankym, pagalvojau: a tai jau patyriau.
Mano gimins ir kai kurie draugai suinoj, apie k bus i knyga, pasak:
esi savogimins, savo tautos idavik. Kjsjiems atsakytumte?
Ar jums svarbesnis gimins pasmerkimas, ar aminybje esani moni
tikras atodsis, kad kas nors idrso juos apginti pasakydamas ties: jie irgi
buvo aukos. Mes privalome vardyti, kad msikiai aud ydus, paskui mi
kuose aud vieni kitus, skundinjo vieni kitus ir Sibir trm... K iame
XXI a. darom: peririm savo sin ar ne? Pagaliau imokstam itas pamo
295
K e l i o n su p r i e u

kas ar vl laukiam, kad istorijos ratas apsisukt ir vl pasikartot panas

vykiai? Kad vl ms nosyts bt pabadytos t pai bal? Ar mano s
ins perira leis man engti ingsn pirmyn link supratimo, link susitai
kymo, paduodant rank tam mogui, kurio artimj gal kas nors i mano
gimins yra pasmerks mirti? Bet iandien a jo vaikaiiui tiesiu rank ir
sakau: man skauda ir tau skauda, man lidna ir tau lidna, a nesuprantu
ir tu nesupranti. Gal mes galim pagaliau isivaduoti i t vis ideologij ir
smoningai prisiimti atsakomyb? Juk nuo mans priklauso - ateis udanti
ideologija ar ne. Nuo mans - iandien. Ar a paprastas mogus, ar politi
kas, isilavins ar ne - nesvarbu. Budeliui reikalingos visos aukos. Kuo bu
kesn auka, tuo agresyviau ji puola. Nubukintas mogus visada yra tik sraig
telis. Kiekyra sistem, kurios mgsta tokius sraigtelius! Tai ar a galiu ramiai
miegoti, jeigu matau, kad mano aplinkoje pradeda formuotis tie sraigteliai ir
atsiranda mogus, kuris ima juos kaupti vien viet?
Tai kokia svarbiausiapamoka, kurt turime imokti?
Mes esame paveldtojai ir turime priimti palikim. Ms proseneliai, kiti
gimins ar j kaimynai dalyvavo Holokauste. Kakas sudarinjo sraus,
kakas ov, kakas gelbjo, kakas pasisavino nuudytojo daiktus. Mes di
diuojams, kad i savo seneli paveldjom garsi pavard, em ar titulus.
Priimam t palikim. Taiau jei mano giminje buvo kas pasmerk kito gy
venim kaniai - a esu tos tiesos paveldtojas. A galiu i ties atmesti,
paslpti, vengti akistatos su ja, bet nuo to i tiesa nepasikeis. Kaip gerai vis
dlto, kad tiesa nepavaldi mums ir nepriklauso nuo ms valios. Mes tik
arba j priimam, arba ne. Kas laimi daugiau: ar tas, kuris priima ties ir pa
daro ivadas, atlieka atgail, periri sin ir bando vl tiesti draugysts ir
santyki tiltus? Ar tas, kuris atmeta ties ir kliva tok saviapgauls lin,
kur klimpsta kiekvien dien vis giliau, paskui save gramzdindamas daugel
ateities kart? Greiiausiai jis kaltins t, kuris prim ties: kam tu kapstaisi,
irk, kaip mes smagiai su ita iliuzija susitvarkm, taigi ir toliau bkim
aukos ir nekraptykim tiesos.

296
 E p i l o g a s . K ur b u v o D i e v a s ?

Taip, ms taut kankino kiti. Draud kalb, tikjim, neleido keliauti po

pasaul. Bet jei ms tautoje buvo ir budeli, kodl turtume bijoti ios tie
sos? Ar ji sugriauna ms likimus? Galbt mums perts, kai galvosim apie
savo prosenelius, apie kuriuos kai k suinojom, nebus taip malonu irti
paveldtus antikvarinius daiktus, kurie neinia kaip atsirado j namuose.
Tegu perti. Bet inosim, kad tas pertjimas yra ms atsipraymas ir at
gaila. inosim, kad tiems, kurie gyvens po ms, neperts dl ms gyve
nimo ir ms sprendim. Mes neprikelsim n vieno i kapo, nesutaikysim
budelio su auka, bet galbt imoksime pamokas, kad tai, kas vyko, nebe
pasikartot.
v

altiniai ir literatra

LCVA- Lietuvos centrinis valstybs archyvas.

LYA- Lietuvos ypatingasis archyvas.
Vaingtono Holokausto muziejaus fondas. Jeffo ir Toby Herr kolekcija.
emlapis Lietuvos yd gyvenami miestai ir miesteliai XIX a. pabaigoje.
Pareng Tarptautin komisija naci ir sovietinio okupacini reim nusi
kaltimams Lietuvoje vertinti, 2003.

Baltramonaitis Juozas. Dienoratis (1942-1944). Vilniaus sunkij darb

kaljimo kronika. Lietuvi katalik mokslo akademijos metratis. T. 22.
Vilnius, 2003.
Bubnys Arnas. Vokiei okupuota Lietuva (1941-1944). Vilnius: Lietuvos
gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), 1998.
Eidintas Alfonsas. ydai, lietuviai ir holokaustas. Vilnius: Vaga, 2002.
Fromm Erich. The Anatomy of Human Destructiveness. London: Penguin
books, 1977.
Garaas: aukos, budeliai, stebtojai. Sudar Saliamonas Vaintraubas. Vilnius:
Lietuvos yd bendruomen, 2002.
Genocidas ir rezistencija. Vilnius: LGGRTC, 2006, Nr. 2 (20); 2007, Nr. 2
(22), 2011, Nr. 2 (30); 2012, Nr. 1 (32), Nr. 2 (32).
Gyvyb ir duon neanios rankos. 4 knyga. Vilnius: Valstybinis Vilniaus Ga-
ono yd muziejus, 2009.
Holokaustas Lietuvoje 1941-1944 m. Straipsni rinkinys. Sudar Arnas
Bubnys. Vilnius: LGGRTC, 2001.
Laikas. Istorijos vadovlis 10 klasei. Vilnius: Briedis, 2007.
Lietuvos laikinosios vyriausybs posdi protokolai. Pareng Arvydas Anu-
auskas. Vilnius: LGGRTC, 2001.
Lietuvos yd udyni byla: dokument ir straipsni rinkinys. Sudar Alfon
sas Eidintas. Vilnius: Vaga, 2001.
Masins udyns Lietuvoje, 1941-1944. Dokument rinkinys. I dalis. Vil
nius: Mintis, 1965.
Panevys nuo XVI a. iki 1990 m. Autori kolektyvas. Panevys: Nevio
spaustuv, 2003.
Povilaitis Nerijus. Nesutariama, kaip laidoti nuudyt yd kaulus. Lrytas.
lt, 2014 m. spalio 3 d.
yd muziejus: almanachas. Vilnius: Valstybinis Vilniaus Gaono yd mu
ziejus, 2001.
Raini tragedija, 1941 m. birelio 24-25 d. Pareng Arvydas Anusauskas ir
Birut Burauskait. Vilnius: LGGRTC, 2000.
Rezistencijos pradia: 1941-j Birelis: dokumentai apie ei savaii laiki
nj Lietuvos vyriausyb. Sudar Vytautas Landsbergis. Vilnius: Jungtins
spaudos paslaugos, 2012.
Sakowicz Kazimierz. Paneri dienoratis. 1941-1943 m. I lenk k. vert
UAB Magistrai. Vilnius: LGGRTC, 2012.
Sakowicz Kazimierz. Ponary Diary, 1941-1943. A Bystanders Account of a
Mass Murder, edited by Itzhak Arad. Yale University press, 2005.
Savaits pokalbis. Alfredas Ruknas: Jie pakluso sakymui, o ne sinei.
Bernardinai.lt, 2012 m. sausio 17 d.
epetys Nerijus. Bti ydu Lietuvoje: oa atminimo stiprinimas, pilietinio
smoningumo ugdymas, o gal... nauding idiot ou? 15min.lt, 2015 m.
balandio 30 d.
kirpa Kazys. Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti: dokumentin apval
ga. Vaingtonas, 1973.
oa (Holokaustas) Lietuvoje. Skaitiniai. II dalis. Sudar Josifas Levinsonas.
Vilnius: Valstybinis Vilniaus Gaono yd muziejus, 2004.
venioni krato ydai. Pratyb ssiuvinis. venionys, 2004.
Truska Liudas, Anuauskas Arvydas, Petraviit Inga. Sovietinis saugumas
Lietuvoje 1940-1953 metais. Vilnius: LGGRTC, 1999.
Truska Liudas. Lietuviai ir ydai nuo XIX a. pabaigos iki 1941 m. birelio: an
tisemitizmo Lietuvoje raida. Vilnius: Vilniaus pedagoginis institutas, 2005.
Vaitieknas Vytautas. Vidurnakio dokumentai (3 knyga). Vilnius: Katalik
pasaulis, 1996.
Valiuaitis Vidmantas. Kalbkime patys, girdkime kitus. Vilnius: UAB Pe
tro ofsetas, 2013.
Van Voren Robert. Nesisavinta praeitis: Holokaustas Lietuvoje. I angl k.
vert Linas Venclauskas. Kaunas: Vytauto Didiojo universitetas, 2012.
Iliustracij altiniai

v - viruje, a - apaioje, k - kairje, d - deinje

Lietuvos centrinio valstybs archyvo nuotraukos: p. ld; p. 17v; p. 37; p. 40;

p. 56; p. 62; p. 83; p. 86; p. 119; p. 120; p. 127; p. 145.
Lietuvos ypatingojo archyvo nuotraukos: p. 49; p. 75; p. 94; p. 99; p. 103;
p. 107; p. 114; p. 117; p. 125; p. 132; p. 156; p. 180.
Rtos Vanagaits nuotraukos: p. 81; p. 159; p. 181; p. 188; p. 195; p. 199;
p. 204; p. 207; p. 210; p. 212; p. 215; p. 228; p. 230; p. 233d; p. 257; p. 258;
p. 267; p. 275; p. 276.
p. Ik Michailo Dukeso rinkinio nuotrauka i knygos Paadtoji em -
Lietuva: Lietuvos ydai kuriant valstyb 1918-1940 m. Sudar ir ileido
Vilius Kavaliauskas, 2013; p. 17a, Kstutis Kurienius; p. 29 Efraimo Zu-
roffo asmeninio archyvo nuotrauka; p. 233k Jakovo Bunkaus asmeninio
archyvo nuotrauka; p. 256 Jad Vaemo muziejaus archyvo nuotrauka.
Galinio virelio nuotrauka - yd vyrai laukia suaudymo, Lietuvos ypa
tingasis archyvas.
 Vanagait, Rta
Va247 Msikiai / Rta Vanagait. - Vilnius:Alma littera, 2016. - 304 p.:iliustr.

ISBN 978-609-01-2208-2

Msikiai - knyga apie udikus ir nuudytuosius. Apie lietuvius ir ydus. Apie

tai, kas vyko prie 75 metus su msikiais ms, Lietuvos, emje. Knyga pagrsta
Lietuvos istorik valgomis, udik ipaintimis, udyni liudinink pasakojimais ir
pokalbiais su Lietuvos senoliais, tebegyvenaniais alia udyni viet, kurias i vasa
r kelionje su prieu, pasaulyje garsiu naci mediotoju Efraimu Zuroffu, aplank
autor.
Msikiai - stiprios moters knyga stipriems. Tiems, kurie neusimerkia prie
ties, tikdamiesi, kad ji inyks.

UDK 323.15(474.5)(=411.16)(091)+
94(474.5),, 1941/1945:94(33)+
94(100)1939/1945:94(33)

Rta Vanagait
MSIKIAI

Redaktor Vita Dalmantait

Korektor Ramut Prapiestien
Virelio dailininkas Ramnas Vereckis
Maketavo Ligita Pleanova

Tiraas 6000 egz.

Ileido leidykla Alma littera, Ulon g. 2, LT-08245 Vilnius
Interneto svetain: www.almalittera.lt
Spaud UAB Spindulio spaustuv, B. Brazdionio g. 23, LT-48184 Kaunas
Interneto svetain: www.spindulys.lt