David G. Myers Psichologija 2008 PDF

PSICHOLOGIJA
David G. Myers
POLIGRAFIJA
IR INFORMATIKA
Turinys
Apie autori.................................................................................................14 Iliuzins koreliacijos...........................................................................62
Pratarm...................................................................................................... 15 Tvarkos atsitiktiniuose vykiuose numanymas................................ 63
Padkos........................................................................................ 17 Eksperimentas......................................................................................... 66
Psichologijos istorija.................................................................................. 20 Prieasties ir pasekms tyrimas.........................................................66
Terapijos bd vertinimas................................................................ 67
Prologas: psichologijos istorija..................................... 27 Nepriklausomi ir priklausomi kintamieji..........................................68
Psichologijos itakos.............................................................................. 29 Statistinis argumentavimas................................................................. 70
Ikimokslin psichologija....................................................................29 Duomen apraymas.......................................................................... 71
Psichologijos mokslo susikrimas.................................................... 31 Centrins tendencijos matai................................ ...................... 71
Samprotavimai apie psichikos struktr...................................31 Variacijos matai................................................................ .........73
Samprotavimai apie psichikos funkcijas.................................. 32 Darome ivadas....................................................................... .......... 74
Psichologijos mokslo raida................................................................33 Kada stebimas skirtumas yra patikimas?..................................74
iuolaikin psichologija....................................................................... 36 Kada skirtumas yra statistikai reikmingas?...........................74
Didysis psichologijos ginas...... ...................................................... 36 Daniausiai apie psichologij uduodami klausimai...................76
Trys pagrindiniai psichologins analizs lygiai.............................. 37 Ar laboratorijose atliekami eksperimentai gali
Psichologijos sritys...........................................................................39 nuviesti kasdien gyvenim?.................................................... 77
iuolaikin psichologija.............................................................41 Ar elgesys priklauso nuo mogaus kultros?...........................77
Js psichologijos studijos................................................................ 42 Ar skirting lyi atstov elgesys nevienodas?.......................78
APVALGA: Psichologijos istorija.................................................44 Kodl psichologai tiria gyvnus?..............................................79
Ar etika eksperimentuoti su gyvnais?...................................79
1. Mstykime kritikai,
Ar etika eksperimentams pasitelkti mones?......................... 81
pasitelkdami psichologij.................................................. 45
Ar psichologija isiveria be subjektyvi nuomoni?... 82
Psichologijos mokslo poreikis............................................................ 46
Ar psichologija gali bti pavojinga?.........................................82
Intuicijos ir sveiko proto ribos.......................................................... 46
PAMSTYKIME KRITIKAI. Desegregacija ir mirties
Ar tikrai mes tai jau seniai inojome?
bausm - kai sitikinimai susikerta su psichologija........................... 84
Pavluotos nuomons alikumas...................................... ..... 47
APVALGA: Mstykime kritikai, pasitelkdami
Perdta savikliova.......................................................................49
psichologij........................................................... ............................. 85
Mokslinis poiris .............................................................................50
Mokslinis metodas............................................................................. 52 2. Neurologija ir elgesys..........................................................87
Apraymas............................................................................................... 55 Nerv sistemos komunikacija............................................................ 89
Atvejo tyrimas.................................................................................... 55 Neuronai..............................................................................................90
Apklausa............................................................................................. 56 Kaip neuronai sveikauja?................................................................ 92
Formulavimo poveikis............................................................... 56 Kaip mus veikia neuromediatoriai?..................................................93
Atsitiktin atranka...................................................................... 56 Kaip narkotikai ir kitos chemins mediagos pakeiia
Natralistinis stebjimas .................................................................. 57 neuromediatori veikim...................................................................95
Koreliacija............................................................................................... 59 Nerv sistema............................................................................ 98
Koreliacija ir prieastingumas..........................................................61 Periferin nerv sistema.................................................................... 99
6 TURINYS
Centrin nerv sistema...................................................................100 Evoliucinis moni seksualumo aikinimas................................. 155

Nugaros smegenys ir refleksai............................................... 100 Lyi seksualumo skirtumai...................................................155
Galvos smegenys ir nerviniai tinklai..................................... 101 Natralioji atranka ir poravimuisi teikiama
Endokrinin sistema.......................................................................... 103 pirmenyb.................................................................................156
Galvos smegenys.................................................................................. 105 Evoliucinio poirio kritika........................................................... 158
Tyrimo priemons...........................................................................106 Tvai ir bendraamiai....................................................................... 160
Klinikiniai stebjimai...............................................................106 Tvai ir ankstyvoji patirtis............................................................. 160
Tiesioginis poveikis smegenims............................................ 106 Prenatalin aplinka.................................................................. 160
Smegen elektrinio aktyvumo registravimas....................... 106 Patirtis ir smegen vystymasis............................................... 161
Nerv sistemos vaizd gavimo bdai....................................107 Kiek pagyrim (kaltinim) nusipelno tvai?........................ 162
Senesniosios smegen struktros..................................................109 Bendraami taka...........................................................................164
Smegen kamienas..................................................................109 Kultros taka...................................................................................... 166
Gumburas.................................................................................110 Kultr skirtumai............................................................................ 167
Smegenls.............................................................................. 110 Pokyiai laikui bgant.....................................................................168
Limbin sistema...................................................................... 111 Kultra ir A................................................................................ 169
Smegen iev................................................................................. 114 Kultra ir vaik aukljimas............................................................ 172
Smegen ievs sandara.........................................................114 Skirting grupi raidos panaumai....... ........................................ 172
Smegen ievs funkcijos.....................................................116 Lyties raida...........................................................................................174
Kalba....................................................................................... 121 Lyi panaumai ir skirtumai........................................................175
Smegen plastikumas.......................................................... 123 Lytis ir agresyvumas............................................................... 175
Perskirtos smegenys....................................................................... 124 Lytis ir socialin valdia......................................................... 176
Galvos smegen perskyrimas.................................................125 Lytis ir socialiniai ryiai..........................................................176
Smegen pusrutuli skirtum tyrimas sveikose Lyties prigimtis................................................................................178
smegenyse................................................................................128 Lyties patirtis................................................................................... 180
PAMSTYKIME KRITIKAI. Kairysis ir deinysis Lyi vaidmenys......................................................................180
smegen pusrutuliai.........................................................................129 Lytis ir vaik aukljimas.........................................................182
Smegen struktra ir kairiarankikumas Apmstymai apie prigimt ir patirt..............................................184
ar deiniarankikumas.............................................................130 Apmstymai apie prigimt ir patirt........................................187
APVALGA: Neurologija ir elgesys............................................136 APVALGA: Prigimtis, patirtis ir moni vairov................... 187
3. Prigimtis, patirtis ir moni vairov........137 4. Gyvenimo tarpsniai.......................................................189

Elgesio genetika: individuali skirtum prognozavimas..139 Prenatalin raida ir gimimas...........................................................190
Genai: ms gyvenimo kodai.............. ...................................139 Apvaisinimas.................................................................................. 190
Dvyni tyrimai................................................................................. 141 Prenatalin raida............................................................................. 191
Tapai ir netapai dvyni palyginimas............................. 141 Naujagimio gebjimai..................................................................... 193
Iskirti dvyniai.......................................................................... 142 Mokslini tyrim strategijos kdiki mstymui
vaikinimo tyrimai........................................................................... 144 suprasti............................................................................................. 194
Temperamento tyrimai.................................................................... 145 Kdikyst ir vaikyst......................................................................... 196
Paveldimumas................................................................................. 146 Fizin raida.......................................................................................196
Grupi skirtumai.......................................................................147 Smegen raida......................................................................... 196
Prigimtis ir patirtis.................................................................. 147 Motorin raida..........................................................................196
Gen ir aplinkos sveika................................................................. 148 Brendimas ir kdikio atmintis................................................ 197
Nauji mokslo horizontai: molekulin genetika............................. 149 Paintin raida................................................................................. 198
Evoliucin psichologija: mogaus prigimties supratimas...152 Piaget teorija ir dabartins paintins raidos
Natralioji atranka............................................................................152 samprata................................................................................... 199
TURINYS 7
Autizmas........................................................................................... 205 Akis...................................................................................................264

Piaget teorijos vert..................................................................206 Tinklain.................................................................................. 267
Socialin raida.................................................................................. 206 Regimosios informacijos apdorojimas.......................................... 269
Prieraiumo kilm.................................................................... 207 Poymi aptikimas.................................................................. 270
Prieraiumo skirtumai.............................................................. 208 Lygiagretusis apdorojimas..................................................... 271
Prieraiumo trkumas.............................................................. 210 Spalv rega...................................................................................... 273
Savojo A samprata................................................................. 214 Spalvos pastovumas................................................................ 276
Vaik auginimo praktika......................................................... 214 Klausa.....................................................................................................278
Paauglyst.............................................................................................. 218 Dirgiklio vestis: garso bangos...................................................... 278
Fizin raida....................................................................................... 219 Ausis................................................................................................. 279
Paintin raida.................................................................................. 221 Garsus triukmas erzina..................................................................281
Mstymo galios raida...............................................................221 Kaip suvokiame garso aukt?............................................... 282
Moralumo raida........................................................................ 222 Kaip nustatome garso altinio viet?..................................... 282
Socialin raida..................................................................................225 Apkurtimas ir kurtumo kultra...................................................... 283
Tapatumo formavimasis.......................................................... 226 Sraigi implantai..................................................................... 284
Tv ir bendraami taka.......................................................227 Jutimin kompensacija............................................................285
Pilnametysts pradia...................................................................... 228 Gyvenimas tylos pasaulyje............................................................ 286
Suaugusieji.............................................................................................231 Kiti svarbs jutimai........................................................................... 288
Fizin raida....................................................................................... 231 Lytjimas......................................................................................... 288
Vidutinio amiaus mogaus fiziniai pokyiai....................... 231 Skausmas................................................................................. 289
Vyresni moni fiziniai pokyiai......................................... 233 Skonio jutimas ... ............................................................................ 293
Paintin raida.................................................................................. 237 Uosl.................................................................................................295
Senjimas ir atmintis................................................................237 Kno padtis ir judjimas...............................................................298
Senjimas ir intelektas............................................................ 238 APVALGA: Jutimai..................................................................... 300
Socialin raida..................................................................................241
6. Suvokimas.................................................................. 301
Suaugusij amiaus tarpsniai ir stadijos.............................. 241
Suaugusij sipareigojimai................................................... 243 Atrankinis dmesys............................................................................ 302
Pasitenkinimas gyvenimu vairiais amiaus Suvokimo iliuzijos.............................................................................. 305
tarpsniais................................................................................... 245 Suvokinio krimas............................................................................. 307
Mirtis ir mirimas.......................................................................247 Formos suvokimas.......................................................................... 308
Dvi svarbiausios raidos problemos................................................ 250 Figra ir fonas..........................................................................308
Tolydumas ir stadijos...................................................................... 250 Grupavimas.............................................................................. 309
Pastovumas ir pokyiai....................................................................251 Gylio suvokimas............................................................................. 310
APVALGA: Gyvenimo tarpsniai................................................ 252 Binokuliniai poymiai............................................................. 311

Monokuliniai poymiai.......................................................... 312
5. Jutimai..........................................................................255 Judesio suvokimas.......................................................................... 314
Jutimas: kai kurie pagrindiniai dsniai............................................ 257 Suvokimo pastovumas.................................................................... 315
Slenksiai........................................................................... 258 Formos ir dydio suvokimo pastovumas.............................. 316
Absoliutieji slenksiai............................................................. 258 Apviestumo suvokimo pastovumas..................................... 318
Signalo aptikimas.....................................................................258 Suvokinio prasminimas................................................................... 321
Ikislenkstinis dirginimas..........................................................259 Jutim ribojimas ir sugrinta rega............................................... 321
Skirtumo slenksiai..................................................................261 Suvokimo adaptacija....................................................................... 323
Jutim adaptacija............................................................................. 261 Suvokimo nuostata.........................................................................324
Rega......................................................................................................... 263 Konteksto taka...................................................................... . 327
Dirgiklio vestis: viesos energija...................................................264 Suvokimas ir mogikasis veiksnys.............................................. 329
8 TURINYS
Ar yra nejutiminis suvokimas?.......................................................333 8. Mokymasis....................................................................391

Apie nejutiminio suvokimo apraikas........................................... 333 Kaip mes mokoms?.......................................................................... 392
Nuojauta ar apsimetimas?...............................................................333 Klasikinis slygojimas....................................................................... 395
Nejutiminio suvokimo eksperimentai............................................335 Pavlovo eksperimentai.................................................................... 395
APVALGA: Suvokimas...............................................................337 Pirminis imokimas................................................................. 397
Blsimas ir savaiminis atsinaujinimas................................... 398
7. Smons bsenos.......... ....................................................339
Apibendrinimas........................................................................ 399
Smon ir informacijos apdorojimas............................................ 340
Atskyrimas................................................................................ 400
Miegas ir sapnai................................................................................... 343
Dabartinis Pavlovo teorijos supratimas......................................... 400
Biologiniai ritmai............................................................................. 343
Painimo procesai.................................................................... 400
Miego ritmas.....................................................................................344
Biologiniai polinkiai............................................................... 401
Cirkadinis ritmas...................................................................... 344 Pavlovo palikimas........................................................................... 403
Miego fazs............................................................................... 346 Klasikinio slygojimo taikymas............................................ 404
Kodl miegame?...............................................................................350 Trauma kaip klasikinis slygojimas.............................................. 405
Miego stokos poveikis............................................................. 351
Operantinis slygojimas................................................................... 407
Miego teorijos...........................................................................354 Skinnerio eksperimentai..................................................................407
Miego sutrikimai.............................................................................. 355
Elgesio formavimas................................................................. 408
Sapnai................................................................................................357 Pastiprinimo rys.................................................................... 409
K sapnuojame?....................................................................... 357 Pastiprinimo programos.......................................................... 411
Kodl sapnuojame?..................................................................359 Bausm...................................................................................... 413
Hipnoz...................................................................................................364 Dabartinis Skinnerio teorijos supratimas...................................... 415
Faktai ir prasimanymai....................................................................365 Painimas ir operantinis slygojimas..................................... 415
Ar visus mones galima uhipnotizuoti?............................... 365
Biologiniai polinkiai................................................................ 417
Ar gali hipnoz padti prisiminti umirtus
Skinnerio palikimas.........................................................................418
vykius?....................................................................................365 Operantinio slygojimo taikymas.......................................... 418
Ar hipnoz gali priversti mog elgtis prie Klasikinio ir operantinio slygojimo palyginimas....................... 421
jo vali?..................................................................................... 366
Mokymasis stebint.............................................................................. 424
Ar hipnoz gydo?.....................................................................367 Banduros eksperimentai................................................................. 426
Ar hipnoz gali sumainti skausm?......................................367
Mokymosi stebint taikymas........................................................... 426
Ar hipnoz yra pakitusi smons bsena?.................................... 368 Teigiamas mokymasis stebint................................................ 427
Hipnoz kaip socialinis reikinys...........................................368
Televizija ir mokymasis stebint............................................. 427
Hipnoz kaip smons suskirstymas......................................369 APVALGA: Mokymasis............................................................. 431
Narkotikai ir smon......................................................................... 371
Potraukis narkotikams ir priklausomyb nuo j...........................372 9. Atmintis................................................................433
Mitai apie priklausomyb nuo narkotik.............................. 372 Atminties reikinys............................................................................. 434
Psichoaktyviosios mediagos.........................................................374 Informacijos apdorojimas...............................................................436
Raminamieji ir migdomieji.....................................................374 Informacijos kodavimas................................................................... 439
Stimuliatoriai................................................................................... 377 Kaip mes koduojame?.................................................................... 439
Haliucinogenai.................................................................................379 Automatikas informacijos apdorojimas...............................439
Narkomanijos veiksniai.................................................................. 381 Valingas informacijos apdorojimas....................................... 440
Biologiniai veiksniai............................................................... 383 K mes koduojame?....................................................................... 442
Psichologiniai ir socialiniai-kultriniai veiksniai.................384 Prasms kodavimas................................................................. 442
Priemirtiniai igyvenimai............................................................... 388 Vaizdinis kodavimas............................................................... 445
APVALGA: Smons bsenos................................................... 390 Koduojamos informacijos tvarkymas................................... 446
TURINYS 9
Saugojimas: informacijos ilaikymas................................................ 449 Kalbos sandara................................................................................ 508

Jutimin atmintis..............................................................................449 Kalbos raida.....................................................................................509
Darbin arba trumpalaik atmintis................................................. 450 Kaip imokstama kalbos.........................................................510
Ilgalaik atmintis..............................................................................451 Kalbos raidos aikinimas........................................................ 512
Prisiminim saugojimas smegenyse ............................................ 452 Kognityvins krypties mokslininkai: statistinis
Sinapsi pokyiai.....................................................................453 mokymasis ir kritiniai laikotarpiai........................................ 513
Streso hormonai ir atmintis.....................................................455 Mstymas ir kalba................................................................................ 516
sismonint ir nesismonint prisiminim Kalba veikia mstym.................................................................... 517
saugojimas................................................................................ 456 Mstymas vaizdiniais..................................................................... 519
Informacijos atkrimas........................................................................460 Gyvn mstymas ir kalba................................................................ 522
Uuominos, padedanios prisiminti...............................................461 Ar gyvnai msto?.......................................................................... 522
PAVELKIME I ARIAU. Slaptaodi prisiminimas.... 462 Ar gyvnai kalba?.......................................................................... 523
Konteksto taka.........................................................................463 mogbedions............................................................................. 524
Nuotaikos ir atmintis................................................................464 Taiau ar i tikrj bedions gali kalbti?........................ 525
Umirimas.............................................................................................466 APVALGA: Mstymas ir kalba................................................. 527
Negaljimas ukoduoti....................................................................467
11. Intelektas ...................................................................529
Atsiminimo blsimas.......................................................................468
Atkrimo neskm...........................................................................470 Kas yra intelektas?...............................................................................530
Interferencija (trukdymas)...................................................... 470 Ar intelektas yra vienas bendras, ar keletas skirting
Motyvuotas umirimas.......................................................... 472 gebjim?........................................................................................ 531
Atsiminim krimas.............................................................................474 Bendrasis intelektas................................................................ 531
Klaidingos informacijos ir vaizduots poveikis........................... 475 Dabartins intelekto teorijos.................................................. 532
altinio ikraipymas........................................................................477 Emocinis intelektas........................................................................ 536
Teising ir klaiding prisiminim atskyrimas..............................477 Intelektas ir krybingumas............................................................ 538
Vaik liudinink prisiminimai....................................................... 479 Ar intelekt galima neurologikai imatuoti?.............................. 540
Istumti ar sukurti prisiminimai apie smurt?.............................. 481 Smegen dydis ir sudtingumas........................................... 540
Kaip gerinti atmint.............................................................................. 485 Smegen funkcija................................................................... 541
APVALGA: Atmintis...................................................................487 Intelekto vertinimas.............................................................................544

Intelekto test itakos.....................................................................544
10. Mstymas ir kalba.................................................... 489 Alfredas Binet: mokymosi rezultat numatymas................. 544
Mstymas................................................................................................490 Lewisas Termanas: gimtas IQ.............................................. 545
Svokos............................................................................................ 491 iuolaikiniai protini gebjim testai.......................................... 546
Problem sprendimas......................................................................493 Test sudarymo principai........................... .................................. 548
Kas kliudo sprsti problemas......................................................... 494 Standartizavimas.................................................................... 548
Sprendim primimas ir nuomoni susidarymas.........................496 Patikimumas............................................................................551
Euristik taikymas ir j netinkamas vartojimas........................... 496 Validumas............................................................................... 551
PAMSTYKIME KRITIKAI. Baims veiksnys - Intelekto kitimas.................................................................................. 553
ar bijome teising dalyk?...............................................................499 Pastovus ar kintantis?.................................................................... 553
Perdta savikliova....................................................................500 Intelekto kratutinumai.................................................................. 555
Sprendim formulavimas....................................................... 501 emutinis kratutinumas........................................................555
sitikinim alikumas.................................................................... 502 Virutinis kratutinumas........................................................ 556
sitikinim tvarumo reikinys.................................................503 Gen ir aplinkos taka intelektui...................................................... 558
Intuicijos pavojai ir galia........................................................ 504 Genetin taka................................................................................. 558
Kalba....................................................................................................... 507 Aplinkos taka.................................................................................561
10 TURINYS
Ankstyvosios intervencijos poveikis...................................... 561 Organizacin psichologija: laimjim motyvacija.............620

Mokyklos taka......................................................................... 563 Pasitenkinimas darbu ir sitraukimas.................................... 621
Grupiniai intelekto test veri skirtumai.................................... 563 PAVELKIME I ARIAU. Gerai jautiesi - gerai elgiesi:
Etniniai skirtumai ir panaumai.............................................. 563 didysis eksperimentas...............................................622
Lyi panaumai ir skirtumai.................................................. 566 Kaip skmingai vadovauti...................................................... 623
Apie alikum................................................................................. 569 APVALGA: Motyvacija ir darbas.............................................. 628
Dvi alikumo reikms........................................................... 570
13. Emocijos.......................................................................629
Stereotip grsm.....................................................................570
APVALGA: Intelektas..................................................................573 Emocij teorijos..................................................................................... 631
Emocij fiziologija................................................................................ 633
12. Motyvacija ir darbas..............................................575 Emocijos ir autonomin nerv sistema.......................................... 633
Poiriai motyvacij........................................................................... 577 Suadinimas ir veiklos rezultatai............................................ 634
Instinktai ir evoliucin psichologija............................................... 577 Kai kuri emocij fiziologiniai panaumai................................... 634
Vidiniai skatuliai ir iorins paskatos............................................ 578 Kai kuri emocij fiziologiniai skirtumai..................................... 635
Optimalus suadinimas....................................................................578 Painimas ir emocijos..................................................................... 637
Motyv hierarchija...........................................................................579 Painimas gali apibrti emocijas.......................................... 637
Alkis..........................................................................................................581 Melo nustatymas...................................................................... 638
Alkio fiziologija............................................................................... 581 Painimas ne visada atsiranda anksiau
Cheminiai organizmo procesai ir smegenys..........................582 u emocijas............................................................................... 639
Alkio psichologija............................................................................585 Emocij raika....................................................................................... 642
Skonis: biologija ar kultra?................................................... 585 Neverbalinis bendravimas.............................................................. 642
Valgymo sutrikimai..................................................................586 Lytis, emocijos ir neverbalinis elgesys..........................................644
Seksualin motyvacija.......................................................................... 589 Emocij atskleidimas ir vertinimas..............................................646
Lytini santyki fiziologija.............................................................590 Kultra ir emocij raika............................................................ ...647
Lytins reakcijos ciklas........................................................... 590 Veido iraikos poveikis................................................... ............. 650
Hormonai ir lytinis elgesys.....................................................592 Emocij igyvenimas............................................................................ 653
Lytini santyki psichologija.........................................................593 Baim................................................................................................654
Ioriniai dirgikliai.....................................................................594 Imoktoji baim....................................................................... 654
sivaizduoti dirgikliai...............................................................594 Baims biologija...................................................................... 655
Paaugli seksualumas......................................................................595 Pyktis................................................................................................ 656
Paaugli ntumas....................................................................595 Laim................................................................................................ 659
Lytikai plintanios ligos........................................................ 596 Emocini pakilim ir nuosmuki trumpumas...................... 660
Seksualin orientacija..................................................................... 597 Turtas ir gerovs suvokimas................................................... 661
Seksualins orientacijos statistika.......................................... 598 Du psichologiniai reikiniai: prisitaikymas
Seksualins orientacijos itakos............................................. 599 ir palyginimas.......................................................................... 665
Seksualinis elgesys ir mogikosios vertybs.............................. 606 Ar galima numatyti laim....................................................... 667
Poreikis priklausyti...............................................................................609 PAVELKIME I ARIAU. Kaip bti laimingesniems.... 669
Motyvacija darbe.................................................................................. 612 APVALGA: Emocijos................................................................. 671

Personalo psichologija.................................................................... 614
14. Stresas ir sveikata.................................................673
Kaip pasitelkti privalumus..............................................................614
PAVELKIME I ARIAU. I/O psichologijos sritys.....................615 Stresas ir ligos....................................................................................... 675
PAVELKIME I ARIAU. Kaip atrasti savo Stresas ir stresoriai.......................................................................... 675

Reakcijos stres sistema....................................................... 676
privalumus....................................... .................................................616
Stres sukeliantys gyvenimo vykiai..................................... 679
Darbo vertinimas.................................................................... 619
TURINYS 11
Stresas ir irdis................................................................................. 681 iuolaikin pasmons samprata........................................... 742

Stresas ir atsparumas ligoms.......................................................... 683 Freudo idjos kaip mokslin teorija....................................... 744
Stresas ir imunin sistema.......................................................684 Humanistin kryptis............................................................................. 747
Stresas ir AIDS........................................................................ 685 Abrahamas Maslowas apie saviraik........................................... 748
Stresas ir vys.........................................................................686 Carlo Rogerso asmen orientuotas poiris................................ 748
Imunins sistemos slygojimas.............................................. 687 Savojo A vertinimo bdai............................................................749
Sveikatos stiprinimas............................................................................690 Humanistins krypties vertinimas..................................................750
Kaip veikti stres............................................................................ 690 Asmenybs bruo teorija...................................................................... 752
Suvokta kontrol......................................................................691 Bruo tyrinjimas.................................................................. ...... 754
Aikinimo stilius...................................................................... 693 Faktorin analiz......................................................................754
Socialin parama......................................................................694 Biologija ir asmenyb..............................................................754
PAVELKIME I ARIAU. Gyvnai taip pat PAMSTYKIME KRITIKAI. Kaip bti skms
yra draugai........................................................................................ 695 lydimam astrologui ar brjui i rankos.........................................756
Streso valdymas...............................................................................697 Bruo vertinimo bdai................................................................ 757
Aerobiniai pratimai..................................................................697 Didysis Penketas..............................................................................758
Biologinis grtamasis ryys, atsipalaidavimas Bruo teorijos vertinimas............................................................. 759
ir meditacija..............................................................................699 Prietara ,,individas-situacija................................................ 760
PAMSTYKIME KRITIKAI. Alternatyvusis gydymas - Raikos bdo pastovumas.......................................................762
nauji bdai pasveikti ar senieji iniuoni eliksyrai?.................... 701 Socialin-kognityvin kryptis.............................................................764
Dvasingumas ir religins bendruomens...............................703 Abipus taka................................................................................... 765
Keiskime galint sukelti ligas elges.............................................. 707 Asmenin kontrol.......................................................................... 766
Rkymo pavojai....................................................................... 707 Vidinis ir iorinis kontrols pobdis...................................... 766
Pagalba metant rkyti..............................................................710 Imoktas bejgikumas prie asmenin kontrol................. 767
PAVELKIME I ARIAU. Tiems, kurie nori mesti Optimizmas prie pesimizm................................................. 769
rkyti................................................................................................713 PAVELKIME I ARIAU. Pozityvesns
Nutukimas ir svorio kontrol.................................................. 714 psichologijos link.............................................................................. 770
Socialiniai nutukimo padariniai............................................. 715 Elgesio vairiomis situacijomis vertinimo bdai.........................772
Nutukimo fiziologija............................................................... 716 Socialins-kognityvins krypties vertinimas................................772
Svorio mainimas....................................................................721 Savojo A tyrinjimas.......................................................................... 774
PAVELKIME I ARIAU. Tiems, kurie nori Saviverts nauda..............................................................................775
sulieknti........................................................................................... 723 Kultra ir savivert................................................................... .... 776
APVALGA: Stresas ir sveikata.................................................. 727 alikas palankumas sau................................................................ 777
APVALGA. Asmenyb............................................................... 781
15. Asmenyb.......................................................................... 729
Psichoanalitin kryptis.........................................................................731 16. Psichikos sutrikimai..................................................783
Pasmons tyrinjimas....................................................................732 Poiriai psichikos sutrikimus.........................................................785
Asmenybs struktra............................................................... 733 Psichikos sutrikim apibrimas................................................... 785
Asmenybs raida......................................................................734 Psichikos sutrikim samprata.........................................................786
Gynybos mechanizmai............................................................735 PAMSTYKIME KRITIKAI.Aktyvumo ir dmesio
Neofroidininkai ir psichodinamins teorijos atstovai..................737 sutrikimas - padkimo patologizavimas ar tikras
Pasmons proces vertinimas.......................................................738 sutrikimas?....................................................................................... 787
Psichoanalitins krypties vertinimas............................................. 741 Medicininis modelis................................................................ 788
Prietaringi iuolaikini tyrim duomenys........................... 741 Biopsichosocialinis poiris...................................................788
Ar istmimas yra mitas?........................................................741 Psichikos sutrikim klasifikacija........................................... 789
12 TURINYS
Psichikos sutrikim vardijimas.................................................... 791 Psichodinamin terapija .................................................... ... 839

PAVELKIME I ARIAU. Anti-DSM: diagnostinis Humanistin terapija.......................................................................840
mogaus privalum vadovas............................................................ 792 Elgesio terapija................................................................................842
PAMSTYKIME KRITIKAI. Beprotyb Klasikinio slygojimo metodikos.......................................... 842
ir atsakomyb................................................................................... 794 Operantinis slygojimas......................................................... 845
Nerimo sutrikimai....................................................................... .........796 Kognityvin terapija ...................................................................... 846
Generalizuotas nerimas ir panika.................................................. 796 Kognityvin terapija depresijos apimtiems
Fobijos ............................................................................................797 monms.................................................................................. 847
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas................................................. 798 Grupin ir eimos terapija.............................................................. 849
Potrauminio streso sutrikimas........................................................ 799 Psichoterapijos vertinimas................................................................. 852
Nerimo sutrikim aikinimas ........................................................ 801 Ar psichoterapija veiksminga?......................................................853
Imokimo poiris................................................................... 801 Klient nuomons................................................................... 853
Biologinis poiris.................................................................. 802 Klinikini psicholog nuomons...........................................855
PAMSTYKIME KRITIKAI. Disociacija ir daugialyp Rezultat analiz..................................................................... 855
asmenyb.......................................................................................... 804 PAMSTYKIME KRITIKAI. Regresija nuo neprasto
Nuotaikos sutrikimai............................................................................ 807 link prasto.............................................................................856
Didioji depresija............................................................................ 807 Santykinis skirting psichoterapijos ri
Bipolinis sutrikimas........................................................................ 808 veiksmingumas................................................................................ 858
Nuotaikos sutrikim aikinimas.....................................................809 Alternatyvij terapij vertinimas............................................... 860
Biologinis poiris.................................................................. 811 Jautrumo mainimas ir pakartotinis apdorojimas
PAVELKIME I ARIAU. Saviudyb........................................ 812 aki judesiais............................................................................861
Socialinis-kognityvinis poiris.............................................814 viesos terapija....................................................................... 862
Schizofrenija..........................................................................................819 Bendrieji psichoterapijos ri bruoai........................................ 862
Schizofrenijos simptomai...............................................................819 Viltis nusivylusiems monms.............................................. 862
Padrikas mstymas.................................................................. 819 Naujas poiris....................... ................................................ 863
Sutriks suvokimas ................................................................ 820 Empatiki, rpestingi, pasitikjimu grindiami
Neadekvaios emocijos ir veiksmai...................................... 820 santykiai.................................................................................. 863
Schizofrenijos tipai......................................................................... 821 Kultra ir vertybs psichoterapijoje ............................................ 864
Schizofrenijos aikinimas.............................................................. 822 PAVELKIME I ARIAU. Psichoterapeut kliento
Smegen pakitimai............................................................. .. 822 vadovas.............................................................................. . 865
Genetiniai veiksniai.................................................................825 Biomedicinin terapija........................................................................ 867
Psichologiniai veiksniai.......................................................... 826 Gydymas vaistais.............................................. ............................ 867
Asmenybs sutrikimai......................................................................... 828 Vaistai nuo psichozs............................................................. 868
Asocialaus tipo asmenybs sutrikimas...............................829 Raminamieji vaistai................................................................ 869
Kas yra asocialaus tipo asmenyb.................................................829 Antidepresantai....................................................................... 870
Psichikos sutrikim paplitimas..........................................................832 Vaistai nuotaikai stabilizuoti................................................. 872
APVALGA: Psichikos sutrikimai...............................................834 Smegen suadinimas................................................................... 873
Elektrokonvulsin terapija..................................................... 873
17. Terapija ................................................................................835 EKT alternatyvos.................................................................... 874
Psichoterapijos rys........................................................................... 837 Psichochirurgija.............................................................................. 875
Psichoanaliz...................................................................................837 Psichikos sutrikim profilaktika.............. ........................................ 878
Tikslai.......................................................................................837 APVALGA: Terapija.................................................................. 880
Metodai.................................................................................... 837
TURINYS 13
18. Socialin psichologija............................................. 881 Agresijos biologija.................................................................. 912
Socialinis mstymas.............................................................................. 883 Agresijos psichologija............................................................. 914
Elgesio aikinimas asmens arba situacijos veiksniais................. 883 Ar kompiuteriniai aidimai moko smurto
Atribucijos padariniai.............................................................. 884 arba j atpalaiduoja?................................................................ 919
Nuostatos ir elgesys......................................................................... 886 PAVELKIME I ARIAU. Rkymo ir smurto
Nuostatos gali paveikti elges................................................. 886 iniasklaidoje poveikio paralels.............................................. 919
Elgesys gali paveikti nuostatas............................................... 886 Konfliktas........................................................................................ 921
PAVELKIME I ARIAU. Abu Graibo kaljimas: Socialiniai spstai....................................................................922
iaurum sukelianti situacija?.................................................... 888 Prieo suvokimas.....................................................................923
Socialin taka........................................................................................891 Patrauklumas................................................................................... 923
Konformizmas ir paklusnumas...................................................... 891 Patrauklumo psichologija....................................................... 923
Grups spaudimas ir konformizmas...................................... 892 Romantikoji meil................................................................. 928
Paklusnumas.............................................................................895 Altruizmas....................................................................................... 930
K atskleid konformizmo ir paklusnumo tyrimai ..... 897 Liudininko taka...................................................................... 931
Grups taka............... ..................................................................... 898 Pagalbos normos..................................................................... 933
Individualus elgesys stebint kitiems...................................... 899 Taikdaryst...................................................................................... 933
Grups sveikos padariniai.....................................................901 Bendradarbiavimas................................................................. 933
Individ galia........................................................................... 903 Bendravimas............................................................................ 935
Socialiniai santykiai..............................................................................905 Sutaikinimas .......................................................................... 936
Prietarai............................................................................................ 905 APVALGA: Socialin psichologija........................................... 939
Ar mons yra prietaringi?..................................................... 906

PAVELKIME I ARIAU. Automatiki prietarai........................ 907 Priedas: atsakymai klausimus............................................................. 941
Socialins prietar prieastys.................................................909 Svok odynlis................................................................................... 950
Emocins prietar aknys....................................................... 910 Bibliografija............................................................................................ 967
Paintins prietar aknys...................................................... 911 Pavardi rodykl................................................................................ 1044
Agresija............................................................................................ 912 Dalykin rodykl..................................................................................1063

Apie autori
Ajovos universitete gijs filosofijos daktaro laipsn, Davidas M yersas sa-

vo profesin veikl pltoja M iigano Hope kolede, kuriame skaito dau-
gyb psichologijos kurs ir kur jam suteiktas profesoriaus vardas. Hope
koledo studentai buvo j pakviet pasakyti kalb per ikilming aukto-
sios mokyklos baigimo diplom teikimo ceremonij ir irink ymiu pro-
fesoriumi".
M yerso moksliniai straipsniai paskelbti daugiau kaip dvideimtyje pe-
riodini leidini, tarp j Science, American Scientist, Psychological Science
ir American Psychologist. M yersas rao ne tik mokslinius straipsnius bei
vadovlius. Jo vieiamojo pobdio tekst psichologijos klausimais yra
paskelbta beveik keturiasdeimtyje urnal, pradedant Todays Education
ir baigiant Scientific American. Jis taip pat yra ileids plaiam skaitytoj
ratui skirt knyg, pavyzdiui, The Pursuit of Happiness (Laims sieki-
mas ) ir Intuition: Its Powers and Perils (Intuicija: jos galia ir pavojai).
Davidas M yersas buvo moni santyki komisijos pirmininkas, pad-
jo kurti materialins paramos skurstanioms eimoms centr, yra pasaks
imtus kalb kolede ir vairiose bendruomense. Davidas M yersas itisus
metus darb vainja dviraiu ir aidia krepin. Davidas ir Carol M y-
ersai turi du snus ir dukter.
Pratarm
Psichologija - knyga protui ir irdiai, kurioje grietas mokslas derina-

mas su plaiu poiriu mog. A siekiu aikiai idstyti psichologijos
dsnius ir procesus bei atsivelgti skaitytoj reikm es ir interesus. Noriu
padti suprasti svarbius kasdienio gyvenim o vykius, sudom inti reikiniais,
kurie, atrodo, yra nuolatiniai ir prasti. Stengiuosi parodyti, kaip psicholo-
gija kartu su kitais m okslais sprendia kai kurias bendrsias problem as. Ti-
kiu, kad studijuodam as psichologij m ogus tobulina savo intuicij, kriti-
n m stym . Be to, noriau, kad skaitytojas ioje knygoje pajust tyrinji-
m o, o kartais aism ingum o dvasi, nes ir tai bdinga psichologijai.
Pritardam as Thoreau, kad bet k galim a lengvai ir suprantam ai ireikti
daugum ai prieinam a kalba , stengiuosi m okslo inias perteikti gyvai ir pa-
prastai pasakodam as. M gstu iekoti psichologijos ssaj su kitom is sriti-
m is: filosofija, istorija, literatra, religija, sportu, politika, populiarija kul-
tra. M an patinka priversti skaitytoj m styti, aisti odiais, kartais nusi-
juokti.
Siekdam as i tiksl, m ginau grietai laikytis atuoni taisykli:
1. Pateikti tyrimo proces iliustruojani pavyzdi. Stengiausi ne tik at-

skleisti skaitytojam s tyrim rezultatus, bet ir parodyti, kaip tyrinjam a.
M ginu suadinti skaitytojo sm alsum . Kvieiu skaitytoj sivaizduoti
save dalyvaujant klasikiniuose eksperim entuose. Keliuose knygos sky-
riuose apraytos m okslinio tyrinjim o, kaip nuoseklaus paslapi atsklei-
dim o, istorijos.
2. M okyti kritikai mstyti. Pristatydam as tyrim kaip intelektualaus sek-

lio darb, parodau sm alsaus analitinio proto pavyzd. Studijuodam i rai-
dos, painim o ar statistikos klausim us, skaitytojai bus priversti kritikai
m styti ir patirti tokio m stym o naud. Be to, jie patirs, kaip em pirinis
poiris gali padti vertinti prietaringas idjas, susijusias su tokiais
reikiniais, kaip pasm onei skirtos inform acijos prim im as, nejutim inis
suvokim as, astrologija ir t.t.
16 PRATARM
3. Svokas pagrsti faktais. Neketinu skaitytoj galv prikim ti fakt, taiau

noriu atskleisti pagrindines psichologijos svokas - m okyti m styti bei su-
vokti vertas dm esio psichologijos idjas. Kiekvienam e knygos skyriuje ak-
centuoju tas svokas, kuri, tikiuosi, studentai neum ir ir iklaus kurs.
4. Bti iuolaikikam. Skaitytojai praranda susidom jim suvok, kad jiem s

dstom i pasen dalykai. Pristatydam as klasikinius psichologijos tyrim us ir
svokas, kartu pateikiu svarbiausius iuolaikinius ios disciplinos pokyius.
Net 500 io leidinio nuorod apim a 2004 ir 2005 m et publikacijas.
5. Sieti mokslo dsnius su j taikymu gyvenime. Ir pasakodam as dom ius atsi-

tikim us, ir nagrindam as atskirus atvejus, ir pateikdam as hipotetines situa-
cijas, stengiuosi m okslini tyrim duom enis sieti su j pritaikym u ir naudo-
jim u. Jeigu psichologija gali paaikinti aktualias m ogiksias problem as -
rasizm , lyi diskrim inacij, sveikat, laim , sm urt ar kar, - nedvejoda-
m as pasinaudoju ia proga.
6. Dstyti nuosekliai, kad bt lengviau suprasti. Daugelyje skyri rasite

reikm ing klausim ar tem , kurie sujungia visas potem es, suform uodam i
viso skyriaus pagrindin m int. 8 skyriuje M okym asis pltojam a m intis,
kad vairi intelektini srii tyrinjim o pradininkai paprastai bna drss
m stytojai. 10 skyriuje M stym as ir kalba ikeliam as m ogaus racionalu-
mo ir neracionalum o klausim as. 16 skyriuje Psichikos sutrikim ai" stengiuosi
suprasti sutrikusios psichikos asm en gyvenim ir sijausti j. Edvardas Gib-
bonas pastebjo, kad darbo vientisum as liudija, jog pluta vieno m eistro.
Kadangi i knyg para vienas m ogus, kai kurios tem os, pavyzdiui, pri-
gim ties ir patirties sveika, kultrin vairov, pltojam os per vis knyg, ir
skaitytojai nuolat girdi autoriaus bals.
7. Stengtis skatinti mokytis. Kasdieniai pavyzdiai ir retoriniai klausim ai ska-

tina skaitytojus aktyviai studijuoti m ediag. Ankstesniuose skyriuose pa-
teiktos svokos ir toliau danai vartojam os, tvirtinam os kituose skyriuose.
Paratse pateikti svok apibrim ai, skyreliai Pavelkim e i ariau , Pa-
m stykim e kritikai palengvina ir pavairina m okym si.
8. Gerbti moni vienov ir vairov. Ne kart skaitytojai sitikins, kad m es,

m ons, esam e panas - bendras yra m s biologinis paveldas, regos ir m o-
kym osi, alkio ir jausm , m eils ir neapykantos m echanizm ai. Jie taip pat ge-
riau supras, kuo esam e skirtingi - kiekvienas brstam e vis kitaip, skiriasi
m s polinkiai, tem peram entas, asm enyb, sveikata ir ligos; esam e vairi
kultr atstovai, todl nevienodi ir m s saviraikos bdai, nuostatos,
nevienodai aukljam e vaikus bei rpinam s pagyvenusiais m onm is,
nevienodai vertinam e vairius dalykus.
PRATARM 17
Padkos
iai knygai atsirasti padjo beveik tkstantis mano koleg, konsultant, kritik
ir vairi srii specialist. U patarimus, padrsinimus ir konsultacijas nuoir-
diai dkoju:
Julie Allison (Pitsburgo universitetas), Aneequi Ahmadui (Hendersono uni-
versitetas), Emir Andrews (M emorialo universitetas), W illow Aurealai (Hava-
j universitetas, Vakar Havajai), Debrai K. Bagley (M ount Aloysius koledas),
Davidui Barkmeieriui (iaurs Ryt universitetas), M arcelle Bartolo-Abelai (Ho-
lyoke bendruomens koledas), Scottui Batesui (Jutos universitetas), Rochellei
Battersby (Sanfordo H. Calhouno vidurin mokykla), Susanai Becker (M esos
universitetas), Stefanie Bell (Pikes Peak bendruomens koledas), Suzannei T.
Bell (DePaulo universitetas), Sheryl Bereziuk (Grande Prairie regioninis kole-
das), Denisei Berg (Santa M onikos koledas), Kathleen Bey (Palm Beacho ben-
druomens koledas), Patriciai Bishop (Klivlendo bendruomens koledas), M a-
rilyn Blumenthal (Farmingdale universitetas), Lindai Bradford (Auroros ben-
druomens koledas), Suzannei Brayer (iaurs Canyono vidurin mokykla),
Junei Breninger (Cascade koledas), Gaylei Brosnan-W atters (Slippery Rock
universitetas), Jay Brownui (Pietvakari M isurio universitetas), M ichellei A. But-
ler (Jungtini Valstij oro pajg akademija), Hazel Caldwell (Centrins Dor-
dijos technikos koledas), Cari Cannon (Santjago Canyono koledas), W illia-
mui Canu (M isurio-Rolla universitetas), M aureen Carrigan (Piet Karolinos Ai-
ken universitetas), Pamelai Carroll (Three Rivers bendruomens koledas), Ri-
chardui G. Cavasinai (Kalifornijos universitetas Pensilvanijoje), Gabrielai Cha-
virai ir jos studentams (Kalifornijos universitetas Northridge), Dorothy Chin
(Santa M onikos koledas), Stephenui M. Colarelli (Centrinio M iigano univer-
sitetas), Kaye Cook (Gordono koledas), M ary Coplen (Hutchinsono bendruo-
mens koledas), Pamelai Costai (Takomos bendruomens koledas), Kathleen
Cramm (Auroros bendruomens koledas), Katherinei Demtrakis (Albuquerque
profesinis technikos institutas), Vicki DiLillo (Ohajo W esleyan universitetas),
Robertai Eveslage (Johnsono bendruomens koledas), Ellie Eziatti (Santa M o-
nikos koledas), Gaithri Fernando (Kalifornijos universitetas Los Andele), Glo-
riai Fisher (M isisips koledas), Jimui Frailingui (Neenah vidurin mokykla),
Sue Frantz (Highline bendruomens koledas), Rickui Fromanui (Johno Brow-
no universitetas), Gary Gargano (M erced koledas), Carol B. George (St. Johnso
mokykla), Andrew R. Getzfeldui (Naujojo Dersio universitetas), Kristy Gould
(Lutherio koledas), Davidui Gramlingui (Austino parengiamoji mokykla), Ni-
cholasui Greco (Lake apygardos koledas), Toby Greenui (Santa M onikos ko-
ledas), Laurai Gruntmeir (Redlandso bendruomens koledas), M ary Hannah
(Detroito M ercy universitetas), Peg Hanson (Lake apygardos koledas), Chri-
18 PRATARM
sui Heavey (Nevados universitetas Las Vegase), Paului Hillockui (Algonquin

koledas), Len Hudzinski (Lake Tahoe bendruomens koledas), Stevenui Iso-
nio (Golden W est koledas), Charlesui Ivey (W inter Park vidurin mokykla),
M ariai Janicki (Douglaso koledas), Robertui Jensenui (Kalifornijos universi-
tetas Sakramente), Andrew T. Johnsonui (Parko universitetas), Suzannei R. Jo-
nes (W ebsterio universitetas), Oscarui Josephui Harmui (Piet Karolinos Ai-
ken universitetas), M isty Hull (Pikes Peak bendruomens koledas), W endy Kal-
l inai (M asono koledas), Cindy Kamilar (Pikes Peak bendruomens koledas)-
Jeffry Kelloggui (M arian koledas), Arthurui D. Kempui (Centrinio M isurio uni-
versitetas), Raymondui Kilduffui (Rhode Island bendruomens koledas), Ro-
salyn King (iaurs Virdinijos bendruomens koledas Loudone), Kristinai T.
Klassen (iaurs Aidaho koledas), Gary Klatsky (SUNY Oswego), Timothy
Klitzui (Vaingtono ir Defersono koledas), Jean E. Kubeck (Adamso kole-
das), Samueliui H. Lamb III (Tidewater bendruomens koledas), Claudiai
Lampman (Aliaskos universitetas), Jackie Lanum (Santa M onikos koledas), Eli-
zabeth Levin (Laurentian universitetas), Deborah Licht (Pikes Peak bendruo-
mens koledas), Rachellei Lipschultz (Anne Arundel bendruomens koledas),
Nancey Lobb (Alvino bendruomens koledas), Jann Longman (Liberty vidu-
rin mokykla), W ade C. Lueckui (Rytu Jutos koledas), Angie M ackewn (Te-
nesio universitetas M artine), Laurai M adson (Naujosios M eksikos universite-
tas), Brianui M alley (M iigano universitetas), Nancy B. M ann (Piet W esleyan
universitetas), Cindy M arriot (Schoolcrafto koledas), Jerry M arshallui (Green
River bendruomens koledas), Dianei M artichuski (Kolorado universitetas Baul-
deryje), Cathy M atresse (iaurs Aidaho koledas ir Bay M illso bendruome-
ns koledas), Donnai W ood M cCarty (Kleitono universitetas), Davidui M cCone
(Jungtini Valstij oro pajg akademija), Lisai M cCone (Pine Creek vidurin
mokykla), Donnai M cEwen (Friends universitetas), Lesley M cIntyre (SUNY
Cobleskill), Polly M cM ahon (Spokane Falls bendruomens koledas), Jennifer
M eehan Brennom (Kirkwoodo bendruomens koledas), Joni M ihurai (Toledo
universitetas), Antoinettei M iller (Kleitono koledas ir universitetas), Jeannie
M itchell (Rend Lake koledas), M arkui M itchellui (Klariono universitetas Pen-
silvanijoje), M artai M ohr (Kiliano bendruomens koledas), Joann M organ (Al-
buquerque profesinis technikos institutas), Karlyn M usante (Santa M onikos ko-
ledas), Barbarai Nash (Bentley koledas), Nathanieliui Naughtonui (Arlingto-
no katalikikoji vidurin mokykla), M ichaelui Nelsonui (M isurio-Rolla univer-
sitetas), Benjaminui Newberry (Kento universitetas), Cynthiai 0Dell (Indianos
iaurs Vakar universitetas), Peggy 0Neil-Chromey (Northfield M ount Her-
mon mokykla), W illiamui H. Overmanui (iaurs Karolinos universitetas W il-
mingtone), Danui Patanellai (John Jay kriminalins teiss koledas), M arcusui
D. Pattersonui (M asaiusetso universitetas Bostone), M arilyn Patterson (Lin-
denwoodo universitetas), Andrew Peckui (Pensilvanijos universitetas), Jenni-
fer Peluso (Floridos Antlantiko universitetas), Pete Petersenui (Johnsono apy-
gardos bendruomens koledas), Johnui Petraiiui (Aliaskos universitetas), Step-
PRATARM 19
henui Phillipsui (Browardo bendruom ens koledas), M ichellei Pilati (Rio Hondo
koledas), Colleen Pilgrim (Schoolcrafto koledas), Debbie Podwika (Kanka-
kee bendruom ens koledas), Scottui Plousui (W esleyano universitetas), Kat-
hryn Potoczak (Saint Lawrence universitetas), M ichaelui Poulinui (Kaliforni-
jos universitetas Irvine), Psi Chi garbs draugijai ir kitiem s M ontanos univer-
siteto studentam s, Jennifer Puente (W illiam o Rainey Harperio koledas), Dia-
nei Quartarolo (Union institutas ir universitetas), Christopheriui Randallui (Troy
universitetas M ontgom eryje), Louise Rasm ussen (W righto universitetas), Judith
S. Rauenzahn (Kutztowno universitetas), Celiai Reaves (M onroe bendruom e-
ns koledas), Bradui Redburnui (Johnsono apygardos bendruom ens koledas),
Darrelui Regierui (Am erikos psichiatr asociacija), Leonardui Riley (Pikes Peak
bendruom ens koledas), Alanui Robertsui (Indianos universitetas), Junei Ro-
senberg (Lyndono koledas), Steve Rouse (Peperdino universitetas), Lisai Routh
(Pikes Peak bendruom ens koledas), Patriciai Sam pson (M erilendo rytinio kran-
to universitetas), Donui Saucierui (Kanzaso universitetas), Sherry Schnake (Saint
M ary of the W oods koledas), Johnui Schwoebelui (Kazenovijos koledas), Eri-
cui Seelau (Indianos universitetas Pensilvanijoje), Jane Sheldon (M iigano uni-
versitetas Dearborne), M arkui Sibicky (M arietta koledas), Cynthiai Silovich
(Fargo Piet vidurin m okykla), Davidui Sim psonui (Valparaiso universitetas),
Stephanie Sm ith (Indianos iaurs vakar universitetas), Ross B. Steinm an (Ro-
wano universitetas), Betsy Stern (M ilvokio technikos koledas), Robby Stewartui
(Oklendo universitetas), Cristine Sutow (Rio Hondo koledas), Am y Sweetm an
(Los Andelo koledas), Patriciai Toney (Sandhillso bendruom ens koledas),
M eral Topcu-LeCroix (Ferriso universitetas), M ichaeliui Trum bullui (Pikes Peak
bendruom ens koledas), Gopakum ar Venugopalan (Aliaskos universitetas), Je-
anne M . Viviani (LaGuardia bendruom ens koledas), Stevenui L. Vossui (M o-
berly bendruom ens koledas), Dennisui W anam akeriui (Bellevue bendruom e-
ns koledas), Kathryn M . W escott (Juniato koledas), Fredui W hitfordui (M on-
tanos universitetas), Gordonui W hitm anui (Tidewater bendruom ens koledas),
Ericui W iertelakui (M acalestero koledas), Jacquie W itsberger (W heelingo j-
zuit universitetas), Lelandui W oodsonui (Kwantleno universiteto koledas).
Taip pat u nekainojam pagalb dkoju visam leidyklos kolektyvui: Joh-
nui Brinkui, M artinui Boltui, Thom asui Ludwigui, Richardui Straubui, Cathe-
rinei W oods, Cristine Brune, Renee Altier, Nancy Flem ing, Tracey Kuehn, Betty
Probert, Kate Nurre, Tom ui, Klingui, Guy Geraghty, Gregui Davidui, Chuckui
Linsm eieriui, Kevinui Feyenui, Sarah Berger, M atthew Driskillui, Lee M ahle-
riui, Patriciai M arx, Biancai M oscatelli, Cristinai M icek, Julie Tesser, Sarag Se-
gal, Babs Reingold, Stacey Alexander, Carlisei Stem bridge, Kate Nurre. Nuo-
irdiai prie knygos rengim o prisidjo Hope koledo darbuotojai: Kathryn Brow-
nson. Sara Neevel, M egan Rapelje, Travisas Goldwire, Erin Darlington, Laura
Luchies, Laura M eyers, Phyllis ir Richardas Vandervelde, M arilyn Essink. D
koju u pagalb poetui Jackui Ridliui ir visiem s studentam s, specialistam s, i
kuri sulaukiau ir patarim , ir palaikym o.
Psichologijos istorija
Sudar Charlesas L. Breweris (Furm ano universitetas)
Pr. Kr. 1808- Vokiei gydytojas Franzas Jozephas

Gallis apra frenologij- teorij, kad
387- Platonas tikjo gimtomis idjomis.
Jis ikl mint, kad psichikos procesai mogaus kaukols forma atskleidia
vyksta smegenyse. protinius gebjimus ir charakterio
bruous.
335- Aristotelis neig esant gimtas idjas,
1834- Ernstas Heinrichas Weberis ileido
teigdamas, jog psichikos procesai
knyg The Sense of Touch (Lytjimo
vyksta irdyje.
jutimas"), kurioje jis ra apie vos
A. D. pastebim skirtum tarp dviej
1604- Johannesas Kepleris apra apverst dirgikli, kur dabar vadiname Vberio
vaizd tinklainje. dsniu.
1605- Francis Baconas ileido knyg 1848- Phineasas Gage patyr sunki
The Proficiency and Advancement of smegen traum- ilgas geleinis
Learning (Mokymosi paanga"). strypas atsitiktinai perskrod jo
smegenis. Po io sueidimo vyrikio
1636- kurtas Harvardo universitetas. intelektas ir atmintis liko tokie patys,
1637- Prancz filosofas ir matematikas taiau pasikeit jo asmenyb.
Ren Descartes pasil mint apie 1859- Charlesas Darwinas ileido savo darb
sielos-kno sveik ir gimt idj On the Origin of Species by Means of
doktrin. Buvo ileistas jo darbas Natural Selection (Ri atsiradimas
A Discourse on Method natraliosios atrankos bdu"), kuriame
(Samprotavimas apie metod"). apibendrino evoliucijos teorij, taip pat
1690- Brit filosofas Johnas Locke atmet aptar Herberto Spencerio fraz, kad
Descartes nuomon apie gimtas igyvena gebantys geriausiai
idjas ir teig, jog vos tik gimusio prisitaikyti".
mogaus psichika yra vari lenta" 1861- Prancz gydytojas Paulis Broca
(tabula rasa). Jis ileido knyg An atrado smegen kairiosios kaktos
Essay Conceming Human Understan- skilties srit (dabar vadinam Broca
ding (Es apie mogaus intelekt"), sritimi), ypa svarbi gebjimui kalbti.
kurioje pabr empirizmo, o ne
teorini splioni reikm. 1869- Charleso Darwino pusbrolis Francis
Galtonas ileido knyg Hereditary
1774- Austr gydytojas Franzas Mesmeris Genius (Paveldti gabumai"), kurioje
pirm kart panaudojo gyvn tvirtino, kad intelektas yra paveldimas.
magnetizm" (vliau pavadint 1876 metais jis pasil vartoti termin
mesmerizmu ir hipnoze) monms prigimtis ir patirtis" aptariant
gydyti. 1777 m. jis neteko teiss dirbti paveldjim ir aplink".
gydytoju Vienoje.
1874- Vokiei neurologas ir psichiatras
1793- Pranczijoje Philippe Pinelis Bicetre Carlas Wernicke atskleid, jog
prieglaudoje nuo grandini paleido paeidus atitinkam kairiosios smilkinio
pirmuosius psichikos ligonius. Jis skilties srit (dabar vadinam Wernicke
reikalavo, kad su psichikos ligoniais sritimi), prarandamas gebjimas
bt elgiamasi humanikiau. suvokti sakytin ir raytin kalb bei
1802- Thomas Youngas Anglijoje ileido gebjimas prasmingai kalbti ir rayti.
savo darb A Theory of Color Vision 1878- G. Stanley Hallui Harvardo
(Spalv regos teorija", vliau ji buvo universitetas suteik pirmj Jungtinse
pavadinta trichromatine (trij spalv) Valstijose psichologijos moksl daktaro
teorija). laipsn.
PSICHOLOGIJOS ISTORIJA 21
Wilhelmas Wundtas Vokietijos 1900- Ileista Sigmundo Freudo knyga

Leipcigo universitete steig pirmj The Interpretation of Dreams (Sapn
psichologijos laboratorij, kuri tapo aikinimas") - svarbiausias teorinis
vis psichologijos student Meka. psichoanalizs darbas.
Wilhelmo Wundto studentas G. 1901- Deimt moni steig Britanijos
Stanley Hallas Johnso Hopkinso psicholog draugij.
universitete steig pirmj Jungtinse
1905- Mary Whiton Calkins tapo pirmja
Valstijose psichologijos laboratorij.
moterimi Amerikos psicholog
Pasirod Hermanno Ebbinghauso asociacijos prezidente.
knyga On Memory (Apie atmint"),
1905- Ivanas Petroviius Pavlovas pradjo
kurioje jis apibendrino mokymosi ir
spausdinti slygojimo tyrim su
atminties tyrimus, taip pat pristat
gyvnais rezultatus.
umirimo kreiv".
1905- Alfredas Binet ir Teodore Simonas
Alfredas Binet ir Henris Beaunis
sukr pirmj intelekto test
Sorbonos universitete steig pirmj
Paryiaus mokini gebjimams ir
psichologijos laboratorij Pranczijoje.
mokymosi paangai vertinti.
Paryiuje susirinko pirmasis
Tarptautinis psicholog kongresas. 1913- Johnas B. Watsonas Psychological
Review paskelbtame straipsnyje
1890- Ileistas Harvardo universiteto filosofo
Psychology as the Behaviorist Views
ir psichologo Williamo Jameso darbas
It" (Psichologija bihevioristo akimis")
The Principles of Psychology
apibr biheviorizmo principus.
(Psichologijos pagrindai"), kuriame
psichologij jis apibdino kaip moksl 1914- Pirmojo pasaulinio karo metu
apie psichikos gyvenim". Robertas Yerkesas su bendradarbiais
sukr grupin intelekto test Jungtini
1891- Jamesas Markas Baldwinas Toronto
Valstij armijos personalui vertinti. is
universitete steig pirmj psichologi-
testas paskatino teigiam JAV
jos laboratorij Britanijos Taut
visuomens poir psichologin
Sandraugoje.
testavim.
1892- G. Stanley Hallo iniciatyva buvo
1920- Ileistas klasikinis Letos Stetter
steigta Amerikos psicholog
Hollingworth darbas The Psychology
asociacija. G. Stanley Hallas tapo
of Subnormal Children (Protikai
pirmuoju jos prezidentu.
atsilikusi vaik psichologija").
1893- Mary Whiton Calkins (nuotraukoje) 1921 metais leidinys American Men
ir Christine Ladd-Franklin - pirmosios of Science pareikjai padk u
moterys, irinktos Amerikos moter psichologijos tyrimus.
psicholog asociacij.
1920- Francisui Ceciliui Sumneriui Klarko
1894- Margaret Floy Washburn tapo pirmja universitetas suteik psichologijos
moterimi psichologijos moksl daktare moksl daktaro laipsn. Jis tapo
(Kornelio universitetas). pirmuoju afroamerikieiu psichologijos
moksl daktaru.
1894- Harvardo universitetas dl lyties
atsisak priimti Mary Whiton Calkins 1920- Johnas B. Watsonas ir Rosalie Rayner
doktorantr, nors Hugo Mnsterbergo pademonstravo baims reakcijos
nuomone, ji buvo geriausia kada nors slygojim su kdikiu, kuris igarsjo
jo mokyta student. kaip maasis Albertas".
1896- Johnas Dewey para straipsn The 1921- veicar psichiatras Hermannas
Reflex Arc Concept in Psychology" Rorschachas sukr Rorschacho
(Reflekso lanko samprata psicho- raalo dmi test.
logijoje") ir apibendrino psichologijos 1923- Ileista raidos psichologo Jeano
krypt, vadinam funkcionalizmu. Piaget knyga The Language and
1898- Edwardas L. Thorndike i Kolumbijos Thought of the Child (Vaiko kalba ir
universiteto pristat savo knyg mstymas").
Animal Intelligence (Gyvn 1924- Mary Cover Jones apra slygojimo
intelektas"), kurioje apra mokymosi bdu panaikinusi vaiko (Peterio)
eksperimentus, atliktus su katmis baim. Ji buvo Jozepho Wolpe
probleminse dse". 1905 metais sisteminio jautrumo mainimo teorijos
jis pasil savo rezultato dsn". pirmtak.
22 PSICHOLOGIJOS ISTORIJA
1927- Anna Freud savo knygoje Introduction vaik savimons raida"), papildydama
to the Technique of Child Analysis j bendraisiais tyrimais. Jais rmsi
(vadas vaiko tyrimo technikas") Jungtini Valstij Aukiausiasis
aptar psichoanalizs naudojim teismas, 1954 metais nusprends
gydant vaikus. panaikinti rasin segregacij
1929- Ileista Wolfgango Kohlerio knyga valstybinse mokyklose.
Gestalt Psychology (Getalto 1939- Edwardas Alexanderis Bottas padjo
psichologija"), kurioje sukritikuotas steigti Kanados psicholog asociacij
biheviorizmas ir apibrti pagrindiniai ir 1940 m. tapo pirmuoju jos
getalto psichologijos principai. prezidentu.
1931- Margaret Floy Washburn tapo pirmja 1939- Antrasis pasaulinis karas suteik
psichologe moterimi (ir antrja visose psichologams daug prog padidinti
mokslo srityse), irinkta Jungtini psichologijos populiarum ir tak,
Valstij nacionalin moksl akademij. ypa taikomosiose srityse.
1932- Walteris B. Can nonas savo knygoje 1943- Psichologas Starke Hathaway
The Wisdom of the Body (Kno ir gydytojas J. Charnley McKinley
imintis") pristat homeostazs paskelb Minesotos daugiaprofilins
termin, apra atsak kovoti arba asmenybs klausimyn.
sprukti" ir nustat su stresu susijusius
1945- Karen Horney sukritikavo Freudo
hormon pokyius.
teorij apie moter seksualin raid
1933- Inez Beverly Prosser tapo pirmja ir paskelb savo knyg Our Inner
afroamerikiete moterimi psichologijos Conflicts (Ms vidiniai konfliktai").
moksl daktare Jungtinse Valstijose
1946- Pasirod Benjamino Spocko knygos
(Cincinaio universitetas).
The Commonsense Book of Baby
1935- Christiana Morgan ir Henry Murray and Child Care (Protinga knyga apie
pristat temin apercepcijos test. Jie kdiki ir vaik prieir") pirmasis
naudojo test psichoanalizs leidimas. i knyga iaurs Amerikoje
seansus lankani moni vaizduotei kelis deimtmeius dar tak vaik
sukelti. auginimui.
1936- Portugal gydytojas Egasas Monizas 1948- Ileista Alfredo Kinsey ir jo koleg
apra pirmsias monms atliktas knyga Sexual Behavior in the Human
lobotomijos operacijas. Male (Seksualinis vyro elgesys").
1938- Ileista B. F. Skinnerio knyga The 1948- Ileistas B. F. Skinnerio romanas
Behavior of Organisms (Organizm Walden Two (Vaidenas antrasis"),
elgesys"), kurioje buvo apraytas kuriame apraoma teigiamu
operantinis gyvn slygojimas. pastiprinimu paremta utopin
1938- Savo knygoje Primary Mental Abilities visuomen. i knyga ragino taikyti
(Pirminiai protiniai gebjimai") Louisas psichologijos principus kasdieniame
L. Thurstone iskyr septynias toki gyvenime, ypa bendruomense.
gebjim grupes. 1948- Ileista Ernesto R. Hilgardo knyga
1938- Ugo Cerletti ir Lucino Bini monms Theories of Learning (Mokymosi
gydyti panaudojo elektrook. teorijos"), i kurios moksi kelios psi
chologijos student kartos Amerikoje.
1939- Davidas Wechsleris paskelb
Wechslerio-Bellevue intelekto test, 1949- Raymondas B. Cattellis paskelb
kuris tapo Wechslerio vaik intelekto eiolikos asmenybs veiksni
skals (WISC) ir Wechslerio klausimyn.
suaugusij intelekto skals (WAIS) 1949- Kanados psichologas Donaldas
pirmtaku. O. Hebbas savo knygoje
1939- Mamie Phipps Clark suteiktas The Organization of Behavior:
Hovardo universiteto magistrs A Neuropsychological Theory
laipsnis. Bendradarbiaudama su (Neuropsichologin elgesio teorija")
Kennethu B. Clarku ji vliau ipltojo pateik nauj didel tak turjusi
savo mokslin darb The nerv sistemos veiklos samprat.
Development of Consciousness of 1950- Solomonas Aschas paskelb
Self in Negro Preschool Children" konformizmo efekto, nustatant linijos
(Juodaodi ikimokyklinio amiaus ilg, tyrim rezultatus.
1950- Erikas Eriksonas savo knygoje 1959- Harry Harlow ileido apybrai apie
Childhood and Society (Vaikyst ir bedioni prieraium The Nature of
visuomen") apibr psichosocialins Love" (Meils prigimtis").
raidos stadijas. 1959- Lloydas Petersonas ir Margaret
1951- Ileista Carlo Rogerso knyga Client- Peterson Journal of Experimental
Centered Therapy ( klient orientuota Psychology paskelbtame straipsnyje
terapija"). Short-Term Retention of Individual
1952- Ileistas Amerikos psichiatr Verbal Items" (Trumpalaikis verbalini
asociacijos parengtas leidinys jungini isaugojimas atmintyje")
Diagnostic and Statistical Manual paymjo kartojimo svarb simenant.
of Mental Disorders (Diagnostinis 1959- Ileista Johno Thibaut ir Haroldo Kelley
ir statistinis psichikos sutrikim knyga The Social Psychology of Groups
vadovas") - reikminga knyga, (Socialin grupi psichologija").
kuri vliau buvo nuolat atnaujinama.
1960- Pasirod George Sperlingo darbas
1953- Eugene Aserinskis ir Nathanielis The Information Available in Brief
Kleitmanas apra aki greit judesi Visual Presentations" (Trumpos
stadij miegant (REM mieg). vaizdins pateikties metu prieinama
1953- Journal of Abnormal Psychology informacija").
pasirod Janet Taylor Nerimo 1961- Georgas von Bksy peln Nobelio pre
ireiktumo skal. mij u klausos fiziologijos tyrinjimus.
1954- Abrahamas Maslow savo knygoje 1961- Pasirod Davido McClelIando knyga
Motivation and Personality The Achieving Society ( pasiekimus
(Motyvacija ir asmenyb") pasil orientuota visuomen").
motyv hierarchij- nuo fiziologini
iki saviaktualizacijos poreiki. 1962- Ileista Jerome Kagano ir Howardo
Mosso knyga Birth to Maturity (Nuo
1954- McGilIio universiteto neuropsichologai
gimimo iki brandos").
Jamesas Oldsas ir Peteris Milneris
apra pastiprinant iurki pogumbu 1962- Stanley Schachteris ir Jerome Singeris
rio suadinimo elektra efekt. paskelb tyrinjim duomenis, patvirti
nanius emocij dviej veiksni teorij.
1954- Ileista Gordono Allporto knyga The
Nature of Prejudice (Prietaro prigimtis"). 1962- Pasirod Alberto Elliso knyga Reason
Psychological Review paskelbtame and Emotion in Psychotherapy
1956-
(Mstymas ir emocijos psichoterapijo
straipsnyje The Magical Number
je"). Tai racionalios emocij terapijos
Seven, Plus or Minus Two: Some
Limits on Our Capacity for Processing atsiradimo pamatas.
Information" (Magikasis skaiius 1963- Raymondas B. Cattellis iskyr takj
septyni plius minus du: gebjimo intelekt ir tvirtj intelekt.
apdoroti informacij ribos"). George
1963- Leidinyje Journal of Abnormal and
Milleris atminties tyrintojams pasil
Social Psychology pasirod Stanley
skirstymo prasminius vienetus"
Milgramo straipsnis Behavioral Study
svok.
of Obedience" (Paklusnumo tyrimai").
1957- Robertas Searsas, Eleanor Maccoby ir
1965- Kanados mokslininkas Ronaldas Mel-
Harry Levinas ileido knyg Patterns
zackas ir britas Patrickas Wallas pristat
of Child Rearing (Vaiko auginimo
skausmo vart" kontrols teorij.
modeliai").
1957- Pasirod Charleso Fersterio 1965- Science buvo ispausdintas Roberto
ir B. F. Skinnerio knyga Schedules Zajonco straipsnis Social facilitation"
of Reinforcement (Pastiprinimo (Socialinis palengvinimas").
schemos"). 1966- Nancy Bayley tapo pirmja moterimi,
1959- urnale Language pasirod Noamo pelniusia Amerikos psicholog
Chomsky kritin B. F. Skinnerio asociacijos apdovanojim u
knygos Verbal Behavior (Verbalinis reikming indl moksl
elgesys") apvalga. 1966- Ileista Jerome Brunerio ir jo koleg
1959- Eleanor Gibson ir Richardas Walkas i Harvardo universiteto Kognityvini
straipsnyje The Visual Cliff" studij centro knyga Studies in
(Regimasis skardis") apra kdiki Cognitive Growth (Paintins raidos
gylio suvokimo eksperimentus. tyrimai").
24 PSICHOLOGIJOS ISTORIJA
1966- W illiamas Mastersas ir Virginia 1971- Pasirod B. F. Skinnerio knyga

Johnson apibendrino savo tyrimus Beyond Freedom and Dignity
knygoje Human Sexual Responses (Anapus laisvs ir orumo").
(mogaus seksualins reakcijos").
1972- Ileista Eilioto Aronsono knyga The
1966- Allenas Gardneris ir Beatrix Gardner Social Animal (Socialinis gyvnas").
Nevados universitete Reno mieste
1972- Leidinyje Journal of Verbal Learning
pradjo mokyti impanz W ashoe
and Verbal Behavior ispausdintas
gest kalbos.
Ferguso Craiko ir Roberto Lockhartro
1966- Johnas Garda (nuotraukoje) ir straipsnis Levels of Processing: A
Robertas Koellingas paskelb iurki Framework for Memory Research"
pasibjaurjimo maistu tyrim (Informacijos apdorojimo lygiai:
rezultatus. atminties tyrimo gairs").
1966- Ileista Davido M. Greeno ir Johno A. 1972- Robertas Rescorla ir Allanas W agneris
Swetso knyga Signal Detection Theory paskelb asociacin Pavlovo
and Psychophysics (Signal aptikimo slygojimo model.
teorija ir psichofizika").
1972- Deraldas Sue ir Stanley Sue vadovavo
1966- Julianas Rotteris paskelb kontrols Azijos-Amerikos psicholog
pobdio tyrim rezultatus. asociacijos krimui.
1967- Ulrico Neisserio knyga Cognitive 1973- Etologai Karlas von Frischas,
Psychology (Kognityvin Konradas Lorenzas ir Nikolaasas
psichologija") padeda psichologijai Tinbergenas peln Nobelio premij
nukreipti dmes nuo biheviorizmo u gyvn elgesio tyrimus.
ir orientuoja j paintinius procesus.
1974- Antrasis Amerikos psicholog aso
1967- Martinas Seligmanas ir Stevenas ciacijos skyrius kr urnal Teaching
Maieris paskelb un imokto of Psychology, kurio redaktoriumi dirbo
bejgikumo tyrim rezultatus. Robertas S. Danielis.
1968- Richardas Atkinsonas ir Richardas 1974- Ileista Eleanor Maccoby (nuotrauko

Shiffrinas knygoje The Psychology of je) ir Carol Jacklin knyga The
Learning and Motivation (Mokymosi ir Psychology of Sex Differences (Lyi
motyvacijos psichologija") pristat skirtum psichologija").
ymj trij pakop atminties model.
1975- Pasirod biologo Edwardo O. W ilsono
1968- Science paskelbtas Nealo E. Millerio knyga Sociobiology (Sociobiologija"),
straipsnis apie instrumentin yminti evoliucins psichologijos
autonomini reakcij slygojim itakas.
paskatino biologinio grtamojo ryio
1976- Leidinyje American Psychologist
tyrimus.
ispausdintas Sandros W ood Scarr ir
1969- Ileista Alberto Bandros knyga Richardo A. W einbergo straipsnis IQ
Principles of Behavior Modification Test Performance of Black Children
(Elgesio modifikavimo principai"). Adopted by W hite Families"
(Juodaodi vaik, kuriuos vaikino
1969- Amerikos psicholog asociacijos
baltaodiai, intelekto testo veriai").
prezidento kreipimesi Psychology
as a Means of Promoting Human 1978- Psichologui Herbertui A. Simonui i Kar-
W elfare 11 (Psichologija kaip moni negio-Melono universiteto paskirta No
gerovs skatinimo priemon") George belio premija u inovatyvius mstymo ir
Milleris akcentavo priartinimo prie problem sprendimo tyrimus, naudojant
visuomens poreiki svarb. kompiuterines imitacines programas.
1971- Kennethas B. Clarkas tapo pirmuoju 1979- Ileista Jameso J. Gibsono knyga
afroamerikieiu Amerikos psicholog The Ecological Approach to Visual
asociacijos prezidentu. Perception (Ekologinis poiris
regimj suvokim").
1971- Pasirod Alberto Bandros knyga
Social Learning Theory (Socialinio 1979- Pasirod Elizabeth Loftus knyga Eyewit
mokymosi teorija"). ness Testimony (Liudytojo parodymai").
1971- Ileista Allano Paivio knyga Imagery 1981- Ellen Langertapo pirmja moterimi
and Verbal Processes (Vaizduot etatine Harvardo universiteto
ir verbaliniai procesai"). Psichologijos katedros darbuotoja.
1981- Davidas Hubelis ir Torstenas Wieselis 1991- Merilende ventosios Marijos kolede
peln Nobelio premij u pavieni vyko Jungtini Valstij Nacionalin
lsteli informacijos registravimo konferencija Kaip stiprinti psicho-
tyrimus, kurie leido nustatyti poymi logijos paskutinio kurso student
detektorius (lsteles) smegen regos parengim". Jo dalyvi pasilymai
ievje. vliau sukl daug pakeitim
psichologijos mokymo programose.
1981- Rogeriui Sperry paskirta Nobelio
premija u pacient su perskirtomis 1991- Ileista Martino Seligmano knyga
smegenimis tyrimus. Learned Optimism (Imoktasis
optimizmas"), kuri pradjo
1981- Ileista paleontologo Stepheno Jay
pozityviosios psichologijos" judjim.
Gouldo knyga The Mismeasure of
Man (mogaus matavimo klaidos"), 1992- steigtas Amerikos psicholog
suklusi diskusijas apie tai, kiek asociacijos padalinys - Vidurini
biologiniai veiksniai nulemia intelekt". mokykl psichologijos mokytoj
draugija.
1984- kurtas Amerikos psicholog
asociacijos 44 skyrius (Lesbiei ir 1992- Apie 3000 Amerikos vidurini mokykl
gj psichologini tyrim draugija). moksleivi pasirinko sustiprint
psichologijos kurs, kad jiems bt
1986- Robertas Sternbergas savo knygoje
skaitytas psichologijos vado kursas
Intelligence Applied (Taikomasis
universitete.
intelektas") pristat trikomponent
intelekto teorij. 1993- Psicholog Judith Rodin buvo irinkta
Pensilvanijos universiteto rektore.
1987- Pasirod Elizabeth Scarborough ir
Ji tapo pirmja universiteto rektore
Laurel Furumoto (nuotraukoje) knyga
moterimi.
Untold Lives: The First Generation of
American Women Psychologists 1993- Knygoje Frames of Mind (Proto
(Neaprayti gyvenimai: pirmoji struktra") Howardas Gardneris
Amerikos moter psichologi karta"). apibr savo daugialypio intelekto
teorij.
1987- Depresijai gydyti pradtas naudoti
fluoksetinas (Prozac"). 2002- Naujasis Meksikas tapo pirmja
valstija, kurioje kvalifikuotiems
1987- Wilbertas J. McKeachie i Miigano
klinikiniams psichologams buvo leista
universiteto apdovanotas Amerikos
irainti kai kuriuos vaistus.
psicholog asociacijos pirmja premija
u reikming indl psichologijos 2002- Rusijos Sankt Peterburgo mieste
mokym ir vietim. vyko pirmoji tarptautin psichologijos
mokymo konferencija. Pagrindinius
1988- kurta Amerikos psicholog draugija.
praneimus skait Wilbertas J.
Nuo 2006 m. ji vadinasi Psichologijos
McKeachie ir Charlesas L. Breweris.
mokslo asociacija.
2002- Psichologui Danieliui Kahnemanui i
1990- Psichiatras Aaronas Beckas peln
Prinstono universiteto skirta Nobelio
nusipelniusio mokslininko
premija u sprendim primimo
apdovanojim u psichologijos
tyrimus.
taikym psichopatologijos supratimui ir
gydymui, taip pat u indl
kognityvins terapijos pltojim.
1990- B. F. Skinneris sulauk Amerikos
psicholog asociacijos padkos
u viso gyvenimo paventim
psichologijai. Pasirod paskutinis jo
darbas Can Psychology Be a Science
of Mind?" (Ar psichologija gali bti
mokslu apie psichik?"). Mokslininkas
mir po keli dien pasirodius iam
darbui. Jam buvo 86 metai.
Prologas:
psichologijos istorija
Psichologijos itakos
Ikimokslin psichologija
Psichologijos mokslo susikrimas
Psichologijos mokslo raida
iuolaikin psichologija
Didysis psichologijos ginas
Trys pagrindiniai psichologins analizs lygiai
Psichologijos sritys
PAVELKIME I ARIAU. Js psichologijos studijos
aip sekasi gyventi su psichologu? - danai m ons klausia m ano
"K m onos. Ar savo psichologij jis pasitelkia santykiuose su tavim i?
Ar ttis ir jus tyrinja? - daug kart draugai klaus m ano vaik.
K js m anote apie m ane? - suinojs, kad a psichologas, pasi-
dom jo vienas kirpjas, tikdam asis, kad a tuoj pat im siu tirti jo
asm enyb.
Nepaliaujamai stengiuosi Daugelis m oni apie psichologij ino tiek, kiek apie j skait populiario-
nesijuokti i mogaus veiksm, se knygose, urnaluose ar igirdo i televizoriaus ekran. Todl jie m ano, kad
dl j nesielvartauti ir j psichologas tyrinja asm enyb, veriasi psichoterapija ir dalija patarim us, kaip
neniekinti, o suprasti." auklti vaikus.
Benedictas Spinoza, A Political Ar i tikrj psichologai tuo usiim a? Taip, ir dar gerokai daugiau. Apsvars-
Treatise, 1677 (Politinis tykim e kelet psichologijos klausim , kuriais galbt susidom site:
traktatas")
Ar kada nors pastebjote, kad t pat dalyk reaguojate visikai taip pat, kaip
vienas i js tv - turbt pasiadjote niekada taip nesielgti - ir tada susi
domjote, kiek ypatybi esate paveldjs? Kiek tv ypatybi paveldjote su j
genais, o kiek permte i j sukurtos aplinkos?
Ar esate kada nors su 6 mnesi kdikiu aids slpyni ir domjsis, kodl
is aidimas vaikui yra toks avus? Kdikis, kada js akimirksniui inykstate u
dur, mano, kad i ties dingote, - ir netrukus vl idygstate i niekur. K kdikis
i tikrj suvokia ir apie k msto?
Turbt kada nors, pabud po komaro ir nusiluost irasojusi kakt, susi-
mstte: kodl sapnuojame tokius beprotikus sapnus? Ar danai sapnuojame?
Kodl sapnuojame?
Ar kada nors pagalvojote, kas lemia pasisekim moksle ar darbe? Ar kai kurie
mons tiesiog gimsta sumanesni u kitus? Ar vien intelektu galima paaikinti,
kodl vieni mons tampa turtingesni, krybingesni ar jausmingiau pasakoja u
kitus?
Ar kada nors buvote nusimins, susirpins ir norjote inoti, ar js bsena
vl bus normali ? Kas sukelia blog nuotaik? O kas - ger?
Ar kada nors susimstte, kaip elgtis su kitos kultros, rass ar lyties mogu-
mi? Kuo mes, moni eimos nariai, esame panas? Kuo skiriams vienas nuo
kito?
Nerv sistemos samprata XVII a.
Traktate apie mog" Descartes tokius klausim us psichologija gali atsakyti, nes tai - m okslas, ieks atsa-
sil paprastus refleksus aikinti kym o vairiausius klausim us apie m us visus: kaip m es m stom e, jauiam e ir
hidraulikos principais. elgiam s.
PROLOGAS: PSICHOLOGIJOS ISTORIJA 29
Psichologijos itakos Vadovlyje suformuluoti tikslai,

kurie jums pads sutelkti
1 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra psichologija. dmes, o kiekvieno poskyrio

pabaigoje pateikta mokymosi
Sen senovje vienoje m s Visatos planet atsirado m ons. Netrukus jie ne- rezultat santrauka, apiben-
paprastai susidom jo savim i ir vienas kitu. Jie klaus: Kas mes esame? I kur drinanti tai, k perskaitte.
kyla ms mintys? M s jausmai? M s veiksmai? Kaip turtume suprasti -
ir valdyti - mus supanius kitus mones? M ginim atsakyti iuos klausi-
m us itakos filosofijoje bei biologijoje ilgainiui peraugo psichologij - m oks-
l, kuris siekia aprayti bei paaikinti, kaip m es m stom e, jauiam e ir elgiam s.
iandien psichologij apibriam e kaip m oksl apie elges ir psichikos proce- Psichologija
sus. Paaikinkim e apibrim . Elgesys yra viskas, k daro gyvas organizm as - (psychology) -
bet koks veiksm as, kur galim e stebti ir fiksuoti. auksm as, ypsojim asis, m irk- mokslas, tiriantis elges
sjim as, prakaitavim as, kalbjim as, atsakinjim as klausim yno klausim us yra ir psichikos procesus.
stebim as elgesys. Psichikos procesai yra vidiniai, subjektyvs patyrim ai, apie
kuriuos sprendiam e i elgesio: tai pojiai, suvokiniai, sapnai, m intys, sitiki-
nim ai ir jausm ai.
Psichologijos apibrim e svarbiausias odis yra mokslas. Psichologija (tai a
Svarbios svokos vadovlyje
pabriu 1 skyriuje ir visoje knygoje) yra daugiau bdas, kuriuo keliam i klau-
pateikiamos parykintu riftu.
sim ai ir juos atsakom a, o ne konkrei fakt rinkinys. M oksline prasm e psi-
ias svokas ir j
chologijoje kruopiai taikant stebjim o m etod ir nuodugni analiz vertinam os
apibrimus rasite paratse
skirtingos idjos. Psichologija, m gindam a apibdinti ir paaikinti m ogaus pri-
bei knygos pabaigoje pateiktame
gim t, rem iasi tiktinom is prielaidom is ir teorijom is. Vliau psichologija jas
specialij termin odyne.
tikrina. Kuo labiau teorija pasitvirtina - jei duom enys patvirtina prognozes, -
tuo ji geresn. Jei prognozs nepasitvirtina, teorij tenka perirti arba atm esti.
Tad ios knygos tikslas yra ne pateikti rezultatus, bet parodyti, kokios yra
psicholog aidim o taisykls. Suinosite, kaip m okslininkai vertina prietarin-
gas nuom ones bei idjas. Taip pat suinosite, kaip m es visi - ir m okslininkai,
ir tiesiog sm alsuoliai - galim e im intingiau apibdinti ir aikinti savo gyveni-
m o vykius.
Taiau pirm iausia susipainkim e su iandienins psichologijos itakom is, kad
galtum e geriau suprasti vairius psicholog poirius.
Ikimokslin psichologija
2 TIKSLAS. Kokios buvo ikimokslins psichologijos itakos, pradedant ankstyvuoju psichikos
bei kno supratimu ir baigiant iuolaikinio mokslo pradmenimis.
Daugel iuolaikini psichologijos klausim galim e aptikti studijuodam i m o-

nijos istorij. Ankstyvieji m stytojai klaus: kaip veikia m s psichika? Kaip
knas siejasi su psichika? Kiek m s ini yra gim tos? Kiek j gyjam e per
patirt? Pavyzdiui, Indijoje Buda svarst, kaip susijungia pojiai ir suvoki-
niai, kad virst idjom is. Kinijoje Konfucijus pabr idj ir isilavinusio proto
gali. Senovs Izraelyje hebraj m okslininkai priartjo prie m oderniosios psi-
chologijos, susiedam i siel bei em ocijas su knu: buvo sakom a, jog m ons m s-
to irdim i, o jauia viduriais.
30 PROLOGAS: PSICHOLOGIJOS ISTORIJA
Senovs Graikijoje filosofas-m okytojas Sokratas (469-399 pr. Kr.) ir jo m o-

kinys Platonas (428-348 pr. Kr.) teig, kad siel galim a atskirti nuo kno ir kad
siela ilieka, knui m irus, bei kad inojim as yra gim tas. Kai Sokratas guljo
m irties patale, bsim asis Platono m okinys, paauglys vardu Aristotelis (384-322
pr. Kr.), kitam e Graikijos pakratyje lavino savo atr prot. Aristotelis teik-
pirm enyb faktam s ir tuo skyrsi nuo Sokrato bei Platono, kurie savo sam pro-
tavim us grind logika. Aristotelis, intelektualusis iandienini m okslinink pro-
tvis, ivesdavo dsnius rem dam asis nuodugniais stebjim ais. ie stebjim ai jam
leido nusprsti, kad siela ir knas yra neatskiriam i, taip pat ir atskiros sielos
dalys (De Anima). Be to, Aristotelis tvirtino, kad inojim as nra iankstinis
(Sokratai ir Platonai, atleiskite); prieingai, jis kyla i m s prisim inim uose su-
kaupt patyrim .
Per kitus 2000 m et m aai kas buvo suinota apie m ogikj prigim t, ta-
iau situacija pasikeit XVII am iuje, kai suklestjo iuolaikinis m okslas. Kar-
tu su juo atsirado ir naujos teorijos apie m ogaus elges bei nauji atsakym ai
dar senovje keltus klausim us. Silpnos sveikatos, taiau atraus proto pranc-
zas Ren Descartes (Ren Dekartas, 1595-1650) sutiko su Sokratu bei Plato-
nu, kad egzistuoja gim tos idjos bei kad siela yra visikai kitokia nei knas
ir kad ji ilieka po kno m irties. Descartes sielos koncepcija paskatino j nu-
m anyti, kaip bendrauja nem aterialioji siela ir m aterialusis knas, ir m ons nuo
to laiko pritar jo pairom s. Bdam as ir m okslininku, ir filosofu Descartes,
skrosdam as gyvnus, nusprend, jog sm egen ertm i skystyje esam a gyvybs
syv . Jis spjo, kad ie syvai tuo, k m es vadinam e nervais (kuriuos jis laik
tuiaviduriais), teka raum enis ir sukelia judesius. Patyrim o suform uoti prisi-
m inim ai atveria poras sm egenyse, kurias taip pat atiteka gyvybs syvai.
Descartes buvo teisus teigdam as, jog nerv sistem a yra svarbi ir jog nervai
suadina refleksus. Taiau nors jis ir buvo genijus bei rm si iniom is, sukaup-
tom is per daugiau nei 99 procentus m onijos istorijos, vargu ar jis galjo bent
num anyti tai, k iandien ino vidutinis dvylikam etis. I ties, m s m okslins
savs painim o istorijos, kuri pasakojam a ioje knygoje, didioji dalis buvo pa-
rayta per m onijos istorijos paskutin akim irksn.
Tuo tarpu kitoje Lam ano ssiaurio pusje - Britanijoje - m okslas buvo kur
kas em ikesnis . Jis rm si eksperim entais, patyrim u ir sveiku protu. Francis
Baconas (1561-1626) tapo vienu iuolaikinio m okslo pradinink, o jo taka te-
bejauiam a ir iandieniniuose psichologijos m okslo eksperim entuose. Baconas
taip pat dom josi m ogaus psichika ir jos netobulum u. Num anydam as, kad m o-
gaus psichika trokta velgti dsningum us net atsitiktiniuose vykiuose (tai m es
vliau pripainom e), jis ra, jog m ogikasis supratim as dl savo ypatingos
prigim ties lengvai links pripainti daugiau tvarkos ir lygybs nei i tikrj ran-
da (Novum Organuum). Baconas taip pat num at vliau m okslikai patvirtin-
tus faktus, kad m es pastebim e ir sim enam e vykius, patvirtinanius m s siti-
kinim us: Visi prietarai yra labai panas, ar tai bt astrologija, ar sapnai, ar
lem tingi enklai... tuo, kad suklaidinti j alininkai pastebi tik isipildiusius
vykius, taiau nekreipia dm esio ir nepastebi neisipildiusi [pranaysi], nors
taip bna kur kas daniau .
M adaug 50 m et po Bacono m irties brit politikos filosofas Johnas Locke

(1632-1704) para vieno puslapio es apie m s pai gebjim us rengdam a-
sis diskusijai su draugais. Paras im tus puslapi per prabgusius nuo to laiko
20 m et jis ubaig vien novatorikiausi ir puikiausi istorijoje darb - An Empirizmas
Essay Concerning Human Understanding (Es apie m ogaus

intelekt ), ku- (empiricism) -
riam e isak garsij idj, jog vos tik gim usio m ogaus psichika yra vari len- poiris, kad a) inojimas
ta - ,,baltas popieriaus lapas - kurioje rao patyrim as. i idja kartu su Ba- per pojius ateina i patyrimo;
cono m intim is padjo susiform uoti iuolaikiniam em pirizm ui, poiriui, kad b) mokslas klesti stebjim
inojim as kyla i patyrim o, todl m okslas privalt pasikliauti stebjim u ir eks- ir eksperiment dka.
perim entavim u.
Psichologijos mokslo susikrimas

3 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip ankstyvieji psichologai siek suprasti psichikos struktr bei veik-
l ir ivardykite kelet garsiausi psicholog, dirbusi iose srityse.
Filosofai m st apie m stym tol, kol vien 1879 m et gruodio dien m aam e
kam barlyje, esaniam e aptriuusio Vokietijos Leipcigo universiteto pastato tre-
iam e aukte, gim psichologija, koki m es dabar inom e. Ten du jauni vyrai
padjo asketikam vidutinio am iaus profesoriui W ilhelm ui W undtui kurti eks-
perim entin rengin. Prietaisas m atavo, po kiek laiko m ons paspaudia teleg-
rafo rakt, igird, kad kam uoliukas atsim u platform (Hunt, 1993). Vliau
Wilhelmas Wundtas
m okslininkai palygino laiko tarpsn su truput sudtingesni uduoi vyk-
Wundtas steig pirmj
dym o trukm e. dom u tai, kad m ons, paprayti paspausti rakt vos tik pasigir-
psichologijos laboratorij
dus garsui, reaguodavo per m adaug vien deim tj sekunds, ir m adaug per
Leipcigo universitete Vokietijoje.
dvi deim tsias sekunds, kai j buvo praom a paspausti rakt sm oningai su-
vokus gars. (Suvokti, kad suvokei, utrunka ilgiau.) W undtas siek im atuoti
,,sm ons atom us - spariausius ir paprasiausius psichikos procesus. Taip pra- Informacijos altiniai
sidjo, kaip m anom a, pirm asis psichologinis eksperim entas ir buvo steigta pir- pateikiami skliausteliuose,
m oji p s i c h o l o g i j o s laboratorija, kurioje dirbo W undtas ir pirm ieji psichologijos nurodant autori ir dat,
doktorantai. o isamus j apraas pateiktas
Netrukus is naujasis m okslas - psichologija - skilo vairias akas arba m o- knygos pabaigoje esaniame
kyklas, kuriom s atstovavo paangs m stytojai. I i ankstyvj krypi pa- literatros srae.
m intinos struktralizmas ir funkcionalizmas bei getaltin psichologija, bihe-
viorizm as ir psichoanaliz, kurias apibdinsim e tolesniuose skyriuose.
Samprotavimai apie psichikos struktr

1892 m etais pelns filosofijos daktaro laipsn W undto studentas Edwardas Brad- Struktralizmas
fordas Titcheneris netrukus m dstyti Kornelio universitete ir sukr struk- (structuralism) -
tralizm o svok. Titcheneris siek atrasti sm ons elem entus, panaiai kaip ankstyvoji psichologijos mokykla,
fizikai ir chem ikai iskiria m ediagos struktr. Titcheneris naudojo savo mogaus psichikos elementinei
stebjim o m etod - introspekcij - ir m okydavo tiriam uosius fiksuoti savo pa- struktrai tirti taikiusi
tyrim o elem entus velgiant ro, klausantis m etronom o, uuodiant kvap ar introspekcij.
k nors ragaujant. Kokius jie patiria betarpikus pojius, vaizdinius, jausm us?
Ir kaip ie pojiai, vaizdiniai bei jausm ai yra vienas su kitu susij? Titcheneris,
kaip ir angl eseistas C. S. Lewisas (1960, p. 18-19), laiksi to paties poi-

rio, kad yra tik vienas dalykas visoje Visatoje, apie kur m es inom e daugiau
nei galim e suinoti rem dam iesi iors stebjim ais . Ir is vienintelis dalykas,
kaip teig Lewisas, esam e m es patys. M es, galim a sakyti, turim e vidin infor-
m acijos altin .
Deja, struktralizm as palaipsniui inyko, kaip ir introspekcijos m etodas. In-
trospekcijai buvo reikalingi im intingi, ikalbs m ons. Taip pat paaikjo, kad
ji nra labai patikim a: introspekcijos rezultatai skyrsi priklausom ai nuo m o-
gaus ir jo patirties. Be to, naujausi tyrim ai rodo, kad m oni prisim inim ai da-
nai bna klaidingi. Taip pat bna klaidingi ir j teiginiai dl to, kas, pavyzdiui,
paskatino padti kitam m ogui ar j skaudinti (M yers, 2002). Danai m es tie-
siog neinom e, kodl jauiam e tai, k jauiam e, ir darom e tai, k darom e.
Edwardas Bradfordas
Samprotavimai apie psichikos funkcijas
Titcheneris
Kitaip nei tie, kurie vylsi sudlioti psichikos struktr i paprast elem ent -
Iekodamas proto struktrini
ios pastangos buvo panaios bandym suprasti autom obilio konstrukcij i
element taik introspekcij
iardyt jo dali - filosofas ir psichologas W illiam as Jam esas m an, kad nau-
(savistab).
dingiau yra nagrinti m ini ir poji funkcijas. Nosis uodia, sm egenys m s-
to. Taiau kodl nosis ar sm egenys itai daro? Veikiam as evoliucijos teorijos
krjo Charleso Darwino, Jam esas dar prielaid, jog m stym as, taip pat kaip
ir uostym as, isivyst dl to, kad buvo adaptyvus - jis padjo m s protviam s
Funkcionalizmas ilikti. Sm on atlieka tam tikr funkcij. Ji padeda analizuoti praeit, pritaiky-
(functionalism) - ti j prie dabarties slyg ir planuoti ateit. Bdam as funkcionalistas Jam esas
psichologijos mokykla, kuri buvo skatino tyrinti paprastas em ocijas, prisim inim us, vali, proius ir atsitiktinai
sutelkusi dmes psichini pasireikianius pasm ons srautus.
ir elgsenos proces Taiau svarbiausi Jam eso nuopelnai yra labiau susij ne su jo darbais labo-
funkcionavim - kaip ie ratorijoje, o su dstym u Harvardo universitete ir raym u. Jam eso nekam avo nei
procesai padeda organizmui bloga sveikata, nei depresija, jis buvo aism ingas, m gstantis bendrauti ir links-
prisitaikyti, ilikti ir klestti. m as m ogus, kuris kart pasak, jog pirm oji m ano igirsta psichologijos pa-
skaita buvo ta, kuri a pats pirm kart skaiiau". Per vien sm ojing Jam eso
paskait jo studentas pertrauk profesori ir papra surim tti (Hunt, 1993). Tei-
giam a, jog Jam esas buvo vienas pirm j Am erikos profesori, m usi prayti,
kad studentai vertint jo dstym kurso pabaigoje. Jam esas m yljo studentus,
savo eim bei idj pasaul, taiau j vargindavo m onotoniki darbai, pavyz-
diui, korektr skaitym as. Nesiskite m an korektr! - paliep jis kart vie-
nam redaktoriui. - Jas grinsiu neatpls voko ir daugiau niekada su jum is
nesikalbsiu" (Hunt, 1993, p. 145).
Jam esas buvo toks pat m us ir 1890-aisiais, kai nepaisydam as Harvardo uni-
versiteto rektoriaus prietaravim prim M ary Calkins savo sem inar, skirt
Mes nepastame savo doktorantam s (Scarborough ir Furum oto, 1987). Calkins pradjus lankyti se-
psichikos." m inar, kiti doktorantai j m et. (Tais laikais m oterys neturjo net teiss bal-
Jonathan Swift, suoti.) Tad Jam esas m ok j vien. Vliau Calkins vykd visus reikalavim us
Polite Conversation, 1738 gauti Harvardo filosofijos daktaro laipsniui ir per kvalifikacinius egzam inus pra-
(Mandagus pokalbis") noko visus doktorantus vyrus. Deja, Harvardo universitetas atsisak jai suteikti
pelnyt m okslo laipsn, vietoje jo silydam as Redklifo koledo, gim inikos auk
tosios m okyklos m oterim s, neteikianios daktaro laipsnio, diplom . Calkins prie
inosi lyi nelygybei ir atsisak diplom o. Prabgus daugiau nei im tm eiui,
psichologai ir psichologijos studentai stengsi paveikti Harvardo universitet,
kad is po m irties suteikt Calkins filosofijos daktaro laipsn, kurio ji nusipel
n (Feminist Psychologist, 2002).
Taiau Calkins vis tiek tapo garsia atm inties tyrintoja, o 1905 m etais buvo
irinkta pirm ja m oterim i Am erikos psicholog asociacijos (APA) prezidente.
Pasaulis nuo t laik iki 1996-2005 m et labai pasikeit. Dabar m oterys ap
gina daugiau kaip du tredalius vis psichologijos daktaro disertacij, ir 5 i
10 irinkt Am erikos psicholog draugijos, kuri orientuojasi m oksl, prezi W iiliamas Jamesas
dent buvo m oterys! Kanadoje bei Europoje taip pat daugiausia psichologijos ir Mary W hiton Calkins
Jamesas, legendinis mokytojas
daktaro disertacij pastaruoju m etu apgyn m oterys.
ir raytojas, buvo Calkins,
Kai Harvardo universitetas atsisak Calkins pirm ajai i m oter suteikti psicho
atminties tyrinjimo pradininks
logijos daktaro laipsn, i garb atiteko M argaret Floy W ashburn, kuri vliau
ir Amerikos psicholog
para didelio atgarsio sulaukusi knyg The Animal M ind (Gyvn psichika 6 ') asociacijos prezidents, patarjas.
ir 1921 m etais tapo antrja m oterim i APA prezidente. Nors W ashburn diserta
cija buvo pirm asis usienio m okslininko darbas, kur W undtas paskelb savo
urnale, ji nebuvo priim ta eksperim entins psichologijos organizacij, kuri
kr W ashburn m okslinis vadovas Titcheneris.
Jam eso tak dar labiau sustiprino jo daugyb palankiai sutikt straipsni,
kurie paskatino leidj Henry Holt pasilyti jam sutart: parayti vadovl apie
naujj m oksl - psichologij. Jam esas sutiko ir pradjo darb 1878 m etais,
teigdam as, kad knygai parayti prireiks dvej m et. Vliau paaikjo, kad u
duotis parayti vadovl yra sudtingesn nei tiktasi, ir j ubaigti Jam esui pri
reik 12 m et. (Kodl m ans tai nestebina?) Prabgus daugiau nei im tm eiui,
m ons vis dar tebeskaito knyg Principles of Psychology (Psichologijos pa-
grindai) ir avisi Jam eso talentu bei elegancija, supaindinant isilavinusi vi
suom en su psichologija.
Psichologijos mokslo raida

4 TIKSLAS. Apibdinkite psichologijos evoliucij nuo 1920 met iki ms dien.______________________________
is jaunas m okslas - psichologija - isirutuliojo i labiau susiform avusi filo

sofijos bei biologijos m oksl. W undtas buvo ir filosofas, ir fiziologas. Jam esas
buvo am erikiei filosofas. Ivanas Pavlovas, pirm asis pradjs m okym osi tyri
m us, buvo rus fiziologas. Sigm undas Freudas, sukrs taking asm enybs te
orij, - austr gydytojas. Jeanas Piaget, takingiausias prajusio im tm eio vai
k stebtojas, - veicar biologas. is novatorik psicholog - proto M age-
Margaret Floy W ashburn
lan, kaip juos pavadino M ortonas Huntas (1993) - sraas rodo, jog psicho
Pirmoji moteris, gavusi psicholo
logijos itakos gldi daugelyje m okslo disciplin ir ali.
gijos daktaro laipsn; savo darbe
Toliau psichologija vystsi vairiais lygiais, kuriuos apvelgsim e ioje kny The Animal Mind (Gyvn
goje. Psichologij nra lengva apibrti, nes ji apim a daug dalyk, pradedant psichika") ji apibendrino gyvn
psichoterapija ir baigiant nerv lsteli veiklos tyrim ais. W undtas ir Titchene- elgsenos tyrimus.
ris sutelk dm es vidinius pojius, vaizdinius bei jausm us. Jam esas taip pat
dom josi introspektyviuoju sm ons srauto bei em ocij tyrim u. Freudas pabr
, kaip em ocins reakcijos vaikysts patyrim us bei m s pasm ons procesai
veikia elges. Todl iki XX a. treiojo deim tm eio psichologija buvo apibr
iam a kaip psichikos gyvenim o m okslas".
N uo XX a. treiojo iki septintojo deim tm ei A m erikos psichologai, ku
riem s i pradi vadovavo ryki ir provokuojanti asm enyb Johnas B. W atsonas,
o vliau ne m aiau provokuojantis B. F. Skineris, atm et introspekcij ir i naujo
apibr psichologij kaip m okslin stebim o elgesio tyrim 6 6 . K ad ir kaip bt,
tvirtino ie bihevioristai, m okslo aknys gldi stebjim e. N em anom a stebti po
jio, jausm o ar m inties, taiau galima stebti ir fiksuoti m oni elges jiem s
reaguojant vairias situacijas.
H um anistin psichologija buvo velnesnis XX a. septintojo deim tm eio
Sigmundas Freudas
atsakas Freudo psichologij ir biheviorizm , kurie naujos psichologijos pa
Garsus asmenybs teoretikas
kraipos pradininkam s Carlui Rogersui ir A braham ui M aslow ui atrod per daug
ir terapeutas, kurio prietaringos
m echanistiki. Rogersas ir M aslow as ne ragino atgam inti vaikysts prisim ini
idjos dar tak mogaus
m us ar sutelkti dm es im oktus poelgius, o pabr dabartins aplinkos tak
supratimui.
tobuljim o potencialui bei m eils ir pripainim o poreiki tenkinim o svarb.
X X a. septintajam e deim tm etyje psichologai vl m dom tis psichikos pro
cesais tirdam i, kaip m s psichika apdoroja bei isaugo inform acij. i kogni-
tyvin revoliucija parm tokias ankstesni psicholog pasilytas idjas kaip
Humanistin psichologija vidini psichikos proces analizs svarba, ir jas itobulino, siekdam a m oksli
(humanistic psychology) - kai itirti, kaip m es suvokiam e, apdorojam e bei sim enam e inform acij. K ogni-
istorikai reikmingas poiris, tyvin psichologija ir neseniai susiform avs kognityvinis neuromokslas (psichikos
akcentavs sveik m oni proces ir sm egen funkcij sveikos tyrim as) buvo ypa naudingi, kaip pa
tobuljimo potencial; buvo m atysim e 16 skyriuje, kuriant naujus vairi sutrikim , pavyzdiui, depresijos,
taikomi individualizuoti asmeny supratim o bei gydym o bdus.
bs tyrimo metodai tikintis Siekdam i apim ti psichologijos dom jim si ir stebim u elgesiu, ir vidiniais
skatinti asmenybs tobuljim . procesais, iandien psichologij apibriam e kaip m okslin elgesio ir psichikos
proces tyrinjim .
Johnas B. Watsonas
ir Rosalie Rayner
Dirbdam as kartu su Rainer
W atsonas pavert psichologi
j mokslo apie elges lydere B. F. Skinneris
ir pademonstravo slyginius Garsus bihevioristas,
refleksus su kdikiu, kuris atm ets introspekcij ir
pagarsjo kaip tyrinjs, kaip pasekms
maasis Albertas". formuoja elges.
MOKYMOSI REZULTATAI
Psichologijos itakos
torijoje. Netrukus susiform avo naujosios m okslo dis-
1 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra psichologija.
ciplinos atskiros kryptys. Edwardas Bradfordas Tit-
Psichologija yra m okslas apie elges (visa, k daro cheneris bei kiti struktralistai iekojo pagrindini s-
organizm as) ir psichikos procesus (subjektyvj pa- m ons elem ent, m okydam i m ones pavelgti savo
tyrim , apie kur sprendiam e i elgesio). Svarbiau- vid ir apibdinti sm ulkiausius savo patyrim o elem en-
sias odis iam e apibrim e yra mokslas. tus. Kad suprast, kaip psichikos procesai ir elgesys
padeda prisitaikyti, ilikti ir klestti, W illiam as Jam e-
2 TIKSLAS. Kokios buvo ikimokslins psichologijos itakos, pra-
sas bei kiti funkcionalistai m gino paaikinti, kodl
dedant ankstyvuoju psichikos bei kno supratimu ir baigiant iuo-
m es darom e tai, k darom e. Jam esas taip pat para
laikinio mokslo pradmenimis.
populiar naujosios m okslo disciplinos vadovl.
Psichologijos itak galim e rasti Indijoje, Kinijoje,
4 TIKSLAS. Apibdinkite psichologijos evoliucij nuo 1920 met
Artim uosiuose Rytuose ir Europoje, kur daugelis m o-
iki ms dien.
kslinink vis gyvenim paskyr m ogaus tyrinjim ui.
M gindam i suprasti m ogaus prigim t, jie atidiai ste-
Iki XX a. treiojo deim tm eio psichologija buvo
bjo, kaip funkcionuoja m s siela bei kaip knas su-
m okslas apie psichikos gyvenim ", tiriam pasitel-
sijs su siela.
kus introspekcij. Vliau Am erikos bihevioristai, va-
Daugiau nei prie 2000 m et Buda ir Konfucijus
dovaujam i Johno B. W atsono ir vliau B. F. Skinne-
sutelk dm es idj gali bei kilm . Kitose pasau-
rio, nukreip psichologijos dm es stebim elges.
lio dalyse senovs hebrajai, Sokratas, jo studentas Pla-
XX a. septintajam e deim tm etyje psichologai hum a
tonas ir Platono m okinys Aristotelis svarst, ar siela
nistai atkreip dm es aplinkos takos, asm enybs
ir knas yra tarpusavyje susij, ar atskirti vienas nuo
tobuljim o bei m eils ir pripainim o poreiki svar-
kito bei spliojo, ar m oni idjos yra gim tos, ar at-
b. Taip pat XX a. septintajam e deim tm etyje, vyks-
siranda i patirties. XVII am iuje Ren Descartes ir
tant kognityvinei revoliucijai, psicholog dm esys vl
Johnas Locke sugro prie i antikini debat, ir Loc-
buvo sutelktas psichikos procesus, ypa atsivelgiant
ke isak garsj teigin, kad psichika yra baltas po-
suvokim (percepcij), inform acijos apdorojim bei
pieriaus lapas . Franciso Bacono ir Johno Locke id-
atm int. Kognityvinis neurom okslas padeda m um s ge-
jos buvo labai svarbios vystant iuolaikin em piriz-
riau suprasti iuos bei kitus iandienins psichologi-
m - poir, kad inojim as atsiranda i patyrim o per
jos, kaip m okslo apie elges bei psichikos procesus ,
pojius ir kad m okslas turt rem tis stebjim ais bei
aspektus.
eksperim entais.
3 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip ankstyvieji psichologai siek su-

PAKLAUSKITE SAVS: Kaip, js manymu, gali pasikeisti psi-
prasti psichikos struktr bei veikl, ir ivardykite kelet garsiau-
chologija, kai daugiau ne i Vakar ali kilusi moni savo id-
si psicholog, dirbusi iose srityse.
jomis praturtins i srit?*
iandienin psichologija susikr Vokietijoje XIX a.

* ie klausimai pads jums apsvarstyti svarbiausius psicholo-
pabaigoje, kai W ilhelm as W undtas atliko pirm uosius gijos teiginius ir susieti juos su savo patirtimi. Kai teiginiai
tikrus eksperim entus pirm ojoje psichologijos labora- taps jums asmenikai prasmingesni, juos bus lengviau siminti.
K aip ir psichologijos pradininkai, iuolaikiniai psichologai atstovauja vairiau
siom s alim s. Tarptautinje psichologijos sjungoje yra 69 alys nars, prade
dant A lbanija ir baigiant Zim babve. Beveik visur tarsi grybai po lietaus dygsta
psicholog draugijos: 1945 m etais A m erikos psicholog asociacijoje buvo 4183
nariai ir kandidatai, o iandien - daugiau nei 160 000; Britanijoje pltros tem
pai panas (nuo 1100 iki 34 000). K inijoje 1985 m etais psichologijos katedros
veik penkiuose universitetuose, o am iaus pabaigoje - penkiasdeim tyje (Jing,
1999). A pie 500 000 m oni visam e pasaulyje yra gij psichologo isilavini
m , o 130 000 yra Europos psicholog organizacij nariai (Tikkanen, 2001).
Be to, tarptautini publikacij, jungtini sim pozium , interneto dka ir dl tarp
tautinio bendradarbiavim o bei bendravim o dabar spariau negu bet kada anksiau
engiam e viening psichologijos pasaul , teigia Robertas Bjorkas (2000).
Psichologija pltojama ir tam pa globali.
N dienos psichologai ginijasi dl kai kuri seniai svarstom dalyk ir nag
rinja elges i skirting perspektyv. Jie taip pat dsto, dirba ir vykdo m oks
lin darb daugelyje skirting psichologijos srii.
Didysis psichologijos ginas

5 TIKSLAS. Apibendrinkite psichologijos prigimties-patirties gino esm ir apibdinkite
natraliosios atrankos princip.
Prigimties-patirties problema Per trum p savo istorij psichologija dom josi keliais klausim ais, su kuriais su
(nature-nurture issue) - sipainsite ioje knygoje. Svarbiausias ir kyriausias klausim as (kuris taip pat
usitss ginas dl gen yra pagrindinis 3 skyriaus klausim as) susijs su santykiniu biologijos ir patir
ir patirties indlio psichologini ties indliu. K aip jau suinojom e, io prigim ties-patirties gino itakos yra la
bruo ir elgesio raid. bai senos. A r m s m ogikieji bruoai susiform uoja kartu su patirtim i, ar m es
juos jau turim e gim dam i? D l to ginijosi senovs graikai. A ntai Platonas m a
n, jog charakteris bei intelektas yra daugiausia paveldti ir kad tam tikros id
jos taip pat yra gim tos. A ristotelis tam prietaravo ir tvirtino, jog psichikoje
yra tik tai, kas pirm iausia patenka j per pojius i iorinio pasaulio. X V II
am iuje filosofai vl sitrauk gin. Locke atm et gim t idj sam prat
teigdam as, jog psichika yra varus popieriaus lapas, kuriam e rao patirtis. D e
scartes su juo nesutiko. Jis buvo sitikins, jog kai kurios idjos yra gim tos.
Po dviej im tm ei D escarteso poir parm vienas sm alsus gam tos ty
rintojas. 1831 m etais studentas, aistringas vabzdi, m oliusk bei kriaukli ko
lekcininkas, isireng kelion aplink pasaul, kuri tapo istorine. Tai buvo 22
m et keliautojas Charlesas D arw inas, vliau stebjsis netiktina ri, su ku
riom is susidr kelions m etu, vairove, tarp j - vienoje saloje m atytais v
liais, kurie skyrsi nuo kitose to regiono salose gyvenani vli. i gyvybs
Charlesas Darwinas vairov buvo paaikinta 1859 m etais ileistam e D arw ino veikale A pie ri
Tvirtino, jog natralioji atranka kilm (Origin of Species), kuriam e buvo pateikta evoliucijos proceso idja. D ar
formuoja ne tik kn, w inas buvo sitikins, kad gam ta i atsitiktini organizm variacij atrenka tas,
bet ir elges. kurios labiausiai padeda organizm ui ilikti ir reprodukuotis tam tikroje aplin-
koje. Darwino natraliosios atrankos principas - geriausia iki iol bet kam Natralioji atranka
atjusi galv m intis , kaip tvirtina filosofas Danielis Dennettas (1996) - ir ian- (natural selection) -
dien, beveik po 150 m et, tebra aktualus biologijos skirstym o ris princi- principas, teigiantis,
pas. Evoliucija taip pat tapo svarbiu XXI am iaus psichologijos principu. Tai jog labiausiai tiktina,
tikrai bt patik Darwinui, nes jis buvo sitikins, kad jo teorija paaikina ne kad i daugybs paveldt
tik gyvn sandar (pavyzdiui, kodl poliarini m ek kailis yra baltas), bet bruo kitoms kartoms bus
ir j elges (pavyzdiui, su geism u ir pykiu susijusias em ocines iraikas). perduoti tie, kurie padeda
Prigim ties-patirties ginas nutiesia gij nuo tolim os praeities iki m s dien. reprodukuotis ir ilikti.
Ndienos psichologai tebetsia gin klausdam i:
Koki tak daro aplinka ir paveldim um as intelekto, asm enybs bei psicho
logini sutrikim skirtum am s?
Ar vaik gram atiniai gebjim ai yra gim ti, ar suform uoti patirties?
Ar seksualin elgsen daugiausia lem ia vidiniai biologiniai, ar ioriniai veiks

niai?
Ar depresij reikt laikyti fiziologiniu sm egen, ar m stym o sutrikim u - o

gal ir vieno, ir kito?
Kodl m es, m ons, esam e panas (dl m s bendros biologins sandaros

ir evoliucijos istorijos) ir skiriam s (dl m s skirtingos aplinkos)?
Ar lyi skirtum us lem ia biologiniai, ar socialiniai veiksniai?
is ginas tebesitsia. Taiau ne kart sitikinsim e, jog iuolaikiniam e m oksle

prigim ties-patirties problem a inyksta: patirtis veikia tai, k prigimtis paveld-
jo. M s ris biologikai paveldjo neribot gebjim im okti ir prisitaikyti.
Be to, kiekvienas psichologinis vykis (kiekviena m intis, kiekviena em ocija) tuo
pat m etu yra ir biologinis vykis. Todl depresija gali bti ir m stym o, ir
fiziologinis sm egen sutrikim as.
Trys pagrindiniai psichologins analizs lygiai

6 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra trys pagrindiniai biopsichosocialinio poirio analizs lygiai,
ir paaikinkite, kodl skirtingi psichologijos poiriai vienas kit papildo.
Analizs lygiai
Kiekvienas esam e sudtinga sistem a, kuri yra didesns socialins sistem os da-
(levels of analysis)-
lis, taiau kiekvien m s taip pat sudaro m aesns sistem os, pavyzdiui, ner-
skirtingi vienas kit papildantys
v sistem a ir kno organai, kurie susideda i dar m aesni sistem - lsteli,
poiriai, pradedant
m olekuli ir atom . psichologiniu, biologiniu
Dl skirting sistem tikslinga taikyti skirtingus analizs lygius, kurie pa-
ir baigiant socialiniu-kultriniu,
pildo vienas kit. Pavyzdiui, kodl rudieji lokiai m iega iem os m iegu? Ar to- analizuojant bet kur konkret
dl, kad iem os m iegas padjo j protviam s ilikti ir reprodukuotis? O gal to-
reikin.
dl, kad j vidin fiziologija veria tai daryti? O gal kad altom is iem om is sunku
rasti m aisto? ie poiriai papildo vienas kit, nes viskas yra tarpusavyje su- Biopsichosociaiinis poiris
sij (Brewer, 1996). Skirtingi analizs lygiai kartu suform uoja kom pleksin (biopsychosocial approach) -
biopsichosocialin poir, kuriuo vadovaujantis vertinam a biologini psicho- kompleksinis poiris, apimantis
logini ir socialini veiksni taka (r. 1 pav.). Kiekvienas lygis turi sav pra- biologin, psichologin ir socialin-
naum nagrinjant elges, taiau n vienas j pats vienas nra pakankam as. kultrin analizs lygius.
1 PAVEIKSLAS.
Biologin taka: Psichologin taka:
Biopsichosocialinis poiris
g e n e tin ia i p o lin k ia i i m o k ta b a im b e i k iti i m o k ti
is k o m p le k s in is p o i ris g e n e tin s m u ta c ijo s l k e s ia i
s u ju n g ia v a iriu s a n a liz s n a t ra li a d a p ty v io s io s fiz io lo g ijo s e m o c in re a k c ija
ly g iu s ir te ik ia i s a m e s n ir e lg e s io a tra n k a k o g n ity v in is a p d o ro jim a s ir p e rc e p -
b e t k u rio k o n k re ta u s g e n re a k c ija a p lin k c in is in te rp re ta v im a s
p o e lg io a r p s ic h ik o s
p ro c e s o v a iz d .
ELGESYS ARBA
PSICHIKOS PROCESAS
Socialin-kultrin taka
k it b u v im a s
k u lt rin ia i, v is u o m e n in ia i a r e im o s l k e s ia i
to s p a io s p a d tie s a ts to v a r k it g ru p i
ta k a
tik in a m i p a v y z d ia i (p a v y z d iu i, in ia s k la id o je )
Panagrinkim e, kaip 1 l e n t e l je aprayti vairus psichologijos poiriai gali

papildyti vienas kit ir padti suprasti, k reikia pyktis.
Tas, kuris vadovaujasi evoliuciniu poiriu, gali analizuoti, kaip pyktis pa-
djo m s protvi genam s ilikti.
Tas, kuris vadovaujasi elgesio genetikos poiriu, gali nagrinti, kaip pavel-
dim um as bei patyrim as lem ia individualius tem peram ento skirtum us.
Tas, kuris vadovaujasi neuromokslo poiriu, gali nagrinti sm egen gran-

dines, sukelianias fizin paraudim o i pykio bsen.
Tas, kuris vadovaujasi psichodinaminiu poiriu, pykio protrk gali lai-

kyti nesm oningo prieikum o proveriu.
Biheviorizmo krypties atstovas stebt pykstaniojo veido iraik, kno ju-

desius ar nustatyt, kuriuos iors dirgiklius atsakom a pykiu ar agresija.
Kognityvins krypties atstovas tirt kaip erzinani situacij suvokim as vei-

kia pykio stiprum ir koki tak pyktis turi m s m stym ui.
Socialins-kultrins krypties alininkas dom tsi, kokios situacijos suke-

lia stipriausi pykt ir kuo skiriasi vairiom s kultrinm s grupm s priklau-
sani m oni pykio raika.
Tai, kad vairs poiriai gali papildyti vienas kit, taikytina visom s m okslo
disciplinom s, vis kitaip iriniom s gam t ir m s viet joje. Gam tos m oks-
lai tiria gam tos sudedam sias dalis, iekodam i dsni pagrst objektyviu stebji-
m u. Hum anitariniai m okslai (literatra, filosofija ir kt.) kelia gyvenim o pras-
m s bei verts klausim us ir naudoja intuicij bei sam protavim us. Kaip elgse-
nos m okslas psichologija yra ties io kontinuum o viduriu. Ji m okslinius m eto-
dus naudoja m intim s ir veiksm am s tirti.
1 LENTEL. Psichologijos tyrimo kryptys
KRYPTIS KAS TIRIAMA KLAUSIMAI
Neurologin Kaip kno ir smegen veikla siejasi Kaip organizme perduodama informacija; kaip kraujo chemin
su emocijomis, atmintimi, jutimine sudtis susijusi su nuotaika ir motyvais?
patirtimi
Evoliucin Kaip natrali bruo atranka Kaip evoliucija veikia elgesio tendencijas?
padeda isaugoti genus
Elgesio genetin Kaip individualius skirtumus Kiek ms psichologiniai bruoai, tokie kaip intelektas, asmenyb,
lemia ms genai ir aplinka seksualin orientacija, polinkis depresij, priklauso nuo gen, o
kiek - nuo aplinkos?
Psichodinamin Kaip elges formuoja pasmonje Kaip asmenybs bruous ir sutrikimus paaikinti, remiantis
slypintys skatuliai ir konfliktai seksualini ir agresyvi skatuli arba neisipildiusi trokim bei
vaikysts traum padarini svokomis?
Bihevioristin Kaip imokstamos ir keiiamos Kaip imokstama bijoti kai kuri daikt ar situacij; kaip galima efek
reakcijos tyviausiai keisti savo elges, pavyzdiui, suliesti ar mesti rkyti?
Kognityvin Kaip koduojame, apdorojame, Kaip naudojama informacija prisimenant, mstant ir sprendiant
kaupiame ir atkuriame informacij problemas?
Socialin-kultrin Kaip elgesys ir mstymas Kuo mes, Afrikos, Azijos, Australijos ar iaurs Amerikos gyvento
priklauso nuo situacij bei kultr jai, vienos moni eimos nariai, esame panas, ir kuo, veikiami
skirtingos aplinkos, skiriams?
Taigi turkite galvoje psichologijos ribas. Nesitikkite, kad psichologija at

sakys rus raytojo Levo Tolstojaus 1904 m . ikeltus klausim us: Kodl tur
iau gyventi? Kodl turiau k nors veikti? Ar yra koks nors gyvenim o tiks
las. kurio neivengiam ai m ans laukianti m irtis nesunaikins ir nesugriaus? Vei
kiau tikkim s, kad psichologija pads geriau suprasti, kodl m ons jauia,
m sto ir elgiasi taip, o ne kitaip. Tada jum s psichologijos studijos atrodys ir
patrauklios, ir naudingos.
Psichologijos sritys
7 TIKSLAS. Ivardykite kelet psichologijos srii ir paaikinkite, kuo skiriasi klinikin psicholo-
gija nuo psichiatrijos.
Psichologija apim a daugel veiklos srii. Vieni psichologai atlieka bazinius,

kiti taikom uosius tyrim us. Treti teikia profesionalias paslaugas. Galvodam i
apie dirbant chem ik tikriausiai sivaizduojate m okslinink baltu chalatu tarp
stiklini ind ir sudting rengini. Galvodam i apie dirbant psicholog bsite
teiss sivaizduodam i:
m okslinink baltu chalatu, tyrinjant iurks sm egenis;

intelekt tiriant m okslinink, kuris vertina, kaip greitai kdikis nukreipia
vilgsn nuo pastam o (atsibodusio) paveiksllio;
vadov, vertinant nauj sveiko gyvenim o bdo darbuotoj m okym o pro
gram ;
m og, sdint prie kom piuterio ir analizuojant duom enis apie tai, ar vai
kint paaugli tem peram entas yra panaesnis j tvi, ar biologini tv;
psichoterapeut, atidiai besiklausant prislgto kliento m ini;

keliautoj, vykstant kitos kultros al rinkti duom en apie m ogikj
vertybi bei elgesio skirtum us;
dstytoj ar raytoj, besidalijant su kitais psichologijos teikiam u m alonum u.
Psichologija yra m aiau koncentruota nei kiti m okslai. Ji apim a daugel dis
ciplin, todl puikiai tinka tiem s, kuri interes ratas platus. Psichologus, ku
ri veikla labai vairi, - nuo biologini eksperim ent iki tarpkultrini palygi
nim - vienija bendras tikslas: apibdinti bei paaikinti elges ir su juo susijusius
psichikos procesus.
Kai kurie psichologai atlieka bazinius m okslinius tyrimus, sudaranius psi
Baziniai tyrimai
chologijos ini pam at. Tolesniuose knygos puslapiuose kalbsim e apie vai
(basic research) - rius tyrintojus:
grynasis mokslas, kurio
psichofiziologus, tirianius sm egen ir psichikos ryius;
tikslas - gausinti mokslo inias.
raidos psichologus, analizuojanius m s pokyius nuo gim im o iki m irties;
Taikomieji tyrimai kognityvinius psichologus, nagrinjanius, kaip m es suvokiam e, m stom e ir

(applied research) - sprendiam e problem as;
moksliniai tyrimai, kuri tikslas - asmenybs psichologus, tyrinjanius m s nekintam us bruous;
sprsti praktines problemas.
socialinius psichologus, nagrinjanius, kaip m es vienas kit suvokiam e ir
kaip veikiam e.
Konsultacin psichologija
(counseling psychology) - ie psichologai gali atlikti ir taikom uosius tyrim us, susijusius su praktinm i-
psichologijos aka, padedanti problem om is. Tokius tyrim us atlieka ir kiti psichologai, pavyzdiui, darbo (ar-
monms veikti kasdienius ba organizacij) psichologai tiria m oni elges darbe ir pataria jiem s. ie psi-
(daniausiai - mokymosi, chologai, rem dam iesi psichologijos teorijom is ir m etodais, padeda organizaci-
profesinius bei eimyninius) jom s skm ingiau atrinkti bei m okyti darbuotojus, kelti darbuotoj dvasi ir pro-
sunkumus. duktyvum , diegti gam inius ir sistem as.
Daugelis psichologijos vadovli dm es sutelkia tik psichologij kaip m oks-
Klinikin psichologija l, o juk psichologija yra ir profesija, usiim anti praktiniais dalykais: pataria,
(clinical psychology) - kaip sukurti laim ing gyvenim eim oje, veikti nerim ar depresij, kaip auk-
psichologijos aka, apimanti lti vaikus. Psichologai konsultantai, atskleisdam i m oni galias ir galim ybes,
psichikos sutrikim tyrim, padeda jiem s susidoroti su sunkum ais m oksle, darbe ir eim oje. Klinikiniai psi-
vertinim ir j alinim. chologai tiria, diagnozuoja ir pataria psichikos ar elgesio problem turintiem s
m onm s (APA, 2003). Ir konsultacins, ir klinikins psichologijos srityse
Psichiatrija dirbantys psichologai atlieka testavim , interpretuoja ir aikina jo rezultatus, tei-
(psychiatry) - kia konsultacijas, kartais atlieka bazinius bei taikom uosius tyrim us. O psichiatrai
medicinos aka, nagrinjanti yra gydytojai, turintys teis skirti vaistus ir kitais bdais alinti psichikos sutri-
psichikos sutrikimus. Psichiatrai kim prieastis. Psichiatrai taip pat danai taiko ir psichoterapij. (Kai kurie
gydo ir vaistais, ir taiko klinikiniai psichologai siekia panaios teiss skirti psichik veikianius vaistus.
psichologin terapij. 2002 m etais Naujosios M eksikos valstijoje i teis buvo suteikta specialiai pa-
rengtiem s ir licencijuotiem s psichologam s.)
Psichologijos krypi (nuo biologins iki socialins) bei darbo aplinkos (nuo
klinikos iki laboratorijos) vairov rodo, kad psichologija siejasi su daugeliu dis-
ciplin. Vis labiau psichologija siejasi su kitais m okslais - m atem atika ir bio-
logija, sociologija ir filosofija. Vis daniau psichologijos m etodus ir laim jim us Isiplts iki didesns
pasitelkia kitos disciplinos. Psichologai dsto m edicinos, teiss, teologijos stu dimensijos [protas] niekada
dentam s; dirba ligoninse, gam yklose ir kitose staigose; dalyvauja tarpdiscip negrta pradin dyd.
lininiuose tyrim uose, pavyzdiui, psichoistorijos (psichologin istorini asm e Oliver Wendell Holmes,
nybi analiz), psicholingvistikos (tiriam as m stym o ir kalbos santykis). 1809-1894
Psichologija taip pat daro tak iuolaikinei kultrai. Susipain su Sauls

sistem a ir m ikrob teorija m ons im a kitaip m styti bei elgtis. Susipain su
psichologijos atradim ais m ons taip pat pasikeiia: jie im a reiau psichologi
nius sutrikim us laikyti m oraliniais trkum ais, su kuriais reikia kovoti baudiant
ir atstum iant. Jie reiau m oteris laiko m enkiau protikai isivysiusiom is nei vy
rai, reiau vaikus vadina neim anliais, usispyrusiais gyvuliais, kuriuos reikia
tram dyti, ir kitaip juos auklja. Kiekvienu atveju, - pastebi M ortonas Huntas
(1990, p. 206), - inios pakeiia nuostatas, o kartu su jom is ir elges . Istudijav
psichologijos gerai itirtus dalykus - kaip susij knas ir psichika, kaip vystosi
vaiko psichika, kaip m es suvokiam e, kaip prisim enam e (kartais ir klaidingai)
savo patyrim us, kuo skiriasi ir kuo yra panas viso pasaulio m ons - js
m stysite visikai kitaip.
MOKYMOSI REZULTATAI
69 ali psichologam s visam e pasaulyje dirbant, ds 8 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra trys pagrindiniai biopsicho-
tant ir vykdant m okslinius tyrim us daugybje susiju socialinio poirio analizs lygiai, ir paaikinkite, kodl skirtingi
si srii, psichologija pleiasi ir globalja. psichologijos poiriai vienas kit papildo.
5 TIKSLAS. Apibendrinkite psichologijos prigimties-patirties gin Biopsichosocialinis poiris sujungia inform acij,
o esm ir apibdinkite natraliosios atrankos princip. gaut i biologinio, psichologinio ir socialinio-kult-
rinio analizs lygi. Psichologai tiria m oni elges
Svarbiausias ir ilgiausiai iliekantis psichologijos
ir psichikos procesus vadovaudam iesi daugeliu skir
klausim as yra susijs su prigim ties (gen) ir patirties
ting poiri (tarp j - neurologijos m okslo, evo
(visos kitos takos nuo apvaisinim o iki m irties) ta
liuciniu, elgesio genetikos, psichodinam iniu, bihevio-
kos santykiu. Filosofai ilgai ginijosi dl to, kas yra
ristiniu (elgsenos), kognityviniu ir socialiniu-kultri-
svarbesn: prigim tis (Platono ir Descarteso poiris)
niu). Suvienijus inform acij, surinkt i i vairi
ar patirtis (Aristotelio ir Locke poiris). Charlesas
m okslinio tyrim o krypi, galim a geriau suprasti po
Darwinas pasil m echanizm - natraliosios atran
elgius bei psichikos procesus nei vadovaujantis tik
kos princip - kuriuo gam ta atsirenka atsitiktines va
vienu poiriu.
riacijas, padedanias organizm am s ilikti ir reprodu
kuotis konkreioje aplinkoje. Dabar psichologai m a 7 TIKSLAS. Ivardykite kelias psichologijos sritis ir paaikinkite,
no, jog daniausiai kiekvienas psichologinis vykis tuo kuo klinikin psichologija skiriasi nuo psichiatrijos.
pat m etu yra ir biologinis. Daugyb m okslini tyri
m , tarp j tapai (m onozigotini) ir netapai (di- Psichologijos sritys apim a bazinius tyrim us (kuriuos
zigotini) dvyni stebjim as, padeda geriau suprasti danai vykdo biologijos, raidos, kognityvins, asm e
i dviej veiksni svarb tokiom s savybm s, kaip as nybs ir socialins psichologijos atstovai), taikom uo
m enyb ir intelektas. sius tyrim us (kuriuos kartais vykdo darbo ir organi
zacij psichologai) ir klinikinius tyrim us (konsulta m kam uojam us m ones, taiau jie yra gydytojai, ga
vim as ir klinikini psicholog veikla). Klinikiniai psi lintys irayti vaistus, taip pat taikyti psichoterapij.
chologai tiria, vertina ir gydo (pasitelkdam i psicho
terapij) psichologini sutrikim kam uojam us m o PAKLAUSKITE SAVS: Kaip mante, k nagrins psichologijos
nes; psichiatrai taip pat tiria, vertina ir gydo sutriki disciplina, kai usirate kurs?
PAVELKIME I ARIAU
Js psichologijos studijos
Pirm iausia apvelkite, k privalote perskaityti,

8 TIKSLAS. Ivardykite penkis veiksmingus mokymosi bdus.
taip pat ir skyri santraukas bei skyreli pavadi
Psichologijos studijos - tai investicija, kuri tur nim us. Atkreipkite dm es pagrindin skyrelio te
t praturtinti js gyvenim ir praplsti akirat. m , kuri apibdina jo pradioje pateiktas m oky
Nors psichologija ir neaprpia daugelio svarbi gy m osi tikslas.
venim o klausim , kai kurie j - labai reikm ingi - M okym osi tiksl laikykite klausimu, kur
tam pa aikesni iklausius pradin psichologijos m ginsite atsakyti skaitydami skyrel. Daniausiai
kurs. Uoliai vykdydam i m okslinius tyrim us psi nepavargdam i pajgsite aprpti tik vien pagrin
chologai m geriau suprasti sm egen veikl ir dinio skyriaus poskyr. Kiekvien poskyr laikykite
psichik, depresij ir diaugsm , sapnus ir prisi itisu skyrium i. Skaitykite aktyviai ir kritikai. U
m inim us. Net neatsakyti klausim ai gali praturtin duokite klausim us. Raykits pastabas. Analizuo
ti atnaujindam i paslaptingum o dl per daug nuo- kite ivadas: kaip tai, k perskaitte, patvirtina js
stabi, kad galtum e suprasti, dalyk pojt. O prielaidas arba kelia abejones dl j? Ar rodym ai
dar svarbiau yra tai, kad studijuodam i psicholo pakankam ai tikinam i? Kaip tai susij su js gy
gij galite im okti klausti ir rasti atsakymus svar venim u?
bius klausimus - kaip kritikai vertinti prietarin Galiausiai perirkite ir apmstykite. Kad po
gas idjas bei teiginius. skyrio struktra geriau likt atm intyje, pervelki
Kad js gyvenim as praturtt, o akiratis pra- te j ir paratse pateiktus svarbiausi term in api
siplst (ir gautum te ger paym ), reiks atsid brim us. Inagrinkite kiekvieno poskyrio pabai
jus studijuoti. Kaip suinosite 9 skyriuje, norda goje pateiktus M okym osi rezultatus. Pasitikrin
m i gerai sim inti inform acij, privalote j aktyviai kite atsakydam i kiekvieno skyriaus pabaigoje pa
apdoroti. Js psichika nra panai skrand; ji teiktus klausim us. Pervelkite savo pastabas ir
veikiau panai raum enis, kurie stiprja m ankti knygoje pabrauktas vietas. Tada stabtelkite ir leis
nam i. Galyb eksperim ent rodo, kad m ons ge kite inform acijai susigulti . O dar geriau - api
riausiai im oksta ir sim ena m ediag tada, kai per bendrinkite m ediag draugui arba perskaitykite
sako j savais odiais, pakartoja, po to periri paskait sivaizduojam ai auditorijai.
ir vl pakartoja. Apvelkite, klauskite, skaitykite, perirkite
Paprastas studijavim o bdas yra grindiam as ir apm stykite. A parinkau toki skyri strukt
iais principais. Juos galite sim inti kaip AKSPA: r, kad js galtum te taikyti AKSPA studijavim o
Apvelkite, Klauskite, Skaitykite, Perirkite ir m etod. Kiekvienas skyrius prasideda santrauka,
Apm stykite. padedania apvelgti, kas bus dstom a, o kiekvie
nas poskyris prasideda m okym osi tikslu. Skyrius jei skirsite laiko jam dar kart perskaityti, pasitik
suskirsiau tris-penkis poskyrius, kuriuos nesun rinsite ir apvelgsite tai, k, js nuom one, ino
ku perskaityti vienu prisdim u. Kad jum s bt te, i ties imoksite m ediag ir ilgiau isaugosi
lengviau perirti, kiekvienas poskyris baigiasi te ias inias.
santrauka M okym osi rezultatai . Poskyrio pabai
Sutelkite dmes svarbias mintis. Pravartu pe
goje pateikti klausim ai Paklauskite savs skirti
riodikai atsitraukti ir pam atyti visum , kad supras
padti jum s apm styti - pritaikyti tai, k suino
tum te, kaip visi faktai ir tyrim duom enys dera
jote, savo gyvenim e, kad m ediaga tapt prasm in
tarpusavyje. Pavyzdiui, kad suprastum te ir ver
gesn ir sim intinesn. Skyrius baigiasi platesniais
tintum te psichologijos paskaitas, reikia skaityti
Pasitikrinkite apvalginiais klausim ais ir abc
apie m okslinius tyrim us, apie kuriuos per jas kal
ls tvarka suraytais svarbiausiais term inais. Ap
bam a, taiau taip pat svarbu pastebti bendresnes
velkite, klauskite, skaitykite, perirkite, apm s
svokas bei tem as, kurias psichologai konstruoja
tykite.
i i sm ulkesni duom en. tai kokios yra svar
Penki papildom i patarim ai, kaip studijuoti, gal
bios ios knygos m intys:
bt jum s pads dar geriau im okti m ediag.
Kritikas m stym as ir m okslinis kruoptum as
Paskirstykite savo studij laik. Vienas seniausi padeda im intingiau m styti apie daugel da-
psichologijos pastebjim - paskirstytos laike pra
tyk.
tybos padeda geriau sim inti m ediag nei koncen
Reikin suprantam e j analizuodam i biologi
truotos, atliekam os i karto. Geriau sim insite m e
niu, psichologiniu ir socialiniu-kultriniu ly
diag, jei studijuosite po vien valand eias die
giais. Visa, kas psichologika, tuo pat m etu yra
nas per savait, o ne m ginsite visk im okti per
ir biologika. Taiau m s elgesiui danai da
vien dien. Pavyzdiui, stenkits vienu prisdi
ro tak ir aplinka bei kultra.
m u perskaityti ne vis skyri, o tik vien io sky
riaus poskyr, po to im kits kokio nors kito darbo. Prigim tis (m s genai ir biologin sandara) ir
patirtis (m s aplinka, kultra bei m us supan
Aktyviai klausykits auditorijoje. M adaug prie 100 tis pasaulis) veikia kartu form uodam i m s sa
m et psichologas W iliam as Jam esas skelb: Nra
vybes bei poelgius.
suvokimo be reakcijos, nra spdio... be irai
M es esam e savo kultros bei lyties atstovai, ta
kos . Per paskaitas stenkits igirsti pagrindin ir
iau kur kas daniau esam e panas nei skir
gretutines m intis. Usiraykite jas. Klauskite per pa
tingi.
skait ir po jos. Auditorijoje ir studijuodam i indi
vidualiai aktyviai apdorokite inform acij, tada j ge Didum inform acijos apdorojam e nesm onin
riau suprasite bei sim insite. gai, t. y. ji nra sism oninam a.
Mokykits daugiau, negu reikt. Psichologija tei Imintingai laikykite egzaminus. Jei per egzam in
gia, jog m okym asis daugiau, negu reikt pade pateikiam as ir testas, kuriam e i keli atsakym
da geriau sim inti . Juo daniau studentai skaito reikia pasirinkti vien, ir klausim ai, kuriuos rei
kur nors skyri ir juo m aiau praleidia paskai kia atsakyti ratu, pradkite nuo atsakym ratu.
t, juo geresni yra j egzam in paym iai (W oehr Atidiai perskaitykite klausim us ir sidm kite, ko
ir Cavell, 1993). Studentai danai studijuoja ne btent klausia dstytojas. Kitoje lapo pusje pie
pakankam ai ir pervertina savo inias. Norint i tie tuku suraykite svarbiausius dalykus, kuriuos no
s k nors imokti, nepakanka tik tuo m etu tai su rite pateikti, ir po to tvarkingai juos surikiuokite.
prasti. Skaitydam i skyri galite j suprasti, taiau Prie raydam i atsakym us, padkite uduot al
ir pradkite atsakinti klausim us, i kuri reikia dus. Psichologija m oko uduoti svarbius klausi
pasirinkti vien teising atsakym . (Tai atlikdam i m us - kaip kritikai vertinti prietaringas idjas
galite apm styti klausim , kur reikia atsakyti ra bei populiarius teiginius. Ji padeda geriau suprasti,
tu. Kartais ie konkrets klausim ai gali sukelti ger kaip m es, m ons, suvokiam e, m stom e, jauiam e
m ini.) Paskui dar kart perskaitykite klausim , ir veikiam e. Todl psichologija paaikina gyveni
kur reikia atsakyti ratu, dar kart apm stykite m ir skatina geriau suprasti kitus. Tikiuosi, jog
savo atsakym ir pradkite rayti. Baig perskai i knyga jum s pads tai pasiekti. vietjas Char
tykite darb ir itaisykite klaidas, kurios gali su lesas Eliotas prie im tm et teig: Knygos yra ty
kelti spd, jog esate m aiau kom petentingi, negu liausi ir itikim iausi draugai bei kantriausi m oky
i ties. tojai .
Skaitydam i klausim us su pateiktais keliais at
sakym ais, neklaidinkite savs svarstydam i, kokiais
atvejais kiekvienas atsakym as galt bti teisin
gas. Stenkits klausim atsakyti taip, tarsi reik
MOKYMOSI REZULTATAI
t tarp rayti teising od ar fraz. I pradi
perskaitykite atsakym us, prisim inkite, k inote,
8 TIKSLAS. Ivardykite penkis veiksmingo mokymosi bdus.
ir m intyse ubaikite sakin. Tada perskaitykite u
duoties atsakym us ir raskite t, kuris labiausiai su 1) Paskirstykite studij laik. 2) Aktyviai klausy
tam pa su js. kits auditorijoje. 3) M okykits daugiau, negu rei
Skaitydam i psichologijos knygas suinosite kur kt. 4) Sutelkite dm es svarbias m intis. 5) I
kas daugiau, ne tik veiksm ingus studijavim o b m intingai laikykite egzam inus.
APVALGA: Psichologijos istorija
PASITIKRINKITE
1. Kokie vykiai lm m okslins psichologijos Pasitikrinimo klausimai - tai patogus testas, leidiantis pasi
atsiradim ? tikrinti, kaip imokote perskaityt mediag. Atsakymus iuos
klausimus rasite knygos pabaigoje pateiktame priede.
2. Kokie yra pagrindiniai psichologins analizs
lygiai?
SIMINTINI TERMINAI IR SVOKOS
Analizs lygiai (levels of analysis) 37 p. Humanistin psichologija Natralioji atranka (natural selection) 37 p.
Baziniai tyrimai (basic research) 40 p. (humanistic psychology) 34 p. Prigimties-patirties problema
Biopsichosocialinis poiris Klinikin psichologija (nature-nurture issue) 36 p.
(biopsychosocial approach) 37 p. (clinical psychology) 40 p. Psichiatrija (psychiatry) 40 p.
Empirizmas (empiricism) 31 p. Konsultacin psichologija Psichologija (psychology) 29 p.
Funkcionalizmas (functionalism) 32 p. (counseling psychology) 40 p. Struktralizmas (structuralism) 31 p.
Taikomieji tyrimai (applied research) 40 p.
Mstykime kritikai,
pasitelkdami psichologij
Psichologijos mokslo poreikis

Intuicijos ir sveiko proto ribos
M okslinis poiris
M okslinis metodas
Apraymas
Atvejo tyrimas
Apklausa
Natralistinis stebjimas
Koreliacija
Koreliacija ir prieastingumas
Iliuzins koreliacijos
Tvarkos atsitiktiniuose vykiuose numanymas
Eksperimentas
Prieasties ir pasekms tyrimas
Terapijos bd vertinimas
Nepriklausomi ir priklausomi kintamieji
Statistinis argumentavimas
Duomen apraymas
Darome ivadas
Daniausiai apie psichologij uduodami klausimai
PAMSTYKIME KRITIKAI. Desegregacija ir mirties bausm -
kai sitikinimai susikerta su psichologija
ilijonai m oni griebiasi psichologijos vildam iesi patenkinti savo
M sm alsum apie kitus m ones ir veikti savo nelaim es. Jie klausosi psi
cholog patarim per radij, skaito straipsnius
lanko hipnozs sem inarus, padedanius m esti rkyti, ir ryja savipagalbai
apie psichikos galias,
Kokia laim turintiems valdi, skirtas knygas, aikinanias sapnus, patarianias, kaip patirti m eils ekstaz ir
kad mons nemsto." atskleisti asm enins laim s paslapt.
Adolf Hitler, 1889-1945 Kiti, susidom j psichologijos teiginiais, klausinja: ar tarp m otin ir kdi
ki atsiranda ryys vos tik kdikiui gim us? Ar galim e pasikliauti prisim inim ais
apie seksualin sm urt vaikystje, kurie sugro suaugus, ir bausti tariam us
skriaudjus? Ar pirm agim iai turi didesnes paskatas ko nors siekti? Ar pagal ra
ysen galim a sprsti apie asm enyb? Ar psichoterapija gydo?
Kaip, svarstydam i iuos klausim us, galim e atskirti nepagrstas nuom ones nuo
pagrst ivad? Kaip geriausiai pasitelkti psichologij, kad suprastume, ko
dl mons btent itaip msto, jauia ir elgiasi?

Susipain su psichologijos principais ir taikydam i juos kasdieniam e gyvenim e,
pradedam e im intingiau m styti. Du reikiniai - pavluotos nuom ons alikum as
ir sm erkti skatinanti perdta savikliova - rodo, kodl negalim e pasikliauti vien
intuicija ir sveiku protu. Kritikas tyrim as, kur skatina m okslinis poiris, ly
dim as sm alsum o, skeptikum o bei kuklum o, padeda atsijoti ties nuo netiesos.
Intuicijos ir sveiko proto ribos

Kai kurie m ons m ano, jog psichologija tik fiksuoja tai, kas jau inom a, ir pa
teikia ias inias m oksline kalba: Ir kas gi ia nauja - jum s m oka u tai, kad,
taikydam i m antrius m etodus, rodote tai, k inojo m ano m oiut. Kiti nieki
nam ai vertina m okslin m etod, nes tiki m ogikja intuicija. Intuicijos alinin
kai ragina nepasitikti statistinm is prognozm is, ir sam dant, atleidiant i dar
bo ar investuojant pasikliauti vidine nuojauta. Ar dert pasikliauti m s vidu
je slypinia jga, kaip tai dar Luke Skywalkeris i vaigdi kar ?
I ties, kaip teigia raytoja M adeleine LEngle: Grynasis intelektas yra ne
tiktinai netikslus instrum entas (1972). Intuicija gali suklaidinti.
1. sivaizduokite (arba papraykite, kad kas nors kitas sivaizduot), kad po

pieriaus lap sulenkiate im t kart. Kokio jis bus storio?
MSTYKIME KRITIKAI, PASITELKDAMI PSICHOLOGIJ 47
2. em apjuosiam e virve per ekvatori. Kiek ilgesn turt bti virv, jei e Gyvenama irint priek,
m apjuostum e per vien pd (m adaug 30 cm ) nuo jos paviriaus? (Atsa bet gyvenimas suprantamas
kym ai kitam e puslapyje.) irint atgal."
Filosofas
Panaiai klystam e pasikliaudam i sveiku protu. Po laiko visi esam e im intingi,
Soren Kierkegaard,
m anydam i, jog galjom e num atyti tai, kas vyko.
1813-1855
Ar tikrai mes tai jau seniai inojome? Pavluotos nuomons alikumas
1 TIKSLAS. Apibdinkite, kas yra pavluotos nuomons alikumas, ir paaikinkite, kaip jis gali
paskatinti mokslinius duomenis laikyti paprasiausia sveika nuovoka.
Kaip lengva dtis im inium i po to, kai kas nors jau vyko. Kiekvien kart po Istorija raoma irint
to, kai vertybini popieri rinka sm unka, pavyzdiui, sprogus internetini ben galinio vaizdo veidrodl,
drovi m uilo burbului, investavim o im iniai teigia: Buvo akivaizdu, kad rin taiau ji atskleidiama velgiant
koje jau seniai reikjo vesti pataisas". Apvalgininkai aikino, jog po to, kai pro aprasojus priekin stikl."
2001 m et rugsjo 11-j lktuvas sir pirm j Pasaulio prekybos centro I prezidento Clintono patarjo
bokt, i antrojo bokto m ones reikjo nedelsiant evakuoti (tik vliau tapo ai nacionalinio saugumo
ku, jog tai - ne nelaim ingas atsitikim as). O kai gydytojai gauna ligos istorij ir klausimais Samuelio Bergerio
skrodim o rezultatus, m irties prieastis jiem s tam pa akivaizdi: jie bt lengvai parodym komisijai Rugsjo
j num at, jei bt inoj sim ptom us. Taiau vertybini popieri kaina rinkoje 11-osios tragedijai tirti, 2004
krinta, teroristai surengia ipuol, o m irtis itinka anksiau nei viskas paaik
ja. Pavyzdiui, m irties prieastis nebna tokia aiki, jei gydytojam s pateikiam i
sim ptom ai be skrodim o rezultat (Dawson ir kiti, 1988). Kai suinom e, jog kas
nors vyko, atrodo, jog tai buvo neivengiam a.
Psichologai Paulas Slovicius ir Baruchas Fischhoffas (1977) tok alik pra- Pavluotos nuomons
eities vertinim pavadino pavluotos nuom ons alikum u, arba a jau tai se alikumas
niai inojau reikiniu. (hindsight bias) -
reikin lengva padem onstruoti. Pateikite pusei grups nari vienokius psi sitikinimas, suinojus apie
chologijos tyrim rezultatus, o kitai pusei - prieingus. Pirm ajai grupei pasakyki rezultat, kad buvo galima j
te: ,,Psichologai nustat, kad isiskyrim as silpnina m eils ry. Anot patarls, i aki nuspti. (Dar vadinamas a tai
ir i irdies." Ar galite num anyti, kodl taip gali bti? Daugum a m oni gali tai jau seniai inojau" reikiniu.)
num anyti ir beveik visi teigia, kad rezultatas nra netiktas.
Antrajai grupei pasakykite prieing teigin: Psichologai nustat, kad isi
skyrim as stiprina m eils ry. Anot patarls, isiskyrim as m eil kursto." m o
ns ir tokius duom enis gali lengvai paaikinti ir laiko tai paprastu sveiko proto
teiginiu. Akivaizdu: jei du prieingi teiginiai laikom i savaim e suprantam ais, svei
ko proto padiktuotais, tada kyla problem a.
ios m s prisim inim bei aikinim klaidos rodo, kodl reikalingi psicho
loginiai m oksliniai tyrim ai. Vien tik klausiant m oni, kodl jie vienaip ar ki-
taip jautsi arba pasielg, galim a pasukti klaidingu keliu - ne todl, kad sveika
nuovoka daniausiai bna klaidinga, o todl, jog ja vadovaujam asi faktui vy Viskas atrodo banalu,
kus. Sveika nuovoka lengviau apibdina tai, kas buvo, negu nuspja, kas vyks. kai paaikinate."
Teigiam a, jog fizikas Nielsas Bohras yra pasaks: Prognozuoti yra labai sun Daktaras Vatsonas -
ku, ypa ateit". erlokui Holmsui
48 1 SKYRIUS
Atsakymai ankstesniame is reikinys labai paplits. Vykdant madaug 100 tyrim vairiose alyse
puslapyje pateiktus klausimus: buvo pastebtas pavluotos nuomons alikumas, tiriant ir vaikus, ir suaugu
1. Jei popieriaus lapas yra

siuosius (Bernstein ir kiti, 2004; Guilbaut ir kiti, 2004). Taiau moiut danai
0,1 mm storio, sulanksius

bna teisi. Kaip kart yra pasaks Yogi Berra: Stebdami galime daug k pa
100 kart, jo storis bt lygus

m atyti''. (Berra privalome bti dkingi ir u kitus perliukus", pavyzdiui: Nie
kas ia niekada neateina - ia per daug moni" arba: Jei mons nenori i
atstumui nuo ems iki Sauls,
padaugintam 800 trilijon kart
bgti beisbolo aikt, niekas j nesustabdys".) Kadangi visi esame link bti
(Gilovich, 1991).
stebtojais, nenuostabu, jog daugelis psichologijos atradim nebuvo netikti.
Daugelis moni tiki, jog meil atnea laim, ir jie yra teiss (mes jauiame
2. Reiks apytikriai dar 6 pd
tai, kas 12 skyriuje pavadinta giliu poreikiu priklausyti"). I ties, kaip rao
(madaug 1,80 m) virvs.
Danielis Gilbertas, Brettas Pelhamas ir Douglas Krullis (2003): Puikios psi
Apskritimo, arba ems, ilgis yra
chologijos idjos daniausiai atrodo keistai pastamos, ir, kai su jomis susidu
2r. Pakeltos per vien pd
riame, danai bname sitikin, jog kakada visikai panaiai apie tai patys gal
nuo ems apskritimo ilgis yra
vojome, tik paprasiausiai neusirame".
277 (r + 1). Todl virv pailgs
Taiau kartais moiuts intuicija klysta. Veikiama daugybs atsitiktini pa
2 77 (r + 1 ) - 2 77r = 277 , arba
stebjim intuicija gali tikinti, jog familiarumas skatina nepagarb, kad sapnai
apytikriai 6 pdomis.
pranaauja ateit ir kad emocins reakcijos sutampa su menstruacij ciklu. Kaip
pamatysime vlesniuose skyriuose, turimi duomenys pera ivad, jog ios sveika
nuovoka grindiamos idjos yra visikai klaidingos. Ar inote, kurias i 1.1 len
telje pateikt populiari idj psichologijos moksliniai tyrimai patvirtino ir

kurias paneig? ioje knygoje suinosime, kaip moksliniai tyrimai ir patvirtino,
ir paneig populiarias idjas - apie senjim, mieg bei sapnus, apie asmeny
b. Kaip nustebsime suinoj, kad cheminiai smegen procesai valdo nuotai
kas bei prisiminimus, kai skaitysime apie gyvn gebjimus ir sitikin streso
poveikiu ms gebjimui kovoti su liga.
1.1 LENTEL. Teisinga ar ne?
Psichologiniai tyrimai, kurie bus aptarti vlesniuose skyriuose, arba patvirtins, arba
paneigs kiekvien i i teigini (i dalies pritaikyta pagal Furnham ir kiti, 2003).
1. Jei norite diegti nuolatin prot, u pageidautin poelg skatinkite kiekvien
kart, o ne su pertrkiais.
2. Pacientai, kuri smegenys buvo perskirtos, igyvena ir funkcionuoja taip pat,
kaip ir prie operacij.
3. Prisiminimai apie traumuojanius patyrimus, pavyzdiui, seksualin smurt ar
holokaust daniausiai yra slopinami.
4. Dauguma patyrusi smurt vaik suaug nebna link smurtauti.
5. Dauguma vieneri met kdiki atpasta savo atvaizd veidrodyje.
6. vaikint broli ar seser asmenybs raida daniausiai skiriasi, nors juos
auklja tie patys tvai.
7. Nepavojing daikt, pavyzdiui, gli, baim atsiranda taip pat lengvai, kaip ir
pavojing, pavyzdiui, gyvai.
8. Melo detektorius danai meluoja.
(Atsakymai 50 puslapyje)
Perdta savikliova
2 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip perdta savikliova ikreipia ms kasdienius vertinimus.
M s kasdien m stym riboja ne tik pavluotos nuom ons alikum o slygo Mums nepatinka j garsas.
jam a sveika nuovoka, bet ir m s m ogikas polinkis per daug pasitikti savi Gitar grups netrukus inyks."
m i. 10 skyriuje isiaikinsim e, kad esam e link m anyti, jog inom e daugiau, ra studija Decca Records,
negu i ties inom e. Paklausti, kiek esam e tikri dl savo atsakym konkre 1962 metais atmesdama rao
ius klausim us (Kuris m iestas yra labiau pietus: Bostonas ar Paryius?"), da kontrakt su grupe The Beatles
nai bnam e labiau pasitikintys savim i nei teiss. 1 Arba paim kim e ias tris anag-
ram as, kurias Richardas Goransonas (1978) papra m oni iifruoti:
ONAVUD - VANDUO
SM AJI - JIM AS
ARAB - BARA
Kaip m anote, per kiek sekundi kiekvien j iifruotum te?
Kai m ons ino uifruot od, pavluotos nuom ons alikum as veria
juos m anyti, jog tai akivaizdu, kitaip tariant, jie im a per daug pasikliauti savi
m i. Jie m ano, kad rasti sprendim jiem s bt pakak vos 10 sekundi, nors i
tikrj vidutinikai tam reikia 3 m inui. Tikriausiai ir jum s prireiks m adaug
tiek laiko iifruoti i anagram be atsakym o: ASOCHSA (pasitikrinkite savo
atsakym kitam e puslapyje).
Gal m um s geriau sekasi nuspti socialin elges? Kad tai isiaikint, Ro
bertas Vallone su bendradarbiais (1990) papra student m okslo m et pradioje
spti, ar jie m es kurs, kur usira, ar balsuos per bsim us rinkim us, ar skam
bins tvam s daniau nei du kartus per m nes ir t. t. Vidutinikai studentai bu
vo 84 procentais tikri dl i savo prognozi. Vliau patikrinus, kaip jie elgsi
i ties, paaikjo, kad j prognozs buvo teisingos tik 71 procentu. Net kai Ateityje kompiuteriai svers
studentai buvo 100 procent sitikin dl savo prognozi, 15 proc. j sitikini ne daugiau kaip 1,5 tonos."
m buvo klaidingi. urnalas Popular Mechanics,
Tai pasakytina ne tik apie studentus. Daugel m et Ohajo universiteto psi 1949
chologas Philipas Tetlockas (1998) rinko ekspert prognozes apie politines, eko
nom ines ir karines situacijas. Pavyzdiui, XX a. devintojo deim tm eio pabai Telefonai galbt tinka ms
goje jis pasil ekspertam s profesoriam s, specialist kolektyv analitikam s ir pusbroliams amerikieiams,
urnalistam s nuspti, kokia po penkeri m et bus valdia Soviet sjungoje arba taiau ne ia, nes pas mus
Piet Afrikos Respublikoje, ir vertinti, kiek jie pasitiki savo prognozm is. Ki pakanka pasiuntinuk."
t ekspert buvo paprayta nuspti Kanados ateit 1992 m etais. Prabgus pen Brit ekspert grup
keriem s m etam s (tuo m etu Soviet sjungoje lugo kom unizm as, Piet Afrikos vertindama telefono iradim
Respublika tapo daugiarase dem okratine valstybe, o Kanados sandara iliko ne

pakitusi) Tetlockas pasil ekspertam s prisim inti ir aptarti savo prognozes, ku I tokio atstumo jie nebt
rios, kaip ir laboratorini tyrim m etu, buvo kur kas labiau savikliovikos nei pataik net dramb..."
teisingos. Ekspertai, kurie daugiau kaip 80 procent pasitikjo savo pranays Paskutiniai generolo
tm is, buvo teiss m aiau nei 40 procent. Johno Sedgwicko odiai,
Nors prognozs buvo nelabai skm ingos, klydusieji beveik taip pat, kaip ir itarti 1864 metais per
teisingai nuspjusieji, buvo link tikinti save, jog j pradin analiz vis tiek JAV pilietinio karo m
1 Bostonas yra labiau pietus negu Paryius.

50 1 SKYRIUS
Anagramos atsakymas: i esms buvo teisinga. Daugelis jautsi buv beveik teiss . Grieto reim o
CHAOSAS alininkam s beveik pavyko nuversti Gorbaiov. Kvebeko separatistai beveik
laim jo referendum dl atsiskyrim o. Jei tuom etiniai lyderiai bt buv ne
Atsakymai 1.1 lentels de Klerkas ir M andela, pereinant prie juodaodi daugum os valdios Piet Af
teiginius: rikos Respublikoje bt buv pralieta kur kas daugiau kraujo. Todl sunku pa
nelyginiai teiginiai alinti per didel politikos ekspert (taip pat ir vertybini popieri biros ana
yra neteisingi, lyginiai teisingi. litik ar sporto prana) savikliov, kad ir kokie bt rezultatai.
Verta prisiminti: pavluotos nuom ons alikum as ir perdta savikliova danai
skatina pervertinti savo intuicij. Taiau m okslinis tyrim as, grindiam as sm al
siu skepticizm u bei kuklum u, gali padti atsijoti tikrov nuo iliuzij.
Mokslinis poiris
3 tikslas. Paaikinkite, kaip mokslinis poiris skatina kritikai mstyti.
Mokslininkas... privalo turti Viso m okslo pagrindas yra pirm iausia atkaklus smalsumas, aistra tyrinti ir su
laisv uduoti bet kok klausim, prasti, nenukrypstant klystkelius. Kai kurie klausim ai (ar yra gyvenim as po
abejoti bet kuriuo teiginiu, iekoti m irties?) ieina u m okslo rib. Kad juos vienaip ar kitaip atsakytum e, reikia
bet koki rodym, taisyti bet perokti religinius ivediojim us. Daugel kit idj (ar kai kurie m ons turi
kurias klaidas." nejutim inio suvokim o - ekstrasensorini - gebjim ?) tenka tikrinti praktikai.
Fizikas Kad ir kokia logika ar beprotika bt idja, svarbiausias klausim as, ar ji
J. Robertas Oppenheimeris, pasitvirtins. Ar prognozs pasitvirtina, jas ibandius tikrovje?
urnalas Life, M okslinio poirio istorija yra sena. Juo vadovavosi senovs pranaas M o
1949 m. spalio 10 d. z. Kaip vertinti apsiaukl prana? M ozs atsakym as: Patikrinkite j . Jei
pranaaujam as vykis nevyko arba nepasitvirtino , tai tiek tra vertas ir pra
naas (Deuteronomy 18:22). M agas Jam esas Randis, tikrindam as tuos, kurie tei
gia m atantys aur aplink m oni knus, vadovaujasi M ozs m etodu:
Randis: Ar m atote aur aplink m ano galv?

Auros regtojas: Taip, i ties.
Randis: Ar tebem atysite aur, jei veid udengsiu tai iuo ur
nalu?
Auros regtojas: inom a.
Randis: Tada, jei atsistosiu tik u truputl u m ane auktesns sie
nos, js galsite atspti, kur esu, nes vir m ano galvos m a
tysite aur, tiesa?
Randis m an papasakojo, jog n vienas auros regtojas nesutiko atlikti io

paprasto testo.
Skeptikas yra tas, kuris
Kruopiai patikrintos beprotikai skam banios idjos kartais pasitvirtina.
pasirys abejoti bet kuriuo
XVIII am iuje m okslininkai aipsi i m inties, kad m eteoritai yra neem ikos
teisingu teiginiu, reikalauti, kad
kilm s. Kai du Jeilio universiteto m okslininkai idrso nukrypti nuo bendrosios
apibrimas bt aikus, logika
nuom ons, Thom as Jeffersonas tyiojosi: Ponai, veriau m anysiu, kad ie du
nuosekli ir rodymai adekvats."
jankiai profesoriai m eluoja, nei tiksiu, kad akm enys nukrito i dangaus . Kar
Filosofas Paulius Kurtzas, tais m oksliniai tyrim ai paneigia skeptikas nuom ones.
The Sceptical Inquirer, 1994
Daniau m okslas beprotikai skam banias idjas priskiria gausybei pam ir
(Skeptikasis tyrjas") t tvirtinim apie irastus am inuosius variklius, stebuklingus vaistus nuo v
io ir keliones laike praeit, palikus savo kn. Todl, norint atsijoti tikrov
nuo fantazijos, ties nuo netiesos, reikia vadovautis m oksliniu poiriu: bti skep
tikui, bet ne cinikui, atviram , bet ne patikliam .
Bdam i m okslininkai, psichologai elgesio pasaul velgia su smalsiu skep
ticizmu. Jie nuolatos uduoda du klausim us: k tai reikia? I kur js inote?
Verslo pagrindinis moto yra: Parodykite pinigus. M oksle is moto yra: Pa
teikite rodym us.
Ar tv elgesys lem ia vaik seksualin orientacij? Ar astrologai gali ana
lizuoti charakter ir nuspti ateit pagal planet isidstym js gim im o die
n? Kaip suinosite tolesniuose skyriuose, patikrin iuos tvirtinim us daugum a
psicholog jais suabejojo. Kritikas konkuruojani idj tikrinim as danai gali
Nuostabusis Randis
padti nustatyti tas, kurios geriausiai sutam pa su faktais. Kad galtum e tvirtai
Magas Jamesas Randis yra
tikti, - teigia lenk patarl, - i pradi privalom e suabejoti.
Tyrim am s taikydam i m okslin poir, privalom e bti gana kukls, nes gali skepticizmo pavyzdys. Jis
tekti atm esti savo pai idjas. Juk svarbi ne m ano ar js nuom on, o tai, kas patikrino ir demaskavo daugel
parapsichologini reikini.
yra tiesa. Jeigu m ons elgiasi kitaip, negu buvom e num at, vadinasi, prastos
m s idjos. Senas psicholog posakis - iurk visada teisi - atspindi i kuk
li nuostat.
M okslo istorikai tvirtina, kad sm alsum as, kritikas poiris ir kuklum as pa Esu tvirtai sitikins, kad jeigu
djo kurti iuolaikin m oksl. Daugelis m okslo krj tarp j Kopernikas ir New- yra Dievas, kaip esame prat
tonas, buvo m ons, kurie dl religini sitikinim buvo nuolanks, tirdam i gam j vaizduotis, tai Jam turime bti
t, ir kritiki m ogaus autoriteto atvilgiu (Hooykaas, 1972; M erton, 1938). iais dkingi u savo smalsum
laikais labai religingi m ons danai m oksle (ypa psichologijoje) m ato grsm . ir prot. Nevertintume i Dievo
Sociologas Rodney Starkas (2003a, b) pastebi, kad vis dlto m okslo revoliuci dovan... jeigu slopintume savo
j priek stm religingi m ons, vadovaudam iesi savo religinm is idjom is, aistr tirti Visat ir save.
kad dl Dievo m eils ir garbs turim e suprasti vis Jo darb stebuklingum . Carl Sagan,
Suprantam a, m okslininkai, kaip ir visi m ons, gali bti dideli egoistai ir Brocas Brain, 1979
laikytis savo pirm ins nuom ons. Visiem s sunku gam t pavelgti nauju vilgs (Broca smegenys")
niu, nes jau esam e susidar vienoki ar kitoki nuom on apie j. Taiau psi
cholog kaip ir kit m okslinink, idealas yra sm alsiai, kritikai, kukliai ir kruop
iai nagrinti konkuruojanias idjas. Bdam i vienos bendruom ens nariai, m oks
lininkai tikrina ir pertikrina vienas kito tyrim rezultatus ir ivadas.
M okslinis poiris padeda m styti im intingiau. M stant kritikai yra nag Kritinis mstymas
rinjam os prielaidos, iskiriam os paslptos reikm s, vertinam i rodym ai bei (critical thinking) -
ivados. Skaitydam i inias ar klausydam iesi pokalbio kritiki m stytojai uduoda mstymas, kuriuo vadovaujantis
klausim us. Kaip ir m okslininkai, jie klausia savs: i kur tai inom a? Ko siekia aklai nepriimami argumentai
is m ogus? Ar ivada yra grindiam a pasaklm is bei vidine nuojauta, ar ro ir ivados. Prieingai,
dym ais? Ar rodym ai patvirtina ivad dl prieasties ir pasekm s? Kokie yra nagrinjamos prielaidos,
galim i alternatyvs aikinim ai? Pasieks kratutinum sveikas skepticizm as gali iskiriamos paslptos vertybs,
isigim ti ir virsti neigiam u cinizm u, su paaipa vertinaniu nerodyt idj. La vertinami rodymai bei ivados.
biau patartina laikytis kritiko poirio, kuris skatina kuklum - suvokim , jog
m es patys galim e klysti, ir atvirum netiktum am s bei naujiem s poiriam s.
Ar kritiki psichologijos tyrim ai yra atviri netiktiem s atradim am s? Atsaky
m as klausim , kaip bus parodyta kitam e skyriuje, yra nedviprasm ikai tei
giam as. Norite tikkite, norite ne, taiau...
52 1 SKYRIUS
Tikrasis mokslinio metodo netekus daug sm egen audinio ankstyvajam e am iuje, ilgalaiks pasekm s
tikslas yra sitikinti, kad Gamta gali bti m inim alios;
nepastmjo js klystkel
vos keli dien kdikiai gali atpainti savo m otinos kvap ir bals;
versdama manyti, jog inote
m ogus sualotom is sm egenim is gali neprarasti gebjim o im okti nauj g
kak, ko i tikrj neinote.
di, taiau neinoti, kad j im oko;
Robert M. Pirsig,
Zen and the Art of Motorcycle skirting grupi - vyr ir m oter pagyvenusi ir jaun turtuoli ir darbinink
Maintenance, 1974 klass, negalij ir sveik - atstovai teigia es panaiai laim ingi;
(Dzen ir motocikiizmo menas") elektrokonvulsin terapija (kai sm egenys patiria elektros sm g) danai b
na labai veiksm ingas gilios depresijos gydym o bdas.
Ar kritinis m okslinis tyrim as taip pat yra tikinam ai paneigs populiarius prie
tarus? Atsakym as ir vl, kaip pam atysim e vlesniuose skyriuose, yra teigiam as.
Yra rodym , kad...
lunatikai neatkartoja to, k regi sapne, o kalbantieji per m iegus nepersako

savo sapn;
ne visi m s ankstesnieji patyrim ai yra ufiksuoti sm egenyse; taikant sm egen

stim uliavim arba hipnoz, nemanoma tiesiog atsukti juostels ir i nau
jo igyventi giliai palaidotus ar uslopintus prisim inim us;
daugum os m oni nekamuoja perdtai em a savivert, o turti aukt savi-

vert visai nra gerai;
prieybs daniausiai netraukia viena kitos.
Kiekvienu iuo ir daugeliu kit atvej tai, kas suinota, dar nevirto plaiai pa
plitusiais sitikinim ais.
Mokslinis metodas
4 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip psichologijos teorijos pagrindia mokslinius tyrimus.
Psichologai m okslinius poirius apginkluoja m oksliniais m etodais: jie stebi,

kuria teorijas, ir vliau, rem dam iesi naujausiais stebjim ais, ias teorijas tobu
lina. Kasdieniuose pokalbiuose kartais vartojam e svok teorija , nordam i pa
sakyti tiesiog nuojauta. M oksle teorija aikina rem dam asi tarpusavyje susi
Teorija (theory) -
aikinimas, taikant tarpusavyje jusiais dsniais, kurie sistemina ir numato elges. Susiedam a atskirus faktus, te
susijusius dsnius, kurie orija dalykus supaprastina. iandien yra per daug fakt apie elges, kad juos
sistemina ir numato elges visus prisim intum e. Siedam os faktus ir jungdam os juos gilesnius principus,
ar vykius. teorijos silo nauding santrauk. Jungdam i nustatytus takus, galim e sukurti
nuosekl vaizd.
Pavyzdiui, depresijos teorija pirm iausia pads daugyb prislgt m oni el
gesio stebjim o fakt susistem inti kelet susijusi dsni. Tarkim e, pastebi
m e, kad ie m ons visada niriai prisim ena praeit, pesim istikai vertina ian
dien gyvenim ir ateit. Taigi galim e spti, kad depresij sukelia sum ajusi
savivert. K ol kas viskas gerai: m s saviverts dsnis puikiai apibendrina gau

sius faktus apie depresij igyvenanius m ones.
N ors i teorija atrodyt teisinga, - sum ajusi savivert taip tikt depresijai
paaikinti, - privalom e j patikrinti. Pagrsta teorija ne tik skam ba patraukliai.
Ji leidia kelti patikrinam us spjim us - hipotezes. ios nukreipia tyrim us tam Hipotez (hypothesis) -
tikra linkm e ir leidia patikrinti teorij bei vertinti j i naujo. H ipotezs nu patikrinamas spjimas,
m ato, kokie rezultatai teorij patvirtint, o kokie j paneigt. N ordam i patik danai kvptas teorijos.
rinti teorij, kad depresij sukelia sum ajusi savivert, galtum e atlikti test
apie m ogaus savivert (pavyzdiui, kaip m ogus atsako teigin a turiu ge
Operacinis (darbinis)
r idj" arba su m anim i sm agu bti"). Tada sitikinsim e, ar, kaip spjom e,
apibrimas
blogiau save vertinanius m ones i ties daniau apim a depresija (1.1 pav. ).
(operational definition) -
Turim e suprasti, kad pati teorija gali paveikti stebjim us. Pavyzdiui, jeigu
procedr (operacij)
anksiau spjom e, kad depresija sietina su sum ajusia m ogaus saviverte, ga
apraymas, taikomas tyrimo
lim e ir turti tai, ko tikjom s. G alim e depresijos apim t m oni sam protavi
kintamiesiem s apibdinti.
m us suvokti kaip savs m enkinim . M es nuolat jauiam e pagund m atyti tai,
Pavyzdiui, mogaus intelektas
ko tikim s. Pavyzdiui, dl dvipartinio JA V Senato irinktosios valgybos ko
gali bti operantikai apibrtas
m isijos (U .S. Senate Select Com m ittee on Intelligence, 2004) iankstins nuo
kaip kintam asis, matuojamas
statos, kad Irake yra m asinio naikinim o ginkl, valgybos analitikai dvipras
intelekto testais.
m ikus pastebjim us klaidingai vertino kaip patvirtinanius pageidaujam te
orij. D l i teorija grindiam ivad JA V siver Irak. Pakartotinis tyrimas
K ad bt galim a patikrinti, ar nebuvo aliki, psichologai savo tyrim pa (replication) - mokslini tyrim
teikia su tiksliais operaciniais (darbiniais) apibrim ais, kad kiti m okslinin esms pakartojimas, paprastai
kai galt pakartoti j tyrim us. Jeigu pavyksta pakartoti tyrim su kitais daly su kitais dalyviais kitokiose
viais kitoje aplinkoje ir gauti panaius rezultatus, tuom et duom enis galim a lai situacijose, siekiant patikrinti, ar
kyti patikim esniais. Pirm ieji pavluotos nuom ons alikum o tyrim ai suadino atradim as galioja kitiems
psicholog sm alsum . D abar, po daugelio skm ing pakartotini tyrim su dalyviam s ir kitom is
skirtingais m onm is ir kitokiais klausim ais, esam e sitikin io reikinio svarba. aplinkybm is.
1.1 PAVEIKSLAS.
Mokslinis metodas
(1) Teorijos
Pavyzdys: em a Savikorekcinis klausim
savivert skatina pateikimo ir gamtos
depresij. atsakym stebjimo
sukuria arba procesas.
patobulina
veda
(3) Mokslinius tyrimus

ir stebjimus
Pavyzdys: A tlikite s aviverts ir
depresijos testus. Pairkite,
ar pagal em us vieno testo (2) Hipotezes
rodiklius galim a prognozuoti Pavyzdys: m oni su em a
auktus kito testo r odiklius. saviverte depresijos test
rodikliai bna auktesni.
veda
54 1 SKYRIUS
Geros teorijos aikina: Taigi m s teorija naudinga, jei ji: 1) gerai susistemina daug vairi steb
1) sistemindamos surinktus jim ; 2) gali pateikti aikias hipotezes, kurios gali bti naudojam os tai teorijai
faktus; tikrinti ar jai taikyti praktikai. (Jeigu m onm s padsim e sustiprinti savivert,
2) ikeldamos patikrinamas ar jiem s inyks depresija?) Galiausiai m s teorija gali padti pltoti tobulesn
ir praktikas hipotezes. teorij, kuri dar geriau sistem ins ir num atys faktus apie depresij.
Hipotezes tikrinam e ir teorijas tobulinam e, naudodam i apraom uosius, ko
reliacinius, eksperim entinius m etodus. Nordam i kritikai vertinti populiarius
psichologijos teiginius, turim e atpainti iuos m odelius ir inoti, kokias iva
das jie leidia daryti.
MOKYMOSI REZULTATAI
1 TIKSLAS. Apibdinkite, kas yra pavluotos nuomons aliku

Nors patikrinam i klausim ai, kuriuos m anom a nagri
mas, ir paaikinkite, kaip jis gali paskatinti mokslinius duomenis nti, ribojam i, m okslinis poiris padeda atsijoti tik
laikyti paprasiausia sveika nuovoka.

rov nuo iliuzijos. M okslinis tyrim as prasideda nuo
poirio - sm alsaus kario skeptikai kruopiai pa
Pavluotos nuomons alikumas (dar vadinam as a tikrinti prietaringas idjas ir nealiko nuolankumo
tai jau seniai inojau reikiniu) - tai polinkis sui prie gam t. Poiris kasdieniam e gyvenim e pasirei
nojus rezultat tikti, kad j galjom e num atyti. Tad kia kritiniu mstymu, kuriuo vadovaujantis inagrin
suinojus tyrim o rezultat jis gali atrodyti akivaizdia jam os prielaidos, iskiriam os paslptos vertybs, ver
sveika nuovoka. M oksliniai tyrim ai ir kritinis m sty tinam i rodym ai bei ivados.
m as gali padti veikti polink perdtai vertinti sa
vo intuicij. 4 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip psichologijos teorijos pagrindia
mokslinius tyrimus.
2 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip perdta savikliova ikreipia ms
kasdienius vertinimus.
Psichologijos teorijos surikiuoja stebjimus ir ike
lia prognozines hipotezes. Sukr tikslius procedr
Daniausiai k nors sprsdam i m es per daug pasi operacinius (darbinius) apibrim us, m okslininkai pa
kliaujame savimi, i dalies dl polinkio iekoti savo tikrina savo hipotezes (prognozes), patvirtina bei pa
sprendim us patvirtinanios inform acijos. M okslas, ku tobulina teorij ir kartais teikia praktinio jos taikym o
ris taiko rodym rinkim o ir tikrinim o procedras, pa rekom endacijas. Jei kiti m okslininkai gali pakartoti
deda ivengti klaid, nukeldam as m us u intuicijos tyrim us ir gauti panaius rezultatus, tokia ivada ga
ir sveikos nuovokos rib. lim a labiau pasitikti.
3 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip mokslinis poiris skatina kriti PAKLAUSKITE SAVS: Kaip mokslinis metodas gali mums pa
kai mstyti. dti suprasti terorizmo aknis?
Apraymas
Bet kuris m okslas pirm iausia aprao savo tyrim objekt. Kiekvienas m s kas
dien stebim e bei vertinam e aplinkinius m ones, danai darydam i ivadas, ko
dl jie vienaip ar kitaip elgiasi. Panaiai elgiasi ir profesionals psichologai,
tik j stebjim ai objektyvesni ir sistem ingesni.
Atvejo tyrimas
5 TIKSLAS. Apibdinkite atvejo tyrimo privalumus ir trkumus, studijuojant elgsen.
Vienas seniausi tyrim o bd yra atvejo tyrim as. Tai - toks bdas, kai psi Atvejo tyrimas (case study) -
chologas nuodugniai tiria vien m og ir tikisi atskleisti tai, kas bdinga vi toks stebjimo bdas,
siem s m onm s. Keletas pavyzdi: pirm osios m s inios apie sm egenis bu kai nuodugniai tiriamas vienas
vo surinktos iuo bdu - tiriant asm enis, kuriem s buvo sualota tam tikra sm e asmuo, viliantis taip atskleisti
gen sritis. Jeanas Piaget apie vaik m stym prakalbo rpestingai ityrs ir bendruosius dsnius.
iklausinjs vos kelet vaik. Keleto im panzi tyrim ai atskleid j gabum us
suprasti ir kalbti. Intensyvs atvejo tyrim ai kartais bna labai dom s.
Atvejo tyrim ai gali pateikti hipotezes tolesniem s tyrim am s. Jie taip pat ro
do, kas gali vykti. Taiau kasdieniam e gyvenim e atskiri atvejai gali suklaidin
ti: pavienis m ogus gali bti netipikas. Nereprezentatyvi inform acija gali lem ti
neteisingus sprendim us ir klaidingas ivadas. I ties, kiekvien kart, kai m oks
lininkas vardija savo pastebjim (Rkaliai m irta anksiau: 95 procentai vy
resni kaip 85 m et am iaus m oni nerko), kas nors btinai pateiks prie
ing atvej (K gi, m ano dd surkydavo du pakelius per dien ir m ir 89
m et). Pasakojim ais grindiam iem s atvejam s - dram atikom s istorijom s, as
m eniniam s patyrim am s, net psichologini atvej pavyzdiam s - bdinga tai, kad
jie sukelia triukinam visuotins tiesos spd. Plaiai nuviesti audym ai m o
kyklose gali didinti panik dl sm urto m okym o staigose, nors jo rodikliai gali
ir m ati. Skaiiai gali priblokti (vieno tyrim o m etu patikrinta 1300 pranei
m apie tai, jog buvo susapnuotas pagrobtas vaikas, ir tik penki procentai tir
tj teisingai susapnavo, kad vaikas negyvas - r. 6 skyri, 266 p.). Pasakoji
m ai kartais bna stulbinam i. (Pastu vyr, kuris sapnavo, kad jo sesuo pateko Na, mano brangioji, - tar mis
autom obilio avarij, ir po dviej dien itaip i ties vyko.) Kaip teig psi Marpl, - mogaus prigimtis visur
chologas Gordonas Allportas (1954, p. 9): Igird iupsnel [dram atik] fak beveik tokia pat ir, inoma,
t m es skubam e daryti kubilo dydio apibendrinim us. kaime galima j stebti i arti.
Verta prisiminti: atskiri atvejai gali pasufleruoti vaising idj. Tai, kas pa Agatha Christie,
sakytina apie visus, galim e pastebti ir kiekvienam e i m s. Taiau nordam i The Tuesday Club Murders,
iskirti bendrsias tiesas, kurios galioja ir individualiem s atvejam s, klausim us 1933
privalom e atsakyti taikydam i kitus m etodus. (Antradienio klubo udikai")

56 1 SKYRIUS
Apklausa
6 TIKSLAS. Nusakykite apklausos privalumus ir trkumus, studijuojant elgsen ir psichikos pro-
cesus. Paaikinkite klausim formulavimo ir atsitiktins atrankos svarb.
Apklausa (survey)- Apklausos m etodu, naudojam u ir apraom uosiuose, ir koreliaciniuose tyrim uose,
bdas nustatyti asmen tiriam a daug m oni, bet ne taip nuodugniai. Psichologas, naudodam as b
nuostatas ir elges apklau d, prao m oni papasakoti apie savo elges ar pasakyti savo nuom on. Gali
siant reprezentatyvias bti pateikiam i vairiausi klausim ai: nuo lytinio gyvenim o iki politikos ir poli
atsitiktines imtis. tik vertinim . Net sunku sugalvoti reikm ing klausim , kuris apklausose dar
nebt pateiktas m onm s. Pavyzdiui, Harriso ir Gallupo surengta apklausa
atskleid, kad 72 proc. am erikiei m ano, jog per televizij rodom a per daug
sm urto; 84 proc. pritaria teiginiui, kad hom oseksuals m ons privalo turti vie
nodas galim ybes darbe; 89 proc. sako, jog jie susiduria su stipriu stresu; 95 proc.
tiki Diev; 96 proc. nort vienaip ar kitaip keisti savo ivaizd. Britanijoje sep
tyni i deim ties 18-29 m et gyventoj pasisako u gj santuokas, o perkop
50 m et m ons m adaug tuo paiu santykiu tam prietarauja (daugum oje Va
kar ali pastebim as atotrkis tarp kart). Bet udavinti klausim us kartais gali
bti keblu, o atsakym ai gali priklausyti nuo klausim form ulavim o ir respon
dent pasirinkim o.
Formulavimo poveikis
Net subtilus klausim o form uluots ar odi tvarkos pakeitim as gali turti stip
r efekt. Ar dert leisti reklam uoti per televizij cigaretes arba rodyti por
nografij? m ons kur kas labiau link pritarti, kad toki dalyk bt neleis
ta , negu kad jie bt udrausti ar cenzruojam i. Vienos nacionalins ap
klausos m etu tik 27 proc. am erikiei pritar, kad vyriausyb cenzruot seks
bei sm urt iniasklaidoje, nors 66 proc. pritar didesniem s suvarym am s to,
kas rodom a per televizij (Lacayo, 1995). Panaiai m ons yra labiau link
pritarti pagalbai skurstantiem s nei socialinei rpybai, param os teikim ui
nei privilegij teikim ui ir pajam didinim o priem onm s nei m okesiam s.
Kadangi form ulavim as yra labai subtilus dalykas, kritiki m stytojai turt ap
svarstyti, kaip kiekvieno klausim o form ulavim as galjo paveikti respondent i
reikt nuom on.
Atsitiktin atranka
Kasdieniam e gyvenim e didum laiko praleidiam e su alika m oni im tim i -
daugiausia su tais, kuri poiriai bei proiai sutam pa su m s. Todl, kai stebi
Tariamo vienodumo efektas m s, kodl m ons laikosi konkretaus sitikinim o, greiiausiai prisim enam e tuos,
(false consensus effect) - kurie galvoja taip pat, kaip m es. is polinkis perdtai vertinti kit m oni pri
polinkis perdtai vertinti kit tarim m um s vadinam as tariam o vienodum o efektu (Ross ir kiti, 1977). Ve
moni pritarim ms getarai m ano, kad vegetar yra daugiau, negu valganij m s, konservatoriai
sitikinimams ir poelgiams. sivaizduoja, kad konservatyviom s nuostatom s pritariam a daniau nei liberaliom s.
m ogikj patyrim galite apibdinti rem dam iesi savu kit m oni vertini
m u, galbt papildydam i j spdingais pasakojim ais bei asm enine patirtim i. Ta
iau nordam i susidaryti tiksl vaizd apie visos m onijos patyrim us bei pa
iras privalote naudotis vienintele priem one - reprezentatyvija im tim i.
princip galim e taikyti ir kasdieniam m stym ui, kai darom e apibendrini
m us i stebim im i, ypa kai atvejai yra sim intini. Turint a) statistin profe
soriaus vertinim , kuriuos jam dav studentai, apibendrinim ir b) dviej t
usi student vaizdingus kom entarus, adm inistratoriaus spdiui apie profe
sori vienodos takos gali turti ir du nepatenkinti studentai, ir daugelio palan
ki vertinim statistinis apibendrinim as. Stovdam as prekybos centre eilje prie
kasos Dordas m ato, kaip prie j stovinti m oteris m oka m aisto talonais, o v
liau pasipiktins stebi, kaip ji nuvaiuoja prabangiu autom obiliu. Abiem atve
jais beveik nem anom a atsispirti pagundai apibendrinti i keli sim intin, ta
iau nereprezentatyvi atvej.
Jeigu norite apklausti savo universiteto studentus, kaip pasiekti, kad js im tis Populiacija (population) -
atstovaut visai tiriam ai populiacijai? Geriausia, jei naudosite atsitiktin atrank, visi atvejai ar visi grups nariai,
t. y. vis didesns grups nari galim ybs pakliti atsitiktin im t bus vienodos. i kuri sudaromos imtys
Nordam i atsitiktinai atrinkti studentus js neturtum te visiem s studentam s tyrimams. (Pastaba: tik
isisti anketas. (Siningi studentai, kurie jum s grins upildytas anketas, ne nacionaliniai tyrimai remiasi visa
atstovaus atsitiktinei im iai.) Geriau im t sudarykite, pavyzdiui, naudodam i at populiacija.)
sitiktini skaii lentel. Taip atsirinkite studentus i bendrojo srao. sitikin
Atsitiktin imtis
kite, kad traukta kuo daugiau student. Didels im tys geriau negu m aos, bet
(random sample) -
m aa 100 m oni im tis geriau, negu bet kaip atrinkta nereprezentatyvi 500 m o
grup, kuri tinkamai atstovauja
ni im tis.
populiacijai, kadangi kiekvieno
Verta prisiminti: prie patikdam i apklausos rezultatais, kritikai pam sty
ios grups nario galimybs bti
kite. Turkite galvoje atrank. Negalite vietoj nedalyvaujani atrinkt m oni
atrinktam yra vienodos.
paprasiausiai pasikviesti kitus.
Atsitiktins atrankos principais rem iam asi ir organizuojant alies gyventoj
apklausas. sivaizduokite, kad m ilinikoje statinje sum aiyta 60 m ilijon bal
tj ir 40 m ilijon raudonj pup. Sam tyje, kuriuo i keli viet pasem site
1500 toki pup, bus apie 60 procent baltj ir 40 procent raudonj pup;
paklaida bus 2 ar 3 proc. Atranka apklausai piliei, kurie dalyvauja rinkim uo
se, yra panai pup im t; 1500 atsitiktinai i vairi alies viet pasirinkt m o
ni gana tiksliai atspindi visos tautos nuom on. Jei atsitiktin im tis nesudaro
m a, didels im tys (pavyzdiui, apklausos telefonu bei per televizij) danai pa
teikia klaidinam us rezultatus.
Natralistinis stebjimas Natralistinis stebjimas

(naturalistic observation) -
7 TIKSLAS. vardykite, kokie yra natralistinio stebjimo privalumai ir trkumai, studijuojant elgsen.
elgesio stebjimas ir fiksavimas
Treiasis apraom asis tyrim o m etodas apim a organizm elgesio natralioje ap natraliomis, nekeiiamomis
linkoje stebjim ir registravim . Tokie natralistiniai stebjim ai - tai ir im ir nekontroliuojamomis
panzi bandos stebjim as diunglse, ir skirting kultr vaik bendravim o su aplinkybmis.
58 1 SKYRIUS
tvais stebjim as, ir dom jim asis, kaip m okiniai susda m okyklos, kurioje m o
kosi vairi rasi vaikai, valgykloje.
Atliekant natralistin stebjim , kaip ir atvejo tyrim ar apklaus, elgesys
neaikinamas, o tik apraomas. Taiau apraym as gali daug k atskleisti. Anks
iau m anm e, kad rankius naudoja tik m ogus. Vliau, stebint im panzes
diunglse, paaikjo, jog ios bedions term ityn kartais kia lazdel, itrau
kia j ir nulaio ant lazdels prilipusius vabzdius. im panzi stebtoja Jane
Goodall (1998) prim ena, kad tokie natralistiniai stebjim ai praskyn keli v
lesniem s gyvn m stym o, kalbos, em ocij tyrim am s. Stebjim ai, atlikti na
tralioje aplinkoje, padjo parodyti, kad gyvn bendruom ens ir j elgesys yra
daug sudtingesni, negu m anyta. Tai iplt m s supratim apie gyvnus. Su
inojom e, kad im panzs ir babuinai griebiasi klastos, nordam i pasiekti savo
tiksl. Psichologai Andrew W hitenas ir Richardas Bym e (1988) kelis sykius
m at, kaip jaunas babuinas, apsim esdam as, kad j upuol kita bedion, no
rjo prisiaukti savo m otin, kuri upuolik nugint nuo jo m aisto.
Natralistinio stebjim o m etodas taikom as ir m onm s. tai trys pavyzdiai,
kurie, tikiuosi, jum s patiks.
Apie juok. Draugijoje m es juokiam s 30 kart daniau nei bdam i vieni.

(Ar pastebjote, kaip retai js juokiats bdam i vieni?) Kai juokiam s, 17
raum en ikraipo bum ir prim erkia akis, taip pat skleidiam e daugyb 75
m ilisekundi trukm s balses prim enani gars, kuriuos vien nuo kito skiria
m adaug viena penktoji sekunds (Provine, 2001).
Student skleidiami garsai. K i ties vadinio psichologijos kurso studentai

kalba ir veikia kasdieniam e gyvenim e? Kad tai suinot, M atthias M ehlas
ir Jam esas Pennebakeris (2003) 52 Teksaso universiteto vadinio psicholo
gijos kurso studentus aprpino prie diro prisegam ais m agnetofonais, kurie
kas 12,5 m inuts 30 sekundi fiksuodavo j skleidiam us garsus ne m iego
m etu - itaip m okslininkai galjo iklausyti daugiau kaip 10 000 puss m i
nuts trukm s epizod. Kaip m anote, kiek procent i epizod buvo skirti
pokalbiam s su kitais? Kiek procent rayto laiko studentai praleido prie kom
piuterio? Atsakym ai: atitinkam ai 28 ir 9 procentus. (Kiek procentikai laiko
js skiriate iai veiklai, kai nem iegate?)
Kultra, klimatas ir gyvenimo tempas. Natralistiniai stebjim ai taip pat pa

djo Robertui Levine ir Arai Norenzayanui (1999) palyginti gyvenim o tem
p 31 alyje. Jie pateik operacin (darbin) gyvenimo tempo apibrim : tai
yra ingsniavim o sparta, pato darbuotoj paprast pageidavim vykdym o
trukm bei viej laikrodi tikslum as. M okslininkai padar ivad, jog spar
iausias gyvenim o tem pas yra Japonijoje bei Vakar Europoje, o ltesnis -
silpnesns ekonom ikos alyse. alto klim ato zonoje m oni gyvenim o tem
pas taip pat spartesnis (be to, jie daniau m irta nuo irdies lig). Natralis
tinis stebjim as labiau aprao elges nei j paaikina. Taiau is tyrim as ro
do, kaip natralistinis stebjim as gali bti taikom as kartu su koreliaciniais
tyrim ais, o tai yra kita io skyriaus tem a.
MOKYMOSI REZULTATAI
Apraymas
5 TIKSLAS. Apibdinkite atvejo tyrimo privalumus ir trkumus, daryti tak atsakym am s. Taikant atsitiktin atrank,
studijuojant elgsen. m ons parenkam i atsitiktinai, kiekvienas visos m o

ni grups atstovas turi vienod galim yb dalyvauti
Atvejo tyrim am s m okslininkai sutelkia dm es at apklausoje.
skir m og, vildam iesi atskleisti universalius prin
cipus. Atvejo tyrim ais apraom as elgesys. Jie gali pa 7 TIKSLAS. vardykite, kokie yra natralistinio stebjimo privalu-
silyti hipotezes, taiau tiriant nereprezentatyv as mai ir trkumai, studijuojant elgsen.
m en galim a padaryti klaidingas ivadas.
Natralistinis stebjim as suteikia m okslininkam s ga
lim yb stebti bei fiksuoti elges natraliai atsirandan
6 TIKSLAS. Nusakykite apklausos privalumus ir trkumus, stu-
iose situacijose. Kaip ir kiti apraym o bdai, nat
dijuojant elgsen ir psichikos procesus. Paaikinkite klausim
ralistinis stebjim as negali paaikinti poelgi, taiau
formulavimo ir atsitiktins atrankos svarb.
jis prapleia m s supratim ir gali ikelti hipotezes,
Apklausos aprao elges, surenkant inform acij i dau kurias galim a tyrinti kitais m etodais.
gelio m oni io m etodo patikim um as priklauso nuo
PAKLAUSKITE SAVS: Ar galite prisiminti neskming apklaus,
to, kaip tiksliai m ons apibdins savo nuostatas bei
kurioje dalyvavote ar apie kuri skaitte? Koki geros apklausos
poelgius. Form ulavim o ypatum ai - subtilus odi
princip joje nebuvo laikomasi?
tvarkos ar klausim form ulavim o pakeitim as - gali
Koreliacija
8 TIKSLAS. Apibdinkite teigiam ir neigiam koreliacijas bei paaikinkite, kaip koreliacijos ma Koreliacija (correlation) -
tai gali padti prognozuoti. matas, rodantis, kaip glaudiai
tarpusavyje siejasi du veiksniai ir
Elgesio apraym as - tai pirm asis ingsnis, siekiant j num atyti. Kai apklausos ar
kaip remdamiesi vienu veiksniu
natralistiniai stebjim ai parodo, kad tam tikras bruoas ar elgesys danai pasi
galime numatyti kit. Koreliacijos
taiko kartu su kitu bruou ar elgesiu, sakom e, kad ie dalykai koreliuoja. Kore
koeficientas - ryio matematin
liacijos koeficientas yra statistinis ryio m atas (1..2 p a v .): jis parodo, kaip glau
iraika, kintanti nuo -1 iki +1.
diai tarpusavyje siejasi du reikiniai ir kaip rem iantis vienu kintam uoju galim a
numatyti kit kintam j. inodam i, kaip gebjim test rezultatai koreliuoja su Sklaidos diagrama
m okym osi skm e, galim e sprsti, kaip tie rezultatai numato m okym osi skm . (scatterplot) -
ioje knygoje danai klausiam a, ar susij kurie nors du dalykai: pavyzdiui, grafinis tak grups vaizdas,
ar glaudiai siejasi tarpusavyje dvyni asm enybi veriai? Ar tiksliai IQ nu kuriame kiekvienas takas
m ato pasiekim us m okykloje? Kaip stipriai stresas yra susijs su liga? atitinka dviej kintamj vertes.
1.3 pav. parodytos absoliuti teigiam a ir absoliuti neigiam a koreliacijos, ku Tak sudaromas posvyris rodo
rios tikrovje pasitaiko retai. Toks grafinis vaizdas vadinam as sklaidos diagra ryio tarp dviej kintamj krypt.
m a, nes kiekvienas takas parodo dviej kintam j vertes. Neigiam a koreliaci Tak isibarstymas rodo
ja neturi nieko bendra su ryio stiprum u ar silpnum u; ji rodo dviej dalyk at koreliacijos laipsn (maas
virktin ry (viena rezultat aib didja kitai m ajant). Didjant dant valy isibarstymas reikia didel
m skaiiui, m aja duonies atvej; dant valym as ir duonis koreliuoja nei- koreliacij).
60 1 SKYRIUS
Parodo ryio krypt giam ai. Silpnos koreliacijos, rodanios silpn ry ar jo nebuvim , koeficientas
(teigiam arba neigiam) artim as nuliui.
tai kai kurie naujausi spaudoje paskelbti praneim ai apie koreliacinius ty
r = + 0,37 rim us. A r galite atskirti, kuriuose j kalbam a apie teigiam koreliacij ir ku
riuose - apie neigiam ?
Koreliacijos
koeficientas K uo ilgiau televizorius bna jungtas nam uose, kuriuose yra m a vaik, tuo
m aiau laiko jie praleidia skaitydam i (K aiser, 2003).
Parodo ryio stiprum
(nuo 0,00 iki 1,00) K uo daugiau lytini santyki paaugliai m ato per televizij, tuo didesn tiki
m yb, kad jie anksti prads lytinius santykius (Collins ir kiti, 2004).
1.2 PAVEIKSLAS.
Kaip suprasti koreliacijos K uo ilgiau vaikai m aitinam i krtim i, tuo geresni vliau bna j m okym osi
koeficient rezultatai (H orw ood ir Fergusson, 1998).
K uo labiau iauga neturting eim pajam os, tuo m aiau j vaikai kenia
nuo psichikos sutrikim (Costello ir kiti, 2003).
(Tai yra atitinkam ai neigiam a, teigiam a, teigiam a ir neigiam a koreliacijos.)

Statistika padeda pastebti tai, ko nem atyti plika akim i. N ordam i sitikinti
patys, pam ginkite sivaizduoti tok tyrim . K ad suinotum te, ar auktagiai
m ons yra ram esni u em agius, surinkite du veri rinkinius: vyr gio ir
vyr tem peram ento. Im atuokite 20 vyr g, o kas nors kitas, nesusijs su ty
rim u, tegul vertina j tem peram ent (nuo 0 - ypa ram aus ir taikaus iki 100 -
ypa reaktyvaus bdo).
Turdam i prie akis visus reikiam us duom enis (1.2 lentel ), ar galite pa
sakyti, kad tarp gio ir tem peram ento yra 1) teigiam a koreliacija; 2) beveik n
ra koreliacijos; 3) neigiam a koreliacija?
Lygindam i 1.2 lentels stulpelius, daugum a m oni velgia labai silpn ry
tarp gio ir tem peram ento. I tikrj iam e sivaizduojam am e pavyzdyje ko
1.3 PAVEIKSLAS. reliacija yra vidutinikai teigiam a, +0,63 (tai lengviau pastebim e, sudar taki
Sklaidos diagramos,
n diagram ). 1.4 pav . irdam i i kairs dein m atom e, kad m s tyrim o
vaizduojanios koreliacijos
veri rinkiniai (gis ir tem peram entas) turi tendencij kartu didti.
modelius
Jeigu negalim e pam atyti ryio tarp duom en, pateikt taip sistem ingai kaip
Koreliacija gali bti nuo +1,00
(vieno kintamojo reikm didja 1.2 lentelje, tai kiek tiktina, kad j velgsim e kasdieniam e gyvenim e? K ad
tiesiog proporcingai kito pam atytum e tai, kas yra tiesiai prie m us, kartais prireikia statistikos. Lengvai
kintamojo reikmei) iki -1,00
(vieno kintamojo reikm pastebim e lyi diskrim inacij, kai pateikiam a statistikai apibendrinta infor
tiesiog proporcingai maja m acija apie darbo lyg, darbo sta, laim jim us, lyt ir atlyginim . Taiau retai
didjant kito kintamojo
reikmei).
Absoliuti teigiama koreliacija (+1,00) Nra ryio (0,00) Absoliuti neigiama koreliacija (-1,00)
95 1.4 PAVEIKSLAS.
90 gio ir temperamento sklaidos
85 diagrama
80 ia p a te ik ia m i 2 0 -ie s
75 s iv a iz d u o ja m m o n i
T e m p e ra m e n to v e r ia i
70 d u o m e n y s (k ie k v ie n a s
p a y m ta s ta k u )
65
s u fo rm u o ja k y la n t p o s v y r.
60 T a i ro d o te ig ia m
55 k o re lia c ij . N e m a a s ta k
50 i s ib a rs ty m a s ro d o , k a d
45 k o re lia c ija y ra y m ia i
m a e s n n e g u + 1 ,0 0 .
40
35
30
25
150 160 170 180 190 200 210
g is , c m
pastebim e diskrim inacij, kai susiduriam e su pavieniais diskrim inacijos atvejais 1.2 LENTEL. 20-ties vyr
(Twiss ir kiti, 1989). gis ir temperamentas
Nors psichologijoje koreliacijos yra inform atyvios, daniausiai pagal jas ne
Tiriamasis g is , Tempera
m anom a prognozuoti daugum os atskir m oni skirtum . Kaip sitikinsim e, tarp cm mentas
tv sm urtavim o ir vlesnio vaik sm urtavim o, kai jie patys tam pa tvais, yra
1 203,2 75
koreliacija. Taiau tai nereikia, jog daugum a patyrusi sm urt vaik bus link
2 154,9 66
sm urtauti. Koreliacija tiesiog parodo statistin ry: nors daugum a patyrusi sm ur
3 188,0 60
t vaik neuauga sm urtautojais, tikim yb, kad tokiais taps nepatyr sm urto vai
4 157,5 90
kai, yra dar m aesn.
5 195,6 60
Verta prisiminti: koreliacijos koeficientas padeda geriau suprasti pasaul, at
6 162,6 42
skleisdam as, kaip du dalykai siejasi tarpusavyje.
7 180,3 42
8 185,4 60
Koreliacija ir prieastingumas 9 160,0 81
10 172,7 39
9 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl koreliaciniais tyrimais nepavyksta rodyti prieastini-pasekmi-
11 160,0 48
ni ryi.
12 200,7 69
Koreliacijos padeda prognozuoti ir varo m s turinios trkum intuicijos iliu 13 175,3 72
zijas. Sm urto stebjim as koreliuoja su agresyvum u (todl leidia j prognozuo 14 190,5 57
ti). Taiau ar tai reikia, jog jis yra agresyvum o prieastis? Ar em a savivert 15 152,4 63
yra depresijos prieastis? Jei rem dam iesi koreliaciniais rodym ais m anote, jog 16 193,0 75
17 167,6 30
taip ir yra, js taip m anote ne vieninteliai. Beveik neivengiam a m stym o klai
18 177,8 57
da yra m anyti, jog koreliacija rodo prieastingum . Taiau kad ir koks stiprus
19 180,3 84
bt ryys, taip nra!
20 177,8 39
Pavyzdiui, k pasakytum te apie neigiam koreliacij tarp saviverts ir dep
resijos? Galbt em a savivert i ties yra depresijos prieastis. Taiau, kaip
m atom e 1 .5 p a v e ik s l e , pastebtum e toki pat koreliacij tarp em os saviverts
62 1 SKYRIUS
1.5 PAVEIKSLAS.
Trys galimi prieastiniai- galt bti prieastis
(1) depresijos
pasekminiai ryiai ema savivert
emos saviverts mons arba
daniau skundiasi depresi
ja. Vienas galim ios (2) galt bti prieastis
emos saviverts
neigiamos koreliacijos Depresija
aikinim yra tas, kad
prasta nuomon apie save arba
sukelia prislgtus jausmus.
Taiau, kaip rodo diagrama, emos saviverts
(3)
galimi ir kiti prieastiniai- Slegiantys vykiai galt bti prieastis
pasekminiai ryiai. ir
arba biologinis
polinkis
depresijos
Laikraio New York Times ir depresijos, jei depresija skatint m ones save nuvertinti, arba dar kas nors -
reporteris ra apie masin treiasis veiksnys, pavyzdiui, paveldim um as arba chem iniai procesai sm ege
apklaus, kuri parod, jog nyse - sukelt ir em savivert, ir depresij. Vyr santuokos trukm teigiam ai
paaugliai, kuri tvai rko, 50 koreliuoja su plikim u, nes ir viena, ir kita yra susij su treiuoju veiksniu - am
proc. daniau nei nerkanij ium i. Dvintys skrybles m ons yra labiau link sirgti odos viu, nes ir vie
vaikai prisipaino turj lytini na, ir kita yra susij su blykios odos m onm is (kurie yra labiau link sirgti
santyki". Jis padar ivad odos viu ir labiau link dvti skrybles).
(ar su ja sutinkate?), kad i is argum entas yra toks svarbus, kad nusipelno dar vieno pavyzdio i dau
apklausa rodo prieastingumo giau kaip 12 000 paaugli apklausos: kuo labiau paaugliai jaut tv m eil, tuo
efekt: nordami sumainti m aiau jie buvo link netikusiai elgtis - anksti pradti lytinius santykius, rky
tikimyb, jog j vaikai anksti taps ti, piktnaudiauti alkoholiu ir narkotikais, sm urtauti (Resnick ir kiti, 1997). Su
lytikai aktyvs", tvai turt augusieji turi didel tak vaik elgesiui iki pat vyresniojo m okyklinio am iaus,-
mesti rkyti" (ONeil, 2002). paskubjo paskelbti ivad naujien agentra Associated Press (AP), rem da
m asi iuo tyrim u. Taiau koreliacijoje negldi prieastis ir pasekm . Kitaip sa
kant (paklausykite atidiai), koreliacija nerodo prieastingum o. Todl AP taip
pat skm ingai galjo pasakyti: Gerai besielgiantys paaugliai jauia tv m eil
bei pritarim ; nenuoram os paaugliai daniau galvoja, kad j tvai yra neprita
riantys m ulkiai.
Verta prisim inti: koreliacija parodo prieastinio-pasekm inio ryio galim yb,
taiau nerodo prieastingum o. Tai, kad du vykiai tarpusavyje susij, nebtinai
privalo k nors byloti apie prieastingum . Prisim inkite princip ir bsite i
m intingesni, kai skaitysite ar klausysits praneim apie m okslinius tyrim us.
Iliuzins koreliacijos
10 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip mons kuria iliuzines koreliacijas.
Iliuzin koreliacija Koreliacijos parodo tokius ryius, kuri galtum e ir nepastebti. Jos taip pat
(illusory correlation)- apriboja m atym ryi, kuri i ties nra. Suvokiam a koreliacija, kurios n
suvokimas ryio, kur jo nra. ra, yra iliuzin koreliacija. Kai esam e sitikin, kad tarp dviej dalyk yra ry-
ys, esam e link pastebti ir prisiminti pavyzdius, kurie patvirtint m us si Pastojo Nepastojo
tikinim (Trolier ir Ham ilton, 1986).
vaikino
Iliuzins koreliacijos padeda paaikinti daugel prietaring sitikinim , pa patvirtinantys n e p a tv ir tin a n -
rodymai ty s r o d y m a i
vyzdiui, kad per pilnat gim sta daugiau kdiki arba kad vaikinusiom s kdik
nevaisingom s porom s padidja tikim yb susilaukti savojo (Gilovich, 1991). Pas
tojusios po to, kai vaikino kdik, m oterys atkreipia vis dm es. M aiau pa
Nevaikino
n e p a tv ir tin a n - patvirtinantys
stebim e tas, kurios vaikino ir nepastojo arba pastojo nevaikinusios kdikio. ty s r o d y m a i rodymai
Kitaip tariant, iliuzins koreliacijos atsiranda tada, kai per daug pasikliaujam e
1 .6 p a v e ik s l e parodytu virutiniu kairiuoju langeliu ir nekreipiam e dm esio
tiek pat reikm ing inform acij kituose langeliuose. 1.6 PAVEIKSLAS.
Toks apgaulingas m stym as padeda paaikinti, kodl tiek daug m et m o Iliuzin koreliacija
ns tikjo (o daugelis ir dabar tiki), kad nuo cukraus vaikai tam pa hiperakty- kasdieniame gyvenime
vs, kad sualus ir sulapus persialdom a ir kad oro perm ainos sukelia artriti Daugelis moni tiki,
nius skausm us. Gydytojas Donaldas Redelm eieris kartu su psichologu Am osu jog nevaisingoms poroms
padidja tikimyb susilaukti
Tversky (1996) 15 m nesi stebjo 18 artritu sergani pacient. M okslininkai kdikio po to, kai jos
fiksavo ir pacient nusiskundim us dl skausm o, ir kasdienius orus - tem pera vaikina kdik. is sitikini
mas kyla dl to, kad
tr, drgm bei barom etro slg. Nepaisant pacient sitikinim , orai nebuvo
mons atkreipia dmes
susij su j nusiskundim ais nei t pai dien, nei dvi dienas prie ar po oro tokius atvejus. Daugelis
perm ain. Net universiteto studentai, ivyd atsitiktini skaii stulpelius, moter, vaikinusi ir
nepastojusi arba pastojusi
pavadintus artritinis skausm as ir barom etro slgis velg koreliacij, nors
ir nevaikinusi, sulaukia
i ties jos nebuvo. Atrodo, jog esam e link velgti dsningum us, nepaisant maesnio dmesio. Kad
to, ar jie yra, ar ne. galtume nusprsti,
ar i ties tarp vaikinimo
Kadangi esam e link atkreipti dm es dram atikus ar neprastus vykius,
ir pastojimo yra ryys,
ypa tiktina, kad pastebsim e ir sim insim e, kai du tokie vykiai pasirodys vienas privalome turti duomenis
po kito, pavyzdiui, spjim apie netikt telefono skam but ir i tikrj v i vis keturi iame
paveiksle parodyt langeli
liau suskam bjus telefon. Jei po spjim o skam buio nebna, reiau tai pa
(i Gilovich, 1991).
stebim e ir vliau neprisim enam e.
Panaiai ir pozityviai m stani m oni, gydom nuo vio, pavyzdiai da
ro spd tiem s, kurie tiki teigiam nuostat galia veikiant lig. Taiau isiaikin
ti, ar tikrai pozityvus m stym as turi takos vio gydym ui, reikia dar trij ri
inform acijos. Pirm iausia turim e vertinti, kiek toki pozityviai m stanij ne-
pagijo. Be to, turim e inoti, kiek i t, kurie nem gino gydytis pozityviu m s
tym u, pasveiko ir kiek nepasveiko. Nelyginant vis i grupi, vien keli teigia
m i vilting m oni pavyzdiai dar nieko nesako apie tikrj ry tarp nuostat
ir ligos. (14 skyriuje nagrinsim e em ocij poveik sveikatai ir ligom s.)
Verta prisiminti: pastebdam i atsitiktinius sutapim us, galim e pam irti, kad
jie yra atsitiktiniai, ir m anyti, kad tarp j yra ryys. Taigi galim e lengvai apsi
gauti, m atydam i tai, ko nra.
Tvarkos atsitiktiniuose vykiuose numanymas

11 TIKSLAS. Paaikinkite mogikj polink velgti tvark atsitiktinse sekose.
Iliuzins koreliacijos kyla i m s natralaus noro m atyti pasaul logik - po

etas W allace Stevensas tai pavadino pam iim u dl tvarkos". Gav atsitiktinius
duom enis iekom e tvarkos, prasm ing dsningum . Ir danai juos randam e, nes
64 1 SKYRIUS
atsitiktins sekos danai neatrodo atsitiktins. Paim kim e m onetos m tym : jei
kas nors m eta m onet, kurios i i skaiiaus (S) ir herbo (H) sek tikim yb
yra didiausia: SSSHHH ar SHHSHS, ar SSSSSS?
Danielis Kahnem anas ir Am osas Tversky (1972) pastebjo, jog daugum a
m oni tiki, kad labiausiai tiktina atsitiktin seka yra SHHSHS. O i ties vi
sos sekos yra vienodai tiktinos (arba, galim a sakyti, vienodai netiktinos). Kort
eil, aidiant brid ar poker, nuo deim taks iki tzo ar vien i irdi atro
dyt netiktina; i ties ji nra n kiek m aiau ar daugiau tiktina nei bet kuri
kita kort eil (r. 1.7 p a v . )
Tikrose atsitiktinse sekose dsningum ai ar periodikum ai (pavyzdiui, pa
sikartojantys skaiiai) pasitaiko daniau nei m anom a. Kad sau padem onstruo
iau reikin (js taip pat galite tai padaryti) 51 kart m eiau m onet ir ga
vau tokius rezultatus:
1. S 11. H 21. H 31. H 41. S 51. H

2. H 12. S 22. H 32. H 42. S
3. H 13. S 23. S 33. H 43. S
4. H 14. H 24. H 34. H 44. S
1.7 PAVEIKSLAS.
5. S 15. H 25. H 35. H 45. H
Dvi atsitiktins sekos
6. S 16. S 26. H 36. S 46. S
Tikimyb, kad jums bus 7. S 17. H 27. S 37. H 47. S
padalytas bet kuris i i
kort derini, yra visikai 8. H 18. H 28. H 38. H 48. H
vienoda: 1 i 2 598 960. 9. H 19. S 29. S 39. S 49. H
10. H 20. S 30. H 40. H 50. H
irint i sek, i karto m atyti dsningum ai: m etant nuo 10 iki 20 karto, su
sidar beveik idealiai taisyklinga herb ir skaii por seka. M etant nuo 30 iki
38 karto, m ano ranka buvo nelaim inga, ir i atuoni m etim tik kart ikrito
skaiius. Taiau m ano skm akim irksniu pakito, ir ranka tapo laim inga - i
kit devyni m etim septynis kartus ikrito skaiius. Panas periodikum ai pa
sitaiko m adaug taip pat danai, kaip ir bt galim a tiktis atsitiktinse sekose,
m etant kam uol krep, atm uant beisbolo kam uoliuk bei ekspertam s paren
kant savitarpio fond akcijas (Gilovich ir kiti, 1985; M alkiel, 1989, 1995; M y
ers, 2002). Ar m estum e m onetas, ar m tytum e kam uol krep, ar atm uintu
me beisbolo kam uoliuk, ar stebtum e, kaip sekasi investicij patarjui, atsi
tiktins sekos danai neatrodo atsitiktins, todl jos bna klaidingai interpre
tuojam os.
Kaip paaikinti iuos periodinius dsningum us? Ar a kokiu nors antgam ti
niu bdu kontroliavau savo m onet? Tokie aikinim ai nereikalingi, nes tokius
periodikum us galim a pastebti bet kurioje atsitiktini duom en sekoje. Lygi
nant vien m etim su kitu, 24 kartus i 50 palyginim o rezultatas pasikeisda
vo - btent tokio 50:50 rezultato ir derjo tiktis m etant m onet. Nepaisant ta
riam o dsningum o ioje duom en sekoje, pagal vieno m etim o rezultat nem a
nom a nuspti kito.
Taiau kai kurie vykiai bna tokie neprasti, kad sunku sugalvoti paprast,
su atsitiktinumu susijus aikinim (kuris tinka metant monet). Tokiais atve
jais statistikos specialistai danai nebna labai nusteb. Kai Evelyn M arie Adams
du kartus laimjo didj Naujojo Dersio valstijos loterijos priz, laikraiai ra
, jog tokio laimjimo tikimyb yra 1 i 17 trilijon. Netiktina? I ties, 1 i
17 trilijon tikimyb yra ta, kad konkretus mogus, nupirks po vien Naujojo
Dersio valstijos loterijos biliet dviem tiraams, laims abu kartus. Taiau sta
tistikos specialistai Stephenas Samuelsas ir George M cCabe (1989) rao, jog,
vertinant tai, kad JAV valstij loterijos bilietus perka milijonai moni, buvo
praktikai garantuota, kad kada nors kakur kakas du kartus laims loteri
jos aukso puod. I ties, kaip tvirtina kolegos statistikos ekspertai Persis Dia-
conis ir Frederickas M ostelleris (1989), kai imtis yra gana didel, gali vykti
bet kokie stulbinami dalykai. Tikrai neprasta diena bus tokia, kai nevyks
nieko neprasta, - priduria Diaconis (2002). vykis, kuris atsitinka tik vienam
i milijardo moni, kasdien vyksta madaug eis kartus arba 2000 kart per
metus.
MOKYMOSI REZULTATAI
Koreliacija
8 TIKSLAS. Apibdinkite teigiam ir neigiam koreliacijas bei pa- 10 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip mons kuria iliuzines koreliacijas.
aikinkite, kaip koreliacijos matai gali padti prognozuoti.
Iliuzins koreliacijos - tai atsitiktiniai vykiai, kuriuos
Koreliacijos koeficientas - tai statistinis ryio tarp dvie pastebime ir klaidingai laikome tarpusavyje susiju
j veiksni stiprumo matas. Kai koreliacija teigiama siais. Iliuzins koreliacijos kyla dl ms polinkio
(koeficientas kinta nuo 0 iki +1,00), dviej veiksni pastebti dramatikus ar neprastus vykius. Jei
reikms arba didja, arba maja. Kai koreliacija nei manome, kad du vykiai yra susij, bname link pa
giama (koeficientas kinta nuo 0 iki -1,00), vieno stebti ir prisiminti sitikinim patvirtinanius at
kintamojo reikmei didjant, kito kintamojo reikm vejus.
maja. Sklaidos diagramos ir koreliacijos, kurias jos
11 TIKSLAS. Paaikinkite mogikj polink [velgti tvark atsi-
atskleidia, padeda pamatyti dsningumus, kuri plika
tiktinse sekose.
akimi galima nepastebti.
Dsningumai ar sekos natraliai atsiranda atsitiktini
9 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl koreliaciniais tyrimais nepavyks- duomen rinkiniuose, taiau bname link interpre
ta rodyti prieastini-pasekmini ryi. tuoti iuos dsningumus kaip prasmingus ryius.
Koreliacija rodo prieastinio-pasekminio ryio gali PAKLAUSKITE SAVS: Ar galite prisiminti koreliacinio tyrimo,
myb, taiau nerodo prieastingumo ar, jei prieas apie kur neseniai igirdote i draugo ar per inias, pavyzd? Ar
tingumas egzistuoja, takos krypties. Treias veiksnys buvo padarytos nepagrstos ivados?
gali bti koreliacijos prieastimi.

66 1 SKYRIUS
Eksperimentas
Laim ingi tie, kaip pastebjo rom n poetas Vergilijus, kurie sugebjo velgti
reikini prieastis . M es be paliovos spliojam e ir ginijam s, kodl elgiam s
btent taip. Kodl m ons rko? Kodl susilaukia kdikio patys dar bdam i vai
kai? Kreia kvailystes bdam i girti? Tam pa sunkiai aukljam ais paaugliais ir
audo savo klass draugus? Nors psichologija negali tiesiogiai atsakyti iuos
klausim us, ji padjo suprasti, kas skatina vartoti narkotikus, kas daro tak
lytiniam elgesiui, m stym ui vartojant alkohol ir agresyvum ui.
Prieasties ir pasekms tyrimas

12 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip eksperimentai padeda mokslininkams nustatyti prieast ir pa-
sekm.
Daugelis veiksni daro tak m s kasdieniam elgesiui. Kad iskirt prieast

ir pasekm - tarkim e, iekodam i depresijos prieasi - psichologai statisti
kai kontroliuoja kitus veiksnius. Pavyzdiui, daugelio tyrim m etu paaikjo,
kad krtim i m aitinam i kdikiai uaug pasiym i auktesniu intelektu nei kar
vs pienu i buteliuko m aitinam i vaikai (Angelsen ir kiti, 2001; M ortensen ir
kiti, 2002; Quinn ir kiti, 2001). M otinos pienas nestipriai, taiau teigiam ai ko
reliuoja su intelektu. Taiau ar tai reikia, jog protingesni m otin (kurios da
niau m aitina krtim i) vaikai bna protingesni? O gal, kaip m ano kai kurie m oks
lininkai, m otinos piene esanios m aisto m ediagos padeda vystytis sm egenim s?
Kad atsakyt klausim , m okslininkai kontroliavo (statistikai paalino skir
tum us) m otin am i, isilavinim ir intelekt. Ir vis tiek m aitinam krtim i k
diki intelektas ankstyvojoje vaikystje buvo truput auktesnis.
Eksperimentas (experim ent) - Norint aikiai atskirti prieast ir padarin, reikia eksperim entuoti. Atlikda
tyrimo bdas, kai tyrjas keiia m as eksperim ent, tyrintojas gali sutelkti dm es tiktin vieno ar keli veiks
vien ar kelis veiksnius ni tak, 1) keisdamas tik iuos veiksnius, kai 2) kitos aplinkybs nesikeiia
(nepriklausomus kintamuosius) (yra kontroliuojamos). inodam i, kad koreliacija tarp kdiki m aitinim o ir
ir stebi, kaip jie veikia tam tikr vlesnio intelekto neatsivelgia visus galim us alutinius veiksnius, brit m oks
elges ar psichikos procesus lininkai, vadovaujam i Alano Lucaso (1998) nutar atlikti eksperim ent su 424
(priklausom kintamj). prie laik gim usiais kdikiais. Tvam s leidus, m okslininkai atsitiktinai vieniem s
Atsitiktin dalyvi atranka leidia kdikiam s paskyr prast kdiki dirbtin m aist, o kitiem s - m otin donori
eksperimentuotojui kontroliuoti pien. Kai sulauk 8 m et vaikai atliko intelekto test, t, kurie buvo m aitina
kitus svarbius veiksnius. m i m otinos pienu, intelekto rodikliai buvo ym iai auktesni u dirbtiniu m aistu
m aitintus bendraam ius. inom a, joks pavienis eksperim entas nra tikinam as,
taiau atsitiktinai paskyr kdikiam s m aitinim , m okslininkai pajg ilaikyti
pastovius visus veiksnius, iskyrus m aitinim . Tai paalino alternatyvius aiki
nim us ir parm ivad, jog, jei kalbam e apie prie laik gim usi kdiki inte
lekto raid, geriausia yra m otinos pienas. (Pastaba: kitiem s kdikiam s eksperi
m entas nepakenk, nes jie gavo standartin m aist.)
Jeigu, keiiant eksperim ento kintam j (pavyzdiui, kdiki m aitinim ), el

gesys (pavyzdiui, testo rezultatai) kinta, vadinasi, toks kintam asis turi takos
Abipusiai akla procedra
elgesiui. Verta prisiminti: koreliaciniai tyrim ai atskleidia natraliai egzistuo
(double-blind procedure) -
janius ryius, o eksperim entuojant koks nors veiksnys tikslingai keiiam as, kad
eksperimento procedra, kai nei
bt galim a nustatyti jo tak.
tiriamasis, nei tyrjas neino, ar
Eksperim entavim o supratim as yra btinas psichologijoje, siekiant kritikai
tiriamasis i tikrj veikiamas, ar
m styti. Taigi svarstykim e toliau, kaip m es eksperim entuojam e.
gauna placeb. Daniausiai is
bdas naudojamas tiriant vaist
Terapijos bd vertinimas poveik.
13 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl abipusiai akla procedra ir atsitiktinis paskirstymas suteikia pa-
Placebo efektas
tikimumo mokslini tyrim rezultatams.
(placebo effect) -
M s polinkis griebtis nauj gydym o bd, kai sergam e ar esam e em ocikai pri eksperimento rezultatai, atsirad
slgti, gali ikreipti duom enis. Jeigu m s sveikata ar em ocijos norm alja, m ano vien tik dl tikjimo: bet koks
m e, kad pokyt sukl kokie nors m s veiksm ai. Jeigu persiald ir tris dienas poveikis arba elgesys, nulemtas
sirg im am e vartoti vitam in C ir pajuntam e, kad savijauta pagerjo, tai m um s neutralios (neveiklios) media-
gali atrodyti, jog vitam inas veiksm ingesnis negu yra i tikrj (kontrols iliuzi gos arba slyg, kurios,
ja). Arba, jei labai prastai ilaik pirm j egzam in pasiklausom e pasm onei skir manoma, yra veiksmingos.
tos garsajuosts Geriausias m okym asis ir kit egzam in ilaikom e geriau, gali
Eksperimentins slygos
m e m anyti, kad ji nulm skm . XVIII am iuje atrod, kad nuleisti krauj yra
(experimental condition) -
veiksm inga. Kartais ligoniam s po tokio gydym o pagerdavo. O jei nepagerdavo,
eksperimento slygos, kai
tai buvo sakom a, kad liga jau buvo per toli paengusi. (M es, inom a, dabar su
tiriamieji yra veikiami nepriklau-
prantam e, kad kraujo nuleidim as - blogas gydym o m etodas.) Nesvarbu, ar prie
somo kintamojo.
m on veiksm inga, ar neveiksm inga, entuziastingi vartotojai tikriausiai j pagirs.
Nordam i sitikinti, ar ji i tikrj veiksm inga, privalom e eksperim entuoti. Kontrolins slygos
Eksperim entuodam i vertinam e ir gydym o naujais vaistais ar nauj psicho (control condition) -
terapijos m etod rezultatus (r. 17 skyri). Danai iuose tyrim uose tiriam ieji eksperimento slygos, priein-
yra akli (neinform uoti), t. y. jiem s nesakom a, ar jie bus veikiam i ir kaip tai gos eksperimentinms, t.y.
bus darom a. Vienai grupei duodam a veiklioji m ediaga, o kita grup patiria ne tiriamieji nra veikiami eksperi-
tikr, o tariam poveik - jiem s duodam as placebas (tai gali bti piliul, kurio mentini slyg. To reikia
je nra veikliosios m ediagos). Danai darom a taip, kad ir tiriam asis, ir duo palyginimui, kad galima bt
m enis registruojs m okslininko padjjas neino, kuriai grupei priklauso tiria vertinti nepriklausomo kintamojo
m asis. Tokia abipusiai akla procedra leidia tyrintojui patikrinti gydym o poveik.
ar kitokio poveikio efekt, kuris nepriklauso nei nuo j pai, nei nuo ekspe
rim ento dalyvi lkesi. Placebo efektas plaiai apraytas, tiriant skausm , Atsitiktinis paskirstymas
depresij ir nerim (Kirsch ir Sapirstein, 1998). Vien tikint, kad jum s darom as (random assignment) -
poveikis, gali pagerti nuotaika, atsipalaiduoti knas ir suvelnti sim ptom ai. atsitiktinis dalyvi parinkimas
i abipusiai akla procedra yra vienas i bd sukurti eksperim entines s eksperimentini ir kontrolini
lygas, kuriose m onm s darom as poveikis, ir kontrolines slygas, kuom et neda slyg grupes, taip sumainant
rom a jokio poveikio. Atsitiktinai paskirstant m ones ias grupes, m oksli iankstinius skirtumus tarp
ninkai gali bti gana tikri, kad ios dvi grups kitais poiriais yra vienodos. skirting eksperimento dalyvi
Atsitiktinai paskirstant grups apytikriai suvienodinam os pagal am i, pai grupi.
68 1 SKYRIUS
ras ir visas kitas savybes. Paskirsius atsitiktinai, kaip buvo padaryta atliekant
eksperim ent su m aitinam ais m otinos pienu kdikiais, taip pat galim e inoti,
kad bet kurie vliau atsirad skirtum ai tarp eksperim entins ir kontrolins gru
ps m oni greiiausiai yra poveikio rezultatas.
Kitas pavyzdys: gydytoj patariam os m ilijonai m oter po m enopauzs grie
bsi pakaitins horm on terapijos po to, kai koreliacini tyrim m etu paaik
jo, jog i terapij pasirinkusios m oterys reiau serga irdies ligom is, insultu ir
gaubtins arnos viu. Taiau taip pat galjo bti, kad iom s m oterim s buvo
suteikta m edicinos prieira, jos m anktinosi, gerai m aitinosi. Tad ar horm onai
utikrino, kad m oterys bt sveikos, ar sveikos m oterys vartojo horm onus? 2002
m etais nacionaliniai sveikatos apsaugos institutai paskelb netiktinus ekspe
rim ento, kurio m etu atsitiktinai 16 608 sveik m oter buvo paskirti arba hor
m on papildai, arba placebas, rezultatus. Rezultatas ities priblok: palyginti
su kontrolins grups m oterim is tos, kurios vartojo horm onus, daniau negala
vo (Love, 2002).
Nepriklausomi ir priklausomi kintamieji

14 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo skiriasi nepriklausomi ir priklausomi kintamieji.
tai dar spdingesnis pavyzdys: Viagra buvo aprobuota atlikus 21 klinikin ban
dym , tarp j ir eksperim ent, kurio m etu m okslininkai atsitiktinai 329 vyrus,
serganius im potencija, paskyr arba eksperim entin grup (Viagra), arba
kontrolin (placebas). Tai buvo abipusiai akla procedra - nei vyrai, nei duo
dantis jiem s tabletes asm uo neinojo, kok vaist jie gauna. Ir tai rezultatas:
69 procent vyr gavusi didiausias Viagros dozes, lytiniai santykiai buvo sk
m ingi palyginti su 22 procentais vyr, kuriem s buvo duodam as placebas (Gold
stein ir kiti, 1998). Viagra dar poveik.
Nepriklausomas kintamasis iam e paprastam e eksperim ente buvo m anipuliuojam a tik vienu kintam uo
(independent variable) - ju - vaistais. Tok eksperim ento veiksn vadinam e nepriklausom u kintam uo
eksperimento veiksnys, kuris yra ju, nes j galim a keisti, nekeiiant kit veiksni pavyzdiui, vyr am iaus, svorio
tikslingai keiiamas; kintamasis, ar asm enybs (tai kontroliuoja atsitiktinis paskirstym as). Eksperim entuotojai tiria
kurio tak norima itirti. vieno ar keli nepriklausom kintam j poveik kokiam nors im atuojam am el
gesiui, vadinam am priklausom u kintam uoju, nes jis gali kisti priklausomai
Priklausomas kintamasis nuo to, kas vyksta eksperim ento m etu.
(dependent variable) - Abiem kintam iesiem s duodam i tiksls operaciniai apibrim ai, apibdinantys
kintamasis, kuris yra procedras, kuriom is tikslingai keiiam as nepriklausom as kintam asis (kalbant apie
matuojamas; tai kintamasis, tyrim , tikslus vaist dozavim as ir vartojim o laikas) arba priklausom o kinta
kuris eksperimento metu gali m ojo m atas (klausim ai, kuriais buvo vertinam a vyr reakcija). ie apibrim ai at
keistis atsakydamas sako klausim : K turite galvoje? taip tiksliai, kad kiti gali pakartoti tyrim
nepriklausomojo kintamojo (r. 1 .8 p a v ., kuriam e pavaizduota kito eksperim ento schem a).
keitim. Eksperim entai taip pat gali padti vertinti socialines program as. Ar anksty
vojo vaik lavinim o program os padidina neturting eim vaik galim ybes siekti
m okslo? Koks yra vairi prie rkym nukreipt kam panij poveikis? Ar m o-
1.8 PAVEIKSLAS.
Atsitiktinis Slyga Nepriklausomas Priklausomas
Eksperimentas
paskirstymas kintamasis kintamasis
Kad nustatyt prieastingu-
Intelekto
(kontroliuoja Eksperimentin Motinos rodiklis m, psichologai gali
kitus grup pienas sulaukus atsitiktinai vienus dalyvius
kintamuosius, 8 met paskirti poveikio grup, o
pvz. kitus - kontrolin. Matuo-
tv intelekt dami priklausom kintamj
Intelekto (intelekto rodikl), nustatome
ir aplinkos Kontrolin Pieno rodiklis
tak) sulaukus nepriklausomo kintamojo
grup miinys
8 met (pieno ries) poveik.
kykl lytinio vietim o program os m aina paaugli ntum skaii? Kad atsa Atkreipkite dmes skirtum
kytum e iuos klausim us, eksperim entuojam e: jei intervencija vertinam a palan tarp atsitiktins imties (daniau-
kiai, taiau turim e ribotus iteklius, galim e atsitiktiniu bdu paskirstyti vienus siai susijusios su apklausomis)
m ones (ar regionus) nauj program , o kitus - kontrolin grup. Jei vliau ir atsitiktinio paskirstymo
dvi grups skiriasi, intervencijos poveikis pasitvirtina (Passell, 1993). eksperiment metu. Atsitiktin
Apibendrinkim e. Kintam asis - bet kuris kintam as dydis (kdiki m aistas, imtis padeda apibendrinti
intelektas, televizijos irjim as - bet kas, telpantis m anom o dalyko ir etikos didesn populiacij. Atsitiktinis
rm us). Eksperim ent m etu siekiam a tikslingai keisti nepriklausom kintamj, paskirstymas kontroliuoja
matuoti priklausom kintamj ir kontroliuoti visus kitus kintam uosius. Ekspe paalin tak ir padeda daryti
rim ent m etu bna bent dvi grups: eksperim entin ir lyginam oji, arba kontro ivadas apie prieast
lin. Atsitiktinai paskirstant, grups yra suvienodinam os prie pradedant daryti ir pasekm.
bet kok poveik. itaip eksperim entas patikrina bent vieno nepriklausom o kin
tam ojo (kur tikslingai keiiam e) poveik bent vienam priklausom am kintam a
jam (m atavim o rezultatui). 1.3 lentelje pateikiam as psichologini m okslini
tyrim m etod palyginim as.
1.3 LENTEL. Tyrimo bd lyginimas
Tyrimo bdas Pagrindinis tikslas Kaip atliekama Kas keiiama Galimos problemos
Apraymas Stebti ir registruoti elges Atvejo tyrimas, apklausa Nieko Nra kintamj kontrols;
ir natralistinis nekeiiama kai kurie pavyzdiai gali bti
stebjimas netipiki
Koreliacija Aptikti natraliai egzistuojanius Apskaiiuojant statistinius Nieko Neiskiria prieasties
ryius, vertinti, kaip tiksliai ryius, kartais - tarp nekeiiama ir pasekms
vienas kintamasis numato kit apklausos atsakym
Eksperimentavimas Tirti prieastis Tikslingai keiiant vien Nepriklausomas Kartais nemanoma vykdyti;
ir pasekmes ar kelet veiksni, kintamasis ne visada manoma
atsitiktinai paskirstant apibendrinti rezultatus
tiriamuosius kitiems kontekstams;
neetika keisti kai kuriuos
kintamuosius
70 1 SKYRIUS
MOKYMOSI REZULTATAI
Eksperimentas nevalingai paveiks tyrim o rezultatus. Atsitiktinis pa

skirstym as sum aina iankstinius skirtum us tarp gru
12 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip eksperimentai padeda mokslinin-
pi, nes m ons atsitiktinai parenkam i eksperim en
kams nustatyti prieast ir pasekm._____________________________________
tin grup (kurioje jiem s darom as poveikis) ar kon
Kad atrast prieastinius-pasekm inius ryius, psicho trolin grup (kurioje nedarom a jokio poveikio arba
veikiam a kitaip). *
logai vykdo eksperimentus. M anipuliuodam i vienu ar
daugiau juos dom inani veiksni, eksperim entuoto-
14 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo skiriasi nepriklausomi ir priklau-
jai gali nustatyti poveik kuriam nors poelgiui ar psi
somi kintamieji.
chikos procesui.
Nepriklausom as kintam asis yra veiksnys, kuriuo m a

13 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl abipusiai akla procedra ir atsi-
nipuliuojate tirdam i jo poveik. Priklausom as kinta
tiktinis paskirstymas suteikia patikimumo mokslini tyrim re-
m asis yra veiksnys, kur m atuojate, kad atrastum te
zultatams.
pokyius, kurie vyko reaguojant ias m anipuliaci
Taikant abipusiai akl procedr, nei m okslininkai, jas.
nei eksperim ento dalyviai neino, ar dalyviai gauna
PAKLAUSKITE SAVS:Jei taptumte psichologu mokslininku, ko-
poveikio priem ones, ar placeb. Tai neutralizuoja ga
kius klausimus nortumte tirti pasitelkdami eksperimentus?
lim yb, kad placebo poveikis m okslininko lkesiam s
15 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl yra svarbs statistikos principai, ir pateikite pavyzdi, kaip juos
galim a naudoti kasdieniam e gyvenim e.
Surink duom enis privalom e juos sutvarkyti, apibendrinti ir padaryti ivadas

naudodam iesi statistika. iandieniniai statistikos rankiai padeda pastebti ir
paaikinti tai, ko nepastebjo plika akis.
Darant nepagrstus vertinim us, danai klaidingai interpretuojam a tikrov, o
vliau klaidinam a visuom en. Kas nors garsiai paskelbia didel suapvalint skai
i. Kiti j aidu pakartoja, ir netrukus didelis suapvalintas skaiius tam pa viea
dezinform acija. tai keli pavyzdiai:
Vienas procentas amerikiei (2,7 milijono) yra benam iai. O gal 300 000,
kaip anksiau buvo vertinusi federacin vyriausyb? O gal 600 000, kaip
vertino M iest institutas (Crossen, 1994)?
Deimt proc. moni yra lesbiets arba gjai. O gal 2 ar 3 proc., kaip teigia
vairi nacionalini apklaus duom enys (r. 12 skyri)?
Daniausiai inaudojame tik 10 procent savo smegen. O gal is skaiius

yra artim esnis 100? (r. 2 skyri; ar nortum te paaukoti 90, ar 10 procent?)
Prisimename 10 procent to, k skaitome, 20 procent - k girdime, 30 pro

cent - k matome ir 80 procent - k sakome. itaip teig Brit audiovizua
line draugija (Genovese, 2004). O gal ie skaiiai yra tokie, kaip teigiam a kny
goje, skirtoje spariau im okti: atsim enam e 20 procent to, k skaitom e, 30
procent - k girdim e, 40 procent - k m atom e ir 50 procent - k sakom e?
Verta prisiminti: abejokite dideliais, suapvalintais, oficialiai neufiksuotais

skaiiais. Uuot patikj tokiais vertinim ais, veriau stenkits im intingai m styti
ir kasdien k nors argum entuodam i taikykite paprastus statistikos principus.
Duomen apraymas
16 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip stulpelins diagramos gali ikreipti duomenis.
Surink duom enis m okslininkai pirm iausia privalo juos apdoroti. Vienas bd
yra naudoti paprast stulpelin diagram , kaip parodyta 1.9 p a v ., kurioje pavaiz
duotas deim tm eio senum o tebevaiuojani vairi m odeli sunkveim i pa
siskirstym as. Bkite atids nagrindam i tokias statistines diagram as. Kaip m a
tote, diagram galim a sukurti taip, kad m ai skirtum ai atrodyt dideli, nelygu,
k norim a pabrti.
Prisiminkite: M stykite im intingai. Nagrindam i diagram as urnaluose ir
per televizij, perskaitykite skali pavadinim us ir sidm kite j diapazon.
Centrins tendencijos matai
17 TIKSLAS. Apibdinkite tris centrins tendencijos matus ir paaikinkite, kur i j labiausiai

veikia kratutiniai veriai.______________________________________________________________
Tolesnis ingsnis - duom en apibendrinim as, naudojantis centrins tendenci-

jos matais - vienu veriu, parodaniu vis veri rinkin. Paprasiausias i j
1.9 PAVEIKSLAS.
Skaitykite skali pavadinimus
100 100
Amerikos sunkveimi
90 gamintojas pateik
diagram (a) - su tikrais
99 80
Teberiedani po deimties met
Teberiedani po deimties met
modeli pavadinimais -
nordamas teigti, kad jo
sunkveimi, procentais
70
sunkveiniu, procentais
gaminami sunkveimiai yra

98 60 kur kas patvaresni u kitus.
Taiau atkreipkite dmes
50 tai, kaip akivaizdus
97 skirtumas sumaja,
40
pakeitus vertikaliosios aies
30 mastel (b diagrama).
96 20
10
95 0
M s X Y Z M s X Y Z
m o d e lis m o d e lis m o d e lis m o d e lis m o d e lis m o d e lis m o d e lis m o d e lis
Sunkveimio modelis Sunkveimio modelis

(a) (b)
72 1 SKYRIUS
Moda (mode) - yra m oda - daniausiai pasitaikantis vertis ar veriai. Daniausiai naudoja
daniausias skirstinio vertis. mas yra vidurkis, arba aritmetinis vidurkis (vis veri suma dalijama i ver
i skaiiaus). Greitkelio prieingos krypties eismo juostas skirianti zona, esanti
Vidurkis (mean)-
viduryje, anglikai vadinama mediana. Taip pat ir kalbant apie duomenis: m e-
aritmetinis skirstinio vidurkis,
diana yra vidurinis vertis - 50-asis procentilis. Jei visus verius irikiuosite
gaunamas sudjus visus
nuo didiausio iki maiausio, pus j bus vir medianos ir pus - emiau jos.
verius ir padalijus sum
Centrins tendencijos matai tvarkingai apibendrina duomenis. Taiau panag
i veri skaiiaus.
rinkime, kas nutiks vidurkiui, kai pasiskirstymas yra neproporcingas arba asi
Mediana (median) - vidurinis metrikas. Pavyzdiui, nagrinjant duomenis apie gyventoj pajamas, danai mo
skirstinio vertis; pus veri da, mediana ir vidurkis labai skiriasi (r. 1.10 p a v .). Taip atsitinka todl, kad
yra aukiau jo ir pus - emiau. vidurk lemia keli ekstremals veriai. Kai bendrovs M icrosoft krjas Billas
Gatesas atsisda prie stalelio jaukioje kavinje, jos vidutinis (vidurkio) lankytojas
akimirksniu tampa milijardieriumi. Tai suprat, lengvai pamatysite, kaip brit
laikratis galjo neklysdamas paskelbti antrat 62 procent gyventoj paja
mos yra emesns u vidurk (W aterhouse, 1993). Kadangi apatin pus u
dirbani pajamas brit gauna tik ketvirtadal nacionalinio pajam pyrago, dau
guma brit, kaip ir dauguma moni kitose alyse, udirba maiau u vidurk.
Vidutinis mogus turi vien Jungtinse Valstijose alininkai ir kritikai apra 2003-j met mokesi
kiauid ir vien sklid. sumainim naudodami skirtingus statistinius duomenis, kurie abiem atvejais
buvo teisingi. Baltieji rmai aikino, kad 92 milijonams amerikiei mokes
iai bus sumainti vidutinikai 1083 doleriais. Kritikai sutiko su iuo teiginiu,
1.10 PAVEIKSLAS.
taiau taip pat pastebjo, jog 50 milijon mokesi moktoj mokesiai nesu
Asimetrikas pasiskirstymas
majo visai, o pusei i mint 92 milijon, kuriems mokesiai bus sumainti,
i nauda sieks maiau kaip 100 doleri (Krugman, 2003). Vidurkis ir mediana
is pajam pasiskirstymo
grafinis vaizdas iliustruoja byloja apie skirtingus dalykus.
tris centrins tendencijos Verta prisiminti: visuomet atkreipkite dmes tai, koks naudojamas cen
matus - mod, vidurk ir
median. Atkreipkite trins tendencijos matas. Jei tai vidurkis, pamstykite, ar keli netipiki veriai
dmes, kaip dl keli neikreipia viso vaizdo?
eim dideli pajam
vidurkis - atramos takas,
subalansuojantis pajamas -
pasidaro apgaulingai didelis.
15 20 25 30 35 40 45 50 70 90 475 710
Moda Mediana Vidurkis

eimos pajamos, tkstaniais doleri Viena eima
Variaci jos matai
18 TIKSLAS. Apibdinkite du variacijos matus.
Atitinkamo centrins tendencijos mato vert gali daug k pasakyti. Taiau i

mato vert taip pat padeda suinoti apie duomen variacij - kiek veriai yra
panas ar skirtingi. veri vidurkiai, apskaiiuoti i maai varijuojani ver
i, yra patikimesni u apskaiiuotus i labai varijuojani veri. Paimkime
krepinink, kuri per kiekvienas pirmsias 10 sezono rungtyni pelnydavo 13-
17 tak. Tai inodami labiau tiksime, kad per kitas rungtynes ji mes 15 ta
k, nei tada, jei ios krepininks pelnyt tak skaiius svyruot tarp 5 ir 25.
Duom en diapazonas - atstumas tarp maiausio ir didiausio verio - tik Duomen diapazonas (range) -
netiksliai vertina variacij, nes keletas kratutini veri kitais atvilgiais vie skirtumas tarp didiausio
nodoje grupje (kaip 1.10 pav. 475 000 doleri ir 710 000 doleri pajamos) su ir maiausio skirstinio veri.
kuria apgaulingai didel diapazon.
Standartinis matas, rodantis, kiek veriai nukrypsta vienas nuo kito, yra stan Standartinis nuokrypis
dartinis nuokrypis. Jis geriau vertina, ar veriai susitelk, ar isisklaid, nes (Standard deviation) -
atsivelgiama informacij apie kiekvien vert (1.4 le n te l ) . (Apskaiiavi apskaiiuojamas matas, rodantis
mais susisteminama informacija apie tai, kiek kiekvienas konkretus vertis ski verio nuokryp nuo vidurkio.
riasi nuo vidurkio.) Jeigu universitet priimami tam tikr gabum jaunuoliai,
j intelekto veri standartinis nuokrypis bus m aesnis, negu visos visuomens.
1.4 LENTEL. Standartinis nuokrypis yra kur kas informatyvesnis nei vien tik vidurkis
Atkreipkite dmes tai, kad A ir B grupi testo veri vidurkis yra toks pat (80), taiau standartinis nuokrypis
labai skiriasi ir mums daugiau pasako, kaip i ties sekasi kiekvienos grups studentams.
A grups testo veriai B grups testo veriai
Nuokrypis Nuokrypio Nuokrypis Nuokrypio

vertis nuo vidurkio kvadratas vertis nuo vidurkio kvadratas
72 -8 64 60 -20 400
74 -6 36 60 -20 400
77 -3 9 70 -10 100
79 -1 1 70 -10 100
82 +2 4 90 +10 100
84 +4 16 90 +10 100
85 +5 25 100 +20 400
87 +7 49 100 +20 400
Standartinis nuokrypis Standartinis nuokrypis

74 1 SKYRIUS
Darome ivadas
Duomenys yra uterti . Vienos grups vidutinis vertis (motinos pienu maitint
kdiki intelekto veriai) gali pastebimai skirtis nuo kitos (miiniais maitint
kdiki) ne dl koki nors tikr skirtum, o vien dl atsitiktini svyravim
imtyje. Tad kiek patikimai galime daryti ivad, kad pastebtas skirtumas atitinka
tikrj?
Kada stebimas skirtumas yra patikimas?
19 TIKSLAS. Apibdinkite tris imtimis paremto apibendrinimo principus.
Sprsdami, kada patikima daryti apibendrinimus remiantis imtimi, turtume at

sivelgti tris principus. Panagrinkime kiekvien j.
1. Reprezentatyviosios imtys geriau negu alikos. Geriausia apibendrinti ne

pagal iskirtinius kratutinius atvejus, bet pagal atstovaujamj atvej imt.
N vienas tyrimas neapima visos monijos. Taigi visada reikia turti galvoje,
kokia imtis atrinkta.
2. veriai, kuri variacija maa, yra geresni u verius, kuri variacija

didel. Kaip pastebjome pavyzdyje apie krepinio aidj, kurios pelnom
tak skaiius buvo pastovus, vidurkis bna patikimesnis, kai yra skaiiuo
jamas i maai kintani duomen.
3. Geriau daugiau atvej negu maiau. Bsimasis studentas aplanko du uni

versitetus, kiekvienam skirdamas po dien. Pirmajame nesirinkdamas pabna
dviejose paskaitose, kuriose mato smojingus ir energingus dstytojus. Kitame
universitete du stebti dstytojai jam pasirod nuobods ir todl nesudomino.
Grs namo mokinys (nekreipdamas dmesio ma tik dviej dstytoj
imt kiekviename universitete) pasakoja draugams, kokie nuostabs dstyto
jai yra pirmajame universitete ir kokia nuobodyb antrajame. Ir vl mes
inome, bet nekreipiame dmesio vien dalyk: vidurkis, ivestas i daugiau
atvej, yra daug patikimesnis negu maesnio atvej skaiiaus vidurkis.
Verta prisiminti: neleiskite, kad vos keli vykiai padaryt jums pernelyg didel
spd. Keli atvej apibendrinimai yra nepatikimi.
Kada skirtumas yra statistikai reikmingas?
20 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip psichologai nusprendia, kad skirtumas yra statistikai

reikmingas.
Statistins procedros padeda vertinti, ar skirtumai yra statistikai reikmingi.

Jie grindiami logika: kai dviej imi vidurkiai yra patikimi atitinkam popu
liacij matai (kiekvienas j apskaiiuotas i didelio skaiiaus veri, kuri ne-
didelis standartinis nuokrypis), tuom et ir skirtum as tarp im i greiiausiai yra

patikim as. (Kuo m aiau skiriasi m oter ir vyr agresijos veriai, tuo labiau ga
lim e pasitikti skirtum patikim um u.) Kai dviej im i vidurkiai labai skiria
si, dar labiau tiktina, kad tas skirtum as atspindi tikrj skirtum tarp j popu
liacij
Taigi, kai imi vidurkiai yra patikimi ir skirtumas tarp j didelis, sakom e, Statistinis reikmingumas
kad skirtum as yra statistikai reikm ingas. Vadinasi, labai tiktina, kad skir (statistical significance) -
tum as parodo tikrai esant skirtum ir nra tik atsitiktins variacijos tarp im i statistikos teiginys apie tai,
padarinys. kiek tiktina, jog gautas
Nustatydam i statistin reikm ingum , psichologai yra konservatyvs. Jie pa rezultatas nra atsitiktinis.
nas prisiekusiuosius, kurie privalo tikti kaltinam ojo nekaltum u tol, kol ro
dom a jo kalt. Daugum ai psicholog proting abejoni nekeliantis rodym as rei
kia tai, kad duom enis atsivelgiam a tik tada, kai tikim yb, kad jie gali bti gauti
atsitiktinai yra m aesn nei 5 procentai (atsitiktinis kriterijus).
Skaitydam i apie tyrim us, turtum te prisim inti, kad skirtum as tarp pakan
kam ai dideli ar pakankam ai vienari im i gali bti statistikai reikm in
gas , bet turti m aai reikm s praktikai. Pavyzdiui, lyginant keli im t tks
tani pirm agim i ir nepirm agim i intelekto test verius, nustatyta reikm in
ga tendencija: pirm agim i vidutiniai veriai auktesni u nepirm agim i vidu
tinius verius (Zajonc ir M arkus, 1975). Taiau veriai skiriasi tik vienu ar
dviem takais, todl skirtum as turi nedidel praktin reikm . Tokie duom enys
paskatino kai kuriuos psichologus rem ti reikm ingum o test alternatyvas (Hunter,
1997). Jie teigia, jog geriau naudoti kitus bdus gauto tyrim o rezultato svarbai
ir patikim um ui ireikti.
Verta prisiminti: statistinis reikm ingum as parodo tikimyb, kad rezultatas
bus atsitiktinis. Jis neparodo rezultato svarbumo.
Pagrindiniai statistikos m etodai, aptarti iam e skyriuje, gali padti jum s kri
tikai m styti: aikiau pastebti tai, ko kitaip galite nepastebti ar klaidingai
isiaikinti, ir tiksliau apibendrinti savo pastebjim us. m ons, suprantantys ir
taikantys tyrim o m etodus bei statistikos taisykles, m sto im intingiau (Fong ir
kiti, 1986; Lehm an ir kiti, 1988; VanderStoep ir Shaughnessy, 1997). Tam rei
kia m okytis ir praktikuotis, bet, norint tapti isilavinusiu m ogum i, btina isiug
dyti gebjim aikiai ir kritikai m styti. Bakalauro laipsnio prasm s ir tikslo
apibdinim o projekte (1985) ikalbingai nurodom i svarbiausi auktojo isilavi
nim o siekiai:
Koleduose ir universitetuose ypa didel dmes reikia skirti mstymui. Deja,

mstymas gali bti tingus. Jis gali bti nerpestingas... Jis gali bti ikreiptas,
klaidinantis, baugintas... Studentai turi dideli nelavinam ir nenaudojam
gebjim logikai mstyti, kritikai analizuoti ir tyrinti, bet ie gebjimai nra
savaimingi; juos ugdo vairus mokymas, patirtis, skatinimas, netikslum taisymas
ir nuolatinis naudojimas."
76 1 SKYRIUS
MOKYMOSI REZULTATAI
15 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl yra svarbs statistikos princi 18 TIKSLAS. Apibdinkite du variacijos matus.
pai, ir pateikite pavyzdi, kaip juos galima naudoti kasdieniame
Variacijos m atai pasako, kiek duom enys yra panas
gyvenime.
arba vairs. Duomen diapazonas apibdina skirtu
Statistika padeda m um s apdoroti bei apibendrinti duo m tarp aukiausio ir em iausio veri Naudinges
m enis ir padaryti i j ivadas. Nordam i aikiau ir kri nis m atas, standartinis nuokrypis, pasako, kiek ver
tikiau m styti apie duom enis, su kuriais susiduriam e iai kinta vidurkio arba vidutinio verio atvilgiu.
kasdieniam e gyvenim e, neprivalom e prisim inti sudtin
g form uli Pavyzdiui, suprat statistikos principus,
19 TIKSLAS. Nurodykite tris apibendrinim ir imi sudarymo
suinom e, kaip svarbu abejoti dideliais, suapvalintais,
principus.
dokum entais nepagrstais skaiiais. 1. Reprezentatyviosios im tys yra geriau nei alikos.
2. veriai, kuri variacija m aa, yra geresni u
16 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip stulpelins diagramos gali ikreipti verius, kuri variacija didel.
duomenis. 3. Geriau daugiau atvej negu m aiau.
Stulpelinse diagram ose naudojam i skali pavadini

20 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip psichologai nusprendia, kad skir
m ai bei diapazonai gali bti parinkti taip, kad skirtu
tumas yra svarbus.
m ai sum at arba padidt. Nagrindam i statistines
diagram as knygose bei urnaluose, m atydam i jas per Kai dviej im i vidurkiai yra patikim i atitinkam po
televizij bei internete, m stykite kritikai. puliacij m atai ir skirtum as tarp j yra palyginti di
delis, galim e m anyti, jog skirtum as yra statistikai
17 TIKSLAS. Apibdinkite tris centrins tendencijos matus ir pa reikm ingas - kad rezultatas nra gautas atsitiktinai.
aikinkite, kur i j labiausiai veikia kratutiniai veriai. Statistinis reikm ingum as parodo rezultato atsiradim o
tikim yb, o ne jo reikm ingum .
M ediana yra vidutinis duom en grups vertis. M o
da yra daniausiai pasitaikantis vertis. Vidurkis yra PAKLAUSKITE SAVS: Suraskite diagram populiaraus urnalo
aritm etinis vidurkis, j labiausiai ikreipia keli labai reklaminiame skelbime. Kaip reklamos skelbjas naudoja (arba
aukti ar labai em i veriai. ikraipo) statistik, siekdamas tikinti?

Suinojom e, kaip atvejo tyrim as, apklausa ir natralistinis stebjim as leidia
m um s aprayti elges. Pastebjom e, kad koreliaciniai tyrim ai vertina dviej
veiksni tarpusavio ry ir parodo, kaip, inodam i vien dyd, galim e num atyti
kit. Inagrinjom e logik, kuria rem iasi eksperim entai. Jie naudoja kontrolines
slygas ir atsitiktin tiriam j paskirstym , kad suinot nepriklausom o kinta
m ojo tak priklausom am kintam ajam . sitikinom e, kaip statistikos padedam as
m okslinis poiris gali apriboti alikum .
Visa tai pads suprasti, apie k kalbsim e toliau, ir kritikai m styti apie psi
chologijos problem as. ie faktai turt skatinti sm alsum ir supratim , studi
juojant psichologij. Taigi panagrinkim e dar kelet svarbi dalyk ir klausim .
M STYKI M E K RI T I K AI , PA S I T E L K D A M I P S I C H O L O G I J 7 7
Ar laboratorijose atliekami eksperimentai gali nuviesti kasdien gyvenim?
21 TIKSLAS. Paaikinkite, koki reikm turi supaprastintos slygos laboratorijoje atskleidiant

bendruosius elgsenos principus.
Ar skaitant arba klausant praneimo apie psichologin tyrim jums nekyla min
tis, jog galbt moni elgesys laboratorijose prognozuoja j elges tikrame gy
venime? Pavyzdiui, ar mirksinios raudonos lemputs pastebjimas tamsiame
kambaryje gali bti naudingas sprendiant apie nakt skrendant lktuv? Ar tai,
kad i nesusijusi odi srao geriausiai prisimename pirmuosius ir paskuti
niuosius odius, k nors byloja apie tai, kaip prisimename pobvyje sutikt
moni vardus? Ar tai, kad, pairjs prievartos ir sekso kupin film sujaudin
tas vyras greiiau paspaus mygtuk, kuriuo pasis elektros smg moteriai, k
nors sako apie tai, jog smurtin pornografija skatina vyrus skriausti moteris?
Prie atsakydami pamstykite: eksperimentuotojas vis pirma siekia, kad la
boratorijos aplinka bt kaip supaprastinta tikrov - vieta, kurioje gali bti imi
tuojamos ir valdomos svarbios kasdienio gyvenimo situacijos. Kaip aeronauti
koje dirbtinis vjo tunelis leidia ininieriui atkurti atmosferos jgas kontroliuo
jamomis slygomis, taip eksperimentas leidia psichologui atkurti psichologi
nius veiksnius.
mons laboratorijoje ir u jos rib nesiskiria. Pavyzdiui, Cecilia Cheng
(2001) pastebjo, kad Honkonge tie suaugusieji, kurie skmingai veikdavo stres
laboratorijoje, taip pat skmingai j veikdavo ir eimoje. Studijuojant agresij,
nusprsti, ar spausti mygtuk, kuris jungs elektros srov, nra tas pat, kas smogti
kam nors veid. Taiau principas yra tas pats. Eksperimentu, kaip paymi Doug-
lasas Mookas (1983), norima ne atkurti tiksl kasdien elges, bet patikrinti te
orinius dsnius. Suformuluoti dsniai, o ne konkrets rezultatai padeda paaikinti
prast kasdien elges.
Psichologai, taikydami laboratorinius agresijos tyrimus tikrajai prievartai su
prasti, taiko teorinius agresyvaus elgesio dsnius, kurie buvo tikslinami atlie
kant daugyb eksperiment. Panaiai ir regos sistemos dsniai, suformuluoti eks
perimentuojant dirbtinje aplinkoje (pvz., irjimas raudonas viesas tamso
je), pritaikomi, kuomet btina paaikinti sudtingesn veikl, pavyzdiui, skry
dius nakt. Daugelis tyrim parodo, jog laboratorijos slygomis suformuluoti
dsniai pasklinda ir kasdieniame pasaulyje (Anderson ir kiti, 1999).
Verta prisiminti: psichologams maiau rpi koks nors ypatingas elgesys, negu
bendrieji dsniai, padedantys paaikinti vairiausi elges.
Ar elgesys priklauso nuo mogaus kultros?
22 TIKSLAS. Pasvarstykite, ar psichologiniai tyrimai gali bti apibendrinti visoms kultroms ir

abiems lytims.
K u lt ra (culture) -
Jeigu kultra formuoja elges, tai k psichologiniai baltj (daniausiai) iau t stin ia i e lg e sio b d a i, id jo s,
rs Amerikos gyventoj tyrinjimai gali pasakyti apskritai apie mog? Labai n u o sta to s ir tra d icijo s, b e n d ri
danai pastebime, kokia svarbi yra kultra - idj ir elgesio bd visuma, per d id e le i m o n i g ru p e i
duodama i kartos kart. Nuo kultros priklauso ms sumanumo ar nuoir- ir p e rd u o d a m i i ka rto s ka rt .

78 1 SKYRIUS
dum o sam prata, poiris ikivedybinius lytinius santykius ar skirtingas kno

form as, m s polinkis bti nerpestingiem s ar santriem s bei dar daug kas. ino
dam i iuos skirtum us, reiau m anysim e, kad ir kiti turi elgtis ir m styti taip,
kaip m es. Tai btina sism oninti, nes kultros vis vairja.
Taiau bendras biologinis paveldas jungia m us vien m oni eim . Tie
patys pagrindiniai procesai valdo m ones visur:
Ir ital, ir prancz, ir angl, sergani disleksija - gebjim o skaityti sutri

kim u - sm egen funkcijos sutrikusios vienodai (Paulesu ir kiti, 2001).
Skirtingos kalbos - odins ir neodins - gali trukdyti kultrom s bendrau

ti. Taiau visos kalbos rem iasi bendraisiais gilum iniais gram atikos dsniais,
ir m ons, gyvenantys prieingose em s rutulio pusse, gali bendrauti yp
sodam iesi ar suraukdam i kakt.
vairi kultr m ons vienium o jausm reikia skirtingai, taiau visose

kultrose drovum as, m enka savivert ar viengungyst stiprina vienatv (Jo
nes ir kiti, 1985; Rokach ir kiti, 2002).
Japonai labiau m gsta ali uv, o iaurs Am erikos gyventojai - virt ar

kept, bet visus juos sdint prie stalo veikia tie patys alkio ir skonio ds
niai. Kiekvienas i m s tam tikru poiriu esam e panas ir visus kitus,
ir kai kuriuos kitus, ir niek nepanas. Skirting rasi ir kultr m oni
tyrinjim as padeda iaikinti m s panaum us ir skirtum us, m ogikj gi
m inyst ir vairov.
Verta prisiminti: nors vairi kultr m onm s bdingi skirtingi poiriai ar

elgesys, bet esm iniai procesai yra beveik tokie patys.
Ar skirting lyi atstov elgesys nevienodas?

Kai gim te, draugai ir eim os nariai tuojau pat m klausinti, kokiam i dvie
j m oni tipui priklausote: vyr ar m oter. Ar m um s reikia atskiros vyr ir
m oter psichologijos, atsivelgiant tai, kokia svarbi lytis m s tapatum ui ir
tam , kaip kiti m us suvokia?
ioje knygoje sitikinsite, kad lyties klausim ai prasism elkia psichologij.
M okslininkai rao apie lyi skirtum us svajojant, reikiant ir atpastant em o
cijas, taip pat apie skirting alkoholizm o, depresijos bei valgym o sutrikim ri
zik. Tokias ivadas ne tik dom u nagrinti, bet jos gali bti ir potencialiai nau
dingos. Pavyzdiui, daugelis m okslinink m ano, jog m oterys daniau kalbasi
nordam os um egzti santykius, o vyrai - kad suteikt inform acij ir duot pa
tarim us (Tannen, 1990). inodam i skirtum galim e ivengti konflikt ir nesu
sipratim kasdieniuose santykiuose.
Taiau svarbu prisim inti, jog psichologikai bei biologikai vyrai ir m oterys
yra nepaprastai panas. Nesvarbu, ar btum e vyrikos, ar m oterikos lyties,
vaikioti im okstam e m adaug to paties am iaus. Patiriam e tuos paius vie
sos ir garso pojius. Jauiam e tas paias alkio, geism o ir baim s kanias. Esa-
M S TYK I M E K RI T I KA I , P A S I T E L K D A M I P S I C H O L O G I J 79
me panaaus intelekto ir sveikatos. Be to, elgiams ir suvokiame poelgius b

tent taip, kaip ms kultra tikisi i vyr ir moter.
Taigi, lytis yra svarbi. Lyt nulemia biologija, o kultra j dar labiau pary
kina. Taiau daugeliu poiri vyrai ir moterys panas, nes yra mons.
Kodl psichologai tiria gyvnus?
23 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl psichologai tiria gyvnus. Padiskutuokite, ar etika eksperimen-

tuoti su gyvnais ir monmis.
Daugelis psicholog tiria gyvnus, kadangi jiems tai patinka. Jiems rpi suinoti, iurks labai panaios
kaip skirtingos rys mokosi, msto ir elgiasi. Be to, psichologai tiria gyvnus, mones, tik ne tokios kvailos,
kad daugiau suinot apie mog, darydami eksperimentus, kurie leidiami daryti kad pirkt loterijos bilietus."
tik su gyvnais. mogaus ir gyvn fiziologija yra panai. Mes, mons, nesa Dave Barry,
me panas gyvnus - mes ir esame gyvnai. Eksperimentai su gyvnais pa 2002 m. liepos 2 d.
djo atrasti priemoni nuo mogaus lig - insulin sergantiesiems diabetu, skie
pus nuo poliomielito ir pasiutligs, jau pasirengta persodinti organus.
Procesai, kuriems vykstant, mons mato, rodo emocijas ar tunka, bdingi
ir pelms, ir bedionms. Kad daugiau suinot apie mogaus gebjim mo
kytis, mokslininkai tiria net jros liuus. Jeigu nori suprasti, kaip sukonstruo
tas vidaus degimo variklis, vertt nagrinti ne mersedeso, o vejai pjauti skir
tos mainos varikliuk. mons, kaip ir mersedesai, yra daug sudtingesni. Ta
iau btent jros liu nerv sistemos paprastumas aikiausiai atskleidia mo
kymosi nervin mechanizm.
Ar etika eksperimentuoti su gyvnais?

Jei esame tokie panas kitus gyvnus, tai ar neturtume j gerbti? Negali
me grsti savo mokslinio darbo, paremto eksperimentais su gyvnais dl j pa
naum su mumis, o po to teisinti jo moralikai, vadovaudamiesi skirtumais", -
ra Rogeris Ulrichas (1991). Gyvn apsaugos judjimas protestuoja prie gy
vn naudojim psichologiniuose, biologiniuose ir medicininiuose tyrimuose.
Mokslininkai primena, kad 30 milijon pasaulio induoli, kasmet naudojam
moksliniuose tyrimuose, tra tik vienas procentas i milijard gyvn, kurie kas
met nuudomi maistui (o tai reikia, jog vidutinis mogus per metus suvalgo
20 gyvn). Nors mokslininkai kasmet atlieka eksperimentus su madaug
200 000 un bei kai, kuriuos globoja humaniko elgesio su gyvnais staty
mai, humanikosios gyvn prieglaudos yra priverstos nuudyti j 50 kart dau
giau (Goodwin ir Morrison, 1999).
Gyvn apsaugos organizacijos, pavyzdiui, Psichologai u etik elges
su gyvnais", propaguoja natralistinius gyvn stebjimus, o ne eksperimen
tus laboratorijose. Vis dlto eksperimentuotojai teigia, kad ia svarstomas ne
grio ir blogio morals principas, o gailesio gyvnams ar gailesio monms
principas. Kas i ms smerkt Pasteuro eksperimentus, privertusius kai kuriuos
80 1 SKYRIUS
Manau, kad trukdyti, gadinti unis kentti, taiau padjusius atrasti vaistus, kurie igelbjo m ilijonus m o
ar be reikalo komplikuoti tyrimus, ni (ir un) nuo pasiutligs bei kankinam os m irties? Ar m es i tikrj nortu
kurie gali sumainti gyvn me atsisakyti gyvn tyrinjim , kurie gali padti sukurti efektyvius m okym o
ar moni kanias, bdus vaikam s su sutrikusia psichika, suprasti senjim o proces, sum ainti baim
yra nehumanika, iauru ar depresij, reguliuoti nutukim , alkoholizm , streso sukeliam skausm ir li
ir nemoralu." gas? Atsakym ai iuos klausim us vairiose kultrose skiriasi. Gallupo instituto
Psichologas Nealas Milleris, Kanadoje ir Jungtinse Valstijose atliktose apklausose ei i deim ties suau
1983 gusij m ano, kad vaist testavim as su gyvnais yra m oralikai priim tinas .
O Britanijoje taip m ano tik 37 proc. apklaustj (M ason, 2003).

I kart diskusij kyla du klausim ai. Svarbiausias: ar galima moni ge
Nepamirkite kenianij nuo rov vertinti labiau u gyvn gerov? Ar teisinga, kad, tyrinjant stres bei
nepagydom lig ar negali. Jie v, pelei teks skiepyti augl, kad paskui m og galtum e apsaugoti nuo t
tikisi pagalbos i tyrim, atlikt nelaim i? Ar galim a, kuriant skiepus nuo AIDS, bedion ukrsti IV pa
su gyvnais." naiu virusu? Ar m s elgesys pasinaudojant kitais gyvnais toks pat natra
Psichologas Dennisas Feeney, lus, kaip ir sakal, kai ar bangini? Tie, kurie pritaria, kad gyvnai bt nau
1987 dojam i tyrim am s, teigia, jog visi, kurie valgo derainius, dvi odinius batus, ne
sm erkia m ediokls ir vejybos, nori, kad bt inaikinti jav kenkjai ar m ar
platinantys parazitai, jau sutinka, jog retkariais gyvnus galim a paaukoti m o
Teisusis ino ir ko jo galvij gaus gerovei.
gyvybei reikia." Taiau Scottas Plousas (1993) pastebi, jog m s gailestis gyvnam s, kaip ir
Patarli knyga 12,10 gailestis m onm s, kinta priklausom ai nuo to, kiek jie yra m us panas. Kaip
aikinam a 18 skyriuje, panas m us paius m um s atrodo patrauklesni, jiem s
labiau padedam e ir elgiam s su jais ne taip agresyviai. Panaiai ir gyvnus ver
tinam e pagal suvokiam artim um m um s. Todl prim atam s bei nam iniam s gy
vnam s teikiam e aukiausi prioritet. (Vakarieiai dl kailio augina arba m e
dioja audines bei lapes, taiau ne unis ar kates.) Kiti induoliai yra ant ant
rojo privilegij laiptelio, ant treiojo - paukiai, uvys ir ropliai, o vabzdiai
yra apaioje. Sprsdam i, kurie gyvnai turi teises, kiekvienas m s briam e
savas ribas gyvnijos pasaulyje.
Teikiant pirm enyb m ogaus gyvenim ui, kitas svarbus dalykas, kurio turi
me paisyti, yra gyvn gerov. Taigi, kokios garantijos, kad gyvnai bus ap
saugoti? Daugelis tyrintoj iandien supranta, jog jie etikai yra pareigoti ge
rinti nelaisvje laikom gyvn gyvenim o slygas bei utikrinti, jog gyvnai
nepatirt nereikaling kani. Tiriant gyvn tyrintojus paaikjo, kad 98 proc.
ir daugiau pritar vyriausybs statym am s, ginantiem s prim atus, unis, kates.
74 proc. pritar taisyklm s, reikalaujaniom s hum anikai elgtis su iurkm is
ir pelm is (Plous ir Herzog, 2000). Daugelis profesini sjung ir rm im o agen
tr dabar turi hum aniko elgesio su gyvnais rekom endacijas. Pavyzdiui, Brit
psicholog draugijos rekom endacijos reikalauja laikyti gyvnus kuo panaes
nm is natrali gyvenim o aplink slygom is, linkusiem s bendrauti gyvnam s
skirti partner (Lea, 2000). Am erikos psicholog asociacija (2002) savo reko
m endacijose pareigoja garantuoti gyvnam s patogias, sveikas gyvenim o s
M S TYK I M E K RI T I KA I , P A S I T E L K D A M I P S I C H O L O G I J 8 1
lygas bei humanik elges su jais. Humanikas elgesys daro moksl veiks
mingesn, nes eksperiment metu patirtas skausmas ir stresas ikraipo gyvn
elges.
Patys gyvnai turjo naudos i to, kad mogus juos tyrinjo. Viena psicho
log grup i Ohajo matavo streso hormon lygius mginiuose milijon un,
kasmet patenkani gyvn prieglaudas. Mokslininkai studijavo, kaip un
dresavimas ir glostymas maina stres ir padeda lengviau apsiprasti juos pri
glaudusi moni namuose (Tuber ir kiti, 1999). Gyvn elgesio tyrimams tu
rtume bti dkingi u tai, kad anksiau dykinj Bronkso zoologijos sodo gy
vnai dabar nebekenia tingaus nuobodulio, nes usidirba vakarienei taip pat,
kaip ir j giminaiiai laisvje (Stewart, 2002). Tyrimai padjo pagerinti gyv
n prieir ir j valdym ne tik laboratorijose, prieglaudose, zoologijos soduose,
bet ir j natralioje gyvenamoje aplinkoje. Eksperimentai atskleid, kad mo
gaus elgesys panaus gyvn elges ir kad kai kurie gyvnai yra labai protin
gi, ir tai padjo mums geriau juos suprasti. Puiku, kad psichologija, rpinda
masi mogumi ir nepamirdama gyvn, pasitarnauja ir vieniems, ir kitiems.
Ar etika eksperimentams pasitelkti mones?

Jeigu jaudinats, sivaizduodami, kaip nemaloniai turi jaustis elektros smgius
gaunantys gyvnai ar mons, galite nusiraminti, nes dauguma psichologini
tyrim isiveria be to. Daniausiai tiriami mons stebi mirksinias viesas,
ekrane msiojanius odius ar tiesiog maloniai bendrauja su kitais.
Taiau retkariais tyrintojai sukelia trump stres arba apgauna mog. Tai
daroma tik tada, kai nusprendiama, jog tai yra btina siekiant norimo tikslo,
pavyzdiui, kai mginama suprasti ir kontroliuoti smurtin elges, arba kai ti
riama nuotaik kaita. Tokie eksperimentai bt visikai nemanomi, jeigu j da
lyviai i anksto inot visk apie eksperiment. Tuomet arba eksperimento me
todika bt neveiksminga, arba jo dalyviai, stengdamiesi bti paslaugs, m
gint patvirtinti tyrintojo prielaidas.
Amerikos psicholog asociacija (1992) ir Brit psicholog draugija (1993)
sukr etikos reikalavimus, kuri turi laikytis tyrintojai: 1) jie turi gauti ra
tik bsim tiriamj sutikim dalyvauti eksperimente; 2) garantuoti, kad da
lyviai nebus sualoti ir ivengs nemaloni poji; 3) informacij apie asmenis
laikyti paslaptyje; 4) vliau, atlikus tyrim, detaliai paaikinti eksperimento tiksl.
Be to, iandien beveik visi universitetai tyrinjimui pateiktus silymus nagrinja
etikos komisijose, kurios gina kiekvieno eksperimento dalyvio interesus.
Taiau daug tyrinjim vyksta ne laboratorijose, o tokiose vietose, kuriose Apie tautos didingum
nra joki etikos komisij. Pavyzdiui, prekybininkai nuolat stebi mones, fo galima sprsti i jos elgesio
tografuoja j pirkimo proius, sudarinja apsipirkimo modelius ir imgina re su gyvnais."
klam veiksmingum. Stebtina, bet tokie tyrinjimai patraukia maiau dme Mahatma Gandhi,
sio, negu moksliniai tyrimai, skirti mogui suprasti. 1869-1948
82 1 SKYRIUS
Ar psichologija isiveria be subjektyvi nuomoni?
24 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip asmenins vertybs gali paveikti psichologo tyrimus ir j rezultat
taikym. Padiskutuokite apie psichologijos galimybes manipuliuoti monmis.
inom a, psichologija nra objektyvi. Vertybs veikia tai, k tyrinjam e, kaip

tyrinjam e ir kaip aikinam e rezultatus. Pasvarstykite: tyrintojo vertybs turi
1.11 PAVEIKSLAS. takos renkantis tyrinjim o tem as - ar dom tis darbuotoj darbo naum u ar j
K matote? m orale, lytine diskrim inacija ar lyi skirtum ais, konform izm u ar savarankiku
Dviprasmik informacij m u. Vertybs taip pat gali nuspalvinti faktus. M s iankstin nuom on gali
mons interpretuoja pagal ikreipti stebjim us ir j aikinim ; kartais regim e tai, k norim e ar tikim s pa
savo iankstin nusistatym.
O js ia matote ant m atyti (1.11 pav .)
ar triu? Prie rodydami Net odiai, kuriais apibdinam e reikin, gali atspindti m s vertybes.
piein draugams, Subjektyvi nuom on ireik tai, ar neprastus lytinius santykius pavadinsim e ikry-
pasakykite jiems, kad
parodysite ant, gulini ant pim u ar lytini santyki variantu. Tas pat tinka ir kasdienei kalbai, kai vienas
nugaros (arba triu olje). sako grietum as, o kitas - nuoseklum as. Vieno m ogaus tikjim as kitam yra
(I Shepard, 1990.) fanatizm as. Apibdinim ai tvirtas ar usispyrs, kruoptus ar
sm ulkm enikas, diskretikas ar udaras parodo m s jausm us. Ir psicholo
gijoje, ir ne tik joje, apibdinim ai ne tik charakterizuoja, bet ir vertina.
Praktikai taikant psichologijos inias, taip pat neivengiam a vertybi ta
kos. m ons, paklus profesionalui kaip tvarkyti gyvenim - kaip auklti vai
kus, gyvendinti savo siekius, kaip elgtis sim yljus, siekti karjeros - gauna ver-
tybikai nuspalvintus patarim us. M okslas, tiriantis elges ir psichikos reikinius,
gali padti m um s pasiekti tiksl, bet jis negali nulem ti, kokie tie tikslai turt
bti. (r. skyrel Pam stykim e kritikai.)
Ar psichologija gali bti pavojinga?

Kai kuriem s m onm s atrodo, kad psichologija - tiesiog sveikas protas. O kitus
neram ina tai, kad psichologija tam pa pavojingai galinga. Ar atsitiktinai astro
nom ija yra seniausias, o psichologija - jauniausias m okslas? Sudtinga tirti be
krat Visat, taiau dar sudtingiau ir pavojingiau tirti m s vidaus visat. Ar
psichologija gali bti pasitelkta m anipuliuoti m onm is?
inios yra jga, kuri, kaip ir kitas jgas, galim e naudoti ir geriem s, ir blo
giem s tikslam s. Atom in energija ir apviet, ir sugriov m iestus. tikinim o jga
naudojam a ir m onm s m okyti, ir jiem s apgaudinti. Psichik veikiantys vais
tai gali bti vartojam i ir psichikos sveikatai grinti, ir jai griauti.
Nors psichologija gali ir apgaudinti, bet paprastai ji stengiasi viesti m o
inoma, kad yra nemanoma nes. Kasdien psichologai ieko bd, kaip lavinti suvokim o tikslum , kaip ug
velgti bet koki moni dyti krybingum ir gailestingum . Psichologija padeda sprsti didiausias pa
problem laisvu nuo iankstini saulio problem as - karo, gyventoj pertekliaus, prietar, eim os funkcij sutri
nuostat protu." kim , nusikaltim , - nes visos jos siejasi su nuostatom is ir elgesiu. Be to, psi
Simone de Beauvoir, chologija kalba apie stipriausius m onijos trokim us - valg, m eil, laim . Psi
The second sex, 1953 chologija negali aprpti vis didij gyvenim o problem , bet ji im asi kai kuri
(Antroji lytis") pai svarbiausi.
M S T YKI M E KR I T I K A I , PA S I T E L K D A M I P S I C H O L O G IJ 83
MOKYMOSI REZULTATAI
21 TIKSLAS. Paaikinkite, koki reikm turi supaprastintos sly-

nai retai patiria skausm. Taiau gyvn teisi gyni
gos laboratorijoje atskleidiant bendruosius elgsenos principus.

mo grups kelia svarb klausim: ar galima pateisin
ti laikinas gyvn kanias, net jei tai padeda paleng
Mokslininkai laboratorijoje tikrina teorinius principus, vinti moni kanias?
smoningai joje sukurdami kontroliuojam supapras Retkariais psichologai monms sukelia laikin
tint aplink. Juos domina ne konkretus tiriamas el stres ar juos apgauna, kad suinot k nors svarbaus.
gesys, o j lemiantys bendrieji principai, padedantys Profesins etikos standartai teikia rekomendacijas apie
paaikinti daugel poelgi. tai, kaip reikia elgtis su mokslini tyrim dalyviais, o
universitet etikos komitetai gina dalyvi gerov.
22 TIKSLAS. Pasvarstykite, ar psichologiniai tyrimai gali bti api-
bendrinti visoms kultroms ir abiems lytims. 24 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip asmenins vertybs gali paveikti
psichologo tyrimus ir j rezultat taikym. Padiskutuokite apie
vairiose kultrose elgesys, idjos, pairos ir tradi
psichologijos galimybes manipuliuoti monmis.
cijos skiriasi, taiau juos lemiantys principai yra ben
dri, i dalies dl ms bendro biologinio palikimo. Psichologija vadovaujasi tam tikromis vertybmis.
Biologija taip pat nulemia ms lyt, taiau kultra Psicholog asmenins vertybs turi takos pasirenkant
suformuoja lkesius dl to, k reikia bti vyru ar mokslini tyrim tem veikia j teorijas bei paste
moterimi. Vyrai ir moterys i ties kai kuo skiriasi, bjimus, elgesio vertinim ir profesinius patarimus.
taiau biologikai ir psichologikai jie yra labiau pa Psichologijoje, kaip ir kitose srityse, inios yra jga,
nas nei skirtingi. kuri galima naudoti geram arba piktam tikslui. Psi
chologija turi gali apgauti, taiau iki iol psichologi
23 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl psichologai tiria gyvnus. Pa-
jos principai daniausiai buvo taikomi tik geriems
diskutuokite, ar etika eksperimentuoti su gyvnais ir monmis.
tikslams. Psichologija gali mums padti gyvendinti
Vieni psichologai studijuoja gyvnus, nes juos domina savo tikslus, taiau ji negali nusprsti, kokie turt
gyvn elgesys. Kiti tai daro todl, kad inodami gy bti ie tikslai.
vn fiziologinius bei psichologinius procesus gali ge
PAKLAUSKITE SAVS: Ar esate sau udav kur nors i danai
riau suprasti panaius procesus, veikianius monse.
uduodam klausim apie psichologij? Ar turite kit klausim
Vadovaujantis etiniais bei teisiniais sumetimais,
apie psichologij?
psichologiniuose eksperimentuose naudojami gyv-
84 1 SKYRIUS
PAMSTYKIME KRITIKAI:
Desegregacija ir mirties bausm -

kai sitikinimai susikerta
su psichologija
takingas iuolaikinis poiris, ironikai vadina
m as postmodernizmu, kelia abejoni dl m oksli
nio objektyvum o. Postm odernistai sako, jog m ok
slins koncepcijos yra ne tikrojo pasaulio atspin
dys, o socialiai sukonstruota fikcija. Kaip ir vi
sos inios, ios koncepcijos atspindi jas suform a
vusi kultr. Pavyzdiui, intelektas yra psicho
log sukurta ir apibrta svoka. Kadangi asm e
nins vertybs orientuoja teorij ir tyrim us, tei
giam a, jog tiesa yra asm enin ir subjektyvi. Psichologai Mamie Phipps Clark
(Kokius poelgius turtum e vadinti intelektua ir Kennethas B. Clarkas
J darbas buvo cituojamas 1954 met
liais?) Siekdam i tiesos neivengiam ai vadovau istoriniame JAV Aukiausiojo Teismo
jam s savo nuojauta, alikum u, savo kultriniu sprendime dl mokykl desegregacijos.
polinkiu.
M okslininkai psichologai sutinka, kad dauge
lis svarbi klausim yra u m okslo rib. Jie sutin m enis apie tai, jog, kai Kennethas Clarkas ir M a
ka, jog asm eniniai sitikinim ai danai form uoja su m ie Phipps Clark (1947) afroam erikieiam s vai
vokim . Taiau m okslininkai sitikin, kad egzis kam s leido pasirinkti juodaodes ar baltaodes l
tuoja tikrasis pasaulis ir kad m es suinom e dau les, daugum a pasirinko baltsias. Tai paskatino
giau tiesos tikrindam i pagal j savo nuojaut. M a manyti, jog, esant segregacijai, juodaodiai vaikai
rie Curie nesukr radio koncepcijos, ji atrado ra gyja prie juodaodius nukreipt nuostat.
d. Jis i ties egzistuoja. Elgsenos m oksluose gal i socialinio m okslo skm paskatino vykdyti
bt nem anom a pasiekti idealaus objektyvum o, im tus kit tyrim , kurie, kaip tikjosi m okslinin
kaip nebna ir idealios m eils. Taiau daugum a kai, turt suteikti inform acijos bsim iesiem s teis
tvirtint, jog geriau nuolankiai priim ti patikim us mo sprendim am s. Taiau pastaruoju m etu teism as
rodym us nei laikytis sikibus nepatikrint prie prisijung prie postm odernist, atm esdam as elgse
laid. nos m oksl tyrim us. Sprsdam as, ar m irties baus
JAV Aukiausiasis Teism as kaip tik parod m ei galim a taikyti Konstitucijos draudim iau
nuolankum rodym am s, 1954 m etais priim dam as riai ir neprastai bausti, teism as svarst, ar visuo
istorin sprendim , kuriuo segregacija m okyklose m en m irties bausm s vykdym laiko iauriu bei
buvo paskelbta prietaraujania Konstitucijai. Tai neprastu dalyku, ar teism ai i bausm skiria ten
buvo pirm oji teism o byla, kurioje aktyviai daly dencingai, ar jie i bausm taiko vadovaudam ie
vavo socialiniai psichologai. Jie buvo ir eksper si rasiniu alikum u ir ar m irties bausm atbaido
tai liudytojai, ir takingo socialinio m okslo m e nuo nusikaltim labiau negu kitos bausm s. Psi
m orandum o, kuris buvo pateiktas kaip bylos da chologai M arkas Constanzo (1997) ir Craigas Ha
lis, autoriai. Jiem s vadovavo Kennethas Clarkas ney bei Deana Logan (1994) teigia, jog elgsenos
(1952). Teism as pripaino vertais dm esio duo- m oksl atsakym ai iuos klausim us vargu ar gali
M STY KI M E KR I T I K AI , P AS I T E L K D A M I P S I C H O L O G I J 85
bti aikesni. Taiau dl dviej i i klausim - rios panaikino mirties bausm. mogus, kuris nu
mirties bausms teisingumo ir jos veiksmingumo - sikalsta pagautas aistros, nestabteli pagalvoti apie
teismas nepais socialini moksl tyrimo duo pasekmes (o jei taip ir padaryt, gyvenim kalji
men. mo kameroje tikriausiai palaikyt pakankama at-
Ar mirties bausm skiriama teisingai? Tyrimai grasymo priemone). Taiau teismas atkakliai lai
rodo, jog tie, kurie gali bti renkami prisiekusiai kosi sitikinimo, jog mirties bausm yra neabe
siais aukiausiosios bausms skyrimo bylose - jotinai reikminga atgrasymo priemon .
btent tie, kurie sutinka su mirties bausme, - ne sitikinimai daro tak suvokimui. Ir btent to
atstovauja plaiajai visuomenei. Prisiekusieji, kurie dl, kaip teigia psichologai, atsiliepdami postmo-
dvejoja dl aukiausiosios bausms, irenkami dernist teiginius, mes privalome imintingiau ms
reiau ir tarp j reiau bna maum atstov bei tyti - varyti savo nuojautas, alikumus ir kult
moter. Jie taip pat bna daniau link patikti kal rinius polinkius tikrindami juos su turimais rody
tinimo argumentais bei labiau link bausti. mais. Kodl nepatikrinus sitikinim, kuriuos ma
Ar mirties bausm veiksminga - ar ji stabdo noma patikrinti? Jei jie pasitvirtint, bt tuo ge
nusikalstamum? Duomenys nesikeiia: valstijo riau. Jei ie sitikinimai subliuk, atsimu steb
se, kuriose galioja mirties bausm, mogudysi jim sien - tiek jie ir teverti. ie skeptiko kruop
skaiius nra maesnis. teisinus mirties bausm, tumo ir nuolankumo idealai skatina vis mokslin
iose valstijose mogudysi skaiius nesuma veikl.
jo. Ir is skaiius nepadidjo tose valstijose, ku
1 SKYRIAUS APVALGA: Mstykime kritikai, pasitelkdami psichologij
PASITIKRINKITE
1. Kas yra mokslinis poiris ir kodl jis yra svar c. Sportuojantys paaugliai reiau vartoja narko
bus kritikam mstymui? tikus, rko, lytikai santykiauja, neioja gink
2. Kokie yra trij skirting metod, kuriuos psicho lus ir valgo nevisavert maist nei nesportuojan
logai naudoja elgesiui aprayti - atvejo tyrim, ap tys. (Viena i interpretacij: komandinis spor
klaus ir natralistinio stebjimo - privalumai bei tas skatina sveikai gyventi.)
trkumai? d. Danai matantys filmuose rkanius persona
3. tai kelios neseniai paskelbtos koreliacijos ir ur us paaugliai daniau ninka patys rkyti. (Vie
nalist pateiktos j interpretacijos. Vlesni moks na i interpretacij: kino vaigdi elgesys da
liniai tyrimai, kuri metu danai buvo atliekami ro tak imliems spdiui paaugliams.)
eksperimentai, kiekvienu atveju paaikino prieast 4. Kodl, bandydami nauj kraujospdio reguliavi
bei pasekm. Ar galite paaikinti kiekvien i i mo preparat, suinosime apie jo veiksmingum
teigini, inodami tik koreliacijas: daugiau, jeigu skirsime j pusei dalyvi i 1000,
a. Alkoholio vartojimas susijs su smurtu. (Vie o ne visiems 1000-iui dalyvi?
na i interpretacij: alkoholis skatina arba at
5. Panagrinkime klausim, kur Christoferis Jep-
palaiduoja agresyvi elgsen.)
sonas, Davidas Krantzas ir Richardas Nisbettas
b. Isilavin mons gyvena vidutinikai ilgiau nei
(1983) udav Miigano universiteto vadinio psi
maiau isilavin. (Viena i interpretacij: isi
chologijos kurso studentams:
lavinimas ilgina gyvenim ir stiprina sveikat.)
86 1 SKYRIUS
Miigano universiteto student primimo skyriaus studentai gauna daugiau labai ger paymi pirmojo
atstovai pastebjo, kad daniausiai imtas men ir semestro pabaigoje, o ne baigdami universitet?
mokslo student pirmojo semestro pabaigoje gauna 6. Kaip ginam i tyrim uose dalyvaujantys m ons bei
labai gerus vertinimus. Taiau tik madaug 10 ar 15
gyvnai?
student baigia universitet labai gerais paymiais.
Kas, js manymu, tiksliausiai paaikina, kodl Atsakymus klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

Abipusiai akla procedra Kontrolins slygos Pavluotos nuomons alikumas
(double-blind procedure), 67 p. (control condition), 67 p. (hindsight bias), 47 p.

Apklausa (survey), 56 p. Koreliacija (correlation), 59 p. Placebo efektas (placebo effect), 67 p.
Atsitiktin imtis (random sample), 57 p. Kritinis mstymas (critical thinking), 51 p. Populiacija (population), 57 p.
Atsitiktinis paskirstymas Kultra (culture), 77 p. Priklausomas kintamasis
(random assignment), 67 p. Mediana (median), 72 p. (dependent variable), 69 p.

Atvejo tyrimas (case study), 55 p. Moda (mode), 72 p. Sklaidos diagrama (scatterplot), 59 p.
Duomen diapazonas (range ), 73 p. Natralistinis stebjimas Standartinis nuokrypis
Eksperimentas (experiment), 66 p. (naturalistic observation), 57 p. (standard deviation), 73 p.

Eksperimentins slygos Nepriklausomas kintamasis Statistinis reikmingumas
(experimental condition), 67 p. (independent variable), 68 p. (statistical significance), 75 p.

Hipotez (hypothesis ), 53 p. Operacinis (darbinis) apibrimas Tariamo vienodumo efektas
Iliuzin koreliacija (operational definition), 53 p. (false consensus effect), 56 p.

(illusory correlation), 62 p. Pakartotinis tyrimas (replication), 53 p. Teorija (theory), 52 p.
Vidurkis (mean), 72 p.
Neurologija
ir elgesys
Nerv sistemos komunikacija

Neuronai
Kaip neuronai sveikauja?
Kaip mus veikia neuromediatoriai?
Kaip narkotikai ir kitos chemins mediagos pakeiia
neuromediatori veikim
Nerv sistema
Periferin nerv sistema
Centrin nerv sistema
Endokrinin sistema
Galvos smegenys
Tyrimo priemons
Senesniosios smegen struktros
Smegen iev
Perskirtos smegenys
PAMSTYKIME KRITIKAI. Kairysis ir deinysis smegen
pusrutuliai
1 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl psichologus domina mogaus biologija, ir apibdinkite nepasi-
tvirtinusi frenologijos teorij.
oks kitas principas nra toks svarbus iandieninei psichologijai ar iai kny
J gai kaip is: visa, kas yra psichologika, tuo pat m etu yra ir biologika.
Kiekviena js idja, nuotaika, poreikis
lite, juokiats ir verkiate savo knu. Be savo kno - gen, sm egen, i
vaizdos - i ties esate niekas. Nors kalbti atskirai apie biologin ir psicholo
yra biologinis vyksm as. Js m y
gin tak elgesiui yra patogu, privalom e prisim inti tai k: m styti, jausti ar
veikti be kno bt tas pat, kaip bgti be koj.
iandienis m okslas yra prikaustytas prie nuostabiausios m s kno dalies -
galvos sm egen, jas sudarani neuron sistem bei j genetini kod. Koks
yra aukiausias galvos sm egen tikslas? Suprasti paias save. Kaip m s sm e
genys sutvarkytos ir kaip jos su savim i bendrauja? Kaip sm egenyse persipina
m s paveldjim as bei patirtis? Kaip sm egenys apdoroja inform acij, kuri rei
kalinga, kad m estum e kam uol krep? Kad jaustum e pasitenkinim gitaristo
grojim u? Kad prisim intum e savo pirm j buin?
Kad suprastum e, kaip sm egenys susijusios su psichika, prireik daug laiko.
Antikos filosofas Platonas teisingai nustat, kad psichika slypi sferinje galvo
je, nes jo supratim u sfera - ideali form a. Platono m okinys Aristotelis m an, kad
psichika slypi irdyje, kuri varinja po kn ilum ir gyvyb. irdis iliko m eils
sim boliu, taiau m okslas jau seniai iuo klausim u pralenk filosofij. sim yli
m s sm egenys, o ne irdis.
Nuo XIX am iaus pradios, kai vokiei gydytojas Franzas Gallis paskelb
nelabai vykusi frenologijos teorij, kuri m s protinius gebjim us ir charakte
2.1 PAVEIKSLAS. rio ypatybes aikino ikilim ais kaukols paviriuje (2 .1 pav. ), paengta gana to
Klaidinga teorija
li. Vien Didiojoje Britanijoje buvo 29 frenolog draugijos, kuri nariai keliau
Nors i pradi ir buvo pritarta davo iaurs Am erik, skaitydam i paskaitas apie kaukols savybes (Hunt,
Franzo Gallio spjimams, vis 1993). Hum oristas M arkas Twainas atjo pas gars frenolog, prisistat kitu var
dlto kaukols ikilimai nieko du ir papra, kad is ianalizuot jo kaukol. Jis rado dub [ir] apstulbino
nepasako apie svarbiausias m ane pasaks, jog i duba bdinga m onm s, visikai neturintiem s hum oro jaus
smegen funkcijas. Taiau kai m o! Po trij m nesi Twainas atjo antr kart, syk prisistatydam as tikruoju
kurios Gallio prielaidos vardu. kart duba buvo inykusi, o jos vietoje atsirado... didiausias kok tik
pasitvirtino. Kaip nagrinsime per savo gyvenim buvo m ats frenologas hum oro ikilim as! (Lopez, 2002).
iame skyriuje, skirtingos Taiau frenologija teisingai sutelk dm es idj, kad skirtingos sm egen sri
smegen sritys i ties tys atlieka konkreias funkcijas.
kontroliuoja skirtingus elgesio Tik iek tiek daugiau negu prie im tm et supratom e, kad m s kn suda
aspektus. ro vairios lstels; kad tarp j yra ir nervini lsteli, kurios gam ina ir pralei
NEUROLOGIJA IR ELGESYS 89
dia elektros srov bei per labai siaur jas skiriant ply kalbasi tarpusavyje Biologin psichologija
cheminiais signalais; kad specialiosios smegen sistemos atlieka tik joms bdin (biological psychology) -
gas funkcijas (nors ir ne tokias, kaip man F. Gallis) ir kad dka informacijos psichologijos mokslo aka,
i i skirting smegen sistem mes matome, girdime, suprantame, prisimena nagrinjanti biologijos ir elgesio
me, jauiame skausm ar aistr. Jums ir man pasisek gyventi tokiu laikotarpiu, tarpusavio ryius.
kuomet nuolat atrandama kas nors nauja apie biologini ir elgesio pagrind s (Kai kurie ios akos atstovai
veik. save dar vadina elgesio
ioje knygoje js rasite pavyzdi, kaip biologija lemia ms elges ir psi neurologais, neuropsichologais,
chik. Tirdami ryius tarp biologini ir psichologini reikini, biologins psi elgesio genetikais, fiziologiniais
chologijos specialistai gauna vis nauj duomen apie mieg ir sapnus, depre psichologais ar biopsichologais.)
sij ir schizofrenij, alk ir seks, stres ir ligas. Btent dl io ryio mes psi
chologijos studijas pradsime nuo jos biologini akn aikinimo.

2 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip, laikant kiekvien mog biopsichosocialine sistema, galima ge-
riau suprasti moni elges, ir aptarkite, kodl mokslininkai tiria gyvnus, siekdami minti mo-
gaus nervini proces msles.
Kno informacin sistema yra sudaryta i milijard tarpusavyje susijusi lste

li, vadinam neuronais. Kad suvoktume savo mintis ir veiksmus, prisiminimus
ir nuotaikas, pirmiausia privalome suprasti, kaip neuronai veikia ir tarpusavyje
sveikauja.
Kiekvienas ms esame sistema, sudaryta i posistemi, kurios savo ruotu
sudarytos i dar maesni posistemi. Be galo maos lstels yra susibrusios
grupes, i kuri susidaro tokie kno organai kaip skrandis, irdis ir smegenys.
ie organai savo ruotu sudaro didesnes virkinimo, kraujotakos ir informacijos
apdorojimo sistemas. O ios sistemos yra dar didesns sistemos - mogaus, kuris
dar yra eimos, kultros ir bendruomens dalis - dmen. Mes esame biopsicho-
socialins sistemos. Kad suprastume savo elges, privalome itirti, kaip ios biolo
gins, psichologins ir socialins-kultrins sistemos veikia ir sveikauja tarpu
savyje.
ioje knygoje pradsime nuo ma dalyk ir i apaios kilsime vir - nuo
nerv lsteli iki galvos smegen iame skyriuje ir iki aplinkos bei kultros ta
kos, kuri sveikauja su ms biologija, vlesniuose skyriuose. Taip pat i viraus
leisims emyn, nagrindami, kaip ms mstymas ir emocijos veikia ms sme
genis bei sveikat. Psichologai visais lygiais tiria, kaip mes apdorojame informa
cij- kaip j priimame, tvarkome, aikiname bei saugome, ir kaip j naudojame.
Mokslininkams pasisek, kad moni bei kit gyvn informacins siste
mos yra panaios - ties sakant, tokios panaios, jog nemanoma atskirti ma
mogaus ir bedions smegen mgini. is panaumas leidia mokslininkams Jei iandien biau studentas,
tirti palyginti paprastus gyvnus, pavyzdiui, kalmarus ir jros liuus, kad at nemanau, kad galiau atsispirti
rast, kaip veikia mogaus nerv sistema. is panaumas leidia tirti kit in pagundai studijuoti neurologij"
duoli smegenis, siekiant suprasti ms pai smegen sandar. Automobiliai Raytojas Tomas Wolfe, 2004
90 2 S K Y R IU S
Galins aksono ataugos,

arba terminals (formuoja
jungtis su kitomis lstelmis)
Dendritai
(gauna praneimus
i kit lsteli)
Aksonas
(perduoda praneimus
i lstels kno kitiems
Lstels knas neuronams, raumenims
(lstels gyvybinio arba liaukoms)
aprpinimo
centras)
Mielino dangalas
(padengia kai kuri
neuron akson ir
Nervinis impulsas pagreitina nervinius
(elektros signalas, impulsus)
sklindantis aksonu)
2.2 PAVEIKSLAS.
Judinamasis neuronas
skiriasi, taiau jie visi turi variklius, akceleratorius, vairus ir stabdius. M arsie-
tis galt itirti bet kur j ir suprast veikimo princip. Panaiai ir gyvnai ski
riasi, taiau j nerv sistemos veikia panaiai. Nors mogaus smegenys yra su
Neuronas (neuron) -
dtingesns nei iurks, ir vienos, ir kitos veikia pagal t pat princip.
nervin lstel; pagrindinis nerv
sistemos elementas.
Neuronai
Dendritas (dendrite) -
3 TIKSLAS. Apibdinkite, kokios yra neurono dalys, ir paaikinkite, kaip perduodami impulsai.
isiakojusios krmo pavidalo
neurono ataugos, kurios surenka M s kno nervins informacijos sistemos sudtingum lemia paprastumas. Ner
signalus i aplinkos, paveria v sistem sudaro neuronai, arba nervins lstels. Neuron yra vairi tip.
juos elektriniais impulsais ir bet vis pagrindas tas pats (2.2 pav.). Kiekvien sudaro lstels knas ir isiako
perduoda lstels kn. janios ataugos. krm panaaus dendrito skaidulos priima informacij ir
perduoda lstels kn. A ksono skaidulos perduoda j kitus neuronus arba
Aksonas (axon) -
raumenis ir liaukas. Aksonai neka, o dendritai klausosi.
neurono atauga, usibaigianti
Aksonai, kitaip negu trumpi dendritai, gali bti labai ilgi, apie metr isia
isiakojusiomis galinmis
koj kno audiniuose. Judinamieji neuronai, kontroliuojantys raumenis, yra il
skaidulomis (terminalmis);
gi lyg sekvojos. Neurono, perduodanio nurodymus kojos raumeniui, lstels
aksonu informacija siuniama
kn ir jo akson apytikriai galima palyginti su krepinio kamuoliu ir prie jo
kitus neuronus, raumenis
pririta madaug 6,5 km ilgio virve. Daug riebal turintis sluoksnis, vadinamas
ar liaukas.
m ielino dangalu, dengia kai kuri neuron ataugas ir pagreitina j impulsus.
Mielino dangalas M ielino dangalas yra svarbus sergant istin skleroze, liga, kurios metu jis
(myelin sheath) - ima nykti. Dl to sultja sveika su raumenimis ir galiausiai raumenys tampa
riebal turinios lstels, kurios visikai nevaldomi.
vietomis gaubia daugelio Priklausomai nuo audinio ries nervinis signalas keliauja greiiu, kuris svy
neuron ataugas; labai ruoja nuo vos 3 kilometr iki 300 ar daugiau kilometr per valand. Taiau nei
pagreitina nervini impuls is didiausias greitis yra 3 milijonus kart maesnis, negu elektros srovs te
sklidim nes jie peroka kjimo laidu greitis. Smegen veikl matuojame milisekundmis (tkstantosio-
nuo vieno tako kit mis sekunds dalimis), o kompiuterio veikl - monosekundmis (milijardin
mis sekunds dalimis). Tai paaikina, kodl js reakcija nra tokia greita, kaip Veikimo potencialas
beveik akimirksniu reaguojanio didels spartos kompiuterio. Dl i prieasi (action potential) -
reakcija netikt vyk, pavyzdiui, staiga prie js automobil iokus vai nervinis impulsas; labai trumpas
k, gali utrukti ketvirt sekunds ar net ilgiau. Js smegenys kur kas sudtin elektrinio krvio pokytis, kuris
gesns u kompiuter, taiau jos nra spartesns paprastos reakcijos metu. sklinda aksonu tolyn. Veikimo
Nerviniai impulsai neurone kyla spaudiant, ildant, vieiant ar veikiant che potencial sukelia teigiam
miniams signalams i kaimynini neuron. Nervinis impulsas, vadinamas vei atom judjimas abiem aksono
kimo potencialu, yra labai trumpas elektros krvio pokytis, kuris sklinda ak membranos kanal kryptimis.
sonu tolyn.
Neuronai, panaiai kaip baterijos, generuoja elektr chemini reakcij d
ka. Chemins reakcijos virsmo elektriniu impulsu procese dalyvauja elektros Elektrik kn dainuoju."
krv turintys atomai, vadinami jonais. Ramybs bsenos aksono vidaus skys Walt Whitman,
tyje yra neigiam jon perteklius, o skystis, esantis aksono membranos iorje Children of Adam, 1855
turi daugiau teigiam jon. i teigiama iorje ir neigiama viduje bsena yra (,Adomo vaikai")
vadinama ramybs potencialu. Kaip ir stropiai saugomas pastatas, aksono pa
virius yra labai irankus sileisdamas k nors vidun. Sakome, jog aksono pa
virius yra selektyviai pralaidus. Pavyzdiui, ramybs bsenos aksonas turi var
tus, pro kuriuos nepatenka teigiami natrio jonai.
Taiau kai neuronas suadinamas, saugos parametrai pasikeiia: pirmasis ak Vienas neuronas sako kitam tik
sono segmentas atveria savo vartus, panaiai kaip atsiveria liuko dangiai, ir tai, kiek jis yra susijaudins."
teigiami natrio jonai teka pro membran (r. 2.3 pav.). Tai depoliarizuoja i Francis Crick,
aksono dal, dl to atsiveria kitas aksono kanalas, vliau dar kitas, panaiai kaip The Astonishing Hypothesis,
griva domino kaladls virsdamos viena ant kitos. Per atokvpio pauz (ne- 1994 (Nuostabi hipotez")
2.3 PAVEIKSLAS.
Veikimo potencialas
2. i depoliarizacija truput toliau

aksone sukelia dar vien veikimo
potencial. Dabar vartai ioje
kaimyninje srityje atsiveria,
ir j siveria krauti natrio atomai.
Tuo tarpu lstels membranos siurblys
Prie lstels kno esantis (natrio-kalio siurblys) iveda natrio
aksono galas jonus i lstels.
3. Veikimo potencialui spariai
keliaujant aksonu, pirmoji sekcija
visikai isikrauna.
1. Suadinus neuron trumpam pasikeiia

elektros krvis. Jei is pokytis yra
pakankamai stiprus, jis sukelia
depoliarizacij ir veikimo potencial.
Nervinio impulso kryptis: iilgai per aksono terminales

veiklumo laikotarp, pana fotoaparato blyksts pasikrovim o laik) neuronas
vl ipum puoja teigiam us natrio jonus ior. Po to neuronas vl gali bti sua
dinam as. (M ielinu padengtuose neuronuose, kaip parodyta 2.2 paveiksle, veikim o
potencialas paspartja, perokdam as nuo vienos m ielino derels" prie kitos.)
Protu sunku sivaizduoti, kad is elektrochem inis procesas kartojasi 100 ir net
1000 kart per sekund. Taiau tai tik pirm asis i daugelio stulbinam dalyk.
Pats neuronas ia yra kaip m aytis sprendim priim antis prietaisas, atliekantis
sudtingus skaiiavim us. Dendritus ir lstels kn pasiekia signalai i im t
ar net tkstani kit neuron. Kai kurie signalai suadina, lyg neurono akce
leratoriaus paspaudim as. Kiti - slopina, lyg neurono stabdys. Jei i suadinan
Slenkstis (treshold)- i signal atm us slopinanius virijam as m inim alus stipris, vadinam as slenks
dirginimo, btino nerviniam iu, susijung ie signalai sukelia veikim o potencial. Veikim o potencialas sklin
impulsui sukelti, lygis. da toliau aksonu, kuris akojasi ir jungiasi su im tais ar tkstaniais kit neu
ron ir raum en bei liauk lsteli knais.
Stipresnis u slenkst dirgiklis nepadidina veikim o potencialo stiprio. Neu
rono reakcija paklsta dsniui viskas arba nieko , t. y. neuronai elgiasi panaiai
kaip autuvas - arba auna, arba ne. Nuo dirgiklio stiprum o nepriklauso ir vei
kim o potencialo sklidim o greitis. Kaip tuom et m es vertinam e dirgiklio stipr?
Kaip atskiriam e veln prisilietim nuo stipraus apkabinim o? Stipresnis dirgiklis
negali sukelti stipresnio ar greitesnio im pulso neurone - stipriau paspaud au
tuvo gaiduk nepriversim e kulkos lkti geiiau. Taiau stipresnis im pulsas gali
suadinti daugiau neuron ir padaninti sukeliam us im pulsus.
Kaip neuronai sveikauja?

4 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip nervins lstels sveikauja.
Neuronai savo ataugom is yra taip susipyn, kad net stebint m ikroskopu sunku
nustatyti, kur vienas neuronas pasibaigia ir kur kitas prasideda. Kadaise m oks
lininkai tikjo, kad vienos lstels isiakojanios aksono ataugos susijungia ir
susilieja su kitos lstels dendritais. Vliau ispan anatom as Santiago Ram o
nas y Cajalas (1852-1934) atrado tarpus tarp nervini lsteli ir prijo prie i
vados, kad neuronai veikia kaip nepriklausom os nerv sistem os detals. Tuo
pat m etu angl fiziologas seras Charlesas Sherringtonas (1857-1952) pastebjo,
kad reflekso taku plintantys nerviniai im pulsai utrunka ilgiau negu turt u
trukti. Jis nusprend, kad, perduodant im pulsus, darom os trum pos pauzs.
Dabar jau inom a, kad vieno neurono aksono galins ataugos nuo priim an
Sinaps (synapse)- iojo neurono yra atskirtos labai m aais tarpeliais, m aesniais kaip 0,00000025
jungtis tarp impuls perduo cm . Toki jungt Sherringtonas pavadino sinapse, o tarpel - sinapsiniu ply
danio neurono aksono galo ir j iu. Cajalas pavadino juos protoplazm os buiniais ir laik vienu i nuosta
priimanios lstels kno ar biausi gam tos stebukl. Kaip iuolaikins elegantikos m oterys buiuodam os
dendrito. ioje jungtyje esantis viena kit neprisilieia lpom is prie skruosto, saugodam os m akia, taip ir den
labai maas tarpelis yra dritai su aksonais i tikrj nesusilieia , pastebi Diane Ackerm an (2004). Ky
vadinamas sinapsiniu plyiu. la klausim as - kaip neuronai atlieka protoplazm os buin ? Arba kitais o
diais - kaip jis pereina per sinapsin ply? Jau inom a, kaip atsakyti
klausim , ir is atradim as laikom as vienu svarbiausi ndienos laim jim .
Kai veikimo potencialas pasiekia svogno formos aksono ataug galnles, Neuromediatoriai
jis iskiria chemines mediagas, vadinamas neuromediatoriais (2.4 PA V .) Per (neurotransmitters) -
0,0001 sek. neuromediatoriaus molekuls pereina per ply ir sveikauja su im cheminiai junginiai, pereinantys
pulsus priimaniojo neurono membranos receptoriaus jungties vieta taip tiks sinapsin ply tarp neuron.
liai, kaip raktas su spyna. Kitaip tariant, neuromediatorius atrakina tos jungties Siunianiojo neurono iskirti
vietos maus kanalus. Taip priimantj neuron patenka jonai ir sustiprina ar neuromediatoriai pereina
ba susilpnina jo parengt sukelti nervin impuls. Perteklinius neuromediatorius sinapsin ply ir susijungia su
absorbuoja siuniantysis neuronas. Tai vadinama reabsorbcija. priimaniojo neurono membra

nos receptoriaus jungtimi. Nuo
i signal priklauso, ar
Kaip mus veikia neuromediatoriai? priimaniajame neurone kils
5 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip neuromediatoriai veikia elges. Apibdinkite acetilcholino ir endor- nervinis impulsas.
fin poveik.
Tyrintojai atrado deimtis skirting neuromediatori. Tai kelia daug klausim:

ar tam tikrus neuromediatorius galima rasti tik tam tikrose vietose? Kaip jie veikia
nuotaik, atmint bei protinius gebjimus? Ar galima poveik sustiprinti arba
susilpninti vaistais arba mityba?
Toliau paaikinsime neuromediatori tak depresijai ir euforijai, alkiui ir
mstymui, alingiems proiams ir terapijai. Pavelkime, kaip neuromediatoriai
veikia ms judesius ir emocijas. iandien inome, kad tam tikras nervinis gal-
2.4 PAVEIKSLAS.
Kaip neuronai sveikauja
Impulsus 1. Elektros impulsai (veikimo potencialai) i vieno

siuniantis neurono kit keliauja neurono aksonu, kol pasiekia
neuronas siaur jungt, vadinam sinapse.
Impulsus
priimantis
neuronas
Veikimo potencialas
Impulsus
siuniantis
neuronas
Veikimo
potencialas
2. Aksono gal (terminal) reabsorbcija
pasieks signalas j sudirgina.
Terminale iskiria 3. Impuls siuniantis neuronas
Pslels su neuromediatori molekules. prastai reabsorbuoja perteklines
ios molekuls pereina per neuromediatori molekules. is
neuromediatoriumi procesas vadinamas reabsorbcija
Aksono sinapsin ply
galas ir susijungia su impulsus (reuptake).
(terminale) priimanio neurono membranos
receptoriuje esania jungtimi.
Sinapsinis Tuomet jonai - elektros krv
plyys turintys atomai (r. 2.3 pav.) -
patenka impulsus priimant
neuron ir gali sukelti arba
sustabdyti nauj veikimo
potencial.
Receptori jungtys Neuromediatorius
priimaniame neurone
94 2 SKYRIUS
2.5 PAVEIKSLAS.
Neuromediatoriaus keliai
Kiekvienas smegen
cheminis pasiuntinys" turi
savo kelius (Carter, 1998).
Serotonino keliai Dopamino keliai
vos sm e g en ta k as g a li n au d o ti v ien ar du n e u ro m e d ia to riu s (2.5 p a v .), k ad
tam tik ri n eu ro m e d ia to ria i g a li a titin k am a i p av e ik ti e lg es ir em o c ija s. 2 .1 len
t e l je p ateik iam i p a v y zd iai.
Acetilcholinas Vienas i geriausiai itirt neurom ediatori - acetilcholinas (ACh). Jis ne

(ACh, acetylcholine) - tik atlieka svarb vaidm en m okantis ir prisim enant, bet ir yra tarpininkas tarp
neuromediatorius, kuris, be kit judinam ojo neurono ir skeleto raum ens. raum ens lsteles pateks acetilcholi
savo funkcij, duoda signal nas priveria jas susitraukti. Jei ACh negali pereiti per ply, raum uo nesusi
raumen skaiduloms susitraukti. traukia.
Dar vien svarb atradim , tirdam i neurom ediatori paskirt, padar Can
dace Pert ir Solom onas Snyderis (1973). Jie m orfij (opiat, gerinant nuotaik
ir m alinant skausm narkotik) paym jo radioaktyviuoju atom u ir taip gal-
2.1 LENTEL. Kai kurie neuromediatoriai ir j funkcijos
Neuromediatorius Funkcija Veikimo sutrikim pavyzdiai
Acetilcholinas (ACh) Sudaro slygas raumen veiklai, Sergant Alzheimerio liga, ACh gaminantys neuronai
imokimui ir siminimui. sunyksta.
Dopaminas Daro tak judjimui, mokymuisi, Perdta dopamino receptori veikla yra siejama su
dmesiui ir emocijoms. schizofrenija. Kai jauia dopamino bad, smegenys
sukelia drebul ir sumajus mobilum, kuris yra
stebimas sergant Parkinsono liga.
Serotoninas Veikia nuotaik, alk, mieg Nepakankamas serotonino kiekis yra siejamas su
ir susijaudinim. depresija; Prozac bei kai kurie kiti antidepresantai
padidina serotonino kiek.
Norepinefrinas Padeda kontroliuoti budrum Nepakankamas kiekis gali prislgti nuotaik.
ir susijaudinim.
GABR (gamaamino- Pagrindinis slopinamasis Nepakankamas kiekis yra siejamas su priepuoliais,
butirin rgtis) neuromediatorius. drebuliu ir nemiga.
Glutamatas Pagrindinis dirginamasis Perteklius gali per daug stimuliuoti smegenis, sukelda
neuromediatorius; susijs su atmintimi. mas migren ar priepuolius (dl ios prieasties kai kurie
mons vengia maiste mononatrio glutamato - MNG).
jo nustatyti, kuri gyvn smegen dal jis patenka. Pasirod, kad morfij pri
sijungia t galvos smegen srii receptoriai, kurie yra susij su nuotaika ir
skausmo jutimu.
Sunku bt sivaizduoti, kodl smegenyse turt bti toki opiat recepto
ri'', jeigu jos paios natraliai neiskirt t opiat. Kitaip tariant, kam smege
nims turti spyn neturint rakto jai atrakinti? Tyrintojai netrukus patvirtino,
kad galvos smegenyse yra keli ri neuromediatori molekuli, panai mor
fij. i natrali opiat, pavadint endorfinais (santrumpa - endogeniniai mor Endorfinai (endorphins)-
finai - viduje pagaminti" morfinai), isiskiria atsakant skausm ir didel fi vidiniai morfinai - natralus,
zin krv. Jie padeda paaikinti ger savijaut, pavyzdiui, bgiko antrj kvpa opiatinis neuromediatorius,
vim", skausmo malinim akupunktra ir kai kuri sunkiai sueist moni kontroliuojantis skausmo
pakantum skausmui. tai kaip 1857 metais ra Davidas Livingstone apie su ir malonumo pojius.
eistus mones, nejauianius skausmo, knygoje Missionary Travels (Misio
nieriaus kelions"):
Igirdau riaumojim. Paoks vilgterjau ir pamaiau tiesiai mans link uo

liuojant lit. Stovjau ant maos kalvels, litas stvr mane u peties ir mes
abu nusiritome emyn. Riaumodamas tiesiai aus, jis purt mane kaip uo
iurk. Mane itiko okas ir a i baims sustirau kaip pirm kart kats papurtyta
pel. Apsndau, nejauiau nei skausmo, nei baims, nors aikiai suvokiau, kas
atsitiko... Toki ypating bsen tikriausiai patiria visi plrn draskomi gyv
nai. Jei taip yra i tikrj, tai ms maloningasis Krjas buvo gailestingas ir
pasirpino, kaip sumainti priemirtines kanias."
Kaip narkotikai ir kitos chemins mediagos pakeiia

neuromediatori veikim
6 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip narkotikai ir kitos chemins mediagos veikia neuromediatorius.

Apibdinkite prieing agonist ir antagonist poveik.
Jei endorfinai i tikrj malina skausm ir gerina nuotaik, tai gal upilti gal
vos smegenis dirbtiniais opiatais ir taip suaktyvinti j nuosav geros nuotai
kos" gamyb? Deja, to negalime daryti. Vis pirma, veikiant opiatinms me
diagoms, pavyzdiui, heroinui bei morfijui, smegenys gali nustoti gaminti nuo
savus natralius opiatus. Todl, nustojus vartoti ias mediagas, smegenys pa
junta vis opiatini darini stygi. is stygius pripratusiam prie j mogui ke
lia skausm ir kanias tol, kol galvos smegenys nepradeda gaminti natrali
opiat arba kol jis vl gauna dirbtini opiat.
Sveik sinapsje veikia vairs vaistai, danai arba adindami, arba slopin
dami neuron impulsus. Agonistai adina. Agonisto molekul gali bti panai
neuromediatori ir mgdioti jo poveik (r. 2.6 b pav.) arba ji gali blokuoti Bet koki informacij ms
neuromediatoriaus reabsorbcij. Pavyzdiui, kai kurie turintys opijaus vaistai smegenyse apdoroja neuronai,
sukelia laikin nuotaikos pakyljim sustiprindami normalius susijaudinimo ar kurie vienas su kitu kalbasi"
malonumo pojius. Ne toks malonus yra juodosios nals voro nuod, kurie per sinapsinius plyius.
utvindo sinapses ACh, poveikis. Pasekms? nirtingi raumen traukuliai, kon M okslininkas neurologas
vulsijos ir net mirtis. Solomonas H. Snyderis, 1984

96 2 SKYRIUS
Priimanios
Neuromediatoriaus molekul
lstels
membrana
i neuromediatoriaus molekul
atitinka impuls priimanio
neurono receptoriaus srit taip,
Impulsus kaip raktas atitinka urakto
siuniantis ipjovas.
neuronas Priimanio neurono
(a)
Pslels su receptoriaus\jungties
neuro- sritis
Veikimo
mediatoriumi Agonistas
potencialas
imituoja
neuromediatori
i agonisto molekul dirgina.
Sinapsinis Neuro- Jos struktra gana panai
plyys mediatoriaus neuromediatoriaus molekul ir
molekul gali imituoti jos poveik
priimaniam neuronui.
Pavyzdiui, morfijus imituoja
Receptori Impulsus priimantis
neuromediatoriaus poveik. (b)
sritys neuronas
i antagonisto molekul slopina. Antagonistas

Neuromediatoriai perduoda praneim i blokuoja
Jo struktra gana panai
impulsus siunianio neurono per sinaps neuromediatori
neuromediatoriaus ir gali uimti jo
impulsus priimanio neurono receptori jungtis.
jungties srit receptoriuje bei
blokuoti jo veikim. Taiau jis iek
tiek skiriasi nuo neuromediatoriaus
ir negali dirginti io receptoriaus.
Kurars nuodai btent taip,
stabdydami judesiams valdyti
btinus acetilcholino (ACh)
receptorius, paralyiuoja auk. (c)
2.6 PAVEIKSLAS.
Agonistai ir antagonistai
Antagonistai slopina. Antagonistin gali bti neuromediatoriaus iskyrim
slopinanti vaist molekul. Botulinas - nuodas, galintis atsirasti netinkamai kon
servuotame maiste, sukelia paralyi blokuodamas ACh isiskyrim i siunian-
iojo neurono. (Botulino - Botox - injekcijos ilygina raukles paralyiuo-
damos poodinius veido raumenis.) Arba antagonistiniai preparatai gali bti gani
panas natral neuromediatori ir uimti neurono receptoriaus srit bei blo
kuoti jo poveik, kaip parodyta 2.6 c paveiksle , taiau nepakankamai panas,
kad imituot receptori (panaiai kaip usienins monetos, kurios telpa gai
vij grim ar saldaini pardavimo automat ply, taiau u jas nei grim,
Gydytojas Lewisas Thomas apie nei saldaini automatas neparduoda). Kurars nuodai, kuriais kai kurios Piet
endorfinus kalba taip: Amerikos indn gentys unuodija savo strles, uima ir blokuoja ACh recep
Jie yra biologikai universalus tori sritis, dl to neuromediatorius nepajgia paveikti raumen. Kai tokia str
gailestingumo aktas, Jo a l pataiko vr, j suparalyiuoja.
negaliu protingai paaikinti. Neuromediatori tyrimai padeda sukurti naujus vaistus, pavyzdiui, depre
Galiu tik pasakyti, kad biau sijai ar schizofrenijai gydyti. Bet sukurti vaist gali bti sunkiau, negu atrodo.
jam irgi pritars, jei visk biau Kai kurios mediagos negali pereiti kraujo ir smegen (hematoencefalinio) bar
inojs i pat pradi, kaip plano jero, kuris saugo galvos smegenis nuo nepageidautin chemini mediag, esan
komiteto narys. i kraujyje. Kai kurios chemins mediagos nra tinkamos formos ir negali
The Youngest Science, 1983 veikti io barjero. Pavyzdiui, mokslininkai jau ino, kad Parkinsono ligai bdin
(Jauniausias mokslas") gas kno drebulys kyla dl to, kad va galvos smegen nervins lstels, ga-
N E U R O LO G I J A I R E LG E SY S 97
minanios neuromediatori dopamin. Jei tok ligon gydysime dopaminu, jam

nepagers, nes dopaminas negali pereiti kraujo ir smegen barjero. Taiau L-
dopa, mediaga, i kurios organizme gaminasi dopaminas, pro barjer gali
prasiskverbti, todl mogus gali geriau kontroliuoti savo judesius.
MOKYMOSI REZULTATAI
1 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl psichologus domina mogaus bio- nais. Neuronai siunia signalus per akson, kuris kar
logija, ir apibdinkite nepasitvirtinusi frenologijos teorij. tais bna apgaubtas mielino dangalu. Neuronai gauna
signalus i kit lsteli per isiakojusius dendritus ir
Patogumo dlei galime atskirai kalbti apie biologin per savo lstels kn. Jei jungtiniai signalai yra pa
ar psichologin tak ms elgesiui, taiau i ties vi kankamai stiprs, neuronas sureaguoja, savo aksonu pa
sa, kas psichologika, tuo pat metu yra ir biologika. sisdamas elektrin impuls (veikimo potencial), t. y.
Franzas Gailis savo frenologijos teorijos mokslikai ne vyksta procesas, kurio metu chemin reakcija virsta
patikrino, taiau i ankstyvoji teorija i ties paskatino elektros impulsu: apsikeiiama jonais. Neurono reak
mokslininkus pradti mstyti apie ryius tarp ms bio cija paklsta dsniui viskas arba nieko.
logijos, elgesio ir psichikos proces.
4 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip nervins lstels sveikauja.
2 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip, laikant kiekvien mog biopsi- Kai veikimo potencialai pasiekia aksono galnles
chosocialine sistema, galima geriau suprasti moni elges, ir (terminales), jie suadina neuromediatori iskyrim.
aptarkite, kodl mokslininkai tiria gyvnus, siekdami minti mo- ie cheminiai pasiuntiniai nea ini i siunianiojo
gaus nervini proces msles. neurono per sinaps priimaniojo neurono receptori
sritis. Tada siuniantysis neuronas proceso, kuris vadi
Laikydami kiekvien mog biopsichosocialine sis
namas reabsorbcija, metu normaliai sugeria sinapsinia
tema, galime tirti elges vairiais analizs lygiais. Tir
me plyyje esant neuromediatoriaus molekuli pertek
dami biologiniu lygiu, nagrinjame neuronus bei ki
li. Priimantysis neuronas, jei signalai i io bei kil neu
tas lsteles, sudaranias organus, kurie yra didesni
ron yra gana stiprs, sukuria nuosav veikimo poten
sistem (virkinimo, kraujotakos, informacijos apdo
rojimo) dmenys. Nagrindami socialiniu-kultriniu cial ir perduoda praneim kitoms lstelms.
lygiu, vertiname tai, kad mons gyvena konkreiu 5 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip neuromediatoriai veikia elges. Api-
laiku bei konkreioje vietoje ir patiria konkret ap
brkite acetilcholino ir endorfin poveik.
linkos bei socialin-kultrin poveik. Nagrinjant psi
chologiniu lygiu, tiriama, kaip moni mintys bei Kiekvienas neuromediatorius keliauja nustatytu sme
emocijos sveikauja su biologija bei asmenine praei gen taku ir savaip veikia elges bei emocijas. Vienas
timi, kad sukurt unikal asmen. Mokslininkai daug geriausiai itirt neuromediatori - acetilcholinas -
suino tirdami kit induoli bei palyginti paprast veikia raumen susitraukim, mokymsi ir siminim.
Endorfinai yra natrals opiatai, iskiriami reaguojant
gyvn nervinius procesus, nes moni ir gyvn ner
v sistemos yra panaios. skausm ir fizin krv.
6 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip narkotikai ir kitos chemins me

3 TIKSLAS. Apibdinkite, kokios yra neurono dalys, ir paaikin
diagos pakeiia neuromediatori veikim. Apibdinkite priein-
kite, kaip perduodami impulsai.
g agonist ir antagonist poveik.
mogaus kno elektrin schem - nerv sistem - su- Narkotikai bei kitos chemins mediagos daro poveik
daro milijardai individuali lsteli, vadinam neuro- sveikai sinapsje. Agonistai (pavyzdiui, kai kurie
98 2 S K Y R IU S
opiatai) suadina, im ituodam i konkreius neurom edia- PAKLAUSKITE SAVS: Ar galite prisiminti atvej, kai endorfin
torius arba blokuodam i j sugrim . Antagonistai (pa reakcija galbt apsaugojo jus nuo atraus skausmo pojio?
vyzdiui, kurar) varo konkrei neurom ediatori i
skyrim arba blokuoja j poveik.
Nerv sistema
(nervous system) - Nerv sistema
mogaus kno greita
elektrochemins komunikacijos 7 TIKSLAS. Apibdinkite, kokios yra dvi nerv sistemos dalys ir kokios yra trys rys neuron,
sistema, kuri sudaro periferins perduodani informacij.
ir centrins nerv sistemos
nervins lstels. Gyventi - reikia priim ti inform acij i pasaulio ir i kno audini, priim ti spren
dim us ir sisti inform acij bei nurodym us atgal kno audinius. Neuronai - tai
m aos dalels m s nerv sistem os, kuri yra sparti kno elektrochem in in
(CNS, central nervous system) -
form acijos sistem a (2.7 p a v .). C entrin nerv sistem (C N S) sudaro galvos ir
galvos ir nugaros smegenys.
nugaros sm egen neuronai. Periferin nerv sistem a (PN S) jungia CNS su
Periferin nerv sistema (PNS, kne esaniais juntam aisiais receptoriais, raum enim is ir liaukom is. Aksonai, per
peripheral nervous system) -
duodantys PNS inform acij, yra suvyti elektros kabelius", kuriuos m es vadi
juntamieji ir judinamieji neuronai,
nam e nervais. Pavyzdiui, regos nervas, kuriuo sm egenis keliauja inform aci
sujungiantys centrin nerv
ja i abiej aki, susideda i m ilijono akson skaidul (M ason ir Kandel, 1991).
sistem su visomis kitomis kno
Inform acija nerv sistem a keliauja per trij ri neuronus. Juntam ieji neu
dalimis.
ronai siunia inform acij i kno audini ir jutim o organ nugaros ir galvos
Nervai (nerves) - sm egenis, kurios j apdoroja. Tada centrin nerv sistem a siunia nurodym us
daug akson turintys nerviniai
kno audiniam s per judinam uosius neuronus. Tarp jutim ins vesties ir judi
kabeliai". ios akson grups
nam osios ivesties inform acij apdoroja kita neuron ris - tarpiniai neuro
yra PNS dalis ir sujungia CNS su
nai, kuri yra nugaros ir galvos sm egenyse. I ia centrin nerv sistem a siun-
raumenimis, liaukomis
ir jutimo organais.
Juntamieji neuronai
2.7 PAVEIKSLAS.
(sensory neurons) - NERV SISTEMA
Funkcins mogaus nerv
neuronai, kurie ateinani
sistemos dalys
informacij i jutimo organ
receptori perduoda centrin
nerv sistem. Centrin nerv sistema (CNS)
Periferin nerv sistema (PNS)
(galvos ir nugaros smegenys)
Judinamieji neuronai
(motor neurons) -
ie neuronai i centrins nerv
Autonomin Somatin
sistemos ieinani informacij (tvarko savireguliacin (tvarko smoningus
perduoda raumenims ir vidaus organ ir liauk skeleto raumen
liaukoms. veikla) judesius)
Tarpiniai neuronai
(interneurons) -
Simpatin Parasimpatin
centrins nerv sistemos
(aktyvinamoji) (slopinamoji)
neuronai, jungiantys juntamj
vest ir judinamj ivest.
ia nurodymus kno audiniams per judinamuosius neuronus. Sistemos sudtin Somatin nerv sistema
gumas labiausiai priklauso nuo tarpini neuron. Nerv sistem sudaro keli mi (somatic nervous system) -
lijonai juntamj neuron, keli milijonai judinamj neuron ir milijard mili periferins nerv sistem os dalis,
jardai tarpini neuron. kuri valdo kno skeleto

raum enis.
Periferin nerv sistema Autonomin nerv sistema

(autonomic nervous system) -
8 TIKSLAS. Apibdinkite, kokios yra periferins nerv sistemos dalys, ir paaikinkite j funkcijas.
periferins nerv sistem os dalis,
Ms PNS sudaro dvi dalys - somatin ir autonomin. Somatin nerv siste kuri tvarko vidaus organ (pvz.,
ma kontroliuoja smoningus ms skeleto raumen judesius. Kai js perskai irdies) raum en ir liauk veikl.
tysite vis puslap, somatin nerv sistema prane galvos smegenims apie j Jos sim patin dalis aktyvina,
s skeleto raumen bsen ir priims i smegen nurodym pajudinti rank pus o parasim patin - slopina.
lapiui perversti.
Simpatin nerv sistema
Ms autonomin nerv sistema tvarko liaukas ir vidaus organ raumenis. Ji
(sympathetic nervous system) -
veikia panaiai kaip lktuvo autopilotas, kur prireikus galima smoningai kontro
autonom ins nerv sistem os
liuoti, taiau daniausiai jis veikia savarankikai (autonomikai) ir taip reguliuoja
dalis, kuri aktyvina kn ir
vidaus organ veikl (irdies plakim, virkinim, liauk veikl). sutelkia energij stresinm is
Autonomin nerv sistem sudaro dvi dalys (2.8 pav.). Simpatin nerv sis situacijom is.
tema parengia mus gintis. Jei kas nors mus sujaudino arba supykd, ji priver
ia greiiau plakti ird, sultina virkinim, padidina gliukozs kiek kraujyje,
SIMPATIN NERV SISTEMA Galvos PARASIMPATIN

2.8 PAVEIKSLAS.
(aktyvinamoji) smegenys NERV SISTEMA Dvejopos autonomins nerv
(slopinamoji)
sistemos funkcijos
Pleia Siaurina
vyzdius vyzdius Autonomin nerv sistema
valdo savarankikesnes (arba
save reguliuojanias) vidaus
irdis organ funkcijas. Jos
simpatin dalis aktyvina ir
Danina irdies Ltina irdies
Nugaros plakim sutelkia energij.
plakim, stiprina
susitraukimus smegenys Parasimpatin dalis slopina,
ir taip sukuria kasdieniam
Skrandis
gyvenimui btin aktyvum.
Pavyzdiui, simpatinis
Slopina Skatina dirginimas danina irdies
Kasa virkinim virkinim darb, o parasimpatinis -
ltina.
Kepenys
Skatina isiskirti
daugiau gliukozs Aktyvina tulies
psl
Antinksiai
Skatina isiskirti
adrenalino
Inkstai noradrenalino Sutraukia
lapimo psl
Atpalaiduoja
lapimo psl
Skatina Sudaro slygas
ejakuliacij kraujui priplsti
(vyrams) lyties organus
100 2 SKYRIUS
Parasimpatin nerv sistema ipleia arterijas, sustiprina prakaitavim ir taip parengia veikti. (M elo detek
(parasympathetic nervous toriai fiksuoja tokias reakcijas stres, kurios gali parodyti, kad m ogus m e
system) - luoja.) Kai stres sukl veiksniai sum aja, parasim patin nerv sistem a im a
autonomins nerv sistemos veikti prieingai. Ji saugo energij, nuram ina - ltina irdies plakim , sum ai
dalis, kuri slopina kno veikl na gliukozs kiek kraujyje ir kt. Kasdieniam e gyvenim e sim patin ir parasim
ir taip taupo jo energij. patin nerv sistem os veikia ivien ir siekia ilaikyti m s vidin bsen pa
stovi.

9 TIKSLAS. Palyginkite reflekso keli paprastum ir nervinio tinklo sudtingum.
I neuron kalbos" su kitais neuronais paprastum o kyla centrins nerv siste

m os, suteikianios m um s m ogikum - gebjim m styti, jausti ir veikti - su
dtingum as. Deim tys m ilijard neuron, kuri kiekvienas sveikauja su tks
taniais kit neuron, sukuria nuolatos kintani neuron jungi schem , paly
ginti su kuria galingas kom piuteris yra nyktukas. Viena i didiausi ligi iol i
liekani m okslini paslapi yra tokia: kaip is neuron m echanizm as susirikiuoja
sudtingas elektros grandines, gebanias im okti, jausti ir m styti.
Nugaros smegenys ir refleksai

Centrins nerv sistem os nugaros sm egenys yra inform acijos m agistral, jun
gianti periferin nerv sistem su galvos sm egenim is. Kylantys auktyn nerv
sileliai siunia jutim in inform acij, o besileidiantys em yn nerv sileliai
siunia atgal judesio valdym o inform acij.
Refleksas (reflex) - Nerviniai takai, tvarkantys m s refleksus - autom atikas reakcijas dir
paprastas, automatikas, gimtas giklius, iliustruoja nugaros sm egen darb. Paprastj reflekso tak sudaro vie
atsakas juntamj dirginim nas juntam asis ir vienas judinam asis neuronai, kurie danai sveikauja per
(pvz., kojos kelio refleksas). tarpinius neuronus. Pavyzdiui, nevalingam kelio refleksui reikalingas vienas
toks paprastas takas (dar iltas knas be galvos gali tai padaryti).
Kitas toks takas sudaro pagrind skausm o refleksui (2.9 p a v .). Kai pirtais
palieiam e liepsn, ilum a suadina juntam uosius neuronus ir im pulsas keliau
ja nugaros sm egen tarpinius neuronus. ie tarpiniai neuronai atsako aktyvin
dam i rankos raum en judinam uosius neuronus. tai kodl atrodo, kad ranka pa
Jei nerv sistem perpjautume sitraukia ne js valia, o pati savaim e.
tam tikroje vietoje tarp galvos Kadangi paprasto skausm o reflekso takas eina tik per nugaros sm egenis, tai
smegen ir kit jos dali, tai js ranka atsitraukia nuo vaks liepsnos anksiau, negu i inform acija pasie
informacija i t kit dali kia galvos sm egenis ir sukelia skausm o pojt. iaip inform acija keliauja gal
paprasiausiai bt nesuvokia vos sm egenis ir atgal daniausiai per nugaros sm egenis. Jei perpjautum te viruti
ma: akis bt akla, ausis - nes nugaros sm egenis, tai skausm o nudeg nejustum te. M alonum o taip pat.
kuria, o ranka - nejautri ir Galvos sm egenys nereaguot prisilietim prie bet kurios kno dalies. Netek
nejudri." tum te vis poji ir galim ybs valingai judinti tas kno dalis, kuri juntam
William James, j ir judinam j neuron jungtys yra em iau perpjovim o vietos. Kelio reflek
Principles of Psychology, 1890 sui atsirasti neprireikt taukteljim o. Atskyrus sm egen centr, kontroliuojan
(Psichologijos pagrindai") t erekcij, vyrai, suparalyiuoti em iau juosm ens, iorini lytini organ dir-
1.io paprasto rankos atitraukimo

2.9 PAVEIKSLAS.
reflekso metu informacija i odos Paprastas refleksas
Smegenys
receptori per juntamj neuron
keliauja nugaros smegenis (rodo
plati rodykl, einanti vir).
I ten per tarpin neuron ji
siuniama judinamj neuron, Juntamasis neuronas Tarpinis
kuris perduoda signal rankos (ateinanioji informacija) neuronas
raumenis.
Judinamasis
neuronas
(ieinanioji
Raumuo informacija) Nugaros
smegenys
Odos
receptoriai 2. Kadangi is refleksas apima tik
nugaros smegenis, tai js
atitraukiate rank nuo vaks
liepsnos anksiau, negu informacija
pasiekia galvos smegenis ir sukelia
skausmo pojt.
ginim atsako erekcija (paprastasis refleksas) [G oldstein, 2000]. Taip pat para
lyiuot m oter vagina sudrksta. N uo to, kur ir kiek nugaros sm egenys yra
paeistos, priklauso, ar m ogus jauia savo lytinius organus, ar lytiniai organai
reaguoja erotinius vaizdinius (K ennedy ir O ver, 1990; Sipski ir A lexander,
1999). A kivaizdu, kad skausm ui ar m alonum ui pajusti juntam oji inform acija turi
pasiekti galvos sm egenis.
Galvos smegenys ir nerviniai tinklai

K ita js centrins nerv sistem os dalis - galvos sm egenys - gauna inform aci
j, j interpretuoja ir nusprendia, kaip reaguoti. Taip besielgdam os galvos sm e
genys veikia panaiai kaip skaiiavim o m aina. Jos i abiej aki gauna truput
skirtingus vaizdus, apskaiiuoja skirtum ir akim irksniu nusprendia, kiek turi
bti nutols objektas, kad sukurt skirtum . K ai krepinio vaigd LeBronas
Jam esas paoks m eta krep, jo sm egenys akim irksniu atlieka netiktin dau
gyb skaiiavim , vertindam os kno padt, judes, atstum ir m etim o kam p.
K aip Jam eso sm egenys atlieka iuos skaiiavim us? Pirm a, kiekvienas neu
ronas jungiasi su tkstaniais kit. K ad pajustum e, kokios sudtingos ios tar
pusavio jungtys, sivaizduokim e tok dalyk: dvi Lego" kaladles su atuoniais
spaustukais galim a sujungti 24 bdais, o eias kaladles - beveik 103 m ilijo
nais bd. Jei paim sim e m adaug 40 m ilijard neuron, kuri kiekvienas apy
tikriai kontaktuoja su 10 000 kit neuron, gausim e apytikriai 400 trilijon si
napsi - viet, kuriose neuronai susitinka ir bendrauja su savo kaim ynais (de
Courten-M yers, 2005). Sm lio grdelio dydio js sm egen dalelje yra
100 000 neuron ir vienas m ilijardas kalbani" sinapsi (R am achandran ir
Blakeslee, 1998). Bti m ogum i kainuoja daug nerv.
102 2 SKYRIUS
2.10 PAVEIKSLAS.
Galvos smegenyse neuronai jungiasi
Supaprastintas nervinis tinklas vienas su kitu sudarydami tinklus
Neuronai jungiasi su alia
esaniais neuronais.
Kaimyniniai neuronai
jungiasi vienas su kitu.
iuose tarpusavyje svei vestys Ivestys
kaujani neuron tinkluose
yra ukoduoti js patvarus
tapatumas ir savs suprati
mas, neinykstantis ilgus
metus.
Smegenys imoksta, modifikuodamos
tam tikrus ryius pagal grtamojo ryio rezultatus
Nerviniai tinklai Neuronai susiburia darbo grupes, vadinam as nerviniais tinklais. Kad su
(neural networks) - prast, kodl neuronai yra link jungtis su alia esaniais neuronais, Stephenas
tarpusavyje susijungusi Kosslynas ir Olivieris Koenigas (1992, p. 12) silo pam styti, kodl egzistuo
nervini lsteli grups. ja m iestai; kodl m ons nepasiskirsto tolygiau kaim o vietovse . Neuronai, kaip
Patirties dka tinklai gali imokti, ir m ons, jungiasi su alia esaniais, su kuriais gali turti trum pas, sparias
kai grtamasis ryys sustiprina jungtis. Kaip parodyta 2.10 p a v e ik s le , kiekvieno nervinio tinklo sluoksnio ls
ryius, duodanius konkreius tels jungiasi su vairiom is kito sluoksnio lstelm is. Im okstam e, kai grta
rezultatus. Kompiuteriniais m asis ryys sustiprina ryius, duodanius konkreius rezultatus. Pavyzdiui, m o
modeliais imituojami nerviniai kantis groti pianinu, susikuria nervins jungtys. Kartu sukuriantys im pulsus neu
tinklai imituoja smegen ronai susijungia grupes.
gebjim imokti. Naujuose kom piuteriniuose m odeliuose im ituojam i nerviniai tinklai, kurie
turi adinanias ir slopinanias jungtis, stiprjanias su patirtim i, m gdiojant
sm egen gebjim im okti. inom a, m s nerviniai tinklai yra kur kas sud
tingesni nei pavaizduotieji 2.10 paveiksle. M s sm egenyse vienas nervinis tin
klas yra susijs su kitais tinklais, vykdaniais skirtingas funkcijas. Atvr sm e
genis neivysite joki rodykli, pasakani, kur vienas tinklas baigiasi ir kitas
prasideda; iuos tinklus iskiria tik j konkreios funkcijos. Kiekvienas j yra
tinklo dalis, teikianti savj inform acijos dal visai inform acijos apdorojim o sis
tem ai, kuri vadinam e galvos sm egenim is.
MOKYMOSI REZULTATAI
Nerv sistema
ir judinam j neuron akson sankaupom is) jungian
7 TIKSLAS. Apibdinkite, kokios yra dvi nerv sistemos dalys ir
kokios yra trys rys neuron, perduodani informacij. tys CNS su visu knu. Juntamieji neuronai perduo
da i juntam j receptori ateinani inform acij
Viena svarbiausi nerv sistem os dali yra centrin CNS, o judinamieji neuronai perduoda inform acij i
nerv sistema (CNS), kuri sudaro galvos sm egenys CNS raum enim s ir liaukom s. Tarpiniai neuronai s
ir nugaros sm egenys. Kita dalis yra periferin nerv veikauja CNS viduje ir tarp juntam j bei judinam
sistema (PNS). J sudaro neuronai, nervais (juntam j j neuron.
8 TIKSLAS. Apibdinkite, kokios yra periferins nerv sistemos

liepsnos), perduoda praneim tarpiniam neuronui,
dalys, ir paaikinkite j funkcijas.

esaniam nugaros smegenyse. Tarpinis neuronas su
adina judinamj neuron, kuris sukelia tam tikr rau
Periferin nerv sistema turi dvi pagrindines dalis. So mens reakcij (pavyzdiui, staig pasitraukim nuo
matin nerv sistema kontroliuoja valingus skeleto kario altinio). Galvos smegenyse esantys nerviniai
raumen judesius. Autonomin nerv sistema per sa tinklai, prieingai, yra daugelio neuron sankaupos,
vo simpatin ir parasimpatin dalis kontroliuoja ne kurios kartu vykdo koki nors konkrei uduot. ie
valingus raumen judesius bei liaukas. sudtingi tinklai tvirtja naudojami ir mokydamiesi i
patyrimo. Kiekvienas nervinis tinklas jungiasi su ki
9 TIKSLAS. Palyginkite reflekso keli paprastum ir nervinio tin
tais, kurie atlieka skirtingas uduotis.
klo sudtingum.
Refleks keliai yra automatin gimta reakcija dir PAKLAUSKITE SAVS: Ar jus stebina js nerv sistemos san
giklius ir jie nepriklauso nuo smoning sprendim, dara su jos sinapsiniais plyiais, kuriuos per nesuvokiamai trum
darom galvos smegenyse. Pavienis juntamasis neu p laik kerta chemins praneim molekuls? Ar js save ki
ronas, suadintas kokio nors dirgiklio (pavyzdiui, taip suprojektuotumte?
Endokrinin sistema
10 TIKSLAS. Paaikinkite endokrinins sistemos prigimt ir funkcijas. Kaip sveikauja endokrini
n ir nerv sistemos?
Iki iol nagrinjome greitj ms kno elektrochemin informacijos sistem. Endokrinin sistema
Taiau yra ir kita su nerv sistema susijusi informacijos sistema - endokrinin (endocrine system) - tai kno
sistema (2.11 pav.). Endokrinins sistemos liaukos iskiria kit chemini pa- ltoji" chemins komunikacijos
siuntini r - hormonus. Hormonai pagaminami viename audinyje, keliau sistema. J sudaro kelios
ja kartu su krauju ir veikia kitus kno audinius, taip pat ir smegenis. Kai hor liaukos, kurios savo hormonus
monai veikia smegen audin, jie daro tak lytiniam potraukiui, poreikiui valgyti, iskiria krauj.
agresyvumui.
Kai kuri hormon chemin sudtis tokia pati kaip neuromediatori (ie che Hormonai (hormones) -
miniai pasiuntiniai" sklinda per sinaps ir adina arba slopina greta esant neu chemins mediagos, kurias
ron). Endokrinin ir nerv sistemos yra panaios. Abi jos iskiria molekules, gamina endokrinins liaukos.
kurios kur nors kitur suaktyvina receptorius. Kitaip negu pirmosios - nerv sis Jos, pasigaminusios viename
temos, kuria informacija sklinda greitai, pavyzdiui, i akies smegenis ir i audinyje, patenka kit audin
smegen rank per sekunds dalis - endokrinins sistemos signalai plinta daug ir veikia.
liau. Jeigu nerv sistemoje sklindani informacij galima palyginti su elek
troniniu patu, tai endokrininje sistemoje veikia paprastasis patas. Prabga ke
lios sekunds ar net daugiau, kol kraujo srov nunea hormon i endokrinins
liaukos tam tikr audin. Taiau dl io ltumo problem daniausiai nekyla,
nes hormonas veikia gerokai ilgiau negu nervinis signalas. Tai paaikina, ko
dl kartais po to, kai ms smoning prot iblako kokia nors slegianti inia,
mes galime patirti ilgalaik pojt, jog kakas nra visai gerai. Veikiamas hor
mon ir neverbalini smegen srii is pojtis ilieka ilgiau nei mintis - tol,
kol vl pradedame suvokti, ir galbt pajuntame palengvjim, prisimin savo
nepatogum prieast.
104 2 SKYRIUS
2.11 PAVEIKSLAS.
Endokrinin sistema Hipofiz
Pogumburis (iskiria daug vairi
(smegen sritis, hormon; kai kurie
kontroliuojanti hipofiz) reguliuoja kit liauk veikl)
Prieskydins liaukos
Skydliauk (padeda reguliuoti kalcio
(be kita ko, veikia kiek kraujyje)
metabolizm)
Antinksiai
(vidin dalis, vadinama
erdimi, padeda suadinti
kovoti ar sprukti" atsak)
Kasa
(reguliuoja cukraus
kiek kraujyje)
Kiauids
(iskiria moter
Sklids lytinius hormonus)
(iskiria vyr
lytinius hormonus)
Antinksiai (adrenal glands) - Endokrinins sistem os horm onai reguliuoja daugel m um s svarbi proces.
dvi endokrinins liaukos, Jie veikia augim ir dauginim si, m ediag apykait ir nuotaik, palaiko pu
esanios vir inkst. Antinksiai siausvyr kilus em ocinei tam pai, prireikus kantrybs ar atsiradus vidini prieta
iskiria epinefrin (adrenalin) r. Pavyzdiui, kilus pavojui, autonom in nerv sistem a sako antinksiam s,
ir norepinefrin (noradrenalin), kurie glaudiasi prie inkst kaip kepurls, iskirti adrenalino ar noradrenali
kurie padeda suaktyvinti no (jie dar kitaip vadinam i epinefrinu ir norepinefrinu). ie horm onai priveria
organizm stresinmis daniau plakti ird, didina kraujospd, gliukozs kiek kraujyje ir taip aprpi
situacijomis. na energija. Kai pavojus praeina, horm onai ir susijaudinim o bsena dar truputi
usilaiko.
Hipofiz (pituitary gland) - Svarbiausia m s endokrinins sistem os liauka yra hipofiz. Tai - irnio dy
svarbiausia endokrinins dio darinys po sm egen pam atu, kur j kontroliuoja greta esantis pogumburis.
sistemos liauka. Valdoma Vienas ios liaukos horm on reguliuoja m s g. Be nuosav horm on, hipo
pogumburio, hipofiz reguliuoja fiz dar iskiria m ediagas, veikianias kit endokrinins sistem os liauk darb.
kno augim ir kontroliuoja kit Todl hipofiz galim a vadinti liauk liauka. Taiau ir j valdo aukiau esanti, viena
endokrinini liauk veikl. svarbiausi nervini struktr - pogum buris. Pavyzdiui, m intys apie seks (sm e
gen ievs veikla) gali skatinti pogum bur aktyvinti hipofiz. Pastaroji priveria
lytines liaukas iskirti daugiau lytini horm on, kurie per krauj vl veikia sm ege
nis ir elges.
i grtam ojo ryio schem a (sm egenys hipofiz kitos liaukos hor
m onai sm egenys) rodo, koks glaudus ryys tarp nerv ir endokrinins sis
tem . Nerv sistem a valdo endokrinins sistem os liaukas, o ios veikia nerv
sistem . Abi sistem os taip glaudiai susijusios, jog kartais ribos tarp j pasida
ro neaikios. Tyrintojai nustat, kad neurom ediatoriai sm egen skystyje gal:
nukeliauti iki toli esani nervini receptori, kartu veikdam i budrum ar nuo
taik (Agnati ir kiti, 1992; Pert, 1986). Tokiais atvejais nebeaiks skirtum ai
tarp tikr neurom ediatori ir j chem ini dvyni (vadinam horm onais, kai yra
iskirti liauk). io elektrochem inio orkestro dirigentas, kuris koordinuoja ir sa-
kinja, yra galvos sm egenys.
MOKYMOSI REZULTATAI
Endokrinin sistem a
10 TIKSLAS. Paaikinkite endokrinins sistemos prigimt ir funk-

krinins sistem os svarbiausioji liauka - hipofiz - vei
kia kit liauk horm on iskyrim . Per sudting gr
cijas, Kaip sveikauja endokrinin ir nerv sistemos?
tam ojo ryio sistem galvos sm egen pogum buris vei
Endokrinin sistem a yra liauk rinkinys, iskiriantis kia hipofiz, kuri veikia kitas liaukas, iskirianias
horm onus kraujo apytakos sistem . ie chem iniai horm onus, o pastarieji veikia galvos sm egenis.
pasiuntiniai keliauja per kn ir veikia kitus audi
nius, tarp j - ir galvos sm egenis. Kai kurie horm o PAKLAUSKITE SAVS: Ar prisimenate atvej, kai ilgai jautte ne
nai chem ikai yra tapats neurom ediatoriam s. Endo patogum po ypa slegianio vykio? Kiek truko is jausmas?
Galvos smegenys
Stiklainyje, kuris padtas ant lentynos Kom elio universiteto Psichologijos ka
tedroje, m atyti gerai isilaikiusios didiojo io am iaus pradios eksperim en-
tins psichologijos atstovo Edwardo Bradfordo Titchenerio galvos sm egenys.
Dabar sivaizduokite, kad dm iai velgiate i rauklt pilko audinio m as.
Ar yra nors m aa viltis ten rasti Titchener? (is klausim as ikilo paskaiius
Carlo Sagano Broca`s brain (Broca sm egenys ), 1979.)
Ko gero atsakysite, kad elektrochem ikai negyvam e audinyje nieko negali
bti lik i Titchenerio. Tuom et aptarkim e eksperim ent, apie kur sm alsusis
Titcheneris galjo tik svajoti. sivaizduokim e, kad akim irk prie pat jo m irt
kakas iim a galvos sm egenis i kno ir geba jas ilaikyti gyvas, priversdam as
jom is tekti krauj ir laikydam as inde su cerebrospinaliniu skysiu. Ar tokiose
sm egenyse yra kas nors bendra su Titcheneriu? Galim e dar daugiau sivaizduoti,
nors jau artjam e prie m s fantazijos ribos. Tarkim e, kad kakas ias dar gy
vas sm egenis persodina kitam m ogui, kurio sm egenys per nelaim ing atsitikim
uvo, o knas liko sveikas. kieno nam us toks pasveiks m ogus turt grti?
Tai, kad m es galim e kelti ir svarstyti tokius klausim us, rodo, jog m es siti
kin, kad sm egenys - visa m ogaus esm . Todl turbt teisinga sakyti, kad galvos
sm egenys daro galim as tas funkcijas, kurias m es priskiriam e psichikai. Tai -
rega, klausa, atm intis, m stym as, jausm ai, m iegas, kalba. Vatsonai, a esu smegenys.
Sm egenys analizuoja paios save. Kai m stom e apie smegenis, juk m sto Kitos mano kno dalys yra
me smegenimis - suadinam e m ilijonus sinapsi ir paleidiam e m ilijardus neu- tiesiog j priedas."
rom ediatori m olekuli. Neurologai teigia, kad psichika yra tai, k daro sme eriokas Holmsas
genys. Taiau kur ir kaip tiksliai psichikos funkcijos yra susijusios su sm egeni Arthuro Conan Doyie
m is? Panagrinkim e, kaip iuos klausim us m gina atsakyti m okslininkai. Mazarinio akmens nuotykiai"
106 2 SKYRIUS
Tyrimo priemons
11 TIKSLAS. Ivardykite kelet smegen tyrimo bd.
Itisus im tm eius nebuvo galing ir nekenksm ing priem oni gyvom s sm ege
nim s tirti. iandien jau yra kitaip. Nauja neurokartograf karta tyrinja ir su
darinja paties sudtingiausio organo em lapius. Dl m okslini ar m edicinos
Suardymas (paeidimas) tiksl galim e pasirinktinai suardyti m aytes norm ali ar paeist lsteli gru
(lesion) - peles, visai nepaeisdam i aplink esani audini. Sm egenis galim a tirti veikiant
smegen audinio natralus jas silpnais elektros im pulsais. Galim a registruoti pavieni neuron ir m ilijar
suirimas arba eksperimentinis dini j telkini aktyvum . M es jau m okam e pasitelkti spalvas galvos sm egen
suardymas. energijos snaudom s vertinti. ios naujos priem ons ir vairi technika psicho
logijoje sukl toki revoliucij, koki m ikroskopas sukl biologijoje, o teles
kopas - astronom ijoje.
Klinikiniai stebjimai
Bene seniausias bdas sm egen ir psichikos ssajai tirti - stebti sm egen lig
ir paeidim padarinius. Pirm kart tokie stebjim ai buvo atlikti jau prie 5000
m et. Taiau sistem ingai gydytojai pradjo tai daryti tik per pastaruosius 200
m et. Suinota, kad paeidus vien galvos sm egen pus, paralyiuojam a ar
apm irta prieinga kno pus. Tai piro ivad, kad deinioji kno pus yra su
jungta su kairija sm egen puse, ir atvirkiai. Suardius atitinkam upaka
lin sm egen dal, apankam a, paeidus kairj pusrutul, gali sutrikti kalba. Taip
i lto, iurkiai buvo kuriam i galvos sm egen em lapiai . Rem dam iesi ra
ais apie daugiau kaip 1500 pacient su paeistom is sm egenim is, Ajovos uni
versiteto m okslininkai sudar didiausi inom sm egen sualojim registr.
Bostono M cLeano ligoninje esaniam e Harvardo sm egen banke saugom a 3000
norm ali ir vairiom is psichikos bei neurologinm is ligom is sirgusi m oni sm e
gen. J istorijos padeda m inti m s pai sm egen vidaus veiklos paslaptis.
Tiesioginis poveikis smegenims

Dabar m okslininkam s nebereikia laukti sm egen sualojim . Jie gali elektros
srove, chem inm is m ediagom is ar m agnetikai stimuliuoti vairias sm egen dalis
ir fiksuoti poveik. Jie taip pat gali chirurginiu bdu suardyti tam tikr gyvn
sm egen srii audin. Pavyzdiui, iurk, kuriai suardom a viena pogum burio
sritis, gali pradti m aiau sti arba i viso badauti, todl j reikia erti per prie
vart. Paeidus alia esani kit srit, sukeliam as prieingas reikinys - gyv
no niekaip negalima prierti.
Smegen elektrinio aktyvumo registravimas

Kaip tik iuo m etu js psichikos veikla skleidia elektrinius, m ediag apy
kaitos ir m agnetinius signalus, kurie leist neurologam s stebti js sm egen
darb. iuolaikini m ikroelektrod galiukai yra tokie ploni ir sm ails, kad juos
galim a prijungti net prie atskiro neurono, todl atsiveria galim yb ypa tiks
liem s tyrim am s. Pavyzdiui, taip galim a tiksliai nustatyti, kaip sklinda infor
m acija kats sm egenyse, kuom et j kas nors peteli u so.
2.12 PAVEIKSLAS.
Elektroencefalografas leidia matyti padidintus smegen
elektrins veiklos bang kontrus
ioje nuotraukoje encefalografas rodo ketveri met
mergaits, serganios epilepsija, smegen veikl.
Dl m ilijard neuron aktyvum o galvos sm egenyse kyla reguliarios, j pa Elektroencefalograma
virium i plintanios elektros bangos. Elektroencefalogram a (EEG ) - tai spe (EEG, electroencephalogram) -
cialiu aparatu - elektroencefalografu sustiprintos ir uregistruotos bangos. Tir sustiprint galvos smegen
paviriaus elektrinio aktyvumo
ti vis sm egen aktyvum panau m ginim suprasti autom obilio variklio darb
bang registravimas. Registruo
i jo keliam o triukm o. Taiau pakartotinai dirginant ir naudojant ypating kom -
jama elektrodus pritvirtinus prie
piuterio filtr, kuris paalina su dirgikliu nesusiet sm egen aktyvum , galim a
galvos odos.
iskirti tik tas elektros bangas, kurias sukelia dirgiklis (2.12 p a v .).
PET (pozitronin emisin

tomografija) (positron emission
Nerv sistemos vaizd gavimo bdai
tomography) -
Kiti nauji tyrim o bdai leidia lyg per lang kone antm ogiku vilgsniu pavelgti
galvos smegen aktyvumo
sm egen vid ir n trupuio j nesualoti. spdingas prietaisas (2.13 p a v .) yra vaizdas, rodantis, kur pasiskirsto
PET (pozitroninis em isinis tom ografas). is prietaisas pavaizduoja skirting radioaktyvioji gliukoz mogui
sm egen srii aktyvum , vertindam as j suvartojam o chem inio kuro - gliu atliekant skirt uduot.
kozs - kiek (r. 2.33 pav.). Aktyvs neuronai yra gliukozs drnai". m o
MRV (magnetinio rezonanso
gui davus laikinai radioaktyvios gliukozs, PET im atuoja bei nustato radioak
vaizdas) (magnetic resonance
tyvum o susitelkim o vietas ir parodo, kur io m inties m aisto" patenka. PET fik imaging, MRI) -
suoja, kad m ogui m intyse tariant gyvno arba rankio pavadinim suaktyvja stipri magnetini lauk ir radijo
skirtingos sm egen sritys (M artin ir kiti, 1996). Aptik tokias kartsias vie bang dka kompiuteris sukuria
tas", m okslininkai gali nustatyti, kuri sm egen sritis yra aktyviausia, kuom et skirtingus vairi minktj
m ogus skaiiuoja, klausosi m uzikos ar svajoja. audini tip vaizdus ekrane;
Naujas bdas vilgterti gyv sm egen vid rem iasi faktu, jog vis ato taip galima pamatyti galvos
smegen vidaus struktras.
m , net ir esani m s sm egenyse, centrai sukasi kaip sukuiai. Naudojant m ag
netinio rezonanso vaizdo (M RV) prietais, ligonio galva patenka labai stip
r m agnetin lauk, kuris im a veikti besisukanius atom us ir trum pai pakeiia
j sukin. Per m og praleista stipri elektrom agnetin banga sukin sugri-
2.13 PAVEIKSLAS. PET vaizdas

Nordami gauti PET vaizd, mokslininkai savanoriams suleidia nedidel
nekenksming doz radioaktyviosios gliukozs, kurios skilimo pusperiodis
trumpas. Apie tiriamojo galv sumontuoti detektoriai registruoja gliuko
zs, susitelkusios aktyviose smegen srityse, skleidiamus gama spindu
lius. Po to kompiuteris iuos signalus apdoroja ir paveria smegen
veiklos emlapiu. (r. 2.33 pav. pateikt PET vaizdo pavyzd.)
108 2 SKYRIUS
2.14 PAVEIKSLAS.
Normalaus (kairje) ir
serganio schizofrenija
(deinje) mogaus smegen
MRV
A tk re ip k ite d m e s
i s ip l tu s iu s ir s k y s iu
u p ild y tu s s m e g e n s k ilv e
liu s d e in je e s a n ia m e
p a v e ik s le .
na atgal. Sukiniui grtant atgal, atom ai spinduliuoja bangas, kurios gali bti
uregistruotos, ir pagal jas kom piuteris sukuria vaizd, rodant i spinduliuo
jani atom sankaupas. Pavyzdiui, M RV ufiksuoja isipltusias sm egen sri
tis, bdingas m uzikantam s, kurie turi puiki klaus (Schlaug ir kiti, 1995) bei
kai kuriem s schizofrenija sergantiem s pacientam s (2 .1 4 P A V .) .
fMRV (funkcinis MRV) Specialus M RV variantas, fMRV (funkcinis MRV) gali atskleisti ne tik sm e
(functional magnetic resonance gen struktr, bet ir j funkcij. tas sm egen sritis, kurios ypa suaktyvja,
imaging) - priteka kraujo. Lygindam i M RV skenus, atliktus paeiliui daniau nei kas sekund,
kraujo pritekjimo, o kartu ir m okslininkai gali stebti, kaip paviesja sm egenys (padidjus deguonies pri
smegen aktyvumo stebjimas, sotinto kraujo pritekjim ui), m ogui atliekant skirtingas psichines funkcijas. Pa
lyginant MR vaizd sek. MRV vyzdiui, kai m ogus iri veid, fM RV prietaisas aptinka krauj, plstant
atskleidia smegen anatomij; upakalin sm egen dal, kuri apdoroja vaizdin inform acij (r. 2.28 pav.). To
fMRV - smegen funkcijas. kios kintani sm egen veikl rodanios m om entins nuotraukos teikia nauj
ini apie tai, kaip veikia sm egenys.
V ieno dom aus tyrim o m etu neurologijos ekspertas D anielis Langlebenas su
kolegom is (2002) pastebjo, kad fM RV skenai ufiksavo suaktyvjusi sm ege
n veikl m eluojant. K ai eksperim ento dalyviai m eluodavo apie turim ranko
se kort derin, fM RV parodydavo suaktyvjusi veikl dviejose sm egen sri
tyse (r. 2 .15 PAV. ) V iena j - priekin sm egen ievs dalis, sritis, kuri da
niausiai bna aktyvi, kai patiriam e prietaringus potraukius. K ai kurie m oksli
ninkai viliasi, jog m obilesni sm egen veiklos m atavim o bdai kada nors pads
aptikti m el tikrom is gyvenim ikom is situacijom is.
2.15 PAVEIKSLAS.
P r ie k in
Smegen aikinimas
K a ir io s io s sm egen
fM R V p a ro d d v i s m e g e n puss ie v s d a lis
s ritis , k u rio s y p a s u a k ty p rie k a k io
v jo , k a i e k s p e rim e n to ie v
d a ly v is m e la v o , jo g ra n k o je
tu ri p e n k ia s k ry i k o rta s .
Dabartins neurologijos studijos panaios pasaulio geografijos m okym si

tais laikais, kai M agelanas tyrinjo jras. Tyrintoj gretos gausja: vis augan
tis tarpdalykins Neurolog draugijos, kurtos 1969 m etais, nari skaiius 2004
m etais perkop 36 000. Kasm et ios srities m okslininkai pranea apie naujus
atradim us, kurie taip pat skatina i naujo aikinti senuosius atradim us.
M okslininkai i gausyb inform acijos kaupia kom piuterinse duom en ba
zse. Tokia sm egen kartografija leis visiem s m okslininkam s akim irksniu per
elektroninius tinklus susipainti su PET ar M RV tyrim ais, atskleidianiais kon
kreios sm egen srities veikl, kai m ogus, pavyzdiui, sprendia m atem atikos
udavinius. Akivaizdu, jog atjo m okslo apie sm egenis aukso am ius.
Senesniosios smegen struktros

12 TIKSLAS. Apibdinkite smegen kamieno dalis ir nusakykite smegen kamieno, gumburo ir
smegenli funkcijas.
Jei galtum te atidaryti kaukol ir pavelgti vidun, pirm iausia atkreiptum te d

m es sm egen dyd. Dinozaur sm egenys sudar 0,00001 dal kno m ass,
bangini - 0,0001, dram bli - 0,0016, o m ogaus - 0,022. Nesunku pastebti
rykjant dsningum , taiau neskubkim e. Pels galvos sm egen ir kno san
tykis yra 0,025, o bedions - 0,04. Taigi dsningum as, kad sm egen ir kno
m ass santykis rodo ries protinius gebjim us, turi iim i.
Tiksliau gyvn gebjim ai nustatom i tiriant galvos sm egen sandar. Pri
m ityvij stuburini (pvz., rykli) sm egenys daugiausia reguliuoja pagrindines
gyvybines funkcijas - kvpavim , poils ir m ityb. em esnij induoli (pvz.,
grauik) sm egenys yra sudtingesns, su jom is siejasi em ocijos bei didesn
atm intis. Auktesnij induoli (pvz., m ogaus) sm egenys apdoroja dar dau
giau inform acijos, todl m es galim e veikti, galvodam i apie ateit.
Naujos sm egen dalys udengia" anksiau atsiradusias senesnes dalis, pa
naiai kaip senj em s sluoksn udengia naujas. Kasindam i senesnius geo
loginius sluoksnius, randam e suakm enjusi anksiau gyvenusi gyvn liekan,
kuri galvos sm egen kam ienas i esm s atliko tas paias funkcijas kaip ir m
s ar m s tolim j protvi. Sm egenis tyrinti pradsim e nuo sm egen ka Smegen kamienas
m ieno. (brainstem) -
evoliucikai seniausia centrin
Smegen kamienas galvos smegen dalis, kuri
Sm egen kam ienas yra seniausia ir giliausiai slypinti sm egen struktra. Gal prasideda ten, kur sustorjusios
vos sm egen kam ienas prasideda ten, kur nugaros sm egenys eina kaukol bei nugaros smegenys eina
sustorja. i sm egen dalis vadinam a pailgosiom is sm egenim is ir reguliuoja kaukol. Atsako u gyvybines
irdies plakim bei kvpavim . Jei kats sm egen kam ienas nuo kit sm egen funkcijas.
srii atskiriam as viruje, ji kvpuos ir bus gyva - netgi bgios, laipios ir prau
sis (Klem m , 1990). Taiau nedarys to tikslingai iekodam a m aisto. Tiesiai vir Pailgosios smegenys
pailgj sm egen yra tiltas, kuris padeda koordinuoti judesius. (medulla) -
Sm egen kam ienas - lyg krykel, kurioje susikryiuoja daugum a nerv, jun smegen kamieno pamatas,
giani abi kno puses. is ypatingas skaidul susikryiavim as yra tik viena i valdantis irdies plakim
daugelio staigm en, su kuriom is susiduriam a tiriant sm egenis. ir kvpavim.
110 2 SKYRIUS
Tinklinis darinys Vidine sniegen kam ieno puse tarp m s aus driekiasi tinklinis darinys.
(reticular form ation) - is pirto form os neuron tinklas eina nuo galvos sm egen pradios iki pat gum -
galvos smegen kamieno nerv buro (2.16 pa v .) . Kai kurios nugaros sm egen jutim in inform acij perduodanios
tinklas, kontroliuojantis budrum. skaidulos akojasi ir usuka tinklin darin, kuris riuoja ateinanius dirgiklius
ir turinius svarbiausi inform acij perduoda kitus galvos sm egen skyrius.
Giuseppe M oruzzi ir Horace M agounas 1949 m. pastebjo, kad m iegani
kat akim irksniu galim a paadinti padirginus tinklin darin elektros srove. M a
gounas atsargiai atskyr kats tinklin darin nuo auktesnij galvos sm egen
srii, nepaeisdam as ia pat esani juntam j tak. To atskyrim o padarinys-
am inas kats m iegas, gyvno i viso nebuvo galim a paadinti. M agounas plojo
rankom is prie kats ausies, net gnaib jos kn, taiau jokio atsako taip ir nesu
lauk. Kokia ivada? Tinklinis darinys kontroliuoja budrum . Vliau tyrintojai
nustat, kad ir kitoje sm egen kam ieno vietoje esani neuron veiklos reikia
m iegui. (Kaip suinosite 7 skyriuje, sm egenys m um s m iegant netinginiauja.)
Gumburas (thalam us) - Gumburas

galvos smegenis pasiekusios Sm egen kam ieno viruje yra dvi kiauinio form os tarpusavyje sujungtos da
juntamosios informacijos lys, vadinam os gumburu (2.16 pav.). ia ateina inform acija i vis juntam j
paskirstymo lenta, kuri i neuron (iskyrus kvapo) ir nukreipiam a auktesnes galvos sm egen sritis, ku
informacij siunia ievs rios atsakingos u reg, klaus, skon ir lytjim . Gum bur bt galim a paly
jutimines sritis ir perduoda ginti su Londonu, kuris yra Anglijos geleinkeli krykel - jutim in inform a
atsakus smegenles bei cija pereina pro j ir isiakoja vairias puses. Gum bur taip pat pasiekia ir kai
pailgsias smegenis. kuri auktesnij galvos sm egen dali atsakai, kuriuos jis nukreipia sm e
genles ir pailgsias sm egenis.
Smegenls (cerebellum )-
maosios smegenys",
prigludusios prie upakalins
Smegenls
smegen kamieno dalies. Prie sm egen kam ieno upakalins dalies liejasi smegenls, kurias sudaro du
Padeda koordinuoti valingus susirauklj pusrutuliai (2.17 p a v . ). Kaip suinosite 9 skyriuje, sm egenls veikia
judesius ir kno pusiausvyr. neverbalin m okym si ir atm int. Nauji tyrim ai atskleidia, kad jos taip pat padeda
2.16 PAVEIKSLAS. G u m b u ra s
Smegen kamienas ir gumburas
S m e g e n k a m ie n a s , k u r
s u d a ro tilta s ir p a ilg o s io s
s m e g e n y s , y ra n u g a ro s T in k lin is
s m e g e n t s in y s . G u m b u r a s d a rin y s
y r a s m e g e n k a m ie n o
v ir u je . T in k lin is d a rin y s
t s ia s i p e r a b i ia s T ilta s
s tr u k t r a s . Sm egen
k a m ie n a s
P a ilg o s io s
sm egenys
2.17 PAVEIKSLAS.
Judjimo organas smegenyse
U p a k a lin je s m e g e n
N u g a ro s S m e g e n l s P o g u m b u ris
d a ly je e s a n io s s m e g e n l s
k o o rd in u o ja ju d e s iu s , sm egenys
p a v y z d iu i, k a i D a v id a s
H ip o fiz M ig d o la s Am ono
B e c k h a m a s tik s lia i n u k re ip ia ra g a s
k a m u o l.
2.18 PAVEIKSLAS.
Limbin sistema
vertinti laik, reguliuoti emocijas ir skirti garsus bei tekstr (Bower ir Par L im b in s is te m a - ta i
rie s t s p u rg p a n a i
sons, 2003). Smegenls ne tik apdoroja jutimin informacij, bet ir kontroliuoja n e rv s is te m a , e s a n ti
valingus judesius. Kai garsus futbolininkas Davidas Beckhamas puikiu spyriu ta rp s e n e s n i j s m e g e n
s tru k t r ir d id i j
laiku nukreipia kamuol vartus, turime pripainti svar smegenli indl
p u s ru tu li . N o rs h ip o fiz
veiksm. Jei paeistume smegenles, bt sunku vaikioti, ilaikyti pusiausvyr y ra n e s m e g e n ,
ar paspausti rank. Js judesiai bt trkiojantys ir perdm energingi. o h o rm o n in s (e n d o k rin in s )
s is te m o s d a lis , j
Pastaba: Visos ios senesniosios smegen funkcijos vyksta be joki smonin
k o n tro liu o ja k ie k a u k ia u
g pastang. Tai iliustruoja dar vien ms pasikartojani tem: ms smege e s a n tis p o g u m b u ris .
nys apdoroja didum informacijos mums to nesuvokiant. M es patiriame tik sme
gen triso rezultatus (tarkime, ms dabartin vaizdin patyrim), o ne tai, kaip
mes konstruojame vaizd. Ar mes miegotume, ar btume pabud, ms sme
gen kamienas valdo savo gyvybines funkcijas, ilaisvindamas naujesnes sme
gen sritis, kad jos galt sapnuoti, mstyti, kalbtis ar mgautis prisiminimais.
Limbin sistema
13 TIKSLAS. Apibdinkite limbins sistemos struktr ir funkcijas. Paaikinkite, kaip viena i

sistemos dali kontroliuoja hipofiz. Limbin sistema
(limbic system) -
Ten, kur ribojasi smegen kamienas ir didieji pusrutuliai, yra riest spurg pa
riest spurg panaus nervini
nai dalis (2.18 p a v .), vadinama limbine sistema (limbus reikia rib). Kaip su
struktr darinys ties smegen
inosime 9 skyriuje, viena limbins sistemos dalis - Amono ragas - reikalinga at
kamieno ir pusrutuli riba.
miniai. (Jei gyvnai ar mons po operacijos ar traumos netenka Amono rago,
Susijusi su emocijomis (baime
jie nesugeba siminti nauj dalyk.) Dabar panagrinsime limbins sistemos ry
bei agresija) ir poreikiais
su emocijomis (pvz., baime ir pykiu) ir svarbiausiais motyvais (mityba ir lytiniais
(mitybos ir lytiniais). J sudaro
santykiais).
pogumburis, migdolas ir Amono
ragas.
Migdolas. Du limbinje sistemoje esantys neuron dariniai turi migdolo vaisiaus
form ir veikia agresij bei baim (2.19 p a v . ). Psichologas Heinrichas Klveris Migdolas (amygdala) -
ir neurochirurgas Paulas Bucy, 1939 m. operuodami bedions galvos smege du limbins sistemos migdolo
nis, paeid t smegen dal, kurioje buvo migdolas. Po ios operacijos iaip vaisius panas nervini lsteli
visada aiktinga bedion tapo labai nuolankiu gyvnliu. Net kumiuojama telkiniai, susij su emocijomis.
112 2 SKYRIUS
ir naibom a ji likdavo ram i, o prie operacij tai bt sukl tiesiog laukin nir.
Vliau tirdam i kitus gyvnus (lis, elnius, iurkes), tyrintojai gavo t pat re
zultat. O kas atsitikt, jei elektros srove im tum e dirginti ram aus nam inio gy
vno, pvz., kats, m igdol? Dirginant jo vien dal, kat pasirengia pulti, iries-
dam a nugar, iplsdam a vyzdius ir paiaudam a kail. Perklus dirginant elek
trod kit m igdolo viet, ta pati narv kartu su m aa pele udaryta kat im a
gtis i baim s.
ie eksperim entai patvirtino m igdolo vaidm en tokiom s em ocijom s kaip pyk
tis ir baim , o k jau kalbti apie i em ocij suvokim ir em ocin atm int (An
2.19 PAVEIKSLAS. Migdolas derson ir Phelps, 2000; Porem ba ir Gabriel, 2001). Taiau m es privalom e bti
atsargs ir nem anyti, kad m igdolas yra agresijos ir baim s kontrols centras.
M at sm egenys nra aikiai suskirstytos dalis, kurios tiksliai atitikt m s el
gesio ris. Agresyvus elgesys ir baim priklauso nuo daugelio sm egen srii
nervinio aktyvum o. Tok elges galim e sukelti dirgindam i lim bin sistem alia
m igdolo. Jei pakrausite savo autom obilio akum uliatori, galsite uvesti varik
l. Bet tai dar nereikia, kad vien tik akum uliatorius veria autom obil vaiuoti.
Jis yra tik viena visos sistem os grandis.
Jei m igdolo paeidim ai sm urtauti linkusi bedion paveria rom iu gyv
nu, tai gal po tokios operacijos taip pat pasikeist ir prievart link m ons?
Galtum e taip m anyti. Tokios psichochirurgijos padariniai yra skirtingi (M ark
2.20 PAVEIKSLAS. Pogumburis
ir Ervin, 1970; Valenstein, 1986). Pasitaik keletas atvej, kai ligoniam s su sm e
is maas, taiau svarbus
gen sutrikim ais i operacija suvelnindavo nirio priepuolius, taiau kartais
darinys (ioje MRV nuotrau
koje paymtas rodykle) irykdavo lugdantys alutiniai padariniai, kuom et ligoniai nebesugebdavo
padeda ilaikyti pastovi tvarkyti savo kasdienio gyvenim o. Dl ne visada tiksliai num atom padarini
organizmo vidaus bsen,
reguliuodamas trokul, alk ir etini prieasi tokios psichochirurgins operacijos darom os retai. Galbt,
ir kno temperatr. Be to, kai daugiau inosim e, kaip galvos sm egenys kontroliuoja elges, im oksim e su
jo aktyvumas veikia malo m ainti sm egen sutrikim us, nesukeldam i tuo nauj sutrikim .
naus atpildo potyr.
Pogumburis. Kita ne m aiau dom i lim bins sistem os dalis yra tuoj po gum bu
Pogumburis ru, todl vadinam a pogum buriu (2.20 p av .) . Neurologai, paeisdam i ir dirgin
(hypothalamus) - dam i vairias pogum burio dalis, iskyr neuron grupeles, atliekanias nepapras
nerv darinys, esantis po tai specifines organizm o funkcijas. Vienos i neuron grupels reguliuoja al
gumburu, kuris tvarko kai kurias k, kitos - trokul, kno tem peratr ir lytin elges.
funkcijas, svarbias gyvybei Pogum buris ir stebi kraujo chem in sudt, ir priim a sakym us i kit sm e
palaikyti (alk, trokul, kno gen dali. Pavyzdiui, m intys apie lytinius santykius (js sm egen ievje)
temperatr), padeda per gali skatinti pogum bur iskirti horm onus. Per iuos horm onus pogum buris kon
hipofiz valdyti endokrinin troliuoja kaim ynin pagrindin liauk, hipofiz (r. 2.18 pav.), kuri savo ruotu
sistem ir yra susijs veikia kit liauk horm on iskyrim . (Atkreipkite dm es sveik tarp nerv
su emocijomis. ir horm on sistem os: sm egenys veikia horm on sistem , kuri savo ruotu vei
kia sm egenis.)
Nustatytos svarbiausios pogum burio funkcijos akivaizdiai rodo, kaip gana
danai sm alsus ir be iankstini nuostat tyrintojas atranda netikt dalyk.
Du jauni M cGillio universiteto neuropsichologai - Jam esas Oldsas ir Peteris
M ilneris (1954) eksperim entavo, sodindam i baltosiom s iurkm s elektrodus
tinklin darin. V ien dien jie suklydo. K aip vliau

paaikjo, vienai iurkei buvo netinkam ai sodintas
elektrodas - jis pataik pogum bur (O lds, 1975). S tim u liu o ja n ti
s v irtis
A trod keista, kad iurk vis grdavo t pai eks
perim entins rangos viet, kur ji buvo dirginam a per Grindys, kuriomis
teka elektros srov
t klaidingai sodint elektrod, lyg nordam a pra
tsti dirginim . Pastebj savo klaid, m okslininkai
prijo prie ivados, kad aptiko sm egen centr, ku
r dirginant kyla m alons pojiai.
O ldsas (1958) atliko daug bandym , iekodam as
kit, kaip jis vadino, m alonum o centr. (K iurks i tikrj jauia, ino tik 2.21 PAVEIKSLAS.
jos paios, nes niekam apie tai papasakoti negali. iuolaikiniai m okslininkai iurk su sodintu elektrodu
vengia priskirti m ogikuosius jausm us iurkm s, todl sako ne m alonum o cen iurk, kurios pogumburio
trai", o atpildo centrai.) iurks, kurias O ldsas im ok paspausti svirt ir taip atpildo centr" sodintas
elektrodas, noriai bga per
sudirginti ias sritis, veiksm kartodavo kartligikai net iki 7000 kart per grindis, kuriomis teka
valand, kol galiausiai isekusios krisdavo. Be to, iurks buvo pasirengusios elektros srov, patirdama
padaryti bet k, kad tik patirt dirginim , net bgdavo grindim is, kuriom is skausmingus smgius,
nes siekia nuspausti svirt,
Tekjo elektros srov. Ta pati dl m aisto stygiaus ibadjusi iurk prie opera kuri siunia elektros
c ij per tokias grindis nebgdavo (2 .2 1 p a v .). impuls jos malonumo
Panai atpildo centr vliau buvo aptikta ir daugelio kit gyvn (sidabri
centr".
ni karos, delfin, bedioni) pogum buryje arba netoli jo. I tikrj, gyvn
lyriniai atskleid, jog veikia bendra atpildo sistem a, kuri skatina isiskirti neu-
rom ediatori dopam in, ir specials centrai, susij su m alonum u valgant, ge
riant ir tenkinant lytin potrauk. A trodo, gyvnai turi atpildo sistem , kuri ap
dovanoja u gyvybikai svarbias veiklas.
N aujausi eksperim ent m etu buvo rasti nauji lim binio dirginim o naudojim o
bdai, siekiant kontroliuoti gyvn veiksm us. D irgindam as iurki sm egenis kaip
atpild u tai, kad jos pasuka kair ar dein, Sanjivas Talw aras su kolego
m is (2002) im ok niekada nebuvusias lauke iurkes orientuotis natralioje ap
linkoje (r. 2.22 p a v .). Spaudydam i neiojam ojo kom piuterio klavius m oksli
ninkai gali duoti kom and iurkei, kurios kuprin dtas im tuvas, m aitinim o
elem entas ir vaizdo kam era, kuri pus pasukti, lipti m ed, bgioti akom is
bei apsisukti ir sugrti. J darbai kelia m ini, kurias ateityje bus galim a pri
taikyti paiek ir gelbjim o operacijom s.
ie netiktini atradim ai veria susim styti - gal m ogus taip pat turi lim bi
nius m alonum o centrus"? A trodo, kad taip i tikrj ir yra. V ienas neurochi-
rurgas, kad nuram int sm urtauti linkusius pacientus, dirgino juos elektra. m o
ns, kuriem s buvo dirgintas pogum buris, patyr m alonum , taiau, kitaip negu
iurks, jie nesiver to kartoti (D eutsch, 1972; H ooper ir Teresi, 1986). K ai
2.22 PAVEIKSLAS.
kurie tyrintojai m ano, kad alingi proiai - alkoholizm as, narkom anija ar ne
Ikylaujanti iurk
saikingas valgym as - gali kilti dl atpildo stygiaus sindromo - genetikai per
duodam o m alonum o ir pasitenkinim o stygiaus sm egenyse, kuris veria m ones iurk, stimuliuojama
distanciniu bdu, gali bgti
trokti bet ko, kas suteikt t trkstam m alonum ar m aint neigiam us poj tam tikru keliu per lauk
ius (Blum ir kiti, 1996). ir net lipti med .
114 2 SKYRIUS
Smegen iev
14 TIKSLAS. Apibdinkite, kas yra smegen iev, ir paaikinkite, kodl ji yra svarbi smegen dalis.
Smegen iev Senesniosios sm egen dalys palaiko pagrindines gyvybines funkcijas ir valdo
(cerebral cortex) - atm int, em ocijas, pagrindinius potraukius. Naujesns sm egen dalys sm egen
tarpusavyje susijungusi nervini pusrutuliuose sudaro specializuotas kom andas, kurios valdo suvokim , m sty
lsteli raizginys, dengiantis m ir kalb. Sm egen iev yra sudtinga tarpusavyje susijusi nervini lste
galvos smegen didiuosius li danga, kuri, panaiai kaip m edio iev, sudaro plon pavirin m s sm e
pusrutulius. Tai - svarbiausias gen pusrutuli dangal. Ji yra pagrindinis kno valdym o ir inform acijos ap
organizmo valdymo ir informaci dorojim o centras. (2.23 pav. pavaizduota ir sm egen iev, ir visos kitos iam e
jos apdorojimo centras. skyriuje narginjam os sm egen sritys.)

Kuo didesn sm egen iev, tuo m aesn genetin kontrol ir tuo didesnis
organizm o gebjim as prisitaikyti. Varli ir kit gyvn-am fibij iev yra m a
a ir j veikla plaiai rem iasi i anksto uprogram uotom is genetinm is nuo-
rodom is. Didesn induoli sm egen iev teikia didesnes galim ybes im okti
ir m styti, sudarydam a jiem s slygas geriau prisitaikyti. Tai, kas m us iskiria
kaip m ones, yra labiausiai susij su sudtingom is sm egen ievs funkcijom is/
Smegen ievs sandara

15 TIKSLAS. Ivardykite, kokios yra keturios smegen ievs skiltys.
Pavelg galvos sm egen paviri, pam atysim e, kad jis visas raukltas kaip
didelis graikinis rieutas. Apie 80 proc. pusrutuli m ass sudaro aksonai, kurie
2.23 PAVEIKSLAS. sm egen ievs neuronus jungia su kitom is galvos sm egen sritim is.
Smegen struktra ir funkcijos
D id io ji s m e g e n ju n g tis : S m e g e n ie v :
a k s o n in s a ta u g o s , p a g r in d in is k o n tr o l s
DEINYSIS ju n g ia n io s a b u ir in fo r m a c ijo s
PUSRUTULIS s m e g e n p u s r u tu liu s a p d o r o jim o c e n tr a s
KAIRYSIS
PUSRUTULIS G u m b u ra s :
p e r d u o d a s ig n a lu s ta r p
e m e s n i j s m e g e n c e n tr
ir ie v s
P o g u m b u r is :
k o n tr o liu o ja g y v y b in e s
fu n k c ija s , p a v y z d iu i, m ity b ,
p a d e d a v a ld y ti e n d o k r in in s
s is te m o s v e ik l , y r a s u s ij s
s u e m o c ijo m is ir m a lo n u m u
H ip o f iz : e n d o k r in in lia u k a
M ig d o la s :
lim b in s
T in k lin is d a r in y s :
s is te m o s
a d in a m o ji s is te m a , k u r i
n e r v c e n tr a i,
a k ty v in a s m e g e n ie v
s u s ij s u
e m o c ijo m is
P a ilg o s io s s m e g e n y s :
k o n tr o liu o ja ir d ie s p la k im
ir k v p a v im
A m o n o ra g a s : N u g a ro s s m e g e n y s :
lim b in s s is te m o s i j g a lv o s s m e g e n is
d a r in y s , s u s ij s ir a tg a l e in a n io s n e r v in s
s u a tm in tim i s k a id u lo s k o n tr o liu o ja
p a p r a s tu o s iu s r e fle k s u s
S m e g e n l s :
k o o r d in u o ja v a lin g u s
ju d e s iu s ir p u s ia u s v y r
Sm egen ievje - plonam e paviriniam e sm egen pusrutuli sluoksnyje -

yra nuo 20 iki 23 m ilijard nervini lsteli (suskaiiuota apytikriai, pam us
vieno kvadratinio m ilim etro sm egen audinio m ginius [de Courten-M yers,
2002]).
iuos m ilijardus nerv lsteli laiko devynis kartus daugiau voratinkl pa Glijos lstels
nai glijos lsteli - klij lsteli'", kurios nukreipia nervines jungtis, teikia (glial cells) -
m aistingsias m ediagas, izoliuoja m ielinus ir ivalo jonus bei neurom ediato nerv sistemos lstels,
rius. Neuronai yra tarsi bits m otinls; savarankikai jie negali nei pasim aitin laikanios, maitinanios
ti, nei apsisaugoti. Glijos lstels yra neuron aukls. Naujausi duom enys leidia ir apsauganios neuronus.
m anyti, kad jos taip pat galbt vaidina tam tikr vaidm en m okantis ir m stant.
"Plepdam os" su neuronais jos gali dalyvauti perduodant inform acij ir sim e
nant (Travis, 1994). Kylant auktyn gyvnijos pasaulio laiptais, glij lsteli ir
neuron santykis didja. Neseniai atlikus pom irtin Einteino sm egen tyrim ,
nebuvo rasta daugiau ar didesni nei prasta neuron, taiau buvo rasta kur kas
didesn nei vidutinio m ogaus galvoje glij lsteli koncentracija (Fields, 2004).
Pirm asis dalykas, kuris krinta akis, pasiirjus sm egen iev, yra jos
raukltum as. Tik tredal sm egen ievs galim e m atyti. Raukls labai padi
dina sm egen paviriaus plot. Jei sm egen paviri padarytum e ploki, jis
bt kaip didiul pica. iurki ir kit em esnij induoli sm egen ievs
pavirius yra daug m aiau raukltas, vadinasi, j iev turi daug m aiau ner
vinio audinio (2.24 pav .).
Kiekvien sm egen pusrutul sudaro keturios dalys, arba skiltys, apribotos
stam besnm is rauklm is. irdam i nuo kaktos per virugalv pakauio link,
2.24 PAVEIKSLAS.
Smegen iev
mogus
Jei ilygintume, mogaus
smegen iev uimt
madaug keturi ios
knygos puslapi plot,
impanzs - uimt vien
puslap, kitos bedions -
atvirlaik, o iurks
impanz smegen iev bt kaip
pato enkliukas (Calvin,
1996).
Bedion
iurk
116 2 SKYRIUS
Kaktos skiltis (frontal lobes) - pamatysime: kaktos skilt (po kakta), m om ens skilt (virugalvyje), pakauio
smegen ievs dalis, esanti po skilt (pakauyje) ir sm ilkini skilt (vir ausies). ios skiltys yra lyg geogra
kaktikauliu. Ji atsako u kalb, finiai rajonai, kuriuos skiria gerai matomi grioveliai (2.25 pav .). Kiekviena skiltis
raumen judesius, veiklos atlieka daug funkcij, o kai kurioms funkcijoms reikia keli skili bendradar
planavim bei sprendim biavimo.
primim.
Smegen ievs funkcijos
Momens skiltis
(parietal lobes) - 16 TIKSLAS. Apibendrinkite tai, k suinojote apie juntamj ir judinamj ievs funkcijas. Ko-
smegen ievs dalis virugal dl svarbios asociacins sritys?
vyje. Ji apima ir abiej pusrutuli
Jau daugiau kaip prie imt met skrodiant i dalies paralyiuotuosius ar nebylius,
juntamosios ievs dalis.
buvo pastebta, kad tam tikros j ievs sritys paeistos. Taiau is akivaizdus ro
Pakauio skiltis dymas toli grau ne visus tikino, kad tam tikros smegen ievs dalys atlieka spe
(occipital lobes) - cialias funkcijas. Galiausiai, jei kalb ir judesius vienodai kontroliuot visa iev,
smegen ievs dalis tai bet kokios ievs vietos paeidimas sukelt tuos paius padarinius. Televizo
upakalinje galvos dalyje. rius nustot rodyti, jei perkirptume j einant elektros laid, taiau mes klystume
Apima abiej pusrutuli regos m anydami, jog kaip tik iame laide atsiranda televizoriaus ekrane matomi vaizdai.
sritis, kuri kiekvien pasiekia i analogija akivaizdiai rodo, kaip lengva suklysti mginant nustatyti sme
informacija i prieingos regos gen viet, nuo kurios priklauso tam tikra funkcija. Sudtinguose veiksmuose,
lauko puss. pavyzdiui, kalbant, pieiant ir aidiant biliard, dalyvauja daug smegen sri
i. Pavyzdiui, klausantis vokalins muzikos, susivienija smegen srii, su
Smilkini skiltis
sijusi su kalbos ir muzikos apdorojimu, veikla. Tai atrado M ereille Besson su
(tem poral lobes) -
kolegomis (1998), registruodama prancz muzik, besiklausani oper arij
smegen ievs dalis, esanti vir
solo be akompanimento, smegen elektrin veikl. M uzik smegenys eiles ir
aus ir apimanti klausos sritis.
melodijas pirma apdorodavo atskirose smegen srityse, suteikdamos galimyb
kiekvieno pusrutulio klausos
patirti nuostabi vokalins muzikos vienov. Be to, atrodo, jog nugara per
srit ateina informacija beveik
bgantys iurpuliai, kuriuos patiria muzikos myltojai, suadina tas paias sme-
tik i prieingos ausies.
2.25 PAVEIKSLAS.
Skiltis - tai Smegenis sudaro
Svarbiausios smegen didel smegen kairysis ir deinysis
ievs dalis Virus pusrutuliai
ievs dalys Smegen iev -
tai iorinis, ievinis"
smegen dangalas
Momens
Upakalin
Kaktos
skiltis
Priekis
skiltis
dalis
Pakauio
skiltis
Apaia Smilkinio
skiltis
gen atpildo sistem as, kurias stim uliuoja lytiniai santykiai ir skanus m aistas
(W einberger, 2004). K lausantis m uzikos, kaip ir vykdant kitus sudtingus veiks
m us ar igyvenant sudtingus jausm us, veikia daugelis sm egen srii.
Judinamosios funkcijos. M okslininkai nustat paprastesnes sm egen funkcijas. Judinamoji iev

Pavyzdiui, vokiei gydytojai G ustavas Fritschas ir Eduardas H itzigas 1870 m . (motor cortex) -
silpna elektros srove dirgino un sm egen iev ir atskleid svarb dalyk - kaktos skilties upakalins
dirginant im davo judti atskiros gyvn kno dalys. Be to, judesius buvo gali dalies sritis, tvarkanti valingus
ma sukelti tik dirginant lanko form os srit kaktos skilties upakalinje dalyje, judesius.
kuri tsiasi nuo vienos ausies per virugalv kitos ausies link. Sis lankas dabar
vadinam as judinam ja ieve (2.26 P A V .). Svarbu ir tai, kad kairiojo ar deiniojo
pusrutuli judinam osios ievs dirginim as sukeldavo prieingos kno puss ju 2.26 PAVEIKSLAS.
desius. Galvos smegen kairiojo
pusrutulio ryi su kno
Judinamosios ievs schemos. Prie pusim t m et neurochirurgai O tfridas Foers-
dalimis schema
teris V okietijoje ir W ilderis Penfieldas M onrealyje sudar im t norm alios s
M a ty t i, k a d ie v s p lo to ,
m ons pacient judinam osios ievs schem as. Prie skalpeliu pjaudam i sm ege s u s ie to s u k n o d a lim i,
nis, chirurgai turjo num atyti, kokie bus alutiniai padariniai paalinus tam tik d y d is n ra p r o p o rc in g a s
to s k n o d a l ie s d y d iu i.
r ios ievs dal. Taigi jie sm egenis dirgindavo silpna elektros srove (ligo
P a n a u , k a d g a lv o s
niam s neskauddavo, nes sm egenys skausm o receptori neturi) ir stebdavo kno s m e g e n y s e d a u g ia u
reakcij. K aip ir Fritschas bei H itzigas, jie nustat, kad, dirginant vairias judi v ie to s t e n k a ja u tre s n m s
ir tik s le s n iu s j u d e s iu s
nam osios ievs vietas kaktos skilties upakalinje dalyje, juda skirtingos k
a tlie k a n io m s k n o d a lim s .
no dalys. Taip jie sudar visos judinam osios ievs schem , t. y. nustat, nuo P a v y z d i u i, p ir tu s
k o n tro l iu o ja d id e s n ie v s
d a lis n e g u r a n k .
Ivestis: judinamoji iev vestis: juntamoji iev

(k a iry s is p u s ru tu lis ( k a irj p u s r u tu l a te in a
k o n tro l iu o ja d e in io s io s in fo r m a c ija i k n o
p u s s k n o ju d e s iu s ) d e in i o s io s p u s s )
la u n is la u n is
Liem uo Liem uo
K e lis K e lis
K a k la s
Ranka K o ja
D e ln a s Ranka
D e ln a s
P ir ta i K u lk n is
P ir ta i
Pda
N y k ty s N vktvs
K a k la s K o jo s
K o j p ir ta i A k is
p ir ta i
A n ta k is N osis
A k is I o rin ia i
V e id a s ly tin ia i
V e id a s o rg a n a i
Lpos
Lupos
D a n ty s
D a n te n o s
a n d ik a u lis
a n d ik a u lis
L i e u v is
L i e u v is R ijim a s
118 2 SKYRIUS
kokios judinam osios ievs vietos priklauso tam tikros kno dalies judesiai (2.26
pav.). dom u, kad tikslesnius judesius atliekanias kno dalis (pvz., pirtus, bur
n) kontroliuoja didesni judinam osios ievs plotai.
Neurologas Jose Delgado akivaizdiai padem onstravo judinam j veiksm
m echanik". Kai jis dirgino m ogaus kairiosios judinam osios ievs puss ati
tinkam viet, deinioji plataka buvo sugniauiam a kum t. Dirginam as ir pa
praytas nesugniauti kum io, pacientas, nors labai stengsi, to padaryti ne
galjo. Daktare, - sak jis, - m anau, kad js elektra yra stipresn u m ano
vali" (Delgado, 1969). M okslininkai vliau netgi im oko num atyti bedions
rankos judes deim tadaliu sekunds anksiau, negu ji t rank pajudindavo. To
buvo pasiekta, daug kart m atuojant judinam osios ievs veikl prie rankos
judes (Gibbs, 1996).
Nerv ortopedija. Ar panaiai slapta klausydam iesi sm egen negaltum e kam nors -
pavyzdiui, paralyiuotam m ogui - padti judinti dirbtin rank ar koj arba
duoti kom andas ym ekliui, kad parayt elektronin laik ar im t naryti po
internet? Kad tai suinot, Brauno universiteto m okslininkai, tiriantys sm ege
nis, trij bedioni judinam j sm egen iev sodino 100 m ayi raan
ij elektrod (Nicolelis ir Chapin, 2002; Serruya ir kiti, 2002). Kai bedio
ns valdym o svirtim i stum dydavo ekrano ym ekl, kad is sekiot paskui rau
don taikin (u tai gaudam os atlyg), m okslininkai lygindavo sm egen signa
lus su rankos judesiais. Po to m okslininkai paliko kom piuteriui valdyti svirt.
Kai bedion tik pagalvodavo apie judes, m intis skaitantis kom piuteris paju
dindavo ym ekl su beveik tokiu pat gudim u kaip ir bedion.
Naujesni tyrim m etu buvo registruojam i ne judinam j neuron, kurie tie
siogiai kontroliuoja bedions rank, signalai, o signalai i sm egen srities,
2.27 PAVEIKSLAS. susijusios su planavim u ir ketinim ais (M usallam ir kiti, 2004). Kol bedions
Protas valdo laukdavo nurodym o pasiekti tak, siiebiant vienoje i atuoni ekrano viet
Ar vien tik galvojant gali (u tai jos buvo skatinam os sultim is), kom piuterin program a fiksuodavo j nerv
kas nors vykti? Kalifornijos veikl. Palygin sm egen veikl su vlesniu bedions veiksm u (ji bakstel
technologijos instituto
davo tak), skaitantys m intis m okslininkai galjo uprogram uoti ekrano y
mokslinink grup,
vadovaujama Samo m ekl taip, kad jis judt reaguodam as bedions m intis (r. 2.27 p a v .). Be
Musallamo, sodino elektro dion galvoja, o kom piuteris vykdo.
dus momens skilties srit
2004 m etais JAV m aisto ir vaist adm inistracija aprobavo pirm j klinikin
ir registravo nerv veikl,
kai bedion ketindavo nerv ortopedijos bandym su paralyiuotais m onm is (Pollack, 2004). Pirm asis
siekti. Uprogramavus i pacientas, dvideim t penkeri m et paralyiuotas vyras, dabar gali m intim is val
veiki kompiuterio atmintyje,
dyti televizori, pieti figras kom piuterio ekrane ir aisti aidim us - visa tai
bedion galdavo judinti
ymekl vien tik apie j tapo m anom a dka aspirino tablets dydio m ikroschem os su 100 m ikroelek-
pagalvojusi. trod, registruojani jo judinam osios sm egen ievs veikl (Patoine, 2005).
Juntamosios funkcijos. Jei sm egen judinam oji iev siunia signalus kn,
Juntamoji iev tai koki ievs srit ateina inform acija i kno dali? Penfieldas nustat t
(sensory cortex) - ievs srit, kuri pasiekia inform acija i kno odos ir judanij kno dali.
priekin momens skilties dalis, i sritis yra lygiagreti judinam ajai ievei ir tik truput u jos priekinje m om ens
surenkanti ir apdorojanti kno skilties dalyje. i sritis dabar vadinam a juntam ja ieve (2.26 pav.). m ogus,
jutimin informacij. kuriam dirginam as labiausiai priek isikis ios srities takas, sakys, kad ka
kas paliet jo pet, jei dirginam as takas tos srities one, tai m ogus jauia ka
k ant veido.
K uo jautresn m ogaus kno vieta, tuo didesn juntam osios sm egen ievs
sritis yra jai skirta. Labai jautriom s lpom s sm egenyse tenka didesn dalis ne
gu koj pirtam s (2.26 pav.). (Todl m ieliau buiuojam s lpom is, o ne glosto-
m s kojom is.) iurki sm egen dideli plotai skirti s pojiam s, peld - klau
sos jutim ui ir t. t.
V lesni tyrim ai parod, koki sm egen viet ateina inform acija i kit ju
tim o organ. K ai skaitote i knyg, inform acija i aki ateina pakauio skilt
2.28 PAVEIKSLAS.
sm egen upakalinje dalyje (2.28 p a v . ). Pakankam ai stipriai trinkteljus per i
Naujosios technologijos
viet, apaktum te. D irgindam i i sm egen srit, akyse m atysim e viesos blyks
rodo smegen aktyvum
nius ar brknelius. V adinasi, tam tikra prasm e m s akys yra pakauyje! I
is fMRV vaizdas rodo
ia regim oji inform acija keliauja kitas sm egen sritis, kur toliau apdorojam a, - aktyvi regos iev (viesi
atpastam i odiai, veidai, aptinkam os em ocijos.
dm, paymta rodykle,
reikia, kad pakauio skilt
Bet kok js dabar girdim gars analizuoja sm ilkinio skilties klausos sri priteka daugiau kraujo),
tis (2.29 p a v .) . D idum a ios girdim osios inform acijos keliauja i vienos ausies
tiriamajam stebint veidus.
Kai mogus nebeiri
klausos juntam j iev, kuri yra truput vir kitos ausies prieingoje galvos veidus, i sritis palaipsniui
pusje. i viet padirginus, igirsite gars. N ebtinai tas garsas turi bti tik
nurimsta.
ras. Schizofrenija sergani m oni m agnetinio rezonanso tyrim ai rodo, kad klau
sos haliucinacij m etu veikia sm ilkini skiltyse esanios klausos sritys (Len Asociacins sritys
nox ir kiti, 1999). N etgi klaus praradusi m oni sivaizduojam as skam buio (association areas) -
garsas, girdim as vienoje ausyje, siejasi su kitoje galvos pusje esanios sm ilki smegen ievs sritys, kurios
ni skilties veikla (M uhlnickel ir kiti, 1998). nekontroliuoja pagrindini
judinamj ir juntamj funkcij,
Asociacins sritys, Iki iol m es kalbjom e apie santykinai m aas ievs sritis, bet yra btinos sudtingesnms
kurios arba gauna jutim in inform acij, arba valdo raum en susitraukim us. M a psichikos veikloms, pavyzdiui,
daug trys ketvirtadaliai plonos raukltos sm egen ievs neuron yra susij mokymuisi, atminiai, mstymui
vieni su kitais arba su juntam osios ir judinam osios ievs srii neuronais ir ir kalbai.
ypating funkcij lyg ir neturi. K as vyksta iuose didiuliuose sm egen plo
tuose? i asociacini srii (viess plotai 2.30 PAV .) neuronai sistem ina in
form acij. Jie susieja vairias jutim patirtis su turim ais prisim inim ais - labai
svarbia m stym o dalim i.
D irgindam i elektros srove ias sritis, nesulauksim e jokio pastebim o atsako.
Taigi, kitaip negu juntam j ir judinam j zon, m es negalim e taip aikiai nu
statyti j funkcij. ios pasyvios" sritys, m atyt, pasitarnavo vienam populia
riausi psichologijos m it, kad m es naudojam e tik 10 proc. savo sm egen. K aip
R egos
rao D onaldas M cBum ey (1996), is m itas - viena sunkiausiai inaikinam ie v
K la u s o s
piktoli psichologijos dare". Jis teigia, kad, galdam i panaudoti visas sm e
ie v
genis, btum e daug im intingesni u tuos, kurie naudoja tik vien deim tadal
savo sm egen. Stebdam i gyvnus su chirurgikai paeistom is sm egenim is ir
2.29 PAVEIKSLAS.
m ones su sualota galva, sitikinam e, kad asociacins sritys nra pasyvios". Regos ir klausos iev
(Sm egenyse nra akivaizdiai betiksli audini. K adangi sm egen audinys Pakauio skiltis yra pakauio
suvartoja daug energijos, gam ta nevaistyt itekli nenaudojam om s sm egenim s.) apatinje dalyje ir gauna
informacij i aki. Smilkinio
V eikiau jos vertina, sujungia ir veikia t inform acij, kuri apdoroja juntam o skilties klausos sritis gauna
sios sritys. informacij i aus.
120 2 SKYRIUS
2.30 PAVEIKSLAS.
Judinamosios sritys
induoli smegen ievs sritys Juntamosios sritys
Kuo sudtingesnis gyvnas, Asociacins sritys
tuo jo asociacins sritys
didesns. ios plaiai
isidriekusios smegen sritys
yra atsakingos u
juntamosiose srityse
apdorotos informacijos
sujungim ir panaudojim.
iurk Kat Bedion mogus
Asociacins sritys kaktos skiltyje leidia m um s vertinti, planuoti ir apdoroti

naujus prisim inim us. m ons, kuri paeista kaktos skiltis, gali turti ger at
m int, gauti didel vert, atlikdam i intelekto testus, ir m okti kepti ger pyrag,
taiau jie gali nesugebti suplanuoti darbo i anksto ir pradti t pyrag kepti
jau beveik prasidjus gim tadienio pobviui.
Dl kaktos skilties paeidim o gali pakisti asm enyb - m ogus pasidaro lyg
be stabdi. Klasikinis pavyzdys yra geleinkelio darbininkas Phineasas Gage.
is 25 m et vyras vien 1848 m . popiet ilgu geleiniu strypu grdo parak
oloje igrt skyl ir rengsi j susprogdinti. Netiktai iokusi kibirktis pa
deg parak, kuris su didele jga svied stryp tiesiai jo kairj skruost. Stry
pas ilindo virugalvyje ir strigo, stipriai sualodam as kaktos srit (2.31 pav .).
Didiausiai vis nuostabai is m ogus galjo sdti, nekti ir pasveiks vl su

gro darb.
Nors jo protiniai gebjim ai ir atm intis liko tokie pat kaip ir anksiau, bet jo
asm enyb pasikeit. M andagus, velniai nekantis Phineasas Gage tapo irzlus,
cinikas bei nedoras, prarado darb ir baig tuo, kad usidirbdavo gyvenim ui
m ugse rodydam as savo sualojim . Visi jo draugai sakydavo, kad tai jau ne
tas Gage. Gage kaktos skiltys buvo paeistos, todl jo elgesio nebevar m o
raliniai vartai.
Taip pat buvo pastebta, kad dar du m ons, kuriem s vaikystje panaiai kaip
Gage buvo sualotos kaktos skiltys, prarado m oralinius vartus. Abu ie asm e
nys pasveiko, taiau jie suaugo m oraliai nevisaveriai - m elavo, vog, be jo
2.31 PAVEIKSLAS.
kios sins grauaties skriaud savo nesantuokinius vaikus ir jais nesirpino
Phineaso Gage sueidimo
(Dolan, 1999). Atrod, jog jie neskiria, kas yra bloga ir kas gera, nors buvo
rekonstrukcija
uauginti gerose eim ose.
Imatav i kaukol (kuri
saugoma kaip medicinos Kit skili asociacins sritys taip pat atlieka psichikos funkcijas. Pavyz
eksponatas) ir pritaik diui, m om ens skiltys, kurios Einteino norm alaus svorio sm egenyse buvo di
modernias nerv sistemos
diuls ir neprastos form os, yra susijusios su m atem atiniu ir erdviniu m stym u
vaizdo gavimo technologi
jas, mokslinink Hanna (W itelson ir kiti, 1999). Apatin deiniosios sm ilkinio skilties dalis leidia at
Damasio su kolegomis painti veidus. Jei dl sm gio ar sueidim o pakist i galvos sm egen sritis,
(1994) rekonstravo galim
js galtum te apibdinti veido bruous, lyt ar apytikr am i, taiau, kad ir
strypo trajektorij sueidimo
momentu. kaip bt keista, neatpaintum te konkretaus m ogaus (tarkim , Britney Spears
ar net savo m oiuts). Apskritai sudtingos psichikos funkcijos, kaip m okym a

sis ir atm intis, neturi kokio nors vieno nerv centro. Net santykinai m a iur
ks sm egen asociacinje ievje nra tokio tako, kur suardius gyvnas ne
sugebt nieko im okti ar atsim inti labirinto. Tokias funkcijas tvarko daugelis
srii, pasklidusi po vis iev. Sudtingi m ogaus gebjim ai, pavyzdiui, at
m intis ir kalba, priklauso nuo darnios daugelio sm egen srii veiklos.
K alba
17 TIKSLAS. Pasakykite, kokios penkios smegen sritys padeda jums perskaityti sakin.
Nustatyta, kad, sueidus bet kuri i keli ievs zon, irykja afazija - sutrin Afazija (aphasia) -
ka kalba. Keista tai, kad vieni m ons, sergantys afazija, gali sklandiai kalbti, kalbos sutrikimas dl kairiojo
bet negali skaityti (nors puikiai m ato), o kiti - supranta, k skaito, bet negali kal pusrutulio arba Broca
bti. Dar kiti gali rayti, bet negali skaityti; gali skaityti, bet negali rayti; gali skaityti (kalbjimo) bei Wernicke (kalbos
skaiius, bet ne raides, gali dainuoti, bet negali nekti. ie faktai glum ina, nes supratimo) srii paeidimo.
kalbjim ir skaitym , raym ir skaitym , dainavim ir kalbjim laikom e to pa
Broca sritis (Brocas area) -
ties bendro gebjim o skirtingom is raikom is. Aptarkim e kelis faktus, kurie padjo
kaktos skilties kairiosios dalies
aikinti i kalbos paslapt:
sritis, valdanti kalbjimui btinus
1. Prancz gydytojas Paulas Broca 1865 m. pastebjo, kad, sualojus tam tikr
raumenis.
kairiosios kaktos skilties srit, vliau pavadint Broca sritimi, mogui
pasidaro sunku sudaryti odius, bet jis gali dainuoti moktas dainas ir gerai Wernicke sritis
suprasti, kas kalbama. (Wernickes area) -
smilkinio skilties kairiosios dalies
2. Vokiei mokslininkas Carlas Wernicke 1874 m. nustat, kad, paeidus
sritis, btina kalbai suprasti.
kairiosios smilkinio skilties atitinkam srit (Wernicke srit), mons gali
sakyti atskirus odius, nesusiedami j prasming visum. Papraytas odiu
papasakoti, k mato paveiksllyje (jame buvo nupieti du berniukai, u moters
nugaros vagiantys pyragaiius), toks pacientas sako: Moteris ijo jos
dirbantis jos darbas gauti jos geriau, bet kada ji iri du berniukai iri kita
dalis. Ji dirba kitas metas (Geschwind, 1979).
3. Vliau buvo nustatyta, kad skaitant garsiai btina dar ir treioji smegen
sritis. Tai kampinis vingis, kur pasiekia regimoji informacija i regos srities.
Ji ia paveriama garsine, ir toliau Wernicke srityje odis gauna prasm.
4. Visas ias sritis tarpusavyje jungia nervins skaidulos.
Norm anas Geschwindas, rem dam asis iais faktais, paaikino, kaip m es kal
bam e (2.32 ir 2.33 PAV .). Kai garsiai skaitote, inform acija apie odi vaizd
(1) pasiekia regos srit, paskui perduodam a kampini ving (2), kur odiai pa
veriam i garsais. i inform acija perduodam a netoli esani W ernicke srit (3),
kur odis gauna prasm . Vliau inform acija keliauja Broca srit (4), kuri kon
troliuoja sm egen judinam j iev (5). Pastaroji sukuria tariam od. Atsi
velgiant tai, kuri ios grandies dalis paeista, skiriasi ir afazijos form a. Su
alojus kam pin ving, m ogus gali kalbti ir suprasti, bet negali skaityti. Jei
suardyta W ernicke sritis, sunku kalb suprasti, o dl Broca srities paeidim o
nem anom a kalbti. Bendrus dsnius verta pakartoti: sudtingi mogaus gebji
mai priklauso nuo sudtingos ir darnios daugelio smegen srii veiklos.
122 2 SKYRIUS
5. Judinamoji iev
(itariamas odis)
2. Kampinis vingis
4. Broca sritis (perkoduoja regimj
(per judinamj informacij garsin)
iev kontroliuoja
kalbai btinus
raumenis)
1. Regos iev
(priima paraytus
odius kaip vizualin
suadinim)
2.32 PAVEIKSLAS.
3. Wernicke sritis
Kalbos specializacija (ga rsin s in form a cijo s inte rp re ta vim a s)
ir integracija
Kitaip tariant, sm egenys veikia suskirstydam os savo psichikos funkcijas -

kalb, suvokim , m stym , sim inim - sudtines funkcijas. M s sm onin
gasis patyrim as atrodo nem atom as. Btent iuo m etu, jei js neprarad regji
m o, patiriate itis vaizd, tarsi js akys bt vaizdo kam eros, perkelianios
i scen js sm egenis. I ties, kaip nagrinsim e 5 skyriuje, js sm egenys
regjim suskaido sudtines uduotis, pavyzdiui, spalvos, gylio, judjim o ir
form os iskyrim . (Itikti m ikroinsulto, kuris sunaikina vien i i neuron darbo
kom and, m ons gali prarasti tik vien regjim o aspekt, pavyzdiui, gebji
m suvokti judes.) Kiekvienas i specializuot nervini tinkl, tuo paiu m e
tu atliks savo darb, pateikia inform acij auktesnio lygio" tinklam s, kurie
sujungia patyrim o fragm entus ir perduoda vis auktesnio lygio asociacij sri
tis, kurios m um s leidia atpainti veid j vardijant, pavyzdiui, m oiut".
2.33 PAVEIKSLAS.
Smegen veikla klausant,
skaitant ir tariant odius A B C
Panas iuos PET gauti Igirdus od Pamaius od Kartojant od
vaizdai rodo skirting (klausos iev (regos iev (Broca sritis
galvos smegen srii ir Wernicke sritis) ir kampinis vingis) ir judinamoji iev)
aktyvum.
Tas pat vyksta ir skaitant od: sm egenys vertina odio form , skam bes
bei prasm naudodam os skirtingus nervinius tinklus (Posner ir Carr, 1992). Todl
fM RV nuotraukos rodo, kad juokingi isireikim ai, kuriuose aidiam a odi
prasm e (Kodl rykliai nepuola advokat?.. Dl profesinio solidarum o ), yra
apdorojam i kitoje sm egen srityje nei posakiai, kuriuose aidiam a odiais
(Kokie proektoriai buvo Nojaus arkoje?.. Prietvaniniai ) [Goel ir Dolan,
2001]. Pasvarstykite: tai, k patiriate kaip nuolatin, nedalom suvokim, i ties Plastikumas (plasticity) -
tra tik matomoji informacijos apdorojimo ledkalnio, kurio didioji dalis slypi galvos smegen savyb keistis
po js smoningo suvokimo paviriumi, virn. smegenims persitvarkant
Apibendrindam i pasakysim e, jog psichikos posistem s yra isidsiusios kon po paeidimo (ypa vaikams)
kreiose sm egen srityse, taiau sm egenys veikia kaip vientisa visum a. Kai ju ir eksperiment metu, kai
dinate rank, atpastate veidus, suvokiate spalvas, judes ir gyl - visa tai pri tiriama, kaip patirtis veikia
klauso nuo konkrei nervini tinkl. Taiau tokios sudtingos funkcijos, kaip smegen raid.
klausym asis, m okym asis ir m eil, yra susijusios su daugelio sm egen srii ko
ordinavim u. ie du principai - specializavim as ir integravim as - apibdina sm e
gen veikl.
Smegen plastikumas
18 TIKSLAS. Nagrindami koki nors lig ar sualojim, padiskutuokite apie smegen plastikum.
Sm egenis form uoja ne tik genai, bet ir patirtis. 3 skyriuje daugiau kalbsim e
apie tai, kaip patirtis form uoja sm egenis, o dabar panagrinkim e sm egen plas-
tikum - gebjim keistis po sualojim .
Daugum a uvusi neuron nebeatsikuria (jei sualotos stuburo sm egenys,
liksite visam laikui paralyiuotas). Atrodo, jog kai kurios sm egen funkcijos
yra i karto priskirtos konkreiom s sritim s. Tik k gim s kdikis, kuriam buvo
paeistos veid atpainim o sritys abiejose sm ilkini skiltyse, nebeatgauna nor
m alaus gebjim o atpainti veidus (Farah ir kiti, 2000). Taiau kai kurie nerv 2.34 PAVEIKSLAS.
audiniai, reaguodam i sualojim , persitvarko. itaip atsitinka m um s visiem s, Smegen plastikumas
nes sm egenys paios save susirem ontuoja po nedideli nelaim i. Sm egen Jei sualojimo ar chirurgi
plastikum as yra ypa akivaizdus po sunki sualojim . Jei neteksite pirto, jun ns operacijos metu
tam oji iev, kuri gaudavo i jo signalus, prads juos gauti i gretim pirt, sunaikinama viena vaiko
smegen dalis arba, kaip
kurie tolydiai taps jautresni (Fox, 1984). M RV rodo, jog patyrusi pianist atsitiko iai eiametei,
sm egen ievs klausos sritis, kuri koduoja fortepijono garsus, yra didesn nei visas pusrutulis (siekiant
prasta (Bavelier ir kiti, 2000; Pantev ir kiti, 1998). M s sm egenys plastikiau-
paalinti priepuolius),
smegenys praradim
sios esti vaikystje (Kolb, 1989; r. 2.34 P A V .) .
kompensuoja priversdamos
Sm egen plastikum as - tai gera inia akliesiem s ar kurtiesiem s. Jei aklas dirbti kitas perteklines sritis.
Viena Dono Hopkinso
m ogus naudojasi vienu pirtu skaityti Brailio rat, iam pirtui skirta sm ege
ligonins gydytoj grup,
n sritis isipleia, kai lytjim o pojtis siskverbia regim j ievs srit, kuri apvelgdama 58 vaik
paprastai padeda m onm s m atyti (Barinaga, 1992a; Sadato ir kiti, 1996). Jei smegen dalies paalinimo
operacijas, pranea, jog
laikinai m agnetikai stim uliuodam i nuslopinsim e sm egen regos ievs srit, nuo
buvo nustebusi" dl to,
gim im o aklas m ogus padarys daugiau klaid atlikdam as kalbos uduot (Am edi kaip, paalinus bet kur
ir kiti, 2004). Kuri m oni, kuri gim toji kalba yra enklai, sm ilkini skili smegen pusrutul, vaikai
puikiai isaugo atmint,
sritis, kuri paprastai yra skirta garsinei inform acijai, tuiai laukia suadinim o.
asmenyb ir humor
Ir galiausiai ji im a laukti kit signal, kuriuos galt apdoroti, pavyzdiui, atei (Vining ir kiti, 1997).
124 2 SKYRIUS
nani i regos sistem os. Tai paaikina, kodl kai kuri tyrim m etu buvo pa
stebta, kad kurij periferin rega yra labiau isivysiusi (Bosworth ir Dol-
kins, 1999).
Jei am putuojam a kno dalis, jutim ins skaidulos, kurios baigiasi gretim ose
juntam osios ievs srityse, gali siskverbti sm egen audin, kur nebepaten
ka dirgikliai. Kaip parodyta 2.26 paveiksle, delno sritis juntam ojoje ievje yra
tarp veido ir rankos srii. Tai paaikina paslapting reikin: glostydam as vei
d m ogaus, kuriam buvo am putuotas delnas, V. S. Ram achandranas pasteb
jo, jog is m ogus jausdavo prisilietim ne tik prie veido, bet ir prie jo nesan
i pirt. Tas pat buvo ir glostant rank, kurios jutim ins skaidulos taip pat
siskverb delno skaidul nebeuim am sm egen srit. Atkreipkite dm es ir
tai, jog koj pirt sritis yra alia lytini organ srities. Kaip m anote, k pa
tirdavo lytinio akto m etu kitas Ram achandrano pacientas, kuriam buvo am pu
tuota kojos pda? I ties orgazm jauiu pdoje. Ir ten jis kur kas stipresnis
nei bdavo anksiau, nes dabar orgazm as neapsiriboja vien tik lytiniais organais"
(Ram achandran ir Blakeslee, 1998, p. 36).
Nors sm egen pokyiai danai vyksta kaip persitvarkym as, nauji duom enys
byloja, jog, prieingai nei buvo ilgai m anyta, suaugusios pels ir m ons taip
pat gali generuoti naujas sm egen lsteles dviejose senesnij sm egen srityse
(Kem perm ann ir Gage, 1999; Van Praag ir kiti, 2002). Be to, bedioni sm e
genys kasdien sukuria tkstanius nauj neuron. ie naujieji neuronai susidaro
giliai sm egenyse ir po to gali m igruoti m stym o srit kaktos skiltyje bei suda
ryti junginius su gretim ais neuronais (Gould ir kiti, 1999). m ogaus em brione
taip pat buvo rasta pirm ini sm egen kam ieno lsteli, galini isivystyti bet
kuri sm egen lsteli r. Ar sm egen kam ieno nervins lstels galt pa
ios paversti save prarast sm egen lsteli pakaitalais, jei jas m asikai paga
m intum e laboratorijoje ir virktum e sualotas sm egenis? Ar kada nors gal
sim e atstatyti sualotas sm egenis panaiai kaip atsjam e nuniokot vej? Ar i
rasti nauji vaistai gals skatinti nauj nervini lsteli susidarym ? Atidiai ste
bkite. iandienos biotechnologij bendrovs atkakliai siekia gyvendinti ias
galim ybes (Gage, 2003).
Perskirtos smegenys
19 TIKSLAS. Papasakokite apie perskirt smegen tyrimus ir paaikinkite, kaip jie padeda su
prasti kairiojo ir deiniojo pusrutuli funkcijas.
Jau daugiau kaip prie im t m et klinikiniai stebjim ai parod, kad abiej sm e

gen pusrutuli funkcijos yra skirtingos. Dl kairiojo sm egen pusrutulio sualo
jim o, sutrenkim o ir auglio pasidaro sunkiau skaityti, rayti, kalbti, skaiiuoti
ir suprasti. Toki pat deiniojo pusrutulio paeidim padariniai nra tokie sunks.
Jums nepatikt apdoroti Iki 1960 m. daugum a tyrintoj m an, kad kairysis pusrutulis yra vires
duomenis deiniuoju smegen nis , o deinysis pusrutulis yra pirm ojo pavaldinys . Tyrintojai atrado, jog pa-
pusrutuliu." valdusis deinysis pusrutulis nra toks jau suvarytas. i atradim istorija yra
Michael Gazzaniga (2000) labai dom us psichologijos istorijos skirsnis.
Didioji smegen jungtis 2.35 PAVEIKSLAS.

Didioji smegen jungtis
is platus akson skaidul

pluotas jungia abu
smegen pusrutulius. Norint
nufotografuoti pus galvos
smegen (nuotrauka
kairje), pusrutuliai buvo
atskirti, perpjaunant didij
smegen jungt ir emiau
jos esanius audinius.
Vaizde i viraus
(nuotrauka deinje)
paalinta dalis smegen
audinio, kad matytsi
didioji smegen jungtis ir
nuo jos einantys skaidul
Galvos smegen perskyrimas pluotai.
Du Los A ndelo neurochirurgai - Philipas V ogelis ir Josephas Bogenas 1961

m . spjo, kad sunkius epilepsijos priepuolius sukelia nenorm aliai padidjs gal
vos sm egen aktyvum as, kuris blakosi" pirm yn ir atgal tarp dviej pusrutu Didioji smegen jungtis
li. Jei taip yra i tikrj, tada galim a tiktis sutram dyti sunki epilepsij nu (corp us ca llo su m ) - didiausia
traukus pusrutuli bendradarbiavim . K ad pusrutulius perskirt, chirurgai tur nervini skaidul jungtis,
jo perpjauti didij sm egen jungt - plat akson skaidul pluot, jungiant jungianti abu pusrutulius.
abu pusrutulius (2.35 pav .).
Jie tikjosi, kad tokia operacija neturt sualoti m ogaus. Psichologai Ro- Perskirtos smegenys
geris Sperry, Ronaldas M yersas ir M ichaelis G azzaniga jau buvo taip perskyr (split b ra in ) -
kai bei bedioni sm egenis ir sunki nepageidautin padarini nebuvo pa bkl, kai galvos smegen
stebj. Taigi V ogelis ir Bogenas ryosi operuoti. Ir kokie gi buvo rezultatai? pusrutuliai atskiriami vienas nuo
Priepuoliai beveik inyko, todl iuo poiriu ligoniai su perskirtom is sm ege kito perpjaunant juos jungianias
nim is buvo norm als, taiau rykiai pasikeit j asm enyb ir intelektas. A tsi- skaidulas (daniausiai didiosios
gaudam as po operacijos, vienas ligonis net kandiai pastebjo, jog jis jauia smegen jungties skaidulas).
perskirt galvos skausm " (G azzaniga, 1967).
Tik deim t m et anksiau neuropsichologas K arlas Lashley juokavo, jog di
dioji sm egen jungtis, m atyt, yra tik tam , kad ilaikyt abu pusrutulius kartu,
kad ie nenukart em yn". Iradingieji Sperry bei G azzanigos eksperim entai at
skleid, kad ios galingos, apie 200 m ilijon nervini skaidul turinios jung
ties, galinios per vien sekund tarp abiej pusrutuli perduoti daugiau kaip
m ilijard bit inform acijos, paskirtis yra sudtingesn. m oni su perskirtom is
sm egenim is (pai patraukliausi m oni em je", kaip teig Sperry bei G az
zaniga) tyrinjim ai leido suprasti, kokias funkcijas atlieka kiekvienas pusrutu
lis, papildydam as vienas kit.
K aip paaikinta 2.36 paveiksle , m s regjim o nervini tinkl ypatinga pri
gim tis leido m okslininkam s pasisti inform acij paciento kairj arba deinj
sm egen pusrutul - papraant pacient dm iai irti pasirinkt tak ir po
to vystelint dirgikl jo kairje arba deinje. Jie galt tai padaryti ir jum s, ta
iau js sveikose sm egenyse pusrutulis, kuris gavo inform acij, akim irksniu
j perduot savo kaim ynui. Sm egen perskyrim o operacija atskyr telefono lai-
126 2 SKYRIUS
K a irysis D e in ysis
2.36 PAVEIKSLAS. Informacijos greitkelis nuo akies iki smegen
re g o s la u ka s re g o s la u ka s
Informacija i kairiosios regos lauko puss patenka deinj pusrutul,
o i deiniosios lauko puss - kairj pusrutul, kuris paprastai kontroliuoja
kalb. (Atkreipkite dmes, kad kiekvien ak pasiekia informacija i abiej -
deiniojo ir kairiojo - regos lauk.) Bet kur pusrutul pasiekusi informacija
greitai perduodama per didij smegen jungt. To nebna monms, kuri
smegenys perskiriamos, perpjovus didij smegen jungt.
dus - didij sm egen jungt - dl to m okslininkai galjo kiekvien pusrutu

l tirti atskirai.
Ankstyvojo eksperim ento m etu Gazzaniga (1967) papra pacient su per
skirtom is sm egenim is dm iai irti tak, o tuo m etu ekrane m steldavo
O p tin ia i
odis (pavyzdiui, VARNA-LOS, r. 2.37 p a v .). Tad odis VARNA" pa
n e rva i
sirodydavo j kairiajam e regos lauke (kuris perduoda inform acij deiniajam
sm egen pusrutuliui), o odis LOS" m steldavo deiniajam e regos lauke
(kuris perduoda inform acij kairiajam sm egen pusrutuliui). Kai po to Gazza
Optinis
chiazmas niga paklausdavo, k m at pacientai, jie sakydavo, jog m at od LOS". Ta
iau paprayti parodyti od, pacientai apstulbdavo, kai j kairioji ranka (kuri
Kalba
kontroliuoja deinysis sm egen pusrutulis) parodydavo od VARNA". Kiek
vienas sm egen pusrutulis, kai jam bdavo suteikiam a proga ireikti save, pra
nedavo tik tai, k jis m at. Deinysis sm egen pusrutulis (kuris kontroliuoja
kairij rank) intuityviai inojo tai, ko negaljo praneti odiais.
Panaiai atsitikdavo ir paciento deiniajam pusrutuliui parodius" nupiet
K a irio jo D id ioji D e in io jo
sm e g e n sm e ge n sm e g e n aukt. m ogus negaldavo pasakyti, k m at. Taiau, kai jam buvo leista,
p u sru tu lio jun g tis p u sru tu lio
re g o s sritis re g o s sritis
apiuopiant kairija ranka, tarp daugelio vairi daikt, paslpt u ekrano, at
painti t, kuris buvo rodytas ekrane, jis greitai ir beveik neklysdam as isirink
davo aukt. Kai eksperim entuotojas sakydavo: Teisingai", - pacientas kar-
2.37 PAVEIKSLAS. Perskirt galvos smegen tyrimas

los
Eksperimentuotojas iebdavo od VARNA-LOS visame regos
lauke. Pacient su perskirtomis smegenimis sakydavo maiusi t
Kok od
ilgo odio dal, kuri buvo perduota kairiajam pusrutuliui (LOS).
matte?
Taiau paprayta kairija ranka parodyti tai, k mat, rodydavo t
ilgo odio dal, kuri buvo perduota deiniajam pusrutuliui (VARNA).
(I Gazzaniga, 1983.)
arba
Kairija ranka
parodykite
irkite tak." Akimirk ekrane pasirodo t od,
odiai, atskirti taku. kur matte
tais replikuodavo: K? Teisingai? Kaip a galiu teisingai parinkti daikt, jei Klausimas: Jei pacientui
neinau, k m aiau? inom a, jo kalb tvark kairysis pusrutulis, suglum intas su perskirtomis smegenimis
to, k inojo jo neverbalin deinioji sm egen pus. blykstelsime raudona viesa
Kelis m ones, kuriem s buvo atlikta sm egen perskyrim o operacija, kur lai ties deiniuoju smegen
k erzino m aitinga kairiosios rankos nepriklausom yb: ji galdavo atsegioti pusrutuliu, o alia viesa - ties
m arkinius, usegiotus deinija ranka, arba m aisto produkt parduotuvje pa kairiuoju pusrutuliu, ar abu
dti prekes atgal lentyn po to, kai deinioji ranka bdavo jas djusi vei pusrutuliai suvoks skirting
m l. Tarsi kiekvienas sm egen pusrutulis galvot: A turiu puss proto teis spalv? Ar asmuo suvoks, kad
nusprsti, kad iandien dvsiu alius (m lynus) m arkinius". I ties, kaip tei spalvos skiriasi? Koki spalv jis
gia Sperry (1964), atlikus sm egen perskyrim o operacij, m ons gyja du at sakyt mats? (Atsakymai
skirus
protus . Kai sm egenys perskirtos, abu pusrutuliai gali suprasti ir vykdyti kitame puslapyje.)
nurodym kairija ir deinija ranka kopijuoti - tuo pat metu - skirtingas fig
ras (Franz ir kiti, 2000; r. 2.38 p a v .). (Skaitydam as iuos praneim us sivaiz
duoju asm en su perskirtom is sm egenim is, kuris kairija ranka prie deinij
aidia aidim akm uo, popierius, irkls .)
Kai abu protai nesutaria, kairysis pusrutulis, atrodo, veikia kaip galvos sm e
gen atstovas spaudai , kuris m anktina savo prot, racionalizuodam as jam ne
suprantam as reakcijas. Jei pacientas paklusdavo deiniajam pusrutuliui pateik
tai kom andai: Eik , tai visk aikinantis kairysis pusrutulis galdavo pateikti
parengt paaikinim : A einu atsigerti . Tad M ichaelis Gazzaniga (1988) da
ro ivad, jog sm oningasis kairysis sm egen pusrutulis yra vertjas , akim irks
niu kuriantis teorijas, paaikinanias m s elges. Kitaip nei pasm on, kuri m s
gyvenim valdo tarsi reaktyvinio lktuvo autopilotas, sm on elgiasi kaip pilo
tas, kuris retkariais perim a lktuvo valdym . Ji taip pat elgiasi tarsi proto at
stovas spaudai (o kartais ir prasim anym krjas), aikindam a u udar dur 2.38 PAVEIKSLAS.
priim tus sprendim us (W egner, 2002; W ilson, 2002). ie praneim ai iliustruoja Pabandykite tai atlikti!
pagrindin koncepcij, prie kurios ne kart ioje knygoje grim e: pasmon Joe, pacientas su
perskirtomis smegenimis,
gali kontroliuoti ms elges be ms smoning pastang ar valios.
gali vienu metu pieti
ie eksperim entai rodo, kad kairysis sm egen pusrutulis yra aktyvesnis, kai du skirtingus pieinius.
m ogus svarsto sprendim us (Rogers, 2003). Deinysis sm ege
n pusrutulis supranta paprastus pageidavim us, lengvai suvo
kia objektus ir yra aktyvesnis, kai reikia reaguoti greitai ir in
tuityviai. Deinysis sm egen pusrutulis taip pat pranoksta kai
rj kopijuojant pieinius, atpastant veidus, suvokiant skirtu
mus bei em ocijas ir ireikiant em ocijas iraikingesne kairi
ja veido puse. Todl sualojus deinj sm egen pusrutul la
biau sutrinka em ocij apdorojim as ir socialinis elgesys (Tra-
nel ir kiti, 2002).
Didum a organizm o porini organ - inkstai, plauiai, kr
tys - atlieka tapaias funkcijas, sukurdam i atsargin sistem ,
jei viena pus sutrikt. Taiau tai negalioja sm egen pusrutu
liam s, kurie vienu m etu gali vykdyti skirtingas funkcijas m ini
m aliai vienas kit dubliuodam i. Dl to gaunam a biologikai
keista, taiau im intinga pora, kurios kiekviena pus tarsi turi
savo prot.
128 2 SKYRIUS
Smegen pusrutuli skirtum tyrimas sveikose smegenyse

Kokios yra daugum os (99,99 proc.) m s, kuri didioji sm egen jungtis ne
paeista, sm egenys? Ar ms sm egenys irgi panaiai specializuotos? Keli skir
tingi tyrim ai klausim atsako teigiam ai.
Atliekant suvokimo uduot, elektrins sm egen bangos, kraujo apytaka ir su
vartojam as gliukozs kiekis rodo, kad padidja deiniojo pusrutulio aktyvum as,
Kuris laimingesnis?
o kalbant ir skaiiuojant aktyvesnis kairysis pusrutulis. Pusrutuli specializacija
Pavelkite pirma vieno,
po to - kito veiduko (vadinam a lateralizacija) ypa irykja, stim uliuojant trum pai ijungt" kai
centr. Ar kuris nors atrodo rs arba deins sm egen puss aktyvum (Knecht ir kiti, 2002) arba trum pai
laimingesnis? Daugumai ram inam aisiais vaistais paveikus vis pusrutul. Kad nustatyt kalb kontroliuo
deinysis veidas atrodo
linksmesnis. Kai kurie jani viet prie operacij gydytojai gali virkti slopinam j m ediag ati
mokslininkai mano, kad t tinkam os kno puss kaklo arterij kuri pusrutul aprpina krauju. Prie tai m o
lemia deinysis pusrutulis, gus papraom as atsigulti, pakelti rankas vir ir k nors vis laik pasakoti. Ar
kuris apdoroja emocijas
ir gauna informacij i js galite num atyti, kas atsitiks, kai vaist pateks kairj pusrutul? Po keli
kiekvieno veiduko kairiosios sekundi deinioji ranka suglebusi nusvyra em yn ir, jei kalb kontroliuoja kai
puss (kai velgiame
rysis pusrutulis, m ogus negali kalbti tol, kol vaistas nepasialina i organiz
veido centr).
m o. Jei io vaisto per arterij patenka deinj pusrutul, kairioji ranka suglem
ba ir nukrenta, bet gebjim as kalbti neinyksta. Deiniajam , o ne kairiajam pus
rutuliui m iegant, m ogui sunkiai sekasi atpainti pasikeitus savo paties atvaiz
d nuotraukoje (Keenan, 2001).
Kiti testai irgi patvirtina pusrutuli specializacij. Daugum a m oni greiiau
ir tiksliau atpasta vaizdus, kai inform acija i j nukreipiam a deinj pusru
tul, o odius - kai jie nusiuniam i" kairj pusrutul. odis nusiuniam as
deinj pusrutul, suvokiam as sekunds dalele vliau, nes inform acij tenka per
sisti per didij sm egen jungt kairiojo pusrutulio kalbos centr.
O kuris pusrutulis, js nuom one, tvarko kuri m oni gest kalb? Gal
deinysis, nes jis daugiau analizuoja regim j erdvin inform acij? O gal kai
rysis, nes jis labiau pritaikytas apdoroti kalbin inform acij? Tyrim ai rodo, kad
kuri m oni enkl skaitym kaip ir girdinij kalbjim kontroliuoja kai
rysis pusrutulis (Corina ir kiti, 1992; Hickok ir kiti, 2001). Taigi kairiojo pus
rutulio sueidim as sutrikdo kurio m ogaus bendravim gestais taip pat, kaip
toks sueidim as sutrikdo girdiniojo bendravim odiais. Broca sritis atsakin
ga u kalb ir odiais, ir gestais (Corina, 1998). Sm egenim s kalba lieka kal
ba, nesvarbu ar kalbam a odiais, ar gestais.
Nors kairysis pusrutulis puikiai atlieka greitas, paodines kalbos interpreta
cijas, deinysis j pranoksta darant subtilias ivadas (Beem an ir Chiarello, 1998;
Bowden ir Beem an, 1998; M ason ir Just, 2004). Jei kairj pusrutul suadinsi
me m steljusiu odiu pda, jis itin greitai atpains artim ai su juo susijus
od kulnas. Taiau jei deinj pusrutul suadinsim e odiais pda, rkti ir stik
las, jis greiiau atpains kit od, kuris tik tolim ai susijs su visais trim is (r
ti). O jei pateiksim e valgos reikalaujani uduot - kuris odis dera su o
Atsakymai ankstesniame diais vidurinis, rajonas ir namas - deinysis pusrutulis greiiau u kairj ras
puslapyje pateiktus klausimus: atsakym - mokykla. tai k aikino vienas pacientas, kuriam po insulto buvo
Taip. Ne. ali. paeistas deinysis sm egen pusrutulis: Suprantu odius, taiau nepastebiu
Kairysis ir deinysis smegen pusrutuliai

Klaida keliauja i lp lpas, i plunksnos plunksn, ir reikia imtmei norint j itaisyti"
Voltaire, 1694-1778
Daug kart girdjote arba skaitte: vien moni dominuoja kai inodamas, jog Kimura nra angl ir netyr nei muzik, nei
rysis smegen pusrutulis, kit - deinysis. Taiau neurologai kairiaranki, Corenas prisimin vieno Amerikos redaktoriaus o
perspja: saugokits pagundos tokius sudtingus mogaus ge dius: Viskas, k skaitote laikraiuose, yra absoliuiai teisin
bjimus kaip mokslas ar menas talpinti kuriame nors viename ga, iskyrus tuos retus pasakojimus, apie kuriuos js atsitiktinai
smegen pusrutulyje. Skirstymas kair ar dein painimo pro suinojote i pirmj lp."
cese yra idja, kuria vadovaujantis labai lengva pasukti klyst tai kas gali atsitikti: informacija i mokslininko keliauja pas
keliais", - teigia Rogeris Sperry (1982). skaitytoj, ji tampa supaprastinta ir pagrainta, panaiai kaip
Tad kodl, populiarinant smegen tyrimo laimjimus, ie pagrainami gandai keliaudami i vieno mogaus pas kit. Tele
duomenys yra taip stipriai perdedami? Knygoje The Left-Han- vizijos kanalas pasirenka domi naujien po to j sutrumpina
der Syndrome (Kairiarankio sindromas") Brit Kolumbijos uni iki 30 sekundi siueto, kuriame mokslininkas kalba 11 sekun
versiteto psichologas Stanley Corenas (1993) parodo, kaip ur di. Tai atkreipia didelio laikraio dmes ir paskatina parayti
nalistika danai perdtai supaprastina bei padailina moksl. Jis straipsn, kur vliau perpasakoja mokslo populiarinimo urnalas
prisimena girdt per suvaiavim Doreen Kimuros, kuri tuo me ir galiausiai reklaminiai prekybos centr urnalai bei bulvariniai
tu buvo Ontarijo provincijos Londono mieste esanio Vakar On laikraiai.
tarijo universiteto psicholog, praneim. Kimura paskelb, kad Corenas pastebi, jog kiekviename etape idjos tampa vis
kairija ausimi igirstos melodijos yra lengviau atpastamos nei labiau spekuliatyvios ir vis labiau nutolusios nuo tikr mokslini
igirstos deinija. inodama, jog kairioji ausis siunia didij rezultat... Po kurio laiko komunikavimo grandinje nebematyti
dal gautos informacijos deinj smegen pusrutul, ji padar neuropsichologo." Gandai auga, kaupiasi ir virsta moksline dezin
ivad, kad jos savanori deiniaranki student deinysis sme formacija, tampania pripainta tiesa", kuri atsiranda pokalbiuo
gen pusrutulis geriau atpasta melodijas. se ir sakiniuose, prasidedaniuose odiais: Kaip visiems i
Po keli dien laikratis New York Times ra, jog psicho noma..." arba Mokslininkai rod, kad..." Galiausiai, atsidsta
log i Ontarijo provincijos Londono miesto Doreen Kimura at Corenas, vieajame mite pasksta prietaraujani mokslinin
rado, kad muzikinius gebjimus valdo deinysis smegen pus k balsai.
rutulis" (kursyvu pabrme padailinim). Aikiai remdamasi Nesakome, jog reikia nekreipti dmesio tai, k skaitote,
Times rainiu, naujien agentra vliau prane, jog Londono taiau btina bti atidiems. urnalistai nori, kad j rainiai bt
psicholog dr. Doreen Kimura tvirtina, jog muzik deinysis sme doms. Kai jiems pasiseka, urnalistai siekia (ir a taip pat, ra
gen pusrutulis dominuoja!" (Taiau Kimura tyr universiteto stu ydamas i knyg) iskirti esm - supaprastinti, taiau nesu
dentus, o ne muzikus.) Vliau paskelbtame laikraio straipsnyje primityvinti. Kai jiems nesiseka, urnalistai riestainio formos duo
tyrimo duomenys buvo dar labiau ikraipyti: Angl psicholog menis paveria duonos pirteli pavidalo pasakojimu: vieni mo
pagaliau paaikino, kodl tiek daug garsi muzik yra kairia ns yra kairiasmegeniai", kiti deiniasmegeniai"...
rankiai."
130 2 SKYRIUS
subtilybi . Deinysis sm egen pusrutulis taip pat padeda m oduliuoti kalb, kad
prasm bt aikesn, pavyzdiui: pakarti, negalim a pasigailti arba pakarti
negalim a, pasigailti (Heller, 1990).
Ar pavelg du sm egen pusrutulius, kurie plikai akiai atrodo vienodi, ga
ltum e pagalvoti, kad jie taip unikaliai vienas kit papildo, sudarydam i harm o
ning visum ? Taiau daugyb stebjim - m oni su perskirtom is ir su norm a
liom is sm egenim is - taip graiai sutam pa, kad beveik nelieka abejons, jog m es
turim e vieningas sm egenis su specializuotom is sritim is.
Smegen struktra ir kairiarankikumas ar deiniarankikumas
20 TIKSLAS. Paaikinkite, koks yra ryys tarp smegen sandaros, kairiarankikumo

ir deiniarankikumo bei mirtingumo.
Beveik 90 proc. m oni yra deiniarankiai (M edland ir kiti, 2004). Apie 10 proc.
(truput daugiau vyr ir iek tiek m aiau m oter) - kairiarankiai. (Yra m oni,
raani deinija ranka, taiau sviediani kam uol kairija, ir atvirkiai.)
Beveik vis (95 proc.) deiniaranki kalba daugiausia apdorojam a kairiajam e
sm egen pusrutulyje, kuris danai bna truput didesnis (Springer ir Deutsch,
1985). Kairiarankiai yra vairesni. Daugiau kaip puss j kalba apdorojam a kai
riajam e sm egen pusrutulyje, kaip ir deiniaranki. M adaug ketvirtadalio kalba
apdorojam a deiniajam e pusrutulyje; kito ketvirtadalio - abiejuose pusrutuliuose.
Ar kairiarankikumas arba deiniarankikumas yra paveldimi? Sprendiant i prie

istorini m ogaus pieini olose, ranki bei rank ir platakos kaul, is pokry-
pis dein vyko seniai (Corballis, 1989; Steele, 2000). Deiniarankikum as do
m inuoja visose m oni kultrose. Be to, jis reikiasi anksiau u kultros po
veik. Ultragarsiniai iulpianio nykt vaisiaus stebjim ai rodo, jog 9 i 10 em b
rion iulpia deinj nykt (Hepper ir kiti, 1990, 2004). is polinkis deinij
rank yra unikaliai bdingas m onm s ir panaiausiem s m us prim atam s: im
panzm s (Hopkins ir kiti, 2005) ir gorilom s, kuri tik 35 proc. yra kairiaranki.
Kiti deiniarankiai ir kairiarankiai prim atai yra vienodiau pasiskirst.
George M ichelis (1981) stebjo 150 kdiki dvi pirm sias dienas po gim i
m o ir nustat, kad du tredaliai j m gsta gulti pasuk galvutes deinij pu
s. Kai po 5 m nesi jis vl tuos kdikius apirjo, tai beveik visi deinia-
galviai daikt siekdavo deinija rankute ir beveik visi kairiagalviai - kai
rija. Vyraujanti deinioji pus pera m int, kad kairiarankikum as turt pri
klausyti nuo gen.
Ar gerai bti kairiarankiui? Sprendiant i kasdien vartojam os kalbos, gali atro

dyti, kad bti kairiarankiui nra gerai. K nors nugvelbti kair ar laikytis
kairiosios puss danai nra m aloniau kaip bloga lem iantis ar nerangus ir
netaktikas (lotynikai ir pranczikai ie odiai dar turi ir kairs prasm ).
Antra vertus, deiniosios rankos pirm avim as yra sveikintinas dalykas (pvz., an
glikai right - dein ir su ja susieti odiai: all right - gerai, righteous - teisus,
in his right m ind - sveiko proto, right-hand m an - nepakeiiam as m ogus,
deinioji ranka ir kt.).
Pastebta, kad kairiarankiai yra labiau alergiki,

jie daniau skundiasi m igrena, skaitym o sutrikim ais
(Geschwind ir Behan, 1984). Bet Irane, kuriam e stu
dentai stodam i universitet turi nurodyti, su kuria
ranka rao, kairiarankiam s sekasi geriau visuose da
lykuose (Noroozian ir kiti, 2003). Yra daugiau kai
riaranki m uzikant, m atem atik, profesionali beis
bolo ir kriketo aidj, architekt ir m eninink. Kai
riarankiai buvo tokios ym ybs kaip M ichelange
lo, Leonardo da Vinci, Picasso.* Nors kairiaran
kiam s tenka kentti savo deiniaranki kaim yn bak-
snojim alknm is per kviestinius pietus, sdti u
deiniarankiam s pritaikyt darbo stal, naudotis ne
patogiom is irklm is, taiau visi u ir prie tiek
u kairiarankius, tiek u deiniarankius, atrodo, pasiskirsto vienodai. M oksli 2.39 PAVEIKSLAS.
ninkai pastebjo, kad su am ium i kairiarankyst m aja!
Nykstantys kairiarankiai
Kairiaranki procentikai
Mokslin msl: kairiaranki nykimas. Tyrindam as kairiarankikum ir deinia- staiga maja didjant
rankikum psichologas Stanley Corenas (1993) susidr su stulbinam u daly amiui.
ku: su am ium i kairiaranki procentikai pastebim ai m aja. Tirdam as 5147 (Pritaikyta i Coren, 1993b.)
asm en im t jis pastebjo, kad 15 proc. deim tm ei, 5 proc. penkiasdeim t

m ei ir m aiau nei 1 proc. vyresni kaip 80 m et tiriam j yra kairiarankiai
(r. 2.39 p a v .). Kiti m okslininkai visam e pasaulyje patvirtino Coreno duom enis.
Susidom js Corenas su itikim a bendrayge Diane Halpem (1991; Halpem ir Dauguma moni taip pat spiria
Coren, 1988, 1991, 1993) m iekoti atsakym o. (Kokie aikinim ai jum s ateit kamuol deinija koja, iri pro
galv jei btum te dirb kartu su jais?) mikroskop deinija akimi
Corenas ir Halpem m an, jog veikiausiai prievarta vaikystje nulem ia, kad ir (ar pastebjote?) buiuojasi
gim kairiarankiais sulauk garbingo am iaus asm enys tam pa deiniarankiai. galv ir nos pakreipdami
(Daugelis vyresni m oni prisim ena, kaip jiem s trenkdavo per kairij rank dein (Gntrkn, 2003).
priridavo j prie liem ens ar net pleistru apvyniodavo kum t, kai jie nordavo
k nors kairija ranka daryti.) Galbt todl, kad tvai ir m okytojai palankiau iri rodymas, prietaraujantis
kairiarankius negu anksiau, iandien yra daugiau jaun kairiaranki. Taiau kairiarankikumo arba
tyrim ai iaurs Am erikoje ir Europoje rodo, jog per XX a. kairiaranki padau deiniarankikumo genetiniam
gjo tik nuo 6 iki 10 procent, skaiiuojant nuo vis gyventoj (Porac ir kiti, aikinimui: tapats dvyniai
1980). is prieaugis per m aas, kad bt galim a paaikinti didesn labai jaun nebtinai turi t pai
kairiaranki skaii. Corenas ir jo kolegos rado kairiaranki skaiiaus stabilu dominuojani rank - tai viena
mo patvirtinim m eno kriniuose, sukurtuose nuo 15 400 iki 3000 m et prie i nedaugelio savybi, kuri nra
Krist. iuose kriniuose 10 proc. m oni buvo vaizduojam i kairiarankiais. iuo jiems bendra (Halpern ir Coren,
laikiniam e m ene 11 proc. m oni pavaizduoti kairiarankiais. 1990).
* Strateginiais veiksniais galima paaikinti procentikai didesn negu prasta kairiaranki

skaii sporte. Pavyzdiui, futbolo komandai naudinga turti aidj, geriau valdani kamuol
kairija koja, kurie aist kairje aikts pusje (Wood ir Aggleton, 1989). Taiau aisdami
golf kairiarankiai nebuvo laimj iki pat 2003 m., kai American Masters turnyr laimjo
kanadietis Mike Weiras.
132 2SKYRIUS
Tiesa ateina per kruopt Gal lt ir laipsnik kairiaranki nykim bt galim a paaikinti paprasiausiu
netiesos alinimo proces. im okim u? Gal btis, suprojektuota deiniarankiam s, padjo kairiarankiam s i
Atmeskite visa, kas nereikalinga, m okti palaipsniui naudotis deinija ranka? Ir vl - ne. Ikim okyklinukai, kurie
ir liks faktas, nors ir atrodyt i kairiaranki tam pa deiniarankiais, tai padaro iki paauglysts. Pokytis vyks
netiktinas, bus tiesa." ta dl konkrei prievartini veiksm (pavyzdiui, draudim o valgyti ar rayti
erlokas Holmsas kairija ranka). Kairiarankiai retai virsta deiniarankiais vyresni nei atuoneri
Conan Doilio apysakoje ar devyneri m et.
Keturi enklas", 1890 Kas dar? Corenas ir Halpem idrso pagalvoti apie nesivaizduojam daly
k: kad kairiarankiai m irta jaunesni. ito negali bti", - atsak skeptikai nu
siteik kolegos, kai Corenas pirm kart pagarsino i m int. - Jei tai bt tie
sa, kas nors btinai t jau bt pastebjs. Beje, m ano tvo m otina buvo kai
riarank ir sulauk 91 m et." Taiau gyvi pasakojim ai (Pastu m og, kuris...")
negali pakeisti ivad, grindiam didelm is reprezentatyviom is im tim is. Taip
pat ir patvirtinantys ar paneigiantys pavyzdiai nerodo bendrybs.
Tad nordam i ityrinti savo prielaid, Corenas ir Halpem pirm iausia inag
rinjo inom kairiaranki sveikatos rizik. Kairiarankiai daniau patiria stres
gim dym o m etu, pavyzdiui, jie daniau gim sta prie laik arba jiem s reikia dirb
tinio kvpavim o. Jiem s daniau skauda galv, jie daniau susieidia (i dalies
dl to, kad rengim ai yra suprojektuoti deiniarankiam s, r. 2.40 pav .), juos da
niau kam uoja kelio ir kit snari skausm ai, jie daugiau rko ir vartoja alkoho
lio, taip pat juos daniau kam uoja im unins sistem os sutrikim ai (tarp j tokios
Ilgaamiai kairiarankiai: alergins ligos kaip astm a, egzem a ir ienlig).
Benjaminas Franklinas (84) ie kairiaranki ir deiniaranki skirtum ai nra didiuliai (individuals skir
Charlie Chaplinas (88) tum ai kur kas didesni). Taiau gal jie, kaip ir lyi sveikatos rizikos skirtum ai,
Pablo Picasso (92) prisideda prie gyvenim o trukm s nevienodum o? Tirdam i atsitiktin neseniai m i
rusi vairaus am iaus m oni im t, Corenas ir Halpem pastebjo, jog viduti
nikai deiniarankiai i ties gyveno atuoneriais ar devyneriais m etais ilgiau.
Trumpaamiai kairiarankiai: is skirtum as truput sum ajo, kai Corenas, Halpem bei kiti m okslininkai i
Babe Ruth (53) brauk vaikus. Lygindam i kairiarankius ir deiniarankius buvusius beisbolo bei
Marilyn Monroe (36) kriketo aidjus, jie pastebjo, kad gyvenim o trukm s skirtum as sum ajo iki
Aleksandras Didysis (33) trej m et - pagal Coreno vertinim - taiau jis vis tiek buvo akivaizdus (Ag-
Kurtas Cobainas (27) gleton ir kiti, 1993; Rogerson, 1994).
2.40 PAVEIKSLAS.
Pavojingas kairiaranki
gyvenimas
Knygoje The Left-Hander
Syndrome (Kairiarankio
sindromas") Stanley
Corenas iliustruoja rizik,
ikylani kairiarankiams
deiniaranki pasaulyje. Jei
kariarankis dirba staklmis,
jo kairioji ranka gali riboti
matymo lauk.
ie stulbinam i duom enys sukl reklam in triukm , kuris daugiausia buvo

ikreiptas ir sukl bjauri reakcij: Brangusis profesoriau,... m es prim ygtinai
silom e jum s saugotis pikt kairiaranki, kurie jauia pagie ir griebiasi gran
dinini pjkl" arba Js, deiniarankiai, m anote, kad gyvensite ilgiau nei kai
riarankiai, taiau taip nebus, nes m es jus anksiau nuudysim e (Halpem ir ki
ti, 1996). ie duom enys paskatino tsti tyrim us. J m etu paaikjo, jog dei
niarankiai negyvena ilgiau u kairiarankius (Harris, 1993). Viena Nacionalinio
senjim o instituto m okslinink grup eerius m etus stebjo 3800 suaugusi bos
toniei ir nustat, jog bet kurio am iaus kairiaranki m irtingum o tikim yb nra
didesn (Salive ir kiti, 1993). Corenas (1993) tai atsak, jog eeri m et ne
pakanka tokioje m aoje im tyje pastebti statistikai reikm ing kairiarankiku-
m o ar deiniarankikum o tak.
Nebaigtas tirti nykstani kairiaranki atvejis rodo pai m okslo esm - kaip
jis drsta uduoti klausim us, kuriuos m anom a itirti, nors kartais pasekm s ga
li bti nem alonios. M okslini sprendim teism as nedraudia m okslininkam s
reikti nauj idj, taiau jie privalo bti pasireng oponent patikrinim am s ir
kartiem s debatam s. M okslas turi bd bgant laikui atskleisti klaidas, priar
tindam as m us prie tiesos ir danai patobulindam as pasaul. Paaikins senes
nio am iaus kairiaranki nebuvim , m okslas taip pat gali nurodyti bdus, kaip
kairiarankiai gali susikurti saugesn ir patogesn aplink.
vilgterjom e svarbiausio io skyriaus principo esm : visa, kas psichologi

ka, tuo pat m etu yra ir biologika. iam e skyriuje sutelkm e dm es tai, kaip
m s m intys, jausm ai ir veiksm ai kyla i specializuot, taiau viening sm ege
n. Vlesniuose skyriuose toliau tyrinsim e biologins revoliucijos reikm psi
chologijai. Pavyzdiui, pam atysim e:
kaip genai ir patyrim as kartu veikia m s asm enyb, em ocijas ir intelekt;
sm egen vystym asis nulem ia vaiko paintin raid;
m s jutim o organai ir sm egenys leidia m um s m atyti ir girdti;
sm egenys saugo prisim inim us;
veikia m s sm egenys ir knas, kurdam i alkio ir lytinio potraukio, pykio

ir baim s, m iego ir sapn potyrius;
psichika ir knas kartu daro tak m s atsparum ui ligom s ir gebjim ui pa

sveikti;
nenorm ali sm egen anatom ija ir chem ija daro tak depresijai bei schizo
frenijai; taip pat sitikinsim e, kaip biologinis gydym as gali palengvinti ias Psichika ir smegenys
bsenas; kaip holistin sistema
m s ries evoliucin istorija gali i anksto nuteikti skaudinti, padti ar m y R o g e rio S p e rry p o i riu ,
lti kitus m ones. s m e g e n y s s u k u ria ir

k o n tro liu o ja p s ic h ik , k u ri
M es nukeliavom e ilg keli nuo XIX a. frenologijos iki iuolaikins neuro s a v o ru o tu d a ro p o v e ik
s m e g e n im s . (G y v a i s iv a iz
logijos. Taiau tai, kas neinom a, vis dar ugoia tai, kas inom a. M es galim e
d u o k ite , jo g k a n d a te c itrin
painti funkcij, tik susipain su jos dalim is. Galim e tyrinti, kaip ios dalys ir ju m s g a li i s is k irti
sveikauja. Taiau kaip i kno igauti m int? Kaip elektrochem inis dzgesys s e il s .)
134 2 SKYRIUS
salot gs dydio audinio gabale sukelia pakili nuotaik, krybing m int

ar prisim inim us apie m oiut?
Panaiai kaip dujos ir oras sukuria kak visai kita - liepsn - taip ir sud
tingos m ogaus sm egenys, Sperry sitikinim u, sukuria kak kita - sm on. Jis
rodinjo, jog psichik lem ia sm egen jon okis, taiau vien juo psichikos pa
aikinti negalim a. Kaip nem anom a visikai paaikinti lsteli atom veiksm ais,
taip ir psichikos negalim a iki galo paaikinti vien lsteli veikla. Psichologijos
aknys yra biologija, o pastarosios - chem ija, kuri savo ruotu yra leidusi ak
nis fizik. Taiau psichologija yra daugiau nei taikom oji fizika. Kaip m um s
prim ena Jerom e Kaganas (1998), prezidento Lincolno kalba, pasakyta Getis-
burgo kapinse, nra vien tik neuron veikla. Lytin m eil yra daugiau nei kraujo
pldim as lytinius organus. M oralum as ir atsakom yb tam pa m anom i tada, kai
m int m es suprantam e kaip holistin sistem ", teig Sperry (1992). M es nesa
m e vien tik taukiantys robotai.
Sm egenis besistengianti suprasti psichika - tai kur i ties didiausias m oks
linis ikis. Ir toks jis iliks visada. Perfrazuodam i kosm olog John Barrow,
pasakysim e, jog sm egenys, kurias bt galim a paprastai suprasti, bt per daug
paprastos, kad pajgt sukurti psichik, gebani jas suprasti.
MOKYMOSI REZULTATAI
Galvos smegenys
11 TIKSLAS. Ivardykite kelet smegen tyrimo bd.

desius) ir tinklinis darinys (daro poveik susijaudini
m ui). Gum buras, atliekantis sm egen jutim inio kom u
Klinikiniai stebjim ai jau seniai atskleid vairi sm e tatoriaus funkcij, yra vir sm egen kam ieno. Prisi
gen srii sualojim o bendrsias pasekm es. Taiau liejusios prie sm egen kam ieno upakalins dalies
dabar M RV skenai atskleidia sm egen struktr, o sm egenls koordinuoja raum en judesius ir padeda
EEG, PET ir fM RV (funkcini M RV) raai atsklei apdoroti jutim in inform acij.
dia sm egen veikl. Chirurgikai paeisdam i arba
elektra stim uliuodam i konkreias sm egen sritis, fik 13 TIKSLAS. Apibdinkite limbins sistemos struktr ir funkci
suodam i sm egen paviriaus elektrin veikl ir kom jas. Paaikinkite, kaip viena i i struktr kontroliuoja hipofiz.
piuterizuotais sm egen skenavim o renginiais parody
Tarp sm egen kam ieno ir ievs yra lim bin sistem a,
dam i m onitoriaus ekrane neuron veikl, neurologai
kuri susijusi su em ocijom is, atm intim i ir potraukiais.
tiria ryius tarp sm egen, psichikos ir elgesio.
Vienas i jos nervini centr - m igdolas - dalyvauja
12 TIKSLAS. Apibdinkite smegen kamieno dalis ir apibendrinki

reaguojant agresij ir baim . Kitas centras - po
te, kokios yra smegen kamieno, gumburo ir smegenli funkcijos.

gum buris - dalyvauja vairiose kno aptarnavim o
funkcijose, m aloniuose paskatinim uose ir horm on sis
Sm egen kam ienas yra seniausia sm egen dalis ir at tem os valdym e. Pogum buris yra prie pat hipofizs (pa
sako u gyvybines organizm o funkcijas. J sudaro grindins liaukos) ir j valdo, skatindam as iskirti hor
pailgosios sm egenys (kurios kontroliuoja irdies pla m onus. Am ono ragas, kuris taip pat yra lim bins sis
kim bei kvpavim ), tiltas (padeda koordinuoti ju tem os dalis, apdoroja atm int.
kampinis vingis paveria iuos vaizdus gars kodais,

14 TIKSLAS. Apibdinkite smegen iev ir paaikinkite,
W ernicke sritis interpretuoja iuos kodus ir siunia pra
kodl ji yra svarbi smegen dalis.
neim Broca srit, kuri kontroliuoja judinamj ie
Sm egen iev yra plonas pavirinis tarpusavyje su v,, o i sukuria tariam us odius.
sijungusi neuron sluoksnis, dengiantis sm egen
pusrutulius. m ogaus sm egen iev yra didesn nei 18 TIKSLAS. Aptarkite smegen plastikum, nagrindami
kit gyvn ir ji suteikia galim yb m okytis, m styti kok nors sualojim ar lig.
bei vykdyti kit sudting inform acijos apdorojim o
Jei gyvenim o pradioje sualojam as vienas sm egen
veikl, kuri m us paveria unikaliais.
pusrutulis, kitas perim a daugel jo funkcij. is plas
tikum as vliau sum aja, nors greta esantys neuro
15 TIKSLAS. Apibdinkite, kokios yra keturios smegen
nai gali i dalies kom pensuoti paeistuosius po insulto
ievs skiltys.
ar sm egen operacijos.
Kiekvien sm egen pusrutul sudaro keturi geografi
niai rajonai. Kaktos skiltis yra tuojau pat po kakta. Ji 19 TIKSLAS. Apibdinkite perskirt smegen tyrimus ir paai
susijusi su kalba, raum en judesiais, planavim u bei kinkite, kaip jie padeda suprasti kairiojo ir deiniojo pusrutuli
sprendim ais. M om ens skiltys, esanios virugalvyje funkcijas.
ir link pakauio, gauna jutim in inform acij prisilie Klinikiniai stebjim ai jau seniai parod, kad kairysis
tim ui ir kno padiai. Pakauio skiltys turi regos sri sm egen pusrutulis turi lem iam reikm kalbai. Per
tis. Tuoj pat vir esanios sm ilkini skiltys turi skirt sm egen (m oni su perskirta didija sm ege
klausos sritis. Kiekviena skiltis atlieka daug funkci n jungtim i) tyrim ai patvirtino, jog daugum ai m o
j ir sveikauja su kitom is sm egen ievs sritim is. ni kairysis pusrutulis yra daugiau odinis, o deiny
sis pranoksta vizualiai suvokiant ir atpastant em o
16 TIKSLAS. Apibendrinkite tai, k suinojote apie
cijas. Sveik m oni su nepaeistom is sm egenim is ty
juntamj ir judinamj ieves. Kodl svarbios asociaci-
rim ai patvirtina, kad kiekvienas pusrutulis nea uni
ns sritys? kal indl viening sm egen funkcionavim .
Kai kurios sm egen sritys vykdo konkreias funkci
jas (r. 2.23 pav.). Viena toki srii yra judinam oji 20 TIKSLAS. Paaikinkite, koks yra ryys tarp smegen sanda
iev, lanko form os sritis kaktos skilties upakalin ros, kairiarankikumo ar deiniarankikumo ir mirtingumo.
je dalyje, valdanti sm oningus judesius. Kita yra jun M adaug 10 procent m s esam e kairiarankiai. Be
tam oji sritis, esanti priekinje m om ens dalyje, kuri re veik visi deiniarankiai kalb apdoroja kairiajam e
gistruoja ir apdoroja kno pojius. iose srityse kno sm egen pusrutulyje, kaip ir daugiau nei pus kairia
dalys, reikalaujanios tikslaus valdym o (judinam ojoje ranki. Likusieji kairiarankiai pasiskirsto m adaug po
ievje) arba ypa jautrios (juntam ojoje dalyje), uim a lygiai apdorojanius kalb deiniajam e pusrutulyje
daugiausia vietos. Didioji sm egen ievs dalis - pa ir apdorojanius abiejuose pusrutuliuose. Su am iu
grindin kiekvienos i keturi skili dalis - yra skirta m i kairiaranki procentikai staigiai m aja, nuo m a
neutraliom s asociacinm s sritim s, kurios sujungia in daug 15 procent tarp deim tm ei iki m aiau nei 1
form acij, susijusi su im okim u, prisim inim u, m stym u ir procento tarp atuoniasdeim tm ei. is m ajim as
gali rodyti didesn kairiaranki rizik patirti nelaim in
kitom is auktesniosiom is funkcijom is.
gus atsitikim us.
17 TIKSLAS. Apibdinkite penkias smegen sritis, kurios
padeda jums perskaityti sakin. PAKLAUSKITE SAVS: Kaip jaustumts su perskirtais galvos
Kalba atsiranda kaip daugelio specializuot nervini tin
smegen pusrutuliais, kurie abu valdyt js mintis ir veiksmus,
kl, vykdani specializuotas dalines uduotis, integra
taiau vienas j dominuot js smonei bei kalbai? Kaip tai gal
cijos rezultatas. Kai garsiai skaitote, js sm egen re
t paveikti js savs, kaip vieno nedalomo asmens, suvokim?
gos iev registruoja odius kaip vaizdinius dirgiklius,
136 2 SKYRIUS
2 SKYRIAUS APVALGA: Neurologija ir elgesys

PASITIKRINKITE
1. Kaip neuronai bendrauja vienas su kitu? Kurios sm egen srities paeidim as jum s galbt su
kelt kom ? Negaltum te kvpuoti ir sustot ir
2. Kaip inform acija keliauja js nerv sistem a, kai
dis?
paim ate akut? Ar galite apibendrinti proces?
5. Kaip vaizdin inform acija yra siuniam a abu j
3. Kodl hipofiz vadinam a pagrindine liauka?
s sm egen pusrutulius, kai irite tiesiai?
4. Dl kurios sm egen srities paeidim o js greiiau
siai nepajgtum te okinti per virvut? Sutrikt
js gebjim as jausti skon arba girdti garsus? Atsakymus klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

Acetilcholinas (ACh, acetylcholine), 94 p. Gumburas (thalam us), 110 p. (PNS, peripheral
Periferin nerv sistema
Afazija (aphasia), 121 p. Hipofiz (pituitary gland), 104
p. nervous system ), 98
p.
Aksonas (axon), 90 p. Hormonal (horm ones), 103 p. Perskirtos smegenys (split brain), 125 p.
Antinksiai (adrenal glands), 104 p. Judinamieji neuronai (m otorneurons), 98 p. PET (pozitronin emisin tomografija)
Asociacins sritys (association areas), 119 p. Judinamoji iev (m otor cortex), 117 p. (positron em ission tom ography), 107 p.
Autonomin nerv sistema Juntamieji neuronai (sensory neurons), 98 p. Plastikumas (plasticity), 123 p.
autonom ic nervous system ), 99 p. Juntamoji iev (sensory cortex), 118 p. Pogumburis (hypothalam us), 112 p.
Biologin psichologija Kaktos skiltis (frontal lobes), 116 p. Refleksas (reflex), 100 p.
(biological psychology), 89 p. Limbin sistema (lim bic system ), 111 p. Simpatin nerv sistema (sym pathetic
Broca sritis (Brocas area), 121 p. Mielino dangalas (m yelin sheath), 90 p. nervous system ), 99
p.
Centrin nerv sistema Migdolas (am ygdala), 111 p. Sinaps (synapse), 92 p.
(CNS, central nervous system ), 98 p. Momens skiltis (parietal lobes), 116 p. Slenkstis (treshold), 92 p.
Dendritas (dendrite), 90p. MRV (magnetinio rezonanso vaizdas) Smegenls (cerebellum ), 110 p.
Didioji smegen jungtis (m agnetic resonance im aging, MRI), 107 p. Smegen kamienas (brainstem ), 109 p.
(corpus callosum ), 125 p. Nervai (nerves), 98 p. Smegen iev (cerebral cortex), 114 p.
Elektroencefalograma Nerviniai tinklai (neural networks), 102 p. Smilkini skiltis (tem poral lobes), 116 p.
(EEG, electroencephalogram ), 107 p. Nerv sistema (nervous system ), 98 p. Somatin nerv sistema (som atic nervous
Endokrinin sistema Neuromediatoriai (neurotransm itters), 93 p. system ), 99 p.
(endocrine system ), 103 p. Neuronas (neuron), 90 p. Suardymas (paeidim as), 106 p.
Endorfinai (endorphins), 95 p. Pailgosios smegenys (m edulla), 109 p. Tarpiniai neuronai (interneurons), 98 p.
fMRV (funkcinis MRV) (functional m agnetic Pakauio skiltis (occipital lobes), 116 p. Tinklinis darinys (reticular form ation), 110 p.
resonance im aging), 108 p. Parasimpatin nerv sistema Veikimo potencialas (action potential), 91 p.
Glijos lstels (glial cells), 115 p. (parasym pathetic nervous system ), 100 p. Wernicke sritis (W ernickes area), 121 p.
Prigimtis, patirtis
ir moni vairov
Elgesio genetika: individuali skirtum prognozavimas

Dvyni tyrimai
vaikinimo tyrimai
Temperamento tyrimai
Paveldimumas
Gen ir aplinkos sveika
Nauji mokslo horizontai: molekulin genetika
Evoliucin psichologija: mogaus prigimties supratimas
Natralioji atranka
Evoliucinis moni seksualumo aikinimas
Evoliucinio poirio kritika
Tvai ir bendraamiai
Tvai ir ankstyvoji patirtis
Bendraami taka
Kultros taka
Kultr skirtumai
Pokyiai laikui bgant
Kultra ir A"
Kultra ir vaik aukljimas
Skirting grupi raidos panaumai
Lyties raida
Lyi panaumai ir skirtumai
Lyties prigimtis
Lyties patirtis
Apmstymai apie prigimt ir patirt
1 TIKSLAS. Patelkite moni eimos panaum ir skirtum pavyzdi.
as jus padaro jum is? Kiekvienas m s esam e unikals. M es atrodom e
K skirtingai, skirtingai kalbam e. M s

eim os aplinkos skiriasi. Taiau kiek m es skiriam s i ties?
asm enybs,
Visi esam e vieno m edio lapai. M s m oni eim a turi ne tik bendr
palikim - jei sipjausite, bgs kraujas - bet ir bendras elgesio tendencijas. M s
interesai, kultrin bei
bendra sm egen sandara lem ia, kad suvokiam e pasaul, m okom s kalbos ir jau
iam e alk t pai m echanizm dka. Ar gyventum e Arktyje, ar tropikuose,
m um s labiau patinka saldus skonis nei rgtus. Spalv spektr m es skirstom e
panaias spalvas. Esam e link daugintis ir saugoti savo palikuonis.
M s gim iningum as pastebim as ir socialiniam e elgesyje. Kad ir kokia bt
m s pavard: W ong, Nkom o, Sm itas ar Gonzalesas, m adaug atuoni m ne
si am iaus pradedam e bijoti svetim m oni, o suaug labiau m gstam e drau
gij t, kuri pairos ir savybs panaios m s. Nors esam e i skirting pa
saulio kam peli, m okam e suprasti, k reikia ypsena ar susirauks veidas. B
dam i tos paios ries atstovai, m es buriam s grupes, prisitaikom e, atsilygi
nam e u paslaugas, baudiam e u nusiengim us, sukuriam e socialin status
hierarchij ir gedim e m irus vaikui. Bet kur nusileids ateivis i kosm oso rast
m ones okanius ir venianius, dainuojanius ir besim eldianius, sportuo
janius ir aidianius aidim us, besijuokianius ir verkianius, gyvenanius ei
m ose ir besiburianius grupes. ie universals poelgiai kartu atskleidia m
s m ogikj prigim t.
Kas sukelia toki stulbinam m s m ogikosios prigim ties vairov ir pa
naum us? iam e skyriuje ir pradsim e sudting pasakojim apie tai. Pradsi
m e nuo elgesio genetikos, kuri tyrinja santykin m s gen (prigim ties) ir ap
linkos (patirties) poveik elgesio ir psichini proces individualiem s skirtum am s.
M s genai ir aplinka kartu sukuria unikali kno ir psichikos sistem bei api
bria tai, kas m us daro skirtingus. Genai yra svarbs. Kultra ir visa, k pati
riam e nuo gim im o iki m irties, taip pat yra svarbu.
Panagrinsim e, kaip m us form uoja prigim tis ir patirtis, rem dam iesi:
Evoliucin psichologija, kuri tiria poelgius, em ocijas ir m stym o gebjim us,

kurie, m atyt, padjo m s tolim iem s protviam s ilikti, reprodukuotis ir per
duoti savo genus ateit. M es, m ons, esam e link bijoti gyvai ir vor,
vengti aukio ir kartaus m aisto, nes i baim ir toks elgesys padjo m s
protviam s ilikti.
PRIGIMTIS, PATIRTIS IR MONI VAIROV 139
Tv, bendraami ir kultros taka m s sitikinim am s ir vertybm s, inte

resam s ir m aisto skoniui, kalbai ir ivaizdai. Dar prie igirsdam i akcent
nekant, m ano draugai kotai gali atskirti am erikieius turistus pagal j i
vaizd bei eisen.
Lytimi ir visais su ja susijusiais lkesiais, kurie daro tak tam , kaip kiti
m us suvokia ir k m es m anom e apie save patys. Nepaisant vis ireklam uo
t skirtum , vyrai ir m oterys, kaip toliau sitikinsim e, yra labiau panas nei
skirtingi.
Elgesio genetika:
individuali skirtum prognozavimas
Aplinka (environm ent) -
2 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie klausimai domina elgesio genetikus.
bet kuri negenetin taka,
Kiek m s elgesio skirtum us form uoja genetiniai skirtum ai? Ir kiek iuos skir pradedant prenataliniu
tum us form uoja m s aplinka - bet kuri iorin taka, pradedant m otinos m aistu, (priegimdyminiu) maitinimu
kol esam e siose, ir baigiant socialine param a, artjant gyvenim o pabaigos link, - ir baigiant mus supaniais
reaguojanti m s genetines savybes? Arba konkreiau, kiek m us form uoja auk monmis bei daiktais.
ljim as? Kultra? M s dabartins gyvenim o aplinkybs? Jei Jadenas Agassis,
Elgesio genetika
teniso vaigdi Andre Agassio ir Stephanie Graf snus, uaugs taps teniso
(behavior genetics)-
vaigde, ar jo talent aikinsim e genais? Ar tuo, kad uaugo teniso aplinkoje?
santykins genetins ir aplinkos
Ar dideliais lkesiais? Ar visais trim is veiksniais vienodai? Elgesio genetika
takos elgesiui tyrimas.
tiria m s skirtum us ir pasveria santykin paveldim um o bei aplinkos poveik.
Genai: mus gyvenimo kodai

Chromosomos
3 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra chromosoma , DNR, genas bei genomas , ir apibdinkite j ryius,
(chrom osom es) - silo formos
M s kn ir sm egenis - be abejons, nuostabiausius dalykus m s m aojoje struktra, sudaryta i DNR

planetoje - lem ia paveldim um as, kuris sveikoje su patyrim u sukuria ir univer molekuli, kuriose yra genetin
sali m ogikj prigim t, ir m s individuali bei socialin vairov. Truput informacija.
daugiau kaip prie im tm et nedaugelis bt pagalvoj, kad kiekvienam e js
DNR
kno lstels branduolyje yra pagrindinis genetinis kodas visam js knui. Tai
(dezoksiribonukleino rgtis)
tarsi kiekvienam e Empire State Building pastato kam baryje bt po knyg su
(deoxyribonucleic acid, DNA) -
viso pastato architektros planais. Js gyvenim o knygos planai idstyti sky
sudtinga molekul, talpinanti
riuose - 23 dovanojo js m otina (i savo kiauinlio) ir 23 tvas (i savo sper-
genetin informacij,
m ijo). iuos skyrius, vadinam us chrom osom om is, sudaro susivijusi grandin
kuri sudaro chromosomas.
DNR (dezoksiribonukleino rgties) m olekul. M ilinik DNR m olekuli seg
m entai - genai - sudaro i chrom osom knyg odius (r. 3.1 PAV. ). Taigi, Genai (genes) -
kiekvienas m s turim e m adaug 30 000 i gen odi, kuri kiekvienas yra biocheminiai paveldimumo
save replikuojantis vienetas, gebantis sintetinti baltym us. Genai tiesiogiai ne vienetai, kurie sudaro chromoso
lem ia m s elgesio. Tiesiog jungti" jie suteikia baltym m olekuli, m s fi mas; DNR segmentas, pajgus
zins raidos statybini blok, krim o kod. sintetinti baltym.
140 3 SKYRIUS
3.1 PAVEIKSLAS.
Branduolys Chromosoma Genas
Genai: j vieta ir sudtis ( sil panai struktra, (DNR segmentas, turintis
(vidin lstels sritis,
Kiekvienos i trilijono js kurioje yra sudaryta daugiausia i konkretaus baltymo kod;
kno lsteli branduolyje chromosomos ir genai) DNR molekuli) lemia ms individuali
yra chromosomos. biologin raid)
Kiekvienoje chromosomoje
yra susivijusi DNR
molekuls grandin. Genai
yra DNR segmentai, kurie,
bdami ireikti (jungti"),
sudaro baltym gamybos
ablonus. Valdydami
baltym gamyb genai
lemia ms individuali
biologin raid.
Lstel DNR
(pagrindinis gyvo organizmo (susivijusi, sudtinga
struktrinis vienetas) molekul, kurioje yra
genai)
Kalbant genetik kalba, kiekvienas kitas m ogus yra beveik js tapatus dvy
nys. Net labiausiai jum s nepatinkantis asm uo yra beveik js klonas, turintis
Genomas 99,9 proc. js DNR (Plom in ir Crabbe, 2000). Taiau is 0,1 proc. skirtum as
(genome) - kartu su skirtinga aplinka gali sukurti Nelson M andel arba Adolf Hitler.
isamios instrukcijos organizmui m ogaus genom o tyrjai atrado bendr DNR sek. Btent is bendras ge
sukurti, kurias sudaro visa netinis rinkinys daro m us m onm is, o ne im panzm is ar tulpm is. Ties sa
genetin io organizmo kant, m es nelabai skiriam s nuo savo pusbroli ir pusseseri im panzi; nelygu,
chromosom mediaga. kaip skaiiuosim e, 96 proc. m s DNR sekos sutam pa (M ikkelsen ir kiti, 2005).
Viena m olekulins genetikos m okslinink grup teigia, jog funkcikai svar-
biose DNR srityse m oni ir im panzi DNR panaum as yra 99,4 proc. (W ild-
m an ir kiti, 2003). Taiau svarbus net ir neym us skirtum as. Nepaisant kai ku
ri nuostabi gebjim , im panzs neartikuliuoja gars. Shakespeare savo li
teratrinius edevrus m antriai pyn apie 24 000 odi. Be to, m ai skirtum ai
svarbs ir tarp pai im panzi. Dviej ri, kuri genom ai skiriasi m aiau
nei vienu procentu, elgesys akivaizdiai nevienodas. Paprastosios im panzs yra
agresyvios, ir tarp j dom inuoja patinai. Bonobai yra taiks, ir jiem s vadovauja
patels.
Genetikus ir biologus dom ina atsitiktins variacijos, randam os konkreiose
DNR gen srityse - variacijos, kurios daugeliu savo derini apibria kiekvie
no m ogaus unikalum . Nedideli nukrypim ai nuo bendro ablono, lyginant vien
m og su kitu, leidia paaikinti, kodl vienas m ogus serga liga, kuria kitas
Mes turime pus bendr gen neserga, kodl vienas m ogus yra em o gio, o kitas auktas, kodl vienas yra
su bananu." laim ingas, o kitas prislgtas.
Evoliucijos biologas m oni bruoam s daro tak gen kompleksai - daugyb vieningai veikian
Robertas May, i gen. Pavyzdiui, js gis atspindi veido ilg, stuburo slanksteli dyd, koj
Britanijos karalikosios draugijos kaul ilg ir t.t. Kiekvienai i savybi gali daryti tak genai sveikaudam i su
prezidentas, 2001 aplinka. Tokiom s sudtingom s m ogaus savybm s kaip intelektas, laim ir ag
P RI G I M T I S , P A T I R T I S I R M O N I V A I R O V 141
resyvum as taip pat daro tak gen grups. Tad m us genetiniai kodai padeda
Tapats Netapats
paaikinti ir m s bendr m ogikj prigim t, ir m ogikj vairov. dvyniai dvyniai
Dvyni tyrimai
4 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo skiriasi tapats ir netapats dvyniai, ir ivardykite dvyni tyrimo
bdus, kuriuos elgesio genetikai naudoja aplinkos ir paveldimumo poveikiui suprasti.
Kad inarpliot paveldim um o ir aplinkos gijas, elgesio genetikos specialistai

naudoja dviej ri tyrim us: dvyni ir vaikint vaik.
Tapai ir netapai dvyni palyginimas

Kad m okslikai atskirtum e aplinkos ir paveldim um o tak, turtum e kontroliuoti
nam aplink ir varijuoti paveldim um . Laim , gam ta tokiem s eksperim entam s
teikia m ediagos: genetikai tapaius ir netapaius dvynius. T apats dvyniai,
kurie prasideda i vieno apvaisinto kiauinlio, skylanio dvi dalis, yra gene
tikai tapats (3.2 pav .). Jie yra gam tos sukurti klonai: vienodi ne tik genai, bet
ir tas pats apvaisinim as, gim da, gim im o data, kultrin istorija. T ik T os paios
tos paios arba
N etapats dvyniai, kurie auga i skirting kiauinli, genetikai yra tik skirtingos
lyties
tiek panas, kiek paprasti broliai ir seserys. Jei tapatus dvynys serga Alzheim erio lyties
liga, jo broliui ar seseriai tikim yb susirgti ta paia liga yra 60 procent. Jei
serga netapatus dvynys, kito dvynio susirgim o tikim yb sum aja iki 30 procent 3.2 PAVEIKSLAS.
(Plom in ir kiti, 1997).Toks skirtum as rodo genetin tak. Bet elgesio geneti Vienas apvaisintas kiauinlis -
kai taip pat stengiasi suprasti broli ir seser individualios patirties ir bendros vienodi genai, du kiauinliai -
aplinkos (viena eim a, ta pati bendruom en, m okykla) svarb; r. 3.3 pav. skirtingi genai.
Ar tapats dvyniai, kurie yra genetiniai vienas kito klonai, elgiasi panaiau Tapats dvyniai auga i
negu netapats (Bouchard, 2004)? Beveik 13 tkstani ved, 7000 suom i ir vieno apvaisinto kiauinlio,
netapats - i dviej.
3810 Australijos dvyni por tyrim ai pateik t pat atsakym : ekstraversiku-
mo ir neurotikum o poiriu tapats dvyniai buvo daug panaesni negu neta
pats. Taigi aikinant individualius skirtum us, genetin taka yra svarbi.
Jei genai daro poveik tokiom s savybm s kaip em ocinis nestabilum as, tai ar Tapats dvyniai
jie gali daryti poveik ir i savybi socialiniam s padariniam s? Kad itai isi (identical twins) -
aikint, M attas M cGue ir Davidas Lykkenas (1992) tyr 1500 tos paios ly dvyniai, kurie auga i vieno
ties vidutinio am iaus dvyni por skyryb skaii. Ir tai k jie nustat: jei apvaisinto kiauinlio,
esate isiskyrusio dvynio netapatus dvynys, tikim yb, kad isiskirsite, padidja suskylanio du ir sukurianio
1,6 karto (palyginti su tuo atveju, kai js dvynys brolis ar sesuo nra isisky du genetikai tapaius
r). Jei js tapatus dvynys brolis ar sesuo yra isiskyrs, tikim yb, kad ir js organizmus.
isiskirsite, padidja 5,5 karto. Rem dam iesi iais duom enim is, M cGue ir Lyk
kenas spja, kad skirting m oni skyryb rizik m adaug 50 procent galim a Netapats dvyniai
aikinti genetiniais veiksniais. (fraternal twins) -
Kiti m atm enys taip pat rodo genetin tak. Johnas Loehlinas ir Robertas dvyniai, kurie auga i skirting
Nicholsas (1976) pateik anketas 850 dvyni por Jungtinse Am erikos Valsti apvaisint kiauinli.
jose. Paaikjo, kad daugelis tapai dvyni poym i - gebjim ai, asm enybs Genetikai jie nra artimesni
bruoai, interesai - buvo daug panaesni negu netapai dvyni. Taiau daugum a negu broliai ir seserys, taiau
tapai dvyni sak, jog su jais buvo elgiam asi panaiau negu su netapaiais kartu vystosi gimdoje.
142 3 SKYRIUS
Tapats dvyniai Netapats dvyniai
Bendra Bendra
aplinka aplinka
Unikali Unikali
Unikali Unikali aplinka aplinka
aplinka aplinka
50% skirting 50% skirting

gen gen
100% 50%
bendr gen bendr gen
3.3 PAVEIKSLAS.
Dvyni tyrimai dvyniais. Ar ne tik genai, bet ir patirtis lm j panaum? Loehlinas ir Ni-
Tirdami dvynius, elgesio cholsas teig, kad yra ne taip. Tapats dvyniai, su kuriais tvai elgsi vienodai,
genetikai domjosi gen, nebuvo psichologikai panaesni negu tapats dvyniai, auklti iek tiek skirtingai.
bendros aplinkos ir
unikalios arba skirtingos
aplinkos taka. (I Lisa Iskirti dvyniai
Legrand, William lacono ir sivaizduokite galim mokslin eksperiment, kuriame pamis mokslininkas nu
Matt McGue, 2005.)
sprendia iskirti vos gimusius tapaius dvynius ir auginti juos skirtingoje ap
linkoje. Kartais i tikrj susiklosto tokios aplinkybs.
Ohajo valstijoje vien alt etadienio ryt 1979 m. vasario mnes savo
kukliuose vidurins klass namuose alia antrosios monos Betty nubudo Ji-
mas Lewisas. Jis neseniai buvo isiskyrs su pirmja mona Linda. Jimas buvo
romantikos sielos, prieraius mogus. Jis labai norjo, kad i santuoka bt
laiminga, todl prato visur namuose monai palikinti meils ratelius. Taigi
Jimas nubuds guljo lovoje ir galvojo ne tik apie mon, bet ir apie visus ki
domu, kad gimstani dvyni tus, kuriuos myljo - sn James Alan, itikim un Toy.
skaiius prikiauso nuo rass. Jimas rsyje buvo sirengs dirbtuves ir dal dienos planavo praleisti prie
Kaukazieiams dvyni gimsta savo laisvalaikio pomgio - staliaus darb. Daug malonumo jam teik bald,
beveik du kartus daugiau negu paveiksl rmeli gamyba. Jis buvo padars apval balt suol aplink med kie
azijieiams, bet du kartus me. Vyrikis labai mgo vairuoti evrolet, irti automobili lenktynes, gerti
maiau negu afrikieiams. al M iller Lite.
Afrikoje ir Azijoje dauguma Jimas buvo i esms sveikas vyras. Po vazektomijos operacijos jis nebega
dvyni yra tapats. Vakar ljo turti daugiau vaik; kraujospdis buvo truput padidjs, tikriausiai dl
alyse daniau gimsta netapats pernelyg intensyvaus rkymo. Vyrikis kramt nagus iki gyvuonies, kartais ken
dvyniai. Toki dvyni daugja, tdavo galvos skausmus - lyg kakas trinkteldavo pakau". Jis buvo pri
vartojant pastojim skatinanius augs kelet svar, bet vliau antsvorio atsikrat.
vaistus (Hali, 2003; Steinhauer, Kalbant apie Jim Lewis, ypatinga tai, kad tuo paiu metu gyveno kitas
1999). vyras (taip pat Jimas), kuriam visikai tiko visas is apraymas, netgi uns var
das buvo toks pat. Vienintelis skirtum as, kad antrasis Jim as - Jim as Springe- vedija turi didiausi pasaulyje
ris- savo sn pavadino ne Jam esu Alanu, o Jam esu Allanu. Pasirodo, prie nacionalin dvyni registr
38 m etus abu Jim ai dalijosi vienom is siom is. Prajus 37 dienom s po gim im o (140000 gyv ir mirusi dvyni
ie genetikai tapats dvyniai buvo atskirti, vaikinti darbinink klass eim ir por), kuris yra dalis didiulio
augo nieko vienas apie kit neinodam i, kol vien vasario dien suskam bo Ji- Europos registro (600000 dvyni
mo Lewiso telefonas. Skam bino jo genetinis klonas. Suinojs, kad turi dvyn por). iuo metu Europos dvyni
brol, jis pradjo jo iekoti. registras yra didiausio
Prajus m nesiui po pirm ojo susitikim o, i dvyni por m tirti M ineso pasaulyje dvyni tyrimo im tis
tos universiteto psichologas Thom as Bouchardas su kolegom is. Taip prasidjo (W heelwright, 2004).
iskirt dvyni tyrim as, kuris tsiasi iki iol (Holden, 1980a, b; W right, 1998). www.genom eutwin.org
Testais buvo m atuojam as j intelektas, tiriam a asm enyb, pulso danis, sm ege
n veikla. Nepaisant 38 m et gyvenim o atskirai, abu Jim ai i esm s buvo lyg
vienas asm uo. J balso intonacijos ir m oduliacijos buvo tokios panaios, kad Dvyns Lorraine ir Levinia
iklauss rayt ankstesn interviu Jim as Springeris spjo: ia m ano kalb Christm as, vaiuodam os teikti
ta" Jis neatspjo - tai buvo jo brolio interviu. viena kitai Kaldini dovan,
Tapats dvyniai Oskaras Stohras ir Jackas Yufe taip pat buvo labai panas. susidr netoli Flitchamo
Vienas i j augo su m oiute Vokietijoje kaip katalikas ir nacistas, o kitas - su Anglijoje (Shepherd, 1997).
tvu Karibuose kaip ydas. Nepaisant to, jie turjo daugyb panai bruo bei
proi. Dvyniai m go atr m aist bei saldius likerius, turjo prot um igti
prieais televizori, nuleisti tualete vanden prie pasinaudojant juo, neioti ant
rieo gum ines juostas, pam irkyti kavoje sviestuot duonos riek. Stohras yra val
dingas ir danai bara savo m on. Tai prie isiskirdam as dar ir Yufe.
urnal bei laikrai dka Bouchardas ir jo kolegos (1990; DiLalla ir kiti,
1996; Segal, 1999) surado ir ityr apie eiasdeim t tapai dvyni por, au
gusi atskirai. Juos nuolat stebino ne tik j skonio ar fizini bruo panaum as,
bet taip pat ir asm enybs ypatybs, gebjim ai, net baim s.
vedijoje Nancy Pedersen ir jos bendradarbiai (1988) iaikino 99 iskirtas
tapai dvyni poras ir daugiau kaip 200 iskirt netapai dvyni por. Lygi
nant su kartu augusiais tapaiais dvyniais, iskirt por dvyni asm enybs la
biau skyrsi. Taiau iskirt tapai dvyni poros buvo panaesns negu neta
pai dvyni poros. Dl to, kad dvyniai iskiriam i tik gim (o ne, pavyzdiui,
sulauk 8 m et), asm enybs skirtum nepadaugja.
Pasakojim ai apie stulbinam dvyni panaum nepadar takos Bouchardo
kritikam s, kurie prim ena, jog gausyb tikr pasakojim nra duom enys". Jie
daro ivad, kad, jei bet kurie du nepastam i m ons praleist daug laiko ly
gindam i savo poelgius ir gyvenim o istorijas, jie tikriausiai rast daug atsitikti
ni panaum . Jei m okslininkai sukurt kontrolin biologikai nesusijusi to
paties am iaus, lyties bei etnins kilm s por, neuaugusi kartu, taiau tiek
pat panai vienas kit savo ekonom ine bei kultrine aplinka, kiek ir daugelis
atskirt dvyni por, grup, ar ios poros taip pat nebt stulbinam ai panaios
(Joseph, 2001)? (Bouchardas tai atsako, jog atskirt netapai dvyni pana
um ai nra tokie patys, kaip atskirt tapai dvyni, o dvyni tyrintoja Nancy
Segal [2000] pastebi, jog netikri dvyniai" - to paties am iaus, biologikai ne
susij broliai ar seserys - taip pat yra kur kas labiau nepanas.)
144 3 SKYRIUS
Atrodo, kad atskirai uaug Net spdingesniem s asm enybs vertinim o duom enim s suteik neaikum o
tapats dvyniai yra... tokie pat daugelio atskirt dvyni susitikim as kelerius m etus prie juos tiriant. Be to, at
panas, kaip ir uaug kartu. skirti dvyniai yra panas savo ivaizda bei reakcija, kuri sukelia j ivaizda.
Tai - stulbinam as atradim as, vaikinim o agentros stengiasi atiduoti atskirtus dvynius panaias eim as. Ne
ir galiu jus utikrinti, kad niekas paisant ios kritikos, spdingi dvyni tyrim o rezultatai padjo pakreipti m oks
negalt sivaizduoti io lin m int didesnio genetins takos pripainim o link.
panaum o laipsnio."
Thom as Bouchard (1981) vaikinimo tyrimai

5 TIKSLAS. Ivardykite, kaip elgesio genetikai naudoja vaikinimo tyrimus aplinkos ir paveldimu
mo takai suprasti.
Dar vienas eksperim entas tikrovje - vaikinim as. Susidaro dvi gim ini grups:
vaikio genetiniai gim inaiiai (biologiniai tvai ir broliai bei seserys) ir aplin
kos gim inaiiai (tviai ir broliai bei sesers). Nagrinjant bet kur bruo, ga
lim a klausti, ar vaikis yra panaus savo tvius, kurie sukuria nam aplink,
ar biologinius tvus, kuri genus paveldjo? Ar gyvendam i nam uose bendro
je aplinkoje vaikiai turi t pai bruo, kaip j broliai ir sesers?
Tiriant im tus vaikus vaikinusi eim , buvo sugriauta daug ilgai puosel
t m it apie tv tak ir padaryta stulbinam a ivada: m ons, augantys kartu,
nra labai panaios asm enybs, nesvarbu, ar jie biologikai susij, ar nesusij
(M cGue ir Bouchard, 1998; Plom in ir kiti, 1998; Rowe, 1990). vaikintj bruo
ai (j draugikum as, sutarim as su kitais ir t.t.) yra labiau panas j biolo
gini tv nei besirpinani tvi.
ie duom enys pakankam ai svarbs, kad juos reikt pakartoti: aplinkos veiks
niai, kuriuos bendrai patiria vienos eim os vaikai, neturi visikai jokios takos
Sutapim ai bdingi ne vien tik j asm enybei. Tikim yb, kad dviej vaikint vaik, aukljam tuose paiuose
dvyniam s. Patricia Kern gim nam uose, asm enybs bruoai bus panas, nra n kiek ne didesn, negu kad
1941 m . kovo 13 d. JAV ie bruoai bus panas gyvenam ojo kvartalo gale auganio vaiko. Paveldim u
Kolorado valstijoje. Jai buvo m as taip pat form uoja ir kit prim at asm enyb. Pavyzdiui, tai, kad im pan
duotas vardas Patricia Ann zs augo tam e paiam e zoologijos sode, neturi jokios takos j asm enybei (W eiss
Cam pbell. Patricia DiBiasi gim ir kiti, 2000). Panaiai ir netikros m otinos uaugint m akak socialinis elgesys
1941 m . kovo 13 d. JAV yra labiau panaus biologini, o ne jas uauginusi m otin (M aestripieri,
Oregono valstijoje, ir jai taip pat 2003). Pridurkite tai prie duom en, jog tapats dvyniai yra beveik tiek panas,
buvo duotas Patricia Ann kiek bt galim a tiktis i j bendr gen, nepaisant to, ar jie auga kartu, ar
Cam pbell vardas. Abiej tvai atskirai, ir bendros aukljim o aplinkos poveikis pasirodys netiktinai kuklus.
buvo Robertai, abi jos dirbo tai ia ir susiduriam e, kaip tvirtina Stevenas Pinkeris (2002), su svarbiausiu
buhalterm is ir io palyginim o galvoskiu psichologijos istorijoje": kodl tos paios eim os vaikai tokie skir
m etu turjo po du - 19 ir 21 tingi? (Netgi biologiniai broliai ir seserys esti visikai nepanas.) Kodl vie
m et am iaus - vaikus. Abi nodi genai ir bendra eim os aplinka (eim os socialin klas, tv asm enybs ir
m oksi kosm etologijos, m go santuokin padtis, buvim as vaik darelyje ar nam uose, kaim ynai) turi tok m a
tapyb, buvo itekjusios u poveik vaik asm enybm s? Ar todl, kad kiekvien i broli ir seser veikia
kariki. J vestuvi datos skirtinga aplinka - skirtinga bendraam i taka, gyvenim o vykiai? Ar todl,
skyrsi tik 11 dien. Jos nebuvo kad skirtingi broli ir seser santykiai su aplinkiniais dar labiau padidina j
genetikai susijusios (i AP skirtum us? Ar todl, kad broliai ir seserys, net turdam i pus vienod gen,
report, 1983 m . gegus 2 d.). kiekvienas turi labai skirtingus j derinius? Ar todl tv taka ram vaik vei
kia vienaip, o em ocing - kitaip? Vaiko auginim as nra vien tv poveikis vai Mama gali turti piln trob"
kam s, - pastebi Judith Rich Harris (1988). - Tai yra tv ir vaik abipus s (tris vienokias kortas, pvz.,
veika... M ane galjo pavadinti atlaidia m otina pirm ajam vaikui ir valdinga - karalius, ir dvi kitokias, pvz.,
antrajam ." triakes), o ttis - spalvos eil"
Tad argi vaikinim as yra bevaiss pastangos? Ne. Genetiniai veiksniai gali (penkias i eils einanias
riboti eim os aplinkos tak asm enybei, taiau tvai i ties daro poveik vaik vienos ries kortas), taiau jei
pairom s, vertybm s, elgesiui, tikjim ui (Brodzinsky ir Schechter, 1990). Poros jaunlis atsitiktinai gaus po pus
vaikint vaik ar tapai dvyni, aukljam kartu, religiniai sitikinim ai i ties j kort, jo pokerio kortos gali
bus panas, ypa kol paauglysts m etais jie bus nam uose (Kelley ir De Graaf, bti labai prastos."
1997; Koenig ir kiti, 2005; Rohan ir Zanna, 1996). Tv aukljim as yra svarbus! David Lykken (2001)
M aa to, vaikinusiose vaikus eim ose vaik neprieira bei sm urtas ir net
tv skyrybos pasitaiko retai. (m ons, norintys tapti tviais, atidiai atrenkam i,
o biologiniai tvai - ne.) Tad nenuostabu, jog, nepaisant truputl didesns psi
chologinio nesuderinam um o rizikos, daugum a vaikint vaik gyvena puikiai,
ypa jei jie buvo vaikinti kdikystje (Benson ir kiti, 1994; W ierzbicki, 1993).
Toki vaik intelekto testo rezultatai esti auktesni nei j biologini tv. Sep
tyni i atuoni teigia, jog yra labai prisiri prie vieno ar abiej tvi. Bda
mi pasiaukojani tv vaikais, jie uauga labiau nei vidutinikai pasiaukojan Vienodesns vaikinusios
tys ir altruistiki (Sharm a ir kiti, 1998). Ir apskritai jie tam pa laim ingesni bei eim os - daugiausia sveikos,
stabilesni, negu bt galj tapti slegianioje ar abejingoje aplinkoje. Vieno ved rpestingos - leidia paaikinti,
tyrim o duom enim is, vaikinti kdikiai uaugo turdam i m aiau problem nei kodl nra stulbinam skirtum,
patyr tie vaikai, kuri biologins m otinos i pradi uregistravo juos atiduoti lyginant vaikus, iaukltus
vaikinim ui, o vliau nusprend auginti paios (Bohm an ir Sigvardsson, 1990). skirtingose vaikinusiose
Nepaisant tv ir vaiki asm enybi skirtum , vaikinti vaikai patiria naud. eim ose (Stoolmiller, 1999).
Temperamento tyrimai
6TIKSLAS. Aptarkite, kaip santykinis ms temperamento stabilumas iliustruoja paveldimumo
tak raidai.
Daugelis tv, sulauk antrojo vaiko, jum s pasakys, kad kdikiai skiriasi net pa
gal tai, kaip jie kvepia pirm j oro gurkn. Paim kim e vien lengvai pastebim
asm enybs aspekt. Kdikio tem peram entas yra jo em ocinis jaudrum as, kuris gali Temperamentas
svyruoti nuo reaktyvaus, intensyvaus ir neram aus iki ram aus, tylaus ir taikaus. (temperament) -
Nuo pat pirm j gyvenim o savaii sunkaus bdo kdikiai bna irzlesni, sm ar mogui bdingas emocinis
kesni ir labiau nenuspjam i. Lengvo bdo kdikiai bna linksm i, atsipalaidav ir reagavim as ir jo intensyvum as.
galim a nuspti, kada jie usinors valgyti ar m iegoti (Chess ir Thom as, 1987).
Tvai, kurie labai jautriai reaguoja savo vaik skirtum us, velgia j tem
peram ent esant dar skirtingesn nei yra i ties (Saudino ir kiti, 2004). Taiau
tem peram ento skirtum ai tikrai egzistuoja ir ilgai ilieka. Panagrinkim e iuos
duom enis:
Em ocikai reaktyviausi naujagim iai daniausiai tokie bna ir sulauk 9 m

nesi am iaus (W ilson ir M atheny, 1986; W orobej ir Blajda, 1989).
Keturi m nesi am iaus kdikiai, kurie besikeiiani aplink reaguoja

iriesdam i nugar, spardydam iesi kojom is ir rkdam i, daniausiai bna baik
146 3 SKYRIUS
tus ir udari antraisiais gyvenim o m etais. Tie, kurie reaguoja ypsodam iesi,
antraisiais m etais daniausiai bna drss ir draugingi (Kagan, 1990).
Ypa udari ir baikts dvej m et vaikai neretai esti palyginti nedrss ir

sulauk 8-12 m et; apie pus j tam pa intravertikais paaugliais (Kagan ir
kiti, 1992, 1994).
Intensyviausiom is em ocinm is reakcijom is pasiym intys ikim okyklinukai

panaiom is reakcijom is pasiym i ir suaug (Larsen ir Diener, 1987). Vieno
tebevykstanio daugiau kaip 900 Naujosios Zelandijos gyventoj tyrim o m etu
paaikjo, kad tie, kurie trej m et am iaus buvo reaktyvs ir im pulsyvs,
sulauk dvideim t vieneri irgi buvo im pulsyvesni, agresyvesni ir labiau link
konfliktuoti (Caspi, 2000).
Palyginti su netapaiais dvyniais, tapaij tem peram entas yra panaesnis.

Tai byloja, jog paveldim um as gali i anksto nulem ti tem peram ento skirtum us
(Em de ir kiti, 1992; Gabbay, 1992; Robinson ir kiti, 1992). Kiti tai rodantys
duom enys gauti atlikus psichologinius testus. Pagal juos, neram i, udar k
diki irdies ritm as yra danas ir kintantis, o nerv sistem a reaktyvi, jie da
niau fiziologikai susijaudina susidr su naujom is ar nepastam om is situaci
jom is (Kagan ir Snidm an, 2004). ie duom enys dar labiau sustiprina besifor
m uojani ivad, kad biologikai nulem tas tem peram entas padeda susiform uoti
stabiliai asm enybei (M cCrae ir kiti, 2000; Rothbart ir kiti, 2000).
Paveldimumas
7 TIKSLAS. Aptarkite paveldimumo tak individams ir j grupms bei paaikinkite, k turime
omenyje sakydami, jog genams bdinga savireguliacija .
Paveldimumas Rem dam iesi dvyni ir vaikint asm en tyrim o duom enim is, elgesio genetikos
(heritability) - specialistai gali m atem atikai vertinti bruo paveldim um - laipsn, kuriuo
moni skirtingumo dalis, m oni skirtum ai gali bti paaikinti j skirtingais genais. Kaip bus pabrta
kuri galima paaikinti genais. 11 skyriuje, jei intelekto paveldim um as yra, tarkim e, 50 procent, tai nereikia,
Bruo paveldimumas gali kisti jog js intelektas yra 50 procent genetikai paveldtas. (Jei gio paveldim u
priklausomai nuo tiriam moni m as yra 90 procent, tai nereikia, jog 152 cm gio m oteris 137 centim etrus
ir aplinkos diapazono. gali aikinti savo genais, o likusius - aplinkos taka.) I ties tai reikia, jog 50
procent stebim m oni skirtum galim e aikinti genetine taka. is dalykas
taip danai klaidingai suprantam as, jog pakartosiu: niekada negalim e sakyti, kiek
procentikai yra paveldta individo asm enybs bruo ar intelekto. Beprasm ika
teigti, kad js asm enyb nulm x procent paveldim um as ir y procent ap
linka. Paveldim um as tik parodo, kiek skirtumus tarp moni galim a aikinti ge
nais.
Net ir i ivad reikia pateikti su ilygom is, nes paveldim um o laipsnis skir
ting tyrim m etu gali bti nevienodas. Jei paklausytum e hum oristo M arko Twai-
no (1893-1910) silym o ir berniukus iki 12 m et am iaus augintum e statin
se, m aitindam i pro skyl, j intelekto rodikliai bt em esni u vidutin. Ta
iau, vertinant tai, jog aplinkos slygos buvo vienodos, 12 m et berniuk in
telekto koeficiento skirtum us bt galim a beveik 100 procent aikinti vien tik
paveldim um u. Kuo panaesn aplinka, tuo svarbesnis tampa paveldimumas. Jei

visos m okyklos bt tokios pat, visos eim os vienodai m ylinios, o visi gyve
nam ieji rajonai vienodai patraukls, paveldim um as - gen nulem ti skirtum ai -
padidt (nes sum at aplinkos veikiam i skirtum ai). Im ant kit kratutin at
vej, jei vis m oni paveldim um as bt panaus, taiau jie bt uaug visikai
skirtingoje aplinkoje (vieni statinse, o kiti prabangiuose nam uose), paveldim um o
taka bt kur kas m aesn.
Grupi skirtumai
Jei genetine taka galim a paaikinti individualius skirtum us vairi bruo
(pavyzdiui, agresyvum o) atvilgiu, ar galim a t pat pasakyti apie grupinius
vyr ir m oter ar skirting rasi atstov skirtum us? Pavyzdiui, individuals
gio ir svorio skirtum ai yra labai didele dalim i paveldim i; taiau m itybos, o ne
genetiniais skirtum ais galim a paaikinti, kodl iandienos suaugusieji kaip grup
yra didesnio gio ir svorio u gyvenusius prie im t m et. Dvi grups skiriasi,
taiau ne todl, kad per im tm et, kur galim a palyginti su m onijos istorijos
akim irksniu, pakito genai.
Asm enybs ir intelekto rodikliai kinta panaiai kaip gis ir svoris: paveldi
mi individuals skirtum ai nebtinai reikia, kad ir grupi skirtum ai yra pavel
dti. Jei vieni mons genetikai yra agresyvesni u kitus, tai neleidia paai
kinti, kodl vienos grups yra agresyvesns u kitas. Atsidrus naujam e socia
liniam e kontekste, m oni agresyvum as gali kisti. iandieniniai taikingi skan
dinavai turi daug gen, paveldt i protvi viking.
Prigimtis ir patirtis
Svarbiausias m s panaum as - m s ries elgesio ym - yra nepaprastas
gebjim as prisitaikyti. Kai kurie m ogaus bruoai, pavyzdiui, dvi akys, vieno
dai isivysto bet kurioje aplinkoje. Taiau daugum a psichologikai dom i bruo
susiform uoja tik konkreioje aplinkoje. M es visi norim e valgyti, taiau priklau
som ai nuo m itybos kultros suform uoto skonio galim e trokti uv aki, juo
dj pupeli salot ar viiuk kuleli. Jei vasar vaikiosite basi, js padai
sukiets ir atsiras nuospaud - tai biologinis prisitaikym as prie trinties. O js
nuolatos apsiavusio kaim yno padai bus m inkti. Skirtum tarp jdviej, ino
m a, lm aplinka. Taiau is skirtum as taip pat yra ir biologinio m echanizm o
produktas. M s bendra biologija sudaro slygas atsirasti vairovei (Buss, 1991).
ia gali praversti analogija: genai ir aplinka - prigim tis ir patirtis - veikia
kartu kaip plojanios rankos. Genai ne tik turi konkrei baltym kod, bet ir
reaguoja aplink. Afrikos drugelis dl tem peratros valdom o genetinio jun
giklio vasar bna alias, o ruden tam pa rudas. Genom as drugeliui duoda dvi
skirtingas galim ybes. Jis nesako: privalai gyti pavidal , - aikina Gary
M arcusas (2004). - Jis sako: Jei esi ioje situacijoje, gali gyti pavidal, o
jei esi kitoje situacijoje, gali gyti kit pavidal . Taigi genam s yra bdinga sa m oni prigimtis yra panai;
vireguliacija. Genai ne vadovaujasi ablonais, kurie veda t pat rezultat, kad juos skiria j proiai."
ir koks bt kontekstas, o reaguoja. Todl m ons, turintys tuos paius genus, Konfucijus, Analektai,
taiau skirting patyrim , m sto panaiai, bet ne identikai. Vienas dvynys gali 500 m. pr. Kr .
148 3 SKYRIUS
Genai yra tokie pat svarbs sim ylti visikai kitok m og nei kitas. Ir, kaip pam atysim e 16 skyriuje, bent
smegenims, kaip vaks vienas inom as genas, reaguodam as gyvenim o keliam didel stres, suteiks
autom obili varikliam s, taiau kod sintetinti baltym , kontroliuojant neurom ediatoriaus funkcij, sukelian
tarp to, kas btina ir pakankama, i depresij. Pats genas nesukelia depresijos, taiau jis padeda jai atsirasti.
yra didelis skirtumas. vaks Tad klausti, ar js asm enyb daugiau lem ia genai, ar aplinka, bt tas pat
potencialas realizuojamas tik kaip klausti, ar vandens lapum labiau lem ia vandenilis ar deguonis arba ar
tada, kai ji statom a varikl, lauko plot labiau lem ia jo ilgis ar plotis. Taiau galtum e paklausti, ar skirtin
variklis yra automobilyje, g lauk skirtingus plotus labiau lem ia j skirtingas ilgis ar plotis ir ar skirtin
o autom obilis turi vairuotoj." g m oni asm enybs skirtumus labiau lem ia prigim tis ar patirtis. Kalbant apie
Neurologe Susan Greenfield, psichologinius reikinius, m oni skirtum ai beveik visada yra ir genetins, ir
Alcohol on the Brain, 2002 aplinkos takos idava. Todl (i anksto pasakysim e, kokios dom ybs js lau
(Alkoholio poveikis sm egenims") kia) m itybos sutrikim am s turi takos genai: taiau kultra taip pat nea savo
indl, nes m itybos sutrikim ai pirm iausia yra iuolaikins Vakar kultros rei
kinys.
Gen ir aplinkos sveika

8 TIKSLAS. Pateikite pavyzd genetikai slygojam bruo, galini sukelti kit moni reakci
j, ir pavyzd, kai aplinka gali suadinti gen veikl.
Teisinga teigti, jog svarbu ir genai, ir aplinka. Taiau tiksliau bt sakyti, jog
genai ir aplinka sveikauja. sivaizduokite du kdikius: vieno genai lm , kad
jis bt patrauklus, draugingas, nerpestingas, o kito kdikio ie gim ti bruo
ai ne tokie ryks. Dar sivaizduokite, jog pirm asis kdikis sulaukia daugiau
m eils bei dm esio ir uauga iltesniu bei draugingesniu m ogum i. Kai vaikai
paauga, natraliai draugingesnis vaikas daniau ieko veiklos ir draug, kurie
toliau stiprint jo socialin pasitikjim .
Kas sukl m intus asm enybs skirtum us? Negalim a sakyti, jog vien tik pa
veldim um as ar vien tik patirtis. Aplinka suadina gen veikl. O m s geneti
kai slygojam os savybs sukelia reikm ing kit m oni reakcij. Todl vaiko
im pulsyvum as bei agresyvum as gali sukelti pikt m okytojo, kuris iltai reaguo
ja pavyzdingus vaiko klass draugus, reakcij. Tvai taip pat gali skirtingai
elgtis su savo vaikais; vienas vaikas gali bti baudiam as, o kitas - ne. Tokiais
atvejais sveikauja vaiko prigim tis ir tv patirtis. Nei viena, nei kita neveikia
atskirai. Genai ir aplinka sveikauja.
Sveika gali padti paaikinti, kodl tapats dvyniai, uauginti skirtingose
eim ose, stulbinam ai panaiai prisim ena tv ilum - tarsi juos bt augin
tie patys tvai (Plom in ir kiti, 1988, 1991, 1994). Netapai dvyni prisim ini
m ai apie ankstyvj gyvenim eim oje bna skirtingesni - net jei jie augo toje
paioje eim oje! Vaikai patiria m us kaip skirtingus tvus priklausom ai nuo j
Sveika pai savybi", - pastebi Sandra Scarr (1990). M aa to, suaug m es taip pat
(interaction) - pasirenkame aplink, kuri tinka m s prigim iai.
vieno veiksnio (pavyzdiui, Taigi nuo pat apvaisinim o esam e nuolatins sveikos tarp genetinio polin
aplinkos) poveikis priklauso nuo kio ir supanios aplinkos produktas. Genai turi takos tam , kaip m ons m us
kito (pavyzdiui, paveldim um o). reaguoja ir m us veikia. Biologin ivaizda sukelia socialinius padarinius. To
dl klausti, kas svarbiau: genai ar patirtis, yra panau kaip klausti, ar vairuojant Paveldim um as dalija kortas;
autom obil svarbesnis yra variklis ar vairas. Tad pam irkite princip: ar prigim tis, aplinka jomis loia.
ar patirtis; vadovaukits poiriu: patirtis per prigim t. Psichologas
Charlesas Breweris (1990)
Nauji mokslo horizontai: molekulin genetika

9 TIKSLAS. Nurodykite, kokios yra molekulins genetikos mokslini tyrim perspektyvos ir kokie
tyko pavojai.
Elgesio genetikos specialistus dom ina daugiau nei vien klausim as, ar genai da Molekulin genetika
ro tak elgesiui. Nauja elgesio genetikos tyrim sritis yra m olekulins gene (molecular genetics) -
tikos pastangos nustatyti konkreius genus, daranius tak elgesiui. Kaip pa biologijos sritis, tirianti gen
stebi psichologas Robertas Plom inas (1997), DNR traukinys pajudjo i sto- molekulin struktr ir veikl.
ties, ir psichologai lipa j.
Kaip jau sitikinom e, gen grups daro tak daugum ai m ogaus savybi.
Pavyzdiui, dvyni ir vaiki tyrim ai rodo, jog paveldim um as daro tak kno
svoriui, taiau nra atskiro nutukim o geno . Labiau tiktina, jog kai kurie ge
nai lem ia, kaip greitai skrandis pasako sm egenim s: gana, a jau pilnas". Kiti
genai gali diktuoti, kiek kuro reikia raum enim s, kiek sudeginti kalorij nenu-
stygstant vietoje ir kaip efektyviai knas privalo papildom as kalorijas paversti
riebalais (Vogei, 1999). M olekulins elgesio genetikos tikslas - rasti kai ku
riuos i daugybs gen, kurie daro tak tokiom s prastom s m ogaus savybm s
kaip kno svoris, seksualin orientacija ir ekstravertikum as.
Dabar genetiniais testais galim a nustatyti bent tuzino lig rizikos grupes. Ty Mes spjame, kad XXI a.
rim ai tsiam i viso pasaulio laboratorijose, kuriose m olekulins genetikos spe pradioje DNR sukels revoliucij
cialistai buriasi draugn su psichologais, kad iaikint genus, kurie sukelia m o psichologijos moksliniuose
nm s rizik patirti tokius genetikai slygojam us sutrikim us, kaip m okym osi sun tyrimuose bei gydyme."
kum ai, depresija, schizofrenija, agresyvum as ir alkoholizm as. Pavyzdiui, 16 Robert Plomin
skyriuje atkreipsim e dm es visam e pasaulyje vykdom us m okslinius tyrim us ir John Crabbe (2000)
iekant gen, darani m og neatspar em ociniam s bipolinio sutrikim o (anks
iau vadinto m aniakiniu-depresiniu sutrikim u) svyravim am s. Iekodam i i ge
n, m olekulins genetikos specialistai stengiasi nustatyti ryius tarp kai kuri
gen ar chrom osom segm ent ir konkrei sutrikim . Vis pirm a jie randa ei
m as, kuriose ie sutrikim ai buvo stebim i per kelias kartas. Po to paim a turini
iuos sutrikim us ir j neturini eim os nari krauj arba seili tepinlius ir ti
ria DNR, iekodam i skirtum . Galingiausias DNR potencialas, - pastebi Ro
bertas Plom inas ir Johnas Crabbe (2000), - tas, kad galim e prognozuoti rizik
ir im tis priem oni ukirsti keli bsim om s problem om s.
M edicinos darbuotojai, pasitelk nebrangius DNR skenavim o m etodus, ne
trukus bsim iem s tvam s gals pateikti duom enis apie tai, ar j vaisiaus genai
skiriasi nuo norm alios struktros ir k tai galt reikti. is privalum as yra su
sijs ir su tam tikra rizika. Ar, pavyzdiui, vaisiui prikabinus m okym osi sutri
kim rizikos etiket, gim s vaikas nebus diskrim inuojam as? Tyrim as prie gim
dym kelia etini dilem . Kinijoje ir Indijoje, kur berniukai yra labai vertina
m i, palikuonio lyties patikrinim as suteik galim yb selektyviai daryti abortus ir
150 3 SKYRIUS
dl to dingo m ilijonai - taip, m ilijonai - m oter. Naujas m etodas, leidiantis

riuoti sperm ijus, turinius vyrik ar m oterik chrom osom , gali suteikti k
dikio norintiem s tvam s tikim yb pasirinkti vaiko lyt dar prie pastojim .
Suprantam a, vaik projektavim varo tai, jog reikia daug gen, kad jie
kartu su sudtinga aplinka galt daryti tak elgesiui. Taiau jei padarytum e
prielaid, jog tai m anom a, ar bsim iem s tvam s dert neti genetin labora
torij patikrinti savo kiauinlius ir sperm , prie juos sujungiant ir sukuriant
em brion? Prie pasiaipydam i i ios galim ybs, prisim inkite, kad prie ket
virt am iaus m onm s kl siaub apvaisinim o m gintuvlyje galim yb. ian
dien nevaisingos poros reikalauja tokio apvaisinim o. Prie pus im tm eio m o
ns buvo sunerim dl kontrols, kuri sivaizdavo raytojas Aldousas Huxley
savo rom ane Brave New W orld (Drsusis naujasis pasaulis ), kuriam e vyriau
sybs socialiniai ininieriai iltnam iuose veis kdikius, kuriem s genetikai b
davo paskiriam i arba im intingj alfa , arba bukaproi epsilon vaidm e
nys. iandieniniam e naujajam e pasaulyje, pastebi Robertas W rightas (1999), m i
lijonai tv noriai rinktsi kdiki sveikat ir galbt prot, gro bei atletiku-
m . Taiau kaip visada paanga turi dvi puses, ji atveria ir vili teikianias
galim ybes, ir kelia sudtingas problem as. Pasirinkdam i tam tikrus bruous, ga
lim e i savs atim ti bsim uosius hendelius ir van gogus, erilius ir linkolnus,
tolstojus ir dikinsonus, kurie visi turjo problem .
MOKYMOSI REZULTATAI
Elgesio genetika: individuali skirtum prognozavimas
1 TIKSLAS. Pateikite moni eimos panaum ir skirtum pavyz 3 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra chromosoma, DNR, genas bei ge
di. nomas, ir apibdinkite j ryius.
M es, m ons, daugeliu poym i skiriam s ir esam e pa Kiekvienoje lstelje turim e 46 chrom osom as: 23 i
nas vieni kitus. Skiriam s asm enybe, interesais, i m otinos ir 23 - i tvo. Chromosomos - tai silus
vaizda, eim os kilm e, kultra ir gim tja kalba. O pana panaios struktros, sudarytos i DNR - spiral su
s esam e savo biologiniu palikim u bei poreikiais, ben sivijusi sudting m olekuli, susidedani i gen.
dra sm egen struktra, gebjim u vartoti kalb, poj M adaug 30 000 m s gen yra DNR segm entai, ku
iais, kuriais tiriam e m us supant pasaul, ir socialiniu rie veikdam i form uoja m odelius, kuriais rem iantis
elgesiu. kuriam os vairios baltym m olekuls - m s fizins
ir elgesio raidos statybiniai blokai. Genomas yra or
2 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie klausimai domina elgesio genetikus.
ganizm o genetinis rinkinys - baigtas io organizm o
Elgesio genetika ypa dom isi, kiek takos genetika ir krim o instrukcij profilis, kur sudaro visa jo chro
aplinka daro m s elgesiui nulem dam os individualius m osom ose esanti genetin m ediaga. Konkrei ge
skirtum us. iam e kontekste aplinka reikia bet kur io n srii deriniai bei variacijos leidia apibrti m
rin, negenetin m s gyvenim o aspekt, pradedant m ai s skirtum us. Didiajai daliai m ogaus bruo tak
tinim u dar negim us ir baigiant m us supaniais m on daro daugelis gen veikdam i kartu, o ne vienas at
m is bei daiktais. skirai veikiantis genas.
4 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo skiriasi tapats ir netapats dvyniai, 7 TIKSLAS. Aptarkite paveldimumo tak individui ir grupei bei
ir ivardykite dvyni tyrimo bdus, kuriais elgesio genetikai vado paaikinkite, k turime omenyje sakydami, jog genams bdinga
vaujasi, siekdami suprasti aplinkos ir paveldimumo poveik. savireguliacija.
Tapats dvyniai isivysto i vieno kiauinlio, kuris Paveldimumas nusako, kiek individuali m oni skir
po apvaisinim o suskyla. Tapats dvyniai turi vieno tum us galim a priskirti genam s. Paveldim um u aiki
d gen rinkin, jie bna panaioje prenatalinje ap nam i tik skirtum ai tarp moni - o ne pavienio m o
linkoje ir - daniausiai - gim auga toje paioje ei gaus savybs. sivaizduojam am e eksperim ente, kurio
m oje bei kultroje. Netapats dvyniai isivysto i at m etu bt sukurta visiem s vienoda aplinka, bet ku
skir apvaisint kiauinli ir bna toje paioje pre rie stebim i m oni skirtum ai (pavyzdiui, svorio) bt
natalinje aplinkoje, gim daniausiai auga toje pa priskirti paveldim um ui, o io bruoo paveldim um as
ioje eim oje bei socialinje aplinkoje, tad geneti sudaryt 100 procent. Paveldim i toki bruo kaip
kai jie nra n kiek panaesni nei bet kurie kiti bro gis ir intelektas individuals skirtum ai nebtinai pri
liai ar seserys. Kai kuris nors bruoas (pavyzdiui, valo paaikinti grupi skirtum us. Genai daugiausia pa
ekstravertikum as) irykja tarp abiej tapai dvy aikina, kodl vieni m ons yra auktesni u kitus,
ni, ir kai j turi tik vienas i netapai dvyni, m oks taiau nepaaikina, kodl iandien m ons yra auk
lininkai spja, jog io bruoo pasireikim ui gali turti tesni nei prie im tm et. Genam s bdinga saviregu
takos paveldim um as. Toks palyginim as duoda daug liacija. Tai reikia, jog genai nra kopijavim o popie
isam ios inform acijos, kai vos gim (arba netrukus po rius, skirtingoje aplinkoje jie gali reaguoti skirtingai.
to) dvyniai bna iskiriam i. Tai leidia m okslininkam s
aikiau velgti paveldim um o poveik skirtingoje ap 8 TIKSLAS. Pateikite pavyzd genetikai slygojam bruo, ga
linkoje. lini sukelti kit moni reakcij, ir pavyzd, kai aplinka gali su
adinti gen veiki.
5 TIKSLAS. Ivardykite, kaip elgesio genetikai naudoja vaikini
Kai kuriom s m oni savybm s aplinka neturi takos
mo tyrimus aplinkos ir paveldimumo takai suprasti.
(pavyzdiui, visi m es turim e dvi akis), taiau dauge
vaikinti vaikai atsinea savo biologini tv geneti lis svarbi psichologini savybi yra genetinio polin
n palikim juos vaikinusi eim aplink. Vaiko kio ir supanios aplinkos sveikos pasekm . Pavyz
ir biologini gim ini panaum ai leidia suprasti pa diui, slegianti aplinka gali suadinti genus, kurie ska
veldim um o tak. Vaiko ir vaikinusios eim os pana tina neurom ediatori, prisidedani prie depresijos,
um ai padeda suprasti aplinkos poveik. vaikiai da gam yb. O genetinis polinkis, skatinantis vaik bti
niausiai bna panas biologinius tvus savo asm e neram ir hiperaktyv, gali sukelti pikt tv ar m o
nybe (m stym u, jausm ais bei veiksm ais), o tvius - kytoj reakcij.
vertybm is, pairom is, elgesiu, religinm is ir poli
tinm is pairom is. 9 TIKSLAS. Ivardykite, kokios yra molekulins genetikos moks
lini tyrim perspektyvos ir kokie tyko pavojai.
6 TIKSLAS. Aptarkite, kaip santykinis ms temperamento sta
M olekulins genetikos specialistai tiria gen m oleku
bilumas iliustruoja paveldimumo tak raidai.
lin struktr ir funkcijas, kad atrast tuos genus, ku
Tem peram entas, m ogui bdingas em ocinio reaga rie daro tak elgesiui. Psichologai ir m olekulins ge
vim o bei jo intensyvum o lygis, irykja netrukus po netikos specialistai bendrom is pastangom is ieko kon
gim im o ir daniausiai ilieka beveik nepakits iki pat krei gen - arba daniau gen grupi, - kurie ke
brandos. Tai pera m int, jog paveldim um as tem pe lia m oni sveikatos sutrikim rizik. inodam i to
ram ento raidai vaidina kur kas didesn vaidm en nei kius ryius, m edikai gals inform uoti laukianius k
aplinka. dikio tvus apie tam tikras situacijas, kuriom s susi
152 3 SKYRIUS
darius vaisiaus vystym asis nukrypsta nuo norm os. Eti PAKLAUSKITE SAVS: Ar nortumte atlikti dar negimusio pali
ns tokio pasirinkim o pasekm s bus ginytinos, jei t kuonio genetinius testus? K darytumte, jei suinotumte, kad
vai atsisakys turti kdik, kuris neatitinka j idealaus js vaikas pasmerktas hemofilijai? Mokymosi negaliai? Ar vi
vaiko vaizdio. suomen laimt, ar prarast, jei tokie embrionai bt paalinti?
Evoliucin psichologija:
mogaus prigimties supratimas
10 TIKSLAS. Apibdinkite psichologijos srit, kuri domina evoliucins psichologijos specialistus.
Evoliucin psichologija M olekulin genetika ieko bd, kaip ia ir dabar atrinkti tam tikrus poelgius
(evolutionary psychology) - bei bruous, iskirianius vien m og i kit. O evoliucins psichologijos spe
elgesio ir psichikos evoliucijos cialistai sutelkia dm es tai, kas m us, kaip m ones, daro tokius panaius vie
tyrim aka, naudojanti nas kit. Kad suprastum e, kaip ie principai veikia, pirm iausia panagrinkim e
natraliosios atrankos principus. paprast pavyzd su lapm is.
Natralioji atranka
11 TIKSLAS. Suformuluokite natraliosios atrankos princip ir nurodykite kai kuriuos galimus
natraliosios atrankos padarinius mogaus savybi raidai.___________________________________________________
Lap yra atsargus laukinis vris. Jei sugausite lap ir m ginsite su ja susidrau
gauti, bkite atsargs. kikite rank narv ir, jei baiktus vrelis negals pa
bgti, jis greiiausiai jum s ks. Rusijos m oksl akadem ijos Citologijos ir ge
netikos instituto darbuotojas Dm itrijus Beliajevas, kuris gerai paino lapes, sp
liojo, kaip m s protviam s pavyko prisijaukinti unis, kuri pirm takai buvo
laukiniai vilkai. Ar jam pavykt per palyginti trum p laik atlikti pana yg
darb ir baiki lap paversti drauginga?
Nordam as tai isiaikinti, Beliajevas m si darbo su 30 lapi patin ir 100
pateli. I j palikuoni jis atrinko ir sukerg 5 procentus labiausiai nebijani
m oni patin ir 20 procent pateli. (Galim ybes prijaukinti jis m atavo pagal
lapi reakcij bandym us jas pam aitinti, laikyti rankose ir glostyti.) Beliajevas
ir jo sekja Liudm ila Trat kartojo i procedr daugiau nei su trisdeim ia kart.
iandien, prabgus daugiau kaip 40 m et ir uauginus daugiau nei 45 000 la
pi, jie turi nauj lapi veisl, kuri, pasak Trat (1999), yra klusni, labai norin
ti siteikti ir be joki abejoni prijaukinta... M s akivaizdoje pabaisa virto
grauole , nes agresyvus m s laukini [protvi] bandos elgesys visikai i
nyko . Dabar ios laps yra tokios draugikos ir linkusios bendrauti su m on
m is, jog inkia, kad atkreipt dm es, ir laio m onm s rankas tarsi m eilios
kats. Institutas, kuriam trksta pinig, rado bd usidirbti - m reklam uoti
lapes kaip nam inius gyvnus.
Kaip parod Beliajevas ir Trat, reprodukuojantis individam s ar riai, pasi-

ym intiem s tam tikra savybe, laikui bgant i savyb im a dom inuoti. Per dau
gel kart laukiniai vilkai gali tapti prijaukintais unim is, o atsargios laps gali
susilaukti m eili palikuoni. un augintojai, kaip prim ena Robertas Plom inas
ir jo kolegos (1997), ived gananius bandas aviganius, itraukianius i van
dens nuaut paukt m edioklinius unis, uuodianius pdas pdsekius ir pa
rodanius grob pointerius. Psichologai taip pat yra ived un, peli ir iur
ki, kuri genai i anksto nulem ia, kad ie gyvnai bt ram s arba reaktyvs,
greitai arba ltai m okytsi.
U laboratorijos rib tas pats atrankos procesas galioja kitom s savybm s.
Prie daugel m et giliai jroje m utantas ryklys, turintis jautresn nei norm ali
uosl, galdavo rasti daugiau grobio, dl to gyvendavo ilgiau ir palikdavo dau
giau palikuoni. Kadangi gam ta per nesuskaiiuojam daugyb kart teik pir
m enyb rykliam s, labiausiai tinkantiem s savo ekologinei niai, atsirado ypa ar
us grobuonis. Per m ogaus gyvenim o laikotarp isivysto kur kas m aesnis gro
buonis: bakterijos, kurios atsparesns antibiotikam s, dauginasi spariau, o m a
iau atsparios va. Po kurio laiko daugel ligoni pradeda kam uoti atsparios
antibiotikam s bakterijos.
Ar natralioji atranka taip pat paaikina m s m ogikuosius polinkius? Natralioji atranka
Gam ta i ties i daugybs m utacij (atsitiktini gen reprodukcijos klaid) (natural selection) -
pasirenka palankius variantus ir, kiekvien kart pastojus, yra sukuriam i nauji principas, teigiantis,
gen deriniai. Ar m es i ties, kaip teigm e anksiau, bijom e gyvai bei auk jog labiausiai tiktina,
io todl, kad j bijojusieji protviai turjo didesn tikim yb igyventi ir per kad i daugybs paveldt
duoti savo genus? bruo kitoms kartoms bus
Galbt. Taiau tvirta gen taka, nulem ianti, kad unys itraukia i vandens perduoti tie, kurie padeda
nuaut paukt, o kats puldam os staigiai oka arba skruzdls stato skruzd reprodukuotis
lynus, m onse pasireikia ne taip grietai. Per istorij atrinkti protvi genai ir ilikti.
m um s suteikia puiki galim yb im okti ir kartu prisitaikyti prie gyvenim o labai
vairioje aplinkoje, pradedant tundra ir baigiant diunglm is. Genai ir psichika Mutacija (mutation) -
daro tak sm egen funkcionavim ui. Adaptyvusis lankstum as reaguojant skir atsitiktin gen reprodukcijos
ting aplink m us ugrdina - suteikia gebjim igyventi ir reprodukuotis. klaida, sukelianti pokyius.
Taiau apskritai m s gyvenim ai yra stulbinam ai panas. Apsilankykite Lon
dono Heathrow oro uosto laukiam ojoje salje, kurioje atvykstantys keleiviai su
sitinka su susijaudinusiais artim aisiais. Ten ivysite t pat diaugsm Jam ai
kos m oiui, kin vaik ir grtani nam o brit veiduose. Nors dm es pa
traukia m oni skirtum ai, didelius m s panaum us taip pat btina paaikinti.
Evoliucins psichologijos specialistas Stevenas Pinkeris (2002, p. 73) yra siti
kins, kad bendras m ogiksias savybes suform avo natralioji atranka per m o
gaus evoliucij . Tad nenuostabu, kad m s jausm ai, trokim ai ir m stym as vi
sose kultrose rem iasi bendra logika .
M s elgesio ir biologiniai panaum ai kyla i bendro m ogikojo genom o.
Ne daugiau kaip 5 proc. m oni genetini skirtum kyla i populiacij grupi
skirtum . Populiacijose yra apie 95 proc. genetini variacij (Rosenberg ir ki
ti, 2002). Tipikas genetinis skirtum as tarp dviej Islandijos kaim o gyventoj
154 3 SKYRIUS
ar tarp dviej Kenijos gyventoj yra kur kas didesnis nei vidutinis skirtum as
tarp i dviej grupi. Taigi, pastebjo genetikas Richardas Lewontinas (1982),
jei po pasaulins katastrofos ilikt gyvi tik islandai ir kenijieiai, m oni r
is patirt tik neym " genetins vairovs sum ajim .
Kodl esam e tokie panas? m onijos istorijos prieauryje m s protviai
buvo susidr su kai kuriais klausim ais: kas yra m ano sjungininkas, o kas prie
as? Kok m aist dert valgyti? Su kuo turiau poruotis? Vieni iuos klau
sim us atsak skm ingiau nei kiti. Pavyzdiui, tai, jog kai kurias m oteris pykina
per kritinius tris pirm uosius ntum o m nesius, skatina jas vengti tam tikro kar
taus, turinio daug prieskoni ir naujo m aisto. Tokio m aisto vengim as yra ver
tingas igyvenim o prasm e, nes btent is m aistas daniausiai kenkia em briono
vystym uisi (Schm itt ir Pilcher, 2004). Tos m oterys, kurios valg m aisting, o
ne nuoding m aist igyveno ir perdav savo genus vlesnm s kartom s. Tie pro
tviai, kurie m an, jog leopardai gali bti puiks nam iniai gyvnliai", danai
neigyvendavo.
Seksi tiem s, kurie poruodavosi su galiniu turti ir im aitinti palikuon. Per
daugel kart m aiau ireikti m oni genai inyko i genofondo. Vykstant to
lesnm s m utacijom s, vis buvo atrenkam i genai, teikiantys geresnes galim ybes
prisitaikyti. Evoliucins psichologijos specialistai teigia, jog dl to atsirado el
gesio tendencijos bei m stym o ir im okim o gebjim ai, kurie pareng Akm ens
am iaus protvius igyventi, reprodukuotis ir perduoti savo genus ateit. Gam ta
atsirinko tinkam iausi adaptacij vairov, kuri ir leidia paaikinti, kodl Arkties
ir ekvatoriaus gyventojai gali gyventi tokiom is skirtingom is slygom is.
Bdam i prieistorinio genetinio palikim o paveldtojai, m es esam e link elgtis
taip pat, kaip ir m s protviai, kuriem s pavyko igyventi ir reprodukuotis. M gs
tam e saldum ynus ir riebalus, kuri kitados buvo sunku rasti, taiau btent jie
paddavo protviam s igyventi badm eiu. Ironika, kad dabar, kai Vakar kul
trose badm etis bna retai, o saldum ynai ir riebalai vilioja parduotuvi lenty
nose, greito aptarnavim o restoranuose ir prekybos autom atuose, nutukim as tam pa
vis didesne problem a. M s per ilg istorij siaknij natrals polinkiai ne
dera su ios dienos nevisaverio m aisto aplinka (Colarelli ir Dettm an, 2003).
Tam tikra prasm e m es esam e parengti pasauliui, kuris jau nebeegzistuoja.
Evoliucija jau seniai yra sistem inantis biologijos principas. Jaredas Diam on-
das (2001) pastebi, kad n vienas iuolaikinis m okslininkas netiki, jog Darwi
nas klydo". Darwino teorija gyva kaip sistem inantis biologijos principas, o pas
taruoju m etu ji atgim per antrj Darwino revoliucij" psichologijoje. Char
lesas Darwinas (1859) num at evoliucijos princip taikym psichologijoje.
Baigdam as savo Ri kilm ", jis num at plaius dirvonus kur kas svarbes
niem s m oksliniam s tyrim am s. Psichologija stos ant naujo pam ato" (p. 346).
Dabar evoliucins psichologijos specialistai tyrinja tokius klausim us:
Kodl kdikiai pradeda bijoti svetim m oni m adaug tuo m etu, kai im oks
ta liauioti?
Kodl biologiniai tvai reiau nei kraujo ryiais nesusij patviai griebiasi
sm urto ir udo vaikus, su kuriais kartu gyvena tuose paiuose nam uose?
Kodl daugum a tv yra taip aistringai atsidav savo vaikam s? Tiems, kuriuos trikdo
akivaizdus konfliktas tarp
Kodl kur kas daugiau m oni bijo vor ir gyvai nei pavojingesni daly
mokslinio ir religinio mogaus
k, toki kaip ginklai ir elektra?
kilms aikinimo, gali bti
Kuo vyrai ir m oterys panas? Kuo ir kodl vyrai ir m oterys skiriasi? Pa
pravartu prisiminti (r. 1 skyri),
vyzdiui, kodl vyrai greiiau nei m oterys draugikum suvokia kaip sek
jog skirtingi poiriai
sualin paskat pradti lytinius santykius ir pajunta pavyd sit dl to, kad
gyvenim gali vienas kit
j partners lytikai santykiavo su kuo nors kitu?
papildyti. Pavyzdiui, mokslinis
Kad suprastum e, kaip evoliucins psichologijos specialistai m sto ir argum en aikinimas mgina mums
tuoja, stabtelkim e ir panagrinkim e paskutin klausim : kaip ir kodl, pasak pasakyti kada ir kaip; religini
evoliucins psichologijos, skiriasi vyr ir m oter seksualum as? pasaulio sutvrimo pasakojim
tikslas daniausiai bna pasakyti
apie aukiausij kas ir kodl.
Evoliucinis moni seksualumo aikinimas Kaip Galiljus aikino didiajai
Lyi seksualumo skirtumai kunigaiktienei Kristinai: Biblija

moko, kaip patekti dang, o ne
12 TIKSLAS. Nurodykite kai kuriuos lyi seksualumo skirtumus.
kaip juda dangus".
Per savo gyvavim o istorij susidr su daugybe panai iki vyrai ir m ote
rys panaiai prisitaik. M es, vyrai ir m oterys, valgom e pana m aist, taip pat
bijom e aukio, vengiam e t pai plrn ir panaiai suvokiam e, im oksta
me bei sim enam e. Skiriam s tik tose srityse, kuriose susidrm e su skirtingais
prisitaikym o ikiais - akivaizdiausiai poelgiuose, susijusiuose su reproduk
cija, - teigia evoliucins psichologijos specialistai. M es i ties skiriam s, tvir
tina psichologai Roy Baum eisteris, Kathleen Catanese ir Kathleen Vohs (2001).
Jie silo pasvarstyti, kieno lytinis potraukis yra stipresnis: vyr ar m oter. Kas
geidia danesni lytini santyki, daugiau galvoja apie seks, daniau m as-
turbuojasi, daniau inicijuoja lytinius santykius ir daugiau aukojasi dl sekso?
Psichologai teigia, jog atsakym ai iuos klausim us yra - vyrai, vyrai, vyrai, vyrai Lytis (gender) -
ir vyrai. I ties, sutinka tarpkultrins psichologijos specialistas M arshallas Se- psichologijoje biologikai
gallas ir jo kolegos (1990, p. 244), iskyrus kelias iim tis, visam e pasaulyje ir socialiai slygojamos savybs,
vyrai daniau nei m oterys rodo lytinio aktyvum o iniciatyv 6 4 . is skirtum as yra pagal kurias mons skirstomi
vienas didiausi lyi skirtum , taiau yra ir kit: vyrus ir moteris.
2004 m etais atliktoje 289452 JAV auktj m okykl pirm akursi apklau
soje 60 proc. vaikin ir tik 35 proc. m ergin sutiko, jog jei du m ons i
ties vienas kitam patinka, nra nieko bloga lytikai santykiauti, net jei jie
yra pastam i labai trum p laik (Sax ir kiti, 2004). Su teiginiu: sivaiz
duoju, jog jausiuosi patogiai ir m gausiuosi atsitiktiniais lytiniais santykiais
su skirtingais partneriais kitoje 4901 australo apklausoje sutiko 48 proc.
vyr ir 12 proc. m oter (Bailey ir kiti, 2000).
Vienos kruopiai parengtos apklausos m etu i 3432 18-59 m et am iaus

am erikiei 48 proc. m oter (taiau tik 25 proc. vyr) nurod, jog m eils
jausm as yra pirm j lytini santyki prieastis. O kaip danai jie galvoja
apie seks? 19 proc. m oter ir 54 proc. vyr prisipaino, jog kasdien arba
kelis kartus per dien (Laum ann ir kiti, 1994).
156 3 SKYRIUS
Homoseksuals vyrai nra ie lyi skirtum ai bdingi ir heteroseksualiem s, ir hom oseksualiem s m o

perdtai seksuals; tiesiog j nm s. Hom oseksuals vyrai daniau nei lesbiets teigia, jog juos dom ina ne
geismas atsimua nuo kit vyr, pareigojantis seksas, jie labiau reaguoja vaizdinius lytinius dirgiklius ir
o ne moter geismo." jiem s labiau rpi partnerio fizinis patrauklum as (Bailey ir kiti, 1994). Am e
Steven Pinker, rikoje lesbiets beveik dvigubai daniau gyvena porom is (47 proc.) nei ho
How the Mind Works, 1997 m oseksuals vyrai (24 proc.) (Doyle, 2005).
(Kaip veikia protas")
Lyi pair skirtum ai persikelia elgesio skirtum us. Atsitiktinius, im pulsy
vius lytinius santykius daniausiai patiria vyrai, besilaikantys tradicikai vyri
k pair (Pleck ir kiti, 1993). Russellas Clarkas ir Elaine Hatfield (1989)
spding lyi skirtum pastebjo 1978 m etais, kai vidutins ivaizdos studen
tus, padedanius vykdyti m okslinius tyrim us, isiunt pasivaikioti po Flori
dos universiteto teritorij. Pastebjs patraukl prieingos lyties atstov, tyri
m o dalyvis privaljo prieiti ir pasakyti: Jau seniai m atau tave student m ieste
lyje ir tu m an esi labai patrauklus(i). Ar nortum praleisti nakt su m anim i?
Visos m oterys atsisak, kai kurias tai akivaizdiai erzino (Kas tau yra, ikry
pli! Palik m ane ram ybje ). Taiau 75 proc. vyr noriai sutiko, danai atsaky
dam i tokiais odiais: Kodl turtum e laukti iki vakaro? iek tiek nusteb
dl i rezultat Clarkas ir Hatfield pakartojo savo tyrim 1982 m etais ir dar
du kartus XX a. devintojo deim tm eio pabaigoje, kai JAV prasidjo AIDS era
(Clark, 1990). Kiekvien kart n viena m oteris nesutiko, taiau pus arba dau
giau vyr sutiko um egzti intym ius santykius su nepastam u m ogum i.
Vyrai daniau ilt atsak supranta kaip seksualin kvietim . Daugelyje ty
rim vyrai daniau nei m oterys m oters draugikum aikino seksualiniu susi
dom jim u (Abbey, 1987; Johnson ir kiti, 1991). Klaidingas m oters nuoirdum o
kaip kvietim o seksui interpretavim as leidia paaikinti, taiau nepateisina di
desnio vyr seksualinio atkaklum o (Kenrick ir Trost, 1987). Visa tai gali turti
nelaim ing padarini - nuo seksualinio priekabiavim o iki irdies draugs i
prievartavim o.
Natralioji atranka ir poravimuisi teikiama pirmenyb

13 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra evoliuciniai lyi seksualumo skirtum aikinimai.
Kaip biologai, aikindam i daugelio ri poravim si, rem iasi natralia atranka,
taip ir evoliucins psichologijos specialistai natralija atranka rem iasi aikin
dam i, kodl m oter poiris seks pagrstas labiau prieraium u, o vyr - pra
m oga. tai k jie teigia: kol m oteris natraliai brandina ir augina vien kdik,
vyras gali skleisti savo genus per kitas m oteris. M s natrals trokim ai - tai
gen bdas reprodukuotis. Protvi istorijoje m oterys daniausiai perduodavo
savo genus ateinaniom s kartom s besiporuodam os atsargiai, o vyrai - besipo-
ruodam i intensyviai. m ons yra gyvos fosilijos (suakm enjusios ikasenos) -
ankstesni selekcijos poreiki sukurt m echanizm rinkiniai , - teigia evoliu
Garsus Kanados holtein
veisls jautis Starbakas yra cins psichologijos ekspertas Davidas Bussas (1995).
daugiau kaip 200 000 palikuoni O k heteroseksuals vyrai ir m oterys patrauklaus velgia prieingoje lyty
reproduktorius. je? Kai kurie patrauklum o aspektai perengia vietos ir laiko rm us. 37 kultr,
nuo Australijos iki Zam bijos, vyram s m oterys yra patrauklesns, jei jos jaunatvi
kai atrodo. Evoliucins psichologijos specialistai sako, jog vyrai, kuriuos trauk
sveikos, vaisingai atrodanios m oterys - kuri glotni oda ir jaunatvika figra
piro m int, kad jos dar daug m et gals gim dyti vaikus - turjo didesnes gali
m ybes perduoti savo genus ateinaniom s kartom s. Nepaisant kultrini idealaus
svorio sam pratos skirtum , vyrus visur traukia m oterys, kuri liem uo yra apy
tikriai tredaliu siauresnis u klubus. Tai yra bsim o vaisingum o enklas (Singh,
1993).
M oteris taip pat traukia sveikos ivaizdos vyrai, taiau ypa tie, kurie atro
do subrend, dom inuojantys, drss ir turtingi (Singh, 1995). Evoliucins psicho
logijos specialistai teigia, jog tokie poym iai byloja apie gebjim parem ti ir
apsaugoti (Buss, 1996, 2000; Geary, 1998). M adaug 150 lyties ir polinkio rizi
kuoti tyrim rodo, jog 14 i 16 srii (skaitant intelektin rizik, fizinius g
dius, rkym ir seks) vyrai yra daugiau link rizikuoti (Bym es ir kiti, 1999).
Jie taip pat optim istikiau vertina vertybini popieri rink ir agresyviau prekiauja
akcijom is (Jacobe, 2003; M yers, 2002). Aikindam as, kodl 16-24 m et am
iaus vyrai daniau bna nutrktgalviki - ir dl to beveik tris kartus daniau
nei jaunos m oterys va autoavarijose -Victoras Nellas (2002) spja, jog jauni
vyrai, kreiantys kvailystes, panas pov ar zuik, kurie puiasi prie besiar
tinant lit: Pavelkite m ane! A esu toks stiprus ir guds, kad nejauiu jo
kios baim s, iliksiu gyvas, kad ir kiek begeriau ar kaip greitai bevaiuoiau."
Evoliucins psichologijos specialistai taip pat pastebi, jog m oterim s labiau
patinka vyrai, turintys ilgalaikio poravim osi ir investavim o j bendr palikuo
n potencial (Gangestad ir Sim pson, 2000). Jom s labiau patinka nam isdos t
iai nei potencials storieviai. Ilgalaikiai partneriai suteikia apsaug bei para
m , o tai utikrina didesn tikim yb palikuonim s igyventi. Tad vyrai privalo
iekoti genetins pusiausvyros tarp siekio plaiai paskleisti savo genus ir noro
kartu auginti vaikus.
Evoliucins psichologijos ekspertai teigia, jog ia galioja tai toks princi
pas: prigim tis atrenka poelgius, didinanius tikim yb, jog genai bus perduoti
ateinaniom s kartom s (r. 3.4 p a v .). Bdam i m obilios gen m ainos, m es esa
m e sukonstruoti taip, kad m um s labiau patinka tai, kas tiko protviam s j ap-
3.4 PAVEIKSLAS.
Poravimuisi teikiama
pirmenyb visame pasaulyje
U tai, kad vyrams labiau
nei moterims patinka
patraukls fiziniai bruoai,
bylojantys apie jaunyst bei
sveikat (ir reprodukavimosi
potencial), o moterims
labiau nei vyrams patinka
partneriai, turintys itekli
bei socialin padt, galime
dkoti natraliajai atrankai
(arba j kaltinti). (Takais
paymtos 37 tirtos kult
ros [Buss, 1994]).
158 3 SKYRIUS
linkoje. Jie buvo link elgtis taip, kad turt vaikaii - jei j nebt buv, ne
bt ir m s. M es turim e panaius polinkius, nes esam e j genetinio palikim o
paveldtojai.
Evoliucinio poirio kritika

14 TIKSLAS. Apibendrinkite evoliucinio moni elgesio aikinimo kritik ir apibdinkite evoliuci
ns psichologijos specialist atsak j.
Neginydam i, kad gam ta atrenka tas savybes, kurios padeda genam s ilikti, kri
tikai evoliucinje psichologijoje velgia problem . Jie teigia, kad evoliucin
psichologija danai pradeda nuo pasekm s (pavyzdiui, lyi seksualum o skir
tum ) ir grta atgal, kad galt pateikti paaikinim . Todl sivaizduokim e ki
t stebjim ir logikai aikinkim e grdam i atgal. Jei visi vyrai bt vienodai
itikim i savo partnerm s, ar negaltum e rodinti, jog pareiging, rem iani tv
vaikai daniau ilikt, kad galt perduoti j genus? Ar vyram s nebt pravar
iau susisaistyti su viena m oterim i - ir siekiant padidinti kitu atveju nedidel
apvaisinim o tikim yb, ir apsaugoti j nuo konkuruojani vyr? Ar ritualiniai
saitai - vedybos - taip pat neapsaugot m oter nuo nuolatinio vyr priekabia
vim o? Ties sakant, ie silym ai yra evoliuciniai aikinim ai, kodl m ons lin
k poruotis m onogam ikai.
Pavyzdiui, Lynn Carol M iller ir jos kolegos (2002) pastebi, jog daugiau vyr
nei m oter geidia ne vieno lytinio partnerio, taiau vyrai ir m oterys partneryje
ieko stulbinam ai panai" dalyk. O k kalbti apie tokias ris kaip papras
tosios bonob im panzs, kuri aistringos patels poruojasi su daugeliu pati
n? Ar tai utikrina, kad patinai, nebdam i tikri, kuris yra patels palikuoni
tvas, iuos palikuonis toleruos arba gins? Kai aikinam a rem iantis gudrum u
po laiko , sunku pralaim ti, o toks aikinim as, kaip teigia paleontologas Step-
henas Jay Gouldas (1997), tra spliojim ai per kokteili vakarl".
Kai kuriem s m onm s kelia nerim evoliucins psichologijos padariniai. Ar
ji nesilo genetinio determ inizm o, kuris sm ogia tiesiai paangi pastang per
tvarkyti visuom en pairdius (Rose, 1999)? Ar ji nepakerta etins teorijos ir
m oralins atsakom ybs? Ar jos negalim a panaudoti pagrsti teiginiui, jog
uim antys aukt padt visuom enje vyrai gali tuoktis su daugeliu jaun vai
sing m oter" (Looy, 2001)? Didioji dalis to, kas m es esam e, nra nekintam a
(to neginija evoliucins psichologijos ekspertai). Kultriniai lkesiai keiia
lytis, ir tai, kas laikom a patraukliu, i ties truput keiiasi skirtingose vietose
ir laikui bgant. Gal XX a. etojo deim tm eio M arilyn M onroe ideal am
i sandroje pakeit lieknesns ir sportikesns m oters vaizdis. M aa to, jei
vyram s bus skiepyta sipareigojim o iki gyvenim o pabaigos nuostata, jie gali
turti lytinius santykius tik su viena partnere; jei m oterim s bus diegta nuostata
palankiai irti atsitiktinius lytinius santykius, jos gali noriai palaikyti lyti
nius santykius su daugeliu partneri.
Tam tikru m astu lyi skirtum ai pagal poravim uisi teikiam pirm enyb yra
universals visom s kultrom s. Taiau lyi skirtum ai i ties yra nevienodi at-
skiros kultros socialinse ir eim os struktrose. Alice Eagly ir W endy W ood

(1999; W ood ir Eagly, 2002) teigia, jog kultroje, kurioje yra lyi nelygyb -
kurioje vyrai yra m aitintojai, o m oterys rpinasi nam ais - vyrai labai trokta,
kad j potencialios partners bt jaunos ir turt nam ruoos gdi, o m o
terys i savo partneri tikisi atitinkam os padties visuom enje ir gero udar
bio. Kultroje, kurioje galioja lyi lygyb, pasak Eagly ir W ood, yra m aesni
lyi skirtum ai dl poravim uisi teikiam os pirm enybs. i ivad jos daro iana
lizavusios 37 kultras, kurias anksiau tyr Davidas Bussas (1994).
Evoliucins psichologijos ekspertai tvirtina, jog lytys yra kur kas labiau pa
naios nei skirtingos, nes jos buvo susidrusios su panaiom is prisitaikym o pro
blem om is. Jie pabria, kad m ons turi labai didel gebjim im okti ir socia
liai progresuoti. (M es ateinam e pasaul gebdam i prisitaikyti ir ilikti, kad
ir kur gyventum e: ledinje eskim trobelje ar m ediniam e nam e.) Evoliucins
psichologijos specialistai pabria evoliucijos princip, ypa t, kurie teikia pa
tikrinam as prognozes (pavyzdiui, kad m es rodom e palankum kitiem s pagal
tai, kiek jie turi bendr su m um is gen, arba vliau gals u paslaug atsilygin
ti paslauga), dam ir aikinim o gali. Jie taip pat prim ena, jog tyrim ai, kaip m es
tapom e tokie, kokie esam e, nebtinai privalo diktuoti, kaip turtum e elgtis. Kar
tais suprat savo polinkius galim e lengviau juos valdyti.
MOKYMOSI REZULTATAI
Evoliucin psichologija: mogaus prigimties supratimas
kom a biologijoje, num at iuolaikin evoliucijos prin
10 TIKSLAS. Apibdinkite psichologijos srit, kuri domina evo
cip taikym psichologijoje.
liucins psichologijos specialistus.
Evoliucins psichologijos specialistai bando supras 12 TIKSLAS. Nurodykite kai kuriuos lyi seksualumo skirtumus.
ti, kaip natralioji atranka suform avo elges, kur ste Lytis reikia biologikai ir socialiai slygojam us bruo
bim e tarp m oni ries atstov. us, pagal kuriuos m es apibriam e vyr ir moter.
Vyrai ir m oterys skiriasi savo poiriu seks: vyrai
11 TIKSLAS. Suformuluokite natraliosios atrankos princip ir
daniau pritaria atsitiktiniam s lytiniam s santykiam s,
nurodykite kai kuriuos galimus natraliosios atrankos padarinius
daniau galvoja apie seks ir labiau link draugiku
mogaus savybi raidai.
m klaidingai laikyti seksualiniu kvietim u. M oterys
Natraliosios atrankos principas teigia, jog i vis daniau m eil nurodo kaip pirm j lytini santyki
m anom paveldtos savybs variacij bsim om s kar prieast. Vyrai daniau m asturbuojasi, bna lytini
tom s greiiausiai bus perduotos tos, kurios didina ti santyki iniciatoriai ir daugiau aukojasi dl sekso.
kim yb reprodukuotis ir ilikti. Genai, teik gebji

13 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra evoliuciniai lyi seksualu
m im okti ir prisitaikyti bei paruo m ones igyventi
mo skirtum aikinimai.
pertekliaus ar bado slygom is, padjo m s prot
viam s ilikti. iuolaikini technologij dka m es da Taikydam i natraliosios atrankos principus, evoliuci
bar reiau keniam e bad, taiau dl genetinio pali ns psichologijos specialistai m oni lytin elges in
kim o, skatinanio kaupti riebalus, ir dl to, kad m a terpretuoja pagal ilikim o vert - tendencij atrinkti
iau intensyviai m anktinam s, m es tunkam e. Char tuos poelgius, kurie didina tikim yb perduoti genus
lesas Darwinas, kurio evoliucijos teorija jau seniai tai ateinaniom s kartom s. Todl tai, kad vyrus traukia
160 3 SKYRIUS
daug sveik, vaisingos ivaizdos partneriu, didina ti atgal. Taip pat evoliucinis poiris kritikuodam as u
kim yb plaiai paskleisti savo genus ir reprodukuotis. tai, kad jis nepakankam ai vertina socialinius lkes
Kadangi m oterys ineioja ir uaugina kdikius, jos ius bei socializacij ir kad jis atleidia m ones nuo
didina savo ir vaik tikim yb ilikti iekodam os part etins bei m oralins atsakom ybs u savo lytin elge
neri, turini ekonom ini itekli bei uim ani tam s. Evoliucins psichologijos specialistai tai atsako
tikr socialin padt, nes jie turi potencial poruotis taip: suprat savo polinkius galim e juos lengviau val
ilg laik ir investuoti j bendr palikuon. dyti. Jie taip pat rem iasi patikrinam prielaid, grin
diam evoliucijos principais, verte bei i princip
14 TIKSLAS. Apibendrinkite evoliucinio moni elgesio aikinimo dam a ir aikinim o galia.
kritik ir apibdinkite evoliucins psichologijos specialist atsa-
k j.
PAKLAUSKITE SAVS: Kieno argumentai jums yra tikinamesni:

Evoliucins psichologijos specialistai kritikuojam i u
evoliucins psichologijos specialist ar j kritik? Kodl?
tai, kad jie pradeda nuo pasekm s ir aikindam i grta
Tvai ir bendraamiai
Suinojom e, kaip m s genai, ireikti konkreioje aplinkoje, veikia m s raidos
skirtum us. O kaip dl tos m s dalies, kuri nra nekintanti? Jei prigim tis m us
form uoja per patirt, kokios m s patirties sudedam osios dalys yra paios ta
kingiausios? Kaip priegim dym in aplinka, ankstyvieji patyrim ai, eim a, drau
gai ir kultra nukreipia m s raid bei prisideda prie m s vairovs?
Tvai ir ankstyvoji patirtis

Form uojanioji patirtis, kuri sudaro sm oksl su prigim tim i, prasideda pasto
jus, priegim dym inje aplinkoje. M um s gim us, i patirtis apim a eim bei ry
ius su bendraam iais ir vis kit m s patirt.
Prenatalin aplinka
15 TIKSLAS. Apibdinkitei kai kurias slygas, galinias daryti tak raidai iki gimimo.
3.5 PAVEIKSLAS. Patirtis prasideda gim doje, vaisiui gaunant skirting m aist ir susiduriant su nuo
Du tapai dvyni placentos dingosiom is m ediagom is (apie tai plaiau r. 4 skyriuje). Net tapats dvyniai
deriniai gali turti ne visai vienod priegim dym in patirt. Du tredaliai tapai dvy
Tapats dvyniai gali turti ni vystosi toje paioje placentoje, todl j priegim dym in aplinka yra pana
a) atskiras placentas esn (nors vienas j gali gauti daugiau kraujo ir gim s daugiau sverti). Kiti
ir kraujo altinius, kaip ir
netapats dvyniai. Arba jie tapats dvyniai vystosi atskirose placentose (r. 3.5 p a v .). iuo atveju viena pla
b) gali naudoti tos paios centa gali bti palankesnje padtyje, todl vaisius bus geriau m aitinam as ir la
placentos krauj. Dabar
mokslininkai tiria, kaip biau apsaugotas nuo virus. Yra poym i, kad palyginti su tais tapaiais dvy
pagal luos skirtumus niais, kurie auga toje paioje placentoje, augantys atskirose placentose bna tru
galima prognozuoti bsimus
put m aiau panas tokiom is psichologinm is savybm is kaip savikontrol ir
tapai dvyni skirtumus.
(I Davis ir kiti, 1995.) socialin kom petencija (Phelps ir kiti, 1997; Sokol ir kiti, 1995).
Patirtis ir smegen vystymasis
16 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip patirtis gali modifikuoti smegenis.
Patirtis tsiasi palikus gim d, ir m s ankstyvoji patirtis pradeda skatinti sm egen

vystym si. Patirtis padeda tobulti sm egen nervinm s jungtim s. is ankstyvasis
im okim as paruoia sm egenis m stym ui ir kalbai bei vlesnei patiriai. Taiau
kaip ankstyvoji patirtis palieka savo ym es sm egenyse? M arkas Rosenzweigas
ir Davidas Krechas vienas jaunas iurkes augino pavieniui izoliuotas narvelyje,
o kitas grupje narvelyje su aislais (r. 3.6 p a v .). Tiriant iurki sm egenis, prana
esns pasirod tos, kurios turjo daugiausia aisl. iurki, gyvenusi dom es
nje aplinkoje, kuri im itavo natralij, sm egen iev daniausiai bdavo sun
kesn ir storesn.
Rozenzweig (1984; Renner ir Rosenzweig, 1987) taip nustebino is atradi
m as, kad, prie paskelbdam as duom enis, jis kelis kartus pakartojo eksperim ent.
Poveikis buvo toks akivaizdus, kad net pam at trum p film uot siuet pagal
iurki aktyvum bei sm alsum galtum e pasakyti, kurios augo skurdioje ir
kurios turtingoje aplinkoje (Renner ir Renner, 1993). Bryanas Kolbas ir Ianas
W hishaw (1998) rao, jog 60 dien turtingoje aplinkoje gyvenusi iurki sm ege
nys padidja nuo 7 iki 10 proc., o sinapsi skaiius pagausja m adaug 20 proc.- 3.6 PAVEIKSLAS.
stulbinam as pokytis! ie rezultatai paskatino gerinti aplink laboratorij, ferm , Patirtis veikia smegen
zoologijos sod gyvnam s, taip pat ir vaik prieiros staigose. formavimsi
Kelios tyrintoj grups nustat, kad vos gim usius iurkiukus bei prie lai Markas Rosenzweigas
k gim usius m ogaus kdikius naudinga liesti, m asauoti (Field, 2001; Field ir ir Davidas Krechas vienas
iurkes augino aplinkoje,
kiti, 2004). Visi rankiniai" m ayliai greiiau augo bei spariau tobuljo j nerv kurioje nebuvo su kuo
sistem a. W illiam as Greenoughas bei jo kolegos i Ilinojaus universiteto (1987) aisti, kitas - kartu su
kitomis iurkmis aplinkoje,
vliau nustat, kad pasikartojantys potyriai, kurie kyla lieiant bei m asauojant, kurioje buvo kasdien
keiia iurks nervin audin - btent tas sm egen vietas, kurios apdoroja keiiam aisl. Keturiolika
i eiolikos eksperiment
potyr.
parod, kad turtingesnje
Subrendusios sm egenys turi gausyb nervini jungi, o patirtis isaugo su aplinkoje augusi iurki
adintas jungtis, tuo pat m etu leisdam a nenaudojam om s jungtim s sunykti. Dl smegen ievs buvo
gerokai daugiau (lyginant
to, sulaukus lytins brandos, m asikai prarandam e nenaudojam as jungtis (is su kitu smegen audiniu)
procesas vadinam as genjimu). negu iurki, kurios augo
skurdioje aplinkoje.
S k u r d i a p lin k a S k u r d io je a p lin k o je T u r tin g a a p lin k a T u r tin g o je a p lin k o je a u g u s io s
a u g u s io s iu r k s iu r k s s m e g e n l s te l
s m e g e n l s te l
162 3 SKYRIUS
Genai ir patirtis tra du to paties Btent ia, prigim ties ir patirties sandroje, turtinga vaiko augim o aplinka
dalyko - sinapsi - jungimo suadina ir isaugo jungtis, kurios, jei patirtis bt buvusi skurdi, bt nenau
bdai." dojam os ir uvusios. M okym asis ankstyvojoje vaikystje turi real biologin pa
Joseph LeDoux, grind. Ankstyvojoje vaikystje - kol perteklins jungtys dar gyvos - vaikai
The Synaptic Self, 2002 gali puikiausiai im okti svetim os kalbos gram atik ir akcent. Nesusidrs su
(Sinapsinis A) raytine ar enkl kalba iki paauglysts, m ogus niekada jos tobulai neim oks
(r. 10 skyri).
Panaus dalykas atsitinka ir su m onm is, ankstyvojoje vaikystje netur
jusiais regjim o patirties. Paalinus katarakt ir atkrus regjim , jie nebepaj
gia suvokti vaizd (r. 6 skyri). Sm egen lstels, kurios norm aliai buvo skirtos
regai, arba uvo, arba buvo pradtos naudoti kitiem s tikslam s. Kad sm egenys
kuo labiau subrst, labai svarbu jas tinkam ai stim uliuoti ankstyvojoje vaikystje.
Taiau sm egen vystym asis nesibaigia kartu su vaikyste. M s nervinis au
dinys keiiasi vis gyvenim . M s sinapses form uoja ir gam ta, ir patirtis. Vaiz
dai ir kvapai, prisilietim ai ir trkteljim ai suadina bei stiprina vienas nervines
jungtis, tuo m etu kitos nenaudojam os silpnja. Panaiai kaip ir su m iko takais,
tie, kuriais m aiau vaiktom a, palaipsniui uelia, o danai naudojam i takai pra
platja. Genai vadovauja m s bendrosios sm egen struktros krim ui, taiau
patirtis patikslina detales. Jei bedion im okom a pirtu tkstant kart per dien
paspausti svirt, pasikeiia pirt valdantis sm egen audinys, parodydam as
patyrim . m oni sm egenys funkcionuoja panaiai. Ar m okytum s dirbti su kom
piuterio klaviatra, ar vainti riedlente, kiekvien kart m um s sekasi vis ge
riau, nes sm egenyse pasilieka tai, ko im okstam e (r. 3.7 p a v .).
Kiek pagyrim (kaltinim) nusipelno tvai?
17 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl turtume bti atsargs, vaik skmes ir neskmes priskirdami
tv takai.
Gali pasidaryti baisu, supratus, kaip pavojinga turti vaik ir juos auginti. Pra
tsdam i gim in, vyras ir m oteris m aio kortas ir teikia savo bsim am vaikui
vis gyvenim ui skirt kort rinkin, kuriam vliau daro tak nesuskaiiuojam a
daugyb tv nebekontroliuojam veiksni. Taiau tvai jauia didiul pasi
tenkinim savo vaiko skm e, kalt arba gd - kai jam nesiseka. Jie vyti, kai
3 .7 PAVEIKSLAS.
Imokytos smegenys
Gerai imokta barbenimo

pirtu uduotis suadina
daugiau judinamosios ievs
neuron (viesi sritis,
nuotrauka deinje),
negu j buvo aktyvi tose
paiose smegenyse prie
mokym (nuotrauka kairje).
(I Kami ir kiti, 1998).
vaikas laim i apdovanojim . Jie stebisi, k padar ne taip, kai yra pakartotinai Netgi impanz, kurios maylis
kvieiam i pas m okyklos direktori. i idj, kuriom is rem iantis kalt dl ast skriaudiamas, danai puola
m os ar schizofrenij os buvo suveriam a blogai m otinystei , altiniai buvo Freudo skriaudiko motin (Goodall,
psichiatrija bei psichologija. O visuom en dar labiau sustiprina tokius kaltini 1968).
m us tvam s: tikdam i, jog tvai form uoja savo palikuon taip pat, kaip puodius
m ol, m ons greitai puola girti tvus u j vaik dorybes ir kaltinti u ydas.
Populiarioji kultra be paliovos garsiai aukia apie psichologin al, kuri ydingi
tvai daro savo trapiem s vaikam s. Svarbiausias m onijos nelaim i altinis , -
tvirtino raytojas ir lektorius Johnas Bradshaw (1990, p. 7), - yra kiekvienam e
m s slypintis apleistas, sueistas vaikas .
Taiau ar i ties tvai sukuria bsim us suaugusiuosius, kuri viduje slypi
sueistas vaikas, bdam i (pasirinkite bet kuri savyb i yding tv savybi
srao) per daug valdingi ar abejingi? kyrs arba intelektuals? Per daug glo
bjiki arba svetim i? Ar vaikai i ties yra taip lengvai sueidiam i? Jei taip,
tai ar turtum e u savo neskm es kaltinti savo tvus, o save u vaik nesk
m es? Ar reikt toki statym , pagal kuriuos tvai bt baudiam i u vaik
prasiengim us? O gal visos ios kalbos apie tai, jog trapus vaikas yra suei
diam as, tvam s padarius prastas klaidas, supaprastina tikro iurktaus elgesio
poveik?
Peteris Neubaueris ir Alexanderis Neubaueris (1990, p. 20-21) parodo, kaip,
vadovaudam iesi pavluotos nuom ons alikum u, galim e neteisingai pagirti arba
apkaltinti tvus:
Tapats dvyniai vyrai, kuriems dabar 30 met, tik gim buvo iskirti ir uauginti
tvi skirtingose alyse. Abu pedantikai tvarkingi. J drabuiai nepriekaitingai
vars, susitikimus jie atvyksta tiksliai laiku, o rankas visada gramdo tol, kol
parausta oda. Kai pirmojo dvynio paklaus, kodl jis jauia tok varos poreik,
jis atsak paprastai:
Dl motinos. Kai augau, ji visada namuose palaik ideali tvark. Ji primyg
tinai reikalavo, kad kiekviena smulkmena bt padta savo viet, laikrodiai -
mes j turjome daugyb - tiksliai nustatyti, kad vidudien mut visi kartu.
Suprantate, ji to primygtinai reikalavo. A i jos imokau. K dar galjau padaryti?"
Tapatus brolis dvynys, toks pat perfekcionistas, nesiskiriantis su muilu ir
vandeniu, savo elges paaikino itaip: Prieastis labai paprasta. Prisimenu savo
motin, kuri buvo tikra suskretl.
Tvai i ties yra svarbs (Collins ir kiti, 2000; Eisenberg ir kiti, 1998a,b;
Vandell, 2000). Tv aukljim o galia form uojantis vaik skirtum am s yra akivaiz
diausia kratutinum uose. 4 skyriuje rasite rykiausi pavyzdi - tie, kurie buvo
skriaudiam i, vliau skriaud savo vaikus, tie, kuriais buvo nesirpinam a, nesi
rpino ir savo atalom is, m ylim i, taiau grietai aukljam i vaikai tam pa savim i
pasitikintys ir pasiym i socialine kom petencija. eim os aplinkos galia bna da
nai pastebim a vaik politinse pairose, religiniuose sitikinim uose ir asm eni
niam e elgesyje. Ji taip pat reikiasi puikiuose pabgli i Vietnam o bei Kam bo
dos vaik m okym osi bei profesiniuose rezultatuose, kuriuos galim a paaikinti
glaudiom is, rem ianiom is, net reikliom is eim om is (Caplan ir kiti, 1992).
164 3 SKYRIUS
Jei norite kaltinti savo tvus Taiau aplinkos taka - taip pat ir bendra nam taka, kuri jauia broliai ir
dl problem , kurias patiriate seserys, - galim a paaikinti m aiau kaip 10 procent vaik skirtum , bent jau
suaug, turite teis kaltinti asm enybs m at skirtum . Pasak elgesio genetikos specialist Roberto Plom i-
genus, kuriuos jums dav tvai, no ir Denise Daniels (1987), du tos paios eim os vaikai [vidutinikai] skiria
taiau neturite teiss - rem iantis si tiek pat, kiek atsitiktinai i gyventoj m ass parinktos vaik poros. Tuo rem
visais faktais, kuriuos a inau, - dam asi raidos psicholog Sandra Scarr (1993) teigia, jog tvus reikt m aiau
kaltinti j elgesio su jumis... Mes girti, jei j vaikai uauga labai auns, ir m aiau kaltinti, jei jie tokie neuau
nesame savo praeities kaliniai." ga". Nors aplinka svarbi, ekstrem alus aplinkos sureikm inim as yra iaurus",
Martin Seligm an, sako M ichaelis Gazzaniga (1992, p. 202). Kodl? Todl, kad jis tvam s pera
W hat You Can Change and m int, jog j vaik deform avo kakokie j veiksm ai".
W hat You Can`t, 1994 Tv aukljim as - tarsi m aistas. Nelabai svarbu, ar m es gaunam e baltym
(K galite pakeisti, o ko ne) valgydam i viiuk, ar pupeles, taiau privalom e gauti m aisto. Panaiai gali bti
nesvarbu, ar uaugom e su tvais, im okiusiais m us higienos anksti ar vlai, ta
iau, be abejo, svarbu turti kak, kam gali priklausyti, kas tavim i rpinasi.
Bendraami taka
18 TIKSLAS. vertinkite bendraami takos raidai svarb. *
Kokia kita patirtis yra svarbi vaikui brstant? Visais gyvenim o tarpsniais m es
patiriam e grupi tak (kaip pam atysim e 18 skyriuje), nes siekiam e sitvirtinti
ir bti pripainti m okyklose bei kitose grupse. Vaik konform istikas elgesys,
siekiant prisitaikyti prie vairi grupi, turi takos ir kasdieniam s poelgiam s. Pa
vyzdiui:
Ikim okyklinukai, kurie, nepaisydam i tv raginim nevalgo kokio nors m ais

to, daniausiai j valgys kartu su grupe valg m gstani vaik.
Vaikas, kuris girdi vien tart nam uose, o kit - kaim ynystje bei m okyklo
je, btinai perim s bendraam i, o ne tv akcent.
Tiesiogin tv taka rkym ui yra m aiau svarbi nei daugelis m oni m ano.
Pradedantys rkyti paaugliai daniausiai turi draug, kurie jiem s rodo pa
vyzd, pasakoja apie rkym o m alonum us ir silo cigaretes (Rose ir kiti, 1999,
2003). Panaum as bendraam ius i dalies gali atsirasti dl atrankos povei
kio, nes vaikai ieko bendraam i su panaiom is pairom is ir interesais.
Rkantieji (arba nerkantieji) gali pasirinkti tuos draugus, kurie taip pat r
ko (arba nerko).
inant, kad gyvenim form uoja patirtis, kuriai i dalies tvai negali daryti jokio
m ons yra panas savo poveikio, reikt atsargiau girti tvus u j vaik laim jim us ir peikti u neri
gyvenam laik labiau nei savo m kelianias savybes. O jei sunku padaryti tak vaikam s, tai galbt m es, tvai,
tvus." galtum e labiau atsipalaiduoti ir m ylti savo vaikus tokius, kokie jie yra.
Senovs arab patarl Taiau didiul tv taka gali atsirasti netiesiogiai. Grup tv gali daryti
tak kultrai, kuri form uoja bendraam i grup. Kultra yra perduodam a i kar
Uauginti vaikui reikia viso tos kart. Judith Rich Harris (2000b) tai vadina tv grups poveikiu vaik
kaim o." grupei". Kadangi taip yra, tv taka reikiasi tada, kai jie padeda vaikam s pa
Afrikiei patarl sirinkti kaim ynus bei bendraam ius. Kaim yn taka yra svarbi (Kalff ir kiti, 2001;
Leventhal ir Brooks-Gunn, 2000). Todl jaunim o intervencijos program os tu

rt bti nukreiptos vis m okykl ar gyvenam j rajon, o ne tik atskirus as
m enis. Jei vaiko gyvenim aloja nuodinga aplinka, reikia keisti i aplink,
o ne vien vaik.
Howardas Gardneris (1998) daro ivad, jog tvai ir bendraam iai papildo
vieni kitus:
Tvai yra svarbesni, kai kalbame apie lavinim, drausm, pareigingum, tvarkin
gum, labdaringum ir bendravim su valdios atstovais. Bendraamiai yra
svarbesni mokantis bendradarbiauti, iekant populiarumo bd, sukuriant bendra
vimo su bendraamiais stili. Jaunimui bendraamiai galbt yra domesni, taiau,
svarstydami savo ateit, jie kreipsis tvus. Maa to, tvai [danai] parenka
gyvenamj rajon ir mokykl, kurioje sutinkami bendraamiai."
MOKYMOSI REZULTATAI
Tvai ir bendraamiai
daro tak kai kuriom s vaik gyvenim o sritim s, pavyz
15 TIKSLAS. Apibdinkite kai kurias slygas, galinias daryti ta
diui, elgesiui ir politiniam s bei religiniam s sitikini
k raidai iki gimimo.
m am s. Taiau kitose srityse, pavyzdiui, asm enybs
Priegim dym in aplinka skiriasi pagal m ityb ir s form avim e, aplinka, kurioje nam uose auga broliai ir
lyt su nuodingosiom is m ediagom is. Net tapats dvy seserys, lem ia m aiau nei 10 procent j skirtum .
niai, augantys toje paioje placentoje, dl to, kad yra
skirtingose padtyse, gali nevienodai gauti m aisto ir 18 TIKSLAS. vertinkite bendraami takos vystymuisi svarb.
bti apsaugoti nuo virus.

Vaikai, kaip ir suaugusieji, bando pritapti prie gru
pi prisitaikydam i. Taiau vaikai taip pat ieko kit
16 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip patirtis gali modifikuoti smegenis.
vaik, kuri poiriai bei interesai sutapt; is atran
Brstant vaiko nervins jungtys tobulja srityse, ku kos poveikis prisideda prie bendraam i grups vie
rios susijusios su pasikartojania veikla (pavyzdiui, nodum o. Tvai ir bendraam iai, darydam i tak vai
regos). Nenaudojam os sinapss nyksta. Taip atsitin k gyvenim ui, papildo vieni kitus. Tvai yra svarbus
ka su vaik, turini gim t ir negydyt katarakt, lavinim osi, drausm s, atsakom ybs, tvarkingum o, lab-
sm egen ievs lstelm is, kurios yra skirtos regai. daringum o ir bendravim o su valdios atstovais pavyz
Nors is procesas yra akivaizdiausias m a vaik dys. Bendraam iai daro poveik im okstant bendra
sm egenyse, sinapsi pltra ir genjim as vyksta vis darbiauti, siekiant populiarum o ir randant deram ben
gyvenim . dravim o su panaaus am iaus m onm is stili. Parink
dam i gyvenam j rajon, kuriam e auga j vaikai, t
17 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl turtume bti atsargs, vaik vai gali turti tam tikros takos bendraam i grups
skmes ir neskmes priskirdami tv takai. kultrai, kuri padeda form uoti vaikus.
Freudo psichiatrija ir ekstrem alus aplinkos sureikm i

PAKLAUSKITE SAVS: Kiek ir kaip js bendraamiai ir tvai pa
nim as ankstyvojoje psichologijoje padjo diegti m in
djo jums susiformuoti tokiems, kokie esate?
t, kad tvai form uoja savo vaik ateit. Tvai i ties
166 3 SKYRIUS
Kultros taka
19 TIKSLAS. Aptarkite kultros naud ilikimui.
Palyginti su siauru takeliu, kuriuo keliauja m uss, uvys ir laps, gam ta m um s

nuties ilgesn, platesn keli, kuriuo m us veda aplinka. M s ries ym -
puiki gam tos dovana - tai m s gebjim as im okti ir prisitaikyti. pasaul at
einam e su m iliniku sm egen kietuoju disku ir esam e pasireng priim ti dau
gyb kultros program ins rangos gigabait.
Kultra (culture) - Kultra - tai bendri grups m oni poelgiai, idjos, pairos, vertybs ir
tstiniai elgesio bdai, idjos, tradicijos, perduodam os i kartos kart (Brislin, 1988). Atrodo, pastebi Roy
nuostatos ir tradicijos, bendri Baum eisteris (2005), kad m ogikoji prigim tis yra sukurta kultrai. M es esam e
didelei moni grupei ir socialiniai gyvnai, taiau ne tik. Vilkai irgi yra socialiniai gyvnai; jie gyvena
perduodami i kartos kart. ir m edioja gaujom is. Skruzdls yra labai socialios, jos niekada nebna vie
nos. Taiau kultra yra geresnis bdas bti socialiam , pastebi Baum eisteris,
Kultra padeda ilikti bei reprodukuotis, sukurdam a socialines ir ekonom ines
sistem as, kurios m um s leidia iem valgyti vaisius, naryti po internet ir kaupti
inform acij. Vilkai gyvena beveik taip pat, kaip ir prie 10 000 m et. Js ir a
naudojam s dalykais, kuri daugum a m s protvi prie im t m et neinojo -
elektra, vandentiekiu bei kanalizacija, antibiotikais. Kultra yra veiksm inga.
Kaip suinosim e 10 skyriuje, prim atai dem onstruoja kultros rudim entus: jie
turi vietinius ranki naudojim o, savs prisiirjim o ir m eilinim osi paproius.
Jaunesns im panzs ir m akakos kartais sukuria proius - vienas garsus pa
vyzdys yra bulvi plovim as - ir perduoda juos savo bendraam iam s bei pali
kuonim s. Taiau m oni kultra daro kur kas daugiau. Kadangi esam e vald
kalb, m es, m ons, ne tik inom e, kaip nuvalyti savo m aist, bet ir naudoja
m s vienu kultros poym i: naujovi isaugojimu. iandien savo kultros d
ka naudojuosi klijuojam ais lapeliais pastabom s, Google internetu ir kava su
grietinle. Privalom e dkoti kultros sukauptom s iniom s u tai, kad per pra
jus am i vidutin m ogaus am iaus trukm pailgjo nuo 47 iki 76 m et. Be
to, kultra sudaro prielaidas veiksm ingam darbo pasidalijimui. Nors tik vieno
laim ingojo pavard bus parayta ant ios knygos virelio, rezultatas i ties at
sirado dl grups vyr ir m oter, kuri n vienas nra pajgus individualiai pa
teikti rezultat, atsidavim o ir darnaus darbo.
Skirting kultr m ons vartoja skirting kalb, pinig sistem , kultivuoja
nevienodas sporto akas, valgo skirtingais rankiais - jei apskritai jais naudoja
si, net vaiuoja skirtinga kelio puse. Taiau u i skirtum slypi m s didysis
panaum as - gebjim as naudotis kultra, bendrais ir perduodam ais paproiais
bei sitikinim ais, kurie suteikia galim yb bendrauti, keisti pinigus daiktus, aisti,
valgyti ir vairuoti autom obilius laikantis vis pripaint taisykli ir neatsitren
kiant vienam kit. is bendras gebjim as naudotis kultra slygoja m s stul
binam us skirtum us. m ogaus prigim tis skelbia m onijos vairov.
Jei m es visi gyventum e vienalytse etninse grupse atskirose pasaulio dalyse,
kaip iki iol gyvena kai kurie m ons, kultrin vairov bt m aiau aktuali.
Japonijoje 99 proc. i 126 m ilijon alies gyventoj yra japonai. Todl vidaus
kultriniai skirtum ai yra m inim als palyginti su Los Andelu, kuriam e pastaruoju
m etu m okyklose buvo m okom a 82 kalb, arba su Torontu ar Vankuveriu, kuriuo
se m aum os sudaro tredal gyventoj, ir i m aum daugum a yra im igrantai
(kaip ir 17 procent vis kanadiei bei 24 proc. austral, Iyer, 1993; Statistics
Canada, 2002; Trewin, 2001). A visada prisim enu, kad ios knygos skaityto
jai yra skirting kultr atstovai. Js ir js protviai esate i viso pasaulio -
nuo Australijos iki Afrikos, nuo Singapro iki vedijos.
Kultr skirtumai
20 TIKSLAS. Apibdinkite kai kuriuos kultr skirtumus.
Savo gebjim prisitaikyti galim e m atyti sitikinim bei vertybi, vaik aukl
jim o bei m irusij laidojim o ir drabui (jei apskritai juos dvim e) skirtum uo
se, kurie priklauso nuo kultros. Bti unifikuotoje kultroje yra panau kaip
vaiuoti dviraiu pavjui: kadangi vjas m us stum ia, jo beveik nepastebim e. Kai
stengiam s vaiuoti prie vj, pajuntam e jo jg. Susidr su kita kultra, pa
juntam e kultros vjus. iaurs am erikieiai lankydam iesi Europoje atkreipia
dm es m aesnius autom obilius, tai, kad ia valgant akut laikom a kairje
rankoje, kad papldim iuose apranga yra liberali. Nusisti Irak, Afganistan
ir Kuveit Europos ir Am erikos kariai suvok, kokios liberalios yra j gim to
sios kultros. Deim t m et dirbusi su pabgliais im igrantais, psicholog M ary
Pipher (2002) geriau suvok savo kultr:
Kaip ir dauguma amerikiei a laisvai kalbu tik anglikai. Vertinu laisv ir

asmenin erdv. Vertinu laik. Mans netrikdo tik kai kurie prisilietimai. Man
atrodo, jog teisinga tik kur laik irti mogui akis ir laikytis atitinkamo
atstumo. Vieni dalykai man atrodo labiau valgomi nei kiti. Su tam tikrais drabu
iais - dinsais ir sportiniais markinliais - jauiuosi patogiausiai. Ieidama
gatv nedengiu savo galvos, o namuose aviu batais. Man patinka kalbti.
Atvyk iaurs Am erik sveiai i Japonijos ir Indijos niekaip negali su

prasti, kodl nam uose daugelis m oni avi gatvs batais, o kiti stebisi, kodl
m onm s patinka ikyloje valgyti priepieius m ike tarp m usi ir skruzdli.
Kiekviena kultrin grup sukuria savas norm as - priim tino ir laukiam o el Norma (norm) -
gesio taisykles. Pavyzdiui, daugelis Piet Azijos ali gyventoj valgo tik de suprasta priimtino ir laukiamo
ins rankos pirtais. Britai laikosi norm os tvarkingai laukti eilje. Kartais so elgesio taisykl. Normos nusako
cialiniai lkesiai atrodo slegiantys: Kodl turt bti svarbu, kaip a rengiuo- deram" elges.
si? Taiau norm os tarsi tepalas sutepa socialin m ain. Visuotinai priim ti ir
gerai im okti poelgiai leidia jaustis laisvai. inodam i, kada ploti ar nusilenkti,
kuri akut paim ti pirm per ikilm ing vakarien bei kokie gestai ir kom pli
m entai yra priim tini, galim e atsipalaiduoti ir diaugtis vieni kitais nesibaim in
dam i, jog teks varytis ar k nors eisim e. Lygiai taip pat gerai inodam i svei-
kinim osi su kitais m onm is norm as kitoje kultroje - ar reikia paspausti ran-
k, ar pabuiuoti abu skruostus - ivengsim e nepatogi nerytingum o akim ir
k svarstant, ar dera pirm am itiesti rank ar atkiti skruost.
168 3 SKYRIUS
Asmenin erdv Kai kultros susiduria, j skirtingos norm os danai sukelia painiav. Pavyz
(personal space) - diui, jei kas nors sibrauna m s asm enin erdv - m obili apsaugin zon.
apsaugin zona, kuri mes kuri norim e isaugoti aplink savo kn, - jauiam s nejaukiai. Skandinavai,
norime isaugoti aplink savo iaurs am erikieiai ir britai link turti didesn asm enin erdv nei lotyn am e
kn. rikieiai, arabai ir pranczai (Som m er, 1969). Gali atsitikti taip, kad m eksikie
iui, per vakarl besistengianiam atsistoti jam patogiu pokalbiui atstum u, ga
liausiai teks vaikioti po kam bar su besitraukianiu atatupstu am erikieiu. (Tai
galite patirti vakarlyje, vaidindam i sibrovl erdv, kai su kuo nors ne-
kuiuosits.) Am erikieiui m eksikietis gali pasirodyti per daug kyrus; m eksi
kietis am erikiet gali palaikyti nedraugiku.
Kultros taip pat skiriasi ekspresyvum u. Tie, kuri aknys gldi iaurs Eu
ropos kultroje, danai m ones i Vidurem io jros kultr laiko iltais, aviais,
taiau neproduktyviais. Savo ruotu Vidurem io jros ali gyventojai iaurs
europieius laiko produktyviais, taiau altais ir per daug sureikm inaniais punk
tualum (Triandis, 1981).
Kultros skiriasi ir pagal gyvenim o tem p. Brit verslinink gali apim ti ne
viltis, kai klientas i Lotyn Am erikos 30 m inui vluoja pietum s. Japonai,
kurie labai brangina laik, - ia bankuose laikrodiai nustatyti tiksliai, pstieji
vaikioja valiai, o pato darbuotojai spariai vykdo usakym us - gali praras
ti kantryb Indonezijoje, kurioje laikrodiai rodo ne tok tiksl laik ir gyveni
m o ritm as yra ltesnis (Levine ir Norenzayan, 1999). Pirm oji JAV Taikos kor
puso savanori banga, prisitaikydam a prie juos priim ani ali, teig, jog du
didiausi kultriniai netiktum ai, atm etus kalb, buvo skirtingas gyvenim o tem
pas ir skirtingas punktualum o supratim as (Spradley ir Phillips, 1972).
Pokyiai laikui bgant

21 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl moni gen rinkinio pokyiais negalima pagrsti kultros po
kyi laikui bgant.
Panagrinkim e, kaip greitai gali keistis kultros laikui bgant. Angl poet Geof
frey Chaucer (1342-1400) nuo iuolaikinio brito skiria tik 20 kart, taiau jie
du labai sunkiai susikalbt. Per trum pesn istorijos tarpsn nuo XX a. septin
tojo deim tm eio daugelis Vakar kultr keitsi netiktinai spariai. Viduri
ns klass atstovai skraido vietoves, apie kurias anksiau tegaljo paskaityti,
siunia elektroninius laikus tiem s, kuriem s anksiau juos sisdavo vlio pa
tu" ir dirba oro kondicionavim o sistem utikrinam am e kom forte, kur anks
iau leipo nuo kario. Jie m gaujasi apsipirkim o per internet patogum ais ven
i m etu, skam bina m obiliaisiais telefonais ir - praturtj padvigubjusiom is
vienam m ogui realiosiom is pajam om is - valgo restoranuose dukart daniau nei
j tvai, gyven septintojo deim tm eio kultros slygom is. Turdam os dides
n ekonom in nepriklausom yb iandienins m oterys daniau tuokiasi i m ei
ls ir, bdam os ekonom ikai savarankikos, reiau kenia paem inim eim o
je. Daugelis m aum grupi turi didesnes teises.
Taiau kai kurie pokyiai neatrodo tokie puiks. Jei js btum te um ig
Jungtinse Valstijose XX a. septintajam e deim tm etyje ir prabud tredaliu am -
iaus vliau, atm erktum te akis kultroje, kurioje padvigubjo skyryb, beveik
patrigubjo paaugli saviudybi, keturis kartus padaugjo nepilnam ei sm ur
tini nusikaltim , penkis kartus iaugo kalini skaiius ir vis daugiau m oni
kam uoja depresija (M yers, 2000). (Laim , paaugli saviudybi skaiius po 1993
m et m m ati.) Pastebtum te ir tai, kad am erikieiai daugiau laiko pralei
dia darbe, m aiau m iega ir trum piau bendrauja su draugais bei eim a (Frank,
1999; Putnam , 2000). Panaios kultrins perm ainos vyko Kanadoje, Britani
joje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Ar m um s ios perm ainos patinka, ar ne, negalim e nesiavti kvap gniau
iania j sparta. Ir i perm ain negalim e paaikinti pokyiais m onijos gen
rinkinio, kuris tobulja per daug ltai, kad juo bt galim a aikinti sparias kul
trines perm ainas. Kultros skiriasi. Kultros keiiasi. Ir kultros form uoja m s
gyvenim us.
Kultra ir A
22 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo i esms individualistin kultra skiriasi nuo kolektyvistins, ir
palyginkite j poveik asmeniniam tapatumui.
Kultros skiriasi pagal tai, kam teikiam a pirm enyb puoseljant ir ireikiant Individualizmas
asm enin arba savo grups tapatum . Kad suvoktum te skirtum , sivaizduo (individualism ) -
kite, kad visi js socialiniai ryiai nutrksta ir js tam pate vieniu pabgliu savo tiksl iklimas aukiau
svetim oje alyje. Ar js tapatum as ilikt nepakits? Atsakym as daugiausia pri u grups tikslus ir savo
klausys nuo to, ar js teikiate pirm enyb nepriklausom am a (individualiz tapatumo apibrimas asmeni
m o poym is), ar nuo kit priklausom am a (kolektyvizm o poym is). nmis savybmis, o ne grups
Jei js esate vienias keliautojas, individualistas, didioji js tapatum o da poymiais.
lis - js esm , a pojtis, asm enini sitikinim bei vertybi suvokim as -
Kolektyvizmas
iliks nepakitusi. Individualistai teikia pirm enyb asm eniniam s tikslam s ir savo
(collectivism ) -
tapatum apibria daugiausia asm enini savybi prasm e. Jie siekia asm enins
grups (danai savo gimins
kontrols ir individuali laim jim . Am erikos kultroje, kurioje a" yra paly
plaija prasme ar darbo grups)
ginti svarbus, 85 proc. m oni teigia, jog m anom a bti tuo, kuo nori (Sam p
tiksl iklimas aukiau u
son, 2000). Kadangi individualistai yra savarankikesni, jie lengviau sijungia
savuosius ir atitinkamas savo
socialines grupes ir lengviau jas palieka. Jie gana nevarom ai keiia m aldos na
tapatumo apibrimas.
m us, darbus ar net palieka savo gim ines ir m igruoja kit viet. Santuoka da
nai trunka tik tol, kol sutuoktiniai m yli vienas kit.
Bet kurioje kultroje skirting m oni individualizm as skiriasi. Kino film e
Skruzdls" (Antz) W oody Alienas garsino individualist skruzdl, kuri prie
inosi savo kolonijos kultros kratutiniam kolektyvizm ui: A, supranti, negaliu
perprasti viso to bandos superorganizm o. Stengiuosi, bet nesuprantu. Sakyk, kas
tai yra? Privalau visk daryti kolonijai? O-o kaip m ano poreikiai? Kaip a?"
Bdam as kolektyvistas ir plaukdam as pasroviui svetim oje alyje, galite pra
rasti kur kas daugiau savojo tapatum o nei individualistas. Atskirti nuo eim os,
grupi ir itikim draug, js prarasite ryius, kurie apibr, kas js esate. Ko-
lektyvistinje kultroje tapatinim asis su grupe teikia priklausym o pojt, verty
bi rinkin, dm esing m oni rat ir saugum o garantij. Savo ruotu kolekty-
vistai teikia pirm enyb savo grups, danai tai bna eim a, klanas ar bendrov,
170 3 SKYRIUS
tikslam s ir atitinkam ai apibria savo tapatum - ne kaip a, o kaip m es .

Pavyzdiui, Korjoje m ons m aiau vertina unikali savs sam prat, o labiau -
tradicijas ir bendrus paproius (Choi ir Choi, 2002).
Kolektyvistai naujose grupse gali bti drovs ir jie greiiau nei j kolegos
individualistai sutrinka (Singelis ir kiti, 1995, 1999). Pavyzdiui, palyginti su
vakarieiais, Japonijos ir Kinijos kultr m ons labiau drovisi nepastam j
ir labiau rpinasi socialine harm onija bei lojalum u (Bond, 1988; Cheek ir M el
chior, 1990; Triandis, 1994). Jie giliau ir stabiliau prisiri prie savo pastam
grupi bei eim . Pareiga savo eim ai gali nustelbti asm enin karjer. Pavyz
diui, palyginti su Jungtini Valstij studentais, Japonijos, Kinijos ir Indijos stu
dentai reiau sakin A esu... ubaigia odiais, apibdinaniais asm enines
savybes (Esu nuoirdus", Esu pasitikintis savim i ), ir daniau deklaruoja sa
vo socialin tapatum (Esu universiteto studentas , Esu treias vaikas eim o
je , Cousins, 1989; Dhawan ir kiti, 1995; Triandis 1989a, b). M ano tvai bus
m anim i nepatenkinti - tok susirpinim ireik 7 procentai Am erikos ir Ita
lijos paaugli, 14 procent Australijos paaugli ir beveik 25 procentai Taivano
ir Japonijos paaugli (Atkinson, 1988).
Santykiai yra ilgalaikiai. Darbdavi ir darbuotoj lojalum as didelis. Todl
nra ko stebtis, sako Harry Triandis (1989b), kad iuolaikinio pasaulio kolo
nizacij vykd ne azijieiai, kurie nenori sutraukyti socialini ir eim os ryi,
o didesni individualistai europieiai. Ir nenuostabu, jog kai kurios europiei,
kurie noriai palieka draugus ir eim os narius, kolonizuotos alys iandien yra
labai individualistins. Norintys sikurti naujoje alyje m ons labiau rpinasi
darbu bei laim jim ais ir m aiau - ryiais bei eim a, negu tie, kurie nori likti
savo alyje (Boneva ir Frieze, 2001).
Atskiros kultros pavieniai m ons skiriasi, o kultrose yra skirting pogrupi
(Oyserm an ir kiti, 2002 a, b). Taiau tarpkultrins psichologijos specialistai
atrado kai kuriuos kultr skirtum us, pradedant Jungtini Valstij, iskyrus pie
iausias valstijas, individualizm u ir baigiant Azijos kaim o kolektyvizm u (Hof-
stede, 1980; Triandis, 1994; Vandello ir Cohen, 1999). Kolektyvistini kultr
m ons vertina bendruom ens solidarum , todl jiem s svarbiausia isaugoti har
m onij ir utikrinti, kad kiti neprarast reputacijos. m ons sako tai, k jauia
Kaip ir sportininkai, kurie jauia (j vidins nuostatos), ir tai, k, j m anym u, jauia kiti (Kashim a ir kiti, 1992).
didesn pasitenkinim komandos Vyresnio am iaus m ons ir vadovai yra gerbiam i. Kad isaugot grups dva
pergale negu savo pai si, m ons vengia tiesiogins konfrontacijos, tiesm ukiko atvirum o ir nepato
pasirodymu, kolektyvistai gi tem ; jie sutinka su kit pageidavim ais ir dem onstruoja m andag, savs ne
diaugiasi remdami grups sureikm inant nuolankum (M arkus ir Kitayam a, 1991). Tad individualizuotas
usakym as kavos be kofeino, su grietinle, labai kartos , kuris iaurs Am e
interesus net atsisakydami savo
asmenini poreiki. rikos gyventojui kavinje atrodo toks natralus, Seule skam bt daugiau kaip
egoistikas reikalavim as, pastebi Heejung Kim ir Hazel M arkus (1999). Ir Ko
rjos reklam oje reiau pabriam as asm eninis pasirinkim as, laisv bei unikalu
Reikia puoselti maojo a m as, o daniau vaizduojam i m ons draugijoje (M arkus, 2001). Kolektyvisti
aukojimo dvasi, kad patirtum ni kultr m ons prisim ena tuos, kurie jiem s padar paslaug, ir pasikeiti
didiojo a privalumus." m as paslaugom is ia tam pa socialiniu m enu. Kolektyvistinis a yra ne nepri
Kin posakis klausom as, o priklausom as nuo kit (r. 3.1 l e n t e l ). N vienas kolektyvist -
3.1 LENTEL. Individualizmo ir kolektyvizmo vertybi skirtumai
Koncepcija Individualizmas Kolektyvizmas
A Nepriklausomas Tarpusavyje priklausomas (tapatumas

(tapatumas kyla i individuali savybi) kyla i priklausymo)
Gyvenimo tikslas Atrasti ir ireikti savo unikalum Isaugoti ryius, pritapti, vaidinti vaidmen
Kas svarbu A - asmeniniai laimjimai ir pasitenki Mes - grupiniai tikslai ir solidarumas;
nimas; teiss ir laisvs; savivert socialin atsakomyb ir santykiai;
pareiga eimai
Kaip veikiami sunkumai Keiiant tikrov Prisitaikant prie tikrovs
Moralumas Apibria atskiri mons Apibria socialiniai tinklai
(grindiamas savo pavyzdiu) (grindiamas pareiga)
Ryiai Daug, danai laikini arba atsitiktiniai; Keletas, artimi ir ilgalaikiai;
konfrontacija priimtina vertinama harmonija
Elgesio savybs Elgesys parodo mogaus asmenyb bei Elgesys parodo socialines normas bei
pairas vaidmenis
altiniai: pritaikyta pagal Thomas Schoeneman (1994) ir Harry Triandis (1994).
ypa t, kuriem s daro tak Konfucijaus idja apie savj a", aust tarpu Individualisto patarl:
savio santyki tinkl" - nra atskira sala (Kim ir Lee, 1994). Laim reikia b Girgdant rat sutepa".
ti prisiderinusiam prie kit.
Ir individualizm as, ir kolektyvizm as teikia naudos, taiau taip pat ir kainuo Kolektyvisto patarl:
ja. Konkurencing individualistini kultr m ons turi daugiau asm enins lais Kvaksini ant nuauna".
vs, labiau didiuojasi asm eniniais laim jim ais, yra m aiau geografikai priri
ti prie savo eim os ir labiau m gaujasi asm eniniu gyvenim u. M aiau unifikuo
tose alyse yra didesn gyvenim o bd vairov, ir m ons skatinam i patys kurti
savo tapatum . Be to, ios kultros sveikina naujoves bei krybingum , jose
labiau gerbiam os individualios m ogaus teiss. ie teiginiai gali padti paai
kinti, kodl Edas Dieneris, M arissa Diener ir Carol Diener (1995) pastebjo,
jog individualistini kultr m ons teigia patiri daugiau laim s negu kolek-
tyvistini kultr gyventojai. Kai individualistai siekia savo asm enini tiksl ir
viskas gerai sekasi, gyvenim as gali atrodyti puikus.
Taiau dom u tai, jog individualistini kultr m ons, turintys stipriausius
socialinius saitus, yra labiausiai patenkinti savo gyvenim u (Bettencourt ir Door,
1997). M aa to, u tariam individualizm o naud gali tekti m okti vienium u,
iaugusiu skyryb, m ogudysi ir su stresu susijusi lig skaiium i (Popenoe,
1993; Triandis ir kiti, 1988). Individualistini kultr atstovam s daniau bdingas
narcisizm as", pavyzdiui, jie sako: m an lengva m anipuliuoti m onm is" (Foster
ir kiti, 2003). Individualistai santuokoje reikalauja daugiau m eils ir asm eninio
pasitenkinim o, dl to vedybiniai santykiai yra labiau tem pti (Dion ir Dion, 1993).
Vienos apklausos m etu 78 procentai JAV m oter ir tik 29 procentai japoni nuro
d, jog skm ingai santuokai yra svarbu, kad m eil ilikt gyva" (American En
terprise, 1992). Kin m eils dainose danai kalbam a apie ilgalaik sipareigo
jim bei draugyst (Rothbaum ir Tsang, 1998). tai k skelbia viena daina: Nuo
iol m es bsim e kartu... Nuo iol a am iam s nesikeisiu."
172 3 SKYRIUS
Kultra ir vaik aukljimas

23 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip skiriasi vaik aukljimas individualistinse ir kolektyvistinse
kultrose.
Vaik aukljim as nra nepriklausom as nuo kultrini vertybi vairovs skir

tingose vietose skirtingu m etu. Ar jum s labiau patinka savarankiki vaikai, ar
pritariantys kit nuom onei?
Jei gyvenate vakarietikoje kultroje, didesn tikim yb, kad jum s patinka
savarankiki vaikai. Daugum a tv Vakar visuom enje nori, kad j vaikai m s
tyt savarankikai. Js patys u save atsakote", - m oko savo vaikus vakarie
tikos eim os ir m okyklos. Vadovaukis savo sine. Nem eluok sau. Atrask savo
gebjim us. Apsvarstyk savo asm eninius poreikius." Taiau ios kultrins ver
tybs keiiasi laikui bgant. Prie pus am iaus vakarieiai tvai labiau auk
tino klusnum , pagarb ir jautrum kitiem s (Alwin, 1990; Rem ley, 1988). Bk
itikim as savo tradicijom s, - m ok jie savo vaikus. - Puoselk savo praeit ir
al. Gerbk savo tvus ir kitus vyresniuosius".
Kitaip nei daugum a vakariei, kurie dabar savo vaikus m oko bti savaranki
kus, daugum a azijiei ir afrikiei gyvena kultrose, kuriose dm esys sutelk
tas em ocinio artum o puoseljim . Kdikiai ir m ai vaikai m iega kartu su m o
tinom is ir leidia dienas kartu su eim os nariais, uuot m iegoj atskirai ir lank
lopelius ar darelius. i kultr vaikai uauga su stipresniu eimyninio A
pojiu - jausm u, kad tai, kas daro gd vaikui, utraukia nelov ir eim ai, o
kas pelno lov eim ai, tas suteikia garb ir savajam A.
Skirtingose vietose ir skirtingais laikais dom inavo skirtingos vaik auklji
mo sistem os. Auktesns klass britai tvai tradicikai rpinim si vaikais pati
kdavo auklm s, o vliau, kai vaikam s sukakdavo m adaug 10 m et, isisda
vo juos internatus. Uaug ie vaikai daniausiai tapdavo brit visuom ens
ram siais, lygiai kaip ir j tvai ar bendraam iai i internat. Afrikos gusi gen
tyje kdikiai auga laisvi, taiau didum dienos praleidia ant m otinos nugaros -
itaip j knai daug kontaktuoja, taiau m ayliai m aai m ato m otinos veid ir
retai girdi jos bals. Kai m otina vl tam pa nia, pradedantis vaikioti kdi
kis yra atjunkom as ir perduodam as kam nors kitam , daniausiai vyresniam bro
liukui ar sesutei. Vakarieiai gali m anyti, jog nelabai gerai, kai kdikiam s trksta
Mes pripastame, jog esame
odins sveikos su m otina, taiau gusi genties atstovm s savo ruotu gali kilti
daugelio kultr, tradicij
abejoni dl to, ar gerai, kad Vakar m otinos stum do savo kdikius veim
ir prisiminim produktas;
liuose ir palieka juos aidim aptvaruose bei ant autom obili sdyni (Sm all,
kad abipus pagarba leidia
1997). i vaik aukljim o vairov veria bti atsargius m anant, jog m s kul
mums studijuoti kitas kultras
tra silo vienintel teising vaik auginim o bd.
ir i j m okytis; kad m es
tvirtjam e derindami tai, kas
svetima, su tuo, kas pastam a." Skirting grupi raidos panaumai

Jungtini Taut generalinis
24 TIKSLAS. Apibdinkite, kuo mons yra panas, nepaisant j kultrini skirtum.
sekretorius Kofis Annanas,
paskaita atsiim ant Nobelio taikos Kadangi m um s labai rpi, kuo kiti skiriasi nuo m s, danai nepastebim e pa
premij, 2001 naum , kuriuos nulem ia m s bendra biologija. Tarpkultriniai tyrim ai gali pa
dti vertinti ir m s kultrin vairov, ir m s m ogikj gim iningum . Pa Kai kas nors supras,
lyginti su individualiais m oni skirtum ais, skirtum ai tarp grupi yra nedideli. kodl Bond Stryto gatvje vyrai
Nepaisant kultros - o pati kultra yra tai, kas visus form uoja ir nukreipia - dvi juodas skrybles,
m es, m ons, turim e t pat gyvenim o cikl. Visi panaiai kalbam s su savo k jis tuo pat metu suinos,
dikiais ir panaiai reaguojam e j gugavim ir verksm (Bom stein ir kiti, 1992 kodl vyrai Timbuktu neioja
a, b). Visam e pasaulyje ilt ir palaikani tv vaikai yra laim ingesni ir m a raudonas plunksnas."
iau prieikai nusiteik, negu baudiani ir atstum iani tv vaikai (Roh- G. K. Chesterton,
ner, 1986; Scott ir kiti, 1991). Heretics, 1908
Toje paioje kultroje etnins grups gali elgtis nevienodai, taiau jausti t
pai tak. Dl to rase aikinam us skirtum us i ties gali sukelti kiti veiksniai.
Davidas Rowe ir jo kolegos (1994, 1995) tai iliustruoja tokia analogija: juoda
odi vyr kraujospdis danai bna auktesnis nei baltaodi. Tarkim e, jog 1)
abiejose grupse druskos suvartojim as koreliuoja su kraujospdiu ir 2) juoda
odiai vyrai suvartoja daugiau druskos nei baltaodiai. Ko tada galim e tiktis?
Rasinio kraujospdio skirtum o, kuris i ties gali bti, bent jau i dalies,
mitybos proiu, skirtum as.
Ir tai, teigia Rowe ir jo kolegos, panau psichologinius atradim us: elgesio,
kaip ir kraujospdio, skirtum us gali sukelti nevienodos to paties proceso ves
tys. Nors Am erikoje lotyn am erikiei, juodaodi ir baltaodi etnins gru
ps skiriasi m okym osi rezultatais bei pam ok praleidinjim u, skirtum ai tra pa
virutiniai. Tiek, kiek eim os struktra, bendraam i taka ir tv isilavinim as
leidia prognozuoti elges vienoje etninje grupje, tiek ie veiksniai daro ta
k ir kitose.
Pavirutinikai galim e skirtis, taiau kadangi esam e tos paios ries atsto
vai, m us veikia tos paios psichologins jgos. Kadangi esam e vairi etnini
ir kultrini grupi atstovai, m s kalba skiriasi, taiau ji vis tiek vadovaujasi
bendraisiais gram atikos principais (r. 10 skyri). M s skoniai skiriasi, taiau
vis tiek jie rodo bendruosius alkio principus (r. 12 skyri). M s socialinis el
gesys skiriasi, taiau jis atspindi visur prasiskverbianius m ogikosios takos
principus (r. 13 skyri).
MOKYMOSI REZULTATAI
Kultros taka
bendras gebjim as priklausyti kultrai yra vis m o
19 TIKSLAS. Aptarkite, koki naud duoda kultra ilikimui.
ni r vienijanti gija.
Kultra - tai ilgalaiki poelgi, idj, pair, ver

20 TIKSLAS. Apibdinkite kai kuriuos kultr skirtumus.
tybi ir tradicij rinkinys, kuris yra bendras grupei
m oni ir perduodam as i kartos kart. Kultra ir Kultros skiriasi savo idjom is, pairom is ir tradi
gebjim as kalbti padeda isaugoti naujoves ir per cijom is. ie skirtum ai yra tvirtinti kiekvienos kult
duoti jas kitai kartai - tai procesas, skatinantis gru ros norm ose, priim tino ir laukiam o elgesio taisykl
pi vairov. Nepaisant kultrini skirtum , m s se. Naujai apsigyven ar atvyk kultrin terp, kuri
174 3 SKYRIUS
skiriasi nuo m siks, galim e patirti kultrin ok - i, vertina tarpusavio priklausom yb, tradicijas ir
suglum ti ir nusivilti dl to, kad nepakankam ai supran harm onij. Ryi ia bna nedaug, taiau jie artim i
tam e asm enins erdvs utikrinim o ar asm enini jaus ir ilgalaikiai, o m oralum as grindiam as pareiga savo
m ireikim o, spartesnio ar ltesnio gyvenim o tem socialiniam s kontaktam s. Kolektyvistinse kultrose
po arba vaik lavinim o bei aukljim o norm . tapatum as daniausiai apibriam as grups tiksl ir
sipareigojim bei priklausym o savo grupei prasm e.
21 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl negalima moni gen rinkinio
pokyiais pagrsti kultros pokyi laikui bgant. 23 TIKSLAS. Apibdinkite, kuo skiriasi vaik aukljimas indivi
dualistinse ir kolektyvistinse kultrose.
Kultros spariai keiiasi. Pavyzdiui, Vakar kult
ros pasikeit atradusios ir pritaikiusios naujas tech Individualistins kultros tikisi, kad j nariai bus sa
nologijas. Kultros taip pat keiiasi vertybi, pai varankiki ir patys pasirpins savim i, tad vaik auk
r bei elgesio prasm e. i perm ain sparta yra kur ljim as iose kultrose atspindi ias vertybes. Kolek
kas didesn nei lti m oni gen rinkinio evoliuci tyvistinse kultrose, kuriose pabriam as stipresnis
niai pokyiai. eim yninio a pojtis, daniausiai didesnis dm e
sys sutelkiam as em ocinio artum o pojio pltot.
22 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo i esms individualistin kultra
skiriasi nuo kolektyvistins, ir palyginkite j poveik asmeniniam 24 TIKSLAS. Apibdinkite, kuo mons yra panas, nepaisant
tapatumui. j kultrini skirtum.
Kultros, grindiam os savim i pasikliaujaniu indivi Nors m oni kultros skiriasi, m s genetinis profi
dualizmu, tokios, kaip didiosios Jungtini Valstij lis, gyvenim o ciklas, gebjim as kalbti, biologiniai po
dalies, Kanados ir Vakar Europos, vertina asm enin reikiai ir poreikis priklausyti yra bendri. Tiek, kiek
savarankikum ir individualius laim jim us. Jose san biologija ir socialins jgos leidia prognozuoti vie
tykiai daniausiai bna trum palaikiai ir atsitiktiniai, nos grups elges, jos danai leidia prognozuoti ir
priim tina konfrontacija, o m oralum apibria pats as kit grupi pana elges.
m uo. Individualistinse kultrose tapatum as daniau
siai apibriam as saviverts, asm enini tiksl bei PAKLAUSKITE SAVS: Kuris apibdinimas - kolektyvisto ar in
bruo ir asm enini teisi bei laisvi prasm e. Kult dividualisto - geriausiai tinka jums? Ar visikai atitinkate vien
ros, grindiam os socialini ryi sam pyna su kolek i i kategorij, ar kartais esate kolektyvistas, o kartais - indivi
tyvizmu, tokios, kaip daugum a Azijos ir Afrikos sri dualistas?
Lyties raida
Kaip suinosim e 10 skyriuje M stym as ir kalba , m es, m ons, jauiam e ne
sutram dom poreik sudlioti savo pasaul paprastas kategorijas. Du m oni
(ir savs pai) klasifikavim o - aukto ar em o gio, lieknas ar storas, im in
tingas ar bukas - bdai rykiai isiskiria i kit: pagal ras ir ypa pagal lyt.
Kai gim te, visi norjo inoti vienintel dalyk: berniukas ar m ergait? Bio
login lytis padeda apibrti socialin lyt, m s tariam as vyro ar m oters savy
bes. Nagrinjant, kaip prigim tis kartu su patirtim i sukuria socialin vairov,
lytis yra rykiausias pavyzdys. Anksiau aptarm e vien reikm ing lyi skir
tum - seksualinius interesus ir elges. Grkim e prie io skyriaus tem os - kad
prigim tis kartu su patirtim i sukuria skirtum us ir panaum us, - aptardam i kitus
lyi skirtum us.

25 TIKSLAS. Apibdinkite kai kuriuos biologinius ir psichologinius vyr bei moter skirtumus.
Daugeliu poiri vyrai ir m oterys yra panas, nes buvo susidr su panaiais
prisitaikym o ikiais. Vyrai ir m oterys nra i skirting planet - M arso ir Ve
neros, - o i tos paios em s. Pasak, jog esate vyras ar m oteris, nesuteikiate
visikai jokios inform acijos apie savo odyn, intelekt, savivert, laim ar m e
chanizm us, kuriais m atote, girdite, im okstate ir sim enate. Js prieingoji"
lytis i ties yra labai panai lytis. Ar turtum e dl to nustebti? I js chro
m osom 45 yra vienodos abiej lyi.
Taiau yra ir skirtum , o btent juos ir pastebim e. vairov reikalauja d
m esio. Papraykite, kad m ons save apibdint, ir daniausiai jie im s vardyti
savo iskirtinius bruous. Rusvaplaukiai pam ins savo plauk spalv. Aukti
m ons nurodys savo g. Jei esate vienintelis savo rass ar lyties atstovas gru
pje, btinai pasakysite ias iskirtines ypatybes (M cGuire ir kiti, 1978).
Kai kurie vyr ir m oter skirtum ai yra akivaizds. Palyginti su vidutiniu vyru
vidutin m oteris turi 70 proc. daugiau riebal, 40 proc. m aiau raum en ir yra
m adaug 12,7 cm em esn. Be to, ji pradeda brsti dvejais m etais anksiau ir
gyvena penkeriais m etais ilgiau, negu jos partneris vyras. Taiau reikia paste
bti, kad m oter pasaulio 400 m etr bgim o ir m aratono rekordai nuo vyr pa
saulio rekord dabar tesiskiria tik 10 procent (Leonhardt, 2004). ioje knygo
je pam inti ir ne tokie akivaizds lyi skirtum ai. M oterys danai sapnuoja ir
vyrus, ir m oteris, gali seksualiai susijaudinti tuojau pat po orgazm o, uuosti sil
pnus kvapus, laisviau reikti em ocijas, kai kuriom is situacijom is jom s daniau
silom a pagalba. Be to, jom s dvigubai daniau gresia depresija bei nerim as ir
10 kart didesn valgym o sutrikim rizika. Taiau vyrai keturis kartus daniau
nusiudo ar tam pa alkoholikais, jiem s kur kas daniau diagnozuojam as autiz-
m as, daltonizm as, hiperaktyvum as (vaikystje) ir asocialios asm enybs sutriki
m ai (suaugusiem s). Pasirinkite lyt, o kartu su ja ir paeidiam um .
Atidiau panagrinkim e lyt ir socialin elges. M okslininkai pastebjo agresy
vum o, socialins valdios ir socialini ryi skirtum us. Kiek biologija lem ia lyi
skirtum us? Kuri i skirtum dalis yra sukonstruota socialiai - dl vaidm en,
kuriuos m um s skiria kultra, ir dl to, kaip m es buvom e socializuoti vaikystje?
Lytis ir agresyvumas
26 TIKSLAS. Apibendrinkite, kuo skiriasi vyr ir moter agresyvumas.
Apklaus m etu vyrai daniau nei m oterys prisipasta es agresyvs, o ekspe Agresija, agresyvumas
rim entai patvirtina, kad vyrai yra link agresyviau elgtis, pavyzdiui, suteikti, (aggression) -
j m anym u, skausm ingesnius elektros sm gius (Bettencourt ir Kem ahan, 1997). fizinis ar odinis elgesys, kuriuo
Lyi agresyvum o skirtum as, kuris labiau bdingas fiziniam, o ne odiniam ag siekiama k nors skaudinti arba
resyvum ui, taip pat yra stebim as kasdieniam e gyvenim e vairiose kultrose ir sunaikinti.
vairiam e am iuje (Archer, 2004). skirtum iliustruoja sm urtini nusikalti
m skaiius. Pavyzdiui, suim t u m ogudyst vyr ir m oter santykis Jung
tinse Valstijose yra 9:1, o Kanadoje 7:1 (FTB, 2004; Statistics Canada, 2003).
176 3 SKYRIUS
Visam e pasaulyje m ediokl, vejyba ir karyba daugiausia yra vyr usi

m im ai (W ood ir Eagly, 2002). Vyrai labiau palaiko kar. Apklausoje, atliktoje
2005 m etais, 51 procentas Am erikos vyr ir tik 34 procentai m oter pritar Geor
ge Busho silym ui siverti Irak (Gallup, 2005).
Lytis ir socialin valdia
27 TIKSLAS. Apibdinkite kai kuriuos lyi socialins valdios skirtumus.
Visam e pasaulyje, pradedant Nigerija ir baigiant Naujja Zelandija, vyrai lai

kom i labiau dom inuojaniais, valingais ir savarankikais, o m oterys - nuolai
desnm is, globjikom is ir priklausom om is (W illiam s ir Best, 1990). I ties
daugelyje bendruom eni vyrai socialiai dom inuoja. Kai susiform uoja grups,
ar tai bt prisiekusieji teism e, ar bendrovs, daniausiai jom s vadovauja vyrai
(Colarelli ir kiti, 2005). Kaip lyderiai vyrai bna sakm esni, net autokratiki;
m oterys daniau bna dem okratikos ir labiau skatina pavaldinius dalyvauti pri
im ant sprendim us (Eagly ir Johnson, 1990; Van Engen ir W illem sen, 2004). m o
nm s sveikaujant, vyrai daniau reikia savo nuom on, o m oterys - param
(Aries, 1987; W ood, 1987). Kasdieniam e elgesyje vyrai daniau rodo gali-
kalba kategorikai, pertraukinja, pirm ieji palieia, m aiau ypsosi, dm iai iri
(Hali, 1987; M ajor ir kiti, 1990).
itoks elgesys padeda isaugoti socialins valdios nelygyb. Kai renkam i
politiniai lyderiai, jais daniausiai tam pa vyrai, kurie 2005 m etais pasaulio par
lam entuose um 84 procentus viet (IPU, 2005). Kai m okam os algos, vyri
kos profesijos tradicikai yra dosniau atlyginam os. Taiau atrodo, jog lyi val
dios skirtum ai iek tiek sum aja, pasiekus brand, nes vidutinio am iaus m o
terys tam pa kategorikesns, o vyrai em patikesni (M accoby, 1998).
Lytis ir socialiniai ryiai
28 TIKSLAS. Aptarkite lyi skirtumus umezgant ryius arba rpinantis ir draugaujant".
Carol Gilligan ir jos kolegom s (1982, 1990) norm ali" kova, siekiant sukurti
savo atskir tapatum , labiau apibdina individualistus vyrus nei ryi siekian
ias m oteris. Gilligan m ano, jog m oterys skiriasi nuo vyr ir tuo, kad jom s m a
iau rpi laikyti save atskirais individualiais asm enim is, ir tuo, jog jom s labiau
rpi um egzti ryius".
ie lyi skirtum ai ikyla paviriun anksti, jau vaik aidim uose. Berniukai
daniausiai aidia didelm is grupm is, sutelk dm es veiksm ir m aai in
tym iai kalbdam iesi. M ergaits paprastai aidia m aom is grupm is, danai su
viena drauge. J aidim ai yra m aiau konkurencingi nei berniuk ir labiau im i
tuoja socialinius santykius. Ir aisdam os, ir kitom is situacijom is m oterys yra at
viresns ir labiau reaguoja grtam j ry nei vyrai (M accoby, 1990; Roberts,
1991). Igird sunkius klausim us - Ar num anote, kodl dangus yra ydras?",
Ar num anote, kodl em agiai m ons ilgiau gyvena?" - vyrai daniau nei
m oterys rizikuoja splioti, uuot prisipain, kad neino. reikin Tracy Giu-
liano ir jos kolegos (1998a,b) vadina vyr atsakymo sindromu.
Paaugls m ergaits daugiau laiko praleidia su draugm is ir m aiau - vie 2005 metais nacionaliniuose
nos (W ong ir Csikszentm ihalyi, 1991). Lyi prieraium o skirtum as stebim as parlam entuose moterys sudar
ir suaugus. Kadangi m oterys yra labiau viena nuo kitos priklausomos, jos po nuo 7 procent arab
kalb naudoja santykiam s tirti; vyrai j naudoja sprendim am s paskelbti (Tannen, valstybse iki 40 procent
1990). Nauji tyrim ai, atlikti keliose alyse, patvirtina lyi kom unikavim o skir Skandinavijoje (IPU, 2005) .
tum us:
Naujoji Zelandija: pateikus student im iai elektroninio pato inutes, jie

66 procentus kart teisingai atspjo raiusiojo lyt (Thom son ir M urachver,
2 0 0 1 ).
(Vyrai reiau atverdavo jausm us ir pateikdavo asm enin inform acij, atsi
praindavo ir vartodavo tokias apsidraudiam sias frazes, kaip buvo sa
votikai dom u").
Jungtins Valstijos: dirbdam os kom piuteriu m ergaits m aiau laiko aidia

aidim us ir daugiau jo skiria elektroniniam bendravim ui su draugm s (Crab
tree, 2002).
Pranczija: m oter telefoniniai pokalbiai sudaro 63 procentus vis pokal

bi, o su m oterim is jos kalba ilgiau (7,2 m inuts) nei vyrai su vyrais (4,6
m inuts) (Sm oreda ir Licoppe, 2000).
M oterys pabria glob ir daugiausiai rpinasi jaunais bei senais. M oterys

taip pat nuperka 85 procentus vis sveikinim o atviruk (Time, 1997). Nors 69
procentai m oni teigia, kad j santykiai su tvu yra artim i, 90 procent jauia
artum savo m otinai (Hugick, 1989).
Kaip m ons, kurie apskritai turi gali, vyrai pabria laisv ir kliovim si
paiu savim i. Tai leidia paaikinti, kodl visam e pasaulyje vis am iaus gru
pi vyrai m aiau dm esio skiria religijai ir reiau m eldiasi nei m oterys (Ben
son, 1992; Stark, 2002). 2003 m etais Gallupo instituto atliktoje apklausoje 53
procentai vyr ir 69 procentai m oter teig, jog religija yra labai svarbi" j
gyvenim e (Saad, 2003). Vyrai taip pat dom inuoja kaip profesionals skeptikai.
Beveik 4 i 5 vienos Skeptik draugijos apklausos respondent buvo vyrai (Sher-
m er, 1999). Taip pat ir leidinio Skeptical Inquirer garsiausi XX a. racionalist
skeptik srae visi dvideim t keturi nugaltojai ir antros vietos laim tojai bu
vo vyrai. Leidyklos Prometheus Books (didiausia leidini skepticizm o klausi
m ais leidykla) 2004-2005 katalogo M okslo ir paranorm ali reikini" skyriu
je suskaiiavau 104 autorius vyrus ir tik keturias m oteris. Atrodo, jog m oterys
yra atviresns dvasingum ui (ir kur kas daniau rao knygas apie dvasingum
nei apie skepticizm ).
M oter ryiai ir param os pojtis taip pat yra stipresni nei vyr (Rossi ir Rossi,
1993). M oter - m otin, dukter, seser, tet ir m oiui - ryiai suvienija ei Per daugel m et jie supanas;
m as. M oterys yra artim esns draugs palyginti su vyrais; jos kalba daniau ir vyras bus moterikesnis, o ji
atviriau (Bem dt, 1992; Dindia ir Alien, 1992). Jei vyram s patinka k nors veikti vyrikesn.
vienas alia kito, tai m oterim s labiau patinka kalbti irint panekovui akis Lordas Alfredas Tennysonas,
(W right, 1989). Kovodam os su stresu m oterys daniau kreipiasi pagalbos ki The Princess, 1847
tus - j o s rpinasi ir susidraugauja (Tam res ir kiti, 2002; Taylor, 2002). (Princes")
178 3 SKYRIUS
Klausimas: Kodl reikia Ir vyrai, ir m oterys teigia, kad j draugyst su m oterim is yra artim esn, m a
200 milijon spermij vienam lonesn ir brandesn (Rubin, 1985; Sapadin, 1988). Iekodam i supratim o ir no
kiauinliui apvaisinti? rdam i su kuo nors pasidalyti rpesiais bei nuoskaudom is ir vyrai, ir m oterys
Atsakymas: Nes spermijai daniausiai kreipiasi m oteris.
n u k nesustos pasiklausti
kelio. Lyties prigimtis
29 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip nustatoma biologin lytis, ir apibdinkite lytini hormon vaid
men biologinei raidai bei lyi skirtumams.
Kas paaikina lyi vairov? Ar biologija yra likim as? Ar m us form uoja kul
tra? Biopsichosocialinis poiris teigia, jog ir viena, ir kita dl sveikos tarp
to, k W endy W ood ir Alice Eagly (2002) vadina brandia lyi charakteris-
tika, priklauso nuo m s raidos patirties ir dabartins situacijos.
Tose srityse, kuriose ir vyrai, ir m oterys buvo susidr su panaiais ikiais -
reguliuoti kart prakaituojant, isiugdyti skon m aistingiem s produktam s, u
siauginti nuospaudas tose vietose, kuriose oda yra trinam a - lytys yra panaios.
Net apibdindam i ideal partner, ir vyrai, ir m oterys pirm iausia nurodo tokias
savybes, kaip m alonus , doras ir protingas . Taiau evoliucins psicholo
gijos specialistai daro ivad, jog susijusiose su poravim usi srityse patinai el
X chromosoma giasi kaip patinai, nesvarbu ar jie bt dram bliai, ar ruoniai, kaim o valstieiai
(X chromosome) - ar korporacij prezidentai. iuos lyi skirtum us galjo genetikai nulem ti m
lytin chromosoma, kuri turi ir s skirtinga lytin chromosoma ir fiziologikai nevienoda lytini hormon kon
vyrai, ir moterys. Moterys turi dvi centracija.
X chromosomas, vyrai - vien. Vyrai ir m oterys yra vienos form os variacijos. Prajus septyniom s savaitm s
Jei gaunama po X chromosom po apvaisinim o, anatom ikai js nesiskyrte nuo kitos lyties asm ens. Vliau js
i kiekvieno tvo, gimsta genai paveik biologin lyt. Lyt nulm 23-toji - dviej lytini chrom osom
mergait. - pora. I m otinos js gavote X chrom osom . I tvo - vienintel i chro
m osom , kuri nra vienoda abiem lytim s. Tai buvo arba X chrom osom a, ir js
Y chromosoma
gim te m ergaite, arba Y chrom osom a, ir js gim te berniuku. Y chrom osom o
(Y chromosome) -
je yra vienintelis genas, jungiantis pagrindin jungikl, kuris suadina sklidi
lytin chromosoma, kuri turi tik
vystym si ir svarbiausio vyriko horm ono, testosterono, m adaug septintj n
vyrai. Susiporavus tvo Y
tum o savait suadinanio iorini vyrik organ vystym si, iskyrim . M ote
chromosomai su motinos X
rys taip pat turi testosterono, tik m aiau. Kitas svarbus lytins diferenciacijos
chromosoma, gimsta berniukas.
laikotarpis yra tarp ketvirtojo ir penktojo ntum o m nesi, kai isivysto skir
Testosteronas (testosterone) - tingos vyr ir m oter sm egen neuron jungi schem os, kuriom s daro tak
svarbiausias vyrikas lytinis didesnis vyr testosterono ir m oter kiauidi horm on kiekis (Hines, 2004;
hormonas. Jo turi ir vyrai, ir Udry, 2000).
moterys, taiau papildomas vyr Kaip m anote, kas atsitinka, kai sutrinka liauk funkcija arba dl horm on
turimas testosterono kiekis injekcijos m oterikasis em brionas gauna per daug testosterono? ie genetikai
skatina vaisiaus vyrik lytini m oteriki kdikiai gim sta su vyrikai atrodaniais lytiniais organais, kuriuos ga
organ formavimsi ir vyrik lim a chirurgikai koreguoti. Iki brendim o tokios m ergaits elgiasi agresyviau,
lyties poymi atsiradim berniukikiau negu daugum a kit m ergaii, ir j apranga bei aidim ai yra
brendimo metu. bdingesni berniukam s nei m ergaitm s (Berenbaum ir Hines, 1992; Ehrhardt,
1987). Jei gali rinktis aislus, jos (kaip berniukai) daniau aidia su m ain
lm is ir ginklais nei llm is ir spalvotais pietukais. Kai kurios tam pa lesbiet-
m is, taiau daugum a - kaip beveik visos m ergaits, turinios tradicini m ote
rik interes - uauga heteroseksualiom is. M aa to, horm onai nepakeiia ly
ties tapatum o, jos save laiko m ergaitm is, o ne berniukais (Berenbaum ir Bai
ley, 2004).
Ar berniukik i m ergaii elges slygoja ntum o m etu gauti horm onai?
Jei taip, ar galim e daryti ivad, kad biologiniai lyi skirtum ai sukelia lyi
elgesio skirtum us? Kaip ir m ons, m a Afrikos bedioni patinai ilgiau
aidia su tokiais vyrikais aislais kaip sunkveim iai, o patels su m ote
rikais aislais, pavyzdiui, llm is (Hines, 2004). O eksperim entai su dauge
liu ri, pradedant iurkm is ir baigiant bedionm is, patvirtina, jog em brio
ninje stadijoje gavusios patin horm on patels vliau gauna jom s nebdin
g patin ivaizd ir elgiasi agresyviau (Hines ir Green, 1991). Kalbant apie
m ones, tokios m ergaits danai atrodo vyrikai, ir jos laikom os kitokiom is ,
todl galbt m ons irgi elgiasi su jom is kaip su berniukais. Tad anksti patyr
lytini horm on poveik esam e veikiam i ir tiesiogiai - keiiasi m s biologin
ivaizda, ir netiesiogiai - darom a taka m us form uojantiem s socialiniam s paty
rim am s. Kaip ir dvi skulptoriaus rankos, form uojanios m olio gabal, prigim tis
ir patirtis veikia kartu.
Vyr, kurie, nepaisant norm ali vyrik horm on ir sklidi, gim sta be var
pos arba su labai m aa varpa, genetiniai tyrim ai pateikia papildom rodym ,
kad biologija turi takos lyties raidai. Vieno tyrim o m etu 14 berniuk, kuriem s
anksti vaikystje chirurgikai buvo pakeista lytis ir jie buvo auginam i kaip m er
gaits, ei vliau pasiskelb es vyrai, penki gyveno kaip m oterys, o trij ly
tinis tapatum as buvo neaikus (Reiner ir Gearhart, 2004). Atkreiptinas dm esys
vien atvej, kai kanadieio berniuko, kuris prarado varp dl prastai atliktos
cirkum cizijos, tvai paklaus patarim o ir augino j kaip m ergait, o ne kaip su
alot berniuk. Deja, Brenda nebuvo panai kitas m ergaites. Jai nepati
ko lls. aisdam a nutrktgalvikus aidim us ji suplydavo sukneles. Brendi
mo m etu ji visikai nenorjo buiuotis su berniukais. Galiausiai Brendos tvai
paaikino, kas nutiko, ir Brenda kaipm at atsisak savo m oterikojo tapatum o,
nusikirpo plaukus, pasivadino vyriku vardu ir galiausiai ved m oter tapdam a
patviu, tik, deja, vliau nusiud (Colapinto, 2000). Nors lyiai yra darom a
socialin taka, ji nra raom a biologikai vari lentel.
Lytins chrom osom os kontroliuoja lytinius horm onus, kurie uplsta vaisiaus
sm egenis ir veikia j neuron jungi schem . Naujausi m oksliniai tyrim ai pa
tvirtina, jog raidos m etu sm egen srityse, kuriose yra gausu lytini horm on
receptori, atsiranda vyrik ir m oterik poym i (Cahill, 2005). Teigiam a, jog
su ikalba susijusi suaugusi m oter kaktos skili srities dalis yra storesn. O
vyr storesn dalis m om ens skilties, atsakingos u erdvs suvokim . Kit tyri
m duom enys rodo, jog skiriasi vyr ir m oter Am ono ragas, m igdolas ir sm e
gen pilkosios m ass (neuron kn) tris palyginti su baltosios m ass (akso
180 3 SKYRIUS
Patys genai yra tarsi ant n ir dendrit) triu. Nors iem s duom enim s patvirtinti ir isiaikinti j pasek
aligatvio numestos sklos: m m s dar reikia tsti tyrim us, Nacionalin m oksl akadem ija (2001) teigia, jog
bejgs k nors sukurti." viena tikrai aiku: Lytis yra svarbi". Kartu su aplinka ir lytim i susij genai ir
Primatologas fiziologija lem ia vyr ir m oter elgsenos bei painim o skirtum us".
Frans B. M. de W aal (1999)
Lyties patirtis
30 TIKSLAS. Aptarkite, kodl svarbi aplinka lyi vaidmen raidai, ir apibdinkite dvi lyi mo
deli teorijas.
Nors lyt lem ia biologija, ji taip pat yra konstruojam a socialiai. Tai, k pradeda
biologija, kultra irykina.
Lyi vaidmenys
Vaidmuo (role)- Lytis - svarbi. Taiau biopsichosocialiniu poiriu taip pat svarbios kultra ir
lkesi rinkinys, nusakantis, dabarties aplinkybs. Kaip jau pastebjom e anksiau, kultra yra visa, kas bendra
kaip turi elgtis tam tikr socialin grupei, ir perduodam a i kartos kart. Kultros form uojam j gali rodo l
padt uimantis asmuo. kesiai, lem iantys vyr ir m oter elges. Psichologijoje, kaip ir teatre, vaidm uo
reikia apibrt veiksm - poelgi, kuri m es tikim s i uim ani konkrei
Socialinis lyties vaidmuo socialin padt m oni, - rinkin. Vienas norm rinkinys apibria m s kul
(gender role) - tros socialinius lyi vaidm enis - m s lkesius dl to, kaip turt elgtis
laukiamas vyr ir moter poelgi vyrai ir m oterys. Prie trisdeim t m et vyram s buvo bdinga pirm iem s skirti
rinkinys. pasim atym , vairuoti autom obil ir apm okti sskaitas, o m oterim s - puoti na
m us, pirkti ir priirti vaik drabuius, irinkti vestuvines dovanas. Lyi vaid
m enys egzistuoja ir u nam sien. Jungtinse Valstijose vyrai darbe kasdien
praleidia m adaug viena valanda daugiau ir skiria m adaug viena valanda m a
iau laiko nam kiui bei vaikam s negu m oterys (Bureau of Labor Statistics,
2004). Atspkite patys, kuris i dviej tv apie 90 procent kart lieka nam uose
susirgus vaikui, pasirpina ateinania aukle ar kvieia gydytoj (M accoby, 1995).
Australijoje m oterys nam kio darbam s, u kuriuos negauna atlyginim o, ski
ria 54 proc. daugiau laiko negu vyrai, o rpinim uisi vaikais - 71 proc. daugiau
laiko (Trewin, 2001).
Lyi vaidm enys gali suvelninti socialinius santykius, paalindam i nem a
lonius ginus, kas i savait turi skalbti ar nupjauti vej. Taiau u iuos vaidm e
nis danai tenka m okti: nukryp nuo i susitarim galim e pasijusti nejaukiai.
Ar lyi vaidm enys atspindi tai, kas yra biologikai natralu vyram s ir m o
terim s? O gal juos konstruoja kultros? Lyi vaidm en vairov skirtingose
kultrose vairiais laikotarpiais pera m int, kad kultra daro didel tak. M aisto
rinkj klajokli bendruom ense darbo pasidalijim as pagal lyt yra m inim alus.
Berniukai ir m ergaits aukljam i beveik vienodai. Taiau em dirbi bendruo
m ense m oterys lieka ariau nam : jos dirba laukuose ir priiri vaikus; vyrai
danai klajoja ganydam i galvijus. Tokios bendruom ens daniausiai socializuoja
vaikus apibrdam os aikesnius lyi vaidm enis (Segall ir kiti, 1990; Van Leeu-
wen, 1978).
Taiau ir industrinse alyse lyi vaidm enys bei nuostatos labai nevienodi.
Ar sutiktum te, jog gyvenim as teigia daugiau pasitenkinim o, kai abu sutuokti
niai dirba ir kartu rpinasi vaikais? A gentros Pew Global Attitudes (2003) at
liktoje apklausoje paaikjo, kad 41 i 44 ali daugum a m oni sutiko, jog
daugiausia pasitenkinim o teikia bendras darbas ir rpinim asis vaikais (o ne ta
da, kai m oteris lieka nam uose, o vyras aprpina eim ). Taiau kai kuriose kul
trose skirtum ai buvo labai dideli, pradedant Egiptu, kur m ons nesutiko san
tykiu 2:1, ir baigiant V ietnam u, kur m ons sutiko santykiu 11:1.
Lyi vaidm enys taip pat kinta laikui bgant:
Prajusio am iaus pradioje tik vienoje alyje - N aujojoje Zelandijoje - m o

terys turjo teis balsuoti. A m iaus pabaigoje tik vienoje dem okratinje a
lyje - K uveite - m oterys ios teiss neturjo (Briscoe, 1997).
X X a. septintojo deim tm eio pabaigoje ir atuntojo pradioje JA V studen

i, m anani, jog bus tik nam eim ininks, skaiius staiga sum ajo (r.
3.8 p a v .). 1960 m etais JA V viena i 30 stojanij studijuoti teis buvo m o
teris; X X I a. pradioje j buvo pus (G later, 2001).
Per deim tm eius, prabgusius nuo 1930-j, m oter rytingum as didjo ir

m ajo kintant j socialinei padiai - kilo iki A ntrojo pasaulinio karo pabai
gos, vliau sm uko iki X X a. septintojo deim tm eio vidurio, po to vl kilo
(Tw enge, 2001). Su teiginiu, jog norm alu, kad m ergina paskam bina vaiki
nui ir pakvieia pasim atym ", 1950 m et G allupo instituto apklausoje sutiko
29 procentai am erikiei, o po puss am iaus su tuo sutiko 70 procent.
N evienodai lyt supranta ir skirtingos kartos. K ai eim os i A zijos em igruo

ja K anad ir Jungtines V alstijas, im igrant vaikai danai auga su bendraam
iais ir lyi vaidm enis suvokia kitaip nei j tvai. Y pa dukterys gali pasijusti
draskom os prietaring norm (D ion ir D ion, 2001).
3.8 PAVEIKSLAS.
P rita ria n i j , jo g g e ria u s ia , k a d
Kintantis poiris lyi
i te k ju s i m o te r v e ik la a p s irib o t
n a m a is ir e im a ", p ro c e n ta is vaidmenis
70
J A V a u k t j m o k y k l
s tu d e n t p rita rim a s
60
tra d ic in ia m p o i riu i
50 m o te r v a id m e n ry k ia i
s u m a jo . V y r ir m o te r
40 p o i ria i ta ip p a t s u a rt jo .
(P a im ta i D e y ir k iti,
30
1 9 9 1 ; S a x ir k iti, 2 0 0 4 ).
20
10
M e ta i
182 3 SKYRIUS
Lytis ir vaik aukljimas

Lyties tapatumas Visuom en kiekvienam m s priskiria lyt, socialin vyro arba m oters katego
(gender identity) - rij. Dl to m es neivengiam ai pajuntam e stipr lyties tapatum , suvokiam e,
suvokiamas priklausymas jog esam e vyrai arba m oterys. M es taip pat tam tikru m astu susikuriam e lyties
vyrikai ar moterikai lyiai. m odel. Kai kurie berniukai labiau nei kiti dem onstruoja tradicikai vyrikus
bruous bei interesus, o kai kurios m ergaits labiau nei kitos tam pa pabrtinai
Lyties modelis
m oterikos.
(gender-typing)-
Socialinio im okim o teorija teigia, kad vaikai im oksta su lytim i susijusio
tradicinio vyriko arba moteriko
elgesio stebdam i bei m gdiodam i ir skatinam i arba baudiam i. Nikole, tu
vaidmens imokimas.
esi tokia puiki m am yt savo llm s; Aleksai, dideli berniukai neverkia". Ta
Socialinio imokimo teorija iau ne tik tvai rodo pavyzd ir skatina, nes berniuk ir m ergaii aukljim o
(social learning theory) - skirtum ai nepakankam ai paaikina lyties m odel (Lytton ir Rom ney, 1991). Ties
teorija, teigianti, jog mes sakant, net kai eim os neskatina tradicinio lyties m odelio, vaikai susiburia ber
imokstame socialinio elgesio niuk pasaulius" ir m ergaii pasaulius", kuriuose yra grietos taisykls, k
stebdami bei mgdiodami privalo daryti berniukai ir k - m ergaits.
ir skatinami arba baudiami. Lyties schem os teorija sujungia socialinio im okim o teorij su painim u:
ankstyvojoje vaikystje, kai stengts suprasti pasaul, js - kaip ir kiti vaikai -
Lyties schemos teorija krte koncepcijas arba schemas, tarp j ir savo lyties schem (Bem , 1987,
(gender schema theory) - 1993). Tada lytis tapo liu, pro kur velgte savo patyrim us (r. 3.9 pav.).
teorija, teigianti, jog vaikai i Dar nesulauk vieneri m et vaikai pradeda skirti vyrikus ir m oterikus bal
savo kultros suino, k reikia sus bei veidus (M artin ir kiti, 2002). Sulaukus dvej m et, kalba veria vaikus
bti vyru ir moterimi, ir kad jie pradti sistem inti savo pasaul rem iantis lytim i. Pavyzdiui, angl kalboje yra
atitinkamai derina savo elges. vartojam i vardiai he (jis) ir she (ji); kitose kalbose daiktavardiai yra vyri
kos (le train - traukinys - pranc.) ir m oterikos (la table - stalas - pranc.)
gim ins. Per kalb, aprang, aislus ir dainas socialinis im okim as form uoja ly
ties schem as. Po to vaikai lygina save su j sukurta lyties koncepcija (esu vy
ras - todl esu vyrikas, stiprus ir agresyvus" arba esu m oteris - todl esu m o
3.9 PAVEIKSLAS. terika, m iela ir paslaugi") ir atitinkam ai derina savo elges.
Dvi lyties tip teorijos M ai vaikai yra lyties detektyvai", - aikina Carol Lynn M artin ir Diane
Socialinio imokimo teorija Ruble (2004). Suvok, kad yra dviej ri m ons - ir jie priklauso vienai i
teigia, kad lyties modelis i ri - vaikai pradeda iekoti lyties poym i. Jie gali nusprsti, jog m er
atsiranda i mgdiojimo ir
gaits yra tie vaikai, kurie turi ilgus plaukus. Padalij m oni pasaul pusiau,
tvirtinimo. Lyties schemos
teorija teigia, kad mogaus trej m et vaikai labiau m gsta savosios lyties atstovus ir renkasi juos aidi
susikurtai vyrikumo ar m am s. J stereotipas apie berniukus ir m ergaites grietja iki m adaug 5-6 m et.
moterikumo koncepcijai
daro tak jo suvokimas
ir elgesys.
Socialinio imokimo teorija Lyties schemos teorija
Lyties
Paskatinimai
slygojamas
ir nuobaudos Lyties schema
Lyties model Kultrinis mstymas
+ ( save ir +
atitinkantis lyties
Pavyzdi pasaul irima
elgesys painimas Lyties tip
stebjimas pro lyties l")
atitinkantis
ir mgdiojimas
elgesys
Jei naujasis kaim ynas yra eiam etis berniukas, eiam et m ergait gali tiesiog
nusprsti, kad jie negali turti bendr interes. M aiem s vaikam s lyties sche
m os gauna grsm ing pavidal.
MOKYMOSI REZULTATAI
Lyties raida
25 TIKSLAS. Apibdinkite kai kuriuos biologinius ir psichologi 29 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip nustatoma biologin lytis, ir api
nius vyr bei moter skirtumus. bdinkite lytini hormon vaidmen biologinei raidai bei lyi skir
tumams.
Vyrai ir m oterys yra labiausiai panas savo geneti
ne sandara, kurioje 45 i 46 chrom osom yra bend Biologin lyt nulem ia 23-ioji chrom osom pora. ioje
ros abiem lytim s. Vyrai ir m oterys biologikai skiria poroje m otinos indlis visada yra X chrom osom a. T
si kno riebal bei raum en kiekiu, giu, brendim o vo indlis - kuris nulem ia, ar gim s berniukas, ar m er
pradia ir gyvenim o trukm e. Jie taip pat skiriasi psi gait - gali bti arba X, arba Y chrom osom a. I XX
chologikai, pavyzdiui, neatsparum u kai kuriem s derinio gim sta m ergait; i XY derinio gim sta berniu
sveikatos sutrikim am s: m oterim s daniau diagno kas. Y chrom osom oje yra pagrindinis jungiklis pra
zuojam a depresija, o vyram s - asocialios asm enybs dti gam inti testosterono horm on, kuris septintj
sutrikim ai. ntum o savait lem ia iorini vyrik lytini orga
n augim . (M oterys taip pat iskiria testosteron, ta
26 TIKSLAS. Apibendrinkite lyi agresyvumo skirtumus.
iau m aiau.) Ketvirtasis ir penktasis ntum o m ne
Vyrai daniau nei m oterys elgiasi agresyviai ir tokiais siai yra antrasis svarbus lyi diferenciacijos, kuri
savo apibdina. Lyi agresyvum o skirtum as yra ste nulem ia gausesni vyr testosterono arba m oter kiau
bim as daugelyje kultr ir vairiais am iaus tarpsniais, idi horm onai, laikotarpis. Lytis yra apibriam a
ypa kalbant apie fizin agresyvum . kaip biologikai ir socialiai slygojam savybi rin
kinys, pagal kur m ons apibria vyr ir moter. Su
27 TIKSLAS. Apibdinkite kai kuriuos lyi socialins valdios lytim i susij genai ir horm onai i ties turi takos ly
skirtumus. i elgesio skirtum ui galbt veikdam i sm egen vys
Daugum oje bendruom eni vyrai socialiai dom inuoja tym si, taiau daugelis lyi skirtum yra im okstam i.
ir tokiais yra laikom i. Vyrai daniau uim a vadovau

30 TIKSLAS. Aptarkite aplinkos svarb lyi vaidmen raidai ir
janius postus ir j vadovavim o stilius bna sakm es
apibdinkite dvi lyi modeli teorijas.
nis negu m oter.
Biologija daro tak lyiai, taiau kultra form uoja ly

28 TIKSLAS. Aptarkite lyi skirtumus umezgant ryius arba r
i vaidm enis - lkesius, kaip vyrai ir m oterys tu
pinantis ir draugaujant".
rt elgtis. Lyi vaidm enys tos paios kultros skir
M oterim s daniau nei vyram s rpi um egzti santykius tingose vietovse ir laikui bgant gali skirtis. Asm ens
su kitais m onm is. skirtum galim a pastebti m a suvokim as, kad yra vyras ar m oteris, vadinam as ly
vaik aidim uose, o vliau paauglystje ir suaugus. ties tapatumu; vieni m ons labiau nei kiti dem onst
M oterys yra linkusios rpintis ir draugauti - jos pa ruoja lyties m odeliui bding (tradicikai vyrik ar
bria rpinim si ir danai bna atsakingos u jau m oterik) elges. Socialinio im okim o teorija teigia,
nus ir senus. Atrodo, jog ryiai tarp m oter yra stip kad m es im okstam e lyties elgesio taip pat, kaip i
resni ir labiau parem iantys nei tarp vyr. Vyrai yra m okstam e kit dalyk - per tvirtinim , bausm es ir
link pabrti laisv ir savikliov. stebjim . Lyties schem os teorija teigia, kad suino-
184 3 SKYRIUS
m e kultrin recept" , kaip bti vyru ar m oterim i. PAKLAUSKITE SAVS: Ar laikote save rykiu, ar nerykiu lyties ti-
is receptas daro tak m s elgesiui ir suvokim ui, pau? Kaip manote, kokie veiksniai prisidjo prie js vyrikumo
kas dera panaiem s m us" m onm s. ar moterikumo pojio?

31 TIKSLAS. Apibdinkite biopsichosocialin poir raid,
Bna trivialios ir didios tiesos , pastebjo fizikas Nielsas Bohras, m styda

m as apie kai kuriuos iuolaikinio m okslo paradoksus. Trivialios tiesos priey
b yra tiesiog klaidinga. Didios tiesos prieyb taip pat yra tiesa. Atrodo, jog
yra teisinga, kad m s protvi istorija padjo m um s susiform uoti kaip riai.
Jei yra variacijos, natralioji atranka ir paveldim um as, tam tikru m astu privalo
bti ir evoliucija. Unikalus gen derinys, kuris buvo sukurtas, kai m s m oti
nos kiauinlis prarijo m s tvo sperm ij, taip pat padjo suform uoti m us kaip
asm enis. Genai lem ia ir bendras m ogiksias savybes, ir individualius skirtu
m us. Tai yra didi tiesa apie m ogaus prigim t. Genai m us form uoja.
Taiau taip pat tiesa yra tai, jog m us form uoja patirtis. siose, eim oje ir
santykiuose su bendraam iais im okstam e m styti ir veikti. Net prigim ties pra
dtus skirtum us patirtis gali padidinti. Jei genai ir horm onai lem ia, kad vyrai
yra fizikai agresyvesni u m oteris, kultra lyi skirtum gali dar padidinti,
skiepydam a norm as, skatinanias vyrus bti kietais (vyrikais), o m oteris -
m alonesnm is, velnesnm is. Jei vyrai skatinam i im tis vaidm en, reikalaujan
i fizins jgos, o m oterys - labiau globjik vaidm en, ir vieni, ir kiti gali
elgtis taip, kaip tikim asi i t, kurie gavo iuos vaidm enis, ir atitinkam ai keistis.
Vaidm enys pakeiia juos atliekanius aktorius. Laikui bgant prezidentai tam

pa prezidentikesni , o tarnai nuolankesni. Panaiai m us form uoja ir lyi vaid
m enys.
Taiau lyi vaidm enys suartja. Kadangi brutali jga tam pa nebeaktuali, no
rint turti valdi ir padt visuom enje (prisim inkim e Bill Gates), ir vyrai, ir
m oterys pajgia veiksm ingai atlikti vis lygi organizacinius vaidm enis , pa
stebi W endy W ood ir Alice Eagly (2002). Kadangi vis daugiau m oter dirba
anksiau vyrikais laikytus darbus, sum ajo tradiciniai vyrikum o ir m oteri
kum o skirtum ai bei supanajo bruoai, kuri pageidaujam a iekant partnerio
(Twenge, 1997). Kadangi laikui bgant keiiasi m s atliekam i vaidm enys, m es
keiiam s kartu su jais.
Jei m us form uoja prigim tis kartu su patirtim i, ar m es esam e tik prigim ties ir
patirties produktas? Ar esam e grietai apibrti?
M es i ties esam e prigim ties ir patirties produktas (r. 3.10 pav.), taiau taip
pat esam e atvira sistem a. Genai prasism elkia visur, taiau nra visagaliai. Kar-
3.10 PAVEIKSLAS.
Biologin taka: Psichologin taka: Biopsichosoclalinis poiris
B e n d ra s m o g i k a s is G e n ir a p lin k o s s v e ik a
raid
genom as N e u ro lo g in is a n k s ty v j
In d iv id u a l s g e n e tin ia i p a ty rim p o v e ik is
s k irtu m a i R e a k c ija , s u k e lta te m p e
P re n a ta lin a p lin k a ra m e n to , ly tie s ir t. t.
S u ly tim i s u s ij g e n a i, s itik in im a i, ja u s m a i ir
h o rm o n a i ir fiz io lo g ija l k e s ia i
Individuali raida
Socialin-kultrin taka:
T v ta k a
B e n d ra a m i ta k a
K u lt rin is in d iv id u a liz m a s
a rb a k o le k ty v iz m a s
K u lt rin s ly tie s n o rm o s
tais m ons nepaiso genetinio polinkio pratsti savo gim in pasirinkdam i celi
bat. K ultra taip pat yra visur prasism elkianti, taiau irgi ne visagal. K artais
m ons nepaiso bendraam i darom o spaudim o gindam i savo laisv ir elgda
m iesi prieingai negu buvo tikim asi. K ai m inia pasuka vienu keliu, jie prisim e
na, kas es, ir keliauja kitu. Teisinti savo neskm es kaltinant prigim t ar patirt
reikia, kaip pastebjo raytojas ir filosofas Jeanas-Paulis Sartre vadovautis ne
vykusiu tikjim u" - atsakom yb u savo likim suversti netikusiem s genam s ar Tikkim s, jog tai netiesa;
blogai takai. taiau jei tai tiesa, tikkim s,
I ties esam e ir savo pasaulio kriniai, ir krjai. M es esam e - ir tai yra kad ji netaps plaiai inoma."
didi tiesa - savo gen ir aplinkos produktas. Taiau - dar viena didi tiesa - at Ledi Ashley, komentuodam a
eit lem ianios prieastys yra susijusios su dabartiniais m s sprendim ais. ian Darwino teorij
dieniniai sprendim ai kuria rytdienos aplink. Protas yra svarbus. m oni ap

linka nra kakas panaaus or - tai nra kakas, kas tiesiog vyksta. M es esam e
savo aplinkos architektai. V iltys, tikslai ir lkesiai daro tak ateiiai. B tent Ar nekyla nerimas supratus,
dl to kultros gali taip greitai kisti. kaip i ties yra surdytas
pasaulis - kad balt vies
sudaro spalvos, kad spalva
I savo korespondencijos ir i visuom ens nuom ons apklaus inau, jog kai matuoja viesos bangas, kad
kuriuos skaitytojus jaudina iuolaikinio m okslo natralizm as ir evoliucionizm as. skaidrus oras atspindi vies...?
Jie nuogstauja, kad m okslas apie elges (ir ypa evoliucijos m okslas) sunai Saullydio romantikumas
kins m s groio bei paslapties pojt ir m ogikojo krinio dvasin reikm in nesumenks, jei iek tiek apie j
gum . Tokiem s skaitytojam s noriu pasilyti kelet guodiani m ini. suinosim e."
K ai Isaacas N ew tonas paaikino, kad vaivorykt sudaro skirtingo bang il Carl Sagan,
gio viesa, poetas K eatsas nuogstavo, kad N ew tonas sunaikino paslapting vai Skies of Other Worlds, 1988
vorykts gro. Taiau, kaip pastebi Richardas D aw kinsas (1998) savo knygo- (Kit pasauli dangs")
186 3 SKYRIUS
Gyvybs istorijos prieastis je Unweaving the Rainbow (Iardant vaivorykt ), Newtono analiz atved
[negali] isprsti gyvenimo M axwello elektrom agnetizm o teorij ir dar gilesn paslapt - Einteino relia
prasms msls." tyvum o teorij. M aa to, Newtono optika visikai neprivalo m enkinti m s a
Stephen Jay Gould, vjim osi raikiu vaivorykts, apjuosusios lietaus aptem dyt dang, eleganti
Rocks of Ages: Science and kum u.
Religion in the Fullness Kai Galiljus paskelb, kad em sukasi apie Saul, o ne atvirkiai, jis ne
of Life, 1999 pateik nesugriaunam savo teorijos rodym . Jis pristat nuosekl daugybs
(Ami uolos") stebjim , toki kaip besikeiiantys eliai, kuriuos m eta M nulio kalnai, ai
kinim . Galiljaus teorija galiausiai nugaljo, nes jis logikai paaikino daly
kus, kurie derjo vienas su kitu. Ir Darwino evoliucijos teorija yra nuoseklus
poiris gam tos istorij. is poiris pateikia sistem inant princip, kuris su
vienija vairius stebjim us.
Nors kai kuriem s tikintiesiem s m okslin idja apie m ogaus kilm gali kelti
nerim , kitiem s ji puikiai sutam pa su j dvasingum u. V am iuje v. Augusti
nas (cituojam a W ilford, 1999) ra: Visata atsirado ne visikai baigta, taiau
jai buvo suteiktas gebjim as transform uoti save i nesusiform avusios m edia
gos tikrai nuostab struktr ir gyvybs form rinkin". Po m adaug 1600 m et
popieius Jonas Paulius II 1996 m etais palankiai sutiko m okslo ir religijos dia
log, paym dam as, jog evoliucijos teorij pripasta vis daugiau m okslinin
k, kurie atsivelgia daugyb atradim vairiose ini srityse".
Tuo tarpu daugelis m okslinink yra apstulb, m atydam i atsirandant visatos
ir m ogaus supratim . Jis apsuka galvas - visa Visata atsirado kakuriuo m o
m entu m adaug prie keturiolika m ilijard m et ir akim irksniu isiplt iki kos
m ologinio dydio. Jei Didiojo Sprogim o energija bt buvusi nors truputl
m aesn, visata vl bt susitraukusi. Jei i energija bt buvusi truputl di
desn, atsirads darinys bt buvs per tirtas, kad jam e atsirast gyvyb. Jei
sunkio jga bt buvusi truput stipresn ar silpnesn, arba jei anglies protono
svoris bt truputl kitoks, m s visata tiesiog nebt susiform avusi.
Kas buvo ios beveik per geros, kad bt tiesa, puikiai suderintos Visatos
prieastis? Kodl yra kakas, o ne niekas? Kaip atsitiko, kad, pasak Harvardo
universiteto ir Sm itsonian instituto astrofiziko Oweno Gingericho (1999), visa
ta yra tokia nuostabiai teisinga, jog atrodo, kad ji pabrtinai buvo sukurta at
sirasti protingom s, jautriom s btybm s"? Ar u viso ito slypi geranoris auk
tesnis protas? O gal buvo begal visat, ir m es tiesiog esam e laim ingi gyven
tojai tos, kuri atsitiktinai buvo tiksliai suderinta, kad galtum e atsirasti? O gal
i idja prietarauja principui, teigianiam , jog i prietaring aikinim reikia
rinktis paprasiausi? Daugeliu i klausim m okslas tyli. Susidrus su tokiais
nesivaizduojam ais klausim ais, m okslo nuolankus ir pagarbus tyljim as yra pri
im tinas, teigia filosofas Ludwigas W ittgensteinas: Jei apie k nors negalim e
nieko pasakyti, privalom e tylti".
M es turtum e ne bijoti m okslo ar j varyti, o palankiai sutikti tai, kad m okslas
pleia m s supratim bei adina pagarbos jausm . Knygoje The Fragile Spe-
PRIG IM TIS, PATIR TIS IR M O NI VAIRO V 187
cies (Trapioji ris") Lewisas Thom as (1992) apra savo begalin nuostab,
kad em je kitados atsirado bakterijos ir Bacho m iios B-m inor. Per neilgus 4
m ilijardus m et gyvyb em je i nieko virto tokiom is sudtingom is struktro
m is, kaip 6 m ilijard vienet DNR gija ir nesuvokiam o sudtingum o m ogaus
sm egenys. Atrodo, sako kosm ologas Paulas Daviesas (1992, 1999, 2004), kad
gam ta im intingai ir genialiai sum an sukurti ypating, save atkariojani in
form acijos apdorojim o sistem - m us. Nors atrodo, jog buvom e kuriam i am i
nyb, galutinis rezultatas yra nekainojam as krinys, turintis nesivaizduojam as
galim ybes.
MOKYMOSI REZULTATAI
iau pasirinkim as taip pat yra svarbus. Raid galim e
31 tikslas. Apibdinkite biopsichosocialin poir raid.
nagrinti nuo bet kurio biopsichosocialinio kontinu
M s biologija - susikrusi per natralij m oni um o tako. M okslas m s nem enkina, o prapleia sa
ries atrank ar per unikal gen derin pradjim o vs supratim ir m us supanio pasaulio vertinim .
m etu - suteikia m um s vien gebjim ir riboja kitus.
M s socialins aplinkos m ons ir paproiai nukrei
pia m us konkrei vaidm en link ir skatina m us, jei
PAKLAUSKITE SAVS: Ar tikite, kad paveldimumas ir aplinka
atitinkam e (arba baudia, jei neatitinkam e) kultrinius
lm, kas js iandien esate, arba tam turjo takos? Ar galite
lkesius. M s individualiosios biologins ir psicho
prisiminti kok nors svarb moment, kai nulmte savo likim
logins savybs taip pat sukelia m us supani m o
prietaraudami savo paveldimumui ir aplinkai?
ni reakcij, kuri vliau daro tak m s elgesiui. Ta
3 SKYRIAUS APVALGA: Prigimtis, patirtis ir moni vairov
PASITIKRINKITE
1. Kas yra paveldimumas? 4. Kuo skiriasi individualistin ir kolektyvistin kul

tros?
2. Kokie yra trys pagrindiniai evoliucinio m oni
seksualum o aikinim o kritikos aspektai? 5. Kas yra lyi vaidm enys ir k j vairov m um s sa
ko apie m oni gebjim im okti ir prisitaikyti?
3. Kad atsptum te, ar paauglys rko, paklauskite,
kiek jo draug rko. Vienas ios koreliacijos aiki
nim yra bendraam i taka. Koks kitas? Atsakymus klausimus rasite priede knygos pabaigoje.
188 3 SKYRIUS

Agresyvumas (aggression), 175 p. Y chromosoma (Y chromosome), 178 p. Netapats dvyniai (fraternal twins), 141 p.
Aplinka (environment), 139 p. Kolektyvizmas (collectivism), 169 p. Norma (norm), 167 p.
Asmenin erdv (personal space), 168 p. Kultra (culture), 166 p. Paveldimumas (heritability ), 146 p.
Chromosomos (chromosomes), 139 p. Lyties modelis (gender-typing), 182 p. Sveika (interaction), 148 p.
DNR (dezoksiribonukleino rgtis) Lyties schemos teorija Socialinio imokimo teorija
(deoxyribonucleic acid, DNA), 139 p. (gender schema theory), 182 p. (social learning theory), 182 p.
Elgesio genetika (behaviorgenetics), 139 p. Lyties tapatumas (gender identity), 182 p. Socialinis lyties vaidmuo (gender role), 180 p.
Evoliucin psichologija Lytis (gender), 155 p. Tapats dvyniai (identical twins), 141 p.
(evolutionary psychology), 152 p. Molekulin genetika Temperamentas (temperament), 145 p.
Genai (genes), 139 p. (molecular genetics), 149 p. Testosteronas (testosterone), 178 p.
Genomas (genome),. 140 p. Mutacija (mutation), 153 p. Vaidmuo (role), 180 p.
Individualizmas (individualism), 169 p. Natralioji atranka (natural selection), 153 p. X chromosoma (X chromosome), 178 p.
Gyvenimo
tarpsniai
Prenatalin raida ir gimimas

Apvaisinimas
Prenatalin raida
Naujagimio gebjimai
Mokslini tyrim strategijos kdiki mstymui suprasti
Kdikyst ir vaikyst
Fizin raida
Paintin raida
Autizmas
Socialin raida
Paauglyst
Fizin raida
Paintin raida
Socialin raida
Pilnametysts pradia
Suaugusieji
Fizin raida
Paintin raida
Socialin raida
Dvi svarbiausios raidos problemos
Tolydumas ir stadijos
Pastovumas ir pokyiai
1 TIKSLAS. Suformuluokite tris vystymosi sritis, kurias tyrinja raidos psichologai, ir nurodykite tris
pagrindinius raidos psichologijos klausimus.
Raidos psichologija ada, kaip ir kodl m es keiiam s, keliaudam i per gyvenim nuo gim im o
(developmental psychology)-
psichologijos aka, kuri nagrinja
gyvenant atsirandanius fizinius,
paintinius ir socialinius pokyius.
K iki m irties? Pastebim e, kad visi m ons yra skirtingi. R aidos psicholo
gam s, tiriantiem s m ogaus fizin, paintin,
m , labai svarbu ir tai, kuo m es visi esam e panas. Beveik visi vaik
ioti pradedam e vieneri, o kalbti - dvej
socialin kait
m et. Bdam i vaikai, visi aidm e

per gyveni
socialinius aidim us, rengdam iesi rim tiem s gyvenim o darbam s. M es visi yp
som s ir verkiam e, m ylim e ir nekeniam e, retkariais prisim enam e, kad kada
nors m irsim e. Psichologijos raidos kryptis nagrinja, kaip visi ie dalykai kei
iasi per m ogaus gyvenim - nuo kdikysts iki senatvs. Raidos psichologus
daugiausia dom ina trys klausim ai:
1. Prigimtis ar patirtis. Kiek m s raida priklauso nuo genetinio paveldim um o

(prigim ties) ir kiek nuo aplinkos (patirties)?
Prigimtis yra visa, k mogus
2. Tolydumas ar pakopos. Ar raida yra laipsnikas, tolydus procesas? Ar j su
gimdamas atsinea pasaul
daro kelios atskiros pakopos?
patirtis yra bet kokia taka, kuri
3. Pastovumas ar pokyiai. Ar m s ankstyvieji asm enybs bruoai ilieka vis
veikia j po gimimo.
gyvenim ? Ar laikui bgant m es tam pam e kitokiais asm enim is?
Francis Galton,
English Men of Science, 1874 3 skyriuje nagrinjom e prigim ties ir patirties klausim . io skyriaus pabaigoje
(, Angl mokslininkai") pavelgsim e tolydum o ir pastovum o problem as.

Kaip laikui bgant m es tam pam e tuo, kuo esam e? Viskas prasideda susijungus
sperm ijui ir kiauinliui. Usim ezga nauja gyvyb, ir ji nuosekliai vystosi.
Apvaisinimas
2 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip apvaisinimo metu susijungia spermijas ir kiauinlis.
Nra nieko natralesnio ir nieko nuostabesnio u ries dauginim si. Panagrinki

me m ogaus dauginim si. Procesas prasideda, kai i m oters kiauids atsiskiria
subrends kiauinlis - lstel, kuri yra m adaug tokio dydio, kaip takas io
sakinio gale, ir 200 ar dar daugiau m ilijon sperm ij po lytinio akto pradeda
lenktynes to kiauinlio link. M oteris gim sta jau turdam a visus kiauinlius, nors
i j subrs ir atsiskirs tik vienas i 5000. Vyro organizm as, prieingai, pradeda
gam inti sperm ijus tik lytikai subrends, ir is procesas nepertraukiam ai tsiasi
GYVENIMO TARPSNIAI 191
4.1 PAVEIKSLAS.
Gyvyb perduodama lytikai
a) spermij lstels apsupa
kiauinl;
b) kai vienas spermijas
siskverbia drebui
pavidalo iorin kiauinlio
dangal, prasideda keletas
chemini proces, kuri
metu spermijas ir kiauinlis
susijungia vien lstel.
Jei viskas bus gerai, i
lstel dalysis tol, kol po
9 mnesi taps 100 trilijon
a b lsteli turiniu mogumi.
vis gyvenim . Tiesa, sperm ij, pasigam inani daugiau kaip 1000 per sekun
d, kuri utrunkate skaitydam i sakin - bgant m etam s vis m aja.
Sperm ijas pasiekia 85 000 kartus didesn u j pat kiauinl nelyg astronau
tas m ilinik planet. Santykinai nedaug sperm ij, prasibrovusi iki kiauinlio,
iskiria virkinam j ferm ent, kurie pragrauia kiauinlio apsaugin sluoksn,
kad sperm ijas galt siskverbti kiauinl (4.1 pav .). Pastarasis irgi sukrunta.
Kai tik sperm ijas pradeda skverbtis j, kiauinlis ukerta keli kitiem s sperm i-
jam s. Kartu apie sperm ij, kuriam pasisek sigauti kiauinl, ikyla pirtus
panaios ataugos, stum ianios j vidun. Kiauinlio branduolys ir sperm ijas juda
vienas kito link ir, prajus pusdieniui, susilieja. Du tam pa vienu. Tai laim ingiau
sias m om entas. Vienas i 200 m ilijon sperm ij, kuris susijungs su vienu kiau
inliu tapo m ogaus pradia, laim jo lenktynes. Gydytojas ir raytojas Lewisas
Thom as (1979) tai kaip vertino stebukl, kai gim pirm asis kdikis i m gin
tuvlio":
Naujausias 1978-j vidurio medicinos laimjimas, apie kur buvo raoma

pirmuosiuose spaudos puslapiuose, buvo kdikio gimimas Anglijoje prajus
devyniems mnesiams po apvaisinimo mgintuvlyje. Vis dar turt stebinti ir
ankstesnis atradimas, kad vienas spermijas ir vienas kiauinlis gali susilieti
bei tapti mogumi bet kokiomis slygomis ir kad persodinta tokia besidalijanti
lstel gali sitvirtinti gimdoje bei iaugti iki atuoni svar kdikio. Taiau tai
jau tapo prastas dalykas. Ir tai nustebimo ksniai dl tokios i ties ne
sudtingos technins procedros - tai juk ne daugiau kaip proceso pradios
perklimas i gimdos plastmasin del.
Prenatalin raida
3 TIKSLAS. Apibdinkite zigot, embrion ir vaisi (gemal). Paaikinkite, kaip teratogenai gali pa
veikti vaisiaus raid.
Zigota (zygote) -
M aiau kaip pus apvaisint kiauinli, vadinam zigotom is, igyvena ilgiau apvaisintas kiauinlis,
kaip dvi savaites (Grobstein, 1979; Hall, 2004). Taiau jum s ir m an nusiypso po 2 savaii spartaus lsteli
jo laim . I pradi buvo viena lstel, paskui pasidar dvi, vliau - keturios, ir dalijimosi tampantis embrionu.
192 4SKYRIUS
kiekviena lygiai tokia pat kaip pirm oji. Paskui, pirm j savait, besidauginanios
lstels, sudaranios m adaug 100 lsteli zigot, pradeda skirtis - struktros
ir funkcij atvilgiu. Kaip vienodos lstels tai padaro (lyg nusprendia: A bsiu
sm egenim is, o tu bk arnom is") - svarbi m okslin m sl, kuri raidos biologai
tik pradeda sprsti.
M adaug po 10 dien po apvaisinim o besidauginanios lstels prisitvirtina
prie m otinos gim dos sienels ir prasideda apie 37 savaites trunkantis artim iau
Embrionas
sias m ogikasis ryys. Iorin zigotos dalis prisitvirtina prie gim dos sienels ir
(embryo)-
sudaro placent, pro kuri m aitinam as vaisius. Vidins lstels tam pa em brio
besiformuojantis mogaus
nu (4.2 pav .). Per kitas 6 savaites pradeda form uotis ir funkcionuoti em briono
organizmas nuo 2 savaii po
kno organai. Pradeda plakti irdis.
apvaisinimo iki dviej mnesi.
Prajus 9 savaitm s nuo apvaisinim o, em brionas gyja m ogikuosius bruo
Vaisius (gemalas) us ir tam pa vaisium i (gem alu). etojo m nesio pabaigoje vidaus organai, pa
(fetus) - vyzdiui, skrandis, jau yra pakankam ai susiform av ir funkcionuojantys, todl
mogaus organizmas nuo 9 net per anksti gim s vaisius gali igyventi. ioje stadijoje gem alas jau girdi gar
savaii po apvaisinimo iki gimimo. sus. Jis reaguoja prislopint savo m otinos bals (Ecklund-Flores, 1992). Gi-
Prenatalin raida:
zigota: nuo apvaisinimo
iki 2 savaii
em brionas:
nuo 2 iki 8 savaii
vaisius (gem alas):
nuo 9 savaii
iki gimimo.
4.2 PAVEIKSLAS.
Prenatalin raida
a b
a) embrionas greitai auga ir
formuojasi (40-j dien jau
matomas nugarkaulis,
pradeda augti rankos ir
kojos);
b) dar po penki dien
2,5cm didumo embriono
proporcijos pradeda keistis
(galva maesn u likusi
kno dal, paaugusios
rankos ir kojos);
c) antrojo mnesio pabaigo
je, kai prasideda vaisiaus
periodas, jau susiformav
veido bruoai, platakos
ir pdos;
d) ketvirtj mnes
pradjs vaisius jau sveria
apie 85g ir telpa delne. c d
m kdikiai teikia pirm enyb iam balsui, o ne kit m oter ar savo tvo bal
sam s (Busnel ir kiti, 1992; DeCasper ir kiti, 1984, 1986, 1994).
Kiekvienoje prenatalinje stadijoje raid veikia genetiniai ir aplinkos veiks
niai. Placenta saugo nuo daugelio kenksm ing m ediag, o praleidia tik m aist
ir deguon. Bet kai kurios m ediagos vis dlto prasiskverbia pro placent. Tarp
j - teratogenai - kenksm ingos m ediagos, tokios kaip virusai ar narkotikai, Teratogenai
galintys sukelti tragik padarini. M otinos, kuri vartoja heroin, kdikis irgi (teratogens) -
turs polink. Danai vaikas i m otinos perim a ir AIDS virus. Nioji nie veiksniai, pavyzdiui, chemikalai
kada nerko viena. Rkanios m otinos ir jos gem alo kraujyje m aja deguo bei virusai, kurie gali pasiekti
nies, j organizm ai apnuodijam i nikotinu. Daug rkanios m otinos naujagim is embrion ar vaisi (gemal)
gali gauti m aiau m aisto m ediag ir greiiausiai gim s m aesnio svorio, turs prenatalins raidos metu ir jam
kit sveikatos problem (Pringle ir kiti, 2005). pakenkti.
Nra nustatyta, koks alkoholio kiekis niajai nekenkia. Net m aa alkoholio
doz gali paveikti gem alo sm egenis, o vienerios igertuvs - sunaikinti m ilijo
nus jo sm egen lsteli (Braun, 1996; Ikonom idou ir kiti, 2000). Alkoholis, pa
teks ir niosios, ir gem alo krauj, slopina j abiej centrins nerv siste
m os veikl. Daug alkoholio gerianti m oteris rizikuoja, kad jos vaikas gim s su
ydom is ir protikai atsiliks. Vienas i 750 kdiki turi akivaizdi poym i, va
dinam alkoholiniu vaisiaus sindrom u. Jam bdinga neproporcingai m aa gal Alkoholinis vaisiaus sindromas
va ir vis gyvenim neinykstantys sm egen sutrikim ai, danai pasireikiantys (fetal alcohol syndrome, FAS) -
protiniu atsilikim u (Niccols, 1994; Streissguth ir kiti, 1991). Daugiau toki vaik vaiko fiziniai ir paintiniai sutrikimai,
pagim do m oterys, kurios alkohol vartoja nuolatos (Dorozyaski, 1993; Dorris, kil dl nios motinos vartojamo
1989). Keturios i deim ties alkoholiki, stipriai girtavusi ntum o m etu, pagim do alkoholio. Sunkiais atvejais kdikio
vaikus su alkoholiniu vaisiaus sindrom u. veidas esti rykiai deformuotas.
Daugelyje pasaulio viet tikim a, kad m oters psichologin bsena ntum o
m etu veikia vaisi. Tirdam i tai eksperim entais, kuriuose apvaisintom s grauik
ir prim at patelm s bdavo sukeliam as stresas, m okslininkai pastebjo, jog stre
sas sukelia pavluot palikuoni m otorin raid, padidjus dirglum , susilpn
jus gebjim im okti ir neurom ediatori sistem , susijusi su tokiais m oni
psichologiniais sutrikim ais, kaip depresija, pokyius (DiPietro, 2004; Huzink ir
kiti, 2004). Bsim uose tyrim uose dar teks nustatyti, ar m otinos stresas ntu Tu pastosi ir pagimdysi sn. Taigi
mo m etu panaiai veikia vaisiaus vystym si, ir jei taip, tai kokio intensyvum o negerk vyno ir stipri grim."
stresas turi takos. Teisj knyga 13:7
Naujagimio gebjimai
4 TIKSLAS. Apibdinkite kelet naujagimio gebjim. Paaikinkite, kaip mokslininkai naudoja pratim
kdikio jutiminiams ir paintiniams gebjimams tirti.
veik prenatalins stadijos pavojus naujagim iai gim sta turdam i igyvenim ui b
tinus refleksus. Kdikis reaguoja skausm atitraukdam as kojyt ar rankyt.
Um etus ant veido audeklo skiaut, trukdani laisvai kvpuoti, m aylis pra Iekojimo refleksas
deda sukioti galvut alis ir stengiasi isivaduoti i nepatogum o. (rooting reflex) -
Jaunus tvus danai stebina suderinta kdikio refleks, susijusi su m aitini- kdikio polinkis, palietus jo
m usi, seka. Tai geriausiai iliustruoja iekojim o refleksas: kai kas nors prisi skruost isiioti ir iekoti
lieia prie kdikio skruostuko, jis isiioja ir energingai ieko spenelio. Surads spenelio.
194 4 S K Y R IU S
autom atikai sugriebia j ir pradeda sti - tam reikia suderint laiym o, rijim o
ir kvpavim o judesi. Nerads to, kas j patenkint, alkanas kdikis pravirksta;
tvai labai krem tasi, kai j m aylis verkia, ir labai nudiunga, kai j nuram ina.
Vienas i pirm j Am erikos psicholog W illiam as Jam esas m an, kad nau
jagim is patiria m irgani, iani sum ait''. Iki 1960 m . su tuo sutiko beveik
visi. Buvo m anom a, kad, iskyrus beprasm ius viesos ir tam sos elius, nau
jagim is nieko nem ato. Vliau, tobuljant technologijom s ir pltojantis neurolo
gijos m okslui, buvo sukurti ir tobulesni kdiki tyrim o bdai. M okslininkai ro
d, kad kdikis gali daug pasakyti - jei m oki paklausti. (r. skyrel M okslini
tyrim strategijos kdiki m stym ui suprasti".) Klausiant reikia panaudoti tai,
k kdikis gali daryti - irti, sti, pasukti galvut. Turdam i aki judesi ste
pratimas (habituation) - bjim o prietaisus, iulptukus, sujungtus su elektroniniais renginiais, ir kit tai
atsako silpnjimas kartojant s, tyrjai pasiryo atsakyti am in tv klausim : k j kdikis gali m atyti,
dirginim. Kai kdikiai pranta prie girdti, uuosti ir ar gali m styti.
vaizdinio dirgiklio, j susidomjimas Tai, k jie atrado, buvo nuostabu. Gim stam e, jau teikdam i pirm enyb vaizdam s
maja ir jie greiiau nusigria. ir garsam s, kurie palengvina socialinius ryius. Naujagim is pasuka galvut m o-
PAVELKIME I ARIAU:
Mokslini tyrim strategijos kdiki mstymui suprasti
Ar k tik gims kdikis pakankamai gerai mato, kad skirt formas? dines skaii bei fizikos koncepcijas (pavyzdiui, kad du kieti daiktai
Ar trij mnesi maylis atpasta veidus? Ar penki mnesi kdikis negali uimti tos paios erdvs).
suvokia skaii? Jei kdikiai mokt kalbti, galtume j paklausti. Kodl tokie paprasti tyrimai buvo atlikti tik neseniai? Mokslinin
Taiau jie to daryti nemoka, todl psichologai leidia kalbti elgesiui. kas Alanas Slateris (1994) paaikina: kad atpaint nauj dirgikl, k
Pavyzdiui, mokslininkai, tiriantys raid naudoja paprast mokymo dikis privalo siminti pradin dirgikl. Iki XX a. devintojo deimtmeio
si form vadinam pratimu (habituacija)reakcijos silpnjim kar pradios tyrjai man, jog kdiki smegenys yra perdaug nesubren
tojant suadinim Pirm kart pateiktas naujas dirgiklis sulaukia d dusios, kad galt tai prisiminti. Vliau, kai mokslininkai geriau su
mesio. Taiau juo daniau is dirgiklis rodomas, juo silpnesn tampa prato naujagimi gebjimus, jie sukr naujus bdus kdiki paini
reakcija. is tariamas nesidomjimas pastamais dirgikliais suteikia mo galimybms patikrinti.
prog paklausti, k kdikiai mato ir prisimena.
Janine Spencer, Paulas Quinnas irjkolegos (1997; Quinn, 2002)
nordami suinoti, kaip keturi mnesi kdikiai atpasta unis ir ka
tes, naudojo pirmenybs, teikiamos naujiems dalykams, procedr.
I pradi mokslininkai parod kdikiams kelet un ir kai atvaiz
d. Kaip manote, kuris i 4.4 paveiksle pavaizduot dviej gyvn
kdikiams atrodo naujovikesnis (matuojant irjimo juos laik) po
to, kai jie irjo kai atvaizdus? Tai buvo gyvno hibridas su uns
galva (arba su kats galva, jei prie tai kdikiams buvo rodomi u
nys). Tai pera mint, kad kdikiai, kaip ir suaugusieji, pirmiausia 4.4 PAVEIKSLAS.
atkreipia dmes veid o ne kn. Greitai atsakykite: kuris gyvnas yra kat?
Tyrjai naudojo panaius iuos kats ir uns hibrido
Kiti mokslininkai, taik pratimo metod teigia, jog kdikiai taip
atvaizdus tikrindami, kaip kdikiai skirsto gyvnus
pat gali skirti spalvas, figras bei garsus ir suprasti kai kurias pagrin kategorijas.
gaus bals. Jis ilgiau iri m ogaus veido, o ne audyklos taikinio piein (4.3
pav .); taiau jis ilgiau iri taikin, kurio kontrastingi apskritim ai panaesni
m ogaus ak negu vienspalv disk (Fantz, 1961). Kdikis daugiausia iri
daiktus, esanius u 20-30 centim etr; nuostabiausia, kad m adaug toks yra
atstum as tarp indanio vaiko ir m otinos aki (M aurer ir M aurer, 1988).
Kdikio suvokim o gebjim ai form uojasi pirm aisiais gyvenim o m nesiais. Pir
m osiom is dienom is m aylio sm egen nervinius tinklus sispaudia m otinos 4.3 PAVEIKSLAS.
kno kvapas. Savaits am iaus indom as kdikis, paguldytas tarp dviej m arls Naujagimio domjimasis veidais
skiaui, paim t i jo m otinos ir kitos krtim i m aitinanios m otinos liem enli, Kai naujagimiams Italijoje
buvo parodyti ie pieiniai,
paprastai pasisuka jo m otinos kvap skleidiani skiaut (M acFarlane, 1978). jie beveik dukart ilgiau
Trij savaii m aylis, iulpiantis induk, kuris pakaitom is jungia rayt m o irjo piein, kuriame
mat pana veid atvaiz
tinos ir kitos m oters bals, igirds m otinos bals, pradeda energingiau iulpti d (Johnson ir Morton,
(M ills ir M elhuish, 1974). Taigi naujagim is gali ne tik m atyti tai, k jam reikia 1991). Taip pat elgsi ir
naujagimiai Kanadoje. Matyt,
m atyti, uuosti ir girdti, bet ir naudoti savo jutim inius gebjim us m okym uisi. pirmenybs teikimas veido
stebjimui yra gimtas
(Mondloch ir kiti, 1999).
MOKYMOSI REZULTATAI
dim u prasideda raidos etapas, kai pradeda funkcionuo
1 TIKSLAS. Suformuluokite tris vystymosi sritis, kurias tyrinja rai
ti pagrindiniai organai. Prajus 9 savaitm s po apvaisi
dos psichologai, ir nurodykite tris pagrindinius raidos psicholo
nim o iki gim dym o organizm as, kur dabar jau vadina
gijos klausimus.
m e vaisiumi, vystosi ir auga. Teratogenai yra poten
Raidos psichologai tiria m ogaus fizinius, paintinius cialiai kenksm ingos m ediagos, galinios prasiskverbti
ir socialinius pokyius per vis jo gyvenim . Trys pa pro placent ir sualoti em brion arba vaisi.
grindiniai klausim ai yra ie: santykin prigim ties (pa
veldim um o) ir patirties (ugdym o) taka; ar raida yra 4 TIKSLAS. Apibdinkite kelet naujagimio gebjim. Paaikinkite,
nenutrkstam as procesas, ar atskir etap virtin; ar kaip mokslininkai naudoja pratinim kdikio jutiminiams ir pain
asm enyb yra pastovi, ar keiiasi gyvenim ui bgant. tiniams gebjimams tirti.
Kdikiai gim sta turdam i daug autom atini refleks,

2 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip apvaisinimo metu susijungia spermi
kurie padeda igyventi, tarp j - iekojim o refleks,
jas ir kiauinlis.
padedant rasti m aisto. Atrodo, jog spariai besivys-
Apvaisinim o m etu tik vienas vyro sperm ijas gali pra tantys naujagim io regos ir klausos jutim ai yra sude
siskverbti pro m oters kiauinlio apsaugin sluoksn. rinti su tokiais socialiniais vykiais, kaip juo besirpi
Po to kiauinlis ublokuoja keli visiem s kitiem s naniojo veidas ir balsas. M okslininkai aptinka kai ku
sperm ijam s. M adaug po 12 valand sperm ijo ir kiau riuos nekalbanio kdikio pojius bei m intis steb
inlio branduoliai susilieja vien lstel. dam i, kaip jis reaguoja naujus dirgiklius (pavyzdiui,
spalvas, kontrus ir form as), taip pat fiksuodam i, kada
3 tikslas. Apibdinkite, kas yra zigota, embrionas ir vaisius (gemalas).
m ayliui nusibosta pastam i dirgikliai (prie j pran
Paaikinkite, kaip teratogenai gali paveikti vaisiaus raid.
tam a). Kad nauj dirgikl atpaint kaip kitok, kdikis
Zigota yra apvaisintas kiauinlis, kuris tolydiai vis privalo sim inti senj. Tai - paprasta im okim o form a.
labiau keiiasi. M adaug po 10 dien iorin lstels
dalis prisitvirtina prie m otinos gim dos sienels, ir ne PAKLAUSKITE SAVS: Ar jus nustebino inios apie kdikio gebji
trukus vidins lstels tam pa embrionu. Su jo atsira mus? O gal js tai jau seniai inojote"?
196 4 SKYRIUS
Mums suteikta nuostabi privilegija
stebti, kaip gimsta, auga ir

Kdikyst ir vaikyst
stengiasi grumtis gyvas mogaus Kdikyst - laikotarpis nuo gim im o iki tol, kol im okstam a vaikioti, o vai
protas." kyst tsiasi iki paauglysts. Isiaikinsim e vis m ogaus fizin, paintin ir so
Annie Sullivan, cialin raid. Nuo kdikysts sm egenys ir psichika vystosi kartu.
Heien Keller knyga
The Story of My Life, 1903 Fizin raida

(Mano gyvenimo istorija") Kdikio biologin raida sudaro pagrind jo psichologinei raidai. Nordam i su
prasti, kaip atsiranda atm intis ar judjim o gebjim ai, turim e isiaikinti, kaip vys
tosi sm egenys.
Smegen raida
5 TIKSLAS. Apibdinkite smegen pokyius vaiko raidos metu ir paaikinkite, kodl brendimas nule
mia daugel ms panaum.
Dar prie kdikiui gim stant per minut susiform uoja m adaug ketvirtis m ilijono
nervini lsteli. Sm egen iev gam ina neuron net per daug, aukiausi ta
k pasiekdam a apie 28 ntum o savait, o gim dam as m ogus turi apie 23 m i
lijardus neuron (Rabinowicz ir kiti, 1996, 1999; de Courten-M yers, 2002). Gi
m im o dien turim e beveik tiek sm egen lsteli, kiek j tursim e vis gyvenim .
Tik 3 15 Taiau tik gim usio m ogaus nerv sistem a yra nesubrendusi: nerviniai tinklai,
gimusio mnesi mnesi kuri dka m es galsim e vaikioti, nekti, prisim inti, dar tik form uojasi (4.5
kdikio
pav .). Nuo trej iki eeri m et neuron tinklas spariausiai vystosi kaktos
45 PAVEIKSLAS. skiltyje, kurios suteikia galim yb logikai planuoti (ir kurios vystosi iki paaug
mogaus smegen ievs dali lysts bei vliau). Vliausiai isivysto asociacins sm egen ievs sritys, kurios
pieiniai susijusios su m stym u, atm intim i ir kalba. Kai ios sritys isivysto, staiga iau
Tik gimusio mogaus ga paintiniai gebjim ai (Chugani ir Phelps, 1986; Thatcher ir kiti, 1987). Pluo
smegenys dar nebrandios. tiniai takai, atsakingi u kalb ir judrum , dauginasi iki brendim o am iaus, o po
Brstanio mogaus
smegen ievje nerviniai to nutraukiam i pertekliniai ir sutvirtinam i kiti ryiai (Paus ir kiti, 1999; Thom p
ryiai tolydio sudtingja. son ir kiti, 2000).
Kaip gl skleidiasi pagal savo genetin plan, taip ir m es patiriam e tvarkin
Brendimas g biologin genetikai apibrt augim o eig, vadinam brendim u. Brendim as
(maturation)- irykina daugel m s panaum : i pradi im okstam e stovti, o paskui
biologiniai augimo procesai, vaikioti, pirm ieji vaiko odiai - daiktavardiai, paskui jis im oksta bdvar
kurie lemia tvarking elgesio dius. Netektis arba sm urtas gali sultinti raid, o patirtis, kuri vaikai gyja
pokyi sek nepriklausani bendraudam i su tvais, kurie jiem s skaito, kalbasi su jais, padeda kurti nervi
nuo patirties. nes jungtis. Genetins augim o tendencijos yra gim tos. Brendim as nustato pa
grindin raidos krypt, o patirtis j sutvarko.
Motorin raida
6 TIKSLAS. Apibdinkite keturi motorins raidos vyki sek nuo gimimo iki amiaus, kai pradeda
ma vaikioti, ir vertinkite brendimo bei patyrimo poveik iai sekai.
Sm egen raida turi takos fizinei koordinacijai. Stiprjant kdikio raum enim s bei
tobuljant nerv sistem ai, form uojasi vis sudtingesni gdiai. M otorin raida
4.6 PAVEIKSLAS.
bna nuosekli (pasitaiko ir iim i). Kdikiai im oksta apsiversti anksiau negu Triumfuojantys jikai
sdti, o prie praddam i vaikioti daniausiai pirm a ropoja keturiom is (4.6 pav .). Sdti, rplioti, eiti, bgti -
ie motorins raidos
Toks elgesys nra pam gdiojim as. Jis parodo nerv sistem os tobuljim (akli
kelrodiai vienodi visame
vaikai taip pat ropoja ir vaikto). pasaulyje, nors kdikiai juos
Galim i individuals ios sekos skirtum ai. Pavyzdiui, JAV 25 procentai k pasiekia bdami skirtingo
amiaus.
diki pradeda vaikioti vienuolikos m nesi, 50 procent - per vien savait
po savo pirm ojo gim tadienio, 90 procent - iki 15 m nesi am iaus (Franken-
burg ir kiti, 1992). Rekom enduojam a kdikio guldym o m iegoti" padtis (kdi
kiai guldom i m iegoti ant nugaros, kad kuo m aiau bt rizikos jiem s udusti)
siejam a su kiek vliau prasidedaniu liauiojim u, bet ne su vaikiojim u (Davis
ir kiti, 1998; Lipsitt, 2003).
Genai vaidina svarb vaidm en. Tapats dvyniai sdti ir vaikioti pradeda
beveik t pai dien (W ilson, 1979). Biologinis brendim as, apim antis ir spari
sm egenli, esani sm egen upakalinje dalyje, raid, sudaro slygas, sulaukus
m adaug vieneri m et, m okytis vaikioti. Patyrim o taka iki to laiko gana m en
ka. T pat galim a pasakyti ir apie kitus fizinius gdius, pavyzdiui, tutini-
m osi bei lapinim osi kontrol. Kol pakankam ai nesubrend raum enys ir nervai,
joks tikinjim as, grasinim as ar baudim as negali im okyti naudotis naktipuodiu.
Brendimas ir kdikio atmintis

7 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl menkai prisimename pirmj trej gyvenimo met patyrimus.
Retas kuris i m s prisim enam e vykius, atsitikusius iki sulaukiant trej m et.
i kdikysts am nezij pastebim e ikim okyklinuk, patyrusi evakuacij gaisro
m etu, prisim inim uose. Po septyneri m et jie steng prisim inti pavojaus signa
l ir dl ko jis kilo - taiau tik tie, kuriem s tuo m etu buvo ketveri ar penkeri.
Tie, kurie vyk patyr bdam i trej m et, negaljo pasakyti prieasties ir da
niausiai klaidingai prisim indavo, jog tuo m etu, kai suskam bjo pavojaus signa Vaikai savaip mato, msto ir
las, jie buvo lauke (Pillem er, 1995). jauia. Nieko nra kvailiau, kaip
Kiti tyrim ai patvirtina, kad vidutinis anksiausios sm oningos atm inties am stengtis juos keisti pagai save.
ius yra 3,5 m et (Bauer, 2002). Sulaukus ketveri ar penkeri m et, kdikys Filosofas
ts am nezija uleidia viet prisim enam iem s patyrim am s (Brace ir kiti, 2000). Jean-Jacques Rousseau, 1798
198 4 SKYRIUS
Ikimokyklini met prisiminimai yra labai negauss, nes sulauk trej ar ket
veri met kitaip tvarkome prisiminimus. Brstant smegen ievei, pradedan
tys vaikioti vaikai ima suvokti save, isipleia j ilgalaik atmintis (Hayne, 2004;
Loftus ir Kaufman, 1992). Kdiki prisiminimus iki pradedant kalbti nelengva
iversti j vlesn kalb.
Tvus trikdo i kdiki tuia atmintis". I vis valand, kurias jie praleido
su savo kdikiu, - aidim ant kilimo, vystykl keitimo, maitinimo, supimo prie
mieg, - k jie smoningai prisimins apie tvus, jei ie numirs, kol vaikas dar
nebus ketveri? I esms nieko!
Nors ir nedaug k smoningai prisimename iki ketveri met, kakokios pri
siminim nuotrupos vis dlto ilieka io laikotarpio metu ir vliau. Kai trij m
nesi kdikiui kartkartmis primenama, kad, pajudinus kojyt, sujuda aislas,
i ssaj jis prisimins maiausiai mnes (4.7 pav.) .
4.7 PAVEIKSLAS. Kdikis dirba
Parodius 10-ies met vaikam s klass draug, kuri nemat nuo ikimokyk
Vos 3 mnesi kdikis
geba imokti, kad, pajudinus lini laik, nuotraukas (tarp kit ikimokyklinuk nuotrauk), jie atpasta tik 1
kojyt, sujuda pakabintas i 5 kitados buvusi biiuli. Taiau fiziologin reakcija (matuojama pagal odos
aislas, ir gali tai prisiminti
apie mnes. (I Rovee- prakaitavim) buvusios klass draugus yra stipresn, nepaisant, ar jie juos s
Collier, 1989, 1997.) m oningai atpasta, ar ne (Newcombe ir kiti, 2000). Tai, kas smoningai nesu
vokiama ir ko negalima ireikti odiais, kakaip prisimena nerv sistema.
Paintin raida
8 TIKSLAS. Idstykite Piaget samprat apie tai, kaip vystosi psichika, ir aptarkite asimiliacijos
bei akomodacijos svarb iam procesui.
Kas supaisys vaiko mintis?" - stebjosi poet Nora Perry. Raidos psichologas
Piaget inojo tiek, kiek ir kiekvienas jo kartos mogus. Jis paintine raida pradjo
domtis 1920 m. Paryiuje, rengdamas klausimus vaik intelekto testams. Patei-
kindamas testus, kad nustatyt, kokio amiaus vaikai gali teisingai atsakyti
tam tikrus klausimus, Piaget ypa susidomjo klaidingais vaik atsakymais. Kur
kiti mat vaikikas klaidas, Piaget irjo dsning intelekto veikl. Jis pastebjo,
kad klaidos, kurias dar to paties amiaus vaikai, danai buvo netiktinai panaios.
Piaget, daugiau kaip 50 met praleids su vaikais, sitikino, kad vaiko psichika
nra sumainta suaugusiojo psichikos kopija. W illiamas Damonas (1995) tei
gia, kad Piaget i pagrind pakeit ms supratim apie vaiko psichik, pana
iai kaip Kopernikas - apie Sauls sistem. Iki Piaget dauguma moni, umir
4.8 PAVEIKSLAS. Mastelio klaidos
savo ikimokyklinius metus, man, jog vaikai tiesiog maiau (o ne kitaip)
Psichologai Judy DeLoache,
Davidas Uttalas ir Karlas ino, negu suaugusieji". Piaget darb dka dabar mes suprantame, kad apie
Rosengrenas (2004) teigia, problemas, kuri sprendimo bdas suaugusiajam yra savaime suprantamas, vaikai
kad 18-30 mnesi am
iaus vaikai klaidingai msto visikai nelogikai" (Brainerd, 1996).
vertina objekto dyd ir Piaget manymu, vaiko psichika tobulja pereidama kelet stadij - nuo pa
bando atlikti su juo nema
nomus veiksmus. Viruje prast naujagimio refleks iki suaugusio mogaus abstraktaus mstymo. Atuone
21 mnesio vaikas mgina ri met vaikas supranta dalykus, nesuprantamus trej met vaikui. Atuonmetis
iuoti nuo miniatirins
iuoyns. Apaioje dviej gali suprasti tok palyginim: kai kyla mintis, lyg viesa blyksteli galvoje", bet
metuk maylis atidaro imokyti tai suprasti trej met vaik nemanoma. Be to, atuonmetis supranta
maos mainls dureles
ir bando lipti. tai, ko nesuvokia dvej met vaikas, kaip parodyta 4.8 pa v eik sle - kad minia
tirin iuoyn per m aa iuoinjim ui, o m a m ainyt nepavyks lipti. Su

augusiojo psichika veikia taip, kaip atuonm eio dar nepajgia.
Pasak Piaget, intelekto paangos varom oji jga yra m s nuolatins pastan
gos suprasti pasaul. Pagrindin jo idja - vaikai aktyviai m sto, nuolat steng
49 PAVEIKSLAS.
dam iesi vis sudtingesniais bdais suprasti pasaul" (Siegler ir Ellis, 1996). Tam
Nemanomas objektas
brstanios sm egenys kuria svokas, kurias Piaget vadino schem om is. Sche Atidiai pairkite
m os yra psichikos ablonai, kuriuos upildom e savo patirtim i. Suaugs m o velnio kamerton". Dabar
pavelkite al - ne,
gus jau yra susidars galyb schem , pradedant inojim u, kas yra uo ar kat, geriau pirma dar iek tiek j
baigiant supratim u, k reikia bti sim yljusiam (4.9 p a v .) . panagrinkite - paskui
neirdami nupiekite.
Piaget pasil dvi svokas, paaikinanias, kaip naudojam e ir pritaikom e sche Nelengva, tiesa? Kadangi
m as. Pirm a, m es asim iliuojam e nauj patyrim - aikinam s j pagal tas sche toks kamertonas nemano
mas, js neturite jokios
m as, kurias jau turim e. Pavyzdiui, vaikas, turdam as paprast uns schem , schemos, kuri padt
gali visus keturkojus vadinti uniukais. Taip pat m es pritaikom e, arba akom o- asimiliuoti tai, k matote.
duojam e, savo schem as, kad jos tikt nauj potyri detalm s. V aikas greitai
Schema (schema)-
supranta, kad jo uniuko schem a yra per plati, ir jis akom oduoja j, patikslin
svoka arba struktra, sisteminanti
dam as kategorij (pastebta, kad daugiausia dm esio vaikas skiria galvai). S
ir aikinanti informacij.
veikaudam i su pasauliu, vaikai konstruoja ir keiia savo schem as (4.10 p a v .) .
Asimiliacija (assimilation)-
Piaget teorija ir dabartins paintins raidos samprata naujos patirties aikinimas turim
schemterminais.
9 TIKSLAS. Apibdinkite keturis Piaget paintins raidos etapus ir paaikinkite, kaip i keturi eta
Akomodacija
p metu keiiasi vaiko mstymas.
(accommodation)-
Painim as apim a visas psichins veiklos ris, susijusias su m stym u, inoji esamo supratimo (schem)
m u, atm intim i ir perteikim u. Piaget apra keturias pagrindines paintins rai pritaikymas priimant nauj
dos stadijas (4.1 LENTEL ). Jo nuomone, vaikas, pereidamas i vienos su am informacij.
ium i susijusios stadijos kit, patiria pokyi protrkius, kuriuos seka stabilu Painimas (cognition)- psichin
m o periodai. K iekvienai stadijai bdingos skirtingos ypatybs, kurios lem ia spe veikla, susijusi su mstymu,
cifines m stym o ris. K ad geriau suprastum e, kaip tobulja vaiko psichika, pa- inojimu, atsiminimu ir perteikimu.
4.10 PAVEIKSLAS. Patirties perklimas psichikos ablonus

Savo turimas schemas pritaikome naujai patiriai asimiliuoti. Taiau kartais
turime akomoduoti (pritaikyti) savo schemas, atsivelgdami naujus potyrius.
Dvej met Gabriel i Gabriel pamato bried ir pavadina Gabriel akomoduoja turim didelio
paveikslli knygos susikr j karve". Ji mgina asimiliuoti gauruoto gyvno schem ir toliau
schem karv. nauj gyvn pagal jai inom j modifikuoja, traukdama bried
schem. Mama pasako: Ne, tai briedis". mam", briediuk" ir t. t.
200 4 SKYRIUS
4.1 LENTEL. Piaget paintins raidos stadijos
Am iaus ribos Stadijos apibdinim as Raidos reikiniai
Nuo gimimo iki 2 met Sensomotorin stadija Objekt pastovumas

Pasaulis patiriamas pojiais ir veiksmais (irint, lieiant, Nepastam moni baim
kramtant, sugriebiant)
Madaug nuo 2 iki 6 met Prieoperacin stadija Gebjimas apsimesti

Daiktus enklina odiai ar vaizdai, bet logikai Egocentrizmas
nesamprotaujama Kalbos raida
Madaug nuo 7 iki 11 met Konkrei operacij stadija Tverms principas

Logikai mstoma apie konkreius vykius; suprantamos Matematins transformacijos
konkreios analogijos ir atliekamos aritmetins operacijos
Madaug nuo 12 met Formalij operacij stadija Abstrakti logika

Abstraktus mstymas Galimas brandus moralinis
samprotavimas
velkim e kiekvien i Piaget iskirt stadij dabartins paintins raidos sam

Sensomotorin stadija pratos poiriu.
(sensorimotor stage) -
Piaget teorijoje stadija (nuo gimimo Sensomotorin stadija. Sensom otorins stadijos m etu, nuo gim im o iki beveik
iki madaug 2 met), kurios metu dvej m et, vaikai supranta pasaul, jutim ir judesi dka sveikaudam i su daik
vaikai pasaul pasta pojiais tais - irdam i, klausydam i, liesdam i, kram tydam i ir sugriebdam i. M ai kdi
ir judesiais.
kiai, atrodo, gyvena tik dabartim i: ko nebem ato, t ir pam irta. Vienam e i savo
Objekto pastovumas tyrim Piaget parodydavo kdikiui patraukl aisl, paskui paslpdavo j po ke
(object permanence) - pure ir irdavo, ar vaikas jo iekos. Jaunesni negu 6 m nesi vaikai aislo
inojimas, kad daiktai egzistuoja net neiekodavo. M ai kdikiai nesuprato objekto pastovum o - neinojo, kad daiktai
j nestebint tiesiogiai. neinyksta, kai jie j nestebi (4.11 P A V . ). Apie atuntj m nes irykja tai, k
psichologai vadina nem atom daikt atsim inim u. Jei paslpsim e aisliuk, kdikis
4.11 PAVEIKSLAS. tuoj pat im s jo iekoti. Prajus dar m nesiui ar dviem , m aylis jau ieko net ir
Objekto pastovumas anksiau, prie kelias sekundes paslpto aislo.
Iki 6 mnesi kdikiai Taiau ar tikrai daikt pastovum kdikiai apie 8-j m nes im a suprasti taip
vargiai supranta, kad ding
staiga, kaip staiga pavasar isiskleidia tulpi iedai? iandien m okslininkai rai
daiktai, kuri jie nemato,
ir toliau egzistuoja. Taiau d laiko tolydesniu procesu, negu teig Piaget. M anom a, jog daikt pastovum o
iam kdikiui daikto dingimas
i aki tikrai nereikia jo
dingimo i atminties.
Po to: galimas rezultatas

4.12 PAVEIKSLAS. Kdiki matematika
5. Skydelis nusileidia... atidengdamas 1 objekt
Kai kdikiams parodomas nemanomas skaitmeninis rezultatas,
jie dmiai iri ilgiau. (Paimta i Wynn, 1992.)
1. Objektai dedami 2. Pakyla skydelis 3. Pasirodo tuia 4. Paimamas vienas

d ranka objektas
arba: negalim as rezultatas
5. Skydelis nusileidia... atidengdamas 2 objektus
supratim as form uojasi laipsnikai. Net ir m aas kdikis ieko aisliuko ten, kur
prie sekund m at j slepiant.
Tyrintojai m ano, kad Piaget ir jo sekjai nepakankam ai vertino m a. vaik
gebjim us. Piaget teig, kad iki dvej m et vaikas negali m styti. Jis gali atpa
inti daiktus, ypsotis jiem s, ropoti j link bei im ti juos rankas, bet jis dar ne-
turi svok ir idj. Vaikai nem sto apie gyvenim , o gyvena j.
Panagrinkim e paprast eksperim ent, kuris parodo vaik logik:
Kaip ir suaugusieji, kurie apstulb stebi m ago triuk, kdikiai ilgiau iri bed
akis netikt vaizd, kai atrodo, jog autom obilis pravaiuos kiaurai pro kie
t objekt, sustojus ore kam uol arba objekt, kuris, paneigdam as am inu
mo princip, paslaptingai inyksta (Baillargeon, 1995, 1998, 2004; W ellm an
ir Gelm an, 1992). Atrodo, jog kdikiai intuityviai suvokia kur kas daugiau
fizikos dsni nei sivaizdavo Piaget.
Be to, kdikiai supranta skaiius. Karen W ynn (1992, 2000) rodydavo pen
ki m nesi kdikiam s vien arba du daiktus. Po to ji udengdavo daiktus
skydeliu ir vien iim davo arba vien priddavo (r. 4.12 pav .) . Kai W ynn
pakeldavo skydel, kdikiai kartais nustebdavo, dm iai irdavo ilgiau, kai
jiem s bdavo rodom as neteisingas" daikt skaiius. Taiau ar jie reaguo
davo tik didesn ar m aesn daikt kiek, o ne pasikeitus skaii (Feigen-
son ir kiti, 2002)? Vlesni eksperim entai parod, kad kdiki skaiiaus po
jtis galioja ir didesniem s skaiiam s bei tokiem s dalykam s kaip bgno d
iai ir judesiai (Lipton ir Spelke, 2003; M cCrink ir W ynn, 2004; Spelke, 2000;
W ynn ir kiti, 2002). Jei kdikiai priprasdavo, kad aislinis aniukas scenoje
paokdavo tris kartus, jie nustebdavo, kai aisliukas paokdavo tik du kar Prieoperacin stadija
tus. Akivaizdu, jog kdikiai yra im intingesni, negu sivaizdavo Piaget. K (preoperational stage) -
dikiai daug k sidm i. Pagal Piaget teorij tai - stadija
(nuo 2-ej iki 6-eri ar 7-eri met),
Prieoperacin stadija. Piaget nuom one, ikim okyklinio am iaus (iki septyneri kurios metu vaikas mokosi kalbti,
m et) vaikai pereina vadinam j prieoperacin stadij . Jie dar negali atlikti bet dar nesupranta konkrei
m stym o operacij. Penkiam eiui labai daug" pieno auktoje, siauroje stiklinje logini operacij.
2 02 4 SKYRIUS
413 PAVEIKSLAS.
Piaget tverms testas
is prieoperacinje
stadijoje esantis vaikas dar
nesupranta mediagos
tverms principo. Apvertus
vien i udar ind,
kuriuose skysio kiekis yra
toks pat, staiga pasirodo,
kad skysio apverstame
inde yra daugiau.
Tverm sum aja, t pat pien perpylus em ir plai stiklin. Taip yra todl, kad
(conservation) - vaikas kreipia dm es tik aukt ir nesugeba atlikti m stym o operacijos - m in
principas (Piaget laikytas dalimi tyse perpilti pieno atgal. Vaikas neturi tverm s sam pratos - nesupranta, kad,
konkretaus operacinio mstymo), keiiantis form ai, m ediagos kiekis nekinta (4.13 PAV. ).
kad, keiiantis daikt formai, j Piaget nem an, kad i vienos stadijos kit pereinam a staiga. Taiau sim bo
mas, tris ir kiekis nekinta. linis m stym as atsiranda dar anksiau negu jis teig. Tai pastebjo Judy De-
Loache (1987), parodiusi vaikam s kam bario m odel. Jame ji paslp aisliuk
(m iniatirin pliuin uniuk u m iniatirins sofos). Dvej su puse m et am
iaus vaikai lengvai prisim in, kur rasti m aj aisliuk, taiau jie nesugebjo,
vadovaudam iesi iuo m odeliu, rasti natralaus dydio pliuinio uns u sofos
tikram e kam baryje. Trej m et am iaus vaikai - tik eiais m nesiais vyresni -
daniausiai prieidavo prie natralaus dydio pliuinio gyvno tikram e kam bary
je, tuo parodydam i, jog jie pajgia galvoti apie m odel kaip apie tikro kam bario
sim bol. Piaget tikriausiai bt nustebs.
Egocentrizmas Egocentrizmas. Piaget tvirtino, kad ikim okyklinio am iaus vaikai yra egocen
(egocentrism)- triki: jiem s sudtinga suvokti daiktus kito asm ens poiriu. Paprayta paro
pagal Piaget teorij prieopera dyti m am ytei pieinuk", dvej m et Gabriel ikelia j prie savo akis. Trej
cinje stadijoje esanio vaiko m et Grjus pasislepia", usidengdam as akis. Jo m anym u, jei jis nieko nem a
nesugebjimas suprasti kito to, vadinasi, ir jo niekas nem ato. Vaik egocentrikum atskleidi j pokalbiai
mogaus poirio. (Phillips, 1969, p. 61):
- Ar tu turi brol?
KLAUSIM AS: jei dauguma dvej
- Taip.
su puse met amiaus vaik
nesupranta, kaip miniatirins lls - Koks jo vardas?
ir aislai gali simbolizuoti tikrus - Dimis.

- Ar Dimis turi brol?
objektus, ar reikt naudoti
- Ne.
anatomikai tikslias lles apklau
siant tokius vaikus apie tariam Ikim okyklinukas, irdam as televizori atsistojs prieais jus, sivaizduoja,
fizin ar seksualin smurt? Judy kad js vis tiek m atote tai, k m ato jis. Kai tokio am iaus vaikas kalba telefo
DeLoache(1995) nu, klausim jis gali atsakyti, linkteldam as galv, lyg panekovas j m atyt.
rao, jog labai maiems vaikams Bendraujant su m au vaiku, reikia prisim inti, kad toks elgesys rodo jo paintin
neatrodo natralu ar paprasta, kai ribotum : egocentrikas vaikas nra sm oningai egoistas" ar neatidus kitiem s"-
juos vaizduoja ll. jis tiesiog dar nem oka suprasti kito m ogaus poirio. Taiau m es niekada vi
sikai neiaugam e i ankstyvosios vaikysts egocentrizm o. Net ir subrend danai

inom e, kad kit m oni nuom ons bei poiriai sutam pa su m s ir tikim s,
jog tai, kas aiku m um s, bus aiku ir kitiem s (Epley ir kiti, 2004). Taiau vaikai
yra dar im lesni iai inojim o pragaiiai" (Birch, 2005).
Tvai, barantys vaikus, daniausiai nesupranta j egocentrizm o rib. Jie m ano,
kad j vaikai kaip m ai suaugusieji gali kontroliuoti savo elges (Larrance ir Twen-
tym an, 1983). Jie sitikin, kad vaikai sm oningai piktavalikai stovi ant kelio,
ipila m aist, neklauso draudim ar verkia.
Psichikos teorija. Kai Raudonkepurait suvokia, kad jos m oiut" i ties yra Psichikos teorija
vilkas, ji greitai perkrato savo m intyse vries ketinim us ir pabga. Ikim okyk- (theory of mind) -
linukai, nors ir bdam i egocentriki, isiugdo gebjim daryti ivadas apie ki moni supratimas apie savo ir kit
t m oni m stym o pobd, kai pradeda form uoti psichikos teorij ( term i- psichin bsen: jausmus,
n pasil psichologai Davidas Prem ackas ir Guy W oodruffas tariam am im - suvokim norus ir j galbt
panzi gebjim ui atspti ketinim us apibdinti). prognozuojam nelgsen
Tobuljant vaik gebjim ui daryti ivadas apie kit m oni m stym , jie
m egina suprasti, dl ko supyko kartu aidiantis draugas, kada broliukas ar se
4.14 PAVEIKSLAS.
sut su juo kuo nors pasidalys arba kaip priversti tvus nupirkti aisl. Did-
Vaik psichikos teorijos
jantis ikim okyklinuk gebjim as erzinti, ujausti ar tikinti kyla i auganio ge
patikrinimas
bjim o suprasti kito m ogaus poir. Pavyzdiui, bdam i m adaug trej su puse-
is paprastas udavinys
ketveri su puse m et am iaus, viso pasaulio vaikai pradeda suprasti, kad kit iliustruoja, kaip mokslininkai
m oni sitikinim ai gali bti klaidingi (Callaghan ir kiti, 2005; W ellm an ir kiti, tiria vaik prielaidas apie
kit moni mstym.
2001; Zim m er, 2003). Jenifer Jenkins ir Janet Astington parod Toronto vai
(Pagal Baron-Cohen ir kiti,
kam s m edicinini pleistr dut ir paklaus, kas yra jos viduje. Tikdam iesi, 1985.)
jog dutje bus pleistrai, vaikai nustebo joje ivyd pietukus. Pa
klausti, k niekad nem ats duts vaikas m anys esant jos viduje,
trej m et vaikai daniausiai atsakydavo, kad pietukus". Sulau
kus 4 ar 5 m et, vaik psichikos teorija" darydavo staig uol
priek, ir jie su pasitenkinim u tikdavosi, kad draugai sivaizduos ia Sel. ia An.
dutje esant m edicininius pleistrus.
M s psichikos teorija taip pat leidia daryti ivadas apie kito
m ogaus jausm us. Kaip teigia Johnas Flavellis ir jo kolegos i Sten-
fordo universiteto (2001), net m ai ikim okyklinukai supranta, jog Sel deda savo kamuol kairij spint.
lidni vykiai sukelia lides. Vliau vaikai pradeda suvokti, kad m in
tys gali sukelti jausm us - pavyzdiui, kad anksiau vykusio lidno
vykio prisim inim ai gali suadinti lides. Galiausiai, sulauk 5-8 m e
t, vaikai suino, jog spontanikos, savaim e kylanios m intys taip Sel ieina.
pat gali suadinti jausm us. Jei kieno nors nuotaika staiga pasikeiia
be jokios aikios prieasties, atuonm etis pam anys, jog taip atsitiko
dl kokios nors m inties.
M okslininkai tiria vaik gebjim suprasti kito m ogaus poir An perkeIia kamuol deiniaj spint.
paprastais eksperim entais. Vieno eksperim ento m etu (r. 4.14 pav .)
vaikai m ato, kaip ll, vardu Sel, deda savo kam uol kairij spin
t. Vliau kita ll, vardu An, perkelia kam uol deinij spint.
Tada m okslininkai uduoda klausim : kur sugrusi Sel iekos ka- Kur Sel iekos savo kamuolio?
204 4 SKYRIUS
(a) (b) (c)
4.15 PAVEIKSLAS. Piaget stadijos

m uolio? Sergantys autizmu (r. skyrel: Pavelkim e i ariau. Autizm as) vai
a) sensomotorin
kai sunkiai supranta, kad Sel, neinodam a, jog kam uolys buvo perkeltas, gr
stadija: kdikiai bando
painti un j ragaudami prie kairiosios spintos. Be to, autizm u sergantiem s vaikam s bna sunku apibdinti
ir liesdami; savo psichin bsen. Pavyzdiui, jie reiau vartoja asm eninius vardius a
b) prieoperacin stadija: ir m an". Kurti vaikai, turintys girdinius tvus ir m inim alias galim ybes ben
ikimokyklinukai eimos
namin gyvnl laiko dar drauti, taip pat sunkiau supranta kit m oni psichin bsen (Peterson ir Sie-
vienu aidimo draugu, kuris gal, 1999).
yra tik tam, kad jie turt M s gebjim as atlikti m stym o operacijas, m styti sim bolikai ir suprasti
su kuo aisti;
kito poir pasireikia jau prieoperacins stadijos m etu, o ne stebuklingai atsi
c) konkrei operacij
stadija: vyresni vaikai randa vliau. ie gebjim ai susiform uoja anksti ir palaipsniui tobulja (W ellm an
pradeda suprasti atsakomy ir kiti, 2001) (r. 4.15 pav .).
bs laipsn ir darb, kuris
Sulauk 7 m et vaikai vis labiau pajgia m styti odiais ir juos vartoti,
yra susijs su naminio
gyvno laikymu. sprsdam i problem as. Tai jie daro, kaip pastebjo rus psichologas Levas Vy-
gotskis (1896-1934), jau nebem stydam i garsiai. Jie paveria savo kultros kalb
vidine ir ja pasikliauja. Tvai, sakantys ne ir atitraukiantys nuo pyrago vaiko
rank, suteikia jam savikontrols rank. Kai vliau vaikui gali prireikti atsispirti
pagundai, jis taip pat gals sau pasakyti ne. Antraklasiai, kurie sprsdam i m a
tem atikos udavinius m urm a sau po nosim i, geriau supranta dalyk bdam i
treiojoje klasje (Berk, 1994). Ar vaikai kalbt garsiai, ar m intyse, tai jiem s
padeda kontroliuoti elges bei em ocijas ir im okti nauj gdi. O kai tvai vai
kam s pasilo odius, jie, pasak Vygotskio, suteikia pastolius, kuriais vaikai gali
kopti auktesnius m stym o lygius.
Konkrei operacij stadija Konkrei operacij stadija. Apie etuosius-septintuosius m etus vaikai pasiekia
(concrete operational stage)- konkrei operacij stadij. Jie pradeda suprasti tverm s svok, kad, kei
pagal Piaget teorij tai - stadija iantis form ai, kiekis ilieka toks pat. Jie jau gali m intyse perpylinti pien skir
(nuo 6 ar 7 met iki 11 met), ting form indus. Jie m gsta ir papoktauti kalbdam i apie dalykus, susijusius
kai vaikas pradeda logikai mstyti su tverm s dsniu. Pavyzdiui:
apie konkreius dalykus. Ponaitis Donsas jo restoran ir pietums usisak vis pic. Kai padavjas
paklaus, kiek dali j padalyti - eias ar atuonias, ponaitis atsak: O,
geriau eias, a nepajgiau suvalgyti atuoni gabal! (McGhee, 1976)
Piaget nuom one, konkrei operacij stadijos m etu pltojam i paintiniai gebji
m ai, kuri reikia m atem atinm s transform acijom s bei tverm ei suprasti. Viena
m am a teig, jog kol nesusipaino su Piaget teorija nesuprato, kodl jos eeri
PAVELKIME I ARIAU:
Autizmas Autizmas (autism)-
vaikystje atsirandantis sutrikimas, kuriam
Autizmas - tai sutrikimas, kuriam bdingas nemokjimas bendrauti
bdingas negebjimas bendrauti, socialiai
bei socialiai sveikauti. Pagal psichikos teorij kai kurie vaikai negeba
sveikauti ir suprasti kit mstym.
suprasti savo ir kit moni psichins bsenos (Klein ir Kihlstrom,
1998; Yirmiya ir kiti, 1998). Sakoma, jog autistai yra protikai akli". Daug diskusij kelianioje teorijoje psichologas Simonas Baron-
Jiems sudtinga suvokti, k msto ir jauia kiti mons. Jie nesu Cohenas (2004,2005) teigia, kad autizm lemia ypatingos vyrikos
pranta, kad aidimo draugai ir tvai gali turti kitok poir. Autistams smegenys". Jis daro ivad jog mergaits yra empatikos natra
sunku skaityti mintis (js tai darote intuityviai): ar is veidas ypso liai. Joms geriau sekasi skaityti veido iraik ir gestus, o sergantiems
si i laims, ar tai savimi patenkinta kvaila ypsena, o gal paaipus autizmu vaikams - tai sudtingas udavinys. Nors tai i dalies bdinga
nusiviepimas? Dauguma vaik imoksta suprasti, jog kito vaiko pa abiems lytims, Baron-Cohenas mano, jog berniukai labiau link sis
temptos lpos byloja apie lides, o aiaruojanios akys reikia diu teminti - visk suprasti, vadovaudamiesi taisyklmis arba dsniais,
ges arba elmikum. Autistai (kuri smegen srii leidiani do kaip matematinse ir mechaninse sistemose. Jei abu tvai yra sis
mtis kitais, veikla sutrikusi) nepajgia perprasti i enkl (Frith ir temintojai", rizika, jog j vaikas sirgs autizmu, bus didesn", teigia
Frith, 2001). Vaikai, sergantys Aspergerio sindromu, kuris kartais va Baron-Cohenas. O dl atrankinio poravimosi" - moni polinkio ie
dinamas mia autizmo forma, yra normalaus intelekto, danai lydi koti sutuoktinio su panaiais interesais - du sistemintojai" i ties
mo ypatingo talento ar gebjim konkreioje srityje, taiau jiems ne danai susiporuoja, pastebi jis ir pabria: Neneigiu aplinkos veiks
pakanka socialinio bendravimo ir komunikavimo gdi todl jie ne ni tik sakau, jog nereikia pamirti biologijos." Taiau Elizabeth Spel
pajgia umegzti normali santyki su bendraamiais. ke (2005) skeptikai vertina tariamai gimt vyr polink sisteminti.
Autizmo simptomai, tarp kuri gali bti ir kalbos sutrikimai bei Remdamasi kitais moksliniais tyrimais, ji teigia nevelgianti jokio vy
nerangumas, bna nuo lengv iki sunki o pastaraisiais metais au r pranaumo suvokiant objektus ar perprantant mechanines siste
tizmas dl kol kas ginytin prieasi diagnozuojamas daniau. At mas. Daugelio tyrim duomenimis, ir vyrikos, ir moterikos lyties
rodo, jog pagrindin prieastis - pakitusi smegenelektroschema, kdikiai atranda tuos paius dalykus tuo paiu metu." Tad ar teisinga
kuri sudaro pluotai, jungiantys nutolusius neuronus ir leidiantys idja, kad sergantys autizmu (o tai daugiausia vyrikos lyties) vaikai
sveikauti skirtingoms smegen sritims, atsiradusi dl kakuri ge- turi ypatingas vyrikas smegenis"? Laukite, kol bus paskelbta dau
n sveikos su aplinka (Blakeslee, 2005; Wickelgren, 2005). giau mokslini tyrim duomen.
m et dukra Laura nesugeba atlikti atvirktinio aritm etinio veiksm o. Paklausta:

Kiek bus prie atuoni pridjus keturis , po 5 sekundi ji atsak dvylika",
bet dar penki sekundi prireik, kad pasakyt, kiek bus, kai i dvylikos atim -
sim e keturis. Bdam a atuoneri, ji jau galjo atlikti atvirki veiksm ir ikart
atsakyti antrj klausim .
Formali operacij stadija. Apie dvyliktuosius gyvenim o m etus nuo grynai kon Formali operacij stadija
kretaus m stym o (tikroji patirtis) pereinam a prie abstrakioj o (sivaizduota tik (formal operational stage) -
rov ir sim boliai). Anot Piaget, paaugliai jau im oksta sam protauti hipotetiniais pagal Piaget teorij tai - stadija
teiginiais ir daryti ivadas: jei taip, tai itaip. Tokio am iaus vaikam s jau bdin (paprastai prasidedanti apie 12
gas sistem ingas m stym as, kur Piaget vadino form aliom is operacijom is. gyvenimo metus), kai mons
Nors loginis m stym as ir argum entavim as visikai atsiskleidia tik sulaukus pradeda logikai mstyti
paauglysts, m stym as form aliom is operacijom is prasideda anksiau, negu m an abstrakiomis svokomis.
Piaget. Panagrinkim e toki paprast problem :
206 4 SKYRIUS
Jei Donas yra mokykloje, tai ir Marija yra mokykloje. Donas yra mokykloje.
K gali pasakyti apie Marij?
Vaikai, pasiek form ali operacij stadij, atsako teisingai. Bet ir daugum a sep
tynm ei taip pat nedvejodam i atsako teisingai (Suppes,1982).
Piaget teorijos vert

10 TIKSLAS. Aptarkite dabartin psicholog poir Piaget paintins raidos teorij.
Piaget stadij teorija padar didel tak. Kai kuriais atvilgiais ji labai gerai ver
tinam a. Tyrim ai, atlikti visam e pasaulyje - nuo Australijos iabuvi iki Alyro
ir iaurs Am erikos gyventoj - patvirtina, kad, kaip teig Piaget, m ogaus pa
intin raida visur i esm s yra vienoda (Segall ir kiti, 1990). Taiau iuolaiki
niai m okslininkai raid laiko esant tolydesn negu m an Piaget. Nustat, kad
kiekviena stadija prasideda anksiau, jie atskleid svokinio m stym o gebjim us,
kuri nepastebjo Piaget. Jie form aliajai logikai painim o procese skiria m aes
n reikm negu Piaget.
Kas tuom et lieka i Piaget idj apie vaiko psichik? Daug - tiek daug, kad
1999 m etais urnalas Time j iskirt kaip vien i 20 takingiausi am iaus m oks
linink bei m stytoj, o per brit psicholog apklaus jis bt pripaintas gar
siausiu XX am iaus psichologu (Psychologist, 2003). Piaget nurod reikm in
gas painim o gaires ir sukl viso pasaulio m okslinink susidom jim psichikos
raida. Jis labiau pabr ne am i, kuriam e vaikai daniausiai pasiekia konkre
ius etapus, o j sek, kuri, kaip parod vlesni m oksliniai tyrim ai, yra beveik
tokia, kaip apibdino Piaget (Lourenco ir M achado, 1996). Piaget nenustebt,
kad iandien m es vadovaujam s jo idjom is, aikindam i naujus dalykus ir taip
tsdam i m s paintin raid.
Kokias ivadas galt padaryti tvai ir m okytojai? Piaget teig, kad vaikai
konstruoja savo supratim sveikaudami su pasauliu. Tai reikia, jog vaikai n
ra pasyvios talpyklos, laukianios, kol m okytojai jas pripildys iniom is. M oky
tojai daugiau laim t, jei rem tsi tuo, k vaikai jau ino, traukt juos konkre
ius veiksm us, skatint savarankikai m styti. Bsim ieji tvai ir m okytojai, at
m inkite: m aiem s vaikam s suaugusij logika yra nekandam a. Supraskite, jog
Piaget tak raidos psichologijai tai, kas jum s atrodo paprasta ir akivaizdu - kad nulipus nuo spyni kitam e
galime vertinti panaiai kaip gale sdintis draugas nukris - gali bti nesuvokiam a trim eiui. Taip pat inoki
ekspyro - angl literatrai." te, jog vaiko paintin nebranda yra adaptyvi. Tai gam ta pasirinko toki strate
Raidos psichologas gij, kad vaikai laikytsi alia jais besirpinani suaugusij ir itaip laim t
Harry Beilinas (1992) laiko im okti bei socializuotis (Bjorklund ir Green, 1992).
Socialin raida
11 TIKSLAS. Apibdinkite nepastam moni baim.
Aristotelis sak, kad m ogus yra socialinis gyvnas , kuriam skirta gyventi,
glaudiai bendraujant su kitais jam svarbiais gyvnais. Kaip form uojasi prieraiu
m o saitai? K jie duoda, jeigu kuriam i saugiai? O jei i sait nra arba jie nu
trksta?
G YVENIM O TARPSN IAI 207
Kdikiai yra socialins btybs jau nuo pat gim im o. Vis kultr kdikiai
labai prisiria prie t, kurie jais rpinasi. I pradi kdikius traukia visi m o
ns, vliau jie teikia pirm enyb pastam iem s veidam s bei balsam s, dar vliau,
sulauk tvo ar m otinos dm esio, iauka ir guguoja. Kai vaikas tam pa m obilus
ir im a suprasti daikt pastovum , atsiranda nepastam m oni baim . Nuo Nepastam moni baim
8-ojo m nesio jie nepastam us m ones sutinka verksm u ir praosi pas tuos, (stranger anxiety) -
kuriuos pasta, tarsi sakydam i: Tik nepalik m ans". io am iaus vaikas jau svetim moni baim, irykjanti
turi pastam veid schem as; jei naujasis veidas neatitinka n vienos prisim e apie 8-j mnes.
nam os schem os, vaikas susijaudina (Kagan, 1984). Tai rodo, kad sm egenys,
psichika ir socialinis-paintinis elgesys vystosi kartu.
Dvylikos m nesi vaikai tvirtai sikabina tvus isigand, nujausdam i isis
kyrim , o vl susitik juos stipriai apkabina, diaugsm ingai ypsosi. Nra nuo
stabesnio socialinio elgesio kaip is stiprus kdikio ir tv ryys.
Prieraiumo kilm
12 TIKSLAS. Aptarkite maitinimo, kno slyio ir artimumo poveik kdikio socialiniam prieraiumui.
Prieraiumas (attachment) -
Prieraium as - tai stiprus ilikim o im pulsas, traukiantis kdik prie besirpi emocinis ryys su kitu mogumi;
nani juo asm en. Kdikiai prisiria prie t (daniausiai tv), su kuriais ra mai vaikai tai ireikia artumo
m u, prasta, kurie reaguoja j poreikius. Ilgai raidos psichologai m an, kad su globju poreikiu ir lidesiu
kdikiai prisiria prie juos m aitinani m oni. Tai labai tikinam a. Taiau vie isiskiriant su juo.
nas netiktas atradim as parod, jog to nepakanka prieraium ui paaikinti.
K no slytis. Viskonsino universiteto psichologai Harry Harlow ir M argaret Harlow

1950 m. augino bediones m okym osi tyrim am s. Kad suvienodint j patyri
m ir apsaugot nuo lig, m okslininkai vos gim usius bedioniukus atskyr nuo
m otin ir augino atskiruose gardeliuose, kuri kiekvienam e buvo po vaikik
m arlin antklodl (Harlow ir kiti, 1971). Vis nuostabai m ayliai labai prisirio
prie t antklodli: kai jas paim davo skalbti, jie labai nusim indavo.
Psichologai suprato, jog is antklodli pam gim as prietaravo m iniai, jog
prieraium as susijs tik su m aitinim u. Taiau ar galim a buvo tai padem onstruo
ti tikinam iau? Prieprieindam i m aitinim osi altinio gali slyio su antklode tei
kiam ai ram ybei Harlow sukr dvi dirbtines m otinas". Viena j buvo i vielos 4.16 PAVEIKSLAS.
susuktas ritinys su m edine galva, o kita - ritinys, apvyniotas pkuotu audiniu. Harlow motinos
Ir prie vienos, ir prie kitos m otinos" buvo galim a pritaisyti buteliuk, t. y. su H a rry H a rlo w a u g in o
sieti j su m aitinim u. b e d io n e s su d vie m
d irb tin m is m o tin o m is:
Kai bedioniukai buvo su m aitinanija vieline m otina" ir nem aitinanija
vie n a - i vie lo s
m inktja m otina", jie visada teik pirm enyb m inktajai m otinai" (4.16 p a v .).
su s u kta s ritin ys su m e d in e
Kaip ir m oni kdikiai, susijaudin jie kabindavosi m inktj "m otin". M inktoji g a lv a ir p rita isy tu b u te liu ku ,
kita - ritin ys i p o ro lo n o
m otina" buvo kaip saugi uuovja tyrinjant aplink, atrod, kad bedioniu-
a p vy n io ta s p ku o tu a u d e klu ,
kas tarsi priritas prie m otinos" nem atom u elastiniu raiiu, kuris isitem pia, o b e t b e b u te liu k o . H a rlo w
paskui vl pritraukia m ayl atgal. Tolesni tyrim ai atskleid, kad kiti veiksniai - n u ste b in o d a u g e l p sich o
lo g , p ra n e d a m a s , k a d
supim as, ilum a bei m aitinim as - padaro m inktj m otin" dar patrauklesn.
b e d io n l s p irm e n yb
m ogaus kdikiai taip pat prisiria prie tv, kurie yra velns, nuoirds, te ik m in k ta ja i m o tin a i",
kurie supa, m aitina ir glosto. Didum a tv ir kdikio em ocinio bendravim o vyksta n o rs m a itin o s i i vie lin s .
208 4 SKYRIUS
Lee Kirkpatrickas (1999) teig, per prisilietim us (Hertenstein, 2002), kurie arba ram ina (prisiglaudim ai), arba
kad kai kuriems monms adina (kutenim as). Prieraium ui atsirasti reikalingas m ogus, teikiantis saug
santykiai su Dievu yra tam tikra prieglobst,, kai neram u, ir patikim pagrind tyrinjant. Brstant patikim as pa
prieraiumo forma. grindas ir saugus prieglobstis i tv persikelia bendraam ius ir partnerius (Cas
sidy ir Shaver, 1999). Bet visais gyvenim o tarpsniais m es esam e socialiniai k
riniai. gaunam e stiprybs, kai kas nors odiais ar veiksm ais pasilo saug prie
globst: A su tavim i. Tu m an rpi. Kad ir kas bt, a tave palaikysiu" (Cro
well ir W aters, 1994).
Kritinis laikotarpis Artim umas. Vienas prieraium o veiksnys yra kno slytis, kitas - artim um as.
(critical period) - Daugeliui gyvn prieraium as, grindiam as artim um u, form uojasi jautriu kriti
laikotarpis, kai tam tikri veiksniai niu laikotarpiu - palankiausiu m etu netrukus po gim im o, kai turi vykti tam
ar potyriai labiausiai veikia tikri vykiai, kad raida bt norm ali (Bom stein, 1989). Pirm asis judantis objek
organizmo raid. tas, kur siukas, aniukas ar viiukas pam ato pirm osiom is valandom is prasi
kals i lukto, paprastai yra m otina. Vliau paukiukas tik paskui j sekioja.
spaudas Konradas Lorenzas (1937) tyrinjo nelankstj prieraium , vadinam spau
(imprinting) - du. Jis tyr, k darys aniukai, jeigu j pirm iausia pam atyta judanti btyb bus
procesas, kai tam tikriems jis pats. Ir i tikrj jie visur m okslinink sekiojo: kur tik jo Konradas, i pas
gyvnams labai anksti kritinio kos krypavo aniukai. Tolesni tyrim ai parod, jog kai kuri ri paukiukai
laikotarpio metu susiformuoja prisiridavo prie bet koki judani objekt - kitos ries gyvno, dels ant
prieraiumas. ratuk, riedanio kam uolio (Colom bo, 1982; Johnson, 1992). Tok jau susiform a
vus prieraium bdavo labai sunku pakeisti.
Vaikai, kitaip negu aniukai, tokio prieraium o neturi. Vis dlto jie prisiria
prie to, k pasta. Tiesiog m oni ar daikt buvim as - paprasiausia ekspo
zicija" - skatina palankum . Vaikai kelis kartus skaito t pai knyg, iri t
pat film , atkuria eim os tradicijas. Jiem s patinka valgyti prast m aist, gy
venti pastam oje aplinkoje, lankyti t pai m okykl su tais paiais draugais.
Artim um as yra saugum o enklas. Artim um as suteikia pasitenkinim .
Prieraiumo skirtumai
13 TIKSLAS. Palyginkite saug prieraium ir nesaug prieraium. Aptarkite tv ir vaik vaidmen
prieraiumo raidoje bei vaiko pamatinio pasitikjimo pojt.
Kas lem ia prieraium o skirtum us? Patek nepastam situacij (paprastai

laboratorijos aidim kam bar), apie 60 procent vaik jauiasi saugiai. Kai yra
m otina, jie ram iai aidia, linksm ai tyrinja aplink. Jai ijus, nusim ena, o gr
us nori bendrauti su ja. Kiti kdikiai jauiasi es nes augs. Jie m aiau dom isi
aplinka, gali net sikabinti m otin. Jai ijus, arba garsiai verkia, arba lieka abejingi
jos ijim ui ir grim ui (Ainsworth, 1973, 1989; Kagan, 1995; van IJzendoorn
ir Kroonenberg, 1988).
Vienas galim as veiksnys, darantis tak prieraium ui, yra m otinos elgesys.
iurki patels, augusios su ram ia, rpestinga m ote, kuri turjo ir savo jauni
kli, bdavo rpestingesns, negu augusios su nervinga, nedm esinga m ote.
(Francis ir kiti, 1999). Ar ir m oni kdikiai i m otin susirenka" polinkius?
M ary Ainsworth (1979) stebjo m otinas ir kdikius nam uose pirm uosius eis
m nesius, o vliau - vieneri m et vaik elges nepastam oje aplinkoje be m o
tinos. M otin, kurios buvo jautrios, nuolat stebdavo, k daro j kdikiai ir
tai tinkam ai reaguodavo, vaikai jautsi saugiai. Nejautri m otin, kurios bend
ravo su kdikiais tik tuom et, kai jos to nordavo, bet nekreipdavo juos dm esio
kitu m etu, vaikai jautsi nesaugiai. Harlow bedioniuk, kuri dirbtins m oti
nos buvo visikai nejautrios, tyrim rezultatai buvo dar akivaizdesni. Nepastam o 4.17 PAVEIKSLAS.
se situacijose be savo dirbtini m otin bedioniukus apim davo siaubas (4.17 Socialin netektis ir baim
PAV.). Su dirbtine motina augus
Vlesni tyrim ai patvirtino, kad jautri m otin - ir tv - kdikiai daniausiai bedioniuk, patekus
nepastam aplink be
jauiasi saugiai (De W olff ir van IJzendoorn, 1997; van IJzendoorn, 1997). Ta
motinos pakaitalo, apm
iau ar prieraium o bdas priklauso nuo tv aukljim o taip, kaip vaik sam prata siaubas. (Dabar daugiau
apie santykius priklauso nuo j ankstyvosios patirties? O gal prieraium o bdas dmesio skiriama gyvn
gerovei, todl tokie tyrimai
yra genetikai nulem to temperamento - bdingo em ocinio reagavim o ir inten
nevykdomi.)
syvum o - rezultatas? Tik gim kai kurie kdikiai esti pastebim ai sunks" -
irzls, neram s ir nenuspjam i. Kiti esti lengvi" - linksm i, atsipalaidav, valgo
ir m iega pagal num anom grafik (Chess ir Thom as, 1987). Neatsivelgiant
gim tus skirtum us, priekaitauja Judith Harris (1998), vaik aukljim o tyrim ai
tam pa panas m edioklini un, auginam unidse, lyginim su pudeliais,
auginam ais bute". Todl nordam a atskirti prigim t nuo patirties, oland m oks
linink Dym phna van den Boom (1990) kaitaliojo aukljim o m etodus kontro
liuodam a tem peram ent. (Stabtelkite ir pasvarstykite: jei js btum te m oksli
ninkai, kaip tai padarytum te?)
Van den Boom pasirinko tok sprendim : ji atsitiktinai paskirst im t ei-
devyni m nesi am iaus sunkaus tem peram ento kdiki eksperim entin grup,
kurioje m otinos buvo individualiai m okom os jautriai reaguoti, ir kontrolin grup,
kurioje m otinos nebuvo m okom os. Sulauk 12 m nesi 68 procentai eksperi
m entins grups kdiki buvo vertinti kaip besijaui esantys saugs; tok pat
vertinim gavo tik 28 procentai kontrolins grups kdiki. Kit tyrim m etu
taip pat buvo pastebta, jog intervencins program os gali padidinti tv jautru
m ir, iek tiek m aiau, kdiki prieraium (Bakerm ans-Kranenburg ir kiti, 2003).
Kaip rodo ie pavyzdiai, m okslininkai daniau tirdavo m otin, o ne tv r
pinim si vaikais. Sakom a, jog vaikai, kuriem s trksta m otinos globos, kenia
m otinos nepritekli", o kuriem s trksta tvo globos - tik neturi tvo". Bti
vaiko tvu" - reikia apvaisinti, o bti vaiko m otina" - reikia j m aitinti ir juo
rpintis. Taiau vis daugiau duom en byloja, jog tvai yra ne tik m obilieji sper
m os bankai. Beveik 100 visam e pasaulyje atlikt tyrim rezultatai liudija, kad,
prognozuojant vaiko sveikat bei savijaut, tvo m eil bei palankum as prilygsta
m otinos m eilei (Rohner ir Veneziano, 2001). Vienas didelis brit tyrim as, kuria
m e buvo stebim i 7259 vaikai nuo gim im o iki brandos, parod, jog tiem s vaikam s, I pasitikjimo ir nepasitikjimo
kuri tvai aktyviai dalyvavo aukljim o procese (kartu vykdavo ikylas, skai konflikto kdikis ugdo vilt, kuri yra
tydavo ir dom davosi j m okslais), daniausiai geriau sekdavosi m okykloje, net pirmoji bsimo tikjimo
vertinus daugel kit veiksni - toki kaip tv isilavinim as ir eim os m ateria suaugusiaisiais apraika."
lin padtis (Flouri ir Buchanan, 2004). ErikErikson, 1983
210 4 SKYRIUS
100 Ar vaikai bt aug iaurs Am erikoje, Gvatem aloje ar Kalahario dykum o

je, nam uose ar vaik prieiros staigose, nerim as isiskyrus su tvais esti stip
80 riausias apie trylikt m nes, o vliau tolydiai m aja (4.18 p a v .). Ar taip esti
dl to, kad augant silpnja poreikis m ylti ir bti m ylim am ? Vargu. Kitais atvil
60
giais m s gebjim as m ylti stiprja, ir m alonum as liesti ir turti tuos, kuriuos
m ylim e, niekada neinyksta. iaip ar taip, ankstyvojo prieraium o jga pam au
40
slopsta, leisdam a vaikam s ieiti pasaul ir lengviau bendrauti su nepastam ais
m onm is, bet nepaisant atstum o palaikyti em ocin ry su m ylim ais m onm is.
20
Raidos teoretikas Erikas Eriksonas (1902-1994), dirbs kartu su m ona Joan
Erikson, teigia, jog saugiai besijaui vaikai velgia pasaul su pam atiniu pa
0
sitikjim u -jausm u, kad pasaulis yra patikim as bei nuspjam as. Eriksonas pa
Am ius m nesiais
m atin pasitikjim aikino ne nuolatine teigiam a aplinka ar gim tu tem peram en
4.18 PAVEIKSLAS.
tu, o tv elgesiu su kdikiu. Jo nuom one, kdikiai, turintys jautrius bei m ylin
Kdiki nerimas dl isiskyrimo
ius globjus, susikuria pasitikjim o nuostat visam gyvenim ui. Eriksonas ne
su tvais
bt nustebs, kad suaugusij m eil reikiasi arba saugiu, patikliu prieraiu
E k s p e rim e n to m e tu k d ik ia i
m u, arba nesaugiu, neram iu prieraium u, arba prieraium o vengim u (Feeney ir
b u v o p a lik ti b e m o tin
n e p a s ta m o je a p lin k o je . Noller, 1990; M ikulincer ir Shaver, 2005; Rholes ir Sim pson, 2004). Nors dis
A b ie jo s e g ru p s e v e rk u s i kusijos iki iol nesiliauja, daugelis m okslinink pripasta, kad m s ankstyvojo
v a ik , m o tin a i i ju s , b u v o
prieraium o form a padeda pam atus santykiam s suaugus (Fraley, 2002).
d a u g ia u s ia ta rp 1 3 -o s
m n e s i tiria m j . (I
K a g a n , 1 9 7 6 .) N e b u v o Prieraiumo trkumas
d id e lio s k irtu m o ta rp
la n k iu s i lo p e l ir jo 14 TIKSLAS. vertinkite tv aplaidumo, eimos irimo bei vaik prieiros staig tak prieraiumo
n e la n k iu s i k d ik i .
formoms ir raidai.
Pamatinis pasitikjimas Jei m anom e, kad saugus prieraium as ugdo socialinius gebjim us, tai kas atsi
(basic trust) - tinka, jei aplinkybs neleidia vaikui susikurti prieraium o sait? Psichologijoje
pasak Eriko Eriksono, tai - nra lidnesns tyrim m ediagos. vairiose staigose augantys vaikai be nuolatinio
jausmas, kad pasaulis globjo dm esio ir paskatinim , arba vaikai, udaryti nam uose ir visikai ap
yra numatomas ir patikimas; leisti, danai yra usisklend, isigand, nekalbs. XXa. devintajam e deim tm e
manoma, jog is jausmas tyje Rum unijos nalaii prieglaudose augantys vaikai atrod labai panas
formuojasi kdikystje dl Harlow bediones" (Carlson, 1995). Jei vaikas tokioje staigoje gyvena ilgiau
tinkamos patirties, gytos negu 8 m nesius, em ociniai randai lieka ilgam (Chisholm , 1998; M alinosky-
bendraujant su jautriais globjais. Rum m ell ir Hansen, 1993; Rutter ir kiti, 1998).
Tas pat nutiko ir Harlow bedionlm s, kurios buvo auginam os visikai at
skirtos, net be dirbtini m otin. Suaugusios jos apm irdavo i baim s arba pra
trkdavo pykiu, kai turdavo bti su kitom is j am iaus bedionm is. Ly
tikai subrendusios, jos nesugebjo poruotis. Dirbtinai apvaisintos tokios patels
danai nesirpindavo savo pirm agim iais, su jais elgdavosi iauriai ar net m irti
nai grsm ingai.
Nem ylti m oni vaikai irgi tam pa m ylti nem okaniais suaugusiaisiais. iaurs
tvai taip pat prisim indavo buv m uam i bei apleisti vaikystje (Kem pe ir Kem
pe, 1978). T pat sak ir daugelis nuteist udik. Keturiolikos jaun vyr,
laukiani nuosprendio u nusikaltim us, apklausa parod, jog dvylika i j bu
vo patyr iaur fizin sm urt (Lewis ir kiti, 1988).
Ar tai reikia, kad iandienin auka tikrai bus rytdienos nusikaltlis? Ne. Nors Ko imokstame lopyje,
daugum a sm urtautoj patys yra patyr sm urt, daugum a vaik, su kuriais buvo nepamirtame iki gyvenimo
netinkam ai elgtasi, netampa nusikaltliais ar iauriais tvais. Daugum a vaik, pabaigos."
augusi nepalankiom is slygom is (tai rodo ir holokaust patyrusi vaik pavyz Prancz patarl
dys), geba atsitiesti ir tam pa norm aliais suaugusiais m onm is (Helm reich, 1992;
M asten, 2001). Vieno tyrim o m etu stebti 1000 jaunuoli, su kuriais buvo blo
gai elgtasi. Tyrim o ivadose teigiam a, kad jei toks elgesys patirtas ankstyvojoje
vaikystje, sm urto kaip nukrypim o nuo norm os apraikos inyksta iki vlyvo
sios paauglysts (Ireland ir kiti, 2002).
Taiau kitiem s vaikam s, ypa tiem s, kuri ryiai su sm urto kupina praeitim i
staiga nenutraukiam i, sekasi prasiau. 30 procent i j skriaudia savo vaikus:
tai keturiskart daugiau u sm urto prie vaikus vidurk alyje (Kaufm an ir Zigler,
1987; W idom , 1989a, b). Be to, m ai vaikai, igyven seksualin ar fizin sm ur
t, karo iaurum us (buv m uam i, stebj kankinim us, gyven nuolatinje bai
m je), to neum irta: juos kam uoja dani naktiniai kom arai, depresija, o j pa
auglyst lydi narkotikai, valgym o sutrikim ai, agresija (Kendall-Tackett ir kiti,
1993; Polusny ir Follette, 1995; Trickett ir M cBride-Chang, 1995). Seksualinis
vaik inaudojim as, ypa - iaurus ir ilgai trunkantis, padidina vaik sveikatos
bei psichologini sutrikim , polinkio nusikalstam um rizik (Freyd ir kiti, 2005;
Tyler, 2002).
Nors vaikai geba greitai atsigauti, vaikystje patirta sunki traum a gali palikti
pdsakus sm egenyse. Jei i tik k gim usi iurkiuk keliom s valandom s per
dien atim am a jais besirpinanti suaugusi iurk, vliau j sm egenyse susidaro
m aiau neuron (M irescu ir kiti, 2004). Paprastai ram s auksiniai iurknai, kurie
jauni bdavo nuolatos gsdinam i arba puolam i, uaug bna bails, jei atsiduria
narvelyje su to paties dydio iurknais, arba petukai, jei narvelyje kartu su
jais gyvenantys iurknai yra silpnesni (Ferris, 1996). Dl nuolatini stres pa
kinta i gyvn sm egen chem ins m ediagos serotonino, kuris slopina agre
syvum o im pulsus, kiekis. Panai vangi serotonine reakcija buvo pastebta sm urt
patyrusi vaik sm egenyse. Vliau jie tapo agresyviais paaugliais ir suaugusiai
siais. Stresas gali sukelti virtin horm onini pokyi, kurie pritaiko vaik sm e
genis kovai su pikta linkiniu pasauliu , - daro ivad iurktaus elgesio tyrin
tojas M artinas Teicheris (2002).
O gal sm urt patyrusi auk problem prieastis kita - pavyzdiui, bdos
eim oje, bloga aplinka ar paeidiam as tem peram entas? Am erikos ir Australijos
dvyni tyrim ai rodo, kad m oterim s, vaikystje patyrusiom s seksualin prievart,
yra didesn rizika susirgti depresija, bti kam uojam om s nerim o ir polinkio al
koholizm , negu j tapaiom s dvynm s seserim s, nepatyrusiom s sm urto (Kendler
ir kiti, 2000; Nelson ir kiti, 2002). Patyrs sm urt dvynys, turintis tuos paius
genus, tuos paius tvus ir gyvenantis tam e paiam e rajone, gyvena jausdam as
sm urto pasekm es. Taiau m okslininkai perspja, kad neskubtum e daryti iva
d apie anksiau patirt seksualin prievart rem dam iesi dabartiniais sim ptom ais
(Sbraga ir ODonohue, 2003). Nors vaik patirta seksualin prievarta didina
depresijos rizik, taiau daugelio toki prievart patyrusi m oni nekam uoja
depresija, o daugum a depresija sergani m oni nra patyr seksualins
prievartos.
Prieraiumo sugriovimas. Kas atsitinka kdikiui, kai sugriaunam as prieraium as?

Atskirti nuo savo eim bedioni ir m oni kdikiai nusim ena, netrukus usi
sklendia savyje bei puola nevilt (Bowlby, 1973; M ineka ir Suom i, 1978). Bai
m indam iesi, kad stiprus isiskyrim o stresas vaikui gali padaryti ilgalaik al (bei
gindam i tv teises), teism ai paprastai nra link atskirti vaiko nuo eim os.
Patek palanki ir nuolatin gyvenam j aplink, daugum a kdiki atsigau
na po isiskyrim o streso. Leonas Yarrow ir jo kolegos (1973), tirdam i vaikius,
atskleid, kad vaikai, paim ti i globj tarp etojo ir eioliktojo m nesi, i pra
di neturjo apetito, blogai m iegojo, nenoriai bendravo su naujja m otina. Taiau
ityrus juos, sulaukusius deim ties, is poveikis buvo vos pastebim as. Jiem s seksi
ne blogiau, negu vaikam s, kurie buvo vaikinti jaunesni kaip 6 m nesi (beveik
nepatyr streso). Taip pat ir Rum unijos nalaiiai, kdikystje ar vaikystje vai
kinti atsidavusi eim , daniausiai greitai tobuldavo, ypa sparti bdavo j pa
intin raida. Taiau daugkartin globj kaita, kliudanti vaikui prisiriti, gali bti
labai alinga, kaip ir danas vaiko atm im as i m otinos ir vl grinim as jai.
Suaugusieji taip pat kenia, kai nutrksta j prieraium o saitai. Ar tai vyksta
m irties, ar isiskyrim o atveju, sait nutrkim as sukelia num atom vyki grandin:
nuolat m stom a apie prarast artim m og, vliau apninka gilus lidesys, galiau
siai pradedam a usim irti ir grtam a norm al gyvenim (Hazan ir Shaver,
1994). Tik k isiskyrusios poros, jau seniai nebejutusios m eils vienas kitam ,
kartais nustem ba supratusios, kad nori bti alia buvusio partnerio. Stiprus ir
ilgalaikis prieraium as retai nutrksta staiga. Atsiskyrim as yra procesas, o ne
vykis.
Ar vaik prieiros staigos daro tak prieraiumui? iaurs Am erikoje XX a.

viduryje, kai m am a nam uose" buvo socialin norm a, tyrjai kl klausim : Ar
darelio lankym as nedaro vaikui neigiam os takos? Ar tai nesilpnina vaik prie
raium o prie tv?" Kadangi paprastai bdavo stebim i labai geri dareliai, nei
giam os takos nenustatyta (Belsky, 1990). Raidos psicholog Sandra Scarr
(1986) knygoje M other Care/Other Care (M otinos prieira. Kitokia prieira")
aikino, kad vaikai yra biologikai tvirti individai..., kurie gali puikiai gyventi
vairiausiom is gyvenim o slygom is". Scarr ireik daugelio raidos psicholog
nuom on, kad m otinos uim tum as vaiko raidai nedaro didesnio poveikio (Erei
ir kiti, 2000).
Tuom et tyrjai pradjo dom tis vairi tip vaik prieiros staig taka skir
tingiem s vaikam s. Dabar jau gana neblogai inom a, kuo skiriasi gera prieira
nuo prastos. Scarr (1997) aikina: Visam e pasaulyje gera prieira - tai ilti,
palaikantys ryiai su suaugusiaisiais saugioje, sveikoje ir skatinanioje tobulti
aplinkoje... Bloga prieira - kai vaikui nuobodu ir nereaguojam a jo poreikius."
Pageidautina aplinka, kai vaikas gali danai kalbtis su suaugusiu aukltoju. iuo
poiriu kokybikos vaik prieiros staigos vaikui duoda daugiau negu apsi
leid tvai gim tuosiuose nam uose.
Vlesni tyrim duom enys ne tik patvirtina, kad vaik prieiros staig ko
kyb turi takos. Jie rodo, jog eim os m aterialinis nepriteklius veria sisti vaikus
nekokybikas prieiros staigas; be to, juo daugiau eim oje nestabilum o bei
sum aities, tuo tv aukljim as yra autoritarikesnis, o vaikai daugiau laiko pra
leidia prie televizoriaus ir m aiau - prie knyg (Love ir kiti, 2003; Evans, 2004).
Vieno deim tyje Am erikos m iest tebevykstanio tyrim o m etu stebim i 1100
vaik nuo vieno m nesio am iaus. Pastebta, kad nuo ketveri su puse iki 6
m et am iaus vaik, daugiausia laiko praleidiani vaik prieiros staigose,
m stym o ir kalbos gdiai yra truput geresni. Taiau ie vaikai yra agresyves
ni ir neklusnesni (NICHD, 2002; NICHD, 2003). Teigiam a koreliacija tarp el
gesio problem padaugjim o ir vaik prieiros staigose praleisto laiko raidos
psichologei Eleanorai M accoby (2003) pera ivad, jog kai kuriem s vaikam s,
ilgesn laik praleidiantiem s taip, kaip dabar, organizuotose vaik prieiros stai
gose, kyla tam tikra rizika. Taiau vaiko tem peram entas, m otinos jautrum as ir
eim os ekonom in padtis bei isilavinim o lygis turi didesn tak nei laikas, pra
leistas vaik prieiros staigoje. Kiti neseniai atlikti tyrim ai pateikia tokius duo
m enis:
Tom is dienom is, kai pradedantys vaikioti vaikai bna darelyje, j streso
horm on lygis padidja, o bnant nam uose - sum aja (W atam ura ir kiti,
2003).
Kai m otinos, gaunanios socialin paalp, pradeda dirbti, j ikim okyklinu

kai vaikai nepatiria neigiam pasekm i (Chase-Lansdale ir kiti, 2003).
Nors dirbanios m otinos praleidia m aiau laiko su savo kdikiais, jos da

niau trkum kom pensuoja atsisakydam os kit dalyk (pavyzdiui, ben
dravim o su draugais) po darbo bei savaitgaliais. Dl to dirbanios m otinos
po darbo daugiau laiko praleidia aisdam os bei kalbdam osi su savo kdi
kiais, neiodam os juos ant rank nei nedirbanios m otinos (Huston ir Aron
son, 2005).
Tiriant vaik prieiros staigas ir vadovaujantis duom enim is", kartais ten
ka susidurti su prietaravim ais, pastebi m okslininkas Jay Belsky (2003). Ir vaik
prieiros staig kritikai, ir alininkai atkakliai laikosi savo poirio. Dl to, -
sako Belsky, - m okslininkas, norintis paskelbti nepopuliarius rezultatus, danai
yra kaltinam as, kad pats juos igalvojo . Kaip sinoptikai, kuriem s patinka sau
ltos dienos, taiau kurie kartais turi praneti apie liet, taip ir m okslininkai sie
kia atskleisti ir inform uoti, kaip yra i ties, net jeigu nort, kad bt kitaip.
Atsivelgiant kultrini prieraium o m odeli vairov, m s neturt ste
binti vaik gebjim as puikiai jaustis esant vairiom s dm esingo rpinim osi
slygom s. Vakarietikam prieraium ui bdinga, kad savo palikuoniu rpinasi vie
nas arba du globjai. Kitose kultrose, pavyzdiui, Efje (Zaire) prasta turti
daug globj (Field, 1996; W haley ir kiti, 2002). Net prie paduodant k tik
gim us kdik m otinai, jis keliauja per keli m oter rankas. Per kitas savaites
kdik nuolatos laiko ant rank (ir m aitina) kitos m oterys. Dl to atsiranda stiprus
prieraium as prie daugelio m oni. Dabar ipopuliarjusi afrikiei patarl skel
bia: uauginti vaikui reikia viso kaim o.
214 4 SKYRIUS
Beveik visi sutinka, kad ikim okyklinio am iaus vaikam s, i tikrj paliktiem s
likimo valiai, kai j tvai dirba, turt bti skiriam a daugiau dm esio. Dm e
sio trksta ir vaikam s, kurie 9 valandas per dien praleidia prastose prieiros
staigose, kuriose per m aai aukltoj. Labiausiai visiem s vaikam s reikia nuola
tini ilt santyki su m onm is, kuriais jie galt pasitikti.
Savojo A samprata
15 TIKSLAS. Apibdinkite vaik savojo A sampratos formavimosi pradi ir raid.
Savojo A samprata Pirm asis ir svarbiausias kdikysts socialinis pasiekim as yra prieraium as, o vai
(self-concept)- kysts - teigiam as savs supratim as. Baigiantis vaikystei, apie dvyliktuosius m e
savo tapatumo ir savosios verts tus, daugum a vaik susiform uoja savojo A sam prat - savo tapatum o ir sa
jausmas. viverts jausm . Tvai danai dom isi, kada ir kaip savs supratim as form uojasi.
Ar m ano dukrel supranta, kad yra unikali asm enyb, kuri skiriasi nuo kit?
Negalim e to tiesiogiai paklausti kdikio, nes jis nem oka kalbti. Taiau kdikio
elgesys turbt gali parodyti jo savim ons pradi. Biologas Charlesas Darwinas
1877 m . ikl hipotez, kad vaikas pradeda save sism oninti, kai atpasta sa
ve veidrodyje. Rem iantis iuo rodikliu, vaiko savs atpainim as form uojasi laips
nikai apie etj m nes, kai jis siekia veidrodio, nordam as paliesti savo atvaiz
d, tarsi tai bt kitas vaikas, o sulauks vieneri, jau atpasta save (Courage
ir Howe, 2002; Dam on ir Hart, 1982, 1988).
Keturi skirting ri gyvnai - Kaip galim e inoti, kada vaikas atvaizd veidrodyje atpasta kaip save, o ne
impanzs, orangutangai, gorilos kaip m alon draug? Atlikdam i vien tyrim m okslininkai, prie parodydam i vaikui
ir delfinai - paindavo save veidrod, nepastebim ai utepdavo ant jo nosies raudon da. Vyresni kaip 15-
veidrodyje, ilgai j pairj 18 m nesi vaikai, pam at raudon dm , liesdavo savo nosis (Butterworth,
(Marino ir kiti, 1994; Wright, 1996). 1992; Gallup ir Suarez, 1986). M atyt, 18 m nesi vaikai jau turi schem , kaip
Bedionls kapucinai taip pat i turi atrodyti j veidas. Jie tarsi svarsto: O k i dm veikia ant mano veido?
dalies atpasta save (de Waal ir Nuo tokio paprasto savs atpainim o vaiko savojo A sam prata laipsnikai
kiti, 2005). pltojasi. M okyklinio am iaus vaikai pradeda save apibdinti, nurodydam i lyt,
psichologinius bruous bei savo priklausom yb tam tikrai grupei, lygina save
su kitais vaikais (Newm an ir Ruble, 1988; Stipek, 1992). Jie pradeda suprasti,
kuriose srityse jiem s sekasi geriau, kuriose prasiau. Jau supranta, koki bruo
nort turti. Apie atuntuosius ar deim tuosius m etus savojo A sam prata tam pa
gana stabili.
Nuo vaik poirio save priklauso ir j veiksm ai. Tie, kurie susidar teigiam
savojo A sam prat, yra labiau pasitikintys, savarankiki, optim istiki, atkakls
bei socials (M accoby, 1980). Kyla gana svarbus klausim as: kaip tvai gali skatinti
savo vaik teigiam savojo A sam prat? Kaip aukljim o bdas veikia vaikus?
Vaik auginimo praktika

16 TIKSLAS. Apibdinkite tris aukljimo bdus ir pateikite tris galimus ryio tarp autoritetingo auk
ljimo ir socialins kompetencijos aikinimus.
Aukljim o bdai yra labai vairs. Kai kurie tvai nusiengusiam vaikui pliaukteli,
kai kurie paaikina, jog negrau blogai elgtis, vieni yra grieti, kiti atlaids. Vie-
ni rodo m aai m eils, kiti danai apkabina ir buiuoja vaikus. Ar toks skirtingas Js esat lankai, i kuri kaip
elgesys veikia vaikus? gyvos strls paleisti js vaikai."
Daugiausia tyrinta, kaip ir kiek tvai nori kontroliuoti vaikus. Keletas m oks Kahlil Gibran,
linink suform ulavo tris aukljim o bdus. The Prophet, 1923
(Pranaas")
1. Autoritariki tvai nustato savo taisykles ir tikisi vaik paklusnum o: Nesi-
kik, Susitvarkyk kam bar", Neusibk iki vlum os, nes bsi nubaustas".
Kodl? Todl, kad a taip pasakiau."
2. Daug leidiantys tvai nusileidia vaik noram s, kelia nedaug reikalavim ir

retai juos baudia.
3. Autoritetingi tvai yra ir reikls, ir jautrs. Jie kontroliuoja vaikus, nustaty

dam i taisykles bei nuolat jas prim indam i, bet taip pat ir aikindam i prieastis
bei stengdam iesi, ypa su vyresniaisiais, aptarti num atom as taisykles ir kar
tais pripainti iim i galim yb.
ie aukljim o bdai buvo pavadinti per stipriu, per velniu ir teisingiausiu.

Stanley Coopersm ithas (1967), Diana Baum rind (1996), Johnas Buris ir kiti
(1988) savo atliktuose tyrim uose parod, kad save vertinani, savim i pasitiki
ni bei socialine kom petencija pasiym ini vaik tvai paprastai yra ilti, rpes
tingi ir autoritetingi. (Su autoritarikais tvais aug vaikai pasiym i m aesniais
socialiniais gdiais ir em esne saviverte, o daug leidiani tv vaikai paprastai
esti agresyvesni ir nesubrend.) Nors buvo tirtos vidurins klass baltaodi
eim os, taiau ir dviejuose im tuose kultr visam e pasaulyje atliktos kit rasi
eim studijos patvirtino autoritetingo aukljim o naud socialiniam vaik elge
siui bei m okym uisi (Rohner ir Veneziano, 2001; Steinberg ir M orris, 2001).
Bet prie darydam i ivadas apie vairi aukljim o bd rezultatus, turim e spti:
koreliacija nerodo prieastingumo. Kai kuri aukljim o bd (tvirto, bet atvi
ro) ir kai kuri vaikysts pasiekim (socialins kom petencijos) ssajos yra ai
kios. Taiau gali bti ir kitoki i ssaj aikinim (4.19 pav .).
Galbt vaik savybs turi didesn tak tv elgesiui, o ne atvirkiai? Net

toje paioje eim oje kartais skiriasi tv dm esys skirtingiem s vaikam s (Holden
ir M iller, 1999). Taigi galbt socialiai brands, sukalbam i, gero bdo vaikai
kelia didesn tv pasitikjim ir iltesn elges, negu m aesne socialine kom -
4.19 PAVEIKSLAS.
Koreliacija tarp autoriteting
Aukljimo Vaiko savybs tv ir vaik socialins

(t. y. pasitikjimas
bdas kompetencijos
savimi, socialin
(t. y. autoritetingas)
kompetencija) Galimi trys aikinimai:
1) aukljimo bdas gali
lemti vaik kompetencij;
Darni santuoka, bendri 2) vaik socialin
genai ar kitoks treiasis kompetencija gali veikti
veiksnys aukljim; 3) abi ias
galimybes gali veikti koks
nors treiasis veiksnys.
216 4 SKYRIUS
petencija pasiymintys ar maiau bendradarbiaujantys vaikai. i galimyb

patvirtina dvyni tyrimai (Kendler, 1996).
Galbt esama ir treiojo veiksnio. Galbt socialine kompetencija pasiymintys

tvai ir vaikai turi t pat socialin kompetencij lemiant gen.
Tvai, susiduriantys su prietaringais patarimais bei su vaik auginimo stre

sais, turt prisiminti, kad visi patarimai atspindi tuos patarimus duodaniojo
vertybes. Tiems, kurie labiausiai vertina visik vaiko paklusnum, norim efekt
duos autoritarikas aukljimo bdas. Tiems, kurie vertina vaiko socialum ir pa
sitikjim savimi, patartina rinktis tvirt autoriteting, bet atvir aukljimo bd.
Vaiko auginimas daugel met teikia ne tik diaugsm ir meil, bet ir rpes
i bei jaudinimosi. Taiau daugumai tv vaikas yra j biologinis ir socialinis
palikimas, j asmeninis indlis monijos ateit. Priminkite jaunuoliams apie mirt,
ir jie tuoj pat panors turti vaik (W isman ir Goldenberg, 2005). Perfrazuo
jant psichiatr Carl Jung, mes engiame atgal iki savo tv ir pirmyn iki savo
vaik, o per vaik vaikus - ateit, kurios niekada nematysime, bet kuria turi
me rpintis.
MOKYMOSI REZULTATAI
Kdikyst ir vaikyst
5 TIKSLAS. Apibdinkite smegen pokyius vaiko raidos metu ir pa 7 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl menkai prisimename pirmj trej
aikinkite, kodl brendimas nulemia daugel ms panaum. gyvenimo met patyrimus.
Nesubrendusi naujagimio nerv sistem a spariai auga Kdikysts amnezija - negebjimas smoningai prisi
po gimimo gausjant neuron tinklams. Nuo trej iki minti vyki, kurie vyko iki 3-ej met amiaus, -
eeri met rykiausias augimas pastebimas kaktos atsiranda dl to, kad m adaug iame amiuje ima kisti
skiltyje. Dl asociacini smegen ievs srii raidos bdai, kuriais smegenys rikiuoja prisiminimus. Sme
vaikas pradeda mstyti, siminti ir kalbti. Smegen gen ievei brstant, didja ilgalaiks atminties talpa.
takai vystosi ir stiprja iki pat lytins brandos, kuomet Be to, ma vaik prisiminimus iki pradedant kalbti
pradedami genti pertekliniai ryiai. Jei vaikai nepa sunku transformuoti kalb.
tiria smurto ir jais rpinamasi, jie brsta pagal tvar
king genetikai nulemt biologini proces sek. 8 TIKSLAS. Idstykite Piaget samprat apie tai, kaip vystosi psichika,
ir aptarkite asimiliacijos bei akomodacijos svarb iam procesui.
6 TIKSLAS. Apibdinkite keturi motorins raidos vyki sek nuo
gimimo iki amiaus, kai pradedama vaikioti, ir vertinkite brendimo Piaget ikl mint, jog vaiko loginis mstymas for
bei patyrimo poveik iai sekai. muojasi etapais ir kad vaikai aktyviai konstruoja bei
modifikuoja pasaulio supratim su juo sveikaudami.
Nors nebtinai vienodu laiku, taiau visi kdikiai vys Jie susikuria schemas (patirties tvarkymo svokas arba
tosi pagal t pai sek: i pradi imoksta apsiversti, ablonus). Tada, naudodamiesi iom is schemomis, jie
vliau - savarankikai sdti, dar vliau - ropoti ir ga asimiliuoja (interpretuoja) informacij arba, jei infor
liausiai - vaikioti. Patirtis iai sekai neturi didels macija neatitinka schemos, jie akomoduoja (pritaiko)
takos; iuos vykius lemia brendimas, taip pat ir sme schem, kad galt priimti nauj informacij.
genli brendimas.
9 TIK SLAS. Apibdinkite keturis Piaget paintins raidos etapus ir

sitikin, kad vaikai prisiria (sukuria em ocin ry) prie
t, kurie juos m aitina. Harlow eksperim entai parod,
paaikinkite, kaip i keturi etap m etu keiiasi vaiko m stym as.
kad m aos bedionls noriau ieko ne nem alonios
Sensomotorinje stadijoje (nuo gim im o iki 2 m et) vielins m aitinanios m otinos", o m inktos ir velnios
vaikai suvokia pasaul per savo pojius ir veiksm us. porolonins nem aitinanios m otinos . Antys ir kiti
Per pirm uosius eis m nesius kdikiai nesupranta, gyvnai susikuria spaud ir prisiria prie svarbaus
kad objektai yra pastovs, t. y., kad daiktas egzis gyvno ar objekto kritiniu laikotarpiu (netrukus po
tuoja ir tada, kai jo nem ato. Prieoperacinje stadi gim im o, kai teisinga raida priklauso nuo tam tikr dir
joje (nuo dvej iki m adaug 6-7-eri m et) vaikai i gikli ar patirties). m ons nesusikuria spaudo, ta
m oksta kalbti ir gali daiktus ireikti odiais bei vaiz iau prisiria prie pastam m oni ir prast daikt,
diniais, taiau jie nepajgia logikai argum entuoti. Jiem s teikiani saugum o pojt.
trksta teorinio m stym o ir jie bna egocentriki, t. y.
sunkiai suvokia kito m ogaus poir (autizm u sergan 13 TIKSLAS. Palyginkite saug prieraium ir nesaug prieraiu
tiem s m onm s taip pat nra susiform avusi psichikos m . Aptarkite tv ir vaik vaidm en prieraium o raidoje bei vaiko
teorija). Prieoperacinje stadijoje vaikai neturi tver pam atinio pasitikjim o pojt.
m s sam pratos - t. y., kad daiktai gali keisti form ,

Eksperim entinm is slygom is, t. y. nepastam oje ap
taiau isaugo m as, tr ar skaii. Konkrei ope
linkoje, m okslininkai laboratorijos aidim kam baryje
racij stadijoje (m adaug 7-11 m et am iaus) vai
stebi m otin ir jos vaik fiksuodam i vaiko reakcij,
kai pajgia logikai m styti apie konkreius vykius,
kai m otina ieina i kam bario ir vl j sugrta. Sau
suvokti analogijas ir atlikti aritm etinius veiksm us. For
giai besijaui vaikai ram iai aidia ir tyrinja aplin
mali operacij stadijoje (nuo 12 m et) jie gyja ge
k, kai m otina yra alia, taiau susijaudina, kai ji iei
bjim abstrakiai argum entuoti. Piaget m an, kad am
na, ir ieko kontakto su m otina jai sugrus. Nesau
ius su iom is stadijom is yra susijs apytikriai, taiau
giai besijaui vaikai m aiau tyrinja aplink, kai m o
stadij seka yra universali.
tina yra alia, gali sikibti m otin bei garsiai verkti
10 TIKSLAS. Aptarkite dabartin psicholog poir Piaget pain jai ieinant, bei ilikti prislgti arba abejingi, kai ji su
tins raidos teorij. grta. Kit tyrim duom enys byloja, jog jautri tv
vaikai daniausiai jauiasi saugiai. Genetikai nulem tas
iuolaikiniai m oksliniai tyrim ai rodo, jog logika pain
tem peram entas gali skatinti jautriai auginti vaikus, ta
tinje raidoje vaidina m aesn vaidm en nei m an Pia
iau tv jautrum o im okstam a ir jis tam tikru m astu
get ir kad paintini gebjim raida yra nuoseklesn, i ties padidina saug kdiki prieraium . Vaik svei
o jos stadijos prasideda anksiau ir ne taip staiga.
katos bei gerovs poym is yra tvo bei m otinos m eil.
Taiau io m okslininko poiris vaiko paintini ge Suaugusij santykiai daniausiai parodo ankstyvosios
bjim raidos sek buvo ne kart patvirtintas.
vaikysts saug arba nesaug prieraium o bdus ir
jie patvirtina Eriko Eriksono teigin, jog pam atinis pa
11 TIKSLAS. Apibdinkite, kas tai yra nepastam moni baim.
sitikjim as gyjam as dar kdikystje, turint dm esin
Bdam as m adaug atuoni m nesi kdikis prade gus globjus.
da bijoti nepastam moni. iam e am iuje vaikai
14 TIKSLAS. vertinkite tv aplaidum o, eim os irim o bei vaik prie-
jau bna susiform av pastam veid schem as ir jiem s
neram u, kai veidai nesutam pa su iom is schem om is. iros staig tak prieraium o form om s ir raidai.
Kai tv aplaidum as ar kitokios traum os neleidia vai

12 TIKSLAS. Aptarkite m aitinim o, kno slyio ir artim um o poveik
kam s prisiriti, jie usisklendia savyje, visko bijo, gali
kdikio socialiniam prieraium ui.
blogiau kalbti. Jei iaurus elgesys su vaikais trunka
Iki tol, kol Harlow XX a. etojo deim tm eio vidu ilgai, yra rizikos, jog vaikai patirs vairi fizini, psi
ryje pradjo savo tyrim us, daugelis psicholog buvo chologini bei socialini problem , pakis serotonino
218 4 SKYRIUS
gam yba j sm egenyse. Jei vaikas atiduodam as glo 16 TIKSLAS. Apibdinkite tris aukljim o bdus ir pateikite tris gali
bos nam us, prieraium o ryi nutraukim o ala jauiam a m us ryio tarp autoritetingo aukljim o ir socialins kom petencijos
m aiausia iki 16 m nesi am iaus. Taiau dvej m e aikinim us.
t sulaukusiem s vaikam s, kurie nuolat keliam i i vienos
Autoritariki tvai nustato taisykles ir reikalauja klus
vietos kit ar kaip nors kitaip jiem s trukdom a prisi
num o. Daug leidiantys tvai nusileidia vaik no
riti, gali kilti prieraium o problem . Kokybikos vai
ram s, m aai reikalauja ir retai baudia. Autoritetingi
k prieiros staigos, kuriose jautrs suaugusieji sau
tvai yra reikls, taiau jautrs savo vaikam s. Auto
gioje ir skatinanioje aplinkoje bendrauja su vaikais,
ritetingas aukljim as koreliuoja su socialine kom pe
nealoja vaik m stym o bei kalbos gdi, nors ke
tencija, taiau prieastinis-pasekm inis ryys nra ai
li tyrim m etu buvo pastebtas ryys tarp ilgo lai
kus. Galbt dl aukljim o bdo uauga socialine kom
ko, praleisto vaik prieiros staigose, ir padidju
petencija pasiym intys vaikai, o galbt m alons, ge
sio agresyvum o bei neklusnum o.
ro bdo vaikai skatina autoriteting aukljim . O gal
15 TIKSLAS. Apibdinkite vaik savojo A sam pratos form avim osi treiasis veiksnys - bendri genai - form uoja tem pe
pradi ir raid. ram ent, kuriam tinka autoritetingas aukljim o bdas
ir kuriam bdinga m aloni, taiki socialin sveika.
Savojo A samprata, savojo tapatum o ir verts poj
tis, atsiranda palaipsniui. Jis prasideda, kai kdikiai
PAKLAUSKITE SAVS: Ar galite prisiminti atvej, kai klaidingai
bna m adaug ei m nesi. 15-18 m nesi vaikai
nugirdote dainos odius, asimiliuodami juos pagal savj
atpasta save veidrodyje. Sulauk m okyklinio am iaus
schem? (imtus toki pavyzdi rasite interneto puslapyje
jie pajgia apibdinti daugel savo bruo, o nuo 8-
www.kissthisguy.com.)
10 m et j savivaizdis tam pa stabilus.
Ar sivaizduojate, kaip js vertinsite Paauglyst

savo dabartin gyvenim po 10
met? Ar bsite patenkinti tuo, k 17 TIKSLAS. Apibdinkite, kas yra paauglyst.
darote ir renkats dabar?

Psichologai kadaise m an, kad m s bruoai susiform uoja vaikystje. Dabar
raidos psichologai teigia, jog raida vyksta vis gyvenim . Po penkeri m et su
sitik buv klass draugai stebisi skirtingais gyvenim o keliais. Po deim ties m et
jiem s sunku rasti bendr pokalbio tem .
Paauglyst Atsiradus tokiam poiriui raid, psichologai pradjo dom tis, kaip branda
(adolescence) - pereinamasis ir patirtis veikia m us ne tik kdikystje ir vaikystje, bet taip pat paauglystje ir
laikotarpis i vaikysts suaugu- vliau. Paauglyst - tai gyvenim o tarpsnis tarp vaikysts ir suaugusij am iaus.
siojo ami trunkantis nuo lytinio Ji prasideda nuo fizinio lytinio brendim o pradios ir trunka iki tol, kol pasiekia
brendimo pradios iki savarankiko m a savarankiko suaugusio m ogaus socialin padtis.
gyvenimo. Koks tai am ius? Levo Tolstojaus rom ane Ana Karenina paauglyst apra
om a kaip ...tas palaim ingas m etas, kai vaikyst jau eina pabaig, ir i tos
beribs, laim ingos ir linksm os erdvs prasideda kelias. Taiau paaugl Anne
Frank savo dienoratyje, raytam e su eim a besislapstant nuo naci, apra aud
ringas paauglysts em ocijas:
Su manimi elgiamasi taip skirtingai. Vien dien Anne protinga ir jai leidiama 1 9 0
S u la u k 1 4
inoti visk; kit dien - Anne tik kvaila okel, kuri i viso nieko neino, o tik 1 7 0
m e t , b e r n iu k a i
a u g a to lia u ir
sivaizduoja, kad i knyg gali visk suinoti... O kaip viskas kunkuliuoja ta m p a a u k te s n i
1 5 0 u m e r g a ite s
manyje, kai guliu lovoje ir turiu ksti mones, kurie man jau taip kyrjo, kurie
visikai nesupranta mano nor. 1 3 0
Anot G. Stanley Halio (1904), pirm ojo Am erikos psichologo, apraiusio pa 1 1 0
M e r g a i i s p a r tu s
auglyst, tam pa tarp biologinio brendim o ir socialins priklausom ybs - tai a u g im a s b r s ta n t

9 0
p r a s id e d a a n k s ia u
audr ir sunkum " laikotarpis. Daugelis m oni, vyresni kaip 30 m et, au
gusi nepriklausom yb puoseljaniose Vakar kultrose, nenort sugrti pa 7 0
auglyst - t laik, kai buvo btinas socialinis bendraam i pripainim as, kai 5 0
gyvenim o sam prata nuolat keitsi, o atitolim as nuo tv buvo didiausias (Ar
3 0
nett, 1999; M acfarlane, 1964). Hum oristas Dave Barry (1996) pasakoja:
0 2 4 6 8 1 0 1 2 1 4 1 6 1 8
Amius metais
Kai usimauklins ausin kepur ttis privaiavo savo Nash Metropolitan" -
4.20 PAVEIKSLAS.
juokingai mau automobiliu, panaiu tuos, kurie prie prekybos centr metus
gio skirtumai
dvideimt penki cent monet kilnojasi auktyn ir emyn, tik Metropolitan" atrod
Vaikystje berniukai
kvailiau ir turjo maesn varikl - a mirtinai isigandau. Mane taip pat skmingai ir mergaits yra panaaus
galjo pagrobti skraidanioji lkt, pilotuojama kokio nors keistos ivaizdos apsiseil- gio. Brendim o laikotarpiu
mergaits trumpai aplenkia
jusio ateivio su daugybe iuptuvli, ant stiebeli styraniomis akimis, kuris kakokiu berniukus, bet ie galiausiai
bdu gavo rusik kepur. Mane m siaubas dl to, k bendraamiai pamanys apie apie 14-uosius metus jas
pralenkia (i Tanner, 1978).
mano tt. Man niekad neatjo galv, kad bendraamiai net nepastebjo mano tio, Dabartiniai tyrim ai rodo, kad
nes buvo per daug isigand dl SAVO tv. lytinis brendimas ir gio
uolis prasideda anksiau,
inoma, vliau ttis nebedar man gdos, o a, perms Keistuoli degl, pradjau negu prie pusimt met
daryti gd savo snui. (Herman-Giddens ir kiti,
2001).
Drovum as yra tik viena i daugelio paauglysts nuotaik. Nepaisant nuotai

kos svyravim , paauglyst gali bti gyvybingas laikas dar be suaugusij rpes
i: graiausios draugysts, aukiausio idealizm o, nuostabi gyvenim o galim ybi
suvokim o laikas (Colem an, 1980). Lytinis brendimas (puberty)-
lytinio brendimo laikotarpis,
Fizin raida kurio metu asmuo gyja galimyb

apvaisinti arba gimdyti.
18 TIKSLAS. Nurodykite svarbiausius fizinius pokyius paauglysts metu.
Pirminiai lytiniai poymiai
Paauglyst prasideda lytiniu brendimu. Horm on antpldis lem ia nuotaik kait (primary sex charakteristics) -
ir sukelia sparios, dvejus m etus trunkanios raidos laikotarp, kuris m ergaitm s formuojasi kno struktros
prasideda apie 11-uosius, o berniukam s - apie 13-uosius m etus. Lytinio bren (kiauids, sklids, ioriniai lytiniai
dim o laikotarpiu berniukai paauga daugiau negu m ergaits (4.20 PAV.) . io au organai), nuo kuri priklauso lytin
gim o uolio m etu spariai form uojasi reprodukcijos ir ioriniai lyties organai, reprodukcija.
t. y. rykja pirminiai lytiniai poymiai. Kartu form uojasi ir antriniai lyti
niai poymiai - vyrikieji ir m oterikieji bruoai, nesusij su reprodukcijos funk Antriniai lytiniai poymiai
cijom is: didja m ergaii krtys ir platja klubai, berniuk - didja veido plau (secondary sex charakteristics) -
kuotum as, em ja balsas, taip pat vieniem s ir kitiem s pradeda augti gaktos ir su reprodukcija nesusij lytiniai
paast plaukai (4.21 PAV. ) . Iki lytins brandos likus 1-2 m etam s, berniukai ir poymiai, pvz., moter krtys ir
m ergaits pajunta pirm jaudinant potrauk prieingos (arba tos paios) lyties klubai, vyr balso ypatumai ir kno
atstovam s (M cClintock ir Herdt, 1996). plaukuotumas.

220 4 SKYRIUS
H ipofiz iskiria horm onus,

paast kurie skatina veido ir paast
plaukuotum plaukuotum
krt gerkl
form avim si didjim
antinksius antinksius
gim dos gaktos plauk

didjim augim
kiauides sklides
m nesini varpos
pradi didjim
gaktos plauk ejakuliacijos

augim kuri gam inam i horm onai pradi
skatina
4.21 PAVEIKSLAS.
Kno pokyiai brendimo M ergaii lytinis brendim as prasideda, m us augti krtim s, danai apie de
laikotarpiu im tuosius m etus (Brody, 1999). Lytinio subrendim o poym iai yra pirm oji ber
H o rm o n an tp l d is niuk ejakuliacija, paprastai vykstanti apie 14-uosius m etus, ir m ergaii pir
m e rg a it m s a p ie 1 1 -u o s iu s ,
o b ern iu k am s ap ie
m osios m enstruacijos (menarch), atsirandanios apie 12-uosius m etus. Pir
1 3 -u o s iu s m e tu s s u k elia m osios m enstruacijos yra sim intinas vykis. Daugum a m oter prisim ena tuo
v a iri fiz in i p o k y i . m etu patirtus vairius jausm us: pasididiavim , jaudul, sutrikim bei baim (Greif
ir Ulm an, 1982; W oods ir kiti, 1983). Gerai iam vykiui paruotos m ergaits
Menarch (menarche)-
paprastai m enstruacij pradi igyvena kaip teigiam gyvenim o pokyt. Dau
pirmosios menstruacijos. gum a vyr panaiai prisim ena ir savo pirm j ejakuliacij - daniausiai nakt sa
vaim e isiliejusi skl (Fuller ir Downs, 1990).
Kaip ir ankstesniais gyvenim o tarpsniais, num atyti galim a tik fizini poky
i tvark (pavyzdiui, krtys pradeda form uotis ir gaktos plaukai augti prie
prasidedant m enstruacijom s), bet ne konkret j atsiradim o laik. Kai kurios
m ergaits labai paauga jau devintaisiais gyvenim o m etais, o kai kurie berniu
kai - tik eioliktaisiais. Nuo i skirtum vargu ar priklauso suaugusio m o
Jei ginkl kontroliuoja gaus gis, bet jie gali turti psichologini padarini. Ankstyvas brendim as yra
nuskriausto ir kertingo penkiolik palankesnis berniukam s. Anksti pradj brsti berniukai, tap stipresni ir atle-
meio smegen ievs kaktos tikesni jau ankstyvosios paauglysts m etu, paprastai labiau pasitiki savim i, b
sritis ir is ginklas yra nukreiptas na populiaresni tarp draug ir labiau nepriklausom i, nors labiau rizikuoja anks
mog, labai tiktina, kad jis iau pradti vartoti alkohol ir im ginti lytinius santykius (Steinberg ir M orris,
iaus." 2001). Ankstyvas brendim as m ergaitm s gali sukelti nem aai sunkum . Jauna
Danielis R. Weinbergeris, m ergait, kurios knas nesiderina su em ocine branda ir su tuo, kaip fizikai brsta
Nacionalinio sveikatos instituto ir k patiria jos draugs, gali pradti bendrauti su vyresniais paaugliais, ie j
smegentyrintojas, gali erzinti, prie jos seksualiai priekabiauti. Svarbu ne tik tai, kada brstam a,
A Brain Too Young for Good bet ir tai, kaip iuos fizinius pokyius reaguoja aplinkiniai m ons. Prisim inki
Judgment", 2001 m e: paveldim um as ir aplinka sveikauja.
(Smegenys pernelyg jaunos Paaugli sm egenys taip pat vystosi. Iki lytins brandos daugja nervini lsteli
geriems sprendimams priimti") ryi, panaiai kaip auganio m edio akn ir akeli. Vliau, paauglysts m e-
tais, prasideda nenaudojam neuron ir j jungi atranka (Durtson ir kiti, 2001). Kai pilotas liep apsikabinti kelius,
M es netenkam e to, ko nenaudojam e. Tai panau gatvi grindjus, kurie m ai pirmiausia galv ov mintis,
na autom obili spst, udarydam i kai kurias gatves ir nutiesdam i aplinkkelius, jog mes visi turtume atrodyti
kuriuose eism as vyksta efektyviau. baisiai kvailai."
Paauglystje vystantis sm egen kaktos skiltim s gausja mielino, aksonus su Dvylikametis
panio riebalinio audinio, kuris spartina neurotransm isij. is kaktos skili bren Jeremiah Rawlingsas po to,
dim as atsilieka nuo em ocins lim bins sistem os raidos. Lytinio brendim o hor kai 1989 metais lktuvas
m oninis protrkis ir lim bins sistem os raida leidia paaikinti, kodl paaugliai DC-10 suduo Sioux Cityje,
kartkartm is esti im pulsyvs, rizikingai elgiasi, bna em ocikai nestabils - tranko Ajovos valstijoje
duris, leidia m uzik visu garsu. Paauglysts m etais ir engus treij deim t
brstant kaktos skiltim s, gerja sprendim prim im as, m aja im pulsyvum as ir
iauga ilgalaikio planavim o gebjim ai. Kai universiteto studentai renkasi m om en
tinius paskatinim us, fM RV nuotraukos rodo, kad suaktyvja j lim bin skatini
m o sistem a; kai jie renkasi didesn skatinim , kur gaus vliau, labiau suaktyvja
u skaiiavim atsakinga kaktos skili sritis (M cClure ir kiti, 2004).
Tad kai paauglys nutrktgalvikai vairuoja autom obil ir padaro avarij, ar jo
tvai turt save guosti, sakydam i, kad jis negali kitaip, nes jo sm egen ievs
kaktos skiltys dar ne visai susiform avo? Jie bent gali turti vilt: j vaiko sm e
genys paauglysts pabaigoje bus kitokios negu yra paauglysts pradioje, ir jos
toliau brs iki m adaug 25-eri m et am iaus (Beckm an, 2004). 2004 m etais
Am erikos psicholog asociacija prisijung prie kit septyni m edicinos bei psi
chiatrijos asociacij pateikdam a JAV Aukiausiajam Teism ui inform acij, kurioje
buvo pasisakom a prie m irties bausm eiolikm eiam s ir septyniolikm eiam s.
ioje inform acijoje buvo dokum entais pagrsta paaugli sm egen nebranda sri
tyse, kurios lem ia paaugli sprendim us". Paaugliai yra m aiau kalti, nes to prie
astis - paauglyst", teig psichologas Laurence Steinbergas ir teiss profeso
r Elizabeth Scott (2003). 2005 m etais Aukiausiasis Teism as bals santykiu
5:4 pripaino, jog m irties bausm nepilnam eiam s prietarauja Konstitucijai.
Paintin raida
Pltojantis paaugli m stym o gebjim am s, tobulja j socialinis sm oningum as
ir m oraliniai sprendim ai. Gebdam i m styti apie savo pai ir kit m oni m s
tym , jie pradeda suprasti, k kiti m ons galvoja apie juos. (Paaugliai m aiau
nerim aut dl to, k kiti apie juos m ano, jei inot, kaip panaiai savim i susir
pin yra ir kiti bendraam iai.) Didjant paintiniam s gebjim am s, daugelis pa
augli pradeda m styti apie tai, kas yra idealu, ir tam pa gana kritiki visuom ens,
savo tv ir sav trkum atvilgiu.
Mstymo galios raida
19 TIKSLAS. Apibdinkite loginio mstymo gebjim pokyius, kuriuos Piaget pavadino formaliosio
mis operacijomis.
Ankstyvosios paauglysts m etais m stym as yra danai sutelktas save. Paaug

liai galvoja, kad j asm eninis patyrim as yra unikalus ir kad j tvai tiesiog ne
222 4 SKYRIUS
gali suprasti, k reikia skirti pasimatym ar neksti mokyklos: Bet, mama, tu

tikrai nesupranti, k reikia simylti (Elkind, 1978).
Galiausiai vis dlto dauguma jaunuoli pasiekia t intelekto rib, kuri Piaget
vadino formaliosiomis operacijomis. Iki paauglysts vaikai msto konkreiai, o
paaugliai jau geba mstyti abstrakiai, logikai. Jie jau gali kelti hipotezes ir da
ryti ivadas: jei tai, tuomet itai. Tokia nauja mstymo galia irykja, kai pa
augliai svarsto ir diskutuoja tokiomis abstrakiomis temomis, kaip mogaus pri
gimtis, gris ir blogis, tiesa ir teisingumas. Ankstyvojoje vaikystje, dar tik pradj
mstyti simboliais ir sivaizdav Diev kaip senel debesyse, dabar jau ieko gi
lesns Dievo ir egzistencijos sampratos (Elkind, 1970; W orthington, 1989). I
mok hipotetikai mstyti, daryti ivadas paaugliai jau pastebi kai kuri moni
mstymo prietaringum, atpasta veidmainiavim. Tai skatina kartai ginytis
su tvais ir tyliai sau pasiadti niekada neatsisakyti savj ideal (Peterson ir
kiti, 1986).
Moralumo raida
20 TIKSLAS. Aptarkite morals raid moralinio mstymo, moralini jausm ir moralinio elgesio po
iriais.
Svarbi vaikysts uduotis yra imokti skirti gr ir blog. Bti moraliu mogu
mi - tai moraliai mstyti ir atitinkamai elgtis.
Moralinis mstymas, Piaget (1932) man, kad vaik moraliniai sprendimai ati
tinka j paintin raid. Sutikdamas su Piaget, Lawrence Kohlbergas (1981, 1984)
pamgino paaikinti moralinio mstymo raid. Toks mstymas atsiranda, pra
djus mstyti, kas yra gera, kas - bloga. Kohlbergas vaikams, paaugliams ir
suaugusiesiems pateik pasakojimus, kuri veikjai susiduria su moralinmis di
lemomis.
Kohlbergas man, kad, tobuldami intelektualiai, mes pereiname tris mora
linio mstymo lygius.
Prekonvencinis moralumas . Daugumos vaik iki 9 met moral atitinka pir

mj emiausi lyg, susijus su savais interesais: vaikai paklsta arba veng
dami bausms, arba siekdami konkreios naudos.
Konvencinis moralumas . Ankstyvojoje paauglystje moral paprastai pasiekia

antrj lyg, kai rpinamasi kitais, statym ir socialini taisykli laikomasi
vien todl, kad tai yra statymai bei taisykls.
Pokonvencinis moralumas. Susiformavus abstrakiajam mstymui forma

liosiomis operacijomis, kai kurie individai pereina treij lyg. Pokonvencin
moralum rodo moni teisi, dl kuri visuotinai susitarta, teigimas arba
individo vadovavimasis nusistatytais pagrindiniais etikos principais.
Kohlbergas tvirtino, kad ie morals lygiai sudaro kopias (4.22 pav.), ku

ri apatin pakopa - pirmasis lygis, o virutin - suaugusio mogaus paties nu
sistatyti etikos principai. lyg pasiekia ne visi. Kaip ir visose stadij teorijose,
4.22 PAVEIKSLAS.
Kohlbergo moralins kopios
M o ra lin e i ra id a i p ro g re s u o
ja n t, d m e s io c e n tra s n u o
P O K O N V E N C IN IS s a v s p e rs ik e lia p la te s n
L Y G IS s o c ia lin p a s a u l. K o h lb e rg a s
tv irtin o , k a d p o k o n v e n c in
m o ra lin m s ty m , k u rio
p a v y z d y s b t M a rtin a s
L u th e ris K in g a s ja u n e s n y
s is , g a li a tm e s ti tie , k u rie jo
n e s u p ra n ta .
K O N V E N C IN IS
L Y G IS
P R E K O N V E N C IN IS
L Y G IS
lygi tvarka yra nekintanti. Pradj kopti nuo apatinio laiptelio, pakylam e iki skir
tingo aukio.
Tyrim ai patvirtina, kad vairi kultr vaikai laipsnikai tobulja nuo Kohi
bergo iskirto pirm ojo lygio iki antrojo lygio pakop (Edwards, 1981, 1982;
Snarey, 1985, 1987). O brstant mstymui, m s elgesys taip pat tam pa m a
iau savanaudikas ir labiau globjikas (Krebs ir Van Hesteren, 1994; M iller ir
kiti, 1996). Taiau pokonvencinio m oralum o lygis yra labiau ginytinas. Jis dau
giausia reikiasi tarp Europos ir iaurs Am erikos isilavinusios vidurins kla
ss atstov, kurie vertina individualizm - pirm enyb teikia ne grups, o asm e
niniam s tikslam s (Eckensberger, 1994; M iller ir Bersoff, 1995). Todl kritikai
daro ivad, jog i teorija yra alika bendruom enini visuom eni, pavyzdiui,
Kinijos ir Indijos, m oralinio m stym o atvilgiu. Be to, ji nukreipta ir prie Vaka
r m oteris, kuri m oralum as gali bti kiek m aiau grindiam as abstrakiais, beas
m eniais principais, o labiau - globjikais santykiais.
224 4 SKYRIUS
Moralumas. M oraliniai sprendimai priimami visikai taip pat, kaip ir estetiniai

greitai ir automatikai. M es jauiame pasilyktjim, kai mons elgiasi emi
namai arba nehumanikai, ir pakyljim - ilt, malon virpul krtinje, - ma
tydami ypating dosnum, uuojaut ar drs.
Viena moteris prisimin, kaip vaiuodama pro apsnigt rajon su trimis jau
nais vyrais pamat pagyvenusi moter su kastuvu, stovini prie vaiavimo
savo kiem. Per daug nesusimsiau, taiau vienas jaun vyruk, sdjusi ant
galins sdyns, papra vairuotojo j ileisti... Kai ivydau j lipant i automobilio
ir besiartinant prie tos moters, isiiojau i nuostabos, nes supratau, kad jaunuolis
pasisil nukasti tak." Ivydus tok netikt gerum, moter apm pakylji
mas: Norjau iokti i automobilio ir apkabinti t vyruk. Trokau dainuoti ir
bgti, okinti ir juoktis. Norjau graiai kalbti apie mones" (Haidt, 2000).
Jonathano Haidto (2001, 2002) socialiai intuityviame moralumo aikinime
moraliniai jausmai eina pirma moralinio mstymo. Gal moni moralum i ties
valdo su juo susijusios emocijos, - splioja jis, - o moralinis mstymas vaikto
aplink pasipts ir apsimesdamas, kad kontroliuoja padt?" I ties, spja Haidtas,
moraliniai vertinimai susij su greita vidine nuojauta arba afekto sukelta intui
cija, kuri tik vliau suadina moralin mstym". M oralinis m stymas - ms
proto atstovas spaudai - siekia tikinti kitus tuo, k mes intuityviai jauiame.
Socialiai intuityv moralumo aikinim patvirtina moralini paradoks tyri
mai. sivaizduokite, jog nevaldomas tramvajus lekia penkis mones. Visi tikrai
us, jei neperkelsite iemo, kuris nukreips tramvaj kitus bgius, kur jis su
vains tik vien mog. Ar perkeltumte iem?
Dauguma atsako, jog perkelt. O dabar sivaizduokite t pai dilem, tik
dabar, kad galtumte igelbti penkis mones, privalote nustumti stamb ne
pastam vyr ant bgi, kur jis us, o jo knas sustabdys tramvaj. Nuudyti
vien, kad igelbtumte penkis?
Logika ta pati, taiau dauguma atsako, jog itaip nepadaryt. Kad suprast,
kodl, grup Prinstono universiteto mokslinink, vadovaujam Joshua Greene
(2001), kompiuteriu tirdami moni smegen veikl, stebjo neuron reakcij,
kai jie svarst ias dilemas. U emocijas atsakingos smegen sritys paviesda
vo tik tada, kai reikdavo sprsti dilem, ar stumti mog ant bgi. Nors lo
gika buvo visikai tokia pati, mogikoji dilema sukeldavo emocijas, kurios pa
keisdavo moralin sprendim. M oralinis sprendimas yra daugiau nei mstymas:
jis taip pat susijs su instinktyviais jausmais.
Moralinis elgesys. Be abejo, nuo ms moralinio mstymo ir su juo susijusi

jausm priklauso ir kalbos apie moral, taiau vien tik kalbos gali bti nieko
nevertos, o emocijos - trumpalaiks. M oralumas yra ir tinkamas elgesys, o tai,
k darome, priklauso nuo socialins takos. Politikos teoretik Hannah Arendt
(1963) pastebi, kad Antrojo pasaulinio karo metu daugelis naci koncentracijos
stovykl priirtoj buvo eiliniai morals" mons, paveikti galing blogio jg.
iandieninse charakterio ugdymo programose dmesys daniausiai sutel
kiamas ir moralini klausim aptarim, ir teising poelgi pasekmes. Jose
vaikai m okom i em patijos kit m oni jausm am s ir savidrausm s, kuri reikalin

ga savo im pulsam s sutram dyti - atidti m aus m alonum us dabar, kad vliau
gaut didesn atpild. Im okusieji atidti malonumus tam pa socialiai atsakingesni,
skm ingiau m okosi ir bna produktyvesni (Funder ir Block, 1989; M ischel ir
kiti, 1988, 1989). ios program os ugdo atsakingum , kuom et besim okantieji
m okosi pasitarnauti kitiems. Kai paaugliai padeda m okytis jaunesniem s, tvarko
savo gyvenam j aplink ir padeda pagyvenusiem s, j kom petencijos pojtis ir
trokim as pasitarnauti iauga, jie reiau praleidinja pam okas ir m eta m okykl
(Andersen, 1998; Piliavin, 2003). M oraliniai veiksm ai palaiko m oralines nuo
statas.
Socialin raida
21 TIK SLAS. Apibdinkite atuonias Eriksono psichosocialins raidos stadijas ir su jom is susijusius
klausim us.
Teoretikas Erikas Eriksonas (1963) tvirtina, kad kiekviena gyvenim o stadija tu

ri savo psichosocialin uduot - kriz, kuri reikia isprsti. M ai vaikai su
siduria su pasitikjimo, vliau autonomijos (nepriklausom ybs), dar vliau - ini
ciatyvos (4.2 len tel) klausim ais. M okyklinio am iaus vaikai lavina kompe
tencij- jausm , kad jie yra protingi ir produktyvs m ons. Paaugliai stengia
si praeities, dabarties ir ateities galim ybes sujungti aikesn savivaizd. Jie svars-
4.2 LENTEL. Eriksono psichosocialins raidos stadijos
Amius Uduoties apibdinimas
Kdikyst Pasitikjimas ar nepasitikjimas

(pirmieji metai) Jei poreikiai patenkinami, kdikis gyja pamatin pasitikjimo jausm.
Ankstyvoji vaikyst Autonomija ar gda bei abejons

(antrieji metai) Vaikas siekia bti nepriklausomas ir pasitikti savimi.
Ikimokyklinis amius Iniciatyva ar kalt

(3-5 metai) Ikimokyklinukas mokosi imtis uduoi ir save kontroliuoti.
Pradin mokykla Kompetencija ir nevisavertikumas

(nuo 6 met iki lytinio Vaikas imoksta jaustis pajgus arba menkas.
brendimo)
Paauglyst Tapatumas ar vaidmen neaikumas

(nuo lytinio brendimo Paauglys gilina svivok, imgindamas vaidmenis, paskui suderindamas juos ir taip siekdamas
iki 20 met) individualaus tapatumo.
Jaunas suaugs Artimumas ar vienatv

mogus (20-40 met) Jauni suaug mons siekia artim santyki ir ugdo gebjim mylti.
Vidurinis amius Kryba ar neveiklumas

(40-60 met) mogus stengiasi kuo nors prisidti prie pasaulio tobulinimo - dirbdamas arba per savo eim.
Vlyvasis amius Pilnatv ar neviltis

(vyresni kaip 60 met) Apmstydamas savo gyvenim, pagyvens mogus gali jaustis patenkintas arba nusivyls.
226 4 SKYRIUS
to: Kas a esu? Kaip a noriu gyventi? Kokios vertybs m an svarbiausios gy

venim e? Kuo a tikiu? poreik Eriksonas vadina paaugli tapatumo paieka.
Kaip danai psichologijoje bna, Eriksono dom jim si iom is problem om is
skatino jo paties gyvenim o patirtis. Kaip pastebi M ortonas Huntas (1993), b
dam as yds ir dano snus, Eriksonas jautsi ess dvigubai atstum tas . J nie
kino m okykloje kaip yd, o sinagogoje juoksi i jo viesi plauk ir m lyn
aki . Tokia patirtis skatino dom tis, kaip paaugliai grum iasi dl savo tapatum o.
Tapatumo formavimasis
22 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip m us paauglystje veikia tapatum o paieka, ir aptarkite, kaip tapatum o
form avim as m us parengia artim iem s santykiam s.
Ugdydam i savo tapatum o jausm , paaugliai Vakar kultrose paprastai im gi

na savo skirtingus a skirtingom is aplinkybm is - galbt vienokie bdam i na
Tapatumas
m uose, kitokie su draugais, dar kitokie m okykloje ar darbe. Jei dvi tokios situ
(identity) -
acijos i dalies sutam pa, pavyzdiui, kai paauglys pasikvieia nam us draugus,
savivoka; anot Eriksono,
kyla nem a keblum . Jaunuolis klausia savs: Koks a ia turiau bti? Ku
paauglysts uduotis yra geriau
ris esu tikrasis a? Danai tokia vaidm en sum aitis veikiam a tik siejant vairius
suvokti save imginant ir
a vientis ir asm eniui priim tin sam prat apie save - tapatum . Taiau taip
sujungiant vairius vaidmenis.
bna ne visada. Eriksonas pastebjo, jog kai kurie paaugliai anksti suranda sa
vo tapatum , paprasiausiai perim dam i tv vertybes bei lkesius. (Tradici
nse, m aiau individualizuotose kultrose paaugliam s yra pasakom a, kas jie yra,
neleidiant apsisprsti patiem s.) Kit tapatum as gali bti neigiam as, t. y. prieingas
tv ir visuom ens, bet atitinkanti tam tikros bendraam i grups tapatum .
Daugelis m oni isiugdo pasitenkinim o savo gyvenim u pojt. Kai am eri
kiei paaugli buvo paklausta, ar ie teiginiai juos apibdina, 80 proc. sutiko
su teiginiu pasirinkiau savo gyvenim tok, koks jis yra dabar . Taiau atro
do, jog kai kurie paaugliai dar neatrado savs: apie 20 proc. sutiko su teiginiu
noriau bti kas nors kitas , o 28 proc. - su teiginiu danai savs klausiu,
kodl esu (Lyons, 2004). M stydam i apie savo egzistavim 75 procentai Am e
A darausi vis labiau nepriklauso rikos auktj m okykl student sako, jog su draugais aptarinja religij ir dva
ma nuo savo tv bdama jauna, singum , m eldiasi , sutinka, jog m es visi esam e dvasingi sutvrim ai ir ie
a priimu gyvenim drsiau negu ko gyvenim o prasm s bei tikslo (HERI, 2005). Tai nenustebint Stenfordo uni
Mamyt; mano tiesos jausmas versiteto psichologo W illiam o Dam ono ir jo koleg (2003), kurie tvirtino, jog
nepajudinamas ir teisingesnis negu svarbiausias paauglysts raidos udavinys - trokim as pasiekti k nors asm e
jos. A inau, ko noriu, a turiu nikai prasm inga, kas pakeist u savojo A rib esant pasaul.
tiksl, nuomon, a turiu religij Vlyvojoje paauglystje, kai daugelis pradeda lankyti universitetus arba dirbti
ir meil. Leiskite man bti savimi vis darbo dien, atsiranda nauj galim ybi im ginti kitus vaidm enis. Vyres
ir a bsiu patenkinta. A inau, nij kurs student tapatum as jau yra aikesnis negu pirm akursi (W aterm an,
kad esu moteris, kupina vidins 1988). J tapatum as apim a vis labiau teigiam savojo A sam prat. Keli na
jgos ir drsos". cionalini tyrim m etu m okslininkai pasil jauniem s am erikieiam s atlikti savi
Anne Frank, verts test (j sudar tokie teiginiai, kaip: M an sekasi panaiai kaip ir daugu
Diary of a Young Girl, 1947 m ai kit m oni ). Paprastai m oni nuo 10 iki 14 m et savivert sum aja, o
(Dienoratis") m erginom s didja tikim yb susirgti depresija, taiau tarp 15 ir 23 m et savi-
vert didja (Robins ir kiti, 2002; Twenge ir Cam pbell, 2001; Twenge ir No-
len-Hoeksem a, 2002).
Paauglio tapatum as kartu tam pa asm enikesnis. Danielis Hartas (1988) pa
pra vairaus am iaus jaunuoli sivaizduoti m ain, kuri galt klonuoti vien
i i trij dalyk: a) apie k js galvojate ir k jauiate; b) tiksli js ivaizd;
c) js santykius su draugais ir eim a. Paskui jis klaus (galite ir savs paklausti
to paties), kuris i i klon labiausiai atitikt jus. Trys ketvirtadaliai septin
tok pasirinko c- socialini ryi klon, o trys ketvirtadaliai devintok pasi
rinko a - asm enini m ini ir jausm klon.
Eriksonas tvirtino, kad po paaugli tapatum o stadijos prasideda jaun su Intymumas (intimacy) -
augusij stadija, kurios m etu form uojasi intym um as, t. y. m okjim as kurti pagal Eriksono teorij-
em ocikai artim us santykius. Aikiai jausdam i, kas esate, sak Eriksonas, esate tai gebjimas kurti artimus meils
pasireng artim iem s santykiam s. M ihaly Csikszentm ihalyi ir Jerem y Hunteris santykius; tai svarbiausia
(2003) tyr Am erikos paaugli kasdienyb. Jie nustat, kad nelaim ingiausi pa vlyvosios paauglysts ir
augliai bna vieni, o laim ingiausi - su draugais. Jau seniai Aristotelis pastebjo, ankstyvojo suaugusij amiaus
kad m es, m ons, esam e socialiniai gyvnai". uduotis.
Tv ir bendraami taka
23 TIKSLAS. Palyginkite tv ir bendraami tak paauglysts metu.
Vakar kultrose paaugliai, iekodam i savojo tapatum o, pradeda atsiriboti nuo

tv (Paikoff ir Brooks-Gunn, 1991). Ikim okyklinuk, kuriai niekada negana
m otinos draugijos, kuriai patinka j liesti ir bti prie jos prisiglaudus, tam pa ke
turiolikm ete, kuri n u k nelaikys m am yts u rankos. is virsm as vyksta 100
palaipsniui (r. 4.23 pav.) . Sulaukus paauglysts, daniau kyla ginai ir visai dl
80
paprast dalyk: nam ruoos, m iego laiko, nam darb (Tesser ir kiti, 1998).
Nuo ankstyvosios iki vlyvosios paauglysts tv ir paaugli konfliktai laikinai
60
(ankstyvojoje paauglystje) suintensyvja, taiau vis labiau retja.
Kai kuriuos tvus ir j paauglius vaikus skirtum ai veda susvetim jim ir
40
didel stres (Steinberg ir M orris, 2001). Taiau daugum os nesutarim ai nra de
struktyvs. Vieno tyrim o m etu, stebint 6000 paaugli deim tyje ali, prade 20
dant Australija ir baigiant Bangladeu bei Turkija, buvo nustatyta, jog daugum a
paaugli m yli savo tvus (Offer ir kiti, 1988). Daniausiai m es sutariam e, ta 0
2 -4 5 -8 9 -1 1
iau...",- teigia paaugliai (Galam bos, 1992; Steinberg, 1987). Teigiam i ryiai
Vaik amius metais
su tvais skatina teigiam us ryius su bendraam iais. Vidurins m okyklos m er
gaits, kuri santykiai su m otinom is yra labai nuoirds, daniausiai labai arti 4.23 PAVEIKSLAS.
m ai draugauja su savo draugm is (Gold ir Yanof, 1985). Paaugliai, jauiantys Besikeiiantys tv ir vaik
artum tvam s, daniausiai bna sveiki bei laim ingi ir jiem s gerai sekasi m o santykiai
kykloje (Resnick ir kiti, 1997). inom a, galim e ir kitaip suform uluoti i kore Didels nacionalins
Kanados eim apklausos
liacij: netikusiai besielgiani paaugli santykiai su tvais daniausiai bna tem pti. metu paaikjo, kad prastai
Paauglyst - tai laikas, kuriam bdinga m ajanti tv ir auganti bendraam i artimi bei ilti tv ir
taka. Apklausos m etu paklausti, ar kada nors yra rim tai kalbj" su savo vai ikimokyklinuk santykiai
vaikams paaugus iek tiek
ku apie narkotikus, 85 procentai am erikiei tv atsak teigiam ai. Taiau pa atvsta (Statistics Canada,
augliai, m atyt, kartais neigirsdavo io nuoirdaus patarim o, nes tik 45 procen- 1999).
228 4 SKYRIUS
Palyginti su kitais, Jungtini Valstij tai galjo prisim inti tok rim t pokalb (M orin ir Brossard, 1997). Utat jie da
paaugliai daugiau laiko praleidia nai tam pa tokie, kokie yra j draugai - elgiuosi kaip visi .
irdami televizori ir bdami su Kaip pastebjom e 3 skyriuje, paveldim um as turi didel tak form uojantis in
draugais (pagal abu veiksnius dividualiam charakteriui bei asm enybs skirtum am s, o tv bei bendraam i taka
galima prognozuoti neigiamas atlieka didum likusio darbo. Paaugliai yra bandos gyvnai. Jie daniau kalba,
pasekmes) ir maiau - ruodami rengiasi ir elgiasi kaip bendraam iai, o ne kaip tvai. Pagalbos paaugliam s tele
pamokas (Larson, 2001). fonu daniausiai aptarinjam i santykiai su bendraam iais (Boehm ir kiti, 1999).
Tie, kurie jauiasi es atstum ti, labai kankinasi. Daugelyje vidurini m okykl
socialin atm osfera yra nulem ta grupuoi ir skatinanti atstm im , - pastebi
socialins psichologijos ekspertas Eiliotas Aronsonas (2001). Daugum a atstum
tj m okini kenia tyldam i... Kai kurie griebiasi sm urto prie savo klass
draugus. Kai atstum ti paaugliai usisklendia savyje, juos apim a vienatv, ka
m uoja em a savivert ir depresija (Steinberg ir M orris, 2001). Bendraam i pri
tarim as yra svarbus.
Paaugliai m ano, jog tvai turi daugiau takos kitose srityse - pavyzdiui, for
m uojant j religinius sitikinim us bei praktik ir svarstant, kok universitet bei
karjer pasirinkti (.Emerging Trends, 1997). Gallupo instituto atlikta jaunim o ap
klausa rodo, jog daugum a jaunuoli laikosi savo tv politini pair (Lyons.
2005).
Pilnametysts pradia
24 TIKSLAS. Aptarkite pilnametysts pradios poymius.
Paaugliam s tapus pilnam eiais, j em ociniai ryiai su tvais susilpnja. eng

treij deim tm et daugelis vis dar yra labai priklausom i nuo tv. Treiojo de
im tm eio pabaigoje daugum a jauiasi es nepriklausom i nuo tv ir labiau jauia
jiem s em patij kaip suaug biiuliai (Frank, 1988; W hite, 1983). is perjim as
i paauglysts pilnam etyst dabar tsiasi ilgiau.
Vakar pasaulyje paauglyst m adaug visur sutam pa, taiau anksiau - ir
kai kuriose besivystaniose alyse iandien - paauglyst buvo trum pa interliu-
dija tarp vaikysts priklausom ybs ir pilnam etysts atsakom ybs (Baum eister
ir Tice, 1986). Vos sulaukusiam lytins brandos jaunam m ogui visuom en u
kraudavo suaugusiojo atsakom yb ir padt, danai vyk paenklindam a m an
tria cerem onija. Tada naujasis pilnam etis praddavo dirbti, susituokdavo ir su
silaukdavo vaik. vedus privalom m oksl, pilnam etysts savarankikum as m
atsirasti vliau. Industrinse kultrose, pradedant Europa ir baigiant Azija, pa
augliai ilgiau utrunka, kol baigia auktj m okykl, palieka tv lizd ir usitik
rina karjer. Pavyzdiui, Jungtinse Valstijose vidutinis pirm kart besituokianij
am ius iaugo daugiau nei 4 m etais (vyr iki 27 m et ir m oter iki 25 m et).
iandienos ankstyva lytin branda susijusi ir su padidjusiu kno riebal kiekiu
(tai padeda ntum o ir kdikio m aitinim o m etu), ir su susilpnjusiais tv ir vaik
ryiais, taip pat ir su tuo, kad vaikai kartais auga be tvo (Ellis, 2004). Vlesnis
savarankikum as kartu su ankstesne lytine branda iplt anksiau buvusi trum p
interliudij tarp biologins brandos ir socialins nepriklausom ybs (r. 4.24 p a v . ).
is tarpas - transform acijos i vaiko suaugusj m etai - vadinam as paauglyste.

4.24 PAVEIKSLAS.
1890, MOTERYS
Paauglyst pailgjo abi puses
7,2 met laiko tarpas
XIX a. deimtojo deimtme
Menarch Vedybos io pabaigoje tarp moters
pirmj menstruacij
10 20 30 ir santuokos, kuri reik
Amius tapsm suaugusija,
praeidavo vidutinikai 7
1995, MOTERYS metai. Dabar industrinse
alyse is laikotarpis trunka
12,5 met laiko tarpas
madaug 12 met
Menarch Vedybos (Guttmacher, 2000).
Vlesns vedybos ir
ilgesnis mokymosi laikas
10 20 30 kartu su ankstyvesne
Amius
menarche prapleia
paauglysts ribas.
Laikas nuo 18 m et iki treiojo deim tm eio vidurio yra nenusistovjusio

gyvenim o etapas, kur dabar kai kas vadina pilnametysts pradia (Am ett, 2000).
ie eng pilnam etysts pradi asm enys jau nra paaugliai, taiau taip pat
dar neprisim suaugusij atsakom ybs ir negijo tokio savarankikum o. Ki
taip nei nevakarietikosios kultros, kuriose yra viei ritualai, enklinantys stai
g perjim pilnam etyst, vakarieiai daniausiai pereina j palaipsniui. Pa
vyzdiui, tie, kurie ivyksta i nam studijuoti, atsiskiria nuo tv ir savarankikiau
tvarko savo laik bei prioritetus. Taiau jie lieka priklausom i nuo tv finansi
ns bei em ocins param os ir gali ventm s sugrti nam o. Daugeliui kit baigu
sij m okykl tv nam ai gali bti vienintel gyvenam oji vieta, kuri leidia j
finansins galim ybs. Suaugusiu tam pam a palaipsniui.
MOKYMOSI REZULTATAI
Paauglyst
m iai (reprodukcijos organai ir ioriniai lytiniai orga
17 TIKSLAS. Apibdinkite, kas yra paauglyst.
nai) ir antriniai lytiniai poym iai (nereproduktyvs ly
Paauglyst yra pereinam asis gyvenim o tarpsnis i vai tiniai poym iai, pavyzdiui, m ergaii krtys ir pae-
kysts suaugusij am i, trunkantis nuo lytinio m js berniuk balsas), nors kiekvienam m ogui tiks
brendim o iki savarankikum o. lus i poym i atsiradim o laikas yra skirtingas. Dau
gum ai m ergaii pirm osios m enstruacijos prasideda
18 TIKSLAS. Nurodykite svarbiausius fizinius pokyius paauglys
sulaukus 12 m et plius m inus vieneri m etai. Daugu
ts m etu.
m ai berniuk pirm oji ejakuliacija vyksta m adaug 14
Paauglyst prasideda lytiniu brendim u - lytins bran m et. Paveldim um as sveikauja su aplinka, ir kit
dos, suteikianios reprodukcijos galim yb, laikotar m oni reakcija ankstyvj ar vlyvj brendim gali
piu. Horm on antpldis suadina dvejus m etus trun turti takos paauglio prisitaikym ui. Paauglysts m e
kant staig augim , kuris m ergaitm s prasideda su tu taip pat vyksta svarbs pokyiai sm egenyse - su
laukus m adaug 11 m et, o berniukam s - 13. Lyti brsta kaktos skiltys ir vyksta atrankinis nenaudoja
nio brendim o m etu isivysto pirm iniai lytiniai poy m neuron bei j ryi paalinim as.
230 4 SKYRIUS
19 TIKSLAS. Apibdinkite loginio mstymo gebjim pokyius, ku

kum o klausim as. Paauglystje (nuo lytinio brendim o
iki 20 m et) svarbiausias klausim as yra sutvirtinti sa
riuos Piaget pavadino formaliosiomis operacijomis.
vs supratim - savj tapatum . Jauni suaugusieji
Vystantis form aliosiom s operacijom s, paaugliai gyja
(nuo 20 iki 40 m et) sprendia artim um o ir vienat
gebjim abstrakiai m styti. is gebjim as leidia
vs dilem , vidurinio am iaus m ons (nuo 40 iki 60
jiem s form uluoti hipotezes ir daryti ivadas.
m et) susiduria su krybos ir neveiklum o klausim u.
Vlyvajam e am iuje (vyresniem s kaip 60 m et) iky
20 TIKSLAS. Aptarkite moralin raid moralinio mstymo, moralini
la pilnatvs arba nevilties klausim as.
jausm ir moralinio elgesio poiriais.
Piaget poiriu, m oraliniai vertinim ai atspindi besivys 22 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip mus paauglystje veikia tapatumo pa
tanio vaiko m stym o gali. Lawrence Kohlbergas pa ieka, ir aptarkite, kaip tapatumo formavimas mus parengia arti-
sil tris moralinio mstymo lygius. Prekonvencinis miems santykiams.
m oralum as - tai savanaudis m oralum as, grindiam as Vakar kultrose daugum a paaugli ibando skirtin
logika, kuria siekiam a ivengti bausm i arba pelnyti gus savuosius A, kol tvirtina nuosekl ir tinkam ta
konkreius paskatinim us. Konvencinis m oralum as - patum . Nedaugelis nesvarstydam i pasirenka savo t
tai gerbiantis statym us m oralum as, grindiam as lo v tapatum arba, atm esdam i tv bei visuom ens
gika, jog privalom a laikytis esam statym . Pokon- vertybes, susitapatina su bendraam iais. Susikrus ta
vencinis m oralum as (ne kiekvienas pasiekia galuti patum , iauga savivert. Eriksonas tikjo, kad arti
n lyg) yra asm enikai apibrtas m oralum as, grin m santyki suform avim o iankstin slyga yra ai
diam as abstrakiu sam protavim u apie tai, kas yra kus ir tinkam as tapatum as.
etika, teisinga ir sininga. Socialins intuicijos po
iris m oralum teigia, kad moraliniai jausmai at 23 TIKSLAS. Palyginkite tv ir bendraami tak paauglysts metu.
siranda anksiau nei m oralinis m stym as ir vertini Vakar kultrose paaugliai tam pa vis labiau priklau
m as. Kai kurie eksperim entai, kuri m etu buvo fik som i nuo tv, taiau m okslininkai pastebjo, kad dau
suojam a sm egen veikla, patvirtina, jog sm egen em o gum os paaugli santykiai su tvais yra gana geri. Ben
cins sritys tam pa aktyvios, kai m ons svarsto m o draam i pritarim as ir santykiai su jais yra labai svar
ralines dilem as. Vadovaujantis moralinio elgesio po bs, ir paaugliai kalba, rengiasi bei elgiasi taip, kaip
iriu, dm esys sutelkiam as socialins takos svarb j bendraam iai. Tvai tebedaro paaugliam s tak to
priim ant teisingus sprendim u. M oralinio elgesio po kiose srityse, kaip religija ir auktosios m okyklos bei
iriu grindiam os program os m oko vaikus pajusti karjeros pasirinkim as.
em patij kit m oni jausm am s ir atidti m alonum us,
kad vliau bt galim a gauti didesn atpild. 24 TIKSLAS. Aptarkite pilnametysts pradios poymius.
Pilnametysts pradia - tai gyvenim o tarpsnis m a

21 TIKSLAS. Apibdinkite atuonias Eriksono psichosocialins rai
daug nuo 18 m et iki treiojo deim tm eio vidurio,
dos stadijas ir su jomis susijusius klausimus.
kai daugelis Vakar kultr jaunuoli jau nebra pa
Erikas Eriksonas ikl m int, kad m es pereinam e a augliai, taiau dar nra pasiek visiko suaugusij sa
tuonis gyvenim o etapus (apytiksliai susijusius su am varankikum o. iuo laikotarpiu daugelis jaunuoli stu
ium i), kuri kiekvienas turi savo psichosocialin u dijuoja auktosiose m okyklose arba dirba, taiau te
duot. Kdikystje (iki 1 m et) svarbiau yra pasitik begyvena tv nam uose. Jungtinse Valstijose vyr
jim o klausim as; pradjus vaikioti (nuo 1 iki 2 m e ir m oter pirm osios santuokos am ius dabar nusik
t) sprendiam a, kas svarbiau: autonom ija (savaran l treiojo deim tm eio vidur.
kikum as) ar gda ir abejons. Ikim okyklinukai (nuo
3 iki 5 m et) susiduria su iniciatyvos ar kalts dile PAKLAUSKITE SAVS: Kokius geriausius ir blogiausius dalykus pri-
m a, pradini klasi m oksleiviam s (nuo 6 m et iki ly simenate i savo paauglysts? Ir kam daugiau u tai priskiriate nuo-
tinio brendim o) kyla kom petencijos ar nevisaverti- peln arba kalts - tvams ar bendraamiams?
Suaugusieji
Vienu m etu psichologai m an, kad gyvenim o viduriui tarp paauglysts ir se ,A vis dar mokausi."
natvs nebdingi rykesni pokyiai. i nuom on jau atgyveno. Tie, kurie stebi Michelangelo, 1560,
suaugusio m ogaus gyvenim , tiki, kad raida tsiasi. bdamas 85-eri met
Apskritai kalbti apie suaugusiojo gyvenim sunkiau nei apie ankstyvuosius
m etus. Jei js inote, kad Deim sui - vieneri m etai, o Dam alui - deim t, tai
jau apie kiekvien galite labai daug pasakyti. To negalim a pasakyti apie suaugu
siuosius, kuri am ius skiriasi tokiu pat m et skaiium i. Virininkas gali bti
30-ies arba 60-ies, m aratono bgikas - 20-ies arba 50-ies. Devyniolikm etis gali
bti ir tvas, auginantis vaik, ir studentas, gaunantis stipendij. Taiau kai ku
riais aspektais m s gyvenim o keliai yra panas. Penkiasdeim tm eiai fizikai,
intelektualiai ir ypa socialiai yra visikai kitokie negu buvo 25 m et. M s k
nai, psichika ir santykiai patiria tuos paius pokyius kaip ir m s vaikysts
draug, kurie kitais poiriais dabar atrodo tokie skirtingi.
Fizin raida
M s fiziniai gebjim ai - raum en jga, reakcijos greitis, poji atrum as, ir
dies pajgum as - virn pasiekia tarp dvideim ties ir trisdeim ties m et. Kaip
im a trum pti diena po vasaros saulgros, taip ir fizin galia pradeda nepaste
bim ai silpti. Danai pirm ieji tai pastebi sportininkai. Pasaulyje garss sprinteriai
ir plaukikai geriausi rezultat pasiekia bdam i paaugliai arba vos perkop dvi
deim t m et. M oterys subrsta anksiau ir jg virn pasiekia anksiau negu
vyrai. Taiau daugum a m oni, ypa tie, kuri kasdienis gyvenim as nereika
lauja dideli fizini pastang, beveik nepajunta ankstyvj silpim o poym i.
Vidutinio amiaus mogaus fiziniai pokyiai
25 TIK SLAS. Apibdinkite svarbiausius fizinius pokyius, vykstanius sulaukus vidutinio am iaus.
Vidutinio am iaus sportininkai gerai ino, kad fizinis silpnjim as laipsnikai greitja
(4.25 p a v .). Bdam as eiasdeim t trej m et vis dar reguliariai aidiu krepi
n, taiau kartais pasvarstau, ar dar esu reikalingas savo kom andai. Taiau nor
m aliai veiklai utenka ir sum ajusios energijos. Be to, jauno ir vidutinio am iaus
m ogaus fizin galia m aiau priklauso nuo am iaus negu nuo sveikatos bei
m anktinim osi proi. Daugelis iandienini fizikai treniruot penkiasdeim t
m ei lengvai nubga 4 m ylias, o nuolat sdintys 25 m et jaunuoliai puki ir
dsta, ubg por aukt laiptais.
Kaip ir paauglystje, suaugusio m ogaus gyvenim o fiziniai pokyiai gali su
kelti psichologin reakcij, kuri priklauso nuo m ogaus poirio senjim . Kai
kuriose Ryt kultrose, kuriose su am ium i ateina pagarba ir valdia, ioriniai
senjim o poym iai yra priim tini, danai net sveikintini. Vakar kultrose, kuri
idealas yra glotni oda ir graktus liem uo, raukls ir antsvoris, danai bdingi
vidutinio am iaus m ogui, gali grsm ingai paveikti savivert. Taigi m ilijonai m o
ni ileidia m ilijardus doleri, tikdam iesi sultinti ar net pasukti atgal iuos pro
232 4 SKYRIUS
4.25 PAVEIKSLAS. Beisbolinink vidurkiai:

Spartjantis silpnjimas 18 aidj, kuri karjera tssi Willie Mayso 20 beisbolo
20 met karjeros met vidurkiai
Tiriant amiaus ir 320 360
rezultatyvumo vidurkio
santyk, nustatyta, kad visi 310 340
vyresni XX a. JAV 300 320
aukiausiosios lygos
beisbolo aidjai patyr, jog 290 300
laipsnikai vis greiiau
280 280
prastja rezultatai (Schall ir
Smith, 2000). Tai pastebime 270 260
ir garsaus aidjo Willie
Mayso rezultat 260 240
suvestinje.
250 220
0 5 10 15 20 0 5 10 15 20
Metai Metai
cesus. Taiau gam ta neveikiam a; neivengiam ai atsiranda raukli, pradeda keistis

jaunatvikos form os.
Bgant m etam s laipsnikai m aja m oter vaisingum as. Po vieno lytinio ak
to 35-39 m et m oters tikim yb pastoti yra dvigubai m aesn, negu tada, kai
jai buvo 19-26 m etai (Dunson ir kiti, 2002). Bet svarbiausias biologinis m oter
Menopauz (menopause) - pokytis, susijs su senjim u, yra m enopauz - tai m enstruacinio ciklo pabai
natralus menstruacij inykimas; ga, paprastai prasidedanti apie 50-uosius gyvenim o m etus. M enopauz ir pasi
taip pat moters patiriami biologiniai reikiantys fiziniai poym iai yra susij su sum ajusiu horm ono estrogeno kie
ir psichologiniai pokyiai prarandant kiu. 4-5 i deim ties Kanados ir JAV m oter m enopauzs m etu pasireikia pa
gebjim gimdyti. sikartojanios kario bangos. Bet tai patiria tik viena japon i septyni (Goo
de, 1999; Lock, 1998). Tiek paaugli audr ir tam p, tiek klim akterinio em o
cionalum o ir depresijos vaizdiai neatitinka tikrovs: paprastai m oterim s m e
nopauz nesukelia psichologini problem . Deim t m et buvo stebta tkstan
iai vidutinio am iaus m oter Am erikoje ir Australijoje, ir visos apklausos pa
rod, kad per m enopauz jos nebuvo nei daugiau, nei m aiau depresyvios (Avis,
2003; Dennerstein ir kiti, 2000).
Paios m oters lkesiai ir nuostatos turi takos em ociniam m enopauzs po
veikiui. Ar ji m enopauz suvokia kaip enkl, kad praranda m oterikum bei
seksualin patrauklum ir pradeda senti? O gal ji tai vertina kaip isivadavim
nuo m enstruacij, pastojim o baim s ir vaik poreiki? Tirdam i m oter poir
m enopauz, Bem ice Neugarten ir jos kolegos (1963) m gino isiaikinti tai,
ko niekas iki j nedar. Jie apklaus m oteris, kurios nesikreip gydytojus dl
m enopauzs. Paklaustos, ar i tikrj m oteris po m enopauzs jauiasi geriau
negu iki tol, tik ketvirtadalis m oter, kurios buvo jaunesns kaip 45 m et, t. y.
Jei inotume ties privaltume buvo prie m enopauz, spjo, kad galbt taip. Du tredaliai vyresni m oter,
[vyresnms moterims] diagnozuoti jau patyrusi m enopauz, atsak taip". Viena i j teig: A prisim enu, kaip
PML - pomenstruacin laisv." m ano m otina sak, kad po m enopauzs ji pasidar daug gyvybingesn, ir a
Socialins psichologijos ekspert galiu t pat pasakyti apie save". Vieno M acArthuro fondo tyrim o m etu buvo
Jacqueline Goodchilds (1987) apklausta 3000 vidurinio am iaus m oter. Daugum a jau patyrusi m enopauz
m oter teig, kad pajuto tik palengvjim , kai baigsi m enstruacijos; tik 2 Nerodyta, kad nors vienas
procentai pareik dl to pajutusios apgailestavim (Goode, 1999). iandieninis gyvenimo bdo
Vyrai nepatiria nieko panaaus m enopauz - jie ilieka vaisingi, sm arkiai pakeitimas, chirurgins operacijos,
nesum aja j lytini horm on kiekis. Taiau jiem s vis m aja sperm os, testos vitaminai, antioksidantai, hormonai
terono, silpnja erekcija ir ejakuliacija. Jei testosterono kiekis staiga labai sum aja, ar gen ininerijos metodai daro
gali pasireikti depresija, irzlum as, nem iga, im potencija, silpnum as. Tada reikia tak senjimui."
testosterono papildym o terapijos (Stem bach, 1998). Kai kurie vyrai igyvena 51 mokslininko,
psichologin sielvart, nes m aja vyrikum as bei silpsta fizins jgos. Taiau tirianio senjim
daugum a vyr sensta nepatirdam i i problem . Daugum a vidutinio am iaus vyr pareikimas dl moni senjimo.
ir m oter lieka seksualiai aktyvs. Nacionalins senjim o tarybos surengtos ap 2002
klausos m etu buvo tiriam i vyresni kaip 60-ies m et m ons. 39 procentai j
teig, kad yra patenkinti esam lytini santyki skaiium i, o 39 procentai sak,
kad lytini santyki nort daniau (Leary, 1998).
Vyresni moni fiziniai pokyiai
26 TIK SLAS. Palyginkite tiktin gyvenim o trukm XX a. viduryje ir XXI a. pradioje bei aptarkite vyresnio
am iaus suaugusij jutim ini gebjim bei sveikatos (taip pat ir silpnaprotysts dan) pokyius.
Ar i ties senatvs reikia bijoti labiau negu m irties (Juvenalio Satyros )? Ar

gyvenim as, svirdam as em yn, pats graiausias (Senekos Laikai Liucilijui )?
K reikia senti? Nordam i vertinti savo supratim , atsakykite klausim us taip
arba ne :
1. Vyresni m ons greiiau suserga trum palaikm is ligom is (r. 233-234 p.).
2. Daug vyresni m oni sm egen neuron sta (r. 236-237 p.).
3. Daugum a sulaukusi 90 m et ar daugiau m oni esti visikai nukar (r.

234-236 p.).
4. Su am ium i silpsta atm intis gebjim as prisim inti dalykus, m atytus ar pa

tirtus anksiau (r. 237-238 p.).
5. Gyvenim u labiausiai esti patenkinti 50-60 m et m ons, vliau, po 65 m e

t, is pasitenkinim as pam au silpsta (r. 245-247 p.).
Tiktina gyvenimo trukm. Teiginiai, pateikti aukiau, beje, visi klaidingi, yra
m itai apie senjim , neseniai aprayti tiriant spariausiai didjani pasaulio gy
ventoj grup. Visam e pasaulyje tiktina gyvenim o trukm pailgjo nuo 49 m e
t 1950-aisiais iki 67 m et 2004-aisiais, o kai kuriose brandios ekonom ikos
alyse - iki 80-ies ir daugiau m et (PRB, 2004; Sivard, 1996). Dl ios ilgjanios
tiktinos gyvenim o trukm s (kai kurie m okslininkai teigia, jog tai didiausias m o
nijos laim jim as) ir m ajanio gim stam um o pagyvenusi m oni vis daugja.
Apie 2050-uosius m adaug 35 procentai Europos gyventoj tikriausiai bus vy
resni nei 60-ies m et (Fem andez-Ballesteros, 2003). Akivaizdu, jog alyse, ku
riose rpinim asis pagyvenusiais m onm is priklauso nuo vaik, lem ta vykti di
deliem s socialiniam s pokyiam s. Rusijoje ir Vakar Europoje taip pat m aja gy
ventoj skaiius - Jungtins Tautos prognozuoja, kad 2050 m etais Rusijoje jis
234 4 SKYRIUS
Svazilende yra trumpiausia sum as nuo 1 iki 104 m ilijon (Brooks, 2005). Kai visam e em yne, svei-
pasaulyje tiktina gyvenimo kesniam e, turtingesniam e ir saugesniam e nei kada nors anksiau, nepavyksta
trukm (33-eji metai). Andoroje sukurti m oni ateities paia svarbiausia prasm e - sukuriant bsim kart - tu
tiktina gyvenimo trukm rim e ruotis blogiausiam ", - spja George W eigelis (2005).
ilgiausia - beveik 84 metai Vyr ir m oter tiktina gyvenim o trukm skiriasi: vyrai m irta anksiau. Nors
(CIA Factbook, 2005). 126 vyrikiem s em brionam s tenka 100 m oterik, lyi santykis gim stant yra
105 vyrai kiekvienam 100-ui m oter (Strickland, 1992). Per pirm uosius gyve
nim o m etus berniuk m irta ketvirtadaliu daugiau negu m ergaii. Visam e pa
Sulaukus 30 met, mirties rizika saulyje m oterys gyvena 4 m etais ilgiau nei vyrai, o Kanadoje, Jungtinse Vals
padvigubja po kiekvien 8 met. tijose ir Australijoje - 5-6 m etais. (20-m et m oteris, norinti, kad vyro tiktina
48-eri met amiaus mogaus gyvenim o trukm sutapt su jos, turt tekti ne u vyresnio u save, o laukti,
mirties rizika yra dvigubai didesn kol subrs penkiolikm eiai berniukai.) Sulaukusi im to m et am iaus m oter
nei keturiasdeimtmeio (National skaiius penkis kartus virija vyr.
Center for Health Statistics, 1992; Taiau nedaugelis sulaukiam e 100 m et. Net jei niekas nem irt jaunesnis nei
Olshansky ir kiti, 1993). 50 m et, o vys, irdies ir infekcins ligos inykt, vidutin tiktina gyvenim o
trukm vis tiek padidt tik m adaug iki 85-eri m et ar kiek daugiau (Barina-
ga, 1991). Knas sensta. Jo lstels nustoja daugintis. Jis pasidaro trapus, ne
atsparus m enkom s grsm m s - kartam orui, griuvim ui, velniam gripo viru
sui, - kurios dvideim tm eiui nieko nereikia.
Kodl galiausiai susidvim e? Kodl m es, kitaip nei puys, jriniai pgliai ir
kai kurios spieiais gyvenani vabzdi karaliens, negalim e pasenti nenuvys-
dam i? Viena evoliucini biolog silom a teorija spja, jog atsakym as yra susi
js su m s kaip ries ilikim u: skm ingiausiai perduodam e savo genus augin
dam i jaunj kart ir vliau nustojam e naudoj iteklius. Kai vykdom e savo ge
n reprodukcijos uduot, nebelieka natraliosios atrankos spaudim o genam s,
kurie vlesniais m etais sukelia degeneracij (Olshansky ir kiti, 1993; Sapolsky
ir Finch, 1991).
Jutimo gebjimai. Kaip m atm e, fizikai silpnti pradedam a gana anksti, bet tik
vyresni m ons tai rykiau pajunta. M aja regjim o atrum as, susilpnja prisi
taikym as prie kintanios viesos. Pastebim ai m enkja ir raum en jga, prastja
reakcijos greitis ir itverm . Silpsta ir klausa, atstum o suvokim as, skonio poj
tis (4.26 p a v . ) . Senstant laiptai tam pa statesni, laikraio raids m aesns, atro
do, kad neaikiau im a kalbti aplinkiniai m ons.
Vyresnio amiaus mons Senstant siaurja akies vyzdys, liai tam pa m aiau skaidrs, todl m aiau
daniausiai pargriva ant virutinio viesos pasiekia tinklain. 65 m et m ogaus tinklain gauna vos tredal to viesos
laipt laiptelio, tiksliai toje vietoje, kiekio, kur gaudavo 20 m et jaunuolio (Kline ir Schieber, 1985). Taigi skaitan
kur i apviesto koridoriaus iam 65-m eiui reikia tris kartus daugiau viesos negu 20-m eiui. Tai paaikina,
engiama tamsesn laipt aiktel kodl vyresni m ons kartais klausia jaunesn: Ar tau ne per tam su skaityti?".
(Fozard ir Popkin, 1978). Ms
inios apie senjim galt bti Sveikata. Senstantiem s m onm s yra ir ger, ir blog naujien apie sveikat.
panaudotos kuriant aplink, kurioje Blogos yra ios: silpsta im unin organizm o sistem a, kovojanti su ligom is, todl
bt maiau toki nelaiming vyresni m ons tam pa jautresni pavojingom s ligom s, pavyzdiui, viui ar plaui
atsitikim (National Research udegim ui. Geros naujienos: dl per vis gyvenim susikaupusi antikn seni
Council, 1990). m ons reiau serga trum palaikm is ligom is, pavyzdiui, gripu ar peralim u. Vy-
Normalaus regjimo Teising atsakym Teising atsakym

proporcija, skiriant skiriant kvapus, suprantant pasakytus
raides lentelje procentais odius, procentais
0 10 30 50 70 90 0 10 30 50 70 90 0 10 30 50 70 90
Amius metais Amius metais Amius metais
4.26 PAVEIKSLAS.
Senstantys jutimai
resni kaip 65 m et m ons dukart m aiau negu 20-m eiai ir penkis kartus m a
Perengus 70 met silpsta
iau negu ikim okyklinukai kasm et serga virutini kvpavim o tak udegim u rega, uosl ir klausa.
(National Center for Health Statistics, 1990). Tai viena i prieasi, kodl vy (I Doty ir kiti, 1984.)
resni darbuotojai reiau nebna darbe dl sveikatos problem (Rhodes, 1983).

Taiau senstant ltja nerv sistem os procesai. Ankstyvaisiais gyvenim o m e
tais, iki paauglysts, inform acijos apdorojim as greitja (Fry ir Hale, 1996, Kail,
1991). Lyginant su paaugliais bei jaunais suaugusiais, vyresniem s m onm s reikia
iek tiek daugiau laiko k nors sureaguoti, isprsti galvosk, netgi prisim inti
vardus (Bashore ir kiti, 1997; Verhaeghen ir Salthouse, 1997). Ypa ltai jie spren
dia sudtingesnes uduotis (Cerella, 1985; Poon, 1987). aidiant kom piuteri
nius aidim us, daugum a 70-m ei neprilygsta 20-iam s. 4.27 paveiksle m ato
m e, kad po 75-eri m et stipriai padidja m irtin eism o vyki tikim yb. Po
85-eri tikim yb sukelti eism o vyk tokia pati, kaip ir eiolikm eiui. Bet vy-
4.27 PAVEIKSLAS.
12 Amius ir vairuotoj
Mirtin autovyki danis mirtingumas
10 okteli, kai sulaukiama Dl sultjusios reakcijos
65-eri ir daugiau met
amiaus, ypa, kai jis
padidja 75 met amiaus
8 matuojamas pagal ir vyresni vairuotoj
nuvaiuot myli skaii nelaiming eismo vyki
rizika, o didesnis
6 pagyvenusi moni
Mirtini autovykiai
10 000 vairuotoj paeidiamumas kelia
4 Mirtini autovykiai didesn mirties rizik vykus
100 milijon myli autoavarijai (NHTSA, 2000).
Ar pritartumte, kad
2 vairavimo egzamino
rezultatai bt vertinami
0 pagal vairavimo kokyb, o ne
ami, ir taip bt atsijoti
tie, kuri lta reakcija ar
jutim sutrikimai byloja apie
Amius metais
autoavarij rizik?
236 4 SKYRIUS
Dl kakokios prieasties, resni m ons vairuoja reiau, taigi dl j kalts vyksta m aiau negu 10 procent
tikriausiai taupydami raal, eism o vyki (Coughlin ir kiti, 2004).
restoranai savo valgiaraius Senstant im a silpti atm iniai svarbios sm egen sritys (Schacter, 1996). Dar
pradjo spausdinti smulkiomis jaunystje pradedam a pam au prarasti sm egen lsteles, o 80-aisiais gyvenim o
bakterijos dydio raidelmis." m etais sm egen m as bna sum ajusi 5 procentais. M oterys sensta liau. Jos
Dave Barry, ne tik visam e pasaulyje gyvena 4 m etais ilgiau negu vyrai, bet ir j sm egen
Dave Barry Turns Fifty, 1998 m as m aja liau (Coffey ir kiti, 1998).
Fiziniai pratim ai daro teigiam tak sm egen veiklai. Lsteli trkum gali
kom pensuoti nervini ryi skaiius, ypa m oni, kurie lieka aktyvs (Cole
Kelet kart per dien geriant po m an ir Flood, 1986). Fiziniai pratim ai stiprina raum enis, kaulus, suteikia ener
kelet tablei, bna sunku gijos, ukerta keli tukim ui ir irdies ligom s. Panau, kad jie taip pat stim uliuoja
prisiminti, ar jau igrte tabletes, sm egen lsteli darb, aprpindam i sm egenis deguonim i ir m aisto m ediago
ar tik ketinote tai daryti. Patarimas: m is (Kem perm ann ir kiti, 1998). Tai paaikina, kodl aktyvs vyresni m ons
sigykite dut su skyreliais greiiau susivokia, o prie sdim o gyvenim o bdo pripratusi asm en, prad
kiekvienos savaits dienos jusi lankyti aerobikos pratybas, pagerja atm intis ir sustiprja nuovoka (Col-
tabletms susidti. com be ir Kram er, 2003; Colcom be ir kiti, 2004; W euve ir kiti, 2004). Greiiau
surdija tai, kas nenaudojam a, negu susidvi tai, kas per daug naudojam a. Nau
dok ir neprarasi", - geras patarim as.
Alzheimerio liga Senatvs silpnaprotyst ir Alzheimerio liga. Deja, kai kurie m ons praranda itin
(Alzheimers disease) - daug sm egen lsteli. Nuo 60-ies iki 95-eri m et serganij senatvs silp
progresuojanti nepagydoma naprotyste skaiius kas penkerius m etus padvigubja (4.28 P A V .). Pasikarto
smegen liga, pasireikianti jantys nedideli priepuoliai, sm egen auglys arba alkoholizm as gali skatinti pro
laipsniku atminties, mstymo, gresuoti sm egen paeidim , kuris yra proto erozijos, vadinam os senatvs silp
kalbos ir galiausiai fiziniu naprotyste, prieastis. Ypa grsm inga sm egen negalia - A lzheim erio liga -
sunykimu. suserga 3 procentai 75 m et sulaukusi m oni. Alzheim erio ligos sim ptom ai -
Vyresniems tai ne natralaus senjim o enklai. (Jei retkariais pam irtate, kur padjote au
monms didja
rizika susirgti tom obilio raktus, dar neverta jaudintis, bet jei um irtate, kaip sugrti nam o,
senatvs jau vertt nerim auti dl galim os Alzheim erio ligos.)
silpnaprotyste
Alzheim erio liga paeidia net viesiausi prot. Pirm iausia sutrinka atm in
tis, vliau - m stym as. Robertas Sayre (1979) prisim ena savo tv, aukiant
ant serganios m otinos, kad i pasistengt pagalvoti", kai ji sutrikusi, vos ne
verkdam a blakydavosi po nam us, negaldam a prisim inti, kur k nors padjo.
Jei liga trunka nuo 5 iki 20 m et, pacientas tam pa em ocikai iseks, praranda
orientacij, nebegali kontroliuoti fiziologini funkcij, galiausiai tam pa protikai
60-64 70-74 80-84 90-95 tuias", - m ogus prie tikrj m irt tam pa gyvasis lavonas", lieka tik knas
65-69 75-79 85-89 be joki m ogikj savybi.
Amiaus grups
Alzheim erio ligos sim ptom ai rykja dl to, kad m aja sm egen lsteli ir
4.28 PAVEIKSLAS. irsta neuronai, gam inantys neurom ediatori acetilcholin. Kai stinga ios gyvy
Senatvs silpnaprotysts bikai svarbios chem ins m ediagos, nukenia atm intis ir m stym as. Skrodim
pasiskirstymas pagal ami m etu nustatyti du i acetilcholin gam inani neuron pakitim ai: sutrum pju
sios baltym m olekuli grandins lsteli knuose ir ploktels (degeneravusio
Rizika susirgti Alzheimerio
liga padvigubja madaug audinio sankaupos) neuron ak galuose. Viena m okslini tyrim sritis - sie
kas penkerius senatvs kis sukurti vaistus, kurie neleist form uotis baltym ploktelm s (Ingram , 2003).
metus. (I Jorm ir kiti,
1987; pagrsta 22 tyrimais M okslininkai pradeda suprasti Alzheim erio ligos chem ines, nervines ir geneti
industrinse alyse.) nes prieastis. m oni, kuriem s gresia i liga, sm egen nuotraukos (r. 4.29
GYVENIMO TARPSNIAI 2 37
pav.) atskleidia - prie pasireikiant sim ptom am s - ir svarbi sm egen lsteli

pokyius, ir ilgesn sm egen veikl sim enant odius, tartum reikt daugiau
pastang tiem s patiem s rezultatam s pasiekti (Bookheim er ir kiti, 2000; Fox ir
kiti, 2001). Fizikai aktyviem s, nenutukusiem s m onm s rizika susirgti Alzhei-
m erio liga yra m aesn (Abbot ir kiti, 2004; Gustafson ir kiti, 2003; M arx, 2005).
M aesn rizika susirgti ia liga ir tiem s, kuri protas aktyvus, iekantis i
ki- danai tai bna isilavinusio, aktyvaus skaitytojo protas (W ilson ir Ben
nett, 2003). Sm egenys yra panaios raum enis: tie, kurie sm egenis naudoja re
iau, jas praranda.
Paintin raida
Vienas i prietaringiausi klausim , tyrinjant m ogaus gyvenim o keli, yra tas,
ar suaugusio m ogaus paintiniai gebjim ai - atm intis, krybingum as ir inte
lektas, - laipsnikai silpnja kartu su senkania fizine jga.
4.29 PAVEIKSLAS. Alzheimerio

Senjimas ir atmintis ligos prognozavimas
27 TIKSLAS. vertinkite senjimo poveik atminiai ir informacijos atpainimui pilnametystje, monms, kuriems gresia
rizika susirgti Alzheimerio
Sendam i gerai prisim enam e kai kuriuos dalykus. velgdam i praeit m ons gy liga, atliekant atminties
test, smegen MRV
viausiai prisim ena ne k tik vykusius vykius, bet prajusi gyvenim o deim t nuotraukose (apaioje
m ei patyrim us (Conway ir kiti, 2005; Rubin ir kiti, 1998). Paprayti prisi tamsesni plotai) pastebimas
m inti vien ar du svarbiausius vykius per prajusi pus am iaus m ons da didesnis aktyvumas negu
normaliose smegenyse
niausiai ivardija savo paauglysts ir treiojo deim tm eio pradios vykius. Tai, (viruje). Jei smegen
k m ogus patyr iam e gyvenim o etape - Antrj pasaulin kar, pilietini tei nuotraukomis ir genetiniais
si judjim , Vietnam o kar ar Rugsjo 11-osios vykius - tam pa reikm ingiau testais bt galima nustatyti
gresiant Alzheimerio ligos
siu dalyku (Pillem er, 1998; Schum an ir Scott, 1989). Be to, paauglyst ir tre pavoj, ar js nortumte
iasis deim tm etis - tai laikas, kai daugyb sim intin dalyk patiriam e pirm isitirti? Kokio amiaus
bdami?
kart gyvenim e: pirm j pasim atym , pirm j darb, pirm sias studijas, pirm j
susitikim su savo irinktosios ar irinktojo tvais.
Ankstyvoji pilnam etyst yra ities geriausias laikas im okti bei prisim inti tam
tikrus dalykus. Thom as Crookas ir Robinas W estas (1990) sureng eksperi
m ent, kurio m etu papra 1205 m ones im okti kelet vard. Keturiolika nu
film uot m oni prisistat, pasakydam i, pavyzdiui: Labas, a esu Laris. V
liau visi 14 pasirodydavo vl ir sakydavo, pavyzdiui: A esu i Filadelfijos", -
tuo suteikdam i vaizdo ir balso uuom in asm ens vardui prisim inti. Kaip rodo
4.30 pav., m ons daugiau vard prisim indavo antr ir trei kart pakartojus
supaindinim . Taiau visais atvejais jaunesni m ons prisim in daugiau vard
negu senesni. Panas rezultatai buvo gauti ir atliekant kitus tyrim us. Po Di
diosios Britanijos m inistrs pirm ininks M argaret Thatcher atsistatydinim o ir Jei dabar jums dvideimt plius
jauni, ir seni britai prisim in, kaip jie igirdo it ini. Paklausti to paties po 11 minus penkeri, koki vyki
m nesi, 90 procent jaun m oni, bet tik 42 procentai vyresnij papasako i praeit met js niekada
jo t pai istorij (Cohen ir kiti, 1994). Taigi gal neturt stebinti, kad beveik nepamirite? (Tai js gyvenimo
du tredaliai vyresni kaip 40 m et m oni teigia, jog j atm intis tapo prastes tarpsnis, kur tikriausiai geriausiai
n, negu buvo prie 10 m et (KRC, 2001). prisiminsite, kai sukaks 50.)

238 4 SKYRIUS
100 Vyresni Kito eksperim ento m etu Davidas Schonfieldas ir Betty-Anne Robertson (1966)
Po treiojo
supaindinimo atsimena
90 prasiau papra vairaus am iaus suaugusij im okti 24 odi sra. Paskui tyrjai
80 papra kai kuriuos tiriam uosius prisim inti kuo daugiau t odi. Kitiem s tiria
70 m iesiem s buvo pateikti klausim ai su pasirenkam aisiais atsakym ais ir paprayta
60 tiesiog atpainti, kuriuos odius jie buvo m at. Kaip m atyti 4.31 pav., jaunesni
50 prisim in geriau. Bet odi atpainim o atveju nepastebta jokio su am ium i su
Po antrojo
40 supaindinimo sijusio atm inties susilpnjim o. Dar testai atskleid, kad, jei nepastiprinam a ko
30 feinu, vyresni m oni atpainim o atm intis geriausia bna dienos pradioje (M ay
20 ir kiti, 1993; Ryan ir kiti, 2002). Taigi senesni m oni atm intis priklauso nuo
Po pirmojo
10 supaindinimo to, ar jiem s reikia atpainti tai, k jie m gino sim inti (labai m aas pablogji
0 m as), ar prisiminti be joki uuom in (didiausias pablogjim as).
Um arum as taip pat priklauso nuo inform acijos, kuri stengiam s prisi
Amiaus grups m inti, ries. Papraius sim inti neprasm ing inform acij - nesusijusius skiem enis
ar nesvarbius vykius, paaikja, kad kuo m ogus senesnis, tuo daugiau daro
4.30 PAVEIKSLAS.
klaid. Taiau gausios senesni m oni inios padeda jiem s sim inti prasm ing
Atsiminimo testas
inform acij, bet pateikti odius ar dalykus, kuriuos ino, jiem s gali prireikti
Jaunesniems lengviau
prisiminti naujus daugiau laiko negu jaunesniem s (Burke ir Shafto, 2004). (Greito m stym o rei
pavadinimus, pasakytus kalaujani aidim nugaltojais paprastai tam pa jauni ar vidutinio am iaus m o
vien, du ar tris kartus.
(Duomenys i Crook ns.) Todl j gebjim as m okytis ir prisim inti gdius bei prasming m ediag
ir West, 1990.) m enkja m aiau (Graf, 1990; Labouvie-Vief ir Schell, 1982; Perlm utter, 1983).
Perspektyvin atmintis (Prisim ink, kad reikia...") ilieka gera, kai jai pade
24
da tam tikri vykiai (grtant nam o pro parduotuv prisim enam a ...nupirkti pie-
no). Su konkreiu laiku susietos uduotys (Trei valand m an susirinkim as")
20 vyresniem s m onm s sukelia daugiau problem . prastus dalykus, pavyzdiui,
Atpaint odi
skaiius metams igerti vaistus triskart per dien, prisim inti yra sunkiausia, teigia Gilles Einstein
16 bgant ilieka
stabilus ir M arkas M cDanielis su kolegom is (1990, 1995, 1998). Stengdam iesi sum a
inti dl silpnjanios perspektyvins atm inties kylanias problem as vyresni m o
12 ns atidiau tvarko savo laik, labiau pasikliauja uraytais prim inim ais (Henry
ir kiti, 2004).
8 M okslininkai, tyrinjantys gebjim m okytis ir prisim inti, teigia, jog senyvi
Prisimint odi
skaiius senstant m ons dar labiau skiriasi tarpusavyje. Aiku, jog dvideim tm ei gebjim ai m o
maja kytis ir prisim inti yra nevienodi, taiau septyniasdeim tm eiai iuo poiriu ski
4
riasi dar labiau. Kai kuri 70-m ei gebjim ai m enkesni negu bet kurio 20-m e-
io, kiti 70-m eiai prilygsta vidutiniam 20-m eiui ar net pralenkia j.
0
20 30 40 50 60 70
Amius metais
4.31 PAVEIKSLAS.
Senjimas ir intelektas
Prisiminimas ir atpainimas
pilnametystje 28 TIKSLAS. Apibendrinkite, kaip intelekto tyrimai taikant skerspjvio ir ilgalaikio tyrimo meto
iame eksperimente pilna padeda suprasti normalaus senjimo poveik suaugusij intelektui.
metysts pradios ir
vidutinio amiaus sulaukusi Kaip senstant kinta intelekto galia? Ar jis pam au silpnja, kaip gebjim as si
moni gebjimas prisiminti
nauj informacij blogjo, m inti nauj m ediag, ar ilieka toks pat - kaip gebjim as atpainti prasm ingus
taiau gebjimas j dalykus? Kad bt atsakyta klausim , buvo atlikta dom i tyrim , rodani,
atpainti - ne. (I Schon-
field ir Robertson, 1966.) kaip buvo tikslinam os kai kurios psichologijos idjos (W oodruff-Pak, 1989).
I etapas. Skerspjvio bdu rodomas silpnjantis intelektas. Skerspjvio tyri Tyrimas skerspjvio bdu
m ais m okslininkai vienu m etu lygina ir vertina vairaus am iaus m ones. Pa (cross-sectional study) -
teik reprezentatyviom s suaugusi m oni im tim s intelekto testus, m okslinin tyrimas, kai vienu metu testuojami
kai visada nustato, kad vyresni m ons reiau teisingai atsako klausim us ne ar stebimi vairaus amiaus
gu jaunesni. Plaiausiai naudojam o suaugusij intelekto testo krjas Davidas mons.
W echsleris (1972) padar ivad, kad silpnjantys intelekto gebjim ai senstant
yra bendro organizm o [senjim o] proceso dalis.
Ilg laik i lidnoka nuom on apie intelekto silpnjim buvo neginijam a.
Daugum a bendrovi laiksi privalom o pensinio am iaus politikos, tikdam osi,
kad jom s naudingiau pakeisti senstanius darbuotojus jaunesniais, galbt sum a
nesniais. Kiekvienas inojo", kad senas uo neim oks nauj triuk.
Ilgalaikis tyrimas
II etapas. Ilgalaikiais tyrimais rodomas intelekto pastovumas. Apie 1920-uosius (longitudinal study)-
m etus universitetai pradjo naudoti intelekto testus priim am iem s studentam s, ir tyrimas, kai tie patys mons
keletas psicholog m si ilgalaiki intelekto tyrim , t.y. daug m et testavo per ilg laikotarp kartotinai tiriami.
tuos paius m ones. Jie tikjosi rodyti, kad m oni, vyresni negu 30 m et,
intelektas silpnja (Schaie ir Geiwitz, 1982). Taiau tai, k jie nustat, buvo
netikta: pasirod, kad iki pat gilios senatvs intelektas ilieka toks pat (4.32 S k e r s p j v io
m e to d a s ro d o
6 0
P A V .) , o pagal kai kuriuos testus - net auktesnis. b lo g jim
Kaip ie rezultatai suderinam i su skerspjvio tyrim rezultatais? Retrospek

tyviai analizuodam i, m okslininkai suprato, kad skerspjvio bdu lygindam i 70- 5 5
m ei ir 30-m ei intelekt, neatsivelgdavo ne tik skirting am i, bet ir

tai, jog tai skirting kart m ons. Be to, buvo lyginam i apskritai m aiau isila 5 0
vin m ons, pavyzdiui, gim XX am iaus pradioje, su labiau isilavinusiais Ilg a la ik i ty r im
m e to d a s ro d o
m onm is, gim usiais po 1950 m et, taip pat m ons, aug didelse eim ose, 4 5 d id e s n s ta b ilu m
su m onm is i m aesni eim , m ons i vargingesni eim su m onm is i

pasiturini eim . 4 0
is optim istikesnis poiris paneigia nuom on, kad su am ium i intelektas

rykiai silpnja. Dabar visi ino", kad, turint ger sveikat, niekada nevlu m okytis. 35
2 5 3 2 3 9 4 6 5 3 6 0 6 7 7 4 8 1
Johnas Rokas, bdam as jau 70 m et, irado kontraceptines tabletes. 78 m et
Amius metais
m oiut M oses pradjo tapyti ir tap, net perkopusi 100-j gim tadien. Prajus
17-ai m et nuo universiteto futbolo trenerio karjeros pabaigos, 81 m et Am o- 4.32 PAVEIKSLAS.
sas Alonzo Staggas tapo m et treneriu. Architektas Frankas Lloydas W rightas, Intelekto tyrim skirtingais
bdam as 89 m et, suprojektavo Guggenheim o m uziej Niujorke. amiaus tarpsniais palyginimas

taikant skerspjvio ir ilgalaikio
III etapas. Tai nuo daug ko priklauso. Ginas dar nesibaig. Pirm iausia, ilgalaikiai tyrimo metodus
tyrim ai irgi turi trkum . m ons, igyven iki tokio tyrim o pabaigos, daniau is testas rodo, kad
siai yra gabs, sveiki, j intelektas i tikrj nepasiduoda m etam s. (Galbt m oni, tikrinant skerspjvio metodu
su amiumi blogjo tik
kurie m ir jaunesni ir buvo ibraukti i tyrim o, intelektas blogjo.) Atsivelgus vienos ries verbalinio
prarastus asm enis, kaip buvo darom a Kem bride (Anglijoje) stebint daugiau intelekto (indukcinio msty
mo) veriai. Tikrinant
nei 2000 m oni, perengusi 75-eri m et rib, tyrim as parod staigesn inte ilgalaiki tyrim metodu (kai
lekto silpnjim . Tai ypa buvo m atyti tarp vyresni negu 85-eri m et m oni tie patys mons buvo
testuojami tam tikr met
(Brayne ir kiti, 1999). skaii), veriai iek tiek
Tam tikr keblum ikilo nustaius, kad intelektas nra vienas nedalom as gerjo iki pat brandios
pilnametysts. (Adaptuota
bruoas (r. 11 skyri). Intelekto testai, vertinantys m stym o greit, gali gero- pagal Schaie, 1994.)
240 4 SKYRIUS
4.33 PAVEIKSLAS.
60
odi galia didja kartu
su amiumi
50
Keturi tyrim, kuriuos
apibendrino Timothy Salt-
hause (2004), metu vyres 40
nio amiaus dalyviai
pranoko kitus, 15 minui
sprsdami laikraio New 30
York Times kryiaodius.
20
10
20 30 40 50 60 70 80
Amius
"Jaunystje mokoms, sendami kai nuvertinti vyresnius m ones dl j ltesni nervini proces apdorojant in
suprantame." form acij. Susitikus gatvje sen draug, jo vardas i atm inties ikyla liau -
Marie von Ebner-Eschenbach kaip oro burbuliukas sirupe, sako Davidas Lykkenas (1999). Taiau ltesnis
Aphorisms, 1883 neturi reikti silpnesnio intelekto. Vyresni m ons paprastai ilaiko savo pozici
(.Aforizmai") jas, atlikdam i testus, vertinanius bendrj odyn, inias ir gebjim susieti in
form acij (Craik, 1986). Vyresni kanadieiai pralenkia jaunim , atsakydam i klau
sim : Kuri provincija buvo vadinam a Naujja Kaledonija?" Keturi tyrim m e
tu paaikjo, kad New York Times laikraio kryiaodius, kuriem s sprsti buvo
skirta 15 m inui, geriausiai seksi pildyti 50-m eiam s, 60-m eiam s ir 70-m e-
iam s (4.33 pav . ).
Vokiei m okslininkas Paulis Baltesas su kolegom is (1993, 1994, 1999) su
dar im inties" testus, vertinanius bendrsias inias apie gyvenim , teisin
gus sprendim us, pasilym us, kaip elgtis sudtingose situacijose, esant neapi
brtom s aplinkybm s". Nepaisant to, kad 30-m eio m ogaus protas dirba grei
iau, paprastai bendrovi, universitet, valstybi vadovai bna vyresnio am iaus
m ons. Am ius teikia im inties. Vienas eiasdeim tm etis pasak: Prie 40 m et
turjau puiki atm int, bet buvau kvailys".
Tvirtasis intelektas Taigi, ar intelektas ilgainiui silpnja, ar stiprja, priklauso nuo to, koki inte
(crystallized intelligence) - lektin veikl m atuojam e. Tvirtasis intelektas - m ogaus sukauptos inios,
sukauptos inios ir odiniai gdiai; kaip rodo odyno testai, - stiprja iki senyvo am iaus. Takusis intelektas -
jis su amiumi tobulja. m ogaus gebjim as greitai ir abstrakiai m styti, pavyzdiui, sprendiant logi
nes problem as, - silpnja pam au iki 75-eri m et, vliau silpim as greitja, ypa
Takusis intelektas
vyresniam e kaip 85 m et am iuje (Cattell, 1963; Horn, 1982). Toks intelekto
(fluid intelligence)-
vertinim o m odelis taikytas tiriant nacionalin suaugusij im t. Atsivelgus isi
gebjimas greitai ir abstrakiai
lavinim , m atyti, kad verbalinis intelektas (atspindintis tvirtj intelekt) nuo 20
mstyti; jis vlyvajame amiuje
m et iki 74 m et beveik nekinta, o neverbalinis, pasireikiantis sprendiant gal
silpnja.
voskius, - silpsta. Denise Park su kolegom is (2002) tvirtina, kad m etam s b
gant m es ir pralaim im e, ir laim im e (4.34 pav . ) . Prarandam e atkuriam j atm int
ir apdorojim o greit, bet gyjam e ini ir praturtinam e odyn.
4.34 PAVEIKSLAS.
1,2 S k a itm e n in is s im b o lis
Apdorojimo R a id i ly g in im a s
Senjimo nuokalns ir pakilimai
gebjimai F o rm ly g in im a s Naudodami vairius
0 ,8 R a id i k a ita patikimus gebjim apdoroji
E ilu i a p r p tis mo (kalbos apdorojimo,
K o m p iu te r io a p r p tis darbins atminties ir
0,4
S k a ity m o a p r p tis
ilgalaiks atminties) bei
B e n to n o te s ta s
odini ini (odyno)
0 R e y te s ta s
matus, Denise Park ir jos
kolegos (2002) ne kart
P ris im in im a s
s u u u o m in a
parod, kad su amiumi
-0,4 odins P ris im in im a s
ms gebjimas apdoroti
inios b e u u o m in o s
informacij blogja, taiau
S h ip le y o d y n a s
odynas ir bendrosios
-0 , 8 A n to n im o d y n a s
inios gerja.
S in o n im o d y n a s
-1 ,2
20-29 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79 80-89
Amiaus grups
iais painim o skirtum ais galim a paaikinti, kodl m atem atikai ir kiti m oksli
ninkai didesn dal atradim padaro treiajam e savo gyvenim o deim tm etyje ar
ketvirtojo pradioje, o literatai, istorikai ar filosofai daugiausia pasiekia vliau -
penktajam e, etajam e gyvenim o deim tm etyje ar net vliau, kai sukaupia daugiau
ini (Sim onton, 1988, 1990). Pavyzdiui, poetai (priklausom i nuo takiojo in
telekto) savo krybos virn pasiekia anksiau negu prozininkai (kuriem s rei
kia gilesni ini), - tai akivaizdu kiekvienoje alyje, kurioje yra gilesns litera
trins tradicijos, tai m atyti ir tyrinjant m irusias kalbas. Taigi ar intelektas senstant
silpnja, ar stiprja, priklauso nuo to, k ir kaip m es vertinam e.
Socialin raida
Daugel skirtum tarp jaunesni ir vyresni suaugusi m oni lem ia ne fiziniai
ar paintiniai pokyiai senstant, bet gyvenim o vykiai, susij su santykiais ei
m oje bei darbe. Naujas darbas reikia naujus santykius, naujus lkesius ir rei
kalavim us. Santuoka suteikia intym um o diaugsm , bet kartu ir tam tikrus sun
kum us, nes savo gyvenim tenka susieti su kitu m ogum i. Gim us kdikiui, at
siranda sipareigojim ir i esm s pakinta gyvenim o centras. M ylim o m ogaus
m irtis sukelia nesugrinam os netekties jausm ir poreik i naujo sitvirtinti gy
venim e. Ar ie prasti suaugusio m ogaus gyvenim o vykiai form uoja i anksto
nuspjam gyvenim o pokyi sek?
Suaugusij amiaus tarpsniai ir stadijos

29 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl suaugusiojo raidos kelias nra tvirtai susijs su
chronologiniu amiumi.
eng penktj deim t m ons pereina vidutin am i, kurio m etu daugelis

suvokia, kad didioji gyvenim o dalis jau liko jiem s u nugaros. Kai kurie psi-
242 4 SKYRIUS
Gyvenimo kelions pusiaukelje chologai tvirtina, kad is perjimo amius daugeliui yra kriz, didiuls kovos
pamaiau, kad atsidriau tamsioje m etas. Kai kurie i j jauiasi gyvenim o parblokti. Vidutinio am iaus krizs ti
girioje, o tiesus kelias dingo. pikas atstovas - vyrikis, ikeits eim jaunesn draug ar sportin m ain.
Dant Bet tiriant dideles m oni im tis nepastebta, kad nepasitenkinim as darbu ar san
Dievikoji komedija", 1314 tuoka, skyrybos, nerim as ir saviudybs bt bdingiausios penktosios deim
ties pradiai (Hunter ir Sundel, 1989; M roczek ir Kolarz, 1998). Pavyzdiui,
skyrybos daniausios yra treiajam e, o saviudybs - atuntajam e ir devintaja
me gyvenim o deim tm eiuose. Vieno tyrim o m etu ityrus beveik 10 000 vyr
ir m oter em ocin nestabilum , nebuvo rasta n m enkiausio rodym o", jog
nepasitenkinim as gyvenim u padidt apie gyvenim o vidur (4.35 PAV. ). Vienas
i keturi respondent teigia pajut gyvenim o kriz, bet sieja j ne su am ium i,
o su svarbiais vykiais, pavyzdiui, liga, skyrybom is, darbo netekim u (Lach-
m an, 2004).
Socialinis laikrodis Yra dar viena prieastis, kodl m okslininkai skeptikai vertina su am ium i
(social clock) - siejam as gyvenim o stadijas, tokias kaip vidutinio am iaus kriz". Socialinis
tam tikrai kultrai priimtinas laikrodis - nuostatos dl tinkam o am iaus" palikti nam us, susirasti darb, vesti
socialini vyki laikas, ar itekti, susilaukti vaik ir ieiti pensij - yra skirtingos ir priklauso nuo
pavyzdiui, santuokos, tvysts, kultros bei epochos. Jordanijoje 40 procent nuotak yra paaugls, o Hon
ijimo pensij. konge - tik 3 procentai (JT 1992 m . duom enys). Vakar Europoje m aiau kaip
10 procent vyresni negu 65 m et am iaus vyr dar dirba. JAV toki vyr
yra 16 procent, Japonijoje - 36 procentai, o M eksikoje - net 69 procentai (Da
vies ir kiti, 1991). Kadaise nusistovjusi Vakar alyse m oter gyvenim o seka -
student, darbuotoja, m ona, vaik nam uose auginanti m otina, vyresnio am iaus
darbuotoja - tapo daug lankstesn. iuolaikins m oterys im asi i vaidm en bet
kuria seka arba atlieka juos visus vienu m etu.
32 kopusieji penktj
deimt nepatiria
emocins krizs Gyvenimo vykiai ir atsitiktinumai. Vyram s ir m oterim s gyvenim o vykiai - vedy
24 bos, tvyst, darbas, skyrybos, eim os lizdo tutjim as, gyvenam osios vietos
pakeitim as ir ijim as pensij - ym i perjim nauj gyvenim o tarpsn, ne
16 Moterys svarbu, kada tai atsitikt. Kuo toliau, tuo sunkiau nuspti, kokio am iaus su
laukus tai vyks. Socialinis laikrodis vis dar eina, bet m ogus jauiasi vis m a
8
Vyrai iau su juo susijs.
Netgi atsitiktinum ai ir kai kurie vykiai gali ilgam nukreipti btent tuo, o ne
0
kitu keliu (Bandura, 1982). Pavyzdiui, atsitiktinum ai danai paskatina rom an
33 36 39 42 4 5 4 8 5 1 5 4
tik susiavjim . Albertas Bandura (2004) prisim ena tikr istorij apie vyr,
Amius metais
atjus vien jo paskait Atsitiktini paini psichologija ir gyvenim o kelias",
4.35 PAVEIKSLAS. kuris vliau susituok su m oterim i, atsitiktinai sdjusia alia jo.
kopusij penktj deimt Panagrinkim e tapai dvyni ir j sutuoktini tyrim us. Dvyniai, ypa tapa
gyvenimo vidurio krizs? ts, pasirenka panaius draugus, drabuius, atostog m arrutus, darbus ir t.t.
10 tkst. moni, Tad jei js tapatus dvynys brolis ar sesuo su kuo nors susiadjo, ar js (b
dalyvavusi nacionalinje
dam i daugeliu poiriu panas savo dvyn) taip pat nesusiavtum te iuo m o
sveikatos apklausoje,
emocinio nepastovumo gum i? Keista, taiau tik pus tapai dvyni prisim ena, kad jiem s patiko brolio
(,,neurotikumo) kreivs ar sesers irinktoji arba irinktasis, ir tik 5 procentai sak: Galjau sim ylti
veriai engus penktj
savo dvynio brolio ar sesers partner". M okslininkai Davidas Lykkenas ir Auke
deimtmet nepakinta.
(I McCrae ir Costa, 1990.) Tellegen (1993) spja, kad m eil labiau panai aniuk spaud": jei po vai
kysts su kuo nors m atots ne vien kart, galite um egzti ry (susiavti) be

veik su bet kuriuo m ogum i, turiniu pana isilavinim ir panaiai patraukliu
ir js susiavjim atsakaniu tuo paiu.
Suaugusij sipareigojimai
30 TIKSLAS. Aptarkite meils, santuokos ir vaik svarb pilnametystje ir pakomentuokite, kaip dar
bas prisideda prie pasitenkinimo savimi jausmo.
Suaugusi m oni gyvenim ui bdingi du pagrindiniai aspektai. Erikas Eriksonas

juos pavadino intymumu (artim ryi um ezgim u) ir kryba (produktyvum u ir
param a auganiajai kartai). M okslininkai iem s aspektam s apibdinti vartoja vai
rius term inus - bendravimas ir laimjimai, prieraiumas ir produktyvumas, si
pareigojimai ir nusimanymas. Sigm undas Freudas (1935) tai idst paprasiau
siai: sveikas suaugs, sak jis, yra tas, kuris gali mylti ir dirbti.
Meil. vairiu laiku ir skirtingose vietose m oni bendruom ense poravim asis
beveik visada buvo palyginti m onogam ikas. M es flirtuojam e, sim ylim e ir sipa
reigojam e vienam m ogui vienu m etu. Porinis ryys yra m oni skiriam asis
enklas", - pastebjo antropolog Helen Fisher (1993). velgiant i evoliucins
perspektyvos, toks susitarim as yra logikas: tvai, kurie bendradarbiavo m ai
tindam i savo vaik iki jo brandos, turjo didesn tikim yb perduoti savo genus
bsim om s kartom s nei tie, kurie itaip nedar. Tv m eil vaikam s konkuruoja
arba bna net stipresn u por ry. Savo vaikam s jauiu didiul m eil, ko
kios nejauiu niekam kitam ", - su iuo teiginiu sutiko 93 procentai Am erikos
m otin vienos nacionalins apklausos m etu (Erickson ir Aird, 2005). Daugelis
tv jauia t pat. Prajus keliom s savaitm s po m ano pirm ojo vaiko gim im o
staiga apstulbs supratau: tai kaip m ano tvai jautsi sulauk m ans!"
Suaugusij m eils ryiai teikia didiausi pasitenkinim ir ilgiausiai trunka,
kai juos enklina panas interesai bei vertybs, kai partneriai rem ia vienas kit
em ocikai ir m aterialiai bei atsiveria vienas kitam (r. 18 skyri). Santuokiniai
ryiai taip pat daniau bna patvars, jei m ons tuokiasi vyresni nei 20 m et
ir yra isilavin. Palyginti su tuo, kas buvo prie 40 m et, dabar m ons Vaka
r alyse yra labiau isilavin ir tuokiasi vliau. Taiau ironika tai, jog jie skiriasi
dvigubai daniau. Tai i dalies rodo sum ajusi m oter ekonom in priklauso
m yb ir kylanius vyr bei m oter lkesius. Dabar troktam e ne tik patvaraus
ryio, bet ir partnerio, kuris udirbt pinig, rpintsi, bt artim as draugas ir
iltas bei jautrus m eiluis. Sprendiant pagal skyryb m ast - ir Kanadoje, ir
Jungtinse Valstijose dabar vienerios skyrybos tenka m adaug dviem santuo
kom s - santuoka tapo sjunga, kuri danai tam pa nevaldom a (Bureau of the
Census, 2004). Europoje skyryb bna tik iek tiek m aiau.
Ar gyvenim as bandom ojoje santuokoje" sum aina skyryb rizik? 2001 m e
tais Gallupo instituto atliktoje dvideim t keleri m et am iaus am erikiei ap
klausoje 62 procentai m an, jog turt sum ainti (W hitehead ir Popenoe, 2001).
Tyrim ai Europoje, Kanadoje ir Jungtinse Valstijose ne kart parod, kad tie,
kurie prie santuok gyvendavo kartu, i ties skirdavosi daniau ir j eim ose
244 4 SKYRIUS
Nuostabu gyventi iam e bdavo daugiau nesklandum (Dush ir kiti, 2003; Popenoe ir W hitehead, 2002).
pasaulyje, jei inai, kaip dirbti Neskm ingos santuokos rizika didiausia bna tiem s, kurie prie vedybas gyvena
ir kaip m ylti." kartu (Kline ir kiti, 2004). Sugyventiniai daniausiai esti m aiau sipareigoj patva
Levas Tolstojus, 1856 rios santuokos idealui ir gyvendam i kartu tam pa dar m aiau link santuok.
Taiau santuokos institucija ilieka. Jungtins Tautos pranea, jog visam e pa
saulyje 9 i deim ties pilnam ei heteroseksuali m oni tuokiasi (Lowy, 2000).
Vakar alyse 3 i 4 isiskyrusi vl susituokia - ir j antroji santuoka daniau
siai bna tokia pat laim inga kaip ir pirm oji (Vem er ir kiti, 1989). Jie nra vieni
i. 400 000 am erikiei apklausos nuo 1972 m et parod, jog 40 procent su
situokusi suaugusij ir tik 23 procentai nesusituokusij tvirtina es labai
laim ingi". Lesbiei poros taip pat teigia esanios laim ingesns u vienies (W ay-
m ent ir Peplau, 1995). Santuoka yra ne tik laim , bet ir sveikat, seksualin pa
sitenkinim bei pajam as prognozuojantis veiksnys. Be to, tuose gyvenam uosiuose
rajonuose, kuriuose yra didelis santuok skaiius, daniausiai bna m aiau to
ki socialini patologij, kaip vaik nusikaltim ai, m okyklos nelankym as ir em o
ciniai sutrikim ai (M yers ir Scanzoni, 2005).
Kaip js m anote? Ar santuoka

Patvariose santuokose ne visada pavyksta ivengti konflikt. Vieni daug ba
koreliuoja su laim e dl to,

rasi, taiau rodo vienas kitam daug m eils. Kiti niekada nepakelia balso, taiau
kad sutuoktini parama vienas

retai vienas kit giria ar glosto. Abiej ri santuoka gali bti patvari. Stebjs
kitam bei intym umas kuria laim ,

2000 por Johnas Gottm anas (1994) prane apie vien santuokos skm s ro
nes daugiau laim ing m oni

dikl: teigiam os ir neigiam os sveikos santykis turi bti ne m aesnis kaip 5:1.
tuokiasi ir lieka susituok,

Stabiliose santuokose penkis kartus daugiau ypsom asi, lieiam a, sakom i kom
ar dl abiej prieasi?
plim entai ir juokiam asi nei sarkastikai aipom asi, kritikuojam a ir eidinjam a.
Tad jei norite spti, kurie jaunavediai iliks kartu, nekreipkite dm esio tai, ar
jie aistringai m yli vienas kit. Tie, kurie isaugo santuok, daniau stengiasi ne
em inti savo partneri, o konflikt nukreipia sakydam i: inau, jog tu dl to
nekaltas" arba a tiesiog truput patylsiu ir paklausysiu".
Vaikai danai gim sta i m eils. Ilgiausiai trunkantis gyvenim o pokytis - vai
ko turjim as - daugum ai m oni yra diaugsm ingas vykis. Kai vaikai pradeda
reikalauti laiko, pinig bei em ocins energijos, pasitenkinim as paia santuoka
danai pradeda silpnti. Tai ypa bdinga dirbaniom s m oterim s, kurios velka
ir tradicikai didel nam ruoos darb nat. Pastangos kurti lygiateisius san
Jei jau palikote nam us, ar tvai tykius grta su kaupu: santuoka teikia pasitenkinim , pagerja tv ir vaik san
jaut tuio lizdo sindrom? tykiai (Erei ir Burm an, 1995).
Ar jiems sukl stres tikslo Nors vaikai gim sta i m eils, jie galiausiai palieka nam us. Tai - svarbus vy
gyvenim e ir santyki praradim as? kis. Kartais atsiskyrim as bna sunkus. Taiau septynios nacionalins apklau
Ar jie pasigenda prarasto sos atskleid, kad tuias lizdas" daugum ai m oni yra laim inga vieta (Adel-
bendravim o su jum is diaugsmo? m ann ir kiti, 1989; Glenn, 1975). Lyginant su vidutinio am iaus m oterim is, ku
O gal jie atrado nauj laisv, ri vaikai dar nam uose, tos, kuri lizdas jau tuias", jautsi laim ingesns ir
atsipalaidavo ir, jei yra ved, buvo labiau patenkintos santuoka. Taigi daugelis tv patiria tai, k sociologai
pradjo vl diaugtis tarpusavio Lynnas W hite ir Johnas Edwardsas (1990) pavadino antruoju m edaus m ne
santykiais su savo partneriu? siu", ypa jei palaikom i artim i santykiai su vaikais.
Darbas. Suaugusiem s m onm s didel dalis atsakym o klausim Kas tu esi?"

yra atsakym as klausim K tu veiki?" Ar Freudas buvo teisus? Ar i tikrj
darbas, taip pat ir karjera, padeda realizuoti save ir pajusti pasitenkinim gyve
nim u? Taip, jei m ogus dirbti atjo teigiam ai nusiteiks. Tada jam sekasi, ir il
gainiui sutvirtja teigiam as poiris gyvenim apskritai. Susvetim jusiem s ir
prieikai nusiteikusiem s paaugliam s darbo patirtis neatnea tokio pasitenkini
m o, jie ne taip sklandiai silieja dirbani m oni pasaul (Roberts ir kiti, 2003).
Tyrintojai taip pat lygino beveik vienodo skaiiaus dirbani ir nedirbani
iaurs Am erikos m oter subjektyvius atsakym us apie laim . Grace Baruch ir
Rosaline Barnett (1986), rem dam osi savo tyrim ais, atliktais Velslio koledo M o
ter tyrim centre, padar ivad, kad svarbu ne patys m oters atliekam i vaid
m enys - apm okam os darbuotojos, m onos ir (arba) m otinos, - bet t vaid
m en patirties kokyb.
Ir vyram s, ir m oterim s pasirinkti profesij sunku, ypa iais besikeiianios
darbo aplinkos laikais. Pirm aisiais dviem studij universitete m etais daugum a
student negali tiksliai num atyti savo tolesns veiklos. Nem aa j dalis keiia
pasirinkt specialyb dar studijuodam i, kiti pradj dirbti pam ato, kad darbas
tiesiogiai nesusijs su j specializacija, ir keiia savo veiklos krypt (Rothstein,
1980). Galiausiai laim - turti darb, kuris atitinka interesus ir kur jautiesi at
lieks gerai bei sklandiai. Tiem s, kurie pasirenka santuok, laim - turti part
ner, kuris yra artim as ir geras draugas, suprantantis tavo savitum , turti m y
linius vaikus, kurie tau patinka bei kuriais gali didiuotis.
Pasitenkinimas gyvenimu vairiais amiaus tarpsniais

31 TIKSLAS. Apibdinkite moni pasitenkinimo gyvenimu tendencijas gyvenimo eigoje.
Visi senstam e. iuo savo gyvenim o m om entu esate seniausi, bet, velgiant at
eit, - jauniausi. Gyventi - vadinasi, tapti vyresniam , o tai reikia, kad m es visi
galim e velgti praeit su pasitenkinim u arba lidesiu, ir ateit - su viltim i arba
baim e. Atsakydam i klausim K darytum te kitaip, jeigu galtum te i naujo
nugyventi gyvenim ?", daugelis m oni sako: Daugiau dm esio ir jg skir
iau m okslui" (Kinnier ir M etha, 1989). Kaip vertinsite savo gyvenim po 10
m et? Ar tiktina, kad bsite patenkinti? Kai kurie apgailestauja, kad nespjo
pasakyti tvui, kad j m yli, arba kad nenuvyko Europ. Daugiau dm esio krei
piam a ne klaidas, o tai, ko nepavyko padaryti (Gilovich ir M edvec, 1995).
Nuo jaunysts iki gyvenim o vidurio m oni tapatum o jausm as, pasitikjim as
savim i ir savivert paprastai stiprja (M iner-Rubino ir kiti, 2004; Robins ir Trzes-
niewski, 2005). Vyresniam e am iuje ikyla sunkum : tikriausiai udarbis m a
ja, netenkam a darbo, knas silpsta, atm intis blsta, energija nyksta, eim os na
riai ir draugai m irta arba ivyksta, o didysis prieas - m irtis - m kioja vis
ariau. Todl nenuostabu, kad per 65 m etus perkopusi m oni am iaus tarps
nis gali atrodyti blogiausias (Freedm an, 1978). Bet taip nra. Ronaldas Ingle-
hartas (1990) patvirtino fakt, susum avs rezultatus, gautus 1980 m etais 16-
oje valstybi apklausus beveik 170 000 m oni. Kaip m atyti 4.36 p a v ., vyresni
m ons yra tokie pat laim ingi ir patenkinti gyvenim u, kaip ir jaunesni.
Perkopus gyvenim o vidur teigiam jausm netgi daugja, o neigiam - m aja
(Charles ir kiti, 2001; M roczek, 2001). Vyresnio am iaus suaugusieji vis da-
246 4 SKYRIUS
4.36 PAVEIKSLAS. 100

Amius ir pasitenkinimas
80
gyvenimu
gyvendin pilnametysts 60
pradios uduotis daugelis
vyresnio amiaus suaugu 40
sij turi daugiau laiko
siekti asmenini interes. 20
Todl nenuostabu, kad jie
lieka labai patenkinti 0
gyvenimu, ir is pasitenkini 15-24 25-34 35-44 45-54 55-64 65 ir daugiau
mas net gali didti, jei jie Amiaus grup
yra sveiki ir aktyvs. Kaip
rodo i diagrama, paremta
tarptautini apklaus niau vartoja teigiam as em ocijas reikianius odius (Pennebaker ir Stone, 2003).
duomenimis, patenkintj Jie vis m aiau skiria dm esio neigiam ai inform acijai. Pavyzdiui, jie liau negu
gyvenimu amiaus skirtumai
jauni suaugusieji pastebi rkanas m oni nuotaikas (M ather ir Carstensen, 2003).
yra labai nedideli. (Duome
nys i Inglehart, 1990.) Nervinio em ocij apdorojim o centro, m igdolo, veikla m aja reaguojant nei
giam us vykius, o reakcija teigiam us vykius ilieka nepakitusi (M ather ir kiti,
2004). Be to, nem alons jausm ai, kuriuos siejam e su neigiam ais vykiais, blsta
greiiau nei m alons jausm ai, kuriuos siejam e su teigiam ais vykiais (W alker ir
kiti, 2003). Tai sustiprina daugum os vyresnio am iaus m oni pojt, kad gy
venim as, visk pasvrus, yra geras. Atsivelgiant tai, kad senjim as yra gyve
nim o rezultatas (kuris yra geresnis negu m irti jaunam ), gyvenim o vyresniam e
am iuje teigiam yb teikia paguodos (r. 4.37 pav.).
Geriausias dalykas bti Stebinam as pasitenkinim o gyvenim u pastovum as neleidia pastebti kai ku
imtameiui yra tas, kad nebejauti ri dom i su am ium i susijusi em ocini skirtum . Pirm iausia jausm ai tam pa
bendraami spaudimo." ne tokie ryks (Costa ir kiti, 1987; Diener ir kiti, 1986). Auktum os tam pa ne
Lewisas W. Kuesteris, 2005, tokios auktos, em um os - ne tokios em os. Taigi nors vidutinis jausm lygis
sulauks 100 met ilieka toks pat, sendam i reiau bnam e labai susijaudin, labai idids, vir-
4.37 PAVEIKSLAS.
Biopsichosocialin taka
genetinio polinkio Alzheimerio lig, optimistinis poiris
skmingam senjimui silpnaprotyst ar kitas ligas nebuvimas fizikai ir protikai aktyvus
Daugyb biologini, nerviniai pokyiai, trukdantys neigiamai gyvenimo bdas
psichologini ir socialini- mstyti
kultrini veiksni daro tinkamas maitinimosi poreiki
tenkinimas
tak ms senjimui.
Turdami gerus genus,
galime skmingai pasenti, jei SKMINGAS
isaugosime teigiam poir SENJIMAS
ir bsime protikai bei
fizikai aktyvs,
palaikysime ryius su eima Socialin-kultrin taka:
ir bendruomens nariais.
eimos ir draug parama
galimyb dirbti prasming darb arba
usiimti prasminga veikla
teigiami supanios kultros lkesiai
stabilios ir saugios gyvenimo slygos
nj", taip pat ir reiau apim ti depresijos. Pagyrim ai sukelia m aiau diaugsm o,
o kritika - m aiau sielvarto, nes ir vieni, ir kiti yra tik papildom as grtam asis
ryys tarp gausybs sukaupt pagyrim bei priekait. Psichologai M ihaly Csiks-
zentm ihalyi ir Reedas Larsonas (1984) sudarinjo m oni em ocinio gyvenim o
schem , periodikai elektroniniais signalais nurodydam i, kada ie turi pasakoti
apie savo veikl bei jausm us. Jie pastebjo, kad paaugli pakili arba niri nuo
taika pasikeiia greiiau negu per valand. Tuo m etu suaugusij nuotaikos yra
ne tokios kratutins ir daug pastovesns. Daniausiai senatvei bdingas santres
nis diaugsm as, bet didesnis pasitenkinim as ir dvasingum as, ypa jei m ons
ilieka socialiai aktyvs (Harlow ir Cantor, 1996; W ink ir Dillon, 2002). Taigi
senstant gyvenim o em ocinis veim as rieda vis lygiau.
Mirtis ir mirimas
32 TIKSLAS. Apibdinkite reakcijos mylimo mogaus mirt diapazon.
Daugum ai i m s teks igyventi gim inaii ar draug m irt. Paprastai sunkiau

sia isiskirti su savo sutuoktiniu - tai m oterys patiria penkis kartus daniau ne
gu vyrai. Kai m irtis, kaip ir turt bti, ateina senatvje, gedjim as bna trum
pesnis (4.38 pa v . m atom e tipik em ocin reakcij prie partnerio m irt ir po
jos). Ypa didel irdgla, kai m ylim ojo m irtis uklum pa gerokai anksiau, ne
gu to laukiam a pagal socialin laikrod. Atsitiktin vaiko m irtis arba staigi liga,
atm usi 45 m et sutuoktin, gali sukelti m etus ar daugiau trunkant prisim ini
m uose paskendus gedjim , galiausiai pereinant silpn depresij, kuri gali trukti
kelerius m etus (Lehm an ir kiti, 1987). Kai kuriem s i netektis esti nepakelia
m a. Tyrim o, kurio m etu per antrj prajusio am iaus pus buvo stebim as m i
lijonas dan, duom enys rodo, jog daugiau nei 17 000 m oni patyr jaunesnio
nei 18 m et vaiko m irt. Per penkerius m etus po vaiko m irties 3 procentai tv
4.38 PAVEIKSLAS.
Pasitenkinimas gyvenimu metus
prie sutuoktinio mirt,
7,4
sutuoktinio mirties metais
7,2 ir metus po mirties
Richardas Lucas ir jo
7,0
bendradarbiai (2003)
6,8 ianalizavo ilgalaikes
kasmetines daugiau nei
6,6
30 000 vokiei apklausas.
6,4 Mokslininkai nustat, kad
513 moni, netekusi
6,2 sutuoktinio, pakartotinai
nekr eimos. Pastebta,
6,0
Sutuoktinio
kad pasitenkinimas gyveni
5,8 m irties m etai mu praddavo mati metai
prie nalyst, labai
5,6 sumadavo sutuoktinio
mirties metais ir galiausiai
5,4 beveik sugrdavo anks
-4 -3 -2 -1 0 1 2 3 4 5 6 7 8
tesn lyg. (altinis: Richard
Metai
Lucas.)
248 4 SKYRIUS
Neenki taikiai t rami nakt. pirm kart pateko psichiatrijos ligonines - is rodiklis yra 67 procentais di
Senatv, dienai usibaigiant, desnis negu nepraradusi savo vaik tv (Li ir kiti, 2005).
turi degti, lti; AIDS, danai pakertanti vidutinio am iaus ir jaunesnius m ones, nesuskai
Pyk ir nirk ant gstanios iuojam ai daugybei tv sukl sielvart ir m ilijonus vaik paliko nalaiiais. 2004
viesos." m etais pasaulyje i liga nusine daugiau nei 3 m ilijonus gyvybi (UNAIDS, 2005).
Dylan Thom as Pieiau Sacharos esaniose Afrikos valstybse, kuriose gyvena kas deim tas
Neenki taikiai t rami nakt", pasaulio m ogus, 6 i 10 yra IV viruso neiotojai, dl to m irtingum as ir gydy
1952, eilratis, paraytas ramiai m o poreikiai sekina nacionalinius iteklius. Devyniose Afrikos alyse tiktina gy
m irtaniam tvui. venim o trukm sutrum pjo iki m aiau kaip 40 m et (UNAIDS, 2004).
Norm alus reakcijos m ylim o m ogaus m irt diapazonas platesnis negu bt
galim a m anyti. Vienose kultrose yra skatinam os vieos raudos, kitose - siel
vartas slepiam as. Kiekvienoje kultroje kai kurie m ons sielvartauja giliau ir
atviriau, negu danai klaidingai m anom a:
Tie, kurie tuojau po m irties labiausiai sielvartauja, ilgiau neatsikrato savo siel
varto (Bonanno ir Kaltm an, 1999; W ortm an ir Silver, 1989).
Daugum ai m oni netekties terapija ir savitarpio pagalbos grups m enkai pa

didina laiko ir rem iani draug gydom j gali. Gedintys sutuoktiniai, ku
rie danai kalba su kitais ar bna konsultuojam i, kaip veikti sielvart, prisi
taiko n kiek ne geriau nei tie, kurie gedi vienum oje (Bonanno, 2001, 2004;
Genevro, 2003; Stroebe ir kiti, 2001, 2002, 2005). Jokios kalbos negali nu
slopinti vienatvs ir am inojo isiskyrim o su m ylim u m ogum i jausm o.
M irtinai sergantys ir gedintys m ons neigyvena toki prognozuojam eta

p kaip neigim as, pyktis ir t. t. (Nolen-Hoeksem a ir Larson, 1999). Patyr
t pai netekt vieni m ons gedi giliai ir ilgai, kiti lengviau ir trum piau.
Laim , m irt neigianios nuostatos nyksta. Sutikdam i m irt oriai ir atvirai,

Susimstyk, drauge, eidam as pro m ons savo gyvenim o keli ubaigia jausdam i jo prasm ingum ir vientisum ,
al. Kadaise a buvau toks, koks jausdam i, kad j egzistencija buvo prasm inga, o gyvenim as ir m irtis yra nuola
dabar esi tu. Tu bsi toks, koks tinio ciklo dalys. Nors m irtis nepageidaujam a, bet pats gyvenim as gali bti tei
dabar esu a. Tad ruokis sekti giam as net jos akivaizdoje. Tai ypa tinka m onm s, kurie nra nusivyl savo
paskui mane. nugyventais m etais, kuriem s bdingas jausm as, Eriko Eriksono pavadintas pilnatve -
Uraas ant antkapio kotijoje jausm u, kad gyvenim as buvo prasm ingas ir vertingas.
MOKYMOSI REZULTATAI
Suaugusieji
25 TIKSLAS. Apibdinkite svarbiausius fizinius pokyius, vykstan

z ubaigia m oter vaisingum o laikotarp, taiau jos
ius sulaukus vidutinio amiaus.

gali ir toliau m gautis pasitenkinim teikianiu lytiniu
gyvenim u. Daugum a m oter, atjus m enopauzei, ne
Treiojo deim tm eio pabaigoje pradeda silpti raum e patiria depresijos ar kit psichologini problem . Vy
nys, ilgti reakcijos laikas, blogti jutim iniai gebjim ai rai nepatiria panaaus staigaus horm on lygio ar vai
ir irdies veikla. Sulaukus m adaug 50-ties, m enopau singum o nuosm ukio.
26 TIKSLAS. Palyginkite tiktin gyvenimo trukm XX a, viduryje ir

m int, kad intelektas stabiliai silpnja pasibaigus anks
tyvajai pilnam etystei, taiau ie tyrim ai neatsivelgia
XXI a. pradioje bei aptarkite vyresnio amiaus suaugusij jutimi-
ni gebjim bei sveikatos (taip pat ir silpnaprotysts dan) poky
kart isilavinim o skirtum us bei kitus gyvenim o pa
tyrim us. Intelekto tyrim ai, taikant ilgalaikio tyrimo
ius.
metod (kai tie patys m ons yra testuojam i daug m e
Visam e pasaulyje tiktina gyvenim o trukm iaugo nuo t), teigia, kad intelektas ilieka stabilus iki labai se
49 m et XX a. viduryje iki 67 m et XXI a. pradioje, nyvo am iaus. Taiau ilgalaiki tyrim m etu nebuvo
o kai kuriose brandios ekonom ikos alyse ji virija atsivelgta tuos, kurie ikrito i tyrim , kuri inte
80 m et. M oterys gyvena ilgiau u vyrus ir j skaiius lektas buvo silpnesnis nei likusi gyv testuojam j
yra didesnis nei vyr beveik visose am iaus grupse, arba kuri sveikata buvo silpna, todl likusi senyvo
pradedant ankstyvja kdikyste. Vyresniam e am iuje, am iaus dalyvi grup buvo auktesnio nei vidutinis
ypa perkopus 70, klausa, atstum o suvokim as ir uosl intelekto. iandieninis poiris skelbia, jog takusis in
sum enkja, taip pat sum aja raum en jga, pailgja telektas (gebjim as greitai ir abstrakiai m styti) sens
reakcijos laikas ir nusilpsta itverm . Silpnjant kno tant silpnja, taiau tvirtasis intelektas (sukauptos i
im uninei sistem ai, vyresnio am iaus m ons tam pa ne nios ir gdiai) ilieka nepakits.
atspars tokiom s m irtinom s ligom s kaip vys ir plau
i udegim as, taiau juos reiau kam uoja trum pa 29 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl suaugusiojo raidos kelias nra tvirtai
laikiai negalavim ai. Nerviniai procesai sultja, ypa susijs su chronologiniu amiumi.
vykdant sudtingas uduotis, ir sulaukus m adaug 80 Psichologai dar abejoja, ar suaug m ons pereina
m et sm egenys sum aja apytikriai 5 procentais. Fi tvarking su am ium i susiet etap sek ir ar kai ku
ziniai pratim ai gali skatinti kai kuri nauj sm egen riuos gyvenim o etapus lydi krizs, tokios kaip gyve
lsteli bei ryi form avim si. Su am ium i danja nim o vidurio kriz engus penktj deim t. Gyve
silpnaprotysts - taip pat ir Alzheim erio ligos - atve nim o krizes paprastai sukelia svarbs vykiai (pavyz
j, kuri nuo XX a. septintojo deim tm eio pradios diui, skyrybos) arba atsitiktinum ai (pavyzdiui, b
kas penkeri m etai padvigubja. Silpnaprotyst nra sim o partnerio sutikim as), o ne prognozuojam i eta
norm ali senjim o proceso dalis. pai. Kai kuri gyvenim o etap krizes veikia ir socia
linis laikrodis (kultrins nuostatos, apibrianios
27 TIKSLAS. vertinkite senjimo poveik atminiai ir informacijos
tinkam am i socialiniam s vykiam s), kuris bna
atpainimui pilnametystje.
vairus skirtingose vietose ir skirtingais laikais.
Pilnam etysts pradioje ir viduryje pradeda prastti
gebjim as prisim inti nauj inform acij, taiau nem en- 30 TIKSLAS. Aptarkite meils, santuokos ir vaik svarb pilnametys
kja gebjim as i inform acij atpainti. Vyresnio am tje ir pakomentuokite, kaip darbas prisideda prie pasitenkinimo
iaus suaugusieji lengviau prisim ena prasm ing nei be savimi jausmo.
prasm inform acij, taiau jiem s gali prireikti daugiau

Suaugusij gyvenim e m eil ir darbas yra svarbs da
laiko apibdinti odiais tai, k ino. Perspektyvin at
lykai. Evoliucins psichologijos specialistai m ano, jog
m intis (prisim ink, kad reikia... ) ilieka tvirta esant
m s protviam s sipareigojim as turjo ilikim o ver
uuom inom s, taiau jei j nra, su konkreiu laiku su
t: tvai, kurie gyveno kartu, bendradarbiavo ir augi
sijusios ir prastos uduotys gali bti pam irtos.
no vaikus iki tokio am iaus, kada jie patys galdavo
susilaukti vaik, turjo didesn galim yb perduoti savo
28 TIKSLAS. Apibendrinkite, kaip intelekto tyrimai taikant skerspj
genus ateinaniom s kartom s. Per pastaruosius 40 m et
vio ir ilgalaikio tyrimo metodus padeda suprasti normalaus senji
skyryb tikim yb padvigubjo i dalies dl to, kad vyr
mo poveik suaugusij intelektui.
ir m oter lkesiai dl partnerio savybi padidjo. Ben
Intelekto tyrim ai, taikant skerspjvio metod (kai vie dras gyvenim as prie santuok koreliuoja su dides
nas su kitu lyginam i skirtingo am iaus m ons), pera niu skyryb skaiium i ir nedarniom is santuokom is.
250 4 SKYRIUS
Daugum a m oni vis dar tikisi susituokti, ir tie, kurie kiai ne tokie gilus, taiau vidutinis pasitenkinim o ly
itaip pasielgia, yra laim ingesni nei viengungiai. Vai gis ilieka stabilus.
ko gim im as daniausiai yra pageidautinas vykis, taiau
32 TIKSLAS. Apibdinkite reakcijos mylimo mogaus mirt diapazon.
jis porai gali sukelti finansini ir em ocini sunkum .
sitvirtinti darbe yra sunku, tai atim a daug laiko, ta Nebna norm alios reakcijos ar irdglos etap se
iau teikiantis pasitenkinim darbas (kuris atitinka in kos m irus m ylim am m ogui. Sielvartas bna giliau
teresus ir suteikia kom petencijos bei laim jim o poj sias, kai m irtis itinka staiga ar anksiau nei tiktasi,
t) taip pat koreliuoja su pasitenkinim u gyvenim u. pavyzdiui, kai m irta vaikas. m ons, kurie senat
vje pajunta pilnatv, kaip j apibdino Eriksonas, gali
31 TIKSLAS. Apibdinkite moni pasitenkinimo gyvenimu tenden pasitikti m irt tvirtindam i, jog j gyvenim as buvo pras
cijas gyvenimo eigoje. m ingas ir vertingas.
m oni gera savijauta ir pasitenkinim as gyvenim u i PAKLAUSKITE SAVS: Ko labiausiai gailits prisimindami savo pas
lieka pastovus vis gyvenim . Tyrim ai rodo, jog sens taruosius ketverius metus - ketverius formavimosi metus, jei esate
tant pakyljim ai gali bti ne tokie aukti, o nuosm u jaunas pilnametis? Kas jus labiausiai diugina?

33 TIKSLAS. Apibendrinkite iuolaikinius poirius tolydumo versus stadij ir pastovumo versus
pokyi teorijas.
Raidos psichologij pradjom e nagrinti, ikeldam i tris pagrindinius klausim us:

1) kaip raid lem ia genai ir patirtis; 2) ar raida yra laipsnikas, tolydus proce
sas, ar susideda i atskir stadij; 3) ar raidai bdingesnis pastovum as, ar po
kyiai. Pirm j klausim nagrinjom e 3 skyriuje. Dabar panagrinkim e kitus du
klausim us.
Tolydumas ir stadijos
Suaugusieji labai skiriasi nuo kdiki. Taiau ar jie skiriasi taip, kaip m ilinikas
raudonm edis augdam as tam pa nebepanaus m a daigel? O gal jie skiriasi taip,
kaip petelik nuo vikro, kuri skirtum lem ia skirtingos raidos stadijos?
M okslininkai, kurie pabria patirt ir m okym si, raid laiko ltu, nuolatiniu
form avim o procesu. Tie, kurie pabria biologin brand, raid link m atyti kaip
genetikai nulem t etap ar ingsni sek: nors vairiuose etapuose paanga ga
li bti greita arba lta, kiekvienas juos pereina tokia paia tvarka.
Ar yra aikiai apibrti psichologins raidos etapai, panas fizins raidos,
kai m ogus pirm a pradeda vaikioti, o vliau - bgioti? Jau kalbjom e apie kelet
stadijas iskiriani teoretik: Jeanas Piaget nagrinjo paintins raidos, Kohl
bergas - m oralins raidos, Erikas Eriksonas - psichosocialins raidos stadijas.
Susipainom e ir su stadij teorij kritika. Piaget nevelg, kad daugelio geb
jim uuom azgos atsiranda anksiau, Kohlbergas, pasirodo, rm si individua
listini kultr isilavinusi vyr pasauliros bruoais ir galbt per daug i

rykino m stym o svarb, m aiau dm esio kreipdam as jausm us. Eriksono id
jom s prietarauja tyrim ai, rodantys, kad suaugusio m ogaus gyvenim as nra pa
stovi ir num atom stadij seka.
Nors tyrim o rezultatai veria abejoti tuo, kad gyvenim as yra tiksliai apibr
t, su am ium i susijusi stadij grandin, taiau stadijos svoka vis dlto lieka
naudinga. Sm egen raidos uoliai vaikystje ir lytinio brendim o m etu beveik ati
tinka Piaget stadijas (Thatcher ir kiti, 1987). Be to, stadij teorijos naudingos
tiriant viso gyvenim o raid, nes jos leidia parodyti, kaip su am ium i keiiasi
m oni m stym as ir elgesys.
Pastovumas ir pokyiai
Taip m es priartjom e prie paskutiniojo klausim o: ar, bgant m etam s, m ogaus
asm enyb lieka pastovi, ar keiiasi? Ar po daugelio m et sutikt klass draug
i karto painsite - tai tas pats senasis Deividas"? Ar vis dlto vienu gyveni
m o tarpsniu m ogus atrodo visikai kitoks negu kitu?
Tyrintojai surado ir pastovum o, ir pokyi poym i. Asm enybs raida yra
tolydi, bet gyvenim as yra ir tapsm o procesas, kuo gali diaugtis nenuoram os
vaikai ir paaugliai. ios dienos sunkum ai gali padti pam atus laim ingesniam ry
tojui. Tyrintojai iskiria iuos teiginius:
1. I pirm j dvej gyvenim o m et sunku num atyti galim us asm ens bruous
(Kagan ir kiti, 1978, 1998). Vyresni vaikai ir paaugliai taip pat keiiasi. Nors
paaugliai nusikaltliai prisideda prie darbo problem didjim o, sm urto ir nu
sikaltim plitim o, daugelis sutrikusi ir neram i paaugli virsta subrendu
siais, skm ingai gyvenaniais suaugusi m oni gyvenim (M offitt ir kiti,
2002; Roberts ir kiti, 2001; Thom as ir Chess, 1986). Sulaukus vyresnio am
iaus, raida darosi tolydesn (Johnson ir kiti, 2005; Vaidya ir kiti, 2002).
2. Kai kurie bruoai, pavyzdiui, tem peram entas, yra pastovesni negu kiti, pa
vyzdiui, socialins nuostatos (M oss ir Susm an, 1980). Avshalom o Caspi
vadovaujam i m okslininkai (2003) tyrinjo 1000 Naujosios Zelandijos gyventoj
nuo 3 iki 26 m et. Jie nustat, kad tem peram entas ir em ocionalum as laikui
bgant nesikeiia. Taiau su am ium i pastovesns darosi ir nuostatos (Kros-
nick ir Alwin, 1989). Paprastai nesikeiia ir daugum os m oni gyvenim o
tikslai - karjeros, m alonum ar artim ryi siekis (Roberts ir kiti, 2004).
3. Kai kuriais aspektais m es visi su am ium i keiiam s. Droviausi baim ingi dvej
m et vaikai, sulauk ketveri, pasidaro atviresni, daugum a suaugusij su-
m inktja. Po paauglysts daugum a m oni tam pa ram esni ir organizuo
tesni, m alonesni ir labiau savim i pasitikintys (M cCrae ir Costa, 1994; Ro
berts ir kiti, 2003). Siningum as labiausiai ugdom as antrajam e gyvenim o 70-m ei privalum as, sakyiau,
deim tm etyje, o m okjim as pritarti - treiajam e (Srivastava ir kiti, 2003). yra tas, kad gyvenim ajie priima
Tokie pokyiai gali vykti, nepakeisdami asm ens padties kit bendraam i daug ram iau. ino, kad visa tai irgi
atvilgiu. Pram utgalvis jaunas vairuotojas vliau gali tapti drausm ingesnis, praeis".
bet vis tiek bus santykinai greitai vainjantis pagyvens pilietis. Eleanor Roosevelt, 1954
252 4 SKYRIUS
Taigi turtum e prisim inti, kad gyvenim as apim a ir pastovum , ir pokyius.

Pastovum as m um s padeda pasitikti kitais, skatina rpintis, kad vaikai augt
sveiki, laiduoja m s tapatum . Pokyiai veria dom tis esam ais veiksniais, pa
laiko viesesns ateities viltis, leidia prisitaikyti ir, kaupiantis patiriai, tobulti.
MOKYMOSI REZULTATAI
33 TIKSLAS. Apibendrinkite iuolaikinius poirius tolydumo
gas ir pastovum as, ir kaita. m ogui senstant jo as
versus stadij ir pastovumo versus pokyi teorijas. m enyb palaipsniui tam pa pastovesn, taiau prad
jusio vaikioti kdikio savybs nebtinai leidia prog
Raid ltu nuolatiniu procesu daniausiai laiko tie nozuoti suaugusiojo bruous; vyresni vaikai ir paaugliai
m okslininkai, kurie pabria patirt ir m okym si. Pa taip pat keiiasi. Kai kurios savybs, pavyzdiui, tem
briantys biologin brand m okslininkai raid laiko peram entas, yra pastovesns u kitas. Senstant savasis
genetikai nulem t ingsni seka. Naujesni tyrim ai a gali santykinai keistis, lyginant su jaunyste, taiau
m odifikavo Piaget (paintins raidos), Kohlbergo (m o lyginant su kitais bendraam iais bdingi bruoai gali
ralins raidos) ir Eriksono (psichosocialins raidos) likti nepakit.
etapais grindiam as teorijas, taiau jos praturtino psi
chologij atkreipdam os dm es, kuo m ons skiriasi PAKLAUSKITE SAVS: Ar esate tas pats mogus, koks buvote ikimo
vairiais gyvenim o tarpsniais. M oksliniai tyrim ai taip kyklinukas? Deimtmetis? Penkiolikmetis? Kuo skiriats? Kas ne
pat rodo, jog vis gyvenim trunkaniai raidai bdin pasikeit?
4 SKYRIAUS APVALGA: Gyvenimo tarpsniai
PASITIKRINKITE
1. Js draug - ari rkal - tikisi netrukus pasto 4. M oksliniai tyrim ai parod, jog gyvenim as kartu
ti, todl m et rkyti. Kodl tai yra geras sprendi prie santuok prognozuoja didesn skyryb tiki
m as? Koki neigiam tak vaisiui daro rkym as m yb ateityje. Ar galite pateikti du galim us ios ko
ntum o m etu? reliacijos paaikinim us?
2. Rem dam iesi pirm osiom is trim is Piaget paintins 5. Kokie psichologijos duom enys patvirtina raidos eta
raidos stadijom is pasakykite, kodl m ai vaikai pa p teorij ir asm enybs pastovum o vis gyvenim
gal savo m stym nra tik m iniatiriniai suaugu idj? Kokie duom enys m eta ik iom s idjom s?
sieji.
3. Kaip Vakar kultrose per pastaruosius 100 m et

pakito perjim as i vaikysts pilnam etyst? Atsakymus klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

Akomodacija (accommodation), 199 p. Konkrei operacij stadija Psichikos teorija (theory of mind), 203 p.
Alkoholinis vaisiaus sindromas (concrete operational stage), 204 p. Raidos psichologija
(fetal alcohol syndrome, FAS), 193 p. Kritinis laikotarpis (critical period), 208 p. (developmental psychology), 190 p.
Alzheimerio liga (Alzheimers disease), 236 p. Lytinis brendimas (puberty), 219 p. Savojo A samprata (self-concept), 214 p.
Antriniai lytiniai poymiai Menarch (menarche), 220 p. Schema (schema), 199 p.
(secondary sex charakteristics), 219 p. Menopauz (menopause), 232 p. Sensomotorin stadija
Asimiliacija (assimilation), 199 p. Nepastam moni baim (sensorimotor stage), 200 p.
Autizmas (autism), 205 p. (stranger anxiety), 207 p. Socialinis laikrodis (social clock), 242 p.
Brendimas (maturation), 196 p. Objekto pastovumas Takusis intelektas (fluid intelligence), 240 p.
Egocentrizmas (egocentrism), 202 p. (object permanence), 200 p. Tapatumas (identity), 226 p.

Embrionas (embryo), 192 p. Paauglyst (adolescence), 218 p. Teratogenai (teratogens), 193 p.
Formali operacij stadija Pamatinis pasitikjimas (basic trust), 210 p. Tyrimas skerspjvio bdu
(formal operational stage), 205 p. Painimas (cognition), 199 p. (cross-sectional study), 239 p.
Iekojimo refleksas (rooting reflex), 193 p. Pirminiai lytiniai poymiai Tverm (conservation), 202 p.
Ilgalaikis tyrimas (longitudinal study), 239 p. (primary sex charakteristics), 219 p. Tvirtasis intelektas
Intymumas (intimacy), 227 p. Prieraiumas (attachment), 207 p. (crystallized intelligence), 240 p.
pratimas (habituation), 194 p. Prieoperacin stadija Vaisius (gemalas) (fetus), 192 p.
spaudas (imprinting), 208 p. (preoperational stage), 201 p. Zigota (zygote), 191 p.
254 4 SKYRIUS
Jutimai
Jutimas: kai kurie pagrindiniai dsniai

Slenksiai
Jutim adaptacija
Rega
Dirgiklio vestis: viesos energija
Akis
Regimosios informacijos apdorojimas
Spalv rega
Klausa
Dirgiklio vestis: garso bangos
Ausis
Garsus triukmas erzina
Apkurtimas ir kurtumo kultra
Gyvenimas tylos pasaulyje
Kiti svarbs jutimai
Lytjimas
Skonio jutimas
Uosl
Kno padtis ir judjimas
1 TIKSLAS. Palyginkite jutimus ir suvokimus bei paaikinkite, kuo skiriasi informacijos apdoro
jimas i apaios vir ir i viraus apai.
videim t keturias valandas per par m s kn veikia gausyb iors pa
D saulio
tno
ikelia
dirgikli.
m s
labai
O
sm egenys.
svarb
tyliam e,
Paios
klausim ,
udaram e
jos nieko
visikos
tkstantm eius
nem ato,
tam sos
negirdi,
egzistavus
vidaus pasaulyje
nejauia.
iki
Tai
psicholo-
gijos m okslo atsiradim o ir m adaug prie 100 m et padjus jam susikurti: kaip
iors pasaulis patenka vid?
iuolaikikai galim a bt paklausti: Kaip m es sukuriam e iors pasaulio
Jutimas pateikt?" Kaip lauo vytjim as, spragsjim as ir dm kvapas suadina neut
(sensation) - ron jungtis?" Kaip i ios gyvosios neurochem ijos atsiranda sm oningas lau
procesas, kai ms jutimo o form os ir tem peratros, kvapo ir groio suvokim as?"
receptoriai ir nerv sistema Nordam i sukurti galvoje pasaulio vaizd, turim e aptikti fizin energij io
priima bei pateikia aplinkos rje ir paversti j nerviniais signalais. is procesas tradicikai vadinam as juti
dirgikli energij. m u. Taip pat privalom e savo jutim us atsirinkti, tvarkyti ir paaikinti. Tai vadi
Suvokimas
nam a suvokim u. M s kasdienje patirtyje jutim as ir suvokim as susilieja ne
(perception) - jutimins nutrkstam proces. iam e ir 6 skyriuose tyrinsim e io proceso dalis.
informacijos tvarkymas ir Pradsim e nuo jutim o receptori ir pereisim e prie auktesni apdorojim o ly
interpretavimas, leidiantis gi. Psichologai jutim in analiz, prasidedani vesties lygyje, vadina apdo
atpainti prasmingus objektus rojim u i apaios vir. 6 skyriuje dm esys sutelktas tai, kaip psichika in
ar vykius. terpretuoja tai, k aptiko jutim ai. Kaip parodyta 5.1 pav., m es suvokiam e rem
dam iesi ir jutim ais (apdorojim as i apaios vir), ir patyrim u bei lkesiais
Apdorojimas i apaios vir
(apdorojim as i viraus apai).
(bottom-up processing) -
Suvokim o klaidos gali vykti bet kurioje vietoje tarp jutim inio aptikim o ir
analiz, kurios metu smegenys
suvokim o interpretavim o. Pacient E. H. kam uoja negalia, vadinam a prozopag-
apdoroja jutimo receptori
nozija: paeista jos sm ilkini skilties sritis, kuri labai svarbi atpastant veidus.
teikiam informacij.
Pacients jutim ai yra visaveriai, taiau suvokim as - ne. Ji gali priim ti vaizdin
Apdorojimas i viraus apai inform acij - i ties gali tiksliai apibdinti veido bruous, taiau nepajgia io
(top-down processing) - veido atpainti. Parodius pacientei nepastam veid, ji nereaguoja. Kai pa
informacijos apdorojimas, rodom as pastam as veidas, jos autonom in nerv sistem a reaguoja sukeldam a
valdomas auktesnio lygio prakaitavim . Taiau pacient vis tiek neino, kas yra tas m ogus. Kai veidro
psichini proces, kai suvokiame dyje parodom as jos paios veidas, E. H. ir vl suglum sta. Dl sm egen sualo
remdamiesi patirtimi ir jim o m oteris nepajgia apdoroti inform acijos i viraus apai - ji nesugeba
lkesiais. susieti sukaupt ini su jutim ine vestim i.
JUTIMAI 257
vestis Apdorojimas Ivestis

(jutimas) (suvokimas)
Patirtis, motyvacija
ir lkesiai (malons
prisiminimai apie lau,
ilumos ir biiulysts
lkesiai)
Apdorojimas i
viraus apai
Poelgiai, mintys ir
Perdavimas Tvarkymas ir emocijos (prisiartinti,
smegenis interpretavimas pasiildyti rankas,
pajusti ramyb)
Apdorojimas Pakeitimas: fizins

i apaios energijos kodavimas
vir nerviniais signalais
Aptikimas per receptori

lsteles (mirgjimas,
trakjimas,
dm kvapas)
5.1 PAVEIKSLAS.
Jutimai ir suvokimai:
Jutimas: kai kurie pagrindiniai dsniai vienas nenutrkstamas
Gam ta kiekvien organizm apdovanojo tokiais jutim ais, kurie atitinka jo po procesas
reikius. Jutim sistem os dka organizm ai gauna reikaling inform acij. Atkreip
kite dm es:
Varls, m intanios skraidaniais vabzdiais, akyse yra receptori, kurie su

siadina tik reaguodam i m a, tam s, judant objekt. Varl tarp daugybs
nejudani m usi galt num irti i bado, taiau jei nors viena m us staiga
pakilt, varls vabzdio detektoriaus" lstels i karto nubust.
ilkaverpio patinas turi receptorius, tokius jautrius patels seksualiai vilio

janiam kvapui, kad vienai ilkaverpio patelei tereikia paskleisti jo tik vie
n m ilijardin uncijos (28,3495 g) dal per sekund, kad patraukt visus per
m yli (1,60934 km ) esanius patinus. Dl to tikriausiai iki iol yra ilkaverpi.
M es, m ons, esam e sukurti panaiai, kad aplinkoje surastum e tai, kas m um s
svarbiausia. M s ausys jautriausios m ogaus balso ir kdikio verksm o garso
daniam s.
Savo jutim tyrinjim pradedam e klausim ais, kurie apim a visas jutim sis
tem as: kokie dirgikliai perengia sm oningo suvokim o slenkst? Ar gali m s
pasm on paveikti dirgikliai, kuri nesuvokiam e? Kodl nereaguojam e nesi
keiianius dirgiklius, pavyzdiui, laikrod ant rieo?
258 5 SKYRIUS
Slenksiai
2 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo skiriasi absoliutieji ir skirtum slenksiai, bei aptarkite, ar galime
pajusti dirgiklius, esanius emiau ms absoliuij slenksi, ir patirti j poveik.
Gyvenam e energijos jroje. iuo m etu ir jus, ir m ane veikia rentgeno spindu
liai bei radijo bangos, ultravioletin bei infraraudonoji spinduliuot, labai aukto
bei labai em o danio garso bangos. Visiem s iem s poveikiam s m es esam e ak
li ir kurti. Kai kurie gyvnai pasta pasaul, kuris gldi u m ogaus patirties
rib (Hughes, 1999). Paukiai naudojasi m agnetiniais kom pasais. iknospar
niai ir delfinai aptinka grob sonaro dka. Bits debesuot dien orientuojasi
Psichofizika pagal poliarizuot m um s nem atom os sauls vies.
(psychophysics) - M s poji - lang pasaul - uuolaidos prasiskleidusios tik vos vos, ir
tyrimas, kaip fizins dirgiklio m es nedaug k galim e sism oninti i ios beribs energijos jros. Psichofizi
savybs (pavyzdiui, ka nagrinja, kaip i fizin energija siejasi su m s psichologine patirtim i. Ko
intensyvumas) siejasi kius dirgiklius pajuntam e? Kokiu intensyvum u? Kaip jauiam e dirgikli poky
su psichologine patirtimi. ius?
Absoliutieji slenksiai
Kai kuriom s dirgikli rim s esam e ypa jautrs. Giedr nakt, visikoje tam
soje stovdam i ant kalno virns, m es, turdam i norm alius pojius, galim e
m atyti vaks vies ant kito kalno virns, esanios u 48 km . M es galim e
pajusti bits sparnel, ukritus; ant skruosto, ir uuosti vien vienintel kvepal
la trij kam bari bute (Galanter, 1962).
Absoiiutusis slenkstis Toks silpn dirgikli sism oninim as iliustruoja absoliutj slenkst - m a
(absolute threshold) - iausi dirginim , kurio reikia konkreiam dirgikliui (viesai, garsui, spaudi
maiausias dirginimas, m ui, kvapui ir skoniui) aptikti 50 procent atvej. Pavyzdiui, klausos specia
reikalingas atskiram dirgikliui listas, nordam as nustatyti js absoliutj klausos slenkst, kiekvien aus dir
aptikti 50 procent atvej. gina vairaus stiprum o garsais. Klausos testu nustatom a riba, kai gars 50 pro
cent kart pajutote teisingai, o 50 procent - neteisingai. Toks atpainim o
procentas apibdina kiekvieno js absoliutj slenkst.
Signalo aptikimas
Silpn dirgikli ar signal aptikim as priklauso ne tik nuo j stiprum o (pavyz
Signalo aptikimo teorija diui, garso atliekant klausos test), bet ir nuo m s psichikos bsenos - m s
(signal detection theory) - patyrim o, lkesi, m otyvacijos, nuovargio. Signalo aptikim o teorija num ato,
teorija, numatanti, kaip ir kada kada m es aptiksim e silpnus signalus, im atuotus kaip santyk tarp skm ing
aptiksime silpn dirgikl bandym ir m elagingo pavojaus signal . Signalo aptikim o teoretikai tyrin
(signal") tarp fonini dirgikli ja, kodl m ons skirtingai reaguoja t pat dirgikl ir kodl tas pats m ogus
(triukmo"). Daroma prielaida, skirtingai reaguoja, keiiantis aplinkybm s. Pavarg naujagim io tvai igirsta
kad nra vieno absoliuiojo silpniausi verklenim , sklindant i lopio, o garsesni, bet tuo m etu nesvar
slenksio, ir silpno signalo bi gars neigirsta. Jautrum as taip pat padidja karo m etu, kai nepastebtas
aptikimas i dalies priklauso nuo sibrovlis gali reikti m irt. Todl nakt sargyboje stovintis kareivis gali suklusti
asmens patirties, lkesi, ir auti, kai triukm as vos vos girdim as. Taikos m etu, kai nra grsm s gyvy
motyvacijos ir nuovargio. bei, tam paiam sargybiniui reiks stipresnio signalo, kad jis pajust pavoj.
JUTIMAI 259
Signalo aptikim o padariniai gali bti gyvybikai svarbs, pavyzdiui, kai pri Pamginkite keliems draugams
valu pastebti vieiant tak radaro ekrane, aptikti ginklus patikros oro uoste pateikti toki msl:
m etu arba laiku pam atyti pavojaus signal ligonins intensyviosios slaugos sky Tu vairuoji autobus, kuriuo
riaus stebjim o pulte. Tiriant signal aptikim , kai m ons turi nurodyti, ar yra vaiuoja dvylika keleivi. Pirmoje
silpnas dirgiklis, paaikjo, kad m adaug po 30 m inui toki veiksm m oni stotelje ilipo ei keleiviai,
budrum as im a m ati. Taiau tai priklauso nuo uduoties, paros laiko ir net nuo antroje - dar trys. Treioje
to, ar tiriam asis gali pasim anktinti (W arm ir Dem ber, 1986). takos turi ir pa stotelje du keleiviai ilipo, o trys
tirtis. Vieno eksperim ento m etu dalyviai deim t valand aid kovinius kom lipo. Kokios spalvos autobuso
piuterinius aidim us, kuriuose reikjo kuo greiiau sureaguoti sibrovlio pa vairuotojo akys? Ar tarp gausios
sirodym ekrane. Pastebta, kad ilavjo aidim o naujok signal aptikim o ge informacijos triukmo js
bjim ai (Green ir Bavelier, 2003). draugas atkreip dmes, kas
vairuoja autobus?
Ikislenkstinis dirginimas
100
1956 m etais daug diskusij sukl praneim as, kad Naujojo Dersio kino teat
ro irovam s darom as poveikis prie j pai vali nesuvokiam u trum pai blyks
teljusiu nurodym u: GERKITE COCA-COL ir VALGYKITE SPRAGINTUS 75
KUKURZUS (Pratkanis, 1992).

Daugiau kaip po 35 m et i polem ika vl atgijo. Roko m uzikos rauose es ,5 0
satanistini praneim ", kuriuos galim a igirsti paleidus ra atbulai, ir kad

jie gali tikinti klausantj, jam to nesism oninant ir neinant net tada, kai gro
25
jam a norm aliai (Vokey, 2002). Tikdam iesi paveikti m s pasm on, rekla
m uotojai silo padti atsikratyti antsvorio, m esti rkyti ar pagerinti atm int, klau
santis ra. iuose rauose ram inam ais vandenyno garsais slepiam i negirdim i 0
e m a s A b s o liu t u s is V id u t in is
teiginiai, pavyzdiui, a esu liesa", rkal blogas skonis", a gerai atlieku s le n k s tis
testus, a atsim enu vis inform acij". Tokie tvirtinim ai rem iasi dviem prielai Dirgiklio stipris
dom is: 1) m es nesm oningai galim e justi ikislenkstin dirgikl; 2) ie nesis 5.2 PAVEIKSLAS.
m oninam i dirgikliai turi nepaprast taigos gali. Ar m es galim e juos justi? Ar Absoliutusis slenkstis
jie gali m us paveikti? Jei dirgikl pajuntame

maiau negu 50 procent
Ar galim e justi dirgiklius, kurie yra silpnesni u m s absoliuiuosius slen kart, jis vadinamas
ksius? inom a, tam tikra prasm e, taip. Prisim inkim e, kad absoliutusis slenks ikislenkstiniu. Absoliutusis
tis yra toks dirgiklio stipris, kai dirgiklis vienod skaii kart aptinkam as ir slenkstis - tai toks dirgiklio
stipris, kai dirgikl pajunta
neaptinkam as (5.2 pav . ). Vadinasi, kartais aptiksim e ir silpnesnius dirgiklius u me 50 procent kart.
slenkst. Atsakyti taip" galim e ir dl kitos prieasties. Pavyzdiui, papraius
m ones, kurie sakosi tikrai neinantys teisingo atsakym o, pasakyti, kuris i dviej Ikislenkstinis
panai svarsi yra sunkesnis, jie danai atsitiktinai atsako teisingai. Kartais (subliminal) -
inom e daugiau negu m anom e in. m aesnis u absoliutj
Ar m us gali paveikti dirgikliai, kurie yra per silpni, kad juos suvoktum e? sism onint slenkst.
Esant tam tikrom s aplinkybm s, atsakym as vl gali bti taip". Nem atom as vaiz
das ar odis trum pam gali suadinti atsakym vlesn klausim . Standartinio Suadinimas
eksperim ento m etu greitai m steli vaizdas arba odis, kur pakeiia m askuo (priming) -
jam asis" dirgiklis, nutraukiantis sm egen inform acijos apdorojim o veikl anks tam tikr asociacij poveikis
iau, negu prasideda sm oningas suvokim as. Pavyzdiui, per vien eksperim ent (danai pasm oninis),
prie dalyviam s parodant skaidres, kuriose ufiksuoti m ons, akim irksn m s nulem iantis asm ens suvokim
teldavo tik pasm onje fiksuojam i teigiam i (kaiukai, sim yljli pora), arba atm int ar atsak.
neigiam i (vilkolakis, lavonas) vaizdai (Krosnick ir kiti, 1992). Nors eksperim ento
260 5 SKYRIUS
Kaip be psichologijos m styti dalyviai sm oningai suvokdavo tik viesos blyksteljim , jie labiau linko teigia
nekritikai: Jam esas Vicary, m ai vertinti tuos m ones, kuri nuotraukos buvo susijusios su teigiam ais vaizdais.
bedarbis rinkodaros specialistas, Kakodl m ons atrod m ielesni pasm oningai ivyd kaiukus, o ne vilkolak.
padedam as nekritikai m stan is eksperim entas parodo dom suadinim o aspekt: kartais m es jauiame
i spaudos ir radijo bei tai, ko neinom e ir negalim e apibdinti. M atyt, nesuvokiam ai trum pas dirgiklis
televizijos urnalist, sum an suadina silpn reakcij, kuri galima aptikti skenuojant sm egenis (Blanken-
apgauling ikislenkstinio burg ir kiti, 2003). Tokia silpna sm egen reakcija gali sukelti dirgiklio pojt,
dirginim o principu grindiam taiau ne sm oning jo suvokim . is ikislenkstinio suadinim o reikinys gerai
reklam : VALG YKITE dera su kitais rodym ais, bylojaniais apie intuicijos gali (M yers, 2002). tai
SPRAGINTUS KUKURZUS". koki galim e padaryti ivad (praau gerai siklausyti): didum informacijos ap-
Teigiam a, jog Vicary i reklam os dorojame automatikai, jos nepastebdami, i informacija yra u ms smo
bendrovi u savo paadtas ningo suvokimo rib.
paslaugas susir krv pinig Taiau ar nesuvokiam i jutimai patvirtina reklam uotoj pretenzijas dl nesu
ir dingo (Rogers, 1993,1994). vokiam os taigos? Ar reklam uotojai i ties gali veikti m us paslpta taiga"?
Daugum os psichologijos m okslinink nuom one, negali. J poiris panaus
astronom , kurie apie astrologus sako: taip", jie teiss, teigdam i, kad vaigds
ir planetos yra toli, bet ne", jos tiesiogiai neveikia m s. Laboratoriniai tyri
m ai atskleidia vos pastebim, trumpalaik poveik. Itrokusiam m ogui pas
m on veikiantis odis trokulys" gali trum pam gaiviojo grim o reklam pada
ryti tikinam esn (Strahan ir kiti, 2002). Bet pasm on veikiani ra parda
vjai tvirtina, kad jie stipriai ir ilgai veikia elges.
Kad patikrint, ar parduodam os kasets, neva sukelianios pasm ons re
akcij, turi ne tik placebo - paties m ogaus tikjim o j galia - poveik, Antho
ny Greenwaldas ir jo kolegos (1991) atsitiktinai parinktiem s universiteto stu
dentam s skyr uduot penkias savaites kasdien klausytis kasei, sukeliani
pasm ons reakcij, tvirtindam i, kad jos pagerins arba j savivert, arba atm int.
M okslininkai apgavo studentus, sukeisdam i puss kasei etiketes. Vieni stu
dentai man, kad yra tvirtinam a j savivert, nors i ties jie klaussi kasets,
kuri turjo pagerinti atm int. Kiti studentai gavo savivert didinanias kasetes,
taiau man, kad gerina savo atm int.
Ar kasets buvo veiksm ingos? Po penki savaii atlikus student saviver
ts ir atm inties testus nebuvo pastebta jokio poveikio. Taiau tie, kurie man,
jog klausosi atm int gerinanios kasets, buvo sitikin, kad j atm intis page
rjo. Panaiai atsitiko ir tiem s, kurie klaussi savivert didinanios kasets. Ka
set nepadar jokio poveikio, taiau studentai sivaizdavo, kad patyr naud,
kurios tikjosi. Skaitant i tyrim apraym us, galvoje aidi atsiliepim ai, skliste
sklindantys i kasei usakym o patu katalog. Kai kurie klientai, nusipirk
tai, ko neturjo girdti (ir i ties negirdjo!), rao m adaug tokius atsiliepi
m us: I ties inau, kad js kasets buvo tiesiog nekainojam os perprogra
m uojant m ano prot". Greenwaldas per deim tm et atliko 16 abipusiai akl eks
perim ent, vertindam as pasm on adinanias pagalbai sau skirtas kasetes. J
irdis turi sav argum ent, rezultatai buvo vienareikm iai: n viena kaset nedar jokio gydom ojo povei
kuri neino protas.", kio (Greenwald, 1992). M okslininko ivada: rinkodaros specialistui praktikui
Pascalis, Penses, 1670 pasm on veikianios procedros beveik nedaro takos" (Pratkanis ir Green
(M intys") wald, 1988).
JUTIMAI 261
Skirtumo slenksiai
Skm ingam gyvenim ui m um s btini gana m ai absoliutieji slenksiai, kad galtu
m e aptikti svarbius vaizdus, garsus, pavirius, skonius ir kvapus. M um s taip pat
btina aptikti m aus dirgikli skirtum us. M uzikantas, derinantis instrum ent,
turi aptikti m enkiausi neatitikim , vyno degustatorius - vos vos juntam dvie
j auktos kokybs vyn skonio skirtum . Tvai turi igirsti savo vaiko bals
tarp daugelio kit vaik bals.
Skirtum o slenkstis (dar vadinam as vos pastebimu skirtumu) yra m aiausias Skirtumo slenkstis
dviej dirgikli skirtum as, kur 50 procent atvej asm uo gali aptikti. Skirtu (difference threshold) -
m o slenkstis didja stiprjant dirgikliam s. Pridkite 10 g prie 100 g svarsio ir maiausias dirginimo skirtumas,
pastebsite skirtum , pridkite 10 g prie 1 kilogramo svarsio ir skirtum o ne kur tiriamasis aptinka 50
pajusite, nes skirtum o slenkstis padidjo. Daugiau kaip prie 100 m et Em stas procent atvej. Skirtumo
W eberis pastebjo, kad, norint suvokti dviej dirgikli skirtum , jie turi skirtis slenkst suvokiame kaip vos
pastoviu dirgikli skirtum o ir pirm inio dirgiklio stiprio santykiu. is dsnis, kad pastebim skirtum.
skirtum o slenkstis yra ne pastovus kiekis, o tam tikras pastovus dirgikli santykis,
Vberio dsnis
yra toks paprastas ir taip plaiai vartojam as, kad m es iki iol vadinam e j Vberio
(Webers law)
dsniu. Skirtingos ries dirgikli is santykis yra nevienodas. Skirtum ai suvo
teigia: kad suvoktume dviej
kiam i, kai dviej vies stipris skiriasi 8 procentais, dviej daikt svoriai - 2
dirgikli skirtum j stipris turi
procentais, o dviej gars danis turi skirtis 0,3 procento (Teghtsoonian, 1971).
skirtis pastoviu maiausiu
Vberio dsnis yra apytikr reikm , kuri tinka vidutinio stiprio jutim iniam s
santykiu (o ne pastoviu dydiu).
dirgikliam s. Jis atitinka m s gyvenim ik patirt. Jei 50 cent kainuojantis oko
ladukas pabrangsta 5 centais, pirkjai gali pastebti pokyt; o kad pirkjai nors
kiek nustebt, 40 000 doleri kainuojantis M ercedes-Benz" turt pabrangti
bent 4000 doleri. Abiem atvejais kaina padidjo 10 procent. Vberio dsnis:
juntam j dirgikli skirtum o ir pirm inio dirgiklio stiprio santykis yra apytikriai
pastovus.
Jutim adaptacija
3 TIKSLAS. Apibdinkite jutim adaptacij ir paaikinkite, koki naud galime patirti i to, kad
nejauiame nesikeiiani dirgikli.
j kaim yns kam bar, uuodiate pelsi kvap. Stebits, kaip ji gali j pa
ksti, taiau prajus keliom s m inutm s js pats io kvapo nebejauiate. oks
basein drebate ir skundiats, kad alta, taiau truput vliau atvykusiam sa
vo draugui jau suunkate: Eik ia. Vanduo puikus." ie pavyzdiai iliustruo Jutim adaptacija
ja jutim adaptacijos reikin - t. y. m ajant jautrum nekintantiem s dirgik (sensory adaptation) -
liam s. (Kad patys patiltum te reikin, stum telkite auktyn por centim etr sumajs jautrumas dl
savo rankin laikrod: js jausite j, bet tik kelias m inutes.) Kai dirginim as nuo pastovaus vienodo dirginimo.
latinis, m s nervins lstels pradeda reiau reaguoti.
Kodl tuom et objekto, kur irim e nem irksdam i, vaizdas neinyksta? To
dl, kad, m um s patiem s nepastebint, m s akys visada juda. Jos virpa kaip tik
tiek, kiek reikia, kad atvaizdas tinklainje nuolat keistsi.
Kas atsitikt, jeigu m es sustabdytum e aki judesius? Ar vaizdas inykt taip,
kaip, atrodo, inyksta kvapai? Kad tai isiaikint, psichologai sugalvojo ira-
262 5 SKYRIUS
5.3 PAVEIKSLAS.
Jutim adaptacija
a) projektoriaus, pritvirtinto
ant kontaktinio lio, dka
projektuojamas atvaizdas
juda kartu su akimi;
b) i pradi projektuoja
mas atvaizdas yra aikus,
bet netrukus jo fragmentai
inyksta ir vl irykja.
(I R. M. Pritchardo
Stabilizuoti atvaizdai
tinklainje", 1961 (a) (b)
Scientific American, Inc.)
Vis pirm a m es turim e suinoti ding tais, kuriuo tinklainje galima ilaikyti nekintant atvaizd. sivaizduo
apie perm ainas; n vienas kime, kad savanorei tiriamajai, vardu M ary, ant kontaktini li udjome mi
m ogus nenort ir n vienam niatirin projektori (5.3 p a v ., a). Kai M ary akys juda, taip pat juda ir projek
nereikia, kad 16 valand per tuojamas vaizdas. Taigi nesvarbu, kur M ary irt, vaizdas juda kartu.
dien jam prim int, K M ary matys, jeigu mes, naudodamiesi iuo taisu, projektuosime veido
jog jis avi batus." profil? I pradi ji regs vis profil, bet po keli sekundi, kai jos junta
Neurologijos m okslininkas mieji receptoriai pavargs, prasids keistas reikinys. Vaizdas po truput nyks,
Davidas Hubelis (1979) vliau vl pasirodys (visas arba tik atpastami fragmentai) ir vl dings (5.3 p a v .,
b). domu, kad inyksta ir vl irykja prasmingo atvaizdo dalys. Pavyzdiui,

tiriamajam rodomas odis inyksta, vietoj jo pasirodo nauji odiai, sudaryti i
pastarojo dali, ir vl inyksta. is reikinys priartina pagrindin kito skyriaus
ivad: ms suvokinius tvarko psichikos priskiriamos reikms.
9 i 10 m oni - taiau tik Nors jutim adaptacija sumaina ms jautrum, bet ji labai naudinga: jos
1 i 3 schizofrenija sergani dka galime sutelkti savo dmes informatyvius aplinkos pasikeitimus ir ne
pacient- akys nustoja virpti, pastebti neinformatyvi, nuolatini drabui, kvap ir gatvs triukmo dirgik
kai seka judant daikt (Holzm an li. M s juntamieji receptoriai labai imls naujovms: kyrkite jiems pasi
ir M atthyss, 1990). kartojimais, ir jie atpalaiduos js dmes domesniems dalykams. Tai patvirti
na pagrindin dalyk: mes suvokiame pasaul ne tiksliai tok, koks jis yra, bet
tok, kok mums naudinga suvokti.
M s jautrumas kintaniam dirginimui leidia paaikinti televizijos gali u
valdyti dmes. Ikirpimai, redagavimai, stambs planai, perjimai panorami
n plan ir netikti triukmai reikalauja dmesio. Net tiriantieji televizijos laid
poveik avisi ia TV galia. iniasklaidos tyrintojas Percy Tannenbaumas (2002)
tariu, kad visata ne tik keistesn prisipasta, jog net domaus pokalbio metu n u k negali liautis periodikai
negu m es sivaizduojam e, bet vilgiojs ekran".
dar keistesn negu galim e Jutimo slenksiai ir adaptacija nra vieninteliai bendri visiems pojiams da
sivaizduoti," lykai. Visi jutimo organai priima jutimin dirginim, paveria j nervine infor
J. B. S. Haldane, macija, kuri perduoda smegenims. Kaip visa tai vyksta? Kaip mes matome,
Possible W orlds, 1927 girdime, uuodiame, jauiame skon, skausm? Pradkime aikintis nuo regos -
(G alim i pasauliai") labiausiai moni vertinamo jutimo.
JUTIMAI 263
MOKYMOSI REZULTATAI
Jutimas: kai kurie pagrindiniai dsniai
1 TIKSLAS. Palyginkite jutimus ir suvokimus bei paaikinkite, kuo

teorija rodo, jog individuals absoliutieji slenksiai
skiriasi informacijos apdorojimas i apaios vir ir i viraus

skiriasi ir priklauso nuo signalo stiprum o bei nuo m
apai.
s patyrim o, lkesi, m otyvacijos ir budrum o. M
s skirtumo slenkstis (dar vadinam as vos pastebimu
Jutimas - tai procesas, kurio m etu m s juntam ieji skirtumu arba vps) yra vos pastebim as dviej dirgik
receptoriai ir nerv sistem a priim a bei pateikia aplin li skirtum as, kur 50 procent atvej galim e ufik
kos dirgikli energij. Suvokimas yra procesas, ku suoti. Kaip teigia Vberio dsnis, kad bt suvokia
rio m etu tvarkom e ir aikinam e i inform acij. Nors m i skirtingai, du dirgikliai privalo skirtis pastoviu san
analizuodam i bei aptardam i jutim ir suvokim nag tykiu (pavyzdiui, 2 procent svorio skirtum as), o ne
rinjam e juos atskirai, i ties jutim as ir suvokim as pastoviu pradinio dirgiklio kiekiu.
yra vieno nenutrkstam o proceso sudedam osios da Pasm ons suadinim o poveikis bei kiti eksperi
lys. Inform acijos apdorojimas i apaios vir yra m entai rodo, jog m es galime apdoroti kai kuri in
jutim in analiz, prasidedanti vesties lygyje, kurios form acij, sukelt dirgikli, esani em iau m s ab-
m etu inform acija i jutim o receptori keliauja sm e soliuiojo sm oningo suvokim o slenksio. Taiau ri
genis. Inform acijos apdorojimas i viraus apai botos slygos, kuriom s esant tai vyksta, neleidia ne
yra analiz, kuri prasideda sm egenyse ir keliauja e siningiem s apgavikam s m s inaudoti pasitelkiant
m yn, filtruojant inform acij per m s patirt bei l ikislenkstinius praneim us.
kesius ir sukuriant suvokinius.
3 TIKSLAS. Apibdinkite jutim adaptacij ir paaikinkite, koki
2 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo skiriasi absoliutieji ir skirtum naud galime patirti i to, kad nejauiame nesikeiiani dirgikli.
slenksiai, bei aptarkite, ar galime pajusti dirgiklius, esanius e
Jutim, adaptacija yra m s sum ajs jautrum as pa
miau ms absoliuij slenksi, ir patirti j poveik.
stoviem s ar prastiem s kvapam s, garsam s ir prisilieti
Kiekviena ris turi jutim us, padedanius jai ilikti bei m am s. M es i io reikinio patiriam e naud, nes jis lei
klestti. Psichofizika - tai ryi tarp dirgikli fizini dia sutelkti dm es inform atyvius dirginim o poky
savybi ir psichologinio i dirgikli patyrim o analiz. ius, o ne nekintanius m s aplinkos elem entus.
M s absoliutusis bet kurio dirgiklio slenkstis yra
PAKLAUSKITE SAVS: Kokios ries jutim adaptacij js paty
m aiausias dirginim as, btinas, kad m es j sm onin
rte per pastarsias 24 valandas?
gai suvoktum e 50 procent atvej. Signal aptikim o
Rega
4 TIKSLAS. Apibrkite transdukcij (perklim) ir energijos form, kuri ms regos sistema
Transdukcija (transduction) -
paveria nerviniais signalais, kuriuos smegenys gali interpretuoti.
vienos ries energijos
Vienas didiausi gam tos stebukl nra nei keistas, nei tolim as, o prastas: kaip pavertim as kitos ries energija.
m s m aterialus knas konstruoja m s sm oningus vaizdinius patyrim us? Kaip Jutim o atveju - tai dirgiklio
viesos energijos daleles paveriam e spalvingais vaizdais? energijos (pvz., viesos, garso
Vienas i m s genialum o aspekt - m s kno gebjim as vienos ries ener ar kvapo) pavertim as nervinius
gij paversti kita. Procesas, kai jutim o sistem a dirgiklio energij paveria ner im pulsus, kuriuos gali apdoroti
viniais praneim ais, vadinam as transdukcija (perklim u). Pavyzdiui, akys gau m s sm egenys.
264 5 SKYRIUS
na viesos energij ir paveria j nerv sistem os praneim ais, kuriuos sm ege

nys paveria tuo, k m es m atom e. Kaip vyksta is nuostabus dalykas?
Bangos ilgis (wavelength) -
atstumas nuo vieno viesos ar
garso bangos kratutinio tako
Dirgiklio vestis: viesos energija
iki kito. Elektromagnetins M okslo poiriu m s akis veikia ne spalvos, o elektrom agnetins bangos, ku
bangos vairuoja nuo ilgj radijo rias m s regos sistem a patiria kaip spalv. M s regim a viesa yra tik m aa
perdavimo bang iki trumpj viso elektrom agnetini spinduli spektro dalis. Kaip parodyta 5.4 pav . (265 p.),
kosminio spinduliavimo bang. elektromagnetini bang spektras prasideda nejuntam ais trum paisiais gam a spin
Atspalvis (hue) -
duliais, apim a siaur spektro dal, kuri juntam e kaip regim vies, ir baigiasi
viesos bangos ilgio ilgosiom is radijo perdavim o bangom is. Kiti organizm ai yra jautrs kitom s io
slygojamas spalvos matmuo, spektro dalim s. Pavyzdiui, bits nem ato raudonos, taiau m ato ultravioletin
t.y. tai, k mes ymime spalv vies (5.5 pav . 265 p.).
pavadinimais (mlyna, alia ir t. t.). M s regos jutim us padeda apibdinti du fiziniai viesos poym iai: 1) vie
sos bangos ilgis, t. y. atstum as nuo vieno bangos kratutinio tako iki kito (5.6
Stipris (intensity) -
viesos ar garso bangos
p a v ., a), lem ia jos atspalv (spalv, kuri m es m atom e, pavyzdiui, alia ar m ly
energijos kiekis, kur suvokiame na); 2) viesos stipris, arba viesos bangos energijos kiekis (nusakom as ban
kaip skaist ar garsum; gos amplituds), turi takos skaisiui (5.6 pav ., b). Nordam i suprasti, kaip fi
priklauso nuo bangos zin energija paveriam a spalvos pojiu, pirm iausia turim e isiaikinti m s
amplituds. regos lango - akies - sandar.
Akis
5 TIKSLAS. Apibdinkite akles struktr ir paaikinkite, kaip patenkantys viesos spinduliai nu
kreipiami akies receptori lsteles.
Vyzdys (pupil) - keiianti dyd viesa ak patenka pro ragen, kuri apsaugo ak ir nukreipia vies vaizdui
(prisitaikanti) anga akies centre, sufokusuoti. Paskui viesa pereina m a akies ang - vyzd (5.7 pav . 265 p.).
pro kuri patenka viesa. Jo dyd, kartu ir viesos, patenkanios ak, kiek reguliuoja rainel - spalvo
Rainel (iris) - tas raum uo, kuris supa vyzd. Vyzdys einani vies reguliuoja, susiaurdam as
raumeninis audinys, kuris sudaro arba isiplsdam as. Taip jis reaguoja viesos stipr ir netgi em ocijas. (Kai
akies spalvotj dal aplink vyzd jauiam s sim ylj, idavikikai isiplt vyzdiai subtiliai parodo m s susi
ir reguliuoja vyzdio dyd. dom jim .) Kiekvieno vyzdio unikalum as leidia j skenuojant nustatyti m o
gaus tapatyb.
5.6 PAVEIKSLAS.
Trumpesn banga = didesnis danis Didesn amplitud
Fizins bang savybs (melsvos spalvos, aukti garsai) (rykios spalvos, garss garsai)
a) Bangos skiriasi ilgiu,
atstumu tarp viena po kitos
einani ikyl. Danis,
arba kiekis bang, kurios
gali pereiti pro tam tikr
tak nustatytu laiku,
priklauso nuo bangos ilgio. Ilgesn banga = maesnis danis Maesn amplitud
Kuo bangos trumpesns, (rausvos spalvos, emi garsai) (blykios spalvos, tyls garsai)
tuo danis didesnis.
b) Bangos taip pat skiriasi
amplitude, arba aukiu
nuo ikylos iki dubos. Nuo
bang amplituds priklauso
spalv ir gars stipris. (a) (b)
JUTIMAI 265
5.5 PAVEIKSLAS.
5.4 PAVEIKSLAS. Skirtingos akys
Elektromagnetins energijos mogus ir bit regi
spektras nevienodo ilgio bangas.
Palyginkite, kaip skirtingai
is spektras - nuo trump, jie mato gl. Bit mato
atomo skersmens ilgio, atspindtas ultravioletines
gama spinduli iki daugiau bangas, todl aikiai skiria
kaip mylios ilgio radijo srit, kurioje yra iedadul
bang. Siaura juosta ks- jos maistas. Skirtin
mogaus akiai regim gose ekologinse niose,
bang, pradedant trum kurias yra umusios
pesnmis mlynos-violetins skirtingos rys, btinas
viesos bangomis ir jautrumas skirtingiems
baigiant ilgesnmis dirgikliams.
raudonos viesos bangomis,
parodyta padidinta.
mogaus akis
mogaus matoma
spektro dalis
Ultra Infra- Radiolokacinis Radijo ir televizijos Kintamosios

Gama Rentgeno violetiniai raudonieji srovs
spinduliai spinduliai spinduliavimas bangos
spinduliai spinduliai grandins
10- 5 10- 3 10- 1 10 1 10 3 10 5 10 7 10 9 10 1 1 10 1 3 10 1 5 10 1 7

Bangos ilgis nanometrais (milijardais metr)
Bits akis
5.7 PAVEIKSLAS. Akis
Tinklain viesos spinduliai,

atsispindj nuo vaks,
Vyzdys pereina pro ragen, vyzd
Liukas ir liuk. Keiiantis liuko
storiui ir ilinkimui,
Centrin duobut tinklainje fokusuojamas arti
arba toli esani objekt
Regos nervas atvaizdas. viesos bangos
smegen ievs sklinda tiesiomis linijomis.
Rainel Todl spinduliai nuo vaks
regos srit
viraus patenka tinklains
apai, o spinduliai i
kairiosios vaks puss -
Ragena deinij tinklains pus.
Taigi vaks atvaizdas
Akloji dm tinklainje yra apverstas
ir atvirkias.
266 5 SKYRIUS
Liukas (lens)- U vyzdio yra liukas, kuris sufokusuoja ateinanius spindulius kaip vaiz
permatoma akies dalis, esanti u d ant viesai jautraus akies dugno, keisdam as savo ilinkim . is procesas va
vyzdio; keisdama savo form, dinam as akomodacija. viesai jautrus pavirius, kuriam e fokusuojam i spindu
tinklainje fokusuoja vaizd. liai, yra tinklain - daugiasluoksnis audinys.
Akomodacija (accom m odation) -

Jau labai seniai m okslininkai inojo, kad deganios vaks vaizd nukrei
akies liuko formos kitimas pus pro m a angel, jos atvaizdas ant tam sios sienos yra apverstas (5.7 pav.).
fokusuojant artim objekt Jei tinklainje gaunam as apverstas atvaizdas, tai kaip m es m atom e pasaul ne-
vaizd tinklainje. apverst? Viena idja buvo ta, kad pagrindinis aki jutim o rankis yra liukas.
Suprats, kad taip nra, sm alsusis Leonardas da Vinci ikl kit m int. Galbt
Tinklain (retina) -
akies skysiai lauia viesos spindulius ir dar kart apveria vaizd, kai is pa
viesai jautrus vidinis akies
siekia tinklain. Taiau astronom as ir optikos specialistas Johannesas Kepleris
pavirius, sudarytas i recepto
1604 m etais rod, kad tinklainje tikrai gaunam as apverstas pasaulio atvaiz
ri- kgeli ir stiebeli - bei
das (Crom bie, 1964). Taigi, kaip m anom a suvokti tok pasaul? A palieku
neuron sluoksni, kur praside
tai, - pasak suglum s Kepleris, - nagrinti gam tos filosofam s".
da regimosios informacijos
Gam tos filosofai", tarp kuri vliau atsirado ir tyrinjani psicholog, nu
apdorojimas.
stat, kad tinklain perduoda atvaizd kaip visum . M ilijonai tinklains recep
Regumas (acuity) - tori paveria viesos energij nerviniais im pulsais, kurie siuniam i sm ege
regjimo atrumas. nis, ir tik ten sukuriam as neapverstas vaizdas, kur ir suvokiam e.
Trumparegyst Regum arba regjim o atrum gali paveikti neym s akies form os ikrai
(nearsightedness) - pym ai. Paprastai ragena ir liukas sufokusuoja bet kurio objekto vaizd tin
bsena, kai arti esantys objektai klainje (r. 5.8 pav. a). Esant trumparegystei , deform uotas akies obuolys i
matomi aikiau negu nutol, tolim objekt sklindanius viesos spindulius sufokusuoja prie tinklain (r.
nes nutol objektai fokusuojami 5.8 pav. b). Jei esate trum paregis, arti esanius daiktus suvokiate aikiau nei
prie tinklain. tolim us, taiau jei js trum paregyst stipri, nieko aikiai nem atote. i pro
blem galim a koreguoti akiniais, kontaktiniais liais arba kai kuriais atvejais
Toliaregyst (farsightedness) -
lazerins chirurgijos bdu pakeiiant ragenos form .
bsena, kai toli esantys objektai
matomi aikiau negu artimi, Toliaregyst yra trum paregysts prieyb. ia viesos spinduliai i arti esan
nes arti esantys objektai i objekt pasiekia tinklain prie sukurdam i ryk vaizd, dl to arti esantys
fokusuojami u tinklains. objektai atrodo neryks (r. 5.8 pav. c). Vaik aki gebjim as prisitaikyti (dl
lankstaus liuko) daniausiai kom pensuoja trkum . Tad vaikam s retai pri-
5.8 PAVEIKSLAS
a) Normali rega b) Trumparegyst c) Toliaregyst

viesos spinduliai susikerta norma Trumparegio mogaus akyje nuo toli Toliaregio mogaus akyje
lios akies tinklainje. Tai atsitinka ir esani objekt sklindantys viesos nuo arti esani objekt
artimiems objektams, ir, atitinkamai spinduliai sufokusuojami prieais sklindantys viesos
pritaikius liuko ilinkim , toli tinklain. Kai j atvaizdai pasiekia spinduliai sufokusuojami
miems objektams. tinklain, spinduliai isisklaido, ir u tinklains, dl to
atvaizdas tampa nerykus. vaizdai bna neryks.
JUTIMAI 267
reikia akini, taiau j akys gali bti tem ptos, nes per daug intensyviai naudo Stiebeliai ( r o d s ) -
jam i aki raum enys, todl vaikam s gali skaudti galv. Turintys nedidel trum tinklains receptoriai, aptinkan
paregyst m ons danai jos nepastebi, kol nesulaukia vidutinio am iaus, kai tys juod balt ir pilk spalvas;
liukas tam pa m aiau lankstus ir praranda gebjim greitai keisti form , tada btini periferinei regai ir m atym ui
jiem s prireikia akini, ypa skaityti ir m atyti arti esanius objektus. prieblandoje, kai nereaguoja
kgeliai.
Tinklain Kgeliai ( c o n e s ) -
6 TIKSLAS. Palyginkite dvi tinklains receptori lsteli ris ir paaikinkite, kokiu bdu tinklai receptoriai, isidst tinklains
centre, veikiantys dien arba
n reaguoja vies.
esant geram apvietimui.
Jeigu galtum e stebti atskiros viesos energijos dalelyts kelion akyje, pam a Kgeliai aptinka smulkias
tytum e, kad pirm iausia pro iorin tinklains lsteli sluoksn ji prasiskverbia detales ir duoda pradi spalv
giliau esanias recepcines lsteles - stiebelius ir kgelius (5.9 pav.). viesos jutimui.
energijos paliesti stiebeliai ir kgeliai sukelia chem inius pokyius, kurie gene
Regos nervas (optic nerve) -
ruoja nervinius im pulsus. ie im pulsai suadina gretim as bipolines lsteles, ta
nervas, kuriuo nerviniai impulsai
da ios - greta j esanias ganglines lsteles. Ganglini lsteli tinklo aksonai
i akies perduodami smegenis.
susirenka kaip virvs pluotai ir suform uoja regos nerv, kuriuo inform acija
keliauja sm egenis. Vienu m etu regos nervu, per beveik m ilijon ganglini ls Akloji dm ( b l i n d sp o t) -
teli skaidul, gali bti siuniam a beveik m ilijonas praneim . (Pavyzdiui, klau vieta, kurioje regos nervas ieina
sos nervas, kurio dka girdim e, per savo 30 000 skaidul gali perneti daug m a i akies; akloji" dm ten
iau inform acijos.) Ten, kur regos nervas ieina i akies, nra receptori, todl susidaro todl, kad toje vietoje
ten susidaro akloji dm (5.10 pav.). visai nra receptori.
5.9 PAVEIKSLAS.
2. i chemin reakcija suadina
bipolines lsteles (2). viesos kelias tinklainje
1. viesos spindulys,
pateks ak, sukelia
stiebeli ir kgeli ( 1 ), Kgelis
kurie yra upakalinje
tinklains dalyje u kit
nervini sluoksni,
fotochemines reakcijas.
Nervinis
impulsas
Stiebelis
Per gumbur
Regos
regos srit
nervas
3. Bipolins lstels aktyvina ganglines lsteles (3), kuri aksonai

susijungia ir sudaro regos nerv. is nervas per gumbur perduoda
informacij smegen ievs pakauio skiltyje esaniai regos ievei.
268 5 SKYRIUS
5.10 PAVEIKSLAS.
Akloji dm
Toje vietoje, kur regos
nervas ieina i akies
(5.9 pav.), nra receptori.
Taip susidaro akloji dm.
Kad tuo sitikintumte,
umerkite savo kairij ak,
irkite tak ir traukite
popieriaus lap tolyn nuo
veido. Kai lapas bus
madaug u 23 cm,
automobilis inyks.
Kasdieniame gyvenime
akloji dm nesutrikdo
regos todl, kad ms Stiebeliai ir kgeliai yra skirtingose vietose ir j paskirtis nevienoda. Dau
akys juda, be to, tai,
k praleidia viena akis, giausia kgeli yra susikaup aplink centrin duobut (r. 5.7 pav.). Centrin
aptinka kita. duobut sudaryta vien tik i kgeli, joje nra stiebeli. Kitaip negu stiebeliai,
daugum a kgeli turi savas bipolines lsteles, kurios padeda perduoti j indi
Centrin duobut
viduali inform acij regos iev. Didelis regos ievs plotas skirtas priim ti
(fo ve a ) -
inform acijai i centrins duobuts. Taip isaugom a j tiksli inform acija, ir dl
centrin tinklains vieta, apie
to kgeliai gali geriau aptikti sm ulkias detales. (Stiebeliai neturi tiesioginio ryio
kuri susispiet kgeliai.
su sm egenim is; stiebeliai turi bendras bipolines lsteles, todl j individuals
praneim ai perduodam i kartu.) Pavyzdiui, jeigu js pasirinksite od iam e sa
kinyje ir irsite j tiesiai, taip sutelkdam i jo atvaizd centrins duobuts kge
liuose, pastebsite, kad odiai, esantys per kelis centim etrus on, atrodo ne
ryks. Taip yra todl, kad j vaizdas dirgina daugiau periferines tinklains sri
tis, kuriose vyrauja stiebeliai (5.1 le n te l ).
Stiebeli dka m atom e nespalvot vaizd, o kgeliai leidia m um s m atyti
spalvas. Sum ajus apvietim ui, kgeliai pasidaro neaktyvs. Stiebeliai lieka
jautrs labai silpnai viesai, nes pavieniai stiebeliai nukreips savo m enk ener
gij i silpnos viesos bipolines lsteles. Dl to spalv prieblandoje nem ato
m e. Vadinasi, ir stiebeliai, ir kgeliai pasiym i skirtingu jautrum u: kgeliai -
detalm s, o stiebeliai - silpnai viesai.
Taigi, kai ateinam e pritem dyt teatr arba ijungiam e vies nakiai, vyz
diai isipleia, kad daugiau viesos pasiekt stiebelius, esanius tinklains pe
5.1 LENTEL.
riferijoje. Paprastai akys visikai prisitaiko ne greiiau kaip per 20 m inui. Pri
mogaus akies receptoriai
sitaikym prie tam sos galite ibandyti taip: um erkite vien ak ir pritem dykite
Kgeliai Stiebeliai vies kam baryje tiek, kad atm erkta akim i nebegaltum te skaityti ios knygos;
po 20 m inui atm erkite prie tam sos prisitaikiusi ak ir skaitykite (lengva). i
Skaiius 6 mln. 120 mln.
prisitaikym o prie tam sos trukm yra dar vienas nuostabaus m s jutim o sistem
Vieta
tinklainje Centras Periferija prisitaikym o pavyzdys, nes ji sutam pa su natralia prieblandos trukm e tarp
saullydio ir nakties tam sos.
Jautrumas
prieblandoje Maas Didelis Ar tiek inodam i apie ak, jau galite suprasti, kodl kat nakt m ato geriau ne
Ar jautrus gu js? Dl dviej prieasi: 1) kats aki vyzdiai gali isiplsti gerokai dau
spalvai? Taip Ne giau negu js ir taip sileisti daugiau viesos; 2) kat turi daugiau viesai jautri
Ar jautrus Taip Ne stiebeli (M oser, 1987). Taiau tai ne tik privalum as, bet ir trkum as: dl m aes
detalms?
nio kgeli skaiiaus kat negali taip gerai kaip js m atyti detali ar spalv.
JUTIMAI 269
Regimosios informacijos apdorojimas

7 TIKSLAS. Aptarkite skirtingus regimosios informacijos, keliaujanios i akies tinklains sme-
gen iev, apdorojimo lygius,
Regim oji inform acija apdorojam a nuosekliai pereinant vis abstraktesnius lyg
m enis. Prie patekdam a sm egen iev per gum bur, inform acija pirm iausia
apdorojam a tinklainje, kuri i esm s yra galvos sm egen dalis, atsiradusi akyje
ankstyvuoju vaisiaus raidos periodu. Tinklains nerviniai sluoksniai ne tik pra
leidia elektros im pulsus, bet ir padeda koduoti bei analizuoti jutim in infor
m acij. Pavyzdiui, treiasis nervinis varls akies sluoksnis susideda i vabz
di detektoriaus" lsteli, kurios suadinam os tik reaguojant judanius dir
giklius, panaius m us.
Beveik 130 m ilijon m ogaus akies tinklains kgeli ir stiebeli inform a
cij perduoda m adaug m ilijonui ganglini lsteli, kuri aksonai sudaro regos
nerv. Regos nervu inform acija patenka sm egenis. Kiekviena tinklains sritis
perduoda savo inform acij atitinkam didij pusrutuli pakauio skilties vie
t - regos iev (5.11 pav .) .
Bdam os labai jautrios, tinklains lstels gali perduoti ir klaiding infor

m acij. Pasukite savo akis kair, usim erkite, ir velniai pirtu patrinkite de
in savo deiniosios akies voko dal. Kairje pusje pastebsite viesos lopinl,
kuris juda kartu su pirtu. Kodl m atote vies? Kodl kairje?
Tinklains lstels yra tokios jautrios, kad reaguoja net spaudim , o sm e
genys j suadinim interpretuoja kaip vies. Be to, viesa paprastai suvokiam a
kaip ateinanti i kairs, nes i ten paprastai sklinda viesa, aktyvinanti deini
j tinklains pus.
5.11 PAVEIKSLAS.
Gumburo Kaip smegen regos iev

regos sritis
pasiekia akies aptikti vaizdai
Ganglij aksonai sudaro
regos nerv, kuris tsiasi
iki gumburo, kuriame
sukuria sinapses su
neuronais, besitsianiais
Tinklain iki smegen ievs regos
srities.
Regos
sritis
ievje
270 5 SKYRIUS
5.12 PAVEIKSLAS.
Elektrodai fiksuoja, kaip
atskiros ios bedions L s te li
smegen regos ievs lstels re a k c ija
reaguoja skirtingus vaizdinius

arba regos dirgiklius
H u b e liu i ir W ie s e liu i b u v o
p a s k irta N o b e lio p re m ija
u a tra d im , k a d d a u g u m a D irg ik lis
s m e g e n re g o s ie v s
l s te li re a g u o ja tik ta m
tik ru s p o y m iu s , p a v y z d iu i,
p a v ir ia u s k ra t a r 3 0
k a m p u p a s v iru s i lin ij
k a iria ja m e v ir u tin ia m e
re g o s la u k o k a m p e . K ito s
Poymi aptikimas
l s te l s in te g ru o ja i i
p a p ra s te s n i l s te li g a u t Atskiros ganglines lstels, uregistravusios savosios regim ojo lauko srities in
in fo rm a c ij .
form acij, siunia signalus regos iev pakauio srityje. Nobelio prem ijos lau
reat Davido Hubelio ir Torsteno W ieselio (1979) tyrim ai parod, kad regos
Poymi detektoriai iev turi neuronus, vadinam us poym i detektoriais, kurie atsako tik speci
(feature detectors) - finius vaizdo poym ius: tam tikras briaunas, linijas, pasvirim o kam pus ir ju
nervins smegen lstels, desius. Pavyzdiui, tam tikra sm egen lstel gali reaguoti tik tam tikru kam
kurios reaguoja tam tikrus pu pakreiptos linijos ybteljim (5.12 pav. ). Jei linij dar labiau pakreipsim e -
dirgiklio poymius, pavyzdiui, tarkim , i padties, kurioje bna laikrodio rodykl 2 valand, padt 3 valan
form kamp ar judjim. d ar 1 valand - lstel nustoja reaguoti.
Poym i detektoriai sm egen regos ievje perduoda i inform acij kitas
sm egen ievs sritis, kuri lstels reaguoja tik sudtingesn inform acij. Pa
vyzdiui, viena sm egen sm ilkini skilties sritis, esanti u deiniosios ausies,
leidia atpainti veidus. Jei i sritis bt paeista, tapt sunku atpainti pas
tam us veidus, taiau atpaintum te kitus objektus. Atliekant fM RV individui
stebint m ogaus kno ar negyv objekt vaizdus, nuotraukose irykja kitos
sm egen sritys (Downing ir kiti, 2001). Paeidus ias sritis, prarandam as geb
jim as suvokti iuos objektus, taiau ilieka gebjim as atpainti veidus. Individui
irint veidus, batus, kates, nam us bei kitas objekt kategorijas, susidaro labai
specifiniai sm ilkinio skilties veiklos deriniai (r. 5.13 pav. ). Pagal m ogaus sm e
gen veiklos pobd galim e pasakyti, ar jis iri bat, kd, ar veid, -
teigia m okslininkas Jam esas Haxby (2001).
5.13 PAVEIKSLAS.
Informacijos registravimas
smegenyse
D e in ia ja m e sm e g e n V e id a i
p u sru tu ly je s u a d in a m o s
sk irtin g o s sritys in d iv id u i Nam ai
i rin t ve id u s, n a m u s ir
k d e s.
Kds
N a m a i ir k d s
JUTIMAI 271
Kitos auktesniojo lygio sm egen lstels reaguoja specifin regos dirgikl,

pavyzdiui, veid ar tam tikros krypties rankos judes. Psichologas Davidas Per-
rettas ir jo kolegos (1988, 1992, 1994) teigia, kad biologikai svarbiem s objek
tam s ir vykiam s atpainti bedioni sm egenys (m s, be abejo, taip pat) turi
isam i regos enciklopedij", t. y. atskiras lsteles, kurios reaguoja tam tikrus
dirgiklius. Perrettas atrado nervines lsteles, kurios pasiym i specifine reakcija-
reaguojanias tik tuom et, kai yra tam tikras vilgsnis, galvos pasukim o kam
pas, kno padtis ar judesys. Kitos lsteli sankaupos integruoja i inform aci
5.14 PAVEIKSLAS.
j ir sureaguoja tik tada, kai poym iai visi kartu rodo kakieno dm esio ir ar
Kaip smegenys suvokia
tjim o krypt. i akim irksniu vykdom a analiz, padjusi m s protviam s i
i r d a m i N e c k e rio
likti, taip pat padeda futbolo vartininkui nuspti sm giuojam o kam uolio krypt k u b j s g a n a p a s to v ia i
d irg in a te s a v o tin k la in ,
ir psiajam num atyti kito psiojo judesius.
o j s s u v o k im a s -
Suvokim utikrinanti sm egen veikla jutim in inform acij susieja su m s k a rtu ir j ly d in ti j s
s m e g e n n e u ro n v e ik la -
prielaidom is bei lkesiais. Kaip kas kelios sekunds kinta 5.14 paveiksle pa
k e is is k a s p o r s e k u n d i .
vaizduoto Neckerio kubo suvokim as, taip kinta ir neuron veikla ievje esan
ioje regos srityje. Nors js tinklain patenka tas pats vaizdas, sm egenys kon
struoja kintant suvokim . M okslininkai nustat neuronus, kurie suadinam i arba
ne priklausom ai nuo to, kaip bedion suvokia konkret vaizd: ar velgdam a
nuo apaios iki viraus, ar atvirkiai (Barinaga, 1997; Logothetis ir Schall,
1989). ie tyrim ai prim ena, jog m s regos sistem a apdoroja inform acij ir i
apaios vir", ir i viraus apai".
M okslininkai toliau nagrinja poym ius ir pavidalus, kuriuos aptinka sm e
gen lstels. Tyrim ai rodo, kad bet koks vaizdas, pavyzdiui, veidas, gali bti
suskaidytas besikeiianio viesos stiprio derinius, kurie gali bti apibrti m a 5.15 PAVEIKSLAS.
tem atikai. Taigi regint sm egenys i ties gali apdoroti kak panaaus m ate Js smegen virtualiosios
m atinius kodus, kurie sim bolizuoja suvokt vaizd (Kosslyn ir Koenig, 1992; tikrovs pavyzdys:
M arr, 1982). Neurologai, dirbdam i kartu su kom piuteri specialistais, im ituoja iliuziniai kontrai
tarpusavyje susijusius daugelio lygi neuron tinklus. J tikslas - sukurti dirb D irbtin is ne u ro n tin kla s
re a g u oja siva izdu o jam
tines regos sistem as, kurios reaguot taip, kaip reaguoja m s regos sistem a. trika m p ta ip p a t, ka ip ir
Pavyzdiui, j sukurti dirbtiniai neuron tinklai reaguoja 5.15 p a v e ik s l e pa m o g a us sm e g en ys - ta rsi
ta i b t tikras trika m p is,
vaizduot sivaizduojam trikam p kaip tikr - taip pat kaip ir m ons (Finkel o n e ta i, ka s yra i tie s :
ir Sajda, 1994). tie sio g trys ko m piu te rin io
a id im o P a c-M a n fig ro s.
Lygiagretusis apdorojimas Lygiagretusis apdorojimas

8 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra lygiagretusis apdorojim as, ir aptarkite jo svarb regimosios (parallel processing) -
in fo rm a cijo s a p do rojim a s vie n u
informacijos apdorojimui.
m etu kelia is a tvilg ia is. S m e g e
Kitaip negu kom piuteriai, kurie inform acij aprodoja nuosekliai ingsnis po ing n ys taip a pd o ro ja va iri r i
snio, m s sm egenys atlieka lygiagretj apdorojim . Tai reikia, kad sm e in fo rm a cij , ta rp j ir re go s;
genys daro kelis dalykus i karto. Sm egenys iskaido regin spalvos, gylio, ta i p rie yb n u o se klia m (in g sn is
judjim o, form os dalinius m atm enis (5.16 pa v .) ir visus juos apdoroja vienu m etu, p o ing sn io ) a p d orojim u i, ku ris
i karto (Livingstone ir Hubel, 1988). Integravus inform acij, gaunam i ios b d in g a s d a ug u m a i ko m p iu te ri
lygiagreiai atliekam os regim osios inform acijos analizs, ir atsiranda tai, k m es ir s m on in ga m p ro b le m
suvokiam e. sp re n d im u i.
272 5 SKYRIUS
5.16 PAVEIKSLAS. Spalva Judesys Forma Gylis
Lygiagretusis apdorojimas
Pacient, kuriems buvo

paeistos smegenys, tyrimai
pera mint, kad smegenys
informacijos apie spalv,
judes, form bei gyl
apdorojim paskirsto
skirtingoms sritims. Kaip
smegenys, sudalijusios
regin, sujungia komponen
tus suvokiam vaizd?
Atsakymas klausim -
tai regos tyrim mitologin Pavyzdiui, kad atpaint veid, sm egenys sujungia inform acij, kuri tin
Gralio taur. klain projektuoja kelias sm egen regos ievs sritis, lygina j su saugom a
inform acija ir suteikia jum s galim yb atpainti, kad is atvaizdas yra, tarkim e,
js m oiuts atvaizdas. Visam veido atpainim o procesui reikia m ilinikos
sm egen galios - 30 procent ievs. Tai yra 10 kart didesn sritis u t, ku
ri sm egenys skiria klausai.
Kai tik js sm egenys sukaupia vis i inform acij, tolim osios sm egen neu
ron sankaupos akim irksniu sinchronizuoja savo veikl. Kai atskiros sm egen
dalys baigia apdoroti inform acij, elektroencefalogram raai rodo j veiklos
integracij: m adaug ketvirt sekunds tkstaniai neuron skleidia ekvivalen
tikus signalus 40 kart per sekund daniu sukurdam i gam a bangas (Rodri
guez ir kiti, 1999). i trum p akim irk tolim osios sm egen sritys bendradar
Nra suvokimo biauja ir vyksta tai, ko negalt pasiekti jokia pavien neuron sankaupa: s
m oningas atpainim as (5.17 pav.) .
Jei sunaikintum te ar sugadintum te neuron kom piuter", vykdant regos
uduot, atsitikt dom s dalykai, kaip, pavyzdiui, poniai M" (aprao Hoff
m an, 1998). Po insulto buvo paeista upakalin abiej sm egen pusrutuli dalis,
ir m oteris nebegaljo suvokti judesio. Jai atrodydavo, kad judantys kam baryje
m ons staiga atsiranda tai ten, tai ia, taiau a nem aiau j judant". sipilti
puodel arbatos jai buvo tikras ikis, nes poniai M . atrod, jog skystis yra
sustings, ir ji negaldavo suvokti, kad jis kyla puodelyje vir. (Js taip pat
galite netekti judjim o suvokim o, jei atitinkam as sm egen sritis paveiktum e m ag
Suvokimas netiniu lauku.)
Kiti m ons, netek dalies sm egen regos ievs dl insulto ar operacijos,
5.17 PAVEIKSLAS.
prarasdavo dal regos lauko. is reikinys yra vadinam as aklaregyste (blindsight,
Suvokimo elis
r. 10 sk.; W eiskrantz, 1986). Kai tokiem s m onm s j aklojoje zonoje paro
Elektroencefalogramos rodo,
dom os lazdels, jie teigia nieko nem at. Taiau paklausti, ar lazdels yra ver
jog vos tik mogus ivysta
veid, smegen bangos tikalios, ar horizontalios, ie m ons visada atsako teisingai. Kai jiem s pasako
(kurias registruoja vairs m a: Teisingai nurodte", - ie m ons bna nusteb. Atrodo, jog yra antrasis
prie galvos pritvirtinti
protas" - lygiagreiojo apdorojim o sistem a - kuri veikia nepastebim ai.
elektrodai) akimirksniu
sinchronizuojasi. Linijos, Durham o universiteto psichologas Davidas M ilneris (2003) dvi sm egen re
jungianios elektrod gos sistem as vadina nem atom a rega": viena regos sistem a m um s teikia s
takus, byloja apie
padidjus sinchronikum m oning suvokim , o kita nukreipia m s veiksm us". Antroji paadina viduje
(paimta i Rodriguez ir kiti, slypint zom b". M ilneris aprao m oter su paeistom is sm egenim is, kuri pui
1999). kiai m ato sm ulkias detales - plaukus ant rankos - taiau nepajgia atpainti
JUTIMAI 273
5.18 PAVEIKSLAS.
Abstrahavimas: Poymi aptikimas:
Supaprastintas regimosios
Smegen auktes Smegen detektori
niojo lygio lstels lstels reaguoja informacijos apdorojimo
reaguoja suderint elementarius poy aikinimas
informacij, mius: tam tikras
ateinani i poymi formas, kratus ar
detektori lsteli viesos gradientus
Atpainimas: Apdorojimas
Smegenys lygina tinklainje:
sukonstruot vaizd Receptori stiebeliai
su saugomais ir kgeliai -
atmintyje bipolins lstels -
ganglins lstels
Vaizdas
rankos. Kai m oters papraom a nykiu ir sm ilium i parodyti objekto dyd, ji ne

gali to padaryti. Taiau kad paliest objekt, jos nyktys ir sm ilius atsiduria ten,
kur reikia. i m oteris ino daugiau nei pati suvokia.
Kiti pojiai apdoroja inform acij panaiai greitai ir sudtingai. Nordam as
m okslikai suprasti jutim ins inform acijos apdorojim , neuropsichologas Ro-
geris Sperry (1985) apstulbo: M okslo valgos ne sum aino, o padaugino prie
asi stebtis, gerbti ir garbinti". Susim stykite: kai k nors irite, regim oji
inform acija pakeiiam a ir m ilijonais nervini im puls siuniam a js sm ege
nis, vliau skaidom a sudtinius poym ius ir galiausiai kakokiu paslaptingu
bdu sudliojam a prasm ingai suvokiam vaizd, kur js lyginate su anksiau
isaugotais ir atpastate j kaip, pavyzdiui, js m oiut. Visas is procesas
(r. 5.18 pav .) yra kur kas sudtingesnis nei iardyti autom obil dalim is, nuga A esu bauginamai ir nuostabiai
benti jas kit viet ir atiduoti specialistam s rekonstruoti autom obil. I ties sukurtas."
stulbina, kad visa tai vyksta akim irksniu, be pastang ir nuolatos. Karalius Dovydas,
Psalms 139:14.
Spalv rega
9 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip Youngo-Helmholtzo ir prieing proces teorijos padeda paaikin-
ti spalv reg,
Pasiklausius m oni kalbos, atrodo, tarsi daiktai turt spalv. Sakom e: pom i
doras yra raudonas". Galbt js jau esate svarst sen klausim : Ar m ike tda
m as m edis sukelia triukm , jeigu jo niekas negirdi?" To paties galtum e pa
klausti ir apie spalv: Ar pom idoras yra raudonas, jeigu jo niekas nem ato?"
Atsakym as - ne". Pirm iausia, pom idoras yra bet koks, tik ne raudonas, nes
jis atspindi ilgsias raudonosios viesos bangas. Antra, pom idoro spalva yra m s
psichikos krinys. Kaip paym jo Isaacas Newtonas (1704): [viesos] spin
duliai yra bespalviai". Spalva, kaip ir visi kiti regos aspektai, priklauso ne ob
274 5 SKYRIUS
jektui, o m s sm egen teatrui . Net sapnuodam i m es galim e regti ryki spal

v daiktus.
Viena pagrindini ir dom iausi paslapi, nagrinjant reg, yra spalvoto pa
saulio m atym as. Kaip, viesai perjus ragen, sm egenys sukuria spalvos poj
t - ir dar toki spalv vairov? M s spalv skirtum o slenkstis yra labai m a
as: galim e atskirti apie 7 m ilijonus skirting atspalvi (Geldard, 1972).
Bent jau daugum a i m s gali. M adaug vieno i 50 m oni spalv rega
yra sutrikusi, ir tas vienas daniausiai yra vyras, nes is trkum as yra genetikai
susijs su lytim i. Kad suprastum e, kodl kai kuri m oni spalv rega yra su
trikusi, pirm iausia turtum e suprasti norm ali spalv reg.
Nauji tyrim ai, kuriais m ginam a atskleisti spalv regos paslapt, prasidjo
XIX am iuje. Jiem s, rem dam asis angl fiziko Thom o Youngo valgom is, va
dovavo Herm annas von Helm holtzas. Jiedu m an, kad raktas iai paslapiai
m inti gali bti inom as faktas, jog bet kuri spalv galim a gauti m aiant trij
pagrindini spalv - raudonos, alios ir m lynos - viesos bangas. Youngas ir
Helm holtzas padar ivad, kad akis taip pat turi turti trij ri receptorius,
pritaikytus kiekvienai pagrindinei spalvai.
Prajus daugeliui m et, m okslininkai im atavo vairi kgeli atsakus skir
Youngo ir Helmholtzo ting spalv dirgiklius ir patvirtino Youngo ir H elm holtzo trichrom at (trij
trichromat (trij spalv) spalv) teorij, kuri paprasiausiai teigia, kad tinklainje yra trij ri spal
teorija vos receptori: kiekvienos ries receptoriai yra ypa jautrs vienai i trij spalv.
(Young-Helmholtz trichromatic Ir staigm ena! ios trys spalvos i ties yra raudona, alia ir m lyna. Dirginant
(three-color) theory) - vairius i kgeli derinius, regim e vis kitas spalvas. Pavyzdiui, nra recep
teorija, teigianti, kad tinklainje tori, kurie bt ypa jautrs geltonai spalvai, taiau vienu m etu dirginant rau
yra trejopi receptoriai: donai ir aliai spalvai jautrius kgelius, regim e gelton spalv.
vieni jautriausi raudonai, Jei stengiats visa tai suprasti turdam i galvoje da m aiym , geriau pa
kiti - aliai, treti - mlynai m stykite dar kart. Da m aiym as yra spalv maiymas atimant (angl. sub
spalvai; j deriniai padeda tractive color mixing), nes ia i atspindtos viesos atimami bang ilgiai. Juo
suvokti bet kuri spalv. daugiau skirting spalv da pridedate m iin, juo m aiau viesos bang il
gi galim a atspindti. Tad sum aiius m lynus ir geltonus daus atspindim a tik
alia spalva. Sum aiyti raudon, m lyn ir gelton reikia, jog nebus atspind
tos jokios viesos bangos ir js m atysite rud arba juod spalvas. Taiau m ai
ant viesas, kaip tai dar Youngas ir Helm holtzas, vyksta spalv maiymas pri
dedant (ang. additive color mixing), nes io proceso m etu pridedami viesos
bang ilgiai ir todl viesos padaugja - sum aiius raudon, m lyn ir ali
viesas gaunam a balta viesa (r. 5.19 p a v . ).
Net ir didiausius spalv regos trkum us turintys m ons nra visikai ak

li spalvom s". Jiem s tiesiog trksta funkcionuojani raudonai ar aliai viesai
jautri kgeli. Toki m oni rega yra ne trichrom at, o dichrom at, - jiem s
sunku raudon spalv atskirti nuo alios (5.20 p a v . ) (Boynton, 1979). unys taip
pat neturi raudonos spalvos bang ilgiui jautri receptori, todl j spalv rega
ribota, dichrom at (Neitz ir kiti, 1989).
Youngui ir von Helm holtzui paskelbus savo trij spalv teorij, fiziologas
Ewaldas Heringas pastebjo, kad dar ne visos spalv regos paslaptys yra at-
JUTIMAI 275
5.19 PAVEIKSLAS.
Spalv maiymas
atimant ir pridedant
M a i a n t d a u s a tim a m i
b a n g ilg ia i. S u m a i iu s
v is a s tris p irm in e s s p a lv a s ,
g a u n a m a ju o d a s p a lv a .
M a i a n t v ie s a s v y k s ta
s p a lv m a i y m a s p rid e d a n t,
n e s k ie k v ie n o s i m a i o m
v ie s b a n g o s p a s ie k ia
m o g a u s a k , ir s u m a i iu s
tris p irm in e s s p a lv a s
g a u n a m a b a lta s p a lv a .
skleistos. Pavyzdiui, m atom e gelton spalv, kai sum aiom e raudon ir ali
viesas, bet kodl m ons, kurie nem ato raudonos ir alios spalv, danai geba
m atyti gelton spalv? Ir kodl geltona yra grynoji spalva, o ne raudonos ir a
lios spalv m iinys, ne tokia, kaip, pavyzdiui, violetin, kuri gaunam a sum aiius
raudon ir m lyn spalvas?
Heringas rado atsakym us klausim , rem dam asis gerai inom u povaizdi 5.20 PAVEIKSLAS.
reikiniu. Jei js tam tikr laik dm iai irsite ali kvadrat, o paskui per Spalv regos sutrikimai
kelsite savo vilgsn balt popieriaus lap, jam e pam atysite raudon spalv, m o n s , k u rie n e s k iria
prieing aliai spalvai. Jei irsite gelton kvadrat, tai vliau ant balto po ra u d o n o s ir a lio s s p a lv ,
s u n k ia i s u v o k ia ia m e
pieriaus m atysite jai prieing m lyn spalv (kaip vliavos pieinyje, 5.21 pav. ).
s k ritu ly je e s a n t s k a i i .
Heringas spjo, kad yra du papildom i spalv regos procesai: vienas atsakingas
u raudonos ir alios spalv, kitas - u geltonos ir m lynos spalv suvokim . Prieing proces teorija
Prajus im tm eiui, m okslininkai patvirtino Heringo prieing proces te (opponent-process theory) -
orij. Palikusi receptorius, regim oji inform acija toliau analizuojam a prieing teorija, teigianti, kad prieingi
spalv - raudonos ir alios, m lynos ir geltonos, taip pat juodos ir baltos - po tinklains procesai (raudona-
iriu. Psichologas Russellas DeValois (DeValois ir DeValois, 1975) atrado, kad alia, geltona-mlyna, balta-
kai kuriuos gum buro (per j im pulsai i tinklains perduodam i regos iev) juoda) padeda matyti spalvas.
neuronus jungia" raudona, bet ijungia" alia spalva. Kitus jungia" alia, Pavyzdiui, kai kurias lsteles
bet ijungia" raudona spalva. aktyvina alia, o slopina
Prieingi procesai paaikina, kaip atsiranda povaizdiai. irdam i ali raudona, kitas - aktyvina
vliavos spalv, m es nuvarginam e savo alios spalvos receptorius, todl, kai pa- raudona, o slopina alia spalva.
5.21 PAVEIKSLAS.
Povaizdis
M a d a u g m in u t i r k ite
v lia v o s v id u r, o ta d a
n u k re ip k ite s a v o a k is
ta k , e s a n t a lia ,
b a lta m e p lo te . K m a to te ?
276 5 SKYRIUS
Nuo ten iki ia, nuo ia iki ten - velgm e balt spalv (kuri susideda i vis spalv, taip pat ir raudonos),
visur pasitaiko keist dalyk." paprastai sujaudinam a tik raudonoji alios ir raudonos spalv poros dalis.
Dr. Seuss, O ne Fish, Two Fish, Dabar spalv regos paslaptis aikinam a m adaug taip: spalva apdorojam a
R ed Fish, Blue Fish, 1960 dviem etapais. Kaip teig Youngo ir Helm holtzo trij spalv teorija, raudonai,
(Viena uvis, dvi uvys, aliai ir m lynai spalvai jautrs tinklains kgeliai skirtingai reaguoja skir
raudona uvis, mlyna uvis") ting spalv dirgiklius. Tada pakeliui regos iev iuos signalus apdoroja nerv
sistem os prieing proces neuronai.
Spalvos pastovumas
10 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo svarbus spalvos pastovumas.
M s spalvos jutim as priklauso ne tik nuo inform acijos apie bangos ilg, kuri
priim a trij ri kgeliai ir perduoda per prieing proces neuronus, bet ir
nuo aplinkos konteksto. Jeigu m atote tik dal pom idoro, jum s atrodys, kad jo
Spalvos pastovumas spalva keiiasi kartu su viesos pokyiais. Taiau jeigu js m atote vis pom i
(color constancy) - dor tarp kit viei darovi dubenyje, tai, keiiantis apvietim ui, jo spalva
inom objekt pastovios beveik nesikeis. is reikinys vadinam as spalvos pastovum u. Dorothea Jam e
spalvos suvokimas net tuomet, son (1985) pastebi, kad elektra apviestam e kam baryje m lynos spalvos uk
kai kintantis apvietimas atspindi tokio pat ilgio bangas kaip ir geltonos spalvos uk sauls viesoje.
pakeiia objekto atspindim Taiau atnetas kam bar m lynas pauktis neatrodys geltonas. Panaiai alias
viesos bang ilg. lapas, kabantis ant rudos akos, pasikeitus apvietim ui, gali atspindti t pai
viesos energij, kuri anksiau sklido nuo rudos akos, taiau lapas vis tiek at
rodys alsvas, o aka rusva. Usidkite apsauginius slidinjim o akinius gelto
nais stiklais, ir sniegas po sekunds atrodys toks pat baltas, kaip atrod be j.
5.22 PAVEIKSLAS.
M um s is spalvos pastovum as atrodo savaim e suprantam as dalykas, taiau
Spalva priklauso nuo konteksto
Tikkite ar ne, bet i trij is reikinys nra paprastas. Jis rodo, kad spalvos suvokim as priklauso ne vien
mlyn skrituliuk spalva nuo objekto - ne nuo atskiro m edio lapo spalvos, - bet ir nuo visko, kas yra
visikai tokia pati.
aplink j. Spalvas m atom e todl, kad sm egenys apskaiiuoja kiek
vieno objekto atspindt vies j supani daikt atvilgiu. Taip b
na tik tada, jei augam e norm alioje viesoje. Bedionm s, augin
tom s esant ribotam apvietim ui, vliau sunku atpainti t pai spal
v, kai apvietim as pasikeiia (Sugita, 2004).
Jei nesikeiia kontekstas, nesikeiia ir spalvos suvokim as. Ta
iau kas atsitiks, jeigu pakeisim e kontekst? Kadangi sm egenys ap
skaiiuoja objekto spalv jo konteksto atvilgiu, suvokiam a spalva
keisis (tai aikiai m atyti 5.22 p a v . ). is dsnis, kad objektai suvo
kiam i ne atskirai, o j aplinkos kontekste, yra labai svarbus daili
ninkam s, interjer dizaineri)am s, drabui m odeliuotojam s. Sienos
arba da dm s drobje spalv lem ia ne tik da spalva skardinje,
bet ir aplinkos spalvos. Sugretinim ai valdo m s suvokim .
JUTIMAI 277
M O K YM O SI R EZU LTA TA I
Rega
4 TIKSLAS. Apibrklte transdukcij (perklim) ir energijos for

iev. Stiebeliai, kuri yra daugiau, susitelk tinklai
m, kuri ms regos sistema paveria nerviniais signalais, ku

ns pakratyje. Jie jautresni viesai. Daugyb stiebe
li siunia m iri inform acij bipolines lsteles, ir
riuos smegenys gali interpretuoti.
i inform acijos sankaupa leidia m um s m atyti apytik
Transdukcija (perklim as) - tai procesas, kai m s rius vaizdus blausioje viesoje. Susitelk apie centri
jutim o sistem a dirgiklio energij paveria nerviniais n duobut (tinklains centre) kgeliai yra jautrs
signalais, kuriuos sm egenys gali interpretuoti. Reg spalvom s ir detalm s. Kgelis gali bti tiesiogiai su
dam i viesos energij paveriam e iais nerviniais im sietas su viena bipoline lstele, ir is tiesioginis ry
pulsais. Energija, kuri suvokiam e kaip m atom vie ys su sm egenim is leidia perduoti sm egenim s infor
s, tra siauras plataus elektrom agnetinio spindulia m acij apie sm ulkias detales.
vim o spektro ruoelis. M s suvokiam a viesos spal
va ir rykum as priklauso nuo bangos ilgio ir intensy 7 TIKSLAS. Aptarkite vairius regimosios informacijos, keliaujan
vum o. ios i akies tinklains smegen iev, lygius.
5 TIKSLAS. Apibdinkite akies struktr ir paaikinkite, kaip pa

Suvokim as atsiranda dl daugelio neuron sistem ,
tenkantys viesos spinduliai nukreipiami akies receptori ls

kuri kiekviena vykdo paprast uduot, sveikos. Ap
dorojim as prasideda daugelyje tinklains nervini
teles.
sluoksni, o vliau 6 m ilijonai tinklains kgeli ir
viesa ak patenka pro ragen, apsaugin sluoksn, ku 120 m ilijon stiebeli per bipolines lsteles perduo
ris lauia viesos spindulius. Raum en iedas - raine da savo inform acij ganglinm s lstelm s. Im pulsai
l - kontroliuoja vyzdio, pro kur patenka viesa, dy keliauja ganglini lsteli aksonais, kurie sudaro re
d. Liukas pakeiia savo form , kad sufokusuot vie gos nerv, gum bur ir i jo regos iev. Regos ie
sos spindulius tinklainje, vidiniam e akies paviriuje, vs poym i detektoriai reaguoja konkreius regi
kur receptori lstels viesos energij paveria nervi m ojo dirgiklio poym ius. Auktesnio lygio lstels in
niais im pulsais. Tinklainje ukoduoti im pulsai regos tegruoja iuos duom enis, kad juos bt galim a apdo
nervu keliauja sm egenis. Nors tinklain patenka roti kitose sm egen ievs srityse. Jutim iniam im pul
auktyn kojom is apverstas vaizdas, sm egenys i gau sui keliaujant pro daugel apdorojim o lygi, j veikia
nam im puls konstruoja teising vaizd. Akies form os m s prielaidos, interesai bei lkesiai.
ikraipym ai gali turti takos regos atrum ui.
8 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra lygiagretusis apdorojimas, ir
6 TIKSLAS. Palyginkite dvi tinklains receptori lsteli ris ir koki tak jis daro regimosios informacijos apdorojimui.
paaikinkite tinklains reakcij vies.
Lygiagretusis apdorojimas - tai inform acijos apdo
Tinklains receptori lstels yra stiebeliai ir kge rojim o sm egenyse bdas, kurio pagalba jos vienu m e
liai, kurie skiriasi savo form a, skaiium i, funkcijom is, tu apdoroja daugyb uduoties aspekt. is gebjim as
vieta ir ryiais su sm egenim is. Patekusi ak viesa vykdyti daug uduoi leidia sm egenim s paskirsty
suadina fotochem in reakcij stiebeliuose ir kge ti regos dm enis (spalv, judes, gyl ir form ) atski
liuose, kurie savo ruotu suadina bipolines lsteles. rom s neuron grupm s, kurios veikia atskirai ir tuo
Bipolins lstels suadina ganglines lsteles, o j ak pat m etu. Kitos neuron grups dalyvauja sujungiant
sonai (kurie sudaro regos nerv) perduoda inform a rezultatus lygindam os juos su saugom a inform acija ir
cij (per gum bur) sm egen pakauio srities regos sudarydam os galim yb suvokti.
278 5 SKYRIUS
9 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip Youngo-Helmholtzo ir prieing

spalv porom is. Tai parodo ir povaizdiai. ios dvi
proces teorijos padeda paaikinti spalv reg,

teorijos ir jas patvirtinantys m oksliniai tyrim ai rodo,
kad spalvos apdorojim o procesas vyksta dviem eta
Youngo-Helmholtzo trichromat (trij spalv) teori pais.
ja teigia, kad tinklainje yra trij ri spalvos recep
tori. iuolaikinis m okslas atrado trij ri kgelius, 10 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo svarbus spalvos pastovumas.
kuri kiekvienas yra jautriausias vienos i trij pir
Spalvos pastovum as - tai m s gebjim as suvokti t
m ini viesos spalv (raudonos, alios ar m lynos)
pai objekt spalv, nors apvietim as ir bang ilgiai
bang ilgiui. Heringo prieing proces teorija m ini
pasikeiia. is reikinys rodo, kad m s sm egenys
du papildom us spalv regos procesus (raudonos lygi
konstruoja objekto spalvos suvokim lyginant j su ki
nim o su alia ir m lynos lyginim o su geltona) bei tre
tais aplink esaniais objektais.
ij-juodos spalvos lyginim o su balta proces. iuo
laikiniai m oksliniai tyrim ai patvirtino, kad pakeliui
sm egenis tinklains ir gum buro neuronai koduoja i PAKLAUSKITE SAVS: Kurio vieno jutimo atsisakytumte, jei b
kgeli atjusi inform acij apie spalv prieing tumte priversti? Kodl?
Klausa ( audition) -
girdjimo pojtis. Klausa
Ilg a i k la u s a n tis Ne toks paslaptingas, bet ne m aiau stebinantis yra kitas m s kasdiens patir
g a r s o , v ir ija n io
8 5 d e c ib e lu s ,
ties aspektas: procesas, kurio m etu oro spaudim o bangas paveriam e nerviniais
g a lim a a p k u r s ti praneim ais, kuriuos m s sm egenys interpretuoja kaip prasm ing gars sim
1 4 0 Sustiprinta roko grups fonij. Kaip ir kiti jutim ai, klausa yra labai adaptyvi. M es girdim e labai vai
muzika
1 3 0
rius garsus, taiau geriausiai - tuos, kuri danio ribos atitinka m ogaus balso
ribas. M es taip pat esam e nepaprastai jautrs silpniem s garsam s - akivaizdus
1 2 0 Stiprus griaustinis
privalum as, padjs m s protviam s ilikti m ediokls slygom is ar padedan
110 Reaktyvinis lktuvas
150m auktyje tis igirsti m enkiausi savo vaiko knirkteljim . (Jeigu ausys bt dar gerokai
1 0 0 Poeminis traukinys jautresns, girdtum e nuolatin vilpim , sukeliam judani oro m olekuli.) Be
6m atstumu
9 0 to, m es labai jautrs gars skirtum am s, galim e lengvai aptikti skirtum us tarp
tkstani m oni bals. Atsiliep telefonu ir igird odel Labas! per aki
8 0 J u d r i g a tv i s a n k r y a
mirksn atpastam e savo draugo bals. Dirgikliui pasiekus receptorius ausyje
7 0
per sekunds dalel m ilijonai neuron suderina visus svarbiausius poym ius,
6 0 N o r m a lu s p o k a lb is sulygina juos su praeities ir atpasta dirgikl (Freem an, 1991). Kalbant apie klau
5 0 s, kaip ir apie reg, pagrindinis klausim as yra: kaip m es girdim e?
4 0 p r a s tin is tr iu k m a s
k a m b a r y je
3 0
Dirgiklio vestis: garso bangos
20 nabdesys
11 TIKSLAS. Apibdinkite slgio bangas, kurias suvokiame kaip gars.
10
Spusteljus pianino klavi, io dirgiklio energija sukuria garso bangas. Tai -

0 K la u s o s s le n k s tis
susidurianios, viena kit atsitrenkianios oro m olekuls, prim enanios m o
5.23 PAVEIKSLAS. ni, skubani i koncert sals, stum dym si siauram e ijim o take. Suspau
Kai kuri prast gars stipris diam o ir isipleianio oro sukeltos bangos yra tarsi ratilai tvenkinyje, pasklin-
decibelais dantys aplink t viet, kur num estas akm uo perskrodia vandens paviri. Ju-
JUTIMAI 279
dani oro m olekuli vandenyne m s ausys aptinka tuos m enkus oro slgio
pokyius. Girddam i gars, em bosin gars - pavyzdiui, sklindant i alia
esanios tbos - taip pat galim e pajusti vibracijas, tad girdim e ir dl oro, ir dl
kaul laidum o. (Klausa yra ypatinga lytjim o jutim o form a.)
Tada ausys paveria oro vibracij nerviniais im pulsais, kuriuos sm egenys i Danis (frequency) -
ifruoja kaip garsus. Garso bang stiprum as, arba am plitud (prisim inkite 5.6 skaiius bang, kurios pereina
p a v .) lem ia jo garsum. Bang ilgis labai skiriasi, taip pat ir j danis. Nuo tak per nustatyt laik
danio priklauso garso tonas. Ilg bang danis yra em as, todl sukelia em (pavyzdiui, per sekund).
gars. Trum p bang danis yra auktas, todl ir garsas auktas. M aosios flei
Tonas (pitch) -
tos (pikolo) skleidiam os garso bangos yra daug trum pesns ir didesnio da
suvokiamas garso auktumas
nio, negu tbos.
arba emumas, priklauso nuo
Decibelai - tai garso energijos m ato vienetai. Absoliutusis girdim um o slenks
garso bang danio.
tis sutartinai apibriam as kaip nulis decibel. Kiekvieni 10 decibel atitinka
deim teriop garso sustiprjim . Tad norm alus pokalbis (60 decibel) yra 10 000
kart garsesnis u 20 decibel nabdes. O pravaiuojanio m etro traukinio
100 decibel triukm as, kur m ogus gali paksti, yra 10 m ilijard kart gar
sesnis u silpniausi girdim gars. Jei m s regos sistem a gali toleruoti dir
gikl, trilijon kart intensyvesn u vos pastebim spingsjim , tai m s klau
sa nra tokia atlaidi. Ilg laik klausantis gars, virijani 85 decibelus, gali
m a apkursti (r. 5.23 p a v .).
Ausis
12 TIKSLAS. Apibdinkite tris ausies sritis ir vyki, suadinani siuniamus smegenis impul
sus, sek.
Kad girdtum e, turim e kakaip garso bangas paversti nerviniais procesais. O Vidurin ausis (middle ear) -
kaip? m ogaus ausis tai atlieka per sudting m echanin reakcij grandin (5.24 ertm tarp ausies bgnelio
p a v .). Pirm iausia per iorins ausies klausos kanal garso bangos pasiekia au ir sraigs, joje yra trys smulks
sies bgnel - standi m em bran, kuri vibruoja kartu su oro virpesiais. Toliau kauleliai (kilpel, plaktuklis
ie virpesiai per vidurinje ausyje esant svert, sudaryt i trij sm ulki kau ir priekallis), kurie ausies
leli (plaktuklio, priekallio ir kilpels), patenka vidin aus, sraigs for bgnelio virpesius sukaupia
m os vam zdel, vadinam sraige. Atkeliav virpesiai priveria vibruoti sraigs ovaliajame sraigs langelyje.
m em bran (ovalj langel), kuri perduoda virpesius vam zdelyje esantiem s sky
Sraig (cochlea) -
siam s. Juddam i skysiai priveria virpti pagrindin membran, kuri iklota
vidinje ausyje esantis spiralinis
plaukuotosiom is lstelm is (taip vadinam os dl plon, plaukus panai atau
kaulinis skysiu upildytas
gli). ios grandins pabaigoje virpanti pagrindin m em brana ilenkia plau
vamzdelis, per kur garso
kuotsias lsteles, panaiai kaip vjas palenkia kvieius. Plaukuotj lsteli
bangos sukelia nervinius
judesiai sukelia greta esani nervini skaidul, kurios savo ruotu sudaro klau
impulsus.
sos nerv, im pulsus. Per i m echanin vyki grandin garso bangos priveria
plaukuotsias vidins ausies lsteles sisti nervinius praneim us sm ilkini skil Vidin ausis (inner ear) -
tyje esani klausos iev. Nuo oro virpesi - per judant svert, per skysio giliausia ausies dalis,
bangas, per elektrinius im pulsus - sm egenis. Ir tai: m es girdim e. susidedanti i sraigs, pusratini
M an nuostabiausia klausos proceso dalis yra plaukuotosios lstels, kurias kanal ir vestibuliarini maieli.
paeidus daniausiai apkurstam a. 1997 m etais paskelbtam e Howardo Hugheso
m edicinos instituto praneim e sakom a, jog ie virpantys pluoteliai, leidian-
280 5 SKYRIUS
5.24 PAVEIKSLAS. Vidurin

(a)
Kaip garso bangos paveria Iorin ausis ausis Vidin ausis
mos nerviniais impulsais, Pusratiniai

kuriuos apdoroja ms kanalai
Vidurins Kaulas
smegenys ausies kaulai Klausos
nervas
a) Iorin ausis tarsi pro
piltuvl praleidia garso
bangas bgnelio link. Garso Sraig
Vidurins ausies kauleliai bangos
sustiprina ausies bgnelio
virpesius ir persiunia juos Ausies
pro ovalj langel skysiu Klausos
kanalas bgnelis Ovalusis langelis
upildyt sraig. (kur prisitvirtinusi kilpel)
Sraig
b) Pakits sraigs skysi (truput itiesinta) Klausos iev
spaudimas priveria vibruoti smilkinio skiltyje
pagrindin membran, kartu (b) Priekallis
Kilpel
juda plaukuotosios lstels, Plaktuklis
esanios jos paviriuje. Klausos nervas
Juddamos plaukuotosios
Garso bangos Nervo skaidulos,
lstels sudirgina nervines sudaranios klausos nerv
lsteles, kuri susijungusios
Pagrindin membrana su kyaniomis
skaidulos sudaro klausos Ausies plaukuotosiomis lstelmis
nerv (kad bt aikiau, bgnelis Ovalusis Skysio judjimas
sraig pavaizduota truput langelis sraigje
itiesinta).
tys m um s girdti" avi savo nepaprastu jautrum u ir greiiu". Sraigje j yra

16 000. Atrodo daug, kol io skaiiaus nepalyginam e su m adaug 130 m ilijon
akies fotoreceptori. Taiau palyginkim e j jautrum . Atlenkus m aytlaiius
iueli pluotelius, kurie yra plaukuotosios lstels gale, per vien atom - tai
prilygsta Eifelio bokto virns perstm im ui per pus colio - budri plaukuo
toji lstel specialaus baltym o, esanio jos virnje, dka jau suadins nervin
reakcij (Corey ir kiti, 2004).
Kai girdim o garso danis yra aukiausias, plaukuotosios lstels gali tks
tant kart per sekund jungti ir ijungti neuron im puls! Taiau dl savo jaut
rum o jos yra glenos ir trapios. Nuo m edioklinio autuvo vio ar i ausini
sklindanio stipraus garso plaukuotj lsteli iueliai gali sunykti (r. skyre
l: Pavelkim e i ariau" apie triukm ).
O kaip pajuntam e garso stiprum ? Ne pagal plaukuotj lsteli reakcijos
intensyvum , kaip a biau spjs. Tylus, grynas tonas suadina tik kelias plau
kuotsias lsteles, suderintas iam daniui. Kai garsas sustiprja, j taip pat
sureaguoja kaim ynins plaukuotosios lstels. Tad sm egenys interpretuoja gar
sum pagal suadint plaukuotj lsteli skaii.
Jei plaukuotoji lstel praranda jautrum tyliem s garsam s, ji gali vis tiek re
aguoti stiprius garsus. Tai leidia paaikinti kit m sl: tikrai stiprs garsai gali
atrodyti garss ir m onm s, kuri klausa nusilpusi, ir m onm s, kuri klausa
norm ali. Kadangi m ano klausa nusilpusi, a, klausydam asis tikrai garsios m u
zikos, spliodavau, kaip ji turt skam bti norm ali klaus turintiem s m onm s.
JUTIMAI 281
PAVELKIME I ARIAU:
Garsus triukmas erzina
iandieninis gyvenimas triukmingas. Gatvse riaumoja auto Triukmas veikia ne tik ms klaus, bet ir elges. Budru
mobiliai, bilda fabrik stakls, kjinis perforatorius ardo aligat mo reikalaujanias uduotis triukmingoje aplinkoje mons at
vius. Iekodami malonesni gars, mons klausosi garsios mu lieka ne taip spariai ir padaro daugiau klaid (Broadbent, 1978).
zikos ritm per ausines. Kai buvo atidarytas naujasis Miuncheno tarptautinis oro uostas,
Gars stipris irgi gali pridaryti bd. Trumpas labai stiprus pagerjo student, gyvenusi prie senojo, udaryto oro uosto,
garsas, pavyzdiui, ginklo vis netoli ausies, bei ilgai veikiantys skaitymo ir ilgalaik atmintis, o gyvenusi prie naujojo oro uos
stiprs garsai, pavyzdiui, labai garsi muzika, gali paeisti klau to - truput pablogjo (Hygge ir kiti, 2002). mones, kurie dirba
sos receptorius ir klausos nerv (Backus, 1977; West ir Evans, triukmingose gamyklose, gyvena netoli oro uost, geleinke
1990). Ironika, taiau net ir sveikatingumo bei sporto klubai, lio ir autostrad, daniau kamuoja stresinio pobdio sutriki
kuriuose danai griaudja garsesn nei 100 decibel muzika, mai, padidjs kraujospdis, nerimas ir bejgikumo jausmas
gali bti kenksmingi lankytoj klausai. Plaukuotosios lstels (Evans ir kiti, 1995).
yra panaios gauruoto kilimo pluotelius. Jeigu jais vaikiosi Ar triukmas yra streso prieastis? tai atsako keli labora
te, plaueliai vl atsistatys isiurbus kilim dulki siurbliu. Ta toriniai triukmo psichologini padarini tyrimai. Vieno tokio eks
iau ilgam laikui pastaius ant j sunk bald jie gali niekada perimento metu Davidas Glassas ir Jerome Singeris (1972) ra
nebepasikelti. garsajuostes tarkanius staig main garsus, vairiomis kal
Galioja bendra taisykl: jei per triukm negirdti pane bomis kalbani moni balsus. Dirbdami savo darbus, darbinin
kovo, tokia aplinka jau kelia pavoj, ypa jei itai trunka ilgai ir kai girdjo triukm, kuris buvo leidiamas garsiai arba tyliai.
kartojasi (Roesser, 1998). Situacij, kai garsas virija 100 deci Kartais jie galjo numatyti triukmo intervalus, o kartais ne. Ne
bel, pasitaiko gana danai - pradedant sisiautjusi aistruo svarbu, kokios buvo slygos, mons greitai prisitaik prie i
li pripildytomis sporto aren tribnomis ir baigiant ddmaii anksto numatomo triukmo ir gerai atliko daugum uduoi.
koncertais. Jei po garsaus rengim ar muzikos triukmo spen Taiau tie, kuriems buvo pateiktas garsus triukmas i anksto
gia ausyse, mes blogai elgms su savo nelaimingomis plau apie tai neinant, vliau dar daugiau klaid, atlikdami korek
kuotosiomis lstelmis. Kaip skausmas mus perspja apie ga tros uduotis, ir j reakcija greiiau pasireikdavo frustracija.
lim kno sualojim, taip ir spengimas ausyse perspja apie Ivada: triukmas daniausiai sukelia stres tada, kai jo
galim al klausai. is spengimas - tai girdimasis kraujavimo nesitikima ir negalima kontroliuoti. Tai paaikina, kodl i kieno
atitikmuo. mons, vis dien dirbantys su motorine vejapjove, nors kito magnetofono netiktai pasigirds ir ms nekontro
grimo kju ar triukmingame naktiniame klube, btinai priva liuojamas staugimas gali daug labiau erzinti negu toki pat de-
lt turti aus kamalus. Prezervatyvai arba dar saugiau - cibel triukmas, sklindantis i ms pai aparatros. Tuomet,
susilaikymas", - skelbia lytinio gyvenimo vietjai. Aus kam- ko gero, ne vienas nortume, kad ms ausys turt tokius pat
alai arba eikite alin", - moko klausos isaugojimo vietjai. vokus, kokius turi akys.
Dabar suprantu, kad ji gali skam bti labai panaiai; m es skiriam s tik pagal ty
li gars girdjim . Btent todl neprigirdintys m ons nenori, kad bt stip
rinam i visi (stiprs ir tyls) garsai. M es norim e, kad garsas bt suspaustas -
tai reikia, jog sunkiau girdim i garsai yra labiau stiprinam i nei stiprs (tai daro
iuolaikiniai skaitm eniniai klausos aparatai).
282 5 SKYRIUS
Kaip suvokiame garso aukt?
13 TIKSLAS. Palyginkite vietos ir danio teorijas bei paaikinkite, kaip jos padeda suvokti garso
aukt.
I kur m es inom e, ar garsas yra aukt ton pauki iulbesys, ar em ton

sunkveim io riaum ojim as? iuolaikin garso aukio skyrim o sam prata, kaip
ir iuolaikin sam prata apie spalv skyrim , rem iasi dviem teorijom is.
Vietos teorija Herm anno von Helm holtzo vietos teorija teigia, kad skirtingo aukio gars
(place theory) - girdim e todl, jog skirtingo garso bangos aktyvina skirtingas sraigs pagrindins
klausos teorija, kuri ms m em branos vietas. Todl sm egenys garso aukt nustato atpaindam os, i kurios
girdim garso aukt sieja m em branos vietos gaunam i nerviniai signalai. Busim asis Nobelio prem ijos lau
su dirginamos sraigs membra reatas Georgas von Bksy (1957), jros kiaulyi ir m oni lavon aus srai
nos vieta. gse pradrs skyles ir pasiirjs vid pro m ikroskop nustat, kad sraig,
reaguodam a gars, virpa panaiai kaip papurtyta paklod. Aukti daniai su
kelia didel virpjim sraigs m em branos pradioje, o em i daniai - pabaigoje.
Danio teorija Vietos teorija paaikina, kaip girdim e auktus garsus, taiau nepaaikina, kaip
(frequency theory) - girdim e em us garsus, nes j sukeliam i nerviniai signalai nra taip tiksliai lo
klausos teorija, teigianti, kad kalizuoti pagrindinje m em branoje. Danio teorija silo alternatyv paaikinim ,
nervini impuls, keliaujani kaip m es skiriam e garso aukt. Visa pagrindin m em brana vibruoja kartu su
klausos nervu smegenis, greitis ateinania garso banga. Todl nerviniai im pulsai siuniam i sm egenis tokiu pat
atitinka garso bang dan; daniu kaip ir garso bangos. Jei garso bangos danis yra 100 bang per sekund,
taip juntamas tonas. tai ir klausos nervu keliauja 100 signal per sekund. Taigi sm egenys gali at
painti garso aukt i nervini im puls danio.
Danio teorija gali paaikinti, kaip suvokiam e em us garsus. Taiau pavie
niai neuronai negali reaguoti daugiau kaip 1000 kart per sekund. Tad kaip
galim e girdti garsus, kuri danis yra didesnis negu 1000 bang per sekund
(m adaug tredalio pianino klavi auktieji garsai ir dar auktesni)? Panag
rinkim e salvs princip: kaip kareiviai, kurie susitaria veikti taip, kad, kai vieni
audo, kiti pakartotinai utaiso autuvus, taip ir nervins lstels susiadina pa
eiliui ir taip pasiekia jungtin dan, kuris gali bti didesnis negu 1000 kart
per sekund.
Vietos teorija geriausiai paaikina, kaip juntam e auktus garsus, o danio
teorija - kaip juntam e em esnius garsus. Tikriausiai i dviej proces derinys
reguliuoja vidutinio aukio gars jutim .
Kaip nustatome garso altinio viet?
14 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip nustatome garso altinio viet.
Kodl neturim e vienos didels ausies, pavyzdiui, vir nosies? Kaip sak vil
kas Raudonkepuraitei, kad geriau tave girdiau . Kaip m s aki padtis pa
deda m um s rega pajusti gyl, taip ir dvi ausys ir j vieta leidia m um s m gautis
stereofonine (trim ate ) klausa. Du m ikrofonai, naudojam i kuriant stereofoni
nius raus, gauna iek tiek skirting inform acij. Panaiai ir m s ausys pri
im a iek tiek skirtingus garsinius praneim us.
JUTIMAI 283
Dvi ausys yra geriau negu viena m aiausiai dl dviej prie

asi. Pavyzdiui, jeigu autom obilis signalizuoja deinje, tai
deinij aus pasiekia stipresnis garsas ir iek tiek anksiau
negu kairij (5.25 p a v . ). Kadangi garsas sklinda apie 1200 km
per valand greiiu, o tarp m s aus tra m adaug 15 cm , tai
garsum o ir laiko skirtum as yra nepaprastai m aas. Taiau m
s klausos sistem a yra tokia jautri, kad abi ausys gali atskirti
net ir tokius m aus skirtum us (Brown ir Deffenbacher, 1979;
M iddlebrooks ir Green, 1991). Vos pastebim as krypties, i ku
rios sklinda du garsai, skirtum as sutam pa su vos 0,000027 se G a rs o
e lis
kunds laiko skirtum u! Siekiant dirbtinai im ituoti tai, k igirsta
ausys, garsui sklindant i skirting viet, garsin program in
ranga gali skleisti gars i dviej stereom ikrofon kintam u
udelstum u bei intensyvum u. Tada m es galim e igirsti bit, gar
siai dzgiani vienoje ausyje, apskrendani aplink kam bar ir sugrtani 5.25 PAVEIKSLAS.
zvim bti prie kitos ausies (Harvey, 2002). Kaip nustatome garso altin
Taigi, kaip tiksliai, js nuom one, galim e lokalizuoti gars, kuris yra vieno G a rso ba n g o s p a sie kia
dai nutols nuo abiej aus, pavyzdiui, gars, kuris ateina tiesiai i priekio, i vie n a u s g re iia u ir
in te n syvia u n e g u kit.
u nugaros, viraus ar apaios? Nelabai tiksliai. O kodl? Todl, kad jis pasie P ag a l i in fo rm a cij m s
kia m s ausis vienu m etu. Js galite tuo sitikinti: atsisskite um erktom is aki p ro tin g o sio s sm e g e nys
a p skaiiu o ja g arso a ltin io
m is, o js draugas tegul spragtels pirtais vairiose vietose aplink js galv.
vie t . D l io s prie a stie s,
Js lengvai nurodysite, i kur ateina garsas, kai bus spragtelta kuriam e nors ka ip ga lb t ir tik jo t s,
one, bet tikriausiai suklysite, kai garsas sklis tiesiai i viraus, apaios, i u vie n a a u sim i ku rti m o n s
d a n a i su nkia i ap tin ka
nugaros ar i priekio. Todl, m gindam i nustatyti garso viet, pasukate galv
g a rso altin .
taip, kad abi ausys gaut iek tiek skirting inform acij.
Sm egenys girdim j inform acij, kaip ir regim j, apdoroja lygiagreiai -
vienu m etu patikdam os specializuotom s neuron grupm s vykdyti skirtingas
dalines uduotis. Peldos (tikriausiai ir m ons), prie sujungdam os inform aci
j, kad nustatyt, i kur sklinda garsas, laiko skirtum us apdoroja vienam e ner
viniam e take, o intensyvum o skirtum us - kitam e (Konishi, 1993). Kitos garso
apdorojim o grandins yra specializuotos aptikti tam tikr gars savybes, pana
iai kaip sim foninio orkestro m uzikantai skaito savo partitras. Antai vieni neu
ronai labiau reaguoja labai kontrasting garso dirgikl, kur, pavyzdiui, sklei
dia solo grojantis m uzikos instrum entas; kiti reaguoja m aiau kontrastingus
garsus, kuriuos skleist tas pats instrum entas, grojantis orkestre (Barbour ir
W ang, 2004).
Apkurtimas ir kurtumo kultra Kurtumas dl laidumo

sutrikimo
15 TIKSLAS. Palyginkite dvi kurtumo ris ir apibdinkite jo prieastis.
(conduction hearing loss) -
Sudtinga ir trapi ausies sandara yra lengvai paeidiam a. M echanins siste klausos praradimas dl
m os, praleidianios garso bangas sraig, sutrikim ai sukelia kurtum dl lai mechanins sistemos, kuri
dumo sutrikimo. Jei praduriam as ausies bgnelis arba sm ulks vidins ausies praleidia garso bangas sraig,
kauleliai nebegali vibruoti, m aja ausies laidum as. paeidim.
284 5 SKYRIUS
1 kartas 20-29 met

30-39 met
10 kart 40-49 met -
50-59 met
100 kart
60 ir daugiau
met
1000 kart
32 64 128 256 512 1024 2048 4096 8192 16384
Garso bang danis per sekund
emas Tonas Auktas
5.26 PAVEIKSLAS.
Vyresni mons gerai girdi
Sraigs plaukuotj lsteli arba su jom is susijusi nerv paeidim ai suke
emo danio garsus, taiau
lia nervin kurtum . Kartais io kurtum o prieastis esti liga, bet daniausiai
neprigirdi aukto danio gars
jis atsiranda dl senstant irykjusi biologini pokyi (5.26 pav.) arba ilga
io sutrikimo prieastis
yra nervo irimas netoli laikio triukm o ar labai garsios m uzikos poveikio. Kart sualoti ie audiniai
pagrindins membranos nebeatsigauna, taiau klausos aparatu galim a gars sustiprinti ir taip dirginti li
pradios. Kuri klausos
kusias plaukuotsias lsteles. Skaitm eniniai klausos aparatai pagerina klaus stip
teorij tai patvirtina, vietos
ar danio? (I Wever, 1949.) rindam i vibracij t dani (daniausiai aukt), kuriuos m ogus girdi blogiau
siai, ir suspausdam i gars (stiprindam i tylius ir nekeisdam i stipri gars).
Nervinis kurtumas Kai kuri gyvn, pavyzdiui, rykli ir pauki, plaukuotosios lstels at
(sensorineural hearing loss) - sinaujina, ir m okslininkai atrado jr kiaulyi bei iurkiuk plaukuotj ls
klausos praradimas dl klausos teli atsinaujinim o skatinim o bdus (Forge ir kiti, 1993; W archol ir kiti, 1993;
receptori ar regos nervo Sage ir kiti, 2005). ie atradim ai teikia vili, jog kada nors bus rastas bdas
paeidim. paskatinti m ogaus sraig atnaujinti plaukuotsias lsteles ir itaip grinti klaus.
Galim e tiktis, jog kada nors m ogaus apkurtusi ausis vl atgim s.
Sraigi implantai
16 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip veikia sraigi implantai ir kodl kurtumo kultros alininkai
nesutinka su i tais naudojimu.
Sraigi implantai Iki iol vienintelis bdas grinti klaus m onm s, turintiem s nervin kurtum ,
(cochlear implants) - yra bionin ausis - sraigi im plantai. is elektroninis prietaisas garsus paver
taisai, paveriantys gars ia elektros signalais, kurie, prijungti prie sraigs nerv, perduoda sm egenim s
elektros signalu ir dirginantys tam tikr inform acij apie gars. Im plantai padeda vaikam s skm ingai bendrauti
klausos nerv per elektrodus, odiu (ypa jei vaikai iuos im plantus gauna dar ikim okyklinio am iaus) ir taip
terptus sraigje. pat gali padti vaikam s tapti m aiau isiblakiusiem s bei im pulsyviem s (Dor
m an ir W ilson, 2004; Svirsky ir kiti, 2000). Naujausi sraigi im plantai taip pat
gali padti grinti klaus daugum ai suaugusij (iskyrus tuos, kuri sm ege
nys vaikystje taip ir neim oko apdoroti gars). 2003 m etais apie 60 000 m o
ni visam e pasaulyje turjo sraigi im plantus, o m ilijonam s galjo j prireikti
(Gates ir M iyam oto, 2003).
JUTIMAI 285
Dl sraigs im plant naudojim o kartai ginijam asi. Vienoje stovykloje - gir Taip pat yra vykdom i regos
dintys daugiau kaip 90 procent kuri vaik tvai. Daugum a j nori, kad vai atkrimo eksperim entai
kai patirtj gars ir kalbos pasaul, ir, jei im plantai veiksm ingi, tvai nenori naudojant bionin tinklain
atidti sprendim o iki to laiko, kai vaikai sulauks am iaus, kada gals pritarti (2-3 m ilim etr skersmens
im plantui. Kitoje stovykloje - kurtum o kultros alininkai, kurie prietarauja m ikroschem su fotoreceptoriais,
im plant naudojim ui vaikam s, kurie apkurto prie im okdam i kalbti. Pavyz kurie dirgina paeistas tinklains
diui, Nacionalin kurij asociacija rodinja, kad kurtum as nra negalum as, lsteles) ir vaizdo kam er bei
nes nuo gim im o kalbantys enklais nra negals kalbos poiriu. Savo knygo kom piuter, - kuris imituoja
je Sign Language Structure (enkl kalbos struktra"), paraytoje 1960 m e sm egen regos iev. Per
tais, Galodeto universiteto lingvistas W illiam as Stokoe parod tai, ko net nuo bandymus abu renginiai padjo
gim im o kalbantys enklais nesuprato: enkl kalba yra ibaigta kalba, turinti akliesiem s dalinai praregti
savo gram atik, sintaks ir sem antik. Kadangi am erikietika enkl kalba yra (Boahen, 2005; Steenhuysen,
visikai nepanai kitas kalbas, pavyzdiui, angl, vaikystje im okusieji tik 2002).
am erikietikj (ar kuri kit enkl kalb) vliau sunkiai im oksta skaityti bei
rayti. Todl kai kurios m okyklos bei eim os padeda kurtiem s vaikam s tapti dvi
kalbiais: im okti ir enkl, ir j kultros odin bei raytin kalb, pavyzdiui,
vartojant enkl kalb, enklus susiejani su angl kalba (Holloway, 2000).
M es, kuri klausa susilpnjo dl am iaus ar ligos, kurie gyvenam e ne kur
tum o kultroje ir anksiau girdjom e, taiau vliau apkurtom e, - bnam e da
niau link laikyti save turiniais sveikatos sutrikim . Nacionalinio sveikatos sta
tistikos centro vertinim u, tik m adaug 1 proc. m oni yra kurti nuo gim im o.
Netekusieji klausos neturt savs laikyti negaliais monmis (itaip priklijuo
jam a etiket m ogui), o tiesiog pripainti, kad yra m ons su negalia (itaip api
bdinam as sveikatos sutrikim as). Niekada nesim okiusiem s enkl kalbos asm e
nim s kurtum as gali i ties tapti socialiniu negalum u. Helen Keller sak, kad
jai kurtum as yra kur kas didesnis negalum as nei aklum as... Aklum as atriboja
m ones nuo daikt. Kurtum as atriboja m ones nuo m oni."
Jutimin kompensacija
Kurtum o kultros alininkai kartais dar tvirtina, kad kurtum as reikia ne tik
klausos sutrikim ", bet ir tobulesn reg". Atrodo, jog i ties m ons, pra
rad vien jutim o kanal, tai kom pensuoja truput geriau itobulintais kitais ju
tim o gebjim ais (Backm an ir Dixon, 1992; Levy ir Langer, 1992). tai keli pa
vyzdiai:
Akli m uzikantai (prisim inkim e Steve W onder) daniau nei regintieji isiugdo
Udjusi rank ant m ogaus
absoliui klaus (Ham ilton, 2000).
lp ir gerkls, a galiu atpainti
Viena ukim ta ausim i aklieji tiksliau nei m atantys nustato garso altin (Gou-
daugel konkrei virpesi ir juos
goux ir kiti, 2005; Lessard ir kiti, 1998).
interpretuoti: berniuko kikenim ,
Usim erkite ir rankom is parodykite dvylikos kiauini kartonins duts vyro nuostabos ksn, m ykim
plot. Otago universiteto m okslininkai teigia, kad neregiai tai daro tiksliau nusivylus ar apstulbus, dejon i
nei m atantys (Sm ith ir kiti, 2005). skausm o, riksm, nabdes,
Kuri m oni sm egen ievs klausos sritis, negaudam a jutim ins infor zirzim , kkiojim, dusul
m acijos, daugiausia ilieka neliesta, taiau tam pa jautri lytjim o ir regos ves ir aikteljim"
tim s (Em m orey ir kiti, 2003; Finney ir kiti, 2001; Penhune ir kiti, 2003). Helen Keller, 1908
286 5 SKYRIUS
P A V E L K IM E IS A R IA U :
Gyvenimas tylos pasaulyje

Klausos negalia labai vairi. Vieni mons yra visikai kurti, kit nepastebimi. Kartais i tendencija gali bti tiesiog luoinanti.
klausa tik i dalies sutrikusi. Vieni esti kurti nuo maums, kiti A turiu vis laik su ja grumtis..."
yra painoj gars pasaul. Vieni bendrauja gest kalba ir susi A inau. Mano mama, su kuria bendraudavome raydami
tapatina su tos kalbos slygota kurtumo kultra; kiti, ypa tie, ratelius ant nutrinamos stebuklingosios urains", daug met
kurie apkurto jau mokdami kalbti, yra orals ir bendrauja gyveno tylos pasaulyje, pabgusi nuo streso ir tampos, kylan
skaitydami odius i lp arba susirainja laikeliais. Treti re i mginant bendrauti su monmis u mao eimos ir sen
miasi ir kurtumo, ir girdjimo kultra. Tie, kurie uaugo tarp kur draug rato. Kai mano paties klausa pradjo artti prie mamos
ij, daniau tapatinasi su kurtumo kultra ir vertina save tei lygio, a pastebjau, kad spektakliuose ir susirinkimuose at
giamai. Tie, kurie augo tarp gest kalba bendraujani moni sisdu priekinse eilse ir per vidur, iekau ramaus kampelio
su kuriais arba girdiniais tvais, taip pat yra auktos saviver- restorane, praau monos paskambinti draugams, kuri kalbos
ts ir sitikin es labiau priimami visuomenje (Bat-Chava, akcentas skiriasi nuo ms, naudoju garsinimo prietaisus tele
1993,1994). vizijos ir telefono garsui reguliuoti. Taiau didiausia neviltis ap
Visi sutrikusios klausos mons susiduria su sunkumais ima tada, kai su klausos aparatu ar be jo a negaliu igirsti
(Braden, 1994). Gali nukentti j mokymosi rezultatai, nes moks kieno nors papasakoto pokto, i kurio kiti kvatojasi; kai po kele
lo pagrindsudaro nekamoji kalba. Dar didesni socialiniai sun to bandym negaliu suvokti jau spjusio suirzti mogaus klausi
kumai. Kurti vaikai ir j aidim draugai, negaldami bendrauti mo ir negaliu jo kaip nors apeiti; kai negaliu igirsti savo snaus,
prastais bdais, stengiasi suderinti savo aidimus. Paaugliai grojanio mokyklos orkestre, ma dani boso; kai eimos na
gali pasijusti socialiai atstumti, o tai maina pasitikjim savimi. riai po trij bandym man k nors pasakyti itaria: Ai, tiek to.
Net tie, kurie apkurto jau bdami suaug, gali justi bendravimo Sendama mano mama pajuto, kad neverta stengtis iekoti
keblum, sukeliani net tam tikr drovumo jausm. Beveik socialinio bendravimo. Taiau laikraio apvalgininkui Kisorui
vis kurij noras - kuo maiau rpesi sukelti girdintiems bendravimas vertas pastang. Taigi daug kur a grieiu danti
monms, - teigia Henry Kisoras (1990), ikagos laikraio re mis ir veriuosi priek." Iekoti, stengtis pritapti, bendrauti su
daktorius ir apvalgininkas, trej met neteks klausos. - Mes kitais net per tylos bedugn, vadinasi, rodyti ms, kaip socia
galime taip nusialinti ir bti tokie kukls, jog tampame beveik lini btybi, mogikj prigimt.
Dl gim to kurtum o ir aklum o Helenos Keller sm egen sritys, kurios paprastai

bna skirtos regos bei klausos vestim s, buvo naudojam os kitiem s tikslam s, pa
vyzdiui, atskirti lytjim o jutim am s. Nors kurij gebjim as skaityti daniau
siai nebna geresnis nei girdinij, regos kom pensacija galim a paaikinti, ko
dl yra daug vizualiai gudusi ininieri, architekt ir m atem atik. Kosm olo
gas Stephenas Hawkingas sak, kad dl funkcionalaus kno trkum o buvo pri
verstas naudoti savo sm egenis kitai veiklai ir savo m stym paversti origina
lesniu (Uehling, 1998). Usim erkite ir netrukus taip pat pastebsite, kad js
dm esys nukreiptas kitus jutim us. Buiuodam iesi sim yljliai usim erkia, kad
kuo m aiau blakyt dm es ir padidint lytjim o jautrum . Turintys afazij -
prarad gebjim kalbti - m ons daniausiai tiksliau atspja veido, kno ir
balso enklus ir pastebi apgaul. Nancy Etcoff ir jos kolegos (2000) nustat,
kad m ons, kuriem s po insulto isivyst afazija, 73 procentus kart pasteb
davo m eluojant, nes jie labiau sutelkdavo dm es veido iraik (o tie, kuri
JUTIMAI 287
kalba nebuvo sutrikusi, atspdavo tik atsitiktinai). Js ir a galim e nepastebti

kito m ogaus intonacijos bei gest prasm s, taiau turintis afazij m ogus lengvai
supranta iuos enklus.
MOKYMOSI REZULTATAI
Klausa
kaip girdim e em us garsus (kuri negalim a lokalizuoti
11 TIKSLAS. Apibdinkite slgio bangas, kurias mes suvokiame
pagrindinje m em branoje), taiau gali paaikinti auk
kaip gars.
t gars girdjim . Danio teorija nepaaikina, kaip
Garso bangos yra suspausto ir isipltusio oro juos m es girdim e auktus garsus (atskiri neuronai negali
tos. M s ausys sugauna iuos oro slgio pokyius pakankam ai greitai reaguoti, kad sukelt reikiam
ir paveria juos nerviniais im pulsais, kuriuos sm ege bang skaii), taiau ji gali paaikinti, kaip girdim e
nys iifruoja kaip gars. Garso bangos skiriasi da em us garsus. i dviej teorij derinys atskleidia,
niu bei am plitude, o m es tai suvokiam e atitinkam ai kaip girdim e vidutini dani diapazono garsus.
kaip garso aukio ir stiprum o skirtum us.
14 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip nustatome garso altinio viet.
12 TIKSLAS. Apibdinkite tris ausies sritis ir vyki, suadinan

Garso bangos pasiekia vien aus anksiau ir inten
i siuniamus smegenis elektrinius impulsus, sek.
syviau nei kit. Naudodam os lygiagret inform acijos
Iorin ausis - tai m atom a ausies dalis. Vidurin au apdorojim , sm egenys analizuoja neym ius gars, ku
sis yra ertm tarp bgnelio ir sraigs. Vidin aus su rie pasiek ausis, skirtum us ir apskaiiuoja, kurioje
daro sraig, pusratiniai kanalai ir vestibiuliariniai m ai vietoje yra garso altinis.
eliai. Dl m echanins vyki sekos sklindanios klau
15 TIKSLAS. Palyginkite dvi kurtumo ris ir apibdinkite jo prie
sos kanalu garso bangos sukelia labai m aus ausies
astis
bgnelio virpesius. Vidurins ausies kaulai iuos vir
pesius sustiprina ir perduoda pripildyt skysio srai Kurtumas dl laidumo sutrikimo atsiranda paeidus
g. Pagrindins m em branos virpjim as, kur sukelia m echanin sistem , kuri garso bangas perduoda srai
sraigs skysio slgio pokyiai, priveria judti m a g. Nervinis kurtumas atsiranda paeidus sraigs plau
ytes plaukuotsias lsteles, o tai, savo ruotu, sua kuotsias lsteles arba su jom is susijusius nervus.
dina nervini signal siuntim (per gum bur) sm e iuos sutrikim us gali sukelti ligos bei nelaim ingi atsi
gen klausos iev. tikim ai, taiau danesn apkurtim o, ypa nervinio kur
tum o, prieastis yra su am ium i susij sutrikim ai bei
13 TIKSLAS. Palyginkite vietos ir danio teorijas bei paaikinkite,
ilgas buvim as garsiam e triukm e.
kaip jos padeda paaikinti garso aukio suvokim.
16 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip veikia sraigi implantai ir kodl

Vietos teorija teigia, kad m s sm egenys interpretuoja
kurtumo kultros alininkai nesutinka su i tais naudojimu.
konkret garso aukt iaikindam os viet (todl ir
vietos teorija ), kurioje garso banga sudirgino srai Sraigi im plantai yra prijungti laidais prie vairi klau
gs pagrindin m em bran. Danio teorija teigia, kad sos nervo srii ir leidia jom s perduoti elektrinius
sm egenys nustato klausos nervu sklindani im pul im pulsus sm egenis. ie prietaisai padeda kurtiem s
s skaii bei dan (todl ir danio teorija ). M oks vaikam s girdti kai kuriuos garsus ir im okti vartoti
liniai tyrim ai patvirtina abi teorijas, taiau skirtingiem s nekam j kalb. Taiau sraigi im plantai yra veiks
garso diapazonam s. Vietos teorija negali paaikinti, m ingiausi labai m aiem s vaikam s, o tai reikia, jog
288 5 SKYRIUS
tvai privalo nusprsti u savo kurius vaikus. Kur- sraigs implanto? Ar jus stebina tai, kad dauguma nuo gimimo
tum o kultros alininkai m ano, kad tokia operacija yra kuri suaugusij nepageidauja implant sau arba savo vai-
nebtina, nes kurtum o jie nelaiko negalum u - kur- kams? Kodl, palyginti su kurij bendruomene ir kurtumo kul
tieji ir taip turi ibaigt - enkl - kalb. Kiti teigia, tra, nra atitinkamos aklj bendruomens" ar aklumo kultu-
kad jutim in kom pensacija, kuri sustiprina kitus poros?
jius, kurtiesiem s suteikia privalum , kuri neturi
girdintieji.
PAKLAUSKITE SAVES:Jei btumte gim kurti, ar noretumte?
Kiti svarbs jutimai

Rega ir klausa yra pagrindiniai m ogaus jutim ai. M es ypa jais pasikliaujam e
bendraudam i. i jutim zonos m s sm egen ievje yra didiausios. Dauge
liui gyvn svarbesni kiti pojiai. Rykliai ir unys ypa gerai junta kvapus:
iam jutim ui skirtos didels j sm egen ievs sritys. Taiau m es, m ons,
neturdam i lytjim o, uosls, skonio, kno judesi ir padties jutim taip pat
turtum e rim t trkum ir m s gebjim ai diaugtis pasauliu bt gerokai m a
esni.
Lytjimas
17 TIKSLAS. Apibdinkite, kas yra lytjimas.
Jeigu reikt atsisakyti kurio nors pojio, kurio js atsisakytum te? Jeigu ga
ltum te pasilikti tik vien pojt, kur pasiliktum te?
Nors gal neateit galv pam inti j pirm uoju, lytjim as bt vienas i rei
kalingiausi jutim . Nuo pat gyvenim o pradios lytjim as yra svarbus m s rai
dai. Kaip buvo rayta 3 skyriuje, neineioti kdikiai, m asauojam i rankom is,
greiiau priauga svorio ir greiiau ileidiam i nam o. iurki jaunikli, atskirt
nuo m otin ir nelieiam , organizm e isiskiria m aiau augim o horm on ir su
ltja m ediag apykaita. Tai yra neblogas bdas palaikyti gyvyb tol, kol gr
m otina, taiau, jeigu tokia bsena utrunka, jauniklis nustoja augti. Bedio-
niukai, kurie gali m atyti, girdti, uuosti m otinas, bet negali prie j prisiliesti,
yra be galo nelaim ingi. Daug laim ingesni tie, kurie nuo m otin yra atskirti sie
nele su skylm is ir gali prie j prisiliesti. sim yljliai irgi trokta prisilietim -
buini, glostym o, glam oni.
Kom ikas Dave Barry gal ir teisus, teigdam as, kad oda neleidia m um s m a
tyti bjauriai atrodanio kno vidaus ir apsaugo organus, kad ie neikrist ant
em s:". Bet oda atlieka ir kitas funkcijas. Lytjim o pojtis yra m aiausiai ke
turi skirting odos jutim - spaudim o, ilum os, alio ir skausm o - derinys.
Odoje yra keli skirting ri speciali nerv galnli. Paliet vairius odos
takus velniu plauku, ilta ar alta viela, sm eigtuko galu, pajusim e, kad kai kurie
i j yra ypa jautrs spaudim ui, kiti - ilum ai, treti - aliui, dar kiti - skaus
m ui. Ar tai rodo, kad kiekviena nerv galnli ris yra kurio nors vieno pa-
JUTIMAI 289
grindinio odos pojio receptorius, panaiai kaip skirtingos akies kgeli r

ys reaguoja skirtingas pagrindines spalvas?
Kad ir kaip bt keista, bet nra paprasto ryio tarp to, k mes juntame tam
tikrame take ir speciali nerv galnli ries. Tik spaudimo pojio recepto
riai yra inomi. ilumos, alio bei skausmo poji ryys su receptoriais dar ne
iaikintas. Kiti odos jutimai yra vairios pagrindini poji (spaudimo, ilumos,
alio - labai auktos arba labai emos temperatros - ir skausmo) atmainos.
Glostant gretimus spaudimui jautrius takus, kyla kutenimo pojtis.
Pakartotinis velnus skausmui jautraus tako dirginimas sukelia niejim.
Lieiant gretimus aliui ir spaudimui jautrius takus, kils drgms pojtis,

toks, kok patiriate liesdami saus, alt metal.
Dirginant greta esanius alio ir ilumos takus, juntame kart" (5.27 pav.). 5.27 PAVEIKSLAS.
iltas + altas = kartas
Taiau lytjimo jutimai yra susij ne tik su tiesiogiai juntamu dirginimu. Pa
K a i le d in io a lt u m o v a n d u o
iam save kutenant somatosensorin smegen iev yra suadinama maiau nei te k a v ie n u v a m z d e liu ,
tada, kai kutena kitas daiktas ar mogus (Blakemore ir kiti, 1998). (Smegenys o m a lo n ia i ilta s - k itu ,
p a t ir ia m a s s u d tin is
yra gana imintingos, kad jautriausiai reaguot netikt dirginim.) I vir
p o j tis - d e g in a n tis k a r tis .
aus apai" informacijos apdorojimo tak lytjimo pojiui iliustruoja ir gu
mins rankos iliuzija. sivaizduokite, jog irite tikrovikai atrodani dirbti
n gumin rank o js ranka tuo metu yra paslpta (r. 5.28 pav.). Jei ekspe-
rimentuotoja tuo pat metu palieia js dirbtin ir tikrj rankas, js tikriausiai
gumin rank suvoksite kaip savo ir pajusite, kad ji yra lieiama.
Skausmas
18 TIKSLAS. Suformuluokite, kas yra skausmas, ir paaikinkite biopsichosocialin poir skausm.
Bkime dkingi u retkariais juntam skausm. Skausmu knas mums pranea,

kad kakas negerai. Jis sutelkia ms dmes nudegim l ar sumuim ir
liepia nedelsiant pakeisti savo elges. Tie nedaugelis moni, gim be gebji
5.28 PAVEIKSLAS.
Gumins rankos iliuzija
K a i D u b lin e d ir b a n ti
m o k s lin in k D e ir d r e
D e s m o n d v ie n u m e tu
p a lie ia s a v a n o r s tik r j
ir d irb tin r a n k a s , s a v a n o r
ja u ia s i ta ip , ta r y tu m jo s
m a to m a d ir b tin r a n k a b t
tik r o ji.
290 5 S KYR I US
Kai pilv raio stiprus skausmas, mo justi skausm, net sunkiai susieid neturi apie pavoj spjanio skausmo
nesvarbu, kad visa kita sekasi signalo. Paprastai tokie mons mirta, nesulauk pilnametysts. Nejuntant dis
gerai." komforto, kuris mus veria retkariais pakeisti kno padt, j snariai dyla dl
Sadi, The Gulistan, 1258 nuolatins apkrovos. Be skausmo signal, organizm alina nepastebt infek
(,,Gulistanas) cij ir traum poveikis (Neese, 1991).
Gerokai daugiau yra toki, kuriuos vargina nuolatinis ar pasikartojantis skaus
mas - lyg nenutylanti signalizacija. Tie, kuriems skausmo jutimas sustiprjs,
yra labai jautrs tokiam skausmui, kok kiti vertint kaip vidutinik (Brune ir
Handwerker, 2004; Wiertelak ir kiti, 1994). i ir kamuojam nepaliaujamo nu
garos, snari, galvos ar vio skausmo moni kanios veria kelti du klausi
mus: kas yra skausmas? Kaip j galima kontroliuoti?
Biologin, psichologin ir socialin-kultrin taka skausmui. Ms skausmo po

jtis labai skiriasi, ir tai priklauso nuo fiziologijos, patyrimo, dmesio ir mus
supanios kultros (r. 5.29 pav.). Skausmas yra ne tik jutim - srities, kurioje
j pajuntame,- bet taip pat ir ms smegen bei lkesi savyb. Carrie Armel
ir Vilayanuras Ramachandranas (2003) tai iradingai pademonstravo, velniai
atlenkdami 16 savanori rankos pirt, kai ranka buvo nematoma, ir tuo pat metu
skausmingai (stipriai) atlenkdami dirbtins gumins rankos pirt. Savano
riams atrod, jog j tikrasis pirtas yra lauiamas, ir jie tai reagavo labiau pra
kaituodami.
Arba aptarkime fantominius pojius. Kaip sapnuojantis mogus mato umerk
tomis akimis, o klusus radiotelegrafistas girdi skambjim visikoje tyloje, taip
ir 7 i 10 moni po amputacijos gali jausti savo nupjautos rankos ar kojos skaus
m (Melzack, 1992, 1993). (mogus po amputacijos gali mginti lipti i lovos
ant tokios fantomins kojos ar imti puodel fantomine ranka.) Netgi netu
rintieji rankos nuo gimimo kartais j junta. Melzackas (1998) spja, kad sme
genys pasireng tiktis gauti informacij i kno, kuris turi rankas ir kojas.
ie fantominiai rank ir koj pojiai rodo, kad skausmo, kaip ir vaizd ar
gars atveju, smegenys gali neteisingai interpretuoti savaimin centrins nerv
sistemos veikl, kuri atsiranda be prastinio jutiminio dirgiklio. Panaus rei
kinys stebimas ir su kitais jutimais. mons, ypa kuri sutrikusi klausa, da-
5.29 PAVEIKSLAS.
Biopsichosocialinis poiris Biologin taka:
skausm s tu b u ro sm e g e n
Psichologin taka: Socialin kultrin
d id i j ir m a j
d m e sys ska u sm u i taka:
M s s k a u s m o p o j t is s k a id u l v e ik la
p a ty rim u k it m o n i
y r a k u r k a s d a u g ia u n e i g e n e tin ia i e n d o r fin
g r in d ia m o s in io s b u v im a s
s m e g e n is s iu n ia m i i s k y r im o s k ir tu m a i
l k e s ia i s ija u tim a s k it
n e r v in ia i s ig n a la i. s m e g e n c e n trin s
m o n i s k a u s m
n e r v s is te m o s
k u lt r in ia i l k e s ia i
v e ik lo s
in te r p r e ta v im a s
ASMENINIS SKAUSM O POJTIS

JUTIMAI 291
nai girdi tylos garsus: fantominius garsus - skambes ausyse, kuris vadinamas
spengimu. Netek regos dl glaukomos, kataraktos, diabeto ar dl tinklains gel
tonosios dms degeneracijos kartais mato fantominius vaizdus - negrsmin-
gas haliucinacijas (Ramachandran ir Blakeslee, 1998). (Mano blaiviai mstanti
uov apakusi retkariais savo kambaryje matydavo keistai besielgianius, pa
vyzdiui, vaikiojanius jos sofos atkalte, nebylius sveius.) Paeidus skonio
sistemos nerv, taip pat gali atsirasti fantominiai skonio pojiai, pavyzdiui,
vanduo su ledais gali atrodyti leikiai saldus (Goode, 1999). Kitiems mo
nms yra tek uuosti fantominius kvapus, kaip antai nesanio sugedusio mais
to. Ivada: mes matome, girdime, jauiame skon, uuodiame ir juntame sme
gen pagalba, kurios gali justi net tada, kai ms jutimai nefunkcionuoja. Mel-
zackas (1999) teigia, kad skausm sukelianti smegen veikla gali bti suadin
ta ir be jutimins vesties. Sudirgintos smegenys gali sukelti sivaizduojam
skausm bei kitus pojius. Be smegen nra ir skausmo.
Taiau kitaip negu regos, skausmo sistemos nervinis takas nra toks tiesus, ei
nantis i jutimo organ apibrt viet smegenyse. Be to, nra vienos ries dir
gikli, kurie suadina skausm (kaip viesa adina reg), ir nra speciali skaus
mo receptori (kaip tinklains kgeliai ir stiebeliai). Ties sakant, skausm suke
liantys dirgikliai, bdami emo intensyvumo, taip pat sukelia ir kitus pojius, pa
vyzdiui, ilumos ar vsos, velnumo ar iurktumo.
N viena skausmo teorija nepaaikina vis tyrim duomen, taiau psicho Vart" kontrols teorija
logo Ronaldo Melzacko ir biologo Patricko Wallio (1965, 1983) klasikin var (gate-control theory) -
t" kontrols teorija pateikia nauding skausmo aikinimo model. Melzac- teorija, teigianti, kad nugaros
kas ir Wallis sitikin, kad nugaros smegenyse yra tam tikri neurologiniai var smegenyse yra neurologiniai
tai", kurie arba sulaiko, arba praleidia skausmo signalus smegenis. Nugaros vartai, kurie sulaiko arba
smegenyse yra smulkij nervini skaidul, kurios praleidia daugum skaus praleidia skausmo signalus
mo signal, ir didesni skaidul, kurios praleidia kit jutim signalus. Kai audi galvos smegenis. Vartus"
nys paeidiamas, aktyvinamos smulkiosios skaidulos, atsidaro nerviniai var- atveria skausmo signalai,
tai, ir pajuntamas skausmas. Kai suadinamos didiosios skaidulos, usidaro sklindantys smulkiomis ner
skausmo vartai", ir skausmas nurimsta. vinmis skaidulomis, o udaro
Taigi vienas i nuolatinio skausmo gydymo bd - elektra, masau ar net didij nervini skaidul
akupunktra skatinti vartus udarani" didij nervini skaidul aktyvum aktyvumas arba informacija,
(Wall, 2000). Patrinkite sumut kojos pirt, ir is dirginimas sulaikys kai ku ateinanti i galvos smegen.
riuos skausmo signalus. Ledas, udtas ant sumutos vietos, ne tik neleidia pra
sidti tinimui, bet taip pat sukelia alio pojt, kuris udaro vartus" skausmo
signalams. Pavyzdiui, kai kurie artritu sergantys ligoniai neioja ma elek
trin stimuliatori, pritvirtint prie skaudamos vietos. Stimuliatoriui dirginant
nerv skaudamoje vietoje, ligonis patiria pojt, pana vibracij, o ne skausm
(Murphy, 1982).
Melzackas ir Wallis mano, jog skausmo vartus" gali udaryti ir i smegen
atjusi informacija. iais i smegen stuburo smegenis siuniamais signalais
galima paaikinti didiul psichologin tak skausmui. Kai atitraukiamas d
mesys nuo skausmo pojio ir pradeda isiskirti endorfinai, turintys raminamj
poveik, skausmo pojtis gali gerokai sumati. Sueidimus sportininkas gali
pastebti tik maudydamasis due po rungtyni. 1989 metais Ohajo universiteto
292 5 SKYRIUS
Skausmas stiprja, jeigu kreipi krepinio komandos aidjui Jay Bursonui rungtyni metu lo kaklas, o jis aid
j dmes" toliau. mones, turinius gen, kurie didina natrali organizmo skausmo mal
Charles Darwin intoj, endorfin, gamyb, skausmas kamuoja maiau, o j smegenys silpniau
Expression of Emotions j reaguoja (Zubieta ir kiti, 2003).
in Man and Animals, 1872 Daugiau kaip prie tris imtmeius Ren Descarteso ikelta idja buvo klai
(mogaus ir gyvn dinga. Skausmas nra tik fizinis sueist nerv, kurie siunia signalus smege
emocij raika") nis, reikinys - panaus u virvuts tampom varpel. Skausm sukuria sme
genys. mons junta didesn skausm ir blogiau j pakelia, kai jiems atrodo,
jog kiti irgi patiria skausm (Symbaluk ir kiti, 1997). sijauiant kito skaus
m, ms pai smegen veikla gali i dalies atspindti kenianio skausm
mogaus smegen veikl (Singer ir kiti, 2004). is reikinys leidia paaikinti
akivaizdi socialin tak skausmui, pavyzdiui, kai XX a. devintojo deimt
meio viduryje Australijos maininks spausdindamos ar atlikdamos kitus be
sikartojanius darbus pajusdavo atraus skausmo priepuolius, nors joki paste
bim fizini sutrikim nebdavo (Gawande, 1998). Kartais skausmas bna tik
sivaizduojamas.
Be to, daug daugiau priklauso nuo to, kaip mes prisimename skausm, o
ne nuo realaus skausmo patyrimo. Eksperiment metu ir po medicinini proce
dr mons nepastebi, kiek truko skausmas. Taiau j atmintyje usifiksuoja
tik atriausi momentai ir tai, kok skausm pajuto pabaigoje. Danielis Kahne-
manas ir jo kolegos (1993) tai nustat, kai papra moni 60 sekundi pa
nardinti vien rank geliant alt vanden, o vliau kit rank panardinti 60
sekundi t pat geliant alt vanden ir dar 30 sekundi truput maiau
geliant. Keista, taiau dauguma, paklausti, kur bandym labiau nort pakar
toti, atsak, jog labiau yra link pakartoti ilgesn bandym, kurio metu patyr
tiek pat skausmo, taiau maiau - pabaigoje. Medicinos personalui ivada ai
ki: geriau palaipsniui silpninti skausming procedr nei baigti j staiga. Vie
no eksperimento metu gydytojas taip elgsi su pacientais, kuriems reikjo pa
tikrinti gaubiamj arn - viena minute pailgindavo diskomfort, taiau su
maindavo jo intensyvum (Kahneman, 1999). Nors is itstas velnesnis dis
komfortas padidindavo grynj skausm, pacientai, kuriems procedra pabai
goje buvo palaipsniui velninama, vliau prisimin patikrinim kaip maiau
skausming nei tie, kuriems skausmas buvo nutrauktas staiga. Panaiai mons
palankiau vertina sivaizduojam siaubing gyvenim, po kurio sek vieneri vi
dutinikai blogi metai, nei siaubing gyvenim, kuris nutrksta staiga, be pa
pildom vidutinikai blog vieneri met. O sivaizduojam nuostab gyveni
m, kuris baigiasi staiga, jie vertina palankiau, negu t, po kurio esti vidutini
kai malons metai (Diener ir kiti, 2001).
Skausmo kontrol. Jeigu skausmas yra ten, kur knas susitinka su psichika, jei
jis i tikrj yra ir fizinis, ir psichologinis reikinys, tai turt bti ir gydomas
tiek fizikai, tiek psichologikai. Atsivelgiant simptomus, skausmo kontrols
klinikose pasirenkama viena ar daugiau gydymo ri i srao, kur sudaro vais
tai, chirurgija, akupunktra, dirginimas elektra, masaas, mankta, hipnoz, at
sipalaidavimo treniruots, mini nukreipimas. Net neveiklus placebas gali pa
JUTIMAI 293
dti, susilpnindamas smegen atsak skausmingus potyrius, panaiai kaip anal Nors Lamaze treniruots
getikas (Wager ir kiti, 2004). sumaina gimdymo kanias,
Lamaze pasirengimo gimdymui metodas apima kelis skausmo kontrols b taiau dauguma jo pacieni vis
dus: atsipalaidavim (gilus kvpavimas ir raumen atpalaidavimas), papildom tiek prao nuskausminamj
dirginim (velnus masaas) ir mini nukreipim (pavyzdiui, dmesys sutel priemoni gimdant. Kai kurios
kiamas grai fotografij). Ypa veiksmingos priemons, padedanios iksti moterys, kurios tikjosi natra
skausm, yra mini nukreipimas malonius vaizdus (sivaizduokite ilt, ger laus beskausmio gimdymo",
aplink") arba dmesio atitraukimas nuo skausmingo dirginimo (skaiiuokite be reikalo jauia kalt ir
atgal, atimdamos po 3, Fernandez ir Turk, 1989; McCaul ir Malott, 1984). igyvena neskm. Todl
Tai naudojama gydant ligonius. Kvalifikuota slaugytoja kalbdama nukrei Melzackas - kaip ir Lamaze
pia pacient, kurie bijo adatos, dmes arba paprao j nusisukti duriant. Ma programa - pasisako u moters
lonus vaizdas taip pat gali atpalaiduoti ir prablakyti. Rogeris Ulrichas (1984), parengim kad ir labai skaus
tyrindamas Pensilvanijos ligonins medicinos dokument raus, pastebjo, kad mingam, taiau ypatingam
chirurginiams pacientams, gulintiems palatose, pro kuri langus matoyti mediai, igyvenimui" (Melzack, 1984).
reikjo maiau skausm malinamj vaist, ir i ligonins jie ieidavo grei

iau negu tie, kurie guldavo tokiose paiose palatose, bet pro kuri langus buvo
matyti tik plyt sienos. Nudegusiems pacientams esti labai skausmingos perri
imo procedros. pagalb galima pasitelkti trimaius kompiuterinius aidimus
(r. 5.30 pav.). Funkcini MRV nuotraukos rodo, jog aidimas virtualiojoje re
alybje sumaina smegen veikl, susijusi su skausmo dirgikli apdorojimu
(Hoffman, 2004). Skausmas gldi smegenyse, todl nukreipiant smegen d
mes pasiekiamas palengvjimas.
Skonio jutimas
19 TIKSLAS. Apibdinkite skonio jutim ir paaikinkite jutim sveikos princip.
Skonio jutimas apima keturis pagrindinius pojius - saldu, rgtu, sru ir kar
tu (McBurney ir Gent, 1979). Dauguma kit skonio poji yra i deriniai.
Iekodami speciali nervini skaidul, susijusi su kiekvienu i i keturi skonio
poji, mokslininkai atrado penktj" receptori - umami skon, kur geriausiai
suteikia natrio glutamatas (Chaudhari ir kiti, 2000; Nelson ir kiti, 2001; Smith
ir Margolskee, 2001).
5.30 PAVEIKSLAS.
Skausmo kontrol virtualios
realybs dka
Nudegusiems pacientams
oda gyja labai skausmingai.
Iliuzin virtuali realyb gali
atitraukti dmes, taip
sumaindama skausm
ir smegen atsak
skausmingus dirgiklius.
Tai matome MRV
nuotraukose.
294 5 SKYRIUS
Skonis egzistuoja ne vien malonumui. M alonus skonis traukia mus prie dide
ls energetins verts maisto, kuris padjo ms protviams ilikti. Sukeliantis
pasibjaurjim skonis mus atgraso nuo neinomo maisto, kuris gali bti nuodin
gas. Vaikai nuo dvej iki eeri m et danai bna noringi valgytojai, ypa kai
jiems pasiloma dar neragautos msos ar kartoko skonio darovi, pavyzdiui, pi
nat ir briuselini kopst (Cooke ir kiti, 2003). Irankus valgymas yra biologikai
pagrstas. M s protviai, ypa vaikai, galjo apsinuodyti dl msoje ir augaluo
se esani toksin. Taiau iandieniniai vaikai, pakartotinai po truput ragaudami
nemgstamo naujo maisto, daniausiai prie jo pripranta (W ardle ir kiti, 2003).
Skonis yra cheminis jutimas. Ant lieuvio galo ir on esaniuose mauose
speneliuose yra 200 ar daugiau skonio svognli. Kiekvienas i j turi angel,
pro kuri juos patenka maisto chemini mediag. ias molekules junta nuo 50
iki 100 skonio receptori, kurie nukreipia savo anten panaius plaukelius angel.
Vieni i i receptori reaguoja daugiausia sald, kiti - rgt, sr ar kart
skon sukelianias molekules. J atsakas greitas. Jei lieuviu tekant vandens sro
velei pridsime koncentruot saldi ar sri mediag, skon pajusime vos po
1/10 sekunds (Kelling ir Halpem, 1983). Taigi kai draugas paprays tik para
gauti" js gaiviojo grimo, po dalels sekunds js jau galite uspausti iaudel.
Skonio receptoriai atsinaujina kas vien-dvi savaites, todl maa bda, jei
gu js kartu maistu nusideginote lieuv. Taiau su amiumi skonio svogn
li maja, todl silpnja ir jautrumas skoniui (Cowart, 1981). (Nenuostabu, kad
suaugusieji mgsta atrius patiekalus, kuri nemgsta vaikai.) Rkant ir varto
jant alkohol greiiau nyksta ir darosi maiau jautrs skonio svognliai.
Skonio tyrintoja Linda Bartoshuk (1993) pateikia kit domi fakt apie
jutim:
M s emocin reakcija skon yra i anksto uprogramuota. Ant naujagi

mio lieuvio udjus ko nors saldaus ar kartaus, kdikio lieuvis ir veidas
reaguoja taip pat kaip suaugusiojo.
Neturintys lieuvio mons vis tiek jauia skon receptoriais, esaniais go

murio gale.
Jei prarasite skonio jutim vienoje lieuvio pusje, tikriausiai ito nepaste
bsite. Taip yra todl, kad antroji lieuvio pus taps ypa jautri.
Smegenys nenustato skonio altinio vietos: nors lieuvio viduryje yra ne

daug skonio receptori, mums atrodo, jog skon jauiame visu lieuviu.
Daugumos maistingj mediag - riebal, baltym, krakmolo ir vitamin -

negalime nei uuosti, nei pajusti j skonio. (Cukrus yra iimtis.) Taiau greitai
imokstame mgti arba bjaurtis kitais maisto komponentais, kurie yra mais
tingi arba keliantys pasibjaurjim.
Skonio jutimui svarbiausi yra skonio svognliai, bet skon sukelia ne tik
tai, kas patenka ant lieuvio. Uspauskite nos, umerkite akis ir papraykite,
kad kas nors jums paduot vairaus maisto. Gabaliuk obuolio vargu ar atskir-
site nuo alios bulvs, lgtainio skonis bus panaus kartono, neuuodiant
kvapo alt kavos puodel bus sunku atskirti nuo raudono vyno taurs. Kad gal
JUTIMAI 295
tum e gardiuotis skoniu, paprastai kvepiam e pro nos arom at - tai kodl slo
guojant valgym as nesuteikia daug diaugsm o. m ons, prarad uosl, danai
m ano prarad ir skonio jutim . Kvapas ne tik prisideda prie skonio pojio, bet
ir j keiia: em uogi kvapas sustiprina grim o saldum o pojt. Tai yra jutim Jutim sveika
sveikos pavyzdys: dsnis, kad vienas pojtis gali veikti kit. Kartu sudjus kva (sensory interaction) -
p, m aisto tekstr ir pojt ragaujant gaunam e tai, k vadinam e skoniu. dsnis, kad vienas jutimas gali
Jutim sveika taip pat gali turti takos tam , k m es girdim e. Jei matome, veikti kit, kaip maisto kvapas
kad kalbtojas sako vien skiem en, o girdime kit, galim e suvokti j kaip tre turi takos jo skoniui.
i, kuris yra abiej pirm j derinys. Reikinys, kai i lp krutjim o m atom e
ga" o girdim e da" vadinam as M cGurko efektu jo atradj psicholog Har-
rio M cGurko ir jo asistento Johno M acDonaldo (1976) garbei.
T pat galim e pasakyti apie reg ir lytjim . Gum ins rankos iliuzij suke
lia jutim sveika, kai rega daro tak lytjim o jutim ui. Aptikdam os vykius sm e
genys vienu m etu gali sujungti regos ir lytjim o signalus dl to, kad neuron
signalai i som atosensorins sm egen ievs sugrta regos iev (M acaluso
ir kiti, 2000).
Taigi jutim ai sveikauja: rega, klausa, lytjim as, skonis ir uosl nra visi
kai atskiri kanalai. Interpretuodam os pasaul sm egenys sujungia j vestis.
Iskirtiniais atvejais jutim ai gali susilieti. is reikinys vadinam as sinestezija,
kai vienas jutim as (pavyzdiui, garso girdjim as) sukelia kit (pavyzdiui, spal
vos regjim ). Todl girdint m uzik ar m atant tam tikr skaii, gali bti sua
dinta spalvai jautri sm egen ievs sritis, kuri sukelia spalvos pojt (Hubbard
ir kiti, 2005). Pam aius skaii 3, gali atsirasti skonio pojtis (W ard, 2003).
Uosl
20 TIKSLAS. Apibdinkite uosls jutim ir paaikinkite, kodl tam tikri kvapai taip lengvai sua
dina prisiminimus.
kvepiam e, ikvepiam e. kvepiam e, ikvepiam e. Kvpavim as visada, iskyrus

gim im ir m irt, vyksta kvepiant ir ikvepiant. Kiekvien dien, m adaug 20 000
kart ikvpdam i ir kvpdam i gyvyb palaikanio oro, per savo nerves
praleidiam e kvapus skleidiani m olekuli srov. Kvap (uosls) potyris yra
daug asm enikesnis negu m um s atrodo. Dalel to, k uuodiam e, kvepiam e,
kad ir kas tai bt.
Kaip ir skonis, kvapas yra chem inis pojtis. M es kak uuodiam e, kai oru
sklisdam os tam tikros m ediagos m olekuls pasiekia vir abiej m s nosies
ertm i esant m a penki m ilijon receptori telkin (5.31 p a v .). ios uosls
receptori lstels, linguojanios tarsi jros pluks ant rif, pasirinktinai atsa
ko kepam pyragli, dm , draugs kvepal kvapisias savybes ir tutuojau
per savo akson skaidulas pasiunia signal sm egenim s.
Net indom i kdikiai ir j m otinos greitai im oksta atskirti vienas kito kvap
(M cCarthy, 1986). Jr kotik patel, grdam a piln m ayli papldim , pa
gal kvap suranda savj. m oni uosl nra toks atri kaip rega ir klausa. i
rdam i sod detaliai m atom e visas form as ir spalvas, girdim e pauki iulb
jim o vairov, bet uuodiam e gana nedaug, kol nekiam e nosies tiesiai iedus.
296 5 SKYRIUS
U o s l s s v o g n lis
4 . S ig n a la s
p e rd u o d a m a s
a u k te s n e s
s m e g e n ie v s
s ritis
U o s l s n e r v a s
3. Signalas
perduodamas per
U o s l s
susijungusius aksonus
s v o g n lis
R e c e p to r l s te l s
u o s l s e p ite ly je
K v a p o
r e c e p to r i I
l s te l s
2 . K v a p o r e c e p to r i
l s te l s s u a d in a m o s
ir s iu n ia e le k tr in iu s
s ig n a lu s
K v a p o m o le k u l s
1 . K v a p a s
p r is iju n g ia p r ie
r e c e p to r ia u s
Oras su kvapo molekulmis
5.31 PAVEIKSLAS.
Kvapo pojtis Kitaip negu viesa, kuri gali bti iskaidyta savo spektro spalvas, kvapas ne
Kad uuostumte ro, gali bti iskaidytas paprastesnius kvapus. Taigi kitaip negu tinklain, kuri
jos kvapo molekuls turi
receptori, skirt raudonai, aliai ir m lynai spalvom s, pagalba skiria gausyb spal
pasiekti receptorius,
esanius nosies virutinje v, uosls receptoriai atpasta kiekvien konkret kvap atskirai.
dalyje. Uostant oro skurys Kvap m olekuls bna vairi form ir dydi - toki vairi, kad jiem s ap
pakyla receptorius
tikti reikia daugelio skirting receptori. Didel gen eim a suteikia beveik 350
ir sustiprina kvap.
Receptori lstels siunia receptori baltym ypating bruo - atpainti skirtingo kvapo m olekules (M il
praneimus uosls ler, 2004). Richardas Axelis ir Linda Buck (1991) nustat, kad ie receptori bal
svognl, tada toliau
smegen smilkinio skilties tym ai yra isidst nosies ertm je esani neuron paviriuje (u darb 2004
pirmin uosls iev ir m etais jiem s buvo paskirta Nobelio prem ija). Kvap m olekuls lenda iuos recep
atsakingas u atmint bei torius taip pat, kaip raktas lenda spyn. Taiau atrodo, jog m es neturim e atskir
emocijas limbins sistemos
dalis. receptori kiekvienam uuodiam am kvapui. Tai pera m int, jog kai kurie kva
pai suadina derin receptori, kuri veikl sm egen uosls iev ir interpretuoja.
Kaip 26 angl kalbos raidyno raids susijungdam os sudaro daugyb odi, taip
ir kvap m olekuls vairiai jungiasi su receptoriais, sukurdam os 10 000 kvap, ku
riuos uuodiam e (M alnic ir kiti, 1999). Btent ie uosls receptori deriniai lei
dia m um s atskirti vieiai uplikyt ir kelias valandas stovjusi kav.
Geriausiai kvapus atpasta jauni suaug m ons, o vliau is gebjim as laips
nikai silpsta (r. 5.32 p a v .). Gerai gebdam i skirti kvapus, toli grau ne taip gerai
mogus turi nuo 10 iki 20 m okam e juos apibdinti. odiais lengviau nusakom e kavos plikym o garsus ne
milijon uosls receptori. gu kavos kvap. Lyginant su tuo, kaip juntam e bei atsim enam e vaizdus ir garsus,
Pdsekys uo j turi apie 200 kvapai atrodo prim ityvesni ir sunkiau apibdinam i (Richardson ir Zucco, 1989;
milijon (Herz, 2001). Zucco, 2003).
JUTIMAI 297
5.32 PAVEIKSLAS.
4 Amius, lytis ir kvapo pojtis
Moterys I 1,2 milijono moni,
3 dalyvavusi National
Geographic surengtoje
Vyrai apklausoje, moterys ir jauni
Moterys ir jauni
2 mons geriau suaug mons geriausiai
atpasta kvapus atpaino ei mgini
kvapus (i Wysocki ir
0 Gilbert, 1989). Rkali,
10-19 20-29 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79 80-89 90-99
alkoholik, Alzheimerio,
Amiaus grup Parkinsono ligomis
sergani moni uosl yra
susilpnjusi (Doty, 2001).
Bet kuris ger uosl turintis uo ar kat mums pasakyt, kad kiekvienas i ms
turime savit chemin ym. (Yra viena dmesio verta iimtis: uo seka vieno i
tapai dvyni pdomis taip, lyg jos bt paliktos kito dvynio, Thomas, 1974.)
Gyvnams, kurie turi gerokai daugiau uosls receptori negu mes, uosl padeda
bendrauti ir orientuotis vietovje. Ryklys savo grob, o kandis - patel uuodia
kur kas anksiau negu juos pamato. M igruojanios laios savo gimtuosius van
denis suranda pagal silpnus uodiamuosius enklus. Jei nerto metu mailius yra
veikiamas vieno ar dviej kvapij chemikal, po dvej met laios iekos bet
kurio vandens telkinio netoli j nerto vietos, kuris skleist pastam kvap (Ba-
rinaga, 1999). mons kvap patrauklum taip pat sieja su simintomis asociaci
jomis (Herz, 2001). Kdikiai neturi gimto pomgio savo motinos krties kvapui,
taiau sdami jie pomg isiugdo.
Kvapai taip pat turi gali suadinti prisiminimus bei jausmus (r. 5.33 pav .).
Smegen srit, gaunani informacij i nosies, ir senuosius limbinius smegen

centrus, susijusius su atmintimi bei emocijomis, jungia ryys. Uosl yra primityvi.
Tkstantmeius anksiau nei visikai isivyst sudtingos ms smegen ievs
analitins sritys, ms induoliai protviai uostydami iekojo maisto ir saugojosi
plrn.
Laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad mes sunkiai galime prisiminti kvapus pa
gal pavadinimus, taiau nepaprastai gerai atpastame seniai umirtus kvapus ir
5.33 PAVEIKSLAS.
su jais susijusius asmeninio gyvenimo epizodus (Engen, 1987; Schab, 1991). Kva
Uosls smegenys
pai gali sukelti nemalonias emocijas. Rachel Herz ir jos kolegos (2004) erzino
Informacija i skonio
Brauno universiteto studentus apgaulingu kompiuteriniu aidimu kvapioje patal svognli (emiau esanti
poje. Jei studentai vliau, vykdydami odin uduot, uuosdavo t pat kvap, j rodykl) keliauja smegen
ievs smilkini skilt. Netoli
susierzinimas grdavo ir jie mesdavo uduot anksiau, negu tie studentai, ku
jos yra sritis, [ kuri
riems buvo paskleistas kitas kvapas arba nebuvo jokio. patenka uosls informacija,
M alons kvapai sukelia mielus prisiminimus (Ehrlichman ir Halpem, 1988). sveikaujanti su skonio
receptoriais. Kvapo
Jros, kvepal ar grind vako virtuvje kvapas primena gerus laikus. Prancz
apdorojimo sritis smegenyse
romanistas M arcelis Proustas savo romane Prarasto laiko beiekant" apra, kaip (aukiau esanti rodykl)
pyraglio kvapas atgaivino seniai umirtus tetos miegamojo, esanio senajame susijusi su informacij
sauganiomis sritimis; tuo
eimos name, prisiminimus. Daikt kvapas ir skonis, - pastebjo jis, - mayia
galima paaikinti, kodl
me ir beveik neapiuopiamame savo esms laelyje tvirtai ilaiko berib atsimi kvapas gali suadinti
nim struktr". prisiminimus.
298 5 SKYRIUS
Kvapai gali prikelti atsim inim us ir atkurti susijusias em ocijas. Tai suprato
Didiosios Britanijos kelioni agentr tinklas Lunn Poly. Nordam a prim inti
poilsiavim saultam e iltam e pajryje, bendrov savo parduotuvse paskleid
kokos kvapo degio aliejaus arom at (Fracassini, 2000).
Kno padtis ir judjimas

21 TIKSLAS. Palyginkite, kuo skiriasi kinestezinis ir vestibuliarinis jutimai.
Turdam i tik penkis jutim us, su kuriais jau susipainom e, negaltum e sidti
bum m aisto, atsistoti, k nors pasiekti ar paliesti. Btum e bejgiai. Kad ino
tum te, kaip pajudinti savo rank, kai norite paspausti kieno nors kito rank,
reikalingas etasis jutim as. Pirm iausia turite inoti apie esam savo rank ir
platak padt, o vliau sism oninti kintanias padtis jom s judant. Norint eng
ti tik vien ingsn, reikia abipusi sm egen ryi su m adaug 200 raum en.
Skaiiavim ai, kuriuos m s sm egenys privalo atlikti jutim am s ir judesiam s
koordinuoti, sum enkina net tuos, kurie reikalingi loginiam argum entavim ui. Da
bar yra kom piuteri, kurie gali aisti achm at em pionatuose, taiau prireiks
dar daug laiko, kol kom piuteri valdom i robotai stengs aisti tenis su Serena
W illiam s ar paprasiausiai nam uose nuvalyti dulkes.
Jau k tik gim kdikiai turi m ilijonus toki padties ir judesio jutikli. J
yra visam e m s kne: raum enyse, sausgyslse bei snariuose, ir jie nuolat tei
Kinestezija (kinesthesis) - kia inform acij sm egenim s. Jei m es vieno laipsnio kam pu pasukam e rie, ju-
mogaus kno dali padties tikliai i karto apie tai pranea. is kno dali padties ir judjim o jutim as va
ir judjimo jutimo sistema. dinam as kinestezija.
Galim a sivaizduoti, kad esi aklas ar kurias. Usim erkite, usikim kite au
sis ir pajuskite tam si tyl. O kaip reikt gyventi be lytjim o ar kinestezijos
jutim , pavyzdiui, pabudus nakt, nebejausti, kur yra js rankos ir kojos? Tai
ino Ianas W aterm anas i Anglijos Hem pyro grafysts. 1972-aisais, bdam as
19 m et, W aterm anas usikrt retu virusu, kuris sunaikino nervus, leidian
ius jausti lengvus prisilietim us bei kontroliuoti kno padt ir judjim . Tu
rintys toki negali m ons teigia, jog jauiasi tarsi bt bekniai, tarsi knas
bt negyvas, netikras, ne j (Sacks, 1985). Po ilg treniruoi W aterm anas
im oko vaikioti ir valgyti - vizualiai sutelkdam as dm es savo rankas ir kojas
bei duodam as jom s atitinkam us nurodym us. Taiau jei ugsta viesa, jis su
sm unka ant grind (Azar, 1998). M s vis rega sveikauja su kinesteze. Sto
vdam i pastatykite deins kojos kuln prieais kairs kojos pirtus. Nesud
tinga. O dabar usim erkite ir tikriausiai susvirduliuosite.
Vestibuliarinis jutimas Vestibuliarinis jutim as kontroliuoja galvos (ir kno) padt bei judjim .
(vestibular sense) - Biologiniai m s pusiausvyros jutim o giroskopai yra vidinje ausyje. Tai yra
kno judjimo ir padties, pusratiniai kanalai, kurie atrodo kaip trim atis m azgas (5.24 p a v ., a), ir vestibu
taip pat ir pusiausvyros, jutimas. liarinis maielis, kuris jungia iuos kanalus su sraige ir yra upildytas skysiu,
judaniu galvai sukantis arba krypstant. Skysiui judant, dirginam i plaukelius
panas receptoriai, esantys iuose vidins ausies organuose. Receptoriai siun
ia signalus sm egenis, o ios utikrina nuolatin kno padties jutim ir kartu
padeda ilaikyti pusiausvyr.
JUTIMAI 299
Jeigu js sukots ratu ir staiga sustojote, skystis js pusratiniuose kanaluo

se ir js kinesteziniai receptoriai ne taip staiga sugrta ram ybs bsen. Tai
apgauna js apsvaigusias sm egenis ir kyla pojtis, kad js vis dar sukats. is
reikinys patvirtina dsn, kuris yra kito skyriaus diskusij apie suvokim o iliu
zijas pagrindas. M echanizm ai, kurie paprastai lem ia tikslius pasaulio potyrius,
susidarius tam tikrom s aplinkybm s, gali m us apgauti. Suprat, kaip jie m us
apgauna, galim e suprasti, kaip veikia m s suvokim o sistem a.
iam e skyriuje i apaios vir" poiriu panagrinjom e, kaip juntam e pa

saul: pradjom e tuo, kaip m s iradingi jutim o receptoriai fizin energij pa
veria nerviniais signalais, siuniam ais sm egenis. Taip pat supratom e i vir
aus apai" poirio, t. y., kaip psichika form uoja patyrim , svarb. Juo re
m iam asi kitam e skyriuje. Pavyzdiui, skausm as yra atsakas inform acij, ke
liaujani nugaros sm egen sm ulkiosiom is nerv skaidulom is vir, bet kartu
ir em yn perduodam inform acij apie tai, k m s psichika kreipia dm es.
Visas m s patyrim as yra sm egenyse - todl jos gali pasirinkti, kaip aikinti
gaunam nervin inform acij; jos gali sukurti suvokiam us vaizdus, garsus ir
skausm net ir tada, kai neveikia ioriniai dirgikliai. Jutim as ir suvokim as yra
skirtingi vieno bendro dalyko - aplinkinio pasaulio patyrim o - aspektai.
MOKYMOSI REZULTATAI
Kiti svarbus jutimai
17 TIKSLAS. Apibdinkite, kas yra lytjimas. 19 TIKSLAS. Apibdinkite, kas yra skonio jutimas, ir paaikinki
te jutim sveikos princip.
M s lytjim o jutim i ties sudaro keturi pojiai:
spaudimo, ilumos, alio ir skausmo, kuri derinys su Skon, chem in jutim , sudaro penki pagrindiniai po
kelia kitus jutim us, pavyzdiui, kario. I i jutim jiai - saldumo, rgtumo, srumo, kartumo ir uma-
tik spaudim o pojtis turi specializuotus receptorius. mi - bei kvapai, kurie sveikauja su i skonio recep
tori gaunam a inform acija. Lieuvio gale ir onuose
18 TIKSLAS. Suformuluokite skausmo tiksl ir paaikinkite biopsi- bei gom urio gale esantys skonio svognliai turi sko
chosocialin poir skausm. nio receptorius. ios lstels siunia inform acij
sm egen sm ilkini skili srit, esani netoli tos sri
Skausm as yra pavojaus skelbim o sistem a, atkreipianti
ties, kurioje apdorojam a su uosle susijusi inform aci
m s dm es kuri nors fizin problem . Viena
ja. Kvapo taka m s skonio pojiui yra jutim ins
skausm o teorija teigia, jog stuburo sm egenys yra var
sveikos - vieno jutim o gebjim o daryti poveik ki
tai", kurie arba atsidaro, kad leist skausm , arba u
tam - pavyzdys.
sidaro, kad jo neleist. Biopsichosocialiniu poiriu
m ogus patiria skausm kaip trij veiksni - biolo
20 TIKSLAS. Apibdinkite, kas yra uosls jutimas, ir paaikinki
gins takos, pavyzdiui, nervini skaidul siunia
te, kodl kai kurie kvapai taip lengvai suadina prisiminimus.
m signal sm egenis, psichologins takos, pavyz
diui, aplinkybi ir m s ankstesni patyrim , ir so- Uosl yra chem inis jutim as, taiau kitaip nei lytji
cialins-kultrins takos, pavyzdiui, kultrini l m o ar skonio jutim ai, jis nra skaidom as pagrindi
kesi ir stebtoj buvim o - derin. Skausm o m al nius kvapus. Kitaip nei tinklains receptoriai, kurie
inim o m etodai danai apim a ir fiziologinius, ir psi reaguoja spalv suskaidydam i j sudedam sias da
chologinius elem entus. lis, 5 m ilijonai uosls receptori, turini m adaug
300 5 SKYRIUS
350 skirting receptori baltym , atpasta atskiras ja atskir kno dali padt bei judesius. M s ves
kvap m olekules. Receptori lstels siunia prane tibuliarin jutim , kuriuo jauiam e galvos - kartu ir
im us uosls svognl, o i jo - sm ilkini skiltis viso kno - padt bei judesius ir isaugom e pusiau
ir lim bins sistem os dalis. Kvapo gebjim sponta svyr, lem ia pusratiniai kanalai ir vestibuliniai m ai
nikai suadinti prisim inim us bei em ocijas i dalies eliai, esantys vidinje ausyje.
nulem ia tai, kad sm egen sritys, apdorojanios kva
pus ir sauganios prisim inim us, yra artim ai susijusios.
21 TIKSLAS. Palyginkite kinestezin ir vestibuliarin jutimus.

PAKLAUSKITE SAVS: Ar galite prisiminti tok atvej, kai, sutei
M ilijon padties bei judesio jutikli, esani visa
k dmes koki nors veikl, nepajutote aizdos skausmo?
me m s kne, dka kinestezinis jutim as kontroliuo
5 SKYRIAUS APVALGA: Jutimai
PASITIKRINKITE
1. Koks yra pagrindinis skirtum as tarp jutim o ir su 4. Ko m us m oko biopsichosocialinis poiris skaus
vokim o? m ?
2. Kokia yra greita vyki, kurie vyksta pam aius ir 5. Kuo kvapo uuodim o sistem a skiriasi nuo regos,
atpainus pastam m og, seka? lytjim o ir skonio jutim o sistem ?
3. Trum pai apibdinkite, kaip garso bangas paveria

m e suvokiam u garsu. Atsakymus klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

Absoliutusis slenkstis Kgeliai (cones), 267 p. Sraig (cochlea), 279 p.
(absolute threshold), 258 p. Kurtumas dl laidumo sutrikimo Sraigi implantai (cochlear implant), 284 p.
Akloji dm (blind spot), 267 p. (conduction hearing loss), 283 p. Stiebeliai (rods), 267 p.
Akomodacija (accommodation), 266 p. Liukas (lens), 266 p. Stipris (intensity), 264 p.
Apdorojimas i apaios vir Lygiagretusis apdorojimas Suvokimas (perception), 256 p.
(bottom-up processing), 256 p. (parallelprocessing), 271 p. Suadinimas (priming), 259 p.
Apdorojimas i viraus apai Nervinis kurtumas Tinklain (retina), 266 p.
(top-down processing), 256 p. (sensorineural hearing loss), 284 p. Toliaregyst (farsightedness), 266 p.
Atspalvis (hue), 264 p. Poymi detektoriai Tonas (pitch), 279 p.
Bangos ilgis (wavelenght), 264 p. (feature detectors), 270 p. Transdukcija (transduction), 263 p.
Centrin duobut (fovea), 268 p. Prieing proces teorija Trumparegyst (nearsightedness), 266p.
Danio teorija (frequency theory), 282 p. (opponent-process theory), 275 p. Vart" kontrols teorija
Danis (frequency), 279 p. Psichofizika (psychophysics), 258 p. (gate-control theory), 291 p.
Ikislenkstinis (subliminal), 259 p. Rainel (iris), 264 p. Vestibuliarinis jutimas
Youngo ir Helmholtzo trichromat Regos nervas (optic nerve), 267 p. (vestibular sense), 298 p.
(trij spalv) teorija (Young-Helmholtz Regumas (acuity), 266 p. Vberio dsnis (Webers law), 261 p.
trichromatic (three-color) theory), 274 p. Signalo aptikimo teorija Vidin ausis (inner ear), 279 p.
Jutimas (sensation), 256 p. (signal detection theory), 258 p. Vidurin ausis (middle ear), 279 p.
Jutim adaptacija (sensory adaptation), 261 p. Skirtumo slenkstis Vietos teorija (place theory), 282 p.
Jutim sveika (sensory interaction), 295 p. (difference threshold), 261 p. Vyzdys (pupil), 264 p.
Kinestezija (kinesthesis), 298 p. Spalvos pastovumas
Klausa (audition), 278 p. (color constancy), 276 p.
Suvokimas
Atrankinis dmesys
Suvokimo iliuzijos
Suvokimo krimas
Formos suvokimas
Gylio suvokimas
Judesio suvokimas
Suvokimo pastovumas
Suvokimo prasminimas
Jutim ribojimas ir sugrinta rega
Suvokimo adaptacija
Suvokimo nuostata
Suvokimas ir mogikasis veiksnys
Ar yra nejutiminis suvokimas?
Apie nejutiminio suvokimo apraikas
Nuojauta ar apsimetimas?
Nejutiminio suvokimo eksperimentai
amiuje Lewiso ir Clarko ekspedicijos vadovas M eriwetheris Le
XIX wisas vykd tyrimus atitrks priek nuo

dintas i krm ilindusio agresyvaus pilkojo lokio, Lewisas gel
bdamasis oko up, ir lokys pasitrauk. Keliaudamas 12 my-
li atgal savo grup, Lewisas pastebjo, jog ir kiti vrys jam m rodytis grs
savo grups. Igs
mingi, ir i atsargumo jis kelis nuov. Dabar man atrod, kad visi aplink esantys
vrys susimok ir nori mane sunaikinti", - teig mokslininkas (Larsen, 2004).
Pamokytas io bauginanio susitikimo, Lewisas kitaip pradjo suvokti pasaul.
Prajus dviem imtmeiams prie Amadou Diallo, beginklio emigranto i Va
kar Afrikos, stovinio greta savo daugiabuio namo Bronkse, prijo keturi Niu
jorko policininkai. Kai Amadou, nordamas parodyti tapatyb patvirtinant do
kument, i kiens trauk pinigin, policininkai - matyt, igsdinti savo anks
tesni susidrim - paman, kad Diallo traukia pistolet. Gatvs prekeivis u
vo, suvarpytas daugiau kaip 40-ies kulk.
M adaug prie 2400 met Platonas teisingai pastebjo princip, kur ilius
truoja ie atvejai: mes suvokiame objektus protu ir jutimais. Kad savo galvose
sukonstruotume iors pasaul, mes privalome aptikti i aplinkos sklindani fi
zin energij (i apaios vir) ir vliau j paversti nerviniais signalais (is
procesas tradicikai vadinamas jutimu). M es taip pat privalome atrinkti, sutvarkyti
ir interpretuoti (i viraus apai) savo jutimus (is procesas tradicikai vadi
namas suvokimu). M es ne tik juntame neapdorotus vaizdus bei garsus, skonius
bei kvapus, bet ir juos suvokiame. M es girdime ne tik gars bei ritm miin,
6.1 PAVEIKSLAS.
bet ir vaiko verksm, transporto es, simfonijos crescendo. Suvokimui daro
Atrankinis dmesys
tak ne tik ms jutimini sistem biologija, bet ir ankstesn patirtis (lokio
K js matote?
puolimas) bei kultriniai lkesiai (policininkai yra mokomi tiktis ir susidoroti
Ar skritulius su baltomis
juostomis, ar kub? su veiksmais"). Transformuodami jutimus suvokimus, mes sukuriame prasm.
Jei dmiai irsite kub,
galsite pastebti, kad jis
keiia savo viet: maasis Atrankinis dmesys
X nuo priekins sienos
persikelia ant galins. 1 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip sveikauja dmesys ir suvokimas.
Kartais atrodo, jog kubas
inyra prieais lap,
Suvokiniai kyla vienas po kito - kai vienas inyksta, atsiranda kitas. Atkreip
o skrituliai pasilieka u jo;
o kartais skrituliai atrodo kite dmes tai, kad 6.1 P A V E IK S L E pavaizduotas Neckerio kubas sukelia dau
tarsi skyls lape, pro kurias giau negu vien suvokin. Skritulius galima suskirstyti kelis logikus vaizdus,
matyti kubas - taip, tarsi
kuri kiekvienas yra vienodai tiktinas; js protas okinja nuo vieno vaizdo
jis bt kitoje lapo pusje.
(I Bradley ir kiti, 1976.) prie kito. Js inote, kad yra manomos kelios io paveikslo interpretacijos, ta-
SUVOKIMAS 303
iau konkreiu m om entu sm oningai galite patirti tik vien. Tai iliustruoja svarb
princip: m s sm oningas dm esys yra atrankinis.
Atrankinis dm esys reikia, kad vienu m om entu sism oninam e - tarsi nu Atrankinis dmesys
viest proektoriaus spindulio - tik ribot dal to, k gebam e patirti. Pasak vieno (selective attention) -
m okslinio vertinim o, m s penki pojiai priim a 11 000 000 bit inform acijos smoningas susitelkimas
per sekund, o m es sm oningai apdorojam e tik 40 bit (W ilson, 2002). Taiau ties atskirais dirgikliais,
m es puikiai intuityviai panaudojam e likusius 10 999 960 bit. Kol neperskaitte pavyzdiui, kokteili vakarlio
io sakinio, nejutote bat ant savo koj arba kad js nosis yra js vilgsnio metu.
linijoje. Perskaiius js dm esys staiga pakrypsta kitur: js kojos pasijunta
spraustos batus, o nosis atkakliai braunasi popieriaus lap prieais jus. Kol
buvote susikaup ties iais odiais, neinojote ir apie inform acij, ateinani
i periferinio regos lauko. Taiau js galite tai pakeisti. irdam i em iau esant
X, pastebkite, kas yra aplink i knyg (puslapio kratai, stalo pavirius ir kt.).
Kitas atrankinio dm esio pavyzdys yra kokteili vakarlio efektas - t. y.

gebjim as sutelkti dm es tik vien bals i daugelio (nors vos tik kitas balsas
itars js vard, js paintinis radaras akim irksniu perkels bals js s
m on). U sutelkt klausym si tenka m okti. sivaizduokite, kad per ausines
girdite du pokalbius - vien - viena ausim i, kit - kita, ir kad js prao pa
kartoti kairje ausyje girdim tekst. Kai sutelkiate dm es tai, kas sakom a
kairij aus, js nesuvokiate to, kas sakom a deinij. Vliau paklausti, kas
buvo sakom a deinij aus, tikriausiai nieko nepasakysite (nors galsite nu
rodyti kalbtojo lyt ir garso stiprum ).
Sm oningo suvokim o lygiu m s dm esys yra padalytas. Jei vairuodam i au
tom obil kalbsite telefonu, js dm esys okins nuo kelio prie telefono. Tai
paaikina, kodl vairuotojai daniausiai nutyla, kai sudtinga situacija reikalauja
viso j dm esio. Dm esio kilnojim as atim a ir iek tiek laiko, ypa kai itai vyksta
atliekant sudtingas uduotis (Rubenstein ir kiti, 2001). Taiau net perkeliant
dm es i telefoninio pokalbio vairavim galim a truput pavluoti susidoroti
su situacija. Vairavim o im itavim o eksperim entuose, atliktuose Jutos universite
te, kalbantys m obiliuoju telefonu studentai pastebdavo ir reaguodavo vieso
forus, kelio enklus ir kitus autom obilius vliau (Strayer ir Johnston, 2001; Stra-
yer ir kiti, 2003). Panas dalykai atsitinka ir su kai kuriais patyrusiais lktuv
pilotais: sutelk dm es duom enis, rodom us skrydi im itatoriaus prietais sky
delyje, bei priekin stikl, jie nepastebdavo lktuv, ublokavusi j leidi
m osi tak (Haines, 1991).
I gausybs regim j dirgikli, kurie nuolat esti prieais m us, m es pasiren
kam e apdoroti tik kelis. Ulricas Neisseris (1979), Robertas Becklenas ir Da
ntelis Cervone (1983) tai labai tikinam ai rod. Jie padem onstravo m onm s
vien m inut trunkant vaizdo ra, kuriam e trij juodais m arkinliais vilkin
i krepinio aidj vaizdas buvo udengtas trij baltais m arkinliais vilkin
i krepinink vaizdo rau. irov buvo praom a nuspausti m ygtuk kiek
vien kart, kai tik juodais m arkinliais vilkintys aidjai perduoda kam uol.
304 6 SKYRIUS
6.2 PAVEIKSLAS.
Gorilos tarp ms
Sutelk dmes vien uduot
(skaiiuoti, kiek kart vienas i trij
komandos nari perdav kamuol)
madaug pus irov pademonstravo
nedmesingumo aklum,
nepastebdami praeinanios aikiai
matomos gorilos.
V aizdo raui pusjus, parodyta per aikt einanti jauna m oteris su skiu. D au
gum a irov buvo taip sutelk dm es juodais m arkinliais vilkinius
aidjus, jog visikai jos nepastebjo. K ai m okslininkai jiem s i naujo parod
vaizdajuost, irovai labai nustebo ivyd m oter. N eseniai pakartotam e eks
Nedmesingumo aklumas perim ente m okslininkai D anielis Sim onsas ir Christopheris Chabrisas (1999)
(inattentional blindness) - aidj br nusiunt gorila apsirengus asistent (r. 6.2 pav .) . Pasirodiusi ek
matom objekt nepastebjimas, rane 5-9 sekundes gorila dauydavo kum iais sau krtin. Ir vis tiek pus
kai dmesys sutelktas k nors stropiai skaiiuojani perdavim us eksperim ento dalyvi padem onstravo ned
kita. m esingum o aklum . Jie nepastebjo gorilos.
Ir kit eksperim ent m etu m ons stulbinam ai nepastebdavo, kas vyksta
j regos lauke. Po trum po regim ojo vykio gali inykti didelis kokakolos bute
lis, atsirasti turklai, pasikeisti drabui spalva, o irovai daniausiai ito ne
pastebi (Resnick ir kiti, 1997; Sim ons, 1996; Sim ons ir A m binder, 2005). i
nedm esingum o aklum o form a dar vadinam a aklum u pokyiam s (change blind
ness): du tredaliai m oni, aikinusi keli statybininkui, nepastebdavo, kad
6.3 PAVEIKSLAS.
j pakeit kitas (r. 6.3 pav.) . K as dingo i aki, tas dingo i galvos. Pasitaiko ir
Aklumas pokyiams
pokyi negirdjim as (change deafness). V ieno eksperim ento m etu 40 procen
Kol vyras (su akiniais)
aikina keli statybininkui, t m oni, sutelk dm es odi (kartais sudting) kartojim , nepastebjo,
du eksperimento rengjai kad pasikeit kalbtojas (V itevich, 2003).
liai praeina tarp j neini Taip pat stebinanti nedm esingum o aklum o form a yra aklum as pasirinkim ui
durimis. Per trukdym
statybininkas susikeiia (choice blindness). reikin atrado ved m okslinink grup. Petteris Johans-
vietomis su kitu vyru, sonas ir jo kolegos (2005) 2-5 ar daugiau sekundi rod 120 savanori dviej
dviniu kitos spalvos m oter veidus ir po to klaus, kuri i j yra patrauklesn. V liau m okslininkai
drabuius. Dauguma moni,
sutelk dmes kelio apversdavo nuotraukas, paduodavo eksperim ento dalyviam s nuotrauk tos m o
aikinim, io pokyio ters, kuri jiem s atrod patrauklesn, ir praydavo paaikinti, kodl taip pasirin-
nepastebi.
(I Daniel Simons.)
SUVOKIMAS 305
ko. 3 i 15 kart sukti m okslininkai m ikliai pakeisdavo nuotrauk ir eksperi

m ento dalyviam s parodydavo veid, kurio jie nebuvo pasirink. m ons ne tik
retai pastebdavo apgaul (tik 13 procent sukeist nuotrauk), bet noriai ai
kindavo, kodl jiem s labiau patinka veidas, kur jie i tikrj buvo atm et. J
pasirinkau todl, kad i m oteris ypsosi", - aikino vienas eksperim ento daly
vis (nors i ties buvo isirinks m oter rim tu veidu). Po eksperim ento paklausti,
ar hipotetiniam e eksperim ente" jie pastebt, kad nuotraukos sukeistos, 84 pro
centai dalyvi tvirtino, jog tikrai pastebt. Jie padem onstravo negebjim
pastebti reikinio, kur m okslininkai vadina (ar m atote iburlius j akyse?)
aklum u pasirinkim o aklum ui (choise-blindness blindness).
Kai kurie stiprs dirgikliai gali m us priversti praregti staiga (pop-out), kai
6.4 PAVEIKSLAS.
nepaprastai rykus dirgiklis, pavyzdiui, vienintelis besiypsantis veidas 6.4 pa-
Staigaus praregjimo reikinys
veiksle, patraukia m s vilgsn. Tik ne m es nusprendiam e atkreipti dm es
iuos dirgiklius: jie reikalauja m s dm esio. M eriwetheris Lewisas negaljo
nepastebti j puolanio lokio.
MOKYMOSI REZULTATAI
Atrankinis dmesys
bot kiek duom en, bom barduojani m s pojius,
1 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip sveikauja dmesys ir suvokimas. o likusius duom enis blokuojam e. is sutelktas dm e
sys gali sukelti nedm esingum o aklum o, aklum o po
Proceso, kuris tradicikai vadinam as jutim u, m etu m
kyiam s ar net aklum o pasirinkim ui reikinius.
s regos, klausos, skonio, uosls bei lytjim o poj
iai aptinka aplinkos fizin energij ir paveria j ner
PAKLAUSKITE SAVS: Ar prisimenate atvej, kai, sutelk dmes
viniais signalais. Pasitelkusios inias bei lkesius,
vien dalyk, nepastebjote ko nors kito (pavyzdiui, skausmo,
m s sm egenys suvokia i signal prasm . M es
prisiartinanio mogaus, muzikinio fono)?
atsirenkam e, k atkreipti dm es ir apdorojam e ri
Suvokimo iliuzijos
2 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip iliuzijos padeda suprasti kai kuriuos dirgikli pavertimo prasmin
gais suvokiniais bdus.
M okslininkus ilgus m etus stebino suvokim o iliuzijos: kodl pasiduodam e iliuzi

jom s, net jei patys tai suvokiam e? Iliuzijos parodo jutim sistem inim o ir prasm i
nim o bdus. Iliuzijos apvieia. Panagrinkim e eias tokias suvokim o iliuzijas:
Pirmoji iliuzija. Matome 1889 metais Franzo Mllerio-

Lyerio sukurt klasikin iliuzijos pavyzd. Ar kuri nors
atkarpa - AB arba BC, - atrodo ilgesn? Daugumai
moni atkarpos atrodo vienodo ilgio. Staigmena! Jos
nevienodos. Js liniuot patvirtint, kad atkarpa AB yra
visu tredaliu ilgesn u atkarp BC. Kodl akys mus
apgauna? (Vien paaikinim rasime 317 p.)
306 6 SKYRIUS
Antroji iliuzija . Matome dviej mergin esani tame

paiame kambaryje, dvi neretuuotas fotografijas. ie
du vaizdai pateikiami taip, tarsi kambar bt irima
pro ma skylut. Kodl pasikeiia mergin gis, kai
keiiasi j buvimo vieta? (Tai bus paaikinta 318 p.)
Treioji iliuzija . Ar St. Louiso

Gateway arkos auktis didesnis u
jos plot (tai didiausia pasaulyje
mogaus sukurta iliuzija)? O gal
atvirkiai? I tikrj jos auktis
yra lygus ploiui. Ir vl rega mus
klaidina. Kodl? (313 p. mes dar
kart aptarsime reikin.)
Ketvirtoji iliuzija. tai dar viena smegen virtualios realybs konstrukcija, kuri
1935 metais apra Hansas Wallachas. Ar matote iliustracijos apaioje vies pilk
vikr, besirangant per juodus brknius? Iliuzinis vikras tra trumpi pilki brk
niai i virutiniojo paveiksllio su papildomai nupietais juodais brkniais. Visa
kita, k js suvokiate, yra js krybinio genijaus" rezultatas (Hoffman, 1998).
(r. diskusij apie grupavimo principus, 309 p.).
Penktoji iliuzija. Tikrieji virtualiosios tikrovs krjai yra

ne programuotojai, o smegenys, kurias programuotojai
apgaulingai priveria konstruoti virtualij tikrov.
Donaldo Hoffmano (1998) banga yra plokias dviej
matavim pieinys. Taiau ar galite suvokti, kad jis
plokias? Nelengvai. Js smegenys atkakliai kuria
neegzistuojani bang. Smegenys j konstruos visikai
kitaip, jei knyg apversite auktyn kojomis. Kaip pamaty
site 314 puslapyje, bangos iliuzija yra susijusi su prielaida
apie viesos altin.
SUVOKIMAS 307
etoji iliuzija. Iliuzijos kyla ir kit jutim pagrindu. Daugiau kaip prie imt Ar js regos sistema supyko?
met psicholog Wilhelm Wundt suglumino tai, kad mons, klausydamiesi Ji i itiso audeklo gabalo
metronomo ar laikrodio tiksjimo, girdi pasikartojant 2, 3 ar 4 di ritm: konstruoja erdvin bang ir dar
ne vienod tik-tik-tik-tik, koks jis i tikrj yra, o, sakykime, TIK-tik-TIK-tik- j pagraina kintaniomis
TIK-tik. I vienodo tiksjimo, kuris pasiekia aus, kiekvienas klausytojas nesmo dalimis. Tad ar turtume
ningai susikuria girdim derin. Koks suvokimo dsnis ia tinka? nepasitikti tuo, k matome,
(Atsakymo iekokite 319 p.) dabar inodami, jog regjimas

yra links mus apgauti?"
iuose galvoskiuose vyraujanios regos iliuzijos rodo, kad regos pojtis
Donald Hoffman,
reikm ingesnis u kitus pojius. Kai tarp regos ir kit jutim kyla prietara,
Visual Intelligence, 1998
paprastai laim i rega. M es danai patiriam e regos vyravim o reikin. Nors,
(Regos intelektas")
irint film , garsas sklinda i projektoriaus, esanio u nugaros, m es j suvo
kiam e kaip sklindant i ekrano, nes ten regime kalbanius aktorius. Kino teat Regos vyravimas
re, irdam i ekrane am erikietikaisiais kalniukais vainjanius m ones, (visual capture) -
tviriau atsirem iam e, nors kiti m s jutim ai sako", kad m es nejudam e. Abiem regos polinkis ugoti kitus
atvejais rega persveria kitus jutim us. jutimus.
Klausa taip pat gali persverti kitus jutim us. Kirsten Hotting ir Brigitte Roder
(2004) eksperim ento savanoriam s liep skaiiuoti, kiek kart bus palytti j pir
tai. Kartu jie girdjo pasikartojanius garsus. Kai vien palytjim lyddavo dau
giau negu vienas garsas, dalyviai danai sakydavo pajut ne vien prisilietim .
Taigi od veikia ne vien lytjim as.
MOKYMOSI REZULTATAI
Suvokimo iliuzijos
m as regos vyravimu. Klausos ir lytjim o gine gali
2 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip iliuzijos padeda suprasti kai ku
riuos dirgikli pavertimo prasmingais suvokiniais bdus.
nugalti klausa.
Suvokim o iliuzijos avi psichologus, nes jos parodo,

PAKLAUSKITE SAVS: Ar esate kada nors irj kino film, kai
kaip tvarkom e ir aikinam e jutim us. Kai regim oji in
itariami odiai ir moni veido iraika buvo nesinchroniki?
form acija konfliktuoja su kit jutim inform acija, m
Kaip manote, k reikjo patikslinti: vaizd, kur matte, ar gar
s sm egenys paprastai i prietar isprendia pri
sus, kuriuos girdjote?
im dam os regim j inform acij. is polinkis vadina
Suvokimo krimas
3 TIKSLAS. Apibdinkite, koks yra getaltins psichologijos indlis ms suvokimo supratim.
Kad jutim in inform acij paverstum e prasm ingais suvokiniais, privalom e i in

form acij sutvarkyti: iskirti objektus i aplinkos, velgti j prasm ing ir
nekintam form , pam atyti, kokiu atstum u jie yra ir kaip juda. Kai kurias m s
aptartas glum inanias iliuzijas paaikina sm egen suvokinio krim o taisykls.
308 6 SKYRIUS
Getaltas XX a. pradioje grup vokiei psicholog pradjo dom tis, kaip psichika
(gestalt) - jutim us sujungia suvokim us. Suvokiantis m ogus kelet savo jutim susieja
sudaryta visyb. Getaltins getalt (vok. Gestalt - form a, visum a). Getaltins psichologijos alininkai nu
psichologijos atstovai pabria rod daug tokio m s psichikos gebjim o pavyzdi ir apra principus, pagal
ms polink informacijos dalis kuriuos jutim as virsta suvokim u. Pavelkite 6.1 pav.: i tikrj m atyti atuoni
jungti prasming visum. juodi skrituliai, turintys po tris baltas linijas. Taiau kai irim e juos visus
kartu, regim e vis form - Neckerio kub.
Getaltins psichologijos alininkai m go sakyti, kad suvokiam a visum a gali
skirtis nuo savo dali sum os. Sum aiykite natr (korozin m etal) su chloru (nuo
dingosiom is dujom is) ir tursite kak visikai nauja - valgom j drusk. Pa
naiai ir suvokiam a form a yra nauja visum a, kurios savybi neturi jos sudeda
m osios dalys (Rock ir Palm er, 1990).
M s nesuvaldom as noras surinkti regim uosius bruous ibaigtas form as
yra susijs su inform acijos apdorojim u i apaios vir, pradedant vesties ly
gio jutim ine analize, bei inform acijos apdorojim u i viraus apai, kurio m e
tu naudojam as m s patyrim as bei lkesiai, aikinant iuos pojius. Taiau
juo daugiau suinom e apie i inform acijos apdorojim o sistem , juo neapibr-
tesnis tam pa skirtum as tarp jutimo ir suvokimo. Jutim as nra vien tik inform a
cijos apdorojim as i apaios vir, o suvokim as nra vien tik inform acijos ap
dorojim as i viraus apai. Jutim as ir suvokim as susilieja nenutrkstam
proces, kuris pltojasi i specializuot detektori lsteli vir ir i m s prie
laid apai.
Kai skaitysite apie iuos dsnius, turkite galvoje j ireikiam esm in tie
s: m s sm egenys ne tik registruoja inform acij apie pasaul - jos geba daug
daugiau. Suvokti - tai ne vien atverti langines ir leisti vaizdui palikti pdsa
k sm egenyse. M es visada perfiltruojam e jutim in inform acij ir j paveriam e
prasm ingais suvokiniais. Psichika yra svarbi.
Formos suvokimas
4 TIKSLAS. Paaikinkite figros ir fono ry bei formos suvokimo grupavimo principus.
sivaizduokite, kad norite sukurti vaizdo-kom piuterin sistem , kuri, kaip ir aki-
sm egen sistem a, galt atpainti m oni veidus. Koki gebjim reikt iai
sistem ai?
Figra ir fonas
Pirm iausia i sistem a turt m okti iskirti veidus i j fono. Suvokiant m s
pirm oji uduotis yra iskirti bet kur objekt, vadinam figra, i j supanios
aplinkos, vadinam os fonu. Balsas, kur js atkreipiate dm es pobvio m etu
Figra ir fonas tarp daugelio bals, tam pa figra, o visi kiti - fonu. Skaitant odiai yra fig
(figure-ground) - ra, o baltas popieriaus lapas - fonas. 6.5 pav. figros ir fono santykis nuolat
regimojo lauko sutvarkymas kinta, taiau m es visada sudstom e dirgiklius taip, kad figra m atom a prieaky
objektus (figras), kurios je, fonas yra u jos. Kintanti figra ir fonas dar kart patvirtina, kad tas pats
isiskiria i aplinkos (fono). dirgiklis gali sukelti ne vien vaizd.
SUVOKIMAS 309
6.5 PAVEIKSLAS.
Dvikrypts figros ir fonas
Grupavimas
Iskyr figr i fono, m es (ir m s vaizdo-kom piuterin sistem a) turim e j pa
versti prasm inga form a. K ai kuriuos pagrindinius poym ius, pavyzdiui, spal
v, judjim , tam sos ir viesos kontrastus, m es apdorojam e akim irksniu ir au
tom atikai (Treism an, 1987). Siedam as ir form indam as iuos pagrindinius ju
tim us, m s protas vadovaujasi tam tikrom is dirgikli grupavim o taisyklm is Grupavimas
(6.6 pav.). ios taisykls, kurias nustat getaltins psichologijos tyrintojai ir (grouping) -
kurios yra pritaikom os net ei m nesi kdikiam s, patvirtina idj, kad su suvokimo polinkis telkti dirgiklius
vokta visum a skiriasi nuo paprastos jos dali sum os (Q uinn ir kiti, 2002; Rock vientisas grupes.
ir Palm er, 1990).
6.6 PAVEIKSLAS.
Dirgikli grupavimas
Vientisumas
Artumas Panaumas Susietumas
Artumas. Telkiame greta viena kitos esanias figras. Matome ne eias

atskiras linijas, bet tris j poras.
Panaumas. Grupuojame tarpusavyje panaias figras. Matome vertikalius
toki pat form - trikampi ir skrituli - stulpelius, o ne horizontalias miri
form eiles.
Vientisumas. Suvokiame vienalyius, itisinius, o ne pertraukiamus vaizdus.
Pavyzdyje galtume matyti kelet besikaitaliojani pusskrituli, taiau suvokia
me tiesi ir banguot linijas,
Susietumas. Takus, linijas ar plotus, kai jie yra vienodi ir sujungti, mes
suvokiame kaip atskir vienet.
Udarumas. Jei figra yra neitisin, su spragomis, mes jas upildome", kad
susidaryt ubaigta visyb. Atrodo, kad trys ratukai yra pilni, tik juos ustoja
(iliuzinis) trikampis. Reikia pridti tik trumpas linijas, kurios udaro ratukus, ir
ms smegenys trikampio jau neberodo.
310 6 SKYRIUS
6.7 PAVEIKSLAS.
Grupavimo taisykls
Kokia ios nemanomos
uns bdos paslaptis? Js
tikriausiai i uns bd
suvokiate kaip getalt -
itis (nors nemanom)
konstrukcij. I ties js
smegenys iame paveiksle
primeta vientisumo pojt.
Kaip matome 319 p.
pateiktoje nuotraukoje,
ia veikia getalto grupavi
mo taisykls - udarumas
ir nenutrkstamumas.
Daniausiai ios grupavim o taisykls padeda m um s konstruoti tikrov. Ta

iau kartais jos m us nuveda klaidingu keliu, kaip atsitiko m um s suvokiant pilkj
vikr, aprayt ketvirtosios iliuzijos pavyzdyje (306 p.), arba irint uns b
d 6.7 pav.
Gylio suvokimas
5 TIKSLAS. Paaikinkite, kokia yra gylio suvokimo svarba ir kaip regimojo skardio tyrimai padeda
gebjim suprasti.
Gylio suvokimas Dvim aius atvaizdus tinklainse m es kakaip pertvarkom e trim aius suvoki
(depth perception) - m us. Trim ai objekt m atym as, vadinam as gylio suvokim u, leidia vertinti
gebjimas matyti trimaius j nuotol nuo m s. Tik vilgterj vertinam e nuotol iki atvaiuojanio au
objektus, nepaisant to, kad tom obilio ar nam o aukt. I dalies is gebjim as yra gim tas. Eleanor Gibson
tinklainje projektuojami ir Richardas W alkas (1960) tai nustat, panaudoj stataus skardio, kurio nuo
dvimaiai atvaizdai. Tai leidia lyd deng tvirtas stiklas, m odel. Idja atlikti eksperim ent Gibson kilo iky
nustatyti objekt nuotol. laujant - valgant priepieius ant Didiojo kanjono krato. Ji susidom jo, ar pra
dedantis vaikioti kdikis, irdam as nuo skardio em yn, suvokia pavojin
g nuolyd ir grta atgal?
Regimasis skardis Kom elio universiteto laboratorijoje Gibson ir W alkas ukeldavo 6-14 m ne
(visual cliff) - si kdikius ant regim ojo skardio krato (6.8 pav.). M otinos kviesdavo savo
laboratorinis prietaisas tirti, vaikus liauti stiklu. Taiau daugum a kdiki atsisakydavo tai daryti, taip paro
kaip kdikiai ir gyvn jaunikliai dydam i, kad jie suvokia gyl. Galbt kdikiai jau nuo ropojim o laikotarpio im oksta
suvokia gyl. suvokti gyl. Gyvn jaunikliai, dar neturintys jokios regos patirties, pavyzdiui,
kaiukai, vienos dienos okyts, tik k isirit viiukai, reaguoja panaiai.
Kiekviena ris iki tol, kol im oksta vaikioti, jau turi reikalingus suvoki
m o gebjim us. Apie treij m nes jie jau naudojasi getalto suvokim o taisyk
lm is, ilgiau irdam i nauj daikt grupes (Quinn ir kiti, 2002). Fizinis bren
dim as parengia m us atsargiai elgtis su aukiu, o patirtis sustiprina atsargu-
SUVOKIMAS 311
6.8 PAVEIKSLAS.
Regimasis skardis
Eleanor Gibson ir Richar
das Walkas, nordami
nustatyti, ar kdikiai
ir gyvn jaunikliai suvokia
m. Kdiki atsargumas didja kartu su patirtimi ropojant, nesvarbu, kokio am
gyl, sukr skardio,
iaus jie pradeda ropoti. kurio nuolyd dengia stiklas,
model. Net kalbinjami
Kaip mums tai pavyksta? Kaip dvimaius atvaizdus tinklainje paveriame
kdikiai atsisako liauti
trimaiais suvokimais? Mes remiams gylio poymiais, kurie veikia regint abiem stiklu per skard, o tai
rodo, kad gyl suvokia
akims, ir kitais poymiais, kurie gali veikti ir regint viena akimi.
net labai jauni mons
ir gyvnai.
Binokuliniai poymiai
Binokuliniai poymiai
6 TIKSLAS. Apibdinkite du gylio suvokimo binokulinius poymius ir paaikinkite, kaip jie pade
(binocular cues) -
da smegenims apskaiiuoti atstum.
gylio poymiai, kurie gaunami
Pamginkite paimti du pietukus ir sudurti juos galiukais prie save, kai abi akys irint abiem akimis, pavyzdiui,
atmerktos. Dabar padarykite tai, umerk vien ak. Pastebsite, kad uduotis atvaizd tinklainse skirtumas
pasunkjo. is pavyzdys patvirtina binokulini poym i svarb nustatant ats ir konvergencija.
tum iki arti esani objekt. Dvi akys geriau negu viena.
Atvaizd skirtumas tinklainse
Kadangi ms akys yra madaug per 6 cm viena nuo kitos, j tinklainse
(retinal disparity) -
susidaro truput skirtingi pasaulio atvaizdai. is atvaizd skirtum as tinklainse
binokulinis gylio suvokimo
yra svarbus signalas suvokiant atstum. Kai laikote pirt tiesiai prie nos, js
poymis. Lygindamos i abiej
akies tinklainse gaunami gana skirtingi atvaizdai. (Galite tai pastebti umer
aki gaunamus atvaizdus,
k vien, paskui kit ak, arba mgindami padaryti derel i pirt, 6.9 pav.)
smegenys apskaiiuoja atstum:
kuo daugiau skiriasi objekto
atvaizdai abiej aki tinklainse,
tuo ariau yra objektas.
6.9 PAVEIKSLAS.
Kintanio ilgio pirtai
Laikykite savo du smilius
madaug 13 cm prie akis
taip, kad atstumas tarp
pirt galiuk bt 1,3 cm.
O dabar pavelkite toliau
ir pastebsite keist dalyk.
Patraukite pirtus toliau,
ir atvaizd skirtumas
tinklainje - o kartu su juo
ir pirtai - susitrauks.
312 6 SKYRIUS
Kuo didesnis atstumas, pavyzdiui, kai laikote pirt per itiest rank, tuo ma
esnis atvaizd skirtumas tinklainse.
Trimai film krjai dirbtinai sukuria tinklains atvaizd skirtumo reiki
n, fotografuodami regin dviem fotoaparatais, kurie yra per kelis centimetrus
vienas nuo kito. (Ko gero, nortume diegti tai ir ms matant" kompiuter.)
irint tok film pro akinius arba kok nors kitok prietais, leidiant kairiajai
akiai matyti tik kairiojo fotoaparato apimam vaizd, o deiniajai akiai - deinio
jo, trimatis efektas imituoja normal atvaizd tinklainse skirtum. Lktuvuose
taisytos dvi fotokameros fotografuoja teritorij, o vliau abu vaizdai sujungia
mi. Taip gaunami trimaiai emlapiai.
Konvergencija (convergence) - Kitas binokulinis nuotolio suvokimo poymis yra aki konvergencija: ner
binokulinis gylio suvokimo vini raumen signalas, rodantis, kokiu laipsniu ms akys pasisuka vid, kai
poymis. Aki pasukimo vid irime arti esant objekt. Smegenys, gavusios informacij apie konvergencijos
laipsnis irint [ objekt. Kuo kamp, sprendia, ar js irite spausdint vadovlio puslap, ar k nors
didesnis vidinis tempimas, tuo kitame kambario gale. Kuo didesnis vidinis tempimas, tuo ariau yra daiktas.
ariau yra daiktas.
Monokuliniai poymiai
7 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo monokuliniai poymiai skiriasi nuo binokulini, ir apibdinkite ke

lis gylio suvokimo monokulinius poymius.
Monokuliniai poymiai Kaip mes suinome, ar mogus yra nutols nuo ms per 10 ar per 100 metr?
(monocular cues) - Juk irint tiesiai prieais save tol, abiem atvejais tinklains atvaizd skirtu
gylio poymiai, kuriais gali mas yra labai maas. Tokiais atvejais mes remiams iais m onokuliniais po
naudotis viena akis, pavyzdiui, ym iais:
siterpimas ar tiesin
Santykinis dydis. Jeigu inome, kad du objektai yra panaaus dydio, tai
perspektyva.
objekt, kurio vaizdas tinklainje yra maesnis, suvokiame kaip esant toliau.
Vairuotojui toli esantis psiasis atrodo maesnis. Tai reikia, kad mai pstieji
(vaikai) gali kartais atrodyti esantys toliau negu i tikrj (Stewart, 2000).
siterpimas. Jei vienas objektas i dalies udengia kit, tai pirmj suvokiame
esant ariau ms.
Santykinis aikumas. Nuo toli esani objekt viesa turi nueiti didesn keli,
todl nerykius objektus mes suvokiame kaip esanius toliau u aikius, rykius
objektus. Per rk arba sningant prieais jus esatis automobilis gali atrodyti ess
toliau negu i tikrj.
Tekstros gradientas. Laipsnikas iurkios, rykios tekstros perjimas
lygi, blanki tekstr yra didjanio atstumo enklas. Toli esantys objektai
atrodo maesni ir tankesni.
Santykinis auktis. Auktesnius regos lauko objektus suvokiame esanius
toliau. Kadangi em esn figros-fono iliustracijos dal suvokiame kaip esani
sivaizduok tai ariau, mes suvokiame j kaip figr (Vecera ir kiti, 2002). Apverskite iliustraci
Dl santykinio aukio j, ir juoda spalva taps fonu - juodu-nakties dangumi.
emesni objektai atrodo
Santykinis auktis gali bti susijs su iliuzija, kad vertikalus matmuo yra
artimesni - todl
daniausiai suvokiami kaip ilgesnis u tok pat horizontal matmen (tai pastebjome, aptardami treij iliuzi
figros. j apie St. Louiso Gateway ark). Taigi nesistebkime, kad siaur aukt taur pi-
SUVOKIMAS 313
siterpimas Tekstros gradientas Santykinis auktis
lame maiau suli negu ma plai (Wansink ir van Ittersum, 2003). Atrodo, kad
auktoje taurje skysio yra daugiau negu i tikrj. Ar i vertikali linija yra ilgesn,
trumpesn ar tokio pat ilgio kaip horizontali linija? Pamatuokite ir pamatysite.
Santykinis judjimas (judjimo paralaksas). Kai judame, atrodo, kad ms
atvilgiu juda nejudantys aplinkos daiktai. Jeigu vaiuodami traukiniu nukreipsite
vilgsn kok nors vien objekt, pavyzdiui, nam, tai pastebsite, kad objektai,
esantys ariau u nam (vilgsnio fiksavimo tak), juda prieing negu js
pus. Kuo ie objektai ariau, tuo greiiau jie atrodo jud.
Objektai, esantys u fiksavimo tako, atrodo jud ta paia kryptimi kaip ir js,
ir kuo jie toliau, tuo liau juda. Smegenys, nustatydamos objekt santykin
nuotol, pasinaudoja iais greiio ir judjimo krypties poymiais.
Tiesin perspektyva . Atrodo, kad lygiagreios linijos, pavyzdiui, geleinkelio
bgiai, toldamos susieina. Kuo jos ariau viena kitos, tuo didesnis nuotolis
suvokiamas. Avarijas traukini pervaose i dalies lemia ir tai, kad, sprsdami
pagal tiesin perspektyv, mons yra link pervertinti traukinio nuotol (Leibo-
witz, 1985).
viesa ir elis . Artimi objektai atspindi daugiau
viesos, kuri patenka ms ak. Todl blausesnis
objektas atrodo esantis toliau. i iliuzija taip pat danai
bna viena i avarij prieasi, nes, pavyzdiui, rke
skendintis arba tik artimsias viesas jungs automobi
lis atrodo esantis toliau negu i tikrj (prisiminkite
bangas penktojoje iliuzijoje). Apverskite penktosios
iliuzijos piein (306 p.), ir duba taps ikilimu, nes
ms smegenys laikosi paprastos emje galiojanios
taisykls: viesa sklinda i viraus.
Santykinis judjimas
Keleivio judjimo kryptis
314 6 SKYRIUS
Tiesin perspektyva viesa ir elis
Nordam i pavaizduoti gyl lygioje drobje, dailininkai (6.10 pav.) naudoja

m onokulinius poym ius. 6.11 pav. aikiai m atyti, kad dram blys toli, jo ietim i
sum edioti nepavyks. itai jau seniai suprato ir Piet Afrikos bant genties m o
ns, m aai k nutuok apie nuotraukas ir pieim (Deregowski, 1972; Hudson,
1960).
Judesio suvokimas
8 TIKSLAS. Suformuluokite pagrindin prielaid, kuri darome suvokdami judes, ir paaikinkite,
kaip is suvokimas gali bti apgaulingas.
sivaizduokite, jog galite suvokti pasaul kaip turint spalvas, form as ir gyl, ta
iau nem atote judesio. Js negalsite ne tik vairuoti autom obilio ar vaiuoti dvi
raiu, taiau galite patirti sunkum ir raydam i, valgydam i bei eidam i.
6.10 PAVEIKSLAS.
Perspektyvos technika
Tuo metu, kai buvo
nutapytas is paveikslas
(Bristolio krantin",
Anonimas, 1730 m.), jau
buvo plaiai sigalj trij
matavim perteikimo ant
plokio paviriaus bdai.
Pavelkite, kaip naudojami
gylio poymiai - tekstros
gradientas, siterpimas,
tiesin perspektyva,
santykinis dydis bei auktis.
SUVOKIMAS 315
6.11 PAVEIKSLAS.
Kas iandien pietums?
Tokie monokuliniai gylio

poymiai kaip santykinis
dydis bei atstumas rodo
monms, susipainusiems
su i signal naudojimu
mene bei fotografijoje, kad
tai ne dramblys (paimta i
Deregowski, 1972).
Laim, js galite suvokti judes (kartais net tada, kai jokio judesio nra). Pa
prastai smegenys apskaiiuoja judes i dalies remdamosi prielaida, jog susi
traukiantieji objektai tolsta (o ne maja), o didjantys objektai artja. Taiau
judes js suvokiate netobulai. Atrodo, jog dideli objektai, pavyzdiui, trauki
niai, juda liau nei mai tuo paiu greiiu vaiuojantys automobiliai. (Galbt
oro uoste pastebjote, kad dideli reaktyviniai laineriai tariamai leidiasi liau
nei mai lktuvai, tupiantys tokiu pat ar maesniu greiiu.)
Nordami atmuti skriejant kamuol, futtbolo ar kriketo aidjai (prieingai
nei vairuotojai) nori, kad vykt susidrimas su juos skriejaniu kamuoliu. Kad
tai pavykt, jie laikosi paprastos taisykls: bgdami taip, kad kamuol irt
pastoviu kampu, aidjai atbga kamuolio kritimo tak tuo metu, kai jis ten
atsiduria (M cBeath ir kiti, 1995). Taip pat elgiasi ir gaudantis skanst uo (Shaf
fer ir kiti, 2004).
Animacini film krjai puikiai ino, kad serij po truput keiiam vaiz
d smegenys palaikys nenutrkstamu judjimu (is reikinys vadinamas strobo
skopiniu judjimu). Kino filme i iliuzija sukuriama per sekund mstelint 24
nejudantiems vaizdams. Judesys, kur mes matome, yra ne kino filme, kuris tra
labai greitas skaidri demonstravimas. Judesys yra konstruojamas ms galvose.
M arkizs ir ventins iliuminacijos sukuria dar vien judjimo iliuzij, grin
diam (graikika raid ,,fi) reikiniu. Kai du gretimi stacionars viesos (fi) reikinys
altiniai mirksi greita seka, mum s atrodo, kad tai yra vienas judantis viesos (phi phenomenon) -
altinis. Kelio enkluose taip pat matomas cp reikinys, kai vies seka sukuria, judjimo iliuzija, kai du ar
tarkime, rodykls spd. Visa tai dar kart patvirtina fundamentali ivad: su daugiau gretim viesos altini
vokimas nra vien tik pasaulio projektavimas ms smegenyse. Prieingai, ju greita seka paeiliui blyksteli
timai yra suskirstomi informacijos bitus, kuriuos vliau smegenys surenka ir ugsta.
nuosav veiksming iors pasaulio m odel. M s smegenys konstruoja ms
suvokimus.
Suvokimo pastovumas
9 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl svarbus suvokimo pastovumas.
Jau isiaikinome, kad ms vaizdo-kompiuterin sistema, kaip ir mes, pirmiausia

turi suvokti, kad objektai yra vairi form, vairiose vietose, kad jie galbt ju
da. Kita ios sistemos uduotis dar sudtingesn - ji turi atpainti objekt ir
316 6 SKYRIUS
Suvokimo pastovumas nebti suklaidinta jo kintanio dydio, form os, skaisio ar spalvos. D l suvo
(perceptual constancy) - kim o pastovum o galim a suvokti objekt kaip nekintant, nors dirgikliai ir kin
objektai suvokiami kaip ta. D l io i viraus apai vykstanio proceso galim e nustatyti objekto tapa
nekintantys (turintys pastov tum nepaisydam i irjim o kam po, atstum o ir apvietim o. Js vilgterite kok
skaist, spalv, form ir dyd), nors m og prieais jus gatvje ir akim irksniu atpastate savo klass draug.
kai apvietimas ir atvaizdai G reiiau nei spjate kvpti, akis pasiekusi inform acija persiuniam a sm ege
tinklainje kinta. nis, kur m ilijonai neuron iskiria pagrindinius objekto poym ius, palygina juos
su saugom ais vaizdais ir nustato asm ens tapatyb. io iradingo m ogikojo su
vokim o, kuris deim tm eius dom ino suvokim o tyrintojus, kopijavim as yra di
diulis ikis m s pagauliam kom piuteriui.
Formos ir dydio suvokimo pastovumas
10 TIKSLAS. Apibdinkite, kas yra formos ir dydio suvokimo pastovumas, bei paaikinkite, kaip
ms lkesiai dl suvokiamo dydio ir atstumo prisideda prie kai kuri regos iliuzij.
K artais atrodo, kad pastovios form os objektas, pairjus j kitu kam pu, kei
ia form (6.12 pav.) . inom us objektus suvokiam e esanius pastovios formos
net tada, kai j atvaizdas tinklainje kinta. K ai velgiam e atsivrusias duris,
j atvaizdo tinklainje form a pasikeiia, taiau m es gebam e suvokti, kad dur
form a nepakito (6.13 pav .).
Dydio suvokimo pastovumo dka suvokiam e objektus esant pastovaus dy
dio, net jei atstum as iki j skiriasi. Jis leidia m um s suvokti autom obil kaip
gana didel, galint veti m ones, netgi tada, kai m es j m atom e per dviej kvar
tal atstum . Tai rodo, kad suvokiam as atstumas iki objekto ir suvokiam as dy
dis yra glaudiai susij. O bjekto atstum o suvokim as signalizuoja apie jo dyd.
Panaiai, inodam i prast daikto (pavyzdiui, autom obilio) dyd, galim e sprsti,
6.12 PAVEIKSLAS.
kaip toli jis yra.
Formos suvokimas
Ar i stal virs yra Dydio ir nuotolio santykis. N et nuostabu, kaip lengvai suvokiam e dyd. Suvok
skirtingi? Atrodo, kad taip. dam i atstum iki objekto ir jo atvaizdo tinklainse dyd, akim irksniu nesm o
Taiau - norite tikkite,
ningai nustatom e tikrj objekto dyd. N ors 6.14 pav., a pavaizduot pabais
norite ne - jie yra vienodi.
(Imatuokite ir sitikinkite.) atvaizdai tinklainse yra lygs, j tiesin perspektyva signalizuoja, kad perse
Suvokdami stalus, mes kiojanti pabaisa yra toliau. Todl m es suvokiam e, kad ji yra didesn.
vertiname regos kamp.
i suvokiam o dydio ir suvokiam o atstum o sveika padeda paaikinti ke
lias gerai inom as iliuzijas. Pavyzdiui, ar js galite suprasti, kodl arti hori
zonto M nulis atrodo kartais net 50 proc. didesnis negu tada, kai yra auktai
danguje? M adaug 22 im tm eius m okslininkai dom josi iuo reikiniu ir gin-
6.13 PAVEIKSLAS.
Formos suvokimo pastovumas
Atsiveriani dur atvaizdas

tinklainje pamau gauna
trapecijos form, taiau
mes vis tiek suvokiame,
kad jos staiakamps.
SUVOKIMAS 317
6.14 PAVEIKSLAS.
Suvokiamo nuotolio ir dydio
sveika
a) Dl monokulini atstumo
poymi persekiojanti
pabaisa atrodo didesn
u persekiojamja,..
Ji nra didesn.
b) Ponzo iliuzija. Dviej
visikai vienod
staiakampi atvaizdai
tinklainse yra vienodi.
Taiau i patirties mes
sitikin, kad toliau esantis
didesnis objektas gali
sukurti tokio pat didumo
atvaizd.. Todl juost,
(a ) (b) kuri atrodo esanti toliau,
suvokiame kaip didesn.
ijosi (H ershenson, 1989). I dalies M nulio iliuzijos prieastis yra ta, kad dl
prie horizonto esani objekt atstum o signal u j esantis M nulis atrodo ess
gerokai toliau, negu tada, kai jis pakils auktai danguje (K aufm an ir K aufm an,
2000). Todl M nulis vir horizonto atrodo didesnis (kaip ir tolim oji pabaisa
6.14 pav. a, ir tolim esn juosta Ponzo iliuzijoje 6.14 pav. b. Paalinkite iuos
atstum o signalus, irdam i M nul esant vir horizonto (arba pabaisas) per
popierin vam zdel, ir jie bem atant sum as.
D ydio ir atstum o sryis padeda suprasti dvi io skyriaus pradioje pateik
tas iliuzijas. Pirm asis galvoskis, arba M ller-Lyerio iliuzija apie dviej tiesi
linij, turini strli pavidalo galus, ilg, buvo nagrinta daugiau kaip 1250
m okslini straipsni, taiau psichologai iki iol diskutuoja, kaip j paaikinti.
V iena i teorij yra ta, kad dl m s gyvenim o kam puotuose kam bariuose ir
pastatuose patirties 6.15 PAV. pavaizduoto biliet kasos langelio vertikalij li-
6.15 PAVEIKSLAS.
Mller-Lyerio iliuzija
Richardas L. Gregory
(1968) ikl mint, kad
kampai ms staiakampi
form gyvenamojoje aplinko
je moko mus suvokti
ior" ir vid pagal strli
galus linij galuose, -
signalus, padedanius
suvokti linij nuotol bei ilg.
Vertikali linija prie biliet
kasos langelio atrodo
trumpesn u deinje
esanio kampo linij, taiau
imatav pamatytume, kad
abi yra vienodo ilgio.
318 6 SKYRIUS
6.16 PAVEIKSLAS.
Majani ir didjani
mergaii iliuzija
is ikreiptas kambarys, nij suvokiam e kaip esani ariau, ir todl trum pesn, o tokio pat ilgio verti
kur sukr Adelbertas kalij linij kam pe prie dur - kaip esani toliau ir todl ilgesn. Tai, kas
Amesas, irint pro ma
skylut viena akimi atrodo atrodo iliuzija pieinyje su linijom is, leidia m um s teisingai suprasti gyl tri
kaip normalus staiakampis m aiam e pasaulyje.
kambarys, kurio kampai i teorij patvirtina faktas, kad m ons, gyvenantys keturkam pi form pa
nutol vienodu atstumu.
Visi artimesniame kampe saulyje, kitaip negu daugelis Afrikos kaim gyventoj, yra jautresni M ller-
esantys objektai atrodo Lyerio iliuzijai (Segall ir kiti, 1990). is reikinys rodo kultros, o ne rass ypa
neproporcingai dideli tum us, nes tas pats tyrim as parod, kad afrikieiam s, gyvenantiem s m iestuose,
lyginant su esaniais
tolesniame kampe, i iliuzija kyla greiiau negu j gentainiam s, gyvenantiem s neapstatytose vie
nes mes j dyd tovse. M s keturkam pi konteksto patirtis padeda m um s kurti suvokinius i
nustatome, remdamiesi
viraus apai".
klaidinga prielaida, kad ie
kampai yra vienodai nutol Dydio ir atstum o sryiu galim a paaikinti ir antrj iliuzij apie m ajanias
nuo ms. ir didjanias m ergaites. Kaip m atom e 6.16 pav., kam barys yra neprastas. Ta
iau, irint j viena akim i pro akut, trapecijos form os kam barys sukelia tok
pat atvaizd kaip ir norm alus staiakam pis kam barys, kur irim a abiem aki
m is. Kai pateikiam as nufotografuotas viena akim i m atom as vaizdas, sm egenys
daro pagrst prielaid, kad kam barys yra norm alus ir kad abi m ergaits nuto
lusios vienodu atstum u. Gavusios skirting vaizd dyd i tinklains sm egenys
nusprendia, kad m ergaii gis labai skiriasi.
M s atsitiktins suvokim o klaidos atskleidia norm alaus suvokim o proce
sus. Suvokiam as atstum o ir dydio sryis apskritai yra pagrstas, taiau tam
tikrom is aplinkybm is gali m us suklaidinti, pavyzdiui, M nulio, M ller-Lyerio
ar ikreipto kam bario iliuzij atveju.
Apviestumo suvokimo pastovumas
11 TIKSLAS. Aptarkite apviestumo suvokimo pastovum ir paaikinkite, kuo jis panaus spal
vos pastovum.
Baltas popierius atspindi 90 proc. ant jo patenkanios viesos; juodas popie

rius - tik 10 proc. Sauls viesoje juodas popierius gali atspindti 100 kart
daugiau viesos, negu jos atspindi baltas popierius, esantis patalpoje (M cBur-
SUVOKIMAS 319
ney ir Collings, 1984), taiau jis vis tiek atrodo juodas. Tai rodo
apviestumo suvokimo pastovum: nors apvietim as keiiasi, m es
suvokiam e pastovaus apviestum o objekt. Suvokiam as apvies
tum as priklauso nuo santykins viesos - kiek viesos objektas
atspindi lyginant su jo aplinka. Jeigu pavelgsite sauls apviest
juodo popieriaus lap pro siaur vam zdel taip, kad daugiau nie
ko nesim atyt aplinkui, tai jis atrodys pilkas, nes skaisioje sau
ls viesoje jis atspindi nem aai viesos. Pavelkite j papras
tai, be vam zdelio, ir jis vl atrodys juodas, kadangi atspindi daug
m aiau viesos negu j supantys objektai. is reikinys yra pa
naus spalvos suvokimo pastovum. Raudonas obuolys vaisi
dubenyje ilieka raudonas net pasikeitus apvietim ui, nes m s sm egenys ap 6.17 PAVEIKSLAS.
skaiiuoja kiekvieno objekto atspindt viesos kiek, atsivelgdam os j su Rykumo kontrastas
panius daiktus. Norite tikkite, norite ne,
Nekintant kontekstui, nekinta ir suvokiam as objekto apviestum as, o kas at taiau A ir B kvadrat
spalva yra ta pati (jei
sitinka, kai kontekstas keiiasi? Kaip m atom e 6.17 pav., regjim o sistem a ver manimi netikite, nukopijuoki
tina objekt skaist ir spalv juos supani objekt atvilgiu. Taigi suvokiam as te i iliustracij, ikirpkite
apviestum as kinta priklausom ai nuo konteksto. kvadratus ir palyginkite.)
Taiau mums atrodo, jog B
kvadratas yra viesesnis.
Form os suvokim as, gylio suvokim as ir suvokim o pastovum as rodo, kaip m es
tvarkom e savo regim uosius potyrius. Panaiai tvarkom i ir kiti jutim ai. Tai pa
aikina, kodl grupuojam e vienod laikrodio tiksjim (etoji iliuzija). Klau
santis nepastam os kalbos m um s sunku suprasti, kur baigiasi vienas odis ir
prasideda kitas, o klausydam iesi gim tosios kalbos, m es autom atikai girdim e
atskirus odius. Tai irgi tam tikras grupavim as. Bet tai dar ne viskas - raidi
eilut, pavyzdiui, TAVOKOJM ATO m es suskirstom e odius taip, kad jie
sudaryt prasm ing fraz, pavyzdiui, TAVO KOJ M ATO, o ne atskir o
di rinkin, pavyzdiui, TA VOKO JM ATO (M cBum ey ir Collings, 1984).
Suvokim o procesas apim a ne tik inform acijos grupavim , bet ir jos interpreta
vim, t. y. prasm s priskyrim tam , k m es suvokiam e.
Sprendimas
Kitas nemanomos uns

bdos, parodytos 6.7
paveiksle (310 p.), rakursas
atskleidia ios iliuzijos
paslaptis. 6.7 paveikslo
rakursas, remiantis grupavi
mo udarumo principu,
veria mus manyti, kad
lentels yra itisins.
320 6 SKYRIUS
Suvokimo krimas
3 TIKSLAS. Apibdinkite, koks yra getaltins psichologijos in kuriuos objektas projektuoja m s abiejose tinklain
dlis ms suvokimo supratim. se. Juo is skirtum as didesnis, juo ariau yra objek
tas. Konvergencijos signalas - tai sm egen fiksuo
Getalto psichologai iekojo taisykli, pagal kurias jam as nervini raum en sitem pim as, kai m s akys
sm egenys jutim ini duom en fragm entus sudlioja pasisuka vidin pus, velgdam os arti esant ob
getalt (vok. - visum ) ar prasm ingas form as. Pa jekt. Juo didesnis sitem pim as (arba konvergencijos
brdam i, jog visum a yra daugiau nei jos dali sum a, kam pas), juo ariau yra objektas.
ie m okslininkai parod, jog m es nuolatos filtruoja
me jutim in inform acij ir suvokiam e j taip, kad 7 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo monokuliniai poymiai skiriasi nuo
m um s i inform acija bt prasm inga. is teiginys i binokulini, ir apibdinkite kelis gylio suvokimo monokulinius
lieka teisingas, nors iuolaikiniai m oksliniai tyrim ai poymius.
parod, jog jutim as ir suvokim as yra nenutrkstam os

M onokuliniai poym iai leidia m um s sprsti apie gyl
inform acijos apdorojim o sistem os dalys, apim anios
naudojant tik vienos akies perduot inform acij; bino-
apdorojim ir i apaios vir, ir i viraus apai.
kuliniam s signalam s btina inform acija, gaunam a i
abiej aki. M onokuliniai poym iai yra ie:
4 TIKSLAS. Paaikinkite figros ir fono ry bei formos suvoki
santykinis dydis (m aesnis objektas yra toliau);
mo grupavimo principus.
siterpimas (objektas, udengiantis kit, yra ariau
Kad atpaintum e objekt, pirm iausia privalom e j su
nei udengtasis);
vokti (m atyti j kaip figr) ir iskirti i aplinkos (fo
santykinis aikumas (nerykus objektas yra toliau
no). M es dirgiklius sutvarkom e ir suteikiam e jiem s
nei aikiai m atom as);
form , sudliodam i juos prasm ingas grupes, laiky
dam iesi artum o, panaum o, vientisum o, susietum o ir tekstros gradientas (kai tekstra keiiasi, iurk
udarum o taisykli. ts, ryks objektai yra arti, o sm ulkios tekst
ros neryks objektai yra toli);
5 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo svarbus yra gylio suvokimas ir kaip santykinis auktis (auktesnius regos lauko objek
regimojo skardio tyrimai padeda gebjim suprasti. tus suvokiam e kaip esanius toliau);
Gylio suvokim as yra m s gebjim as m atyti trim a santykinis judjimas arba judjimo paralaksas (kai
ius objektus, nors m s tinklaines pasiekia dvim a judate, atrodo, jog ariau vilgsnio fiksavim o tako
iai vaizdai. Be gylio suvokim o negaltum e vertinti esantys objektai juda atgal - juo ariau objektas,
atstum o, aukio ar gylio. Regim ojo skardio tyrim ai, juo greiiau jis juda; atrodo, jog u vilgsnio fik
atlikti su 6-14 m nesi kdikiais, parod, kad gylio savim o tako esantys objektai juda kartu su jum is);
suvokim as yra i dalies gim tas. Daugelio ri gy tiesin perspektyva (juo labiau dvi lygiagreios li
vnai vos tik gim arba netrukus po gim im o pasaul nijos suartja, juo toliau jos yra);
suvokia kaip trim at. viesa ir elis (artim i objektai atspindi daugiau
viesos nei tolim i).
6 TIKSLAS. Apibdinkite du gylio suvokimo binokulinius poymius
ir paaikinkite, kaip jie padeda smegenims apskaiiuoti atstum. 8 TIKSLAS. Suformuluokite pagrindin prielaid, kuri darome
suvokdami judes, ir paaikinkite, kaip is suvokimas gali bti
Binokuliniai poymiai yra gylio signalai, parem ti i
apgaulingas.
abiej aki gaunam a inform acija. Pagal atvaizd skir
tum tinklainse sm egenys apskaiiuoja santykin ob Objektam s judant skersai m s tinklaini arba j link,
jekto atstum , lygindam os truput skirtingus vaizdus, m es darom e svarbiausi prielaid, kad susitraukian
SUVOKIMAS 321
tys objektai tolsta, o didjantys artja. Taiau ne vi stovumas - tai suvokim as, kad objekt dydis nesikei
sada galim e pasikliauti savo judesio suvokim u. M es ia, nors j atvaizdas tinklainje kinta. Tarp suvokia
galim e klaidingai apskaiiuoti dideli judani objek mo dydio ir suvokiam o atstum o yra glaudus ryys.
t ar periferine rega pastebt objekt greit. Greita inodam i objekto dyd, galim e spti, koks iki jo yra
vaizd seka tinklainje gali sukurti judjim o iliuzij, atstum as; inodam i atstum , galim e spti, koks yra ob
toki kaip stroboskopinis judjim as (kur suadina jekto dydis. i tarpusavio sveika m us kartais klaidi
greita truput besiskiriani vaizd serija) arba (p (fi) na, pavyzdiui, kai klaidingai interpretuojam e m ono-
reikinys (kur sukelia greita seka paeiliui blykstelin- kulinius atstum o poym ius ir darom e klaidingas i
tys gretim i viesos altiniai). vadas, tokias kaip M nulio, Ponzo ir M ller-Lyerio
iliuzij atvejais.
9 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl svarbus suvokimo pastovumas.
11 TIKSLAS. Aptarkite, kas yra apviestumo suvokimo pastovu
Suvokim o pastovum as yra btinas regai, kad atpain mas ir kuo jis panaus spalvos pastovum.
tum e objekt nepriklausom ai nuo besikeiianio jo
Apviestumo (arba skaisio) suvokimo pastovumas -
kam po, nuotolio ar apvietim o. Dl io gebjim o m es
tai m s gebjim as suvokti, kad objekto apviestu
suvokiam e objektus, kaip turinius nekintam as savy
m as nekinta, net kai jo apvietim as - krintanti ant jo
bes, nepaisydam i besikeiiani vaizd, kuriuos jie
viesa - keiiasi. Spalvos suvokimo pastovumas pa
projektuoja m s tinklaines.
deda m um s suvokti objekto spalv kaip nekintani
10 TIKSLAS. Apibdinkite, kas yra formos ir dydio suvokimo net kai keiiasi apvietim as. Abiem atvejais sm ege
pastovumas, bei paaikinkite, kaip ms lkesiai dl suvokia nys suvokia kokyb (apviestum ar spalv), atsi
mo dydio ir atstumo prisideda prie kai kuri regos iliuzij. velgdam os santyk su supaniais objektais.
Formos suvokimo pastovumas yra m s gebjim as su PAKLAUSKITE SAVS: Pasistenkite tikrovikai nupieti pro js
vokti pastam us objektus (pavyzdiui, atsivrusias lang matom vaizd. Kiek monokuiini poymi ivysite savo
duris) kaip nekintam os form os, o dydio suvokimo pa pieinyje?
Filosofai nuo seno diskutuoja, kas lem ia m s gebjim suvokti: prigim tis ar
patirtis? Iki kokio laipsnio imokstame suvokti? Vokiei filosofas Im m anuelis
Kantas (1724-1804) palaik nuom on, kad inias gyjam e gimtais bdais or
ganizuodam i jutim patirt. I tikrj gim stam e jau m okdam i apdoroti jutim
inform acij. Brit filosofas Johnas Locke (1632-1704) ginijosi, kad per patir
t m es taip pat mokoms suvokti pasaul. I tikrj m okom s susieti objekto nuo
tol su suvokiam u jo dydiu. Taiau kiek ta patirtis svarbi? Kiek nuo jos pri
klauso suvokinio prasm inim as?
Jutim ribojimas ir sugrinta rega

12 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip sugrintos regos ir jutim netekimo moksliniai tyrimai padeda
suprasti suvokimo prigimties ir patirties sveik.
W illiam as M olyneux, raydam as Johnui Locke, dom josi, ar i prigimties ak

las m ogus, im okytas lytint atskirti kub nuo rutulio , praregjs galt atskirti
322 6 SKYRIUS
juos akim is. Locke atsakym as buvo ne", nes is m ogus niekada nesimok pa
m atyti skirtum o.
M olyneux hipotetinis atvejis buvo patikrintas ityrus deim tis gim usi akl,
taiau vliau praregjusi m oni (Gregory, 1978; von Senden, 1932). Tai dau
giausia buvo m ons, turj gim t katarakt - akies liuko drum st, todl re
gintys tik isklaidytj vies - toki, kuri m es m atytum e, irdam i pro pu
siau padalyt stalo teniso kam uoliuk. m ons, kuriem s chirurgikai buvo pa
alinta katarakta, galjo i karto iskirti figr i fono ir justi spalvas, - tai pa
tvirtina, kad ie suvokim o aspektai yra gim ti. Taiau, kaip ir m an Locke, jie
danai nesugebdavo regdam i atpainti objekt, kurie buvo pastam i lieiant.
Js ir a atskirus veidus suvokiam e ir atpastam e kaip vientisus. M um s pa
rodius t pai virutin veido dal, suporuot su dviem skirtingom is apatin
m is dalim is (r. 6.18 pav.), m anysim e, kad vienodos virutins dalys yra skir
tingos. Tie m ons, kurie kdikystje neturjo regos patirties, geriau atpasta,
kad virutins veido dalys yra tos paios, nes jie neim oko suvokti vientiso veido
(Le Grand ir kiti, 2004). Pavyzdiui, vienas 43 m et vyras, kuriam neseniai buvo
atstatyta rega po 40 aklum o m et, galjo m ones sieti su atskirais bruoais (M e
r yra ta, kurios plaukai rusvi"), taiau negaljo i karto atpainti veido. Jis taip
pat neturjo suvokim o pastovum o: kai m ons nuo jo nueidavo, vyrui atrody
davo, kad jie sum aja (Bower, 2003). ie atvejai aikiai rodo, jog rega i da
lies yra im oktas jutim as.
Nordam i geriau kontroliuoti kintam uosius, negu tai m anom a atliekant kli
nikinius tyrim us, m okslininkai atliko M olyneux sivaizduot eksperim ent su
kaiukais ir bedionm is. Tyrjai uddavo k tik gim usiem s kaiukam s ir be-
dioniukam s akinius, pro kuriuos gyvnliai m atydavo tik isklaidytj vies
(W iesel, 1982). Gyvn, kuriem s paaugusiem s akiniai buvo nuim ti, suvokim as
buvo toks pat ribotas kaip ir m oni su gim ta katarakta. Jie galdavo skirti spal-
6.18 PAVEIKSLAS.
Veid suvokimas
Daugumai moni virutins
i veid, kuriuos sukr
Richardas Le Grandas ir jo
kolegos (2004), dalys
atrodo skirtingos. I ties
tai to paties veido pus,
suporuota su dviem
skirtingomis apatinmis
dalimis. mons, ankstyvoje
vaikystje neturj regos
patirties, sunkiau suvokia
vientisus veidus, taiau
ironika, jog jie geriau
atpasta, kad virutins i
veid dalys yra vienodos.
SUVOKIMAS 323
v ir skaist, bet neskirdavo apskritim o nuo kvadrato. J akys nebuvo paeis sivaizduokime, kad protas yra,
tos: tinklain siunt signalus regos iev, taiau dl dirginim o trkum o ievs kaip mes sakome, tarsi baltas
lstels nesuform avo tinkam ryi. Gyvnai nem at form os. popieriaus lapas, neturintis joki
Ir m onm s, ir gyvnam s vliau patirtas jutim ribojim as nesukelia ilgalai savybi, joki idj. Kaip jis
ki alojani padarini. Jei keliem s m nesiam s udengsite suaugusio gyvno upildomas? klausim a
ak, tai, num us aki rait, rega nebus pakitusi. m ons, kuriem s paalinam a atsakau vienu odiu -
ne gim ta, bet vliau atsiradusi katarakta, taip pat gali diaugtis norm alia rega. PATIRTIES dka.
Ankstyvos kai, bedioni ir m oni regim osios patirties kdikystje pada John Locke,
riniai rodo, kad yra kritinis norm alios suvokim o raidos laikotarpis. Patirtis le An Essay Concerning Human
m ia ir sustiprina sm egen nervini ryi susidarym . Understanding, 1690
iandien m oni kdikiam s, gim usiem s su akies liuko drum stim i (kata (Es apie moni supratim)
rakta), po keli m nesi atliekam a korekcin operacija. Tada im a spariai vys
tytis sm egen tinklas, atsakingas u operuot ak, ir vos per vien regos patir
ties valand pagerina regos atrum (M aurer ir kiti, 1999). Nuo gim im o kur
tiem s kaiukam s ir kdikiam s pritaikius sraigs im plantus, taip pat prabunda"
atitinkam a sm egen sritis (Klinke ir kiti, 1999; Sirenteanu, 1999). Patirtis to
bulina tai, k dav prigim tis.
ie tyrim ai i dalies atsako 3 ir 4 skyriuose ikelt klausim : ar ankstyvo
sios patirties taka juntam a vis gyvenim ? Kai kuri regim ojo suvokim o as
pekt atvilgiu atsakym as bt taip": naudok greitai, arba prarasi". M es il
gai ilaikom e ankstyvosios regim osios patirties pdsakus.
Suvokimo adaptacija
13 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip ikreipt akini li poveikio tyrimai ipleia ms suvokimo
adaptacijos supratim.
Usidj naujus akinius, galim e truput sunkiau orientuotis ir net jausti svaigu Suvokimo adaptacija
l, taiau per vien ar por dien prisitaikom e. Dl suvokim o adaptacijos prie (perceptual adaptation) -
pakitusios regim osios vesties pasaulis vl atrodo norm alus. Dabar sivaizduo gebjimas prisitaikyti
kite daug sudtingesnius naujuosius akinius, kurie pakeiia m atom objekt viet prie dirbtinai pakeisto
40 laipsni kair. Jei js, pirm kart usidj iuos akinius, m esite draugui ar net apversto regos lauko.
kam uol, jis nuskries kairj on. Eidam as link m ogaus, kuriam norite pa
spausti rank, nukrypsite kair.
Ar js galite prisitaikyti prie tokio ikreipto pasaulio? Viiukai negali: u
djus jiem s akinius, jie vis laik kerta snapu ten, kur mato esant grdus (Hess,
1956; Rossi, 1968). Taiau m ons greitai prisitaiko prie ikreipiani li.
Po keli m inui js vl taikliai m tysite, engsite, kur reikia. Nusim aki
nius, pajusite poveiksm : i pradi kam uolys skris prieing, deinij, pus,
taiau ir vl per kelias m inutes prisitaikysite.
Net su dar sudtingesniais akiniais - tokiais, kurie pasaul apveria auktyn
kojom - vis tiek galtum te prisitaikyti? Psichologas George Strattonas (1896)
pats tai patyr. Jis irado ir atuonias dienas neiojo optin prietais, kuris kai
rij pus sukeisdavo su deinija ir vir - su apaia. Taip Strattonas tapo pir
m uoju m ogum i, kurio tinklains atvaizdas buvo neapverstas". em buvo vir
uje, o dangus - apaioje.
324 6 SKYRIUS
I pradi usidjs prietais Strattonas nesiorientavo. Nordam as eiti, jis

turdavo susirasti" savo kojas, kurios dabar buvo viruje". Buvo beveik ne
m anom a valgyti. J pykino ir apm depresija. Taiau Strattonas buvo atkak
lus ir atuntj dien jis jau laisvai galjo siekti ko nors teisinga kryptim i ir
vaikioti neatsitrenkdam as daiktus. Nusim s prietais nuo galvos, jis greitai
i naujo prisitaik.
Vlesni eksperim entai pakartojo Strattono patirt (Dolezal, 1982; Kohler,
1962). Prajus prisitaikym o laikotarpiui, optinius prietaisus neiojantys m o
ns galjo vainti m otociklu, slidinti Alpse ir skraidyti lktuvu. Bet kaip?
Ar tai vyksta dl to, kad m ons suvokdam i im oksta apverst pasaul sugr
inti teising padt? Ne, aplinkinis pasaulis ir toliau atrodo esantys vir gal
vos, taiau, aktyviai juddam i iam e apverstam e pasaulyje m ons prisitaiko prie
konteksto ir im oksta derinti savo judesius.
Suvokimo nuostata
14 TIKSLAS. A pibrkite, kas yra suvokim o nuostata, ir paaikinkite, kaip ji veikia tai, k m es
suvokiam e arba nesuvokiam e.
Suvokimo nuostata Visi ino, kad m atyti - vadinasi, tikti. Daugum a m oni ino, taiau nevisi
(perceptual set) - kai vertina, kad ir tikti - reikia m atyti. M s patirtis, prielaidos ir lkesiai
psichikos polinkis suvokti vien sukuria m s suvokim o nuostat, arba psichikos polink, kuris stipriai veikia
dalyk, o ne kit. m s suvokim . m onm s vaikas ir suaugs atrodo panaesni, jei jie suino,
kad ia yra tvas ir jo vaikas (Bressan ir Dal M artelio, 2002). Ar m ogus, nu
pietas viduriniam e staiakam pyje (6.19 pav.), yra saksofonu grojantis vyras ar
m oteris? Tai, k pam atysim e iam e pieinyje, gali priklausyti nuo to, kur i
greta esani pieini pirm iausia pasiirjom e (Boring, 1930).
Kasdieniam e gyvenim e yra daugyb suvokim o nuostatos pavyzdi. 1972
m etais brit laikratis ispausdino tikras, neretuuotas kotijos Loch Nesso eero
pabaisos nuotraukas - labiausiai stulbinam as vis laik nuotraukas", tvirtino
laikratis. Jei i inform acija jum s sukuria t pai suvokim o nuostat, kuri ji
sukr daugum ai laikraio skaitytoj, js taip pat 6.20a pav. pateiktoje nuo
traukoje velgsite pabais. Taiau kai Steuartas Cam pbellas (1986) pavelg
nuotraukas turdam as kit suvokim o nuostat, jis ivydo isirietus m edio rs
t - labai tiktina, jog t pat, kur m at vandenyje ir kiti t dien, kai buvo
6.19 PAVEIKSLAS.
Suvokimo nuostata
K j s m a to te v id u rin ia m e
p ie in ly je : s a k s o fo n in in k
a r m o te r? T ik tin a , k a d
j s p ra s m in im p a v e ik s
ta i, k u r p ie in u k (k a ir je
a r d e in je ) p irm ia u
v ilg te r s ite .
SUVOKIMAS 325
8.20 PAVEIKSLAS.
Matai t, kuo tiki
K js matote iose
nuotraukose?
a) Ar tai Nes, Loch
Nesso eero pabaisa,
ar rstas?
b) Ar ia skraidanios
lkts, ar debesys?
Danai velgiame tai, k
(a) (b)
tikims pamatyti.
padaryta nuotrauka. M aa to, vadovaudam iesi ia skirtinga suvokim o nuostata,

js dabar galbt pastebsite, kad objektas plduriuoja nejuddam as, aplink j
nra vandens ratil - o tai bt nelabai tiktina, jei ten plaukiot gyva pabaisa.
M atyt, padedam i suvokim o nuostatos tkstaniai m oni stebjosi velg vei
d M nulyje, M otin Teres cinam ono bandelje ar Jz blyne.
Suvokim o nuostata gali paveikti ir klaus. io fakto liudininku tapo m alonus
lktuvo pilotas, kuris, lktuvui sibgjant, pavelg nulidus savo padjj
ir tar: Nusiypsok" (Cheer up"). Padjjas igirdo tai, k paprastai buvo prats
girdti: Didinam greit" (Gear up"), ir i karto, lktuvui dar nepakilus nuo Pagunda kurti nebrandias
em s, trauk ratus (Reason ir M ycielska, 1982). Aiku, kad daugel suvoki teorijas neturint pakankam ai
m form uoja ne tik iors pasaulis, bet ir tai, kas yra u aki ir tarp aus. duom en - tai m s profesijos
Kas lem ia m s suvokim o nuostat? Patirties dka m es kuriam e svokas, bda,
arba schemas, kurios sistem ina ir prasm ina neinom inform acij. M s ianks erlokas Holm sas
tins saksofonininko ar m oters veido, pabaisos ar m edio rsto, lktuvo vies Arthur Conan Doyle,
ar NSO schem os padeda isiaikinti dviprasm ikus jutim us. Pastebj danguje The Valley of Fear, 1914
neaik judant objekt, skirtingi m ons pritaiko nevienodas schem as: Tai - (Baim s slnis")
pauktis." Tai - lktuvas." Tai - NSO."

Vaik pieiniai leidia m um s vilgterti j tobuljanias suvokim o sche
m as. Ikim okyklinukai m oka pieti apskritim us ir kam puotas linijas, taiau ne
sugeba j suderinti ir sukurti ibaigtos m ogaus figros. Taip yra ne dl m iklu
mo stokos. Suaugs deiniarankis, papraytas nupieti k nors kairija ranka,
sukurs nedail piein, taiau jis nebus panaus vaiko piein 6.21 pav. I da-
6.21 PAVEIKSLAS.
Schemos
Vaik pieiniai atspindi j
turimas tikrovs schemas,
kaip ir j gebjim
pavaizduoti tai, k mato.
is trimeio pieinys rodo,
kad vaiko turimoje mogaus
schemoje veidas yra daug
svarbesnis u kn.
326 6 SKYRIUS
70
66
62
Antikarikatra Tikrasis atvaizdas Karikatra 58
6.22 PAVEIKSLAS. 54
Veid atpainimas
Trumpai msteljus 50
Arnoldo Schwarzeneggerio A n t ik a r ik a t r a T ik r a s is K a r ik a t r a
a tv a iz d a s
karikatrai, ji buvo tiksliau
atpainta nei tikrasis
Schwarzeneggerio atvaizdas.
lies skirtum lem ia tai, kad vaikui sunku pavaizduoti, k jis m ato, taiau svar
Tas pat galioja ir kitiems
inomiems vyr veidams. biausia, kad vaikas turi supaprastint m ogaus kno schem . Trim eiam ar ke
turm eiam vaikui veidas yra daug svarbesn m ogaus dalis u kn. Vaikui au
gant (nuo 3 iki 8 m et), jo turim os kno schem os, kaip ir pieiniai, tobulja ir
sudtingja.
Turdam i veid schem as, galim e velgti veidus atsitiktiniuose kontruose,
pavyzdiui, M nulio paviriuje. Kieranas Lee, Graham as Byattas ir Gillian Rho
des (2000) padem ontravo, kad m es pastam e m ones i veido bruo, kuriuos
karikatristas gali parodijuoti. Vakar Australijos universiteto studentam s jie
trum pai parodydavo tris pastam o veido nuotraukas: tikr veid, kom piuteriu
sukurt karikatr, kurioje buvo irykinti io veido ir paprasto veido skirtu
m ai ir antikarikatr, kurioje charakteringi veido bruoai buvo prislopinti. 6.22
pav. m atom e, kad studentai tiksliau paindavo veido karikatr, o ne tikr vei
d. Sukarikatrintas Schwarzeneggeris labiau atpastam as, negu tikrasis!
Peteris Thom psonas (1980) i Jorko universiteto nustat, kad veidus dau
giausiai atpastam e i aki ir burnos iraikos. Dailininkai, tapantys portretus,
atrodo, tai supranta. Jei i penki prajusi am i atsitiktinai atrinksim e kelet
portret, pam atysim e, kad dviejuose tredaliuose akis yra per portreto centr
nubrtoje linijoje ar visai netoli jos (6.23 pav.). M es esam e taip priprat prie
aki, kad sunkiai galim e sivaizduoti, kaip atrodys M adonnos akys ir lpos, jei
nuotrauk apversim e (6.24 pav.).
6.23 PAVEIKSLAS.
Akis ak
Christopheris Tyieris (1998)
pastebjo, kad dailininkai,
kurdami mogaus portret,
smoningai ar nesmonin
gai vien ak vaizduoja
centrinje paveikslo ayje.
SUVOKIMAS 327
6.24 PAVEIKSLAS.
Veid schemos
Kuri i j yra tikroji
Madonna? Nordami
suinoti, ltai sukite lap.
Taip darydami pasieksite
moment, kai staiga
nebegalsite jos veido ir
aki sutapatinti su savo
veid schema.
Konteksto taka
15 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl tas pats dirgiklis skirtinguose kontekstuose gali sukelti skirtin
gus suvokinius.
Tas pats dirgiklis gali sukelti visikai skirtingus suvokinius i dalies dl m s

skirting schem , bet taip pat ir dl tiesioginio konteksto. Keletas trum p pa
vyzdi:
sivaizduokite, jog per triukm girdite odius vagono batai". Tikriausiai

antrj od suvoksite kaip ratai". O igird apelsino riev", suprasite ie
v". is dom us reikinys, kur atrado Richardas W arrenas, pera m int, jog
sm egenys gali sugrti laike, kad vlesniam dirgikliui leist nusprsti, kaip
m es suvoksim e ankstesnj. Kontekstas sukuria lkest, kuris, veikdam as i
viraus apai, daro tak m s suvokim ui, kai su juo lyginam e i apaios
vir ateinant signal (Grossberg, 1995).
Ar persekiojanti pabaisa 6.14 pav. atrodo agresyvi? Ar persekiojam oji pa

baisa atrodo isigandusi? Jeigu taip, tai jus veikia kontekstas.
Ar stebukladario dut" 6.25 pav. yra padta ant em s ar kabo prie lub?
Suvokim as priklauso nuo kontekst sudarani dviej triuiuk padties.
Rus kino reisierius Levas Kuleovas m an, kad patyrs reisierius suke
lia auditorijos em ocijas sukurdam as kontekst, kuris daro tak irovui verti
nant aktoriaus iraik. Jis sukr tris trum pus film us, kuriuose tas pats akto
rius neutralia veido iraika buvo rodom as trijuose skirtinguose kontekstuose
(W allbott, 1988). Parodius m irusi m oter, irovus sujaudina aktoriaus lide
sys. Parodius lkt sriubos, irovai regi susim sius aktori. Parodius ai
diant vaik, irovai teig, kad aktorius atrod laim ingas. Netgi lidnos m u
zikos klausym asis nuteikia m ones suvokti lidn prasm panaiai skam ban-
6.25 PAVEIKSLAS.
Konteksto taka
Ar pirmoji i kairs d
guli ant ems ar kabo
prie lub? Ms suvokim
reguliuoja kontekstas, kur
sudaro smalsieji triuiukai.
(I Shepard, 1990.)
328 6 SKYRIUS
Kultros ir konteksto taka

K as yra vir m o te rs
g a lvos? E ksp e rim e n te
d a lyva v tiria m ie ji i R yt
A frikos m a n , ka d ji
m g in a ila ikyti a n t g a lvos
m eta lin a r ska rd in d ,
o jo s e im a s d i p o
m ed iu . V aka rie ia i, ku rie
yra la b ia u p ra t p rie
ka m p ir d i pa vid a lo
a rch ite kt ro s, d a n iau
su vo kd a vo , ka d e im a yra
ka m b a ryje , o m o teris s d i
p o la n g u . (P rita ikyta i
G reg o ry ir G o m b rich , 1 9 7 3.)
iuose odiuose: mourning (gedjim as) vietoje morning (rytas), die (m irti) vie
toje dye (dayti), pain (skausm as) vietoje pane (stiklas) (Halberstadt ir kiti, 1995).
Em ocinis kontekstas taip pat nuspalvina m s socialinius suvokinius. Su
tuoktiniai, kurie jauiasi es m ylim i ir vertinam i, velgia m aesn grsm su
dtinguose vedybinio gyvenim o vykiuose - jam iandien tiesiog bloga die
na" (M urray ir kiti, 2003). Jei profesionaliem s futbolo teisjam s pasakom a, kad
kuri nors kom anda yra pagarsjusi savo agresyviu elgesiu, galim a pam anyti, jog
stebdam i vaizdajuostje ufiksuotas praangas jie daniau ikelia baudos kor
tel (Jones ir kiti, 2002). Lee Rossas silo prisim inti m s pai suvokim skir
tinguose kontekstuose: Ar pastebjote, kad vairuodam i taip neapkeniate ps
ij, liauiani perja, kad beveik kyla noras juos partrenkti, taiau eidam i
psiom is neapkeniate vairuotoj?" (Jaffe, 2004).
Suvokim o nuostatos ir konteksto taka rodo, kaip patirtis padeda m um s kurti
suvokinius. M es girdim e ir suprantam e tik tai, k i dalies jau inom e, - sa
ko Thoreau. Kasdieniam e gyvenim e suvokim o nuostatos, pavyzdiui, bendri
vaizdiniai apie lyt ar kultr, gali veikti kontekst. Nem atydam i rausv ar m elsv
enkl, rodani naujagim io lyt, m ons stengsis suinoti, ar naujagim vadinti
jis" ar ji. Taiau pasakius, kad kdikis yra Deividas, m ons (ypa vaikai)
gali suvokti j esant didesn ir stipresn, negu t pat kdik pavadinus Diana
(Stem ir Karraker, 1989). M atyt, kai kurie m atom i lyi skirtum ai egzistuoja
tik juos stebinij akyse.
Gr prie pradinio klausim o, - ar suvokim as gim tas ar im oktas, - galim e
atsakyti paprastai: ir gim tas, ir im oktas. Suvokim o up m aitina dvi srovs: ju
tim ai ir painim as. tai kodl m um s reikia daugelio analizs lygi (6.26 p a v .).
Paprasti" suvokim ai yra sm egen krybos vaisiai.

SUVOKIMAS 329
6.26 PAVEIKSLAS.
Biologin taka: Psichologin taka: Suvokimas yra
vesties lygio atrankinis dmesys
imoktos schemos biopsichosocialinis reikinys
jutimin analiz Suvokimas:
nepastami Ms tikrovs getalto principai Psichologai tiria, kaip mes
regimieji reikiniai variantas emocinio konteksto suvokiame, pasitelkdami
kritinis jutim poveikis vairius analizs lygius,
raidos laikotarpis suvokimo nuostata
pradedant biologiniu ir
baigiant socialiniu-kultriniu.
Socialin-kultrin
taka:
kultrins
prielaidos
ir lkesiai
fizinio konteksto
poveikis
Suvokimas ir mogikasis veiksnys

16 TIKSLAS. Apibdinkite, koks yra mogikuosius veiksnius tiriani psicholog vaidmuo ku
riant patogius vartotojui renginius ir darbo aplink.
M an patinka naujasis m ano laikrodis prie lovos, taiau labai sunkiai sekasi pri
sim inti, kuris m ygtukas ijungia adintuv, kuris jungia radij, o kuris - snau-
dim o reim . M s virykl nuostabi, tik kartais a suku galv, kurio degiklio
kuri rankenl. M s universiteto slankiosios durys yra tvirtos, taiau kartais
sukelia keblum , kai jas norisi pastum ti ne t pus. Papildom i m ano telefono
aparato m ygtukai yra patogs, taiau skam bindam as a vis dar turiu vilgterti,
kur m ygtuk spausti. mogikj veiksni
Psichologai, studijuojantys m ogikojo veiksnio svarb, padeda sukurti psichologija
tokius prietaisus, renginius ar darbo aplink, kurie yra pritaikyti prastam su (human factors psychology) -
vokim ui. Psichologas Donaldas Norm anas (1988) silo, kaip paprastai pakei psichologijos aka, tirianti,
tus rengin galim a sum ainti kai kuriuos nepatogum us. Pavyzdiui, galim e na kaip sveikauja mons
traliai idstyti" aparato valdym o rankenles, ir jom s nebereikt papildom ir renginiai; kaip renginius
ura (6.27 pav.). Bankom atai yra sudtingesni u bet kur vaizdo grotuv, ta bei fizin aplink padaryti
iau bankom atais naudotis yra lengviau dl to, kad m ogikuosius veiksnius ti saugius ir patogius vartoti.
riantys psichologai bendradarbiavo su ininieriais. Bendrov TiVo isprend

6.27 PAVEIKSLAS.
Natralus idstymas
a) Esant tradiciniam
virykls valdymo rankenli
idstymui, mogus privalo
perskaityti etiketes, kad
isiaikint, kuri rankenl
udega kur degikl.
b) Idsius valdymo
rankenles natralia tvarka,
kuri smegenys i karto
supranta, galime ivengti
btinybs studijuoti
raytinius nurodymus,
kad paprasiausiai
(a) (b) usivirintume vandens.
330 6 SKYRIUS
televizijos ra problem, pasilydama paprast meniu, kur tereikia nurodyti

pageidaujam kom and ir spragtelti klavi (rayti i laid").
Normanas (2001), kuris sukr interneto tinklalap (jnd.org) apie monms
pritaikyt rengim projektavim , dejavo, kaip sudtinga buvo surinkti sigyt
naujj didels raikos televizori, imtuv, garsiakalbius, skaitmenin magneto
fon, DVD grotuv, vaizdo magnetofon ir septynis valdymo pultelius vien
nam kino sistem. A buvau Apple bendrovs paangij technologij vice
prezidentas, - sako Normanas, M asaiusetso technologijos instituto absolven
tas, turintis daktaro laipsn. - A galiu programuoti vairiausius kompiuterius
vairiausiomis kalbomis. A imanau televizij, tikrai... Taiau tai nesvarbu: esu
pribloktas". O, kad buitins pramogins aparatros gamintojai sumaint ka
beli skaii sugrupuodami garso, vaizdo, valdymo ir maitinimo laidus vien
kabel! Kad bt galima vieninteliu valdymo pulteliu naudotis paprastu meniu,
kuriame tereikt nurodyti komand ir spragtelti klavi! Kad ininieriai ben
dradarbiaut su psichologais, tirianiais mogikuosius veiksnius, ir savo spren
dimus bei konstrukcijas ibandyt su monmis!
Technikos krjus danai kamuoja inojimo prakeiksmas", kuris veria juos
klaidingai manyti, kad kiti mons irgi nusimano tiek pat, kiek jie - kad tai,
kas aiku jiems, bus taip pat aiku ir kitiems (Camerer ir kiti, 1989; Nickerson,
1999). (Prisiminkite i pirmo skyriaus, kad inant anagramos sprendim - ONA-
VUD yra VANDUO - atrodo, jog ir kitiems jis turt bti akivaizdus.) Kai k
nors gerai inote, sunku sivaizduoti, k reikia to neinoti.
mogikj veiksni supratimas ne tik sumaina nepatogumus, bet kartais
padeda ivengti nelaims. Pavyzdiui, du tredaliai lktuv avarij vyksta dl
mogaus klaidos (Nickerson, 1998). XX a. septintojo deimtmeio pabaigoje
pradjs savo komercinius reisus Boeing 727" leisdamasis patyr kelias ka
tastrofas dl piloto klaid. Psichologas Conradas Kraftas (1978) pastebjo bendr
i katastrof poym: visos jos vyko nakt, lktuvas nusileisdavo netoli tpimo
tako, kirts tams vandens arba neapviestos ems ruo. M okslininkas pada
r ivad, kad u tpimo tako matomos miesto viesos tinklainje suprojektuo
ja didesn vaizd, lyg ta vietov bt pakilesn. Dl to em atrodo esanti to
liau. Sumodeliavs ias skrydio slygas tyrimui Kraftas nustat, jog pilotai ma
nydavo, kad skrenda aukiau negu i tikrj (6.28 pav.). Remdamosi Krafto
tyrim rezultatais, oro linij bendrovs pradjo reikalauti, kad piloto padjjas
stebt aukiamat bei nuolat informuot apie aukt, ir avarij sumajo.
Vliau bendrovs Boeing psichologai sprend kitus mogikj veiksni klau
simus (M urray, 1998): kaip oro bendrovms bt geriausia mokyti mechanikus
bei jiems vadovauti, kad sumat technins prieiros klaid, kurios yra 50
procent skrydi vlavimo ir 15 procent avarij prieastis? Koks turt bti
ekrane rodom skrydio duomen apvietimas bei riftas, kad juos bt lengviau
sia perskaityti? Kaip veiksmingiausiai formuluoti perspjamuosius praneimus -
praneti veiksm (Kilkite vir"), o ne ikilusi problem (Arti em")?
Studijuojant mogikj veiksni klausimus, galingiausias psicholog ran
kis yra moksliniai tyrimai. Jei organizacija svarsto, koks interneto tinklalapio
dizainas (pabriant turin, spart ar grafik?) veiksmingiausiai pritrauks lan-
SUVOKIMAS 331
6.28 PAVEIKSLAS.
3000
mogikasis veiksnys
neteisingai suvokiant
Piloto suvokta
2400 tpimo Lktuvo nusileidim nakt
trajektorija imituojantys eksperimentai.
Jei lktuvui artjant prie
1800 Auktis
tpimo tako tamsoje
atrodo tiek
trkdavo atstumo signal,
didesnis
1200 tai laknai bdavo link
pervertinti skridimo aukt.
Tikroji (I Kraft, 1978.)
600 tpimo
trajektorija
0
32 25 19 12 9 6 3 0
Atstumas iki tpimo tako (km)
kytojus ir paskatins juos sugrti, psichologas nors patikrinti reakcij kelias

alternatyvas. Jei NASA (Nacionalin aeronautikos ir kosm ins erdvs tyrim o 6.29 PAVEIKSLAS.
adm inistracija) svarsto, kokios konstrukcijos erdvlaivyje bus patogiausia m ie Kaip neiprotti keliaujant
goti, dirbti ir ilaikyti ger dvasin bsen, psichologai, tiriantieji m ogikuo Mars
sius veiksnius, pageidaus patikrinti alternatyvas (r. 6.29 pav.). Ateityje keliaujantys Mars
astronautai atsidurs monoto
Ir galiausiai paim kim e dabartin pagalbin klausym osi" aparatr, kuri yra
nijos, streso ir nesvarumo
vairiose auditorijose, m aldos nam uose ir teatruose. Naudojant vien rang, be slygose. NASA pasitelkia
veik visiem s prieinam Jungtinse Valstijose, reikia, kad neprigirdintys m o psichologus, tirianius
mogikuosius veiksnius,
ns naudot ausines, prijungtas prie kieninio im tuvo, kuris aptinka patalpos kad ie padt sukurti
garsinim o sistem os infraraudonuosius arba danins m oduliacijos signalus. Gera bei vertinti mogaus darbui
linkintys m ons, kurie suprojektavo, nupirko ir sum ontavo ias sistem as, tei tinkam aplink, pavyzdiui,
tranzitin gyvenamj
singai supranta, kad aparatra siunia gars tiesiai vartotojo ausis. Deja, tik modul (Weed, 2001;
nedaugelis neprigirdinij nori patirti varg bei nepatogum us iekodam i, pra Wichman, 1992).
ydam i, neiodam i ir grindam i rykiai krintanias akis ausines,
todl daugum a i sistem dla spintose. Tuo tarpu Britanijoje, Skan
dinavijos alyse ir Australijoje yra sum ontuotos kontrins siste
m os", transliuojanios gars tiesiai per m ogaus nuosav klausos apa
rat. Turint tinkam klausos aparat, nepastebim ai palietus jungik
l, aparat galim a paversti ausis statytais garsiakalbiais. Kont
rin sistem (special stiprintuv, prijungt prie auditorij supanio
laido) galim a naudoti ir nam ie: tiesiai per klausos aparatus transliuoti
televizoriaus gars ar telefonin pokalb (r. www.hearingloop.org).
Kai silom as patogus, nekrintantis akis, pritaikytas asm eniniam s
poreikiam s garsas, kur kas daugiau m oni naudojasi pagalbine klau
sym osi ranga.
Verta prisiminti: konstruktoriai ir ininieriai turt atsivelgti
m ogikj veiksn ir kurti m onm s tinkam us dalykus; prisim inti
inojim o prakeiksm ir, prie praddam i gam inti bei platinti, iban
dyti savo iradim us su vartotojais.
332 6 SKYRIUS
MOKYMOSI REZULTATAI
12 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip sugrintos regos ir jutim nete
ir sitikinim us. K adangi im oktos koncepcijos (sche
m os) skatina m us tam tikru bdu tvarkyti bei inter
kimo moksliniai tyrimai padeda suprasti suvokimo prigimties ir
pretuoti neaikius dirgiklius, suvokim as atspindi m
patirties sveik.
sik tikrovs variant. Todl kai kurie i m s m a-
Jei visi regim ojo suvokim o aspektai bt gim ti, gi to pabaisas, veidus ir N SO arba girdi praneim us,
m akli, taiau po operacijos atgav reg m ons pri- kuri nem ato ir negirdi kiti.
valt norm aliai suvokti vaizdus. Taiau taip nra. Pa
vyzdiui, po kataraktos operacijos nuo gim im o akli 15 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl tas pats dirgiklis skirtinguose
suaugusieji geba iskirti i fono figr bei suvokti kontekstuose gali sukelti nevienodus suvokimus.
spalvas, taiau jiem s trksta patyrim o atpastant kon

Suvokdam i konkret dirgikl, kur galtum e interpre
trus, form as ir itisus veidus. Papildom duom en
tuoti naudodam i kelias skirtingas schem as, m es, ieko
teikia ir gyvn, augint labai ribotos regos vesties
dam i inform acijos, pervelgiam e artim iausi konteks
slygom is, tyrim ai. G rinus norm alias regos slygas,
t. Em ocinis kontekstas gali nuspalvinti m s interpre
iuos gyvnus kam avo ilgalaikiai regos sutrikim ai.
tacij, vertinant kit m oni - ir m s pai - poel
K linikiniai ir eksperim entiniai duom enys rodo, kad kai
gius. Suvokim o nuostata ir konteksto poveikis tarpu
kuriem s jutim ir suvokim o raidos aspektam s egzis
savyje sveikauja ir padeda m um s konstruoti suvoki
tuoja kritinis laikotarpis. N egavusi dirginim o, kur tei
nius.
kia ankstyvoji regos patirtis, sm egen nervin sandara
norm aliai nesivysto.
16 TIKSLAS. Apibdinkite mogikuosius veiksnius tiriani psi
cholog vaidmen kuriant patogias vartotojui renginius ir darbo

13 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip ikreipt akini li poveikio ty
aplink.
rimai ipleia ms suvokimo adaptacijos supratim.
m ogikuosius veiksnius tiriantys psichologai skati

K ai m onm s duodam i akiniai, truput pasukantys m a
na rengini krjus bei projektuotojus vertinti m o
tom pasaul kair ar dein arba net apveriantys
gaus suvokim o gebjim us, vengti inojimo prakeiks
j auktyn kojom is, i pradi jie nesiorientuoja, ta
mo (klaidingos prielaidos, kad kiti turi tok pat pa
iau pajgia prisitaikyti prie naujo konteksto ir pasi
tyrim kaip m es ir elgsis taip, kaip m es elgtum s) bei
praktikav vl lengvai juda. ie m oksliniai tyrim ai de
suplanuoti vartotoj bandym us, kad prie gam yb ir
m onstruoja m s gebjim prisitaikyti prie dirbtinai
pardavim bt atskleistos suvokim u grindiam os
pakeisto regos lauko ir koordinuoti savo judesius re
problem os. m ogikuosius veiksnius tiriantys psicho
aguojant nauj pasaul.
logai prisidjo prie saugesni kelioni lktuvais ir
14 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra suvokimo nuostata, ir paai

erdvlaiviais, geriau suprojektuot buitini prietais,
kink ite, kaip ji veikia tai, k mes suvokiame arba nesuvokiame.

rengini, darbo viet ir patogesni naudoti pagalbi
ni klausym osi priem oni krim o.
Suvokimo nuostata - tai psichikos polinkis, veikian
tis tarsi lis, pro kur m es suvokiam e pasaul. ia ir PAKLAUSKITE SAVS: Ar prisimenate tok atvej, kai js lkes
vl m atom e prigim ties ir patirties sveik: m s juti iai i anksto nulm tai, kaip js suvokte mog (arba moni
m in vestis suadina patyrim , im oktas prielaidas grup)?

SUVOKIMAS 33 3
Ar yra nejutiminis suvokimas?

17 TIKSLAS. Nurodykite tris labiausiai patikrinam as nejutim inio suvokim o formas ir paaikinkite,
kodl daugum a psicholog m okslinink ilieka skeptiki nejutim inio suvokim o teiginiam s.
Ar suvokti galim e tik tai, k juntam e? Ar galim e suvokti tai, kas yra u m s Nejutiminis suvokimas
jutim vesties ribos, naudodam iesi nejutim iniu (ekstrasensoriniu) suvokim u? (extrasensory perception, ESP) -
Ar yra m oni, galini skaityti kit m intis, m atyti per sien ar ipranaauti ateit? ginytinas tvirtinimas, kad
Penkiuose Didiosios Britanijos universitetuose yra parapsichologijos kated suvokti galima be jutim vesties.
ros, kuriose dirba filosofijos daktarai, baig m okslus pagal Edinburgo univer Sakoma, kad nejutiminis
siteto parapsichologijos program (Turpin, 2005). Parapsichologija dstom a Lun suvokimas apima telepatij,
do universitete vedijoje, Utrechto universitete Olandijoje, Adelaids universi aikiaregyst ir nuojaut.
tete Australijoje. Taiau kiti psichologijos tyrintojai ir m okslininkai - taip pat
ir 96 procentai Nacionalins m oksl akadem ijos nari - tai vertina skeptikai Parapsichologija
(M cConnell, 1991). Jeigu i tikrj galim as nejutim inis suvokim as, tai reikt (parapsychology) -
keisti m okslin sam prat, kad m es esam e btybs, kuri protas yra neatsieja paranormali reikini,
m as nuo fizini sm egen, o pasaulio suvokim as rem iasi jutim ais. Kartais nauji tarp j nejutiminio suvokimo
faktai pakeiia m okslines prielaidas. M okslas, kaip pastebsim e ioje knygoje, bei psichokinezs, tyrinjimas.
silo visoki staigm en - apie m s pasm ons m ast, apie tai, kaip em ocijos
veikia sveikat, kas m us gydo, o kas - ne. Taigi panagrinkim e kai kuriuos tvir
tinim us apie nejutim in suvokim .
Apie nejutiminio suvokimo apraikas

Antgam tiniai reikiniai apim a astrologines pranaystes, parapsichologin gydy
m , bendravim su m irusiaisiais, ijim i kno. Labiausiai patikim os, pa
tikrinam os ir geriausiai tinkam os aptarti suvokim ui skirtam e skyriuje yra ios
nejutim inio suvokim o apraikos:
Telepatija, arba tiesioginis bendravim as m intim is: vienas asm uo siunia m intis 6.30 PAVEIKSLAS.
kitam asm eniui arba suvokia kito m intis. Parapsichologins svokos
Aikiaregyst, arba suvokim as toli vykstani vyki, pa
vyzdiui, jutim as, kad dega draugo nam as.
Nuojauta, arba ateities vyki suvokim as, pavyzdiui, po Tariami paranormals
reikiniai
litinio lyderio m irties arba sporto varyb rezultato.
Glaudiai susij yra ir psichokinezs, arba tai, kad s
m on viresn u m aterij", tvirtinim ai, pavyzdiui, stalo
Nejutiminis
paklim as or arba poveikis aidim o kauliuko riedjim ui Psichokinez
suvokimas
(6.30 pav.).
Nuojauta ar apsimetimas?
Telepatija Aikiaregyst Nuojauta
Ar aikiaregiai gali num atyti ateit? Pasitvirtinanios y
m iausi aikiaregi" pranaysts nra pakankam ai tikslios.
334 6 SKYRIUS
N vienas godus (arba dosnus) aikiaregys nesugeba ipranaauti loterijos re

zultat ar susikrauti milijard lodamas akcij biroje. XX a. paskutin deimt
met visi aikiaregiai klydo, pranaaudami nelauktus vykius. (M adonna nepra
djo dainuoti religini dain, teroristai nesusprogdino abiej Laisvs statulos
rank, karalien Elbieta neatsisak sosto ir netapo vienuole.) Apie didelius ir
svarbius naujojo imtmeio vykius, tokius kaip Rugsjo 11-osios teroro ipuo
liai, Saddamo Husseino sumimas, pranaautojai n neusimin. Kur jie buvo
t Rugsjo 11-j, kai mums j reikjo? Gene Emery (2004) 26 metus fiksavo
kasmetines aikiaregi pranaystes ir paskelb, kad beveik visada neprastos pra
naysts neisipildo, o svarbiausi met vykiai lieka aikiaregi nepastebti".
Perirjus policijos nuovadoms pasilytas aikiaregi vizijas, paaikjo, kad
jos taip pat nra tikslesns u kit moni spliones (Reiser, 1982). Aikiare
giai, bendradarbiaujantys su policija, sukuria deimtis ar net imtus pranaysi.
Tai padidina galimyb atsitiktinai teisingai atspti, o aikiaregys gali savo laimji
mus paskelbti per iniasklaid. Be to, miglotos pranaysts vliau gali bti pa
teikiamos kaip visikai atitikusios tikruosius vykius, o tai sukuria suvokimo nuo
stat, kuri veikia aikinim. Nostradamas, XVI amiaus Pranczijos mediumas,
neapdairiai prisipaino, kad jo dviprasmikos pranaysts gali bti suprastos
tik po vykio ir to vykio paaikintos".
Policija ioje situacijoje elgiasi protingai. Jane Ayers Sweat ir M arkas Dur-
mas (1993) atliko tyrim, kurio metu 50 didiausi Amerikos miest policijos
departament darbuotoj klaus, ar kada nors savo darbe jie naudojosi aikia
regi paslaugomis. 65 proc. atsak nesinaudoj. Tie, kurie naudojosi, tvirtino
tikros pagalbos nesulauk. Tkstaniai aikiaregi uvert policij neteisingo
mis pranaystmis, kai Vaingtone dingo jauna gydytoja Chandra Levy. Jos kn
tik po met ant mikingos kalvos surado bgiojantis mogus (Radford, 2002).
Ar spontanikos eilini moni vizijos" yra bent kiek tikslesns? Aptarki
me ms sapnus. Ar jie tikrai ipranaauja ateit, kaip yra sitikin madaug
pus universiteto student (M esser ir Griggs, 1989)? Ar taip atrodo tik todl,
kad geriau prisimename ir atkuriame isipildanius sapnus? Daugiau kaip prie
eiasdeimt met du Harvardo universiteto psichologai (M urray ir W heeler,
1937) patikrino pranaingj sapn gali. Kai buvo pagrobtas ir nuudytas la
kno Charleso Lindbergho snus, bet dar nesuradus jo kno, tyrjai papra
gyventoj praneti savo sapnus apie vaik. Kaip manote, kiek sapn i gaut
1300 j apraym tiksliai numat, kad vaikas yra mirs? Tik 5 procentai. O kiek
moni tiksliai susapnavo kno buvimo viet, t. y. kad jis ukastas po mediais?
Tik 4 i 1300. Nors is skaiius nra didesnis u galim atsitiktin spjim, ke
turiems sapn autoriams j akivaizdaus iankstinio inojimo tikslumas turjo
atrodyti antgamtikas.
Visi mes kiekvien dien sivaizduojame daug vyki. Kadangi kiekvien die
n pasaulyje vyksta milijardai vyki, per ilg laik tikrai vyksta koki nors
stulbinam sutapim. Vienu atsargiu vertinimu vien atsitiktinai galima spti, kad
daugiau nei tkstant kart per dien kas nors emje pagalvos apie kit mo
SUVOKIMAS 335
g ir po penki m inui suinos apie io m ogaus m irt (Charpak ir Broch, 2004).

Esant pakankam ai laiko ir m oni, netiktina tam pa neivengiam a.
tai k patyr kom iks krjas Johnas Bym e (2003). Prajus eiem s m
nesiam s po to, kai pasirod jo pasakojim as apie m og-vor ir elektros srovs
dingim Niujorke, daugelyje Niujorko kvartal nutrko elektros srovs tieki
m as. Vlesnje m ogaus-voro istorijoje buvo pasakojam a apie stipr em s dre
bjim Japonijoje. Ir vl, - prisim ena Bym e, - tikras em s drebjim as vyko
prajus m nesiui po to, kai leidinys atsidr knyg lentynose . Vliau kurda
m as kom iks knyg apie Antm og, jis pasiunt Plienin m og gelbti nelai
m s itikto NASA erdvlaivio. Netrukus po to vyko erdvlaivio Challenger
tragedija (sutapo su antruoju knygels leidim u). O visai neseniai atsitiko iurpus
dalykas, kai a raiau ir pieiau Nuostabij m oter, sukurdam as pasakojim apie
tai, kaip, prie tapdam a deive, pagrindin heroj va. Leidinio virelis buvo
ispausdintas pirm ajam e laikraio puslapyje su antrate: uvo princes Dia
na . (Diana buvo Nuostabiosios m oters tikrasis vardas.) is leidinys pateko
prekyb ketvirtadien. Kit sekm adien... Tikriausiai nereikia n sakyti?
Nejutiminio suvokimo eksperimentai

Praeityje bta visoki beprotik idj: kad kaukols ikilim ai padeda atskleis
ti charakterio bruous, kad visas ligas galim a igydyti nuleidiant krauj, kad
kiekvienas sperm ijas yra m aytis m ogus. Kaip m es, girddam i tai, kad galim a
skaityti m intis, ieiti i savo kno, bendrauti su m irusiaisiais, galim e atskirti kvai
las idjas nuo t, kurios tik atrodo keistos, bet yra teisingos? M okslas tai at
sako paprastai: imgink, kad sitikintum, jog veikia. Jei veikia, tai pralaim i m s
skepticizm as, jei neveikia, pralaim i ios idjos.
i m okslin nuostata, kad parapsichologijai pripainti reikia galim o pakartoti
reikinio ir j paaikinanios teorijos, atrodo, priim tina ir tikintiem s, ir skeptikam s.
Parapsicholog Rhea W hite (1998) pripasta, jog ateinantis galv parapsi
chologijos vaizdis, grindiam as beveik 44 veiklos ioje srityje m etais, yra tarsi
m aas lktuvas, [kuris] nuo 1882 m et be paliovos rieda Em pirinio m okslo oro
uosto pakilim o taku... jis retkariais pakyla per kelias pdas nuo em s tik tam ,
kad ir vl atsitrenkt asfalt. Jis niekada nebuvo pakils ilgesniam skrydiui.
Kaip, siekdam i pakartojam o reikinio, galtum e patikrinti nejutim inio suvo
kim o teiginius kontroliuojam o eksperim ento m etu? Eksperim entas skiriasi nuo M okslo erdyje gldi esm in
sureisuoto dem onstravim o. Laboratorijoje eksperim entuotojas kontroliuoja tai, tam pa tarp dviej prietaring
k ekstrasensas m ato ir girdi. O scenoje ekstrasensas kontroliuoja tai, k m a nuostat - atvirum o naujom s
to ir girdi publika. Skeptikai pastebi, jog ne kart vadinam ieji ekstrasensai i idjom s (nepaisant to, kokios
naudojo publikos patiklum savo stulbinam uose pasirodym uose, kuri m etu at keistos ar prietaraujanios
rod, jog jie bendrauja su m irusij dvasiom is, skaito m intis ar pakelia daik intuicijai jos atrodyt) ir vis
tus - taiau paaikdavo, kad j veiksm ai tra scenos m ag naudojam i triukai. idj labai negailestingo, kritiko
Nejutim iniam suvokim ui pagrstai ir patikim ai patikrinti atlikta tkstaniai ir kruoptaus ityrim o.
eksperim ent. Vieno j m etu siuntjam s buvo pasilyta telepatikai perduoti Carl Sagan (1987)
336 6 SKYRIUS
Aikiaregys yra aktorius, vien i keturi atvaizd kitam e kam baryje esantiem s gavjam s , kurie netu
vaidinantis aikiareg. rjo ekstrasensorini gebjim . Koks gi buvo rezultatas? Praneam a, jog 32 pro
Psichologas ir fokusininkas centai atsakym buvo teisingi; tai virijo atsitiktin 25 procent lyg. Taiau v
Darylas Bernas (1984) lesni tyrim m etu io reikinio pakartoti nepavyko arba buvo gauti prietarin
gi rezultatai - priklaus nuo to, kas apibendrino rezultatus (Bem ir kiti, 2001;
M ilton ir W isem an, 2002; Storm , 2000, 2003).
Vienas skeptikas, m agas Jam esas Randis, paskyr 10 000 doleri prem ij
tam , kuris padem onstruos kok nors paranorm al gebjim grupei kom peten
ting inov (Randi, 1999). Panaius pasilym us pateik ir Pranczijos, Aust
ralijos bei Indijos atstovai, silydam i iki 200 000 eur kiekvienam , kuris pade
m onstruos savo paranorm alius gebjim us (CFI, 2003). O 50 m ilijon doleri
buvo paadta tam , kuris pasakys, kur slapstosi Osam a bin Ladenas. Visi, ku
ri tvirtinim tikslum as bt rodytas, sulaukt ne tik pinig, o dar vertinges
nio m okslinio pripainim o. Nuom onei, kad nra nejutim inio suvokim o, paneigti
utekt vieno m ogaus, galinio padem onstruoti vien galim pakartoti nejuti
m inio suvokim o reikin, taiau kol kas n vienas ito nepadem onstravo. Ran-
dio silym as buvo nuolat skelbiam as daugiau kaip du deim tm eius, deim tys
m oni buvo tiriam i, kartais net kruopiai priirim i nepriklausom prisieku
sij teisj. Deja, nieko.
m oni trokim as tikti Kodl tiek daug m oni link tikti, kad galim a suvokti be jutim , nors tai
paranorm aliais reikiniais turt bti m okslikai patikrinam a? I dalies tokius sitikinim us galim a aikinti
yra stipresnis u visus i klaidingu suvokim u, klaidingais aikinim ais ar atrankiniais atsim inim ais, bet kai
reikini neegzistavim o kurie m ons tiesiog nepasotinam ai trokta stebukl ir m agikos patirties. An
rodym us." glijoje ir Jungtinse Valstijose parapsichologijos pradininkai buvo daugiausia
Susan Blackm ore, m ons, kurie, prarad savo religin tikjim , iekojo, kaip m okslikai pagrsti
Blackm ores first law, 2004 tikjim gyvenim o prasm ingum u bei gyvenim o po m irties tikim yb (Alcock,
(Pirm asis Blackm ore dsnis") 1985; Beloff, 1985). Rusijoje lugus autokratiniam reim ui viepatavo suirut,
suklestjo m istika, okultizm as ir pseudom okslai (Kapitza, 1991). Rusijoje, kaip
ir kitur, ekstrasensai gydytojai ir aikiaregiai avi pagarbios baim s apim t
publik. 1999 m etais 32 ym iausi ios alies m okslininkai paskelb praneim ,
kuriam e teig, kad daug m oni tiki aikiaregyste, astrologija, kitais prieta
rais, m gindam i kom pensuoti psichologin diskom fort gyvenim e .
Nuolankiam ir labai pagarbiam poiriui gyvenim susidaryti pakanka at

kreipti dm es m s pai suvokim o sistem ir jos gebjim us beform ius ner
vinius im pulsus paversti spalvingais vaizdais, gyvais garsais ir adinaniais kva
pais. M s kasdien suvokim o patirtis atskleidia tikrai daug nepaprast da
lyk, bent jau kur kas daugiau, negu iki iol buvo sivaizduojam a psichologijo
je. Per im tm et atlikti tyrinjim ai atskleid daug jutim o ir suvokim o paslapi,
taiau ateities tyrintoj kartom s lieka giliausios ir sudtingiausios paslaptys.
SUVOKIMAS 337
iuose dviejuose skyriuose nagrinjom e pirm uosius inform acijos apdoroji

mo ingsnius: nuo jutim ins inform acijos gavim o iki prasm ingo suvokim o
sukrim o. Bet inform acijos procesorius, esantis m s kaukolje, daro daug dau
giau - m iegant, veikiant hipnozei ar narkotinm s m ediagom s, jis sukuria ne
realius vaizdus (7 skyrius). Jis m okosi i praeities patirties, ilgai tai prisim in
dam as (8 ir 9 skyriai). Jis pasinaudoja suvokim ais m stydam as ir planuodam as
(10 ir 11 skyriai). Tarp jutim ins inform acijos gavim o ir intelektins veiklos vei
kia nesivaizduojam ai sudtinga inform acin sistem a, kuri dabar daugiau negu
kada nors anksiau vilioja vidins proto erdvs tyrintojus.
M O K Y M O S I R E ZU LTA TA I
Ar yra nejutiminis suvokimas? m as). Daugum a psicholog m okslinink visa tai skep
tikai vertina dl dviej dalyk. Pirm a, nordam i ti
17 TIKSLAS. Nurodykite tris labiausiai patikrinamas nejutiminio
kti nejutim iniu suvokim u, privalote tikti, kad sm e
suvokimo formas ir paaikinkite, kodl dauguma psicholog
genys geba suvokti be jutim ins vesties. Antra (ir tai
mokslinink skeptikai vertina nejutiminio suvokimo teiginius.
yra svarbiausia kritiko nagrinjim o poiriu), para-
Nejutim inis (ekstrasensorinis) suvokim as yra viena i psichologai nepajg pakartoti nejutim inio suvokim o
tariam ai paranorm ali reikini form . (Kita form a - reikini kontroliuojam om is slygom is.
psichokinez.) Trys labiausiai patikrinam os nejuti

PAKLAUSKITE SAVS: Ar esate kada nors patyr nejutimin
m inio suvokim o form os yra telepatija (tiesioginis ben
suvokim? Kaip kitaip, o ne nejutiminiu suvokimu, paaikintu
dravim as m intim is), aikiaregyst (toli vykstani vy
mte patyrim?
ki suvokim as) ir nuojauta (ateities vyki suvoki
6 SKYRIAUS APVALGA: Suvokimas
PASITIKRINKITE:
1. Js draugas prim ygtinai tvirtina, kad tikrai kviet 3. K turim e galvoje sakydam i, jog suvokim o visu
jus vakarieniauti, kai atidiai irjote televizori. m a yra daugiau negu jo dali sum a?
Koks principas paaikina, kad kvietim o negird
4. Koki yra rodym , jog tikrai suvokim as reikia
jote?
daugiau nei jutim interpretavim as"?
2. Kaip iliuzij tyrim as veikia m s prasto suvoki
m o supratim ? Atsakymus klausimus rasite priede knygos pabaigoje.
338 6 SKYRIUS

Atrankinis dmesys Grupavimas (grouping), 309 p. Regos vyravimas (visual capture), 307 p.
(selective attention), 303 p. Konvergencija (convergence), 312 p. Suvokimo adaptacija
Atvaizd skirtumas tinklainse Monokuliniai poymiai (perceptual adaptation), 323 p.

(retinal disparity), 311 p. (monocular cues), 312 p. Suvokimo nuostata (perceptual set), 324 p.
Binokuliniai poymiai Nedmesingumo aklumas Suvokimo pastovumas
(binocular cues), 311 p. (inattentional blindness), 304 p. (perceptual constancy), 316 p.

p (fi) reikinys (phi phenomenon), 315 p. Nejutiminis suvokimas mogikj veiksni psichologija
Figra ir fonas (figure-ground), 308 p. (extrasensory perception, ESP), 333 p. (human factors psychology), 329 p.
Getaltas (gestalt), 308 p. Parapsichologija (parapsychology), 333 p.
Gylio suvokimas (depth perception), 310 p. Regimasis skardis (visual cliff), 310 p.
Smons
bsenos
Smon ir informacijos apdorojimas

Miegas ir sapnai
Biologiniai ritmai
M iego ritmas
Kodl miegame?
M iego sutrikimai
Sapnai
Hipnoz
Faktai ir prasimanymai
Ar hipnoz yra pakitusi smons bsena?
Narkotikai ir smon
Potraukis narkotikams ir priklausomyb nuo j
Psichoaktyviosios mediagos
Stimuliatoriai
Haliucinogenai
Narkomanijos veiksniai
Priemirtiniai igyvenimai
idiniam e kino teatre rodom as film as: m ieganio m ogaus rykaus sap
"
V no prem jera. avs io niekad anksiau nem atyto psichikos sukurto fil
mo veikjai sipainioja tokias originalias ir netiktinas, taiau
painias ir tariam ai tikrovikas intrigas, kad is krinys dar ilgai nepasi-
tokias
m irta.
Nei [psichologas] Steve Kuris i m s, pabuds i slogaus sapno ir ikam uotas jo sukelt em ocij,
Pinkeris, nei a negalim e nra stebjsis ia paslaptinga sm ons bsena? Kaip m s sm egenys taip k
paaikinti, kas yra subjektyvi rybingai, spalvingai ir ibaigtai kuria alternatyv sm ons pasaul? Prieblan
m ogaus sm on... M es to dos zonoje tarp sapno ir budrum o bsenos danai netgi kur laik spliojam e,
nesuprantam e." kuri bsena yra tikra. Kaip bt galim a paaikinti kitas pakitusios sm ons b
Evoliucins bioiogijos krypties senas, pavyzdiui, hipnoz, m edicinini preparat sukeltas haliucinacijas, kli
atstovas Richardas Dawkinsas nikins m irties m etu patirtus regjim us?
(1999) Taiau pradkim e i pradi: kas yra sm on? Kiekvienas m okslas turi to
ki fundam entali svok, kad j beveik nem anom a apibrti. Biologai sutin
ka dl to, kas yra gyva, taiau negali tiksliai pasakyti, kas yra gyvyb. Fizikoje
nem anom a paprastai apibdinti m aterijos ir energijos. Panaiai psichologam s
sm on yra fundam entali, taiau slidi svoka.

1 TIKSLAS. Aptarkite smons tyrimus psichologijos istorijos kontekste bei palyginkite, kuo skiriasi
smoningas ir nesmoningas informacijos apdorojimas.
Psichologai jau ilgai tyrinja sm on - i pradi labai energingai, vliau at

sargiai. Dabar tyrim us kibta su nauja energija. Psichologija savo gyvavim o
pradioje bdavo kartais apibriam a kaip sm ons bsen apraym as ir aiki-
nim as (Ladd, 1887). Taiau m okslikai tirti sm on pasirod labai sunku, ir
tai paskatino daugel psicholog XX a. pirm oje pusje pradti tiesiogiai stebti
elges. iam tyrim o bdui pirm enyb teik nauja psichologijos m okykla - bi
heviorizm as. Apie XX a. septintj deim tm et psichologija buvo vadinam a ne
be m okslu apie sm on ar psichik, o m okslu apie elges. Psichologija m be
veik nebenagrinti sm ons. Sm on buvo traktuojam a panaiai kaip autom o
bilio spidom etras: Jis nepriveria autom obilio judti, o tik rodo tai, kas vyks-
ta (Seligm an, 1991).
Po 1960 m et psichik apibdinanios svokos vl pradtos grinti psi
chologij. Neurologijos m okslo laim jim dka tapo m anom a sm egen veikl
SMONES BSENOS 341
Kai kurios kyla spontanikai Svajons Mieguistumas Sapnai
Kai kurios yra sukeliamos fiziologikai Haliucinacijos Orgazmas Maisto ar deguonies badas
Kai kurios yra sukeliamos psichologikai Jutim ribojimas Hipnoz Meditavimas
Smons bsenos
Greta normalaus, budraus
susieti su vairiom is psichikos bsenom is - budrum u, m iegu, sapnais. M oksli suvokimo bsenos ms
ninkai pradjo tyrinti hipnozs ir narkotiku sukeliam as pakitusias sm ons bse smon, kaip teigia Dieteris
nas. vairi pair psichologai pripaino psichikos proces svarb. Vl im ta Vaitlas ir jo kolegos (2005),
esti ir kitoki (pasikeitusi)
tyrinti sm on. bsen: svajoni, miego,
Daugelis iuolaikini psicholog m ano, kad sm on yra savs ir savo ap meditavimo ir narkotik
linkos suvokim as. Sm ons dka gaunam e inform acij, kuri leidia m styti ir sukelt haliucinacij.
planuoti. M okantis sudtingo elgesio, pavyzdiui, vairuoti autom obil, sm on

sutelkia m s dm es autom obil ir eism . is sism oninim as kinta priklau Smon (consciousness) -
som ai nuo dm esingum o. Ilgainiui vairavim as tam pa autom atikas ir neberei- savs ir savo aplinkos
kalauja viso dm esio, todl galim e susikoncentruoti kitus dalykus. suvokimas.
Sm oningum as leidia valingai kontroliuoti elges ir perduoti inform acij apie
psichikos bsenas aplinkiniam s, taiau sm on tra inform acijos apdorojim o led
kalnio virn. ioje knygoje pateikiam i m okslini tyrim duom enys atsklei
dia, jog didum inform acijos apdorojam e ito nesuvokdam i. M es registruoja
m e ir reaguojam e dirgiklius, kuri sm oningai nesuvokiam e. Autom atikai vyk
dom e gerai im oktas uduotis, pavyzdiui, kom piuterio klaviatra renkam e rai
des, neirdam i, kur jos yra. Visikai nesm oningai keiiam e savo nuostatas
ir atgam inam e prisim inim us. Susitik m ones akim irksniu ir nesm oningai re
aguojam e j lyt, am i bei ivaizd ir tik tada suvokiam e savo reakcij.
Vidinis nesm oningas inform acijos apdorojim as vienu m etu vyksta dauge
liu lygiagrei krypi. irdam i skrendant paukt sm oningai suvokiam e
savo paintinio apdorojim o rezultat (Tai kolibris!), taiau ne atskirus suvo
kim o proceso etapus: paukio spalv, form , judes, atstum ir r.
Viena teorija teigia, jog tuo m etu, kai sm egen veikla, besikartojanti tarpu
savyje susijusiose sm egen srityse, perengia intensyvum o slenkst, ji suadina
sm on (Sergent ir Dehaene, 2004). Stephenas Kosslynas ir Olivier Koenigas
(1992) teigia, kad sm egen veikla sm onei yra tas pat, kas atskiros gitaros gai
dos yra akordui. Lygiai kaip akordas gim sta i skirting gaid sveikos, taip ir
sm on atsiranda i sm egen veiklos.
iandienos neurom okslininkai siekia nustatyti nervin sm egen aktyvum ,
susijus su sm one. Keli dom i eksperim ent m etu Benjam inas Libetas (1985,
2004) pastebjo, kad m es suvokiam e akord truput vliau nei suskam ba visos
gaidos, vadinasi, sm on atsilieka nuo j suadinusi vyki sm egenyse. Pavyz
diui, sm oningai judindam i rie js sm oningai priim ate sprendim j judinti
m adaug 0,2 sekunds anksiau nei vyksta judesys. Nieko nuostabaus. Taiau
js sm egen bangos suaktyvja m adaug 0,35 sekunds anksiau nei sm o
ningai prim te sprendim (r. 7.1 p a v . )! Taigi, atrodo, jog jum s dar nesuvokus
sm egenys jau pasireng vykdyti sprendim pajudinti rie. Panaiai, jei js
342 7 SKYRIUS
7.1 PAVEIKSLAS. Ar smegenys aplenkia psichik?
Benjamino Libeto atlikt mokslini tyrim metu

nesmoninga smegen veikla aplenk smoning
paprasto sprendimo suvokim prie atliekant veiksm.
mogus stebi kompiuterio laikrod, kurio rodykl
apsisuka per 2,56 sek., ir pasiymi laik, kada
nusprendia pajudinti savo rie. Madaug tredaliu
sekunds anksiau nei asmuo nusprendia pajudinti
rie, smegen bang veikla okteli rodydama, jog
atsirado pasirengimo judti potencialas". Stebdami
sultint vaizdo ra mokslininkai gali nuspti, kada
mogus ketina nusprsti pajudinti rie (po io spren
dimo rieas i ties pajuda).
paprao paspausti m ygtuk, kai pajuntate patapnojim , js galite sureaguoti per

0,1 sekunds - tai yra per trum pesn laik nei jum s reikia, kad suvoktum te,
jog sureagavote (W egner, 2002). i eksperim ent stulbinam a ivada: sprendim ai
priim am i anksiau negu m es tai sm oningai suvokiam e.
Kitaip nei nesm oningas inform acijos apdorojim as, kuris i karto vyksta dau
geliu lygiagrei kanal, sm oningas apdorojim as vyksta nuosekliai. Sm on
yra palyginti lta ir ribot galim ybi, taiau ji geba sprsti naujus udavinius.
Ji panai vyriausij vadov, kurio daugelis padjj autom atikai pasirpina
rutininiais reikalais. Kai keliaujate inom u m arrutu, vairuoja js rankos bei
kojos, o m intys bna kakur kitur. Naudodam a autopilot, sm on - psichikos
vyriausiasis vadovas - gali stebti vis sistem ir susitvarkyti su naujais ikiais.
Naujom s uduotim s reikia m s sm oningo dm esio. Pabandykite tok da
lyk: jei esate deiniarankiai, galite taisyklingai sukti prie laikrodio rodykl
savo dein pd ir deine ranka galite nenutrkstam ai rayti skaii 3 - ta
iau tikriausiai ne vienu m etu. (Jei turite polink m uzikai, pabandykite tok pat
sunk dalyk: kaire ranka ritm ingai subarbenkite tris kartus, o deine - ketu
ris.) Abiem uduotim s reikia sm oningo dm esio, o jis vienu m etu m anom as
tik vienoje vietoje. Jei laikas yra gam tos bdas neleisti, kad viskas vykt vienu
metu, tai sm on yra gam tos bdas neleisti m um s apie visk galvoti ir veikti
vienu m etu.

girdjim u, m stym u, prisim inim u, taiau gali bti ir
1 TIKSLAS. Aptarkite smons tyrimus psichologijos istorijos
pakitusi bsen, pavyzdiui, m iego, hipnozs, che
kontekste bei palyginkite, kuo skiriasi smoningas ir nesmonin
m ini m ediag sukelt haliucinacij. Psichologija
gas informacijos apdorojimas.
prasidjo kaip sm ons tyrim as, taiau vliau, sivy
Smon - savs ir savo aplinkos suvokim as pasi ravus biheviorizm ui, ji daugiau dm esio m skirti
reikia norm aliom is bsenom is, pavyzdiui, m atym u, stebim o elgesio tyrim am s. Neurologijos ir kognity-
SMONS BSENOS 343
vins psichologijos dka m okslinis psichikos bsen tem os bei nerviniai takai greitai ir vienu m etu regist
tyrim as vl tapo vienu i psichologijos tiksl. ruoja dirgiklius daugelyje kanal (lygiagretusis apdo
Inform acij apdorojam e dviem lygiais. M s s rojim as).
m oningas apdorojim as yra nuoseklus ir palyginti l
tas, taiau i sutelkta suvokim o bsena leidia atlikti
PAKLAUSKITE SAVS: Ar jum s yra kada nors kils klausim as, kaip
sm oningus veiksm us, sprsti naujus udavinius ir
arkliai, unys ir kats suvokia pasaul? Kaip m anote, ar jie suvokia
bendrauti. Nesm oningo apdorojim o m etu autom ati
sm oningai? Jei taip, tai ar jie suvokia, kad suvokia pasaul?
kai atliekam e inom as uduotis, o m s jutim sis
Miegas ir sapnai
M iegas - nenugalim as gundytojas, kuriam visi privalom e paklusti. M iegas - pre Mgstu miegoti. O js?
zident ir valstiei lygintojas. M iegas - saldus, atgaivinantis, paslaptingas. Am Argi tai ne puiku? Tai puikiausia,
i senum o m iego paslaptys visais laikais dom ino m onij. kas yra abiejuose pasauliuose.
Dabar kai kurios m iego paslaptys atskleistos. Viso pasaulio laboratorijose Esate gyvas, bet be smons."
tkstaniai m oni m iegojo prijungti prie m oderni tais ir stebim i m okslinink. Komike Rita Rudner, 1993
Registruodam i m ieganiojo sm egen elektros bangas ir raum en judesius, ste
bdam i m ieganiuosius ir kartkartm is juos adindam i, m iego tyrintojai nu
stat tai, ko sveika paprasta nuovoka neatskleid tkstantm eius. Galbt js jau
galite num anyti kai kuriuos i atradim . Pasvarstykite, ar ie teiginiai yra tei
singi, ar klaidingi?
1. Kai m ons sapnuoja k nors veiki, j rankos ir kojos daniausiai juda, ir

judesiai atitinka sapnuojam veiksm (348 p.).
2. Pagyven m ons m iega daugiau negu jaunesni (7.10 pav., 360 p.).
3. m ons, kurie m iegodam i vaikto, taip ireikia savo sapnus (348 p.).
4. Norintiem s atsikratyti nem igos m iego tyrintojai rekom enduoja retkariais

igerti m igdom j vaist (355 p.).
5. Kai kurie m ons sapnuoja kiekvien nakt, kiti - retai (348 p.).
Visi ie teiginiai (pritaikyta i Palladino ir Carducci, 1983) yra klaidingi. Pa

irkim e, kodl.
Biologiniai ritmai
Biologiniai ritmai (biological rhythms) -

periodiniai psichologiniai
2 TIKSLAS. Apibdinkite keturias biologini ritm ris ir pateikite kiekvienos j pavyzdi. *
svyravimai.
Panaiai kaip vandenynas, gyvenim as irgi pasiym i ritm ikum u. M s knas,

Kai vyras negali paaikinti
o kartu ir psichika, taip pat ritm ikai kinta. Biologiniai ritm ai, kuriuos valdo
moters poelgi, pirmiausia jis
vidinis biologinis laikrodis", yra tokie:
links paaikinimo iekoti jos
M etiniai ciklai. Kasm et sys m igruoja, m ekos um iega iem os m iegu, o fiziologijoje.
m ons gali patirti sezoninius apetito, m iego trukm s ir nuotaikos pokyius. Clare Boothe Luce,
Kai kuriem s m onm s, ypa gyvenantiem s tolim oje iaurje, prislgta nuo Siam the Door Softly, 1970
taika tam siais m nesiais gali sukelti sezoninius emocinius sutrikimus. (velniai utrenkite duris)
344 7 SKYRIUS
Dvideimt atuoni dien ciklai. M oter m enstruacij ciklas

3
Prisiminta nuotaika vidutinikai bna 28 dienos. Ar is ciklas sukelia nuotaik kait?
yra blogesn, negu
buvo ufiksuota tuo metu Daugelis tiki, jog i ties taip yra, taiau kai kurie m okslinin
kai psichologai tai vertina skeptikai (r. 7.2 pav.).
Dvideimt keturi valand ciklai. m ons patiria dvideim t ke

2
turi valand budrum o, kno tem peratros ir augim o horm o
n iskyrim o kitim o ciklus. Ir ne tik m ons. Visi induoliai ir
paukiai m iega (Siegel, 2002).
Devyniasdeimties minui ciklai. iam e skyriuje nagrinsi

1 m e, kaip m es 90-ties m inui ciklais keliaujam e per vairias
Prie Menstruacij Tarp m iego stadijas. dom u tai, jog m a gyvn m iego ciklas yra
menstruacijas metu menstruacij
trum pesnis (iurki - 9 m inuts, kai ir un - 25 m inuts)
Tikroji Prisiminta nuotaika nei dideli (dram bli - daugiau nei 100 m inui) (Hobson,
1989; M orrison, 2003).
7.2 PAVEIKSLAS.
Menstruacijos, tikroji nuotaika
Miego ritmas
ir suvokiama nuotaika
Atidiau panagrinkim e du i i biologini ritm 24 valand biologin laik-
Cathy McFarland ir jos
kolegos (1989), kasdien rod ir 90 m inui m iego cikl.
stebdami Ontarijo provinci
jos moteris, pastebjo, kad Cirkadinis ritmas
j nuotaika menstruacij
ciklo metu nesikeiia. 3 TIKSLAS. Paaikinkite eirkadinio ritmo cikl ir nurodykite vykius, kurie gali sutrikdyti biolo
Taiau moterys man, kad
gin laikrod.
j nuotaika daniausiai esti
blogesn prie pat
menstruacijas bei po j Paros ritm as atitinka gyvenim o ritm - nuo m s pabudim o su nauja autania
ir geresn kitu ciklo metu. diena iki grim o kasvakar tai, k ekspyras pavadino m irties prieangiu". Prie
24 valand dienos ir nakties ciklo m s organizm as prisiderina dka biologi
Cirkadinis ritmas nio laikrodio, kitaip dar vadinam o cirkadiniu ritm u (pavadinim as kils i lo
(circadian rhythm) - tynik odi circa - apie ir dies - diena). Autant rytui, m s kno tem pe
biologinis laikrodis; darns kno ratra pradeda kilti, dien bna didiausia, truput krinta popiet, kai daug m o
ritmai (pavyzdiui, temperatros, ni eina pogulio, o prie einant m iegoti vl pradeda m ati. Prabudus 4 val.
budrumo), irykjantys ryto, kai knas dar suglebs, m us gali erzinti rpesiai: ar kiviras su m ylim uoju
per 24 val. cikl. reikia, kad teks isiskirti? Ar vaiko irzlum as reikia, kad netrukus bus dau
giau bd? Vidudien, kai m s knas gyja energijos, nerim aujam e m aiau.
Jei nem iegam e vis nakt, labiausiai igver" bnam e apie 4 val. ryto, o v
liau, atjus prastam laikui keltis, atsiranda antrasis kvpavim as".
Naujausi duom enys rodo, kad m stym as bna atriausias ir atm intis tiksliau
sia, kai m ons bna savo kasdienio eirkadinio suadinim o virnje. Su am iu
m i m es daniausiai i vali vakare peld" virstam e vieversiais", kuriem s la
biau patinka rytas. Daugum a universiteto student yra peldos" (M ay ir Hasher,
1998); j darbingum as daniausiai pakyla dienos pabaig. Daugum a vyresnio am
iaus suaugusij yra vieversiai", dienai baigiantis j darbingum as krinta. Sene
li nam uose viskas nurim sta vakarui pusjus; universitet bendrabuiuose diena
Delfinai gali miegoti juddami. tuo m etu toli grau nesibaigia. Perjim as nuo gulim o m iegoti vliau gulim si
SMONS BSENOS 345
m iegoti anksiau prasideda sulaukus m adaug 20 m et, nors m oterim s is virsm as Ar m es pratintum e save um igti
prasideda truput anksiau, be to, jos anksiau nei vyrai subrsta ir nustoja augu vakare vliau, o ryt ilgiau
sios (Roenneberg ir kiti, 2004). pam iegoti, jeigu m s cirkadinis
Nuskrid kit laiko juost, juntam e, kad sutriko paros ritm as, pavyzdiui, ritm as atitikt 23 valand cikl?
esam e nem aloniai budrs, kai m s biologinis laikrodis aukia: M iegok". Ty Ar vyresni m oni, kurie
rim ai laboratorijose ir m oni, dirbani pam ainin darb, stebjim as atsklei paprastai anksiau negu
d, kad rykus apvietim as padeda atitaisyti biologin laikrod (Czeisler ir kiti, studentai keliasi ir eina m iegoti,
1986, 1989; Eastm an ir kiti, 1995). Biologin laikrod greiiau atitaisysite, jei cirkadinis ritm as yra trum pesnis?
gu po ilgo skrydio lktuvu praleisite pirm j dien lauke. Ryki viesa ryt
padeda prabusti (ir apsaugo nuo depresijos). Ryki viesa nakt atitolina m ieg
(Oren ir Term an, 1998).
viesa veikia cirkadin laikrod suadindam a jautrius viesai tinklains bal
tym us. ie baltym ai suadina signalus priechiazmin branduol (suprachias-
matic nucleus) - por sm eigtuko galvuts dydio sankaup, sudaryt i 20 000
lsteli, kurios kontroliuoja cirkadin laikrod (Foster, 2004). I dalies taip vyksta
dl to, kad priechiazm inis branduolys daro tak kankorins liaukos veiklai,
sum aindam as (ryte) arba padidindam as (vakare) jos iskiriam o m ieg sukelian
io horm ono melatonino gam yb (r. 7.3 pav.). Kuo ilgiau esam e budrum o
bsenoje, tuo daugiau sm egenys pagam ina ir sukaupia chem ins m ediagos ade
nozino , kuris slopina tam tikrus neuronus, sukeldam as m ieguistum . (Kofeinas
stabdo adenozino veikl.) M iego m etu adenozino koncentracija m aja (Pork-
ka-Heiskanen ir kiti, 1997).
Biologin laikrod galim e nesm oningai atitaisyti, sureguliuodam i m iego re
im . Kai vakare vlai einam e m iegoti, o savaitgaliais m iegam e ilgai, gali kilti 7.3 PAVEIKSLAS.
sekm adienio nakties nem iga" ir pirm adienio ryto prasta nuotaika". Tie, kurie Biologinis laikrodis
sekm adien m iega iki piet, o po vienuolikos valand vl gula m iegoti, rengda Dl tinklain patenkanios
m iesi naujai darbo savaitei, danai susiduria su nem iga. viesos priechiazminis
dom u tai, jog - vertinant, kad m s protvi laikrodis buvo suderintas 24 branduolys veikia biologikai
aktyvi mediag gamybos
valand parai - daugelis iandienos jaun suaugusij prisitaiko prie 25 valan pokyius, pavyzdiui,
dom s artim esns paros, nes eina m iegoti per vlai ir nespja im iegoti 8 valan melatonino gamyb kanko
rinje liaukoje.
d. U tai galim e dkoti Thom ui Edisonui, elektros
lem puts iradjui (arba j kaltinti). Buvim as vie
soje, netgi jei esam e urve, gali bti prilyginam as
kelionei per vien laiko zon vakarus - tai atsuka
m s 24 valand biologin laikrod atgal (Czeisler
Kankorin
ir kiti, 1999; Dem ent, 1999). Tai leidia paaikinti, liauka
kodl pam ainom is dirbantys darbininkai ir vis sa
Priechiazminis
vait itis par veikiani parduotuvi darbuotojai branduolys
geriau prisitaiko prie vis vlesni pam ain, negu prie
ankstesni, ir kodl, iki sulaukiam e vyresnio am
iaus, m um s reikia prisiversti laiku eiti m iegoti bei
keltis. Daugum a gyvn, patek nuolatin dirbtin
apvietim , taip pat virija 24 valand paros rib.
Dirbtin viesa nutolina m ieg. Regos nervas
346 7 SKYRIUS
REM miegas (REM sleep) - Miego fazs

greit aki judesi tarpsnis
4 TIKSLAS. Ivardykite miego ciklo fazes ir paaikinkite, kuo jos skiriasi.
miegant; pasikartojanti miego
faz, kurios metu daniausiai Kai m iegas m us nugali ir vairios sm egen ievs dalys nustoja kom unikuoti,
sapnuojama. i miego faz dar sm on pam au ugsta (M assim ini ir kiti, 2005). Bet sm egenys ilieka akty
vadinama paradoksaliuoju vios, nes ir m iego m etu veikia biologinis ritm as. M adaug kas 90 ar 100 m inu
miegu, nes jo metu raumenys i per nakt m es pereinam e 5 skirting m iego fazi cikl. Tai nebuvo inom a
yra visikai atsipalaidav iki vienos 1952-j m et nakties, kai atuonm etis Arm ondas Aserinsky nujo
(iskyrus maus trkiojimus), m iegoti, o jo tvas Eugene, ikagos universiteto m agistrantas, nusprend pa
o kitos organizmo sistemos tikrinti elektroencefalograf, kur tais dien (Aserinsky, 1988; Seligm an ir Yel-
yra aktyvios. len, 1987). Jis pritvirtino elektrodus prie Arm ondo aki, kad uregistruot aki
obuoli judesius (buvo m anom a, kad m iegant akys juda). Netrukus aparatas pa
Alfa bangos (alpha waves) -
lo brti popieriuje ryk zigzag. Aserinsky pam an, kad aparatas dar nesu
gana ltos smegen elektrinio
taisytas. Taiau nakiai slenkant prietaiso aktyvum as kartojosi, ir, kaip Aserinsky
aktyvumo bangos, bdingos
galiausiai suprato, rod greitus, trkiojanius aki judesius, lydim us sm egen
bdravimo bsenai.
aktyvum o. Kai vieno greit aki judesi tarpsnio (R EM m iego*) m etu jis pa
Miegas (sleep) - periodikas adino Arm ond, berniukas pasisak sapnavs.
natralus grtamasis smons Nathanielis Kleitm anas (1960) ir Aserinsky, nordam i isiaikinti, ar panas
praradimo reikinys, nepanaus ciklai bdingi ir suaugusij m iegui, pradjo tyrim us, kurie vliau buvo atlikti
smons praradim komos, su tkstaniais savanori. Kad galtum te vertinti j darbo m etodus ir rezulta
bendrosios nejautros, gyvn tus, sivaizduokite ess tiriam asis. Atjus vakarui, js im ate kovoti su m ieguis
iemos miego bsenose. tum u, iovaujate, reaguodam i sum ajusi sm egen m ediag apykait. io
(Pritaikyta i Dement, 1999.) vaujant sitem pia kaklo raum enys, pagreitja irdies ritm as, todl padidja bud
rum as (M oorcroft, 2003). Kai rengiats m iegoti, tyrjai pritvirtina elektrodus
Haliucinacijos (hallucinations) -
(7.4 PAV. ) prie js galvos (kad galt m atuoti elektrin sm egen aktyvum ), aki
klaidingi pojiai, pavyzdiui, ko
kam pui (kad galt fiksuoti aki judesius) ir sm akro (kad galt m atuoti rau
nors matymas, nesant iorinio
m en tem pim ). Kitais prietaisais tyrjai fiksuoja irdies ritm , kvpavim o da
vaizdinio dirgiklio.
num ir net lytini organ suadinim o laipsn.
*REM - angl. rapid eye movements - santrumpa neveriama kitas kalbas. Red. past.
K airiosios akies judesiai
D einiosios akies judesiai
E R G (raum en tonusas)
7.4 PAVEIKSLAS.
Aktyvumo miegant matavimai
E E G (sm egen bangos)
Miego tyrintojai matuoja
smegen elektrines bangas,
aki judesius, raumen
tonus, pritvirtindami
elektrodus, kurie perduoda
silpnus elektros signalus i
smegen, aki ir veido
raumen. (I Dement, 1978.)
SMONS BSENOS 347
Kai atsigulate lov ir um erkiate akis, kitam e kam Snduriuojant atsipalaidavus

baryje esantys tyrjai stebi EEG alfa bangas, kurios pa
stebim os jum s atsipalaidavus, taiau dar bdravim o bse Alfa bangos
noje (7.5 P A V .) . Kai js apsiprantate su visais iais prietai Pirmoji miego faz
sais ir pajuntate nuovarg, pereinate m iego bsen. M ie
gas yra tokia bsena, kurioje m es neinom e es iki tol, kol
Antroji miego faz
atsibundam e. Perjim o m iego bsen m om ento, kur ro
do sultjs kvpavim as ir nelygios sm egen bangos, m es
nepastebim e (7.6 P A V . ) Prasideda pirm oji m iego faz.
.
Verpetas (suaktyvjimas)
W illiam as Dem entas (1999), stebdam as vien i Treioji miego faz
15 000 m iego tyrim o dalyvi, pastebjo m om ent, kai su
vokim o durys tarp sm egen ir iorinio pasaulio usitren
kia. iam guliniam ant nugaros jaunuoliui buvo udrausta Ketvirtoji miego faz
m iegoti, jo vokai buvo priklijuoti pleistru, kad negalt u
sim erkti. Dem entas jo pra paspausti m ygtuk kiekvien
kart, kai akis blykstels viesos spindulys (vidutinikai REM miegas Delta bangos
kas 6 sekundes). Po keli m inui tiriam asis praleido vien
blyksn. Paklaustas kodl, jis atsak: Todl, kad nebuvo
jokio blyksteljim o". Taiau blyksnis buvo - tiriam asis j
praleido, nes (kaip parod jo sm egen veiklos fiksavim as) Aki judesi faz
jis buvo 2 sekundm s um igs. Neinodam as, jog taip at

sitiko, tiriam asis nepastebjo ne tik per 15 cm nuo jo nosies blyksteljusios vie 7.5 PAVEIKSLAS.
sos, bet ir trum pos akim irkos, kai buvo um igs. Smegen elektrins bangos
io negilaus pirm osios fazs m iego m etu jum s gali kilti vairiausi fantas ir miego fazs
tini vaizd, kurie prim ena haliucinacijas (pojius nesant reali jutim ini dir Snduriuojant atsipalaidavus
skleidiamos tolygios alfa
gikli). Js galite pasijusti krent (tuo m etu js knas staiga krpteli) arba skren-
bangos gana rykiai skiriasi
d, nejausdam i savo svorio. Tokie hipnogoniniai potyriai vliau gali atsispin nuo ltesni, didesni delta
bang, kylani ketvirtosios,
dti prisim inim uose. m ons, teigiantys, kad juos pagrob ateiviai tuoj po to,
gilaus miego, fazs metu.
kai jie atsigul lov, paprastai prisim ena, kad or jie pakilo i lovos. REM miego fazs bangos
primena pirmosios, artimos
Greitai js dar labiau atsipalaiduojate; prasideda 20 m inui trunkanti ant
bdravimui, miego fazs
roji m iego faz, kuriai bdingos periodikai pasireikiantys miego verpetai - bangas. Knas REM fazs
metu yra suadintas labiau,
greiti, ritm iki sm egen bang proveriai. Ir nors ios fazs m etu nesunku jus
negu pirmosios miego fazs
paadinti, js jau neabejotinai m iegate. Kalbjim as per m ieg, daniausiai i metu. (I Dement, 1978.)
kraipytas ir beprasm is, gali pasireikti ir ios, ir bet kurios kitos m iego fazs
m etu (M ahowald ir Ettinger, 1990). Delta bangos (d e lta w a v e s ) -
Per kitas kelias m inutes js pereinate treij, pereinam j, m iego faz ir didels ltos sm egen elektrinio
pasiekiate ketvirtj, gilaus m iego, faz. Js sm egenys jau treiosios, taiau aktyvum o bangos, susijusios su
daugiausia ketvirtosios, m iego fazs m etu pradeda skleisti ltas, dideles delta giliu m iegu.
bangas. Abi ios m iego fazs kartu dar kartais vadinam os lt bang miegu.
7.6 PAVEIKSLAS.
Umigimo momentas
Atrodo, mes nepastebime
umigimo momento, taiau
j gali parodyti tam tikras
smegen bang kreivs
Umigimo momentas 1 sekund
pasikeitimas. (I Dement,
1999.)
348 7 SKYRIUS
Linkusieji fantazuoti ypa Jos trunka m adaug 30 m inui ir j m etu jus sunku paadinti. dom u, kad gi
m gsta prisim inti prajusios laus ketvirtosios fazs m iego pabaigoje vaikai gali prisilapinti lov arba
nakties sapnus (W atson, 2003), vaikioti per m ieg. Apie 20 procent 3-12 m et vaik bent kart yra vaik
ioj per m ieg, paprastai 2-10 m inui. 5 procentai vaik tai daro daniau (Giles
ir kiti, 1994).
Taiau netgi tada, kai esam e kietai m ig, m s sm egenys kakaip apdoroja
kai kuri dirgikli inform acij. M es vartom s lovoje, bet i jos neikrintam e.
Jei m iegate kartu su kdikiu, js jo neprispausite ir neudusinsite (inom a, jei
nesate apsvaig). Atsitiktinis triukm as, sukeltas pro al vaiuojani autom o
bili, gali nesutrikdyti gilaus m iego, taiau kdikio verksm as, sklindantis i vaik
kam bario, kaipm at j pertrauks. Taip pat reaguojate ir savo vard. Tai yra dir
giklis, kur atrankinis dm esys reaguoja visada. EEG raai rodo, kad klau
sos centras sm egen ievje reaguoja garso dirgikl net ir m iego m etu (Kutas,
1990). Visa tai prim ena m um s vien i pagrindini ios knygos pam ok: dau
giausia informacijos apdorojame, smoningai to nesuvokdami.
Jum s um igus, m adaug po valandos atsitinka keistas dalykas. Uuot toliau
sau giliai m iegoj js grtate per m iego fazes atgal. Per treij ir antrj m ie
go fazes (ios fazs sudaro apie pus nakties m iego) js patenkate dom iausi
m iego faz - greit aki judesi - REM m ieg (7.7 pav.). Deim iai m inui
sm egen skleidiam os bangos pagreitja, tam pa dantytos form os, panaiai kaip
per artim bdravim ui pirm j m iego faz. Taiau kitaip negu pirm osios fazs
m etu, pagreitja irdies ritm as, pradedate greiiau kvpuoti, neritm ingai ir m a
daug kas pus m inuts po um erktais vokais staiga suaktyvjusios js akys
pradeda greitai judti. Bet kas, stebdam as m ieganiojo akis, gali pastebti iuos
greitus aki judesius, todl atrodo netiktina, kad m okslas iki 1952 m et nie
ko neinojo apie REM m ieg.
Jei nesapnuojate labai baisi sapn, REM m iego m etu stiprja lytini or
gan susijaudinim o poym iai, nesvarbu, ar sapno turinys seksualus, ar nesek
sualus: vyksta erekcija, sudrksta m aktis, klitor priteka kraujo (Karacan ir
7.7 PAVEIKSLAS. a b
Natralaus nakties miego fazs 25
Dauguma moni kelet

kart per nakt pereina 1 20
penki miego fazi cikl
(diagrama a). Ketvirtoji ir
15
treioji miego fazs 2
trumpja, o REM miego -
ilgja. Diagramoje b 10
matome ilgjani REM 3
miego faz ir trumpjani
5
gilaus miego faz.
Rezultatai gauti ityrus 30 4
jaunuoli. (I Cartwright, 0
1978; Webb, 1992.) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 1 2 3 4 5 6 7 8
Miego valandos Miego valandos
SMONS BSENOS 349
kiti, 1966). Paprastai rytin erekcija" vyksta baigiantis paskutinei t nakt REM
fazei, daniausiai prie atsibundant. io reikinio tyrim uose daugiausia stebti
vyrai, nes pokyius lengviau ufiksuoti. Jaun vyr su m iegu susijusi erekcija
trunka ilgiau negu REM faz, vidutinikai 30-45 m inutes (Karacan ir kiti, 1983;
Schiavi ir Schreiner-Engel, 1988). 25 m et vyrui erekcija trunka m adaug pu
s nakties m iego laiko, 65 m et - ketvirtadal. Daugum a vyr, turini bd
dl sutrikusios erekcijos (im potencijos), patiria rytines erekcijas, o tai rodo, kad
sutrikim o prieastys nra fizins.
Nors REM m iego m etu sm egen m otorin iev yra aktyvi, sm egen ka
m ienas blokuoja nervini im puls perdavim raum enis, todl jie yra atpalai
duoti - taip atpalaiduoti, kad, iskyrus atsitiktinius pirt ar veido raum en
trkiojim us, esate visikai paralyiuotas. (tai kodl arkliai, kurie 92 procentus
laiko praleidia stovdam i, stovdam i gali ir m iegoti, bet per REM m iego faz
turi atsigulti [M orrison, 2003]). Be to, jus net sunku paadinti. Todl REM m ie
gas dar kartais vadinam as paradoksaliuoju miegu, nes knas viduje yra akty
vus, o iorikai atrodo ram us.
Dar dom iau u paradoksalij REM m iego prigim t yra tai, kad greitieji aki
judesiai pranea apie sapno pradi. Daugiau nei 80 procent tiriam j, teigusi,
kad niekada nesapnuoja, paadinti REM m iego m etu, atsim ena sapnav. Kitaip
negu greitai prabgantys pirm osios m iego fazs vaizdai (galvojau apie rytdie
nos egzam in" arba kak i kako m ginau pasiskolinti"), REM m iego fazs
sapnai daniausiai yra em ocionals, prim enantys vairias istorijas bei haliuci
naciniai.
Mes su vyru buvome kakuri draug namuose, bet draug nebuvo. Televizorius
buvo paliktas jungtas, o iaip buvo labai tylu. Mes apsivalgme viduje, ir
galiausiai mus pastebjo j unys. Iiep dantis jie pradjo garsiai loti ir urgzti.
Jei jauiats pakankam ai m ieguistas, galite m iegoti net ir guldam as po sm e

genis skenuoj ani aparatu. M iegani m oni sm egen pozitronin em isin
tom ografija parodo, kad sm egen sritys, susijusios su rega ir klausa, gana ak
tyvios REM m iego fazs m etu ir visikai pasyvios kit m iego stadij m etu (Fosse
ir kiti, 2001).
Ar aki judesiai susij su sapno regim aisiais aspektais? Ar sapnuotojas iri"
sapn tarsi asm enin film , rodom vidiniam e psichikos kino teatre? Daugelis
m okslinink m ano, kad yra ne taip: greitai judanios akys, kaip ir atsitiktiniai
raum en trkiojim ai, gali atspindti tik padidjus sapnuojanio m ogaus ner
v sistem os aktyvum (Chase ir M orales, 1983).
Nakt m iego ciklas kartojasi m adaug kas 90 m inui: ketvirtoji, gilaus m ie
go, faz pam au trum pja, kol visai inyksta, o REM m iego - ilgja (7.7b pav.),
ir ryt REM m iegas jau sudaro nuo 20 iki 25 procent (t. y. m adaug 100 m i
nui) vidutins m s nakties m iego trukm s. 37 procentai m oni sako, kad
sapnus, kuriuos prisim ena i ryto", sapnuoja retai arba niekada (M oore, 2004).
Jie net nenum ano, kad i tikrj kasm et praleidia apie 600 valand sapnuoda
mi ir susapnuoja apie 1500 sapn. Per vis gyvenim susapnuojam e daugiau
kaip 100 tkst. sapn, kuriuos pasiglem ia naktis ir kuri galim e neprisim inti.
350 7 SKYRIUS
mons retai knarkia sapnuoda Kodl miegame?

mi. Prasidjus REM miego fazei,
5 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl skiriasi vairi moni miego struktra ir trukm.
knarkimas baigiasi.
Teiginys, kad visiem s reikia m iegoti 8 valandas , yra neteisingas. Naujagim iai
m adaug du tredalius paros praleidia m iegodam i, daugum a suaugusij m ie
ga ne daugiau kaip tredal paros. Visi su am ium i susij vidutins m iego truk
m s skirtum ai atitinka bet kurios am iaus grups m oni norm alios m iego truk
m s individualius skirtum us. Kai W ilse W ebbas ir Scottas Cam pbellas (1983)
patikrino netapai ir tapai dvyni m iego proius bei trukm , tik tapats dvy
niai iuo poiriu buvo netiktinai panas.
M iego proiam s daro tak ir kultra. Dl iuolaikini apvietim o lem p,
pam aininio darbo ir socialini pram og industrini ali m ons iandien m ie
ga m aiau nei prie im tm et. Tie m ons, kurie anksiau eidavo m iegoti 9 val.
vakaro, dabar gulasi 11 valand. Thom as Edisonas (1948, p. 52, 178) diaug
si, kad nuopelnai u tai buvo priskirti jam . Edisonui m aiau m iego reik dau
giau darbingo laiko ir daugiau galim ybi:
Kai keliavau automobiliu po veicarij, nordamas aplankyti maus miestelius

bei kaimus, pastebjau dirbtins viesos poveik gyventojams. Ten, kur buvo
ipltota vandens jgaini ir elektros apvietimo sistema, visi mons atrod inte
lektualesni. Jei i rengim nebuvo ir vietos gyventojai eidavo gulti kartu su vito
mis bei drybsodavo lovoje iki iautant, jie buvo kur kas maiau intelektuals.
Kai leidiam a netrukdom ai m iegoti, daugum a m oni m iega per nakt ne

m aiau kaip 9 valandas, teigia Stanley Corenas (1996). Tiek daug m iegodam i
m es netam pam e apting. Pabundam e vals, bnam e geresns nuotaikos ir dar
b atliekam e efektyviau bei tiksliau nei tie, kurie m iega m aiau. Taiau jei kelet
nakt paeiliui m iegojom e tik po 5 valandas, susikaupia toks m iego deficitas,
kurio nekom pensuoja vienas 10 valand m iegas. Tai paaikina, kodl bnam e
m ieguisti net ilgai m iegoj. Sm egenys tiksliai skaiiuoja ne m aiau kaip dviej
savaii m iego deficit", - teigia W illiam as Dem entas (1999, p. 64). Kai trksta
m iego, galim e jaustis siaubingai, nes m s knas trokta poilsio. Jei bandy
sim e nem iegoti, galiausiai pralaim sim e. Kovoje su nuovargiu visada nugali
m iegas.
Akivaizdu, kad m um s reikia m iego. Pram iegam e m adaug tredal gyveni
Gallupo apklausa: m o - apie 25 m etus. Taiau kodl? Atrodo, jog klausim atsakyti nesunku.
Kiek valand per nakt prastai Palaik m ones kelias dienas be m iego, pastebsite, kaip blogja j savijauta.
miegate? Jeigu jum s tekt bti tiriam uoju tokiam e eksperim ente, kaip tai galt paveikti
5 ar maiau 16% js kn ir psichik?
6 ar maiau 27 % Be abejons, kartkartm is jus apim t stiprus m ieguistum as - ypa tom is va
7 ar maiau 28 % landom is, kai js biologinis laikrodis liepia m iegoti. Taiau ar m iego stygius
8 ar maiau 28 % gali aloti fizikai? Ar tai gali sm arkiai pakeisti js organizm o biochem inius
2001 met vidurkis = 6,7 val. procesus arba kno organus? Ar pasireikt em ociniai arba intelekto sutriki
1942 met vidurkis = 7,6 val. m ai?
SMONS BSENOS 351
Miego stokos poveikis 1989 m etais M ichaelas Doucette
buvo paskelbtas saugiausiai

6 TIKSLAS. Aptarkite, kokia kyla rizika dl miego stygiaus.
vairuojaniu Am erikos paaugliu.
Puiki inia! Psichologai atrado vaist, kuris stiprina atm int, padeda geriau su 1990-aisiais grdam as nam o i
sikaupti, pakelia nuotaik, slopina alk ir nutukim , stiprina kovojani su li koledo jis usndo prie vairo ir
gom is im unin sistem ir m aina m irtin nelaim ing atsitikim rizik. M aa susidr su prieais vaiuojaniu
to, kol io vaisto atsargos nesibaig, jis yra nem okam as! autom obiliu: uvo pats ir um u
Ir dar geresn inia: vaistas yra m alonus, j galim a pasiskirti paiam , o jo kit vairuotoj. Vliau M ichaelo
atsargos yra neisenkam os. Jei esate tipikas universitetinio am iaus studentas, vairavim o instruktorius prisipai
einantis gulti beveik 2 valand nakties, o po ei valand jus iveria i lovos no, kad niekada nebuvo
nekeniam as adintuvas, vaistas yra paprastas: tiesiog kiekvien nakt m iego usim ins apie m iego stygi
kite viena valanda ilgiau. ir vairavim bnant m ieguistam
Svarbiausias m iego stygiaus padarinys yra ne tik m ieguistum as, bet ir ben (Dem ent, 1999).
drojo pobdio negalavim ai (M ikulincer ir kiti, 1989). M s laikais m ons

labiau negu kada nors anksiau kenia dl nepastovaus m iego reim o. Tai m a
ina energij ir trukdo gerai jaustis. Paaugliam s daniausiai reikia 8 arba 9 va
land m iego, taiau dabar jie vidutinikai m iega m aiau kaip 7 valandas, arba
beveik 2 valandom is m aiau, negu m iegodavo j bendraam iai prie 80 m et
(Holden, 1993; M aas, 1999). Daugelis m iego poreik patenkina pirm os pa
skaitos laik paaukodam i ankstyvajai siestai, o popietin paskait - snaudulio
vakarliui. Kai paskaita tam pa nuobodi, studentai pradeda knarkti. Net ir pra-
bud jie danai nepasiekia savo protinio aktyvum o virns. Ir jie tai ino: ke
turi i penki Am erikos paaugli ir trys i penki 18-29 m et am iaus jaunuo
li trokta iokiadieniais pam iegoti ilgiau (M ason, 2003, 2005).
Kaip teigia W illiam as Dem entas (1997) i Stenfordo universiteto, 80-iai pro
cent student pavojingai trksta m iego . iem s m onm s kyla didel nelai
m ing atsitikim rizika... M iego stoka [sukelia] sunkum m okantis, m aina pro
duktyvum , skatina daryti klaidas, bti irzliem s, kelia nuovarg." Dl didelio
m iego deficito tam pate kvaili , - sako Dem entas (1999, p. 231). Taiau pa
velkim e tai i teigiam os puss: jei savo gyvenim sutvarkysite taip, kad dau
giau m iegosite, prabusite natraliai ir gerai pailsj, bsite valesni, produkty
vesni, sveikesni ir laim ingesni. Paaugliam s tai lengviau pasakyti nei padaryti.
Tas, kuris vargais negalais svirduliuodam as ilipa i lovos paadintas prakeikto
adintuvo, iovauja rytinse paskaitose ir beveik vis dien jauiasi prislgtas, Tigeris W oodsas pasak,
energijos antpld gali pajusti tik apie 11 val. vakaro, o tada jam vl neberpi jog vienas geriausi dalyk,
grsm ingas rytdienos m ieguistum as (Carskadon, 2002). atsiradusi jam nusprendus
Eksperim ent m etu JAV karo laivynas ir Nacionalinis sveikatos institutas m esti Stenfordo universitet
m okjo savanoriam s u tai, kad jie ne m aiau kaip savait kasdien lovoje pra ir tapti profesionaliu golfo
leist po 14 valand. Pirm sias penkias dienas abiejuose eksperim entuose da aidju, buvo tas, kad jis dabar
lyvaujantys savanoriai vidutinikai m iegodavo 12 ar daugiau valand per par. gali soiai isim iegoti."
Akivaizdu, kad jie kom pensavo m iego stok, kuri siek vidutinikai 25-30 va Stenfordo universiteto
land. Po eksperim ento jie vl m m iegoti nuo 7,5 iki 9 valand per par ir, m iego tyrintojas
nejausdam i m iego trkum o, jautsi energingi bei laim ingesni. M an tai rodo, - W illiam as Dem entas, 1997
35 2 7 SKYRIUS
Nordam i pasitikrinti, ar esate prisimin Dementas (1999, p. 72), - kad milijonai moni gyvena neoptimaliai
vienas i daugelio student, ir bna nepakankamai darbingi, kankinami miego deficito, apie kur net nenu
kuriems trksta m iego, mano." Kai Danielis Kahnemanas ir jo kolegos (2004) pasil 909 dirbanioms
pairkite 7.1 lentel. moterims registruoti savo nuotaikas, juos nustebino, kad m oterims buvo ne tokie
svarbs pinigai (jei nereikjo kovoti su skurdu) ir darbo garantijos, kiek svarbu
buvo maesn tampa darbe ir galimyb gerai isimiegoti. Gallupo apklausos
2001 m etais Gallupo atliktoje (M ason, 2005) duomenimis, 63 procentai suaugusij, teigiani, jog pakan
apklausoje 61 procentas vyr kamai isimiega, taip pat sako es labai patenkinti" savo asmeniniu gyvenimu
ir tik 47 procentai m oter teig, (t pat teigia tik 36 procentai t, kuriem s trksta miego).
jog nepakankam ai isimiega. Kad pademonstruot miego stokos katus, Stanley Corenas atkreip dmes
manipuliacijos miegu eksperim ent, kuris atliekamas su daugeliu iaurs Ame
rikos gyventoj: tai uolis pirmyn vasaros laik ir grimas atgal standarti
n" iemos laik. Pervelgs milijonus duomen jis pastebjo, kad ir Kanado
je, ir Jungtinse Valstijose, perjus prie vasaros laiko, dl trumpesnio miego
staiga padaugja nelaiming atsitikim. Pavyzdiui, Kanadoje 1991 ir 1992 m.
t pirmadien, kai buvo pereita prie vasaros laiko, eismo nelaimi buvo 7 pro
centais daugiau negu ankstesn pirmadien. T pirmadien, kai, perjus prie ie
mos laiko, buvo galima pamiegoti viena valanda ilgiau, eismo nelaimi buvo 7
procentais maiau (r. 7.8 pav. ).
Panaus poveikis eismo nelaimi dsningumui buvo pastebtas ir Jungtin
se Valstijose, tik ia poveikis pavasar buvo didesnis nei ruden. Corenas (1996)
spja, kad pavasar, pereinant prie vasaros laiko, prarandama daugiau miego nei
jo laimima ruden.
M iego stokos eksperimentai parod, kad atliekant tokias vaizdines uduo
tis, kaip bagao tikrinimas oro uostuose, chirurgins operacijos ir rentgenogra
m analiz, sultja reakcijos laikas ir padaugja klaid (Horowitz ir kiti, 2003).
M iego trkumas gali bti pragaitingas vairuojant automobil ir pilotuojant lktu
v. M adaug 30 procent mirtin eismo nelaimi Australijos greitkeliuose vyks
ta tada, kai vairuotojai umiega ilgose, monotonikose kelionse (M aas, 1999).
7.8 PAVEIKSLAS.
Eismo nelaims Kanadoje
1991 ir 1992 m.
2800
M aiau m iego,
T pirmadien, kurio daugiau eism o
ivakarse pereinama prie nelaim i
2700
vasaros laiko ir mons D augiau m iego,
praranda vien miego m aiau eism o
valand, nelaiming atsitiki nelaim i
2600
m skaiius iauga palyginti
su ankstesniu pirmadieniu.
Ruden eismo nelaimi 2500
paprastai padaugja dl
daniau pasitaikanio 2400
sniego, ledo ir ilgesnio Perjimas prie vasaros laiko Perjimas prie iemos laiko
tamsos meto, taiau j (prarandama viena (atsiranda papildoma
sumaja, perjus prie valanda miego) valanda miego)
iemos laiko. (Pritaikyta Pirm adienis prie pereinant prie kito laiko Pirm adienis vedus kit laik
pagal Coren, 1996.)
SMONS BSENOS 353
7.1 LENTEL. Ar jums trksta miego?

Kornelio universiteto psichologas Jamesas Maasas rao, jog daugum auktj
mokykl student kamuoja trumpesnio nei dert miego pasekms. Nordami suinoti,
ar nepriklausote iai grupei, atsakykite taip arba ne ia pateiktus klausimus:
Taip Ne
1. Kad atsikeliau reikiamu laiku, man reikia adintuvo.

2. Rytais ilipti i lovos man tikras vargas.
. 3. iokiadieni rytais a kelis kartus nuspaudiu adintuvo mygtuk
snausti", kad galiau ilgiau pamiegoti.
4. Vis savait jauiuosi pavargs, sudirgs ir prislgtas.
5. Man sunku susikaupti ir siminti.
6. Jauiu, kad nepajgiu kritikai mstyti, ltai sprendiu udavinius
ir trksta krybingumo.
7. Danai umiegu irdamas televizori.
8. Danai umiegu per nuobodius posdius ir paskaitas arba
iltose patalpose.
9. Danai umiegu gausiai prisivalgs arba igrs truput alkoholio.
10. Danai umiegu ilsdamasis po vakariens.
11. Danai umiegu, prajus vos penkioms minutms, kai atsigulu
lov.
12. Vairuodamas danai jauiuosi mieguistas.
13. Savaitgaliais danai pamiegu ilgiau.
14. Man danai reikia nusnausti, kad itveriau vis dien.
15. Po mano akimis susidar tamss ratilai.
Jei atsakte taip tris ar daugiau klausim, tikriausiai jums trksta miego. Kad
suinotumte savo miego poreikius, Maasas pataria vis kit savait kas vakar
eiti miegoti 15 minui anksiau nei prasta ir taip daryti, kiekvien savait
pridedant po 15 minui, kol atsikelsite be adintuvo ir vis dien jausits vals."
(Testas, gavus leidim, perspausdintas i James B. Maas, Power sleep: The
revolutionary program that prepares your mind and body for peak performance
[New York: HarperCollins, 1999].)
Am erikoje vairuotoj nuovargis bna m adaug 20-ies procent eism o nelaim i

prieastim i (Brody, 2002). Poilsio. M an reikia poilsio", - sak oro bendrovs
Eastern Airlines pilotas Jam esas Reevesas skrydi kontrols centrui vien 1974
m et rugsjo ryt. Po trisdeim ties m inui jo pilotuojam as lktuvas nukrito i
nedidelio aukio, uvo gula bei visi 68 keleiviai (M oorcroft, 1993). Dar ga
ltum e prisim inti naftos isiliejim i tanklaivio Exxon Valdez" 1989 m ., ava
rij Indijos Bhopalo valstijos gam ykloje Union Carbide" 1984 m ., nelaim
1979 m . prie Trij m yli salos ir 1986 m et ernobylio tragedij - visos ios
nelaim s vyko po vidurnakio, kai atsakingi u darb operatoriai, m atyt, buvo
labiausiai m ieguisti. Budjs prie turvalo Exxon Valdez" kapitono padjjas, Mieguistumas yra pavojaus
kuriam labai trko m iego, nepajg reaguoti aik signal grinti laiv lai signalas!"
vybos tras. William Dement,
M iego stoka veikia m us ir ne tokiais akivaizdiais bdais, pavyzdiui, sil The Promise of Sleep, 1999
pnindam a kovojani su ligom is im unin sistem (Beardsley, 1996; Irwin ir ki (Miego paadas*)
354 7 SKYRIUS
ti, 1994). Trkstant m iego, slopinam os im unins lstels, kurios kovoja su vi

rusine infekcija bei viu. Tai leidia paaikinti, kodl m iegantys 7-8 valandas
per nakt m ons daniausiai gyvena ilgiau nei tie, kuriem s nuolat trksta m ie
go, ir kodl vyresnio am iaus suaugusieji, kurie nesiskundia nem iga, papras
tai gyvena ilgiau (Dem ent, 1999; Dew ir kiti, 2003). Jei usikreiam e infekci
ne liga, daniausiai m iegam e ilgiau, stiprindam i savo im unines lsteles. Nuola
tinis m iego trkum as panaiai kaip senjim as veikia m etabolin bei horm oni
ns sistem os veikl, skatina nutukim , didina kraujospd bei blogina atm int
(Spiegei ir kiti, 1999; Taheri, 2004). Kiti m iego stokos padariniai yra irzlum as,
sultjs darbo tem pas, pablogjs krybingum as, susikaupim as ir bendravim as
(Harrison ir Hom e, 2000). Kai m ieguistos sm egen kaktos skiltys susiduria su
netikta situacija, daniausiai nepajgia j tinkam ai reaguoti.
Miego teorijos
7 TIKSLAS. Ivardykite keturias teorijas, aikinanias, kodl mes miegame.
Greiiau miegok, nes mums Taigi gam ta u m iego stok veria m okti. Taiau kodl m es jauiam e poreik
reikia pagalvi. m iegoti?
yd posakis Atsakym yra labai nedaug, taiau m iegas galjo atsirasti dl keturi prie
asi. Pirm a, m iegas apsaugo. Kai tam sa m s protviam s trukdydavo m edioti
ir rinkti m aist bei keldavo pavoj keliauti, jie bdavo saugesni m iegodam i ur
vuose, toliau nuo nelaim s. Tie m s tolim ieji protviai, kurie neband nakti
m is klaidioti uolom is bei skardiais, turjo daugiau galim ybi susilaukti pali
kuoni. M iegas dera prie m s ekologins nios. Turintys didiausi poreik
ganytis ir m aiausi gebjim slptis gyvnai yra link m iegoti m aiau. Dram
bliai ir arkliai m iega 3-4 valandas per par, gorilos - 12, kats - 14 valand.
iknosparniam s ir burundukam s, kurie m iega 20 valand per par, gyventi -
reikia valgyti ir m iegoti (M oorcroft, 2003).
Antra, m iegas padeda atgauti jgas, atstatyti sm egen audin. iknospar
niai ir kiti gyvnai, kuri m ediag apykaita nem iegant yra labai intensyvi, su
degina daugyb kalorij ir pagam ina daugyb m olekuli, vadinam laisvaisiais
radikalais, kurios nuodingos neuronam s. Daug m iegant, besiilsintiem s neuro
nam s atsiranda laiko atsigauti, leidiant susilpnti nepanaudojam om s j jungtim s
(Siegel, 2003). Vaizdiai proces bt galim a apibdinti taip: kai sm on i
eina i nam , ateina sm egen rem onto brigada.
Taiau m iegas yra skirtas ne tik m um s apsaugoti bei sm egenim s atstatyti.
M iegas reikalingas ir atminties funkcionavim ui utikrinti. Naujausi m okslini
tyrim duom enys rodo, jog m iegas atstato ir atkuria m s blstanius dienos
prisim inim us. Im okyti atlikti uduotis m ons jas geriau prisim ena pam iegoj
nakt nei po keli budrum o valand (Fenn ir kiti, 2003). Ir m oni, ir iurki
ltj bang m iego fazs m etu vykstanti nervin veikla atkuria ir padeda
prisim inti ankstesn nauj patirt (Peigneux ir kiti, 2004; Ribeiro ir kiti, 2004).
M iegas padeda krybingai m styti. Pradj koki nors uduot ir po to nuj
m iegoti m ons j isprendia valgiau nei tie, kurie nem iegojo (W agner ir ki
ti, 2004).
SMONS BSENOS 355
Galiausiai m iegas svarbus augimui. Gilaus m iego m etu hipofiz iskiria au

gim o horm onus. Senstant ji io horm ono gam ina vis m aiau, todl vyresni m o
ns giliai m iega trum piau (Pekkanen, 1982). ie fiziologiniai atradim ai yra tik
pradia m enant m iego m sles.
Miego sutrikimai
8 TIKSLAS. Ivardykite svarbiausius miego sutrikimus. *
M adaug 10-15 procent suaugusij, nesvarbu, koks j m iego poreikis, skun Nemiga (insomnia) -
diasi nem iga - jiem s nuolat sunku um igti arba m iegoti um igus. Tikroji ne miego sutrikimas, kai nuolat
m iga nra atsitiktinis negaljim as um igti, kuris esti susinervinus ir susijaudi sunku umigti arba imiegoti
nus. Stresinm is situacijom is nem iga yra natrali ir adaptyvi reakcija. Asm eni nenubundant.
nis konfliktas dienos m etu danai reikia, kad ateinani nakt m iegas bus ne
ram us (Brissette ir Cohen, 2002). M aa to, sulaukus vidutinio am iaus, m iegas
retai bna nepertraukiam as. Retkariais prabusti tam pa prastu dalyku, o ne b
sena, dl kurios reikt nerim auti ar gerti vaistus.
Kai kurie m ons be reikalo jaudinasi dl savo m iego (Coren, 1996). Labo
ratorini tyrim m etu pastebta, jog besiskundiantieji nem iga i ties m iega
m aiau nei kiti, taiau jie daniausiai m adaug dvigubai pervertina laik, kiek
jo jiem s prireikia um igti. Be to, jie nepakankam ai vertina laik, kur i ties
m iegojo: beveik per pus j sutrum pina. Net jei buvom e prabud tik valandai
ar dviem , galim e manyti, jog labai m aai m iegojom e, nes prisim enam e tik t
laik, kai buvom e prabud. Kai m okslininkai paadina m ones kelis kartus per
nakt, kai kurie, greitai vl um ig, prisim ena, jog m iegojo gerai.
Daniausiai vartojam os greitai veikianios priem ons nuo nem igos - m ig Litas ir avinlis atsiguls greta,
dom osios tablets ar alkoholis - problem gali dar labiau sukom plikuoti. Jos bet avinlis nebus labai
sutrum pina REM m iego faz, todl kit dien gali bti bloga nuotaika. m ogui mieguistas/'
reiks vis didesns dozs vaist poveikiui pasiekti. Vaist nebevartojant, nem i Woody Alienas filme
ga gali sustiprti. Meil ir mirtis", 1975
M okslininkai ieko natraliai organizm e pasigam inani chem ini m edia
g, kuri apsiai isiskiria m iegant, kad galt jas susintetinti ir pagam inti prie
m on be alutinio poveikio. iuo m etu m iego tyrintojai silo kitus natralius
nem igos veikim o bdus:
Prie m ieg atsipalaiduokite prie nerykios viesos.

1757 metais Benjaminas
Vakare, prie m ieg, venkite kofeino (vadinasi, ir okolado) bei gausaus m ais
Franklinas pateik mums toki
to. Gali padti stiklin pieno. (Piene yra m ediag, kuri reikia serotonino -
aksiom: Jei anksti gulsi, anksti
neurom ediatoriaus, pagerinanio m ieg, - gam ybai.)
kelsies, bsi sveikas, turtingas ir
Nusistatykite m iego reim (kelkits tuo paiu m etu net ir po bem iegs nak
imintingas". Tiksliau bt sakyti:
ties) ir venkite poguli dien. Reguliarus m iego reim as didina budrum die
Vienodu metu gultis, vienodu
n. Tai parod eksperim entas su Arizonos universiteto studentais. Jie nakt
metu keltis..."
m iegojo vidutinikai septynias su puse valandos arba pagal kintant, arba pa
James B. Maas,
gal pastov reim (M anber ir kiti, 1996).
Power Sleep, 1999
Reguliariai m anktinkits, bet tik ne vlai vakare (geriausiai dienos pabaig). (Miego galia")
356 7 SKYRIUS
tikinkite save, kad laikinai neisim iegoti nra alinga. Kaip pastebi W ilse
W ebbas (1992, p. 170), m iegas panaus m eil arba laim - kuo labiau jo
sieksi, tuo labiau jis nuo tavs bgs.
Udenkite laikrod, kad nekilt pagunda vis j vilgioti.
Jeigu niekas nepadeda, m ginkite m aiau m iegoti, t. y. vliau gultis ir anks

iau keltis.
Narkolepsija (narcolepsy) - Retesni, taiau sunkesni u nem ig m iego sutrikim ai yra narkolepsija bei
miego sutrikimas, pasireikiantis m iego apnja. m ons, sergantys narkolepsija (narco - sustingim as, lepy -
nekontroliuojamais miego priepuolis), kenia nuo periodikai ueinani m iego priepuoli. Jie tsiasi pa
priepuoliais. mogus gali i prastai m aiau kaip 5 m inutes, bet kartais uklum pa paiu netinkam iausiu m e
karto, danai visai netinkamu tu, pavyzdiui, usim ojus sm ogti beisbolo kam uoliuk, garsiai juokiantis, piktai
metu umigti REM miegu. barantis arba m ylintis (Dem ent, 1978, 1999). Sunkiais atvejais m ogus gali i
karto um igti REM m iegu, kurio m etu atsipalaiduoja raum enys.
Sergantieji narkolepsija (o toki yra vienas i 2000 m oni, kaip nustat Sten
fordo universiteto Narkolepsijos centras, 2002) turi gyventi, laikydam iesi pa
pildom atsargum o priem oni. Tarp grsm s eism ui veiksni usndim as ui
ma antrj viet po girtum o , teigia Am erikos m iego sutrikim asociacijos at
stovai, todl tie, kurie serga narkolepsija, ypa rizikuoja (Aldrich, 1989). Tyri
m , atlikt Kanadoje, Pranczijoje ir Jungtinse Valstijose, m etu buvo paste
btas dom us dalykas: rugsj pradtiem s kdikiam s narkolepsijos rizika yra 37
procentais m aesn u vidutin, o kovo m nes pradtiem s - 45 procentais di
desn (Dauvilliers ir kiti, 2003; Picchioni ir kiti, 2004). M okslininkai spja, kad
kovo m nes pradt kdiki rizika galbt susijusi su rudens ali bei gripo
sezonu, kuris ateina kritiniu antrojo vaisiaus vystym osi trim estro m etu.
XX a. pabaigoje m okslininkai atrado gen, sukeliant un narkolepsij (Lin
ir kiti, 1999; Taheri, 2004). Genai daro tak sm egen veiklai, ir neurologai ti
ria sm egenis, iekodam i su narkolepsija susijusi anom alij. Viena m okslinin
k grup atrado, jog, esant narkolepsijai, trksta pogum burio nervinio centro
lsteli, gam inanio hipokretin - budrum sukeliant neurom ediatori (Taheri
ir kiti, 2002; Thannickal ir kiti, 2000). Dabar aiku, jog narkolepsijos prieastys
yra fiziologins, o ne psichologins. Tai teikia vili, jog narkolepsij bus ga
lim a veiksm ingai suvelninti vartojant vaist, kuris im ituoja trkstam hipok
retin ir prasiskverbia pro kraujo-sm egen barjer (Fujiki ir kiti, 2003; Siegel,
2000). Kol kas gydytojai skiria kitus vaistus, m ainanius narkolepsijos kelia
m m ieguistum .
Miego apnja (sleep apnea) - Dl kito m iego sutrikim o - m iego apnjos - kenia m ilijonai m oni (da
miego sutrikimas, kuriam niausiai nutuk vyrai). Jie nuolat jauiasi pavarg, irzls. Kaip ir keniantieji
bdinga laikinai sustojantis nuo narkolepsijos, ie m ons sudaro padidintos rizikos grup vairuojant auto
kvpavimas miegant ir m obil (Teran-Santos ir kiti, 1999). Nacionalinis sveikatos institutas paym i, kad
pasikartojantys momentiniai iuo sutrikim u skundiasi 1 i 20 m oni. Iki iuolaikini m iego tyrim jis bu
pabudimai. vo neinom as. Apnja sergantys m ons m iegodam i protarpiais nustoja kvpuoti
(apnea reikia sustojs kvpavim as ). Praleidus m adaug m inut be oro, krau
jyje sum aja deguonies, o tai priveria m iegantj pabusti ir kelias sekundes
nioktuoti. Per nakt tai gali pasikartoti daugiau kaip 400 kart. Dl to sutrum
SMONS BSENOS 357
pja ltj bang m iego fazs. Kam uojam i apnjos m ons danai net netart, Nakties siaubas
kad serga, jeigu dien nesijaust m ieguisti ir irzls, o j partners nesiskst (night terrors) -
garsiu knarkim u". (Kit ryt jie gali nieko neprisim inti.) miego sutrikimas, kuriam
Kaip daugja nutukusi m oni, taip daugja ir serganij m iego apnja. bdinga didelis susijaudinimas
Jei nakt knarkiate, jei dien jauiats pavarg, jei js auktas kraujospdis, ir igstis; kitaip negu komarai,
reikt pasitikrinti, ar nesergate ia liga (Dem ent, 1999). Esant rim tiem s sutri nakties siaubas prasideda
kim am s, gydytojai skiria m ogui nakt dvti kauk pana tais su oro pom ketvirtosios miego fazs metu,
pa, kuri padeda reguliariai kvpuoti. Jei m ogus neprietarauja nakt atrodyti prajus 2-3 valandoms, kai
truput kvailai, is taisas danai gali padti. mogus umiega, ir retai

Nuo nakties siaubo, ne taip kaip nuo m iego apnjos, daniausiai kenia vai prisimenamas.
kai. Jie gali atsissti ar net pradti vaikioti, neriliai kalbti, atrodyti labai isi
Komarai
gand, irdies ritm as ir kvpavim as dvigubai padanja (Hartm ann, 1981). Ken sapnuojami REM
miego metu
iantys nakties siaub labai retai visikai isibudina ir kit ryt m aai k arba 1
visai nieko neatsim ena (daniausiai tik trum pai m steljus bauginam vaiz
d). Nakties siaubas - tai ne kom arai, kurie, kaip ir visi sapnai, paprastai sap 2
nuojam i anksti ryt, REM m iego m etu. Nakties siaubas daniausiai kyla pir >
m osiom is ketvirtosios m iego fazs valandom is (7.9 pav .). 3

Vaikai bna labiausiai link ir lunatizm - kit 4 stadijos m iego sutriki Nakties siaubas
kyla ketvirtosios
m - ir kalbjim per m iegus; ie sutrikim ai yra paveldim i. Suom ijoje atlikti .miego fazs
4
dvynuk tyrim ai parod, jog vaikystje per m iegus retkariais vaikto m adaug metu
tredalis netapai ir m adaug pus tapai dvyni, kuri brolis ar sesuo yra 0 1 2 3 4 5 6 7 8
Miego valandos
lunatikai. Tas pat pasakytina ir apie kalbjim per m iegus (Hublin ir kiti, 1997,
1998). Lunatizm as paprastai bna nepavojingas, ir jo kit ryt neprisim enam a. 7.9 PAVEIKSLAS.
Lunatikai daniausiai patys sugrta lov arba juos palydi kas nors i eim os Komarai ir nakties siaubas
nari. M ai vaikai, kuri 4 stadijos m iegas bna giliausias ir ilgiausias, da Nakties siaubas kyla
niausiai patiria ir nakties siaub, ir lunatizm . Su am ium i gilus 4 stadijos m ie ketvirtosios miego fazs
metu, prajus 2-3
gas trum pja, o kartu su juo nyksta ir nakties siaubas bei lunatizm as. Sulaukus
valandoms nuo umigimo.
40-ies, lunatizm as pasitaiko retai. Komarai sapnuojami
paryiui, REM miego metu.
(I Hartmann, 1984.)
Sapnai
Nustaius ry tarp REM m iego fazs ir sapnavim o, atsivr nauja sapn ty
rim era. Uuot rm usis m iglotu sapno prisim inim u, prajus keliom s valandom s
ar dienom s, tapo m anom a suiupti" sapnus tada, kai jie sapnuojam i. Tyrintojai
gali pabudinti savo tiriam uosius REM m iego m etu ar per tris m inutes po jo, ir
gauti tikslesni duom en apie sapn.
K sapnuojame? Sapnas (dream) -

vaizd, emocij ir apmstym
9 TIKSLAS. Apibdinkite daniausiai sapnuojam sapn turin.
seka mieganio mogaus
Sapnai REM m iego fazs m etu - m ieganios sm ons haliucinacijos" - yra galvoje. Sapnams bdingi
g yvi, em ocionals, keisti. Jie nepanas fantazijas, kurios daniausiai atspin haliucinaciniai vaizdai,
di gerai inom as gyvenim o detales: galbt m es sivaizduojam e, kaip kitaip galtu netolydumas, nenuoseklumas;
me isprsti atliekam uduot, arba regim e save m ginant pasiaikinti dsty sapnuojantis mogus klaidingai
tojui, kodl darbas bus padarytas vliau, arba m intyse perkratom e asm enin suvokia vaizd prasm, vliau
patirt, kuri buvo m aloni ar dl kurios jauiam e kartl. REM m iego fazs sap- jam sunku i prasm atsiminti.
358 7 SKYRIUS
Netikiu, kad dabar sapnuoju, nai bna tokie gyvi, kad juos galim a supainioti su tikrove. Pabuds i kom aro
bet negaliu rodyti, keturm etis gali rkti, kad nam uose yra lokys.
jog nesapnuoju." Kartais sapnuodam i visai aikiai suvokiam e, kad stebim s, ar m es i tikrj
Filosofas Bertrandas Russeilas sapnuojam e. Kai kurie m ons, sapnuodam i tokius rykius sapnus, geba patik
(1872-1970) rinti savo sm ons bsen. Jeigu jie gali atlikti kok nors absurdik veiksm ,
pavyzdiui, sklandyti ore, tada jie ino, kad sapnuoja.
Ar nuo gim im o akli m ons sapnuoja? Toki m oni tyrim ai Pranczijoje,
Vengrijoje, Egipte ir Am erikoje parod, kad jie sapnuoja, tik naudojasi ne rega,
o kitais jutim ais - klausosi, lieia, uodia ir ragauja (Buquet, 1988; Taha, 1972;
Vekassy, 1977). Bet net ir jie gali sapnuose m atyti" vaizdus (Brtolo ir kiti,
2003).
eerius savo gyvenim o m etus m es praleidiam e sapnuodam i sapnus, kuri
daugum a nra m alons. Atuoniuose i deim ties sapn ir vyrai, ir m oterys pa
tiria neigiam as em ocijas (Dom hoff, 1999). m ons danai sapnuoja, kad nesu
geba kako padaryti, kad juos puola, persekioja ar atstum ia, kad jie patiria ne
skm (Hali ir kiti, 1982). m ons, paadinti REM m iego m etu, daug reiau,
negu galtum te pagalvoti, pasakoja regj sapnus su seksualiniais vaizdiniais.
Vieno tyrim o duom enim is tik vienas i deim ties jaun vyr ir tik viena i tris
deim ties jaun m oter sapn turjo seksualin atspalv (Dom hoff, 1996). Da
niau sapnuojam e kasdienio gyvenim o vykius, pavyzdiui, susitikim darbe, eg
zam in, bendravim su eim os nariu ar draugu. dom u tai, kad visam e pasauly
je vairaus am iaus vyr ir m oter sapnai nepaaikinam ai skiriasi savo turiniu:
m oterys vienodai danai sapnuoja tiek vyrus, tiek m oteris, o vyr sapnuose 65
procent pagrindini veikj yra vyrai (Hali, 1984).
Manifestinis turinys M s sapn siuetas - tai, k Sigm undas Freudas vadino m anifestiniu (aki
(manifest content) - vaizdiu) sapn turiniu, - kartais apim a prajusios dienos patyrim us ir igy
anot Freudo, tai atsimenamas venim us (De Koninck, 2000):
sapno siuetas (skirtingai nuo
Po traum os m ons paprastai sapnuoja kom arus.
latentinio turinio).
Robertas Stickgoldas su kolegom is (2000) sureng eksperim ent, kurio m e
tu tiriam ieji septynias valandas aid kom piuterin aidim Tetris", o pir
m osios j m iego valandos m etu buvo nuolat adinam i. Trys ketvirtadaliai
teig, kad sapnavo krintanias aidim o kaladles.
M ediotoj ir m aisto rinkj bendruom eni gyventojai danai sapnuoja gy

vnus. M iestieiai japonai juos sapnuoja retai (M estel, 1997).
sapn gali prasibrauti ir jutim ini dirgikli i aplinkos. Koks nors kvapas
ar telefono skam bteljim as gali bti akim irksniu iradingai pinam as sapn.
Klasikinio eksperim ento m etu W illiam as Dem entas ir Edwardas W olpertas
(1958) iek tiek apipurkdavo altu vandeniu m ieganij veidus. ie tiriam ieji
daniau negu tie, su kuriais taip nesielgta, sapnavo vanden - krioklius, kiaurus
stogus arba netgi tai, kad kakas juos aptak. Netgi REM m iego fazs m etu,
susitelk vidinius dirgiklius, m es kakaip reaguojam e pokyius aplinkoje.
Ar galim e im okti usienio kalbos, klausydam iesi ra kol m iegam e? Jei tai
bt taip lengva! M iegodam i galim e im okti susieti gars su silpna elektros sro
SMONS BSENOS 359
ve (ir atitinkam ai gars reaguoti). Taiau m es neatsim enam e inform acijos i gar- Nakties vizijose regime tai, kuo
sajuosi, pateikiam os, kai giliai m iegam e (Eich, 1990; W yatt ir Bootzin, 1994). gyvename dien."
Ties sakant, paprastai neprisim enam e to, k patiriam e penkias m inutes iki u Menanderis i Atn
m iegant (Roth ir kiti, 1988). Tai padeda paaikinti, kodl m iego apnjos kam uo (342-292 pr. Kr.),
jam i m ons, kurie nakt danai pabunda ir vl i karto um iega, to neprisim ena. Fragmentai"
I ryto daniausiai neprisim enam e sapn, kurie m us staiga paadina nakt. Jeigu
norite atsim inti sapn, atsikeikite ir iek tiek pabkite nem iegodam i.
Kodl sapnuojame?
10 TIKSLAS. Palyginkite pagrindinius aikinimus, kodl sapnuojame.
M iego teoretikai pasil kelet galim aikinim , kodl sapnuojam e. tai kele
tas i j:
Kad patenkintume savo trokimus. Freudas 1900 m etais ileistoje garsioje
knygoje The Interpretation of Dreams (Sapn aikinim as ) pristat, jo nuo
m one, vertingiausi atradim , kur turjo laim s padaryti . Jis rodinjo, kad
sapnas, ipildydam as trokim us, yra tarsi psichikos apsauginis votuvas, kuris Latentinis turinys
nekenksm ingai leidia ireikti kitaip nepriim tinus jausm us. Anot Freudo, (latent content) -
m anifestinis sapno turinys yra tik sim bolin, cenzruota atm aina latentinio (pa anot Freudo, tai tikroji, cenzruo
slptojo) turinio, kuris susideda i nesm oning potrauki ir trokim , kurie ta sapno prasm (skirtingai nuo
bt grsm ingi, jei bt ireikiam i tiesiogiai. Nors daugum ai sapn nebdingi manifestinio turinio). Freudas
atvirai seksualiniai vaizdai, Freudas vis dlto buvo sitikins, kad daugum os su man, kad latentinis sapno
augusij sapnus galim a paaikinti analizuojant j erotinius trokimus . au turinys turi apsaugin funkcij.
tuvas, pavyzdiui, galt bti varpos sim bolis.

Freudas m an, kad sapnai - tai raktas vidiniam s konfliktam s suprasti. Taiau
jo kritikai teigia, jog laikas atsibusti i Freudo sapn teorijos, kuri m oksline pras
m e yra siaubinga. Rem iantis sukauptais m oksliniais faktais, nra jokios prieas
ties tikti Freudo tvirtinim ais apie sapnus ir j tikslus , teigia sapn tyrintojas
W illiam as Dom hoffas (2000). Vieni m okslininkai teigia: jeigu sapnai ir turi sim
bolin prasm , tai jie gali bti paaikinam i, kaip kam norisi. Kiti tvirtina, kad
nieko uslpto sapnuose i viso nra. Jie sako, kad sapnas apie autuv ir yra
sapnas apie autuv. Net Freudas, kuris m go rkyti cigarus, pripaino, jog ci
garas kartais yra tiesiog cigaras .
Kad sutvarkytume savo prisiminimus. Freudo nor isipildym o sapn teo
rija vis daniau uleidia viet naujesnm s teorijom s. Viena i j sapnus sieja
su informacijos apdorojimu: sapnai gali padti isijoti, suriuoti ir tvirtinti at
m intyje dienos potyrius. inom a, kad REM m iegas padeda atm iniai (M cGrath
ir Cohen, 1978). Eksperim ent m etu tiriam ieji prie m ieg klausydavosi neprast
frazi arba m okydavosi surasti paslptus paveiksliukus. Jei nakt jie bdavo adi
nam i kaskart vos prasidjus REM m iego fazei, ryt atsim indavo m aiau negu
tada, kai bdavo adinam i kit m iego fazi m etu (Em pson ir Clarke, 1970; Kam i
ir Sagi, 1994).
Pasirod, kad kit dien tiriam j, kuriem s bdavo leista tvirtinti atm in
t, vakare im oktos uduoties atlikim as paprastai pagerdavo. Taiau tie tiriam ieji,
kurie buvo adinam i ltj bang ar REM m iego fazs m etu, ne taip gerai
360 7 SKYRIUS
atlikdavo naujai imokt uduot, net jei jiems po to dvi naktis bdavo leidiama
netrukdomiems isimiegoti ir atstatyti" atmint (Stickgold ir kiti, 2000, 2001).
Kiti tyrimai patvirtina, jog mes miegame REM miegu i dalies dl to, kad
prisimintume. Smegen sritys, kurios suaktyvja, kai iurks mokosi rasti keli
labirinte, arba kai mons mokosi atlikti vaizdinio atpainimo uduot, vl su
aktyvja vliau, REM miego metu (Louie ir Wilson, 2001; Maquet, 2001).
Smegen aktyvumas REM miego metu buvo toks panaus, kad mokslininkai
galjo pasakyti, kurioje labirinto dalyje yra sapnuojanti iurk. Atrodo, jog gi
lus ltj bang miegas padeda tvirtinti ms prisiminimus bei patirt, o REM
miegas padeda prisiminimus paversti ilgalaikmis iniomis.
Tad gilaus miego (ir sapn) naktis ms gyvenime uima svarbi viet: mie
goti reikia prisiminti. Mokslininkas Robertas Stickgoldas (2000) mano, jog t
svarbu inoti paaugliams ir auktj mokykl studentams. Daugel student ka
muoja savotika miego bulimija, kai be saiko miegama savaitgaliais. Taiau
jei imok nauj dalyk js gerai ir pakankamai neisimiegosite, negalsite jo
veiksmingai traukti savo atmint", - pastebi Stickgoldas. Tai gali padti pa
aikinti, kodl gerai besimokantys vidurini mokykl moksleiviai vidutinikai
miega 25 minutmis ilgiau ir eina gulti 40 minui anksiau nei j klass drau
gai, kuriems mokslas sekasi prasiau (Wolfson ir Carskadon, 1998).
Kad tobulintum e ir isaugotum e nervinius takus . Sapnai gali turti ir fi
ziologin paskirt. Galbt sapnai - arba su jais susijs smegen aktyvumas REM
miego metu - periodikai dirgina mieganias smegenis. Kaip prisimename i 2
skyriaus, gaunami potyriai tobulina ir isaugo smegen nerv takus. Raidos po
iriu i teorija yra prasminga. Kdiki, kuri nerviniai tinklai dar tik formuo
jasi, didel miego dal sudaro REM miegas (7.10 P A V . )
7.10 PAVEIKSLAS. 24
REM miegas
Miegas metams bgant pastebimai
16
trumpja
Su amiumi miego pobdis
kdikystje
keiiasi. Per pirmuosius 14
kelis gyvenimo mnesius Budri bsena
trumpja REM miego 12
laikas. Per pirmuosius
REM miegas
20 met po truput vis 10
maiau miegame.
(Pritaikyta i Snyder
8
ir Scott, 1972.)
6
Ne REM miegas
4
0
1-15 3-5 6-23 2 m. 3-4 5-13 14-18 19-30 31-45 90
dien mn. mn. m. m. m. m. m.
Kdikyst Vaikyst Paauglyst Brandus amius ir senatv

SMONS BSENOS 361
Kad prasmintume nerv sistemos aktyvum. Dar kitos fiziologins teorijos

teigia, kad sapnai kyla dl nerv sistem os aktyvum o, plintanio auktyn i sm e
gen kam ieno (Antrobus, 1991; Hobson, 2003, 2004). Viena ios teorijos versi
ja- aktyvavimo-sintezs teorija - teigia, kad is nerv sistem os aktyvum as ess
atsitiktinis, o sapnai - tai sm egen pastangos j prasm inti. Kaip neurochirurgas
gali sukelti haliucinacijas, dirgindam as skirtingas paciento sm egen ievs sritis,
panaiai pasireikia ir is sm egenyse kylantis dirginim as. ie vidiniai dirgikliai su
adina sm egen sritis, apdorojanias vaizdus, taiau ne sm egen regos iev, ku
ri gauna neapdorot inform acij i aki. Kaip galbt tikjosi Freudas, m iegani
m oni PET nuotraukos REM m iego m etu taip pat rodo padidjus su em ocijo
m is susijusios lim bins sistem os aktyvum (m igdole). Ir prieingai, kaktos sm e
gen skiltys, kurios yra atsakingos u slopinim bei login m stym , m atyt, yra
neveiklios - tai leist paaikinti, kodl sapn turinys yra m aiau slopinam as nei
m s elgesys tikrovje (M aquet ir kiti, 1996). Sudkim e kartu em ocijas, u kurias
atsakinga lim bin sistem a, bei sm egenyse kylanius vaizdinius ir - tai! - m es sap
nuojam e. Esant lim bins sistem os arba regos centr, aktyvi sapn m etu,
paeidim am s, gali sutrikti ir pats sapnavim as (Dom hoff, 2003).
Kad atspindtume paintin raid. Kai kurie sapn tyrintojai ginija ir Freu
do, ir aktyvavim o-sintezs teorijas. Jie teigia, kad sapnai - tai sm egen brendi
m o ir paintins raidos dalis. Pavyzdiui, vaik iki 9 m et sapnai panas skaid
ri dem onstracij, o ne istorij, kurioje dalyvauja pats vaikas (Dom hoff, 2003;
Foulkes, 1999). Kognityvins sapn teorijos alinink teigim u, sapnai i dalies
sutam pa su painim u nem iegant. Sapnuose vartojam a rili kalba. Jie parem ti
m s turim om is iniom is ir svokom is. Be to, kai kada sapnuojam a ne tik REM
m iego m etu - kuom et sm egen kam ieno veikla yra m inim ali. 7.2 le n te l je pa
lygintos svarbiausios sapn teorijos.
7.2 LENTEL. Sapn teorijos
Teorija Aikinimas Kritins pastabos
Freudo nor isipildymo Sapnai - tai psichikos apsauginis votu Nepatvirtinta mokslikai; sapnai gali bti
vas", leidiantis ireikti kitais atvejais labai vairiai interpretuojami.
nepriimtinus jausmus; juose bna
manifestinis (akivaizdus) turinys ir gilesnis
latentinio turinio - paslptosios prasms -
sluoksnis.
Informacijos apdorojimo Sapnai padeda mums suriuoti dienos Taiau kodl mes kartais sapnuojame
vykius ir tvirtinti prisiminimus. dalykus, kuri niekada nesame patyr?
Fiziologins funkcijos Nuolatinis smegen dirginimas REM miego Tai gali bti tiesa, taiau tai nepaaikina,
metu gali padti kurti ir isaugoti nervinius kodl sapnuojame prasmingus sapnus.
takus.
Suadinimo-sintezs REM miegas suadina nervin veikl, mogaus smegenys audia istorijas,
sukeliani atsitiktinius vaizdinius prisimini kurios mums kak pasako ir apie
mus, kuriuos ms mieganios smegenys sapnuojantj.
audia istorijas.
Kognityvin Sapno turinys atspindi sapnuojanij Neurologijos mokslas nepaaikina nervinio
paintin raid - j inias bei supratim. aktyvumo sapn metu.
362 7 SKYRIUS
Taiau vien dalyk pripasta visi sapn tyrintojai: REM m iegas yra bti-
nas. m ons, kuriem s jo trksta dl pakartotinio adinim o, vis greiiau ir grei
REM atsistatymas
iau grta i faz, kai tik jiem s leidiam a um igti. Galiausiai galdam i ne
(REM rebound) - trukdom i m iegoti, jie m iega kaip kdikiai - REM m iego faz bna pailgjusi.
pailgjusi REM miego trukm
is reikinys vadinam as REM atsistatym u. Nustojus vartoti REM slopinanius
po jo trkumo (dano adinimo m igdom uosius vaistus, i m iego faz taip pat pailgja, taiau m ogus danai
REM miego metu).
pradeda sapnuoti kom arus.
Daugum ai kit induoli taip pat bdingas REM m iegas ir REM atsistatym as.
Gyvn REM m iego poreikis rodo, kad is m iegas turi gilias biologines prieastis
ir paskirt. Tai, kad REM m iegas bdingas induoliam s (taiau nebdingas tokiem s
gyvnam s kaip uvys, kuri elgsen m aiau veikia m okym asis), taip pat derinasi
su inform acijos apdorojim o teorija. Visa tai tik dar kart m um s prim ena esm in
pam okym : biologiniai ir psichologiniai elgesio aikinimai turt papildyti vienas
kit, o ne konkuruoti tarpusavyje.
Jeigu sapnuose nra paslpt reikm i, kurias m at Freudas, ir jie atlieka
tik fiziologines funkcijas, ar dl to jie yra psichologikai bereikm iai? Nebti
nai. Kiekvienoje psichologikai reikm ingoje patirtyje aktyviai dalyvauja sm ege
nys. Poirio, kad sapnai atspindi sm egen veikl, alininkai teigia, jog sapnai
gali bti panas abstraktj m en - galim a rasti kelis prasm ingus j aikinim us.
MOKYMOSI REZULTATAI
Miegas ir sapnai
2 TIKSLAS. Apibdinkite keturias biologini ritm ris ir pateikite 4 TIKSLAS. Ivardykite m iego fazes ir paaikinkite, kuo jos skiriasi.
kiekvienos j pavyzd.
Penki m iego fazi ciklas trunka m adaug 90 m inu
M s vidinis biologinis laikrodis" sukuria periodinius i. Ij i budrum o alfa bang fazs, pasineriam e
fiziologinius svyravim us. ie ciklai gali bti kasm eti pereinam j pirm j m iego faz, danai patirdam i kri
niai (pavyzdiui, su m et laikais susij apetito ir nuo tim o ar skrydio pojt. Antroji m iego faz (kurioje
taikos svyravim ai), kas 28 dienos (pavyzdiui, m oter praleidiam e daugiausia laiko) prasideda m adaug po
m enstruacij ciklas), kas 24 valandas (pavyzdiui, kas 20-ies m inui. Jai bdingi m iego verpetai". Vliau
dienis budrum o ciklas) ir kas 90 m inui (pavyzdiui, seka treioji ir ketvirtoji fazs, kartu trunkanios apie
m oni m iego fazs). 30 m inui, kuriom s bdingos didels, ltosios delta
bangos. Grdam i vl keliaujam e tom is paiom is fa
3 TIKSLAS. Paaikinkite, kas yra m s cirkadinio ritm o ciklas, ir
zm is, tik ia bna vienas skirtum as: prajus m adaug
nurodykite prieastis, kurios gali sutrikdyti biologin laikrod.
valandai po to, kai um iegam e, pradedam e m adaug
Cirkadinio ritm o 24 valand ciklas reguliuoja m s 10 m inui trunkant REM (greit aki judesi) tarps
kasdien m iego ir budrum o grafik. is ciklas i dalies n, kurio m etu daugiausia sapnuojam a. ioje penkto
yra reakcija vies, kuri patenka tinklain ir siun joje fazje (taip pat vadinam oje paradoksaliuoju mie
ia pogum burio priechiazm iniam branduoliui signal gu) knas viduje bna labiausiai aktyvus, taiau io
suadinti biochem ini m ediag lygio pokyius ir m a rikai ram us. Norm alaus nakties m iego m etu karto
inti m ieg sukelianio m elatonino iskyrim kanko jantis iam pakilim ir atoslgi ciklui ketvirtosios,
rinje liaukoje. Vasaros ir iem os laiko vedim as, o vliau ir treiosios fazs trukm laipsnikai m a
ilgi skrydiai, naktins pam ainos ir buvim as rykioje ja, o sapn REM m iegas ilgja.
viesoje gali sutrikdyti biologin laikrod.
SMONS BSENOS 363
5 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl skiriasi [vairi moni miego struk 9 TIKSLAS. Apibdinkite, kokio turinio sapnai daniausiai aplanko.
tra ir trukm.
Paprastai m es sapnuojam e kasdienius vykius ir poty
Daugum a m oni, jei jiem s leidiam a m iegoti tiek, kiek rius. 80 procent j yra susij su tam tikru nerim u arba
nori, vidutinikai m iega apie 9 valandas. Taiau m ie neskm m is. M aiau kaip 10 procent (o m oter dar
gui turi takos am ius: pavyzdiui, naujagim iai m iega m aiau) sapn yra seksualinio turinio. Daugiausia sap
dvigubai ilgiau nei suaugusieji. m oni individuals nuojam a REM m iego m etu; ne REM m iego m etu
m iego poreikiai taip pat skiriasi, o dvyni tyrim ai ro uplstantys sapnai daniausiai bna m igloti.
do, jog ie skirtum ai i dalies gali bti genetiniai. M s
supratim as, kiek laiko reikia m iegoti, i dalies gali 10 TIKSLAS. Palyginkite pagrindines sapn aikinimo teorijas.
priklausyti ir nuo kultrins aplinkos bei lkesi
(1) Freudas m an, kad sapnai atlieka apsaugin funk
6 TIKSLAS. Aptarkite, kokia kyla rizika dl miego stygiaus. cij, kadangi j m anifestinis turinys (arba tem a) yra
cenzruota latentinio turinio (kakokios paslptos pras
Dl m iego stygiaus kyla ne tik nuovargio, bet ir su
m s, tenkinanios m s pasm oningus norus) versija.
silpnjusios im unins sistem os, pablogjusio susikau
(2) Inform acijos apdorojim o poiriu sapnai m um s pa
pim o, krybingum o ir bendravim o, sultjusio darbo
deda suriuoti dienos patyrim us ir tvirtinti juos atm in-
tem po (ir didesns nelaim ing atsitikim tikim ybs)
tyje. (3) Kitos fiziologins sapn teorijos teigia, kad
rizika. Nuolatin m iego stoka gali pakeisti m etaboli-
REM sukeltas nuolatinis sm egen dirginim as padeda
n ir horm onin veikl ir itaip sudaryti slygas nu
sm egenyse sukurti ir isaugoti nervinius takus. (4) Pa
tukim ui, padidjusiam kraujospdiui ir atm inties nu
gal suadinim o-sintezs sapn aikinim , REM m iegas
silpim ui atsirasti.
sm egen regos ievje suadina im pulsus, sukeldam as
7 TIKSLAS. Ivardykite keturias teorijas, aikinanias, kodl mes

atsitiktinius vaizdinius, kuriuos m s sm egenys m gina
miegame.
austi pasakojim . (5) Sm egen brandos ir painti
ns raidos poiris teigia, jog sapnai atspindi sapnuo
M iegas per m onijos evoliucij tam tikru m etu gal janiojo raidos lyg, inias bei supratim . Nepaisant
jo apsaugoti m og nuo galim pavoj. M iegas lei skirtum , daugum a m iego tyrintoj sutaria, jog REM
dia sm egenim s atsistatyti, kadangi jo m etu atkuriam i m iegas ir su juo susij sapnai atlieka svarbi funkcij.
paeisti neuronai. M iegodam i m es atstatom e ir atnau T patvirtina ir REM atsistatym as, kuris pasireikia po
jinam e prisim inim us apie tai, k patyrm e dien, be ios m iego fazs trkum o.
to, geras m iegas nakt kit dien padeda valgiau
sprsti uduotis. M iegas taip pat skatina augim ; ket
virtosios m iego fazs m etu hipofizs liauka iskiria
PAKLAUSKITE SAVS: Kai kuriose alyse, pavyzdiui, Britanijo
augim o horm onus.
je, paaugli pamokos trunka nuo madaug 9 val. ryto iki 16 va
landos. Kitose alyse, pavyzdiui, Jungtinse Valstijose, pamo
8 TIKSLAS. Ivardykite, kokie yra didiausi miego sutrikimai.
kos danai trunka nuo 8 val. ryto iki 15 val. ar net nuo 7,30 val.
Bna ie m iego sutrikim ai: nem iga (pasikartojantys pra ryto iki 14,30 val. Anksti keldamiesi vaikai netampa protingesni,
budim ai), narkolepsija (staigus nevaldom as m ieguistu sako kritikai,-jie tik bna mieguisti. Kad bt optimaliai budrs
m as arba nugrim zdim as REM m ieg), m iego apnja ir gerai jaustsi, paaugliai privalo per nakt miegoti 8-9 valan
(kai m iegant nustojam a kvpuoti), nakties siaubas (di das. Tad ar nevertt mokykloms, kuriose pamokos prasideda
delis susijaudinim as ir pojtis, tarsi kas bt igsdi anksti, pradti jas vliau, net jei tam reikt nupirkti daugiau mo
ns), lunatizm as ir kalbjim as per m iegus. M iego ap kyklini autobus ar sukeisti pamok pradios laik su pradin
nja daniausiai bdinga turintiem s virsvor m onm s. mis mokyklomis? O gal tai nra praktika ir menkai pads sprs
Vaikus daniausiai kam uoja nakties siaubas, lunatizm as ti pavargusi paaugli problem?
ir kalbjim as per m iegus.

364 7 SKYRIUS
Hipnoz
11 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra hipnoz, ir atkreipkite dm es kai kuriuos uhipnotizuot m o
ni ir m otyvuot neuhipnotizuot m oni elgesio panaum us.
sivaizduokite, kad jus netrukus uhipnotizuos. Hipnotizuotojas silo jum s at

sissti ir atsirem ti, nukreipti vilgsn tak auktai ant sienos ir atsipalaiduoti.
Ram iu, em u balsu jis sako: Js akys pavargo... Js aki vokai sunkja...
Jie darosi vis sunkesni ir sunkesni... Jie nori usim erkti... Js vis labiau atsipa
laiduojate... Js kvpuojate giliai ir ritm ingai... Js raum enys vis labiau ir la
biau atsipalaiduoja. Visas js knas tarsi vininis.
Hipnoz (hypnosis) - Po koki keli m inui js galite panirti hipnozs bsen. Kai hipnoti
socialin sveika, kurios metu zuotojas teigia: Js akys usim erkia taip stipriai, kad net ir labai stengdam iesi
vienas mogus (hipnotizuotojas) negaltum te atplti vok, aki vokai tarsi nebeklauso js ir atrodo ne js
teigia kitam mogui (subjektui), valioje juos atm erkti. Kai jum s liepia um irti skaii 6, js nustem bate, su
kad pastarasis spontanikai skaiiav ant savo rank vienuolika pirt. Pakviestas pauostyti egzotik kve
patirs tam tikrus suvokinius, pal, nors i tikrj tai yra am oniakas, js galite avtis iuo aitriu kvapu. Pa
jausmus, mintis ar net atliks praytas apibdinti nesam paveiksl, kur s savo rankose laiko hipnotizuo
kokius nors veiksmus. tojas, js galite detaliai j nupasakoti. teigus, kad negalite m atyti tam tikro ob
jekto, pavyzdiui, kds, js galbt i tikrj pasakysite, kad kds nra, nors,
dom u, gebsite t kd apeiti vaikiodam as.
7.11 PAVEIKSLAS. Nors vairios hipnozs technikos buvo naudojam os jau nuo Antikos laik,
Nepaprastasis" uhipnotizuo nuopelnai dl iuolaikinio jos populiarum o priskiriam i austr gydytojui Fran-
tas mogus-lenta zui Antonui M esm eriui (1734-1815), kuris klaidingai m an surads gyvn
Taiau ir neuhipnotizuoti m agnetizm . M esm eris dideliu m ostu perbraukdavo m agnetu per serganij
mons gali atlikti tok pat
knus, ir kai kuriem s pacientam s kildavo trans panai bsena (m esm erizuota
triuk.
bsena), po kurios jie pabusdavo jau geriau jausdam iesi. Prancz kom isija,
vadovaujam a Benjam ino Franklino, nenustat gyvn m ag
netizm o ir M esm erio gydym pavadino grynu prasim a-
nym u. Taip hipnoz, arba, kaip tai buvo vadinam a, m es
m erizm as, buvo prilyginta arlatanizm ui.
Geram hipnozs vardui pakenk ir pernelyg didels jos spe
cialist pretenzijos. M esm erizuoti m ons tariam ai gebda
vo m atyti sau u nugaros, stebti kit vidaus organus, bendrau
ti su m irusiaisiais. Dabar visi m okslininkai sutinka, kad uhip
notizuoti m ons toki dalyk atlikti negali. Kaip parod eks
perim entai, j jga, itverm , m okym osi ir paintiniai gebji
m ai nesiskyr nuo m otyvuot neuhipnotizuot m oni geb
jim (Druckm an ir Bjork, 1994). Pavyzdiui, uhipnotizuoti
m ons gali pailginti savo rankas, bet tokius triukus gali pada
ryti ir neuhipnotizuoti m ons (7.11 pav.).
Prie nusprendiant, ar hipnozs bkl i tikrj yra pa
kitusi sm ons bsena, pirm iausia apsvarstykim e kai ku
riuos dalykus, dl kuri sutaria visi m okslininkai.
SMONS BSENOS 365
Faktai ir prasimanymai
12 TIKSLAS. Aptarkite lengvai uhipnotizuojam m oni savybes ir vertinkite tvirtinim us, jog
hipnoz gali daryti tak m oni atm iniai, valiai, sveikatai ir skausm o suvokim ui.
Tie, kurie tyrinja hipnoz, ino, kad jos efektas priklauso ne nuo hipnotizuo
tojo taigumo, o nuo hipnotizuojamojo imlumo taigai (Bowers, 1984). Hipno
tizuotojai neturi stebukling psichikos valdymo gali. Jie tik paskatina mogaus
gebjim susitelkti ties tam tikrais vaizdais ar elgesiu. Taiau kokias galias
atskleidia imlumas taigai?
Ar visus mones galima uhipnotizuoti?

Tam tikru laipsniu kiekvienas pasiduoda taigai. Dauguma usimerkusi, tie
siai stovini moni, igird kelis kartus sakant, kad jie svyruoja pirmyn ir at
gal, i ties pradeda iek tiek svyruoti. Kaip tik kno svyravimas yra vienas i
Stenfordo hipnobilumo skals (Stanford H ypnotic Susceptibility Scale ), kuri nu
stato asmens imlumo hipnozei laipsn, punkt. mons, kurie pasiduoda tokiai
taigai be hipnozs, pasiduoda jai ir uhipnotizuoti (Kirsch ir Braffman, 2001).
Seanso metu po vadinio etapo, vadinamo indukcija, hipnotizuotojas teigia vai
rius potyrius: nuo lengv (itiestos rankos juda kartu) iki sunki (atmerktomis
akimis irti nesam asmen).
mons, kurie lengvai pasiduoda hipnozei, pavyzdiui, tie 20 procent, ku
rie gali vykdyti nurodym neuuosti ar nereaguoti panosje laikom amonia
ko buteliuk, danai sitraukia lakios vaizduots reikalaujani veikl (Bar-
nier ir McConkey, 2004; Silva ir Kirsch, 1992). Paprastai jie pasiymi lakia vaiz
duote gyvenime, lengvai sijauia roman ar film vaizduojamus vykius. To
dl daugelis mokslinink link termin pasiduodantis hipnozei" pakeisti kitu,
teigiamesn atspalv turiniu terminu - gabus hipnozei - turintis gebjim
vis savo dmes sutelkti uduot, vaizduots dka visikai j pasinerti,
mgautis fantastikomis galimybmis.
I tikrj kiekvienas, kuris gali giliai pasinerti vidin pasaul ir sivaizduoti,
tam tikru laipsniu gali patirti hipnoz. Juk tai ir yra hipnoz. Visi gali pasiduoti
hipnozei, jeigu tik patiki , kad taip gali bti. sivaizduokite, kad js prao i
rti vien tak ir klausytis, kaip js akys pavargsta..., js aki vokai sun
kja. itaip irint, vis akys pavargt (pabandykite ir js 30 sekundi irti
vien tak). Taiau jeigu hipnotizuotojui sekasi, klientas apsunkusius aki
vokus priskirs hipnotizuotojo galiai ir vliau lengviau pasiduos jo taigai.
Ar gali hipnoz padti prisiminti umirtus vykius?

Ar hipnozs pagalba galime prisiminti darelio laik draugus? Atgaminti u
mirtas ar istumtas i atminties nusikaltimo detales? Ar parodymai, gauti hip
nozs metu, gali bti naudojami teisme?
Dauguma moni sitikin (kaip suinosime 9 skyriuje - neteisingai), kad
visas ms patyrimas yra saugomas viduje, kad viskas, kas nutinka, yra u
366 7 SKYRIUS
Hipnoz nra psichologinis fiksuojama smegenyse ir gali bti atkurta, jeigu tik gebtume pralauti savo pai
tiesos serumas, j laikant tokia gynyb (Loftus, 1980). Vienos apklausos metu 3 i 4 moni sutiko su netiksliu
buvo padaryta daug alos." teiginiu, kad hipnozs dka mons gali atgaminti prisiminimus nuo pat gimi
Mokslininkas mo (Johnson ir Hauck, 1999). Taiau per 60 met sukaupti tyrim rezultatai
Kennethas Bowersas (1987) veria abejoti am iaus regresija - tariamu gebjimu dar kart igyventi vaikys
ts patirt. Hipnozs metu sugrinti ankstesn ami mons elgiasi taip, kaip
jie m ano elgiantis vaikus, taiau jie paprastai persistengia mgindami elgtis kaip
tokio amiaus vaikai (Silverman ir Retzlaff, 1986). mons, pavyzdiui, gali
jaustis vaikais ir spausdinti mainle taip, kaip, j manymu, spausdint eia
metis, bet kartais jie tai daro laikydamiesi vis gramatikos taisykli, paprastai
tuo metu nesikeiia nei j smegen elektrins bangos, nei refleksai, nei suvo
kimas.
Mokslininkai nustat, jog hipnoze atgaivinami prisiminimai supina tikrus da
lykus su prasimanymais. Nieko nenutuokianiam mogui hipnotizuotojo uuo
mina - Ar girdite triukm? - gali tapti pseudoprisiminimu. Taigi vis dau
giau Amerikos, Australijos ir Didiosios Britanijos teism draudia remtis liu
dinink, kurie buvo uhipnotizuoti, parodymais (Druckman ir Bjork, 1994; Gib
son, 1995; McConkey, 1995).
Nuo XX a. devintojo deimtmeio gauta netiktin prisiminim, sukurt
hipnozs metu, pavyzdi i deimi tkstani moni, kurie teig buv pa
grobti NSO, patek tono garbintoj sektas ar buv garbinamos asmenybs
praeitame gyvenime. Tyrimai rodo, jog daugum praneim apie NSO teik mo
9 skyriuje isamiau aptarta, kaip ns, link tikti neemikomis civilizacijomis, labai lengvai hipnotizuojami ir
mons gali konstruoti klaidingus kada nors gyvenime buv uhipnotizuoti (Newman ir Baumeister, 1996; Nie
prisiminimus. keli, 1996).
Ar hipnoz gali priversti mog elgtis prie jo vali?

Mokslininkai Martinas Ome ir Frederickas Evansas (1965) rod, kad uhip
notizuotiems monms galim a teigti atlikti akivaizdiai pavojing veiksm. Eks
perimento dalyviai pakluso reikalavimui trumpai merkti rank stipraus kva
po rgt ir paskui ta rgtimi aplieti tyrjo padjjo veid. Kit dien klau
siami jie neatsimin savo elgesio ir atkakliai tvirtino, kad nepaklust nurody
mams atlikti tokius veiksmus.
Ar hipnoz suteikia hipnotizuotojui ypating gali valdyti mones net prie
j pai vali? Nordami isiaikinti, Ome ir Evansas sumaniai panaudojo kon
trolin grup: Ome papra keli tiriamj apsim esti , kad jie irgi yra uhipno
tizuoti. Laboratorijos eksperimentuotojas neinojo, kad ie kontroliniai tiriamieji
nebuvo uhipnotizuoti, todl elgsi su visais vienodai. Ir k gi? Visi ne uhip
notizuotieji, galbt tikdamiesi, kad laboratorijos aplinka yra saugi, atliko to
kius pat veiksmus kaip ir uhipnotizuotieji.
A tikjausi ne to. Taiau fakt Tokie tyrimai iliustruoja 18 skyriuje aptariam dsn: valdingas asmuo tei
nepaneigsi, o jei rodoma, stomis priemonmis gali teigti monms (uhipnotizuotiems ar neuhipnoti
kad klydai, reikia nuolankiai tai zuotiems) atlikti kai kuriuos netiktus veiksmus. Hipnozs tyrintojas Spano-
priimti ir pradti visk i naujo." sas (1982) t pat pasak labai paprastai: Hipnozs paveikt moni viea elg
Agathos Christie mis Marpl sena neperengia normos rib.
SMONS BSENOS 367
Ar hipnoz gydo?
Hipnoterapeutai nedaro nieko stebuklingo. Jie tik mgina padti ligoniams pa Pohipnotin taiga
sinaudoti j pai gydomosiomis galiomis (Baker, 1987). Pohipnotin taiga (posthypnotic suggestions) -
padeda sumainti galvos skausm, palengvinti astm, atsikratyti karp, streso hipnozs metu teigiama tai,
sukelt odos problem. Vienai moteriai, daugiau kaip 20 met kentjusiai nuo k hipnotizuojamasis turt
atvir aizd ant viso kno, buvo siloma sivaizduoti, kad plaukioja raibuliuo daryti po hipnozs seanso;
janiame, sauls nuviestame skystyje, kuris valo jos od, bei pajusti, kokia vel kai kurie klinicistai j taiko
ni, be joki paeidim jos oda. Per tris mnesius jos aizdos inyko (Bowers, nepageidaujam simptom
1984). ar elgesio kontrolei.
Statistinje atuoniolikos tyrim santraukoje pastebta, kad vidutinis pacien
tas, kurio gydymas buvo papildytas hipnoze, gijo geriau negu 70 procent kit
pacient (Kirsch ir kiti, 1995, 1996). Atrodo, kad hipnoz labai padeda gydant
nutukim. O potraukis narkotikams, alkoholiui ir rkymui hipnoze gydomas sun
kiai (Nash, 2001). Hipnoz greitina karp nykim, bet tai daro ir teigiama taiga
be hipnozs (Spanos, 1991, 1996).
Ar hipnoz gali sumainti skausm?

Taip, hipnoz gali sumainti skausm (Druckman ir Bjork, 1994; Patterson,
2004). Neuhipnotizuotiems monms, merkusiems rankas ledin vanden, per
25 sekundes jas pradeda labai skaudti. Kai t pat daro uhipnotizuoti mo
ns, kuriems prie tai teigta nejausti skausmo, jie i tikrj sakosi beveik nieko
nejaui. Net lengva hipnoz gali sumainti baim, o kartu ir didel jautrum
skausmui, pavyzdiui, gydant dantis. Madaug 10 procent i ms gali bti
uhipnotizuoti taip giliai, kad galt bti operuojami be narkozs. Pusei ms
hipnoz galt padti sumainti skausm. Tyrim metu paaikjo, kad uhip
notizuotiems pacientams per operacij reikia maiau medikament, jie greiiau
po jos atsigauna ir i ligonins ieina anksiau, negu nehipnotizuoti pacientai.
Taip atsitinka dl to, kad hipnozs metu nuslopinama smegen veikla, atsakinga
u skausmo pojt (Lang ir kiti, 2000; Patterson ir Jensen, 2003).
Kaip tai atsitinka? Viena skausmo malinimo hipnoze teorija tai aikina di Disociacija (dissociation) -
sociacija: skirting smons lygi atskyrimu. i teorija teigia, kad hipnoz at smons susiskaidymas, kuomet
skiria fizin skausmingo dirgiklio pojt (kur individas sismonina) nuo su kai kurios mintys ar poelgiai
skausmu susijusi emocij, kurios ir apibria ms skausmo potyr. Todl le reikiasi ir vyksta vienu metu
dinis vanduo atrodo labai altas, taiau nesukelia skausmo. su kitomis mintimis ar poelgiais.
Kita teorija tvirtina, kad hipnozs bsenoje skausmas sumaja dl atranki

nio dmesio. Pavyzdiui, rungtyni kartyje susieidusiam sportininkui skau
da labai nestipriai arba visikai neskauda iki aidimo pabaigos. poir pa
tvirtina keletas tyrim, kurie rodo, kad hipnoz sumaina skausm (pavyzdiui,
skausm gimdymo metu) ne daugiau kaip atsipalaidavimas ar dmesio atitrau
kimas be hipnozs (Chaves, 1989; DEon, 1989).
Abi skausmo teorijos tvirtina, kad uhipnotizuotas mogus iek tiek jauia
skausmo dirgiklius. I tikrj mons, teigiantys, kad nejauia skausmo, vis dl
to reaguoja elektros ok ar chirurgo peil padanjusiu irdies plakimu. Pana
s neatitikimai tarp subjektyvaus patyrimo ir fiziologins iraikos pastebimi ir
368 7 SKYRIUS
tiriant klaus. mons, kuriems hipnoze yra teigta, kad jie yra kurti, neigia, kad
gali girdti savo bals, taiau kai per ausines pateikiamas j pai balsas, atsilie
kantis pus minuts, is tariamai negirdimas dirgiklis sutrikdo j gebjim sklan
diai kalbti. Nors mons teigia nejuntantys skausmo ar negirdintys gars, j
jutimo sistemos dirgiklius vis tiek registruoja. PET tyrimai rodo, kad hipnoz su
maina smegen veiklos aktyvum toje srityje, kurioje apdorojama informacija
apie skausmo dirgiklius, taiau nesumaina jutimins ievs, kuri patenka ju
timinis dirgiklis, aktyvumo (Rainville ir kiti, 1997). Hipnoz neublokuoja
jutiminio dirgiklio, ji gali tik ublokuoti dmesio iuos dirgiklius nukreipim.
Neatsakytas klausimas, kaip hipnoz sumaina skausm - ar atskirdama
skausmo jutim nuo smoningo suvokimo, ar tik nukreipdama dmes kitus da
lykus - grina mus prie pagrindinio klausimo: ar hipnoz yra ypatinga psi
chologin bsena?
Ar hipnoz yra pakitusi smons bsena?

13 TIKSLAS. Pateikite argument u ir prie hipnoz kaip pakitusi smons bsen.
Supratome, kad hipnoz siejasi su padidintu taigumu. Taip pat sitikinome, kad
hipnoz nesuteikia mogui ypating gali. Taiau kartais ji padeda veikti psi
chosomatinius negalavimus, sumainti skausm. Taigi, kas yra hipnoz?
Hipnoz kaip socialinis reikinys

Kai kurie skeptikai mano, kad hipnotiniai reikiniai tik atspindi normalios s
mons veikl ir parodo socialins takos gali (Lynn ir kiti, 1990; Spanos ir Coe,
1992). 6 skyriuje aptarme, koki stipri tak ms interpretacijos turi kasdie
niam suvokimui. Kai skauda (atrodo, kad hipnozs poveikis skausmui ypa
stiprus), dmesys veikia ms suvokim.
Niekas nesako, kad hipnozs metu mons smoningai apsimetinja. Jie kaip
aktoriai, kurie sijauia savo vaidmenis, gali pradti jausti ir elgtis taip, kaip
tinka teigiamam vaidmeniui. Suprantama, kad kuo labiau monms patinka hip
notizuotojas, kuo labiau jie juo pasitiki, kuo daugiau yra motyvuojami elgtis
taip, kaip nurodoma, tuo daugiau jie leidia hipnotizuotojui nukreipti dmes ir
fantazijas (Gfeller ir kiti, 1987). Theodore Barberis (2000) teigia, kad hipno
tizuotojo idjos tampa subjekto mintimis, o subjekto mintys sukelia hipnotin
patirt ir elges. Jeigu vliau jiems liepsime pasikasyti aus igirdus od psi
chologija", jie bus link tai daryti tik tada, kai manys, kad eksperimentas vis
dar vyksta (ir laukiama, kad pasikasyt). Jei eksperimentuotojas sumaina mo
Visa smon gali bti tyvacij veikti kaip nurodoma, pavyzdiui, pasakydamas, kad hipnoz atsklei
susiskaidiusi dalis, kurios dia lengvatikius", tiriamieji tampa nejautrs hipnotinei taigai.
yra kartu, taiau nieko neino Remdamiesi iais rezultatais, socialins takos teorijos alininkai tvirtina, kad
viena apie kit." hipnotiniai reikiniai yra bdingi ne vien hipnozei. Jie aikina, kad hipnotiniai
William James, reikiniai, kaip ir kita elgsena, susijusi su tariamai pakitusiomis smons
Principles of Psychology, 1890 bsenomis (pavyzdiui, daugialyp asmenyb ar demon apsdimas) yra tik kas
(Psichologijos pagrindai") diens socialins elgsenos apraikos (Spanos, 1994, 1996). Todl uhipnotizuoti
SMONS BSENOS 369
asm enys gali bti tiesiog lakios vaizduots aktoriai, sijaut uhipnotizuotojo"
vaidm en.
Hipnoz kaip smons suskirstymas

Daugum a hipnozs tyrintoj m ano, kad prasti socialiniai ir paintiniai proce
sai turi tam tikr reikm hipnozei, bet jie taip pat sitikin, kad hipnoz yra
daugiau negu vien pastangos bti geram tiriam ajam ". Uhipnotizuoti m ons
ka rta is elgiasi taip, kaip jiem s teigta, net tada, kai yra sitikin, kad j niekas
nestebi (Perugini ir kiti, 1998). Be to, daugelis specialist tebra sitikin, kad
tam tikri reikiniai yra bdingi tik hipnozei, kuri lydi savita sm egen veikla.
Vieno eksperim ento m etu gilios hipnozs bsenoje esani m oni buvo pa
prayta sivaizduoti spalv. Sm egenyse buvo pastebta reakcija, lyg jie i tikr
j bt t spalv m at. Neuhipnotizuotam m ogui tai bt tik vaizduots ais
m as, o uhipnotizuot asm en sm egenyse is sivaizdavim as sukl haliucina
cijas (Kosslyn ir kiti, 2000).
ym us hipnozs tyrintojas Ernestas Hilgardas (1986; 1992) m ano, kad hip
noz siejasi ne tik su socialine taka, bet ir su ypatinga sm ons suskirstym o
(disociacijos) bsena (7.12 pav.). Jis teigia, kad disociacija, pasireikianti hip
nozs m etu, yra stipresn kasdieni disociacij, vykstani apdorojant inform aci
j, form a. Guldydam i vaik lov, m es galim e keturiolikt kart skaityti jam
pasak ir kartu m intyse planuoti tem pt kitos dienos tvarkarat. Pasitreniravus
visikai m anom a skaityti bei suprasti apsakym ir kartu urainti diktuojam us
odius; taip pat skm ingai js galite kak keverzoti popieriuje, klausydam ie
si paskaitos, arba baigti spausdinti sakin, praddam i panekes, o guds pia
nistas gali kalbtis, grodam as jam inom o krinio itrauk (Hirst ir kiti, 1978).
Nors hipnozs aikinim as sm ons suskirstym o teorija yra prietaringas, aiku
viena: m es visi apdorojam e daug inform acijos to sm oningai nesuvokdam i. Hip
nozs m etu kaip ir gyvenim e kai kurie veiksm ai a tlieka m i a u to m a tika i.
7.12 PAVEIKSLAS.
Dmesys Hipnozs aikinimas
nukreipiamas nuo
Kaip ji gali tai padaryti?
bjauraus kvapo.
Kaip i jauna uhipnotizuota
Kaip?
moteris Ernesto Hilgardo
laboratorijoje gali visikai
Smons Socialins takos nereaguoti bais
suskirstymo teorija: teorija: amoniako kvap? Smons
Hipnoz suskaido Subjektas taip suskirstymo ir socialins
suvokim. sitraukia teigiam takos teorijos tai aikina
vaidmen, kad skirtingai.
ignoruoja kvap.
370 7 SKYRIUS
Pavyzdiui, kai uhipnotizuoti tiriam ieji rao atsakym us klausim us viena te

m a ir kartu kalba ar skaito kita, tai yra rykesn norm alios painim o ir elgesio
disociacijos form a. Taigi kai iuolaikiniai m okslininkai kalba apie hipnozs
bsen", jie turi galvoje subjektyvi hipnozs patirt, o ne ypating transo b
sen", teigia Irvingas Kirschas ir Stevenas Jay Lynnas (1995, 1998a,b).
Be abejo, m stym as ir elgsena apim a kur kas daugiau, negu m es aikiai si
sm oninam e. Inform acijos apdorojim as, prasidedantis nuo atrankinio dm esio,
suskaidomas vienu m etu vykstant sm oning ir nesm oning apdorojim .
Ir vlgi, neabejotina, kad hipnozei svarbi socialin taka. Taigi, ar galim a
iuos du - socialins takos ir sm ons suskirstym o - poirius sujungti? M oks
lininkai Johnas Kihlstrom as ir Kevinas M cConkey (1990) sitikin, kad ie du
poiriai neprietarauja vienas kitam ir juos sujungus bt galim a gauti vienin
g hipnozs aikinim . i autori nuom one, hipnoz galim e suprasti ir kaip
norm ali socialins takos dsni apraik, ir kaip kasdienes disociacijas tarp
sm oningo ir autom atiko elgesio. Todl iuolaikiniai tyrjai siekia ne priepa
statyti m intus du poirius hipnoz, o nagrinti reikin giliau (Killeen ir
Nash, 2003; W oody ir M cConkey, 2003). Naudodam i vairius analizs bdus
jie tiria, kaip hipnozs reikin veikia sm egen veiklos, dm esio ir socialins
takos ypatum ai (7.13 pav.)
7.13 PAVEIKSLAS.
Hipnozs analizs lygiai Biologin taka: Psichologin taka:
savita smegen sutelktas dmesys
Vadovaudamiesi
veikla lkesiai
biopsichosocialiniu poiriu, nesmoningas padidjs
mokslininkai tyrinja hipnoz informacijos imlumas taigai
velgdami i viena kit apdorojimas disociacija tarp
papildani perspektyv. normali jutim ir
smoningo suvokimo
HIPNOZ
Socialin-kultrin
taka:
autoritetingo
mogaus buvimas ir
tinkamas kontekstas
gero tiriamojo"
vaidmens atlikimas
SMONS BSENOS 371
MOKYMOSI REZULTATAI
Hipnoz
11 TIKSLAS. Apibdinkite, kas yra hipnoz, ir atkreipkite dmes

sitikinimas, kad hipnoz sukelia disociacij - norma
kai kuriuos uhipnotizuot moni ir motyvuot neuhipnoti
li jutim ir smoningo suvokimo atskyrim - paremtas
zuot moni elgesio panaumus.
trimis argumentais: 1) uhipnotizuoti mons gali i
saugoti patirt taig ir po seanso, kai niekas j neste
Dabar psichologai sutinka, jog hipnoz - tai padidju bi; 2) uhipnotizuot moni kuriems buvo liepta ma
sio imlumo taigai bsena, kuri mons link nevie tyti nesamus dalykus (pavyzdiui, spalv), smegen
nodai. Moksliniai tyrimai rodo, jog uhipnotizuot nuotraukos rodo veikl t smegen srii, kurios pa
moni jga, itverm, mokymosi ir paintiniai geb prastai suaktyvja tik veikiant tikriems dirgikliams; 3)
jimai gali nesiskirti nuo motyvuot neuhipnotizuot hipnozs pagalba siekiant sumainti skausm, mogaus
moni. smegen sritys, gaunanios jutimin informacij, gali
bti aktyvios, taiau sumaja aktyvumas t srii, ku
12 TIKSLAS. Aptarkite lengvai uhipnotizuojam moni savy rios i informacij apdoroja. Nepritariantieji poiriui,
bes ir vertinkite tvirtinimus, jog hipnoz gali daryti [tak moni
kad hipnoz yra pakitusi smons bsena, mano, jog
atminiai, valiai, sveikatai ir skausmo suvokimui.
hipnoz yra normali socialini ir paintini proces
Labai lengvai hipnotizuojami mons gali visikai su alutinis produktas ir kad uhipnotizuotas mogus pats
telkti dmes uduot, vaizduotje j pasinerti ir de to neinodamas vaidina gero tiriamojo vaidmen. Vie
name aikinim patvirtinaniame eksperimente mok
monstruoti netiktinas galimybes. Hipnoz nepadeda
geriau prisiminti umirt vyki ir gali suadinti klai slininkai pasak hipnotizuojamiems monms, kad hip
dingus prisiminimus. Uhipnotizuoti mons kaip ir ne noz atskleidia j patiklum, ir eksperimento dalyviai
uhipnotizuoti gali atlikti netiktinus veiksmus, kai nustojo reaguoti nurodymus. iandienos mokslinin
kai siekia atsakyti klausim, kaip i smegen veiklos,
jiems tai liepia padaryti autoritetingas asmuo. Pohip
notin taiga yra padjusi monms po hipnozs sean dmesio ir socialins takos sveikos atsiranda hip
so pajungti savo pai gydomsias galias ir sumainti notiniai reikiniai.
galvos skausm bei veikti kitus negalavimus, taiau jos
poveikis nebuvo veiksmingas gydant priklausomybes.
Hipnoz gali padti smarkiai sumainti skausm. PAKLAUSKITE SAVS: Du disocijuotos smons pavyzdiai yra
kalbjimas spausdinant bei galvojimas apie k nors kita skaitant
13 TIKSLAS. Pateikite argument u ir prie hipnoz kaip pakitu pasakl vaikui prie mieg. Ar galite prisiminti dar kokius nors
si smons bsen. disocijuotos smons igyvenimus?
Narkotikai ir smon
14 TIKSLAS. Apibdinkite psichoaktyvisias mediagas.
Ar hipnoz pakeiia smon, dar diskutuojama, taiau nekyla abejoni, kad taip Psichoaktyviosios mediagos
veikia narkotins mediagos. Chemins mediagos, kurios keiia suvokim ir (psychoactive drugs) -
nuotaik, vadinamos psichoaktyviosiomis mediagomis. sivaizduokime nar chemins mediagos,
komano dien. Ji prasideda nuo rytinio kavos puodelio. Vidudien kelios ci keiianios nuotaik ir suvokim.
garets nuramina nervus prie susitikim su plastikos chirurgu, kuris atliks bo-
372 7 SKYRIUS
tokso injekcijas rauklm s ilyginti. Prie pietus i

Stiprus
poveikis gerta tablet padeda sum ainti apetit, o jos stim u
Atsakas pirm
kart liuojant poveik vliau i dalies gali paalinti taur
vyno ir dvi Tylenol tablets. Jeigu reikia suadin
ti aktyvum , pagyven vyrai gali rinktis Viagra, vi
dutinio am iaus m oterys - libido suadinanius hor
m onus", studentai - m edikam entus dm esio koncen
Vartojant pakartotinai,
tracijai stiprinti. Prie um iegant REM slopinaniu
tokiam pat poveikiui m iegu, m s narkom an" nulidina per inias pa
sukelti reikia daugiau
narkotini m ediag skelbtas praneim as apie didjant piktnaudiavim
Silpnas
Poveikis narkotikais".
Narkotini mediag doz

Potraukis narkotikams
7.14 PAVEIKSLAS. ir priklausomyb nuo j
Narkotini mediag toleravimas
15 TIKSLAS. Aptarkite priklausomybs nuo narkotik prigimt ir nurodykite tris plaiai paplitu
Pakartotinai vartojant
psichoaktyvisias sius klaidingus poirius priklausomyb.
mediagas, j poveikis
maja. Todl troktamam
poveikiui pasiekti Kodl m ogus, retai vartojantis alkohol, gali apgirsti nuo vieno bokalo alaus,
vartojamos didesns dozs. o patyrs grjas tokio poveikio nepajus ir po 6 bokal (7.14 pav.)? Ilgai var
tojant alkohol ir psichoaktyvisias m ediagas, didja tolerancija jom s: vyksta
Tolerancija (tolerance) -
neuroadaptacija (sm egenys prisitaiko, siekdam os atitolinti chem ini m ediag
silpnjantis narkotiko poveikis
nuolat vartojant vienod jo doz. poveik, ir vl norm aliai funkcionuoja). Taigi narkom anui reikia vis didesni
Tai veria narkoman vis didinti dozi, kad pajust narkotik poveik. Nesileiskite suklaidinam i odio tole
narkotiko dozes tam, kad patirt rancija". Alkoholik sm egenis, irdis ir kepenis nepaprastai aloja pernelyg di
jo poveik. delis alkoholio kiekis, kur jie toleruoja".
m ons, kurie nustoja vartoti psichoaktyvisias m ediagas, patiria nem alo
Abstinencija (withdrawal) -
nius abstinencijos reikinius. Organizm ui reaguojant narkotik trkum , in
diskomfortas ir kania nustojus
vartoti narkotikus, prie kuri dividas jauia fizin skausm ir stipr narkotik poreik. Tai rodo fizin pri
buvo priprasta. klausomyb nuo narkotik. Gali pasireikti ir psichologin priklausomyb,

ypa nuo narkotik vartojam stresui m ainti. Net nesukeldam i fizins priklauso
Fizin priklausomyb
m ybs, narkotikai tam pa svarbia individo gyvenim o dalim i, daniausiai bdu
(physical dependence) -
neigiam om s em ocijom s susilpninti. Nesvarbu, ar tai bt fizin, ar psicholo
fiziologinis narkotik poreikis
gin priklausom yb, individo svarbiausiu tikslu gali tapti siekis gauti narkotik
ir nemalons abstinencijos
poymiai, nustojus vartoti ir juos vartoti.
narkotikus.
Psichologin priklausomyb
Mitai apie priklausomyb nuo narkotik
(psychological dependence) - Priklausomyb nuo narkotik - tai trokim as kokios nors narkotins m ediagos
psichologinis poreikis vartoti nepaisant neigiam pasekm i, danai lydim as toki fizini sim ptom , kaip skaus
narkotikus, pavyzdiui, neigia m ai, pykinim as bei kanios, staiga nutraukus j vartojim . iuolaikinje popu
moms emocijoms silpninti. liariojoje psichologijoje priklausom ybs, kaip neveikiam os pagundos, suprati
Priklausomyb nuo narkotik m as yra platesnis, nes apim a ir elgsen, kuri anksiau buvo laikom a tiesiog blogu
(addiction) - nuolatinis kokios proiu ar net nuodm e. Ar ne per daug isiplt i svoka? Ar priklausom yb
nors narkotins mediagos i tikrj yra tokia nenugalim a? Daugelis narkom anijos tyrintoj sitikin, kad
trokimas ir vartojimas. trys m itai apie priklausom yb yra klaidingi:
SMONS BSENOS 373
1. Prie narkotik greitai priprantam a; pavyzdiui, greitai priprantam a prie

skausm ui m alinti vartojam o m orfijaus, todl vliau danai pradedam a var
toti heroin. Kai kurie mons (madaug 10 procent), pajut psichik vei
kiani vaist poveik, i tikrj sunkiai gali sumainti j doz ar i viso
nutraukti juos vartoti. Taiau kur kas daugiau yra atsitiktini bei galini
susivaldyti narkotik vartotoj, negu pripratusij prie toki narkotik kaip
alkoholis, marichuana (Gazzaniga, 1988; Siegel, 1990). Tik 15-16 procent
moni tampa priklausomi per pirmuosius 10 vartojimo met net ir nuo to
kio labai stipri priklausomyb sukelianio narkotiko, kaip kokainas", - teigia
Terry Robinsonas ir Kentas Berridge (2003). Tas pat pasakytina ir apie iur
kes, kuri tik dalis tampa taip neveikiamai priklausomos nuo kokaino, kad
(eksperimento metu) netgi pakenia elektros smg, kai mainais gaut nar
kotiko (Deroche-Garmonet ir kiti, 2004).
Be to, mons, kurie turi gydytis narkotinmis mediagomis, daniausiai
nepasidaro nuo j priklausomi. Tiems, kurie gauna morfijaus skausmui
malinti, retai susiformuoja toks jo poreikis, koks bdingas narkomanui, var
tojaniam morfij kaip nuotaik keiiant narkotik (Melzack, 1990).
2. Priklausom ybs paiam nem anom a veikti; btina gydytis. Kai kuriems pri
klausomiems monms vairios gydymo programos i ties padeda. Pavyz
diui, Anoniminiai alkoholikai daugeliui moni padjo veikti priklau
somyb nuo alkoholio. Taiau kritikai teigia, kad pasveikusi nuo priklau
somybs moni skaiius gydyt ir negydyt moni grupse skiriasi ma
iau nei bt galima tiktis. Terapija ar grups parama gali padti, taiau
mons danai patys atsikrato priklausomybs.
Be to, poiris priklausomyb kaip lig, pavyzdiui, kaip diabet,
gali sumenkinti pasitikjim savimi ir nor keisti savo proius, nes pera
mint, kad negydant priklausomybs nemanoma veikti". Kritikai mano, kad
toks poiris yra alingas, nes daugelis moni nustoja vartoti narkotikus
patys, savo noru, be gydymo. Dauguma i 41 milijono buvusi Amerikos
rkali, atsikraiusi io proio, tai padar niekieno nepadedami (daniau
siai po to, kai prie tai mesti nepavykdavo arba gydymas bdavo neskmin
gas; r. 14 skyri). Pus Amerikos kareivi, kariavusi Vietname, imgino
heroin ar opij, o 20 procent tapo nuolatiniais vartotojais (Robins ir kiti,
1974). Taiau palik slegianias karo slygas ir dirgiklius, susijusius su nar
kotik vartojimu (viet, draugus, aplinkybes), tik 7 procentai t, kuri la
pimo tyrimai, atlikti ivykstant i Vietnamo, bylojo apie narkotik vartoji Tikimyb tapti priklausomu
m, gr namo tapo vl priklausomi. pabandius vairius narkotikus:

Marichuana 9 procentai
3. Priklausom ybs svok galim e pritaikyti ne tik narkotik vartojim ui, bet
Alkoholis 15 procent
ir daugeliui pasikartojani , su m alonum o iekojim u susijusi veiksm .
Kokainas 17 procent
Mes tai darome, taiau ar ito reikia? Mintis, kad priklausomyb yra liga,
Heroinas 23 procentai
kuri reikia gydyti, buvo pasilyta pateisinti daugybei malonumo siekio su
Tabakas 32 procentai
kelt poelgi, pavyzdiui, persivalgymui, pirkimui, manktinimuisi, seksui,
a ltin is : N a tio n a l A ca d e m y
azartiniams loimams ir darbui. I pradi termin galime pavartoti meta o f S cie n c e , In stitu te o f
forikai (Jauiu priklausomyb mokslinei fantastikai"), taiau kai metafo M e d icin e (B ro d y, 2 0 0 3 ).
374 7 SKYRIUS
r pradedame laikyti tikrove, priklausomyb gali tapti universaliu pasiteisi

nimu. mons, ieikvoj daug pinig dl proio loti, pus nakties narantys
po internet, kad patenkint priklausomyb nuo interneto , prievartautojai
ar neitikimi dl priklausomybs nuo sekso", gali savo poelgius teisinti liga.
Taiau kartais toks elgesys kaip loimas ar intemetinis seksas i ties tampa
neveikiamas ir trikdantis gyvenim panaiai kaip piktnaudiavimas narkotikais
(Grifflts, 2001). Ar galima pateisinti tai, jog priklausomybs svoka yra iple
iama, kad apimt tam tikr socialin elges? Ginai dl priklausomybs kaip
ligos tebevyksta.
Psichoaktyviosios mediagos
16 TIKSLAS. Ivardykite pagrindines psichoaktyvij mediag kategorijas ir nurodykite tris i
mediag poveikio smegen neuromediatoriams bdus.
Yra maiausiai trys psichoaktyvij mediag rys: raminamieji ir migdomieji,

stimuliatoriai, haliucinogenai. Visos i grupi mediagos paveikia smegen
sinapses: skatina, slopina ar imituoja neuromediatori (smegen chemini pro
ces perdavj) aktyvum. Bet ms lkesiai taip pat turi reikms tam, kaip
ios mediagos mus paveiks.
Raminamieji ir migdomieji
17 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip raminamieji ir migdomieji veikia nerv sistemos veikl ir elgsen
bei apibendrinkite duomenis apie alkoholio vartojim ir piktnaudiavim juo.
Ram inam ieji ir m igdom ieji - tai nerv sistemos aktyvum slopinanios ir or
Raminamieji ir migdomieji
(depressants) -
ganizmo funkcijas ltinanios mediagos: alkoholis, raminamieji ir opiatai.
narkotins mediagos (alkoholis, Alkoholis. Pasakykite, ar is teiginys teisingas ar klaidingas: didelis alkoholio
barbitratai, opiatai), kiekis slopina, o maas - stimuliuoja.
slopinanios nerv sistemos Klaidingas. Maos alkoholio dozs i tikrj gali ijudinti grj, bet tik su-
aktyvum ir ltinanios kno ltindamos smegen centr, kurie kontroliuoja sprendim primim bei slopi
funkcijas. nim, veikl. Alkoholio veikiami mons suerzinti reaguoja agresyviau negu
paprastai, paprayti pagalbos irgi yra paslaugesni negu prasta. Tikimyb, kad
alkoholis paveiks teigiamai ar neigiamai, yra vienoda: jis skatina neigiamai elgtis,
pavyzdiui, seksualiai priekabiaujantys vyrai per pasimatym veria merginas
gerti, kad ios atsipalaiduot (Abbey, 1991; Mosher ir Anderson, 1986); taiau
gali paskatinti ir teigiam" elges, pavyzdiui, igr restoran lankytojai duoda
daugiau arbatpinigi (M. Lynn, 1988). Tiktina, kad apsvaig nuo alkoholio js
parodysite, kokius potraukius jauiate, bdami blaivs.
Maos alkoholio dozs atpalaiduoja, sultindamos simpatins nerv siste
mos aktyvum. Didjanios alkoholio dozs gali sukelti sunki problem: lt
ja reakcija, kalba tampa neaiki, nebesugebama atlikti prast veiksm Jei mo
gui trksta miego, alkoholis veikia kaip stiprs migdomieji. (Ir neisimiegoti,
ir vartoti alkohol vairuotojui yra rizikinga, bet abu kartu ie veiksniai yra tie
SMONS BSENOS 375
siog tragiki.) Fiziologinis poveikis kartu su m ajaniu slopinim u lem ia blo Ilinojaus universitete atlikta
giausius padarinius, kokius tik gali sukelti alkoholis - dl m irties keli im t apklausa parod, kad seksuali
tkstani m oni, kasm et vani visam e pasaulyje autom obili avarijose ar ni nusikaltim metu 80
sm urtini nusikaltim m etu, bna kalti neblaivs asm enys. Autom obili avarijos procent vyr upuolik ir 70
vyksta nuolat, nors daugum a igrusi vairuotoj (kai bna blaivs) yra siti procent moter auk buvo
kin, kad vairuoti igrus negalim a ir jie patys taip niekada nesielgt. Bet kraujyje neblaivs (Camper, 1990).
didjant alkoholio kiekiui, m oni m oraliniai sitikinim ai pasidaro nebe tokie Kitame tyrime, apklausus 89 874
svarbs, j nuogstavim ai dl vairavim o igrus silpsta, todl i esm s visi yra Amerikos koled studentus,
link ssti prie vairo, net jei patikrinti alkoholio m atuokliu sitikina, kad yra nustatyta, kad alkoholis arba
neblaivs (Denton ir Krebs, 1990; M acDonald ir kiti, 1995). narkotikai turjo takos 79
Alkoholis trukdo perkelti nauj patyrim ilgalaik atm int. Taigi daug i procentams nepageidaut lytini
grs m ogus kit dien gali neprisim inti, k buvo sutik, k pasak ar padar santyki (Presley ir kiti, 1997).
prajus vakar. Atm intis aptem sta i dalies dl to, kad alkoholis sutrum pina
REM m iego, kuris dienos igyvenim us padeda ilgam sim inti, trukm . Ilgalai
kis ir intensyvus alkoholio vartojim as gali paveikti painim o procesus, nes su
sitraukia sm egenys. M RV tyrim ai rodo, kad is reikinys ypa rykus tarp m o
FAKTAS: studentai geria
ter (7.15 pav. ) , kuri skrandyje yra m aiau alkohol skaidani enzim (W uet-
daugiau alkoholini grim, negu
hrich, 2001). M ergaits ir jaunos m oterys nuo alkoholio pasidaro priklausom os
j bendraamiai, nesimokantys
greiiau negu berniukai ir jauni vyrai, o ala j plauiam s, sm egenim s, kepe
universitete; gerdami
nim s pastebim a daug greiiau (CASA, 2003).
alkoholinius grimus jie
Alkoholis silpnina ne tik nuovok bei atm int, bet ir savim on (Hull ir kiti,
praleidia daugiau laiko negu
1986). m ons, link slopinti savo neskm i arba trkum sism oninim , da
mokydamiesi ir gerdami
niau vartoja alkohol negu tie, kuri psichologin savijauta yra gera. lugus ver
nealkoholinius grimus.
slo sandoriui, pralous ar netekus m ylim o m ogaus, kartais pradedam a girtauti
Studentai, priklausantys
be saiko.
vairioms student draugijoms,
Alkoholis padeda m ogui sutelkti dm es dabartin situacij ir nutolina m in
geria trigubai daugiau negu kiti
tis apie bsim us padarinius. Tai skatina kitus potraukius, kuriem s m ogus, esant studentai (Atwell, 1986; Malloy ir
kitom s aplinkybm s, gal bt atsispyrs (Steele ir Josephs, 1990). Apklaus m etu kiti, 1994; Siutske, 2005). Nors
paaikjo, kad daugiau nei pus prievartautoj prisipaino gr prie vykdy tik nedaugelis universitet
dam i nusikaltim (Seto ir Barbaree, 1995). Alkoholio poveikis tiriam as ir vykdant student sutinka, jog turi
apklausas student m iesteliuose. kau studentai lytini santyki m etu reiau problem dl alkoholio, daugelis
naudoja prezervatyvus (M acDonald ir kiti, 1996, 2000). avus, taiau pasilei j atitinka priklausomybs nuo
ds vyrikis kauusiom s studentm s atrodo patrauklesnis nei blaiviom s, ir jos alkoholio kriterijus (Marlatt,
m ieliau eit su juo pasim atym . Kaip spja Sheila M urphy ir jos kolegos (1998), 1991). Su amiumi alkoholio
panau, kad kai igrus protingus ir logikus sprendim us istum ia trokim ai". vartojimas maja.
7.15 PAVEIKSLAS.
Nuo alkoholizmo susitraukia
smegenys
M R V n u o tra u k o s ro d o , jo g
a lk o h o lik i m o te r (k a ir je )
s m e g e n y s y ra s u m a ju s io s
p a ly g in ti s u k o n tro lin s
A lk o h o lik s m o te rs N e a lk o h o lik s m o te rs g ru p s m o te r (d e in je )
sm egenys sm egenys s m e g e n im is .
376 7 SKYRIUS
FAKTAS: Harvardo visuomens Alkoholio, kaip ir kit psichoaktyvij mediag, tak elgesiui lemia ne vien
sveikatos mokykios apklausoje, smegen cheminiai pokyiai, bet ir vartojaniojo lkesiai. Daugelis tyrim ro
kurioje dalyvavo 18 000 student do, kad kai mons tiki , jog alkoholis veikia socialin elgsen, ir kai tiki (teisin
i 140 koled ir universitet, gai ar klaidingai), kad jie geria alkohol, jie ir elgiasi atitinkamai (Leigh, 1989).
beveik 9 i 10 student teig Pavyzdiui, mons stipriau reaguoja seksualinius dirgiklius, jei tiki , kad alko
patyr apsvaigusi bendraami holis skatina susijaudinim, ir tiki , kad jie vartojo alkoholio. Jay Hull ir Charle
patyias: trukdym miegoti ir sas Bondas (1986) apibendrino savo tyrimus ir padar ivad, jog kai kurie mo
mokytis, eidinjimus, ns alkoholiu pateisina savo seksualin jaudul.
seksualines pretenzijas, turto Susipainkime su eksperimentu, kur atliko Davidas Abramsas ir Terence
sugadinim (Wechsler ir kiti, Wilsonas (1983). Rutgerso universiteto vyrams, savanorikai sutikusiems daly
1994). Vlesnje apklausoje vauti tyrime Alkoholis ir seksualinis suadinimas, buvo duota alkoholio arba
44 proc. student prisipaino nealkoholinio grimo (abiej grim atrus skonis go alkoholio pojt). Kiek
vartoj alkohol per pastarsias vienos grups pus dalyvi man, kad geria alkoholin grim, o pus - kad
dvi savaites (Wechsler ir kiti, nealkoholin grim. Nepaisant to, k gr, pairj erotinio filmo itrauk vyrai,
2002). kurie buvo sitikin, kad vartojo alkohol, teig turj ryki seksualini fanta
zij ir dl to nesigrau. Taigi, galdami priskirti savo seksualin reakcij al
FAKTAS: Girtavimas kasmet
koholio poveikiui, jie visikai nesivar dl savo mini, nesvarbu, ar jie i tik
tampa 1400 Amerikos koled
rj vartojo alkohol ar ne. Jei, kaip visi mano, alkoholis padeda pasiekti sek
student mirties, 70 000
sualines pergales, tai labiausiai jis paveikia galingiausi lytin organ - prot.
seksualini nusikaltim, 500 000
is tyrimas parodo, kaip skirtingi analizs lygmenys aikina elges: narkoti
sualojim prieastimi (Hingson
ni mediag poveikis priklauso ne tik nuo j biologinio poveikio, bet ir nuo
ir kiti).
vartotojo lkesi, kurie vairiose kultrose yra nevienodi (Ward, 1994). Jei kul
FAKTAS: alkoholis, taip pat kaip troje tikima, kad kuri nors mediaga sukelia euforij (ar agresij, ar seksuali
ir tabakas, praudo daugiau n susijaudinim), o kita neturi jokio poveikio, ie lkesiai daniausiai ir
moni negu visi narkotikai kartu pasitvirtina.
sudjus (Siegel, 1990).
Barbitratai. Barbitratai, arba raminamieji, veikia panaiai kaip alkoholis. Jie
Barbitratai (barbiturates) -
maina simpatins nerv sistemos aktyvum, todl barbitrat, pavyzdiui,
narkotikai, slopinantys centrins
Nembutal, Seconal, Amytal, kartais skiriama padti umigti ar sumain
nerv sistemos aktyvum
ti nerim. Didesns dozs gali sutrikdyti atmint ir sveik nuovok. Kartu su
mainantys nerim taiau
alkoholiu - kai vis vakar vartojus alkohol igeriama migdomj - bendras
trikdantys atmint ir sveik
slopinamas poveikis visoms kno funkcijoms gali bti mirtinas. Didels bar
nuovok.
bitrat dozs taip pat gali bti mirties prieastis.
Opiatai (opiates) -
Opiatai. O piatai - opijus bei i jo iskirtos mediagos (morfijus ir heroinas)-
opijus ir i jo pagamintos
taip pat slopina nerv sistemos funkcijas. Aki vyzdiai susiaurja, kvpavi
mediagos, pavyzdiui, morfijus
mas sultja - apima letargo bsena. Skausm ir nerim kelioms valandoms pa
keiia palaimingas malonumas. Taiau u malonum reikia mokti, o heroi
ir heroinas, slopinantys nerv
no vartotojui is umokestis - kankinamai iekoti kitos dozs ir tolydiai vis
sistemos aktyvum laikinai
didesns, savaites justi didiul fizin skausm dl abstinencijos. Kai kurie su
malinantys skausm ir nerim.
moka didiausi kain - mirta nuo per didels dozs.
Kelias pripratim apgaulingas. Smegenys, nuolat gaudamos dirbtini opiat,
galiausiai nustoja paios gaminti opiatus - endorfinus. Tada smegenims, nebe-
gaunanioms narkotik, pritrksta normalaus kiekio skausm malinani neu
romediatori. ito padarinys - agonija dl abstinencijos.
SMONS BSENOS 377
Stimuliatoriai
18 TIKSLAS. Nurodykite pagrindinius stimuliatorius ir paaikinkite, kaip jie veikia nerv siste
mos veikl bei elgsen.
Stim uliatoriai laikinai suaktyvina nerv sistemos veikl ir suadina organiz Stimuliatoriai (stimulants) -
mo funkcijas. Todl mons vartoja stimuliatorius, kad neumigt, suliest, narkotins mediagos
pagerint nuotaik ar sporto laimjimus. Plaiausiai vartojami stimuliatoriai yra (pavyzdiui, kofeinas, nikotinas,
kofeinas, nikotinas, stipresnis - am fetam inas, dar stipresni - kokainas, ekstazis, stipresni - amfetaminas,
m etam fetam inas, kurio chemin sudtis panai amfetamino (NIDA, 2002, kokainas bei ekstazis),
2005). Visi stiprs stimuliatoriai danina irdies ir kvpavimo ritm, nuo j isi skatinanios nerv sistemos
pleia aki vyzdiai, sumaja apetitas (kadangi padaugja gliukozs kraujy aktyvum ir greitinanios
je), padaugja energijos, padidja pasitikjimas savimi. Metamfetamino povei organizmo funkcijas.
kis dar stipresnis. Padidjusi energija ir euforijos bsena gali isilaikyti 8 ir dau Amfetaminas (amphetamines) -
giau valand, nes metamfetaminas sukelia didesn dopamino isiskyrim. narkotin mediaga,
Kaip ir u kit narkotini mediag, taip ir u stimuliatori vartojim tenka stimuliuojanti nerv sistemos
mokti. Prie stimuliatori (taip pat kavos bei kofeino turini gaivij grim) veikl ir organizmo funkcijas bei
galima priprasti. J nevartojant kamuoja nuovargis, galvos skausmas, irzlumas sukelianti energingumo,
ir depresija (Silverman ir kiti, 1992). Prie metamfetamino priprantama labai grei nuotaikos pokyius.
tai. Jo vartojimo padariniai - irzlumas, nemiga, padidjs kraujospdis, irdies
ritmo sutrikimai, nesiorientavimo aplinkoje tarpsniai, kartkartmis pasireikiantis Metamfetaminas
agresyvus elgesys. Per tam tikr laik metamfetaminas maina dopamino lyg, (methamphetamines) -
ir vartotojas vis laik jauia depresijos poymius. stipri priklausomyb

sukelianti narkotin mediaga,
Kokainas. Nacionaliniai tyrimai parod, kad 5 procentai Amerikos vidurini mo stimuliuojanti centrin nerv
kykl vyresnij klasi moksleivi ir 5 procentai 18-24 met Didiosios Brita sistem greitinanti organizmo
nijos jaunuoli pastaraisiais metais imgino kokain (Home Office, 2003; John funkcijas, sukelianti
son ir kiti, 2005), o beveik pus rk krek , t. y. stipriai veikiant kokaino prepa energingumo bei nuotaikos
rat. Prie kokaino greitai priprantama, euforija baigiasi asmenybs lugimu. Uos pokyius; atrodo, kad per ilgesn
tomas koncentruotas kokainas, ypa rkomas arba leidiamas, labai greitai pa laik sumaina bazin
tenka krauj, sukeldamas 15-30 minui trunkani euforijos bsen. Toks dopamino lyg.
energijos antpldis" sumaina neuromediatori dopamino, serotonino ir nore-
pinefrino kiek smegenyse, todl vos nustojus veikti narkotikams krintama"
nerimasting depresij (7.16 p a v .). Krekas veikia dar greiiau ir sukelia trum
piau trunkani, bet stipresn euforij, vliau jauiami stipresni abstinencijos
poymiai bei troktama daugiau kreko. Kreko poreikis
po keli valand susilpnja, bet po keli dien vl su
stiprja (Gawin, 1991).
Tragikas narkotik sukeltas nuosmukis

io s m o te rs p rikla u s o m y b nuo m e ta m fe ta m in o n u l m
a kiva izd iu s p sich ik o s p o ky iu s . Jo s n u o sm u kis a i kia i
m a to m a s io se d vie jo se n u o tra u ko se : 36 m. a m ia u s
(k a ir je ) ir po ke tve ri n a rko m a n ijo s m e t , su la u ku s
4 0 -ie s (d e in je ).
378 7 SKYRIUS
Daugum a pradjusij nuolat vartoti kokain tam pa nuo jo priklausom i. Pa

vyzdiui, nuo kokaino priklausom os bedions daugiau kaip 12 000 kart spau
d svert, kad usitarnaut" kiekvien io narkotiko doz (Siegel, 1990). Nuo
kokaino m onm s ir gyvnam s gali sutrikti em ocijos, atsirasti tarum as, trau
kuliai, sutrikti kvpavim as, juos gali itikti irdies sm gis. Aplinkybm is, ku
riom is danai kyla agresija, kokainas gali dar padidinti agresyvias reakcijas. Nar
velyje udarytos iurks, gavusios elektros sm g kojas, kovoja tarpusavyje,
o gavusios ir elektros sm g, ir kokaino - kovoja dar sm arkiau. Panaiai ir m o
ns, eksperim ent laboratorijoje m etu gav kokaino doz, agresyviau elgiasi su
oponentais, negu vartoj placeb (Licata ir kiti, 1993).
Kokaino, kaip ir kit psichoaktyvij m ediag, poveikis priklauso ne vien
nuo dozs, bet taip pat ir nuo vartojaniojo lkesi, asm enybs, situacijos, t.
y. nuo i veiksni derinio. Gav placeb, kokaino vartotojai, manydami, kad
gavo kokaino, danai jauiasi panaiai tarsi i tikrj bt jo vartoj (Van Dy
ke ir Byck, 1982).
Ekstazis (MDMA)-
sintetinis stimuliatorius ir silpnas Ekstazis. Ekstazis - tai gatvs argonu vadinam as M DM A (m etilendioksim e-
haliucinogenas. Sukelia euforij tam fetam inas), kuris yra ir stim uliatorius, ir velnus haliucinogenas. Kadangi
ir socialin artum taiau ir M DM A yra m etam fetam ino darinys, jis skatina neurom ediatoriaus dopam ino
trumpalaik grsm sveikatai, iskyrim . Taiau svarbiausias jo poveikis - sukaupto serotonino ilaisvinim as
ilgalaik al serotonin ir jo reabsorbcijos blokavim as, itaip pratsiant serotonino keliam ger savi
gaminantiems neuronams, jaut (Braun, 2001). (Kaip suinosim e 17 skyriuje, kai kurie antidepresantai vel
nuotaikai ir suvokimui. niau padidina serotonino kiek blokuodam i jo reabsorbcij.) XX a. deim tojo
deim tm eio pabaigoje ekstazis tapo spariai populiarjaniu klub narkoti
7.16 PAVEIKSLAS.
ku", plaiai vartojam u naktiniuose klubuose ir vis nakt trunkaniuose vaka-
Kokaino euforija ir kritimas".
Impulsus
siuniantis
neuronas
Pslels su Veikimo
neuromediatoriumi potencialas
Sinapsinis
plyys
Neuromediatorius
Prisijungdamas prie jungi, kurios

Receptori prastai reabsorbuoja neuromediatori
jungtys molekules, kokainas blokuoja dopamino,
Impulsus priimantis neuronas Reabsorbcija
norepinefrino ir serotonino reabsorbcij
(a) (b) (Ray ir Ksir, 1990). Papildomos
Neuromediatoriai pernea informacij Impuls siuniantis neuronas prastai neuromediatori molekuls pasilieka
per sinaps priimanio neurono reabsorbuoja perteklines neuromedia- sinapsse. Dl to sustiprja j normalus
receptori jungtis. tori molekules. is procesas nuotaik keiiantis poveikis bei pasi
vadinamas reabsorbcija. reikia euforijos bsena. Kai kokainas
pasialina i organizmo, neuromediatori
stoka sukelia kritimo" bsen.
SMONS BSENOS 379
rliuose (Landry, 2002). Igr ekstazio tablet, madaug po pusvalandio var

totojai patiria daniausiai tris-keturias valandas trunkant emocin pakilim ir,
atsivelgiant socialin kontekst, artumo su visais esaniais aplink jausm (My
liu visus").
Taiau esama prieasi nepatirti ekstazs dl ekstazio. Vienas i tiesiogi
ni jo poveiki yra dehidracija. Kai dar ir ilgai okama, kyla maus perkaiti
mo, padidjusio kraujospdio ir mirties rizika. Vienas i ilgalaiki smegen
serotonino iskyrimo poveiki yra i mediag iskiriani neuron paeidi
mas, dl to sumaja serotonino lygis ir padidja nuolatins prislgtos nuotai
kos rizika (Croft ir kiti, 2001; McCann ir kiti, 2001; Roiser ir kiti, 2005). Kiti
moksliniai tyrimai parod, kad ekstazis trukdo serotoninui kontroliuoti cirkadi
n laikrod (tai paaikina, kodl is narkotikas sukelia miego sutrikimus), slopi
na kovojani su ligomis imunin sistem ir silpnina atmint bei kitas painimo
funkcijas (Biello ir Dafters, 2001; Pacifici ir kiti, 2001; Reneman ir kiti, 2001).
Ekstazis suteikia malonum per nakt, taiau prislegia ryte.
Haliucinogenai
19 TIKSLAS. Apibdinkite fiziologin ir psichologin haliucinogen bei LSD ir marichuanos poveik.
H aliucinogenai ikreipia suvokim ir sukelia rykius vaizdinius, nesant jutiminio

dirgiklio (jie dar kartais vadinami psichodelikais, nes pasireikia psichikoje). Haliucinogenai
Kai kurie i j yra natralios mediagos, pavyzdiui, marichuana. Ji laikoma (hallucinogens) -
silpnu haliucinogenu. Kiti haliucinogenai yra sintetiniai. I j geriausiai ino psichodeliniai (pasireikiantys
mi LSD ir MDMA (ekstazis). psichikoje) narkotikai, pavyz
diui, LSD, ikreipiantys
LSD. Pirmj rgties" poveik 1943 metais imgino chemikas Albertas Hof-
suvokim ir sukeliantys
mannas, LSD (lizergo rgties dietilamido) krjas. Jis pasakojo, kad, atsitik jutiminius vaizdinius neveikiant
tinai nurijs io chemikalo ivydo nepertraukiam fantastini vaizd, nepras dirgikliams.
t form, ryki kintani spalv sraut" (Siegel, 1984). LSD ir kit stipri ha
liucinogen (haliucinogenai sulaiko serotonino veikim) chemin sudtis yra pa LSD -
nai neuromediatoriaus serotonino por (Jacobs, 1987). lizergo rgties dietilamidas
LSD sukeliamos emocijos vairuoja nuo euforijos iki visiko abejingumo ir (lysergic acid diethylamide) -
panikos. LSD, kaip ir kit narkotini mediag, sukelti igyvenimai priklauso stiprus haliucinogeninis
nuo mogaus nuotaikos ir lkesi. Nors emocijos bna skirtingos, bet suvoki narkotikas, dar vadinamas
mo ikraipymai ir haliucinacijos yra panas. Psichologas Ronaldas Siegelis rgtimi".
(1982) teigia, kad nesvarbu, ar haliucinacijos smegenyse kyla dl deguonies tr

kumo, dl ekstremalios jutimins deprivacijos ar narkotik, i esms haliuci
nacijos bus panaios". Igyvenimai daniausiai prasideda nuo paprast geomet
rini figr, pavyzdiui, groteli, voratinklio ar spirals, vaizdo (7.17 pav.). Kita
faz susideda i prasmingesni vaizd. Kai kurie i j gali bti tunelio ar pil
tuvlio pavidalo, kiti gali pakartoti praeityje buvusius emocinius igyvenimus.
Kai haliucinogeninis patyrimas pasiekia virn, mons danai junta, kad at
siskiria nuo kno ir regi sapn panaius vaizdus, tarsi jie bt tikri - tokie
tikri, kad narkomanus gali apimti panika, jie gali save sualoti.
380 7 SKYRIUS
Marichuana, M arichuana yra igaunam a i kanapi, kurios 5000 m et buvo au

THC
ginam os dl savo pluoto, lap ir ied. Stipriausiai veikianti m arichuanos
(delta-9-tetrahidrokanabinolis)
sudedam oji dalis yra TH C (taip paprastai vadinam os sudtingos organins m o
stipriausiai veikianti marichuanos
lekuls delta-9-tetrahidrokanabinolis). THC, surkytas arba suvalgytas su ko
sudedamoji dalis, sukelianti
kiu nors m aistu, pavyzdiui, okoladiniu pyragaiiu, sukelia labai vairi reiki
vairiop poveik, taip pat ir
ni, dl to sunku narkotik priskirti kuriai nors grupei. (Rkant narkotiko pa
silpnas haliucinacijas.
tenka sm egenis per 7 sekundes ir jo poveikis bna didesnis, negu suvalgius,
kai poveikio virn pasiekiam a ltesniu nenuspjam u tem pu.)
M arichuana, kaip ir alkoholis, atpalaiduoja, sum aina tam p ir gali sukelti
euforij. Taiau ji veikia ir kaip silpnas haliucinogenas, nes sustiprina jautru
m spalvom s, garsam s, kvapam s, skoniui.
M arichuanos, kaip ir kit narkotini m ediag, vartotoj potyriai yra skirtingi
ir priklauso nuo situacijos, kada ji vartojam a. Jei m ogus jauia nerim ar yra
prislgtas, narkotikai gali dar sustiprinti iuos jausm us. Kuo daugiau m arichuanos
vartojam a, tuo didesn rizika nuolat bti nerim o, depresijos bsenos ar susirgti
schizofrenija (Arseneault ir kiti, 2002; Patton ir kiti, 2002; Zam m it ir kiti, 2002).
Kasdienis vartojim as gresia sunkesniais padariniais negu nereguliarus.
Kartais m arichuana vartojam a ne tik m alonum ui, bet ir gydym ui. m onm s,
kam uojam iem s skausm o, pykinim o, dl AIDS patiriam o stipraus svorio m a
jim o, narkotikas gali suteikti palengvjim (W atson ir kiti, 2000). (Anksiau
m arichuana buvo vartojam a viu sergani ligoni, gydom chem oterapija, py
kinim ui ir glaukom os skausm am s slopinti, bet dabar yra veiksm ingesni prie
7.17 PAVEIKSLAS. m oni.) io narkotiko taikym as terapijai paskatino statym leidjus legalizuo
Haliucinacijas primenantys ti j kaip nauding tokiem s pacientam s. M arichuanos vartojim ui m edicinoje ken
ratai k jos dm toksikum as. Kaip ir cigarei dm ai, jie gali sukelti v, plaui
Geometriniai ratai, tokie pakitim us, ntum o kom plikacijas. Vartojant m arichuan gydym o tikslais reko
kaip is Huicholo genties m enduojam a naudoti inhaliatori.
audinys, primena narkoma
Nacionalin m oksl akadem ija (1982, 1999) ir Nacionalinis piktnaudiavi
n patiriamus haliucinaci
nius vaizdinius. i Meksikos mo narkotikais institutas (2004) savo paskelbtose m arichuanos tyrim o apval
indn gentis vartoja gose nurod ir ne tokius m alonius padarinius. Kaip ir alkoholis, m arichuana su
peyote kaktusus (Lopho-
trikdo judesi dam , suvokim o gdius bei reakcijos greit, kurie btini gebji
phora williamsii), i kuri
gaunamas haliucinogenas m ui saugiai vairuoti autom obil ar valdyti renginius. THC priveria gyvnus
meskalinas. klaidingai vertinti vykius, - teigia Ronaldas Siegelis (1990). - Balandiai pa
vluotai sureaguoja vilpuk ar vies, kurie pranea, kad trum pai bus paduo
ta m aisto; iurks pasuka klaidingu keliu labirintuose." M arichuana taip pat trik
do atm int, trukdo greitai prisim inti prie kelias m inutes apdorot inform acij.
Poveikis painim o procesam s trunka ilgiau negu pats rkym as (Pope ir Yurge-
lun-Todd, 1996; Sm ith, 1995).
M okslininkai, atrad THC jautri receptori sankaupas sm egen kaktos skil
tyse, lim binje sistem oje ir m otorinje sm egen ievje, paaikino m arichua
nos poveik painim ui, nuotaikai bei judjim ui (Iversen, 2000). Prisim inkim e
i 2 skyriaus, kad XX a. atuntajam e deim tm etyje atradus m orfijaus recepto
rius, buvo atrasti m orfij panas neurom ediatoriai (endorfinai). Lygiai taip ir
atradus kanabinolio receptorius", buvo atrastos natraliai atsirandanios THC
SMONS BSENOS 381
panaios molekuls, kurios jungiasi su kanabinolio receptoriais ir galbt pade

da kontroliuoti skausm.
Kitaip negu alkoholis, kuris pasialina i organizmo per kelias valandas, THC
ir jo alutiniai produktai laikosi organizme mnes ir ilgiau. Todl prieingai,
negu esant prastam tolerancijos reikiniui, nuolat vartojantiems narkotikus mo
nms poveikiui pajusti reikia maiau narkotik negu tiems, kurie vartoja juos
atsitiktinai.
Nepaisant skirtum visoms 7.3 lentelje ivardytoms psichik veikianioms
mediagoms bdingas vienas bendras bruoas: neigiami padariniai, kuriais umo
kama u buvusius malonius igyvenimus. Padariniai patvirtina dar bendresn ds
n: emocijos turi polink sukelti sau prieingas emocijas, kurios trunka tol, kol pir
mosios inyksta. Procesui kartojantis, prieingos emocijos stiprja. Dsnis, kad
emocijos sukelia sau prieingas emocijas, tinka narkotik sukeltiems malonumams:
malonumas iblsta, kai tik narkotikas pareikalauja savo atlyginimo. is dsnis taip
pat padeda paaikinti tolerancij bei abstinencij. Kadangi prieingi neigiami ilga
laikiai padariniai vis stiprja, norint pasiekti troktam malonum reikia vis didinti
narkotiko dozes, o tai dar labiau sunkina abstinencijos bsen. Tada abstinencijos
simptomams panaikinti reikia dar didesns narkotiko dozs.
Narkomanijos veiksniai
20 TIKSLAS. Aptarkite biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius, skatinanius vartoti

narkotikus.
iaurs Amerikoje jaunimas narkotik daugiau vartojo XX a. atuntajame deimt

metyje. Vliau, plintant vietimui apie narkotik al, iniasklaidai narkotik
7.3 LENTEL. Kai kurios psichoaktyviosios mediagos
Narkotikas Ris Malons igyvenimai Nemalons igyvenimai
Alkoholis Raminamasis I pradi pakilumas, paskui atsipalaidavimas,Depresija, sutrikusi atmintis, paeisti

maesnis varymasis organai, sutrikusios reakcijos
Heroinas Raminamasis Euforijos antpldis, sumajs skausmas Uslopintos fiziologins funkcijos,
kankinanti abstinencija
Kofeinas Stimuliatorius Padidjs valumas ir budrumas Irzlumas, nemiga, padidjs kraujospdis
Metamfetami- Stimuliatorius Euforija, budrumas, energingumas irdies raumens apkrova, tarumas,
nas depresinis nuopuolis
Kokainas Stimuliatorius Euforijos antpldis, pasitikjimas savimi, irdies ir kraujagysli sistemos sutrikimai,
energingumas tarumas, depresija
Nikotinas Stimuliatorius Susijaudinimas ir atsipalaidavimas, irdies ligos, vys (nuo derv)
pasitenkinimo jausmas
Ekstazis Stimuliatorius, Emocinis pakilimas, nejauiama slopinimo Dehidracija, perkaitimas, pablogjusi
(MDMA) silpnas nuotaika, ikreiptas suvokimas ir
haliucinogenas nusilpusi imunin sistema
Marichuana Silpnas Atresni pojiai, sumajs skausmas,
haliucinogenas ikreiptas laiko suvokimas, pakilumas, Sumajs lytini hormon kiekis,
atsipalaidavimas sutrikusi atmintis, paeisti plauiai
382 7 SKYRIUS
Koks keistas yra is dalykas, vartojim m us vaizduoti tikrovikiau ir nepagraintai, j vartojim as sm arkiai
kur mons vadina malonumu. sum ajo. Nuo XX a. deim tojo deim tm eio sm erkiantys balsai vl suveln
Ir kaip domiai jis susijs su tuo, jo, narkotikus kur laik auktino" kai kurie film ai ir m uzikos kriniai. Atkreip
kas laikoma visika jo prieybe - kite dm es ias m arichuanos vartojim o tendencijas:
skausmu... Ten, kur sutinkame
Kasm et M iigano universiteto atliekam a 15 000 abiturient apklausa parod,
vien, btinai ir kitas seka i
kad m oksleivi, m anani, jog reguliariai vartoti m arichuan yra labai rizi
paskos."
kinga", skaiius nuo 35 procent 1978 m etais padidjo iki 79 procent 1991
Platonas, Phaedo, 4 a. pr. Kr.
m etais, o 2004 m etais is skaiius vl buvo 55 procentai (Johnston ir kiti,
(,,Faidonas)
2005).
Ypa daug io am iaus jaunuoli m arichuan vartojo 1978 m etais, ir nuo to

laiko j vis m ajo iki 1992 m et, paskui padaugjo, bet dabar vl palaips
niui m aja (7.18 pav.).
Am erikos vietim o tarybos atliktos universitet student apklausos rezulta

tai irgi rodo, kad nuo 1977 iki 1989 m et student, pritariani m arichua
nos teisinim ui, skaiius sum ajo nuo 53 iki 17 procent. Taiau 2002 m e
tais jis vl pasiek 40 procent (Astin ir kiti, 1997; Sax ir kiti, 2002).
Panas nuostat bei narkotik vartojim o pokyiai nuo XX a. atuntojo deim t

I tikrj alkoholis sudaro m eio pastebti tiriant Kanados ir Didiosios Britanijos jaunim (Conner ir
etadal ar net m aiau vis M cM illan, 1999; Sm art ir kiti, 1991). 2003 m etais 35 Europos alyse atlikto
suvartot grim . Televizijos 100 000 paaugli tyrim o duom enim is, per prajusias 30 dien m arichuan var
vaizduojam am e pasaulyje tojo 0-1 procento Rum unijos ir vedijos paaugli, bet 20-22 procentai paaug
alkoholis vartojam as daniau li Didiojoje Britanijoje, veicarijoje ir Pranczijoje (ESPAD, 2003).
negu kava, arbata, gaivieji Didiojoje Britanijoje 23 procentai paaugli prisipasta tris ar daugiau kart
grim ai bei vanduo kartu per prajusias 30 dien buv girti. Pastaruoju m etu siekiam a apriboti piktnau
sudjus (Gerbner, 1990). diavim alkoholiu ir sm urt gatvse tuo m etu, kai usidaro alaus barai. Atlikti
7.18 PAVEIKSLAS.
Narkotik vartojimo
80
tendencijos
JAV vidurini mokykl 70
abiturient, teigusi, jog per
pastarsias 30 dien 60
vartojo alkohol, marichuan
arba kokain, procentikai 50
majo nuo XX a. atuntojo

deimtmeio pabaigos iki 40
1992 met. Nuo tada

kelet met is procentas 30
didjo. (I Johnston ir kiti,

20
2005.)
10
0
t
Metai
SMONS BSENOS 383
tyrimai, kurie atskleidia besikeiiani moni nuostat alkohol Jungtinse Kai kurie spjamieji
Valstijose. universitetus priimt pirmakursi, kurie teig pastaruosius metus alkoholizmo enklai:
visikai negr alaus, skaiius beveik padvigubjo. 1981 metais toki buvo 25 danos igertuvs,
procentai, o 2004-aisiais - procentai. Keturi i 10 amerikiei vadina save atgaila dl pasigrus pasakyt
visikais abstinentais" (Gallup, 2002). Stiprij grim suvartojimas vienam ar padaryt dalyk,
asmeniui nuo 1977 iki 1997 met sumajo 60 procent (Nephew ir kiti, 1999). kalts ar prislgtumo jausmas
Alkoholio pramon pradjo gaminti vyno pakaitalus vietoj vyno ir nealkoho po igertuvi,
lin al vietoj alkoholinio, taigi aiku, kad nuostatos keiiasi. nesilaikoma apsisprendimo
Kai kuriems paaugliams pamginti narkotik gali reikti stipri spdi maiau gerti,
iekojim. Kiti, deja, pradeda juos vartoti nuolat. Kodl? Iekodami atsakym, geriama norint sumainti
mokslininkai pasitelkia biologin, psichologin ir kultrin analizs lygmenis. lides ar nerim
geriant vengiama eimos
Biologiniai veiksniai ir draug.
Kai kurie mons gali turti biologin polink alkoholiui. Pavyzdiui, vis dau
gja rodym, kad polink alkoholizm, ypa pasireikiant iki pilnametysts,
lemia paveldimumas (Crabbe, 2002):
vaikinti asmenys yra labiau link alkoholizm, jeigu j vienas arba abu
biologiniai tvai yra alkoholikai.
Tikimyb, jog individas turs problem dl alkoholio, yra daug didesn, jei
tapatus dvynys yra alkoholikas, ir maesn, jei problem dl alkoholio turi
netapatus dvynys (Kendler ir kiti, 2002). (Tapai dvyni marichuanos var
tojimas taip pat labai panaus.)
Jei eeri met berniukai yra dirgls, impulsyvs, nieko nebijo (tai lemia
genai), didesn tikimyb, kad bdami paaugliai jie rkys, vartos alkohol ir
kitus narkotikus (Masse ir Tremblay, 1997).
Mokslininkai ived iurki ir peli veisles, kurios pirmenyb teikia alko
holiui, o ne vandeniui. Vienos veisls smegenyse buvo sumajs peptidinio
hormono NPY (neuorpeptidas Y) kiekis. Pels, kuri smegenyse gaminosi
per daug NPY, buvo labai jautrios raminamajam alkoholio poveikiui ir gr
maai.
Molekulins genetikos specialistai surado genus, kurie yra paplit tarp moni
bei gyvn, linkusi alkoholizm. Pavyzdiui, ie genai gali lemti smege
n aprpinimo dopaminu sutrikimus.
ie atradimai paskatino plaiau tyrinti genetinius ir biocheminius priklauso

mybs nuo narkotik veiksnius. Didiausias iki iol atliktas tyrimas - 25 mili
jonus doleri kainavusi 5 met trukms 600 JAV alkoholik ir j gimini ana
liz, pradta 1991 metais. Nustaius biologinius veiksnius, lemianius polink
alkoholizm, tikimasi, kad atsiras galimyb atpainti jaunuolius, esanius pa
didjusios rizikos grupje, ir taikyti prevencines priemones.
Viena i biologini priklausomybs prieasi yra smegen malonumo al
tinis" - dopam ino apykaitos ypatum ai. Tokios priklausomyb sukelianios che
mins mediagos, kaip kokainas, alkoholis ir heroinas, suaktyvina dopamino
384 7 SKYRIUS
apykait. Taiau pakartotinai vartojant ias m ediagas, atsiranda tam tikri po

kyiai. Isivysius tolerancijai, narkotikas jau nebesukelia euforins bsenos:
narkotins m ediagos vartojim as suaktyvina dopam ino apykait, taiau kart-
nuo pernelyg sum ajusios iki norm alios. iandienos m okslininkai tiria lsteli
nius ir m olekulinius i pokyi ypatum us vildam iesi atrasti naujus vaistus pri
klausom ybs sukeliam iem s reikiniam s veikti (Nestler ir M alenka, 2004; Re-
dish, 2004).
Psichologiniai ir socialiniai-kultriniai veiksniai

Narkotik vartojim ui svarbios takos turi psichologiniai ir socialiniai veiksniai
(7.19 pav. ). Lisa Legrand ir jos kolegos (2005) teigia, kad m ai m iesteliai ir kaim o
vietovs nra palanks narkotik vartojim ui plisti, todl suvaro genetinius nar
kotik vartojim o polinkius. Tiem s, kuriuos genetiniai polinkiai stum ia narko
tik vartojim , m iestai silo daugiau galim ybi" ir m aiau prieiros. Tirda
m i jaunim M ichaelas Newcom bas ir L. L. Harlow (1986) nustat, kad vienas
i psichologini narkotik vartojim skatinani veiksni yra jausm as, jog gy
venim as neturi prasm s. is jausm as ypa danai aplanko i m okyklos paalin
tus jaunuolius, kurie gyvena neturdam i joki darbo gdi, lengvat, vilties.
Kai eim os dar nesukr jaunuoliai palieka tv nam us, jie pradeda vartoti dau
giau alkoholio ir kit narkotik. Kai susituokia ir susilaukia vaik, kenksm in
g m ediag vartojim as sum aja (Bachm an ir kiti, 1997). Atrodo, m arichua
nos vartojim o m astai nepriklauso nuo jaunim o polinkio m aitauti (nes polinkis
m aitauti nedidja). M arichuanos vartojim o danis priklauso nuo to, kaip kinta
jaunim o suvokim as apie m arichuanos vartojim o rizik (7.20 pav. ).
7.19 PAVEIKSLAS.
N arkotik vartojim o analizs Biologin taka: Psichologin taka:
lygiai g e n e tin ia i p o lin kia i tikslo p o j io
d o p a m in o a tp ild o n e b u vim a s
B io p sich o so cia lin is p o i ris g ra n d in re ikm in g a s stre sa s
le id ia m o kslin in ka m s tirti p sich o lo g in ia i
n a rko tik va rto jim ve lg ia n t su trikim a i, p a vyzd iu i,
i vie n a kit p a p ild a n i d e p re sija
p e rsp e ktyv .
NARKOTIK
VARTOJIMAS
Socialin-kultrin
taka:
m ie sto a p lin ka
p rikla u sym a s n a rko ti
ku s va rto ja n ia i
ku lt rin e i g ru p e i
b e n d ra a m i ta ka
SMONS BSENOS 385
7.20 PAVEIKSLAS.
90
Suvokia didel alos Suvokiama marichuanos
80 rizik" reguliariai keliama rizika ir tikrasis
vartojant marichuan
70 vartojimas
60 Procentikai daugjant JAV
abiturient, suvokiani, jog
50 reguliarus marichuanos
40 Vartoja vartojimas kelia didel
marichuan rizik", j vartojusij per
30 pastarsias 30 dien
procentikai maja.
20
(Duomenys paimti i
10 Johnston ir kiti, 2005.)
Metai
Kiti tyrimai rodo, kad vartojantys daug alkoholio, marichuanos ir kokaino Alaus ir vyno suvartojimas per
mons danai yra igyven stipr stres ar neskm, yra prislgti. Taip pat yra metus, litrai vienam asmeniui
didesn rizika, kad narkotikus vartoti prads mergaits, patyrusios depresij, val Alus Vynas
gymo sutrikimus, seksualin ar fizin smurt. Toks pat rezultatas pastebtas tarp Pranczija 41 67
mokykl ir gyvenamj aplink pakeitusi mergaii (CASA, 2003; Logan ir Vokietija 143 25
kiti, 2002). Net bedions, nuo gimimo atskirtos nuo motin ir dl to augu Italija 23 57
sios streso slygomis, pripranta girtauti (Small, 2002). Alkoholis laikinai apra Naujoji
mina skausmingus igyvenimus, nutolina depresij, slopina pykio protrkius, Zelandija 110 15
nerim ar nemig. Toks palengvjimas yra laikinas, bet, kaip aikinama 8 sky Australija 102 19
riuje, elges daugiau lemia neatidliotini, o ne vlesni padariniai. JK 106 12
Narkomanija, ypa paaugli, turi ir socialines aknis, kurias akivaizdiai rodo JAV 87 7
skirtingas narkotik vartojimo lygis skirtingose kultrinse ir etninse grupse. vedija 59 12
Jungtinse Valstijose amiai, menonitai, mormonai ir ydai ortodoksai itin retai altinis:
bna priklausomi nuo alkoholio ir kit narkotik (Trimble, 1994). Nepriklau Australian Social Trends, 1995.
somi valstybiniai narkotik vartojimo buityje ir tarp vidurini mokykl moks

leivi tyrimai, atlikti visuose Jungtini Valstij regionuose, rodo, jog afroame-
rikieiai paaugliai daug maiau vartoja alkoholio, kokaino bei rko (Bass ir Ka-
ne-W illiams, 1993; ISR, 2003; Kann ir kiti, 1993).
Bendraami kultra daro didel socialin tak. Paaugli poir narkoti
kus labai veikia bendraami elgesys. Narkotikai vartojami vakarli metu. Jei
paauglio draugai vartoja narkotikus, didel tikimyb, kad jis ar ji taip pat pra
ds juos vartoti. Taiau jei draugai to nedaro, pagunda gali net nekilti.
Bendraami taka - tai ne tik tai, k draugai daro bei sako, bet ir tai, k,
paaugli sitikinimu, j draugai daro bei palankiai vertina. Paaugliai vartoja dau
giau alkoholio, jei, kaip danai atsitinka, klaidingai mano, kad j draugai da
nai igeria (Aas ir Klepp, 1992; Graham ir kiti, 1991). Vienos 22 JAV valstijo
se atliktos etok apklausos metu 14 procent respondent man, kad j drau-
386 7 SKYRIUS
gai rko m arichuan, nors tik 4 procentai prisipaino tai darantys (W ren, 1999).
Universitetuose alkoholio grim as dom inuoja socialiniuose sam briuose i dalies
todl, kad studentai perdtai vertina savo draug nor girtauti (Prentice ir M iller,
1993; Self, 1994). M anydam i, kad tik nedaugelis student pritaria j nerim ui
dl alkoholio keliam os rizikos, daugum a student pasiduoda tariam ai norm ai.
Narkom anais tapusieji dl bendraam i takos greiiau nustoja vartoti narko
tikus (Kandel ir Raveis, 1989). Paprastai narkotik atsisakom a, kai j atsisako
draugai arba kai pasikeiia socialiniai ryiai. Daugum a kareivi, tapusi pri
klausom ais nuo narkotik per kar Vietnam e, gr nam o ios priklausom ybs
atsikrat. Paaugliai i laim ing eim gerai m okosi m okykloje, retai vartoja nar
kotikus todl, kad retai bendrauja su vartojaniaisiais ias m ediagas (Oetting
ir Beauvais, 1987, 1990). Kaip ir bet kurios koreliacijos atveju, santykis tarp
paauglio ir jo draug narkotik vartojim o bna dvipusis: draugai daro tak, bet
draugais renkam s tuos, kuriem s patinka tai, kas patinka m um s, ir nepatinka
tai, kas nepatinka m um s.
Rem iantis iais tyrim duom enim is, galim os trys narkom anijos prevencijos
ir gydym o kryptys:
1. viesti apie ilgalaikius narkotik vartojim o padarinius.
2. Stengtis didinti m oni savivert ir gyvenim o tiksl supratim .
3. M ginti keisti paaugli socialinius ryius arba stiprinti atsparum bendra

am i spaudim ui.
M aai tiktina, kad narkotikais piktnaudiaus m ons, kurie supranta narkotik

fizin ir psichologin al, teigiam ai vertina save ir savo gyvenim o tiksl, ben
drauja su bendraam iais, nepritarianiais narkotik vartojim ui. ie vietim o, psi
chologiniai ir socialiniai veiksniai padeda paaikinti, kodl Am erikoje rko 42
procentai paalint i vidurini m okykl j aunuoli ir tik 15 procent baigusi
j auktsias m okyklas (Ladd, 1998).
MOKYMOSI REZULTATAI
Narkotikai ir smon
rancija (reikia didesni dozi tam paiam poveikiui
14 TIKSLAS. Apibdinkite, kas yra psichoaktyviosios mediagos.
pasiekti) ir gali atsirasti fizin arba psichologin pri
Psichoaktyvioji mediaga - tai chem in m ediaga, klausom yb. Priklausom yb yra neveikiam as narko
keiianti suvokim ir nuotaik. tik trokim as ir j vartojim as. Yra trys m itai apie pri
klausom ybes: 1) sukeliantys priklausom yb narkoti
15 TIKSLAS. Aptarkite priklausomybs nuo narkotik prigimt ir
kai greitai sugadina m og; 2) norint veikti
nurodykite tris klaidingus poirius priklausomyb.
priklausom yb btina gydytis; 3) priklausom ybs s
Psichoaktyviosios m ediagos keiia suvokim ir nuo vok galim a prasm ingai iplsti ir j taikyti ne tik che
taikas. Ilgai vartojant ias m ediagas atsiranda tole m inei priklausom ybei, bet ir daugeliui kit poelgi.
SMONS BSENOS 387
16 TIKSLAS. Ivardykite pagrindines psichoaktyvij mediag

rod, sunaikinti serotonin gaminanius neuronus ir vi
kategorijas ir nurodykite tris i mediag poveikio smegen neu-
sam laikui pakenkti nuotaikai bei atminiai. Vartojant
romediatoriams bdus. ekstaz fizins veiklos metu, gali atsirasti dehidracija,
todl galima mirtinai perkaisti.
Raminamieji ir migdomieji, stimuliatoriai, haliucino
genai - tai trys pagrindins psichoaktyvij mediag 19 TIKSLAS. Apibdinkite fiziologin ir psichologin haliucinoge
kategorijos. ios mediagos trukdo perduoti nerv sig n poveik ir apibendrinkite LSD bei marichuanos poveik.
nalus skatindamos, slopindamos arba imituodamos che
Tokie haliucinogenai, kaip LSD ir marichuana, ikrei
mini praneim nej (neuromediatori) veikl sme
pia suvokim ir suadina jutiminius vaizdus nesant ju
gen sinapsse. Psichoaktyvij mediag poveikis taip
timinio dirgiklio. LSD yra chemikai panaus vien
pat priklauso nuo j vartotojo lkesi.
serotonino r. Vartotojo nuotaika bei lkesiai turi ta
17 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip raminamieji ir migdomieji veikia
kos LSD poveikiui, taiau daniausiai is poveikis - tai
nerv sistemos veikl ir elgsen bei apibendrinkite duomenis apie
haliucinacijos ir jausmai, kintantys nuo euforijos iki pa
alkoholio vartojim ir piktnaudiavim juo. nikos. Pagrindin marichuanos sudedamoji dalis, THC,
sukelia keleriop poveik, pavyzdiui, paalina slopi
Tokie raminamieji ir migdomieji, kaip alkoholis, barbi nim, suadina euforij, atsipalaidavim, lengvina
tratai ir opiatai, slopina nerv sistemos veikl ir lti skausm, padidina jautrum spalvoms, garsams, sko
na organizmo funkcijas. Alkoholis yra disinhibitorius. niams ir kvapams. Jis taip pat gali sustiprinti nerim
Jis padidina tikimyb, kad veiksime pagauti impulso - ar depresij, sutrikdyti judesi koordinacij ir pailgin
alingo arba naudingo, - nors be alkoholio itaip nepa ti reakcijos laik, paeisti atmint ir - dl kvpt d
sielgtume. Jis taip pat ltina nerv sistemos veikl, truk m su kuriais ji patenka organizm, - pakenkti plau
do teisingai vertinti, slopina savimon ir paeidia at i audiniui.
minties procesus trikdydamas REM mieg. Jei mons
20 TIKSLAS. Aptarkite, kokie yra biologiniai, psichologiniai ir so
yra sitikin, kad vartojo alkoholini grim jie atitin
cialiniai veiksniai, skatinantys vartoti narkotikus.
kamai elgiasi ir savo poelgius aikina alkoholio povei
kiu. Psichologiniai veiksniai (pavyzdiui, stresas, depresi
ja ir neviltis) kartu su socialiniais (pavyzdiui, bendra
18 TIKSLAS. Nurodykite pagrindinius stimuliatorius ir paaikin
ami spaudimu) daugel moni paskatina imginti
kite, kaip jie veikia nerv sistemos veikl bei elgsen.
narkotikus, o kai kuriais atvejais - tapti nuo j priklau
Stimuliatoriai - kofeinas, nikotinas, amfetaminai, ko somais. Skirtingose kultrinse ir etninse grupse nar
kainas ir ekstazis - skatina nerv sistemos veikl ir kotikai paplit nevienodai. Dvyni ir vaiki gyvn
spartina kno funkcijas. Metamfetaminas sukelia stip bei molekulins genetikos tyrimai rodo, jog kai kurie
ri priklausomyb ir ilgai j vartojant gali visam laikui mons biologikai labiau link tapti priklausomais nuo
sumati dopamino gamyba. Kokainas blokuoja dopa toki narkotik kaip alkoholis. Ir biologiniai, ir psicho
mino, norepinefrino ir serotonino reabsorbcij smege loginiai ar socialiniai-kultriniai veiksniai teikia savas
n sinapsse ir sukelia vartotojams euforijos bsen, narkotik prevencijos bei gydymo nuo j program ga
kuri po 15-30 minui nuslgsta. Kokainas sukelia la limybes.
bai stipri priklausomyb, padidina irdies ir kraujagys
li apkrov ir tarum. Ekstazis yra ir stimuliatorius,
PAKLAUSKITE SAVS: Auktj mokykl vakarliuose girtauja
ir velnus haliucinogenas. Ilaisvindamas serotonin ir
ma, kai studentai perdtai vertina kit student nor girtauti. Kaip
blokuodamas jo reabsorbcij sinapsse, ekstazis suke
manote, ar ios klaidingos pairos gajos ir js student mies
lia euforij ir artumo pojt. Pakartotinis jo vartojimas
telyje? Kaip galtumte tai suinoti?
gali slopinti imunin sistem, iderinti cirkadin laik
388 7 SKYRIUS
21 TIKSLAS. Apibdinkite, kas yra priemirtiniai igyvenimai ir ar prietaravimai j atvilgiu ro
do kno ir psichikos dualizm.
mogus... girdi, kaip gydytojas pranea apie jo mirt. Jis igirsta nemalon
triukm, kakokius garsus ar vilpim, ir kartu pajunta, kad ltai juda ilgu
tamsiu tuneliu. Paskui jis staiga pasijunta ijs i savo kno... ir iri j per
atstum, tarsi bt irovas... Netrukus rykja kiti dalykai. mons ateina jo
pasitikti ir jam padti. Akyse msteli jau mirusi gimini ir draug dvasios, o
prieais pasirodo mylinti, ilta dvasia - tokia, kokios jis niekada dar nebuvo
sutiks - viesos btis... Ulieja stiprs diaugsmo, meils ir ramybs jausmai.
Taiau, nepaisant ito, jis kakaip vl susijungia su savo fiziniu knu ir gyvena
toliau (Moody, 1976, 23, 24 p.).
(near-death experience) - ioje itraukoje aprayti priemirtiniai igyvenimai. Buvo apklausti mons,
pakitusi smons bsena, kurie po fizini traum, irdies smgio buvo arti mirties. Nuo 12 iki 40 pro
apie kuri pasakoja mons, cent moni atsak patyr kak panaaus priemirtin igyvenim (Gallup,
buv arti mirties (pavyzdiui, 1982; Ring, 1980; Schnaper, 1980; Van Lommel ir kiti, 2001).
po irdies smgio); i patirtis Ar itraukoje aprayta artjanios mirties patirtis atrodo jau kakur gird
danai panai narkotik ta? Netiktinai panas Moody ir Ronaldo Siegelio (1977) haliucinogenini
sukeltas haliucinacijas. narkotik sukelto patyrimo apraymai: sen prisiminim atgaivinimas, ijimo
i kno pojtis, tuneli ir piltuvli vizijos, ryki viesa ir viesos btybs (7.21
7.21 PAVEIKSLAS. pav.). Pacientai, kuri paeistos smegen smilkini skiltys, danai patiria gi
Priemirtinis regjimas lius mistinius igyvenimus, panaius tuos, apie kuriuos pasakoja mirties aki
ar haliucinacija? vaizdoje atsidr mons. Kai tyrintojai dirgino vienos moters smegenyse svar
Psichologas Ronaldas biausius smilkini skili takus, ji pasakoja pajutusi, lyg plduriuot palub
Siegelis (1977) teigia, je ir i viraus matyt save, gulini lovoje (Blanke ir kiti, 2002, 2004). Pana
kad mons, veikiami
haliucinogen, danai mato ius ijimo i kno" jausmus yra patyr vienii jreiviai ar poliarini ekspe
skaisi vies savo regos dicij dalyviai ilgalaiks monotonijos, atsiskyrimo ir alio slygomis (Sued-
lauko centre... io viesos feld ir Mocellin, 1987). Deguonies stoka taip pat gali sukelti panaius poty
tako vieta sukuria tunel
panai perspektyv". rius (Woerlee, 2004). Susan Blackmore (1991, 1993) pastebi, kad deguonies
stoka ijungia" slopinamsias smegen lsteles, ir suaktyvja nervi
niai procesai smegen regos ievje. mogus mato viesos tak, kuris
atrodo taip, lyg mogus keliaut tuneliu. Siegelis (1980) padar iva
d, kad priemirtin igyvenim galima apibdinti kaip haliucinacijas
sukeliani smegen veikl".
Kai kurie priemirtini igyvenim tyrintojai prietarauja. mons,
patyr ir haliucinacijas, ir artjani mirt, danai neigia panaum.
Be to, priemirtinis patyrimas, kitaip negu narkotikai, danai labai pa
keiia mones. Tie, kurie buvo apglbti viesos", tampa malonesni,
dvasingesni, labiau tikintys pomirtiniu gyvenimu. Jie geriau susidoro
ja su stresu, drsiai sprsdami problemas (Britton ir Bootzin, 2004 ).
Skeptikai tai atsako, kad ie reikiniai kyla dl su mirtimi susijusio
SMONS BSENOS 389
io igyvenimo konteksto. Visame pasaulyje mons, i arti mat mirt, pasa

koja apie anapusin pasaul, bet j pasakojim turinys priklauso nuo kultros
(Kellehear, 1996).
Ginai, kaip aikinti priemirtin igyvenim, grina mus prie pagrindins Dualizmas (dualism ) -
psichikos ir kno problemos: Ar psichika nemateriali?" Ar ji gali egzistuoti prielaida, kad psichika ir knas
atskirai nuo kno?" Dualistai atsako - taip. Jie tiki, kad psichika ir knas yra yra du skirtingi dalykai, kurie
du sveikaujantys, bet atskiri dalykai - nemateriali psichika ir materialus k sveikauja tarpusavyje.
nas. Platono krinyje Faidonas"* (Phaedo) Sokratas sako: Ar tik mirtis ne
reikia, kad knas pradeda egzistuoti pats savaime, atskirai nuo sielos, ir kad
siela egzistuoja pati savaime, atskirai nuo kno? Argi ne tai yra mirtis?" Sok
ratui - kaip ir 84 procentams amerikiei, kurie tiki sielos gyvenimu po mir
ties" ir kuriems priemirtinis igyvenimas yra nemirtingumo rodymas - mirtis
i tikrj nra asmens mirtis (Taylor, 2003). Mirtis yra tik asmens isilaisvini
mas i kno kaljimo - tai proga diaugtis.
M onistai neigia kno ir psichikos atskyrim. Jie tvirtina, kad psichika ir k Monizmas (m onism ) -
nas yra tik du skirtingi to paties dalyko aspektai. Psichika yra tai, k veikia sme prielaida, kad psichika ir knas
genys. Vakar civilizacijoje monistai yra ir mokslininkai, teigiantys, kad psichika yra du skirtingi to paties dalyko
ir knas yra neatskiriami, ir teologai, kurie tiki pomirtiniu gyvenimu, susijusiu aspektai.
su tam tikru kno prisiklimu. Monistai paprastai tiki, kad gyvenimas yra k
nytas, kad mirtis yra tikra ir kad be kno mes esame niekas. Atrodo, kad psichika veikia
Kaip rodo diskusijos apie sapn, fantazij, hipnozs bsen, narkotik su nepriklausydama nuo smegen,
kelt haliucinacij ir priemirtini igyvenim svarb, mokslas siekia patenkinti panaiai kaip ir programuotojas
ms smalsum apie smon ir mogaus prigimt. Nors dar ne visus klausi veikia nepriklausydamas nuo
mus mokslas gali atsakyti, taiau jis padeda sivaizduoti, kas mes esame, ko savo kompiuterio.
kios ms mogikosios galios ir kokie ribotumai. Neurologas Wiideris Penfieldas,
1975
* Platonas. Faidonas. I graik, kalbos vert T. Aleknien. V.: Aidai, 1999.
MOKYMOSI REZULTATAI
21 TIKSLAS. Apibdinkite, kas yra priemirtiniai igyvenimai ir tingumo rodym. Monistai nurodo, kad praneimai
ar prietaravimai j atvilgiu rodo psichikos ir kno dualizm. apie tokius patyrimus yra labai panas pasakojimus
apie haliucinacijas ir gali bti streso veikiam sme
Madaug tredalis atsidrusij per plauk nuo mir gen veiklos produktas.
ties, pavyzdiui, sustojus irdiai, vliau prisimena
priemirtini igyvenim vaizdinius. Kartais ie igy PAKLAUSKITE SAVS: Ar js samprata apie psichik ir smege
venimai bna susij su ijimo i kno pojiu ir ry nis nagrinjant moksl, asmenin filosofija, tikjimas labiau jus
kios viesos matymu ar keliavimu jos link. Dualistai skatina bti dualistu ar monistu?
iuos igyvenimus interpretuoja kaip mogaus nemir
390 7 SKYRIUS
7 SKYRIAUS APVALGA: Smons bsenos
PASITIKRINKITE
1. Kaip keitsi poiris smon per vis psicholo pirm kart paragavo alkoholio bdami 21 ar 22
gijos istorij? met, tapo nuo jo priklausomi (Grant ir Dawson,
2. Ar pakankamai isimiegate? Ko galtumte savs 1998). Kokie yra galimi ios koreliacijos tarp anks
paklausti, kad atsakytumte klausim? tyvo alkoholio vartojimo ir vlesnio piktnaudia
vimo juo aikinimai?
3. Kada hipnoz gali bti alinga ir kada gali padti?
5. Kuo priemirtiniai igyvenimai yra panas nar
4. JAV vyriausybs atliktoje 27 616 esam ir buvu
kotik sukeltas haliucinacijas?
si alkoholik apklausoje paaikjo, jog 40 proc.
t, kurie pradjo gerti nesulauk 15 met tapo pri
klausomi nuo alkoholio. Ir tik 10 proc. t, kurie Atsakymus klausimus rasite priede knygos pabaigoje.
Abstinencija (withdrawal), 372 p. LSD - lizergo rgties dietilamidas Priklausomyb nuo narkotik
Alfa bangos (alpha waves), 346 p. (lysergic acid diethylamide), 379 p. (addiction), 372 p.
Amfetaminas (amphetamines), 377 p. Manifestinis turinys Psichoaktyviosios mediagos
Barbitratai (barbiturates), 376 p. (manifest content), 358 p. (psychoactive drugs), 371 p.
Biologiniai ritmai (biological rhythms), 343 p. Metamfetaminas (methamphetamines), Psichologin priklausomyb
Cirkadinis ritmas (circadian rhythm), 345 p. Miegas (sleep), 346 p. (psychological dependence), 372 p.
Delta bangos (delta waves), 347 p. Miego apnja (sleep apnea), 356 p. Raminamieji ir migdomieji
Disociacija (dissociation), 367 p. Monizmas (monism), 389 p. (depressants), 374 p.
Dualizmas (dualism), 389 p. Nakties siaubas (night terrors), 357 p. REM atsistatymas (REM rebound), 362 p.
Ekstazis (MDMA), 378 p. Narkolepsija (narcolepsy), 356 p. REM miegas (REM sleep), 346 p.
Fizin priklausomyb Nemiga (insomnia), 355 p. Smon (consciousness), 341 p.
(physical dependence), 372 p. Opiatai (opiates), 376 p. Sapnas (dream), 357 p.
Haliucinacijos (hallucinations), 3 p. Pohipnotin taiga Stimuliatoriai (stimulants), 377 p.
Haliucinogenai (hallucinogens), 379 p. (posthypnotic suggestions), 367 p. THC (delta-9-tetrahidrokanabinolis), 380 p.
Hipnoz (hypnosis), 364 p. Priemirtiniai igyvenimai Tolerancija (tolerance), 372 p.
Latentinis turinys (latent content), 359 p. (near-death experience), 388 p.
Mokymasis
K aip m es m okom s?
Klasikinis slygojim as
Pavlovo eksperimentai
Dabartinis Pavlovo teorijos supratimas
Pavlovo palikimas
Trauma kaip klasikinis slygojimas
Operantinis slygojimas
Skinnerio eksperimentai
Dabartinis Skinnerio teorijos supratimas
Skinnerio palikimas
Klasikinio ir operantinio slygojimo palyginimas
Mokymasis stebint
Banduros eksperimentai
M okymosi stebint taikymas
1 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra mokymasis, ir apibdinkite dvi jo formas.
me upelio dugne i ikr isirits laios mailius su genais jau bna
S
m l ta
gavs daug informacijos apie tai, kaip elgtis gyvenime. Tik isiritusios
uvyts instinktyviai ino, kaip ir kur joms plaukti, kuo misti, kaip apsi
saugoti nuo plrn. Laikydamasi gimto plano, jauna laia netrukus
Mokymasis yra proto akys. pradeda savo kelion jron. Po ketveri met, praleist vandenyne, instinktas
Thomas Drake, lai pargena atgal jos gimtsias vietas. Ji nuplaukia imtus myli iki gimto
Bibliotheca Scholastica sios ups ioi ir, pajutusi savo ups kvap, leidiasi prie srov protvi
Instructissima, 1633 nertaviet. J pasiekusi laia ieko ger slyg - tinkamos temperatros, smlio
ir vandens srovs - nertui. Atlikusi savo gyvenimo misij, mirta.
Kitaip nei laia, mes gimdami neturime genetinio gyvenimo plano. Daug
k turime imokti i patirties. Kad surastume savo gyvenimo keli, kuris laiai
yra gimtas, mes turime mokytis ir dl to esame gerokai lankstesni. Mes galime
imokti pasistatyti ledo bstus ar isikasti emin, sukurti povandeninius ir kos
minius laivus - taigi prisitaikyti beveik prie bet kokios aplinkos. I ties, bene
svarbiausia, kuo gamta mus apdovanojo, - tai gebjimas prisitaikyti - imokti
nauj elgesio bd, kad galtume veikti nuolat kintanias aplinkybes.
Galimyb mokytis teikia vili Tvus, pedagogus, trenerius, dresuotojus dr
sina tai, kad galima mokyti viso to, ko manoma imokti. Tai, kas buvo imok
ta, galima pakeisti nauju mokymusi - ia prielaida grindiami konsultavimas,
psichoterapija ir reabilitacija. Kad ir kokie btume nelaimingi, nemylimi, kad
ir kaip nesisekt, - tai dar ne gyvenimo pabaiga.
Mokymasis M okym asis - slyginai pastovus organizmo elgesio kitimas, kur lemia pa
(learning) - tirtis , - glaudiau negu visos kitos temos siejasi su paia psichologijos esme.
slyginai pastovus organizmo Ankstesniuose skyriuose nagrinjome, kaip keiiasi morals supratimas, regi
elgsenos pokytis, kur lemia masis suvokimas, kok poveik turi vaistai. Tolesniuose skyriuose aptarsime, kaip
patirtis. mokymasis formuoja ms mstym ir kalb, motyvus ir emocijas, asmenyb
ir nuostatas. iame skyriuje nagrinsime kai kuriuos mokymosi procesus.
Kaip mes mokoms?

Daugiau negu prie du imtus met filosofai Johnas Locke ir Davidas Hume
pakartojo Aristotelio prie du tkstanius met isakyt mint - mes mokoms
i asociacij Ms protas susieja vienas po kito vykstanius vykius. Jeigu vien
kart uuod ir pamat vieiai ikept duon, o paskui jos uvalg numalino
me alk, tai kitkart, pamat ir uuod duon, i patirties tiksims jos uvalg
vl numalinti alk. Jeigu vien kart gars susiejote su bauginamais padariniais,
MOKYMASIS 393
tai kitkart vien garsas gali sukelti baim. Antai ketveri met vaikas, pamats
per televizij, kaip buvo upultas vienas i veikj, suuko: Jei biau igir
ds t muzik, nebiau pasuks u to kampo!" (W ells, 1981).
emesnieji gyvnai gali imokti nesudting asociacij. Tekanio vandens
trikdoma jros sraig Aplysia, saugodamasi jo, suglaudia savo iaunas. Jei van
duo nesiliauja tekjs, kaip paprastai esti banguojaniame vandenyje, iaun
suglaudimo reakcija ima silpnti. (Sraig pranta.) Taiau jros sraigs, kuri
pakartotinai tuoj po iurkls dar gauna elektros smg, reakcija vien vandens
iurkl sustiprja. Gyvis kakaip imoksta susieti vandens iurkl su gresian
iu smgiu. Sudtingesni gyvnai gali imokti sudtingesni asociacij, ypa
kai padariniai esti malons. Akvariume gyvenantys ruoniai, nordami iprayti
silki, riaumoja ir pleknoja pelekais.
Susiedami du vykius, kurie atsitinka beveik vienu metu, ir jros sraigs, ir ruo
niai demonstruoja asociatyvj m okym si. Jros sraig iurkl sieja su gresian Asociatyvusis mokymasis
iu smgiu; ruoniai pleknojim ir riaumojim sieja su silke, kuri gaus. Abiem (associative learning) -
atvejais gyvnai imoko svarb j ilikimui dalyk: atspti artimiausi ateit. mokymasis, kad konkrets
Gyvn mokymosi reikm iliustruoja ikiai, kuriuos patiria laukin gamt vykiai bna kartu. vykiai gali
paleisti nelaisvje iauginti gyvnai. 11 M eksikos pilkj vilk - inykusi Jung bti du dirgikliai (kaip
tinse Valstijose nuo 1977 met, - iveisti ir uauginti nelaisvje, 1998 metais klasikiniame slygojime)
buvo paleisti Arizonos valstijos Apa nacionaliniame mike. Po atuoni m arba atsakas ir jo rezultatas
nesi vienintelis iliks ios akcijos dalyvis vl buvo sugautas. Aptvare uau (kaip esant operantiniam
ginti vilkai imoko medioti ir per 100 pd (apie 30 m) pasitraukti nuo mo slygojimui).
ni, taiau neimoko pabgti nuo mogaus su autuvu rankose. Patirtis su pil
kaisiais vilkais nra neprasta. XX a. ufiksuoti 145 bandymai pakartotinai veisti
115 ri, taiau tik 11 procent j sugebjo prisitaikyti prie laukins gamtos
slyg. Skmingam adaptavimuisi reikia ir prigimties (btino genetinio polin
kio), ir patirties (tam tikr imokt dalyk). 8.1 PAVEIKSLAS.
Slygojimas yra asociacij mokym asis. Klasikiniame slygojime imoksta Klasikinis slygojimas
me susieti du dirgiklius ir taip numatyti bsimus vykius. Imoks
tame, kad aibo tvyksteljimas pranaauja tuoj nudundsiant Du susij vykiai:
griaustin. Taigi netoliese ivyd aib, sitempiame laukdami 1 dirgiklis: 2 dirgiklis:

trenksmo (8.1 pav.).
Operantiniame slygojime imokstame susieti atsak (savo el
ges) ir jo padarinius, taigi imokstame kartoti veiksmus, duo
danius ger rezultat ir vengti toki veiksm, kurie duoda blog
aibas griaustinis
rezultat (8.2 pav.).
Kad supaprastintume iuos du asociatyviojo mokymosi tipus, Kartojimo rezultatas:
nagrinsime juos atskirai. Taiau danai jie toje paioje situaci
Dirgiklis: Reakcija:
joje reikiasi kartu. Teigiama, jog imintingas Japonijos gyvuli
fermos savininkas gano savo band, pritvirtins prie galvij elek
troninius praneim gaviklius, kuriuos jis skambina i savo mo
biliojo telefono. Po savaits galvijai imoksta susieti du dirgik
matome aib susigiame
lius: praneim gaviklio pypteljim ir rim (klasikinis sly
laukdami
gojimas). Taiau jie taip pat imoksta susieti stumdymsi prie lo griaustinio
vio su dimo malonumu (operantinis slygojimas).
394 8 SKYRIUS
a) Atsakas: b) Padarinys: c) Sutvirtjs elgesys

balansuojamas kamuolys gaunama dalo
8.2 PAVEIKSLAS. Taiau asociacij krim o slygoj ant koncepcija kelia klausim : kokie prin
Operantinis slygojimas cipai daro tak m okym uisi ir asociacij praradim ui? Kaip iuos principus tai
kyti? Ir kas i ties yra asociacijos: ar ant jautuko pritvirtinto praneim gavik
lio pypteljim as sukelia psichin paaro vaizdin, kur jautukas reaguoja priei
dam as prie lovio? O gal nra prasm s slygotas asociacijas aikinti paintiniais
procesais? (9 skyriuje, Atm intis", suinosim e, kaip sm egenys saugo ir atkuria
Dauguma ms negaltume tai, kas im okta.)
ivardyti dain sekos Slygojim as nra vienintel m okym osi form a. Mokydamiesi stebdami m es
mgstamoje kompaktinje im okstam e i kit m oni patyrim o ir pavyzdi. Sudtingi gyvnai, pavyz
ploktelje. Taiau vieno diui, im panzs, kartais im oksta poelgi vien tik stebdam os, kaip juos atlie
muzikos krinio pabaiga siunia ka kiti. Gyvnas, stebdam as, kaip kitas im oksta sudting triuk ir u tai pa
signal (sukeldama asociacij) skatinim ui gauna dalo, gali greiiau im okti atlikti i uduot.
laukti kito. Panaiai giedodami M es, m ons, slygojim o ir stebjim o dka im okstam e prisitaikyti prie ap
nacionalin himn js kiekvienos linkos. M es im okstam e num atyti svarbius vykius, pavyzdiui, m aisto pateiki
eiluts pabaig susiejate su kitos m ar skausm , ir jiem s pasirengti (klasikinis slygojim as). M es taip pat im oks
pradia. (Paimkite bet kuri tam e pakartoti veiksm us, kurie duoda gerus rezultatus, ir vengti toki veiksm ,
eilut i vidurio ir pastebsite, kurie lem ia blogus rezultatus (operantinis slygojim as). Stebdam i kitus im oks
kad kur kas sunkiau yra tam e nauj poelgi (m okym asis stebint). O kalbos dka im okstam e dalyk, ku
prisiminti prie tai esani.) ri niekada nesam e nei patyr, nei stebj.
MOKYMOSI REZULTATAI
Kaip mes mokoms?
1 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra mokymasis, ir apibdinkite dvi PAKLAUSKITE SAVS: Ar pamenate kok nors atvej, kai vaikys
jo formas. tje kak imokote klasikinio slygojimo bdu - galbt jums i
siskirdavo seils igirdus kok nors gars ar uuodus virtuvje
Mokymasis yra slyginai pastovus organizm o elgesio
gaminamo skanaus maisto kvap? Ar prisimenate operantinio s
kitim as, kur lem ia patirtis. Mokydamiesi asociatyviuoju
lygojimo pavyzd, kai pakartojote (arba nusprendte nekartoti)
bdu m es im okstam e susieti du dirgiklius (klasikinis
poelg, nes patiko (arba nepatiko) jo pasekms? Ar prisimenate,
slygojim as) arba atsak ir jo pasekm es (operantinis s
kaip stebjote kok nors veiksm ir vliau j pakartojote arba ven
lygojim as). Mokymasis stebint - tai kit m oni patir
ties ir pavyzdi stebjim as. gte pakartoti?
MOKYMASIS 395
Klasikinis slygojimas
2 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra klasikinis slygojimas bei biheviorizmas, ir apibdinkite pagrin
dines klasikinio slygojimo sudedamsias dalis.
Mintis, jog mokomasi asociacij dka sukl daug filosofini diskusij, taiau Klasikinis slygojimas
tik XX amiuje tai buvo patvirtinta keliais ymiausiais psichologijos tyrimais. (classical conditioning) -
Daugelis moni yra girdj apie Ivan Pavlov (1849-1936). Jo eksperimen toks mokymasis, kai organizmas
tai yra tap klasikiniais, o jo itirt reikin pagrstai vadiname klasikiniu sly pradeda sieti dirgiklius.
gojim u. Neutralus dirgiklis, praneantis
Pavlovo darbai padjo pagrind daugeliui psichologo Johno B. Watsono id apie neslygin dirgikl (ND),
j Iekodamas mokymsi pagrindiani taisykli, Watsonas (1913) pradjo pri pradeda formuoti dirgikl
mygtinai tikinti psichologus atsisakyti nuorod vidines mintis, jausmus ir pa numatant ir jam parengiant
skatas. Psichologija kaip mokslas turt tyrinti, kaip organizmai reaguoja j ap atsak. Dar inomas kaip
linkos dirgiklius. Jos teorijos tikslas - numatyti ir kontroliuoti elges. Savistaba Pavlovo slygojimas.
(introspekcija) nra jos svarbiausias metodas". Paprasiau sakant, psichologija tu
Biheviorizmas
rt bti objektyvus mokslas apie stebim elgsen. is poiris, vadinamas bihe
(behaviorism) -
viorizm u, pirmj prajusio imtmeio pus dar didel tak Amerikos psicho
poiris, kad: a) psichologija
logijai. Watsonas ir Pavlovas nepritar mentalistinms" svokoms (tokioms kaip
turt bti objektyvus mokslas,
smon) ir abu tikjo, kad pagrindiniai mokymosi dsniai vienodi visiems gyv
kuris b) tyrinja tik iorin elges
nams - ir unims, ir monms. Nors dabartiniai mokslininkai paprastai sutinka,
neatsivelgiant nuorodas
kad psichologija turt tyrinti psichikos procesus, jie taip pat pritart, kad klasi
psichikos procesus. Dauguma
kinis slygojimas yra pagrindin mokymosi forma, kuri padeda visiems organiz
dabartini tyrimus atliekani
mams prisitaikyti prie aplinkos.
psicholog sutinka su pirmuoju
teiginiu, bet nesutinka su
Pavlovo eksperimentai
antruoju.
Vis gyvenim Pavlovas buvo aistringas tyrintojas. Jis atsisak plan tapti ru
s staiatiki ventiku, kaip jo tvas, ir, bdamas 33 met gijo medicinos moks
lo laipsn ir kitus du deimtmeius paskyr virkinimo sistemai tyrinti, o 1904
metais u darb pirmasis Rusijoje gavo Nobelio premij. Paskutinius tris sa
vo gyvenimo deimtmeius ymusis mokslininkas paskyr mokymosi tyrimams,
u kuriuos ir peln viet istorijoje.
Naujoji Pavlovo tyrinjim kryptis irykjo, jam mus krybikai aikinti
neplanuotus savo eksperiment duomenis. Jis ityr, kaip uniui isiskiria sei
ls, ir inojo, kad davus uniui dalo jos btinai isiskirs. Jis taip pat nustat,
kad, dirbant su tuo paiu unimi pakartotinai, jo seili isiskyrim sukelia su
dalu susij dirgikliai - dalo vaizdas, dubenlis, i kurio jis eriamas, mo
gus, kuris reguliariai paduoda dal, ar net pasigird artjanio mogaus ings
niai. i psichin sekrecija" trukd tirti virkinim, ir Pavlovas i pradi tai
laik uns susierzinimu, bet vliau suprato, kad tai yra nesudtinga, bet svarbi
mokymosi forma. Nuo to laiko Pavlovas m tyrinti mokymsi, tikdamasis,
kad tai pads jam geriau suprasti smegen veikl.
I pradi mokslininkas ir jo pagalbininkai mgino sivaizduoti, kas darosi
uns galvoje ir k jis igyvena, kai jam, laukianiam dalo, isiskiria seils. Dl
to kilo tik beprasmi gin Taigi nordami objektyviau inagrinti reikin,
396 8 SKYRIUS
Slyginis atsakas, SA jie m si eksperim entuoti. Kad neveikt galim i paaliniai dirgikliai, jie uda
(conditioned response, CR) - rydavo un nedideliam e kam baryje, usegdavo pasaitl ir pritvirtindavo tai
klasikinio slygojimo metu s, kuriuo rinkdavo isiskyrusias seiles m atavim o prietais. Jie galjo paduoti
imoktas atsakas slygin dal i gretim o kam bario: i pradi stum dam i ind su dalu, o paskui tam
dirgikl. tikru m om entu m esdam i uns nasrus m sos gabaliuk. Tada jie m si vairi
Neslyginis atsakas, NA
neutrali dirgikli derinim o - ko nors, k uo galjo pam atyti arba igirsti. Jei
(unconditioned response, UR)- neutralus dirgiklis nuolat prane apie gausim dal, ar uo susies du dirgik
klasikinio slygojimo metu lius? Jei taip, ar dalo laukianiam uniui prads isiskirti seils, pateikus neut
neimoktas natraliai atsirandan ral dirgikl?
tis atsakas neslygin dirgikl, Paaikjo, kad taip ir yra. Prie pat m etant dalo uns nasrus, kad jam
pavyzdiui, seili isiskyrimas isiskirt seils, Pavlovas jungdavo garsin signal. Kelis kartus suderinus gars
maistui patekus burn. ir dal, uniui vien igirdus gars, dar laukiant m sos, im davo isiskirti seils.
Tokiu pat bdu Pavlovas sukeldavo uniui seili isiskyrim o reakcij, naudo
Neslyginis dirgiklis, ND
dam as kitus dirgiklius, pavyzdiui, vilpuk, vies, kojos palietim , netgi piet
(unconditioned stimulus, US) -
apskritim . Tai patvirtina ir tyrim ai su m onm is. Jay Gottfriedas su kolegom is
klasikinio slygojimo metu
(2003) keliem s jauniem s alkaniem s Londono gyventojam s parod kelet abst
dirgiklis, kuris natraliai,
raki figr, o paskui dav uostyti em s rieut sviesto arba vanils kvapus.
savaime sukelia neslygojam
Greitai jaunuoli sm egenys pradjo reaguoti vien abstraki figr vaizd.
atsak.
Kadangi seili isiskyrim as dalui patekus nasrus yra neim oktas, Pavlo
vas pavadino j neslyginiu atsaku (NA). nasrus pateks dalas autom atikai.
8.3 PAVEIKSLAS.
neslygikai sukelia uns seili isiskyrim o refleks (8.3 pav.). Taigi dal Pa
Pavlovo klasikinis eksperimentas vlovas pavadino neslyginiu dirgikliu (ND).
Naudojant neutralj dir Igirdus gars, seils isiskiria todl, kad uo imoko susieti gars ir dal.
gikl - garso signal - prie
pat neslygin dirgikl (ND)- Vienam e Pavlovo darb vertim e seili isiskyrim as vadinam as slyginiu re
nasruose esant dal, fleksu" (Todes, 1997). Dabar is im oktas atsakas vadinam as slyginiu atsaku
neutralusis dirgiklis tampa
(SA). Buvs neutralus garso dirgiklis, kuris sukelia slygin seili isiskyrim o
slyginiu dirgikliu (SD).
Tada SD sukelia slygin
atsak (SA) - seili
isiskyrim. PRIE SLYGOJIM
ND
(dalas nasruose)
NA
(seili Neutralusis Seils
isiskyrimas) dirgiklis (garsas) neisiskiria
Neslyginis dirgiklis (ND) sukelia neslygin atsak (NA). Neutralusis dirgiklis nesukelia jokio atsako.
SLYGOJIMO METU PO SLYGOJIMO
Neutralusis ND
dirgiklis + (dalas
(garsas) nasruose)
NA SD
(seili (qarsas)
SA
isiskyrimas) (seils isiskiria)
Neslyginis dirgiklis yra pateikiamas tuojau po neutraliojo Dabar neutralusis dirgiklis sukelia slygin atsak (SA),
dirgiklio. Neslyginis dirgiklis sukelia neslygin atsak. taigi tampa slyginiu dirgikliu (SD).
MOKYMASIS 397
atsak, vadinam as slyginiu dirgikliu (SD). Kad bt lengviau atskirti iuos

dirgiklius bei atsakus, prisim inkite, kad slyginis = im oktas, o neslyginis =
neim oktas.
Gali padti ir is vliau atliktas eksperim entas. Prie pat tyrintojui papu
iant jum s akis, suskam ba garsas. Pakartojus kelet kart, js m irktelsite, tik
igird gars. Kas iam e eksperim ente yra NA, ND, SA ir SD?
Jei Pavlovo eksperim entas buvo toks nesudtingas, tai k gi jis veik visus
tris deim tm eius? Kaip jis ir jo tyrim laboratorijos bendradarbiai sugebjo pa
rayti 532 darbus apie seili isiskyrim (W indholz, 1997)? Jie tyrinjo klasi
kinio slygojim o prieastis ir padarinius. Savo tyrim ais jie nustat penkis pa
grindinius slygojim o procesus: pirmin imokim, blsim, savaimin atsinau
Ivanas Pavlovas
jinim, apibendrinim ir atskyrim.
Eksperimentiniai tyrimai
sukuria tvirt pamat
Pirminis imokimas teisingam ateities
psichologijos mokslui"
3 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra laiko reikalavimai pirminiam dirgiklio-atsako ryio imokimui. (1927).
Norint suprasti pirm in im okim , arba pradin dirgiklio-atsako ryio im okim , Slyginis dirgiklis, SD
Pavlovui ir jo kolegom s teko atsakyti laiko klausim : kiek laiko turi praeiti (conditioned stimulus, CS) -
tarp neutralaus dirgiklio (garso, viesos, prisilietim o ar kt.) ir neslyginio dir klasikinio slygojimo metu i
giklio pateikim o? Jie nustat, kad daugum oje atvej nedaug, daniausiai - pu pradi buvs neutralus dirgiklis,
s sekunds. Kaip m anote, kas atsitikt, jei dalas (ND) pasirodyt ne po gar susiejus j su neslyginiu
sinio signalo (SD), o prie j? Ar atsirast slygojim as? dirgikliu (ND), sukelia slygin
Anaiptol! Nors pasitaiko iim i, bet daniausiai atsakas nepasireikia, kai atsak.
neutralus dirgiklis pradeda veikti po neslyginio dirgiklio. is atradim as atitin
Pirminis imokimas
ka prielaid, jog klasikinis slygojim as svarbus biologiniam prisitaikym ui: jis
(acquisition) -
padeda organizm am s pasirengti galim iem s geriem s arba blogiem s vykiam s. Pa
pradinis klasikinio slygojimo
vlovo eksperim entuose garsinis signalas (SD) pranea apie svarb biologin da
tarpsnis. Tai faz, kai buvs
lyk - dal (ND). Elniui m ike trakteljusi akel (SD) pranea apie plr
dirgiklis susiejamas su
n (ND). Jei geras ar blogas vykis jau atsitiko, ND tikriausiai nieko svarbaus
neslyginiu atsaku ir ilgainiui ima
nebeprane.
kelti slygin atsak. Operantinio
M ichaelas Dom janas (1992, 1994, 2005) parod, kaip SD pranea apie svarb
slygojimo atveju - pastiprinto
biologin vyk, slygodam as seksualin japonikosios putpels patino susijau
atsako stiprjimas.
dinim . Tyrjai, prie leisdam i pas j patel, jungdavo raudon vies. Kai apie
artjani patel bdavo praneam a raudona viesa, susijaudins patinas daug
greiiau im davo su ja poruotis. Ilgainiui pauktis pam go savo narvo raudonj
kam p. Seksualiai slygot dirgikli veikiam o patino sperm os kiekis buvo di
desnis (Dom jan ir kiti, 1998). Putpels klasikinio slygojim o gebjim ai parodo
reprodukcijos svarb. Tai iliustruoja taisykl, jog slygojim as turi savo funkci
j: jis padeda gyvnam s igyventi ir daugintis reaguojam a signalus, kurie
padeda rasti m aisto, ivengti pavoj, nugalti prieus, surasti partner, susilaukti
palikuoni (Hollis, 1997).
Ir m onm s daiktai, kvapai bei vaizdai (vienam e eksperim ente - net geo
m etrins figros), susij su seksualiniu m alonum u, tam pa slyginiais lytinio su
adinim o dirgikliais (Bym e, 1982). Psichologas M ichaelas Tirrellis (1990) pri
sim ena: M ano pirm oji m ergina m go svognus, tad a pradjau sieti svogn
398 8 SKYRIUS
PRISIMINKITE: kvap su buiavimusi. Vliau, tik uuodus svogn kvap, mano nugara nuei
NA - neslyginis atsakas davo pagaugais. O, koks tai jausmas!" (Klausimas: Kas ia yra neslyginis dir
ND - neslyginis dirgiklis giklis? Koks slyginis atsakas? r. 8.4 pav.)
SA - slyginis atsakas Net smoningai nepastebtos asociacijos gali padti atsirasti nuostatoms (De
SD - slyginis dirgiklis Houwer ir kiti, 2001). Tai atrado M ichaelas Olsonas ir Russellas Fazio (2001),
taikydami klasikin slygojim moni nuostatoms maai inomus Pokemon
aidimo herojus. Eksperimento dalyviams, kurie vaidino apsaugos darbuotojus,
stebinius vaizdo monitori, buvo parodyta virtin odi, vaizd ir Pokemo
n herojai; jiems buvo liepta reaguoti vien konkret Pokemon heroj pa
spaudiant mygtuk. Dalyviams nepastebint, ekrane pasirodydavo du kiti Po
kemon herojai, kuri vienas buvo nuolat siejamas su teigiamais odiais bei
PASITIKRINKITE: vaizdais (pavyzdiui, nuostabu" ir kartas karamelinis pyragas su ledais), o kitas
Jei uuodus kepamo pyrago su neigiamais odiais bei vaizdais (pavyzdiui, siaubingas" ir tarakonas). V
kvap burnoje prisirenka seili, liau paprayti vertinti visus Pokemon herojus m ons palankiau vertino tuos,
kas iuo atveju yra ND, SD, SA? kurie buvo susij su teigiamais dirgikliais. Smoningai neprisimindami io pora-
(Atsakymas 401 puslapyje.) vimo dalyviai buvo susiformav intuityvias teigiamas arba neigiamas nuostatas.
Blsimas ir savaiminis atsinaujinimas

Blsimas (extinction) -
4 TIKSLAS. Apibendrinkite blsimo, savaiminio atsinaujinimo, apibendrinimo ir atskyrimo
silpnjantis slyginis atsakas,
procesus.
kai klasikinio slygojimo metu
po slyginio dirgiklio (SD) Kas atsitinka, kai nesant ND po slygojimo pakartotinai pasirodo SD? Ar ir to
nebebna neslyginio dirgiklio liau SD sukels SA? Pavlovas pastebjo, kad kartojant garso signal ir neduo
(ND) arba kai operantinio dant dalo seili unims isiskiria vis maiau. is majantis seili isiskyri
slygojimo metu atsakas mas vadinamas blsim u - tai yra silpnjantis atsakas, kuris atsiranda, kai SD
nebepastiprinamas. (garsas) nebepranea apie numatom ND (dal).
8.4 PAVEIKSLAS.
Netiktas slyginis dirgiklis
Neslyginis Neslyginis
Svogn kvapas paprastai dirgiklis atsakas
seksualiai nejaudina. (aistringas (seksualinis
Bet jei jis kelis kartus buinys) susijaudinimas)
siejasi su aistringu buiniu,
jis gali tapti slyginiu
dirgikliu ir sukelti seksualin
susijaudinim. Slyginis Neslyginis Neslyginis
dirgiklis dirgiklis atsakas
(svogno (aistringas (seksualinis
kvapas) buinys) susijaudinimas)
Slyginis Slyginis
dirgiklis atsakas
(svogno (seksualinis
kvapas) susijaudinimas)
MOKYMASIS 39 9
8.5 PAVEIKSLAS.
Pirminis imokimas Blsimas Pirminio imokimo, blsimo

(SD + ND) (vien SD) ir savaiminio atsinaujinimo
idealizuotoji kreiv
Savaiminis SA
Kylanti kreiv rodo,
atsinaujinimas
kad SA greitai stiprja,
kai SD ir ND pakartotinai
sugretinami (pirminis
Blsimas imokimas); paskui, kai
(vien SD) veikia tik SD, SA ima nykti
(blsimas), bet po pauzs
ir vl pasirodo (savaiminis
atsinaujinimas).
Laikas
Pavlovas taip pat pastebjo, kad jei prajus keliom s valandom s vl paskleisda- Savaiminis atsinaujinimas
vo gars, seils, igirdus gars, vl isiskirdavo (8.5 pav.). Toks savaim inis (spontaneous recovery) -
atsinaujinim as - po ram ybs tarpsnio vl atsigavs susilpnjs SA - Pavlovui nusilpusio slyginio atsako
piro m int, jog blsim as yra greiiau SA sulaikym as, o ne inykim as. atsigavimas po ramybs
Isiskyrs su savo pirm ja m eile, Tirrellis taip pat patyr blsim ir savai tarpsnio.
m in atsinaujinim . Jis sak, kad, uuods svogn kvap (SD), kuris daugiau
nebesisiejo su buiavim usi (ND), nebepraddavau virpti. Taiau retkariais po
ilgesnio laiko vl atsklids svogn kvapas paadina m anyje lyg ir nestipr ka
daise patirt em ocin atsak."
Apibendrinimas
Pavlovas ir jo m okiniai pastebjo, kad uo po slygojim o vienokio tono gars Apibendrinimas
iek tiek reaguoja ir kitok ton, kuris niekuom et nebuvo gretinam as su dalu. (generalization) -
Panaiai uo, im oks iskirti seiles lieiam as, jas iskiria ir kasom as (W ind- polinkis, susidarius slyginiam
holz, 1989) arba dirginant vairias jo kno vietas (8.6 pav.). Polinkis atsakyti atsakui, sukelti tokius pat
dirgiklius, panaius SD, yra vadinam as apibendrinim u. atsakus ir kitus dirgiklius, kurie
Apibendrinim as gali bti svarbus prisitaikant. Pavyzdiui, vaikas, im oky yra panas slygin dirgikl.
tas bijoti vaiuojani gatve autom obili, panaiai reaguoja ir sunkveim ius
bei m otociklus. Apibendrinim as yra toks autom atikas, kad vienas Argentinos
raytojas, kadaise patyrs kankinim us, vis dar paoka i baim s, pam ats juo
dus batus, nes tai buvo pirm as dalykas, kur jis ivysdavo, kai kankintojai pri
siartindavo prijo kam eros. Apibendrinim as buvo tiriam as ir laboratorijoje, ly
ginant patyrusius sm urt ir jo nepatyrusius vaikus. Kai kom piuterio ekrane pa
rodom as piktas veidas, patyrusi sm urt vaik sm egen bang reakcija yra
ym iai stipresn ir ilgiau trunka (Pollack ir kiti, 1998).
Dl apibendrinim o dirgikliai, panas savaim e nem alonius arba m alonius
dalykus, sukelia tam tikr pasibjaurjim arba m alonum . Net m gstam as m ais
tas, pavyzdiui, m inktas saldainis, esti nepatrauklus, jei jis yra negraios for
m os - panaus uns im atas (Rozin ir kiti, 1986). Suaugusius m ones, turin
ius vaikik veido bruo (apval veid, aukt kakt, nedidel sm akr, dide-
400 8 SKYRIUS
Atsakas stipriausias les akis), mes suvokiame esant vaikikai mielus, patiklius ir nuolaidius (Berry
dirginant plotus,
esanius ariausiai ir M cArthur, 1986). Ir vienu, ir kitu atveju moni emocins reakcijos vien
launies
dirgikl yra apibendrinamos - taip pat reaguojama ir kitus panaius dirgiklius.
Atskyrimas
5 TIKSLAS. Aptarkite, kuo svarbus apibendrinimas ir atskyrimas ries ilikimui.
Pavlovo unys imoko ne tik reaguoti tam tikr garso ton, bet ir nereaguoti
kitokius garso tonus. is imoktas gebjimas skirti slygin dirgikl (kuris pra
nea apie ND) nuo j panaaus, taiau nereikmingo dirgiklio, yra atskyri
m as. Atskyrimas, kaip ir apibendrinimas, padeda gyvnui ilikti. Dirgiklius, kurie
labai maai skiriasi, kartais lydi labai skirtingi padariniai. Gebti velgti iuos
skirtumus, - vadinasi, gebti prisitaikyti. Susidrus su pitbuliu, ms irdis ima
daniau plakti, o pamaius auksaspalv retriver jos ritmas nepakinta.
D irg in a m a k n o d a lis
8.6 PAVEIKSLAS. Dabartinis Pavlovo teorijos supratimas

Apibendrinimas Pavlovui ir W atsonui niekinant mentalistines svokas, tokias kaip smon, m
P ritvirtin s la b a i m a u s aikti, kad jie sumenkino painimo proces (mstymo, suvokimo, lkesi) ir
vib ra to riu s prie va iri u n s
biologini veiksni reikm organizmo gebjimui mokytis.
k n o vie t P a vlo va s
p a ro d , ka ip vyksta
a p ib e n d rin im a s. K a i p o Painimo procesai
s lyg o jim o u niu i seil s
isiskird a vo d irg in a n t la u n , 6 TIKSLAS. Aptarkite klasikinio slygojimo painimo proces svarb.
jis m dirg inti kitas vieta s.
K uo a ria u p ra d in s
Ankstyvieji bihevioristai man, kad vairi organizm imokt elgsen galime
d irgin im o vieto s b d a vo
d irgin a m a , tu o stip re snis
supaprastintai paaikinti kaip psichikos neturinio mechanizmo veikim. M in
b d avo s lyg in is a tsa ka s tis, kad iurks ir unys geba painti, daugeliui psicholog atrod nereikalinga.
(P a vlov, 1 9 2 7).
Dabar taip nebra. Robertas Rescorla ir Allanas W agneris (1972) rodinjo, kad,
jeigu du vykiai atsitinka vienas po kito, gyvnai imoksta numatyti sekant vyk.
Atskyrimas Jei prie elektros smg iurk visada igirsta gars, o kartais ir pamato vies,
(discrimination) - ji ims bijoti garso, o ne viesos. Nors ir po viesos visada seka elektros okas,
klasikinio slygojimo atveju vis dlto geriau apie j pranea garsas. Kuo labiau t ry galima numatyti, tuo
gebjimas slyginius dirgiklius slyginis atsakas yra stipresnis. Gyvnas tartum imoksta laukti, inoti, kiek
atskirti nuo panai dirgikli, tiktina, kad bus neslyginis dirgiklis (ND). Rescorla (1988) mano, kad klasi
kurie nra neslyginiu dirgikli kinis slygojimas nra bukaprotikas procesas, kai organizmas norom neno
signalai. rom sieja du bet kokius atsitiktinius dirgiklius".
is principas padeda suprasti, kodl psichoterapija, taikanti klasikin sly
gojim ir nepaisanti painimo, danai nra visai skminga. Pavyzdiui, alko
holikams kartais duodama alkoholio su leiktul sukelianiais vaistais. Kyla
klausimas, ar visada jie alkohol sies su pykinim u. To bt galima tiktis, jei
I esms visos smegenys klasikinis slygojimas bt tik dirgiklio ir atsako ryys. I dalies taip yra i tik
yra nuojautos mechanizmai." rj (tuo sitikinsime toliau). Taiau alkoholikai ino, kad jiems bloga ne nuo
Daniel C. Dennett, alkoholio, bet nuo vaist. Tas inojimas danai susilpnina ry tarp alkoholio ir
Consciousness Explained, 1991 leiktulio. Taigi net ir klasikinio slygojimo negalima paaikinti vien paprastu
(Smons aikinimas") SD ir ND ryiu - svarbu ir mstymas.
M O KYM ASIS 401
Biologiniai polinkiai Atsakymas 398 p. pateikt

klausim:
7 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip biologiniai polinkiai gali paveikti mokymsi, taikant klasikin sly
Pyragas (ir jo skonis) yra
gojim.
neslyginis dirgiklis (ND).
Jau nuo Darwino laik daugelis m okslinink m an, kad vis gyvn evoliuci Su juo siejamas kvapas -
jos istorija yra bendra, taip pat ir j sandara bei funkcijos turi bendr bruo. slyginis dirgiklis (SD).
Pavlovas ir W atsonas, pavyzdiui, m an, kad pagrindiniai m okym osi dsniai i Seili isiskyrimas, pajutus
esm s vis gyvn yra panas. Tad nes didelio skirtum o, ar tiriam i balandiai, kvap yra slyginis atsakas (SA).
ar m ons. Be to, atrod, kad bet koks natralus atsakas gali bti slygikai
susietas su bet kokiu neutraliu dirgikliu. M okym osi tyrintojas Gregory Kim
ble (1956) teig, kad galim a slygoti beveik bet koki elgsen, kuri organiz
m as pajgus atlikti, o... tie atsakai gali bti slygoti (im okti) visus dirgiklius,
kuriuos tas organizm as pajgia suvokti".
Prajus dvideim t penkeriem s m etam s, Kim ble (1981) nuolankiai pripai
no, kad pus tkstanio" m okslini praneim rod, jog jis klyds. Slygoji
mo galim ybs nuo gyvno biologijos priklauso labiau, negu m an ankstyvieji
bihevioristai. Biologiniai kiekvienos ries polinkiai i anksto lem ia, k gyv
nas turi im okti, kad ilikt. Aplinka - dar ne viskas.
Vienas i t, kurie m et ik vyraujaniam poiriui, jog kiekviena aso
ciacija gali bti im okta vienodai gerai, buvo Johnas Garcia. Garcia ir Rober
tas Koellingas (1966), tirdam i, kaip radiacija veikia bandom uosius gyvnus, pa
stebjo, kad iurks m vengti gerti vanden i plastikini buteli radiacijos
kam erose. Jiem s parpo suinoti, ar io reikinio prieastis nebus klasikinis s
lygojim as. Ar negaljo iurks plastiku atsiduodanio vandens (SD) susieti su
radiacijos (ND) sukeltu leiktuliu (NA)?
Savo spjim am s patikrinti Garcia ir Koellingas duodavo iurkm s tam tikro
skonio dalo, pateikdavo tam tikr vaizd arba gars (SD), o paskui radiacija
arba vaistais sukeldavo leiktul ir vm im (NA). Paaikjo du dom s daly
kai: pirm a, netgi kai leiktulys prasiddavo prajus keliom s valandom s nuo to
laiko, kai gaudavo tam tikro skonio dalo, iurks vliau nesdavo tokio sko
nio dalo. Tai griov teigin, kad slygojim as pasiekiam as, kai ND eina tuoj
pat po SD.
Antra, negaluojanios iurks pradjo bjaurtis tam tikro skonio dalu, bet
ne vaizdu ar garsu. Tai prietaravo biheviorist teiginiui, kad SD gali bti bet
koks suvokiam as dirgiklis. Taiau tai reikm inga prisitaikym o atvilgiu, nes iur
km s skonis yra lengviausias bdas nustatyti, kad dalas utertas. (Jei blogai
pasijusdavo, paragavusios naujo dalo, iurks po to jo vengdavo. tai kodl
taip sunku unuodytu m asalu inaikinti iurkes.) Paukiai, kurie, iekodam i gro
bio, vadovaujasi rega, biologikai yra link bjaurtis netinkam o m aisto vaizdu
(Nicolaus ir kiti, 1983). Ar pam enate tas japonikj putpeli patinlius, kurie
buvo slygoti susijaudinti nuo raudonos viesos, signalizuojanios, kad pasirodys
jusli patel? M ichaelas Dom janas ir jo kolegos (2004) rao, jog toks slygoji
m as yra net spartesnis, stipresnis ir patvaresnis, kai SD bna ekologikai ak
tualus" - panaus dirgiklius, susijusius su lytine veikla natralioje aplinkoje,
pavyzdiui, kai is dirgiklis yra putpels patels galvos ikam a. Realiam e pa-
402 8 SKYRIUS
aulyje, kaip pastebi Dom janas (2005), slyginiai dirgikliai natraliai asocijuo
jasi su juos pranaaujaniais neslyginiais dirgikliais. Todl nenuostabu, kad or
ganizm ai yra i anksto nusiteik im okti ias asociacijas.
m ons taip pat, atrodo, yra biologikai pasireng geriau im okti vienokius
dalykus negu kitokius. Jeigu suvalg sugedusi m oliusk po keturi valand
sm arkiai susirgote, tikriausiai pradsite bjaurtis m oliusk skoniu, bet ne res
toranu, kuriam e valgte, jo lktm is ar m onm is, su kuriais tada buvote, ar
m uzika, kuri ten girdjote. Panaiai lengviau im okti bjaurtis alkoholiu, sie
jant jo skon su pykinim u, o ne su kakuo visikai nevalgom u, pavyzdiui, elek
tros oku. Esam e labiau pasireng im okti bijoti gyvai ir vor o ne gli (Cook
Johnas Garcia ir kiti, 1986). Tai suprantam a: ie gyviai daniau m um s padaro alos negu gls.
Garcia buvo Kalifornijos Visi ie pavyzdiai patvirtina Darwino dsn, kad per natralij atrank i
ems kio darbinink
snus, todl vaikystje saugom os tos savybs, kurios padeda ilikti. Gam ta parengia kiekvien r i
mokykl lank tik m okti t dalyk, kurie turi lem iam reikm ilikim ui. Tas, kuris im oksta bjau
pasibaigus lauko darb
rtis skoniu, dar kart nevalgys to paties uterto m aisto, taigi turs didesn ti
sezonui. Nors jaunimo
kolegij. stojo bdamas kim yb ilikti ir susilaukti palikuoni. I tikrj visi blogi pojiai - pykini
gerokai per 20, o daktaro m as, nerim as, skausm as - tarnauja geriem s tikslam s. Kaip ant autom obilio prie
disertacij apsigyn
tais skydelio usidegusi lem put pranea, kad baigiasi kuras, taip ir ie pojiai
sulauks beveik 50-ies,
jam buvo teiktas Amerikos spja kn apie pavoj (Neese, 1991).
psicholog asociacijos Vokiei filosofas Arthuras Schopenhaueris (1788-1860) kadaise yra saks, jog
apdovanojimas U
reikm ingos idjos pirm iausia yra ijuokiam os, paskui usipuolam os ir galiausiai
nuopelnus mokslui"
u originalius novatorikus im am os laikyti savaim e suprantam om is. Taip atsitiko ir su Garcia tyrim o rezulta
slygojimo ir mokymosi tais apie bjaurj im si tam tikro skonio m aistu. I pradi solidiausi m okslo urna
tyrimus. Be to, Garcia tapo
lai atsisak skelbti jo darbus. Pasak kai kuri kritik, toki duom en nebuv m a
Nacionalins moksl
akademijos nariu. nom a gauti. Taiau, kaip danai esti m oksle, netikti Garcia ir Koellingo rezulta
tai paskatino im tis nauj tyrinjim , kurie ne tik patvirtino j gautus stulbinam us
duom enis, bet ir papild juos naujais, gautais tyrinjant kitas ris. Vieno tyrim o
m etu buvo rodyta, kad kojotam s ir vilkam s, udusiem s avies skerdienos, kuri
pridta pykinim sukeliani nuod, dingsta noras sti avies m s (Gustavson ir
kiti, 1974, 1976). Du vilkai, kurie vliau buvo udaryti kartu su avim is, atrod
tarsi j tiesiog bijot.
Tokie tyrim ai silo hum anikus bdus, kaip kontroliuoti plrnus ir em s
kio kenkjus. Tai tik vienas pavyzdys, kai psichologinis tyrim as, i pradi
kai kuriem s bandom iesiem s gyvnam s buvs nem alonus, pagerino daugelio ki
t gyvn gyvenim . iuo atveju tyrim as padjo igelbti ir avis nuo kojot, ir
kojotus nuo perpykusi kinink, kuri noras juos inaikinti, nebelikus pavo
jaus j nam iniam s gyvuliam s, nuslgo. Vlesni eksperim entai parod, kad s
lygotas bjaurjim asis m aistu gali skm ingai atgrasyti babuinus nuo sod siau
bim o Afrikoje, m eknus - nuo viiuk, o kranklius ir varnas nuo gervi
kiauini. Kartu isaugom i ir plrnai, kurie uim a svarbi ekologin ni (Gar
Vien kart kstasis tam pa da ir Gustavson, 1997).
dvigubai baiktesnis." Biologini m okym osi apribojim atradim as patvirtina vairi analizs lyg
G. F. Northall, m en (tarp j - biologinio ir paintinio) reikm , siekiant suprasti m okym osi
Folk-Phrases, 1894 reikin. Patvirtinam as ir svarbus dsnis: mokymasis leidia gyvnams prisitai-
MOKYMASIS 403
kyti prie juos supanios aplinkos. Prisitaikydam i gy

vnai reaguoja tuos dirgiklius, kurie pranea apie Neslyg inis Neslyginis
dirgiklis atsakas
svarbius vykius, pavyzdiui, m aist arba skausm . Gy
(vaistai) (pykinimas)
vnai yra link SD sieti su tuojau po jo einaniu ir nu
m atom u ND, nes danai prieastys ikart sukelia pa
darinius. Slyginis Neslyg inis Neslyginis
Prisitaikym u galim a paaikinti ir kai kurias iim
(laukiamasis) (vaistai) (pykinimas)
tis, pavyzdiui, bjaurjim si tam tikro skonio m aistu.
iuo atveju prieasties sukelti padariniai nebtinai tuoj
pat irykja - blogas m aistas paprastai sukelia leik Slyginis Slyginis
dirgiklis atsakas
tul ne i karto, o po tam tikro laiko. Panaiai ir ser
(laukiamasis) (pykinimas)
gantieji viu, kuriem s pykinim as bei vm im as prasi
deda prajus valandai po chem oterapijos, danai dl
klasikinio slygojim o pykinim u reaguoja dirgiklius, susijusius su vaist gri 8.7 PAVEIKSLAS.
m u (8.7 pav.). Po ketvirto ar penkto apsilankym o klinikoje jie su nerim u ir i Viu sergani moni
ankstiniu leiktuliu reaguoja vaizd, gars, kvap (Hali, 1997). Taigi pakan pykinimo slygojimas
ka grti klinikos laukiam j ir pam atyti slaugytojas, kad pradt pykinti (Bu-
rish ir Carey, 1986; Davey, 1992). (Norm aliom is slygom is toks bjaurjim asis
leiktul sukelianiais dirgikliais yra adaptyvus.) Slyginis dirgiklis sukelia
leiktul.
Pavlovo palikimas
8 TIKSLAS. Apibendrinkite Pavlovo indl mokymosi supratim.
Tad kas iliko i Pavlovo idj apie slygojim ? Daug kas. Visi iam e skyriuje
m inti tyrintojai sutinka, kad klasikinis slygojim as yra svarbiausia m okym o
si ris. Turint galvoje tai, k dabar inom e apie painim o procesus ir biologi
nius polinkius, Pavlovo idjos nebuvo tobulos. Taiau jei m es suprantam e dau
giau u Pavlov, tai didele dalim i dl to, kad juo rem iam s.
Kodl gi Pavlovo darbai ilieka tokie svarbs? Jei jis bt tik iaikins, kad
seni unys gali im okti nauj gdi, jo eksperim entai seniai jau bt pam irti.
Argi kam rpt, kad uo gali iskirti seiles, igirds tam tikr gars? ie dar
bai pirm iausia reikm ingi dl to, kad daugeliui kit organizm - kiekvienai r
iai, kuri buvo tikrinta, t. y. nuo sliek iki uv, un, bedioni, m oni Praktiniai ir teoriniai io amiaus
(Schwartz, 1984), - klasikiniu slygojim u galim a suform uoti daugel kit atsa psichologijos laimjimai, kurie
k daugyb kit dirgikli. Taigi klasikinis slygojim as yra vienas i bd, ku pakeit psichikos ir elgesio
riuo i esm s visi organizm ai m okosi prisitaikyti prie juos supanios aplinkos. tyrinjim taip pat radikaliai kaip
Antra, Pavlovas parod, kaip galim a objektyviai tirti tok svarb vidin pro genetika pakeit paveldimumo
ces kaip m okym asis. Jis didiavosi, kad jo m etodai nesirm jokiais subjekty tyrimus, yra objektyvios
viais vertinim ais ar spliojim ais, kas vyksta uns galvoje. Seili isiskyrim as - analizs - kitaip sakant,
tai aikiai m atom a elgesio apraika, kuri galim a im atuoti laais arba kubiniais bihevioristins analizs -
centim etrais. Taigi Pavlovo skm sil m okslin m odel, kuriuo galjo rem tis rezultatas."
jauna psichologijos disciplina, t. y. atskirti paprastus sudtingos elgsenos dm enis Psichologas Donaldas Hebbas
ir tyrinti juos taikant objektyvius laboratorinius bdus. (1980)
404 8 SKYRIUS
Klasikinio slygojimo taikymas
9 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip klasikinis slygojimas gali bti panaudotas moni sveikatai bei
savijautai gerinti.
Kas Watsono ir Rayner Tolesniuose skyriuose, kuriuose raoma apie motyvacij, emocijas, psichikos
eksperimente buvo neslyginis sutrikimus, terapij ir sveikat, pamatysime, kaip Pavlovo atrasti klasikinio sly
dirgiklis? Neslyginis atsakas? gojimo dsniai taikomi mogaus sveikatai ir savijautai gerinti. Keletas pavyzdi:
Slyginis dirgiklis? anksiau vartojusieji kokain, vl susidr su dalykais (monmis, vietomis),
Slyginis atsakas? kurie siejasi su anksiau patirtais maloniais pojiais, danai pajunta potrauk.
(Atsakymas 406 p.) Dl to narkomanams patariama vengti t aplinkybi, kurios susijusios su
ankstesnio narkotik vartojimo euforija;
alkoholikams taip pat sukeliami igyvenimai, pakeiiantys j teigiamus ry
ius su alkoholiu;
klasikiniu slygojimu galima paveikti netgi organizmo imunin sistem. Pa
vyzdiui, vaistas, veikiantis imunines organizmo reakcijas, turi tam tikr sko
n, ir jau vien toks skonis gali sukelti imunines reakcijas.
Pavlovo darbai pagrind Johno Watsono (1913) mint, kad moni emoci
jos ir elgsena, nepaisant biologini veiksni takos, esanti slygot atsak vi
suma. Vieno tyrimo metu Watsonas ir Rosalie Rayner (1920; Harris, 1979), pa
rod, kaip galima slygoti konkrei baim. J tiriamasis buvo vienuolikos m
nesi kdikis, vardu Albertas. Maasis Albertas, kaip ir dauguma vaik, bijojo
stipri gars, bet visai nebijojo baltj iurki. Watsonas ir Rayner rodydavo
vaikui baltj iurk, ir kai jis siekdavo j paliesti, suduodavo plaktuku per me
talin stryp prie pat jo galvos. Septynis kartus tai pakartojus, Albertas, vos i
vyds iurk, apsipildavo aaromis. (iais laikais dl etini prieasi toks ty
rimas sunkiai sivaizduojamas.) Maa to, po penki dien is slyginis vaiko
atsakas buvo apibendrintas - Albertui baim m kelti triuis, uo ir kailinis
paltas, taiau kitoki, iuos nepanai daikt, pavyzdiui, aisl, jis nebijojo.
Maojo Alberto likimas neinomas, o Watsonui dl romano su Rayner teko
atsisveikinti su profesoriaus vieta Johno Hopkinso universitete. Jis ved Ray
ner ir dirbo psichologu J. W alter Thom pson reklamos agentroje. ia jis pa
Johnas B. Watsonas
naudojo savo inias apie asociatyvj mokymsi, gyvendindamas daugel sk
Watsonas pagarsjo fakt
ming reklamos kampanij. Pavyzdiui, jo M axwell H ouse bendrovs kavos re
nepaisymu", pateiks savo
garsj pasilym: Duokit klamos dka kavos pertraukl" tapo amerikiei proiu (Hunt, 1993).
man tuzin sveik vaik, Kitiems psichologams nepavyko gauti visikai toki pat rezultat su kitais
leiskit sukurti jiems atskir
vaikais, bet Watsono ir Rayner tyrimas su mauoju Albertu daugeliui psicholog
pasaul, ir a i bet kurio
atsitiktinai i j parinkto turjo legendin svarb. Kai kam ikilo klausimas, ar visi mes nesame vaikio
vaiko uauginsiu bet kok janios slygini emocij saugyklos. Galbt manoma ms blogiausias emo
specialist - gydytoj,
teisinink, dailinink,
cijas kontroliuoti taikant blsim sukelianius veiksmus arba sukeliant naujus
prekybinink ir net, inoma, atsakus emocijas adinanius dirgiklius? Vienas gydytojas liep pacientui, kuris
elget ir vag, nepaisant j 30 met vienas bijojo eiti lift, prisiversti ir eiti 20 lift per dien. Po 10
talent, polinki, sieki,
gabum, paaukimo
dien jo baim beveik inyko (Ellis ir Becker, 1982). 17 skyriuje suinosite,
ar protvi rass. kaip psichologai naudoja elgesio metodikas emociniams sutrikimams alinti.
MOKYMASIS 405
PAVELKIME IS ARIAU:
Trauma kaip klasikinis slygojimas

Vidurami patarlje sakoma: Nudegs vaikas bijo ugnies". Daugiau tuose namuose nebemiegojome. Perdaug bu
Eksperimentai su unimis rodo, kad kartais pakanka ir vienintelio vome igsdintos. Iki iol vakare atsigulusi lov viesos nie
labai skausmingo dirgiklio, kad gyvn, vl susidrus su juo, kuomet neijungiu - vis prisimenu ir prisimenu juos einant.
itikt trauma. Toki eksperiment su monmis padariniai gali Buvau nepriklausomas mogus, ketverius metus gyvenau
viena arba su kita jauna moterimi, o dabar negaliu net pa
bti tragiki. Tai rodo upultos bei iprievartautos ir dl to pri
galvoti, kad galiau praleisti nakt viena. Kai pravaiuoju pro
verstos gyventi baimje jaunos moters patirtis. Jos baim (SA)
ms senj but arba kai turiu eiti tui nam, dauosi
daugiausia yra susijusi su tam tikromis vietomis ir monmis
irdis, ipila prakaitas. Bijau nepastam moni, ypa vyr,
(SD), taiau ji apibendrinama ir kit viet bei moni atvilgiu.
ir kuo jie panaesni upuolikus, tuo labiau j bijau. Mano
Pastebkite taip pat, kaip jos patirta trauma suard paprastai draug kamuoja beveikta pati baim, jai baugu eiti ir ms
malonius ryius su tokiais dirgikliais kaip namai ir lova. naujj but. A bijau bti tame paiame mieste, a bijau, kad
Prie keturis mnesius buvau iprievartauta. Vidurnakt nu to ir vl neatsitikt, a bijau eiti miegoti. A labai bijau umigti.
budau, igirdusi kakokius garsus prie miegamojo. Pama

Po 11 meti moteris, kaip ir daugelis moni, patyrusi traum
niau, kad grta namo mano draug, ir paaukiau j vardu.
(Gluhoski ir Wortman, 1996), teig, kad slygota baim labai
Kakas pamal m eiti mans link, ir tada a supratau. A
sumajo:
rkiau ir gyniausi, bet jie buvo dviese. Vienas laik mane u
koj, o kitas ranka uspaud burn, prikio prie gerkls peil Baims danis ir stiprumas sumajo. Nors vis dar bgtau
ir pasak: Usiiaupk, kale, arba umuiu". Niekada nesu ju dl savo saugumo, retkariais sapnuoju praeities vykius,
patyrusi tokio siaubo ir bejgikumo. Jie abu mane prievar bet man svarbiau, kad vl galiu juoktis, mylti, pasitikti ir
tavo, vienas - iauriai. Paskui jiems beiekant mano kam senais, ir naujais draugais. Gyvenimas vl diaugsmingas.
baryje pinig ir brangenybi, parjo mano draug. Jie atsi A igyvenau.
temp j mano kambar, iprievartavo ir paliko mus abi pri
ritas prie mano lovos.
MOKYMOSI REZULTATAI
Klasikinis slygojimas
2 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra klasikinis slygojimas bei bihe

lia neimokt atsak (kaip, pavyzdiui, maistas bur
viorizmas, ir apibdinkite pagrindines klasikinio slygojimo su
noje sukelia seili isiskyrim). SD yra i pradi
dedamsias dalis.
neutralus dirgiklis (pavyzdiui, skambutis), kuris mo
kymosi dka tampa susietas su tam tikru neimoktu
Klasikinis slygojim as - tai toks mokymosi bdas, kai atsaku (seili isiskyrimu). SA yra imoktas atsakas
organizmas imoksta susieti dirgiklius. Pavlovo dar (seili isiskyrimas) i pradi neutral, taiau da
bai klasikinio slygojimo srityje padjo pagrindus bi bar slygin dirgikl.
heviorizm ui - poiriui, kad psichologija turt bti
3 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra laiko reikalavimai pirminiam
objektyvus mokslas, tiriantis elges neatsivelgiant
dirgiklio-atsako ryio imokimui.
psichinius procesus. Pagal klasikin slygojim, N A
yra vykis, kuris vyksta natraliai (pavyzdiui, seili Klasikinis slygojimas lengviausiai vyksta tada, kai
isiskyrimas) reaguojant tam tikr dirgikl. ND yra SD atsiranda prie pat (idealiu atveju madaug prie
tai, kas natraliai ir automatikai (nesimokant) suke pus sekunds) ND, paruodamas organizm bsi-
406 8 SKYRIUS
mam vykiui. ie duomenys patvirtina poir, kad

7 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip biologiniai polinkiai gali paveikti
klasikinis slygojimas yra biologikai adaptyvus.
m okym si, taikant klasikin slygojim .
4 TIKSLAS. Apibendrinkite blsim o, savaim inio atsinaujinim o, api

Ankstyvieji bihevioristai man, jog bet kur natral
bendrinim o ir atskyrim o procesus.
atsak galima slygoti bet kuriam bet kurio gyvo or
Esant klasikiniam slygojimui, blsim as - tai silpn ganizmo neutraliam dirgikliui. Mokymosi teoretikai
jantis atsakas, kai SD nebepraneinja apie busimj atsisak ios minties. Kiekviena ris yra biologikai
ND. Savaim inis atsinaujinim as - tai po ramybs tarps pasiruousi imokti asociacij. Pavyzdiui, mons i
nio atsirads anksiau iblss atsakas. Apibendrini moksta bijoti vor ir gyvai, iurks - leiktaus sko
m as - tai polinkis reaguoti dirgiklius, panaius SD.
nio, susijusio su pykinimu. Visa tai didina ilikimo
Atskyrim as - tai imoktas gebjimas atskirti SD nuo
galimybes. Ne laboratorinmis slygomis SD daniau
kit neaktuali dirgikli. siai bna natraliai susijs su jo pranaaujamu ND.
8 TIKSLAS. Apibendrinkite, koks yra Pavlovo indlis m okym osi

5 TIKSLAS. Aptarkite apibendrinim o ir atskyrim o svarb ries
sam prat.
ilikim ui.
Pavlovas mok, kad svarbius psichologinius reikinius

Apibendrinim as (ms polinkis reaguoti dirgiklius,
galima tyrinti objektyviai ir kad yra reikming s
panaius SD) yra vertingas ries ilikimo poiriu,
lygojimo princip taikymo srii, pavyzdiui, paai
nes leidia iplsti imokt atsak, taikant j tam tik
kindamas, kaip tam tikr baimi yra imokstama ir
ros kategorijos dirgikliams, pavyzdiui, bgti nuo vis
kaip jas bt galima veikti. Jis taip pat pademonst
pavojing vri. Atskyrim as (ms imoktas geb
ravo, kad mokymosi principus galima taikyti dauge
jimas atskirti SD nuo kit neaktuali dirgikli) taip
liui ri, nors vlesnieji moksliniai tyrimai truput
pat yra vertingas ries ilikimo poiriu, nes leidia
patikslino teigin, parodydami, kad daugeliui ri
apriboti imoktus atsakus, taikant juos tik atitinka
gebjimas painti bei biologiniai polinkiai tam tikru
miems dirgikliams, pavyzdiui, bgti nuo lito, taiau
mastu riboja asociatyvj mokymsi.
ne nuo aismingo kaiuko.
9 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip klasikinis slygojim as gali bti pa
6 TIKSLAS. Aptarkite, kuo svarbs klasikinio slygojim o paini
naudotas m oni sveikatai bei savijautai gerinti.
m o procesai.
Klasikinio slygojimo metodai yra taikomi besigydan-
Ankstyvasis biheviorist optimizmas dl to, kad mo ij nuo alkoholizmo ir piktnaudiavimo kitais nar
kymosi principus galima apibendrinti, einant nuo vie kotikais programose ir siekiant slygoti geresn reak
no atsako prie kito ir nuo vienos ries prie kitos, lei cij gydant emocinius sutrikimus. Pasirodo, jog kno
do mums suprasti, jog slygojimo principams daro ta imunin sistema taip pat reaguoja klasikin slygo
k mintys, suvokimai ir lkesiai. Esant klasikiniam jim.
slygojimui, mons bei kiti gyvnai imoksta, kada
reikt tiktis" ND, o is ryio tarp dirgiklio ir atsa PAKLAUSKITE SAVS: Kaip js emocijas bei poelgius paveik
ko suvokimas gali susilpninti asociacijas. klasikinis slygojimas?
Atsakymas klausim i 404 p.:

Neslyginis dirgiklis buvo garsus triukmas;
neslyginis atsakas - igsio sukelta baim;
slyginis dirgiklis - iurk;
slyginis atsakas - baim.
MOKYMASIS 407
10 TIKSLAS. Nurodykite dvi pagrindines savybes, skirianias klasikin slygojim nuo operantinio.
Viena yra klasikinio slygojimo bdu imokyti gyvn iskirti seiles, igirdus Operantinis slygojimas
tam tikr gars arba vaik bijoti main gatvje. Kiekvienu atveju susiejami dir (operant conditioning) -
gikliai, kuri nemanoma kontroliuoti. Visai kas kita - imokyti drambl vaikioti mokymosi ris, kai pastiprina
ant upakalini koj arba vaik pasakyti praau". Toki elgsen paaikina - ir mas elgesys tvirtja, o elgesys,
jos moko - kitos ries asociatyvusis mokymasis. Veikiami operantinio sly u kur baudiama, silpnja.
gojim o, tiriamieji susieja elges ir jo padarinius. Jie labiau link kartoti t el
ges, u kur yra apdovanojami (pastiprinami ar skatinami) ir maiau link kar Atsakomoji elgsena
toti elges, u kur yra baudiami. (responded behavior) -
Ir klasikinis, ir operantinis slygojimas apima pirmin imokim, blsim, elgesys, pasireikiantis kaip
savaimin atsinaujinim, apibendrinim ir atskyrim. Taiau jie akivaizdiai ski automatikas atsakas kai
riasi. Klasikinis slygojimas kuria asociacijas tarp dirgikli (SD ir ND, apie kur kuriuos dirgiklius; pasak
jis pranea). Jis taip pat apima atsakom j elgsen - tai yra elges, pasireikiant Skinnerio, tai klasikinio
automatikais atsakais kai kuriuos dirgiklius (pavyzdiui, seili isiskyrimas, slygojimo dka imoktas
reaguojant msos gabaliukus ir vliau gars). Operantinis slygojimas ap elgesys.
ima operantin elgsen, taip vadinam todl, kad elgesys operuoja aplinka,
kad sukelt skatinamuosius arba baudiamuosius dirgiklius. Taigi atskirti kla Operantin elgsena
sikin slygojim nuo operantinio gali padti toks klausimas: ar organizmas mo (operant behavior) -
kosi asociacij tarp vyki kuri jis nekontroliuoja (klasikinis slygojimas), ar elgesys, kuris veikia aplink,
jis mokosi asociacij tarp savo elgesio ir po jo sekanio vykio (operantinis s sukeldamas padarinius.
lygojimas)?
Skinnerio eksperimentai
11 TIKSLAS. Suform uluokite Thorndike rezultato dsn ir paaikinkite jo ry su Skinnerio ope-
rntinio slygojim o tyrim ais.
B. F. Skinneris (1904-1990) studijavo universitete angl kalb ir buvo gars

jantis raytojas, taiau, iekodamas naujos veiklos, pradjo studijuoti psicholo
gij ir ilgainiui pasidar vienas takingiausi ir prietaringiausi biheviorizmo
atstov. Skinneris savo darbais ipltojo paprast fakt, kur psichologas Ed-
wardas L. Thorndike (1874-1949) pavadino rezultato dsniu: atlyginam elge
s linkstama kartoti (8.8 pav.). Ieities taku laikydamas Thorndike dsn, Skin Operantin kamera
neris sukr elgsenos technologij", kuri atskleid elgesio kontrols principus. (operant chamber) -
ie principai padjo jam imokyti balandius jiems nebding elgesio bd, pa kamera, dar vadinama Skinnerio
vyzdiui, vaikioti darant atuoneto figr, aisti stalo tenis, kirsti snapu per de, kurioje yra svirtis arba
judant ekrane objekt, kad ilaikyt valdomo sviedinio" krypt. mygtukas, kuriuos spausdamas
iurki, o vliau balandi tyrinjimams Skinneris sukr operantin kam e gyvnas gali gauti dalo arba
r, gerai inom kaip Skinnerio d (8.9 pav.). Dje yra svirtis arba mygtu vandens, ir prietaisas ioms
kas, kur nuspauds arba snapu paliets gyvnas gauna maisto arba vandens, gyvno reakcijoms registruoti.
taip pat prietaisas ioms reakcijoms urayti. Operantinio slygojimo eksperimen Naudojama tiriant operantin
tais isiaikintos tikslios slygos, skatinanios efektyv ir ilgalaik imokim. slygojim.
408 8 SKYRIUS
240
180
120
60
0
0 5 10 15 20 25
Nuosekls bandymai paslaptingoje dje
8.8 PAVEIKSLAS.
Kat paslaptingoje dje
Thorndike (1898) skatindavo Elgesio formavimas
uvimi kates, kad ios
rast ijim i 12 TIKSLAS. Apibdinkite formavimo procedr ir paaikinkite, kaip ji gali padti geriau supras
paslaptingos ds ti, k gali skirti gyvnai ir kdikiai.
(deinje), atlikdamos
daugyb bandym. Su Eksperimentuodamas Skinneris naudojo form avim , t. y. metodik, kai atly
kiekvienu bandymu katei
sekdavosi vis geriau gis, pavyzdiui, maistas, kreipia gyvno natral elges pageidaujamo elgesio
(kairje). link. sivaizduokite, kad js norite imokyti alkan iurk nuspausti svirt. I
Tai iliustruoja Thorndike
pradi stebite gyvno natral elges ir juo remiats. Galite atlyginti iurkei,
rezultato dsn. (Pritaikyta
i Thorndike, 1898.) numesdami kok nors ksn kiekvienkart, kai ji priartja prie svirties. Kai iurk
ima artintis prie svirties nuolat, js galite reikalauti dar labiau prie jos priartti,
Formavimas ir u tai atlyginti; paskui dar ariau, ir galiausiai, kad gaut maisto, ji turi pa
(shaping) - liesti svirt. Taikydami nuoseklaus artjimo bd, gyvnui atlyginate u re
operantinio salygojimo metodika, akcijas, kurios vis labiau artja prie galutinio pageidaujamo elgesio, ir nekrei
kai atlygis kreipia elgsen piate dmesio jokias kitas reakcijas. Tyrjai ir dresuotojai pamau formuoja
troktamo tikslo link. sudting elges, atlygindami u pageidaujam elges.

iuo bdu mokydamas nekalbanius gyvnus atskirti dirgiklius, psicholo
gas taip pat gali nustatyti, k jie suvokia. Ar uo skiria spalvas? Ar kdikis skiria
garsus? Jei galime suformuoti atsak taip, kad vien dirgikl reaguojama, o
kit nereaguojama, aiku, kad jie suvokia skirtum. Eksperimentai rodo, jog kai
kurie gyvnai neabejotinai geba susidaryti svokas, skirdami vyki arba ob
jekt klases. Jei tyrjas imoko baland kirsti snapu pamaius mogaus veid.
8.9 PAVEIKSLAS.
Skinnerio d
Dje esanti iurk
spaudia svirt, kad gaut
maisto. Matavimo prietaisai
fiksuoja jos atsakus.
MOKYMASIS 409
bet ne k nors kit, vadinasi, balandis gali atpainti veidus (Hermstein ir Love
land, 1964). iame eksperimente veidas yra skiriam asis dirgiklis. Kaip ir alias
viesoforo signalas, jis pranea, kad atsakas bus pastiprintas. Imokyti atskirti
gles, mones, mainas, kdes, balandiai supranta, kuriai kategorijai priskirti
nauj objekt (Bhatt ir kiti, 1988; Wasserman, 1993). Dresuojant balandius netgi
pavyksta imokyti skirti Bacho muzik nuo Stravinskio (Porter ir Neuringer,
1984).
Pasak Skinnerio, kasdieniame gyvenime mes taip pat nuolatos atlyginame
ir formuojame kit elges, bet danai tai darome netyia. Kartais netgi atlygi
name u bjaur elges. Pavyzdiui, tvus erzina ir glumina Bilio verklenimas.
Taiau pairkime, kaip jie paprastai elgiasi su vaiku:
Bilis: Ar gali uriti m an batus?
Tvas: (skaito laikrat).
Bilis: Tte, negaliu usiriti bat.
Tvas: Aha, tuojau, m inutl.
Bilis: TTEE, U RIK M AN BATU S!
Tvas: Kiek kart a tavs praiau nebliauti? Kur bat pirm iau
riim e?
Bilis gauna teigiam pastiprinim verklenti, nes taip jis pasiekia to, ko no
rjo - tvo dmesio. Tvo atsakas pastiprinamas neigiamai, nes jis atsikrato bjau
raus dalyko - Bilio verkimo.
Arba palyginkime, kaip pastiprina elges kai kurie mokytojai. Ant sienos kabo
lentel su mokini pavardmis, ir mokytoja priklijuoja auksines vaigdutes prie
- ard t vaik, kurie u atlikt raybos uduot surinko 100 bal Visi vaikai
gavo tas paias uduotis. Kiekvienam aiku, jog kai kurie vaikai, mokslo pir
mnai, nesunkiai surinko tuos takus. Kiti apdovanoti nebuvo. Bt geriau, jei
mokytojai pritaikyt operantinio slygojimo principus - apdovanot visus mo
kinius u tai, kad jie pamau tobulja (nuoseklus artjimas j galimybi link).
Pastiprinimo rys
13 TIKSLAS. Palyginkite teigiam ir neigiam pastiprinim bei pateikite pirminio, slyginio, tie-
sioginio ir udelsto pastiprinimo pavyzdi.
mons danai apie atlygio" gali kalba gana netiksliai. Skinnerio pastipri Pastiprinimo priemon
nimo svoka yra tikslesn - ji reikia bet kok vyk, padaninant reakcijas, po (reinforcer)-
kuri jis eina. Teigiam u pastiprinimu gali bti materialus atlygis. Juo taip pat operantinio slygojimo atveju
gali bti pagyrimas arba dmesys. Taip pat ir veikla. Pavyzdiui, galimyb pa po tam tikro elgesio einantis
siskolinti automobil, suplovus indus, ar pailsti, mokiusis valand. j sustiprinantis vykis.

Dauguma moni mano, kad pastiprinti elges galima tik apdovanojimu, ta
iau i tikrj bet kas, kas padeda sustiprinti elges, yra pastiprinimas. Netgi
jei ant student rkiama, rkimas sustiprina eidiam elges. Pastiprinimas pri-
klauso nuo aplinkybi. Pastiprinimas vienam mogui (bilietai roko koncert),
kitam gali nieko nereikti. Kas yra pastiprinimas vienoje situacijoje (maistas al
kanam), kitoje situacijoje gali tokiu nebti.
410 8 SKYRIUS
8.1 LENTEL. Elgesio sustiprinimo bdai
Operantinio
slygojimo terminas Apraymas Pavyzdiai
Teigiamas Pridkite pageidaujam Apkabinimas;

pastiprinimas dirgikl TV irjimas
Neigiamas Atimkite bjaur dirgikl Saugos diro usegimas,
pastiprinimas kad isijungt nemalonus garsas
Teigiamas pastiprinimas Yra dvi pagrindins pastiprinimo rys (8.1 lentel ). Vienas pastiprinimas
(positive reinforcement) - (teigiam as) sustiprina atsak pateikiant po jo malonius dirgiklius. Alkaniems
stiprjantis elgesys, pateikiant gyvnams teigiamas pastiprinimas yra maistas, daugumai moni - dmesys,
teigiam dirgikl, pavyzdiui, pritarimas ir pinigai. Kitas pastiprinimas (neigiam as) sustiprina reakcij, susilp
maist. Teigiamo pastiprinimo nindamas arba visikai paalindamas nemalonius (nepageidaujamus) dirgiklius.
priemon yra bet kuris dirgiklis, Igrus aspirino, sumaja galvos skausmas. Cigaret sumaina rkaliaus kan
kuris, pateiktas po atsako, ias. Paspaudus mygtuk Snausti", nutyla kyrus adintuvas. Visi ie padari
j sustiprina. niai yra neigiamas pastiprinimas. Jie padidina tikimyb, kad elgesys kartosis.
Narkomanams neigiamas pastiprinimas, kad bus ivengta abstinencijos kani,
Neigiamas pastiprinimas
tampa tikinamu (Baker ir kiti, 2004). Kai kas nors liaujasi iekoti priekabi
(negative reinforcement) -
arba inkti, taip pat yra pastiprinimas. (Atkreipkite dmes: prieingai populia
stiprjantis elgesys, sumainant
riai nuomonei, neigiamas pastiprinimas nra bausm. Jis paalina bausm
ar paalinant neigiam dirgikl,
sukeliant vyk.)
pavyzdiui, smg. Neigiamo
sivaizduokime susirpinus student, kuris, patinginiavs ir prastai ilaiks
pastiprinimo priemon yra bet
egzamin, kitam egzaminui rengiasi daug rimiau. Mokymasis gali bti pastip
kuris dirgiklis, kuris, paalintas
rinamas susilpnjusiu nerimu (neigiamas pastiprinimas) arba geresniu paymiu
po atsako, j sustiprina.
(teigiamas pastiprinimas). Ar teikdamas k nors teigiama, ar paalindamas k
(Pastaba: neigiamas
nors neigiama, pastiprinimas visuomet elges sustiprina.
pastiprinimas nra bausm.)
Pirminis pastiprinimas Pirminis ir slyginis pastiprinimas. Pirm inis pastiprinim as - alkanam gauti mais
(primary reinforcement) - to arba negauti smgio - pats savaime sukelia pasitenkinim. Slyginio (arba
gimtas pastiprinantis dirgiklis, antrinio) pastiprinim o imokstama. Jis gyja savj gali tik bdamas susijs
pavyzdiui, tas, kuris tenkina su pirminiu pastiprinimu. Jei iurk Skinnerio dje imoksta, jog viesa pa
biologinius poreikius. tikimai pranea apie gausim maist, iurk stengsis jungti vies. viesa tam
pa antriniu pastiprinimu, susijusiu su maistu. Ms gyvenime apstu antrinio pa
Slyginis pastiprinimas
stiprinimo tai pinigai, geri paymiai, malonus balsas, pagyrimo odiai, - kuri
(conditioned reinforcement) -
kiekvienas buvo susijs su svarbesniais atlygiais. Antrinis pastiprinimas gero
antrinis pastiprinimas; dirgiklis,
kai ipleia ms galimybes veikti vieniems kitus.
kuris gauna pastiprinimo gali,
kai susiejamas su pirminiu Tiesioginis ir udelstas pastiprinimas. Grkime prie formavimo eksperimento, ku
pastiprinaniu dirgikliu. rio metu iurk turjo paspausti svirt. Prie pageidaujamai" pasielgdama alkana
iurk atlieka tam tikrus nepageidaujamus" veiksmus - drasko, uostinja, laks
to. Jei bet kuris i t veiksm atliekamas prie pat pastiprinim maistu, to veiks
mo tikimyb padidja. Jei iurk paspaudia svirt, o js udelsiate t paspaudi
m pastiprinti ilgiau negu 30 sekundi iurk neimoks paspausti svirties. Susi
daro slygos tuo laikotarpiu vykti ir bti pastiprintiems kitiems veiksmams.
MOKYMASIS 411
mons imoksta reaguoti labai udelst pastiprinim: tai ir apmokjimas

u darb savaits pabaigoje, ir paymys pasibaigus semestrui, laimikis sezono
pabaigoje. I tikrj, kad galtume skmingai veikti, siekdami didesni ir ilga
laiki atlygi, privalome imokti atidti vlesniam laikui tiesioginius atlygius.
Ketveri met vaikai, dalyvaudami tyrimuose, rodo gebjim atidti apdova
nojim. Pasirinkdami saldain, jie teikia pirmenyb didesniam apdovanojimui
rytoj, negu maesniam iandien. Brsdami tokie vaikai tampa sumanesni ir ge
riau mokosi (Mischel ir kiti, 1989). Didelis ingsnis brandos ir geresnio gyve
nimo link - imokti atidti atlyg, valdyti postmius, kad bt galima pasiekti
vertingesnio atlygio (Logue, 1998a,b).
Darant al sau kartais maas, bet i karto gaunamas atlygis (malonumas
irti vlyv televizijos laid) labiau vilioja, negu didelis, bet atidedamas at
lygis (tinginiavimas kit dien). Rkaliams, alkoholikams ir kit narkotik var
totojams greitas malonumas - danai po keli sekundi uplstantis pasiten
kinimas - reikia daugiau, negu poveikis sveikatai ateityje (vys po 30 met
ar galvos skausmas ryte). Be to, tiesioginis pastiprinimas vyrauja. Prie toki nar
kotik kaip nikotinas ir kokainas, kurie suteikia pastiprinim i karto, greiiausiai
priprantama (Marlatt, 1991). Panaiai ir daugumai paaugli rizikingo, nesau
gaus sekso aistringos akimirkos nugali atidt saugaus sekso atlyg (Loewens-
tein ir Furstenberg, 1991). Tiesioginis degalus ryjani main atlygis iandien
nugali didesnius rytdienos globalinio klimato atilimo, pakilusio jr lygio ir
gamtos katastrof padarinius.
Pastiprinimo programos
14 TIKSLAS. Aptarkite nuolatinio ir dalinio (protarpinio) pastiprinimo privalumus bei trkumus ir

nurodykite keturias dalinio pastiprinimo programas.
Iki iol daugumoje ms pavyzdi aptartas nuolatinis pastiprinim as. Kaskart Nuolatinis pastiprinimas
pastiprinamas tik pasirods pageidaujamas atsakas. Tokiomis slygomis labai (continuous reinforcement) -
greitai imokstama. Taiau kai pastiprinimo nelieka, pavyzdiui, ijungiamas pageidautino atsako
maisto dozatorius, taip pat labai greitai pasireikia blsimas - iurk greitai liau pastiprinimas kiekvien kart,
jasi spausti svirt. Jei saldaini automatas du kartus i eils neimeta saldaini, kai tik jis pasirodo.
mes j nebemetame pinig (tiesa, po kokios savaits gal ir vl pamginsime -
vyks savaiminis atsinaujinimas).
I tikrj gyvenime nuolatinis pastiprinimas pasitaiko retai. Nors prekybi
ninkas i karto neparduoda vis preki, o mekeriotojui ne kiekvien kart
ukimba uvis, bet jie ir toliau daro t pat, nes kartais j pastangos atlygina Dalinis (arba protarpinis)
mos. Mokslininkai inagrinjo kelet dalinio (arba protarpinio) pastiprinim o pastiprinimas (partial
program, kai atsakai kartais pastiprinami, o kartais nepastiprinami (Nevin, [intermittent reinforcement) -
1988). Pradinis mokymasis paprastai esti ltesnis, kai pastiprinimas dalinis, to tik retkariais pastiprinamas
dl, kol labai gerai neimokstama veikti, bt geriau nuolat pastiprinti. Taiau atsakas; jo rezultatas - ltesnis
dalinis pastiprinimas, labiau negu nuolatinis, didina atsparum - prieinimsi pirminis atsako imokimas,
blsimui. sivaizduokime baland, kuris imoko kirsti snapu per svirt, kad gau bet jis bna daug atsparesnis
t lesalo. Kai buvo pradta vis maiau duoti lesalo, o galiausiai jo bdavo duo blsimui, negu kai pastiprinama
dama tik retai ir nenustatytu laiku, balandiai madaug 150 000 kart kartojo nuolat.
412 8 SKYRIUS
Esant operantiniam t pat veiksm , negaudam i atlygio (Skinner, 1953). Dalinis pastiprinim as adina
slygojimui, pirminis imokimas nenykstani vilt.
yra pastiprinto atsako sustiprini Nesunku prisim inti ir atitinkam pavyzdi i m oni gyvenim o.
mas. Blsimas vyksta tada, kai Niujorke diegus kom piuteriu valdom us viesoforus, 3250 m iesto viesofo
atsakas nustoja buvs stiprina r pstiesiem s m ygtuk tapo nebereikalingi. Taiau retkariais, daniausiai
mas. Apibendrinimas vyksta atsitiktinai, pstieji gauna pastiprinim usidegus Eikite" enklui netrukus
tada, kai organizmo atsakas po to, kai jie paspaudia m ygtuk. Tad ir toliau tebespaudom i m ygtukai, nors
panaius dirgiklius taip pat tai daugiausia yra bergdias dalykas.
yra pastiprinamas.
Loim autom atai apdovanoja lojus atsitiktinai ir nenuspjam ai, ir is dali
Atskyrimas atsiranda tada, kai
nis pastiprinim as juos veikia beveik kaip balandius: jie nesiliauja m gin.
organizmas imoksta, kad u
ia taip pat gera pam oka tvam s. Kartais dl ram ybs ir taikos, pasiduoda
vienus atsakus bus paskatintas,
m i savo vaik pykiui, tvai teikia jiem s dalinius pastiprinim us. Tai pats pa
o u kitus - ne.
veikiausias bdas, kad toks vaiko elgesys pasidaryt pastovus.
Pastoviojo santykio programa
Skinneris (1961) ir jo bendradarbiai palygino keturias dalinio pastiprinim o
(fixed-ratio schedule) -
program as. Vienas sudar visikai nekintant pastiprinim eil, kitas - nenuspja
operantinio slygojimo
m i pastiprinim ai.
pastiprinimo programa,
Pagal pastoviojo santykio program as elgesys pastiprinam as po tam tikro
kai atsakas pastiprinamas tik po
atsak skaiiaus. Kaip m ones, kurie gauna vienetin apm okjim - pavyzdiui,
tam tikro j skaiiaus.
u 30 padaryt vienet, taip ir tiriam uosius gyvnus galim a pastiprinti u tam
Kintamojo santykio programa tikr nustatyt skaii, tarkim e, u kiekvienus 30, atsak. Bdinga tai, kad gy
(variable-ratio schedule) - vnas trum pam sustoja tik po pastiprinim o, o paskui ir vl im a danai reaguoti
operantinio slygojimo pastiprini (8.10 pav.).
mo programa, kai atsakas Kai naudojam a kintam ojo santykio program a, pastiprinam a po nenum a
pastiprinamas po nenumatomo tom o atsak skaiiaus. Btent tai patiria lojai ir vejai - jie gauna nenum aty
atsak skaiiaus. t pastiprinim , todl jiem s sunku nustoti aisti ar vejoti. Kaip ir pastoviojo
8.10 PAVEIKSLAS.
Pastoviojo
Dalinio pastiprinimo programos Kinta
1000 santykio
mojo
Skinnerio laboratorijoje
santykio
balandiams, naudojant
keturias pastiprinimo
Pastiprinimas Pastoviojo
programas, buvo suformuoti
750 intervalo
tam tikri elgesio tipai.
monms, kaip ir balan Danos reakcijos
diams, pastiprinimai (grafike artjant pastiprinimo
Kinta
paymti trumpais brkne laikui
mojo
liais) susieti su atsakais, 500
intervalo
sukeldavo daugiau atsak.
Pastiprinimai, susieti su laiko
intervalais, sukeldavo maiau
atsak, negu pastiprinimai, 250
susieti su pastoviuoju arba
kintamuoju atsak santykiais. Pastovus
Naudojant pastovisias reagavimas
programas, atsak bna 0
daugiau, negu naudojant 0 10 20 30 40 50 60 70 80
kintamsias. Laikas (minutmis)
MOKYMASIS 413
santykio program a, i taip pat sukelia daug atsak, nes, daugjant atsak, da Pastovij interval programa
niau gaunam as pastiprinim as. (fixed-interval schedule) -
Pastovij interval program ai bdingas pirm as pastiprinim as po tam tikro operantinio slygojimo
laiko tarpo. m ons, artjant laikui, kai atneam as patas, vis daniau tikrina pastiprinimo programa,
pato dut, o balandiai, artjant num atom am atlygio laikui, im a daniau snapu kai atsakas pastiprinamas
kapoti svirt, sukurdam i banguot pradios-pabaigos elgesio vaizd (8.10 pav .). tik prajus nustatytam laikui.
K intam j interval program a - kai pastiprinam as pirm asis atsakas po
vairi laiko interval. Kaip praneim as Js gavote inut" galiausiai atlygina Kintamj interval programa
u atkaklum nuolat tikrinant elektronin pat, taip ir kintam j interval pro (variable-interval schedule) -
gram os paprastai skatina lt, pastov reagavim . Tai suprantam a, nes niekas operantinio slygojimo
neino, kada laukim as baigsis. pastiprinimo programa,
Gyvnai elgiasi kitaip, taiau Skinneris (1956) tvirtino, kad operantinio s kai atsakas pastiprinamas
lygojim o pastiprinim o dsniai yra visuotiniai. Pasak jo, ne taip jau svarbu, koks nenumatytais laiko tarpsniais.
atsakas, koks pastiprinim as ar kokia ris turim a galvoje. Bet kurios pastiprini
mo program os poveikis esti visikai toks pat: Nesvarbu - balandis, iurk ar vejyba avi tuo, kad
bedion, - jie elgiasi stulbinam ai panaiai". tikslas nors ir sunkiai, bet
pasiekiam as, kad nuolatos
Bausm esam a vilties."
kot raytojas
15 TIKSLAS. Aptarkite, kuo skiriasi neigiamos ir teigiamos bausms bei neigiamas pastiprini
Johnas Buchanas (1875-1940)
mas, ir ivardykite bausms kaip elgesio kontroliavimo metodo trkumus.
Bausm s poveikis yra prieingas pastiprinim ui. Pastiprinim as elges sustiprina, Bausm (punishm ent) -
bausm m aina elgesio tikim yb. Ji yra padarinys, sumainantis elgesio, po kurio elgesio tikimyb mainantis
ji eina, danum . Paprastai to pasiekiam a arba pateikiant nepageidaujam us pada bet koks po jos einantis vykis.
rinius, arba atim ant pageidaujam us (8.2 lentel ). Neatidliojam os ir neiven
giam os bausm s gali sutram dyti nepageidaujam elges. Gavusi elektros sm g
po to, kai paliet draudiam objekt, iurk, kaip ir vaikas, negavs skansto,
nes nepaklauss ibgo gatv, im oksta nekartoti i veiksm . Taiau kai ku
rios bausm s, nors ir netyins, bna gana veiksm ingos: uo, im oks atbgti
igirds elektrinio konserv dui atidarytuvo gars, liausis bgs, jei eim i Ar prisim enate verklenant Bil
ninkas prads junginti prietais tam , kad prisiviliot un ir udaryt j rsyje. i 409 p.? Koks elgesys iam e
Robertas Larzelere (1996, 2000, 2004) atkreipia dm es tai, k rodo m o pavyzdyje buvo teigiam ai
ni bausm es nagrinjantys tyrim ai: didesn rizika, kad m uam i vaikai bus ag pastiprintas, o koks - neigiam ai?
resyvesni, juos kam uos depresija ir em os saviverts jausm as. K gi, taip, - su- (Atsakym as kitam e puslapyje.)
8.2 LENTEL. Elgesio pakeitimo bdai
Bausms ris Apibdinimas Galimi pavyzdiai
Teigiama bausm Suteikti atgrasant dirgikl Muimas;

bauda u neleistinoje vietoje
pastatyt automobil
Neigiama bausm Atimti troktam dirgikl Kur laik neteikti privilegij
(pavyzdiui, neleisti bti su
draugais); atimti vairuotojo
paymjim
414 8 SKYRIUS
Atsakymas 414 puslapyje tinka Larzelere: lygiai taip radiologikai gydyti mons daniau mirta nuo v
pateikt klausim: Bilio io, o gydytus psichoterapija daniau kamuoja depresija - todl, kad jie anks
verklenimas buvo pastiprintas iau turjo bd, dl kuri buvo reikalingas gydymas. Fizines bausmes lydi blo
teigiamai, kadangi Bilis gauna gas elgesys, o blog elges lydi fizins bausms. Tad kas atsirado anksiau: vita
tai, ko siek - tvo dmes. ar kiauinis? Koreliacija mums nepateikia atsakymo.
Tvo atsakas verklenim Larzelere ir Diana Baumrind su bendraautoriais (2002) pastebi: jei susitai
(darymas to, ko norjo Bilis) kai su mintimi, kad sergi viu ar depresija, tada radiologinis gydymas ar psi
buvo pastiprintas neigiamai, nes choterapija bna veiksmingesni. Jei dvej-eeri met vaikas mintyse sutin
tvas atsikrat kyraus Bilio ka, kad pasielg nederamai, vienintelis pliaukteljimas per upakal taip pat
verklenimo. bus veiksmingesnis - ypa jei bus derinamas su tikinjimu bei pastiprinimu ir
jei bus tik papildoma priemon, siekiant padidinti velnesns drausminamosios
taktikos (pavyzdiui, tikinjimo ar laikino draudimo) veiksmingum.
Kaip teigia vaik auginimo be fizini bausmi alininkai, bausm turi tr
kum (Gershoff, 2002; Marshall, 2002). Elgesys, u kur nubaudiama, nepa
mirtamas, jis tik nuslopinamas. Tas laikinas nuslopinimas gali neigiamai pa
stiprinti tvus - bausms vykdytojus. Vaikas keikiasi, tvas baudia ir daugiau
keiksm negirdi. Taigi tvas nusprendia, kad bausm padjo panaikinti blog
prot. Taigi nereikia stebtis, kad tiek daug tv Jungtinse Valstijose taiko fi
zines bausmes. Daugiau negu 9 i 10 tv prisipasta mu savo vaikus (Kaz-
din ir Benjet, 2003).
Taiau ar bausm buvo veiksminga? Jei bausms galima ivengti, elges, u
kur baudiama, galima vl pakartoti, kai aplinka saugi, kai bausm negresia.
Vaikas gali paprasiausiai imokti atskirti, taigi jis nesikeiks namuose, o keik-
sis kitur. Vairuotojas, turintis dvi nuobaudas u viryt greit, gali sigyti radio-
lokatori detektori, ir kai radiolokatoriaus, nustatanio greit, netoliese nra,
toliau sau vainti dideliu greiiu.
Fizins bausms gali didinti agresyvum, kuriuo mginama veikti sunku
mus. Tai padeda suprasti, kodl tiek daug agresyvi nusikaltli ir iurki t
v yra kil i toki pat eim (Straus ir Gelles, 1980; Straus ir kiti, 1997). Be
to, bausm gali kelti baim, o baudiamas mogus j gali susieti ne tik su ne
pageidaujamu elgesiu, bet ir su bausm vykdaniu asmeniu arba su veiksmo
aplinkybmis. Taigi vaikas gali pradti bijoti baudianio mokytojo ir nebenorti
eiti mokykl. Dar blogiau, kai bausms nenuspjamos ir neivengiamos - ta
da ir gyvnams, ir monms gali kilti jausmas, kad jie nekontroliuoja vyki.
Dl to jie gali pasijusti bejgiai ir prislgti. Dl i prieasi daugelyje Euro
pos ali muti vaikus mokyklose ir vaik prieiros staigose yra draudiama
(Leach, 1993, 1994). Vienuolikoje ali, tarp j ir Skandinavijos alyse, staty
mu udrausta tvams muti vaikus, taip vaikams suteikiant toki pai teisin
apsaug, kaip ir sutuoktiniams (EPOCH, 2000).
Neretai bausm, net nuslopinusi nepageidaujam elges, nenukreipia pagei
daujamo elgesio link. Bausm nurodo, kaip nesielgti , pastiprinimas - kaip elg
tis. Taigi bausm, derinama su pastiprinimu, paprastai bna veiksmingesn ne
gu vien tik bausm. is bdas buvo naudojamas gydyti vaikus, kurie aloja sa
ve arba tranko savo galv sien. Juos galima nestipriai bausti (pavyzdiui.
MOKYMASIS 415
liktelti vandens veid), kai jie save aloja, taiau kartu atlyginti jiem s tei
giam u dm esingum u ir m aistu, kai jie elgiasi tinkam ai. is bdas tinkam as naudo
ti ir klasje. M okytojas, kuris, vertins darb, urao: Negerai, bet pam gink
tai taip", Taip, teisingai!" - m aina nepageidaujam ir stiprina kitok elges.
Nusikalstani jaunuoli tvai danai neino, kaip sutvirtinti pageidautin
elges nerkiant ir nem uant (Patterson ir kiti, 1982). Toki tv m okym o pro
gram os padeda jiem s im okti kitaip form uluoti slygas, nuo nuom i grasini
m pereinant prie teigiam skatinim - uuot aukus: Arba tuojau pat susi
tvarkyk kam bar, arba negausi vakariens!" - pasakyti: Kai susitvarkysi kam
bar, ateik vakarieniauti" Jei susim stytum e, daugelis grasinim nubausti gali
tapti dar veiksm ingesni, jei juos suform uluojam e teigiam ai. Pavyzdiui, vietoj:
Jei neparuoi nam darb, negausi autom obilio", - geriau sakyti... (ubaikite
patys).
Danai bausm , pasak Skinnerio, im oko tik to, kaip jos ivengti. Daugelis
psicholog labiau vertina pastiprinim , o ne bausm es. Pastebkite m ones, k
nors gerai daranius, ir padrsinkite juos taip elgtis.
Dabartinis Skinnerio teorijos supratimas

Skinneris pripaino egzistuojant psichikos procesus ir biologinius elgesio pa
m atus. Vis dlto daugelis psicholog Skinner kritikavo u tai, kad savo teori
joje j svarb jis sum enkino.
Painimas ir operantinis slygojimas
16 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip slaptasis (latentinis) imokimas ir iorinio atpildo poveikis paro
do, jog vidinis informacijos apdorojimas yra svarbi mokymosi dalis.
Likus 8 dienom s iki m irties nuo leukem ijos, Skinneris (1990) kalbjo Am eri
kos psicholog asociacijos suvaiavim e, kad galutinai sugriaut kognityvin
m oksl", kur jis laik XX a. pradios introspekcionizm o liekana. Skinneris m ir,
prieindam asis vis stiprjaniam sitikinim ui, jog psichologijos m okslui ir net
slygojim o supratim ui btina atsivelgti painim o procesus - m intis, suvoki
m , lkesius. (Jis laik m intis ir em ocijas veikla, paklstania tom s paiom s
taisyklm s, kaip ir kitos veiklos rys.) M es jau pastebjom e kai kuri uuo
m in, rodani, jog operantinis m okym asis gali apim ti ir painim o procesus.
Pavyzdiui, kai naudojam a pastovij interval pastiprinim o program a, gyv
nai, artjant laikui, kai atsakas bus pastiprintas, im a reaguoti vis daniau. Gy
vnai elgiasi taip, tarsi laukdam i, jog u atsako kartojim netrukus bus atlygin
ta. (Grietam biheviorizm o alininkui nebtina kalbti apie lkesius". Utenka
pasakyti, kad tam tikrom is slygom is pastiprinus atsak jis pasikartos, kai pa
sikartos tos paios slygos.)
Slaptasis (latentinis) imokimas. Duom en apie painim o procesus buvo gauta

stebint iurkes labirinte. Tyrinjanios labirint ir jokio atlygio negaunanios
iurks yra tarsi m ons, klaidiojantys po nepastam jiem s m iest. Atrodo,
416 8 SKYRIUS
Kognityvinis emlapis iurks susidaro kognityvin em lap, psichin labirinto vaizd. Tai vyksta net
(cognitive map) - ir tuomet, kai jos yra perneamos per labirint vieliniame krepyje. Kai vliau
psichinis aplinkos iplanavimo labirinto gale eksperimentuotojas padeda maisto, iurks tuoj pat juo perbga,
vaizdas. Pavyzdiui, kaip ir tos iurks, kurios buvo mokomos perbgti labirint pastiprinant -
ityrinjusios labirint iurks duodant joms maisto (8.11 pav .).
elgiasi taip, tarsi turt jo vidin Tyrindamos iurks, matyt, slapta imoksta. Slaptasis (latentinis) im oki
emlap. m as yra toks, kuris irykja tik tada, kai yra kokia nors paskata j parodyti.
Vaikai mokosi stebdami tvus, o tai, ko imoko, gali parodyti vliau, kai pri
Slaptasis (latentinis)
reikia. Ivada: mokymasis yra sudtingesnis reikinys, negu atsako susiejimas
imokimas
su padariniais. Tai kartu yra ir painimas. 10 skyriuje susidursime su spdin
(latent learning) -
gais rodymais apie gyvn paintinius gebjimus sprendiant problemas ir tam
imokimas, kuris nra
tikr kalbos aspekt vartojim.
pastebimas tol, kol nra
paskatos j parodyti. Vidin motyvacija. Pripainus painimo vaidmen, buvo galima tiksliau apibr
ti atlygi reikm: nebtini apdovanojimai kartais kenkia. Dauguma moni ma
no, kad materials apdovanojimai didina susidomjim uduotimi (Boggiano
ir kiti, 1987). I tikrj, addami monms atlyginti u darb, kuris jiems ir
taip mielas, galime gauti nelaukt rezultat. Vaikai, kuriems eksperimento me
Vidin motyvacija tu buvo adta dovan u sumaniai isprst galvosk arba dom aidim su
(intrinsic motivation) - aislu, vliau maiau domjosi aidimu negu tie, kuriems u aidim nebuvo
trokimas atlikti kok nors poelg atlyginama (Deci ir kiti, 1999; Tang ir Hali, 1995). Atrodo, lyg vaikai galvotu:
be jokio atlygio. Jei mane u tai mgina papirkti, tai iaip sau to ir neverta daryti."
Perdti skatinimai gali sumenkinti vidin m otyvacij - trokim veiksmin
gai pasielgti be jokio atpildo. Vidujai skatinami mons dirba ir aidia ieko-
32
30
28
26
8.11 PAVEIKSLAS.
24
Slaptasis (latentinis) imokimas Niekada nepastiprinant

22
Gyvnai, kaip ir mons, 20
gali mokytis i patirties,

18
gaudami pastiprinim arba
16
be jo. iurks, 10 dien Slaptasis imokimas,
patyrinjusios labirint, jo 14
Visuomet irykjs pradjus
gaie gaudavo atlyg - 12 pastiprinant pastiprinim, 11-j dien
maisto. Jos greitai parody 10
davo, kad jau i anksiau 8

ino apie labirint - tuojau
6
pat perbgdavo j taip pat
4
gerai (ir netgi geriau),
kaip ir tos, kuri bgimas 2
labirintu bdavo pastiprina 0
mas joms padedant maisto. 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 1 0 1 1 1 2 13 1 4 15 1 6 1 7 1 8 1 9 2 0 21 22
(I Tolman ir Honzik, Labirinto tyrinjimo dienos

1930.)
MOKYMASIS 417
dami pasitenkinimo, susidomjimo, saviraikos ar iki. Iorin motyvaci Iorin motyvacija

ja - tai trokimas k nors padaryti, siekiant gauti iorin atpild ar ivengti gre (extrinsic motivation) -
sianios bausms. Motyvacijos tyrintojai Edwardas Deci ir Richardas Ryanas trokimas atlikti kok nors poelg,
(1985, 1992, 2000) teigia: jei jaunimo sporto treneriai ne vien siekt tbti siekiant gauti paadt atlyg ar
ni pergali, bet stengtsi skatinti ilgalaik domjimsi, jie turt pabrti ai ivengti bausms.
dimo ir savo galimybi gyvendinimo teikiam diaugsm.
Nordami pajusti iorins ir vidins motyvacijos skirtum, galite apmstyti
savo dabartin patirt. Ar jauiate spaudim baigti skaityti i knyg iki tam tikro
laiko? Ar nerimaujate dl paymio? Ar laukiate atpildo, kuris priklauso nuo js
mokymosi rezultat? Jei taip, vadinasi esate iorikai motyvuoti. (itaip i dalies
turt jaustis visi studentai.) O gal jums i mediaga yra dar ir domi? Gal mo
kydamiesi pasijuntate protingesni? Jei paymys nesvarbu, tai gal tiesiog esate
gana smalss, kad nortumte imokti mediag be jokio atlygio? Jei taip, js
pastangas kursto ir vidin motyvacija.
mogaus interesai danai ilieka tada, kai atpildas nenaudojamas nei papirkti,
nei valdyti, o tik duoti signal, kad darbas padarytas gerai. Tokio paskatinimo
pavyzdys - Didiausi paang padariusio aidjo" prizas (Boggiano ir kiti,
1985). Jei, padarius ger darb, atpildas sustiprins js kompetencijos pojt,
uduoties teikiamas diaugsmas gali padidti. Teisingai dalijami paskatinimai
gali didinti darbingum bei krybingum (Eisenberger ir Rhoades, 2001; Hen-
derlong ir Lepper, 2002). Tada iorinis atpildas (pavyzdiui, didel stipendija,
primimas universitet ir darbas, kur galima gauti baigus gerais paymiais)
bna danas ir ilgalaikis.
Biologiniai polinkiai
17 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip biologiniai polinkiai riboja operantinio slygojimo galimybes.
Gyvno ir klasikinio slygojimo, ir operantinio slygojimo galimybes riboja jo

prigimtiniai polinkiai. Pastiprindami maistu, js galite nesunkiai imokyti iur
kn rausti em arba atsistoti ant upakalini koj, nes jis iuos veiksmus at
lieka natraliai, iekodamas maisto. Taiau gerokai sunkiau, pastiprinant mais
tu, formuoti tok iurkno elges, kuris natraliai nra susijs su maistu arba
alkiu, pavyzdiui, prausti snukut (Shettleworth, 1973). Panaiai ir balandiai
lengvai imoksta suplasnoti sparnais, kad ivengt smgio, ir kirsti snapu, kad
gaut maisto, nes jie paprastai skraido plasnodami sparnais ir lesa snapu. Ta
iau jiems sunku imokti kirsti snapu, kad ivengt smgio arba plasnoti, kad
gaut maisto (Foree ir LoLordo, 1973). Biologiniai ribojimai padeda gyvnams
imokti toki veiksm, kurie natraliai padeda prisitaikyti.
Buv Skinnerio bendradarbiai Kelleris Brelandas ir Mariana Breland (1961)
turjo atsivelgti biologinius polinkius, dresuodami operantinio slygojimo pro
cedromis gyvnus cirkui, TV laidoms, filmams. Brelandai i pradi man, Niekada nem okykite kiauls
kad operantiniai principai tiks beveik visoms reakcijoms, kurias tik gyvnai gali dainuoti: tik eikvosite savo laik
atlikti. Taiau idresav 38 skirting ri 6000 gyvn, pradedant viiukais, ir nervinsite kiaul,
baigiant banginiais, jie prijo prie ivados, kad biologiniai polinkiai yra daug M ark Twain (1835-1910)
418 8 S K Y R IU S
svarbesni negu buvo m anyta. Kart jie im ok kiaules neti didelius m edinius
dolerius" kiauli bank. Taiau, im okusios i veiksm , jos vl praddavo
elgtis natraliai. Jos paleisdavo pinig, savo nipu j pastum davo, kaip daro vi
sos kiauls, vl j pakeldavo ir vl visk kartodavo i pradi, - tuo sulaikyda
m os pastiprinim m aistu. Kaip rodo is pasidavim as instinktam s", klysti pra
dedam a, kai gyvnai grta prie savo biologikai slygotos elgsenos.
Skinnerio palikimas
18 TIKSLAS. Apibdinkite prietaravimus dl Skinnerio poirio moni elges.
B. F. Skinneris buvo vienas i prietaringiausi XX a. pabaigos intelektual.

Prim ygtinai tvirtindam as, kad elges form uoja ioriniai veiksniai, o ne vidins
m intys bei jausm ai, ir ragindam as m oni elgsen m okykloje, darbe bei nam ie
kontroliuoti, rem iantis operantinio slygojim o principais, jis sigijo daug prie
. Pasak Skinnerio, nordam i padti m onm s arba juos veiksm ingai valdyti,
turtum e m aiau rpintis j laisvs ir orum o iliuzijom is. Pripaindam i, kad el
ges lem ia jo padariniai, turtum e skirstyti atlygius taip, kad jie skatint labiausiai
pageidaujam elges.
Skinnerio kritikai prietaravo: m ogus, kurio asm ens laisv nepripastam a
ir kurio veiksm ai kontroliuojam i, num oginam as. Skinneris tai atsako: m o
ni elges ir taip kontroliuoja iorins pastiprinim o priem ons, tad argi, norint
m onm s gera, negalim a valdyti ios kontrols? Argi nebt m onikiau, jei
nam ie, m okykloje, kaljim e paplitusias bausm es pakeistum e pastiprinim u? O
jei priim tina m anyti, kad m us suform avo m s gyvenim o istorija, tai i m intis
teikia ir vilt, kad galim e form uoti savj ateit.
Operantinio slygojimo taikymas
19 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip operantinio slygojimo principai taikomi mokykloje, sporte, dar
be ir namuose.
Kituose skyriuose suinosim e, kaip psichologai taiko operantinio slygojim o

principus, paddam i m onm s valdyti aukt kraujospd ar gyti socialini ge
bjim . Pastiprinim u parem ti poveikio bdai taip pat taikom i m okyklose, ver
B. F. Skinneris
sle ir kasdieniam e gyvenim e (Flora, 2004).
K a rta is m a n s k la u s ia :
A r a p ie sa ve g a lv o ja te ta ip
p a t, k a ip ir a p ie Mokykla. Prie kelis deim tm eius Skinneris ir kiti skatino naudoti m okym e
o rg a n iz m u s , k u riu o s tir ia te ? " m ainas" bei vadovlius, kurie form uot m okym si m aais ingsneliais ir ne
M a n o a tsa k ym a s - ta ip .
delsiant pastiprint u teisingus atsakym us. i ranga bei vadovliai, pasak j.
K ie k in a u , m a n o e lg e s ys
y ra n e d a u g ia u , n e g u m a n o turj padaryti perversm vietim e ir ilaisvinti m okytojus, kad ie galt su
g e n e tin io in d li o , m a n o telkti vis dm es specialiuosius m okini poreikius.
a s m e n in s is to ri jo s
Kad geriau suprastum te Skinnerio idj, sivaizduokite du m atem atikos m o
ir e sa m o s s itu a c ijo s
re z u lta ta s" (1 9 8 3 ). kytojus. M okytojas A, atjs klas, kurioje yra skirtingai besim okani m oks-
MOKYMASIS 419
leivi, vis klas m oko vienodai. M okytojas ino, kad kai kurie m okiniai jau
supranta jo aikinam as svokas, o kiti yra sutrik, nes nesugeba nieko suprasti.
Ar gali m okytojas padti kiekvienam , kai tiek daug skirting vaik? Gabesnie
ji vaikai neukliva, o silpnesnieji dar kart patiria neskm . M okytojas B, dirb
dam as su panaia klase, dsto m ediag pagal kiekvieno m okinio m okym osi grei
t ir teikia skub grtam j ry su teigiam u pastiprinim u ir ltesniem s, ir nuo
vokesniem s m okiniam s. Ar neatrodo m okytojo B individualizuotas m okym as
netikrovikas?
Num atytas perversm as taip ir nevyko, taiau savo gyvenim o pabaig Skin
neris (1986, 1988, 1989) buvo sitikins, kad tas idealas pasiekiam as. Geram
m okym ui reikia dviej dalyk, - sak jis. - M okiniam s ikart reikia pasakyti,
ar tai, k jie padaro, yra teisinga ar klaidinga, o tuos, kurie daro teisingai, rei
kia nukreipti engti tolesn ingsn." Viltis buvo kom piuteriai. Jie turjo tai pa
daryti ir ilaisvinti m okytojus ypatingiem s tik m ogaus atliekam iem s darbam s.
Skaitant ir sprendiant m atem atikos udavinius, m okytoju B galt pabti kom
piuteris: aktyviai traukti m okinius darb, paskirstyti jiem s m ediag pagal j
m okym osi greit, patikrinti juos, kad bt galim a aptikti supratim o spragas, pa
teikti skub grtam j ry ir nepriekaitingai visa tai registruoti priiriniam
m okytojui.
Sportas. Pastiprinim o principai taip pat gali pagerinti sporto rezultatus. Ir vl

svarbiausia yra suform uoti elges, i pradi pastiprinant nedidel skm , o v
liau palaipsniui didinant ik. Thom as Sim ekas ir Richardas OBrienas (1981,
1988) iuos principus taik m okydam i aisti golf ir beisbol, praddam i leng
vai pastiprinam ais atsakais. Besim okantieji aisti golf i pradi im oksta va
ryti kam uoliuk trum pu atstum u. gij m eistrikum o, jie traukiasi vis toliau. Pa
naiai ir beisbolo naujokai atm ujai pradeda tik pusiau usim odam i ir m ua i
10 pd (m adaug 3,3 m) m etam didesn beisbolo kam uoliuk. Kai sm giuo-
toj pasitikjim as skm e iauga ir kiekvienam e lygyje jie gyja m eistrikum o,
m etikas palaipsniui traukiasi atgal - iki 15, vliau 22, 30 ir 40,5 pd - kol
galiausiai pradeda aisti standartin beisbol. Palyginti su vaikais, m okom ais ais
ti beisbol tradiciniais m etodais, m okytieji iuo bihevioristiniu m etodu ir per
testus, ir per varybas dem onstruoja didesn gdi paang.
Darbas. M anydam i, kad pastiprinim as daro tak darbo naum ui, verslo vadybi
ninkai danai naudoja psichologinius tyrim us. Daugelis bendrovi dalijasi su
savo darbuotojais pelnu ir padaro juos bendrovs akcininkais. Jei darbuotojam s
u padidjus darbo naum atlyginam a, danai stiprja j m otyvacija, m oral,
bendradarbiavim o dvasia (Deutsch, 1991). Paskatinim as u gerai padaryt dar
b didina naum , ypa tuom et, kai aiku, kas turi bti padaryta ir kad tai ma
noma padaryti. Patarim as vadovam s: reikia atlyginti u konkret elges, o ne
m iglotai nusakom us nuopelnus. Taktika ir konkreti kritika taip pat m aiausiai
apm audi ir skatina dirbti (Baron, 1988).
420 8 SKYRIUS
Protinga pastiprinti nedelsiant Legendin IBM figra Thom as W atsonas i

raydavo darbuotojam s ekius u laim jim us darbo vietoje (Peters ir W aterm an,
1982). Taiau apdovanojim ai nebtinai turi bti m aterials arba tokie dideli,
kad virst nepasitenkinim o altiniu j negaunantiesiem s. Vadovui tikt papras
iausiai pagirti m ones u ger darb arba kaip nors iradingai ratu vertinti
gerai atlikt projekt. Skinneris sak: Ar gyvenim as nepasidaryt gerokai tur
tingesnis, jei kasdien veiksm ingiau bt skatinam as naus darbas?"
Namai. Daugelis ekonom ist ir psicholog laikosi poirio, jog m oni elgse
n, leidiant pinigus, valdo tos veiklos padariniai (ilaidos ir nauda). Lyginant
m ones, nuom ojanius butus nam uose, kur u sueikvot elektros energij m o
ka savininkas, ir gyvenanius panaiuose nam uose, kur patys m oka u energij
(taigi susilaukiantys atpildo u energijos taupym ), m atyti, jog pastarieji ener
gijos suvartoja m adaug 20 proc. m aiau. Energijos vartotojam s, kurie laikosi
energijos dietos", taip pat padeda grtam asis ryys, rodantis, kiek dabar jie
suvartoja energijos ir kiek jos suvartodavo anksiau (Darley ir kiti, 1979). Na
m ie, kaip ir visur kitur, elges ypa veikia tiesioginiai padariniai.
Yra apytikr ekonomikos taisykl: u tai, k apmokestiname, daniausiai gauname

maiau; u tai, k subsidijuojame, daniausiai gauname daugiau. iuo metu
apmokestiname darb ir subsidijuojame gamtini itekli eikvojim - ir tokia
politika prisidjo prie didelio nedarbo bei gamtini itekli ieikvojimo. O jei
sumaintume mokesius u darb ir tuo pat metu juos padidintume u ikastinio
kuro deginim?
Tvai taip pat gali pasinaudoti operantinio slygojim o teikiam ais pranaum ais.
M ichelle W ierson ir Rexas Forehandas (1994), tiriantys tv m okym , prim e
na, jog tvai, sakydam i, Eik gulti", - o vliau nusileisdam i protestam s arba
oiavim uisi, pastiprina tok elges. Galiausiai netek kantrybs jie gali pradti
ant vaiko aukti ar grm oti, ir tada isigandusio vaiko klusnum as pastiprins t
v pikt elges. Laikui bgant, atsiras destruktyvs santykiai tarp tv ir vaik.
W ierson ir Forehandas silo iuos patarim us tokiam ciklui suardyti:
Skirkite vaikam s dm esio ir kitaip pastiprinkite, kai jie elgiasi gerai. Nu

m atykite konkret poelg, skatinkite j ir stebkite, kaip is poelgis danja.
Nekreipkite dm esio verklenim . Jei anksiau verklenim as atkreipdavo

dm es, vaikas gali kur laik verklenti labiau, jei j nekreipsite dm esio.
Laikui bgant, jei jis nebus pastiprinam as, verklenim as liausis.
Kai vaikai blogai elgiasi arba neklauso, neaukite ant j. Tiesiog paaikin
kite, kad jie blogai elgiasi, ir paskelbkite pertraukl - kuriam laikui atim kite
i j bet kok pastiprinim .
Galiausiai operantin slygojim galim a prisitaikyti ir sau, pastiprinant pa

geidaujam elges bei alinant nenorim . Savo elgesiui kontroliuoti psicholo
gai silo iuos bdus, atliekam us ingsnis po ingsnio:
1. Isikelkite tiksl (pavyzdiui, m esti rkyti, m aiau valgyti, daugiau m okytis

arba m anktintis), vardykite j dydiu, kur galim a im atuoti, ir visiem s apie
M O KYM ASIS 421
tai pranekite. Sakykim e, nusprendte kasdien m okytis valanda ilgiau. Pa

sakykite apie tai draugam s.
2. Kontroliuokite, kiek laiko skiriate tam , k nortum te tobulinti. Galite usi

rayti savo dabartin m okym osi laik, pasiym dam i, kokiom s slygom s esant
m okots, o kada nesim okote. (Kai a pradjau rayti vadovlius ir skaiiuoti
savo laik, nustebau pam ats, kiek daug laiko praleidiu veltui.)
3. Pastiprinkite pageidautin elges. Nordam i pailginti savo m okym osi laik,

leiskite sau uksti (arba usiim ti kokia nors kita m alonia veikla), bet tik
tada, kai tam tikr laik pasim okte. Susitarkite su draugais, kad savaitgal
praleisite su jais - bet tik tada, jei pasieksite savaits m okym osi tiksl.
4. Pam au mainkite paskatinimus, kai naujoji elgsena pasidarys labiau prasta.
Klasikinio ir operantinio slygojimo palyginimas

20 TIKSLAS. Nurodykite, kokie yra pagrindiniai klasikinio ir operantinio slygojimo panaumai
bei skirtumai.
Ir klasikinis, ir operantinis slygojim as yra asociatyviojo m okym osi form os,

apim anios pirm in im okim , blsim , savaim in atsinaujinim , apibendrinim
ir atskyrim . Panaum ai yra pakankam i, kad kai kurie m okslininkai kelt klau
sim , ar vienas dirgiklio - atsako m okym osi procesas negaltj abiej paai
kinti (Donahoe ir Vegas, 2004). Procedrinis skirtum as yra toks: klasikinio (Pa
vlovo) slygojim o dka organizm as susieja skirtingus dirgiklius, kuri jis ne
kontroliuoja, ir autom atikai juos reaguoja (atsakom oji elgsena). Operantinio
slygojim o dka organizm as savo operantinius poelgius - tuos, kurie veikia jo
aplink, sukeldam i teikianius atpild arba baudianius dirgiklius - susieja su
i poelgi pasekm m is. Paintiniai procesai ir biologiniai polinkiai daro tak
ir klasikiniam , ir operantiniam slygojim ui (r. 8.3 le n te l ).
8.3 LENTEL. Klasikinio ir operantinio slygojimo palyginimas
Klasikinis slygojimas Operantinis slygojimas
Atsakas Nesmoningas, refleksinis Laisvas, operuoja aplink

Pirminis imokimas Susiejami vykiai; slyginis dirgiklis pranea Atsakas siejamas su po jo einaniu padariniu
apie neslygin dirgikl (pastiprinamuoju arba baudiamuoju)
Blsimas SA silpnja, kai SD pakartotinai pateikiamas Reakcija silpnja kai nutrksta pastiprinimas
vienas
Painimo procesai Pradedama laukti, kad SD prane apie Pradedama laukti, kad atsakas bus pastiprintas
artjant ND arba u j bus baudiama; taip pat irykja
slaptasis imokimas
Biologiniai polinkiai Nuo gimt polinki priklauso, kurie dirgikliai Gyvnai geriausiai imoksta to elgesio, kuris
ir atsakai gali bti lengvai siejami panaus j natral elges; nenatralus elgesys
instinktyviai grta prie natralaus
422 8 SKYRIUS
MOKYMOSI REZULTATA
10 TIKSLAS. Nurodykite dvi pagrindines savybes, skirianias kla kanam gaunama maisto arba sergant baigiasi pykini
sikin slygojim nuo operantinio. mas) pats savaime teikia pasitenkinim - ia nerei
kia nieko imokti. Slyginis (arba antrinis) pastipri
Esant klasikiniam slygojim ui , organizmas kuria aso nim as (pavyzdiui, pinigai) teikia pasitenkinim, nes
ciacijas tarp poelgi, kuri jis nekontroliuoja; i s mes imokstame j susieti su elementaresniu pasiten
lygojimo forma apima atsakom j elgsen (automa kinimu (pavyzdiui, maistu ar vaistais, kuriuos gali
tin atsak tam tikrus dirgiklius). Esant operantiniam me nusipirkti u pinigus). Tiesioginis pastiprinim as
slygojim ui , organizmas imoksta savo elgsen susieti
(pavyzdiui, rkaliui - cigaret) teikia greit malo
su jos padariniais; i slygojimo forma apima operan num; udelstas pastiprinim as (pavyzdiui, savaitinis
tin elgsen (elgsen, kuri operuoja aplinka, sukel
atlyginimo ekis) reikalauja gebjimo atidti pasiten
dama pasekmes). kinim vlesniam laikui.
11 TIKSLAS. Suformuluokite Thorndike rezultato dsn ir paai-

14 TIKSLAS. Aptarkite nuolatinio ir dalinio (protarpinio) pastipri
kinkite jo ry su Skinnerio operantinio slygojimo tyrimais.
nimo privalumus bei trkumus ir nurodykite keturias dalinio pa
Thorndike rezultato dsnis teigia, jog atlyginamas el stiprinimo programas.
gesys yra links kartotis. Laikydamas dsn ieities

Esant nuolatiniam pastiprinim ui (kai pageidaujami at
taku, Skinneris savo gyvenim paskyr mokymosi
sakai yra pastiprinami kiekvien kart jiems pasirei
pasitelkiant operantin slygojim princip bei sly
kiant) mokymasis yra spartus, taiau toks pat bna ir
g tyrimui.
blsimas, kai atpildas liaujasi. Nuolatiniam pastiprini
mui teiktina pirmenyb tol, kol elgsenos imokstama.
12 TIKSLAS. Apibdinkite formavimo procedr ir paaikinkite,
Esant daliniam pastiprinim ui (kai pastiprinimas teikia
kaip ji gali padti geriau suprasti, k gali skirti gyvnai ir kdi
mas tik tam tikr laiko dal), mokymasis i pradi
kiai.
vyksta liau, taiau imokta elgsena yra atsparesn bl
Formuodami mes naudojame pastiprinim, kad nu simui. Pastiprinimo programos gali skirtis pagal atly
kreiptume mogaus ar gyvno elgsen pageidaujamo ginam atsak skaii ar pagal laik, prabgus tarp at
tikslo link. Remdamiesi esamais poelgiais, atlygina sak. Pastoviojo santykio program ose atpildas yra su
me u nuosekl artjim prie pageidaujamos elgse teikiamas po tam tikro atsak skaiiaus; kintam ojo san
nos. Kadangi nekalbantys gyvnai ir kdikiai gali rea tykio program ose atpildas suteikiamas po nenumatomo
guoti tik tai, k suvokia, j atsakai rodo, kokius vy atsak skaiiaus. Pastovij interval program ose pa
kius jie gali skirti. skatinama po tam tikro laiko tarpo; kintam interva-
l program ose skatinama po neprognozuojam laiko in
13 TIKSLAS. Palyginkite teigiam ir neigiam pastiprinim bei pa terval.
teikite pirminio, slyginio, tiesioginio ir udelsto pastiprinimo pa
vyzdi. 15 TIKSLAS. Aptarkite, kuo skiriasi neigiamos ir teigiamos baus
ms bei neigiamas pastiprinimas, ir ivardykite bausms kaip el
Teigiamas pastiprinimas prideda k nors pageidau gesio kontroliavimo metodo trkumus.
tina , siekiant, kad tam tikri poelgiai bt danesni.
Neigiamas pastiprinimas paalina k nors nepagei Ir teigiamomis (suteikiant nepageidaujam pasekm,
dautina , siekiant, kad tam tikri poelgiai bt danes pavyzdiui, muant), ir neigiamomis (atim ant k nors
ni. Pirm inis pastiprinim as (pavyzdiui, kai esant al pageidaujam, pavyzdiui, mgstam aisl) bausm
MOKYMASIS 423
mis siekiama sum ainti poelgi (vaiko neklusnumo) 19 TIKSLAS. Apibdinkite operantinio slygojimo princip taiky
dan. Neigiamas pastiprinimas (pavyzdiui, aspirino m mokykloje, sporte, darbe ir namuose.
tablet) paalina k nors nepageidaujam (pavyzdiui,
galvos skausm), siekiant padidinti poelgio dan. Ne Mokykloje mokytojai gali taikyti formavimo metodus,
pageidautini bausmi rezultatai gali bti netinkamo siekdami nukreipti mokini elges. Dialogin (interak
elgesio prislopinimas, o ne pakeitimas, mokymas ag tyvi) programin ranga ir interneto tinklalapiai gali
mokiniams duoti tiesiogin grtamj ry. Sporto tre
resyvumo, baims suklimas, diskriminavimo skati
neriai gali ugdyti aidj gdius bei pasitikjim sa
nimas (nepageidautinai elgiamasi tada, kai nra bau
vimi, skatindami u nedidel paang. Darbe vado
djo) ir depresijos bei bejgikumo pojio suklimas.
vai gali padidinti produktyvum bei pakelti darbuotoj
dvasi, skatindami u aikiai apibrtus ir gyvendi
16 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip slaptasis (latentinis) imokimas
namus poelgius. Namuose galime kontroliuoti elektros
ir iorinio atpildo poveikis parodo, jog vidinis informacijos ap
energijos suvartojim lygindami dabartin su ankstes
dorojimas yra svarbi mokymosi dalis.
niu. Tvai gali skatinti u poelgius, kurie, j nuomo
Slaptasis (latentinis) imokimas, apie kur byloja iur ne, yra pageidautini, taiau neatlyginti u nepageidau
ki imokti kognityviniai emlapiai ir vaikai, pav tinus poelgius. Individualiai mes galime pastiprinti sa
luotai mgdiojantys kit moni elges, rodo, jog ir vo pai troktamus poelgius ir atsikratyti nepagei
be akivaizdaus pastiprinimo mes galime imokti i daujam, ikeldami tikslus, stebdami, kaip danai
patirties. Iorinis atpildas gali menkinti susidomji kartojame pageidaujamus poelgius, ir nustoj save
m tam tikra veikla bei jos teikiam pasitenkinim, skatinti u tuos poelgius, kurie virto proiu.
ir tai prietarauja idjai, jog poelgiai, u kuriuos at
20 TIKSLAS. Nurodykite, kokie yra pagrindiniai klasikinio ir ope
lyginama, taps danesni.
rantinio slygojimo panaumai bei skirtumai.
17 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip biologiniai polinkiai riboja ope Klasikinis ir operantinis slygojimas yra panas, nes
rantinio slygojimo galimybes. jie abu - asociatyviojo mokymosi formos. Jie abu ap
ima pirmin imokim, blsim, savaimin atsinauji
Biologiniai suvarymai i anksto nuteikia organizm nim, apibendrinim ir atskyrim. Ir abiem daro ta
imokti asociacijas, kurios yra natraliai adaptyvios. k - o kartais varo - painimo procesai bei biologi
Mokymas, kuriuo bandoma veikti iuos polinkius, niai polinkiai. Taiau yra ir svarbus i dviej mo
daniausiai ilgai neilieka, nes gyvnai grta prie bio kymosi form skirtumas. Esant klasikiniam slygoji
logikai slygotos elgsenos. mui, organizmas susieja skirtingus dirgiklius, kuri
jis nekontroliuoja, ir reaguoja automatikai (atsako
18 TIKSLAS. Apibdinkite prietaravimus dl Skinnerio poirio moji elgsena). Esant operantiniam slygojimui, orga
moni elges. nizmas savo paties poelgius susieja su j pasekm
mis (isamiau apie tai r. 8.3 lentelje).
Daugelis psicholog kritikavo Skinner u tai, kad jis
perdtai vertino painimo ir biologini suvarym
svarb mokymuisi. Jie taip pat dalyvavo kartuose in PAKLAUSKITE SAVS: Ar prisimenate tok atvej, kai mokytojas, tre
telektiniuose debatuose dl laisvos mogaus prigim- neris, eimos narys ar bendradarbis padjo jums ko nors imokti, for-
ties ir moni valdymo strategijos bei etikos. muodami js elges maais ingsneliais, kol pasiekte tiksl?
424 8 SKYRIUS
Mokymasis stebint
21 TIKSLAS. Apibdinkite mokymosi stebint proces ir paaikinkite veidrodini neuron atradi
mo svarb.
D aug k apie pagrindinius m okym osi procesus suinojom e i un, iurki ir

balandi. Taiau vien tik slygojim o dsniai ne visk paaikina. A uktesnij
Mokymasis stebint gyvn, o ypa m oni, m okym asis nebtinai siejasi su tiesiogine patirtim i. Toks
(observational learning) - pat svarbus yra ir m okym asis stebint, kai m es stebim e ir m gdiojam e kitus.
m okym asis stebint kit elges. Pam ats, kaip vyresn ses nudeg pirtus prie virykls, vaikas im oks viryk
ls neliesti.
Modeliavimas K onkretaus elgesio stebjim as ir m gdiojim as danai yra vadinam as m o
(modeling) - procesas, deliavim u. Stebdam i ir m gdiodam i im okstam e vis ri socialins elgse
kai elgesys stebim as nos. Chesterfieldas (1694-1773) sak: D idesn pus m s esybs sudaro m g
ir m gdiojam as. diojim as".
G alim e vilgterti kit ri m okym osi stebint itakas. iurks, balandiai,
varnos ir gorilos stebi kitus ir m okosi (Byrne ir Russon, 1998; D ugatkin, 2002).
K itos bedions elgiasi taip pat. V os tik baigusios petis, trum pauodegs m a
kakos danai susitaiko, draugikai prieidam os prie varovs. Rhezus m akakos,
Vaikam s reikia elgesio m odeli, prieingai, retai kada greitai susitaiko - nebent jei auga kartu su atlaidiosiom is
o ne kritikos." trum pauodegm is. Tada ir rhesus petyns danai baigiasi greitu susitaikym u
Joseph Joubert, (de W aal ir Johanow icz, 1993). Bedions iri ir m gdioja (r. 8.12 pav.).
Penses, 1842 m oni m gdiojim as dar labiau stebina. K aip pastebjom e 3 skyriuje, tiek
(Mintys) daug m s idj, m ad ir proi plinta m gdiojant, kad dabar ie perduoti
kultriniai elem entai turi savo pavadinim : m em ai (angl. m em es).
M es, m ons, esam e puikiausios m em m ainos, pastebi Susan
Blackm ore (1999, 2000). M s lakios frazs, m ados, cerem onijos,
m aistas, tradicijos, ydos bei avjim osi objektai (prisim inkim e H ar
Poter) sklinda vienam m ogui m gdiojant kit.
8.12 PAVEIKSLAS.
Paintinis mgdiojimas
Kai kairje tupinti bedio
n A mato bedion B,
kuri, kad gaut banan,
tam tikra tvarka lieia
paveikslus ekrane,
bedion A imoksta
mgdioti i sek net
tada, kai jai rodomi kitaip
idstyti paveikslai
(Subiaul ir kiti, 2004).
Bedions A ekranas Bedions B ekranas
MOKYMASIS 425
8.13 PAVEIKSLAS.
Patiriamas ir sivaizduojamas
skausmas smegenyse
Su tikru skausmu susijusi

smegen veikl (kairje)
atspindi skausm stebinio
mylinio mogaus smegen
veikla. Empatija smegenyse
apima emocines smegen
sritis, taiau ne somatosen-
sorin iev, kuri gauna
fizinio skausmo vest.
Neurologai atrado veidrodinius neuronus (sm egen kaktos skilties srityje Veidrodiniai neuronai
netoli judinam osios ievs), kurie yra m okym osi stebint nervinis pagrindas. Kai (mirror neurons)-
bedion atlieka uduot, pavyzdiui, k nors sugriebia, laiko ar plo, iuose neuronai, esantys smegen
neuronuose kyla im pulsas (Rizzolatti ir kiti, 2002). Taiau juose im pulsas kyla kaktos skiltyje. Juose kyla
ir tada, kai bedions stebi kitas bediones, atliekanias t pai uduot. Kai impulsas, atliekant tam tikrus
viena bedion stebi, ie neuronai tarsi veidrodis atspindi tai, k kita bedio veiksmus arba stebint kit
n daro. asmen, atliekant iuos
Tai bdinga ne tik bedionm s. PET nuotraukos rodo, jog ir m ons ioje veiksmus. Smegen gebjimas
sm egen srityje, kuri taip pat tarnauja kalbai, turi veidrodini neuron. m o tarsi veidrodyje atspindti kit
ni veidrodiniai neuronai padeda vaikam s stebint im okti m gdioti lp ir lie veiksmus gali sukurti prielaidas
uvio judesius itariant naujus odius. Be to, veidrodiniai neuronai padeda su mgdiojimui, kalbos mokymuisi
kelti vaik em patij bei gebjim atspti kito m ogaus psichin bsen (is ge ir empatijai.
bjim as vadinam as psichikos teorija). Suaug danai jauia
m e tai, k jauia kitas m ogus, ir m um s bna sunkiau susi
raukti, kai m atom e besiypsant m og, nei tada, kai is m o
gus bna susirauks (Dim berg ir kiti, 2000, 2002). Kai m a
tom e m ylim o m ogaus skausm , jo em ocijas atspindi ne til
m s veidas, bet ir sm egenys. Kaip parodyta 8.13 paveiks
le, em patiko sim yljusio partnerio sivaizduojam as skaus
m as suadina t pai sm egen veikl, kuri patiria i tiesi]
keniantis skausm asm uo (Singer ir kiti, 2004).
Pavyzdi m gdiojim as form uoja net labai m a vai
k elges. Vos tik gim s kdikis gali m gdioti suaugusj
ikiant lieuv. M adaug 9 m nesi kdikis m gdioja nau
j aidim , o 14 m nesi - m gdioja veiksm us, m atom us
TV ekrane (8.14 pav.) (M eltzoff, 1988; M eltzoff ir M oore
1989, 1997). Jei norite, kad vaikai rkyt, leiskite jiem s da-
8.14 PAVEIKSLAS. Mokymasis stebint

is 14 mnesi berniukas Andrew Meltzoffo laboratorijoje
mgdioja televizoriuje matom elges. Virutinje nuotraukoje
kdikis palinksta priek ir atidiai stebi, kaip suaugs vyras
ardo aisl. Vidurinje nuotraukoje vaikui paduodamas aislas.
Apatinje nuotraukoje berniukas ardo aisl, mgdiodamas
suaugusiojo elges.
426 8 SKYRIUS
niau m atyti rkanius tvus, vyresnius jaunuolius, patrauklias ou vaigdes.

Jei norite paskatinti vaikus skaityti, skaitykite jiem s ir sukurkite knyg bei jas
skaitani m oni aplink. Nordam i, jog js vaikai bt religingi, kartu su
jais m elskits ir dalyvaukite kitokioje religinje veikloje. Vaikai daro tai, k m ato.
Banduros eksperimentai
22 TIKSLAS. Apibdinkite Banduros duomenis apie tai, kas nulemia, ar mes mgdiosime pavyzd.
sivaizduokite eksperim ent, kur sum an Albertas Bandura, pirm asis prad
js tyrinti m okym si stebint (Bandura ir kiti, 1961). Ikim okyklinio am iaus vai
Albertas Bandura
kas pieia. Suaugs m ogus kitam e kam bario kam pe kak veikia su alaviniais
Ll Bobo visur mane
persekioja. Fotografijos aisliukais. Paskui m ogus pakyla ir apie 10 m inui dauo, spardo ir m to po
spausdinamos beveik visuose kam bar didiul pripst ll Bobo, aukdam as: Pilk jam i vis jg nos!
psichologijos vaduose, ir
Vok jam ! Spirk!
beveik kiekvienas vyresnij
klasi moksleivis i j jausm protrk stebjs vaikas nuvedam as kit kam bar, kuriam e daug
mokosi. Neseniai registra- patraukli aisl. Staiga eksperim entuotoja nutraukia vaiko aidim , paaikin
vausi viename Vaingtono
viebutyje. Viebuio tarnau dam a, kad iuos graius aisliukus patausos kitiem s vaikam s". Suglum us vaik
tojas paklaus: Ar js ne ji nuveda kit kam bar, kuriam e yra keletas aisl, taip pat ir pripsta ll Bobo.
tas psichologas, kuris atliko
eksperiment su lle Bobo? K gi darys vienas paliktas vaikas?
Bijau, kad tai mano kalt,"- Tie vaikai, kurie buvo stebj suaugusio m ogaus agresijos protrk, da
atsakiau. Esate vertas
niau buvo link m uti ir spardyti ll, negu tokio suaugusij elgesio nem at
atlygio. Duosiu jums kambar
ramioje viebuio dalyje," - vaikai. M atyt, stebdam i, kaip suaugs m ogus iauriai elgiasi su lle, jie m a
nutar jis (2005). iau varosi. Taiau ia irykja ne vien sum ajs varym asis, nes vaikai dar
ir m gdioja m atytus veiksm us bei vartoja girdtus odius.
Kas nulem ia, ar m gdiosim e pavyzd? Bandura m ano, jog atsakym i da
lies nulem ia pastiprinim as bei bausm - ir pavyzdio, ir m gdiojim o. irim e
ir m okom s. irdam i im okstam e num atyti poelgio pasekm es panaiom is
stebim as situacijom is. M um s ypa patinka m gdioti m ones, kuriuos laikom e
panaiais save, kuriem s sekasi ar kuriais avim s.
Mokymosi stebint taikymas

Banduros tyrim ai atskleid ir nem aloni dalyk: visuom enei nepriim tini pavyz
diai - eim oje, kaim ynijoje arba televizoriaus ekrane - gali turti neigiam pa
darini. 1999 m etais Kolam bino m okykloje vyko udyns. Per atuonias dienas
po j visose JAV valstijose, iskyrus Verm ont, ufiksuoti pam gdiojantys gra
sinim ai ir incidentai. Vien Pensilvanijos valstijoje buvo 60 grasinim panaudoti
sm urt m okyklose (Cooper, 1999). irdam i televizijos program as, vaikai gali
im okti", kad gsdinim as - veiksm inga priem on kontroliuoti kitus; kad laisvas,
lengvai prieinam as seksas teikia tik m alonum , neatnedam as vliau nei kani,
nei lig; kad vyrai turi bti kieti", o m oterys - velnios.
M okym asis stebint padeda suprasti, kodl iurki tv vaikai gali bti ag
resyvs, kodl m onas m uani vyr tvai danai bna panas (Stith ir kiti
2000). Tai, kas im okstam a vaikystje, nelengvai um irtam a suaugus, o kar-
MOKYMASIS 427
tais perduodam a ir busim osiom s kartom s. Kritikai pastebi, kad i kartos kart
perduodam as grubum as, iaurum as gali bti paveldim i. Bet toks bedioni el
gesys siejasi tik su aplinka. Jaunos bedions, agresyvioje aplinkoje augintos
be m otin, bdavo agresyvios ir uaugusios (Cham ove, 1980).
Teigiamas mokymasis stebint
23 TIKSLAS. Aptarkite prosocialaus pavyzdio poveik.
Gerai, kad prosocials (teigiam i, naudingi) pavyzdiai (m odeliai) gali turti pro- Prosocialus elgesys
sociali tak. M andagiai, paslaugiai besielgiantys m ons gali skatinti ir kitus ( prosocial behavior) -
panaiai elgtis. Ir M ahatm a Gandhi, ir M artinas Lutheris Kingas rm si pavyz teigiamas, konstruktyvus,
dio galia, paversdam i neprievartinius veiksm us galinga socialini pokyi j naudingas elgesys, asocialaus
ga. Tvai yra takingi pavyzdiai. Europos krikionys, kurie, rizikuodam i sa elgesio prieyb.
vo gyvybe, gelbjo nuo naci ydus, paprastai turjo artim ry bent su vienu
i tv, kuris buvo tvirtos m orals ir m ogikum o pavyzdys; panaiai ir 1960
m et kovotojai u piliei teises JAV (London, 1970; Oliner ir Oliner, 1988).
M orals m okym asis stebint prasideda anksti. Socialiai jautrs pradedantys vaik
ioti kdikiai, kurie m gdioja savo tvus, link tapti ikim okyklinukais su stip
riu sins jausm u (Form an ir kiti, 2004).
Ypa veiksm ingi tie pavyzdiai, kuriuose veiksm ai ir odiai sutam pa. De
ja, kartais pavyzdiai sako viena, o darom a kitaip. Daugelis tv, regis, vado
vaujasi taisykle: Daryk taip, kaip a sakau, bet ne taip, kaip a darau". Ekspe
rim entai rodo, kad vaikai im oksta daryti ir viena, ir kita (Rice ir Grusec, 1975;
Rushton, 1975). Jie link m gdioti veidm ainikum . Vaikai daro ir sako t, k
daro ir sako tas m ogus, kur jie laiko pavyzdiu.
Televizija ir mokymasis stebint
24 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl koreliacija negali rodyti, jog smurtini televizijos program i
rjimas sukelia smurtin elges, ir pateikite eksperimentini rodym, patvirtinani prieasties ir
pasekms ry.
Kur tik yra televizija, visur ji tam pa intensyvaus m okym osi stebint altiniu. Per
pirm uosius 18 m et daugum a vaik isivysiusiose alyse prie televizoriaus pra
leidia daugiau laiko negu m okykloje. Australijoje 99,2 procento nam ki
turi televizori, o 56 procentai - daugiau kaip vien (Trewin, 2001). Jungtin Televizijos problem a yra ta,
se Valstijose, kur 9 i 10 paaugli televizij iri kasdien, sulauks 75 m et kad m ons privalo sdti
am iaus m ogus bus 9 m etus praleids prie televizoriaus (Gallup, 2002; Kubey sm eig akis ekran: vidutin
ir Csikszentm ihalyi, 2002). Dviejuose tredaliuose JAV nam yra trys ar dau am erikiei eim a tam neturi
giau televizori. Tai leidia paaikinti, kodl tv praneim ai apie tai, k iri laiko. Todi pram og verslo
j vaikai, m enkai koreliuoja su pai vaik tvirtinim ais apie tai, k jie iri (Don- atstovai yra sitikin, kad...
nerstein, 1998). televizija niekada netaps rim ta
Visam e pasaulyje m iestieiai turi televizori. Dabar pasaulyje yra daugiau konkurente [radijo] laidom s".
nei m ilijardas televizori, CNN kanalas m atom as 150 ali, M TV transliuoja savo New York Tim es, 1939
428 8 SKYRIUS
Didiausias televizijos poveikis laidas 17 kalb, tad televizija sukr globali popkultr (Gunderson, 2001; Lip-
gali kilti i to, k ji pakeiia. pm an, 1992). Am erikietikas program as galim a irti Perte ir Prahoje, o nau
Vaikai ir suaugusieji, keturias jausius roko m uzikos vaizdo raus ivysti nuo Niufaundlendo iki m ayts Hi
valandas per dien irintys m alaj kaln karalysts Butano, kur televizija buvo vesta 1999 m etais ir ne
televizori, keturiom is valando trukus m daryti tak kalbai bei vaik elgesiui (Keys, 2001).
m is m aiau usiim a aktyvia Ar kino pasaulis atspindi tikrj gyvenim ? M s duom enys yra riboti, nes
veikla - kalba, m okosi, aidia, nuo XX a. deim tojo deim tm eio pradios sum ajo socialini m oksl atsto
skaito ar bendrauja su draugais. vam s skiriam as finansavim as nuolatiniam iniasklaidos stebjim ui. Taiau Jung
K darytum te atsiradusiu laisvu tinse Valstijose XX a. devintajam e deim tm etyje ir deim tojo deim tm eio pra
laiku, jei niekada neirtum te dioje per televizijas vakarais rodom film tik tredalis veikj buvo m ote
televizoriaus. Kaip dl to rys. M aiau nei 3 procentai veikj buvo vyresnio am iaus. Vienas procentas
pasikeistum te? buvo Lotyn Am erikos atstovai. Tik 1 i 10 buvo veds arba itekjusi (Gerb-
ner, 1993). JAV televizijos tinkl program os geriausiu transliavim o laiku rod
3 sm urto aktus per valand ir 18 sm urto akt per valand per etadienio ryto
program as vaikam s (Gerbner ir kiti, 1994). Kitaip nei tikram e gyvenim e, kuriam e
87 procentai nusikaltim nra sm urtiniai, televizijos pasaulio tikrovikose" lai
dose apie policij tik 13 procent nusikaltim yra nesm urtiniai (Oliver, 1994).
Televizijos irovai apie gyvenim suino i gana savotiko pasakotojo, at
spindinio kultros m itologij, o ne jos tikrov. XX a. pabaigoje vidutinis vai
kas iki pradins m okyklos baigim o jau buvo m ats 8000 TV m ogudysi ir
100 000 kit sm urto akt (Huston ir kiti, 1992). Jei pridsim e kabelins televi
zijos program as ir nuom ojam as vaizdajuostes, m atyt sm urto akt skaiius dar
labiau iaugs. (Populiariuose nuom ojam uose film uose, pavyzdiui, Kietas rie
utlis 1", kuriam e rodom os 264 m irtys, yra kur kas daugiau sm urto nei pa
grindinse televizijos tinkl program ose.) 1996-1997 m etais transliuot dau
giau nei 3000 televizijos tinkl ir kabelins televizijos program analiz paro
d, kad beveik 6-iose i 10-ies buvo rodom as sm urtas, 74 procentai sm urto ak
t liko nenubausti, 58 procentai nerod aukos kani, beveik pus atvej buvo
pateisinam as" sm urtas ir taip pat beveik pus sm urtaujanij buvo patrauk
ls. ios slygos apibdina ia pateikiam o sm urto irjim o poveikio recept
(Donnerstein, 1998).
Ar m anote, kad per televizij rodom a agresija skatina kai kuriuos m ones
agresyviai elgtis? Ar teisjas, kuris 1993 m etais teis du brit deim tm eius vai
kus u dvej m et m ergaits nuudym , buvo teisus, tardam as, jog ia galjo
Trisdeim t sekundi lovinant turti takos jaunj nusikaltli m atyti sm urtiniai film ai"? Ar teisi buvo Am e
m uilo gaball, galim a parduoti rikos iniasklaida, m anydam a, jog paaugliam s, nuudiusiem s 13 klass drau
m uil,. Dvideim t penkias g Kolam bino vidurinje m okykloje, tak padar daugkartinis program u
m inutes lovinant sm urt, galim a dikai i prigim ties" irjim as ir danas toki aidim kaip Pratis" aidi
parduoti sm urt." m as? Nordam i atsakyti panaius klausim us, m okslininkai atliko koreliacinius
JAV senatorius Paulas Sim onas, ir eksperim entinius tyrim us (Anderson ir kiti, 2003).
Pastabos apie bendruom eninius Koreliaciniai tyrim ai rodo, jog i ties egzistuoja ryys tarp sm urto irji
televizijos tinklus, 1993 m o ir sm urtinio elgesio.
MOKYMASIS 429
Juo daugiau valand pradini klasi m oksleiviai stebi i-

90
niasklaidoje (per televizij, vaizdo film us ir kom piuteri
80
nius aidim us) rodom sm urt, juo daniau jie sivelia
petynes, kai po dviej-ei m nesi bna pakartotinai 70
tiriam i (r. 8.15 p a v .). 60
Juo daugiau laiko vaikai praleidia irdam i sm urtines 50

program as, juo didesn kyla rizika, kad bdam i paaugliai 40
ar suaug jie bus agresyvs arba vykdys nusikaltim us
30
(Eron, 1987; Turner ir kiti, 1986). Vieno tyrim o m etu bu
20
vo lyginam i eiolikm eiai ir 22 m et am iaus jaunuo
liai: tie, kurie, bdam i 14-os, kasdien irdavo televi 10
zori m aiau negu vien valand, ir tie, kurie irjo dau 0

R etai V idutinikai D anai
giau negu tris valandas. Intensyviai irjusi televizij
Ar danai stebi smurt
grups atstovai vykd penkis kartus daugiau agresyvi iniaskiaidoje (pirmasis tyrimas)
veiksm .
Jungtinse Valstijose ir Kanadoje nuo 1957-j iki 1974-j m ogudysi 8.15 PAVEIKSLAS.
skaiius padvigubjo; tai sutapo su televizijos atsiradim u bei paplitim u. M aa Smurto iniaskiaidoje
to, gyventoj suraym o duom enim is, tuose regionuose, kuriuose vliau atsi irjimas pranaauja bsim
rado televizija, m ogudysi skaiius okteljo atitinkam ai vliau. agresyv elges
Baltieji Piet Afrikos Respublikos gyventojai televizij pradjo irti 1975 Tirdami daugiau kaip[ 400
trei-penkt klasi
m etais. Po 1975-j m ogudysi skaiius iaugo beveik dvigubai (Cen- mokini, Douglas Gentile
terwall, 1989). ir jo kolegos (2004)
pastebjo iaugus vaik,
Nekyla joki abejoni, - 1993 m etais padar ivad Am erikos psicholog asocia danai irini smurtines
televizijos laidas, vaizdo
cijos kom isija jaunim o sm urtui tirti, - kad danesnis sm urto per televizij ir
filmus ir kompiuterinius
jim as koreliuoja su danesnm is agresyviom is pairom is bei agresyviu elgesiu". smurtinius aidimus,
Taiau, kaip suinojom e 1 skyriuje, koreliacija nereikia prieastingum o. Tad agresyvum. ia parodyti
duomenys buvo pakoreguo
ie koreliaciniai tyrim ai nerodo, jog sm urto irjim as yra agresyvum o prie ti, vertinant i anksto
astis (Freedm an, 1988; M cGuire, 1986). Galbt agresyviem s vaikam s labiau buvusius vaik prieikumo
patinka agresyvios program os. Galbt nesirpinani bei skriaudiani tv bei agresyvumo skirtumus.
vaikai yra ir agresyvesni, ir jie daniau paliekam i prie televizoriaus. Galbt sm ur

tins program os tik atspindi, o ne skatina sm urtines savybes.
Nordam i atrasti prieastingum , eksperim entuotojai atsitiktinai paskyr vie
nus irovus stebti sm urtines, o kitus - pram ogines nesm urtines program as.
Ar stebj iaurum us m ons susierzin elgiasi iauriau? Tam tikru m astu, taip.
Didiojoje m okslins bendruom ens dalyje sutariam a, - skelbia Nacionalinis
psichikos sveikatos institutas (1982), - kad sm urtas per televizij i ties suke
lia ias program as irini vaik bei paaugli agresyv elges". Tai ypa ga
lioja tada, kai patrauklus asm uo vykdo tariam ai pateisinam , tikrovik sm ur
to akt, kuris lieka nenubaustas ir nesukelia pastebim o skausm o ar alos (Don-
nerstein, 1998).
430 8 SKYRIUS
Gallupo apklausos m etu Atrodo, jog sm urto poveik sukelia veiksni, tarp j - mgdiojimo, derinys
Am erikos paaugli buvo (Geen ir Thom as, 1986). Kaip esam e pastebj, jau 14 m nesi am iaus vaikai
paklausta (M azzuca, 2002): m gdioja veiksm us, kuriuos m ato televizoriuje. Viena m okslinink grup paste
Ar m anote, kad film uose bjo, jog vaikai, pairj televizijos serial Nenugalim ieji reinderiai", sep
rodom a per daug sm urto?" tynis kartus daniau aisdavo sm urtinius aidim us (Boyatzis ir kiti, 1995). Ber
1977: Taip atsak 42 proc. niukai tiksliai m gdiojo film o heroj karat spyrius bei kitus sm urtinius veiks
1999: Taip atsak 23 proc. m us.
Ilgai irint sm urt, taip pat sumaja irov jautrumas, vliau jie tam pa
abejingesni stebdam i kivir, nesvarbu, ar jis bt rodom as per televizij, ar
vykt tikram e gyvenim e (Rule ir Ferguson, 1986). Tris vakarus irint sm ur
tinius sekso film us, vieno eksperim ento m etu irovam s vyram s prievartavim as
ir m utyns tapo vis nuobodesni. Palyginti su kitais tyrim o dalyviais, kurie ne
irjo i film , irjusieji vliau reik m aiau uuojautos eim yninio sm urto
aukom s ir i auk sualojim us vertino kaip lengvesnius (M ullin ir Linz, 1995).
I ties, teig Edwinas Donnersteinas ir jo bendradarbiai (1987), geriausias
bdas, kuriuo piktas psichologas galt priversti m ones bti abejingus bruta
lum ui - rodyti jiem s vis iauresnius vaizdus, pradedant m utynm is ir baigiant
udynm is bei siaubo film uose kapojam ais knais. Stebint iaurum , isiug-
dom as abejingum as.
M s inios apie m okym osi principus atsiranda i tkstani tyrintoj veik

los. iam e skyriuje dm esys buvo sutelktas keli pradinink - Pavlovo, W at
sono, Skinnerio ir Banduros idjas. Jos rodo, kok poveik gali padaryti pasi
aukojim as keli gerai suform uluot problem tyrim ui bei idjom s. ie m oksli
ninkai apibr m okym osi klausim us ir parod jo svarb. Kaip rodo i m oks
linink palikim as, intelektualij istorij danai kuria m ons, rizikuojantys leis
tis kratutinum us silydam i netikiausias idjas (Sim onton, 2000).
MOKYMOSI REZULTATAI
Mokymasis stebint
dius) arba kai stebim e, kaip iuos veiksm us atlieka
21 TIKSLAS. Apibdinkite mokymosi stebint proces ir paaikin
kas nors kitas.
kite veidrodini neuron atradimo svarb.
22 TIKSLAS. Apibdinkite Banduros duomenis apie tai, kas nu
M okymasis stebint - tai procesas, kurio m etu m es ste
lemia, ar mes mgdiosime pavyzd.
bim e ir m gdiojam e kitus. Veidrodiniai neuronai,
esantys sm egen kaktos skiltyse - tai m okym osi ste Bandura bei kiti m okslininkai parod, kad m ons
bint nervinis pagrindas. Juose kyla im pulsai, kai m es link m gdioti veiksm us, u kuriuos nebus nubaus
atliekam e tam tikrus veiksm us (pavyzdiui, kai rea ti. Be to, esam e link m gdioti pavyzdius, kuriuos
guojam e skausm ar krutinam e lpas tardam i o laikom e panaiais save, skm s kdikiais ar aviais.
MOKYMASIS 431
23 TIKSLAS. Aptarkite prosocialaus pavyzdio poveik.

jog irdam i sm urtines televizijos program as vaikai
im a sm urtauti. Taip besielgiantiem s vaikam s gali pa
M oksliniai tyrim ai rodo, jog vaikai yra link m gdio tikti irti sm urt per televizij arba koks nors tre
ti tai, k daro ir k sako pavyzdys, nepaisant, ar tai iasis veiksnys gali skatinti vaikus ir sm urtauti, ir la
yra prosocials (teigiam as, konstruktyvus ir naudin biau m gti sm urtines program as. Kad rodyt egzis
gas), ar asocialus elgesys. Jei pavyzdio veiksm ai ne tuojant prieast ir pasekm , m okslininkai sukr eks
sutam pa su odiais, vaikai gali m gdioti j stebi perim entus, kuri m etu vieni dalyviai stebi sm urt, o
m veidm ainyst. kiti - ne. Vliau, atsiradus galim ybei ireikti sm ur
t (iurkiam e aidim e ar odiu reaguojant vaizdo
24 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl koreliacija negali rodyti, jog film us), stebj sm urt m ons bna agresyvesni ir
smurtini televizijos program irjimas sukelia smurtin elge
m aiau ujauiantys. Atrodo, jog sm urt skatina du
s ir pateikite eksperimentini rodym, patvirtinani prieas
veiksniai: m gdiojim as ir jautrum o sum ajim as.
ties ir pasekms ry.
Koreliacija parodo ryius, taiau ne takos krypt. Ko

reliaciniai tyrim ai rodo, jog yra ryys tarp sm urto i PAKLAUSKITE SAVS: Kas jums buvo reikmingas pavyzdys?
rjim o ir sm urtinio elgesio, taiau jie negali rodyti, Kam js esate pavyzdys?
8 SKYRIAUS APVALGA; Mokymasis
PASITIKRINKITE
1. Raidos procese im okstam e signalus, padedanius
Dirgiklio tipas Suteikiamas Atimamas
num atyti gerus ir blogus vykius. Im okstam e kar
toti poelgius, u kuriuos atlyginam a. M es taip pat Pageidaujamas Teigiamas
stebim e kitus ir m okom s. Kaip psichologai vadina (pavyzdiui, pastiprinimas
komplimentas):
ias tris m okym osi ris?
2. Sm urto film uose seksualiai adinantys m oter Nepageidaujamas,

sukeliantis bjaurjimsi
vaizdai kartais yra gretinam i su sm urtu prie m o (pavyzdiui, eidimas):
teris. Rem dam iesi klasikinio slygojim o principais,
paaikinkite, koks gali bti io gretinim o povei
kis? 4. Deivido tvai ir visi vyresni draugai rko, taiau
jam pataria ito nedaryti. Tom o tvai ir draugai ne
3. Daugeliui m oni teigiamo pastiprinimo, neigia
rko, taiau nieko nesako, kad j nuo to atgrasy
mo pastiprinimo ir bausms svokos yra painios.
t. Kas labiau tiktina: ar kad Deividas, ar kad To
Ar galite rayti teising term in keturis ios len
m as prads rkyti?
tels langelius? Pirm j (teigiam o pastiprinim o) a
jum s raysiu. Atsakymus klausimus rasite priede knygos pabaigoje.
432 8 SKYRIUS
Apibendrinimas (generalization), 399 p. Mokymasis (learning), 392 p. Pirminis imokimas (acquisition), 397 p.
Asociatyvusis mokymasis Mokymasis stebint Pirminis pastiprinimas
(associative learning), 393 p. (observational learning), 424 p. (prim ary reinforcem ent), 410 p.
Atsakomoji elgsena Neigiamas pastiprinimas Prosocialus elgesys
(responded behavior), 407 p. (negative reinforcem ent), 410 p. (prosocial behavior), 427 p.
Atskyrimas (discrim ination), 400 p. Neslyginis atsakas, NA Slyginis atsakas, SA
Biheviorizmas (behaviorism ), 395 p. (unconditioned response, UR), 396 p. (conditioned response, CR), 396 p.
Blsimas (extinction), 398 p. Neslyginis dirgiklis, ND Slyginis dirgiklis, SD
Dalinis (arba protarpinis) pastiprinimas (unconditioned stim ulus, US), 396 p. (conditioned stim ulus, CS), 397 p.
(partial [interm ittent reinforcem ent), 411 p. Nuolatinis pastiprinimas Slyginis pastiprinimas
Iorin motyvacija (continuous reinforcem ent), 411 p. (conditioned reinforcem ent), 410 p.
(extrinsic m otivation), 417 p. Operantin elgsena Savaiminis atsinaujinimas
Kintamojo santykio programa (operant behavior), 407 p. (spontaneous recovery), 399 p.
(variable-ratio schedule), 412 p. Operantin kamera (operant cham ber), 407 p. Slaptasis (latentinis) imokimas
Kintamj interval programa Operantinis slygojimas (latent learning), 416 p.
(variable-interval schedule), 413 p. (operant conditioning), 407 p. Teigiamas pastiprinimas
Klasikinis slygojimas Pastiprinimo priemon (reinforcer), 409 p. (positive reinforcem ent), 410 p.
(classical conditioning), 395 p. Pastoviojo santykio programa Veidrodiniai neuronai
Kognityvinis emlapis (fixed-ratio schedule), 412 p. (m irror neurons), 425 p.
(cognitive m ap), 416 p. Pastovij interval programa Vidin motyvacija
Modeliavimas (m odeling), 424 p. (fixed-interval schedule), 413 p. (intrinsic m otivation), 416 p.
Atmintis
Atminties reikinys
Informacijos apdorojimas
Informacijos kodavimas
Kaip mes koduojame?
K mes koduojame?
Saugojimas: informacijos ilaikymas
Jutimin atmintis
Darbin arba trumpalaik atmintis
Ilgalaik atmintis
Prisiminim saugojimas smegenyse
Informacijos atkrimas
Uuominos, padedanios prisiminti
PAVELKIME I ARIAU. Slaptaodi prisiminimas
Umirimas
Negaljimas ukoduoti
Atsiminimo blsimas
Atkrimo neskm
Atsiminim krimas
Klaidingos informacijos ir vaizduots poveikis
altinio ikraipymas
Teising ir klaiding prisiminim atskyrimas
Vaik liudinink prisiminimai
Istumti ar sukurti prisiminimai apie smurt?
Kaip gerinti atmint
B
kim e dkingi atm iniai. M es j laikom e savaim e suprantam u dalyku,
iskyrus tuos m om entus, kai atm intis lubuoja. Taiau btent m s at
m intis, kaip pastebi Rebecca Rupp (1998, p. xvii), leidia atpainti drau
gus, kaim ynus bei pastam us ir vadinti juos vardais; m egzti, spausdin
vykis yra tik m aytis laiko ti, vairuoti ir groti pianinu; kalbti angl, ispan ar kin m andarin kalbom is".
ir erdvs fragm entas, po savs Btent atm intis leidia suvokti laik ir apibdina m s gyvenim . Btent at
paliekantis tik vysteljim m intis leidia m um s giedoti nacionalin him n, rasti keli nam o ir apsirpini
m intyse tarsi krintanios m aistu bei vandeniu, kad igyventum e. Btent bendra atm intis vienija m us kaip
vaigds pdsak. Nerasdam i airius ar australus, serbus ar albanus. Ir btent atm intis retkariais kirina m us
tinkam esnio odio, m es prie tuos, kuri eidim negalim e atleisti.
blyksn vadinam e atm intim i." Didia dalim i js esate tas, k prisim enate. Be atm inties nesim gautum te
Diane Ackerm an, buvusiom is diaugsm ingom is akim irkom is, nesijaustum te kalti ir nesikam uo-
An Alchem y of M ind, 2004 tum te dl skausm ing atsim inim . Gyventum te am inoje dabartyje. Kiekvie
(Psichikos alchem ija") nas m irksnis bt naujas gaivus potyris. Taiau nepaintum te n vieno m o
gaus, bet koks darbas - rengtis, virti, vaiuoti dviraiu - bt naujas, kiekvie
na kalba svetim a. Net sau btum te nepastam asis be savojo A jausm o, kuris
tsiasi nuo tolim os praeities iki ios akim irkos. Atm inties tyrintojas Jam esas
M cGaughas (2003) teigia: Jei netektum te galim ybs prisim inti - netektum
te gyvenim o. Bt tas pat, kas bti grieiu ar kopstu."
Atminties reikinys
1 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra atmintis, ir paaikinkite, kuo blyksts atmintis skiriasi nuo kit
prisiminim.
Atmintis (memory) - Atm intis yra psichikos sukaupt ini saugykla. Pasak Cicerono, atm intis yra
im okim o pastovum as, kaupiant vis dalyk saugykla ir sergtoja". Psichologui atm intis - bet koks enklas,
bei atkuriant inform acij. kad tai, kas buvo im okta, iliko. Tai yra gebjim as kaupti ir atkurti inform acij.
Atm inties kratutinum tyrim as padjo m okslininkam s suprasti, kaip veikia
atm intis. Kai kuri tyrim m etu buvo analizuojam os atm inties praradim o prie
astys bei padariniai. Bdam as 92 m et, m ano tvas patyr nedidel insult, kuris
turjo savit padarini. Jis liko nuoirdus, judrus kaip ir anksiau. Jis m us pa
ino ir irindam as eim ynini nuotrauk album us galdavo sm ulkiai prisi
m inti savo praeit. Taiau jis prarado gebjim tvirtinti naujus panekesi ir
kasdienio gyvenim o epizod prisim inim us. Tvas negaldavo pasakyti, kokia
ATMINTIS 435
iandien savaits diena. Kiekvien kart igirds, kad jo svainis jau m irs, jis Kas svarbiau - js
i naujo nustebdavo. igyvenim ai ar js atsim inim ai
Kita kratutinyb yra kai kurie m ons, kurie atm inties olim piadose laim t apie juos?
m edalius. Pavyzdiui, rus urnalistas ereevskis, arba ., kaip j vadino psi

chologas Aleksandras Lurija (1968). . tik klausydavosi, kai tuo tarpu kiti ur
nalistai puldavo usirainti pastabas. . m inim as beveik visose iuolaikinse
knygose apie atm int. Js ir a galim e pakartoti m adaug septyni, taiau
paprastai ne daugiau kaip devyni, skaii sek. . galjo pakartoti daugiau kaip
70 skaii arba odi, jei juos perskaitydavo po vien kas 3 sekundes tyliam e
kam baryje. Jis vienodai lengvai galjo prisim inti juos ir atbuline, ir prasta tvarka.
Jis niekados nesuklysdavo, netgi papraytas prisim inti ivardytus skaiius po
penkiolikos m et - kai jau buvo sim ins im tus kit sra. Tai toji eil, ku
ri js m an pateikte, kai buvom e js bute... Sdjote prie stalo, o a - supa
m ojoje kdje... Js vilkjote pilk eilut ir irjote m ane lyg...
Ar dl nepaprastos ereevskio atm inties js pai atm intis neatrodo m en
ka? Jei taip atrodo, pagalvokite apie savo gebjim prisim inti begal bals, gars,
dain, skoni, kvap, paviri, veid, viet, vyki. sivaizduokite, kad jum s
buvo parodyta daugiau kaip 2500 skaidri su veid ir vietovi vaizdais - kiek
viena ne daugiau kaip 10 sekundi, o vliau 280 i i skaidri rodom os po
rom is su iki tol nem atytom is skaidrm is. Jei js panas Ralpho Haberio (1970)
eksperim ento tiriam uosius, atpaintum te 90 proc. prie tai m atyt skaidri.
Labiausiai atm inties galia pasireikia, prisim enant ypatingus ir em ocikai svar
bius praeities vykius. M ano vienas rykus prisim inim as - vienintelis skm in
gas sm gis per vis M aosios lygos beisbolo sezon. Jum s galbt tai buvo au
tom obilio avarija, pirm asis rom antikas pasibuiavim as, js, atvyklio, savi
jauta pirm j dien kitoje alyje, arba kur buvote, kai igirdote koki baisi i
ni. Daugelis 55-uosius m etus perkopusi am erikiei tiksliai prisim ena, k dar,
kai igirdo ini apie prezidento Kennedy nuudym (Brown ir Kulik, 1982).
Prajus septyniem s m nesiam s ar net 4 m etam s po princess Dianos ties dau
gum a brit prisim in, kur jie buvo, kai igirdo i ini. J prisim inim ai nesi
skyr nuo ufiksuot kit dien po ties (Kvavilashvili ir kiti, 2003; W ynn ir
Gilhooly, 1999). Prajus eiem s deim tm eiam s po naci invazijos Danij tik
rai nedaug dan jaunuoli galjo papasakoti invazijos detales. Taiau vyresni
negu 72-ej m et danai visk gerai prisim in. Septyni i deim ties net prisim i
n, koks t dien buvo oras (Bem tsen ir Thom sen, 2005). Tikriausiai prisim e
nate, kur buvote, kai suinojote apie 2001 m. Rugsjo 11-osios teroro ipuo
lius. Kit ryt New York Times ra: Tokiais m om entais istorija pasidalija, ir
m es pasaul vliau prisim enam e kaip iki to ir po to. Kai kurie psichologai Blyksts atmintis
labai aiki, svarbi ir netikt vyki prisim inim pavadino blyksts atm in (flashbulb memory) -
tim i, nes sm egenys lyg sako: Ufiksuok tai!" Bet, kaip ir kiti prisim inim ai, aikus emocikai reikming
blyksts atm intis gali klysti (Talarico ir kiti, 2003). akimirk ar vyki prisiminimas.
Kodl netgi blyksts atm intis kartais pasirodo esanti nevisikai teisinga? Kaip
pasireikia kitos atm inties savybs? Kodl m es galim e prisim inti dalykus, apie
kuriuos m et m etus nesam e galvoj, o pam irtam e prie m inut m atyto m o
gaus vard? Kodl dviej m oni prisim inim ai apie t pat vyk gali skirtis?
436 9 SKYRIUS
Kaip m s sm egenyse saugom i atsim inim ai? Kodl toliau skaitydam i skyri tik
riausiai um irite sakin: ts riauininkas meta akmen lang"! Kaip
pagerinti atm int? iuos ir kitus klausim us nagrinsim e, apvelgdam i im tm et
trukusi kruopi atm inties tyrinjim rezultatus.
Informacijos apdorojimas
2 TIKSLAS. Apraykite Atkinsono-Shiffrino klasikin trij apdorojimo etap atminties model ir
paaikinkite, kuo nuo jo skiriasi iuolaikinis darbins atminties modelis.
Nordam i nagrinti atm int, pirm iausia privalom e turti jos veiklos m odel. At
m inties form avim asis yra panaus inform acijos apdorojim , kur pritaikau kur
dam as i knyg. Kiekvienam leidim ui i pradi pervelgiu aib inform acijos
Ukodavimas (encoding) - altini, tarp j - apie 100 000 urnal straipsni pavadinim . daugum j
inform acijos apdorojim as nekreipiu dm esio, taiau kai kurie nusipelno, kad laikinai sidiau juos sa
atm inties sistem oje, pavyzdiui, vo atm inties portfel ir vliau isam iau apdoroiau. Galiausiai daugum i
suteikiant prasm . straipsni atm etu. Likusius - paprastai tai bna apie 3000 straipsni ir trum p
praneim - sutvarkau ir suklasifikuoju ilgam saugojim ui. Vliau paim u i in
Saugojimas atmintyje
form acij ir j naudoju kurdam as pasakojim apie iuolaikin psichologij. La
(storage) -
bai svarbs naujausi vykiai patenka m ano ilgalaik m ini archyv, i kurio
ukoduotos inform acijos
kasdien sem iuosi nauj psichologijos pavyzdi. Form uodam i prisim inim us js
ilaikym as tam tikr laik.
taip pat atrenkate, apdorojate, saugote ir atkuriate inform acij. Js apdorojate
Atkrimas (retrieval) - inform acij ne tik kim dam i j galv , kai studijuojate vairius kursus, bet ir
inform acijos im im as"

im okdam i gdi ir susidurdam i su galybe kasdieni vyki.
i atm inties saugyklos.

M s atm intis kakuo panai kom piuterio inform acijos apdorojim o siste
m . Norint atsim inti bet kok vyk, reikia, kad ms smegenis pasiekt infor
Jutimin atmintis macija (ukodavim as), kuri bt ilaikoma (saugojim as), o vliau vl atgami
(sensory memory) - nama (atkrim as). Panagrinkim e, kaip kom piuteris ukoduoja, saugo ir at
greitas, labai trum pas jutim ins kuria inform acij. Pirm iausia kom piuteris vest paveria (pavyzdiui, klavio
inform acijos ufiksavim as nuspaudim u) elektronine kalba, panaiai kaip sm egenys jutim in inform acij-
atm inties sistem oje. nervini im puls kalba. Kom piuterio diske nuolatos laikom a labai daug infor
m acijos, i jo vliau inform acij galim a atkurti.
Trumpalaik atmintis
Kaip ir visos analogijos, kom piuterinis m odelis turi savo ribas. M s atm intis
(short-term memory) -
yra ne tokia tiksli ir trapesn negu kom piuterio. M aa to, daugum a kom piute
aktyvuota atm intis, kurioje
ri apdoroja inform acij spariai, taiau nuosekliai, net tada, kai pakaitom is vyk
trum p laik saugom as ribotas
do skirtingas uduotis. Sm egenys yra ltesns, taiau daugel dalyk atlieka tuo
kiekis inform acijos, kuri vliau
paiu m etu - lygiagreiai.
isaugom a arba pam irtam a
Psichologai yra pasil kelis atm inties inform acijos apdorojim o m odelius.
(pavyzdiui, septyni telefono
Richardo Atkinsono ir Richardo Shiffrino klasikinis trij apdorojimo etap at
num erio skaiiai).
m inties m odelis (1968) teigia, kad atm intis form uojasi trim is etapais. Atkinso-
Ilgalaik atmintis nas ir Shiffrinas aikino, kad inform acija pirm iausia ufiksuojam a jutim inje
(long-term memory) - atm intyje, kurioje ilieka labai trum p laik. Vliau ji pervedam a trum pa
santykinai nuolatin ir neribotos laik atm int, i kurios kartojim o bdu perkeliam a ilgalaik atm int, i kurios
apim ties atm inties sistem os gali bti atkuriam a. is trij etap procesas, nors istorikai svarbus ir papras
saugykla. Apim a inias, gdius tas, yra ribotas bei klaidingas. Kaip vliau sitikinsim e, tam tikra inform acija
ir patirt. peroka pirm uosius du etapus ir yra autom atikai - m um s sm oningai nesuvo
ATMINTIS 437
kiant - raom a ilgalaik atm int. Be to, dabar inom e, jog negalim e sutelkti Darbin atmintis
dm esio visk i karto, nes kasdien m us supa daugyb jutim ins inform aci (working memory) -
jos. Uuot sutelk dm es visk i karto, atkreipiam e j tik tam tikrus dirgik naujesnis trumpalaiks atminties
lius - danai naujus arba svarbius. ie nauji dirgikliai kartu su inform acija, ku supratimas, apimantis
ri paim am e i ilgalaiks atm inties, sudaro sm oningus trum palaikius prisim i smoning, aktyv einanios
nim us, kuriais naudojam s darbinje zonoje". i zona - tai darbo vieta, kurio garsins ir vaizdins-erdvins
je kartojam e inform acij ir ja m anipuliuojam e (Engle, 2002). Taiau kitaip nei informacijos bei informacijos,
tikrose darbo vietose darbins atm inties turinys greitai blsta, jei jo nuolatos paimtos i ilgalaiks atminties,
nekartojam e. Btent ia aktyviai susiejam e nauj inform acij su sena bei spren apdorojim.
diam e uduotis. iam e skyriuje m odifikuot trij apdorojim o etap atm in
ties m odelio variant yra traukta svarbi darbins atm inties svoka (r. 9.1 p a v .).
Darbinje atm intyje yra ir garso, ir vaizdo-erdvinis elem entai, kuriuos koor 9.1 PAVEIKSLAS.
Modifikuotas trij apdorojimo
dinuoja centrin tvarkykl (r. 9.2 p a v ., Baddeley, 1992, 2001, 2002). ios at
skiros posistem s leidia vienu m etu apdoroti vaizdus ir odius. Tai paaiki etap atminties modelis
na, kodl vairuodam i (vaizdo-erdvinis apdorojim as) galim e kalbti (garso ap iandienos mokslininkai
kitaip aikina ilgalaiks
dorojim as). O ribota darbins atm inties talpa paaikina, kodl taip sunku prisi atminties formavimsi.
m inti vienos dainos m elodij, kai klausom s kitos. ie darbins atm inties d Pavyzdiui, kaip sitikinsime,
m enys yra grindiam i sm egen veikla (Jonides ir kiti, 2005). Sm egen nuotrau kai kuri informacija smunka
ilgalaik atmint pro
kos rodo, kad kaktos skiltys bna aktyvios, kai centrin tvarkykl sutelkia d upakalines duris" mums
m es sudting m stym , o m om ens bei sm ilkini skili sritys, padedanios smoningai to nepastebint.
Taip pat suinojome, jog
apdoroti girdim j bei regim j inform acij, bna aktyvios ir tada, kai i infor
trumpalaik atmintis yra
m acija yra darbinje atm intyje. daugiau nei pasyvus
kartojimas; j geriau vadinti
darbine atmintimi vertinant
ia vykstant aktyv
informacijos apdorojim.
Nesmoningas apdorojimas
Jutimin Dmesys svarbiai

informacija ar naujai informacijai
Darbin Ukodavimas
Ioriniai Jutimin Ilgalaik
(trumpalaik)
vykiai atmintis atmintis
U kodavimas
atmintis
Atkrimas
Ju tim in atm in tis reg istru o ja M es a tk reip iam e d m es Jei g an a ilg ai a tid iai i rim e
ein an i in fo rm acij leisd am a sv arb iu s ar n au ju s d irg ik liu s - v eid ( k arto jim as) arb a jei j is m u s
sm eg en im s ak im irk sn iu u fik su o ti iu o a tv eju p ik t v eid m in io je trik d o (laik o m as sv arb iu "),
aib v eid . ir ju o s u k o d u o jam e. u k o d u o sim e j ilg am s au g o jim u i ir
g alsim e p risim in ti.
438 9 SKYRIUS
Ilgalaik
atmintis
9.2 PAVEIKSLAS.
Darbin atmintis
Alano Baddeley (1998, Garsinis Vaizdins-erdvins
2001, 2002) darbins kartojimas informacijos
atminties modelyje, Pavyzdys: apdorojimas
paiam sau kartojamos Pavyzdys: vaizduotje
kuris ia parodytas Centrin tvarkykl
istorins datos atkuriamas tas
supaprastintas, yra garso Nukreipia dmes vadovlio puslapis,
ir vaizdo-erdvinis proceso Pavyzdys:
kuriame yra atsakymas
riai, kuriuos valdo centrin nusprendiama padaryti
egzamino klausim
pertrauk ir pavalgyti
tvarkykl. darbin atmint vakarien
informacija patenka i
ilgalaiks atminties arba i
tiesiogini potyri. Epizodin
atmintin padeda centrinei Epizodin atmintin
tvarkyklei integruoti vest Nukreipia vest
taip, kad j suprastume. centrin tvarkykl DARBIN
ATMINTIS
Tiesioginiai
potyriai;
jutimin vestis
Atminties reikinys
1 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra atmintis, ir paaikinkite, kuo tarj dalis yra 3) koduojam a ilgalaikje atmintyje ir
blyksts atmintis skiriasi nuo kit prisiminim. galbt vliau atkuriam a. Nurodydam i io m odelio ri
botum us iuolaikiniai m okslininkai pastebi, kad kai
Atmintis - tai im okim o pastovum as laikui bgant, kuri inform acij registruojam e autom atikai, aplenk
kaupiant ir atgam inant inform acij. Blyksts atmin dam i pirm uosius du etapus. Jiem s labiau patinka ter
tis, kuri yra susijusi su em ocikai reikm ingais m o m inas darbin atmintis (o ne trumpalaik atmintis).
m entais ar vykiais, nuo daugum os kit prisim inim nes jis pabria aktyvesn vaidm en iam e antrajam e
skiriasi savo nepaprastu aikum u. apdorojim o etape, kuriam e kartojam e inform acij ir
ja m anipuliuojam e, susiedam i naujus dirgiklius su
2 TIKSLAS. Apraykite Atkinsono-Shiffrino klasikin trij apdo anksiau sukauptais prisim inim ais. Darbins atm in
rojimo etap atminties model ir paaikinkite, kuo nuo jo skiriasi ties m odelyje yra regim oji-erdvin ir girdim oji posis
iuolaikinis darbins atminties modelis. tem s, kurias koordinuoja centrin tvarkykl - pro
cesorius, nukreipiantis dm es ten, kur reikia.
Atkinsono-Shiffrino trij etap atm inties m odelis tei
gia, kad m es 1) registruojam e greitai inykstani ju-
timin informacij, kurios dalis 2) yra paveriam a PAKLAUSKITE SAVS: Koki turite blyksts prisiminim apie
aktyviais trumpalaikiais prisiminimais ir tik m aa pas patirtus emocinius igyvenimus?
ATMINTIS 439
Kaip ufiksuota jutim in inform acija koduojam a ir vedam a atm inties siste
m ? Kokio tipo inform acij sim enam e atsitiktinai? Kokios rys reikalauja s
m oning pastang?
Kaip mes koduojame?

Kai kuri inform acija, pavyzdiui, kelias, kuriuo buvo eita paskaitas, apdoro
jam a visikai lengvai, taigi atm inties sistem a gali susitelkti pastang reikalau
jant inform acijos apdorojim . Nordam i ilaikyti atm intyje nauj inform acij,
pavyzdiui, nauj draugo m obiliojo telefono num er, turite sukaupti dm es ir
labai pasistengti.
Automatikas informacijos apdorojimas
3 TIKSLAS. Apibdinkite informacijos, kuri ukoduojame automatikai, tipus, *
M ilinik kiek inform acijos sim enam e be didesni pastang arba ivis neva Automatikas apdorojimas
lingai. Pavyzdiui, be sm oning pastang autom atikai apdorojate inform a (automatic processing) -
cij apie nesm oningas atsitiktins
inform acijos, pavyzdiui, erdvs,

erdv. Skaitydam i vadovl, danai atm intyje ukoduojate puslapio viet, ku
laiko ir danio, arba gerai
rioje yra tam tikra inform acija. Vliau, stengdam iesi prisim inti reikaling m e
inom os inform acijos,
diag, galite prisim inti viet, kurioje ji buvo parayta.
pavyzdiui, odi prasm s,
laik. Nesm oningai sidm ite dienos vyki sek, todl nordam i prisim in
kodavim as.
ti, kur palikote palt, galite atkurti i eils visus dienos vykius.
dan. Nevalingai prisim enate, kiek kart per dien kakas vyko, taigi ga
lite pasakyti jau trei kart iandien j susitinku .
Sm egen gebjim o lygiagreiai apdoroti inform acij dka visas m intos in

form acijos apdorojim as nereikalauja dm esio. Autom atikas inform acijos ap
dorojim as atsiranda ne tik be pastang, bet tiesiog sunku to nedaryti. Kai skai
tom e gim tosios kalbos od, pavyzdiui, ant sunkveim io ono, tiesiog negali
m e autom atikai nesuprasti jo reikm s.
Kai kurios inform acijos apdorojim o form os reikalauja dm esio ir pastang,
kai atliekam os pirm kart, bet pasitreniravus ir gijus patirties apdorojim as tam pa
autom atikas. M okydam iesi skaityti pirm iausia tariam e raides po vien, kol i
siaikinam e, kokius odius jos sudaro. Labai stengdam iesi ltai perskaitom e
20-50 odi. Po keleri m et praktikos skaitom e greitai ir be pastang. Da
bar sivaizduokite, kad reikia im okti skaityti sakinius, paraytus i kito galo:
.sakitam otua ityradisap ilag sam ijorodpa sagnilaV
I pradi reikia tam tikr pastang. Pakankam ai pasitreniravus inform acijos

apdorojim as tam pa labiau autom atikas. Taip im okstam e daug ko: vairuoti au
tom obil, vaiuoti rieduiais, nepasiklysti m ieste.
440 9 SKYRIUS
Valingas informacijos apdorojimas
4 TIKSLAS. Palyginkite valing ir automatik (nevaling) informacijos apdorojim bei aptarkite

atjusios eils efekt, skaidymo efekt ir vietos eilje efekt.
Valingas informacijos Daug inform acijos koduojam e ir ilaikom e autom atikai, bet kai kuriai infor
apdorojimas m acijai, pavyzdiui, io skyriaus teiginiam s, prisim inti reikia pastang ir dm esio
(effortful processing) - (9.3 pav . ). V alingas inform acijos apdorojim as sukuria patvarius prieinam us
dmesio ir smoning pastang prisim inim us.
reikalaujantis kodavimas. M okydam iesi nauj inform acij, pavyzdiui, vardus, galim e pasitelkti kar
tojim , arba sm oning m okym si m intinai. Jo svarb prie daugel m et at
Kartojimas (rehearsal)-
skleid vokiei filosofas Herm annas Ebbinghausas (1850-1909), vienas pir
smoningas informacijos
m j m s tyrinti verbalin atm int. Ebbinghauso indlis atm inties tyrim yra
kartojimas norint arba j ilaikyti
toks pat svarbus, kaip Ivano Pavlovo indlis slygojim o tyrim us. Bdam as ne
smonje, arba ukoduoti
patenkintas filosofiniais sam protavim ais apie atm int, Ebbinghausas panoro ity
ilgesniam laikymui.
rinti j m okslikai. Jis nutar suinoti, kaip jis pats im oksta nauj odin m e
diag ir kaip j um irta.
Ebbinghausui reikjo surasti neinom odin m ediag. Jis nusprend su
daryti beprasm i skiem en, sudaryt i dviej priebalsi, sujungt balse, sra
. kiekvienam naujam eksperim entui m okslininkas atsitiktinai atsirinkdavo tam
tikr skaii toki skiem en. Kad sivaizduotum te, kaip Ebbinghausas tyr save.
greitai balsu perskaitykite atuonis kartus sra (i Baddeley, 1982). Paskui
pam ginkite prisim inti skiem enis:
JIH, BAZ, FUB, YOX, SUJ, XIR, DAX, LEQ, VUM , PID, KEL, WAV, TUY.
ZOF, GEK, HIW .
Kit dien Ebbinghausas galjo prisim inti tik kelis skiem enis i im okto srao.
Bet ar kitus jis visikai um iro? Kaip rodo 9.4 pav ., kuo daniau jis garsia:
kartodavo sra pirm j dien, tuo m aiau reikdavo kartoti antrj dien, kad
i naujo juos im okt. Iaikjo paprastas prieasties dsnis: prisiminimo kie
kis priklauso nuo mokymuisi skirto laiko. Papildom ai kartojant (papildomai mo
K O D A V IM A S kantis) net jau im okt m ediag, atm intyje ilieka daugiau.
Reikia atm inti, kad naujai odinei inform acijai ypa veiksm ingas yra karto
jim as - valingas jos apdorojim as. O tai leidia suprasti kai kuriuos kitus do
m ius reikinius:
V alingas A utom atikas
Atjusios eils efektas: kai m ons paeiliui sako odius ar vardus ir m gi
na prisim inti, k sak kiti, jie blogiausiai prisim ena tik k prie juos kalb
9.3 PAVEIKSLAS.
jusio m ogaus odius (Bond ir kiti, 1991; Brenner, 1973). Kai ateina m s
Automatikas apdorojimas
eil, sutelkiam e dm es savo veiksm us ir danai nepajgiam e apdoroti pas
palyginti su valingu
kutinio m ogaus odi.
Kai kuri informacij,
pavyzdiui, kur vakar Inform acija, pateikta prie pat um iegant, retai prisim enam a (W yatt ir Boot-
vakarieniavote, apdorojate
zin, 1994). Kai m s sm on blsta prie apdorojant inform acij, i infor
automatikai. Kitai
informacijai, pavyzdiui, m acija dingsta. Valand prie m ieg pateikta inform acija yra gerai sim enam a,
io skyriaus svokoms,
ukoduoti ir siminti reikia Ausys registruoja rayt juost inform acij, kuri pateikiam a m iegant, taiau
pastang. ji nra sim enam a (W ood ir kiti, 1992). Neturint galim ybs kartoti, m oky-
ATMINTIS 441
9.4 PAVEIKSLAS.
Ebbinghauso atsiminimo kreiv
20 E b b in g h a u sa s n u s ta t ,
ka d ku o d a u g ia u ka rt
ka rto ja m a s n e p ra sm in g
sk ie m e n s ra a s p irm j
15 d ie n , tu o m a ia u re ikia
ka rto ti kit d ie n n o rin t
D a u g ia u k a rto ja n t
i m o k ti t p a t s ra .
tru m p ja p a k a rto tin io
T a ig i, ku o d a u g ia u la iko
m o k y m o s i la ik a s
sk iria m a n a u ja i in fo rm a c ija i
10
s im in ti, tu o d a u g ia u jo s
i lie ka a tm in tyje .
(I B a d d e le y, 1 9 8 2 .)
0
8 16 24 32 42 53 64
S k ie m e n s ra o k a rto jim s k a i iu s p irm j d ie n
m asis m iegant" nevyksta. M es taip pat geriau isaugom e inform acij, kai jos Skaidymo efektas
kartojim paskirstom e laike (pavyzdiui, sim enam e kurso draug vardus). (spacing effect) -
is reikinys vadinam as skaidym o efektu (Bjork, 1999; Dem pster, 1988). polinkis geriau isaugoti
informacij ar gd tada,
Devynerius m etus trukusio eksperim ento m etu Harry Bahrickas ir trys jo ei
kai mokomasi iskaidant dalimis,
m os nariai (1993) tam tikr skaii kart kartodavo usienio kalbos odius nuo
o ne itisai.
14 iki 56 dien intervalu. Ir tai k jie pastebjo: juo ilgesnis bdavo tarpas
tarp odi kartojim o, juo geriau jie iuos odius prisim indavo po 5 m et. Ap
m stydam as idstym o laike poveik, Bahrickas padar praktin ivad: karto
jant m ediag prie viso kurso baigiam j egzam in, iklausant apvalgin api
bendrinam j kurs ir laikant egzam inus vyresniam e am iuje geriau sim enam a
Jam reikt pasitikrinti savo
m ediaga visam gyvenim ui. Gali bti naudinga idstyti ir studijas laike - per
atm int cituojant poezij."
vis sem estr ar m etus - o ne sugrsti inias galv per trum p laiko tarpsn.
Abdur-Rahm an Abdul Khaliq,
Perfrazuodam i Ebbinghaus (1885), galim e pasakyti, jog tie, kurie greitai i
M em orizing the Quran
m oksta, greitai ir pam irta. Reikia atm inti dar vien dalyk: itstos laike stu
(sim enant Koran")
dijos yra pranaesns u greit ini kim im galv.
Norint sim inti tokius dalykus, kaip telefono num eriai, veiksm inga juos kartoti
ilgesn laik. Thom as Landaueris (2001) pataria: Pakartokite vard ar num er,
kur stengiats sim inti, palaukite kelias sekundes, vl pakartokite, palaukite tru
putl ilgiau, vl pakartokite, palaukite dar ilgiau ir vl pakartokite". Laukti reikia
kiek m anom a ilgiau, taiau tiek, kad neprarastum te inform acijos.
Kad kartoti naudinga, dar geriau atskleidia reikinys, kur tikriausiai esate
patyr. Eksperim entuotojai rodydavo m onm s sra, kuriam e bdavo kas nors Vietos eilje efektas
(odiai, pavadinim ai, datos, net kvapai) urayta, ir praydavo tuoj pat juos (serial position effect) -
bet kokia tvarka prisim inti (Reed, 2000). m onm s stengiantis prisim inti s polinkis geriausiai prisiminti
ra, danai irykdavo vietos eilje efektas: paprastai pirm ieji ir paskutiniai pirmuosius ir paskutinius srao
srao dm enys prisim enam i geriau negu viduriniai (9.5 p a v .). M atyt, paskutiniai dmenis.
442 9 SKYRIUS
9.5 PAVEIKSLAS.
100
Vietos eilje efektas Tiesioginis prisiminimas:
90 geriausiai prisimenami
Gavus odi ar vard paskutiniai dmenys
80
sra (kaip Ispanijos
karalius Juanas Carlosas I, 70
besisveikinantis su eilje
60 Vlesnis
stoviniais monmis)
tuojau pat gerai prisime 50 prisiminimas:
tik pirmieji
nami paskutiniai dmenys 40 dmenys
(galbt todl, kad jie vis gerai
dar tebra dmesio lauke) 30
prisimenami
ir daniausiai beveik taip 20
pat gerai - pirmieji
10
dmenys.
(I Craik ir Watkins, 1973.) 0
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
odio vieta srae
Protas ltai pam irta tai, dm enys prisim enam i ypa gerai dl to, kad dar tebra trum palaikje atm intyje.
k sim in per ilg laik." Taiau vliau, kai dm esys nuo paskutini dm en perkeliam as, geriausiai prisi
Rom n filosofas Seneka m enam a tai, kas yra srao pradioje. Paim kim e pavyzd i kasdienio gyvenim o:
(4 pr. Kr-65 m . a.) sivaizduokite, jog susipastate su keliais m onm is, ir, nordam i sim inti t
m oni vardus, kartojate juos i eils, pradj nuo pirm j prisistaiusij. Kol
susipainsite su paskutiniu m ogum i, pirm uosius vardus bsite kartojs daugiau
kart negu paskutinius, taigi kit dien pirm j vardus tikriausiai prisim insite
geriau. Pirm j vard m okym asis gali trukdyti im okti paskutinius vardus.
Ne visa inform acija vienodai gerai ukoduojam a kartojant. Kartais vien tik
kartoti inform acij, pavyzdiui, ketinam o surinkti telefono num erio skaiius, ne
pakanka, kad ji bt ilaikyta vlesniam prisim inim ui (Craik ir W atkins, 1973:
Greene, 1987). Tad kaip koduojam e inform acij, kad ji bt pervesta ilgalaik
atm int? Jutim in inform acij apdorojam e panaiai kaip riuodam i dienos pat.
Kai kuriuos laikus i karto atm etam e. Kitiem s skiriam e daugiau dm esio: at-
pliam e, skaitom e, pasiliekam e. Atm inties sistem a inform acij apdoroja ne tik
j kartodam a, bet ir koduodam a svarbias jos savybes.
K mes koduojame?
Inform acij apdorojam e trim is pagrindiniais bdais - ukoduodam i jos prasm ,
vaizdin ir m intyse sutvarkydam i. Iki tam tikro lygio tai darom e autom atikai
Bet kiekvienu atveju atm int galim a valingai sustiprinti.
Prasms kodavimas
5 TIKSLAS. Palyginkite vaizdinio, garsinio ir semantinio ukodavimo naud prisimenant odin

informacij ir paaikinkite atminties gerinimo bd, susijus su nuorodos save efektu.
Apdorodam i odin inform acij, kad j ilaikytum e, paprastai koduojam e jos

prasm , siejam e j su tuo, kas m um s jau inom a, arba su tuo, k sivaizduoja
m e. Ar girdim e prokuroras eina" ar pro kur oras eina", priklauso nuo kon
ATMINTIS 443
teksto ir m s patirties. (Prisim inkite, kad darbin atm intis sveikauja su ilga tai dar vienas sakinys, apie kur
laike atm intim i.) js paklausiu vliau:
Ar galite pakartoti sakin apie riauinink (i 436 p.)? ts riauininkas uvis upuol plaukik.
svied...? Taigi js, tikriausiai, kaip ir W illiam o Brewerio (1977) eksperim en

to tiriam ieji, prisim inte sakin apie riauinink taip, kaip ukodavote jo pras
m skaitydam i (pavyzdiui, ts riauininkas svied akm en pro lang"), o
ne taip, kaip parayta (ts riauininkas svied akm en lang"). Toks prisi
m inim as rodo, kad esam e link sim inti ne visai tiksliai, - simename tai, k
ukodavome. M okydam iesi egzam inui, js galite prisim inti savo paskait ura
us, bet ne pai paskait. Gordonas Boweris ir Danielis M orrow (1990) lygi
na m s psichik su teatro reisierium i, kuris, turdam as pirm in scenarij, si
vaizduoja pastatyt spektakl. Vliau paprayti prisim inti tai, k igirdom e arba
perskaitm e, m es prisim enam e ne pat tekst paodiui, bet savo susikurt m intin
m odel.
Koks ukodavim as leidia geriausiai prisim inti odin inform acij? Ar ko Vaizdins informacijos
duojam as vaizdas, t. y. regim osios inform acijos kodavim as? Ar koduojam as kodavimas
odi skam besys, t. y. garsins inform acijos kodavim as? O gal koduojam a (visual encoding) -
sakinio prasm , t. y. sem antinis kodavim as? regim j vaizd ukodavim as .
U kiekvieno tipo inform acijos kodavim atsakingos skirtingos sm egen sis

Garsins informacijos
tem os (Poldrack ir W agner, 2004). Ir kiekviena j gali praversti. Pavyzdiui,
kodavimas
garsinis ukodavim as padeda geriau sim inti ir suvokti rim uot aforizm pras
(acoustic encoding) -
m . Fraz: Kas girtam ant lieuvio, tas blaivam galvoje" atrodo tikslesn, negu
gars, ypa odi skam besio,
Alkoholis nuplia skraist nuo to, k slepia blaivum as" (M cGlone ir Tofigh-
ukodavim as.
bakhsh, 2000).
Kad palygint vaizdin, garsin ir sem antin ukodavim , Fergusas Craikas Semantinis kodavimas
ir Endelas Tulvingas (1975) tiriam iesiem s akim irksn parodydavo odius. Po (semantic encoding) -
to jie uduodavo klausim , kur norint atsakyti reikjo apdoroti od 1) vizua reikm s, taip pat odi
liai (pagal raidi vaizd), 2) akustikai (pagal odi gars) arba 3) sem anti- reikm s, ukodavim as.
kai (pagal odi prasm ). Kad geriau sivaizduotum te, kaip tai atrod, greitai
atsakykite tokius klausim us:
Klausim pavyzdiai vysteljs Taip Ne

odis
1. Ar odis paraytas didiosiomis raidmis? kd __ __
2. Ar tas odis rimuojasi su odiu traukinys MOKINYS __ __
3. Ar tas odis tikt tokiam sakiniui:
Mergait padjo ____________ ant stalo. ginklas __ __
Kurio tipo inform acijos apdorojim as jus geriausiai parengt vliau atpainti o
dius? Craiko ir Tulvingo eksperim ente daug geresni prisim inim o rezultatai buvo
pastebti, kai buvo naudojam as gilesnis sem antinis kodavim as, kurio reikalavo
3 klausim as, o ne pavirutinikas kodavim as, kurio reikalavo 2 ir ypa 1 klau
sim as (9.6 p a v . ).
Bet susidr su beprasm iu tekstu sunkiai susikuriam e m intin m odel. si

vaizduokite es tie studentai, kuri Johnas Bransfordas ir M arcia Johnson (1972)
pra sim inti tok garso ra:
444 9 SKYRIUS
9.6 PAVEIKSLAS.
Apdorojimo lygiai
G ilia i - pagal p ra s m - Semantinis
a p d o ro ja n t o d , jis v lia u (priklauso grupei)
g e ria u a tp a s ta m a s nei
a p d o ro ju s j p a v ir u tin i k a i-
a tk re ip ia n t dm es tik jo
v a iz d ar g a rs . (I C ra ik
Garsinis
(rimuojasi su ...)
ir T u lv in g , 1 9 7 5 .)
V a iz d in is
(ar parayta
didiosiomis raidmis?)
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
V lia u a tp a in u s i j o d , p ro c e n ta is
Kiek yra g raidi iame I tikrj tai atlikti visikai nesudtinga. Pirmiausia visk suskirstote atskiras
sakinyje?
grupes. inoma, gali pakakti vienos krvos, tai priklauso nuo to, kiek yra darbo...
SPRAGTELJ MYGTUK Paskui mediagos suriuojamos skirtingas grupes. Tada jos gali bti sudeda
IGIRSITE TRAKTELJIM. mos joms skirtas atitinkamas vietas. Gal gale jos bus dar kart panaudotos, ir
(Atsakymas 446 puslapyje.) vis cikl vl reiks kartoti. Kad ir k sakytume, tai yra gyvenimo dalis.
Iklaus itrauk, kuri js k tik perskaitte, ir neturdam i prasm ingo konteksto,

studentai m aai k tesim in. Kai jiem s buvo pasakyta, kad is tekstas yra apie
skalbim (taip tekstui suteikta papildom a prasm ), jie atsim in gerokai daugiau.
M atyt, ir js, dabar dar kart perskait tekst, daugiau atsim intum te.
is tyrim as rodo, kad naudinga tai, k perskaitm e arba igirdom e, perteikti
kitu prasm ingu bdu. Eksperim entuodam as su savim i, Ebbinghausas nustat,
kad prasm ingai m ediagai sim inti, lyginant su neprasm inga, reikia tik deim
tadalio pastang. Kaip pastebjo atm inties tyrintojas W ayne W ickelgrenas
(1977), bene naudingiausia, k galite padaryti, m okydam iesi bet kok nauj
dalyk, tai skirti laiko skaitom ai m ediagai apm styti ir stengtis j susieti su
jau laikom a atm intyje". Taigi sim enam os inform acijos kiekis priklauso ir nuo
Bet, iaip ar taip, dalykai, vien
m okym uisi skiriam o laiko, ir nuo to, k veikiam e m okydam iesi.
ausim girdti, menkiau vaizduot M es puikiai atsim enam e tuos dalykus, kuriuos siejam e su savim i. Papraius
veikia negu tie, kur akys itikimai m oni vertinti, kaip kai kurie bdvardiai tinka apibdinti save, jie tuos bdvar
pagavo ir kuriuos irovas dius gerai prisim ena. Kai jie turjo vertinti, kaip bdvardiai tinka kitam asm e
betarpikai ivydo." niui apibdinti, vliau daugiau pam irdavo. is reikinys vadinam as nuorodos
Horacijus, Ars poetica,
save efektu (Sym ons ir Johnson, 1997). Dl to besim okantiesiem s patariam a
8 a. pr. Kr.
iekoti, k jiem s asm enikai reikia tai, ko jie m okosi. Tiktina, kad inform aci
(vert A. Churginas) ja, kuri yra laikom a reikm inga m an", yra apdorojam a giliai ir geriau ilaikom a.
ATMINTIS 445
Vaizdinis kodavimas
6 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip vaizdini ukodavimas padeda valingai apdoroti informacij, ir api
bdinkite kelis atminties gerinimo bdus, kuriuose naudojamas vaizdinis kodavimas.
Kodl reikia pastang norint sim inti form ules, apibrim us ir datas, taiau be
vargo galim e sivaizduoti, kur buvom e vakar, su kuo buvom e, kur sdjom e,
kokius drabuius vilkjom e? Viena i prieasi yra ta, kad m es vaizdin in
form acij prisim enam e lengviau. Ankstyviausieji js prisim inim ai - tai, kas
atsitiko, kai buvote m adaug trej ar ketveri m et, - tikriausiai yra susij su
regim aisiais vaizdiniais. M okslininkai ufiksavo, kad geriau atsim enam e tuos Vaizdiniai (imagery) -
odius, kuriuos lengviau sivaizduoti, o ne abstrakius, nevaizdingus odius. m intiniai vaizdai. Labai padeda
(Vliau a js paklausiu, kuriuos tris odius i i prisim enate: mainink, valingai apdoroti inform acij,
tutuma, cigaret, gimtas, ugnis, procesas.) Js turbt vis dar prisim enate sa ypa kai derinam a su sem antiniu
kin apie akm en sviediant riauinink ne tik dl to, kad ukodavote jo pras kodavim u.
m , bet ir dl to, kad pats sakinys nesunkiai sivaizduojam as. Atsim inti kon
kreius daiktavardius padeda ne tik sem antinis, bet ir vaizdinis j kodavim as
(M arschark ir kiti, 1987; Paivio, 1986). Dvejopai koduoti yra geriau negu vie
nu bdu.
Kadangi daugum a ryki vaizd gerai sim enam i, kartais galim e prisim inti
savo potyrius, pasitelkdam i m intyse strigusias j geriausi ar blogiausi aki
m irk nuotrupas. Todl m s prisim inim us danai nuspalvina geriausia m alo
num o ar diaugsm o akim irka arba blogiausia skausm o ar nevilties akim irka (Fre
drickson ir Kahnem an, 1993). Rykiausi akim irk prisim inim u, o kasdieni -
pam irim u galim a paaikinti reikin, kur Terrence M itchell, Leigh Thom pson, Mnemonines priemons
Erika Peterson ir Randy Cronkas (1997) pavadino roine retrospektyva: m o (mnemonics) -
ns tokius vykius, kaip stovyklavim as per atostogas, bna link prisim inti pa priem ons, padedanios
lankiau nei juos vertino tuo m etu. Apsilankym Disney W orld" pram og par atsim inti; ypa tos technikos,
ke jie labiau prisim ena ne dl tvankaus oro bei eili, o dl aplinkos, m aisto ir kai naudojam i ryks vaizdiniai
atrakcion. Btent tie potyriai, kuriuos prisim enam e patyr, o ne tie, kuriuos ir inform acijos pertvarkym o
patyrm e, nulem ia m s bsim pasirinkim (W irtz ir kiti, 2003). priem ons.
Vaizdiniais rem iasi daugelis pagalbini atm inties priem oni. M nem onines
(pavadinim as kils i graikiko odio, reikianio atm int) priem ones, pade Vaizdini principas
danias atsim inti ilgiausius tekstus ir kalbas, sukr senovs Graikijos m oksli Plastins chirurgijos
tyrintojas Darrickas Antellis
ninkai ir oratoriai. Nau
pastebi: Galite iki
dodam iesi vietos m eto pamlynavimo aikinti
du", jie sivaizduodavo apie deginimosi saulje
ar rkymo al sveikatai".
vaikt jiem s pastam o
Veriau parodykite
m is vietom is ir kiekvien monms nuotrauk tapai
viet susiedavo su turi dvyni, kuri viena atrodo
vyresn dl deginimosi ir
m o sim inti dalyko vaiz
rkymo poveikio. eiasde-
diniu. Paskui, sakydam as imtmet Gay Black
(kairje) labai mgo
kaitintis saulje ir rkyti,
o jauniau atrodanti jos
dvyn sesuo Gwen Sirota
(deinje) - ne.
446 9 SKYRIUS
Atsakym as 444 puslapyje kalb, oratorius m intyse sugrdavo kiekvien i t viet ir prisim indavo su ja
pateikt klausim : susiet vaizdin. Naujausi Pasaulio atm inties em pionato nugaltoj tyrim ai rodo,
I dalies todl, kad i pradi kad j intelektas nra iskirtinis, tiesiog jie geriausiai m oka naudoti erdvines
raides apdorojote pagal gars m nem onines strategijas (M aguire ir kiti, 2003).
o ne vizualiai, galjote praleisti Kitos m nem onines priem ons apim a ir garsin, ir vaizdin kodus. Pavyzdiui,
raides, kurios tariam os kaip k. pagalbini odi sistem a reikalauja pirm iausia prisim inti skam bes:
Teisingas atsakym as: 3. Vienas - pienas, du - medus,
trys - arklys, keturi - vyturys,
penki - menki...
Pernelyg nesistengdam i js netrukus galsite skaiiuoti ne skaiiais, bet pagal
biniais odiais: pienas, m edus, arklys... O tada galsite susieti pagalbinius
odius su tuo, k reikia atsim inti. Dabar tegul jum s duoda prisim inti net ir vi
s bakaljos sra. M orkos? sivaizduokite jas sum erktas pien. Agurkai?
Sudkite juos m ed. Popieriniai rankluosiai? Padkite juos ant arklio. Pri
sim inkite, pienas, m edus, arklys, ir ivysite su jais susietus vaizdus: m orkas,
agurkus, popierinius rankluosius. Nedaug suklysdam i (Bugelski ir kiti, 1968).
galsite prisim inti iuos dalykus bet kuria tvarka ir kiekvien pavadinti. ios
m nem onines priem ons danai esti m oni, pakartoj ani ilgiausius sraus var
d ir kit dalyk, nepaprastos atm inties paslaptis. Jos gali padti ir jum s.
Koduojamos informacijos tvarkymas
7 TIKSLAS. Aptarkite, kaip prasminiai vienetai ir hierarchins struktros padeda valingai apdo
roti informacij.
Prasm ir vaizdiniai sustiprina atm int, paddam i sutvarkyti inform acij. Kai
Bransfordo ir Johnson tekstukas apie skalbim (444 p.) gavo prasm , sakiniai
susidliojo sek. M nem onines priem ons padeda sutvarkyti inform acij, kad
vliau galtum e j atkurti.
Skirstymas prasminius vienetus. Kad suprastum te inform acijos sutvarkym e

reikm , vilgtelkite kelias sekundes 9.7 pav. pirm j eilut, paskui nusisukite
ir pam ginkite atkurti tai, k m atte. Nem anom a, ar ne? Taiau js lengvai ga
lite atkurti antrj eilut, kuri ne m aiau sudtinga. Ketvirtj eilut daug leng
viau prisim inti negu treij, nors ir vienoje, ir kitoje - tos paios raids. Ir penk
Skirstymas prasminius tj grup lengviau prisim inti u ketvirtj, nors abiejose yra tie patys odiai
vienetus (chunking) - Taigi lengviau atsim enam e inform acij, kuri galim e pertvarkyti prasm inius
inom lengvai valdom vienet vienetus arba dalis. Inform acija skirstom a prasm inius vienetus taip natra
sudarym as. Danai atliekam as liai, kad laikom e tai savaim e suprantam u dalyku. Pagalvokite apie savo gebji
autom atikai. m tiksliai atkurti apie 150 tiesi atkarp, kurios sudaro kelet frazi. inom a.
nerating ar lotynikos abcls raidi nepastant m og itai apstulbintu
Panaiai aviuosi kin kalb m okanio m ogaus gebjim u, pavelgus 9.8
p av. enklus, atkurti visus brknelius, arba achm atininku, kuris, 5 sekundes
pairjs lent, gali prisim inti daugum os figr tiksli padt (Chase ir Si
m on, 1973), arba krepininku, kuris, 4 sekundes pairjs aidim , gali pri-
ATMINTIS 447
9.7 PAVEIKSLAS.
Skirstymo prasminius vienetus
poveikis atminiai
Informacija, susieta prasmingus
vienetus, pavyzdiui, raides,
odius ir frazes, lengviau
atsimenama.
9.8 PAVEIKSLAS.
Skaidymo prasminius
sim inti aidj vietas (A llard ir Bum ett, 1985). G eriausiai atsim enam e tada, kai
galim e inform acij tvarkyti m um s patiem s prasm ingu bdu. vienetus pavyzdys tiems,
kurie moka kin kalb
Jungdam i prasm inius vienetus geriau prisim enam e ir neinom inform a
cij. V iena i m nem onini priem oni- suteikti neinom ai m ediagai pasta- Ar, pairj iuos
ramenis, galtumte juos
m esn vaizd, pavyzdiui, sudarant i pirm j atsim intin odi raidi odius tiksliai atkurti? Jeigu taip,
(vadinam uosius akronimus) arba sakinius. tuomet tikriausiai mokate
Jungdam i prasm inius vienetus, galite sim inti daugiau skaii. N em ano kin kalb.
m a prisim inti 16 skaii virtin - 1-4-9-2-1-7-7-6-1-8-1-2-1-9-4-1 - taps paprasta

sugrupavus tuos skaitm enis taip: 1492, 1776, 1812, 1941. D augiau kaip 200
valand pasitreniravusiem s A nderso Ericssono ir W illiam o Chase (1982) labo
ratorijoje, dviem Cam egie-M ellono universiteto studentam s pavyko iplsti sa Atm inties tyrjai sutaria, kad
vo atm inties apim t nuo bding septyni skaii iki daugiau kaip 80. V ieno ypa sunku sim inti Kanados
bandym o m etu studentas D ario D onatellis klaussi, kaip tyrjas skait per se pato indeksus - skaii ir
kund po skaitm en m onotoniku balsu: 1518593765502157841665850612094 raidi sek (H ebert, 2001).
885686772731418186105462974801294974965928. Jis klaussi skaii ne Sek A1C 5S7 bt daug
juddam as, o paskui paoko pagyvjs. Jis nabdjo skaiius, kassi sm akr, lengviau atsim inti, j suskirsius
trepsjo, skaiiavo ant pirt, glostsi plaukus. M adaug po dviej m inui ta raidi ir skaii grupes:
r: G erai. Pirm a grup yra 1518. Toliau 5937... jis pakartojo visus 73 skait ACS 157.
m enis grupm is po tris ir keturis.

K aip jam tai pavyko? Gal jis iplt savo trum palaiks atm inties galim ybes?
N e. Papraytas prisim inti raides, D onatellis vl gro prie septyni vienet ap
im ties. Jis susikr sudting skaitm en siejim o strategij. Pirm oji grup bu
vo trij m yli bgim o laikas,- papasakojo D onattelis, ilg distancij bgikas.
A ntroji grup - deim ties m yli laikas. Paskui vienos. Puss. D viej. A m ius...
D vi m ylios. A m ius. A m ius. A m ius. D vi m ylios..." (W ells, 1983).
Hierarchin struktra. K ad pasiekt tok rezultat - prisim int 106 skaitm enis -
D onatellis skaii grupes sutvark hierarchikai (W aldrop, 1987). Pirm iausia
jo trys grups po keturis" ir taip toliau. m ons, itobulin kurios nors sri-
448 9 SKYRIUS
9.9 PAVEIKSLAS.
Tvarka padeda siminti
Informacijos ukodavimas
Kai odius ar svokas (automatikas arba valingas)
sudliojame hierarchines
grupes, kaip iame
pavyzdyje sudliotos
skyriaus svokos,
juos prisimename geriau Informacijos
Prasm Vaizdinys
nei pateiktus atsitiktinai. tvarkymas
Prasminiai vienetai Hierarchijos
445 psl., aptardam as vaizdini ties gdius, panaiai apdoroja informacij: jie ne tik grupuoja j, bet ir suda-
kodavim , ivardijau 6 odius ro hierarchines struktras, susidedanias i keli bendresni svok, apimani
ir adjau vliau apie juos paprastesnes svokas bei faktus, kurie skaidomi dar konkretesnes kategorijas.
paklausti. Kelis i i odi Taip sutvark inias, galime veiksmingai atkurti informacij. Dl to iam e sky
galite dabar prisim inti? I t, riuje siekiama ne tik idstyti paprasiausius faktus apie atmint, bet ir padti
kuriuos atsim enate, keli yra tuos faktus sutvarkyti, remiantis bendriausiais dsniais, pavyzdiui, kodav-
lengvai sivaizduojm i odiai, ir maiau bendrais, pavyzdiui, automatiku ir valingu informacijos apdoroji-
o keli - nevaizdingi? mu; bei dar konkretesnmis svokomis, pavyzdiui, semantiniu ir vaizdiniu ko-
davimu bei informacijos sutvarkymu (9.9 pav.).
Gordonas Boweris ir jo kolegos (1969), pateikdami odius arba atsitikti-
nai, arba sugrupuotus kategorijomis, rod, kad hierarchin struktra padedi at
siminti. Hierarchikai sutvarkyti odiai buvo atsimenami du-tris kartus geriau.
ie rezultatai rodo, kad simenam mediag pravartu hierarchikai sutvarkyti,
ypating dmes sutelkiant skyriaus plan, antrates, pavadinimus, klausimus
ir santrauk skirsnius. Jei skyriuje pateikiam mediag sisavinsite hierarchiniu
principu, tursite daugiau galimybi visk geriau prisiminti per egzamin. P a
skaitos ar teksto konspektavimas - hierarchinio informacijos sutvarkymo prie
mon - taip pat gali bti veiksminga.
MOKYMOSI REZULTATA
3 TIKSLAS. Apibdinkite informacijos, kuri ukoduojame auto 4 TIKSLAS. Palyginkite valing ir automatik (nevaling) infor
matikai, tipus. macijos apdorojim bei aptarkite atjusios eils efekt, skaidy-
mo efekt ir vietos eilje efekt.
M es nevalingai ir automatikai ukoduojame informa
cij apie erdv, laik ir dan. Taikydami i infor Automatikas informacijos apdorojimas vyksta neva
macijos apdorojimo form taip pat registruojame ge lingai, mums absorbuojant aplinkos informacij (erd
rai imokt informacij, pavyzdiui, gimtosios kalbos v, laik, dan, gerai imokt mediag). Valingam
odius. apdorojimui (prasms, vaizdini, tvarkos) reikia s
ATMINTIS 449
m oningo dm esio ir pastang (kartojim o). Atjusios Vaizdini ukodavim as padeda vykdyti valing infor
eils efektas - tai m s polinkis (nesugebjus uko m acijos apdorojim , nes gyvi vaizdiniai yra gerai si
duoti) pam irti, k prie m us eilje esantis m ogus pa m enam i. Daniausiai geriau prisim enam e konkreius
sak, nes buvom e sutelk dm es tai, k pasakysi daiktavardius nei abstrakius, nes, pavyzdiui, su go
m e, kai ateis m s eil. Skaidymo efektas - tai m s rila galim e susieti ir vaizdin, ir prasm , o su proce
polinkis lengviau isaugoti inform acij, jei j karto su - tik prasm . Daugelis mnemonini priemoni (pa
jam e per tam tikr laik (paskirstytas laike m oky dedani atsim inti) grindiam os vaizdiniais. Yra m o
m asis), negu tada, kai j kartojam e itisai (kem am e" ni, kurie sim ena inform acij derindam i vaizdin u
galv). Vietos eilje efektas - tai m s polinkis leng kodavim (sivaizduodam i gyv vaizdini serij) su
viau prisim inti pirm j ir paskutin ilgo srao (pa garsiniu (sim enam u rim uotu tekstu).
vyzdiui, pirkini) dm enis, negu esanius srao vi
duryje. 7 TIKSLAS. Aptarkite, kaip prasminiai vienetai ir hierarchins
struktros padeda valingai apdoroti informacij.
5 TIKSLAS. Palyginkite vaizdinio, garsinio ir semantinio kodavimo
Sutvarkyt inform acij prisim enam e geriau nei padri
naud prisimenant odin informacij ir paaikinkite atminties
kus duom enis, o suskirstym as prasm inius vienetus
gerinimo bd, susijus su nuorodos save efektu.
ir hierarchins struktros - tai du inform acijos sutvar
Vaizdinis (vaizd) ir garsinis (gars, ypa odi) kym o bdai. Suskirstydam i prasminius vienetus, in
kodavim as - tai labiau pavirutinikos nei semanti form acij grupuojam e pastam us, aprpiam us vie
nis (prasm s) kodavim as inform acijos apdorojim o for netus, pavyzdiui, sakinius. Sudarydam i hierarchi
m os. Geriausiai apdorojam e odin inform acij tada, nes struktras, inform acij apdorojam e suskirstyda
kai j ukoduojam e sem antikai, ypa jei taikom e m i j loginius lygius, praddam i nuo bendriausio ir
nuorodos save efekt, paversdam i inform acij reik pereidam i prie konkreiausio.
m inga sau".
6 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip vaizdini ukodavimas padeda va PAKLAUSKITE SAVS: Ar galite sugalvoti tris bdus io skyrelio
lgai apdoroti informacij, ir apibdinkite kelis atminties gerini principams pritaikyti, kad geriau imoktumte ir simintumte
mo bdus, kuriuose naudojamas vaizdinis kodavimas. svarbius dalykus?

Atm inties pagrindas - inform acijos saugojim as. Jei prisim enate tai, k anksiau
patyrte, vadinasi, privaljote kakaip tai ilaikyti ir atkurti. Ilgalaikje atm in
tyje saugom i dalykai tarsi snaudia ir laukia, kol kokia nors uuom ina juos vl
priadins. Kiek inform acijos gali ilaikyti m s trum palaik ir ilgalaik atm in
tys? Pradkim e nuo pirm osios atm inties ries, nurodytos 9.1 pav. - jutim ins
atm inties, kurioje inform acija laikosi itin trum pai.
Jutimin atmintis
8 TIKSLAS. Palyginkite dvi jutimins informacijos ris.
Panagrinkim e, k apie m s jutim in atm int - pradin jutim ins inform acijos
registravim m s atm inties sistem oje - atskleid vienas dom us eksperim en-
tas. Vykdydam as m okslinius tyrim us daktaro disertacijai, George Sperlingas
450 9 SKYRIUS
(1960) rod m onm s tris trij raidi eilutes, kiekvien eilut tik 1/20 sekun
ds (r. 9.10 ) i uduotis buvo sunkesn nei perskaityti akim irksn pasiro
K Z R
p a v .
danius odius. Kai visos devynios raids inykdavo i ekrano, m ons pajg
davo prisim inti tik m adaug pus j.
Ar taip buvo todl, kad jiem s nepakakdavo laiko jas pam atyti? Ne. Sperlin
Q B T gas iradingai parod, kad m ons i ties gali pam atyti ir prisim inti visas rai
des, net jei jos vysteli trum piau nei aibas, taiau tik t akim irk. Sperlingas
ne pra j prisim inti visas devynias raides i karto, o sukeldavo aukto, vidu
S G N tinio ar em o tono gars netrukus po to, kai nuvisdavo devynios raids. is
garsas eksperim ento dalyviam s duodavo enkl pasakyti tik tas raides, kurios
buvo virutinje, vidurinje ar apatinje eilutje. Dabar jie retai praleisdavo kuri
9.10 PAVEIKSLAS. nors raid, ir tai bylojo, jog visas raides buvo galim a i karto sim inti.
Labai trumpa fotografin Sperlingo eksperim entai parod, kad m es turim e labai trum palaik fotogra
atmintis fin atm int, vadinam atvaizdio atm intim i. M s akys akim irksniu regist
Kai George Sperlingas ruoja tiksl vaizd, ir nepaprastai tiksliai galim e prisim inti bet kuri jo dal-
apviesdavo panaias ia
taiau tik kelias deim tsias sekunds dalis. Jei Sperlingas garsin signal pa
parodytas raidi grupes
1/20 sekunds, mons vlindavo daugiau nei puse sekunds, atvaizdio atm intis inykdavo, ir ekspe
galdavo prisiminti tik apie rim ento dalyviai vl prisim indavo tik m adaug pus raidi. i vaizdin infor
pus raidi. Taiau, kai,
raidms vos inykus, jiems m acija greitai inyksta. Taip turi bti, kad vietoj senj galtum e fiksuoti nau
duodavo signal prisiminti jus vaizdinius.
tam tikr sek, M es taip pat turim e nepriekaiting, taiau labai trum palaik garsini dir
jie padarydavo tai beveik
visikai tiksliai. gikli jutim in atm int, vadinam atgarsio atm intim i (Cowan, 1988; Lu ir ki
ti, 1992). Dalinai interpretuotas garsinis aidas ilieka 3 ar 4 sekundes. sivaiz
Atvaizdio atmintis duokite, jog su kuo nors kalbate ir tuo m etu js dm esys nukrypsta televizo
(iconic memory) - ri. Jei truput susierzins panekovas patikrina js dm es paklausdam as: K
labai trumpa vaizdini dirgikli a tik k pasakiau?", i savo atm inties aido skyriaus" js galite susigrinti
jutimin atmintis; fotografin paskutinius kelis odius.
arba vaizd atmintis, trunkanti
ne ilgiau kaip kelias deimtsias Darbin arba trumpalaik atmintis
sekunds.
9 TIKSLAS. Apibdinkite trumpalaiks atminties trukm bei darbin talp.
Atgarsio atmintis
(echoic memory) - Tik dal gausios inform acijos, uregistruojam os jutim inje atm intyje, atkrei
labai trumpa garsini dirgikli piam e dm es. Tuo pat m etu atgam inam e aktuali inform acij i ilgalaiks at
atmintis; jei dmesys nukreiptas m inties. Taiau jei m s darbin atm intis prasm ingai neukoduoja ar nekartoji
kur nors kitur, garsus ir odius ios inform acijos, ji greitai inyksta i trum palaikio saugojim o kaupiklio. Kol
vis tiek galima prisiminti dar pirtas keliauja nuo telefon knygos iki telefono aparato, num eris gali dingti ii
3 ar 4 sekundes. atm inties.

Kad suinot, kaip greitai inform acija inyksta i trum palaiks atm inties
Lloydas Petersonas ir M argaret Peterson (1959) papra m oni sim inti trij
priebalsi grupes, pavyzdiui, CHJ. Kad eksperim ento dalyviai negalt karto
ti raidi, m okslininkai j papra, pavyzdiui, garsiai skaiiuoti atgal, prade
dant nuo 100. Po 3 sekundi tik m adaug pus tiriam j prisim indavo raides
po 12 sekundi jie jas apskritai retai beprisim indavo (r. 9.11 p a v . ). Jei trum
palaikiai prisim inim ai nra aktyviai apdorojam i, j gyvavim as bna ribotas.
ATMINTIS 451
Trum palaiks atm inties ribota ne tik trukm , bet ir talpa. Kaip
100
jau pastebjom e anksiau, m s trum palaik atm intis paprastai sau
90
go tik m adaug septynis inform acijos vienetus (plius-m inus du).
80
George M illeris (1956) gebjim prisim inti pavadino m agikuoju
70
septynetu plius-m inus du. Todl nenuostabu, jog tuo m etu, kai ke
60
lios telefon bendrovs pradjo reikalauti, kad skam binantieji be Spartus
50 nykimas
septynenklio num erio dar rinkt ir trienkl m iesto kod, dauge nekartojant
40
lis m oni m skstis, jog jiem s sunku prisim inti telefono num e
30
r, kur tik k buvo surad.
20
M s trum palaik atm intis yra truput geresn prisim enant at
10
sitiktinius skaiius (pavyzdiui, telefono num erius) nei atsitiktines
0
raides, kurios kartais skam ba panaiai. M es truput geriau sim e
0 3 6 9 12 15 18
nam e tai, k girdim e, nei tai, k m atom e. Ir vaik, ir suaugusij Laikas sekundmis
trum palaik atm intis pajgia talpinti m adaug tiek odi, kiek j tarp priebalsi pateikimo
ir praymo jas prisiminti
galim a itarti per 2 sekundes (Cowan, 1994; Hulm e ir Tordoff, (kartoti neleista)
1989). Kai inform acija suskaidom a prasm inius vienetus (pavyz
diui, raids prasm ingai sugrupuojam os, ABC, BBC, FTB, KGB, CV) ir ne 9.11 PAVEIKSLAS.
kartojam a, vidutinis m ogus trum palaikje atm intyje pajgia isaugoti tik m a Trumpalaiks atminties
daug keturis prasm inius vienetus (Cowan, 2001). Kai kartojim as yra slopina nykimas
m as tariant ne, ne, ne ir tuo pat m etu girdint atsitiktinius skaiius, trum palai odin informacija gali bti
k atm intis taip pat sum aja iki m adaug keturi dm en. Todl galim e sufor greitai umirta, jei nebus
kartojama. (I Peterson ir
m uluoti pagrindin princip: bet kuriuo m om entu galim e sm oningai apdoroti Peterson, 1959.)
tik labai ribot inform acijos kiek.
Ilgalaik atmintis
10 TIKSLAS. Apibdinkite ilgalaiks atminties talp ir trukm.
erlokas Holm sas Arthuro Conano Doyle apsakym e Kraujo spalvos etiudas"
(A Study in Scarlet) labai paprastai aikina atm inties gali:
Mano manymu, mogaus smegenys yra tarsi mayt tuia palp, kur js
sudedate tai, k norite... Nemanykite, kad tas kambarlis turi gumines sienas ir jas
galima kiek nori ipsti. Bkite tikras, jog ateis laikas, kai naujos inios privers
M agikasis septynetas tapo
jus umirti tai, k inojote anksiau.*
psichologijos indliu dom ij
Kitaip negu m an erlokas Holm sas, m s ilgalaiks atm inties talpa yra be m agikj septynet - septyni
rib. Rem iantis vienu kruopiu skaiiavim u, suaugs m ogus vidutinikai at pasaulio stebukl, septyni jr,
m intyje laiko apie bilijon inform acijos vienet. Sm egen, kurios turi i in septyni m irtin nuodm i,
form acij koduoti, laikyti, atkurti ir j naudoti, galim a saugojim o talpa tikriau septyni pirm ini spalv,
siai yra nuo tkstanio iki m ilijono kart didesn (Landauer, 1986). Viena kom septyni m uzikins gam os gaid,
piuteri krj grup, atsivelgusi sm egen sinapsi kiek, padar ivad, jog septyni savaits dien -
bendra viso pasaulio kom piuteri atm intis yra kur kas m aesn nei vieno m o sra, kuris taip pat tapo
gaus sm egen atm intis" (W ang ir kiti, 2003). Nors net vienas neiojam asis kom - m agikuoju septynetu.
* Vert E. Kuosait-Jainskien, 1993

452 9 SKYRIUS
9.1 LENTEL. Pasaulio atminties empionato rekordai
ia pateikti kai kurie 2005 metais galioj pasaulio atminties varyb rekordai:
Konkursas Apraymas Rekordas
Kort siminimo greitis Kas per trumpesn laik simins sumaiyt 52 kort 32 sekunds
komplekt
simint per valand Kas per vien valand simins daugiau kort (52 takai 1170 kort
kort skaiius u kiekvien teising kort komplekt; 26 takai, jei
padaryta viena klaida)
Skaii siminimo greitis Kas per 5 minutes simins daugiau atsitiktini skaitmen 324 skaitmenys
Pavards ir vardai Kas per 15 minui simins daugiau pavardi pagal 167,5 pavards
parodytas nuotraukas (1 takas u kiekvien teisingai
parayt pavard; 1/2 tako u fonetikai teising,
taiau neteisingai parayt pavard)
Dvejetainiai skaiiai Kas per 30 minui simins daugiau dvejetaini skaii 3705
(101101 ir t. t.), pateikt eilutse po 30 skaii
altiniai: usamemoriad.com ir worldmemorychampionship.com
piuteris pranoksta m s sm egen gali sim inti rayt tekst (koks ten buvo nei
giam o pastiprinim o apibrim as?), viena yra aiku: m s sm egenys nra pana
ios palp, kuri pripildius, galim a bt padti naujus daiktus tik tada, jei
im estum e senus.
teigin vaizdiai iliustruoja padem onstravusieji fenom enali atm int (r.
9.1 l e n t e l ). Prisim inkim e XX a. deim tajam e deim tm etyje atliktus psicho
logo Rajano M ahadevano atm inties testus. Kai jam pateikdavo 10 skaitm en
grup i m adaug 30 000 pirm j skaiiaus tt reikm s skaitm en, M ahadeva-
nas kelias akim irkas m intyse iekodavo sekos, j rasdavo ir im davo berti skai
ius tarsi irnius (Delaney ir kiti, 1999; Thom pson ir kiti, 1993). Jis taip pat
galdavo atvirktine tvarka pakartoti 50 atsitiktini skaitm en. M ahadevanas sa
kydavo, jog tai ne genetin dovana; bet kas galt ito im okti. Taiau prisim e
nant genetin tak daugybei m ogaus bruo ir inant, kad M ahadevano tvas
sim indavo itisus Shakespeare veikalus, iuo teiginiu galim a suabejoti. Tad kaip
jis tai padaro? Psichologai tiria atm int taip pat, kaip ir kitus psichologinius rei
kinius, taikydam i vairius analizs lygius, skaitant ir biologin.
Prisiminim saugojimas smegenyse

avdavausi savo senstania uove, ijusia pensij pianiste ir vargonininke.
Skaiius tt :
Sulaukusi 88 m et ji apako ir negaljo skaityti nat. Taiau vos tik atsissdavo
2005 m . pasaulio rekordas
prie klaviatros, ji be klaid pagrodavo bet kuri i im t giesm i, net ir t
sim enant skaii tt priklaus
apie kurias 20 m et nebuvo pagalvojusi. Kur jos sm egenys saugojo iuos tks
japonui Akirai Haraguchi, kuris
tanius m elodij?
2005 m etais teisingai ivardijo
Tam tikr laik kai kurie atm inties tyrintojai m an, jog sm egen stim ulia
pirm uosius 83 431 io skaiiaus
vim as operacijos m etu rodo, kad ten su m enkiausiom is sm ulkm enom is yra
skaitm enis (BBC, 2005).
ne tik gerai im oktos natos, bet ir visa m s praeitis, laukianti, kada bus dar
ATMINTIS 453
kart igyventa. Nordam as num atyti galim us sm egen operacij alutinius po Depresijai gydyti taikom a
veikius, W ilderis Penfieldas (1969) dirgino elektra vairias budri pacient sm e elektrokonvulsin terapija (EKT)
gen ievs sritis. Kai Penfieldo pacientai retkariais teigdavo gird m am au sunaikina prisim inim us apie
kiant savo vaikut", Penfieldas m an, kad jis suadindavo ilgam sm egenyse si- naujausius potyrius, taiau
rusius seniai um irtus potyrius. Atm inties tyrjai Elizabeth Loftus ir Geof didiosios dalies atm inties
frey Loftusas (1980), kruopiai ianalizav iuos tyrim us, nustat, kad toki nepaeidia (r. 17 skyri).
praeities prisim inim pasitaik itin retai - tik vienam kitam i 1100 Penfieldo
dirgint pacient. Be to, i negausi prisim inim turinys vert m anyti, kad tie
potyriai yra ne atgaivinti, bet prasim anyti. m ons tarsi per sapn prisim inda
vo buv tokiose vietose, kuriose niekuom et i tikrj nebuvo lanksi.
Psichologas Karlas Lashley (1950) pateik daugiau rodym , kad prisim ini
m ai nesikaupia konkreiose vietose. Jis im ok iurkes bgti labirintu, tada i
pjov j sm egen ievs dalis ir ityr, kaip jos prisim ena labirint. Jis tikjosi
galiausiai nustatysis viet, kurioje saugom as labirinto atsim inim as. Deja, ito
nevyko. M at kad ir kuri nedidel sm egen ievs dal jis paalindavo, iur
ks bent i dalies prisim indavo, kaip ieiti i labirinto.
Tad atrodo, jog m es nesaugom e didiosios dalies inform acijos taip tiksliai
kaip m agnetofonas, nors sm egen atm inties talpa yra didiul. Atm inties tyri
ntojai teigia, kad um irtam a tuom et, kai inform acija apie naujus potyrius i
dalies udengia senesn inform acij ir trukdo pastarj atgam inti, bei tuom et,
kai inyksta fizinis atminties pdsakas?
Gal fizin atm inties pdsak sudaro sm egen elektrinis aktyvum as? Jeigu taip
bt, tuom et, trum pam nutraukus aktyvum , visi atsim inim ai inykt, panaiai
kaip isikrovus elektroninio laikrodio m aitinim o elem entui inyksta jo rodm e-
nys. Nordam as tai patikrinti, Ralphas Gerardas (1953) i pradi im ok iur
knus pasukti kairn arba deinn pasiim ti m aisto. Paskui jis paem ino j k
no tem peratr tiek, kad j sm egenyse nutrko elektriniai procesai. Kai iurk
nai buvo atgaivinti ir j sm egenys vl pradjo veikti, tikrinta, ar jie prisim ins,
kurion pusn sukti? Jie prisim in. Taigi, laikinai nutrkus elektriniam s proce
sam s, ilgalaik atm intis ilieka. Kom entuodam as m s atm inties pdsak ne-
pagaunam um vienas atm inties tyrintojas puse lp prasitar: Turiu pripainti,
kad prisim inim ai yra labiau dvasin nei fizin tikrov. Kai m gini juos paliesti,
prisim inim ai virsta m igla ir inyksta (Loftus ir Ketcham , 1994, p. 4). Nem a
nom a suprasti , kaip m s sm egenys saugo ir be pastang atkuria toki sm ul
km en gaus, prisipaino vienas pagarbios baim s apim tas neurologas (Doty,
1998).
Dabarties m okslas fizinio atm inties pagrindo - m aterijoje knytos inform a
cijos - paiek nukreipia sinapses.
Sinapsi pokyiai
11 TIKSLAS. Aptarkite sinapsi pokyius, vykstanius kartu su atminties formavimusi bei

saugojimu.
Neurologai toliau ieko prisim inim buvim o vietos, tyrindam i neuron ir j ry

i pokyius. Prisim inim uuom azga - sm egenyse sklindantys nerviniai im pulsai,
454 9 SKYRIUS
paliekantys pastov nervin pdsak. Kur vyksta neuron pokyiai? Greiiausiai

tai vyksta sinapsse - ten, kur nerv lstels susisiekia vienos su kitom is neuro-
m ediatori pagalba. 3 skyriuje aptarm e, kaip patirtis keiia sm egen nervinius
tinklus. Susidar arba sustiprj neuron ryiai yra atsakas padidjus tam tikr
nervini tak aktyvum .
Ericas Kandelis ir Jam esas Schwartzas (1982) stebjo im pulsus siuniani
neuron pokyius. Jie tyr vienus i paprasiausi gyvi - Kalifornijos jroje
gyvenanias sraiges Aplysia. Jos turi tik 20 000 nervini lsteli, kurios yra
neprastai didels ir lengvai pasiekiam os, ir dl to tyrjam s buvo nesunku ste
bti sinapsi pokyius m okym osi m etu. 8 skyriuje buvo pastebta, kaip jros
sraigm s galim a (elektros oku) sukurti slyginius refleksus - im okyti traukti
iaunas, kai jos purkiam os vandeniu. Kandelis ir Schwartzas, stebj sraigs
nervines jungtis prie slygojim ir po jo, tiksliai nurod pokyius. Im okusi
sraigi tam tikrose sinapsse isiskiria daugiau neurom ediatoriaus serotonino.
9.12 PAVEIKSLAS.
ir ios sinapss veiksm ingiau perduoda signalus.
Padvigubjusios receptori
Padidjs sinapsi veiksm ingum as utikrina nervini schem veiksm ingum .
sritys
Eksperim ent m etu spariai suadinus tam tikras atm inties grandini jungtis,
Elektroniniu mikroskopu
gautuose atvaizduose prie j jautrum as padiddavo keliom s valandom s ar net savaitm s. iuo atveju siun-
ilgalaik sustiprinim matyti iantj neuron pakanka m aiau suadinti, kad jis iskirt neurom ediatori, o
tik viena receptori sritis
priim aniojo neurono receptori sritys gali padidti (r. 9.12 pav.) . is itstas
(pilka), besidriekianti link
siunianiojo neurono neuron veikim o potencialo sustiprinim as, vadinam as ilgalaikiu sustiprinim u
(viruje), ir dvi sritys po to, (IS), Gary Lyncho (2002) ir kit pasilytu term inu, yra asociacij im okim o ir
kai vyko suadinimas
sim inim o nervinis pagrindas. Dabar inom e, jog blokuojantys IS vaistai truk
(apaioje). Receptori srii
padvigubjimas reikia, kad do im okti (Lynch ir Staubli, 1991). Pels m utants, kuriom s dirbtinai buvo su
padidjo priimaniojo m aintas IS reikalingas ferm entas, negali im okti ieiti i labirinto (Silva ir ki
neurono jautrumas aptikti
ti, 1992). O iurks, kuriom s buvo duota vaist, stiprinani IS, im oksta rasti
neuromediatoriaus moleku
les, kurias galjo ilaisvinti ijim i labirinto ir daro perpus m aiau klaid nei prasta (Service, 1994).
siuniantysis neuronas. (I Kandelis, Lynchas bei kai kurie kiti atm inties biologijos tyrintojai padjo
Toni ir kiti, 1999.)
steigti farm acijos bendroves, kurios konkuruoja tarpusavyje, kad sukurt ir i
bandyt atm int gerinanius vaistus (Economist, 2004; M arshall, 2004). iuo
m etu ne m aiau kaip 40 protinius gebjim us gerinani vaist yra krim o arba
Ilgalaikis sustiprinimas, IS klinikini bandym stadijoje. i bendrovi tikslin rinka - tai m ilijonai m o
(long-term potentiation, LTP) - ni, kam uojam Alzheim erio ligos, ir dar m ilijonai su velnia protine negalia,
sinapsi jungiamosios galios kuri danai virsta Alzheim erio liga", bei daugyb m ilijon t, kurie nort laik
padidjimas po trumpo rod pasukti atgal ir ivengti su am ium i susijusio atm inties silpim o. Tikriau
smarkaus dirginimo. Tiktina, siai silpstanti atm intis duos didiul peln.
kad tai yra mokymosi ir atminties Viena i tyrim krypi - sukurti vaistus, skatinanius CREB (angl. cAM P
neuroninis pagrindas. response element-binding) baltym o, galinio jungti ir ijungti genus, gam yb. At
m inkite: genai koduoja baltym m olekuli gam yb. Kai neuronai kartotinai susi
adina, nerv lsteli genai sukuria sinapses stiprinanius baltym us, kurie leidia
susiform uoti ilgalaikei atm iniai (Fields, 2005). Padidjusi CREB gam yba gali su
kelti spartesn baltym , padedani perform uoti sinapses ir trum palaik atm int
padaryti ilgalaik, gam yb. Jr liu, peli ir drozofil, kuri CREB gam yba
padidjusi, atm intis bna geresn. Kita kryptis yra sukurti vaistus, didinanius glu-
tam ato, sm egen neurom ediatoriaus, stiprinanio sinapsi ryius (IS), gam yb. Dar
ATMINTIS 455
reiks patikrinti, ar ie vaistai gali pagerinti atm int, nesukeldam i nepageidauja Psichins veiklos biologija
m alutini poveiki ir neugriozdindam i m s atm inties sm ulkm enom is, kurias iam e [naujajam e] am iuje bus
bt geriau pam irti. Kol kas universitet m iesteliuose yra vienas veiksm ingas, tokia pat m okslikai svarbi, kokia
saugus ir nem okam as atm inties gerinim o bdas: studijos pakankam ai isim iegant! XX am iuje [buvo] gen
Kai vyksta ilgalaikis sustiprinim as, pro sm egenis tekanti elektros srov ne biologija.
sunaikina sen prisim inim . Taiau i srov itrina visus naujausius prisim i Ericas Kandelis,
nim us. Tai patvirtina ir laboratorijose atlikt eksperim ent su gyvnais, ir dep padkos kalba atsiim ant
resijos kam uojam m oni, kuriem s taikom a elektrokonvulsin terapija, patir Nobelio prem ij, 2000
tis. Tok pat poveik gali sukelti sm gis galv. Kaip ir um igusieji, kurie ne
gali prisim inti, k girdjo prie prarasdam i sm on, taip ir futbolo aidjai bei
boksininkai nuo sm gio laikinai netek sm ons daniausiai neprisim ena, kas
vyko prie pat nokaut (Yam ell ir Lynch, 1970). Nepakako laiko prie sm g
trum palaikje atm intyje buvusiai inform acijai perkelti ilgalaik atm int.
Streso hormonai ir atmintis
12 TIKSLAS. Aptarkite, kaip streso hormonai gali veikti atmint.
Streso horm onai, kuriuos iskiria susijaudin ar prislgti m ons bei gyvnai,
sukuria daugiau gliukozs energijos, skatinanios sm egen veikl, ir siunia sig
nal sm egenim s, kad vyko kakas svarbaus. M aa to, m igdolas - lim bins
sistem os struktra, atsakinga u em ocins inform acijos apdorojim - skatina
sm egen srii, atsaking u atm inties form avim , aktyvum (Dolcos ir kiti,
2004; Ham ann ir kiti, 2002). Koks io aktyvum o rezultatas? Susijaudinim as gali
rti sm egenyse tam tikrus vykius ir m adaug tuo pat m etu sunaikinti neutra
li vyki prisim inim us (Bim baum ir kiti, 2004; Strange ir Dolan, 2004).
Anot Jam eso M cGaugho (1994, 2003), svarbu prisim inti, jog stipresni em o
ciniai potyriai sukelia stipresnius, patikim esnius prisim inim us . Po traum uojani
potyri - pasalos per kar, gaisro nam uose, iprievartavim o - siaubingo vykio
prisim inim ai gali persekioti be paliovos, tarsi jie bt ideginti atm intyje.
Ir atvirkiai, silpnesns em ocijos sukelia silpnesnius prisim inim us. m o
ns, gav vaist, slopinani streso horm on poveik, vliau sunkiau prisim ena
nem alonaus pasakojim o detales (Cahill ir kiti, 1994). ry vertina kuriantie
ji optim al vaist, kuris, vartojam as po traum uojani potyri, galt slopinti
kyrius prisim inim us.
Em ocij suadinti horm on pokyiai leidia paaikinti, kodl m es ilgai pri
sim enam e tokius diugius ar slegianius vykius kaip pirm asis buinys, em s
drebjim as ar Rugsjo 11-oji. Patyr 1989 m et em s drebjim San Francis-
ke m ons po pusantr m et puikiausiai prisim indavo, kur jie tuo m etu buvo ir
k veik (tarsi po em s drebjim o bt prajusi tik diena kita). m ons, pri
sim indam i aplinkybes, kuriom is jie tik igirdo apie em s drebjim , klysdavo
daniau (Neisser ir kiti, 1991; Palm er ir kiti, 1991). (Antra svarbi prisim inim
apie dram atikus potyrius patvarum o prieastis yra ta, kad m es juos m intyse i
naujo igyvenam e ir kartojam e - taip elgsi daugum a m oni, patyrusi em s
drebjim ir pasakojusi apie j kitiem s.)
456 9 SKYRIUS
Taiau streso stiprinam a atm intis taip pat turi ribas. Kaip bus paaikinta 14
skyriuje, jei stresas trunka ilgai - pavyzdiui, kai iurktus elgesys ar kova tsia
si ilgai - stresas gali veikti tarsi rgtis, grauianti nervines jungtis ir m ainanti
sm egen srit (Am ono rag arba hipokam p), kuri yra gyvybikai svarbi form uo
jant prisim inim us. Be to, kai staiga im a plsti streso horm onai, senesnieji prisi
m inim ai gali bti ublokuoti. Taip bna iurkm s, bandaniom s rasti keli prie
paslpto objekto (de Quervain ir kiti, 1998). Tai taip pat galioja tiem s i m s.
kuriem s vieai sakant kalb staiga dingsta visos m intys.
sismonint ir nesismonint prisiminim saugojimas
13 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo skiriasi neireiktoji ir ireiktoji atmintis, bei nurodykite pagrin
din smegen struktr, susijusi su kiekviena i j.
Inform acija, kuri turs virsti atm intim i, jutim dka pasiekia sm egen iev,
toliau skverbiasi sm egen gilum . Tikslus tolesnis kelias priklauso nuo infor
Amnezija (amnesia) - m acijos pobdio - tai akivaizdiai rodo ypatingi atvejai su am nezija sergan
atminties praradimas. iais pacientais, kurie, panaiai kaip anksiau apraytu m ano tvo atveju, negali
sim inti naujos inform acijos.
Neurologas Oliveris Sackas (1985) aprao kit tok pacient. Jim m ie, m o
gus su paeistom is sm egenim is, nieko neprisim ena nuo 1945 m et. 1975 m e
tais paklaustas, kas yra alies prezidentas, jis atsak: Franklinas D. Roosevel-
tas m ir. Vadovauja Trum anas "
Kai Jim m ie pasisak, jog jam devyniolika m et, Sackas pakio jam veidro
d: Pavelk veidrod ir pasakyk, k m atai. Argi tave velgia devyniolikm e-
tis? Jim m ie m irtinai isigando, stvrsi kds atkali, nusikeik ir palo: Kas
ia dabar darosi? Kas m an atsitiko? Ar tai kom aras? Gal a iprotjau? ia
poktas?" Nukreipus jo dm es beisbol aidianius vaikus, jis aprim o, o siau
bingj veidrod greitai um iro.
Sackas parod Jim m ie fotografij i National Geographic. Kas tai? - pa
klaus.
ia M nulis, - atsak Jim m ie.
Ne, ne M nulis, - pasak Sackas. - Tai i M nulio padaryta em s nuo
trauka."
Juokiats i m ans, daktare? Kakas turjo tenai nugabenti fotoaparat.''
inom a."
Velniai griebt. Js poktaujate - kaip, po im ts, tai padarysi?" Jim m ie nu
stebo it guvus jaunuolis, kuris, tarsi tai bt prie eiasdeim t m et, stebisi su
grs i kelions ateitin.
Atidiau patyrinjus tuos nepaprastus m ones, paaikja dar keistesni da
lyk: nors Jim m ie ir kiti panaiai nieko neprisim enantys m ons ir nestengia
prisim inti nauj fakt arba to, k visai neseniai veik, gali kai ko im okti. Jie
gali im okti skaityti veidrodin rato atvaizd arba sudstyti dlion, netgi dirbti
sudtingus darbus (Schacter, 1992, 1996; Xu ir Corkin, 2001). M okant iuos
m ones, galim a pasinaudoti klasikiniu slygojim u. Visa tai jie daro, visikai ne
prisimindami ito moksi.
ATMINTIS 457
Ilgalaiks atminties rys
Ireiktoji (deklaratyvioji) Neireiktoji (procedrin)

Bdingas prisiminimo Nebdingas prisiminimo
sismoninimas sismoninimas 9.13 PAVEIKSLAS.
Atminties posistems
Ireiktieji (sismoninti) ir
Apdorojama I dalies apdorojama neireiktieji (nesismoninti)
Amono rage smegenlse prisiminimai apdorojami
ir saugomi atskirai.
Todl galime prarasti
ireiktj atmint
Faktai - Asmenikai gdiai - Klasikinio ir
motoriniai ir (amnezija), taiau isaugoti
bendrosios inios operantinio
patirti vykiai neireiktj atmint -
paintiniai slygojimo
poveikiai inias, kuri smoningai
neprisimename.
ios am nezijos aukos kakuo panaios m ones, kuriem s buvo paeistos sm e Neireiktoji atmintis
genys ir kurie negaljo sm oningai prisim inti veid, bet j fiziologinis atsakas (implicit memory) -
pastam us veidus rodo neireiktojo (nesm oningo) atpainim o apraikas. ie informacijos ilaikymas atmintyje
faktai ginija teigin, kad atm intis yra vieninga, tikrai sm oningam e lygm enyje (gdi, pomgi, polinki)
veikianti sistem a. Atrodo, turim e dvi atm inties sistem as, veikianias ivien (9.13 smoningai to neprisimenant
pav.). Nors am nezija sunaikino aprayt m oni sm oningus prisim inim us, ne (dar vadinama procedrine
smoningas gebjim as m okytis iliko. Jie gali im okti, kaip k nors padaryti - atmintimi).
tai neireiktoji (procedrin) atm intis. Ireiktoji (deklaratyvioji) atm intis -
Ireiktoji atmintis
tai atsim inim as t dalyk, kuriuos m ogus sm oningai ino ir tai parodo.
(explicit memory) -
Kart perskait pasakojim sergantieji am nezija antrkart perskaito j grei
fakt ir potyri prisiminimas,
iau (pasireikia neireiktoji atm intis). Bet ireiktoji atm intis nepasireik, nes
kur individas smoningai
jie negali prisim inti jau m at pasakojim . Pakartotinai parodius od kvepalai,
suvokia ir tai deklaruoja"
jie neprisim int j regj. Taiau paprayti pasakyti, koks pirm asis odis jiem s
(dar vadinama deklaratyvija
ateina galv, pam aius raides KVE, pasako kvepalai", tuo padem onstruodam i
atmintimi).
im okim . Alzheim erio liga sergantys m ons, kuri ireiktoji atm intis apie
m ones ir vykius yra sutrikusi, geba suform uoti naujus neireiktuosius prisi
minim us (Lustig ir Buckner, 2004). Jie ilaiko atm intyje naujus dalykus, bet
sm oningai j neprisim ena.
Am ono ragas. Suinoti, kaip veikia atm intis, galim a nagrinjant jos sutrikim us.
Pateikti pavyzdiai kelia klausim : ar ireiktoji ir neireiktoji atm inties siste Amono ragas
m os priklauso nuo skirting sm egen srii veiklos? Sm egen skenavim as ir (hippocampus) -
am nezija sirgusi pacient skrodim ai atskleid, kad nauji ireikti vaizd, pa limbins sistemos nervinis
vadinim ir vyki atsim inim ai form uojam i Am ono rago - lim bins sistem os centras, kuris padeda apdoroti
darinio (9.14 pav.) - pagalba. Nuskenavus sm egenis sim inim o proceso m etu, ireiktuosius prisiminimus,
m atyti suaktyvjusi Am ono rago bei tam tikr kaktos skili srii veikla (W ag- kad jie galt bti saugomi.
458 9 SKYRIUS
ner ir kiti, 1998). Am ono ragas taip pat nuvinta tiriant sm egenis PET,
kai m ons (naudodam i ireiktj atm int) prisim ena odius (Squi
re, 1992).
Paeidus Am ono rag, sutrinka kai kurios atm inties rys. Zyls
bei kiti paukiai gali laikyti m aist im tuose drevi ir po keli m ne
si grti ias nepaym tas slptuves, taiau jie negali ito padaryti,
jei paalinam as Am ono ragas (Sherry ir Vaccarino, 1989). Am ono ra
gas, kaip ir sm egen iev, yra lateralizuotas. (Js turite du Am ono
ragus, kuri kiekvienas yra prie pat ausies ir itiestas bt m adaug
3,8 cm ilgio.) Atrodo, jog paeidus kairj arba deinj Am ono rag
padariniai bna skirtingi. Pacientai, kuriem s paeistas kairysis Am o
9.14 PAVEIKSLAS. no ragas, sunkiai prisim ena odin inform acij, taiau be vargo prisim ena
Amono ragas vaizdines kom pozicijas bei vietoves. Tiem s, kuri paeistas deinysis Am ono
Ireiktieji fakt ar epizod ragas, bna atvirkiai (Schacter, 1996).
atsiminimai apdorojami Nauji m oksliniai tyrim ai taip pat atskleidia skirting Am ono rago posrii
Amono rage ir siuniami
kitas smegen sritis funkcijas. Viena Am ono rago dalis bna aktyvi, kai m ons m okosi susieti vardus
saugojimui. su veidais (Zeineh ir kiti, 2003). Kita - kai energingai stengiasi sim inti objektus
erdvje (M aguire ir kiti, 2003b). Kuo ilgiau Londono taksistas klaidioja m ies
to gatvi labirintu, tuo didesn tam pa jo galin Am ono rago sritis, kuri apdo
roja erdvin atm int (M aguire ir kiti, 2003a).
Dviej ak atm inties sistem a Dl operacijos ar ligos netek Am ono rago bedions ir m ons praranda
patvirtina svarb lygiagretaus gebjim prisim inti daugum dalyk, im okt m nes prie operacij ar lig,
apdorojim o princip, su kuriuo taiau j senesnieji prisim inim ai ilieka (Bayley ir kiti, 2005; M cGaugh, 2000).
supaindinom e 5 skyriuje: Kuo ilgiau Am ono ragas ir jo kanalas sm egen iev kak im okus ilieka
gali atrodyti, jog tokie protiniai nepaeisti, tuo m aiau prarandam a sim intos inform acijos (Rem ondes ir Schu-
veiksm ai kaip rega, m stym as m an, 2004). Atrodo, jog Am ono ragas yra tarsi krovini dokas, kuriam e sm e
ir atm intis yra atskiri gebjim ai, genys registruoja ir laikinai saugo sim into epizodo elem entus: kvap, pojt,
taiau taip nra. Prieingai, gars ir viet. Taiau vliau, panaiai kaip senesns bylos yra perkeliam os sau
m es suskirstom e inform acij goti sandl, prisim inim ai keliauja kit saugykl. Am ono ragas bna akty
skirtingas sudedam sias dalis, vus ltj bang m iego m etu, kai prisim inim ai yra apdorojam i ir suklasifikuo
kad galtum e j vienu m etu jam i, kad vliau juos bt galim a atkurti. Juo aktyvesnis Am ono ragas m iegant
atskirai apdoroti. po to, kai kako buvo im okta, juo geriau i inform acija prisim enam a kit die
n (Peigneux ir kiti, 2004).
M s sm egen bibliotekininkas - Am ono ragas - skirting inform acij pa
skirsto skirtingom s sritim s. Sm egen nuotraukos rodo, kad isaugoti m s poty
ri prisim inim ai suadina vairias sm egen kaktos ir sm ilkini skili sritis (Fink
ir kiti, 1996; Gabrieli ir kiti, 1996; M arkovitsch, 1995). Prisim enant telefono nu
m er ir saugant j darbinje atm intyje, suadinam a sm egen ievs kaktos skilties
kairioji dalis; prisim enant pobvio akim irk, labiausiai tiktina, kad bus suadi
(Sm egen skenavim o] nam a sritis deiniajam e sm egen pusrutulyje.
technologija sukl toki pat Nebelieka abejoni: m s prisim inim ai nra saugom i vienoje vietoje. Ko
revoliucij tiriant sm egenis duojant, saugant ir atkuriant skirting inform acij, yra aktyvios daugelis sm e
bei psichik, kaip teleskopas gen srii. Tam , kad atm intis veikt skm ingai, reikia, jog inform acijos frag
tiriant dang. m entai i vairi sm egen ievs srii bt surenkam i bei apjungiam i su em o
Endel Tulving (1996) cinm is asociacijom is, u kurias atsakingas m igdolas. Sergantys am nezija pa-
ATMINTIS 459
cientai gali isaugoti paskirus atm inties fragm entus: vaizd, gars, kvap, ob
jektus, m ones, veiksm us bei em ocijas. Taiau ie pacientai gali bti prarad
gebjim apjungti inform acijos fragm entus ir taip suform uoti sm oningus
prisim inim us.
Smegenls. Nors Am ono ragas yra laikina ireiktosios atm inties apdorojim o
sritis, j prarad vis tiek galsite sim inti gdius bei slygines asociacijas. Ne-
ireiktajai atm iniai reikia m aiau jungi tarp sm egen ievs inform acijos
saugojim o srii, todl m ons, kuri Am ono ragas yra paeistas, gali isaugo
ti iuos prisim inim us (Paller, 2004). Josephas LeDoux (1996) pasakoja apie pa
cient su sualotom is sm egenim is, kuri dl am nezijos negaldavo atpainti sa
vo gydytojo, nors is kasdien jai spausdavo rank ir prisistatydavo. Kart, itie
susi gydytojui rank, pacient patrauk j atgal, nes gydytojas jai dr delne
paslptu sm eigtuku. Kai kit kart gydytojas vl norjo prisistatyti, pacient at
sisak paduoti rank, taiau negaljo paaikinti, kodl. Ji nenorjo to daryti, nes
buvo veikiam a klasikinio slygojim o.
Sm egenls - sm egen sritis, besidriekianti nuo sm egen kam ieno upaka
lins puss - vaidina pagrindin vaidm en form uojant ir saugant neireiktj
atm int, sukuriam klasikinio slygojim o pagalba. m ons, kuri sm egenls
paeistos, nepajgia gyti tam tikr slygini refleks, pavyzdiui, susieti gars
su artjaniu psteljim u ir pradti m irksti prie psteljim (Daum ir Schu-
gens, 1996; Green ir W oodruff-Pak, 2000). M etodikai ardydam i vairias triu
i sm egen ievs ir sm egenli kanal funkcijas, Richardas Thom psonas, Da
vidas Krupa ir Judith Thom pson parod, jog triuiam s taip pat nepavyksta i
m okti slyginio reflekso m irksti, kai m okym o m etu sm egenls bna laikinai
deaktyvuotos (Krupa ir kiti, 1993; Steinm etz, 1999). Kad susiform uot nei
reiktoji atm intis, reikalingos sm egenls.
M s dviguba ireiktosios ir neireiktosios atm inties sistem a leidia pa
aikinti kdikysts am nezij: kdikystje im okti veiksm ai bei gdiai ilieka
gana ilgai, taiau suaug m es nieko (sm oningai) neprisim enam e apie pirm uo
sius trejus savo gyvenim o m etus. M es neturim e sm oning prisim inim ne tik
todl, kad gausyb inform acijos savo ireiktojoje atm intyje vardijam e odiais,
kuri kalbti dar nem okantys vaikai nra im ok, bet ir todl, kad Am ono ra
gas - viena i vliausiai subrstani sm egen struktr.
MOKYMOSI REZULTATAI
8 TIKSLAS. Palyginkite dvi jutimins informacijos ris.

je garsini dirgikli pdsakas gali usibti iki 3 ar 4
sekundi.
Kai inform acija per pojius patenka atm inties siste
m , vaizdus registruojam e ir saugom e naudodam i 9 TIKSLAS. Apibdinkite trumpalaiks atminties trukm bei dar-
atvaizdio atmint, kurioje vaizdiniai ibna ne ilgiau bin talp.
kaip kelias deim tsias sekunds. Garsus registruo Bet kuriuo m etu galim e sutelkti dm es tik m adaug
jam e ir saugom e naudodam i atgarsio atmint, kurio septynis inform acijos vienetus (arba naujus, arba i
460 9 SKYRIUS
trauktus i atm inties) ir juos apdoroti. Nekartojant in tra, suadina em ocin inform acij apdorojanias
form acija per kelias sekundes inyksta i trum palai sm egen sritis. ie em ocij suadinti horm oniniai po
ks atm inties ir bna pam irta. kyiai gali sukelti neidildom us prisim inim us.
10 TIKSLAS. Apibdinkite ilgalaiks atminties talp ir trukm. 13 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo skiriasi neireiktoji ir ireiktoji
atmintis, bei nurodykite pagrindin smegen struktr, susiju-
M s gebjim as nuolat saugoti inform acij ilgalaikje si su kiekviena i j.
atm intyje i esm s yra neribotas.
M es danai sm oningai nesuvokiam e savo neireik
11 TIKSLAS. Aptarkite sinapsi pokyius, vykstanius kartu su tj (procedrini) prisiminim - sim int gdi ir
atminties formavimusi bei saugojimu. reakcij, sukelt operantinio bei klasikinio slygoji
mo m etu. ie prisim inim ai yra i dalies apdorojam i
iuolaikiniai m okslininkai sutelk dm es su atm in alia sm egen kam ieno esaniose sm egenlse. M es
tim i susijusius neuron ir ryi tarp j pokyius. Pa sm oningai prisim enam e ireiktuosius (deklaraty
tyrim ui stiprinant nervinius takus tarp neuron, sinap viuosius) prisiminimus - m s bendrsias inias, kon
ss veiksm ingiau perduoda signalus. Proceso, vadi kreius faktus ir asm enikai patirtus vykius. Ireik
nam o ilgalaikiu sustiprinimu (IS), m etu iuose ner tieji prisim inim ai yra apdorojam i vairiose Am ono ra
viniuose takuose esantys siuniantieji neuronai grei go (lim bins sistem os nerv centro) srityse ir siun
iau iskiria neurom ediatorius, o priim antieji neuro iam i saugoti kitas sm egen sritis. Neireiktosios
nai gali susikurti papildom us receptorius ir pagerinti ir ireiktosios atm inties sistem os yra savarankikos.
savo gebjim aptikti atkeliaujanius neurom ediato Sualojus Am ono rag, galim a prarasti gebjim s
rius. IS yra nervinis im okim o ir atm inties pagrindas. m oningai atkurti prisim inim us, taiau gdiai ar kla
sikiniu bdu slygota reakcija gali ilikti.
12 TIKSLAS. Aptarkite, kaip streso hormonai gali veikti atmint.
Streso horm onai, sudarydam i slygas pagam inti pa

PAKLAUSKITE SAVS: Ar prisim enate atvej, kai stresas jum s pa
pildom ai gliukozs (kuri skatina sm egen veikl),
djo kak prisim inti, ir kit atvej, kai stresas sukliud kak pri
spja sm egenis apie svarbius vykius. M igdolas, sm e
sim inti?
gen lim bins sistem os em ocijas apdorojanti struk
Prisiminimas (recall) - 14 TIKSLAS. Palyginkite prisiminim, atpainim ir mokymsi i naujo.
atminties matas, kai asmuo turi
atkurti seniau simint Kad k nors prisim intum e, reikia ne tik inform acij vesti (ukoduoti), ilaikyti
informacij, tarsi atlikdamas (saugoti), bet ir j atkurti. Daugum a m oni atm intim i laiko prisim inim , gebji
testo uduot, kuomet reikia m atkurti tuo m etu sm oningai nesuvokiam inform acij. Psichologai atm inti
rayti praleistus odius. m i laiko visa, kas rodo, jog tai, kas buvo sim inta, iliko. Taigi atm intis - tai ir
atpainimas, ir greitesnis senos inform acijos imokimas i naujo.
Atpainimas (recognition) -
Prajus ilgesniam laikui, js negalite prisim inti daugum os m oni, su ku
atminties matas, kai reikia tik
riais baigte vidurin m okykl, taiau galite atpainti j atvaizdus tarp ids
nustatyti anksiau simint
dalyk tapatyb, tarsi atlikdamas
tyt nuotrauk ir i pavardi bei vard srao irinkti j vardus. Harry Bah
testo uduot, kuomet reikia rickas su bendradarbiais (1975) pateikia tokius duom enis: m ons, baig m o
pasirinkti vien atsakym i keli kykl prie 25 m etus, negaljo prisiminti savo bendraklasi, bet jie galjo at
galim. painti 90 proc. savo bendraklasi nuotrauk ir pavardi.
ATM IN TIS 461
M okym osi i naujo greitis taip pat atskleidia atm inties galim ybes. Jei js Mokymasis i naujo
k nors im okote, o paskui pam irote, tikriausiai m okydam iesi i naujo im ok (relearning)-
site daug greiiau, negu m okydam iesi pirm kart. Rengiantis baigiam ajam eg atminties matas, pagal kur
zam inui arba atgaivinant vaikystje vartot kalb, pakartotinai m okytis yra leng nustatoma, kiek laiko sutaupyta
viau. Atpainim o testai ir laiko, kurio reikia m ediagai im okti i naujo, tyri pakartotinai mokantis anksiau
m ai parod, kad atm intyje ilaikom a daugiau negu galim a prisim inti. imoktus dalykus.
M s gebjim as atpainti inform acij pasiym i nepaprastu greiiu ir apim

tim i. Ar js draug dvi naujus, ar senus drabuius?" - Senus." Ar is penki Klausim ai, kai reikia pasirinkti
sekundi siuetas yra i film o, kur jau m atei?" - Taip." Ar esi kada m ats vien atsakym i keli galim ,
m og - i neym i t pai senj m ogaus bruo (dvi akys, viena nosis tikrina:
ir t. t.) variacij?" - Ne." Nespjus isiioti atsakyti bet kur i m ilijon pa a) prisim inim ;
nai klausim , m es jau inom e ir inom e, kad inom e. b) atpainim ;
c) m okym si i naujo.
Uuominos, padedanios prisiminti Testo, kai reikia upildyti tuias
15 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip uuominos padeda atkurti saugomus prisiminimus, ir apibdin vietas, uduotys tikrina m s:
kite suadinimo proces.

(Atsakymai 464 puslapyje.)
sivaizduokite voratinklio viduryje pakibus vor, kur laiko daugyb gij, be
sidriekiani nuo jo visom is kryptim is link skirting tak (sakykim e, palan
gs, m edio akos, krm o lapo). Nordam i atsekti keli iki voro, pirm iausia pri
valote sukurti tak nuo vieno i i prisitvirtinim o tak ir keliauti gija nuo io
tako gilyn voratinkl.
Inform acijos atkrim o procesas vyksta panaiu principu, nes prisim inim ai
saugom i naudojant asociacij voratinkl, ir visi inform acijos dm enys yra tar
pusavyje susij. Kai atm intyje ukoduojate tikslin inform acijos dm en, pavyz
diui, auditorijoje alia js sdinio m ogaus vard, js j susiejate su kitais
inform acijos vienetais - apie aplink, nuotaik, sdjim o poz ir t. t. ie kiti
inform acijos vienetai yra tarsi tikslins inform acijos etikets, nuorodos ar atpa
inim o enklai. Jie tam pa uuom inom is, padedaniom is prisim inti, kelrodiais
enklais, kuriais galsite pasinaudoti, iekodam i tikslins inform acijos, kai v Praeities prisiminimas
liau j norsite atkurti. Juo daugiau turite uuom in, padedani prisim inti, juo Net jei Oprah Winfrey ir
Bradas Pittas nebt tap
skm ingiau rasite keli tikslin inform acij (r. skyrel Pavelkim e i ariau. ymybmis, tiktina, kad j
Slaptaodi prisim inim as"). vyresnij klasi draugai vis
dar atpaint juos i
Ar prisim enate antrojo sakinio, kur praiau prisim inti (443 p.), esm ? Jei
mokyklos baigimo albumo
ne, gal odis ryklys" bus jum s uuom ina, padsianti prisim inti? Eksperim en nuotrauk.
tai rodo, jog odis ryklys" (k js tikriausiai ir sivaizdavote) labiau padeda
atkurti atm intyje saugom vaizdin nei sakinyje i ties pavartotas odis u
vis" (Anderson ir kiti, 1976).
M nem onins priem ons m um s teikia patogi uuom in, padedani atkurti
inform acij: pienas, m edus, arklys. Taiau geriausios padedanios prisim inti u
uom inos kyla i asociacij, susiform avusi tuo m etu, kai ukodavom e prisim i
nim , o ios uuom inos gali bti ir odiai, ir potyriai. Skoniai, kvapai bei vaizdai
danai m um s suadina prisim inim us apie su jais susijusius epizodus. M gindam i
k nors prisim inti, galim e prisiaukti" vaizdines uuom inas, m intyse persikel
dam i original kontekst. Brit teologui Johnui Hullui (1990, p. 174) tapo sun-
462 9 SKYRIUS
9.15 PAVEIKSLAS.
Suadinimas - asociacij
Pamatme Suadinama svoka Asociacij bdu
suklimas
arba igirdome suadinamas odis
Tiktina, kad pamat ar od kikis", kur ir
igird od triuis", vliau triuis" itariame
netyia itarsime od
kikis". Asociacijos
sklinda- vienos asociacijos
suadina kitas susijusias
asociacijas. is reikinys
vadinamas suadinimu. ku taip elgtis, kai jis neteko regjimo. Kart, kai mona paklaus, k jis veik
(Pritaikyta i Bower, 1986.) t dien, Hullas vargiai prisimin. inau, kad kakur buvau, su konkreiais
monmis veikiau kak konkretaus, taiau kur? Pokalbi, kuriuose dalyvavau,
Suadinimas negaljau traukti kontekst. Nebuvo jokio fono, joki ypatybi, pagal kurias
(priming) - biau galjs atpainti viet. Paprastai prisiminimai apie m ones, su kuriais
danai nesmoningas tam tikr per dien kalbjai, yra saugomi rmuose, kurie turi fon.
asociacij suklimas atmintyje. Nordami prisiminti konkret dalyk, pirmiausia turite atpainti vien i j
vedani gij. is procesas vadinamas suadinim u. Filosofas ir psichologas W il-
Atm intis - tai ne indas, kuris liamas Jamesas tai laik asociacij suadinimu". Danai mes nesismonina
palaipsniui prisipildo; ji labiau me, kad ms asociacijos suaktyvinamos. Kaip vaizduojama 9.15 pav., pamaius
panai m ed su auganiais ar igirdus od triuis", jis asocijuojasi su odiu kikis", net jei neprisime
ant jo kabliukais, ant kuri name, kad matm e ar girdjome triu".
kabinam i prisim inim ai." Suadinimas danai bna atmintis be atminties" - atmintis smoningai ne
Peter Russell, prisimenant, nematoma atmintis. Jei eidami koridoriumi pastebite skelbim apie
The Brain Book, 1979 dingus vaik, nesmoningai tai ufiksuojate atmintyje ir paskui, pastebj dvi
(Sm egen knyga*) prasmik suaugusiojo elges su vaiku kokioje nors situacijoje, bsite link j
P A V E L K IM E I A R IA U :
Slaptaodi prisiminimas
Vieno dalyko jums prireikia danai, o seneliams, kai jie buvo PIN kodus, padt kiti bdai. Pirma, dubliuokite: vidutinis stu
js amiaus, visikai nereikjo: slaptaodi. Nordami prisi dentas paprastai naudoja keturis skirtingus slaptaodius tam,
jungti prie savo elektroninio pato duts, iklausyti pranei kad patenkint atuonis poreikius (t. y. dviem dalykams naudoja
m autoatsakiklyje, paimti grynuosius pinigus i bankomato, pa t pat slaptaod). Antra, pasitelkite uuominas: Britanijoje ir
sinaudoti telefono kortele, kopijavimo aparatu ar atidaryti pa Jungtinse Valstijose atliktos apklausos rodo, kad madaug pu
stato duris, privalote prisiminti savo slaptaod. Alanas Brow- sje slaptaodi naudojamas arba inomas vardas, arba data.
nas ir jo kolegos (2004) teigia, jog psichologijos vadinio kurso Kituose danai pasitaiko inomi telefono arba identifikaciniai nu
studentui reikia atuoni slaptaodi. meriai.
K turi daryti mogus, kai jam reikia tokios daugybs slap Naudodamiesi internetine bankininkyste ar kitose situacijo-
taodi? Atminties tyrintojas Henry Roedigeris savo gyveni mse, kai saugumas yra labai svarbus, vartokite raidi ir skai-
me laikosi paprastos telefon numeri, PIN kod ir slaptaodi iderin, pataria Brownas ir jo kolegos. Sukr tok slaptaod,
saugojimo taisykls: Savo markini kienje turiu vis man j pakartokite, po to pasikartokite kit dien ir dar vliau, didin
reikaling skaii sra", - sako Roedigeris (2001), pridurda dami laiko tarp tarp kartojim. itaip susiformuos ilgalaik at
mas, jog negali j vis isaugoti atmintyje, tad kam vargintis? mintis, i kurios galsite itraukti informacij prij prie banko
Tiems, kurie bijo, kad iskalbus markinius gali prarasti savo mato ar kopijavimo aparato.
ATMINTIS 463
interpretuoti kaip galim pagrobim , kadangi nes

50
m oningai situacij susiesite su skelbim u (vyks sua Geriau prisimenama,
dinim as) (Jam es, 1986). Nors sm oningai neprisim e kai mokymosi ir
40 patikrinimo kontekstas
nate skelbim o, jis i anksto nulem ia js interpretaci bna tas pats
j. (Kaip sitikinom e 5 skyriuje, net pasm on veikian 30
tys dirgikliai trum pai gali suadinti reakcij vlesnius
20
dirgiklius.)
10
Konteksto taka
16 T IK S L A S . P ateik ite p avyzd i , k aip k on tek stas gali p aveik ti 0

Vanduo, Krantas, Vanduo, Krantas,
in form acijos atk rim . krantas vanduo vanduo krantas
Skirtingas klausymosi Tas pats klausymosi
Labai naudinga grti aplinkybi, kuriom is k nors ir prisiminimo ir prisiminimo
kontekstas kontekstas
patyrte, kontekst. Tai padeda prisim inti. itai atsklei
d Duncanas Goddenas ir Alanas Baddeley (1975), tir
dam i narus, kurie klaussi odi srao dviem skirtingom is aplinkybm is - 9.16 PAVEIKSLAS.
bdam i 10 pd gylyje po vandeniu ir sddam i ant kranto. Kaip m atyti i 9.16 Konteksto poveikis atminiai
pav., narai prisim in daugiau odi tuom et, kai jie buvo tiriam i toje paioje Po vandeniu girdtus
vietoje. odius narai geriausiai
prisimena, bdami po
Panagrinkim e tai tok scenarij: pasiym dam i pastabas i ios knygos, js vandeniu, o ant kranto
nutariate, kad reikia pasidroti pietuk. Pakylate nuo stalo ir einate kit kam girdtus odius - bdami
ant kranto. (I Godden ir
bar. Taiau ten patek neprisim enate, ko atjote. Paband prisim inti tiksl, ga
Baddeley, 1975.)
liausiai num ojate ranka ir grtate prie raom ojo stalo. Vos tik atsisdate ir pra
dedate dirbti, staiga prisim enate: Juk norjau padroti it pietuk!" Kas nu 9.17 PAVEIKSLAS. Pastamas
lem ia nem alon potyr? Vienam e kontekste (prie raom ojo stalo skaitote psi kontekstas suaktyvina atmint
chologijos vadovl) jum s ateina m intis, kad reikia padroti pietuk. Atj Imok spirdami pajudinti
prie lovels pakabint
kit kam bar, patenkate kit kontekst, kuriam e yra m aai uuom in, susijusi aisl, kdikiai mokjim
su tuo, kas jus ia atved. Kai num ojate ranka ir sugrtate prie raom ojo stalo, daug geriau atnaujindavo,
bdami tame paiame
vl atsiduriate tam e kontekste, kuriam e kilo m intis (is pietukas atbuks").
kontekste. (I Butler
Tikriausiai esate patyr pana konteksto poveik. Sugrus ten, kur kadaise ir Rovee-Collier, 1989.)
gyventa, arba m okykl, kurioje kadaise m okytasi, m us supa uuom i
nos bei uplsta prisim inim ai. Laikyti egzam in toje paioje patalpo
je, kur m okts, taip pat gali bti iek tiek lengviau. Keletas Carolyn
Rovee-Collier (1993) eksperim ent parod, kad pastam as kontekstas
suaktyvina net 3 m nesi kdiki atsim inim us. Im ok spirdam i paju
dinti prie lovels pakabint judant aisl (perjungiam j rait nuo kul
knies), vaikai m okjim daug geriau atnaujindavo, bdam i toje pa
ioje lovelje su tais paiais aislais (9.17 pav.).
Kartais, patek aplinkybes, prim enanias tas, kuriose anksiau esa
m e buv, galim e patirti deja vu (jau regta) - keist jausm , jog lygiai
tokia situacija jau buvo". Tok akim irksnio potyr daniausiai igyvena
isilavin turtingos vaizduots jaunuoliai, ypa jei bna pavarg arba vei
kiam i streso (Brown, 2003, 2004). Du tredaliai deja vu jausm patyru
si m oni (M cAneny, 1996) danai svarsto: Kaip a galiu atpainti si
tuacij, kuri patiriu pirm kart?" Tikintys paranorm aliais reikiniais
464 9 SKYRIUS
Deja vu m ons gali m anyti, kad tai reinkarnacija (A tikriausiai tai patyriau ankstesnia
( prancz kalbos odiai, m e gyvenim e), o gal nuojauta (Regjau t vaizd savo m intyse dar prie j pa
reikiantys jau regta") - tirdam as i tikrj?").
tai keistas jausm as, Klausim pateik kitaip (Kodl a jauiuosi taip, tarsi atpainiau situaci
jog esu tai jau patyrs". j?"), galim e suprasti, kaip m s atm inties sistem a galjo sukelti deja vu jaus
Dabartini situacij signalai gali m (Alcock, 1981). Jei anksiau buvom e patek panaias aplinkybes, tai da
pasm oningai sukelti ankstesns
bartins situacijos signalai gali, m um s to nesism oninant, sugrinti ankstesn
patirties atkrim .
patirt. (M es priim am e ir ilaikom e atm intyje daug inform acijos, danai nepa
stebdam i ir um irdam i, i kur j gavom e.) Nepastam asis, kurio ivaizda ir
Ar esate kada nors pajut t
eisena pastam am e kontekste panai vieno i js biiuli, gali suadinti at
keist vuja d jausm ?
painim o jausm . Prikl ankstesns patirties el, galite pagalvoti: T m o
Ne, ne deja vu; vuja d. Tai
aikus pojtis, kad kakaip

g esu anksiau m ats".
kakas vyko, ko niekada

O gal, sako Jam esas Lam pinenas (2002), situacija atrodo pastam a, kai ji
anksiau nebuvo vyk. Viskas yra iek tiek panai kelis vykius. sivaizduokite, jog trum pai susitikote su m ano
atrodo nepastam a. Ir vliau is tiu, broliais, seserim i bei m ano vaikais ir po keli savaii susipastate su
pojtis staiga inyksta. Vuja d m anim i. Galbt js pagalvosite: Jau anksiau esu m ats vyruk". Nors n
George Carlin, vienas m ano eim os nari nra panaus m ane (kaip jiem s pasisek!), j i
Funny Tim es, 2001 gruodis vaizda, gestai kakiek yra panas m ano, todl a galiu apskritai derti" prie
(Linksm i laikai") to, k js jau patyrte.
Nuotaikos ir atmintis
17 TIKSLAS. Apibdinkite vidini bsen poveik informacijos atkrimui.
Atsakym as 461 puslapyje Prisim inti padeda ne vien odiai, vykiai ir aplinkybs. Praeities vykiai gal
pateiktus klausim us: Klausim ai, jo sukelti ypating emocij:, kurios vliau gali sukelti asociacijas su susijusiais
kuom et reikia pasirinkti vien vykiais. Kognityvins psichologijos atstovas Gordonas Boweris (1983) aiki
teising atsakym i keli na: Em ocijos yra lyg bibliotekos patalpa, kurioje laikom i atm inties raai, o
galim , tikrina inform acijos tuos raus lengviausia atnaujinti, sugrus t pat kam bar arba em ocin bse
atpainim . Testo, kuriam e reikia n". Tai, kas sim enam a esant kokios nors bsenos - nesvarbu, ar diaugiantis,
upildyti tuias vietas, klausim ai ar lidint, ar igrus, ar esant blaiviam - daug lengviau prisim enam a esant vl
tikrina prisim inim . tos paios bsenos; tas reikinys vadinam as nuo bsenos priklausania atmin
timi. Tai, kas vyko m ogui esant neblaiviam ar depresins bsenos, apskritai
nra gerai prisim enam a (depresija trukdo ukoduoti inform acij, o alkoholis ne
leidia isaugoti); taiau iek tiek geriau prisim enam a, kai vl pasikartoja tokia
pat bsena. Jei kas nors igrs paslp pinigus, gali ir neprisim inti, kur jie,
kol vl neigeria.
Panaiai ir m s nuotaikos turi takos prisim inim am s. Esam e link gerus ar
blogus vykius susieti su juos lydiniom is em ocijom is, kurios tam pa uuom i
nom is, padedaniom is vliau atkurti prisim inim us (Fiedler ir kiti, 2001). Taigi
Nuotaikas atitinkanti atmintis m s prisim inim ai iek tiek atitinka nuotaikas. Kai bnam e depresyvios nuo
(mood-congruent memory) - taikos, neigiam asociacij dka ir m s prisim inim ai apkarsta. Po to iais pri
polinkis prisim inti potyrius, sim inim ais pateisinam e savo dabartin nuotaik. Jei nuotaika tam pa diugi -
atitinkanius dabartin ger ar dl hipnozs, ar dl sm agi dienos vyki (vienam e tyrim e toki nuotaik
ar blog nuotaik. lm Vokietijos kom anda, laim jusi Pasaulio futbolo em pionat) - m ons pri-
ATMINTIS 465
sim inim uose pasaul m ato tarsi pro roinius akinius (DeSteno ir kiti, 2000; Forgas Kai jausm as buvo, jiem s atrod,
ir kiti, 1984; Schwarz ir kiti, 1987): save laiko protingais ir naudingais, kitus - kad jis niekuom et neinyks; kai
geranorikais, tiki, kad viskas bus gerai. jis inyko, atrod, kad niekuom et
inant i nuotaikos ir prisim inim tarpusavio priklausom yb, m s neste jo ir nebuvo, o kai jis vl gro,
bins kai kuri tyrim rezultatai: dabar bdam i prislgti m ons prisim ena kaip jiem s atrod, kad jis niekad
tvai juos atstm , baud ar vert jaustis kaltais. Tuo tarpu anksiau patyrusie- ir nebuvo inyks."
ji depresij apibdina savo tvus panaiai kaip tie, kurie niekada nesirgo dep George M acDonald,
resija (Lewinsohn ir Rosenbaum , 1987; Lewis, 1992). Nenuostabu, kad, pasak W hats M ines M ine, 1886
Roberto Bom steino ir jo bendradarbi (1991), stebdam i, kaip paaugliai verti (Kas m ano, tai m ano)
na savo santykius su tvais, negalim e nuspti, kaip jie vertins tuos paius san
tykius prajus eiom s savaitm s. Jei paaugli nuotaika prasta, jie laiko savo
tvus nem onikais; jei nuotaika puiki, tvai i pabais virsta angelais. Galite
pritardam i palinksti galva. Juk bdam i geros ar blogos nuotaikos ir m es patys
usispyr spalvinam e tikrov savo kintaniais vertinim ais bei prisim inim ais.
Be to, nuotaika turi takos interpretuojant kit m oni elges. Jei atsivelg
tum e savo jausm us, galtum e itaisyti nuotaikos nulem t alikum (M cFar
land ir kiti, 2003). Taiau iam reikiniui sunku atsispirti. Bdam i blogos nuo
taikos, kito m ogaus vilgsn laikom e prieiku; kai nuotaika gera, t pat vilgsn
laikom e susidom jim o enklu. Nuo nuotaikos priklauso, kaip suvokiam e pasaul.
Aistros ikraipo tikrov.
Nuotaik taka inform acijos atkrim ui padeda paaikinti, kodl nuotaikos i
lieka ilgesn laiko tarp. Kai esi laim ingas, prisim eni laim ingus vykius, ir pasau
lis atrodo graus. Tai padeda pratsti ger nuotaik. Kai esi prislgtas, prisim e
ni slogius vykius, o ie dar duoda peno niriem s dabar vykstani vyki aiki
nim am s. 16 skyriuje suinosim e, kad taip palaikom as ydingasis depresijos ratas.
MOKYMOSI REZULTATAI
14 TIKSLAS. Palyginkite prisiminim, atpainim ir mokymsi i 15 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip uuominos padeda atkurti sau
naujo. gomus prisiminimus, ir apibdinkite suadinimo proces.
Prisiminimas yra gebjim as atkurti tuo m etu sm o Uuominos, padedanios prisiminti - tai susijusios in
ningai nesuvokiam inform acij; testai, kuriuose rei form acijos vienetai, kuriuos ukoduojam e apdoroda
kia rayti atsakym palikt tarp, tikrina prisim ini mi tikslins inform acijos dm enis. ie inform acijos
m. Atpainimas yra gebjim as atpainti anksiau i vienetai yra tam tikru bdu susij su tikslins infor
m oktus dalykus; atliekant testus, kuriuose i keli pa m acijos kontekstu ir tam pa saugom asociacij vo
teikt atsakym reikia pasirinkti vien teising, tik ratinklio dalim i. Kai kuris nors i i susijusi infor
rinam as atpainim as. M okymasis i naujo yra geb m acijos vienet atkreipia js dm es, js tarsi tim p
jim as sisavinti anksiau isaugot inform acij grei telite asociacij voratinklio gij, itraukdam i tikslin
iau nei j im okote i pradi. inform acij savo sm on. is asociacij suadini-
466 9 SKYRIUS
mo procesas (danai vykstantis pasm onje) vadina 17 TIKSLAS. Apibdinkite vidini bsen poveik informacijos
m as suadinimu. atkrimui.
16 TIKSLAS. Pateikite pavyzdi, kaip kontekstas gali paveikti Konkreios bsenos ar em ocijos gali paskatinti prisi
informacijos atkrim. m inti vykius, susijusius su iom is bsenom is ar em o
cijom is. Bdam i geros nuotaikos atkuriam e prisim i
Kontekstas, kuriam e pirm kart patyrm e vyk ar nim us, sutam panius su ia laim inga bsena. Kai b
ba kilo m intis, gali turti uuom in, padedani pri nam e prislgti, lengviau prisim enam e neigiam us da
sim inti tikslin inform acij. Jei esam e kitam e konteks lykus. Nuotaikos taip pat skatina atitinkam ai interpre
te, kuris labai panaus pradin, galim e patirti deja tuoti kit m oni elges.
vu, nes daugelis i uuom in sugrta ir klaidingai
priveria nesm oningai atgam inti pirm in prisim inim . PAKLAUSKITE SAVS: Kokios nuotaikos buvote pastaruoju m e
tu? Kaip nuotaika nuspalvino js prisim inim us, suvokim ir l

kesius?
Umirimas
18 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl turtum e vertinti savo gebjim pam irti, ir iskirkite tris um iri
m o atvej grupes.
Aidint ovacijom s atm iniai ir turint galvoje pastangas j suprasti bei visas kny
gas, paraytas, kaip j gerinti, ar buvo igirstas kieno nors balsas, giriantis u
m irim ? Toks balsas buvo W illiam o Jam eso (1890, p. 680): Jei visk prisi
m intum e, daugeliu atvej btum e tokie pat nesveiki kaip ir tada, jei nieko ne
prisim intum e. Tikra palaim a atsikratyti nereikalinga, pasenusia inform acija, u
griozdinania m s atm int: kur vakar buvom e pastat autom obil, sen draugo
telefono num er, restorane usakyt ir patiekt m aist. Rus atm inties vunder
kind ., su kuriuo susipainom e io skyriaus pradioje, persekiojo gausyb ne
reikaling prisim inim , kurie ugodavo jo sm on. . bdavo sunku m styti
abstrakiai - apibendrinti, riuoti, vertinti. Pravartu turti ger atm int, taiau
taip pat naudinga ir gebti pam irti. Jei atsiras atm int stiprinani vaist, bt
geriau, jei jie nebt per daug veiksm ingi.
Taiau daniau atm intis kelia nerim ir nusivylim . Prisim inim ai - tikri el
m iai. A pats galiu lengvai prisim inti tokius epizodus kaip nuostab pirm j bu
in su m oterim i, kuri m yliu, ar nereikm ingus faktus, pavyzdiui, atstum oru
nuo Londono iki Detroito. Taiau atm intis m ane apleidia, kai m ginu prisi
m inti naujo kolegos pavard arba kur palikau savo akinius nuo sauls. Paai
kja, kad m an nepavyko ukoduoti, isaugoti ar atkurti ios inform acijos. At
m inties tyrintojas Danielis Schacteris (1999) vardija septynis atvejus, kai at
m intis m us nuvilia. Jis vadina juos septyniom is atm inties nuodm m is:
Laim - tai gera sveikata
Um ir im o n u o d m s :
ir prasta atm intis."
Gydytojas Albertas Schweitzeris Isiblakymas - neskirdam i dm esio sm ulkm enom s neskm ingai ukoduoki
(1875-1965) m e inform acij (kai dedam e autom obilio raktelius, m s m intys klajoja kitur).
ATMINTIS 467
Trumpalaikikumas - laikui bgant, atm intis nyksta (kai m us ir buvusi Violonelininkas Yo-Yo Ma
bendraklasi keliai isiskiria, nenaudojam a inform acija blsta). umiro savo 266 met senumo
Blokavimas - saugom os inform acijos nepasiekiam um as (m atydam i sen kla 2,5 milijono doleri kainuojani
ss draug, galim e jausti, kad jo vardas yra ant lieuvio galo, taiau nepa violonel Niujorko taksi (vliau
jgti atgam inti inform acijos - itraukti i atm inties jo vardo). jis j atgavo).
Ikraipymo nuodms:
Klaidingas priskyrimas - inform acijos altinio supainiojim as (kai kam nors
kitam priskiriam e odius arba prisim enam e scen i kino film o tarsi tikr
vyk).
taigumas - iliekam asis klaidingos inform acijos efektas (orientuojantis klau

sim as: Ar ponas Donsas liet intym ias tavo kno vietas?" - vliau tam pa
klaidingu vaiko prisim inim u).
alikumas - sitikinim ais nuspalvinti atsim inim ai (draugs dabartiniai jaus

m ai savo m ylim ajam gali nuspalvinti jos prisim inim us apie jausm us, kuriuos
jaut tuo m etu, kai susipaino). Amnezija prasiskverbia ms
Persekiojimo nuodm: smegen plyelius ir gydo.
Joyce Carol Oates,
Gajumas - nepageidaujam i prisim inim ai (kai persekioja seksualinio sm urto
Words Fail, Memory Blurs,
vaizdiniai).
Life Wins, 2001
Pirm iausia aptarkim e um irim o nuodm es, o vliau pakalbsim e apie ikrai (odiai nuvilia, atmintis
pym ir persekiojim . susilieja, gyvenimas nugali")
Negaljimas ukoduoti
19 TIKSLAS. Aptarkite negaljimo ukoduoti vaidmen pamirtant.
Negalim e prisim inti to, ko nepavyko ukoduoti, nes i inform acija niekada ne
patenka ilgalaik atm int (r. 9.18 pav.). O kaip rodo aklum as pokyiam s 6 4
(r. 6 sk., 304 p.), m es net nepastebim e didiosios dalies to, k pajuntam e. Am
ius gali turti takos kodavim o veiksm ingum ui. Tos paios sm egen sritys, ku
rios kaipm at im a veikti, kai jauni suaug m ons ukoduoja nauj inform acij,
senesni m oni yra ne tokios jautrios. iuo ltesniu kodavim u galim e paai
kinti su am ium i susijus atm inties silpim (Grady ir kiti, 1995). (Kaip buvo 9.18 PAVEIKSLAS.
pastebta 4 skyriuje, senesni m ons daniausiai prisim ena maiau nei jaunes Umirimas kaip ukodavimo
ni, taiau paprastai jie prisim ena taip pat gerai kaip ir jauni, kai duodam os uuo klaida
m inos ar atpainim o testas.) Negalime prisiminti to,
ko neukodavome.
Darbin Ukodavimas
Ioriniai Jutimin Dmesys Ilgalaik
(trumpalaik)
vykiai atmintis atmintis
atmintis
Ukodavimo
klaida lemia
umirim
468 9 SKYRIUS
Visi pastebim e, kad gyvenim e Taiau kad ir kokie jauni btum e, selektyviai atkreipiam e dm es tik ke
kiekviena akim irka yra visikai let i daugelio m us nuolatos bom barduojani vaizd bei gars. Prisim inkim e
upildyta. Kiekvien sekund kad ir tok dalyk, kur irjote begal kart: kokios raids yra js m obilio
[m us] bom barduoja pojiai, jo telefono klavie prie skaiiaus 5? Daugum ai m s is klausim as bna ne
em ocijos, m intys..., devynias tiktai sunkus.
deim tsias kuri paprasiausiai tai dar vienas negaljim o ukoduoti pavyzdys. Jei gyvenate iaurs Am e
nekreipiam e dm esio. Praeitis ~ rikoje, Britanijoje ar Australijoje, per savo gyvenim tkstanius kart irjo
tai niokiantis m ilijard toki te vieno cento m onet. Tikrai galite prisim inti jos spalv ir dyd, taiau ar pri
akim irk krioklys: bet kuri j yra sim enate, kaip atrodo ta m onetos pus, kurioje pavaizduota galva? Jei neprisi
per daug sudtinga, kad visikai m enate, palengvinsim e jum s atm inties test: jei pastate JAV m onetas, ar at
suvoktum e, ir nem anom a pastate tikrj i parodyt 9.19 paveiksle? Daugum a m oni nepajgia atpa
sivaizduoti, kad pajgtum e inti (Nickerson ir Adam s, 1979). I atuoni svarbi detali (Lincolno galv
suvokti j visum ... Su kiekvienu data, uraas In God we trust ir t. t.) vidutinis m ogus spontanikai prisim ena
laikrodio tiksjim u kiekvienam e tik tris. Panaiai tik nedaugelis brit gali i atm inties nupieti vieno penso m o
apgyvendinto pasaulio kam pely net (Richardson, 1993). Vieno cento m onetos detals nra labai reikm ingos -
je nesivaizduojam a istorijos" jos taip pat nra esm ins, atskiriant vien cent nuo kit m onet - todl tik ne
gausa ir vairov nugrim zta daugelis m s pasistengia jas ukoduoti. Kaip jau esam e pastebj, tam tikra
visik um art." inform acij - pavyzdiui, kur vakar vakarieniavom e - ukoduojam e autom a
Angl rom anistas ir kritikas tikai, kitas inform acijos ris - pavyzdiui, io skyriaus svokas - tenka ap
C. S. Lewisas (1967) doroti sm oningai stengiantis. Be pastang daugelis prisim inim apskritai ne
susiform uoja.
Atsiminimo blsimas
20 TIKSLAS. Aptarkite atsiminimo blsimo svok ir apibdinkite Ebbinghauso umirimo kreiv
Net jei k nors ir gerai ukodavom e, taiau kartais itai laikui bgant um ir
tam e. Kad itirt m s saugom prisim inim patvarum , Ebbinghausas (1885)
9.19 PAVEIKSLAS.
Pasitikrinkite atmint
Kuri i ia pavaizduot
monet yra tikroji?
(Atsakymas 470 puslapyje.)
Kadangi gyvenate ne JAV,
pabandykite nupieti vien
savo alies monet.
(I Nickerson ir Adams,
1979.)
ATMINTIS 469
9.20 PAVEIKSLAS.
Ebblnghauso umirimo kreiv
60
Prisimint Imoks sra beprasmi
skiemen
50 skaiius skiemen, Ebbinghausas
staiga tirdavo, kiek j prisimindavo
40 maja, po 30 dien. Jis pastebjo,
kad naujos informacijos
atsiminimas nyksta spariai,
30 po to stabilizuojasi
o vliau stabilizuojasi.
(Pritaikyta i Ebbinghaus,
20
1885.)
10
0
0 1 2 3 4 5 10 15 20 25 30
Dienos, prabgusios nuo tada, kai buvo imoktas sraas
im oko sraus beprasm i skiem en ir m atavo, kiek laiko jis ilaikydavo at

m intyje kiekvien sra, pradedant 20 m inui ir baigiant 30 dien. Jo garsio
ji umirimo kreiv (r. 9.20 pav. ) rodo, jog didum to, k im okstam e, i ties
galim e greitai um irti. Vlesni eksperim entai um irim o kreiv pavert vienu
i psichologijos dsni: um irim as i pradi vyksta spariai, o vliau, laikui
bgant, stabilizuojasi (W ixted ir Ebbesen, 1991).
Harry Bahrickas (1984) papild Ebbinghauso duom enis. Jis tikrino um ir
im o kreiv, kartodam as m okykloje im oktus ispan kalbos odius. Palyginti
su tais, kurie tik k baig vidurins ar auktosios m okyklos ispan kalbos kur
s, m ons, baig m okykl prie 3 m etus, buvo um ir didum to, k buvo
im ok (r. 9.21 pav. ). Taiau m adaug po 3 m et j um irim as isilygindavo;
tai, k m ons prisim indavo tuo m etu, jie prisim indavo ir prabgus dar 25 m e
tam s, net ir tada, kai visikai nevartodavo ispan kalbos.
100
Prisimint
90 odi
skaiius
80 staiga
maja
70 9.21 PAVEIKSLAS.
60 Mokykloje imoktos ispan
po to stabilizuojasi
50
kalbos odi umirimo kreiv
Baigusieji prie trejus
40
metus prisimin gerokai
30 maiau odi, negu k tik
baigusieji ispan kalbos
20
kurs. Taiau tie, kurie
10 moksi ispan kalbos prie
dar daugiau laiko, buvo
0
pamir ne k daugiau
01 3 5 9,5 14,5 25 35,5 49,5 kaip baigusieji prie trejus
Metai, praj nuo ispan kalbos kurso baigimo metus. (I Bahrick, 1984.)
470 9 SKYRIUS
Atsakymas 468 puslapyje ias um irim o kreives galim a paaikinti blstaniais fiziniais atm inties pd
pateikt klausim: pirmoji sakais. V is daugiau suinodam i apie fizin prisim inim saugojim , geriau su
moneta (a) yra tikroji. prantam e, kaip atm intis gali silpti. Taiau prisim inim ai blsta taip pat ir dl to,
kad sukaupiam e nauj ini, kurios trukdo atkurti senuosius prisim inim us.
Atkrimo neskm
Isiaikinom e, kad um irti dalykai yra nelyginant knygos, kuri nem anom a
surasti savo bibliotekoje - vien dl to, kad j ia niekuom et ir nebuvo (neu
koduoti), kit - dl to, kad jos im estos i saugyklos (isaugoti prisim inim ai
blsta).
G alim as ir treiasis variantas: nors knyga yra, bet jos nem anom a surasti.
G albt nra btinos inform acijos, kaip jos iekoti ir pasiim ti. Panaiai bna,
kai inform acija patenka sm egenis, bet m es, nors inom e, jog ji ten yra, nie
kaip negalim e jos prisim inti (9.22 pav.). K oks nors vardas gali suktis ant lie
uvio galo, laukdam as, kol jis bus prisim intas. K ai gaunam e uuom in atkri
m ui (pavyzdiui, prasideda raide ,,m ), daniausiai nepagaunam asis prisim i
nim as ikyla. A tkrim o problem os padeda paaikinti kai kurias vyresni m o
ni atm inties neskm es. U m irim as danai reikia ne inform acijos inykim ,
o negaljim jos atkurti.
Interferencija (trukdymas)
21 TIKSLAS. Palyginkite proaktyvij ir retroaktyvij interferencij bei paaikinkite, kaip dl j

prarandame gebjim atkurti informacij.
K eli dalyk, ypa panai, m okym asis gali trukdyti atkurti kitus dalykus. Jei
Proaktyvioji interferencija jum s kas nors pasak savo telefono num er, galbt j vliau prisim insite. Taiau
(proactive interference) - jei bus duoti dar dviej m oni telefon num eriai, kiekvien paskesnj bus sun
trukdantis ankstesnio mokymosi kiau prisim inti. Taip pat jei pakeiiate urakto kod arba m obiliojo telefono nu
poveikis naujai informacijai m er, sena inform acija gali trukdyti sim inti nauj. Tokia proaktyvioji (veikianti
prisiminti. priek) interferencija pasireikia, kai tai, kas buvo im okta anksiau, kliudo
prisim inti tai, k patiriate vliau. K aupiantis vis daugiau inform acijos, js
9.22 PAVEIKSLAS. psichin inform acijos saugykla niekad neprisipildo, bet ji tam pa netvarkinga.
Negaljimas atkurti
Bentonas U nderw oodas (1957) nustat, kad m onm s, kurie kiekvien die
Ilgalaikje atmintyje saugo
n m oksi vis kit odi sra, kasdien vis sunkiau seksi prisim inti kiekvie
me tai, kas svarbu arba
tai, kas pakartota. Bet n nauj sra. i proaktyvioji interferencija paaikina, kodl Ebbinghausas,
kartais net isaugota per savo tyrim us im oks begal neprasm ing skiem en, vliau galdavo prisi-
informacija bna neprieina
ma. Ji umirtama.
U k o d a v im a s
D m esys Darbin
Ioriniai Jutimin Ilgalaik
(trumpalaik)
vykiai atmintis A tk rim a s atmintis
atmintis
Atkrimo neskm
lemia umirim
ATMINTIS 471
m inti tik ketvirtadal prie dien im okto naujojo skiem en srao - daug m a Retroaktyvioji interferencija
iau, negu gali atsim inti naujokas, im oks vienintel sra. (retroactive interference) -
R etroaktyvioji (veikianti atgal) interferencija - tai trukdantis naujos in trukdantis nauj dalyk
form acijos poveikis ankstesniajai inform acijai prisim inti (9.23 pav .). Pavyzdiui, mokymosi poveikis seniau
dstytojui, sim inusiam nauj student vardus, paprastai sunkiau prisim inti ank imoktiems dalykams prisiminti.
siau sim intus student vardus. Panaiai kaip antras vanden m estas akm uo
sugriauna graias pirm o akm ens sukeltas bangeles.
Retroaktyvij interferencij galim a susilpninti m ainant trukdani vyki
skaii, pavyzdiui, sim inus nauj inform acij, eiti m iegoti. M okslininkai Johnas
Jenkinsas ir Karlas Dallenbachas (1924) m iego naud nustat, atlik klasikin
eksperim ent. Kelet dien i eils du m ons m oksi neprasm ing skiem en,
kuriuos m gindavo prisim inti prajus 8 valandom s, per kurias jie arba m iego
davo, arba bdavo budrs. Kaip m atyti i 9.24 pav ., greiiau bdavo pam irta
m a, jei bdavo nem iegam a ir kas nors kita veikiam a. Tyrjai spjo, kad u 9.23 PAVEIKSLAS.
m irtam a ne tiek dl to, kad senieji spdiai ir ryiai suyra, kiek dl to, kad Proaktyvioji ir retroaktyvioji
interferencija
Anksiau imokta prancz kalba trukdo proaktyviai
Mokosi prancz Mokosi ispan

kalbos kalbos
proaktyvioji
interferencija
Vliau imokta ispan kalba trukdo retroaktyviai
Mokosi prancz Mokosi ispan

kalbos kalbos
retroaktyvioji
interferencija
472 9 SKYRIUS
9.24 PAVEIKSLAS.
100
Retroaktyvioji interferencija Kai nra
90 interferencijos
Kai mogus nemiegojo
prisimenama
ir moksi kit nauj 80
geriau
mediag, jis daugiau 70
umiro. (I Jenkins ir Pamiegojus
Dallenbach, 1924.) 60
50
40
Nemiegojus
30
20
10
0
0 1 2 3 4 5 6 7 8
Valandos, prajusios nuo tada, kai buvo imokti skiemenys
nauja trukdo, slopina arba idildo sena. Vlesni eksperimentai patvirtino mie
go naud ir nustat, kad valanda prie umiegant (bet ne minut) yra puikus
metas informacijai siminti (Benson ir Feinberg, 1977; Fowler ir kiti, 1973; Nesca
ir Koulack, 1994).
Interferencija yra svarbi umirimo prieastis. Ja galima paaikinti, kodl re
klamos, rodytos per televizijos programas apie smurt ar seks, taip greitai u
mirtamos (Bushman ir Bonacci, 2002). Bet neturtume interferencijos perver
tinti. Kartais ankstesn informacija padeda siminti nauj. Lotyn kalbos mokji
mas gali padti mokytis prancz kalbos: is reikinys vadinamas teigiamu
perklimu. Tai toks reikinys, kai senoji ir naujoji informacija rungtyniauja vieni
su kita - kuri kuriai daugiau trukdys.
Motyvuotas umirimas
22 TIKSLAS. Apibendrinkite Freudo sukurt istmimo svok ir paaikinkite, ar is poiris

atsispindi iuolaikiniuose atminties tyrimuose.
Btina prisim inti, kad vykiai Didiulis stiklinis indas ms virtuvje buvo pilnutlis k tik ikept okoladi
susiklost taip, kaip buvo ni sausaini. Dar daugiau j buvo bufeto lentynose. Po dvideimt keturi va
geidiam a. O jei reikia land neliko n trupinlio. Kas gi juos suvalg? Namie tuo metu buvo tik ma
pertvarkyti m ogaus prisim ini no mona, trys vaikai ir a. Taigi, kol prisiminimai dar buvo neibls, ikart
m us... btina, jog m ogus miausi nedidelio atminties testo. Andy prisipaino godiai sukims kokius dvi
pam irt tai padars. deimt. Peteris sutiko, jog suvalg penkiolika. Laura spjo, kad jos, eeri
Tai padaryti galim a im okti, kaip met vaiko, pilvuk taip pat tilpo penkiolika. M ano mona Carol prisimin val
im okstam a bet kurios kitos giusi eis, o a prisiminiau, kad sukirtau penkiolika ir dar atuoniolika isi
technikos... Tai vadinam a neiau darb. Visi drauge buvome atsakingi u 89 sausainius. Taiau nepavy
dvigubu m stym u." ko visko isiaikinti: juk buvo ikepta 160 sausaini. (Po daugelio met vienas
George Orwell, 1984-ieji i sn, tvo paraytame vadovlyje perskaits apie nutikim, prisipaino
(Nineteen Eighty-Four, 1948) truputl" pamelavs.)
ATMINTIS 473
Kodl neprisim enam e visko? Kodl m es visi neukodavom e, neilaikm e Istmimas (repression) -
atm intyje ir neatkrm e, kiek kiekvienas i m s suvalg sausaini? 9.25 pav. pagal psichoanalitin teorij
m atom e, kad jutim in inform acij koduojam e autom atikai ir labai detaliai. Tad tai pagrindinis gynybos mecha
ar tai buvo inform acijos saugojim o problem a? Gal m s atsim inim ai apie sau nizmas, kuris istumia i
sainius, panaiai kaip Ebbinghauso neprasm ing skiem en atsim inim as, iny smons nerim kelianius
ko taip pat greitai kaip ir patys sausainiai? O gal inform acija nepaliesta, tik ne jausmus, mintis ir prisiminimus.
sugrinam a, nes j atsim inti bt nesm agu?
Informacijos
Sigm undas Freudas, sukrs istm im o svok, teig, kad m s vienetai
atm inties sistem os i ties cenzruoja skausm ing inform acij. Kad Jutimin atmintis
apsaugotum e savivaizd ir sum aintum e nerim , skausm ingus at Jutimai kiekvienu
akimirksniu registruoja
sim inim us galim e istum ti. Taiau nugram zdinti atsim inim ai, pa kiekvien smulkmen
sak Freudo, vis dlto nedingsta, ir kantrum u bei pastangom is psi
choterapijos m etu arba rem iantis vlesnm is uuom inom is gali bti
atkurti. Pavyzdiui, viena m oteris labai ir nepaaikinam ai bijojo te Kodavimas
trumpalaikje atmintyje
kanio vandens. Netiktai paslapt atskleid jos teta, sunabdju Pastebima ir ukoduojama
si: A niekad neprasitariau". ie odiai buvo uuom ina m oters _______ keletas dalyku__________
atm iniai. i uuom ina prim in atsitikim , kai bdam a m aa ne

klusni m ergait ji nuklydo nuo ikylaujanios eim os ir pateko po
Ilgalaikis saugojimas
kriokliu - laim , j igelbjo teta, paadjusi nieko nepasakoti t Kai kuri informacija toliau
apdorojama, kai kuri
vam s (Kihlstrom , 1990). Tokie pasakojim ai teikia peno dabar pla prarandami
iai paplitusiam sitikinim ui, kurio laikosi 9 i 10 universitet stu
dent, kad skausm ing potyri prisim inim ai kartais nustum iam i
pasm on" (Brown ir kiti, 1996). Istm im as buvo svarbiausia Atkrimas i ilgalaiks
atminties
svoka Freudo psichologijoje ir tapo labai populiari psichologijoje. Kai kas atkuriama, o kai
Juo tiki beveik kiekvienas. Psichoterapeutai danai j pripasta. kas neatkuriama -
tai priklauso nuo
Taiau vis daugiau atm inties tyrintoj m ano, kad istm im as vyks interferencijos, uuomin,
nuotaikos ir motyv.
ta retai, o gal ir apskritai nevyksta. Anksiau pastebjom e, kad em o
cijos ir su jom is susij streso horm onai stiprina prisim inim us. O
9.25 PAVEIKSLAS.
kaip dl skausm ing vyki? Ar m onm s daniausiai bna sun
Kada mes pamirtame?
ku prisim inti traum uojanius potyrius, ar juos pam irti? Dom kits,
Umirti galima bet kurioje
kas bus atrasta ioje srityje.
atminties pakopoje. Apdoro
dami informacij, j sijoja-
me, keiiame arba didel
jos dal prarandame.
Umirimas
18 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl turtum e vertinti savo gebjim

gum o ir alikum o) ir dl nepageidaujam prisim ini
pam irti, ir iskirkite tris um irim o atvej grupes.

m persekiojimo.
Jei negebtum e um irti, m us uliet pasenusi ir ne 19 TIKSLAS. Aptarkite negaljim o ukoduoti vaidm en pam irtant.
aktuali inform acija. Prisim inim us galim e prarasti u

mirdami (dl isiblakym o, trum palaikikum o ir blo M es ukoduojam e (autom atikai ar valingai apdoro
kavim o), ikraipydami (dl klaidingo priskyrim o, tai dam i inform acij) tik labai ribot dal m us supani
474 9 SKYRIUS
jutim ini dirgikli. O sendam i koduojam e liau ir ne m eris), trukdo gebjim ui prisim inti tai, k suinojom e
taip veiksm ingai. Neukoduota inform acija nepaten neseniai (naujj draugo telefono num er). Esant retro-
ka ilgalaik atm int ir todl negali bti atkurta. aktyviajai interferencijai, tai, k im okom e neseniai (io
sem estro ispan kalbos kurso odiai), trukdo tam , k
20 TIKSLAS. Aptarkite atsiminimo blsimo svok ir apibdinkite im okom e anksiau (prajusi m et prancz kalbos
Ebbinghauso umirimo kreiv. kurso odiai).
Saugom i ukoduoti prisim inim ai gali blsti. Rem da 22 TIKSLAS. Apibendrinkite Freudo sukurt istmimo svok ir
m asis savo im okim o ir im oktos inform acijos isau paaikinkite, ar is poiris atsispindi iuolaikiniuose atminties
gojim o tyrim ais, Ebbinghausas nustat, kad i pradi tyrimuose.
um irtam a spariai, o vliau, laikui bgant, is pro

Freudas m an, kad i sm ons istum iam e nerim ke
cesas stabilizuojasi; is principas tapo inom as kaip
lianias trikdanias m intis, jausm us bei prisim inim us -
um irim o kreiv.
jis i svok pavadino istmimu. Freudo m anym u, is
m otyvuotas um irim as tarsi nugram zdina prisim ini
21 TIKSLAS. Palyginkite proaktyvij ir retroaktyvij interferen
m us, taiau jie lieka prieinam i ir vliau juos galim a at
cij bei paaikinkite, kaip dl j prarandame gebjim atkurti
kurti, esant tinkam om s slygom s. Atm inties tyrinto
informacij.
jai link m anyti, kad istm im as vyksta retai.
Vienas i atvej, kai nepavyksta atkurti inform acijos,
bna tada, kai sena ir nauja inform acija varosi dl to, PAKLAUSKITE SAVS: Daugum a m oni, ypa sendam i, nort
turti geresn atm int. Ar js taip pat? O gal daniau nortum te

kad bt atkurtos. Esant proaktyviajai interferencijai,
atsikratyti sen prisim inim ?
tai, k im okom e anksiau (draugo senasis telefono nu
Atsiminim krimas
sivaizduokite tok dalyk:
Nusprendte nueiti itaiging restoran papietauti. Jus pasodina prie balta

staltiese dengto stalo. Perskaitote valgiarat. Pasakote padavjui, kad pirm iausia
norite vidutinikai apskrudint onkauli, kept bulvi su rgiu padau ir
salot su m lynojo srio udaru. Taip pat usisakote raudonojo vyno. Po keli
m inui padavjas atnea jum s salot. Vliau atnea kitus usakytus patiekalus,
kurie jum s labai patinka, tik onkauliukai per daug apkep.
Ikart klausinjam i (i Hyde, 1983), js tikriausiai atkurtum te didel dal io

teksto sm ulkm en. Pavyzdiui, neirdam i tekst, atsakykite tokius klausi
m us:
1. Su kokiu udaru salotas usisakte?

2. Ar stalas buvo dengtas raudona staltiese?
3. Koki grim usisakte?
4. Ar padavjas dav jum s valgiarat?
Tikriausiai tiksliai prisim inte, k usisakte, galbt netgi kokios spalvos buvo
stalties. I tikrj esam e nepaprastai pajgs ilaikyti atm intyje ir atkurti vai
rias kasdiens patirties sm ulkm enas. Ar padavjas padav valgiarat? iam e
ATMINTIS 475
tekste neparayta. Taiau daugum a m oni atsako, kad padav. M es danai

pradedam e kurti savo prisim inim us dar juos koduodam i, o taip pat galim e juos
iek tiek pakeisti atgam indam i i atm inties. Kaip m okslininkas apie dinozauro
ivaizd spja i jo liekan, taip m es ivadas apie savo praeit darom e i
saugom os inform acijos ir to, k dabar m anom e. Atsijodam i inform acij, upil
dydam i trkstam as dalis ir vadovaudam iesi turim u restorano prototipu, kuria
m e savo prisim inim us.
Klaidingos informacijos ir vaizduots poveikis

23 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip klaidinga informacija ir vaizduot gali ikreipti prisiminimus apie vyk.
Elizabeth Loftus atliko daugiau kaip 200 eksperim ent su daugiau kaip 20 000
m oni ir rod, kaip liudininkai panaiai kuria prisim inim us, kai j praom a
prisim inti vyk. Vieno kartu su Johnu Palm eriu atlikto eksperim ento m etu bu
vo rodom as film as apie eism o vyk, o paskui j irjusi m oni buvo klau
siam a, k jie m at (Loftus ir Palm er, 1974). Tie, kuri buvo klausiam a: Kokiu
greiiu vaiavo m ainos, kai jos trenksi viena kit?", nurod didesnius grei
ius negu tie, kuri buvo klausta: Kokiu greiiu vaiavo m ainos, kai jos kliu
d viena kit?" Po savaits tyrjai paklaus tiriam j, ar jie prisim ena m at su
duusi stikl. Daugiau negu dukart daniau prisim in m at suduusi stikl
tie, kuriem s buvo uduotas klausim as su odiu trenksi" negu tie, kuriem s
buvo uduotas klausim as su odiu kliud" (9.26 pav.). I tikrj suduusi
stikl film e nebuvo rodyta.
Vliau visam e pasaulyje buvo atlikta daug eksperim ent, kuri m etu m o Klaidingos informacijos efektas
ns bdavo kokio nors vykio liudininkai ir gaudavo klaiding inform acij apie (misinformation effect) -
vyk, arba jos negaudavo, o paskui bdavo tikrinam a j atm intis. Daugel kart klaidinga informacija
buvo pastebtas klaidingos inform acijos efektas: po nepastebim ai klaidingos traukiama prisiminimus
inform acijos daugum a m oni prisim ena klaidingai. Pavyzdiui, tiriam ieji enkl apie vyk.
9.26 PAVEIKSLAS.
Tikrasis eismo vykio vaizdas Atsiminim krimas
Atsiminim krimas
mons, pasiirj film
apie eismo vyk ir pa
prayti atsakyti pagrindin
klausim, prisimindavo vyk
rimtesn, negu i tikrj
mat. (I Loftus, 1979.)
Pagrindinis klausimas:
Kokiu madaug greiiu vaiavo automobiliai, kai jie trenksi vienas kit?
476 9 SKYRIUS
Atm intis yra nepatvari. Joje Prieprieinio eism o pirm enyb" klaidingai prisim in kaip enkl Vaiuoti ne
vieni dalykai be paliovos keiia sustojus draudiam a", plaktuk - kaip atsuktuv, kokakolos skardin - kaip e
kitus. Akim irk pluotas js m s rieut skardin, urnal Vogue - kaip M ademoiselle, daktar Henderso-
atm int ir taiso, ir ardo... I savo n - kaip daktar Davidson, pusryi javainius - kaip kiauinius, o variai nu-
kelions negalite prisim inti nieko, siskutus vyrik - kaip suot (Loftus ir kiti, 1992). Kai po vykio ilgainiui pri
iskyrus apgailtin akim irk sim inim ai blsta, klaidingos inform acijos efektas pasireikia lengviau (Loftus,
rinkin." 1992).
Annie Dillard, Tas efektas esti toks netiktas, kad vliau m onm s atrodo nebem anom a at
To Fashion a Text,1988 skirti tikrojo ir teigtojo vyki prisim inim (Schooler ir kiti, 1986). Pasakoda
(M odeliuoti tekst") mi apie potyr, prisim inim spragas upildom e tiktinais spjim ais ir prielaido
m is. Kelis kartus pakartoj pasakojim , danai prisim enam e sptas sm ulkm e
nas, kurios dabar sirusios atm intyje taip, tarsi i ties jas btum e stebj (Roe-
diger ir kiti, 1993). Kiti m ons, gyvai pasakodam i apie vykius, taip pat gali
terpti klaidingus prisim inim us.
Net pakartotinai sivaizduojant nesam us veiksm us bei vykius galim a susi
kurti klaidingus prisim inim us. Vieno laboratorinio eksperim ento m etu studen
tai, kurie pakartotinai sivaizduodavo, jog atlieka paprastus veiksm us, pavyz
diui, sulauo dant kraptuk ar paim a dokum ent segikl, vliau patirdavo
vaizduots hipertrofij": jie daniau m anydavo, kad i ties atliko iuos veiks
m us pirm ojoje eksperim ento dalyje (Goff ir Roediger, 1998). Dviej kit eks
perim ent m etu am erikiei ir brit studentam s buvo pasilyta sivaizduoti tam
tikrus vaikysts vykius, pavyzdiui, kaip jie ranka idauia lang arba kaip m e
dicinos sesuo nuo j m aojo rankos pirto im a odos m gin. Abiej eksperi
m ent m etu ketvirtadalis dalyvi vliau prisim in, kad neva sivaizduotas vy
kis i ties buvo (Garry ir kiti, 1996; M azzoni ir M em on, 2003). Vaizduots
hipertrofija i dalies atsiranda todl, kad kak sivaizduojant ir i ties tai su
vokiant suadinam os panaios sm egen sritys (Gonsalves ir kiti, 2004).
sivaizduoti vykiai vliau atrodo labiau pastam i, o pastam i dalykai at
rodo tikrovikesni. Tad juo gyviau m ons gali k nors sivaizduoti, juo dides
n tikim yb, kad jie iuos sivaizduotus dalykus im s laikyti tikrais prisim ini
m ais (Loftus, 2001; Porter ir kiti, 2000). m ons, tikintys, jog ateiviai i kit
planet juos buvo pagrob savo erdvlaivius m edicinos tyrim am s, daniausiai
turi labai laki vaizduot ir per atm inties testus daniau susikuria klaidingus
prisim inim us (Clancy ir kiti, 2002). Tikintieji, kad prisim in seksualin sm urt
vaikystje, taip pat danai turi laki vaizduot, ir atlikdam i klaiding prisim i
nim testus gauna auktus verius (Clancy ir kiti, 2000; M cNally, 2003).
Kad patikrint, kaip toli nukeliaus psichika, ir iekodam i fakt fikcijai su
kurti Richardas W isem anas ir jo Hertfordyro universiteto kolegos (1999) su
reng atuonis seansus, kuri kiekvienam e dalyvavo 25 sm alss tiriam ieji. Ti
riam o seanso m etu m edium as - i ties tai buvo profesionalus aktorius ir iliu
zionistas - praydavo kiekvieno dalyvio sutelkti dm es judant stal. Nors stalas
visikai nejuddavo, m edium as" teigdavo, kad jis juda: Gerai. Pakelkite sta
l. Gerai. Bkite susitelk. Laikykite stal pakibus ore." Po dviej savaii pa
klausti 34 procentai dalyvi prisim in, jog i ties m at, kaip stalas pakilo.
ATMINTIS 477
M es, psichologai, taip pat nesam e atspars atsim inim krim ui. Psicholo "Tai visikai nestebina:
gas Jeanas Piaget suaugs nustebo suinojs, kad jo gyvi, isam s prisim ini a prisim enu tiek pat tikr
m ai apie pagrobim , kur sutrukd aukl, buvo visikai neteisingi. M atyt Pia dalyk, kiek ir nebt."
get susikr iuos prisim inim us, girddam as daugel kart perpasakojant i is M ark Twain (1835-1910)
torij (kuri, kaip vliau prisipaino jo aukl, buvo igalvota).
altinio ikraipymas
24 TIKSLAS. Apibdinkite altinio ikraipymo tak klaidingiems prisiminimams.
Piaget prisim in, taiau savo prisim inim us priskyr klaidingiem s altiniam s (savo
patyrim ui, o ne aukls pasakojim am s). Ukoduodam i prisim inim us, skirtingus
j aspektus paskirstom e skirtingom s sm egen sritim s. Viena trapiausi prisi
m inim o dali yra jo altinis. Todl galim e atpainti m og, taiau niekaip ne
prisim inti, kur j m atm e. Arba galim e sivaizduoti ar susapnuoti vyk, o v
liau nebti sitikin - gal jis tikrai vyko. Arba galim e apie k nors igirsti, o
vliau prisim inti, neva tai m atm e (Henkel ir kiti, 2000). Visais iais atvejais
isaugom e vaizdin, taiau ne kontekst, kuriam e j sim inm e. altinio ikraipymas
Debra Poole ir Stephenas Lindsay (1995, 2001, 2002) savo eksperim ente (source amnesia) -
pakartojo Piaget altinio ikraipymo (dar vadinam klaidingu altinio prisky vyk, kur patyrme, apie kur
rimu) atvej. Jie ikim okyklinukam s pristat pon M okslinink , kuris parod, girdjome, skaitme arba kur
pavyzdiui, kaip pripsti balion, sum aiius geriam j sod su actu. Po trij m sivaizdavome, priskiriame
nesi tvai tris dienas paeiliui skait iem s vaikam s istorijas apie juos paius ir neteisingam altiniui. (Dar
pon M okslinink. iose istorijose buvo apraom a ir kai kas, k vaikai i ties vadinama klaidingu altinio
patyr, ir tai, ko jie nepatyr. Kai vaik i naujo paklaus, k su jais veik po priskyrimu.) altinio ikraipymas
nas M okslininkas (Ar ponas M okslininkas turjo m ain su virvutm is, u kuri kartu su klaidingos informacijos

j buvo galim a tem pti? ) 4 i 10 vaik spontanikai prisim in pon M okslinin efektu yra svarbi daugelio
k darant tai, apie k buvo kalbam a tik pasakojim e. klaiding prisiminim prieastis.
Teising ir klaiding prisiminim atskyrimas

25 TIKSLAS. Ivardykite, kuo skiriasi ir kuo panas teisingi ir klaidingi prisiminimai.
Kadangi prisim inim ai yra ir kuriam i, ir atkuriam i, negalim e bti sitikin, kad
kiekvienas m um s atrods tikrovikas prisim inim as yra teisingas. Tikros gali atro
dyti ir suvokim o iliuzijos, ir klaidingi prisim inim ai.
I ties, pastebi iandieniniai m okslininkai, prisim inim ai yra gim iningi su
vokim am s - praeities suvokim am s (Koriat ir kiti, 2000). Kaip parod Jam inas
Halberstadtas ir Paulas Niedenthalis (2001), m oni pradin interpretacija da
ro tak suvokiam iem s prisim inim am s. Jie pateik Naujosios Zelandijos univer Raytojai ir dain krjai kartais
siteto studentam s m ontaus veid, kuriuose atsispindjo sum iusios em ocijos, patiria altinio ikraipym . Jie
pavyzdiui, laim ir pyktis (r. 9.27 pav. a), ir papra sivaizduoti bei paai m ano, kad idja kilo i j pai
kinti, kodl is m ogus yra piktas [arba laim ingas] . Po pusvalandio m oksli krybins vaizduots, o i ties
ninkai pateik studentam s kom piuterin vaizdo ra, kuriam e veido iraika kis jie netyia nuplagijavo tai, k
davo nuo piktos iki laim ingos, ir papra leisti periros juost tol, kol veido anksiau buvo skait ar girdj.
478 9SKYRIUS
9.27 PAVEIKSLAS.
Prielaidos keiia ms
suvokiamus prisiminimus
Mokslininkai parod mo
nms veidus, kuriuose
kompiuteriu buvo galima
keisti iraik, pavyzdiui,
i laimingos pikt (a), ir
papra paaikinti, kodl
mogus yra supyks arba
laimingas. Tie, kuri buvo
paprayta paaikinti pikt"
iraik, vliau (leisdami (a ) (b )
periros juost vaizdo
rae iki atpains anksiau
matyt veid) prisimindavo iraika kom piuterio ekrane sutaps su ta, kuri jie m at anksiau (r. 9 .2 7 pav.
piktesn veid, tok, kaip
b ). Studentai, aikin pykt (i m oteris pikta, nes geriausia draug j apgavo
parodyta (b).
nuviliojusi jos vaikin"), veid prisim indavo piktesn nei tie, kurie aikino lai
m (i m oteris yra labai laim inga, nes visi prisim in jos gim tadien").
Taip pat negalim e sprsti apie prisim inim tikrum pagal j tvarum . At
m inties tyrintojai Charlesas Brainerdas ir Valerie Reyna (Brainerd ir kiti, 1995,
1998, 2002) pastebi, kad prisim inim ai, kil i patirties, bna isam esni nei tie.
kuriuos sukuriam e vaizduots dka. sivaizduot potyri prisim inim ai esti ri-
botesni ir susij su tariam o vykio esme - prasm e ir jausm ais, kuriuos m es sie
jam e su iuo vykiu. Kadangi prisim inim ai apie esm yra patvars, m a vaik
klaidingi prisim inim ai kartais gyvuoja ilgiau negu tikrieji, ypa kai vaikai brsta
ir im a geriau apdoroti esm (Brainerd ir Poole, 1997). Todl kai psichotera
peutai ar tardytojai prao papasakoti esm , o ne sm ulkm enas, jie labiau rizi
kuoja sukelti klaidingus prisim inim us.
Klaidingi prisim inim ai, sukurti dl teigtos klaidingos inform acijos ir klai
dingai priskirt altini, gali atrodyti tokie pat tikroviki kaip ir tikri prisim ini
m ai bei bti labai tvars. sivaizduokite, kad a jum s garsiai perskaitau tokie
odi sra: saldainis, cukrus, medus ir skonis. Vliau papraysiu js atpa
inti iuos odius didesniam e srae. Jei js panas tuos m ones, kuriuos
testavo Henry Roedigeris ir Kathleen M cDerm ott (1995), tikriausiai tris kartui
i keturi suklysite - klaidingai prisim insite pana, taiau nepateikt od sal
dus". Lengviau sim enam e esm , o ne paius odius.
Eksperim entuose, kuriuose buvo tiriam i liudinink parodym ai, m okslinin-
kai ne kart pastebjo, kad taigiausi bna labiausiai pasitikintys savim i ir nuo-
sekliausi liudininkai; taiau danai jie bna ne patys tiksliausi. Ar bt teiss
Dl vyresni suaugusij im lum o ar klyst, liudininkai daugiau ar m aiau pasikliauja savim i (Bothwell ir kiti, 1987:
teigtiem s klaidingiem s prisim ini Cutler ir Penrod, 1989; W ells ir M urray, 1984).
m am s juos lengviau apgauti. Prisim inim krim as leidia paaikinti, kodl hipnotikai atkurtuose" nu
Pavyzdiui, m eistras, k nors sikaltim prisim inim uose taip lengvai atsiranda klaid, dal kuri sukelia hip
surem ontavs, m elagingai notizuotojo nukreipiantys klausim ai (Ar girdjote triukm ?"). Tai paaikina,
tvirtina: Sakiau jum s, kad kodl sim yljliai perdtai vertina savo pirm uosius spdius apie vienas kit
tai kainuos X, ir js sutikote (Tai buvo m eil i pirm o vilgsnio"), o isiskiriantieji menkina savo ankstesn
sum okti" (Jacoby ir kiti, 2005). potrauk (I ties m es niekada vienas kito nem yljom e") (M cFarland ir Ross
ATMINTIS 479
1987). Taip pat itai paaikina, kodl m ons, paklausti, k jie prie 10 m et Atm intis - tai ne knygos
m an apie m arichuan arba lyi santykius, prisim ena pairas, kurios yra ar skaitym as; ji veikiau panai
tim esns dabartinm s nei i ties pareiktom s prie deim tm et (M arkus, 1986). knygos raym i fragm entik
Viena m okslinink grup apklaus 73 devintokus berniukus ir pakartojo j pastab."
apklaus po 35 m et. Paprayti prisim inti, kaip apibdino savo pairas, veik Psichologas
l bei potyrius, daugum a vyr tik atsitiktinai prisim in savo atsakym us, kurie johnas F. Kihlstrom as (1994)
sutapo su ankstesniais. Tik kas treias prisim in, jog buvo patyrs fizini baus
m i, nors, kai buvo devintokai, 82 procentai teig buv fizikai bausti (Offer ir
kiti, 2000). Kaip pastebjo George Vaillantas (1977, p. 197), tyrs suaugusius
m ones per vis j gyvenim , vikrai virsta petelikm is ir vliau danai bna
sitikin, kad jaunystje jie buvo m aos peteliks. Branda m us visus paveria
m elagiais.
Austral psichologui Donaldui Thom psonui jo paties darbai apie prisim ini
m ikraipym us ironikai prim in apie save, kai pareignai ikviet j apklaus
dl iprievartavim o. Nors beveik idealiai atitiko aukos prisim int prievartauto
j, Thom psonas turjo nenuginijam alibi. Prie pat iprievartavim jis dalyvavo
tiesioginiam e pokalbyje per televizij. Thom psonas niekaip negaljo nuvykti iki
nusikaltim o vietos. Vliau paaikjo, kad auka per televizij stebjo inter
viu, kuriam e, kad ir kaip bt ironika, buvo kalbam a apie veid atpainim .
Taigi nukentjusioji patyr altinio ikraipym ir supainiojo savo prisim inim us
apie Thom pson ir prievartautoj (Schacter, 1996).
Ronaldas Fisheris, Edwardas Geiselm anas bei j kolegos (1987, 1992) pri
pasta, kad klaidingos inform acijos poveikis gali pasireikti policijos apklau
sose, kai pareignai form uluoja klausim us rem dam iesi savo pai supratim u apie
vyk. Todl m okslininkai m oko policijos tardytojus uduoti ne tokius taigius,
bet veiksm ingesnius klausim us. Kad suadint prisim inim us, tardytojas uuo
m inom is pirm iausia prao liudinink sivaizduoti vykio viet - or, dienos m et,
apvietim , garsus, kvapus, objekt padt bei pai liudinink nuotaik. Po to
liudininkas isam iai ir nepertraukiam as papasakoja apie vyk, prisim indam as
visas sm ulkm enas, kad ir kokios paprastos jos bt. Tik tada uduodam i pri
m enantys, patikslinantys klausim ai: Ar m ogaus ivaizda arba drabuiai buvo
kuo nors neprasti? Fisheris ir Geiselm anas rao, jog, taikant kognityvins
apklausos m etod, tiksli prisim inim padaugja m adaug 50 procent.
Vaik liudinink prisiminimai

26 TIKSLAS. Patelkite argument, patvirtinani ir paneigiani nuomon, kad ma vaik prisi
minimai apie patirt smurt yra patikimi. Liudinink prisiminimai
Ms matyt vyki
Jei prisim inim ai gali bti nuoirds, taiau nuoirdiai klaidingi, tai ar vaik prisiminimai gali bti
prisim inim ai apie patirt seksualin sm urt nebna klaidingi? Kas daniau tam klaidingi, ypa paskatinti
klaidinam klausim. Net
pa auka: sm urt patyr vaikai, kuri prisim inim ais netikim a, ar neteisingai ap palyginti gera veid atmintis
kaltinti suaugusieji, kuri reputacija sulugdom a? nra fotografikai tiksli:
Kyla klausim as dl vaik liudijim patikim um o. Kaip sitikinom e, uduodant palyginkite unabomberiu
praminto udiko Theodore
nukreipianius klausim us galim a sukurti klaidingus prisim inim us. Taip pat ino Kaczynskio policijos kurt
m e, kad vaikai link pasiduoti taigai, nors kartais jie bna tiksls liudininkai kri eskiz ir nuotrauk.
480 9 SKYRIUS
minalinse bylose. Daugelis ma vaik yra klaidingai pareik, kad aukl lai
j kel, vyras grdo bum kak bjauraus", gydytojas kio pagaliuk genita
lijas ar kad kakas liet j intymias kno vietas. Kai dar taikomi ir taigs klau
sinjimo metodai, dauguma ikimokyklinuk ir vyresni vaik gali bti paskatinti
pasakoti apie vykius, kuri nebuvo, pavyzdiui, kaip mat maisto produkt vagyst
savo darelyje (Bruck ir Ceci, 1999, 2004).
Taiau klausinjant apie tai, k patyr, neutraliais jiems suprantamais o
diais, vaikai daniausiai teisingai prisimena, kas nutiko ir kas tai padar (Good
man ir kiti, 1990; Howe, 1997; Pipe, 1996). Kai taikoma anksiau aprayta kog-
nityvin apklausa, net ketveri-penkeri met vaikai prisimena teisingai (Hol
liday ir Albon, 2004; Pipe ir kiti, 2004). Vaikai bna ypa tiksls, kai suaugu
sieji iki apklausos su jais nebna kalbj ir kai vaikai isipasakoja per pirmj
apklaus neutraliam asmeniui, uduodaniam nenukreipianius klausimus.
Vaik prisiminim apie medicinin patikrinim tyrimai byloja ir apie j pa
kankam tikslum, ir apie atsitiktines klaidas. Lynne Baker-W ard ir jos kole
gos (1993) tikrino vaik prisiminimus, uduodami bendro pobdio klausimus
(Pasakyk, k gydytojas tau dar tikrindamas?"), ir konkreius (Ar gydytojas
viet tau akis?"). Prajus trims-eioms savaitms po medicininio patikrini
mo, trej met vaikai prisimindavo madaug 60 procent, o septyneri met
amiaus - madaug 90 procent to, k jiems dar gydytojas. Paklausti apie da
lykus, kuri nebuvo (Ar gydytojas kirpo tavo plaukus?", Ar sesel buvo ant
tavs atsisdusi?"), 30 procent trej met vaik atsakym buvo klaidingi; i
septynmei atsakym tik madaug 15 procent bdavo klaidingi.
Stephenas Cecis (1993) mano, jog bt ities siaubinga nepakankamai ver
tinti, kaip danai vaikai patiria smurt". Taiau Cecio ir M aggie Bruck (1993a,
1995) atlikti vaik prisiminim tyrimai atkreip mokslinink dmes vaik pa
sidavim taigai. Vieno tyrimo metu jie papra trej met vaik paimti anato
mikai mog panai ll ir parodyti, kur juos liet gydytojas. Penki procen
tai vaik, kuri lyties organ gydytojas neapirjo, parod lyties organ ar
ba ieinamosios angos sritis.
Kito tyrimo metu Cecis ir Bruck liep vaikams isirinkti vien i daugelio
korteli su apraytu galimu vykiu, kuri suaugs mogus perskaitydavo. Pa
vyzdiui: Susikaupk, pagalvok ir pasakyk, ar kada nors tau itaip yra atsitik.
Ar prisimeni, kaip vaiavai ligonin su pelkautais ant pirto?" Po deimties
kas savait vykusi pakartotini apklaus, kuri metu tas pats suaugusysis vis
praydavo vaik pagalvoti apie kelet tikr ir prasimanyt vyki, kitas suau
gusysis uduodavo t pat klausim. Rezultatas buvo stulbinamas: 58 procentai
ikimokyklinuk pateikdavo klaidingus (danai vaizdingus) pasakojimus apie vie
n ar daugiau vyki, kuri jie niekada nebuvo patyr. Pavyzdiui, vienas ber
niukas pasakojo (Ceci ir kiti, 1994):
Mano brolis Kolinas norjo i mans atimti aisl, bet a jam nedaviau, tai jis
mane pastm malk rietuv, o ten buvo pelkautai. Jie sunybo mano pirt.
Tada mes nuvykome ligonin. Vaiavo mamyt, tvelis ir Kolinas. Vaiavome
ms furgonu, nes ligonin yra toli. Ir gydytojas aptvarst va it pirt.
ATMINTIS 481
Profesionals psichologai, kurie specializuojasi vaik apklaus srityje, igird M oksliniai tyrim ai veria m ane
tokius isam ius pasakojim us, danai bdavo apkvailinam i. Jie negaldavo pa nerim auti dl klaiding kaltinim
tikim ai atskirti klaiding prisim inim nuo teising. Patys vaikai irgi negalda galim ybs. jim as kelio viduriu,
vo to padaryti. Kai berniukui, apie kur ia papasakojom e, tvai kelis kartus kai duom enys yra labiau
pasak, jog nuotykio su pelkautais niekada nebuvo, kad jis j sivaizdavo, ber susitelk vienoje jo pusje,
niukas paprietaravo: Bet taip i ties buvo. A prisim enu! nesiderina su m oksliniu
siningum u."
Stephen Ceci (1993)

Istumti ar sukurti prisiminimai apie smurt?
27 TIKSLAS. Aptarkite prietaringus praneimus apie nuslopintus ir vliau sugrusius vaikyst
je patirto smurto prisiminimus.
XX a. deim tajam e deim tm etyje ariausias psichologijos ginas - atm inties

karai" - buvo susijs su istum tais ir vliau sugrusiais prisim inim ais apie vai
kystje patirt seksualin sm urt. 2002 m etais ie pareikim ai vl ikilo pavir
i pasigirdus tariam ai tikim esniem s kaltinim am s seksualine prievarta, m eta
m iem s kai kuriem s kunigam s. Ar psichiatrai, padedantys m onm s atkurti pri
sim inim us apie vaikystje patirt sm urt, suadina klaidingus prisim inim us,
daranius al nekaltiem s suaugusiesiem s, ar jie tikrai atskleidia ties?
Kai kurie psichoterapeutai, dirbdam i su pacientais, rm si prielaida, jog pa
tyrusiem s sm urt m onm s danai pasireikia tie patys sim ptom ai kaip ir jum s,
tad js tikriausiai patyrte sm urt. Pairkim e, gal padedam i hipnozs arba vais
t arba gr praeit ir sivaizdav savo traum , j prisim insite." Vienos ap
klausos m etu paaikjo, kad, vidutinio psichoterapeuto vertinim u, 11 procent
Am erikos gyventoj - m adaug 34 m ilijon m oni - yra uslopin prisim ini
m us apie vaikystje patirt seksualin prievart (Kam ena, 1998). Kitos apklau
sos m etu 7 i 10 brit ir am erikiei psichoterapeut, turini daktaro laipsn,
teig, jog taik hipnoz arba m edikam entus, siekdam i padti pacientam s atkurti
tariam ai istum tus prisim inim us apie vaikystje patirt seksualin sm urt (Poole
ir kiti, 1995).
Kaip galim a tiktis rem iantis altinio ikraipym o bei klaidingos inform aci
jos efekto m okslini tyrim rezultatais, daugelis pacient, kuriem s taikom i to
kie m etodai, i ties m intyse susikuria grsm ingo m ogaus vaizd. sigilinant
detaliau, is vaizdis tam pa gyvesnis, o pacientas suglum sta, supyksta ir bna
pasiruos stoti akistaton arba bylintis su lygiai taip pat suglum usiu ir pribloktu
savo tvu, gim inaiiu ar kunigu. Kaip psichoterapeutas ir bna num ats, taria
m as sm urtautojas nirtingai atm eta kaltinim . Viena m oteris per trisdeim t an
tr psichoterapijos seans prisim in, kad tvas j nuskriaud, kai jai buvo 15
m nesi. Aktor Roseanne Barr (1991) po tokios pagalbos prisim inti tvirti
no, kad jai gro prisim inim ai apie seksualin sm urt, kuris prasidjo dar kdi
kystje.
Neginydam i daugum os psichoterapeut profesionalum o, skeptikai kai ku
ri j m etam us nepatvirtintus kaltinim us lygina su XX a. deim tajam e deim t
m etyje atkurtais Salem o ragan teism ais. Klinikiniai psichologai, prisim inim am s
grinti naudojantys tokius atm inties grinim o m etodus kaip kryptingas
482 9 SKYRIUS
sivaizdavim as", hipnoz ir sapn analiz, tra psichikos sum aities pirkliai ir,
ties sakant, kenkia visai psichoterapijos sriiai , - m eta kaltinim kai kurie
m okslo kritikai (Loftus ir kiti, 1995). Pasipiktin psichoterapeutai atauna, kad
tie, kurie ginija grintus prisim inim us apie sm urt, didina sm urt patyrusi
m oni traum ir daro paslaug vaik tvirkintojam s.
Siekdam os rasti logik bendr pagrind, kuris padt isprsti i ideolo
gin kov, Am erikos m edicinos, Am erikos psicholog ir Am erikos psichiatr
asociacijos, Australijos ir Brit psicholog draugijos bei Kanados psichiatr aso
ciacija buvo suaukusios specialist grupes ir pateik vieus pareikim us. Tie,
kurie sipareigojo apginti skriaudiam us vaikus, ir tie, kurie sipareigojo apginti
neteisingai kaltinam us suaugusius m ones, sutaria dl i dalyk:
Bna neteisybs. Yra klaidingai nuteist nekalt m oni. Yra kalt m o

ni, ivengusi atsakom ybs, nes kilo abejoni, ar ties sak kaltintojai.
Pasitaiko kraujomaios ir kitokio tvirkinimo. Ir tai vyksta daniau nei ka

da nors m anm e. Nra jokio bdingo patyrusio sm urt asm ens sindrom o
(Kendall-Tackett ir kiti, 1993). Taiau seksualinis sm urtas jo aukom s gali
sukelti polink vairius sutrikim us, pradedant lytins funkcijos sutrikim ais
ir baigiant depresija.
Bna, kad pamirtama. Daugelis patyrusij sm urt tuo m etu buvo arba labai
jauni, arba galjo nesuprasti savo potyrio prasm s - tokiom s aplinkybm s
esant labai danai um irtam a. Kasdieniam e gyvenim e yra prasta um irti
atskirus vykius - ir teigiam us, ir neigiam us.
Atkurti prisiminim us yra prastas dalykas. Replika ar potyris gali padti

prisim inti seniai um irtus vykius: ir m alonius, ir nem alonius. Ginijam asi
tik dl to, ar pasm on kartais per prievart neslopina skaudios patirties, ir
jei taip, ar negalim a ios patirties prisim inti, taikant tam tikrus psichoterapi
jos m etodus.
Prisiminimai, atkurti" pasitelkus hipnoz ar vaistus, yra ypa nepatiki

mi. Sugrim praeit patyr hipnozs subjektai savo prisim inim us trau
kia teigtus dalykus, net prisim inim us i ankstesni gyvenim .
Prisiminimai apie dalykus, vykusius iki 3 met amiaus, taip pat yra ne
patikimi. m ons negali patikim ai prisim inti bet koki vyki, atsitikusi
Kai prisim inim ai atkuriam i"

per pirm uosius 3 gyvenim o m etus - is reikinys vadinam as kdikysts am
po ilgos am nezijos, ypa jei buvo

nezija. Todl daugum a psicholog - tarp j ir daugum a klinikini bei kon
sultuojani psicholog- skeptikai vertina atkurtus prisim inim us apie k
taikom os ypatingos priem ons
jiem s atkurti, labai didel

dikystje patirt sm urt (Gore-Felton ir kiti, 2000; Knapp ir Vande Creek,
2000). Kuo vyresnio am iaus vaikas patyr seksualin sm urt ir kuo iau
tikim yb, kad ie prisim inim ai
bus klaidingi."
resnis jis buvo, tuo didesn tikim yb, kad is sm urtas iliks atm intyje (Good
Karalikosios psichiatr kolegijos

m an ir kiti, 2003).
darbo grup apie skelbiam us Tikri ar klaidingi prisiminimai gali emocikai slgti. Jei klaidingi prisim i
atkurtus vaik seksualinio nim ai apie patirt sm urt tam pa tikrovika praeities dalim i, gali kentti ir
sm urto prisim inim us kaltintojas, ir kaltinam asis. Tai, kas atsirado tik kaip gryna taiga, gali, kaip
(Brandon ir kiti, 1998 ) ir tikra traum a, tapti skausm ingais prisim inim ais, sukelianiais stres (M cNal-
ATMINTIS 483
ly, 2003). Jei m ogus neteko sm ons per nelaim ing vyk, kurio neprisi Nors kai kurie psichikos traum as
m ena, vliau jam gali isivystyti stresiniai sutrikim ai, kai im a persekioti pri gydantys psichoterapeutai
sim inim ai, sukurti i nuotrauk, praneim iniaskiaidoje ir draug pasako aipsi i Loftus, ji buvo irinkta
jim (Bryant, 2001). Am erikos psicholog draugijos,
kuri orientuojasi m okslin

Kad labiau priartt prie prisim inim , sukeliam padedant psichoterapeu poir, prezidente, gavo
tui, Elizabeth Loftus ir jos kolegos (1996) eksperim ent m etu terp klaidingus didiausi psichologam s
prisim inim us apie vaikysts traum as. Vieno tyrim o m etu ji papra, kad eim os skiriam prem ij (200 000 JAV
narys, kuriuo paauglys pasitikjo, prim int tris tikrus vaikysts nuotykius ir vien doleri) ir buvo irinkta Am erikos
klaiding - vaizding pasakojim apie tai, kaip vaik, kai jam buvo 5 m etai, nacionalins m oksl akadem ijos
tvai pam et prekybos centre ir ilgai nerado, kol galiausiai j igelbjo senyvas bei Edinburgo karalikosios
m ogus. Po dviej dien vienas eksperim ento dalyvis, Krisas, pasak: T die draugijos nare.
n buvau labai isigands, kad daugiau niekada neivysiu saviki. Prajus dar
dviem dienom s, jis pradjo sivaizduoti tariam ai j radusio senuko flanelinius
Elizabeth Loftus
m arkinius, plik galv ir akinius. Kai Krisui pasak, kad is pasakojim as yra
Moksliniai duomenys,
i pirto lautas, jis negaljo patikti: M aniau, jog prisim enu, kaip buvau pa
u kuriuos dabar esu
sim ets... ir kaip dairiausi saviki. Tikrai t prisim enu, ir kaip verkiau, ir kaip apdovanojama, sukl tok
m am a prijo ir paklaus: Kur tu buvai? Daugiau... niekada taip nedaryk." Ki prieikum ir prieinimsi,
koki negaljau numatyti.
t eksperim ent m etu pavyko klaidingai tikinti tredal dalyvi, kad jie vai mons ra grasinamus
kystje vos nenuskendo, o beveik pus dalyvi buvo paskatinti klaidingai pri laikus, perspdami, kad
mano reputacijai ir net
sim inti bais potyr, pavyzdiui, kaip juos buvo upuols piktas vris (Heaps
saugumui ikils pavojus, jei
ir Nash, 2001; Porter ir kiti, 1999). toliau tsiu iuos tyrimus.
Btent toks yra prisim inim krim o procesas, kurio m etu m ons gali pri Kai kuriuose universitetuose
skaityti paskait mane
sim inti, kaip juos buvo pagrob ufonautai, terorizavo tono garbintoj kulto lyddavo ginkluota
nariai, tvirkino lopyje ar kaip jie gyveno prajusiam e gyvenim e. Tkstaniai apsauga."
Elizabeth Loftus per
proting, norm ali m oni, pastebi Loftus, kalba siaubo apim tais balsais apie Amerikos psicholog
tai, k patyr patek skraidaniais lktes. Jie aikiai ir gyvai prisimena, kaip draugijos Williamo Jameso
Fellow premijos
ateiviai buvo juos pagrob" (Loftus ir Ketcham , 1994, 66 p.).
M okslinink tiesiogiai yra susidrusi su reikiniu, kur tyri
nja. Per eim os susirinkim dd jai papasakojo, kad bdam a
14 m et ji rado savo nuskendusios m otinos kn. Sukrsta Loftus
tai neig. Taiau dd buvo nepalenkiam as, ir per kitas tris die
nas ji m splioti, ar nra prisim inim uslopinusi. Galbt to
dl a taip pernelyg dom iuosi ia tem a . Kai dabar prislgta Lof
tus svarst dds odius, ji atkr m otinos, gulinios basei
ne veidu em yn, ir jos paios, radusios skenduol, spdius.
m iau visk dlioti savo vietas. Galbt todl taip jaudinuosi,
kai apie j galvoju, nors m otina m ir 1959 m etais.
Vliau brolis paskam bino Loftus ir pasak, kad vyko klai
da. Jos dd pagaliau prisim in tai, k patvirtino ir kiti gim i
ns. Ne Loftus, o teta Pearl rado skenduol (Loftus ir Ketcham ,
1994; M onaghan, 1992).
Loftus taip pat yra tiesiogiai susidrusi su seksualinio sm urto
tikrove. J prievartavo aukle dirbs vaikinas, kai jai buvo 6 m e
tai. Loftus ito nepam iro. Dl to ji atsargiai vertina tuos, kurie,
teikim, 2001
484 9 SKYRIUS
Siaubas degina atmint jos nuomone, subanalina tikr seksualin smurt iekodami nepatvirtintos traumuo-
palikdamas... visa ugoianius janios patirties bei teigdami, kad tokia buvo, o vliau nekritikai j priimdami
prisiminimus apie iaurumus." kaip tikrov. Smurto auk prieai yra ne tik tie, kurie kankina, ir tie, kurie nenori
Robert Kraft, tuo patikti, sako Loftus, bet ir tie, kuri rainiai bei pareikimai didina tikimy-
Memory Perceived: b, jog visuomen apskritai nustos tikjusi tikromis vaik seksualinio smurto by
Recalling the Holocaust, 2002 lomis, kurios i ties nusipelno ms nuolatinio dmesio" (Loftus, 1993).
(Suvokta atmintis: Tad ar apskritai bna istum t grsming prisiminim? O gal i svoka -
prisimenant holokaust") Freudo teorijos ir didiuls populiariosios psichologijos dalies kertinis akmuo -
klaidinama? 15 skyriuje grime prie io kart gin sulaukusio klausimo. Kaip
pamatysime, dabar yra tikra bent tiek: daniausiai reakcija traumuojani pa-
tirt (kai tampama tv mogudysts liudininku, patiriamas naci mirties sto-
vyki siaubas, kai terorizuoja pagrobjas ar prievartautojas, kai bgama i gri-
vani Pasaulio prekybos centro bokt, igyvenamas Azij nusiaubs cunamis)
nra ios patirties nugrdimas pasmon. Prieingai, tokie potyriai daniau_
siai siria atmintyje kaip gyvi, kyrs, persekiojantys prisiminimai. Tai supra-
to dramaturgas Eugene ONeillas. Vienas jo romano Strange Interlude, (1928
Keista pertrauka") herojus suunka: Po velni!.. Kodl mes kyriai puosel
jame bjauri vyki prisiminimus!"
MOKYMOSI REZULTATAI
Psichologin taka: Atsiminim krimas

Biologin taka: kartojimas
stresas konteksto taka
ilgalaikis 23 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip klaidinga informacija ir vaizduot
suadinimas
sustiprinimas nuotaika gali ikreipti prisiminimus apie vyk.
smegen ryiai stresas
automatikas informacijos kodavi Prisiminimai nra saugomi ar atkuriami kaip tikslios
apdorojimas mo ir tvarkymo ms patyrim kopijos. Prieingai, prisiminimus ku-
elektros srov strategija
arba galvos traumos trukdymas atkurti riame naudodamiesi ir saugoma, ir nauja informaci-
atsiminim blsimas prisiminim krimas ja. Jei vaikai ar suaugusieji po vykio susiduria su
nepastebimai klaidinga informacija arba jei jie ne kar-
t sivaizduoja ar mintyse kartoja vyk, kurio nebu-
vo, jie gali klaidinamas detales traukti prisiminimus
apie tai, kas vyko i ties. Tad prisiminimus geriau-
ATMINTIS
iai galima suprasti laikant juos ne tik paintiniu bei
biologiniu, bet ir socialiniu-kultriniu reikiniu r.
9.28 pav.)
klaidingos informacijos efektas
svarbi vyki blyksts atmintis
numanomos svarbos lygis 9.28 PAVEIKSLAS. Analizs lygiai tiriant prisiminimus
altinio ikraipymas Prisiminimus, kaip ir kitus psichologinius reikinius,
skmingiausiai galima tirti biologiniu, psichologiniu ir
socialiniu-kultriniu lygiais.
ATMINTIS 485
24 TIKSLAS. Apibdinkite altinio ikraipymo tak klaidingiems

taigius klausim us, gali bti paskatinti kalbti apie vy
prisiminimams.
kius, kuri nebuvo.
Apdorodam i prisim inim us, vairius j aspektus koduo- 27 TIKSLAS. Aptarkite prietaringus praneimus apie nuslopin
jam e ir saugom e skirtingose sm egen srityse. Kai at tus ir vliau sugrusius vaikystje patirto smurto prisiminimus.
kuriam e prisim inim , vl j surenkam e, ir galim e sk
m ingai atkurti tai, k girdjom e, skaitm e ar sivaiz Psichologai, suinteresuoti apginti nuskriaustus vaikus
davom e, taiau priskirti i inform acij klaidingam ir neteisingai apkaltintus suaugusiuosius, yra link su
altiniui. altinio ikraipym as yra viena i dviej pa tarti dl septyni dalyk: 1) pasitaiko atvej, kai ne
grindini klaiding prisim inim sudedam j dali. kalti m ons neteisingai nubaudiam i u prievartavi
(Kita dalis yra klaidingos inform acijos efektas.) m , kurio niekada nebuvo, o tikri prievartautojai yra
pasinaudoj prietarom is dl sugrusi prisim inim ,
25 TIKSLAS. Ivardykite, kuo skiriasi ir kuo panas teisingi ir kad ivengt bausm s; 2) bna ir kraujom aios, ir
klaidingi prisiminimai. prievartavim o; tai gali palikti ilgai negyjanius ran
dus; 3) m es visi kasdien pam irtam e praeities vy
Klaidingi prisim inim ai kelia tok pat pojt kaip ir
kius - ir gerus, ir blogus; 4) prasta, kad prisim inti pa
teisingi bei yra tokie pat tvars, todl nei prisim ini
dedanti uuom ina paskatina atkurti blogus ar gerus
m nuoirdum as, nei ilgaam ikum as nereikia, kad
prisim inim us, taiau atm inties tyrintojai abejoja, ar,
jie yra tikri. Tikruose prisim inim uose bna daugiau
kaip teig Freudas, kad ivengtum e nerim o ar skaus
sm ulkm en nei sivaizduotuose, kurie daniausiai at
mo, m es priverstinai slopinam e prisim inim us; 5) hip
spindi tik vykio esm , tai yra su juo susijusi pras
nozs ar vaist sukelti prisim inim ai yra nepatikim i;
m bei jausm us.
6) dl kdikysts am nezijos - negaljim o prisim inti
to, kas vyko per pirm uosius trejus gyvenim o m etus -
26 TIKSLAS. Pateikite argument, patvirtinani ir paneigiani
nelabai tiktina, kad galim a atkurti labai ankstyvos
nuomon, kad ma vaik prisiminimai apie patirt smurt yra
patikimi.
vaikysts prisim inim us; 7) ir tikri, ir klaidingi prisi
m inim ai slegia ir gali bti streso sukelt sutrikim
Patvirtinantis argumentas: net labai m ai vaikai gali prieastis.
tiksliai prisim inti vykius (ir su jais susijusius m o
nes), jei neutralus m ogus kalba su vaikais jiem s su
PAKLAUSKITE SAVS: Ar galtumte bti objektyvus prisieku
prantam ais odiais, uduoda nenukreipianius klau
sysis byloje, kurioje tvas kaltinamas tvirkinimu remiantis atkur
sim us ir taiko kognityvins apklausos m etod. Panei
tais prisiminimais, arba psichoterapeutas teisiamas u tai, kad
giantis argumentas: ikim okyklinukai labiau pasiduoda
sukr klaidingus prisiminimus apie tvirkinim?
taigai nei vyresni vaikai ar suaugusieji ir, uduodant
Kaip gerinti atmint

28 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip, suprantant atmint, galima sukurti veiksmingus mokymosi bdus.
Pasikartokim e skyriaus m ediag, apsvarstydam i atm inties princip taikym o ga

lim ybes. K galim e padaryti kasdiense situacijose, kad geriau prisim intum e m o
gaus vard ar io skyriaus tezes?
Kartais - kai negalim e prisim inti kieno nors vardo, kai um irtam e kalbda
m iesi ko nors paklausti, kai pam irtam e k nors svarbaus pasiim ti, kai stovim e
486 9 SKYRIUS
Atradau, kad guljim as nakt kam baryje, nesugebdam i prisim inti, ko ionai atjom e, - dl savo um arum o
lovoje ir irjim as tam s, isigstam e (Herrm ann, 1982). K galim e padaryti, kad atm inties sistem a dary
m intyse kartojant tai, k t kuo m aiau toki klaid? Taip kaip biologija naudinga m edicinai, o botani
tyrinjau, teikia tam tikros ka - em s kiui, taip ir atm inties psichologija gali padti m okym ui. Prologe
naudos, Tai padeda ne tik apibendrinti konkrets silym ai, kaip gerinti atm int.
suprasti, bet ir atsim inti."
M okykits pakartotinai, kad galtumte daugiau prisiminti. M okykits
Leonardo da Vinci papildom ai. Kad sim intum te prisistaiusio asm ens vard, itarkite j sau.
(1452-1519) po keli sekundi vl itarkite, iek tiek palkj pakartokite dar kart. Kad
im oktum te svok, m okykits j per kelis kartus: darykite tai kasdienio
gyvenim o aplinkybm is - kartokite vaiuodam i autobusu, vaikiodam i po
universitet, laukdam i paskaitos.
Kiekvien nauj dalyk pinkite Daugiau laiko skirkite mediagai kartoti arba aktyviai apie j mstykite,
tai, k jau inote. Nauji prisim inim ai nra tvirti. Lavinkite juos, ir jie sustiprs. Greitai skaity
W illiam Jam es dam i sudtingus dalykus - ir m aai kartodam i, - sim insite nedaug. Karto
Psichologijos pagrindai", 1890 jim as ir kritikas apm stym as labiau pads. Aktyviai m okytis tikrai verta.
Padarykite mediag jums asmenikai prasming. Kad susidaryt in

form acijos atkrim o uuom in tinklas, vis tekst ir paskait uraus atpa
sakokite savais odiais. Atsakykite sau skyri pabaigoje pateikiam us klau
sim us, kad svokas pritaikytum te savo gyvenim e. Neprasm ingai kartoti kieno
nors kito odius yra gana neveiksm inga. Geriau susikurti vaizdinius, infor
m acij suprasti ir sutvarkyti, susieti j su tuo, kas jau inom a arba js patirta,
ir visk pasakyti savais odiais. Jei netursite i uuom in, jus gali su
trikdyti klausim as, kuriam e bus pavartoti kiti negu js sim inti odiai. Kad
atkrim o uuom in bt kuo daugiau, susidarykite kuo daugiau asociacij
Nordami siminti neinomus dalykus, naudokits mnemoninmis prie

monmis. Susiekite sim enam us dalykus su pagalbiniais odiais. Sugalvo-
kite pasakojim , kuriam e bt ryks i dalyk vaizdiniai. Sutvarkykite in
form acij taip, kad j bt galim a ireikti akronim ais.
Atnaujinkite savo atmint, suaktyvindami informacijos atkrimo uuo-

minas. M intyse atkurkite aplinkybes ir nuotaik, kurios jus lydjo sim enant
Sugrkite t pai viet. Perkratykite savo atm int, leisdam i vienai m in
iai prim inti kit.
Prisiminkite vykius, kol jie dar neibls ir kol nesusidrte su gali

ma klaidinga informacija. Jei esate svarbaus vykio liudininkai, uraykite
savo atsim inim us, prie pasiduodam i kit taigai, kas galjo vykti.
M ainkite interferencij. M okykits prie m ieg. Nesim okykite vienu

po kito labai panai dalyk, pavyzdiui, ispan ir prancz kalb, nes jie
gali vienas kitam trukdyti.
Pasitikrinkite savo inias: ir tam, kad jas pakartotumte, ir tam, kad

lengviau galtumte nustatyti, ko dar neinote. Jei inform acij tursite pri
sim inti vliau, pernelyg nepasitikkite tuo, kad galite j atpainti. Pasitik-
rinkite, kaip prisim enate, pasinaudodam i m okym osi tikslais. Tuiam e lape
ATMINTIS 487
pasiym kite skyrius. Apibudinkite svokas, prie perskaitydam i j apibr

im us knygos pabaigoje.
Nepasitikrinus lengvai gali atsirasti perdta savikliova. Tai pastebjo Joh-

nas Shaughnessy ir Eugene Zechm eisteris (1992) eksperim ento su dviem stu
dent grupm is m etu. Pakartotinio skaitym o"grup kelis kartus perskait dau
gyb teigini, kuriuose buvo pateikti faktai, vliau vertino tikim yb, ar prisi
m ins kiekvien fakt, ir galiausiai buvo patikrinta, kaip ios grups nariai pri
sim ena m ediag. ios grups studentai tvirtai pasitikjo savo iniom is net ir
tais klausim ais, kuriuos vliau atsak klaidingai. Bandom j test grups"
studentai taip pat perskait teiginius, taiau likus laik jie atliko testus, kuriuose
reikjo atsim inti im oktus faktus. Per galutin im oktos m ediagos patikrinim
bandom j test grups"studentai pasirod taip pat skm ingai kaip ir pakar
totinio skaitym o grups" Taiau jie geriau skyr tai, k ino ir ko neino. Aki
vaizdu, kad pasitikrinim as padeda geriau prisim inti ir gali padti isiaikinti,
k inote, ir itaip suteikti galim yb daugiau laiko skirti tam , ko dar neinote.
Buvs brit m inistras pirm ininkas Benjam inas Disraelis kart yra pasaks: Su
vokti tai, jog kako neinote, yra didelis ingsnis ini link."
MOKYMOSI REZULTATAI
Kaip gerinti atmint
28 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip, suprantant atmint, galima sukurti

to ir nuotaik, kuriose gausu asociacij; prisim inim
veiksmingus mokymosi bdus.

registravim as anksiau nei klaidinga inform acija ga
lt juos ikreipti; interferencijos m ainim as; pasitik
Atm inties psichologija silo konkreius bdus atm in rinim as, siekiant pakartoti inform acij ir rasti atm in
iai gerinti. ie bdai - tai m okym osi paskirstym as ties spragas.
laike; aktyvus studijuojam os inform acijos kartojim as;
kodavim o gerinim as pasitelkiant susistem intas, vaiz
PAKLAUSKITE SAVS: Kurie iame skyrelyje silomi mokymosi
dias ir asm enikai prasm ingas asociacijas; m nem o-
ir siminimo bdai jums yra tinkamiausi?
nini priem oni naudojim as; grim as prie konteks
9 SKYRIAUS APVALGA: Atmintis
PASITIKRINKITE
1. Atm int sudaro (abcls tvarka): darbin arba 2. Koks bt veiksm ingiausias bdas im okti ir sa-
trum palaik atm intis, ilgalaik atm intis ir jutim i- vait isaugoti svarbiausi istorini asm enybi s-
n atm intis. Kokia yra teisinga i trij atm inties ra? O iam sraui isaugoti m etus?
ri seka?
488 9 SKYRIUS
3. Draug jums papasakoja, kad per nelaiming at 6. inant, kad informacijos altinio ikraipymas -
sitikim buvo sualotos jos tvo smegenys. Ji do prastas reikinys, koks bt gyvenimas, jei prisi-
misi, ar psichologija gali paaikinti, kodl tvas mintume visk, k veikme nemiegodami, ir vi-
vis dar labai gerai aidia akmis, taiau jam sus sapnus?
sunku riliai reikti mintis. K galite jai atsakyti?
7. Kokie yra bdai atminiai gerinti, apie kuriuos tik
4. Kas yra suadinimas? k skaitte? (Vienas bdas yra kartoti mediag
kuri reikia siminti. Kokie kiti?)
5. Ar galite pateikti proaktyviosios interferencijos pa
vyzdi? Atsakymus klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

Amnezija (amnesia), 456 p. Istmimas (repression), 473 p. Semantinis kodavimas
Amono ragas (hippocampus), 457 p. Jutimin atmintis (sensory memory), 436 p. (semantic encoding), 443 p.
Atgarsio atmintis (echoic memory), 450 p. Kartojimas (rehearsal), 440 p. Skaidymo efektas (spacing effect), 441p.
Atkrimas (retrieval), 436 p. Klaidingos informacijos efektas Skirstymas prasminius vienetus
Atmintis (memory), 434 p. (misinformation effect), 475 p. (chunking), 446 p.
Atpainimas (recognition), 460 p. Mnemonins priemons Suadinimas (priming), 462 p.
Atvaizdio atmintis (iconic memory), 450 p. (mnemonics), 445 p. altinio ikraipymas
Automatikas apdorojimas Mokymasis i naujo (relearning), 461 p. (source amnesia), 477 p.
(automatic processing), 439 p. Neireiktoji atmintis Trumpalaik atmintis
Blyksts atmintis (flashbulb memory), 435 p. (implicit memory), 457 p. (short-term memory), 436 p.
Darbin atmintis (working memory), 437 p. Nuotaikas atitinkanti atmintis Ukodavimas (encoding), 436 p.
Deja vu, 464 p. (mood-congruent memory), 464 p. Vaizdins informacijos kodavimas
Garsins informacijos kodavimas Prisiminimas (recall), 460 p. (visual encoding), 443 p.
(acoustic encoding), 443 p. Proaktyvioji interferencija Vaizdiniai (imagery), 445 p.
ilgalaik atmintis (long-term memory), 436 p. (proactive interference), 470 p. Valingas informacijos apdorojimas
Ilgalaikis sustiprinimas, IS Retroaktyvioji interferencija (effortful processing), 440 p.
(long-term potentiation, LTP), 454 p. (retroactive interference), 471 p. Vietos eilje efektas
Ireiktoji atmintis (explicit memory), 457 p. Saugojimas atmintyje ( storage ), 436 p. (serial position effect), 441 p.
Mstymas
ir kalba
M stym as
Svokos
Problem sprendimas
Kas kliudo sprsti problemas
Sprendim primimas ir nuomoni susidarymas
Euristik taikymas ir j netinkamas vartojimas
PAMSTYKIME KRITIKAI. Baims veiksnys - ar bijome teising dalyk?
sitikinim alikumas
Kalba
Kalbos sandara
Kalbos raida
M stym as ir kalba
Kalba veikia mstym
M stymas vaizdiniais
Gyvn m stym as ir kalba
Ar gyvnai msto?
Ar gyvnai kalba?
mogbedions
er vis gyvenim m ons sielojasi dl savo kvailybs ir didiuojasi sa
P vo im intim i. Poet T. S. Eliot stulbino tai, kad m ogus toks tuias...

Niek
prakilnus
prikim ta
protas...
galva."Taiau
neaprpiam i
Shakespeare
gabum ai...
Ham letas
savo im one
auktino
taip panaus
m og:

Diev . Ankstesniuose skyriuose m es irgi tai avjom s savo gebjim ais, tai
stebjom s polinkiu klysti.
Nagrinjom e m ogaus sm egenis - vos iek tiek daugiau kaip kilogram sve
riani lapi m as, dydio sulig nedideliu kopstu, kurios neuron ryiai sudtin
gesni, negu vis planetos telefono tinkl. Stebjom s naujagim i gebjim ais.
avjom s m ogaus jutim sistem a, kuri suskaido vaizdinius dirgiklius m ili
jonus nervini im puls, paskirsto juos lygiagreiam apdorojim ui, o paskui vl
juos sujungia aikius spalvotus suvoktus vaizdus. sitikinom e, kad m ogaus
atm inties galia, atrodo, yra neribota, be to, inform acija lengvai apdorojam a - ir
sm oningai, ir nesm oningai. Tad nenuostabu, jog m oni ris tiesiog geniali:
gebjom e irasti autom obil, fotoaparat, kom piuter; prasiskverbti atom o vidun
ir iifruoti genetin kod; pakilti kosm os ir nusileisti vandenyno gelm es.
Taip pat supratom e, kad m ogus gim iningas kitiem s gyvnam s, jam galioja
tie patys m okym osi dsniai, kurie galioja iurkm s ir balandiam s. Kaip, per
frazuodam as Pavlov, pasak vienas ekspertas, taip panaus un!"Pasteb
jom e, kad asim iliuodam i realyb susikuriam e iankstines nuostatas, lengvai pa
siduodam e suvokim o iliuzijom s. sitikinom e, kaip lengvai apsigaunam e dl ne
tikr aikiaregi rodinjim , hipnotinio grim o praeit, klaiding atsim inim .
iam e skyriuje toliau nagrinsim e pavyzdius, iliustruojanius dvi m ogaus
puses - racionalij ir iracionalij. Aptarsim e, kaip kuriam e svokas, spren
diam e problem as, priim am e sprendim us. Apvelgsim e m s gebjim kalbti
ir pasidom sim e, ar vien tik m ons t sugeba. Skyriaus pabaigoje pasvarsty
sim e, ar nusipelnom e savojo homo sapiens - protingo m ogaus - vardo.
Mstymas
1 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra painim as.
M stydam i kuriam e svokas, kurios organizuoja m s pasaul, sprendiam e pro

blem as, priim am e veiksm ingus sprendim us. Kokia strategija daniausiai nau
dojam s, tai darydam i? Kokios nuostatos didina rizik suklysti?
MSTYMAS IR KALBA 491
Ankstesniuose skyriuose buvo aikinama, kaip gauname, suvokiame, isau- Painimas (cognition) -
gome ir atkuriame informacij. Dabar nagrinsime, kaip ms painimo siste psichin veikla, susijusi
ma ta informacija naudojasi. M stymas, arba painim as, apima vis psichin su mstymu, inojimu, atsimini
veikl, susijusi su informacijos apdorojimu, supratimu, siminimu bei perdavi mu ir perteikimu.
mu. Kognityvin psichologija tiria ias psichins veiklos ris, taip pat ir tai,
kaip logikai, o kartais ir nelogikai, kuriame svokas, sprendiame problemas,
priimame sprendimus, susidarome nuomon.
Svokos
2 TIKSLAS. Nusakykite, koks yra kategorij, hierarchij, apibrim ir prototip vaidmuo for
muojant svok.
M es paprastiname dalykus, kad galtume mstyti apie galyb vyki, objekt ir

moni. Formuojame svokas: mintyse panaius objektus, vykius ar mones Svoka (concept) -
suskirstome grupes. Svoka kd apima vairias kdes. Ir vaikika kdut, ir psichinis panai objekt, vyki,
supamoji kd, ir aplink valgomojo stal sustatytos kds, ir stomatologo k idj arba moni grupavimas.
d - visos skirtos sdti. Kds skiriasi, taiau yra bendri bruoai, apibrian
tys kds svok.
sivaizduokite, kas bt, jei neturtume svok. Kiekvien daikt arba idj
reikt atskirai pavadinti. Vaikui negaltume pasakyti: M esk kamuol" nes ne
turtume kamuolio (ar metimo) svokos. Uuot sak: Jie buvo pikti" turtu
me apibdinti veido iraikas, balso stiprum, gestus, odius. Svokos, pavyz
diui, kamuolys ir piktas, suteikia daug informacijos, nereikalaudamos ypating
proto pastang.
Dar labiau paprastindami dalykus, svokas tvarkome hierarchikai (10.1 pav).
Taksistai suskirsto miest geografiniais rajonais, o juos - apylinkes ir dar smul
kiau - kvartalus. Kai kategorijos jau egzistuoja, efektyviai jas naudojame. Kai
10.1 PAVEIKSLAS.
Gyvnai Kategorij hierarchija
Mintyse surikiuodami
Naminiai Laukiniai kategorijas hierarchijas
galime paprasiau mstyti
apie jas.
unys Kats Karvs ir kiti
Mirnai Grynaveisliai
Juodo
labradoro
ir kolio
mirnas,
vardu Kiska
492 10 SKYRIUS
Prototipas (prototype) - mogui parodomas pauktis, maina ar maistas, priskirti juos kuriai nors kategorijai
bdingiausio kategorijos atstovo reikia ne daugiau laiko, negu juos suvokti. Kai tik suinai, jog kakas yra, tu jau
psichinis vaizdinys. Lyginant inai, kas tai, - teigia Kalanit Grill-Spector ir Nancy Kanwisher (2005).
naujus dalykus su prototipu, Kai kurias svokas sudarome, jas apibrdami. inodami taisykl, kad trikam
galim a greitai ir lengvai priskirti pis turi tris kratines, paskui visas trikrates geometrines figras priskiriame tri
juos tam tikrai kategorijai kampiams. Daug daniau susidarome svokas, iskirdami prototipus - psichin
(lyginant plunksnuotus padarus vaizdin arba bdingiausi pavyzd, kuris knija visus tam tikros kategorijos
su paukio prototipu, poymius (Rosch, 1978). Kuo labiau kas nors atitinka svokos prototip, tuo
pavyzdiui, liepsnele). lengviau mes juos atpastame kaip tos svokos pavyzdius. Ir liepsnelei, ir
siai tinka paukio apibrimas: dvikojis gyvnas, turintis sparnus, plunksnas,
isiritantis i kiauinio. Taiau mons greiiau patvirtina teigin liepsnel yra
pauktis", negu teigin sis yra pauktis". Daugumai ms liepsnel, vertinant
jos snap, dyd ir lengv skryd, yra pauktikesnis" pauktis; ji labiau atitinka
ms paukio prototip.
Jeigu jau priskyrme kok nors objekt tam tikrai kategorijai, vliau ms at
mintyje jis prapleia kategorijos prototip. Olivieris Corneille ir jo kolegos (2004)
aptiko atminties pokyius po to, kai parod belg studentams etnikai sumaiy
tus veidus. Pavyzdiui, parodius veid, kuriame buvo 70 proc. kaukazieio vei
do bruo ir 30 proc. - azijieio, mons j priskirdavo kaukazieio kategorijai,
o vliau prisimindavo mat tipikesn kaukaziet. (Jie buvo link prisiminti 80
proc. kaukazietik veid, o ne 70 proc. kaukazietik, kok i ties mat.) Jei
bdavo parodytas veidas, turintis 70 proc. azijeio bruo, jie vliau prisiminda
vo tipikesn azijiet (10.2 pav .). Tolesni tyrimai parod, kad is reikinys taip pat
bdingas lytims. Pavyzdiui, mons, kuriems buvo parodyti veidai, turintys 70
proc. vyrik bruo, priskyr juos vyr kategorijai (nra ko stebtis), taiau v
liau jie klysdavo teigdami mat tipikesnius vyrikus veidus (Huart ir kt., 2005).
10.2 PAVEIKSLAS.
Tolstant nuo prototip, kategorijos gali gauti miglotas ribas. Ar banginis
Veid skirstymas kategorijas
yra induolis? Ar pomidoras - vaisius? Ar septyniolikmet yra mergait, ar mo
veikia ms atmint
teris? Ar pingvinai ir kiviai - paukiai? Kadangi ie neskraidantys padarai ne
Pavyzdiui, pamat veid,
atitinka ms prototipo, mes liau pripastame juos paukiais. Daug sunkiau
kuriame buvo 70 proc.
kaukazieio (K) veido nustatome lig, jei ligos poymiai neatitinka n vieno i ligos prototip (Bis
bruo ir 30 proc. - hop, 1991). mons, kuri irdies priepuolio simptomai (negilus kvpavimas,
azijieio (A), mons j
isekimas, bukas skausmas krtinje) tiksliai neatitinka j irdies priepuolio pro
priskirdavo kaukazieio
kategorijai, o vliau prisi totipo (atrus skausmas krtins srityje), gali nesikviesti pagalbos. Jeigu dis
mindavo mat tipikesn kriminacija neatitinka ms iankstinio nusistatym o prototipo - baltieji prie
kaukaziet, negu mat i
tikrj. (I Corneille ir kiti,
2004.)
90%K 80%K 70%K 60%K 50%/50% 60%A 70% A 80%A 90%A

juodaodius, vyrai prie m oteris, jauni prie senus - m es danai jos nepastebi Algoritmas (algorithm) -
m e. m ons daug lengviau pastebi vyr nusistatym prie m oters, negu m oter metodika login taisykl arba
prie vyrus ar m oter prie m oteris (Inm an ir Baron, 1996; M arti ir kiti, 2000). procedra tam tikrai problemai
sprsti. Gali bti prieinama su
Problem sprendimas paprastai greitesne, nors neretai

klaidinga, euristika.
3 TIKSLAS. Palyginkite algoritmus ir euristikas, kaip problem sprendimo strategijas, bei paai
kinkite, kuo nuo j skiriasi valga. Euristika (heuristics) -
paprasta mstymo strategija,
M es esam e protingi, nes gebam e sudaryti svokas ir jom is naudotis. Be to, m o
danai leidianti veiksmingai
kam e sprsti problem as - susidoroti su naujom is situacijom is. Kuris aplinkke
nusprsti ir isprsti problemas;
lis labiausiai tikt itrkti i susidariusios autom obili grsties? Kaip reaguoti
tai greitesnis bdas, bet
draugo kritik? Kaip patekti nam us, jei pam etei rakt?
padaroma daugiau klaid, negu
Kai kurias problem as sprendiam e bandydam i ir klysdam i. Thom as Ediso
taikant algoritm.
nas iband tkstanius elektros lem pui kaitinim o sileli, kol atrado tinka
m . Sprsdam i kitokias problem as, galim e naudotis algoritm u - taikyti nuo valga (insight)-
sekli ingsnis po ingsnio procedr, kuri garantuoja sprendim . Jei reikia su staigus ir danai naujai
rasti kit od, kuriam e bt visos odio SPIRTIS raids, galim e im ginti kiek suprastas problemos sprendimo
vienos raids visas galim as padtis - taiau sudaryti ir patikrinti visus derinius bdas; jis gali bti prieinamas
bt varginantis usim im as. Kadangi nuosekls algoritm ai gali pareikalauti daug strategija grindiamiems
darbo (labai tinkam o kom piuteriam s), danai, sprsdam i problem as, taikom e pa sprendimams.
prastas strategijas, kurios vadinam os euristikom is (atsakym iekom a, rem iantis

patirtim i ir praktiniais veiksm ais). Taigi, perstatindam i odio SPIRTIS raides,
galtum e atm esti tokius raidi derinius, kaip dvi I, arba odius prasidedanius
trim is priebalsm is, pavyzdiui, SRT arba TRP. Rem dam iesi euristika sum ai
nam e galim sprendim skaii, tuom et bandydam i ir klysdam i danai randa
m e atsakym (STIPRIS).
Kartais koki nors problem os sprendim o strategij taikom e, to neinodam i:
atsakym as tiesiog ateina galv. Visi galim e prisim inti, kaip sukom e galv, no
rdam i isprsti koki nors problem . Staiga viskas atsistoja savo vietas ir ran
dam e sprendim . is staigus kvpim o blyksteljim as vadinam as valga. De
im ties m et Johnny Appletonas padem onstravo valg, isprsdam as proble
m , kuri suglum ino konstruktorius: kaip igelbti liepsnels jaunikl, kuris krito
siaur m etro gylio ply betoninje sienoje. Johnny sprendim as buvo toks: reikia
m aa srovele berti sm l, kad pauktis galt pasilypti ant vis auganios sm
lio krvels, kol pasieks vir (Ruchlis, 1990).
Tyrintoj kom anda, vadovaujam a psicholog M arko Jung-Beem ano, Joh- Euristin paieka
no Kounioso ir Edwardo Bowdeno (2004) nustat sm egen aktyvum , susijus Nordami didelje maisto
preki parduotuvje surasti
su valgos blyksteljim ais. Jie dav m onm s tris parinktus odius (angl. pi
guavos suli, galite
ne, crab, sauce) ir papra sugalvoti od, galint sudaryti sudurtin od ar fra apirti kiekvien skyri
z su visais duotaisiais. Prim sprendim (iuo atveju angl. apple) dalyviai tu (algoritmas) arba iekoti
grim ir ekologik
rjo paspausti m ygtuk. M adaug pus sprendim buvo priim ta dka staigios produkt skyriuose (euristi
valgos - Aha!. Tyrintojai paym jo sm egen vietas, kuriose pastebtas ner ka). Euristinis metodas
vinis aktyvum as (naudodam i fM RV) arba elektriniai im pulsai (naudodam i elek daniausiai bna greitesnis,
taiau algoritmin paieka
troencefalogram as). Kai sprendim ai atjo galv staigios valgos dka, abiem garantuoja, kad reikiam
m etodais ufiksuotas aktyvum o proveris deiniojoje sm ilkini skiltyje vir ausies produkt js tikrai rasite.
494 10 SKYRIUS
(10.3 pav.). M ygtuko paspaudim nuo sm egen suaktyvjim o, aikiai atitinkan

io pasm oninio apdorojim o virsm sm oninga valga, skyr 0,3 sekunds.
valg lydi pasitenkinim o jausm as. Isprend kebli problem arba konflikt,
jauiam s laim ingi. Sm ojum i diaugiam s taip pat dl to, kad gebam e velg
ti. Greit netiktos pabaigos ar dviprasm ybi suvokim atskleidia du juokin
giausi sm ojai (2 m ln. balsavusij juos irinko i 40 000 pateiktj) interneto
hum oro tyrim e, parem tam e Richardo W isem ano (2002) ir Brit m okslo paan
gos asocijacijos (British Association for the Advancement of Science). tai ant
rosios vietos laim tojas:
10.3 PAVEIKSLAS. erlokas Holmsas ir daktaras Vatsonas vyksta stovyklauti. Jie pasistato palapin
valgos momentas (Aha!) po vaigdtu dangumi ir atsigula miegoti. Vidury nakties Holmsas paadina
Aktyvumo proveris Vatson.

deiniojoje smilkini skiltyje Holmsas: Vatsonai, pairk vaigdes ir pasakyk man savo ivadas."
lydi valgos nulemt
Vatsonas: Matau milijonus vaigdi, ir net jei tik keletas i j turi planetas,
sprendim odi uduotyje.
tiktina, kad egzistuoja planetos, panaios em, o jei egzistuoja
tokios planetos, taip pat tiktinas gyvybs egzistavimas. K tai jums
sako, Holmsai?"
Holmsas: Vatsonai, kvaily tu, kakas pavog ms palapin!"
O dabar pasveikinkim e nugaltoj:
Du mediotojai keliauja miku, ir staiga vienas i j krenta ant ems. Jis

nebekvpuoja, akys stovi stulpu. Jo draugas griebia mobilj telefon, skambina
pagalbos numeriu ir rkia operatoriui: Mano draugas negyvas! K man daryti?"
Operatorius jam atsako ramiu balsu: Nurimkite. A jums padsiu. Vis pirma
sitikinkite, kad jis tikrai nebegyvas." Tyla. vis. Ragelyje vl pasigirsta medio
tojo balsas: Gerai, kas toliau?"
Kas kliudo sprsti problemas

4 TIKSLAS. Palyginkite patvirtinimo alikum ir fiksacij bei paaikinkite, koki jie gali turti
tak efektyviam problem sprendimui.
Du paintins veiklos ypatum ai - patvirtinimo alikumas ir fiksacija - danai

m us klaidingai nukreipia.
Patvirtinimo alikumas Patvirtinimo alikumas. Sprsti problem as labai trukdo noras iekoti tokios in
(confirmation bias) - form acijos, kuri patvirtint m s m intis; is reikinys vadinam as patvirtinim o
polinkis iekoti tokios alikum u. Peteris W asonas (1960) padem onstravo i tendencij, pateikdam as
informacijos, kuri patvirtint brit universitet studentam s trij skaii sek (2-4-6) ir praydam as atspti,
iankstin nuomon. pagal koki taisykl sudaryta i skaii seka. (Taisykls bta paprastos: bet ko
kie trys didjantys skaiiai.) Prie pateikdam i savo atsakym us, studentai patys
sudarinjo trij skaii sekas, o W asonas kaskart pasakydavo jiem s, ar tos se
kos atitinka jo taisykl. Kai studentam s atrodydavo, kad jie tikrai perprato tai
sykl, jie j pasakydavo. Koks buvo rezultatas? Retai teisingas, bet visuom et
nekelis sprendjui abejoni: daugelis W asono student buvo tikj klaidinga
taisykle. Daniausiai jie ikeldavo klaiding idj (m atyt, skaiiuojam a kas du) mogaus mstym labiausiai
ir paskui iekodavo tik j patvirtinani rodym (tikrindam i tokias skaii se jaudina tai, kas ateina galv
kas kaip 6-8-10, 100-102-104 ir kt.). staiga, ir kas tuoj pat upildo
Tokie eksperim entai atskleidia, kad m es labiau troktam e rodym , kurie ir kaitina vaizduot. Tada
patvirtint m s m intis, negu toki, kurie galt jas paneigti (Klaym an ir Ha, nepastebimai imama sivaizduoti
1987; Skov ir Sherm an, 1986). Antai labiau tiktina, kad verslo vadybininkai ir tiktis, kad viskas yra panau
daugiau dom sis skm ingu darbu t m oni, kuriuos jie prim , o ne t, kuri tuos kelet dalyk, kurie
neprim dirbti, nes tai padeda jiem s patvirtinti savo sivaizduojam gebjim uvald smon."
pasirinkti gerus darbuotojus. Paprasti m ons... - sak W asonas (1981), - vengia Francis Bacon,
fakt, tam pa nenuosekls arba visais bdais ginasi nuo naujos problem ai svar Novum Organum, 1620
bios inform acijos grsm s."
Kartais tokio elgesio rezultatai bna reikm ingi. JAV paskelb kar Irakui,
teigdam os, kad Saddam as Husseinas turi grsm ing m asinio naikinim o ginkl.
Paaikjus, kad i prielaida neteisinga, JAV Senato irinktoji valgybos kom i
sija (Senate Select Com m itee on Inteligence, 2004) nustat, jog io sprendim o
prim im o proceso trkum as buvo patvirtinim o alikum as. Vyriausybs analiti
kai buvo link priim ti inform acij, kuri patvirtino [j prielaidas]... o ne infor
m acij, kuri [jas] neig". altiniai, kurie neig toki ginkl buvim , laikyti m e
lagingais arba visai nesuprantaniais Irako problem , tuo tarpu altiniai, prane
antys apie tebevykdom us m asinio naikinim o ginkl bandym us, buvo laikom i
teikianiais verting inform acij".
Fiksacija, Pam ginkite isprsti kelet i klasikini eksperim ent paim t gal
voski:
Sudliokite eis degtukus, parodytus 10.4 p a v ., taip, kad ieit keturi lygia
kraiai trikam piai.
Kaip, naudojant degtuk dut, sm eigtukus ir vak, parodytus 10.5 p a v .,
taisyti vak skelbim lentoje? (Toliau skaitykite tik pam gin isprsti vi
sus iuos udavinius.)
Fiksacija - negebjim as pavelgti problem kitu vilgsniu - yra rim ta klitis Fiksacija (fixation) -
sprendiant problem as. Kai neteisingai sivaizduojam e problem , sunku pakeisti negebjimas pamatyti problemos
sprendim . Jei, m gindam i isprsti uduot su degtukais, vis laik atlikote ban i naujo; tai trukdo j isprsti.
dym us dviej m atavim erdvje, tai trim atis sprendim as, parodytas kitam e
puslapyje, 1 0 .6 p a v ., neateis galv.
10.4 PAVEIKSLAS.
Uduotis su degtukais
Kaip sudlioti eis 10.5 PAVEIKSLAS.
degtukus, kad ieit keturi
vaks pritvirtinimo uduotis
lygiakraiai trikampiai?
(I M. Scheerer, Problem Kaip, naudodami iuos
solving". Copyright 1963 daiktus, pritvirtintumte
by Scientific American, Inc vak prie skelbim lentos?
All Rights Reserved.) (I Duncker, 1945.)
496 10 SKYRIUS
Psichikos nuostata Du fiksacijos pavyzdiai yra psichikos nuostata ir funkcij fiksavim as. Kaip
(mental set) - suvokimo nuostata apibria ms suvokim, taip psichikos nuostata apibria
polinkis nagrinti problem tam ms mstysen. Psichikos nuostata remiasi ms polinkiu velgti problem
tikru bdu, ypa jei tas bdas turint galvoje ankstesn patirt. I ties skmingi sprendimai praeityje danai
anksiau yra buvs skmingas. tinka ir naujoms problemoms sprsti. Panagrinkime:
Kokios turi bti paskutins raids ioje sekoje: V-D-T-K-?-?-? Daugu
Funkcij fiksavimas mai moni sunku atspti, kad likusios trys raids yra P (penki), (ei), S (sep
(functional fixedness) - tyni). Taiau, veikus udavin, kit bus lengviau sprsti:
polinkis manyti, kad daiktai turi Kokios turi bti paskutins raids ioje sekoje: S-V-K-B-?-?-? (Jei ir su
tik jiems prastas funkcijas; iuo udaviniu sunku susidoroti, pagalvokite, koks dabar mnuo.)
tai kliudo rasti sprendim. Visgi kartais psichikos nuostata, paremta patirtimi, ukerta keli nauj spren
dim primimui nagrinjant nauj problem. M s psichikos nuostata, parem
ta ankstesne patirtimi atliekant triukus su degtukais, apriboja sprendimo primi
mo galimybes dviej matavim erdvje.
Kitas fiksacijos tipas - polinkis galvoti tik apie mums inomas objekt funk
cijas, nesivaizduojant alternatyvi panaudojimo bd - nepatogiai, bet tinka
mai vadinamas funkcij fiksavim u. mogus gali iversti visus namus, ieko
damas atsuktuvo, nors galt sukti vart deimties cent moneta. Galbt ir
js tapote funkcij fiksavimo auka, kai mginote isprsti vaks pritvirtinimo
uduot. Jei manote, kad degtuk duts paskirtis tra viena - degtukams lai
kyti - galjote nepastebti, jog j galima panaudoti ir kaip padkl vakei, kaip
10.6 PAVEIKSLAS.
parodyta 10.7 pav. Naujas mums inom daikt suvokimas ir j siejimas yra
Udavinio su degtukais
svarbus krybingumo aspektas. Kaip stereotipai formuoja ms suvokim apie
sprendimas
mones (galime pam irti, kad ugniagesiai yra ir pirmosios pagalbos specialis
Kad isprstume uduot tai, be to, gali bti geri virjai), taip fiksacija formuoja ms objekt suvoki
su degtukais, reikia veikti
fiksacij, tai yra js tik m. Ir stereotipai, ir fiksacija riboja ms mstym.
dvimai sprendim
bandymus. (I M. Scheerer,
Problem solving". Copyright Sprendim primimas ir nuomoni susidarymas
1963 by Scientific
American, Inc. All Rights Ar verta iandien imti skt? Ar galiu iuo mogumi pasikliauti? Ar mesti ka
Reserved.)
muol paiam, ar perduoti aidjui, esaniam ariau krepio? Retai, sprsdami
imtus panai kasdieni klausim, gaitame laik ir eikvojame jgas, stengda
miesi juos sistemingai apmstyti. Paprasiausiai vadovaujams intuicija. Ap
klauss mones, priimanius lemiamus sprendimus valdymo, verslo, vietime
srityse, socialinis psichologas Irvingas Janisas (1986) prijo prie ivados, kad
jie danai netaiko reflektyvaus (apmstomo) problem sprendimo metodo. Kaip
gi jie prieina prie ivados? Jei paklaustumte j pai, tikriausiai jums paaikint,
kad... daniausiai nusprendia vadovaudam iesi savo patirtim i.
10.7 PAVEIKSLAS. Euristik taikymas ir j netinkamas vartojimas

vaks pritvirtinimo uduoties
5 TIKSLAS. Palyginkite tipikumo ir pasiekiamumo euristikas bei paaikinkite, kaip dl j galime
sprendimas
pervertinti svarbi informacij ar nepakankamai j vertinti.
Galvojant, kaip taisyti
vak, reikia suprasti, kad
dut tinka ne tik degtu Sutrumpinti ir supaprastinti psichikos veiksmai, kurie vadinami euristikomis,
kams laikyti. (I Duncker, danai padeda padaryti protingus patirtimi grstus sprendimus. Kai reikia rea
1945.)
guoti greitai, analizavim as gali reikti delsim . Kadangi inform acija yra apdo Tipikumo euristika
rojam a autom atikai, intuityvs sprendim ai yra aibiki. Taiau kartais j veiks (representativeness heuristic) -
m ingum as - greitai, bet klaidingai - brangiai kainuoja. Kad suprastum e, kaip koki nors dalyk tikimybs
euristikos lem ia m s intuityvius sprendim us, ir tai, kaip kartais jos gali net i nustatymas atsivelgiant tai,
m intingiausius m ones nuvesti klystkeliais, panagrinkim e dvi kognityvins psi kaip jie atitinka tam tikr
chologijos atstov Am oso Tversky ir Danielio Kahnem ano (1974) iaikintas prototip arba sutampa su juo;
euristikas: tipikum ir pasiekiamum. kita svarbi informacija gali bti
ignoruojama.
Tipikumo euristika, Kai apie reikinio arba daikto tikim yb sprendiam a pagal
tai, kaip jis atitinka tam tikr prototip, taikom a tipikum o euristika. Kad b
t aikiau, panagrinkim e:
Kas nors jums papasakoja apie mog, kuris yra neauktas, lieknas ir mgsta
poezij, o paskui prao spti, ar daugiau tiktina, kad is mogus yra klasikins
literatros profesorius JAV tarpuniversitetins sporto lygos universitete, ar
sunkveimio vairuotojas (I Nisbett ir Ross, 1980). Kuris atsakymas tinkamesnis?
Jei js esate toks, kaip daugum a m oni, atsakytum te, kad profesorius", nes
atrodo, kad tai tipikesnis universiteto m okslinink negu sunkveim io vairuo
toj apraym as. Tipikum o euristika padjo skubiai nusprsti. Bet is bdas taip
pat paskatino nepaisyti kitos svarbios inform acijos. Kai a padedu m onm s
svarstyti klausim , pokalbis paprastai vyksta m adaug taip:
Amosas Tversky, 1937-1996
K lausim as: Pirmiausia pagalvokime, kiek yra profesori kuriems tikt is Kurdami ias problemas,
mes nesiekme apmulkinti
apibdinimas. Kiek, manytumte, yra tarpuniversitetins sporto
moni. Visos ms
lygos universitet? problemos mus paius
A tsakym as: Manyiau, apie 10. apmulkino."
Amosas Tversky (1985)
K lausim as: Kiek, js manymu, kiekviename i j yra klasikins literatros
profesori?
A tsakym as: Galbt po keturis.
K lausim as: Gerai, yra keturiasdeimt klasikins literatros profesori. Kokia
dalis j yra neaukti ir liekni?
A tsakym as: Sakykime, pus.
K lausim as: O kiek i t dvideimties mgsta poezij?
A tsakym as: Sakyiau, pus - deimt profesori.
K lausim as: Gerai, o dabar pagalvokime, kiek yra sunkveimio vairuotoj,
kuriems tikt is apibdinimas. Taigi, kiek yra sunkveimio vairuo
toj?
A tsakym as: Galbt 400 000.
K lausim as: Kiek i j yra neaukt ir liekn?
A tsakym as: Nedaug - gal vienas i atuoni. Danielis Kahnemanas
K lausim as: I i 50 000, koks procentas mgsta poezij? Intuityvus mstymas
A tsakym as: Sunkveimio vairuotoj, mgstani poezij? Galbt vienas i imto daniausiai [yra] puikus...
Taiau retkariais is
- o, a jau suprantu, kur visa tai krypsta - vadinasi, 500 neaukt, mstymo bdas pridaro
liekn, mgstani poezij sunkveimio vairuotoj. rpesi."
Nobelio premijos laureatas
K om entaras: Taigi, nors mano apibdinto mogaus bruoai tipikesni klasikins
Danielis Kahnemanas
literatros profesoriui, negu sunkveimio vairuotojui, vis dlto (net (2005)
498 10 S K Y R IU S
pripastant js stereotip) tikimyb, kad is mogus yra sunkvei

mio vairuotojas, yra 50 kart didesn.
Tipikum o euristika daro tak daugeliui m s kasdieni sprendim . Sprsda

m i apie kurio nors dalyko tikim yb, intuityviai gretinam e j su turim a tos kate
gorijos psichine pateiktim i, pavyzdiui, su tuo, kokie esti sunkveim i vairuo
tojai. Jei tik tai sutam pa, paprastai kitokius - statistikos arba logikos - argu
m entus nekreipiam a dm esio.
Pasiekiamumo euristika Pasiekiamumo euristika. Pasiekiamumo euristika veikia tuom et, kai savo spren
(availability heuristic) - dim us grindiam e atm intyje saugom a ir lengvai pasiekiam a inform acija. Jei su
vyki tikimybs vertinimas, kokiu nors dalyku susij pavieniai pavyzdiai lengvai prisim enam i - jei jie greitai
remiantis j pasiekiamumu ateina galv, - darom e prielaid, kad tai yra prasta. Kuo lengviau m ons
atmintyje; jei k nors lengvai sim ena kok nors atvej (neitestas paadas"), tuo labiau tikisi, kad tai pasi
prisimename (galbt dl to, kartos (M acLeod ir Cam pbell, 1992). Paintiniu poiriu m anom as vykis yra
kad tai ryku), darome prielaid labiau tiktinas - bet ne visada. Kad tuo sitikintum te, pam ginkite atspti, ar
kad tokie dalykai tiktini. daniau raid k bna angl kalbos odi pirm oji, ar treioji raid?
Kadangi odiai, kuri pirm oji raid k greiiau ateina galv negu tie, ku
ri k yra treioji raid, daugum a m oni m ano, kad daugiau odi, kuri k
pirm oji raid, o ne treioji. I tikrj tikim yb, kad daniau k pasitaiko kaip
treioji raid, yra daug didesn.
Kodl pasiekiam um o euristika nuveda klystkeliais? Bet kas, kas padeda at
kurti inform acij, gali pagerinti jos suvokiam pasiekiam um . Daugyb veiks
ni leidia inform acijai okti atm int". Pavyzdiui, - ar seniai apie tai igir
dom e, ar inform acija ryki, konkreti. Taigi vykio pasiekiam um as m s atm in
tyje nerodo jo pasiekiam um o tikrovje.
Sprendim klaidos, padarytos naudojant pasiekiam um o euristik, kai kada
padaro alos. Daugyb svarbi sprendim yra susij su rizikos vertinim u (r.
Pam stykim e kritikai. Baim s veiksnys"). Sprendim as, ar priim tiniau energi
j gam inti naudojant branduolin kur, ar deginant anglis, i dalies priklauso ir
Sutrumpintas informacijos nuo to, kaip vertinam e j keliam rizik sveikatai, orui ir klim atui. M s pa
apdorojimas - vadinamosios stangas ukirsti keli vairiom s m irtam om s ligom s lem ia tai, kaip vertinam e
euristikos, kurios paprastai esti ir j atsiradim o tikim yb. Pasirinkim as pirkti arba nepirkti loterijos bilieto priklauso
veiksmingos, ir padeda sutaupyti nuo to, ar nujauiam e tur galim yb laim ti. Loim o nam ai vilioja rizikuoti, pra
nepaprastai daug laiko kas nedam i net ir apie m aus laim jim us sim intinu garsu ir rykiom is viesom is,
diense situacijose - ima veikti tuo tarpu dideli praradim ai lieka begarsiai ir nepastebim i. Tokiu bdu m anipu
prie mus prekyboje... Polinkis liuojam a intuityviom is viltim is ir baim m is t, kurie nieko nenutuokia apie sta
priimant sprendimus nuvertinti tistik.
ankstesnes tikimybes arba ivis Pasiekiam um o euristika veikia ir m s socialinius vertinim us, kaip rod Ruth
j nepaisyti neabejotinai yra Ham ill ir jos bendradarbiai (1980). Jie pateik vienintel ryk pavyzd apie ne
viena i svarbiausi intuityvi tinkam ai teikiam socialin param : m oteris, turjusi nuo skirting vyr kelis
sprendim problem." nepaklusnius vaikus, gavo ilgalaik socialin param . Pagal statistik toks at
David Dreman, vejis yra iim tis: daugum a am erikiei socialin param gauna ketverius m etus
Contrarian Investment Strategy: arba trum piau (Duncan ir kiti, 1988). Pastebta, kad kartu pateikus ryk pa
The Psychology of Stock vien atvej ir tikruosius statistikos duom enis, sim ins pavienis atvejis turjo
Market Success, 1979 didesn tak m oni nuom onei apie gaunaniuosius socialin param .
P A M S T Y K IM E K R IT I K A I:
Baims veiksnys - ar bijome teising dalyk?

Dauguma moni msto emocikai, o ne kiekybikai", - sak Kodl bijome klaiding dalyk? Kodl terorizmo bijome la
Oliveris Wendeliis Holmesas. Dauguma moni po Rugsjo 11- biau negu eismo vyki, kuriuose per savait JAV va tiek mo
osios teroro ipuoli skraidyti bijo labiau, negu vaiuoti maina. ni, kiek nuo terorizmo 1990-aisiais metais visame pasaulyje
Vis dlto Nacionalins saugumo tarybos (National Safety Coun (2527 mons, Johnson, 2001)? 2001-aisiais dl terorizmo (tai
cil, 2005) duomenimis, 2000-2002 metais, skaiiuojant pagal gsdina daugel), skaiiuojant ir Rugsjo 11-osios aukas, uvo
nukeliaut atstum amerikieiams buvo 39,5 karto didesn ti maiau moni, negu apsinuodij maistu (o tai gsdina nedau
kimyb ti autoavarijoje, negu skrydio metu. 2001-aisiais sa gel). Kodl rkaliai (kuri protis vidutinikai sutrumpina j gy
vo straipsnyje apskaiiavau, kad, jeigu (dl Rugsjo 11-osios venim penkeriais metais) bijo skraidyti (nors tai vidutinikai su
vyki) skraidytume 20 proc. maiau ir automobiliu nuvaiuotu trumpina gyvenim viena diena)?
me pus nenuskristo kelio, per metus nuo Rugsjo 11-osios eis Psichologijos mokslas iskiria keturis veiksnius, daranius
mo vykiuose t 800 daugiau moni (Myers, 2001). Vliau tak ms rizikos pojiui. Pirmiausia bijome to, ko protvi
vokiei psichologas Gerdas Gigerenzeris (2004) patvirtino iuos istorija pareng mus bijoti. mogaus emocijos buvo patikrintos
skaiiavimus, naudodamasis eismo vyki statistika (ir kodl a dar akmens amiuje. Prajusi dien rizika pareng mus bijoti
to nesugalvojau?). Jis atrado, kad per paskutinius tris 2001-j gyvai, drie ir vor (nors dabar brandiose alyse jie visi kartu
mnesius buvo ymiai daugiau eismo vyki, negu vidutinikai nenuudo beveik n vieno mogaus), o taip pat - kalinimo ir
per iuos mnesius per pastaruosius penkerius metus (10.8 pav.). aukio, taigi ir skraidymo.
Dar ilgai po Rugsjo 11-osios nebegyvi teroristai ud ameri Antra, bijome to, ko negalime kontroliuoti. Vairavim kont
kieius. Oro susisiekimui palaipsniui atsigaunant, 2001,2002 ir roliuojame, o skrydi - ne. Treia, bijome to, kas skubu. Skry
2003 m. JAV skrido beveik 2 mlrd. keleivi, ir tik 34 uvo, bet n di baim daniausiai nukreipta kilimo ir tpimo momentus,
vieno uvusio nebuvo skrendant pagrindini oro linij didiaisiais tuo metu vairavimo rizika yra tolydiai isisklaidiusi pavojin
lktuvais (Miller, 2005). Tuo metu eismo nelaimse uvo 128 000 gas akimirkas. Paaugliai danai bna abejingi rkymo alai, nes
amerikiei. jie labiau gyvena dabartimi, o ne tolima ateitimi.
2001 m. spalis-rugsjis:
3600 353 mirties atvejais daugiau
3500 Miri
10.8 PAVEIKSLAS. 3400 autovykiuose
skaiius 2001 m.
Vis dar udomi amerikieiai 3300
Rugsjo 11-osios vaizdai 3200
mintyse sir rykiau, 3100
negu milijonai skming 3000
skrydi JAV per 2002-
2900
uosius ir vlesnius metus.
Tokie dramatiki vykiai, 2800
bdami lengvai pasiekiami 2700 Vidutinis miri
atmintyje, ikreipia rizikos 2600 autovykiuose skaiius
suvokim. Per tris 1996-2000 m.
2500
mnesius po Rugsjo
2400
11-osios vyki is
ikreiptas suvokimas 2300
paskatino daugiau 2200
moni keliauti (ir ti)
automobiliais.
(I Gigerenzer, 2004.)
500 10 SKYRIUS
Ketvirta, bijome to, kas labiausiai pasiekiama atmintyje. kaip pastebjo Billas Gatesas, kasmet pus milijono vaik - o
Siaubingi lktuvo United Flight 175 sirimo Pasaulio preky tai lygu keturiems suduusiems vaik pilniems Boeing 747 kas
bos centr vaizdai formuoja neidildomus prisiminimus. Stip dien - mirta tyliai vienas po kito nuo rotavirusins infekcijos, ir
rs, sir prisiminimai yra tarsi matas, kuriuo intuityviai ma mes nieko apie tai negirdime (Glass, 2004).
tuojame rizik. Tkstaniai saugi kelioni automobiliais (igy Privalome imokti apginti save ir savo eim nuo bsim
venusiems, kurie dabar itai skaito) ugesino vairavimo baim. teroro ipuoli", perspja JAV tvyns saugumo departamen
Ryks vykiai taip pat ikraipo rizikos suvokim ir galimus tas (U.S. Department of Homeland Security) ir tokie praneimai
rezultatus. Suprantame Andrew Jack VVhitaker, kuris laim periodikai pasirodo daugybje vietos laikrai. Reklama silo
jo 315 mln. doleri 2002-j PowerbaH loterijoje. Nesupranta maisto atsargas, radijo aparatus su baterijomis, kuri prireiks,
me 560 mln. pralaimjusi aidj, pripildiusi jo aukso puo jei js mieste bus teroro ipuolis". 4 i 10 amerikiei bent
d. Suprantame Rugsjo 11-osios vykius, pasibaigusius 266 iek tiek nerimauja, kad jis pats ar eimos narys gali tapti tero
keleivi ir gul nari timi. Nesuprantame miliniko skaiiaus rizmo auka, todl praneimas Bijokite!" - bijokite ne vien i
laiming skrydi -16 milijon skming pakilim ir nutpim puoli kakur prie kak, bet prie vien i js ir prie js
1990-aisiais (Tolchin, 1994). Dramatikos atomazgos prikausto aplink - buvo igirstas (Carroll, 2005).
dmes, galimybes sunkiai suvokiame. Rezultatas: pervertina Verta prisiminti: visikai normalu bijoti galimo smurto t, ku
me loterijos laimjim tikimyb, skrydi rizik ir nepakanka rie ms nekenia. Kai teroristai vl smogs, mes visi pasibais
mai vertiname vairavimo pavoj. sime. Bet protingieji nors dar ir pasitikrinti savo baimes, rem
Per daug bijome to, kas udo mones dramatikai, briais damiesi faktais ir atmesti tas, kurios, siekdamos sav tiksl, ska
ir dabar, ir per maai bijome to, kas reikalauja gyvybi nedra- tina baims kultr. Taip elgdamiesi galime paalinti labiausiai
matikai, pavieniui ir tolimoje ateityje. Jei vienas Boeing 747 paplitus terorist ginkl: perdt baim.
bt numutas raketos, siaubas persmelkt ms mintis. Bet,
Perdta savikliova
Prognozuokite savo elges: 6 TIKSLAS. Apibdinkite perdtos savikliovos trkumus bei pranaumus priimant sprendimus
kada baigsite skaityti skyri?
Intuityvi euristik taikym as sprendiant, noras patvirtinti turim us sitikinim us
Perdta savikliova ir m s gebjim as pateisinti klaidas susijungia ir sukuria perdt savikliov -
(overconfidence) - polink pervertinti savo inojim o ir vertinim tikslum . Atlikdam i vairias uduo-
polinkis bti labiau sitikinusiam tis m ons pervertina savo buvus, esam ar bsim vaidm en (M etcalfe, 1998).
negu teisingam: pervertinti savo Klasikinje perdtos savikliovos studijoje Kahnem anas ir Tversky (1979) pa-
sitikinim ir vertinim tikslum. pra m oni atsakyti klausim us apie m aai inom us faktus. ie atsakym ai
turjo apim ti gana plai skal, kurioje tikrai bt tikrasis atsakym as. Pavyz-
diui, esu 98 proc. sitikins, kad Naujojoje Zelandijoje gyvena daugiau kaip, ,
bet m aiau kaip gyventoj". M adaug tredal m oni atsa-
kym , kuriais jie buvo 98 proc. sitikin, teisingas atsakym as nepateko (iuo
atveju teisingas atsakym as - 4,1 m ln. gyventoj 2006 m .). Nors m ons labai
pasitikjo savim i, jie danai klydo. Perspjus m ones apie perdt savikliov,
ji beveik nesum aja.
Atsakydam i tokius klausim us, kaip: Ar absentas yra likeris ar brangak -
m enis? (absentas yra saldym edio arom ato likeris), m ons taip pat yra da-
Netikk viskuo, k galvoji." niau sitikin negu teiss. Kai bna teisingi tik 60 proc. m oni atsakym ai, pa-
Lipdukas ant mainos prastai 75 proc. respondent jauiasi dl j tikri. Netgi tada, kai m ons jau
iasi es teisus 100 proc., m adaug 15 proc. atsakym bna klaidingi (Fischhoff Tikim yb laim ti loterijoje
ir kiti, 1977). didiausi laim jim yra
Perdta savikliova turi takos priim ant sprendim ir kitom is gyvenim o sly m adaug vienas i deim ties
gom is. Hitleris pernelyg pasitikjo savim i, upuldam as Rusij, Lyndonas John- m ilijon. i tikim yb ne k
sonas- praddam as kar su iaurs Vietnam u, George W. Bushas - ygiavs didesn kaip bti nutrenktam
Irak sunaikinti tariam m asinio naikinim o ginkl. Perdta savikliova bdin aibo. Vidutiniam Britanijos
ga ir kitom s sritim s: biros m akleriai ir konsultantai pardavinja savo paslau pilieiui, dalyvaujaniam
gas, bdam i tikri, kad jie gali nupirkti akcij m aesne kaina negu rinkos vidur nacionalins loterijos loim e,
kis, nepaisydam i daugybs prietaraujani fakt (M alkiel, 2004). Akcij X pir tikim yb num irti irint per
kim o kain, rekom enduojam m aklerio, nutarusio, jog laikas pirkti, paprastai televizij 20 m inui trukm s
reguliuoja kakas, nutars, kad laikas jas parduoti. Nepaisant j sitikinim o, ir loim o transliacij yra kelet
pirkjas, ir pardavjas negali bti abu teiss. kart didesn u galim yb
Rogeris Buehleris ir jo kolegos (1994) paskelb, kad studentai danai per laim ti (C hance New s, 1999).
dtai pasitiki savo gebjim u greitai atlikti uduotis ir ilaikyti egzam in ratu.
Daniausiai jie tikisi baigti projektus anksiau nustatyto laiko. Taiau akivaiz
du, kad projektai daniausiai pareikalaudavo dvigubai daugiau laiko, negu stu
dentai buvo num at. Taiau net inodam i, kaip danai klaidingai apskaiiuoja
me term inus, ir toliau perdtai pasikliaujam e savo spjim ais. Be to, klaidingai
apskaiiuodam i darb trukm , klystam e ir dl laisvo laiko, kur tursim e, truk
m s (Zauberm an, 2005). Nuo iandienos tikim s turti daugiau laisvo laiko per
m nes, negu turim e iandien. Taigi sutinkam e k nors padaryti ateityje vien
tam , kad sitikintum e, jog ateinantis m nuo toks pat uim tas, kaip ir prajs.
Neteisingai vertinta m ogaus galim yb klysti gali turti siaubing padari
ni, priim ant karinius, ekonom inius arba politinius sprendim us, taiau tokius
pat padarinius gali sukelti ir savikliovos stoka. Perdta savikliova yra vertinga.
m ons, kurie klysta dl to, kad per daug savim i pasitiki, gyvena diaugsm in Jei k nors inodam i m anote,
giau, jiem s lengviau tvirtai apsisprsti, jie atrodo patikim esni (Baum eister, 1989; jog tai inote, o neinodam i
Taylor, 1989). Be to, greitas ir aikus grtam asis ryys apie j sprendim tikslu pripastate, kad neinote -
m (kaip tas, kur gauna sinoptikai po kiekvienos dienos prognozi) iem s m o esate im intingi."
nm s leidia greitai im okti tikrovikiau vertinti savo tikslum (Fischhoff, 1982). Konfucijus (551-479 pr. Kr.),
Im intingas supratim as, kada inom e ir kada neinom e, ateina su patirtim i. Analects (,,Analektai)
Sprendim formulavimas
7 TIKSLAS. Parodykite, kaip, formuluojant klausim, galima igauti norim atsakym.
Kitas bdas m ogaus protingum ui vertinti - nustatyti, ar tas pats dalykas, pa

teiktas dviem skirtingais, bet logikos poiriu lygiaveriais bdais, sukels t pat
atsak. Pavyzdiui, vienas chirurgas pasako pacientui, kad per kai kurias ope
racijas 10 proc. pacient m irta. Kitas chirurgas pranea, kad 90 proc. operuo
jam j igyvena. Jie pateikia t pai inform acij. Taiau poveikis ne toks pat. Formuluot
Ir pacientam s, ir chirurgam s, igirdusiem s, kad 10 proc. m irta, rizika atrod (framing) -
esanti didesn (M arteau, 1989; M cNeil ir kiti, 1988; Rothm an ir Salovey, 1997). problem os pateikim o bdas.
Klausim o pateikim o bdas vadinam as form uluote, o jos poveikis kartais bna Problem os form ulavim as gali
netiktinas. Pirkjai palankiau reaguoja, kai nurodom a, kad jautiena yra 75 labai paveikti sprendim us
proc. liesum o", o ne 25 proc. riebum o" (Levin ir Gaeth, 1988, Sanford ir kiti, ir vertinim us.
502 10 S K Y R IU S
2002). Devyni i deim ties koled student m ano, kad prezervatyvai veiksm in-
gai apsaugo nuo AIDS, jeigu j patikim um as yra 95 proc."; taiau tik keturi
i deim ties m ano taip pat, jei pasitaiko 5 proc. neskm i (Linville ir kiti,
1992). Be to, m ons labiau nustem ba, jei nutinka 1 i 20 galim " vyki, ne
gu analogikai 10 i 200 galim " (Denes-Raj ir kiti, 1995). Nordam i persp
ti m ones, pateikite rizik skaiiais, o ne procentais. m ons, igird, kad che
m inis poveikis gali nuudyti 10 m oni i kiekvien 10 m ilijon, daug labiau
isigsta (sivaizduokite 10 m irusi m oni!), negu suinoj, kad m irties rizika
yra nesivaizduojam ai m aa - 0,000001 proc. (Kraus ir kiti, 1992).
Pasvarstykim e, kaip form ulavim as veikia ekonom ikos ir verslo sprendim us
Prekybininkai paym i prastas kainas", kad ipardavim o kainos" atrodyt lei
dianios daug sutaupyti. 100 doleri kainuojantis paltas, nukainotas nuo 150
doleri parduotuvje X atrodo geresnis pasirinkim as, negu toks pat paltas, visa
laik kainuojantis 100 doleri parduotuvje Y (Urbany ir kiti, 1988). M ano sto-
m atolog neprao m okti daugiau, jei m okam e vliau, taiau ji taiko 5 proc.
nuolaid atsiskaitant grynaisiais i karto. Ji, kaip tkstaniai kit paslaug tei
kj, ino, kad kain skirtum geriau apibdinti kaip nuolaid m okant gry-
naisiais", negu kaip priem ok atsiskaitant kreditine kortele".
Stebtina, kad m s sprendim us taip nesunku paveikti. Tai veria m anyti,
jog gerai neapgalvojam e savo vertinim ir sprendim . Tie, kurie supranta for
m ulavim o gali, gali tuo pasinaudoti, nordam i paveikti svarbius sprendim us -
pavyzdiui, form uluodam i apklausos klausim us taip, kad tam tikram poiriui
bt pritarta arba jis bt atm estas.
sitikinim alikumas
Dievas yra m eil. 8 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip iankstinis alikumas gali ikreipti ms logik.
M eil yra akla.
Ray Charlesas yra aklas.

Pastebjom e, kad dabartin psichologija, analizuodam a m stym o klausim us, da
Ray Charlesas yra Dievas."

nai pabria tai, kad esam e link alikum us, nes iekom e duom en, patvirti-
Anonim inis grafiti

nani m s nuom on, taikom e veiksm ingas, bet klaidingas euristikas, perne
lyg pasikliaujam e savim i, pasiduodam e form ulavim o takai. Galbt, pasitelk
form alij logik, galim e ivengti alikum o, kuris kyla dl sitikinim ?
Logika ia gali padti, bet m um s vis dlto lengviau sutikti su tom is ivado
m is, kurios sutam pa su m s nuom one. Panagrinkim e tok login argum ent:
Nuo js sitikinim o priklauso
Pirmoji prielaida: Kai kurie kom unistai m gsta aisti golf.
tai, kaip suvokiate vis kit
Antroji prielaida: Visi m gstantys aisti golf yra m arksistai.
svarbi inform acij Jei m anote,
Ivada: Kai kurie kom unistai yra m arksistai.
kad alis yra prieika, tikriausiai
Eksperim ento m etu beveik visi tiriam ieji teisingai suprato, kad ivada logikai
dviprasm ikus jos veiksm us
iplaukia i prielaid (Oakhill ir kiti, 1989). Taiau pasvarstykim e argum ent:
aikinsite kaip rodanius jos
prieikum ." Pirmoji prielaida: Kai kurie kom unistai m gsta aisti golf.
Politologas Robertas Jervisas Antroji prielaida: Visi m gstantys aisti golf yra kapitalistai.
(1 9 8 5 ) Ivada: Kai kurie kom unistai yra kapitalistai.
Daugeliui m oni prireik daugiau laiko, kad suprast, jog ivada, padaryta re
m iantis iom is prielaidom is, yra lygiai taip pat pagrsta. O i ivad vertinki
te patys (i Hunt, 1982):
Pirmoji prielaida: Demokratai skatina odio laisv.

Antroji prielaida: Diktatoriai nra demokratai.
Ivada: Diktatoriai neskatina odio laisvs.
Jei i ivada jum s atrodo logika, tuom et esate veikiam i sitikinim aliku sitikinim alikumas
m o - polinkio dl sitikinim ikreipti logik m stym (Oakhill ir kiti, 1990). (belief bias) -
Pirm oji prielaida neatm eta galim ybs, kad netgi kai kurie diktatoriai gali pripa turim sitikinim arba nuom oni
inti odio laisv. Panagrinkite kit teigini grup - tokios pat formos ir lo polinkis ikreipti logik
gikos - ir pastebsite, kad su ia ivada daug lengviau nesutikti: m stym , kartais veriantis
nepagrstas ivadas laikyti

Pirmoji prielaida: Liepsnel turi plunksnas.
pagrstom is, o pagrstas -
Antroji prielaida: Vitos nra liepsnels.
nepagrstom is.
Ivada: Vitos neturi plunksn.
Tai sitikinim alikum as: lengviau suvokiam e nelogikum t ivad, kurios

neatitinka m s sitikinim (vitos neturi plunksn ), negu t, kurios su m s
sitikinim ais sutam pa (diktatoriai nepripasta odio laisvs").
sitikinim tvarumo reikinys
9 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip galima veikti sitikinim tvarumo reikin.
Dar vienas neracionalum o altinis yra vadinam asis sitikinim tvarum as, t. y. sitikinim tvarumas
m s polinkis tvirtai laikytis savo sitikinim susidrus su prieingais rodym ais. (belief perseverance) -
sitikinim tvarum as danai iebia socialin konflikt. Tai atskleid Charlesas laikym asis savo pradinio
Lordas su kolegom is (1979), tirdam i prieing sitikinim m ones: viena grup supratim o net ir tada, kai
palaik m irties bausm , kita buvo prie j. Abi grups susipaino su dviem taria paneigiam as jo pagrindas.
m ai nauj tyrim rezultatais, kuri vieni patvirtino, o kiti prietaravo nuom onei,
es m irties bausm sulaikanti nuo nusikaltim o. Kiekvienai grupei didesn spd
dar tas tyrim as, kuris rm jos sitikinim , o prieingus rezultatus pateiks tyri
m as kl abejoni. Taigi supaindinus dvi skirtingai m irties bausm vertinanias
grupes su to paties dalyko skirtingais rodym ais, nesutarim as tarp grupi su
stiprjo.
sitikinim tvarum ui paaboti yra paprasta priem on: pamstyti apie prieing
nuomon. Lordas ir jo bendradarbiai (1984), kartodam i tyrim apie m irties baus
m , kai kuri dalyvi pra pasistengti bti objektyvesniems ir nealikiems .
is praym as nesum aino aliko duom en vertinim o. Kitos grups buvo pra
om a apsvarstyti prieing galim yb - paklausti savs: Ar m ano vertinim as bt
toks pat, jei to paties tyrim o rezultatai parem t kit pus . Pam gin sivaiz
duoti prieingus dalykus ir apie juos pam st m ons nebe taip alikai vertino
jiem s pateiktus duom enis.
Kuo labiau pradedam e vertinti, kodl sitikinim as gali bti teisingas, tuo tvir
iau jo laikom s. Kai m ons patys sau isiaikina, kodl tiki, kad vaikas yra
504 10 SKYRIUS
I pradi tik pam ginau talentingas" arba negabus , arba kodl kandidatas prezidentus X arba Y la
idstyti savj poir... bet biau stengsis isaugoti taik, arba kodl verta sigyti bendrovs Z akcij, jie sten
ilgainiui jis m ane taip uvald, giasi nepastebti j sitikinim griaunani rodym . Iankstin nuostata sitvir
kad kitaip daugiau ir nebegaliu tina. Tai reikia, kad daug svaresni rodym reikia susiform avusiem s ir pagrs
m styti." tiem s sitikinim am s pakeisti, negu jiem s sukurti.
Sigm und Freud
Civilization and its Discontents, Intuicijos pavojai ir galia

1930 (Civilizacija ir jos keliam as
10 TIKSLAS. Apibdinkite, kokia yra imintingo mogaus reakcija intuicija paremt problemos
nepasitenkinim as")
sprendim.
Suinojom e, kaip iracionalus m stym as gali trukdyti m s pastangom s sprsti

problem as, priim ti im intingus sprendim us, susidaryti pagrst nuom on ir lo
gikai m styti. M aa to, i intuicijos rizika atsiranda netgi tada, kai m ogui ypa
svarbus atrus m stym as, netgi tada, kai praom a patikslinti savo atsakym us
netgi tada, kai m ogus yra patyrs gydytojas (Shafir ir LeBoeuf, 2002). Dl to
nortsi padaryti ivad, kad m s galvos i ties prikim tos niek. Galiausiai,
ie ir daugelis kit atradim (r. 10.1 lentel ) veria m anyti, kad apie m o

gaus protingum galim a daryti lidnas ivadas (Nisbett ir Borgida, 1975).
Tiesa danai paaikja papildaniom is porom is. Tai, kad nepatikrinta intui
cija yra pavojinga - tiesa. Bet kognityvins krypties m okslininkai atskleidia ir
intuicijos gali. M s painim as daniausiai yra nepaprastai produktyvus ir efek
tyvus. Jo staigios, intuityvios reakcijos leidia m um s reaguoti greitai ir daniau
siai tinkam ai (r. pavyzdi i visos knygos apibendrinim 10.1 lentelje). Pa
tyrusios m edicinos sesels, ugniagesiai, m eno kritikai, autom obili m echanikai,
ledo ritulininkai ir js pats bet kurioje srityje, kurioje esate patyrs, im okstate
akim irksniu susidaryti nuom on apie situacij.
Gerdas Gigerenzeris (2004), nordam as parodyti, kaip danai kasdien eu
ristika padaro m us gudrius (ir tik kartais kvailus), paklaus Am erikos ir Vokie
tijos student: Kuris m iestas turi daugiau vietini gyventoj - San Diegas ar
San Antonijas? . eiasdeim t du procentai am erikiei, kur laik pam st, at
spjo teisingai: San Diegas. Vokietijoje, kurioje daugum a m oni nra girdj
apie San Antonij (atsipraau m s draug teksasiei), studentai pasinaudojo
greita ir taupia intuicijos euristika: pasirink t, kur atpasti. Turdam i m aiau
ini, bet taikydam i tinkam euristik, 100 proc. Giegerenzerio respondent vo
kiei atsak teisingai.
Intuicija yra m ilinika. Daniau nei m es suvokiam e m stym as vyksta u ek
rano, o ekrane atsitiktinai pasirodo io m stym o rezultatai. Intuicija yra prisi
taikanti. Ji m aitina m s patirt, m s krybingum , m s m eil ir dvasingu
m . Intuicija - protinga intuicija - yra gaunam a su patirtim i. achm at did
m eistriai gali pavelgti lent ir intuityviai inoti teising jim . aisdam i ai
bikus turnyrus , kai kiekvienas jim as atliekam as vos um etus vilgsn, jie pa
rodo tik m a dal savo gdi (Bum s, 2004). Patyr sm uikininkai visada ne
m stydam i ino, kur pridti sm ii, kokiu kam pu, kiek j paspausti. Patyr spe
cialistai gali pasakyti viiuko lyt tik vilgtelj, taiau negali paaikinti, kaip
10.1 LENTEL. Intuicijos pavojai ir galia (skliausteliuose nurodytas skyriaus numeris)
Intuicijos didiosios nuodms Intuicijos galios rodymai
Pavluotos nuomons alikumas (hindsight bias): Aklaregyst (b lin d s ig h t) : mons, kuri smegenys
velgdami prajusius vykius, tariams galj juos paeistos, mato tai, kas nematoma", nes j knas
nuspti. (1) reaguoja smoningai neatpaintus daiktus ir veidus
(2, 5)
Iliuzin koreliacija (illusory correlation): intuityvus
ryio suvokimas ten, kur jo nra. (1) Mstymas deiniuoju smegen pusrutuliu
(rig h t-b ra in th in k in g ): mons su perskirtomis
Prisiminim krimas (memory construction):
smegenimis parodo tur ini, kuri negali ireikti
veikiami savo dabartini nuotaik ir dezinformacijos,
kalba (2)
galime formuoti klaidingus prisiminimus. (9)
Intuityvusis kdiki mokymasis (in fa n ts in tu itiv e
Tipikumas ir pasiekiamumas (representativeness
kalbos ir fizikos dsni. (4)
le a rn in g ) :
and availabilaty ): greitos ir taupios euristikos tampa
nepatikimos ir veda prie nelogik ir neteising Moralin intuicija (m o r a l in tu itio n ): vertinantys
sprendim. (10) jausmai, kurie apima prie moralin mstym. (4)
Perdta savikliova (overconfidence ): intuityvus savo Paskirstytas dmesys ir suadinimas
ini vertinimas daniau bna perdtas, o ne nesmoningas
(d iv id e d a tte n tio n a n d p rim in g ):
teisingas (1, 10) informacijos apdorojimas. (5, 9)
sitikinim tvarumas ir patvirtinimo alikumas Kasdienis suvokimas (e v e ry d a y p e rc e p tio n ): greitas
(belief perservance and confirmation bias): dl paralelinis sudting informacijos sraut apdorojimas
polinkio teikti pirmenyb informacijai, patvirtinaniai ir integracija. (5)
ms sitikinimus, daniausiai jie ilieka net ir tada,
Automatikas informacijos apdorojimas (a u to m a tic
kai nebelieka tam pagrindo (1, 10)
nesmoninga paintin veikla, lydinti
p ro c e s s in g ):
Formuluot (framing): sprendimai gali pasikeisti mus didij gyvenimo dal. (vairs)
prieingus priklausomai nuo to, kaip bus pateikiami
Neireiktoji atmintis (im p lic it m e m o ry ) : mokyma
tie patys faktai arba informacija (10)
sis, k a ip atlikti k nors neinant, k a d inai. (9)
Interviu vedjo iliuzija (interviewer illusion):
Euristika (h e u ris tic s ): greitos ir taupios mintins
perdtas pasitikjimas savo valgumu, paremtu tik
interviu. (12) santrumpos, daniausiai pakankamai gerai mums
tarnaujanios. (10)
Klaidingas savo jausm numatymas (mispredicting
Intuityvi patirtis (in tu itiv e e x p e r tis e ) : nesmoningo,
our own feelings): danai klaidingai vertiname savo
emocij stiprum ir trukm. (13) ekspertinio mokymosi ir fizinio talento reikiniai. (10,
11, 15)
alikas palankumas sau (self-serving bias):
Krybingumas (c re a tiv ity ): daniausiai spontanikas
dau geliu atvej demonstruojame perdt savs
vertinim. (15) nauj ir verting idj kilimas. (11)
Socialinis ir emocinis intelektas (s o c ia l a n d
Pagrindin atribucijos klaida (fundamentai attribu-
e m o tio n a l in te llig e n c e ): intuityvus imanymas, kaip
tion error): perdtas kit elgesio aikinimas j
elgtis socialinse situacijose, suvokti ir aikinti
odinmis savybmis, neatsivelgiant nepastebtus
emocijas. (11)
situacinius veiksnius. (18)
Kno imintis (th e w is d o m o f th e b o d y ): kuomet
Klaidingas savo elgesio numatymas (mispredicting
reikalingas greitas atsakas, u emocij suvokim
our own behavior): intuityvus ir daniausiai
atsakingi smegen takai apeina smegen iev;
naudingas savojo elgesio numatymas. (18)
nujautimas danai aplenkia racional supratim. (13)
Greitos ivados (th in s lic e s ) : ivada apie asmens
bruous, stebint jo elges labai trump laik. (15)
Dvilyp nuostat sistema (d u a l a ttitu d e s y s te m ) :
kaip turime du inojimo bdus (smoning ir
nesmoning), du prisiminimo bdus (ireikt ir
neireikt), taip turime intuityviomis ir racionaliomis
nuostatomis paremtas reakcijas. (18)
506 10 S K Y R IU S
jiem s tai pavyksta. Kiekvienu atveju staigi valga apibdina gytus greitus g
dius, kurie atrodo tarsi staigi intuicija. Intuicija yra atpainim as, teig Nobe
lio prem ijos laureatas psichologas-ekonom istas Herbertas Sim onas (2001). Tai-
analiz, tapusi proiu".
Nepam irtantys intuicijos galios ir pavoj sum ans m stytojai diaugsis sa
vo intuicijos proveriais, bet patikrins juos prieinam ais faktais. M s vidin in
tuicija kai kuriais atvejais yra stabi (tarkim e, akim irksniu skaitant em ocijas i
m ogaus veido), taiau kitais atvejais yra ne tokia naudinga (tarkim e, verti
nant rizik). Im intis ateina inant skirtum .
MOKYMOSI REZULTATAI
Mstymas
1 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra painim as.

m kvap), kuri gali padti greitai isprsti problem
taiau kartais veda klaidingo sprendim o link. valga
Painim as - tai term inas, apim antis vis psichin veik skiriasi nuo abiej ankstesni svok, kadangi tai ne
l, susijusi su m stym u, inojim u, atsim inim u ir per strategija parem tas sprendim as, o labiau staigus kvpi
teikim u. m o blyksteljim as, isprendiantis problem - Aha!".
2 TIKSLAS. Nusakykite, koks yra kategorij, hierarchij, apibr

4 TIKSLAS. Palyginkite patvirtinimo alikum ir fiksacij bei pa
im ir prototip vaidmuo formuojant svok.
aikinkite, koki jie gali turti tak efektyviam problem spen
M es vartojam e svokas tam , kad supaprastintum e ir su dimui.
sistem intum e m us supant pasaul. Panaius objektus,

Patvirtinimo alikumas skatina m us patvirtinti, o ne
vykius, idjas ar m ones suskirstom e kategorijas pa
paneigti ikelt hipotez. Fiksacija, kurios pavyzdiai
gal panaum . Kurdam i hierarchijas, ias kategorijas
yra psichikos nuostata ir funkcij fiksavim as, gali versti
suskaidom e m aesnius ir detalesnius pogrupius. Kai
laikytis vienos argum entavim o krypties ir neleisti pa
kurias svokas (pavyzdiui, trikam pis") sudarom e, jas
velgti problem kitokiu vilgsniu, kuris padt j i
apibrdami (objektas, turintis tris kratines). Taiau
sprsti.
daniau susidarom e svokas, iskirdam i prototip,, t. y.
bdingiausi kategorijos pavyzd. Lygindam i objekt ar
5 TIKSLAS. Palyginkite tipikumo ir pasiekiamumo euristikas bei
ba idj su prototipu, efektyviai priim am e sprendim us,
paaikinkite, kaip dl j galime pervertinti ar nepakankamai ver-
ar jie priklauso tam tikrai kategorijai.
tinti svarbi informacij.
3 TIKSLAS. Palyginkite algoritmus ir euristikas, kaip problem

Taikant tipikumo euristik,, apie reikinio arba daikto
sprendimo strategijas, bei paaikinkite, kuo nuo j skiriasi valga.
tikim yb sprendiam a pagal tai, kaip jis atitinka tam
Algoritmas - tai daug laiko uim antis, taiau isam us tikr grups prototip. Pasiekiamumo euristika veikia
taisykli arba procedr rinkinys (pvz., pyrago recep tuom et, kai reikinio arba daikto tikim yb grindiam e
tas arba ingsnis po ingsnio apraym as, kaip evakuo atm intyje laikom a ir lengvai pasiekiam a inform acija.
tis i pastato kilus gaisrui), kuris garantuoja problem os Abi ios euristikos gali lem ti, kad bus ignoruojam a
sprendim . Euristika - tai paprastesn m stym o stra svarbi inform acija arba pervertinam a kokio nors vy-
tegija (pavyzdiui, bgte link ijim o, jei uuodte d kio tikim yb.
6 TIKSLAS. Apibdinkite perdtos savikliovos trkumus bei pra 9 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip galima veikti sitikinim tvarumo
naumus priimant sprendimus. reikin.
Svarbiausias perdtos savikliovos trkum as yra tas, sitikinim tvarumas - tai polinkis tvirtai laikytis sa
kad m s siekis patvirtinti savas hipotezes ir taikyti vo sitikinim , kadangi teiginiai, kuriuos m es kitados
greit bei paprast euristik gali paskatinti neatsi pripainom e pagrstais, lieka sitvirtin m s sm o
velgti galim yb suklysti. Tai gali turti siaubing nje net ir juos paneigus. Geriausia priem on sitiki
pasekm i, jei m ogus uim a atsakingas pareigas. Ta nim tvarum ui paaboti - pasistengti atsivelgti prie
iau asm eniniuose reikaluose per daug savim i pasiti ing nuom on.
kintys m ons gyvena diaugsm ingiau, jiem s lengviau
tvirtai apsisprsti ir jie atrodo patikim esni. 10 TIKSLAS. Apibdinkite, kokia yra imintingo mogaus reakci
ja intuicija paremt problemos sprendim.
7 TIKSLAS. Parodykite, kaip, formuluojant klausim, galima i
m ogaus intuicija, nors kartais ir suklaidina, gali bti
gauti norim atsakym.
efektyvi ir pritaikom a, kai jos staiga prireikia. Kai gy
Klausim as gali bti pateiktas (arba suform uluotas) jam e patirties kurioje nors srityje, m um s tam pa leng
skirtingais, taiau logikos poiriu lygiaveriais b viau priim ti greitus ir valgius sprendim us. Sum ans
dais. Subtilus odi parinkim as gali nukreipti m us m ons, nepam irtantys intuicijos galios ir pavoj,
klausianiojo norim a linkm e. (Palyginkite, pavyz diaugsis savo intuicijos proveriais, bet patikrins juos
diui: Ar m anote, kad m ogus turi teis rkyti vie pasiekiam ais faktais, kad ivengt perdtos saviklio
osiose vietose? ir Ar m anote, kad rkalius turi teis vos, alikum o ir nelogiko m stym o pavoj.
pasm erkti nerkaniuosius pasyviam rkym ui? )
PAKLAUSKITE SAVS: m oni rizikos suvokim as danai bna

8 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip turimi sitikinimai gali ikreipti ms
ikreiptas dl ryki film uose bei ini laidose m atyt vaizd ir
logik.
stulbinam ai nesusijs su tikrja rizika. (m ons gali per audr
tupti rsyje, taiau tingi usisegti saugos dir autom obilyje.)

M es esam e labiau link pripainti logikom is tas i
Koki dalyk js bijote? Ar kuri nors i i baim i nevirija sta
vadas, kurios atitinka m s sitikinim us, o ne tas, ku
tistins rizikos? Ar js neapsirinkate, kitose gyvenim o srityse ne
rios jiem s prietarauja. is sitikinim alikumas gali
siim dam i reikiam atsargum o priem oni?
paskatinti m us sutikti su klaidingom is ivadom is ir at
m esti teisingsias.
Kalba
Aikiausiai m s m stym o gali rodo kalba - itarti, parayti ar gestais paro Kalba (language) -
dyti odiai ir bdai, kaip m es juos derinam e m stydam i ir bendraudam i. m o m s sakom i, raom i ar gestais
ns nuo seno didiuodam iesi skelbia, kad kalba juos ikelia vir vis kit gy reikiam i odiai ir j derinim as
vn. Tyrindam i m oni kalb, - teigia lingvistas Noam as Chom sky (1972), - perteikiant prasm .
m es priartjam e prie to, k bt galim a pavadinti m ogaus esm e , prie t pro
to savybi, kurios, kiek m um s inom a, yra m ogaus savitum as. Anot kognity-
vinio m okslo atstovo Steveno Pinkerio (1990), kalba yra brangakm enis pai
nim o karnoje .
508 10 S K Y R IU S
Kultra yra universali: visose sivaizduokite ateivi r, kuri gali perduoti m intis i vienos galvos kit
kalbose bendriausi odiai yra tiesiog virpindam a oro m olekules, esanias erdvje tarp j. Galbt ie keisti pa
trum piausi. Kai odis ar fraz darai galt apsigyventi kitam e Spielbergo film e? Ties sakant, m es ir esam e
vartojam i vis daniau, jie tie padarai! Kai kalbam e, m s sm egenys ir balso aparatas sukuria oro slgio
daniausiai trum pja. Televizija bangas, kurias nusiuniam e link kito ausies bgnelio, kad j suvirpintum e - taip
tam pa TV, kom paktin ploktel gyjam e galim yb perkelti m intis i savo sm egen kitas. Pinkeris (1998) pa
tam pa CD, elektroninis patas - stebi, kad kartais prasdim e itisas valandas klausydam iesi kit m oni ikve
e. patu" (Triandis, 1994). piant keliam o triukm o, kadangi iuose vilpesiuose ir cypsjim uose gldi in
formacija". Ir vis i juoking gars, sukurt galvose ir pasiuniam oro sl
gio bangom is, dka, prideda Bernardas Guerinas (2003), m es patraukiam e m o
ni dm es, priveriam e juos kak atlikti, palaikom e santykius.
Js tikriausiai inote apie 80000 Kai m ogaus kalbos aparatas itobulino gebjim ireikti balsius, padidjo
odi, bet beveik pusei to, k galim yb susikalbti, ir m oni gim in padar didiul uol pirm yn (Diam ond,
pasakote, pakanka tik apie 150 1989). Sakytin, raytin arba gest kalba leidia m onm s ne vien bendrauti,
odi. bet ir perduoti civilizacijos sukauptas inias kitom s kartom s. Bedions dau
giausia gali inoti tai, k m ato. Kalbos dka m es inom e daug k, ko niekados
nesam e regj.
Kalbos sandara
11 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra pagrindiniai kalbos struktriniai vienetai.
Fonemos [phoneme] - Pam stykim e, kaip galtum e irasti kalb. Sakytinei kalbai reikt trij dm e
maiausi skiriamieji odins n. Pirm a, btini pagrindiniai garsai, kuriuos lingvistai vadina fonem om is. Sa
kalbos garsiniai vienetai. kydam i voras, m es itariam e garsus v, o, r, a, s. Choras susideda i penki fo
nem - ch, o, r, a, s. Skirtingos kalbos turi nevienodai fonem . Angl kalboje
j esam a apie 40, kitos kalbos turi nuo dvigubai m aesnio iki dukart didesnio
j skaiiaus (lietuvi - 56; spec. red. past.). Lingvistiniuose beveik 500 kalb
tyrim uose nustatytos 869 skirtingos fonem os (Holt, 2002; M addieson, 1984) .
Keiiantis fonem om s, kinta odio prasm . Pavyzdiui, kaitaliojant vairiai
balses tarp b ir t, galim a sudaryti 12 skirtingos reikm s anglik odi: bait
(m asalas), bat (iknosparnis), beat (sm gis), beet (burokas), bet (laybos), bit
(gaballis), bite (ksnis), boat (valtis), boot (batas), bought (pirko), bout (eil)
ir but (bet) (From kin ir Rodm an, 1983). Taiau paprastai priebalss perteikia
daugiau inform acijos negu balss. us sakenes geli puikui elustroti teigen.
m ons, kurie augdam i m okosi vienos fonem grups, paprastai sunkiai ts-
ria kitos kalbos fonem as. m ogui, kurio gim toji kalba angl, gali sukelti yp
sen girdint, kaip vokietis taria gars th, ir danai jo tariam as this skam ba kaip
dis. Taiau vokietis gali pasiaipyti i anglui kylani keblum , voliojant" vo
kikj r arba dusliai tariant ch vokikam e odyje Ich, reikianiam e a"
Gest kalba taip pat turi fonem as panaias sudedam sias dalis, vaizduoja
m as rank padtim i ir judesiais. Kaip ir kalbant fonetine kalba, m ogui, m o
kaniam vien i daugiau negu 200 egzistuojani gest kalb, gali bti sunku
parodyti kitos kalbos fonem as. Kinijos gest kalba kalbantys m ons, atvyk
Am erik ir im ok vietin gest kalb, paprastai kalba su akcentu", pastebi
m okslinink Ursula Bellugi (1994).
Taiau vien i gars kalbos nesukursim e. Kita m s kalbos sudedam oji da Morfemos (morpheme) -
lis yra m orfem a, sm ulkiausias prasm ingas kalbos vienetas. Angl kalboje yra sm ulkiausi reikm turintys
keletas m orfem , kurios yra taip pat ir fonem os - pavyzdiui, asm eninis var kalbos vienetai; tai gali bti
dis I (a) ir artikelis a. (Lietuvi kalboje jungtukas o.) Taiau daugum a m orfem odiai arba odi dalys
yra dviej arba daugiau fonem deriniai. Kai kurios m orfem os, pavyzdiui, bat (pavyzdiui, priedlis).
(lietuvi dar) yra odiai, bet kitos - tik odi dalys. M orfem om s priklauso ir
priedliai, ir priesagos, pavyzdiui pa- odyje palang arba -dav- odyje dirb
davo.
Galiausiai m s naujoji kalba privalo turti gram atik, sistem btent tos Gramatika (grammar)-
kalbos taisykli (semantikos ir sintakss), leidiani bendrauti ir suprasti ki kalbos taisykli sistema,
tus. Sem antika - tai rinkinys taisykli, kuriom is rem dam iesi suprantam e m or leidianti mums bendrauti ir
fem , odi ir net sakini prasm . Pavyzdiui, lietuvi kalbos sem antikos tai vieniems kitus suprasti.
sykl m us m oko, kad, prie odio eiti pridj priedl ", reikiam e veiksm o
Semantika (semantics) -
krypt vid. Sintaks apim a tas taisykles, kurias taikydam i, dstom e odius
sistema taisykli, kuri dka
sakinyje. Viena i angl (ir lietuvi) kalbos sintakss taisykli sako, kad bdvar
nustatome morfem, odi ir
diai paprastai eina prie daiktavardius, taigi sakom e white house (baltas na
sakini reikm; taip pat
m as). Ispan kalboje bdvardiai paprastai eina po daiktavardi, taigi kalban
reikms tyrimai.
tieji ispanikai sako casa blanca (nam as baltas). Pagal angl kalbos sintakss
taisykles galim as sakinys they are hunting dogs. Tik inant sakinio konteks Sintaks (syntax)-
t, sem antika pasako, ar is sakinys apie m ediojanius unis, ar apie m edio odi jungimo gramatikai
jam us unis. taisyklingus sakinius taisykls.
Visos 6000 m oni kalb yra painios ir sudtingos. Egzistuoja akm ens am -
iaus visuom ens, - teigia Stevenas Pinkeris (1995), - taiau jos neturi akm ens
am iaus" kalbos." sivaizduojam a, kad m aiau isilavin m ons kalba netaisyk
lingai gram atikai, taiau, prieingai iam klaidingam sitikinim ui, jie paprasiau Kiek morfem ir fonem yra
siai kalba kitokiu dialektu. Lingvistui posakis ain't got none (nieko neturiu) gra odyje kats?
m atikai yra lygiavertis posakiui doesn't have any. (Sintaksikai jie tokie pat.) (Atsakymas kitame puslapyje.)
Atkreipkite dm es, kad kalba darosi vis sudtingesn, pereinant nuo fone
m prie m orfem , odi ir sakini. Angl kalboje i gana nedaug - apie 40 -
fonem galim a sudaryti daugiau kaip 100 000 m orfem , i kuri vien arba j
derini gaunam a 616 500 odi form Oksfordo angl kalbos odyne (i j-
290 500 pagrindini, pvz., m sa", ir 326 000 vedini, pvz., m sdis"). Pas
kui i t odi galim a sudaryti begalin skaii sakini, kurie beveik visi (kaip
ir is) yra originals. Kalba, kaip ir gyvyb, kurianti save i paprastos geneti
nio kodo abcls, yra sudtingas paprast elem ent darinys. A inau, kad js
inote, kodl a rpinuosi, kad jum s atrodo, jog is sakinys darosi pernelyg su-
ltingas, taiau is sudtingum as - kaip ir m s gebjim as bendrauti ir j su
riesti - ir parodo m ogaus kalbos galim ybes (Hauser ir kiti, 2002).
Kalbos raida
Greitai atspkite: kiek vidutinikai odi per dien im okdavote nuo pirm ojo
savo gim tadienio iki vidurins m okyklos baigim o?
Vidutinikai iaurs Am erikos vidurins m okyklos abiturientas m oka apie
60 000 odi (Bloom , 2000). Tai vidutinikai apie 3500 odi per m etus (pra
dedant nuo vieneri m et), arba 10 per dien im okt odi! Kaip atsitiko,
510 10 S K Y R IU S
Atsakym as ankstesniam e kad kasm et, m okytoj m okom i apytikriai 200 nauj odi, im okote j net per
puslapyje pateikt klausim : 3 500? Tai vienas i didij m onijos stebukl.
dvi m orfem os - kat" ir s", Dar prie im okdam i prie 2 pridti 2, vaikai patys kuria originaliui ir gra-
ir penkios fonem os - k, a, t, m atikai taisyklingus sakinius. Daugum ai tv bt sunku suform uluoti sintakss
ir s. taisykles. Taiau ikim okyklinukai supranta ir kalba taip lengvai, kad daro gd
net universiteto studentam s, besistengiantiem s im okti usienio kalbos, arba
m okslininkui, bandaniam m odeliuoti natrali kalb kom piuteriu. Taiau jus
taip pat turite stulbinam gebjim m okytis kalb. Nepaprastai produktyviai galite
klasifikuoti deim tis tkstani odi savo atm intyje, be pastang beveik idealiai
sintaksikai juos suderinti ir itarti trij odi per sekund greiiu (Vigliocco
ir Hartsuiker, 2002). Nepakartojam a, inant, kiek yra bd suklysti. Be to, js
pritaikote savo kalb socialiniam kontekstui. Js inote savo kultros kalbji -
mo ir klausym osi taisykles, pavyzdiui, kokiu atstum u stovti ir kaip pakreipti
pokalb. Kalba yra socialinis okis. Taigi kaip skleidiasi is nuostabus m s
kalbos gebjim as ir kaip galim a tai paaikinti?
Kaip imokstama kalbos
12 TIKSLAS. Nubrkite kalbos imokimo keli nuo gugavimo iki dviej odi stadijos.
Vaiko kalbos raida atspindi kalbos sandar - einam a nuo paprasto prie sudtin
go. Kdikiai pradeda gyvenim be kalbos (in fantis reikia nekalbantis ). Ke
turi m nesi kdikis jau gali stebti lp judesius ir skirti kalbos garsus. Jis
m gsta irti veid, i kurio sklinda garsas. Taigi m es inom e, kad jis gal:
atpainti, kad a sklinda i plaiai atvertos burnos, o y - kai atitraukti lp kam
pai (Kuhl ir M eltzoff, 1982). Tai ym i kdikio recepcins kalbos vystym osi pra
di, j gebjim suvokti kalb. Kdiki recepcin kalba susiform uoja anks
iau nei j produktyvioji kalba, gebjim as ireikti odius.
G ugavim o stadija M adaug keturi m nesi kdikis pradeda guguoti - t. y. jis spontanikai
( babbling stage) - taria vairiausius garsus, pavyzdiui, a-gu. Gugavim as nra suaugusij kalbos
kalbos raidos stadija, m gdiojim as, nes guguojant tariam i vairi kalb garsai, netgi ir tie, kuri gim
prasidedanti apie 4-j gyvenim o tojoje kalboje nra. Klausantis io ankstyvojo gugavim o, negalim a nustatyti, ar
m nes, kai kdikis savaim e, kdikis pranczas, korjietis ar etiopas. Negirdintys kdikiai, stebintys savo kur
lengvai taria vairius garsus, i tv enklus, pradeda daugiau guguoti rankom is (Petitto ir M arentette, 1991).
neturinius nieko bendra su Taigi atrodo, kad prigim tis pirm iau m us aprpina galim ais fonem iniais garsais,
jo gim tj kalba. o patirtis tuom et form uoja nek. Daugelis i natrali gugavim o gars yra
priebalss-balss pora, sukuriam a paprasiausiai lieuviui judant burnos prie
kyje (da-da, na-na, ta-ta) arba lpom is (m a-m a). Abu iuos judesius kdikiai
natraliai atlieka valgydam i (M acNeilage ir Davis, 2000).
Galiausiai gugavim as im a panati gim tosios kalbos garsus ir intonacij.
M adaug deim ties m nesi kdikio gugavim as pasikeiia taip, kad ilavinta
klausa galim e atpainti jo gim tj kalb (de Boysson-Bardies ir kiti, 1989). Kdi
kio gim tajai kalbai nebdingi fonem iniai garsai im a nykti, kaip nyksta ir gebji
m as atskirti tuos garsus.
10.2 LENTEL. Kalbos raida.
Apytikris amius mn. Stadijos
4 Guguojant itariama daugelis kalbos gars

10 Gugavimas atitinka gimtj kalb
12 Vieno odio stadija
24 Dviej odi, telegrafin kalba
daugiau Pradeda kalbti sakiniais
kaip 24
Nesusidurdam i su kitom is kalbom is, tam pam e funkcikai kurti kit kalb gar
sam s, kuri nra m s gim tojoje kalboje (Pallier ir kiti, 2001). Taigi vien angli
kai kalbantys suaugusieji negali skirti pagrindini japon kalbos fonem , o su-
aug japonai, nesim ok angl kalbos, neskiria r ir l skam besio. Tiksite ar ne,
suaugusiam japonui la-la-ra-ra skam ba taip, tarsi bt kartojam as tas pats skie
m uo. Japon turistui, kuriam anglikai paaikinam a, kad geleinkelio stotis yra
tuoj after the next light (u kito viesoforo), labai sunku suprasti, kur toliau eiti:
ar u kito viesoforo (,,light) tiesiai, ar kitoje sankryoje sukti deinn (,,right). Vieno odio stadija
Sulauk m adaug vieneri m et (tikslus kiekvieno vaiko am ius skiriasi), (one-word stage) -
daugelis vaik pradeda vieno odio stadij. Suvok, kad garsai kak rei kalbos raidos stadija nuo
kia, ir m okyti susieti, tarkim e, uv su uvies paveikslliu, m etuk sulauk vai vieneri iki dvej met, kurios
kai pairs uv, kai tyrintojas sakys uvis, uvis! Pairk uv! (Schafer, metu vaikas daugiausia kalba
2005). Vieneri m et vaikai taip pat pradeda vartoti garsus tam , kad perteikt pavieniais odiais.
prasm . Pirm ieji j odiai paprastai bna tik vieno skiem ens, pavyzdiui, ma,
Dviej odi stadija
da, ir yra vos atpastam i. Taiau eim os nariai greitai im oksta suprasti kdi
(two-word stage) -
kio kalb, o ji ilgainiui prisiderina prie eim os kalbos. ios vieno odio stadi
kalbos raidos stadija,
jos m etu itartas odis gali prilygti sakiniui. Au-au! gali reikti: Pairk,
prasidedanti apie antruosius
koks ten uo .
vaiko gyvenimo metus, kai jis
Antraisiais gyvenim o m etais vaikas paprastai vartoja vis daugiau pavieni o
kalba daugiausia i dviej odi
di. Sulaukus m adaug 18 m nesi, vaiko gebjim as im okti nauj odi stai
sudarytais sakiniais.
ga padidja nuo vieno odio per savait iki odio per dien. Paprastai prie ant
rj gim tadien vaikas pradeda kalbti sakiniais i dviej odi (10.2 l e n t e l ). Telegrafin kalba
ios ankstyvosios stadijos kalba yra panai telegrafin kalb: joje daugiausia (telegraphic speech) -
daiktavardi ir veiksm aodi, pavyzdiui, telegram oje raom a: VISKAS SU ankstyvoji kalbos raidos stadija,
TARTA. SISK PINIGUS , o vaikas sako Noriu suli . Kaip ir telegram oje, kai vaiko kalba panai
ia jau laikom asi sintakss taisykli, odi tvarka prasm inga. Anglikai kalban telegram - daugiausia
tis vaikas paprastai bdvard sako prie daiktavard - didelis uo, o ne uo didelis. vartojami daiktavardiai
Atrodo, kad trij odi stadijos nra. Perjs dviej odi tarpsn, vaikas ir veiksmaodiai, praleidiant
netrukus pradeda kalbti ilgesnm is frazm is (From kin ir Rodm an, 1983). Nors pagalbinius" odius.
sakiniai vis dar panas telegrafo praneim us, juose laikom asi sintakss taisyk
li ("M amyte, imk kamuol"). Pradjs lankyti pradin m okykl, vaikas jau su
pranta sudtingus sakinius, jam pradeda patikti i dviprasm ybi kylantis hum oras.
512 10 SKYRIUS
M aiau negu 10 000 m oni Kalbos raidos aikinimas

kalba viena i daugiau
13 TIKSLAS. Aptarkite Skinnerio ir Chomsky na prigimties ir patirties gin, tiriant, kaip va-
negu puss i 6000 pasaulyje
kai imoksta kalbos, bei paaikinkite, kodl statistinis mokymasis ir kritiniai laikotarpiai yra svar
egzistuojani kalb. Kiek
bios svokos, tiriant vaik kalbos raid.
daugiau negu pus pasaulio
gyventoj kalba viena i 20-ies Tyrinjant, kaip im okstam a kalba, neivengiam ai kyla klausim as, kaip tai vyks
labiausiai paplitusi kalb ta. M ginim ai atsakyti klausim sukl gyv intelektin gin. Jis vyksta
(G ibbs, 2002). lygiagreiai su 8 skyriuje m s m inta diskusija tarp biheviorist poirio apie
lengvai form uojam individ ir poirio, kad kiekvienas individas gim sta bio
logikai pasirengs im okti tam tikr ryi. Prigim ties ir patirties ginas vl i
plauk paviri, ir ia, kaip ir kitose srityse, vis labiau pripastam a gim t
prad svarba bei prigim ties ir patirties sveika.
Skinneris: operantinis m okym asis. Bihevioristas B. F. Skinneris (1957) m an, kad

kalbos raid galim a paaikinti m um s inom ais m okym osi dsniais, pavyzdiui,
asociacijom is (daikt vaizd siejant su odi skam besiu), m gdiojim u (kit
sum odeliuot odi ir sintakss) ir pastiprinim u (pagyrim u, ypsenom is ir pri
glaudim u, kai vaikas gerai k nors pasako). Taigi kdikiai, tvirtino Skinneris
(1985), im oksta kalbti beveik tais paiais bdais, kaip gyvnai im oksta su
duoti per svirt arba nuspausti m ygtuk: Akivaizdu, kad verbalin elgsena pra
sidjo tada, kai po lem iam o ingsnio m onijos evoliucijoje balso raum enys pa
sidar jautrs operantiniam slygojim ui."
O kas nutinka, kai kalbjim as skatinam as m inim aliai? Kuri tv vaikai,
kurie m aiau susiduria su kalba (daniausiai tik stebdam i televizij), kalbti
m okosi liau. Taiau enkl kalbos jie im oksta laiku (M esser, 2000).
Chomsky: gimta universalioji gramatika. Lingvistas Noam as Chom sky (1959,

1987) Skinnerio idjas laiko naiviom is. I tikrj, pasak Chom sky, m arsietis
m okslininkas, stebdam as vaikus vienintele kalba kalbanioje bendruom enje
padaryt ivad, kad kalba yra beveik visikai gim tas dalykas. Taiau taip n
ra. Vaikai turi im okti savo aplinkos kalbos. Tem pas, kuriuo vaikai nem okom i
im oksta odi ir gram atikos, yra pernelyg sudtingas dalykas, kad bt gali
ma paaikinti vien tik m okym osi dsniais. Vaikai prigalvoja visokiausi saki
ni, kuri niekada nra girdj, vadinasi, jie nem gdioja. (N vienas tvas ne
m oko sakinio: Nekeniu tavs, ttuk".) Vaikai pradeda vartoti m orfem as nu
m atom a tvarka, pridti prie odi galnes. Paskui jie im a vartoti prielinksnius...
Vliau j kalboje atsiranda artikeliai (Brown, 1973). Sakin i deim ties odi
galim a sudlioti 3 628 800 bd. Taiau tik m aa dalel i derini bus pras
m inga. Vos ketveri m et sulauks vaikas jau gali atskirti iuos prasm ingus sa
kinius nuo likusi daugiau kaip 3 628 700 beprasm i derini.
Be to, daniausiai m ai vaikai persistengia, taikydam i logikas gram atikos tai
sykles. Gavs m edaus, vaikas ir toliau jo pageidauja, sakydam as: Noriu m edaus"...
Tuojau jis pasakys lainiaus", duok duonaus, pienaus, sviestaus" (R., 1 m . 10
m n., i: A.Guas. Vaiko psichologija. Kaunas, 1981, 59 p.).*
* Spec. red. pasilytas lietuvikas pavyzdys.

MSTYMAS IR KALBA 51 3
Anot Chom sky (1987), biheviorist poir kalbos raid galim a palyginti
su vandens pylim u butel. Bihevioristai, pasak jo, per daug visk supaprasti
na. Kalbos raida nra vien tinkam os patirties kaupim as". Pats Chom sky vel
gia i raid kaip pagalb glei, kuri pati auga . Kalbos raida yra natrali -
tinkam ai aukljam am vaikui tai tiesiog im a ir atsitinka . Visos m onijos kalbos

turi tokias pat gram atines sudedam sias dalis: daiktavardius ir veiksm aodius,
veiksnius ir papildinius, neiginius ir klausim us. Taigi egzistuoja tam tikra uni
versalioji gramatika, kuri yra vis m onijos kalb pagrindas. Pasak Steveno
Pinkerio (2002), nra joki kit m anom bd paveikti bendravim o sistem .
Visos 6000 m onijos kalb yra tos paios universaliosios gram atikos , ku
riai pritaikytos m s sm egenys, dialektai (Baker, 2001). gim tos universalio
sios gram atikos dka m es lengvai im okstam e bet kurios girdim os ar enkl kal
bos gram atik (Bavelier ir kiti, 2003). Ir visai nesvarbu, kokia tai kalba, da
niausiai pradedam e kalbti nuo daiktavardi (kat, tt), o ne nuo veiksm ao
di ar bdvardi (Bom stein ir kiti, 2004). Tai vyksta taip pat natraliai, kaip
pauktis im oksta skraidyti. Bet koks m okym as m enkai tam padeda. Leiskim e

vaikam s klausytis kalbos, ir jie j sugers . Jei vaikai augs izoliuoti, jie vystysis
be kalbos. Jei grup vaik negirds kalbos, jie susikurs sav kalb. Net ir kurti
vaikai, nesusidr su jokia kalba, bgant laikui susikurs visavert sudtingos
gram atikos savo enkl kalb (Sandler ir kiti, 2005).
Chom sky teigim u, m s gebjim as im okti kalb yra natralus ir greitas, nes
gim stam e aprpinti tam tikru jungikliu - kalbos imokimo mechanizmu. Jun
giklis tarsi turi bti jungtas ar ijungtas tam , kad galtum e suprasti kalb
ar kalbti. Kai kalb girdim e, jungikliai parengia m okytis kalbos.
Laikui bgant prisirankiojam e specifini fonem , m orfem , odi, saki
ni ir taisykli, pagal kurias galim e juos derinti. Tai sudaro Chom sky vadina
m j kalbos pavirin struktr, kuri skirtingose m oni kalbose yra nevienoda.
Taigi anglikai kalbantys vaikai im oksta nukelti papildin sakinio pabaig (Ji
suvalg obuol ). Japonikai kalbantys vaikai papildin sako prie veiksm aod
Ji obuol suvalg ). ifruodam i savo kalbos pavirin struktr taip pat i
m okstam e atskirti jos reikm es. Chom sky tai vadina gilija struktra. Pateik
tuose angl ir japon kalb pavyzdiuose ta pati gilioji struktra buvo ireikta
skirtingom is pavirinm is struktrom is. M arijus lengvai pam aloninam as ir
M arijus trokta bti pam aloninam as turi tokias pat pavirines struktras, bet
skirtingas gilisias (pirm asis gali bti suprastas yra lengva pam aloninti M a
rij , bet tik ne antrasis). Pasak Chom sky, m es gim stam e su ranga ir ope
racine sistem a ; patirtis rao program as (10.9 paveikslas ).
Kognityvins krypties mokslininkai:

statistinis mokymasis ir kritiniai laikotarpiai
Pastebta, kad kdikiai geba im okti statistinius kalbos aspektus. Kai js ar a
klausom e nepastam os kalbos, visi skiem enys susilieja. Visikai anglikai ne
m okantis m ogus United Nations gali igirsti kaip Junay Tidnei ins . Iki pir
m ojo gim tadienio m s sm egenys atskyr odius statistikai analizuodam os,
kurie skiem enys, pavyzdiui, m ie-las-vai-kas , daniausiai bna kartu. Jenny
514 10 SKYRIUS
10.9 PAVEIKSLAS.
Kalbos suvokimo raidos lygiai
Socialin-kultrin
Biologin taka
G e n a i s u fo rm u o ja k a lb o s taka
m e c h a n iz m , o p a tirtis Girdima kalba
m o d ifik u o ja s m e g e n is .
v e s tis
J e i a u g o te P a ry iu je ,
j s k a lb a te p ra n c z i k a i
(a p lin k o s ta k a ), b e t tik Kalbos suvokimo Psichologinis
ta d a , je i e s a te m o g u s , ir kalbjimo poveikis
Gen taka
o n e k a t (g e n ta k a ). mechanizmai Tobulas gimtosios
smegenyse kalbos mokjimas
aktyvuojami kritiniu
vaiko kalbos laikotarpiu
Saffran su kolegom is (1996) rod tai eksperim entuodam i. Atuoni m nesi,

kdikiam s buvo paleistas kom piuterinio balso raas, kuris m onotonikai, ne-
nutrkdam as kartojo bereikm ius skiem enis (bidakupadotigolabubidaku...). Jau
po dviej rao m inui kdikiai gebjo atpainti (tai parod j dm esys) pasi
kartojanias trij skiem en sekas. Kiti m okslininkai pastebjo, kad jau ei m
nesi kdikiai geba panaiai skaidyti kalb segm entus (Bortfield ir kiti, 2005).
Vlesni tyrim ai pateik dar daugiau rodym , atskleidiani nepaprast k
diki gebjim sugerti kalb. Pavyzdiui, septyni m nesi kdikiai gali i
m okti paprastas sakini struktras. Daug kart igird skiem en sekas, atitin
kanias vien taisykl, kaip pavyzdiui ga-ti-ga ir li-na-li (ABA m odelis), skie
m en kita tvarka, pavyzdiui vu-fe-fe (ABB m odelis), jie klausydavosi ilgiau
negu vu-fe-vu. Tai, kad kdikiai suvokia skirtum tarp i skirting m odeli
pera m int, kad pasaul jie atjo su gim tu pasirengim u im okti gram atikos
taisykles (M arcus ir kiti, 1999).
Ar gebam e dem onstruoti statistins analizs gebjim vis gyvenim ? Dau-
gum a tyrintoj tuo netiki. Atrodo, kad vaikyst yra kritinis laikotarpis, per kur
im okstam e tam tikrus kalbos aspektus. Tie, kurie jau suaug m okosi kitos kal
Skenuojant smegenis nustatyti bos, paprastai kalba su gim tosios kalbos akcentu (taiau tie, kurie vaikystje
skirtumai, kaip jose raoma danai girdjo antr kalb, vliau gali j im okti ir kalbti beveik be akcento
antroji kalba, imokta ankstyvo [Au ir kiti, 2002]). Gal jiem s lengviau im okti svetim os kalbos gram atik?
joje vaikystje, ir kaip - imokta Nordam os tai isiaikinti, Jacqueline Johnson ir Elissa Newport (1991) patei
vyresniame amiuje. Suaugusi k korjieiam s ir kinam s, atvykusiem s Jungtines Valstijas, gram atikos test,
j, anksti imokusi antraj reikalaujant nustatyti, ar kiekvienas i 276 sakini yra gram atikai taisyklin
kalb, papraius smulkiai gas arba netaisyklingas. Kai kurie tiriam ieji buvo im igrav ankstyvojoje vai
nupasakoti kok nors atsitikim, kystje, kiti - jau suaug. Nepaisant j am iaus atvykstant, visi jie Jungtinse
suaktyvja ta pati kaktos Valstijose buvo gyven apie deim t m et. Vis dlto, kaip m atyti i 10.10 P A V ..
smegen sritis, nesvarbu, ar jie tie, kurie antrosios kalbos im oko anksti, m okjo j geriausiai. Chom sky ia
kalba gimtja, ar antrja kalba. pasakyt, kad jei viena gram atika jau buvo jungta" vaikystje, im okti kit
T, kurie imoko antraj kalb gram atik bus sunkiau. Tai nra nem anom a, bet kuo vliau m ogus em igruoja
vyresni, kalbant ia kalba kit al, tuo sunkiau im oksta naujj kalb (Hakuta ir kiti, 2003). Vaikystje
suaktyvja gretima smegen ir ankstyvojoje paauglystje js kalbos im okim o sistem a puikiai sisavino gra
sritis (Kim ir kiti, 1997). m atik bei akcent ir nuo tada yra linkusi ilstis ant laur.
Kaip gl nelaistom a nustoja augti, taip ir vaikai nustoja lingvistikai tobulti,

100
jei negirdi kalbos kritiniu jos im okim o tarpsniu. Langas kalbos m okym uisi pla
iai atvertas ankstyvaisiais m etais, o nuo 7 m et am iaus palaipsniui usiveria.
90
Ankstyvosios patirties poveikis aikiai m atom as tiriant kuriuosius vaikus, ku
riem s pritaikyti sraigs im plantai. Vaikai, gav juos iki dvej m et am iaus, kal Kuo vyresnis
80 mogus migruoja,
ba geriau negu tie, kuriem s jie buvo im plantuoti vyresniem s negu ketveri m et tuo prasiau
imoksta antrj
(Greers, 2004). kalb
70
Girdintys girdini tv vaikai ir kurti kurij gestais bendraujani tv
vaikai turi daug bendra. Kaip jau m injom e, abiej grupi kdikiai guguoja: gir
60
dintys - kartodam i garsus, negirdintys - kartodam i elem entarius gestus. Abiej
grupi vaikai beveik tokiu pat greiiu susikuria odynus (Bavelier ir kiti, 2003). 50
Vliau negu prasta susidrus su kalba (dvej ar trej m et) suaktyvja abiej
grupi vaik u kalb atsakingos sm egen sritys, ir pasireikia kalbos prover-
Amius atvykstant,
is. Taiau pagalvokim e apie daugiau kaip 90 proc. kurij vaik, gim usi gir- metais
dintiem s ir gestais nebendraujantiem s tvam s. ie vaikai paprastai savo pirm ai

siais gyvenim o m etais nesuino, kas yra kalba. Palyginti su tais kuriaisiais vai 10.10 PAVEIKSLAS.
kais, kuriem s nuo pat gim im o buvo dem onstruojam a gest kalba, tie, kurie im o Einant metams, nauj kalb
ko kalbtis gestais bdam i paaugliai arba suaug, yra panas im igrantus, i imokti vis sunkiau
m okusius angl kalbos vaikystei prajus. Jie gali im okti pagrindinius odius ir Mai vaikai pasireng imokti
kalb. Prajus deimiai
juos tvarkyti, bet jie niekados nekalba taip sklandiai ir laisvai kaip nuo gim im o met nuo atvykimo Jungti
gestus vartojantys m ons, kurie geba perteikti ir suprasti subtilius gram atikos nes Amerikos Valstijas,
imigrantai i Azijos atliko
skirtum us (Newport, 1990). Be to, vlai im okusi gest kalbos m oni dei gramatikos test. Tie, kurie
niojo sm egen pusrutulio aktyvum as suvokiant enkl kalb yra m aesnis, lygi atvyko bdami atuoneri
met arba jaunesni, suprato
nant su tais, kurie nuo m aum s kalba gest kalba (Newm an ir kiti, 2002).
angl kalbos gramatik taip
Tie, kurie nesusidr su nekam ja ar gest kalba pirm aisiais gyvenim o m e pat gerai kaip ir kalbantieji
tais, praranda galim yb im okti bet koki kalb. Kurti gim vaikai, im ok gest gimtja angi kalba. Nors
antrosios kalbos mokymosi
kalb bdam i devyneri ar vliau, niekada neim oksta jos taip gerai, kaip vai kritinis laikotarpis nra
kai, apkurt devyneri (m okdam i kalbti). Be to, jie niekada neim oksta angl aikiai apibrtas, tiems,
kurie atvyko vyresni, seksi
kalbos taip gerai, kaip kiti kurtieji vaikai, enkl kalb im ok kdikystje (M ay
ne taip gerai.
berry ir kiti, 2002). Priblokianti ivada: jei jaunos sm egenys neim oksta jokios (I Johnson ir Newport, 1991).
kalbos, j gebjim as m okytis kalbos niekada tobulai neisivysto.
Taigi genai form uoja sudtingas vaik sm egenis, pasirengusias, vaikui ben
draujant su priiriniais ir aukljaniais m onm is, im okti kalb. Skinnerio
m okym si pabriantis poiris padeda paaikinti, kaip vaikai im oksta kalb,
bendraudam i su kitais (t lem ia vaiko gebjim as im okti statistines kalbos ga
lim ybes). Chom sky pabriam a m um yse gldinti parengtis im okti gram atikos
taisykles padeda paaikinti, kodl ikim okyklinukai taip lengvai im oksta kalb Be abejons, vaikyst yra
ir taip gerai taiko gram atik. Taigi dar kart sitikinom e, kad prigim tis ir patir kalbos metas, Kuo maesnis
tis veikia ivien. vaikas, tuo geriau jam sekasi
Grdam i prie m s diskusijos apie tai, ar pateisinam e savo, homo sapiens, mokytis kalbos: tai jo aidimas.
vard, stabtelkim e ir pam ginkim e vertinti savo gebjim us. U sprendim pri Tai laikina ries dovana"
m im ir vertinim m us, linkusius klysti, galim a bt vertinti 7 balais i 10. U Lewis Thomas,
problem sprendim , kur m onm s nestinga sum anum o, taiau lengvai pasi The Fragile Species, 1992
duodam a fiksacijai, tikriausiai btum e vertinti geriau, galbt 8. U paintins (Trapi ris")
516 10 SKYRIUS
veiklos veiksm ingum , klaid neivengianias, bet greitas euristikas nusipel

nytum e 9. O kai bt prieita prie kalbos im okim o ir jos vartojim o, ekspertai,
apim ti pagarbios baim s, tikriausiai vertint m og 10 bal.
MOKYMOSI REZULTATAI
Kalba
11 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra pagrindiniai kalbos strukt 13 TIKSLAS. Aptarkite Skinnerio ir Chomsky na prigimties ir
riniai vienetai. patirties gin, tiriant, kaip vaikai imoksta kalbos, bei paaikin-
kite, kodl statistinis mokymasis ir kritiniai laikotarpiai yra svar-
Visos kalbos turi tuos paius pagrindinius struktri
bios svokos, tiriant vaik kalbos raid.
nius vienetus. Fonemos yra pagrindiniai kalbos gar
sai. M orfemos - sm ulkiausias prasm ingas kalbos vie Bihevioristas B. F. Skinneris (patirties alininkas gine
netas. Kai kurios m orfem os (pvz., I angl kalboje), dl kalbos raidos) teigia, kad kalbos m okom s pagal
yra odiai, taiau daugum a yra elem entai, tokie kaip inom us m okym osi dsnius: asociacijas (daikt vaizd
priedliai (pa-) arba priesagos (-dav-). Gramatika yra siejant su odi skam besiu), m gdiojim (kit su
taisykli (m intini, o ne toki, kurios idstytos va m odeliuot odi ir sintakss) ir pastiprinim (yp
dovliuose) sistem a, kurios dka galim e bendrauti ir senom is ir priglaudim u, kai vaikas gerai k nors pa
suprasti kitus. Sem antika, gram atikos dalis, - tai rin sako). Lingvistas Noam as Chom sky (prigim ties ali
kinys taisykli, kuriom is rem dam iesi suprantam e kal ninkas) teigia kitaip: gim stam e, turdam i kalbos i
b. Kita gram atikos dalis - sintaks - apim a taisyk m okim o m echanizm , kurio dka esam e biologikai
les, pagal kurias idstom e odius sakinyje. pasireng m okytis kalbos. Kaip rodym jis pateikia
tokius faktus: kalba bdinga visai m onijai; visos kal
12 TIKSLAS. Nubrkite kalbos imokimo keli nuo gugavimo iki bos pagrstos universalija gram atika; tem pas, kuriuo
dviej odi stadijos. vaikai im oksta odi, stebina; kalbos raidos stadi
j seka yra bendra visiem s. Statistinis mokymasis -
M adaug keturi m nesi kdikis pradeda guguoti,
tai gebjim as atskirti kalbos m odelius (pvz., skiem e
tardam as vairiausius skirtingom s kalbom s bdingus
n sekas). Vaikyst yra kritinis laikotarpis nekam jai
garsus. Bdam as apytikriai deim ties m nesi, kdi
arba gest kalbai im okti: vaikai, kurie iuo anksty
kis guguodam as taria jau tik gim tosios kalbos garsus.
vuoju laikotarpiu neim oksta kalbos, praranda geb
M adaug nuo 12 m nesi kdikis kalba pavieniais o
jim gerai j im okti.
diais. i vieno odio stadija prie antrj gim tadie
n pereina dviej odi (telegrafin) kalb. Netru
kus po to vaikas im a kalbti sakiniais. M intos sta PAKLAUSKITE SAVS: Kai kuriuose universitetuose buvo sily
dijos prasideda iek tiek skirtingai kiekvienam vai ta mokantiems gest kalb skaityti j kaip antrj kalb, btin
kui, taiau visiem s vaikam s bdinga ta pati j seka. bakalauro laipsniui gyti. Kokia js nuomon?
Mstymas ir kalba
M stym as ir kalba sudtingai susipina. Klausim as, kas yra pirm esnis, yra vie
nas i psichologijos vita ar kiauinis" klausim . Ar pirm a kyla idja, kuri
paskui ireikiam e odiais? Ar m s m intys ireikiam os odiais, ir be o
di negalim os?
M S T Y M A S IR K A L B A 517
Kalba veikia mstym

14 TIKSLAS. Apibendrinkite W horfo lingvistinio determinizmo hipotez ir aptarkite, kaip ji rmsi
tuometine psichologija.
Lingvistas Benjam inas Lee W horfas tvirtino, kad kalba lem ia m s m stysen. Lingvistinis determinizmas
W horfo (1956) lingvistinio determ inizm o hipotez teigia, kad skirtingos kal (linguistic determinism) -
bos turi takos skirtingom s tikrovs sam pratom s. Pati kalba form uoja svar Whorfo hipotez, kad kalba
biausias m ogaus m intis. Indnai hopiai neturi veiksm aodi btojo laiko. Dl lemia ms mstymo bd.
to, kaip teig W horfas, jiem s sunkiau mstyti apie praeit.
W horfo hipotez gal neateit galv m onm s, kalbantiem s tik viena kalba
ir laikantiem s j tik priem one m intim s reikti. Taiau m onm s, kurie kalba
dviem nepanaiom is kalbom is, pavyzdiui, angl ir japon, atrodo savaim e su
Prie skaitydami toliau,
prantam a, kad m ogus skirtingai m sto skirtingom is kalbom is (Brown, 1986).
nupiekite iliustracij iam
Angl kalboje esam a daug odi asm eninm s em ocijom s (tokiom s kaip pyk
sakiniui:
tis) ireikti, o japon kalba turi daugiau odi ireikti tarpasm eninm s em o
Mergait stumia berniuk".
cijom s (pavyzdiui, uuojautai, M arkus ir Kitayam a, 1991). Daugyb dvikal
Po to perskaitykite pastab kito
bi m oni teigia skirtingai suprant save, priklausom ai nuo kalbos, kuria tuo
puslapio paratje.
m etu kalba (M atsum oto, 1994). Em igrav i Azijos iaurs Am erik dvikal
biai m ons, atlikdam i t pat asm enybs test dviem skirtingom is kalbom is,
netgi gali atsiskleisti kaip dvi skirtingos asm enybs (Dings ir Hull, 1992).
Tai parod M ichaelio Rosso, Elaine Xun ir Anne W ilson (2002) atliktas eks
perim entas. Kinijoje gim usi, Vaterlo universitete studijuojani dvikalbi stu
dent buvo paprayta apibdinti save anglikai arba kinikai. Kai studentai kal
bjo anglikai, savs apibdinim ai buvo bdingi kanadieiam s: studentai dau
giausia ireik teigiam us savs vertinim us ir nuotaikas. Atsakindam i kini
kai, jie buvo tipiki kinai: apibdinim ai labiau atitiko kin vertybes, ireik
apytikriai tiek pat teigiam ir neigiam savs vertinim ir nuotaik. Atrodo, kad
kalbos pasirinkim as lm nuom on apie save.
Im okite kalb ir susipainsite su kultra. Kai kalba inyksta - o tai galim as
daugum os i 6000 dabar esani pasaulio kalb likim as - pasaulis praranda kul-
tr ir m stym , kuris priklaus tai kalbai. Kad sunaikintum taut, sunaikink
jos kalb , - teig poetas Joy Harjo.
Taiau bt per drsu sakyti, kad kalba lemia m s m stym o bd. Papua
Naujosios Gvinjos gyventojas, neinodam as m s odi form om s ir spalvom s
nusakyti, tuos dalykus suvokia beveik taip pat, kaip ir m es (Rosch, 1974). Ta-
iau m s odiai tikrai gali paveikti tai, kaip m es m stom e (Hardin ir Banaji,
1993; Ozgen, 2004). Brazilijoje izoliuota pirah gentis turi odius, reikian-
ius l ir 2 , o didesni skaiiai yra paprasiausiai daug . Taigi pam aius
septynis eilute idliotus rieutus, jiem s labai sunku surinkti tok pat rieut skai-
i i savos krvels (Gordon, 2004). Ar gyvent Britanijoje, ar Naujojoje Gvi
njoje, m ons naudojasi savo kalba skirdam i bei atsim indam i spalvas (Davi-
roff, 2004; Roberson ir kiti, 2004). Pavyzdiui, jei js gim toji kalba bt angl
velgdam i tris spalvas, js dvi i j pavadintum te geltona, o vien - m -
lyna. Vliau prisim intum te, kad abi geltonos buvo panaios. Naujosios Gvi
njos berinm o genties m ons, kurie turi dviej geltonos spalvos atspalvi pa
518 10 SKYRIUS
Visi odiai yra kabliai, ant kuri vadinim us, geriau atsim ins abiej gelton spalv skirtum . Spalv spektre m -
kabinamos mintys." lyna susilieja su alia. K ai spektre skirtum as tarp spalv yra toks pat, dvi skir
Henry Ward Beecher, tingas m lynas (ar dvi skirtingas alias") spalvas, kuri pavadinim ai vieno
Proverbs from Plymouth Pulpit, di, atskiriam e sunkiau (O zgen, 2004). M atom as skirtum as padidja, kai spal
vom s priskiriam e skirtingus pavadinim us: m lyna ir alia .
1887
K adangi odiai daro subtili tak m stym ui, gerai darom e, rpestinga: ir
atidiai rinkdam iesi odius. Pavadin m oteris mergaitmis - pavyzdiui, m er
gaits linksm inasi , - argi neparodom e, kad m oter statusas yra em esnis? A r
ba vardio jis bendra vartosena: ar yra koks skirtum as, jei pasakau: V aikas
im oksta kalbos, bendraudam as su j globojaniais asm enim is , arba V aikai i
m oksta kalbos, bendraudam i su juos globojaniais asm enim is ? K ai kas teigia,
jog ia nes jokio skirtum o, nes kiekvienas ino, kad iuo atveju vyrikoji gi
m in apim a ir m oteris (kaip 1850 m etais paskelb Britanijos Parlam entas).
D augyb tyrim rod, kad m ons, girddam i vard jis (pavyzdiui, "m e

nininkas ir jo darbai ), labiau link sivaizduoti vyrikos gim ins atstov (H er-
ley, 1989; N g, 1990). Prisim inkim e ir tai, kad m ons vartoja gim in pasirink-
tinai, pavyzdiui, daktaras... jis , taiau sekretor - ji (M acK ay, 1983). Jei
jis ir ji tikrai nereikt gim ins, m es neturtum e nustebti, girddam i sakant:
m ogus, kaip ir kiti induoliai, indo savo jauniklius .
Daugelis anglakaibi, tarp j K albos pltra reikia m stym o gebjim pltr. M a vaik m stym as to-
ir dauguma amerikiei, moka bulja kartu su kalba (G opnik ir M eltzoff, 1986). V is dlto labai sudtinga suvok
tik vien kalb. Dauguma ti ir m styti apie tam tikras abstrakias idjas (sipareigojim , laisv ar rim avi
moni yra dvikalbiai arba m ) be kalbos! Tai, kas tinka ikim okyklinukam s, tinka kiekvienam : verta didinti
daugiakalbiai. Ar tik vienos savo odi gali. tai dl ko daugum a vadovli, taip pat ir is, supaindina
kalbos mokjimas riboja su naujais odiais - kad atskleist naujas idjas bei naujus m stym o bdus.
mogaus gebjim suprasti kitos K urtiesiem s, kurie girdiniosios bendruom ens tkstanius m et buvo lai
kultros mstym? kyti negaliniais paveldti nuosavybs, tuoktis, gyti isilavinim ar dirbti su
dting darb, atsirado daug daugiau galim ybi, itobuljus gest kalbai (Sacks,
1990). K urij kom petencija yra aiki, kai jie supaindinam i su enkl kalba
dar bdam i ikim okyklinio am iaus ir vliau m okom i savja kalba. Jei tvai kal
basi gest kalba, vaikai gim tj enkl im oksta lengvai ir sklandiai. Su
m anum u ir akadem iniais pasiekim ais ie vaikai lenkia kitus kuriuosius vaikus
kurie neturjo slyg sklandiai kalbos raidai (Isham ir K am in, 1993).
D idesne odi galia galim a paaikinti tai, k M cG illio universiteto tyrin
Kaip js iliustravote sakin tojas W allace Lam bertas (1992; Lam bert ir kiti, 1993) vadina dvikalbi prana-
Mergait stumia berniuk1? umu. D vikalbiai vaikai, kurie kalbdam i viena kalba sugeba nuslopinti kit,
Anne Maass ir Aurore Russo taip pat geriau sugeba atm esti nereikaling inform acij. Jei j paklausite, ar sa
(2003) nustat, kad mons, kinys gram atikai taisyklingas (K odl kat loja taip garsiai? ), jie efektyviau
kuri gimtja kalba skaitoma sutelks dm es vien gram atik (Bialystok, 2001).
i kairs dein, daniausiai Lam bertas padjo K anadoje diegti program , kuri anglakalbius vaikus trau
pieia stumiani mergait kia prancz kalbin aplink (nuo 1981 iki 1999 m . u K vebeko apygardos
kairje. Kalbantys arab rib pranczikai kalbani vaik padaugjo nuo 65 000 iki 280 000 (Com m is
kalbomis, kai skaitoma i sioner, 1999). D augum a projekt traukt anglakalbi vaik pirm uosius trejus
deins kair, daniausiai m okslo m etus m okom i beveik vien pranczikai, o vliau iki m okyklos baigi
pieia j deinje. mo palaipsniui pereinam a prie pam ok angl kalba. N ieko stebtina, kad ie
vaikai im oksta prancz kalb beveik kaip gim tj; tai pralenkia visus kitus
kalbos m okym o bdus. Be to, palyginus su panai gabum vaikais kontroli
nm is slygom is, dalyvaujanij projekte angl kalbos raida visai nenukent
jo, pagerjo j gebjim ir m atem atikos test rezultatai, jie m labiau vertinti
Kanados prancz kultr (Genesee ir Gandara, 1999).
Taigi anglakalbiam s kanadieiam s dalyvauti projekte, kurio rezultatas - dvi-
kalbyst, apsim oka. Ar kalbins m aum os vaikam s dvikalbis isilavinim as taip
pat duoda naudos? kio Vien tik angl! alininkai abejoja. Jie argum entuo
ja, kad dvikalbio m okym osi program os brangiai kainuoja, yra neefektyvios ir
trukdo anglikai nekalbani vaik asim iliacijai anglakalbse kultrose (Por
ter, 1998). Taiau kai kurie tyrintojai su tuo nesutinka (August ir Hakuta, 1998;
Padilla ir Benavides, 1992; Thom as ir Collier, 1998). Vaikai dvikalbse m o
kyklose, kuriose pus pam ok kartu su anglakalbiais vaikais m okosi angl, o
kit pus - savo gim tja kalba, pasiym i didesne saviverte, negu anglikai ne
kalbantys vaikai, patek anglikas m okyklas. Jie reiau paalinam i i m okyk
los. Ir pagaliau j akadem iniai ir angl kalbos pasiekim ai yra didesni.
Nesvarbu, ar btum e kurtieji, ar girdintys, kalba keiia patirt. Kalba jungia
m us su praeitim i ir ateitim i. Kalba papildo vaizduot. Kalba sieja m us su kitais
m onm is.
Mstymas vaizdiniais
15 TIKSLAS. Aptarkite mstymo vaizdiniais naud,
Ar kalbats su savim i, lik vieni? Ar m stym as - tai kalbjim asis su paiu sa

vim i? Be abejo, odiai perteikia m intis. Taiau argi nebna, kad m intys ap
lenkia odius? kuri pus suksite iaup, nordam i paleisti alt vanden?
Nordam i atsakyti klausim , js tikriausiai galvojote ne odiais, bet rm -
ts procedrine atm intim i - m intyse ikilusiu vaizdu, kaip js tai darote. I tie
s, m es danai m stom e vaizdiniais. Vaizdiniais m sto dailininkai, taip pat kom
pozitoriai, poetai, m atem atikai, sportininkai, m okslininkai. Albertas Einsteinas
saksi didij savo valg pasieks regim j vaizdini dka ir tik vliau i
reiks tai odiais.
Pianistas Liu Chi Kungas rod m stym o vaizdiniais svarb. 1958-aisiais jis
um antrj viet Piotro aikovskio pianist konkurse. Po m et, per kin kul
trin revoliucij, jis pateko kaljim . Netrukus po ilaisvinim o, septynerius m etus
neliets pianino, jis vl koncertavo, o kritikai jo m uzik vertino geriau nei bet ka
da. Kaip jis tobuljo nesipraktikuodam as? A kasdien praktikavausi, - sako Liu. -
Nata po natos m intyse kartodavau kiekvien krin, kur kada nors buvau grojs
(Garfield, 1986). m ogui, turiniam gdi (pavyzdiui baleto), net stebjim as
sukelia sm egenyse vidin to gdio stim uliavim . T teigia viena brit tyrintoj
kom anda, ityrusi fM R vaizdus, gautus, m onm s stebint vaizdo raus (Calvo-
M erino ir kiti, 2004).
Sportininkam s olim pieiam s m intins treniruots tapo prasta pasirengim o
dalim i , teigia Richardas Suinnas (1997). Laboratorijos slygom is Georgia Nigro
parod tokio treniravim osi vert (Neisser, 1984). Jos tiriam ieji turjo 24 kartus
520 10 SKYRIUS
10.11 PAVEIKSLAS.
Vaizduots galia
sivaizduojant fizinius
pratimus, suaktyvinamos
tos paios smegen sritys,
kurios bna aktyvios
ir i tikrj atliekant tokius
pratimus. iuose MRV
matome smegenis
mogaus, sivaizduojanio,
kad jam skauda. Taip
suaktyvinamos kai kurios
smegen sritys (nuotraukoje
i tikrj mesti strlytes taikin. Paskui pus tiriamj turjo mesti 24 kartus
viesesns), kurios bna
aktyvios tikrai jauiant mintyse. Dar vliau visi tiriamieji vl turjo 24 kartus mesti taikin. Geriau
skausm. mt tie, kurie treniravosi mintyse. Smegen vaizdini tyrimai, kaip parodyta
10.11 pav., atskleidia, kad mintinis veiksmo stimuliavimas aktyvuoja tuos pa
ius nervinius tinklus, kurie bna aktyvs atliekant veiksm i tikrj (Grezes
ir Decety, 2001).
Dailiojo iuoimo varybose dalyvaujantys jauni iuojai taip pat gavo ge
resnius vertinimus u uolius ir suktukus, kai treniravosi mintyse, klausyda
miesi savo okio muzikos (Garza ir Feltz, 1998). Vieno eksperimento metu, pri
taikius mintines treniruotes, buvo stebtos 35-erios Tenesio moter krepinio
komandos rungtyns ir lyginami tolim metim rezultatai (Savoy ir Beitel, 1996).
Per t laik komandos pataikyt metim skaiius padidjo nuo madaug 52 pro
cent, kai treniruots buvo tradicikai fizins, iki 65 procent po mintini tre
niruoi. aidjos nuolat sivaizduodavo, kad vairiomis slygomis atlieka to
limus metimus, net ir prieininkms neleistinai ginantis. Dramatika atomazga:
Tenesio komanda laimjo alies pirmenybes per pratsim, i dalies tolim me
tim dka.
M intins repeticijos gali padti pasiekti ir akademini tiksl. Vieno tyrimo
metu Shelley Taylor su kolegomis (1998) pakviet dalyvauti eksperimente va
dinio psichologijos kurso studentus, kuriems buvo likusi savait iki egzamino.
Dalies j buvo paprayta sivaizduoti save skaitant reiting sara, randant ties
savo pavarde rayt 10 bal vertinim, spindint i diaugsmo ir besididiuo
jant savimi. Kartojant i rezultat stimuliacij po penkias minutes kasdien iki
egzamino poveikis nebuvo didelis: tai pridjo tik po du papildomus takus prie
egzamino vertinim, lyginant su rezultatais t student, kurie neatliko jokios
mintins stimuliacijos. Taiau tyrintojai papra kit student sivaizduoti sa
ve aktyviai besimokanius - skaitanius knygos skyrius, pervelgianius ura
us, paalinanius mokymosi spragas, atmetanius pasilymus ieiti papramo
gauti. ios proceso stimuliacijos kartojimas penkias minutes kasdien turjo aki
vaizd poveik. Palyginus su kontroline grupe, i grup pradjo mokytis anks
iau, skyr tam daugiau laiko ir aplenk kitus vidutinikai atuoniais takais,
iais eksperimentais mokslininkai prijo prie ivados, kad savo fantazij laik.
geriau skirti sivaizdavim ui, kaip veikti koki nors uduot, o ne apsistoti ties
sivaizduojam u tikslu.
Daugiau m stym o be kalbos rodym kyla i ankstesniuose skyriuose aptar
t fakt apie inform acijos apdorojim u sm ons rib. Visada aktyviose m s
sm egenyse daugyb aktyvum o srovi teka lygiagreiai, funkcionuoja autom a
tikai, yra atsim enam os neireiktai ir tik kartais inyra paviri kaip sm o
ningi odiai. Lengvas m stym as (taip vadinam as is pasm oninis apdoroji
m as) - tai ketvirtadalis pastang, reikaling nuolatiniam m stym ui. Taigi eg
zistuoja m stym as - daug m stym o - be kalbos.
Tad koks gi yra kalbos ir m stym o santykis? Kaip jau supratom e, kalba da
ro tak m stym ui. Taiau jeigu m stym as taip pat neveikt kalbos, tuom et nie
kad neatsirast n vieno naujo odio. Nauji odiai ir nauji j deriniai irei
kia naujas m intis. Tik po to, kai buvo atliktas toks veiksm as, atsirado krepinio
term inas djim as krep . Taigi pasakysim e paprastai - mstymas veikia m
s kalb, kuri savo ruotu veikia mstym.
Psichologiniai m stym o ir kalbos tyrim ai atspindi vairius literatroje ir re
ligijoje sutinkam us poirius m oni gim in. m ogaus protas tuo pat m etu
geba stulbinam ai klysti ir parodyti nepaprast savo gali. Kai kuri m s klai
ding sprendim padariniai gali bti pragaitingi, todl turim e suprasti savo
gebjim klysti. Taiau danai m us gelbsti tikrai veiksm ingos euristikos. Be to,
sum anum as, sprendiant problem as, ir nepaprasta kalbos galia tikrai iskiria m us
i gyvn ir leidia vertinti m ones kaip turinius beveik neribotus gebji
m us .
MOKYMOSI REZULTATAI
Mstymas ir kalba
14 TIKSLAS. Apibendrinkite W horfo lingvistinio determinizmo hi- 15 TIKSLAS. Aptarkite mstymo vaizdiniais naud.
potez ir aptarkite, kaip ji rmsi tuometine psichologija,
M es danai m stom e vaizdiniais, kai naudojam s pro
Nors lingvistinio determ inizm o hipotez teigia, kad cedrine atm intim i - pasm onine m otorini ir kog-
kalba lemia m stym , tiksliau bt pasakyti, kad kalba nityvini igdi bei slygini asociacij atm inties
daro tak m stym ui. odiai ireikia m intis, o m oks sistem a. M okslininkai nustat, kad m stym as vaizdi-
lininkai ir dvikalbiai m ons rodo, kad skirtingos kal niais ypa naudingas m intyse rengiantis bsim iem s
bos lem ia skirtingus m stym o bdus. vardio jis ty vykiam s ir gali i ties pagerinti gdius.
rim ai atskleid, kad odiai, kuriuos pasirenkam e, no
rdam i ireikti kasdienes m intis, gali perduoti sub PAKLAUSKITE SAVS: Ar js turite toki odi arba gest, ku
tilias iankstines nuostatas. Kai kurie rodym ai silo riuos supranta tik js eima arba artimiausi draugai? Ar galite
m int, kad odyno praturtinim as, o ypa - dvikalb vaizduotje i i odi ar gest sukurti kalb, kaip Nikaragvos
m okym o aplinka, gali pagerinti m stym . vaikai, sukr savo enkl kalb?
522 10 SKYRIUS
Gyvn mstymas ir kalba

Jei m es, kalbantys m ons, esam e, kaip sako psalm i krjas, nedaug m en
kesni u Diev, tai koki viet tarp visos krinijos uim a gyvnai? Ar jie yra
nedaug m enkesni u m og? Ar gyvnai, su kuriais galim e tapatintis dalim i
jutim , m sto? Be to, ar jie geba kalbti?
Ar gyvnai msto?
16 TIKSLAS. Iskirkite penkis paintinius gdius, bdingus tiek didiosioms
bedionms, tiek monms.
Gyvnai, ypa m ogbedions, tikrai geba m styti. Pavyzdiui, jie gali kurti
svokas. Bedionm s im okus atskirti kates ir unis, vieni sm egen ievs kak
tos skilties neuronai tam pa aktyvs, bedionei pam aius nauj pana kat
atvaizd, o kiti - pam aius pana un atvaizd (Freedm an ir kiti, 2001.)
Balandiai, paprastai vertinam i kaip kvailoki paukiai, geba riuoti objektus
pagal panaum . Jie lengvai im oksta autom obili, kai, kdi ir gli paveiks
llius suskirstyti kategorijas. Balandiui parodius niekada anksiau nem aty
tos kds piein, jis utikrintai snapu palies klavi kds" (W asserm an, 1995).
M aa to, m es nesam e vieninteliai padarai, gebantys dem onstruoti valg
Psichologas W olfgangas Kohleris (1925), tirdam as Afrikos pakrants salos im
panzes, pastebjo aiki valg. Eksperim ente, kur atliko su narve udaryta
im panze Sultonu, Kohleris padjo gaball vaisiaus ir ilg pagal nepasiekiam oje
vietoje, o trum p pagal - narvo viduje. Aptiks trum pj pagal, Sultonas pagrie
b j ir paband pasiekti vaisi. Taiau pagalys tyia buvo parinktas per trum pas.
Po keleto neskm ing m ginim Sultonas num et lazd ir stabteljo, stengda
m asis rasti ieit i situacijos. Tuom et staiga, tarsi dingteljus Aha!, jis pao
ko, vl pagrieb trum pj pagal ir panaudojo j prisitraukti ilgesniajam , su kuriuo
skm ingai pasiek vaisi. Sultono veiksm ai parod gyvn paintinius gebji
m us ir parod, kad jie yra labiau im okstam i, o ne s l y g o t i , teig Kohleris.
Laisvje gyvenani im panzi skatinim as sprsti problem as pratina jas nau-
dotis rankiais (Boesh-Acherm ann ir Boesch, 1993). Jos pasirenka tinkam as
akas arba akm enis ir naudoja juos kaip plaktukus rieutam s luktenti. Be to.
jos nusilauia nendr ar ak, nulauo sm ulkias akeles ir nubrauko lapus, nusi
nea prie term ityno ir vejoja term itus paprasiausiai sukdam os lazdel, po
to atsargiai, nenubarstydam os prikibusio grobio, j itraukia. Jos netgi pasirenka
skirtingus rankius skirtingiem s tikslam s: sunki lazd - skylm s pram uti ir
lengv, lanksi lazdel vejybai" (Sanz ir kiti, 2004). Vienas antropologas
apsikvailino, bandydam as pam gdioti vikriai term itus vejojani" im panz.
Tyrintojai atrado m aiausiai 39 im panzi paproius, susijusius su ranki
naudojim u, varinim usi ir m eilinim usi (Sanz ir kiti, 2001). Viena grup gali nu-
valgyti skruzds tiesiai nuo pagaliuko, o kita jas nurenka po vien. Viena gru
p gali dauyti rieutus akm eniniu plaktuku, kita - m ediniu. Tokie skirtum ai
tarp grupi, kartu su besiskirianiais dialektais ir m ediokls bdu, neatrodo
genetikai paveldim i. Greiiau jie yra im panzi kultrins vairovs atitikm uo.
Kaip ir m ons, im panzs - danai jaunesns - iranda paproius ir perduoda
juos savo bendraam iam s ir palikuonim s. Taip pat daro orangutangai (van Schaik
ir kiti, 2003). itaip elgiasi ir bent viena grup Australijos delfin, kurie im o
ko atsiplti jrins kem pins gabal, usidti ant nosies ir naudotis juo kaip
rankiu knisant jros dugn ir iekant uv (Krutzen ir kiti, 2005).
Jei prim atai gali form uoti svokas, dem onstruoti valg, naudoti rankius ir
perduoti kultrines naujoves, ar jie turi tai, k 4 skyriuje vadinom e psichikos
teorija"? Ar jie geba patys daryti ivadas ir pasidalyti jom is? Danielis Povinel-
lis ir Jesse Beringas (2002) prim ena, kad im panzs - ne m ons. Pasirinkda
m i, kas turt grinti m aist, m ons teikia pirm enyb tam , kas m at, kur m ais
tas paslptas. im panzs taip nedaro. im panzs ir orangutangai stebjo save
veidrodiuose ir tyrinjo, liet spalvot dm , kuri m okslininkas jiem s ut-
k ant veido (Gallup, 1998). Delfinai taip pat sustoja prie veidrodio pasiirti
raalo dm es ant savo kn (Reiss ir M arino, 2001).
Kaip pastebjom e 1 skyriuje, im panzs ir babuinai taip pat m oka apgaudi
nti: pavyzdiui, jaunas babuiniukas apsim eta ess upultas, kad jo m otina nuvyt
konkurent babuin nuo m aisto. Ar tokie pastebjim ai rodo, jog prim atai geba
atpainti save ir suprasti kit suvokim ? Taip, m ano daug tyrintoj. Apvelg
didij bedioni gebjim sam protauti, savs atpainim , em patij, pam g
diojim ir kito m ini supratim , Thom as Suddendorfas ir Andrew W hitenas
(2001) vertina j protinius gebjim us kaip labai panaius dvej m et vaiko .
Ar gyvnai kalba?
17 TIKSLAS. Trumpai aptarkite argumentus u ir prie idj, kad mons ir gyvnai pasiymi
gebjimu kalbti.
Nekyla abejoni, kad gyvnai bendrauja. Gyvybingosios bedionls vartoja

skirtingus ksnius spti apie skirtingus grobuonis: lojanius ksnius leo
pardui, kosjanius - ereliui ir nypianius - gyvatei. Igirdusios spji
m apie leopard bedionls lipa artim iausi m ed. Igirdusios spjim apie
erel jos skuba krm us. Igirdusios nyptim , praneant apie gyvat, jos at
sistoja ir im a tyrinti em (Bym e, 1991). Banginiai taip pat bendrauja - klik-
sjim ais ir dejonm is. Bits atlieka ok, inform uojant kitas bites apie atstum
ir krypt iki m aisto altinio.
Rikas, koli veisls uo, atpasta 200 pavadinim ir gali atneti bet kur i
i daikt (jis atskiria deim t daikt net nem atydam as savo eim ininko, tik j
girddam as). Be to, kaip teigia Leipcigo M akso Planko instituto psicholog ko
m anda, papraius atneti nauj aisl niekada negirdtu pavadinim u, Rikas
irenka nauj daikt i jam pastam daikt grups (Kam inski ir kiti, 2004).
Po keturi savaii, jei is daiktas yra padtas kartu su kitais, naujais ir jau i
nom ais, Rikas, igirds t pat od antr kart, pataiko atneti t daikt taip
pat danai, kaip ir nepataiko. Be abejo, tokie poym iai rodo gyvn gebjim
suvokti ir bendrauti. Bet ar tai kalba?
524 10 SKYRIUS
mogbedions
Rim tesnis ikis tvirtinim ui, es tik m ons kalba, yra duom enys apie su m o-
nm is kalbanias" m ogbediones. Kalbant apie genetik, artim iausi m s gi
m inaiiai yra im panzs, kurios genetikai artim iausios ne kitom s bedionm s,
o m onm s (Sagan ir Druyan, 1992). inodam i, kad im panzs gali artikuliuo-
ti tik kelis odius, Nevados universiteto tyrintojai Allenas ir Beatrix Gardne-
riai (1969) pam gino im okyti gest kalbos im panz, vardu Vau, tarsi ji bt
kurias vaikas. Prajus ketveriem s m etam s, Vau galjo naudotis 132 enklais.
Bdam a 32 m et am iaus, ji savo odyne turjo 181 enkl (Sanz ir kiti, 1998).
Ir m okslininkai, ir visuom en labai susidom jo paskelbtais skm ingais Gard-
neri pastang rezultatais. Vienas laikraio New York Times reporteris, kuris
buvo im oks gest kalbos i savo kurij tv, aplank Vau ir suuko: Staiga
supratau, kad su kitos ries atstovu kalbuosi savo gim tja kalba".
m oni kalba galjo atsirasti i bendravim o gestais (Corballis, 2002, 2003).
Jei taip, tuom et nieko stebtina, kad m um s gim iningos m ogbedions geba
ireikti daug odi gestais, bet tik kelis - odiais. Nieko stebtina, kad ges
tai iliko kaip m oni kalbos dalis (net tada, kai kalbam e telefonu!) ir kad en
klai lengvai plinta tarp kuri m oni kaip kalbos alternatyva. Vlgi nieko ste-
btina, kad i prigim ties akli m ons vartoja gestus, panaius regini m o-
ni, net m anydam i, kad klausytojas taip pat yra aklas (Iverson ir Goldin-M ea-
dow, 1998). Nenuostabu, kad gest nenaudojim as trukdo kalbai, turiniai erd-
vin prasm (pavyzdiui apibdinant buto iplanavim ). Taigi aiku, kad gestai
palengvina paintin nat, kuri nea kalba. m ons, kuri praom a nenaudo-
ti gest, deda daugiau pastang bendraudam i vien odiais ir ne taip gerai pri
sim ena neseniai im okt inform acij, pavyzdiui, odi ar skaii sraus (Gol-
din-M eadow ir kiti, 2001). Ir m onm s, ir bedionm s bendraujant reikia gest
Dar daugiau rodym apie bedioni kalb" buvo gauta XX a. atuntaja-
me deim tm etyje. Daniausiai bedions rodydavo tik pavienius odius, to
kius kaip tai" arba duok", bet kartais jos jung enklus grupes ir sudary
davo suprantam us sakinius. Vau gestais sak: Tu m ane ieiti, praau". Pa
aikjo, kad bedions derina odius krybikai. Vau gulb pavadino van
dens pauktis". Koko, Francins Patterson (1978) m okyta gorila, ilganos ll
Pinok apibdino kaip dram blio vaikas". O im panz Lana kalba" spaudyda
m a m ygtukus, prijungtus prie kom piuterio, kuris iveria jos paspaudim us angl
kalb. Vien dien ji sigeid apelsino, kur turjo jos m okytojas. Ji neturjo
odio, reikianio apelsin, bet inojo spalvas ir od, reikiant obuol, taigi
im provizavo: Tim ai, duok obuol, jis yra oraninis" (Rum baugh, 1977).
Kadangi susikaup nem aai duom en apie m ogbedioni kalb, im ta m a
nyti, kad bedions i ties nedaug m enkesns u m og". Suprantam a, j
odynas ir sakiniai, palyginti su m s, visai paprasti - atitinkantys m adaug
dvej m et vaiko gebjim us, taiau bedions, regis, tikrai turi t pat gebji
m , kuris buvo laikom as tik m s, m oni, ypatybe.
Taiau ar i tikrj bedions gali kalbti?

XX a. atuntojo deim tm eio pabaigoje avjim asis kalbaniom is bedio-
nm is virto cinizm u: ar bedions tikrai gudrios, ar tyrjai yra neim anliai?
Bedioni kalbos tyrintojai priskiria jom s savo kalbos gebjim us, teig skep
tikai, pasitelk tokius argum entus:
Bedions labai sunkiai im oksta savo ribot odyn. Vargu ar jos panaios
kalbanius ar gestus naudojanius vaikus, kurie lengvai kas savait im oksta
deim tis nauj odi (W ynn, 2004). Sakyti, kad bedions gali im okti
kalbti tik dl to, kad jos gali enklais parodyti odius, yra beveik tas pat,
kaip teigti, jog m ons gali skraidyti dl to, kad m oka okinti.
im panzs gali nuosekliai rodyti enklus arba spaudyti m ygtukus, kad gaut
atlyg taip, kaip M askvos cirko m ekos gali im okti vaiuoti vienaraiais.
Balandiai taip pat gali i eils kirsti snapu per m ygtukus, kad gaut grd
(Straub ir kiti, 1979), ir niekas nesako, kad balandiai kalba.
Bedions tikrai gali vartoti sim bolius prasm ingai. Bet enkl seka duok
apelsin m an duok valgyti apelsin m an valgyti apelsin... toli grau
neprim ena rafinuotos trim eio vaiko sintakss (Anderson, 2004; Pinker,
1995). Vaikui frazs you tickle ir tickle you (tu kuteni ir kutena tave)
perteikia skirtingus dalykus, o bedion, kuri nem oka m s sintakss, gali
jas rodyti gestais ir vienaip, ir kitaip.
Herbertas Terrace (1979), m oks bedion, vardu Nim as im skis, padar

ivad, kad daugum a im panzs naudojam enkl - tai tik jos m okytojo
rodom enkl m gdiojim as ir inojim as, kad padarius tam tikrus rank
judesius galim a sulaukti atlygio.
Veikiam i savo suvokim o nuostatos m ons, turdam i dviprasm inform aci

j link m atyti tai, k nori arba tikisi pam atyti. Terrace teig: Aikinti, jog
im panzs naudojam i enklai yra kalba - tai tik truputis daugiau negu j
m okytoj noras taip m anyti . (Kai Vau parod vandens pauktis , ji, ga
lim as dalykas, atskirai pavadino vanduo ir pauktis .)
im panzs netobulina kalbos, - daro ivad Stevenas Pinkeris (1995). - Ta

iau tai nedaro jom s gdos: vargu ar geriau sektsi m onm s, bandantiem s i
m okti bedioni rkavim ir klyksm , aism ingo bii okio ar bet kokio kito
puikaus gam tos talent ou pasirodym o.
M oksle, kaip ir politikoje, ginai gali paskatinti paang. Provokuojantis tei
ginys, es bedions turi tok pat kaip m es gebjim vartoti kalb , ir skep
tikas atkirtis, kad bedions nevartoti kalba (kaip galt pasakyti Vau), pa
skatino psichologus pripainti didesnius bedioni gebjim us ir m s pai
genialum (Friend, 2004; Rum baugh ir W ashburn, 2003). Kiekvienas sutiks, kad
tik m onm s bdinga kalba, jei tuo suprantam a odiais arba gestais ireikia
ma sudtinga gram atika. Jei kalba suprantam a paprasiau - tik kaip gebjim as
526 10 SKYRIUS
bendrauti prasm ingos sim boli sekos dka, tuom et bedions galbt i tikrj
geba vartoti kalb.
Nors bedions nekalba taip kaip m es, j m stym o ir bendravim o gebji
m ai ir toliau stebina dresuotojus. Po to, kai m ir antrasis jos vaikas, nusim inu
si Vau vis klaus vaikutis? ir atsitraukdavo, kai jai buvo sakom a vaikutis
m ir, vaikutis inyko, vaikutis baigtas . Po dviej savaii priirtojas-tyrin-
tojas Rogeris Foutsas (1992, 1997) prane bedionei geresn ini: Turiu
tau vaikut . Vau i naujien reagavo staigiu susidom jim u, pasiiau, di
diuodam asi ir udususi vis rod ir rod enklus vaikutis, m ano vaikutis . Kai
Foutsas pristat globojam naujagim - Lul, jiem s prireik keleto valand pri
prasti vienam prie kito, kol pagaliau Vau pralau ledus, parodydam a ateik,
vaikuti ir apkabindam a Lul. Laikui bgant, bedioniukas im oko 68 gestus,
paprasiausiai stebdam as Vau ir kitas tris kalbos m okytas bediones.
Be to, Vau, Lulis ir kitos bedions dabar spontanikai kalba gestais. Jos
viena kitos prao pakutenti, ateiti, apkabinti ir kt. M okantys gest kalb m o
ns gali slapta klausytis i bedioni pasikalbjim , ir jie beveik visikai su
taria, aikindam i, k bedions sako: 90 proc. bedioni kalbos siejasi su tar
pusavio bendravim u, ram inim u arba aidim u (Fouts ir Bodam er, 1987). Be to.
im panzs yra truput dvikalbs, jos pasakytus anglikus odius gali iversti
gestus (Shaw, 1989-1990).
Iki iol labiausiai stulbinam as yra Savage-Rum baugh ir jos koleg (19931
atradim as, kad pigm jins im panzs gali im okti suprasti nekam osios angl
kalbos niuansus. Kenz - viena i t im panzi, kurios gram atiniai gebjim ai
prilygsta dvej m et vaiko ir kuri im oko kalbti stebdam a savo m ots m o
kym . Ji elgiasi protingai, paklausta: Ar gali parodyti m an vies? arba "Ar

gali duoti m an viesos? , arba Ar gali jungti vies? . Kenz taip pat supran
ta pasakytus odius gyvat, ksti ir uo. Kai jai buvo duotos gyvats bei uns
ikam os ir pirm kart pasakyta - tegul uo kanda gyvatei , ji grdo gyvat
uniui bum . Jei Kenz turt artikuliuot bals, ji kalbt , - teig Duane
Rum baugh (1994). im panzm s, kaip ir m onm s, ankstyvoji vaikyst yra kri
tinis kalbos m okym osi laikas. Jeigu anksti nesusiduria su kalba ir odiniais sim
boliais, im panzs, kaip ir suaug m ons, nebesugeba gerai im okti kalbti
(Rum baugh ir Savage-Rum baugh, 1994).
Descartes ir kiti filosofai, m anydam i, kad gyvnai negali m styti, tvirtino,
kad jie yra gyvi robotai be joki m oralini teisi. Vienu ar kitu m etu buvo tei
giam a, kad gyvnai negali planuoti, suprasti, skaiiuoti, naudotis rankiais, ne
m oka rodyti gailesio ar kalbti (Thorpe, 1974). iandien m es inom e daugiau.
Kiek dabar valand? Gyvn tyrintojai atskleid, kad prim atai dem onstruoja valg, lojalum ei
Ar js teisingai vertinote, per m ai, bendrauja vieni su kitais, ireikia altruizm , i kartos kart perduoda kul
kiek laiko baigsite skaityti tros m odelius ir suvokia m oni kalbos sintaks. i ini prim im as ir m o
skyri (500 p.)? ralini reikm i iaikinim as yra nebaigta m s m stanios ries uduotis.
MOKYMOSI REZULTATAI
Gyvn mstymas ir kalba
16 TIKSLAS. Iskirkite penkis paintinius gdius, bdingus tiek
kom andas. Keletas bedioni ri im oko susikal
didiosioms bedionms, tiek monms.

bti su m onm is gestais arba spaudinjant su kom
piuteriu sujungtus m ygtukus. ios m ogbedions
m ons ir gyvnai form uoja svokas, dem onstruoja im oko im tus odi, bendravo jungdam os odius,
valg, naudoja ir kuria rankius, perduoda kultros perdav savo inias jaunesniem s gyvnam s, kurie -
naujoves ir taiko psichikos teorij (kuri apim a geb kaip ir m ons - yra link gyti inias lengvai, jei yra
jim m styti, savs suvokim , em patij, m gdiojim m okom i labai jauni. Vis dlto tyrintojai atskleidia
ir kito m ini supratim ). svarb bedioni ir m oni kalbos gabum skirtu
m : tik m ons gali im okti ireikti odin ar gest
17 TIKSLAS. Trumpai aptarkite argumentus u ir prie idj,
kalb pagal visas sintakss taisykles.
kad mons ir gyvnai pasiymi gebjimu kalbti.
Bits oka, nordam os perduoti inform acij apie m ais

PAKLAUSKITE SAVS: Gal kada nors pajutote, kad gyvnas ben
to altinio viet, papgos atskiria dalykus pagal skai
drauja su jumis? Kaip bt galima patikrinti toki intuicij?
i, o unys supranta ir atsako sudtingas m oni
10 SKYRIAUS APVALGA: Mstymas ir kalba
PASITIKRINKITE
1. Pasiekiam um o euristika yra greitas ir lengvas, bet 4. Jei js uo priekam baryje loja ant nepastam o
kartais klaidinantis tikrovs vertinim o bdas. Kas m ogaus, ar galim e tai vadinti kalba? O jei uo
yra pasiekiam um o euristika? inkia, nordam as pasakyti, kad jam reikia
lauk?
2. Jei vaikas dar nekalba, ar yra prieasi m anyti,
kad tv ir globj skaitym as vaikui yra naudin
gas?
3. Kokios m inties teisingum apibendrina posakis Atsakymus klausimus rasite priede knygos pabaigoje.
odiai kuria idjas ?
528 10 SKYRIUS

Algoritmas (algorithm ), 493 p. sitikinim tvarumas Perdta savikliova (overconfidence), 500
Dviej odi stadija (belief perseverance), 503 p. Prototipas (prototype), 492 p.
(two-word stage), 511 p. valga (insight), 493 p. Psichikos nuostata (mental set), 496 p.
Euristika (heuristic), 493 p. Kalba (language), 507 p. Svoka (concept), 491 p.
Fiksacija (fixation), 495 p. Lingvistinis determinizmas Semantika (semantics), 509 p.
Fonemos (phoneme), 508 p. (linguistic determinism), 517 p. Sintaks (syntax), 509 p.
Formuluot (framing), 501 p. Morfemos (morpheme), 509 p. Telegrafin kalba
Funkcij fiksavimas Pasiekiamumo euristika (telegraphic speech), 511 p.
(functional fixedness), 496 p. (availability heuristic), 498 p. Tipikumo euristika (representativeness
Gramatika (grammar ), 509 p. Patvirtinimo alikumas heuristic), 497 p.
Gugavimo stadija (babbling stage), 510 p. (confirmation bias), 494 p. Vieno odio stadija
sitikinim alikumas (belief bias), 503 p. Painimas (cognition), 491 p. (one-word stage), 511 p.
Intelektas
Kas yra intelektas?

Ar intelektas yra vienas bendras, ar keletas skirting gebjim?
Emocinis intelektas
Intelektas ir krybingumas
Ar intelekt galima neurologikai imatuoti?
Intelekto vertinimas
Intelekto test itakos
iuolaikiniai protini gebjim testai
Test sudarymo principai
Intelekto kitimas
Pastovus ar kintantis?
Intelekto kratutinumai
Gen ir aplinkos taka intelektui
Genetin taka
Aplinkos taka
Grupiniai intelekto test veri skirtumai
Apie alikum
rys didiuliai ginai neseniai ieb diskusij psichologijoje ir u jos ri
T b. Pirm asis - karas dl atm inties - apie tai, ar istum ta traum uojanti
patirtis vliau gali bti atkurta ir turti gydom osios naudos (9 ir 15 sky
riai). Antrasis didelis nesutarim as - lyi
m s kaip vyr ar m oter elges - prigim tis ar aukljim as (3 ir 18 skyriai). iam e
karas": kas labiau form uoja
skyriuje daugiausia skirsim e dm esio karui dl intelekto : ar kiekvienas i m s

turi gim t bendrj protin gebjim (intelekt) ir ar galim e gebjim ireikti
kaip prasm ing skaii?
M okykl tarybos, teism ai ir m okslininkai svarsto, ar taikytini ir ar nealiki
yra testai, kuriais m ginam a vertinti asm ens protinius gebjim us, ireikti juos
skaiiais ir palyginti su kit m oni test rezultatais. Ar galim a, rem iantis iais
testais, vertinti m ones, nukreipti juos konkrei m okykl, skirti konkret darb,
diagnozuoti konkret psichologin sutrikim ? Geriau pirm a uduokim e kelet
esm ini klausim : kas yra intelektas? Kaip geriausiai galim a j vertinti? Kiek
jis priklauso nuo prigim ties (paveldjim o) ir koki tak jam daro aplinka? K
i tikrj reikia pavieni m oni ir grupi testo veri skirtum ai? Ar intelek
to testavim as leidia konstruktyviai m onm s atskleisti savo galim ybes? O gal
tai galingas diskrim inavim o ginklas, dangstom as m okslu? io skyriaus tikslas -
pasilyti kelet atsakym iuos klausim us bei prim inti, kad m ons bna ap
dovanoti vairiom is protinm is galiom is ir kad norint pasiekti auktum as, rei
kia ir talento, ir pastang.
Kas yra intelektas?

1 TIKSLAS. Aptarkite, kodl sudtinga apibrti intelekto svok, ir paaikinkite, k reikia su
daiktinti intelekt.
Psichologai svarsto: ar m es suvokiam e intelekt kaip vienos ries gebjim ,

New York Tim es korespondent ar kaip kelet skirting gebjim ? Ar intelektas susijs su paintini gebjim
Deborah Solom on, 2004: sparta? Ar j galim a neurologikai im atuoti? Taiau intelekto ekspertai sutaria
Koks js intelekto dl vieno: intelektas yra svoka, o ne daiktas . Kai apie kieno nors IQ (inte
koeficientas? lekto koeficiento santrum pa) kalbam e taip, tarsi tai bt pastovus ir objektyviai
Fizikas Stephenas Hawkingas: tikras bruoas, kaip, pavyzdiui, auktis, darom e protavim o klaid, kuri vadi
N et nenutuokiu. m ons, kurie nam a sudaiktinimu, tai reikia, kad abstrakti, nem ateriali svoka im am a su
didiuojasi savo IQ , vokti taip, tarsi ji bt tikras, konkretus daiktas. Sudaiktinti - vadinasi, sugal
yra nevykliai voti svok, j pavadinti, o paskui save tikinti, kad toks dalykas i tikrj yra
INTELEKTAS 531
pasaulyje. Kai kas nors pasako: Jos IQ lygus 120, - jie sudaiktina IQ, si
vaizduoja IQ kaip daikt, kur m ogus turi, - o juk tai tik kart atlikto tam tik
ro intelekto testo rezultatas. Tas m ogus turt sakyti: Jos intelekto testo re
zultatas buvo 120.
Intelektas yra socialiai apibriam a svoka. Skirtingose kultrose intelekto
poym iu laikom os bet kokios savybs, kuri dka pasiekiam a skm toje kul
troje (Sternberg ir Kaufm an, 1998). Am azons diunglse intelektas gali bti Intelektas (intelligence) -
gebjim as atskirti, kurie ia augantys augalai gali igydyti konkrei lig. Va proto savyb, kuri sudaro
kar alyse tai yra puikiai atliekam os paintins uduotys. Bet kuriam e kon gebjimas mokytis i patirties,
tekste intelektas - tai gebjim as m okytis i patirties, sprsti problem as ir nau sprsti problemas ir naudoti
doti inias, prisitaikant prie nauj situacij. M oksliniuose darbuose intelektas inias, prisitaikant prie nauj
yra tai, k m atuoja intelekto testai, o istorikai - tai m okym osi gabum ai. situacij.
Nepaisant bendro sutarim o dl svokos, lieka du ginytini klausim ai:
1. Ar intelektas yra vienas bendras gebjim as, ar keletas skirting?
2. Ar tom is neurom oksl priem onm is, kurias turim e iandien, galim e sm e
genyse surasti ir im atuoti intelekt?
Ar intelektas yra vienas bendras,

ar keletas skirting gebjim?
Galbt pastate bent kelet m oni, gabi tiksliesiem s arba hum anitariniam s
m okslam s, ger sportinink bei m oni, gabi dailei, m uzikai, okiui. Galbt
pastate talenting m eninink, kuris sutrinka, susidrs su paprasiausia m a
tem atine uduotim i, ar puik m atem atikos student, neturint jokio polinkio li
teratrai. Galbt kilo klausim as, ar pagrstai m oni protinius gebjim us, kuri
esam a toki skirting, galim e vadinti vienu odiu intelektas, ir ar galim a juos
kiekybikai ireikti skaiium i, parinktu i kakokios vienos skals. Kaip gal
tum e atsakyti iuos klausim us?
Bendrasis intelektas
Faktorin analiz
2 TIKSLAS. Pateikite argument u ir prie intelekto laikym vienu bendruoju protiniu (factor analysis) -
gebjimu. statistinis metodas, iskiriantis
testo susijusi uduoi grupes
Kad isiaikintum e, ar egzistuoja bendrasis gebjim veiksnys, pasireikiantis
(vadinamuosius faktorius);
visais savitais protiniais gebjim ais, psichologai tiria, kaip siejasi vairs gebji
naudojama nustatyti vairiems
m ai. Faktorine analize vadinam u statistiniu m etodu galim a iskirti testo uduo
atlikties matmenims, kurie yra
i grupes, kurios m atuoja t pat gebjim . Pavyzdiui, m ons, kurie gerai
bendrojo verio pagrindas.
atlieka odyno uduotis, danai gerai atlieka ir teksto suvokim o uduot, ir i
uduoi grup padeda iskirti verbalinio intelekto veiksn (faktori). Kitos u Bendrasis intelektas
duoi grups nustato erdvini gebjim ir sam protavim o gebjim veiksnius. (general intelligence, g ) -
Charlesas Spearm anas (1863-1945), padjs pltoti faktorin analiz, m a bendrasis pagrindinis intelekto
n, kad yra ir bendrasis intelektas, jo pavadintas g veiksniu (angl k. gene veiksnys, kur, Spearmano
ral" santrum pa), kuris yra kit konkrei intelekto veiksni pagrindas. Spear ir kit nuomone, galima matuoti
m anas sutiko, kad m ons danai turi ypating isiskiriani gebjim . Taiau kiekviena intelekto testo
jis taip pat pastebjo, kad t, kuri vieno veiksnio, pavyzdiui, verbalinio inte uduotimi.
532 11 SKYRIUS
g yra vienas patikim iausi lekto, vertis yra auktas, paprastai yra auktesni negu vidutiniai ir kitiem s veiks
ir validiausi m at elgsenos niam s priskiriam , pavyzdiui, erdvini arba sam protavim o gebjim , veriai.
srityje... ir jis daug geriau nei Taigi yra, nors ir nestiprus, ryys tarp skirting gebjim . Spearm anas buvo siti
bet kuris kitas bruoas nuspja kins, kad nuo to bendrojo veiksnio priklauso visa m s protinga elgsena - pra
svarbias socialines pasekm es, dedant plaukiojim u jroje, baigiant puikiu m okym usi m okykloje.
tokias kaip m okslo ar profesiniai M intis, kad galim a bendrj protin gebjim ireikti vienu intelekto ver-
pasiekim ai." iu, buvo ginytina ir Spearm ano laikais, ir dabar. Vienas ankstyvj Spearm a-
Elgesio genetikas no oponent buvo L. L. Thurstone (1887-1955). Thurstone pateik m onm s
Robertas Plom inas (1999) 56 skirtingus testus ir m atem atikai iskyr septynias pirminiu, protini geb
jim grupes (kalbos sklandum as, kalbos suvokim as, erdviniai gebjim ai, suvo
kim o sparta, skaitm eniniai gebjim ai, indukcinis m stym as ir atm intis). Thurs
tone nerikiavo savo tiriam j pagal vien bendrojo gebjim o skal. Taiau kiti
tyrjai, istudijav jo tiriam j duom enis, aptiko neryki tendencij: t, kurie
pranoksta kitus pagal vien i septyni pirm ini gebjim , yra geri ir kit ge
bjim veriai. Todl jie padar ivad, kad vis dlto yra kai kuri fakt, ro
dani bendrojo veiksnio g buvim .
Protinius gebjim us galtum e palyginti su fiziniais gebjim ais. Pavyzdiui
sportikum as yra ne viena, o daug savybi. Galjim as greitai bgti skiriasi nuo
jgos, kurios reikia keliant tang, visai ko kita reikia ir aki bei rank jude
siam s suderinti, norint kam uol pataikyti krep. Sunkum kilnojim o em pio
nas kain ar galt bti geras iuojas. Taiau ilieka ioks toks polinkis ge
rom s savybm s telktis visum - bgim o greitis koreliuoja su m etim tikslu
m u, - nes yra bendras gabum as sportui. Taip pat ir intelektas apim a kelet skir
ting gebjim , kurie tam e paiam e m oguje gana danai susigrupuoja, o tai
liudija esant iok tok bendrj intelekto veiksn.
Satoshi Kanazawa (2004) tikina, kad bendrasis intelektas evoliucionavo kaip
intelekto form a, kuri padeda m onm s sprsti naujas problem as: kaip sustab
dyti ugnies plitim , kaip sausros m etu rasti m aisto, kaip susijungti su savikiais,
atsidrusiais kitoje patvinusios ups pusje. Bendresns problem os - kaip su
sirasti partner, kaip suprasti nepastam m oni veido iraikas, kaip rasti keli
atgal stovyklaviet - reikalauja kitokio pobdio intelekto. Akivaizdu, kad ben
drojo intelekto veriai koreliuoja su gebjim u sprsti vairias naujas proble
m as (aptinkam as akadem inse ir daugelyje profesini situacij), taiau maai
koreliuoja su individ iniom is evoliucikai pastam ose situacijose - tokio-
se kaip vedybos ir tvyst, artim os draugysts um ezgim as, socialins kom pe
tencijos dem onstravim as ir orientavim asis be em lapio.
Dabartins intelekto teorijos

3 TIKSLAS. Palyginkite Gardnerio ir Sternbergo intelekto teorijas.
Nuo XX a. devintojo deim tm eio vidurio kai kurie psichologai stengiasi pra
plsti intelekto apibrim u Spearm ano ir Thurstone akadem ini valg rib.
Daugialypis intelektas. Howardas Gardneris (1983, 1999) palaiko Thurstone po

ir, kad intelekt sudaro vairs dm enys. Jis paym i, kad sm egen paeidi-
INTELEKTAS 533
Talento salos:
genijaus" sindromas
Kairje: Mattas Savage,
trylikametis, sergantis
autizmu, taip pat yra
pianistas, diazo konkurs
prizininkas. Mattas turi savo
grup - Matt Savage Trio".
Viduryje: Kimas Peekas,
Raymondo Babbito
vaidmens kvpjas filme
Lietaus mogus", daugu
mos kasdienini poreiki
negali patenkinti be savo
tvo pagalbos. Iki iol
Peekas atmintinai moka
daugiau kaip 7600 knyg,
m ai gali susilpninti vienokius, bet ne kitokius gebjim us. Jis pastebi, jog skir taip pat JAV valstij kodus,
tingi gebjim ai padjo m s protviam s veikti vairius aplinkos sunkum us (rasti pato kodus ir TV stoi
pavadinimus.
keli nam o, suprasti kit em ocijas, sprsti problem as). Jis taip pat istudijavo
Deinje: Alonzo
duom enis apie m ones, turinius iskirtini gebjim , taip pat ir apie tuos, ku Clemonsas, nepaisant
rie pranoksta kitus tik vienu gebjim u. m oni, turini genijaus" sindrom , augimo sutrikim, gali
sukurti puiki bet kokio
intelekto testavim o rezultatai paprastai bna prasti, taiau jie turi talento sal - gyvno, kur nors trumpai
netiktin gebjim , pavyzdiui, skaiiavim o, pieim o arba m uzikins atm in pamato, kopij. Jo sukurtos
bronzins skulptros peln
ties (Treffert ir W allace, 2002). Tokie m ons gali nesugebti sklandiai kalb
visuotin pripainim.
ti. bet geba skaiiuoti taip greitai ir tiksliai, kaip elektronin skaiiavim o m ai
na, arba gali beveik akim irksniu pasakyti savaits dien, atitinkani bet koki Genijaus" sindromas
istorijos dat (M iller, 1999). M adaug 4 i 5 toki genijaus" sindrom turini (savant syndrome) -
m oni yra vyrai, daugeliui i j diagnozuojam as dar ir autizm as - raidos su sutrikimas, kai daugeliu atvilgi
trikim as, kuris daniau pasireikia vyram s nei m oterim s. ribot protini gebjim mogus
Rem dam asis iais duom enim is, Gardneris rodinja, kad m es turim e ne iaip turi nepaprast gebjim,
kakok intelekt, o daugialyp intelekt, sudaryt i vairi vienas nuo kito nepri pavyzdiui, skaiiavimo
klausani intelekto ri. Be verbalini ir m atem atini gebjim , kuriuos ga arba pieimo.
lim a im atuoti standartiniais testais, jis iskyr atskirus gebjim us, reikalingus
m uzikai atlikti, regim ojo pasaulio erdvei analizuoti, m eistrikiem s okio jude
siam s ir savs, kit bei gam tos valgiam supratim ui (11.1 lentel ).
Pasak Gardnerio (1998), kom piuteri program uotojas, poetas, sum aniu ad
m inistratorium i taps guvus jaunuolis ir krepinio kom andos gynjas - visi ro
do esant skirtingas intelekto ris. Jis pastebi:
Jei mogus geba (arba ne) pasakoti istorijas, sprsti matematikos uduotis,
orientuotis nepastamoje vietovje, imokti negirdt dain greitai gusti aisti
nauj vikrumo reikalaujant aidim suprasti kitus mones arba susivokti savyje, -
jis paprastai neino, ar gals bti toks pat gabus (ar negabus) ir kitose srityse.
Bendrasis intelekto rezultatas prim ena bendr m iesto vertinim , kuris nesutei
kia jokios konkreios inform acijos apie io m iesto m okyklas, gatves ar naktin
gyvenim .
Intelekt tyrinjanti Sandra Scarr (1989) klausia, argi nebt nuostabu, jei
pasaulis bt toks teisingas, kad esant silpnam vienoje srityje bt galim a tai
534 11 SKYRIUS
11.1 LENTEL. Atuonios Gardnerio intelekto rys
Gebjimai Pavyzdys
1. Lingvistiniai poetas T. S. Eliotas

2. Loginiai-matematiniai mokslininkas Albertas Einsteinas
3. Muzikiniai kompozitorius Igoris Stravinskis
4. Erdviniai dailininkas Pablo Picasso
5. Kno valdymo-kinestezinis okja Martha Graham
6. Asmenybs (savs) painimo psichiatras Sigmundas Freudas
7. moni painimo lyderis Mahatma Gandhi
8. Gamtos painimo gamtininkas Charlesas Darwinas
atsverti dideliais gabum ais kitoje srityje? Deja, pasaulis nra teisingas, nes skir
tingi gebjim ai link koreliuoti. Pavyzdiui, m oni su protine negalia fiziniai
gebjim ai danai esti taip pat m enkesni; parolim pins aidyns suteikia jiem s
galim yb varytis su kitais. Be to, vienoje apvalgoje, apibendrinanioje 127
tyrim rezultatus, patvirtinta, kad akadem inis intelekto vertis, kuris leidia prog-
nozuoti skm ing auktosios m okyklos baigim , taip pat prognozuoja ir vles
n skm darbe (Kuncel ir kiti, 2004). Panaiai ir bendrasis intelekto rezultatas
leidia prognozuoti vairi sudting uduoi atlikim o kokyb vairiose dar-
bo srityse: g yra svarbus (Gottfredson, 2002a, b; Reeve ir Hakel, 2002). Tai netgi
turi takos ilgaam ikum ui. Tyrim uose, kontroliuojant pajam ir isilavinim o skir-
tum us, vienuolikm eiai, kurie 1932-aisiais surinko m aai intelekto testo tak
gyveno vidutinikai trum piau ir turjo didesn tikim yb m irti nuo plaui v-
io, irdies bei kraujotakos lig, negu j bendraam iai, gav geresnius verius
(Hart ir kiti, 2003; W halley ir Deary, 2001).
Gardnerio kritikai paym i, kad jo teorij sunku patvirtinti, neturint test vi
som s iom s intelekto rim s im atuoti. Be to, klausia jie, ar i tikrj yra pras
m visiem s gebjim am s be joki ilyg taikyti bendr intelekto svok. Inte-
lektas yra protiniai gebjim ai, - teigia jie. Tie gebjim ai, be kuri galim e isi
versti, daniau laikom i talentais nei gerokai svarbesni verbaliniai ir sam prota
Jei k nors sugebi atlikti gerai, vim o gebjim ai. Ar galim a sakyti, kad m onm s, stokojantiem s sportinio talento,
turi bti atsargus, kad stinga intelekto? Gardneris tam prietarauja, teigdam as, kad visos intelekto for
netiktum , jog taip pat gerai m os turi vidin vert - tai m ogaus kultra ir kontekstas, dl kuri vieni geb
sugebi atlikti ir kitus dalykus, jim ai vertinam i labiau negu kiti. I ties intelekto apibrim ais - ar tai bt tra
kuriuos nebtinai sugebi...
dicinis m okym osi gabum prognozavim as, ar platesnis apibrim as - m gina
Dl to, kad m an labai seksi m a apibdinti, k m onija labiausiai vertina.
[kuriant program in rang],
m ons ateina ir tikisi, Skmingo intelekto aspektai. Robertas Sternergas (1985, 1999, 2003) pritaria
kad gerai im anau tuos dalykus, Gardnerio ikeltai daugialypio intelekto idjai, taiau jo triarchijos teorija (nuo
kuri ities neim anau." odio triarchija - alis, valdom a trij valdov") iskiria tris, o ne atuonias,
Bill Gates (1998) intelekto ris:
INTELEKTAS 535
Analitinis (akadem ini problem sprendim o) intelektas, vertinam as inte

lekto testais, kuriuose pateikiam os tiksliai apibrtos uduotys, turinios vie
nintel teising atsakym .
Krybinis intelektas, atsiskleidiantis skm ingai reaguojant naujas situa

cijas ir kuriant naujas idjas.
Praktinis intelektas, kurio danai reikia kasdieniam e gyvenim e ir kur da

niausiai sunku vienareikm iai apibrti.
Tradiciniai intelekto testai vertina akadem in intelekt. Jie gana neblogai nu

m ato m okym osi skm , bet ne taip gerai - profesin skm . m ons, kuriem s
bdingas auktas praktinis intelektas, gali niekuo neisiskirti m okykloje. A ntai
vadybinio darbo skm ne tiek priklauso nuo gebjim , vertint intelekto veriu
(jei tas vertis yra vidutinis arba auktesnis), kiek nuo m okjim o valdyti save,
planuoti darbus, vadovauti kitiem s m onm s.
Stem bergo ir W agnerio (1993, 1995) sukurtas vadovo praktinio intelekto tes
tas vertina, ar testuojam asis ino, kaip veiksm ingai planuoti veikl, kaip ska
tinti m ones, kaip paskirstyti uduotis ir pareigoti, kaip suprasti m ones ir kaip
patiem s daryti karjer. V erslininkai, gav didel vert atlikdam i test, da
niausiai gauna didesn um okest, ir j darbas vertinam as geriau, negu t, ku
ri testo veriai m ai. Stephenas Cecis ir Jeffrey Likeris (1986) taip pat teigia,
kad hipodrom o aistruoli nusim anym as apie irg galim ybes - praktin, bet su
dtinga paintin uduotis - nra susijusi su j intelekto veriais.
N ors Stem bergo (1998, 1999) ir G ardnerio (1998) poiriai i dalies skiria
si, jie abu sutaria, kad daugialypiai gebjim ai turi takos skm ei gyvenim e. (N
vienas i dviej kandidat 2000-j m et JA V prezidento rinkim uose, stodam i
koled nebuvo gav ypa aukt gebjim testo veri, - paym i Stem ber-
gas [2000], taiau baig koled abu daug pasiek.) A bu ie m okslininkai taip
pat sutaria, kad gebjim vairov s uteikia gyvenim ui spalvingum o ir kelia su-
dtingus udavinius vietim o sistem ai. G ardnerio ir Stem bergo takos dka dau
gelis m okytoj buvo m okom i pripainti gebjim vairov ir taikyti savo klas
se daugialypio intelekto teorij.
K ai kurie kritikai tvirtina, kad Stem bergo silom os trys intelekto rys nra
tokios nepriklausom os viena nuo kitos, kaip jis m ano, o ities sudaro bendrj
intelekt (Brody, 2003). Linda G ottfredson (2003a,b) teigia: nors praktinio in
telekto idja panai populiari m int, kad kiekvienas gali bti im anus kurio
je nors srityje", dar niekas nerod, kad praktinis intelektas... yra bent jau nau
dinga svoka". Ji teigia, kad skm darbe labiau lem ia ne praktinis intelektas,
o bendrasis intelektas, asm enybs bruoai ir m otyvacija. Ties sakant, atsako
Stem bergas (2003), tyrim ai K enijos ir A liaskos kaim uose rodo, kad g veiksnys
nesugeba apim ti svarbi gebjim srii, o triarchinis intelekto suvokim as pa
deda grsti keli ateinaniom s geresni teorij kartom s". (11.2 lentelje su
trum pintai apvelgtos keturios pagrindins teorijos, aptartos iam e skyriuje.)
Stem bergo suvokim u, n viena i i idj nra galutinis odis: geriausios ian
dienos teorijos danai patobulinam os ar pakeiiam os geresnm is rytdienos id
jom is. Tad bkite atids.
536 11 SKYRIUS
11.2 LENTEL. Intelekto teorij palyginimas
Teorija Santrauka Atradimai Kritika
Spearmano Bazinis intelektas progno Skirtingi gebjimai, pavyzdiui mogaus gebjimai yra pernelyg
bendrasis zuoja mogaus gebjimus verbalinis ir erdvinis, yra link skirtingi, kad juos bt galima
intelektas (g) vairiose akademinse srityse. koreliuoti. apibdinti vieninteliu bendrojo
intelekto veiksniu.
Thurstone Intelekt galima suskirstyti Pavienis g vertis nra toks Netgi septyni Thurstone iskirti
pirminiai septynis veiksnius: kalbos informatyvus, kaip septyni protiniai gebjimai turi tendencij
protiniai sklandumas, kalbos suvokimas, pirmini protini gebjim jungtis bendr grup, sudarydami
gebjimai erdviniai gebjimai, suvokimo veriai. bendrj g veiksn.
sparta, matematiniai gebjimai,
indukcinis mstymas
ir atmintis.
Gardnerio Gebjimus geriausia skirstyti Intelektas - tai ne vien verba Ar visus mogaus gebjimus
daugialypis atuonias nepriklausomas liniai ar matematiniai gdiai. galima laikyti intelektu? Gal geriau
intelektas intelekto ris, kurios apima Kiti gebjimai mogaus gyve kai kuriuos, ne tokius gyvybikai
plat gdi spektr neapsiri nime ne maiau svarbs. svarbius, vadinti talentu?
bojant tradiciniu gebjim
vertinimu.
Sternbergo Intelekt geriausia skirstyti iuos tris aspektus galima 1. ie trys aspektai gali bti
triarchija tris sritis, kurios leidia prog imatuoti. labiau susij, negu man
nozuoti skm tikrame pasau Sternbergas, ir i ties gali
lyje. Tai - analitinis, krybinis reikti bendrj g veiksn.
ir praktinis intelektai. 2. Kad bt galima nustatyti, ar ie
aspektai patikimai prognozuoja
skm, reikalingi papildomi testai.
Emocinis intelektas
4 TIKSLAS. Apibdinkite keturis emocinio intelekto aspektus, aptarkite io poirio kritik.
Nuo akademinio intelekto atskiriama ir tai, k Nancy Cantor ir Johnas Kihl-

stromas (1987) pirmi pavadino socialiniu intelektu. Tai - mokjimas suprasti-
socialines situacijas ir skmingai valdyti save. skirtum tarp akademinio ir
socialinio intelekto patvirtina pakartotinai gauti duomenys, jog universiteto pa
ymiai labai menkai prognozuoja tolesnius darbo laimjimus (Bretz, 1989; Dye
ir Reck, 1989).
Seymouras Epsteinas ir Petra M eier (1989) stebisi: kodl labai gabs mo-
ns nesukuria daugiau skming santuok, negu kiti, ne geriau auklja vai
kus, nra geresn j psichin bei fizin savijauta?" I dalies dl to, k Peteris
Salovey ir Johnas M ayeris (1990; Salovey ir kiti, 2002) vadina emociniu inte
Emocinis intelektas lektu - gebjimu pastebti, suprasti, valdyti ir naudoti emocijas. Viename tyri
(emotional intelligence) - in, vadovaujant em ocij tyrintojui Carrolliui Izardui (2001), buvo vertinamas
gebjimas pastebti, suprasti, penkiamei gebjimas atpainti ir grupuoti veido emocijas. Net atlikus verba
valdyti ir naudoti emocijas. lini gabum ir temperamento kontrol, mokslininkai pastebjo, jog penkiame
iai, kurie tiksliausiai skyr emocijas, sulauk devyneri met lengvai susidrau
gaudavo, gerai sutar su mokytojais ir efektyviai vald savo emocijas.
INTELEKTAS 537
Em ocikai protingi m ons tesingai suvokia save. M ayeris, Salovey ir Da

vidas Caruso (2002; Grewal ir Salovey, 2005) sukr em ocinio intelekto test
vertinti ir bendrajam em ociniam intelektui, ir keturiem s jo dm enim s: gebji
m ui pastebti em ocijas (atpainti jas veiduose, m uzikoje ir pasakojim uose), su
prasti em ocijas (nuspti jas ir tai, kaip jos keiiasi ir m aiosi), valdyti em ocijas
(inoti, kaip jas ireikti vairiom is situacijom is) ir naudoti em ocijas taikom a
jam ar krybiniam m stym ui gerinti. Ir JAV, ir Vokietijoje m ons, kuri em o
cij valdym o testo veriai buvo didesni, m gaujasi kokybikesniais santykiais
su abiej lyi draugais (Lopes ir kiti, 2004). Jie ivengia stipri depresijos,
nerim o ar pykio priepuoli. Em patija leidia jiem s skaityti kit em ocijas ir su
m aniai jas veikti. Jie ino, k pasakyti sielvartaujaniam draugui, kaip padr
sinti kolegas ir kaip teisingai sprsti konfliktus. 69 tyrim daugelyje ali duo
m enim is, m onm s, kuri em ocinio intelekto veriai buvo aukti, iek tiek ge
riau seksi darbe (Van Rooy ir Viswesvaran, 2004). Jie gali atsisakyti greit
m alonum , kad pelnyt apdovanojim ateityje, ir nesileisti uvaldom i staigi
im puls. Paprastai tariant, jie yra em ocikai protingi, todl danai jie skm in
giau valdo tokias karjeros, santuokos ir tvysts situacijas, kuriose akadem i
kai protingesni (bet ne tokie protingi em ocikai) m ons klysta.
Ekstrem aliais atvejais sm egen paeidim as gali sum ainti em ocin intelek
t, o bendrasis intelektas dl to gali nepakisti. Antonio Dam asio, Ajovos uni
versiteto neurologas, inom as daugiau kaip 2000 pacient su paeistom is sm e
genim is registro krjas, pasakoja apie Eiliot, m og su norm aliu intelektu ir
atm intim i. Po sm egen auglio paalinim o Eiliotas gyveno be em ocij. Nieka
da per ilgus pokalbius su juo nem aiau n elio em ocij, - sak Dam asio
(1994). - Nei lidesio, nei nekantravim o, nei susierzinim o." Rodant jaudinan
ias sueist m oni, sunaikint bendruom eni ir gam tos katastrof nuotrau
kas, Eiliotas nerodo joki em ocij, nors suvokia, kad nieko nejauia. Jis ino,
bet negali jausti. Negebdam as atsakyti kit jausm us, Eiliotas prarado darb.
Subankrutavo. Sugriuvo jo santuoka. Jis vl susituok ir dar kart isiskyr. Pas
kutinm is iniom is, jis buvo priklausom as nuo nuolatins slaugytojos globos ir
gyveno i negalum o paalpos.
Kai kurie m okslininkai, pavyzdiui, daugialypio intelekto teorij pasils Ho-
wardas Gardneris (1999), atkreip dm es, kad tokios svokos, kaip em ocinis
intelektas", per daug ipleia intelekt. Im intinga iplsti svok, kad ji ap
im t ne vien odi, skaii ir logikos apdorojim , bet ir erdvs, m uzikos bei
inform acijos apie m us ir kitus m ones suvokim , - teigia Gardneris. - Bet taip
pat leiskite m um s gerbti em ocin jautrum , krybingum ir m otyvacij kaip svar
bius, bet kitokius aspektus. Iplskim e od taip, kad jis apim t visk, k ver
giam e, ir jis praras savo prasm ."
Gindam i akadem in prot - g veiksn - m okslininkai atkreipia dm es ty
rim us, kuriuose tradicinio intelekto veriai numato ir profesin status, ir sk
m darbe (Brody, 1997; Schm idt ir Hunter, 1998). Pavyzdiui, intelektas yra
pagrindinis dalykas m stym o reikalaujaniuose darbuose. M eteorologija rei-
kalauja daugiau intelekto nei m atavim o prietais supratim as. Vis dlto tie, ku
rie jau ino, kas yra paaukim as - t. y. tie, kuriem s puikiai sekasi, - turi ir kit
538 11 SKYRIUS
Nerim auju dl (intelekto] bruo: jie yra siningi, kom unikabils, atkakls ir veikls. Taigi auktas in
apibrim , kurie teiginiais apie telektas labiau padeda gyti profesij (m okyklose ir per m okym o program as), o
m s m gstam m ogaus bt ne lem ia skm toje srityje. Skm s receptas - tai talento ir itverm s derinys
griauna pasitikjim paintinm is Andersas Ericssonas (2002; Ericsson ir Lehm ann, 1996) pateikia vien bendr
galiom is." bruo, bding puikiam achm atininkui, okjui, sportininkui, kom piuteri pro
Howard G ardner, gram uotojui, m uzikantui ir m edikui: m adaug deim t m et intensyvios kasdie
R ethinking the Concept ns praktikos".
of Intelligence, 2000 Taigi akadem iniai gabum ai, apskaiiuoti intelekto testais, tikrai yra svarbs
(M stant apie intelekto svok") Vis dlto kom petencija kasdieniam e gyvenim e reikalauja daug daugiau, negu
gali im atuoti tradiciniai intelekto testai.
Intelektas ir krybingumas
5 TIKSLAS. Apibdinkite veiksnius, susijusius su krybingumu, bei krybingumo ir intelekto ry.
Pierre de Ferm at, padyks XVII a. genijus, m et ik savo laik m atem atikam s
isprends daugyb teorijos problem , jis pasil, kad ie patys atrast jo sprendi
m us. Po to, kai m atem atikai isprend visas ias uduotis, jis pasil garsiausi
ik - vadinam j paskutin teorem . is udavinys dar ilgai drum st gabiausi
m atem atik m intis net po to, kai 1908-aisiais buvo pasilytas dviej m ilijon
(pagal iandienos kurs) doleri prizas tam , kuris pirm asis rodys i teorem
Kaip ir daugyb kit, Prinstono m atem atikas Andrew W ilesas daugiau nei
trisdeim t m et suko galv ties iuo udaviniu ir buvo atsidrs aklavietje. Ir
staiga vien ryt lyg i niekur nieko j priblok netiktinas atradim as - vie
no likusio klausim o sprendim as. Tai buvo neapsakom ai nuostabu; tai buvo taip
paprasta ir elegantika. Negaljau suprasti, kaip t praiopsojau, ir paprasiau
siai netikdam as spoksojau 20 m inui. Tada vis dien vaikiojau po kam ba
r ir vis grdavau prie savo stalo patikrinti, ar sprendim as vis dar ten. Jis buvo
ten. Netilpau savyje, buvau toks susijaudins. Tai buvo svarbiausias m om entas
per vis m ano darbo laik" (Singh, 1997, 25 p.).
Krybingumas (creativity) - Netikim as W ileso pavyzdys iliustruoja krybingum - gebjim kurti idjas,
gebjim as kurti naujas kurios yra ir naujos, ir vertingos. Intelekto ir krybingum o tyrim ai leidia m anyti,
ir vertingas idjas. kad krybingum ui yra btinas tam tikras gebjim lygis, bet vien to nepakanka.
Paprastai m ons, gerai atliekantys intelekto testus, gerai atlieka ir krybingum o
testus (Kaip, js m anym u, galim a panaudoti plyt?"). Taiau u tam tikros
ribos - kai intelekto vertis yra apie 120 - koreliacija tarp intelekto veri ir
krybingum o im a m ati. Labai krybing architekt, m atem atik, m okslinink
ir ininieri intelekto veriai paprastai nra didesni negu ne toki krybing
j koleg (M acKinnon ir Hali, 1972; Sim onton, 2000). Taigi aiku, jog kry
bingum as yra kakas daugiau negu tai, k atskleidia intelekto testai. I ties
skirtingos sm egen sritys yra susijusios su konvergentiniu mstymu (vertinam u
intelekto testais, kuriuose reikia rasti vienintel teising atsakym ) ir divergen-
tiniu mstymu (pavyzdiui, ivardyti kuo daugiau odi, prasidedani raide
s"). Sm egen ievs m om ens kairiosios skilties sualojim as sutrikdo konver-
gentin m stym , kuris reikalingas intelekto testam s atlikti ir skm ingam m oky
INTELEKTAS 539
m uisi m okykloje. Sualojus tam tikr sm egen ievs kaktos skilties dal, m ogus
gali prarasti vaizduot, taiau skaitym o, raym o ir skaiiavim o gdiai ilieka.
Tiriant krybingus m ones, be m inim alaus reikiam o gebjim lygio, paaikjo
dar penki krybingum o dm enys (Sternberg, 1988; Sternberg ir Lubart, 1991,
1992):
1. Nusimanymas - tai tvirtos inios. Louisas Pasteuras pastebjo: Progos bna

palankios tik pasirengusiam protui". Kuo daugiau m ini, vaizd ir frazi
esam e sim in m okydam iesi, tuo daugiau turim e galim ybi iuos protinius
statybinius blokelius" sudlioti nauju bdu. W ileso turim a isam i ini ba
z padjo jam naujai pritaikyti inom as teorem as ir m etodus.
2. Su vaizduote susijusio mstymo gdiai - gebjim as pam atyti daiktus nau

jai, atpainti vaizdus, juos susieti. Inagrinjus pagrindinius problem os elem en
tus, problem galim a i naujo apibrti arba isprsti. Kopernikas pirm iausia
istudijavo Sauls sistem os planetas, tada krybingai nustat, kad sistem a su
kasi aplink Saul, o ne aplink em . W ileso vaizduots paskatintas sprendi
m as sujung du svarbius, taiau neubaigtus sprendim us.
3. Drsios, azartikos asmenybs netrikdo neapibrtum as ir rizika, toks m o

gus atkakliai siekia veikti klitis ir, uuot vaikiojs pram intais takais, ieko
naujos patirties. Iradjai paprastai ir po neskm i atkakliai siekia savo tikslo.
Thom as Edisonas iband daugyb m ediag savo lem puts kaitinim o sile
liui. W ilesas teig, kad dirbo atsiskyrs nuo m atem atik bendruom ens i da
lies nordam as ilaikyti sukaupt dm es ir nesiblakyti.
4. Vidin motyvacija yra ketvirtasis krybingum o dm uo. Kaip teigia psicho

log Teresa Am abile, m ons bna krybingiausi tada, kai juos skatina pir
m iausia dom jim asis, diaugsm as, pasitenkinim as ir pats darbas - bet ne spau
dim as i iors" (Am abile ir Hennessey, 1992). Krybingiem s m onm s ne
tiek svarbu iorins paskatos - atlikti reikiam u laiku, padaryti kitiem s m o
nm s spd arba usidirbti pinig, kiek vidinis m alonum as ir savo jg
ibandym as dirbant. Paklaustas, kaip jam pavyko isprsti tokias sudtingas
m okslo problem as, Isaacas Newtonas atsak: Galvojant apie jas vis lai
k". W ilesas pritaria: A buvau taip apsstas ios problem os, kad atuone
rius m etus galvojau apie j vis laik - nuo ankstaus ryto iki vlaus vakaro"
(Singh ir Riber, 1997).
5. Krybin aplinka udega, palaiko ir padeda tobulinti krybines idjas. Dea-

nas Keithas Sim ontonas (1992), ianalizavs 2026 garsi m okslinink ir i
radj karjeras, pastebjo, jog patys ikiliausi tarp j buvo ne vienii geni
jai. Daniau jie buvo koleg globojam i, skatinam i ir palaikom i. Tokie m o
ns daniausiai turi efektyviam darbui su bendraygiais reikaling em ocin
intelekt. Net ir W ilesas, santykinai vieniius, veik savo problem rem da
m asis ankstesni m okslinink darbais.
Teresos Am abile (1983, 1987) eksperim entai parod, kad krybin aplinka i
laisvina m og nuo rpesio dl kit pritarim o. Vieno eksperim ento m etu ji pa-
540 11 SKYRIUS
pra student padaryti kolia, pusei i j pasakiusi, kad j darb vertins spe
cialistai. Neinojusij, kad j darbas bus vertinam as, koliaus vliau specia
listai vertino kaip krybingesnius. Nesirpindam i tuo, kad bus vertinam i, jie
jautsi laisvesni, galjo leisti aisti vaizduotei.
Am abile pastebjo (1988), jog vadybininkai, kurie nori darbe diegti nau
jovi, turt nepam irti vidins m otyvacijos principo. Jie turt nukreipti dar
buotojus toki veikl, kuri juos i tikrj dom int. Tada jie galt lenktyniau
ti su tais vadybininkais, kuriem s pavyko iugdyti krybingum , suteikiant savo
pavaldiniam s laiko, laisvs, parem iant j tiksl siekim . Bendrov 3M (kurios
vienuoliktasis Dievo sakym as skelbia: Neudyk naujo produkto idjos ) ska
tina savo darbuotojus 15 procent darbo laiko skirti krybiniam s projektam s,
neduodantiem s greitos naudos. i krybingum skatinanti aplinka padjo sukurti
tokius gam inius, kaip lipns lapeliai pastabom s (Kreitner, 1992).
Ar intelekt galima neurologikai imatuoti?

6 TIKSLAS. Apibdinkite intelekto ir smegen anatomijos ry.
Galbt, naudodam iesi iuolaikinm is neurologijos priem onm is, galsim e susieti
vairius intelekto test rezultatus su proto irdies - sm egen - skirtum ais? Galbt
galim e pranaauti, kad ateityje bus sukurti intelekto testai, parem ti sm egen ty
rim ais?
Smegen dydis ir sudtingumas

Po genialaus angl poeto lordo Byrono m irties 1824-aisiais gydytojai atrado,
kad jo sm egenys svr gerus penkis svarus. M irus Beethovenui, po trej m et
suinota, kad jo sm egenys buvo labai susiraukljusios, o raukls itin gilios.
Kaaloto sm egenys yra Tokie pastebjim ai galiausiai paskatino sm egenis tirianius m okslininkus pasi
m adaug 6 kartus sunkesns dom ti kit genij sm egenim is (Burrell, 2005). Ar m ons, kuri sm egenys di
u js. desns, yra protingesni?
Deja, kai kurie genijai turjo m aas sm egenis, o kai kurie neprotingi nusikal
tliai - m okslinink sm egenis. Naujesni tyrim ai, kuriais, taikant M RI skenavim ,
tiksliai im atuojam a sm egen m as, atskleidia m adaug +0,4 koreliacij tarp sm e
gen dydio (atitinkanio kno dyd) ir intelekto veri (Gignac ir kiti, 2003; Rush-
ton ir Ankney, 1996). Be to, suaugusi m oni sm egen dydis ir neverbalinio ben
Prisim inkite i 1 skyriaus, kad dravim o testo rezultatai, pasirodo, yra susij (Bigler ir kiti, 1995).
em iausia koreliacija -1,0 Jei intelektas m enkai susijs su sm egen dydiu, j galt nulem ti skirtingi ge
reikia, jog dviej grupi veriai nai, m ityba, aplinka, i prieasi derinys ar kas nors kita. I ankstesni skyri
visikai prieingi, t. y., kai prisim inkim e, kad patirtis keiia sm egenis. iurkm s, kurios gyveno praturtinto
pirm asis vertis didja, antrasis je, o ne skurdioje aplinkoje, vystsi tankesn, sunkesn sm egen iev. M oky
m aja. Jei koreliacija lygi 0, m asis palieka pdsakus sm egen nervinse jungtyse. Intelektas priklauso nuo ap
vadinasi, nra jokios ssajos. linkos nulem to nervini jungi vystym osi , - pastebi Sidnjaus universiteto psi
Aukiausia koreliacija +1,0 chologas Dennisas Garlickas (2003).
reikia visik priklausom yb - Sm egen tyrim ai po m irties atskleidia, kad itin isilavin m ons m irta tur
kai didja pirm asis vertis, didja dam i daugiau sinapsi - pasak vieno tyrim o, 17 proc. daugiau - negu j m aiau
ir antrasis. isilavin bendraam iai (Orlovskaya ir kiti, 1999). Tai nepaaikina, ar sinapsi
INTELEKTAS 541
daugja dl isilavinim o, ar daugiau sinapsi turintys m ons siekia auktesnio

isilavinim o (ar ir viena, ir kita). Taiau kiti tyrim ai teigia, jog aukto intelekto
m ons pasiym i neuron plastikumu - gebjim u vaikystje ir paauglystje pri
sitaikyti ir auginti nervines jungtis kaip atsak aplink (Garlick, 2002, 2003).
Vis stengiam asi susieti sm egen struktr ir painim . Psichologo Richar
do Haierio (2004) vadovaujam a m okslinink grup palygino 47 suaugusi eks
perim ento dalyvi intelekto verius su j pilkosios m ass (neuron kn) ir
baltosios m ass (akson ir dendrit) kiekiu vairiose sm egen srityse. Pastebta,
kad auktesni intelekto veriai siejasi su didesniu pilkosios m ass kiekiu kon
11.1 PAVEIKSLAS.
kreiose sm egen srityse, atsakingose u atm int, dm es ir kalb (11.1 pav.) .
Pilkosios mass svarba
Sandra W itelson su bendradarbiais (1999) tyrinjo Einteino sm egenis ir ly
Smegen vaizde matome
gino jas su 91 kanadieio sm egenim is. Nebuvo pastebta, kad Einteino sm e
tamsesnius plotus, kuriuose
genys bt pastebim ai sunkesns ar didesns u tipiko kanadieio sm egenis, susitelkusi pilkoji mas
taiau m om ens skiltis Einteino sm egenyse buvo 15 proc. didesn. Btent i (tai bdinga monms,
kuri intelekto test veriai
sm egen sritis atsakinga u m atem atins ir erdvins inform acijos apdorojim .
aukti). Galbt iose srityse
Kitos skiltys buvo net truput m aesns u vidutines. Sm egenyse vyksta nuolatin susitelks g veiksnys.
skirting psichini funkcij konkurencija. Galbt todl Einsteinas, kaip ir keletas (I Haier ir kiti, 2004.)
kit didij fizik, pavyzdiui, Richardas Feynm anas ir Edwardas Telleris, taip
vlai im oko kalbti (Pinker, 1999).
Smegen funkcija
7 TIKSLAS. Aptarkite atrast koreliacij tarp suvokimo greiio, neuroninio apdorojimo spartos ir
intelekto.
Net ir tvirtai rodius nedidel koreliacij tarp sm egen anatom ijos ir intelekto,
tuo galim a tik pradti aikinti intelekto skirtum us. Iekodam i kitoki paaikini
m , neurologai tiria sm egen veikl.
Kai m ons m sto apie vairius klausim us, pavyzdiui, atlieka intelekto tes
tus, sm arkiai suaktyvja sm egen ievs kaktos skilties sritys, esanios ties an
taki lank iorine dalim i: kairiajam e pusrutulyje - sprendiant verbalines u
duotis, abiejuose pusrutuliuose - atliekant erdvines uduotis (Duncan ir kiti,
2000). Atrodo, kad iose srityse susilieja inform acija, ateinanti i skirting sm e
gen ievs dali. Pasak m okslininko Johno Duncano (2000), tai gali bti glo
bali inform acijos tvarkym o ir koordinavim o erdv", o kai kuri m oni i erd
v gali ypa puikiai veikti".
Ar auktesn intelekt turintys m ons tikrai sum anesni, panaiai kaip da
bartins spartos kom piuteri m ikrolustai leidia kurti daug galingesnius kom
piuterius, negu anksiau? Atliekant kai kurias uduotis, atrodo, kad taip yra.
Earlas Huntas (1983) nustat, kad verbalinio intelekto verius galim a num aty
ti i to, kaip greitai m ogus atkuria inform acij i atm inties. Pavyzdiui, t, ku
rie greitai atpasta, kad sink (kriaukl") ir wink (m irksjim as") yra skirtingi
odiai, arba A ir a yra ta pati raid, daniausiai verbalini gebjim veriai
bus dideli. Talentingi 12-14 m et m oksleiviai ypa spriai atlieka tokias uduotis
(Jensen, 1989). M gindam i apibrti sum anum ", m okslininkai atidiai tyri
nja suvokim o greit ir neuroninio inform acijos apdorojim o spart.
542 11 SKYRIUS
Suvokimo greitis. Atlikus daug tyrim , nustatyta, kad intelekto veriai ir infor
m acijos suvokim o greitis koreliuoja; i koreliacija yra nuo m adaug +0,4 iki
+0,5 (Deary ir Der, 2005; Grudnik ir Kranzler, 2001). Tipikas eksperim entas
pavaizduotas 11.2 paveiksle: trum pai blyksteli ne visas vaizdas - dirgiklis, ta
da j udengia visas vaizdas. Tyrjas pateikia klausim , ar ilgesnioji dalis buvo
kairje, ar deinje. Kiek laiko m ogui reikia m atyti dirgikl, kad 80 proc. ga
lt atsakyti teisingai? Gal 0,1 sekunds? O gal tam prireiks 0,2 sekunds? T
Dirgiklis Trikdis kurie suvokia greiiau, daniausiai yra geresni intelekto test, ypa toki, ku
Klausimas: rie labiau parem ti suvokim o, o ne verbalini uduoi sprendim u, veriai.

ilgesnioji dalis kairje
ar deinje pusje? Neuron sparta. Ar spartesnis suvokim as ir inform acijos apdorojim as reikia
kad intelektuali m oni neuron sparta yra didesn? Pakartotiniais tyrim ais
11.2 PAVEIKSLAS. rodyta, kad auktu intelektu pasiym ini m oni sm egen bangos paprastus
S tebjim o trukm s uduotis dirgiklius (pavyzdiui, viesos blyksn ar garso signal) reaguoja greiiau ir su
Dirgiklis blyksteli, prie j dtingiau (Caryl, 1994; Deary ir Caryl, 1993; Reed ir Jensen, 1992). Be to, at
udengiant trikdio vaizdui. liekant nesudtingas uduotis, pavyzdiui, paspausti klavi, kai ekrane siiebs
Kiek laiko jums reikia
matyti dirgikl, pavaizduot X, auktesnius intelekto verius gavusi m oni sm egen atsako bangos okteli
kairje, kad galtumte truput greiiau, negu t, kuri veriai em esni (M cGarry-Roberts ir kiti, 1992).
atsakyti klausim? Neuron sparta, atliekant paprastas uduotis, labai skiriasi nuo tos, kai rei
mons, kurie labai greitai
suvokia dirgikl, pasiekia kia atsakyti sudtingus intelekto testo klausim us ir kai laikas nefiksuojam as.
geresni intelekto testo pavyzdiui: Kuo panai vilna ir medviln Iki iol, pastebi intelekto tyrin
rezultat.
tojas Nathanas Brody (1992, 2001), neturim e tvirto supratim o, kodl greita reak
(I Deary ir Stough, 1996.)
cija paprastas uduotis turt prognozuoti intelekto test rezultatus, nors m oksli
ninkas taria, kad ji parodo m ogaus esm in inform acijos apdorojim o gebjim ".
Philipas Vem onas (1983) sam protauja, kad gal greiiau apdorojant inform aci
j galim a daugiau jos sisavinti. Galbt greiiau inform acij apdorojantys m o
ns sukaupia daugiau ini - apie viln, m edviln ir galyb kit dalyk.
iuo m etu neurologin intelekto (ir daugelio kit psichologijos srii) sam
prata labai ipopuliarjo. Ar ie nauji tyrim ai supaprastins tai, k dabar vadina
m e bendruoju veiksniu g, iki paprast sm egen aktyvum o m at? O gal ios pa
stangos rem iasi absoliuiai klaidingom is prielaidom is, nes tai, k vadinam e in
telektu, galbt yra ne vienas bendras bruoas, o keletas kultros lem t adapty
vi gdi? Intelekto esm s ir prigim ties svarstym pabaigos dar nem atyti.
M O KYM O SI REZULTATAI
Kas yra intelektas?

m ; 2) ar m okslininkai neurologai gali sm egenyse
1 TIKSLAS. Aptarkite, kodl sudtinga apibrti intelekto svo
k, ir paaikinkite, k reikia sudaiktinti intelekt".
rasti ir im atuoti intelekt. Intelekto sudaiktinimas
reikia, kad jis laikom as konkreiu dalyku, o ne abst
Intelektas yra socialiai apibriam a svoka, ir vairiose rakia svoka. Daugum a psicholog iandien intelekt
kultrose ji skirtingai suvokiam a. Tiriant intelekt i apibria kaip gebjim m okytis i patirties, sprsti
lieka du ginytini klausim ai: 1) ar intelektas yra vie problem as ir prisitaikyti prie nauj situacij.
nas bendrasis gebjim as, ar keletas skirting gebji
INTELEKTAS 543
2 TIKSLAS. Patelkite argument u ir prie intelekto laikym intelekto vertis yra apie 120, koreliacija tarp intelekto
vienu bendruoju protiniu gebjimu. veri ir krybingum o im a m ati. Krybingum as ko

reliuoja ir su nusim anym u, vaizduote, asm enybs dr
Argum entai u intelekto laikym vienu bendruoju pro sa bei azartu, vidine m otyvacija, krybine aplinka.
tiniu gebjim u i dalies parem ti faktorine analize. i Skirtingos sm egen sritys bna aktyvios, esant kon-
statistin procedra buvo taikom a, siekiant rodyti, vergentiniam m stym ui (m stym o tipas, kai spren
kad protinius gebjim us galim a grupuoti ir kad m o
diam os intelekto test uduotys) ir divergentiniam
ns daniausiai parodo pana gebjim lyg atlikda
m stym ui (m stym o tipas, kai iekom a daugialypi
m i visas vienos grups uduotis. XX a. viduryje Char sprendim , pasitelkiant vaizduot).
lesas Spearm anas (faktorins analizs m etodo kr
jas) pavadino bendrj intelekto lyg g veiksniu. Kai 6 TIKSLAS. Apibdinkite intelekto ir smegen anatomijos ry.
kurie dabartiniai psichologai pritaria Spearm ano m in
iai, kad bendrasis intelekto lygis gali prognozuoti Keletas atlikt tyrim nustat tam tikr koreliacij
m s gebjim us visose kitose akadem inse srityse. (apie +0,4) tarp sm egen dydio (proporcingo kno
dydiui) ir intelekto test rezultato. i m int i da
3 TIKSLAS. Palyginkite Gardnerio ir Stembergo intelekto teorijas. lies patvirtina tai, kad senatvje m aja ir m ogaus
sm egen dydis, ir neverbaliniai intelekto test rezul
Howardas Gardneris neig bendrojo intelekto idj.
tatai. Kai kuri labai isim okslinusi m oni autopsija
Jis pasil iskirti atuonias nepriklausom as intelek
parod auktesn negu vidutin sinapsi ir pilkosios
to ris: lingvistin, login-matematin, muzikin, erd
m ass kiek. Taiau tiesioginis ryys vis dar nra ai
vin, kno valdymo-kinestezin, savs painimo, mo
kus. Didesns sm egenys gali lem ti auktesn intelek
ni painimo ir gamtos painimo. Roberto Stem ber
t; auktesnis intelektas gali lem ti patirt, kuri treni
go triarchijos teorijoje iskiriam i tik trys intelekto as
ruoja sm egenis ir sukuria daugiau jungi, dl kuri
pektai: analitinis (akadem ini problem sprendim o),
didja sm egenys; o gal visk lem ia koks nors treiasis
krybinis ir praktinis intelektai. (Plaiau apie disku
veiksnys.
sijas dl bendrojo ir daugialypio intelekto r. 11.2 len
telje.)
7 TIKSLAS. Aptarkite atrast koreliacij tarp suvokimo greiio,
neuroninio apdorojimo spartos ir intelekto.
4 TIKSLAS. Apibdinkite keturis emocinio intelekto aspektus, ap
tarkite io poirio kritik. Sm egen veiklos tyrim ai atskleid, kad m ons, ku
rie pasiekia aukt intelekto test rezultat, daniau
Keturi em ocinio intelekto dm enys - gebjim as su
siai spariau atkuria inform acij i atm inties ir grei
vokti em ocijas (atpainti jas veido iraikoje, m uzi
iau u kitus suvokia dirgikl. iuos skirtum us nustat
koje, pasakojim e), suprasti em ocijas (prognozuoti,
neurologiniai tyrim ai, kurie parodo tokiais atvejais
kaip jos keisis ir susilies), valdyti em ocijas (inoti,
esant trum pesn sm egen atsako laik.
kaip jas ireikti tam tikrom is situacijom is) ir naudotis
em ocijom is. Em ocinio intelekto idjos kritikai klau
sia, ar nenutolstam e nuo intelekto apibrim o, taiky
dam i j em ocijom s.
PAKLAUSKITE SAVS: Moderni daugialypio intelekto svoka
5 TIKSLAS. Apibdinkite veiksnius, susijusius su krybingumu, (kaip sil Gardneris ir Sternbergas) teigia, kad tradicini inte
bei krybingumo ir intelekto ry. lekto test matuojami analitiniai verbaliniai bei matematiniai ge
bjimai yra svarbs, taiau ne maiau svarbs ir kitokie gabu
Krybingum as - tai gebjim as kurti naujas vertingas
mai. mons apdovanoti nevienodai. Kuo apdovanoti esate js?
idjas. Jis iek tiek koreliuoja su intelektu, taiau, kai
544 11 SKYRIUS
8 TIKSLAS. Apibdinkite intelekto test ir aptarkite intelekto vertinimo istorij.
Intelekto testas Kaip vertinti intelekt? Filmo herojus Forestas Gampas atsako: Kvailas tas, ku
(intelligence test) - ris kvailai elgiasi". Tai pakia psichologams paprasiausi apibrim: intelektu
bdas individo protiniams alus yra tas, kuris protingai atlieka intelekto testo uduotis. Kitaip tariant, inte
gebjimams vertinti ir jiems lekt parodo intelekto testai. Taigi kas yra intelekto testai ir kodl turtume jais
palyginti su kit moni pasitikti? Kad atsakytume klausim, turime prisiminti, kodl psichologai su
gebjimais, remiantis kr intelekto testus ir kaip juos naudojo.
skaitmeniniais veriais.
Intelekto test itakos

Kai kurioms visuomenms svarbiausia kolektyvin eimos, bendruomens ir vi
suomens gerov. Kitos visuomens ikelia individo galimybes. Daugiau kaip
prie 2000 met Platonas, individualistins tradicijos pradininkas, savo veikale
Valstyb" ra: Nra dviej moni, kurie bt gim visikai vienodi; kiek
vienam i prigimties duota skirting gabum - vienam labiau tinka vienoks u
IQ testas sum anytas ne kam
simimas, kitam - kitoks". Platono individualizm perm vakarietik visuo
nors kitam , o m okym osi skm ei
meni mons svarsto, kodl ir kuo skiriasi individ protiniai gebjimai.
num atyti. Prognozavim ui, kaip
M adaug prie imtmet Vakaruose pradti rimti mginimai nustatyti indivi
seksis gyventi, reikjo sukurti
dualius proto gebjim skirtumus. Intelekto test istorijos raida pateikia svar
visikai kit test."
bi pamok: nors mokslas siekia objektyvumo, pavieniai mokslininkai pasiduoda
Socialinis psichologas
savo pai nuostatoms.
Robertas Zajoncas (1984b)
Alfredas Binet: mokymosi rezultat numatymas

iuolaikinis intelekto testavimas prasidjo XIX-XX a. sandroje, Pranczijos
valdiai primus statym, reikalaujant, kad visi vaikai lankyt mokyklas. M o
kytojai netrukus susidr su labai dideliais individualiais mokini skirtumais.
Atrod, jog kai kurie vaikai (tarp j daugelis atvykusi Paryi) nepajgia mo
kytis pagal prastin mokyklos mokymo program ir juos reikia mokyti specia
liai. Taiau kaip mokyklos galjo objektyviai nustatyti, kuriems vaikams to rei
kia?
Pranczijos vyriausyb nebuvo linkusi patikti subjektyvia mokytoj nuo
mone apie vaik mokymosi galimybes. Ltas mokymasis paprasiausiai galjo
rodyti buvus netinkam ankstesn mokym. Be to, m okytojai galjo i anksto
susidaryti nuomon apie vaikus, remdamiesi j socialine kilme bei padtimi.
Norta kuo labiau sumainti tok alikum, todl 1904 m. Pranczijos vieti
Alfredas Binet
mo ministras paved Alfredui Binet (1857-1911) ir kitiems mokslininkams i
Skal, tiksliai kalbant,
netinka intelektui matuoti, tirti i problem.
kadangi intelektiniai Binet ir jo bendradarbis Theodore Simonas pradjo prielaida, kad vis vai
gebjimai... negali bti k intelekto raida yra tokia pat, tik vien ji yra spartesn negu kit. J many
matuojami taip, kaip
matuojami linijiniai objektai" mu, negabus" vaikas turt atlikti uduotis taip, kaip jas atlikt tipikas jau
(Binet ir Simon, 1905). nesnis vaikas, o gabus" - kaip tipikas vyresnio amiaus vaikas.
INTELEKTAS 545
Binet ir Sim onas usibr nustatyti tai, k vliau im ta vadinti vaiko proti Protinis amius (mental age) -
niu am ium i, t. y. chronologin am i, kuriam paprastai bdingas tam tikras Binet sukurtas intelekto testo
veiksm lygis. Taigi vidutinio devyneri m et vaiko protinis am ius yra 9. Vai atlikties matas; tai chronologinis
kam s, kuri protinis am ius em esnis u vidutin, pavyzdiui, tiem s devynm e amius, kuris daniausiai atitinka
iam s, kurie atlieka uduotis kaip tipikas septyneri m et vaikas, bt sunku tam tikr atlikimo lyg.
m okytis to, ko norm aliai m okykloje m okom i devynm eiai. Taigi sakoma, kad vaiko,
Kad nustatyt protin am i, Binet ir Sim onas rm si tuo, jog protiniai, kaip kuris atlieka testo uduotis taip,
ir sportiniai, gabum ai, yra vairiai pasireikiantys bendrieji gebjim ai. Taigi jie kaip jas atlieka vidutinis
sukr vairiausi protavim o ir problem sprendim o uduoi, kurios padt atuoneri met vaikas,
num atyti m okym osi rezultatus, ir daugum j im gino su dviem Binet dukro protinis amius yra 8.
m is. Vliau testais ityr gabiuosius" ir atsitikusiuosius" Paryiaus m okslei
Stenfordo-Binet testas
vius, Binet ir Sim onas pasiek savo tiksl: sukr uduotis, kurios leido num a
(Stanford-Binet) -
tyti, kaip skm ingai vaikas susidoros su jo am i atitinkaniu m okym u.
plaiai naudojamas amerikie
Paym sim e, kad Binet ir Sim onas visikai nesvarst, kodl kuris nors vai
tikasis pataisytas (Termano
kas yra atsiliks, vidutinis arba ne pagal m etus subrends. Pats Binet buvo lin
i Stenfordo universiteto) Binet
ks tai aikinti aplinkos taka. Vaik, kuri rezultatai m enki, gabum am s ugdyti
intelekto testo variantas.
jis sil proto ortopedij", kuri lavint j savikontrol ir gebjim sukaupti
dm es. Jis atsisak splioti, k i tikrj testas m atuoja, taiau prim ygtinai tei Intelekto koeficientas (IQ)
g, jog jis nem atuoja gim to intelekto taip, kaip m etrin liniuot m atuoja auk (intelligence quotient) -
t. Testas turjs vienintel praktin tiksl: nustatyti, kuriem s m okiniam s reikjo i pradi apibdintas kaip
ypatingo XX a. pradios Paryiaus m okykl sistem os dm esio. Binet vylsi, kad protinio ir chronologinio amiaus
jo testas pasitarnaus vaik m okym ui gerinti ir kartu baim inosi, kad jis nebt santykis, padaugintas i 100
naudojam as etiketm s klijuoti" ir neapribot vaik galim ybi (Gould, 1981). (IQ =palcha x 100).
Dabartiniuose intelekto testuose
tam tikro amiaus moni
Lewisas Termanas: gimtas IQ
vidutins atlikties vertis yra 100.
Binet tikriausiai isigst suinojs, kad testas, kur jis laik tik praktine prie
m one, leidiania iaikinti silpnus m okinius, kuriem s reikia specialios pagal
bos, netrukus bus im tas laikyti skaiiais ireiktu gim to intelekto m atu. 1911
m. m irus Binet, Stenfordo universiteto profesorius Lewisas Term anas (1877
1956) nutar pasinaudoti Binet testu, taiau pastebjo, kad Paryiuje taikom os
am iaus norm os Kalifornijos m oksleiviam s netiko. Todl Term anas test per
tvark. Kai kuriuos Binet klausim us jis pakeit, pridjo nauj klausim , nustat
naujas am iaus norm as ir praplt jo taikym o virutin rib nuo paaugli iki
vyresniojo am iaus suaugusij". Savo pataisyt ir pakeist test Term anas pa
vadino Stenfordo-Binet testu - taip jis vadinam as ir dabar.
Vokiei psichologas W illiam as Stem as pagal iuos testus apskaiiavo gar
sj intelekto koeficient, arba IQ . IQ - tai asm ens protinis am ius, padalytas
i jo chronologinio am iaus ir, kad nebt trupm enos, padaugintas i 100: Lewisas Termanas
Pasiturini ir kultring
tv vaikai testus atlieka
geriau negu vaikai i
varging ir neisilavinusi
eim dl paprastos prieas
Taigi tipiko vaiko, kurio protinis ir chronologinis am ius sutam pa, IQ yra 100. ties: jie paveldjo geresnius
O atuoneri m et vaiko, kuris atsako klausim us, kaip atsakint tipikas deim genus" (1916, p.115).
ties m et vaikas, IQ yra 125.

546 11 SKYRIUS
Daugum a dabar naudojam intelekto test, taip pat ir Stenfordo-Binet tes

tas, IQ nebeskaiiuoja. Pradin IQ form ul gana neblogai tinka vaikam s, bet
netinka suaugusiesiem s. (Argi keturiasdeim tm eio, kuris atlieka test taip, kaip
vidutinis dvideim tm etis, IQ tik 50?) Dabar intelekto testais nustatytas protini
gebjim vertis skaiiuojam as testuojam ojo rezultat lyginant su vidutiniu to
kio pat amiaus kit moni rezultatu. Kaip ir pradiniam e Stenfordo-Binet tes
te, dabartiniuose testuose 100 yra laikom as vidurkiu. M adaug dviej tredali
m oni protini gebjim veriai yra tarp 85 ir 115. Nors intelekto koeficien
tas nebeskaiiuojam as, bet kasdienje kalboje IQ term inas dar vartojam as, kaip
intelekto testo verio santrum pa.
Term anas ragino kuo plaiau taikyti intelekto testus. Jis aikino, jog reikia
atsivelgti nevienodus vaik prigim tinius gabum us" nustatant j profesin
tinkam um ". Pritardam as eugenikos (sm arkiai kritikuoto XIX a. judjim o, ku
ris sil m atuoti m oni savybes ir, rem iantis gautais rezultatais, skatinti gim dyti
tik protingus ir sveikus m ones) principam s, Term anas (1916, 91-92 p.) sivaiz
davo, kad intelekto test taikym as galt turti lem iam os takos m ainant silp
naprotysts plitim , nusikaltim skaii, m asin skurd ir nena darb" (7 p.).
Term ano padedam a JAV vyriausyb sukr naujus testus. Jie buvo skirti at
vykstantiem s im igrantam s ir 1,7 m ln. Pirm ojo pasaulinio karo auktiniam s. Tai
buvo pirm asis m asinis intelekto test taikym as. Kai kurie psichologai test re
zultatuose velg prastesn ne anglosaks kilm s m oni intelekt. ios val
gos i dalies lm ir kultrin klim at - 1924 m . buvo priim tas Im igracijos sta
tym as, kuriuo Piet ir Ryt Europos gyventojam s buvo sum aintos im igracijos
kvotos iki m aiau negu penktadalio, palyginti su iaurs ir Vakar Europai
skirtom is kvotom is.
Binet tikriausiai bt pasibaisjs tuo, kad jo testas buvo naudojam as to
kiom s ivadom s daryti. I ties, tokie kratutiniai sprendim ai sutrikd daugu
m t, kurie ilaik testavim . Net ir Term anas, pavyzdiui, pripaino, kad tes
to veriai rodo ne tik gim tus m ogaus protinius gebjim us, bet ir jo isilavi-
m bei testo aprpiam os kultros im anym . M aa to, piktnaudiavim as anks
tyvaisiais intelekto testais prim ena, jog m okslas gali atspindti vertybi siste
m . U m okslinio objektyvum o kartais slepiasi ideologija.
iuolaikiniai protini gebjim testai

Gebjim testas
9 TIKSLAS. Apibdinkite skirtumus tarp gebjim ir mokjimo test bei aptarkite iuolaikinius
(aptitude test) -
protini gebjim testus, pavyzdiui, WAIS.
testas, skirtas numatyti
bsimiems mogaus Js protiniai gebjim ai jau buvo vertinam i im tus kart, pam insim e tik kelis
rezultatams; gebjimai yra i j: pagrindini skaitym o ir m atem atikos gdi tikrinim as pradinje m okyk
galjimas imokti. loje, vairi dalyk egzam inai, intelekto testai, egzam inas vairavim o teism s gau
ti, stojam ieji egzam inai auktj m okykl. Psichologai skiria dvi test grupes
Mokjimo testas protiniam s gebjim am s vertinti: tai gebjim testai, kurie yra skirti numatyti
(achievement test) - m ogaus gebjim m okytis ko nors nauja, ir ini, arba m okjim o, testai, ku
testas, skirtas vertinti, ri paskirtis yra parodyti tai, k asm uo yra im oks. Taigi stojam asis egzam i
k mogus yra imoks. nas auktj m okykl, kuriuo siekiam a num atyti js gebjim studijuoti, yra
INTELEKTAS 54 7
11.3 PAVEIKSLAS.
140
Artimi giminaiiai:
130 gebjim ir intelekto veriai
Diagrama rodo didel

120 koreliacij tarp intelekto
veri ir SAT testo
110 verbalini bei skaiiavimo
uduoi veri.
100 (I Frey ir Detterman, 2004.)
90
80
70
60
200 400 600 800 1000 1200 1400 1600
SAT testo (verbalini bei skaiiavimo uduoi) veriai
gebjim testas. J Howardas Gardneris (1999) vadina subtiliai umaskuotu

intelekto testu". I ties, teigia M eredith Frey ir Douglasas Dettermanas (2004),
vertinant 14-21 met amerikiei duomenis, bendr JAV SAT testo (Scholas
tic Assessment Test, anksiau vadinto Scholastic Aptitude Test) rezultat kore
liacija su nacionalinio bendrojo intelekto testo rezultatais lygi +0,82 (11.3 pav.).
Baigiamasis egzaminas, apimantis imokt kurso mediag, yra mokjimo testas.
I tikrj skirtumai tarp gebjim ir m okjimo test nra labai ryks. Dau
gelio gebjim test veriai priklauso nuo imokt odi atsarg. Gabumai
mokytis bei atlikti test (gebjimai) turi takos paymiams, gaunamiems tikri
nant atitinkamo kurso inias. Dauguma i test, nesvarbu, kaip jie bt vadi
nami, padeda vertinti ir gebjim, ir jo tobuljim. Vertinant praktiniu poi
riu, gebjim testai naudojami bsimiems rezultatams numatyti, o mokjimo -
dabartinei veiksenai vertinti.
eiametis rumun berniukas Davidas W echsleris pakliuvo tarp t XX a. pra
dios imigrant i Ryt Europos, kuriems, atlikus Stenfordo-Binet test, buvo
nustatyta silpnaprotyst. Po daugelio met W echsleris, taps psichologu, suk
r plaiausiai taikom intelekto test - W echslerio suaugusij intelekto skal Wechslerio suaugusij
Wechsler Adult Intelligence Scale, W AIS). Vliau jis sukr pana test mo intelekto skal (Wechsler Adult
kyklinio amiaus vaikams, kuris vadinamas Wechslerio vaik intelekto skale Intelligence Scale, WAIS) -
(Wechsler Intelligence Scale for Children - WISC), o dar vliau - test ikimo WAIS testas yra plaiausiai
kyklinio amiaus vaikams. W AIS sudaro 11 subtest, kaip parodyta 11.4 pav. naudojamas intelekto testas;
Juo ne tik nustatomas bendrasis intelekto vertis, kaip Stenfordo-Binet testu, bet j sudaro verbaliniai ir
aip pat atskirai vertinami verbalinis supratimas, suvokimo sranga, darbin at neverbaliniai subtestai.
mintis ir informacijos apdorojimo sparta. Kai ie veriai rykiai skiriasi, testuo

tojui tai yra enklas, kad tiriamasis gali turti mokymosi sunkum arba smege
n sutrikim. Pavyzdiui, daug maesnis verbalini uduoi atlikimo vertis
548 11 SKYRIUS
VERBALIN DALIS PAVEIKSLLI IDSTYMAS

BENDROJI INFORMACIJA ie paveikslliai sudaro pasakojim. Sudkite juos
tokia tvarka, kad pasakojimas bt nuoseklus.
Kada yra Nepriklausomybs diena?
PANAUMAI
Kuo panai vilna ir medviln?
ARITMETIKOS UDAVINIAI
Jei tuzinas kiauini kainuoja 60 cent,
kiek kainuoja vienas kiauinis? TRINKELI DSTYMAS
ODYNAS Keturias trinkeles sudkite
taip, kaip parodyta pieinyje.
Pasakykite, k, reikia sugadintas.
SUPRATINGUMAS OBJEKTO SURINKIMAS
Kodl mons draudiasi nuo gaisro? Taisyklingai sudjus iuos gabalus, kakas ieis.
SKAII EILS Padarykite tai kuo greiiau.
Atidiai klausykits, ir kai a baigsiu,
pakartokite skaitmenis taip, kaip sakiau.
7 3 4 1 8 6
Dabar a pasakysiu dar kelet skaii,
bet juos reiks pakartoti atvirktine tvarka.
3 8 4 1 6
NEVERBALIN DALIS
PAVEIKSLLIO UBAIGIMAS
A jums parodysiu paveiksll, kuriame trksta
svarbios detals. Pasakykite, ko trksta? SKAITMEN IR SIMBOLI SUKEITIMAS
Kodas
85 S P A T K Pn
1 2 34 5 6 7 X
8 9 10 11 12 13 14 Testas 1 2 3 4 5
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 1 5 4 2 1 3 5 4 1 5
11.4 PAVEIKSLAS.
Wechslerio suaugusij
gali rodyti skaitym o ar kalbos sutrikim us. Be to, veri lyginim as psichologui
intelekto skals (WAIS)
arba psichiatrui padeda sudaryti reabilitacijos program pacientui, patyrusiam
subtest uduoi pavyzdiai
stres ar sm egen sualojim . Nusim anantis ir guds tyrjas i test pastebi
(I Thorndike ir Hagen,
tiriam ojo stiprisias paintins veiklos ypatybes, kuriom is galt rem tis m oky
1977).
tojas arba darbdavys.
Test sudarymo principai

Kad bt plaiai pripastam i, psichologiniai testai turi atitikti tris kriterijus: jei
turi bti standartizuoti, patikimi ir valids. Stenfordo-Binet ir W echslerio tes
tai atitinka iuos reikalavim us.
Standartizavimas
10 TIKSLAS. Aptarkite, kodl svarbu psichologinius testus standartizuoti, ir apibdinkite test

rezultat pasiskirstym normalija kreive.
inojim as, kiek intelekto testo klausim atsakte teisingai, m aai k sako. Kad
vertintum te savo rezultat, j reikia palyginti su kit rezultatais. Kad bt ga-
INTELEKTAS 549
11.5 PAVEIKSLAS.
Normalioji kreiv
68% veri patenka Gebjim test veriai
interval, kuris yra 15 paprastai isidsto varpo
tak didesnis arba
maesnis u 100. formos pavidalu, sudaryda
mi normalj skirstin.
Apie 95% veri Pavyzdiui, Wechslerio
yra 30 tak skalje veri vidurkiu
didesni arba
maesni u 100. laikoma 100.
55 70 85 100 115 130 145

Wechslerio intelekto veriai
lim a prasm ingai palyginti, testo sudarytojai pirm iausia pateikia test reprezen
tatyviai m oni im iai. Tada kit m oni tokia pat tvarka atlikto testo verius
galim a palyginti su norm om is, nustatytom is pagal reprezentatyvios im ties ver
ius. Prisim inkim e, kad Term anas ir jo kolegos suprato, jog Pranczijoje su Standartizavimas
kurtas testas - nelabai tinkam as standartas am erikiei vaikam s vertinti. Todl (standartization)-
jie patais test ir naujj variant tikrino, testuodam i 2300 Am erikoje gim usi nustatymas prasming veri,
baltj am erikiei i skirting socialini-ekonom ini sluoksni. Ironika, kad remiantis anksiau testuotos
standart jie vliau taik vertindam i nebaltaodi am erikiei bei im igrant standartizavimo grups"
grupes (Van Leeuwen, 1982). Toks veri reikm s nustatym as pagal anksiau atliktimi.
testuotos grups rezultatus vadinam as standartizavim u.
Standartizuoto testo rezultatai paprastai sudaro normalj skirstin - varpo Norm alioji kreiv (arba
form os rezultat m odel, sudarant normalij kreiv (11.5 pav .). Nesvarbu, k normalusis skirstinys)
m atuojam e - m ogaus g, kno m as, protinius gebjim us - rezultatai danai (normal curve) -
suform uoja daugm a sim etrik varpo form os skirstin, tankiausiai susitelkus simetrika varpo formos kreiv,
apie vidurk. Intelekto testuose vidurkiu yra laikom as 100. Kuo toliau nuo apibdinanti daugelio fizini ir
vidurkio (abiej krat link), tuo m aiau reikm i. Atliekant Stenfordo-Binet psichologini poymi pasiskirs
ir W echslerio testus, kiekvienam m ogui priskiriam as vertis pagal tai, kiek jo tym. Dauguma veri isidsto
rezultatai nukrypsta" vien ar kit pus nuo vidurkio. Kaip m atom e 11.5 apie vidurk, o artjant prie
pav., m adaug 2 procent testuojam j, atliekani test geriau u daugum m o kratutini reikmi, j skaiius
ni, intelekto vertis yra 130. Testuojam ojo, kurio rezultatas yra blogesnis, ne maja.
gu 98 proc. vis rezultat, intelekto vertis yra 70.
Stenfordo-Binet ir W echslerio test skals periodikai yra standartizuojam os
i naujo, kad bt ilaikytas vidurkis apie 100. Jei js iandien btum te te
stuojam as pagal treiosios redakcijos W AIS test, js rezultatas bt lygina
m as su am erikiei standartizacijos im ties, kuri buvo testuojam a 1996 m etais,
rezultatais, o ne su Davido W echslerio XX a. ketvirtajam e deim tm etyje tirtos
im ties rezultatu. Kaip m anote, ar palygin paskutins standartizacijos im ties re
zultatus su ketvirtojo deim tm eio im ties rezultatais, pastebtum e j gerjim
550 11 SKYRIUS
11.6 PAVEIKSLAS.
Tampame gudresni?
Kiekvienoje tirtoje alyje per 100

vis XX ami intelekto
test rezultatai gerjo. 95
Diagrama rodo Wechslerio
ir Stenfordo-Binet test 90
rezultatus Amerikoje 1918
1989 metais. 85
Britanijoje test rezultatai
nuo 1942 m. pakito 27 80
takais. (I Hogan, 1995.)
75
1910 1920 1930 1940 1950 1960 1970 1980 1990

Metai
ar prastjim ? Nuostabu, kad XX a. septintajam e-atuntajam e deim tm eiuose

prastjant stojanij auktsias m okyklas gebjim testo veriam s, intelek
to test rezultatai gerjo. is visam e pasaulyje pasireiks fenom enas buvo pa
vadintas Flynno efektu. Naujosios Zelandijos m okslininkas Jam esas Flynnas
(1987, 1999) pirm as nustat pokyt. Kaip parodyta 11.6 pav., vidutinis asm ens
intelekto testo rezultatas prie 80 m et, m atuojant iandieniniais standartais, bt
tik 76! Toks veri didjim as ufiksuotas 20-yje ali - nuo Kanados iki kai
m ikosios Australijos (Daley ir kiti, 2003). Nors is augim as nuo XX a. deim
tojo deim tm eio sultjo ir dabar jau galbt stabilizavosi, padidjim as atrodo
tikras ir iandien plaiai vertinam as kaip svarbus reikinys (Sundet ir kiti, 2004;
Teasdale ir Owen, 2000).
Flynno efekto prieastys m slingos (Neisser, 1997a, 1998). Ar tai m odernes
ni test nuopelnas? (Taiau augim as prasidjo anksiau, negu testavim as pla
iai paplito.) Gal tai lm pagerjusi m ityba? Taiau tada m ons turt bti
ne tik protingesni, bet ir auktesni. Be to, itai turt bti pastebim a em iau
siuose ekonom iniuose sluoksniuose, kuriem s pagerjusi m ityba turt duoti
akivaizdiausi naud (Colom ir kiti, 2005). O gal Flynno efekto prieastis -
geresnis lavinim as? Labiau skatinanti aplinka? M aesnis vaik sergam um as?
M aesns eim os ir didesnis tv indlis?
Nepaisant to, kuri veiksni deriniu aikinsim e intelekto veri gerjim ,
kai kuriem s paveldim um o teorijos alininkam s is reikinys kelia vien rpest:
XX a. gim stam um o lygis buvo didesnis tose eim ose, kuriom s bdingi em es
ni intelekto veriai, o tai gali nulem ti m onijos intelekto prastjim . Kad pa
aikint gerjanius verius ir atsim indam as globalaus m aiym osi naud, vie
nas m okslininkas netgi m st apie genetinio reikinio, kur galim a lyginti su
hibrido galia, tak. Hibrido galia" pasireikia em s kyje, kai krym ini
m o bdu ivesti javai ar gyvuliai pranoksta savo pirm takus - augalus ar gyv
nus (M ingroni, 2004).
INTELEKTAS 551
Patikimumas
11 TIKSLAS. Paaikinkite, k reikia teiginys, kad testas yra patikimas.
Lygindam i js testo rezultatus su standartizavim o grups rezultatais, nesuino Patikimumas (reliability) -

sim e apie jus nieko konkretaus, jei testas nebus p a tik im a s. Geras testas turi pa testo rezultat pastovumo
tikim ai teikti pastovius rezultatus. Testo patikim um tyrjai tikrina, pakartotinai mastas, nustatomas i dviej
testuodam i m ones arba pagal t pat test, arba pagal kit jo form . Jei tie du testo pusi, skirting testo form
veriai i esm s sutam pa, arba koreliuoja, testas yra patikim as. Kitas bdas - pa arba pakartotinio testavimo
dalyti test perpus ir irti, ar sutam pa lygini bei nelygini klausim veriai. veri pastovumo.
vertinant tai, kad pagrindiniai m ogaus gebjim ai tarp dviej gretim testavim
nepakito, bet koks veri skirtum as rodo klaiding" kitim , atsiradus dl nesk
ms, nuovargio ar jaudinim osi.
Kuo auktesn koreliacija tarp dviej testavim veri arba tarp padalyto tes
to pusi veri, tuo testas patikim esnis. Vis test, apie kuriuos iki iol ia kal
bjom e - Stenfordo-Binet, W AIS ir W ISC - patikim um as yra m adaug +0,9. I
naujo testuojam m oni veriai i esm s atitinka j pirm ojo testavim o verius. Validumas (validity) -
mastas, kuriuo testas matuoja
Validumas
arba numato tai, k jis ir turi
12 TIKSLAS. Paaikinkite, k reikia teiginys, kad testas yra validus, bei apibrkite du validumo matuoti arba numatyti (r. taip
tipus. pat turinio bei prognostin
validum).
Didelis patikim um as dar negarantuoja, kad testas yra v a lid u s, t. y. kad jis i tik
rj m atuoja tai, k turt m atuoti, arba num ato tai, k turi num atyti. Jei js m oni Turinio validumas
g m atuosite netikslia m atavim o juosta, duom enys bus labai patikim i (pastovs), (content validity) -
bet j vaiidum as bus m aas. Kai kuriem s testam s utenka tu rin io v a lid u m o , ku mastas, kuriuo testas apima
ris reikia, kad testas vertina tinkam elges. Vairavim o egzam ino testo turinys pavyzdius tos elgsenos, kuri
yra validus, nes jo uduotys yra tokios, su kuriom is visada susiduria vairuotojai. norima itirti (pavyzdiui,
Studijuojam o dalyko egzam ino turinys yra validus, jei kurso m ediag atitinkan vairavimo testai, kuriuose
ios uduotys leidia tiksliai vertinti m okjim . pateikiamos vairavimo
Kiti testai yra vertinam i pagal tai, kiek jie atitinka tam tikr k riterij - nepri uduotys).
klausom m at to, k testas siekia vertinti. Kai kuriem s testam s tas kriterijus yra
Kriterijus (criterion) - elgesys
bsim oji veikla. Pavyzdiui, gebjim testam s yra btinas p ro g n o stin is v a lid u
(pavyzdiui, paymiai), kur
m a s, t. y. jie turi num atyti m okym osi skm .
testas (pavyzdiui, SAT) turi
Ar bendrj gebjim test prognostinis vaiidum as yra toks pat didelis kaip
numatyti; matas, kuris naudoja
ir j patikim um as? Kritikai labai m gsta pabrti, kad atsakym as yra visikai
mas nustatant testo prognostin
neigiam as. Gebjim testai gana neblogai num ato jaunesnij, bet daug silp
validum.
niau - vyresnij klasi m oksleivi m okym si. Gebjim testo veriai gana ne
blogai num ato m okym osi rezultatus pradinje m okykloje, kur intelekto veri Prognostinis vaiidumas
ir paym i koreliacija yra apie +0,60 (Jensen, 1980). SAT (Scholastic Achieve (predictive validity) -
ment Test), JAV taikom as kaip stojam asis egzam inas auktj m okykl, ne elgesio numatymo skm:
taip gerai num ato pirm akursi paym ius, ia koreliacija tra m aesn u +0,50 kiek testu pavyksta numatyti
(W illingham ir kiti, 1990). Nuo tada, kai Am erikoje pradtas taikyti GRE (Gra elges, kur jis ir turi numatyti;
duate Record Examination - gebjim testas, panaus SAT, taiau taikom as tai nustatoma apskaiiavus
vidurinse m okyklose), jo rezultat koreliacija su m okyklos paym iais siekia koreliacij tarp testo veri
vos +0,30 (GRE, 1990). ir kriterijumi laikomo elgesio.
552 11 SKYRIUS
Kodl gebjim veri prognostin galia m aja

10 Didesn koreliacija,
kai didesnis kno didjant isilavinim ui? Panagrinkim e kit panai si
9 svorio diapazonas
tuacij: vis am erikietikojo futbolo linijos aidj k
8
no svoris koreliuoja su aidim o skm e. 120 kilogram
7
sveriantis aidjas paprastai nugali 90-ies kilogram
6
prieinink. Taiau, jei analizuosim e nedidel profe
5 Nedidel
koreliacija sionalam s bding 100-120 kilogram svorio diapa
4 ribotoje srityje
zon, m atysim e, kad koreliacija tarp kno svorio ir
3 skm s yra nereikm inga (11.7 pav.). Kuo maesnis
2 tiriam aidj svorio diapazonas, tuo sunkiau, re
1 m iantis svoriu, num atyti aidjo skm . Jei presti
0 in universitet priim am i tik tie studentai, kuri
70 100 120
gebjim test veriai labai aukti, ie veriai ne
Kno svoris kilogramais
pads daug ko num atyti. Taip esti net tuom et, kai testo
11.7 PAVEIKSLAS. Majanti prognostin galia prognostinis validum as yra didelis vairesnei student
sivaizduokime koreliacij tarp futbolo aidj svorio ir im iai. Taigi, kai testo validum as nustatom as plates
j skms aiktje. Atkreipkite dmes, kad ryys nei sriiai (tiriant vairesnius m ones), o paskui tai
pasidaro nereikmingas, kai svorio intervalas sumaja
kom as ribotai m oni grupei, jo prognostinis validu
iki 100-120 kilogram. Nagrinjam duomen
diapazonui majant, j prognostin galia silpsta. m as gerokai sum aja.
dym as. I intelekto test veri buvo ivestas inte
8 TIKSLAS. Apibdinkite intelekto test ir aptarkite intelekto ver
tinimo istorij.
lekto koeficientas (IQ), lygus asm ens protiniam am
iui, padalytam i jo chronologinio am iaus ir padau
Psichologai apibdina intelekto test kaip m etod, gintam i 100.
skirt asm ens protiniam s gebjim am s vertinti ir pa
lyginti juos su kit asm en gebjim ais, naudojant
9 TIKSLAS. Apibdinkite skirtumus tarp gebjim ir mokjimo
skaitm eninius verius. Daugiau negu prie im tm et
test bei aptarkite iuolaikinius protini gebjim testus, pavyz
Pranczijoje Alfredas Binet ir jo bendradarbis Theo
diui, WAIS.
dore Sim onas tapo intelekto test naudojim o pradinin
kais. Jie sukr klausim sistem , kuri leido num atyti, Gebjimu, testai skirti num atyti tam , k galite imok
ar vaikas gals skm ingai m okytis tuom etje Pary ti. M okjimo test paskirtis - parodyti tai, k esate i
iaus m okym o sistem oje. Stenfordo universiteto pro mok. Gebjim testas, vadinam as W echslerio suau
fesorius Lewisas Term anas pritaik Binet darbus gusij intelekto skale (W echsler Adult Intelligence
Jungtinse Am erikos Valstijose. Term anas buvo siti Scale, W AIS) yra plaiausiai taikom as intelekto tes
kins, kad jo sudarytas Stenfordo-Binet testas pads tas suaugusiem s. Panaios W echslerio skals sukur
nukreipti m ones pagal j galim ybes, taiau, kitaip tos ikim okyklinio ir m okyklinio am iaus vaik inte
negu Binet, jis m an, jog intelektas yra paveldim as. lektui testuoti. Kitas paplits gebjim testas - SAT.
Gaila, taiau XX a. pradioje intelekto testai kartais Vieno tyrim o duom enim is, bendrasis testuojam j
buvo naudojam i kaip dokum entinis" etnini ir im ig SAT vertis stipriai koreliuoja su bendrojo intelekto
rant grupi tariam ojo gim to m enkavertikum o ro testo veri: +0,82.
INTELEKTAS 553
10 TIKSLAS. Aptarkite, kodl svarbu psichologinius testus stan

testuojam ojo veri pastovum , pateikdam i jam at
dartizuoti, ir apibdinkite test rezultat pasiskirstym normalija

likti dvi to paties testo puses, alternatyvias testo for
kreive. m as arba pakartotinai testuodam i pagal t pat test.

Testas gali bti patikim as, bet ne validus.
Testo standartizavim as - tai procesas, kurio m etu tes
tas pateikiam as bsim testuojam j atstovaujam ai 12 TIKSLAS. Paaikinkite, k reikia teiginys, kad testas yra va
m oni im iai, kad bt galim a sukurti prasm ing lidus, bei apibrkite du validumo tipus.
veri palyginam j baz. Daugelio fizini ir psicho
Testas yra validus, jei jis i tikrj m atuoja tai, k tu
logini m atavim duom enys isidsto suform uodam i
rt m atuoti, arba num ato tai, k turi num atyti. Turi
normalija kreiv (dar vadinam varpo formos kreive
nio validumas rodo, ar testas vertina tinkam elges
arba normaliuoju skirstiniu) - daugm a sim etrikos
(pvz., vairavim o egzam inas vertina vairavim o g
form os diagram , kurioje daugum a reikm i susitel
dius). Prognostinis validumas rodo, ar testas teisin
kusios ties vidurkiu, o tolstant nuo jo link abiej kra
gai num ato elges, kur turt num atyti (gebjim tes
t, reikm i skaiius tolygiai m aja. Intelekto test
tai turi prognostin validum , jei teisingai num ato to
rezultatai taip pat form uoja toki kreiv, taiau per
lesn m okym osi skm ).
pastaruosius eis deim tm eius vidutinis testuojam
j vertis padidjo 27 takais. is reikinys vadina
m as Flynno efektu.
11 TIKSLAS. Paaikinkite, k reikia teiginys, kad testas yra pati PAKLAUSKITE SAVS: Ar js inaudojate savo potencial, kur
kimas. parod js vidurins mokyklos baigiamj egzamin rezulta

tai? K dar, be js gebjim, keiia mokymasis auktojoje mo
Testas yra patikimas, jei duoda pastovius rezultatus.
kykloje?
Nordam i nustatyti testo patikim um , tyrjai lygina
Intelekto kitimas
Dabar galim e atsakyti kelet sen klausim apie m ogaus intelekto kitim -
ar jis pastovus per vis m ogaus gyvenim , kokios kratutins jo apraikos.
Pastovus ar kintantis?
13 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip kinta intelekto veriai per vis mogaus gyvenim.
Ar m oni, vis gyvenim periodikai testuojam , intelekto veriai bt pa

stovs? 4 skyriuje aptariam as vyresni m oni intelektas. O kaip jis kinta anks
tyvajam e am iuje?
Vienas didiausi sunkum , kylani m okslininkam s, tiriantiem s kdiki rai
d - nustatyti vliau iryksianio intelekto rodiklius. Negaldam i kalbtis su
kdikiais, jie vertino tai, k galjo stebti - nuo kno svorio gim stant iki to, ar
jo treiasis kojos pirtas ilgesnis u antrj, kokio am iaus vaikas pradeda sdti.
N vienas i i m at neleidia num atyti intelekto veri (Bell ir W aldrop, 1989;
Brom an, 1989). M atyt, kaip 1949 m etais sam protavo raidos psicholog Nancy
Bayley, m es dar nesam e surad tinkam test . Galbt kada nors, jos m any
m u, suinosim e, kurios kdiki elgesio apraikos bdingos esm inm s intelek
tinm s funkcijom s ir leidia num atyti vlesn intelekt. Kai kurie tyrim ai parod,
554 11 SKYRIUS
M ano brangi Adele, m an 4 kad 2-7 m nesi kdiki, kuriem s greitai nusibosta rodom as paveiksllis, ir jie,
m etai ir a m oku perskaityti bet galdam i rinktis, geriau iri nauj - po keleri (net ir po 11 ) m et intelekto
kuri anglik knyg. A galiu testo veriai bna didesni (Kavek, 2004; Tasbihsazan ir kiti, 2003).
ivardyti visus lotyn kalbos Taigi jauni tvai, kurie rpinasi savo vaiko intelektu ir jaudinasi dl savo
daiktavardius, bdvardius ir m aylio, lygindam i j su kitais vaikais, gali nusiram inti. Atsitiktiniai stebjim ai
veiksm aodius, o dar m oku 52 ir intelekto testai iki trej m et m aai k leidia pasakyti apie vaiko busim uosius
eilutes lotyn poezijos". gebjim us, iskyrus labai atsilikusius arba ne pagal am i subrendusius vaikus
Francis G alton, (Hum phreys ir Davey, 1988). Pavyzdiui, anksti pradj kalbti vaikai - bda
laikas seseriai, 1827 m . m i 20-ies m nesi kalbantys 3-ej m et vaikam s bdingais sakiniais - ne da
niau u kitus pradeda skaityti ketveri su puse m et (Crain-Thoreson ir Dale.
1992). (Ankstyvas skaitym as bdingesnis tiem s vaikam s, kuriem s tvai skaito
daugyb pasak.) Kaip m inta anksiau, Albertas Einsteinas kalbti m oksi l
tai (Quasha, 1980).
Taiau m adaug nuo ketveri m et vaik intelekto test atliktis jau padeda
num atyti jaunuoli ir suaugusij verius. M aa to, nepaprast gabum jaunuo
liai daniausiai bna anksti pradj skaityti. Vieno tyrim o m etu buvo apklausti
187-i septintos ir atuntos klass m oksleivi, kuri koledo gebjim testo re
zultatai buvo gerokai didesni negu daugum os abiturient, tvai. Jei galim a pa
sitikti tv atm intim i, daugiau kaip pus i labai gabi jaunuoli pradjo skai
tyti, bdam i ketveri, o daugiau kaip 80 proc. skait nuo penkeri m et (Van
Tassel-Baska, 1983). Todl nenuostabu, kad darelyje duodam i atlikti intelekto
testai gali num atyti m okym osi rezultatus (Tram ontana ir kiti, 1988).
M adaug nuo septyneri m et, nors i riba nra grieta, intelekto veriai
pasidaro dar pastovesni (Bloom , 1964). Vadinasi, vaikui augant, didja ir ver
i pastovum as. Pastovs jaunuoli gebjim veriai pastebti neseniai JAV
M okym osi testavim o tarnybos (U. S. Educational Testing Service) atliktam e ty
Paradoksas, bet SAT ir G RE rim e, kai 23 000 m oksleivi buvo tirti pagal Student gebjim test (SAT), o
vienas su kitu koreliuoja geriau vliau pagal jo auktesnio lygio atitikm en GRE (Angoff, 1988). Abiej test
negu kiekvienas i j su j verbaliniai veriai silpnai koreliavo su m atem atikos veriais, atskleisdam i, kad
bsim uoju kriterijum i - ie du gebjim ai yra skirtingi. Taiau po 4-5 m et SAT verbalinio testo ver
m okym osi rezultatais. Vadinasi, iai koreliavo +0,86 su GRE verbaliniais veriais. Net stebina, kad lygiai to-
j patikim um as gerokai kia pat koreliacija (+0,86) nustatyta atlikus abu m atem atikos testus. i 23 000
pranoksta j prognostin student, per ilg laik gijusi visikai skirting isilavinim , gebjim testo
validum . veriai iliko stebtinai pastovs.
Ianas Deary su kolegom is (2004) neseniai pasiek ilgalaikio stebjim o rekor
d. 1932 m. buvo testuojam as vienuolikm ei kot intelektas. Tkstantm ei
sandroje 542 io testo dalyviam s, jau sulaukusiem s atuoniasdeim ties m et ir
per 7 deim tm eius gijusiem s vairiausios gyvenim o patirties, buvo pasilyta pa
kartotinai atlikti test. Koreliacija tarp dviej veri rinkini buvo stulbinam a
(11.8 p a v .). Be to, tie, kurie bdam i vienuolikos peln auktesnius verius, su
lauk 77-eri daniau gyveno savarankikai, jiem s buvo m aesn tikim yb su
sirgti Alzheim erio liga (Starr ir kiti, 2000; W halley ir kiti, 2000). Kitas tyrim as,
kuriam e stebtos 93 vienuols, patvirtino, kad t, kuri rato darbuose paauglys
tje stojant vienuolyn atsiskleid m enkesni verbaliniai gebjim ai, sulaukus 75-
eri tikim yb susirgti Alzheim erio liga buvo didesn (Snowdon ir kiti, 1996).
INTELEKTAS 555
11.8 PAVEIKSLAS.
140
Intelektas ilieka
Kai Ianas Deary su kolego
120 mis (2004) pakartotinai
pateik intelekto test tiems
80-meiams kotams, kurie
j atliko bdami 11-meiai,
100
j veri koreliacija po 7
deimtmei buvo +0,66.
80
60
40
40 60 80 100 120 140
Vienuolikmei IQ
Intelekto kratutinumai
14 TIKSLAS. Aptarkite, kokie yra normaliojo intelekto skirstinio kratutinumai.
Vienas i bd suprasti bet kokio testo validum ir reikm ingum - palyginti

m ones, kuri veriai yra prieinguose norm aliosios kreivs kratuose. i dvie
j grupi rezultatai turt labai rykiai skirtis. Paprastai taip ir bna.
emutinis kratutinumas
Vienas norm aliosios kreivs kratutinum as - tai m ons, kuri intelekto ver Protinis atsilikimas
iai yra m aesni kaip 70. Priklijuoti vaikui protinio atsiliklio etiket galim a (mental retardation) -
tik tada, kai jo testo vertis labai m aas ir jam sunku prisitaikyti prie norm ali riboti protiniai gebjimai, kuriuos
savarankiko gyvenim o reikalavim . Abu ie poym iai bdingi tik 1 proc. m o rodo maesni kaip 70 intelekto
ni, o toki vyr yra 50 proc. daugiau negu m oter (APA, 1994). Kaip m atyti veriai, dl kuri mogui sunku
i 11.3 lentels, daugum a protikai negali individ, padedam i kit, gali gy prisitaikyti prie gyvenimo
venti norm alioje visuom enje. reikalavim; protinis atsilikimas
Protin atsilikim kartais lem ia aikios fizins prieastys. Pavyzdiui, Dau- vairuoja nuo mao iki didelio.
no sindrom as - genetinis sutrikim as, susijs su papildom a m ogaus 21-ja chro
m osom a.
Per pastaruosius du im tm eius nuom on apie tai, kaip geriausia priirti Dauno sindromas
ir auklti protikai atsilikusius m ones, visikai pasikeit. Iki XIX a. vidurio (Down syndrome)-
jie buvo priirim i nam uose. Daugelis t, kuri negalia bdavo sunki, m irda protinis atsilikimas ir su juo
vo, o vidutinikai atsilikusiem s danai bdavo randam a vietos kyje. Paskui susij fiziniai sutrikimai, kuri
Jungtinse Valstijose silpnai besim okantiesiem s buvo steigti internatai. XX am prieastis - papildoma
iuje daugelis i staig virto prieglaudom is, kuri gyventojai neturjo pakan chromosoma genetinje sekoje.
kam ai laisvs, jiem s buvo skiriam a m aai dm esio ir neteikiam a joki vili.
556 11 SKYRIUS
11.3 LENTEL. Protinio atsilikimo laipsniai
Atsilikimo Bdingas Atsilikusij,

lygis intelekto vertis procentais Prisitaikymas prie gyvenimo reikalavim
Nedidelis 50-70 85 Gali imokti iki etosios klass lygio. Suaugusieji, padeda
mi kit, gali imokti btin socialini ir profesini gdi.
Vidutinis 35-50 10 Gali imokti iki antrosios klass lygio. Suaugusieji gali dirbti
specialiosiose dirbtuvse ir taip bent i dalies save ilaikyti.
Didelis 20-35 3-4 Gali imokti kalbti ir labai priirimi atlikti paprastas darbo
uduotis, bet apskritai jie nepajgia mokytis profesijos.
Labai didelis Maesnis 1-2 Btina nuolatin pagalba ir prieira.

kaip 20
Tvam s danai bdavo patariam a palikti savo ligot vaik, kol dar nespjo prie
jo prisiriti.
Nuo XX a. antrosios puss padtis m gerti - sutrikusios psichikos m o
nm s padedam a norm aliai, kiek jie pajgia, gyventi bendruom enje. Vidutinikai
atsilik vaikai m okom i m aiau ribojanioje aplinkoje, danai jie integruojam i
prastas klases. Daugum a j auga savo eim oje, vliau persikelia saugius spe
cialiuosius, pavyzdiui, grups, nam us. Taigi atsirado laim ingesnio ir prasm in-
gesnio gyvenim o viltis. Danai ji virsta tikrove.
Pagalvokim e apie dar vien prieast, dl kurios m onm s nustatom as nedi
delis protinis atsilikim as - apie tuos, kurie, atlikdam i intelekto testus, surinko
kiek m aiau negu 70 tak. Galbt iandien jie geriau pasireng gyventi sava
rankikai, negu prie daugel deim tm ei. Taiau prisim inkim e, kad dl Flyn
no efekto testai kas tam tikr laik i naujo standartizuojam i. Taigi asm enys,
kuri veriai buvo netoli 70-ies, staiga praranda m adaug 6 IQ takus, todl
padaugja m oni, kuriem s diagnozuojam as nedidelis atsilikim as (Kanaya ir kiti,
2003). Du m ons, kuri gebjim ai panas, gali bti skirtingai vertinti - nelygu,
kada jie buvo testuojam i. vedus naujas norm as, staiga padaugja m oni, ku
riem s reikia specialaus m okym o, kuriem s m okam os socialins paalpos dl pro
tins negalios, o Jungtinse Valstijose (vienoje i nedaugelio ali, kuriose ga
lioja m irties bausm ) - m aiau m oni pasm erkiam a m yriop. (JAV Aukiau
siasis teism as 2002 m . nutar, kad m irties bausm m onm s su protine negalia
yra iauri ir netinkam a".) Taigi m onm s, kuri veriai artim i 70, intelekto
testas gali kelti ypa didel rizik.
Virutinis kratutinumas
Pagarsjusiam e projekte, kuris buvo pradtas 1921 m ., Lewisas Term anas ity
r per 1500 Kalifornijos m oksleivi, kuri IQ vertis buvo didesnis kaip 135.
Prieingai paplitusiai nuom onei, es labai gabs vaikai danai esti blogai prisi
taik, nes gyvena kitokiam e pasaulyje , negu m aiau gabs j bendraam iai,
INTELEKTAS 557
Term ano tirti aukto intelekto vaikai, kaip patvirtina ir tolesni tyrim ai, papras Jei dalyvauji Mensa (organizaci
tai buvo sveiki, gerai prisitaik, jiem s ypa gerai seksi m okytis (Lubinski ir ja, kurios tikslas - ypa gabi
Benbow, 2000; Stanley, 1997). Tiriant juos pakartotinai per tolesnius septynis moni visuomen) programoje,
deim tm eius paaikjo, kad daugum a j pasiek aukt isilavinim (Austin ir tai tu - genijus... A krimtausi
kiti, 2002; Holahan ir Sears, 1995). Tirtoje grupje buvo daug gydytoj, teisi dl savo 132 tak verio, kol
nink, dstytoj, m okslinink bei raytoj, taiau nebuvo n vieno, laim jusio sutikau mog, kurio IQ buvo
Nobelio prem ij. (Term anas tyr vien Nobelio fizikos prem ijos laureat, ta 131 ir, atvirai kalbant, jo
iau ibrauk j i gabij" im ties, kadangi jo intelekto koeficientas nebuvo orientacija buvo ltoka"
pakankam ai auktas [Cassandro ir Sim onton, 2003].) Steve Martin, 1997
Vienas i laim s kdik buvo Jeanas Piaget: is vaikas, bdam as septy
neri, vis savo laisvalaik praleisdavo tyrindam as paukius, ikasenas ir ren
gim us. Bdam as penkiolikos jis pradjo skelbti m okslinius straipsnius apie m o
liuskus, o vliau tapo vienu ym iausi XX a. raidos psicholog (Hunt, 1993).
Vaikai, apdovanoti iskirtiniais gabum ais, kartais bna labiau atsiskyr, intra-
vertiki, pasinr savo pai pasaul (W inner, 2000). Taiau daniausiai jie
jauiasi laim ingi.
Kai kurie psichologai abejoja daugeliu iandien populiari talenting vai
k" ugdym o program teigini - pavyzdiui, sitikinim u, kad tik 3-5 procentai
vaik yra talentingi ir kad apsim oka iuos nedaugel ypatingj rasti, sutelkti
juos specialiosiose klasse ir m okyti pagal ypating program , neveikiam li
kusiem s 95 procentam s bendraam i. Kritikai paym i, kad riavim as pagal
gebjim us kartais sukuria isipildani pranayst: neslygikai priklijavus vaikui
negabaus" etiket, galim a prisidti prie to, kad jis toks ir taps (Lipsey ir W il
son, 1993; Slavin ir Braddock, 1993).
Neigiant, kad m enkesni gebjim " m oksleiviai gali m okytis pagal sudtin
gesn program , padidja atotrkis tarp skirting gebjim grupi ir stiprja j
socialin atskirtis; tai yra viena i prieasi, dl kuri Japonijoje ir Kinijoje
pradinse m okyklose vaikai neskirstom i grupes (Carnegie, 1989; Stevenson
ir Lee, 1990). Kadangi m aum ir em esnij socialini sluoksni jaunim as da
niau patenka em esniojo lygio m okym o grupes, toks skirstym as taip pat gali
skatinti rasin nelygyb ir iankstines nuostatas - o itaip vargu ar bus m ano
ma tinkam ai pasirengti dirbti ir gyventi daugiakultrje visuom enje, pastebi
kritikai. A klass vaikai nemoka puotis.
Ypatingo gabi vaik m okym o kritikai ir alininkai sutaria dl vieno: vaikai Jie gerokai daugiau u mus
bna apdovanoti skirtingais talentais. Vieni - ypa gabs m atem atikai, kiti - dirba, nes jie labai labai protingi.
odiniam argum entavim ui, treti - dailei, ketvirti gali bti puiks socialiniai ly A tikrai diaugiuosi, kad esu
deriai. M okyti vaikus taip, tarsi jie visi bt panas, yra taip pat naivu, kaip ir B klasje, nes nedirbu tiek daug.
m anyti, kad talent galim a nustatyti kaip, tarkim e, m lyn aki spalv: arba ji Be to, mes esame daug geresni
m lyna, arba ne. Nepaprastiesiem s vaiko gabum am s atskleisti ir paskatinti vi u C ir D klases.
sapusikai juos puoselti nebtina lipdyti vaikam s etikei. gyvendindam i raid C klasje mokosi kvailiai."
atitinkani program ", padedani atskleisti kiekvieno vaiko gabum us, kiek Aldous Huxley,
vienam vaikui galim e sukurti lygiavertes, puikias slygas (Colangelo ir kiti, 2004; Brave New World, 1932
Lubinski ir Benbow, 2000; Sternberg ir Grigorenko, 2000). (Drsusis naujasis pasaulis")
558 11 SKYRIUS
MOKYMOSI REZULTATAI
Intelekto kitimas
13 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip kinta intelekto veriai per vis

arba (esant ypa em iem s testo veriam s) jiem s rei
kia nuolatins pagalbos ir prieiros.
mogaus gyvenim.
Dauno sindrom as yra protin negalia, kuri lem ia
Vaikui augant, intelekto test veri stabilum as di fizins prieastys - papildom a 21 -oji chrom osom a.
dja. Nuo ketveri m et vaik intelekto test veriai m ons, kuri testo veriai labai aukti, prieingai
svyruoja, bet pagal juos jau gali num atyti paaugli ir paplitusiai nuom onei, paprastai bna sveiki, gerai pri
suaugusij rezultatus. M adaug nuo septyneri m e sitaik, jiem s ypa gerai sekasi m okytis. Kartais m o
t intelekto veriai tam pa pastovs. kyklose gabs vaikai atskiriam i nuo t, kurie m okosi
prasiau. Tokios program os gali tapti isipildanio-
14 TIKSLAS. Aptarkite, kokie yra normaliojo intelekto skirstinio m is pranaystm is", nes vaik kopim as auktyn (ar
kratutinumai. ba leidim asis em yn) gyvenim e priklausys nuo to.
kaip kakas vertino j gebjim us.
Jei intelekto testas yra validus, dvi grups m oni, ku
ri veriai isidst abiejuose norm aliosios kreivs
kratuose, turi labai skirtis. Taip ir yra. m oni, ku
PAKLAUSKITE SAVS: K jus manote apie vairi gebjim vai
ri intelekto veriai yra m aesni u 70, ir kuriem s
k integravim vien klas? Kokiais rodymais paremsite savo
diagnozuojam as protinis atsilikim as, gebjim ai skiria
poir?
si. ie m ons gali gyventi beveik norm al gyvenim

Bendrojo intelekto (g) genetik Intelektas eim ose perduodam as i kartos kart. Taiau kodl? Ar protiniai
nagrinja daugiau tyrim, gebjim ai yra paveldim i? O gal juos form uoja aplinka?
negu bet kurias kitas mogaus Nedaug dalyk kelia tokias aistras arba turi toki rim t politin reikm . Pa
ypatybes." svarstykim e: jei savo skirtingus protinius gebjim us daugiausia paveldim e ir jei
Robert Plomin (1999) pasiseka juos atskleisti, tuom et m ogaus socialin ir ekonom in padtis atitin
ka jo gim tas ypatybes. Taigi tie, kurie uim a aukt visuom enin padt, gali
patikti, kad i padt pateisina j prigim tinis protas.
Antra vertus, jei protiniai gebjim ai pirm iausia priklauso nuo aplinkos, ku
rioje augam a ir m okom asi, tuom et vaikai i nepalankios aplinkos tikriausiai gy
vens blogai. Taigi tuom et m oni padt lem s nevienodos galim ybs.
Dabar geriausia visas ias politines ivadas bei potekstes palikti nuoalje
ir panagrinti konkreius duom enis.
Genetin taka
15 TIKSLAS. Aptarkite genetikos takos asmens intelektui rodymus; paaikinkite, k psicholo
gai vadina intelekto paveldimumu.
Ar m oni, turini tuos paius genus, protiniai gebjim ai yra tokie pat? Kaip
galite suprasti i 11.9 p a v ., kuriam e apibendrinti daugelio tyrim sukaupti duo
INTELEKTAS 559
11.9 PAVEIKSLAS.
1,00 Maesn negu kartu augusi
Intelektas: prigimtis ar aplinka?
apai dvyni koreliacija rodo
0,90 am tikr aplinkos tak Kuo mons panaesni
0,80 genetikai, tuo panaesni
Maesn negu tapai dvyni
0,70 koreliacija rodo genetin tak j intelekto veriai.
Atsiminkite: 1,0 reikia
0,60
ideali koreliacij; 0,0 rodo,
0,50 kad nra jokios koreliacijos.
0,40 (Duomenys i McGue ir
kiti, 1993.)
0,30
0,20
0,10
0
Kartu Atskirai Kartu Kartu Kartu
auginti auginti auginti auginti auginti
tapats tapats netapats broliai ir negimins
dvyniai dvyniai dvyniai seserys
m enys, atsakym as yra teigiam as. Teigdam i, kad intelektas priklauso nuo gene
tikos, m okslininkai rem iasi trim is grupm is rodym :
A tlikus 10 000 dvyni tyrim nustatyta, kad kartu augusi tapai dvyni
intelekto test veriai yra tokie artim i, tarytum tas pats m ogus bt atli
ks t pat test du kartus (Lykken, 1999; Plom in, 2001). N etapai dvyni,
kuri bendri yra tik pus gen, veriai daug labiau skiriasi. A tskirai augu
si tapai dvyni test veriai yra tokie panas, kad, pasak dvyni tyri
ntojo Thom o Bouchardo (1996), galim a teigti, jog apie 70 procent" in
telekto test skirtum gali bti nulem ti genetini skirtum ". K iti m oksli
ninkai silo genetin tak vertinti 50-75 procent (D evlin ir kiti, 1997; N e-
isser ir kiti, 1996; Plom in, 2003).
Sm egen skenavim as rodo, kad tapats dvyniai turi labai pana pilkosios
m ass kiek. Be to (netapatiem s dvyniam s tai nra bdinga), j sm egen sri
tys, susijusios su verbaliniu ir erdviniu intelektu, yra faktikai tokios pat
(Thom pson ir kiti, 2001).
A r yra genijaus genai? Lyginant aukto ir vidutinio intelekto m oni genus,

pam au nustatom a vis daugiau gen, susijusi su paintiniais gebjim ais (Plo
m in, 2003). terp ypating gen apvaisintus pels kiauinlius m okslinin
kai jau sukr protingesn pel - ji puikiai im oksta ir atsim ena paslptos
po vandeniu ploktels viet arba atpasta uuom inas, pranaaujanias gre
siant sm g (Tsien, 2000). Toks genas padeda form uotis neuron recepto
riam s, dalyvaujantiem s atm inties procesuose.
Taiau yra ir daug aplinkos takos rodym . N etapai dvyni, kurie genetikai
artim i ne daugiau, negu kiti broliai ir seserys (taiau panaesni, nes yra to pa
ties am iaus), intelekto veriai panaesni, negu kit broli ir seser.
560 11 SKYRIUS
Pasitikrinkite, kaip suprantate Kad atskirt gen ir aplinkos tak, mokslininkai tyr, ar vaikinti vaikai ir
paveldimum: j broliai bei sesers dl panaios aplinkos turi panaius gebjimus. Vaikyst
Jei aplinka tampa vienodesn, je broli intelekto test veriai iek tiek tarpusavyje susij. Be to, tyrjai ly
intelekto paveldimumas gino vaiki test rezultatus su a) j biologini tv - gen altinio - veriais;
a) padids, b) tvi, sukuriani aplink, veriais. Bgant laikui, vaikiai kaupia kitokios -
b) sumas, tvi eimos - patirt. Kaip manote, ar eimos aplinkos taka vaikui augant di
c) nepasikeis. dja, o gen poveikis silpsta?
(Atsakymas 562 puslapyje.) Jei manote, kad taip, - elgesio genetikai pateiks jums staigmen. Vaikui au
gant protinis panaumas tarp vaikio ir tvi eimos inyksta, nes tvi taka
silpsta: paauglystje koreliacija tampa artima nuliui (M cGue ir kiti, 1993). Kai
gyjame daugiau gyvenimo patirties, labiau pastebima genetin - o ne aplin
kos - taka (Bouchard, 1995, 1996a). vaiki intelekto veriai tampa panaes
ni biologini tv (11.10 pav.), o tapai dvyni ilieka tarpusavyje panas
arba is panaumas didja ir toliau iki pat senatvs (M cGleam ir kiti, 1997; Plo
min ir kiti, 1997).
Prisiminkime i 3 skyriaus, koki reikm turi paveldimumas. Pasakyti, kad
intelekto paveldimumas - t. y. intelekto veri skirtumo aikinimas genetiniais
veiksniais - yra 50 proc. (ar truputl daugiau), nereikia, kad 50 proc. js in
telekto lemia genai, o likusi dal - aplinka. Prieingai, tai reikia, kad moni
grupje madaug 50 proc. intelekto skirtum gali bti aikinami paveldimumo
taka. is poiris danai klaidingai suprantamas, tad pakartosiu: niekada ne
galima pasakyti, kiek konkretaus mogaus intelekto procentikai yra paveldta.
Paveldimumas rodo, kokiu mastu (kiek) moni tarpusavio skirtumai priklau
so nuo gen. Paveldimumas niekada nesisieja su individu; jis nusako, kodl mo
ns apskritai yra skirtingi.
Net ir i ivad reikia patikslinti, nes vairiais tyrimais gali bti nustatytas
nevienodas paveldimumo vaidmuo. Pavyzdiui, aplinkos tak lengviau atskir
ti, tiriant vaik i maiau isilavinusi eim intelekto verius - j eim ap
linka gali labai smarkiai skirtis (Rowe ir kiti, 1999). Prisiminkime 3 skyriuje
cituot M arko Twaino pasilym berniukus auginti statinse, maitinant juos pro
11.10 PAVEIKSLAS.
0,35 Vaikai ir j biologiniai
k panas vaikiai?
tvai
0,30
Ilgiau pagyvenus tvi
vaikiai ir j biologiniai
eimoje, vaiki verbalini 0,25 tvai
gebjim veriai tampa
0,20 vaikiai ir tviai
labiau panas biologini
tv verius. (Pritaikyta i 0,15
Plomin ir DeFries, 1998.)
0,10
0,05
0,00
Trej eiolikos
metu met
INTELEKTAS 561
skyl. Uauginus vienodoje aplinkoje, j intelekto test rezultat skirtum us ga

lim a bt paaikinti vien paveldim um u. Taigi j skirtum am s paveldim um o ta
ka bt beveik lygi 100 procent. Taiau jei lygintum e m ones, kuri pa
veldim um as i esm s panaus, bet aplinka labai skirtinga (pvz., statin ir tur
tuoli nam ai), paveldim um as - skirtum ai, susij su genais, - bus nerykus. Klon
pasaulyje paveldim um o poveikis bt lygus nuliui.
Prisim inkite, kad genai ir aplinka tarpusavyje susij. Jei esate bent kiek auk
tesnis ir greitesnis u kitus, kaip pastebi Jam esas Flynnas (2003), labiau tiktina,
kad bsite pakviesti krepinio kom and, daugiau aisite, daugiau treniruosi-
ts. Tas pat pasakytina ir apie atskirt nuo brolio tapat dvyn, kuris - ne vien
dl genetini prieasi - taip pat gali tapti puikiu krepininku. Taip pat labiau
tiktina, kad i prigim ties gabs m atem atikai m oksleiviai auktesnse klasse
rinksis m atem atikos kurs, o vliau gerai atliks m atem atikos gebjim test -
ir dl to, kad i prigim ties gabs m atem atikai, ir dl savo m atem atins patir
ties. Jei turite genetikai nulem t atresn intelekt, didesn tikim yb, kad ne-
m esite m okyklos, skaitysite knygas, udavinsite klausim us. Visa i veikla di
dins js sm egen paintin gali. Dl io gen-aplinkos tarpusavio sveikos
kuklus genetinis pranaum as gali socialiai iaugti didel veiklos pranaum .
M s genai form uoja t patirt, kuri m us form uoja.
Aplinkos taka
16 TIKSLAS. Aptarkite rodymus, kad aplinka daro tak asmens in telektu i.
Genai lem ia skirtum us. Net jei visi btum e uaug tokioje paioje intelekt ska
tinanioje aplinkoje, m s gabum ai vis tiek bt skirtingi. Taiau taip pat
sitikinom e, kad net kalbant apie tapai dvyni panaum , paveldim um as ne
visk paaikina. Gyvenim o patirtis, kartais nulem ta gen, m um s yra svarbi.
m oni aplinka retai esti tokia skurdi, kaip tam ss ir nedom s narvai, skir
ti apgyvendinti atskirtom s nuo kit iurkm s, kuriom s tokioje aplinkoje isi
vysto plonesn negu prasta sm egen iev (r. 3 skyri). Taiau ir m um yse iauri
gyvenim o patirtis palieka savo ym es.
Ankstyvosios intervencijos poveikis

Irano nalaii prieglaudoje psichologas J. M cVickeris Huntas (1982) stebjo
stulbinam ankstyvosios patirties poveik ir padem onstravo ankstyvosios inter
vencijos tak. Tipikas Hunto stebtas prieglaudos vaikas nepajg sdti ne
prilaikom as iki 2 m et arba iki 4 m et nevaikiodavo. Prieira buvo prasta:
niekas neatsiliepdavo verksm , gugavim ar kitoki elgsen. Todl iem s vai
kam s negaljo susiform uoti jausm as, kad galim a paiam kontroliuoti savo ap
link. Jie darsi pasyvs paniur iopliukai". Ypa ribotos slygos tiesiog nai
kino prigim tin intelekt.
Suprasdam as, k gali duoti jautri globa, Huntas m si diegti m ogikojo
bendravim o su vaikais" program . Jis, pavyzdiui, im ok globjus aisti su kdi
562 11 SKYRIUS
Atsakym as 560 puslapyje kiais balso aidim us. Pirm iausia jie m gdiodavo vaik gugavim , paskui ska
pateikt klausim : tindavo vaikus balsu kartoti m okytojo garsus ir okinti nuo vieno jiem s pasta
Paveldim um as - gen takos m o garso prie kito. Vliau jie pradjo m okyti pers kalbos gars.
nulem ta vairov - padids, Rezultatai apstulbino. Visi 11 vaik, kurie turjo i kalb lavinani pa
kai aplinkos vairov sum as. tirt, sulauk 22 m nesi galjo pavadinti daugiau kaip 50 daikt ir kno dali.
Kdikiai pasidar tokie avs, kad daugelis j buvo vaikinti tokios skm s
prieglauda nebuvo patyrusi.
Hunto duom enys liudija apie aplinkos svarb. Be abejons, dideli nepritek
liai trukdo vaiko raidai (Ram ey ir Ram ey, 1992). Prieingai negu vaik i tur
tingos aplinkos, skurdi eim palikuoni intelekto veriai yra vienodesni
(Turkheim er ir kiti, 2003). Tai rodo, kad varg gyvenim o slygos gali lem ti
daugiau, negu genetiniai skirtum ai. Ityrus 1450 m okyklas Virdinijos valstijo
je paaikjo, kad m okyklose, kuriose m okosi daugiau vaik i skurdi eim ,
daniau dirba m aiau kvalifikuoti m okytojai. Netgi po to, kai buvo atsivelgta
skurdo veiksn, m aesn m okytoj kvalifikacija leido num atyti prastesnius
m okym osi rezultatus (Tuerk, 2005). Nevisavert m ityba taip pat turi takos
paintinei raidai. Jei vaikas dl didelio skurdo negauna visaverio m aisto, jo
m ityb praturtinus m aisto papildais, skurdo poveikis fizinei ir paintinei raidai
m aja (Brown ir Pollitt, 1996). Gerjania m ityba galim a paaikinti karta i
kartos auganius intelekto test verius.
Taiau ar ie atradim ai yra receptas, kaip iugdyti aukiausi savo vaiko
intelekt"? Kai kuriose populiariose knygose teigiam a, jog intensyvaus ikim okyk
linio m okym o dka tai m anom a, taiau daugelis specialist tuo abejoja (Bruer.
1999). Nors nevisavert m ityba, poji stoka bei socialin izoliacija gali pa
vlinti norm ali sm egen raid, skirtum as tarp norm alios ir praturtintos" ap
linkos neturi tokios didels reikm s. Taigi nra superkdiki" aplinkos re
cepto, iskyrus prast vaizd, gars ir kalbos aplink. Plaiai inom a Sandros
Scarr (1984) nuom on: Tvai, kurie labai stengiasi suteikti savo kdikiam s ypa
ting m okym , tik veltui gaita laik".
Huntas tikriausiai sutikt su Scarr, kad papildom as vaiko, auganio skati
nanioje aplinkoje, m okym as m aai veikia jo intelekto raid. Taiau pastebjs
tokio m okym o poveik vaikam s i nepalankios aplinkos, jis buvo optim istas. I
ties jo 1961 m . ileista knyga Intelligence and Experience (Intelektas ir pa
tirtis") 1965 m. paakino pradti Head Start" projekt. is projektas yra JAV
vyriausybs finansuojam a program a, taikyta 900 000 ikim okyklinuk, kuri dau
gum a kil i em iau skurdo ribos gyvenani eim (Head Start, 2005). Jos tiks
Daugyb duom en rodo, las - pltojant vaik paintinius ir socialinius gebjim us padidinti j skm s
kad ankstyvas vidurinei klasei galim ybes m okykloje ir u jos rib.
priklausani vaik m okym as Ar is projektas pavyko? M okslininkai tiria Head Start" ir kitas ikim okyk
m aai naudingas, o gal ir visai lines program as, lygindam i jose dalyvavusius ir nedalyvavusius vaikus. Koky
nenaudingas." bikos program os, suteikdam os individual dm es, padeda vaikam s geriau pa
Raidos psichologas sirengti m okyklai ir taip sum aina tikim yb likti kartoti kurso toje paioje kla
Edwardas F. Zigleris (1987) sje arba bti m okom iem s pagal specialij program . ie gyti pranaum ai vis
INTELEKTAS 56 3
dlto ilgainiui isisklaido (tai primena mums, kad gyvenimo patirtis taip pat daro
savo). Nepaisant to, pirmasis programos direktorius psichologas Edwardas Zig-
leris tiki ilgalaike projekto nauda (Ripple ir Zigler, 2003; Zigler ir Styfco, 2001).
Gerai parengtos ikimokyklins programos gali suteikti bent iok tok emoci
nio intelekto pokyt - sukurti palankesn nuomon apie mokymsi, sumainti
metusi mokykl moksleivi skaii bei nusikalstamum (Reynolds ir kiti, 2001).
Mokyklos taka
M okymas pats savaime yra intervencija, kurios teikiam naud rodo intelekto
veriai. Stephenas Gecis ir W endy W illiams (1997) surinko rodym, kad mo
kymas ir intelektas priklauso vienas nuo kito (ir kad abu padidina ateities pa
jamas). Auktesnis intelektas skatina ilgesnes studijas. Taiau intelekto veriai
turi tendencij didti per mokslo metus ir sumati per vasaros atostogas ar nu
traukus mokslus. Auktosios mokyklos baigimas padidina intelekto verius, ly
ginant su tais, kurie met mokslus nebaig studij. Flynno efektas - didjantys
IQ veriai - galbt i dalies susijs su pastarj amiaus pus ilgjaniais stu
dij metais ir labiau skatinania nam aplinka, kuria rpinasi labiau isilavin
iuolaikiniai tvai.
Grupiniai intelekto test veri skirtumai

Jei tarp gebjim veri nebt grupini skirtum, psichologai, usidar savo
dramblio kaulo boktuose, galt mandagiai aptarinti paveldimumo ir aplin
kos tak. Taiau grupiniai skirtumai yra. Kokie jie? Ir kokias i j galtume
padaryti ivadas?
Etniniai skirtumai ir panaumai
17 TIKSLAS. Apibdinkite etninius panaumus ir skirtumus intelekto test veriuose ir aptarkite

kai kuriuos genetinius ir aplinkos veiksnius, galbt galinius tai paaikinti. *
i diskusij kursto du trikdantys, taiau pripainti faktai:
Rasini grupi intelekto test veri vidurkiai skiriasi.
mons (ir grups), kuri intelekto veriai aukti, daniau pasiekia auk
tesn isilavinim ir udirba didesnes pajamas.
52 intelekt tiriani mokslinink pareikime teigiama: Baltaodi varpo for

mos kreivs aukiausia dalis yra madaug ties IQ=100; Amerikos juodaodi-
apytikriai ties 85, o vairi ispanikai kalbani pogrupi - svyruoja tarp bal
taodi ir juodaodi" (Avery ir kiti, 1994). Palyginamieji rezultatai gaunami
i kitoki akademini gebjim test, pavyzdiui, SAT. Pastaraisiais metais skir
tumas tarp baltaodi ir juodaodi iek tiek sumajo, o tarp vaik, pasak kai
kuri tyrim, sumajo net 10-ia tak (Neisser ir kiti, 1996). Taiau test ver
i atotrkis atkakliai ilieka.
564 11 SKYRIUS
11.11 PAVEIKSLAS.
Grups vairov
Grupi skirtumai ir aplinkos
taka Grups vairov
Netgi jei grups vairov
rodo genetinius
Sklos
skirtumus, vidutin skirtum
tarp grupi gali visikai
lemti aplinka. sivaizduokite,
kad sklas i to paties
pakelio pasodinsite Nederlinga dirva Derlinga dirva
derling ir prast dirv.

Nors iaugusi augal Skirtumas tarp grupi
skirting aukt grupje
lems j genetiniai skirtumai,
vidutinis i dviej augal
grupi aukio skirtumas
priklausys nuo aplinkos
skirtumo. Panas veri skirtum ai yra ir tarp kit grupi. Naujosios Zelandijos gy-
(I Lewontin, 1976.) ventoj - ieivi i Europos - test rezultatai geresni negu iabuvi m aori
Izraelio yd - geresni negu Izraelio arab. O daugum os Japonijos gyvento-
j - geresni negu niekinam os burakum in m aum os. Girdinij veriai ge
resni u kuri nuo gim im o m oni verius (Braden, 1994; Steele, 1990; Zeid-
ner, 1990).
Visi sutinka, kad grupi skirtum ai nieko nesako apie konkreius m ones.
M oterys gyvena m adaug 6 m etais ilgiau u vyrus, taiau, inodam i lyt, nega
lim e pasakyti, kiek tas m ogus gyvens. Net Charlesas M urray ir Richardas Her-
m steinas (1994), kuri darbai atkreip dm es baltaodi ir juodaodi skir
tum us, prim in m um s, kad m ilijon juodaodi IQ yra auktesnis u vidutinio
baltaodio".
ved ir bantu tautels kalbos skiriasi pagal savo sudtingum . Taip yra, pir
m a, dl genetikos veiksnio, antra, dl aplinkos. O nuo ko priklauso intelekto
veriai?
Kaip sitikinom e, paveldim um as turi takos asm eniniam s intelekto skirtum am s.
Ar tai reikia, kad jis turi takos ir grupi skirtum am s? Kai kurie psichologai teigia
kad taip - galbt dl skirtingo klim ato ar sunki gyvenim o slyg (Herm stein ir
M urray, 1994; Lynn, 1991, 2001; Rushton, 1998, 2003).
Taiau taip pat m atom e, kad grupi skirtum us paveldim um o atvilgiu gali
visikai nulem ti aplinka, kaip m intam e statinse ir nam uose augint berniuk
pavyzdyje. Aptarkim e vien gam tos eksperim ent: tegu vieni vaikai auga gir
ddam i vyraujani savo kultroje kalb, o kiti, gim kurti - ne. Tada pateiki
m e jiem s intelekto test ta kalba, ir (nieko keista) - t, kurie puikiai m oka kal
Nuo XIX a. etojo b, intelekto veriai bus geresni. Nors individualius veri skirtum us i es
deim tm eio iki dabar vidutinis m s gali nulem ti genetika, grupi skirtum ai nuo to nepriklauso ( 11.11 pav.).
danas paaugo nuo 5 pd Pasvarstykite: jei vienas i tapai dvyni bt visikai tokio pat gio kaip ir
4 coli (m adaug 163 cm ) kitas, paveldim um as bt absoliutus. sivaizduokim e, kad atskyrm e kai kuriuos
iki 5 pd 10 coli (m adaug jaunus dvynius ir tik pus i j tinkam ai m aitinom e. Visi tinkam ai m aitinti uau
178 cm ). Bogin, 1998 go m adaug 7 centim etrais auktesni, negu j broliai ir seserys - tai jau aplinkos
INTELEKTAS 565
poveikis, kur galim a palyginti su Britanijoje ir Am erikoje pastebtu faktu, jog Neiekokite sau verg i
paaugliai uauga keletu centim etr auktesni, negu j bendraam iai prie pus Britanijos, nes jie bna labai
im t m et (Angoff, 1987; Lynn, 1987). Kiek m s gerai m aitint dvyni gis kvaili ir visikai nesugeba ko
priklaus nuo paveldim um o? Visikai, nes aukio vairov grupje galim a nu nors im okti"
m atyti i blogai m aitint tapai dvyni gio. Taigi net ir visikas vienai grupei Ciceronas, 106-43 pr. Kr.
priklausani nari paveldim um as nepaalina galim o rykaus aplinkos poveikio

grupi skirtum am s.
Galbt testo veri rasinius skirtum us lem ia aplinkos veiksniai? Pavelki
m e iuos duom enis:
Genetiniai tyrimai patvirtina, kad, iskyrus odos spalv, rass yra visikai
vienodos (Cavalli-Sforza ir kiti, 1994; Lewontin, 1982). Tos paios rass in
divid skirtum ai yra daug didesni, negu skirtum ai tarp rasi. Vidutinis ge
netinis skirtum as tarp dviej Islandijos kaim iei ir dviej Kenijos gyven
toj sm arkiai pranoksta skirtum us tarp island ir Kenijos gyventoj grupi.
M aa to, ivaizda gali klaidinti. viesiaodiai europieiai ir tam siaodiai af
rikieiai genetikai yra artim esni, negu tam siaodiai afrikieiai ir tam siao
diai Australijos iabuviai.
Ras nra tiksliai apibrta biologin svoka. Kai kurie m okslininkai rodi
nja, kad rass i ties egzistuoja, pabrdam i, jog rasm s bdingos tam tikros
ym s ir skirtinga sveikatos rizika. Tikim yb susirgti odos viu priklauso
ir nuo buvim o saulje laiko, ir nuo to, kas buvo js protviai. Skirting
rasi elgsenos bruoai taip pat gali bti nevienodi. N vienas bgikas, ki
ls i Azijos ar Europos, nra veiks 10 sekundi ribos bgdam as 100 m
distancij, o daugelis i Vakar Afrikos kilusi bgik yra i rib peren
g, - pastebi psichologas Davidas Rowe (2005). Taiau daug daugiau so
ciolog ras vertina pirm iausia kaip socialin darin be tiksliai apibrt fi
zini rib (Helm s ir kiti, 2005; Sm edley ir Sm edley, 2005; Sternberg ir kiti,
2005). m ons, kuri protviai priklaus skirtingom s rasm s, gali save pri
skirti tai paiai rasei. Be to, vis gausjant m irios kilm s m oni, vis dau
giau m oni ignoruoja tiksl rass klasifikavim . (Kokiai rasei priklauso Ti-
geris W oodsas?)
Azijos moksleiviai lenkia iaurs Amerikos moksleivius matematikos inio

mis ir gebjim test veriais. Taiau is skirtum as, atrodo, yra tik dabar
ties reikinys ir gali labiau rodyti ne tiek gebjim us, kiek siningum . Azi
jos m oksleiviai m okykloje praleidia 30 proc. daugiau dien per m etus, kur
kas daugiau laiko skiria m atem atikos m okym uisi - ir m okykloje, ir u jos
Klestinioje alyje X kiekvienas
rib (Geary ir kiti, 1996; Larson ir Verm a, 1999; Stevenson, 1992).
valgo visk ko usinori.
iandieniniai geriau besimaitinani labiau isilavinusi ir geriau pasirengu alyje Y turtingieji valgo gerai,
si testavimui gyventoj intelekto test rezultatai pranoksta XX a. ketvirtojo o skurstantieji danai bna liesi.
deimtmeio testuot moni rezultatus (prisiminkite Flynno efekt) tokiu pat Kurioje alyje paveldim um o taka
skirtumu, kokiu vidutinio iuolaikinio baltaodio testo veriai pranoksta vidu kno svoriui didesn?
rinio juodaodio. Niekas neteigia, jog kart grupi skirtum us lem ia genetika. (Atsakym as 5 puslapyje.)
566 11 SKYRIUS
Afrikiei kilm s am erikieiai, Atlikus kdiki intelekto matavimus, baltaodi ir juodaodi kdiki ver
prie 50 m et buv daugiausia iai buvo visikai vienodi (pirm enybs teikim as naujiem s dirgikliam s - anks
beraiai, dabar tapo viena tyvas intelekto veri ateityje pranaas [Fagan, 1992]).
labiausiai isilavinusi m oni
Skirtingais istorijos laikotarpiais vairios etnins grups igyveno savo auk
grupi pasaulyje: vidutin j
so ami ryki laimjim tarpsnius. Prie dvideim t penkis im tm eius
m okym osi trukm ir koledo
tai buvo graikai ir egiptieiai, paskui rom nai; VIII ir IX am iais klestjo
baigim o rezultatai auktesni,
arab pasaulis; prie 500 m et - indnai actekai ir iaurs Europos tautos.
negu daugum os Europos taut
iandien avim s Azijos technologij stebuklais. Am iam s bgant, kultros
jaunim o."
ikyla ir lunga, o genai neinyksta. Dl to vargu ar galim a kuri nors ras
Sociologas Orlando Pattersonas,
laikyti i prigim ties esant pranaesn.
The Ordeal of Integration, 1997
Be to, prisim inkim e stulbinam us rezultatus nacionalinio tyrim o, kuriam e, kai
(Integracijos im ginim as")
baltaodiai ir juodaodiai jaunuoliai baig koled, buvo apvelgti j ankstesni
protini test rezultatai. Nuo atuntos klass baltaodi m oksleivi vidutinis
gebjim testo vertis didja, tuo tarpu juodaodi - m aja. is atotrkis bna
didiausias m adaug tuo m etu, kai m oksleiviai atlieka stojim o koled testus.
Taiau kolede besim okani juodaodi student veriai didjo greiiau negu
keturis kartus", palyginti su baltaodiais bendraam iais, todl gebjim veri
Atsakym as 565 puslapyje atotrkis spariai majo. Nieko stebtina, - apibendrina m okslininkas Joelis
pateikt klausim : Paveldim u M yersonas ir jo kolegos (1998), - kad baltaodiam s ir juodaodiam s m okslei
m as - gen nulem ti skirtum ai - viam s baigiant vis daugiau klasi skirtingos kokybs m okyklose, didja j
bus didesnis alyje X, kurioje paintini test veri atotrkis. Perjus koled, kuriam e juodaodiai ir bal
aplinkos m itybos skirtum ai yra taodiai studentai patenka panaios kokybs m okom j aplink,... daugelis juo
m inim als. daodi sugeba padaryti didel paang ir veikti test veri atotrk."
18 TIKSLAS. Apibdinkite, kuo skiriasi lyi gebjimai.
M oksle, kaip ir kasdieniam e gyvenim e, dm es patraukia skirtum ai, o ne pana

um ai. Vyro ir m oters anatom ija bei fiziologija yra tokia panai, kad lyi skir
tum ai atrodo santykinai m ai. Taiau m es iuos skirtum us pastebim e ir atkrei
piam e juos dm es. Panaiai ir psichologijoje: lyi panaum yra nepalygi
nam ai daugiau negu skirtum , bet daugeliui m oni skirtum ai atrodo dom esni.
Nepaisant lyi lygiavertikum o Kalba. M ergaits yra ikalbingesns: JAV, baigiant m okykl, tik 30 procen
intelekto test rezultatuose, vyrai t vaikin kalba geriau, negu vidutin m oteris (Lubinski ir Benbow, 1992). 2004
labiau negu m oterys link m . i 80-ies JAV nacionalini raybos konkurs nugaltoj 42 buvo m ergaits.
pervertinti savo testo verius. Verbaliniai gebjimai. M ergaii kalba sklandesn, jos sim ena daugiau o
Ir vyrai, ir m oterys link savo di. I m adaug 200 000 m edicinos student, laikiusi vokiei kalbos test,
tv intelekt laikyti auktesn m et m etus jaunos m oterys lenk vyrus, atsim indam os faktus i trum p m edi
negu m otin, broli - auktesn cinos pavyzdi (Stum pf ir Jackson, 1994). (M ano m ona, kuri vis prim ena m an
negu seser, o sn - auktesn daugel dalyk i m ano praeities, sako, kad jei ji m irt, a likiau m ogum i be
negu dukter (Furnham , 2001; praeities.)
Furnham ir kiti, 2002a,b, Neverbalin atmintis. M ergaits, palyginti su berniukais, geriau sim ena ob
2004a,b,c): jekt isidstym (Halpem , 2000). Be to, ityrus daugiau kaip 100 000 Am eri-
INTELEKTAS 567
100
11.12 PAVEIKSLAS.
Mergaits Lytis ir vairov
90 Kai beveik 80 000 kotijos
Berniukai
vienuolikmei 1932 m.
80 atliko intelekto test,
vidutiniai IQ veriai buvo
70 beveik vienodi: mergaii -
100,6, berniuk - 100,5.
60 Taiau berniuk buvo
daugiau ties veri kreivs
50 emutiniu ir virutiniu
kratutinumais.
(Pritaikyta i Deary ir kiti,
40
2003.)
30
20
10
0
60 70 80 90 100 110 120 130 140
IQ veri grup
kos paaugli, paaikjo, jog m ergaits geriau negu berniukai sim ena vaizdines
asociacijas (Hedges ir Nowell, 1995).
Jutimai. M ergaits jautresns prisilietim ui, skoniui ir kvapui.
Neskms moksle. Berniuk intelekto veriai daniau negu m ergaii b
na ties em utine riba, todl daugiau j m okosi specialiojo lavinim o klasse
Kleinfeld, 1998; 11.12 pav.). Daniausiai berniukai kalba liau, daniau m ik
ioja. Klasse, kuriose siekiam a panaikinti skaitym o sutrikim us, berniuk ir m er
gaii santykis yra 3:1 (Finucci ir Childs, 1981). Vyresnse klasse blogai be
sim okani berniuk ir m ergaii santykis yra 2:1 (M cCall ir kiti, 1992).
Matematika ir erdvinis suvokimas. JAV m okyklose vidutiniai m ergaii m a
tem atikos veriai daniausiai bna lygs vidutiniam s berniuk veriam s ar kiek
didesni u juos (ETS, 1992; Kim ball, 1989). Daugiau negu 3 m ln. m oni bu
vo atrinkti reprezentatyvias im tis ir dalyvavo atliekant daugiau kaip 100 ne
priklausom tyrim , kuri m etu sprend m atem atikos testus. Vyr ir m oter vi
dutiniai veriai buvo beveik visikai vienodi (Hyde ir kiti, 1990). Bet ir vl -
nors tos paios lyties testuojam j vairov buvo daug didesn negu tarp ly
i - skirtum ai tarp grupi parod kai k nauja. Nors m atem atinius skaiiavi
m us m oterys atliko geriau, taiau sprendiant m atem atinius udavinius 20-yje
i 21-os alies vyr veriai buvo geresni (Bronner, 1998; Hedges ir Nowell,
1995). Pavyzdiui, JAV vyresnse klasse besim okantys vaikinai, atlikdam i SAT
m atem atikos test, apim ant nuo 200 iki 800 tak, surinko vidutinikai 45 ta
kais daugiau (kitaip tariant, 60-ies klausim test jie teisingai atsak viduti
nikai 4 klausim ais daugiau).
568 11 SKYRIUS
11.13 PAVEIKSLAS.
Kuriuose dviejuose atsakym apskritimuose pavaizduota ta pati figra,
Protinis sukimosi erdvje kaip ir pavyzdyje kairje?
testas Pavyzdys Atsakymai
Tai - erdvini gebjim
testas. Kurie du atsakymai
vaizduoja pavyzd kitu
irjimo kampu?
(I Vanderberg ir Kuse,
1978.) (Atsakymas 570
puslapyje.)
veri skirtum ai didiausi pasiskirstym o kreivs kratuose. Tarp 12-14 m et

paaugli, gavusi ypa auktus SAT m atem atikos testo verius, berniuk bu
vo daugiau negu m ergaii santykiu 13:1; ioje ypa gabi vaik grupje ber
niukai daniau siek neorganini m oksl ir ininerijos m okslinio laipsnio (Ben-
bow ir kiti, 2000). Jungtinse Valstijose vaikinai geriau ilaiko kasm etinius
didesnio sudtingum o fizikos ir kom piuterijos m oksl baigiam uosius egzam i
nus (Stum pf ir Stanley, 1998). Kalbant apie kitas Vakar alis, beveik visi - ypa
gabs m atem atikai - Tarptautini m atem atikos olim piad dalyviai bna vaiki
nai. Daugiau m oter pasiekia m atem atikos auktum as nevakarietikose alyse,
pavyzdiui, Kinijoje (Halpem , 1991).
Vidutiniai vyr intelekto veriai daniausiai bna auktesni atliekant tokius
testus, kuriuose, kaip 11.13 pav. parodytam e pavyzdyje, reikia sivaizduoti be
sisukant trim at objekt (Collins ir Kim ura, 1997; Halpem , 2000). Tokie erd
viniai gebjim ai praveria kraunant lagam inus autom obilio bagain, aidiant
achm atais, sprendiant kai kuri tip geom etrijos udavinius.
velgdam i i evoliucins perspektyvos, Davidas Geary (1995, 1996) bei Ir-
winas Silverm anas su kolegom is (1992, 1998) teig, kad orientavim osi trim a
tje erdvje gdiai padjo m s tolim iem s protviam s vyram s susekti grob
ir rasti keli atgal nam us. Ir prieingai, m s pram otm s igyventi paddavo
atri atm intis, sim inim as, kur tiksliai auga valgom ieji augalai - palikim as, ku
rio dka iandienins m oterys puikiai sim ena objektus ir j viet.
Taiau ar lyi prigim ties skirtum ai gali paaikinti, kodl daugum a m ate
m atik, 9 i 10 reiting turini achm at aidj, Am erikos architekt, ini
nieri, em lapi sudarytoj yra vyrai? Arba kodl Pasaulin achm at federa
cija nusprend, kad btina rengti atskirus vyr ir m oter em pionatus? 2005
m. Harvardo universiteto rektorius Lawrence Sum m ersas sukl nuostab, gar
siai suabejodam as: gal m oter nebuvim m atem atikos ir kit m oksl virnse
lem ia ne tik socializacija, bet ir skirtingi gim ti lyi gebjim ai.
Brendim o laikotarpiu auktas vyrik lyties horm on lygis organizm e page
rina erdvinius gebjim us (Berenbaum ir kiti, 1995). Be to, kaip teigia evoliuci
ns psichologijos atstovas Stevenas Pinkeris (2005), atrodo, jog ir biologin, ir
socialin taka nulem ia ne tik lyi skirtum us pasirenkant gyvenim o prioritetus
(m oterys labiau dom isi m onm is, vyrai - pinigais ir daiktais), rizikuojant (vy
INTELEKTAS 569
rai beatodairikesni), bet ir matematin mstym bei erdvin suvokim. ie skir

tumai, kaip teigia mokslininkas, pastebimi skirtingose kultrose, nesikeiia be
gant metams; jie ilieka, jei vaikai, genetikai gim berniukais, aukljami kaip
mergaits; jie priklauso nuo prenatalini hormon.
Elizabeth Spelke (2005) atsikerta, kad faktikai viskas pernelyg supaprastina
ma sakant, kad moter yra geresni verbaliniai gebjimai, o vyr - matematiniai.
M oterims puikiai sekasi sklandiai kalbti, o vyrams - kurti kalbos analogijas. M o-
terims - greiti matematiniai skaiiavimai, vyrams - greitas matematinis argumen-
tavimas. M oterys puikiai simena objekt pozicijas erdvje, vyrai - geometrines
figras. Ir, kaip pabria kiti Summerso kritikai, berniuk ir mergaii pom gius
ir gebjimus formuoja socialiniai lkesiai ir skirtingos galimybs (Crawford ir
kiti, 1995; Eccles ir kiti, 1990). Geresnis vyr gebjimas sprsti matematikos u
davinius pradeda rykti tik po pradins mokyklos ir su amiumi tampa vis rykes-
nis. Tradicikai matematika ir auktasis mokslas laikomi vyrikais dalykais. Dau
gelis tv siunia snus kompiuterijos mokyklas, o mergaitms suteikia dau
giau galimybi tobulinti angl kalb. Kadangi dabar vis daugiau mergaii ska
tinamos lavinti matematikos bei kit moksl gebjimus, atotrkis tarp lyi ma-
ja (Nowell ir Hedges, 1998). Kai kuriose srityse, tarp j ir psichologijoje, mo-
terys dabar sudaro daugum gyjant mokslo daktaro laipsn. Taiau Diane Hal-
pern (2005) ironikai pastebi, jog niekas neklausia, ar vyras turi gimt geb-
jim, reikaling skmei tose akademinse srityse, kuriose jie sudaro maum".
Gebjimas atpainti emocijas. Prisiminkite, kad dalis emocinio intelekto yra
empatikai tikslus kit moni emocij atpainimas. Kai kurie mons jautriau
negu kiti pastebi emocines uuominas. Robertas Rosenthalis, Judith Hall ir j
kolegos (1979; M cClure, 2000) tai rod, imtams moni demonstruodam i trum
pus filmuotus epizodus, kuriuose buvo matyti dalis emocikai iraikingo vei-
do ar kno, kartais u kadro skambant klaidinamam balsui. Pavyzdiui, paro-
dius dviej sekundi trukms vaizd, kuriame matyti vien tik supykusios mo-
ters veidas, tyrjai klaus, ar moteris kak bara u vlavim, ar kalba apie sa-
vo skyrybas. Rosenthalis ir Hali nustat, kad vieni mons daug geriau atpas-
ta emocijas negu kiti, o moterys tai daro geriau negu vyrai.
Kai kurie mokslininkai mano, kad moters gebjimas atskirti emocijas pad
jo ms pramotms atpainti savo kdiki ir galim partneri emocijas, o tai
paskatino kultrines tendencijas, skatinanias moters empatinius gebjimus. Gal-
bt ie gdiai, kaip aptarme 4 skyriuje, paaikina, kodl moterys jautriau rea
guoja ir teigiamas, ir neigiamas emocines situacijas.
Apie alikum
19 TIKSLAS. Pasvarstykite, ar intelekto testai yra aliki; apibrkite stereotip keliam grsm.
Nevienodi grupi intelekto test veriai skatina susimstyti, ar intelekto testai

nra aliki. Atsakymas priklauso nuo to, kuris i dviej labai skirting alikumo
apibrim yra vartojamas, ir nuo stereotip suvokimo.
570 11 SKYRIUS
Atsakymas: pirmas ir ketvirtas. Dvi alikumo reikms

Jei testas nustato ne tik gim tus, bet ir kultrins patirties nulem tus intelekto
skirtum us (kaip nutiko m aajam Davidui W echsleriui), jis gali bti laikom as
aliku. Taip m stant, visi sutikt, kad intelekto testai yra aliki. Intelekto tes
tas m atuoja ilavintus gebjim us, kurie i dalies rodo m ogaus isilavinim ir
i dalies - patirt.
Tikriausiai skaitte pavyzdi i intelekto testo uduoi, kurios atspindi vi
durins klass m oni prielaidas (pavyzdiui, kad puodukas tinka prie lkte
ls, arba viena i W AIS (r. 11.4 pav.) uduoi yra tokia: m ons draudiasi
nuo gaisro, nordam i apsaugoti savo nam us ir turt). Ar tokios testo uduotys
neeidia t, kurie nevartoja lkteli, arba t, kuri m enkas turtas vargu ar pa
teisint draudim o nuo gaisro kain? O gal iais klausim ais galim a paaikinti
testo rezultat rasinius skirtum us? Jeigu taip, tai ar testai nra diskrim inavim o
priem on, stum ianti potenciali gebjim turinius vaikus visikon aklavietn
vedanias klases arba darbus?
Gebjim testavim o alininkai atsako taip: grupiniai rasi skirtum ai iry
kja ne tik atliekant verbalines uduotis, pavyzdiui, kai reikia inoti odi
reikm es, bet ir neverbalines, tokias, kaip atbulinis skaiiavim as (Jensen, 1983,
1998). Be to, jie teigia, es vadinti test aliku dl prastesni grups veri
yra tas pat, kas kaltinti pasiuntin u tai, kad perdav blogas inias. Kodl gi
tada testai laikom i alikais dl to, kad rodo nevienod patirt ir nelygias gali
m ybes? Jeigu m ogus neuaugo dl prastos m itybos, ar reikt dl to kaltinti
g m atuojani priem on? Jei nevienoda ankstesn patirtis num ato nevieno
dus bsim us laim jim us, validus gebjim testas i nelygyb ir atskleidia.
M okslin alikum o reikm yra kitokia. Ji susijusi su klausim u, ar testas
kokiai nors grupei yra m aiau validus negu kitom s grupm s, t. y., ar jis teisin
gai num ato tik vienos i keleto grupi elges ateityje. Pavyzdiui, jeigu JAV
taikom as SAT tiksliai num ato m oter, bet ne vyr, skm universitete, tuom et
jis yra alikas. Beveik visi psichologai pritaria Nacionalins tyrim tarybos ge
bjim testavim o kom iteto ir Am erikos psicholog asociacijos intelekto verti
nim o darbo grups apibendrinim ui, kad taip statistikai suprantant alikum ,
daugum a gebjim test nra aliki (Neisser ir kiti, 1996; W igdor ir Gam er,
1982). Prognostinis SAT arba standartinio intelekto testo vaiidum as yra apy
tikriai toks pat vyram s ir m oterim s, baltaodiam s ir juodaodiam s, turtingiem s
ir vargam s. Jei intelekto testo vertis, lygus 95, num ato kiek em esnius u vi
dutinius m okslo rezultatus, tai i apytikr prognoz vienodai tinka abiem ly
tim s ir visom s etninm s bei ekonom inm s gupm s.
Stereotip grsm
Norint tiksliai num atyti, kaip seksis m okykloje, gebjim testas turi atspindti
bet kok alikum lyties ar rass atvilgiu m okykloje ir testavim e. Stevenas
Spenceris su kolegom is (1997) pateik studentam s sudting m atem atikos tes
INTELEKTAS 571
t. Vaikin rezultatai buvo geresni, negu toki pat gabi m ergin - iskyrus tuos
atvejus, kai m erginom s buvo duota suprasti, kad test m oterys paprastai at
lieka geriau u vyrus. Prieingu atveju m erginos, m atyt, buvo sibaim inusios, ir
tai paveik j rezultatus. Claude Steele, Stevenas Spenceris ir Joshua Aronso-
nas ( 2002 ) pastebjo tok pat isipildant neigiam rasini stereotip poveik.
Jie stereotip grsm s reikin pastebjo juodaodi student verbalini ge Stereotip grsm
bjim veriuose: veriai buvo em esni, jei testuojant buvo sukuriam os juo (stereotype threat) -
daodius studentus bauginanios testavim o slygos. Stereotip grsm e taip pat pasitvirtinanti baim,
galim a paaikinti, kodl m oter m atem atikos testo veriai bna auktesni, jei kad vertinimas bus paremtas
grupje nebna testuojam vyr, ir kodl juodaodi veriai auktesni tada, kai neigiamu stereotipu.
juos testuoja juodaodiai, o ne baltaodiai (Danso ir Esses, 2001; Inzlicht ir Ben-
Zeev, 2000).
Steele (1995, 1997) prijo prie ivados, kad perspjus m oksleivius, jog jiem s
gali nepasisekti (kaip danai bna m aum palaikym o program ose), tai is
stereotipas galiausiai blogina ir gebjim test, ir m okym osi m okykloje rezul
tatus. Per ilgesn laik m okiniai gali nebetikti pasieksi k nors gero m okyk
loje ir iekoti saviverts altini kur nors kitur. Tuo galbt galim a paaikinti,
kodl m aum m oksleiviai daniausiai m okosi ne pagal savo galim ybes. I tie
s, stebint afrikiei kilm s am erikieius berniukus nuo 8 iki 12 klass, vis ry
kiau m atom a, kad j savivert nepriklauso nuo m okslo rezultat (Osborne, 1997).
Universitetuose studijuojantys m aum atstovai pradeda labiau tikti savo ge
bjim ais, j m okym osi rezultatai tam pa pastebim ai auktesni, m aja nepaan-
gi student skaiius.
Kokias ivadas galim e padaryti apie alikum ir gebjim testus? Testai at
rodo aliki (kai kas teigia, jog tokie jie ir yra) viena prasm e - jie priklauso
nuo kultrins patirties nulem t rezultat skirtum . Taiau testai nra aliki
m oksline prasm e: siekiant sukurti validias statistines skirting grupi prognozes.
Galutinai apibendrinkim e: ar tai reikia, kad testai diskrim inuoja? klausi
m galim a atsakyti ir taip, ir ne. Vienu atvilgiu taip, nes j paskirtis yra diskri
m inuoti - velgti m oni skirtum us. Kitu atvilgiu jais siekiam a m ainti m oni
nelygyb sum ainant didel tak darbui ir m okym uisi anksiau dariusi subjek
tyvi kriterij reikm - pavyzdiui, k js pastate, kaip atrodote, ar js tes
tuotojui patinka js tipo m ons". Civilins tarnybos testai, pavyzdiui, bu
vo sukurti tam , kad nustatyt m oni skirtum us kuo teisingiau ir objektyviau,
kad juose kuo m aiau atsispindt seniau gyvavusi politin, rasin ir etnin
diskrim inacija. Udraudus gebjim testus, m ons, sprendiantys, ar priim ti
darb, bt priversti daugiau atsivelgti kitus veiksnius, kad ir savo nuom on.
M um s, m atyt, reikt siekti trejop tiksl. Pirm a, turtum e gyvendinti tuos Beveik visi malons gyvenimo
protini gebjim test privalum us, kuriuos buvo num ats Alfredas Binet - pad dalykai IQ testais
ti m okyklom s atpainti tuos, kuriem s ypa padt ankstyvoji intervencija. Antra, nepamatuojami."
turim e nepam irti Binet bgtavim , kad intelekto test veriai gali bti aikina Madeleine LEngle,
m i klaidingai - kaip tiesioginis asm ens verts bei nekintani galim ybi m atas. A Circle of Quiet, 1972
Galiausiai turim e prisim inti, kad intelekto test veriai parodo tik vien mogaus (Tylos ratas")
572 11 SKYRIUS
gebjim aspekt. M s praktinis bei em ocinis intelektai taip pat yra reikm in
gi, kaip ir kitos talento bei charakterio form os. Gebjim ai, kuriuos parodo bend
rojo intelekto testai, yra svarbs: kai kuriose gyvenim o srityse jie garantuoja
skm . Bet jie toli grau nra vieninteliai reikm ingi. Erdvinis dailids m s
tym as skiriasi nuo loginio program uotojo m stym o, kuris savo ruotu skiriasi
nuo verbalini poeto gebjim . Yra daug bd skm ei pasiekti, todl m s as
m eniniai ir kultriniai skirtum ai yra m ogaus gebjim o prisitaikyti variacijos.
MOKYMOSI REZULTATAI
Kaip grups, baltaodi am erikiei intelekto test
15 TIKSLAS. Aptarkite genetikos takos asmens inteiektui rody
veriai m adaug 8-15 tak didesni u ispan ar afri
mus; paaikinkite, k psichologai vadina intelekto paveldimumu.
kiei kilm s bendraam i verius. is atotrkis di
Dvyni, eim os nari ir vaiki tyrim ai rodo, kad pa dja nuo vaikysts. rodym ai patvirtina, kad iuos gru
veldim um as daro gana didel tak intelekto ver- pi skirtum us labiausiai lem ia aplinkos skirtum ai. ia
iam s. Genetikai panaiausi m oni veriai yra pa m e poskyryje aptarm e eis svarbius dalykus: 1 ) ra
naiausi, koreliuoja nuo +0,85 (kartu augusi tapa ss genetikai yra labai panaios; 2 ) rass svoka yra
i dvyni) iki +0,33 (kartu augusi svetim m oni). apibrta ne biologikai, o socialiai; 3) Azijos m oks
Iki iol nerasta genijaus geno, taiau jo vis dar te leiviai lenkia iaurs Am erikos m oksleivius m atem a
beiekom a. Paveldim um as rodo, kokiu m astu (kiek) tikos iniom is ir gebjim test rezultatais; 4) ian
moni tarpusavio skirtumai priklauso nuo genetini dienini geriau besim aitinani, labiau isilavinusi,
veiksni. Paveldim um as niekada nesisieja su indivi geriau pasirengusi testavim ui gyventoj intelekto tes
du, jis nusako, kodl m ons apskritai yra skirtingi. t rezultatai skiriasi nuo XX a. ketvirtojo deim tm e
io gyventoj rezultat tiek pat, kiek vidutiniai ian
16 TIKSLAS. Aptarkite rodymus, kad aplinka daro tak asmens dienos baltaodi veriai skiriasi nuo vidutini juo
intelektui. daodi veri; 5) testuose, prognozuojaniuose k
diki ateities intelekt, daniausiai baltaodi ir juo
Dvyni, eim os nari bei vaiki tyrim ai rodo, kad ap
daodi veriai bna vienodi; 6 ) skirtingais laikais
linka taip pat daro tak intelektui. Kartu augusi tapa
skirtingos etnins grups igyveno dideli laim jim
i dvyni intelekto test rezultatai yra panaesni, ne
laikotarpius.
gu netapai broli bei seser ar atskirai augusi tapa
i dvyni (nors i veriai koreliuoja gana stipriai).
18 TIKSLAS. Apibdinkite, kuo skiriasi lyi gebjimai.
Vaik i ypa skurdios, nepalankios aplinkos bei
skirting kultr tyrim ai rodo, kad gyvenim o patirtis iam e poskyryje apibrm e septynis vyr ir m oter
taip pat daro reikm ing tak intelekto test rezul gebjim skirtum us: 1 ) m ergaits yra ikalbingesns;
tatam s. 2 ) m ergaii kalba sklandesn, jos gali sim inti dau
giau odi; 3) m ergaits geriau sim ena objekt viet
17 TIKSLAS. Apibdinkite etninius panaumus ir skirtumus inte erdvje; 4) m ergaits jautresns prisilietim ui, skoniui,
lekto test veriuose ir aptarkite kai kuriuos genetinius ir aplin spalvai; 5) berniukam s daniau negu m ergaitm s ne
kos veiksnius, galbt galinius tai paaikinti. siseka m okytis; 6) berniukai geriau negu m ergaits
INTELEKTAS 573
sprendia m atem atikos udavinius, taiau m ergaitm s kad alikas testas vienos grups rezultatus num ato
geriau sekasi m atem atiniai skaiiavim ai; 7) m oterys tiksliau negu kitos grups. itaip suprantant term in,
lengviau negu vyrai atpasta em ocijas. daugum a ekspert nelaiko aptart test alikais. Ste
reotip grsm - tai isipildanioji pranayst, kad as
19 TIKSLAS. Apsvarstykite, ar intelekto testai yra aliki; apibr
m uo bus vertintas vadovaujantis neigiam u stereoti
ia stereotip keliam grsm,
pu. is reikinys pastebim as kai kuriuose afrikiei
Gebjim testai num ato, kaip testuojam ajam seksis kilm s am erikiei ir vis rass grupi m oter inte
tam tikrom is situacijom is. Taigi testai iuo atvilgiu lekto testavim uose.
neivengiam ai yra aliki", nes jie atskleidia nuo
kultrins patirties priklausanius atlikties skirtum us.
PAKLAUSKITE SAVS: Kaip genetiniai ir aplinkos veiksniai for
Taiau alikumas taip pat gali bti suprantam as taip,
mavo js intelekt?
kaip t term in paprastai supranta psichologai, t. y.,
11 SKYRIAUS APVALGA: Intelektas

PASITIKRINKITE
1 . Jozefas yra Harvardo Teiss m okyklos studentas. 2. Koks buvo Binet ankstyvj intelekto test tikslas?
Jo m okslo vidurkis artim as A, jis rao nedidelius 3. Sm it eim a ra savo dvej m et sn specia
straipsnelius leidin Harvard Law Review ir ren
li program , pagal kuri adam a vertinti vaiko
giasi m etus po m okyklos baigim o dirbti Aukiau
IQ. Jei jis patekt tarp 5 proc. geriausi, bt su-
siojo teism o sistem oje. Jozefo senel Judita labai
darytas planas, pagal kur, sulauks 18 m et, jau
didiuojasi vaikaiiu ir teigia, kad jis daug protin
nuolis bt priim tas geriausi universitet. Ko
gesnis, negu ji pati kada nors buvo. Bet pats Joze
dl i pastang vert yra ginytina?
fas irgi labai didiuojasi savo senele: jaunystje Ju
4. Kai visuom enje skm ingai sudarom os vienodos
dita buvo kalinta naci. Kam i pasibaigus, ji ivy
galim ybs, labiau pasireikia paveldim um o povei
ko i Vokietijos, susisiek su pagalbos pabgliam s
kis gebjim am s. Intelekto veri paveldim um as
agentra, ikeliavo JAV ir ia pradjo nauj gy
bus didesnis lygi galim ybi visuom enje, o ne
venim kaip virjo padjja gim inaitei priklausiu
valstiei ir aristokrat visuom enje. Kodl?
siam e restorane. Ar pagal iam e skyriuje pateikt
intelekto apibrim Josefas yra vienintelis auk
to intelekto asm uo ioje istorijoje? Kodl? Atsakymus klausimus rasite priede knygos pabaigoje.
574 11 SKYRIUS

Bendrasis intelektas Intelekto testas (intelligence test), 544 p. Standartizavimas (standartization), 549 p.
(general intelligence, g), 531 p. Kriterijus (criterion), 551 p. Stenfordo-Binet testas
Dauno sindromas [Down syndrome), 555 p. Krybingumas (creativity), 538 p. (Stanford-Binet), 545 p.
Emocinis intelektas Mokjimo testas (achievement test), 546 p. Stereotip grsm (stereotype threaf), 5 7 1 p .
(emotional intelligence), 536 p. Normalioji kreiv (arba normalusis Turinio vaiidumas (content validity), 551 p.
Faktorin analiz (factor analysis), 531 p. skirstinys) (normal curve), 549 p. Vaiidumas (validity), 551 p.
Gebjim testas (aptitude test), 546 p. Patikimumas (reliability), 551 p. Wechslerio suaugusij intelekto skal
Genijaus sindromas Prognostinis vaiidumas (Wechsler Adult Intelligence Scale,
(savant syndrome), 533 p. (predictive validity), 551 p. WAIS), 547 p.
Intelektas (intelligence), 531 p. Protinis amius (mental age), 545 p.
Intelekto koeficientas (IQ) Protinis atsilikimas
(intelligence quotient), 545 p. (mental retardation), 555 p.
Motyvacija
ir darbas
Poiriai motyvacij
Instinktai ir evoliucin psichologija
Vidiniai skatuliai ir iorins paskatos
Optimalus suadinimas
M otyv hierarchija
Alkis
Alkio fiziologija
Alkio psichologija
Seksualin motyvacija
Lytini santyki fiziologija
Lytini santyki psichologija
Paaugli seksualumas
Seksualin orientacija
Seksualinis elgesys ir mogikosios vertybs
Poreikis priklausyti
Motyvacija darbe
Personalo psichologija
Kaip pasitelkti privalumus
PAVELKIME I ARIAU. I/O psichologijos sritys
PAVELKIME I ARIAU. Kaip atrasti savo privalumus
Organizacin psichologija: laimjim motyvacija
PAVELKIME I ARIAU. Gerai jautiesi - gerai elgiesi:
didysis eksperimentas
okia m ano m otyvacija ?" - reisieriaus klausia aktorius. Paprasta:
K klausim as: Kas vert tave tai daryti?", - tai bdas paklausti: " Ko-
dl tu taip pasielgei ?" Psichologijoje motyvacija - tai poreikis ar
trokim as, kurie teikia elgesiui energijos ir nukreipia j tiksl.
Patyrs alpinistas Aronas Ralstonas supranta, kiek m otyvacija gali
suteikti energijos ir kaip geba pakeisti elges. veiks beveik visas aukiausias
Kolorado valstijos virukalnes, daugel j kops vienas ir iem , Ralstonas vie
n 2003 m et pavasario etadienio ryt isiruo yg po kanjon, kuris atrod
toks nepavojingas, jog jis net nesivargino kam nors praneti, kur keliauja. Siaura
m e Jutos valstijos Bludono kanjone, vos 130 m etr vir paskutins nusileidim o
virve vietos, Ralstonas kop per pus tonos sveriani uol, kai ji staiga pakrypo
ir prispaudjo dein rie bei rank. Ralstonas strigo tarp uolos ir kietos uolie
nos"- taip ir buvo pavadinta jo naujausia knyga.
Suprasdam as, kad niekas jo neigelbs, Ralstonas i vis jg m gino paju
dinti uol. Jis buku kieniniu peiliuku band atskelti uolos gabal. Tai nepai
ko, tada Ralstonas suraiiojo virves, nordam as pakelti uol. Deja, nepasisek.
Slinko valandos, dienos, altos naktys, o Ralstonas vis dar buvo strigs. Ant
radien baigsi m aistas ir vanduo. Treiadien, kam uojam as alkio ir trokulio,
Ralstonas m kaupti savo lapim ir j gerti. Pasim s savo vaizdo kam er, jis
atsisveikino su gim inaiiais ir draugais, kuriem s juto didel m eil: Tad dar kart
visiem s siuniu savo m eil. M ano garbei nekite pasauliui m eil, taik, laim
ir gra gyvenim . Ai. A jus m yliu ."
Ketvirtadien prabuds ir nustebs, kad vis dar tebra gyvas, Ralstonas i
vydo tariam ai dievik savo ateities vizij - ikim okyklinio am iaus berniuk,
kur apkabins laik vienarankis vyras. Pagautas kvpim o, Ralstonas sukaup
visas likusias jgas bei begalin nor gyventi ir per valand sm oningai sulau
sau kaulus, po to buku peiliuku m pjauti rank. Baigs usidjo tvar,
nupjov paskutin odos gabal ir isilaisvino, nusileido virvm is su kraujuojan
ia ranka em yn nuo 20 m etr aukio uolos bei nukeliavo 5 m ylias, kol rado
m oni. Ralstonas prisim ena: tiesiog svaigau nuo euforijos... po to, kai buvau
m irs ir stovjau prie savo kapo, palikau testam ent, sienoje iraiiau Ilskis
ram ybje" ir taip toliau. Visa tai dingo, ir vl buvau gyvas. Tai, be abejons,
buvo m ieliausia akim irka, kurios daugiau tikriausiai nepatirsiu" (Ralston, 2004).
Arono Ralstono trokulys ir alkis, priklausym o kitiem s jausm as, jo troki
m as gyventi ir tapti tvu parodo m otyvacijos gali (kvepiani bei nukreipian-
MOTYVACIJA IR DARBAS 577
i). iam e skyriuje nagrinsim e, kaip tokie m otyvai ikyla i sveikos tarp pri
gim ties (fiziologinio postm io ) ir patirties (paintins bei kultrins traukos").
Poiriai motyvacij
1 TIKSLAS. Apibrkite m otyvacijos termin, kur vartoja dabartiniai psichologai, ir ivardykite

keturis poirius, kuriuos reikt atsivelgti, tyrinjant motyvuot elges.
Kaip jau m inta, i dien psichologai m otyvacija vadina poreik arba troki Motyvacija (motivation) -
m , kurie teikia elgesiui energijos ir nukreipia j tiksl. Atsigrkim e praeit poreikiai ar norai, suteikiantys
ir apvelkim e keturis poirius, kuriais rem dam iesi psichologai m gino suprasti elgesiui energijos ir j nukrei
elgesio m otyvacij. Tai - instinkt teorija (dabar pakeista evoliuciniu poiriu), piantys.
skatulio m ainim o teorija (pabrianti vidini ir iorins m otyvacijos jg s

veik) ir suadinim o teorija (pabrianti optim alaus stim uliacijos lygio poreik).
K etvirtoji, Abraham o M aslowo poreiki hierarchijos teorija, paaikina, kaip vieni
m otyvai, kol nebna patenkinti, yra svarbesni ir ugoia kitus.
Instinktai ir evoliucin psichologija

2 TIKSLAS. Aptarkite, kokie yra instinkt teorijos ir evoliucinio poirio panaumai bei skirtumai.
XX a. pradioje, sustiprjus Charleso Darwino evoliucijos teorijos takai, tapo

m adinga visas elgesio ris priskirti instinktam s. Pavyzdiui, m ogus save kri
tikuoja, nes turi savs nuvertinim o instinkt"; jei giriasi, tai tik dl to, kad turi
savs tvirtinim o instinkt". Pervelgs 500 knyg vienas sociologas sudar
5759 m ogaus instinkt sra! Toks nepagrstas pom gis kurti instinkt pava
dinim us seniai lugo. Pirm ieji instinkt teorijos krjai neaikino m ogaus el
gesio apraik, o tik paprasiausiai jas vardydavo. Tai buvo tarsi aikinim as",
kad sum anus vaikas gauna blogus paym ius todl, kad jis blogas m okinys".
Pavadindam i elges, jo nepaaikinam e.
Instinktu galim a vadinti sudting elges, kuris yra pastovus, vienodas, b Instinktas (instinct) -
dingas visai riai ir nra im oktas (Tinbergen, 1951). Toks elgesys bdingas neimoktas sudtingas elgesys,
daugeliui gyvn ri (prisim inkite 4 skyriuje aptart paukiam s bding at bdingas visai riai.
m inties spaud bei 8 skyriuje m intas laias, grtanias gim tsias vietas ner
ti). m ogaus elgesyje taip pat pasireikia esm ins gim tos savybs - paprasti
nekintantys m odeliai, pavyzdiui, kdiki prieraium as ar indim o instinktai.
Taiau daugum a psicholog m ano, kad m ogaus elges valdo fiziologiniai po
reikiai ir psichologiniai norai.
Nors instinkt teorija negali paaikinti m ogaus m otyv, pagrindin prielai
da, kad genai nulem ia riai bding elges, ir toliau ilieka svarbi. Tuo si
tikinom e ir skaitydam i 3 skyri, kuriam e buvo aikinam i m oni panaum ai, ir
8 skyriaus diskusijoje apie gyvn biologin polink im okti konkretaus elge
sio. Toliau apvelgsim e, koki tak evoliucija gali daryti m s baim m s, alt
ruistiniam s poelgiam s, rom antiniam potraukiui.
578 12 SKYRIUS
Vidiniai skatuliai ir iorins paskatos

3 TIKSLAS. Pakomentuokite, kaip skatulio mainimo teorija aikina mogaus motyvacij.
Skatulio m ainim o teorija Nepasiteisinus m otyvacijos instinkt teorijai, j pakeit skatulio m ainim o teo
(drive-reduction theory) - rija, kuri teigia, kad fiziologinis poreikis sukelia suadinim o bsen, kuri skatina
idja, kad psichologinius organizm t poreik patenkinti, pavyzdiui, valgyti ar gerti. Yra keletas iim
poreikius sukuria suadinta i, bet paprastai fiziologiniam poreikiui stiprjant, taip pat stiprja ir jo psi
bsena (skatulys), kuri chologinis skatulys - suadinta, m otyvuota bsena.
motyvuoja organizm patenkinti Fiziologinis tikslas m ainti skatul yra hom eostaz - pastovi vidins bse
poreik. nos pusiausvyra. Hom eostazs (lot. hom oios - panaus, stasis - stovjim as, b
sena) pavyzdys gali bti kno tem peratros reguliavim o sistem a, kuri veikia kaip
Hom eostaz ( homeostasis ) - term ostatas. Abi sistem os veikia grtam ojo ryio principu: davikliai perduoda
polinkis ilaikyti pusiausvyr inform acij apie kam bario tem peratr reguliavim o prietais. Kai kam bario
arba pastovi vidin bsen; tem peratra sum aja, is prietaisas jungia ildym o rengin. Kai knas atvs
bet kurio chemins bkls ta, kraujagysls susitraukia, kad isaugot ilum , o m es pajuntam e skatul il
komponento reguliavimas iau apsirengti ar rasti iltesn viet. Taip pat ir kno lstelse sum ajus van
(pavyzdiui, cukraus kiekio dens, davikliai aptinka vandens poreik, ir m es jauiam e trokul (12.1 pa v .).
kraujyje), siekiant ilaikyti tam M us ne tik stum ia poreikis" m ainti skatul, bet taip pat traukia paskatos -
tikr jo lyg organizme. teigiam as arba neigiam as dirgiklis, kuris vilioja arba atstum ia. Tai yra vienas i
galim bd, kuriuo individualus m okym asis veikia m s m otyvus. Nuo m s
Paskata ( incentive) - patirties priklauso, kas gali m otyvuoti elges. Tai gali bti m gstam o m aisto -
teigiamas arba neigiamas pavyzdiui, skrudint em s rieut arba kept skruzdli - kvapas. Tai gali
aplinkos dirgiklis, kuris skatina bti ir patrauklus m ogus, ir artim m oni nepritarim o grsm .
elges. Veikiant vidinm s ir iorinm s paskatom s jauiam s sm arkiai skatinam i. Ne
valgs m ogus, uuods kepam os duonos kvap, jauia stipr alkio skatul. Esam
iam skatuliui, kepam a duona tam pa priverstine paskata. Nagrindam i kiekvie
n m otyv, galim e klausti, kaip veikia gim ti fiziologiniai poreikiai ir kok potrau
k jauiam e aplinkos paskatom s.
Optimalus suadinimas
4 TIKSLAS. Aptarkite suadinimo teorijos tak motyvacijos tyrimams.
M es esam e toli grau ne tik hom eostatin sistem a. Tam tikros m otyvuoto elge
sio rys stiprina suadinim . Sots gyvnai palieka savo guol ir ieina klajo
ti, nors, atrodyt, nra jokio poreikiais pagrsto skatulio. Taiau taip rizikuo
dam i gyvnai gali gyti inform acijos ir kitoki itekli (Renner, 1992).
Poreikis Skatulio
Skatulys
(pvz., maisto, mainimo elgesys
(alkis, trokulys)
vandens) (valgymas, grimas)
12.1 PAVEIKSLAS.
Skatulio mainimo teorija
Sm alsum as skatina bediones aisti, stengiantis atrakinti urakt, kuriuo nie

kas neurakinta, ar atverti lang, kad vilgtert, kas dedasi lauke (Butler, 1954).
Sm alsum as skatina devyni m nesi kdik iiupinti visus jam pasiekiam us
nam kam pus. Jis skatina m okslininkus, kurie dirba darb, apraom ioje kny
goje. Jis skatina ir keliautojus bei nuotyki iekotojus, tokius kaip Aronas Rals
tonas. Paklaustas, kodl norjo kopti Everest, George M allory atsak: To
dl, kad jis yra. Tie, kurie kaip M allory ar Ralstonas m gaujasi dideliu sua
dinim o lygiu, daniausiai labiau m gsta garsi m uzik, neragaut m aist ir ri
ziking elges (Zuckerm an, 1979).
Taigi, m otyvacija nesiekia visikai paalinti suadinim o, taiau stengiasi i
laikyti optim al jo lyg. Net ir tada, kai visi m s biologiniai poreikiai paten
kinti, m es norim e justi dirgiklius. Be j m um s nuobodu ir iekom e bd, kaip
padidinti suadinim iki tam tikro optim aliausio lygio. Taiau esant pernelyg
sm arkiam suadinim ui, kyla stresas ir iekom e bd suadinim ui m ainti.
Motyv hierarchija
5 TIKSLAS. Apibdinkite Maslowo poreiki hierarchij.
Vieni poreikiai yra svarbesni u kitus. Jei js poreikis kvpuoti ir gerti yra pa
tenkinam as, kiti m otyvai - pavyzdiui, laim jim poreikis - aktyvina ir nukrei
pia js elges. Ilgai nepatenkinus vandens poreikio, uvaldo trokulys. (Paklaus
kite apie tai Arono Ralstono.) Bet jei prads trkti oro, trokulys inyks.
Abraham as M aslowas (1970) iuos prioritetus apibdina kaip poreiki hie Poreiki hierarchija
rarchij (12.2 p a v .). Piram ids apaioje yra fiziologiniai poreikiai, pavyzdiui, (hierarchy of needs) -
m aisto, vandens. Tik tuom et, kai ie poreikiai patenkinam i, kyla saugum o porei Maslowo mogaus poreiki
kis; vliau pasireikia tik m ogui bdingi poreikiai - m ylti ir bti m ylim am , piramid: pamat sudaro
saviverts poreikis. Anot M aslowo (1971), aukiausias i vis m ogaus porei fiziologiniai poreikiai, kuriuos
ki - vis savo galim ybi gyvendinim as (saviraika). (Plaiau apie savivert reikia patenkinti pirmausia,
ir saviraik - 15 skyriuje.) paskui tampa svarbs auktes
M aslowo hierarchija nra grietai apibrta: i poreiki eil nra visuoti nio lygio - saugumo, o vliau ir
nai pastovi. Kartais m ons badauja, keldam i politinius reikalavim us. Taiau psichologiniai - poreikiai.
paprasta m intis, jog kai kurie m otyvai, kol jie nepatenkinti, yra stipresni u ki
tus, yra svarbi m otyvacijos sam pratai. i idj patvirtina 39 taut apklausos
apie pasitenkinim gyvenim u (Oishi ir kiti, 1999). Vargingesnm s tautom s, ku
riom s trksta galim ybi usidirbti pinig m aistui ar sigyti bstui, subjektyviai
gerovs sam pratai didesn reikm turi pasitenkinim as finansine padtim i. La
biau pasituriniom s tautom s, kuri gyventoj daugum a gali patenkinti pagrin
dinius poreikius, svarbesnis pasitenkinim as gyvenim u eim oje. Savivert svar
biausia individualistinm s tautom s, kurios daugiau dm esio skiria asm eniniam s
laim jim am s, o ne eim os ar bendruom ens tapatum ui.
Dabar aptarsim e keturis tipikus m otyvus. Pradsim e nuo em iausio, fizio
loginio lygm ens m otyvo - alkio. Paskui pereisim e prie lytinio potraukio ir ga
liausiai prie aukiausiojo lygm ens - poreikio priklausyti ir laim jim poreikio.
Nagrindam i vis lygm en m otyvus, stebsim e, kaip sveikauja aplinkos ir fi
ziologiniai veiksniai.
580 12 SKYRIUS
12.2 PAVEIKSLAS.
Saviraikos poreikiai
Maslowo poreiki hierarchija Poreikis gyvendinti
Tik tada, kai emesnio savo unikalias galimybes
lygio poreikiai yra patenki
nami, siekiame patenkinti Pagarbos poreikiai
auktesnius poreikius. Saviverts, laimjim, kompetencijos
Siekdami patenkinti pagrin ir savarankikumo poreikis;
dinius vandens, maisto, pripainimo ir kit pagarbos poreikis
saugios pastogs bei
medicinos pagalbos porei Priklausymo ir meils poreikiai
kius, ie ilikusieji gyvi po Poreikis mylti ir bti mylimam,
2005 metais Naujj priklausyti ir bti priimtam,
Orlean nusiaubusio poreikis ivengti vienatvs ir atstmimo
uragano tikriausiai ne i
karto m rpintis tokiais, Saugumo poreikiai
pagal Maslowo hierarchij, Poreikis jausti, kad pasaulis yra tvarkingas
auktesnio lygio poreikiais, ir numatomas, poreikis jausti saugum ir pastovum
kaip pagarba ir saviraika.
(I Maslow, 1970.) Fiziologiniai poreikiai
Poreikis numalinti alk ir trokul
MOKYMOSI REZULTATAI
Poiriai motyvacij
1 TIKSLAS. Apibrkite motyvacijos termin, kur vartoja dabar 3 TIKSLAS. Pakomentuokite, kaip skatulio mainimo teorija ai
tiniai psichologai, ir ivardykite keturis poirius, kuriuos rei kina mogaus motyvacij.
kt atsivelgti, tyrinjant motyvuot elges,
Skatulio mainimo teorija teigia, kad fiziologiniai po
Psichologai motyvacija vadina poreik arba nor, kuris reikiai (alkis, trokulys) sukelia psichologinio sua
teikia elgesiui energijos ir nukreipia j tiksl. ia dinimo bsen, kuri skatina mus t poreik mainti
me skyriuje aptarm e keturis poirius: instinkto/evo (valgant ar geriant). Fiziologinis skatulio mainimo
liucini, skatulio mainimo, suadinimo ir poreikiu, hie tikslas yra vidins organizmo bsenos pusiausvyra,
rarchijos. vadinama homeostaze. Kai esame veikiami dvejopai-
ir jauiame vidin poreik mainti skatul (pavyzdiui
2 TIKSLAS. Aptarkite, kokie yra instinkt teorijos ir evoliucinio
numalinti alk), ir esame traukiami iorins paska
poirio panaumai bei skirtumai.
tos (pavyzdiui, kepamo maisto kvapo), - poveikis
Instinktu galima vadinti sudting elges, kuris yra pa bna stipriausias. Nuo ms asmenins ir kultrins
stovus, vienodas, bdingas visai riai - pavyzdiui, patirties priklauso, kurios paskatos traukia labiau (pa
kiekvienai pauki riai bdingas lizdo sukimo b vyzdiui, austri patiekalai vienus vilioja, kitus atstu
das. Ankstyvieji instinkt teoretikai, veikiami Dar mia).
wino natraliosios atrankos teorijos, mgino aikinti
mogaus elges tam tikrais gimtais instinktais. Kai 4 TIKSLAS. Aptarkite suadinimo teorijos tak motyvacijos ty-
paaikjo, kad tokiu bdu galima tik vardyti, o ne rimams.
paaikinti elges, io poirio buvo atsisakyta. Taiau
pagrindin prielaida - kad genai lemia riai bdin Ne visi poelgiai m alina neatidliotinus fiziologinius
g elges - iki iol yra svarbi evoliucinei psichologi poreikius. Suadinimo teorija paaikina toki poelgi
jai, kuri tiria elges, iekodama jame prisitaikymo m otyvacij. Pavyzdiui, sm alsum o skatinam as elge
funkcij. sys rodo, kad tiek per silpnas, tiek per stiprus sua
dinim as gali m otyvuoti m ones siekti optim alaus dir rarchija nra universali, ji silo schem , kuri gali
ginim o lygm ens. m a taikyti elgesio m otyvacijai.
5 TIKSLAS. Apibdinkite Maslowo poreiki hierarchij.

PAKLAUSKITE SAVS: Pamstykite apie savo patirt, remdamie
M aslowo poreiki hierarchija - tai piram ids form os
si Maslowo poreiki hierarchija. Ar kada nors jautte tikr alk ar
seka, kurioje em esnio lygm ens poreikiai (tokie kaip
trokul, kuris ugot kitus, auktesnio lygio, poreikius? Ar pa
alkis ar trokulys), kol nra patenkinti, bna stipres
prastai jauiats saugs? Mylimi? Pasitikite savimi? Ar danai
ni u auktesnio lygm ens poreikius (tokius kaip m ei
jauiate poreik tenkinti savo, kaip sako Maslowas, saviraikos"
ls, pagarbos poreikis ar poreikis kam nors priklau
poreik?
syti). Nors kritikai pastebi, kad M aslowo poreiki hie
Alkis
Akivaizdus pavyzdys, kokie stiprs esti m ogaus fiziologiniai poreikiai, yra pa
sakojim ai apie tai, kaip Antrojo pasaulinio karo m etu belaisviai badavo kon
centracijos stovyklose. Davidas M andelis (1983), buvs naci koncentracijos
stovyklos kalinys, dalijosi prisim inim ais, kaip tvas ir snus dl gaballio duo
nos galjo susipjauti. Kaip unys . Tvas, kurio dvideim tm etis snus pavog
duon i po m ieganio tvo pagalvs, pasijuto labai prislgtas. Jis nesiliov klau
sinjs, kaip jo snus galjo taip pasielgti. Kit dien tvas m ir. Net sunku
apsakyti, k alkis gali padaryti, - pasakoja M andelis.
Nordam i daugiau suinoti apie badm iriavim o padarinius, m okslininkas An-
celis Keysas su kolegom is (1950) pakviet 36 vyrus savanorius - sm oningus
pacifistus - dalyvauti eksperim ente. I pradi jie buvo m aitinam i taip, kad i
laikyt esam svor. Per kitus 6 m nesius m aisto norm a buvo sum ainta perpus.
Padariniai atsiskleid netrukus. Vyrai nesm oningai pradjo taupyti energij, tapo
abejingi ir apatiki. J kno svoris greitai krito, kol galiausiai, praradus apie
25 proc. pradinio svorio, beveik nustojo keistis. Taiau ypa ryks buvo psi-
chologiniai padariniai. Vyrus, kaip num ato M aslowo idja apie poreiki hierar-
chij, visikai uvald m intys apie m aist. Kiauras dienas ie vyrai kalbdavo
ir svajodavo apie valg: rinko kulinarinius receptus, skait knygas apie valgi
gam inim , neatitraukdavo aki nuo udraust skanst. Jie visikai nustojo do-
m tis seksu ir visuom enine veikla. Pradjo vyrauti nepatenkinti pagrindiniai po
reikiai. Vienas i tiriam j pareik: irint spektakl, dom iausios atrod val-
gym o scenos. Net juokingiausias pasaulyje film as m an visai nebuvo juokingas,
o m eils scenos atrod visikai nuobodios .
Alkio fiziologija
6 TIKSLAS. Apibdinkite alkio fiziologinius veiksnius.
"Niekas nenori buiuotis
Keyso pusbadiu laikom i tiriam ieji jaut alk dl hom eostatins sistem os veiklos. alkanas."
i sistem a atsakinga u norm alaus kno svorio palaikym ir pakankam orga- Dorothea Dix, 1801-1887
582 12 SKYRIUS
nizm o aprpinim m aistu. Taiau kaip tiksliai nustatyti, kas sukelia alkio poj
t? Ar tai tuio skrandio spazm ai? Atrodyt, kad taip. Taip atrod ir A. L.
W ashbum ui, kai jis, kartu su W alteriu Cannonu tirdam as alk, prarijo balion
(Cannon ir W ashburn, 1912). Skrandyje ipstas balionas perduodavo skran
dio susitraukim us registruojaniam prietaisui (12.3 pav.). Tyrim o m etu W ash-
bum as kiekvien kart, pajuts alk, paspausdavo m ygtuk. Paaikjo, kad skran
dio susitraukim ai ir alkio pojiai sutapo.
Ar juntam as alkis, kai nra skrandio spazm ? klausim m okslininkai
atsak XX a. pradioje, keliom s iurkm s paalin skrandius, o j stem ples
sujung su plonosiom is arnom is (Tsang, 1938). Ar iurks ir toliau d, kaip
buvo pratusios? Taip, i ties jos d. m onm s, kuriem s dl opaligs ar vio
paalinam as skrandis, ilieka ioks toks alkio pojtis. I tikrj nedidel alk
galim a justi ir tada, kai skrandis pilnas. Gyvnai, kurie savo skrandius upildo
m aai kaloringu m aistu, suda daugiau u tuos, kurie m inta kaloringu, taiau
m aiau skrand upildaniu m aistu (M cHugh ir M oran, 1978).
Taigi jei alk sukelia ne vien tuio skrandio spazm ai, tai kas gi dar prie to
prisideda? Chem iniai organizm o procesai ir sm egenys taip pat turi takos alkio
pojiui.
Cheminiai organizmo procesai ir smegenys

Kad nepritrkt energijos bei bt palaikom as pastovus kno svoris, m oni ir
gyvn organizm ai autom atikai reguliuoja gaunam kalorij kiek. Todl per
Gliukoz (glucose) - asi m intis, jog organizm as kakaip ir kakur suvedinja savo turim itekli
angliavandeni ris, esanti sskaitas. Vienas i toki itekli yra cukrus kraujyje - gliukoz. Padaugjus
kraujyje, pagrindinis organizmo horm ono insulino (kur gam ina kasa), gliukozs kraujyje sum aja, nes dalis
energijos altinis. Kai jos jos paveriam a riebalais. Organizm as stengiasi ilaikyti pastov gliukozs lyg
sumaja, jauiamas alkis. kraujyje. Jei is lygis sum aja, alkis sustiprja.
Sm oningai nesuvokiam e io kraujo chem ins sudties pokyio. Tiksliau sa
kant, sm egenys autom atikai kontroliuoja inform acij apie organizm o vidaus
Washburnas
prarijo balion,
kuriuo matavo
skrandio
susitraukimus
12.3 PAVEIKSLAS.
Washburnas
Skrandio susitraukim
paspaudia
stebjimas mygtuk Skrandio susitraukimai
Taikydamas i metodik, kiekvien
Washburnas parod, kart, pajuts
kad skrandio susitraukimai alk. Alkio sukelti spazmai
(perduodami skrandyje
esanio baliono) lydi ms
alkio jausm (tai rodo Laikas minutmis
mygtuko paspaudimas).
(I Cannon, 1929.)
MOTYVACIJA IR DARBS 583
bsen. Signalai i skrandio, arnyno ir kepen (rodantys, ar gliukozs kiekis

yra pakankam as, ar jos trksta) pranea sm egenim s, ar norti valgyti, ar dar ne.
Taiau kurioje sm egen vietoje ie signalai susiejam i? Per XX a. penktj ir
etj deim tm eius m okslininkai aptiko, jog alk kontroliuoja pogum buris -
m aa, bet sudtinga sm egen dalis - nervini tak sankirta, esanti giliai sm e
genyse (12.4 pav.).
Pogum buryje yra du centrai, kontroliuojantys valgym . XX a. septintajam e
deim tm etyje atlikti eksperim entai parod, kad onins pogum burio sritys, va
dinam os oniniu pogum buriu, sukelia alk. i viet dirginant elektra, net ir la 12.4 PAVEIKSLAS.
bai gerai paerti gyvnai im a sti; jei i sm egen dalis paeidiam a, net ir ba Pogumburis
daujantis gyvnas nebesidom i m aistu. XX a. pabaigoje atlikti tyrim ai paaiki 2 skyriuje rayta,
na tok elges. K ai iurkm s trksta m aisto ir cukraus kiekis j kraujyje m a kad pogumburis (paymtas
ja, oninis pogum buris iskiria alk sukeliant horm on - oreksin. G avusios rodykle) atlieka vairias
organizmo gyvybines
oreksino, iurks pradeda jausti didiul alk (Sakurai ir kiti, 1998). funkcijas, taip pat kontro
V idurins apatins pogum burio dalies, vadinam os ventrom edialiniu pogum liuoja alk. Kadangi pogum
buryje yra kraujagysli, jis
buriu, veikla m aina alk. D irginant i srit, gyvnas nustoja sti. Paeidus i
reaguoja kraujo chemin
dal, gyvno skrandis ir arnynas pradeda greiiau perdirbti m aist, todl gy sudt ir gaunam nervin
vnas daniau da ir ypa storja (D uggan ir Booth, 1986; H oebel ir Teitel- informacij apie kno
bsen.
baum , 1966). Paeidus iurki ventrom edialin pogum bur, jos daniau im a s
ti. j organizm as gam ina daugiau riebal ir m aiau j sunaudoja energijai ga Sotus alkano nesupranta"
m inti - tarsi yktuolis, kiekvien pinigl dedantis taupykl ir n vieno i ten Airi patarl
neiim antis (Pinel, 1993). is atradim as paaikina, kodl kai kurie pacientai,
kuriem s susidaro auglys arti sm egen pam ato (ia, kaip dabar inom e, yra po
gum buris) valgo pernelyg daug ir yra labai apkns (M iller, 1995).
Pogum buris kontroliuoja apetito horm on lyg (r. 12.5 pav.). dom s m oks
liniai tyrim ai atliekam i tyrinjant gretin, alk sukeliant horm on, kur iskiria
tuias skrandis. K ai labai nutukusiem s m onm s atliekam a skrandio trio
sum ainim o operacija, likusi jo dalis iskiria m aiau grelino, ir toki m oni
apetitas sum aja (Lem onick, 2002).
Eksperim entinis m anipuliavim as apetito horm onais suteik vili, kad bus
surasti apetit slopinantys vaistai. Tokios tablets galt alk sukelianias orga-
i storul geriausiai rodo,
nizm o chem ines m ediagas, pavyzdiui, grelin, neutralizuoti alk slopinaniom is
kad smegenys kontroliuoja
chem inm is m ediagom is, pavyzdiui, leptinu, kur iskiria riebal lstels. A rba
alkio pojt
galbt ie vaistai galt padidinti virkinim o horm ono PYY, slopinanio apeti
Paeidus smegen srit,
t, kiek. Pastaruoju m etu kylantis ir slgstantis susiavjim as PY Y iliustruoja esani prie pat
paiekas intensyvios m ediagos, kuri kada nors tapt jei ne stebuklinga prie ventromedialinio
pogumburio, ios iurks
m one, tai bent vaistais nuo nutukim o. Pasirodius pirm iesiem s praneim am s, svoris patrigubjo.
kad PY Y slopina peli apetit, vliau buvo paskelbtas 12 laboratorij pranei
m as, sukls didel nusivylim : PY Y nedaro takos kitom s rim s. Taiau po
keli m nesi vl buvo atlikti m oksliniai tyrim ai, kuriuose buvo taikom i kito Paprastai tariant, PYY yra
kie m etodai, kuriais i ties nustatyta, kad PY Y bent laikinai slopina apetit sotum o horm onas, o grelinas -
(G ura, 2004). alkio horm onas."
Senesn alkio teorija teigia, kad veikiant onin ir ventrom edialin pogum Alkio tyrjas
bur, keiiasi organizm o svorio term ostatas", kuris veria palaikyti tam tikr Stephenas R. Bloom as (2002)
584 12 SKYRIUS
12.5 PAVEIKSLAS.
Apetito hormonai
Insulinas. Kasos iskiriamas
hormonas, kontroliuo Oreksinas
jantis gliukozs kiek
kraujyje.
Leptinas. Riebal lsteli
iskiriami baltymai; dl
padidjusio jo kiekio
smegenys pagreitina
mediag apykait ir
sumaina alk.
Oreksinas. Alkio jausm suadi
nantis hormonas,
kur iskiria
pogumburis.
Grelinas. Hormonas,
isiskiriantis
tuiame skrandyje;
siunia smegenis Grelinas
signal: A esu
alkanas". Insulinas
PYY. Virkinamojo trakto Leptinas
hormonas; siunia
smegenis signal:
A esu sotus".
PYY
Nustatytoji svorio riba svorio lyg, vadinam nustatytja svorio riba (Keesey ir Corbett, 1983). Kai
(set point) - pusbadiu laikom os iurks pradeda sverti m aiau u norm , kyla biologinis
takas, ties kuriuo nustatytas spaudim as atgauti prarast svor: alkis didja, o energijos snaudos m aja. Jei
individo svorio termostatas". veriam os sti iurks priauga svorio, j alkis silpnja ir jos daugiau suvartoja
Jei svoris pasidaro maesnis energijos. is svoris, kur susigrina ir pusiau badaujanios, ir persidusios iur
u nustatytj tak, didjantis ks, yra nustatytoji svorio riba. Ir iurkm s, ir m onm s paveldim um as turi reik
alkis, sultjusi mediag m s kno tipui bei nustatytajai svorio ribai.
apykaita mgina sugrinti m ogaus organizm as reguliuoja svor, kontroliuodam as m aisto kiek, ener
prarastj svor. gijos suvartojim ir bazin m ediag apykaitos greit - t. y. energijos suvar
tojim o greit, palaikant pagrindines organizm o funkcijas organizm ui esant ra
Mediag apykaitos greitis m ybs bsenos. Prisim inkite, kad Keyso ir jo koleg eksperim ente, baigiantis
(basal metabolic rate) - 24 savaites trukusiam badm iriavim ui, tiriam j svoris, pasieks 3/4 norm alaus
pagrindinis organizmo energijos kno svorio, nusistovjo ir toliau nebem ajo, nors jie valg perpus m aiau negu
eikvojimo greitis. iki tyrim o. Taip atsitiko todl, kad buvo m aiau suvartojam a energijos - dl fi
zinio neveiklum o ir dl 29 proc. sultjusios bazinio m ediag apykaitos grei
io. Prieingam e eksperim ente - kai atuonias savaites savanoriai gaudavo 1000
kalorij per dien daugiau, negu prastai - tie, kurie priaugo m aiausiai svorio,
gaut kalorij pertekli daniausiai ieikvodavo daugiau juddam i (Levine ir
kiti, 1999). Norm aliom is aplinkybm is tie, kurie daugiau juda (ir sudegina dau
giau kalorij) sveria m aiau u nejudrius m ones, teigia Jam esas Levine ir jo
kolegos (2005): tyrjai aprpino m ones ranga, kuri 10 dien fiksavo j jude
sius kas 0,5 sekunds.
Kai kurie m okslininkai abejoja tuo, kad organizm as turi tiksli nustatytj Per ateinanius 40 m et js
svorio rib, kuri reguliuot alkio jausm . Jie m ano, kad ltas ir pastovus kno suvalgysite apie 20 ton m aisto.
svorio kitim as gali pakeisti nustatytj svorio rib. Toks poiris veria abejoti Jei per iuos m etus kasdien
teiginiu, kad m s organizm as stengiasi ilaikyti optim al svor (Assanand ir suvartosite m aisto vos 0,1 g
kiti, 1998). Psichologiniai veiksniai taip pat gali sukelti alkio pojt. Gav ne daugiau nei reikia energetiniam s
ribot kiek viliojanio m aisto m ons ir kiti gyvnai yra link persivalgyti ir poreikiam s patenkinti, priaugsite
priaugti svorio. Dl vis i prieasi kai kurie m okslininkai atsisako biolo 11 kg svorio (M artin ir kiti, 1991).
gikai nustatytos svorio ribos (set point) svokos. Jie link laikytis nusistovin-
ios ribos (settling point) svokos, nusakanios lyg, kuriam e nusistovi m o
gaus kno svoris pagal gaunam ir sunaudojam kalorij kiek (kur lem ia ir
aplinka, ir biologiniai veiksniai).
Alkio psichologija
7 TIKSLAS. Aptarkite psichologini ir kultrini veiksni poveik alkiui.
I ties, nor valgyti skatina m s fizin bkl - chem iniai organizm o procesai
ir pogum burio veikla. Taiau alkis - kur kas daugiau nei skrandio poreiki
tenkinim as. Tai aikiai parodo ir eksperim entas, kai Paulas Rozinas ir jo kole
gos (1998) tyr du am nezij patyrusius pacientus, kurie pam irdavo visk, kas
vyko anksiau negu prie m inut. Jei iem s pacientam s, prajus vos 20 m inu
i po soi piet, pasilydavo antrus pietus, abu noriai juos sukirsdavo... Pa
prastai ir treias patiekalas, pasilytas 20 m inui po antrojo, bdavo m ielai
suvalgytas. Tai rodo, kad i dalies inojim , kada valgyti, nulem ia atsim inim as,
kada pastarj kart valgm e. Kai nuo pastarojo valgym o prabga kiek laiko,
pradedam e laukti kito valgym o ir im am e jausti alk.
Skonis: biologija ar kultra?

Kno chem iniai procesai ir aplinkos veiksniai kartu daro tak ne tik tam , kada
jauiam e alk, bet ir tam , ko troktam e, t. y. m s skoniui. Kai bnate sitem p
arba prislgti, ar troktate krakm olingo, daug angliavandeni turinio m aisto?
Angliavandeniai padidina neurom ediatoriaus serotonino, daranio ram inam j
poveik, kiek.
M s saldum yn ir srum o pom gis yra genetinis ir universalus. Kiti sko
nio pom giai yra slygoti, pavyzdiui, labai sr m aist valgantys m ons pra
deda m gti persdytus valgius (Beaucham p, 1987), o sunkiai sirg m ons im a
bjaurtis m aistu, valgytu prie lig. (Jei vaikai danai serga, jiem s gali atsirasti
pasibjaurjim as m aistu.)
Kultra taip pat daro tak skoniui. Beduinai su pasigardiavim u valgo kup
ranugario akis, kurios iaurs Am erikos gyventojam s sukelt leiktul. Pana
iai daugum a iaurs Am erikos bei Europos gyventoj atsisako valgyti unie
n, iurkien ir arklien, kurios kitose alyse yra labai vertinam os.
M s natralus atsargum as su nepastam ais dalykais galioja ir naujam m ais
tui (labiau - neragautai gyvn m sai, o ne vegetarikam m aistui). Eksperim ent
m etu m onm s buvo duota paragauti iki tol neregt vaisi grim arba nacio
586 12 SKYRIUS
10 nalini valgi. Ragaujant kelis kartus, daniausiai im am a palankiau vertinti anks

iau nepatirt skon, be to, paragav vien grup nauj patiekal, bnam e labiau
8 link ibandyti kit (Pliner, 1982; Pliner ir kiti, 1993). iurks taip pat danai
vengia nepastam o m aisto (Sclafani, 1995). i naujovi baim (neofobija) m s
6 protviam s leido prisitaikyti, apsaugodam a nuo galim ai nuoding m ediag.
Kiti skonio pom giai taip pat yra adaptyvs. Pavyzdiui, karto klim ato kra
4 tuose, kur m aistas - ypa m sa - genda spariau, vartojam a daugiausiai prie
skoni, stabdani bakterij dauginim si (r. 12.6 pav.). Pykinim as ntum o m e
2 tu - tai dar vienas adaptyvaus skonio pavyzdys. io pykinim o slygojam as bjau

rjim asis m aistu bna didiausias m adaug deim t ntum o savait, kai besi
0 vystant gem al labiausiai gali paeisti toksinai.

0 5 10 15 20 25 30
Vidutin metin temperatra
pagal Celsij Valgymo sutrikimai
12.6 PAVEIKSLAS. 8 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip valgymo sutrikimai -nervin anoreksija ir nervin bulimija - paro
iltj krat kultr do psichologini veiksni tak fiziologikai skatinamam elgesiui.
atstovams patinka atrs
prieskoniai Psichologini veiksni taka valgym ui ypa akivaizdi, kai noras tapti nenorm a
Karto klimato alims, liai liesam nugali norm ali hom eostatins sistem os veikl. Panagrinkim e du
kuriose maistas gesdavo
valgym o sutrikim us - nervin anoreksija ir bulim ij.
greiiau, istorikai bdingi
valgi receptai, naudojnt Nervin anoreksija paprastai prasideda nuo dietos laikym osi, norint suliekn
daugiau prieskoni, ti. Esant iam sutrikim ui, svoris krinta gerokai em iau norm alaus (paprastai 15
stabdani bakterij daugini
msi (Sherman ir Flaxman, proc. ar daugiau), bet m ogus vis dar jauiasi apknus ir toliau stengiasi m esti
2001). Indijoje vienam svor. Net ir iseks m ogus vis dar riboja m aisto kiek. is sutrikim as bdin
msos valgiui paruoti
vidutinikai naudojama 10 giausias paauglm s: i deim ties - 9 m ergaits.
prieskoni, Suomijoje - du. Nervin bulim ija beveik visada prasideda nuo to, kad besilaikantis dietos
asm uo paeidia dietos reikalavim us ir persivalgo. Sergant bulim ija, nuolat pa
Nervin anoreksija
sikartojant persivalgym stengiam asi kom pensuoti, sukeliant vm im , vartojant
(anorexia nervosa) -
vidurius laisvinanius vaistus, nevalgant ar sm arkiai sportuojant. is sutrikim as
valgymo sutrikimas,
kai normaliai sveriantis asmuo
bdingiausias paauglm s ir m oterim s vir dvideim ties m et. Jas galim a paly
(daniausiai paaugl mergait) ginti su alkoholikais: valgo skubdam os ir nesaikingai, gana danai veikiam os
ima laikytis dietos, kad smarkiai draug, taip pat kem ani m aist (Crandall, 1988). Jos nuolat galvoja apie valg
(15 proc. ar daugiau) suliest, (trokdam os saldum yn ar kaloringo m aisto), bijo pastorti, bna prislgtos ir
taiau, vis dar jausdamasi nervingos (Hinz ir W illiam son, 1987; Johnson ir kiti, 2002). Labiausiai prislgt
apkni, ir toliau badauja. nuotaik ir gd jos jauia valgydam os ir po persivalgym o. Beveik pusei nuo
anoreksijos keniani asm en taip pat bdingi ir bulim ijos depresiniai sim p
Nervin bulimija
tom ai. Skirtingai negu anoreksija, bulim ija pasiym i svorio svyravim ais. Buli-
(bulimia nervosa) -
m iki svoris yra beveik norm alus ar iek tiek padidjs, todl jos lengvai gali
valgymo sutrikimas,
nuslpti sutrikim .
pasireikiantis slaptais
Valgym o sutrikim ai nra susij su seksualiniu inaudojim u vaikystje, kaip m
persivalgymo-isivalymo
gino teigti kai kurie m okslininkai (Sm olak ir M um en, 2002; Stice, 2002). Taiau
epizodais; paprastai
persivalgoma kaloringo maisto,
eim os gali kitaip skatinti valgym o sutrikim us. Danai m ergaii, turini valgy
paskui sukeliamas vmimas, m o sutrikim , m otinos labai rpinasi savo pai svoriu ir dukter ivaizda (Pike
vartojami vidurius laisvinantys ir Rodin, 1991). Sergani bulim ija eim ose pastebim as didesnis nei prasta po
vaistai, pasninkaujama, per linkis vaik nutukim ir neigiam savivert (Jacobi ir kiti, 2004). Sergantieji ano
intensyviai sportuojama. reksija taip pat link neigiam ai save vertinti; jie daniausiai bna aug eim ose,
Mirti, kad btum plona
Anoreksija buvo vardinta

XIX a. atuntajame
deimtmetyje, kai m
badauti turting eim
paaugls dukros (Brumberg,
2000). i 1932-j met
nuotrauka (kairje)
iliustruoja fizin bkl.
Daugelis i dien ymybi
vieai kovoja su valgymo
sutrikimais. Tarp j - ir
milijonier paaugl aktor
Mary-Kate Olsen (deinje).
kuriose skatinamas konkuravimas, dideli laimjimai ir vyrauja didel globa (Pate

ir kiti, 1992; Yates, 1989, 1990). Kamuojami anoreksijos mons siekia aukiausi
rezultat, grauiasi dl kiekvieno nevykdyto udavinio ir labai jaudinasi dl kit
poirio juos (Polivy ir Herman, 2002; Striegel-M oore ir kiti, 1993). Kai kurie
i i veiksni skatina paaugli berniuk pastangas usiauginti ypa didelius rau
menis (Ricciardelli ir M cCabe, 2004).
Valgymo sutrikimams taip pat gali turti takos genetiniai veiksniai. Kai vie
nam dvyni pasireikia bulimija, tikimyb, kad ir kitam prasids is sutrikimas,
yra didesn, kai dvyniai yra tapats (Fairbum ir kiti, 1999; Kaplan, 2004). Ge
n raid tokia linkme galjo nukreipti evoliucija. Kaip teigia mokslinink Shan
Guisinger (2004), tie ms protviai, kurie gresiant badui tapdavo hiperakty-
vs, turjo didesn tikimyb susirasti maisto, negu tie, kurie tapdavo apatiki.
Anoreksija ir bulimija daniausiai bdingos moterims ir ypa danos tose
alyse, kuriose kreipiamas dmesys svor. Tai galima aikinti ir kultros ta
ka. Groio idealas vairiais laikotarpiais ir vairiose kultrose suprantamas skir
tingai. Indijoje studeni apibdintas idealus kno svoris yra artimas tikrajam
svoriui. Daugumoje Afrikos ali, kur liesumas reikia skurd, AIDS, alk, grau
yra apknumas, nes tai reikia turting gyvenim (Knickmeyer, 2001). Tuo metu
222 tyrimai, apimantys 141 000 moni (Feingold ir M azzella, 1998), patvirti
na, jog Vakar kultrose per pastaruosius 50 met iaugs valgymo sutrikim
skaiius sutapo su didjaniu avjimusi lieknu moters knu.
Kiti moksliniai tyrimai rodo, jog polink valgymo sutrikimus turi tie mo
ns, kurie labiausiai idealizuoja lieknum ir yra labiausiai nepatenkinti savo knu
(Stice, 2002; Thompson ir Stice, 2001; Vohs ir kiti, 2001). Nenuostabu, jog da
niausiai tai bna moterys. Vienos nacionalins apklausos metu beveik pus JAV
moter teig, jog nra patenkintos savo ivaizda ir kremtasi dl virsvorio ar
baiminasi priaugti svorio (Cash ir Henry, 1995). O per ami sandroje atlikt
3500 brit bank ir universitet darbuotoj apklaus paaikjo, jog vyrai da
niau turi virsvor, o moterys daniau m ano, jog j turi (Emslie ir kiti, 2001).
Panas lyi skirtumai irykjo ir vykdant eksperiment, kuriam vadova
vo Barbara Fredrickson (1998), kai M iigano universitete vyrams ir moterims
buvo liepta apsivilkti megztin arba maudymosi kostium ir atlikti matemati-
588 12 SKYRIUS
Diana irdies gilum oje iliko kos kontrolin darb persirengim o kam baryje, kuriam e kit m oni nebuvo. D
labai nesaugi ir beveik vaikikai vint m audym osi kostium , m oterim s (vyram s - ne), prabusdavo drovum as bei
troko daryti kitiem s gera, gda, tai trukd skm ingai atlikti kontrolin darb. Vienos neform alios apklau
kad atsikratyt stipraus nepasi sos, kurioje dalyvavo 60 000 respondent, m etu 9 i 10 m oter teig, kad jom s
tenkinim o savim i jausm o, labiau patikt paiom s turti ideal kn nei idealaus kno partner; 6 i 10
o valgym o sutrikim ai buvo tik io vyr labiau patikt atvirktin situacija (Lever, 2003).
jausm o apraika." Dal kultrinio spaudim o, be abejons, perduoda lieknum o idealo" pavyz
Charlesas, devintasis Spencerio diai, pateikiam i m ad urnaluose, reklam oje ir net kai kuriuose aisluose. Kaip
grafas, lovindam as savo seser m anote, kas atsitinka, kai jaunos m oterys urnaluose danai m ato pagraintas
princes Dian, 1997 m . m odeli, kurios atrodo nenatraliai lieknos, nuotraukas (Tovee ir kiti, 1997)?
Ericas Stice ir Heather Shaw (1994) bei Heidi Posavac ir jos kolegos (1998)
teigia, kad m oterys danai gdijasi, jauiasi prislgtos ir nepatenkintos savo k
nu, o juk btent ios nuostatos lem ia valgym o sutrikim us. Kai Stice ir jo ko
legos (2001) vienom s paauglm s m ergaitm s teik 15 m nesi paaugli m a
dos urnalo Seventeen prenum erat, o kitom s - ne, paeidiam os m ergaits (ku
Kodl m oter savivert rios jau ir taip buvo nepatenkintos savim i, idealizavo lieknum ir kuriom s tr
tokia em a? Dl daugelio ko socialins param os) tapo perdtai nelaim ingos dl savo kno ir jom s pasi
sudting psichologini reik polinkis valgym o sutrikim us. Taiau net superliekni m odeliai neparodo
ir socialini prieasi. nem anom o klasikins lls Barbs standarto. Perskaiiavus 170 cm g, jos
Turiu om enyje Barb. 82 cm krtins, 41 cm liem ens ir 73 cm klub apim tys apibria kno form ,
Dave Barry, 1999 kuri atitinka m aiau nei 1 i 100 000 m oter (Norton ir kiti, 1996).
Aiku, kad iandienini valgym o sutrikim prieastis yra ne tik j aukos,
bet ir m s pernelyg besirpinanti svoriu kultra, kuri vairiausiais bdais tvir
tina, jog riebalai yra blogai", ir m ilijonus m oter ragina nuolatos laikytis die
tos", o versdam a m oteris gyventi pusbadiu skatina jas persivalgyti. Kad ir ko
kie tikinam i bt m s biologiniai m otyvai, aiku, jog valgym o proiam s da
ro tak psichologiniai bei socialiniai-kultriniai veiksniai (r. 12.7 p a v .).
12.7 PAVEIKSLAS.
Ms alkio motyvacijos Biologin taka:
analizs lygiai a p e tit k o n tro liu o ja n ty s p o g u m b u rio
v id u rio c e n tra i s m e g e n y s e Psichologin taka:
A kiva izd u, jo g e g zistu o ja a p e tito h o rm o n a i m a is to i v a iz d a ir k v a p a s
b io lo gin s p a ska to s va lg yti, s k ra n d io s p a z m a i m a is to v a iro v
ta ia u p sicho lo gin ia i ir n u s ta ty to ji ir n u s is to v in io ji s v o rio rib a p ris im in im a s la ik o ,
s o cia lin ia i-ku ltrin iai u n iv e rs a li s a ld u m y n ir s ru m o tra u k a p ra b g u s io p o p a s k u tin io
ve iksnia i d a ro d id e l tak a d a p ty v u s n e in o m o m a is to v a lg y m o
s a u g o jim a s is n u o ta ik a
ta m , k , ka da ir kie k
va lg om e .
VALGYMO PROIAI
k u lt ri k a i i m o k ti s k o n io p rio rite ta i
i m o k ta s s u s ila ik y m a s lie k n u m
id e a liz u o ja n io s e k u lt ro s e
Alkis
6 TIKSLAS. Apibdinkite alkio fiziologinius veiksnius. pirm enyb teikia eim a arba kultra. Kai kada pirm e
nybs teikim as konkreiam m aistui ar vengim as ne
W ashburnas ir Cannonas rod, kad alkio jausm as yra pastam o arba tokio m aisto, nuo kurio kakada su-
atsakas skrandio spazm us, taiau alkis kyla dl ki sirgom e, siejasi su ilikim o instinktais.
t prieasi. Alkio jausm ui turi takos ios organiz
mo chem ins m ediagos: insulinas (kasos iskiriam s 8 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip valgymo sutrikimai - nervin ano
horm onas, kontroliuojantis gliukozs kiek kraujyje), reksija ir nervin bulimija - parodo psichologini veiksni tak
leptinas (riebal lsteli iskiriam as baltym as, signa fiziologikai skatinamam elgesiui.
lizuojantis sm egenim s pagreitinti m ediag apykait
Vakar kultrose per pastaruosius 50 m et iaugs
ir sum ainti alkio jausm ), oreksinas (pogum burio i
valgym o sutrikim skaiius sutapo su didjaniu a-
skiriam as horm onas, suadinantis alk), gretinas (hor
vjim usi lieknu m oters knu. Ir anoreksijai, ir buli
m onas, isiskiriantis tuiam e skrandyje ir siuniantis
m ijai bdinga, kad psichologiniai veiksniai, pavyz
sm egenim s alkio signal) bei PYY (virkinam ojo trak
diui, laim jim us orientuota eim os aplinka ar vi
to iskiriam as horm onas, siuniantis sm egenim s so
suom ens spaudim as, susijs su neigiam u poiriu
tum o signal). i inform acij apdoroja pogum burio
apknum , sutrikdo organizm o hom eostatin veikl,
onins sritys, kurios reguliuoja kno svor, veikda
t. y. polink palaikyti pastovi kno bsen. Sergan
m os alkio ir sotum o jutim . M okslininkai nesutaria,
iosios nervine anoreksija (paprastai paaugls ir jau
ar knas turi nustatytj svorio rib (biologikai nu
nos m erginos) m arina save badu, nes atrodo sau vis
statyt tendencij susigrinti optim al svor), ar nu-
dar per storos. Nervinei bulim ijai (kuria irgi daniau
sistovini rib (aplinkos ir biologini veiksni lem ia
siai serga paaugls ir jaunos m oterys) bdingi persi
m lyg, kai pagal gaunam ir sunaudojam kalorij
valgym ai ir po j sekantys slapti vm im o priepuoliai.
kiek nusistovi m ogaus kno svoris).
iuos sutrikim us sukelia stresiniai gyvenim o vykiai,
7 TIKSLAS. Aptarkite psichologini ir kultrini veiksni kultrinis spaudim as, em a savivert bei neigiam os
poveik alkiui. em ocijos. Dvyni tyrim ai rodo, kad valgym o sutriki

m ai gali bti siejam i ir su genetika.
Alkio jausm veikia ne tik m s fizin bkl, bet ir
prisim inim as, kada paskutin kart valgm e, ir ino
PAKLAUSKITE SAVS: Ar gerai jauiate savo organizmo alkio
jim as, kada planuojam e vl valgyti. Nors m ons, kaip
signalus? Ar valgote tada, kai organizmui reikia maisto? Ar jau
biologin ris, teikia pirm enyb tam tikram skoniui
iate, kad gundantis patiekalas jus iorikai veikia net jei esate
(pvz., saldum ui arba srum ui), taiau im oksta paten
sotus?
kinti io skonio poreikius valgydam i t m aist, kuriam
Seksualin motyvacija Galbt... tai prasideda nuo

Lytiniai santykiai yra m s gyvenim o dalis. Jei itai nebt buv bdinga m buinio."
s protviam s, js neskaitytum te ios knygos. Seksualin m otyvacija yra gud Nij fotografas
rus gam tos bdas priversti m ones gim dyti ir taip isaugoti savo r. Kai du Lennartas Niissonas,
m ones traukia vien prie kito, vargu ar jie pam sto, jog j elges valdo genai. atsakydamas klausim:
Panaiai kaip valgym o m alonum as yra gam tos lem tas bdas aprpinti organiz Kada prasideda gyvyb?"
590 12 SKYRIUS
Per vien brit apklaus, kurioje m m aisto m ediagom is, taip ir lytinis pasitenkinim as yra bdas, padedantis ge
buvo apklausti 18 876 mons, nam s ilikti ir save pratsti.
1 procentas j teig es Pirm ieji seksualin elges apra Indianos universiteto biologas Alfredas Kin
aseksuals, tai yra j niekada sey ir jo kolegos (1948, 1953). Negaldam as atsakyti student pateiktus klau
niekas apskritai seksualiai sim us apie seksualin elges, Kinsey pasiryo surasti atsakym us kai kuriuos i
netrauk" (Bogaert, 2004). j. Kontroversikas jo tyrim as okiravo XX a. penktojo deim tm eio auditori
j. Socialini m oksl atstovai labai greitai pastebjo, ir Kinsey pats pripaino,
kad jo tyrim o im tis buvo neatsitiktin (nereprezentatyvi), t. y. sudaryta daugiau
siai i isilavinusi baltj m iestiei. Nepaisant to, jo ileistos knygos, kurio
se daug statistikos, tapo labiausiai perkam os. I j m ons suinojo netikt da
lyk apie tai, jog daugum a Kinsey apklaust vyr ir beveik pus m oter lytikai
santykiavo iki vedyb, daugum a m oter ir faktikai visi vyrai m asturbuodavo-
si, o tom s m oterim s, kurios m asturbuodam osi prie vedybas patirdavo orgazm ,
retai kada jo nepatirdavo po vedyb. Alfredo Kinsey knygose buvo atskleista ir
tai, kad seksualinis elgesys yra labai vairus. Tarp apklaustj buvo vyr ir m o
ter, niekada nepatyrusi orgazm o, taip pat ir toki, kurie sak, kad orgazm
patiria keturis ar daugiau kart per dien. Tuos, kurie m gsta lyginti save su
kitais ir klausti savs, ar tai norm alu , Kinsey tyrim o ivados (ir kiti patikim esni
tyrim ai, atskleidiantys didel norm alaus" seksualinio elgesio vairov visam e
pasaulyje) turt nuram inti. Atsivelgiant tai, kad seksualinio potraukio stip
rum as gali labai skirtis, o seksualinis elgesys bna labai vairus, m s pai
seksualiniai interesai tikriausiai patenka norm alaus elgesio kategorij.
Lytini santyki fiziologija

Kaip ir alkis, lytinis suadinim as priklauso nuo vidini ir iorini dirgikli s
veikos. Nordam i suprasti seksualin m otyvacij, turim e atsivelgti ir vienus,
ir kitus dirgiklius.
Lytins reakcijos ciklas
9 TIKSLAS. Apibdinkite mogaus lytins reakcijos cikl, aptarkite kai kurias seksualini sutriki
m prieastis.
Kinsey XX a. penktajam e deim tm etyje atlikt apklaus kvptos spaudos ant

rats vl pasirod septintajam e deim tm etyje, kai m okslininkai m si tirti ir
urainti savanori, sutikusi m asturbuotis ar lytikai santykiauti, fiziologines
reakcijas. Savanorikai eksperim ente dalyvavo 382 m oterys ir 312 vyr - iek
tiek netipika im tis, nes j sudar m ons, kurie, stebim i laboratorijoje, galjo
lytikai susijaudinti ir patirti orgazm . Akueris ginekologas W illiam as M as
Lytins reakcijos ciklas tersas ir jo bendradarb Virginia Johnson (1966) stebjo juos ir nufilm avo apie
(sexual response cycle) - 10 000 lytini cikl".
Mastersas ir Johnson iskyr Apraydam i lytins reakcijos cikl, tyrjai iskyr keturias fazes, kurios ir
keturias lytins reakcijos fazes - vyr, ir m oter yra panaios. Per pradin susijaudinimo faz iorinius lytinius
susijaudinim, auktum (plato), organus priplsta kraujo, m oters m aktis (vagina) isipleia ir iskiria gleivi,
orgazm ir atsipalaidavim. o krtys ir speneliai gali padidti.
Per auktumos faz susijaudinim as stiprja, danja kvpavim as ir pulsas bei Tikimyb, kad nerkantis
didja kraujospdis. Vyro varpa visikai sustandja ir ant jos galvuts gali at penkiasdeimtmetis vyras bet
sirasti skysio (danai jam e bna gyv sperm ij, galini apvaisinti). M oters kuriuo metu patirs infarkt, yra
m aktyje vis daugja gleivi, varput susitraukia, ir artjam a prie orgazm o. 1 i milijono. Per valand po
Orgazmo fazs m etu M astersas ir Johnson stebjo viso kno raum en susi lytini santyki i tikimyb yra
traukim us; juos lydjo toliau danjantis kvpavim as, pulsas bei didjantis krau 2 i milijono (reguliariai besi
jospdis. M oters susijaudinim as ir orgazm as palengvina sueit: lengviau isi manktinantiems ji nepadidja).
lieja skla, sperm a stum iam a tolyn link gim dos, kuri pasiruousi priim ti sper Jei palygintume i rizik su
m . M oters orgazm as ne tik sustiprina santykius, kurie yra natralios reproduk didels tampos ar pykio
cijos esm , bet ir padeda sulaikyti iliet sperm (Furlow ir Thornhill, 1996). keliama grsme (r. 14 skyri),
Taiau, patirdam i orgazm , to beveik nesism onina nei vyrai, nei m oterys. Jie atrodyt, kad dl to neverta
labiau jauia, kaip ritm ikai susitraukinja lytiniai organai, sukurdam i m alon nerimauti ar atsisakyti lytini
lytinio pasitenkinim o jausm . santyki (Muller ir kiti, 1996).
jausm labai panaiai patiria ir vyrai, ir m oterys. Vieno tyrim o ekspert
grup sunkiai galjo atskirti vyr ir m oter aprayt orgazm (Vance ir W ag
ner, 1976). Groningeno universiteto neurologas Gergas Holstege ir jo kolegos
(2003a,b) suprato, kodl. Jie pastebjo, kad orgazm o m etu vyr ir m oter PET
nuotraukose vyti tos paios sm egen poievio sritys. O stebint aistringai si
m yljusi m on fM RV tuo m etu, kai jie velgia savo m ylim ojo (m ylim osios)
arba svetim o m ogaus nuotrauk, ir vyr, ir m oter reakcija savo partner yra
labai panai (Fisher ir kiti, 2002).
Po orgazm o organizm as pam au grta t bsen, kuri buvo prie lytin
susijaudinim . Lytini organ kraujagysls grina pripldus krauj kraujo
takos rat. Patyrus orgazm , tai vyksta gana greitai, jo nepatyrus - gana ltai.
(Tai galim a palyginti su nosies kutuliu, praeinaniu gana greitai nusiiaudjus,
ir utrunkaniu, jei nenusiiaudim a.) Per i atsipalaidavim o faz vyram s pra Refrakterinis periodas
sideda vadinam asis refrakterinis periodas, kuris gali trukti nuo keli m inui (refractory period) -
iki visos dienos ar daugiau ir kurio m etu jie negali patirti kito orgazm o. M ote laiko tarpsnis po orgazmo, kai
rim s is laikotarpis trum pesnis, todl jos vl gali patirti orgazm , jei yra vl dir vyras negali patirti kito orgazmo.
ginam os atsipalaidavim o fazs m etu arba jai pasibaigus.
M astersas ir Johnson siek ne tik aprayti m ogaus lytinio akto cikl, bet Seksualinis sutrikimas
taip pat suprasti ir gydyti jo sutrikim us. Seksualiniai sutrikim ai trikdo lytin (sexual disorder) -
gyvenim . Vieni j susij su lytinio potraukio problem om is, ypa - seksualins problema, kuri sumaina
energijos trkum u (sum ajusiu libido) ir (ne)gebjim u patirti seksualin susi seksualin susijaudinim ar trikdo
jaudinim . Kiti - vyr patiriam a iankstin ejakuliacija ar impotencija (sutriks seksualin elges.
varpos sustandjimas) arba moter orgazmo sutrikimai (niekada jo nepatiria arba
patiria labai retai).
Kodl kyla ios problem os? Vargu ar tai susij su asm enybs sutrikim ais.
Daugum a m oter, kurios patiria seksualinius sutrikim us, sieja juos su em oci
niais partneri santykiais lytins sueities m etu, o ne su io veiksm o fiziniais as
pektais (Bancroft ir kiti, 2003). Seksualini sutrikim kam uojam iem s vyram s
ir m oterim s danai galim a padti taikant elges orientuot terapij, kurios m etu,
pavyzdiui, vyrai m okom i, kaip kontroliuoti ejakuliacij, o m oterys - kaip padti
sau patirti orgazm . 1998 m etais sukrus Viagr erekcijos sutrikim ai gydom i
paprasta piliule.
592 12 SKYRIUS
Hormonai ir lytinis elgesys
10 TIKSLAS. Aptarkite hormon poveik seksualinei motyvacijai ir elgesiui.
Estrogenas (estrogen) - Lytiniai horm onai veikia dvejopai: jie turi takos form uojantis vyro bei m oters
lytinis hormonas, kurio daugiau lytiniam s bruoam s ir aktyvina lytin elges (ypa gyvn). Pati gam ta kruop
yra moter negu vyr organizme. iai suderino daugum os induoli lytinius santykius ir vaisingum . Patels tam pa
induoli pateli organizme lytikai jautrios tada, kai j organizm e per ovuliacij pasigam ina didiausias m o
didiausias estrogeno kiekis terikojo horm ono estrogeno kiekis. Eksperim entuodam i m okslininkai ovulia-
bna ovuliacijos metu. cij dirbtinai sukeldavo virkdam i patelm s estrogeno. Patin organizm e hor
m on kiekis yra pastovesnis, todl m okslininkam s daug sunkiau reguliuoti j.
Testosteronas (testosterone)- seksualin elges skiriant horm on (Feder, 1984). Taiau lytinis potraukis ikast-
svarbiausias vyrikas lytinis ruot iurki patin, kuriem s buvo paalintos sklids, gam inanios vyrikj
hormonas. Jo turi ir vyrai, ir lytin horm on testosteron, pam au silpndavo, o virktus testosterono, vl
moterys, taiau papildomas vyr po truput atsinaujindavo.
turimas testosterono kiekis m oni lytin elges horm onai kontroliuoja ne taip rykiai, nors m oter, tu
skatina vaisiaus vyrik lytini rini partnerius, lytinis potraukis ovuliacijos m etu iek tiek sustiprja (Pillsworth
organ formavimsi ir vyrik ir kiti, 2004). Vieno eksperim ento m etu turini partnerius, bet nebijani pa-
lyties poymi atsiradim stoti m oter buvo paprayta rayti savo seksualinio aktyvum o dienorat. (ios
brendimo metu. m oterys negaljo pastoti po chirurgins intervencijos arba dl to, kad naudojo
kontraceptines gim dos spirales.) Lytiniai santykiai 24 proc. danesni buvo die
nom is artim om is ovuliacijai (W ilcox ir kiti, 2004). M oter seksualum as skiria
si nuo kit induoli pateli dar ir tuo, kad jos labiau reaguoja testosterono
negu estrogeno kiek (M eston ir Frohlich, 2000; Reichm an, 1998). Jei natra
lus testosterono kiekis m oters organizm e yra sum ajs (taip gali atsitikti paa
linus kiauides arba antinksius), jos lytinis potraukis gali inykti. Taiau j ga
lim a padidinti vaistais, didinaniais testosterono kiek. Eksperim ento m etu 549
m enopauzs period pasiekusios m oterys patvirtino, kad testosterono terapija
labiau negu placebas padidino lytin aktyvum , susijaudinim ir m alonum (Da
vis ir kiti, 2003; Kroli ir kiti, 2004).
Vyr lytiniam potraukiui organizm e esanio testosterono kiekio skirtum ai bei
svyravim ai per par turi nedidel tak (Bym e, 1982). I tikrj ie svyravim ai
i dalies yra atsakas lytin susijaudinim . Jam esas Dabbsas ir jo bendradar
biai (1987, 2000) atliko tyrim , kurio m etu heteroseksuals studentai turjo at
skirai pasikalbti su kitais studentais ir studentm is. Buvo nustatyta, kad vyr
testosterono kiekis didja socialinio kontakto m etu, o ypa - po pokalbio su
m oterim is. Lytinis susijaudinim as gali bti ir testosterono daugjim o prieastis,
ir padarinys.
Norm als trum palaikiai horm on pokyiai turi m aai takos lytiniam geis
m ui, taiau tam tikru gyvenim o tarpsniu, kai j kiekis labai keiiasi, j taka
didesn. Dom jim asis kita lytim i ir lytiniais dirgikliais paprastai labai padidja
lytikai brstant, kai padidja lytini horm on kiekis, pavyzdiui, testosterono
lygis berniuk lytinio brendim o m etu.
Jei horm on antpldis sustabdom as - o taip danai bdavo XVII ir XVIII a.,
kai berniukai buvo kastruojam i prie lytin brand, kad bt isaugotas sopra
no tem bras ital operai, - norm ali lytini poym i raida sutrinka ir lytinio geism o
nejauiam a (Peschel ir Peschel, 1987). Ikastruot jau suaugusi vyr lytinis
potraukis silpnja m ajant testosterono kiekiui (Hucker ir Bain, 1990). Pana
iai ir seksualiniai nusikaltliai sum aina savo lytin poreik, savanorikai var
todam i Depo-Prover - vaist, m ainant testosterono kiek iki tokio lygio,
kuris bdingas lytikai nesubrendusiem s berniukam s (M oney ir kiti, 1983). Sen
stant lytini horm on kiekis m aja, todl lytikai santykiaujam a ir apie tai sva
jojam a reiau (Leitenberg ir Henning, 1995). Vyram s, kuri testosterono kiekis
nenorm aliai em as, atlikta testosterono didinim o terapija danai padidina lytin
potrauk, suteikia daugiau energijos bei gyvybingum o (Yates, 2000).
Apibendrinkim e: m ogaus lytinius horm onus, ypa testosteron, galtum e
palyginti su autom obilio kuru. Jei kuro bakas tuias, autom obilis nevaiuos.
Taiau jei jam e yra nors truputis kuro, pylus jo dar daugiau, autom obilis
nevaiuos geriau. is palyginim as nra visikai tikslus, nes horm on kiekio ir
seksualinio potraukio sveika yra abipus. Taiau is palyginim as rodo, jog bio
logija yra labai svarbi, bet vien ja negalim a paaikinti m ogaus lytinio elgesio.
Horm oninis kuras yra svarbus, bet taip pat svarbs ir psichologiniai dirgikliai,
kuri reikia uvesti varikliui, jam veikti ir auktesnei pavarai perjungti.
Lytini santyki psichologija
11 TIKSLAS. Apibdinkite iorini dirgikli ir fantazij vaidmen seksualiniam potraukiui bei elgesiui.
Alkis ir seksualinis potraukis yra skirtingos m otyvacijos rys. Alkis - tai b

tinyb. Jei nevalgysim e, m irsim e. Lytiniai santykiai, itaip vertinant, nra tokie
btini. Neturdam i lytini santyki, m es nem irtam e. Taiau alkis ir seksualin
m otyvacija turi tam tikr panaum . Abu jie priklauso nuo vidini fiziologini
veiksni, taiau abiem svarbs ioriniai ir sivaizduojam i dirgikliai bei kultri
niai lkesiai (12.8 pav.).
12.8 PAVEIKSLAS.
Biologin taka: Seksualins motyvacijos
lytin branda Psichologin taka: analizs lygiai
lytiniai hormonai,
ypa testosteronas jaudinanios slygos Palyginti su valgymo
seksualin orientacija seksualins fantazijos motyvacija, seksualin
motyvacij maiau lemia
biologiniai veiksniai.
Psichologiniai ir socialiniai-
SEKSUALIN kultriniai dalykai vaidina
MOTYVACIJA svarbesn vaidmen.
eimos ir visuomens vertybs
religins ir asmenins vertybs
kultriniai lkesiai
594 12 SKYRIUS
Ioriniai dirgikliai
M es esam e visuom en, kuri Daugelis tyrim patvirtina, jog vyrai lytikai susijaudina, m atydam i, girddam i
nuolat skatinam a dom tis seksu. arba skaitydam i erotinio pobdio m ediag. Daugel m oni nustebins tai (juk
Kinas, televizija ir gausyb

atvirai seks vaizduojani m ediag daniausiai perka vyrai), jog m oterys, bent
prekybos technologij sukuria

jau nesivaranios, savanorikai dalyvavusios tokiuose tyrim uose, beveik taip
labai veiksm ingus bdus, kuri

pat seksualiai susijaudina veikiant iem s dirgikliam s (Heim an, 1975; Stockton
dka form uojam a nuom on, jog ir M um en, 1992). (Beje, j sm egenys reguoja skirtingai: fM RV rodo, kad stebint
kiekvienam e kam pe, kiekvienoje

erotinius vaizdus vyr m igdolas yra aktyvesnis [Ham ann ir kiti, 2004]).
pasaulio pairje m ogus

Toks seksualinis sujaudinim as vieniem s gali bti m alonus, kitiem s - trik
elgiasi kaip seksualus gyvulys."

dantis. (Tie, kuriuos jis trikdo, vengia tokios m ediagos, kaip ir tie, kurie, steng
Germ aine Greer, 1984 dam iesi valdyti alkio jausm , vengia viliojani uuom in apie m aist.) Da
nai susiduriant su erotiniais dirgikliais, prie j priprantama (j poveikis susilp
nja). XXa. treiajam e deim tm etyje, kai m oter sijono apatinis kratas pirm
kart pasiek kelius, atidengta koja tapo tokiu pat velniu dirgikliu kaip ir (pa
gal iandienos standartus) dviej dali m audym osi kostium lis ar film o scenos,
kuriose tik buiuojam asi.
Ar akivaizdiai erotin m ediaga gali turti neigiam poveik? M oksliniai
tyrim ai rodo, jog gali. Prievartaujam os m oters vaizdai - rodant, kad jai tai tei
kia m alonum - daniau skatina irovus sutikti su klaidinga m intim i, jog m o
terim s patinka prievartavim as, ir sukelia irovam s vyram s nor skaudinti m o
teris (M alam uth ir Check, 1981; Zillm ann, 1989). Lytikai patraukli m oter
bei vyr vaizdai taip pat gali paskatinti m enkinti savo partnerius ir santykius
Atvirai erotins TV program os su jais. Keliais tyrim ais (Kenrick ir Gutierres, 1980; Kenrick ir kiti, 1989; W eaver
atitraukia dm es nuo televizijos ir kiti, 1984) nustatyta, jog universiteto studentai, pairj televizijos ekrane
reklam , todl pastarosios ar urnaluose pavaizduotas seksualiai patrauklias m oteris, staiga pradeda vidu
greiiau pam irtam os. tin m oter arba savo draug ar m on laikyti m aiau patrauklia. Taip pat ir sekso
neseksualias ir nesm urtines film irjim as m aina m oni pasitenkinim savo partneriu (Zillm ann, 1989).
program as terpta reklam a Kai kurie tyrintojai baim inasi, jog m ons, skaitydam i erotines knygas ar i
sim enam a geriau (Bushm an rdam i erotinius film us gali susikurti lkesius, kuriuos tik nedaugelis m oter
ir Bonacci, 2002). ir vyr gali patenkinti.
sivaizduoti dirgikliai
Galim a sakyti, jog svarbiausias organas, dalyvaujantis lytiniam e gyvenim e, yra
sm egenys. Dirgikliai m s galvose - m s vaizduot - gali veikti seksualin
susijaudinim ir geism . m ons, kurie dl paeist nugaros sm egen nejunta
savo lytini organ, gali jausti lytin geism (W illm uth, 1987). Taip pat prisim in
kim e erotini sapn gali. M iego tyrintojai atrado, kad lytini organ suadi
nim as lydi visus sapnus, nors daugelio sapn turinys nra seksualus. Taiau be
veik visi vyrai ir beveik 40 proc. m oter (W ells, 1986) kartais sapnuoja seksu
alinius vaizdinius, kurie sukelia orgazm . Vyram s tokie naktiniai sperm os isi
liejim ai (lapi sapnai") pasitaiko tuom et, kai jie senokai buvo patyr orgazm .
Visikai pabudusius m ones lytikai suadina ne tik ankstesnio lytinio akto
prisim inim as, bet ir fantazijos. Vienos apklausos apie fantazijas, susijusias su
m asturbacija (Hunt, 1974), duom enim is, 19 proc. m oter ir 10 proc. vyr sak Nra jokio skirtum o, ar tave
si sivaizdav, jog juos uvald kas nors, apim tas didels aistros jiem s. Taiau iprievartavo, ar pervaiavo
fantazijos nra tikrov. Perfrazuojant Susan Brownm iller (1975), m oterys jau sunkveim is, iskyrus tai,
ia didel skirtum , sivaizduodam os, kad Bradas Pittas nepaiso j ne ir kad jog paskui vyrai klausia,
ant j griva grsm ingas nepastam asis (r. 916-918 p., kuriuose diskutuoja ar tau buvo m alonu.
m a apie prievartavim o m it). M arge Piercy,
M adaug 95 proc. vyr ir m oter prisipasta turj seksualini fantazij. Rape Poem , 1976
Taiau vyrai (ir hom oseksuals, ir heteroseksuals) fantazuoja apie seks da (Poem a apie iprievartavim " )
niau, ne taip rom antikai, labiau fizikai, teikia pirm enyb knygom s ir vaizda
juostm s apie beasm en, greit seks (Leitenberg ir Henning, 1995). Fantaza
vim as apie seks nereikia, kad m ogus turi seksualini problem ar yra nepa
sitenkins. Btent seksualiai aktyvs m ons apie seks daniau svajoja.
Paaugli seksualumas
12 TIKSLAS. Aptarkite veiksnius, daranius tak paaugli ntumui ir j poiriui kontracepcij.
Paaugli fizin branda skatina lytin j besiform uojanio tapatum o aspekt. Ta

iau lytinis aspektas skirtingu m etu ir skirtingose kultrose yra labai nevieno
das. I gim usi iki 1900 m et Am erikos atuoniolikm ei m oter vos 3 pro
centai buvo patyrusios ikivedybinius lytinius santykius (Sm ith, 1998). iandien
Jungtinse Valstijose m adaug pus devint-dvylikt klasi m oksleivi ir 42
procentai Kanados eiolikm ei teigia turj lytini santyki (Boroditsky ir kiti,
1995; CDC, 2004). Paaugli lytiniai santykiai danesni Vakar Europoje, ta
iau kur kas retesni arab ir Azijos alyse bei i Azijos kilusi iaurs Am eri
kos paaugli tarpe (M cLaughlin ir kiti, 1997). Vienos apklausos m etu i 4688
nesusituokusi kin student, stojusi eis Honkongo universitetus, tik 2,5
procento teig turj lytini santyki (M eston ir kiti, 1996).
Dl padanjusi paaugli lytini santyki Vakar alyse XX am iuje pagau
sjo paaugli ntum o atvej. Danai skurdi paaugli m otin ir vaik, augan
i be tvo, ateitis paskatino naujus paaugli seksualum o, kontraceptini prie
m oni naudojim o bei rizikos susirgti lytiniu bdu plintaniomis ligomis tyrim us.
Paaugli ntumas
Palyginti su europieiais, am erikieiai paaugliai reiau lytikai santykiauja, ta
iau jie taip pat reiau naudoja kontraceptines priem ones, todl paaugls da
niau pastoja ir darosi abortus (Call ir kiti, 2002). (Tik tredalis paaugli ber
niuk nuolat naudoja prezervatyvus [Sonenstein, 1992]). Kodl?
Neiprusimas. Pus lytikai aktyvi Kanados paaugli neino, kurie apsisaugo

jim o nuo ntum o bdai yra veiksm ingi ir padeda ivengti lytiniu bdu plin
tani lig (Im m en, 1995). Daugum a paaugli taip pat pervertina savo bendra
am i lytin aktyvum , ir i klaidinga nuom on gali daryti tak j pai elge
siui (Child Trends, 2001).
596 12 SKYRIUS
Su lytiniais santykiais susijs kalts jausmas. Vienos apklausos metu 72 procen

tai 12-17 met amiaus amerikiei mergin, turjusi lytinius santykius, teigia
vliau dl to apgailestavusios (Reuters, 2000). Draudimai gali sumainti lytin
aktyvum, taiau taip pat jie gali sumainti mginimus apsisaugoti nuo ntu
mo, kai uvaldo aistra (Gerrard ir Luus, 1995). Nenordami atrodyti smonin
gai seksuals ar pasileid, paaugliai gali dvejoti, ar verta neiotis prezervaty
vus arba juos naudoti. Dl to paaugls gali pastoti.
Minimalus bendravimas apsisaugojimo nuo ntumo klausimais. Daugelis paaug

li varosi aptarinti kontracepcijos klausimus su tvais, partneriais ir bendra
amiais (Kotva ir Schneider, 1990; Milan ir Kilmann, 1987). Laisvai aptarin-
Ar js dukra im oks daugintis jantys iuos dalykus su draugais ar tvais bei turintys tik vien partner, su ku
anksiau nei im oks aritm etins riuo atvirai bendrauja, paaugliai daniau naudoja kontraceptines priemones.
atim ties veiksm ?"
Alkoholio vartojimas. Seksualiai aktyvs paaugliai daniausiai vartoja alkohol
Plakatas prie paaugli
(Albert ir kiti, 2003; National Research Council, 1987), o tie, kurie prie lyti
ntum , Vaik gynybos fondas
nius santykius vartoja alkohol, reiau naudoja prezervatyvus (Kotchik ir kiti,
2001). Alkoholis, slopindam as sprendim prim im , drovum bei savim on kon
troliuojanius sm egen centrus, atpalaiduoja suvarym us. reikin gerai ino
Prezervatyvus reikt naudoti
seksualiai agresyvs vyrai.
visais manomais atvejais."
Neinomas autorius Nesaugaus paleistuvavimo normos iniaskiaidoje. Per vien geriausio televizijos
laiko valand trys pagrindiniai JAV televizijos tinklai vidutinikai parodo 15
lytini akt, seksuali odi bei uuom in. Beveik visais atvejais iose situa
Visi mes, film krjai, esame cijose dalyvauja nesusituok partneriai, beveik pus j prie tai nra turj jo
mokytojai, labai garsiai kalbantys ki m eils ryi arba tik k susipaino ir tik nedaugelis reikia susirpinim
mokytojai." dl apsisaugojim o nuo ntum o ir lytikai plintani lig (Brown ir kiti, 2002
Kino prodiuseris George Lucas Kunkel, 2001; Sapolsky ir Tabarlet, 1991). Nesaugaus sekso be joki padari
per Kino akademijos premijos ni vaizdavim as per televizij ir kine, - daro ivad eim os planavim o draugi
teikimo ceremonij, 1992 ja, - virto lytini santyki dezinform avim o kam panija".
Lytikai plintanios ligos
13 TIKSLAS. Apibdinkite sergamumo lytikai plintaniomis ligomis tendencijas.
Dl to, kad lytini santyki m etu nesisaugom a, padanjo lytiniu bdu plintan
i lig atvej. Du tredaliai nauj susirgim - tai usikrt asm enys iki 25
m et am iaus (ASHA, 2003). Paaugls m erginos ypa lengvai usikreia lyti
kai plintaniom is ligom is, kadangi jos nra visikai biologikai subrendusios
ir j organizm e m aiau apsaugini antikni, (Guttm acher, 1994; M orell, 1995).
Kad suprastum e lytiniu bdu perduodam lig m atem atik, sivaizduokim e to
k scenarij: per m etus Patricija turjo lytinius santykius su 9 vaikinais, kuri
kiekvienas per t pat laikotarp turjo lytini santyki su 9 kitom is m ergino
m is, o ios savo ruotu santykiavo su dar 9 skirtingais vaikinais. Kiek m enam
partneri (jos partneri ankstesni partneri) turjo Patricija? Laura Brannon
ir Tim othy Brockas (1994) teigia, jog tikrasis skaiius yra 511 - per penkis kartus
daugiau, negu m ano vidutinis respondentas.
Atsivelgiant toki tikim yb, spartus sergam um o lytikai plintaniom is li

gom is didjim as nestebina. Prezervatyvai neapsaugo nuo tam tikr per od per
duodam lytikai plintani lig, ypa m oni papilom os viruso, kuris sukelia
daugiausia lytini organ vio lig (M edical Institute, 1994; NIH, 2001). Taiau
prezervatyvai deim t kart sum aina rizik usikrsti IV (m oni im unodefi
cito virusu, kuris sukelia AIDS) nuo juo usikrtusio partnerio (Pinkerton ir Ab
ram son, 1997).
Reaguojant iuos gyvenim o faktus, isam iose lytinio vietim o program ose
im ta labiau pabrti paaugli susilaikym . Vykdant nacionalin ilgalaik 12 000
paaugli sveikatos tyrim , buvo pastebti keli lytinio susilaikym o poym iai:
Auktas intelektas. Paaugliai, kuri intelekto testo veriai yra auktesni u

vidutinius, daniau atideda lytinius santykius vlesniam laikui, m atyt, todl,
kad vertina galim us neigiam us padarinius ir daugiau dm esio skiria skm ei
ateityje nei neatidliotinam trum palaikiam m alonum ui (Halpem ir kiti, 2000).
Religingumas. Religingi paaugliai ir suaugusieji daniau lytinius santykius

atideda iki santuokinio sipareigojim o (Rostosky ir kiti, 2004; Sm ith, 1998).
Tvo buvimas. Tyrim uose, kuriuose buvo stebim i im tai Naujosios Zelan
dijos ir JAV m ergaii nuo 5 iki 18 m et am iaus, betvyst buvo susieta
su lytiniu aktyvum u nesulaukus 16 m et ir paaugli ntum u (Ellis ir kiti,
2003). ios ssajos galiojo net atsivelgus kitus neigiam us veiksnius, pa
vyzdiui, skurd.
Dalyvavimas mokymosi teikti paslaugas programose. Keli eksperim ent

m etu paaugls, savanorikai sutikusios bti repetitorm is, m okytoj padj
jom is ar dalyvauti bendruom ens projektuose, pastodavo reiau nei kitos,
paskirtos kontrolin grup atsitiktins atrankos bdu (Kirby, 2002; ODon
nell ir kiti, 2002). M okslininkai nra sitikin, kodl taip yra. Ar m okantis
teikti paslaugas skatinam as asm enins kom petencijos, kontrols bei atsako
m ybs jausm as? Ar jis labiau skatina galvoti apie ateit? O gal jis tiesiog
sum aina nesaugi lytini santyki galim ybes?
Istorikai seksualini vertybi vytuokl svyravo nuo europietikojo erotiz

m o XIX a. pradioje iki konservatyvij karaliens Viktorijos laik XIX a. pa
baigoje, nuo palaidnik vitruoli m ergin eros XX a. treiajam e deim tm e
tyje iki eim os vertybi auktinim o etajam e deim tm etyje. Galbt vytuokl
XXI am iuje pradjo nauj keli sipareigojim link: nuo 1991 m et m aja
gim dani paaugli skaiius, o JAV daugja 15-19 m et am iaus m ergin,
isaugojusi nekaltyb (2002 m etais buvo 54 proc.), ir m aja j praradusij
(46 proc.) (CDC, 2004; M ohn ir kiti, 2003).
Seksualin orientacija
14 TIKSLAS. Apibendrinkite dabartinius poirius homoseksuali moni skaii ir aptarkite
aplinkos bei biologins takos seksualinei orientacijai mokslinius tyrimus.
M otyvacija teikia energijos ir valdo elges. Iki iol nagrinjom e seksualins m o

tyvacijos energij, taiau nelietm e jos krypties. M s seksualini interes krypt
598 12 SKYRIUS
Seksualin orientacija ireikia seksualin orientacija - nuolatinis seksualinis potraukis tos paios (ho
(sexual orientation) - m oseksuali orientacija) arba prieingos (heteroseksuali orientacija) lyties m o
nuolatinis seksualinis potraukis nm s. Poiris hom oseksualum vairiose kultrose yra skirtingas. Taiau, kiek
tos paios (homoseksuali m um s inom a, beveik visos iki iol buvusios pasaulio kultros buvo heterosek-
orientacija) ar prieingos sualios (Bullough, 1990). Nepaisant to, ar kokia nors kultra sm erkia hom o
(heteroseksuali orientacija) seksualum , ar laiko j priim tinu, hom oseksualum as ilieka, bet heteroseksua-
lyties atstovams. lum as rykiai im a vir.
Seksualins orientacijos statistika

Gjai ir lesbiets danai prisim ena vaikystje labiau m g aidim us, bdingus
kitai lyiai (Bailey ir Zucker, 1995). Taiau daugum a hom oseksual teigia, jog
seksualin potrauk tos paios lyties atstovam s jie m jausti tik pradj lytikai
brsti ar iek tiek vliau, ir m adaug iki 20 m et negalvojo es gjai ar les
biets (Garnets ir Kim m el, 1990).
Kiek yra tikr hom oseksual? Iki iol populiariojoje literatroje teigiam a,
kad hom oseksual yra 10 proc. 2002 m . Gallupo apklausos duom enim is, pasak
vidutinio am erikieio, 21 proc. vyr yra gjai, o 22 proc. m oter - lesbiets
(Robinson, 2002). Taiau ir Europoje, ir JAV XX a. deim tojo deim tm eio pra
dioje atlikta keliolika nacionalini apklaus, kuriom is tirta seksualin orienta
cija, taikant m etodus, utikrinanius respondento anonim ikum . J rezultatai
patvirtina, jog tikslesni skaiiai bt - apie 3-4 proc. vyr ir 1-2 proc. m oter
(Laum ann ir kiti, 1994; National Center for Health Statistics, 1991; Sm ith, 1998).
Rem iantis 2000 m . JAV gyventoj suraym o biuro duom enim is apie nesusituo
kusi por seksualin gyvenim , 2,5 proc. gyventoj yra gjai arba lesbiets (Tar-
m ann, 2002). M aiau negu 1 proc. tyrim o respondent - pavyzdiui, 12 m o
ni i 7076 suaugusi oland (Sandfort ir kiti, 2001) - teig palaikantys bisek-
sualius santykius. (Tyrim ai rodo, kad m ons, vadinantys save biseksualiais, yra
Daugel m et buvo m anom a, panaesni hom oseksualius. Jie lytikai susijaudina reaguodam i tos paios ly
kad kiekvienas m s naudojam e ties erotinius dirgiklius [Rieger ir kiti, 2005]). Tyrim o Nyderlanduose m etu di
tik 10 procent savo sm egen desnis suaugusij skaiius prisipaino turj pavieni hom oseksuali santy
galim ybi; kad tikim yb, jog ki. Daugum a m oni prisipasta kartkartm is turj hom oseksuali fantazij
prezervatyvas neapsaugos, yra Sveikatos apsaugos sistem os ekspertai m ano, jog naudinga inoti statistikos duo
10 procent; ir iki pernai buvo m enis apie seksualin m ogaus elges, taiau tikrasis hom oseksuali ir hetero-
m anom a, jog 10 procent seksuali m oni skaiius vargu ar pads isprsti m ogaus teisi klausim .
am erikiei yra hom oseksuals. Kaip jauiasi hom oseksualas heteroseksualioje kultroje? Jei esate hetero-
tariu, jog i statistika i dalies seksualus, kad tai suprastum te, turtum te pam ginti sivaizduoti, kaip jaustu
yra m s deim tains sistem os m ts, jei btum t itrem tas ar atleistas i darbo u tai, jog atvirai prisipainote
krinys; dvyiiktainje sistem oje ir rodte savo jausm us kitos lyties asm eniui; arba jei nugirstum te iurkt s
m es, be abejons, rastum e m oj apie heteroseksualus; jei beveik kiekvienam e film e, TV pram oginje lai
panaum statistiniam s doje ar reklam oje bt vaizduojam as (ar num anom as) tik hom oseksualum as: ir
rodikliam s, kartotiniam s 8,333 jeigu js eim os nariai m aldaut jus pakeisti heteroseksual gyvenim o bd
procento." hom oseksualiom is vedybom is.
John Alien Paulos, M atydam i tokias reakcijas, hom oseksuals m ons danai kovoja su save
Counting on Dyscalcuila, 1993 seksualine orientacija. I pradi jie gali m ginti nekreipti dm esio ar neigti savo
potraukius, tikdam iesi, jog tai praeis. Taiau tai nepraeina. Tada jie gali m ginti
pakeisti savo potrauk psichoterapija, valios jga ar m alda. Bet jausm ai papras
tai yra pastovs - kaip ir heteroseksuali m oni, kurie taip pat negalt tapti
hom oseksuals (Haldem an, 1994, 2002; M yers ir Scanzoni, 2005). Daugum a
psicholog iandien pritaria nuom onei, jog seksualins orientacijos nem ano
m a nei paiam valingai pasirinkti, nei pakeisti. Tam tikra prasm e j galim a pa
lyginti su deiniarankikum u ir kairiarankikum u: daugum a m oni yra deinia
rankiai, gerokai m aiau - kairiaranki, o nedaugelio - vienodai ilavintos abi
rankos. Bet koks i i ypatum yra pastovus.
M oter seksualin orientacija daniausiai bna m aiau ireikta ir potencialiai
nestabilesn bei labiau kintanti nei vyr (Diam ond, 2000, 2003; Peplau ir Gar
nets, 2000). Didesnis vyr pastovum as yra akivaizdus daugeliu poiriu, pa
stebi Roy Baum eisteris (2000). vairiais laikotarpiais, skirtingose kultrose bei
situacijose ir esant skirtingam isilavinim o, religingum o bei bendraam i ta
kos lygiui, suaugusi m oter lytinis potraukis bei interesai yra lankstesni bei
labiau kintantys nei suaugusi vyr. Pavyzdiui, m oterys daniau nei vyrai kai
talioja didelio lytinio aktyvum o laikotarpius su tokiais tarpsniais, kai beveik ne
turi lytini santyki. Jos taip pat truput daniau nei vyrai jauia biseksual po
trauk. Baum eisteris reikin vadina lyi erotinio plastikumo skirtum u.
Gjus bei lesbietes daniau kam uoja depresija, jie daniau m gina nusiu
dyti. M okslininkai taria, jog tai vyksta dl patiriam o bauginim o, priekabiavi
m o bei diskrim inavim o (Sandfort ir kiti, 2001; W arner ir kiti, 2004). Daugum a
m oni, nesvarbu, ar bt heteroseksuals, ar hom oseksuals, pripasta savo
seksualin orientacij - pasirinkdam i celibat, itvirkaudam i (tai hom oseksua
ls vyrai renkasi daniau nei lesbiets) ar um egzdam i sipareigojanius ilga
laikius santykius (tai hom oseksualios m oterys renkasi daniau nei hom oseksuals
vyrai) (Kulkin ir kiti, 2000; Peplau, 1982; Rem afedi, 1999; W einberg ir W il
liam s, 1974). Dabar psichikos sveikatos specialistai tolerantikiau vertina savo
pacient seksualin orientacij. 1973 m etais Am erikos psichiatr asociacija i
brauk hom oseksualum i psichikos lig srao; 1993 m. taip pat pasielg
Pasaulin sveikatos organizacija; 1995 m . - Japonijos, o 2001 m . - Kinijos psi
chiatr asociacijos.
Seksualins orientacijos itakos Asm enins vertybs seksualinei
orientacijai daro m aesn poveik

Jeigu seksualins orientacijos i ties negalim e pasirinkti ar pakeisti, tada kaip
nei kitom s seksualins elgsenos
ji susiform uoja? Kas lem ia, jog esam e heteroseksuals arba hom oseksuals? Ar
form om s. Pavyzdiui, tik
js galite num atyti, kokia bendroji nuom on buvo suform uota i im t m oksli
tredalis reguliariai lankani
ni tyrim ? Atsakykite taip arba ne iuos klausim us:
pam aldas m oni palyginti su
1. Ar hom oseksualum as yra susijs su vaik ir tv santyki problem om is, pa
retai jas lankaniais bna kartu
vyzdiui, kai yra valdinga m otina ir netakingas tvas; arba kai savininkika
gyven prie santuok, be to,
m otina ir prieikas tvas?
jie teigia turj kur kas m aiau
2. Gal hom oseksualum as apim a baim ir neapykant prieingos lyties atstovam s lytini partneri. Taiau (kalbant
ir tai veria m ones nukreipti savo seksualinius potraukius savo lyties at apie vyrus) hom oseksual tarp
stovus? j gali bti tiek pat (Sm ith, 1998).

600 12 SKYRIUS
Atkreipkite dmes tai, jog 3. Ar seksualin orientacija yra susijusi su esam u lytini horm on kiekiu krau-
mokslinis klausimas yra ne jyje?
Kas sukelia homoseksualum?"
4. Ar m anytum te, kad daugelis hom oseksual, dar bdam i vaikai, buvo kan
(arba Kas sukelia heterosek-
kinam i arba suvedioti suaugusi hom oseksual arba kitaip lytikai prievar
sualum?), o Kas sukelia
taujam i?
skirting seksualin orientacij?"
Iekodami atsakym, psichologai Atsakym as visus iuos klausim us, pasirodo, yra ne (Storm s, 1983). Pa-
lygina moni, kuri seksualin nagrinkim e rezultatus, kuriuos gavo Kinsey instituto bendradarbiai, apklaus
orientacija skiriasi, aplink bei beveik 1000 hom oseksual ir 500 heteroseksual (Bell ir kiti, 1981; Ham m er
fiziologij. sm ith, 1982). M okslininkai vertino beveik visas m anom as psichologines ho-
m oseksualum o prieastis - tv santykius, vaikysts seksualin patirt, santy-
kius su bendraam iais, pasim atym patirt. Ir tai k jie pastebjo: hom osek
sualus m otinos m eil slopino n kiek ne daugiau nei heteroseksualus, tvas
juos kreip tiek pat dm esio ir jiem s teko patirti pana seksualin inaudojim .
Be to, pagalvokite apie tok dalyk: jei vyr hom oseksualum as yra susijs su
tvo em ociniu altum u snui, tai ar be tvo augantys berniukai neturt da
niau bti hom oseksuals? (Taip nra.) Ir ar didjant betvi eim skaiiui ne
turt pastebim ai pagausti hom oseksuali m oni? (J nepadaugjo.)
Taiau tarp tam tikr gyventoj grupi i ties daniau pasitaiko hom osek-
suali m oni. Vieno 1004 garsi m oni biografij tyrim o m etu (Ludwig, 1995)
buvo pastebtas didelis hom oseksuali ir biseksuali m oni procentas (11 pro
cent im ties), ypa tarp poet (24 procentai), raytoj (21 procentas) ir daili
nink bei m uzik (15 procent). Vyrai, turintys vyresni broli, taip pat truput
daniau bna hom oseksuals, teigia Ray Blanchardas (1997, 2001) ir Anthony
Bogaertas (2003). Jei darysim e prielaid, jog pirm agim i sn hom oseksualu-
m o tikim yb yra 3 procentai, i tikim yb iauga iki 4 procent tarp antrj ei
m oje gim usi berniuk, iki 5 ar truput daugiau procent tarp treij berniuk
eim oje ir taip toliau - ji didja su kiekvienu vyresniuoju broliu. io keisto rei
kinio - broli gimimo eilikumo efekto - prieastis nra aiki. Blanchardas ta
ria, jog tai yra gynybin m otinos im unin reakcija svetim as m ediagas, kurias
iskiria vyrikas vaisius. Kiekvien kart usim ezgus vyrikam vaisiui, moti
nos antikniai gali sustiprti ir gali trukdyti vystytis vyrikom s" vaisiaus sm e
genim s. M oterim s is poveikis nepasireikia - nei turiniom s vyresnisias se
seris, nei dvynius brolius (Rose ir kiti, 2002).
Kas dar galt lem ti seksualin orientacij? Viena teorija teigia, jog seksua
linis prieraium as prie tos paios lyties asm en atsiranda tuom et, kai lytinio
brendim o m etu individas bna atskirtas nuo prieingos lyties asm en, t. y. j
supa tik tos paios lyties asm enys (Storm s, 1981). I ties, gjai danai prisi
m ena pradj brsti iek tiek anksiau u bendraam ius ir j draugai daugiausiai
bdavo berniukai (Bogaert ir kiti, 2002). Taiau net ir tose geni kultrose
kuriose prasta, kad vis berniuk elgesys iki vedyb bna hom oseksualus
dom inuoja heteroseksualum as (M oney, 1987). (Tai rodo, kad dl hom oseksua
laus elgesio m ons netam pa hom oseksualios orientacijos.)
Pastarj penki deim tm ei tyrim ai ir teorijos leidia apibendrinti: jeigu
seksualin orientacij veikia aplinkos veiksniai, m es dar neinom e, kokie jie
yra. i tikrov paskatino m okslininkus atidiau panagrinti galim biologini

veiksni tak seksualinei orientacijai, taip pat ir hom oseksualum o atvejus gy
vn pasaulyje bei skirting sm egen centr, genetikos ir horm on pusiausvyros
ntum o m etu reikm .
Gyvn homoseksualumas. Niujorko Koni Ailendo akvarium e pingvinai Ven-

delas ir Kasas kelerius m etus dem onstravo hom oseksual elges. Taip pat elgsi
ir Centrinio parko zoologijos sodo pingvinai Silas ir Rojus. Biologas Bruce Ba-
germ ihlas (1999) nurodo kelis im tus ri, kuriose buvo stebim i bent atsitik
tiniai tos paios lyties atstov santykiai. iam e ilgam e srae atsidr pilkieji
lokiai, gorilos, bedions, flam ingai ir peldos. Pavyzdiui, m adaug nuo 6
iki 10 procent avin - netik , kaip juos vadina avi augintojai - dem onst
ruoja potrauk tos paios lyties atstovam s, nekreipdam i dm esio avis ir lipda
mi ant avin (Perkins ir Fitzgerald, 1997). Taigi hom oseksualum o apraikos
bdingos ir gyvn pasauliui.
Smegenys ir seksualin orientacija. M okslininkas Sim onas LeVay (1991) tyr i

m irusi heteroseksuali ir hom oseksuali m oni paim tus pogum burio segm en
tus. Pats bdam as gjus, LeVay norjo nuveikti k nors reikm inga m ano g-
jaus tapatum ui . Jis inojo, kad privalo vengti alikai vertinti rezultatus, todl
tyr aklai, neinodam as, kurie pogum buriai buvo hom oseksuali m oni. De
vynis m nesius jis irjo pro m ikroskop lsteli sankaup, kuri jam atrod
galinti bti svarbi. Ir staiga vien ryt m okslininkas, sddam as prie m ikrosko
po, m in m sl. tai k jis atrado: heteroseksuali vyr lsteli sankaupa buvo
didesn negu m oter ir hom oseksuali vyr. Kai tikrai sitikino sm egen skir
tum ais, LeVay pasakojo (1994): Buvau beveik itiktas oko... Ijau vienas pa
sivaikioti po uolas palei vandenyn. Pusvaland sdjau ir m siau, k tai galt
reikti .
Neturt stebinti, kad skirtingos seksualins orientacijos m oni sm egenys
skiriasi. Prisim inkite princip: visa, kas psichologika, tuo pat metu yra ir bio
logika. Svarbiausias klausim as - kada atsiranda sm egen skirtum ai? Pastoji
mo m etu? Gim doje? Vaikystje ar paauglystje? Ar skirtum us sukelia patirtis?
O gal genai arba horm on pusiausvyra ntum o m etu?
LeVay io nervinio centro nelaiko seksualins orientacijos centru; priein
gai, jis pogum bur laiko svarbia nervini tak, dalyvaujani seksualiniam e el
gesyje, dalim i. M okslininkas pripasta, jog seksualinis elgesys gali turti ta
kos sm egen anatom ijai. uv, pauki, iurki ir m oni sm egen strukt
ros keiiasi kartu su patirtim i, taip pat ir lytine, teigia lytini santyki tyrinto
jas M arcas Breedlove (1997). Taiau LeVay m ano, jog labiau tiktina, kad sm e
gen anatom ija turi takos seksualinei orientacijai. Atrodo, kad jo nuojaut pa
tvirtina atrastas panaus pogum burio skirtum as tarp 6-10 procent avin, ku
riuos traukia tos paios lyties atstovai, ir daugiau nei 90 procent likusi avi
n, kuriuos traukia patels (Larkin ir kiti, 2002; Roselli ir kiti, 2002). M aa to,
kaip teigia Londono universiteto psichologai Quazis Rahm anas ir Glennas W il-
sonas (2003), neuroanatom iniai vyr hom oseksualum o poym iai irykja la
bai anksti: vos gim us, jei ne prie gim stant .
602 12 SKYRIUS
Hom oseksuals vyrai tiesiog Funkciniai pogum burio skirtum ai aptariam i pastarojo m eto praneim uose apie
neturi sm egen lsteli, kurios sm egen reakcij horm on sukeliam specifin kno kvap. ved m okslininkai
skatint juos avtis m oterim is." (Savic ir kiti, 2005) ra, jog heteroseksualiom s m oterim s uuodus vyr pra
Sim on LeVay, kaito kvap, j pogum buris paviesja srityje, atsakingoje u seksualin sujaudi
The Sexual Brain, 1993 nim . Hom oseksuali vyr sm egenys panaiai reagavo vyr kvap, taiau he
(Seksualum as ir sm egenys") teroseksuali vyr sm egenys rod suadinim tik m oterik horm on sukelt
kvap. Todl neturt stebinti, kad kita m okslinink grup po to paskelb, jog
gjai ir lesbiets skiriasi nuo savo heteroseksuali koleg tuo, kokie su lytim i
susij kvapai jiem s labiau patinka (M artins ir kiti, 2005). Pavyzdiui, hom o
seksuali vyr kvapai patinka kitiem s gjam s, taiau nepatinka heteroseksua-
liem s vyram s.
Laura Alien ir Rogeris Gorskis (1992) taip pat padar ivad, jog sm egen
anatom ija turi takos seksualinei orientacijai. Jie atrado, kad hom oseksual prieki
n sm egen jungtis - pluotai, jungiantys kairj ir deinj sm egen pusrutu
lius panaiai kaip didioji sm egen jungtis - yra tredaliu didesn nei hetero
seksuali vyr. Neuroanatom ikai aikja, - pastebjo Brianas Gladue (1994),-
kad tam tikrose sm egen srityse hom oseksuali vyr neuroanatom ija yra pana
esn bding m oterim s nei heteroseksualiem s vyram s .
Genai ir seksualin orientacija. Yra duom en, bylojani apie genetin tak
seksualinei orientacijai. Pirm a, hom oseksualum as i ties persiduoda i kar
tos kart", - pastebi Brianas M ustanskis ir M ichaelas Bailey (2003). Antra,
dvyni tyrim ai rod, jog genai vaidina svarb vaidm en aikinant individua
lius seksualins orientacijos skirtum us . Nors rezultatai truput skiriasi, iek tiek
labiau tiktina, kad tapatus dvynys, taip pat kaip ir jo brolis, palyginti su neta-
paiu dvyniu, bus hom oseksualios orientacijos. Taiau daugelio tapai dvyni
(ypa m oter) broli ar seser seksualin orientacija nevienoda. Tai rodo, jog
ia veikia ir kiti, ne tik genetiniai veiksniai. Ir treia, genetikai m anipuliuojant
eksperim ent m etu pavyko sukurti drozofil pateles, kurios poravim osi m etu
elgiasi kaip patinai (vaikosi kitas pateles), ir patinlius, kurie elgiasi kaip pate
ls (Dem ir ir Dickson, 2005). M es parodm e, jog pakanka vieno geno nulem
ti visus drozofil lytins orientacijos bei elgesio aspektus , - paaikino Barry
Dicksonas (2005).
Taiau kodl, splioja daugelis, egzistuoja gj genai ? vertinant tai, jog
tos paios lyties poros negali reprodukuotis, kaip hom oseksualum lem iantys
genai galjo ilikti m onijos gen rinkinyje? M okslininkai vairiai splioja apie
Tyrim ai rodo, jog vyr galim as prieastis. Gal ia veikia gim inysts selekcija? Prisim inkim e, kaip 3
hom oseksualum as daniausiai skyriuje kalbdam i apie evoliucin psichologij pastebjom e, jog daugel m
perduodam as per m otinos s gen turi ir m s biologiniai gim inaiiai. Tad galbt hom oseksuali m oni
gim ins linij." genai ilieka paddam i dukteriom s, snnam s ir kitiem s gim inaiiam s (kurie
Robert Plom in, John DeFries, turi daugel t pai gen) ilikti bei skm ingai gim dyti. O gal ia veikia m o
Gerald M cClearn tinos genai. Neseniai Italijoje atliktas tyrim as (Cam perio-Ciani ir kiti, 2004) pa
ir M ichael Rutter, tvirtina tai, k pastebjo ir kiti - hom oseksuals vyrai turi daugiau hom oseksu
Behavioral G enetics, 1997 ali gim ini i m otinos, o ne i tvo puss. Taip pat buvo pastebta, jog paly
(Elgesio genetika") ginti su heteroseksuali vyr m otinos gim inaiiais, hom oseksuali vyr m oti
nos gim inaiiai susilaukia daugiau palikuoni. Galbt, spja m okslininkai, ge

nai, m otinom s ir tetom s suteikiantys gim dym o privalum , kakaip daro tak
j sn ir snn seksualinei orientacijai.
Seksualin orientacija ir hormon pusiausvyra ntumo metu. Tikim yb, kad abu
dvyniai (ir tapats, ir netapats) bus hom oseksualios orientacijos, rodo, jog veikia
ne tik genetika, bet ir ta pati prenatalin aplinka. Gyvuli, o retais atvejais ir
m oni, seksualin orientacija pasikeiia, sutrikus horm on pusiausvyrai pre
nataliniu laikotarpiu. Vokiei m okslininkas Giunteris Dom eris (1976, 1988)
pirm asis atliko tyrim , m anipuliuodam as iurki em brion vyrikj horm on
kiekiu, taip pakeisdam as j seksualin orientacij. M oterikosios lyties avys el
giasi hom oseksualiai, jei j m otinom s kritiniu ntum o laikotarpiu buvo virkta
testosterono (M oney, 1987).
m ogaus em briono kritinis laikotarpis, kai form uojasi sm egen nervin-hor-
m onin sistem a, - nuo antrojo ntum o m nesio vidurio ir iki penktojo m ne
sio (Ellis ir Am es, 1987; Gladue, 1990; M eyer-Bahlburg, 1995). Jei iuo laiko
tarpiu atsiranda horm on pusiausvyra, bdinga m oterikos lyties vaisiui, individ
(nesvarbu, kokios jis bus lyties) trauks vyrikos lyties atstovai.
M oksliniai tyrim ai rodo, jog abiej lyi hom oseksuals asm enys turi dau
gyb bruo, kurie yra tarpiniai tarp heteroseksuali m oter ir vyr (r. 12.1
l e n t e l ). Pavyzdiui, kai kuri (taiau ne vis) tyrim m etu hom oseksuali vyr
12.1 LENTEL. Biologini veiksni ir seksualins orientacijos ryys
Vidutinikai (rykiausiai tai pastebima tarp vyr) vairs gj ir lesbiei biologiniai

bei elgesio bruoai yra per vidur tarp heteroseksuali vyr ir moter bruo.
Apytikriai duomenys - kai kuriuos reikia pakartotinai tirti - yra ie:
Smegen skirtumai
Viena heteroseksuali vyr pogumburio lsteli sankaupa yra didesn nei moter
ir homoseksuali vyr; toks pat skirtumas yra stebimas tarp avin, kuriuos
traukia ne patels, o patinai.
Homoseksuali vyr priekin smegen jungtis yra didesn nei moter ar hetero
seksuali vyr.
Homoseksuali vyr pogumburis kvapus, susijusius su vyrikais hormonais,
reaguoja taip pat kaip ir moter pogumburis.
Genetin taka
Tapats dvyniai daniau bna tos paios seksualins orientacijos nei netapats.
Galima genetikai manipuliuoti drozofil seksualiniu potraukiu.
Hormon taka ntumo metu
Pakitusi hormon pusiausvyra ntumo metu gali sukelti moni ir gyvn homoseksua
lum.
Turintys kelis vyresniuosius brolius vyrai daniau bna homoseksuals. *
Smegen (struktros) skirtumai, genetiniai ir prenataliniai veiksniai gali lemti

iuos skirtumus tarp homoseksuali ir heteroseksuali moni:
erdvs suvokimo gebjimo, nebdingos lyiai elgsenos,
linij skaiiaus pirt atspauduose, vyr brendimo pradios amiaus,
klausos sistemos raidos, vyr kno dydio,
deiniarankikumo ar kairiarankikumo, miego trukms,
profesini interes, klausos sistemos.
santykinio pirt ilgio,
604 12 SKYRIUS
Jeigu dar prie m um s gim stant pirt atspaud ratas buvo panaus heteroseksuali m oter (M ustanski ir kiti,
tarp genetini, neurologini, 2002; Sanders ir kiti, 2002). Daugum os m oni pirt atspauduose yra daugiau
horm onini ir aplinkos veiksni rievi deins rankos pirtuose. Jeffas Hallas ir Doreen Kim ura (1994) pirm ieji
nesivyraut pusiausvyra, visi pastebjo, kad heteroseksuali vyr kairs ir deins rank pirt atspaudai skiria
m es btum e hom oseksualai." si labiau nei m oter ir hom oseksuali vyr. vertinant tai, jog pirt atspaud
Lee Ellis ir M . Ashley Am es linijos visikai susiform uoja eiolikt vaisiaus savait, m okslininkai taria, jog
(1987) skirtum nulem ia horm on pusiausvyra ntum o m etu. Ja taip pat bt gali
m a aikinti, kodl 20 tyrim buvo pastebta, jog tikim yb, kad hom oseksuals
dalyviai nebus deiniarankiai yra 39 procentais didesn" (Lalum ire ir kiti, 2000).
Hom oseksuals vyrai daniau nei heteroseksuals dom isi profesijom is, kurios
traukia daugel m oter, pavyzdiui, dekoratoriaus, floristo ir lktuvo palydovo
(Lippa, 2002). (vertinant tai, kad m adaug 96 procentai vyr nra hom oseksu
als, daugum a ios profesijos atstov vyr vis tiek gali bti heteroseksuals.)
Panaiai ir lesbiets turi bding vyram s bruo. Pavyzdiui, j ausies srai
gs ir klausos vystym osi ypatum ai yra tarpinis variantas tarp heteroseksuali
m oter ir heteroseksuali vyr, ir atrodo, tai bt galim a paaikinti horm on
pusiausvyros savybm is ntum o laikotarpiu (M cFadden, 2002).
Kit ryk hom oseksuali ir heteroseksuali m oni skirtum atskleidia ty
Spariai gausja duom en, rim ai, rodantys, jog hom oseksuali vyr erdvs suvokim o gebjim ai yra pana
teigiani, jog biologija vaidina s bdingus heteroseksualiom s m oterim s (Cohen, 2002; Gladue, 1994; M cCor
svarb vaidm en vyr ir m oter m ick ir W itelson, 1991; Sanders ir W right, 1997). Pavyzdiui, atliekant pasu
seksualins orientacijos kim o m intyse uduot (r. 12.9 pav .), heteroseksuals vyrai gauna geresnius ver
form avim esi. ius nei m oterys. Quazio Rahm ano ir jo koleg (2003) atlikto tyrim o m etu pa
Scott L. Hershberger aikjo, jog pagal daugel kit param etr ir hom oseksuali vyr, ir m oter ver
(2001 ) iai patenka vidur tarp heteroseksuali m oter ir vyr veri.
12.9 PAVEIKSLAS.
Erdvs suvokimo gebjimai Heteroseksuals
0,6
ir seksualin orientacija vyrai
0,5
Kuri i keturi figr
galima pasukti taip, kad ji 0,4
sutapt su parodyta
viruje? Heteroseksualiems 0,3
vyrams i uduotis atrodo
0,2
lengvesn nei
heteroseksualioms 0,1
moterims, o gjai ir
lesbiets patenka vidur. 0
(I Rahman, Wilson, ir Gjai Lesbiets
-0,1
Abrahams, 2004;
kiekvienoje grupje buvo -0 , 2
testuota po 60 moni.)
-0,3
-0,4
Heteroseksualios
moterys
Kadangi fiziologiniai duom enys yra prelim inars ir prietaringi, kai kurie
m okslininkai lieka skeptiki. Jie teigia, kad biologiniai veiksniai ne apibria
seksualin orientacij, o gali nulem ti tem peram ent, kuris veikia seksualum
individuali ini bei patyrim o kontekste" (Byne ir Parsons, 1993). Darylas
Bernas (1996, 1998, 2000) ikl teorin prielaid, kad genai nulem ia horm o
n pusiausvyr ntum o m etu ir sm egen anatom inius ypatum us, o tai lem ia
temperament, kuris skatina vaikus teikti pirm enyb lyiai bdingai arba ne
bdingai veiklai ir draugam s. ie pom giai vliau gali paskatinti potrauk tai
lyiai, kuri vaikam s atrodo skirtinga nei j pai. Lytis, suvokiam a kaip skirtinga
(nesvarbu, ar ji atitinka anatom in lyt, ar ne), pradeda asocijuotis su trokim u
ir kitom is sujaudinim o form om is, kurios galiausiai transform uojasi rom antin
susijaudinim . Tai, kas egzotika, tam pa erotika.
Nepaisant seksualins orientacijos form avim osi proceso, daugyb tyrim
duom en, rodani genetini, prenatalinio laikotarpio ir sm egen anatom ijos
veiksni svarb, pasuko vytuokl link biologinio seksualins orientacijos aiki
nim o (Rahm an ir W ilson, 2003). Dabar daugum a psichiatr m ano, jog prigim
tis labiau nei patirtis form uoja seksualin orientacij (Vreeland ir kiti, 1995).
Tai leidia paaikinti, kodl taip sunku j pakeisti.
Taiau vis dar tebespliojam a, ar seksualins orientacijos prieastis yra svarbi.
Galbt prieastis ir nra svarbi, taiau m oni nuom on tikrai reikia atsivelgti.
Tie, kurie pritaria 40 procent am erikiei (is skaiius padidjo nuo 13 pro
cent 1977 m etais [Gallup, 2002]) bei daugum ai gj ir lesbiei, ir tiki, kad
seksualin orientacija yra biologikai nulem ta, palankiau iri hom oseksua
lius m ones (Alien ir kiti, 1996; Furnham ir Taylor, 1990; Kaiser, 2001; W hit
ley, 1990). Atkreipkim e dm es iuos duom enis:
Am erikos Gallupo instituto apklausose, atliktose nuo 1977 iki 2002 m et,
paaikjo, jog pritariani lygiom s teism s darb gjam s ir lesbietm s skai
ius iaugo nuo 56 iki 85 procent, o teiginiui hom oseksualum as turt bti
priim tinu alternatyviu gyvenim o bdu" pritarianij skaiius iaugo nuo 34
iki 52 procent.
Kanados Gallupo instituto apklausose, atliktose nuo 1992 iki 2001 m et, pri
tarianij tos paios lyties asm en santuokai skaiius beveik padvigub
jo - padidjo nuo 24 iki 46 procent (M azzuca, 2002) ir m atyt dar augs, nes
Kanadoje pradta leisti tuoktis tos paios lyties asm enim s.
Hom oseksualum daugiausia pripasta jaunos m oterys, turintys draug ar

gim ini gj arba lesbiei ir jaunesni suaugusieji (Altm eyer, 2001; Herek
ir Capitanio, 1996; Kaiser, 2001; Kite ir W hitley, 1996; W hitley, 2002). 2001
m etais atliktose Gallupo organizacijos ir Kaiseri eim os fondo apklausose
60-65 procentai 18-29 m et am iaus m oni pritar gj ar lesbiei san
tuokai arba teistiem s ryiam s - dvigubai daugiau nei tam pritariani 65
m et ir vyresni m oni (Carlson, 2002; Kaiser, 2001). O auktj m okyk
l pirm akursi pritarim as statym am s, draudiantiem s hom oseksualius ryius,
sm arkiai m aja nuo 1987 m et (r. 12.10 pav .).
606 12 SKYRIUS
12.10 PAVEIKSLAS. A u kt j m o kykl p irm a ku rsia i, p rita ria n tys

Besikeiianios pairos te ig in iu i, jo g sva rb u tu r ti sta tym u s,
d ra u d ia n iu s h o m o se ksu a liu s ryiu s."
(altinis: kasmets Kalifor
60
nijos universiteto Los
Andelo filialo ir Amerikos
vietimo tarybos madaug 50
7 milijon auktj mokykl
pirmakursi apklausos.) 40
30
20
10
Metai
ie ryks pair pokyiai neatspindi vis pair lytinius santykius libera-

lizacijos. Pavyzdiui, periodikai atliekam ose JAV nacionalinse apklausose pri
tariani, kad nesantuokiniai lytiniai santykiai yra visada blogai, skaiius nuo
69,9 procento 1973 m etais iaugo iki 79,4 procento 2000-siais (NORC, 2002).
Gj ir lesbiei aktyvistam s naujausi biologini tyrim duom enys yra tarsi
dviam enis kardas (Diam ond, 1993). Jei seksualinei orientacijai, taip pat kaip
odos spalvai ar lyiai, turi takos genai, tada logika ginti piliei teises. Be to,
tai gali sum ainti tv susirpinim dl to, kad j vaikam s hom oseksuals m o
kytojai bei pavyzdiai, kuriais jie nori sekti, daro blog tak. Taiau ie rezul
tatai atveria nerim keliani galim yb, jog kada nors bus atrasti lytins orien
tacijos genetiniai poym iai, kuriuos bus galim a pastebti tikrinant vaisi, ir vai
sius tada gals bti paalintas tik todl, kad turi polink nepageidaujam
seksualin orientacij.
Seksualinis elgesys ir mogikosios vertybs

15 TIKSLAS. Aptarkite vertybi reikm moksliniuose seksualinio elgesio tyrimuose.
Pripaindam i, jog vertybs yra ir asm eninis, ir kultrinis dalykas, daugum a ly

tin gyvenim tyrinjani m okslinink ir pedagog stengiasi apie tai rayti ob
jektyviai.
Taiau ar gali seksualinio elgesio ir jo m otyvacijos tyrinjim as bti objek
tyvus? odiai, kuriais apibdinam e elges, danai parodo m s asm enines ver
tybes. M okslininkai, kurie seksualiai santrius asm enis pavadina erotofobais
ar jauianiais didel seksualin kalt, ireikia savo vertybes. Ar seksualin
elges, kurio nepraktikuojam e, pavadinsim e ikrypim u", nukrypim u nuo nor-
m os ar kitokiu lytinio gyvenim o bdu, priklausys nuo m s pair vair

elges. Taigi pavadinim ai ir apibdina, ir vertina reikin.
Jei lytinis vietim as atsiejam as nuo m ogikj vertybi, kai kurie m okiniai
gali pradti sivaizduoti, jog lytiniai santykiai tra tik pram oga. Diana Baum -
rind (1982), Kalifornijos universiteto ekspert vaik aukljim o klausim ais, pa
stebjo, jog neutralus (atsietas nuo vertybi) suaugusij poiris paaugli
seksualin elges yra netinkam as, nes paaugliai im a m anyti, jog j seksualinis
elgesys suaugusiesiem s nerpi. Ji teigia, kad toks aikinim as yra netiks, nes
atsitiktiniai lytiniai santykiai, norint pasilinksm inti, kelia tam tikr psicholo
gini, socialini, su sveikata ir m orale susijusi problem , kurias reikia realiai
vertinti .
M atyt, galim a sutikti, kad inios, kurias teikia lytini klausim tyrintojai,
yra geriau negu neinojim as, taiau taip pat turim e sutikti ir su tuo, jog m oks
linink vertybs turi bti atvirai suform uluotos, kad galtum e jas svarstyti ir ly
ginti su m s pai vertybm is. Taip pat turtum e prisim inti, jog, nepaisant to,
kad m oksliniai seksualins m otyvacijos tyrim ai atsak kai kuriuos svarbius klau
sim us, taiau jie nesiekia nustatyti asm enins lytini santyki reikm s m s
gyvenim e. Ir inodam i vairiausi fakt apie lytinius santykius - jog orgazm o
pradioje vyro ir m oters spazm ai kartojasi kas 0,8 sekunds, jog stipriai lyti
kai suadintos m oters krt speneliai padidja apie 10 m m , jog sistolinis krau
jospdis padidja per 60 padal, o kvpavim o greitis pasiekia apie 40 kart per
m inut, - nesuprasim e lytinio artim um o prasm s m ogui.
Tikriausiai viena i lytinio artim um o prasm i yra ta, kad taip ireikiam a giliai
socialin m ogaus prigim tis. Seksas yra socialiai reikm ingas veiksm as. Vyrai
ir m oterys gali patirti orgazm ir pavieniui, taiau daugum ai m oni daug m a
loniau apsikabinti m ylim asm en. Seksualin m otyvacija apim a ir artum o il
ges. Seksualin patirtis suvienija gyvenim ir atgaivina m eil.
MOKYMOSI REZULTATAI
Seksualin motyvacija
9 TIKSLAS. Apibdinkite, kas sudaro mogaus seksualins reak ter orgazm o sutrikim ai ir vyr erekcijos sutrikim ai)
cijos cikl, ir aptarkite kai kurias seksualini sutrikim prieastis. galim a skm ingai gydyti taikant elges orientuot te
rapij, kuri grindiam a prielaida, jog m ons im oksta
M astersas ir Johnsonas apra keturias m oni sek
ir gali keisti savo seksualines reakcijas, arba vaistais.
sualins reakcijos ciklo fazes: susijaudinim, auk
tum, orgazm (kuris, atrodo, yra susijs su panaiais
10 TIKSLAS. Aptarkite hormon poveik seksualinei motyvacijai
vyr ir m oter jausm ais bei sm egen veikla) ir atsi
ir elgesiui.
palaidavim. Atsipalaidavim o fazje vyrai patiria re-
frakterin laikotarp, kai i naujo susijaudinti ir patir Lytini horm on testosterono bei estrogeno turi ir vy
ti orgazm nem anom a. Seksualinius sutrikim us (pro rai, ir m oterys, taiau vyrai turi daugiau testostero
blem os, nuolatos trukdanios lytikai susijaudinti ar no, o m oterys - estrogeno. ie horm onai padeda i
funkcionuoti, pavyzdiui, iankstin ejakuliacija, m o sivystyti ir atitinkam ai funkcionuoti vyrikam arba
608 12 SKYRIUS
m oterikam organizm ui. Kitiem s gyvnam s jie taip pat nra iki galo subrends, todl turi m aiau apsaugini
padeda adinti lytin aktyvum . Jei horm on lygis nor antikni. Paaugliam s apsaugoti rengiam os isam ios
m alus, j taka m oni lytiniam elgesiui nra labai ry lytinio vietim o program os, kuriose pabriam a su
ki, nors m oter, turini partnerius, geism as truput silaikym o svarba. Paaugli susilaikym as nuo lytini
padidja ovuliacijos m etu. M oter seksualum as nuo santyki siejasi su auktu intelektu, religingum u, t
kit induoli pateli skiriasi tuo, kad jos labiau re vo buvim u ir dalyvavim u m okym osi teikti paslaugas
aguoja testosterono kiek nei estrogeno. Trum pa program ose.
laikiai testosterono lygio pokyiai vyram s yra norm a
14 TIKSLAS. Apibendrinkite dabartinius poirius homoseksua
lus dalykas.
li moni skaii ir aptarkite aplinkos bei biologins takos
11 TIKSLAS. Apibdinkite, koks yra iorini dirgikli ir fantazij seksualinei orientacijai mokslinius tyrimus.
vaidmuo seksualinei motyvacijai bei elgesiui.
Tyrim ai rodo, jog m adaug 3-4 procentai vyr ir 1-
Erotin m ediaga bei kiti ioriniai dirgikliai gali sek 2 procentai m oter yra hom oseksuals ir kad seksua
sualiai sujaudinti ir vyrus, ir m oteris, nors suadin lin orientacija yra patvari. M oksliniai tyrim ai nepa
tos sm egen sritys iek tiek skiriasi. Akivaizdiai ero tvirtina prieasties-pasekm s ryio tarp hom oseksu
tika m ediaga gali paskatinti m ones savo partnerius alum o ir bet kurio i i dalyk: vaiko santyki su
laikyti esant m aiau patrauklius ir nuvertinti santykius tvais, betvi eim , kitos lyties m oni baim s ar
su jais. Lytin prievart propaguojanti m ediaga ska neapykantos jiem s, seksualins patirties vaikystje,
tina irov pritarim m oter prievartavim ui ir sm ur santyki su bendraam iais ar rom antini pasim atym
tui j atvilgiu. Fantazijos kartu su vidiniais horm on patirties. Daugyb tyrim , nagrinjani im t biolo
nulem tais veiksniais ir ioriniais seksualiniais dirgik gini ri seksualin elges, heteroseksuali ir hom o
liais sukelia seksualin susijaudinim . seksuali individ fiziologinius ir sm egen skirtum us,
taip pat genetiniai eim os nari ir dvyni tyrim ai bei
12 TIKSLAS. Aptarkite veiksnius, daranius tak paaugli n
horm on pusiausvyros tyrim ai kritiniais ntum o lai
tumui ir j poiriui kontracepcij.
kotarpiais patvirtina tikim yb, jog hom oseksualum as
Paaugli fizin branda skatina lytin tapatum , taiau susijs su biologiniais veiksniais. Vis didjant visuo
skirtingose kultrose paaugli lytini santyki da m ens suvokim , kad seksualin orientacija yra
nis skiriasi. XX am iuje iaugus iaurs Am erikos biologikai nulem ta, rodo didjantis gj ir lesbiei
paaugli lytin aktyvum atspindjo pagausj j n bei j ryi pripainim as.

tum o atvejai. Prie paaugli ntum o prisideda poten
15 TIKSLAS. Pasvarstykite apie vertybi reikm moksliniuose
ciali lytins veiklos pasekm i neim anym as, su ly
seksualinio elgesio tyrimuose.
tine veikla susijusi kalt, m inim alus bendravim as ap
sisaugojim o nuo ntum o klausim ais su tvais, part Seksualins m otyvacijos m oksliniais tyrim ais nesie
neriais ir bendraam iais, alkoholio vartojim as ir i- kiam a apibrti asm enins lytini santyki prasm s
niasklaidos suform uotos nesaugaus sekso norm os. m s gyvenim e, taiau lytini santyki tyrim ai ir vie
tim as rem iasi vertybes. Todl kai kas teigia, jog
13 TIKSLAS. Apibdinkite sergamumo lytikai plintaniomis li m okslininkai ir pedagogai turt atvirai pripainti sa
gomis tendencijas. vo su lytiniais santykiais susijusias vertybes, atsivelg
Lytikai plintaniomis ligomis - m ogaus papilom os dam i lytins raikos em ocin svarb.
virusu, AIDS bei kitom is - sergani m oni skaiius

PAKLAUSKITE SAVS: Kokia, js nuomone, paaugli ntumo
spariai auga. Du tredaliai usikrtusij iom is li
mainimo strategija bt veiksminga?
gom is yra m ons, jaunesni nei 25 m et, o paaugls
yra ypa lengvai paeidiam os, nes j organizm as dar
16 TIKSLAS. Aptarkite socialinio prieraiumo adaptyvij vert bei nurodykite sveikus ir nesvei
kus ms poreikio priklausyti padarinius.
Atskirti nuo draug ar eim os - izoliuoti kaljim e, atsidr vieni naujoje m okyk
loje, gyvendam i svetim oje alyje - daugum a m s atriai pajuntam e prarad ry
ius su m um s svarbiais m onm is. M es esam e, kaip apibdino Aristotelis, so
cialiniai gyvnai. Be draug, - ra savo Nichom acho etikoje Aristotelis, -
niekas nenort gyventi, nors ir turt
visas kitas grybes . M es jauiam e po
reik um egzti ryius su kitais, net stipriai prisiriti prie tam tikr m oni ilga
laikiais, artim ais ryiais. Asm enybs teoretikas Alfredas Adleris padar ivad,
jog m ons jauia bendruom ens poreik (Ferguson, 1989). Roy Baum eiste
ris ir M arkas Leary (1995) surinko duom enis apie stipr poreik priklausyti.
Padeda ilikti. Socialiniai ryiai m s protviam s padjo ilikti. Prieraium as tapo

galingu ilikim o akstinu, nes jo dka vaikai bdavo alia juos globojani su
augusij. Um ezg artim us ryius suaugusieji turjo daugiau galim ybi bti
kartu, kad gim dyt ir augint savo vaikus, kol ie subrs. Bti nelaim ingam ,
kaip sako Vidurio Anglijos gyventojai, - reikia neturti alia savs artim o m o
gaus.
Bendradarbiavim as grupse taip pat didino galim yb ilikti. Kovodam i pavie
niui protviai nebuvo patys galingiausi grobuonys. M ediodam i jie sitikino, jog
eios rankos yra geriau nei dvi. Rinkdam i m aist jie apsigindavo nuo plrn
ir prie keliaudam i grupm is. Tie, kurie jaut poreik priklausyti, skm ingiau
siai iliko ir gim d vaikus, ir dabar j genai dom inuoja. I prigim ties esam e so
cialiniai padarai. Kiekvienoje em s bendruom enje m ons priklauso grupm s
(ir, kaip bus aikinam a 18 skyriuje, teikia pirm enyb svokai m es , o ne jie ).
Noras priklausyti. Poreikis priklausyti nuspalvina m s m intis bei jausm us. M es

daug laiko praleidiam e galvodam i apie turim us santykius ir tuos, kuriuos tiki
m s um egzti. Kai um ezgam e tuos santykius, danai pajuntam e diaugsm . Lai
m ingai sim yljusi m oni skruostai nuo nuolatins ypsenos skausta. Paklaus
ti: Ko reikia js laim ei ? arba Kas js gyvenim daro prasm ing? , dau
gum a m oni pirm iausia vardija teikianius pasitenkinim santykius eim oje,
su draugais ar partneriais (Berscheid, 1985). Laim laukia nam uose.
Valandl stabtelkite ir pam stykite: kokia akim irka prajusi savait jum s
suteik didiausi pasitenkinim ? Kennonas Sheldonas ir jo kolegos (2001) u
dav klausim Am erikos ir Piet Korjos auktj m okykl studentam s, o
vliau papra j vertinti, kiek ie geriausi patyrim ai patenkino vairius j po
reikius. Abiejose alyse du daniausi veiksniai, sukl didiausi pasitenkini
m , buvo saviverts jausm o bei priklausym o poreikiai. Kito tyrim o m etu paai
kjo, jog labai laim ingi studentai bna ne turdam i pinig, o gerus ir teikian
ius pasitenkinim artim us santykius (Diener ir Seligm an, 2002). Atrodo, jog
poreikis priklausyti yra stipresnis u poreik bti turtingam .
610 12 SKYRIUS
Piet Afrikos gyventojai vartoja od ubuntu m oni ryiam s apibdinti.

U buntu, kaip aikina Desm ondas Tutu (1999), reikia, jog m ano m ogikum as
yra sugautas ir neatskiriam ai suritas su tavuoju". Zulu genties posakyje yra i
reikta m intis: um untu ngum untu ngabantu - m ogus yra m ogum i per kitus
m ones.
Elgesys, siekiant sulaukti didesnio socialinio primimo. Kai jauiam e, kad m um s

svarbs m ons priim a m us savo br, pripasta ir m yli, m s savivert labai
pakyla. I ties, pasak M arko Leary ir jo koleg (1998), savivert yra to, kaip
m es jauiam s esam i vertinam i ir pripastam i, m atas. Todl daugum a savo so
cialini poelgi siekiam e sustiprinti priklausym - pasiekti, kad m us pripain
t ir priim t savo br. Kad nebtum e atstum ti, paprastai prisitaikom e prie gru
ps standart ir stengiam s sudaryti palank spd (daugiau apie tai r. 18 sky
riuje). Siekdam i draugysts ir pagarbos, m es stebim e savo elges, tikdam iesi,
kad kitiem s sukeliam e norim spd. Siekdam i m eils ir nordam i priklausyti,
ileidiam e daugyb pinig drabuiam s, kosm etikai, dietom s ir m aisto papil
dam s - visa tai skatina siekis bti priim tiem s.
Kaip ir seksualin m otyvacija, kuri yra ir m eils, ir inaudojim o altinis, po
reikis priklausyti sukelia ir didel prieraium , ir nesaugum o jausm . I porei
kio apibrti m es" kuriasi m ylinios eim os, itikim a draugyst bei kom andos
dvasia, taiau taip pat ir paaugli gaujos, etniniai konfliktai bei fanatikas na
cionalizm as.
Ryi isaugojimas. Daugeliu atvej artim esn paintis skatina pam gti kit as
m en, o ne j niekinti. Prieinam s socialini ryi nutraukim ui. Suburti br
m okykloje, vasaros stovykloje, poilsinje kelionje laivu m ons prieinasi gru
ps isiskirstym ui. Tikdam iesi isaugoti ryius, adam e paskam binti, parayti,
atvykti susitikim . Isiskirdam i jauiam s prislgti. Prisiriim as net gali ska
tinti m ones isaugoti prievartos kupinus santykius, jei baim bti vieniiem s
gsdina labiau nei em ocinio ar fizinio sm urto keliam as skausm as. m ons kenia
net tada, kai nutrksta blogi santykiai. Vienos apklausos, atliktos 16 ali, m e
tu isiskyr m ons dvigubai reiau nei susituok teig es labai laim ingi" (In-
glehart, 1990). Po toki isiskyrim danai jauiam a vienatv ir pyktis, o kar
tais net keistas trokim as bti arti buvusio partnerio.
Baim bti vieniam turi tam tikr real pagrind. Vaikam s, kurie keliauja
i vien juos priglobusi nam kitus ir ne kart nutraukia santykius su drau
gais, gali bti sunku stipriai prisiriti. O vaikai, uaug staigose, kuriose nesi
jaut kam nors priklausantys, arba urakinti nam uose ir nepaprastai apleisti, tam
pa apgailtinos btybs - usidariusios savyje, igsdintos, nekalbios.
Kai kas nors kelia grsm socialiniam s ryiam s arba juos suardo, m us u
valdo neigiam os em ocijos: nerim as, vienium as, pavydas ir kalt. Gdintieji da
nai jauia, kad gyvenim as tapo tuias, beprasm is. Net pirm osios savaits stu
dent m iestelyje toli nuo nam gali slgti. Im igrantus ir pabglius, kurie vieni
persikelia gyventi naujj viet, gali kam uoti tam pa bei vienatv. Taiau jei
atsiranda prim im o ir ryio su kitais jausm as, kartu su juo atsiranda ir saviver
t, teigiam i jausm ai bei trokim as padti, o ne skaudinti kitus (Buckley ir Le-
ary, 2001). Daugel m et kurdindavusios atskiras im igrant ir pabgli ei

m as izoliuotose bendruom ense, iandien Jungtins Valstijos laikosi politikos,
skatinanios grandinin migracij (Pipher, 2002). Antrajai sudaniei pabg
li eim ai, sikurianiai m ieste, paprastai bna lengviau prisitaikyti nei pirm ajai.
Atstmimo skausmas. Taiau kartais poreikis priklausyti nebna patenkinam as.

Galbt galite prisim inti tok atvej, kai jautts atskirti arba ignoruojam i ar at
stum ti. Gal kiti js veng, jum s esant nukreipdavo vilgsn, o gal net tyiojosi
u nugaros.
Socialins psichologijos ekspertas Kiplingas W illiam sas (2002) ir jo kole
gos tyr i socialins atskirties patirt ir natraliom is, ir laboratorinm is sly
gom is. Visam e pasaulyje m ons atskirt naudoja socialiniam elgesiui kontro
liuoti, sukeldam i bausm s poveik. Vaikam s net trum pas vienatvs laikas gali
bti bausm . Suaugusiesiem s atskirtis gali bti net dar skausm ingesn. Trem
tis, kalinim as ir izoliavim as vienutje - tai bausm s form os, ivardytos did
janio grietum o tvarka. Kaip pastebi Kiplingas W illiam sas ir Lisa Zadro (2001),
bti atstum tam - kai abejingai atsukam a nugara, nekalbam a ar vengiam a vilgs
nio - reikia, jog js poreikiui priklausyti kyla grsm . Tai pats niekingiau
sias dalykas, kur galite kam nors padaryti, ypa jei kitas negali tam pasiprieinti.
Geriau visai nebiau gim usi, - sak Lja, vis gyvenim kentusi m otinos ir
m oiuts ignoravim . Kaip ir Lja, m ons danai socialin atskirt reaguoja
prislgta nuotaika, m ginim u i pradi susigrinti pripainim ir galiausiai
usidarym u savyje. Kiekvien vakar grusi nam o a verkdavau. Netekau 11
kg svorio, praradau savivert ir jauiausi niekam nereikalingas", - teig Riar
das po dvej savo darbdavio ignoravim o m et.
W illiam s ir jo kolegas nustebino ala, kuri sukelia nepastam j kiber-
netin atskirtis". (Galbt js prisim enate, k jautte, kai buvote ignoruojam i po
kalbi svetainje ar kai niekas neatsak js elektronin laik.) M okslininkai
pastebjo, kad tokia atskirtis suadina sm egen priekin juostin iev, kuri taip
pat suaktyvja reaguojant fizin skausm (Eisenberger ir kiti, 2003). Psicho
logikai m es patiriam e socialin skausm su tokiais paiais nem aloniais
igyvenim ais, kurie lydi ir fizin skausm (M acDonald ir Leary, 2005). Patirti
atstm im reikia patirti tikr skausm . O skausm as, kad ir koks bt jo alti
nis, sutelkia dm es ir skatina im tis koreguojani veiksm .
Atstum ti ir nepajgs pakeisti padties m ons kartais tam pa bjaurs. Jean
Twenge ir jos bendradarbiai (2001, 2002; Baum eister ir kiti, 2002) savo tyrim
m etu tiriam iesiem s sak (pagal asm enybs testo rezultatus), jog jie arba yra tokio
tipo asm enybs, kad galiausiai gyvenim e liks vienii", arba kiti nenors j pri
im ti. Kitiem s tyrim o dalyviam s m okslininkai sak, kad jie vis gyvenim tu
rs teikianius pasitenkinim santykius" arba kad visi nort su jum is kartu
dirbti". Atstum tieji daniau griebdavosi neskm ei pasm erkt poelgi arba gau
davo blogesnius nei galt gebjim test verius. Jie taip pat daniau elgda
vosi asocialiai, pavyzdiui, juos eidusiem s rodydavo nepagarb arba agresy
vum (sukeldavo gars triukm ). Jei inteligentiki, santrs, skm ingai besi
m okantys studentai gali tapti agresyvs reaguodam i neym laboratorin so-
612 12 SKYRIUS
cialins atskirties patyrim , - pastebjo m okslinink grup, - kyla nerim as, si

vaizdavus agresyvius polinkius, kurie gali atsirasti, kai tikram e socialiniam e gy
venim e kelis kartus m ons yra atstum iam i, kai jiem s svarbu bti pripaintiem s,
arba nuolatos neleidiam i grup, kurios nariais jie geidia tapti.
Sveikatos stiprinimas. Ar turite artim draug - m oni, kuriem s atvirai atsklei

diate savo skm es ir neskm es? Kaip suinosim e 13 skyriuje, turintys artim
draug m ons daniausiai bna laim ingesni. 14 skyriuje pastebsim e, kad m o
ns, jauiantys artim santyki teikiam param , bna sveikesni ir jiem s gresia
m aesn psichologini sutrikim bei per ankstyvos m irties rizika nei tiem s, ku
riem s trksta socialins param os. Pavyzdiui, susituokusiem s m onm s gresia
m aesn depresijos, saviudybs ir ankstyvos m irties rizika nei tiem s, kurie nra
prie nieko prisiri. Visi ie duom enys patvirtina Baum eisterio ir Leary (1995)
ivad, jog m ones i esm s stipriai m otyvuoja poreikis priklausyti.
MOKYMOSI REZULTATAI
16 TIKSLAS. Aptarkite socialinio prieraiumo adaptyvij vert nes kankina stresas ir depresija - tikras skausm as, ku
bei nurodykite sveikus ir nesveikus ms poreikio priklausyti pa

ris suaktyvina sm egen srii, kurios taip pat reaguoja
ir fizin skausm , veikl. Jausdam i socialin saugu
darinius.
m , kur teikia draugyst, eim a ar santuoka, m ons
Poreikis umegzti ryius - jausti, kad esam e su kitais bna sveikesni, juos m aiau kam uoja depresija, m in
susij ir su jais tapatinam i - padidino m s protvi tys apie saviudyb ir jie reiau m irta per anksti. So
galim yb ilikti. Tai leidia paaikinti, kodl visose cialiai atstum tieji gali griebtis neskm ei pasm erkt po
bendruom ense m ons gyvena grupm is. Poreikis elgi arba elgtis asocialiai.
priklausyti atsiranda tada, kai m ons ieko sociali
nio prim im o, stengiasi isaugoti santykius (arba lidi PAKLAUSKITE SAVS: Ar buvo toki akimirk, kai jautts i
juos prarad) ir jauia m eils teikiam diaugsm (ar krit" i eimos ar draug rato arba gal net jautts atstumti?
ba vienatvs nirum ). Atskirtus ar atstumtus m o Kaip tai reagavote?
Motyvacija darbe
17 TIKSLAS. Aptarkite polkio bsenos svarb ir apibdinkite tris industrins-organizacins psi
chologijos sritis.
Sveikas gyvenim as, kaip teig Sigm undas Freudas, yra upildytas m eils ir darbo.
Daugum ai m s darbas yra svarbiausias dalykas gyvenim e. Gyventi - reikia
dirbti. Darbas padeda patenkinti kelis M aslowo poreiki piram ids lygius. Darbas
m us palaiko. Darbas m us susieja. Darbas m us apibdina. Su kuo nors pirm
kart susitik ir nordam i suinoti, Kas js? , galim e pasiteirauti: Tad k js
veikiate ?
Jei esate nepatenkinti u darb gaunam u atlygiu, darbo santykiais ar su darbu
susijusiu tapatum u, galite pakeisti darb ar darbdav. Tai per 2000 m etus padar
16 procent austral (Trew in, 2001). Todl daugum a m oni neturi nei vieninte Kartais, kaip pastebi Gene
ls profesijos, nei nuspjam os karjeros. Prajus dviem deim tm eiam s, daugum a Weingartenas (2002), raytojas
js, kurie skaitote i knyg, dirbsite darb, kurio dabar net negalite sivaiz humoristas ino, kada reikia
duoti. K ad parengt jus bei kitus iai neinom ai ateiiai, daugelis auktj m o tiesiog pasitraukti". tai keli
kykl m aiau dm esio skiria js darbo gdi m okym ui, ir labiau stengiasi darb pavyzdiai i JAV darbo
iplsti js galim ybes suprasti, m styti ir bendrauti bet kokioje darbo aplinkoje. departamento Profesij inyno":
A m y W rzensniew ski ir jos kolegos (1997, 2001) nustat individualius m oni gyvn mgdiotojas, mogus-
kulka, banan nokinimo patalpos
poirio savo darb skirtum us. vairiausi profesij m ons vieni savo veikl
priirtojas, apvaisintojas,
laiko darbu, btinybe usidirbti pinig, taiau ne teigiam a ir teikiania pasiten
apvaisintojo padjjas, slaptos
kinim veikla. K iti savo veikl laiko karjera, galim ybe i vien pareig pereiti
informacijos skleidjas,
kitas, auktesnes. Likusieji, savo veikl laikantys paaukimu, teikiania pasi
grmotojas pirtu, kilim
tenkinim ir socialiai naudinga, teigia es labiausiai patenkinti savo darbu ir
kraptytojas, kiauini uostyto-
gyvenim u.
jas, sdmen masauotojas,
ie duom enys nenustebint M ihaly Csikszentm ihalyi (1990, 1991), kuris pa
sausaini trupintojas, smegen
stebjo, kad m oni gyvenim o kokyb pagerja, kai jie bna tikslingai usim .
surinkjas, rank griebjas,
Tarp nerim o dl to, jog esam e uversti darbu bei persitem p, ir apatijos dl to,
krtins lygintojas.
jog esam e nepakankam ai apkrauti darbu ir nuobodiaujam e, yra sritis, kurioje
m ons patiria polkio bsen. Csikszentm ihalyi suform ulavo polkio bse
nos svok, stebdam as m enininkus, kurie itisas valandas nepaprastai susitel Polkio bsena (flow)-
k praleidia tapydam i paveiksl ar lipdydam i skulptr. Pasinr projekt, visiko sitraukimo ir
jie dirba taip, tarsi visa kita bt nesvarbu, ir vliau staiga pam irta projekt, susikaupimo smons bsena,
kai j baigia. A trodo, jog dailininkus m aiau skatina iorinis atpildas u m eno silpniau suvokiant save ir laik,
krim - pinigai, pagyrim ai, lov - nei vidinis atpildas, kur teikia kryba. Su atsirandanti optimaliai naudojant
prasdam a, jog elektroninis patas ir kiti su internetu susij trikdiai gali suar savo gdius.
dyti i polkio bsen, bendrov M icrosoft kuria vartotoj dmesio dvikrypt

sveik (interfeis), kurios tikslas yra aptikti, kada vartotojas gali bendrauti
12.11 PAVEIKSLAS.
arba kada vartotojas yra polkio bsenos" (U llm an, 2005).
Nedarbo nata
V lesni Csikszentm ihalyi stebjim ai - okj, achm atinink, chirurg, ra
Norti darbo, taiau jo
ytoj, tv, alpinist, jreivi ir em dirbi; iaurs A m erikos gyventoj, ko
neturti reikia jausti
rjiei, japon ir ital; m oni, pradedant paaugliais ir baigiant sulaukusiais maesn pasitenkinim
gyvenimu. Duomenys apie
aukso am iaus - patvirtino pagrindin princip: veiklai, kuriai reikia vis m s
169 776 suaugusiuosius i
gebjim , reikia kvpim o. Patyrus polkio bsen, padidja m s savivert, 16 ali (Inglehart, 1990).
kom petencija ir gerov. K ai m okslininkai atsitiktiniais laiko tar
90
pais pasisdavo m onm s signal praydam i praneti, k jie vei
80
kia ir kaip jauiasi, tie, kurie tuo m etu nuobodiaudavo, paprastai
teigdavo, kad viskas stovi vietoje ir jie nejauia jokio pasitenki 70
nim o. m ons, pertraukti k nors aktyviai darant, pritaikant savo 60

gebjim us, nesvarbu, ar tai bdavo pram ogos, ar darbas, saky 50
davo besijaui gerai. O kiti m okslini tyrim rezultatai (Ingle-
40
hart, 1990) byloja, jog beveik kiekvienoje pram ons alyje m o
30
ns sakydavo, kad jauiasi blogiau, jei bdavo netek darbo (r.
12.11 pav . ) . D ykinjim as gali atrodyti kaip palaim a, taiau tiks 20
lingas darbas praturtina gyvenim . 10

Pram ons alyse darbo pobdis kito nuo em dirbysts iki ga 0
m ybos ir vliau iki protinio darbo". V is daugiau darb atiduo- Tarnautojai Darbininkai Bedarbiai
614 12 SKYRIUS
Ar esate pastebj, kaip bga dama laikinai samdomiems darbuotojam s bei konsultantam s, kurie bendrauja
laikas, kai bnate pasinr elektroniniu bdu i toli esani virtuali darbo viet. (i knyg sukr bei
koki nors veikl? O jei irite ileido daugelyje m iest - nuo Aliaskos iki Floridos - sikrusi m oni gru
laikrod, atrodo, jog laikas slenka p.) Ar, kintant darbui, keisis ir m s poiris j? Ar m s pasitenkinim as
liau? Prancz mokslininkai darbu dids, ar m as? Ar psichologin sutartis - subjektyvus abipusi sipa
patvirtino, kad juo daugiau reigojim tarp darbuotoj ir darbdavi pojtis - kels didesn, ar m aesn pasi
dmesio skiriame vykio trukmei, tikjim o ir saugum o jausm . Tai yra klausim ai, dom inantys psichologus, kurie
juo ilgesnis jis atrodo tiria su darbu susijus elges.
(Couli ir kiti, 2004). Industrin-organizacin (I/O ) psichologija - tai spariai besivystanti m oks
lo sritis, kuri psichologijos principus taiko darbo vietai (r. skyrel Pavelki
Industrin-organizacin (I/O)
m e i ariau. I/O psichologijos sritys"). 6 skyriuje susidrm e su viena i indus-
psichologija
trins-organizacins psichologijos srii -mogikj, veiksni psichologija, kuri
(industrial-organizational (I/O)
tiria, kaip optim aliai sukurti m ainas bei aplink, kad jos dert prie m oni
psychology) -
gebjim . ia aptarsim e kitas dvi sritis: personalo psichologij, kuri psicho
psichologijos svok ir metod
logijos m etodus ir principus taiko parenkant bei vertinant darbuotojus, ir or
taikymas, siekiant optimizuoti
ganizacin psichologij, kuri nagrinja, kaip darbo aplinka ir vadovavim o sti
moni elges darbe.
lius veikia darbuotoj m otyvacij, pasitenkinim ir produktyvum . Personalo
Personalo psichologija psichologai suderina, kad darbuotojas atitikt darb, atrinkdam i tinkam iausius
(personnel psychology) - kandidatus. Organizacins psichologijos specialistai m odifikuoja darbus bei va
I/O psichologijos sritis, kurioje dovavim taip, kad pagert darbuotoj dvasin bkl bei produktyvum as.
dmesys yra sutelktas
darbuotoj verbavim, atrank, Personalo psichologija
darbinim mokym, darbo
vertinim ir ugdym. 18 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip personalo psichologijos specialistai padeda organizacijoms at
rinkti bei paskirstyti darbuotojus ir vertinti j darb.
Organizacin psichologija
(organizational psychology) - Psichologai gali dalyvauti vairiuose organizacij darbuotoj atrankos bei ver
I/O psichologijos sritis, nagrin tinim o etapuose. Jie gali padti isiaikinti, kokie darbo gdiai reikalingi, nu
janti organizacijos tak sprsti, kok atrankos m etod taikyti, verbuoti ir vertinti kandidatus, supain
darbuotoj pasitenkinimui bei dinti naujus darbuotojus su darbu ir juos m okyti bei vertinti j darb.
produktyvumui ir padedanti
vykdyti organizacinius pokyius. Kaip pasitelkti privalumus
Psichologei M ary Tenopyr (1997), j paskyrus naujja bendrovs AT&T m o
gikj itekli padalinio vadove, buvo pateiktas sprsti toks udavinys: k
daryti, nes labai daug klient aptarnavim o skyriaus darbuotoj nepajg susi
doroti su savo darbu. Padariusi ivad, jog daugelis neseniai priim t darbuo
toj neatitiko darbo reikalavim , Tenopyr sukr nauj atrankos m echanizm :
1. Ji papra kandidat darb atsakyti vairius klausim us (kol kas niekaip

nenaudodam a j atsakym ).
2. Vliau ji stebjo naujuosius darbuotojus, vertino, kuriem s i j puikiai se

kasi dirbti.
3. Tenopyr isiaikino tuos ankstesnio testo klausim us, kurie geriausiai leido
prognozuoti, kurie i kandidat skm ingai susidoros su darbu.
PAVELKIME I ARIAU:
I/O psichologijos sritys

Industrins-organizacins psichologijos specialistai dirba moks Organizacijos veiklos rezultat vertinimas
lininkais, konsultantais ir vadybos specialistais iose srityse: ORGANIZACINS PSICHOLOGIJOS
Organizacij vystymas
PERSONALO PSICHOLOGIJOS
Organizacins struktros analiz
Darbuotoj atranka ir paskirstymas
Darbuotoj pasitenkinimo ir produktyvumo maksimizavimas
vertinimo ranki, taikom atrenkant, paskirstant
ir suteikiant darbuotojams auktesnes pareigas, sukrimas Slyg organizaciniams pokyiams sudarymas
ir pagrindimas Darbo gyvenimo kokybs gerinimas
Darbo turinio analiz Individualaus produktyvumo didinimas
Darbuotoj paskirstymo optimizavimas Pasitenkinimo element nustatymas
Darbuotoj mokymas ir ugdymas Naujas darb dizainas
Poreiki nustatymas MOGIKJ VEIKSNI (ININERINS) PSICHOLOGIJOS
Mokymo program krimas Optimalios darbo aplinkos krimas
Mokymo program vertinimas mogaus-mainos sveikos optimizavimas
Darbo vertinimas Sistem technikos krimas
Kriterij sukrimas
P r ita ik y ta i In d u s tr in s ir o r g a n iz a c in s p s ic h o lo g ijo s
Individuali darbo rezultat vertinimas d r a u g ijo s ( w w w .s io p .o r g )
Rem iantis jos duom enim is, buvo sukurtas naujas testas, kuris padjo bendro
vei AT&T isiaikinti, kurie klient aptarnavim o skyriaus darbuotojai galt sk
m ingai dirbti.
Kaip rodo is pavyzdys, personalo atrankos m etu siekiam a suderinti m o
ni privalum us su darbu, kuris jiem s ir j organizacijai sudaro slygas klestti.
Kai m oni privalum ai suderinam i su organizacijos udaviniais, danai
sulaukiam a klestjim o ir pelno.
Js privalum ai - tai ilgalaiks savybs, kurias galim a produktyviai pritai
kyti. Ar esate sm alss? taigs? avs? M gstate dirbti su technika? Konku
rencingi? Analitiki? Atkakls? Organizuoti? Ar aikiai kalbate? Tvarkingi? Bet
kuri i i savybi, suderinta su tinkam u darbu, gali tapti privalum u. (r. sky
rel Pavelkim e i ariau. Kaip atrasti js privalum us.)
M arcusas Buckingham as ir Donaldas Cliftonas (2001) tvirtino, jog pirm a
sis ingsnis kuriant stipri organizacij - diegti privalum ais grindiam atran
kos sistem . Tad bdam i vadovu pirm iausia turtum te isiaikinti bet kurios
srities efektyviausiai dirbani m oni grup, toki, koki daugiau nortum te
pasam dyti, ir palyginti j privalum us su m aiausiai efektyviai ioje srityje
dirbani m oni savybm is. Atsirinkdam i geriausias grupes turtum e stengtis
kiek m anom a objektyviau vertinti j darb. Vienam e Gallupo tyrim e dalyva
vo daugiau kaip 5000 telekom unikacij bendrovi darbuotoju, dirbusiu klientu
616 12 SKYRIUS
PAVELKIME I ARIAU:
Kaip atrasti savo privalumus

Kad suinotume savo privalumus ir darbus, kurie galt teikti pasi mons, patenkinti gerais savo veiklos rezultatais, savo tr
tenkinim ir su kuriais js skmingai susidorotumte, galite taikyti kumams taisyti skiria kur kas maiau laiko, negu savo privalu
iuos personalo psichologijos specialist sukurtus metodus. Buc- mams pabrti. Buckinghamas ir Cliftonas (p. 26) pastebjo,
kinghamas ir Cliftonas (2001) silo savs paklausti toki dalyk: kad geriausi darbuotojai retai bna labai nulifuoti". Prieingai,
Kokia veikla man teikia malonum? (Padaryti tvark? Bti jie itin.nugludina turimus gdius. vertindami tai, jog ms sa
eimininku? Padti kitiems? Atlikti veikl, reikalaujani de vybs bei temperamentas yra pastovs, turtume sutelkti d
talaus mstymo?) mes ne savo trkumus, o gebjimus, kuriuos privalome isi

aikinti ir naudoti. Tad iekokime toki veiklos srii, kurias ga
Kuri veikla skatina mane susimstyti: Kada ir vl tai dary
siu?" (O ne Kada pagaliau visa tai baigsis?") lime greitai perprasti ir jas pasinerti - ir toliau tobulinkime iuos
privalumus. Juk bergdia usirayti rytingumo kursus, jei esa
Apie kokius ikius svajoju? (Ir koki baiminuosi?)
me drovs, ar vieosios kalbos mokymo kursus, jei esame ner
Kokias uduotis lengvai imokstu? (Ir su kokiomis vargstu?)
vingi ir kalbame tyliai, ar pieimo studij, jei temokame pieti
Kai kurie mons pajunta polkio bsen - kai j gebjimai brknelius.
naudojami, o laikas nepastebimai bga - dstydami arba par Kaip yra pasaks Robertas Louise Stevensonas knygoje
duodami, valydami arba guosdami, kurdami arba remontuoda Of Men and Books (1882, Apie mones ir knygas"), vieninte
mi. Jei veikla teikia diaugsm, lengvai sekasi ir jei laukiate, lis gyvenimo tikslas yra bti tuo, kuo esame, ir tapti tuo, kuo
kada vl galsite jos imtis, iekokite nuodugniau ir atrasite sa pajgiame tapti".
vo privalumus.
aptarnavim o skyriuose. Vadovai palankiausiai vertino darbuotoj sutarim bei

atsakingum , o klientai - energingum , rytingum ir nor im okti. Tad, pa
vyzdiui, jei jum s reikia pasam dyti program uotojus, skelbim uose apie darbuo
toj paiek turtum te m aiau dm esio kreipti patirt, o daugiau nustatytus
privalum us: Ar logikai ir sistem ingai sprendiate udavinius [gebjim as ana
litikai m styti]? Ar visur siekiate tobulum o ir stengiats laiku baigti savo pro
jektus [drausm ingum as]? Ar norite im okti Java, C++ ir PHP program avim o
kalbas [noras im okti]? Jei iuos klausim us galite atsakyti teigiam ai, praom e
paskam binti .."
Isiaikinti m oni privalum us ir suderinti juos su darbu - tai pirm asis ings
nis siekiant darbo efektyvum o. Personalo vadovai naudoja vairius rankius kan
didat privalum am s vertinti ir nusprsti, kuris labiausiai tinka tam ar kitam dar
bui. 11 skyriuje suinojom e, kaip psichologai vertina kandidatus pagal gebji
m testus. O 15 skyriuje nagrinsim e asm enybs testus ir vertinim o centrus ,
kurie leidia stebti elges vykdant im itacines darbo uduotis. O dabar aptarki
m e interviu dl darbo.
Ar i interviu galima prognozuoti darbo rezultatus? Interviu vedjai daniausiai

pasitiki savo gebjim ais toli ateit nuspti darbo rezultatus, rem dam iesi ne-
struktrizuotu interviu, kurio tikslas yra susipainti. Tad kodl stebim asi, kad
ios prognozs labai danai bna klaidingos? Ar prognozuojant darb, ar m o

kyklos baigim o skm , interviu vedj vertinim ai yra m enki prognozs rodik
liai? Apvelg 85 m et personalo atrankos tyrim us, industrins-organizacins
psichologijos specialistai Frankas Schm idtas ir Johnas Hunteris (1998; Schm idt,
2002 ) nustat, jog skm visuose darbuose, iskyrus reikalaujanius m aiau ge
bjim , geriausiai prognozuoja bendrieji protiniai gebjim ai. Subjektyvs ben
drieji neform ali interviu vertinim ai yra naudingesni nei raysenos analiz (kuri
yra bevert). Taiau neform als interviu yra m aiau inform atyvs nei gebjim
testai, darbo pavyzdi uduotys, darbo ini testai ir ankstesni darbo rezulta
tai. Jei m s intuityviai nuom onei apie m og prietarauja test veriai, atlik
tos darb pavyzdi uduotys bei ankstesni darbo rezultatai, turtum e nepasi
kliauti savo intuicija.
Interviu vedjo iliuzija. Interviu vedjai danai pervertina savo valgum . Psi Tarp idjos ir tikrovs...
chologas Richardas Nisbettas (1987) reikin pavadino interviu vedjo iliuzi krinta elis."
ja. Turiu puikius interviu vedim o gdius, todl m an, kitaip nei neturintiem s T. S. Eliot,
m ano gebjim perprasti m ones, nereikia pasitikrinti", - tok kom entar kar The Hollow Men, 1925
tais galim a igirsti i I/O konsultant lp. Geriausiai atotrk tarp interviu ve (Netikras mogus")
djo intuicijos ir tikrovs paaikina ie keturi veiksniai:
Interviu atskleidia jo dalyvio gerus ketinimus, kurie pasako maiau nei pras
ti poelgiai (Ouellette ir W ood, 1998). Ketinim ai yra svarbs. m ons gali
pasikeisti. Taiau geriausiai galim a spti, kokie bsim e, pagal tai, kokie bu
vom e iki iol. Kad ir kur keliautum e, kartu pasiim am e ir patys save.
Interviu vedjai daniau stebi skming karjer t, kuriuos jie prim darb,
nei skming karjer t, kuriuos atmet ir prarado su jais ry. io grta
m ojo ryio nebuvim as trukdo interviu vedjam s realiai vertinti savo geb
jim us priim ti m ones darb.
Interviu vedjai daro prielaid, jog mons yra tokie, kokie bna per inter
viu. Kaip bus paaikinta 18 skyriuje, m es neatsivelgiam e m ilinik kin
tanios situacijos tak ir, susitik su kitais m onm is, darom e klaiding prie
laid, jog gausim e tai, k m atom e. Taiau gausyb m okslini tyrim duo
m en apie visk, pradedant plepum u ir baigiant siningum u, rodo, jog m
s elgesys atspindi ne tik pastovius bruous, bet ir konkreios situacijos de
tales (nor sudaryti ger spd per interviu dl darbo).
Interviu vedj iankstins nuostatos bei nuotaika daro tak tam, kaip jie
suvokia dalyvaujanio interviu mogaus atsakymus (Cable ir Gilovich, 1998;
M acan ir Dipboye, 1994). Jei interviu vedjui m ogus, kuris galbt yra juos
panaus, i karto patinka, jie io m ogaus kategorikum gali interpretuoti
kaip pasitikjim o , o ne arogancijos poym . Jei interviu vedjam s pasa
kom a, kad kandidatai jau perjo pradin atrank, jie bna nusiteik iuos
kandidatus vertinti palankiau.
Nestruktrizuotas interviu leidia pajusti m ogaus asm enyb, pavyzdiui, jo

ekspresyvum , ilum ir ikalb. Taiau i inform acija apie m ogaus elges su
618 12 SKYRIUS
kitais vairiose situacijose pasako m aiau nei daugum a m ano. Vildam iesi page
rinti prognozes bei atrank, personalo psichologijos specialistai sukuria m o
nm s im itacines darbo situacijas, naro inform acijos apie ankstesnius darbo re
zultatus altinius, kaupia daugybs interviu vertinim us, testuoja ir kuria kon
kreiam darbui pritaikytus interviu.
Struktrizuotieji interviu Struktrizuotieji interviu. Kitaip nei laisvas pokalbis, kurio tikslas yra pajusti m o
(structured interviews) - g, struktrizuotieji interviu yra grietas inform acijos surinkim o bdas. Per
interviu, kuri metu visiems sonalo psichologijos specialistas ianalizuoja darb, parengia klausim us ir m oko
kandidatams uduodami tie interviu vedjus. Tada ie tuos paius klausim us ta paia tvarka uduoda vi
patys su darbu susij klausimai, siem s kandidatam s ir pagal nustatyt skal kiekvien vertina.
ir kiekvienas kandidatas Nestruktrizuotojo interviu m etu pretendent darb vedjas gali paklausti:
vertinamas pagal nustatyt Ar esate tvarkingi?", Kaip sutariate su kitais m onm is ?" arba Kaip js vei
skal. kiate stres ?" Apsukrs kandidatai ino, kaip pelnyti auktus verius: Nors
kartais persistengiu, stres veikiu idstydam as reikalus pagal svarb, paskirs
tydam as uduotis ir pasirpindam as, kad m an likt laiko pam iegoti ir pasim ank
tinti ."
Struktrizuotuose interviu, prieingai, tiksliai nustatom i privalum ai (poi
riai, poelgiai, inios ir gdiai), iskiriantys darbuotojus, labai gerai atliekan
ius konkret darb. io proceso m etu nurodom os bdingos konkreiam dar
bui situacijos, ir kandidat praom a paaikinti, kaip jie jas sprst ir kaip jie
panaias situacijas sprend ankstesniam e darbe. Papasakokite m an apie tok
atvej, kai atsidrte tarp prietaraujani vienas kitam reikalavim ir neturjo
te pakankam ai laiko juos abu vykdyti. Kaip su tuo susidorojote ?"
Kad sum aint prisim inim ikraipym ir alikum , interviu vedjas usi-
rainja pastabas bei vertina tuo m etu, kol vyksta interviu, ir vengia uduoti
neaktualius bei patikslinanius klausim us. Todl struktrizuotasis interviu at
rodo ne toks iltas, taiau tai kandidatui galim a paaikinti: is pokalbis nra
m um s bdingas tarpusavio bendravim as ioje organizacijoje ."
Apvelgus 150 tyrim duom enis, paaikjo, jog struktrizuotieji interviu pa
deda dvigubai tiksliau prognozuoti nei nestruktrizuotieji (Schm idt ir Hunter,
1998; W iesner ir Cronshaw, 1988). I dalies dl didesnio patikim um o ir i da
lies dl dm esio, sutelkto darbo analiz, vieno struktrizuotojo interviu prog
nozavim o galia m adaug prilygsta vidutiniam sprendim ui, pagrstam trim is-ke-
turiais nestruktrizuotais interviu (Huffcutt ir kiti, 2001; Schm idt ir Zim m er
m an, 2004).
Taiau jei leisim e, kad intuicija tendencingai paveikt sam dym o proces, kaip
pastebi M alcolm as Gladwellas (2000), tai vietoj patikim o" snno darbinsim e
t patikim " asm en, kuris m um s paliko didiausi spd, kai jam spaudm e
rank. Jei nebsim e atids, socialin paanga gali tapti tik priem one akivaiz
diai alik sprendim pakeisti ne taip akivaizdiai aliku ."
Pakartodam i prim insim e, jog personalo psichologijos specialistai padeda ana
lizuoti darbus, verbuoti tinkam us kandidatus, atrinkti bei paskirstyti darbuoto
jus ir vertinti j darb (r. 12.12 p a v .) i tem dabar ir aptarsim e.
Biografiniai vertinimo
Rekomendacijos
duomenys centrai
Darbo
Verbavimas Atranka darbinimas vertinimas
analiz
Testavimas Interviu
12.2 PAVEIKSLAS.
Personalo psichologijos
Darbo vertinimas specialisto udaviniai
D arbo vertinim as reikalingas keliem s tikslam s: jis padeda nusprsti, kuriuos Personalo psichologijos
specialistai konsultuoja
darbuotojus palikti, kaip deram ai skatinti m ones ir jiem s m okti bei kaip ge
darbuotoj veiklos klausi
riau naudoti darbuotoj privalum us, kartais keiiant darb arba paauktinant pa mais, pradedant darbo
reigas. D arbo vertinim as taip pat prisideda prie individuali tiksl: grtam a apibrimu ir baigiant
darbuotoj vertinimu.
sis ryys tvirtina darbuotoj privalum us ir skatina tobulti.
G ali bti tokie darbo vertinim o m etodai:
patikros lapai, kuriuose vadovai paym i darbuotoj apibdinanius poelgius

(visada rpinasi klient poreikiais", daro ilgas pertraukas");
grafins vertinimo skals, kuriose vadovas paym i, kiek darbuotojas yra pa

tikim as, produktyvus ir taip toliau;
poelgi vertinimo skals, kuriose vadovas paym i poelgius, geriausiai api

bdinanius darbuotojo darb. Pavyzdiui, vertindam as, kiek darbuotojas lai
kosi procedr", vadovas gali paym ti, jog darbuotojas danai stengiasi
sutrum pinti procedr" arba visada laikosi nustatyt procedr" (Levy,
2003).
K ai kuriose organizacijose darbo rezultat grtam asis ryys yra gaunam as

ne tik i vadov, bet ir i vis organizacijos lygi. Jei ateisite organizacij,
kurioje taikom as 360 laipsni grtamasis ryys (12.13 pav.), js vertinsite sa
ve, savo vadov bei kitus kolegas, o jus vertins js vadovas, kolegos ir klien
tai (G reen, 2002). itaip vertinant danai vyksta atviresnis bendravim as, o ver
tinim as bna isam esnis.
D arbo vertinim as, kaip ir kiti socialiniai sprendim ai, neapsaugotas nuo
alikum o (M urphy ir Cleveland, 1995). Pasireikia aureols efektas, kai ben
drasis darbuotojo ar, pavyzdiui, jo draugikum o vertinim as daro tak su jo
konkreiu darbu susijusi savybi, pavyzdiui, patikim um o, vertinim ui. Atlai-
620 12 SKYRIUS
12.13 PAVEIKSLAS.
360 laipsni grtamasis ryys
Vadovo
Taikant daugelio altini vertinimas
360 laipsni grtamj ry,
darbuotojas pats vertina
savo inias, gdius bei
poelgius, ir t pat padaro
jo kolegos. Pavyzdiui,
profesori gali vertinti Kliento Savs Koleg
katedros vedjai, studentai vertinimas vertinimas vertinimas
ir kolegos. Gav visus
iuos vertinimus, profesoriai
360 laipsni grtamj ry
aptaria su katedros vedju.
Pavaldini
vertinimas
dumo ir grietumo efektas parodo vertintojo polink arba visiems bti per daug
atlaidiam, arba per grietam. Naujumo efektas atsiranda, kai vertintojai sutel
kia dmes lengvai prisimenam pastarojo meto elges. Personalo psichologi
jos specialistai, skatindami pasitelkti daugiau vertintoj ir kurdami objektyvius,
aktualius atliekamam darbui veiklos vertinimo matus, stengiasi pagelbti savo
organizacijoms ir taip pat padti darbuotojams suvokti, kad darbo vertinimo pro
cesas yra siningas.
Organizacin psichologija: laimjim motyvacija

19 TIKSLAS. Apibrkite laimjim motyvacij ir paaikinkite, kodl organizacijos turt darbin
ti I/O psicholog, kuris padt motyvuoti darbuotojus bei skatinti darbuotoj pasitenkinim.
Svarbu yra vertinti darb ir suderinti j su gebjimais, taiau taip pat yra svar
bi ir bendroji motyvacija. Prie aptardami, kaip organizacins psichologijos spe
cialistai padeda motyvuoti darbuotojus ir ilaikyti j susidomjim darbu, ati
diau pavelkim e, kodl bet kuriam darbuotojui gali kilti noras siekti aukt
standart ar sudting tiksl.
Laimjim motyvacija Prisiminkite kok nors savo pastam, kuris stengiasi kuo geriau, pranok
(achievement motivation) - damas kitus, atlikti bet koki vertinam uduot. O dabar pagalvokite apie k
trokimas labai gerai dirbti: nors, kuris yra ne toks drausmingas ir ne taip noriai jas vykdo. Psichologas Henry
siekti meistrikumo dirbant su M urray (1938) apibdino pirmojo laim jim m otyvacij kaip trokim atlikti
daiktais, monmis ar idjomis, visk labai gerai, tobulinti gdius ir mstym, kontroliuoti situacij ir greitai
siekti aukto darbo atlikimo lygio. pasiekti aukt darbo atlikimo lyg.
Kaip ir galima tiktis, mons, kuriems bdinga stipri laimjim motyvacija,
bdami atkakls ir priimdami realistik ik, pasiekia daugiau. Vieno tyri
mo metu buvo stebimi 1528 Kalifornijos vaikai, kuri intelekto testo veriai
buvo tarp 1 procento aukiausi. Kai po keturiasdeimties met mokslininkai
palygino tuos, kuriems darbe labiausiai sekasi ar nesiseka, jie pastebjo moty-
vacijos skirtum us. Geriausiai seksi tiem s, kurie buvo am bicingesni, energingesni
ir atkaklesni. Vaikystje j pom giai buvo aktyvesni. Suaug jie daniau daly
vaudavo grupinje veikloje ir jiem s labiau patiko bti sporto varyb dalyviais
nei stebtojais (Golem an, 1980). Kit vidurini m okykl m oksleivi ir univer
sitet student tyrim m etu buvo pastebta, jog savidrausm yra geresnis paan
gum o, lankom um o ir m oksl rezultat prognozs rodiklis nei pradiniai intelekto
testo veriai. Drausm pranoksta talent", - padar ivad m okslininkai Angela
D uckworth ir M artinas Seligm anas (2005). Pavyzdiui, geriausi sm uikininkai,
vos eng treij savo am iaus deim tm et, jau bna praleid repetuodam i
apie 10 000 valand - dvigubai daugiau nei sm uikininkai, siekiantys tapti tik
m uzikos m okytojais (Ericsson ir kiti, 1993, 2001). Psichologo Herberto Sim ono
(1998), laim jusio Nobelio ekonom ikos prem ij, vertinim u, pagrstu jo tyrim ais,
savo srities pasaulinio lygio ekspertai paprastai bna paskyr bent 10 atkak
laus darbo m et - tarkim e, po 40 valand per savait ir 50 savaii per m etus ." Disciplinuota motyvacija
Kitas tyrim as rodo, kad garss sportininkai, m okslininkai ir m enininkai yra yra laimjim altinis
labai m otyvuoti, daug laiko skiriantys saviugdai ir savo kasdieniam s tikslam s Pradjs studijuoti
pasiekti (Bloom , 1985). Daugiausiai pasiekusieji isiskiria ne tiek nepaprastu psichologij ir suprats,
kad labai atsilieka nuo kit
talentu, kiek kasdieniu atkakliu darbu. Dideli laim jim ai, atrodo, susideda i student, B. F. Skinneris
aukto kvpim o ir kibiro prakaito. susikr kasdien
dienotvark: keltis 6 val.
Dideli laim jim pasiekusius m ones nuo ne m aiau talentingj koleg ryto, mokytis iki pusryi,
skiria, kaip pastebi Duckworth ir Seligm anas, itverm - atsidavim as am bicin tada darbas klasse,
laboratorijose, bibliotekoje.
gam , ilgalaikiam tikslui. Nors intelektas yra pasiskirsts pagal norm alij krei Po piet jis dar iek tiek
v, laim jim ai itaip nepasiskirsto. Tai rodo, jog laim jim am s reikia kur kas dau pasimokydavo, palikdamas
netrauktas dienotvark
giau, negu tik paprast gebjim . Btent todl organizacins psichologijos spe ne daugiau kaip 15 minui
cialistai ieko bd, kaip sudom inti ir m otyvuoti paprastus m ones, atliekan per dien. Jo disciplinuota
dienotvark iliko ir vliau,
ius paprast darb. jam tapus vienu takingiau
si XX a. psicholog.
Pasitenkinimas darbu ir sitraukimas

Motyvuoti darbuotojai priside
Kadangi darbas sudaro toki didel gyvenim o dal, industrins-organizacins psi
da prie organizacijos skms
chologijos specialist vienas svarbiausi rpesi yra darbuotoj pasitenkinim as
Keturiuose imtuose
(r. skyrel Pavelkim e i ariau. Gerai jautiesi - gerai elgiesi: didysis ekspe
bendrovs Best Buy
rim entas"). M aa to, sum ajs stresas darbe gerina sveikat (r. 14 skyri). elektronikos preki parduo
tuvi preks idstytos
Ar darbuotoj pasitenkinim as taip pat prisideda ir prie organizacij skm s?
beveik identikai ir darbo
Teigiam a nuotaika darbe i ties didina krybingum , atkaklum ir paslaugu instrukcijos yra beveik
tokios paios. Taiau kai
m (Brief ir W eiss, 2002). Taiau ar sitrauk darb, laim ingi darbininkai taip
kuriose parduotuvse
pat ir reiau daro pravaiktas? Ar m aiau tiktina, kad jie ieis i darbo? M a darbuotojai yra kur kas
labiau motyvuoti - ir j
iau vogs? Bus punktualesni? Produktyvesni? Kai kurie sako, jog tikinam i duo
pelnas didesnis. Parduotu
m enys apie pasitenkinim o naud yra industrins-organizacins psichologijos v, kurioje darbuotoj
motyvacija buvo didiausia,
ventoji Gralio taur. Ankstesni m okslini tyrim statistiniai apibendrinim ai
yra deimtuke parduotuvi,
byloja, jog yra nedidel teigiam a koreliacija tarp atskiro m ogaus pasitenkini labiausiai virijusi planuot
peln. O parduotuv,
m o darbu ir jo veiklos rezultat (Judge ir kiti, 2001; Parker ir kiti, 2003). Ne
kurioje darbuotoj
seniai atliktam e 4500 darbuotoj i keturiasdeim t dviej brit gam ybini ben motyvacija maiausia, yra
maiausi peln udirbusi
drovi tyrim e paaikjo, jog produktyviausi darbuotojai daniausiai dirba pasi
parduotuvi deimtuke
tenkinim teikiant darb (Patterson ir kiti, 2004). (Buckingham, 2001).
622 12 SKYRIUS
PAVELKIME I ARIAU:
Gerai jautiesi - gerai elgiesi: didysis eksperimentas"

XVIII a. pabaigoje daugiau kaip tkstantis kotijos Naujojo La- ts, atidar bendrovs parduotuv, kurioje preki kainos buvo
narko mieste sikrusio medvilns fabriko darbinink - daugu maesns.
ma j i Glazgo varguoli eim paimti vaikai - dirbo po 13 va Owenas taip pat dieg naujovik tiksl ir darbinink ver
land per dien ir gyveno iauriomis slygomis, ia nebuvo vie tinimo program pagal kuri kasdien buvo isamiai registruoja
timo ir sanitarini slyg, klestjo vagysts ir girtavimas, o dau mas produktyvumas ir snaudos. Prie kiekvieno darbuotojo dar
guma eim gyveno viename kambarlyje. bo vietos viena i keturi spalvot lenteli rod to mogaus pra
Lankydamasis Glazge, Velse gims Robertas Owenas - jau jusios dienos darbo rezultatus. Vaikiodamas po fabrik Owe
nas medvilns fabriko vadovas idealistas - atsitiktinai susipai nas akimirksniu galdavo suinoti, kaip monms sekasi dirbti.
no su fabriko savininko dukra ir j simyljo. Susituoks Owe Jo teigimu, nebuvo muama ar piktai ugauliojama... Man pa
nas ir keli partneriai nupirko fabrik ir pirmj XIX amiaus die kakdavo pavelgti mog ir lentels spalv... Pagal veido i
n m jam vadovauti. Netrukus Owenas pradjo, pasak jo, raik i karto suprasdavau [kokios spalvos] jo lentel."
svarbiausi monijos laims eksperiment kokio dar niekas Komercin skm buvo labai svarbi isaugant tai, kas v
niekada ir jokiame pasaulio krate nebuvo vykds" (Owen, 1814). liau tapo humanistini reform judjimu. 1816 metais, kai iki pel
Jis pastebjo, kad dl vaik ir suaugusij inaudojimo darbi ningumo dar buvo lik deimtmeiai, Owenas buvo sitikins,
ninkai buvo nelaimingi ir dirbo neefektyviai. Tikdamas, jog ge jog pademonstravo, kad galima sukurti toki visuomen, ku
resns darbo ir gyvenimo slygos gali duoti ekonomins nau rioje nebus nusikalstamumo ir skurdo, kurioje labai pagers mo
dos, jis m diegti daugyb naujovi (kurioms prieinosi part ni sveikata ir beveik nebus kani, o isilavinimas ir laim i
neriai, ir Owenas galiausiai supirko j akcijas): atidar vaik dar augs imt kart. Nors Oweno utopin vizija liko negyvendin
el, mokykl (kurioje mokiniai buvo skatinami, o ne baudiami ta, jo didysis eksperimentas paklojo pamatus tokiai darbinimo
kno bausmmis), sekmadien paskelb nedarbo diena, mok praktikai, kuri iandien yra priimta beveik visame pasaulyje.
jo darbininkams u ligos dienas bei prastovas dl fabriko kai-
Jungtinse V alstijose Fortune urnalo paskelbtos 100 bendrovi, kuriose

geriausia dirbti" dirbo ir pelningiau (Fulm er ir kiti, 2003). K itus teigiam us duo
m enis pateikia iki iol didiausias tyrim as - neseniai atlikta G allupo instituto
duom en analiz. ie duom enys buvo surinkti apklausus daugiau kaip 198 000
darbuotoj (r. 12.2 le n te l ), dirbani 8000 verslo padalini trisdeim t e
iose didelse bendrovse (tarp j - 1100 bank filial, 1200 parduotuvi ir
4200 kom and bei skyri). Jam esas H arteris, Frankas Schm idtas ir Theodore
H ayesas (2002) tyr koreliacijas tarp vairi organizacijos skm s rodikli ir
darbuotoj sitraukimo - j dalyvavim o bendrovs veikloje, pasitenkinim o ir
entuziazm o. Jie pastebjo, jog sitrauk darb darbuotojai ino, ko i j tiki
m asi, turi visa, kas reikalinga darbui atlikti, jauia pasitenkinim savo darbu,
nuolat gali daryti tai, k geriausiai sugeba, suvokia, jog yra reikm ingi ir
reikalingi, gali m okytis bei tobulti. Jie taip pat pastebjo, kad verslo padali
ni, kuri darbuotojai yra sitrauk darb, klientai yra itikim esni, darbuotoj
kaita m aesn, produktyvum as ir pelnas didesnis: esani aukiau m edianos
pagal darbuotoj m otyvacij verslo padalini rodikliai buvo 70 procent didesni
12.2 LENTEL. Gallupo darbo vietos auditas
Bendrasis pasitenkinimas pagal 5 bal skal, kurioje 5 reikia labai patenkintas",

o 1 - labai nepatenkintas". vertinkite, kiek esate patenkinti bendrove (pavadini
mas) kaip darbo vieta: __________
Skalje nuo 1 iki 5, kurioje 5 reikia labai pritariu" ir 1 - labai nepritariu",
nurodykite, ar sutinkate su kiekvienu i ia pateikt teigini.
1. inau, ko darbe i mans tikimasi.
2. Turiu priemoni ir rengim, kuri reikia gerai atlikti mano darb.
3. Darbe kasdien galiu daryti tai, k sugebu geriausiai.
4. Per pastarsias septynias dienas u gerai atlikt darb buvau paskatintas
arba pagirtas.
5. Atrodo, jog mano vadovui ar kam nors kitam a rpiu kaip mogus.
6. Darbe yra moni, skatinani mane tobulti.
7. Atrodo, jog darbe mano nuomon yra vertinama.
8. Mano bendrovs misija, tikslas skatina jausti, kad mano darbas yra svarbus.
9. Mano bendradarbiai yra sipareigoj dirbti kokybikai.
10. Darbe turiu geriausi draug.
11. Per pastaruosius eis mnesius darbe su manimi buvo kalbtasi apie mano
paang.
12. Per pastaruosius metus darbe turjau galimybi mokytis ir tobulti.
Pastaba: ie teiginiai yra Gallupo organizacijos nuosavyb ir j autori teiss saugomos.

J negalima spausdinti ar kaip nors kitaip skelbti be ratiko Gallupo organizacijos sutikimo.
Perspausdinta gavus leidim.
u esanij em iau m edianos. Verslo padalini, esani tarp dvideim t pen

ki geriausi pagal darbuotoj sitraukim , m nesio pajam os buvo vidutinikai
100 000 doleri didesns. Analizs, atliktos bendrovje, turinioje 275 m am e
nins prekybos parduotuves, m etu paaikjo, jog parduotuvse, esaniose tarp
25 geriausi pagal darbuotoj sitraukim , m etin darbuotoj kaita buvo 55 pro
centai, o esani tarp 25 blogiausi pagal darbuotoj sitraukim parduotuvi
darbuotoj m etin kaita buvo 75 procentai (Harter, 2000).
Kaip skmingai vadovauti
20 TIKSLAS. Apibdinkite kelet veiksmingo vadovavimo bd.
Kiekvienas vadovas svajoja vadovauti taip, kad didt m oni pasitenkinim as,
sitraukim as bei produktyvum as ir j organizacijos skm . Lyderiai pasitelkia
darbuotoj privalum us, ikelia tikslus ir pasirenka tinkam vadovavim o stili.
Kaip inaudoti darbuotoj privalumus. Svarbiausias udavinys aukiausiem s va

dovam s per ateinanius 20 m et bus veiksm ingai naudoti m ogikuosius ite
klius , - pastebi M arcus Buckingham as (2001). is udavinys susijs su psi
chologija, su pastangom is padaryti [m ones] produktyvesnius, dm esingesnius,
labiau patenkintus nei [jie buvo] vakar . Buckingham as ir kiti teigia, jog, nor-
624 12 SKYRIUS
12.14 PAVEIKSLAS.
Teisingame kelyje Itikimi
klientai,
Gallupo organizacijos
pltra, pelnas
skms schema
(pritaikyta i Fleming,2001).
Atskleisti Suderinti Teigiamas sitrauk

privalumus su darbu vadovavimas darbuotojai
dam i tai pasiekti, sum ans vadovai pirm iausia stengiasi teisingai pasirinkti m o
nes, tada velgti savo darbuotoj gim tus gebjim us, pritaikyti jiem s darbo vaid
m enis ir tobulinti iuos gebjim us, kad jie tapt dideliais privalum ais (r. 12.14
pav.). Pavyzdiui, ar kiekvienas bet kurios auktosios m okyklos profesorius pri
valt turti tokius paius akadem inio ar m okslinio darbo krvius, konsultuoti
t pat student skaii, bti vienodo kom itet skaiiaus nariu? O gal kiekvie
nas darbo apraym as turt bti parengtas taip, kad panaudot konkretaus m o
gaus unikalias galim ybes?
Vadovai, kuriem s puikiai sekasi, m aiau laiko praleidia stengdam iesi ugdyti
talentus, kuri nra, ir daugiau laiko skiria puoselti bei naudotis tais, kurie yra.
Kennethas Tuckeris (2002) pastebi, jog geri vadovai
i pradi padeda m onm s isiaikinti ir vertinti savo gebjim us;
uduotis derina su gebjim ais ir tada suteikia m onm s laisv daryti tai, k
jie m oka geriausiai;
rpinasi dl to, k m ons m ano apie savo darb;
pripaindam i ir skatindam i sustiprina teigiam us poelgius.
Tad, uuot sutelkdam i dm es trkum us ir grsdam i m ones m okym o se

m inarus, skirtus iem s trkum am s paalinti, geri vadovai m okym o laik skiria
m onm s lavinti, painti savo stiprisias puses ir jas tobulinti (o tai reikia, kad
nereikia m oni perkelti auktesnes pareigas, kurios neatitinka j gabum ).
M otyvuot ir produktyvi darbuotoj, atliekani bet kur vaidm en organi
zacijoje, skatinim as yra grindiam as pagrindiniu operantinio slygojim o (r. 8
skyri) principu: jei norite im okyti kokio nors poelgio, stebkite, kaip m o
gus kak gerai daro, ir tada veiksm pastiprinkite. is teiginys skam ba pa
prastai, taiau daugelis vadov elgiasi kaip tvai, kurie, kai j vaikas grta i
m okyklos su puikiais paym iais i vis dalyk, iskyrus biologij, sutelkia d
m es biologij ir pam irta visa kita. eiasdeim t penki procentai am erikie
i per prajusius m etus savo darbe nesulauk JOKIO pagyrim o ar pripaini
m o", - prane Gallupo organizacija (2004).
Konkrei, sudting tiksl iklimas. Daugelyje tyrim buvo pastebta, jog ta

da, kai m oni praom a stengtis i vis jg, jie itaip nedaro. Taiau konkre
ts sudtingi tikslai, ypa kai jie derinam i su ataskaita apie darbo eig, skatina
didesnius laim jim us (Locke ir Latham , 2002). Aiks tikslai, pavyzdiui, iki Trys darbuotoj rys
penktadienio surinkti m ediag istorijos rainiui", padeda sutelkti dm es, pa (Crabtree, 2005):
stangas ir ugdo atkaklum , skatina taikyti krybikas strategijas. Kai m ons sitrauk darb: dirba aistringai
kartu ikelia sudting tiksl ir pastebi, jog jis vis dlto yra pasiekiam as, j gy ir jauia tvirt ry su savo
vendin im a save labiau vertinti (W hite ir kiti, 1995). M aa to, kai m ons ne bendrove ar organizacija.
tik ikelia tikslus, bet ir suform uluoja priemones jiems pasiekti - veiksm pla Nesitrauk darb: savo darbui
nus, num atanius, kada, kur ir kaip visk darys - jie atkakliau kim ba darb. aukoja laik, taiau beveik
Kartu padidja tikim yb, kad jis bus baigtas laiku (Burgess ir kiti, 2004; Ko- neskiria jam aistros ar energijos.
estner ir kiti, 2002; Koole ir Spijker, 2000). (Prie praddam i kiekvien nauj Aktyviai nesitrauk darb:
ios knygos leidim , m ano redaktorius, m ano kolegos ir a im am s tikslinio val nepatenkinti darbininkai,
dymo - susitariam e, kada turt bti ubaigtas kiekvieno skyriaus pirm asis va kenkiantys savo koleg darbui.
riantas.) Taigi, siekdam i didesnio naum o, geri vadovai kartu su darbuotojais
nustato aikius tikslus, sipareigojim us jiem s pasiekti, darbo m etu palaiko grta
m j ry.
Tinkamo lyderysts stiliaus pasirinkimas. Vadovavim as gali bti vairus: nuo va

dov orientuoto direktyvinio iki dem okratinio lyderysts stiliaus, kuris traukia
darbuotojus tiksl iklim o ir strategijos krim o procesus. Kuris i j tinka
m esnis, priklauso nuo aplinkybi ir vadovo. Bdas, kuris geriausiai tinka dis
kutuojant, nra tinkam iausias vedant karius atak (Fiedler, 1981). Be to, vie Uduoties lyderyst
nam vadovui labiau tinka vienoks, kitam - kitoks lyderysts stilius. Vieniem s (task leadership) -
geriau sekasi uduoties lyderyst, kai nustatom i reikalavim ai, organizuojam as tiksl orientuotas vadovavimas,
darbas, dm esys sutelkiam as tiksl. Tokiem s vadovam s pavyksta suburti gru kai nustatomi reikalavimai,
p uduoiai atlikti. Jiem s daniausiai bdingas direktyvinis vadovavim o sti organizuojamas darbas
lius. Jis yra veiksm ingas, jei vadovas sum anus ir geba duoti tinkam us nurody ir sutelkiamas dmesys tiksl.
m us (Fiedler, 1987).
Kiti vadovai daug pasiekia pasirink socialin lyderyst, kai reikia tarpi Socialin lyderyst
ninkauti konfliktuose, organizuoti kom andos darb (Evans ir Dion, 1991). To (social leadership) -
kiem s vadovam s daniausiai bdingas dem okratinis vadovavim o stilius: jie ska grup orientuotas
tina kom andos narius dalyvauti sprendiant valdym o klausim us. Eksperim entai vadovavimas, kai rpinamasi
rodo, jog socialin lyderyst teigiam ai veikia bendrj atm osfer darbe. Paval bendru komandos darbu,
diniai yra labiau patenkinti, kai jie gali dalyvauti priim ant sprendim us (Burger, tarpininkaujama konfliktuose
1987; Spector, 1986). ir siloma parama.
Kadangi lyderysts stiliaus veiksm ingum as priklauso ir nuo aplinkybi, ir
nuo m ogaus, kitados populiari charizmatins lyderysts teorija, teigusi, kad
visiem s ym iem s vadam s bdingi tam tikri bendri bruoai, iandien atrodo per
dta. Taiau vadovo am enyb tikrai daug reikia. Daugelis skm ingai dirban Geri lyderiai niekada nereikalau
i laboratorij, darbo grupi ir dideli bendrovi vadov isiskiria charizm a ja i savo rinkj daugiau, negu
(House ir Singh, 1987; Sham ir ir kiti, 1993): jie aikiai mato tiksl, geba apie jie gali duoti, bet jie danai prao
j suprantam ai ir paprastai kalbti, turi utektinai optim izm o, pasitiki savo gru ir gauna daugiau, negu j
pe ir kvepia kitus sekti jais. Tiriant 50 oland bendrovi, paaikjo, kad auk rinkjai ketino duoti arba man,
iausia m orale pasiym jo tie kolektyvai, kuri vadovai skatino kolegas paau kad buvo manoma duoti."
koti asm eninius interesus kolektyvo labui (de Hoogh ir kiti, 2004). is vado John W. Gardner,
vavim o stilius - transformacin lyderyst - skatina darbuotojus tapatintis su ko Excellence, 1984
m andos m isija ir sipareigoti jai. Transform aciniai lyderiai, kuri daugum a yra (Meistrikumas")
626 12 SKYRIUS
ekstravertai, siekia aukt standart, kvepia m ones priim ti j vizij, skiria jiem s
asm enin dm es (Bono ir Judge, 2004). Tokios lyderysts rezultatas - darbuo
tojai, daugiau jg skiriantys darbui, labiau pasitikintys savim i (Turner ir kiti,
2 002) .
Peteris Sm ithas ir M oniras Tayebas (1989) paskelb savo tyrim , atlikt In
dijoje, Taivane ir Irane, rezultatus: skm ingai vadovaujantiem s angli kasykl,
bank bei vyriausybini staig vadovam s bdingi ryks abiej vadovavim o
stili (tikslinio ir socialinio) bruoai. Siekdam i laim jim , tokie vadovai tikrai
rpinasi, kaip atliktas darbas, bet kartu atsivelgia pavaldini poreikius. Vie
nos nacionalins JAV darbinink apklausos duom enim is, darbuotojai lojalesni
organizacijom s, kurios laikosi eim ai draugikos politikos ir leidia dirbti pa
gal lankst grafik (Roehling ir kiti, 2001).
Daugelis gerai dirbani bendrovi taip pat stengiasi didinti darbuotoj da
lyvavim priim ant sprendim us. Toks vadovavim o stilius paplits vedijoje bei
Japonijoje ir vis labiau plinta kitose alyse (Naylor, 1990; Sundstrom ir kiti,
1990). Nors vadovai danai gerai vertina darb, kuriam jie tiesiogiai vadova
vo, m oksliniai tyrim ai atskleid, jog palankiausia aplinka susidaro tada, kai
darbuotojai gali atvirai reikti savo nuomon: galdam i pareikti savo nuom o
n priim ant sprendim us, m ons teigiam iau reaguoja sprendim (Teerlink ir
Ozley, 2000). 1987 m etais viena sunkum spaudiam a bendrov pradjo trans
form uoti savo komandomis ir kontrole grindiam vadovavim bendrja vizi
ja grindiam valdym . ia reform a buvo siekiam a sprendim prim im , pla
navim ir strategijos krim , kuriuos vykd saujel valdios virnje esani
m oni, paskleisti po vis organizacij. M es norjom e, kad visi darbuotojai kas
dien galvot, kaip tobulinti bendrov", - pasakojo jos vadovas Jeffrey Bleus-
teinas (2002). XX a. deim tojo deim tm eio viduryje bendrov Harley David
son pasira su profesine sjunga bendradarbiavim o sutart, pagal kuri prof
esine sjunga buvo traukta sprendim prim im visais verslo aspektais". Pri
im ti sprendim us, kuriem s visi pritart, nelengva ir tai gali utrukti ilgiau, ta
iau kai sprendim as priim tas, jis vykdom as greitai, ir visa grup bna sipa
reigojusi", - sako Bleusteinas. i perm ain rezultatas - labiau m otyvuoti dar
bininkai ir labiau patenkinti akcininkai. Kiekvienas Harley Davidson akcij, pirk
t 1988 m et pradioje, doleris 2005 m et viduryje buvo vertas 125 doleri.
iam e skyriuje buvo parodyta, kad konkrets fiziologiniai m echanizm ai lem ia

kai kuriuos m otyvus, pavyzdiui, alk (nors tam taip pat turi takos ir susifor
m avs skonis bei kultriniai lkesiai). Kitus m otyvus, pavyzdiui, laim jim
darbe poreik, daug stipriau lem ia tokie psichologiniai veiksniai kaip vidinis
m eistrikum o siekis ir iorinis atlygis (pripainim as). Visus iuos m otyvus vie
nija tai, kad jie teikia elgesiui energijos ir nukreipia j reikiam a linkm e. Jei ne
m otyvai (alkis, trokulys, lytinis geism as, sm alsum as, laim jim poreikis ir kt.),
gyvenim as bt nuobodus ir betikslis.
MOKYMOSI REZULTATAI
Motyvacija darbe
17 TIKSLAS. Aptarkite polkio bsenos svarb ir apibdinkite tris 19 TIKSLAS. Apibdinkite, kas yra laimjim motyvacija, ir pa
industrins-organizacins psichologijos sritis. aikinkite, kodl organizacijos turt darbinti industrins-orga-
nizacins psichologijos specialist kuris padt skatinti darbuo
m ons savo veikl gali laikyti darbu, karjera arba
tojus bei j pasitenkinim darbu.
paaukim u. m ons, kvpti paaukim o, teigia itaip
dirbdam i jaui didiausi pasitenkinim - jausm , Laimjim motyvacija - tai reikm ing pasiekim
bding polkio bsenai, aktyviai, sutelktai sm ons trokim as, noras gerai perprasti dalykus, m ones bei
bsenai, kai asm uo um irta laik ir save. Industri idjas ir pasiekti aukt darbo atlikim o standart. Or
n-organizacin psichologija tiria elges darbo vietoje ganizacijos kreipiasi industrins-organizacins psi
trijose srityse: personalo psichologij, organizacin chologijos specialistus, nes m oksliniai tyrim ai rodo,
psichologij ir mogikj veiksni psichologij (ap jog produktyviausi ir labiausiai m otyvuoti darbuoto
tart 6 skyriuje). jai yra tie, kurie dirba pasitenkinim kelianioje ap
linkoje. Darbuotoj pasitenkinim as taip pat danai
18 TIKSLAS. Pasvarstykite, kaip personalo psichologijos specia virsta didesniu pelnu, auktesniu naum u, m aesne
listai padeda organizacijoms atrinkti bei darbinti darbuotojus ir darbuotoj kaita ir itikim esniais klientais.
vertinti j darb.
20 TIKSLAS. vardykite veiksmingus vadovavimo bdus.
Personalo psichologijos specialistai kartu su organi
zacijom is kuria nauj darbuotoj atrankos m etodus, Geri vadovai, m okydam i darbuotojus, sutelkia dm es
verbuoja ir vertina kandidatus, rengia ir praktikai pa j privalum us, o ne silpnsias puses, kuri galbt
tikrina m okym o program as, nustato m oni privalu niekada nepavyks pagerinti. Jie stengiasi pastebti,
m us, analizuoja darbo turin ir vertina paskir m oni kada darbuotojas k nors atlieka gerai", ir paskatinti
bei visos organizacijos veikl. Per subjektyvius inter tok elges. Geri vadovai kartu su darbuotojais sufor
viu greitai susidaro spdis apie m og, taiau ie in m uluoja konkreius, sudtingus, bet gyvendinam us
terviu skatina interviu vedjo iliuzij - per didel pa tikslus ir parodo bdus jiem s pasiekti. Lyderysts sti
sitikjim savo intuityviu gebjim u nuspti darbuo lius turt bti tinkam as m onm s ir atitikti keliam us
tojo skm . Struktrizuotieji interviu (kuri m etu tiks tikslus. Uduoties lyderiai nustato standartus, orga
liai isiaikinam i aktuals darbui privalum ai) leidia nizuoja darb ir sutelkia dm es tikslus. Socialiniai
geriau prognozuoti, nes jie sum aina interviu vedjo lyderiai kuria kom andas, tarpininkauja konfliktuose
prisim inim ikraipym us bei alikum . Patikros la ir silo param . Vadov asm enyb yra svarbi: vieni
pai, grafins vertinim o skals ir poelgi vertinim o dirba vienokiu stilium i, kiti - kitokiu ar derina abu
skals yra naudingi darbo vertinim o m etodai. Darbo stilius.
vertinim ui gali daryti tak ios alikum o form os:
aureols klaidos (asm ens savybm is, o ne elgesiu dar
be grindiam i sprendim ai), atlaidumo ar grietumo
efektas (apibendrinantys sprendim ai, kai kiekvienas PAKLAUSKITE SAVS: Ar js motyvacija pasiekti ger moky
m ogus yra vertinam as per atlaidiai arba per grie mosi rezultat didel, ar ne? Koki tai turi tak js mokslo lai
tai) ir naujumo efektas (sprendim ai, grindiam i leng mjimams? Kaip galtumte jais vadovaudamiesi tobulti?
vai prisim enam ais pastarojo m eto poelgiais).

628 12 S K Y R IU S
12 SKYRIAUS APVALGA: Motyvacija ir darbas
PASITIKRINKITE
1. Ilgos kelions autom obiliu m etu staiga pasijutote 3. Kaip, rem iantis skatulio m ainim o teorija, suadi
labai vienias ir panorote sustoti bei paskam binti nim o teorija ir evoliuciniu poiriu, bt galim a
savo m ylim ajai. Taiau tam sus, apleistas kelias jus paaikinti m s seksualin m otyvacij?
baugina, todl vaiuojate toliau. Kuris m otyvaci 4. Kaip, rem iantis skatulio m ainim o teorija, suadi
nis poiris lengviausiai paaikint elges ir ko nim o teorija ir evoliuciniu poiriu, bt galim a
dl? paaikinti m s poreik um egzti ryius?
2. Js keliaujate ir atuonias valandas nieko nevalg- 5. m ogikj itekli direktorius sako: M an nerpi
te. Kai prie jus padedam as ilgai lauktas m gsta nei testai, nei rekom endacijos. Galiu pasirinkti dar
m as patiekalas, js burna prisikaupia seili. Sei buotojus vadovaudam asis savo nuojauta." Kodl
ls gali pradti isiskirti vien sivaizdavus i si veria nerim auti jo odiai, atsivelgiant indust
tuacij. Kas sukelia seili isiskyrim tikintis rins-organizacins psichologijos m okslini tyrim
m aisto? rezultatus?
Atsakymus klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

Estrogenas (estrogen), 592 p. Nervin anoreksija Seksualin orientacija
Gliukoz (glucose), 582 p. (anorexia nervosa), 586 p. (sexual orientation), 598 p.
Homeostaz (homeostasis), 578 p. Nervin bulimija (bulimia nervosa), 586 p. Seksualinis sutrikimas
Industrin-organizacin (I/O) psichologija Nustatytoji svorio riba (set point), 584 p. (sexual disorder), 591 p.
(industrial-organizational (I/O) Organizacin psichologija Skatulio mainimo teorija
psychology), 614 p. (organizational psychology), 614 p. (drive-reduction theory), 578 p.
Instinktas ( instinct), 577 p. Paskata (incentive), 578 p. Socialin lyderyst
Laimjim motyvacija Personalo psichologija (social leadership), 625 p.
(achievement motivation), 620 p. (personnel psychology), 614 p. Struktrizuotieji interviu
Lytins reakcijos ciklas Polkio bsena (flow), 613 p. (structured interviews), 618 p.
(sexual response cycle), 590 p. Poreiki hierarchija Testosteronas (testosterone), 592 p.
Mediag apykaitos greitis (hierarchy of needs), 579 p. Uduoties lyderyst
(basal metabolic rate), 584 p. Refrakterinis periodas (task leadership), 625 p.
Motyvacija (motivation), 577 p. (refractory period), 591 p.
Emocijos
Em ocij teorijos
Em ocij fiziologija
Emocijos ir autonomin nerv sistema
Kai kuri emocij fiziologiniai panaumai
Kai kuri emocij fiziologiniai skirtumai
Painimas ir emocijos
Em ocij raika
Neverbalinis bendravimas
Lytis, emocijos ir neverbalinis elgesys
Emocij atskleidimas ir vertinimas
Kultra ir emocij raika
Veido iraikos poveikis
Em ocij igyvenim as
Baim
Pyktis
Laim
PAVELKIME I ARIAU. Kaip bti laimingesniems
iekam nereikia rodinti, kad em ocijos vairina m s gyvenim , o stres
N m etu jos gali bti pratingos arba

yra em ocingiausias i vis btybi (Hebb, 1980). Palyginti su gyvnais,
m es daug daniau jauiam e baim , pykt, lides, diaugsm ir m eil.
Kiekvienas galim e prisim inti akim irk, ksiuai m us buvo uvaldiusios em oci
padti isigelbti. m ogus turbt
jos. Iki iol prisim enu t dien, kai nuvykau didel parduotuv atiduoti iry
kinti fotojuost ir kartu pasim iau Peter, savo tik pradjus vaikioti pirm agi
m sn. Vos tik pastaiau Peter ant grind ir pasiruoiau pildyti usakym o for
m , einantis pro al vyrikis m ane perspjo: Bkite atidesnis, nes pam esite
berniuk!" Prajus vos keliom s akim irkom s, atidavs fotojuost rykinti, atsi
sukau ir Peterio alia savs neberadau.
Truput sunerim s pavelgiau u prekystalio kam po. Peterio ten nebuvo. Vis
sm arkiau plakania irdim i pradjau sukti ratus apie kitus prekystalius. Peterio
niekur nebuvo. Nerim as virto panika, ir a m iau bgioti lentyn tarpueiliais,
taiau snaus nebuvo n kvapo. Suinojs apie m ano rpest, parduotuvs ve
djas per garsiakalb papra pirkj padti iekoti pasim etusio vaiko. Netru
kus po to prasilenkiau su m ane perspjusiu pirkju. Sakiau, kad j pam esite!". -
niekinam ai tar jis. M an m vaidentis, kad Peter pagrob (nepastam i m o
ns daniausiai avdavosi m ano snum i), ir rengiausi susitaikyti su m intim i,
jog per aplaidum praradau t, kur labiausiai m yliu, ir - o, siaube! - kad gali
tekti grti nam o ir pavelgti akis m onai, praradus m s vienintel vaik.
Taiau netrukus, vl praeidam as pro inform acijos stal, ivydau Peter, kur
surado ir atved paslaugus pirkjas! Akim irksniu siaubas virto diaugsm o eks
taze. Spausdam as sn prie krtins, staiga akis upldus aarom s, pajutau, jog
negaliu nei odio itarti, nei padkoti, ir apim tas begalins laim s isvirdulia
vau i parduotuvs.
I kur kyla tokios em ocijos? Kodl jas jauiam e? Kas jas sudaro? Em ocijos
yra m s kno prisitaikym o reakcija. Jos egzistuoja ne tam , kad suteikt m um s
dom i potyri, o kad padidint galim yb ilikti. Kai susiduriam e su ikiais,
em ocijos sutelkia dm es ir suteikia energijos veikti. irdis im a daniau plakti.
ingsniai paspartja. Visi pojiai labai paatrja. Igird netikt ger naujie
n, galim e apsiaaroti. Trium fuodam i keliam e rankas vir. Pajuntam e ener
gijos antpld ir atgaut pasitikjim savim i.
iam e skyriuje aptarsim e, kaip psichologija supranta m s jausm us, m intis
ir veiksm us, susijusius su em ocijom is. Be to, atidiau pavelgsim e baim , pykt
ir laim .
EMOCIJOS 631
Emocij teorijos
1 TIKSLAS. Nurodykite tris emocij sudedamsias dalis ir palyginkite Jameso-Lange, Cannono-
Bardo bei dviej veiksni emocij teorijas.
Kaip iliustruoja pasakojim as apie desperatik Peterio paiek, em ocijas suda Emocija (emotion) -
ro: 1 ) fiziologinis suadinim as (stipriau plakanti irdis); 2 ) elgesio iraika (pa- viso organizmo reakcija,
greitj ingsniai); 3) sm oningas patyrim as, apim antis m intis (ar tai pagro pasireikianti:
bim as?) ir jausm us (baim ir po jos sekantis diaugsm as). Psichologam s kyla 1) fiziologiniu suadinimu;
klausim as, kaip ie trys dalykai dera tarpusavyje. 2) ekspresyvia iraika;
Yra dvi prieingos nuom ons apie em ocij fiziologijos, raikos ir igyvenim o 3) smoningu igyvenimu.
sveik. Pirm oji, vitos ir kiauinio" diskusija, vyksta jau seniai: ar fiziolo
ginis suadinim as yra em ocini igyvenim prieastis, ar pasekm ? (Ar pirm a
pajutau besidauani ird ir paspartinau ingsnius, o vliau apm baim , kad
Peteris dingo? Ar pirm a atsirado baim s jausm as ir dl jo pagreitjo irdies ir
koj darbas?) Antroji diskusija vyksta dl m stym o ir jausm ryio: ar painim as
ateina anksiau negu em ocijos? (Ar pirm a m an reikjo sm oningai vertinti pa
grobim o grsm , kad im iau reaguoti em ocikai?)
Sveikas protas sako, jog verkiam e dl to, kad m um s lidna, pratrkstam e
keiksm ais, nes pykstam e, drebam e dl to, kad bijom e. Pirm a ateina sm onin
gas supratim as, tada - fiziologinis patyrim as. Taiau vienas psichologijos pra
dinink W illiam as Jam esas tarp i dalyk velg visai prieingas ssajas. Pa
sak Jam eso, m um s gaila, kadangi verkiam e, m um s pikta, kadangi m uam e, m es
bijom e, kadangi drebam e" (1890, 10 p.). Galbt prisim enate, kaip stabdte
autom obil slidiam e kelyje. Autom obiliui tam pant beveik nekontroliuojam am ,
iki galo spaudiate stabdi pedal ir suvaldote j. Tik po to suvokiate, jog js
irdis sm arkiai plaka ir drebate i baim s, jus uplsta em ocijos. Baim s jaus
m as seka paskuikno reakcij. Toki pat idj nepriklausom ai nuo Jam eso ikl
ir dan psichologas Carlas Lange, ir ji buvo pavadinta Jam eso-Lange teorija. Jameso-Lange teorija
Jam eso-Lange teorija JAV psichologui W alteriui Cannonui (1871-1943) atro (James-Lange theory) -
d netiktina. Cannonas m an, jog kno reakcijos nra tokios skirtingos, kad teorija, teigianti, kad emocij
sukelt skirtingas em ocijas. Ar greitesnis irdies plakim as rodo baim , pykt ar igyvenimas yra organizmo
m eil? Be to, irdies plakim o greiio, prakaitavim o ir kno tem peratros poky fiziologini reakcij jas
iai yra per lti, kad sukelt staigias em ocijas. Cannonas, o vliau ir kitas am e sukelianius dirgiklius
rikiei psichologas Philipas Bardas padar ivad, kad tuo paiu m etu patiria sismoninimas.
me fiziologin suadinim ir igyvenam e em ocijas: em ocij adinanio dirgik
lio im pulsai tuo pat m etu plinta sm egen iev, priversdam i subjektyviai si Cannono-Bardo teorija
sm oninti, ir sim patin nerv sistem , sukeldam i organizm o suadinim . ios (Cannon-Bard theory) -
C annono-Bardo teorijos esm yra tokia: irdis im a daniau plakti, kai pajun teorija, teigianti, kad emocijas
tate baim ; n vienas i veiksni nra kito veiksnio prieastis. adinantis dirgiklis vienu metu
Patikrinkim e, ar teisingai supratote Jam eso-Lange ir Cannono-Bardo teori sukelia: 1) fiziologines reakcijas;
jas. sivaizduokite, kad js sm egenys negali justi irdies dauym osi ar viduri 2) subjektyv emocijos
sukim o. Kaip, kiekvienos teorijos poiriu, tai veikt js patirtas em ocijas? igyvenim.
Cannonas ir Bardas bt m an, kad em ocijas patirsite norm aliai, nes, j si
tikinim u, em ocijas igyvenam e nepriklausom ai nuo organizm o suadinim o (nors
632 13 SKYRIUS
tai ir vyksta vienu metu). Jameso ir Lange nuomone, js pajustumte labai su

silpnjusias emocijas, nes, kad igyventumte jas, pirmiausia reikia suvokti sa
vo organizmo suadinim.
Dviej veiksni teorija Stanley Schachteris ir Jerome Singeris (1962) pasil treij teorij: fizio
(two factor theory) - logija ir painimas - suvokimas, prisiminimai, interpretacijos - kartu kuria emo
Schachterio-Singerio teorija, cijas, J dviej veiksni teorijoje emocijas sudaro du dmenys: fizinis sua
teigianti, kad emocijos dinimas ir jo paintinis vardijimas (13.1 pav.). Kaip ir Jamesas su Lange, Schach-
igyvenimui btina: teris su Singeriu dar prielaid, kad emocij igyvenimai kyla sismoninant orga
1) fizinis suadinimas; nizmo suadinim. Kartu jie pritar Cannonui ir Bardui, kad visos emocijos fizio
2) paintinis suadinimo logikai yra panaios, todl tvirtino, kad emociniam igyvenimui btina smo
vardijimas. ningai prasminti suadinim.
Kad vertintume Jameso-Lange, Cannono-Bardo ir dviej veiksni teorijas,
kitame skyrelyje panagrinsime mokslinink surinktus atsakymus iuos tris
klausimus:
Ar fiziologinis suadinimas visada atsiranda prie emocin igyvenim?
Ar skirtingoms emocijoms bdinga skirtinga fiziologin reakcija?
13.1 PAVEIKSLAS. Koks ryys tarp to, k galvojame, ir to, kaip jauiams?
Emocij teorijos
Artjanio
automobilio vaizdas
(dirgiklio suvokimas)
Schachterio-Singerio
Jameso-Lange teorija Cannono-Bardo teorija dviej veiksni teorija
Smarkiai Smarkiai Baim Smarkiai Paintinis

plakanti irdis plakanti irdis (emocija) plakanti irdis [vardijimas
(suadinimas) (suadinimas) (suadinimas)
Bijau"
Baim Baim
(emocija) (emocija)
EMOCIJOS 633
MOKYMOSI REZULTATAI
Emocij teorijos
1 TIKSLAS. Nurodykite tris emocij sudedamsias dalis ir paly

pat metu, kai sureaguoja knas. Stanley Schachterio
ginkite Jameso-Lange, Cannono-Bardo bei dviej veiksni emo
ir Jerom e Singerio em ocij dviej veiksni teorijoje
cij teorijas.
dm esys yra sutelktas m stym o ir em ocij sveik,
o ne tai, kada pasireikia em ocijos. Jie ikl m int,
Trys em ocij sudedam osios dalys yra: 1) fiziologinis kad em ocijos turi dvi sudedam sias dalis: fizin su
suadinim as, 2) elgesio iraika ir 3) sm oningas pa adinim ir paintin vardijim .
tyrim as. W illiam as Jam esas ir Carlas Lange pasil
teorij, kad m es em ocijas pajuntam e po to, kai paste
PAKLAUSKITE SAVS: Ar prisimenate tok atvej, kai pradjote
bim e savo fiziologin reakcij. W alteris Cannonas ir
jaustis nusimin ar sutrik ir tik vliau vardijote iuos pojius?
Philipas Bardas m an, kad em ocijas pajauiam e tuo
Emocij fiziologija
Kai nekantriai lauktiate isvajot atostog, sim ylite ar gedite dl m ylim o m o Baim suteikia kojoms sparnus".
gaus m irties, js nereikia daug tikinti, kad em ocijos susijusios su knu. Vie Vergilijus, Eneida,
nas fizines reakcijas nesunku pastebti, kitos - kurios galbt vyksta js sm e 19 m. pr. Kr.
gen neuronuose - vyksta j nesism oninant. Igirdus u nugaros tam sioje gat
vje besiartinant m otocikl, js raum enys sitem pia, skrandis im a spazm uoti
ir dista burna.
Emocijos ir autonomin nerv sistema

2 TIKSLAS. Apibdinkite, kok atlieka vaidmen autonomin nerv sistema emocinio suadinimo
metu.
Kai autonom in nerv sistem a m obilizuojasi veiksm ui, knas taip pat reaguoja
veiksm , taiau ne taip pastebim ai. Kad suteikt energijos, kepenys kraujo
takos sistem iskiria papildom ai cukraus. Kad padt sudeginti cukr, kv
pavim o sistem a im a tiekti daugiau deguonies. Kai kraujyje esantis cukrus patenka
didiuosius raum enis, bgti tam pa lengviau. Vyzdiai isipleia, leisdam i dau
giau viesos. Kad atvsintum te savo suadint kn, js prakaituojate. Kai su-
sieidiate, kraujas krea greiiau. Kai vl itiks koks nem alonum as, pagalvokite
apie tok dalyk: be joki sm oning pastang js kno reakcija pavoj bu Vienas i galim paaikinim,
vo nuostabiai suderinta ir prisitaikiusi - pareng jus kovoti arba pabgti. kodl vudu prakeiksmai" gali
ios knygos 2 skyriuje aptarm e, kad suadinim kontroliuoja autonom in sukelti staigi mirt yra tas, kad
nerv sistem a (13.2 pa v . ). Jos sim patin dalis reguliuoja vir inkst esanius igsdinto mogaus parasimpati
antinksius, kurie iskiria streso horm onus epinefrin (adrenalin) ir nore- n nerv sistema, kuri ramina
pinefrin (noradrenalin). Padaugjus i horm on, padanja pulsas, padidja organizm, per daug stipriai
kraujospdis ir cukraus kiekis kraujyje. Pavojui prajus, suaktyvja parasim pa- sureagavo labai stipr
tins nerv sistem os centrai, ir organizm as nurim sta. Net ir tuom et, kai para suadinim ir pristabd ird taip,
sim patin nerv sistem a slopina tolesn streso horm on isiskyrim , jau pate kad ji visai sustojo (Seligman,
kusi kraujotak horm on dar tam tikr laik ilieka, todl rim stam e pam au. 1974).
634 13 SKYRIUS
Autonomin nerv sistema kontroliuoja fiziologin suadinim
Simpatinis suadinimas Parasimpatinis suadinimas

Vyzdiai isipleia AKYS Vyzdiai susitraukia
Padidja SEILI Sumaja
ISISKYRIMAS
Prakaituoja ODA Sausja
Danja KVPAVIMAS Ltja
Danja IRDIES PLAKIMAS Ltja
Sultja VIRKINIMAS Suaktyvja
Iskiria daugiau ANTINKSIAI Iskiria maiau
streso hormon streso hormon
13.2 PAVEIKSLAS.
Emocinis suadinimas
Emocinis suadinimas Suadinimas ir veiklos rezultatai
aktyvina autonomin nerv
sistem. 3 TIKSLAS. Aptarkite, koks yra ryys tarp suadinimo ir veiklos rezultat.
Ilgai trunkanti fizinio suadinim o bsena, kuri sukelia ilgalaikis stresas, ken
kia organizm ui (plaiau apie tai r. 17 skyriuje). Taiau danai suadinim as ati
tinka aplinkybes. Per silpnas suadinim as (pavyzdiui, m ieguistum as) gali bti
toks pat alingas, kaip ir ypa stiprus suadinim as. Laikant egzam in, naudingas
vidutinikas suadinim as, kad btum e budresni, o ne drebtum e i baim s.
Paprastai veiksm us atliekam e geriausiai, kai jauiam e vidutinio stiprum o su
adinim , taiau jo palankiausias lygis vairuoja atliekant skirtingas uduotis. Leng
vos arba gerai inom os uduotys geriausiai atliekam os tada, kai suadinim as yra
gana stiprus. Kai uduotys sunkesns arba jom s nepasirengta i anksto, palankiau
13.3 PAVEIKSLAS. sias yra kiek silpnesnis suadinim as (13.3 pav.). Bgikai, kurie atlieka gerai ino
Suadinimas Ir veiklos m uduot, daniausiai geriausi rezultat pasiekia per varybas, nes tuo m etu
rezultatai patiria labai stipr suadinim . Krepininkui m etant baudas - ne toks paprastas
Atliekant sudtingas gdis - dl ypa didelio suadinim o, aidiant perpildytoje salje, sekasi iek tiek
uduotis geriausiai sekasi prasiau (Sokoll ir M ynatt, 1984). Taip pat ir studentai, kurie labai jaudinasi per
esant maam suadinimo
lygiui, o esant didesniam egzam inus, daug blogiau atlieka uduotis, negu tie, kurie, bdam i toki pat gabu
geriau sekasi atlikti m , labiau pasitiki savim i. Todl jautrs studentai, im okyti atsipalaiduoti prie
lengvas, gerai inomas
egzam in, geriau atlieka uduotis (Hem bree, 1988).
uduotis.
Sudtingos Lengvos
Kai kuri emocij fiziologiniai
uduotys uduotys
panaumai
4 TIKSLAS. vardykite tris emocijas, susijusias su panaiu fi
ziologiniu suadinimu.
sivaizduokim e, jog atliekam e eksperim ent, tirdam i

fiziologin em ocij raik. Kiekvienam e i keturi
kam bari kakas iri film : pirm ajam e - siaubo,
Maas Didelis antrajam e - keliant pykt, treiajam e - seksualiai su

Suadinimas
adinant, ketvirtajam e - labai nuobod. Eksperi-
EMOCIJOS 635
m ento valdym o centre galim a stebti vis i m oni fiziologines reakcijas. I Niekas man niekada nesak,
kontrols centro fiksuodam i prakaitavim o, kvpavim o ir pulso rodm enis, m atote kad sielvartas jauiamas beveik
kiekvieno irovo fiziologines reakcijas. Ar galtum te pasakyti, kuris i irov taip pat, kaip baim. A nieko
yra isigands? Kuris supyks? Kuris lytikai suadintas? Kuris nuobodiauja? nebijau, taiau jausmas toks,
Pasitrenirav tikriausiai atskiltum te nuo kit trij t, kuris nuobodiavo. Ta tarsi a kako bijoiau. Tas pats
iau daug sunkiau irti fiziologinius baim s, pykio ir lytinio suadinim o re virpulys skrandyje, neramumas,
akcij skirtum us (Cacioppo ir kiti, 1997; Zillm ann, 1986). oro gaudymas. A vis laik ryju
Nepaisant to, m es skirtingai jauiame lytin suadinim , baim , pykt ir li seiles."
des. Lytikai dirginam as m ogus junta lytini organ reakcij. Jei jus kas nors C. S. Lewisas,
igsdino, galite pajusti silpnum , gniauim krtinje, sunkum skrandyje. Su A Grief Observed, 1961
pyk galite jausti, kaip ipila kartis" ir didja vidin tam pa. Be to, igsdinti (Stebint lides")
ir supykdyti m ons ne tik skirtingai jauiasi, jie danai skirtingai ir atrodo -
sukaustyti baim s" arba vos tveriantys savo kailyje". Ar, inodam i tai, gal
tum e tiksliai nurodyti kiekvienai em ocijai bdingus fiziologinius rodm enis? Kar
tais. Skaitykite toliau.
Kai kuri emocij fiziologiniai skirtumai

5 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra konkrei emocij fiziologiniai ir smegen struktros poymiai.
Baim ir nir kartais lydi pirt tem peratros pokyiai ir horm on isiskyri
m as (Ax, 1953; Levenson, 1992). Nors baim ir diaugsm as gali panaiai pa-
daninti puls, ios em ocijos sudirgina skirtingus veido raum enis. Kai jauia
me baim , sitem pia antaki raum enys. Kai diaugiam s, sitem pia skruost ir
paaki raum enys, suform uodam i ypsen (W itvliet ir Vrana, 1995).
Dar labiau skiriasi nerviniai takai, kuriais perduodam os skirtingos em ocijos
(Kalin, 1993; Panksepp, 1982). Stebint (ir subtiliai m gdiojant) igstingus
veidus, sm egen m igdolo sritis suaktyvja labiau negu stebint piktus veidus
(W halen ir kiti, 2001). Prisim inkite 2 skyriuje aptart m igdolo gali: kat, ku
riai dirginam a viena m igdolo dalis, pam aiusi pel atoks i siaubo. Dirginant
kit m igdolo dal, kat atrodys pykusi - jos aki vyzdiai isipls, kailis pasi
iau, uodega pasikels, ji atki nagus ir im s grsm ingai purkti.
Skirtingos em ocijos suaktyvina skirtingas sm egen ievs sritis. Kai m o
ns patiria neigiam as em ocijas, pavyzdiui, kuo nors bjaurisi, kaktos sm egen
ievs deiniosios skilties elektrinis aktyvum as yra didesnis negu kairiosios. Lin
kusi depresij m oni (ir t, kuri asm enybs yra labai neigiam os) kaktos
deiniosios skilties aktyvum as taip pat didesnis (Harm on-Jones, Abram son ir
kiti, 2002 ). m ogus, kuriam sm egen operacijos m etu buvo paalinta dalis kaktos
deiniosios skilties, tapo, kaip teig jo anaiptol ne nelaim inga m ona, ne toks
irzlus ir m eilesnis (Golem an, 1995). M ano tvas po insulto deiniajam e sm ege
n pusrutulyje, kuris j itiko sulaukus 92 m et, paskutinius dvejus savo gyve
nim o m etus gyveno jausdam as laim ing dkingum : niekuo nesiskund, jo
nekam avo neigiam os em ocijos.
Kai m ons bna teigiam os nuotaikos - kupini entuziazm o, energingi ir lai
m ingi - sm egen nuotraukos ir elektrokardiogram os rodo aktyvesn kaktos kai
636 13 SKYRIUS
1966 metais jaunas vyras riosios skilties veikl. Teigiam os asm enybs m oni - linksm kdiki ir va
Charlesas Whitmanas umu li, energing bei nuolat tikslo siekiani suaugusij - sm egen kaktos kai
savo mon ir motin, paskui riosios skilties veikla taip pat bna aktyvesn nei deiniosios (Davidson, 2000,
lipo Teksaso universiteto 2003; Urry ir kiti, 2004). I ties, juo labiau m ogaus pradin kaktos skili
bokt ir nuov 38 mones. veikla pasislenka kair, juo optim istikesnis paprastai bna is m ogus. (Kai
Po skrodimo paaikjo, kad jo bnate laim ingi ir tai inote, js sm egenys neabejotinai tai parodys.)
migdol spaud auglys, Dopam ino receptori gausa kaktos kairiojoje skiltyje paaikina, kodl pagal
ir tai galjo paveikti jo elges. energing kairj pusrutul galim a sprsti apie vali nuotaik. Didinantis dopa
m ino kiek nervinis takas eina nuo sm egen kaktos skili alia esani neuron
sam plaik - poievin sm egen branduol (nucleus accumbens). i m aa sritis
nuvinta, kai m ons patiria natral ar vaistais sukelt m alonum . Tiriant prak
tinius atvejus, depresijos kam uojam pacient poievinio branduolio dirginim as
elektra sukeldavo ypsen, juok ir lengvabdik euforij (Okun ir kiti, 2004).
Grkim e prie Jam eso-Lange, Cannono-Bardo ir dviej veiksni teorijos ver
tinim o. Suinojom e, jog tokios skirtingos em ocijos kaip baim , diaugsm as ir
pyktis yra susijusios su panaiu bendruoju autonom iniu suadinim u (ir panaiu
pulso daniu). Taiau taip pat suinojom e, jog tikri, subtils fiziologiniai ir sm e
gen skirtum ai paaikina, kodl ias em ocijas patiriam e taip skirtingai. Tyrim
duom enys piro m int, kad m s fiziologin reakcija skirtingas em ocijas yra
panai, todl Jam eso-Lange prielaida, jog em ocijas patiriam e per skirtingas kno
bsenas, atrod nem anom a. Taiau ie nauji tyrim duom enys, atskleidiantys
subtilius em ocij fiziologinius skirtum us, Jam eso-Lange teorij paveria tikim a.
Jam eso-Lange teorij taip pat patvirtina m oni su paeistom is stuburo sm e
genim is stebjim ai. Psichologas George Hohm annas (1966) apklaus 25 karei
vius, kurie per Antrj pasaulin kar patyr tokius sualojim us. Jis papra ka
reivi prisim inti em ocijas suadinanius vykius, atsitikusius prie ir po stuburo
sualojim o. Tie, kurie buvo sualoti em utinje stuburo dalyje, nejaut tik koj
ir teig, jog j em ocijos beveik nepakito. Tie, kurie nieko nejaut em iau kaklo,
teig, jog labai sum ajo em ocij intensyvum as (kaip ir bt tikjsi Jam esas
ir Lange). Vienas vyras prisipaino, jog pyktis nebeturi ankstesnio kario.
Tai veikiau protinis pyktis ." Taiau em ocijas, reikiam as vir kaklo esaniose
kno dalyse, intensyviau jaut tie, kuri buvo sualota virutin stuburo dalis.
Visi vyrai, su kuriais kalbjosi Hom annas, sak, jog daniau verkia, jauia gu
m ul gerklje ir springsta atsisveikindam i, m elsdam iesi ar irdam i jausm in
g film .
ie tyrim duom enys atgaivino Jam eso-Lange teorij ir paskatino kai ku
riuos m okslininkus jausm us laikyti m s kno reakcijos ir poelgi eliais"
(Dam asio, 2003). Taiau daugum a m okslinink sutinka su Cannonu ir Bardu,
kad m s patirtos em ocijos taip pat yra susijusios ir su painim u (Averill, 1993).
Kiekviena akimirka tampa vis Ar isigsim e tam sioje gatvje m um s u nugaros esanio vyro, priklauso nuo
intensyvesn." to, ar jo veiksm us laikysim e grsm ingais, ar draugikais. Taigi, sutikdam i su
Christopheris Reeve Jam esu ir Lange, galim e teigti, jog m s kno reakcija yra svarbi sudedam oji
(1952-2004) po to, em ocij dalis. O sutikdam i su Cannonu ir Bardu, galim e sakyti, jog em ocij
kai j itiko paralyius patyrim as yra daugiau nei m s kno reakcijos interpretavim as.
EMOCIJOS 637
Painimas ir emocijos
Koks ryys tarp to, k mstome, ir to, kaip jauiams? Kas ia yra vita ir kas
kiauinis?
inom e, kad em ocijos daro tak m stym ui. Kai jauiame nor dainuoti m e
lodij i kino film o Oklahom a" (Ak, koks nuostabus rytas!"), pasaulis ir m us
supantys m ons atrodo nuostabs. Jei kit dien dainuojam e lidnesn bliuz,
tas pats pasaulis ir tie patys m ons atrodo m aiau spdingi.
Ar galim e patirti em ocijas atsietai nuo m stym o? O gal tam pam e tuo, apie
k galvojam e? is klausim as turi praktin svarb savs tobulinim ui. Ar galim e
pakeisti em ocijas keisdam i m stym ?
Painimas gali apibrti emocijas
6 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip sklidimo efektas veikia igyvenamas emocijas.
Kartais susijaudinim as dl vieno vykio gali paveikti reakcij kit vyk. si

vaizduokite, jog grote nam o valiai pabgioj ir randate praneim , kad jus
prim darb, apie kur seniai svajojote. Ar, tebejausdam i bgiojim o sukelt
pakyljim , bsite laim ingesnis nei btum te tada, kai i ini gautum te pra-
bud po snsteljim o?
Nordam i isiaikinti, ar egzistuoja sklidimo efektas, Stanley Schachteris ir
Jerom e Singeris (1962) sujaudindavo universitet studentus, suleisdam i horm ono
epinefrino. sivaizduokite, jog esate vienas j eksperim ento dalyvi: po injek
cijos einate laukiam j, kuriam e atsiduriate kartu su kitu m ogum i (kuris i
ties yra eksperim entuotoj pagalbininkas), vaidinaniu arba apim t euforijos,
arba susierzinus. irdam i m og pajuntate, kaip sm arkiau im a plakti ir
dis, parausta veidas ir padanja kvpavim as. Kaip reaguotum te, jei jum s b
t pasakyta, kad po injekcijos reikia tiktis tokio poveikio? Schachterio ir Sin-
gerio savanoriai beveik nepatyr joki em ocij - nes jie susijaudinim aikino
vaist poveikiu. Taiau k pajustum te, jei bt pasakyta, kad injekcija nesu
kelia jokio poveikio? Galbt reaguotum te taip pat, kaip reagavo kita eksperi
m ento dalyvi grup, ir usikrstum te" kito m ogaus, su kuriuo atsidrte lau
kiam ajam e, tariam om is em ocijom is - taptum te laim ingas, jei pagalbininkas ap
sim est ess pakilios nuotaikos, ir susierzintum te, jei jis vaidint bjauriai
nusiteikus.
is atradim as - kad susijaudinim o bsen galim a patirti kaip vienoki arba
visikai kitoki em ocij, irint, kaip j aikinsim e ir vardysim e - buvo pakar
totas daugelyje eksperim ent. eiskite m ones, kurie susijaudino m indam i dvi
raio treniruoklio pedalus ar stebdam i roko koncerto vaizdajuost, ir jie leng
vai suklys susijaudinim priskirdam i provokacijai. J pyktis bus stipresnis
nei t m oni, kurie buvo panaiai iprovokuoti, taiau prie tai nebuvo susi
jaudin. Panaiai ir lytikai susijaudin m ons prieikiau reaguoja pykt su
kelianias situacijas. Ir prieingai - po atraus barnio ar gsdinanio igyveni
m o liks susijaudinim as gali sustiprinti lytin aistr (Palace, 1995). Kaip ir teigia
Schachterio-Singerio dviej veiksni teorija, suadinim as+vardijim as = em oci-
638 13 SKYRIUS
PAMSTYKIME KRITIKAI
Melo nustatymas Poligrafas (polygraph) -
prietaisas, naudojamas melui atskleisti.
Melo detektoriaus, arba poligrafo, krjai ir vartotojai tikjo,
Jis matuoja kelet fiziologini su emocijo
kad fiziniai emocij rodmenys mel atskleidia taip pat, kaip ts-
mis susijusi reakcij (prakaitavim,
tanti Pinokio nosis. Poligrafas melo neiaikina, ir jo parody
mais imama vis labiau abejoti, ypa giljant supratimui apie fi puls, kvpavimo pokyius).
ziologinius emocij rodmenis. Poligrafas tik matuoja kelet fi

mai labai sujaudina ir visai nekalt mog (13.4 pav.). Pavyz
ziologini reakcij, kurios lydi emocijas, pavyzdiui, kvpavimo
diui, daugelis iprievartavimo auk neveikia" melo detekto
pokyius, irdies veiklos parametrus bei prakaitavim. Jums
riaus test, nes emocingai reaguoja, sakydami ties apie u
stengiantis atsipalaiduoti, atsakinjant klausimus, stebtojas
puolik (Lykken, 1991). Patartina nekaltam mogui nesileisti tik
pradeda matuoti js fiziologines reakcijas. Kai kuriais klau
rinamam poligrafu.
simais, vadinamais kontroliniais, siekiama iek tiek suerzinti tiria
2002 met JAV nacionalins moksl akademijos ataskaito
mj. klausim: Ar per pastaruosius 20 met esate pam k
nors, kas jums nepriklauso?" dauguma moni atsakyt ne ir je teigiama, jog kol kas naudojant poligraf nepavyko pagauti
n vieno nipo". Ne dl to, kad maai mginta tai daryti. Fede
galbt iek tiek pameluot, dl to truput susijaudint, o poligra
racinis tyrim biuras (FTB), Centrin valgybos valdyba (CV)
fas aptikt nedidelius fiziologinius pokyius. Jei atsakinjant
ir Jungtini Valstij gynybos bei energetikos departamentai yra
kritinius (svarbius) klausimus (Ar esate k nors pavogs i sa
ileid milijonus doleri deimtims tkstani savo darbuotoj
vo buvusio darbdavio?"), js fiziologins reakcijos yra silpnes
tikrinti. Tuo metu Aldrichas Amesas, kuris gyveno nepaaikina
ns negu tada, kai js atsakinjate kontrolinius klausimus, tik
mai prabangiai, bdamas CV siskverbusiu Rusijos nipu, ne
rintojas nusprendia, kad js sakote ties. Jis remiasi prielaida,
kad tik vagis labai sutrinka, neigdamas savo kalt. buvo suiuptas. Amesas daugyb kart buvo tikrinamas poli
grafu ir skmingai ilaikydavo visus patikrinimus, - pastebi Ro
Taiau kyla dvi problemos. Pirma, jau pastebjome, kad dau
gelio emocij - nerimo, susierzinimo ar kalts jausmo - fiziolo bertas Parkas (1999). - Niekam neov galv patikrinti jo stai
gins reakcijos yra panaios. Antra, tredalis melo detektoriaus ga atsiradusi turt altinio - juk jis, kad ir kaip bt, ilaikyda
parodym bna neteisingi, ypa kai svarbs kaltinamieji klausi- vo visus melo detektoriaus testus." Tiesa yra ta, kad poligrafai
gali meluoti.
Neseniai atliktoje apklausoje daugiau nei 9 i 10 psichofi-
Poligrafo pripainti nekalti
ziolog ir psicholog sutiko, jog gudrs nusikaltliai ir nipai ga
Poligrafo pripainti kalti
80 li suklaidinti poligraf didindami susijaudinim, kad galt kon
troliuoti klausimus, pavyzdiui, ksdami sau lieuv (lacono ir
70
Lykken, 1997). Prievartautojas maniakas ir udikas Gary Rid-
60 gway, prisipains, jog vykd 48 mogudystes Sietlo apylin
kse (nuudiau tiek daug moter, jog bdavo sunku jas visas
50
40
30 13.8 PAVEIKSLAS.
Ar danai melo detektoriai meluoja?
20
Benjaminas Kleinmuntzas ir Julianas Szucko (1984) papra
ekspert inagrinti poligrafo duomenis 50 tariamj vagyste,
10
kurie vliau patys prisipaino es kalti, ir 50 tariamj, kurie
0
vliau pasirod es nekalti, prisipainus tikrajam kaltininkui.
Jei ekspertai bt buv teisjai, jie bt nuteis daugiau kaip
Nekalti Kalti vien tredal nekalt moni ir iteisin beveik vien ketvirta
mons mons
dal kaltj.
EMOCIJOS 639
prisiminti"), i pradi buvo tariamas, taiau vliau iteisintas, seminarus, kuriuose teissaugos pareignai mokomi veido i
nes skmingai ilaik melo detektoriaus test (Johnson, 2003). raikoje aptikti trumpalaikius apgauls enklus.
Melas yra veiksmingiau atskleidiamas taikant kalts ino Kiti mokslininkai tiria pai apgauls buvein - smegenis.
jimo test, kurio metu vertinama tariamojo fiziologin reakcija EEG raai atskleid smegen veiklos bang, bylojani, jog
detales i nusikaltimo vietos, apie kurias ino tik policija ir nu tiriamajam nusikaltimo vieta yra pastama, fMRV nuotraukos
sikaltlis (Ben-Shakhar ir Elaad, 2003). Pavyzdiui, jei buvo pa parod, jog melagio smegenys nuvinta tose vietose, kuriose
vogtas fotoaparatas ir kompiuteris, tariamas iuo nusikaltimu sining moni smegenys nereaguoja (Faro ir kiti, 2004; Far-
asmuo turt stipriai reaguoti konkret i daikt gamintojo well ir Smith, 2001; Langleben ir kiti, 2002, 2005). Kadangi ie
pavadinim. Jei toki konkrei tyrim bus pakankamai, nekal vertinimai yra sudtingi ir brangs, mokslininkai taip pat ibando
tas mogus bus retai neteisingai apkaltintas. portatyv aparat, skleidiant infraraudoniesiems artimus spin
XXI amiuje kelios mokslinink grups tiria naujus bdus dulius, kuris panaiai aptinka smegen kraujotakos modelius,
melui atskleisti. Vienos grups kuria kompiuterines programas, susijusius su melu (Izzetoglu ir kiti, 2003). Iduodantis Pinokio
lyginanias sakani teisyb ir melagi (kurie vartoja maiau mel enklas gali bti ne itsusi nosis, o idavikika veikla jo
pirmojo asmens vardi ir daugiau neigiamas emocijas apib smegen kairiojoje kaktos skiltyje ir priekinje juostinje ievje.
dinani odi) kalb. Kitos programos skirtos analizuoti su Taiau skeptikai pastebi, jog mes dar esame toli nuo komerci
melu susijusioms veido mikroiraikoms (Adelson, 2004; New ns tikrovs (Ules, 2004).
man ir kiti, 2003). Psichologas Paulas Ekmanas (2003) rengia
ja. Taigi sitikinom e, kad em ocinis susijaudinim as nra toks nediferencijuotas,

kaip m an Schachteris ir Singeris. Taiau toki skirting em ocij, kaip pyktis,
baim ir lytinis susijaudinim as, sukeltas suadinim as i ties gali pereiti i vie
nos em ocijos kit (Reisenzein, 1983; Sinclair ir kiti, 1994; Zillm ann, 1986).
Svarbu prisiminti: suadinim as kursto em ocijas; painim as jas nukreipia.
Painimas ne visada atsiranda anksiau u emocijas

7 TIKSLAS. Iskirkite du alternatyvius kelius, kuriais gali keliauti jutiminiai dirgikliai suadindami
emocin atsak.
Ar nordam i igyventi em ocij pirm iau privalom e vardyti suadinim ? Kartais

igyvenam e nevardytas em ocijas. Pavyzdiui, pam irote kokio nors darbo tei
kim o term in arba paaikjo, kad eidte kieno nors jausm us. Kadangi vyks
tantis pokalbis blako dm es, js nesuvokiate ios blogos inios. Taiau jos
poveikis knui trunka ilgiau, ir dabar nevardytas jausm as kirba viduje. Jauia
ts iek tiek nesm agiai. inote, jog tam yra kakokia prieastis, taiau iuo m e
tu negalite jos apiuopti. Robertas Zajoncas (1980, 1984a) padar ivad, jog
m es pajuntam e daugyb em ocini atsak neinterpretuodam i situacijos arba net
anksiau nei i situacija ikyla. Ankstesniuose skyriuose pastebjom e, jog, kai
dirgikliai blyksteli taip trum pai, kad m ons j negali suvokti ir prisim inti, vis
tiek iem s dirgikliam s teikiam a pirm enyb. Nors m ons sm oningai ir nesu
vokia, kad juos m at, ie dirgikliai jiem s patinka. Nesism onintas besiypsan- Ar galite prisiminti, kaip koks
tis ar piktas veidas gali paskatinti palankiau ar nepalankiau reaguoti kit dir- nors mogus ar dalykas neinia
gikl (M urphy ir kiti, 1995). Vienos eksperim ent serijos m etu, kai itrokusiem s kodl, taiau i karto jums
m onm s labai trum pai (taip, kad jie nespt sm oningai suvokti) buvo rodom as patiko?
640 13 SKYRIUS
13.5 PAVEIKSLAS.
Trumpiausi smegen keliai Juntamoji
Priekin smegen iev
emocijoms kaktos skilties
Jutimin vestis gali bti dalis
Gumburas
nukreipta (a) tiesiai
migdol (pro gumbur), Gumburas
Baims Baim
kad akimirksniu sukelt Migdolas dirgikli Migdolas
dirgiklis
emocin reakcij, arba (b)
smegen iev, kurioje ji
bus analizuojama.
Baims Baims
reakcija reakcija
(a) greitasis alutinis kelias (b) pagrindinis mstymo kelias
Biologas Robertas Sapolsky laimingas veidas, buvo igerta madaug 50 procent daugiau vaisinio grimo
(2003) pastebi, jog migdolas negu tada, kai rodyto veido iraika buvo neutrali (Berridge ir Winkielman,
yra labai svarbus ir agresyvu 2003). Jei msteldavo piktas veidas, mons igerdavo pastebimai maiau.
mui. Tai parodo, jog agresy Neurologini proces moksliniai tyrimai rodo, kad emocijas galime igyventi
vumas gali bti siaknijs nesmoningai, prie painim.
baimje - is pastebjimas Kaip ir greiti refleksai, veikiantys atskirai nuo mstanios smegen ievs,
gali paaikinti daugel socialini- kai kurios emocijos keliauja alutiniais keliais, per neuron takus, kurie ap
politini poelgi. lenkia smegen iev (per kuri eina alternatyvus pagrindinis kelias). Vienas
alutinis kelias eina nuo akies arba ausies per gumbur migdol - emocij
valdymo centr (r. 13.5 pav.). is sutrumpintas kelias per migdol nepasiekiant
13.6 PAVEIKSLAS. smegen ievs sudaro galimyb atsirasti aibikai emocinei reakcijai anksiau,
Smegen jautrumas grsmei negu sikia protas. Migdolo reakcija gali bti tokia greita, kad galime n ne
Net tada, kai isigandusi suprasti, k pamatme (Dimberg ir kiti, 2000). Vieno domaus eksperimento metu
aki vaizdas msteldavo Paulas Whalenas ir jo kolegos (2004) naudodami fMRV stebjo migdolo reak
per greitai, kad mons
smoningai j suvokt, cij igsting aki vaizd, pateikiam kaip ikislenkstin dirgikl (r. 13.6 pav.).
fMRV stebjimas rodydavo, Palyginti su kontrolins grups nariais, kuriems buvo rodomas laiming aki
kad j itin budrus migdolas
pieinys, eksperimentins grups nariams isigandusios akys suadino migdolo
bdavo suadinamas
(Whalen ir kiti, 2004). veikl (nors n vienas ios grups narys smoningai nesuvok, kad jas mat).
Migdolas smegen iev siunia daugiau nervini projek
cij nei gauna j atgal. Todl, kaip pastebi Josephas LeDoux
ir Jorge Armony (1999), jausmams lengviau uvaldyti msty
m nei mstymui valdyti jausmus. Mike krptelime igird la
manius krmus ir paliekame smegen ievei vliau nusprs
ti, ar gars sukl vris, ar vjas. itoks igyvenimas pa
tvirtina Zajonco sitikinim, kad kai kurie emociniai atsakai n
ra susij su smoningu mstymu ir kad painimas ne visada
yra btinas emocijoms atsirasti. irdis ne visada paklsta
Isigandusios Laimingos protui.
EMOCIJOS 641
Em ocij tyrintojas Richardas Lazarusas (1991, 1998) pripaino, kad sm e Ak! Tu keliausi viekeliu, o a
genys apdoroja ir reaguoja gausyb inform acijos, sm oningai ito nesuvokiant. alutiniu keliu, ir a atvyksiu
Jis taip pat sutiko, jog kai kuriem s em ociniam s atsakam s nereikia smoningo kotij anksiau nei tu.
m stym o. Taiau Lazarusas atkreip dm es tai, jog net akim irksniu pajustos Bonnie Banks,
em ocijos reikalauja tam tikro paintinio situacijos vertinim o; kitaip kaip m es OLoch Lomond
inotume, k reaguojam e? Em ocijos kyla tada, kai vertiname vyk kaip nau
ding ar kenksm ing m s gerovei, neatsivelgdam i tai, ar i ties inom e,
naudingas is vykis ar alingas. lam ani krm gars vertinam e kaip grs
m . Vliau suinom e, jog tai buvo tik vjas . 13.7 PAVEIKSLAS.
Tokios sudtingos em ocijos, kaip kalt, laim ir m eil, akivaizdiausiai ky Du keliai iki emocijos
la i m s interpretacij bei lkesi. Labai em ocingi m ons bna kartako Zajoncas ir LeDoux
pabria, jog kai kurie
iai i dalies dl savo interpretacij. ie m ons gali suasmeninti vykius, lyg
emociniai atsakai yra
tie vykiai bt kakaip susij su jais paiais, ir apibendrinti igyvenim us per betarpiki, jie vyksta
nelyg ipsdam i pavien vyk (Larsen ir kiti, 1987). Blog egzam ino paym anksiau, negu smoningai
juos vertiname. Lazarusas,
galim e aikinti arba neteisingu egzam inavim u (ir jaustis pyk), arba m s pa Schachteris ir Singeris
i gebjim stoka (ir jaustis prislgti), arba nepakankam u pasirengim u (ir su pabria, kad vyki vertini
tikti, kad paym ys teisingas) (W einer, 1985). mas bei vardijimas taip pat
lemia emocin reakcij.
Apibendrindam i pasakysim e, kad kai kurie em ociniai at
sakai, kaip padem onstravo Zajoncas ir LeDouxas, - ypa kai
kas nors tiesiog patinka, nepatinka ar gsdina - nesusij su Lazarusas,
vertinimas Schachteris-
sm oningu m stym u (r. 13.7 p a v .). Galim e bijoti voro, nors
Singeris
ir inom e , kad jis nepavojingas. Toki reakcij sunku pa
keisti keiiant m stym .
Kaip num at Lazarusas, Schachteris bei Singeris, kitom s
em ocijom s - tarp j tokiom s nuotaikom s, kaip depresija, ir Emocinis
vykis atsakas
tokiem s sudtingiem s jausm am s, kaip neapykanta bei m ei
l, - didel poveik daro interpretacijos, prisim inim ai ir l
Zajoncas, LeDoux
kesiai. Kaip pam atysite 16 skyriuje, kai apim a tokios em oci
jos, im ok teigiam iau galvoti apie save ir supant pasaul,
pasijusime geriau.
MOKYMOSI REZULTATAI
Emocij fiziologija
2 TIKSLAS. Apibdinkite, kok vaidmen atlieka autonomin ner 3 TIKSLAS. Aptarkite ry tarp suadinimo ir veikios rezultat.
v sistema emocinio suadinimo metu.
Labai stiprus arba labai silpnas suadinim as gali b
Autonom in nerv sistem a kontroliuoja suadinim . ti alingi. Geriausi rezultat pasiekiam a tada, kai su
Jos sim patin dalis m obilizuoja veikti, duodam a nuro adinim as bna vidutinis, nors tai priklauso nuo u
dym antinksiam s iskirti streso horm onus, kurie sa duoties sudtingum o. Vykdant lengvas ar gerai im ok
vo ruotu priveria daniau plakt ird, pakelia krau tas uduotis geriausi rezultat pasiekiam a, kai su
jospd bei padidina cukraus kiek kraujyje, ir sua adinim as didelis. Vykdant sudtingas uduotis ge
dindam a kitas gynybines reakcijas. Parasim patin da riausi rezultat pasiekiam a, kai suadinim as bna
lis nuram ina prajus krizei, nors suadinim as silpnja m aesnis.
pam au.
642 13 SKYRIUS
4 TIKSLAS. vardykite tris emocijas, susijusias su panaiu fizio- 6 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip sklidimo efektas veikia igyvena
loginiu suadinimu. mas emocijas.
Isigandus, supykus ir lytikai susijaudinus, m s fi Sklidimo efektas atsiranda tada, kai susijaudinim as,
ziologinis suadinim as bna panaus. Stebtojam s b sukeltas vieno vykio, daro tak reakcijai kitus vy
t sunku atskirti ias bsenas, jei jie vertint tik fi kius. Em ocinis suadinim as danai bna per m aai
ziologin reakcij, taiau em ociniai igyvenim ai (o diferencijuotas, kad galtum e apibrti em ocij, kuri
kartais ir veido iraika) iose trijose bsenose esti igyvenam e, todl j reikia apibdinti konkreiau. Su
skirtingi. adinim as kursto em ocijas; painim as jas nukreipia.
7 TIKSLAS. Iskirkite du alternatyvius kelius, kuriais gali keliauti

5 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra konkrei emocij fiziologi
jutiminiai dirgikliai suadindami emocin atsak.
niai ir smegen struktros poymiai.
Em ociniai atsakai bna betarpiki, kai jutim in vestis

Naudodam i sudting aparatr, m okslininkai atrado
pro gum bur patenka tiesiai m igdol, aplenkdam a
ryius tarp kai kuri em ocij ir neym i antakio rau
sm egen iev ir suadindam a greit reakcij, kurios
m en (kai jauiam e baim ), skruost raum en (kai
danai sm oningai nesuvokiam e. Reakcijai sudtin
diaugiam s) ir po akim is esani raum en (kai diau
gas em ocijas (tokias kaip kalt, laim ir m eil) reika
giam s) judesi. Sm egen nuotraukos taip pat rodo
linga interpretacija, todl jos ltesniu keliu nukreipia
suaktyvjusi m igdolo veikl, kai jauiam e baim .
m os analizuoti sm egen iev.
Skirtum ai taip pat atsiranda ir sm egen ievs srity
se. Neigiam os em ocijos (pavyzdiui, pasibjaurjim as) PAKLAUSKITE SAVS: Ar galite prisiminti atvej, kai pastebjote
suadina veikl sm egen ievs deiniojoje kaktos savo kno reakcij emocikai sudting situacij, pavyzdiui,
skiltyje, o teigiam a nuotaika (pavyzdiui, entuziaz sudting socialin aplink ar net test ar aidim, dl kurio i
m as) yra fiksuojam a kairiojoje kaktos skiltyje, kurioje anksto nerimavote? Kaip suvokte i situacij: kaip ik ar
yra daug dopam ino receptori. kaip grsm? Kaip jums seksi?
Emocij raika
M es galim e atpainti m oni em ocijas paprasiau: skaitom e i kno, klauso
m e balso tono, stebim e veidus. m oni elgesys parodo j em ocijas. Ar i ne
verbalin kalba yra universali, ar vairiose kultrose ji skirtinga? Ar m s i
raikos veikia m s patiriam as em ocijas?
Neverbalinis bendravimas
8 TIKSLAS. Apibdinkite veiksnius, daranius tak ms gebjimui iifruoti neverbalinius
enklus.
Tavasis veidas, tane, kaip knyga, Bendraujam e ir odiais, ir be j. Vakarieiam s tvirtas rankos paspaudim as su
Kur stabi dalyk parayta." kelia draugikos, rykios asm enybs spd (Chaplin ir kiti, 2000). dm iu vilgs
Ledi Makbet savo vyrui niu, nuleistom is akim is arba spoksojim u galim a ireikti artim um , paklusnu
Shakespeare tragedijoje m ar valdingum (Kleinke, 1986). Aistringi sim yljliai daniausiai gali ilgai
Makbetas" ir dm iai irti vienas kitam akis (Rubin, 1970). Kad atsakyt klausim , ar
(Vert. A. Churginas) tokie vilgsniai galt sukelti panaius jausm us tarp nepastam j, Joan Kel-
EM O CIJOS 643
lerm an. Jam esas Lewisas ir Jam esas Lairdas (1989) atliko tok tyrim : jie pa Preparatas Botox, suleistas
pra vienas kito nepastani vyr ir m oter poras dvi m inutes dm iai ir- kariaujant su rauklm is,
ti arba vienas kito rankas, arba akis. irj vienas kitam akis vliau saksi paralyiuoja raum enis,
pajut didesn potrauk ir susijaudinim . K daryti, jei nenorite, kad m ons ino- dl kuri sjjsidaro raukls,
t, kaip jauiats, arba net jei patys itaip nenorite jaustis? Ar galim e nuslopin- todl virutinis odos sluoksnis
ti savo em ocines iraikas? Kartais. Taiau, kaip pastebjo Jane Richards ir Jam e- atsipalaiduoja ir isilygina.
sas Grossas (2000), u nuslopint iraik tenka m okti. Palyginti su tais, kurie Dl ios kosm etins procedros
tiesiog irjo slog film , m ginusieji nukreipti psichin energij ir dm es dingsta subtilios rauklels,
tai, kad nuslopint savo em ocin iraik, blogiau prisim in film o detales. ilgainiui atsiradusios dl pykio
Daugum a m s gana gerai gebam e skaityti neverbalinius signalus ir iif- iraik ar primerkt aki. Ar tai
ruoti em ocijas senam e nebyliajam e kine. M um s ypa gerai pavyksta aptikti o gali paslpti subtilias emocijas?
diais neireiktas grsm es. Klausydam i kita kalba reikiam as em ocijas, m o

ns lengviausiai pastebi pykt (Scherer ir kiti, 2001). irdam i vystelinius
odius, kuri sm oningai nesuvokiam e, daniau pajuntam e esant neigiam od,
pavyzdiui gyvat" arba bom ba" (Dijksterhuis ir Aarts, 2003). Veid m inio
je vienintelis piktas veidas (r. 13.8 pav.) greiiau atkreipia dm es nei vienin
telis laim ingas (Fox ir kiti, 2000; Hansen ir Hansen, 1988).
Tyrindam as skirtingas em ocij kupin veid dalis, Robertas Kestenbaum as
(1992) pastebjo, kad baim ir pykt daugiausia perskaitom e i aki, o laim -
i burnos. Trum palaikiai iraikos pokyiai taip pat padeda perskaityti veid (Am -
badar ir kiti, 2005). Vieni m s geriau nei kiti pastebim e iuos enklus. Tai pa
stebjo Robertas Rosenthalis, Judith Hall ir j kolegos (1979), im tam s m o
ni rodydam i trum pas film itraukas su iraikingais m oni veidais ar knais,
kartais lydim ais ikraipyto balso. Pavyzdiui, po dviej sekundi fragm ento,
kurio m etu buvo parodytas tik nusim inusios m oters veidas, m okslininkai klaus
davo, ar i m oteris kak kritikuoja u tai, kad pavlavo, ar kalba apie savo
skyrybas. Rosenthalis ir Hali ra, jog per tokias trum pas akim irkas vieni m o
ns kur kas geriau nei kiti pastebi em ocijas. Intravertai daniausiai geriau per
skaito kit m oni em ocijas, o ekstravertus lengviau perskaityti" (Am bady ir
kiti, 1995).
13.8 PAVEIKSLAS.
Grsms radaras:
piktas veidas atkreipia dmes
Ms emocijas aptinkantis
radaras puikiai pastebi
grsm, todl - ir pikt
veid. Arne Ohmanas ir jo
kolegos i Stokholmo
(2001) pastebjo, jog
mons greiiau aptinka
pikt veid negu laiming.
Kit eksperiment metu
tiriamieji greiiau pasteb
davo su grsme susijusias
gyvates, o ne gles
(Ohman ir kiti, 2001).
644 13 SKYRIUS
13.9 PAVEIKSLAS.
Patirtis daro tak
suvokiamoms emocijoms Patirtis gali padidinti jautrum konkreiom s em ocijom s. Vaikam s buvo
Vaikams parodius vien rodom a serija veid, kuri iraika kom piuteriu transform uota nuo lidesio ar
i sekos veid, kuriuose
yra sumiusi baims (ar baim s iki pykio. Sm urt patyr vaikai greiiau negu kiti velgdavo pykt (r.
lidesio) ir pykio iraika, 13.9 p a v .). Parodius veid, kurio iraikoje yra 60 procent baim s ir 40 pro
fizin smurt patyr vaikai cent pykio, ie vaikai danai baim jau palaikydavo pykiu. J suvokim as
daniau negu nepatyr
smurto suvokdavo veid tapo jutim ikai nustatytas priim ti neym ius pavojaus signalus, kuri nepastebi
esant pikt (Pollak sm urto nepatyr vaikai.
ir Kistler, 2002; Pollak
ir Tolley-Schell, 2003).
Lytis, emocijos ir neverbalinis elgesys
9 TIKSLAS. Apibdinkite lyi skirtumus suvokiant ir perteikiant emocijas.
Ar m oter intuicija, kaip m ano daugelis m oni, yra pranaesn u vyr? Pa

im kim e tok pavyzd: kai vien 2001 m et balandio ryt Deli Larsen ijo i
M inesotos valstijos Grand M ar m iesto banyios, ji susitiko Kristofer Bono,
tvarking, m andag jaunuol. Bono autom obilis sugedo, ir jaunuolis saksi ie
ks, kas j pavt kit m iestel, kur jis turs susitikti su draugais. Kai Bono
vliau pasirod Larsen parduotuvje, kur m oteris adjo padti jaunuoliui pa
skam binti draugam s, skrandyje ji pajuto skausm . Intuityviai jausdam a, kad ka
kas su iuo jaunuoliu negerai, ji prim ygtinai reikalavo, kad jie pasikalbt lau
ke, ant aligatvio. Sakiau, jog esu m otina, ir su tavim i noriu kalbti kaip m o
tina... I tavo elgesio m atau, jog turi puiki m otin ." Igirds m inint m otin,
Bono sistebeilijo Larsen. A neinau, kur yra m ano m otina", - atov jis.
Pasibaigus pokalbiui, Larsen nusiunt Bono atgal banyi susitikti su pas
torium i. Ji taip pat paskam bino policij ir patar patikrinti jaunuolio autom o
bilio num er. Autom obilis buvo registruotas jo m otinos vardu pietiniam e Ilinoju
je. Nuvykusi Lucijos Bono but, policija rado j pasruvusi kraujais vonioje.
eiolikm etis Bono buvo apkaltintas pirm o laipsnio m ogudyste (Biggs, 2001).
Ar tai buvo atsitiktinum as, kad Larsen, perpratusi ram i Bono ivaizd, bu
vo m oteris? Kai kurie psichologai pasakyt, jog ne. Atlikusi 125 jautrum o ne
verbaliniam s signalam s tyrim us, Judith Hall (1984, 1987) pastebjo, jog m ote
rys daniausiai pranoksta vyrus perprantant m oni em ocinius signalus. M ote
r jautrum as neverbaliniam s signalam s jom s taip pat suteikia pranaum paste
bint m el (DePaulo, 1994). M oterys taip pat pranoksta vyrus, atskirdam os, ar
vyro ir m oters pora yra tikri sim yljliai, ar tik apsim eta, ir nusprsdam os, ku
ris i dviej m oni nuotraukoje yra kito virininkas (Bam es ir Sternberg, 1989).
M oter neverbalinis jautrum as leidia paaikinti j didesn em ocin ratin
gum . Lisa Feldm an Barrett ir jos kolegos (2000) pasil vyram s ir m oterim s
EMOCIJOS 645
apibdinti, kaip jie jaustsi tam tikrom is situacijom is. V yrai apra paprastes
nes em ocines reakcijas. Js irgi galite pam ginti: paklauskite m oni, kaip jie
jaustsi atsisveikindam i su draugais baigus universitet. Barrett darbai rodo,
jog vyrai daniau atsako paprastai (Jausiuosi blogai"), o m oterys reikia sud
tingesnes em ocijas (Tai bus kariai saldu; jausiuosi ir laim inga, ir lidna.").
M oter gebjim as iifruoti kit m oni em ocijas taip pat gali turti takos
j stipresniam em ociniam reagavim ui esant tiek teigiam om s, tiek neigiam om s
situacijom s (G rossm an ir W ood, 1993; Sprecher ir Sedikides, 1993; Stoppard
ir G ruchy, 1993). D augiau kaip 23 000 m oni i 26 pasaulio kultr tyrim ai
rodo, jog m oterys daniau nei vyrai tvirtina esanios atviros jausm am s (Costa
ir kiti, 2001). Tai paaikina itin tvirtai siaknijus sitikinim , kur ireik be
veik 100 procent am erikiei nuo 18 iki 29 m et am iaus, jog em ocionalu
m as yra labiau bdingas m oterim s" (N ew port, 2001).
A pklaus m etu m oterys taip pat daniau nei vyrai apibdina save kaip em -
patikas. Jei jauiate empatij, tapatinate save su kitais m onm is ir sivaizduo
jate, kaip jaustum ts bdam i j vietoje. Tokie fiziologiniai em patijos m atai kaip
pulso danis stebint kito m ogaus sielvart rodo, jog skirtum as tarp lyi yra
kur kas m aesnis nei teigiam a apklausose (Eisenberg ir Lennon, 1983). Taiau
m oterys daniau reikia em patij - verkia ir teigia esanios prislgtos, kai ste
bi kito m ogaus sielvart. A nna K ring ir A lbertas G ordonas (1998) stebjo
lyi skirtum vaizdajuostse, kuriose buvo ufiksuoti studentai ir students,
irintys lidn (vaikai, kuri vienas tv m irta), laim ing (kom edija) ar gs
dinani (vyras, vos nenukrentantis nuo aukto pastato atbrailos) film itraukas.
K aip parodyta 13.10 p a v e ik s l e , m oterys pastebim iau reagavo visokius film us.
Be to, jos daniausiai giliau igyvena em ocinius vykius (pavyzdiui, suluoin 13.10 PAVEIKSLAS.
t m oni nuotrauk perirjim as): j sm egen sritys, jautrios em ocijom s, bna Lytis ir ekspresyvumas
aktyvesns. Prajus trim s savaitm s, m oterys geriau negu vyrai prisim ena iuos N o rs s tu d e n ta i ir stu d e n t s
vaizdus (Canli ir kiti, 2002). ry kia i n e sisk iria p a g a l ta i,

ko k ia s jie te ig ia p a ty r
K ito lyi ir veido iraik tyrim o m etu H aroldas H illas ir A lanas Johnsto-
e m o c ija s a r p sich o lo g in
nas (2001) sukr anim acin galv, perteikiani vairias iraikas (kvaila yp re a kc ij i r d a m i e m o c in
sena, galvos purtym as, pakelti antakiai). Tam skaitm eniniu bdu buvo apdoroti g u s film u s , stu d e n i v e id a i
ro d ku r k a s d a u g ia u
anekdot skaitani Londono universiteto student veidai. N ors neliko joki ana e m o c ij . (I K rin g ir
tom ini lyties poym i, stebtojai daniausiai atspdavo lyt pagal ikalbingas G o rd o n , 1 9 9 8 .)
iraikas.
Lyi skirtum ai taip pat atsiskleidia em ocijose, kurias vy 14
V y ra i
rai ir m oterys ireikia geriausiai. Papra student prisim inti 12
M o te ry s
ir papasakoti tuos atvejus, kai jie buvo laim ingi, lidni ir pikti, 10
Erikas Coatsas ir Robertas Feldm anas (1996) kitiem s ekspe
8
rim ento dalyviam s, kurie buvo teisjai, parod nebylius 5 se
6
kundi vaizdo siuetus apie student prisim inim us. B eveik
du tredalius kart teisjai teisingai atspdavo, kad m oterys 4
prisim ena laim ingas akim irkas, taiau m aiau nei pus kart 2
jiem s pavyko atspti vyr laim ing akim irk prisim inim us. 0
Taiau vyrai truput iraikingiau negu m oterys perteikdavo L i d n a s L a im in g a s G s d in a n tis
F ilm o p o b d is
pykt.
646 13 SKYRIUS
Emocij atskleidimas ir vertinimas

10 TIKSLAS. Aptarkite veido iraika bei elgesiu perteikiam emocij teisingo ir klaidingo poy
mi aikinimo mokslinius tyrimus.
Sunkiai kontroliuojam i veido raum enys perteikia em ocij, kurias kartais m gi

nam e nuslpti, enklus. Daniausiai nesm oningai kilstelta vidin antakio da
lis parodo sielvart ar susirpinim . Pakelti suraukti antakiai yra baim s en
klas. tem pti paakiuose esantys raum enys ir pakelti skruostai lydi tikr ypse
n. Dirbtin ypsena, pavyzdiui, tokia, kuri nutaisom e" fotografui, gali bti
ilaikom a ilgiau kaip keturias penkias sekundes. Natrali iraika per laik
daniausiai iblanksta. Be to, dirbtin ypsena kyla ir pranyksta daug staigiau
negu nuoirdi (Bugental, 1986).
Daugum ai m oni bna sunku pastebti apgaulingas iraikas. 186 tyrim ,
kuri m etu buvo tikrinam a, kaip m ons atskiria ties nuo m elo, apvalgoje nu
rodom a, jog tyrim dalyviai tik 54 procentus kart atspjo teisingai - tik tru
put geriau nei spjant paprasiausiai m etant m onet (Bond ir DePaulo, 2005).
Ar galim e im okti geriau atspti apgaul? Paulas Ekm anas ir M aureen OSul
livan (1991) pastebjo, jog im okius stebtojus velgti dem askuojanius m elo
enklus, pavyzdiui, paauktjus balso ton, jie atspja tiksliau. M okslininkai
universiteto studentam s rod arba film apie gam t, arba slog siaubo film .
Nepaisant to, kur film irjo, student buvo paprayta kalbti ir elgtis taip,
tarsi jie bt irj film apie gam t ir juo m gavsi. M okym as padjo
stebtojam s 86 procent tikslum u atskirti ties nuo m elo. Ar ir m um s, vado
vaujantis savo intuicija, gali taip pat gerai sektis? Nelabai tiktina. Ekm anas ir
OSullivan m et ik 39 auktj m okykl studentam s, 67 psichiatram s, 110
teisj, 126 policininkam s ir 90 federacins m elo detektori tarnybos darbuo
tojam s, silydam i pagauti m elagius. Kaip pastebjom e cituodam i kito tyrim o
rezultatus, vis penki grupi atstov spjim ai buvo beveik atsitiktiniai (50 pro
cent). Tik etosios grups atstov, kurioje buvo patyr m inios stebtojai - JAV
slaptosios tarnybos agent - rezultatai buvo geresni u atsitiktinius. Taiau ir
jie teisingai atspjo tik 64 procentus kart.
Vlesniam e tyrim e Ekm ano vadovaujam a m okslinink grup (1999) iskyr
Kuri Paulo Ekmano ypsena
dar tris grupes m oni, gebani pagauti m elagius. irdam i vaizdajuostes,
dirbtin, kuri - natrali?
kuriose m ons reik savo nuom on - arba sak teiginius, prietaraujanius
Deiniojoje nuotraukoje
j nuom onei - tokiais klausim ais, kaip m irties bausm , federaciniai teissau
ypsantis dirba tie veido
raumenys, kurie bdingi gos pareignai (daugiausia CV agentai) pagaudavo m elagius 73 procentus kar
natraliai ypsenai. t. Klinikiniam s psichologam s, besidom intiem s m elo m oksliniais tyrim ais, tai
padaryti pavyko 68 procentus kart, o gyvenim o im intim i besiva
dovaujantys Los Andelo tardytojai pasiek beveik tok pat 67 pro
cent rezultat. Patyr brit policijos tardytojai atskiria m el m a
daug panaiu tikslum u (M ann ir kiti, 2004). gij patyrim o - ila
vin intuicij - m ons danai gali pastebti m ikroskopin m ela
gio kalts, nevilties ir baim s iraik.
Kai m ons nesistengia apgauti, atspti em ocijas sekasi geriau.
Kaip esam e pastebj, sm egenys geba pagauti subtilias iraikas.
EMOCIJOS 647
Tai pastebjo Elisha Babadas, Frankas Bem ieri ir Robertas Rosenthalis (1991),
film uodam i m okytojus, kalbanius su nem atom ais m okiniais. Pakakdavo vos 10
sekundi film uotos m ediagos itraukos, kurioje arba girddavosi m okytojo
balsas, arba buvo m atyti jo veidas, kad ir jauni, ir seni irovai nusprst, ar
m okytojui patinka vaikai, kuriem s jis kalba. M okytojai gali sivaizduoti, kad
m oka paslpti savo jausm us ir ilikti objektyvs, taiau m okiniai sugeba pajus
ti. k atskleidia ekspresyvus balso tonas bei gestai.
V is labiau aikjant, kad galim a bendrauti nebylia kno kalba, m rastis
m okslini tyrim , nagrinjani, kaip be odi bendrauja (arba nebendrauja)
pretendentas darb ir j priim antis asm uo. Parayta vadovli ir straipsni, kurie
m oko interpretuoti neverbalinius signalus sudarant verslo sandor, parduodant
produkt ar flirtuojant. Verta m okti skaityti em ocijas i subtili veido irai
k. gest, kno laikysenos. Pavyzdiui, nenustygim as vietoje daniausiai rodo
nerim arba nuobodul. K onkreiau aikinti kno laikysen ar gestus yra ri
zikinga, nes t pai em ocij gali atspindti skirtingos iraikos: pavyzdiui,
prieikum gali rodyti ne tik altas spoksojim as, bet ir vengim as irti akis.
Tas pats gestas gali atspindti labai skirtingas em ocijas, pavyzdiui, sukryiuo-
tos rankos gali reikti ir susierzinim , ir atsipalaidavim .
Bendraudam i per kom piuter, nem atom e gest, veido iraikos ir negirdim e
balso tono. Elektroniniuose laikuose kartais terpiam i jaustukai, pavyzdiui,
:-) reikia suokalbik m irkteljim , o :-( - nepasitenkinim . Taiau elektroni
niuose laikuose ir interneto diskusijose nebna neverbalini signal, bylojan-
i apie raaniojo padt, asm enyb bei am i. N iekas neino, kaip js atro-
dote, koks yra js balsas arba isilavinim as; apie jus sprendiam a tik pagal
odius. Pirm kart susitik su savo elektroninio susirainjim o draugu m o
ns danai nustem ba.
Taip pat lengva suklysti skaitant elektronines inutes, kuriose iraiking
elektronini em ocij" nebuvim as gali sukelti dviprasm ikas em ocijas. G alim a
suklysti ir todl, kad inutse nebna balso niuans, pagal kuriuos sprendia
m e. ar teiginys yra rim tas, apgaulingas ar sarkastikas. Justino K rugerio ir jo
koleg (1999) atlikti tyrim ai rodo, jog bendraujantieji danai m ano, kad ketini
m as tik pajuokauti" yra vienodai aikus, ar jis bt pasistas elektroniniu pa
tu, ar pasakytas odiu. Taiau danai m ons bna egocentriki, nenum aty-
dam i, kad, nesant neverbalini signal, jie gali bti neteisingai suprasti.
Kultra ir emocij raika

11 TIKSLAS. Aptarkite konkreiai kultrai bdingus ir visoms kultroms universalius emocins
raikos aspektus ir paaikinkite, kaip emocin raika gali padidinti ilikimo tikimyb.
G est reikm vairiose kultrose yra nevienoda. Psichologas O tto K linebergas

(1938), skaitydam as kin literatr, pastebjo, kad kinai susirpin ar nusivyl
ploja rankom is, supyk - garsiai kvatoja ho-ho", o nusteb - ikia lieuv.
iaurs am erikieiam s prastas ikeltas vir nyktys ir nyktys, sujungtas su
sm ilium i (angl. ,,O K "), reikiantis pritarim , kitos kultros m onm s gali reikti
eidim . (K ai buvs JA V prezidentas Richardas N ixonas parod enkl B ra-
648 13 SKYRIUS
zilijoje, jis nesuprato, jog sako usiim kim e seksu.) 1968 m etais buvo vl pa
dem onstruota, kokie svarbs yra gest kultriniai apibrim ai: iaurs Korja
ispausdino nuotrauk, kurioje trys linksm ai nusiteik karininkai i paim to
nelaisv JAV karinio jr nipinjim o laivo rod ikl vidurinj rankos pirt.
Savo pagrobjam s jie paaikino, jog tai havajietikas skm s linkjim o en-
klas (Flem ing ir Scott, 1991).
Ar skirting kultr m oni veido iraikos taip pat reikia k nors skirtinga?
Nordam os atsakyti klausim , tyrim us atliko dvi tyrj grups: vienai va
dovavo Paulas Ekm anas, W allace Friesenas ir kiti (1975, 1987, 1994), kitai -
Carrollis Izardas (1977, 1994). m onm s i vairi pasaulio ali buvo rodo
m os vairias veido iraikas atspindinios fotografijos ir buvo praom a atspti,
kokias em ocijas jos reikia. Pam ginkite ir js pasakyti, kurios veido iraikos
atitinka ivardytas em ocijas (13.11 pav.).
Tikriausiai skm ingai atlikote uduot, nesvarbu, kokiai kultrai priklauso
te. ypsena yra ypsena visam e pasaulyje. Tai pasakytina ir apie pykt bei - kiek
m aiau - apie kitas iraikas (Elfenbein ir Am bady, 1999). (Nra n vienos kul
tros, kurioje m ons laim rodyt susiraukdam i.) Nepaisant kai kuri skirtu
m , kultros ir kalbos turi daugyb panaum , skirstydam os em ocijas kate
gorijas - pykt, baim ir kt.
Galbt skirting kultr m ons vienodai reikia em ocijas ir vienodai su
pranta veido iraikas todl, kad visi patiria panai tak, pavyzdiui, am eri
kiei film , BBC ir CNN poveik? M atyt, ne. Ekm anas su bendradarbiais, nu
vyk pas gana atskirtus Naujosios Gvinjos m ones, pra juos ireikti vai
rias em ocijas, pavyzdiui, sivaizduokite, kad m ir js vaikas". Nufilm av Nau
josios Gvinjos gyventoj veido iraikas, tyrjai ias vaizdajuostes rod Am e
rikos studentam s, kurie lengvai em ocijas atpaino.
Veido iraikoje i ties yra tam tikr neverbalini enkl, leidiani atspti,
kokios tai kultros atstovas (M arsh ir kiti, 2003). Todl nenuostabu, kad 182
13.11 PAVEIKSLAS.
Tik iai kultrai bdingos
ar visoms kultroms vienodos
iraikos?
Jei moni ras ir kultra
skiriasi, ar ir veidai kalba
skirtingomis kalbomis? Kuris
veidas reikia pasibjaurjim?
Pykt? Baim? Laim?
Lides? Nuostab?
Atsakymai 650 puslapyje.
(I Matsumoto ir Ekman,
1989.)
EMOCIJOS 649
tyrim duom enys rodo, jog m ons bna truput tikslesni, kai sprendia apie
savo kultros atstov em ocijas (Elfenbein ir Am bady, 2002, 2003a, b). Taiau
ikalbs em ocij enklai daniausiai bdingi visom s kultrom s.
Vaik veido iraikos - netgi akl, niekada neregjusi m ogaus veido - yra
vienodos (Eibl-Eibesfeldt, 1971). m ons, akli nuo gim im o, spontanikai at
kartoja prastas veido iraikas, lydinias diaugsm , lides, baim ir pykt (Ga-
lati ir kiti, 1997). Visam e pasaulyje nelaim ingi vaikai verkia, nepaklusdam i purto
galvas ir ypsosi, kai yra laim ingi.
Tai, kad veido raum enys kalba visiem s bendra kalba, nebt nustebin Char-
leso Darwino (1809-1882). Jis spjo, kad prieistoriniais laikais, kai m s pro
tviai dar nebendravo odiais, j gebjim as veido iraika perteikti grsm , pri
tarim , paklusnum padjo jiem s igyventi. Jis tikjo, jog is bendras paveldas
lem ia tai, kad visi m ons pagrindines em ocijas ireikia labai panaiom is vei
do iraikom is. Pavyzdiui, paaipoje yra ilik vries urzgim o iieptais dan
tim is elem ent.
ypsena taip pat yra ne tik em ocinis refleksas, bet ir socialinis fenom enas.
Kriketo aidjas ypsosi ne tada, kai udirba tak u sm g, o tada, kai pavelgia
savo kom andos draugus (Jones ir kiti, 1991; Kraut ir Johnston, 1979). Net
apim ti euforijos olim pini aukso m edali laim tojai, laukdam i cerem onijos pa
prastai nesiypso, taiau ypsosi bendraudam i su oficialiais pareignais bei at
sisuk m ini ir fotografus (Fem andez-Dols ir Ruiz-Belda, 1995).
M es taip pat prisitaikom e interpretuodam i veidus konkreiam e kontekste. (Pri
sim inkite agresyvi arba isigandusi pabais i 6.14 pav.) Pikt veid grsm in
goje situacijoje m ons laiko isigandusiu. Isigandus veid skausm ingoje si
tuacijoje laiko kenianiu (Carroll ir Russell, 1996). Kino reisieriai panaudo
ja reikin kurdam i kontekst ir garsin fon, kurie sustiprina m s konkre
i em ocij suvokim .
Em ocin iraika gali kitokiais bdais padidinti ilikim o tikim yb. I nuosta
bos kilstelim e antakius ir ipleiam e akis, todl galim e priim ti daugiau inform a
cijos. Bjaurdam iesi raukiam e nos, sukliudydarni j patekti blogiem s kvapam s.
Visos kultros pagrindinm s em ocijom s ireikti turi universali veid kal
b, bet jos skiriasi ekspresyvum u. Vakar Europoje, Australijoje, Naujojoje Ze
landijoje ir iaurs Am erikoje, kur labiau skatinam as individualizm as, em oci
n raika daniausiai bna stipri ir ilgai trunkanti. i kultr m ons labiau
kreipia dm es savo tikslus bei nuostatas; atitinkam a ir j saviraika. irda
m i film , kuriam e herojui nukertam a ranka, am erikieiai daro grim asas (nesvar Nesvarum o bsenoje astronaut
bu, ar bdam i vieni, ar kartu su kitais). Japonai irovai susilaiko nuo grim as, veidai dl skysi, kurie pakyla
jei alia yra kit m oni (Triandis, 1994). Kultrini skirtum yra ir tautoje, ir virutin kno dal, ipursta.
tarp taut. Airi ir Airijos kilm s am erikiei em ocijos yra raikesns negu skan Labai pasunkja neverbalinis
dinav ir i Skandinavijos ali kilusi am erikiei (Tsai ir Chentsova-Dutton, bendravim as ir padidja
2003). Prisim inkim e: kaip ir daugum a psichologini dalyk, em ocijos geriau nesusipratim rizika, ypa tada,
siai suprantam os nagrinjant jas ne tik kaip biologin bei paintin, bet ir kaip kai gul sudaro skirting
socialin-kultrin reikin (13.12 p a v .). tautybi m ons (G eim an, 1989).

650 13 SKYRIUS
13.12 PAVEIKSLAS.
Emocij tyrimo analizs lygiai Biologin taka:
Mokslininkai tiria emocijas, fiziologinis suadinimas Psichologin taka:
evoliucinis adaptyvumas
kaip ir kitus psichologinius paintinis vardijimas
atsako takai smegenyse
reikinius, biologiniu, pertekliaus poveikis lyi skirtumai
psichologiniu ir socialiniu-
kultriniu lygiais.
EMOCIJOS
ekspresyvumas
kit moni buvimas
kultriniai lkesiai
Veido iraikos poveikis

12 TIKSLAS. Aptarkite veido iraikos grtamojo ryio ir elgesio grtamojo ryio reikinius bei
kiekvienam pateikite pavyzdi.
Kovodam as su prislgta nuotaika ir irdgla, W illiam as Jam esas suprato, jog

em ocijas galim e kontroliuoti iorikais judesiais reikdam i" em ocij, kuri no
rim e patirti. Jei norite jaustis linksm i, - patar jis, - linksm ai sdkite, links
m ai dairykits ir elkits taip, tarsi linksm yb jau bt atjusi."
Naujausi duom enys apie veido iraikos poveik em ocijom s tiksliai patvir
tina tai, k num at Jam esas. Veido iraika ne tik perteikia em ocijas, bet taip
pat jas sustiprina ir valdo. Darwinas savo knygoje The Expression of the Emo
tions in M an and Animals, 1872 (m oni ir gyvn em ocij raika") ra:
Laisva em ocij raika ioriniais enklais jas sustiprina.... Tas, kuris duoda va
li piktiem s gestam s, dar labiau sustiprina savo nir."
Ar Darwinas buvo teisus? Kart, vaiuodam as autom obiliu, igirdau per ra
dij dainuojant Apsim esk laim ingu". Niekai", - pam aniau. Bet vis dlto pa
tikrinau Darwino hipotez, ir js tai galite padaryti. Plaiai nusiypsokite. O
dabar rsiai pavelkite. Ar jauiate ypsenos terapijos" skirtum ?
Daugybs eksperim ent dalyviai jaut skirtum . Pavyzdiui, Jam esas Lair-
das ir kiti (1974, 1984, 1989), praydam i tiriam j suraukti antakius", su
traukti iuos raum enis", kol uds ant veido elektrodus, netiesiogiai privert juos
ireikti nepritarim . Koks buvo rezultatas? Tiriam ieji sak i ties jautsi iek
tiek supyk. Studentai, kurie panaiai buvo priveriam i ypsotis, jautsi laim in
gesni, labiau juoksi i karikatr ir pasakojo m alonesnius prisim inim us, negu
Atsakym ai 13.11 PAVEIKSLO susiraukliai". Panaiai ir m ons, kuri buvo paprayta parodyti kitas pagrin
klausim us: i kairs dein, dines em ocijas vaizduojanias veido iraikas, jaut tas em ocijas. Pavyzdiui,
i viraus apai - laim , jie teig jaut labiau baim negu pykt, pasibjaurjim ar lides, kai jiem s bu
nuostaba, baim , lidesys, vo nurodyta sukurti baim s iraik: Pakelkite antakius ir plaiai atverkite akis.
pyktis, pasibjaurjim as. Truput atlokite galv, kad js sm akras bt atkars, atpalaiduokite ir truput
EMOCIJOS 651
praverkite burn (Duclos ir kiti, 1989). Veidas - ne skel

bim lenta, kurioje atsispindi jausm ai. Jis m aitina jausm us.
Jeigu lydinios em ocijos nra igyvenam os, is veido
iraikos grtamojo ryio poveikis yra nerykus, bet j ga
lim a pastebti.
Priversti suraukti antakius (r. 13.13 p a v .), m ons jau

iasi lidnesni, irdam i lidnas nuotraukas.
Tardam i balses i ir a (suadinam i ypsen suke

liantys raum enys) - norite tikkite, norite ne - m o
ns bna geresns nuotaikos nei tardam i vokik (kuris tariam as kaip 13.13 PAVEIKSLAS.
,,iu), kai suadinam i su neigiam om is em ocijom is susij raum enys (Zajonc Kaip priversti mones suraukti
ir kiti, 1989). antakius neliepiant to daryti
Randy Larseno, Margaret
Pakanka tik suadinti ypsen sukelianius raum enis sikandus pietuk dan
Kasimatis ir Kurto Frey
tim is (o ne laikant lpom is, nes tada suadinam i antakius suraukiantys rau (1992) silymas: vir
m enys), ir karikatra atrodo juokingesn (Strack ir kiti, 1988). Nuoirdesn antaki pritvirtinkite du
golfo kamuoliuko stovelius
ypsena - kai ypsom asi ne tik lpom is, bet ir pakeltais skruostais, dl to
ir papraykite, kad mogus
paakiuose atsiranda rauklels - dar labiau sustiprina teigiam us jausm us, kai priverst j galiukus
reaguojate k nors m alonaus ar juokingo (Soussignan, 2001). Jei irsite susiglausti. mons nulido
irdami karo, ligos ir
savo atvaizd veidrodyje, is poveikis dar labiau sustiprs (Kleinke ir kiti, bado scenas, taiau jie
1998). Iorikai iltai ypsokits, ir viduje pajusite ilum . Piktai susirauki tapo dar lidnesni, kai
te, ir atrodys, jog visas pasaulis piktai velgia jus. dirbo lidesio iraik
kuriantys raumenys.
Sara Snodgrass ir jos kolegos (1986) tyr elgesio grtamj ry stebdam a
vaikiojim . Js galite atkartoti jos tiriam j patirt. Kelet m inui eikite m a
ais ingsneliais, vilkdam i kojas ir nudelb em akis. Paskui pradkite eiti
dideliais ingsniais, m osikuodam i rankom is ir irdam i sau tiesiai prie akis.
Ar nepraskaidrjo js nuotaika? Veiksm ai paadina em ocijas.
O dar geriau, kaip teigia W illiam as Flackas ir jo kom anda (1999), yra m ani
puliuoti abiem veiksniais: ir veidu, ir kno laikysena. Pavyzdiui, nordam i sukelti
pykio pojt, laikykits nurodym , kuriuos jie dav savo tyrim dalyviam s:
Suglauskite ir nuleiskite emyn antakius. Tvirtai sukskite dantis ir suiaupkite l

pas. Pdomis siremkite grindis tiesiai po keliais ir rankomis bei alknmis sirem-
kite kds atramas. Tvirtai sugniaukite kumius ir truput pasilenkite pirmyn.
Taiau leiskim e jum s pasijusti laim ingesniais:
Lp kampuius patraukite atgal ir auktyn, kad truput prasiiotumte. Kdje

atsisskite kiek manydami tiesiau. Udkite rankas ant kds atram gal ir
sitikinkite, kad kojos yra tiesiai prie jus, keliai sulenkti, o pdos tiesiai po keliais.
Jei pajuntu baim , auktai
Jei priim am e prielaid, kad em ocij raika ir kno pozos sukelia jausm us, ikeliu galv ir vilpauju linksm
galbt kit m oni iraikos m gdiojim as padt m um s pajausti tai, k jauia m elodij."
kiti? T suinoti vl padeda laboratoriniai rodym ai. Kathleen Bum s Vaughn ir Richard Rodgers
Johnas Lanzetta (1981) pra kai kuriuos tyrim e dalyvavusius studentus pada ir Oscar Ham m erstein,
ryti skausm ing iraik kiekvien kart, kai m ons, kuriuos jie stebjo, taria The King and I,1958
m ai gaudavo elektros sm g. Tie stebtojai, kurie dar skausm o grim asas, po (Karalius ir a)
652 13 SKYRIUS
kiekvieno tariam o sm gio prakaitavo labiau ir j irdis plak daniau negu kit
stebtoj. Vien tik pam aius, kaip m ylim as m ogus krpteli nuo lengvo elektros
sm gio, suaktyvja su skausm u susijusi sm egen sritis. Tai pera m int apie neu
rologin em patijos pagrind - m int, kad i ties galim a pajusti kito m ogaus
skausm (Singer ir kiti, 2004). Tad vienas i nesudting bd tapti em pati-
kesniam - jausti tai, k jauia kiti - leisti savo veidui m gdioti kito m ogaus
veido iraik. Elgdam iesi taip, kaip elgiasi kiti, galim e pajusti tai, k jie jauia.
I ties, natralus kit m oni em ocij m gdiojim as leidia paaikinti, kodl
em ocijos yra ukreiam os (Dim berg ir kiti, 2000; Newm ann ir Strack, 2000).
MOKYMOSI REZULTATAI
Emocij raika
Skirtingose kultrose gest prasm skiriasi, taiau
8 TIKSLAS. Apibdinkite veiksnius, daranius tak ms geb
daugum a veido iraik, toki kaip diaugsm o ir bai
jimui iifruoti neverbalinius enklus.
m s, egzistuoja visam e pasaulyje (ir net tarp akl nuo
Daugum a m oni pastebi neverbalinius enklus, ypa gim im o vaik). Tai byloja, jog ios iraikos yra kul
jautrs esam e neverbalinei grsm ei. Kaip rodo paty trikai universals em ocij aspektai. Taiau kult
rusi sm urt vaik tyrim ai, patirtis didina jautrum ros skiriasi ekspresyvum u. Ikilingvistiniais prieisto
iem s enklam s. riniais laikais em ocin raika galjo padidinti iliki
mo galim yb, sudarydam a slygas ireikti grsm ei,
9 TIKSLAS. Apibdinkite lyi skirtumus suvokiant ir perteikiant pasveikinim ui, pasidavim ui. Kai kurios em ocins i
emocijas. raikos leidia priim ti daugiau jutim ins inform acijos
arba apsisaugoti nuo kenksm ing m ediag.
M oterys daniausiai geriau negu vyrai supranta em o
cinius enklus, taip pat ir tuos, kurie rodom i apgau
12 TIKSLAS. Aptarkite veido iraikos grtamojo ryio ir elgesio
dinjant. Be to, m oterys isam iau apibdina savo em o
grtamojo ryio reikinius bei kiekvienam pateikite pavyzdi.
cin reakcij, noriau kalba apie save kaip em ocing
asm enyb ir daniau reikia em patij odiais bei vei Veido iraikos grtamojo ryio hipotez teigia, kad
do iraika. M oterys pranoksta vyrus perteikdam os lai grim asos sustiprina em ocijas suadindam os raum enis,
m s jausm , o vyrai geriau parodo pykt. susijusius su konkreiom is bsenom is, o raum enys
siunia knui signalus reaguoti taip, tarsi i ties igy
10 TIKSLAS. Aptarkite veido iraika bei elgesiu perteikiam emo ventum e ias bsenas. Todl kai im ituojam e veido i
cij teisingo ir klaidingo poymi aikinimo mokslinius tyrimus. raik, kuri paprastai siejam a su laim e, galim e pasijus
ti laim ingesni. Panaiai elgesio grtamojo ryio hipo
Veido raum enys atskleidia em ocij poym ius. Taiau
tez daro prielaid, kad, jei kn judinam e taip, kaip
kol kas nra m elo atskleidim o bd, grindiam vei
elgtum s igyvendam i tam tikr em ocij (pavyzdiui,
do iraika, o daugum ai m s sunku pastebti apgau
vilktum e kojas ir nudelbtum e akis, kaip elgiam s nu
ls iraik. odini ar em ocini enkl nebuvim as
sim in), galim e tam tikru m astu i em ocij pajausti.
elektroniniuose laikuose atim a i m s svarb infor
m acijos altin. PAKLAUSKITE SAVS: Sugalvokite situacij, kurioje nortumte
pasijusti kitaip, ir sukurkite paprast plan iam tikslui gyvendin
11 TIKSLAS. Aptarkite konkreiai kultrai bdingus ir visoms kul ti? Pavyzdiui, jei nortumte ryt ryt pakeliui paskaitas bti
troms universalius emocins raikos aspektus ir paaikinkite, linksmesni, o ne keliauti jas per prievart, galtumte pamgin
kaip emocin raika gali padidinti ilikimo tikimyb. ti valiau ingsniuoti pakelta gaiva ir patenkinta veido iraika.
EMOCIJOS 653
Emocij igyvenimas Atsisakykite rodyti savo aistr,
ir ji m irs... Nordam i atsikratyti
13 TIKSLAS. Ivardykite kelias pagrindines emocijas ir apibdinkite dvi dimensijas, kurias psi nepageidaujam savo em ocij,
chologai naudoja emocijoms iskirti. turim e... stengtis iorikai reikti
kitas em ocijas - tas, kurias

K iek em ocijos skiriasi? Carrollis Izardas (1977) iskyr deim t pagrindini em o norim e savyje ugdyti."
cij (diaugsm as, susidom jim as-susijaudinim as, nuostaba, lidesys, pyktis, W illiam Jam es,
pasibjaurjim as, panieka, baim , gda ir kalt). D augum a j bdingos jau k Principles of Psychology, 1890
dikiam s (13.14 pav .). Jessica Tracey ir Richardas Robinsas (2004) m ano, kad (Psichologijos pagrindai")
ididum as - taip pat svarbi em ocija, kuri ireikia ypsenl, truput atlota
galva, atvira laikysena. Phillipas Shaveris ir jo kolegos (1996) m an, kad m eil
taip pat gali bti laikom a pagrindine em ocija. Taiau Izardas teig, kad kitos
em ocijos yra deim ties ivardytj deriniai. M eil Izardas laik diaugsm o ir
susidom jim o-susijaudinim o deriniu.
Em ocij sudedam osios dalys - tai ne tik fiziologija bei elgesio iraika, bet Autoriaus patarim as: skaitydam i
ir sm oningas patyrim as. K aip 1816 m etais ra Benjam inas C onstantas de Re- i knyg, daniau ypsokits.
becque, kartais patiriam e jausm us kaip m iglotus ir painius. K ad isiaikint

neaikum us, psichologai papra m oni apibdinti savo em ocijas. K aip paro
dyta 13.15 pav ., vairi taut atstovai, tarp j estai, lenkai, graikai, kinai ir ka
nadieiai, em ocijas rikiuoja pagal dvi dim ensijas - m alonaus (arba teigiam o)
bei nem alonaus (arba neigiam o) pobdio ir m ao bei didelio suadinim o (Rus
sell ir kiti, 1989, 1999a,b; W atson ir kiti, 1999).
13.14 PAVEIKSLAS.
Natralios kdiki emocijos
Nordamas nustatyti nuo
pat gimimo bdingas
emocijas, Carrollis Izardas
analizavo kdiki veido
iraikas.
a) diaugsmas (lpose b ) pyktis (antakiai suraukti c) susidomjimas (anta

ypsena, skruostai ir nuleisti, vilgsnis kiai pakelti arba suraukti,
pakelti, akys spindi); dmus, andikauliai burna suapvaljusi, lpos
suspausti); gali bti suiauptos);
d ) pasibjaurjimas (nosis e) nuostaba (antakiai f) lidesys (vidin g) baim (antakiai tiess

suraukta, virutin lpa pakelti, akys plaios, antaki pus pakelta, ir pakelti vir, aki
pakelta, lieuvis ikitas); burna ovalo formos); lp kampuiai nuleisti vokai pakelti, lp
emyn); kampuiai atitraukti).
654 13 SKYRIUS
Garss sportininkai ir labai gerai besim okantys stu

dentai suadinim laiko teikianiu energij bei pranau
Malonu m prie kitus (Raglin, 1992). Jiem s suadinim o pobdis
yra teigiam as, o tiem s, kurie bijo vieum o, suadinim o
pobdis yra neigiam as. Patyr profesoriai ir lektoriai taip
atsipalaidavimas pakilumas
entuziazmas pat palankiai vertina suadinim prie paskait, kuris
reikia, jog jie yra pasireng, o ne abejingi. Em ocij
Maas Didelis pobdio ir suadinim o koordinai sistem oje apim tas
suadinimas suadinimas siaubo m ogus yra labiau isigands (em ocija nem alo
nesn ir suadinim as didesnis) nei jauiantis baim , si
vangumas baim
uts yra piktesnis nei piktas, suavtas yra laim inges
lidesys pyktis
nis nei laim ingas.
Panagrinkim e tris svarbias em ocijas: baim , pykt
Nemalonu ir laim . Kokios yra i em ocij funkcijos? Nuo ko pri
klauso kiekvienos ios em ocijos igyvenim as?
13.15 PAVEIKSLAS. Baim

Dvi emocij dimensijos
Baim gali bti nuodinga. Ji gali kankinti, sutrikdyti m ieg ir uvaldyti m intis.
Jamesas Russellas,
m ons gali bti i ties m irtinai igsdinti. Baim gali bti ir ukreiam a. 1903
Davidas Watsonas, Auke
Tellegenas ir kiti emocijas m etais, kai usideg teatras ikagoje, kakas rikteljo Gaisras! Eddie Foy,
apibdina kaip variacijas kom ikas, tuo m etu buvs scenoje, stengsi nuram inti m ini, aukdam as: Nesi
pagal dvi dimensijas -
jaudinkite. Nra jokio pavojaus. Ram iau!" Deja, m inioje kilo panika. Jau po
suadinimo (mao palyginti
su dideliu) ir emocij deim ties m inui atvyko ugniagesiai ir ugesino liepsn, taiau per t laik
pobdio (maloni uvo daugiau kaip 500 m oni, ir daugum a j buvo sutrypti ar uduso panikoje
ir nemaloni jausm).
spstyje. Kn krvos laipt aiktelse siek net 1,5 ir daugiau m etr aukio,
ant daugum os m oni veid buvo m atyti bat kuln ym s (Brown, 1965).
Daniau baim yra prisitaikym o prie aplinkos iraika. Ji yra aliarm o sistem a,
parengianti kn gelbtis nuo pavojaus. Baim indam iesi tikr ar sivaizduojam
prie, m ons buriasi eim as, gentis, tautas. Baim susieisti gali apsaugoti nuo
susialojim . Bausm s ar kerto baim gali saugoti, kad nekenktum e vienas ki
tam . Baim padeda sutelkti dm es problem ir surasti bdus jai veikti.
Imoktoji baim
14 TIKSLAS. Nurodykite du bdus, kaip galime imokti bijoti.
Ralphas W aldo Em ersonas teigia, jog m ons gali bijoti beveik visko - bijoti
tiesos, bijoti likim o, bijoti m irties, bijoti vienas kito". Kodl m es taip visko bi-
jom s? Prisim inkim e i 8 skyriaus: kdikiai pradeda bijoti velni daikt, ku
rie asocijuojasi su gsdinaniu triukm u. Vaik raidos specialistai ino, kad pra
dj ropoti kdikiai m okosi i savo griuvim ir ukliuvim , todl im a vis la
biau bijoti aukio (Cam pos ir kiti, 1992). Dl tokio slygojim o trum pas nat
raliai skausm ir baim keliani reikini sraas gali labai pailgti - bijom e
vaiuoti ar skristi, bijom e peli ar tarakon, bijom e atviros ar udaros erdvs,
bijom e neskm s, bijom e skm s, bijom e kitos rass ar tautos.
M okym asis stebint dar pailgina sra. Susan M ineka (1985) siek isiai
EMOCIJOS 655
kinti, kodl beveik visos laisvje gyvenanios bedions bijo gyvai, o bedio
ns, uaugintos laboratorijoje, j nebijo. Be abejo, daugum ai laukini bedioni
gyvats nebuvo kandusios. Ar jos im oko bijoti stebdam os? Kad tai isiaikin
t, Susan M ineka atliko eksperim ent su eiom is laisvje uaugusiom is bedio
nm is (visos jos labai bijojo gyvai) ir j laboratorijoje uaugintais palikuonim is
(n vienas j gyvai nebijojo). Jaunesns bedions, pakartotinai stebdam os
savo tvus ar bendraam ius, atsisakanius im ti m aist gyvats akivaizdoje, paios
pradjo j sm arkiai bijoti. Patikrinus po trij m nesi, buvo nustatyta, kad j i
m okta baim nebuvo inykusi. Taigi, m atyt, m s baim s atspindi ne tik m s
pai praeities traum as, bet ir baim es, kuri im okstam e i tv bei draug.
Net ir tie m ons, kurie tiesiogiai nedalyvavo Rugsjo 11-osios vykiuose, o
tik stebjo juos, sibaim ino labiau. Niujorke sistem inis m okykl tyrim as parod,
kad deim tys tkstani vaik patiria nakties kom arus ir bijo vie viet (Good-
nough, 2002). Visoje alyje m oterys teig patirianios didesn baim , o vyrai -
didesn pykt (Lem er ir kiti, 2002). Prajus 4 savaitm s po Rugsjo 11-osios, 27
proc. m oter ir 10 proc. vyr teig bijantys skristi lktuvais (ICR, 2001).
Baims biologija
13.16 PAVEIKSLAS.
15 TIKSLAS. Aptarkite, kokios yra baims biologins sudedamosios dalys. Migdolas - nervinis baims
mokymosi pagrindas
Gali bti, kad m es biologikai esam e pasireng greiiau im okti bijoti vieno
I i nervinio audinio
ki dalyk negu kitoki. Bedions im oksta bijoti gyvai netgi irdam os
mazg tsiasi nervai
vaizdajuost, kurioje bedions igstingai reaguoja gyvat; taiau jos nei (po vien abiejuose
moksta bijoti gli, stebdam os vaizdajuost, sum ontuot taip, kad atrodyt, jog smegen pusrutuliuose),
perduodantys praneimus,
gsdinantis dirgiklis yra gl (Cook ir M ineka, 1991). M es, m ons, greit i kurie kontroliuoja irdies
m okstam e bijoti gyvai, vor, stai skardi - ios baim s galbt ir padjo plakim, prakaitavim,
m s protviam s ilikti (Ohm an ir M ineka, 2003). Perm akm ens am iaus bai streso hormonus, dmesio
sutelkim ir kitus veiksnius,
m es, esam e nepasireng tobulos technikos keliam iem s pavojam s - autom obili, kurie suaktyvja
elektros, bom b ir globalaus klim ato atilim o, kurie gerokai pavojingesni iuo gsdinaniose situacijose.
laikinei visuom enei (Lum sden ir W ilson, 1983;
M cNally, 1987).
Vienas i svarbiausi baim s m okym osi al
tini slypi m igdole, giliai sm egenyse esaniam e
lim bins sistem os nerv centre (r. 13.16 p a v .).
M igdolas vaidina svarbiausi vaidm en asocijuo
jant vairias em ocijas, tarp j ir baim , su tam
tikrom is situacijom is (Barinaga, 1992b). Triuiai
im oksta baim ingai reaguoti ton, pranaaujan
t, kad netrukus bus silpnas sm gis - jei j m ig
dolas nra paeistas. Jei iurki m igdolas dezak-
tyvuojam as vaistais, blokuojaniais nerv jung
i stiprinim , iurks taip pat neim oksta bijoti.
M igdolas gauna inform acij i toki srii, kaip
sm egen priekin juostin iev - auktesniojo
lygio em ocij apdorojim o centras, - ir siunia
656 13 SKYRIUS
j visas sm egen sritis, kurios sukelia ekstrem alios baim s kno sim ptom us,
pavyzdiui, viduriavim ar dusul.
M igdolas panaiai susijs ir su m oni baim e. Jei kelet kart eksperim en
tuotojas garsiai utrim ituoja, prie tai parods m lyn skaidr, m ons pradeda
em ocikai reaguoti skaidr (i reakcij parodo suprakaitavusi oda, kuri tam
pa laidesn elektrai). Jei i m oni Am ono ragas, esantis netoli m igdolo, b
na paeistas, jie vis tiek reaguoja em ocingai, taiau negali prisim inti, kodl. Jei
bna paeistas m igdolas, m ons prisim ena slygojim o poveik, taiau em oci
kai j nereaguoja (Schacter, 1996).
M okslininkai tiria baim s nervines schem as stebdam i, kurie takai suadi
nam i, kai m ons ir gyvnai im oksta bijoti. Jei m ons, irdam i veidus,
girdi atgrasius garsus, m igdolo baim s takai vliau suaktyvs, kai vl bus i
rim a t pat veid (Buchel ir kiti, 1998; M orris ir kiti, 1998). Pacientai, kuri
m igdolas nefunkcionuoja, neprastai pasitiki grsm ingos ivaizdos m onm is
(Adolphs ir kiti, 1998).
inom a, esam a m oni, kuri baim atrodo didesn u vidutin. Stipri tam
tikr dalyk (pavyzdiui, vabal) arba situacij (pavyzdiui, kalbjim o vieai)
baim (fobija) iuos m ones visikai im ua i vi. ie m ons labai bijo grs
m ing ar juos trikdani situacij. Bdam i visada pasiruo atrem ti galim pa
voj, jie patiria nuolatin nerim (M ineka ir Sutton, 1992). Taiau kiti m ons -
narss herojai arba iaurs nusikaltliai - bijo m aiau, negu daugum a m s.
Astronautai ar nuotyki iekotojai, kurie nepraranda galvos ir veikia altai bei
tikslingai net ir didiausio streso slygom is, atrodo, tiesiog m gaujasi rizikuo
16 ir 17 skyriuose aptariama, dam i. Tokie yra ir apgavikai ar m ogudiai, kurie suvilioja bsim as aukas n
kaip tokios fobijos atsiranda truputlio nesijaudindam i: laboratorini bandym m etu garsas, spjantis apie
ir kaip jos gydomos. bsim skausm ing elektros sm g, jiem s beveik nesukelia baim s.
Tok bailum arba drsum form uoja ir patirtis, ir genai. Prisim inkim e i 3
skyriaus, kad genai daro tak tem peram entui - m s em ociniam reagavim ui.
Net ir atskirai auginam tapai dvyni baim ingum as yra panaus (Lykken,
1982). M okslininkai iskyr gen, kuris daro tak m igdolo reakcijai gsdi
nanias situacijas (Hariri ir kiti, 2002). m ons, kuri is genas yra trum pes
nis, turi m aiau baltym o, spartinanio neurom ediatoriaus serotonino reabsorb
cij. Atsiradus daugiau serotonino, adinanio j m igdolo neuronus, turini
trum p gen m oni m igdolo reakcija gsdinanius vaizdus yra padidjusi.
Pyktis
16 TIKSLAS. Nurodykite, kokie yra gerai inomi pykio dirgikliai bei kokios yra jo pasekms, ir
vertinkite katarsio hipotez.
Im iniai teig, kad pyktis - tai trum pa beprotyb" (Horacijus, 65-8 m. pr.
Kr.), dl kurios m ogus netenka proto (Vergilijus, 70-19 m . pr. Kr.); pyktis
gali bti pratingas daug labiau, negu j suklusi ala (Thom as Fuller, 1654-
1734). Taiau im iniai sako ir kitaip: kilnus pyktis (W illiam Shakespeare,
EMOCIJOS 657
1564-1616) bet kur bail padaro drsuol" (Cato, 234-149 m . pr. Kr.) ir su Pyktis neinyks tol, kol mintyse
grina jam gali (Vergilijus). bus puoseljama pagiea"
Kodl m es supykstam e? Kad tai isiaikint, Jam esas Averillis (1983) pa Buda, 500 m. pr. Kr.
pra m oni prisim inti ar kruopiai urainti savo pykio igyvenim us. Dau
gum a apklaustj sak, jog bent nestipriai supyksta kelet kart per savait; kai
kurie - ir kelet kart per dien. Daniausiai pyktis buvo reakcija suvokt drau
go ar m ylim o m ogaus nusiengim . Ypa danai pykstam a, kai kito m ogaus
veiksm as laikom as sm oningu, neteisingu ir ivengiam u. Taiau ir nekalti ne
m alonum ai - lykts kvapai, aukta tem peratra, autom obili grstis, skaus
m as ir kania - taip pat gali sukelti pykt (Berkowitz, 1990).
K m es darom e supyk? K turtume daryti? Gallupo institutas atliko pa
augli apklaus ir suinojo, kad berniukai su pykiu daniau kovoja, tiesiog pa
bgdam i nuo problem os ar usiim dam i fizine veikla, o m ergaits pasipasakoja
draugei, klausosi m uzikos, rao (Ray, 2005).
Kai pyktis sukelia fizin ar odin agresij, dl kurios vliau gailim s, jis
rodo netinkam prisitaikym . Pyktis duoda pradi iankstiniam nusistatym ui.
Po Rugsjo 11-osios teroro ipuoli tie am erikieiai, kurie labiau jaut pykt, o
ne baim , buvo netolerantikesni im igrantam s ir m usulm onam s (DeSteno ir ki
ti, 2004; Skitka ir kiti, 2004). Pyktis gali aloti: nuolatinis prieikum as susijs
su irdies ligom is. Taiau kontroliuojam a pykio iraika yra daug tinkam esn
negu prieiki pykio protrkiai ar tiesiog viduje ugniautas pyktis. Averillio
tiriam ieji teig, jog supyk jie labiau link aikinti, o ne eidinti. Pyktis da
nai leisdavo jiem s aptarti problem su prasikaltusiu asm eniu ir taip sum ainti
susierzinim .
Populiariosiose knygose ir straipsniuose apie agresij kartais teigiam a, jog
net prieiki pykio protrkiai yra geriau negu jo ugniauim as. Ar susierzin
turtum e usipulti eidj? Ar Ann Landers (1969) buvo teisi, tvirtindam a, kad
vaikus reikia m okyti ilieti savo pykt ? Ar teisinga igijim o terapija, kai
m ons raginam i burnoti ant savo m irusi tv, m intyse keikti savo virinink?
Toks raginim as ilieti pykt bdingas individualistinm s kultrom s, taiau
jis retai pasitaiko kultrose, kuriose m oni tapatum as yra labiau susijs su grupe.
m ons, kurie stipriau jauia tarpusavio ryius, m ano, kad pyktis kelia grsm
grups dam ai (M arkus ir Kitayam a, 1991). Pavyzdiui, Taityje m ons m okosi
bti taktiki ir velns. Japonai nuo pat kdikysts gerokai reiau rodo pykt
negu Vakar kultr atstovai.
Vakar kultrose patarim as ilieti pykt rem iasi prielaida, kad per agresy Katarsis (catharsis) -
vius veiksm us ir fantazijas atsipalaiduojam a em ocikai, t. y. kyla katarsis. Ty emocinis palengvjimas
rintoj nuom one, kartais taip bna. m ons, atkerij tiem s, kurie juos supykd, (emocin ikrova). Psichologijo
i tikrj nurim sta. Bet tai pasitvirtina tik tada, jei jie tiesiogiai atsilygina tam , je, remiantis katarsio hipoteze,
kuris juos suerzino, jei j kertas atrodo pateisinam as ir jei j taikinys nra grs teigiama, kad atpalaiduojant"
m ingas (Geen ir Quanty, 1977; Hokanson ir Edelm an, 1966). Trum pai tariant, agresyvi energij (kokiu nors
ireikdam i savo pykt, galim e laikinai nusiram inti, jei tai nepalieka kalts ar veiksmu ar vaizduote),
nerim o jausm . agresyvs skatuliai silpnja.
658 13 S KY RIUS
N epaisant to, kad kartais m ons itisas valandas po pykio protrkio jau
iasi geriau, katarsis nepadeda paalinti nirio. D aniau pyktis sukelia dar
didesn pykt. Pirm a, jis gali paskatinti tolesn kert, tuo nedidel prieprie
ipltodam as didel prieikum . A ntra, pradtas reikti pyktis gali dar sustip
rti. (Prisim inkim e elgesio grtam ojo ryio tyrim us: pikti veiksm ai veria pik
tai jaustis.) Ebbe Ebbesenas ir jo kolegos (1975) tuo sitikino, apklaus 100 in
inieri ir technik, kuriuos i darbo atleido viena oro susisiekim o bendrovi.
K ai kuriem s j buvo uduoti klausim ai, atpalaiduojantys" prieikum , pavyz
diui: K okius prisim enate atvejus, kai bendrov elgsi su jum is neteisingai?"
K aip m anote, ar i galim yb ilieti" prieikum sum aino j, kai m ons v
liau pild klausim yn, vertinant j poir bendrov? V isikai prieingai. Jie
rod daugiau prieikum o, negu tie, kurie neturjo progos ilieti" savo pyk
io. N et tada, kai iprovokuoti m ons dauo bokso kriau, tikdam i, jog tai
sukels katars, rezultatas bna prieingas - sukelia dar didesn agresyvum
(Bushm an ir kiti, 1999). Jei talydam i bokso kriau ie m ons galvos apie t,
kuris juos supykd, atsiradus galim ybei atkeryti jie bus dar agresyvesni. I
lieti jausm us, siekiant sum ainti pykt - tai benzinu gesinti gaisr", - padar
ivad tyrintojas Bradas B ushm anas (2002).
Ironika: kai pykio protrkiai nuram ina, jie gali bti stiprinantys veiksniai,
todl form uoti prot. Jei streso apim ti vadovai pajunta, kad gali iek tiek su
m ainti tam p, aukdam i ant darbuotoj, tiktina, jog kit kart, pajut tam p
ir susierzin, jie vl pratrks pykiu. Pam stykite: kit kart supyk js turbt
darysite tai, k darte iliedam i" pykt anksiau.
K aip geriausiai valdyti pykt? Tyrintojai silo du bdus. Pirm a, palaukti.
Taip js sum ainsite pykio fiziologin suadinim . Carol Tavris (1982) paste
bjo: m ogaus organizm galim a lyginti su strle: pakilusi ji turi nusileisti.
Jei pakankam ai palauksite, bet koks em ocinis suadinim as nurim s." A ntra, pasi
stenkite nepykti dl kiekvienos sm ulkm enos, bet nebkite ir pasyviai paniurs,
negalvokite vien tik apie pykio prieast. V idinis pykio preteksto apm sty
m as tik didins pykt (Rusting ir N olen-H oeksem a, 1998). N ebkite panas
tuos, kurie, m alin savo jausm us dl daugelio erzinani dalyk, staiga perd
tai sureaguoja vienintel vyk (Baum eister ir kiti, 1990). N usiram inkite kitais
bdais: sportuodam i, grodam i kokiu nors instrum entu arba patikdam i savo jaus
m us draugui.
Pyktis suteikia jg ir ini (Tiedens, 2001). Jis gali pagerinti tarpusavio
santykius, kai padeda ireikti skriaud tokiu bdu, kuris skatina m ones susi
taikyti, o ne kertauti. Bti m andagiam - tai ne tik gebti nuslpti nedidel su
sierzinim , bet ir perteikti aikiai bei tikinam ai tai, kas svarbu. N ekaltinantis
savo jausm apibdinim as - galbt pastaba, kad a labai susierzinu, kai randu
paliktus neiplautus indus " - gali padti isprsti konfliktus, kelianius pykt.
K daryti, jei kieno nors elgesys jus i ties skaudina? M okslas silo nuo
sen senovs inom atsak - atleisti. N esuteikdam as skriaudjui nevarom os
laisvs ir neskatindam as jo toliau skaudinti, atlaidum as atpalaiduoja pykt ir gali
nuram inti kn. Siekdam a itirti atlaidum o poveik knui, Charlotte W itvliet ir
EMOCIJOS 659
jos bendradarbiai ( 2001 ) pasil auktj m okykl studentam s prisim inti atve
j, kai juos kas nors skaudino. Jei studentai m intyse atleido pykio objektui, j
savijauta (taip pat ir prakaitavim as, kraujospdis, pulso danis ir veido tam pa)
buvo geresn negu tada, kai jie m intyse jaut pagie.
Laim
17 TIKSLAS. Papasakokite, kaip veikia reikinys gerai jautiesi - gerai elgiesi" ir aptarkite sub-
jektyvios geros savijautos mokslini tyrim svarb.
"Siekti laim s, bti laim ingam , norti susigrinti prarastj laim visais lai-
kais yra slaptas daugum os m oni visos veiklos m otyvas", - ra W illiam as Ja
m esas (1902, p. 76). Vieno tyrim o m etu buvo apklausiam i m ons i 48 ali
eiuose em ynuose. Visi jie troko laim s savo vaikam s (Diener ir Lucas, 2004).
Taigi visikai suprantam a, kad ir spalvos, kuriom is pieiam e pasaul, taip pat
priklausys nuo to, laim ingi ar nelaim ingi esam e. Laim ingi m ons suvokia pa
saul esant saugesn, lengviau priim a sprendim us, palankiau vertina priim am us
darb m ones, labiau link bendradarbiauti, gyvena sveikiau, turi daugiau ener
gijos ir yra labiau patenkinti gyvenim u (Lyubom irsky ir kiti, 2005; M yers, 1993).
Kai niri nuotaika persm elkia m stym , visas gyvenim as atrodo slegiantis. Kai
tik nuotaika praskaidrja, m intys praviesja, tam pa aism ingesns ir krybin
gesns (Fredrickson, 2002, 2003). Kitaip im am i vertinti ir santykiai su m onm is,
savivaizdis, viltingesn atrodo ateitis. Teigiam os em ocijos kyla auktyn spirale.
Be to, - ir tai yra vienas svarbiausi psichologijos atradim - bdam i lai
m ingi, noriau padedam e kitiem s. Daugelis tyrim rodo, jog m ons, patirdam i
nuotaik kelianius vykius, pavyzdiui, rad pinig, skm ingai atlik svarbi
uduot, prisim in laim ing vyk, yra labiau link duoti pinig, pakelti kieno
nors num estus popierius, skirti kitiem s laiko ir daryti kitus gerus darbus. Psi Gerai jautiesi - gerai elgiesi"
chologai tai vadina gerai jautiesi - gerai elgiesi reikiniu (Salovey, 1990). reikinys (feel-good, do-good
Laim - ne tik gerai jaustis, bet ir daryti gera. (Darant gerus darbus, ir nuotai phenomenon) -
ka pagerja. reikin naudoja laim s m okytojai " - m ons, kurie m oko kitus moni polinkis padti kitiems,
pasijusti laim ingais, - liepdam i kasdien atlikti kok nors ger darb " ir pasi bnant geros nuotaikos.
ym ti rezultatus.)
Nors laim yra svarbi, psichologijoje per vis jos istorij didesnis dm esys
buvo skiriam as neigiam om s em ocijom s. Nuo 1887 m et iki ios knygos pasi
rodym o leidinyje Psychological Abstracts (psichologins literatros vadove) bu Subjektyvioji gerov
vo paskelbti 12 876 straipsniai, kuriuose m inim as pyktis, 82 297 straipsniai, ku (subjective well-being) -
riuose pam intas nerim as, ir 103 840 straipsni, kuriuose m inim a depresija. Kiek suvokiama laim arba
vieniem s 17 straipsni iom is tem om is teko tik vienas, kuriam e buvo kalbam a pasitenkinimas gyvenimu.
apie teigiam as diaugsm o (1450), pasitenkinim o gyvenim u (5263) ar laim s Taikoma kartu su objektyviais
(4727) em ocijas. Suprantam a, yra svari prieastis sutelkti dm es neigiam as gerovs matavimais (pvz., fizini
em ocijas: jos m s gyvenim gali paversti apgailtinu ir skatinti iekoti pagal ir ekonomini rodikli), siekiant
bos. Taiau m okslininkus vis labiau dom ina subjektyvioji gerov, kuri verti vertinti mogaus gyvenimo
nam a arba kaip laim s jausm as (kartais apibriam as kaip didesnis teigiam nei kokyb.
660 13 SKYRIUS
neigiam jausm santykis), arba kaip pasitenkinim as gyvenim u. A tsiranda nauja

pozityvioji psichologija (r. 15 sk.).
K ad ir k ia tem a atrast psichologijos m oksliniai tyrim ai, kaip ir daugeliu
kit, kas nors tai jau bus num ats. M es paveldjom e daug prietaring senten
cij apie laim : kad ji ateina suinojus ties arba isaugant iliuzijas; kad ji at
siranda gyvenant ia diena arba m stant apie ateit; kad ji ateina gyvenant su
kitais arba ram ioje vienatvje (Tatarkiew icz, 1976). sra galim a tsti, tad
m okslinis udavinys yra aikus: isiaikinti, kuri i i konkuruojani idj la
biausiai atitinka tikrov. K ad tikrus laim pranaaujanius enklus atskirtum e
nuo tiktinos nuojautos, reikia atlikti m okslinius tyrim us.
Emocini pakilim ir nuosmuki trumpumas
18 TIKSLAS. Aptarkite kasdienius ir ilgesnius emocij svyravimus.
Psichologai, tirdam i laim s jausm , analizavo veiksnius, turinius takos ir lai

kinai nuotaikai, ir ilgalaikiam pasitenkinim ui gyvenim u. Tirdam as m oni vi
sos dienos nuotaikas, D avidas W atsonas (2000) bei D anielis K ahnem anas su
kolegom is (2004) nustat, kad teigiam os em ocijos daniausiai nuo ryto iki die
nos vidurio stiprja (13.17 pav.). m oni ataskait apie kasdienes nuotaikas ty
rim ai patvirtina, kad stres keliantys vykiai - pavyzdiui, ginas, vaiko liga,
sugeds autom obilis - blogina nuotaik. ia nieko nuostabaus. K it dien ni
ri nuotaika beveik visada isisklaido (A ffleck ir kiti, 1994; Bolger ir kiti, 1989;
Stone ir N eale, 1984). Ir dar: m ons link po blog dien atsigauti taip, kad
kit dien nuotaika bna geresn negu paprastai. A r js, bdam i blogos nuotai
kos, tikits, kad atsigausite po dienos ar dviej? A r pakili nuotaik jum s taip
pat sunku ilgiau ilaikyti? M s em ocij pakilim ai ir nuosm ukiai per ilgesn
laik yra link ilaikyti pusiausvyr.
N ei usitss sielvartas, netekus artim o m ogaus, nei ilgai trunkantis neri
m as po asm enins traum os (pavyzdiui, vaikui padarytos skriaudos ar iprie
vartavim o), netgi patirtas karo siaubas ar tragedija neslegia m s am inai. Bai
su suinoti, kad esi IV neiotojas. Bet po penki savaii, per kurias m ons
13.17 PAVEIKSLAS.
Nuotaik svyravimas dienos 0,5
0,4
metu
0,3
Inagrinjs beveik 4500 Teigiamos emocijos
0,2
praneim apie nuotaik,
kuriuos pateik imtas 0,1
penkiasdeimt moni, 0
Davidas Watsonas (2000) -0,1
pastebjo teigiam ir -0,2 Neigiamos emocijos
neigiam emocij nukrypimo -0,3
nuo vidurkio pobd. -0,4
-0,5
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16
Laikas, prajs nuo atsiklimo (valandomis)
EMOCIJOS 661
susitaiko su ia niria inia, jie jauiasi m aiau em ocikai prislgti, negu gal
tum e tiktis (Sieff ir kiti, 1999). Pacientai, kuriem s atliekam a inkst dializ, pri
pasta, kad j sveikata santykinai prasta, taiau kasdieniam e gyvenim e jie tei
gia patiriantys tiek pat laim s, kaip ir sveiki m ons (Riis ir kiti, 2005). A pak
ar suparalyiuoti m ons daniausiai atgauna beveik norm al kasdienio
pasitenkinim o jausm (G erhart ir kiti, 1994; M yers, 1993).
Tarp vokiei, tapusi negaliais dl A LS (am iotropins lateralins sklero
zs - progresuojanios neurologins ligos, sukelianios paralyi), labai daug -
85 procentai - savo gyvenim o kokyb vertino kaip patenkinam ", ger" ar
ba labai ger". M aa to, vertinim ai nepriklaus nuo to, ar pacientai buvo pri
jungti prie dirbtinio kvpavim o aparato arba m aitinam i per vam zdel (K bler ir
kiti, 2005). Jei abi js kojos paralyiuotos, - aikina D anielis K ahnem anas
(2005), - js palaipsniui pradedate galvoti apie kitus dalykus, ir juo daugiau
apie juos galvojate, juo m aiau jauiats nelaim ingi." Patyr sunki negali li
goniai danai bna truput m aiau laim ingi nei vidutinis m ogus (Lucas, 2005).
Taiau teigiam a, kad jie ireikia kur kas daugiau laim s nei depresijos kam uo
jam i sveikieji (Schw artz ir Estrin, 2004; K bler ir kiti, spaudoje). N et nejudan
iam e kne kalinti pacientai retai kada nori m irti", - rao Eim aras Sm ithas ir
M arkas D elargy (2005). Tai prietarauja paplitusiam klaidingam sitikinim ui,
jog tokiem s pacientam s bt geriau m irti".
is dsningum as pastebim as ir ne tokiose gyvybei pavojingose situacijose.
D stytojai, laukiantys sprendim o dl tolesnio darbo, m ano, kad j gyvenim as
pablogs, jei sprendim as bus neigiam as. O i ties, prajus 5-10 m et, tie, ku
rie neteko darbo nra pastebim ai nelaim ingesni u dirbanius toliau kolegas,
teigia D anielis G ilbertas ir jo bendradarbiai (1998). Tas pat pasakytina ir apie
nutrkusius m eils ryius, nors tuo m etu sim yljliai jauiasi sugniudyti. Tik
rov tokia: mes pervertiname emocij trukm ir nepakankamai vertiname savo
gebjim prisitaikyti.
Turtas ir gerovs suvokimas
19 TIKSLAS. Apibendrinkite duomenis apie prabangos ir laims ry. *
Labai teigiam vyki taka taip pat yra laikina. K ai m onm s, laim jusiem s
loterijoje, euforija nuslgsta, jie daniausiai m ano, kad j bendras laim s pojtis
nepakito (Brickm an ir kiti, 1978). K iti tyrim ai patvirtina, jog laim ei toli grau
nepakanka vien pasiturim ai gyventi. D augelis m oni (tarp j ir daugum a Vo-
kietijos m iest gyventoj, ir daugum a JA V student, kaip parodyta 13.18 pav.)
mano, kad bt laim ingesni, jei turt daugiau pinig (Csikszentm ihalyi, 1999).
G albt laikinai jie bt laim ingesni. A ptarkim e tai tokius pavyzdius:
Turtingiausiose alyse daug pinig turintys m ons yra tik truput laim in
gesni u tuos, kurie vargsta stengdam iesi sudurti gal su galu (D i Telia ir
kiti, 2001 ).
m ons, gyvenantys turtingose alyse, yra laim ingesni nei gyvenantys ne

turtingose alyse (Steel ir O nes, 2002).
662 13SKYRIUS
13.18 PAVEIKSLAS.
Kintantis stojani auktsias 90
T u r ti d a u g p in ig
mokyklas jaunuoli poiris 80
turt 70
X X a . 8 -9 d e im tm e ia is 60
ka s m e t a p kla u s u s d a u g ia u 50
ka ip 2 0 0 0 0 0 sto ja n i j 40
J A V u n iv e rsite tu s, p a a i
30
k jo , jo g d id ja j tro ki I u g d y ti p ra s m in g o g y v e n im o filo s o fij
m a s p ra tu rt ti. (I T h e 20
A m e ric a n F re s h m a n s u rv e 10
y s , U C L A , 1 9 6 6 -2 0 0 4 .) 0
M e ta i
N eseniai laim j loterijoje, gav palikim ar praturtj dl ekonom ikos pa

kilim o m ons paprastai jauia tam tikr pakyljim (D iener ir O ishi, 2000;
G ardner ir O sw ald, 2001). Pinig praradim as daro didesn em ocin poveik
(H obfoll ir kiti, 2003; K ahnem an ir Tversky, 1979). Tai iliustruoja pagrin
din princip, pastebi Roy Baum eisteris ir jo kolegos (2001): Blogis stip
resnis u gr". Praradim ai atrodo grsm ingesni nei laim jim ai, iaurs o
diai ilieka atm intyje ilgiau nei m alons, blog reputacij lengviau gyti nei
ger, o skausm as sukelia daugiau kani nei sveikata - diaugsm o.
Taiau galiausiai didjantys turtai beveik neturi takos laim ei. N et K alkutos ir
Pakistano lnose gyvenantys m ons yra labiau patenkinti gyvenim u nei b
t galim a tiktis" (Bisw as-D iener ir D iener, 2001; Suhail ir Chaudry, 2004).
Turtai - kaip ir sveikata: kai j visikai nra, gali kilti kanios, taiau j tur
jim as neutikrina laim s. Skurde auganiam m ogui kyla rizika susidurti su tam
tikrais sunkum ais, taiau is pavojus gresia ir augant turtuose. Turting eim
vaikam s gresia didesnis pavojus im ti piktnaudiauti narkotikais bei bti kam uo
jam iem s nerim o ir depresijos (Luthar ir Latendresse, 2005). Svarbiau u pini
gus (turint galvoje, kad galim a saugiai patenkinti gyvenim o poreikius) yra tai,
Turiu vien sentencij i laim s k js m anote apie savo turt. Tie, kurie gyvena jausdam i dkingum - arba
sausainio", kuria labai didiuo ugdo savo dkingum kasdien usiraydam i, u k yra dkingi patiria dides
juosi: niekas gyvenim e nra taip n laim (M cCullough ir kiti, 2004; W atkins, 2004).
svarbu, kaip tu galvoji, kol apie D augum a m oni sutinka, kad u pinigus laim s nusipirkti negalim a, taiau
tai galvoji. Tad niekas nepadarys jie i ties tiki, kad iek tiek daugiau pinig paverst juos truput laim inges
tavs tokio laim ingo, kokiu niais, saugesniais, ir jie truput patogiau jaustsi. Tad ar laikui bgant laim po
m intyse save sivaizduoji." truput didja kartu su auganiu atlyginim u? Jei vyriausyb pasieks 4 procent
Nobelio prem ijos laureatas ekonom ikos augim o tiksl, kaip pastebi A ustralijos m okslininkas Richardas Ec-
Danielis Kahnem anas interviu kersley (2001), jos gyventojai po 20 m et bus dvigubai turtingesni ir 10 kart
Gallupo organizacijai turtingesni nei m es buvom e prie 100 m et. A r galim e bti tikri, kad is turt
Apie k jie galvojo?", 2005 didjim as naudingas m s asm eninei ir socialinei gerovei?"
EMOCIJOS 663
N e, negalim e. Per pastaruosius keturis deim tm eius vidutinio JA V pilieio Australai yra tris kartus
perkam oji galia daugiau nei padvigubjo. 1957 m et pajam os, tenkanios vie turtingesni, negu buvo j tvai
nam asm eniui sum okjus m okesius, 1995 m et dolerio verte buvo 8500 dole bei seneliai XX a. etajam e
ri; 2005-siais i dalies dl to, kad turtuoliai tam pa turtingesni, ir todl, kad vis deimtm etyje, taiau jie nra
daugiau m oter dirba, jos gerokai virijo 20 000. A r ie daugiau nei padvigu- laimingesn"
bj turtai - leidiantys nupirkti dvigubai daugiau autom obili, skaiiuojant vie Gerovs m anifestas, 2005
nam m ogui, o k jau kalbti apie neiojam uosius kom piuterius ir fotoaparatus
bei m obiliuosius telefonus - taip pat leidia nusipirkti daugiau laim s? A r tie
i m s, kurie m gaujam s turtingo V akar pasaulio gausa, esam e laim ingesni,
galdam i kiek norim e reguliuoti nam ildym bei vsinim , paleisti var van
den iltam duui ar altam grim ui paruoti, ir kaitindam i m ikrobang krosne
lse gausyb m aisto? K aip m atom e 13.19 p av., vidutinis am erikietis dabar yra
turtingesnis, taiau nra n kiek laim ingesnis. 1957 m etais m adaug 35 proc.
teig es labai laim ingi", o 2004 m etais t pat teig kiek m aiau - 34 proc.
apklaustj.
I ties, jei galim e sprsti pagal statistik (atsivelgdam i padvigubjus sky
ryb ir paaugli saviudybi skaii bei spariai plintani depresij), iuolai
kiniai am erikieiai daniau bna labai nelaim ingi. Tas pat pasakytina ir apie Eu
ropos alis, A ustralij bei Japonij: iose alyse m ons geriau m aitinasi, turi
13.19 PAVEIKSLAS.
28 000 100
Ar pinigai atnea laim?
26 000
90 inoma, pinigai kartais
24 000 padeda ivengti nemalonu
m. Nuo 1950 met
22 000 Asmenins pajamos 80
amerikiei perkamoji galia
20 000 padvigubjo, taiau j
70 laims jausmas beveik
18 000 nepakito. (Duomenys apie
60 laim i National Opinion
16 000 Research Center surveys',
14 000 50 duomenys apie pajamas i
Historical Statistics of the
12 000 United States [JAV Statisti
40
kos istorija"] ir Economic
10 000
Indicators.)
30
8000
Labai laiming
6000 moni, procentais 20
4000
10
2000
0
1957 1965 1973 1981 1989 1997 2005
Metai
664 13 SKYRIUS
13.1 LENTEL. Subjektyvioji gerov (laims ir pasitenkinimo derinys) 82 alyse
10 laimingiausi 10 nelaimingiausi
1. Puerto Rikas 73. Bulgarija

2. Meksika 74. Baltarusija
3. Danija 75. Gruzija
4. Airija 76. Rumunija
5. Islandija 77. Moldova
6. veicarija 78. Rusija
7. iaurs Airija 79. Armnija
8. Kolumbija 80. Ukraina
9. Olandija 81. Zimbabv
10. Kanada 82. Indonezija
(Jungtins Valstijos ir Australija tiksliai pasidalijo penkioliktja vieta.)
altinis: Ronald Inglehart ir kiti (2004)
geresnes sveikatos apsaugos, vietim o bei m okslo slygas ir yra truput laim in
gesni u labai neturting ali gyventojus (Diener ir Biswas-Diener, 2002; Ec-
kersley, 2000). Taiau auganios realiosios pajam os nepadidino laim s. ie duo
m enys atskleid stulbinam iuolaikinio m aterializm o naujien: turting ali
ekonom ikos pltra nesukl akivaizdaus dvasins bkls ar socialins gerovs
augim o.
Net Kinijoje, kurioje po 1994 m et per deim tm et vyko ryki ekonom ikos
paanga, pastebim a, jog tas, kas turtingesnis, nra laim ingesnis. Vidutins kin
eim os pajam os daugiau nei padvigubjo, dl to eim , kurios turi spalvoto
vaizdo televizori, skaiius okteljo nuo 40 iki 82 procent, turini telefo
nus skaiius iaugo nuo 10 iki 63 procent, o turini m obiliuosius telefonus
skaiius nuo beveik nulio paoko iki 48 procent. Nepaisant rykaus pajam ir
vartojim o augim o, visoje alyje atlikta Gallupo apklausa parod, jog kin, rei
kiani pasitenkinim savo gyvenim u, dalis sumajo (Burkholder, 2005a, b).
M aa to, turtingesni m iestuose gyvenantys kinai daniau jaut nepasitenkinim
nei vargingesni kaim o gyventojai. O naujausios Pasaulio vertybi apklausos,
kuri m etu buvo tiriam a gera savijauta 82 alyse, parod, jog dvi laim ingiau
sios alys - Puerto Rikas ir M eksika - yra sm arkiai nutolusios nuo turtingiau
si (nors nelaim ingiausios, daugiausia Ryt Europoje, turjo ekonom ini sun
kum - r. 13.1 le n te l ).
Am erikieiai sako, jog pinigai Tokie pat dom s tyrim ai rodo, kad labiausiai turt siekiani m oni savi
laim s neatnea. Taiau pinigai jauta daniausiai bna blogesn: is faktas labai rykus kiekvienoje kultroje,
padeda patogiai gyventi varge". kuri tyrinjau", - teigia Richardas Ryanas (1999). Tai ypa pasakytina apie
Farah Pahiavi, tuos, kurie trokta pinig, nordam i rodyti savo vert, gyti valdios ar pasi
itrem ta turtingo Irano puikuoti prie kitus, o ne m aterialiai aprpinti savo eim as (Srivastava ir kiti,
acho nal, 2004 2001). Ryano bendradarbis Tim as Kasseris (2000, 2002), rem dam asis savo ty-
EMOCIJOS 66 5
13.20 PAVEIKSLAS.
0,6
Vertybs ir pasitenkinimas
0,4 gyvenimu
Visame pasaulyje tie

0,2 auktj mokykl studentai,
kurie teigia es labai
0 patenkinti gyvenimu, meil
vertina labiau nei pinigus.
(I Diener ir Oishi, 2000.)
-0 , 2
-0,4
1,0 2,0 3,0 4,0 5,0 6,0 7,0
Pasitenkinimas gyvenimu
rim ais, daro ivad, kad siekianij artum o, asm eninio tobuljim o ir norini
padti bendruom enei" gyvenim o kokyb yra auktesn. Tai tarsi aidas atkartoja
ankstesnius H. W. Perkinso (1991) duom enis: i 800 apklaust auktj m o
kykl absolvent tie, kurie teik pirm enyb didelm s pajam om s bei profesinei
skm ei ir prestiui, o ne artim iem s draugam s ir darniai santuokai, dvigubai re
iau nei j buv m okslo draugai teigdavo es vidutinikai" arba labai" lai
m ingi. Panaus santykis pastebim as ir tarp 41 alyje apklaust 7167 auktj
mokykl student. M eil vertinantieji labiau u pinigus teig es kur kas la
biau patenkinti gyvenim u nei j bendraam iai, troktantys pinig (r. 13.20 pav.).
Jei esam e ir turtingesni, ir sveikesni, taiau ne laim ingesni u savo senelius,
kai jie buvo m s am iaus, ar nevertt nacionalinius prioritetus kreipti psi
chologins gerovs klim o link? Butane, kaip sako karalius Jigm e Singye W ang-
chukas, bendroji nacionalin laim yra svarbesn u bendrj nacionalin pro
dukt". Butano m inistras pirm ininkas savo m etin ataskait form uluoja rem da
m asis keturiais pagrindiniais nacionalins laim s siekio paangos teiginiais: tei
singos ir nuoseklios ekonom ikos pltros skatinim as, kultrini vertybi, nat
ralios aplinkos isaugojim as ir geros valdios diegim as" (Esty, 2004). Edas Die-
neris ir M artinas Seligm anas (2004) pasil bdus, kaip JAV gyventoj suray
m o biuras ir kitos nacionalins organizacijos galt im atuoti nacionalin gerov.
Jei gerov yra svarbiausias vis taut tikslas, nacionalins gerovs rodikliai
tam pa lem iam i vertinant nacionalins ir korporacins politikos poveik", - tei
gia m okslininkai.
Du psichologiniai reikiniai: prisitaikymas ir palyginimas
20 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip prisitaikymas ir santykin deprivacija veikia laimjim vertinim.
Yra du psichologijos dsniai, kuriais rem iantis galim a paaikinti, kodl, turdam i
daugiau pinig, nenusiperkam e" daugiau laim s (iskyrus visikus vargus), o
tik laikin pakilim ; kodl atrodo, kad m s em ocijos tarsi pritvirtintos prie elas-
666 13 SKYRIUS
ting dir, kurie traukia m us ir i auktum , ir i duobi. Abu ie dsniai, tik

savaip, teigia, jog laim s jausm as yra santykinis.
Prisitaikymo lygio reikinys Laim ir ankstesn patirtis. Prisitaikym o lygio reikinys nusako toki tenden
(adaptation-level phenomenon) - cij: vairius dirgiklius vertinam e pagal tai, k anksiau patyrm e. Psichologo
polinkis vertinti (garsus, vies, Harry Helsono (1898-1977) nuom one, kiekvienas m ogus, rem dam asis patir
pajamas) santykinai atsivelgiant tim i, susikuria savo neutralius vertinim o lygius - tokius, kai garsai neatrodo
neutral" lyg, kur nustato nei garss, nei tyls, tem peratra - nei aukta, nei em a, vykiai - nei m alo
ms patirtis. ns, nei atgrass. Tada pastebim e nukrypim us vien ar kit pus nuo i ly
gi, ir juos reaguojam e.
Taigi jei dabartin padtis - pajam os, paym i vidurkis ar autoritetas - pa
gerja, i pradi bna labai m alonu. Taiau gana greitai priprantam e prie nau
jo laim jim lygio, pradedam e laikyti j norm aliu ir reikalauti kako dar geres
nio, kas m estelt ant kitos laim s bangos. I vaikysts prisim enu t diaugs
m , kai eim a irdavo nespalvot 30 cm striains televizori. Dabar, jei
dingsta spalvos i m ano 65 cm striains televizoriaus, jauiuosi nuskriaustas.
Priprats prie geresnio, neigiam ai im u vertinti tai, kas kitados buvo teigiam a
Laim niekada ilgai netrunka." patirtis. sidmkite: pasitenkinim as ir nepasitenkinim as, skm ir neskm -
Seneka, Agam em nonas", visa tai yra reliatyvu ir susij su netolim a m s praeitim i. Kaip sako Richardas
60 m . a. Ryanas (1999), pasitenkinim as gyvuoja trum pai".
Taigi ar m es niekada nesukursim e em je socialinio rojaus? Socialinis psi
chologas Donaldas Cam pbellas (1975) atsako, kad ne: sivaizduokite tok uto
Ilgainiui m alonum ai nebeteikia pik ryt, kai atsikeliate, o pasaulyje inykusios visos sskaitos, ligos, kakas
diaugsm o... M um s m alonu, m yli jus visa irdim i, - taiau js greitai pertvarkytum te savo prisitaikym o ly
kai kas nors keiiasi gera, g. Netrukus vl kartais btum te patenkinti (jei laim jim ai pranokt lkesius),
ir nebesidiaugiam e, kai nuolat kartais jaustum ts nepatenkinti (jei nepasiekte to, ko tikjots), o kartais vis
esam e patenkinti." k vertintum te neutraliai. Tai padeda paaikinti, kodl nepasotinam ai trokta
Danijos psichologas ma m ateriali dalyk, kodl vaikam s btinai" reikia dar vieno aidim o. Kai
Nico Frijda, 1988 nugaltojas uim a valstybin post, o savinink uvaldo aistra vis daugiau tu
rti, prisitaikym o lygis ieina u proto rib.
Kai laim s siekiam a per m aterialin gerov, reikia vis daugiau ir daugiau
daikt (o tai eikvoja em s iteklius). Raytojas C. S. Lewisas knygos Nar-
nijos kronikos" pabaigoje dang aprao kaip viet, kur grio nuolatos daugja,
o gyvenim as yra niekada nesibaigiantis pasakojim as, kurio kiekvienas skyrius
yra geresnis u ankstesn". Gyvendam i em je, neivengiam e skm i ir nesk
m i, todl negalim e vis laik jaustis pakiliai.
Laim ir kit moni pasiekimai. Laim s jausm as yra santykinis ne tik lyginant j
su ankstesne patirtim i, bet ir lyginant save su kitais (Lyubom irsky, 2001). M es
nuolatos lyginam e save su kitais. Ar jausim s gerai, ar prastai, priklauso nuo
to, kas yra tie kiti". M es esam e bukaproiai arba nevklos tik tada, kai kiti
yra gudruoliai arba vikruoliai.
EMOCIJOS 667
Pateiksim e du pavyzdius. Kad paaikint kareivi, tarnavusi JAV oro pa

jgose per Antrj pasaulin kar, frustracij, tyrjai sukr santykins depri- Santykin deprivacija
vacijos svok. Tai - suvokim as, kad m s padtis blogesn negu t, su ku (relative deprivation) -
riais save lyginam e. Nors kareiviam s gana greitai bdavo suteikiam os auktesns suvokimas, kad sava padtis
pareigos, daugum a j buvo nusivyl savo kilim u tarnyboje (M erton ir Kitt, 1950). blogesn negu t, su kuriais
Tikriausiai inojim as, kad daugeliui skiriam os auktesns pareigos, padidino ka save lyginame.
reivi lkesius. Taiau kai lkesiai yra didesni nei laim jim ai, kyla nusivyli
m as. Kai beisbolo aidjas Alexas Rodriguezas pasira 252 m ilijon doleri
sutart deim iai m et, jis tikrai jautsi laim ingas, bet kartu sum aino pasiten
kinim kit beisbolo vaigdi, kuri sutartys taip pat buvo m ultim ilijonins,
taiau m aesns. Panaiai ir ekonom ikos augim as Kinijoje padar kai kuriuos
jos pilieius turtingus, o kiti pajuto santykin skurd.
Tokie lyginim ai padeda suprasti, kodl bet kurioje alyje vidutines ir dide
les pajam as gaunantys m ons, kurie gali save palyginti su gyvenaniais santy
kinai skurdiau, yra kiek labiau patenkinti gyvenim u, negu j vargingesni t
vynainiai. Taiau jei m ons pasiekia vidutin pajam lyg, tolesnis pajam di
djim as nebeturi didesns takos laim ei. Kodl? Todl, kad lipdam as skm s
laiptais m ogus lygina save su tais, kurie yra pasiek tok pat arba auktesn
lyg (Gruder, 1977; Suls ir Tesch, 1978). Elgeta nepavydi m ilijonieriui, nors,
inom a, jis pavydi kitiem s elgetom s, kuriem s labiau sekasi , - ra Bertrandas
Russellas (1930, 90 p.). Taigi Napoleonas pavydjo Cezariui, Cezaris - Alek
sandrui, o Aleksandras, drsiau m anyti, pavydjo Herakliui, kurio niekada ne Lyginim o su kitais poveikiu
buvo. M s laim jim ai nepadeda atsikratyti pavydo jausm o, nes visada gyvenim e galim a aikinti tai, kad m okiniai
ar legendose atsiras m ogus, pasieks didesns skm s u m us" (68-69 p.). geriau vertina savo akadem inius
Kaip savs lyginim as su tais, kuriem s geriau sekasi, sukelia pavyd, taip sa gebjim us, kai lanko m okyklas,
vo skm i skaiiavim as ir savs lyginim as su tais, kam sekasi blogiau negu kuriose daugum a m okini neturi
m um s, didina pasitenkinim gyvenim u. M arshallas Derm eris ir kiti (1979) tai ypating gabum (M arsh ir
rod tyrim u. Jie papra Viskonsino universiteto M ilvokyje m ergin susipainti Parker, 1984). Tikriausiai
su kit m oni nepritekliais ir kaniom is. Perskaiiusios apie tai, kaip sunku m okydam iesi vidurinje
buvo gyventi M ilvokyje 1900 m etais, sivaizdavusios ir apraiusios vairias as m okykloje buvote tarp geriausi
m enines tragedijas, pavyzdiui, m oni deginim ir luoinim , jos ireik di klasje, bet stoj universitet
desn pasitenkinim savo gyvenim u. Panaiai ir vidutinio stiprum o depresijos galite pasijusti prasiau, jeigu ia
apim ti m ons pasijunta iek tiek geriau, skaitydam i apie dar labiau prislgtus susirenka visi buv geriausieji.
asm enis (Gibbons, 1986). Pers patarl sako: Verkiau, kad neturiu bat, kol
nesutikau m ogaus, neturinio koj".
Ar galima numatyti laim
21 TIKSLAS. Papasakokite, kaip galime daryti tak savo pai laimei.
Jei prisitaikym o lygio reikinys teigia, kad m s em ocijos svyruoja apie tam
tikr vidurk, tai kodl vieni m ons beveik visada bna linksm i, o kiti - ni
rs? Kas lem ia, kad vienas yra nuolat laim ingas, o kit slegia depresija?
668 13 SKYRIUS
13.2 LENTEL. Laim - tai...
Mokslininkai pastebjo, kad laimingi Taiau atrodo, jog laim nra labai
mons daniausiai susijusi su iais veiksniais
Labai gerai save vertina Amiumi.

(individualistinse alyse).
Yra optimistiki, draugiki, malons. Lytimi (moterys daniau bna prislgtos,
bet taip pat ir daniau diaugiasi).
Turi artim draug arba jiems Isilavinimu.
pasitenkinim teikia santuoka.
Darbe ir laisvalaikiu pritaiko savo Tvyste (vaik turjimu ar neturjimu).
gebjimus.
Yra prasmingai religingi. Fiziniu patrauklumu.
Gerai miega ir manktinasi.
altinis: Apibendrinta i DeNeve ir Cooper (1998), Diener ir kiti (2003), Lucas ir

kiti (2004), Myers (1993, 2000), Myers ir Diener (1995, 1996).
Kodl vienas m ogus paprastai bna laim ingas, o kitas nelabai? Skirtingose
Taip pat a m aiau, kad visoks
kultrose atsakym ai iek tiek skiriasi. Savivert yra svarbesn individualistam s
m oni vargas ir darbtum as
vakarieiam s, o socialinis pripainim as yra reikm ingesnis bendruom enini kul
yra varytyns vieno su kitu;
tr atstovam s (Diener ir kiti, 2003). Taiau m oksliniai tyrim ai atskleidia tuos
tai yra taip pat tutyb ir vjo
paius kelis laim s poym ius, bdingus daugeliui ali (r. 13.2 l e n t e l ).
gaudym as."
Nors darbas ir asm eniniai santykiai daro poveik laim ei, genai taip pat yra
Ekleziastas (Koh 4,4,
svarbs. Rem dam iesi savo atliktais 254 tapai ir netapai dvyni tyrim ais,
i lotyn k. vert arkivyskupas
Davidas Lykkenas ir Auke Tellegenas (1996) daro ivad, jog 50 procent j
J. J. Skvireckas)
laim s vertinim o skirtum yra paveldim i. Net atskirai uaug tapats dvyniai
bna panaiai laim ingi. Priklausom ai nuo perspektyv ir neseniai patirt igy
venim , m s laim svyruoja apie fiksuotj laim s tak. Tai vienus m o
nes nuteikia bti dar optim istikesnius, o kitus - dar niresnius. Taiau du de
im tm eius stebdam i tkstani m oni gyvenim m okslininkai m ato, jog pa
sitenkinim as gyvenim u nra pastovus (Fujita ir Diener, 2005; M roczek ir Spi
ro, 2005). Pasitenkinim as gali kilti arba slgti, o laim ei gali daryti tak veiks
niai, kuri nepajgiam e kontroliuoti. (r. skyrel Pavelkim e i ariau. Kaip
bti laim ingesniem s.)
Llaim s tyrim ai, nepaisant altinio ir trukm s, prim ena, kad em ocijose susi
jungia fiziologinis suadinim as (ypa kairiojo sm egen pusrutulio), ekspresy
vus elgesys (plati ypsena) ir sm oningas igyvenim as - m intys (buvau pasi
ruos tam testui) bei jausm ai (didiavim asis, pasitenkinim as). Baim , pyktis,
laim ir daug kit em ocij turi vien bendr savyb - jos yra biopsichosocia-
liniai reikiniai. M us form uoja genetinis polinkis, sm egen veikla, taip pat po
iriai, patyrim ai, santykiai ir kultra.
EMOCIJOS 669
PAVELKIME I ARIAU:
Kaip bti laimingesniems

Laim, kaip ir cholesterolio kiekis, yra genetikai slygojama kia energijos, bet ir yra silpnos depresijos bei nerimo prie
savyb. Jei cholesterolio kiekiui turi takos dieta bei manktini nuodis. Sveikas protas gyvena sveikame kne. Nusimeski
masis, tai laim tam tikru mastu galime kontroliuoti patys. ia te antklod, eikite sodinti bulvi!
pateikiame kelis moksliniais tyrimais pagrstus silymus, kaip 6. Leiskite savo knui tiek miegoti, kiek jis nori. Laimingi
pagerinti nuotaik ir jausti didesn pasitenkinim gyvenimu. mons gyvena aktyviai, energingai, taiau jie palieka laiko
1. Supraskite, kad ilgalaiks laims finansin skm neat miegui bei vienatvei. Daugel moni kamuoja miego stygius,
nea. mons prisitaiko prie besikeiiani aplinkybi - net dl to atsiranda nuovargis, sumaja valumas ir apninka
turt ar negalios. Todl turtai yra kaip sveikata: visikas j niri nuotaika.
nebuvimas - vargas, taiau j (ar kuri nors kit aplinkybi, 7. Teikite pirmenyb artimiems santykiams. Artima draugyst
kuri ilgims) turjimas negarantuoja laims. su tais, kurie jumis nuoirdiai rpinasi, gali padti itverti
2. Kontroliuokite savo laik. Laimingi mons jauiasi kon- sunkius laikus. Isipasakojimas yra naudingas ir sielai, ir
troliuoj savo gyvenim ir jiems tai padaryti danai padeda knui. Nusprskite puoselti savo artimiausius santykius:
sumanus laiko naudojimas. Pravartu ikelti sau tikslus ir juos nemanykite, kad artimiausi jums mons yra savaime su
suskaidyti kasdienes uduotis. Nors danai perdtai verti prantamas dalykas, bkite jiems tokie pat malons, kokie
name, kiek pasieksime per konkrei dien (dl to puola bnate kitiems, kelkite j pasitikjim aiskite su jais ir vis
me nevilt), apskritai nepakankamai vertiname, kiek gali kuo dalykits.
me pasiekti per metus, jei per dien padarysime kad ir ne 8. Sutelkite dmes ne tik save. Itieskite rank tiems, ku
didel paang. riems reikia paramos. Laim didina paslaugum (tie, kurie
3. Elkits taip, tarsi btumte laimingi. Kartais savo elgesiu gerai jauiasi, daro gerus darbus). Taiau darydami gerus
galime pakeisti mstym. Priversti ypsotis mons jauia darbus taip pat jausits geriau.
si geriau; kai jie bna paniur, visas pasaulis atrodo tam 9. Bkite dkingi. Dkingumo dienorat raantys mons -
sus. Tad nutaisykite laiming veid. Kalbkite taip, tarsi jaus- kurie kasdien stabteli, kad apmstyt kok nors teigiam sa
tumte teigiam savivert, btumte optimistiki ir draugi vo gyvenimo aspekt (sveikat, draugus, eim laisv, i
ki. Veiksmai gali suadinti emocijas. silavinim jausmus, natrali aplink ir t.t.) - esti laimin
4. Iekokite darbo ir toki laisvalaikio form, kuriose pa gesni.
naudotumte savo gebjimus. Laimingi mons danai b 10. Puoselkite savo dvasingum. Daugeliui moni tikjimas
na polkio" bsenoje - pasinr darb, kuris jiems meta utikrina paremiani bendruomen, prieast susitelkti ne
ik, taiau nesugniudo. Brangiausios laisvalaikio formos vien save, tikslo bei vilties pojt. Tai leidia paaikinti, ko
(pavyzdiui, sdti jachtoje) danai teikia maesn polkio dl aktyviai dalyvaujantys religini bendruomeni veikloje
pojt nei darininkyst, bendravimas su monmis ar rank mons teigia es labiau nei vidutinikai laimingi ir da
darbiai. niausiai skmingai veikia krizes.
5. Prisijunkite prie judjimo" judjimo. Gausyb mokslini

Susisteminta i: David G. Myers, The Pursuit of
tyrim rodo, jog aerobika ne tik stiprina sveikat bei sutei- Happiness (Avon Books).
670 13 SKYRIUS
MOKYMOSI REZULTATAI
Emocij igyvenimas
13 TIKSLAS. Ivardykite kelias pagrindines emocijas ir apibdin

M oksliniai tyrim ai nepatvirtina katarsio hipotezs -
kite dvi ais, kurias psichologai naudoja emocijoms iskirti.

m inties, kad, atpalaidavus neigiam energij, atslgsta
agresyvum as. Iliej pykt, galim e laikinai nusiram inti,
Carrollio Izardo tyrim ai atskleid 10 pagrindini em o taiau ilgainiui tai nesum aina pykio ir i ties gali
cij: diaugsm , susidom jim -susijaudinim , nuosta j net sustiprinti. Geriausia pykt tram dyti laukiant, kol
b, lides, pykt, pasibjaurjim , paniek, baim , g sum as fizinis susijaudinim as, ram inant save ir rei
d ir kalt. Kai kurie psichologai m ano, jog ididu kiant nuoskaud taip, kad bt skatinam as susitaiky
m as bei m eil taip pat gali bti pagrindins em oci m as, o ne kertas. Jei nepavyksta susitaikyti, atleidus
jos. Em ocijas galim e idstyti pagal dvi pagrindines gali sum ati pyktis ir suvelnti jo fiziniai sim ptom ai.
ais: suadinimo (didelio palyginti su m au) ir pob
dio (m alonaus arba teigiam o palyginti su nem aloniu 17 TIKSLAS. Papasakokite, kaip veikia reikinys gerai jautiesi -
arba neigiam u). gerai elgiesi" ir aptarkite subjektyvios geros savijautos moksli
ni tyrim svarb.
14 TIKSLAS. Nurodykite du bdus, kaip galime imokti bijoti.
Gerai jautiesi - gerai elgiesi" reikinys - tai m s
m oni baim i vairov geriausiai paaikina tai, k m es
padidjs noras padti kitiem s, kai esam e gerai nusi
im okstam e per patyrim . Konkrei baim i im oks
teik. iuo m etu pozityviosios psichologijos m oksli
tam e per slygojim (kai em ocijas siejam e su konkre
niais tyrim ais yra nagrinjam os subjektyvios geros
iom is situacijom is) ir stebdami (kai stebim e kitus su
nuotaikos (suvoktos laim s ir pasitenkinim o gyveni
baim e reaguojanius tam tikrus vykius ar aplink).
m u) prieastys ir pasekm s. ie tyrim ai atsveria tra
15 TIKSLAS. Aptarkite, kokios yra baims biologins sudedamo dicin psichologijos dm es neigiam om s em ocijom s.
sios dalys.
18 TIKSLAS. Aptarkite kasdienius ir ilgesnius emocij svyravimus.
Esam e biologikai pasireng im okti bijoti vien da
lyk (gyvai, vor, aukio), taiau nebijoti kit Neigiam os em ocijos bna stipriausios tik pabudus ir
(greitai vairuoti autom obil, bom b, elektros). Im oks prie pat einant m iegoti. Teigiam os em ocijos kyla pa
tant bijoti pagrindin vaidm en vaidina m igdolas, su laipsniui ir pasiekia virn, prajus m adaug septy
siedam as baim su konkreiom is situacijom is. M ig niom s valandom s po to, kai pabudom e. Ger ar blog
dolas gauna inform acij i sm egen ievs srii, ap dienos vyki sukeltos nuotaikos retai trunka ilgiau
dorojani em ocijas, ir j siunia kitas sritis, kurios nei toji diena. Net reikm ingi blogi vykiai, pavyz
sukelia knikus baim s sim ptom us. m ons skiria diui, sunki liga, retai ilgam suardo laim , nors b
si pagal tai, kiek jie yra bails ar drss, ir is skir nam e link nepakankam ai vertinti savo gebjim pri
tum as i dalies yra genetikai nulem tas. sitaikyti.
16 TIKSLAS. Nurodykite, kokie yra gerai inomi pykio dirgikliai 19 TIKSLAS. Apibendrinkite duomenis apie prabangos ir laims
bei kokios yra jo pasekms, ir vertinkite katarsio hipotez. ry.
Varantys nevilt ar eidiam i veiksm ai, kuriuos lai- Pinigai padeda ivengti kani, suteikdam i slygas svei-
kom e tyiniais ir nepateisinam ais, gali sukelti pykt. kai m aitintis, utikrindam i geresn sveikatos apsaug,
EMOCIJOS 671
isilavinim bei m oksl, o tai savo ruotu didina lai Laim i dalies yra paveldta genetikai ir i dalies m
m . Pagausj turtai trum pam gali padidinti laim . Ta s kontroliuojam a. tai kokie yra m oksliniais tyrim ais
iau m oksliniai tyrim ai nerodo, kad prabangos didji pagrsti bdai padidinti laim : 1 ) suprasti, kad finan
m as (individualus ar nacionaliniu m astu) ilgam padi sin skm neatnea ilgalaiks laim s; 2 ) kontroliuoti
dint laim s jausm . savo laik; 3) elgtis taip, tarsi btum e laim ingi; 4) ie
koti darbo ir toki laisvalaikio praleidim o form , ku
20 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip prisitaikymas ir santykin depri- riose galtum e panaudoti savo gebjim us; 5) regulia
vacija veikia laimjim vertinim. riai m anktintis; 6 ) pakankam ai isim iegoti; 7) teikti
Prisitaikymo lygio reikinys - tai polinkis vertinti dir pirm enyb artim iem s santykiam s; 8 ) sutelkti dm es ne
giklius (tarp j ir m aterialj turt) lyginant juos su vien save; 9) bti dkingiem s u tai, k turim e; 10)
neutraliu lygiu, kuris kinta kartu su m s patyrim u. puoselti savo dvasingum .
Santykins deprivacijos principas - tai suvokim as, jog
esam e ne tokie turtingi kaip tie, su kuriais save lygi PAKLAUSKITE SAVS: Jei imokstame emocingai reaguoti, ga
nam e. Tad laim yra santykin, atsivelgiant anks lime imokti reaguoti kitaip ir pakeisti savo senj reakcij. Ar
tesnius patyrim us ir palyginim us su kitais m onm is. nortumte pakeisti kuri nors savo emocin reakcij? Ar mano
te, kad esate per lengvai iprovokuojami supykti arba isigsti?
21 TIKSLAS. Papasakokite, kaip galime daryti tak savo pai Kaip galtumte pakeisti savo elges arba mstym, kad pakeis-
laimei. tumte emocines reakcijas?
13 SKYRIAUS APVALGA: Emocijos

PASITIKRINKITE
1. Kristina ant rank laiko atuoni m nesi kdik. 2. Kaip dvi autonom ins nerv sistem os dalys padeda
Staiga neinia i kur idygsta piktas uo ir iie reaguoti kriz ir po jos atsigauti, ir kodl tai yra
ps dantis oka prie kdikio veido. M oteris aki aktualu tiriant em ocijas?
m irksniu susigia, kad apsaugot kdik, aukia 3. Kas bna link labiau reikti em ocijas: vyrai ar
ant uns bei pajunta, kad krtinje stipriai dauo m oterys? I kur inom e atsakym klausim ?
si irdis, kad j ipyl altas prakaitas. Kaip Jam e 4. Kas leidia (ir neleidia) prognozuoti savo pai
so-Lange, Cannono-Bardo ir dviej veiksni teo laim s jausm ?
rijos paaikint Kristinos em ocin reakcij?
672 13 SKYRIUS

Cannono-Bardo teorija Gerai jautiesi - gerai elgiesi" reikinys Prisitaikymo lygio reikinys
( Cannon-Bard theory), 631 p. (feel-good, do-good phenomenon), 659 p. (adaptation-level phenomenon), 666 p.
Dviej veiksni teorija Jameso-Lange teorija Santykin deprivacija
(two factor theory), 632 p. (James-Lange theory), 631 p. (relative deprivation), 66 7 p.
Emocija (emotion), 631 p. Katarsis (catharsis), 657 p. Subjektyvioji gerov
Poligrafas (polygraph), 638 p. (subjective well-being), 659 p.
Stresas
ir sveikata
Stresas ir ligos
Stresas ir stresoriai
Stresas ir irdis
Stresas ir atsparumas ligoms
Sveikatos stiprinim as
Kaip veikti stres
PAVELKIME I ARIAU. Gyvnai taip pat yra draugai
Streso valdymas
PAMSTYKIME KRITIKAI. Alternatyvusis gydymas - nauji bdai pasveikti
ar senieji iniuoni, eliksyrai?
Keiskime galint sukelti ligas elges
PAVELKIME IARIAU. Tiems, kurie nori mesti rkyti
PAVELKIME I ARIAU. Tiems, kurie nori sulieknti
1 TIKSLAS. Ivardykite kai kurias su elgesiu susijusias lig ir mirties prieastis, apibdinkite
sveikatos psichologijos indl elgesio medicinos srit.
isi esam e patyr, kad psichikos bsenos sukelia tam tikras fiziologines re
V akcijas. Nervindam iesi dl svarbaus susitikim o pajuntam e kirbjim skran

dyje. Nerim audam i dl to, kad reiks vieai kalbti, im am e lakstyti tua
let. Susikivirijus su eim os nariu im a nepakeniam ai skaudti galv.
Jei psichologinis stresas usitsia, gali iberti od, itikti astm os prie
puolis arba padidti kraujospdis (tiem s, kurie fiziologikai tai link). is psi-
chikos-kno ryys buvo ypa akivaizdus per 1999 m et balandio 23 dien ne
tyia vykus eksperim ent, oro bendrovs British Airways lktuvui skrendant
i Londono San Francisk. Prajus trim s valandom s po pakilim o, keleiviam s
buvo klaidingai paskelbta, kad lktuvas tuoj nukris jr. Nors gula tuoj pat
suprato, jog ia klaida, ir m gino nuram inti siaubo apim tus keleivius, keliem s
j prireik m edicinins pagalbos (Associated Press, 1999).
Dl usitsusio streso ir nesveiko gyvenim o bdo gali padidti rizika susirgti
irdies ligom is, viu, insultu, ltinm is plaui ligom is. iandien ios ligos yra
daniausia m irties prieastis (14.1 pav.). Lig kontrols centro m okslininkai i
tyr, kad Jungtinse Am erikos Valstijose pus m iri yra susijusios su m ogaus
Elgesio medicina elgesiu: rkym u, piktnaudiavim u alkoholiu, lytiniais santykiais be apsaugos
(behavioral medicine) - priem oni, gydytojo nurodym nepaisym u, m au fiziniu aktyvum u, narkotik
tarpdisciplinin mokslo sritis, vartojim u, m enkaverte m ityba (M okdad ir kiti, 2004). Jeigu m ons suprast,
sujungianti medicinos inias ir kad j elgesys yra lig altinis, ir pradt kitaip elgtis, sum at kani, pailgt
inias apie mogaus elges bei gyvenim o trukm ir pagert jo kokyb. Siekdam i i tiksl, psichologai kartu
taikanti jas sveikatos ir susirgim su m edikais sukr tarpin m okslo srit - elgesio medicin, kuri sujungia m e
problemoms sprsti. dicinos inias ir inias apie m ogaus elges.
Sveikatos psichologija prisideda prie elgesio m edicinos laim jim . Nese
Sveikatos psichologija niai buvo suskaiiuota, jog Kanados ir JAV m edicinos universitetuose dirba 3900
(health psychology) - psicholog, daugum a j dom isi ia psichologijos sritim i (W illiam s ir Kohut,
psichologijos mokslo aka, 1999). XX a. etojo deim tm eio pradioje m edicinos universitetuose viduti
prisidedanti prie elgesio nikai buvo po du dstytojus psichologus. Am iaus pabaigoje j buvo viduti
medicinos pltros. nikai po 30 (Sheridan, 1999).
Sveikatos psichologai klausia: Kaip pavojus susirgti tam tikra liga priklauso
nuo em ocij ir asm enybs ? (Daugiau apie asm enyb r. 15 skyriuje.) Kaip
m oni nuostatos ir elgesys padeda ukirsti keli ligom s, pagerinti sveikat ir
gerov ? Kaip situacijos suvokim as lem ia juntam stres ? Kaip galim a su
m ainti ar kontroliuoti stres ?
STRESAS IR SVEIKATA 675
14.1 PAVEIKSLAS.
40 40
1900 ir 1988 met duomenys
Kitaip negu prie imtmet,
iandien svarbiausios mirt apie keturias pagrindines
30 30 sukelianios ligos susijusios
su gyvenimo bdu. miri prieastis Jungtinse
Amerikos Valstijose
20 20
Nugaljus daugum infekci
ni lig, svarbiausiu mirt
10 10
lemianiu veiksniu tapo
elgesys. Panas duomenys
0 0 gauti Kanadoje, Australijoje,
Naujojoje Zelandijoje ir
daugumoje Europos ali
(National Center for Health
Statistics, World Health
1900 2000
Statistics Annual ir
Statistics Canada, 2002).
Stresas ir ligos
Grdam as takeliu stovyklaviet kalnuose, Karlas igirsta, kad kakas lam a
prie koj. Ivydus m kteljusi barkuol, jo organizm as sukaupia visas jgas:
raum enys sitem pia, padaugja adrenalino, irdis im a sm arkiau plakti. Kiek ko
jos nea jis dum ia stovykl, kurioje saugu. Kai Karlas j pasiekia, raum enys
pam au atsipalaiduoja, irdies ritm as ir kvpavim as sultja.
Ryt i savo nam um iestyje vaiuodam a autom obiliu darb, Karina dl
kelio rem onto pasiekia geleinkelio stoties m ain stovjim o aiktel 8 val. 5
m in. ir pam ato jau ivykstant traukin. Kitu traukiniu atvykusi m iest ji pa
kliva pai psij spst ir turi alknm is stum tis pro m ini. Gal gale pa
siekusi savo banko staig atsiprao laukianio kliento, kuris stebisi, kur Kar
ina iki iol buvo ir kodl nepareng ataskaitos apie ketvirio investicijas. Kar
ina visaip stengiasi nuram inti klient. Vliau ji pastebi savo ugniautas em o
cijas - tem ptus raum enis, sukstus dantis ir dilgsjim skrandyje.
Karlo reakcija stres padjo jam isigelbti; jei Karinos patirtas stresas kar
totsi, padidt sunki lig arba kit su stresu susijusi sveikatos sutrikim grs
m . Be to, jausdam a tam p, ji galbt m aiau m iegot ir m anktintsi, daugiau
rkyt ir vartot alkoholio, tuo keldam a dar didesn pavoj savo sveikatai.
Stresas ir stresoriai
2 TIKSLAS. Aptarkite situacijos vertinimo vaidmen reaguojant stres.
Keturi i deim ties m oni teigia kartais patiriantys stres (Saad, 2001). Apie
k jie kalba? Streso svoka vartojam a nevienareikm ikai. Kartais ji taikom a
grsm ei arba ikiui (Karina susidr su pakankam ai stipriu stresu), o kartais -
atsakui grsm ar ik (pam ats barkuol Karlas patiria stipr stres)
apibdinti. Traukinys, kur Karina pavlavo, yra stresorius. Karlo fizinis ir
em ocinis atsakas yra reakcija stres. Visas procesas, kuriuo Karina ir Karlas
susij su aplinka, yra stresas.
676 14 SKYRIUS
Stresas (stress) - Taigi stresas nra tik dirgiklis ar atsakas. Stres galim e apibrti kaip pro
tam tikr vyki, kuriuos mes ces, kurio m etu vertinam e aplink ir reaguojam e tam tikrus grsm ar ik
laikome grsmingais bei sunkiais kelianius vykius (14.2 pav.). Stresas kyla ne tiek dl pai vyki, kiek dl to,
ir vadiname stresoriais, kaip m es juos vertinam e (Lazarus, 1998). Vienas m ogus, bdam as nam uose ir
suvokimas ir reagavimas juos. igirds kakokius girgdesius, nepatiria jokio streso. O kitas tuojau tars, kad
kakas sibrov nam us, ir susijaudins. Vienam m ogui naujas darbas - pagei
dautinas ikis, o kitas j vertins kaip neskm s rizik.
Stresoriai gali turti teigiam poveik, jei jie trunka trum pai arba suvokiam i
kaip ikiai. Trum palaikis stresas gali sutelkti im unin sistem atrem ti infek
cijas ir padti gydyti aizdas (Segerstrom ir M iller, 2004). Be to, stresas suadina
ir skatina grum tis su problem om is. ym s sportininkai, geri estrados artistai,
puiks m okytojai ir lyderiai, susidr su ikiu, atsiskleidia ir pasiekia aukt
rezultat (Blascovich ir kiti, 2004).
veikusi v ar atsigavusi po streso netekus darbo m oni savivert kar
tais sutvirtja, dvasingum as ir tikslo suvokim as tam pa gilesni. I ties, kartais
anksti patirtas stresas vliau suteikia em ocinio tvirtum o ir skatina fizin stiprjim
(Landauer ir W hiting, 1979). Nelaim taip pat gali skatinti tobuljim . Virgi
nia OLeary ir Jeanette Ickovics (1995) pastebi, jog kin hieroglife, reikian-
iam e kriz, yra sujungti pavojaus ir galimybs sim boliai.
Taiau stresoriai gali kelti ir grsm . Stiprus arba usitss stresas gali turti
aling padarini. Vaiko fiziologin reakcija skaudi prievart lem ia didesn
rizik vliau susirgti ltinm is ligom is (Repetti ir kiti, 2002). Vietnam o karo
dalyviai, stipriai jaut potraum inio streso padarinius po dideli m i, vliau
daniau sirgo kraujotakos, virkinim o, kvpavim o ir infekcinm is ligom is (Bos-
carino, 1997).
Reakcijos stres sistema
3 TIKSLAS. Apibdinkite dvilyp organizmo reakcijos stres sistem ir nurodykite tris bendrojo
prisitaikymo sindromo fazes.
M edikai dom josi stresu jau nuo Hipokrato (460-377 m . pr. Kr.) laik. Bet tik
XX a. treiajam e deim tm etyje fiziologas W alteris Cannonas (1929) rod, kad
reakcija stres yra vieningos sistem os, apim anios psichik ir kn, dalis. Can-
14.2 PAVEIKSLAS.
VERTINIMAS ATSAKAS
Streso vertinimas
Gyvenimo vykiai pereina Grsm
psichologin filtr". (Viepatie!
Isiblakymas
Tai, kaip vertiname vyk, Kas mans
turi takos patiriamo streso Stres sukeliantis laukia!")
stiprumui ir reakcijos j vykis
veiksmingumui. (sunkus matematikos
egzaminas) Ikis Susijaudi
(Privalau nimas, susi
pritaikyti visas kaupimas
savo inias.")
nonas pastebjo, jog vairs stresoriai - labai didelis altis, deguonies stoka,
em ocijas sukeliantys vykiai - skatina antinksius iskirti streso horm onus epi-
nefrin ir norepinefrin. 13 skyriuje, aptariant em ocin suadinim , rayta, kad
tai yra tik viena sim patins nerv sistem os atsako dalis. G avusi signalus i gal
vos sm egen tak, sim patin nerv sistem a danina irdies ritm , didina pra
kaitavim , suaktyvina raum en kraujotak, ram ina skausm , atpalaiduoja orga
nizm o sukauptus cukr ir riebalus. V isa tai parengia organizm , pasak C anno-
no, kovoti arba sprukti".
N uo Cannono laik fiziologai nustat dar ir antrj reakcijos stres siste
m . G avusi tam tikr signal i sm egen ievs (per pogum bur ir hipofiz),
iorin antinksi dalis (iev) iskiria gliukokortikoidinius streso horm onus,
pavyzdiui, kortizol. Biologas Robertas Sapolsky (2003) teigia, kad abi streso
horm on sistem os veikia skirtingu greiiu: Situacijose, kai reikia kovoti arba
sprukti", ginklus dalija epinefrinas, o gliukokortikoidas braio nauj lktuv
nei, reikaling karo veiksm am s, eskizus" (r. 14.3 p a v .) .
Esam a alternatyvos - kovoti ar sprukti. V ieni reaguoja m ylim o m ogaus

m irties sukelt stres usisklsdam i savyje. Pasitraukdam i. Taupydam i energi
j. K iti, ypa m oterys, kaip rao Shelley Taylor ir jos kolegos (2000), ieko pa
ram os ir j teikia: R pinkis kitais ir draugauk".
K anadiei m okslininkas H ansas Selye (1936, 1976) 40 savo gyvenim o m et
paskyr Cannono atradim am s pltoti; jo dka streso svoka tapo labai svarbi
tiek psichologijai, tiek m edicinai. iais laikais taip pat verta prisim inti, kaip Selye
14.3 PAVEIKSLAS.
S m e ge n ie v ( 2 ) S m e g e n ie v r e g u liu o ja
(suvokia stresori) Dvilyp reakcijos stres
g liu k o k o rtik o id i s k y r im .
sistema
K n a s re a g u o ja s tre s
d v ie m b d a is . ( 1 ) S im p a tin
n e rv s is te m a s u a d in a
Pogumburis s tr e s o h o rm o n e p in e fr in o ir
M igd o la s n o re p in e frin o i s k y r im i
H ip ofiz n e rv g a l n li , e s a n i
(1) S im p a tin n e r v
v id in je a n tin k s i d a ly je .
s is te m a s u a d in a
(2) S m e g e n ie v p e r
Arterijos e p in e fr in o ir
p o g u m b u r ir h ip o fiz
i s ip le ia n o re p in e frin o
r e g u liu o ja g liu k o k o rtik o id in i
Plauiai i s k y r im .
dirba greiiau s tr e s o h o rm o n i s k y rim i
R a um en ys i o rin s a n tin k s i d a lie s .
irdis sitempia A b i s is te m o s s u k e lia
plaka
daniau fiz io lo g in k n o r e a k c ija ,
k o v o ti a r s p r u k ti" -
p a d a n ju s k v p a v im
ir ra u m e n te m p im .
A n tin k s ia i
i s k ir ia Skrandis
h o rm o n u s virkinimas sustoja
678 14 SKYRIUS
kr reakcijos stres sam prat. M okslininkas, tikdam asis atrasti nauj lytin
horm on, virkt iurkm s kiauidi horm ono ir nustat tokius padarinius:
1 ) sustorja antinksi iev; 2 ) sum aja ukrio liauka (kurioje yra baltj
kraujo kneli, kovojani su ligom is); 3) susidaro kraujuojani op. Joks iki
tol inom as horm onas nebuvo sukls toki sim ptom , todl Selye nudiugo:
Bdam as 28-eri, a jau, atrodo, aptikau nauj horm on .
Netrukus Selye teko nusivilti. Suleids iurkm s kitoki preparat, jis vl
pastebjo tuos paius sim ptom us: sustorjusi antinksi iev, sum ajusi
ukrio liauk ir atsiverianias kraujuojanias opas. Taigi m okslininkas padar
ivad, kad iuos sim ptom us sukl ne naujas horm onas:
Visos mano viltys atrasti nauj hormon lugo. Tyrimai pareikalavo tiek daug
laiko ir l - ir viskas veltui... A buvau toks prislgtas, kad kelet dien
negaljau nieko veikti. Tik sdjau laboratorijoje ir msiau... Vliau paaikjo,
kad tas laikas, kur praleidau susikaups ir mstydamas, buvo lemtingas mano
karjerai: a supratau, k man reikia toliau daryti... A vis grdavau mintimis prie
savo nepavykusi eksperiment bei galim j aikinim, ir man staiga ov
galv mintis, kad juos galima vertinti visai kitaip. Jei ie simptomai - tai nespeci
fin kno reakcija bet koki organizmui padaryt al,... bendra medicinin
sindromo reikm bt didiul! (1976, 24-26 p.).
Bendrasis prisitaikymo Kad patikrint savo spliojim us, Selye tyrinjo gyvn reakcijas vairius
sindromas (BPS) (general stresorius, pavyzdiui, elektros ok, chirurgin operacij, judesi ribojim . Jis
adaptation syndrome, GAS) - nustat, kad vis reakcij fiziologiniai padariniai buvo panas. I tikrj, or
Selye svoka, reikianti ganizm o prisitaikom oji reakcija stres pasirod esanti bendra - kaip signali
organizmo prisitaikymo prie zacija, kuri kaukia vienodai, nesvarbu, kas sibrov - todl j Selye pavadino
streso reakcij susidedani i bendruoju prisitaikym o sindrom u (BPS).
trij fazi - aliarmo, prieinimosi, Pasak Selye, bendrasis prisitaikym o sindrom as turi tris fazes (14.4 pav .) . Tar
isekimo. kim e, js patyrte fizin ar em ocin traum . Pirm osios fazs m etu, staiga suak
tyvjus sim patinei nerv sistem ai, patiriam a aliarmo reakcija. Js irdis im a
sm arkiau plakti, daugiau kraujo priplsta raum enis ir pajuntate tarsi em slystu
i po koj. Taip sutelk jgas js pasirengiate antrajai fazei, prieinimuisi. Js
kno tem peratra ir kraujospdis padidj, kvpavim as - sustiprjs, isiskiria
daugiau horm on. Ilgai trunkanti tokia streso bkl gali isekinti organizm (ise
kimas - treioji BPS faz). Iseks js greiiau galite susirgti kokia nors liga,
o kratutiniu atveju tai gali baigtis m irtim i.
Beveik visi m edicinos specialistai sutinka su pagrindiniu Selye teiginiu: nors
m ogaus knas sukurtas taip, kad veikt laikinj stres, ilgai trunkantis stre
sas gali fizikai sulugdyti. Vieno neseniai atlikto tyrim o m etu buvo pastebta,
kad m oterim s, dirbaniom s vaik, turini sunkias negalias, auklm is ir dl to
patirianiom s ilgalaik stres, atsiranda sim ptom as, paprastai bdingas senji
m ui - sutrum pja DNR dalels chrom osom galuose (Epel ir kiti, 2004). Kai
ios DNR dalels, vadinam os telomeromis, tam pa per trum pos, lstel nebepa
jgia dalytis ir galiausiai va. Stipriausio streso veikiam m oter lstels at
rod deim tm eiu senesns nei turt bti pagal j chronologin am i. Tai lei
dia paaikinti, kodl atrodo, kad stiprus stresas sendina m ones. Buvo paste-
14.4 PAVEIKSLAS.
Didelis Selye bendrasis prisitaikymo
Knas gali prieintis stresui tik tol, sindromas
kol ima reiktis isekim as
Po traumos knas atsiduria
aliarmo fazje ir patiria
laikin ok. Po to jis
atsigauna, didja
prieinimasis stresui. Jei
stresas usitsia, kno
jgos isenka.
Atsiranda
stresorius
1 faz 2 faz 3 faz

Aliarmas Prieinim asis Isekimas
(jg sutelkim as) (kova su stresoriais) (jgos isenka)
bta, jog net baikios iurks, kurios daniau patiria stres, m irta greiiau (m a
daug po 600 dien) nei j labiau pasitikinios savim i gentains, kuri vidutin
gyvenim o trukm yra 700 dien (Cavigelli ir M cClintock, 2004).
K it tyrim m etu buvo padarytos m oni, patyrusi ilgalaik streso horm o
n poveik dl nuolatinio sm urto vaikystje, dalyvavim o karo veiksm uose ar dl
endokrinini lig, M RV sm egen nuotraukos (Sapolsky, 1999). D augum os ti
riam j Amono ragas, vidin sm egen struktra, kuri yra gyvybikai svarbi sis
m onintiem s (deklaratyviem s) prisim inim am s, buvo susitrauks. Panas daly
kai vyksta ir su gyvnais. vairus stresas - kai grupje jie privalo paklusti ki
tiem s, kai bna fizikai suvaryti ar atskirti - gali priversti susitraukti gyvn
A m ono rago audinius (M cEw en, 1998, 2002). Tai i dien sveikatos psicho
logam s kelia praktinius klausim us: kas sukelia stres? K aip stresas m us veikia?
Stres sukeliantys gyvenimo vykiai
4 TIKSLAS. Aptarkite, koki padarini sveikatai gali turti katastrofos, svarbs gyvenimo poky
iai ir kasdienis susierzinimas.
M okslininkus labiausiai dom ina, koki tak m ogaus sveikatai turi trys streso
ri rys: katastrofos, svarbs gyvenim o pokyiai ir kasdienis susierzinim as.
Katastrofos. K atastrofos - tai didelio m asto vykiai, kuri nem anom a num atyti
ir kuriuos visi m ons vertina kaip kelianius grsm , pavyzdiui, karas ar
gaivalins nelaim s. J m etu m ons paprastai padeda vienas kitam ir stengiasi
nuram inti vienas kit, taiau ie vykiai gali labai sutrikdyti j sveikat. M iigano
universiteto m okslininkam s apklausus am erikieius prajus trim s savaitm s po
Rugsjo 11-osios teroro ipuoli, du tredaliai teig, kad jiem s tebra sunku
680 14 SKYRIUS
mog beprotnam nuvaro ne susikaupti, sutriko m iegas (W ahlberg, 2001). K ito tyrim o m etu paaikjo, jog
dideli dalykai... ne, tai nuolatins tokie sim ptom ai daniausiai pastebim i tarp niujorkiei (N SF, 2001). N iujorko
ma tragedij virtins... apylinkse m intu laikotarpiu buvo iraom a 28 proc. daugiau recept
ne mylimo mogaus mirtis, m igdom iesiem s vaistam s pirkti (H M H L, 2002).
o skubant nutrks bat Ar kitokios visuotins nelaim s visada sukelia tokius padarinius? A pdoroj
raitelis." 52 tyrim duom enis apie katastrofik potvyni, uragan, gaisr padarinius, A nt
Charles Bukowski, hony Rubonis ir Leonardas Bickm anas (1991) nustat esant i esm s toki pat,
cituoja Lazarus (Wallis, 1983) nors truput silpnesn, nelaim i tak m onm s. Po gaivalini nelaim i toki
sutrikim , kaip depresija ir nerim as, padaugjo vidutinikai 17 proc. Tarp pa
bgli, palikusi tvyn, taip pat bna nem aai m oni, kam uojam psichi
kos sutrikim . Jie patiria stres, nutraukdam i ryius su tvyne, atsiskirdam i nuo
eim os ir turdam i prisitaikyti prie svetim os kultros, kuri skiriasi savo kalba,
tautikum u, gyvenim o slygom is bei socialinm is norm om is (Pipher, 2002; W il
liam s ir Berry, 1991).
Svarbs gyvenimo pokyiai. K ita stresori ris - tai svarbs m ogaus asm eni
nio gyvenim o pokyiai, pavyzdiui, ijim as i nam , m ylim o m ogaus m irtis,
prarastas darbas, vedybos ar skyrybos. D anai jaun m og stipriai sukreia gy
venim o perm ainos ir nesaugum as. Tai leidia paaikinti, kodl 15 000 suaugu
si kanadiei atsakym uose klausim - A r m ginate i karto im tis vieno arba
daugiau dalyk?" - aukiausias streso lygis buvo pastebtas tarp jauniausi
suaugusij (r. 14.5 pav.). Tas pat pasakytina ir apie am erikieius: danai"
patiriantys stres teigia pus jaunesni nei 50 m et suaugusij ir m aiau kaip
30 procent vyresni nei 50 m et m oni (Saad, 2001).
K ai kurie psichologai tiria, kaip gyvenim o pokyiai veikia m ogaus sveika
t, stebdam i m ones ilgesn laik bei stengdam iesi iaikinti, ar tam tikri vy
kiai gali sukelti lig. K iti lygina gyvenim o pokyius, kuriuos prisim ena m o
ns, patyr arba nepatyr tam tikr sveikatos problem (pavyzdiui, irdies sm
g). JA V nacionalin m oksl akadem ija, atlikusi toki tyrim apvalg, atsklei
d, kad naliai (nals), m ons, atleisti i darbo ir isiskyr, yra m aiau atspa
rs ligom s (D ohrenw end ir kiti, 1982). Suom ijoje atliktas 96 000 nali gyve-
14.5 PAVEIKSLAS.
40
Ltinis stresas, pagal ami
Kanadieiams senstant,
30
ltinis stresas
daniausiai slgsta.
(Duomenys i Statistics 20
Canada, 1999.)
10
Amius metais
nim o tyrim as patvirtino reikin: savait po sutuoktinio netekties m irties rizi

ka yra dvigubai didesn (Kaprio ir kiti, 1987). Patiriant i karto kelet krizi,
rizika dar labiau padidja.
Kasdienis susierzinimas. Kaip raom a 13 skyriuje, iuolaikin m og laim ing

padaro ne tiek aprpintas gyvenim as, kiek reakcija tokius kasdienius gyveni
m o vykius, kaip skm per egzam in, diuginanti elektronin inut, savos ko
m andos pergal svarbiose varybose.
Tas pat pasakytina ir apie neigiam us vykius. Kasdieniai erzinantys dalykai -
transporto kam iai spsties valandom is, kyrs kam bario draugai, ilgos eils
parduotuvje, per daug ugriuvusi darb, elektronins iukls, bjaurs pane
kesiai telefonu - gali bti svarbiausia streso prieastis (Kohn ir M acdonald, 1992;
Lazarus, 1990; Ruffin, 1993). Vieni m ons tai paprasiausiai nekreipia dm e
sio, kitus gi tokie nepatogum ai labai suerzina.
Tokie nestiprs stresoriai ilgainiui kaupiasi ir gali pakenkti sveikatai bei gerai
savijautai. Padidjs kraujospdis bdingas daugum ai am erikiei, gyvenani
lnynuose, kuriuose stres sukelia kasdienis skurdas, nedarbas, iirusios ei
m os, gyvenim as perpildytose patalpose. iuos kasdienius vargus gali apsunkinti
rasizm as, kuris - kaip ir kiti stresoriai - gali sukelti ir psichologinius, ir fizi
nius padarinius. Jei m anote, kad kai kurie m ons, su kuriais kasdien susidu
riate, jum is nepasitiks, abejos js gebjim ais arba nem egs js, kasdienis gy
venim as gali tapti slogus. Rodney Clarkas ir jo kolegos (1999) pastebjo, kad
toks stresas aloja afroam erikiei sveikat, keldam as j kraujospd.
Stresas ir irdis
5 TIKSLAS. Aptarkite streso reikm rizikai susirgti vainikini irdies kraujagysli ligomis ir pa
lyginkite A tipo bei B tipo asmenybes.
Padidjs kraujospdis - tik vienas i veiksni, didinani rizik susirgti vai Vainikini irdies kraujagysli
nikini irdies kraujagysli liga: kraujagysli, m aitinani irdies raum en, liga (coronary heart disease) -
susiaurjim u. Iki 1900 m . tai buvo reta liga, taiau XX a. etajam e deim tm etyje irdies raum en m aitinani
ji tapo svarbiausia iaurs Am erikos gyventoj m irties prieastim i. Tokia ji yra kraujagysli usikim im as;
ir dabar. Be padidjusio kraujospdio ir paveldjim o, rizik susirgti irdies ligo daugelyje ali dl ios
m is didina daug elgesio ir fiziologini veiksni - rkym as, nutukim as, riebus prieasties m irta daugiausia
maistas, m aas fizinis aktyvum as, padidjs cholesterolio kiekis kraujyje. Psicho m oni.
loginiai streso veiksniai bei asm enins savybs taip pat vaidina svarb vaidm en.
1956 m etais kardiologam s M eyeriui Friedm anui, Ray Rosenm anui ir j ko
legom s kilo klausim as, ar tikrai tas vaidm uo toks didelis (Friedm an ir Ulm er,
1984). Friedm anas ir Rosenm anas, tyrindam i baltaodi San Francisko jauni
lygos m oter ir j vyr valgym o proius, nustat, kad m oterys gerokai reiau
serga irdies ligom is negu j vyrai, nors ir vieni, ir kiti suvartodavo vienodai
cholesterolio ir riebal. Ar tai lem ia m oterikieji lytiniai horm onai? M okslinink
m anym u, m oterikieji lytiniai horm onai tam takos nedaro, nes juodaods am e
rikiets, turinios tuos paius lytinius horm onus, bet patirianios didesn stre
s, serga irdies ligom is taip pat danai kaip ir j vyrai.
682 14 SKYRIUS
Jauni lygos prezident m an, jog ji ino atsakym klausim . Jeigu jum s
i ties dom u, kas m s vyram s gali sukelti irdies sm g, a galiu pasakyti.
Tai stresas, - lidnai tar ji, - tai stresas, kur jie nuolat patiria darbe. M ano
vyras, grs vakare i darbo, turi igerti bent vien taurel m artinio, kad atsi
palaiduot.
Nordam i patikrinti i m int, kad stresas daro tak irdies ligom s, Fried
m anas ir Rosenm anas nustat 40-ies am erikiei m okesi apskaitinink cho
lesterolio kiek kraujyje ir kraujo krejim o laik. Nuo sausio iki kovo m ne
sio abu ie rodm enys, spjantys apie vainikini kraujagysli bkl, buvo vi
sikai norm als. Taiau kai m okesi apskaitininkai pradjo skubti, kad spt
baigti m okesi deklaracijas iki balandio 15 dienos, cholesterolio ir kraujo
krejim o rodm enys padidjo iki pavojingos ribos. Gegus ir birelio m nesi
ais, kai term inai nebespaud", ie rodm enys vl sunorm aljo. M okslinink nuo
jauta pasitvirtino: stresas didina pavoj susirgti irdies ligom is.
A tipas (Type A)- Tai buvo pradia didiulio darbo, kur Friedm anas ir Rosenm anas ts de
iuo term inu Friedm anas vynerius m etus, tirdam i 3000 sveik vyr nuo 35 iki 59 m et. Savo tyrim jie
ir Rosenm anas apibdino linkus pradjo 15-os m inui pokalbiu su kiekvienu vyru, klausindam i apie j darbo
konkuruoti, nekantr, agresyviai ir valgym o proius. nekuiuodam iesi jie stebjo, kaip m ogus kalba ir elgia
kalbant ir linkus pykti m og. si. Reaktyviausius, linkusius lenktyniauti, sunkiai suvaldom us, nekantrius, skai
iuojanius savo laik, labai m otyvuotus, agresyviai kalbanius ir labai greitai
B tipas (Type B)- supykstanius m ones jie priskyr A tipui. Beveik tiek pat ram esni ir santres
iuo term inu Friedm anas ni m oni buvo priskirta B tipui. Kurios grups m ons, js m anym u, la
ir Rosenm anas apibdino ram , biau link vainikini irdies kraujagysli ligas?
atsipalaidavus m og. Baigus tyrim us paaikjo, kad per tiriam j laikotarp 257 vyrai patyr irdies
priepuolius, ir 69 proc. i j priklaus A tipui. Bet n vienas i ypa gerairdik
ir santri, vadinam j grynojo B tipo vyr, nepatyr irdies priepuoli.
is jaudinantis m okslo atradim as labai sudom ino visuom en. Prajus pradi
niam susiavjim ui, kai is atradim as atrod aikus ir labai naujas, kiti m oksli
ninkai pradjo kelti klausim us. Ar duom enys patikim i? Jei taip, tai kuris bruoas
labiausiai kenkia A tipo m onm s: laiko suvokim as, polinkis konkuruoti, pyktis?
A ir B tip m oni suadinim as nesiskiria, kai jie yra atsipalaidav. Taiau
suerzinti, gav sudting uduot ar isigand, jog gali netekti kontrols, A ti
po m ons fiziologikai reaguoja stipriau. J organizm e isiskiria daugiau hor
m on, padanja pulsas ir padidja kraujospdis. B tipo m ons ilieka ram s
(Lyness, 1993). Pavyzdiui, Redfordas W illiam sas (1989), davs Djuko univer
siteto studentam s isprsti paprasiausias m atem atikos uduotis (greiiausiai
isprends studentas turjo gauti priz), nustat, jog A tipo student organizm e
streso horm on kiekis buvo dvigubai didesnis negu B tipo student. ie hor
m onai skatina ant arterij sieneli susidaryti plokteles ( randus panaias cho
lesterolio nuosdas), kurios sukelia ateroskleroz (arterij sukietjim "), didina
Ugnis, kuri kurstai savo kraujospd ir irdies priepuolio rizik (Schneiderm an ir kiti, 1989).
prieui, danai tave nudegina ie faktai leidia teigti, jog reaktyvs A tipo m ons daniau yra pasiruo
sm arkiau nei j, kovai". Susierzinus ar susijaudinus j aktyvi sim patin nerv sistem a perskirs
Kin patarl to krauj taip, kad daugiau jo patenka raum enis, o m aiau - vidaus organus,
tarp j ir kepenis, kurios alina cholesterol bei riebalus i kraujo. Todl toki Linksm a irdis padaro ydint
m oni kraujyje yra daugiau cholesterolio ir riebal, kurie vliau kaupiasi krau am i, nulidusi dvasia diovina
jagyslse, m aitinaniose ird. Pasikartojantis stresas (kartais konfliktus gali kaulus."
sukelti ir j pai kandum as) sutrikdo irdies ritm , kuris silpnos irdies m o Pat 17, 22
nm s gali bti staigios m irties prieastis (K am arck ir Jennings, 1991). irdis ir (I lotyn kalbos vert
protas reikm ingai sveikauja. arkivyskupas J. J. Skvireckas)
N aujesni m oksliniai tyrim ai parod, jog A tipo m onm s labiausiai nuodija

gyvenim neigiam os em ocijos - ypa pyktis, susijs su polinkiu reaguoti agre
syviai (Sm ith ir Ruiz, 2002; W illiam s, 1993). Piktai reaguoti linkusios asm eny
bs efektas geriausiai m atom as tyrim uose, kuriuose interviu m etu vertinam as
atsakym kategorikum as ir em ocij raika. (Jei stabtelsite sakinio viduryje,
nekantrus, links pykti m ogus gali siterpti ir u jus ubaigti sakin.) Jauni ir
vidutinio am iaus suaugusieji, m aus dalykus reaguojantys piktai, yra neat
spariausi vainikini irdies kraujagysli ligom s. V ieno tyrim o m etu penkerius
m etus buvo stebim i 13 000 vidutinio am iaus m oni. Tuos, kuri kraujospdis
buvo norm alus, taiau pykio veriai - aukti, tris kartus daniau itikdavo
irdies sm gis, net vertinant tai, jog m okslininkai atsivelg rkym bei svo
r (W illiam s ir kiti, 2000). K ito tyrim o m etu vidutinikai 36 m etus buvo stebi
m i 1055 studentai m edikai. Tuos, kurie buvo vertinti kaip karto tem peram en
to, sulaukus 55 m et penkis kartus daniau itikdavo irdies sm gis (Chang ir
kiti, 2002). K aip isireik Charlesas Spielbergeris ir Perry Londonas (1982),
atrodo, jog pyktis grta bum erangu ir sm ogia m um s irdies raum en."
Regis, ir pesim izm as panaiai nuodingas. Laura K ubzansky ir jos kolegos
(2001) tyr 1306 sveikus vyrus, kurie prie deim tm et buvo vertinti kaip op
tim istai, pesim istai arba nei vieni, nei kiti. Per tyrim o deim tm et pesim istai dvi
gubai daniau nei optim istai susirgdavo irdies ligom is, net atm etant tokius ri 14.6 PAVEIKSLAS.
zikos veiksnius, kaip rkym as (r. 14.6 pav.). Pesimizmas ir irdies ligos
D epresija taip pat gali bti m irtina. 57 tyrim uose sukaupti duom enys rodo, Harvardo universitete visuome
jog depresija sm arkiai padidina m irties pavoj, ypa nenatralios m irties ir m ir ns sveikatos fakulteto
mokslinink grup pastebjo,
ties nuo vainikini kraujagysli lig" (W ulsin ir kiti, 1999). Tiriant 7406 m o
kad pesimistams suaugusiems
teris, sulaukusias 67 m et ir vyresnes, buvo pastebta, jog per 6 stebjim o m e vyrams per deimtmet grs
tus m ir 7 procentai m oter, neturini depresijos poym i, ir net 24 procentai dvigubai didesnis pavojus
susirgti vainikini irdies
m oter, turini eis ar daugiau depresijos poym i (W hooley ir Brow ner,
kraujagysli ligomis. (I
1998). Po irdies sm gio m onm s, kuri depresijos veriai aukti, kitos ir- Kubzansky ir kiti, 2001.)
dies ligos isivysto keturis kartus daniau negu tiem s, kuri ie rodikliai
20
em i (Frasure-Sm ith ir kiti, 2005). D epresija kenkia irdiai.
15
Stresas ir atsparumas ligoms
6 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo skiriasi psichofiziologins ligos ir hipochondrija. 10
D ar ne taip seniai term inu psichosom atinis apibdindavom e psichini 5

prieasi sukeltus fizinius sim ptom us. N especialistam s atrodydavo, kad
tie sim ptom ai nereals - tik" psichosom atiniai. K ad nebt painiavos 0
Pesimistai Neutrals Optimistai
ir bt galim a geriau nusakyti, koki tak fiziologiniam s procesam s tu-
684 14 SKYRIUS
Psichofiziologins ligos ri psichikos bsenos, daugum a specialist dabar vartoja term in psichofiziolo
(psychophysiological illness) - gins (,,sielos-kno) ligos, tokios kaip per didelis kraujospdis ir kai kurie gal
paodiui - sielos-kno ligos; vos skausm ai. Panagrinkim e, kaip stresas veikia m s atsparum ligom s.
bet kuris su stresu susijs fizinis
negalavimas, pavyzdiui, Stresas ir imunin sistema
padidjs kraujospdis ar galvos
7 TIKSLAS. Apibdinkite streso poveik imunins sistemos funkcionavimui.
skausmai. Pastaba: tai reikia
skirti nuo hipochondrijos, kai D augyb nauj eksperim ent atskleidia nerv ir endokrinins sistem poveik
normals fiziniai pojiai im uninei sistem ai (Sternberg, 2001). Im unin sistem a yra sudtinga gynybin
klaidingai laikomi ligos sistem a, sauganti m ogaus organizm , ginanti j nuo bakterij, virus ir kit
simptomais. svetim kni. Ji apim a dviej ri baltuosius kraujo knelius, vadinam us lim -
Limfocitai (lym phocytes) - focitais. B limfocitai susidaro kaul iulpuose ir iskiria antiknius, kurie nai
dviej ri baltieji kraujo kina bakterines infekcijas. T limfocitai gam inasi ukrio liaukoje bei kituose
kneliai, kurie yra organizmo lim finiuose audiniuose ir kovoja su vio lstelm is, virusais ir svetim kniais,
imunins sistemos dalis. net ir gerais", pavyzdiui, persodintais organais. Im unins sistem os veikloje
B limfocitai gaminami kaul dalyvauja ir makrofagai (didieji rijikai"), kurie atpasta, persekioja ir praryja
iulpuose ir iskiria antiknius, kenksm ingus sibrovlius (14.7 pav.). Im unins sistem os veiklai turi takos am
kurie kovoja su bakterinmis ius, m ityba, paveldjim as, kno tem peratra, stresas.
infekcijomis. T limfocitai G ali pasitaikyti dvejop im unins sistem os sutrikim . Reaguodam a per stip
gaminami ukrio liaukoje ir, riai, ji gali pradti pulti paties organizm o audinius ir taip sukelti artrit ar aler
be kit funkcij, kovoja su vio gij. Taiau kartais im unins sistem os reakcija gali bti susilpnjusi, leidianti,
lstelmis, virusais ir sve pavyzdiui, isiverti gldiniam paprastosios pslelins virusui ar daugintis
timkniais. vio lstelm s. M oter im unin sistem a stipresn negu vyr (M orell, 1995),
14.7 PAVEIKSLAS. todl jos atsparesns infekcijom s. B et, kita vertus, j stipryb daro jas im lesnes
Imunin sistema veikia organizm naikinaniom s ligom s, pavyzdiui, odos tuberkuliozei ar istinei skle
Didiulis makrofagas rozei.

(viruje) pasirengs sugauti Im unin sistem a - tai ne raitelis be galvos. Sm egenys reguliuoja streso hor
ir suryti mayt bakterij
m on isiskyrim , o ie savo ruotu slopina su ligom is kovojani lim focit
(apaioje deinje).
Makrofagai nuolat budi ir veikl. Pavyzdiui, kai gyvnai, kurie negali laisvai judti, gauna neivengia
ieko sibrovli, toki kaip m us elektros sm gius, kai esti priversti bti susigrd, veikiam i triukm o, alto
i Escherichia coli bakterija,
arba iukli, toki kaip vandens, udaryti ar atskirti nuo m otin, im unin sistem a bna ne tokia aktyvi
isek raudonieji kraujo (M aier ir kiti, 1994).
kneliai.
K ito tyrim o m etu eis m nesius buvo stebim a 43 bedioni
im unin reakcija (Cohen ir kiti, 1992). D videim t vienai bedio
nei buvo sukeltas stresas, kas m nes apgyvendinant jas su trim is-
keturiom is naujom is bedionm is. (N ordam i pajusti em patij
bedionm s, prisim inkite stres, patirt paliekant nam us, kai i
vykote studijuoti ar vasaros stovykl, ir sivaizduokite, jog tai
privalote daryti kas m nes.) Palyginti su stabiliose grupse gy
venusiom is bedionm is, trikdom bedioni im unin sistem a
susilpnjo. Stresas panaiai susilpnina ir m ogaus im unin siste
m . Pasvarstykim e:
Streso veikiam gyvn ir m oni aizdos po operacij gyja

liau. V ieno eksperim ento m etu studentam s stom atologam s bu
vo padarytos durtins aizdos (odoje pradurtos m aos skylu-
ts). Palyginti su aizdom is, padarytom is per vasaros atos

togas, gautos trys dienos prie svarb egzam in aizdos gy- 50
davo 40 procent liau. Janice K iecolt-G laser ir jos ben 45

dradarbiai rao, jog n vieno studento aizdos per streso
40
laikotarp negijo taip spariai, kaip per atostogas".
K ito eksperim ento m etu 47 procentai dalyvi, gyvenan 35
i kupin stres gyvenim , ir tik 27 procentai dalyvi, 30

gyvenani palyginti be stres, susirgo po to, kai jiem s
25
nos buvo lainta viruso (r. 14.8 pav .). V lesniam e ty
rim e laim ingiausi ir labiausiai atsipalaidav m ons taip 0
pat buvo pastebim ai atsparesni peralim o virusui (Cohen 3-4 5-6 7-8 9-10 11-12
ir kiti, 2003). Psichologinis streso indeksas
A pibendrinti 23 tyrim duom enys rodo, jog proto negali turinius ligonius 14.8 PAVEIKSLAS.
priirini slaugytoj im unin antikni reakcija yra 15 procent em esn Stresas ir peralimai
u norm ali, o streso horm on jie turi 23 procentais daugiau (V italiano ir Sheldono Coheno ir jo
kiti, 2003). K iti 293 tyrim duom enys patvirtina, jog nuolatinis stresas ali koleg (1991) eksperimente
gavusieji aukiausius
na im unin sistem (Segerstrom ir M iller, 2004).
streso verius mons
K ontroliuojant stres galim a pailginti gyvenim . V iena bendra 169 im ta buvo neatspariausi perali
mo virusui.
m ei (vyresni nei 100 m et m oni) savyb buvo j gebjim as gerai kon
troliuoti stres (Peris ir kiti, 1999).
Streso poveikis im unitetui yra fiziologikai logikas (M aier ir kiti, 1994). Dievo ar biologijos, ar to, k js
K ovoti su infekcija, sukelti udegim us ir palaikyti kariavim reikia energi turite, poiriu tiesiog labai
jos. Todl susirgus knas m aina raum en energij neveiklum u ir ilgesniu m ie svarbu turti moter."
gu. Taiau stresas sukelia konkurencin energijos poreik. Stresas sukelia sua Imunologas Normalas Talalas
dint kovoti arba sprukti" atsak, nukreipdam as energij i kovojanios su li (1995)
ga sistem os raum enis ir sm egenis, taip sum aindam as m s atsparum ligai.
Esm tokia: nuo streso m es nesusergam e, taiau stresas varo im unin funkci Kai irdis atsipalaidavusi, knas
j, sum aindam as m s atsparum sibrovliam s i iors. sveikas"
Kin patarl
Stresas ir AIDS
8 TIKSLAS. Rem dam iesi tyrim duomenim is, aptarkite, koks yra ryys tarp streso ir AIDS.
A ID S tapo ketvirtja pagal svarb pasaulyje m irties prieastim i ir pagrindine

udike A frikoje. A ID S, kaip sako ligos pavadinim as, yra im uninis sutrikim as -
gytas imuninio deficito sindromas, kur sukelia mogaus imuninio deficito vi
rusas (IV), perduodam as per kno skysius, pirm iausia per sperm ir krauj.
Ironika, kad ltai (kaip IV ) udanti liga, plintanti kontakto m etu, gali bti
m irtina didesniam m oni skaiiui: neiojantys i lig turi laiko j iplatinti,
danai net neinodam i, kad yra usikrt. K ai IV , prajus keleriem s m etam s
po pirm ins infekcijos, pasireikia kaip A ID S, m ogui tam pa sunku kovoti su
kitom is ligom is, pavyzdiui, plaui udegim u. Jungtins Tautos pranea, kad
visam e pasaulyje nuo A ID S jau m ir daugiau kaip 25 m ilijonai m oni (vien
2005 m etais - 3,1 m ilijono; U N A ID S, 2005). Jungtinse V alstijose, kuriose m ir
686 14 SKYRIUS
iaurs Amerikoje ir Vakar tik pus m ilijono, AIDS nusine daugiau m oni gyvybi nei visi XX am
Europoje 75 procentai sergan iaus karai. 2005 m etais apie 40 m ilijon m oni - pus j m oterys - buvo
ij AIDS yra vyrai. pietus nuo usikrt IV ir daniausiai apie tai neinojo (UNAIDS, 2005). Organizacija
pusiaujo esaniose Afrikos UNAIDS (2005) perspja, kad iki 2025 m et Afrikoje, kuri yra pagrindinis AIDS
valstybse 60 procent sergan idinys, nuo ios ligos gali m irti 80 m ilijon m oni.
ij AIDS yra moterys (o tarp Tad jei stresas slopina im unin funkcij, ar jis taip pat gali paspartinti AIDS
15-24 met amiaus ligoni eig? M okslininkai nustat, jog stresas ir neigiam os em ocijos i ties koreliuo
moterys sudaro 75 procentus). ja su IV infekcijos perjim u AIDS ir su spartesniu infekuotj ligos progre
Mergaits ypa neatsparios iai savim u (Bower ir kiti, 1998; Kiecolt-Glaser ir Glaser, 1995; Leserm an ir kiti,
ligai, nes j gimdos kaklelio 1999). IV ukrst vyr, susidrusi su slegianiom is gyvenim o aplinkyb
lsteli sluoksnis yra plonas m is, pavyzdiui, partners praradim u, im unitetas bna truput silpnesnis, o liga
(Altman, 2004; UNAIDS, 2005). progresuoja iek tiek greiiau.
Ar pastangos sum ainti stres padt kontroliuoti lig? Nors, palyginti su
iuo m etu m anom u gydym u vaistais, nauda yra m aa, atsakym as klausim
ir vl teigiam as. vietim o iniciatyvos, praradusi artim uosius palaikym o grups,
kognityvin terapija ir stres m ainanios m anktos program os daro teigiam
poveik IV usikrtusiem s asm enim s (Baum ir Posluszny, 1999; Schneiderm an,
1999). inom a, geriau IV infekcijos ivengti. Tai - daugelio vietim o progra
m , toki kaip SIP (susilaikym as, itikim yb, prezervatyvo naudojim as - angli
kai ABC - abstinence, being faithul, condom use), kuri taikom a daugelyje ali
ir ypa skm ingai - Ugandoje, pagrindinis tikslas (Altm an, 2004; USAID, 2004).
Stresas ir vys
9 TIKSLAS. Remdamiesi tyrim duomenimis, aptarkite, koks yra ryys tarp streso ir vini su
sirgim,
Stresas ir neigiam os em ocijos susij ir su vini lig gausjim u. Kad itirt

galim ry tarp streso ir vio, m okslininkai im plantavo grauikam s augli ls
teles arba dav jiem s kancerogen (v sukeliani m ediag). Grauikai, ku
rie taip pat buvo veikiam i ir nekontroliuojam o streso, pavyzdiui, elektros sm
gi, kuri nebuvo m anom a ivengti, buvo neatsparesni viui (Sklar ir Anis-
m an, 1981). Grauikam s su susilpnjusi dl streso im unine sistem a augliai i-
sivystydavo greiiau ir uaugdavo didesni.
Kai kurie m okslininkai paym i, jog apie m etus laiko po patirtos depresijos,
bejgikum o ar netekties yra didesn tikim yb susirgti viu. Vieno didelio ve
dijoje atlikto tyrim o m etu paaikjo, jog m onm s, patirdavusiem s darbe stres,
pavojus susirgti gaubtins arnos viu buvo 5,5 karto didesnis nei tiem s, kurie
teig streso nepatyr. io skirtum o nebuvo galim a paaikinti skirtingu am iu
m i, rkym u, alkoholio vartojim u ar fizinm is savybm is (Courtney ir kiti, 1993).
Kiti m okslininkai nerado ryio tarp streso ir vio (Edelm an ir Kidm an, 1997;
Fox, 1998; Petticrew ir kiti, 1999, 2002). Pavyzdiui, ilik gyvi koncentraci
A nesukliau sau vio." jos stovykl kaliniai ir buv karo belaisviai serga viu ne daniau negu kiti.
Mer Barbara Boggs Sigmund, Vienas ataskait apie nuostat ir vio ry keliam pavoj yra tas, jog kai
1939-1990, kurie pacientai gali pradti dl ligos kaltinti save - jei tik biau buvs eks
Prinstonas, Naujasis Dersis presyvesnis, labiau atsipalaidavs, turjs daugiau vili . Sveik m oni bra-
vriko sveikum o", kurie nuopelnus priskiria savo sveikam charakteriui" ir kal Jei organins ligos prieastys
tina serganiuosius, pozicija taip pat yra pavojinga: Jis serga viu? Taip ir yra neinomos, kyla pagunda
atsitinka tiem s, kurie tram do savo jausm us ir visiem s yra labai m alons." i rasti psichologin paaikinim.
taip m irtis tam pa galutine neskm e. Kol nebuvo atrastos bakterijos,
V is populiaresnis tam pa poiris, kad stresas nesukuria vio lsteli. Blo sukelianios tuberkulioz, ios
giausiu atveju jis gali skatinti j augim silpnindam as natral kno prieini ligos prieastys buvo siejamos
m si besidauginaniom s piktybinm s lstelm s. N ors atsipalaidavus ir puose su asmenybs veiksniais
ljant viltis i apsauga gali sustiprti, neprivalom e pam irti tos nerykios ribos, (Sontag, 1978).
kuri skiria m oksl nuo svajoni. N elabai tiktina, jog vengiant streso ar sten
giantis bti atsipalaidavusiem s, taiau rytingiem s, galim a sustabdyti galingus
biologinius procesus, veikianius sisenjus viui ar A ID S (A nderson, 2002;
K essler ir kiti, 1991).
Imunins sistemos slygojimas
10 TIKSLAS. Apibdinkite imokimo poveik imunins sistemos funkcionavimui.
A lergikas iedadulkm s m ogus, pam ats restorane ant stalo gl, im a iaudti
net ir tada, kai ji plastm asin. Tai rodo, jog stresas nra vienintelis psichologinis
veiksnys, turintis takos kno negalavim am s. takos gali turti ir paprastas klasi
kinis slygojim as. Todl kyla dom us klausim as: jei slygojim as veikia iorines
fiziologines organizm o reakcijas, galbt jis gali turti takos ir im uninei sistem ai?
Psichologas Robertas A deris ir im unologas N icholasas C ohenas (1985) nu
stat, kad taip gali bti. A deris prie tokios ivados prijo, tyrindam as iurki
pasibjaurjim m aistu. Jis duodavo iurkm s sacharinu pasaldinto vandens ir
tuo pat m etu suleisdavo im unins sistem os veikl slopinani vaist. Pakarto
jus iuos du poveikius kelet kart, vien tik pasaldintas vanduo pradeda slo
pinti iurki im unin sistem taip, lyg jos bt gavusios vaist (1 4 .9 pav.). Toks
slygotas im uninis slopinim as gali patrigubinti tikim yb, kad gyvnas, eriam as
kancerogeninm is m ediagom is, susirgs viu (Blom ir kiti, 1995).
14.9 PAVEIKSLAS.
Neslyginis Neslyginis Imunins sistemos slopinimo
atsakas
dirgiklis slygojimas
(vaistai) (imunins siste
mos slopinimas) Kai Aderis ir Cohenas
(1985) susiejo pasaldint
vanden su vaistais, slopi
naniais imunins sistemos
Slyginis Neslyginis Nesalyginis
veikl, vien tik neveiklioji
mediaga pradjo sukelti
(saldintas (vaistai) (imunins siste
imunins sistemos atsak.
vanduo) mos slopinimas)
Slyginis Slyginis
dirgiklis atsakas
(saldintas (imunins siste
vanduo) mos slopinimas)
688 14 SKYRIUS
14.10 PAVEIKSLAS.
Stresas gali turti daug
irdies ligos
padarini sveikatai
Tai ypa bdinga sirgti
linkusiems" piktiems,
prislgtiems ir neramiems
monms. Nuolatiniai Streso Imunins
stresoriai ir sistemos
neigiamos hormon
emocijos isiskyrimas slopinimas
Nesveika
Autonomins
gyvensena
nerv sistemos
(rkymas,
alkoholio padariniai (galvos
vartojimas, skausmas,
padidjs
prasta mityba,
kraujospdis)
miego stoka)
daugel klausim apie im unins sistem os vaidm en ir apie tai, kaip geriau
inaudoti jos galim ybes gydant, dar nra atsakyta. Jei m anom a slygoti im unins
sistem os slopinim , ar nem anom a slygoti jos didesnio aktyvum o? Galbt tai
vienas i bd, kuriuo placebas - biochem inio poveikio neturinti m ediaga -
kartais sukelia pagerjim ? Ar neigiam i lkesiai - tikjim asis blogiausio - gali
turti neigiam poveik (nes m ons gauna tai, ko tikisi)? Tyrim rezultatai gana
vairs, bet m okslininkai tikisi rasti atsakym us iuos klausim us (Hrobjartsson
ir G0tzsche, 2001).
Taigi dabar jau aiku, jog pasiprieinim as ligai yra m okestis, kur im a stresas;
tai yra kaina, kuri m okam e u streso naud prisitaikant (14.10 pav.). Stresas
pagyvina m s gyvenim , aktyvina m us ir skatina. Nepatirdam i streso, vargu
ar gebtum e gyvendinti savo tikslus ir naiai dirbti. Iors ikiai, priversda
m i sukaupti jgas kovoti ar trauktis nuo pavoj, padeda m um s tuo m etu igy
venti. Taiau dl to susilpnja organizm o galim yb prieintis vidiniam s sveika
tai gresiantiem s veiksniam s. Kai stresas trunka trum pai, jo kaina nedidel, ta
iau usits nekontroliuojam i sunkum ai gali sm arkiai paveikti organizm .
Elgesio m edicinos m oksliniai tyrim ai taip pat prim ena vien svarbiausi iuo
laikins psichologijos tem : psichika ir knas sveikauja vienas su kitu; visa,
kas psichologika, tuo pat metu yra ir fiziologika. Psichologins bsenos yra
fiziologiniai vykiai, darantys tak kitom s m s fiziologins sistem os dalim s.
Vien pagalvojus, kad kandam e apelsino skiltel - kad saldios, gaivios m ink
to vaisiaus sultys teka m s lieuviu, - gali pradti isiskirti seils. Ind im in
ius Santi Parva daugiau kaip prie 4000 m et pripaino, jog psichikos sutri
kim us sukelia fizins prieastys, o fiziniai sutrikim ai panaiai atsiranda dl psi
chini prieasi". Tarp psichikos ir sveikatos yra ryys. M es esam e biopsicho-
socialins sistem os.
MOKYMOSI REZULTATAI
Stresas ir ligos
1 TIKSLAS. Ivardykite kai kurias su elgesiu susijusias lig ir mir

m o - Hanso Selye kno reakcijos stres sam pratos -
ties prieastis, apibdinkite sveikatos psichologijos indl el fazs yra aliarm as (laikinoji oko bsena, kurios m etu
gesio medicinos srit. organizm as m obilizuoja iteklius), prieinim asis (susi

dorojim o su stresorium i laikotarpis) ir isekim as (atsar
M s elgesys, pavyzdiui, rkym as, reguliari m ank g ieikvojim as po ilgai trukusio streso).
ta, sveika m ityba ir usitss stresas, gali turti takos
atsparum ui irdies ligom s, viui, insultui ir ltinm s 4 TIKSLAS. Aptarkite, koki padarini sveikatai gali turti katast
plaui ligom s (iuo m etu tai keturios pagrindins m ir rofos, svarbs gyvenimo pokyiai ir kasdienis susierzinimas.
ties prieastys) bei padaryti m us jautresnius auktam
kraujospdiui, odos brim am s ir kitom s ligom s. El Didels katastrofos gali sustiprinti depresij bei neri
gesio m edicinos sritis yra grindiam a supratim u, kad m , trukdyti susikaupti bei um igti. Tokie svarbs gy
knas ir psichika sveikauja tarpusavyje. Sveikatos psi venim o vykiai kaip netektys (m ylim o m ogaus m irtis,
chologija tiria, kaip m s nuostatos, em ocijos, elgesys skyrybos, darbo praradim as) ar net pokyiai (vedybos,
ir asm enyb veikia m s sveikat, ger savijaut ir li ivaiavim as i nam ) gali m ones padaryti neatsparius
g rizik. ligom s. Taiau daugum ai m oni didiausi streso al

tiniai, galintys pakenkti sveikatai (pavyzdiui, padidinti
2 TIKSLAS. Aptarkite situacijos vertinimo vaidmen reaguojant kraujospd) ir pabloginti savijaut, yra kasdienis su
stres. sierzinim as - besitsiantys kivirai, kasdien tam pa.
Stresas nra veiksm as ar bsena; tai m s atsako stre 5 TIKSLAS. Aptarkite streso reikm rizikai susirgti vainikini ir
s sukelianius vykius (stresorius) procesas. Svarbi io dies kraujagysli ligomis ir palyginkite A tipo bei B tipo asmenybes.
proceso dalis yra ta, kaip m es vyk vertinam e: ar j lai
kom e grsm ingu, m etaniu ik ar svarbiu. ie ver Stresas gali padidinti pavoj susirgti vainikini irdies
tinim ai padeda nusprsti, ar m s reakcija bus sveiki kraujagysli ligom is. iose streso-ligos ssajose svar
teikianio energij ir kryptingo suadinim o jausm ai, ar biausia grandis yra neigiam os em ocijos: depresija, pe
ugoiantys sielvarto jausm ai. sim izm as, o ypa pyktis. Friedm ano ir Rosenm ano ty
rim e, pirm kart parodiusiam e ry tarp pykio ir ir
3 TIKSLAS. Apibdinkite dvilyp reakcijos stres sistem ir nu dies lig, buvo palygintos A tipo (link konkuruoti, ne
rodykite tris bendrojo prisitaikymo sindromo fazes. paprastai daug dirbantys, nekantrs ir link pykti m o
ns) asm enybs su B tipo (ram s ir atsipalaidav m o
M s reakcija stres - puikus psichikos ir kno s
ns) asm enybm is. Veikiam i streso, A tipo m ons b
veikos pavyzdys. Pirm oji (ir greitesn) reakcijos stres
na fiziologikai aktyvesni, j organizm ai iskiria hor
dalis yra W alterio Cannono nustatyta kovoti arba
m on, spartinani apna susidarym ant arterij sie
sprukti" reakcija, kurios m etu sim patin nerv sistem a
neli, dl to pakyla kraujospdis ir padidja insulto bei
reaguoja stresori keliais bdais: vidins antinksi
infarkto pavojus.
dalys iskiria epinefrin ir norepinefrin, padanja ir
dies ritm as ir kvpavim as, kraujas i virkinim o orga
6 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo skiriasi psichofiziologins ligos ir
n plsta raum enis, skausm as rim sta, o knas atpa
hipochondrija.
laiduoja sukaupt cukr ir riebalus. Ltesnje sistem os
dalyje sm egen iev, suvokusi stresori, skatina po Psichologai psichofiziologiniu, lig term in vartoja su
gum bur ir hipofizs liauk i iorins antinksi da stresu susijusiom s fizinm s ligom s, tokiom s kaip hiper
lies iskirti tokius gliukokortikoidinius streso horm o tenzija (padidjs kraujospdis) ir kai kurie galvos
nus, kaip kortizolis. Trys bendrojo prisitaikym o sindro skausm ai, apibrti. ios tikros ligos skiriasi nuo hipo-
690 14 SKYRIUS
chondrijos - klaidingo norm ali fizini poji laiky m onm s labiau padeda gydym as vaistais, taiau m a
m o ligos sim ptom ais. inanios stres program os taip pat iek tiek veiks
m ingos.
7 TIKSLAS. Apibdinkite streso poveik imunins sistemos funk
cionavimui. 9 TIKSLAS. Remdamiesi tyrim duomenimis, aptarkite, koks yra
ryys tarp streso ir vini susirgim.
Im unins sistem os B lim focitai (gam inam i kaul iul
puose) iskiria antiknius, kurie kovoja su bakteri Stresas nesukuria vio lsteli. M okslininkai nesu
nm is infekcijom is. T lim focitai (gam inam i ukrio taria dl to, ar stresas turi takos ligos progresavim ui,
liaukoje ir lim finiuose audiniuose) kovoja su vio taiau jie sutinka, kad streso vengim as bei viltingos
lstelm is, virusais ir svetim kniais. Kiti im unins sis ir rytingos nuostatos isaugojim as negali pasukti
tem os sargai", m akrofagai, praryja kenksm ingus si atgal" destruktyvaus vio proceso.
brovlius, isekusias lsteles bei kitas iukles". Stre
sas tiesiogiai lig nesukelia, taiau kai energija yra 10 TIKSLAS. Apibdinkite imokimo poveik imunins sistemos
atitraukta nuo im unins sistem os veiklos ir nukreip funkcionavimui.
ta reaguoti stres, m ogus tam pa neatsparesnis in
Laboratoriniuose eksperim entuose m okslininkam s pa
fekcijai ir ligom s.
vyko slygoti im unins sistem os slopinim . i rezul
tat kvpti kiti m okslininkai ieko im unins sistem os
8 TIKSLAS. Remdamiesi tyrim duomenimis, aptarkite, koks yra
sustiprinim o slygojim o bd.
ryys tarp streso ir AIDS.
AIDS sukelia IV virusas, o ne stresas. Taiau stre PAKLAUSKITE SAVS: Koki stres bna js gyvenime? Kaip
sas ir neigiam os em ocijos gali paspartinti perjim i intensyviai juos reaguojate? Ar galite k nors pakeisti, kad gy
virusins infekcijos tikrj AIDS. IV infekuotiem s venime ivengtumte nuolatini stresori?
Sveikatos stiprinimas
Sveikatos stiprinim as prasideda nuo strategij, padedani ubgti ligom s u
aki ir skatinani gerai jaustis, gyvendinim o. Tradicikai bdavo prasta susi
rpinti sveikata tik tada, kai prispausdavo bda. Tada m ogus skubdavo pas
gydytoj, kad is nustatyt lig ir j igydyt. Sveikatos psicholog akim is, tai
panau vainjim autom obiliu, nesirpinant jo prieira tol, kol nesugenda,
o tada jau bgim pas m echanik. Dabar, kai suprantam e, kad sveikata priklau
so nuo m s nuostat ir elgesio, vis daugiau skiriam e dm esio jai isaugoti -
bdam s stresui veikti, lig profilaktikai bei savijautos gerinim ui.
Kaip veikti stres

11 TIKSLAS. Palyginkite, kuo skiriasi problem nukreipta strategija stresui veikti ir emocijas
nukreipta strategija.
veika (coping)- iais laikais streso ivengti nem anom a. is faktas bei m s sism oninim as,
streso palengvinimas naudo- jog ilgalaikis stresas sukelia irdies ligas, vairius negalavim us, silpnina im uni-
jantis emociniais, kognityviniais tet, siunia m um s aiki ini. Reikia im okti gyvenim e stres veikti - rasti
ar elgesio metodais. em ocini, kognityvini ir elgesio m etod jam sum ainti.
Su vienais stresoriais susidorojam e tiesiogiai, pasitelkdam i problem nu problem nukreipta strategija

kreipt strategij. Pavyzdiui, jei m s nekantrum as sukelia kivirus eim o (problem-focused coping) -
je, galim e tiesiogiai kreiptis t eim os nar ir isprsti klausim . Jei, nepaisant mginimas palengvinti stres
m s geriausi nor, negalim e sutarti su iuo eim os nariu, galim e taikyti em o tiesiogiai - keiiant stresori ar
cijas nukreipt strategij, pavyzdiui, kreiptis draugus, kad jie padt pa sveikavimo su iuo stresoriumi
tenkinti m s em ocinius poreikius. bd.
problem nukreipt strategij daniausiai naudojam e tada, kai jauiam e,
jog kontroliuojam e padt, arba m anom e, jog galim e pakeisti aplinkybes arba emocijas nukreipta strategija
bent jau save, kad galtum e geriau susidoroti su tom is aplinkybm is. em oci (emotion-focused coping) -
jas nukreipt strategij taikom e tada, kai negalim e - ar m anom e, jog negali mginimas palengvinti stres
me - pakeisti situacijos. Kartais ia strategija siekiam a ilgam laikui pagerinti vengiant stresoriaus ar nekrei
sveikat. Pavyzdiui, kai bandom e em ocikai atsiriboti nuo pavojing nutrku piant j dmesio ir atsivelgiant
si santyki ar aktyviai im am s kokio nors pom gio, kad nuvytum e alin m intis emocinius poreikius, susijusius
apie sen priklausom yb. Taiau em ocijas nukreipta strategija gali bti netin su reakcija stres.
kam a, pavyzdiui, kai studentai, krim sdam iesi, jog nesps perskaityti visko, kas
uduota, ieina linksm intis, kad bent laikinai um irt nerim . Kartais pro
blem nukreipta strategija (kai perskaitom a tai, kas uduota) veiksm ingiau su
m aina stres ir ilgesniam laikui utikrina ger sveikat bei pasitenkinim .
M s gebjim ui skm ingai veikti stres turi takos keli veiksniai, tarp j -
asm enins kontrols pojtis, poiris gyvenim ir teikiantys palaikym ryiai.
Suvokta kontrol
12 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip suvoktas kontrols stygius gali paveikti sveikat.
Jei dvi iurks (14.11 pav.) vienu m etu gauna elektros sm g, bet viena i j,
sukdam a rat, gali nutraukti srovs tekjim , tai bejg iurk, kuri negali kon
troliuoti padties, pasidaro neatspari opom s ir labai susilpnja jos im unin sis-
14.11 PAVEIKSLAS.
Vadovaujanioji" iurk Pavaldioji" iurk Kontrolin iurk
Negaljimo kontroliuoti
padariniai sveikatai
Vadovaujanioji" iurk
(kairje) gali sustabdyti
elektros smgius uodeg,
pasukdama rat. Kadangi ji
gali kontroliuoti smgius,
tikimyb opoms atsirasti yra
tokia pat, kaip kontrolins
iurks (deinje), kuri
smgi negauna. Paval
dioji" iurk (viduryje)
gauna tokius pat smgius
kaip ir vadovaujanioji", bet
negali j kontroliuoti. Todl
yra didesn tikimyb, kad
iai iurkei atsiras opos.
(I Weiss, 1977.)
Elektros smgio Elektros smgio Nesujungta su elektros
kontrol altinis smgio altiniu
692 14 SKYRIUS
tem a (Laudenslager ir Reite, 1984). Tas pat pasakytina ir apie m og. Suvoki
m as, kad negali kontroliuoti padties, sukelia stipriausi stres (D ickerson ir
K em eny, 2004). Pavyzdiui, bakterin infekcija, lydim a nekontroliuojam o stre
so, sukelia didiausias skrandio opas (O verm ier ir M urison, 1997). N orint i
gydyti op, reikia antibiotikais sunaikinti virus ir kontroliuoti rgties isisky
rim m ainant stres.
Suvok, kad nepajgiam e kontroliuoti padties, tam pam e neatspars ligom s.
Pagyven slaugos nam gyventojai, kurie beveik negali kontroliuoti savo veik
los, susensta ir m irta greiiau, negu tie, kurie gali daugiau kontroliuoti savo
veikl (Rodin, 1986). D arbuotojai, kuriem s suteikta galim yb kontroliuoti sa
vo aplink - leidiant prisitaikyti sau biuro rang ir kontroliuoti trikdius - taip
pat patiria m aesn stres (O N eill, 1993). itai paaikina, kodl tarnautojai D i
diojoje Britanijoje gyvena ilgiau nei kanceliarijos darbuotojai ar darbininkai
ir kodl suom i darbuotojai, darbe patiriantys nedidel stres, m irta nuo ir
dies ir kraujagysli sistem os lig dvigubai reiau nei tie, kuri darbas yra tem p
tas ir kurie nelabai gali j kontroliuoti. K uo daugiau darbuotojai gali kontro
liuoti, tuo ilgiau jie gyvena (Bosm a ir kiti, 1997, 1998; K ivim aki ir kiti, 2002:
M arm ot ir kiti, 1997).
G alim yb kontroliuoti aplink taip pat leidia paaikinti tvirt ry tarp eko
nom ins padties ir ilgaam ikum o. Tiriant 843 pam inklus kotijos m iesto
G lazgo senosiose kapinse paaikjo, jog tie, kuri pam inklai buvo brangiausi
ir didiausi (tai bylojo apie didiausius turtus), gyveno ilgiausiai (Carroll ir ki
ti, 1994). Tuose kotijos regionuose, kuriuose gyventoj perteklius ir nedarbas
yra m aiausi, m ons gyvena ilgiausiai. G era ekonom in padtis lem ia m aes
n pavoj susirgti irdies ir kvpavim o tak ligom is (Sapolsky, 2005). Turting
tv vaikai taip pat bna sveikesni (Chen, 2004). A uktesn ekonom in pad
tis lem ia m aesn kdiki m irtingum o, per m ao naujagim i svorio, rkym o ir
sm urto rizik. N et ir kiti prim atai, esantys socialins hierarchijos apaioje, da
niau nei j auktesns padties gentainiai suserga usikrt peralim o virusu (Co
hen ir kiti, 1997). Taiau tiem s babuinam s ir bedionm s, kurie turi danai fi
zikai ginti savo dom inuojani pozicij, auktas socialinis statusas kelia didel
stres (Sapolsky, 2005).
K odl suvokta kontrols stoka kenkia sveikatai? G yvn tyrim ai rodo, o m o
ni tyrim ai patvirtina, kad negaljim as kontroliuoti situacijos skatina isiskirti
streso horm onus. K ai iurks negali kontroliuoti elektros sm gi arba kai m ons
jauiasi negal kontroliuoti aplinkos, isiskiria daugiau streso horm on, kyla
kraujospdis ir susilpnja im unins sistem os reakcijos (R odin, 1986; Sapolsky,
2005). Todl nelaisvje gyvenantys gyvnai daniau patiria stres ir daniau serga
negu gyvenantys laisvje (Roberts, 1988). K am atis, dana gyvenam uosiuose
rajonuose, kaljim uose, bendrabuiuose, yra dar vienas sum ajusio kontrols
jausm o altinis. Ji taip pat skatina isiskirti streso horm onus ir didina kraujospd
(Flem ing ir kiti, 1987; O stfeld ir kiti, 1987).
Aikinimo stilius
13 TIKSLAS. Aptarkite ryius tarp poirio gyvenim, streso ir sveikatos.
Kitas veiksnys, turintis takos streso reakcijai, yra optim istinis ar pesim istinis
poiris gyvenim . Psichologai M ichaelas Scheieras ir Charlesas Carveris
(1992) teigia, kad optim istai - tai m ons, kurie neapibrtom is aplinkybm is
visada tikisi geriausio, - labiau kontroliuoja padt, skm ingiau susidoroja su
stres sukelianiais vykiais ir yra sveikesni. Nustatyta, jog paskutin sem estro
m nes optim istiki studentai buvo m aiau nuvarg, reiau skundsi kosuliu, vai
riais diegliais ir skausm ais. Per kupinas streso pirm sias savaites teiss m okykloje
studentai optim istai (M an tikrai pasiseks") bna geresns nuotaikos, j im unin
sistem a bna stipresn (Segerstrom ir kiti, 1998). Optim istam s, kurie reaguoja
stresorius ram iau, m aiau padidja kraujospdis ir jie greiiau atsigauna po
irdies kraujagysli operacij.
Vieno tyrim o m etu 10 m et buvo stebim i 2428 vidutinio am iaus suom iai
vyrai. Paaikjo, kad t, kurie visk velg niriai ir beviltikai, m irtingum as
buvo daugiau nei dvigubai didesnis negu j optim istikai nusiteikusi koleg.
Per kit tyrim 795-i 64-79 m et am iaus am erikiei buvo paklausta, ar jie
viltingai velgia ateit". Kai m okslininkai po penkeri m et vl susisiek su
iais m onm is, 29 procentai atsakiusij ne " - dvigubai daugiau u 11 pro
cent atsakiusij taip" - buvo m ir (Stem ir kiti, 2001). M ayo klinikoje at
likti tyrim ai taip pat rodo, jog optim istai daniausiai gyvena, ilgiau u pesim is
tus (M aruta ir kiti, 2002).
velgiantys gyvenim su viltim i gyvena ilgiau. Tai pasitvirtino tiriant 180
kataliki vienuoli, kurios, bdam os m adaug 22 m et am iaus, para trum
pas autobiografijas. Nors po to j gyvenim o bdas ir socialin padtis buvo pa
nai, tos, kurios ra apie patiriam laim , m eil bei kitus teigiam us jausm us,
gyveno vidutinikai septyneriais m etais ilgiau u savo niriau nusiteikusias ko
leges (Danner ir kiti, 2001). Sulaukusios 80 m et, m ir 54 procentai vienuoli,
reikusi nedaug teigiam em ocij, taiau tik 24 procentai - labiausiai teigia
m ai nusiteikusi.
Laim i ir tie, kurie kasdieniuose gyvenim o vykiuose pajgia velgti hum o
r. Juokas suadina, m asauoja raum enis ir sukelia atsipalaidavim o pojt (Ro
binson, 1983). Kol kas nra pakankam ai duom en, patvirtinani, kad juokas -
geriausias vaistas" (M artin, 2001, 2002). Taiau naujausi m oksliniai tyrim ai pera
m int, jog diaugsm ingas hum oras (o ne piktas sarkazm as) gali suvelninti stres
ir sustiprinti im unin veikl (Berk ir kiti, 2001; Kim ata, 2001). Besijuokiantys
m ons reiau serga irdies ligom is (Clark ir kiti, 2001). Vieno eksperim ento
m etu buvo pastebta, kad nuo juoko irint linksm film o itrauk pagerjo krau
jagysli vidini sieneli tonusas ir pagerjo kraujo apytaka, o irint slegian
io film o itrauk reakcija buvo prieinga (M iller, 2005). Galbt bsim i ekspe
rim entai parodys, jog i ties tie, kurie juokiasi, gyvena ilgiau.
694 14 SKYRIUS
Socialin parama
14 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip socialin parama gali slopinti stres.
Labai svarbu socialin param a. Panagrinkim e Lindos ir Em ils atvejus. Los

Andelo vio centre dirbanti socialin psicholog Shelley Taylor (1989) i po
kalbio su iom is m oterim is suinojo, kad jos abi i Los Andelo, abi buvo i
tekjusios, uaugino po tris vaikus, abiem buvo operuotas krt auglys ir eis
m nesius taikyta chem oterapija. Taiau kartu jos ir skirtingos. Linda - nal,
pradjusi etj deim tm et, gyveno viena, jos vaikai - isibarst: vienas - At
lantoje, kitas - Bostone, treias - Europoje. Ji tapo keistoka, tokia, kokie pa
sidaro m ons, gyvendam i atsiskyr", - rao Taylor. Neturdam a su kuo pasi
nekti apie kasdien gyvenim , ji iek tiek netinkam ai nepastam iesiem s, taip
pat ir psichologei, iliedavo, kas irdyje susikaup ."
Kalbtis su Em ile buvo nelengva dl kit prieasi. Pokalb pertraukindavo
telefono skam buiai. Jos vaikai, visi gyvenantys netoliese, tai pareidavo, tai iei
davo, persim esdam i odeliu ir j pabuiuodam i. Jos vyras, nordam as trum pai
nektelti, skam bino i kontoros. Po nam us lakst du unys, pasitikdam i sveius.
Apskritai Em il atrod ram i ir patenkinta, besim gaujanti savo eim os ilum a".
Prabgus trejiem s m etam s, tyrintojai vl m gino pasikalbti su abiem m ote
rim is. Linda, kaip jie suinojo, jau buvo m irusi prie dvejus m etus. Em il tebe
gyveno savo artim j ir draug apsupta, buvo kaip niekad sveika ir laim inga.
Vio lig vienod nebna, todl negalim a tvirtinti, kad Lindos ir Em ils
skirtingus likim us lm skirtingos gyvenim o slygos. Taiau jos iliustruoja iva
d, padaryt atlikus kelis didels apim ties tyrim us: socialin param a - jausm as,
kad esi m gstam as, kad tau pritaria, kad tave padrsina artim i draugai ir ei
m a - stiprina ne tik laim s jausm , bet ir sveikat. m ons - ne vienintelis streso
velninim o altinis. Tie m ons, kurie turi un, kat ar kitok draugik gyvnl,
po stres sukeliani vyki reiau lankosi pas gydytojus (Siegel, 1990). (r.
skyrel Pavelkim e i ariau. Gyvnai taip pat yra draugai".)
Bendravim as su kitais danai bna kupinas stres, ypa gyvenant anktose
patalpose, ribojaniose asm enin gyvenim (Evans ir kiti, 1989). Pragaras -
tai kiti", - ra Jeanas-Paulis Sartre. Peteris W arras ir Roy Payne (1982) atliko
reprezentatyvios Anglijos suaugusij im ties apklaus; klausim , ar kas nors
jiem s vakar sukl em ocin tam p, daniausiai buvo atsakom a: eim a".
Bet paklausti, kas jiem s vakar suteik m alonum o, tos paios im ties tiriam ieji
atsak taip pat: eim a". Daugum ai m s santykiai eim oje sukelia ne tik di
diausi galvos skausm (net ir gero norini eim os nari kiim asis js gy
venim gali sukelti stres), bet ir atnea daugiausia paguodos ir diaugsm o. Be
to, septyni m asiniai tyrim ai, kuri m etu kelerius m etus buvo stebim i tkstan
Vargas vienam, kai jis parpuola, iai m oni, parod, jog pagal santykius galim a prognozuoti sveikatos bkl.
kai nra kam jo pakelti" m ons, kurie palaiko artim us ryius su draugais, eim a, bendradarbiais, ben
Ekleziastas druom ene ar kitais jiem s svarbiais asm enim is, reiau m irta anksiau laiko, pa
(Koh, 4,10, lyginti su tais, kurie turi nedaug socialini ryi, (Cohen, 1988; House ir kiti,
i lotyn kalbos vert 1988; Nelson, 1988). Ligoniai, sergantys leukem ija ir irdies ligom is, pastebi
arkivyskupas J, J. Skvireckas) m ai daniau igyvendavo, jei bdavo susituok arba sulaukdavo socialins pa-
PAVELKIME I ARIAU:
Gyvnai taip pat yra draugai

Ar esate kada geid draugo, kuris mylt jus tok, koks esate, Tad ar naminiai gyvnai galt bti geras vaistas? Siekda
nebt links kritikuoti ir visada bt alia, kad ir kokia bt ma tai isiaikinti, Alien tyr grup viengungi biros makleri,
js nuotaika? Deimtys milijon moni turi tok draug, ir jis turjusi padidjus kraujospd ir savo darb apibdinusi kaip
yra itikimas uo arba draugika kat. tempt. Ji atsitiktinei pusei tiriamj pasil i prieglaudos pa
Daugelis moni savo namin gyvn, apibdina kaip bran- imti kat arba un. Vliau patyrus stres iems naujiesiems na
g eimos nar, padedant jiems jaustis ramiems, laimingiems ir mini gyvn eimininkams kraujospdis padiddavo perpus
vertinamiems. Ar naminiai gyvnai taip pat gali padti monms maiau negu neturintiems namini gyvn kolegoms. Didiau
veikti stres? Jei taip, ar ms jaunesnieji broliai turi gydomj si poveik patyr tie, kurie turjo nedaug socialini kontakt ar
gali? Apibendrinusi savo mokslinius tyrimus Karen Allen (2003) draug. Alien ivada: norint sumainti kraujospd, naminiai gy
tvirtina, jog taip. Buvo pastebta, kad naminiai gyvnai padidi vnai negali pakeisti veiksming vaist ar manktos, taiau jie
na tikimyb igyventi po infarkto, maina serganij AIDS de teikia sveik malonum tiems, kurie myli gyvnus ir yra vienii.
presij ir maina kraujo lipid, didinani pavoj susirgti vaini
Namini gyvn savinink statistika (milijonais)
kini irdies kraujagysli ligomis, kiek. Florence Nightingale
(1860), kuri buvo medicinos seser pradinink, numat: Ma unys Kats
as naminis gyvnlis danai yra puikus serganij draugas." Australija 4,0 3,5
Remdamasi savo tyrimais, Alien rao, jog moter kraujospdis Kanada 3,5 4,5
Jungtins Valstijos 65 75
pakyla, kai jos sprendia sudtingus matematikos udavinius
Jungtin Karalyst 6,1 7,5
alia esant geriausiam draugui, draugei ar net sutuoktiniui, ta
altiniai: petnet.com.au, Statistics Canada, U.S. Humane
iau jis bna kur kas emesnis, kai alia bna j uo. Society, U.K. Cats Protection League.
ram os i eim os nari ar draug (Case ir kiti, 1992; Colon ir kiti, 1991; W il
liam s ir kiti, 1992).
Tyrim ai, atlikti atidiai kontroliuojant kintam uosius, rodo, jog susituok m o
ns gyvena ilgiau ir bna laim ingesni nei nesusituok (M urray, 2000; W ilson
ir Oswald, 2002). Nacionalinis sveikatos statistikos centras (2004) skelbia, kad,
nepaisant m oni am iaus, lyties, rass ir pajam , tie, kurie yra susituok, bna
sveikesni. Susituokusiuosius m aiau kankina galvos ir nugaros skausm ai, jie re
iau patiria stres, m aiau vartoja alkoholio bei rko ir, nors turi nedidel antsvor,
paprastai bna sveikesni. Septynis deim tm eius trukusio Harvardo universite
to tyrim o m etu buvo pastebta, jog skm ingas 50-m ei santuokinis gyvenim as
leidia prognozuoti sveik senatv geriau nei em as 50-m ei cholesterolio lygis
(Vaillant, 2002). Taiau santuokos bkl taip pat svarbus dalykas. Santuokos,
kuriose danai kyla konfliktai, neskatina geros sveikatos; nuoirdios, laim ingos
eim os, kuriose sutuoktiniai rem ia vienas kit, yra geros sveikatos altinis (Kie-
colt-Glaser ir Newton, 2001). Vienas penkerius m etus truks tyrim as, kurio m etu
buvo stebim i 1532 vyresnio am iaus sutuoktiniai, parod, jog duoti net geriau
nei gauti. vertin buvusius prie tyrim sveikatos bei asm enybs skirtum us,
m okslininkai nustat, jog per penkerius tyrim o m etus tiem s, kurie paddavo drau
gam s bei kaim ynam s ir leisdavo sutuoktiniui pajusti, jog jis yra m ylim as bei
brangus, grs gerokai m aesnis m irties pavojus (Brown ir kiti, 2003).
696 14 SKYRIUS
M an pakanka nedidels draug Kaip galim e paaikinti ry tarp socialins param os ir sveikatos? Ar taip
pagalbos" yra tik todl, kad sveiki m ons daniau padeda kitiem s ir tuokiasi bei isaugo
John Lennon santuok? Ties sakant, m oksliniai tyrim ai rodo, jog m ons, turintys juos pa
ir Paul M cCartney, laikanius draugus ir santuokos partnerius, geriau valgo, daugiau m anktinasi,
Seranto Reperio vieni irdi geriau m iega ir m aiau rko, todl veiksm ingiau susidoroja su stresu (Helge-
klubo orkestras" (Sgt Peppers son ir kiti, 1998).
Lonely Hearts Club Band, 1967) Aplinka, kuri patenkina m s poreik priklausyti, taip pat utikrina stipres
n im unin sistem . Sulaukus didels socialins param os, viu sergani ligo
ni sutuoktini im unin sistem a funkcionuoja stipriau (Baron ir kiti, 1990). Tei
giam i socialiniai ryiai net suteikia atsparum o peralim o virusam s. Tai pade
m onstravo Sheldonas Cohenas ir jo kolegos (1997, 2004), penkiom s dienom s
paskirdam i karantin 276 sveikiem s savanoriam s, kuriem s prie tai buvo sula
inta nos la su peralim o virusu, ir vliau pakartodam i eksperim ent su ki
tais 334 savanoriais. (Abiej eksperim ent m etu kiekvienam dalyviui buvo su
m okta po 800 doleri u tai, kad kent iuos nepatogum us.) Paaikjo, jog so
cialini ryi nepaisyti negalim a. Esant vienodam am iui, rasei, lyiai, rky
m ui ir kitiem s su sveikata susijusiem s proiam s, tie, kurie turjo daugiausia
socialini ryi, m aiausiai peralo ir slogavo. Didesnis socialum as reik di
desn atsparum . Daugiau nei 50 tyrim taip pat parod, jog socialin param a
ram ina irdies ir kraujagysli sistem , m aina kraujospd bei streso horm onus
(Uchino ir kiti, 1996, 1999).
Artim i santykiai taip pat suteikia galim yb isipasakoti apie kankinanius
jausm us. is socialins param os aspektas dabar isam iai tyrinjam as. Per vien
tyrim sveikatos psichologijos specialistai Jam esas Pennebakeris ir Robinas
OHeeronas (1984) susisiek su ilikusiais gyvais nusiudiusij ar uvusij
autoavarijose sutuoktiniais. Tuos, kurie savo sielvart kent vieni, kam avo dau
giau sveikatos sutrikim nei galjusius atvirai ireikti savo irdgl. Kalbji
m as apie nelaim es gali tapti atsivrim o terapija".
Vyresnio am iaus m ons, kuri daugelis yra netek sutuoktinio ar artim
draug, esti truput labiau usisklend (r. 1 4 .1 2 pav.), o em ocij tram dym as
14.12 PAVEIKSLAS. kartais bna pratingas m s fizinei sveikatai. Pennebakeris, apklauss daugiau
Socialin parama gyvenime
Ar turite kam isipasakoti?
100
mog, kuriuo galtumte
pasikliauti, uklupus krizei?
kur galtumte kreiptis 90
patarimo? mog, kuris
jums sukelia jausm, jog 80
esate mylimi ir brangs?
Nacionalins sveikatos
70
apklausos metu 9 i 10
jaun suaugusi kanadiei
ir tik 7 i 10 vyresni nei 60
75 met patvirtino sulauki
didels socialins paramos, 50
atsakydami taip visus
12-14 15-17 18-19 20-24 25-34 35-44 45-54 55-64 65-74 75 ir
keturis klausimus. (Duome daugiau
nys i Statistics Canada, Amius
1999, p. 133.)
kaip 700 universiteto studeni, nustat, jog m adaug 1 i 12 vaikystje turjo

traum uojanios seksualins patirties. Palyginti su m oterim is, ikentusiom is ne-
seksualines traum as (pavyzdiui, tv m irtis ar skyrybos), patyrusios seksuali
n inaudojim m oterys - ypa tos, kurios i paslapt saugojo usklendusios
savyje - daniau sksdavosi galvos skausm ais ir skrandio ligom is. Ityrus 437
Australijos greitosios pagalbos vairuotojus, paaikjo, jog tie, kurie ugniau
savyje em ocijas po matyt traum , kentjo alingas to pasekm es (W astell, 2002).
Nuolatos slopinant m intis, jos gali pradti kyriai persekioti ir uvaldyti m o
g (W egner, 1990). (Per kitas penkias sekundes prayiau nesivaizduoti balto
jo lokio.) Atskleidus slopinam as m intis, toks kyrus persekiojim as gali liautis.
Eksperim ento m etu Pennebakeris papra savanori im ituotoje klausykloje pa
sidalyti su pasislpusiu eksperim entuotoju slegianiais vykiais, kyriai kirban
iais j galvoje. Kai kuri savanori jis papra prie atskleidiant nem alon
vyk apibdinti kok nors kasdien nutikim . Fiziologiniai m atavim ai parod,
kad savanori knas buvo sitem ps vis t laik, kol jie kalbjo apie kasdien
vyk. Jie atsipalaidavo tik tuom et, kai isipasakojo apie nem alonum us.
Naudinga savo asm enines traum as aprayti ir dienoratyje (Hem enover, 2003;
Lyubom irsky ir kiti, 2006). Kai savanoriai tai padar vieno eksperim ento m etu,
per kitus keturis-eis m nesius juos m aiau kam avo sveikatos problem os (Pen-
nebaker, 1990). tai k aikino viena eksperim ento dalyv: Nors su niekuo ne
kalbjau apie tai, k paraiau, galiausiai pajgiau su tuo susidoroti, veikti skaus
m , o ne j slopinti. Dabar apie tai galiu m styti be skausm o ."
Pennebakeris ir jo bendradarbiai (1989) pasikviet 33 holokaust igyve
nusius m ones, kad ie pasidalyt prisim inim ais. Daugum a j per dvi valandas
atskleid net intym ias sm ulkm enas, apie kurias niekam anksiau nebuvo pasa
koj. Vliau jie patys stebjo ir rod savo eim ai bei draugam s vaizdajuostes,
kurias buvo rayti tie prisim inim ai. T, kurie buvo atviriausi, sveikata per 14
m nesi rykiai pagerjo. Kalbjim as apie stres suklus vyk gali laikinai
sujaudinti, taiau ilgainiui tai m og nuram ina (M endolia ir Kleck, 1993). Ipa
intis apvalo siel.
Streso valdymas
Jei jauiam e, kad kontroliuojam e padt, jei isiugdom e labiau visk paaiki
nant ir optim istin poir bei susikuriam e socialinio palaikym o pagrindus, ga
lim e patirti m aesn stres ir itaip pagerinti savo sveikat. Taiau kartais stre
so palengvinti negalim e, todl privalom e paprasiausiai j sveikai valdyti. Ae
robika, biologinis grtam asis ryys, relaksacija, m editacija ir dvasingum as ga
li padti sukaupti vidin stipryb ir sum ainti stres.
Aerobiniai pratimai Aerobiniai pratimai

(aerobic exercise) -
15 TIKSLAS. Aptarkite, kaip aerobiniai pratimai padeda valdyti stres ir gerinti savijaut.
nuolatin mankta, gerinanti
Aerobiniai pratimai - tai nuolatin m ankta (pavyzdiui, bgiojim as, plaukio irdies ir plaui veikl; aerobika
jim as, vainjim as dviraiu), gerinanti irdies ir plaui veikl. Tokie fiziniai gali sumainti depresij bei
pratim ai stiprina kn. Ar jie gerina nuotaik? nerim.

698 14 SKYRIUS
Manktinimasis ir nuotaika. D augelis tyrim rodo, jog aerobika gali sum ainti
stres, depresij ir nerim . Pavyzdiui, 3 i 10 am erikiei bei kanadiei ir 2
i 10 brit, usiim injani aerobika tris kartus per savait ar daniau, geriau
susidoroja su stres kelianiais vykiais, labiau pasitiki savim i, yra energinges-
ni bei reiau jauiasi prislgti ir pavarg nei tie, kurie m anktinasi reiau (M c-
M urray, 2004). 2002 m etais atliktos G allupo apklausos m etu nedariusieji
m anktos dvigubai daniau nei besim anktinantieji teig es ne itin laim ingi"
(Brooks, 2002). Taiau jei teigin suform uluosim e atvirkiai - kad kam uo
jam i streso ir depresijos m ons m anktinasi m aiau - prieastis ir pasekm tam
pa neaikios.
Eksperim entuojant i dviprasm yb paalinam a vieniem s atsitiktinai parink
tiem s streso, nerim o ar depresijos varginam iem s m onm s paskiriant aerobik,
o kitiem s - kitok gydym . A tlikdam i tok eksperim ent, Lisa M cCann ir D a
vidas H olm esas (1984) vienam tredaliui universiteto studeni, apim t nestiprios
depresijos, paskyr aerobikos pratim us, kitam tredaliui - atsipalaidavim o pra
tim us, o likusiam tredaliui studeni (kontrolinei grupei) nebuvo taikom as joks
14.13 PAVEIKSLAS. gydom asis poveikis. K aip parodyta 14.13 pa v ., prajus 10 savaii, labiausia:
Aerobika ir depresija sum ajo depresija t m oter, kurios sportavo. D augelis i j tiesiogine pras
N e s tip ri d e p re sija la b ia u sia i me pabgo nuo savo bd. Energinga m ankta i esm s" pagerina nuotaika,
s u m a jo t u n ive rs it e to teigia D avidas W atsonas (2000), rem dam asis savo universiteto student steb
m o te r , k u rio s la n k
jim ais. N et 10 m inui pasivaikiojim as pagerina savijaut dviem valandom s,
a e ro b ik o s u s i m im u s .
T a i a k iv a izd u ly g in a n t s u pakeldam as energijos lyg ir sum aindam as tam p (Thayer, 1987, 1993).
to m is , k u rio s la n k a tsip a D augiau kaip 150 kit tyrim patvirtina, jog m ankta sum aina depresij bei
la id a vim o p ra tyb a s a rb a
nerim ir todl yra naudingas depresij m ainani vaist bei psichoterapijos
n ie k u o n e b u v o v e ikia m o s
(ko n tro lin g ru p ). (I priedas (A rent ir kiti, 2000; Berger ir M oti, 2000; D unn ir kiti, 2005). M ank
M c C a n n ir H o lm e s , 1 9 8 4 .) tinim asis yra ne tik beveik toks pat veiksm ingas kaip vaistai, bet, kaip byloja
kai kuri tyrim rezultatai, jis geriau apsaugo nuo sim ptom pasikarto
jim o (Babyak ir kiti, 2000; Salm on, 2001). M okslininkai dabar dom isi.
14
kodl aerobika gali susilpninti neigiam as em ocijas. Jie ino, kad m ankta:
13
Kontrolin grup suadina nuotaik gerinani neurom ediatori, pavyzdiui, norepi-
12 nefrino, serotonino, endorfin, aktyvesn gam yb organizm e (Jacobs.
1994; Salm on, 2001);
11
neym iai pagerina paintinius gebjim us, pavyzdiui, atm int (Etnier
10
ir kiti, 1997);
9
Atsipalaidavimo skatina peli, kasdien besim anktinani ant besisukanio rato, sm e
grup
8 gen lsteli form avim si (K em perm ann ir G age, 1999).
7 G al po m anktos nuotaika pagerja dl to, kad suyla knas, jis su

6 adinam as (prieingai depresijos apim t m oni em am suadinim o ly
Aerobikos
grup giui), o gal atsipalaiduoja raum enys, geriau m iegam a? G al pagerjusios
5
fizins bkls jausm as pagerina em ocin bsen?
4 Fiziniai pratim ai
m aina d epresij
Mankta ir sveikata. K iti m oksliniai tyrim ai rodo, jog m ankta ne tik pa
3
kelia nuotaik, bet ir stiprina ird, gerina kraujo apytak bei kraujagysli
Eksperim ento Eksperim ento
pradioje pabaigoje pralaidum , m aina kraujospd ir kraujospdio reakcij stres (Ford,
2002; M anson, 2002). Bdam i fizikai sveiki, tam pam e stipresni ir geriau susi-
dorojam e su stresu. Palyginti su neaktyviais m onm is, besim anktinantieji dvi
gubai reiau patiria irdies sm g (Powell ir kiti, 1987). M ankta raum enim s su
kelia blogj riebal" alk; jei raum enys j nesuvartot, ie riebalai ukim t krau
jagysles (Barinaga, (1997). Vieno tyrim o, kurio m etu beveik 20 m et buvo stebi
m i suaug suom iai dvyniai, rezultatai rodo, jog, kitiem s veiksniam s esant vieno
diem s, atsitiktinis m anktinim asis 29 procentais sum aino m irties rizik palygin
ti su tais m onm is, kurie visai nesim anktino. Kasdien m ankta m irties rizik
sum aino 43 procentais (Kujala ir kiti, 1998).
M s tolim ieji protviai perdav tuos genus, kurie utikrino fizin veikl, b
tin m ediojant, iekant m aisto ir usiim ant em dirbyste. Kai iuos raum en ls
telse esanius genus suadina m ankta, jie reaguoja sukurdam i baltym us. Biolo
gai Frankas Boothas ir Darrellas Neuferis (2005) paym i, kad iandieniniam ne
aktyviam m ogui ie genai pagam ina m aiau baltym , todl esam e neatspars dau
giau kaip 20 -iai ltini lig, tarp j 2 -ojo tipo diabetui, irdies ir kraujagysli
ligom s bei viui. Neaktyvum as yra potencialiai nuodingas.
Vien m okslinink vertinim u, nuosaikus m anktinim asis pailgina tiktin gy
venim o trukm dvejais m etais. Galbt Dievas i jum s skirto gyventi em je
laiko neatim a to, kur praleidiate m anktindam iesi", - juokauja M artinas Se
ligm anas (1994, p. 193).
Biologinis grtamasis ryys, atsipalaidavimas ir meditacija
16 TIKSLAS. Palyginkite biologinio grtamojo ryio ir relaksacijos mokymo kaip streso valdymo
metod naud ir aptarkite meditacij kaip relaksacijos bd.
inodam i aling streso poveik, gal galtum e im okyti m og sm oningai kon

troliuoti irdies ritm bei kraujospd? Kai kuriem s m okslininkam s pradjus
eksperim entus, daugelis j koleg tai vertino gana skeptikai. Juk ias organiz
mo funkcijas reguliuoja autonom in (nevalinga") nerv sistem a. XX a. sep
tintojo deim tm eio pabaigoje garsi psicholog eksperim entai privert abejo-
janiuosius susidom ti ia problem a. Nealas M illeris nustat, kad iurks gali
ltinti arba greitinti irdies plakim , jei su tuo siejam as m alonus sm egen dir
ginim as. Vliau atlikti tyrim ai parod, jog kai kurie paralyiuoti m ons taip
pat gali im okti savo kraujospd reguliuoti (M iller ir Brucker, 1979).
M illeris eksperim entuose naudojo b iologinio grtamojo ryio sistem - Biologinis grtamasis ryys
raydavo vos pastebim as fiziologines reakcijas, sustiprindavo jas ir pateikdavo (biofeedback) -
grtam j ry. Biologinio grtam ojo ryio ranga veikia kaip m ogaus pastang fiziologini reakcij, pavyzdiui,
veidrodis, padedantis im okti kontroliuoti tam tikras organizm o fiziologines reak kraujospdio ar raum en
cijas (14.14 PAV.). tam pos, elektroninis
Kai po 10 m et tyrintojai vertino savo ilgo eksperim entavim o rezultatus, registravim as, sustiprinim as ir
paaikjo, kad biologinio grtam ojo ryio galim ybs buvo ipstos ir perver grtam ojo ryio pateikim as.
tintos (M iller, 1985).

1995 m etais Nacionalinio sveikatos instituto specialist grup pareik, jog
biologinis grtam asis ryys yra veiksm ingiausias nugalint tam pos sukelt gal
vos skausm . Nuo to laiko daugelis m oni naudojasi alternatyviuoju gydym u
700 14 SKYRIUS
(r. skyrel Pam stykim e kritikai. A lternatyvusis gydym as - nauji
Stiprina Apdoroja bdai pasveikti ar senieji iniuoni eliksyrai?"), iekodam i streso

Sistema signal
priima signal ir lig greito palengvinim o. Paprasti relaksacijos m etodai, kuriem s
signal nereikia joki brangi rengim , taip pat duoda daugel t pai
rezultat, kuriuos kitados yra adjs biologinis grtam asis ryys.
eiasdeim tyje tyrim buvo pastebta, jog relaksacijos pro
cedros gali suvelninti galvos skausm , hipertenzij, nerim ir
Grtamoji
Parodo informacija nem ig (Stetter ir K upper, 2002). ie duom enys nenustebint M e-
signal
yerio Friedm ano ir jo koleg. K ad suinot, ar A tipo m onm s,
patyrusiem s irdies priepuol, im okus atsipalaiduoti, sum at kito
Pacientas priepuolio pavojus, jie im tus vidutinio am iaus vyr atsitiktinai

stebi signal suskirst dvi grupes. Pirm oji grup gavo prastus kardiolog pa
tarim us dl vaist, dietos ir m anktos. A ntroji grup, be i pata
rim , dar buvo nuolat konsultuojam a, kaip pakeisti gyvenim o
14.14 PAVEIKSLAS.
bd - sultinti tem p ir atsipalaiduoti liau vaiktant, kalbant ir valgant; yp
Biologinio grtamojo ryio
santis kitiem s ir pasijuokiant i savs; pripastant savo klaidas; randant laiko
sistema
pasidiaugti gyvenim u; atgaivinant savo religin tikjim . K aip parodyta 14.15
Biogrtamojo ryio sistema,
registruojanti galvos pav., antrojoje grupje buvo perpus m aiau m oni, kuriem s per trejus m etus
skausm kenianio pasikartojo irdies priepuolis. Tai, - diaugdam asis ra Friedm anas, - akivaiz
mogaus kaktos raumen dus pakartotini irdies priepuoli sum ajim as." Panaius, bet m aesns ap
tamp, leidia mogui
kontroliuoti vos pastebimas im ties tyrim us atliko A nglijos specialistai; jie linkusius irdies priepuol m o
fiziologines reakcijas. Kai nes suskirst kontrolin ir gyvenim o bd keiiani grupes (Eysenck ir G ros-
is mogus atpalaiduoja sarth-M aticek, 1991). Per trylika m et grups, kuri buvo m okom a keisti m sty
kaktos raumenis, prietaiso
rodykl nusileidia (arba sen ir gyvenim o bd, m irtingum as buvo 50 proc. m aesnis negu kitos grups.
susilpnja garsinis K ardiolog H erbert Benson (1996) sudom ino m editacin relaksacija, kai
signalas).
jis pastebjo, jog patyr m edituotojai gali sum ainti savo kraujospd, pulso da
n, deguonies suvartojim ir pakelti tem peratr pirt galuose. Js dabar gali
te patirti tai, k Bensonas vadina relaksacins reakcijos esm e: patogiai sitaisy
kite, giliai kvpuokite ir atpalaiduokite raum enis nuo pd iki veido. O dabar
usim erkite ir sutelkite dm es vien od ar fraz. (A pie 80 procent Benso-
14.15 PAVEIKSLAS.
Pakartotinis irdies smgis 6 Kontrolins grups
ir gyvenimo bdo kaitimas pacientai
5 Gyvenimo bdo
San Francisko irdies lig pakeitimas
pasikartojimo profilaktikos sumaina irdies
4 smgio tikimyb
projektas pasil kardiolog
patarimus monms,
3
patyrusiems irdies smg.
Tie mons, kurie dar ir Pakeit gyvenimo
2
imoko pakeisti savo A tipo bd pacientai
elges, patyr maiau
1
pakartotini priepuoli,
palyginti su kontroline
0
grupe, kuri buvo gavusi tik
1978 1979 1980 1981 1982
kardiologo patarim. (I
Metai
Friedman ir Ulmer, 1984.)
Alternatyvusis gydymas - nauji bdai pasveikti

ar senieji iniuoni eliksyrai?
Viena besipleiani sveikatos apsaugos rink yra papildomoji Papildomoji ir alternatyvioji medicina
ir alternatyvioji medicina, kurioje taikomi tokie metodai, kaip (complementary and alternative
akupunktra, masao terapija, homeopatija, dvasinis gydymas, medicine) -
olels, chiropraktika ir kvap terapija. Vokietijoje gydomosios nepatikrinti gydymo metodai, kuri plaiai
olels ir homeopatija yra nepaprastai populiarios. Kinijoje nuo nemokoma medicinos mokyklose, jie
seno klesti gydymas olelmis, akupunktra bei akupresra, ku netaikomi ligoninse ir paprastai j
rios, kaip teigiama, koreguoja energijos tkms disbalans" (va nekompensuoja draudimo bendrovs.
dinamj,,") tam tikruose po oda esaniuose takuose. Parduo
ta milijonai egzemplioridaugelio pavadinim Andrew Weilo kny
Alternatyviosios medicinos alininkai pateikia kvepiani pa
g apie alternatyvij medicin o autoriaus nuotrauka pasiro
vyzdi, pavyzdiui, kaip ie, paimti i Andrew Weilo knyg (Rei
d Time urnalo virelyje. Susidrs su politiniu spaudimu tirti
man, 1998):
iuos dalykus, JAV nacionalinis sveikatos institutas steig Na
Jauna moteris, kuriai buvo diagnozuotas kaul vys, pra
cionalin papildomosios ir alternatyviosios medicinos centr. is
djo energingai manktintis (per savait nuvaiuodavo apie
centras apibria, kad alternatyvioji medicina - tai sveikatos ap
900 km dviraiu ir nubgdavo beveik 100 km), tapo vegeta
saugos procedros, kuri plaiai nra mokoma medicinos mo
re (valg vieius vaisius, nemaltus grdus ir gr sultis) ir
kyklose, j paprastai nekompensuoja draudimo bendrovs ir ios
veik v.
procedros nra taikomos ligoninse (r. 14.1 LE NT EL ).
Tad kaip turtume suprasti alternatyvij medicin? Tokie Taikaniai kvpavimo biologin grtamj ry moteriai lio
jos aspektai, kaip gyvenimo bdo pakeitimas ir streso valdy vsi Parkinsono ligos priepuoliai.
mas, yra pripainti. Ar, kaip kai kurie mons tiki, kiti aspektai Sergantis skleroderma (progresuojania ir mirtina odos bei
silo nauj medicinos paradigm? O gal jie reikia, kaip tvirtina vidaus organ liga) vyras isigyd actu, citrinomis, alijoiaus
kiti, logikos ir mokslo nepaisym? sultimis ir vitaminu E.
14.1 LENTEL. Alternatyviosios medicinos sritys
Alternatyvios medicinos praktikos Sveikatos apsauga, pradedant grindiamu populiariais sitikinimais savarankiku gydymusi ir
sistemos baigiant alternatyviomis tradicijomis ar praktika grindiamu gydymu.
Bioelektromagnetiniai metodai Gyvj organizm sveikos su elektromagnetiniais laukais tyrimai.
Dieta, maitinimasis, inios, kaip apsisaugoti nuo ligos, isaugoti sveikat ir paalinti ltins ligos poveik taikant
gyvenimo bdo pakeitimas diet ar special maist.
Gydymas vaistaolmis Vaistaoli ir j produkt naudojimas farmakologijoje remiantis liaudies medicinos tradicijomis.
Manualinis gydymas Rank prisilietimo kaip diagnostins ir gydomosios priemons taikymas.
Psichikos ir kno kontrol Gebjimo paveikti kno bsen psichinmis pastangomis tyrinjimas, paremtas tradicins me
dicinos sistemomis, kuriose inaudojamos psichikos-kno sveikos galimybs.
Farmakologinis ir biologinis gydymas Vaistai ir vakcinos, dar nepripaintos vyraujanioje medicinoje.
altinis: nccam.nih.gov
702 14 SKYRIUS
(2003) daro ivad: Sugaius daugiau kaip deimt met ir i

Liga - tai kne esanio blogio apraika."
leidus per 200 milijonus doleri", vyriausybs finansuojami al
Andrew W eil,
ternatyviosios medicinos moksliniai tyrimai nerod" joki al
Health and Healing, 1998
ternatyviosios medicinos gydymo metod veiksmingumo".
(Sveikata ir gydym as")
1998 met lapkrit Journal of the American Medical Asso
ciation paskelb septyni alternatyviosios medicinos mokslini
M es pasitikim e Dievu. Visi kiti privalo
tyrim rezultatus. Trij tyrim metu buvo analizuojami gydymo
turti duom enis."
metodai, kurie, kaip paaikjo, buvo beveriai (chiropraktins
George Lundberg,
manipuliacijos gydant tampos sukeltus galvos skausmus, po
Journal of the Am erican
puliarios vaistaols svoriui mesti ir akupunktra, siekiant kon
M edical Association redaktorius, 1998
troliuoti IV sukelt nervin skausm). Taiau kiti keturi gydymo
metodai - vaistaoli miinys udegiminiam arnyno sindromui,
vaistaols lapimo psls sutrikimams gydyti, jogos pratimai
rieo kanalo sindromo skausmui malinti ir kin metodas ska
Kritikai nurodo, jog mons kreipiasi gydytojus dl diagno tinti apsisukti kdikius, esanius gimdoje kojomis priek - da
zuojam bei pagydom lig, o alternatyviosios medicinos grie v tam tikr naud. Kaip visada, norint atskirti tai, kas veiks
biasi tada, kai arba nepagydomai serga, arba yra sveiki, taiau minga ir kas ne, reikia eksperimentuoti: vieniems atsitiktinai pa
jauiasi ne visai gerai. Todl perals, taiau kitais poiriais rinktiems pacientams taikyti gydym, o kitiems, esantiems kon
sveikas mogus gali pabandyti gydytis vaistaolmis ir savo pa trolinje grupje, duoti placeb. Tada uduoti kritikai svarb
sveikim priskirti alternatyviajai medicinai, o ne natraliam or klausim - ar gydymas buvo veiksmingas, kai nei gydantysis,
ganizmo grimui normali bsen. (inoma, tas pat gali atsi nei pacientas neinojo, kam buvo taikytas tikrasis gydymas?
tikti ir monms vartojant tradicinius vaistus nuo peralimo.) Al Diduma iandienini pagrindini gydymo metod i pradi
ternatyvioji medicina gali atrodyti ypa veiksminga sergant cikli buvo alternatyvusis gydymas. Natralioji gamta mums dav di-
kai besikartojaniomis ligomis, pavyzdiui, artritu bei vairiomis gital (i rusmens), morfij (i opijaus aguon) ir penicilin (i
alergijomis, nes mons stengiasi gydytis, kai liga pamja, ir peljno). Kiekvienu atveju aktyvi sudedamoji dalis buvo patik
mano, kad gydymas buvo veiksmingas, kai sveikata pagerja. rinta kontroliniais bandymais. Privalome dkoti medicinos ir vi
Prie to dar pridurkite tikjimo gydomj gali - placebo povei suomens sveikatos mokslui u antibiotikus, vakcinas, chirur
k - bei natral daugelio lig inykim (spontanik remisij) ir gines procedras, sanitarij ir greitosios pagalbos medicin kuri
atrodys, jog alternatyvioji medicina yra veiksminga, nesvarbu, per prajus imtmet ms tiktin gyvenimo trukm pailgino
ar taip yra i ties - ar ne. Vokietijoje tiriant 302 migrenini gal trimis deimtmeiais. Jei jauiate atrius krtins skausmus, kr
vos skausm kamuojamus pacientus paaikjo, jog 51 procen tinje pastebjote gumb atsikosite krauju ar smarkiai kariuo
tui gaunanij akupunktros procedras skausmas sumajo, jate, protingai pasielgsite kreipdamiesi mog, turint medicini
tuo tarpu tik 15 procent kontrolins grups tiriamj, laukusi n isilavinim apsiginklavus mokslinmis iniomis apie tai, ko
savo eils, skausmas sumajo savaime. O treiojoje grupje, kie vaistai veiksmingiausiai gydo konkreias ligas, kokias i
kurios nariams buvo taikoma netikra akupunktra" (adatls vaist dozes ir kiek laiko reikia vartoti.
buvo smeigiamos ne akupunktros takuose), net 53 procentai I ties, kaip teigia urnalo New England Journal of Medici
tiriamj pajuto palengvjim. Tyrjai taria, jog tokie rezultatai ne redaktoriai Marcia Angell ir Jerome Kassireris (1998), nega
gali byloti apie galing placebo poveik" (Lind ir kiti, 2005). li bti dviej medicinos ri - prastosios ir alternatyviosios.
Nacionalin kovos su apgavystmis sveikatos apsaugoje Yra tik deramai patikrinta ir nepatikrinta medicina: medicina, kuri
taryba ir svarbiausi medicinos urnal redaktoriai bei urnalas yra veiksminga, ir medicina, kuri gali bti veiksminga arba ne
Scientific Review of Alternative Medicine abejoja alternatyvio veiksminga. Jei gydymo bdas kruopiai patikrintas, nesvar
sios medicinos gydymo veiksmingumu. Kimballas Atwoodas bu, ar jis pradioje buvo laikomas alternatyviu."
no pacient nusprend sutelkti dm es m gstam m ald.) Jei trukdys kitos m in M editacija yra iuolaikinis
tys, leiskite jom s pasialinti ir tyliai kartokite savo fraz 10-20 m inui be pa reikinys, turintis ilg istorij:
liovos. Ir Tibeto budistai, ir prancikon vienuols teigia, jog kartai besim el Atsisskite vieni tyloje.
diant (ar pasinrus gili m editacij) nyksta savs, erdvs ir laiko pojiai. Nuleiskite galv usim erkite,
Sm egen nuotraukos rodo neuroninius dvasini poji pdsakus i m istini ltai kvpuokite ir sivaizduokite,
patyrim m etu: sm egen m om ens skilties sritis, fiksuojanti, kur m es esam e erd jog velgiate savo ird...
vje, bna m aiau aktyvi nei prastai, o kaktos skili sritis, susijusi su dm e Ikvpdam i itarkite: Jzau
sio sukaupim u, tam pa aktyvesn (Newberg ir DAquili, 2001). Kristau, pasigailk m ans."...
Psichologas Richardas Davidsonas teigia, kad patyrusi m edituotoj budis Pasistenkite nuvyti visas kitas
t vienuoli kairiosios kaktos skilties sm egen veikla, susijusi su teigiam om is m intis. Bkite ram s, kantrs
em ocijom is, bna suaktyvjusi. Kad itirt, ar i veikla yra m editacijos rezulta ir kartokite proces labai
tas, Davidsonas ir jo kolegos (2003) atliko pradines vis savanori sm egen danai, (G rigorijus i Sinajaus,
nuotraukas, o po to atsitiktinai paskyr juos arba kontrolin grup, arba a m irs 1346 m etais.)
tuoni savaii prasm ingo m editavim o" kursus. Palyginti ir su kontrolins gru
ps nari, ir m editavusij pradinm is nuotraukom is, m editacijos kurs daly
vi kairiojo sm egen pusrutulio veikla buvo pastebim ai aktyvesn, j im unin
sistem a po m okym o veik geriau. Tokie poveikiai leidia paaikinti stulbina
m us 73 sen m oni slaugos nam gyventoj, atsitiktinai paskirt grup, ku
rioje kasdien buvo m edituojam a, arba grup, kurioje nevyko joki m editacij,
rezultatus. Po trej m et ketvirtadalis nem editavusij m ir, o m edituojantieji
visi buvo gyvi (Alexander ir kiti, 1989). Naujesniuose tyrim uose buvo pasteb
ta, kad nukreipti m editacijos m okym us pacientai (palyginti su kito gydym o
grupi nariais) per 19 m et 30 procent reiau m irdavo nuo irdies ir krauja
gysli sistem os lig (Schneider ir kiti, 2005).
Dvasingumas ir religins bendruomens
17 TIKSLAS. Aptarkite koreliacij tarp religingumo ir ilgaamikumo bei pateikite io ryio gali
mus aikinimus.
Per vis istorij m ones kam avo ligos. Jie iekojo bd pasveikti. Jais rpinosi
dvi draugikai susikibusios rankos: dvi gydym o tradicijos - religija ir m edici
na. Danai abi ios rankos priklaus tam paiam asm eniui - dvasiniam vado
vui, kuris taip pat buvo ir gydytojas. XII am iuje M oim onidesas buvo rabinas
ir garsus gydytojas. Ligonins, kurios pirm iausia buvo steigtos vienuolynuose
ir kurias vliau po pasaul paskleid m isionieriai, danai buvo vadinam os ven
tj ar religini bendruom eni vardais.
M edicinos m okslui brstant, gydym as ir religija atsiskyr. m ons jau nebe
pra Dievo apsaugoti vaikus nuo raup, o skiepydavo juos; nebeiekojo dva
sinio gydytojo kam uojam i bakterins kartins, o m vartoti antibiotikus. Ta
iau pastaruoju m etu religija ir gydym as vl pradjo tarpusavyje suartti:
2005 m etais i 135 Am erikos m edicinos universitet 101-am e buvo skaito

m i dvasingum o ir sveikatos kursai. 1992 m etais toki buvo tik 5 (Koenig,
2002; Puchalski, 2005).
704 14 SKYRIUS
Nuo 1995 m et Harvardo m edicinos fakultetas kasm et pritraukia savo kon

ferencijas dvasingum o ir gydym o klausim ais nuo 1000 iki 2000 profesiona
li gydytoj.
Djuko universitetas steig Dvasingum o, teologijos ir sveikatos centr.
Yankelovichiaus (1997) atliktoje apklausoje paaikjo, jog 94 procentai JAV

sveikatos apsaugos organizacijos specialist bei 99 procentai eim os gydy
toj sutinka, kad asm enins m aldos, m editacija ar kita dvasin bei religin
praktika" gali padti m edicininiam gydym ui.
Knygynuose galim a nusipirkti knyg tokiais pavadinim ais: The Healing Po

wer and Faith (Sim on & Schuster, 1999, Gydym o galia ir tikjim as"), Reli
gion and Health (Oxford University Press, 2000, Religija ir sveikata") ir
Faith, Medicine, and Science (Haworth, 2005, Tikjim as, m edicina ir m oks
las").
Ar po iais dm ais rusena ugnis? Daugiau kaip tkstantyje tyrim buvo m

ginam a uiuopti koreliacij tarp tikjimo veiksnio ir sveikatos bei igijim o. Pa
vyzdiui, Jerem y Karkas ir jo kolegos (1996) palygino 3900 Izraelio gyventoja
m irtingum vienoje i 11 religini ortodoks bendruom eni ir vienoje i 11 pa
nai nereliging kolektyvini bendruom eni (kibuc). M okslininkai teig, jog
per 16 m et priklausym as religiniam kolektyvui buvo susijs su stipriu apsau
giniu poveikiu", kurio nebuvo galim a paaikinti am iaus ar ekonom iniais skir
tum ais. Kiekvienoje am iaus grupje religins bendruom ens nariai m irdavo be
veik dvigubai reiau nei j nereligingi kolegos. Tai bt galim a apytikriai pa
lyginti su lyi m irtingum o skirtum u.
Atsakydam as iuos duom enis, Richardas Sloanas ir jo skeptiki kolegos
(1999, 2000, 2002, 2005) prim ena, kad pastebjus vien tik koreliacij, gali b
ti palikta daug nekontroliuojam veiksni. Pavyzdiui, m oterys yra religikai
aktyvesns nei vyrai ir jos gyvena ilgiau u vyrus. Tad galbt religingum as tra
lyties poveikio ilgaam ikum ui iraika.
Taiau keli nauj tyrim m etu buvo pastebta religingum o-ilgaam iku-
m o koreliacija vien tarp vyr, o dar stipresn - tarp m oter (M cCullough ir ki
ti, 2000, 2005). Per vien tyrim , kai 28 m etus buvo stebim i 5286 Kalifornijos
gyventojai, paaikjo, kad, vertinus am i, lyt, etnikum bei isilavinim , da
nai lankiusi banyi bet kuriais m etais m irdavo 36 procentais m aiau (r. 14.16
PAV.).
JAV nacionalins sveikatos apklausos m etu (Hum m er ir kiti, 1999) atuo-
nerius m etus buvo stebim i 21 204 m ons. vertin am i, lyt, ras ir gyvena
m j region m okslininkai pastebjo, jog 1,87 karto daugiau m irdavo nelank
banyios m ons nei j lank daniau kaip kart per savait. Perskaiiavo
pasirod, kad danai banyi lankani dvideim tm ei tiktina gyvenim o truk
m yra 83 m etai, o nedanai lankani - 75 m etai (r. 14.17 pav.).
ie koreliaciniai duom enys nereikia, jog nelankantieji banyios pradj j
lankyti ir nieko daugiau nekeisdam i gyvens 8 m etais ilgiau. Taiau jie rodo,
S T R E S A S IR S V E I K A T A 705
1
Vyrai 90
Moterys
0 ,8
85
0 ,6
80
0 ,4
75
0 ,2
70
Niekada Reiau nei Kas Daniau nei
0
kas savait savait kas savait
Nerkantieji Reguliariai Kas savait lankantys
besimanktinantieji banyi Banyios lankymas
14.18 PAVEIKSLAS. 14.17 PAVEIKSLAS.

Mirtingumo prognozs rodikliai: nerkymas, danas Banyios lankymas ir tiktina gyvenimo trukm
manktinimasis ir reguliarus banyios lankymas Nacionalins sveikatos apklausos, kuri finansavo JAV
Epidemiologas Williamas Strawbridge ir jo bendradarbiai lig kontrols ir prevencijos centras, metu paaikjo,
(1997, 1999; Oman ir kiti, 2002) 28 metus stebjo jog religikai aktyvi moni tiktina gyvenimo trukm
5286 Kalifornijos valstijos Alamedos miesto gyventojus, yra ilgesn. (Duomenys paimti i Hummer ir kiti,
vertin ami bei isilavinim, mokslininkai nustat, jog 1999.)
nerkymas, reguliars manktinimasis ir banyios
lankymas leido prognozuoti maesn mirties rizik bet
kuriais metais. Pavyzdiui, vienais tyrimo
metais kas savait lankani pamaldas moter mirties ti
kimyb palyginti su nelankaniomis buvo tik 54 procentai.
kad religingum as kaip sveikatos ir ilgaam ikum o prognozs rodiklis varosi

su nerkym o bei m anktinim osi poveikiu. Tokius duom enis btina paaikinti.
A r num anote, kokie papildom i kintam ieji galt bti susij su ia koreliacija?
V is pirm a aktyvi tikinij gyvensena yra sveikesn: pavyzdiui, jie m a
iau rko ir vartoja alkoholio (Lyons, 2002; Straw bridge ir kiti, 2001). Sveikai
gyvenani septintosios dienos adventist vegetar tiktina gyvenim o trukm
yra ilgesn nei prasta (Berkel ir de W aard, 1983). Religiniai ortodoksai izrae
lieiai valgo m aiau riebal nei j nereligingi tvynainiai. Taiau ie skirtum ai
nra pakankam ai dideli, kad jais bt galim a paaikinti rykiai sum ajus m ir
tingum religinguose kibucuose, teigia Izraelio m okslininkai. A m erikoje nese
niai atlikti tyrim ai rodo, jog netgi kontroliuojant tokius veiksnius kaip nesveikas
gyvenim o bdas (pavyzdiui, m aas aktyvum as ir rkym as) vis tiek nepaaiki
nam a m adaug 75 procent gyvenim o trukm s skirtum (M usick ir kiti, 1999).
Socialin param a yra dar vienas kintam asis, leidiantis paaikinti tikjim o
veiksn (G eorge ir kiti, 2002). Judaizm ui, krikionybei ir islam ui tikjim as yra
ne individualus dvasingum as, o bendruom eninis patyrim as, padedantis patenkinti
poreik priklausyti. D augiau kaip 350 000 religini bendruom eni iaurs A m eri
koje ir dar m ilijonas kituose pasaulio kratuose savo aktyviem s dalyviam s - m o
nm s, kurie padeda vieni kitiem s, kai itinka nelaim - tapo socialins param os
706 14 SKYRIUS
14.18 PAVEIKSLAS.
Galimi koreliacijos tarp Sveikas elgesys
(maiau rkoma bei
religinio aktyvumo ir sveikatos
vartojama alkoholio)
bei ilgaamikumo aikinimai
Geresn sveikata
Socialin parama (maiau slopinama
14.19 PAVEIKSLAS. Religinis (religins imunin sistema
Streso valdymas aktyvumas bendruomens, ir iskiriama maiau
santuoka) streso hormon; ilgesn
Tam tikri gyvenimo vykiai gyvenimo trukm)
ms sveikat gali
susilpninti arba jos
nepaveikti; tai priklauso nuo Teigiamos emocijos
to, kaip mes tuos vykius viltis, optimizmas,
vertiname, ar gebame nuoseklumas
pasiprieinti stresui ir (maiau streso
sumainti jo poveik, taip ir nerimo)
pat nuo ms proi ir
nuolatins socialins bei
dvasins paramos.
tinklais. M aa to, religija skatina dar vien sveikatos bei ilga
am ikum o prielaid- santuok. Pavyzdiui, religinguose ki
Gyvenimo
bucuose beveik nebna skyryb.
vykiai
Taiau net atsivelgus lyt, nesveik elges, socialinius ry
ius ir iankstines sveikatos problem as, m irtingum o tyrim ai ro
do, jog dar daug m irtingum o sum ajim o prieasi lieka ne
Asmeninis poiris paaikintos (George ir kiti, 2000; Powell ir kiti, 2003). Todl
I
ikis I grsm m okslininkai spja, jog treiasis darani tak kintam j rin
I . ________________________ kinys yra apsauga nuo streso ir geresn savijauta, susijusi su
nuoseklia pasaulira, ilgalaiks vilties pojiu, aukiausiu
Asmenybs tipas pripainim o jausm u ir m ald arba abo laikym osi teikiam a at
prieikas I atsipalaidavs palaiduojania m editacija (r. 14.18 pav.). ie kintam ieji taip pat
depresyvus I nedepresyvus
pesimistas I optimistas gali leisti paaikinti neseniai gautus duom enis, kad religikai ak
tyvi m oni im unin sistem a geriau funkcionuoja, jie reiau
patenka ligonin, o sergantiem s AIDS isiskiria m aiau stre
Asmeniniai proiai
so horm on ir jie ilgiau gyvena (Ironson ir kiti, 2002; Koenig
nerkymas I rkymas
nuolatin mankta I maas fizinis ir Larson, 1998; Lutgendorf ir kiti, 2004).
sveika mityba I aktyvumas Nors religijos ir sveikatos koreliacij dar reikia isam iai pa
I netinkama mityba
I aikinti, Haroldas Pincusas (1997), Am erikos psichiatr asocia
cijos direktoriaus pavaduotojas m edicinai, yra sitikins, jog ie
Dvasins ir socialins paramos lygis duom enys aikiai parod, kad bet kuris, susijs su sveikatos
nuolatin I nepakankama apsaugos paslaug teikim u,... negali ignoruoti ... svarbi dva
parama I parama
singum o, religijos ir sveikatos ryi".
Apibendrinkim e: ilgalaik em ocin reakcija stres kelianius

Polinkis vykius gali sekinti. Taiau su stresoriais galim e susidoroti tai
I
kydam i problem arba em ocijas nukreipt strategij, o stre
ligas I sveikat
I s valdyti galim e tapdam i em ocikai ir fizikai stipresni (r.
14.19 pa v .).
14.2 LENTEL. Sveikatos apsaugos ilaidos ir ilgaamikumas
Kai kalbama apie ilgaamikumo - vieno i tautos bendrojo sveikatingumo mat -

prognoz, reikia atsivelgti ne tik ilaidas sveikatos apsaugai.
Ilaid sveikatos apsaugai Gimusij 2003 metais

procentais nuo BVP tiktina gyvenimo trukm (metais)
Jungtins Valstijos 14 77,1

Jungtin Karalyst 8 78,2
Kanada 9 79,8
Australija 9 80,1
altinis: U.S. Bureau of the Census, 2004.
Keiskime galint sukelti ligas elges

M okslininkai sitikino, kad vairios sveikatingum o program os kainuoja m aiau
negu daugum a ali ileidia ligom s gydyti (14.2 lentel; U.S. Bureau of the
Census, 2004).
Be to, tik m aiau nei 20-ies procent pacient, besilankani pas bendro
sios praktikos gydytojus su tokiais bdingais nusiskundim ais, kaip nuovargis,
galvos, krtins ir pilvo skausm ai, galvos svaigim as, viduri ukietjim as ir ne
m iga, negalavim prieastis bna aikiai organin (Kroenke ir M angelsdorff,
1989). M okslininkai m edikai spja, jog daugum a kit prieasi yra susijusios
su psichosocialiniais veiksniais. Aiku, kad nors iek tiek skm ingos sveikatos
stiprinim o program os galt sutaupyti daugiau pinig nei jos kainuoja.
Kas lem ia sveikatos stiprinim o program skm ? Atidiau panagrinkim e
rkym , m ityb ir svorio kontrol.
Rkymo pavojai
18 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl mons rko.
sivaizduokite, jog cigarets visai nekenksm ingos, taiau vienam e i 25 000 pa

keli yra viena netartinai atrodanti cigaret, prikim ta ne tabako, o dinam ito.
Nelabai didel rizika, kad sprogs btent js galva. Taiau prisim inkim e, jog
visam e pasaulyje kasdien surkom a 250 m ilijon pakeli: taigi galim e kasdien
tiktis daugiau kaip 10 000 iurpi m iri (kasdien - daugiau kaip trigubai di
desnio u Rugsjo 11-osios auk skaiiaus). Tokio skaiiaus tikrai pakanka, kad
cigarets bt visur udraustos . 1
Nuo i dinam itu utaisyt cigarei prarast gyvybi skaiius apytikriai pri
lygsta tikriesiem s iandien m irtani nuo rkym o skaiiam s. Kasm et visam e
pasaulyje tabakas nuudo beveik 5 m ilijonus i 1,3 m ilijardo rkali, pranea
Pasaulin sveikatos organizacija (W HO, 2005). sivaizduokite, koks kilt pasi
piktinim as, jei teroristai iandien susprogdint 25 pilnus keleivi reaktyvinius
lktuvus, o k jau kalbti apie rytdien ir visas kitas dienas. Taiau blogiausia
1 ia pateiktus skaiiavimus viso pasaulio mastu pasil matematikas amas Saundersas. (K.
C. Cole, 1998).
708 14 SKYRIUS
Dauguma gydytoj ir mokslinin dar ateityje. Pasak PSO , jei isilaikys dabartins tendencijos, m iri skaiius
k sutinka, kad cigarets netrukus iaugs iki 10 m ilijon per m etus, o tai reikia, jog pus milijardo (i
rkaliams sukelia plaui v, tarkite skaii i lto) iandien gyv m oni us nuo tabako (Lopez, 1999).
irdies ligas, emfizem bei kitas Rkaliam s, rkantiem s nuo paauglysts iki m irties, gresia 50 procent tikim y
sunkias ligas. Rkaliai kur kas b m irti nuo io proio, ir m irtis danai bna skausm inga bei prielaik, kaip
daniau nei nerkantys suserga 2001 m etais pripaino bendrov Phillip M orris. A tsakydam a ekijos Respub
tokiomis sunkiomis ligomis, kaip likos skundus dl su tabaku susijusi sveikatos apsaugos ilaid, bendrov Phillip
plaui vys." M orris utikrino ekus, jog i ties dl ankstyvos m irties sutaupom a ilaid
Phillip Morris Companies, Inc., sveikatos apsaugai", ios ilaidos sum aja ir dl to, kad sutaupom a i pensij
1999 bei seneli nam ilaikym o (H erbert, 2001). Jei surkote cigaret, gam ta i j
s atim a 12 m inui - ironika, jog m adaug tiek laiko sugaitate rkydam i (Dis
cover, 1996). m onm s nustojus rkyti tiktina gyvenim o trukm pailgt la
biau nei taikant bet kuri kit prevencin priem on (r. 14.20 pav .).
Rkym o pavojus vargu ar yra didel paslaptis. I ties, kaip pranea Pasau
lin sveikatos organizacija (2005), rodyta, kad rkym as aloja beveik kiek
vien kno organ". Rkalius, neinantis apie rkym o pavoj, pasak hum oris
to D ave Barry, tai toks rkalius, kurio sm egenys buvo paalintos m elionam s
skirtu kaueliu." A nt kiekvieno Jungtinse V alstijose parduodam cigarei pa
kelio yra perspjim as: Rkym as gali bti alingas js sveikatai", - ir 97 pro
centai am erikiei tiki, kad rkym as alingas (Blizzard, 2004). K anadoje 97 pro
centai suaugusij ir paaugli sutinka, kad rkym as susijs su plaui viu, ir
beveik tiek pat pripasta, jog rkym as susijs su kvpavim o tak ir irdies li
gom is (Statistics Canada, 1999).
Taiau rkym o pavojaus statistika nepajgia tikinti daugelio paaugli (ir tai
m an prim ena garsj Josifo Stalino pasakym : Pavien m irtis - tai tragedija,
m ilijonas m iri - statistika"). Paprayti pagalvoti apie eiolikm et rkali, 4
i 10-ies rkani paaugli sutinka, jog nors rkym as galiausiai gali pakenkti
m ogaus sveikatai, vienintel kita cigaret, kuri jis arba ji surkys, tikriausiai
nepadarys jokios alos" (Slovic, 2000). K ita, treia ir dar kita pavieniui nieko
nereikia; taiau 300 000 cigarei, kurias po pakel per dien bus surk ian
dienos paaugliai iki jiem s sukaks eiasdeim t, reikia labai daug.
14.20 PAVEIKSLAS.
Ankstyv miri skaiius, 40000
33348
tenkantis 100 000 kanadiei,
30000
kurie pradjo rkyti sulauk
15 met 20000
S u r k ym u su siju s i
a n ks ty va m irtis g a lia u sia i
10000
p a sig le m d e v yn is ka rtu s
d a u g ia u r ka n i k a n a d ie i 1686 1135 556 202
0
p a a u g li n e i s a v i u d y b s,
a u to a v a rijo s, A ID S ir Rkymas S a v i u d y b s A u to a va rijo s IV /A ID S m o g u d y st s
m o g u d ys t s e im o s e . M irtie s p rie a s tis

(S ta tistics C a n a d a , 1 9 9 9 .)
N erkantieji yra ne tik sveikesni, bet ir laim ingesni. R kym as koreliuoja su

dana depresija, ltiniais negalavim ais ir skyrybom is (D oherty ir D oherty, 1998;
V ita ir kiti, 1998). Pavyzdiui, rkantiem s paaugliam s, kuri nekam uoja depre
sija, gresia keturgubai didesn rizika, kad ji atsiras (G oodm an ir kiti, 2000).
Sveika gyvensena prailgina gyvenim o m etus ir teikia jiem s gyvybingum o.
Kada ir kodl mons pradeda rkyti? R kym as - vaik liga. D aniausiai rkyti
pradeda paaugliai. Tai itin bdinga tiem s jauniem s m onm s, kurie prastai m o
kosi, yra im esti i m okyklos, kurie nesijauia kom petentingi ar pajgs kont
roliuoti savo ateit, kuri draugai, tvai ir artim ieji rko (C hassin ir kiti, 1987;
Schulenberg ir kiti, 1994). Jei jau m okots kolede ar universitete, o cigarei
pram on js dar neprisiviliojo, yra didel tikim yb, jog rkyti nepradsite.
Elgtis im okstam a m gdiojant kitus ar gaunant socialin atpild. Tai paai
kina, kodl paauglius suvilioja rkym as. D rovs paaugliai, kurie sivaizduoja,
jog visas pasaulis stebi j kiekvien ingsn, gali pradti rkyti, sekdam i savo
populiari draug pavyzdiu, nordam i, kad juos pripaint rkantys bendraam
iai bei stengdam iesi sukurti subrendusio jaunuolio vaizd (C ovington ir O m e-
lich, 1988). C igaretes gam inanios bendrovs ino, kad rkyti daniausiai pra
dedam a ir prantam a paauglystje, taigi rkym jos sieja su jaunim ui patrauk
liom is tem om is: nepriklausom ybe, nuotyki iekojim u, socialiniu pripainim u,
patyrim u. D aniausiai rkyti pradedantys paaugliai turi draug, kurie rko, kurie
papasakoja apie rkym o m alonum us, pasilo cigarei (Eiser, 1985; Evans ir
kiti, 1988; R ose ir kiti, 1999). Paaugliai, kuri tvai ir geriausi draugai nerko,
rkyti daniausiai nepradeda (M oss ir kiti, 1992, 14.21 pa v .) .
K ai buvo suinota apie rkym o nuodingum , X X a. atuntajam e ir devinta Cigaret Holivudo vaigds
jam e deim tm eiuose im ta reiau rodyti rkanius kino film herojus - viduti rankose ekrane - tai pistoletas,
nikai kart per 12 m inui, taiau deim tajam e deim tm etyje rkaliai vl bu nukreiptas dvylikm eius
vo rodom i m adaug kas keturios m inuts (B rody, 2001). R kym o pavyzd fil ar keturiolikm eius."
m uose paaugliam s dem onstravo tokios populiarios vaigds, kaip Julia R oberts, Scenarij autorius
G w yneth Paltrow , Jim as C arrey ir B radas Pittas. B e to, juo daniau kino fil Joe Eszterhasas, 2002
m uose paaugliai m atydavo rkant, juo labiau jie bdavo link im ginti rkym
(D alton ir kiti, 2002). Joe Eszterhasas (2002) keturiolikos naujausi kino fil 14.21 PAVEIKSLAS.
m , kuriuose danai buvo reklam uojam as rkym as, scenarij autorius, sergs Bendraami taka
gerkls viu, nes rk vis gyvenim , sako: N egaliu sau atleisti. B uvau ne Vaikai nerko, jei nerko j
apsakom os daugybs m ogudysi bendrininkas... draugai (Phillip Morris, 2003).
N elinkiu, kad k nors itikt m ano likim as H olivu

45
de, taiau m aldauju, kad H olivudas nustot j bruks
m ilijonam s kit m oni.
30
Kodl mons nemeta rkyti? Pripratus prie nikotino,
sunku jo atsisakyti. Prie tabako produkt priprantam a 15
taip pat, kaip prie heroino ar kokaino. B eje, kai kurie
m ons, sugebj atsikratyti priklausom ybs nuo he
0
roino, nesugebjo m esti rkyti. Tyrim ai D idiojoje V isi ar daugum a K ai kurie D raugai
draug rko draugai rko nerko
B ritanijoje ir Jungtinse A m erikos V alstijose parod,
710 14 SKYRIUS
kad rkyti pranta bent vienas i trij pabandiu-

1. Suadina 3. Didelis kiekis
smegen veikl, atpalaiduoja raumenis ir sij. Procentikai tai didesn priklausom yb, negu
didina budrum skatina isiskirti endorfinus, nuo heroino ar kokaino (Anthony ir kiti, 1994;
natralius opiatus, kurie gali
sumainti stres Heishm an ir kiti, 1997).
2. Danina puls
Rkaliai tam pa priklausomi nuo nikotino. M esti
ir didina kraujospd
rkyti pavyksta m aiau kaip vienam i septyni no
rinij. Be to, rkaliam s pasireikia tolerancija
nikotinui - tam paiam poveikiui pasiekti reikia vis
didesns nikotino dozs. Ironika, bet m ons, ku
rie i pradi nikotin reaguoja jautriausiai (juos
labiausiai pykina, jie jauiasi apsvaig po pirm o
jo rkym o), pranta greiiausiai ir j priklausom yb
bna stipriausia (Pom erleau ir kiti, 1993). M etant
rkyti pasireikia atpratimo nuo nikotino sim pto
m ai: trokim as rkyti, nem iga, nerim as, irzlum as.
Ir visas ias nem alonias reakcijas gali panaikinti
patogus neiotis nikotininis vaistas - cigaret.
Kaip ir visos narkotins m ediagos, nikotinas
ne tik traukia ir kelia nuotaik, bet ir veikia pastip
rinam ai. Rkalius nikotino poveik pajunta po 7 se
4. Ltina galni 5. Maina angliavandeni kundi. Nikotinas skatina isiskirti epinefrin ir
kraujotak turinio maisto nor
norepinefrin, kurie m aina apetit, didina budru-
14.22 PA V E IK SL A S. m bei skatina protin veikl (14.22 pav.). Tuo paiu m etu nikotinas skatina cen-
Ten, kur yra dm.... trin nerv sistem iskirti neurom ediatorius, kurie ram ina ir m aina jautrum
Fiziologinis nikotino poveikis skausm ui. Pavyzdiui, nikotinas skatina dopam ino ir, kaip heroinas bei m orfijus,
Nikotinas pasiekia smegenis opiat isiskyrim (Nowak, 1994; Scott ir kiti, 2004). Taigi ie pastiprinim ai
per septynias sekundes, neleidia m onm s m esti rkyti net ir tada, kai jie to nori (o nori keturi i penki
t. y. dvigubai greiiau, rkali) ir ino, jog rkydam i save ltai udo (Saad, 2002). Jei cigaretse yra
negu heroinas, virkiamas .
v e n . P e r k e le t m in u i m aai nikotino, rkalius j rkys daugiau, kad kraujyje but palaikom as vie-
jo kiekis kraujyje padidja. nodas nikotino kiekis.
Kartu su biologiniu ir psichosocialiniu poveikiu polinkiui prasti prie rkym o
takos turi ir genai (14.23 pa v .). Dvyni tyrim m etaanaliz rodo ia esant 60
proc. paveldim um (Heath ir M adden, 1995). Tyrim m etu netgi buvo nustatyta,
kad skiriasi rkanij ir nerkanij genas, nuo kurio priklauso reakcija
neurom ediatori dopam in (Lerm an ir kiti, 1999; Sabol ir kiti, 1999).
Pagalba metant rkyti
19 TIKSLAS. Aptarkite, kaip padti rkaliams mesti rkyti - arba apsaugoti jaunim, kad is ap-
skritai nepradt rkyti.
M esti rkyti stengiam asi padti vieais spjim ais apie al sveikatai, konsul
tuojant, gydant vaistais, veikiant hipnoze, aversiniu slygojim u (pavyzdiui,
m ons veriam i greitai surkyti cigaret po cigarets, kol jiem s pasidaro blo
ga), operantiniu slygojim u, kognityvine terapija ir param os grupi pagalba. Gera
naujiena: danai ie poveikio bdai greitai duoda rezultat. Bloga naujiena: tik
14.23 PAVEIKSLAS.
Biologin taka: Biopsichosocialinis poiris
genetin taka Psichologin taka:
rkym
pripratimui prie nikotino paauglio atsakas
fiziologinis pripratimas rkymo pavyzd
RKYMAS
taigios tabako bendrovi
pastangos tikinti paauglius
pradti rkyti
rkantys draugai ir eimos nariai
penktadalis dalyvaujanij iose program ose nebegrta prie proio rkyti Lengviausia, k esu kada nors
(Schelling, 1992). M ginantiem s m esti rkyti pavieniui sekasi dar prasiau. Kai padars, - tai mesti rkyti;
cigarei pakelis kelias m inutes bna nepasiekiam as, pakanka m enkiausio silp puikiai t inau, nes esu mets
num o pasireikim o, daniausiai pakliuvus stresin situacij ar uklupus blo tkstant kart"
gai nuotaikai, - ir to pasiryim o kaip nebta (Kassel ir kiti, 2003). Mark Twain, 1835-1910
Daugiau vili teikia Lig kontrols centr praneim as apie tai, jog pus am e
rikiei, kurie kada nors rk, neberko. Daugiau kaip 90 proc. m et rkyti patys
ir daniausiai ne i pirm o karto. Tiem s, kurie itveria, stiprus potraukis ir at-
pratim o sim ptom ai per eis m nesius palaipsniui inyksta (W ard ir kiti, 1997).
Kadangi labai daug m oni m et ar nepradjo rkyti, per pastaruosius 30 m e
t am erikiei, kanadiei ir brit rkali rykiai sum ajo (r. 14.24 PAV. ). 2004 14.24 PAVEIKSLAS.
m etais 6 i 10 apklausos dalyvi Am erikoje, 7 i 10 Britanijoje ir beveik 8 i 10 Rkymo tendencijos
Kanadoje pritar draudim ui rkyti darbo vietoje ir restoranuose (M ason, 2004). Gallupo apklausos rodo
O 2005 m etais Pasaulin sveikatos organizacija paskelb, kad 57 alys (tarp j- ryk rkali skaiiaus
majim nuo 1974 met
Australija, Britanija, Kanada, taiau ne Jungtins Valstijos) sipareigojo pasiray
Kanadoje, Jungtinse
ti pasaulin tabako sutart, kuri utikrint grietus perspjim us dl tabako bei u Valstijose ir Britanijoje.
draust tabako reklam , pardavim rm im ir neleist tabako gam intojam s rem ti (McMurray, 2004.)
vairi rengini.
Taiau vis tiek m etusi vidurin m okykl ar e
m esnio socialinio-ekonom inio sluoksnio atstov r 60
kali procentikai tebelieka daug. Tarp auktj m o

50 Kanada
kykl student ir absolvent rkym as tapo ne aunu JK
m o, o netakto poym is. Jungtinse Valstijose, Kana 40 JAV
doje ir Britanijoje turini auktj isilavinim bei 30

priklausani auktesniam socialiniam -ekonom iniam
sluoksniui rkali yra nedaug, taiau m aiau isila 20
vinusi rkali yra du-tris kartus daugiau (Halsey ir 10

W ebb, 2000; Statistics Canada, 1999). Rykiausiai is
0
sum ajim as buvo pastebim as tarp vyr, kuri dabar
1974 2004
yra tik truput daugiau nei rkani m oter. I dalies
712 14 SKYRIUS
14.25 PAVEIKSLAS.
JAV rkani paaugli
skaiiaus didjimas 35
ir majimas
30
Per pastarj ketvirt
amiaus rykiai sumajo 25
rkani suaugusij, ypa
isilavinusi, skaiius.
20
Taiau XX a. deimtajame
deimtmetyje rkani
paaugli skaiius vl 15
laikinai iaugo, Holivudui
rodant rkymo pavyzd. 10
(Duomenys i Johnston ir
kiti, 2005.) 0
1975 1980 1985 1990 1995 2000 2005
Metai
dl toki tendencij nuo XX a. septintojo deim tm eio vidurio m iri nuo vai
nikini irdies kraujagysli lig skaiius sum ajo m adaug 30 procent. Su
rkym u susijusi m iri nuo vio, ypa vyr, skaiius taip pat m aja (W ingo
ir kiti, 1999). Jei js ar js m ylim as m ogus nort m esti rkyti, perskaitykite
skyrel Pavelkim e i ariau. Tiem s, kurie nori m esti rkyti".
XX a. deim tojo deim tm eio viduryje vl iaugo rkani JAV paaugli
skaiius, kuris vliau m m ati (r. 14.25 PAV. ). Panaiai deim tajam e deim t
m etyje vl padaugjo paaugli rkali ir Kanadoje (Brooke, 2000). Taiau ne
paisant to, kad isilavinusiem s suaugusiem s vakarieiam s parduodam a vis m aiau
cigarei ir atsiranda vis nauj cigarei reklam os ribojim , vieno m ogaus sur
kom cigarei skaiius visam e pasaulyje yra beveik didiausias per vis laik.
Rkali skaiius staiga iaugo Azijoje. Kinijoje, kur rko daugum a vyr,
taiau ne daugiau kaip 1 i 10 m oter, ir kur tredaliui vyr lem ta m irti nuo
tabako, cigarei suvartojim as nuo 100 m ilijard per m etus XX a. etojo de
im tm eio pradioje paoko iki 1,8 trilijono am iaus pabaigoje (Cheng, 1999;
Schwartz ir Pom fret, 1997). 35 procentai japon (50 procent vyr) rko (Co
lem an, 1998). Tokios alys kaip Kenija ir Zim babv, kuriose vienam m ogui
tenkani cigarei skaiius yra palyginti nedidelis, tapo svarbiausiu brit ir JAV
tabako bendrovi, kurios im tus m ilijon nieko netariani m oni stato pa
voj sualoti sveikat ir num irti prie laik, taikiniu. PSO prognozuoja, kad po
trij deim tm ei 70 procent su tabaku susijusi m iri vyks besivystaniose
alyse, kuriose daugelis m oni neino apie rkym o keliam pavoj (Lopez,
1999; Schwartz ir Pom fret, 1999).
Kaip ukirsti keli rkymui? Daug lengviau niekada nepradti rkyti, negu atsi
kratyti io proio. Socialins psichologijos tyrjai, inagrinj, kodl jaunuo
liai pradeda rkyti, sukr program as, kurias lengvai ir nebrangiai gali naudoti
m okytojai. Nacionalionio vio instituto duom enim is, pagrindiniai i program
dm enys yra:
PAVELKIME I ARIAU:
Tiems, kurie nori mesti rkyti

Daugelis rkali nori mesti rkyti, ir beveik pus kasmet tai m- 5. Naudokite nikotinin pleistr arba kramtomj gum.
gina padaryti, taiau tik vienam i septyni pavyksta mesti vi 6. Visikai susilaikykite nuo rkymo - neleiskite sau net karte
sam laikui. Tai skelbia JAV sveikatos apsaugos politikos ir moks l usitraukti.
lini tyrim agentros paskirta ekspert grup. Taiau ios gru
7. Susilaikykite nuo alkoholio (nes jis skatina vl pradti rky
ps parengtose metimo rkyti rekomendacijose yra nauding
ti) arba labai j apribokite.
patarim (Wetter ir kiti, 1998).
8. Jei kartu su jumis gyvena arba dirba kiti rkaliai, meskite
1. Numatykite metimo rkyti dat.
kartu.
2. Pranekite apie tai eimos nariams ir draugams.
9. Venkite viet, kuriose kiti mons gali rkyti.
3. Imeskite visas cigaretes.
10. Manktinkits. Eksperiment, kuriuose buvo kontrolins gru
4. Apvelkite, k suinojote mgindami anksiau mesti rkyti, ps, metu daugiau reguliariai besimanktinani dalyvi sk
ir numatykite ikius, su kuriais teks susidurti. mingai met rkyti (Bock ir kiti, 1999).
inform acija apie rkym o poveik;
inform acija apie bendraam i, tv, iniasklaidos tak;
atsisakym o gdi ugdym as m odeliavim o ir vaidm en aidim pagalba.
i inform acij taip pat galim a pateikti per iniasklaid, kuri veiksm ingai inau-
dojo Australija, atkalbdam a rkyti vairi isilavinim o lygi m ones (M acas-
hill ir kiti, 1992). 1998 m etais Floridos valstijoje buvo surengta m asin jauni
m orientuota kam panija iniaskiaidoje, kuria buvo siekiam a sum ainti rky-
mo patrauklum , ir 1999 m et pradioje prisipainusi, kad rko, dvylikm e-
i-keturiolikm ei skaiius sum ajo 19 procent palyginti su ankstesniais m e-
tais M M W R, 1999).
Yra ir kitas bdas atpratinti rkyti: padaryti rkym tiesiog brangesn. Pri-
sim inkite i 8 skyriaus, kad veiksm ingiausias yra tiesioginis paskatinim as ir nuo-
baudos. Kai vlesnis atpildas u m anktinim si konkuruoja su dabar jo kelia
mu diskom fortu, tiesiogins pasekm s gali nulem ti sprendim . Todl daugelis
ir toliau rko, net inodami, kad ilgainiui rkym as danai sukelia m irt. Jei tik
galtum e padidinti tiesiogines ilaidas, tabako vartojim as tikrai sum at. JAV
lig kontrols centras (Brown ir kiti, 1993) pranea, kad didinant m okesius
u cigaretes (kartu ir j kain), j vartojim as sum aja 4 procentais kiekvie
niem s 10 procent antkainio. is poveikis dvigubai didesnis besivystaniose a
lyse ir tarp paaugli - btent iam e am iuje 90 procent rkali pranta rkyti
(de Beyer, 2005). Daugelyje JAV valstij buvo sm arkiai padidinti m okesiai u
ciraretes - dl to nuo 1997 iki 2001 m et cigarei kaina iaugo 70 procent-
ir rkani paaugli skaiius m pastebim ai m ati, ypa tose valstijose, ku
riose taip pat vykdom os rytingos rkym o prevencijos program os (M anning,
2002; Robison ir M ason, 2002).
71 4 14 SKYRIUS
Nutukimas ir svorio kontrol
20 TIKSLAS. Aptarkite kno, sukaupusio riebalus, adaptyviuosius privalum us ir trkum us

dabarties poiriu.
Kodl, suvalgydam i lygiai tiek pat, vieni m ons nutunka, o kiti lieka liekni?
Kodl pasiseka suplonti tik nedaugeliui nutukusi m oni? Ar gali tiktis su
liesti tie 65 proc. am erikiei, kurie, rem iantis Lig kontrols centro duom e
nim is, sveria per daug?
Organizm e riebalai kaupiasi dl nauding prieasi. Riebalai - ideali energi-
jos kaupim o form a, kuri organizm as naudoja, kai gauna m aai m aisto: m s
ikiistoriniam s protviam s buvo bdingi veni arba badavim o laikotarpiai.
14.26 PAVEIKSLAS.
(Juosm en supani atsargin padang laikykite biologikai nulem ta energi
N u tu k im a s , m a tu o ja m a s k a ip
jos saugykla.) Nenuostabu, kad daugum oje iandienini besivystani bendruo
k n o m a s s in d e k s a s (K M I)
m eni, kaip buvo ankstesniais am iais Europoje - ties sakant, visur, kur m o
J A V v y ria u s y b s re k o m e n
d a c ijo s e s i lo m a s ie k ti, k a d nm s gresia badas - nutukim as sim bolizuoja gaus ir socialin padt (Furn-
k n o m a s s in d e k s a s (K M I)
ham ir Bagum a, 1994).
b t m a e s n is n e i 2 5 .
P a s a u lio s v e ik a to s o rg a n iz a Tose pasaulio alyse, kuriose daug m aisto ir saldum yn, taisykl, puikiai
c ija ir d a u g e lis a li pasitarnavusi m s protviam s (rads m aisto su daug energijos suteikianiais
n u tu k im a p ib r ia k a ip
riebalais ar cukrum i, suvalgyk!), tapo nebeveiksm inga. Net ir m aas antsvoris
K M I, v ir ija n t 3 0 .
P a ta m s in to s z o n o s ia m e kelia nedidel pavoj sveikatai (Gibbs, 2005).
g ra fik e v a iz d u o ja K M I
Gera fizin bkl yra svarbesn u nedidel antsvor. Taiau didelis nutuki
n u ro d y tie m s k n o s v o ria m s
b e i g ia m s . K M I s k a i iu o ja m as (r. 14.26 pav .), ypa vaik, didina diabeto, aukto kraujospdio, irdies
m a s p a g a l i fo rm u l : lig, tulies akm enligs, artrito ir kai kuri vio ri rizik, tuo trum pinda
S v o ris k g
= KMI m as tiktin gyvenim o trukm (Olshansky ir kiti, 2005). Didesn rizika kyla
( g is m e tra is ) 2
obuolio form os m onm s, kuriem s riebalai
150 kaupiasi pilvo srityje, o ne tiem s, kuri figra
yra kriaus form os - turintiem s plaius klu
140
P a v o jin g a i bus ir launis (Greenwood, 1989). Naujausi
n u tu k s
130 m oksliniai tyrim ai taip pat rodo ry tarp m o
ter nutukim o ir rizikos gyvenim o pabaigoje
120
susirgti Alzheim erio liga bei turti kit sm ege
110 n audinio paeidim (Gustafson ir kiti, 2003,
2004).
100 Nutuks
Todl nenuostabu, kad vieno tyrim o (Calle
90 ir kiti, 1999) m etu, kai 14 m et buvo stebim a
daugiau kaip m ilijonas am erikiei, paaikjo,
80 Antsvoris jog didelis antsvoris gali sutrum pinti gyvenim
70 (r. 14.27 pav .). Kitu ilgalaikiu tyrim u nustatyta,
Sveikas kad tie, kurie bdam i 40 m et turi antsvorio,
60
m irta vidutinikai trejais m etais anksiau nei
50 liekni m ons (Peeters ir kiti, 2003). Ypa di
Per maas svoris
delis vyr, turini labai didel antsvor, m irtin
40
gum as. Todl suprantam a, kad 2004 m etais JAV
1 ,5 1 ,6 1 ,7 1 ,8 1 ,9
sveikatos apsaugos Medicare sistem a nutukim
g is ( m e tr a is )
pripaino esant liga.
2,8 14.27 PAVEIKSLAS.

2,6 Vyrai Nutukimas ir mirtingumas
2.4 Moterys Santykin sveik nerkan
ij mirties rizika iauga,
2,2 esant nepaprastai dideliam
2,0 arba maam kno mass
indeksui. (Duomenys i 14
1,8 met trukusio 1,05 milijono
1,6 amerikiei tyrimo, Calle ir
kiti, 1999.)
1.4
1,2
1,0
0,8
0,6
Kno mass indeksas (KMI)
Socialiniai nutukimo padariniai
21 TIKSLAS. Apibdinkite socialinis nutukimo padarinius. Kasm etins sveikatos apsaugos
ilaidos, tenkanios vienai 35-44

N utukim as gali bti socialiai kenksm ingas, darydam as poveik ir elgesiui su ju met am iaus JAV m oteriai
m is, ir js savijautai. N utuk m ons ino stereotip: lti, tings, netvarkingi (W ee ir kiti, 2005). Kaip sako
(Crandall, 1994, 1995; Ryckm an ir kiti, 1989). D augelis m oni nutukim lai ekonom istas Paulas Krugm anas
ko pasirinkim u arba savidrausm s stygiaus rodym u, arba asm enybs proble (2005): Riebalai yra finansinis
m a- neteisingu nerim o, kai kam uoja kalts jausm as, veikim u arba pilvo u dalykas."
gaid" tenkinim u. K ai m oni atvaizdai m onitoriuje paplatinam i (todl atrodo Norm alaus svorio 2127 $
storesn), stebtojai staiga im a juos vertinti kaip ne tokius nuoirdius, nedrau KM I nuo 25 iki 29,9 2358 $
gikus, nedoresnius bei bjauresnius (G ardner ir Tockerm an, 1994). Socialiniai KM I nuo 30 iki 34,9 2873 $
nutukim o padariniai buvo akivaizds tyrim e, kurio m etu stebta 370 nutukusi KM I nuo 35 iki 39,9 3058 $
16-24 m et am iaus m oter (G ortm aker ir kiti, 1993). K ai po septyneri m et KM I daugiau nei 40 3506 $
tyrim as buvo pakartotas, du tredaliai i m oter tebebuvo nutukusios. Jos per
m etus udirbdavo 7000 doleri m aiau nei 5000 toki pat isilavinusi nenutu
kusi m oter i palyginam osios grups. Be to, nutukusi m aiau itekjo. A s
m eniniuose skelbim uose vyrai danai rao, kad jiem s labiau patinka lieknos, o
moterys danai reklam uoja i savyb (M iller ir kiti, 2000; Sm ith ir kiti, 1990).
V ieno sum anaus eksperim ento m etu Regina Pingitore ir jos kolegos (1994) [Iekini dl nutukim o]
atskleid diskrim inavim dl svorio. Jie ra vaizdajuost tariam us darbo in statym as skelbia: Nepabkite
terviu, kuriuose profesionals aktoriai vaidino arba norm alaus svorio, arba tu ir ikelkite iekin, jei esate
rinius antsvorio kandidatus. A ntruoju atveju aktoriai buvo nugrim uoti ir ap nutuk. Jis taip pat sako:
rengti taip, kad atrodyt vidutinikai 13,6 kg storesn. Bdam as nutuks", tas Pavelkite veidrod, nes kaltinti
pats m ogus, sakydam as t pat tekst ta paia intonacija ir taip pat gestiku reikia btent jus
liuodam as, buvo laikom as m aiau vertu priim ti darb. alikum as dl svorio JAV senatorius
ypa irykjo, kai kandidats buvo m oterys (r. 14.28 pav.). K it tyrim duo F. Jam esas Sensenbrenneris,
m enys rodo, jog diskrim inacija dl svorio, nors apie j beveik nekalbam a, yra 2004
716 14 SKYRIUS
didesn nei lyi ir rasin diskrim inacija. Ji vyksta kiekvienam e dar

Jei moterys turi
antsvor, tikimyb, binim o ciklo etape: priim ant, paskiriant pareigas, suteikiant auktesnes
kad jos bus priimtos, pareigas, atlyginant u darb, baudiant ir atleidiant (Roehling, 1999).
yra maesn.
6 Eksperim entai rodo, kad neigiam os nuostatos stor m oni atvilgiu
objektu tam pa ir tie kandidatai, kuriuos m at su nutukusiu m ogum i
5
(H ebl ir M annix, 2003).
4 D iskrim inavim as dl svorio vyksta ir nam uose. Tiriant pacientus,
3 kurie buvo ypa nelaim ingi dl savo antsvorio (tyrim e dalyvavo m ons,
netek vidutinikai 45 kg atlikus chirurgin virkinam ojo trakto ope
2
racij), 4 i 5 sak, jog j vaikai anksiau pra nesilankyti m okyklos
1 renginiuose. 9 i 10 teig, jog veriau sutikt leisti am putuoti koj nei
vl tapti nutuk (Rand ir M acgregor, 1990, 1991).
0
Moterys Vyrai K odl nutuk m ons nenusim eta savo papildom o bagao ir nei
Normalaus svorio sivaduoja i io skausm o? A tsakym pateikia nutukim o fiziologija.
Turintys virsvorio
Nutukimo fiziologija
14.28 PAVEIKSLAS.
22 TIKSLAS. Aptarkite mokslinius duomenis apie tai, koki tak kno svoriui daro paveldimu
Lytis ir diskriminacija dl svorio
mas ir aplinka.
Kai moter kandidai
darb, ivaizda buvo
N utukim o fiziologijos tyrim ai m eta ik stereotipui, kad stori m ons yra tie
dirbtinai pakeista, kad jos
atrodyt turinios antsvorio, siog silpnavaliai apsirijliai. Pirm iausia reikia atsivelgti svorio didjim o arit
universiteto studentai buvo m etik. Riebalai kaupiasi, kai organizm as gauna daugiau kalorij negu suvartoja,
maiau link priimti jas
darb. Kandidat vyr o vieno riebal svaro (apie 400 g) energin vert yra 3500 kalorij. Todl be
svoris buvo maiau svar silaikantiem s dietos seniau buvo teigiam a, kad, sum ainus m aisto energin vert
bus. (Duomenys i Pingito-
re ir kiti, 1994.) 3500 kalorij, svoris sum as 1 svaru. D eja, paaikjo, jog taip nra. K odl?
Skaitykite toliau.
Riebalins lstels. Tiesiogiai kno riebal kiek lem ia riebalini lsteli dydis
ir skaiius. Paprastai suaugs m ogus turi apie 30 ar 40 m ilijard toki m iniatri-
14.29 PAVEIKSLAS. ni kuro rezervuar, i kuri beveik pus yra netoli odos paviriaus. Riebalin
Riebalins lstels lstel gali keistis - nuo beveik tuios, lyg subliukusio baliono, iki pernelyg
Energij kaupiame pilnos. N utukusio m ogaus riebalins lstels gali isipsti ir 2 ar 3 kartus viryti
riebalinse lstelse, kurios
norm al dyd, o tada dalytis arba sukelti greta esani nesubrendusi riebalini
didja ir kuri daugja, jei
esame nutuk. Metant svor lsteli dalijim si. Rezultatas - net iki 75 m ilijard riebalini lsteli (H irsch,
jos maja (bet j skaiius 2003). Riebalini lsteli skaiius, padidjs dl genetini prieasi, valgy
nekinta). (Pritaikyta i Juls
Hirsch, 2003). m o proi vaikystje ar dano persivalgym o suaugus, jau niekada nesum as
(14.29 pav.). Laikantis dietos, riebalins ls
tels gali susitraukti, taiau jos neinyksta
(Sjostrum , 1980).
Nustatytoji svorio riba ir mediag apykaita.

Pastorjus reikia m aiau m aisto kno svo
riui palaikyti negu jo reikjo tokiam svo
riui gyti. K odl? Lyginant su kitais audi
Niekada nebuvs Nutuks Sumaintas niais, riebaliniam audiniui isaugoti reikia

nutuks nutukimas m aiau m aisto energijos. N utukusi m o-
Hormonas, reguliuojantis riebal Nutuk m okiniai m okykloje
kiek patiria tik nesiliaujant
Nutukusios pels (kairje) eidinjim "

sutriks genas, iskiriantis
Nacionalins vietim o
hormon, praneant apie
riebalus - leptin. Kai t pat asociacijos ataskaita apie
genetin sutrikim turinti pel diskrim inavim dl kno
(deinje) papildomai gavo
sudjim o, 1994
leptino, jos kno svoris
sumajo 40 procent.
ni svorio term ostatai" sutvarkyti taip, kad palaikyt didesn negu vidutin kno
svor. Jeigu jis tam pa m aesnis negu nustatytoji svorio riba (daniausiai tai nra
tikslus svoris, o tam tikras svorio intervalas), m ogus im a jausti didesn alk, o
m ediag apykaita sultja. Taigi organizm as prisitaiko prie badavim o, sude
gindam as m aiau kalorij, o gaudam as j daugiau, daugiau ir sudegina.
Eksperim ento, kuris truko vien m nes, m etu (Bray, 1969) nutuk pacien
tai, kuri dienos m aisto energin vert buvo sum ainta nuo 3500 kalorij iki 14.30 PAVEIKSLAS.
450 kalorij, num et tik 6 proc. svorio i dalies todl, jog j organizm as sure Grietos dietos taka nutukusi
agavo lyg badavim - m ediag apykaita sultjo 15 proc. (14.30 PAV. ). tai moni kno svoriui
kodl, sum ainus suvartojam m aist 3500 kalorij, m ogaus svoris gali nesu ir mediag apykaitai
m ati 400 gram . Laikantis grietos dietos, greitai num etam as svoris per pir ei nutuk mons
m sias tris savaites, bet paskui is procesas sultja. Dl to pasibaigus dietos septynias dienas kasdien
gaudavo po 3500 kalorij.
laikui, kai organizm as dar saugo sukaupt energij, m aisto kiekis, kuris tik pa Kitas 24 dienas jie gavo tik
laik svor prie diet, dabar gali tukinti. 450 kalorij atitinkant
maisto davin. i pacient
Individuals m ediag apykaitos skirtum ai paaikina, kodl - prieingai ste kno svoris sumajo tik 6
reotipinei nuom onei, kad antsvoris atsiranda dl apsirijim o, - du m ons, bdam i proc., o vliau padidjo,
nes j mediag apykaita
vienodo gio, am iaus ir usiim dam i vienoda veikla, gali tiek pat sverti, nors
sultjo 15 proc. (I Bray,
vienas j valgo daug m aiau negu kitas. Liekni m ons paprastai nenustygsta 1969.)
4000 170 27
165 26
3000
160 25
2000 155 24
150 23
1000
145 22
0 140 21
0 8 16 24 32 0 8 16 24 32 0 8 16 24 32
Dienos Dienos Dienos
718 14 SKYRIUS
Kultrose, kuriose neidealizuoja vienoje vietoje, daugiau juda, o energij taupantys nutukliai m gsta pasdti
m os lieknos m oterys, nra ir (Levine ir kiti, 2005). Daugum a nutukusi m oni yra norm als m ons, kuri
m itybos sutrikim . Pavyzdiui, knai tiesiog link daugiau sverti. Atrodo, kad tai tiesa, nepaisant duom en,
Ganos gyventojai idealizuoja jog m ons, ypa nutuk, linksta pervertinti savo fizin aktyvum ir nepakan
apknesnius m ones nei am erikie kam ai vertinti suvartot kalorij skaii (Brownell ir W adden, 1992; Lichtm an
iai - ir ia m aiau m oni kam uo ir kiti, 1992).
ja m itybos sutrikim ai (Cogan ir kiti,
1996). Tas pat pasakytina ir apie Genetinis veiksnys. M oksliniai tyrim ai atskleidia genetin tak kno svoriui.
afroam erikietes palyginti su euro- tai faktai:
am erikietm is (Parker ir kiti, 1995) . Nepaisant bendro valgym o eim oje, vaikint vaik svoris nekoreliuoja nei
tarpusavyje, nei su j tvi svoriu. Prieingai, m oni svoris bna panaus
j biologini tv svor (Grilo ir Pogue-Geile, 1991).
Tapai dvyni svoris bna labai panaus, net tada, kai jie auga atskirai (Plo-
m in ir kiti, 1997; Stunkard ir kiti, 1990). vairi tyrim duom enim is tapai
dvyni svorio koreliacijos koeficientas yra +0,74. Kur kas em esnis, +0,32.
netapai dvyni svorio koreliacijos koeficientas pera m int, jog genais gali
m a paaikinti du tredalius m s kno m ass pokyi (M aes ir kiti, 1997).
Taigi antsvoris neatsiranda vien todl, kad suveiiam a per daug led su
karam ele. O norint num esti svorio nepakanka, kad protas nugalt pilv.
Jei vienas i tv nutuks, tikim yb, kad berniukas bus nutuks, yra trigu
bai didesn, o kad m ergait - eis kartus didesn palyginti su vaikais, ku
ri tvai yra norm alaus svorio (Carrire, 2003).
Tad m s dins dyd nulem ia m s gen specifika. Taiau, inom a, gene

tin taka yra sudtinga, panaiai kaip skirtingi orkestro nariai, grodam i kartu,
sukuria m uzik. Vieni genai gali pasufleruoti arnom s, kada sisti signal m es
jau pilnos", kiti - diktuoti, kaip veiksm ingai deginsim e kalorijas ar kaip papil
dom as kalorijas paversim e riebalais, treti - skatinti nenustygti vietoje arba s
dti ram iai. Naujausi eksperim entai sm ulkiai aprao vien genetin svorio kont
rols m echanizm . Kai norm alios pels riebal lstels ipam psta, jos genai is
kiria leptino baltym . Kaip pastebjote 12 skyriuje, sm egenys kontroliuoja lep
tino kiek. Kai m okslininkai nutukusiom s pelm s kasdien virkdavo leptino
Igyvena storiausi
doz, jos sdavo m aiau, tapdavo aktyvesns ir netekdavo svorio. Tad galbt
leptino injekcijos m ones veikt kaip tariam i riebalai, apgaut sm egenis ir sto
r kn paverst lieknesni? Nors pradins viltys sukurti stebukling vaist
nuo nutukim o lugo, 2004 m et pabaigoje buvo bandom a daugiau kaip 100 r
i vaist nuo nutukim o. Vieni labiausiai teikiani vili vaist blokuoja tas
paias adinanias apetit sm egen receptorines lsteles, kurias dirgina m ari
chuana (Science, 2004). Tuo m etu, kai tai skaitysite, kai kurie vaistai jau gali
bti patek rink.
Maisto ir aktyvumo veiksniai. Taiau genai nra vienintelis nutukim lem iantis
veiksnys. Genais negalim a paaikinti, kodl em esni socialini-ekonom ini kla
si m oterys bna eis kartus daniau nutukusios, kodl nutukusi am erikiei
yra daugiau nei europiei, kodl nutukusi am erikiei iandien yra daugiau
nei j buvo XX am iaus pradioje ir kodl nutukusi naujj em igrant yra
m aiau (Goel ir kiti, 2004). Vakar kultros tapo panaios gyvuli penjim o
aptvarus, kuriuose kininkai tukina gyvulius varydam i j judjim ir gausiai
erdam i kaloringu paaru. Vykdydam i m asin ilgalaik 50 000 m edicinos seser
tyrim , m okslininkai pastebjo - net vertin m anktinim si, rkym , am i bei
m itybos proius - kad kiekvienos dvi valandos, kasdien praleistos irint tele
vizij, 23 procentais padidina nutukim o ir 7 procentais - cukrinio diabeto tiki
m yb (Hu ir kiti, 2003). Tarp Ontarijo provincijos Senosios tvarkos am i, ku
rie labai intensyviai usiim a em dirbyste bei darininkyste ir kuri ingsnia-
maiai rodo, jog vyrai per dien nueina apie 14,5 km , o m oterys - apie 11 km ,
nutukusi m oni yra septynis kartus m aiau nei JAV (Bassett ir kiti, 2004).
m ons, gyvenantys bendruom ense, kuriose tenka daugiau vaikioti, pavyz
diui, M anhetene, daniausiai sveria m aiau nei sslesni priem iesi gyvento
jai, daugiausia vainjantys autom obiliais (Ewing ir kiti, 2003).
M anktinim osi stygi ir labai kaloring m aist papildo didesns porcijos bei
nuo 1997 m et trigubai iaugs greito aptarnavim o restoranuose suvalgyto m aisto
kiekis (Farley ir Cohen, 2001). Palyginti su 1971 m etais, iandien m oterys su
vartoja 300, o vyrai beveik 200 kalorij daugiau (OConnor, 2004). Pavyzdiui,
daugum oje iaurs Am erikos student m iesteli vakaryktes savitarnos valgyklas
su ribotu patiekal asortim entu pakeit iandieniniai vediki stalai su daugybe Gallupo atliktose apklausose
aptarnavim o tak, kuriuose silom a valgyti tiek, kiek pajgi suvalgyti, paiam nuo 1990 iki 2001 met vidutinis
isikepti vafli ir ugerti juos neribotu gaivij grim kiekiu (Brody, 2003). amerikiei svoris padidjo 10
Todl suprantam a, jog daugelis student persivalgo. Palyginti su gyvenusiais svar (Saad, 2002). I viso tai
XX a. pradioje, iandien m ons valgo riebesn ir saldesn m aist, sudegina sudaro didesn nei milijardo
m aiau kalorij ir daniau jaunesni suserga diabetu (Brody, 2003; Thom pson, svar svorio prieaug. ie
1998). Big M ac m sainiai kartu su persaldintais gaiviaisiais grim ais, fiziniu papildomi 10 svar, tenkantys
neaktyvum u ir tabaku sukuria m asinio naikinim o ginkl. Nutuk rkaliai m ir vienam mogui, 2000 metais oro
ta vidutinikai 13,5 m et anksiau nei j norm alaus svorio nerkantys kaim y bendrovms kainavo 275
nai (Peeters ir kiti, 2003). milijonus doleri, nes jos u
Js tvai ir seneliai, bdam i 30 m et, tikriausiai svr m aiau nei js sve- toki sum papildomai sudegino
riate ar sversite. Nuo 1960 m et vidutinio am erikieio gis padidjo 2,54 cm , kuro, kad svor pakelt or
o svoris - apytikriai 10,5 kg (r. 14.3 lentel ) . Britanijoje vidutins m oters (Dannenberg ir kiti, 2004).
720 14 SKYRIUS
14.3 LENTEL. Vidutinis JAV gyventoj kno svoris (svarais) nuo 1960 iki 2002 met
1960-1962 1971-1974 1988-1994 1999-2002
Devyniolikmeiai
Vyrai - 160 161 172
Moterys - 131 139 149
Nuo 20 iki 74 met amiaus
Vyrai 166 173 182 189
Moterys 140 144 153 163
altinis: C. L. Ogden ir kiti (2004).
suknels dydis iaugo nuo 12-to (1951 m .), iki 16-to (iandien); nuo 1980 m e
t nutukusi suaugusij skaiius beveik patrigubjo - iki 21 procento (Haw-
kes, 2002; M errim an, 1999). O per pastaruosius 40 m et, kol sveikatos eksper
tai tikinjo am erikieius m esti svor, nutukusi suaugusij skaiius daugiau
nei padvigubjo ir pasiek 30 procent (CDC, 2004; taip pat r. 14.31 p a v .).
Vien tik nuo 1986 m et nutukusi am erikiei, turini daugiau kaip 45 kg

antsvor, skaiius padidjo keturis kartus (Sturm , 2003).
Ir tokie dalykai dedasi beveik visur, kur skaitom a i knyga. Pasaulins svei
katos organizacijos vertinim u visam e pasaulyje 60 procent m oni turi ant
svorio (Booth ir Neufer, 2005). Australija, panaiai kaip Britanija ir Am erika.
60 procent savo gyventoj priskiria nutukusiem s ar turintiem s antsvorio (Aust
ralian Bureau of Statistics; Halsey ir W ebb. 2000; Healey, 2004). Kanadoje m o
ni, priskiriam nutukusiem s ar turintiem s antsvorio, dalis nuo 1985 m et i
14.31 PAVEIKSLAS.
augo 60 procent (Statistics Canada, 1999). Kom entuodam a ataskait apie per
Rizikos kaita
pastaruosius 15 m et patrigubjus nutukusi vaik skaii, Kanados naciona
Majant rkymui, kuris
linio m aisto instituto prezident Anne Kennedy pastebjo: Pastebim os panaios
kasmet nuudo apie
400 000 amerikiei, tendencijos kaip ir Jungtinse Valstijose. Atsiliekam e penkeriais m etais, taiau
pradjo plisti nutukimas, vejam s (Krauss, 2002).
kuris taip pat prisideda prie
Praktin" ivada: naujuose stadionuose, teatruose ir m etro vagonuose ren
daugelio miri. (altinis:
Centers for Disease Control giam os platesns sdyns, prisitaikant prie gyventoj stam bjim o (Ham pson,
and Prevention.) 2000). Vaingtono valstijos laivininkysts bendrov W ashington State Ferries
atsisak 50 m et senum o standarto, pagal kur sdyns
50 plotis buvo 46 cm . Tokio ploio upakaliai yra praeities
atgyvena", - paaikino ios bendrovs atstovas spaudai
40 Cigarei rkymas
(Shepherd, 1999). Niujorkas, susidrs su didjani Di
diojo Obuolio (taip vadinam as Niujorkas) upakali pro
30
blem a, pakeit beveik visas gaubtas m etro vagon sdy
nes sdynm is be dub (Ham pson, 2000). Kad ir k sa
20
kytum e, iandien m onm s reikia daugiau erdvs.
Nutukimas
Atkreipkite dm es tai, kaip ie duom enys patvirti
10
1960 1970 1980 1990 2000 na m um s jau inom us dalykus i intelekto tyrim : pavel
Metai dim um as (genetin taka individualiem s skirtum am s) gali
bti labai rykus, taiau juo nepavyksta paaikinti grupi skirtum. Ir genai, ir
aplinka lemia, kodl tiek vienas, tiek visi mons iandien sveria daugiau nei
prie 50 met.
Svorio mainimas
23 TIKSLAS. Aptarkite, kaip gali sulieknti turintis antsvorio ir norintis j numesti mogus.
Js turbt purtote galv: Vargu ar suplonsime ir daugiau nebesustorsime. Jei

laikoms dietos, ms organizmo mediag apykaita sultja ir ialkusios rie
balins lstels ima reikalauti: pamaitinkite mus! Kai antsvorio turinio mo
gaus svoris sumaja iki normalaus, organizmo bkl pasidaro gana panai
t, kuri esti maitinantis pusbadiu. Palaikant normal svor organizmui atro-
do, kad jis badauja. Sublog nutukliai gali atrodyti normaliai, taiau j rie
balins lstels gali pasidaryti nenormaliai maos, sultja j mediag apykaita
ir j protus uvaldo mintys apie maist.
Visa tai paaikina, kodl, iskyrus drastikas chirurgines operacijas, kuri
metu atskiriama dalis skrandio ir plonosios arnos, dauguma moni, skmin
gai pritaik svorio metimo program, galiausiai vl priauga beveik tiek pat (Gar
ner ir Wooley, 1991; Jeffery ir kiti, 2000). (Milijonai moni gali utikrinti, kad
svor lengva numesti; jie yra tai padar daugyb kart.) Kai kuriems monms
i ties pavyksta atsikratyti nereikaling kilogram, ypa taikant programas, kei
ianias j gyvenimo bd ir nuolatinius valgymo proius. Taiau daugumai
vienintelis ios kovos, kuri jie pralaimi, ilgalaikis rezultatas yra suplonjusi
pinigin.
Taiau mis su apknumu vyksta su tokiu pat niriu kaip ir anksiau, ir
nirtingiausiai j kovoja asmenybs su dviem X chromosomomis. Kova su nu
tukimu yra milinikas verslas. Amerikieiai dietiniam maistui ir gaiviesiems
grimams per metus ileidia 40 milijard doleri (Kolata, 2004). Du treda
liai moter ir pus vyr sako, jog nori numesti svor, ir pus i moter bei
vyr tvirtina, kad rimtai mgina tai daryti" (Moore, 2003). Paklausti, ar labiau
nort bti 5 metais jaunesni, ar sverti 15 svar maiau, 29 procentai vyr ir
48 procentai moter atsak, jog labiau nort numesti svorio (R esponsive C om
m unity , 1996).
Kok patarim gali pasilyti psichologija, jei riebal lstels, nustatytoji svorio
riba ir genetiniai veiksniai nepailsdami tarsi smokslininkai neleidia atsikra
tyti nereikaling kilogram? Nauding patarim rasite skyrelyje Pavelkime
i ariau. Tiems, kurie nori sulieknti".
Psicholog Kelly Brownell (2002) silo keisti aplink, kuri monms kelia
pavoj nutukti:
Papildomai apmokestinti labai kaloring bevert maist ir gaiviuosius gri
mus. Juk rkymas mainamas didinant mokesius cigaretms. Kodl dl tos
paios prieasties nebt galima vesti mokesio greitam maistui?
I pajam subsidijuoti sveik maist ir finansuoti sveikos mitybos reklam.
steigti aplink mokyklas zonas be greitojo aptarnavimo restoran.
722 14 SKYRIUS
Udrausti beverio maisto reklam vaikams.

Skatinti fizin aktyvum, projektuojant gyvenvietes su psij ir dviraio
takais bei steigiant gyvenamuosius rajonus netoli darbo viet.
Nors ilaikyti sumajus svor yra sunku, Stanley Schachteris (1982) ne

msto taip pesimistikai, kaip dauguma nutukimo tyrintoj. Jis pripasta, jog
mons, dalyvaujantys kno svorio mainimo programose, daugiausia patiria
neskmes. Bet jis taip pat paymi, jog tai yra specifin grup - mons, nesu
gebantys patys sau padti. Be to, toks neskming atvej skaiius uregistruo-
tas remiantis vienu mginimu numesti svor. Galbt, kai mons mgina pakar
totinai mesti svor, juos lydi didesn skm. Apklauss mones Schachteris su
inojo, jog ketvirtadalis j turjo gana didel antsvor ir mgino sulieknti.
eiems i deimties tai pasisek padaryti, j svoris sumajo maiausiai 10 proc.
lyginant su didiausiu svoriu, buvusiu prie diet (vidutinikai jie numet po
14 kilogram), ir jie daugiau nebuvo nutuk. Per 1993 metais atlikt 90 000
urnalo Consum er Reports skaitytoj apklaus 25 procentai besilaikani die
tos respondent teig, jog jiems pavyko ilgam laikui numesti svor. Padedamas
reklamos iniasklaidoje, Nacionalinis svorio kontrols registras nustat daugiau
kaip 4000 ilg laik tiriam moni, kurie ne maiau kaip metus ilaik paste
bimai sumajus svor. Vidutinikai ie mons neteko 60 svar ir isaugojo
normal svor penkerius metus, nuolatos laikydamiesi dietos ir manktindamiesi.
ie rezultatai rodo, jog galimyb atsikratyti antsvorio yra realesn negu ta
lidna ivada, kuri padarme, remdamiesi pacient, tik vien kart dalyvavu
si programoje kno svoriui mainti, apklausos rezultatais. Ir, jei jums atrodo,
jog apie kak panaaus jau esate girdj, prisiminkite metimo rkyti programas,
kurios: 1) veiksmingos tik trumpai, 2) neveiksmingos ilg laik, taiau 3) daug
moni yra kitados rk.
Nutuk mons turi teis pasirinkti dar vien galimyb, kuri, beje, pasirinko
13 proc. Schachterio apklaust moni, - tiesiog susitaikyti su savo svoriu.
Reikt paminti, kad mokslininkai nenustat, jog nutukimas bt kalts jausmo,
prieikumo, oralins fiksacijos ar kitoki asmenybs problem pasekm. Ne
galima nutukimo aikinti vien tik valios stoka. Tai, kad nutuk mons, patyr
stres arba nustoj laikytis dietos, ima be saiko valgyti, gali bti nuolatinio dietos
laikymosi padarinys. Nuolat lieknumo besivaikantys mons rizikuoja ne tik
nuolat galvoti apie maist ar persivalgyti, bet ir patirti dan svorio kait. Taip
pat jiems gresia nevisaverts mitybos, depresijos, rkymo rizika bei alingas
alutinis medikament svoriui mainti poveikis (Cogan ir Emsberger, 1999).
Nutukimas - ne mirtina liga, - skelbia Nacionalin paangaus poirio
nutukim asociacija, - nuolat galvoti apie liemens apimt nesveika." Nors toks
kis reikia, kad nepaisoma antsvorio keliamo pavojaus sveikatai, taiau jis
liudija vien svarb dalyk: galbt geriau susitaikyti su tuo, kad esi iek tiek
apknus, negu pakaitomis laikytis dietos ir persivalgyti, nuolatos grauiantis dl
savo bejgikumo. Amerikieiai avjosi Oprah Winfrey ir tada, kai ji nebuvo
numetusi 27 kg, ir tada, kai, juos numetusi, vl iek tiek pasitais. Ir jie vis tiek
j myls, ar ji bus putli, ar ne.
PAVELKIME I ARIAU:
Tiems, kurie nori sulieknti

Kamuojamiems nutukimo monms rekomenduojame kreiptis gy paspartina mediag apykait bei gali paeminti nustatytj svo
dytoj, kad is vertintj bkl ir patart, k daryti. O tiems, kurie rio rib (Bennett, 1995; Kolata, 1987; Thompson ir kiti, 1982). Net
nori numesti vos por kilogram, mokslininkai tai k pataria: trumpa mankta - keturi 10 minui pasivaikiojimai per dien -
duoda naudos (Jakicic ir kiti, 1999). Manktos stygiumi galima
Pradkite tik tada, jei jauiats suinteresuoti ir drausmingi.
paaikinti, kodl daugeliui nepavyksta atsikratyti nereikalingo svo
Norint numesti svor visam laikui, reikia tapsm lieknais paversti
rio visam laikui. Lig kontrols centro atlikto 107 000 suaugusi
karjera - visam gyvenimui pakeisti mitybos proius ir palaipsniui
moni tyrimo metu paaikjo, jog tik vienas i penki, mginan
vis daugiau manktintis.
i numesti svor, laiksi vyriausybins institucijos patarim ir skai
Iki minimumo sumainkite gundanio maisto poveik. Nelai iuoti kalorijas, ir kas savait manktintis 150 minui (Serdula ir
kykite gundanio maisto namuose arba matomoje vietoje. Eikite kiti, 1999).
prekybos centr tik prikimtu skrandiu ir venkite lentyn su sal
Bkite protingi ir nuosaiks. Bti iek tiek apkniam yra ma
dumynais bei trakuiais. Valgykite paprast maist ir tik kelis skir
iau rizikinga nei perdtai lieknam (Ernsberger ir Koletsky, 1999).
tingus patiekalus; kai patiekal vairov didesn, mons suval
go daugiau (Raynor ir Epstein, 2001). Numesti svor visam laikui nra lengva. Isikeikite gyvendinam
tiksl ir siekite jo palaipsniui. Protingas laikas sumainti svor 10-
Imkits priemoni savo mediag apykaitai gerinti. Neakty
ia procent yra ei mnesiai", - pataria Nacionalinis sveikatos
vs mons danai turi virsvorio (r. 14.32 pav.). Vienas i ne
institutas (1998).
daugelio rodikli prognozuojani skming svorio numetim il
gam laikui yra mankta ir valgymo proi keitimas (Jeffery ir kiti, Valgykite sveik maist. Nemalti grdai, vaisiai, darovs ir sveiki
2000; McGuire ir kiti, 1999; Wadden ir kiti, 1998). Tokia mankta, riebalai, esantys alyvuogi aliejuje ir uvyje, padeda reguliuoti ape
kaip valus jimas, bgiojimas ir plaukimas, ne tik itutina rieba tit bei ukemant kraujagysles cholesterol (Taubes, 2001,2002).
l lsteles, augina raumenis bei gerina savijaut, bet ir laikinai vieios alios darovs yra geriau u vieias spurgas su kremu.
Berniukai
32
Mergaits
30
XX a. devintajame deimtmetyje atlikto 6671
28 paauglio nuo 12 iki 17 met ir deimtajame
deimtmetyje atlikto 4063 vaik nuo 8 iki 16 met
26 tyrimo metu paaikjo, kad nutuk daniau bna
tie, kurie daugiausia laiko praleidia prie televizo
24 riaus (Andersen ir kiti, 1998; Dietz ir Gortmaker,
1985). inoma, turintys virsvorio mons gali
22 vengti fizinio aktyvumo ir link veriau sdti prie
televizoriaus. Taiau ryys tarp televizoriaus irji
20 mo ir nutukimo iliko net ir tada, kai buvo atsi
<2 2-3 >3
velgta kitus veiksnius, todl perasi ivada, jog
Valandos, kasdien praleistos irint neveiklumas bei ukandiavimas irint televizori i
televizori, 1990-2000 m. tyrimo ties prisideda prie nutukimo. Be to, gyvenimo
duomenys bdui tapus sslesniam ir daugiau laiko praleidiant
prie televizoriaus, turini virsvorio moni procen
14.32 PAVEIKSLAS. tikai padaugjo Britanijoje, iaurs Amerikoje ir
Amerikieiai tinginiai, kramsnojantieji ant sofos bulvi tra kitur. Kai Kalifornijos vaikai buvo nukreipti vietimo
program, skatinani maiau irti televizij, jie
kuius, saugokits: TV irjimas koreliuoja su nutukimu neteko svorio (Robinson, 1999).
724 14 SKYRIUS
Nebadaukite vis dien ir gausiai neprisivalgykite vakare. is man ir Polivy, 1980) bei laikinai nustoti stebti savo mityb (Ward
valgymo protis, bdingas turintiems virsvor monms, sulti ir Mann, 2000). (Ar esate pastebj, kad pramogaudami su drau
na mediag apykait. Be to, tie, kurie valgo subalansuotus pus gais suvalgote daugiau?) Paeids diet mogus danai pagal
ryius, dienojus bna valesni ir maiau pavarg (Spring ir kiti, voja: Na ir kas, - ir persivalgo (Polivy ir Herman, 1985,1987).
1992). Toks paslydimas nebtinai privalo virsti katastrofa: atminkite,
jog daugelis moni retkariais paslysta. Priminkite sau, kad
Saugokits persivalgymo. monms, smoningai susilaikan
prie tai jums pavyko, ir toliau vykdykite savo plan, kuris gali
tiems nuo valgymo, vengiantiems alkoholio vartojimo, nerimo
pareikalauti kontroliuoti save vis likus gyvenim.
arba depresijos pojio, gali staiga kilti poreikis pavalgyti (Her
Nordam i kuo tiksliau isiaikinti ry tarp dietos laikym osi, m ogaus elge
sio ir sveikatos (14.33 pav.), sveikatos psichologai nesiliauja tikinti m ones,
kad ie pasirinkt sveikesn gyvenim o bd. Deja, tai sudtinga uduotis. Jaus
dam iesi laim ingi, m ons link m anyti, kad jiem s negali ikilti sveikatos prob
lem , ypa toki, kurios kyla i j pai veiksm (Salovey ir Bim baum ,1989:
W einstein, 1987). Be to, daniausiai jie m ano, kad gyvena sveikesn gyvenim
negu kiti: m aiau vartoja alkoholio, riebal ir cholesterolio, daugiau m ankti
nasi. Taiau jie tik apgaudinja save. Daugum a rkali - netgi daugum a t, kurie
14.33 PAVEIKSLAS.
Biopsichosociaiinis poiris Psichologin taka:
sveikat stresori vertinimas kaip iki
arba kaip grsmi
streso veika
asmenyb (gebanti atsigauti arba ne)
optimistinis arba pesimistinis poiris
Biologin taka: sveikas arba alingas elgesys
genetinis polinkis fiziologin (mankta, mityba, rkymas)
reaktyvum, ligos, priklausomyb, asmenin kontrol ir kita ankstesn
depresija ir kitus sveikatos patirtis
sutrikimus dvasingumas
SVEIKATA
aplinkos stresoriai
kultrin taka valgymui, rkymui
bei kitiems poelgiams
socialin parama
prieinama medicinin parama
rko jau 20 m et ar m gino m esti rkyti 10 arba daugiau kart - sitikin, kad
galt skm ingai m esti rkyti ateinaniais m etais (Slovic, 2001). Nedaug
jaunuoli tikisi priaugti svorio, bet daugum a j priauga. Pirkdam i drabuius
m ieliau m atuojam s aptem ptus, o ne laisvus, vis tikindam i save, kad netrukus
num esim e kelet kilogram . (Pardavjai niekada negirdi toki pirkjo odi:
Pirksiu kiek didok nertin, nes m ano am iaus m ons daniausiai priauga
svorio".)
Be to, daugelis m oni, kurie sutinka, kad tam tikras elgesys kelia pavoj
sveikatai, neigia, jog jiem s patiem s taip elgiantis didja pavojus susirgti ar
pakenkti sveikatai. Prieingai negu m ons, kuri kraujospdis norm alus, tie,
kurie suino, kad j kraujospdis padidjs, link nelaikyti to rim tu dalyku (Croy-
le ir Ditto, 1990). Rkaliai apgaudinja save, teigdam i, kad sportuodam i jie pa
naikina neigiam rkym o poveik.
Optim istikai nusiteik m ons nem ato joki pavoj savo sveikatai, todl
pirm oji klitis, kuri tenka veikti kuriantiem s sveikatos gerinim o program as, -
priversti m ones suprasti, kad j sveikata priklauso nuo streso ir j pai elge
sio. Tik tai suprat m ons stengsis kontroliuoti stres, neberkyti, saikingai
vartoti alkohol, protingai m aitintis, nuolat m anktintis ir netgi prisisegti sau
gos dirus autom obilyje.
MOKYMOSI REZULTATAI
Sveikatos stiprinimas
niu gyvenim u dl padidjusio streso horm on kiekio
11 TIKSLAS. Palyginkite, kuo skiriasi problem nukreipta stra-
tegija stresui veikti ir emocijas nukreipta strategija. bei susilpnjusios im unins sistem os reakcijos.
Taikydam i problem nukreipt strategij, stengiam s 13 TIKSLAS. Aptarkite ryius tarp poirio gyvenim, streso ir
sum ainti stres tiesiogiai, keisdam i vykius, sukelian sveikatos.
ius stresin reakcij, arba keisdam i savo reakcij
Palyginti su pesim istais, optim istai bna link jausti,
iuos vykius. em ocijas nukreipt strategij (atsiribo
jog labiau kontroliuoja stresorius. Jie geriau veikia stre
ti nuo stresoriaus arba tenkinti savo em ocinius porei
s kelianius vykius, yra geresns nuotaikos, turi stip
kius) bnam e link taikyti tada, kai m anom e - teisin
resn im unin sistem ir gyvena ilgiau. Juokas (taiau
gai arba klaidingai - jog negalim e pakeisti stresins si
ne sarkazm as) gali sum ainti stres ir sustiprinti im u
tuacijos.
nin sistem .
12 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip suvoktas kontrols stygius gali
paveikti sveikat. 14 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip socialin parama gali slopinti
stres.
Suvoktas kontrols stygius yra siejam as su didesniu nei
norm alus neatsparum u bakterinm s infekcijom s, vaini Palaikantys eim os nariai, sutuoktiniai, artim i draugai
kini irdies kraujagysli ligom s ir galbt su trum pes ir draugiki nam iniai gyvnai padeda m onm s igy
726 14 SKYRIUS
venti stres kelianius vykius. Socialin param a stip palaiduota m editacin bsena - gali sustiprinti teigia
rina im unin sistem , ram ina irdies ir kraujagysli sis m em ocij (pavyzdiui, vilties ir optim izm o) pojt
tem bei m aina kraujospd. bei sum ainti streso ir nerim o pojt.
15 TIKSLAS. Aptarkite, kaip aerobiniai pratimai padeda valdyti 18 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl mons rko.
stres ir gerinti savijaut.
Rkym o avesys paaugliam s kyla i dalies dl sociali
streso valdym o program as danai traukiam a aerobi nio atpildo - jie save tapatina su kietais" m onm is
ka (ilgalaikiai pratim ai, gerinantys irdies ir plaui arba tokiais yra laikom i. Priklausom ai nuo genetinio pa
veikl), kuri teikia energijos, didina pasitikjim savi veldim um o, vienas i trij anksti pradjusi rkyti taps
m i, m aina tam p ir gali palengvinti depresij bei ne fiziologikai priklausom u nuo nikotino, ir ios priklau
rim . Tyrim ais nustatytas ryys tarp aerobikos ir sum a som ybs yra taip pat sunku atsikratyti kaip ir heroino
jusio kraujospdio, padidjusio jautrum o, didesnio ar kokaino. Suadindam as epinefrino, norepinefrino.
nuotaik keliani neurom ediatori (pavyzdiui, nore dopam ino ir opiat iskyrim , nikotinas paalina nem a
pinefrino, serotonino ir endorfm ) kiekio, pagerjusi lonius pojius ir teikia m alonum .
paintini gebjim ir nauj sm egen lsteli augim o
(pelm s). 19 TIKSLAS. Aptarkite, kaip padti rkaliams mesti rkyti - arba
apsaugoti jaunim, kad is apskritai nepradt rkyti.
16 TIKSLAS. Palyginkite biologinio grtamojo ryio ir relaksaci
Daugelis bd padeda rkaliam s trum pam m esti rky
jos mokymo kaip streso valdymo technik naud ir aptarkite me
ti, taiau ilgam laikui m etusi rkyti skaiius yra m a
ditacij kaip relaksacijos bd.
esnis. tai naudingi patarim ai, kaip m esti rkyti: nu
Biologinio grtam ojo ryio m etodai yra padj m o m atyti m etim o rkyti dat, praneti apie sprendim
nm s kontroliuoti tam pos sukelt galvos skausm , ta eim os nariam s ir draugam s, im esti visas cigaretes, ap
iau paprasti relaksacijos pratim ai buvo tokie pat veiks velgti skm ing strategij, im okt per ankstesnius m
m ingi kovojant su hipertenzija (padidjusiu kraujo ginim us m esti rkyti, naudoti nikotino pleistr arba
spdiu), nerim u bei nem iga, m ainant pasikartojani kram tom j gum , visikai susilaikyti nuo rkym o, su
infarktu skaii. Kai kurie m ons m gino iekoti pa silaikyti nuo alkoholio, vengti viet, kuriose kiti m o
galbos veikiant stres ir ligas papildom ojoje bei alter ns gali rkyti, ir m anktintis. Skm ingos jaunim o r
natyviojoje m edicinoje. M edituojani m oni tyrim ai kym o prevencijos program os 1) pateikia inform acij
parod, kad, palyginti su kontroline grupe, suaktyvja apie rkym o poveik; 2) aikina jaunim ui bendraam
j sm egen kairiosios kaktos skilties veikla ir pager i, tv ir iniasklaidos tak; 3) ugdo atsisakym o
ja im unins sistem os veikla. gdius m odeliavim o ir vaidm en aidim pagalba.
Paklus m okesius cigaretm s, taip veiksm ingai m ai
17 TIKSLAS. Aptarkite koreliacij tarp religingumo ir ilgaami nam as j vartojim as.
kumo bei patelkite io ryio galimus aikinimus.
20 TIKSLAS. Aptarkite kno, sukaupusio riebalus, adaptyviuo
Reguliarus banyios lankym as tapo patikim u ilgesnio sius privalumus ir trkumus dabarties poiriu.
gyvenim o prognozs rodikliu. M okslininkai, m ginan
tys nustatyti prieasties ir pasekm s ry, iskyr tris Riebalai - tai koncentruotos kuro atsargos, kurias su
papildom us kintam uosius: 1) religingi m ons gyvena kaups organizm as saugo ir gali panaudoti badm eiu.
sveikai (pavyzdiui, m aiau rko ir vartoja alkoholio); Taiau is polinkis, kuris buvo adaptyvus m s prot
2) religins bendruom ens danai veikia kaip sociali viam s, rinkusiem s valgom uosius augalus ir m edioju
ns param os tinklai ir skatina santuok (kuri, jei bna siem s, nra adaptyvus iuolaikiniam m ogui, gyvenan
laim inga, yra susijusi su geresne sveikata ir ilgesniu gy iam pasaulyje, kuriam e m aisto gauti lengva. Dl la
venim u); 3) banyios lankym as - tai ir nuosekli pa bai kaloringo m aisto gausos ir m anktos stokos atsira
saulira, ateities vilties, pripainim o pojiai bei at do daug nutukusi m oni (kuri kno m ass indek
sas yra didesnis nei 30), dl to iaugo diabeto, aukto dl vienas m ogus sveria daugiau u kit, o aplinka -
kraujospdio, irdies lig, tulies akm enligs, artrito, kodl tas pats m ogus yra stam besnis u senel, kai is
miego sutrikim ir kai kuri vio ri rizika. buvo jo am iaus.
21 TIKSLAS. Apibdinkite socialinius nutukimo padarinius. 23 TIKSLAS. Aptarkite, kaip gali sulieknti turintis antsvorio ir
norintis j numesti mogus.
Nutukim as kelia grsm psichologinei savijautai ir fi
zinei sveikatai. Nutuk m ons, ypa m oterys, susidu Struktrizuot svorio m etim o program dalyviai i ties
ria su diskrim inacija dl svorio iekodam i darbo (jie pa labai danai patiria neskm , taiau jie gali priklausy
tiria alikum priim ant darb, paskiriant pareigas, ti ypa didels rizikos grupei (jie gali nepajgti padti
suteikiant auktesnes pareigas, atlyginant u darb, bau patys sau prie usiraydam i program ). Be to, apklau
diant ir atleidiant), nordam i um egzti rom antikus sos rodo, jog nuo 25 iki 60 procent m oni, kadaise
santykius ir bendraudam i su eim os nariais (alikum turjusi didel antsvor, skm ingai j num et ir isau
kartais pajunta net ir tie, kurie bendrauja su nutukusiu gojo m aesn svor bent jau m etus, o kiti ir penkerius.
m ogum i). Kai kurie turintys virsvorio m ons, suprat, jog nu
tukim as nepriklauso nuo valios, nusprendia susitaikyti
22 TIKSLAS. Aptarkite mokslinius duomenis apie tai, koki tak su savo svoriu. Kiti, kurie nori num esti svor, gali pa
kno svoriui daro paveldimumas ir aplinka. didinti savo galim ybes: pradti svorio m etim o progra
m tik tada, kai jauiasi suinteresuoti ir gal save su
Dvyni ir vaikint vaik tyrim ai rodo, jog virsvoris
drausm inti; vengti gundanio m aisto poveikio; daugiau
yra i dalies paveldta savyb. Taiau genai tik daro ta
eikvoti energijos m anktindam iesi; ikelti protingus ir
k kno svoriui - jie jo nenulem ia. Pavyzdiui, vieni
nuosaikius tikslus; valgyti sveik m aist; valgyti po ne
m ons yra genetikai link turti daugiau ir didesni
daug vis dien; atleisti sau (o ne num oti ranka), jei pa
riebal lsteli nei kiti, taiau nutukusio m ogaus pir
slydo, prisim indam i, jog kartais atsitiktinai paslystam a,
m ins riebal lstels tam pa dvigubai arba trigubai di
kai m ginam a visam gyvenim ui pakeisti valgym o pro
desns ir vliau dalijasi (arba suadina gretim nesu
ius.
brendusi lsteli dalijim si), o tai jau yra negrtam as
aplinkos poveikis. m ons skiriasi savo m ediag apy
kaita ram ybs bsenoje, taiau kai m ogaus svoris pa
PAKLAUSKITE SAVS: Skatindamos stiprinti sveikat ir nerky
didja dl riebalini audini, iem s audiniam s isau
ti, daugelis vyriausybi udeda didelius mokesius cigaretms.
goti reikia m aiau energijos nei isaugoti raum en au
Ar sutiktumte su Jeilio universiteto valgymo ir svorio sutrikim
diniam s. Tokie aplinkos veiksniai, kaip danas labai ka
centro direktore Kelly Brownell (1997), kad reikia apmokestinti
loringo m aisto valgym as ir sslus gyvenim as, taip pat
nesveik maist, kad jo bt maiau vartojama? Paaikinkite, k
yra svarbs: t rodo panai m oni i skirting kart
js manote iuo klausimu.
ar vietovi palyginim ai. Genai daugiausia nulem ia, ko
14 SKYRIAUS APVALGA: Stresas ir sveikata
PASITIKRINKITE
1. Kokie yra pagrindiniai m s atsako stres siste k. Kokios ries tai yra m oksliniai duom enys ir
m veikim o principai? kaip juos galim a paaikinti?
2. ioje knygoje raom a, kad nerkaniuosius reiau

kam uoja depresija ir jie reiau nutraukia santuo Atsakymus klausimus rasite priede knygos pabaigoje.
728 14 SKYRIUS

A tipas (Type A), 682 p. emocijas nukreipta strategija Psichofiziologins ligos
Aerobiniai pratimai (emotion-focused coping), 691 p. (psychophysiological illness), 684 p.

(aerobic exercise), 697 p. problem nukreipta strategija Stresas (stress), 676 p.
B tipas (Type B), 682 p. (problem-focused coping), 691 p. Sveikatos psichologija
Bendrasis prisitaikymo sindromas (BPS) veika (coping), 690 p. (health psychology), 674 p.
(general adaptation syndrome, GAS), 678 p. Limfocitai (lymphocytes), 684 p. Vainikini irdies kraujagysli liga
Biologinis grtamasis ryys Papildomoji ir alternatyvioji medicina (coronary heart disease), 681 p.
(biofeedback), 699 p. (complementary and alternative
Elgesio medicina medicine), 701 p.
(behavioral medicine), 674 p.
Asmenyb
Psichoanalitin kryptis
Pasmons tyrinjimas
Neofroidininkai ir psichodinamins teorijos atstovai
Pasmons proces vertinimas
Psichoanalitins krypties vertinimas
Humanistin kryptis
Abrahamas M aslowas apie saviraik
Carlo Rogerso asmen orientuotas poiris
Savojo A vertinimo bdai
Humanistins krypties vertinimas
Asmenybs bruo teorija
Bruo tyrinj imas
PAMSTYKIME KRITIKAI. Kaip bti skms lydimam astrologui
ar brjui i rankos
Bruo vertinimo bdai
Didysis Penketas
Bruo teorijos vertinimas
Socialin-kognityvin kryptis
Abipus taka
Asmenin kontrol
PAVELKIME I ARIAU. Pozityvesns psichologijos link
Elgesio vairiomis situacijomis vertinimo bdai
Socialins-kognityvins krypties vertinimas
Savojo A tyrinjimas
Saviverts nauda
Kultra ir savivert
alikas palankumas sau
1 TIKSLAS. Apibdinkite, kas yra asmenyb.
ied valdovo personaas Frodas Beginsas inojo, kad visos jo kan
kinanios kelions m etu bus vienas m ogus, kuris jo niekada neap

vils - itikim as ir visada linksm as bendraygis Sem as Gem dis. Dar
prie ivykstant i j m ylim o gim tojo m iesto, Frodas perspjo

m , kad kelion nebus lengva:
- Tai bus labai pavojinga, Semai. Tikrai labai pavojinga. Greiiausiai niekas
i ms negr.
- Jei js negrite, pone, tai ir a negriu, tai - tikras reikalas, - atsak
Semas. - [Elvesas man sak]: Nedrsk jo palikti!" Palikti j!" - atsakiau.
Niekada neketinau. Jei jis keliaus Mnul, vyksiu kartu su juo; o jei kuris nors
i Juodj raiteli mgins j sustabdyti, turs reikal su Semu Gemdiu. (Tolkien.
iedo brolija" (The Fellowship of the Ring).
Jie taip ir padar! Vliau, kai paaikjo, jog Frodas privalo rizikuoti ir keliauti
niekieno nelydim as baisi M ordoro al, btent Sem as prim ygtinai silsi vykti
kartu, kad ir kas nutikt. Btent Sem as savo dainom is ir pasakojim ais apie vai
kyst pakl gstant Frodo entuziazm ir btent j rm si Frodas, kai vos pa
jg engti dar vien ingsn. Kai Frod uvald iedo, kur jis m vjo, blogis.
Sem as igelbjo nuo galutinio pralaim jim o. Ir galiausiai btent Sem as padjo
Frodui skm ingai ubaigti kelion. Sem as Gem dis - linksm as, doras, em oci
kai stabilus optim istas - vis laik liko itikim as ir ventai tikjo, jog jie gal:
veikti grsm ing tam s.
J. R. R. Tolkieno veikjas Sem as Gem dis, ne kart pasirodantis jo trilogi
joje, vaizduojam as turs tik jam bdingus pastovius ypatum us, o tai ir apibdi
Asmenyb (personality) - na asm enyb - kiekvienam bding savit m stysen, jausen ir veiksen. Anks
mogui bdinga savita mstyse tesniuose skyriuose irykinom e, kuo esam e panas - kaip brstam e, kaip su
na, jausena ir veiksena. vokiam e, m okom s, atsim enam e, m stom e ir jauiam e, o iam e skyriuje
pabriam i m s individuals skirtum ai.
I tikrj, beveik visa, apie k ioje knygoje kalbam a, yra susij su asmeny
be. Aptarm e biologini veiksni tak asm enybei, jos raid per gyvenim ir
su asm enybe susijusius m okym osi, m otyvacijos, em ocij ir sveikatos aspektus.
Tolesniuose skyriuose nagrinsim e asm enybs sutrikim us, socialini veiksni
poveik asm enybei.
iam e skyriuje aptarsim e dvi svarbiausias teorijas. Tai - istorikai svarbios
teorijos, kurios padjo susiform uoti asm enybs psichologijos sriiai ir ikl pa
ASMENYB 731
grindines problem as, kurias ir iandien tyrinja m okslininkai, m edikai ir kurios

tapo m s kultros palikim u.
Sigm undo Freudo psichoanalitin teorija akcentuoja vaikysts seksualum

ir pasm oningus potraukius, kurie daro tak asm enybei.
H um anistin teorija sutelkia dm es m s vidines galias tobulti ir save

ireikti.
ias istorines teorijas, plaiai apvelgianias m ogaus prigim t, papildo tai,

k rengiam s tyrinti iam e skyriuje: iandieninius konkretesnius ir prakti
kesnius asm enybs aspekt m okslinius tyrim us.
iandienini asm enybs tyrintoj darbai yra nukreipti pagrindini asm e
nybs dim ensij bei j poveikio elgesiui analiz; biologines i pagrindini
dim ensij itakas; m oni ir aplinkos sveik; saviverts, aliko palankum o sau
bei kultros takos individo savasiai tyrinjim . Pakeliui inagrinsim e nau
jausius duom enis apie pasm on - duom enis, kurie galbt bt nustebin pat
Freud.
MOKYMOSI REZULTATAI
Asmenyb
1 TIKSLAS. Apibdinkite, kas yra asmenyb. tam tikrus asm enybs aspektus: budo bruous, uni
kalum , asm enins kontrols jausm ir savj A.
Psichologai apibdina asm enyb kaip individui b
ding m stysenos, jausenos ir veiksenos bd. Anks PAKLAUSKITE SAVS: Kaip apibdintumte savo paties asme
tyvosios asm enybs teorijos band paaikinti m ogaus
nyb? Kokios charakterio savybs lemia jums bding mstyse
prigim t, o iandienins teorijos daniausiai susitelkia n, jausen ir veiksen?
2 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip privaios praktikos patirtis padjo Freudui sukurti psichoanalitin
teorij.
Sigm undas Freudas paliko svarbi - ir, m anau, neidildom - ym m ogaus

savs supratim e", - pastebi Drew W estenas (1998). Kiti su iuo teiginiu nesu
tinka, sako, jog pastaruoju m etu Freudo taka psichologijai sum ajo (Robins
ir kiti, 1999). Taiau ar garbintum e Freud, ar jo nekstum e, jo darbai sm arkiai
paveik Vakar kultr. Jei gatvje im to m oni papraytum e pasakyti garsaus
m irusio psichologo pavard, Freudas bus akivaizdus nugaltojas", teigia Keit-
has Stanovichius (1996, p. 1). Daugeliui m oni Freudas psichologijos istori
joje yra tas pat, kas Elvis Presley roko m uzikos istorijoje. Freudo taka ilieka Sigmundas Freudas, 1856-1939
literatrinse ir kino film interpretacijose, psichiatrijoje ir klinikinje psicho Buvau vienintelis, dirbs
logijoje. Tad kas buvo is ankstyvasis asm enybs teoretikas ir k jis skelb? naujoje mokslo srityje."
732 15 SKYRIUS
Dar prie 1873 m . stodam as Vienos universitet, jaunasis Sigm undas Freu
das pasiym jo savarankikum u ir talentu. Jis turjo nuostabi atm int ir taip
m go skaityti, jog kart, negaldam as pasotinti savo begalinio dom jim osi dra
maturgija, poezija ir filosofija, labai siskolino knygynui. Bdam as paauglys,
jis danai vakarieniaudavo savo m ayiam e m iegam ajam e, kad kuo daugiau
sutaupyt m okym uisi skirto laiko.
Baigs m edicinos m okykl Freudas m si privaios praktikos, specializavosi
nervini sutrikim srityje. Taiau greitai jis susidr su pacientais, kuri sutri
kim nebuvo galim a paaikinti neurologikai. Pavyzdiui, pacient, kurios vi
sa ranka pasidar nejautri - betgi nra tokio nervo, kur paeidus nutirpt visi
ranka ir niekas daugiau. Iekodam as atsakym , Freudas daug m st. Savo pa
iras, kurios isirutuliojo jam gydant ligonius ir analizuojant save, Freudas i
dst 24 tom uose, kurie buvo ileisti nuo 1888 iki 1939 m et. Ileidus pirm j
knyg Sapn aikinim as" (The Interpretation of Dreams, 1900), pam al m
daugti jo idj alinink, o kartu ir ari kritik. Taiau kol kas, neskubdam i
vertinti Freudo teorijos, pam ginkim e pavelgti visk jo akim is. Sunku ke
liuose puslapiuose apibendrinti tai, kas surayta 24 tom uose, bet m ginsim e trum
pai apibdinti Freudo psichoanalitin teorij - pirm j isam i asm enybs teo
rij, kuri sudar sam protavim ai apie pasm on, psichoseksualines stadijas, gy
nybos nuo nerim o m echanizm us.
Laisvosios asociacijos Pasmons tyrinjimas

(free association) -
psichoanalizs bdas pasmonei
3 TIKSLAS. Aptarkite Freudo poir, kad mogaus psichika yra tarsi ledkalnis, ir paaikinkite
tirti, kai asmuo atsipalaiduoja ir
kaip jis naudojo palyginim smoningai psichikos sriiai ir pasmonei apibdinti.
sako visk, kas ateina galv,
Ar kai kuri neurologini sutrikim negalt sukelti psichologins, o ne fizio
net ir banalius arba trikdanius
logins prieastys? Pacient stebjim as padjo Freudui atrasti" pasm on. Jis
dalykus.
nutar, kad vienos rankos nejautr galjo sukelti, tarkim e, baim paliesti save
lytinius organus; kad aklum o arba kurtum o prieastis galjo bti nenoras m aty
Psichoanaliz
ti arba girdti ko nors, kas veria labai jaudintis. Freudas m an, kad hipnoze
(psychoanalysis) -
gali atrakinti pasm ons duris, bet jo pacientai buvo nevienodai im ls hipno
Freudo asmenybs teorija, kuri
zei. Taigi jis pradjo taikyti laisvj asociacij m etod: pacient praydav
mintis ir veiksmus susiejo su
atsipalaiduoti ir kalbti visa, kas auna galv, net ir nem alonius ar banalius
pasmons motyvais ir konflik
dalykus. Freudas m an, kad laisvosios asociacijos - tarsi dom ino kaladli eil.
tais; psichologini sutrikim
grivanti nuo tolim os paciento praeities iki rpesi kelianios dabarties. Jis
gydymo bdai, kuriais siekiama
tikjo, kad laisvj asociacij dka galim a atgaivinti pasm onje gldinius
atskleisti ir paaikinti pasmo
skausm ingus, danai vaikyst siekianius prisim inim us ir nuo j isilaisvinti.
nje gldini tamp.
Savo asm enybs teorij ir su ja susijusius gydym o bdus Freudas pavadino psi
Pasmon (unconscious) - choanalize.
pasak Freudo, labiausiai Freudo teorija grindiam a sitikinim u, kad m ogaus psichika yra tarsi led
nepriimtin mini, jausm, kalnis, kurio didioji dalis neregim a (15.1 P A V .) . Sm oninga sritis yra ikilusi
trokim ir prisiminim talpykla. paviri m atom a ledkalnio dalis. Giliau slypi daug didesn pasm ons sritis,
iuolaikins mokslins psicholo apim anti m intis, norus, jausm us ir prisim inim us, kuri nesism oninam e. Kai
gijos poiriu, nesismonintas kurios m intys yra laikinai saugom os priesmonje, i kurios jos gali bti s
informacijos apdorojimo lygmuo. m oningai atkuriam os. Freud labiausiai dom ino nepriim tinos m intys ir trokim ai.
ASMENYB 733
15.1 PAVEIKSLAS.
Ego
(vaidantysis Smoninga Freudo psichikos sandaros
tarpininkas) psichikos dalis samprata
Smon yra tarsi matoma
ledkalnio virn. Atkreipki
te dmes, kad id yra
Superego Priesmon visikai nesmoningas,
(internalizuoti
(u smoningo taiau ego ir superego
inojimo rib,
idealai) veikia ir smoningai, ir
bet prieinama
smonei) nesmoningai. (I Freud,
1933, 111 p.)
Id Pasmon
(p a s m o n in g a p sich in
e n e rg ija )
kuriuos m es istumiame ir jga nesileidiam e savo sm on, nes patek s

m on jie sukelt pernelyg daug nerim o. Nors sm oningai neinom e, kad turim e
toki nerim keliani m ini ir jausm , Freudo sitikinim u, jie sm arkiai vei
kia m us ir pasireikia kitokiu, uslptu pavidalu - m s pasirenkam u darbu,
sitikinim ais, kasdieniais proiais ir nerim kelianiais sim ptom ais.
Freudas, kuris buvo determ inistas, niekada nieko nelaik atsitiktinum u. Jis m a
n, jog pasm ons apraikas galim a velgti ne tik laisvosiose asociacijose, siti
kinim uose, proiuose ir sim ptom uose, bet taip pat m oni apsirikim uose kalbant
bei raant. Antai jo pavyzdys su finansini problem turiniu pacientu, kuris, ne
nordam as gerti dideli tablei (angl. pills"), pra: Praau neduoti m an joki
sskait (angl. bills ), nes negaliu j praryti." Poktus, anekdotus jis taip pat lai
k bdu istum tiem s seksualiniam s bei agresyviem s polinkiam s ireikti, o sap
nus - karaliku keliu pasm on". Prisim enam as sapn turinys (j manifestinis
turinys), jo m anym u, esanti cenzruota i trokim (latentinio turinio) iraika.
Freudas tikjo, kad, analizuojant m oni sapnus, galim a atskleisti j vidini kon
flikt prigim t ir isilaisvinti nuo vidins tam pos.
Asmenybs struktra
4 TIKSLAS. Apibdinkite Freudo poir asmenybs struktr ir aptarkite sveik tarp id, ego ir
superego.
Pasak Freudo, asm enyb - em ocijos, siekiai ir m intys - kyla i konflikto tarp
agresyvi, m alonum o siekiani biologini im puls ir internalizuot socialini
suvarym . Asm enyb, jo poiriu, yra pastang veikti svarbiausij kon
flikt padarinys - ireikiant iuos im pulsus tokiais bdais, kurie leist patirti
m alonum , taiau kartu nesukelt ir kalts jausm o arba bausm s. Psichikos di
nam ikai io konflikto m etu suprasti Freudas pasil tris sveikaujanias siste
m as - id, ego ir superego.
734 15 SKYRIUS
Id - pasmoningos psichins Id yra pasm ons psichins energijos, kuri nuolatos siekia patenkinti pagrin
energijos saugykla, kuri, pasak dinius ilikim o, dauginim osi ir agresijos skatulius, saugykla. Id veikim as grin
Freudo, siekia patenkinti diam as malonumo principu: jei nevaryt realyb, nedelsiant bt siekiam a
pagrindinius seksualinius ir pasitenkinim o. Prisim inkim e kdikius, kurie, id valdom i, verkia, reikalaudam i
agresyvius skatulius. Id veikia patenkinti vos tik ikilusius poreikius, visikai neatsivelgdam i aplinkos sly
malonumo principu, reikalauda gas bei reikalavim us. Arba pagalvokite apie m ones, kuri laiko supratim as nu
ma neatidliojamo atpildo. kreiptas dabart, o ne ateit. Jie rko, nesaikingai vartoja alkohol ir kitas
kenksm ingas m ediagas; jie yra link veriau m gautis gyvenim o teikiam ais
Ego - daugiausia smoninga,
m alonum ais dabar, negu paaukoti esam us m alonum us skm s ir laim s ateityje
valdanioji" asmenybs dalis,
labui (Keough ir kiti, 1999).
kuri, pasak Freudo, yra tarpi
Vaikas, kurio ego susiform uoja, im oksta derintis prie realybs. Ego veikia
nink tarp id, superego ir
pagal realybs princip: id im pulsus siekiam a patenkinti priim tinais bdais, kurie
realybs reikalavim. Ego veikia
veikiau sukelia ilgalaik m alonum , o ne skausm ar sum ait. (sivaizduokite,
realybs principu, patenkindama
kas bt, jei, neturdam i ego, im tum e reikti savo neabotus seksualinius arba
id trokimus tokiais bdais, kurie
agresyvius im pulsus, kai tik juos pajuntam e.) Ego apim a i dalies sism onint
duos malonumo, o ne sukels
suvokim , m intis, vertinim us ir prisim inim us.
skausm.
M adaug ketveri arba penkeri m et vaiko ego im a pripainti neseniai
Superego - asmenybs dalis, irykjusio superego reikalavim us. Superego yra sins balsas, kuris veria
kuri, pasak Freudo, atspindi ego atsivelgti ne tik realyb, bet ir idealus. Jis kreipia tai, kaip privalu
internalizuotus idealus, elgtis. Jis siekia tobulum o ir vertina m s poelgius, leisdam as patirti teigiam
standartus (sin), kuriais pasididiavim o arba neigiam kalts jausm . Jei kieno nors superego itin stip
remdamiesi atliekame vairius rus, is m ogus visados gali bti doras, taiau kakodl jauiantis kalt; kitas,
vertinimus bei keliame ateities kurio superego silpnas, gali bti lengvabdikai nuolaidus savo silpnybm s bei
siekius. noram s, ir nejausti sins priekait.

Kadangi superego reikalavim ai danai prietarauja id noram s, ego stengiasi
juos sutaikyti. Jis yra asm enybs valdytojas", tarpininkas tarp id im pulsyvi
reikalavim , superego ribojim ir realistini iorinio pasaulio reikalavim . Jei
dor ir skaisi Dein seksualiai traukia Donas, ji gali patenkinti ir id, ir su
perego, stodam a savanorikj organizacij, kuriai priklauso Donas.
Asmenybs raida
Psichoseksualins stadijos
(psychosexual stages) - 5 TIKSLAS. Ivardykite keturias Freudo psichoseksualines raidos stadijas ir apibdinkite fiksa
vaikysts raidos stadijos cijos poveik elgesiui.
(oralin, analin, falin,

Analizuodam as savo pacient pasakojim us, Freudas sitikino, kad asm enyb for
latentin, genitalin), kuri metu,
m uojasi pirm aisiais keleriais gyvenim o m etais. Labai danai paaikdavo, kad
pasak Freudo, id malonumo
jo pacient sim ptom itakos siekia neisprstus konfliktus ankstyvojoje vai
siekianti energija nukreipiam
kystje.Jis padar ivad, kad vaikai brsdam i pereina kelet psichoseksuali-
skirtingas erogenines zonas.
ni stadij, per kurias id m alonum o siekianti energija nukreipiam a skirtingas
Edipo kompleksas m alonum ui jautrias kno sritis, vadinam as erogeninmis zonomis (15.1 L E N T E L ).
(Oedipus complex) - Freudas m an, kad falins stadijos m etu berniukai trokta lytini organ dir
pasak Freudo, tai berniuko lytinis ginim o, jiem s atsiranda pasm oninis lytinis potraukis m otinai ir pavydas bei ne
potraukis motinai ir pavydo bei apykanta tvui, kur jie laiko varovu. Taip pat m anom a, kad berniukai jauia
neapykantos jausmas kalt ir slapta bijo, kad tvas j nenubaust, pavyzdiui, neikastruot. Visus
konkurentui tvui. iuos jausm us Freudas pavadino Edipo kompleksu, pagal graik m it apie ka-
ASMENYB 735
15.1 LENTEL. Psichoseksualins stadijos (pagal Freud)
Stadija Poymiai
Oralin Burnos sritis iulpimas, kramtymas, kandiojimas -

(0-18 mn.) teikia didiausi malonum
Analin Malonumas daugiausia susijs su tutinimusi ir
(18-36 mn.) lapinimusi; imokstama vykdyti reikalavim tai
kontroliuoti
Falin Malonumo sritis - lytiniai organai; veikiami krau-
(3-6 metai) jomaiiki lytiniai potraukiai
Latentin (nuo 6 met Snaudiantys lytiniai potraukiai
iki lytinio brendimo)
Genitalin Lytini interes brendimas
(nuo lytinio brendimo)
rali Edip, kuris, pats to neinodam as, nuud savo tv ir ved m otin. Kai
kurie psichoanalitikai m an, kad m ergaits tuo pat m etu igyvena Elektros kom
pleks,, taiau Freudas nepritar tokiai nuom onei.
Galiausiai vaikai susidoroja su iais bauginam ais jausm ais, juos istum dam i
ir tapatindam iesi su konkurentu tvu (stengdam iesi tapti panas j). Atrodo,
lyg kas vaiko viduje nusprst: Jei negali jo (tos paios lyties tvo) sutriukinti, Tapatinimasis (identifikacija)
prisijunk prie jo'. itaip tapatinimosi proceso m etu vaik superego tvirtja, per (identification) -
im dam as daugel tv vertybi. Freudo nuom one, tapatinantis su tos paios ly pasak Freudo, procesas,
ties gim dytoju susiform uoja lytinis tapatumas - suvokim as, kad esi vyras arba kai vaikai savo pradjus
m oteris. Tai iliustruoja ir Freudo, ir iuolaikini objekt ryi teorijos atstov formuotis superego traukia savo
poir, kad ankstyvojoje vaikystje vaiko santykiai su tvais, globjais ir pan. tv vertybes.
turi takos tapatum o, asm enybs ir jo silpnybi raidai.
Freudo poiriu, blogai prisitaikani suaugusij elgesys yra ankstyvj psi-
choseksualini stadij m etu neisprst konflikt padarinys. Bet kuriuo oralins,
analins arba falins stadij m om entu stiprus konfliktas gali ulaikyti, arba fik Fiksacija (fixation) -
suoti m alonum siekim o energij ioje stadijoje. Taigi tie individai, kuri ora pasak Freudo, iliekantis
liniai poreikiai buvo pernelyg tenkinam i, arba tie, kurie negaljo j patenkinti m alonum o siekianios energijos
(galbt dl to, kad staiga ir per anksti buvo atjunkyti), gali usifiksuoti orali susitelkim as ties ankstesne
nje stadijoje. Sakom a, kad oralikai fiksuotiem s suaugusiem s m onm s bdinga psichoseksualine stadija, kur liko
arba pasyvi priklausom yb (lyg indom am kdikiui), arba perdtas tos priklau neisprst konflikt.
som ybs neigim as (pavyzdiui, jie labai usispyr ir kands). Jie ir toliau gali
siekti oralikai pasitenkinti pernelyg daug rkydam i ir valgydam i. Freudo m a
nym u, taip asm enyb form uojasi jau ankstyvuoju gyvenim o laikotarpiu.
Gynybos mechanizmai
6 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip veikia gynybos mechanizmai, ir ivardykite eis tokius mechanizmus.
Freudo nuom one, nerim as - tai kaina, kuri m okam e u civilizacij. Kadangi
gyvenam e tarp m oni, privalom e kontroliuoti savo seksualinius bei agresyvius
im pulsus ir nerodyti j vieai. Kartais ego bijo nesuvaldyti vidins prieprieos
tarp id ir superego reikalavim , todl kyla juodas neapibrto nerim o debesis.
Jauiam s sutrik, bet tikrai neinom e, dl ko.
736 15 SKYRIUS
Gynybos mechanizmai Freudas teig, kad ego turi gynybos m echanizm us, kuriais pats apsigina nuo
(defence mechanisms) - pagal nerim o. ie m echanizm ai sum aina arba nukreipia nerim vairiais bdais, ta
psichoanalitin teorij - tai ego iau visi jie ikreipia tikrov. tai ei pavyzdiai.
gynybos bdai nerimui mainti
Istm im as istum ia i sm ons nerim kelianius jausm us ir m intis. Pasak
nesajnoningai ikreipiant tikrov.
Freudo, istmimas yra vis kit gynybos mechanizm, kurie paslepia grsm in
gus im pulsus ir neleidia jiem s pasiekti sm ons, pagrindas. Jis m an, kad
Istmimas (repression) -
istm im as paaikina, kodl m es neprisim enam e vaikysts geism o kitos lyties
pagal psichoanalitin teorij
tai pagrindinis gynybos
gim dytojui. Taiau jis taip pat sitikins, kad istm im as danai esti ne visikas,
mechanizmas, kuris istumia o istum tieji skatuliai prasism elkia sapn sim bolius ir nekos riktus.
i smons nerim kelianius Regresija leidia grti prie ankstesns, vaikikesns raidos stadijos. Neri
jausmus, mintis ir prisiminimus. m audam as dl pirm j dien m okykloje sunkum , vaikas gali grti prie ora
linio m alonum o - nykio iulpim o. Nerim audam os jaunos bedions pra
Regresija (regression) -
deda tarsi m aos kabintis savo m otin arba viena kit (Suom i, 1987). Netgi
neseniai universitet stoj artim j isiilg studentai gali trokti nam sau
tai gynybos mechanizmas,
gum o ir ram ybs.
kai atsiradus nerimui grtama
ankstesn psichoseksualin Atvirktinis reagavim as - tai procesas, kai ego nesm oningai paveria ne
stadij, kur tebra fiksuota priim tinus im pulsus jiem s prieingais. Nepriim tinas teiginys nekeniu jo
(sutelkta) tam tikra psichin pakeliui sm on virsta m yliu j. Drovum as virsta drsa. Jausm as, kad esi
energija. netiks - dem onstratyvia drsa.
Projekcija paslepia grsm ingus im pulsus, priskirdam a juos kitiem s. Taig:

Atvirktinis reagavimas
jis m anim i nepasitiki" i tikrj gali bti a juo nepasitikiu" arba ne
(reaction formation) -
pasitikiu savim i" jausm projekcija. Anot Salvadoro gyventoj patarls, va
pagal psichoanalitin teorij - tai
gis m ano, kad aplink j vieni vagys".
gynybos mechanizmas, kuriam
veikiant ego nesmoningai Racionalizacija atsiranda, kai nesm oningai kuriam e save pateisinanius
nepriimtinus impulsus paveria aikinim us, kad nuslptum e nuo savs tikrsias savo poelgi prieastis. Taigi
j prieybe. Taigi mons gali nepataisom i girtuokliai gali sakyti, kad jie igrindam i bendrauja su drau
reikti jausmus, kurie yra gais. Studentas, kuriam nesiseka studijos, ieko racionalaus paaikinim o:
prieingi nerim keliantiems Vien tik dirbdam as ir visai nesilinksm indam as Dekas [arba Dil] darosi
nesismonintiems jausmams. pilkas m ogelis".
Regresija
Susidr su nedideliu
stresoriumi, vaikai ir
bedioniukai regresuoja,
vl patirdami ankstesnei
stadijai bdingo elgesio
teikiam komfort.
ASMENYB 737
P erklim as seksualinius arba agresyvius impulsus nukreipia psichologikai Projekcija (projection) -

priim tinesnius objektus, negu tie, kurie juos suadino. Vaikai, kurie bijo pa pagal psichoanalitin teorij
rodyti pykt savo tvam s, gali perkelti j nam in gyvnl. Prislgtas po eg tai gynybos mechanizmas,
zam ino studentas gali piktai kalbtis su kam bario draugu. kai individai, slpdami savo
grsmingus impulsus, priskiria
sidm kite, kad ie gynybos m echanizm ai veikia netiesiogiai ir nesm onin juos kitiems.
gai. Jie m aina nerim , paslpdam i grsm ingus im pulsus. Kaip knas nesm o
Racionalizacija
ningai ginasi nuo lig, taip ir, Freudo m anym u, ego nesm oningai ginasi nuo
(rationalization) -
nerim o.
tai gynybos mechanizmas, kai
Neofroidininkai ir psichodinamins teorijos atstovai poelgiai ar veiksmai aikinami
ne tikromis, grsmingesnmis
7 TIKSLAS. Palyginkite neofroidinink ir psichodinamins teorijos atstov pairas su origina
nesismonintomis prieastimis,
lija Freudo teorija.
o save pateisinant.
Freudo darbai sukl daug diskusij, taiau greitai sulauk alinink - daugiausia
Perklimas (displacement)-
jaun, am bicing m edik, kurie susibr aplink savo ryting lyder. ie pir
m ieji psichoanalitikai ir kiti, kuriuos dabar vadinam e neofroidininkais, pri
tai gynybos mechanizmas, kuris
paino pagrindines Freudo m intis: kad asm enyb sudaro id, ego ir superego;
seksualinius arba agresyvius
kad pasm on yra svarbi; kad asm enyb form uojasi vaikystje; kad nerim as yra
impulsus perkelia priimtinesn
varom oji jga ir kad egzistuoja gynybos m echanizm ai. Taiau nuo Freudo jie arba ne tok grsming objekt
skyrsi dviem svarbiais aspektais. Pirm a, jie labiau pabr sm ons vaidm en, arba asmen, tarsi nukreipia pykt
interpretuojant individo patyrim ir prisitaikant prie aplinkos reikalavim . Be saugesne linkme.
to, jie abejojo, ar vien seksualiniai ir agresyvs im pulsai yra pagrindinis elgesio
m otyvacijos altinis. Jie labiau akcentavo auktesnius m otyvus bei socialin s
veik. Tai iliustruoja tolesni pavyzdiai.
Alfredas Adleris ir Karen Hom ey sutiko su Freudu, kad vaikysts potyriai
yra labai svarbs. Taiau jie buvo sitikin, kad, form uojantis asm enybei, le
m iam reikm turi ne seksualin, o socialin tam pa, patirta vaikystje. Adle
ris (pasils vis dar populiari menkavertikumo komplekso idj) pats steng
si veikti vaikysts ligas bei traum as ir teig, kad svarbiausia m s elgesio va
rom oji jga yra pastangos veikti vaikysts m enkavertikum , jausm ai, kurie ska
tina siekti pranaum o ir galios. Hom ey tvirtino, kad vaikysts nerim as, kylan
tis dl vaiko priklausom ybs ir bejgikum o, adina m eils bei saugum o
trokim . Prietaraudam a Freudo teiginiui, jog m oter superego ess silpnesnis
ir jas kam uoja penio pavydas", Hom ey siek atsvaros alikum ui, kur velg
iam e vyrikam e poiryje psichologij.
Kitaip negu kiti neofroidininkai, buvs Freudo m okinys ir alininkas, vliau
nuo jo atsiskyrs Carlas Jungas m aiau pabr socialinius veiksnius ir sutiko
su Freudu, kad pasm ons taka yra didiul. Taiau Jungas m an, jog pas
m on apim a ne tik asm ens istum tas m intis ir jausm us. Jis buvo sitikins, jog Kolektyvin pasmon
esam a ir kolektyvins pasmons, kurioje saugom i i m s tolim protvi ben (collective unconscious) -
dros patirties atkeliav vaizdiniai. Jungo nuom one, kolektyvin pasm on pa Carlo Jungo svoka, apibrianti
aikina, kodl daugelis m oni turi giliai siaknijusi dvasini poreiki ir ko bendr, paveldt, monijos
dl skirting kultr m oni kai kurie m itai bei vaizdiniai yra tie patys, pavyz istorijos eigoje susiformavusi
diui, m otinos, kaip m aitintojos, sim bolis. (iuolaikiniai m okslininkai nevertina atminties pdsak sankaup.
738 15 SKYRIUS
Moteris... pripasta savo paveldtos patirties idjos. Bet daugelis tiki, kad m s bendra evoliucijos isto
kastracijos fakt, o kartu ir vyro rija suform avo kai kuriuos bendrus polinkius.)
pranaum bei savo paios Freudas m ir 1939 m etais. Nuo to laiko kai kurios jo idjos buvo trauktos
emesn padti; bet ji maitauja psichodinam in teorij. Daugum a psichodinam ins teorijos atstov ir psicho
prie toki nepriimtin padt." terapeut nesutinka su m intim i, jog seksualiniai im pulsai yra asm enybs pagrin
Sigmundas Freudas, das",- sako Drew W esterns (1996). Jie nekalba apie id bei ego ir neskirsto
Female Sexuality, 1931 savo pacient asm enybi oralines, analines ar falines". Jie kartu su Freudu
(Moters seksualumas") daro prielaid, jog daug kas m s psichikos gyvenim e vyksta pasm onje, kad
m es danai igyvenam e vidin konflikt tarp nor, baim s ir vertybi ir kad vai
kyst form uoja m s asm enybes bei m s prieraium kitiem s. Pavyzdiui, Freu
do idja, kad ankstyvieji vaikysts potyriai su globjais yra svarbiausi asm eny
bs raidai, tapo pagrindu vlesnei kdiki prieraium o teorijai ir prieraium o
bei jo ilgalaiki pasekm i tyrim am s (r. 4 skyri).
Pasmons proces vertinimas
8 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra du projekciniai testai, taikomi asmenybei vertinti, ir aptarkite
j kritik.
Norint tyrinti asm enyb arba taikyti psichoterapij, reikia m okti vertinti asm e
nybs ypatybes. I skirting asm enybs teorij isirutulioja skirtingi vertinim o m e
todai. Taigi kok m etod pasirinkt gydytojai, sekdam i Freudo teorija?
Asm enyb vertinant i ios perspektyvos reikia pasiekti pasm on, kurioje
Pasaul matome ne tok, koks esam a ankstyvosios vaikysts patirties liekan. (Prisim inkite, kad, Freudo m a
jis yra, o tok, kokie esame mes nym u, laisvosios asociacijos ir sapn aikinim as gali atskleisti pasm ons pro
patys." cesus.) Objektyvios vertinim o priem ons, pavyzdiui, klausim ynai, kur utenka
Talmudas atsakyti sutinku-nesutinku" arba teisinga-klaidinga", gali bti netinkam os, nes
Alfredas Adleris Karen Horney Carlas Jungas

mogui gera gyventi ir jis jauia savo Poiris, kad moterys esanios infantilios Galime vaikui neleisti nieko suinoti apie
bties vert, kai jis yra kitiems bei emocingos btybs ir dl to negali bti mitus, bet negalime atimti i jo mitologijos
naudingas ir veikia savo menkaver atsakingos bei savarankikos, yra vyrikojo poreikio."
tikumo jausmus." polinkio eminti moters savigarb darbas." Symbols of Transformation, 1912
Problems of Neurosis, 1964 Femine Psychology, 1932 (Transformacijos simboliai")
(Neurozi problemos") (Moter psichologija")
ASMENYB 739
i toki atsakym suinom a tik pavirin sm oningojo lygm ens inform acija. Rei Projekciniai testai
kia savotiko psichologinio rentgeno - testo, kuris leist pavelgti giliau ir at (projective test) -
skleist uslptus konfliktus bei im pulsus. asmenybs testai, pavyzdiui,
Tam padeda projekciniai testai: m onm s pateikiam i neaiks, dviprasm iki Rorschacho ir TAT, kai tiriamieji
apibdina dviprasmikus
stim ulai, kuriuos paskui reikia apibdinti arba sukurti apie juos pasakojim . Sti
stimulus, kurie turt projekcijos
m ulai patys nieko ypatinga nereikia, taigi toji reikm , kuri juose velgia m o
pagalba atskleisti psichikos
ns, m anom a, atspindi j interesus ir konfliktus. H enry M urray (1933) per vien
dinamik.
savo vienuolikm ets dukters vakarl pam gino atskleisti tokio testo principus.
M urray paskatino vaikus aisti iurp aidim N uudym as". Po to vaikam s pa Teminis apercepcijos testas
rodius kelet fotografij, jie velg daugiau pikt um ai, negu tuom et, kai (Thematic Apperception Test,
TAT) - projekcinis testas, kurio
fotografijos buvo parodytos prie aidim . M okslininkui atrod, kad vaikai savo
dka mons ireikia savo
vidinius igyvenim us projektavo tas nuotraukas. Prajus keleriem s m etam s,
vidinius lkesius, baimes ir
M urray pristat tem in apercepcijos test (TA T) - neaikaus turinio paveiks
interesus, kurdami istorijas apie
llius, apie kuriuos m ons turjo sukurti pasakojim us ( 15.2 PAV. ). V ienas i TA T
dviprasmikas situacijas.
taikym o tiksl buvo vertinti laim jim m otyvacij. M anom a, kad tie, kurie, pa
Rorschacho raalo dmi testas
m at usisvajojusio berniuko fotografij, sivaizduoja j fantazuojant apie lai
(Rorschach inkblot test) -
m jim us, projektuoja savo pai tikslus. M urray teig, kad paprastai m ogus
plaiausiai naudojamas
atlieka test ir net nesuvokia, kad jis psichologui leido padaryti savo vidinio
projekcinis testas - deimties
a" rentgeno nuotrauk" (cit. Talbot, 1999).
raalo dmi rinkinys, kur
K ituose projekciniuose testuose tiriam j praom a nupieti m og, ubaig
sukr Hermannas Rorscha-
ti sakinius (M ano m otina...") arba, tyrjui itarus kontrolin od, pasakyti pir
chas; juo siekiama vertinti
m galvon atjus od. Labai plaiai naudojam as garsusis Rorschacho raalo individo jausmus pagal tai, kaip
dm i testas, kur 1921 m. sukr veicar psichiatras H erm annas Rorscha- jis interpretuoja raalo dmes.
chas ( 15.3 PAV. ). Testas rem iasi prielaida, jog tai, k m atom e 10-yje raalo d
m i, atskleidia m s neireiktus jausm us ir vidinius konfliktus. Tyrjas gali 15.3 PAVEIKSLAS.
padaryti ivad, kad m ogus, velgiantis dm se plrius vris arba ginklus, Rorschacho testas
turi agresyvi polinki. ia m e projekcinia m e teste

m ons sako, k jie velgia
Ar tokia prielaida teisinga? Jeigu taip, ar gali psichologas pagal Rorscha virtin je sim etri k raalo
cho test suprasti konkretaus m ogaus asm enyb ir nustatyti em ocin sutriki dm i. Vieni, kurie taik o
test, yra sitikin, jo g
m ? Prisim inkite, kaip 11 skyriuje aptardam i intelekto testus sakm e, kad du dvip rasm i k dirgik li
svarbiausi gero testo kriterijai yra patikimumas (rezultat pastovum as) ir v ati aikin im as leid ia atskle is ti
testuoja m ojo asm enybs
dumas (prognozavim as to, k turt prognozuoti). K oks i kriterij poiriu
pasm ons aspektus. Kiti j
yra Rorschacho testas? taiko kaip priem on le dam s
pralauti" arba kitai in form aci
ja i papild yti.
15.2 PAVEIKSLAS.
Teminis apercepcijos testas
G ydytoja s m ano, kad berniu ko
viltis, baim es ir pom giu s -
jo vidiniu s jausm us -
atskleidia tai, kaip jis
apib dina virtin dvip rasm i k
paveik sl li.
740 15 SKYRIUS
Jei profesionalus psichologas Iki XX a. antrosios puss kritikai teig, kad nra jokios priim tos sistem os
vertina jus pagal situacija, Rorschacho testo atsakym am s vertinti ir aikinti (Sechrest ir kiti, 1998). Taigi
kurioje js patiriate rizik, ir du tyrjai, kurie m oksi vertinti atsakym us ne pagal t pai sistem , dl testo
prao reaguoti raalo dmes,... rezultat gali ir nesutarti. Testas taip pat ne itin skm ingai num ato elges arba
ieikite i io psichologo irykina grupi skirtum us (pavyzdiui, nustatant, kas yra links saviudyb,
kabineto." o kas - ne). Rorschacho testas nra em ocij M RV nuotrauka.
Robyn Dawes, Nors ir kritikuojam as, Rorschacho testas tebra labiausiai giriam as ir kartu
House of Cards: Psychology and labiausiai peikiam as vertinim o rankis psichologijoje" (Hunsley ir Bailey, 1999).
Psychotherapy Based on Myth, Klinikiniam s psichologam s, kuri 82 procentai teigia taik test bent jau
1994 retkariais, jis danai labai patinka (W atkins ir kiti, 1995; Lilienfeld ir kiti, 2000).
(Kort namai: mitais paremta Kai kurie j net silo teisjam s nusikaltli sm urto potencial vertinti pagal Rors
psichologija ir psichoterapija") chacho test. Kiti klinikiniai psichologai test laiko diagnostiniu rankiu, in
form acijos altiniu ar ledlauiu" asm enybei atskleisti. Edwardas Aronowas ir
jo kolegos (1995) aprao pavyzd, kaip viena m oteris Rorschacho kortelje ra
Rorschacho raalo dmi testas do keturias rausvas sis , o vliau uhipnotizuota prisim in, kad jos dd ki
buvo triukmingai diskredituo ninkas j iprievartavo, kad jis turjo keturias dukteris ir kad jo baltos sys
tas... A j vadinu psichologini papjautos pasidar rausvos. Dabar yra m oksliniais tyrim ais parem ta kom piute
test Drakula, nes n vienas rizuota kodavim o ir aikinim o program a, padedanti pasiekti, kad vertintojai ge
nra pajgus smeigti mieto io riau sutart tarpusavyje, ir padidinti testo validum (Erdberg, 1990; Exner, 2003).
prakeikto dalyko ird." Pavyzdiui, jei m ogus dm se m ato daug atspindi ir jas laiko kakuo pana
Carol Tavris, iu veidrod, tai reikt egoistikum . Asm enybs vertinim o draugija pripa
Mind Games: Psychological sta, kad, darant teisines ivadas arba sprendiant, ar vaikas, pavyzdiui, pa
Warfare Between Therapists ir tyr seksualin prievart, nereikt vadovautis tik Rorschacho testo duom eni
Scientists, 2003 (Proto aidimai: m is . Taiau draugija daro ivad, jog Rorschacho testo patikim um as ir vali
psichologin gydytoj ir dum as yra ufiksuoti dokum entuose ir kad jo taikym as vertinant asm enyb
mokslinink kova") yra tinkam as ir pateisinam as .
Taiau peikiantiem s Rorschacho test ir rodinjantiem s, jog jo validum as
yra labai ribotas ir kad pagal raalo dm i vertinim daug norm ali suaugu
Dawkinso prieik debat sij buvo pavadinti patologikais, testo patikim um o rodym nepakanka (W ood
dsnis: kai du nesuderinami ir kiti, 2003, 2006). Jie rodinja, kad valids buvo tik keletas i daugelio ver
sitikinimai ginami su vienodu i, gaut atlikus Rorschacho test: pavyzdiui, prieikum as ir nerim as. Kiti
kariu, tiesos j viduryje nra." kritikai nevelgia jokio m okslinio pagrindo, pateisinanio Rorschacho skali
Richard Dawkins, 2004 taikym psichologiniuose vertinim uose (Hunsley ir Bailey, 1999) ir net sile
sustabdyti jo taikym klinikinje bei teism o m edicinos praktikoje (Garb ir kiti.
2005). Jei psichologai vertint ne pagal Rorschacho test, o pagal arbatoli
lapelius puodelyje, tikriausiai bt geriau, - sako psichologas kritikas Jam esas
W oodas (2003), - nes tada bent jau niekas rim tai rezultat nevertint.
Scottas Lilienfeldas, Jam esas W oodas ir Howardas Garbas (2001) teigia, kai
tokie alternatyvs projekciniai vertinim o m etodai, kaip TAT ir praym as nupieti
m og, duoda truput geresnius rezultatus. Net patyrusius profesionalus, - per
spja jie, - gali apgauti j pai intuicija bei tikjim as priem onm is, kuri veiks
m ingum as nra pakankam ai pagrstas. Kai daugyb m okslini duom en rodo,
jog senoji intuicija yra klaidinga, m etas pradti m styti kitaip. Galbt pats Freu
das jaustsi nejaukiai, stengdam asis kiekvienam pacientui priskirti testo verti,
ir labiau dom tsi testavim o m etu vykstania gydytojo ir paciento sveika.
ASMENYB 74 1
Psichoanalitins krypties vertinimas

9 TIKSLAS. Apibendrinkite, kaip dabartin psichologija vertina Freudo psichoanalitin teorij.
Prietaringi iuolaikini tyrim duomenys

Kritikuojam e Freud XXI a. pradios poiriu, ir is poiris taip pat yra peri-
rtinas. Freudas neturjo galim ybi tyrinti neurom ediatori ir DNR, jis neinojo
viso to, k m es dabar inom e apie m ogaus raid, m stym bei em ocijas. Kriti
kuoti Freudo teorij, lyginant j su dabartinm is sam pratom is yra tas pat, kaip ly
ginti Henry Fordo T m odel" su dabartiniu M ustangu". Daugelis Freudo teorijos
Bet Freudo gerbjai ir kritikai sutinka, kad iuolaikins teorijos ir tyrim ai aspekt i ties yra pasen.
prietarauja daugeliui konkrei jo idj. iuolaikiniai raidos psichologai m a Taip ir turt bti: Freudas mir
no, jog m ogaus raida trunka vis gyvenim ir nra susijusi tik su vaikyste. Jie 1939 metais ir jis neskubjo
abejoja, ar kdiki nerviniai tinklai gali bti tokie subrend, kad jie patirt to perirti savo teorijos."
kias stiprias em ocines traum as, kaip m an Freudas. Kai kurie m okslininkai ro Psichologas Drew Westenas
dinja, kad Freudas pervertino tv ir nepakankam ai vertino bendraam i ta (1998)
k (ir ugauliojim ). Jie abejoja, kad sin ir lyties tapatum as susiform uoja
m adaug 5-6 m et vaikui, kai is isprendia Edipo kom pleks. Vaikai lytin
tapatum gyja anksiau: jie tam pa vyriki arba m oteriki netgi tuom et, kai Puikiai prisimenu js pavard,
eim oje nra tos paios lyties tvo. Kritikai pastebi, jog Freudo idjos apie vai taiau nepamenu js veido."
kysts seksualum isirutuliojo i jo pacieni pasakojim apie vaikystje pa Oksfordo profesorius
tirt seksualin prievart. Kai kurie m okslininkai netgi m ano, kad jis pats ias W. A. Spooneris (1844-1930),
istorijas pasilydavo, priversdavo patikti, vliau neteisingai prisim indavo ir pri pagarsjs tuo, kad danai
skirdavo jas pacieni vaikysts seksualiniam s trokim am s ir konfliktam s (Es- supainiodavo skiemenis ar
terson, 2001; Powell ir Boer, 1994). iandien suprantam e, kaip Freudo klausi odius (tai buvo pavadinta
njim as galjo sukelti klaidingus prisim inim us. Taiau taip pat inom e, kad vaikai ,,spnerizmais), Spooneris yra
i tikrj kartais bna seksualiai inaudojam i. subars vien student u tai,
Kaip nagrinjom e 7 skyriuje, naujas aikinim as apie tai, kodl sapnuojam e, kad sulau kur (o ne sukr
paneigia Freudo sitikinim , jog sapnai slepia ir ipildo trokim us. Net ir nekos lau) universiteto kiemelyje", o
riktus galim a paaikinti panai odi konkuravim u atm intyje. Nedaug aptin kit, kad pabaid (o ne praleido)
kam a duom en, patvirtinani Freudo m int, kad gynybos m echanizm ai slepia jo paskait apie mslingum",
seksualinius ir agresyvius im pulsus (nors kai kurie kognityviniai m echanizm ai pridurdamas: Js tuiai
tikrai saugo m s savivert). Istorija nepatvirtino ir kitos Freudo idjos, es nu suleidote (o ne praleidote) du
slopintas seksualum as sukelia psichologinius sutrikim us. Nuo Freudo laik iki pramestrus (o ne semestrus)".
m s dien seksualinis slopinim as sum ajo, bet psichologini sutrikim - ne.
Ar istmimas yra mitas?

Visa Freudo psichoanalitin teorija yra grindiam a prielaida, kad m ogaus psi
chika danai slopina skausm ingus patyrim us, istum dam a juos pasm on, kol,
padedam i orientyro, juos kakaip atskleidiam e, surandam e juos nepaliestus tarsi
seniai pam estas apdulkjusias palpje knygas. Susigrinkite bei isklaidykite
skausm ingus istum tus vaikysts prisim inim us ir pradsite em ocikai sveikti. Dl
Freudo takos istm im as tapo plaiai pripainta svoka, naudojam a hipnozs
reikiniam s, psichologiniam s sutrikim am s ir akivaizdiam vaikystje patirt trau
m um irim ui bei prisim inim ui aikinti (Cheit, 1998). Vienos apklausos m etu
742 15 SKYRIUS
88 procentai universiteto student, tikjo, kad skausm ingi patyrim ai i sm oningos

atm inties yra daniausiai istum iam i pasm on (Garry ir kiti, 1994).
I ties, kaip daro ivad daugelis iandienini m okslinink, istm im as, jei
jis apskritai vyksta, yra reta psichikos reakcija baisi traum . Kalbos apie
istm im yra... i dalies paneigtos, i dalies nepatikrintos ir i dalies nepatik
rinam os , - sako Elisabeth Loftus (1995). Pasvarstykim e: jei m ogaus psichika
i ties daniausiai im eta i galvos skaudius patyrim us, tai kaip paaikinsim e
iuos keistus faktus:
Ar nereikt tiktis, kad vaikai, tap savo tv m ogudysts liudytojais,

stengtsi nuslopinti patyrim ? Ityrus eiolika 5-10 m et am iaus vai
k, patyrusi siaub, paaikjo, kad n vienas neuslopino i prisim ini
m (M alm quist, 1986).
Ar igyven naci koncentracijos stovykl baisum us istm i savo sm o

ningos atm inties iaurum o prisim inim us? Su retom is iim tim is jie tai perne
lyg gerai prisim ena - nors daugeliui naudinga isipasakoti apie iuos paty
rim us (Helm reich, 1992, 1994; Pennebaker, 1990).
Perspjimas. Nepaisant 70 Ar randuot karo veteran neturt kam uoti am nezija apie paius blogiau
mokslini tyrim met, nra sius potyrius? Vienos brit ligonins neurologijos skyriuje 35 procentai pa
objektyvi rodym, cient kariki atvyko kam uojam i am nezijos po iauri Antrojo pasaulinio
patvirtinani istmimo karo m i (Arrigo ir Pezdek, 1997; Karon ir W idener, 1997, 1998). Taiau
svok." ie atvejai danai bdavo susij su kontzija arba su apsimestins amnezi
Psichologas jos taktika, stengiantis pabgti nuo nepakeliam situacij (Holm es, 1990,
Davidas .S. Holmesas (1994) 1994). Kalbos apie sugrusius prisim inim us i kov lauko yra arba nepa
tvirtintos, arba susijusios su psichoterapeuto naudojam ais taigos m etodais.
Per holokaust daugelis vaik Bna ir iim i - raom a, jog viena likusi gyva m irties stovyklos gyventoja dau
... buvo veriami ksti giau nei 30 m et buvo pam irusi, kaip atm ir suaud jos kdik (Kraft, 1996).
nemanomus iksti dalykus. Tie, Kai kurie m okslininkai m ano, jog ekstrem alus, ilgai trunkantis stresas, pavyzdiui,
kurie kent, skausm tebejauia toks, kur patiria iauriai prievartaujam i vaikai, gali suardyti atm int, nes paei
ir dabar, prabgus daugeliui diam as Am ono ragas (Schacter, 1996). Taiau kur kas daniau didelis stresas (ir
met, ir is skausmas yra toks su juo susij streso horm onai) pagerina atm int (r. 9 skyri Atm intis ). Todl
pat tikras, kaip ir tada, kai j teko stiprius neigiam us em ocinius vykius gerai prisim enam e (Alexander ir kiti, 2005;
patirti." Shobe ir Kihlstrom , 1997).
Eric Zillmer, Molly Narrower, Ties sakant, per daug gerai: tokie traum uojantys vykiai kaip iprievartavi
Barry Ritzier ir Robert Arc her, m as ir kankinim as persekioja aukas, kurios patiria nepageidaujam us prisim ini
The Quest for the Nazi m blyksnius. Jie ideginti sieloje. M atai kdikius, - pasakojo ilikusi gyva
Personality, 1995 po holokausto Sally H. (1979). - M atai klykianias m otinas. M atai pakartus m o
(Nacio asmenybs iekojimas") nes. Sdi ir m atai t veid. Toki dalyk nem anom a pam irti.
iuolaikin pasmons samprata

Freudas buvo teisus dl vieno dalyko: m es i ties ribotai inom e, kas vyksta m s
psichikoje (Erdelyi, 1985, 1988; Kihlstrom , 1990). Ties sakant, m s gebjim as
im okti nesm oningai yra gana sudtingas. Pawelas Lewickis ir jo kolegos (1992,
ASMENYB 743
1997) i Tulsos universiteto Nesm oningo inform acijos apdorojim o laboratorijos

nustat, kad nesm oningas im okim as gauna per daug sudtingas ir painias" for
m as, kad j bt galim a sm oningai pastebti". Vieno tyrim o m etu vieni studen
tai stebjo (o kiti ne), kaip skaiius 6 okinja kom piuterio ekrane i vieno kvad
ranto kit. Nors atrod, kad skaiiaus judjim as yra atsitiktinis - niekas negal
jo sm oningai pastebti jokio dsningum o - jis i ties turjo sudting paslpt
dsningum . Tie studentai, kurie prie tai buvo stebj skaiiaus judjim , greiiau
j surasdavo paslpt ekrane, pilnam e kit skaii. Nors studentai neinojo, kaip
tai padar, jie geriau gebjo stebti skaiiaus judjim i vieno kvadranto kit.
Kai skaiius pradjo judti i ties atsitiktinai, ie studentai blogiau j pastebdavo.
Lewickis pakartojo eksperim ent su savo kolegom is psichologijos profeso
riais, kurie inojo, kad Lewickis tyrinja nesm oning im okim . Jie taip pat
pradjo greiiau rasti kit skaiiaus padt ir taip pat neinojo, kodl. Kai eks-
perim entuotojai pradjo atsitiktinai keisti skaiiaus viet ir rezultatai tapo blo
gesni, profesoriai m splioti, kokios gali bti io pablogjim o prieastys (gal
grsm ingi pasm ons signalai?). Padem onstravusiem s nesm oning im okim
studentam s Lewickis net pasil 100 doleri, jei jie atsps slapt dsningum .
Studentai sugaio kelias valandas m gindam i iifruoti sek. Niekam nepavyko.
Kiti m okslininkai taip pat patvirtino, kad i ties egzistuoja nesm oningas
neireiktasis imokimas (implicit learning, Fletcher ir kiti, 2005; Frensch ir Rn-
ger, 2003). ie eksperim entai byloja apie didiulius nepastebim os inform acijos
klodus. Taiau, kaip teigia Anthony Greenwaldas (1992), ledkalnio" svoka,
kuria vadovaujasi iandieniniai psichologijos m okslininkai, taip skiriasi nuo Freu
do, jog laikas atsisakyti Freudo poirio pasm on. Kaip nagrinjom e anks
tesniuose skyriuose, dabar daugelis apie pasm on galvoja ne kaip apie kunku
liuojanias aistras ir nuslopint cenzr, o kaip apie ram esn inform acijos ap
dorojim , vykstant m um s sm oningai jo nesuvokiant. iem s m okslininkam s pa
sm on taip pat apim a:
schem as, kurios autom atikai kontroliuoja m s suvokinius bei interpreta

cijas (r. 6 sk.);
suadinanius dirgiklius, kuriuos sm oningai neatkreipm e dm esio (r. 5 Du keleiviai atsirm turklus
ir 9 sk.); ir pavelg jr. Vandenyne
tikrai yra daug vandens", -
deiniojo sm egen pusrutulio veikl, leidiani paciento su perskirtom is sm e
pastebjo vienas. Taip, - atsak
genim is kairiajai rankai vykdyti nurodym us, kuri pacientas negali ireikti
jo draugas. - Mes pamatme tik
odiais (r. 2 skyri);
jo paviri."
lygiagret skirting regos ir m stym o aspekt apdorojim (r. 5 ir 10 sk.); Psichologas George A. Milleris
neireiktuosius prisim inim us, kurie atsiranda sm oningai neprisim enant net (1962)
ir tiem s, kuriuos kam uoja am nezija (r. 9 sk.);

Nenoriu tapti nemirtingu
akim irksniu (prie sm oning j analiz) kylanias em ocijas (r. 13 sk.);
per savo darb; noriu tapti
savojo A sam prat ir stereotipus, kurie autom atikai ir nesm oningai daro nemirtingu nemirdamas."
tak m s inform acijos apie save bei apie kitus apdorojim ui (r. 18 sk.). Woody Allen
744 15 SKYRIUS
M es skrendam e jung autopilot daniau nei suvokiam e. M s gyvenim nu

kreipia vykstantis u kadro, nem atom as, nesm oningas inform acijos apdoroji
m as. Pasm on yra m ilinika. Nesm oningo inform acijos apdorojim o suprati
m as labiau panaus priefroidin m inties srauto, i kurio ikyla paviriun spon
tanikos krybingos idjos, sam prat.
Naujausioji istorija parm Freudo idj, kad m es ginam s nuo nerim o. Ta
iau ir vl iuolaikin bei Freudo idjos skiriasi. Jeffas Greenbergas, Sheldonas
Baims valdymo teorija Solom onas ir Tom as Pyszczynskis (1997) m ano, jog vienas nerim o altini yra
(terror-management theory) baim , kylanti i m s paeidiam um o bei m irties suvokim o". Daugiau nei 130
teigia, kad tikjimas savo tyrim , kuriais buvo siekiam a patikrinti j baim s valdym o teorij, rodo, kad
pasaulira ir saviverts siekis galvojant apie savo m irtingum - pavyzdiui, raant trum p rain apie m irt ir
apsaugo nuo giliai siaknijusios su ja susijusias em ocijas - kyla gana daug nerim o, kad suintensyvt neigiam os
mirties baims. nuostatos. Nerim as dl m irties skatina paniek kitiem s ir savs vertinim .
Susidr su grsm ingu pasauliu m ons ne tik stengiasi sustiprinti saviver
t, bet ir tviriau laikytis pasauliros, atsakanios klausim us apie gyvenim e
prasm . Be to, jie lieka itikim i artim iem s ryiam s (M ikulincer ir kiti, 2003).
Rugsjo 11-osios vykiai - sukreiantis siaubo ir m irties patyrim as - paskatino
m ones, kliuvusius spstus Pasaulio prekybos centre, paskutinm is gyveni
mo akim irkom is paskam binti savo m ylim iesiem s, o daugum am erikiei - su
sisiekti su savo eim os nariais bei draugais.
Naujausi m oksliniai tyrim ai taip pat parm Freudo idj apie gynybos m e
chanizm us (net jei jie veikia ne visai taip, kaip m an Freudas). Pavyzdiui, Roy
Baum eisteris ir jo kolegos (1998) pastebjo, jog m ons bna link kituose pa
stebti savo silpnybes bei pairas. reikin Freudas vadino projekcija, o ian
dienos m okslininkai j vadina tariamo vienodumo efektu, polinkiu pervertinti
kit m oni ir m s sitikinim bei poelgi bendrum . Nesiningai m okantys
m okesius ar virijantys greit m ons link m anyti, jog ir daugelis kit elgiasi
taip pat. m ons, kuriem s neteisingai pasakom a, jog jie labai slopina pykt ar
nesiningum , bna labiau link kituose velgti ias savybes (Schim el ir kiti,
2003). Be to, stengdam iesi nuslopinti m intis apie savo trkum us, daniau b
nam e link juos pastebti kituose (Newm an ir kiti, 1997). Taiau kit gynyb,
pavyzdiui, istm im , kuris susijs su instinktyvia energija, patvirtina labai ne
gauss m oksliniai duom enys. Daugiau duom en patvirtina toki gynyb, kaip
savivert ginantis atvirktinis reagavim as. Baum eisteris daro ivad, jog gyny
bos m echanizm us labiau skatina m s poreikis apsaugoti savj vaizd nei kun
kuliuojantys im pulsai, kaip m an Freudas.
Freudo idjos kaip mokslin teorija

Psichologai kritikuoja Freudo teorij ir dl jos m okslini trkum . 1 skyriuje
ram e, jog gera m okslin teorija paaikina stebjim duom enis ir leidia ikelti
hipotezes, kurias galim a patikrinti. Freudo teorija, pasak kritik, rem iasi nedau
geliu objektyvi stebjim ir leidia kelti nedaug hipotezi, kurias bt galim a
ASMENYB 745
arba patvirtinti, arba atm esti. (Freudas savo paties prisim inim us ir ligoni lais Mes rodinjame kaip mogus,
vj asociacij, sapn ir apsirikim aikinim us laik pakankam ais rodym ais.) sakantis; Jei ant kds tupt
Koks yra Freudo teorijos didiausias trkum as? Ji bet kokius reikinius (vieno nematoma kat, atrodyt, kad
rkym , kito arkli baim , dar kito - seksualin orientacij) aikina jau vykus ant kds nieko nra; betgi ant
faktui, taiau nepajgia numatyti tokio elgesio arba savybi. Jei jauiate pykt kds i ties nieko nra,
m irus m otinai, tai patvirtinate teorij, nes kyla grsm js neveiktiem s vai vadinasi, ant jos tupi nematoma
kysts priklausom ybs poreikiam s . Jei nejauiate pykio, vis tiek parem iate teo kat.
rij, nes js istum iate savo pykt . Pasak Calvino Halio ir Gardnerio Lindzey C. S, Lewis, Four Loves, 1958
(1978, 68 p.), tai tarsi laintis lenktynm s pasibaigus . Gera m okslin teorija (Keturios meils)
form uluoja patikrinam as prognozes.
Dl i prieasi kai kurie Freudo kritikai negaili griet odi. Jiem s at
rodo, kad grivantis Freudo rm as yra pastatytas vaikysts seksualum o, i
stm im o, sapn analizs ir spliojim vykus faktui pelkse. Kai atsistojam e
ant [Freudo] pei, tik pam atom e, jog irim e klaidinga kryptim i , - sako Joh
nas Kihlstrom as (1997). Ariausias Freudo kritikas Frederickas Crewsas (1998)
m ano, kad jis turjo unikal talent visus m ulkinti itis im tm et. Tai, kas Freudo
idjose originalu, nra vertinga, o tai, kas vertinga, neoriginalu (pasm ons idja
buvo ikelta dar Platono laikais).
Tad ar psichologija turt ios senos teorijos negaivinti ? Freudo alinin
kai tam prietarauja.
Kritikuoti Freudo teorij u tai, kad ji neleidia daryti patikrinam progno
zi, yra tas pat, kas kritikuoti beisbol u tai, kad is ne aerobika. Argi teisinga
kaltinti k nors u tai, kad jis nra toks, kuo niekuom et ir neketino bti? Freu
das niekada nra pareiks, kad psichoanaliz yra prognozuojantis m okslas. Jis
tik teig, kad, velgdam as atgal, psichoanalitikas gali suprasti psichikos bse
n (Rieff, 1979).
Freudo alininkai taip pat paym i, kad jo idjos tebegyvuoja. Btent jis at
kreip m s dm es pasm on ir neracionalum , apsaugani gynyb, m o
gaus seksualum o svarb, tam p tarp m s biologini im puls ir socialins
gerovs. Btent Freudas m et ik m s sitikinim ui savo teisum u, atskleid
m s apsim etinjim , pretenzijas ir prim in m um s apie tai, kad m um yse gali
tnoti blogis.
M oksle Darwino palikim as ilieka, o Freudo nyksta (Bom stein, 2001). Po
puliariojoje kultroje Freudo palikim as tebra gyvybingas. Kai kurios idjos,
kurias daugelis m oni laiko teisingom is - kad vaikysts patyrim ai form uoja
asm enyb, kad sapnai turi prasm , kad daugel poelgi nulem ia slapti m otyvai,
yra io palikim o dalis. Jo XX a. pradios svokos prasiskverbia m s XXI
am iaus kalb. Neinodam i, i kur kilo ios svokos, m es kalbam e apie ego,
istmim, projekcij, kompleks (pavyzdiui, m enkavertikum o kom pleks),
broli ar seser konkurencij,, Freudo nekos riktu svok ir fiksacij. Nors
Freudo prielaidos m oksliniuose sluoksniuose nuolatos devalvuoja, - rao M ar
tinas Seligm anas (1994), - taiau jos vis dar labai patinka Holivudui, pokalbi
laidom s ir plaiajai visuom enei.
746 15 SKYRIUS
MOKYMOSI REZULTATAI
2 TIKSLAS. Papasakokite, kaip privaios praktikos patirtis padjo 5 TIKSLAS. Ivardykite keturias Freudo psichoseksualines rai
Freudu! sukurti psichoanalitin teorij. dos stadijas ir apibdinkitei fiksacijos poveik elgesiui.
Bdam as nerv lig gydytoju, Freudas susidurdavo Freudas m an, kad vaiko raida pereina psichoseksu
su pacientais, kuri nusiskundim nebuvo galim a pa alines stadijas - oralin, analin, latentin ir genita-
aikinti grynai fizinm is prieastim is. M gindam as su lin, - kuriose id yra sutelkta konkreioje erogeninje
prasti ias bsenas Freudas sukr psichoanalitin te zonoje. Pavyzdiui, falinje stadijoje berniukai gali
orij, pirm j isam i asm enybs teorij. geisti savo m otinos ir bijoti, kad tvas nubaus u iuos
jausm us - jausm rinkin Freudas pavadino Edipo
3 TIKSLAS. Aptarkite Freudo poir, kad mogaus psichika yra kom pleksu. Individas, nepajgiantis isprsti konflik
tarsi ledkalnis, ir paaikinkite, kaip jis naudojo vaizd smo- t, susijusi su psichoseksualine stadija, gali likti, arba
ningai psichikos sriiai ir pasmonei apibdinti. bti fiksuotas joje. Individas rodys iuos fiksacijos
sim ptom us neprisitaikaniu elgesiu, sutelktu ioje
Freudas m ogaus psichik lygino su ledkalniu, nes ti stadijoje dom inuojani erogenin zon.
kjo, kad didioji psichikos dalis - pasmon - yra
nem atom a (kaip ir didioji ledkalnio dalis slypi po 6 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip veikia gynybos mechanizmai, ir
vandeniu) todl, kad m es slopinam e m intis, norus, ivardykite eis tokius mechanizmus.
jausm us ir prisim inim us, sukelianius nerim . Jo po
Freudas m an ego naudojantis gynybos m echaniz
iriu, is slopinim as niekada nebna skm ingas, o
m ais, kad apsisaugot nuo nerim o, atsirandanio kaip
kankinanios m intys bei jausm ai ireikia save um as
konflikto tarp prietaring id ir superego reikalavim
kuota form a, jei j neperkeliam e sm oning inoji
alutinis produktas. Pasak Freudo, pagrindinis gyny
m ir neisilaisvinam e i j sukeltos tam pos. Freu
bos m echanizm as yra istmimas (kankinani m in
das m gino analizuoti i pasm ons dinam ik pasi
i ir jausm istm im as pasm on); kiti rankiai -
telkdam as laisvsias asociacijas ir sapn aikinim.
regresija (grim as ankstesn stadij), atvirktinis
reagavimas (nepriim tin im puls transform avim as
4 TIKSLAS. Apibdinkite Freudo poir asmenybs struktr
priim tinas j prieybes), projekcija (savo nepriim ti
ir aptarkite sveik tarp fd, ego ir superego.
n im puls priskyrim as kitiem s), racionalizacija (savo
poelgi aikinim as save pateisinaniais, o ne nepri
Freudas asm enyb laik konflikto tarp m s biologi
im tinais m otyvais) ir perklimas (seksualini arba ag
ni im puls ir i im puls kultros lem iam sociali
resyvi im puls sutelkim as m og, kuris yra priim
ni suvarym rezultatu. io konflikto dalyviai yra
tinesnis u suklus ias em ocijas).
trys tarpusavyje sveikaujanios sistem os: id, ego ir
superego. Id dalis, norinti bti patenkinta nedelsiant,
7 TIKSLAS. Palyginkite neofroidinink ir psichodinamins teo
veikia pasm onje ir siekia patenkinti pagrindinius
rijos atstov pairas su originalija Freudo teorija.
seksualinius bei agresyvius potraukius. Superego, m
s kultros slygojam as ideal rinkinys, - tai sins Neofroidininkai pripaino pagrindines Freudo idjas
balsas, m s veiksm teisjas, sukeliantis pasididia (id, ego ir superego struktr, pasm ons svarb, as
vim o ar kalts jausm . Tarp j yra ego, daugiausia s m enybs form avim si vaikystje ir nerim o bei gyny
m oningas, tikrov orientuotas vykdytojas, bandan bos m echanizm dinam ik). Taiau jie taip pat ro
tis sutaikinti id im pulsus su superego ir iors pasaulio dinjo, kad, be seksualini ir agresyvi, m es dar tu
reikalavim ais. rim e ir kit m otyv ir kad sm oninga ego kontrol
ASMENYB 747
yra didesn nei m an Freudas. Alfredas Adleris (su Naujausi m oksliniai tyrim ai prietarauja daugeliui
krs menkavertikumo komplekso term in) ir Karen Freudo pagrindini idj, tarp j - dom inuojaniai
Hom ey (sugriovusi Freudo poir, kad m oterys yra vaikysts patyrim svarbai, tv takos laipsniui, ly
nevisaverts) rodinjo, kad asm enybs form avim ui tinio tapatum o form avim osi laikui, seksualum o svar
si svarbiausia yra socialin, o ne seksualin tam pa. bai vaikystje, sapnuose slypiniam turiniui bei i
Carlas Jungas ikl m int, kad egzistuoja kolektyvi stum t prisim inim daniui. Kritikai atkreipia dm e
n pasm on, kurioje saugom i m s ries istorijos s tai, jog Freudo idj negalim a patikrinti m oksli
prisim inim pdsakai. niais m etodais ir kad jo teorija silo aikinim us tik
iuolaikiniai psichodinamins teorijos atstovai ir po to, kai faktas vyko. Freudo alininkai atsako, kad
psichoterapeutai atm eta tokius Freudo teorijos aspek jis psichoanaliz laik bdu suprasti m s egzistavi
tus kaip idj, jog seksualin tam pa yra svarbiausia m o prasm , o ne bdu daryti prognozes. Freudas at
asm enybs form avim uisi. Jie pritaria io m okslininko kreip psichologijos dm es pasm on ir pastangas
pairai, kad didioji m s psichinio gyvenim o da suvaldyti nerim . Nors iuolaikinis m okslas negali pa
lis vyksta pasm onje, kad vaikyst form uoja m s rem ti Freudo poirio pasm on kaip nuslopint
asm enyb bei prieraium o stili ir kad m es patiria vili bei em ocij talpykl, iam e vadovlyje patei
m e vidin konflikt tarp nor, baim i ir vertybi. kiam i duom enys byloja, jog labai didel nesm onin
go inform acijos apdorojim o dalis vyksta m um s to ne
8 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra du projekciniai testai, taiko suvokiant. iuolaikinis m okslas nepatvirtina gynybos
mi asmenybei vertinti, ir aptarkite j kritik. m echanizm , glaudiai susijusi su pasm ons gyny
ba, idjos. Taiau jis patvirtina, kad egzistuoja tokie
Teminis apercepcijos testas (TAT) - tai virtin neai
gynybos m echanizm ai, kaip atvirktinis reagavim as,
ki vaizd, padedanti i testuojam j igauti pasako
tariam o vienodum o efektas (panaus Freudo projek
jim , kuriam e jie ireikt savo vidinius jausm us bei
cijos m echanizm ) ir baim s valdym as (m irties bai
interesus. Naudojant plaiausiai paplitus Rorschacho
m s vijim as alin stiprinant savivert arba tikint sa
raalo dmi test, m oni praom a paaikinti raa
vja pasaulira). Galiausiai Freudui priskiriam i nuo
lo dm es, taip pat tikintis, kad testuojam ieji atskleis
pelnai u tai, kad jis sutelk dm es konflikt tarp
uslptus jausm us. N vienas i test nepasiym i pa
biologini im puls ir socialini suvarym . Ir, be abe
tikim um u (rezultat nuoseklum u) ar validum u (prog
jons, jo kultrinis poveikis buvo m ilinikas.
nozavim u to, k turt prognozuoti).
PAKLAUSKITE SAVS: Ko i Freudo teorijos pasismte ir kokie
9 TIKSLAS. Apibendrinkite, kaip dabartin psichologija vertina buvo js spdiai, prie pradedant skaityti skyri? Ar jie kaip
Freudo psichoanalitin teorij. nors pasikeit, j perskaiius?
Humanistin kryptis
Apie 1960 m . kai kuri garsi asm enybs psicholog m nebetenkinti Freudo
teorijos negatyvum as ir m echanistinis B. F. Skinnerio psichologijos bihevioriz
m as. Kitaip negu Freudas, kuris nagrinjo nesveik" m oni em esniuosius
m otyvus, humanistins krypties psichologai sutelk dm es sveik" m oni
siekius bti savarankikiem s ir ireikti save. Kitaip negu biheviorizm o m oks
linis objektyvum as, jie studijavo m ones i j pai pasakojim apie savo pa
tirt ir jausm us.
748 15 SKYRIUS
Du hum anistins psichologijos pradininkai Abraham as M asiowas (1908-

1970) ir Carlas Rogersas (1902-1987) pasil treiosios jgos krypt, kuri pa
bria m ogaus galias ir pasaulio suvokim asm ens (o ne tyrjo) akim is.
Abrahamas Masiowas apie saviraik

10 TIKSLAS. Apibendrinkite Abrahamo Maslowo saviraikos svok ir paaikinkite, kaip jo id
jos iliustruoja humanistin krypt.
Saviraika M asiowas kl m int, kad m s m otyvus sudaro poreiki hierarchija. Kai pa

(self-actualization) - tenkinam e savo fiziologinius poreikius, im a rpti asm eninis saugum as; pasi
pasak Maslowo, galutinis jut saugs, siekiam e m eils, norim e bti m ylim i ir m ylti save. Patenkin m eils
psichologinis poreikis, kuris poreik, siekiam e pajusti savivert. Pajut savj vert, galiausiai siekiam e
ikyla, kai pagrindiniai fiziologi saviraikos, ireikti savo galias.
niai ir psichologiniai mogaus M asiowas (1970) savo idjas pltojo, tirdam as sveikus krybingus m ones,
poreikia yra patenkinti ir savo o ne sunkius ligonius. Raydam as apie saviraik, jis rm si turiningai ir pro
vert jau jauiama; motyvacija duktyviai gyvenusi garsi Vakar kultros asm enybi, toki kaip Abraham as
gyvendinti savo galias. Lincolnas, Thom as Jeffersonas ir Eleanor Roosevelt, tyrim ais. Visi ie m ons
turjo bendr bruo. Pasak M aslowo, jie gerai paino save ir tai pripaino,
buvo atviri ir nuoirds, m ylintys ir rpestingi, nekaustom i kit nuom ons. Jie
savo dm es kreip problem as, o ne save paius, nes gerai suvok, kas jie
yra, ir dl to jautsi saugs. Savo energij jie danai sutelkdavo konkret uda
vin, kur laikydavo savo gyvenim o paskirtim i. Daugum a i asm enybi labiau
vertino artim us ryius su nedaugeliu m oni nei pavirutinikus santykius su
Abrahamas Maslowas daugeliu. Daugelis j buvo patyr kasdiens sm ons ribas perengiani dva
Visos dmesio vertos motyvaci sini arba ekstazini aukiausiojo pakilumo akim irk.
jos teorijos turi bti susijusios ne Pasak M aslowo, tai brandaus suaugusio m ogaus savybs, bdingos tiem s
tik su gynybikais suluointos asm enim s, kurie gana gerai supranta gyvenim ir todl gali ujausti, pam irti sa
sielos veiksmais, bet ir su vo painius jausm us tvam s, surasti savo paaukim , gyti pakankam ai drsos bti
aukiausiais sveik ir stipri nepopuliars, nesigdyti bti atvirai dori" ir pan. Dirbdam as su studentais, M as
moni gebjimais." iowas m splioti, jog tiktina, kad suaug geriausiai save ireik tie, kurie yra
Motivation and Personality, m alons, rpestingi, asm enikai prisiri prie vyresnij, kurie to nusipelno" ir
1970 (Motyvacija ir asmenyb") slapta nerim auja dl iaurum o, m enkysts ir m inios jausm o, kurie taip danai
bdingi jaunim ui".
Carlo Rogerso asmen orientuotas poiris

11 TIKSLAS. Aptarkite, kas bdinga Carlo Rogerso asmen orientuotam
poiriui ir paaikinkite, kuo svarbus beslygikas primimas.
Daugeliui M aslowo m ini pritar kitas hum anistins kryp

ties psichologas Carlas Rogersas. Jis buvo sitikins, kad
m ons i esm s yra geri ir visi turi saviraikos polinki.
Kiekvienas esam e nelyg gil, galintys augti, tobulti, gy
vendinti savo galias, jei tik aplinka netrukdo ir nestabdo io
proceso. Rogerso (1980) m anym u, kad aplinka skatint augti
ASMENYB 749
ir tobulti, btinos trys slygos - nuoirdum as, palankum as ir em patija (sijau

tim as).
Pasak Rogerso, m ons padeda kitiem s augti, bdam i nuoirds - atviri sa
vo pai jausm am s, nesistengdam i rodytis kitokie nei yra, atsiskleisdam i.
Augti padeda m ons, kurie yra palanks kitiem s, rodantys tai, k Roger
sas pavadino beslygiku prim im u. Tai - pripainim o, palankum o nuostata, Beslygikas primimas
vertinanti m og net tuom et, kai jis klysta. Tai - palengvjim as, liovusis apsi (unconditional positive regard) -
metinti, ipainus savo blogiausius jausm us ir supratim as, kad vistiek esam e pasak Rogerso, kito asmens
vertinam i palankiai. Kartais toki m aloni patirt - kai daugiau nebejauiam e visiko pripainimo nuostata.
poreikio aikintis, esam e laisvi ir galim e bti atviri, nesibaim indam i prarasti kit
pagarbos, - gali teikti skm ingos vedybos, darni eim a arba artim a draugyst.
Galiausiai augti padeda ir empatiki m ons, tokie, kurie supranta ir atspin
di m s jausm us ir m intis. M es retai klausom s kit, visikai juos suprasda
m i, tikrai sijausdam i, - teigia Rogersas. - Taiau btent toks ypatingas klau
sym asis yra viena stipriausi jg, galini k nors pakeisti."
Nuoirdum as, palankum as ir em patija yra vanduo, saul ir m aisto m edia
gos, sudaranios slygas m onm s augti, tarsi galingiem s uolam s. Nes, to
liau sako Rogersas (1980, 116 p.), palankum patiriantys ir vertinam i m ons
paprastai isiugdo ir save vertinani nuostat . Em patikai iklausom i m o
ns im oksta geriau siklausyti savo vidini potyri tkm .
Rogersas m an, kad nuoirdum as, palankum as ir em patija padeda tobulti
ne tik bendraujant gydytojui ir pacientui, bet taip pat tvui ir vaikui, lyderiui ir
grups nariui, m okytojui ir m okiniui, vadovui ir pavaldiniui - apskritai bet ku
riem s dviem m onm s.
Ir M asiowas, ir ypa Rogersas m an, kad svarbiausias asm enybs poym is Savojo A (savasties) samprata
yra savojo A (savasties) sam prata - visos m intys ir jausm ai, kuriais atsako (self-concept) -
me klausim : Kas a esu? Jei savojo A sam prata yra teigiam a, paprastai visos mintys ir jausmai apie
esam e link gerai elgtis ir taip pat suvokti pasaul. Jei toji sam prata neigiam a - save atsakant klausim
jei savo pai akyse esam e toli nuo savo idealaus A, tai, pasak Rogerso, jau Kas a esu?
iam s nepatenkinti ir nelaim ingi. Taigi terapeutai, tvai, m okytojai ir draugai
turt stengtis padti kitiem s painti ir pripainti save, bti sau itikim iem s.
Savojo A vertinimo bdai

12 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip psichologai humanistai vertino asmenyb.
Hum anistins krypties psichologai kartais asm enybei vertinti naudoja klausim y
nus, atskleidianius m oni sam prat apie save. Vienam e i klausim yn, ins
piruot Carlo Rogerso, m oni praom a nurodyti, kokie jie nort bti ir kokie
yra i tikrj. Pasak Rogerso, kai idealusis a ir tikrasis a yra panas, tuom et
savim ons sam prata yra teigiam a. Vertindam as paciento asm enybs tobuljim
terapijos seans m etu jis iekojo panajani tikrojo ir idealiojo a vertinim .
Kiti hum anistins psichologijos atstovai m ano, kad bet koks standartizuotas
asm enybs vertinim as, net ir klausim ynas, yra nuasm eninantis. Neversdam i m o
gaus atsakinti siaurai apibrt kategorij klausim us, jie tikisi paprastais
nuoirdiais pokalbiais geriau suprasti kiekvieno asm ens nepakartojam patirt.
750 15 SKYRIUS
Humanistins krypties vertinimas

13 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra pagrindin humanistinio poirio asmenyb kritika.
Apie hum anistin psichologij galim a pasakyti t pat, kas buvo kalbta apie
Freud: jos taka buvo didiul. Hum anistins psichologijos atstov idjos tu
rjo takos konsultavim ui, m okym ui, vaik aukljim ui ir vadybai.
Jie paveik - kartais visai ne taip, kaip ketino - dabartin populiarij psi
chologij. Daugelis m oni perm M aslowo ir Rogerso idjas kad teigia
m as savivaizdis yra laim s ir skm s raktas, kad palankum as ir em patija pade
da ugdyti teigiam us jausm us sau paiam , kad m ons i esm s yra geri ir
tobulti. Vieno tyrim o m etu paaikjo, kad keturi i penki am erikiei m ano,
jog m ogus i prigim ties yra geras, o ne i esm s sugeds ir ydingos pri-
gim ties (NORC, 1985). Hum anistins psichologijos atstovai taip pat gali diaug
tis tuo, kad iandien labai stipriai pakito atsakym ai vien i M M PI (vieno da
niausiai naudojam asm enybs test) teigini: 1930 m etais tik 9 proc. tiriam j
sutiko su teiginiu a esu svarbus asm uo, o XX a. devintojo deim tm eio vi
duryje su iuo teiginiu sutiko daugiau kaip pus tiriam j (Holden, 1986b). Per
1989 m et Gallupo apklaus, vertindam i gero savivaizdio arba savigarbos"
svarb, labai svarbu atsak 85 proc. am erikiei, o nesvarbu - 0 procent. O
1992 m et Newsweek surengtos Gallupo apklausos m etu 89 procentai tiriam
j paym jo saviverts svarb m otyvuojant m og sunkiai dirbti ir ko nors pa-
siekti. Hum anistins psichologijos idjos buvo igirstos.
Galbt viena prieastis, dl kurios i inia buvo taip palankiai sutikta, yra
ta, kad jos pabriam as individualum as atspindi ir sutvirtina Vakar kultrines
vertybes. Kino film siuetai pasakoja apie iurkius individualistus, kurie bda-
mi itikim i sau prieinasi socialinm s norm om s arba patys vykdo teisingum
Populiarios dainos skelbia, jog tai padariau savaip" (Frenkas Sinatra) arba pri
m ena, kad m ylti pat save - tai patirti pai didiausi m eil" (Shoenem an,
1994).
Hum anistin kryptis susilauk ir kritikos. Pirm iausia, pasak kritik, jos s
vokos m iglotos ir subjektyvios. Pairkim e, kaip apibdinam i saviraikos pa
siek m ons - atviri, nuoirds, m ylintys, save pripastantys, nas. Ar tai
tikrai m okslinis apibdinim as? Ar tai nra tik asm enini M aslowo vertybi ir
ideal apibdinim as? M. Brewsteris Sm ithas (1978) pastebi, jog M asiowas yra
pateiks tik spdius apie savo herojus. sivaizduokim e kit teoretik, kuris iei
ties taku pasirenka kitokias asm enybes, pavyzdiui, Napoleon, Aleksandr Di
dj ir John D. Rockefeller. is teoretikas tikriausiai saviraikos pasiekusia
m ones apibdint kaip nepaisanius kit m oni poreiki", m otyvuotus lai
m ti" ir apsstus valdios trokim o".
Antra, kai kurie kritikai prietarauja m iniai, kuri Carlas Rogersas sufor
m ulavo taip: Vienintelis svarbus klausim as yra: Ar m ano gyvenim o bdas vi
sikai patenkina m ane ir leidia m an i tikrj save ireikti?" (cit. i W allach
ir W allach, 1985). Kritik nuom one, hum anistins psichologijos skatinam as in
dividualizm as - pasikliauti ir veikti vadovaujantis savo jausm ais, bti sau iti
kim am , save ireikti - puoselja nuolaidiavim sau, egoizm ir m oralini ri-
ASMENYB 75 1
bojim nykim (Cam pbell ir Specht, 1985; W allach ir W allach, 1983). I tikr
j ia kalbam a apie tuos, kurie telkia dm es ne save, bet u savs, kurie turi
daugiausia galim ybi patirti socialin param , diaugtis gyvenim u ir skm in
gai veikia stres (Crandall, 1984).
Hum anistin psichologija tai atsako, kad saugus, nesiteisinantis poiris
save - pirm as ingsnis norint m ylti kitus m ones. m ons, kurie jauiasi i
tikrj m gstam i ir priim am i - tokie, kokie yra, o ne tik u savo pasiekim us -
pasiym i m aiau gynybikom is nuostatom is (Schim el ir kiti, 2001).
Hum anistins krypties psichologai dar buvo kaltinam i tuo, kad nesugeba re
aliai vertinti blogio prado. Globalinio klim ato atilim o, gyventoj pertekliaus,
terorizm o ir branduolinio karo grsm s akivaizdoje abejingum gali skatinti dvi
racionalizacijos. Pirm oji - naivus optim izm as, neigiantis grsm (m ons i
esm s yra geri; viskas bus gerai ). Kita - juoda neviltis (tai beviltika; ar verta
m ginti k nors daryti? ). Veiksm ui reikia ir realizm o, kuris verst susirpinti,
ir optim izm o, kuris adint vilt. Hum anistin psichologija, kaip sako jos kriti
kai, adina troktam vilt, bet ne realistin supratim apie blog.
Net paioje hum anistinje psichologijoje vyksta diskusijos dl to, ar m ons
i esm s yra geri. Aiku, jog Carlas Rogersas taip m an. Nors ir inojo apie
netiktin iauri bei destruktyvi poelgi pasaulyje m ast , Rogersas ne
pastebjo, kad is blogis bdingas m ogaus
prigim iai . Jis teig, kad niekada
nebuvo sutiks m ogaus, kuris - esant tobuljim skatinaniom s slygom s - bt
pasirinks iaur ar destruktyv keli (Rogers, 1981). M okslininko m anym u,
blogis kyla ne i m ogikosios prigim ties, o i kenksm ingos kultrins takos,
pavyzdiui, varanios, destruktyvios m s vietim o sistem os takos, neteisy
bs paskirstant turtus [ir] neigiam nuostat prie m ones, kurie skiriasi nuo
m s, skatinim o .
Su juo nesutiko kitas psichologas hum anistas Rollo M ay. inom a, kultrinis
kontekstas yra svarbus, sak jis. Taiau kas sudaro kultr, jei ne tokie m ons,
kaip js ir a? Kultra yra toks pat blogis kaip ir gris, nes m es, m ons, kurie
j sudarom e, esam e ir blogi, ir geri. M ay sutiko su kritikais, kurie m ones,
prisidedanius prie hum anistinio judjim o, laik iekaniais panaiai m stani
j, kurie taip pat apsim eta nepasteb m us supanio blogio, bendrijos. m ogi
kajam blogiui pripainti reikia im tm ei senum o religini ties apie gailestin
gum bei atlaidum , - sak jis, - ir tada nelieka vietos teisuolikum ui (M ay,
1982).
MOKYMOSI REZULTATAI
Humanistin kryptis
10 TIKSLAS. Apibendrinkite Abrahamo Maslowo saviraikos s tus poreikius (fiziologinius; saugum o; priklausym o ir
vok ir paaikinkite, kaip jo idjos iliustruoja humanistin krypt. m eils; saviverts), m ons bus suinteresuoti siekti
aukiausio potencialo. M asiowas sukr save irei
M asiowas pasil poreiki hierarchij, pradedant pa kusio m ogaus apibdinim studijuodam as ir apiben
grindiniais fiziologiniais poreikiais ir baigiant aukiau drindam as sveik bei krybing, pavyzdingai gyvenan
siu saviraikos poreikiu. Jis m an, kad, patenkin ki i m oni savybes. M asiowas sim bolizuoja hum anis
752 15 SKYRIUS
tins psichologijos pastangas nukreipti psichologijos 12 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip psichologai humanistai vertino
dm es nuo em esnij m otyv ir aplinkos slygojim o asmenyb.
sveik m oni, kurie i esm s laikom i gerais, augim o
Vieni psichologai hum anistai vertino asm enyb naudo
potencial.
dam i klausim ynus, kuriuose m ons atskleidia sam p
rat apie save, pavyzdiui, lygindam i tikrj save su ide
11 TIKSLAS. Aptarkite, kas bdinga Carlo Rogerso asmen orien
aliuoju. Kiti m an, jog m ogaus subjektyvi asm enin
tuotam poiriui, ir paaikinkite, kuo svarbus beslygikas pri
patirt galim a suprasti tik per nuoirdius pokalbius.
mimas.
13 TIKSLAS. Apibdinkite, kokia yra pagrindin humanistinio po

Kaip ir M asiowas, Rogersas tikjo, kad m ons, jei
irio asmenyb kritika.
jiem s netrukdo aplinka, auga ir gyvendina polink
saviraikai. M es galim e skatinti kit vystym si giles Hum anistin psichologija padjo atnaujinti psichologi
ns savim ons ir tikrovikesnio bei teigiam esnio sa jos dom jim si m ogaus savastim i. Taiau kritikai
vo vaizdio link, bdam i nuoirds, palanks ir em - skundsi, kad hum anistins psichologijos svokos yra
patiki. Jis tikjo, jog bti palankiam i dalies rei neapibrtos ir subjektyvios, jos vertybs individualis
kia jausti beslygik prim im - laikytis kito m o tins ir egoistins, o prielaidos naiviai optim istikos.
gaus visiko pripainim o nuostatos. Rogerso poi
riu, svarbiausias asm enybs bruoas yra savasis A PAKLAUSKITE SAVS: Ar esate savo gyvenim e sutik m og, kuris
(savastis) - m s m intys bei jausm ai, atsakant klau bt jus beslygikai pripains? Kaip m anote, ar is m ogus jum s
sim : Kas a esu? padjo geriau painti save ir susikurti geresn savo vaizd?

14 TIKSLAS. Ivardykite, kokie yra pagrindiniai psichoanalitins ir asmenybs bruo teorij skirtum ai.
Bruo teorijos alininkai asm enyb aikina pastoviom is ir patvariom is elgesio

savybm is, tokiom is kaip Sem o Gem dio lojalum as ir optim izm as. Bruo teori
jos uuom azg galim a bt iekoti 1919 m . sm alsaus 22 m et psichologijos stu
dento Gordono Allporto ir Freudo susitikim e Vienoje. Allportas suprato, kad
psichoanalizs krjas buvo tiesiog apsstas siekio rasti paslpt elgesio m otyv.
Vos tik jau garsj storu audeklu imut kambar, su sapnus vaizduojaniais
paveikslais ant sien, jis pakviet mane savo kabinet. Nieko nekalbjo, tik sdjo
tyliai laukdamas, kol pasisakysiu, ko atvyks. A nebuvau pasirengs tylti, tad
turjau greitai sugalvoti, kaip tinkamai pradti pokalb. Papasakojau jam epizod i
savo kelions tramvajumi iki jo kabineto, apie man akis kritusi koki ketveri
met berniuko nevaros baim. Vaikas be paliovos kartojo savo motinai: Nenoriu ia
sdti.. Neleisk tam nevariam mogui sdti alia mans." Viskas jam atrod
schmutzig (purvina, bjauru). Jo mama, ikrakmolyta nam eiminink, atrod tokia
valdinga ir rytinga, jog pamaniau, kad prieastis ir padarinys yra akivaizds.
Kai baigiau pasakoti, Freudas smeig mane savo malonias daktaro akis ir
pasak: Tai tas ketveri met berniukas buvote js? Pasijutau pribloktas ir iek
tiek kaltas, tad sugalvojau pakeisti tem. Tai, kad Freudas klaidingai suprato mano
motyvus, buvo juokinga ir domu, taiau sukl virtin mini (1967, 7-8 p.).
ASMENYB 75 3
Tos m intys galiausiai paskatino Allport padaryti tai, ko Freudas nepadar -

apibdinti asm enyb nusakant jos svarbiausius bruous - m onm s bding Bruoas (trait) -
elges ir sm oningus m otyvus (tokius, kaip profesin sm alsum , paskatinus All bdingas elgesio modelis arba
port susitikti su Freudu). Susitikim as su Freudu, pasak Allporto, atskleid jam , dispozicija jausti ir veikti tam
kad psichoanaliz, pripastant visus jos nuopelnus, gali siskverbti pernelyg gi tikru bdu; vertinama klausimy
liai, todl psichologam s, prie valgant pasm on, bt naudinga isam iau painti nais ir i kit moni atsiliepim.
akivaizdius m otyvus . Todl Allportas asm enyb apibr atpastam elgesio
m odeli poiriu. Jam labiau rpjo ne paaikinti, bet nusakyti atskirus asm e
nybs bruous. Kaip psichologai, pasinaudodam i bruoais, galt apibdini ir
klasifikuoti asm enybes? Vienas bd - apibdinti m ones pagal plaius asm e
nybs tipus , kurie apim a svarbiausius bruous ir su jais susijusias bdingas
savybes. Pasitelkim e analogij. Tarkim e, kad js norite apibdinti ir suklasifi
kuoti obuolius. Kas nors galbt teisingai pasakyt, kad kiekvienas obuolys yra
unikalus. Vis dlto i pradi bt tikslinga suskirstyti obuolius skirtingas r
is - saldiniai, alyviniai ir 1.1. Btent taip - klasifikuodam i m ones pagal ketu
ris tipus - senovs graikai apibdindavo asm enyb. Atsivelgdam i tai, kuris,
j nuom one, kno skysi vyrauja, m ones priskirdavo m elancholikajam (pri
slgtajam ), sangvinikajam (linksm ajam ), flegm atikajam (nejausm ingajam ) arba
cholerikajam (dirgliajam ) tipui.
Naujesn klasifikacij sukr Isabel Briggs M yers (1987) ir jos m otina Kath
leen Briggs. Joje m ginam a suskirstyti m ones pagal Carlo Jungo asm enybs
tipus, rem iantis j atsakym ais 126 klausim us. M yers-Briggs asmenybs tip
klasifikavimo sistema yra visikai paprasta. Kasm et j atsako apie 2,5 m ilijo
no am erikiei. Ja naudojasi 89 i 100 didiausi bendrovi (Gladwell, 2004).
Atsakydam as m ogus turi pasirinkti, pavyzdiui, Ar paprastai jausm us vertinate
labiau u logik, ar logik vertinate labiau u jausm us? Paskui suskaiiuojam a,
kam atiduota pirm enyb, ir m ons priskiriam i kategorijai vardijant, tarkim e,
kad jie priklauso jausm ingam arba m staniam tipui. Kiekvienas tipas gra
iai apibdinam as. Pavyzdiui, teigiam a, kad jausm ingo tipo m ons jautrs
vertybm s, atjauts, supratingi, taktiki ; apie m stanio tipo m ones sako
m a, kad jie pirm enyb teikia objektyviem s tiesos reikalavim am s ir gerai ana
lizuoja . (Kiekvienas tipas turi savo pranaum , taigi visi lieka patenkinti.)
Daugum a m oni noriai pritaria tipo apibdinim ui, nes jis parodo, kam jie
teikia pirm enyb, ir leidia gerai jaustis. Rem dam iesi savo apibdinim u m o
ns gali iekoti sau tinkam darbo partneri ir j tem peram ent atitinkanios
veiklos. Taiau Nacionalins tyrim tarybos ataskaitoje buvo paym ta, kad, ne
paisant testo populiarum o konsultuojant verslo bei karjeros klausim ais, jo tai
kym as i pradi pereng io testo kaip darbo rezultat prognozs rodiklio verts
m okslini tyrim ribas ir kad io rankio populiarum as nesant m okslins jo ver
ts rodym kelia nerim (Druckm an ir Bjork, 1991, p. 101; taip pat r. Pit-
tenger, 1993). Po i spjam j teigini toki periodini leidini, kaip Jour
nal of Psychological Type, dka pradti kaupti m okslini tyrim duom enys apie
M yers-Briggs asm enybs tip klasifikavim o sistem .
754 15 SKYRIUS
Bruo tyrinjimas
15 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip psichologai mgino sudaryti svarbiausi asmenybs bruo
sra.
Klasifikuojant m ones atskirus vienokius arba kitokius asm enybs tipus, ne

pavyksta visikai atskleisti j individualum o. Kiekvienas esam e unikalus dau
gelio bruo rinkinys. Tad kaip dar bt galim a apibdinti asm enyb? Grki
me prie ankstesns analogijos su obuoliu. J galim e apibdinti keliais bruou
m atm enim is: kaip santykinai didel arba m a, raudon arba gelton, sald ar
ba rgt. Panaiai psichologai, atsivelgdam i i karto kelet bruo m atm en,
nusako daugyb vairi asm enybs skirtum . (Prisim inkim e i 5 skyriaus, kad
daugeliui spalv suvokti pakanka trij spalvos m atm en - atspalvio, sodrum o
ir rykum o.)
Kokie bruo m atm enys apibdina asm enyb? Jei rengiats aklam pasim a
tym ui, kokie asm enybs bruoai pads painti t m og? Allportas kartu su ben
dradarbiu H. S. Odbertu (1936) suskaiiavo visus odyno odius, kuriais ga
lim a apibdinti m og. Kiek j rado? Beveik 18 000. Kaipgi psichologai gal
t sutrum pinti sra iki tokio, kuriuo galim a bt naudotis nusakant pagrin
dinius bruous?
Faktorin analiz
Vienas i bd buvo irinkti bruous, tokius kaip nerim as, kuriuos tam tikros te
orijos laiko pagrindiniais. Naujesnis bdas - faktorin analize - 11 skyriuje ap
rayta statistin procedra, nustatanti testo uduoi grupes, inform uojanias apie
pagrindinius intelekto dm enis (pavyzdiui, erdvinius gebjim us, verbalinius g
dius). sivaizduokite, kad m ons, kurie save apibdina kaip linkusius bendrau
ti, draugikus, taip pat danai sakosi m gst jaudinanius potyrius bei idaigas ir
nem gst ram iai skaityti. Toki statistikai tarpusavyje koreliuojani elgesio po-
reiki grup parodo pagrindin bruo, arba veiksn (faktori). ie pavyzdiai yra
i grups, kuri sudaro bruo, vadinam ekstraversija.
Brit psichologai Hansas ir Sybil Eysenckai m ano, kad daug m s indivi
duali skirtum galim a supaprastintai ireikti dviem ar trim is dim ensijom is,
tarp j - ekstraversija-intraversija ir em ocinis stabilum as-nestabilum as (15.4
pav.). Eysenck asm enybs klausim ynas buvo pateiktas m onm s i 35 pasau
lio ali - nuo Kinijos iki Ugandos ir Rusijos. Inagrinjus atsakym us, ekstra-
versijos ir em ocionalum o veiksniai neivengiam ai irykja kaip pagrindiniai
asm enybs m atm enys (Eysenck, 1990, 1992). Autoriai m ano, kad jiem s turi ta
kos genetika. Tai patvirtina ir iuolaikiniai tyrim ai.
Biologija ir asmenyb
Ekstravert sm egen veiklos nuotraukos papildo gausjant sra bruo bei
psichikos bsen, kurie buvo tiriam i naudojant sm egen skenavim o m etodus.
(Raant i knyg srae buvo vardyti intelektas, im pulsyvum as, polinkis a-
ASMENYB 755
NESTABILUS
Pasiduods eidus,
nuotaikai labai jautrus
Neramus Nenuorama
Nelankstus Agresyvus
Rimtas, sveikos
Jaudrus
mstysenos
Pesimistas Nepastovus
Santrus Impulsyvus
Nelinks bendrauti Optimistas
Ramus Aktyvus
INTRAVERTAS EKSTRAVERTAS
Pasyvus Links
Atsargus bendrauti 15.4 PAVEIKSLAS. Du asmenybs veiksniai
Mslus Draugikas emlapi sudarytojai galt daug
Taikus Kalbus pasakyti apie dviej ai (iaur-piets),
Susitvards Atjautus rytai-vakarai) svarb. Hansas ir Sybil
Patikimas Linksmas/nerpestingas Eysenckai naudoja du svarbiausius
Pastovaus, Energingas asmenybs veiksnius - ekstraversijos-
santraus budo Neatsargus intraversijos ir stabilumo-nestabilumo -
Ramus Links vadovauti kaip ais asmenybi skirtumams
paaikinti. Skirtingi deriniai naudojami
STABILUS vardyti kitus, konkretesnius bruous.
(I Eysenck and Eysenck, 1963.)
lingus proius, seksualinis potraukis, agresyvum as, em patija, dvasin patirtis

ir net rasins bei politins nuostatos [O lson, 2005].) ie tyrim ai rodo, jog eks
travertai ieko suadinim o, nes j norm alus smegen suadinimas yra palyginti
em as. PET nuotraukos rodo, kad ekstravert sm egen kaktos skili sritis, su
sijusi su elgesio slopinim u, yra m aiau aktyvi nei intravert (Johnson ir kiti,
1999).
Biologins prieastys veikia m s asm enyb ir kitaip. Genai lem ia tempe
rament - em ocin atsak (r. 3 sk.) - ir bding elges, kuris padeda apibdinti
asm enyb. Jerom e K aganas, pavyzdiui, aikina, kad nevienod vaik drovu
m ir slopinim lem ia j autonomins nerv sistemos reaktyvum as. Jei autono
m in nerv sistem a yra reaktyvi, stres reaguojam e patirdam i didesn nerim
bei slopinim . Bebaim is, sm alsus vaikas suaugs gali tapti alpinistu arba
m gstaniu greit vairuotoju. B e to, kaip pam enate i 3 skyriuje aprayt vai
kint dvyni tyrim , asm enyb form uojasi veikiant genam s.
gyvenim ik fakt galim a pastebti ir gyvn pasaulyje. Sam uelis G os-
lingas ir jo kolegos (2003) teigia, kad un savybi skirtum ai (energingum o,
prieraium o, reaktyvum o ir sm alsum o) yra tokie pat akivaizds bei tokie pat
nuolat pastebim i kaip ir m oni. N et pauki savybs yra stabilios. D rsios
europins zyls greiiau im a apirinti naujus objektus ir tyrinti m edius (G ro-
othuis ir Carere, 2005; V erbeek ir kiti, 1994). Selekcijos bdu m okslininkai gali
ivesti drsius arba baikius paukius. Ir vieni, ir kiti turi savo viet gam tos
istorijoje. N ederlingais m etais drss paukiai greiiau randa m aisto; gausos
m etais baikts paukiai m aitinasi m aiau rizikuodam i.
756 15 SKYRIUS
Kaip bti skms lydimam astrologui ar brjui i rankos

Ar galime velgti moni bruous pagal vaigdi bei planet draugikas, links bendrauti; kartais - intravertikas, sune
isidstym j gimimo dien? I j raysenos? I deln linij? rims ir santrus. Turite nereali sieki (Davies, 1997; Forer,
Astronomai aiposi i astrologijos naivumo - astrologai sa 1949).
vo prognozes formuluoja pagal vaigdi padt, kuri buvo prie Eksperimento metu studentai gavo panaius ablonikus
tkstantmeius, o per t laik vaigdynai persislinko kit pa vertinimus i astrologijos knygos. Kai tiriamieji man, kad is
dt (Kelly, 1997, 1998). Humoristai tyiojasi: Nesieiskite, - tariamas grtamasis ryys buvo parengtas btent jiems ir jis i
rao Dave Barry, - taiau jei js rimtai vertinate horoskop,, j esms buvo palankus, jie beveik visuomet sak, kad apibdini
s kaktos smegen skiltys yra razinos dydio." Taiau psicholo mas yra arba geras", arba puikus" (Davies, 1997). Net skep
gai uduoda klausimus: ar tai veikia? Ar gali astrologai patiki tikai astrologij vertinantys mons, igird i astrologo pagi
miau nei atsitiktinai apibdinti mog naudodamiesi trumpu as riamuosius apibdinimus, pradeda manyti, jog galbt kako to
menybs savybi srau ir inodami jo gimimo dat? Ar gali je astrologijoje ir esama" (Glick ir kiti, 1989). Sakoma, kad
mons horoskop srae rasti savj? astrologas - tai mogus, pasirengs apie jus pasakyti tai, k
Iki iol atsakymai iuos klausimus buvo nuosekls: ne, ne patys apie save manote" (Jones, 2000).
ir ne (British Psychological Society, 1993; Carlson, 1985; Kelly, Prancz psichologas Michaelis Gauguelinas gavo panaius
1997). Taip pat buvo nustatyta, jog grafologai, kurie sudarinja rezultatus, Paryiaus laikratyje pasiskelbs gals nemokamai
prognozes pagal raysenos pavyzdius, taip pat tik atsitiktinai sudaryti asmenin horoskop. 94 procentai moni gaut horo
atspja moni profesij inagrinj kelis j ranka raytus pus skop vertino kaip teising ir tiksl. Kok horoskop jie i tikrj
lapius (Beyerstein ir Beyerstein, 1992; Dean ir kiti, 1992). Ta gavo? Garsaus udiko France Dr. Petiot (Kurtz, 1983)!
iau grafologai - ir vadinio psichologijos kurso studentai - da is reikinys vadinamas Barnumo efektu. Jis pavadintas pui
nai sivaizduoja koreliacijtarp asmenybs ir raysenos, net kai kaus pramogini rengini organizatoriaus P. T. Barnumo, pasa
nra jokio ryio (King ir Koehler, 2000). kiusio, jog mulkiai gimsta kiekvien minut", garbei.
Jei visos ios sivaizduojamos koreliacijos, jas kruopiai Kitas bdas - skaityti" i mogaus aprangos, fizini ypaty
mokslikai ianalizavus, igaruoja, kaip astrologams bei kitiems bi, neodini gest ir reakcijos tai, kas sakoma. sivaizduoki
brjams pavyksta tikinti tkstanius laikrai ir milijonus mo te, kad js esate aikiaregis ir pas jus ateina jauna, madaug
ni visame pasaulyje pirkti j patarimus? Chiromantas Ray Hy- trisdeimties met moteris. Hymanas apibdina i moter, kaip
manas (1981), vliau taps psichologu, atskleidia astrolog, pasipuousi brangiais papuoalais, mvini vestuvin ied
chiromant bei aikiaregi naudojamus bdus. ir vilkini juodais pigaus audinio drabuiais. Pastabus tyrjas
Pirmas j bdas remiasi stebjimo tiesa, jog kiekvienas i atkreipt dmes jos batus, kurie buvo reklamuojami monms,
ms vienais atvilgiais esame nepanaus kitus, o kitais at turintiems nesveikas kojas". Ar ios uuominos k nors sako?
vilgiais - kaip ir visi kiti. Aikiaregis" idsto tuos kelis daly Remdamasis iais pastebjimais, aikiaregis stebina klien
kus, kurie tinka visiems, ir atrodo pasaks spding ties: Js t savo valgomis. Jis spja, kad i moter, kaip ir daugum
nerimaujate labiau, negu prisipastate netgi savo geriausiems kit klieni, pas j atved meils arba finansins problemos.
draugams11. Tokie bendri teiginiai gali bti traukti asmenybs Juodi drabuiai ir sutuoktuvi iedas leidia manyti, kad jos vyras
apibdinim. sivaizduokite, kad atlikote asmenybs test ir bu neseniai mir. Brangs papuoalai pera mint, kad anksiau ji
vote taip apibdinti: gyveno pasiturimai, taiau pigs drabuiai pera prielaid, kad
Js labai troktate, kad kiti mons jus mgt ir avtsi ju po vyro mirties ji skursta. Gydomoji avalyn rodo, kad dabar jai
mis. Esate links save vertinti kritikai... Didiuojats, kad sa tenka daugiau vaikioti, negu buvo pratusi, o tai gali reikti,
varankikai mstote ir nepriimate kit pakankamai nerody jog po vyro mirties ji dirba, kad pragyvent. Vadovaudamasis
tos nuomons. Jums atrodo neprotinga pernelyg atvirai ki iomis valgomis, aikiaregis teisingai spja, kad moteriai rpi,
tiems pasakoti apie save. Kartais bnate ekstravertikas, ar ji turt dar kart itekti, vildamasi veikti ekonominius sun-
ASMENYB 757
kumus. Taigi nereikia stebtis, kaip teigia skeptikai, kad aikia igirsti. siminkite kelias Barnumo formuluotes i astrologijos bei
regis, nematydamas savo kliento, sudaro jam toki prognoz, brimo vadovli ir laisvai jas naudokite. Pasakykite monms,
kurios klientas neatpasta tarp daugelio kit prognozi (OKee kad jie patys turi susieti js pasakytus dalykus su savo kon
ffe ir Wiseman, 2005). kreia patirtimi, o paskui jie prisimins, kad js visk teisingai
Hymanas teigia, kad visa tai nesvarbu, jei nesate toks val numatte. Formuluokite tuos teiginius kaip klausimus ir, kai pa
gus, kaip is apraytasis aikiaregis. Jeigu mogus labai nori stebsite teigiam atsak, patvirtinkite teigin neabejodamas.
igirsti savo astrologin prognoz, pradkite atsargiu atjautos Gerai klausykits ir paskui kitais odiais atskleiskite monms
pareikimu: Jauiu, kad pastaruoju metu jus kamuoja proble tai, k jie jums anksiau atskleid.
mos. Panau, jog neapsisprendiate, kaip elgtis. Atrodo, pai Bet geriau saugokits laims lmj, kurie, iais bdais
niotas kitas asmuo. Tada pasakykite monms tai, k jie nori inaudodami mones, tampa laims mjais.
Asmenybs klausimynas
Bruo vertinimo bdai (personality inventory) -
klausimynas (danai pateiktus
16 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip psichologai naudoja asmenybs klausimynus bruoams vertinti,
teiginius reikia atsakyti taip
ir aptarkite plaiausiai taikom asmenybs klausimyn.
arba ne, sutinku" arba
Jei pastovs ir ilgalaikiai bruoai daro tak veiksm am s, ar galim a sukurti va- nesutinku"), kurio klausimai
lidius ir patikim us testus jiem s nustatyti? Yra keletas bd bruoam s vertinti. arba teiginiai skirti labai
Kai kurie j trum pai apibdina asm ens elgesio m odelius, danai greitai nustatyda vairiems jausmams ir elgesiui
mi vien bruo, pavyzdiui, ekstraversij, nerim , savivert. Asm enybs klau vertinti; naudojamas pavieniams
sim ynai - daug klausim , kurie skirti vairiem s jausm am s ir vairiam elgesiui pasirinktiems asmenybs
apibdinti - gali vertinti kelis bruous i karto. bruoams vertinti.
Psichologai labiausiai ityr ir plaiausiai naudoja M inesotos daugiafaz as
Minesotos daugiafazis
m enybs klausim yn (M innesota M ultiphasic Personality Inventory, M M PI).
asmenybs klausimynas
Jis daugiau skirtas psichikos sutrikim am s, o ne norm alios" asm enybs bruo
(Minessota Multiphasic
am s vertinti, bet yra geras pavyzdys kuriant asm enybs klausim ynus. Vienas
Personality Inventory, MMPI)-
i jos krj Starke Hathaway (1960) palygino savo darb su Alfredo Binnet
geriausiai itirtas ir plaiausiai
testu. Tikriausiai pam enate i 11 skyriaus, kad Binnet sukr pirm j intelekto
klinikinje praktikoje naudojamas
test, parinkdam as uduotis, kurios atskyr vaikus, m okytinus Paryiaus m o
asmenybs testas. I pradi jis
kyklose nuo t, kurie to nepajgt. M DAK teiginiai taip pat buvo atrinkti em
buvo skirtas emocikai sutrikusi
pirikai, t. y. Hathaway ir jo kolegos i didelio klausim skaiiaus atrinko tuos,
moni bruoams nustatyti (ir
kurie leidia atskirti tam tikras grupes. Tada klausim ai buvo sugrupuoti 10 kli
dabar manoma, kad tam
nikini skali.
labiausiai tinka), dabar pasitel
I pradi psichikos sutrikim turintiem s pacientam s ir norm aliem s" m o
kiamas ir kitiems atrankos
nm s m okslininkai pateikdavo im tus teigini, kuriuos reikjo atsakyti tei
tikslams.
singa arba klaidinga" (Atrodo, kad niekas m ans nesupranta." Sulaukiu tiek
uuojautos, kiek nusipelniau." M an patinka poezija."). Jie atrinkdavo ir palik Empirikai sukurtas testas
davo tuos, nors ir kvailai skam banius, klausim us, kuriuos pacientai atsaky (empirically derived test) -
davo kitaip negu norm als" m ons. Teiginys laikraiuose m an dom u tik testas (pavyzdiui, MDAK),
kom iksai", gali atrodyti beprasm is, taiau depresijos varginam i m ons buvo sudaromas ibandius daug
labiau link atsakyti j taip". (Kartais hum oristai parodijuodavo M M PI, pa klausim ir paskui atrinkus i j
vyzdiui, Verksm as pripildo m ano akis aar", M ane nervina siaubingi riks tuos, kurie atskiria tyrj
m ai", A sdiu vonioje, kol nepasidarau panaus razin" [Frankel ir kiti, dominanias grupes.
758 15 SKYRIUS
1983].) Dabartiniam e M M PI-2 yra ir naujesni vertinim o skali, apibdinan

i, pavyzdiui, nuostatas darb, eim os problem as, pykt.
Palyginti su psichoanalitik m gstam ais projekciniais testais, kurie yra sub
jektyvs, asm enybs klausim yn veriai yra objektyvs - kom piuteris gali pa
teikti klausim us ir vertinti tiriam ojo atsakym us. (Kom piuteris taip pat gali pa
teikti anksiau panaiai atsakiusij apibdinim us.) Taiau objektyvum as ne
garantuoja validum o. Jei M DAK tiriam i norintieji sidarbinti, apsukrs testuo
jam ieji gali apgauti, stengdam iesi sudaryti ger spd (atsakydam i taip, kaip
socialiai pageidaujam a). Bet taip elgdam iesi jie surinks didelius verius ir m elo
skalje (pavyzdiui, nesutikdam i su tokiu teisingu teiginiu: Kartais a supyks
tu"). Gerai tai ar blogai, taiau dl savo objektyvum o M inesotos daugiafazis
asm enybs klausim ynas vis populiarja ir yra iverstas daugiau kaip 100 kalb.
Didysis Penketas
17 TIKSLAS. Apibdinkite Didiojo Penketo model ir aptarkite jo privalumus tyrinjant asmenyb
iandienos m okslininkai, tyrinjantys asm enybs bruous, tiki, kad anksiau i

skirti bruoai, pavyzdiui, Eysenck intraversijos-ekstraversijos ir stabilum o-
nestabilum o dim ensijos, yra svarbs. Taiau jie neatskleidia viso vaizdo. Geres
nis yra truput praplstas asm enybs bruo rinkinys, kuris vadinam as Didiuoju
Penketu (John ir Srivastava, 1999; M cCrae ir Costa, 1999). Jei testas apibr
ia, koki js uim ate viet pagal penkias dim ensijas (siningum , sutarim
su kitais, em ocin stabilum , atvirum ir ekstraversij, r. 15.2 lentel), jis pa
sako beveik visk, k galim a pasakyti apie js asm enyb. Visam e pasaulyje
m ons apibdina vieni kitus m adaug taip, kaip nurodyta iam e srae.
Taiau Didiojo Penketo m odelis dar ne visk pasako apie asm enyb: kiti
m okslininkai bei teoretikai svarsto, ar nereikt papildom ai traukti toki di-
15.2 LENTEL. Didiojo Penketo asmenybs bruo modelis
Bruo dimensija Dimensijos kratutinumai
1. Siningumas Organizuotas Neorganizuotas

Rpestingas Nerpestingas
Drausmingas Impulsyvus
2. Sutarimas su kitais Gerairdis Negailestingas
Pasitikintis tarus
Paslaugus Nelinks bendradarbiauti
3. Neurotikumas (emocinis Ramus Nerimastingas
stabilumas-nestabilumas) Saugus Nesaugus
Patenkintas savimi Gailintis savs
4. Atvirumas Lakios vaizduots Praktikas
Mgsts vairov Mgsts rutin
Savarankikas Konformistikas
5. Ekstraversija Links bendrauti Atsiskyrlis
Mgsts juokauti Rimtuolis
Jausmingas Santrus
altinis: Pritaikyta i R. McCrae, P. T. Costa (1986, p. 1002).
ASMENYB 75 9
m ensij, kaip drovum as, vyrikum as ar m oterikum as, intelektas ir vaizduot,

religingum as ir teigiam os-neigiam os em ocijos (Ashton ir kiti, 2004). Taiau iuo
m etu asm enybs loterijos laim ingasis skaiius yra penki. Didysis Penketas -
bendroji iandienos psichologijos valiuta" (Funder, 2001) - yra aktyviausiai
tyrinjam a asm enybs tem a nuo XX a. deim tojo deim tm eio pradios ir iuo
m etu tai yra geriausias pagrindini bruo dim ensij apibendrinim as (Endler ir
Speer, 1998).
Dabartin Didiojo Penketo tyrim banga nagrinja vairius klausim us:
Ar ie bruoai pastovs? Sulaukus pilnam etysts, penki svarbiausi bruo

ai yra gana pastovs, tik vieni (em ocinis nestabilum as, ekstraversija ir at
virum as) truput blsta per deim tm eius po auktosios m okyklos baigim o,
o kiti (sutarim as su kitais ir siningum as) rykja (M cCrae ir kiti, 1999;
Vaidya ir kiti, 2002). Siningum as labiausiai sustiprja treiajam e m ogaus
gyvenim o deim tm etyje, kai asm enyb subrsta ir im oksta valdyti savo veikl
bei santykius. Sutarim as su kitais labiausiai didja ketvirtajam e deim tm e
tyje ir tsiasi iki septintojo deim tm eio (Srivastava ir kiti, 2003).
Ar jie paveldim i? Skirting tiriam j individuali skirtum paveldim um as

svyruoja, taiau apskritai kiekvienas bruoas yra paveldim as 50 procent ar
truput daugiau.
K aip skm ingai jie gali bti taikom i skirtingom s kultrom s? Didiojo
Penketo bruoai gana gerai apibdina asm enyb vairiose kultrose (M cCrae,
2001; Paunonen ir kiti, 2000). Asm enybs bruo savybs yra bendros vi
som s m oni grupm s", - daro ivad Robertas M cCrae ir 79 m oksliniai
bendradarbiai (2005), rem dam iesi neseniai atliktais 50 kultr tyrim ais.
Ar penki svarbiausi bruoai leidia prognozuoti kitas asm enines savybes?

Taip. Du pavyzdiai: labai siningi m ons daniau keliasi anksti (vadinam ieji
vyturiai"); vlai einantieji gulti (peldos") bna neym iai ekstravertikesni
(Jackson ir Gerard, 1996). Jei partnerio sutarim o su kitais, stabilum o ir atviru
m o veriai yra em i, vedybinis ir seksualinis pasitenkinim as gali bti m en
kesnis (Botwin ir kiti, 1997; Donnellan ir kiti, 2004).
Tyrinjant iuos klausim us, Didiajam Penketui skirt m okslini tyrim dka
pavyko isaugoti bruo psichologij ir i naujo vertinti asm enybs svarb.
Bruo teorijos vertinimas

Ar m s asm enybs bruoai yra pastovs ir ilgalaikiai? O gal m s elgesys pri
klauso nuo to, kur ir su kuo m es esam e? J. R. R. Tolkienas kr veikjus, to
kius kaip lojalusis Sem as Gem dis, kuri asm enybs bruoai lieka nepakit skir
tingu laiku skirtingose vietose. Ital dram aturgas Luigis Pirandello m an kitaip. Skirtumas tarp to, kokie esame
Jo poiriu, asm enyb nuolatos kinta, prisitaikydam a prie konkretaus vaidm ens patys ir kokius mus mato kiti, yra
arba aplinkybi. Vienoje i Pirandello pjesi personaas Lam berto Laudisi sa toks pat, kaip skirtumas tarp
ve apibdino sinjorai Sirelli taip: I ties esu toks, kok js m anote m ane esant; ms ir kit."
nors, m ano m ieloji ponia, tai nekliudo m an bti tokiu, kokiu m ane laiko tam s Michel de Montaigne,
tos vyras, m ano sesuo, m ano dukteria ir sinjora Cini - nes juk ir jie yra ab Essays, 1588 (Es)
760 15 SKYRIUS
soliuiai teisus". O ji jam atsako: Taigi kiekvienam i mus jus esate vis kitas
asmuo".
Prietara individas-situacija"
18 TIKSLAS. Apibendrinkite individo-situacijos prietar ir aptarkite jos svarb bruo teorijos

kontekste.
Galima sakyti, jog laikin, Kas geriau atstovauja asmenybei - Tolkieno pastovusis Semas Gemdis ar Pi
iorini veiksni taka elgesiui randello nenuoseklusis Laudisi? Abu. M s elgesys priklauso nuo to, kaip m
labiausiai domisi socialin s vidin dispozicija sveikauja su aplinka. Taigi klausiame toliau: kas svar
psichologija, o asmenybs biau? Ar esame panaesni tuos, kokius sivaizdavo Tolkienas, ar tuos, ku
psichologijai svarbiausia yra riuos sivaizdavo Pirandello?
ilgalaiki, vidini veiksni taka. Nagrindami individo-situacijos prietar iekome toki asmenybs bruo,
I tikrj elges visuomet lemia kurie nekinta nei laikui bgant, nei aplinkybms keiiantis. Ar vieni mons
asmens ir aplinkybi sveika. tikrai yra patikimi ir siningi, o kiti - nepatikimi, vieni - linksmi, o kiti - ni
rs, vieni - atviri, o kiti - nedrss? Jei draugikumas yra bruoas, tai draugiki
mons turi bti draugiki vairiu metu ir vairiomis aplinkybmis. Ar taip yra?
4 skyriuje nagrinjome ilgalaik tyrim. Atkreipme dmes, kad kai kuriuos
mokslininkus stebina asmenybs kaita (ypa tuos, kurie tiria kdikius); kitus
stulbina tai, kad asmenyb per vis suaugusiojo gyvenim lieka nepakitusi.
Pokyiai ir nuoseklumas gali Kaip matome 15.5 paveiksle, 152 ilgalaiki tyrim duomenys rodo, jog asme
gyvuoti kartu. Jei su amiumi nybs bruo veriai teigiamai koreliavo su veriais, gautais po septyneri me
visi mons tapt truput maiau t, ir kad monms senstant j asmenyb stabilizuojasi. Gali keistis pomgiai -
drovs, tai btj asmenybs aistringas tropini uv kolekcininkas gali tapti aistringu darininku. Karjera gali
pokytis, taiau taip pat santykinis keistis - atsidavs prekybininkas gali tapti atsidavusiu socialiniu darbuotoju. San
stabilumas ir nuspjamumas. tykiai gali keistis - nedraugikas sutuoktinis gali pradti nauj gyvenim su kitu
partneriu. Taiau, kaip pastebi Robertas M cCrae ir Paulas Costa (1994), daugu
m a moni savo savybes pripasta kaip jiems priklausanias, ir gerai, kad jie
taip daro. Kai mogus pripasta savo vienos ir vienintels asmenybs neiven
giamum, tai yra... viso gyvenimo iminties kulminacija." Tad dauguma moni -
15.5 PAVEIKSLAS.
0,9
Asmenybs stabilumas
0,8
Su amiumi asmenybs
bruoai tampa pastovesni. 0,7
Tai rodo bruo veri 0,6
koreliacija su j veriais
po septyneri met. 0,5
(Duomenys i Roberts ir
0,4
DelVecchio, 2000.)
0,3
0,2
0,1
0
Vaikai Auktj 30-meiai 50-70-
mokykl studentai meiai
ASMENYB 761
taip pat ir dauguma psicholog - tikriausiai pritart Tolkieno prielaidai apie as

menybs bruo pastovum.
Kitas dalykas yra konkretaus elgesio pastovumas kintant aplinkybms. W al-
teris M ischelis (1968, 1984, 2004) paymi, kad negalima numatyti moni el
gesio nuoseklumo. Tirdamas student pareigingum, M ischelis atskleid, jog
tarp studento pareigingumo vienomis aplinkybmis (tarkime, laiku ateiti pa
skaitas) ir tokio pat pareigingo elgesio kitomis aplinkybmis (pavyzdiui, laiku
atlikti uduotis) esminio ryio nenustatyta. Pirandello tatai nebt nustebin.
Tikriausiai ir js su tuo sutikote, jei pastebjote, kad vienomis aplinkybmis esate
link bendrauti, o kitomis - santrs (M ischelis teigia, jog kai kurie bruoai
link bti pastovs.)
is elgesio nepastovumas turi takos tam, kad asmenybs test veriai menkai
padeda numatyti moni elges. Pavyzdiui, ekstraversijos testo veriai tiks
liai nenumato, kaip i tikrj mons gebs bendrauti tam tikromis situacijo
mis. Jei itai prisiminsime, kaip sako M ischelis, atsargiau klijuosime etiketes ir
riuosime mones, bsime santresni numatydami, ar kas nors yra links su
lauyti duot od, nusiudyti, gerai dirbti. M okslas gali pasakyti, kokia po ke
leri met tam tikru laiku bus M nulio faz, o meteorologai - koks bus oras
rytoj, taiau toli grau negalima numatyti, kaip jausits ir kaip elgsits rytoj.
Gindamas bruo teorij, Seymouras Epsteinas (1983 a, b) tvirtina, jog mgi
nimas pagal asmenybs test numatyti konkreius veiksmus yra tarsi mgini
mas atspti js atsakym vien ini testo klausim, remiantis intelekto tes
tu. Js atsakymo bet kur klausim nemanoma spti, nes jis priklauso nuo
daugelio kintamj (inoma, nuo js intelekto, bet taip pat nuo to, kaip per
skaitysite klausim, kiek susitelks bsite tuo momentu, taip pat nuo skms).
Labiau spjamas yra js vidutinis tikslumas atsakant daugel keli test klau
sim. Panaiai, kaip teigia Epsteinas, galima numatyti vidutin moni atviru
m, laimingum arba nerpestingum vairiomis situacijomis. Toks pastovumas
vertinant mogaus drovum ar mielum gerai j pastantiems monms padeda
sutarti tarpusavyje (Kenrick ir Funder, 1988). Taip ms geriausi draugai pa
liudija, kad turime tam tikr asmenybs bruo - kaip dabar inome, bruo,
kuriems takos turi genetika.
Be to, ms bruoai yra socialiai svarbs. Jie daro tak sveikatai, mstymui
ir darbo rezultatams (Deary ir M atthews, 1993; Hogan, 1998). M s bruoai, kaip
pastebi daugelyje savo tyrim Samuelis Goslingas ir jo kolegos, slypi net
mgstamoje muzikoje. Klasikins, diazo, bliuzo ir folklorins muzikos
gerbjai daniausiai bna atviri patyrimams ir ikalbs; kantri, pop ir religi
ns muzikos klausytojai daniausiai bna linksmi, draugiki ir siningi
(Rentfrow ir Gosling, 2003);
bendrabui kambariuose ir kabinetuose. Asmenin erdv atskleidia m
s asmenyb bei palieka elgesio pdsakus (imtyt drabui arba tvarkin
go raomojo stalo pavidalu). Ir tai paaikina, kodl kas nors, vos kelias mi
nutes apirjs gyvenamj ir darbo erdv, gali gana tiksliai vertinti ms
siningum, atvirum naujiems patyrimams ir net emocin stabilum (Gos
ling ir kiti, 2002);
762 15 SKYRIUS
asmeniniuose interneto tinklalapiuose. Ar asm eninis interneto tinklalapis taip

pat yra drob, kurioje ireikiam e save? O gal tai galim yb m onm s pa
teikti save m elagingai arba klaidinam ai? Kaip teigia Sim ine Vazire ir Gos-
lingas (2004), jis labiau ireikia asm enyb nei leidia klaidinti kitus. As
m enini interneto tinklalapi lankytojai greitai pastebi svarbius j savinin
k ekstraversijos, siningum o ir atvirum o patyrim am s enklus.
Ivada: bruoai egzistuoja. M es esam e skirtingi. Ir m s skirtum ai yra svarbs.
Raikos bdo pastovumas
19 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl psichologus domina ekspresyvumo bruoo pastovumas.
Nepastam oje, form alioje situacijoje - pavyzdiui, sveiuojantis pas m og i

kitos kultros - kai kurie bruoai gali likti uslpti, nes paisom e socialini nor
m . prastom is, neform aliom is aplinkybm is - paprasiausiai susitikus su drau
gais - jauiam s ne tokie suvaryti ir leidiam e savo bruoam s irykti (Buss
1989). Tokiom is neform aliom is situacijom is m s raikos bdas - gyvum as, kal
bos m aniera, gestai - yra stebtinai pastovus. Danai tvirt spd apie m og
susidarom e, pabendrav su juo vos kelias akim irkas. Nalini Am bady ir Rober
tas Rosenthalis (1992,1993) ra vaizdajuost, kaip 13 Harvardo universitete
m agistrant m ok em esnij kurs studentus. Paskui stebtojai irjo tris ne
dideles atkarples apie kiekvieno dstytojo elges - po 10 sekundi paskaitos
pradioje, viduryje bei pabaigoje. Tada jie vertino kiekvieno dstytojo pasitikji
m savim i, energingum , em ocin iltum ir pan. ie elgesio vertinim ai, kurie
rm si 30 sekundi stebjim u, stulbinam ai atitiko student vertinim vidurk
sem estrui pasibaigus.
Stebint tris net trum pesnes, dviej sekundi, atkarples, vertinim korelia
cijos su student vertinim ais koeficientas buvo +0,72. Vien m oni pirm ieji
spdiai, kuriuos sukl ekspresyvus elgesys, leido prognozuoti kit m oni
ilgalaikius spdius!
Dl ekspresyvum o galios net m ai m ogaus elgesio fragm entai gali daug k
atskleisti. Am bady ir jos kolegos (2002), tirdam i gydytoj aplaidum o bylas,
apdorojo deim ties sekundi chirurgo ir paciento pokalbi ra atkarples taip,
kad nebt m anom a suprasti odi, taiau ilikt intonacija, balso stiprum as
ir ritm as. I i likusi enkl klausytojai pajg pajusti chirurgo nuoirdum ,
prieikum , dom inavim bei tiksliai vertinti, kuriam chirurgui buvo ikelta byla.
Nors klausytojai nieko neinojo nei apie chirurgo gdius, nei apie tai, kas buvo
kalbta, jie vis tiek i balso tono pajuto, ar gydytojas buvo em patikas, ar val
dingas, ir to pakako, kad bt galim a nuspti pacient reakcij.
Vieni m ons yra natraliai ekspresyvs (ir todl turi talent pantom im ai ar
aradom s); kiti yra m aiau ekspresyvs (todl geriau aidia poker). Kad ver
tint m oni valing ekspresyvum o kontrol, Bella DePaulo ir jos kolegos (1992
papra tyrim o dalyvi apsimesti kiek m anom a ekspresyvesniais arba sant
resniais reikiant savo nuom on. Jie pastebjo stulbinam dalyk: neekspresy-
vs m ons, net vaidindam i ekspresyvum , buvo m aiau ekspresyvs nei nat-
ASMENYB 763
raliai besielgiantys ekspresyvs m ons. Atitinkam ai ekspresyvs m ons, net

stengdam iesi atrodyti santrs, buvo m aiau santrs nei natraliai besielgian
tys neekspresyvs m ons. Sunku bti tuo, kuo nesi, arba nebti tuo, kuo esi.
Tai, kad ekspresyvum o nem anom a nuslopinti, paaikina, kodl per kelias
sekundes galim a vertinti, ar m ogus m gsta bendrauti. sivaizduokite M au
rice Levesque ir Davido Kenny (1993) eksperim ent. Jie susodino aplink stal
keturi studeni grupes ir kiekvienos papra tik pasakyti savo pavard, kur
s, gim tj m iest ir kur gyvena studijuodam a. Vliau students, sprsdam os vien
i i keli sekundi odinio ir neodinio elgesio, turjo atspti, ar kiekviena
j kaim yn yra neki, ar ne. (Kaip m anote, ar jum s pavykt atspti kito m o
gaus nekum , rem iantis tokiu trum pu spdiu apie jo elges?) Kai vliau vaiz
dajuost buvo rayti pokalbiai su iom is m erginom is, kuriuose jos su paneko
vu nekjosi po vien, ir nustatyta, ar kiekviena student yra i ties m gsta
kalbti, paaikjo, jog skuboti sprendim ai buvo gana tiksls. Gana tiksls buvo
ir Peterio Borkenau bei jo bendradarbi (2004) sprendim ai, kai jie vaizdajuost
rainjo vairiai besielgianius suaugusius vokieius, pradedant igalvotos is
torijos pasakojim u ir baigiant trum p sakini skaitym u bei supaindinim u su
kitu m ogum i. Nors situacijos skyrsi, visais atvejais asm enyb buvo ryki. Tas,
kuris vienoje situacijoje atrod sum anus bei links bendrauti, kitoje situacijoje
(kitam m ogui) atrod toks pat. Kai vertinam e tok ekspresyv bruo kaip po
linkis bendrauti, m ai elgesio fragm entai gali daug pasakyti.
Apibendrindam i galim e pasakyti, kad kiekvienu m om entu susiklosiusi si
tuacija labai sm arkiai veikia m ogaus elges, ypa jei situacija kelia aikius rei
kalavim us. Vairuotojo elges prie viesoforo daug geriau galim e num atyti, rem da
m iesi vies spalvom is, o ne jo asm enybs painim u. Taigi dstytojam s studentas
gali atrodyti rom us (sprendiant i jo elgesio paskaitose), o draugam s - gana
pals (sprendiant i elgesio vakarli m etu). Taiau ivedus m ogaus elge
sio vairiom is situacijom is vidurk, atsiskleidia asm enybs bruoai. Be to, net
per labai trum p laiko tarp galim e pastebti m oni kai kuri bruo, pavyz
diui, ekspresyvum o, skirtum us.
MOKYMOSI REZULTATAI
14 TIKSLAS. Ivardykite, kokie yra pagrindiniai psichoanalitins 15 TIKSLAS. Apibdinkite, kaip psichologai mgino sudaryti
ir asmenybs bruo teorij skirtumai. svarbiausi asmenybs bruo sra.
Bruous tiriantys m okslininkai, kitaip nei Freudas, ku Bruous tiriantys m okslininkai m gina apibdinti as
ris asm enyb aikino vaikysts seksualum u bei pas m enyb, vertindam i individ i karto pagal kelias
m oningais m otyvais, bando apibdinti asm enyb pa bruo dim ensijas. Kai kurie iskyr svarbias asm e
stoviais ir ilgalaikiais elgsenos m odeliais arba predis- nybs dim ensijas faktorins analizs pagalba. Han
pozicija jausti bei veikti. Kai kurie psichologai taip sas Eysenckas ir Sybil Eysenck pasil idj, kad dvi
pat pam gino pagal vyraujanius bruous aprayti as pagrindins genetikai slygojam os dim ensijos (eks-
m enybs tipus . traversija-intraversija ir em ocinis stabilum as-nestabi-
764 15 SKYRIUS
lum as) gali paaikinti norm alius asm enybs skirtum us. penkias dim ensijas gaunam as isam iausias asm eny
Sm egen veiklos nuotraukos i ties rodo, jog eks bs vaizdas.
travertai ir intravertai skiriasi sm egen suadinim o ly
18 TIKSLAS. Apibendrinkite individo-situacijos prietar ir paai
giu. Jerom e Kaganas m ano, kad paveldim um as, da
kinkite jos svarb bruo teorijos kontekste.
rydam as tak autonom ins nerv sistem os reaktyvu
m ui, taip pat veikia tem peram ent bei elgesio bd, Bruo teorijos kritikai nurodo, kad, nors m oni ben
o tai padeda apibrti asm enyb. drieji bruoai laikui bgant gali nekisti, j konkretus
elgesys skirtingom is aplinkybm is bna nevienodas
16 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip psichologai naudoja asmenybs
nes j vidin predispozicija sveikauja su konkreia
klausimynus bruoams vertinti, ir aptarkite plaiausiai taikom aplinka. Todl bruoai nra geri elgesio prognozs ro
asmenybs klausimyn.
dikliai. Bruo teorijos alininkai atsako, jog, nepai
Asmenybs klausimynai - tai daug klausim vairiem s sant i svyravim , m ogaus vidutinis elgesys esant
jausm am s bei vairiam elgesiui vertinti. M inesotos daugeliui skirting aplinkybi daniausiai bna ga
daugiafazis asm enybs klausim ynas-2 yra plaiausiai na pastovus.
naudojam as asm enybs klausim ynas. Jo teiginiai bu
19 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl psichologus domina ekspresy
vo atrinkti em pirikai, o testo rezultatai vertinam i ob
vumo bruoo pastovumas.
jektyviai. Taiau objektyvum as neutikrina validumo
(kad bus m atuojam a tai, k norim a pam atuoti), ir m o
Ekspresyvus bdas - gyvum as, kalbjim o m aniera ir
ns klausim us gali atsakyti taip, kaip yra socialiai
gestai - rodo, kokie pastovs gali bti bruoai nepri
pageidautina, taiau tai bus netiesa. klausom ai nuo aplinkybi diktuojam elgesio svyravi
m . Stebtojai sugebjo vertinti ekspresyvum i
17 TIKSLAS. Apibdinkite Didiojo Penketo model ir aptarkite jo
trum p, dviej sekundi trukm s, vaizdo ra. M es
privalumus tyrinjant asmenyb.
nelabai galim e valingai kontroliuoti savo ekspresyvu
Penki svarbiausi asm enybs veiksniai yra ie: sinin m .
gumas, sutarimas su kitais , emocinis stabilumas , at
virumas ir ekstraversija. ie bruoai tam pa pastovs PAKLAUSKITE SAVS: Kaip js vertintumte save pagal penkias
sulaukus pilnam etysts, i esm s paveldim i, gali bti asmenybs dimensijas: stabilum, ekstraversij atvirum, suta-
taikom i visom s kultrom s ir leidia gerai prognozuoti rim su kitais ir siningum? Kaip jus vertint js eimos na-
kitas asm enines savybes. vertinus m og pagal ias riai ir draugai?
20 TIKSLAS. Apibdinkite socialin-kognityvin krypt ir paaikinkite, kaip j iliustruoja abipusis
determinizmas.
Psichologijoje, kaip danai paym im e ioje knygoje, individas laikom as biopsi-

Socialin-kognityvin kryptis chosocialiniu organizm u. Tarpusavyje sveikauja biologikai nulem ti psichologi
(social-cognitive perspective) - niai bruoai ir konkreios situacijos. Asm enybs socialins-kognityvins kryp
teorija, teigianti, kad elges ties krjas Albertas Bandura (1986, 2001, 2005) pabr asm ens ir situacijos
veikia individo (ir jo mstymo) sveik. Kaip prigim tis ir patirtis visada veikia drauge, taip ir individai svei
sveika su socialine aplinka. kauja su situacijom is.
ASMENYB 765
K aip m okym o teoretikai, socialins-kognityvins krypties alininkai m ano,

kad elgtis daugiausia im okstam a arba slygojim o dka, arba stebint kitus ir se
kant j pavyzdiu. (Tai yra socialin" dalis.) Jie taip pat pabria psichikos
proces svarb: tai, k galvojam e apie situacij, veikia m s elges. (Tai yra
"kognityvin" dalis.) Taigi socialins-kognityvins pakraipos teoretikam s rpi
ne vien tai, kaip aplinka kontroliuoja m us (biheviorizm as), bet ir kaip m es svei
kaujame su aplinka: kaip suvokiam e iorinius vykius ir kaip juos reaguoja
m e? K oki tak elgesio bdui daro m s schem os, prisim inim ai ir lkesiai?
Abipus taka
Bandura (1986) sveikavim su aplinka vadina abipusiu determ inizm u. Jis tei Abipusis determinizmas
gia, kad elgesys, vidiniai asm eniniai veiksniai ir aplinka veikia kaip sujungti (reciprocal determinism) -
vienas kit lem iantys veiksniai" (15.6 pav.). Pavyzdiui, vaik televizijos i sveikaujanios asmenybs
rjim o proiai (buvs elgesys) lem ia j m gstam as laidas (vidinis asm eninis ir aplinkos veiksni takos.
veiksnys), o tai lem ia, kaip televizija (aplinkos veiksnys) veikia j dabartin el
ges. Poveikiai yra abipusiai.
A ptarkim e tris konkreius bdus, kuriais sveikauja m ons ir aplinka.
1. Skirtingi m ons pasirenka skirting aplink. U niversitetas, kuriam e m o

kots, leidiniai, kuriuos skaitote, televizijos laidos, kurias irite, m uzika,
kurios klausots, js draugai, su kuriais bendraujate - visa tai yra aplinka,
kuri pasirinkote, rem dam iesi i dalies savo polinkiais (Ickes ir kiti, 1997).
Js pasirenkate aplink, ir ji jus formuoja.
2. Asm enyb form uoja vyki interpretacij ir reakcijas juos. N erim astingi
m ons, pavyzdiui, yra labiau priprat prie potencialiai grsm ing vyki
(Eysenck ir kiti, 1987), m at jie suvokia pasaul esant grsm ingesn ir atitin
kam ai tai reaguoja.
3. Asm enyb padeda sukurti situacijas, kurias reaguojam e. D augelis ekspe

rim ent parod, kad m s poiris ir elgesys su m onm is daro tak j elge
siui su m um is. Jei tikim s, kad m ogus ant m s pyks, galim e nem aloniai su
15.6 PAVEIKSLAS.
Abipusis determinizmas
Vidiniai kognityviniai
veiksniai (mintys ir Socialin-kognityvin teorija
jausmai, susij su teigia, kad ms asmeny
rizikinga veikla) bes formuoja asmenini ir
kognityvini veiksni
sveika (ms jausmai ir
mintys), aplinka ir elgesys.
Elgesys Aplinkos veiksniai

(imokstame okinti (draugai, okinjantys
su tstine guma) su tstine)
766 15 SKYRIUS
15.7 PAVEIKSLAS.
g e n e tika i n u le m ta s te m p e ra m e n ta s im o kta re a kcija
asmenybs tyrim p a s m o n s p ro ce sa i
a u to n o m in s n e rv siste m o s
Asmenyb, kaip ir kiti re a ktyvu m a s o p tim istin is a rb a p e sim istin is
psichologiniai reikiniai, sm e g e n ve ikla a trib u cijo s stiliu s
produktyviai tiriama vairiais

lygiais.
ASMENYB
va ikyst s p a tirtis
situ a cijo s ta ka
ku lt rin ia i l ke sia i
so cia lin p a ra m a
juo elgtis, sukeldam i btent tok elges, kurio laukiam e. Jei esam e nusiteik
ram iai, pozityviai, tikriausiai galsim e m gautis artim ais, palaikaniais drau
gysts ryiais (Donnellan ir kiti, 2005; Kendler, 1997).
M es esam e ir aplinkos kriniai, ir jos architektai.

Jei visa tai atrodo jau girdta, m atyt, dl to, kad tai susij su svarbiausia psi
chologijos ir ios knygos tem a: elgesys kyla i iorini ir vidini veiksni svei
kos. Verdaniam e vandenyje kiauinis sukietja, o bulv sum inktja. Grsm inga
aplinka vien padaro didvyr, o kit - niek. Kiekvien akimirk m s elges
lem ia biologija, m s socialin patirtis, painim as ir asm enyb. tai kodl psi
chologijoje naudinga analizuoti reikinius vairiais lygm enim s (15.7 pav.).
Asmenin kontrol
21 TIKSLAS. Aptarkite vidins ir iorins kontrols suvokimo poveik bei apibdinkite imokto
bejgikum o svok.
Asmenin kontrol Studijuodam i, kaip sveikaujam e su aplinka, socialins-kognityvins psicholo-
(personal control) - gijos atstovai pabria asm enins kontrols jausm o svarb - ar im okstam e
galjim o kontroliuoti savo

jaustis gal kontroliuoti aplink, ar m anom e, kad aplinka kontroliuoja m us. Psi
aplink jausm as, prieingas

chologai asm enins kontrols (arba bet kurio asm enybs veiksnio) tak nagrinja
bejgikum o jausm ui.

dviem pagrindiniais bdais. Vienas bdas - iekoti ryio (koreliacijos) tarp kont
rols jausm o, elgesio bei pasiekim . O antras - atlikti eksperiment, kai kont-
rols jausm as sustiprinam as arba susilpninam as ir stebim i padariniai. Panagri
nkim e juos paeiliui.
Vidinis ir iorinis kontrols pobdis

Panagrinkite savo pai kontrols jausm . Ar jauiate, kad savo gyvenim o ne
galite kontroliuoti? Kad pasaul valdo keletas galingj? Kad norint gauti ger
darb, reikia tinkam u laiku atsidurti tinkam oje vietoje? O gal js labiau link
ASMENYB 767
tikti, kad tai, kas jum s atsitinka, priklauso nuo js pai? Kad paprastas m o Iorinis kontrols pobdis
gus gali paveikti valdios sprendim us? Kad skm lem ia atkaklus darbas, o ne (external locus of control) -
laim ingas atsitiktinum as? suvokimas, kad likim lemia
im tai tyrim lygino m ones, kurie skiriasi kontrols suvokim u. Vienoje pus atsitiktinumai arba asmens
je tie, kurie, pasak psichologo Juliano Rotterio, kontrols altin priskiria io nekontroliuojami ioriniai
riniams veiksniams, t. y. m ano, kad j likim lem ia atsitiktinum ai ir ioriniai veiksniai.
veiksniai. Kitoje pusje tie, kuri suvokiam as kontrols pobdis yra vidinis ir
Vidinis kontrols pobdis
kurie tiki, kad patys tvarko savo likim . Daugelis tyrim parod, kad m ons,
(internal locus of control) -
kuriem s bdinga vidin kontrol, geriau m okosi m okykloje, yra savarankikesni,
suvokimas, kad patys tvarkome
stipresns sveikatos ir m aiau prislgti negu tie, kurie m ano, kad j likim lem ia
savo likim.
ioriniai veiksm ai (Lachm an ir W eaver, 1998; Lefcourt, 1982; Presson ir Be-
nassi, 1996). Be to, jie geriau geba laukti atidt apdovanojim ir lengviau veikia
vairius stresus, tarp j ir vedybinio gyvenim o problem as (M iller ir kiti, 1986).
Kaip teigia June Tangney ir jos kolegos (2004), savikontrol - gebjim as
kontroliuoti im pulsus ir laukti apdovanojim - savo ruotu leidia prognozuoti
ger prisitaikym , geresnius paym ius ir socialin skm . Be to, planuojantiem s
savo dien ir besilaikantiem s io plano studentam s gresia m aesn depresijos
rizika (Nezlek, 2001).
N vienas i m s savikontrol nra nekintanti. Savikontrolei reikia dm e
sio ir energijos. Pasak Roy Baum eisterio ir Julios Exline (2000), kaip ir rau
m enys, savikontrol laikinai nusilpsta po tam pos, atsistato pailsjus ir tam pa
stipresn j m anktinant. Grdinant vali, senka psichin energija. Vieno ekspe
rim ento m etu ialk m ons, m ginantys veikti pagund valgyti sausainius ir
okolad, greiiau m et vykdyti nuobodi uduot.
Imoktas bejgikumas prie asmenin kontrol

Bejgiai, prislgti m ons danai suvokia, jog j gyvenim kontroliuoja iori
niai veiksniai, ir is suvokim as gali stiprinti j visiko pasidavim o (rezignaci
jos) jausm . Btent tai nustat M artinas Seligm anas (1975, 1991) ir jo kole
gos, eksperim entuodam i su gyvnais ir m onm is. Pririti unys, patyr karto
tinius elektros sm gius, kuri niekaip negali ivengti, im oksta jaustis bejgiai. Imoktas bejgikumas
Vliau, pasikeitus situacijai, kai bausm s galt ivengti perok utvar, jie (learned helplessness) -
beviltikai traukiasi ir giasi. Patyr traum uojanius vykius, kuri negaljo bejgikumas ir pasyvi rezignaci
kontroliuoti, m ons taip pat im a jaustis bejgiai, prislgti, netek vilties. Tok ja, kurios imokstama tada, kai
pasyv pasidavim psichologai vadina imoktu bejgikumu (15.8 pav.). Ir gyvnas arba mogus nepajgia
prieingai, gyvnai, iveng sm gi pirm ojoje situacijoje, im oksta asm enins ivengti kartotini nemaloni
kontrols ir lengvai ivengia sm gi, patek nauj situacij. vyki.
Patek svetim kultr ok i dalies patiriam e dl to, kad sum aja kon
trols jausm as. Nesam e tikri, kaip naujoje aplinkoje m ons reaguos (Triandis,
1994). Panaiai ir kaljim uose, fabrikuose, universitetuose, globos nam uose m o
ns nedaug k gali kontroliuoti, dl to prastja j nuotaika ir didja stresas. Su
teikiant daugiau galim ybi kontroliuoti - leidiant kaliniam s perstatyti kdes ir
jungti arba ijungti viesas bei televizori, darbininkam s dalyvauti priim ant
sprendim us, o globos nam gyventojam s pasirinkti, kaip tvarkyti savo aplin
k- labai pagerja sveikata ir nuotaika (M iller ir M onge, 1986; Ruback ir kiti,
768 15 SKYRIUS
15.8 PAVEIKSLAS.
Imoktas bejgikumas
Nekontroliuojami
Kai gyvnai ir mons nemalons vykiai
negali kontroliuoti pasikarto
jani nemaloni vyki,
jie danai imoksta Suvoktas kontrols
bejgikumo.
nebuvimas
Generalizuotas
bejgis elgesys
1986; W ener ir kiti, 1987). Vieno garsaus tyrim o m etu globos nam gyvento
jai, i kuri 93 proc. buvo skatinam i labiau kontroliuoti aplink, pasidar gu
vesni, veiklesni ir laim ingesni (Rodin, 1986). M okslinink Ellen Langer (1983,
p. 291) pdar ivad, kad suvokta galim yb kontroliuoti yra m ogaus veiklu
m o pagrindas". Taigi ir jauniem s, ir seniem s" ji rekom endavo sukurti toki ap
link, kuri didint kontrols jausm ir asm enin veiksm ingum . Btent dl to
daugelis m oni m gsta asm eninius garso ir vaizdo grotuvus, nes jie gali kon
troliuoti pagal savo nor m uzikos ir vaizdo turin bei laik.
ios tyrim ivados turt nuram inti: m ons klesti dem okratijos slygom is,
bdam i laisvi ir kai jiem s leidiam a veikti. Nenuostabu, kad sen dem okrati
ni tradicij alyse gyvenantys m ons jauiasi es laim ingesni (Inglehart, 1990).
Visai prie dem okratin revoliucij Ryt Vokietijoje psichologai Gabriel Oettin-
gen ir M artinas Seligm anas (1990) palygino Ryt ir Vakar Berlyno darbinink
kno kalb. Vakar Berlyno gyventojai, palyginti su gyvenaniais kitapus sie
nos, daug daniau juoksi, sdjo tiesiai, o ne susm uk, jiem s buvo bdingesn
auktyn kylanti lp linija.
Nuo to laiko, kai buvo surinkti ie duom enys, dem okratini judjim dka
iaugo asm enin kontrol, kuria naudojasi daugelis Ryt Europos gyventoj.
Taiau tuo negali pasigirti Am erikos studentai, kurie teigia jaui daugiau io
rins kontrols. Vidutinis auktosios m okyklos studentas 2002 m etais jaut
didesn iorin kontrol nei 80 procent student XX a. septintojo deim tm e
io pradioje", - rao Jean Twenge ir jos bendradarbiai (2004).
Kaip pastebi Barry Schwartzas (2000, 2004), iek tiek laisvs ir kontrols
yra geriau nei jokios. Taiau ar tolydiai didjantis pasirinkim as sukuria vis ge
rjant gyvenim ? M atyt, ne. Schwartzas atkreipia dm es tai, kad laisvs per
teklius" iandienos Vakar kultrose prisideda prie m ajanio pasitenkinim o
gyvenim u, didjanios depresijos ir kartais prie dvasinio paralyiaus. (Viena i
prieasi, dl kurios nepakeiiau savo surdijusio 12 m et senum o autom obilio,
yra m ano didiul baim nagrinti visus pasirinkim o variantus.) Iaugusios varto
toj galim ybs rinktis nra tik palaim a. Isirink vien dem ar okolad i 30
ri, m ons jauia m aesn pasitenkinim nei tuo atveju, jei rinktsi tik i
ASMENYB 769
keleto (Iyengar ir Lepper, 2000). i pasirinkimo tironija sukelia inform acijos

pertekli ir didina tikim yb, kad grauim s dl t variant, kuri nepasirinkom e.
Optimizmas prie pesimizm
22 TIKSLAS. Aptarkite, koks yra ryys tarp veiklos rezultat ir optimistinio arba pesimistinio
atribucijos stiliaus, bei palyginkite pozityvij ir humanistin psichologij.
Kiek bejgiai arba veikls jauiats, parodo ir js optim izm o-pesim izm o di
m ensija. Kaip js daniausiai aikinate neigiam us ir teigiam us dalykus? Turbt
pastate student, kuri atribucijos stilius yra neigiam as - dl blog paym i
jie kaltina savo gebjim stok (nestengiu ito padaryti") arba j nekontro
liuojam as aplinkybes (nieko negaliu pakeisti"). Tiktina, kad tokie studentai
ir toliau tenkinsis prastais paym iais, kitaip negu tie, kurie susidaro vilting nuo
stat, kad pastangos, tinkam i m okym osi proiai ir savidrausm gali daug k
pakeisti (Noel ir kiti, 1987; Peterson ir Barrett, 1987). Nepagrstos fantazijos
neskatina m otyvacijos ir skm s siekio, bet realistiki teigiam i lkesiai tikrai
skatina (Oettingen ir M ayer, 2002).
Tyrindam i profesinius pasiekim us, Seligm anas ir Peteris Schulm anas (1986)
palygino naujus gyvybs draudim o agent, kuri poiriai buvo daugm a opti
m istiki, pardavim rodiklius. Tie, kurie optim istikai velg klitis, laikyda
mi jas laim ingais atsitiktinum ais arba naujo poirio galim ybe, per pirm uosius
m etus sudar daugiau draudim o sutari ir dvigubai m aiau j ketino m esti darb,
negu pesim istikiau nusiteik bendradarbiai. Savo tyrim o ivadas tiesiogiai pa
tyr pats Seligm anas, kai vienas i optim ist naujok, atliks m okslininko pa
rengt optim izm o test ir po to pradjs dirbti M etropolitan Life draudim o ben
drovje, vliau jam paskam bino ir pasil sudaryti draudim o sutart.
Tam tikras optim izm o lygis naudingas ir sveikatai. Kaip nagrinjom e 14 sky
riuje, beviltikum as slopina su ligom is kovojani organizm o im unin sistem .
Kelis kartus pakartot tyrim duom enim is, optim istai gyveno ilgiau u pesim istus
arba gyveno m aiau sirgdam i. ie tyrim ai padjo Seligm anui pasilyti pozity
vesn psichologij (r. skyrel Pavelkim e i ariau").
Jei teigiam as m stym as nelaim s akivaizdoje duoda dividend, tai t pat daro
ir truputis realizm o (Schneider, 2001). Savikritiki praeities neskm i aikini
m ai gali nuslopinti am bicijas, taiau realistikas nerim as dl galim ateities ne
skm i gali suteikti energijos ir padti ivengti ios lem ties (Norem , 2001; Good-
hart, 1986; Showers, 1992). Nerim audam i dl bsim o egzam ino studentai gali Viepatie, suteik mums malon
stropiau jam rengtis ir gauti geresnius paym ius nei j tokie pat gabs, taiau ramiai priimti tai, ko nemanoma
labiau savim i pasitikintys bendram oksliai. Edwardas Changas (2001) rao, kad pakeisti, duok drsos pakeisti
palyginti su kitais am erikieiais, i Azijos kil Am erikos studentai yra iek tiek tai, k reikt pakeisti, ir
pesim istikesni. O tai, jo m anym u, galt paaikinti j puikius akadem inius iminties atskirti iuos dalykus
pasiekim us. Skm ei reikia daug optim izm o, kad atsirast viltis, ir daug pesi vien nuo kito.
m izm o, kad bt ivengta nusiram inim o. Reinhold Niebuhr,
Taiau perdtas optim izm as gali apakinti, nes tada nepastebim a tikr pavo The Serenity Prayer, 1943
j. Neilas W einsteinas (1980, 1982, 1996) parod, kaip m s natralus teigia- (Malda tyloje")
770 15 SKYRIUS
PAVELKIME I ARIAU:
Pozityvesns psichologijos link

Per pirmj savo imtmet psichologija, savaime suprantama, bu
vo sutelkusi didiausi dmes neigiam bsen supratim ir j
palengvinim. Mokslininkai tyr iurkt elges ir nerim, depresi
j ir ligas, prietarus ir skurd. Kaip buvo pastebta 13 skyriuje,
Martinas E. P. Seligmanas
nuo 1887 m. paskelbt straipsni apie neigiamas emocijas skaiius
Svarbiausias pozityviosios
santykiu 17:1 virijo straipsni apie teigiamas emocijas skaii.
psichologijos tikslas - matuoti,
Per prajusius imtmeius, kaip ra 1998 metais Amerikos
suprasti ir po to sutelkti mogaus
psicholog asociacijos prezidentas Martinas Seligmanas (2002),
jgas ir pilietines dorybes."
santykins taikos ir klestjimo laikai suteik kultroms galimy
b savo dmes nuo silpnybi ir alos atitaisymo perkelti auk
iausios gyvenimo kokybs" skatinim. Klestiniuose V amiaus lyderyst, imintis bei dvasingumas, tyrinjim ir stiprinim. Da
Atnuose buvo puoseljama filosofija ir demokratija. Klestinioje bartiniuose moksliniuose darbuose nagrinjamos i dorybi
XV amiaus Florencijoje buvo puoseljamas didis menas. Ka aknys bei vaisiai, kartais tiriant mones, laikomus iskirtiniais
raliens Viktorijos Anglijoje, paskendusioje brit imperijos gau i dorybi pavyzdiais.
soje, buvo puoseljama garb, drausm ir pareiga. Seligmanas Treiasis kertinis ramstis - teigiamos grups, bendruome
tiki, jog iame tkstantmetyje klestinios Vakar kultros turi pa ns ir kultros - siekia puoselti teigiam socialin ekologija;
nai galimyb sukurti kaip humanik, mokslin monument" sveikas eimas, gyvenvietes, veiksmingas mokyklas, socialiai
pozityvesn psichologij - psichologij, kuriai rpi ne tik silpny atsaking iniasklaid ir pilietin dialog.
bs bei ala, bet ir stipryb bei doryb. Savo lyderi ir madaug Ar psichologijos misija iame amiuje bus pozityvesn? Ne
30 milijon doleri naujo finansavimo dka naujas pozityviosios menkindami poreikio atitaisyti al ir gydyti ligas, pozityviosios
psichologijos judjimas gyja pagreit (Seligman, 2004). psichologijos alininkai mano, jog taip. urnalams American Psy
Pozityvioji psichologija kartu su humanistine psichologija do chologist ir British Psychologist ileidus specialius numerius, skir
misi mogaus pasitenkinimo pltote, taiau jos metodologija yra tus pozityviajai psichologijai, ijus naujoms knygoms -Authen
mokslin. I i akn iaugo ne tik nauji laims (r. 13 skyri) tic Happiness, 2002 (Autentika laim"); A Psychology of Hu
bei sveikatos (r. 14 skyri) tyrimai, bet ir dmesys persikl man Strengths, 2003 (mogaus pranaum psichologija"); Cha
nuo imokto bejgikumo bei depresijos optimizm bei klest racter Strength an Virtues, 2004 (Charakterio stipryb ir dory
jim. Pozityvioji psichologija, - sako Seligmanas ir jo kolegos bs"), - 150 mokslinink susibrus 50 mokslini grupi tinkl
(2005) - tai terminas, po kuriuo tarsi po skiu susispiet tei visame pasaulyje, steigus premijas u mokslinius darbus, or
giam emocij, teigiam charakterio bruo ir suteikiani ga ganizuojant vasaros institutus ir steigus stipendijas, skatinan
lias institucij tyrimai." ias magistrantus bei doktorantus, nagrinjanius pozityviosios
Pasitenkinimas praeitimi, laim dl dabarties ir optimizmas psichologijos klausimus, ie psichologai turi pagrind bti tei
dl ateities kartu apibria pirmj io judjimo kertin ramst: giamai nusiteik.
teigiamas emocijas. Laim, kaip rodinja Seligmanas, yra ma
lonaus, turiningo ir prasmingo gyvenimo alutinis produktas.
Seligmanas pabria, kad pozityvioji psichologija ne tik ti Pozityvioji psichologija
ria, kaip susikurti malon gyvenimo bd, bet ir ger gyvenim, (positive psychology) -
kuriame panaudojami mogaus gebjimai, bei prasming gyve mokslinis optimalaus moni funkcionavimo
nim, kuriame mogus mato ne tik save. Tad antrasis kertinis tyrimas; siekia atrasti bei skatinti privalumus
ramstis - teigiamas charakteris - dmes sutelkia toki dory ir dorybes, teikianias galimybes klestti
bi, kaip krybingumas, drsa, uuojauta, dora, savikontrol, pavieniams monms ir bendruomenms.
ASMENYB 77 1
mo m stym o alikum as gali skatinti nerealistik optim izm dl bsim gy Nemaniau, kad man tai gali
venim o vyki". Daugum a auktj m okykl student m ano, jog m aiau tik atsitikti."
tina, kad jie, palyginti su vidutiniu kurso draugu, prads piktnaudiauti alkoho Earvin (Magic) Johnson,
liu, ikris i auktosios m okyklos ar sulauk 40 m et patirs infarkt. Daugum a My Life, 1993
vyresni paaugli m ano, kad jiem s m aiau nei bendraam iam s gresia AIDS (Mano gyvenimas")
(Abram s, 1991). (Po to, kai usikrt IV)
Taiau atrodo, jog m s natralus teigiam o m stym o alikum as iblsta, kai
sitem p laukiam e grtam ojo ryio, pavyzdiui, egzam ino rezultat (Taylor ir
Shepperd, 1998). (Ar esate pastebj, kad baigiantis rungtynm s labiau abejo
jam a, kad jos pasibaigs teigiam u rezultatu tada, kai js kom anda pirm auja, o
ne atsilieka?) Teigiam os iliuzijos taip pat isisklaido po traum uojani asm eni
ni patyrim - taip atsitiko em s drebjim o Kalifornijoje aukom s, kurios pri
valjo atsikratyti iliuzijos, kad jom s i gaivalin nelaim gresia m aiau nei ki
tiem s (Helweg-Larsen, 1999).
M adaug 200 m okslini ataskait ufiksuota, jog apim ti iliuzinio optim iz
mo m ons gali nepajgti im tis proting atsargum o priem oni. Daugum a jaun
am erikiei ino, jog m adaug pus santuok JAV baigiasi skyrybom is, taiau
yra sitikin, kad j santuoka neiirs (Lehm an ir Nisbett, 1985). Didum a rka
li rko daug derv turinias cigaretes, taiau tik 17 procent tiki, kad j rko
m ose cigaretse yra daugiau pavojing derv, negu daugum oje kit cigarei
ri (Segerstrom ir kiti, 1993). Palyginti su kitom is savo universiteto kolegm is,
lytikai aktyvios students - ypa tos, kurios ne visada naudoja kontraceptines
priem ones - m ano, kad jom s m aiau gresia nepageidaujam as ntum as (Bur
ger ir Bum s, 1988). Tie, kurie apim ti optim izm o sivelia neskm ei pasm erk
tus santykius, nepripasta rkym o alos ar nesaugiai lytikai santykiauja, pri
m ena m um s, kad aklas optim izm as, kaip ir ididum as, gali pakiti koj.
Ironika tai, kad m ons daugiausia perdtai pasitiki savim i tada, kai labiau Neimanymas daniau nei
siai ko nors neim ano. Kaip sako Justinas Krugeris ir Davidas Dunningas (1999), inojimas virsta pasitikjimu."
danai reikia patiem s bti kom petentingiem s, kad atpaintum e kom petentingu Charles Darwin,
m . M okslininkai pastebjo, kad daugum a student, blogiausiai grupje ilaik The Descent of Man, 1871
gram atikos ir logikos testus, m an, kad jie bus tarp puss geriausiai ilaikiusi (mogaus kilm")
j. Jei neinai, kas yra taisyklinga gram atika, gali nesuvokti, kad tavo gram a
tikos inios prastos. is savo nekom petentingum o neim anym o" reikinys, galiu
utikrinti, yra analogikas atvejui, kai m onm s su sutrikusia klausa bna sun
ku suprasti, kad j klausa nusilpusi. M es ne tiek neigiam e", kiek tiesiog nesu
vokiam e, kad kako negirdim e. Jei a neigirstu, kai draugas m ane aukia var Saloninis [odi loto] aidjas
du, jis pastebi m ano neatidum . Taiau m an atrodo, jog nieko nevyko. A gir laimingas... Jis net nenutuokia,
diu tai, k girdiu - tai m an atrodo visikai norm alu. kaip apgailtinai pralaimi
Tik negebjim u suvokti savo nekom petentingum galim a paaikinti, kodl kiekvien loim ir kokia
tiek daug blogus vertinim us gavusi student bna nusteb, kad jiem s taip blogai daugyb galim odi ar
pasisek per egzam in. Jei neinote vis odi loto" aidim o galim ybi, ku optimali aidimo variant liko
rias praiopsote, galite jaustis gana im intingi tol, kol kas nors kitas jum s j nepastebti.
neparodo. Deanna Caputo ir Dunningas (2005) savo eksperim entais, kuriuose Stephen Fatsis,
buvo atkurtas is reikinys, parod, kad m s neim anym as, jog ko nors nei Word Freak, 2001
nom e, padeda isaugoti pasitikjim savo gebjim ais. (odio ugaida")
772 15 SKYRIUS
Elgesio vairiomis situacijomis vertinimo bdai

23 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl socialins-kognityvins krypties mokslininkai vertina elges
realiose situacijose.
Socialins-kognityvins krypties m okslininkai tyrinja, kaip kintanios aplin

kybs veikia m ones. Kad num atyt elges, jie danai stebi m ones tikrose si
tuacijose.
i idja veiksm inga, bet nra nauja. Geras pavyzdys - Jungtini Am erikos
Valstij arm ijoje Antrojo pasaulinio karo m etu naudotas kandidat slaptuo
sius agentus vertinim o bdas. Arm ijos psichologai neduodavo kandidatam s test
kuriuos reikt atlikti ratu, bet reikalavo veikti im ituotom is aplinkybm is. Buvo
tikrinam a, kaip kandidatai geba elgtis streso slygom is, sprsti problem as, ilikti
lyderiais ir neisiduoti sm arkiai tardom i. Elgesiui tikrovikom is aplinkybm is
vertinti reikjo daug laiko ir l, taiau tai padjo num atyti, kaip vliau sek
sis atlikti slaptojo agento uduotis (OSS Assessm ent Staff, 1948).
bd ir dabar taiko karins, vietim o organizacijos, taip pat ir daugum a
skm ingiausiai dirbani verslo bendrovi, kasm et vertindam os im tus tkstani
m oni vertinim o centruose (Bray ir kiti, 1991, 1997; Spychalski ir kiti, 1997).
AT&T bendrov stebjo, kaip bsim ieji vadybininkai dirba sudarius slygas, im i
tuojanias j darb. Daugelyje universitet bsim j dstytoj gebjim as dstyti
nustatom as stebint j vedam us usim im us, o diplom antai vertinam i stauoi
ir m okym m etu. Kariuom enje kareiviai vertinam i stebint juos per karines pra
tybas. Daugum oje Am erikos m iest, kuriuose gyvena 50 000 ir daugiau gyven
toj, yra vertinim o centrai policijos pareign ir ugniagesi profesinei kvalifi
kacijai nustatyti (Lowry, 1997).
Laikraio New York Times ie bdai rem iasi principu, kad geriausiai galim a num atyti bsim m oni
atlikta 100 mogudysi, elges ne asm enybs testais ar pokalbiais, o ityrus, kaip jie elgsi anksiau pa
vykdyt per pastarja, pus naiom is situacijom is (M ischel, 1981; Ouellette ir W ood, 1998; Schm idt ir Hun
imtmeio, analiz parod, kad ter, 1998). Jeigu situacija ir asm uo lieka beveik tokie patys, geriausiai parodo,
55 udikai reguliariai pratrkdavo kaip seksis busim asis darbas, ankstesn veikla; bsim us paym ius geriausiai ga
niriu, o 63 grasindavo smurtu lim a num atyti pagal buvusius paym ius; agresyvum as praeityje leidia spti apie
(Goodstein ir Glaberson, 2000). agresyvum ateityje; jei m ogus vartojo narkotikus m okykloje, tikriausiai juos
Dauguma udik nevykd vartos ir suaugs. Jeigu negalim a patikrinti, kaip m ogus elgsi seniau, pravar
nusikaltimo netiktai, tiesiog tu sukurti vertinim o situacij, kurioje im ituojam i panas reikalavim ai - tada
pratrk". galim a pam atyti, kaip m ogus su jais susidoroja.
Socialins-kognityvins krypties vertinimas

24 TIKSLAS. Kokia yra pagrindin socialins-kognityvins krypties kritika?
Socialin-kognityvin asm enybs teorija atkreipia dm es tai, kaip aplinkybs

veikia m ones ir kaip patys m ons jas veikia. Ji rem iasi psichologiniais m o
kym osi ir painim o tyrim ais labiau negu kitos teorijos.
ASMENYB 773
Kritikai kaltina socialin-kognityvin teorij u tai, kad ji labai daug dm e

sio skiria aplinkybm s ir nepakankam ai vertina individo vidines savybes. Kri
tikai klausia, kur yra asm uo, kai taip suprantam a asm enyb (Carlson, 1984). O
kur m ogikosios em ocijos? Be abejo, aplinkybs nukreipia m s elges, ta
iau, kaip sako kritikai, danai j prasiskverbia ir m s pasm ons m otyvai,
em ocijos ir m um s bdingi bruoai. Buvo nustatyta, jog asm enybs bruoai lei
dia prognozuoti elges dirbant, m ylint ir aidiant. M s biologikai slygoti
bruoai i ties yra svarbs. Pavyzdiui, aptarkim e Percy Ray Prigdeno ir Char-
leso Gillo atvej. Abu jie buvo patek t pai situacij: laim jo 90 m ilijon
doleri loterijos aukso puod (Harriston, 1993). Kai Prigdenas suinojo laim in
guosius skaiius, jis pradjo nevaldom ai drebti, usidar su draugu vonios kam
baryje, pasitikrino, kad tikrai laim jo, o vliau m raudoti. Kai Gilias igirdo
i naujien, pasak apie tai m onai ir nujo m iegoti.
MOKYMOSI REZULTATAI
20 TIKSLAS. Apibdinkite socialin-kognityvin krypt ir paai m ons ir gyvnai rodo, kelis kartus susidr su trau
kinkite, kaip j iliustruoja abipusis determinizmas. m uojaniais vykiais, kuri negali kontroliuoti. Ap
linka, stiprinanti m oni kontrols pojt, gali pakelti
Abipusis determinizmas - is term inas vartojam as tar dvasi ir suteikti galios pojt. Taiau be paliovos di
pusavyje sveikaujani asm enybs ir aplinkos veiks djanti asm enin laisv, pasireikianti vartojim o pa
ni takai aprayti. i sveika yra socialins-kognity sirinkim gausa, gali tapti pasirinkimo tironija, m en
vins krypties pagrindas. Socialin-kognityvin kryp kinania pasitenkinim gyvenim u, didinania depre
tis taiko im okim o (per slygojim ir stebjim ) bei sij ir sukeliania dvasinio paralyiaus pojt.
painim o (per situacij vertinim ) principus asm eny
bs tyrim ui. Sveika tarp individo ir aplinkos vyksta, 22 TIKSLAS. Aptarkite, koks yra ryys tarp veikios rezultat ir
pavyzdiui, tada, kai pasirenkam e m us form uojani optimistinio arba pesimistinio atribucijos stiliaus, bei palyginkite
aplink, kai m s asm enyb nulem ia, kaip interpre pozityvij ir humanistin psichologij.
tuojam e vykius ir kaip juos reaguojam e, ir kai asm e
Optim istinis arba pesim istinis atribucijos stilius - vy
nyb padeda sukurti situacijas, kurias reaguojam e.
ki aikinim o bdas - gali atskleisti, kiek veiksm ingi
arba bejgiai jauiats. Studentai, kurie laikosi viltin
21 TIKSLAS. Aptarkite vidins ir iorins kontrols suvokimo po
go optim izm o nuostatos, daniausiai gauna geresnius
veik bei apibdinkite imokto bejgikumo svok.
paym ius nei tie, kuri atribucijos stilius yra neigia
m oni, pasiym ini vidine kontrole (kurie tiki, jog m as. Taiau perdtas optim izm as gali skatinti nenu
kontroliuoja savo likim ), m okym osi rezultatai da galim um o pojt, stum iant nereikaling rizik.
niausiai bna geresni, jie bna geresns sveikatos, Pozityvioji psichologija, kaip ir hum anistin,
reiau jauia depresij ir pasiym i didesne savikon m gina puoselti m oni pasitenkinim . Taiau nuo
trole nei tie, kurie priskiria kontrol ioriniams veiks hum anistins ji skiriasi savo m oksliniais m etodais.
niams (kurie tiki, kad u juos auktesns jgos kont Trys pozityviosios psichologijos tikslai yra tirti ir puo
roliuoja j likim ). Imoktas bejgikumas - tai gy selti teigiam subjektyvij gerov; teigiam charak
ta bejgikum o ir pasyvaus susitaikym o reakcija, kuri ter; teigiam as grupes, bendruom enes ir kultras.
774 15 SKYRIUS
23 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl socialins-kognityvins krypties Kritikai kaltina socialins-kognityvins krypties ali
mokslininkai vertina elges realiose situacijose. ninkus u tai, jog jie tiek daug dm esio skiria situa
cijai, kad nebepastebi paties m ogaus. Jie teigia, kad
Socialins-kognityvins krypties m okslininkus dom i i kryptis ignoruoja pasm ons dinam ikos, em ocij
na, kaip m oni elgesys bei sitikinim ai veikia aplin ir biologikai slygojam bruo svarb.
k ir kaip aplinka veikia elges bei sitikinim us. Jie
stebi m ones tikrose situacijose, nes yra pastebj, kad PAKLAUSKITE SAVS: Ar esate pesimistas? Ar i karto visk dra
geriausias bdas prognozuoti kieno nors elges yra ste matizuojate, nieko nesitikite ir nemalonius vykius aikinate sa
bti io m ogaus elges panaiose situacijose. vo negebjimu arba aplinkybmis, kuri nepajgiate kontroliuo
ti? O gal esate optimistas, gal net toks, kuris danai demonst
24 TIKSLAS. Kokia yra pagrindin socialins-kognityvins kryp ruoja iliuzin optimizm? Koki tak bet kuris i i polinki
ties kritika? turjo pasirenkant auktj mokykl ir studijuojam dalyk?
Savojo A tyrinjimas
25 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl psichologija taip intensyviai tiria savast, ir pateikite tris iuolai
kini savasties mokslini tyrim pavyzdius.
Vienas pirm j m ogaus savasties jausm u pradjo dom tis W illiam as Jam esas.
kuris tam paskyr per 100 savo 1890 m . ileisto veikalo Psichologijos pagrin
dai" puslapi. 1943 m. Gordonas Allportas apgailestavo, kad savastis inyko
i akiraio". J pabrianti hum anistin psichologija negali pasigirti gausiais
m oksliniais tyrim ais, taiau ji padjo atgaivinti savasties sam prat ir ilaikyti
jai dm es. Dabar, prajus daugiau kaip im tm eiui nuo Jam eso veikalo pasiro
dym o, savastis yra viena i psichologijos energingiausiai gvildenam ir tiriam
tem . Kasm et pasirodo gausyb studij apie savivert", savisklaid", savi
vok", savikontrol" ir pan. Nuo 1967 m . apie tai pasirod daugiau kaip 220 000
straipsni. I gausybs tyrim galim e daryti ivad, kad vis m ini, jausm u,
veiksm tvarkytoja savastis yra m s asm enybs ais.
Vienas i naujojo poirio savast pavyzdi yra Hazel M arkus ir jos koleg
pltota galim A sam prata (Cross ir M arkus, 1991; M arkus ir Nurius, 1986).
Js galim i A apim a tai, kuo troktate tapti - turtingas, lydim as skm s darbe,
m ylim as ir avus. Savim ons vizija taip pat apim a ir tai, kuo bijote tapti - ne
turinia darbo, vienia, nepasiekusia m okslo asm enybe. ie galim i A m us ska
tina, kelia konkreius tikslus, kuri turim e siekti ir kuriem s turim e skirti ener
gijos. M iigano universiteto m edicinos studentai, kurie aikiai sivaizdavo sa
ve skm ingai dirbaniais gydytojais, baig studijas geresniais paym iais. Tie.
Dmesio centro efektas kurie daug svajoja, daug ir pasiekia.
(spotlight effect) - Dm esys sau gali skatinti, taiau jis taip pat gali paakinti per greitai daryti
klaidingas sitikinimas, prielaid, jog kiti m us pastebi ir vertina. Thom as Gilovichius (1996) padem onst-
kad kiti itin pastebi ir vertina ravo dm esio centro efekt, papraydam as keli Kom elio universiteto stu
ms ivaizd, elgsen ir dent, prie einant patalp, kurioje buvo j kolegos, apsivilkti m arkinlius
klaidas. su keistu pieiniu. Jausdam iesi nepatogiai, iuos m arkinlius vilkintys studen
ASMENYB 77 5
tai spjo, jog beveik pus j draug atkreips dm es m arkinlius, kai tik jie
engs patalp. I ties juos atkreip dm es tik 23 procentai koleg. M aai
dm esio kreipiam a ne tik keistus drabuus bei nesutvarkytus plaukus, bet ir
nervingum , susierzinim ar susiavjim : tai pastebi m aiau m oni nei m es
m anom e (Gilovich ir Savitsky, 1999). Kiti taip pat reiau, negu m es m anom e,
pastebi m s ivaizdos bei veiklos rezultat pokyius - pakilim us bei nuosm u
kius (Gilovich ir kiti, 2002). Net kai padarom e apm audi klaid (netyia jun
giam e bibliotekos signalizacij, ateinam e vakarien netinkam ai apsireng), m es
isiskiriam e i kit m aiau, negu sivaizduojam e (Savitsky ir kiti, 2001). D
m esio centro efekto inojim as gali suteikti jg. Jei sakantiem s vieas kalbas
padsim e suprasti, kad j natralus nervingum as auditorijai nra toks akivaiz
dus, jie pasakys geresn kalb (Savitsky ir Gilovich, 2003).
Dm esys sau taip pat daro poveik, taiau konstruktyvesn, prisim inim am s:
geriau sim enam e inform acij, jei j koduojam e susiedam i su savim i. Tory Hig-
ginsas ir Johnas Barghas (1987) padem onstravo nuorodos save reikin, pa
pra, kad m ons pagalvot, ar tam tikri konkrets odiai, pavyzdiui, drau
gikas, apibdina juos ir kitus m ones. Eksperim ento dalyviai geriau prisim in
odius, kuriuos jie siejo su savim i.
Saviverts nauda
26 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra du alternatyvs teigiamos koreliacijos tarp emos saviver
ts ir asmenini problem aikinimai.
Svarbu ir tai, k m ogus apie save m ano. Aukta savivert - savosios verts Savivert
jausm as - yra naudinga. m ons, kurie gerai save vertina (tvirtai pritaria save (self-esteem) -
tvirtinantiem s klausim yn teiginiam s), m aiau skundiasi nem iga, ne taip pa didels arba m aos savo verts
siduoda kit spaudim ui, atkakliau atlieka sunkias uduotis, yra ne tokie drovs jausm as.
bei vienii ir tiesiog laim ingesni (Crocker ir W olfe, 1999; Leary, 1999; M urray
ir kiti, 2002; W atson ir kiti, 2002). Igirds ger naujien auktos saviverts
m ogus ja diaugsis labiau, negu em os saviverts m ogus (W ood ir kiti, 2003).
m ons, kuri savivert em a, nebtinai save vertina kaip niekam tikusius
ir blogus, bet jie retai apie save gerai atsiliepia. em a savivert paprastai suke
lia nelaim ingum o ir nevilties jausm us. Psichoterapeutas Hansas Struppas (1982)
pastebjo: Vos tik im i klausytis paciento pasakojim o, susiduri su dideliu jo ne
pasitenkinim u savim i, em ocine tam pa, neviltim i... Vis i sunkum pagrin
das - m enka savivert. Kai em a savivert gresia socialine atskirtim i, tai gali
paskatinti pastangas ilikti - m ogus gali pajusti m otyvacij elgtis taip, kad bt
priim tas atgal parem iani socialin grup (Leary ir kiti, 1995).
iuos koreliacinius ryius tarp m enko savs vertinim o ir asm enini problem
galim a aikinti ir kitaip. Psichologai Roy Baum eisteris su kolegom is (2003,
2005), W illiam as Dam onas (1995), Robynas Dawesas (1994), M arkas Leary
(1999) ir M artinas Seligm anas (1994, 2002) abejoja, kad aukta savivert yra
tas ginklas, kuris apsaugo vaikus nuo gyvenim o sunkum . Galbt savivert
tiesiog atspindi tikrov. Galbt gerai jauiam s po to, kai k nors gerai padarom e.
Galbt tai yra iki prim im o ir sunkum veikim o alutinis produktas. O gal
776 15 SKYRIUS
Dabar daug kalbam a apie savivert yra m atas, rodantis m s santyki su kitais m onm is bkl. Jei taip
savivert. M an tai atrodo gana tai ar dirbtinis jo ribos kilsteljim as nra panaus dirbtin autom obilio kuro

bako m atuoklio vertim rodyti pilnas , kai i ties bakas yra pustutis? Jei sa-
paprasta. Jei nori savim i
didiuotis, privalai padaryti tai, vivert yra em a dl problem ir neskm i, tai galbt j bt galim a veiksm in-
kuo galtum ei didiuotis." giau padidinti ne nuolat kartojant vaikam s, kokie jie yra nuostabs, o skatinant
Oseola M cCarty, skalbja juos paius susidoroti su sunkum ais ir atkakliu trisu siekti usibrto tikslo?
i M isisips valstijos, Piet Taiau eksperim entai atskleidia em os saviverts padarinius. Jei laikinai
M isisips universitetui sum enkinsim e m oni savivaizd (tarkim e, pasakydam i, kad jie blogai ilaik
padovanojusi 150000 doleri gebjim test, arba peikdam i j asm enyb), jie bus daniau link peikti kitus
arba reikti didesnius rasinius prietarus (Ybarra, 1999). m ons, kurie neigia
m ai save vertina, yra labiau paeidiam i ir link teisti kitus (Baum gardner ir
kiti, 1989; Pelham , 1993). Vieni m yli savo artim kaip save pat", o kiti neap-
kenia savo artim o kaip savs paties. Tyrim ais nustatyta, kad tie, kurie buvo
priversti jaustis nesaugs, danai tam pa perdtai kritiki, tarsi nordam i kitus
apstulbinti savo talentu (Am abile, 1983). ie duom enys atitinka M aslowo ir Ro-
gerso teiginius, kad sveikas" savivaizdis yra naudingas. Pripainkite save ir
jum s bus lengviau pripainti kitus. Kitaip sakant, tie, kurie nevertina savs,
nevertina ir kit.
Kultra ir savivert
27 TIKSLAS. Aptarkite, kaip mons isaugo savivert diskriminuojami arba uimdami em so
cialin padt.
Ar tiesa, kaip m ano daugelis, kad etnini m aum atstov, negali m oni ir
m oter gyvenim luoina nuskurdinta savivert? Sukaupti duom enys rodo, jog
ne. Nacionalinio psichikos sveikatos instituto XX a. devintajam e deim tm etyje
atliktas tyrim as Psichiatriniai sutrikim ai Am erikoje" atskleid, jog afroam eri-
kiei ir i Lotyn Am erikos kilusi am erikiei depresijos bei alkoholizm o lygis
yra panaus kit am erikiei (beje, Am erikos etnini m aum atstovus trupu
t m aiau kam avo depresija). Neseniai 261 darbe, kuriam e buvo lyginam a dau-
giau negu pus m ilijono m oni, paaikjo, jog juodaodi vaik, paaugli ir
jaun suaugusij saviverts veriai buvo truput auktesni nei baltaodi (Gray-
Little ir Hafdahl, 2000; Twenge ir Crocker, 2002).
Kai kurie m ons stebisi: kaip tai gali bti? Kai kurie paenklintj" gru
pi (spalvotj, negalij, m oter) nariai susidr su diskrim inacija ir em es
ne socialine padtim i, taiau, pasak Jennifer Croker ir Brendos M ajor (1989),
jie isaugo savivert trim is bdais:
Jie vertina tuos dalykus, kuriuose pranoksta kitus.
Problem as aikina neigiam om is nuostatom is j atvilgiu.
Jie daro t pat, k ir kiekvienas - lygina save su kitais savo grups nariais
ie duom enys padeda suprasti, kodl, nepaisant neigiam nuostat j atvilgiu,

ios grups teigia esanios beveik tokios pat laim ingos, kaip ir kitos.
ASMENYB 777
alikas palankumas sau

28 TIKSLAS. Aptarkite, kas yra alikas palankumas sau, ir palyginkite gynybik bei saugi sa
vivert,
Carlas Rogersas (1958) syk paprietaravo religinei tiesai, es visos problem os

kyla dl pernelyg didels m oni m eils sau ir ididum o. Jis pabr, kad dau
gum a jo pastam m oni niekina save, m ano es nieko neverti ir nem yli-
m i. M arkas Twainas sivaizdavo panaiai: Joks m ogus irdies gilum oje per
daug savs negerbia".
I tikrj daugum a apie save m anom e gerai. Saviverts tyrim uose netgi tie
m ons, kuri veriai m ai, rinkdam iesi atsakym us i keli galim , pasirenka
vidurinius atvejus. (em os" saviverts m ogus tokius teiginius, ar danai m an
kyla ger sum anym ", atsako - kartais", vienas kitas".) Be to, viena i pas
taruoju m etu labiausiai erzinani, taiau tvirtai rodyt psichologijos ivad alikas palankumas sau
yra stiprus alikas palankum as sau - nusiteikim as suvokti save palankiai (M e- (self-serving bias) -
zulis ir kiti, 2004; M yers, 2005). Pasvarstykim e. polinkis suvokti save palankiai.
mons u gerus poelgius ir u skm prisiima didesn atsakomyb, negu
u blogus poelgius ir neskmes. Sportininkai paprastai pergales aikina savo pa
i aunum u, o pralaim jim us - nelem tom is klaidom is, blogu teisjavim u arba
kitos kom andos nepaprastai geru aidim u. Keletas tyrim parod, kad gav blo
gus egzam ino paym ius m okiniai kritikavo pat egzam in, o ne save. Vairuotojai,
pildydam i draudim o anketas, avarijas apibdina taip: Neinia i kur iniro auto
m obilis, kurio nebuvo m atyti, atsitrenk m anj ir dingo", Privaiavus sankry
, staiga susidar utvara, ir a nepam aiau kito autom obilio", Pstysis trenksi
m ain ir papuol po ratais". Klausim : U k a ito nusipelniau?" uduoda-
m e itikus bdai, bet ne tada, kai sekasi. Skm s m anom e es nusipeln.
Dauguma moni sivaizduoja es geresni negu vidutiniai. Tai pasitvirtina Pam ilti save, vadinasi, pradti
beveik visais subjektyviais ir socialiai troktam ais aspektais. Nacionalins apklau viso gyvenim o rom an."
sos rodo, jog daugum a verslo vadov sakosi es doresni, negu vidutinis tos srities Oscar W ilde,
vadovas. Keli tyrim duom enim is, 90 procent verslo vadybinink ir daugiau An Ideal Husband, 1895
kaip 90 procent universiteto dstytoj savo veikl vertino kaip geresn, negu vi (Idealus vyras")
dutinio j bendradarbio veikla. Australijoje 86 procentai m oni savo darbo

atlikim laiko geresniu u vidutin, ir tik 1 procentas - prastesniu u vidutin. is
reikinys, kuris parodo savs pervertinim ir kit nepakankam vertinim (Epley
ir Dunning, 2000), ne toks rykus Azijoje, kur m ons vertina kuklum . Apskri
tai alikas palankum as sau buvo stebtas visam e pasaulyje. Buvo tiriam i Olan
dijos, Australijos ir Kinijos studentai, Japonijos vairuotojai, Indijos indusai, vis
am iaus grupi pranczai. Ironika, bet tirtieji m ons save vertina kaip m aiau
negu kiti pasiduodanius aliko palankum o sau poveikiui (Pronin ir kiti, 2002).
Pasaulis, regis, panaus viet, kurioje visos m oterys yra stiprios, vyrai ivaiz
ds, o visi vaikai geresni negu vidutiniai".
O kam tiktina" patekti dang? 19 procent urnalo U.S. News (1997)
apklaust am erikiei m an, kad j patekt O. J. Sim psonas. Dar optim isti
kiau jie galvojo apie Bill Clinton (52 procentai), princes Dian (60 procen
778 15 SKYRIUS
Trys i keturi nam ini gyvn t) ir M ichael Jordan (62 procentai). Tarp visuom ens veikj, kurie neabe
savinink yra sitikin, kad j jotinai pateks dang, pirm avo M otina Teres (79 procentai). Taiau net ir j
gyvnlis yra protingesnis nurung patys apklausos respondentai, kuri 87 procentai tikjo, kad btent jiems
u vidutin (Nier, 2004). lem ta patirti am inj palaim .
alikas palankum as sau m eta ik ndienei populiariajai psichologijai. Joh
nas Powellas (1989, 15 p.) tvirtina: Visi turim e m enkavertikum o kom pleks.
Tie, kurie atrodo jo netur, tik dedasi tokie." Taiau papildom i duom enys isklai
do bet kokias abejones (M yers, 2005):
Ankstesnius poelgius m es prisim enam e ir pateisinam e, iauktindam i save.
Perdtai pasitikim e savo sitikinim ir vertinim tikslum u.
Pervertinam e save, sivaizduodam i, kaip tinkam ai mes pasielgtum e tom is si

tuacijom is, kuriom is daugum os m oni elgesys nekelia susiavjim o.
Danai siekiam e igirsti palanki, savivert stiprinani inform acij.
Greiiau patikim e, kai m us giria, ir didesn spd m um s daro tie psicholo

giniai testai, kuriuose pasirodom e gerai.
Stiprinam e savivaizd, sivaizduodam i, kad m s blogosios savybs bdin

gos daugeliui m oni, o gerosios - tik m um s.
Didiuojam s savo grupe - esam e link suvokti savo grup (savo m okykla,
al, ras) kaip pranaesn.
Be to, didiavim si danai seka nuopuolis. Perdtai geras savs vertinim as

tam pa konflikt pagrindu, pradedant sutuoktinio kaltinim u dl nesutarim eim o-
je ir baigiant arogantiku virenybs kit etnini grupi atvilgiu dem onstravim u
Btent arijo garb" kurst naci vrikum . Nenuostabu, kad religija ir lite
ratra taip danai spja dl pavojaus, kur kelia perdtas ididum as.
Pastebj, kad j savivertei gresia pavojus, m ons, turintys didel ego, gali
ne tik slopinti kitus; jie gali reaguoti agresyviai. Tarp vaik pastebta, jog da
nos petyns siejasi su aukta vaiko savivert bei socialiniu atstm im u. Agre
syviausi vaik savigarba danai bna didel, o kit vaik antipatija j eidia
(van Boxtel, 2004). eistas paauglys arba suaugs m ogus, esantis apie save
itin geros nuom ons, gali tapti pavojingu. Bradas Bushm anas ir Roy Baum eis
teris (1998) atliko eksperim entus su ia saviverts tam sija puse". Jie papra
540 student savanori parayti trum p vienos pastraipos rainl, kur kitas stu
dentas arba tariam ai pagirdavo (Koks puikus rainys!"), arba kandiai sukriti
kuodavo (Vienas blogiausi raini, kokius tik yra tek skaityti!"). Tada rai
nio autoriai aisdavo su kitu studentu aidim , tikrinant, kurio reakcija grei
tesn. Laim j tak jie galdavo sukelti oponentui bet kokio intensyvum o ir
bet kokios trukm s triukm .
Ar num anote rezultat? Tie sukritikuoti studentai, kuri savivert buvo ne
realiai aukta, elgsi itin agresyviai". Jie sukeldavo tris kartus stipresnes gar
sines kanias palyginti su tais studentais, kuri savivert buvo norm ali. Atro-
ASMENYB 77 9
do, jog egoizm as, kuriam ikyla grsm , labiau nei em a savivert nulem ia ag Entuziastingi saviverts
resyvum . Pasak Baum eisterio (2001), skatindam i m ones didiuotis savim i, tyrintoj pareikim ai daugiausia
kai jie to nenusipeln", sukeliam e problem . Pasipt, ipuik m ons tam pa svyruoja nuo fantazijos iki
bjaurs tiem s, kurie susprogdina j savim eils burbul." taukal Saviverts padariniai
Nepaisant padem onstruot didiavim osi pavoj, daugelis m oni atm eta a yra nedideli, riboti ir visai
liko palankum o sau idj, prim ygtinai tvirtindam i, kad jos alininkai nepaste negeri."
bi t, kurie jauiasi beveriai bei nem ylim i ir, m atyt, save niekina. Jei dom i Roy Baum eister (199 6)
nuoja alikas palankum as sau, tai kodl tiek daug m oni save m enkina? Dl
trij prieasi: kartais savs m enkinim as bna subtiliai strategikas: tikintis
guodianio atsakym o. Skundiantis: Niekas m ans nem yli", galim a bent jau
sulaukti atsakym o: Taiau dar ne visi tave pasta!" Kitais kartais, pavyzdiui,
prie varybas ar egzam in, save m enkinantys kom entarai parengia mus gali
mai neskmei. Liaupsinantis bsim ojo varovo jg treneris pralaim jim pa
veria suprantam u, o pergal verta dm esio. Ir galiausiai savs m enkinim as da
nai siejasi su senuoju A. m ons kur kas kritikiau vertina save praeityje negu
dabartin A - net tada, kai jie n kiek nepasikeit (W ilson ir Ross, 2001). A
tuoniolikos m et buvau bukagalvis; iandien esu im intingesnis." Vakarykiai
m ulkiai iandien sau atrodo em pionai.
Tiesa ir tai, kad m es visi kartais, o kai kurie danai, i tikrj jauiams
m enkesni - ypa kai lyginam e save su tais, kurie padties, ivaizdos, pajam
arba gebjim atvilgiais stovi laipteliu arba dviem aukiau. Kuo daniau ir
kuo stipriau tokius jausm us igyvenam e, tuo nelaim ingesni, netgi prislgti jau
iam s. Bet daugum a m oni m sto pozityviai.
Pripaindam i tam sij aliko palankum o sau ir saviverts pus kai kurie
m okslininkai skiria gynybik ir saugi savivert (Jordan ir kiti, 2003; Kernis,
2003; Ryan ir Deci, 2004). Gynybika savivert yra trapi. Jos dm esys yra su
telktas savs palaikym , dl to neskm s ir kritika atrodo grsm ingos. Kaip
pastebi Jennifer Crocker ir Lora Park (2004), toks egoizm as stato m og si
vaizduojam us pavojus, kurstydam as pykt bei m ait. Tad gynybik savivert,
panaiai kaip ir em a, koreliuoja su agresyviu ir asocialiu elgesiu (Donnellan
ir kiti, 2005). Saugi savivert yra m aiau trapi, nes ji m aiau priklauso nuo io
rini vertinim . Kai jauiam s pripainti u tai, kas esam e, o ne u ivaizd,
turtus ar lov, sum aja spaudim as siekti skm s ir atsiranda galim yb sutelk
ti dm es auktesnius tikslus. Pasinerdam i santykius ir tikslus, svarbesnius
nei savasis A, priduria Crocker ir Park, galim e pajusti saugesn savivert ir
geresn gyvenim o kokyb.
Pripaindam i ir buvim o teisiu pavoj, ir teigiam o savs vertinim o naud, psi
chologai Roy Baum eisteris (1989), Jonathanas Brownas (1991) ir Shelley Tay Lyginti save su kitais gali bti
lor (1989; Taylor ir kiti, 2003) teigia, kad m onm s geriausiai sekasi, kai jie skausm inga ir nenaudinga, nes
gyvena be pernelyg save iauktinani iliuzij. Pasak Browno, m es esam e tarsi visuom et bus didesni ir
naujieji Japonijos arba Europos m agnetiniai traukiniai: geriausiai vaiuojam e m aesni u jus.
tada, kai esam e vos pakil vir bgi - ne taip auktai, kad nulktum e ir su M ax Ehrm ann,
dutum e, taiau ir nenusileisdam i ant bgi. Desiderata, 1927

780 15 SKYRIUS
MOKYMOSI REZULTATAI
Savojo A tyrimas
ba neskm ingo iki prim im o bei sunkum vei
25 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl psichologija taip intensyviai ti
kim o alutinis poveikis. Rem iantis iuo poiriu, ge
ria savimon, ir pateikite tris iuolaikini savimons mokslini
riausias bdas didinti savivert yra padti vaikam s pri
tyrim pavyzdius.
im ti ikius, o ne pernelyg skatinti juos nepaisant ne
Psichologini savojo A m okslini tyrim duom enys skm i.
kaupiam i daugiau nei im tm et. Daugelis psicholog
savast - m s m ini, jausm bei veiksm tvarky 27 TIKSLAS. Aptarkite, kaip mons isaugo savivert diskrimi
toj- laiko viena svarbiausi asm enybs dali. Vie nuojami arba uimdami em socialin padt.
nas pastarojo m eto savasties m okslinio tyrim o pavyz M oksliniai tyrim ai rodo, jog, diskrim inuojam i ar ui
di yra galim A - vizijos, kokiais m es svajojam e m antys em socialin padt m ons - daniausiai
arba kokiais baim inam s tapti - takos tyrim as. Ki spalvotieji, negals ar m oterys - isaugo savivert
tas pavyzdys yra dm esio centro efekto svoka - klai vertindam i dalykus, kuriuose jie pranoksta kitus, pro
dingas sitikinim as, kad kiti itin pastebi ir vertina m blem as aikindam i neigiam om is nuostatom is j at
s ivaizd, elgsen ir apm audias klaidas. Treias pa vilgiu ir lygindam i save su panaioje padtyje esan
vyzdys yra nuorodos save efektas - gebjim as geriau iais m onm is.
prisim inti inform acij, jei j susiejam e su savo asm e
niu ar gyvenim u. 28 TIKSLAS. Aptarkite, kas yra alikas palankumas sau, ir paly
ginkite gynybik bei saugi savivert.
26 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra du alternatyvs teigiamos
alik palankum sau (m s nor palankiai suvok
koreliacijos tarp emos saviverts ir asmenini problem aiki
ti save) sudaro ie polinkiai: 1) noriau prisiim ti atsa
nimai.
kom yb u gerus darbus bei u skm nei u blogus
Abraham as M asiowas ir Carlas Rogersas rodinjo, darbus ir neskm ir 2) laikyti save esant geresnius
jog sveikas savasis vaizdis (aukta savivert) skm in u vidutinius. Gynybik savivert yra trapi ir gau
gam e, teikianiam e asm enin pasitenkinim gyveni na egoizm o, kurio tikslas bet kuria kaina isaugoti sa
me duoda dividend, o kai kuriuose eksperim entuo ve, form . Saugi savivert yra m aiau trapi ir m aiau
se buvo parodyta neigiam o savojo vaizdio destruk priklauso nuo iorini vertinim .
tyvi (griaunam oji) galia. Taiau kiti psichologai pa
sil alternatyv ryio tarp em os saviverts ir asm e
PAKLAUSKITE SAVS: Kaip sivaizduojate save ateityje? Kaip is
nini problem aikinim - kad savivert, aukta ar
sivaizdavimas motyvuoja jus dabar?
em a, rodo tikrov, kad tai yra m ogaus skm ingo ar
ASMENYB 781
15 SKYRIAUS APVALGA. Asmenyb
PASITIKRINKITE
1. K okie, pasak Freudo, yra svarbiausi gynybos m e 5. 1997 m etais atliktoje G allupo apklausoje baltieji
chanizm ai ir nuo ko jie gina? K iek i m echaniz am erikieiai m an, kad 44 proc. j baltj tautie
m patvirtina iuolaikiniai m oksliniai tyrim ai? i yra labai prietaringi (vertindam i juos 5 ar dau
giau bal pagal 10 bal skal). K iek j laik prie
2. K reikia bti em patikam ? Ireikti save?
taringais save? Tik 14 procent. K ok reikin tai
3. K iek iuo m etu naudojam a bruo dim ensij as
iliustruoja?
m enybei apibdinti ir kokios yra ios dim ensijos?
4. K oki tak elgesiui daro im oktas bejgikum as Atsakymus klausimus rasite priede knygos pabaigoje.
ir optim izm as?
Abipusis determinizmas Gynybos mechanizmai Psichoanaliz (psychoanalysis), 732 p.

(reciprocal determinism), 765 p. (defence mechanisms), 736 p. Psichoseksualins stadijos
Asmenyb (personality), 730 p. Id, 734 p. (psychosexual stages), 734 p.
Asmenybs klausimynas Imoktas bejgikumas Racionalizacija (rationalization), 737 p.
(personality inventory), 757 p. (learned helplessness), 767 p. Regresija (regression), 736 p.
Asmenin kontrol Iorinis kontrols pobdis Rorschacho raalo dmi testas
(personal control), 766 p. (external locus of control), 767 p. (Rorschach inkblot test), 739 p.
Atvirktinis reagavimas Istmimas (repression), 736 p. Savasties (savojo A) samprata
(reaction formation), 736 p. Kolektyvin pasmon (self-concept), 749 p.
Baims valdymo teorija (collective unconscious), 737 p. Saviraika (self-actualization), 748 p.
(terror-management theory), 744 p. Laisvosios asociacijos Savivert (self-esteem), 775 p.
Beslygikas primimas (free association), 732 p. Socialin-kognityvin kryptis
(unconditional positive regard), 749 p. Minesotos daugiafazis asmenybs (social-cognitive perspective), 764 p.
Bruoas (trait), 753 p. klausimynas (Minessota Multiphasic Superego, 734 p.
Dmesio centro efektas Personality Inventory, MMPI), 757 p. alikas palankumas sau
(spotlight effect), 774 p. Pasmon (unconscious ), 732 p. (self-serving bias), 777 p.
Edipo kompleksas Perklimas (displacement), 737 p. Tapatinamasis (identifikacija)
(Oedipus complex), 734 p. Pozityvioji psichologija (identification), 735 p.
Ego, 734 p. (positive psychology), 770 p. Teminis apercepcijos testas
Empirikai sukurtas testas Projekcija (projection), 737 p. (Thematic Apperception Test, TAT), 739 p.
(empirically derived test), 757 p. Projekciniai testai Vidinis kontrols pobdis
Fiksacija (fixation), 735 p. (projective test), 739 p. (internal locus of control), 767 p.
78 2 15 SKYRIUS
Psichikos
sutrikimai
Poiriai psichikos sutrikimus

Psichikos sutrikim apibrim as
Psichikos sutrikim sam prata
PAM STYKIM E KRITIKAI. Aktyvumo ir dmesio sutrikimas -padkimo
patologizavimas ar tikras sutrikimas?
Psichikos sutrikim vardijim as
PAVELKIM E I ARIAU. Anti-DSM : diagnostinis mogaus privalum
vadovas
PAM STYKIM E KRITIKAI. Beprotyb ir atsakomyb
Nerimo sutrikimai
Generalizuotas nerim as ir panika
Fobijos
Obsesinis-kom pulsinis sutrikim as
Potraum inio streso sutrikim as
Nerim o sutrikim aikinim as
PAM STYKIM E KRITIKAI. Disociacija ir daugialyp asmenyb
Nuotaikos sutrikimai
Didioji depresija
Bipolinis sutrikim as
Nuotaikos sutrikim aikinim as
PAVELKIM E I ARIAU. Saviudyb
Schizofrenija
Schizofrenijos sim ptom ai
Schizofrenijos tipai
Schizofrenijos aikinim as
Asmenybs sutrikimai
Asocialaus tipo asm enybs sutrikim as
Kas yra asocialaus tipo asm enyb
Psichikos sutrikim paplitimas
Jauiau poreik kiekvien sekmadien isivalyti savo kambar ir tam sugaidavau
keturias-penkias valandas. I knyg spintos iimdavau kiekvien knyg, nuluos-
tydavau dulkes ir paddavau atgal. Vienu metu man labai patiko tai daryti. Vliau
nebenorjau valyti, taiau negaljau liautis. Drabuiai mano spintoje buvo
sukabinti tiksliai per du pirtus vienas nuo kito... Sukriau ritual prie ieidamas
i nam paliesti savo miegamojo sien, nes jei to nepadaryiau, atsitikt kakas
negera. Jau bdamas vaikas dl to jausdavau nuolatin nerim, ir pirm kart tai
mane privert pagalvoti, jog galbt isikrausiau i proto.
Markas, kuriam buvo diagnozuota
obsesinis kompulsinis sutrikimas (i Summers, 1996
Kai tik prarandu savs pojt, ima kamuoti depresija. Nerandu prieasi, dl
kuri galiau sau patikti. Manau, jog esu bjauri. Manau, jog niekam nepatinku.
Tapau irzli ir greitai supykstu. Niekas nenori bti alia mans. Esu vienia. Tai,
kad esu vienia, patvirtina, jog esu bjauri ir neverta, kad su manimi kas nors bt
kartu. Manau, jog esu atsakinga u tai, kad man nesiseka.
Greta, kuriai buvo diagnozuota
depresija (i Thome, 1993, p. 21)
Atsklido minios riaumojimo garsai. Pasijutau tarsi biau Jzus; mane kal prie
kryiaus. Buvo tamsu. Tik guljau susigs po antklode, jausdamasis silpnas,
nuogas ir nepajgus apsiginti iauriame pasaulyje, kurio jau nebegaljau suprasti.
Stiuartas, kuriam buvo diagnozuota schizofrenija
(i Emmons ir kiti, 1977)
m ones traukia visa, kas nepaprasta, neprasta ar nenorm alu. Saul spindi, vie
ia bei ildo, ir m um s nelabai rpi, kodl taip yra, - sak Ralphas W aldo Em er-
sonas, - bet m es iekom e, i kur kyla visas blogis, skausm as, alkis ir i kur at
siranda neprasti m ons." Kodl dom im asi sutrikusios psichikos m onm is?
Ar juose m atom e kak panaaus save? M es visi tam tikrom is akim irkom is
jauiam e, m stom e ar elgiam s taip, kaip vis laik jauia, m sto ar elgiasi su
trikusios psichikos m ons. M es taip pat galim e bti susijaudin, prislgti, udari
tars, klaidingai kuo nors sitikin, nors tai pasireikia silpniau ir trum piau. Taigi
Mes visi retkariais bname nesistebkim e, kad tyrindam i psichikos sutrikim us galim e atpainti save. Tai
pami. irykina m s pai asm enybs varom sias jgas. Geriausias bdas suprasti
Battista Mantuanus, tai, kas norm alu, - tyrinti nenorm alum us," - teig W illiam as Jam esas (1842-
Eciogues, 1500 1910).
PSICHIKOS SUTRIKIMAI 785
Sm alsaujam e ir dl to, kad daugelis asm enikai arba per draugus ar eim os
narius esam e pajut sutrikusios psichikos m oni skausm ir nevilt, kai pasi
reikia nepaaikinam i fiziniai sim ptom ai, nepagrstos baim s arba jausm as, kad
nebra prasm s gyventi.
N viena kultra nra apsaugota nuo dviej siaubing lig, kurios yra nuo
dugniai nagrinjam os iam e skyriuje: depresijos ir schizofrenijos (Castillo, 1997;
Draguns, 1990a,b, 1997). Pasaulins sveikatos organizacijos duom enim is, m a
daug 450 m ilijon m oni visam e pasaulyje kam uoja psichikos sutrikim ai
(W HO, 2004). PSO taip pat pranea, kad visam e pasaulyje dl psichikos sutri
kim prarandam a 15,4 procento gyvenim o m et dl ankstyvos m irties ar ne
galum o - truput m aiau nei dl irdies bei kraujagysli lig ir truput daugiau
nei dl vio (M urray ir Lopez, 1996). Tik nedaugelis m s, bdam i m onijos
eim os nariai, nugyvenam e gyvenim nesusipain su psichikos sutrikim ais.

Daugum a m oni sutiks, kad to, kuris savaitm is nelipa i lovos dl prislgtos
nuotaikos, psichika yra sutrikusi. Taiau kaip apibdinti tuos, kurie po patirtos
netekties nesugeba grti prie savo prastos socialins veiklos? Kur riba tarp li
desio ir depresijos? Tarp krybingum o keistenybi ir iracionalum o? Tarp nor-
m alum o ir nenorm alum o? Pradkim e iais klausim ais:
Kaip turtum e apibrti psichikos sutrikim ?
Kaip turtum e suprasti sutrikim us: kaip lig, kuri turi bti diagnozuojam a
ir gydom a, ar kaip natral atsak trikdani aplink?
Kaip turtum e klasifikuoti psichikos sutrikim us? Ar galim e tai daryti, pad
dam i m onm s, bet nepriklijuodam i jiem s etikets?
Psichikos sutrikim apibrimas

1 tikslas. Apibrkite kriterijus, pagal kuriuos bt galima sprsti, ar elgesys yra sutriks.
Psichikos sveikatos specialistai psichikos sutrikim u laiko nuolatin aling m in Psichikos sutrikimas
i, jausm ir veiksm pasireikim . Kai elgesys nukryps nuo normos, (psychological disorder) -
disfunkcikas ir varginantis, psichiatrai ir psichologai vadina j sutrikusiu (Co bkl, kuriai esant elgesys
m er, 2004). vertinamas kaip nukryps nuo
Viena i slyg apibrti psichikos sutrikim yra ta, kad m ogus skiriasi (yra normos, varginantis,
nukryps) nuo daugum os kit savo kultros atstov. Kaip 1862 m. pastebjo disfunkcikas.
atsiskyrl poet Em ily Elizabeth Dickinson:
Pritark - ir bsi sveiko proto -

Prietarauk - i karto tapsi pavojingas -
Ir grandine rakinam as.
786 16 SKYRIUS
Nukrypusio nuo norm os elgesio standartai vairiose kultrose bei konteks

tuose skiriasi. Vienose kultrose m onm s prastas elgesys (pavyzdiui, vaik
iojim as nuogam ) kitose kultrose bt pagrindas sum im ui. Bent vienam e kul
triniam e kontekste - pavyzdiui, per kar - net m asins udyns gali bti lai
kom os norm aliu ar net herojiku dalyku. Stiuartas tvirtino girds balsus, ir to
dl m ons nutar, kad jis yra iprotjs. Taiau kiti gali tvirtinti, jog m ogus
kalbjo su m irusiaisiais ir todl nem anyti, kad jo psichika sutrikusi. Gana daug
m oni tuos, kurie girdi balsus, laiko protingais.
Nukrypim o standartai bgant laikui kinta. Nuo 1952 m et iki 1973 gruo
Aktyvumo ir dmesio dio 9 dienos hom oseksualum as buvo laikom as liga. Gruodio 10-osios vakare
sutrikimas (attention-deficit taip jau nebebuvo. Am erikos psichiatr asociacija ibrauk hom oseksualum
hyperactivity disorder, A D H D ) - i sutrikim srao, nes vis daugiau jos nari nebem an, kad bti hom oseksu
psichikos sutrikimas, daniausiai aliu yra psichologin problem a. (Taiau vliau m oksliniai tyrim ai parod, kad
pasireikiantis apie septintuosius su hom oseksualum u susijusi gda ir stresas vis dlto didina psichikos susirgi
gyvenimo metus vienu ar keliais m rizik [M eyer, 2003].) iam e am iuje ginijam asi dl danai vaikam s diag
i trij pagrindini simptom: nozuojam o aktyvumo ir dmesio sutrikimo (r. skyrel Pam stykim e kritikai
kratutiniu nedmesingumu, Aktyvum o ir dm esio sutrikim as - padkim o patologizavim as ar tikras sutriki-
hiperaktyvumu ir impulsyvumu. m as?).
Suprantam a, sutrikim as apim a daugiau negu tai, kas netipika. Olim pini
em pion fiziniai gebjim ai irgi yra netipiki, bet visuom en juos gerbia. Su
trikim u vadinam as toks netipikas elgesys, kuris m ogui sukelia sunkum . M ar
kui, Gretai ir Stiuartui j elgesys tikrai kl sunkum .
Nukryps nuo norm os ir keliantis sunkum elgesys bus greiiau laikom as
sutrikim u, jei jis pripastam as disfunkciku. Pavyzdiui, M arko blakantys d
m es kyrs poelgiai kliud jo darbui bei poilsiui. Pagal m at net bdingi po
elgiai, pavyzdiui, retkariais ueinantis lidesys, kur jauia daugelis auktj
m okykl student, gali signalizuoti apie psichologin sutrikim , jei jie pradeda
riboti veiksnum . Apibriant sutrikim svarbiausia yra disfunkcija: didel vo
r baim gali bti nukrypim as, taiau ji negadina gyvenim o, todl tai nra su
trikim as.
Sutriks elgesys gali bti pavojingas. Jei Gretos depresija stiprs ir j ap-
niks m intys apie saviudyb, m oteris gali tapti pavojinga paiai sau.
Vakarykt terapija"
A n k ste sn ia is la ik a is Psichikos sutrikim samprata

p sich iko s s u trikim tu r j
m o n s ka rta is su la u kd a vo 2 TIKSLAS. Palyginkite psichikos sutrikim medicinin model su biopsichosocialiniu poiri
ia u ra u s g yd ym o ,
p a vy zd iu i, ka u ko l s
sutrikus elges,
tre p a n a c ijo s, ka ip m a to m e
io je A km e n s a m ia u s
Aikindam i nesuprantam elges, m s protviai danai m anydavo, kad tai le
m o g a u s ka u ko l je . T o kio s m ia nepaprastos jgos - vaigdi judjim as, dievikosios galios ar blogio dva
sk yl s g a l jo b ti ig r to s ,
sia. tonas privert j tai padaryti," - btum te sak, jei gyventum te vidu
ka d tu r t p ro k u r i e iti
b lo g io d v a s io s ir ita ip ram iais. Norint igydyti, bt reikj apvalyti nuo blogio - nuram inti galing
p sich iko s s u trikim tu rin tis sias jgas ir ivaryti ton. Tik por pastarj im tm ei pam i" m ons ne
m o g u s p a g y t . d o m u , a r
beudarom i narvus kaip vrys ir negydom i tonui tinkam ais gydym o b
p a cie n ta s lik o g y va s p o
to kio g yd ym o ". dais". Sutrikusios psichikos m ons buvo m uam i, deginam i ar kastruojam i.
Aktyvumo ir dmesio sutrikimas -

padkimo patologizavimas ar tikras sutrikimas?
Atuoneri met Todas vis laik netilpo savame kailyje. Na (Christakis ir kiti, 2004). Vieni mokytojai daug vaik siunia pa
muose jis puldavo nuo vieno usimimo prie kito, retai sitikrinti dl aktyvumo ir dmesio sutrikimo, kiti - n vieno. Skir
prissdavo paskaityti knygos ar susikaupdavo aisdamas. Val tingose Niujorko valstijos apygardose vaik, kuriems diagno
gydamas be paliovos tauk ir danai atsakydavo klausimus, zuotas is sutrikimas, skaiius skiriasi deimt kart (Carlson,
nespjus j uduoti. aisdavo nutrktgalvikai ir pernelyg jaut 2000). Dabar ir suaugusieji noriai sutinka su jiems nustatyta diag
riai reaguodavo, kai draugai j ukliudydavo ar paimdavo kok noze ir, kaip daro ivad skeptikai, randa patog savo ankstes
nors jo aisl. Susierzinusi mokytoja guodsi, kad mokykloje ni neskmi mokykloje, profesini sunkum ir savidrausms
nenuorama Todas jos neklauso, nevykdo nurodym ir tiesiog stokos pateisinim.
negali nusdti vietoje bei ruoti pamok. Pasaulin psichikos sveikatos federacija (2003), nors ir pri
Jei Todas bt nuvestas pas psicholog ar psichiatr, ian paindama diagnozs subjektyvum bei nenuoseklum -
dien labiau nei prie du deimtmeius tiktina, kad jam bt aktyvumo ir dmesio sutrikimo negalima taip objektyviai diag
diagnozuotas sutrikimas - aktyvumo ir dmesio sutrikimas. nozuoti kaip rankos lio - pareik, kad tarptautinje mokslo
Nacionalinio psichikos sveikatos instituto (2003) duomenimis, visuomenje vieningai sutariama, jog tai yra tikras neurobiolo-
is sutrikimas kamuoja madaug 4 procentus vaik. Jiems ginis sutrikimas, dl kurio egzistavimo nedert daugiau disku
bdingi vienas ar daugiau i trij pagrindini simptom: tuoti". Nacionalinis psichikos sveikatos institutas (1999, 2003)
nedmesingi - isiblak, umars, netvarkingi; sutinka, jog is sutrikimas yra paveldimas. Vieningame 75 moks
linink pareikime paymima, kad j galima pastebti tiriant sme
hiperaktyvs - nenustygsta vietoje, nerams, nepajgia s
gen nervin veikl (Barkley ir kiti, 2002). Jo nesukelia per di
dti mokyklos suole, per daug kalba;
delis cukraus vartojimas ar blogos mokyklos. is sutrikimas da
impulsyvs - nepajgia sulaukti savo eils, pertraukinja,
nai gyvuoja kartu su imokimo sutrikimais arba liu ir irzliu
ipykina atsakymus dar nebaigus klausimo.
elgesiu. Jis gydomas tokiais priklausomybs nesukelianiais
Isiblakymas, nenustygimas vietoje ir impulsyvumas skep vaistais kaip ritalinas ir aderalis, kurie yra stimuliatoriai, taiau
tikams primena tik vien sutrikim", sukeliam vienintels ge padeda nuslopinti hiperaktyvum bei padidina gebjim sdti
netins variacijos - Y chromosomos. Ir tokia nuomon yra pa ir sutelkti dmes uduot. Psichologins priemons, kuriomis
grsta: berniukams aktyvumo ir dmesio sutrikimas diagnozuo siekiama formuoti elges klasje ir namuose, taip pat padjo pa
jamas du-tris kartus daniau nei mergaitms. Ar energingas vai lengvinti aktyvumo ir dmesio sutrikimo keliamas problemas. O
kas + nuobodi mokykla = per danai diagnozuojamas sutrikimas? tai, kad iandien sutrikimas diagnozuojama daniau, gali byloti
Gal i etiket klijuojama sveikiems moksleiviams, kurie laisves apie didesn jo supratim, ypa tuose regionuose, kuriuose jis
nje aplinkoje atrodyt visikai normals? daniau diagnozuojamas.
Skeptikai mano, jog taip. Jie atkreipia dmes tai, jog per Naujais moksliniais tyrimais siekiama objektyviau vertinti
deimtmet nuo 1987 met vaik, gydyt nuo aktyvumo ir aktyvumo ir dmesio sutrikim. Fizikai matuojamas judrumas,
dmesio sutrikimo, Amerikoje padaugjo beveik keturis kartus naudojamas akies sekimo renginys, matuojantis gebjim su
(Olfson ir kiti, 2003). 2005 metais atliktoje Gallupo 13-17 met telkti dmes viesos tak ir j stebti, bei gaunami detalesni
amiaus paaugli apklausoje paaikjo, kad 10 proc. j vartojo smegen veiklos vaizdai (Ashtari ir kiti, 2004; Pavlidis, 2005;
gydytoj iraytus vaistus nuo io sutrikimo (Mason, 2005). Vie Teicher, 2002). Suvokdami, jog madaug 80 proc. vaik, kurie
nose vietovse i diagnoz yra labai dana, kitose - reta. Jei buvo vaistais gydyti nuo io sutrikimo, reikia gydyti ir sulaukusius
pradjs vaikioti vaikas ilgai iri televizori, sulaukus 7 me paauglysts, o 50-iai ar daugiau proc. vaist reikia ir suaugus,
t daniau nei vidutinikai jam pasireikia sutrikimo simptomai kiti mokslininkai tyrinja ilgalaik stimuliuojamj vaist vartoji
788 16 SKYRIUS
mo poveik. Atrodo, jog mons gali ilgai vartoti stimuliatorius Praktin ivada: ypatingas nedmesingumas, hiperaktyvu-
nedidjant piktnaudiavimo jais rizikai (Biederman ir kiti, 1999), mas ir impulsyvumas gali pakenkti socialiniams, akademiniams
taiau tiriamas ir kitoks galimas poveikis. Vieno tyrimo metu iur ir profesiniams pasiekimams, o iuos simptomus galima gydyti
kms j gyvenimo pradioje ilg laik buvo duodamos ritalino stimuliuojamaisiais vaistais. Taiau tebevyksta ginai, ar ne per
dozs, kurias bt galima lyginti su paprastai skiriamomis vai danai normalus padkimas vadinamas psichikos sutrikimu ir
kams. Kai vliau vaistai buvo nebeduodami, iurkms (palyginti ar ilgai vartojant vaistus nuo aktyvumo ir dmesio sutrikimo ne
su kitomis, buvusiomis kontrolinje grupje) daniau pasireik bna neigiam padarini.
depresijos simptomai ir jos greiiau atsisakydavo atlikti sud
tingesnes uduotis (Carlezon ir kiti, 2003).
Jiem s buvo raunam i dantys, alinam os arnos ar prideginam a varput (klitoris),

perpilam a gyvn kraujo (Farina, 1982).
Medicininis modelis
Reaguodam i tok brutal elges, reform atoriai, tokie kaip Philippe Pinelis
(1745-1826) Pranczijoje, reikalavo, kad pam iim as bt pripaintas ne vel
nio apsdim u, o psichikos liga, kuri sukelia stiprus stresas arba nem onikos
gyvenim o slygos. Pinelio ir kit reform atori nuom one, m oralinis gydym as"
reik ligoni psichologins bkls gerinim kalbantis su jais, pakeiiant iau
rum velnum u, izoliacij - aktyvum u, purv - variu oru ir sauls viesa.
Medicininis modelis Vliau, kai gydytojai isiaikino, kad sifilis paveikia sm egenis bei ikreipia
(medical model) - psichik, sveikatos prieiros reform atoriai ir m edicinos darbuotojai atkreip
samprata, kad ligos turi fizines dm es psichikos sutrikim fizines prieastis ir m iekoti bd jiem s gydy
prieastis, kurios gali bti ti. Iki XIX am iaus, rem iantis m edicininiu m odeliu, kad psichikos sutrikim as
diagnozuojamos, gydomos ir yra liga, buvo pradtos reform os, ir pam ili nam us pakeit ligonins. ian
danai igydomos. Psichikos dien m edicininis poiris inom as i psichikos sveikatos term inijos: psichikos
sutrikimams alinti taikant liga (dar vadinam a psichopatologija) turi bti diagnozuojama rem iantis simp
medicinin model, teigiama, kad tomais ir gydoma, taip pat ir psichiatrijos ligoninse.
psichikos ligos gali bti diagno M edicinin poir patvirtino pastarojo m eto atradim ai. Kaip pam atysim e v
zuojamos, remiantis j simpto liau, genetikai slygojam os sm egen struktros ir biochem ijos anom alijos turi
mais, ir gydomos, kartais ir takos daugeliui sutrikim . Psichikos ligos - tai diagnozuojam i sm egen su-
psichiatrijos ligoninje. trikim ai, - raom a Jungtini Valstij Baltj rm inform acijoje apie psichi
kos ligas (1999). Du labiausiai varginantys sutrikim ai - depresija ir schizofre
nija - danai gydom i vaistais. Taiau, kaip sitikinsim e, tokie psichologiniai
veiksniai, kaip traum uojam as stresas, irgi vaidina svarb vaidm en.
iuolaikiniai psichologai tvirtina, kad visas elgesys, norm alus ar sutriks, kyla s
veikaujant prigim iai (genetiniam s ir fiziologiniam s veiksniam s) ir patiriai (bu
vusiam ir esam am patyrim ui). Teigdam i, kad m ogus yra psichikai nesveikas",
jo bsen aikinam e vien tik vidinm is problem om is - kakokia liga, kuri rei
kia nustatyti ir igydyti. Taiau gali bti, kad visai nra gilios vidins problem os.
16.1 PAVEIKSLAS.
Psichologin taka:
Biologin taka: stre sa s
e vo liu cija tra u m a psichikos sutrikimus
in d ivid u a l s g e n a i im o kta s b e j g iku m a s iandienin psichologija
sm e g e n stru kt ra ir ch e m in ia i su n u o ta ika su sij su vo kin ia i
tiria, kaip biologiniai,
p ro ce sa i ir p risim in im a i
psichologiniai ir socialiniai-
kultriniai veiksniai svei
kauja tarpusavyje sukeldami
konkreius psichikos
PSICHIKOS SUTRIKIMAS
sutrikimus.
va id m e n ys
l ke sia i
n o rm alu m o ir su trikim o a p ib r im a i
Gal m ogui augti ir tobulti trukdo jo aplinka, tai, kaip jis aikina vykius, gal jis Kas vaivoryktje gali nubrti
turi netikusi proi ar m enki jo socialiniai gdiai. linij, ymini kur baigiasi
Argum ent u aplinkos poveik randam a siejant sutrikim us ir kultr. Di violetin spalva ir prasideda
diausi sutrikim ai, tokie kaip depresija ar schizofrenija, pasireikia visam e pa oranin? Mes aikiai matome
saulyje. Nuo Azijos iki Afrikos, nuo iaurs iki Piet Am erikos schizofrenija spalv skirtum, taiau kur
pasireikia nelogiku elgesiu ir nerilia, nenuoseklia kalba (Brislin, 1993; Dra- tiksliai viena silieja kit?
guns, 1990 b). Kiti sutrikim ai yra susij su kultra (Beardsley, 1994; Castillo, Tokia pat nevelgiama riba
1997). Skirtingose kultrose vyrauja skirtingi streso altiniai ir naudojam i ne tarp normalios psichikos bkls
vienodi bdai jam veikti. Pavyzdiui, valgym o sutrikim ai - nervin anoreksija ir beprotybs."
ir bulim ija - bdingiausi daugiausia Vakar kultrom s. Herman Melville,
Lotyn Am erikoje fiksuojam as sutrikim as susto, kuriam bdingas didelis ne Billy Budd, Sailor, 1924
rim as, nekantrum as ir juodosios m agijos baim . Japonijoje sutinkam as sutriki (Billy Buddas, jreivis")
m as taijin-kyofusho, kai socialinis nerim as dl savo ivaizdos jungiasi su po
linkiu greitai parausti ir vengim u irti kitam m ogui akis. Tokie sutrikim ai
gali turti t pai prieast (pavyzdiui, nerim ), taiau skirtis sim ptom ais (val
gym o problem a ar baim s rim i), pasireikianiais konkreioje kultroje.
Daugum a psichikos sveikatos specialist iandien daro prielaid, kad sutri
kim us i tikrj lem ia genetiniai veiksniai ir fiziologins bsenos, taip pat vi
din psichikos dinam ika, socialins ir kultrins aplinkybs. Kad juos geriau
suprastum e, reikia pasitelkti tarpdisciplinin biopsichosocialin poir (16.1 pav.),
kuris pripasta, kad knas ir psichika yra neatskiriam i. Neigiam os em ocijos pri
sideda prie fizini lig atsiradim o, fiziniai nenorm alum ai lem ia em ocinius su
trikim us.
Psichikos sutrikim klasifikacija
3 TIKSLAS. Apibdinkite DSM-IV tikslus bei turin.
Biologijoje ir kituose m oksluose klasifikuojant pasiekiam a tam tikros tvarkos.

Pavyzdiui, priskirti gyvn induoliam s - vadinasi, inoti, kad jis iltakraujis,
790 16 SKYRIUS
turi plaukus arba kail, indo jauniklius. Psichiatrijoje ir psichologijoje klasifi

kacija irgi apibdina bei sutvarko sim ptom us. Sutrikim o pavadinim as schizo-
frenija" reikia, kad m ogus kalba neriliai, j itinka haliucinacijos arba jis tu
ri keist sitikinim , jo em ocijos nerykios arba reikiam os ne vietoje, jis yra
nusialins nuo m oni. Taigi diagnostinis term inas trum pai apibdina sudting
sutrikim .
Psichiatrijoje ir psichologijoje diagnostine klasifikacija siekiam a ne tik api
bdinti sutrikim , bet ir num atyti jo eig, tinkam gydym , skatinti sutrikim o
prieasi tyrim us. Prie praddam i nagrinti sutrikim , pirm iausia privalom e
j pavadinti ir aprayti. Dabartin psichikos sutrikim klasifikacijos schem a yra
DSM-IV (Diagnostic and pateikta Am erikos psichiatr asociacijos parengtam e Psichikos sutrikim diag
Statistical Manual of Mental nostikos ir statistikos vadove (ketvirtajam e leidim e)", kuris vadinam as DSM -
Disorders, Fourth Edition) - IV. is leidinys pasirod 1994 m etais, dabar naudojam as 2000 m etais ileistas
Amerikos psichiatr asociacijos pataisytas leidim as, o apie 2011 m etus turt pasirodyti dar labiau pataisytas
Psichikos sutrikim diagnos leidim as. (iam e skyriuje naudosim s DSM -IV leidim u ir jo priedu su atveju
tikos ir statistikos vadovas apraym ais.) DSM -IV buvo raom as, derinant su Pasaulins sveikatos organi
(ketvirtasis leidimas)", kuriame zacijos parengtu Tarptautins lig klasifikacijos" (International Classification
pateikta plati psichikos sutrikim of Diseases) deim tuoju leidim u, kur trauktos ir m edicinins, ir psichologi
klasifikacija. Dabar naudojamas ns ligos.
2000 metais pasirods pataisy Jau pati idja diagnozuoti" m oni problem as pagal j sim ptom us" nu
tas leidimas (DSM-IV-TR). m ato psichikos lig". Kai kurie gydytojai praktikai nesiavi m edicinos term i
nija, bet daugum a i klasifikacij laiko naudingu ir praktiku rankiu. Beje, ir
finansikai btinu: daugum a iaurs Am erikos sveikatos draudim o bendrovi,
prie apm okdam os gydym , reikalauja diagnozs pagal DSM -IV.
DSM -IV apibdina diagnozs proces ir 16 klinikini sindrom (16.1 len
t e l ). Jam e apraom i vairs sutrikim ai ir nurodom as j paplitim as, neaikinant

j prieasi. Kad bt naudingos, DSM -IV kategorij ir diagnozi nuorodos
turi bti patikim os. Tokios jos ir yra. Jei vienas psichiatras ar psichologas nustat
pacientui, pavyzdiui, katatonin schizofrenij", yra didel tikim yb, kad ir kitas
nepriklausom as psichikos sveikatos darbuotojas nustatys t pai diagnoz. Rem
dam iesi iom is nuorodom is gydytojai atsako daugel objektyvi klausim apie
stebim elges, pavyzdiui: Ar pacientas bijo ieiti i nam ?" Vieno tyrim o m etu
16 psicholog, naudodam iesi iuo standartizuotu pokalbiu, turjo diagnozuoti
75 psichiatriniam s pacientam s: 1) depresij, 2) generalizuot nerim , 3) kok
nors kit sutrikim (Riskind ir kiti, 1987). Neinodam as pirm ojo psichologo diag
nozs, kitas psichologas stebjo kiekvieno pokalbio vaizdo ra ir pateikdavo
savo diagnoz. 83 procentus atvej dvi nuom ons sutapo.
Viena i neatleistin nuodmi Kai kurie kritikai kaltina DSM -IV tuo, kad ia tinklas um etam as per pla
moni akyse yra neturti iai" ir siekiam a traukti psichiatrijos akirat bet koki elgesio apraik"
etikets". Pasaulis tok mog (Eysenck ir kiti, 1983) - nuo neracionalios paem inim o ir sum iim o baim s (so
iri kaip policija nekontroliuo cialins fobijos) iki nuolatinio taisykli lauym o nam uose ar m okykloje (elge
jam un be antsnukio." sio sutrikim o).
T. H. Huxley, Padidjus sutrikim kategorij skaiiui (nuo 60, rayt DSM vadove XX a.
Evolution and ethic, 1893 etajam e deim tm etyje, iki 400 iandien), padaugjo ir suaugusij, atitinkani
(Evoliucija ir etika") bent vieno j kriterijus - JAV apklausos duom enim is, beveik 30 procent per
pastaruosius m etus (Regier ir kiti, 1998). K aip D SM pried kai kurie psicholo
gai silo m ogaus privalum ir dorybi vadov (r. skyrel Pavelkim e i ar
iau. A nti-D SM ": diagnostinis m ogaus privalum vadovas").
Psichikos sutrikim vardijimas

4 TIKSLAS. Aptarkite, kokie yra galimi diagnostini etikei naudojimo pavojai ir privalumai.
D SM sulaukia ir kitos kritikos, ireikianios esm in nepasitenkinim , kad ios

etikets geriausiu atveju yra atsitiktins, o blogiausiu - vertina tariam ai m oks
linius sprendim us. Priklijav m ogui etiket pradedam e kitaip j irti (Fari
na, 1982). Etikets sukuria iankstin nuom on, darani tak m s suvoki
m ui bei aikinim ui. K ai kurie gydytojai sako, jog geriau studijuoti konkrei
16.1 LENTEL. Kaip diagnozuojami psichikos sutrikimai?
Remdamiesi vertinimais, pokalbiais ir stebjimais, daugelis gydytoj nustato diagnozes, atsakydami klausimus i
i penki DSM-IV-TR lygi arba ai.
I ais. Ar yra klinikinis sindromas?

Naudodami konkreiai apibrtus kriterijus, klinikiniai psichologai gali isirinkti vien, kelis ar n vieno sindromo i
io srao:
Sutrikimai, kurie paprastai pirmiausia diagnozuojami kdikystje, vaikystje ar paauglystje

Kliedesys, silpnaprotyst, amnezija ir kiti kognityviniai sutrikimai (4 ir 9 skyriai)
Psichikos sutrikimai dl bendrosios sveikatos bkls
Su narkotinmis mediagomis susij sutrikimai (7 skyrius)
Schizofrenija ir kiti psichikos sutrikimai
Nerimo sutrikimai
Somatoforminiai sutrikimai
Netikri sutrikimai (smoningai igalvoti)
Disociaciniai sutrikimai
Valgymo sutrikimai (12 skyrius)
Lytiniai sutrikimai ir lyties tapatumo sutrikimas (12 skyrius)
Miego sutrikimai (7 skyrius)
Impuls kontrols kitur neklasifikuoti sutrikimai
Prisitaikymo sutrikimai
Kitos bkls, kurioms gali prireikti klinikinio dmesio
II ais. Ar pasireikia asmenybs sutrikimas arba protinis atsilikimas?

Gydytojai taip pat gali pasirinkti arba nepasirinkti vien i i dviej bkli.
III ais. Ar taip pat yra ir bendroji medicinin liga, pavyzdiui, diabetas, padidjs kraujo spaudimas arba
artritas?
IV ais. Ar taip pat yra psichosocialini arba aplinkos problem, pavyzdiui, susijusi su mokykla ar namais?
V ais. Koks yra bendrasis io mogaus veiklos vertinimas?
Gydytojai vertina kodu nuo 0 iki 100. Pavyzdiui:
91-100 Puikiai sekasi vairiose srityse; atrodo, jog gyvenimo problemos niekada netampa nevaldomos; dl
daugelio savo teigiam savybi su juo kiti nori bendrauti. Joki simptom.
51-60 Vidutiniai simptomai (pavyzdiui, staigus susijaudinimas arba atsitiktiniai panikos priepuoliai) arba vidutiniai
socialinio, profesinio ar mokyklinio bendravimo sunkumai (pavyzdiui, nedaug draug arba konfliktai su bendraam
iais ar bendradarbiais).
1-10 Nuolatinis pavojus stipriai sualoti save arba kitus (pavyzdiui, pasikartojantis smurtas) arba nuolatinis
negebjimas laikytis minimalios asmenins higienos, arba rimtas mginimas nusiudyti aikiai norint numirti.
792 16 SKYRIUS
PAVELKIME I ARIAU:
Anti-DSM": diagnostinis mogaus privalum vadovas

Vienas greitai besipleianio pozityviosios psichologijos judji Drsa (prieinimosi veikimas)
mo aspekt yra psicholog Christopherio Petersono ir Martino narsumas, aunumas
Seligmano (2004) pastangos sukurti moni privalum bei do darbtumas ir atkaklumas
rybi klasifikavimo sistem. Vadovas, kuriame sistemingai su siningumas ir dorumas

gyvybingumas (energingumas ir entuziazmas)
dliotos ir apibrtos alingos disfunkcijos, buvo naudingas, -
pastebi ie mokslininkai. Tad kodl negaltume turti vadovo, Meil
kuris panaiai susistemint ir apibrt msmogikuosius pri gerumas

artimi ryiai
valumus: mstymo-jausm-veiklos tendencijas, lemianias ge
socialinis supratingumas
r gyvenim sau ir kitiems?
Teisingumas
Kaip ir DSM-IV, Privalum ir vertybi klasifikacija" [The Va
pilietikumas ir darbas komandoje
lues in Action Classification of Strengths) remiasi daugelio moks
garbingumas ir teisingumas
linink valga, pateikiant bendrj mogikj vertybi sra,
lyderyst
kuris yra suprantamas vairi kultr monms ir prisideda prie
Nuosaikumas
besiformuojanio mokslo apie privalumus. Panaiai kaip ir DSM,
kuklumas
privalum vadove pateikiamos vertinimo strategijos bei klausi
savikontrol
mynai, padedantys mokslininkams vertinti eias 24 privalum
apdairumas ir atsargumas
grupes.
atlaidumas ir gailestingumas
Imintis ir inios Transcendencija
smalsumas groio vertinimas, pagarba, avjimasis
noras imokti dkingumas
kritikas vertinimas ir nealikumas viltis ir optimizmas
krybingumas aismingumas ir humoras
perspektyva (imintis) dvasingumas ir tikslas
sim ptom (pavyzdiui, ikreipt m ini ar suvokim ) prieastis nei tokias plaias
kategorijas, kaip schizofrenija" (Persons, 1986).
Kad parodyt diagnostikos etikei alikum , Davidas Rosenhanas (1973)
ir dar septyni m ons nuvyko psichiatrijos ligonins prim im o skyri sksda
m iesi, jog girdi balsus, sakanius tuias", tuiaviduris" ir dunksteljim as".
Iskyrus iuos nusiskundim us ir tai, kad pasak igalvotas pavardes bei profe
sijas, kitus klausim us jie atsak teisingai. Visi atuoni buvo pripainti psichikai
nesveikais.
Visai nestebina, kad iem s norm aliem s m onm s buvo nustatyta neteisinga
diagnoz. Kaip vliau aikino vienas psichiatras, jei kas nors paim t bum
kraujo, nuvykt ligonins prim im o skyri ir krauj ispjaut, ar m es kaltin
tum e gydytoj u tai, kad jis nustat kraujuojanios skrandio opos diagnoz?
Stebino tai, kas vyko nustaius diagnoz. Iki tol, kol j neileido (vidutinikai
po 19 dien), pacientai" daugiau neberod joki sim ptom . Taiau psichiat
rai, inagrinj (visikai norm alias) gyvenim o istorijas, sugebjo atrasti" i
m oni negalavim prieastis, pavyzdiui, reakcij m irias em ocijas, kylanias

vieno i tv atvilgiu. Net prastas elgesys, pavyzdiui, pastab usirainjim as,
buvo klaidingai aikinam as kaip sutrikim o sim ptom as.
Kiti tyrim ai patvirtina, kad klijuojam os etikets daro poveik tam , kaip m es
suvokiam e m ones. Ellen Langer ir jos kolegos (1974, 1980) pateik tiriam ie
siem s pasiirti vaizdajuost rayt pokalb. Vieniem s buvo pasakyta, kad
kalbinam as m ogus yra sveikas (kandidatas darb). Kitiem s - kad jis nesvei
kas (psichikos ligonis arba serga viu). Stebjusieji m ones, kuriem s nebuvo
priklijuota etiket, palaik juos norm aliais; stebjusieji tariam us ligonius palai
k juos kitokiais, negu daugum a m oni". Psichoterapeutai, kurie m an, jog
vertina psichikos ligon, j suvok kaip isigandus savo paties agresyvi im
puls , pasyv, priklausom tip ir t. t. Kaip pastebjo Rosenhanas, etikei
klijavim as gali gyventi savo gyvenim ir savaim e daryti tak . (r. skyrel Pa
m stykim e kritikai. Beprotyb ir atsakom yb 794 p.)
Etikei galia buvo padem onstruota, kai psichologo Stewarto Page (1977)
asistent Toronte paskam bino 180-iai m oni, pasiskelbusi, jog nuom oja kam
barius su baldais. Kai ji tik paklausdavo, ar kam barys dar laisvas, beveik visa
da igirsdavo teigiam atsakym . Taiau kai pasakydavo, jog j netrukus ira
ys i psichiatrijos ligonins, trys i keturi atsakym ai bdavo neigiam i (taip
pat ir kai ji pasakydavo, kad skam bina savo brolio, kur netrukus paleis i ka-
ljim o, vardu). Kai kuriem s m onm s, sakiusiem s, jog kam barys jau inuom o
tas, vliau paskam bindavo kitas m ogus ir tiesiog paklausdavo, ar kam barys te
bra laisvas. Jis beveik visada bdavo laisvas. Apklausos Vakar Europoje at
skleid pana poir tuos, kuriem s priklijuota psichikos ligonio etiket. M um s
pradedant suprasti, kad psichikos sutrikim ai yra sm egen ligos, o ne charakte
rio ydos, is poiris pradeda nykti (Solom on, 1996). Visuom ens veikjai jau
iasi laisvesni ir gali atvirai kalbti apie savo kov su tokiais sutrikim ais kaip
depresija. Juo daniau m ons bendrauja su psichikos ligoniais, juo palankesni
jie tam pa (Kolodziej ir Johnson, 1996).
Taiau stereotipai ilieka. Tai neturt stebinti, prisim enant iniasklaidoje
pateikiam us psichikos sutrikim vaizdius. Kino film uose ie sutrikim ai kar
tais pateikiam i gana tiksliai ir palankiai, kaip, pavyzdiui, pavaizduota m ate
m atiko Johno Nasho schizofrenija film e Nuostabus protas . Taiau per danai
pateikiam as stereotipas, kad psichikos ligoniai yra udikai (Hannibalas Lecte-
ris film e Avinli tyljim as ) arba nenorm als (Hyler ir kiti, 1991; W ahl, 1992).
Sergantys schizofrenija m ons gali daniau nei kiti vykdyti sm urtin nusikal
tim , ypa jei piktnaudiauja alkoholiu (Citrom e ir Volavka, 1999; Tiihonen ir
kiti, 1997). Taiau 9 i 10 m oni su psichikos sutrikim ais nra pavojingi; prie
ingai, jie bna neram s, prislgti arba usisklend savyje. Ir jei iraytieji i
psichiatrijos ligonini vengia alkoholio bei narkotik, jie nebna labiau link
sm urt nei j kaim ynai (Steadm an ir kiti, 1998). I ties, kaip pranea JAV vy
riausiojo chirurgo tarnyba, sm urto ar alos rizika nepastam am m ogui i at
sitiktinio kontakto su m ogum i, turjusiu psichikos sutrikim , yra nedidel . (Tie
s sakant, turintys psichikos sutrikim m ons daniau patys tam pa sm urto au
kom is, o ne nusikaltliais [M arley ir Bulia, 2001].)
794 16 SKYRIUS
Beprotyb ir atsakomyb
M ano sm egenys... m ano genai... m ano blogas aukljim as pri no, kaip jie patys teig, iliuziniai balsai. Larry Robisonas (1999)
vert m ane tai padaryti. Tokios gynybos idj pasil Shakes buvo du kartus paguldytas ligonin dl paranoidins schizofre
peare Ham letas": jei su kuo nors blogai pasielgiau nebdam as nijos, taip pat ir jo brolis, sesuo, dd ir senelis. Kai baigsi
savim i, - teigia kaltinam asis, - tai ir Ham letas nekaltas. Ham m edicinos draudim as ir Robisonas nebebuvo gydom as, iray
letas paneigia kalt. Tai kas tada kaltas? Beprotyb." Tokia yra tas i ligonins jis nuud penkis m ones ir Teksaso valstijoje
beprotybs teisins gynybos esm , suform uluota 1834 m etais, buvo nubaustas m irties bausm e. Po ketveri m et kitam schizof-
kai sukiaidintas kotas Danielis M Naughtenas band nuauti renija serganiam udikui, Charlesui Singletonui, Arkanzaso
m inistr pirm inink (m anydam as, kad is j persekioja), taiau valstijoje buvo vykdyta m irties bausm , prie tai j prievarta gy
per klaid nuov jo padjj. Panaiai kaip ir Johnas Hinckley, dius vaistais nuo psichozs: kad tapt veiksnus ir galim a bt
vos nenuuds JAV prezidento Reagano, kotas buvo udary j nubausti m irties bausm e.
tas psichiatrijos ligonin, o ne kaljim . K u tai reikt kaltinti? m ones, vykdiusius tokius re
Abiem iais atvejais visuom en buvo pasipiktinusi. Hinckley tus, taiau siaubingus nusikaltim us, ar beprotyb", aptem dan-
pam is, visuom en siutusi" - skelb vieno laikraio antra i j protus? Ar turtum e gydyti, ar bausti virininkus, kurie
t. Visuom en buvo nirusi ir ant iprotjusio Jeffrey Dahm erio, seksualiai priekabiauja prie savo darbuotoj, o vliau aikinasi
kuris 1991 m etais prisipaino nuuds 15 jaun vyr ir valgs tuo, jog turi seksualini sutrikim ? Jei papiktinantis nusikalti
j kn dalis. 1998 m etais visuom en buvo pasipiktinusi pen m as byloja apie nusikaltlio lig, ar tai sukuria socialin pagrin
kiolikm eiu Kipu Kinkeliu, kuris, raginam as t bals m ano gal d ivengti atsakom ybs (pavyzdiui, jei m ogus, nuuds sa
voje", nuud savo tvus ir du bendraklasius i Oregono valsti vo tvus, reikalaut pasigailti, nes tapo nalaiiu)? Kai kurie
jos Springfildo m iesto bei sueid dar 25. 2002 m etais visuo m ons Britanijoje m an, kad btent itaip ir atsitiko su iauriai
m en sm erk Andrea Yates, kuri, nustojusi vartoti vaistus nuo savo tvus nuudiusiu Brianu Blackwellu, kai jam buvo leista
psichozs nuskandino penkis savo vaikus ir buvo teisiam a Tek- prisipainti kaltu, siekiant suvelninti bausm . Ar jam , kaip nutar
saso valstijoje. Visi ie m ons po sum im o buvo ne paguldyti teisin sistem a, reikjo skirti m aesn atsakom yb dl narcizi
ligonin, o udaryti kaljim . nio asm enybs sutrikim o", ar i liga buvo veikiau jo nusikalsta
Tokie atvejai nra reti. 1999 m etais JAV teisingum o depar m o poelgio apraym as nei paaikinim as ( Psychologist, 2005)?
tam ento atlikto tyrim o m etu paaikjo, jog 283 000 kalini sirgo Atrodo, jog tiktinas toks dalykas: jei koks nors nepaprastas
sunkiom is psichikos ligom is. Tai m adaug 16 procent vis JAV psichologas pajgt suprasti visa ko - pradedant didiadvasi
kalini ir kur kas daugiau kaip 183 000 psichiatrini pacient kum u ir baigiant vandalizm u - biologin ir aplinkos slygojam
vis ri JAV ligoninse (Bureau of the Census, 2004; Butter pagrind visuom en vis tiek nort, kad m ons bt atsakin
field, 1999). Daugelis nuteist m irties bausm e arios bausm s gi u savo veiksm us.
laukiani m oni buvo protikai atsilik, nusikalsti juos skati
Etikets gali ne tik suvokim paversti aliku, bet ir pakeisti tikrov. Kai
m okytojui pasakom a, jog m okinys yra talentingas", kai m okiniai tikisi nedrau
giko" bendravim o, kai pokalbio vedjas tikrina, ar m ogus tikrai yra ekstra
vertikas", ios asm enim s priklijuotos etikets gali paskatinti tok elges, kurio
buvo tiktasi (Snyder, 1984). Jei m ogus bt priverstas m anyti, kad js esate
bjaurus, jis gali elgtis su jum is nedraugikai, priversdam as jus reaguoti taip, kaip
reaguot nem alonus m ogus. Etikets gali virsti isipildaniom is pranaystm is.
Taiau prisim inkim e diagnostini etikei pranaum us. Psichiatrai profesio
nalai naudoja etiketes, kad galt apibdinti sutrikim , suprasti jo prieastis ir
skirti veiksm ingas gydym o program as.
M O KYM O SI REZULTATAI

1 TIKSLAS. Apibrkite kriterijus, pagal kuriuos bt galima sprs lygius arba ais, apie stebim us m ogaus poelgius. Kla
ti, ar elgesys yra sutriks. sifikacija yra gana patikim a. DSM diagnozs yra su
kurtos, koordinuojant jas su Tarptautine lig klasifi
Psichologai ir psichiatrai elges laiko sutrikusiu, kai kacija.
jis yra nukryps nuo norm os, kelia stres ir yra dis
funkcikas. Priklausom ai nuo konteksto ir kultros, 4 TIKSLAS. Aptarkite, kokie yra galimi diagnostini etikei nau
deviacinio elgesio apibrim as vairuoja. Jis taip pat dojimo pavojai ir privalumai.
kinta laikui bgant. Pavyzdiui, vaikam s, kurie prie
DSM -IV kritikai rodinja, jog diagnostins etikets
du deim tm eius buvo vadinam i padkliais, dabar
gali m ogui udti gdos ym , paversdam os kit
gali bti diagnozuojam as aktyvum o ir dm esio sutri
m oni buvusio ir esam o elgesio aikinim bei suvo
kim as.
kim alikais ir veikdam os m oni reakcij asm e
2 TIKSLAS. Palyginkite psichikos sutrikim medicinin model su n, kuriam priklijuota etiket. Diagnostini etikei
biopsichosocialiniu poiriu sutrikus elges. privalum as yra tas, kad jos padeda psichiatram s pro
fesionalam s bendrauti vieniem s su kitais aptariant
Vadovaujantis m edicininiu m odeliu, m anom a, kad psi slaug bei gydym ir sukurti term inij, pagal kuri
chikos sutrikim ai yra ligos, kurias galim a diagnozuoti m okslininkai, tiriantys i sutrikim prieastis bei gy
pagal sim ptom us ir igydyti taikant terapij, kartais dym , galt keistis idjom is. Daugum oje iaurs
ligoninse. Rem iantis biopsichosocialiniu poiriu, Am erikos sveikatos draudim o sutari reikalaujam a,
m anom a, jog sutriks elgesys, kaip ir bet kuris kitas kad, prie pradedant gydym , bt nustatyta diagno
elgesys, kyla i genetinio polinkio bei psichologini z pagal Tarptautin lig klasifikacij. Viena etiket,
bsen, vidins psichologins dinam ikos bei sociali beprotyb', kuri kartais naudojam a teisinje gyny
ni ir kultrini aplinkybi. boje, kelia m oralinius bei etinius klausim us dl to,
kaip visuom en turi elgtis su vykdiusiais nusikalti
3 TIKSLAS. Apibdinkite DSM-IV tikslus bei turin. m us sutrikusios psichikos m onm is.
Am erikos psichiatr asociacijos Psichikos sutrikim

diagnostikos ir statistikos vadove" (anglikas sutrum
PAKLAUSKITE SAVS: Kaip js nubrtumte linij, skiriani,
pinim as DSM -IV) iuo m etu yra aprayta 400 sutri
kada reikia sutrikusios psichikos nusikaltlius udaryti kalji
kim ir apibdintas j paplitim as. Vadove apraytas
m ir kada guldyti psichiatrijos ligonin? Ar to mogaus biog
struktrizuoto interviu m etodas, kur klinikiniai psi
rafija (pavyzdiui, tai, kad jis vaikystje patyr smurt) turt ta
chologai taiko diagnozei nustatyti. Jie atsakinja ob
kos js sprendimui?
jektyvius klausim us, sugrupuotus penkis skirtingus
796 16 SKYRIUS
Nerimo sutrikimai
5 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra nerimo sutrikimai, ir paaikinkite, kodl ios bsenos skiriasi
nuo normalaus streso, tampos ar drovumo pojio.
Nerim as - gyvenim o dalis. Kalbdam i prie auditorij, irdam i i didelio auk

io em yn, laukdam i svarbi varyb pradios, kiekvienas galim e nerim auti.
Daugum a m s kartkartm is tam tikrom is socialinm is situacijom is bnam e tokie
susijaudin, jog vengiam e irti kitam m ogui akis arba su kuo nors kalb
tis. Tai vadinam e drovum u'. Laim , daugum ai m s is nerim avim as nebna
Nerimo sutrikimai intensyvus ir nuolatinis. Jei taip atsitinka, prasideda nerim o sutrikim as, kur
(anxiety disorders) - lydi kania, nuolatinis jaudulys, neprisitaikantis elgesys, m ainantys nerim . Ski
psichikos sutrikimai, kuriems riam i keturi i sutrikim tipai:
bdingas sekinamas, nuolatinis generalizuotas nerimas, kai asm uo jauia nepaaikinam tam p ir neram um ;
nerimas ar neadaptyvus elgesys,
panika, kai m ogus patiria staigius stiprios baim s priepuolius;
mainantis nerim.
fobija, kai m og kam uoja neprotinga stipri konkretaus objekto ar situaci
jos baim ;
obsesinis-kompulsinis sutrikimas, kai pacient kam uoja pasikartojanios m in

tys ar veiksm ai.
Generalizuotas nerimas ir panika

6 TIKSLAS. Palyginkite, kuo skiriasi generalizuotas nerimas ir panika.
Tom , 27 m et elektrik, kam avo svaigulys, deln prakaitavim as, stiprus ir

dies plakim as ir zvim bim as ausyse, jis buvo irzlus, kartais j krsdavo drebu
lys. iuos sim ptom us jis slp nuo eim os ir bendradarbi. Taiau per pasta
ruosius dvejus m etus, kai irykjo sim ptom ai, jis m m aiau bendrauti su ki
Generalizuotas nerimas tais. Retkariais dl i sim ptom jis turjdavo ieiti i darbo. eim os gydyto
(generalized anxiety disorder) - jas ir neurologas negaljo nustatyti joki fizini negalavim .
nerimo sutrikimas, kai mogus Nesuteikti, nevaldom i, bauginam i Tom o jausm ai leidia spti vyr apm us
nuolat yra sitemps, kamuoja generalizuot nerim . io sutrikim o sim ptom ai yra dani, skiriasi tik j truk
mas blogos nuojautos, jam m . Tokie pacientai (i kuri du tredaliai yra m oterys) yra nuolat sitem p ir
bdinga suadinta autonomins nervingi, vis m sto, kas gali atsitikti blogo, juos vargina raum en tem pim as,
nerv sistemos bkl. susijaudinim as, nem iga. tam p ir blog nuojaut galim a pastebti i suraukt
antaki, virpani aki vok, drebulio, prakaitavim o, nenustygim o vietoje. Sunku
Panika susikaupti, kai dm esys okinja nuo vieno rpesio prie kito. Vienas i blo
(panic disorder) - giausi generalizuoto nerim o ypatum yra tas, kad m ogus negali nustatyti ne
nerimo sutrikimas, kuriam rim o prieasties ir jos ivengti. Freudas tok nerim vadino laisvos eigos
bdingas keli minui trukms nerim u. Generalizuot nerim danai lydi depresija, bet ir be depresijos jis pa
stiprios baims epizodas, kai daro m og bejg (Hunt ir kiti, 2004) ir gali bti fizini problem , toki kaip
igyvenamas siaubas, kur lydi opos ar auktas kraujospdis, prieastis.
skausmas krtinje, dusulys ir Panika bna daug stipresn u nerim - tarsi viesulas, palyginti su eiline
kiti bauginantys jutimai. vjuota diena: jis ugriva staiga, sukelia sum ait ir dingsta. Vienam i 75 tu
rini sutrikim m oni nerim as staiga sustiprja ir virsta kelianiu siaub Lytis ir nerimas: prajus 8
panikos priepuoliu - kelias m inutes trunkania intensyvia baim e, jog tuoj nu mnesiams po Rugsjo
tiks kakas siaubinga. Paprastai panik lydi sm arkus irdies plakim as, im a trkti 11-osios teroro ipuoli
oro, atsiranda dusim o pojtis, kyla drebulys, svaigsta galva. Tai klaidingai gali 34 procentai amerikiei moter
bti palaikyta irdies sm giu ar kita rim ta fizine negalia. Rkaliam s gresia du- ir 19 procent vyr Gailupo
keturis kartus didesnis pavojus pirm kart patirti panikos priepuol (Breslau ir apklausos (2002) metu
Klein, 1999; Goodwin ir Ham ilton, 2002; Insensee ir kiti, 2003). Kadangi ni prisipaino vis dar vengiantys
kotinas yra stim uliatorius, usidegus cigaret priepuolis nepalengvja. lankytis dangoraiiuose ar skristi
Viena m oteris prisim in, kaip staiga pasidar karta ir atrod, jog negaliu lktuvu. 2003 met pradioje 57
kvpuoti. M ano irdis m palusiai plakti, pradjau prakaituoti bei drebti ir procentai moter ir 36 procentai
buvau tikra, kad tuoj apalpsiu. Netrukus pirtai nutirpo ir m dilgioti, viskas vyr jaudinosi, kad gali tapti
atrod nerealu. Jauiausi taip blogai, jog m iau splioti, ar nem irtu, ir papra terorist aukomis (Jones, 2003).
iau vyro, kad nuvet ligonin. Kai m es ten nuvykom e (m adaug po 10 m i
nui), blogiausia jau buvo praj, ir a jauiausi isekusi' (Greist ir kiti, 1986).
Netikro aliarm o potyris yra toks nenuspjam as ir bauginam as, kad po keleto
priepuoli m ogus gali pradti bijoti paios baim s ir vengti situacij, kurio
m is itiko panikos priepuolis.
Agorafobija - tai baim situacij, kai, ujus panikai, isigelbti gali bti
sunku arba pagalbos nem anom a sulaukti. Jauiantys i baim m ons gali veng
ti bti ne nam uose, m inioje, autobuse ar net lifte. Penkerius m etus keliavus
aplink pasaul Charles Danvin, sulaukus 28 m et, pradjo kam uoti panika.
Dl priepuoli jis isikl gyventi kaim , vengdavo draugijos ir keliaudavo
tik lydim as m onos. Taiau is santykinis atsiskyrim as ilaisvino Danvin ir leido
jam susikaupti kuriant savo evoliucijos teorij. Net bloga sveikata, - prisim i
n jis, - igelbjo m ane nuo visuom ens blakym o ir pasilinksm inim " (cituo
jam a M a, 1997).
Fobijos
7 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo fobija skiriasi nuo ms vis patiriamos normalios baims.
Fobija telkiasi ties konkreiu objektu, veikla ar situacija (r. 16.2 pav. apie kai Fobija
kurias danesnes ir ne tokias danas baim es ir fobijas). Fobija - liguista, kyri, (phobia) -
nepagrsta baim , kuri griauna elges. Daug m oni susitaiko ir gyvena su iuo nerimo sutrikimas, kuriam
danu psichikos sutrikim u, bet dl kai kuri specifini fobij m ons im a vengti bdinga nuolatin, nepagrsta
tam tikr situacij. 28 m et nam eim inink M arilyn yra visikai sveika ir lai konkretaus objekto
m inga, tik labai bijo perknijos. M oteris pradeda drebti tik igirdusi m eteoro ar situacijos baim.
log prognoz apie galim audr. Jei tuo m etu jos vyro nebna nam uose, ji sten
giasi pasikviesti artim gim inait. Per audr ji slepiasi kuo toliau nuo lang ir
usidengia galv, kad nem atyt aibo.
Kitus m ones kankina neprotinga kai kuri gyvn, vabzdi, aukio, kraujo,
tuneli baim . Kartais galim a ivengti baim keliani dalyk: pasislpti nuo
perknijos arba vengti aukio. Socialins fobijos kankinam iem s m onm s sunku
tinkam ai elgtis trikdaniom is socialinm is situacijom is. Jie bijo bti kit api
rinjam i. Nerim aujantis m ogus gali vengti kalbti, vieai valgyti, eiti vakar-
798 16 SKYRIUS
16.2 PAVEIKSLAS.
25
Kai kurios danai Baim Fobija
pasitaikanios ir retesns 20
baims
i nacionalin apklausa 15
parod, kaip danai
pasireikia vairios baims.
10
Stipri baim tampa fobija,
jeigu pradeda vyrauti didelis
ir nepagrstas trokimas 5
ivengti bauginamo objekto
ar situacijos. (I Curtis ir
0
kiti, 1998.) B u v im a s A u d ra V a n d u o U d a ro s S k r id im a s K r a u ja s A u k tis G yv n a i
v ie n a m e rd v s l k tu v u
lius. Arba taip elgdamasis jis pradeda prakaituoti, drebti, j gali itikti viduria-
vimo priepuolis. Socialin fobija - tai aukiausio laipsnio drovumas.
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
8 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra obsesinio-kompulsinlo sutrikimo simptomai.
Obsesinis-kompulsinis Nagrindami obsesin-kom pulsin sutrikim , kaip ir generalizuot nerim bei

sutrikimas (obsessive- fobijas, galime rasti ir mums bding ypatum. Kartais gali uvaldyti nepro-
compulsive disorder, OCD) - tingos ar baisios mintys, nepaliekanios ramybje. Arba kartais tarsi kieno nors
nerimo sutrikimas, kuriam veriami pradedame kompulsyviai elgtis: dar ir dar kart tikrinti urakintas du-
bdinga nevalingai pasikarto ris, btinai perengti tarpus tarp aligatvio plyteli arba prie praddami moky-
jantys mintys (obsesijos) ir tis sudedame knygas bei pietukus btent taip".
(arba) veiksmai (kompulsijos). Kai kyrios mintys ir kompulsinis elgesys pasidaro nuolatiniai ir sutrikdo nor
mal gyvenimo ritm arba pradeda varginti, perengiama riba tarp normalios
bsenos ir sutrikimo. Patikrinti, ar durys urakintos, - normalu; tai daryti 10 kar-
t i eils - nenormalu. Normalu plauti rankas; plauti jas taip danai, kad prade
da skeldti oda - nenormalu. (Daugiau pavyzdi rasite 16.2 Tam tikru le n te l je .)
gyvenimo tarpsniu, danai vlyvojoje paauglystje ir jaunystje, 2-3 procentai mo

ni perengia rib tarp normalaus rpestingumo bei jaudulio ir sekinamo sutriki
mo (Kamo ir kiti, 1988). kyrios mintys persekioja nuolat, kompulsiniai ritualai
uima tiek daug laiko, kad pasidaro nebemanoma normaliai gyventi.
Vienas toki moni buvo milijardierius aviatorius Howardas Hughesas. Jis
kompulsyviai kelis kartus diktuodavo tas paias frazes. tampos padarinys bu-
vo liguista bacil baim, kuri tapo kompulsyvaus elgesio prieastimi. Jis pasi
dar atsiskyrlis, o savo padjjus vert itin kruopiai plautis rankas, mvti
baltas pirtines vartant dokumentus, kuriuos vliau jis turjo perirti. Hug-
hesas sak usandarinti duris ir langus bei udraud savo darbuotojams paliesti
j ar net pairti j. Visi aplinkui skleidia bacilas, - aikino jis. - A noriu
gyventi ilgiau negu mano tvai, todl saugausi" (Fowler, 1986).
16.2 LENTEL. Daniausios vaik ir paaugli, turini obsesini-kompulsini sutrikim,

obsesijos ir kompulsijos
M in ty s a r b a e lg e s y s S im p to m d a n u m a s , p r o c e n ta is
O b s e s ijo s (p a sika rto ja n io s m in ty s, m a n ija )

S u s ir p in im a s d l n e v a ro s , b a c il a r to k s in 40
K a k o b a is a u s n u tik im a s (g a is ra s , m irtis , lig a ) 24
S im e trija , tv a rk a , tik s lu m a s 17
K o m p u ls ijo s (p a sika rto ja n tis e lg e sy s)

P e r d a n a s ra n k p lo v im a s , m a u d y m a s is , d a n t v a ly m a s a r s k u tim a s is 85
R itu a lin i v e ik s m k a rto jim a s (p irm y n a tg a l p ro d u ris , a ts is s ti ir
a ts ik e lti n u o k d s ) 51
D u r , s p y n , p rie ta is , a u to m o b ilio s ta b d i , n a m d a rb tik rin im a s . 46
a ltin is: P rita ik y ta i R a p o p o rt, 1 9 8 9 .
Nors Hugheso sim ptom ai m etam s bgant stiprjo, i tikrj vyresnius m ones
reiau negu paauglius ir jaunuolius kam uoja obsesinis-kom pulsinis sutrikim as
(Sam uels ir Nestadt, 1997). 40 m et trukusio 144 vedijos gyventoj, kuriem s
obsesinis-kom pulsinis sutrikim as buvo diagnozuotas apie 1950 m etus, tyrim o
m etu buvo nustatyta, kad daugum ai obsesijos ir kom pulsijos laipsnikai silpn
jo, bet tik vienam i penki pavyko j visikai atsikratyti (Skoog ir Skoog, 1999).
Potrauminio streso sutrikimas

9 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra potrauminio streso simptomai, ir aptarkite igyvenusi nelai
mes moni gebjim atgauti fizines bei dvasines jgas.
Per kar Irake Deko brys buvo nuolat apaudom as. Vienoje pasaloje, Dekui
stovint vos per ingsn, uvo jo artim iausias draugas. Puolim o m etu Dekas pats
kak nukov. Prabgus keleriem s m etam s i vyki vaizdai kyriai persekio
jo vyr kaip prisim inim blyksm ai ir kom arai. Jis ir dabar paoka igirds pe
tardos sprogim ar pokteljim autom obilio im etam j duj vam zdyje. Kai
Dek suerzina eim os nariai ar draugai, jis pratrksta taip, kaip prie Irak re
tai elgdavosi. Kad nuslopint nuolatin nerim , jis geria daugiau negu dert.
Traum uojam as stresas - kai patiriam i labai grsm ingi, nekontroliuojam i vy
kiai arba tam pam a j liudininkais, jauiant baim , bejgikum ar siaub - gali Potrauminio streso sutrikimas
sukelti potraum inio streso sutrikim (PTS) - sutrikim , kuriam bdingi ilgai (PTS) (post-traumatic stress
trunkantys sim ptom ai, tarp j - kyriai persekiojantys prisim inim ai bei kom a disorder, PTSD) -
rai, nebylus socialinis usisklendim as, nerim o ir nem igos priepuoliai (Goodm an nerimo sutrikimas, kuriam
ir kiti, 1993; Kessler, 2000; W ilson ir kiti, 1988). Kuo danesni ir skaudesni bdingi kyriai persekiojantys
bna igyvenim ai, tuo sunkesni ilgalaikiai padariniai (Golding, 1999). Jautri lim prisiminimai, komarai, socialinis
bin sistem a, uliejanti organizm streso horm onais, taip pat didina paeidia atsiskyrimas, nerimo ir/arba
m um (Ozer ir W eiss, 2004). nemigos priepuoliai, kurie,
Daugelis kov veteran, ilikusi gyv po nelaim ing vyki ar katastrof, patyrus traum, trunka keturias
bei seksualinio sm urto aukos (tarp j - m adaug du tredaliai prostitui) yra ar daugiau savaii.
800 16 SKYRIUS
patyr PTS sim ptom us (Brewin ir kiti, 1999; Farley ir kiti, 1998; Taylor ir kiti.
1998). Panas sim ptom ai pasireikia ir vaikam s, gyvenantiem s karo zonose ar
gyvenam uosiuose kvartaluose, kuriuose siauia sm urtas, tapusiem s iaurum liu
dininkais ar gyvenantiem s gyvybei grsm kelianiom is aplinkybm is (Garba-
rino, 1991, 1992). J bazinio pasitikjim o pasauliu pojtis nyksta; daugelis pa
tiria baim ing atsargum , blogai m iega, sapnuoja kom arus ir jauia nevilt dl
ateities. Atrodo, jog is vaik, ne kart patyrusi sm urt, imoktas bejgiku
mas padaro juos labiau paeidiam us potraum iniam stresui, kai jie suaug pa
tiria prievart (M ineka ir Zinbarg, 1996). Item pta spyruokl vl susitraukia,
jei jos neitem piam e per daug.
Kad nustatyt aik PTS dan, JAV lig kontrols centras (1988) palygino
7000 Vietnam o kov veteran su 7000 veteran, tarnavusi arm ijoje tuo pat
m etu, taiau nedalyvavusi m iuose. M i sukeltas stresas daugiau kaip dvi
gubai didino piktnaudiavim o alkoholiu, depresijos ir nerim o rizik. Vidutini
kai 15 procent vis Vietnam o karo veteran teig patiri PTS sim ptom us. Tarp
niekada nem aiusi m i toki buvo perpus m aiau, o dalyvavusi ariuose
m iuose - tris kartus daugiau. Paim tiem s nelaisv Vietnam e kareiviam s psi
chologiniai padariniai buvo tuo didesni, kuo nuom esnius kankinim us jie paty
r (M ollica ir kiti, 1998). Ne taip seniai vykstaniam e Irako kare vienas i e
i JAV pstinink, grs nam o, teigia kelis m nesius jauis PTS sim ptom us,
depresij ar didel nerim (Hoge ir kiti, 2004).
Per M anheteno gyventoj apklaus, atlikt prajus m nesiui po Rugsjo 11-
osios teroro ipuolio, paaikjo, jog 8,5 procento apklaustj kam avo PTS, dau
giausia dl sukelto streso (Galea ir kiti, 2002). 20 procent gyvenani netoli
Pasaulio prekybos centro am erikiei teig patiriantys tokius baisius sim pto-
m us kaip kom arai, didelis nerim as ir viej erdvi baim (Susser ir kiti, 2002).
Taiau kai kurie psichologai m ano, jog PTS yra diagnozuojam as per danai
i dalies dl to, kad traumos apibrim as tam pa vis platesnis (anksiau traum a
reik tiesiogin susidrim su tokia rim ta grsm e kaip m is ar iprievartavi
m as [M cNally, 2003]). Kritikai teigia, jog i ties potraum inio, streso sutrikim as
pasireikia nedanai, o norm ali reakcij stres patologizavim as niekam ne
duoda naudos (W akefield ir Spitzer, 2002). rodyta, jog daniausiai neveiksm in
ga, o kartais net alinga apklausti m ones netrukus traum os, nes jie priveria
m i dar kartj patirti per em ocijas (M cNally ir kiti, 2003; Rose ir kiti, 2003).
Kartais pakartotinai igyvenant traum em ocijos sustiprja.
M okslininkai taip pat nurodo, kad daugum a patyrusi traum m oni, pui
kiai geba atsigauti fizikai ir dvasikai (Bonanno, 2004, 2005). M adaug pu
s suaugusij gyvenim e patiria bent vien traum uojant vyk, taiau m adaug
tik 1 i 10 m oter ir 1 i 20 vyr prasideda PTS (Ozer ir W eiss, 2004). Dau
giau nei 9 i 10 niujorkiei po Rugsjo 11-osios, suprantam a, buvo priblok
ti ir apim ti sielvarto, taiau nereagavo vyk patologikai ir iki kit m et
sausio daugum ai streso sim ptom ai inyko (Galea ir kiti, 2002). Panaiai ir dau
gum ai patyrusi stres kov veteran ir politini disident, kuriem s ne kart
teko patirti kankinim us, vliau PTS poym iai nepasireikia (M ineka ir Zinbarg,
1996).
Psichologas Peteris Suedfeldas (1998, 2000), bdam as vaikas patyr holo

kaust, gyveno skurde, jo m otina m ir Auvice (Osvencim e). Jis ufiksavo i
likusi gyv po holokausto m oni gebjim atgauti fizines ir dvasines jgas.
Daugum a j gyveno produktyviai. T pat rodo ir Pietryi Azijos gyventoj,
m aais laiveliais pabgusi nuo karo ir im igravusi Am erik, skm . Kaip pa
stebi Suedfeldas, ne visada teisinga sakyti, jog tai, kas nenuudo, paveria
jus stipresniais , taiau danai tai yra tiesa; be to, tai, kas js nenuudo, da
nai parodo, kokie js esate tvirti".
Kanios gali lem ti tai, k Richardas Tedeschis ir Lawrence Calhounas (2004)
vadina potrauminiu augimu. Tedeschis ir Calhounas pastebjo, kad kova su su
dtingom is krizm is danai skatina m ones vliau teigti, jog jie labiau vertina
gyvenim , j santykiai su kitais tapo prasm ingesni, jie sustiprjo, pasikeit prio
ritetai, o dvasinis gyvenim as pasidar turtingesnis. Kaip teigia Tedeschis ir Cal
hounas, sena m intis, bendra judaizm ui, krikionybei, induizm ui, budizm ui ir
islam ui byloja, kad kanios turi transform uojam j gali. Tai patvirtina igij
nuo vio m ons, kurie i naujo diaugiasi savo vaikais bei kiekvienos dienos
teikiam ais diaugsm ais, taip pat ir gedintys m ons, teigiantys gij daugiau jaut
rum o. M stydam as apie savo snaus m irt, rabinas Haroldas Kushneris (1986)
pastebjo, jog po Arono gyvenim o ir m irties esu jautresnis m ogus, veiksm in
gesnis ganytojas ir labiau ujauiantis patarjas nei kada nors biau galjs
bti [jei nebiau turjs snaus]", nors priduria, kad akim irksniu atsisakyiau
vis i privalum , jei galiau susigrinti sn".
Nerimo sutrikim aikinimas

10 TIKSLAS. Aptarkite imokimo ir biologins teorij indl aikinant nerimo sutrikim atsiradim.
Nerim as yra ir jausm as, ir inojim as - kupinas abejoni savo saugum o ar bend
ravim o gebjim vertinim as. Kaip atsiranda is nerim o jausm as ir inojim as?
Sigm undo Freudo psichoanalizs teorija teig, kad jau vaikystje m ons slo
pina nepriim tinus im pulsus, idjas bei jausm us ir jog i nuslopinta psichin ener
gija kartais sukelia tokius glum inanius sim ptom us kaip nerim as. Daugelis ian
dienos psicholog, kad geriau itai suprast, atsakym ieko im okim o ir bio
loginje teorijose.
Imokimo poiris
Baims slygojimas. Nerim as danai sustiprja, jei blog vyki negalim e nuspti
ir kontroliuoti (Chorpita ir Barlow, 1998). Tyrintojai generalizuot nerim sieja
su baim s klasikiniu slygojim u. Kai laboratorijoje iurks netiktai sukreiam os
elektros sm gi, jom s gali susiform uoti nuolatinis nerim as ir atsirasti skrandio
opos (Schwartz, 1984). Kaip iprievartavim o auka, praeidam a pro buvusi gy
venam j viet pradeda nerim auti, taip ir patekusius laboratorij gyvnus ap
im a baim . Daugum a auk, varginam potraum inio streso sutrikim o, pradeda
jaudintis, jei tik kas nors prim ena traum . Tokie patyrim ai padeda paaikinti,
kodl susijaudin m ons rodo perdt dm es galim om s grsm m s ir kaip lin
k panikuoti m ons nerim asocijuoja su tam tikrais signalais (Bouton ir kiti,
802 16 SKYRIUS
2001; M ineka ir Zinbarg, 1996). V ienos apklausos m etu 58 procentai kam uojam
socialins fobijos sutrikim patyr po traum uojanio vykio (O st ir H ugdahl,
1981).
Prisim inkite i 8 skyriaus, kad unys im oksta bijoti neutrali dirgikli, susi
jusi su elektros sm giu, kdikiai im oksta bijoti gauruot daikt, prim enani
gsdinanius garsus, ir kad suaugusius apim a siaubas nuo atsitiktini dirgikli, su
sijusi su traum uojaniais potyriais. Jei im ok apsiversti kdikiai nukrenta nuo
lovos, jie im a bijoti aukio (Cam pos ir kiti, 1992). Slygotos baim s gali ilikti
gerokai ilgiau, negu prisim enam as jas sukls potyris (Jacobs ir N adel, 1985).
D l tokio slygojim o trum pas skausm ing ir bauginam vyki sraas gali
pailgti iki ilgo m ogikj baim i srao. V ien kart m ano autom obil si
r kitas, kurio vairuotojas nepam at Stop enklo. Prajus keliem s m nesiam s
po vykio vis dar jauiau nerim o bang, m atydam as alutiniu keliu artjant au
tom obil. G albt panaiai ir M arilyn fobija buvo slygota baisaus ar skausm in
go potyrio, susijusio su perknija.
D irgikli, apibendrinim ui (generalizavim ui) bdinga tai, jog jei m ogus bi
jo aukio, nes buvo nukrits, vliau jis pradeda bijoti skristi lktuvu, net jei
n karto nra skrids. A tsiradus fobijom s ir m anijom s, pastiprinim as padeda
jas ilaikyti. V engiant ar ivengus kelianios baim situacijos, nerim as sum a
ja, taip pastiprinam as fobinis elgesys. Jausdam as nerim ar baim indam asis
panikos priepuolio m ogus gali usisklsti savyje, ir sum ajs nerim as pastip-
rins tok elges (A ntony ir kiti, 1992). K om pulsyvus elgesys taip pat m aina
nerim . Jei nusiplovus rankas sum aja nerim as, sugrus iam pojiui js ir
vl tikriausiai plausite rankas.
M okymasis stebint. G alim e im okti bijoti, stebdam i kit m oni baim es. 13 sky
riuje apie em ocijas ram e, kad bedions perduoda gyvai baim savo jau
nikliam s. m ons panaiai perduoda savo baim es vaikam s. Be to, vien stebint
kaip kas nors sukreiam as velniu elektros sm giu ikart po slyginio dirgik
lio, im okstam a bijoti io dirgiklio taip pat, kaip ir paiam patyrus sm g (O ls-
son ir Phelps, 2004).
Biologinis poiris
Taiau nerim sukelia kur kas daugiau veiksni nei tik paprastas slygojim as
ar m okym asis stebint. Tik labai nedaugel m oni, patyrusi traum , kam uoja
ilgai trunkanios fobijos. Biologinis poiris gali praplsti nerim o sutrikim su
pratim . Jis negali paaikinti staigaus vaik ir student nerim o protrkio per
pastarj pus am iaus, kuris, atrodo, yra susijs su tokiais dalykais kaip
sum ajusi socialin param a, kylanti dl eim nepatvarum o (Tw enge, 2000)
Taiau biologinis poiris i ties padeda paaikinti, kodl kai kuri baim i i
m okstam e greiiau ir kodl kai kurie m ons yra labiau paeidiam i.
Natralioji atranka. m ogus yra biologikai pasirengs bijoti pavoj, su kuriais

susidurdavo ir m s protviai. D aniausiai pastebim os vor, gyvai, kit gy-
vn, udarj erdvi, aukio, audr, tam sos fobijos. (Tie, kurie i dalyk
nebijojo, turjo m aesnes galim ybes igyventi ir susilaukti palikuoni.) Toki

dirgikli baim lengva slygoti, taiau sunku panaikinti (Davey, 1995; Ohm an,
1986). Daugel m s iuolaikini baim i taip pat galim a bt evoliucikai pa
aikinti. Pavyzdiui, baim skristi lktuvu gali bti kilusi i m s praeities, kai
m s protviai bijojo aukio ir udarj patalp.
Panagrinkim e, ko m ons bna link neimokti bijoti. Antrojo pasaulinio
karo m etu oro antskrydiai sukl netiktinai m aai ilgalaiki fobij. Oro ant
skrydiam s nesiliaujant, britai, japonai ir vokieiai m ne labiau panikuoti, o
darytis abejingesni lktuvam s, skrendantiem s tiesiogiai vir j gyvenam ojo kvar
talo (M ineka ir Zinbarg, 1996). Evoliucija nepareng m s bijoti i dangaus
krintani bom b.
Lygiai kaip fobijos yra sutelktos pavojus, su kuriais susidurdavo m s pro
tviai, kom pulsyvs veiksm ai daniausiai pernelyg sustiprina poelgius, kurie m
s riai padjo ilikti. Prausim asis tam pa ritualiniu rank plovim u, o teritori
jos rib tikrinim as - nuolatiniu grim u prie dur patikrinti, ar jos urakintos
(Rapoport, 1989).
Genai. Atrodo, kad kai kurie m ons labiau nei kiti genetikai link tam tikras
baim es ir didel nerim . Kai traum uojantis vykis atsitinka m ogui, turiniam
silpn nerv sistem , gali susiform uoti nauja fobija. Bedioni baim ingum as
plinta eim ose. Bedion, kurios gim inaiiai buvo neram s, stipriau reaguoja
stres (Suom i, 1986). Gen gali parodo ir m oni tyrim ai. Tikim yb kentti 16.3 PAVEIKSLAS.
nuo nerim o sutrikim o padidja, jei tapat dvyn irgi kam uoja is sutrikim as (Bar- Obsesins-kompulsms
low, 1988; Hettem a ir kiti, 2001; Kendler ir kiti, 1992, 1999, 2002 a,b). Ta smegenys
pats dvyniai danai abu kenia nuo panai fobij, kartais net ir aug atskirai N o r d a m i p a lyg in ti tu rin i
(Carey, 1990; Eckert ir kiti, 1981). Viena tapai 35-eri m et m oter dvyni ir n e tu rin i O K S tiria m j
sm e g e n is, n e u ro lo g a s
pora, gyvendam os atskirai, susirgo klaustrofobija. Be to, jos pradjo taip bijoti
S te fa n a s U rs u ir jo k o le g o s
vandens, kad jr brisdavo vos iki keli. (2 0 0 3 ) n a u d o jo fu n k cin io
m a g n e tin io re zo n a n s o
Smegenys. Biologiniu poiriu generalizuot nerim , panik ir netgi obsesin- va izd u s (fM R V ) tiria m ie
sie m s vy kd a n t s u d tin g
kom pulsin sutrikim lem ia per didelis sm egen srii, atsaking u im puls
p a in tin u d u o t. fM R V
kontrol ir prastin elges, suadinim as. Pavyzdiui, PET tiriant sm egenis m o sk e n a i p a ro d , jo g O K S
gaus, turinio obsesin-kom pulsin sutrikim , m atyti, kad ypa didelis aktyvum as ka m u o ja m m o n i
p rie k in s ju o stin s s m e g e n
bna sm egen srityse, kurios susijusios su tokiais veiksm ais, kaip nuolatinis ran
ie v s v e ik la b u vo
k plovim as, tikrinim as, tvarkym asis, kaupim as (M ataix-Cols ir kiti, 2004, 2005). su a k ty v ju si.
Kaip parodyta 16.3 p a v ., obsesinio-kom pulsinio sutrikim o kam uojam
m oni priekin juostin iev - sm egen sritis, atsakinga u veiks
m stebsen ir klaid tikrinim - bna ypa linkusi perdt akty
vum (Ursu ir kiti, 2003). Kai sutrikusios sm egenys aptinka, jog ka
kas ne taip, atrodo, kad jos sukelia psichin priepuol, pasireikiant
pasikartojaniom is m intim is ar veiksm ais (Gehring ir kiti, 2000).
Baim ingi patyrim ai gali traum uoti sm egenis ir m igdole suadin
ti baim s nervines schem as (Arm ony ir kiti, 1998). ias baim s ap
raikas ir su jom is susijus obsesin-kom pulsin elges galim a slo
pinti kai kuriais antidepresantais. Taiau aiku viena, kad nerim as
turi biologin pagrind.
804 16 SKYRIUS
Disociacija ir daugialyp asmenyb

Disociaciniai sutrikimai
11 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra disociacini sutrikim
(dissociative disorders) -
simptomai, ir paaikinkite, kodl kai kurie kritikai skeptikai
sutrikimai, kai smoningas supratimas tampa
vertina disociacin tapatumo sutrikim.
disocijuotas (atskirtas) nuo ankstesni prisimi
Disociaciniai sutrikimai, kai mogus staiga praranda atmint nim, mini ir jausm.
arba pakeiia savo tapatyb, priklauso labai sudtingiems su

trikimams, taiau jie yra gana reti. Itikus stipriam stresui, mo Disociacinis tapatum o sutrikim as
gus nuo jo tarsi atsiriboja. Smon tarsi atsiskiria nuo skaus (dissociative identity disorder, DID)
ming prisiminim, mini ir jausm. (Atkreipkite dmes, kad retas disociacinis sutrikimas, kai moguje
is aikinimas daro prielaid, jog egzistuoja istumti prisimini reikiasi dvi ar daugiau atskir ir
mai. Kaip pastebjome 9 ir 15 skyriuose, dabar tuo abejojama.) besikaitaliojani asmenybi. Dar vadinamas
Tam tikri disociacijos simptomai nra labai reti. Daugelis daugialyps asmenybs sutrikimu.
moni gali kartais stipriau ar silpniau patirti nerealumo pojt,

tarsi atskirti nuo savo kno ar matantys save i alies kaip fil
me. Kartais galime pasakyti: Tuo momentu nebuvau savimi".
Galbt prisimenate nors kart, lip automobil ir nuvaiav kalbjausi... Ar kalbtum su manimi, Dalie, atsakydama A ia"?"
koki nors viet, kur vaiuoti visai neketinote, o js mintys bu Bianchi atsak taip" ir teig, kad jis yra Stivas.
vo uimtos kakuo kitu. Traumos metu toks atsiskyrimas gali Kalbdamas kaip Stivas, Bianchi tvirtino, jog nekenia Ke
apsaugoti nuo pernelyg stipri emocini igyvenim. Kai toks no, nes Kenas yra geras, ir kad jis (Stivas), padedamas pusbro
potyris yra gilus ir ilgalaikis, jis gali bti laikomas disociaciniu lio, ud moteris. Jis teigia, kad Kenas neino apie jo buvim ir
sutrikimu. nekaltas dl nuudym. Ar antroji Bianchi asmenyb buvo gud
Tarp disociacini sutrikim vyrauja disociacinis tapatum o ryb, bdas isisukti nuo atsakomybs u savo veiksmus? I
sutrikim as - smons skilimas. Tokie mons turi dvi ar dau tikrj Bianchi, gudrus melagis, psichologijos knygose skaits
giau skirting asmenybi, kurios pakaitomis kontroliuoja mo apie daugialyp asmenyb, vliau buvo nuteistas.
gaus elges ir viena kitos neprisimena. mogus vienu metu esti Tyrindamas individo gebjimus kaitalioti asmenyb Nicho-
perdtai mandagus ir manieringas, o kitu - triukmingas ir ko lasas Spanosas (1986, 1994, 1996) papra student suvai
ketikas. Kiekviena asmenyb turi savo bals ir manieras, ir tik dinti kaltinamuosius mogudystmis, kuriuos tiria psichiatras.
roji asmenyb daniausiai neigia inanti apie kitas. Per tok pat hipnozs seans, koks buvo atliktas su Bianchi
Paprastai mons, kuriems diagnozuota daugialyp asme spontanikai irykjo daugumos antroji asmenyb. Todl Spa
nyb, yra neagresyvs. Yra aprayti atvejai, kai asmenyb skyla nosas abejoja, ar disociatyvus tapatumas nra kratutinis pasi
gerj" ir blogj" ar net agresyvi asmenybes, panaiai kaip reikimas normalaus mogikojo gebjimo kaitalioti savj A.
Roberto L. Stevensono aprayti daktaras Dekilas ir misteris Hai- kai su draugais kvailiojame, elgiams triukmingai, o su sene
das. Neprastas buvo Hilsaido udiko" Kennetho Bianchi, nuteis liais esame velnesni, pagarbs? Ar gydytojai, nustat daugia
to u 10 Kalifornijos moter iprievartavim ir nuudym, atvejis. lyp asmenyb, neskatina mogaus vaidinti tok sivaizduot
Psichologas Johnas Watkinsas (1984) per hipnozs seansisik- vaidmen? Jei taip, ar gali vliau tokie mons patikti tokio sa
viet" paslptj Bianchi asmenyb: A jau iek tiek kalbjausi vo vaidmens tikrumu? Gal jie panas aktorius, kurie prisipa
su Kenu, bet manau, kad turbt yra kita Keno dalis, su kuria dar sta atsiduod" savo vaidmenims? (Prisiminkite, kad 7 skyriu
nesikalbjau, kita daiis, kuri jauiasi kitaip, negu ta, su kuria je Spanosas ikl iuos klausimus, diskutuodamas apie hip
nozs bsen. Jei dauguma disociacinio tapatumo sutrikimo ka Nors tai ir beprotyst, bet nuoseklumo
muojam moni lengvai pasiduoda hipnozei, tada tai, kas pa jai netrksta."
aikint viena, bsen - asmenybs skilim ar vaidmens atliki William Shakespeare, Hamletas", 1600
m - padt paaikinti ir antrj.) (Vert A. Churginas)
Mokslininkai, daugialyp asmenyb laikantys tikru sutriki
mu, remiasi tuo, kad skirtingos asmenybs yra susijusios su
skirtingomis smegen ir kno bsenomis (Putnam, 1991). Net
gi kairiosios ar deiniosios rankos pirmenyb kartais keiiasi,
kai asmenybs persijungia" i vienos kit (Henninger, 1992). paeidiami pacientai gali patirti kaip save kit. Taiau, kaip sa
Vienos asmenybs kai kurie prisiminimai kartais nra perduo ko skeptikai, tai ne sutapimas", kad daugialyp asmenyb pra
dami kitai asmenybei (Eich ir kiti, 1997). Vieno tyrimo metu of djo tirti hipnozs praktikai ir kad simptomai bna rykiausi pra
talmologai atskleid, kad keiiantis paciento asmenybei keiia djus gydym (Goff, 1993; Piper, 1998).
si regos atrumas ir akies raumens pusiausvyra. Kontrolins Psichoanalizs ir mokymosi teorijos disociacinio sutrikimo,
grups tiriamiesiems, kurie tik vaidino daugialyp asmenyb, panaiai kaip nerimo sutrikim, simptomus laiko nerimo veiki
toki pokyi nenustatyta (Miller ir kiti, 1991). mo bdais. Psichoanalitikai aikina, kad iais simptomais gina
Taiau skeptikams atrodo tartina, kad XX a. pabaigoje is masi nuo nerimo, kur kelia prasiver nepriimtini impulsai. Ne
sutrikimas tapo toks populiarus. iaurs Amerikoje nuo 1930 suvaldoma antroji asmenyb leidia prasiverti draudiamiems
iki 1960 met buvo uregistruojami tik du atvejai per deimtme impulsams. Imokimo teorijos atstovai mano, kad tai yra elgesys,
t, o XX a. devintajame deimtmetyje - daugiau kaip 20 000 kur pastiprina sumajs nerimas.
atvej. Tuo metu is sutrikimas trauktas DSM klasifikacij Dar kiti disociacinius sutrikimus laiko potrauminias sutriki
(McHugh, 1995 a). Asmenybi skaiius taip pat iaugo nuo 3 iki mais - natraliu gynybiniu atsaku traumuojani vaikysts pa
12 vienam pacientui (Goff ir Simms, 1993). Kaip toks sunkus tirt" (Putnam, 1995). Mokslininkai diskutuoja, ar dauguma diag
sutrikimas taip ilgai buvo nepastebimas? Daug gydytoj nra nozuot daugialypi asmenybi yra patyrusios fizin, seksua
susidr su disociacinio tapatumo sutrikimu, o u iaurs Ame lin ar emocin prievart vaikystje (Gleaves, 1996; Kilhstrom,
rikos rib is sutrikimas maai inomas. Tiesa, kitose kultrose 2005; Lilienfeld ir kiti, 1999). Vieno tyrimo metu tirti 12 mogu
sakoma, kad mog apsdo" piktoji dvasia (Aldridge-Morris, di, kuriems buvo diagnozuotas daugialyps asmenybs su
1989; Kluft, 1991). Didiojoje Britanijoje daugialyps asmeny trikimas. Paaikjo, kad 11 i j vaikystje buvo patyr iauri
bs diagnoz pasitaiko retai, ir is sutrikimas vadinamas kuok kankinam prievart (Lewis ir kiti, 1997). Vien i j tvai buvo
teljusi amerikiei ugaida" (Cohen, 1995). Indijoje ir Japoni padeg. Kitas buvo inaudojamas vaik pornografijai ir bau
joje jo i esms nra. gintas, kad bus pasodintas ant virykls. Galbt tuomet daugia
Skeptikams ie duomenys byloja apie kultrin reikin- kon lyp asmenyb yra desperatikos traumuoto asmens pastan
kreiame socialiniame kontekste psichoterapeut sukurt sutri gos pabgti savo vid
kim (Merskey, 1992). Pacientai, atj pas psichoterapeut ne Taiau skeptikai splioja, kodl tada holokausto vaikai, ikent
sako: Leiskite mums prisistatyti". Prieingai, kaip pastebi kai kelion prekiniuose vagonuose, koncentracijos stovyklas ir mat,
kurie skeptikai, psichoterapeutai knaisiojasi" iekodami daugia kaip buvo nuudyti j tvai, nepatiria disociacinio tapatumo sutri
lyps asmenybs poymi: Ar esate kada nors pajut, kad kita kimo? Ar ios bsenos kartais negali susikurti link fantazuoti,
js dalis daro dalykus, kuri js negalite kontroliuoti? Ari kita emocikai paeidiami mons ir ar ji negali bti suformuota psi
js dalis turi vard? Ar galiu pasikalbti su js piktja dali choterapeutui sveikaujant su pacientu? Jei taip, kaip spja psi
mi?" Kai tik pacientai leidia psichoterapeutams kreiptis vardu chiatras Paulas McHughas (1995b), i epidemija baigsis taip pat
t j dal, kuri sako tokius piktus dalykus", jie pradeda gyven kaip Saleme baigsi beprotyb dl ragan. [Daugialyps asme
dinti savo vaizduot. Rezultatas gali bti tikras reikinys, kur nybs reikinys] bus laikomas tyia igalvotu."
806 16 SKYRIUS
MOKYMOSI REZULTATAI
Nerimo sutrikimai
5 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra nerimo sutrikimai, ir paaikinkite, 9 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra potrauminio streso sutriki-
kodl ios bsenos skiriasi nuo normalaus streso, tampos ar mo simptomai, ir aptarkite igyvenusi po nelaims moni ge
drovumo pojio. bjim atgauti fizines bei dvasines jgas.
Nerim as yra m s kasdiens patirties dalis. Jis vadi Keturios ar daugiau savaii kyriai persekiojani
nam as psichikos sutrikim u tik tada, kai pradeda slgti m ini, kom ar, socialinio usisklendim o, nrim o
ir nesiliauja arba kai siekiant j sum ainti im am e el priepuoli ir sutrikusio m iego - tai potrauminio streso
gtis neadaptyviai. sutrikimo (PTS) sim ptom ai. ie sim ptom ai atsiranda
po traum uojanio vykio ar atsitikim , kuri liudinin
6 TIKSLAS. Palyginkite, kuo skiriasi generalizuotas nerimo su
ku m ogus buvo ar juos patyr, taiau negaljo kon
trikimas ir panika.
troliuoti. Vieni m ons geba geriau atsigauti po trau
Generalizuoto nerimo kam uojam i m ons (kuri du m nei kiti. Vidutinikai tik m adaug 10 procent m o
tredaliai yra m oterys) nuolatos ir nekontroliuojam ai ter ir 20 procent vyr reaguoja traum , kuriuo nors
esti sitem p bei susirpin, j autonom in nerv sis gyvenim o m om entu kur laik patirdam i PTS. Igy
tem a sudirginta. Jie nepajgia nustatyti ar ivengti to venusieji traum vliau gali patirti potraum in augim
ki jausm prieasties. Apim ti panikos m ons pati
ria periodikus kelias m inutes trunkanius intensyvius 10 TIKSLAS. Aptarkite imokimo ir biologins teorij indl ai
baim s epizodus, kuri m etu jie gali jausti siaub, kr kinant nerimo sutrikim atsiradim.
tins skausm us, dusinim . Nerim as yra abiej sutri
Rem iantis imokimo teorija, nerim o sutrikim ai yra
kim sudedam oji dalis, taiau panikos priepuoliai yra
baim s slygojim o, dirgikli generalizavim o, baugi
alingesni, gali versti m ones vengti situacij, kurio
nam poelgi pastiprinim o ir m okym osi stebint kit
m is jie buvo tuos priepuolius patyr.
baim rezultatas. Biologin teorija nagrinja vaidm e
n, kur natraliosios atrankos ir evoliucijos slygom is
7 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo fobija skiriasi nuo ms vis pati
vaidino grsm ing gyvn, objekt ar situacij bai
riamos normalios baims.
m ; didelio em ocinio reaktyvum o genetin paveldim u
Fobijos nuo norm alios baim s skiriasi savo kratuti m ; ir anom alius atsakus sm egenyse, reaguojant bai
num u ir potencialiu poveikiu elgesiui. Apim ti fobi m sukelianius dirgiklius.
jos m ons patiria toki kyri ir neproting baim ,
kad gali tapti nepajgs ivengti konkretaus objekto, 11 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra disociacini sutrikim simp
gyvno ar situacijos. tomai, ir paaikinkite, kodl kai kurie kritikai skeptikai vertina
disociacin tapatumo sutrikim.
8 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra obsesinio-kompulsinio sutri
Disociaciniai sutrikimai - tai bsenos, kai m ogaus
kimo simptomai.
sm oningas suvokim as tarsi atsiskiria nuo ankstesni
kyrios ir pasikartojanios m intys, kurios yra bdin prisim inim , m ini bei jausm . inom iausias aso
gos obsesiniam-kompulsiniam sutrikim ui, trukdo kas ciacinis sutrikim as yra disociacinis tapatumo sutriki
dieniam gyvenim ui ir m ogui sukelia kanias. Obse- mas, plaiai inom as kaip daugialyps asm enybs su
sija (pasikartojanti m intis, m anija) gali, pavyzdiui, trikim as. Kritikai pastebi, kad XX a . pabaigoje pra
bti nerim as dl nevaros, m ikrob ar toksin; kom- dta nepaprastai danai diagnozuoti sutrikim , ta
pulsija (pasikartojantis veiksm as) gali bti perdtas iau jis nefiksuojam as daugelyje ali, yra labai re
rank plovim as, m audym asis ar kuri nors kita rpi tas kitose bei gali atspindti m oni, labai lengvai pa
nim osi savim i form a. siduodani psichoterapeuto taigai, vaidinam us vaid-
m enis. Kai kurie sutrikim laiko nerim o jausm ap- P AK LA USKITE SAVS: Ar galite prisiminti baim, kurios imoko-
raika arba im okta reakcija, kai elgesys yra pastip- te? K ok vaidm en suvaidino baims slygojimas ir mokymasis
rinam as sum ajusiu nerim o pojiu. stebint, jeigu jie apskritai turjo takos?
12 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra nuotaikos sutrikimai, ir palyginkite didij depresij bei bipo
lin sutrikim.
Nuotaikos sutrikim em ociniai kratutinum ai pasireikia dviem pagrindinm is Nuotaikos sutrikimai

form om is: 1) didija depresija, kai m og ilgai vargina neviltis ir apatija, kol (mood disorders) -
galiausiai grtam a norm ali bsen; 2) bipoliniu sutrikimu (anksiau vadin psichikos sutrikimai, kuriems
tas maniakine depresija), kai m ogaus nuotaikos kaitaliojasi tarp depresijos ir bdingos kratutins emocijos.
manijos, t. y. per didelio susijaudinim o, hiperaktyvum o bsenos. r.: bipolinis sutrikimas, didioji
depresija ir manija.
Didioji depresija
Turbt inote, kaip jauiasi depresijos apim tas m ogus. Jei esate toks, kaip dau Vieniems monms tamsiais
gelis student, tai tam tikrais m et tarpsniais, veikiausiai tam siais iem os m ne iemos mnesiais pasikartojanti
siais, o ne vasar, pajuntate kelet depresijos sim ptom . Galite bti sm arkiai depresija yra sezoninis emocinis
nusivyl ateitim i, nepatenkinti gyvenim u ar jaustis atskirti nuo kit. Gali trkti sutrikimas. Kitiems iemos
energijos dirbti ar net ilipti i lovos; sunku sutelkti dm es, norm aliai valgyti tamsa reikia daniau uplstan
ar m iegoti; kartais atrodo, jog geriau bt num irti. Galbt m okykloje m okytis i melancholij. Paklausti:
buvo lengva, dabar gi blogesni paym iai kelia grsm js tikslam s. O galbt Ar iandien verkte?"', iem
nevilt pastm jo socialiniai sunkum ai - vienatv ar nutrk m eils ryiai. amerikieiai daniau atsakydavo
Svarstym ai apie visa tai kartais gali tik dar labiau kankinti. taip:
Jei taip, js nesate vienas. Depresija - tarsi sloga" tarp kit psichikos su
Atsakiusij taip", proc.
trikim . Toks negalavim o pavadinim as tiksliai nusako jo paplitim , bet ne sun
Vyr Moter
kum . Nors labiau paplitusios vairios fobijos, bet btent dl depresijos m o
Rugpjtis 4 7
ns daniausiai ieko psichikos sveikatos darbuotoj pagalbos. Tai labiausiai
Gruodis 8 21
paplitusi nedarbingum o prieastis (W HO, 2002). Pasaulin sveikatos organiza
cija pranea, kad per m etus dl depresijos kenia 5,8 procento vyr ir 9,5 pro altinis: T/me/CNN apklausa, 1994
cento m oter.
Nerim as yra atsakas bsim praradim grsm , o depresija - danas atsa
kas praradim us praeityje ir dabartyje. Kai blogai jauiam s reaguodam i skau
dius vykius, pavyzdiui, m ylim o m ogaus netekt, tai rodo ry su tikrove. Tokiu Depresija... gerai moka priversti
m etu depresija yra tarsi autom obilio lem put, rodanti em tepalo lyg - tai sig sutvrim saugotis bet kurio
nalas, spjantis, kad privalom e sustoti ir im tis apsaugos priem oni. Prisim in didelio ar staigaus pavojaus."
kim e, jog, kalbant biologikai, gyvenim o tikslas - ne bti laim ingiem s, o ilikti Charles Darwin,
ir pratsti savo gim in. iuo poiriu kosjim as, vm im as ir vairios skausm o The Life and Letters of
form os apsaugo organizm nuo pavojing toksin. Panaiai depresija yra tam Charles Darwin, 1987
tikras psichikos iem os m iegas: ji skatina sultinti tem p, ikrauna agresyvum (arlzo Darvino
ir sulaiko nuo rizikos (Alien ir Badcock, 2003). Trum pai sustoti ir pam styti gyvenimas ir laikai")
808 16 SKYRIUS
(taip elgiasi depresijos apim ti m ons) - reikia i naujo vertinti savo gyveni
m pajutus pavoj ir nukreipti energij daugiau vili teikiania linkm e. iuo
poiriu kania turi prasm .
Taiau kada i reakcija tam pa alinga? Sunku nubrti linij, skiriani nor
m alius gyvenim o nuosm ukius" nuo gilios depresijos. Diaugsm as, pasitenki
nim as, lidesys ir neviltis yra skirtingi kontinuum o takai, kuriuose kiekvienas
galim e bet kuriuo m etu atsidurti.
Didioji depresija Didij depresij galim a vardyti tuom et, kai depresijos poym iai (apati-
(major depressive disorder) - ja, beprasm ybs jausm as, nesidom jim as eim a, draugais ir veikla) trunka 2 sa
nuotaikos sutrikimas, kai mog vaites ar ilgiau be jokios aikios prieasties. Lidesys, gavus blog ini, ir nuo
be aikios prieasties taikos sutrikim as skiriasi taip, kaip laikinas pridusim as po fizini pratim ir nuo
ir nevartojant medikament dvi lat kam uojantis dusulys. Norint pajusti, kas yra didioji depresija, kai kurie kli
ar daugiau savaii kankina nikiniai psichologai silo sivaizduoti kanios gedint ir lktuvu perskridus ke
prislgta nuotaika, savo lias laiko zonas jauiam o vangum o derin.
nevertingumo jausmas, Tarp laikin m elancholijos nuotaik, kurias visi patiriam e, ir triukinam o di
sumaja domjimasis ir diosios depresijos poveikio yra bsena, vadinam a distiminiu sutrikimu - dve
pasitenkinimas bet kokia veikla. jus ar daugiau m et beveik kasdien ueinanti ir kone vis dien trunkanti pri
slgta nuotaika. Nors kam uojam i distim ijos m ons kenia kiek m aiau negu
slegiam i didiosios depresijos, jie nuolatos jauia energijos stygi ir em sa-
vivert, jiem s sunku susikaupti ar k nors nusprsti, jie m iega bei valgo arba
per daug, arba per m aai.
Bipolinis sutrikimas
Manija (mania) - Gydant ar negydant depresijos epizodai baigiasi, ir m ogus laikinai ar visam
labai aktyvi nevaldomo laikui grta prie savo prastos elgsenos. Taiau kai kurie m ons pam au per
optimizmo bsena. eina kit - prieing em ocin kratutinum - euforik, hiperaktyvi, aklai op
tim istik m anijos bsen. Depresija yra sultjs gyvenim as, o m anija - grei
Bipolinis sutrikimas tas verim asis pirm yn. Jei depresija kaitaliojasi su m anija, vadinasi, m ogui pri
(bipolar disorder) - sidjo bipolinis sutrikim as. M anijos fazs m etu m ogus paprastai yra ypa ne
nuotaikos sutrikimas, kai kus, labai aktyvus, pakilios nuotaikos (nors greitai susierzina, jei jam prieta
mogaus bsena kaitaliojasi tarp raujam a), jam reikia nedaug m iego, jis rodo m aiau seksualinio varym osi. To
depresijai bdingos nevilties bei kio m ogaus kalba garsi, lengvabdika, sunkiai pertraukiam a.
apatijos ir pernelyg stiprios Vienas i m anijos sim ptom yra didiulis optim izm as ir puikus savs verti
manijos bsenos. nim as, kuris gali pasireikti neapgalvotu ilaidavim u, investavim u, nesaugiu sek
su. M anijos apim t m og erzina patarim ai, taiau j reikia ginti nuo jo paties
Krybingumas ir bipolinis netikusi sprendim . Taiau jei m anijos form a velnesn, upldusi energija ir
sutrikimas
Per istorij bta daug
krybing meninink,
kompozitori ir raytoj,
kuriems buvo nustatytas
bipolinis sutrikimas: i
kairs - Waltas Whitmanas,
Virginia Woolf, Samuelis
Clemensas (Markas Twainas)
ir Ernestas Hemingway.
laisva m stym o tkm gali skatinti krybingum . Per istorij bta daug krj, Mano gyvenimas staiga sustojo.
kuriem s buvo nustatytas bipolinis sutrikim as - nuo W alto W hitm ano ir Ernesto A vis dar galjau kvpuoti,
Hem ingway iki aktors M argot Kidder. Poetai, dailininkai ir dram aturgai ypa valgyti, gerti, miegoti. Tiesiog
link bipolin sutrikim (Jam ison, 1993, 1995; Kaufm an ir Baer, 2002). Kom negaljau to nedaryti; bet a
pozitorius G. F. Hendelis (1685-1759), kuris, m anom a, kentjo nuo velnios nebejauiau tikrojo gyvenimo."
bipolinio sutrikim o form os, savo beveik 4 valand trukm s M esij sukr per Levas Tolstojus,
3 pakilios krybins energijos savaites (Keynes, 1980). Robertas Schum annas Mano ipaintis", 1887
sukr 51 krin per dvejus m etus (1840 ir 1849-uosius), kai buvo apim tas m a
nijos, o 1844 m etais - n vieno, nes tada j kam avo sunki depresija (Slater ir
M eyer, 1959). Arnoldo Ludwigo (1995) teigim u, krjus, kuriem s darbe reikia
tikslum o ir logikos (architektai, dizaineriai, urnalistai), reiau kam uoja bipo
linis sutrikim as negu tuos, kurie vadovaujasi em ocij raika ir lakia vaizduote
(poetai, raytojai, pram og organizatoriai).
Kas tinka em ocijom s, tinka ir visam kitam : kas kyla, tas ir leidiasi. Netru
kus nuotaika arba grta norm ali bsen, arba pereina depresij. Bipolinis
sutrikim as daug retesnis, negu didioji depresija. Kitaip, negu didioji depresi
ja, jis vienodai bdingas ir vyram s, ir m oterim s.
Nuotaikos sutrikim aikinimas

13 TIKSLAS. Aptarkite faktus, kuriuos privalo paaikinti priimtina depresijos teorija. *
Kadangi depresija sm arkiai paveikia daugel m oni, ji labai plaiai tiriam a. Psi
chologai kuria nuotaikos sutrikim teorijas, kurios turt pasilyti, kaip iuos
sutrikim us gydyti ir ubgti jiem s u aki. Tyrjas Peteris Lewinsohnas ir jo
bendradarbiai (1985, 1998) apvelgia faktus, kuriuos privalo paaikinti bet ku
ri depresijos teorija. Tarp j yra ir ie:
Depresij lydi daug elgesio ir kognityvini pokyi. Depresijos apim ti m o

ns yra neaktyvs, neturi m otyvacijos, jautrs neigiam iem s vykiam s. Jie pa
prastai tikisi neigiam rezultat, labiau link prisim inti blog inform acij.
Bdam i prislgtos nuotaikos m anom e, kad m s rem iam a kom anda pralai
m s, paym iai bus prasti, o m eil nelaim inga. Kai depresija inyksta, nelie
ka ir i elgesio bei kognityvini pokyi. Kam uojam i depresijos m ons
skundiasi ir kitais sutrikim ais, pavyzdiui, nerim u; danai jie piktnaudiauja
Istoriniai veikjai, raytojai,
narkotikais.
meno mons, kuriais labiausiai
Depresija yra labai paplitusi. Kadangi depresija yra prastas reikinys, tai
aviuosi - Mozartas,
ir jos prieasi reikt iekoti kasdieniuose dalykuose. Shakespeare, Homeras,
Lyginant su vyrais, moteris dvigubai daniau kankina didioji depresija EI Greco, echovas,
(16.4 p a v .). Apskritai m oteris labiau kam uoja sutrikim ai, kurie priklauso nuo Dostojevskis, Emily Bronte -
vidini psichologini prieasi, pavyzdiui, depresija, nerim as, slopinam as n vienas negaut paymjimo,
seksualinis potraukis. Vyrus labiau veikia iorins prieastys - piktnaudia kad yra psichikai sveikas".
vim as alkoholiu, asocialus elgesys, im puls kontrols stoka. Kai m oteris lidi, Madeleine LEngle,
paprastai ji bna lidnesn u lidint vyr. Kai vyras nirta, paprastai jis A Circle of Quiet, 1972
bna piktesnis negu nirusi m oteris. (Tylos ratas")
810 16 SKYRIUS
16.4 PAVEIKSLAS.
Lytis ir depresija Vyrai Moterys Visame pasaulyje
moteris daniau
10-yje ali apklausus 20 kamuoja depresija
38000 respondent, pasi
tvirtino tai, k nustat
15
daugelis maesni studij:
moter rizika susirgti
depresija yra beveik 10
dvigubai didesn negu vyr.
Be to, i rizika priklauso ir
nuo kultros: nuo 1,5 proc. 5
Taivane iki 19 proc.

Beirute. (I Weissman ir
kiti, 1996.) JAV Edmon- Puerto Paryius Vokietija Florencija Beirutas Taivanas Korja Naujoji
tonas Rikas Zelandija
Dauguma depresijos epizod patys nuslopsta. Gydom a depresija greiiau

praeina, taiau daugum a m oni, apim t didiosios depresijos, grta nor
m ali bsen savaim e. Depresija ueina, o po keli savaii ar m nesi pa
prastai nuslopsta, bet kartais vliau pasikartoja.
Prie depresij danai bna stresini vyki, susijusi su darbu , santuoka

ar artimais santykiais. eim os nario m irtis, prarastas darbas, santuokos kri
z ar fizin prievarta didina depresijos rizik. Biologas Robertas Sapolsky
(2003) pastebi: Jei streso sukelt nerim galim a palyginti su grsm ingai tra
kaniu lauu, tai depresija yra ant to lauo um esta dusinanti sunki antklo
d." Vieno tyrim o m etu ilg laik buvo stebim i 2000 m oni. Buvo nusta
tyta, kad depresijos rizika per vien m nes skyrsi nuo 1 procento (tiem s,
kurie nepatyr jokio streso per m nes) iki 24 procent - tiem s, kurie paty
r tris stresinius vykius (Kendler, 1998). Anksti netekus tv taip pat padi
dja depresijos rizika gyvenim e (Agid ir kiti, 1999).
Su kiekviena nauja karta depresijos atvej gausja, ir i liga pradeda ka

muoti anksiau (dabar danai jau vlyvojoje paauglystje). Tai pasakytina
Beveik 50 procent ne tik apie Kanad bei Jungtines Valstijas, bet ir apie Vokietij, Italij, Pran
atsigavusij po depresijos czij, Liban, Naujj Zelandij, Taivan ir Puerto Rik (Cross-Nationa'
per dvejus metus patiria kit jos Collaborative Group, 1992). Australijoje 12 procent apklaust paaugli teig
epizod. Ilgalaikio atsigavimo patiri depresijos sim ptom us, daugum a juos slp nuo tv: 90 procent t
tikimyb didesn, jei pirmasis v m an, kad j prislgt vaik paauglystje nekam uoja depresija (Sawyer
epizodas pasireik vliau, ir kiti, 2000). iandien iaurs Am erikoje jauni suaugusieji tris kartus da
jei pacientas ilgiau ibna niau nei j seneliai teigia neseniai - arba kada nors apskritai - jaut depre
sveikas, maiau patiria toki sij (nors j seneliai patyr daug daugiau rizikos). Paklausti: Ar esate ka
epizod, stres ir daugiau da nors pajut, kad netrukus itiks nervinis isekim as?", 1957 m etais atsak
sulaukia socialins paramos taip" 17 procent am erikiei, o 1996 m etais teigiam ai atsak 24 procen
(Belsher ir Costello, 1988; tai (Swindle ir kiti, 2000). is padidjim as i dalies yra tikras, taiau jis taip
Fergusson ir Woodward, 2002; pat rodo, kad iandieniniai jaunuoliai labiau nori prisipainti es itikti dep
Kendler ir kiti, 2001). resijos, bet laikui bgant pam irta daugel neigiam potyri.
Kaip ir galim a tiktis, m okslininkai iuos faktus supranta bei aikina skir A depresij laikau iuolaikins
tingai, o tai rodo nevienodus poirius. Psichoanalitin teorija, taikydam a Freudo eros maru.
idjas apie ankstyvosios vaikysts potyrius ir pripaindam a pasm ons im pul Lewisas Juddas, buvs
s svarb, teig, jog depresija atsiranda, kai didel netektis sukelia jausm us, su Nacionalinio psichikos sveikatos
sijusius su vaikystje patirta netektim i. Isiskyrus su m ylim u m ogum i ar pra instituto vadovas, 2000
radus darb, gali kilti jausm ai, panas, pavyzdiui, artim ryi su m otina
praradim . Arba susitvenks pyktis ant tv gali virsti vidiniu pykiu ant sa
vs. iandieninis biopsichosocialinis poiris prapleia supratim , papildyda
m as j biologiniais ir kognityviniais aikinim ais.
Biologinis poiris
14 TIKSLAS. Apibendrinkite, koks yra biologinio poirio indlis depresijos tyrim, bei aptar
kite ry tarp saviudybs ir depresijos.
Daugum a valstybini psichikos sveikatos tyrim o centr pastaraisiais m etais pra

djo finansuoti biologini nuotaikos sutrikim veiksni tyrim us. Depresija yra
viso kno sutrikim as, apim antis ir genetin polink, ir biochem ins pusiausvy
ros sutrikim us, ir m elancholik nuotaik, ir negatyv m stym .
G enetin taka. Seniai inom a, kad nuotaikos sutrikim ai lieia visus eim os na
rius. Didiosios depresijos ir bipolinio sutrikim o rizika padidja, jei bent vie
nas i tv, brolis ar sesuo yra patyr depresij (Sullivan ir kiti, 2000). Jei vie
n i tapai dvyni kam uoja didioji depresija, tikim yb, kad ji itiks kit - 1
i 2. Jei vienas i tapai dvyni kenia nuo bipolinio sutrikim o, tikim yb, kad
ir kitam kada nors jis bus diagnozuotas yra 7 i 10-ies. Tarp netapai dvyni
i tikim yb yra tik 2 i 10 (Tsuang ir Faraone, 1990). Didesn tapai dvyni
tikim yb susirgti depresija ilieka netgi jei jie auginam i atskirai (DiLalla ir ki
ti, 1996). Be to, m ons, aug tvi eim oje ir varginam i nuotaikos sutrikim ,
danai turi artim biologini gim inaii, kuriuos irgi kam uoja i negalia, kurie
yra priklausom i nuo alkoholio arba tarp j yra saviudi (W ender ir kiti, 1986).
(Skyrelyje Pavelkim e i ariau. Saviudyb" pateikiam a daugiau saviudy
bs tyrim duom en.)
Dabar iekom a gen, keliani m onm s depresijos pavoj. Kad isiaikin
t, kurie genai ia yra painioti, m okslininkai atlieka ryi analiz. Pirm iausia
jie suranda eim as, kuri kelias kartas kam avo is sutrikim as. Po to paim am as
ir depresijos veikiam , ir neveikiam eim os nari kraujas ir tiriam a j DNR,
iekant skirtum . Kaip aikina elgesio genetikos tyrintojai Robertas Plom inas
ir Peteris M cGuffinas (2003), ryi analiz nurodo chrom osom gyvenam j
kvartal", tada reikia apiekoti kiekvien nam norint surasti kaltinink" ge
n". Asociaciniais tyrimais iekom a koreliacijos tarp konkretesnio DNR varianto
ir populiacijai bdingo dsningum o. Pavyzdiui, vien tok DNR variant turi
m adaug 40 procent m oni, kurie vlyvajam e am iuje suserga Alzheim erio
liga, ir 15 procent nesergani ia liga (Plom in ir M cGuffin, 2003). Tiktina,
kad ryi ir asociacini depresijos tyrim rezultatas bus sudtingas: daugelis
812 16 SKYRIUS
PAVELKIME I ARIAU:
Saviudyb V y r e s n ia m e a m iu je
v y r s a v i u d y b i
Bet gyvenimas, pailss nuo io pasaulio klii, s k a i iu s p a s te b im a i
d id ja
Niekada nepritrks jg save nutraukti." Vyrai
William Shakespeare, Julius Cezaris", 1599
Moterys
Kiekvienais metais apie milijon, moni visame pasaulyje, ne
tek vilties, itaria ne gyvenimui ir pasirenka amina, ir nepa
taisom galbt laikinos problemos sprendim (Mann, 2003;
WHO, 2004). Tyrintojai palygino vairi gyventoj grupi sa
A m iu s m e ta is
viudybes ir nustat:
Nacionalinius skirtumus. Anglijoje, Italijoje ir Ispanijoje 16.5 PAVEIKSLAS.

udomasi beveik perpus reiau negu Kanadoje, Australijo Saviudybi rodikliai pagal lyt ir ami
Visame pasaulyje daugiau udosi vyrai negu
je ir Jungtinse Amerikos Valstijose, o Austrijoje ir Suomi
moterys. Daugiausia saviudybi - tarp pagyvenusi
joje - du kartus daniau (WHO, 2002a). Europoje labiau vyr (WHO, 2002a).
siai saviudyb linkusi tauta (lietuviai) udosi 15 kart da
niau negu maiausiai udytis linkusi tauta (portugalai).
Rasinius skirtumus. Jungtinse Valstijose baltieji udosi Carr, 1989). Jauni gjai ir lesbiets daug daniau kenia
du kartus daniau negu juodaodiai (NIMH, 2002). nuo psichologinio isekimo ir mgina udytis, palyginti su
Lyi skirtumus. Moterys daug daniau mgina udytis ne j heteroseksualiais bendraamiais (Goldfried, 2001).
gu vyrai. Taiau vyrams (tai priklauso nuo alies) 2-4 kar
Patyrus depresij saviudybs rizika padidja 5 kartus (Bost-
tus daniau pavyksta tai padaryti (16.5 pav.). Iimtis - Kini
wick ir Pankratz, 2000), nors apimti didiosios depresijos, kai
ja, kur daniau nusiudo moterys (WHO, 2002 c). Vyrai da
trksta energijos ir iniciatyvos, mons udosi retai. Kai bsena
niau pasirenka patikimus saviudybs bdus, pavyzdiui,
pradeda gerti, savo planus galima vykdyti.
nusiauna. bd pasirenka 6 i 10 saviudi Jungtin
Paaugliai danai udosi po traumuojam vyki, pavyzdiui,
se Valstijose. Patikimesnio saviudybs bdo pasirinkimas
dl nelaimingos meils ar kalt sukeliani asociali veiksm; ne
priklauso nuo smegen kaktos skilties aktyvum skatinanio
retai takos turi piktnaudiavimas narkotikais ar alkoholiu (Fowler
serotonino (Mann, 2003): kuo rimtesnis ketinimas nusiudyti,
ir kiti, 1986; Kolata, 1986). Lyginant su sutrikim nevarginamais
tuo maesnis aktyvumas.
monmis, alkoholikai nusiudo beveik 100 kart daniau, ir tai
Amiaus skirtumus. Daugiau nusiudo pagyvenusi vyr sudaro 3 procentus vis saviudybi (Murphy ir Wetzel, 1990).
(16.5 pav.). Vakar pasaulyje nuo 1960 met labai pa Netgi tarp mginusij udytis alkoholikai penkis kartus daniau
daugjo vyresni paaugli, ypa vaikin, saviudybi (Ec- negu kiti vl mgina udytis ir galiausiai nusiudo (Beck ir Steer,
kersley ir Dear, 2002). Amerikoje, Australijoje, Didiojoje Bri 1989).
tanijoje, Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje 15-25 met jau Saviudybms gali turti takos ir socialiniai veiksniai. J
nuoli saviudybi skaiius per 30 met po 1960-j padvi padaugja ir po plaiai aptarinjam ar TV programose nuvie
gubjo, kaip padaugjo ir paaugli bei jaunuoli nerimo su iam saviudybi. Be to, danja mirtin autokatastrof" ir pri
trikim ir depresijos atvej. vai lktuv avarij.
Kit grupi skirtumus. Daniau udosi turtingi, nereligingi mons udosi nebtinai dl prieikumo ar kerto. Pagy
ir vienii, ypa isiskyr ir naliai (Hoyer ir Lund, 1993; Stack, ven mons kartais renkasi saviudyb kaip alternatyv esa
1992; Stengei, 1981). Jungtinse Valstijose ir Australijoje moms ar ateityje laukianioms kanioms. vairaus amiaus mo
iaugo tik paaugli vaikin saviudybi skaiius (Hassan ir ns mgina nusiudydami ivengti nepakeliamo skausmo ir
nuimti nuo artimj pei rpinimosi jais nat (Joiner ir kiti, jose kasmet ufiksuojama apie 30 000 saviudybi, o ligoni
2002 Shneidman, 1987). nes dl mginimo nusiudyti patenka apie pus milijono (Sur
Vliau j eimos nariai ir draugai danai prisimena enklus, geon General, 1999). Tredalis nusiudiusij mgino daryti
kurie galjo spti juos apie grsm: kalbas apie saviudyb, tai ir anksiau. Dauguma j buvo apie tai kalbj. Kiekvienas,
daikt idalijim atsiribojim, susidomjim mirtimi. Taiau ne kuris kalba apie saviudyb, ma maiausiai pranea apie sa
daug kalbjusij ar msiusij apie saviudyb (i j treda vo nevilt ir lides. Taigi jei draugas kalba apie saviudyb, la
lis - paaugliai ir studentai) i tikrj mgina udytis, ir nedauge bai svarbu j iklausyti ir suteikti tinkam pagalb.
liui i j tai pavyksta (Yip, 1998). Pavyzdiui, Jungtinse Valsti
gen daro nedidel poveik, taiau atskir gen taka gali sum uotis, o j dar ga
li sustiprinti negenetini veiksni poveikis ir itaip kai kuriem s m onm s kilti
didesnis depresijos pavojus.
Smegenys ir depresija. Genai veikia biochem in pusiausvyr, kuri turi takos el

gesiui. Biochem inis raktas - neurom ediatoriai, pernantys m olekules, kurios
perduoda signal tarp nerv lsteli. Neurom ediatoriaus norepinefrino, suke
lianio suadinim ir pakili nuotaik, perteklius bdingas m anijos m etu ir jo
beveik nebna depresijos m etu. (Vaistai, slopinantys m anij, sum aina norepi
nefrino kiek.) Daugum a m oni, ilgai sergani depresija, yra seni rkaliai. R
kym as - lyg savotikas savs gydym as nikotinu, kuris laikinai padidina norepi
nefrino kiek ir suadina pakili nuotaik (HM HL, 2002).
Kito neurom ediatoriaus - serotonino - taip pat kartais depresijos m etu bna
m aai. Vaistai, lengvinantys depresij, didina norepinefrino ar serotonino kie
k, stabdydam i arba jo reabsorbcij (vaistai Prozac", Zoloft, ,,Paxil), arba
chem in skilim . Nuolatinis fizinis krvis, pavyzdiui, bgiojim as, m aina dep
resij, nes didina serotonino kiek (Jacobs, 1994).
Kai kurie tiriam i genai padeda nustatyti toki neurom ediatori, kaip seroto
ninas (Plom in ir M cGuffln, 2003), kodus. Vieno didels apim ties tyrim o m etu
buvo tiriam i Naujosios Zelandijos jauni suaugusieji, patyr kelis didelius stre
sus - m eils ryi nutrkim ar eim os nario m irt. iuos prislgtus m ones kur
kas daniau apim davo depresija, jei jie turjo variant geno, koduojanio bal
tym , kuris kontroliuoja serotonino veikl (Caspi ir kiti, 2003). Kaip danai
m inim a ioje knygoje, genai ir aplinka - prigim tis ir patirtis - danai sveikau
ja m us form uodam i.
Neseniai buvo pastebta, jog depresija sergani m oni m aisto racione ir
kraujyje yra m aiau gerj" riebal, omega-3 soiosios rgties, kuri, kaip m a
nom a, gerina sm egen veikl (Edwards ir kiti, 1998; M aes ir kiti, 1999). Antai
Japonijoje, kur m ons valgo daug om ega-3 turini uv produkt, depresijos
atvej yra m aiau (Hibbeln, 1998). Galbt bsim ieji m oksliniai tyrim ai nusta
tys, ar valgant daugiau uvies, graikini rieut bei kito m aisto, kuriam e gausu
om ega-3, gerja psichikos sveikata.
iuolaikiniai skenavim o renginiai padeda m okslininkam s pastebti neuro
loginius depresijos enklus. Daugelyje neseniai atlikt tyrim ufiksuota, jog
814 16 SKYRIUS
16.6 PAVEIKSLAS.
Bipolinio sutrikimo pakilimai
ir nuosmukiai
PET nuotraukos rodo, jog
smegen energijos suvarto
jimas didja ir maja kartu
su paciento emocins
bsenos kaita. Rykios
sritys vidurinje nuotraukoje
rodo, kad smegenys Depresijos bsena Manijos bsena Depresijos bsena
spariai vartoja gliukoz. (Gegus 17) (Gegus 18) (Gegus 27)
depresijos laikotarpiais sm egen veikla bna m aiau aktyvi, ir nuotraukos ro

do sultjusi veikl, o m anijos laikotarpiais sm egen veikla suaktyvja (r. 16.6
pav.). Sm egen kairioji kaktos skiltis, kuri esant teigiam om s em ocijom s bna
aktyvi, depresijos m etu daniausiai bna pasyvi (Davidson ir kiti, 2002). Gi
lios depresijos kam uojam m oni tyrim o m etu M RV nuotraukos parod, kad
j sm egen kaktos skiltys yra 7 procentais m aesns u norm alias (Coffey ir
kiti, 1993). Amono ragas, prisim inim apdorojim o centras, sujungtas su sm e
gen em ocinm is grandinm is, yra neatsparus su stresu susijusiem s pakenki
m am s. Antidepresantai, skatindam i serotonino, kuris adina Am ono rago neu
ron augim , iskyrim , gali padti veikti depresij (Jacobs ir kiti, 2000).
Socialinis-kognityvinis poiris
15 TIKSLAS. Apibendrinkite socialinio-kognityvinio poirio indl depresijos tyrim ir apib-

dinkite depresijos cikl.
Kai kuriem s m onm s depresija prasideda be akivaizdios prieasties, net kai

viskas sekasi gerai. Bet, kaip jau esam e pastebj, biologiniai rizikos veiksniai
gali sukelti psichologines reakcijas stresinius vykius (16.7 pav.). Psichikos
sukuriam os negatyvios m intys kakaip veikia biologinius procesus, kurie stip
rina slegianias m intis, ir taip susidaro uburtas ratas.
Prislgti m ons m ato pasaul pro tam sius akinius. J gils neigiam i savs,
situacijos, ateities vertinim ai veria sureikm inti blog patyrim ir nuvertinti ger.
tai k pasakoja Kanados universiteto profesorius Norm anas apie savo depresij:
Vl [apm neviltis], kad apskritai esu mogus. Nuoirdiai jauiausi nepasieks

mogaus lygio, menkesnis u menkiausi kirml. Maa to, smerkiau save ir
negaljau suprasti, kodl kas nors gali norti su manimi bendrauti, juolab myl
ti... Buvau sitikins, jog esu sukius ir apgavikas ir kad nesu vertas filosofijos
daktaro laipsnio. Nenusipelnau bti dstytoju; nenusipelnau bti profesoriumi...
Nenusipelnau savo moksliniam darbui skirt apdovanojim; negaljau suprasti,
kaip paraiau knygas ir mokslinius straipsnius... Tikriausiai apgavau daugyb
moni. (Endler, 1982, p. 45-49)
Tyrim ai atskleidia, kaip save lugdantys mogaus sitikinimai ir neigiamas ai

kinimo stilius suka yding depresijos rat.
16.7 PAVEIKSLAS.
Biologin taka:
genetiniai polinkiai Psichologin taka:
smegen cheminiai pokyiai neigiamas aikinimo stilius depresij
smegen paeidimai dl streso ar imoktas bejgikumas Gilios depresijos nuotaikas
kit veiksni lyi skirtumai sukelia tarpusavyje susij ir
darantys vieni kitiems tak
veiksni. Pakeitus vien
sudedamj dal gali
DEPRESIN NUOTAIKA
pasikeisti kitos.
traumuojami, neigiami vykiai
kultriniai lkesiai
depresijos sukelta reakcija
Neigiamos mintys ir neigiama nuotaika veikia viena kit. Save lugdantys sitiki
nimai gali kilti i imokto bejgikumo. 15 skyriuje minjome, kad patyr ne
kontroliuojamus skausmingus potyrius ir unys, ir mons jauiasi prislgti, pa
syvs ir atsiriboj. Lyi skirtumai reaguojant nekontroliuojam stres gali pa
aikinti, kodl, pradedant ankstyvja paauglyste, moteris dvigubai daniau kan
kina depresija (Kessler, 2001). M oterys daniau negu vyrai patiria prievart ar
kitaip pasijunta bejgs ir jos daug stipriau reaguoja stres (Hankin ir Abram
son, 2001; M azure ir kiti, 2002; Nolen-Hoeksema, 2001, 2003). 36 procentai
auktj mokykl stojusi amerikiei mergin ir 16 procent vaikin danai
jauiasi es priblokti viso to, k reikia padaryti" (Sax ir kiti, 2004). (Vaikinai
teigia daugiau laiko praleidiantys lengvo nerimo" veikloje - sportuodami, i
rdami televizori, dalyvaudami vakarliuose, galbt tiesiog vengdami usi
mim, kurie kelt stipresn nerim.)
Kodl neivengiamos gyvenimo neskms vieniems monms sukelia dep
resij, o kitiems - ne? I dalies tam turi takos ir aikinimo stilius. M es renka
ms, k kaltinti dl savo neskmi. Jeigu dl neskms per egzamin kaltinate
save, galite pasijusti kvailas ir prislgtas. Jeigu kalt suveriate aplinkiniams
dalykams neskm priskyr, pavyzdiui, nesiningam testui, greiiausiai pa
jusite pykt.
Prislgti mons link aikinti, kad blogi vykiai yra pastovs (taip bus vi
sada"), visuotiniai (tai turs takos viskam, k darysiu") ir priklausomi nuo paties
mogaus (tai tik mano kalt") [16.8 pav.]. Lyn Abramson, Geraldas M etalsky
ir Lauren Alloy (1989) mano, kad btent toki pesimistini, pernelyg neapibrt
ir save kaltinani atribucij rezultatas yra slegiantis beviltikumo jausmas. Jei
esate link blogus paymius, socialin atstmim ir problemas laikyti neiven
giamais ir u tai kaltinti save, jei apie tokius dalykus mstote, tai itikus kokiai
nors bdai jus tikriausiai apims melancholija. A imokau priimti savo klaidas,
Ko galima tiktis i auktosios mokyklos pirmakursi, kurie dar neserga dep priskirdamas jas asmeninei
resija, taiau i ties vadovaujasi pesimistiniu aikinimo stiliumi (ir kai kurie istorijai, kuri nra mano sukurta."
j netrukus visikai gyvendins Seligmano depresijos recept: pesimizmas susi- B. F. Skinner, 1983
816 16 SKYRIUS
16.8 PAVEIKSLAS.
Romantik santyki
Aikinimo stilius ir depresija
nutraukimas
Pastovumas Laikinumas
Niekada nuo to Sunku su tuo susitaikyti,
neatsigausiu." taiau a tai veiksiu."
Globalumas Konkretumas
Be savo partnerio nieko Ilgiuosi partnerio, taiau turiu
negaliu gerai padaryti." eim ir kitus draugus."
Iorins prieastys
Vidins prieastys
S km ingiem s santykiam s reikia
Ms santykiai nutrko dviej m oni pastang, o
tik dl mano kalts." kart to nebuvo."
Depresija Skmingas veikimas
duria su neskm e)? Lauren Alloy ir jos bendradarbiai (1999) dvejus su puse
m et kas 6 savaites tyr Tem plio ir Viskonsino universitet studentus. Per t
laik pirm kart didij depresij patyr 17 procent pesim ist, palyginti su
vos 1 procentu optim istikai m stani student. Vlesni m oksliniai tyrim ai pa
rod, kad tie, kurie stoj universitet m sto optim istikai, gyja daugiau so
cialins param os, padedanios m ainti depresijos pavoj (Brissette ir kiti, 2002).
M artinas Seligm anas (1991, 1995) teigia, kad depresija dabar spariai plin
ta tarp jaun vakariei dl m asins nevilties, kuri kyla dl stiprjanio indivi
dualizm o ir silpnjanio ryio su religija ir eim a. Susidrs su neskm e ar
atstm im u, pasak Seligm ano, tik savim i tesirpins individas pats prisiim a at
sakom yb u problem as ir neturi vilties atram os. Nevakarietikose kultrose,
kur labiau vertinam i glauds tarpusavio ryiai ir bendradarbiavim as, didioji dep
resija yra m aiau paplitusi ir m aiau sugijusi su kalts jausm u dl asm enini
neskm i. Pavyzdiui, Japonijoje depresijos apim ti asm enys daugiau pabria
gdos jausm , kad nuvyl kitus m ones (Draguns, 1990a).
Socialinis-kognityvinis depresijos aikinim as prim ena kiauinio ir vitos prob
mogus niekada tiek nemsto lem . Save lugdantys sitikinim ai, savs kaltinim as ir neigiam os atribucijos pa
ir nesigilina save, kaip laiko depresij. Peteris Bam ettas ir Ianas Gotlibas (1988) teigia, kad tokie
kentdamas, nes jis nori kuo kognityviniai procesai sutam pa su depresine nuotaika ir yra depresijos rodikliai.
greiiau surasti savo kani Bet ar jis yra depresijos prieastis? Prie prasidedant depresijai ar nuo jos
prieastis." pasveikus m ogaus m intys bna m aiau pesim istikos. Galbt taip yra dl to,
Luigi Pirandello, kad, kaip m injom e kalbdam i apie bsenai pavaldi atm int, prislgta nuo
Six Characters in Search taika skatina neigiam as m intis. Jei m onm s laikinai sukeliam a bloga ar lidna
of an Author, 1922 nuotaika, j prisim inim ai, sprendim ai ir lkesiai staiga tam pa gerokai pesim is-
(ei veikjai ieko autoriaus") tikesni.
Josephas Forgasas ir jo bendradarbiai (1984) padem onstravo stulbinam nuo

taikos poveik. I pradi jie raydavo vaizdajuost dviej m oni pokalb.
Kit dien jiem s hipnozs m etu teigdavo ger ar blog nuotaik. Tada ie m ons
stebjo savo prie dien vykusio pokalbio vaizdo ra. Gerai nusiteik tiria
m ieji savo elgesyje pastebjo daugiau teigiam bruo negu neigiam ; blogai
nusiteikusieji - daniau m at save elgiantis blogai. Taigi net m atydam i save vaiz
dajuostje, lengv depresij igyvenantys m ons vertina save blogiau.
Uburtas depresijos ratas. M artinas Seligm anas (1991) teigia: Sunkios depre
sijos receptas - iankstinis pesim izm as susidrus su neskm e". Depresij da
nai sukelia stresai: darbo praradim as, skyrybos ar atstm im as, fizin traum a -
Susan Nolen-Hoeksema
bet kas, kas griauna m ogaus savivok ir saviverts jausm . Taip pat m atom e,
i liguisto meditavimo
kad depresija gali bti adaptyvi: prasideda prislgtos nuotaikos laikotarpis, kai
epidemija yra sutrikimas,
kaupiam os valgos, kurios vliau gali bti panaudotos veiksm ingesns svei kur moterys patiria daug
kos su pasauliu strategijai kurti. Taiau depresijos apim ti m ons blogus vy daniau negu vyrai. Moterys
gali mintyse gilintis bet
kius reaguoja ypa asm enikai, kaltindam i save (M or ir W inquist, 2002; Pys- k - savo ivaizd, eim,
zczynski ir kiti, 1991; W ood ir kiti, 1990a, b). J savivert greiiau svyruoja karjer, sveikat." (Women
auktyn em yn (Butler ir kiti, 1994). Kai ji esti em a, m oni m intys pasidaro Who Think Too Much: How
to Break Free of Over
dar niresns, o tai sukelia kitus depresijos kognityvinius ir elgesio sim ptom us. thinking and Reclaim Your
is ciklas paaikina, kodl m oterim s kyla dvigubas pavojus patirti depresij. Life, 2003.)
Kai itinka nelaim , vyrai esti link veikti, o m oterys - m styti, ir danai per
daug mstyti, kaip pabria Susan Nolen-Hoeksem a (2003). M oterys danai gy
vai prisim ena ir nuostabius, ir baisius potyrius; vyrai juos prisim ena kur kas blan
kiau (Seidletz ir Diener, 1998). ie lyi em ocins atm inties skirtum ai gali ska
tinti m oteris daugiau m styti apie neigiam us dalykus ir paaikinti, kodl vyr
m aiau nei m oter teigia, jog stoj auktj m okykl patyr em ocin ok".
N vienas m s nesam e apsaugotas nuo slogios nuotaikos, sum enkusios sa
viverts bei niri m ini, kurias sukelia atstm im as ar pralaim jim as. Kaip pa
dem onstravo Edwardas Hirtas ir jo kolegos (1992), net m aos netektys laikinai
aptem do m intis. Jie tyr kai kuriuos aistringus Indianos universiteto krepinio
kom andos sirgalius. Po j garbinam os kom andos laim jim o arba pralaim jim o
m okslininkai praydavo sirgali nuspti kom andos ir savo bsim us rezultatus.
Po pralaim jim o nusim in sirgaliai niriau vertindavo ne tik kom andos ateit,
bet ir savo rezultatus m tant strlytes, sprendiant anagram as ir susirandant ir
dies draug ar draug. Kai reikalai nesiklosto taip, kaip nortum e, gali atrody
ti, jog jie niekada gerai nesiklostys.
Udarum as, susitelkim as save ir niurzgjim as dl bd gali sukelti atstm i
m (Furr ir Funder, 1998; Gotlib ir Ham m en, 1992). Savo tyrim e m okslininkai
Stephenas Strackas ir Jam esas Coyne (1983) paym jo, kad prislgti m ons
sukelia kit prieikum , prast nuotaik ir nerim , todl j vengiam a. sitiki
nim as, kad jie yra nereikalingi, nra tik ikreiptas suvokim as." Varginam as nu
sim inusio kito m ogaus nuovargio, beviltiko poirio ir apatijos, sutuoktinis
gali pradti grasinti skyrybom is, vadovas - suabejoti io m ogaus kom petenci
ja. Ities depresijos gniautuose atsidrs m ogus labiau rizikuoja santuoka, dar
bu, j gali sukrsti ir kiti stresai. (Tai iliustruoja genetikos ir aplinkos sveik:
818 16 SKYRIUS
1. m ons, genetikai link depresij, daniau patiria slegianius vykius.) Pra

Stresin
patirtis radim ai ir stresas tik sunkina pradin depresij. Atstm im as ir depresija tarsi
papildo viena kit. Keniantis m ogus gal ir nort su kuo nors drauge bti,
4. 2.
Kognityviniai Neigiamas bet vargu ar kas nori bti su kenianiuoju.
ir elgesio aikinimo
pokyiai stilius Dabar galim e susieti visas depresijos reikinio dalis (16.9 pav.): 1) neigia
m i, stres keliantys vykiai, 2) pesim istikai aikinam i, sukelia 3) beviltik, pri
3.
Prislgta slgt bsen, kuri 4) trikdo m ogaus m stym ir veiksm us. Tai savo ruotu
nuotaika
sukelia 1) vis daugiau neigiam potyri, pavyzdiui, atstm im .
16.9 PAVEIKSLAS. Tai - ciklas, kur visi galim e atpainti. Bloga nuotaika pati save kursto: kai
Ydingas depresijos ciklas jauiams prislgti, m s mintys esti nirios, prisim enam e nem alonius dalykus
Kognityvins terapijos velgdam i optim istikiau, sakom e, jog bet kuriam e take galim e suardyti dep
specialistai mgina sulauyti resijos cikl - persikeldam i kit aplink, liaudam iesi save kaltinti ir neigia
cikl, keisdami bdus, m ai vertinti, nukreipdam i dm es ior ar usiim dam i m alonesne veikla bei
kuriais depresijos apimtas
mogus suvokia vykius elgdam iesi protingiau.
(r. 17 skyri). Psichiatrai W instonas Churchillis depresij vadino juoduoju unim i", kuris periodikai
mgina vaistais pakirsti j m ediodavo. Poet Em ily Dickinson taip bijojo vieai prapliupti aarom is,
nuolatins prislgtos
nuotaikos aknis. kad didesn savo gyvenim o dal praleido vienatvje (Patterson, 1951). Abraha
m as Lincolnas jaunystje buvo tikras atsiskyrlis, visad apniktas rpesi. Jo
draugai baim inosi, jog jis gali nusiudyti (Kline, 1974). i asm enybi gyveni
m ai rodo, kad m ons gali kovoti su depresija. Daugum ai j pavyksta atgauti
gebjim m ylti, dirbti ir net pasiekti aukiausi rezultat.
MOKYMOSI REZULTATAI
Priim tina depresijos teorija privalo atsivelgti dau
12 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra nuotaikos sutrikimai, ir paly-
gyb elgesio ir kognityvini pokyi, kurie lydi dep
ginkte didij depresij bei bipolin sutrikim.
resij; jos dan; m oter didesn neatsparum iai
Nuotaikos sutrikimams bdingi em ociniai kratutinu ligai; depresijos epizod polink patiem s nuslopti; ry
m ai. Didiosios depresijos itiktas m ogus dvi ar dau tarp stres sukeliani vyki ir depresijos pradios;
giau savaii jauiasi labai prislgtas ir bevertis, m a vis gausjanius depresijos atvejus ir ankstyvesn jos
ai dom isi bet kuria veikla, ji jam teikia m aai m alo pradi.
num o. i jausm nesukelia Vaistai ar liga. Nors dis-
timija yra kiek lengvesn liga, jai bdinga dvejus m e 14 TIKSLAS. Apibendrinkite, koks yra biologinio poirio indlis
tus pasireikianti nuolatin energijos stoka ir em a sa- depresijos tyrim, bei aptarkite ry tarp saviudybs ir depre
vivert. Turini bipolin sutrikim m oni bsenos sijos.
keiiasi tarp depresijos ir m anijos - hiperaktyvios ir
Biologinis poiris depresij pabria genetin ta
nepaprastai optim istikos bei im pulsyvios bsenos.
k, i dalies pasitelkdam as ryi analiz ir asociaci
Didioji depresija yra kur kas danesn u bipolin
nius tyrimus. M okslininkai, vadovaudam iesi iuo po
sutrikim .
iriu, taip pat tiria sm egen struktros ir veiklos ano
m alijas, tarp j ir tas, kurios stebim os neurom ediato-
13 TIKSLAS. Aptarkite faktus, kuriuos privalo paaikinti priimti
ri sistem ose. J darbai parod, kad polinkis dep
na depresijos teorija.
resij i ties bdingas kai kuriom s eim om s, kad dep
resijos m etu sum aja neurom ediatori norepinefri pagal kur blogi vykiai laikom i nuolatiniais, globa
no ir serotonino ir kad su stresu susij Am ono rago liais ir sukeltais vidini prieasi. Kritikai pastebi,
paeidim ai didina depresijos rizik. Neviltis kai ku jog ios savybs gali sutapti su depresija, bet jos ne
riuos m ones stum ia saviudyb, ir jos rizika yra di sukelti. Depresijos cikl sudaro: 1) neigiam i stres su
desn tada, kai lengvjant depresijai i m oni ener keliantys vykiai, kurie 2) bna interpretuojam i pasi
gija pradeda grti. telkiant pesim istin aikinim o stili, sukuriant 3) be
viltik prislgt bsen, kuri 4) trukdo m ogaus m in
15 TIKSLAS. Apibendrinkite socialinio-kognityvinio poirio in tim s bei veiksm am s, sukeldam a neigiam us ir stres
dl depresijos tyrim ir apibdinkite depresijos cikl. kelianius vykius, pavyzdiui, atstm im .
Socialinis-kognityvinis poiris atkreip dm es save

lugdanius sitikinim us (kylanius i dalies dl i PAKLAUSKITE SAVS: Ar stoj auktj mokykl susidrte
m okto bejgikum o) ir neigiam o aikinim o stiliaus, su ikiais? K patartumte bsimiesiems studentams?
Schizofrenija
Jei depresij galtum e pavadinti psichikos sutrikim sloga, tai schizofrenij de
rt vadinti viu. M adaug vienam i im to m oni diagnozuojam a schizofreni
ja, ir tai sudaro 24 m ilijonus m oni, keniani nuo vienos i baisiausi m oni
jos lig (W HO, 2002d). Schizofrenija paprastai pasireikia jaunystje, kai m o
gus tam pa suaugusiuoju. Ji bdinga vis taut m onm s, vienodai eidia ir vy
rus, ir m oteris. Tiesa, vyrus ji linkusi paveikti ankstyvesniam e am iuje, jiem s ji
pasireikia stipriau ir truput daniau negu m oterim s (Alem an ir kiti, 2003)
Schizofrenijos simptomai
16 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra schizofrenijos simptomai, ir nurodykite, kuo skiriasi kliede
siai nuo haliucinacij.
Schizofrenija paodiui reikia psichikos skilim ". Galvoje turim a ne daugia Schizofrenija (schizophrenia) -
lyps asm enybs skilim as, bet veikiau atitrkim as nuo tikrovs, pasireikiantis grup sunki sutrikim, kuriems
padriku m stym u ir sutrikusiu suvokim u, em ocij ir veiksm neadekvatum u. bdinga padrikas mstymas,
kliedesiai, sutriks suvokimas,
Padrikas mstymas nederamos emocijos ir veiksmai.
sivaizduokite save, m ginant susinekti su jauna m oterim i M aksina, kurios

m intys liejasi be jokios logikos tvarkos. Jos biografijos autor Susan Sheehan
(1982, 25 p.) stebjo j garsiai kalbantis tarsi su savim i: ryt, kai buvau
Hilsaide [ligoninje], staiau film . M ane supo kino vaigds. A esu M er
Popins. Ar is kam barys nudaytas ydrai, kad m ane lidint? M ano senel m ir
prajus keturiom s savaitm s po m ano atuonioliktojo gim tadienio." Kliedesiai (delusions) -
is keistas m onologas iliustruoja, kad schizofrenijos kam uojam os pacients klaidingi sitikinimai, danai
m stym as yra nerilus, keistas, ikreiptas klaiding sitikinim , vadinam klie susij su persekiojimu arba
desiais (A esu M er Popins"). Ligoniam s, apniktiem s paranojik m ini, pa didybe, kurie gali lydti
prastai pasireikia persekiojim o m anija. Nuo vienos m inties prie kitos kartais psichozinius sutrikimus.
820 16 SKYRIUS
uoliuojam a" netgi tam e paiam e sakinyje, todl pasidaro savotika odi
m irain". Vienas jaunas vyras m aldavo iek tiek daugiau allegro gydant" ir
teig, kad ilaisvinantis judjim as velgiant platjant horizont, vadinasi, i
plt iek tiek prasm s paskaitose".
Daugelis psicholog sitikin, jog padrikai m styti pradedam a sutrikus at
rankiniam dm esiui. 6 skyriuje m injom e, kad paprastai m s atrankinio dm esio
gebjim ai yra dideli. Pavyzdiui, vakarlio m etu galim e vis dm es sutelkti tik
vien bals, atsiribodam i nuo kit tuo m etu veikiani jutim ini dirgikli. Schi-
zofrenija sergantys m ons to padaryti negali. Todl j dm es lengvai patrau
kia nereikm ingi dirgikliai arba paalins ankstesni m ini dalys. M om enti
niai dirgikliai, pavyzdiui, grioveliai ant plytos ar balso m oduliacija, gali nu
kreipti j dm es nuo viso vaizdo ar nuo kalbos prasm s. Kaip sak vienas veiks
schizofrenij m ogus: Tai, kas atsitiko su m anim i... buvo tarsi paeistas filtras
ir nesusijusi dirgikli kratinys, nuolat atitraukdavo m ane nuo to, k turjo
bti sutelkiam as visas m ano dm esys" (M acDonald, 1960, 218 p.). ie atranki
nio dm esio sunkum ai - vienas i daugelio kognityvini skirtum , siejam su
schizofrenij. Sergant ia liga, pasireikia darbins atm inties skirtum ai, skirtin
gas gebjim as akim is sekti vytuokls judesius, sunku koordinuoti keleto sm e
gen srii veikl uduotim s atlikti (Heinrichs, 2005).
Sutriks suvokimas
Schizofrenijos auka gali suvokti nesanius daiktus. Daniausiai pasitaiko klau
sos haliucinacijos (jutim o potyriai nesant jutim inio dirginim o). m ogus gali gir
dti balsus, kurie sako eidiam us dalykus arba sakinja. Balsai gali sakyti
pacientui, kad jis yra blogas ar kad turi deginti save iebtuvliu. Reiau m ogus
gali m atyti, jausti, justi daikt, kuri nra, skon ar kvap. Tokios haliucinaci
jos prim ena sapnus, sibrovusius budri sm on. Kai tai, kas netikra, atrodo
kaip tikra, suvokim as geriausiu atveju atrodo keistas, o blogiausiu - grsm ingas.
Neadekvaios emocijos ir veiksmai

Danai schizofrenik em ocijos esti visikai nedarnios. M aksinos em ocijos at
rod visai nesusijusios su tikrove. Ji juoksi, prisim inusi senels m irt, kartais
supykdavo be jokios aikios prieasties arba verkdavo, kai kiti juoksi. Kitas
schizofrenijos aukas kartais apim a vadinam asis lktasis afektas - zom bika apa
tijos bsena.
Judesiai irgi gali bti nekoordinuoti. m ogus gali atlikinti neprasm ingus,
kom pulsyvius veiksm us, pavyzdiui, nuolat suptis ar trinti rankas. Reikiantis
katatonijai, pacientai valand valandas gali nejudti, o paskui juos apim a susi
jaudinim o bsena.
Suprantam a, kad toks padrikas m stym as, sutriks suvokim as, neadekvaios
em ocijos ir veiksm ai suardo socialinius ryius. m ogui esti sunku neprarasti dar
bo. Sunkiausiais schizofrenijos tarpsniais jos kam uojam i m ons usisklendia
savo vidiniam e pasaulyje, uvaldyti nelogik idj ir netikr vaizd. Jei tokie
ligoniai jauia aplinkini param , kai kurie ilgainiui pasveiksta ir gali m gau
tis norm aliu gyvenim u. Daugum m oni schizofrenij kam uoja tik tam tikrais
tarpsniais, kiti gi didij gyvenim o dal praleidia socialiai nusialin ir atsi Kai kas nors mans paprao
skyr. Jiem s btina danai gydytis ligoninje. Tai paaikina, kodl daugelis a paaikinti, kas yra schizofrenija,
li 2 procentus sveikatos apsaugai skiriam pinig atiduoda schizofrenija ser atsakau: inote, kokie esate
ganij gydym ui ir rpinim uisi jais (Knapp ir kiti, 2004). sapnuose, o kai kurie sapnai juk
bna tikri komarai? Mano
Schizofrenijos tipai schizofrenija buvo tarsi vaikio
jimas per sapn. Taiau viskas
17 TIKSLAS. Ivardykite penkis schizofrenijos tipus ir palyginkite ltin bei mij schizofrenij.
aplink mane buvo tikra. Kartais
Iki iol apie schizofrenij kalbjom e kaip apie vien sutrikim . I tikrj tai visa iandieninis pasaulis atrodo toks
grup sutrikim , turini ir bendr bruo, ir skirting sim ptom (16.3 lentel). nuobodus, kad susimstau, ar
Pacientus, kuriem s bdingi pozityvieji simptomai, persekioja haliucinacijos, j kalba nenoriau grti schizofrenik
padrika, jie daniau nusineka, link neadekvat juok, verksm ar pykt. Ligo sapn, taiau tada prisimenu
niam s, kuriem s nustatom i negatyvieji simptomai, bdingi neiraikingas balsas ir visus baisius ir siaub kelianius
veidas, nelankstus knas. Taigi pozityvieji sim ptom ai rodo, kad neadekvatus el- potyrius."
gesys pasireikia, o negatyvieji - kad jis nepasireikia. iuos skirtingus sim pto Stuart Emmons,
m us gali sukelti ne viena prieastis, nes schizofrenija yra sutrikim rinkinys. Craig Geisler, Kalman J. Kaplan
Kartais, kaip M aksinos atveju, schizofrenija rutuliojasi pam au, prasidjusi ir Martin Harrow,
i ilgos socialinio neadekvatum o istorijos (tai i dalies paaikina, kodl daugiau Living with Schizophrenia, 1997
schizofrenij linkusi m oni yra i em esnio socialinio-ekonom inio sluoks (Gyvenant su schizofrenija")
nio ar netgi benam i). Kartais sutrikim as irykja staiga ir pasireikia kaip at
sakas stres. Visam e pasaulyje galioja viena taisykl (W HO, 1979): kai schizof
renija ltai progresuoja (vadinam a ltine, arba procesine, schizofrenija), pasvei
kim as labai abejotinas; kai schizofrenija pasireikia staiga gerai prisitaikiusiam
m ogui, reaguojant ypatingus gyvenim o stresus (vadinam a mij, arba reak
tyvine, schizofrenija), tikim yb atgauti sveikat yra gerokai didesn.
Sergantiesiem s ltine schizofrenija danai bdingi negatyvieji usisklendi
m o savyje sim ptom ai. Vyram s, kuriuos schizofrenija uklum pa vidutinikai ketve
riais m etais anksiau nei m oteris, daniau bdingi negatyvieji sim ptom ai ir l
tin schizofrenija (Rasanen ir kiti, 2000).
T, kuriem s nustatom i pozityvieji sim ptom ai, perspektyvos geresns - jie
daniau bna reaktyviosios bsenos, kuriai esant reaguojam a gydym vaistais
(Fenton ir M cGlashan, 1991, 1994; Fowles, 1992).
18.3 LENTEL. Schizofrenijos tipai

P a ra n o id in : U v a ld o klie d e sia i a rb a h a liu cin a cijo s, d a n a i a p im a p e rse k io jim o
a rb a d id yb s m a n ija
D e zo rg a n iz u o to ji: N e ri li ka lb a a r n e n u o s e klu s e lg e sy s a rb a sku rd io s a r

n e d e ra m o s e m o cijo s
K a ta to n in : N e ju d ru m a s (a rb a p e rd ta s, b e tik slis ju d ru m a s ), kra tu tin is

n e g a ty vizm a s ir/a rb a k ito m o g a u s o d i a r ju d e s i k a rto jim a s
ta rsi p a p g a a r b e d io n
N e d ife re n ciju o to ji: D a u g ir sk irtin g s im p to m
L ie k a m o ji: U s is kle n d im a s s a vy je p o to , ka i i n y ks ta h a liu cin a cijo s ir klie d e sia i

822 16 SKYRIUS
Schizofrenijos aikinimas
Schizofrenija - ne tik baisiausias psichikos sutrikim as. J labai sunku tirti. Daugum a
nauj tyrim sieja schizofrenij su sm egen pakitim ais bei genetiniais polinkiais.
Schizofrenija - sm egen liga, pasireikianti psichikos sutrikim o sim ptom ais.
Smegen pakitimai
18 TIKSLAS. Apibdinkite smegen chemini proces anomalijas, funkcijas bei struktras, susi
jusias su schizofrenija, bei aptarkite galim ry tarp virusins infekcijos ntumo metu ir schizofre
nijos.
Ar schizofrenijos prieastis gali bti sutrikusi sm egen biochem in pusiausvyra?

M okslininkai seniai inojo, kad keist elges gali lem ti keistos chem ins prie
astys. Posakis pam is kaip skryblininkas" yra susijs su pablogjusia brit
skrybli gam intoj psichikos sveikata dl to, kad, kaip paaikjo vliau, j sm e
genys buvo ltai nuodijam os lpom is drkinant gyvsidabrio prisodrint fetro
srybli kratus (Sm ith, 1983). Ram e, kad m okslininkai pradeda suprasti, kaip
chem ikalai, pavyzdiui, LSD, sukelia haliucinacijas. ie atradim ai ieb vilt,
jog gali bti atrastas biochem inis schizofrenijos raktas.
Per didelis dopamino aktyvumas. Vienas i toki rakt yra susijs su neurom e-
diatorium i dopam inu. Kai m okslininkai ityr m irusio paciento sm egenis, nu
stat dopamino receptori pertekli - vadinam j D4 receptori buvo eis kartus
daugiau, negu norm alaus m ogaus sm egenyse (Seem an ir kiti, 1993; W ong ir
kiti, 1986). M okslininkai spja, kad toks auktas dopam ino lygis gali suinten
syvinti schizofrenijos apim t sm egen im pulsus, form uodam as tokius pozity
viuosius sim ptom us kaip haliucinacijos ir paranoja. Vaistai, stabdantys dopa
m ino receptori aktyvum , lengvina schizofrenijos sim ptom us; m ediagos, di
dinanios dopam ino kiek, pavyzdiui, am fetam inas ir kokainas, kartais sustip
rina jos sim ptom us (Swerdlow ir Koob, 1987). Dl per didelio dopam ino akty
vum o schizofrenijos kam uojam i m ons galbt per daug reaguoja nesvarbius
iorinius ir vidinius dirgiklius.
Dopam in blokuojantys vaistai daro nedidel poveik nuolatiniam s negaty
viesiem s usisklendim o savyje sim ptom am s. Dabar m okslininkai tyrinja kit
neurom ediatori, glutamat, kuris dalyvauja neuronam s sukeliant im puls. At
rodo, jog sutrikusi glutam ato veikla yra dar vienas schizofrenijos sim ptom al
tinis (Javitt ir Coyle, 2004). Trikdantys glutam ato receptori veikl narkotikai
gali sukelti panaius schizofrenij negatyviuosius sim ptom us. M aa to - vais
tai, neutralizuojantys toki gatvse parduodam narkotik poveik, gali suvel
Madaug 60 procent ninti ir negatyviuosius sim ptom us (HM HL, 2001).
serganij schizofrenija rko,
danai stipriai. Matyt, nikotinas Anomalus smegen aktyvumas ir anatomija. iuolaikiniai sm egen skenavim o prie
dirgina tam tikrus smegen taisai padjo atskleisti, kad daugelio pacient, kuriem s diagnozuota ltin
receptorius, padedanius schizofrenija, kelios sm egen sritys yra pakitusios. Kai kuri pacient sm egen
sukaupti dmes (Javitt ir Coyle, kaktos skili aktyvum as yra pernelyg m aas. Tai sunkina m stym , planavi
2004). m , problem sprendim (M orey ir kiti, 2005; Pettegrew ir kiti, 1993; Resnick.
1992). m oni, kuriem s diagnozuota schizofrenij, sm egen bang aktyvum as,

atspindintis sinchronizuot neuron suadinim kaktos skiltyse, taip pat paste
bim ai sum ajs (Spencer ir kiti, 2004; Sym ond ir kiti, 2005). N esinchroniki
neuronai gali sutrikdyti bendr nervini tinkl veikl ir prisidti prie schizofre
nijos sim ptom .
V ieno tyrim o m etu buvo darom os haliucinacijas patiriani m oni sm ege
n veiklos PET nuotraukos (Silbersw eig ir kiti, 1995). K ai tyrim o dalyviai i
girsdavo bals ar k nors pam atydavo, j sm egenys labai suaktyvdavo keliose
svarbiose srityse, tarp j ir gum bure - giliai sm egenyse esanioje struktroje,
kuri filtruoja einanius jutim inius signalus ir perduoda juos sm egen iev.
K ito paranoja sergani m oni PET nuotraukose buvo pastebta suaktyvjusi
baim apdorojanio centro m igdolo veikla (Epstein ir kiti, 1998).
D augelis tyrim parod, kad pacient sm egenyse yra padidjusi, skysiu
upildyt srii ir atitinkam ai susitraukusio sm egen audinio (W right ir kiti,
2000), o vieno tyrim o m etu tokie pakitim ai pastebti netgi t m oni, kuriem s
tik ateityje pasireik is sutrikim as, sm egenyse (Pantelis ir kiti, 2002). K uo dau
giau susitraukusios sm egenys, tuo didesnis bna m stym o sutrikim as (Collin-
son ir kiti, 2003; N elson ir kiti, 1998; Shenton, 1992). V iena m aesn nei nor
m ali sritis yra sm egen iev (r. 16.10 pav.). K ita - gum buras, o tai paaikina,
kodl schizofrenij sergantiem s m onm s bna sunku filtruoti jutim in infor
m acij ir sukaupti dm es (A ndreasen ir kiti, 1994). N ancy A ndreasen (1997,
2001) rao, jog rem iantis vairiais tyrim ais galim a daryti ivad, kad schizofre-
nija susijusi ne su viena atskira sm egen anom alija, o su problem om is keliose
sm egen srityse ir j tarpusavio ssajose.
Suprantam a, jog m okslininkai dom isi, kas sukelia ias anom alijas. V iena ga
lim a prieastis yra kakokia kom plikacija prenatalins raidos ir gim dym o m e
tu. M aas gim usio kdikio svoris ir tokios gim dym o kom plikacijos, kaip de
guonies trkum as, yra inom i schizofrenijos rizikos veiksniai (Buka ir kiti, 1999;
Zom berg ir kiti, 2000). tariam a, kad ir badas gali sukelti schizofrenij. Pradti
per O land karo badm et m ons vliau dvigubai daniau susirgdavo schizof-
renija, tas pat atsitiko ir tiem s, kurie buvo pradti per 1959-1961 m et bad
Ryt K inijoje (St. Clair ir kiti, 2005; Susser ir kiti, 1996).
16.10 PAVEIKSLAS.
Kamuojam schizofrenijos Vidutinis metinis
Schizofrenij ir susitraukusios
Sveik paaugli ievs paaugli ievs audinio smegen ievs
audinio praradimas praradimas audinio praradimas smegenys
Paulo Thompsono ir jo
koleg (2001) atliktuose
paaugli, sergani palyginti
reta vaikystje prasidedan
ia schizofrenij, MRV
nuotraukose matyti, kad ie
paaugliai, bdami 13-18
met, netenka kur kas
daugiau nei normaliai
smegen ievs audinio.
824 16 SKYRIUS
Motinos virusas ntumo viduryje. Dar vienas galim as kaltininkas yra virusin
infekcija ntum o viduryje, pakenkianti vaisiaus sm egen raidai. Ar sivaizduo
jate, kaip bt galim a patikrinti vaisiaus viruso idj? Tiriantys i galim yb
m okslininkai udav tokius klausim us:
Ar monms padidja schizofrenijos rizika, jei vaisiaus raidos viduryje to

je alyje kilo gripo epidemija? Ne kart tai buvo atsakyta teigiam ai (M ed-
nick ir kiti, 1994; M urray ir kiti, 1992; W right ir kiti, 1995).
Ar monms, gimusiems tankiai gyvenamuose regionuose, kuriuose viru

sins ligos plinta lengviau, gresia didesn schizofrenijos rizika? 1,75 m i
lijono dan tyrim o rezultatai patvirtino, jog taip (Jablensky, 1999; M orten-
sen ir kiti, 1999).
Ar gimusiems iemos ir pavasario mnesiais - po rudens-iemos gripo se

zono - taip pat yra didesn schizofrenijos rizika? Atsakym as ir vl teigia
m as, rizika padidja 5-8 procentais (Torrey ir kiti, 1997, 2002).
Ar Piet pusrutulyje, kur met laikai yra prieingi met laikams iaurs
pusrutulyje, mnesiai, kai daugiau nei vidutinikai gimsta kdiki, linku
si schizofrenij, taip pat yra prieingi? Ir vl atsakym as yra teigiam as,
tik ne taip rykiai. Pavyzdiui, Australijoje m onm s, gim usiem s rugpjio-
spalio m nesiais, gresia didesn schizofrenijos rizika, nebent jie bt atvy
k i iaurs pusrutulio, tada didesn rizika grst gim usiem s sausio-kovo
m nesiais (M cGrath ir kiti, 1995, 1999).
Ar motinos, teigianios, kad ntumo metu sirgo gripu, daniau pagimdo

vaikus, kuriems isivysto schizofrenij? Vieno beveik 8000 m oter tyrim o
duom enim is, atsakym as yra teigiam as. Schizofrenijos rizika nuo prasto 1
procento iaugo iki 2 procent - taiau tik tais atvejais, kai infekcija buvo
antrajam e ntum o trim estre (Brown ir kiti, 2000).
Ar ni moter, kuri palikuonys vliau suserga schizofrenij, kraujy

je yra daugiau nei normaliai antikni, kurie leist daryti ivad apie vi
rusin infekcij? Vieno 27 m oter, kuri vaikai vliau susirgo schizofreni-
ja, tyrim o rezultatai duoda teigiam atsakym (Buka ir kiti, 2001). Vieno
didiulio Kalifornijoje atlikto tyrim o m etu per XX a. etj ir septintj de
im tm eius buvo paim ti 20000 m oter, kuri palikuonim s vliau buvo diag
nozuota schizofrenij, kraujo m giniai. Kai kraujyje esantys antikniai ro
d, jog m otina per pirm j ntum o pus sirgo gripu, rizika, kad vaikui i
sivystys schizofrenij, buvo trigubai didesn. Jei m otinos sirgo gripu per ant
rj ntum o pus, rizika, kad vaikai susirgs schizofrenij, taip nepadidda-
vo (Brown ir kiti, 2004).
Schizofrenij sukelia ir kitos prieastys (tai akivaizdiai rodo genetiniai

m oksliniai tyrim ai). Be to, m adaug 98 procent m oter, susirgusi gripu per
antrj ntum o trim estr, vaikam s i liga neisivysto. Taiau ie sutam pantys
duom enys pera ivad, jog prenatalins virusins infekcijos vaidina svarb vaid
m en. Jos taip pat sustiprina JAV lig kontrols centro (2003) rekom endacij
m oterim s, kurios gripo sezono m etu bus tris ir daugiau m nesi nios" pa
siskiepyti nuo gripo.
Kodl vaisiui galt kilti schizofrenijos rizika, jei m otina suserga gripu per ant
rj ntum o trim estr? Ar tai slygoja pats virusas? O gal m otinos im unins sis
tem os reakcija j? Gal vartoti vaistai (W yatt ir kiti, 2001)? O gal infekcija silp
nina sm egen palaikanias glijos lsteles, dl to sum aja sinapsi ryi (M oises
ir kiti, 2002)? Galbt kada nors pavyks rasti atsakym us iuos klausim us.
Genetiniai veiksniai
19 TIKSLAS. Aptarkite genetini veiksni tak schizofreniji.
Ar m anom a paveldti polink tokiom s sm egen anom alijom s? Faktai aikiai

patvirtina, jog kai kurie m ons i lig i tikrj paveldi. Schizofrenij diag
nozuojam a vienam i im to m oni, taiau tarp t, kurie turi ia liga sergant
tv, m otin, brol ar seser, - vienam i deim ties. Jei i liga vargina vien i
tapai dvyni, tai beveik 50 proc. tikim yb, kad ir kitas dvynys nuo jos ken
ts (16.11 pav .). Nors toki dvyni atvej inom a tik vos daugiau kaip 10, pa
nau, kad, jei schizofrenij pasireikia vienam i tapai dvyni, yra 50 pro
cent tikim yb, kad ir kitas taps io sutrikim o auka nesvarbu, ar jie auga kartu,
ar atskirai (Plom in ir kiti, 1997).
Net ir tapaius dvynius gali paveikti prenatalin aplinka. M adaug du tre
daliai tapai dvyni turi bendr placent ir kraujotak. (Paprastai vienas i toki 16.11 PAVEIKSLAS.
dvyni bna kairiarankis, o kitas deiniarankis.) Jei vienas tapai dvyni ser Rizika susirgti schizofrenija
ga schizofrenij, tikim yb, kad ir kitas susirgs, yra 6 i 10, jei dvyniai vystsi Rizika, kad isivystys
schizofrenij, kinta priklau
vienoje placentoje, taiau tik 1 i 10, jei vystsi atskirose placentose (Davis ir
somai nuo genetinio ryio
kiti, 1995a,b; Phelps ir kiti, 1997). Vystsi vienoje placentoje dvyniai daniau su mogumi, serganiu ia
bna veikiam i t pai prenatalini virus. Tad m anom a, jog bendri m ikrobai liga. vairiose alyse truput
daugiau nei 1 i 10
kaip ir bendri genai slygoja tapai dvyni panaum us. netapai dvyni, taiau
Genetin ry patvirtina vaikinim o tyrim ai (Gottesm an, 1991). Vaikai, ku madaug 5 i 10 tapai
ri vienas i tvi serga schizofrenij, neusikreia" ia liga. Taiau vaikiam s, dvyni diagnozuojama
schizofrenij, jei ja serga
kuri biologiniam s tvam s diagnozuotas is sutrikim as, yra didesnis pavojus. kitas dvynys. (Pritaikyta i
Vieno dom aus tyrim o m etu buvo itirti 87907 Izraelio gyventojai. Paaikjo, Gottesman, 2001).
kad kuo vyresnis biologinis tvas - taigi daugiau ga
lim ybi DNR m utuoti jo sperm ijuose - tuo didesnis
pavojus, kad vaikas susirgs schizofrenij (M alaspi- 70 Netapats Tapats
dvyniai dvyniai
na ir kiti, 2001). 60
Isiaikin genetin veiksn, m okslininkai dabar 50
ieko konkrei gen, kurie tam tikram e derinyje ga
40
lt nulem ti schizofrenij sukelianias sm egen ano
30
m alijas (Callicott ir kiti, 2005; Egan ir kiti, 2004).
(Ne genai, o sm egenys tiesiogiai kontroliuoja m s 20
elges.) Kai kurie i gen suteikia kod baltym am s, 10

dalyvaujantiem s sm egen neuron ryiuose (neuro- 0
Japonija Danija Suomija Vokietija JK
transm isijoje), taip pat ir baltym ui, skaidaniam do- (1996) (1996) (1998) (1998) (1999)
pam in. Kiti svarbs genai koduoja baltym us, reika-
826 16 SKYRIUS
lingus gam inti m ielinui, dengianiam sm egen lsteles ir veikianiam lsteli

im puls perdavim . N epaisant viliojani atradim , vis dlto nepavyksta rasti
gen-kaltinink. D l genetins takos schizofrenijai abejoni nekyla. Taiau
genetinis vaidm uo nra toks paprastas, kaip paveldim a aki spalva. Tokiai su
dtingai ligai kaip schizofrenij tak daro daugyb gen, kuri kiekvieno po
veikis yra nedidelis.
Prisim inkim e, kad pusei dvyni, turini tapaius genus su schizofrenijos au
kom is, is sutrikim as nepasireikia. Taigi elgesio genetikai Susan N icol ir Irvin-
gas G ottesm anas (1983) daro ivad, jog kai kurie m ons turi genetin polink
sutrikim , bet vien jo nepakanka schizofrenijai prasidti. M s inios apie
m ogaus genetik ir genetin tak tokiem s susirgim am s kaip schizofrenij nepa
prastai spariai pleiasi. I dalies ir dl to, kad N acionalinis psichikos sveikatos
institutas ios ligos m slei m inti skiria m ilijonus doleri. Tad ar gali m okslinin
kai sukurti genetinius testus, kurie atskleist, kam gresia schizofrenijos pavojus?
Jei taip, tai ar ateityje m ons atliks em brion genetinius testus (ir taisys genus
arba darys abortus), jei jiem s grs ios ar kitos psichikos arba fizins ligos rizika?
A r jie pateiks genetinei laboratorijai patikrinti savo kiauinl bei sperm , prie
jiem s susijungiant ir prie atsirandant em brionui? O gal vaikai bus tikrinam i, ar
jiem s negresia genetin rizika, ir jiem s bus taikom as prevencinis gydym as? M s
drsiajam e X X I am iuje ie klausim ai laukia atsakym .
Psichologiniai veiksniai
20 TIKSLAS. Apibdinkite psichologinius veiksnius, kurie gali bti ankstyvieji schizofrenijos enk
lai vaikystje.
Paios savaim e genetikai paveldim os fiziologins anom alijos nesukelia schizofre

nijos, taiau jos nesukelia ir vien tik prenataliniai ar psichologiniai veiksniai. K aip
teigia N icol ir G ottesm anas (1983), neatskleista joki aplinkos veiksni, kurie
visada ar bent kai kada sukelt schizofrenij m onm s, nesusijusiem s su ios ligos
kam uojam ais individais". Psichologai jau seniai liovsi dl io sutrikim o kaltinti
tvus, schizofrenijos jie nebesieja ir su altom is bei kaprizingom is m otinom is.
Tikdam iesi suinoti, kokie aplinkos veiksniai lem ia ligos atsiradim , kele
tas tyrintoj stebi rizikos grupje esani vaik, kuri tvai kenia nuo schizo
frenijos, ar jiem s gresia rizika prenatalinje stadijoje, raid (Freedm an ir kiti.
1998; O lin ir M ednick, 1996; Susser, 1999). V ieno tyrim o m etu buvo stebim i
163 paaugliai ir jaunuoliai, kuri du gim inaiiai sirgo schizofrenij. Per dvejus
su puse m et, kol truko tyrim as, 20 procent t, kuriem s prasidjo schizofreni-
ja, buvo link socialiai atsiskirti, keistai elgtis dar prie ligos pradi (Johnstone
ir kiti, 2005). Lygindam i didels ir m aos rizikos grupei priklausanius vaikus,
kuriem s pasireikia arba nepasireikia i liga, m okslininkai iaikino tokius anks
tyvuosius io sutrikim o poym ius:
sunki ir ilgai trunkanti m otinos schizofrenij;
gim dym o kom plikacijos, deguonies trkum as ir m aas kno svoris gim stant:
atskyrim as nuo tv;
negaljim as ilgiau sutelkti dm esio, prasta raum en koordinacija;
netinkam as elgesys arba socialinis atsiribojim as;
em ocinis nenuspjam um as;
skurds socialiniai ryiai su bendraam iais ir atsiskyrim as.
Daugum a m s lengviau gali susieti savo nuotaikos svyravim us su jos su

trikim ais, negu rasti panaum su keistom is m intim is, suvokim ais ar elgesiu,
bdingu schizofrenijai. Kartais m s m intys okinja, bet dl to m es neprade
dam e neriliai kalbti. Kartais neteisingai k nors tarinjam e, bet nepradeda
m e baim intis, kad visas pasaulis rengia sm oksl prie m us. Kartais m s su
vokim as bna klaidingas, bet retai kada girdim e ar m atom e nesanius dalykus.
Esam e pasigailj, kad pasijuokm e i kakieno neskm s, bet nekikenam e, i
gird blog naujien. Kartkartm is norim e bti vieni, bet negyvenam e atsiskyr
nuo viso pasaulio. Taiau m ilijonai m oni visam e pasaulyje keistai kalba, kliedi,
girdi nesam us balsus, m ato daiktus, kuri nra, verkia ar juokiasi netinkam u
m etu arba usidaro savo vaizdini pasaulyje. Kadangi taip yra, iekojim as, kaip
inarplioti iaur schizofrenijos galvosk, tsiasi.
MOKYMOSI REZULTATAI
Schizofrenija
16 TIKSLAS. Apibdinkite, kokie yra schizofrenijos simptomai, ir kratutinis negatyvizm as ir/arba kito m ogaus odi
nurodykite, kuo skiriasi kliedesiai nuo haliucinacij. ar judesi kartojim as tarsi papga ar bedion), ne
diferencijuotoji (vairs sim ptom ai) ir liekamoji (u
Schizofrenija - tai grup sutrikim , kurie paprastai sisklendim as savyje po to, kai inyksta haliucinaci
prasideda vlyvosios paauglysts m etais, ir vyrus pa jos ir kliedesiai). Ltin (arba procesin) schizofre
veikia truput daniau nei m oteris. Atrodo, jog ja ser nija atsiranda palaipsniui, ji danai bna susijusi su
gam a visose kultrose. Ligos sim ptom ai yra padrikas negatyviaisiais sim ptom ais (neadekvaios elgsenos
m stym as (kuris gali atsirasti dl sutrikusio selekty nebuvim u) ir j igydyti yra nedaug galim ybi. mioji
vaus dm esio) ir kliedesiai, sutriks suvokim as ir ne (arba reaktyvin) schizofrenija prie tai gerai socialiai
adekvaios em ocijos bei veiksm ai. Kliedesiai yra klai prisitaikiusiam m ogui isivysto spariai (danai re
dingi sitikinim ai; haliucinacijos - tai jutim iniai aguojant stres), gali bti susijusi su pozityviaisiais
potyriai nesant jutim inio dirginim o. sim ptom ais (neadekvaios elgsenos pasireikim u) ir
j igydyti yra didesn tikim yb.
17 TIKSLAS. Ivardykite penkis schizofrenijos tipus ir palygin
kite ltin,bei mij schizofrenij. 18 TIKSLAS. Apibdinkite smegen chemini proces anomali
jas, funkcijas bei struktras, susijusias su schizofrenija, bei ap
Iskiriam i ie schizofrenijos tipai: paranoidin (kai
tarkite galim ry tarp virusins infekcijos ntumo metu ir
uvaldo kliedesiai arba haliucinacijos, dana perse
schizofrenijos.
kiojim o arba didybs m anija), dezorganizuotoji (ne
rili kalba ar nenuoseklus elgesys arba skurdios, Sergantys schizofrenija m ons turi daugiau neuro-
neadekvaios em ocijos), katatonin (nejudrum as, m ediatoriaus dopam ino, kuris gali sustiprinti pozity
828 16 SKYRIUS
viuosius schizofrenijos sim ptom us, receptori. iuo 20 TIKSLAS. Apibdinkite psichologinius veiksnius, kurie gali bti
m etu atliekam i galim o ryio tarp negatyvij sim p ankstyvieji schizofrenijos enklai vaikystje.
tom ir sutrikusios glutam at veiklos m oksliniai ty
rim ai. Su schizofrenija susijusios sm egen anom ali Joks aplinkos vykis savaim e negali sukelti schizof
renijos, nors kai kurie dalykai gali suadinti sutri
jos - tai skysiu upildytos cerebrins (sm egen) ert
kim m onm s, turintiem s jam genetin polink.
m s ir atitinkam as sm egen ievs sum ajim as. Sm e
gen nuotraukos rodo kaktos skili, gum buro ir m ig M oksliniais tyrim ais nustatyti tam tikri ankstyvieji
schizofrenijos enklai, pavyzdiui, sunki ir ilgai trun
dolo veiklos anom alijas. M atyt, daugelio sm egen sri
i ir j ryi sutrikim as sukelia schizofrenijos sim p kanti m otinos schizofrenija; gim dym o kom plikacijos;
atskyrim as nuo tv; negaljim as ilgiau sutelkti d
tom us. Vis gausja m okslini tyrim duom en, pa
tvirtinani prieastin virus, kuriais buvo usikrs m esio, prasta raum en koordinacija; netinkam as
elgesys arba socialinis atsiribojim as; em ocinis nenu
ta ntum o viduryje, poveik.
spjam um as; skurds socialiniai ryiai su bendraam
19 TIKSLAS. Aptarkite genetini veiksni tak schizofrenijai. iais ir atsiskyrim as.
Apskritai tikim yb, kad isivystys schizofrenija, yra 1 PAKLAUSKITE SAVS: Kovotojai u pilietines laisves gina ser
i 100; taiau 1 i 10, jei ja serga kuris nors eim os na ganij schizofrenija teis nebti guldomiems ligonin prie
rys, ir 1 i 2, jei tapatus dvynys turi sutrikim . vai j vali. Psichiatras E. Fulleris Torrey (1998), schizofrenij laikan
kinim o tyrim ai rodo, jog vaikiui rizika susirgti schizo tis smegen sutrikimu, prietarauja: Jei sergantis Alzheimerio
frenija yra didesn, jei biologiniai tvai serga ia liga, liga mogus iem nort basas ieiti lauk, nesakytume - pui-
taiau i rizika nedidel, jei sutrikim as kam uoja tvius. ku, jis privalo turti pasirinkimo laisv". Ar manote, kad sergan
ius schizofrenija reikia gydyti ligoninje prie j vali? O gal jie
50 procent tapai dvyni, turini brol ar seser, ser
turi teis gyventi laisvai, net ir po tiltais ar benami prieglaudo
gant schizofrenija, ia liga nesuserga. Tai byloja, jog
se?
genetika nra vienintel io sutrikim o prieastis.
Asmenybs sutrikimai
21 TIKSLAS. Palyginkite tris asmenybs sutrikim grupes ir apibdinkite poelgius bei smegen
veikl, bdingus asocialaus tipo asmenybs sutrikimui.
Asmenybs sutrikimai Kai kada neadaptyvus elgesys kenkia individ socialiniam gyvenim ui, nors jie
(personality disorders) - nra kam uojam i nerim o, depresijos ar iliuzij. Asm enybs sutrikim ai - ne
psichikos sutrikimai, kuriems lanksts ir tvars elgesio m odeliai, kenkiantys individo socialinei veiksenai. Vie
bdingi nelanksts ir tvars nai sutrikim grupei bdingas nerim as, pavyzdiui, baim ingas jautrum as atst-
elgesio modeliai, kenkiantys m im ui, kuris lem ia usisklendim savyje. Tai - nerimastingo (vengianio) tipo
socialinei veiksenai. asmenybs sutrikimas. Antrai grupei bdingas ekscentrikas elgesys. Tai -
schizoidinio tipo asmenybs sutrikimas. Jai bdingas bejausm is abejingum as.
Treiosios grups sutrikim am s bdingas teatralikas ir im pulsyvus elgesys,
m ogus, turintis isterinio tipo asmenybs sutrikim,, pasiym i pavirutiniku,
dm esio sau reikalaujaniu em ocingum u. Tokie asm enys daug energijos skiria
tam , kad bt kit vertinti ir pagirti. m ons, turintys narcizin asmenybs su
trikim,, pervertina savo svarb, tam danai padeda ir j fantazijos apie skm .
Jie sunkiai priim a kritik, danai j reaguodam i pykiu ar gda. Turinij
ribin asmenybs sutrikim tapatum as yra nestabilus, santykiai nepastovs, em o-
cijos nepastovios ir im pulsyvios. Jei asm enyb yra m ogaus ilgalaikis m sty
m o, jausm bei veikim o bdas, tai rykiai nepastovus savs suvokim as apibr
ia ribinio tipo asmenyb.
Asocialaus tipo asmenybs sutrikimas

K eliantis daugiausia rpesi visuom enei ir sunkiai tiriam as sutrikim as yra aso Asocialaus tipo asmenybs
cialaus tipo asm enybs sutrikim as. Toks m ogus (anksiau vadintas sociopa- sutrikimas (antisocial
tu ar psichopatu) paprastai yra vyras, kurio sins jausm o nebuvim as iryk personality disorder) -
ja iki 15 m et, jam pradjus m eluoti, vogti, m utis ar gyventi palaid lytin gy asmenybs sutrikimas, kuomet
venim (Cale ir Lilienfend, 2002). Pus toki paaugli tam pa asocialiais su neturintis sins jausmo
augusiais, kurie nesugeba ilaikyti savo darbo viet, bna neatsakingi sutuok mogus (paprastai vyras) kenkia
tiniai ir tvai, agresyvs ar link nusikalsti (Farrington, 1991). K ai asocialaus net draugams ir eimos nariams.
tipo asm enybje susiderina auktas intelektas ir am oralum as, m atom e aving Jis gali bti agresyvus ir
ir proting suki. negailestingas arba gudrus
D augum a nusikaltli, nors ir elgiasi asocialiai, neatitinka asocialaus tipo apgavikas.
asm enybs apraym o. K odl? Jie atsakingai rpinasi savo draugais ir eim os
nariais. A socialaus tipo asm enyb m aai jauia ir m aai bijo. K ratutiniais at
vejais padariniai gali bti tragiki. H enry Lee Lucasas pasakojo, kad, bdam as
13-os, jis pasm aug m oter, kuri atsisak su juo lytikai santykiauti. V ienu m e
tu jis prisipaino, kad per 32 m etus yra sum us lazda, udusins, nudrs, nu
ovs ir suluoins apie 360 m oter, vyr ir vaik. Pastaruosius 6 savo teroro
m etus Lucasas susivienijo su Elw oodu Toole, nuudiusiu apie 50 m oni, ku
rie, jo m anym u, nebuvo verti gyventi. D raugyst baigsi, kai Lucasas prisi 16.12 PAVEIKSLAS.
paino nudrs ir supjausts dalis savo penkiolikm et sugyventin, kuri buvo altakraujikas suadinimas
Toole dukteria. ir nusikaltimo rizika
A socialaus tipo asm enyb nesigaili paeidusi kit m oni teises. Padars Streso hormono adrenalino
nusikaltim a j tiesiog pam irtu," - sak Lucasas. Toole i esm s buvo lygiai lygis buvo matuojamas
dviejose trylikamei ved
toks pats: udym as m an kaip cigarets rkym as, kaip dar vienas protis" (D ar- berniuk grupse. Ir
rach ir N orris, 1984). stresinje, ir nestresinje
situacijose t, kurie vliau
buvo nubausti u nusikalti
Kas yra asocialaus tipo asmenyb mus (sulauk 18-26 met),
suadinimas buvo
K aip ir nuotaikos sutrikim ai bei schizofrenij, asocialaus tipo asm enyb yra su nedidelis. (I Magnusson,
trikim as, supintas i biologini ir psichologini gij. N vienas genas negali 1990.)
num atyti tokio elgesio kaip nusikaltim as, bet dvyni ir vaiki tyrim ai ro
20
do, kad biologiniam s asociali ir bejausm i individ gim inaiiam s bdinga Baust u nusikaltimus
suadinimas maesnis
didesn asocialaus elgesio rizika (Rhee ir W aldm an, 2002; V iding ir kiti, 15
2005). J genetinis paeidiam um as pasireikia bebaim iu poiriu gy
venim . Laukiant nem alonaus vykio, pavyzdiui, elektros sm gio ar la 10
bai stipraus garso, j autonom in nerv sistem a suadinam a labai silpnai
(H are, 1975). N et ir paauglystje prie nusikaltim j reakcija stres pa 5
sireikdavo em esniu, negu kit paaugli streso horm ono lygiu (16.12 pav.) .
0
K ai kuriuose tyrim uose buvo pastebti 3-6 m et am iaus vaik anks
Nestresin Stresin
tyvieji asocialaus elgesio enklai (Caspi ir kiti, 1996; Trem blay ir kiti, situacija situacija
Nebausti u Bausti u
1994). Berniukai, kurie vliau tapo agresyvs ar asocials paaugliai, anks kriminalinius kriminalinius
nusikaltimus nusikaltimus
tyvoje vaikystje daniausiai bdavo im pulsyvs, nesivarantys, nesir-
830 16 SKYRIUS
pinantys dl socialinio atpildo ir pasiym intys em u nerim o

lygiu. Nukreiptas produktyvesne kryptim i, toks bebaim ikum as
gali atvesti drs heroizm , avantirizm ar didj sport (Poul-
ton ir M ilne, 2002). Jei nra socialins atsakom ybs jausm o, tas
pats polinkis iugdo altakrauj m eistrik apgavik arba m og
ud (Lykken, 1995).
Genetiniai veiksniai daro tak sm egen veiklai. Adrianas
Raine (1999) palygino 41 udiko sm egen PET nuotraukas su
Normalaus mogudio panaaus am iaus ir tos paios lyties norm ali m oni sm ege
mogaus
n nuotraukom is. Raine pastebjo, kad udik sm egen ievs
16.13 PAVEIKSLAS. kaktos skili, padedani kontroliuoti im pulsus, veikla buvo m aiau aktyvi (r
udiko psichika 16.13 p a v .) . is veiklos sum ajim as buvo ypa akivaizdus t m oni sm ege
P E T n u o tra u ko s ro d o
nyse, kurie ud im pulsyviai. Vlesniam e tyrim e Raine ir jo kom anda (2000)
su m a ju s m o g u d io pastebjo, kad kelis kartus vykdiusieji sm urtinius nusikaltim us turi 11 pro
sm e g e n ie v s ka kto s
cent m aiau nei norm aliai sm egen kaktos skili audinio. Tai paaikina, ko
sk ili , p a d e d a n i n u tra u kti
im p u ls yv , a g re sy v e lg e s , dl asocialaus tipo asm enybei yra bdingas rykus kai kuri kognityvini funk
a kty vu m (m a ia u vie si cij, pavyzdiui, planavim o, organizavim o ir slopinim o, trkum as (M organ ir
sri i ). (I R a in e , 1 9 9 9 .)
Lilienfeld, 2000).
Turbt biologikai slygotu bebaim ikum u ir aplinkos taka vaikystje gali
m a paaikinti dviej ilgai nesim aiusi seser - 27 m et Joyce Lott ir 29 m et
M ary Jones - susitikim Piet Karolinos kaljim e, kuriam e abi kaljo u narko-
tik platinim . Kai laikraiai apra j susitikim , atsiliep seniai dings j
netikras brolis Frankas Stricklandas. Jis paaikino, kad negaljo j aplankyti
anksiau, nes taip pat buvo kaljim e u narkotikus, silauim ir vagyst (Sher-
herd ir kiti, 1990).
Taiau vargu ar galim a vien genetika aikinti asocialius nusikaltim us. Paly
ginti su 1960 m etais, 1995 m etais (prie nusikalstam um o sum ajim XX a.
deim tojo deim tm eio pabaigoje) tikim yb, kad vidutinis am erikietis bus nu
udytas, buvo dvigubai didesn, iprievartavim o ir apiplim o tikim yb keturis
kartus didesn, o upuolim o tikim yb penkis kartus didesn (FBI, Uniform Crime
Reports). Sm urtini nusikaltim pagausjo ir kitose Vakar alyse. Taiau var
gu ar pasikeit m ogikasis genofondas. Arba paim kim e brit socialin eksperi-
m ent, kai 1787 m etais Australij buvo itrem ta 160000 nusikaltli. i trem
tini palikuonys, tariam ai turdam i savo protvi nusikaltli genus, padjo
sukurti civilizuot dem okratin visuom en, kurioje nusikalstam um o lygis yra
panaus Britanijos. Genetiniai polinkiai i ties vieniem s m onm s kelia di
desn asocialaus elgesio pavoj nei kitiem s; biologine bei aplinkos taka gali
ma paaikinti, kodl 5-6 procentai nusikaltli vykdo 50-60 procent nusikal
tim (Lym an, 1996). Taiau nordam i paaikinti iuolaikin nusikalstam um o epi
dem ij, privalom e atsivelgti socialinius-kultrinius veiksnius.
Jaun dan vyr nusikalstam um o tyrim as rodo, jog reikin naudinga
pavelgti i platesns biopsichosocialins perspektyvos. Adriano Raine vado
vaujam a m okslinink grup (1996) patikrino beveik 400 20-22 m et am iaus
vyr krim inalines bylas, inodam a, kad visi buvo patyr arba biologinius rizi-
16.14 PAVEIKSLAS.
35
Biopsichosocialins nusikalstamumo aknys
30
Dan kdikiai berniukai, kuri biografijai
buvo bdingi ir gimdymo komplikacijos, ir 25
socialinis stresas dl skurdo, sulauk 20-
22 met dvigubai daniau tapdavo kriminali 20
niais nusikaltliais palyginti su tais, kurie
buvo arba biologins, arba socialins 15
rizikos grupse. (I Raine ir kiti, 1996.)
10
0
I viso nusikaltim Vagysts Smurtas
Skurdas Gimdymo Ir skurdas,
komplikacijos ir gimdymo
komplikacijos
kos veiksnius gim dym o m etu, pavyzdiui, prielaikin gim dym , arba sociali
nius - kil i skurdi arba netvirt eim . M okslininkai kiekvien i grupi
palygino su biosocialine grupe, kurios nari gyvenim as buvo paenklintas ir
biologins, ir socialines rizikos veiksni. Biosocialins grups nariam s grs
dvigubai didesnis pavojus vykdyti nusikaltim (r. 16.14 pav.). V ieno 25 m e
tus vykdyto tyrim o m etu buvo stebim i 1037 vaikai ir paaikjo, jog du bendri
veiksniai leido prognozuoti asocial elges: blogas elgesys vaikystje ir genas,
keiiantis neurom ediatori pusiausvyr (Caspi ir kiti, 2002). N ei blogi" genai,
nei bloga" aplinka pavieniui nenulm vlesnio asocialaus elgesio; veikiau genai
lm , kad kai kurie vaikai buvo jautresni blogam elgesiui su jais. G enetikai
paeidiam uose gyventoj segm entuose" svarbi yra aplinkos taka (M offitt,
2005). K ai elgiam asi asocialiai, kaip ir daugeliu kit atvej, prigim tis ir patirtis
veikia viena kit.
MOKYMOSI REZULTATAI
Asmenybs sutrikimai
21 TIKSLAS. Palyginkite tris asmenybs sutrikim grupes Ir api

menybei bdinga sins stoka ir kartais agresyvus ir
bdinkite poelgius bei smegen veikl, bdingus asocialaus tipo negailestingas elgesys. N ra jokio geno, kuris lem t
asmenybei.
asocialaus tipo asm enyb, taiau genetinis polinkis ga
li sveikauti su aplinkos taka ir sukelti asm eny
Asmenybs sutrikimai - tai nelanksts ir tvars elge bs sutrikim .
sio m odeliai, trukdantys socialiai veiksenai. Pagrin
din pirm osios grups sudedam oji dalis yra nerimas; PAKLAUSKITE SAVS: Kaip js vertintumte santykin prigim
antrosios - ekscentrikas elgesys; treiosios - drama ties ir patirties poveik asocialaus tipo asmenybs susiformavi
tikas arba impulsyvus elgesys. Asocialaus tipo as mui?

832 16 SKYRIUS
Ar pilnatis skatina kai kuri
m oni beprotyb"? Jam esas

Rottonas ir I. W . Kelly (1985) 22 TIKSLAS. Aptarkite psichikos sutrikim paplitim ir apibendrinkite duomenis apie skurdo ir
ianalizavo 37 tyrim duom enis sunki psichikos sutrikim ryius.
ir m gino rasti ry tarp M nulio
fazi ir nusikaltim , m ogu

Kiek paplit vairs aprayti sutrikim ai? Kokie m ons daniausiai paeidia
dysi, skam bui krizi centr

m i? Kuriuo gyvenim o tarpsniu? Kad atsakyt iuos klausim us, vairios alys
ir patekim o psichiatrijos
atliko ilgalaikes struktrizuotas tkstani savo piliei apklausas. Uduodam i
ligonines. J ivada: nra joki

im tus klausim apie sim ptom us, pavyzdiui: Ar yra buv, kad 2 savaites ar
beprotybs dl M nulio*
ilgiau jautts lyg nortum te m irti?", tyrjai vertino ir tuom etin, ir ankstes
rodym . M nulio fazs nesusiju

niais gyvenim o laikotarpiais vyravusius sutrikim us.
sios su saviudybm is, upuoli

Kiek m oni kenia arba kent psichikos sutrikim us? Daugiau negu m anom e.
m ais, eism o avarijom is (M artin ir Apibendrindam as JAV nacionalinio psichikos sveikatos instituto tyrim ir
kiti, 1992; Raison ir kiti, 1999). po jo surengt apklaus, W illiam as Narrow ir jo kolegos (2002) vertino,
jog 1 i 7 am erikiei per prajusius m etus patyr klinikai reikm ing psi
chikos sutrikim (r. 16.4 l e n t e l ).
Britanijos nacionalin statistikos tarnyba (2002) neseniai paskelb pana.

1 i 6, sutrikim lyg.
16.4 LENTEL.
Australijos vyriausybs atliktoje 10 600 suaugusij apklausoje paaikjo,
Amerikiei, kurie per
jog per bet kuriuos 12 m nesi truput m aiau nei 1 i 6 patyr psichikos
prajusius metus patyr
psichikos sutrikim, skaiius sutrikim " (Andrews ir kiti, 1999). Kito Australijos vyriausybs organizuo
procentais to 4500 vaik ir paaugli tyrim o ivadose skelbiam a, jog 1 i 7 turjo psi
chikos sveikatos problem " (Sawyer ir kiti, 2000).
Sutrikimas Procentai
XXI am iuje Pasaulins sveikatos organizacijos (2004) atliktas tyrim as, ku
Piktnaudiavimas
alkoholiu 5,2 rio m etu buvo rengiam i 90 m inui pokalbiai su 60 463 m onm is, vertin:
Generalizuotas prie m etus buvusius psichikos sutrikim us 20 ali. Kaip parodyta 16.15 pa v ..
nerimas 4,0 m aiausiai psichikos sutrikim uregistruota anchajuje, o daugiausiai -
Fobijos 7,8 Jungtinse Valstijose. Be to, kai m ons i M eksikos ir kit ali im igruoja
Obsesinis- Jungtines Valstijas, j pai ir j vaik psichikos sveikata pablogja jiem s
kompulsinis
asim iliuojantis JAV. Pavyzdiui, palyginti su neseniai i M eksikos im igra
sutrikimas 2,1
vusiais m onm is, gim usiem s JAV m eksikiei kilm s am erikieiam s gre
Nuotaikos
sutrikimas 5,1 sia didesn psichikos sutrikim rizika (Grant ir kiti, 2004; Vega ir kiti, 1998 ).
Schizofrenij Vienas psichikos sutrikim prognozs rodikli yra skurdas. Sunki psichi
1,0
Asocialaus tipo kos sutrikim atvej yra dvigubai daugiau tarp t, kurie gyvena em iau skurdo
asmenyb
1,5 ribos (Centers for Disease Control, 1992). Kaip ir daugelis kit koreliacij, skur
Bet kuris psichikos
sutrikimas do ir sutrikim ryys kelia vitos ir kiauinio klausim ": ar skurdas sukelia
14,9 sutrikim us? O gal sutrikim ai lem ia skurd? Yra ir taip, ir taip, nors atsakym as
(K a i k u r ie m o n s v ie n u skiriasi nelygu koks sutrikim as. Schizofrenij stum ia skurd. Taiau skurdo
m e tu p a ty r d u a r d au g iau i
m in t su tr ik im : p av y z d iu i,
keliam as stresas ir m orals nuosm ukis taip pat gali paspartinti sutrikim us, ypa
d e p re sij ir p rik la u so m y b m oter depresij ir vyr piktnaudiavim narkotinm is m ediagom is (Dohren-
n u o alk o h o lio .)
a ltin is : D u o m en y s i N a rro w
wend ir kiti, 1992). Vieno eksperim ento, tyrusio ry tarp skurdo ir patologij,
ir k iti, 2 0 0 2 . m etu m okslininkai stebjo elgesio problem paplitim tarp iaurs Karolinos
16.5 LENTEL. Psichikos sutrikim rizikos ir apsauginiai veiksniai
Rizikos veiksniai Apsauginiai veiksniai
Mokymosi neskms Aerobika

Gimdymo komplikacijos Bendruomen, teikianti gali, galimybi
Serganij ltinmis ligomis ir saugum
arba silpnaprotyste slaugymas Ekonominis savarankikumas
Vaik smurtas ir neprieira Saugumo pojtis
Chronika nemiga Kompetencijos ir kontrols jausmas
Chronikas skausmas Geras vaik aukljimas
Nedarna arba konfliktai eimoje Ratingumas
Maas svoris gimus Teigiamas prieraiumas ir ankstyvieji
ema socialin-ekonomin padtis ryiai
Medicinins ligos Teigiami tv ir vaik santykiai
Neurocheminis disbalansas Gebjimas sprsti problemas
Tv psichikos ligos Lanksti streso ir nelaimi veika
Tv piktnaudiavimas narkotikais Savivert
ir alkoholiu Socialiniai ir darbo gdiai Bet kuris
psichikos sutrikimas
Asmenin netektis eimos ir draug socialin parama
Sunkus
Menki darbo gdiai bei [proiai psichikos sutrikimas
Skaitymo negalia
Jutimin negalia JAV
Socialinis nekompetentingumas Ukraina
Stresiniai gyvenimo vykiai Pranczija
Piktnaudiavimas narkotikais
Kolumbija
Traumuojamieji vykiai
Libanas
altinis: World Health Organization (2004a,b)
Olandija
Meksika
Belgija
indn vaik, kai ekonom ikos pltra sudar prielaidas rykiai sum ainti j ben
Ispanija
druom ens skurd. Tyrim o pradioje skurd keniani vaik elgesys daniau
Vokietija
bdavo asocialus ir agresyvus. Po ketveri m et vaik, kuri eim os pakilo auk
Pekinas
iau skurdo ribos, elgesio problem sum ajo 40 procent, o t vaik, kuri
Japonija
eim gyvenim as nepakito - buvo em iau arba aukiau skurdo ribos - elgesys
irgi nepakito (Costello ir kiti, 2003). Italija
Kaip rodo 16.5 lentel, yra daugyb psichikos sutrikim rizikos ir apsau Nigerija
gini veiksni. Paprastai psichikos sutrikim ai vargina nuo jaunysts. Kaip tei anchajus
gia Robinsas ir Regieras (1991, 331 p.), daugiau kaip 75 procentai m s tiria 0 10 20 30
m j bet kurio sutrikim o pirm uosius sim ptom us pajuto iki 24 m et". Asocia Procentai
lios asm enybs ir fobij poym iai pasirodo anksiausiai, sulaukus atitinkam ai
16.15 PAVEIKSLAS.
m adaug 8 ir 10 m et. Piktnaudiavim as alkoholiu, obsesinis-kom pulsinis, bi
polinis sutrikim ai ir schizofrenij pasireikia apie 20-uosius gyvenim o m etus.
per 2003 metus
Didioji depresija danai prasideda iek tiek vliau, vidutinikai apie 25-uosius
Pagal Pasaulins sveikatos
m etus. ie duom enys rodo, kad reikia m okslini tyrim ir poveikio priem oni,
organizacijos (2004)
norint padti kuo didesniam skaiiui m oni, ypa paaugliam s ir jaunuoliam s, pokalbius, surengtus 20-yje
kam uojam iem s psichikos sutrikim , nevilties ir skausm o. ali.
834 16 SKYRIUS
MOKYMOSI REZULTATAI
22 TIKSLAS. Aptarkite psichikos sutrikim paplitim ir apibendrin iau ir prieingas teiginys taip pat yra teisingas. Kai
kite duomenis apie skurdo ir sunki psichikos sutrikim ryius. kurie psichikos sutrikim ai, pavyzdiui, schizofrenija,
gali m ones nugram zdinti skurd.
M oksliniai tyrim ai rodo, jog 1 i 6 m oni patiria arba
patyr psichikos sutrikim , paprastai ankstyvajam e PAKLAUSKITE SAVS: Ar turite eimos nari arba draug, paty
brandos am iuje. Skurdas yra psichikos lig progno rusi psichikos sutrikim? Jei taip, tai ar kas nors, k perskait
zs rodiklis. Su skurdu susijusios slygos bei patyri te iame skyriuje, padjo jums geriau suprasti, su kokiais i
m ai prisideda prie psichikos sutrikim atsiradim o, ta kiais susiduria is mogus?
16 SKYRIAUS APVALGA: Psichikos sutrikimai
PASITIKRINKITE
1. Kas yra biopsichosocialinis poiris ir kodl jis yra 4. Kokie yra penki schizofrenijos tipai?
svarbus m s psichikos sutrikim supratim ui? 5. Ar asocialaus tipo asm enybs bruoai yra pavel
2. Kuo skiriasi generalizuotas nerim as, fobijos ir ob dim i?
sesinis-kom pulsinis sutrikim as?
6. Ar skurdas sukelia psichikos sutrikim us? Paaikin
3. K reikia pasakym as, kad depresija - tai toks kite.
psichikos sutrikim as, kur galim a lyginti su papras
ta sloga?

Aktyvumo ir dmesio sutrikimas Disociaciniai sutrikimai Nerimo sutrikimai (anxiety disorders), 796 p.
(attention-deficit hyperactivity disorder, (dissociative disorders), 804 p. Nuotaikos sutrikimai
ADHD), 786 p. Disociacinis tapatumo sutrikimas (mood disorders), 807 p.
Asmenybs sutrikimai (dissociative identity disorder, DID), 804 p. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
(personality disorders), 828 p. DSM-IV (Diagnostic and Statistical Manual of (obsessive-compulsive disorder, OCD),
Asocialaus tipo asmenybs sutrikimas Mental Disorders, Fourth Edition), 790 p. 798 p.
(antisocial personality disorder), 829 p. Fobija (phobia), 797 p. Panika (panic disorder), 796 p.
Bipolinis sutrikimas Generalizuotas nerimas Potrauminio streso sutrikimas (PTS)
(bipolar disorder), 808 p. (generalized anxiety disorder), 796 p. (post-traumatic stress disorder, PTSD), 799 p.
Didioji depresija Kliedesiai (delusions), 819 p. Psichikos sutrikimas
(major depressive disorder), 808 p. Manija (mania), 808 p. (psychological disorder), 785 p.
Medicininis modelis (medical model), 788 p. Schizofrenija (schizophrenia), 819 p.
Terapija
Psichoterapijos rys
Psichoanaliz
Humanistin terapija
Elgesio terapija
Kognityvin terapija
Grupin ir eimos terapija
Psichoterapijos vertinim as
Ar psichoterapija veiksminga?
PAMSTYKIME KRITIKAI. Regresija nuo neprasto link prasto
Santykinis skirting psichoterapijos ri veiksmingumas
Alternatyvij terapij vertinimas
Bendrieji psichoterapijos ri bruoai
Kultra ir vertybs psichoterapijoje
PAVELKIME I ARIAU. Psichoterapeut kliento vadovas
Biom edicinin terapija
Gydymas vaistais
Smegen suadinimas
Psichochirurgija
Psichikos sutrikim profilaktika
1 TIKSLAS. Aptarkite, kuo skiriasi psichoterapijos, biomedicinins terapijos ir eklektinis poi
riai terapij.
iandien daug im anom e apie kosm os, gana gerai inom e, kokia yra Ju

piterio atm osferos chem in sudtis. D eja, apie tai, kas vyksta m s vidi
nje erdvje - apie psichikos sutrikim us, apraytus 16 skyriuje, bei j vei
kim - tik dabar pradedam e daugiau suprasti. N uo tada, kai prie 2200
m et Eratostenas tiksliai apskaiiavo em s spindul, m ons sukr kosm oso
em lapius, ityrinjo Sauls sistem , gyvybs atsiradim em je, atrado ge
netin kod, igyd daugyb lig ir kai kuriom s j ukirto keli. Per vis t lai
k psichikos sutrikim us m ginta alinti daugybe iurki ir velni bd: pa
Dorothea Dix (1802-1887) darant skyles galvoje, guldant ilt voni ir m asauojant, atskiriant nuo m o
ni, nuleidiant krauj ar ivarant ton", apgyvendinant saultoje ir ram ioje
Btina atkreipti dmes
bkl pamili, kurie aplinkoje, gydant vaistais, elektros oku ir pokalbiais apie vaikysts igyveni
ms Britanijos Taut m us, dabartinius jausm us, netinkam as m intis ir poelgius.
Sandraugoje laikomi
N uo iurki prie velnesni gydym o m etod pereita toki reform atori
udaryti narvuose."
kaip Philippe Pinelis Pranczijoje, D orothea D ix Jungtinse V alstijose, K ana
doje ir kotijoje, pastang dka. Jie rm psichiatrijos ligonini, kuriose bt
taikom i hum anikesni gydym o bdai, steigim . Suinosim e, kad pradjus tai
kyti gydym vaistais ir grupinio gydym o program as nuo X X a. etojo deim t
Psichoterapija m eio vidurio labai sum ajo psichiatrijos ligonini pacient skaiius.
(psychotherapy) - V isas terapijos ris galim a suskirstyti dvi pagrindines grupes: psicholo
emocijas orientuota, pasitikji gin terapij ir biom edicinin terapij.
mu pagrsta sveika tarp iandien poveikio priem oni pasirinkim as priklauso ir nuo sutrikim o, ir nuo
kvalifikuoto psichoterapeuto ir specialist poirio. Psichikos sutrikim ai, kurie, tyrintoj m anym u, yra im okti
mogaus, turinio psichologini (pavyzdiui, fobijos), tikriausiai bus gydom i pasitelkus psichologin terapij
sunkum. arba psichoterapij. Psichoterapija - tai planingas, em ocijas orientuotas, pa
sitikjim u grstas bendravim as tarp kvalifikuoto, visuom ens pripainto gydan
Biomedicinin terapija
iojo ir kenianiojo" (Frank, 1982).
(biomedical therapy) -
Sutrikim ai, kuri aknys gldi biologijoje (pavyzdiui, schizofrenija), tik-
riausiai bus gydom i biom edicinine terapija - vaistais ar m edicininm is pro
vaistai ar medicinins proced
cedrom is, kurie veikia tiesiogiai paciento nerv sistem .
ros, kurie tiesiogiai veikia
inom a, daugelis psichikos sutrikim kyla kaip atsakas socialines aplin-
paciento nerv sistem. kybes, todl galim a gilintis ir galim ybes gerinti nesveik" aplink. Pavyz
Eklektinis poiris diui, vaikai, aug skurde, pasiym i didesne elgesio sutrikim , o vaikai, aug
(eclectic approach) - prabangoje, - didesne valgym o sutrikim rizika.
poiris, kad psichoterapeutas, A tsivelgdam i klient ir jo problem , kai kurie gydytojai taiko vairius po-
atsivelgdamas klient veikio bdus. I ties, pus vis psichoterapeut teigia, kad jie rem iasi eklek-
problemas, gali taikyti vairius tiniu poiriu - taiko skirting m etod derin (Beitm an ir kiti, 1989; Caston-
psichoterapijos metodus.
TERAPIJA 837
guay ir Goldfried, 1994). Artim ai su eklektika siejasi psichoterapin integraci

ja. Integracija siekiam a jungti vairius m etodus vien nuosekli sistem , o ne
rinktis juos po vien.
MOKYMOSI REZULTATAI
dicininje terapijoje skiriam i vaistai ar m edicinins
1 TIKSLAS. Aptarkite, kuo skiriasi psichoterapijos, biomedicini-
procedros, tiesiogiai veikiantys paciento nerv sis
ns terapijos ir eklektinis poiriai terapij.
tem . Vadovaujantis eklektiniu poiriu taikom i vai
Psichoterapija - tai em ocijas orientuota, pasitikji rs gydym o m etodai; psichoterapinje integracijoje
mu grsta sveika tarp kvalifikuoto psichoterapeuto m ginam a jungti vairius m etodus vien nuosekli
ir m ogaus, turinio psichologini sunkum . Biome- sistem .
Psichoterapijos rys
I daugelio psichoterapijos ri aptarsim e tik svarbiausias. Kiekviena j yra
sukurta rem iantis viena ar daugiau pagrindini psichologijos teorij: psichoa-
nalitine, hum anistine, elgesio ir kognityvin. Nagrinsim e ir kai kuri i m e
tod taikym grupse.
Psichoanaliz
2 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra psichoanaliz, ir aptarkite ios terapijos tikslus.
Daugum a iuolaikini psichoterapeut nebeusiim a tokia praktika, kokia usi Psichoanaliz

im injo Sigm undas Freudas, taiau pastarojo sukurti psichoanalizs bdai tai (psychoanalysis) -
kom i ir iandien, ypa psichodinaminje terapijoje. Iliko ir Freudo vartoti ter Sigmundo Freudo
m inai. Freudo psichoanaliz - pirm oji psichologin terapija. psichoterapijos bdas, kai
paciento laisvosios asociacijos,
Tikslai
prieinimasis, sapnai ir
Kaip jau m injom e 15 skyriuje, Freudas m an, kad daugelis psichologini pro perklimas, psichoterapeuto
blem kyla dl to, kad vaikystje buvo slopinam i kai kurie im pulsai ir konflik atlikta j interpretacija ilaisvina
tai. Psichoanalitikai siekia, kad pacientas sism onint istum tus jausm us ir galt paciento anksiau buvusius
juos nagrinti. Pam au m gindam as sm oningai suvokti savo sutrikim prie istumtus jausmus ir padeda jam
astis, vykdydam as sen priesak - paink pats save , m ogus analizs m etu suprasti save.
perdirba um irtus jausm us ir prisiim a atsakom yb u savo pasveikim . Psi
choanalizs teorija daro prielaid, kad pacientas gals gyventi sveikiau ir ra
m iau, jei atpalaiduos t energij, kuri anksiau buvo skirta konfliktam s tarp id,
ego ir superego.
Metodai
3 TIKSLAS. Apibdinkite psichoanalizje taikomus metodus ir aptarkite, k apie i psichotera

pijos r sako kritikai.
Psichoanaliz - tai istorijos atkrim as. Ji kapsto praeit, vildam asi atskleisti
dabart. Taiau kaip?
838 17 SKYRIUS
Atm ets hipnoz kaip nepatikim m etod, Freudas m taikyti laisvj aso
ciacij bd. Tarkim , js esate pacientas ir jum s taikom as is bdas. Psichoa
nalitikas paprao js atsipalaiduoti, galbt atsigulti ant kuets. Jis atsisda taip,
kad js jo nem atytum te ir galtum te sutelkti dm es savo m intis bei jaus
m us. Js garsiai kalbate apie tai, kas auna galv - pasakojate vaikysts pri
sim inim us, sapn ar neseniai patirt igyvenim . Atrodo, kad tai lengva, bet ne
trukus pastebite, kad ne visk pasakote, kad danai redaguojate savo m intis,
praleisdam i tai, kas jum s atrodo banalu, nesvarbu ar gdinga. Net ir saugiai jaus
dam iesi alia psichoanalitiko, js trum pam nutylate, prie pasakydam i trikdan
i m int. Js galite pajuokauti arba pereiti prie kitos tem os, kuri jum s atrodo
ne tokia grsm inga. Kartais js protas gali aptem ti ir nesugebti prisim inti svar
bi detali.
Prieinimasis (resistance) - Psichoanalitikui tokios klitys laisvj asociacij tkm je reikia prieini
psichoanalizje: trukdymas m si. Jos rodo ugniaut nerim ir tai, kad slepiate jus jaudinani inform a
nerim kelianiai informacijai cij. Psichoanalitikas nori tirti i slapt srit, parodydam as js prieinim si ir
pasiekti smon. paddam as jum s suprasti jo uslptj prasm . Analitiko interpretacijos - prie
laidos apie uslptus norus, jausm us bei konfliktus padeda m staniam bei ne
Interpretacija (interpretation) - praradusiam sveikos nuovokos m ogui pasiekti valg. Laiku analitiko pasi
psichoanalizje: analitiko lyta interpretacija, pavyzdiui, kodl js nenorite kalbti apie savo m otin - gal:
pagalba pacientui pastebti ir irykinti tai, ko vengiate. Taip jum s gali paaikti, k reikia js prieinim a
suprasti sapn reikm, savo sis, ir kaip tai sveikauja su kitom is js psichologins problem os dalim is.
prieinimsi ar kitok reikming Freudas tikjo, kad dar vienas raktas uslopintus im pulsus yra sapn la
elges, kad pastarasis pasiekt tentinis turinys - j pagrindin, bet cenzruojam a reikm . Taigi iklauss js
valg. pasakojim apie sapn, psichoanalitikas pasako, kokia, jo m anym u, yra paslp
toji sapno reikm .
Per kelet psichoanalizs seans js tikriausiai savo analitikui atskleisite dau
giau, negu kada nors esate apie save kam nors pasakoj. Kadangi psichoana
lizs teorija pabria vaikysts patirties form uojani gali, tai didel dalis to,
k js atskleidiate apie save, susijusi btent su ankstyviausiais prisim inim ais
Be to, js turbt pajusite stipr teigiam arba neigiam jausm savo analitikui
Freudas pasakyt, kad js perkelsite" savo stipriausius jausm us i santyki su
Perklimas (transference) - eim os nariais ar kitais svarbiais m onm is analitik. Psichoanalitik bei kit
psichoanalizje: jausm, kuriuos psichoterapeut sitikinim u, perklim as atskleidia tuos ilgai slopintus jausm us
pacientas jauia kitiems (pavyzdiui, priklausom yb ar sum iusius m eil ir pykt) ir leidia, nors ir
monms (pavyzdiui, meil pavluotai, padedant psichoanalitikui, juos ianalizuoti. Bet psichoanaliz nra
ar neapykant tvui ar motinai), tik knaisiojim asis po vaikysts prisim inim us. Analizuodam as savo jausm us ana
nukreipimas analitik. litikui, js galite geriau suprasti savo dabartinius santykius su kitais m onm is,
Kritikai teigia, kad psichoanalitik interpretacijas sunku atm esti. Psichoana
litikai pripasta, jog sunku rodyti arba paneigti j interpretacijas, bet jie tvirtina,
kad jos danai labai padeda j pacientam s. Psichoanaliz - terapija, o ne m okslas.
Tradicin psichoanaliz trunka ilgai ir daug kainuoja. Tam reikt kelerius
m etus po kelis kartus per savait lankytis pas labai kvalifikuot ir gerai apm o
kam psichoanalitik. (Kadangi vienos valandos seansas kainuoja 100 doleri,
tai, lankydam iesi 3 kartus per savait dvejus m etus, sum oktum te apie 30 000
doleri.) Tai paaikina, kodl, iskyrus Pranczij, Vokietij, Kanados Kvebe
TERAPIJA 839
ko provincij ir Niujork, palyginti nedaug psichoterapeut j taiko (Goode, Jau 200 met nesilankiau pas
2003). I ties Jungtinse Valstijose vykdom a sveikatos apsauga gerokai sum a psichoanalitik. O jis grietai
ino draudim o apm okam as psichikos sveikatos paslaugas bei trukm . Tai pa seka Freudu. Jei vis t laik
skatino trum pinti gydym o laikotarpius ir reiau skirti stacionar gydym . biau pas j lanksis, galbt
biau igijs."
Psichodimamin terapija Woody Alienas viename filmo
Umigs epizod (pabuds i
4 TIKSLAS. Palyginkite psichodinamin Ir tarpasmenin terapij su tradicine psichoanalize.
bsenos, kurios metu jis buvo
Freudo teorijos veikiam i psichodinamikos terapeutai, nordam i suprasti paciento nei gyvas, nei mirs)
nusiskundim us, analizuoja jam svarbius santykius, tarp j - vaikysts igyveni
m us ir santykius su terapeutu. Ji taip pat padeda pacientui nagrinti ir suprasti
uslopintas m intis ir jausm us. ie psichoterapeutai gali bendrauti su pacientu
sddam i vienas prieais kit (o ne taip, kad pacientas jo nem atyt), susitikti
su juo vien kart (o ne kelet) per savait, ir tik kelet savaii ar m nesi (o
ne kelerius m etus).
Be abejo, trum pa psichodinam ikos terapeuto pokalbio su pacientu itrauka
negali parodyti bd, kaip psichodinam in terapija aikina m ogaus problem as.
Norim e parodyti, kaip silom om is interpretacijom is psichodinam ikos terapeutas
siekia padti pacientui, nagrindam as paprastas, periodikai pasikartojanias te
m as, ypa santykiuose su m onm is. Pateiktam e pokalbyje terapeutas Davidas
M alanas interpretuoja tai, k jis igirdo i depresijos apim tos m oters, stengda
m asis padti jai suprasti savo problem as. Atkreipkite dm es tai, kaip jis ai
kina m oters odius ir daro prielaid, kad santykis su terapeutu atskleidia ti
pik jos elgesio m odel (1978, 133-134 p.):
M alanas: M anau, kad js - m ogus, kuriam btina aktyviai gyventi. Kitaip pa

juntate, kad kakas negerai. Ar tai ties?
Pacient: Taip.
M alanas: Be to, a m anau, kad po visu tuo slypi daugyb labai stipri slegiani
jausm . Juos kakaip jauiate, bet nepakankam ai aikiai. Tiesa? At
rodo, kad tokia bsena jus jau seniai apm usi.
Pacient: Jau kelerius m etus, kai tik atsisdu ir im u apie tai galvoti, m ane ap
im a depresija, todl stengiuosi apie tai negalvoti.
M alanas: Na, m atote, js pati nustatte tam tikr savo elgesio m odel, tiesa?
Js panaiai elgiats ir bendraudam a su m anim i, nes, nepaisant to,
kad jus slegia rpesiai ir atrodo, kad em slysta i po koj, js
m an apie tai pasakojate, lyg nebt nieko blogo.
Tarpasmenin psichoterapija, sutrum pintas (12-16 seans) psichodinam ins

terapijos variantas, yra veiksm inga gydant depresij (W eissm an, 1999). Tarp
asm enine terapija siekiam a padti m onm s suprasti savo sunkum prieastis,
i karto palengvinti sim ptom us, o ne i esm s pakeisti asm enyb. Terapeutas
vis pirm a sutelkia dm es dabartinius pacient santykius ir stengiasi padti
jiem s tobulinti bendravim o gdius, o ne gydyti praeities aizdas ir silyti savo
aikinim us.
840 17 SKYRIUS
iuos tikslus iliustruoja Anos (tai nra jos tikrasis vardas), 34 m et itek
jusios specialists, atvejis. Gavus auktesnes pareigas, padidjo jos atsakom y
b ir tekdavo daugiau laiko praleisti darbe. Prajus penkiem s m nesiam s, Ana
pradjo jausti vis didesn tam p tarp savs ir vyro, nes jis norjo antro vaiko.
Ji pradjo jaustis prislgta, sunkiai um igdavo, tapo irzli, m augti svoris. Tra
dicinis psichodinam ikos terapeutas bt padjs Anai suvokti jos pykio prie
puolius ir rasti gynybos priem oni nuo io pykio. Tarpasm enins psichotera
pijos specialistas irgi norjo, kad Ana tai suvokt, taiau dar ir paskatino j m s
tyti apie artim esnes problem as - kaip rasti pusiausvyr tarp nam ir darbo, i
sprsti gin su vyru ir veiksm ingiau ireikti savo em ocijas (M arkowitz ir ki
ti, 1998).
Humanistin terapija
5 TIKSLAS. Nurodykite pagrindinius humanistins terapijos bruous ir apibdinkite konkreius
Carlo Rogerso klient orientuotos terapijos tikslus bei metodus.
Kaip jau rayta 15 skyriuje, hum anistinm is vadinam os teorijos pabria paia
m e m oguje gldinias saviraikos galias. Todl nenuostabu, jog hum anistiniai te
rapeutai skatina m ogaus saviraik, paddam i jam geriau save suprasti ir vertinti.
Ir hum anistins, ir psichoanalitins terapij alininkai stengiasi m ainti asm eny
bs konfliktus, trukdanius jos raidai. Bet hum anistins terapijos alininkai ski
riasi nuo psichoanalitik tuo, jog pabria:
dabart ir ateit labiau negu praeit: jie tyrinja iuo m etu kylanius jaus
m us, o ne ieko t jausm prieasi vaikysts igyvenim uose;
smoningas, o ne nesm oningas m intis;
tiesiogin atsakomyb u savo jausm us ir veiksm us, o ne paslpt prieasi

atskleidim ;
asm enybs ugdym ir jos saviraik, o ne ligos gydym . ioje terapijoje ne

bna pacient", o tik klientai (tokiam etikets pakeitim ui pritaria daugu
m a psichoterapeut).
klient orientuota terapija Vienas i plaiausiai taikom hum anistins terapijos m etod yra Carlo Ro
(client-centered therapy) - gerso (1961, 1980) klient orientuota terapija. J taikantys psichoterapeu
tai Carlo Rogerso sukurta tai sutelkia dm es tai, kaip pats klientas sm oningai save suvokia, o ne sa
humanistin terapija, kurios vo, kaip psichoterapeut, interpretacijas. Hum anistinis terapeutas klauso, ne
metu terapeutas taiko tokias kritikuodam as ir neinterpretuodam as, ir nenukreipia kliento sprendim . Todl
technikas, kaip aktyvus i terapija dar vadinam a nedirektyvija (nenurodanija) terapija.
klausymasis, sudarydamas M anydam as, jog daugum a m oni turi pakankam ai vidini gali tobulti.
nuoirdi, palanki, empatik Rogersas skatino terapeutus bti nuoirdius, palankiai nusiteikusius ir empa-
aplink, padedani klientui tikus. Nusim ets kauk ir nuoirdiai reikdam as savo jausm us, sukrs bes
tobulti (dar vadinama asmen lygiko palankum o klientui atm osfer, sigyvendam as ir atspinddam as kliento
orientuota terapija). jausm us, terapeutas padeda jam geriau save suprasti ir vertinti (Hill ir Nakay-
am a, 2000). Rogersas (1980, p. 10) rao:
TERAPIJA 841
Klausymasis lemia rezultatus. Kai a atidiai klausausi mogaus, skatindamas

isipasakoti, kas jam yra svarbu tuo metu, girddamas ne tik jo odius, bet j
pat, ir kai a leidiu jam suprasti, jog igirdau tai, kas jam asmenikai svarbu,
atsitinka daug dalyk. Pirmiausia a pamatau dking vilgsn. mogus jauiasi
atsipalaidavs. Jis nori dar daugiau papasakoti man apie savo pasaul. Naujas
laisvs pojtis stumteli j priek. Jis tampa atviresnis kaitai.
A gana danai pastebdavau, kad kuo labiau sigilinu tai, kas svarbu
asmeniui, tuo daugiau visko vyksta. mogaus, kuris supranta, jog jo atidiai
klausomasi, akyse beveik visada sublizga aaros. A manau, jog tam tikra prasme
jis ima verkti i diaugsmo. Bna taip, lyg jis sakyt: Dkui Dievui, kakas
mane igirdo. Kakas supranta, kas a esu.
Pagal Rogerso m etodik, girdti , vadinasi, aktyviai klausytis - atkartoti, Aktyvus klausymasis
persakyti, m ginti isiaikinti, k m ogus nori ireikti odiais ir kitais bdais, (active listening) -
ir pripainti reikiam us jausm us. Aktyvus klausym asis yra dabar plaiai pripa empatikas klausymasis, kai
inta terapinio konsultavim o dalis m okyklose, universitetuose ir klinikose. Kon terapeutas atkartoja, persako ir
sultantas dm iai klausosi ir siterpia tik tam , kad persakyt kliento odius, pri tikslina, k klientas norjo
tart jo jausm am s ar pasiaikint. Toliau pateiktam e Rogerso ir jo kliento po pasakyti. Tai bdinga Rogerso
kalbyje atskleidiam a, kaip m okslininkas m gina sukurti kliento psichologin klient orientuotai terapijai.
veidrod, kuriam e is galt aikiau save m atyti.
Klientas: A esu niekam tiks, visada toks buvau ir bsiu.
Rogersas: Ir tai js dabar jauiate, hm ? Jauiate, jog esate nieko vertas nei sau,
nei kitiem s. Niekada niekam nebsite ko nors vertas. Js tiesiog vi
sikai nieko vertas, ar taip? Tai i ties labai lykts jausm ai. Jaus
ti, jog esi visikai nieko vertas, hm ...
Klientas: M m m . (Nedrsiai, tyliai m urm a.) Tai m an an dien pasak tas vai
kinas, su kuriuo buvau nuvyks m iest.
Rogersas: Ar tas vaikinas, su kuriuo buvote nuvyks m iest, i ties pasak, jog
esate nieko vertas? Ar tai js sakote? Ar a teisingai supratau?
Klientas: Mmm.
Rogersas: Jei a gerai supratau, tai js norjote pasakyti, jog yra m ogus, ku
ris jum s t reikia ir jum s jo nuom on svarbi? Ir jis pasak, jog
m ano, kad js esate nieko vertas. Ir tai i tikrj sm arkokai sujudi
no em po js kojom is. (Klientas tyliai verkia). Tai net aaras spau
dia. (Tyla trunka 20 sekundi.)
Klientas: (Gana atariai.) Taiau m an tai visai nesvarbu.
Rogersas: Js sau sakote, jog jum s tai visai nesvarbu, taiau a m anau, jog ka
kuriai js daliai tai rpi, nes ta js dalis net verkia dl to.
Mes turime dvi ausis ir vien
Ar gali psichoterapeutas bti tobulas veidrodis, neatrinkdam as ir neinterpre burn, kad galtume daugiau
tuodam as to, kas jam e atsispindi? Rogersas pripaino, jog negalim a bti visikai klausytis ir maiau kalbti."
nedirektyviu. Taiau, jo nuom one, svarbiausia, kad psichoterapeutas bt pa Zeno, 335-263 m. pr. Kr.
lankus ir suprast klient. Kai aplinka m aloni, nesm erkianti, utikrinanti bes Diogenes Laertius
842 17 SKYRIUS
lygik pagarb, m ogus gali pripainti net ir blogiausius savo bdo bruous,
jaustis vertinam as ir nenukentjs.
Jei norite aktyviau klausytis bendraudam i su m onm is, naudokits iais tri
m is patarim ais:
1. Perfrazuokite. Pasitikrinkite, ar teisingai supratote, apibendrindam i pane

kovo odius savais odiais.
2. Skatinkite paaikinti. Klausim as: Kas galt bti ia pavyzdiu?", gali pa

skatinti panekov pasakyti daugiau.
3. Atspindkite jausm us. Tai skam ba erzinam ai gali atspindti tai, k js

jauiate stebdam i panekovo kno kalb ir tam p.
Elgesio terapija
6 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo pagrindins elgesio terapijos prielaidos skiriasi nuo tradicins psi-
choanalitins ir humanistins terapijos.
Vis iki iol nagrint psichoterapijos m etod prielaida yra ta, kad geriau pas
tant save m oni psichologins problem os lengvja. Tradicini psichoanalitik
sitikinim u, problem os paprastja, kai m ons im a suprasti savo neisprstas ir
nesism onintas tam pas. Hum anistins krypties psichoterapeutai taip pat m a
no, kad m onm s padeda slytis su savo jausm ais . Elgesio terapijos alinin
kai abejoja, ar save painti yra svarbiausia. Jie m ano, kad problem ikas elge
sys yra rpest keliantis dalykas. Pavyzdiui, js suprantate, kodl per egzam i
Elgesio terapija nus labai nerim aujate, bet dl to js nerim as neinyksta. Elgesio terapija tai
(behavior therapy) - ko gerai inom us m okym osi dsnius nerim kelianiam elgesiui alinti. alin
terapija, kuri taiko mokymosi dam i fobijas ar seksualinius sutrikim us, ie psichoterapeutai per daug nesigili
dsnius nepageidaujamam na sutrikim vidines prieastis. Jie supranta netinkam o elgesio sim ptom us, pa
elgesiui paalinti. vyzdiui, nerim , kaip im okt elges, kuris gali bti pakeistas veiksm ingesniais
elgesio bdais.
Klasikinio slygojimo metodikos
7 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra prieprieinis slygojimas, ir apibdinkite slyio bei aversinio
slygojimo terapij metodus.
Viena elgesio terapijos bd grup rem iasi dsniais, kuriuos slygojim o ekspe
rim entais nustat Pavlovas. Pasak jo ir kit m okslinink, klasikinio slygojim o
bdu m es im okstam e vairaus elgesio ir em ocini reakcij. Tad ar m s nepa
geidaujam i sim ptom ai nra slygotos reakcijos? Jei taip, tai gal ia padt naujas
slygojim as? M okym osi teoretikas O. H. M owreris sukr toki slygojim o te
rapij besilapinantiem s lov. Vaikas m iega ant skysiui jautraus patiesallio,
K pasakyt psichoanalitikas sujungto su adintuvu. Patekusi ant patiesallio drgm jungia adintuv ir pa
apie i terapijos metodik, adina vaik. Kartojant gana daug kart, is nevalingo lapinim osi ryys su pa
taikom besilapinantiems budim u sustabdo lapinim si lov. Trim is atvejais i keturi is gydym as yra
lov? K atsakyt elgesio veiksm ingas, o skm pagerina vaiko savivaizd (Ghristophersen ir Edwards,
terapijos specialistas? 1992; Houts ir kiti, 1994).
TERAPIJA 843
Jei, pavyzdiui, klaustrofobin baim keltis liftu yra im oktas atsakas bu Prieprieinis slygojimas
vim udaroje erdvje, tai gal tos baim s galim a atsikratyti prieprieinio sly (counterconditioning) -
gojim o bdu veikiant baim s atsak? Prieprieinis slygojim as baim keliant elgesio terapijos metodika,
dirgikl susieja su nauju atsaku, kuris yra nesuderinam as su baim s jausm u. I slygojanti naujus atsakus
ties elgesio psichoterapeutai skm ingai prieprieinio slygojim o bdu veik dirgiklius, sukelianius
baim , pakartotinai siedam i udar lifto erdv su atsipalaidavim o atsaku. Taip nepageidaujam elges:
baim s reakcija gali bti pakeista. Yra dvi prieprieinio slygojim o rys: pagrsta klasikiniu slygojimu.
slyio terapija ir aversinis slygojimas. Apima slyio terapij ir aversin
slygojim.
Slyio terapijos . M ary Cover Jones, bihevioristo Johno B. W atsono bendradarb,
1924 m etais apra tok pavyzd. Trej m et Piteris labai bijo triui ir kit vel-
niaplauki objekt. (Prieingai negu 8 skyriuje aprayta m aojo Alberto labo
ratorikai slygota baltj iurki baim , Piterio baim kilo jam gyvenant na
m uose ir yra gerokai stipresn.) Jones tikslas - pakeisti Piterio triui baim
slyginiu atsaku, kuris yra nesuderinam as su baim e. Ji num ato susieti baim ke
liant triu su m aloniu, atpalaiduojaniu atsaku, susijusiu su valgym u.
Kai alkanas vaikas pradeda valgyti priepieius, Jones nea narvel su triu
iu ir pastato j kitam e didiulio kam bario gale. Piteris vargu ar pastebi tai, nes
tuo m etu noriai krem ta sausainius su pienu. Vliau kasdien narv ji stato vis
ariau ir ariau. Po dviej m nesi Piteris jau nebebijo triuio: valgydam as lai
ko j ant keli ir glosto. Jis m aiau bijo ir kit plaukuot objekt, nes baim
nugalta" arba pakeista atsipalaidavim o bsena, kuri nesiderina su baim e (Fis
her, 1984; Jones, 1924).
Deja, Jones aprayta istorija apie Piter ir jo triui baim ne i karto tapo Slyio terapijos
psichologijos m okslo dalim i. Tiem s, kuriem s bt galjusi padti i prieprie (exposure therapies) -
inio slygojim o m etodika, teko laukti daugiau kaip 30 m et, kol psichiatras elgesio terapijos technikos
Josephas W olpe (1958; W olpe ir Plaud, 1997) patobulino Jones m etodik ir ji (pavyzdiui, sisteminis jautrumo
tapo vienu plaiausiai taikom elgesio terapijos bd - slyio terapija, kurios mainimas), kuri metu mogus
m etu m ons bna veikiam i to, ko jie paprastai vengia. Galim a sum ainti neri vaizduotje arba i tikrj
m , pratinant m ones prie anksiau juos bauginusi dalyk - panaiai kaip pri veikiamas tuo, ko jis bijo ir
prantam a prie pravaiuojanio traukinio triukm o (Deacon ir Abram owitz, 2004). vengia.
Vienas plaiausiai taikom slyio terapijos bd yra sistem inis jautrum o
m ainim as. Kaip ir Jones, W olpe teig, kad nem anom a vienu m etu jausti ne Sisteminis jautrumo mainimas
rim ir bti atsipalaidavusiam . Jeigu js gebate daug kart atsipalaiduoti, su (systematic desensitization) -
sidrs su nerim kelianiu dirgikliu, tai ilgainiui js nerim as gali inykti. Tik prieprieinio slygojimo ris,
labai svarbu, kad to bt siekiam a laipsnikai. kai maloni atsipalaidavimo
Panagrinkim e, kaip tai vyksta su viena i fobij, bding daugeliui m oni. bsena siejama su laipsnikai
sivaizduokite, kad js bijote vieai kalbti. Elgesio terapijos specialistas i pra stiprjaniais nerim kelianiais
di gali js paprayti padti sudaryti nerim keliani kalbjim o situacij hie dirgikliais. Paprastai taikoma
rarchij. Js nerim o hierarchija gali isidstyti nuo silpno nerim o kalbant ne fobijoms gydyti.
didelje draug grupje iki panikos, kai reikia kalbti didiulei auditorijai.
Tada psichoterapeutas, pasitelks laipsniko atsipalaidavimo m etodik, m oko
jus atpalaiduoti i pradi vienus raum enis, paskui kitus, kol galiausiai pasie
kiate m ieguist visiko atsipalaidavim o ir ram ybs bsen. Tada psichoterapeutas
paprao js usim erkti ir sivaizduoti situacij, keliani silpn nerim , pavyz
844 17 SKYRIUS
diui, js su draugais geriate kav ir svarstote, kalbti ar nekalbti. Jei sivaiz

duojam a situacija privert jus susijaudinti, pakeliate pirt, o psichoterapeutas
liepia jum s nebegalvoti apie tai ir vl visikai atsipalaiduoti. i sivaizduojam a
situacija pakartotinai siejam a su atsipalaidavim u tol, kol js, j sivaizduoda
m i, nebejauiate jokio nerim o.
Psichoterapeutas laipsnikai pereina prie kit js nerim o hierarchijos pa
kop ir atsipalaidavim u m aina js jautrum kiekvienai sivaizduojam ai situa
cijai. Po keli toki seans js sivaizduojam elges im ginate tikrom is situa
cijom is - praddam i nuo gana paprast uduoi ir laipsnikai eidam i prie vis
didesn nerim keliani dalyk. Galdam i veikti nerim ne vaizduotje, o i
tikrj, pradedate labiau pasitikti savim i (Foa ir Kozak, 1986; W illiam s, 1987).
Ilgainiui js net galite tapti savim i pasitikiniu oratorium i.
Virtualiosios realybs Kai pakartoti nerim sukeliani situacij yra per brangu, sunku arba jei ji
slyio terapija yra nepatogi, veiksm ingas tarpinis sprendim as yra virtualiosios realybs slyio
(virtual reality exposure terapija. Dvdam i ant galvos alm , kur projektuojam as trim atis virtualusis
therapy) - pasaulis, js ivysite daugel panai tikrovikus vaizd. Kai pasukate galv,
nerimo mainimas, palaipsniui judesio davikliai atitinkam ai priderina vaizd. Keli m okslinink grupi atliktuo
pratinant mog prie imituotos se eksperim entuose buvo gydom i m ons, bijantys skristi, bijantys aukio, kai
situacijos, kelianios jam kuri gyvn ir vieai kalbti (Gershon ir kiti, 2002; Rothbaum ir kiti, 2002).
didiausi baim (pavyzdiui, Pavyzdiui, bijantys skristi m ons gali pavelgti pro im ituojam o lktuvo lang,
skrydis lktuvu, vorai ar vieas pajusti vibracij ir igirsti varikli riaum ojim , kai lktuvas sibgja kilim o taku
kalbjimas). ir pakyla or. Pradini eksperim ent m etu tie, kurie patyr virtualiosios realybs
slyio terapij, pajuto didesn palengvjim dl savo baim i - tikrovje - pa
lyginti su kontrolins grups nariais (Hoffm an, 2004; Krijn ir kiti, 2004).
Aversinis slygojimas Aversinis slygojimas. Taikydam as sistem in jautrum o m ainim , psichoterapeutas

(aversive conditioning) - siekia pakeisti neigiam atsak (baim s jausm ) nepavojing dirgikl teigia
prieprieinio slygojimo ris, mu atsaku (atsipalaidavim u). Pasitelkdam as aversin slygojim , psichotera
kai nemaloni bsena (pavyz peutas m gina pakeisti teigiam atsak aling dirgikl (pavyzdiui, alkohol
diui, pykinimas) siejama su neigiam u (pasibjaurjim o) atsaku. Taigi aversinio slygojim o bdas yra prie
nepageidaujamu elgesiu ingas sistem iniam jautrum o m ainim o bdui - juo siekiam a slygoti pasibjau
(pavyzdiui, alkoholio vartojimu). rjim dalykais, kuri reikt vengti.
i m etodika paprasta: nepageidaujam as elgesys siejam as su nem aloniais jaus
m ais. Norint atpratinti nuo nag kram tym o, galim a nulakuoti nagus bjauraus
skonio laku (Baskind, 1997). Psichoterapeutai aversin slygojim naudoja alko
holikam s gydyti, m aiydam i alkoholin grim vaist, sukeliani stipr pyki
nim . Siedam i alkoholio vartojim su stipriu pykinim u, psichoterapeutai siekia
pakeisti teigiam alkoholiko reakcij alkohol neigiam a (prisim inkite skonio
tyrim us su iurkm is ir kojotais, apraytus 8 skyriuje). Tai parodyta 17.1 pa
veiksle.
Ar aversinis slygojim as veiksm ingas? Jis veikia trum pai. Arthuras W ien-
sas ir Carolis M enustikas (1983) ityr 685 alkoholikus, kuriem s Portlendo (Ore
gono valstija) ligoninje buvo taikom a aversinio slygojim o terapija. Prabgus
vieneriem s m etam s, i t pacient, kurie sugro toliau tsti i terapijos pro-
TERAPIJA 845
17.1 PAVEIKSLAS.
Neslyginis Neslyginis Aversin terapija alkoholikams
dirgiklis atsakas Pakartotinai gerdami
(vaistai) (pykinimas) alkohol, kur maiyta
vaist, sukeliani stipr
pykinim, kai kurie pacien
Slyginis Neslyginis Neslyginis tai pajunta bent laikin
dirgiklis dirgiklis atsakas slygot pasibjaurjim
(alkoholis) (vaistai) (pykinimas) alkoholiu.
Slyginis Slyginis
dirgiklis atsakas
(alkoholis) (pykinimas)
gram , 63 procentai nebevartojo alkoholio. Prajus trejiem s m etam s, abstinent

buvo lik 33 procentai.
K aip raom a 8 skyriuje, slygojim ui turi takos inojim as. m ons ino, kad
ij i psichoterapeuto jie gali gerti alkohol nesibaim indam i, kad juos im s py
kinti. m ogaus gebjim as skirti aversinio slygojim o situacijas nuo vis kit
situacij gali sum ainti poveikio veiksm ingum . Todl aversinis slygojim as da
nai naudojam as kartu su kitais m etodais.
8 TIKSLAS. Suformuluokite pagrindin operantinio slygojimo principais grindiamos terapijos

prielaid ir apibdinkite elgesio modifikacijos alinink bei kritik poirius.
8 skyriuje raom a, kad savanorik elges stipriai veikia jo padariniai. Tuo rem da
m iesi psichoterapeutai gali pasitelkti elgesio m odifikacij - pastiprinti pageidau
jam elges ir neteikti pastiprinim o u nepageidaujam elges arba u j bausti.
O perantinio slygojim o taikym as konkreiom s elgesio problem om s sprsti su
teik vili kai kuriem s beviltikais laikytiem s atvejam s. Jo dka protikai at
silik vaikai im okom i pasirpinti savim i, socialiai atsiskyr autistai - bendrauti,
schizofrenijos aukos - protingiau elgtis ligonins palatoje. Tokiais atvejais gy
dytojai naudoja teigiam pastiprinim , ingsnis po ingsnio keisdam i elges.
Y pa sudtingom s problem om s veikti reikia intensyvaus gydym o. V ieno ty
rim o duom enim is, devyniolika udar, nebendraujani trej m et vaik,
kuriem s buvo nustatytas autizm as, dvejus m etus dalyvavo elgesio keitim o pro
gram oje: tvai po 40 val. per savait stengsi keisti j elgsen (Lovaas, 1987).
Teigiam o pastiprinim o pageidaujam am elgesiui ir ignoravim o arba bausm s ag
resyviam bei save alojaniam elgesiui derinim as padjo pasiekti netiktin re
zultat. D evyniem s i devyniolikos vaik gerai seksi pirm oje klasje, j inte
lektas buvo norm alus. Tik vienas i keturiasdeim ties pana sutrikim turin
i vaik, kuriem s nebuvo taikyta i program a, pasiek panai rezultat.
846 17 SKYRIUS
Atlygiai, naudojam i keiiant elges, gali bti vairs. Yra m oni, kuri el
gesiui pastiprinti pakanka parodyti dm es ar pagirti. Kitiem s gi reikia konkre
tesni atlygi, pavyzdiui, m aisto. Kai kuriose staigose tam tikram elgesiui for
eton kaupimas m uoti psichoterapeutai naudoja eton kaupim o bd. U tai, kad tinkam ai el
(token economy) - giasi, pavyzdiui, laiku atsikelia i lovos, nusiprausia, apsirengia, pavalgo, ri
operantinio slygojimo metodika, liai kalba, sutvarko kam barius arba aidia su kitais, m ons gauna eton ar
kai atlyginama u pageidaujam ba plastm asin m onet kaip teigiam pastiprinim . Vliau jie gali ikeisti su
elges. Pacientas ikeiia eton rinktus etonus vairius atlygius, pavyzdiui, ledinukus, teis irti televizo
gaut u pageidaujam elges, ri, kelion m iest, geresn kam bar. is bdas skm ingai taikom as visur (kla
vairias lengvatas ir malonumus. sse, ligoninse, nepilnam ei nusikaltli pataisos nam uose), vairiom s m o
ni grupm s (sutrikusios psichikos vaikam s, protikai atsilikusiem s asm eninis
bei schizofrenijos kam uojam iem s pacientam s).
Elgesio m odifikavim o kritikam s rpi du klausim ai. Vienas j yra praktinis:
kas atsitiks, kai m ogus nebegaus pastiprinim o, tarkim , kai ieis i globos na
m ar ligonins? Ar jis netaps toks priklausom as nuo iorini atlygi, kad j
negaudam as nustot tinkam ai elgtis? Kaip psichoterapeutas pasieks, kad jo pa
cientai ir toliau tinkam ai elgtsi? Vis pirm a, galim a atpratinti pacientus nuo
eton, keiiant juos tokiais atlygiais, kaip vieas pripainim as, kuris bdingesnis
gyvenim ui u staigos rib. Be to, psichoterapeutas gali m okyti pacientus toki
elgesio bd, kurie teikia vidin atlyg. Pavyzdiui, kai labai usisklends m ogus
gyja kiek daugiau socialins kom petencijos, vidinis pasitenkinim as bendrau
jant su kitais m onm is gali skatinti ir toliau taip elgtis.
Kitas klausim as yra etinis: ar turi teis vienas m ogus kontroliuoti kito m o
gaus elges? Tie, kurie naudoja eton kaupim o bd, atim a i m oni tai, ko
jie nori, ir nusprendia, kok elges jie pastiprins. Anot kritik, visas elgesio
m odifikacijos procesas turi autoritarini bruo. Tad kodl nepastiprinti tinka
m o elgesio? io bdo alininkai teigia, kad keisti elges, taikant teigiam atly
g, yra hum anikiau, negu bausti arba laikyti m ones ligoninse bei prieglau
dose; teis veiksm ing psichoterapij ir geresn gyvenim pateisina laikinus
ribojim us. alinink nuom one, kai kuriem s klientam s reikalinga terapija. Be to.
kontrols visada esam a: atlyginim ai ir bausm s palaiko alingus elgesio m ode
lius.
Kognityvin terapija
9 TIKSLAS. Palyginkite kognityvin terapij ir kognityvin - elgesio terapij bei pateikite kognity-
vins terapijos pavyzdi depresijai gydyti.
M es jau inom e, kaip elgesio terapijos specialistai padeda m onm s veikti kon
kreias baim es ir problem ik elges. Taiau kaip jie padeda, kai diagnozuoja
m a didioji depresija? Arba nerim as yra generalizuotas, t. y. nra pagrindo ne
rim auti ir sunku sudaryti nerim keliani situacij hierarchij? Psichoterapeu
tam s, padedantiem s veikti ias ne taip aikiai apibrtas psichologines prob
lem as, labai svarbi buvo kognityvin revoliucija, kuri per pastaruosius penkis
deim tm eius rykiai pakeit psichologijos m oksl.
TERAPIJA 847
K ognityvin terapija kelia prielaid, kad m stym as paveikia jausm us (17.2 Kognityvin terapija
p a v . ), kad tarp vykio ir atsako j siterpia protas. K aip jau buvo rayta 16 skyriu (cognitive therapy) -
je, savs kaltinim as ir pernelyg apibendrinti blog vyki aikinim ai yra ydingo psichoterapijos ris, kuri moko
depresijos rato dalis. A pim tas depresijos m ogus m ano, jog silym as reikia kri mones nauj tinkamesni
tik, nepritarim as jo nuom onei - prieik nusistatym , pagyrim as - m eilikavi mstymo ir veiklos bd; remiasi
m , draugikum as - uuojaut. N uolatinis toki m ini sukim asis galvoje sustip prielaida, jog mstymas siterpia
rina blog nuotaik. Jei depresyvi m stym o m odeli im okstam a, tai jie tikriau tarp vyki ir ms emocini
siai gali bti pakeisti. Todl kognityvins terapijos specialistai m gina vairiais reakcij;
bdais im okyti m ones naujai ir veiksm ingiau m styti. Jei m ogus jauiasi ne
laim ingas, jam galim a padti pakeisti m stym .
Kognityvin terapija depresijos apimtiems V id in is s itik in im a s

P ra ra s ta s
(A n ie k a m v e rta s . D e p re s ija
monms d a rb a s
T a i - b e v ilti k a .")
K ognityvin terapij taikantis A aronas Beckas i
pradi m oksi Freudo bd. A nalizuodam as dep
V id in is s itik in im a s
resijos kam uojam pacient sapnus, B eckas pa P ra ra s ta s (M a n o v a d o v a s D e p re s ijo s
stebjo, kad neigiam os praradim o, atstm im o, at d a rb a s b u k a g a lv is . A v e rta s n ra

io to g e re s n io .)
sisakym o tem os kartojasi ir uvaldo ir j m stym
nem iegant. Toks neigiam as nusiteikim as skverbiasi
net ir terapij, m ogui prisim enant ir atpasakojant savo neskm es ir blogiau 17.2 PAVEIKSLAS.
sius im pulsus (K elly, 2000). Pasitelk kognityvin terapij, Beckas ir jo kole Kognityvinis poiris
gos (1979) stengsi pakeisti savo klient pratingus sitikinim us apie save, savo psichikos sutrikimus
padt ir ateit. K ad padt m onm s suprasti savo neracionalum , Beckas tai m o g a u s e m o cin e s
ko m alonesn, velnesn klausinjim (Beck ir kiti, 1979, p. 145-146): re a kc ija s su k e lia n e

tie s io g ia i p a ts re i kin y s,
Pacientas: A pritariu tam , kaip js apibdinote m ano bsen, bet nem anau, b e t m in ty s re a g u o ja n t t
jog m ano m intys sukelia depresij. re ikin .
Beckas: K aip js tai suprantate?
Pacientas: M ane apim a depresija, kai m an nesiseka. Pavyzdiui, kai m an ne

pasiseka atlikti testo.
Beckas: K aip neatliktas testas gali sukelti depresij?
Pacientas: Jei a jo neatliksiu, niekada nestosiu teiss m okykl.
Beckas: V adinasi, neatliktas testas jum s labai daug reikia. Taiau jei ne
teisingi atsakym ai testo klausim us gali sukelti m ogui depresij,
tai ar js m anote, kad kiekvien, patyrus toki neskm , turi ap
im ti depresija?... Ar kiekvien, neatlikus; testo, apim a tokia dep
resija, jog j reikia gydyti?
Pacientas: N e, taiau tai priklauso nuo to, ar svarbus buvo m ogui tas testas.
Beckas: Teisingai, ir kas sprendia apie svarb?
Pacientas: A.
Beckas: Taigi, m es ir turim e inagrinti js poir test (arba kaip js

m stote apie j) ir kaip tai susij su js galim ybm is stoti teiss
m okykl. A r sutinkate?
848 17 SKYRIUS
Pacientas: inom a.
Beckas: Ar sutinkate, jog tai, kaip aikinsite testo rezultatus, jus veikia? Js
galite jaustis prislgtas, gali sutrikti m iegas, dingti apetitas, galite
net suabejoti, ar gebsite baigti studijas.
Pacientas: A pagalvojau, jog nereikjo to daryti. Taip, a pritariu jum s.
Beckas: Taigi, k reik jum s tokia neskm ?
Pacientas: (verksm ingai) Tai, kad a negalsiu stoti teiss m okykl.
Beckas: O k jum s tai reikia?
Pacientas: Kad a nesu pakankam ai protingas.
Beckas: K dar?
Pacientas: Kad a niekada negalsiu bti laim ingas.
Beckas: Ir koks jausm as jus apim a, kai itaip galvojate?
Pacientas: A jauiuosi labai nelaim ingas.
Beckas: Taigi js jauiats labai nelaim ingas, nes taip suprantate savo ne
skm s reikm . sitikinim as, jog niekada nebsite laim ingas, i tik
rj veria pasijusti nelaim ingam . Taigi js pats patenkate savo
17.3 PAVEIKSLAS.
spstus - apibrdam as, kad nestojim as teiss m okykl prilygsta
Kognityvin terapija depresijai
a niekada negalsiu bti laim ingas".
veikti
Depresija ypa susilpnjo, Kitos kognityvins terapijos atm ainos rem iasi tyrim nustatytais faktais, kad
kai pacientams buvo taikyta
depresija sergantiem s m onm s nebdingas alikas palankum as sau, kuriuo pa
programa, mokanti juos
mstyti taip, kaip msto siym i depresija nesergantys m ons. Jie danai neskm i prieastis priskiria
depresija nesiskundiantys sau, o skm s - iorinm s aplinkybm s. Todl Adele Rabin ir jos kolegs (1986)
mons, t. y. pastebti
235 suaugusiem s depresijos kam uojam iem s m onm s pirm iausia iaikino, kaip
teigiamus dalykus ir aikinti
juos savo asmeniniu vykius interpretuoja neprislgti m ons ir kokie to privalum ai. Paskui Rabin
indliu, neprisiimti kalts m ok juos pertvarkyti proiu tapusius negatyvius m stym o ir interpretavim o
u blogus vykius, pernelyg
bdus. Pavyzdiui, ji papra savo pacient urayti kiekvienos dienos teigia
neapibendrinti blog dalyk.
(I Rabin ir kiti, 1986.) m us vykius, ir savo indl juos. Lyginant su kitais panaiais pacientais, ku
30
riem s is bdas dar nebuvo taikytas, nustatyta, kad tiem s, kurie atliko pozity
vaus m stym o pratim us, depresija labai sum ajo (17.3 pav .). K uo daugiau m o
Laukiantys savo
eils pacientai ns pakeiia savo negatyvaus m stym o bd, tuo labiau pagerja j nuotaika
25
(Seligm an, 1991).
M es danai m stom e odiais. Pakeitus tai, k m ons sako sau, galim e pa
20
keisti j galvosen. sivaizduokite, jog esate tas nerim astingas studentas, kuris
prie egzam in labai pablogina savo padt tokiom is save lugdaniom is m in
15
Kognityviai tim is: M atyt, io egzam ino a neilaikysiu. Visi kiti studentai atrodo tokie at-
treniruoti sipalaidav ir savim i pasitikintys. A turbt turjau geriau pasirengti. Be to, a
pacientai
10
taip jaudinuosi, jog visk pam iri." Kad pakeist tokius negatyvius m stym o
Kognityviai bdus, Donaldas M eichenbaum as (1977, 1985) pasil atsparumo stresui mo-
5 treniruoti
pacientai patiria kym - streso m etu vykstanio m stym o pertvarkym . Kartais tiesiog pakanka
daug lengvesn pasakyti sau kok teigiam dalyk: Atsipalaiduok. Egzam inas gali bti sun
depresij
0 kus, bet jis bus sunkus visiem s. A m okiausi daugiau negu daugelis. Be to, m an
Prie Po
terapij terapijos nebtina gauti aukiausi bal." Eksperim ent m etu linkusius depresij vai
TERAPIJA 849
kus ir studentus i negalia kam uodavo perpus reiau po to, kai jie im okdavo
uginyti savo neigiam as m intis (Seligm an, 2002). Daniausiai btent m intis
yra svarbi.
inodam i, kad tarp prislgtos nuotaikos ir neigiam o m stym o sveika yra
dvikrypt, Penno optim izm o program os nariai iekojo 9-13 m et vaik, kuriem s
gresia depresijos pavojus. Program a rengia nedidelm s vaik grupm s 12 se
ans, trunkani dvi valandas, kuriuose vaikai m okom i sijausti savo m intis,
susidr su sudtingom is situacijom is, ir sivaizduoti alternatyvas savo neigia
m om s m intim s. Pavyzdiui, vadovas gali pateikti piein, vaizduojant pravar
diuojam vaik, ir pasilyti vaikam s taikant sm egen atakos m etod rasti
teigiam bd susidoroti su ia situacija. Ankstyvj eksperim ent m etu is m o
kym as net dvejiem s m etam s vaik, kam uojam depresijos, skaii sum aino per
pus (Gillham ir kiti, 1995).
Kognityvins terapijos specialistai danai save sm erkianio m stym o pakei Kognityvin-elgesio terapija
tim derina su pastangom is pakeisti elges. ia integruotja terapija, vadinam a (cognitive-behavior therapy) -
kognityvine-elgesio terapija, siekiam a pakeisti m oni veiklos bd (elgesio populiari integruotoji terapija,
terapija) ir pakeisti j m stym o bd (kognityvin terapija). ia terapija m o sujungianti kognityvin terapij
ns veriam i suvokti savo nelogik neigiam m stym , pakeisti j naujais m s (save lugdanio mstymo
tym o bdais ir kasdienje aplinkoje laikytis teigiam esnio poirio. keitimas) ir elgesio terapij
Pavyzdiui, vieno tyrim o m etu m ons, kuri elgesys buvo obsesinis-kom pul (elgesio keitimas).
sinis, im oko i naujo vardyti savo kom pulsyvias m intis (Schwartz ir kiti, 1996).
Jausdam i poreik ir vl plautis rankas, jie sau sakydavo: Jauiu kom pulsyv porei
k" ir aikindavo j nenorm alia sm egen veikla, kaip buvo parodyta PET nuotrau
kose. Uuot nusileid poreikiui, jie 15 m inui usiim davo m alonia alternatyvia
veikla, pavyzdiui, grodavo m uzikos instrum entu, eidavo pasivaikioti ar dirb
davo dare. Tai paddavo nukreipti dm es ir priversti dirbti kitas sm egen sritis.
ie savaitiniai seansai tssi du arba tris m nesius, nam uose kartojant nauj var
dijim ir dm esio sutelkim kit veikl. Tyrim o pabaigoje daugelio jo dalyvi
sim ptom ai susilpnjo, ir j PET nuotraukos rod sunorm aljusi sm egen veikl.
Grupin ir eimos terapija

10 TIKSLAS. Aptarkite grupins, taip pat ir eimos, terapijos login pagrind bei privalumus.
Terapijos, kurias ia aptarm e, iskyrus tradicin psichoanaliz, taip pat gali vykti
ir m aose psichoterapeuto vadovaujam ose grupse. Pasirinks grupin terapij
psichoterapeutas neskiria tiek pat dm esio kiekvienam klientui; taiau tai tau
po psichoterapeuto laik ir klient pinigus - ir danai grupin terapija bna to
kia pat veiksm inga kaip ir individuali (Fuhrim an ir Burlingam e, 1994). Psicho
terapeutai danai silo grupin terapij m onm s, konfliktuojantiem s eim oje,
arba tiem s, kuri elgesys slegia kitus. Iki 90 m inui per savait psichotera
peutas vadovauja 6-10 m oni tarpusavio sveikom s, kai jie svarsto vairius
klausim us ir reaguoja vienas kit.
Grupiniai seansai taip pat turi vien unikal pranaum : socialinis konteks
tas leidia m onm s ir suinoti, kad kiti turi panai problem , ir gauti grta
m j ry, kai jie m gina naujus elgesio bdus. Suinoj, kad esate ne vieni -
850 17 SKYRIUS
kad kiti, nepaisant tariam o ram um o, turi toki pai kaip ir js problem ir juos
kam uoja tokie patys jausm ai - galite pajusti palengvjim . Taip pat gali ateiti
nusiram inim as igirdus, jog js atrodote altakraujiki, net jei jauiate nerim
ar drovits.
eimos terapija Savita grupins sveikos ris - eim os terapija - rem iasi tuo, kad joks m o
(family therapy) - gus nra visikai nepriklausom as nuo kit. M es gyvenam e ir augam e, bendrau
psichoterapijos metodas, dam i su kitais, ypa su savo eim a. Nors stengiam s atsiskirti nuo eim os, ta
paremtas eimos, kaip sistemos, iau m um s btinas em ocinis ryys su ja. Kai kurios m s elgesio problem os
samprata. Manoma, kad kyla dl tam pos tarp i dviej polinki. Dl to eim oje gali kilti stresas. Da
nepageidaujamam mogaus nai m ons ateina pas specialist, iekodam i pagalbos bendraujant su eim os
elgesiui daro tak eimos nariai; nariais.
arba toks elgesys gali bti Ne taip, kaip daugum oje psichoterapijos ri, kurios nagrinja vidinius as
nukreiptas kitus eimos narius; m ens igyvenim us, eim os psichoterapeutai dirba su eim os grupm is, kad su
skatina eimos narius teigia reguliuot santykius tarp eim os nari ir sutelkt eim . Jie stengiasi padti ei
miems tarpusavio santykiams ir m os nariam s suprasti savo vaidm en socialinje eim os sistem oje. Pavyzdiui, vaiko
geresniam bendravimui. m aitavim sukuria tam pa tarp eim os nari, taiau taip pat ir jo elgesiui turi ta
kos kitos tam pos eim oje. eim os psichoterapeutai taip pat siekia padti artim iau
bendrauti eim os nariam s, stengiasi surasti nauj bd konfliktam s ivengti bei
jiem s sprsti (Hazelrigg ir kiti, 1987; Shadish ir kiti, 1993).
Daugyb m oni lanko pagalbos ir param os sau grupes (Yalom , 1985). Vie
noje intem etini param os grupi ir daugiau kaip 14 000 pagalbos sau grupi
analizje (Davison ir kiti, 2000) praneam a, kad daugum oje savitarpio pagal
bos grupi dm esys yra sutelktas stigm atizuojam as arba sunkias aptarti ligas.
AIDS pacientai 250 kart daniau nei turintieji padidjus kraujospd bna pa
ram os grupi nariais. Tie, kuriuos kam uoja anoreksija arba alkoholizm as, da
nai stoja tokias grupes; tie, kuriuos kam uoja m igrena ar opa, - ne. Netek klau
sos m ons turi nacionalines organizacijas ir j regioninius skyrius; netek re
gos m ons daniau susidoroja su savo negalia be toki organizacij.
Teigiam a, jog param os grupi pram otje - Anonim ini alkoholik asocia
cijoje - visam e pasaulyje yra 87 000 grupi (M cKillop ir kiti, 2003). Per vien
atuonerius m etus trukus ir 27 m ilijonus doleri kainavus tyrim m ons, be
sistengiantys pagyti nuo alkoholizm o, labai sum aino alkoholio vartojim , nors
taip pat padar ir tie, kurie buvo paskirti kognityvins-elgesio terapijos ar
m otyvacins terapijos grupes (Project M atch, 1997). Kuo daugiau Anonim i
ni alkoholik asociacijos susirinkim lanko pacientai, tuo ilgiau jie susilaiko
nuo alkoholio. Tiriant 2300 veteran, norini isigydyti nuo alkoholizm o, pa
aikjo, kad tiem s, kurie buvo aktyvs Anonim ini alkoholik asociacijos na
riai, sum ajo alkoholio keliam problem (M cKellar ir kiti, 2003).
Individualistiniais laikais, kai vis daugiau m oni gyvena vienii arba jau
iasi atskirti, param os grupi - turintiem s priklausom yb, gdintiem s, isisky
rusiem s ar tiesiog iekantiem s biiulysts ir tobuljim o - populiarum as rodo ben
druom ens ir sait ilges. Daugiau kaip 100 m ilijon am erikiei priklauso m a
om s religinm s, interes ar param os sau grupm s, reguliariai rengianiom s su
sirinkim us - ir 9 i 10 teigia, kad grupi nariai em ocikai rem ia vienas kit
(Gallup, 1994).
TERAPIJA 851
MOKYMOSI REZULTATAI
Psichoterapijos rys
2 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra psichoanaliz, ir aptarkite ios vyzdiui, depresijos) palengvinim , o ne intensyv
terapijos tikslus. pasm ons konflikt itak aikinim .
Psichoanaliz - tai Sigm undo Freudo psichoterapi 5 TIKSLAS. Nurodykite pagrindinius humanistins psichoterapi
jos bdas, kai paciento laisvosios asociacijos, priei jos bruous ir apibdinkite konkreius Carlo Rogerso klient
nim asis, sapnai ir perklim as, psichoterapeuto atlikta orientuotos terapijos tikslus bei metodus.
j interpretacija padeda ilaisvinti anksiau nuslopin
tus jausm us ir suprasti dabartinius konfliktus. Klini Humanistiniai psichoterapeutai sutelkia dm es
kiniai specialistai, kurie vadovaujasi psichoanalizs kliento dabartinius ir bsim us potyrius, sm oningas,
poiriu, stengiasi padti m onm s velgti pasm o o ne nesm oningas m intis ir atsakom yb u savo
nje gldinias j sutrikim itakas, isiaikinti iuos jausm us bei veiksm us. Vienas garsiausi hum anisti
sutrikim us lydinius jausm us ir im tis atsakom ybs u ns psichoterapijos m etod buvo Carlo Rogerso su
asm enin tobuljim . kurta klient orientuota terapija. Rogersas teig, kad
svarbiausias psichoterapeut indlis yra bti kliento
3 TIKSLAS. Apibdinkite psichoanalizje taikomus metodus ir ap psichologiniu veidrodiu aktyviai klausantis ir suda
tarkite, k apie i psichoterapijos r sako kritikai. rant beslygikos pagarbos aplink, kuriai bdingas
nuoirdum as, palankum as ir em patija. Rogersas buvo
Psichoanalitikas gali paprayti paciento laisvai aso
sitikins, kad ioje tobuljim skatinanioje aplinkoje
cijuoti (garsiai sakyti visk, kas auna galv) ir ste
klientai geriau save supras ir bus sau palankesni.
bti, kada vyksta pauzs arba nukrypim ai, kurie gali
byloti apie prieinimsi (gynybin pasm onje gldin
6 TIKSLAS. Paaikinkite, kuo pagrindins elgesio terapijos prielai
ios kupinos nerim o inform acijos blokavim ). Psicho
dos skiriasi nuo tradicins psichoanalitins ir humanistins te
analitikai gali pasilyti pacientam s savj i priei
rapijos.
nim osi atvej, sapn ir kit poelgi interpretacij, pa
vyzdiui, perklim (stipri jausm eim os nariui ar Kad palengvint m oni dabarties konfliktus bei pro
kitam svarbiam asm eniui nukreipim psichoanaliti blem as, tradicins psichoanalizs terapeutai m gina
k). Kritikai atkreipia dm es tai, kad tradicin psi paaikinti j poelgi itakas, o hum anistins psicho
choanaliz buvo grindiam a aikinim ais vykus fak terapijos specialistai bando skatinti palankum sau ir
tui ir nuslopintais prisim inim ais, kad ji trunka ilgai savim on. Elgesio terapijos specialistai m ano, kad
ir labai brangiai kainuoja. problem ikas elgesys yra rpest keliantis dalykas, ir
m gina elges pakeisti m okydam i elgtis kitaip.
4 TIKSLAS. Palyginkite psichodinamin ir tarpasmenin terapij
su tradicine psichoanalize. 7 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra prieprieinis slygojimas, ir api
bdinkite slyio bei aversinio slygojimo terapij metodus.
Psichodinam inei terapijai dar tak tradicin psicho
analiz, taiau ji yra trum pesn ir pigesn. Psichodi Taikant prieprieinio slygojimo terapij, naudoja
nam ins terapijos specialistas stengiasi sutelkti dm es mi klasikiniai slygojim o m etodai. Jos esm ta, kad
paciento dabartinius konfliktus bei gynyb ir juos suporuojam a nauja reakcija su senais dirgikliais, ku
suvokti iekodam as tem , kurios bt bendros svar rie sukl nederam us poelgius. Slyio terapijos (sis
biem s praeities ir dabartiniam s santykiam s, tarp j (ta tem inio jautrum o m ainim o ir virtualiosios realybs
iau neapsiribojant) - vaikysts potyriais ir sveika slyio terapijos) m oko m ones atsipalaiduoti (reak
su psichoterapeutu. Tarpasmenin terapija (trum pa cijos, kuri negali egzistuoti kartu su baim e) ir vliau
12-16 seans psichodinam ins terapijos form a) d palaipsniui, taiau daug kart leidia jiem s pajusti da
m es pirm iausia sutelkia dabartini sim ptom (pa lykus, kuri ie m ons bijo ar vengia. Slyio tera-
852 17 SKYRIUS
pijom is stengiam asi neigiam reakcij (baim ) pakeis ne-elgesio terapija m ginam a im okyti m ones ne tik
ti teigiam a (atsipalaidavim u arba relaksacija). Taikant tinkam iau m styti, bet ir kasdieniam e gyvenim e taikyti
aversinio slygojimo terapij naudojam i priepriei naujus m stym o bdus. Naudojantys Aarono Becko
nio slygojim o m etodai: nem aloni bsena suporuo kognityvin depresijos terapij psichoterapeutai stengia
jam a su nepageidaujam u elgesiu. Aversiniu slygoji si pakeisti kliento save sm erkiant m stym , m okydam i
mu stengiam asi teigiam reakcij (m alonum ) a j pavelgti save naujai, teigiam iau. Atsparumo stresui
ling dirgikl (alkohol) pakeisti neigiam a reakcija (pa mokymas, kita kognityvins terapijos form a, depresijos
vyzdiui, pykinim u). kam uojam us m ones m oko paneigti savo neigiam as
m intis ir pertvarkyti m stym stresinm is situacijom is.
8 TIKSLAS. Suformuluokite pagrindin operantinio slygojimo Prislgti m ons taip pat m okom i perim ti neprislgtu
principais grindiamos terapijos prielaid ir apibdinkite elge m oni aikinim o stili (nuopelnus u gerus vykius
sio modifikacijos alinink bei kritik poirius. priskirti sau ir nekaltinti savs u blogus dalykus bei
Operantinio slygojim o terapijos yra grindiam os prin nesureikm inti j).
cipu, kad savanorikiem s poelgiam s didel tak daro

10 TIKSLAS. Aptarkite grupins, taip pat ir eimos, terapijos lo
j padariniai. Tad elgesio modifikacijos procedrom is
pastiprinam as pageidaujam as elgesys ir nepastiprinam a
gin pagrind bei privalumus.
arba baudiam a u nepageidaujam elges. Psichotera Grupse, kurias paprastai sudaro 6-9 m ons, psicho
peutai kartais taiko eton kaupim: u pageidaujam terapeutai galbt skiria m aiau dm esio kiekvienam
elges m ogus gauna eton, kur vliau gali ikeisti grups nariui, taiau per (vidutinikai) 90 m inui trun
lengvatas ir m alonum us. Kritikai prietarauja, kad 1) kant seans galim a padti didesniam m oni skaii:
vertinant praktikai, is elgesys gali inykti, kai nebe ir vienam m ogui tai kainuoja m aiau, negu individual:
duodam a eton; 2) etikos poiriu neteisinga kontro psichoterapija. Klientui naudinga suinoti, kad ir kin
liuoti kit m oni elges. alininkai atsikerta, rem da turi panai problem , sulaukti grtam ojo ryio ir tair
m iesi iais argum entais: 1) socialinis ar vidinis atpil susigrinti pasitikjim savim i. Grupm s galim a pri
das gali pakeisti etonus ir toliau veikti pastiprinam ai; taikyti daugum psichoterapijos ri. Naudojant ei
2) stiprinti adaptyv elges yra pateisinam a, nes atpil mos terapijos m etod, eim a yra laikom a interaktyvia
das ir bausm s visada kontroliuoja m oni elges, ne sistem a ir m ginam a padti eim os nariam s suprasi:
paisant, ar bus taikom a elgesio m odifikacija, ar ne. vaidm enis, kuriuos jie vaidina, ir im okyti bendraut:
atviriau bei tiesiau. M ilijonai m oni dalyvauja pagal
9 TIKSLAS. Palyginkite kognityvin terapij ir kognityvin-elge-
bos sau ir param os grupi, pavyzdiui, Anonim ini al
sio terapij bei pateikite kognityvins terapijos pavyzdi depre
koholik asociacijos, veikloje.
sijai gydyti.
Kognityvin terapija m ginam a m okyti m ones tinka PAKLAUSKITE SAVS: Kaip, nevaidindami psichoterapeuto, ga
m iau m styti, darant prielaid, kad m stym as siterpia ltume panaudoti iame skyriuje aptartus pagalbos principus, kad
tarp vykio ir m s em ocins reakcijos j. Kognityvi- padtume draugui, kur kamuoja nerimas?
Psichoterapijos vertinimas
Laik skyrelio apvalginink Anna Landers danai pataria susirpinusiem s lai
k autoriam s iekoti profesionalios pagalbos. Vien laik autori ji ragino: Ne
pasiduokite. Btinai susiraskite t (psichoterapeut), kuris padarys visa, k rei
kia. Dl to verta pasistengti." Kito laiko, gauto t pai dien, autoriui ji pata-
TERAPIJA 853
ria: M s m ieste yra daug psichikos sveikata besirpinani staig. Patariu

kreiptis nedelsiant" (Farina ir Fisher, 1982). Daugyb m oni, kaip ir Anna Lan
ders, tiki psichoterapijos veiksm ingum u.
Iki 1950 m et psichikos sutrikim ais daugiausia rpinosi psichiatrai. Nuo to
laiko atsirado nauj poreiki, kuriuos tenkina ne psichiatrai. Taigi dabar psi
choterapija usiim a klinikiniai psichologai ir psichologai konsultantai, klinikos
socialiniai darbuotojai; pastoracijos, santuokos, prievartos auk, m okykl kon
sultantai, psichiatrijos slaugytojai. Tad be 55 000 klinikini psichiatr ir 95 000
klinikini psicholog, turini daktaro laipsn, Jungtinse Valstijose yra dar ket
virtis m ilijono kit licencijuot psichoterapeut, kuri daugelis yra m oksi so
cialinio darbo (Glenn, 2003). Daug psichoterapijos seans atliekam a pagal ben
druom eni psichikos sveikatos program as, kurios teikia am bulatorin psichote
rapij, aptarnauja krizi (pagalbos) telefon linijas ir teikia laikin prieglobst
tiem s, kurie i hospitalizavim o pereina savarankik gyvenim . Esant tokiam
m ilinikam laiko, pinig, pastang ir vili eikvojim ui, svarbu paklausti: ar pa
teisinam as Annos Landers ir m ilijon kit m oni visam e pasaulyje tikjim as
psichoterapeutais? Tad gal laikratis W all Street Journal (1999) buvo neteisus,
teigdam as, jog, traukus psichoterapij sveikatos draudim o planus, tekt be
paliovos m okti u abejotin naud, kai susiduriam a su akivaizdiai nesvarbio
m is problem om is"?
Ar psichoterapija veiksminga?
Tok klausim lengva uduoti, bet nelengva j atsakyti. Viena vertus, psicho
terapijos veiksm ingum as m atuojam as kitaip negu, pavyzdiui, m ogaus kno
tem peratra. Jeigu m um s bt taikyta psichoterapija, kaip nustatytum e, ar ji
veiksm inga? I savijautos? Rem dam iesi psichoterapeuto nuom one? Draug ir
eim os nari nuom one? O gal i elgesio pokyi?
Klient nuomons
11 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl klientai bna link pervertinti psichoterapijos veiksmingum.
Jeigu vertinim o pagrindas bt tik klient atsiliepim ai, galtum e neabejodam i

patvirtinti psichoterapijos veiksm ingum . Kai 2900 leidinio Consumer Reports
skaitytoj (1995, Kotkin ir kiti, 1996; Seligm an, 1995) buvo paklausta, kaip
jie vertina psichikos sveikatos specialist darb, 89 procentai j teig es ga
na patenkinti". Tarp t, kurie prisim in jautsi patenkinamai ar visai prastai
prie terapij, po jos 9 i 10 jautsi labai gerai, gerai ar nors pakeniamai. Jie
taip teigia, o kas gi geriau u juos galt inoti?
klient atsiliepim us reikia atsivelgti. m ons psichoterapij renkasi tada,
kai jiem s blogai, ir daugum a po jos pasijunta geriau. Taiau klient atsiliepi
m ai netikina psichoterapijos kritik dl keli prieasi.
mons danai pradeda psichoterapijos kurs itikus krizinei situacijai

Kai dl norm alios reikini eigos kriz savaim e praeina, m ons pagerju
sios savijautos prieastim i gali laikyti psichoterapij.
854 17 SKYRIUS
Klientai gali turti poreik tikti psichoterapijos veiksmingumu. Eikvoti laik

ir pinigus tam , kas neveiksm inga, bt tas pat, kas duoti savo autom obil
taisyti vis tam paiam m echanikui, kuris niekada jo nepataiso. Savs patei
sinim as yra stiprus m otyvas.
Paprastai klientai gerai atsiliepia apie savo psichoterapeut. Pasak psicho

terapijos kritik, netgi tada, kai kliento problem os ilieka, jie randa, k gera
apie juos (savo psichoterapeutus) pasakyti. Psichoterapeutas, labai gerai su
prats klient, atskleidia jam nauj poir; klientui, im okusiam bendrau
ti, palengvja, todl visa tai neleidia sakyti, kad gydym as buvs neveiks
m ingas" (Zilbergeld, 1983, p. 117).
Tokie atsiliepim ai gali suklaidinti. Kaip m atm e ankstesniuose skyriuose, m es

esam e link alikus prisim inim us, danai darom e sprendim us, kurie patvirti
na m s sitikinim us. Panagrinkim e vien eksperim ent, kuris buvo atliktas
M asaiusetse. Jam e dalyvavo daugiau kaip 500 berniuk nuo 5 iki 13 m et.
kurie, kaip atrod, buvo link nusikalsti. Pusei atsitiktinai atrinkt berniuk buvo
paskirta penkeri m et trukm s program a. Konsultantai juos lankydavo dukart
per m nes. Jie buvo traukti vairi organizacij, pavyzdiui, skaut, veikl.
Prireikus jiem s paddavo m okytis, juos priirjo gydytojai, rm eim a. Pra
jus 30 m et po ios program os gyvendinim o, Joana M cCord (1978, 1979) su
rado 97 procentus tos program os dalyvi. Nordam a vertinti program os poveik,
ji isiunt jiem s anketas ir surinko apie juos duom enis i teism , psichiatrijos
ligonini ir kit altini.
Rem iantis program os dalyvi atsakym ais anket, gydym o program a buvo
rezultatyvi. Daugelis vyr atsiunt labai teigiam us atsiliepim us. Kai kurie i j
tvirtino: jei ne konsultantai, tikriausiai dabar sdiau kaljim e", gyvenim as
bt nujs kitu keliu", biau pateks nusikaltli pasaul". J teiginius pa
tvirtino duom enys, surinkti i teism : jie rod, kad 66 procentai i sunki"
berniuk nebuvo nusikalt.
Taiau prisim inkim e, kad geriausias bdas atskirti tai, kas tikra, nuo to, kas
pageidautina - tai kontrolin grup. Kiekvien program oje dalyvavus berniu
k atitiko panaus kontrolins grups berniukas. M cCord, suradusi iuos kon
trolins grups m ones, suinojo, kad 70 procent j nebuvo padar nusikalti
m . Be to, ianalizavus duom enis apie pakartotinius nusikaltim us, polink al
koholizm , m irties atvejus, pasitenkinim darbu, paaikjo, jog kontrolins gru
ps vyrai turjo iek tiek m aiau problem . Vadinasi, labai teigiam i program o
je dalyvavusi vyr atsiliepim ai buvo apgaulingi.
Netiktini duom enys - kad m oni liudijim ai gali stipriai klaidinti - buvo
patvirtinti XX a. deim tajam e deim tm etyje. Nukreipti Atbaidym o nuo blogio"
program as (j m etu buvo lankom i kaljim ai, i program os dalyvi tyiodavosi
kaliniai) nusikaltliai berniukai tvirtino, jog po to jie labiau linko paklusti sta
tym am s. Taiau taip nebuvo. Atbaidym o nuo blogio" program os dalyviai pa
lyginti su tais, kurie nedalyvavo ioje program oje, daniau vykdydavo naujus
nusikaltim us (Dishion ir kiti, 1999; Petrosino ir kiti, 2000). m oni liudijim ai
gali klaidinti ir i ties klaidina.
TERAPIJA 855
Klinikini psicholog nuomons
12 TIKSLAS. Pateikite prieasi, dl kuri klinikiniai psichologai bna link pervertinti psicho
terapijos veiksmingum, ir apibdinkite du reikinius, prisidedanius prie klient ir klinikini
psicholog klaiding interpretacij ioje srityje.
Jei klinikini psicholog nuom ons tiksliai parodyt j taikom os psichoterapijos

veiksm ingum , turtum e dar svaresn argum ent diaugtis. Skm ingos psichote
rapijos atvej aprayta labai daug. Be to, kiekvienas psichoterapeutas labai verti
na klient pagyrim us, kuriuos ie pasako atsisveikindam i arba vliau reikdam i
padkas. Taiau klientai, praddam i psichoterapijos kurs, io gydym o bdo svarb
rodinja pabrdam i savo nelaim es, o baigdam i rem iasi savo savijauta ir palaiko
ryius su psichoterapeutu tik tada, kai yra juo patenkinti. Psichoterapeutai ino
apie neskm es, taiau daugiausia kit psichoterapeut, kuri klientai po laikino
palengvjim o ieko kito specialisto dl vl atsinaujinusi problem . Taigi tas pats
asm uo su ta paia atsinaujinusia problem a - galbt tai nerim as, depresija ar pa
lij santykiai eim oje - gali atstovauti keli psichoterapeut skm ei.
K adangi m ons pradeda psichoterapijos kurs, kai bna itin nelaim ingi, o
seans pabaigoje jauiasi geriau, daugum a psichoterapeut, kaip ir daugum a
klient, tvirtina, jog psichoterapija yra skm inga - kad ir koks bt gydym as
(r. skyrel Pam stykim e kritikai. Regresija" nuo neprasto link prasto"). N ors
gydym o" bdai labai keitsi, pradedant grandinm is ir baigiant konsultacijo
m is, kiekviena karta savo m etod laiko paangiu.
Rezultat analiz
13 TIKSLAS. Apibdinkite rezultat analizs svarb sprendiant apie psichoterapijos veiksmin

gum ir aptarkite iuos duomenis.
Tad ar m anom a objektyviai im atuoti psichoterapijos veiksm ingum ? K okio tipo

m onm s ji labiausiai padeda? K okias problem as geriausiai padeda veikti? K uri
psichoterapijos ris yra veiksm ingiausia? ie klausim ai svarbs ir m okslui, ir
m onm s. K iek tiktina, kad psichoterapija pads jum s ar m ogui, kuriuo rpi
nats, varginam am nerim o, depresijos ar kit psichikos sutrikim ?
K ad tiksliau vertint psichoterapijos veiksm ingum , psichologai m si kon
troliuojam j tyrim . Panas tyrim ai X IX am iuje vairi gydym o bd kra
tin m edicinoje (kraujo nuleidim , gydym vidurius laisvinaniais vaistais, au
gal ekstraktais bei m etal tirpalais) pavert m okslu. Tikras lis vyko tada,
kai gydytojai, skeptikai vertin kai kuriuos gydym o bdus, m suvokti, kad
daugelis ligoni pasveiksta savaim e, kad daugum a m ading gydym o bd yra
visai neveiksm ingi, kad, norint atskirti prasm ingus dalykus nuo neprasm ing,
btina atidiai stebti ligos eig taikant tam tikr gydym arba negydant. Pa
vyzdiui, nuleidus kraujo viduri iltine susirgusiem s m onm s j sveikata pa
gerdavo. D augeliui gydytoj tai buvo pakankam as rodym as, kad is gydym o
bdas yra veiksm ingas. Taiau kontrolinei ligoni grupei skyrus tik lovos rei
m , po 5 kariavim o savaii 70 procent j sveikata pagerjo. G ydytojai
apstulbo, kai suprato, kad kraujo nuleidim as naudos neduoda (Thom as, 1992).
856 17 SKYRIUS
Regresija" nuo neprasto link prasto

Klient ir psichoterapeut poiris terapijos veiksmingum gali bti perdtas dl dviej reikini.
Vienas - placebo poveikis - tikjimo gydymu galia. Kaip nagrinjome 1 skyriuje, neveiklus place-
bas danai naudojamas kaip kontrolin gydymo priemon ibandant vaistus. Jei manote, kad
gydymas bus veiksmingas, taip gali ir bti (gydomoji teigiam lkesi galia).
Regresija vidurkio link Antrasis reikinys yra regresija vidurkio link - neprast vyki (ar emocij) tendencija re-
(regression toward the gresuoti (grti) vidutin bsen. Tad neprastus vykius (blog nuotaik) daniausiai keiia [pras
mean) - tesni (grimas kasdien bsen). Dl to, kad grome prastesn bsen, visa, k mginome
neprast kratutini daryti pereinamuoju laikotarpiu, gali atrodyti veiksminga. I ties, kai nusiritame pai bedugn,
rezultat tendencija grti kad ir k bandytume - kreiptums psichoterapeut, pradtume usiiminti joga ar aerobika -
(regresuoti) link vidurkio. labiau tiktina, kad reikalai pagers, o ne kad dar labiau blogs.
Esm gali atrodyti akivaizdi, taiau daniausiai jos nepastebime: kartais tai, kas gali bti
normali regresija (lauktas sugrimas normali bsen), aikiname kokiais nors savo veiksmais.
Panagrinkime tai tokius pavyzdius:
Studentai, gav kur kas emesn arba auktesn nei paprastai paym per egzamin, da
niausiai t pat egzamin laikydami i naujo grta prie savo vidurkio.
Tikrasis mokslinio metodo
Neprasti ekstrasensai", kuri rezultatai tikrinant pirm kart bna geresni nei atsitiktinis vi
tikslas yra sitikinti, kad
durkis, visada netenka savo ekstrasensini gali" tikrinami pakartotinai ( reikin parapsi-
Gamta js nesuklaidino
chologai vadina nuosmukio efektu").
paskatindama manyti,
jog kak inote, kai i ties
Treneriai danai rkia ant savo komandos aidj po neprastai blogo pirmojo klinio. Vliau
jie gali pasijusti paskatinti u tai, kad taip pasielg, kai komandos aidimas per antr klin
neinote.
pagerja (grta normalias ves).
Robert Pirsig,
Zen and the Art Pasiekusi nepaprast laimjim- pelniusi Nobelio premij- mokslinink pasiekimai po to
of Mortocycle Maintenance, beveik visada bna maesni, todl kai kurie mons tiki, kad Nobelio premija trukdo krybin
1974 gumui.
Kiekvienu atveju prieasties ir pasekms ryys gali bti tikras. Taiau labiau tiktina, kad
Regresij velgiate visur, kiekvienas i atvej yra natrali poelgio tendencija regresuoti (grti) i neprasto link prasto. Ir
kai tik pradedate jos iekoti." tai apibria psichoterapijos veiksmingumo tyrimo uduot: nustatyti, ar turini sutrikim moni
Psichologas sveikatos pagerjimas po konkreios terapijos pranoksta tai, ko galtume tiktis i placebo bei
Dantelis Kahnemanas (1985) regresijos poveikio, pastebimo kontrolinse grupse, kurioms nebuvo taikomas joks gydymas.
Psichologijoje kartus ginus apie tokius tyrim us pradjo brit psichologas

Hansas Eysenckas (1952). Jis, rem dam asis tyrim duom enim is, padar ivad,
kad psichoterapija rykiai pagerina m adaug dviej tredali m oni, kam uo
jam nepsichozini sutrikim , bkl. Iki i dien niekas nediskutavo dl to
kio optim istinio vertinim o.
Tad kodl m es dar svarstom e, ar psichoterapija veiksm inga? Todl, kad
Eysenckas nustat, jog panaiai pagerjo sveikata ir t asm en, kuriem s nebu
vo taikyta psichoterapija, kurie dar lauk savo eils. Pasak Eysencko, m adaug
TERAPIJA 857
dviej tredali m oni bkl rykiai pagerja ir taikant psichoterapij, ir jos

netaikant. Laikas - galingas gydytojas.
Kritikos gritis, kuri sukl Eysencko ivados, atskleid jo analizs trku
m us. Be to, 1952 m etais Eysenckas rado tik 24 tyrim us, analizuojanius psicho
terapijos rezultatus. iandien j yra im tai. Kaip rodo geriausiai atlikti tyrim ai,
gydym o laukiantys m ons atsitiktinai paskiriam i grupes: vieniem s taikom i
tam tikri gydym o bdai, kiti visai negydom i. Vliau tyrintojai vertina kiekvien Metaanaliz
j, rem dam iesi testais, draug ir eim os nari atsiliepim ais, psicholog, kurie (m eta-analysis) -
neinojo, ar terapija buvo taikyta, vertinim ais. Toki tyrim rezultatai apdoro daugelio skirting tyrim
jam i m etaanalizs bdu - procedra, kai daugybs vairi tyrim rezultatai sta rezultat statistin suvestin.
tistikai sujungiam i taip, tarsi tai bt vienas m ilinikas tyrim as su tkstan
iais dalyvi. M etaanaliz pateikia daugybs tyrim galutinius rezultatus.
Pirm kart psichoterapijos rezultat tyrim m etaanalizs bdu apra M a
ry Lee Sm ith su kolegom is (1980). Jie apibendrino 475 tyrim duom enis. Psi
choterapeutam s palanki ivada buvo ta, kad faktai visikai rodo psichoterapi
jos veiksm ingum " (183 p.). io tyrim o rezultatai pavaizduoti 17.4 pav. Vidu
tinis klientas po psichoterapijos jauiasi geriau, negu 80 procent asm en, dar
laukiani savo eils. Paaikjo, kad rezultatai kuklesni, negu atrod i pradi,
nes buvo nustatyta, kad 50 procent m oni, kuriem s nebuvo taikyta psichote
rapija, bkl taip pat buvo geresn negu vidutinio psichoterapins pagalbos ne
gavusio asm ens bkl. Taiau Sm ith ir jos bendradarbiai padar ivad, jog psi
choterapija padeda vairaus am iaus m onm s taip pat patikim ai, kaip m okyk
la lavina, m edicina gydo, o verslas duoda pelno" (183 p.).
Naujesns tyrim apvalgos patvirtino optim istin poir (Kopta ir kiti,
1999; Shadish ir kiti, 2000). Vien naujausi psichoterapijos vertinim o tyrim
atliko Nacionalinis psichikos sveikatos institutas, palygins tris depresijos gydy
mo bdus: kognityvin terapij, tarpasm enin terapij bei standartin gydym
vaistais. Tyrim ai buvo atliekam i Norm ane (Oklahom oje), Vaingtone ir Pitsburge
V idutinis Vidutinis
psichoterapija psichoterapijos 17.4 PAVEIKSLAS.
neveiktas m ogus klientas
Gydyti ar negydyti?
ios dvi normaliojo
skirstinio kreivs, nubrtos
remiantis 475 tyrim
rezultatais, rodo, kaip
pagerjo bkl klient,
kuriems nebuvo taikyta ir
kuriems buvo taikyta
psichoterapija. Vidutin
klient, kuriems taikyta
psichoterapija, bkl buvo
Blogi rezultatai Geri rezultatai geresn, negu 80 proc.
moni, kuriems ji netaiky
80% m oni, kuriem s netaikyta psichoterapija
ta. (I Smith ir kiti, 1980.)
858 17 SKYRIUS
Laim, psichoanaliz nra (Pensilvanijoje). Dvideim t atuoni patyr psichoterapeutai buvo im okyti vienos
vienintelis bdas vidiniams i trij m int terapijos ri ir jiem s atsitiktine tvarka paskirstyti 239 depresi
konfliktams sprsti. Pats jos varginam i pacientai, kurie dalyvavo tyrim e. Vis trij grupi pacient bkl
gyvenimas yra labai geras pagerjo labiau negu kontrolins grups pacient, kurie gavo tik silpnai veikian
gydytojas." i vaist ir buvo palaikom i dm esiu, patarim ais ar padrsinim ais. Depresija
Karen Horney, prajo daugiau kaip pusei pacient, kuriem s buvo taikyta 16 savaii psichote
Our inner Conflicts, 1945 rapijos program a, ir 29 procentam s kontrolins grups pacient (Elkin ir kiti,
(Ms vidiniai konfliktai") 1989). Ivada tokia pat, kaip ir ankstesnij tyrim : pagerjo vis pacient bkl,
bet t, kuriems buvo taikyta psichoterapija, bkl pagerjo labiau.
Psichoterapija taip pat yra rentabili, kai j lyginam e su didesnm is m edici
nos pagalbos ilaidom is esant nusiskundim am s, susijusiem s su psichologiniais
reikiniais. Vienoje 91 tyrim o apvalgoje skelbiam a, jog tada, kai m ons krei
piasi psichoterapeutus, j ilaidos m edicininiam gydym ui sum aja 16 pro
cent (Chiles ir kiti, 1999).
Ilaidos dl psichikos sutrikim bei piktnaudiavim o narkotikais tiesiog stul
bina: brangiai kainuoja dl j vyk nusikaltim ai, nelaim ingi atsitikim ai, darbo
naum o m ajim as, sutrikim gydym as. Kaip investicijos prenatalin ir kdi
ki prieir m aina ilgalaikes ilaidas, taip ir investavim as bet kok veiks
m ing psichikos sutrikim alinim yra naudingas. Visa, kas gerina darbuotoj
psichikos savijaut, m aina m edicininio gydym o ilaidas, kelia darbo naum
ir m aina pravaiktas. Sveikatos draudim o tyrim ai rodo, kad psichikos sutriki
m gydym as labai apsim oka, nes m aja m edicinins ilaidos (Am erican Psy
chological Association, 1991).
Taiau atkreipkite dm es, kad, sakant apskritai", nenurodom i konkrets psi
choterapijos m etodai. Tai bt tas pat kaip teigti, kad chirurgija yra iek tiek
veiksm inga" arba tikinti plaui viu serganius ligonius, kad m edicininis
sveikatos sutrikim gydym as yra apskritai" veiksm ingas. m ons nori inoti
ne tai, ar psichoterapija apskritai veiksm inga, bet kiek veiksm ingi konkreiom s
problem om s taikom i konkrets psichoterapijos m etodai.
Santykinis skirting psichoterapijos ri veiksmingumas

14 TIKSLAS. Apibendrinkite duomenis, rodanius, kurios psichoterapijos rys yra veiksmin-
giausios gydant konkreius sutrikimus.
Taigi k patarti m onm s, ketinantiem s pradti psichoterapijos kurs, kuris m e

todas labiausiai tikt j problem om s veikti? Skirting psichoterapijos m etod
alininkai rodinja savo m etodo pranaum us. Bet m etaanaliz, kuri atliko M ary
Lee Sm ith su bendradarbiais (1977, 1980), n vieno psichoterapijos m etodo ne
iskyr kaip veiksm ingiausio. Leidinio Consumer Reports skaitytojai teigia, kad
buvo vienodai patenkinti ir psichiatro, ir psichologo, ir socialinio darbuotojo
pagalba (Seligm an, 1995). Ypa stebina tai, kad nerasta rykesnio skirtum o tarp
Skirtingoms aizdoms grupins ir individualiosios, ilgos ir trum pos terapijos, daugiau ar m aiau paty-
reikalingas vis kitoks balzamas." rusi psichoterapeut darbo. Dabar, prajus daugiau kaip 20 m et po Sm ith ana-
Angl patarl lizs, nauji m okslini tyrim duom enys nerodo jokio ryio tarp specialisto pa
TERAPIJA 859
tirties, pasirengim o, prieiros lygio, licencijos ir klient gydym o rezultat (Bick- Jei ir yra koki nors gydymo
m an, 1999; Luborsky ir kiti, 2002). Gal teisus buvo pauktis drontas knygoje veiksmingumo skirtum,
Alisa stebukl alyje": Laim jo visi, ir visi turi gauti prizus . geriausiu atveju jie yra
Klinikins psichologijos draugijos tikslin kom isija klausim atsako i nepaprastai mai."
siaikindam a tuos gydym o bdus, kurie per kontroliuojam tyrim buvo veiks Bruce Wampoid
m ingi (Cham bless ir kiti, 1997; Norcross, 2002). Kom isija isiaikino kai ku ir kolegos (1997)
riuos veiksm ingos terapijos elem entus, pavyzdiui, em patij, bei pateik empi
rikai patvirtint gydymo bd sra, kur, pavyzdiui, yra traukta:
kognityvin terapija, tarpasm enin terapija ir elgesio terapija depresijai gy

dyti;
kognityvin terapija, slyio terapija ir atsparum o stresui m okym as nerim ui

veikti;
kognityvin-elgesio terapija bulim ijai gydyti;
elgesio m odifikacija lapinim uisi lov paalinti.
alinant elgesio sutrikim us, pavyzdiui, fobijas, kom pulsijas, santuokines pro
blem as ar lytini santyki disfunkcijas, ypa ger rezultat duoda elgesio sly
gojim o terapija (Bowers ir Clum , 1988; Hunsley ir DiGiulio, 2002; Shadish ir
Baldwin, 2005). Naujausi tyrim ai rodo, kad polinkis saviudyb ir depresija
skm ingiausiai veikiam i kognityvin terapija (Brown ir kiti, 2005; DeRubeis
ir kiti, 2005; Hollon ir kiti, 2005).
Be to, terapija yra veiksm ingiausia, kai problem a akivaizdi (Singer, 1981;
W esten ir M orrison, 2001). m ons, patiriantys fobijas ar panikos priepuolius,
nerytingi ar susierzin dl lytinio pajgum o problem , gali tiktis pagerjim o.
Tie, kuriuos kam uoja m aiau konkrets negalavim ai, pavyzdiui, depresija ar
nerim as, paprastai trum pai pajunta pagerjim , taiau vliau vl suserga. Tiem s,
kurie serga ltine schizofrenija arba kurie nori pakeisti savo asm enyb, vien psi
choterapija vargu ar pads (Zilbergeld, 1983). Kuo konkretesn problem a, tuo
daugiau vili.
Kol kas ilieka prietaravim ai - kai kas juos vadina iandieniniu psichologijos
pilietiniu karu - dl to, kiek klinikin praktika ir sveikatos apsaugos paslaug
teikjai bei draudikai, m okantys u psichoterapij, turt priklausyti nuo m okslo.
Vienoje pusje yra m oksl link psichologai, kurie stengiasi iplsti rodym ais
pagrstos praktikos sra aikiai apibrtom is ir veiksm ingom is vairi sutri
kim terapijom is. Kitoje pusje - tie, kurie psichoterapij laiko labiau m enu
nei m okslu, sritim i, kurios nem anom a aprayti vadovliuose ar patikrinti eks
perim entais. m ons per daug sudtingi, o psichoterapija per daug rem iasi in
tuicija, kad ia bt galim a taikyti supaprastintus m etodus, - teigia nesilaikan
tys m okslinio poirio psichoterapeutai. Taiau m okslu besirem iantys psichologai
tvirtina, jog grsdam a praktik rodym ais ir versdam a psichikos sveikatos spe
cialistus bti atsakingais u veiksm ingum , psichoterapija isikovoja patikim u
m . Be to, visuom en bus apsaugota nuo pseudopsichoterapeut, o psichotera
peutai bus apsaugoti nuo kaltinim , jog jie kalba kaip stebukling" balzam
pardavintojai: Patikkite, inau, kad jis veiksm ingas. M aiau jo poveik."
860 17 SKYRIUS
Alternatyvij terapij vertinimas

15 TIKSLAS. vertinkite jautrumo mainimo ir pakartotinio apdorojimo aki judesiais bei viesos
poveikio terapijas.
Nenorm ali psichikos bsen tendencija regresuoti" norm alias kartu su pla
cebo poveikiu sukuria palanki dirv pseudoterapijom s. Rem iam os gand, triuk
m ingai skelbiam os iniasklaidoje, giriam os internete alternatyviosios terapijos
turi slygas plisti aibo greitum u. Princes Diana buvo iuolaikinio avjim osi
alternatyviais gydym o bdais sim bolis. Ji naudojosi spiritist, hipnotizuotojo,
pykio atpalaidavim o" terapeuto, refleksolog, kvap terapeut, gaubtins ar
nos drkintoj ir proto-kno" psichoterapeuto paslaugom is (Sm ith, 1999). Ji
toli grau ne vienintel. Vienos nacionalins apklausos duom enim is, 57 procentai
patyrusi nerim o priepuolius ir 54 procentai sirgusi depresija m oni naudojo
tokius alternatyvius gydym o bdus, kaip vaistaols, m asaas ir dvasinis gydy
m as (Kessler ir kiti, 2001).
K galim e pasakyti apie tokias alternatyvisias terapijas? K sako faktai, at
m etus paliudijim us? (Kiekvienas gydym as, ar jis bt veiksm ingas, ar ne, kam
nors atrodys veiksm ingas.) Kurie faktai yra em pirikai pagrsti?
Nra joki fakt apie daugum alternatyvi gydym o bd, nes j alininkai
ir entuziastai nejauia jokio kontroliuojam m okslini tyrim poreikio. Jiem s
asm eninis patyrim as yra gana svarus rodym as. Tad kurie gydym o bdai yra sis
tem ingai vertinam i? Jei norim e vertinti m okslin dom jim si vairiais gydym e
bdais bei vertinim o m etodais ir palyginti dom jim si su populiariuoju, kli
nikinis tyrjas Scottas Lilienfeldas (1998) silo palyginti, kiek kart kiekvie
nas i bd yra m inim as psichologins m okslins literatros elektroninje ir
nefiltruot internetu altini paiekoje. Kaip parodyta 17.1 lentelje , kai ku
rios tem os gyvuoja beveik vien tik internete.
Ankstesniuose skyriuose kritikai vertinom e tokias alternatyvisias terapi
jas, kaip pasm on veikiantys pagalbos sau garso raai, tariam ai nuslopint pri
sim inim atkrim as ir hipnoz. Dabar panagrinkim e dar dvi. Tai darydam i pri
sim inkim e: kad atsijotum e logikus dalykus nuo nesm oni, turim e vadovautis
m oksline nuostata - bti skeptiki, taiau ne cinikai, atviri netiktum am s, ta
iau ne lengvatikiai.
17.1 LENTEL. Mokslins psichologijos citat nefiltruotuose interneto puslapiuose palyginimas
Tema Citatos psichologijos Interneto

urnaluose* puslapiai** Santykis
Sisteminis jautrumo mainimas 2301 56 800 1 25

Gydomasis lietimas 94 383 000 1 4074
Jonaol (vaistaol) 200 2 590 000 1 12 950
Eneagrama (asmenybs tipizavimas) 32 775 000 1 24 218
* Pagal PsycINFO, 2006 sausis

** Pagal Google, 2006 sausis
TERAPIJA 861
Jautrumo mainimas ir pakartotinis apdorojimas aki judesiais

K art vaikiodam a parke Francine Shapiro (1989) pastebjo, kad nerim astin
gos m intys inyko, kai jos akys spontanikai dairsi alis. Rem dam asi iuo
patyrim u, ji sukr naujovik nerim o gydym o bd: jautrum o m ainim ir pa
kartotin apdorojim aki judesiais. K ai m ons sivaizduodavo skaudias sce
nas, Shapiro suadindavo aki judesius vediodam a pirt prie j akis, taria
m ai itaip paddam a atpalaiduoti ir pakartotinai apdoroti anksiau aldytus"
skaudinanius prisim inim us. Ji iband m etod su 22 m onm is, kuriuos per
sekiojo seni traum uojantys prisim inim ai, ir visi jie teig, kad jau po pirm o psi
choterapijos seanso pastebim ai sum ajo j kanios. is stulbinam as rezultatas
susilauk m iliniko psichikos sveikatos specialist atsako: 40 000 j 52 aly
se m oksi specialiuose kursuose (EM D R , 2002). N uo to laiko, kai toks pat cha
rizm atikas Franzas A ntonas M esm eris daugiau kaip prie du im tm eius su
paindino su gyvn m agnetizm u (hipnoze) - taip pat kvptas pasivaikioji
m o m etu, - n vienas kitas naujas psichoterapijos bdas taip greitai nepatrauk
tokios gausybs entuziast.
A r jis veiksm ingas? Shapiro rao, jog keturi naujausi tyrim (1999, 2002)
dalyviam s, patyrusiem s tik vien traum , is m etodas veiksm ingai padjo (nuo
84 iki 100 procent). (K ai jautrum o m ainim o ir pakartotinio apdorojim o aki
judesiais m etodas nedav ger rezultat kituose bandym uose, Shapiro rodin
jo, kad psichoterapeutai nebuvo gerai im okyti.) Be to, iam gydym o bdui te
reikia ne daugiau kaip trij 90 m inui seans. K linikins psichologijos drau
gijos specialioji kom isija, sudaryta em pirikai vertinti gydym o bdus, pripas
ta, jog is bdas yra galbt veiksm ingas" gydant ne su karo veiksm ais susijus
potraum in stres (Cham bless ir kiti, 1997). Paskatinti tariam os skm s, jaut
rum o m ainim o ir pakartotinio apdorojim o aki judesiais m etod taikantys psi
choterapeutai dabar j naudoja kitiem s nerim o sutrikim am s (pavyzdiui, pani
kai) gydyti ir, skatinam i Shapiro (1995, 2002), vairiem s nusiskundim am s - taip
pat ir skausm ui, sielvartui, paranoidinei schizofrenijai, siiui ir kalts jaus
m ui - m ainti.
Jautrum o m ainim as ir pakartotinis apdorojim as aki judesiais - tai terapi
ja, kuria avisi tkstaniai, o dar daugiau tkstani j atm eta kaip apgaul -
puik rank, iliustruojant skirtum us tarp m okslini ir pseudom okslini psi
choterapijos m etod", - sako Jam esas H erbertas ir dar septyni kiti autoriai
(2000). K odl, klausia skeptikai, greiti aki judesiai prisim enant skaudi patirt
privalt turti gydom j poveik? I ties atrodo, jog aki judesiai nra su
dedam oji gydym o dalis. K ai m okslininkai patikrino terapijos bd nejudinant
aki - pavyzdiui, barbenant pirtu stal ar bedus vilgsn tiesiai priek, kai
psichoterapeutas m ojuoja pirtu, - gydym o rezultatai buvo tokie pat (D evilly,
2003). Skeptikai taria, jog gydom j poveik sukelia slyio terapijos - kai sau
giam e ir ram inaniam e kontekste kelis kartus i naujo igyvenam i eidiantys
prisim inim ai ir stipraus placebo poveikio derinys. Jei M esm erio pseudotera-
pij lygintum e su slygom is, kai apskritai negydom a, pasak Richardo M cN ally
(1999), taip pat bt pastebta, kad is bdas (dl teigiam sitikinim gydo
m osios galios) yra galbt veiksm ingas".
862 17 SKYRIUS
Metaanalizs rodo, jog viesos terapija

jautrumo mainimas ir pakartoti Ar esate kada nors pastebj, kad tam siais iem os rytais ir apniukusiom is die
nis apdorojimas aki judesiais] nom is pram iegate, priaugate svorio ir tam pate m ieguisti? Kai kuriem s m onm s,
toks pat veiksmingas ir kai akys ypa m oterim s ir gyvenantiem s toli nuo pusiaujo, niri iem os nuotaika tam pa
nejuda. Jei i ivada teisinga, depresija, kuri vadinam a sezoniniu nuotaikos (afektiniu) sutrikimu (sutrum pin
tai, kuo is terapijos bdas tai - SNS). Nacionalinio psichikos sveikatos instituto m okslininkam s XX a. de
naudingas (i esms, elgesio vintojo deim tm eio pradioje atjo puiki m intis: dozuotai kasdien apviesti SNS
jautrumo mainimas) - nra kam uojam us m ones intensyvia viesa. Kai klinikiniai bandym ai parod, kad
naujas dalykas, o kas jame viesos poveikis gali palengvinti sim ptom us, susijusius su iem os depresija, ga
nauja - nra tikslinga." m intojai pradjo gam inti viesos dutes, kurias dabar galim a nusipirkti arba
Harvard Mental Health Letter, isinuom oti m edicinos reikm en ir viestuv parduotuvse.
2002 Ar tai dar vienas placebo poveikis, kur galim a paaikinti m oni lkesiais?
Naujausi tyrim m etu vieni m ons, kam uojam i SNS, iki 90 m inui bdavo
rykioje viesoje, o kitiem s buvo taikom as apgaulingas placebo gydym as - nyp
ianiu neigiam jon generatorium i", kur personalas taip pat entuziastinga:
gyr (taiau, neinant tyrim o dalyviam s, jis nebdavo jungiam as). Po keturi
savaii 61 procentas t, kurie buvo veikiam i viesa ryt, pajuto didel pager
jim , kaip ir 50 procent, veikiam viesa vakare bei 32 procentai t, kuriem s
buvo taikom as placebo gydym as (Eastm an ir kiti, 1998). Kit dviej tyrim m en:
paaikjo, kad 30 m inui viesos poveikis suteikdavo palengvjim daugiau
nei pusei m oni, kuriem s viesos terapija buvo taikom a ryt, ir tredaliui t.
kuriem s i terapija buvo taikom a vakare (Term an ir Term an, 1998, 2001). Dvi
deim ties rpestingai kontroliuojam bandym ivada (Golden ir kiti, 2005) yri
tokia: daugeliui m oni ryki viesa ryt suvelnina SNS sim ptom us.
Bendrieji psichoterapijos ri bruoai

16 TIKSLAS. Ivardykite tris privalumus, priskiriamus visoms psichoterapijos rims.
Gydytoj poiriai gydym gali skirtis, bet visi pripasta, kad labai svarbs
dalykai yra uuojauta, jautrum as ir em patija. Jerom e Frankas (1982), M arvinas
Goldfriedas (Goldfried ir Padawer, 1982), Hansas Struppas (1986) ir Bruce W am -
poldas (2001) ianalizavo vairi psichoterapijos ri bendras sudedam sias
dalis ir nustat, jog visos jos silo m aiausiai tris naudingus dalykus: 1) vilt
nusivylusiem s m onm s; 2) nauj poir save ir pasaul; 3) em patikus, pa
sitikjim u ir globa grindiam us santykius. ie nespecifiniai" veiksniai nra vie
ninteliai, kuriuos gali pasilyti psichoterapija (Barker ir kiti, 1988; Jones ir ki
ti, 1988; Roberts ir kiti, 1993), bet jie yra labai svarbs. Tai silo savo nariam s
ir spariai plintanios savitarpio pagalbos bei param os grups. iuos veiksnius
silo ir netradiciniai gydytojai (Jackson, 1992). Ypatingi m ons, kuriem s kiti
atskleidia savo kanias, itisus im tm eius klausydavosi, kad suprast, paro
dyt em patij, nuram int, patart, paguost arba paaikint.
Viltis nusivylusiems monms

m ons, kuriem s reikia psichoterapijos, paprastai yra nerim astingi, prislgti, ne
pakankam ai save vertinantys, jauiantys negal nieko pakeisti. Kiekvienas psi
TERAPIJA 863
choterapijos m etodas teikia vilt, kad pacientui stengiantis reikalai gali pagerti
ir pagers. N esvarbu, kokia konkreti psichoterapijos technika bt taikom a, jau
vien is m ogaus sitikinim as gali pagerinti jo nuotaik, padti i naujo pajaus
ti savo galim ybes ar susilpninti negalavim o sim ptom us (Prioleau ir kiti, 1983).
Pagerjim as dl to, kad m ogus tiki gydym o veiksm ingum u, yra placebo po
veikis. Psichoterapijos tyrim uose placebu gali bti tam tikr ra klausym as,
neveiksm ing piliuli vartojim as.
Tai, kad placeb naudojusi m oni bkl pagerjo labiau negu jo nenau
dojusi (nors ir ne taip rykiai kaip po tikros psichoterapijos), leidia teigti, kad
vienas i psichoterapins pagalbos poveikio rodym yra jos teikiam a viltis. G y
dym o rezultatai priklauso ir nuo pagalbos iekanio m ogaus poirio - jo m o
tyvacijos, pasitikjim o, atsidavim o. K iekvienas psichoterapijos m etodas gali sa
vaip sutelkti paiam e m oguje gldinias gydom sias galias. Pasak psichiatro
Jerom e Franko, tai padeda suprasti, kodl vis ri gydym as - net ir liaudiki
gydym o ritualai, kurie neturi jokios gydom osios galios, jeigu ligonis ta galia
netiki, - tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje gali bti veiksm ingi.
Naujas poiris
K iekviena psichoterapijos ris vienaip ar kitaip aikina sutrikim sim ptom us
ir silo kitokius poirio save ir reagavim o aplink bdus. Psichoterapija
taip pat silo ir nauj patyrim , kuris padeda m onm s pakeisti poir save
ir savo elges. inodam i tai m ons gali pradti vertinti gyvenim kitom is akim is.
Empatiki rpestingi, pasitikjimu grindiami santykiai

Tvirtinti, kad visos psichoterapijos rys yra beveik vienodai veiksm ingos, ne
reikia, jog visi psichoterapeutai vienodai veiksm ingi. G eri psichoterapeutai,
nesvarbu, koki psichoterapijos technik naudot, yra em patiki, siekiantys su
prasti kito m ogaus potyrius; atids kliento jausm am s; pagarbiai klausydam i,
ram indam i ir patardam i jie pelno klient pasitikjim bei pagarb. N acionali
nis psichikos sveikatos institutas atliko depresijos gydym o tyrim ir nustat, kad
veiksm ingiausiai dirba psichoterapeutai, kurie labiausiai sijauia kliento bkl,
yra rpestingi, um ezga su juo glaudiausius ryius (Blatt ir kiti, 1996). A tliekant
kit tyrim , M arvinas G oldfriedas ir jo bendradarbiai (1998) analizavo vaizda
juost raytus 36 pripaint, patyrusi psichoterapeut seansus. V ieni j buvo
kognityvins-elgesio, kiti - psichodinam ins-tarpasm enins terapijos specialis
tai. N epaisant skirting profili, nustebino tai, jog per t seanso dal, kuri psi
choterapeutai laik pagrindine, jie veik labai panaiai. A biej psichoterapijos
ri em patiki psichoterapeutai svarbiausiais m om entais paddavo klientam s
vertinti save, sujungti vien savo gyvenim o aspekt su kitu ir suvokti savo svei
k su kitais m onm is. I ties kai kas m ano, kad ilum a ir em patija - tai skiria
m asis bendras vis gydytoj - psichiatr, burtinink, am an - bruoas (Torrey,
1986). Em ocinis ryys tarp psichoterapeuto ir kliento - gydomoji sjunga - svar
biausias veiksm ingos terapijos bruoas (K lein ir kiti, 2003; W am pold, 2001).
K ad visom s psichoterapijos rim s bdinga tai, jog globojantis asmuo, for
muodamas nauj poir, teikia vilt, patvirtino 39 tyrim m etaanaliz. V isais
864 17 SKYRIUS
tyrim ais buvo lygintas profesionali psichoterapeut ir nespecialist veikim o

bdas. Tarp nespecialist buvo draugik profesori, m oni, lavinusi em pati-
ko klausym o gdius per keli valand pratybas, bei auktesnij m okykl stu
dent, priirim profesionali gydytoj. Kokie gi buvo rezultatai? Paraprofe-
sional, kaip m es vadinam e tuos, kurie buvo treniruoti trum p laik, darbas buvo
toks pat veiksm ingas kaip ir profesional (Christensen ir Jacobson, 1994). Dau
gum a jiem s tekusi problem buvo nesudtingos. Taiau, norite tikkite, norite
netikkite, ie tyrim ai parod, kad treniruoti paraprofesionalai lygiai taip pat kaip
ir profesionalai susidorojo ir su sudtingesniais atvejais, pavyzdiui, dirbdam i
su m onm is, kuriem s buvo diagnozuota sunki depresija.
Apibendrinant galim a pasakyti, kad paprastai m oni, kurie ieko pagalbos,
bkl pagerja. Pagerja bkl ir t, kuriem s netaikom a psichoterapija, ir tai
daro garb m oni iradingum ui ir m s gebjim ui rpintis vienas kitu. Taiau
nors ne itin svarbu, kokia psichoterapijos ris taikom a, kokia jos trukm ir ar
patyrs psichoterapeutas, bkl m oni, kuriem s buvo taikyta psichoterapija,
pagerja labiau negu t, kuriem s ji nebuvo taikyta. Labiausiai ji padeda subren
dusiem s, aikiai savo m intis reikiantiem s m onm s, turintiem s kai kuri spe
cifini problem .
Visos psichoterapijos rys gali teikti vilt, nauj poir gyvenim , em pa-
tik, ujauiant tarpusavio ry. Tai gali paaikinti, kodl em patiko bei drau
giko paraprofesionalo patarim as gali bti toks pat naudingas kaip ir profesio
nali psichoterapija. Tai taip pat gali paaikinti, kodl m onm s, artim ai bendrau
jantiem s su kitais m onm is, jauiantiem s draug ir juos globojani m oni
param , reiau reikia psichoterapijos (Frank, 1982; OConnor ir Brown, 1984
Kultra ir vertybs psichoterapijoje

17 TIKSLAS. Aptarkite, kok poveik vertybiniai ir kultriniai skirtumai daro gydomajam procesui.
Visi psichoterapijos bdai teikia vilt, ir beveik visi psichoterapeutai m gina pa

didinti savo klient jautrum , atvirum , asm enin atsakom yb ir tikslo pojt
(Jensen ir Bergin, 1988). Taiau tam tikrais m oralins ir kultrins vairovs
klausim ais psichoterapeutai gali skirtis vienas nuo kito ir nuo savo klient (Kelly,
1990). Pavyzdiui, Kanadoje ir Jungtinse Valstijose m adaug 1 m ogus i 25
ir nuo vieno penktadalio iki puss (nelygu apklausa) psichiatr bei klinikini
psicholog skelbiasi es ateistai arba agnostikai (Gallup, 1993; Lukoff ir kiti
1992). Britanijoje du tredaliai psichiatr teigia es ateistai (Neelem an ir Per-
saud, 1995). Tai kelia intriguojant klausim : kokios vertybs vyrauja psichote
rapijoje? Kokios turt vyrauti? Ar turt bti svarbu, kad labai religingi m o
ns renkasi panaiai religingus psichoterapeutus (W orthington ir kiti, 1996)?
Garsus psichoterapeutas Albertas Ellisas ir vienas vadovlio Handbook of
Psychotherapy and Behavior Change (Psichoterapijos ir elgesio pokyi va
dovas") redaktori Allenas Berginas - tai pavyzdiai, kaip rykiai gali skirtis
pripastam os vertybs. Ellisas (1980) m ano, jog n vienas m ogus ir joks da
lykas nra toks tobulas", kad reikt skatinti savs patenkinim " ir kad tvirta
m eil, sipareigojim as, tarnavim as ir... itikim yb bet kuriuose tarpasm eniniuo-
TERAPIJA 865
PAVELKIME I ARIAU:
Psichoterapeut kliento vadovas

Kiekvieno ms gyvenimas yra paymtas ramybs ir stres, mintys apie saviudyb;
palaimos ir netekties, pakili ir prislgt nuotaik. Tad kada mo kompulsyvs ritualai, pavyzdiui, rank plovimas;
gui reikt kreiptis pagalbos psichikos sveikatos specialist? lytinio gyvenimo problemos.
Kai nerimastingos mintys bei emocijos trukdo normaliai gyven
Kai iekote psichoterapeuto, patartina preliminariai pasikon
ti, gali bti pravartu pasikalbti su specialistu. Amerikos psicho
sultuoti su dviem ar trimis. Galite apibdinti savo problem ir
log asociacija iskiria iuos danus nelaims signalus:
suinoti kiekvieno psichoterapeuto silom gydym. Galite pa
beviltikumo pojtis;
klausti, kokios yra psichoterapeuto vertybs, bei pasidomti jo
gili ir ilgai trunkanti depresija;
kvalifikacija (r. 17.2 lentel) bei honoraru. Ir, inodami, jog emo
pratingas sau elgesys, pavyzdiui, piktnaudiavimas al cinis ryys tarp psichoterapeuto ir kliento yra labai svarbus, ga
koholiu ar narkotikais; lite vertinti, kjauiate kiekvienam i psichoterapeut.
staigs nuotaik pokyiai;
17.2 LENTEL. Psichoterapeutai ir j isilavinimas JAV
Ris Apraymas
Konsultantai Santuokos ir eimos konsultantai specializuojasi problem, kylani eimoje, klausimais.

Religiniai konsultantai teikia patarimus aibei moni. Konsultantai priklausomybs
klausimais dirba su piktnaudiaujaniais narkotinmis mediagomis ir skriaudianiais
sutuoktinius ar vaikus bei j aukomis.
Klinikiniai Dvej met magistro podiplomini studij programa bei podiplominis mokslinis darbas
psichologai parengia kai kuriuos socialinius darbuotojus teikti psichoterapijos paslaugas: daugiausia
monms, turintiems kasdieni asmenini ir eimynini problem. Apie pus i
darbuotoj turi Nacionalins socialini darbuotoj asociacijos klinikinio socialinio darbuotojo
paymjimus.
Klinikiniai Dauguma j yra psichologai, turintys filosofijos arba psichologijos daktaro laipsn,
ar socialiniai mokslinio darbo, vertinimo bei terapijos patirt ir atlik internatr, kuriai vadovavo
darbuotojai mokslinis vadovas; danai po doktorantros bna baig vairius mokymus. Madaug pus
psichiatrai j dirba agentrose bei institucijose, o pus veriasi privaia praktika.
Psichiatrai Psichiatrai yra gydytojai, besispecializuojantys gydyti psichikos sutrikimus. Ne visi jie turi
plai psichoterapijos praktik, taiau, turdami medicinos daktaro laipsn, psichiatrai turi
teis irayti vaist receptus. Tad jie daniausiai rpinasi turiniais didiausi problem.
Daugelis j veriasi privaia praktika.
se sipareigojim uose, ypa santuokos, turi aling pasekm i". Berginas (1980)
m ano prieingai: kadangi Dievas yra tobulas, nuolankum as ir dievikosios val
dios pripainim as yra dorybs", reikt skatinti savikontrol, sipareigojan-
i m eil ir savs aukojim " ir neitikim yb bet kuriam tarpasm eniniam sipa
reigojim ui, ypa santuokos, turi aling pasekm i." Berginas ir Ellisas dl to,
kurios vertybs teikia daugiausia sveikatos, nesutaria radikaliau negu daugum a
psichoterapeut. Taiau taip elgdam iesi jie parodo, dl ko sutaria: kad psicho
terapeut asm eniniai sitikinim ai bei vertybs daro tak j praktikai. inoda
m i, kad klientai bna link perim ti savo psichoterapeut vertybes (W orthing
ton ir kiti, 1996), Berginas ir Ellisas taip pat sutaria, kad psichoterapeutai tur-
866 17 SKYRIUS
t atviriau atskleisti savo vertybes. (Tiem s, kurie ketinate kreiptis psichotera

peut, skyrelyje Pavelkim e i ariau. Psichoterapeut kliento vadovas" pa
teikiam a patarim , kada reikt kreiptis ir kaip pradti psichoterapeuto, kurio
vertybs ir tikslai yra panas js, paiekas.)
Vertybi skirtum ai taip pat gali tapti svarbs, kai vienos kultros psichote
rapeutas susitinka su kitos kultros klientu. Pavyzdiui, iaurs Am erikoje, Eu
ropoje ir Australijoje daugum a psichoterapeut atstovauja savo kultr indivi
dualizm ui, kuris danai teikia pirm enyb asm eniniam s trokim am s bei tapatu
m ui. I Azijos ali im igravusiem s klientam s, kurie tikisi, kad m ons bus d
m esingesni kit lkesiam s, gali kilti sunkum , susijusi su tais psichoterapi
jos bdais, kurie reikalauja vertinti tik savo gerov. ie skirtum ai paaikina kai
kuri gyventoj m aum nenor naudotis psichikos sveikatos apsaugos paslau
gom is (Sue, 1990). Vieno eksperim ento m etu, kai i Azijos kil am erikieiai
klientai buvo suporuoti su konsultantais, kuri kultrins vertybs buvo tos pa
ios (o ne skirtingos), jie jaut didesn konsultanto em patij ir didesn bendru
m su juo (Kim ir kiti, 2005). Pripastant, kad psichoterapeuto ir kliento ver
tybs, bendravim o bdas ir kalba gali skirtis, dabar daugelyje psichoterapijos
m okym o program m okom a kultrinio jautrum o, darbui jas traukiam i nepa
kankam ai atstovaujam etnini grupi nariai.
MOKYMOSI REZULTATAI
Psichoterapijos vertinimas
11 TIKSLAS. Paaikinkite, kodl klientai bna link pervertinti psi ar neprast rezultat tendencija grti link vidurkio)
choterapijos veiksmingum. prisideda prie klient ir klinikini psicholog klaidin

go psichoterapijos veiksm ingum o suvokim o.
Klientai psichoterapij laiko veiksm inga dl trij prie
asi: 1) jie daniausiai pradeda psichoterapijos kur 13 TIKSLAS. Apibdinkite rezultat analizs svarb sprendian:
s tada, kai juos itinka kriz; 2) jie tiki, kad sugai apie psichoterapij veiksmingum ir aptarkite iuos duomenis,
tas laikas ir ilaidos pasiteisina, ir 3) jie stengiasi tei

Rezultat analiz - tai atsitiktiniai bandym ai, kuri
giam ai vertinti savo psichoterapeut. Taiau m oksli
m etu laukiantys eilje m ons arba gydom i, arba ne,
niai tyrim ai ne visikai patvirtina klient lkesius.
im t toki tyrim (m etaanalizs) statistiniai rodik
liai byloja, kad 1) negydom m oni bkl danai pa
12 TIKSLAS. Pateikite prieasi, dl kuri klinikiniai psicholo
gerja, taiau 2) tikim yb, jog pagers, didesn t
gai bna link pervertinti psichoterapijos veiksmingum, ir api
m oni, kuriem s taikom a psichoterapija, ir 3) psicho
bdinkite du reikinius, prisidedanius prie klient ir klinikini
logikai gydom i m ons sugaita m aiau laiko ir i
psicholog klaiding interpretacij ioje srityje.
leidia m aiau pinig vliau kreipdam iesi m edicinos
Klientai pradeda psichoterapijos kurs, kai bna ne pagalbos palyginti su tais, kurie laukia eilje.
laim ingi, o j baigia, kai jauiasi m aiau nelaim ingi,
14 TIKSLAS. Apibendrinkite duomenis, rodanius, kurios psichote
ir palaiko ry su psichoterapeutu tik tada, jei bna
rapijos rys yra veiksmingiausios gydant konkreius sutrikimus.
patenkinti gydym u. Tad klinikiniai psichologai dau
giausia ino kit psichoterapeut klaidas, o ne savo. M etaanalizs rodo, kad n vienas psichoterapijos b
Ir placebo poveikis (sitikinim as, kad gydym as bus das nra iskirtinai veiksm ingas ir kad nra jokio ry
veiksm ingas), ir regresija vidurkio link (ekstrem ali io tarp veiksm ingum o ir psichoterapeut isilavinim o.
TERAPIJA 867
patirties, prieiros ar licencijos. Kai kurios psichote depresijos form os, susijusios su sauls viesos sty
rapijos rys ypa tinka konkreiom s ligom s gydyti. Pa giaus laikotarpiais.
vyzdiui, kognityvin, tarpasm enin ir elgesio terapi
jos tinka depresijai; kognityvin, slyio ir atsparum o 16 TIKSLAS. Ivardykite tris privalumus, priskiriamus visoms psi
stresui didinim o terapijos - nerim ui; kognityvin-elge- choterapijos rims.
sio terapija - bulim ijai; elgesio m odifikacija tinka, kai Atrodo, jog visos psichoterapijos form os nusivylu
lapinam asi lov, o elgesio slygojim o terapijom is siem s m onm s teikia nauj vili, nauj poir ir
gydom os fobijos, kom pulsijos ir seksualiniai sutrikim ai. em patikus, pasitikjim u bei globa grindiam us san
Kuo konkretesn problem a, tuo didesn veiksm ingo gy tykius. Gydomoji sjunga - em ocinis ryys tarp psi
dym o tikim yb. Tebevyksta ginai dl to, kiek kliniki choterapeuto ir paciento - yra svarbi veiksm ingos psi
n praktika turt bti grindiam a m oksliniais faktais choterapijos dalis ir ji leidia paaikinti, kodl kai ku
ir kiek - intuityvia reakcija. rie paraprofesionalai gali padti tiek pat, kiek ir spe
cialistai psichoterapeutai.
15 TIKSLAS. vertinkite jautrumo mainimo ir pakartotinio apdo
rojimo aki judesiais bei viesos poveikio terapijas. 17 TIKSLAS. Aptarkite, kok poveik vertybiniai ir kultriniai skir
tumai daro gydomajam procesui.
Taikydam as jautrum o m ainim o ir pakartotinio apdo
rojim o aki judesiais terapij, psichoterapeutas ban Psichoterapeutai gali skirtis vienas nuo kito ir nuo
do atpalaiduoti ir i naujo apdoroti anksiau aldy klient savo asm eniniais sitikinim ais, vertybm is ir
tus eidianius prisim inim us vediodam as pirt kultrine aplinka. ie skirtum ai gali daryti poveik ry
prie m ogaus, kuris sivaizduoja skausm ingus vaiz io tarp psichoterapeuto ir kliento form avim uisi. Ie
dus, akis. Jautrum o m ainim o ir pakartotinio apdoro kantys psichoterapeuto pagalbos m ons turt pasi
jim o aki judesiais m etodas neilaik m okslini ban konsultuoti su dviem ar trim is specialistais, kad supras
dym ir jo kukli skm bt galim a aikinti placebo t, kokias vertybes jie pripasta, kokia j kvalifikaci
poveikiu. M oksliniai tyrim ai patvirtino, kad viesos ja, honoraras, ir rast tok, su kuriuo jausis patogiai.
terapija (kasdienis dozuotas viesos, im ituojanios na
trali, poveikis) yra veiksm inga m onm s, kam uo PAKLAUSKITE SAVS: Ar prisimenate atvej, kai galjo isipil
jam iem s sezoninio nuotaikos (afektinio) sutrikimo - dyti js teigiami lkesiai patobulti?
Psichoterapija yra vienas psichikos sutrikim alinim o bd. Kitas bdas, danai
naudojam as sunkiem s sutrikim am s gydyti, yra biomedicinin terapija, kai keiia
m a sm egen veikla, vaistais paveikiant j elektrochem inius procesus, taikant elek-
trokonvulsin ok, naudojant m agnetinius im pulsus sm egen aktyvum ui skatinti
arba slopinti bei taikant psichochirurgines operacijas.
Gydymas vaistais
18 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra psichofarmakologija, ir paaikinkite, kaip abipusiai akli tyrimai
padeda mokslininkams vertinti vaist veiksmingum.
Psichofarmakologija
Gydym as vaistais iki iol yra vienas plaiausiai taikom biom edicinins terapi- (psychopharm acology) -
jos bd. Nuo XX a. etojo deim tm eio psichofarm akologijos (m okslo apie vaist poveikio psichikai
vaist poveik psichikai ir elgsenai) laim jim ai labai pakeit stipriai sutrikusios ir elgesiui tyrimai.
868 17 SKYRIUS
17.5 PAVEIKSLAS.
700
Psichiatrijos ligonini Vaist nuo psichozs
tutjimas Amerikoje 600 vartojimo pradia
Staigus
Apie 1955 metus, kai imta 500 pacient
vartoti vaistus nuo psicho skaiiaus
zs, psichiatrijos ligoninse 400 majimas ...
labai sumajo pacient psichiatrijos
300 ligoninse
skaiius. Taiau daugelis
psichikai nesveik moni,
200
istumt i ligonini,
nesugebani savimi 100
pasirpinti, atsidr gatvje
(Nacionalinio psichikos 0
sveikatos instituto ir 1900 1910 1920 1930 1940 1950 1960 1970 1980 1990 2000
Gyventoj suraymo biuro Metai
duomenys).
psichikos m oni gydym , im tus tkstani j ilaisvino i kalinim o psichiat

rijos ligoninse. G ydym o vaistais dka, taip pat dl valstybs palaikom os poli
tikos ir pastang statym ikai apriboti prievartin gydym ligoninje ir grinti
ligonius j bendruom enes, dabar Jungtini A m erikos V alstij psichiatrijos li
goninse gydom i m ons sudaro tik dalel to skaiiaus, kuris buvo prie 50 m et
(17.5 p a v .). Taiau tiem s, kurie nesugeba patys savim i rpintis, ileidim as i li
Psichikai nesveiki mons, gonins reikia ne laisv, o benam yst.
paleisti i ligonini, danai K aip ir bet kur kit nauj gydym o bd, taip ir gydym vaistais i pradi
atsidurdavo tiesiog gatvje; lydi entuziazm as, nes daugum os pacient bkl akivaizdiai gerja. Taiau en
nors ir bdami jau ramesni, tuziazm as sum aja, kai m okslininkai suskaiiuoja, 1) kiek pasveiko negydom
jie jautsi palikti, bejgiai, m oni ir 2) kiek pasveiko dl placebo takos - teigiam personalo bei j pa
niekieno neglobojami." cient lkesi. Taigi nordam i vertinti nauj vaist veiksm ingum , m oksli
Lewis Thomas ninkai naudoja vadinam j abipusiai akl m etodik. Pus pacient gauna vais
Mintys, kylanios vlyva, vakar, tus, o kita pus - panaiai atrodant placeb. N ei gydantis personalas, nei pa
klausantis Mahlerio devintosios cientai neino, kas kam paskirta. itokiais abipusiai aklais tyrim ais buvo nu
simfonijos", 1983 statyta, jog kelios vaist rys tinka psichikos sutrikim am s gydyti.
Vaistai nuo psichozs

19 TIKSLAS. Apibdinkite vaist nuo psichozs savybes ir aptarkite j vartojim gydant schizo-
frenij.
Psichikos sutrikim us gydant vaistais, esm ini pokyi vyko tada, kai atsitikti
nai buvo nustatyta, jog kai kurie vaistai, vartojam i kitom s ligom s gydyti, ram i
na psichoze serganius pacientus. Tokie vaistai nuo psichozs kaip chlorpro-
m azinas (parduodam o Thorazine pavadinim u) silpnina pacient jautrum ne
svarbiem s dirgikliam s. Jie labai tinka pacientam s, kam uojam iem s schizofreni-
jos ir turintiem s pozityvij sim ptom , toki kaip klausos haliucinacijos ir pa
ranoja (Lehm an ir kiti, 1998; Lenzenw eger ir kiti, 1989). Turintiem s negaty
vij apatijos bei udarum o sim ptom ie vaistai nuo psichozs nra tinkam i.
N aujas vaistas klozapinas (nuo 1989 m et parduodam as Clozaril" pavadini
TERAPIJA 869
m u) tokius pacientus kartais padeda paadinti . Jis taip pat kartais padeda po
zityvij sim ptom turintiem s pacientam s, kuriem s nepadjo kiti vaistai. Var
tojant vaist reguliariai reikia atlikti kraujo tyrim us, nes 1 procentui pacient
jis apnuodija baltuosius kraujo knelius.
Vaist nuo psichozs m olekuls yra gana panaios neurom ediatoriaus do
pam ino m olekules, todl gali uim ti jo jungties viet receptoriuje ir taip stab
dyti jo aktyvum (Pickar ir kiti, 1984; Taubes, 1994). (Klozapinas stabdo sero
tonino aktyvum .) Daugum a vaist nuo psichozs slopina dopam ino recepto
rius, tai patvirtina m int, jog per daug aktyvi dopam ino sistem a prisideda prie
schizofrenijos apraik.
Vaistai nuo psichozs veikia labai stipriai. Pirm osios kartos dopam ino isi
skyrim stabdantys vaistai, tokie kaip Thorazine , kurie veikia D2 dopam ino
receptorius, gali sukelti Parkinsono lig panai poym i: vangum , drebul,
sutrikdyti raum en koordinacij (Kaplan ir Saddock, 1989). Ilgai vartojant iuos
vaistus, gali atsirasti vlyvoji diskinezija, neurotoksinis poveikis, sukeliantis Vlyvoji diskinezija
nevalingus veido raum en judesius (pavyzdiui, vaipym si), lieuvio, rank bei (tardive dyskinesia) -
koj judesius. Ir prieingai, naujosios kartos vaistai nuo psichozs (pavyzdiui, nevalingi veido raumen,
Clopazin , Risperdal ir Zyprexa ), veikiantys D1 dopam ino receptorius, su lieuvio ir rank bei koj
kelia m aiau toki alutini poveiki. Taiau ie naujesni vaistai nra veiks judesiai; ilgai vartojant vaistus
m ingesni ir danai sukelia nutukim o bei diabeto rizik (Leberm an ir kiti, 2005). nuo psichozs, veikianius
Abiem s i vaist kartom s bdinga dar viena problem a: doz, kuri vienam m o D2 dopamino receptorius,
gui yra veiksm inga, kitam gali bti per didel arba per m aa. Tik atidiai ste galimas neurotoksinis alutinis
bdam i dozavim bei jo poveik psichiatras ir pacientas gali engti plona linija, poveikis.
skiriania sim ptom palengvinim nuo nem aloni alutini poveiki. Taiau tin
kam ai dozuojant ir derinant gydym vaistais su gyvenim o gdi m okanio
m is program om is bei eim os param a, tkstani tkstaniai schizofrenijos ka
m uojam m oni, kurie buvo udaryti psichiatrijos ligonini izoliatoriuose, gro
darb ir beveik norm al gyvenim , o ligos pasikartojim skaii pavyko su
m ainti (Leucht ir kiti, 2003).
Raminamieji vaistai
20 TIKSLAS. Apibdinkite, kokios yra raminamj vaist savybs.
Kaip ir alkoholis, raminamieji vaistai, tokie kaip Xanax" ir Ativan , slopina

centrins nerv sistem os veikl (taigi j negalim a vartoti kartu su alkoholiu).
Kartu su psichologine terapija vartojam i ram inam ieji vaistai kartais padeda m o
gui im okti skm ingai susidoroti su gsdinaniom is situacijom is ir baim ke
lianiais dirgikliais.
Kartais psichoterapeutus, taikanius elgesio terapij, kritikuoja u tai, jog
jie susilpnina sim ptom us, neisprsdam i esm ins problem os; u tai kritikuoja
m as ir gydym as ram inam aisiais vaistais. Kitaip negu elgesio terapija, ram ina Tikriausiai galite atspti, koks
m ieji gali bti vartojam i nuolat. Danai Xanax piliules ryjantis m ogus, ku yra atsitiktinis alutinis L-dopa,
ris nori sum ainti net ir m aiausi tam p, gali tapti psichologikai priklauso vaist, didinani Parkinsono
m as nuo vaisto. Kai toks m ogus nustoja vartoti iuos vaistus, jam gali sustiprti liga sergani ligoni dopamino
nerim as, prasidti nem iga. kiek, poveikis: haliucinacijos.
870 17 SKYRIUS
Per kelet m et XX a. pabaigoje beveik padvigubjo m oni su nerim o su

trikim ais skaiius. Toki vaistais gydom pacient padaugjo nuo 52 iki 70 pro
cent (Olfson ir kiti, 2004). Kaip dabar gydom i nerim o sutrikim ai? Antidepre
santais.
Antidepresantai
21 TIKSLAS. Apibdinkite, kokios yra antidepresant savybs, ir aptarkite j vartojim gydant

konkreius sutrikimus,
Ram inam ieji vaistai ram ina nerim o slegiam us m ones, o antidepresant paskir
tis - pakelti prislgt m oni nuotaik. (is pavadinim as vartojam as truput ne
tiksliai, nes dabar ie vaistai vis plaiau vartojam i skm ingai gydyti nerim o su
trikim us, pavyzdiui, obsesin-kom pulsin sutrikim .) Antidepresantai didina neu-
rom ediatori norepinefrino ir serotonino kiek, kuris depresijos m etu bna ne
pakankam as. Pavyzdiui, dabar labai populiarus naujas antidepresantas fluok-
setinas (parduodam as Prozac pavadinim u) stabdo serotonino reabsorbcij ir
jo pasialinim i sinapsi (17.6 pav .). Dl lto sinapsinio serotonino siurbim o
Prozac ir jam artim i vaistai Zoloft bei Paxil yra vadinam i selektyviaisiais
serotonino reabsorbcijos slopintojais (SSRS). Kiti dvigubo veikim o antidepre
santai veikia blokuodam i ir norepinefrino, ir serotonino reabsorbcij arba skai
dym . Nors dvigubo veikim o vaistai nra m aiau veiksm ingi, jie gali sukelti
daugiau alutini poveiki, pavyzdiui, burnos divim , svorio, kraujospdio
didjim , svaigulio priepuolius (Anderson, 2000; M ulrow, 1999). vedant juos
per pleistr, aplenkiant arnyn bei kepenis, ie alutiniai poveikiai gali sum a-
17.6 PAVEIKSLAS. ti (Bodkin ir Am sterdam , 2002).
Antidepresant biologija Didesnis SSRS vaist populiarum as paaikina, kodl 2001 m etais gydytojai
ia parodytas Prozac", ira vaist 89 procentam s pacient, kuriem s diagnozuota depresija, palyginti
kuris i dalies blokuoja
serotonino reabsorbcij,
veikimas.
Per sinapsin ply Signalas priimtas; siuniantysis Prozac i dalies blokuoja neuromedia
siuniamas signalas. neuronas reabsorbuoja perteklines toriaus serotonino reabsorbcij; seroto
neuromediatori molekules. nino perteklius sinapsje sustiprina jo
Impulsus gerinant nuotaik, poveik.
Pslels su
siuniantis
neuromediatoriais
neuronas
Veikimo
potencialas
Sinapsinis
plyys
Prozac
Receptoriai
Neuromediatoriaus Reabsorbcija
Impulsus priimantis molekul
neuronas
(a) (b) (c)

TERAPIJA 871
su 70 procent pacient 1987-siais - m etus iki pasirodant SSRS (Olfson ir kiti, Vienas SSRS vaist vartojimo
2003; Stafford ir kiti, 2001). ie duom enys ir vis didjantis skaiius besikrei alutini poveiki gali bti
piani pagalbos dl depresijos ar nerim o leidia paaikinti, kodl pagal recep sumajs lytinis potraukis, d!
t iraom antidepresant kiekis nuo 1992 m et patrigubjo (Goode, 2002). to jie kartais yra skiriami
iem s vaistam s ileista didiausia dalis 19,5 m ilijardo doleri, u kuriuos visa seksualiniam elgesiui kontroliuoti
m e pasaulyje 2000 m etais buvo parduota antidepresant (Sherm an, 2004). (Slater, 2000).
Depresijos kam uojam i pacientai, pradj vartoti antidepresantus, kit ryt pa
bud dar nedainuoja O, koks nuostabus rytas!. Antidepresant poveikis neu-
rom ediatoriam s pasireikia per kelias valandas, bet pacientas j psichologin po
veik pajunta m adaug po 4 savaii. Viena galim pavluoto poveikio prie
asi yra ta, kad serotoninas, m atyt, skatina neurogenez - nauj sm egen ls
teli atsiradim , galbt kom pensuodam as prarastus dl streso neuronus (Jacobs,
2004; Santarelli ir kiti, 2003).
Antidepresantai nra vienintelis bdas suteikti organizm ui valum o. Aero JAV student miesteliuose
bika, kuri padeda nusiram inti jautriem s m onm s ir suteikia energijos tiem s, kurie konsultacini centr lankytoj,
jauiasi prislgti, taip pat kai kuriem s m onm s, kam uojam iem s vidutins dep vartojani antidepresantus, nuo
resijos, duoda tiek pat naudos ir dar sukelia papildom teigiam alutini po 9 procent 1994 metais beveik
veiki. Kognityvin terapija, paddam a m onm s pakeisti prast neigiam m s patrigubjo - iki 24,5 procento
tym o stili, gali sustiprinti vaist sukeliam palengvjim nuo depresijos ir su 2004-aisiais (Duenwald, 2004).
m ainti ligos pasikartojim o rizik pasibaigus gydym ui (Hollon ir kiti, 2002; Kel
ler ir kiti, 2000). Kai kurie tyrim ai teigia, jog dar geriau yra pulti depresij ir i
viraus, ir i apaios (Goldapple ir kiti, 2004; TADS, 2004). Vartoti antidepre
santus (kurie em ocijas valdani lim bin sistem veikia i apaios vir) kar
tu su kognityvine-elgesio terapija (kuri veikia i viraus apai, praddam a
nuo pakitusios sm egen kaktos skili veiklos).
Visi sutinka, kad depresijos kam uojam i m ons, m nes pavartoj antidep
resantus, pajunta pagerjim . Taiau ar veiksm ingi yra vaistai, jei atm esim e na
tral pagerjim (regresij norm ali bsen, vadinam savaiminiu igijimu)
ir placebo poveik? Irvingas Kirschas ir jo kolegos (1998, 2002), rem dam iesi
abipusiai aklais klinikiniais bandym ais, teigia, jog nelabai: placebas sukelia pa
gerjim , kur galim a prilyginti m adaug 75 procentam s vaist poveikio. Kita
m okslinink grup analizavo 45 tyrim duom enis. Pagerjim pajuto 41 pro
centas tyrim dalyvi, vartojusi antidepresantus, ir 31 procentas t, kuriem s
buvo duodam as placebas (Khan ir kiti, 2000). Be to, kaip teigia Kirschas, m a
tyt, m adaug 25 procent skirtum tarp aktyvi vaist ir placebo abipusiai ak
luose bandym uose nulm papildom as placebo poveikis, kur sukl vaist a
lutinis poveikis, sustiprins m oni lkesius, nes jie inojo, kad gauna vais
tus. Im ituojantys antidepresant alutin poveik placebai yra beveik tokie pat
veiksm ingi, kaip ir vaistai (Fisher ir Greenberg, 1997).
Daugelis buvusi antidepresant gydom osios galios liudininkais ar j paty
rusij abejoja dl i duom en. Bt tikrai nuostabu, jei vis m oni, kuri
vis gerjani savijaut m aiau, igijim bt nulm s tik placebas, - sako Na
cionalinio psichikos sveikatos instituto direktorius Stevenas Hym anas (1999).
Taiau viena, m atyt, yra tikra: m s lkesiai daro galing poveik ne tik suvo
kim ui ir reakcijai alkohol, hipnoz bei seksualias situacijas (kaip m atm e anks
872 17 SKYRIUS
Nebna ikreipt mini tesniuose skyriuose), bet ir biologijai bei savijautai (Kirsch ir Lynn, 1999). Protas
be ikreipt molekuli." ia yra svarbus.
Priskiriama psichologui Biom edicinins terapijos skeptikai visa tai vertina natraliai. Vakar, kaip sako
Ralphui Gerardui neurologas Eiliotas Valensteinas (1998), m es kaltinom e m otinas ir stengm s
igydyti j vaik psichikos aizdas. iandien, bdam i ne k im intingesni, m es
kaltinam e sm egen chem ij bei nervines schem as ir aukiam e apie psichikos
m olekules . Taiau m s inios apie sutrikim o ir igijim o biochem ines aknis
yra elem entarios, daro ivad Valensteinas. Psichoterapiniai vaistai nra im in
tingosios strls , galinios pataisyti konkrei biochem in klaid, sukeliani
kiekvien psichikos lig be alutinio poveikio (1998, p. 5). Sm egen chem ija,
nervins schem os ir gyvenim o patyrim ai, kurie nulem ia elges, yra per daug su
dtingi, kad taip bt.
Nors gydym o vaistais poveikis nra toks stebuklingas, kaip skelbia televizijos
reklam a, jis nra ir toks bauginantis, kaip perspja kiti altiniai. Pavyzdiui, yra
m oni, kurie nusiud, vartodam i Prozac , taiau j skaiius m aesnis nei bt
galim a tiktis inant, kad vaist vartoja daugyb depresijos kam uojam m o
ni. Nusiudiusi Prozac vartotoj skaiius prim ena m obilij telefon varto
toj, susirgusi sm egen viu, skaii. inant, kad Prozac vartoja ir m obiliai
siais telefonais naudojasi m ilijonai m oni, grsm ingi gandai neturt gsdinti.
Kritikai m stantieji nori atsakym o tok klausim : ar iose m oni grupse pa
didjs saviudybi ir sm egen vio susirgim lygis? Pasirodo, jog abiem atve
jais atsakym as yra neigiam as (Paulos, 1995; Tollefson ir kiti, 1993, 1994).
Nerim as dl saviudybs rizikos vl ikilo paviri XXI a. pradioje, kai
pasirod tyrim rezultatai, rodantys, jog vaikam s ir suaugusiesiem s laikinai at
siranda saviudybs rizika paioje gydym o vaistais pradioje (W essely ir Ker-
win, 2004; W hittington ir kiti, 2004). Vienas galim aikinim yra tas, kad vais
tai, prie pakeldam i dvasi, sum aina apatikum , itaip anksiau buvusiem s
inertikiem s m onm s atsiranda pakankam ai energijos reaguoti savo depresi
j. Britanijoje, kurioje pagal receptus vaikam s iraom antidepresant kiekis
nuo 1992 m et iki 2001 iaugo 70 procent, Sveikatos departam entas perspjo,
kad nedera vartoti antidepresant, esant velniai vaik depresijai (Alvarez, 2004).
Jungtinse Valstijose M aisto ir vaist adm inistracija pradjo reikalauti persp
jani etikei, kad vaistai gali vaikam s ir paaugliam s sukelti nor nusiudyti.
Taiau kiti neseniai atlikti tyrim ai rodo, jog yra koreliacija tarp ilgesnio depre
sant vartojim o ir sumajusio paaugli saviudybi skaiiaus (Grunebaum ir
kiti, 2004; Olfson ir kiti, 2003). Tuose Jungtini Valstij regionuose, kuriuose
XX a. deim tajam e deim tm etyje pradta vartoti daugiau antidepresant, paaugli
saviudybi skaiius sum ajo. ie tyrim ai pera ivad, kad antidepresantai gal
bt trum pai padidina saviudybs rizik, taiau ilgainiui j m aina.
Vaistai nuotaikai stabilizuoti
22 TIKSLAS. Apibdinkite vaist nuotaikai stabilizuoti vartojim bei poveik.
Be antipsichozini ir ram inam j vaist, psichiatrai savo arsenale dar turi vaist
nuotaikai stabilizuoti. Paprasta liio druska gali bti veiksm ingas nuotaikos sta-
TERAPIJA 873
bilizatorius tiem s, kuriuos kam uoja bipolinio sutrikim o m anijos-depresijos prie

puoliai. Austral gydytojas Johnas Cade tai atrado 1940 m etais, suleids liio
pacientui, serganiam sunkia m anijos form a. Nors tokio poelgio prieastis buvo
klaidinga (Cade m an, kad litis nuram ino sudirgintas jr kiaulytes, o i ties
jis jas susargdino), m aiau nei po savaits gydytojas pastebjo, jog jo pacientas
pasijuto labai gerai (Snyder, 1986). Nuolat vartojant lit, em ociniai pakyljim ai
ir nuosm ukiai paprastai stabilizuojasi. 7 i 10 m oni, daugel m et keniani
dl bipolinio sutrikim o skatinam nuotaikos svyravim , pajunta ilgalaiki kas
dieni ios pigios druskos dozi naud (Solom on ir kiti, 1995). Jiem s gresianti
saviudybs rizika lygi tik etadaliui nevartojani liio pacient rizikos (Tondo
ir kiti, 1997). Nors m es ne iki galo suprantam e, kodl, taiau litis yra veiks
m ingas. Taip pat ir Depakote - vaistas, kuriuo anksiau buvo gydom a epi
lepsija. Tik neseniai pastebta, kad jis veiksm ingai padeda kontroliuoti m ani
jos epizodus, susijusius su bipoliniu sutrikim u.
Smegen suadinimas
Elektrokonvulsin terapija
23 TIKSLAS. Apibdinkite elektrokonvulsins terapijos taikym gydant stipri depresij ir ap

tarkite galimas EKT alternatyvas.
Daug prietaringiau vertinam as oko terapijos, arba vadinam osios elektrokon Elektrokonvulsin terapija, EKT
vulsins terapijos (EKT), poveikis sm egenim s. Pirm kart EKT buvo panau (electroconvulsive therapy, ECT)-
dota 1938 m etais, kai nem iegantis pacientas buvo priritas prie stalo ir jo sm e biomedicinins terapijos
genys paveiktos elektros srove, kurios tam pa siek beveik 100 volt. Tai suk metodas, taikomas sunkios
l skausm ingus traukulius, ir pacientas i karto neteko sm ons. Todl dar ligi depresijos kamuojamiems
iol iliko barbarikos EKT vaizdinys. Taiau dabar pacientui pirm iausia duodam i pacientams; mogui sukeliama
skausm m alinam ieji ir raum enis atpalaiduojantys vaistai, kad dl traukuli jis bendroji nejautra ir per jo
nesusialot. Tada psichiatras nieko nejauianio paciento sm egenis akim irk smegenis labai trumpam
paveikia elektros srove. Po 30 m inui pabuds pacientas nieko neprisim ena leidiama elektros srov.
apie gydym o eig ir apie tai, kas vyko anksiau (17.7 p a v .).
Psichiatrai EKT taiko tik labai sunkiai depresijai gydyti. (Tai nra veiksm inga
priem on kitiem s psichikos sutrikim am s alinti.) Taikant gydym tris kartus per
savait, po 2-4 savaii beveik 80 procent ar net daugiau depresij keniani
m oni bkl labai pagerja, nors gydym o m etu kartais susilpnja atm intis, bet
pastebim sm egen paeidim nebna (Bergsholm ir kiti, 1989; Coffey, 1993).
Po dviej savaii vyko stebuklas", - ra inom as psichologas tyrintojas Nor
m anas Endleris (1982) po to, kai EKT palengvino jo sunki depresij. Tyrim ai ro
do, jog EKT yra veiksm inga priem on sunkiai depresijai gydyti, kai vaistai
nepadeda (Consensus Conference, 1985, UK ECT Review Group, 2003). Iki 2001 Jau senovje elektra buvo
m et pasitikjim as EKT didjo, ir Am erikos m edicinos asociacijos leidinyje bu naudojama gydymui. Romos
vo prieita prie ivados, kad sunkios depresijos gydym ui EKT yra viena veiks imperatoriaus Klaudijaus galvos
m ingiausi priem oni visoje m edicinoje" (Glass, 2001). skausmas (10 m. pr. Kr-54 m.)
Kas vyksta EKT m etu? Prajus daugiau kaip 50 m et, niekas tiksliai neino. buvo gydomas dedant elektrinius
Vienas EKT patyrs m ogus palygino m etod su skiepais nuo raup - skie ungurius prie smilkini.
874 17 SKYRIUS
pai jau gelbjo gyvybes, kol dar neinojome, kaip

dirginantys
elektrodai jie veikia. Galbt oko sukelti priepuoliai veria
EKT prietaisas
EEG smegenis raminamai veikti tuos nervinius centrus,
registravim as
kuri pernelyg didelis aktyvumas sukelia depresij.
EKT slopina mintis apie saviudyb ir tikrai dau
gel nuo jos igelbjo (Kellner ir kiti, 2005). Dabar
e m in im a s
EKG registravim as
(pulso danis)
ji taikoma trumpesn laik, todl maiau paveikia
intravenin
kraujospdio atmint (Fink, 1998; Kho ir kiti, 2003). Taiau siau
m atuoklis
linija bingas Frankentein primenantis ios procedros
(m igdom ieji,
raum enis vaizdas ilieka. Nesvarbu, kad jos naudojimo rezul
atpalaiduojantys
vaistai) tatai spdingi, - daugeliui pati idja elektros oku
oksim etr sukelti mogui traukulius atrodo barbarika, tuo la
(deguonies
kiekis
biau, kad neinoma, kas vyksta EKT metu. Be to,
kraujyje) EKT bdu gydytiems nuo depresijos pacientams,
kaip ir kitiems anksiau j kentusiems, liga gali at-
sinaujinti. Taiau dauguma psichiatr ir j pacient
mano, jog elektros oko terapija yra gerokai ma
EMG kraujospdio
m atuoklis esn blogyb, negu depresijos sukelta neviltis, kan
ia bei saviudybs pavojus.
EMG (elektromiogram a) EKT alternatyvos

Dabar atsiranda vili, jog bus rastos velnesns al
ternatyvos depresijos gydymui elektros smgiais.
17.7 PAVEIKSLAS. Kai kuriems ltins depresijos kamuojamiems pacientams padjo impulsinis kr
Elektrokonvulsin terapija tins implantas, kuris dirgina nerv klajokl, siuniant signalus smegen limbinei
Nors nuomons dl EKT sistemai, reguliuojaniai nuotaik (M arangell ir kiti, 2002; Rush ir kiti, 2005).
skiriasi, taiau ji - reko
menduojamas depresijos Kito tyrimo metu ei pacient, kuri bkl nepagerjo net taikant EKT, sme
gydymo bdas, kai ne genys buvo dirginamos giliai vestais elektrodais. Keturi i i pacient patyr
padeda vaistai. stulbinam ilgalaik remisij" (M ayberg ir kiti, 2005). Dirginimas susilpnino
veikl tos smegen srities, kuri depresijos kamuojam moni bna hiperaktyi,
ir pacientai kaipmat patyr tokius spdius, kaip tutumos inykim" ir ryio
su kitais" atsiradim. ie duomenys tikrai paskatins naujus eksperimentus, ban
dant galimyb sukurti smegen stimuliatori, kuris paadint mones i depre
sijos.
Kartotinis transkaukolinis Depresin nuotaika taip pat pagerja, kai pasikartojantys impulsai sklinda
magnetinis dirginimas (KTMD) magnetine rite alia mogaus kaukols (r. 17.8 pav.). Kitaip negu giliai dirgi
(repetitive transcranial magnetic nant smegenis, magnetin energija prasiskverbia tik pro smegen paviri (nors
stimulation, rTMS) - iuo metu atliekami bandymai su didesns energijos lauku, kuris prasiskverbia
smegen veikimas pasikartojan giliau). Neskausminga procedra, vadinama kartotiniu transkaukoliniu m ag
iais magnetins energijos netiniu dirginim u (KTM D), atliekama visikai smoningiems pacientams po
impulsais; taikomas smegen 20-30 minui du-keturis kartus per savait. Kitaip nei EKT, KTM D proced
aktyvumui stimuliuoti arba ra nesukelia priepuoli, atminties praradimo ar kit alutini poveiki.
slopinti. Vieno abipusiai aklo eksperimento metu 67 izraelieiai, kamuojami didio
sios depresijos, atsitiktinai buvo suskirstyti dvi grupes (Klein ir kiti, 1999).
Vienos grups nariams kasdien dvi savaites buvo atliekamas magnetinis dirgi-
TERAPIJA 875
Rit
17.8 PAVEIKSLAS.
Maksimalus Magnetai protui
lauko gylis
Pulsuojantis Taikant kartotin transkauko-
magnetinis lin magnetin dirginim
laukas
(KTMD), beskausmis
magnetinis laukas per
kaukol sklinda smegen
ievs paviri, kur impul
sai gali bti panaudoti
suadinti ar slopinti vairi
Padt smegen srii veikl
nustatantis (i George, 2003).
rmas
Suadinti Magnetinis
neuronai laukas
Rams
neuronai
nim as, o kitos grups nariam s teikiam os apgaulingos procedros (be m agneti
nio dirginim o). Prajus dviem savaitm s, pus dirgint pacient pajuto pager
jim bent 50-ia procent pagal depresijos skals verius, o placebu veikia
m oje grupje tok pagerjim pajuto tik ketvirtadalis jos nari. Naujesni tyri
m ai patvirtino gydom j poveik, o tai paskatino 2005 m etais pradti du dide
lius KTM D eksperim entus, vykdom us vairiose vietose esaniose klinikose (Co
hen ir kiti, 2004; Janicak, 2005; M artin ir kiti, 2003). Vienas galim io povei
kio aikinim yra tas, kad dirginim as suadina depresijos kam uojam o paciento
palyginti neaktyvi sm egen kairij kaktos skilt (Helm uth, 2001). Kelis kar
tus sudirgintos nerv lstels gali sukurti veiksm ingas nervines schem as, vyks
tant procesui, kuris 9 skyriuje buvo pavadintas ilgalaikiu sustiprinim u (IS). Ne
trukus turt pasirodyti klinikini eksperim ent ivados, kurios parodys, ar m ag
netinis dirginim as i ties yra naujas vertingas depresijos gydym o bdas.
Psichochirurgija
Psichochirurgija
24 TIKSLAS. Apibendrinkite psichoehirurgins procedros, vadinamos lobotomija, istorij ir ap
(psychosurgery) -
tarkite psichochirurgijos taikym iandien.
chirurgin operacija, kuria
Psichochirurgija - tai chirurginis sm egen audini paalinim as ar suardym as paalinami ar suardomi
siekiant pakeisti elges. Tai - iurkiausias ir reiausiai taikom a biom edicini- smegen audiniai siekiant
n intervencija, kurios poveikis yra negrtam as. Vien geriausiai inom psi- pakeisti mogaus elges.
876 17 SKYRIUS
Lobotom ija ( lobotomy) - chochirurgini operacij - lobotomij - X X a. ketvirtajam e deim tm etyje pir
dabar gana retai taikoma m asis pradjo atlikinti portugal kilm s gydytojas Egasas M onizas. Jis nustat,
psichochirurgin procedra, jog, perpjovus nervus, kurie kaktos skiltis jungia su em ocijas kontroliuojaniais
anksiau naudota sunkiai centrais, agresyvs ir em ocij nevaldantys pacientai nusiram indavo. O peraci
suvaldomiems ar agresyviems jos esm ta, kad elektros sm giu sukeldam as pacientui kom , neurochirurgas
pacientams nuraminti. mogui per kiekvien akiduob sm egenis kaldavo pana ledo grstuvl instrum ent
perpjaunami nervai, kurie jungia ir j kraipydavo, kad nutraukt ryius, einanius kaktos skiltis. Procedra bu-
kaktos skiltis su emocijas vo iurkti, taiau nesudtinga bei nebrangi ir trukdavo tik m adaug 10 m inu
kontroliuojaniais smegen i. Per XX a. penktj ir etj deim tm eius deim tim s tkstani m oni,
centrais. kam uojam sunki psichikos sutrikim , buvo atlikta lobotom ija, o M onizui su-
teikta N obelio prem ija (V alenstein, 1986).
Lobotom ija norta paprasiausiai atsieti em ocijas nuo m stym o, taiau jos
padariniai danai bdavo daug iurktesni - asm uo visam laikui tapdavo apa
tikas, nenuovokus ir im pulsyvus. X X a. etajam e deim tm etyje, kai vien Jung-
tinse V alstijose jau buvo atlikta apie 35 000 lobotom ijos operacij, pradti var
toti ram inam ieji vaistai, ir psichochirurgijos buvo beveik atsisakyta. D abar lo
botom ija - jau istorija. K itokios psichochirurgins operacijos darom os tik ypa
tingais atvejais. Pavyzdiui, jeigu pacient kam uoja nekontroliuojam i priepuo-
Psichika
liai, chirurgas gali padaryti neveiklias tam tikras traukulius sukelianias nerv
grupes. O peracijos tikslum ui naudojant M RV , kartais psichochirurgija pasitel
kiam a paalinti jungiai, kuri susijusi su obsesiniu-kom pulsiniu sutrikim u (Sach-
dev ir Sachdev, 1997). K adangi i gydom j operacij padariniai negrtam i
jos darom os tik tada, kai nebra kitos ieities.
Biom edicinins terapijos veiksm ingum as prim ena vien esm in dalyk: m um s
Knas patogu kalbti apie psichologini ir biologini veiksni takas atskirai, taiau
bet kuris psichikos reikinys kartu yra ir biologinis. K iekviena m s m intis ar
Psichikos ir kno sveika kiekvienas jausm as priklauso nuo sm egen veiklos. K iekviena krybinga m in
Taikant biomedicinin tis, kiekviena diaugsm o ir pykio akim irka, kiekvienas depresijos laikotarpis
terapij, galima sitikinti, jog
kyla i sm egen elektrochem inio aktyvum o. taka yra dvikrypt: kai psichote-
psichika ir knas yra
neatsiejami: veikiant vien, rapija pakeiia obsesin-kom pulsin elges, PET vaizduose m atom e ram esnes
paveikiamas ir kitas. sm egenis (Schw artz ir kiti, 1996).
MOKYMOSI REZULTATAI
18 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra psichofarmakoiogija, ir paai chikos sutrikim us plaiai taikom a nuo XX a. etojo
kinkite, kaip abipusiai akli tyrimai padeda mokslininkams ver deim tm eio. Abipusiai akli tyrim ai, kuri m etu nei
tinti vaist veiksmingum. m edicinos personalas, nei pacientas neino, ar jis var-
toja tikrus vaistus, ar placeb, padeda paalinti ali-
Psichofarm akoiogija - tai vaist poveikio psichikai km , kur gali sukelti klinikini psicholog ir pacien
ir elgesiui tyrim as. M edikam entin terapija gydant psi t bkls pagerjim o lkesiai.
TERAPIJA 877
19 TIKSLAS. Apibdinkite vaist nuo psichozs savybes ir ap 23 TIKSLAS. Apibdinkite elektrokonvulsins terapijos taikymo
tarkite j vartojim gydant schizofrenij. gydant stipri depresij esm ir aptarkite galimas EKT alternatyvas.
Vaistai nuo psichozs silpnina jautrum nesvarbiem s EKT yra biom edicinin terapija, kurios m etu pacien
dirgikliam s ir yra plaiai vartojam i gydant schizofre tui suleidus nuskausm inam j vaist per jo sm ege
nij, kuri lydi pozityvieji sim ptom ai (haliucinacijos nis siuniam i trum pi elektros srovs im pulsai. Nors
ir kliedesiai). Dozavim as skirtingiem s m onm s yra EKT vertinam a prietaringai, ji yra veiksm ingas kra
skirtingas. Pirm osios kartos vaistai nuo psichozs, tutinis daugelio m oni, kam uojam gilios depresi
blokuojantys D2 (dopam ino) receptorius, gali sukelti jos, kurie nereaguoja m edikam entin terapij, gydy
vlyvj diskinezij (nevalingus veido raum en, lieu mo bdas (ji neveiksm inga gydant kitus sutrikim us).
vio ir rank bei koj judesius). Antrosios kartos vais Kaip EKT veikia, nra inom a. Depresij taip pat ga
tai, veikiantys D1 receptorius, gali paveikti m edia lim a palengvinti im plantuojant prietaisus, kurie dir
g apykait, sukeldam i nutukim o ir diabeto rizik. gina sm egen sritis arba nerv klajokl, siuniant sig
nalus lim bin sistem . Po ankstyvj praneim apie
20 TIKSLAS. Apibdinkite, kokios yra raminamj vaist savybs. skm prasidjo dideli klinikiniai bandym ai, kuriais
Ram inam ieji vaistai slopina centrins nerv sistem os tiriam as kartotinis transkaukolinis m agnetinis dirgi
veikl. Jie danai vartojam i kartu su psichoterapija gy nim as (KTM D). ios beskausm s procedros m etu
dant nerim o sutrikim us. Ram inam ieji vaistai gali su per kaukol sm egen ievs paviri siuniam i m ag
kelti psichologin ir fizin priklausom yb. netins energijos im pulsai adina arba slopina vai
ri sm egen srii veikl.
21 TIKSLAS. Apibdinkite, kokios yra antidepresant savybs, ir
aptarkite j vartojim gydant konkreius sutrikimus. 24 TIKSLAS. Apibendrinkite psichochirurgins procedros, va
dinamos lobotomija, istorij ir aptarkite psichochirurgijos taiky
Antidepresantai padidina norepinefrino arba seroto
m iandien.
nino, kurie didina suadinim ir pakelia nuotaik, kie
k. Tokie antidepresantai, kaip Prozac, kuris blokuo Lobotomija buvo iurkti procedra, kurios m etu per
ja serotonino sisavinim , vadinam i selektyviaisiais se paciento akiduobes vestais chirurginiais instrum en
rotonino reabsorbcijos slopintojais (SSRS). Dvigu tais buvo nutraukiam os nervins jungtys, einanios
bo veikim o antidepresantai blokuoja ir norepinefrino, kaktos skiltis. ios procedros tikslas buvo nuram inti
ir serotonino reabsorbcij arba absorbcij, taiau jie nekontroliuojam ai em ocingus ar sm urtauti linkusius
kelia didesn alutini poveiki rizik. Antidepresan pacientus, taiau i procedra daniausiai sukeldavo
tai vartojam i depresijai (danai kartu su kognityvin apatij ir asm enyb padarydavo im pulsyvi. i chi
terapija) ir nerim o sutrikim am s gydyti. Antidepresan rurgin operacija inyko XX a. etajam e deim tm e
tai beveik akim irksniu pradeda veikti neurom ediato- tyje, kai tapo inom as jos alingas poveikis ir atsira
ri sistem as, taiau j visas psichologinis poveikis gali do nauji bei veiksm ingi gydym o vaistais bdai. ian
irykti tik po keli savaii. iuos vaistus vartojan dien neurochirurgai retai operuoja sm egenis gydyda
i m oni saviudybs rizika, m atyt, yra perdta. mi psichikos sutrikim us. Net tada, kai svarstom a, ar
rem iantis M RV atlikti tiksli chirurgin operacij ypa
22 TIKSLAS. Apibdinkite vaist nuotaikai stabilizuoti vartojim tingais, kelianiais grsm gyvybei atvejais, toks gy
bei poveik. dym as laikom as kratutiniu, nes jo poveikis yra ne
grtam as.
Keli bipoliniam sutrikim ui gydyti skirti vaistai, pavyz
diui, litis, labai veiksm ingai stabilizuoja nuotaik. Ta
PAKLAUSKITE SAVS: Ar js nuomon apie psichoterapij pa
iau m okslininkai kol kas nesupranta, kaip ie vais
sikeit nuo tada, kai pradjote skaityti skyri? Kaip pasikeit?
tai veikia.
878 17 SKYRIUS

25 TIKSLAS. Paaikinkite, kas sudaro profilaktini psichikos sveikatos program login pagrind.
Taikant psichoterapij ir biom edicinin terapij, stengiam asi psichikos sutrikim

prieasi iekoti paiam e m oguje. M es sam protaujam e, kad m ons, kurie el
giasi iauriai, yra iaurs, kurie elgiasi kaip beproiai" - yra ligoniai". M es
klijuojam e etiketes tokiem s m onm s, tuo atskirdam i juos nuo norm ali" m o
ni. Vadinasi, m ginam e paveikti nenorm alius" m ones, paddam i jiem s ge
riau suprasti savo problem as, pakeisdam i j m stym o bd ir (arba) paddam i
jiem s atgauti kontrol vaistais.
Yra ir kitas poiris: psichikos sutrikim us galim a laikyti suprantam u atsaku
sutrikdytos ir neram ios visuom ens reikinius. Vadovaujantis iuo poiriu,
gydyti reikia ne asm en, o jo socialin aplink. Todl geriau bt ukirsti keli
problem ai keiiant alingas situacijas ir ugdant m ogaus gebjim su jom is su
sidoroti, o ne laukti, kol problem a ikils ir tada j sprsti.
Profilaktikos svarb iliustruoja pasakojim as apie sraunioje upje skstanio
m ogaus gelbjim . Skm ingai suteiks pirm j pagalb skstaniajam , gelb
tojas pam ato kit besiblakant vandenyje, kur taip pat itraukia. Kai tai pasi
kartojo dar kelis kartus, gelbtojas pasisuko ir m bgti prie ups tkm , nors
vandenyje kartligikai iekojo pagalbos dar vienas m ogus. Ar nesirengi gel
bti to m ogaus?", - paklaus praeivis. - Ne," - atsak gelbtojas. - Bgu
prie srov ir m ginsiu isiaikinti, kas stum ia visus tuos m ones vanden."
Psichikos sveikatos profilaktika - tai jim as prie srov, jos tikslas - ukirsti
keli psichikos sutrikim am s, nustatant juos sukelianias slygas ir jas velni
nant. George Albee (1986) yra sitikins, jog daugyb fakt rodo, kad skurdas,
beprasm ikas darbas, nuolatin kritika, nedarbas, rasizm as, m oter niekinim as
m enkina m ogaus kom petencijos jausm , asm enin kontrol, savivert. Tokie
stresai didina depresijos, alkoholizm o ir saviudybs tikim yb.
Albee m anym u, tie, kurie rpinasi toki nelaim i profilaktika, turt rem ti
program as, kuriom is siekiam a sum ainti skurd, nelygyb ir kitus nuosm ukio
reikinius. Keli raupam s ukirtom e skiepydam i sveikuosius, o ne gydydam i
raupsuotuosius. Geltonj kartin veikm e kontroliuodam i uod plitim . U
kirsti keli psichologinm s problem om s galim e paddam i atgauti pasitikjim
tiem s, kurie im oko bti bejgiai, keisdam i m ogaus vienium didinani ap
link, vienydam i eim as, lavindam i tv ir m okytoj gdius, btinus vaik
savivertei ugdyti. I ties viskas, kas padeda gerinti m ogaus gyvenim o sly
gas ir daro gyvenim visavertikesn bei prasm ingesn, gali bti laikom a svar
biausia psichikos arba em ocini sutrikim profilaktikos dalim i" (Kessler ir Al
bee, 1975, 557 p.). Galim e traukti ir kognityvin m okym , skatinant vaik, ku
Proto negalia kyla i kno riem s gresia depresija, teigiam m stym .
negali ir panaiai kno negalia Psichikos sutrikim us sukelia ne tik nesveika aplinka ir pesim izm as. Nerim o
kyla i proto negali. sutrikim ai, didioji depresija, bipolinis sutrikim as, schizofrenija i dalies yra bio
Mahabharata, apie 200 m. loginiai reikiniai. Albee m um s dar kart prim ena svarbiausi ios knygos tem :
TERAPIJA 879
17.9 PAVEIKSLAS.
Biologiniai svarstymai: Psichologiniai svarstymai:
Biopsichosoclalinls poiris
Biomedicininiai metodai, tarp j - Psichoterapija gali padti pacientams
vaist terapija, EKT ir KTMD (ir suvokti savo mstymo ir elgesio psichoterapij
labai retais atvejais psichochirurgi- bdus, kurie slegia ir sukelia Veiksmingam psichikos
ja)- gali bti taikomi koreguojant disfunkcij. Klientei su bipoliniu
sutrikim gydymui reikia
blogai funkcionuojanias smegen sutrikimu galima padti atpainti
nervines schemas. Pavyzdiui, sugadint santyki, kuriuos slygojo atsivelgti visas galimas
pacientei, kuriai diagnozuotas jos nuotaikos svyravimai, dsningu takos ris - biologin,
bipolinis sutrikimas (kai nuotaika mus ir surasti bdus, kaip pagerinti psichologin ir socialin-
svyruoja nuo depresijos iki manijos) jos santykius su eimos nariais ir kultrin, - kurios gali
gali bti irayti vaistai, kurie draugais. prisidti prie ligos.
sumaint rykius jos nuotaikos
svyravimus.
SKMINGA
INTERVENCIJA
Socialinai-kultriniai svarstymai:
Psichoterapija gali padti monms vl imokti
adaptyvesns reakcijos j aplinkos socialin ir
kultrin tak. Kad bt veiksmingi, visi psichote
rapijos bdai privalo atsivelgti gydom klient
kultrinius skirtumus. Turinti bipolin sutrikim
klient gali bti imokyta atpainti savo nuotaik
kaitos aplink bei simptomus ir reaguoti taip, kad
pavykt isaugoti sveikesn pusiausvyr.
mogus yra vieninga biopsichosocialin sistema (17.9 pav.). Daugel m et savo

kn m es patikdavom gydytojui, o siel - psichiatrui ar psichologui. Taiau toks
grietas skyrim as toliau atrodo nepagrstas. Stresas veikia chem ines reakcijas or
ganizm e ir sveikat. Dl chem ini jungini pusiausvyros sutrikim o gali kilti
schizofrenija ir depresija. M ens sana in corpore sano, - sako sena lotyn patarl:
Sveikam e kne sveika siela.
MOKYMOSI REZULTATAI
25 TIKSLAS. Paaikinkite, kas sudaro profilaktini psichikos svei link pakeisti palankesne, labiau puoseljania aplin
katos program login pagrind. ka, kuri skatina asm en tobulti ir pasitikti savim i.
Psichikos sveikatos profilaktikos alininkai rodin PAKLAUSKITE SAVS: Ar galite sugalvoti konkretjs bendruo
ja, kad daugelio psichikos sutrikim bt galim a i mens aplinkos pakeitimo bd, kuris padt ivengti gyventoj
vengti. Jie siekia slegiani, griaunani savivert ap psichikos sutrikim?
880 17 SKYRIUS
17 SKYRIAUS APVALGA: Terapija
PASITIKRINKITE
1. Koks yra pagrindinis skirtumas tarp prielaidos, ku 3. Kaip mokslininkai vertina konkret gydymo vais
ria grindiamos psichoanalitin bei humanistin te tais veiksmingum?
rapijos, ir prielaidos, kuria grindiamos elgesio te 4. koki tak reikia atsivelgti, kad terapin inter
rapijos? vencija bt skminga?
2. Kaip placebo poveikis paveria klient, gydyt
psichoterapija, veiksmingumo vertinimus ali
kais? Atsakymus klausimus rasite priede knygos pabaigoje.

Aktyvus klausymasis Kartotinis transkaukolinis magnetinis Psichofarmakoiogija
(active listening), 841 p. dirginimas (KTMD) (repetitive transcra- (psychopharmacology), 867 p.
Aversinis slygojimas nial magnetic stimulation, rTMS), 874 p. Psichoterapija (psychotherapy), 836 p.
(aversive conditioning), 844 p. Kognityvin-elgesio terapija Regresija vidurkio link
Biomedicinin terapija (cognitive-behavior therapy), 849 p. (regression toward the mean), 856 p.
(biomedical therapy), 836 p. Kognityvin terapija Slyio terapijos
Eklektinis poiris (cognitive therapy), 847 p. (exposure therapies), 843 p.

(eclectic approach), 836 p. Lobotomija (lobotomy), 876 p. Sisteminis jautrumo mainimas
Elektrokonvulsin terapija, EKT Metaanaliz (meta-analysis), 857 p. (systematic desensitization), 843 p.

(electroconvulsive therapy, ECT), 873 p. Perklimas (transference), 838 p. eimos terapija (family therapy), 850 p.
Elgesio terapija (behavior therapy), 842 p. Prieinimasis (resistance), 838 p. Vlyvoji diskinezija
Interpretacija (interpretation), 838 p. Prieprieinis slygojimas (tardive dyskinesia), 869 p.

klient orientuota terapija (counterconditioning), 843 p. Virtualiosios realybs slyio terapija
client-centered therapy), 840 p. Psichoanaliz (psychoanalysis), 837 p. (virtual reality exposure therapy), 844 p.
Psichochirurgija (psychosurgery), 875 p. eton kaupimas (token economy), 846 p.
Socialin
psichologija
Socialinis mstymas
Elgesio aikinimas asmens arba situacijos veiksniais
Nuostatos ir elgesys
PAVELKIME I ARIAU. Abu Graibo kaljimas:
iaurum sukelianti situacija?
Socialin taka
Konformizmas ir paklusnumas
Grups taka
Socialiniai santykiai
Prietarai
PAVELKIME I ARIAU. Automatiki prietarai
Agresija
PAVELKIME I ARIAU. Rkymo ir smurto iniasklaidoje poveikio paralels
Konfliktas
Patrauklumas
Altruizmas
Taikdaryst
1 TIKSLAS. Apibdinkite, kokios yra trys pagrindins socialins psichologijos sritys.
m et rugsjo 11-j, netrukus po to, kai teroristai ugrob

tais lktuvais sir Pasaulio prekybos centr, telefonu
kalbjausi su savo dukra Laura. Ji buvo M anheteno rajone
ir pasakojo apie sum ait. Staiga suuko: O, Dieve! O, Die
ve! - tuo m etu griuvo antrasis boktas. Beveik vis m oni supratim u sm ur
tas, kur vykd vos 19 vyr su kartonui pjaustyti skirtais peiliais, buvo blogio
aktas, kur visuom en reagavo su baim e, sum iusi su pasipiktinim u. Kai chu
liganas vienu kojos spyriu sugriauna baigt statyti sm lio pil, kyla ir baim , ir
pyktis. Panaiai ir m ilijonam s apstulbusi am erikiei Rugsjo 11-oji sukl ne
rim dl to, kas bus toliau, ir kerto trokim .
Taiau i nelaim taip pat sukl m eils ir uuojautos protrk. I visos a
lies, viso pasaulio m plaukti pinigai ir aib siunt su m aistu, drabuiais, ais
lais - kur kas daugiau nei reikjo Niujorko gyventojam s. m ons Tolede, Far-
ge, Stokholm e verk kartu su niujorkieiais. Niujorko etojoje aveniu ir Dvi
deim t ketvirtojoje gatvje nepastam i m ons apsikabindavo vienas kit ir kal
bdavosi m gindam i suprasti beprasm suniokojim . Nors reikjo nedaug krau
jo, prie kraujo perpylim o stoi isirikiavo ilgos savanori donor eils. T va
kar Laura ra:
Kad ir kur nueiiau, visur matau uuojaut. Matau skirtingus mones susivieni
jusius. Nematau smurto. Nematau iaurumo. J regiu tik tada, kai pavelgiu
dm debes ir vis dien krintanius pelenus. mons padeda vieni kitiems. Jie
kartligikai stengiasi padaryti visa, kas manoma.
Patekusi komar jauiu begalin meil io miesto monms. J reakcija
netiktina. Mano oda paiurpusi. Mano tikjimas mogikumu yra pakils
aukiau u t dm debes. A matau gr bei pagarb.
Stebdam i tokius dalykus klausiam e savs: kas skatina m ones jausti toki
Socialin psichologija neapykant ir sunaikinti tiek daug nekalt gyvybi? O kas skatina didvyrik
(social psychology) - altruizm t, kurie uvo m gindam i igelbti kitus, ir dar daugiau t, kurie i
mokslas apie tai, k mes ties pagalbos rank nukentjusiesiem s?
mstome vienas apie kit, Rugsjo 11-osios siaubas tikinam ai rodo, jog m es esam e socialins btybs
kaip veikiame vienas kit ir kaip Nesvarbu, kokie m ons ar veiksniai daro poveik m s m stym ui, kituose ga
esame susij tarpusavyje. lim e. velgti geriausius arba blogiausius dalykus. Ir priklausom ai nuo m s
Tai mokslinis nuomoni apie nuostat juos galim e sutikti sugniautais kum iais arba iskstom is rankom is.
kitus, takos jiems ir santyki M es negalim e gyventi tik dl savs, - ra raytojas Herm anas M elville. -
tyrinjimas. nes m s gyvenim us sieja tkstaniai neregim gij." Socialiniai psichologai
SOCIALIN PSICHOLOGIJA 883
m okslikai tiria ias ssajas, nagrinja, kaip m es mstome, veikiame vieni kitus
ir esam e tarpusavyje susij.
Socialinis mstymas
Kai m ogus pasielgia nenum atytai, m es danai analizuojam e, kodl jis taip pa
dar. Ar jos nuoirdum as rodo rom antik susiavjim m anim i, ar ji visada taip
elgiasi? Ar jo pravaiktos yra liguistum o, tingum o ar stresins darbo aplinkos
rodiklis? Ar Rugsjo 11-osios teroro ipuoliai yra iprotjusi blog m oni,
ar paprast piliei, sugadint tam tikr gyvenim o aplinkybi, sum anym as
Elgesio aikinimas asmens arba situacijos veiksniais

2 TIKSLAS. Palyginkite dispozicin bei situacin atribucij bei paaikinkite, kaip pagrindin atri
bucijos klaida gali paveikti ms elgesio analiz.
Istudijavs, kaip m ons aikina kieno nors elges, Fritzas Heideris (1958) pa Atribucijos teorija
sil atribucijos teorij. Heideris pastebjo, kad m ons danai kit elges aiki (attribution theory) -
na arba j vidiniais polinkiais, arba iorinm is situacijom is. Pavyzdiui, m oky teorija, nagrinjanti, kaip mes
toja gali svarstyti, ar vaiko prieikum as rodo agresyvi asm enyb (dispozicin esame link aikinti kieno nors
atribucija), ar jis taip reaguoja stres arba skriaud (situacin atribucija). elgesio prieastis, jas priskirdami
Pastebim e, kad Julija klasje labai m aai kalba. Dekas, gerdam as kav, kalba arba situacijai, arba asmens
nesustodam as. Aikindam i j elges asm eninm is savybm is, nusprendiam e, savybms.
kad Julija - drovi, o Dekas m gsta bendrauti. Kadangi kai kurie asm enybs
bruoai yra pastovs, tokios atribucijos kartais yra pagrstos. Taiau m es da Pagrindin atribucijos klaida
nai darom e pagrindin atribucijos klaid, pervertindam i asm enybs tak ir (fundamental attribution error) -
nepakankam ai vertindam i situacijos poveik. Klasje Dekas gali bti toks pat stebtoj polinkis, analizuojant
ram us kaip ir Julija. Sutik Julij pobvyje, galite nebeatpainti tyliosios savo kito elges, nepakankamai
klass draugs. vertinti situacijos tak ir
Davido Napolitano ir George Goethalso (1979) atliktas eksperim entas iliust pervertinti asmens savybi tak.
ruoja reikin. M okslininkai papra Viljam so universiteto student po vien

pasikalbti su jauna m oterim i, kuri vaidino arba nem aloni ir kritik, arba m iel
ir draugik. Prie eksperim ent pusei student tyrjai pasak, kad m oteris elg
sis nuoirdiai. Kitiem s studentam s jie atskleid ties, t. y. pasak, kad m ote
riai buvo nurodyta elgtis draugikai (arba nedraugikai). Kaip js m anote, ko
ki tak turjo i inform acija?
Jokios. Studentai nekreip dm esio inform acij. Jei m oteris elgsi drau
gikai, jie nusprsdavo, kad ji yra draugikas m ogus. Jei m oteris elgdavosi ne
draugikai, jie darydavo ivad, kad ji yra alta. Kitaip tariant, studentai, nors
ir i anksto spti, jog moters elgesys priklauso nuo situacijos, kad ji tik vaidi
na, vis tiek jos elgesio prieastis aikino jos asm eninm is savybm is. Nors pa
grindin atribucijos klaida pasireikia visose tyrintose kultrose, is polinkis
elges aikinti m oni asm eninm is savybm is yra ypa rykus individualisti
nse Vakar alyse. Pavyzdiui, Ryt Azijos kultrose m ons yra jautresni si
tuacijos takai (M asuda ir Kitayam a, 2004).
884 18 SKYRIUS
Prisiminkite 15 skyri, kuriame Kaip ir kitais alikum o atvejais (pavyzdiui, esant 15 skyriuje aptartam a
raoma, kad asmenybs likam palankum ui sau) m ons m ano, kad jie iam reikiniui yra atsparesni
psichologai tiria pastoviuosius nei kiti (Pronin ir kiti, 2004). Beveik nem anom a nedaryti pagrindins atribu-
vidinius elges lemianius cijos klaidos. Vienoje m okykloje stebjau vaidinim , kuriam e talentinga eio
veiksnius, padedanius likos m et m ergina taip tikinam ai suvaidino pikt sen m oter, kad a, net ir
paaikinti, kodl tomis paiomis prim indam as sau apie pagrindin atribucijos klaid, vis tiek pam aniau, jog jau
situacijomis skirtingi mons noji aktor, m atyt, pagal asm enines savybes tinka iam vaidm eniui. Vliau, su
elgiasi skirtingai. Socialiniai tiks m ergin aktoriam s skirtam e pobvyje, sitikinau, kad ji yra labai m aloni.
psichologai tiria socialinius Tuom et a prisim iniau, jog prie kelis m nesius m aiau j atliekant avios deim t
veiksnius, kurie padeda m ets m ergaits vaidm en M uzikos garsuose".
paaikinti, kodl skirtingomis Js, be abejo, taip pat esate dar pagrindin atribucijos klaid. Sprsdam i,
situacijomis tas pats asmuo pavyzdiui, ar js psichologijos dstytojas yra drovus, ar m gstantis bendrau
elgsis skirtingai. ti m ogus, veikiausiai, rem dam iesi savo patirtim i auditorijoje, nusprsite, kad
jis m gsta bendrauti. Taiau js savo dstytoj m atte tik auditorijoje, t. y. si
tuacijoje, kurioje btina bendrauti. Turbt nustebtum te savo dstytoj sutik
kitoje aplinkoje (kaip ir kai kurie m ano studentai nustem ba, susidr su m ani
mi krepinio varybose). Neatlikdam i jiem s priskiriam o vaidm ens, profesoriai
atrodo m aiau profesoriki, prezidentai - m aiau prezidentiki, tarnai - m aiau
nuolanks.
Kita vertus, dstytojas savo elges stebi vairiom is situacijom is - klasje, su
sirinkim e, nam uose - todl gali pasakyti: A - bendraujantis m ogus? Viskas
priklauso nuo aplinkybi. Taip, klasje ir tarp ger draug a esu kalbus, bet
susirinkim uose - gana drovus." Taigi, aikindam i savo pai elges ar elges
m um s gerai pastam m oni, kuriuos regim e vairiom is situacijom is, pastebi
m e, kaip elgesys kinta, atsivelgiant situacij (Idson ir M ischel, 2001).
Aikindam i kit elges, ypa kai stebim e juos tik vienos ries situacijom is,
m es danai darom e pagrindin atribucijos klaid: nepakankam ai atsivelg si
tuacij, skubam e daryti nepagrstas ivadas apie j asm enybs bruous. Dau
gelis m oni i pradi m an, kad naci m irties stovykl kom endantai nuola
[Rugsjo 11-j] vadinti tos elgsi niekikai. O i ties daugelis j buvo niekuo neisiskiriantys m o
beprasme, kvaila, beprotika ns, kurie po dienos iaurum grdavo nam o ir ilsdavosi pasim ger knyg
diena ar beproi darbu yra ar klausydam iesi klasikins m uzikos. Daugelis m s i pradi m anm e, kad
neteisinga... [taip] nevertinamas Rugsjo 11-osios teroristai buvo tikri beproiai jau tada, kai vaikiojo savo
nusikaltli poiris, kad is gyvenam uosiuose rajonuose, lank sveikatingum o klubus ir m gstam us resto
veiksmas turint aikiai apibrt ranus.
tiksl, kur privalome suprasti, M okslininkai, kurie sukeit veikjo ir stebtojo poirius, t. y. tos paios
kad galtume jam mesti situacijos vaizdo ra veikjas antrkart m at stebtojo, o stebtojas - veikjo
veiksmingesn ik." poiriu, pakeit ir atribucijas (Lassiter ir Irvine, 1986; Storm s, 1973). velg
Psichologas dam as pasaul veikjo akim is, stebtojas geriau vertina situacij. Suvokda
Philipas G. Zimbardo, m as stebtojo poiriu, veikjas geriau vertina savo paties elgesio bd.
Fighting Terrorism by Understan

ding Mans Capacity for Evil, Atribucijos padariniai
2001 m. rugsjo 16 (Kova su Kasdieniam e gyvenim e m es danai m ginam e paaikinti kit m oni veiksm us.
terorizmu, supratus mogaus Prisiekusieji privalo nusprsti, ar auta buvo piktavalikai, ar ginantis. Darbda
gebjim daryti blog") vys, priim dam as darb, turi nusprsti, ar pretendentas tikrai yra gabus. Pri
im ant tokius sprendim us, m s atribucijos - ar tai bt aikinam a asm ens sa

vybm is, ar situacija - turi svarbi padarini (Fincham ir Bradbury, 1993; Flet
cher ir kiti, 1990). Laim ingi sutuoktiniai kito m est kandi pastab aikina lai
kina situacija (Jai tikriausiai nepasisek darbe"). N elaim ingi sutuoktiniai t pai
pastab aikina niekybe (K odl a itekjau u tokio beirdio m ogaus?").
A rba apsvarstykim e politinius atribucijos padarinius. K aip js paaikintum te
skurdo ir nedarbo prieastis? Britanijos, Indijos, A ustralijos ir Jungtini V als
tij m okslininkai (Furnham , 1982; Pandey ir kiti, 1982; W agstaff, 1982; Zuc-
ker ir W einer, 1993) teigia, kad konservatyvs politikai i socialini problem
prieastis link priskirti asm eninm s skurdiai gyvenani m oni ir bedarbi
savybm s: Paprastai m ons gauna tai, ko yra verti. Bedarbiai daniausiai yra
tings veltdiai. Iniciatyvs m ons gali ikilti." V ienas konservatori kandi
datas Jungtini V alstij prezidentus teig: N egalim a u nusikalstam um kal
tinti visuom ens. Reikia kaltinti nusikaltlius." (D ole, 1996). Liberals politi
kai (ir sociologai) link daugiau kaltinti buvusi ir esam situacij: A r m es
patys gyventum e geriau, jeigu turtum e tok m enk isilavinim , ribotas pasi
rinkim o galim ybes arba btum e atvirai diskrim inuojam i?" Jie teigia, kad norint
suprasti terorizm ir ukirsti jam keli, reikia atkreipti dm es tas aplinkybes,
kurios ugdo teroristus. G eriau nusausinti pelk, o ne traikyti m oskitus.
V adovai taip pat naudoja atribucij. V ertindam i darbuotojus, jie blog dar
bo atlikim aikina asm eninm is darbuotoj savybm is, tokiom is kaip gabum
ar m otyvacijos stoka. Bet prisim inkim e veikjo poir: blogai dirbantys m o
ns link kaltinti situacij: nepakankam us iteklius, prastas darbo slygas, ne
sugyvenam us bendradarbius, nevykdom us reikalavim us (Rice, 1985).
Svarbu prisim inti: elgesio prieasi aikinim as asm ens polinkiais ar situa
cija turi padarini gyvenim e (18.1 pav.).
18.1 PAVEIKSLAS.
Tolerantika reakcija
(atsargiai vaiuoti
Atribucijos ir reakcijos
Situacin atribucija toliau, palikti vairuotojui T a i, k a ip m e s a i k in a m e
G albt vairuotojui negera" daug vietos)
k ie n o n o rs e lg e s , d a ro
p o ve ik m s re a kc ij a i j .
N eigiam as elgesys
Dispozicin atribucija Nepalanki reakcija

Iprotjs vairuotojas!" (padidinti greit,
pralkti pro kit
vairuotoj, a tsisukti
ir piktai j pairti)
886 18 SKYRIUS
Nuostatos ir elgesys
3 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra nuostata.
Nuostata (attitude) - Nuostata - tai jausm ai, pagrsti sitikinim ais, kurie skatina tam tikru bdu re
jausmai, danai pagrsti ms aguoti daiktus, m ones ir vykius. Jeigu tikime, kad koks nors m ogus yra prie
sitikinimais, kurie skatina tam ikai nusiteiks, tai galim e jausti jam antipatij ir elgtis su juo nedraugikai.
tikru bdu reaguoti daiktus, Pakeiskite m oni m stym o bd, ir viskas pasikeis", - sak kovotojas u pi
mones ir vykius. liei teises Piet Afrikoje Steve Biko. tikinjim as - galinga jga.
Nuostatos gali paveikti elges

4 TIKSLAS. Apibdinkite slygas, kuriomis nuostatos gali daryti poveik veiksmams.
M s nuostatos neleidia tobulai prognozuoti elgesio, nes kiti veiksniai, tarp

j - iorin situacija, taip pat daro tak elgesiui. Stiprus socialinis spaudim as
gali susilpninti ry tarp nuostat ir elgesio (W allace ir kiti, 2005). Pavyzdiui,
didiul Am erikos visuom ens param a prezidentui George W. Bushui rengian
tis upulti Irak paskatino Dem okrat partijos lyderius balsuoti u Busho pla
Veiksmai
n nepaisant savo asm enini abejoni (Nagoum ey, 2002). Taiau nuostatos i
ties gali daryti poveik elgesiui, kai kit veiksni taka yra m inim ali, kai nuo
stata yra susijusi su konkreiu poelgiu ir kai aikiai suvokiam e savo nuostatas.
Elgesys gali paveikti nuostatas

5 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip kojos tarpduryje" reikinys, vaidmen atlikimas ir paintinis diso-
Nuostatos nansas iliustruoja veiksm tak nuostatoms.
18.2 PAVEIKSLAS.
Dabar aptarkim e labiau stebinant dsningum : m ons ne tik kartais gina tai.
Elgesys formuoja nuostatas

kuo tiki, bet ir pradeda tikti tuo, k daro. Yra daug rodym , patvirtinani
kad elgesys formuoja nuostatas (18.2 pav .).
Bendradarbiavimas
(pavyzdiui, sportinink
komandoje) padeda vienam Kojos tarpduryje" reikinys. m oni tikinim as elgtis prieingai savo sitikini
kit pamgti. Tokios
nuostatos savo ruotu m am s gali paveikti j nuostatas. Per Korjos kar daug nelaisvn patekusi am e
skatina teigiam elges. rikiei kareivi buvo kalinam i Kinijos kom unist priirim ose stovyklose. Gro-
bikai nenaudojo sm urto, taiau vairiais kitais bdais pasiek, kad im tai kali
ni su jais bendradarbiaut. Kai kurie sutikdavo atlikti vairius nurodym us, u
tai gaudam i lengvat. Kiti kalbdavo per radij arba atlikdavo m elagingas ipa
intis. Dar kiti nipindavo biiulius arba atskleisdavo karin inform acij. Pa
sibaigus karui, 21 kalinys nusprend pasilikti su kom unistais. Daugelis gro
nam o iplautom is sm egenim is", sitikin, kad kom unizm as reikalingas Azijai.
Kin vykdom os m stym o kontrols" program os esm buvo ta, kad jie ge
Kojos tarpduryje" reikinys rai pasinaudojo kojos tarpduryje" reikiniu, - t. y. m oni polinkiu, atlikus
(foot-in-the-door phenomenon) - m a reikalavim , vliau paklusti ir didesniem s. Kinai pradjo nuo nekalt pra
moni polinkis, i pradi ym ir pam au didino reikalavim us kaliniam s (Schein, 1956). Im ok" kali
sutikus vykdyti nedidel nius kalbti arba rayti banalius teiginius, kom unistai vliau pra j nukopi
praym, vliau vykdyti didesn. juoti arba sukurti kak svarbesnio, galbt usim indam i apie kapitalizm o trku-
m us. Dar vliau kaliniai, galbt dl privilegij, jau dalyvaudavo grupinse dis
kusijose, ratu pateikdavo savikritikus pareikim us ir atlikdavo vie ipaint. Jeigu Karalius sunaikina mog,
Kart tai padar, daugelis kalini paskui keisdavo savo sitikinim us, pritaiky tai yra rodymas Karaliui,
dam i juos prie savo vieojo elgesio. kad mogus buvo blogas."
Robertas Cialdinis (1993) sako, jog ivada paprasta: norint, kad m ons su Thomas Cromwellis
tikt dl dideli dalyk, reikia pradti nuo m a ir laipsnikai juos didinti". i Roberto Bolto
B kite atsargs su m onm is, kurie taip nors jus inaudoti. i vitos ir kiau Man for All Seasons, 1960
inio taisykl, kai veiksm ai skatina nuostatas, kurios skatina veiksm us, lem ia (mogus visiems met
tolesn elges. Nereikm ingas veiksm as padeda atlikti kit veiksm . Vien kar laikams")
t susigundius, kit kart sunkiau atsisakyti.
Daugelyje eksperim ent buvo im ituojam a karo belaisvi patirtis. m ons
bdavo tikinam i elgtis prieingai savo nuostatom s ar iduoti savo m oralinius
sitikinim us. Rezultatas bdavo neivengiam as: veiksm as tapdavo tikjim u. Kai
m ons priveriam i eisti (kritikuoti arba kankinti elektros sm giu) nekalt au
k, jie daniausiai pradeda savo auk niekinti. m ons, priversti odiu arba
ratu ginti poir, kuriuo jie abejoja, pradeda tikti savo odiais.
Laim , taisykl, kad elgesys keiia nuostatas, tinka ne tik blogiem s, bet ir
geriem s poelgiam s. Kojos tarpduryje" taktika padeda didinti labdaros aukas,
kraujo donoryst ir pardavim us. Vieno eksperim ento m etu m okslininkai, apsi
m et savanoriais saugaus vairavim o propaguotojais, papra Kalifornijos gyven
toj pastatyti prie j nam didiulius skydus su netvarkingu urau Vairuok
atidiai". Sutiko tik 17 procent. Tada kitus nam savininkus jie i pradi
kreipsi su nedideliu praym u: gal jie sutikt dem onstruoti m adaug 7 cm aukio
enklel Vairuok saugiai"? Beveik visi noriai sutiko. Kai po dviej savaii
tuos paius savininkus buvo kreiptasi praant leisti prie j nam pastatyti dide
lius, bjaurius skydus, sutiko 76 procentai (Freedm an ir Fraser, 19).
Rasins nuostatos taip pat kyla i elgesio. Panaikinus rasin diskrim inacij
m okyklose ir patvirtinus 1964 m . JAV Piliei teisi akt, baltieji am erikieiai
pradjo m aiau reikti savo rasistines nuostatas. Kai skirtingose vietovse gy
venantys am erikieiai dka viening nacionalini reikalavim , draudiani dis
krim inacij, pradjo panaiai elgtis, jie pradjo ir panaiai m styti. Eksperim entai
patvirtina stebjim duom enis: m oralus veiksm as sutvirtina dorovinius sitiki
nim us.
Atliekam as vaidm uo veikia nuostatas. Kai prisiim ate nauj vaidm en, pavyzdiui,
tam pate universiteto studentu, susituokiate arba sidarbinate, js stengiats vyk
dyti tam tikrus socialinius nurodym us. Galbt i pradi is elgesys jum s atro
dys svetim as, nes js vaidinate vaidm en. Pirm osiom is tarnybos arm ijoje sa
vaitmis jaunuolis jauiasi nenatraliai, tarsi apsim est ess kareivis. Pirm osios
savaits po vestuvi yra panaios aidim nam ai". Taiau netrukus tai, kas
prasidjo kaip vaidinim as, gyvenim o teatre tam pa jumis paiais.
M okslininkai patvirtino reikin, tirdam i m oni nuostatas prie jiem s pri
siim ant nauj vaidm en ir vliau j atliekant. Kartais buvo tiriam a laboratorijo
je, kartais natraliom is situacijom is, pavyzdiui, prie sidarbinant ir jau dirbant.
Vieno gerai inom o laboratorinio tyrim o m etu savanoriai studentai sutiko pra
leisti laik netikram e kaljim e, kur sukr psichologas Phillipas Zim bardo
888 18 SKYRIUS
(1972). Atsitiktinai parinktus studentus jis paskyr priirtojais, dav jiem s uni
form as, lazdas, vilpukus ir liep laikytis tam tikr taisykli. Kiti studentai ta-
po kaliniais. Juos urakino vienutse, liep dvti prast aprang. Po vien ar
dvi dienas trukusio sm oningo vaidm en vaidinim o", visas vaidinim as tapo
pernelyg tikrovikas. Daugum a priirtoj elgsi iauriai ir em inam ai, o ka
lim ai arba buvo isek, arba m aitavo, arba pasyviai vykd priirtoj vali.
Po ei dien Zim bardo buvo priverstas nutraukti tyrim . Neseniai tokios si
tuacijos pasireik ir tikram e gyvenim e - Irake ir Abu Graibo kaljim e (r. skyrel
Pavelkim e i ariau").
Vaidm en atlikim o praktika pasinaudojo XX a. atuntajam e deim tm etyje
Graikij valdiusi karin chunta, rengdam a vyrus tapti kankintojais (Staub, 1989).
M okym as vyko laipsnikai, m aais ingsniais. I pradi m okinys saugojo tardy-
mo kam eras i iors (kojos tarpduryje" reikinys), vliau tapdavo sargybiniu
kam er viduje. Tik po to jis bdavo pasirengs aktyviam tardym ui ir kankini-
m ui. Nra m ogaus, kuris ilgai galt gyventi su dviem veidais - vienu sau, o
kitu m iniai - ir galiausiai nesusipainiot, kuris veidas tikrasis", - ra XIXa.
raytojas Nathanielis Hawthorne. M es laipsnikai tam pam e tuo, k darom e.
Paintinis disonansas: atokvpis nuo tampos. T aigi elgesys gali veikti nuostatas,
kartais paversdam as kalinius kolaborantais, abejojanius - tikiniais, m aai pasta-
m us - draugais, nuolaidius sargybinius - iauriais. Taiau kodl? Vienas i aiki-
PAVELKIME I ARIAU:
Abu Graibo kaljimas: iaurum sukelianti situacija?

Kai 2004 metais pasirod pirmosios nuotraukos i Irako Abu g viet, kokia yra dauguma kaljim, laimi Situacija ir pralaimi
Graibo kaljimo, civilizuot pasaul itiko okas. Nuotraukose mons", - aikina Zimbardo (2004). Jis priduria: Tai galioja
buvo matyti JAV karikiai priirtojai nuogai nurenginjantys daugumai moni, sprendiant i vis aktuali socialins psi
kalinius, maunantys ant j galv gobtuvus, kraunantys juos chologijos mokslini tyrim, atlikt per pastaruosius 40 met."
krvas, kankinantys elektros srove, pjudantys unimis, nelei Zimbardo silo panagrinti isituacij. Priirtojai, kai ku
diantys miegoti, eminantys ir sukeliantys ekstremal stres. rie j- pavyzdingi armijos rezervininkai, niekada nevykd nusi
Ar i problem sukl, kaip i pradi dauguma man, keli kaltim ir nerod sadizmo poymi - iseko dirbdami ilgiau nei
supuv obuoliai" - nejauiantys atsakomybs priirtojai sa mnes 12-os valand pamainomis septynias dienas per savai
distai? Toks buvo JAV armijos nuosprendis, kai ji karo lauko t. Jie bendravo su prieu, o j prietarus buvo sustiprinusi u
teisme teis ir kalino kelis priirtojus, o vliau atleido keturis puolim baim bei smurtin daugelio j draug kari mirtis. Jiems
i penki vyriausij vad, atsaking u Abu Graibo politik bei teko dirbti kaljimo priirtojais, kuri nuolat trko, jie buvo mi
veikl. emesniojo rango priirtojai buvo ligoti unsnukiai", - nimaliai parengti bei kontroliuojami, skatinami suminktinti" prie
paaikino vieno vadovaujani karinink advokatas. apklaus sulaikytuosius, kuriems nebuvo leista susisiekti su Rau
Taiau daugelis socialins psichologijos specialist prime donuoju Kryiumi. Sudjus kartu ias siaubingas darbo sly
na, kad kenksmingomis slygomis net geri obuoliai gali supti gas ir iorinius veiksnius, ieina blogio statin. j pateks be
(Fiske ir kiti, 2004). Kai paprasti mons patenka nauj blo veik kiekvienas mogus ims elgtis taip nedorai" (Zimbardo, 2005).
nim - todl, kad kyla poreikis pateisinti savo veiksm us. M es jauiam e tam p, Paintinio disonanso teorija
suprasdam i, kad m s m intys nesiderina su m s veiksm ais. i tam pa vadinam a (cognitive dissonance theory) -
paintiniu disonansu. Leono Festingerio pasilyta paintinio disonanso teorija teorija, teigianti, kad mes
teigia, kad m ons, nordam i sum ainti tam p, savo nuostatas derina su veiks veikiame, siekdami sumainti
m ais. m ons tarytum protingai aikina: Jei a nusprendiau itaip elgtis (arba nemalonum (disonans), kur
kalbti), vadinasi, a privalau tuo tikti". Kuo m aiau veriam i ir kuo labiau atsa jauiame, kai dvi ms mintys
kingi jauiam s u savo nerim auti veriant veiksm , tuo didesn disonans jau (painimas) esti nesuderinamos.
iam e. Kuo didesn disonans jauiam e, tuo labiau esam e skatinam i siekti dar Pavyzdiui, kai suprantame, jog
nos, pavyzdiui, pakeisti savo nuostatas, kad pateisintum e t veiksm . skiriasi ms nuostatos ir
Pagrindin JAV invazijos Irak prielaida buvo tariam a Saddam o Husseino elgesys, disonans sumainame,
m asinio naikinim o ginkl grsm . Prasidjus karui tik 38 procentai apklaust keisdami nuostatas.
am erikiei sak, jog karas yra pateisinam as, net jei Irakas neturi m asinio nai
kinim o ginkl (Gallup, 2003), o beveik 80 procent tikjo, kad tokie ginklai
bus rasti (Duffy, 2003; Newport ir kiti, 2003). Kai toki ginkl nebuvo rasta,
daugelis am erikiei pajuto disonans, kur dar labiau sustiprino tai, kad jie su
prato karo finansines ilaidas ir m ogikuosius nuostolius, taip pat regti chao
so Irake vaizdai bei kai kuriose pasaulio dalyse siliepsnojusios antiam erikie-
tikos ir terorizm rem ianios nuotaikos.
Kad sum aint disonans, kai kurie m ons pakeit savo poir pagrin
din karo paskelbim o prieast: dabar ja tapo prislgt m oni ilaisvinim as ir
dem okratijos pltra Viduriniuosiuose Rytuose. Netrukus prie tai buvusi m au
m os nuom on tapo daugum os poiriu: 58 procentai am erikiei pareik, kad
jie rem ia kar, net jei Irake ir nra m asinio naikinim o ginkl (Gallup, 2003).
Nebesvarbu, ar bus rasti m asinio naikinim o ginklai, ar ne, - aikino Frankas
Luntzas, Respublikon partijos atstovas, atliks vieosios nuom ons apklaus
(2003), - nes pasikeit loginis karo paskelbim o pagrindas." Tik 2004 m et pa
baigoje, kai viltys pasiekti taik lugo, rem iani kar am erikiei skaiius nu
krito em iau 50 procent ribos.
Daugybje eksperim ent buvo tiriam as paintinis disonansas priveriant m o
nes bti atsakingus u tokius poelgius, kurie nesutam pa su j nuostatom is ir
kuri pasekm es galim a num atyti. Jei btum te vieno toki eksperim ent sub
jektas, turtum te sutikti u niekingus 2 dolerius padti m okslininkui parayti
rain, rem iant tai, kuo netikite (pavyzdiui, btinum padidinti m okest u Sdkite vis dien abejingas,
m oksl). Jausdam i atsakom yb u pareikim us (kurie nesutam pa su js nuosta dsaukite bei visk atsakinkite
tom is), js tikriausiai pajustum te disonans, ypa jei m anytum te, kad js rain lidnu baisu, ir js melancholija
skaitys adm inistratorius. Kaip galtum te sum ainti disonans? Vienas bd - usits... Nordami nugalti
pradti tikti savo m elagingais odiais. Apsim etim as galt tapti js tikrove. savo nepageidautinus emocinius
Principas, kad elgesys keiia nuostatas, turi vili teikiani prasm . M es ne polinkius, turime... iorikai elgtis
galim e tiesiogiai kontroliuoti vis savo jausm , taiau, keisdam i savo elges, ga taip, tarsi jaustume prieingus
lim e juos paveikti. (Prisim inkite i 13 skyriaus, kaip em ocijos veikia veido irai polinkius, kuriuos nortume
k ir kno pozas.) Bdam i nusim in, galtum e elgtis taip, kaip pataria kognity- puoselti".
vins terapijos specialistai - kalbti apie teigiam us dalykus sau palankiau, nenu William James,
vertinti savs. Nem yldam i, bet elgdam iesi tarsi m yltum e, rodydam i kitam m ogui Principles of Psychology, 1890
savo dm es, rpest ir m eil, galim e pam ilti. (Psichologijos pagrindai")
890 18 SKYRIUS
Jei gdos nebeturite n kiek, tai bent j suvaidinkit, - pataria Ham letas sa
vo m otinai. - pratim as... danai idildo gim t silpnyb" (vert A. Churginas).
Atminkite: blogi poelgiai form uoja savj A. Taiau t pat daro ir geros va
lios veiksm ai. Elkits taip, tarsi kas nors jum s patikt, ir netrukus tas m ogus
prads patikti. Keisdam i savo elges galim e pakeisti poir kitus m ones ir
save.
MOKYMOSI REZULTATAI
Socialinis mstymas
1 TIKSLAS. Apibdinkite, kokios yra trys pagrindins socialins 4 TIKSLAS. Apibdinkite slygas, kuriomis nuostatos gali daryti
psichologijos sritys. poveik veiksmams.
Socialin psichologija yra sutelkusi dm es tris pla M s nuostatos labiausiai gali paveikti elges tada,
ias tem as: k m ons m ano vieni apie kitus, koki kai socialin taka yra m inim ali, nuostata galioja kon
vieni kitiem s daro tak ir kaip tarpusavyje bendrauja. kreiam poelgiui ir j labai gerai suvokiam e.
2 TIKSLAS. Palyginkite dispozicin bei situacin atribucij bei 5 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip kojos tarpduryje" reikinys, vaid
paaikinkite, kaip pagrindin atribucijos klaida gali paveikti m men atlikimas ir paintinis disonansas iliustruoja veiksm ta
s elgesio analiz. k nuostatoms.
Paprastai pasikliaujam e situacine atribucija, pabr Kojos tarpduryje reikinys apibdina m oni po
dam i iorini vyki tak, kai norim e paaikinti sa link sutikti su dideliu pageidavim u po to, kai jie pa
vo elges (ir danai elges t m oni, kuriuos gerai tenkino su juo susijus m a pageidavim . Tiriant
pastam e bei m atom e daugelyje skirting situacij). vaidm en atlikim , pavyzdiui, Philipo Zim bardo
Taiau aikindam i poelgius m oni, kuri gerai ne kaljim o eksperim ento m etu, m ons, kurie elgsi
pastam e, danai griebiam s dispozicins atribuci pagal parayt scenarij, isiugd nuostatas, padedan
jos, spdam i, kad jie itaip elgiasi dl savo asm eni ias ilikti tuose vaidm enyse. Leono Festingerio pa
ni savybi. Pagrindin atribucijos klaida (kai perver intinio disonanso teorija teigia, jog m es jauiam s
tinam a asm enini veiksni taka ir nepakankam ai ver nejaukiai, kai elgiam s taip, kad kyla konfliktas tarp
tinam as situacijos poveikis) gali sukelti kit m oni jausm bei sitikinim . diskom fort m ainam e per
vertinim o netikslum . irdam i savo nuostatas, stengdam iesi jas suderinti
su savo elgesiu. Visais trim is atvejais nuostatos pri
3 TIKSLAS. Apibrkite, kas yra nuostata. sitaiko prie elgesio, o ne j skatina.
Nuostatos - tai teigiam i, neigiam i arba m irs jaus PAKLAUSKITE SAVS: Ar turite nuostat arba polinki, kuriuos
m ai, grindiam i m s sitikinim ais ir parengiantys rea nortumte pakeisti? Kaip galtumte pakeisti i nuostat nau
guoti daiktus, m ones bei vykius. dodamiesi principu, kad nuostatos kyla i elgesio?
Socialin taka
Socialin psichologija atkreipia dm es m ilinik socialins takos gali. Tai
liudija m s konform izm as, nuolankum as ir grupinis elgesys. Saviudybs,
sprogdinim ai, lktuv grobim ai, NSO regjim ai reikiasi bangom is. Stovyklo
je norm alu dvti dinsus, o Niujorko ar Londono verslo rajonuose priim ta d
vti kostium . Kai inom e, kaip elgtis, kaip rengtis, kaip kalbti, gyvenim as te
ka sklandiai. Reklam uotojai ir prekybininkai, inodam i socialins takos ds
nius, stengiasi paveikti m s sprendim us perkant, aukojant ar balsuojant. Nuo
kit atsiskyr ir bendros skriaudos vienijam i atskalnai pam au gali virsti m aiti
ninkais, o m aitininkai - teroristais. Panagrinkim e ias galingas socialines j
gas. Ar stipriai m us veikia socialins jgos? Kaip jos veikia?
Konformizmas ir paklusnumas
6 TIKSLAS. Apibdinkite, kas yra chameleono efektas, ir patelkite jo pavyzdi. *
Elgesys yra ukreiam as.
Jei vienas m ogus nusijuokia, sukosti ar nusiiovauja, netrukus t pat pa

daro kiti grups nariai. im panzs taip pat daniau iovauja, m atydam os io
vaujani kit im panz (Anderson ir kiti, 2004).
Jei grupel m oni stovi spoksodam a vir, praeiviai sustoja ir daro t pat.
Baro padavjai ir gatvi m uzikantai ino, kad indus, kuriuos m etam i ar

batpinigiai, reikia berti pinig, perant m int, kad kiti jau j dav.
Ligos" taip pat gali bti psichologikai ukreiam os. Po Rugsjo 11-osios,
kai visi buvo sukrsti, daugiau nei dvideim tyje pradini ir vidurini m o
kykl vaikai m asikai skundsi raudonais ibrim ais. Tvai net m baim intis,
kad vykdytas biologinio teroro ipuolis (Talbot, 2002). Kai kurie atvejai ga
ljo bti susij su stresu, taiau daugiausia, kaip teig sveikatos apsaugos
ekspertai, m ons tiesiog atkreipdavo dm es ankstyvuosius spuogus, vabz
di kandim us, egzem ir nuo perkaitint klasi idivusi od.
M es natraliai m gdiojam e - Tanya Chartrand ir Johnas Barghas (1999)

reikin vadina chameleono efektu. Nesm oningai m gdiodam i kit m oni vei
do iraik, laikysen ir balso ton geriau suprantam e, k jie jauia. Tai paai
kina, kodl jauiam s laim ingesni bdam i tarp laim ing, o ne tarp prislgt m o
ni ir kodl brit m edicinos seser bei buhalteri tyrim ai atskleidia nuotaik
ssajas - bendrus nuotaik pakilim us ir nuosm ukius (Totterdell ir kiti, 1998).
Vien klausydam iesi, kaip kas nors linksm u ar lidnu balsu skaito neutral teks
t, klausytojai usikreia nuotaika" (Neum ann ir Strack, 2000).
Chartrand ir Barghas padem onstravo cham eleono efekt, duodam i darbo stu
dentam s su eksperim entuotojo padjja. Kartais ji pasitrindavo veid, kartais
judindavo pd. Eksperim ento dalyviai taip pat praddavo trinti savo veid ar
judinti pd. Toks autom atikas m gdiojim as yra em patijos dalis. Em patikiausi
892 18 SKYRIUS
mons daugiausia mgdioja ir yra labiausiai mgstami. O labiausiai norintys

pritapti prie grups, matyt, tai ino intuityviai, nes jie bna ypa link nesmo
ningai mgdioti (Lakin ir Chartrand, 2003).
Kartais pasidavimo taigai poveikis bna rimtesnis. Per atuonias dienas po
ginkluoto siautjimo Kolorado valstijos Kolambino vidurinje mokykloje 1999
metais visose JAV valstijose, iskyrus Vermont, buvo grasinama vykdyti tok
pat smurtin veiksm. Vien Pensilvanijoje buvo ufiksuota 60 toki grasinim
(Cooper, 1999). Sociologas Davidas Phillipsas ir jo kolegos (1985, 1989) pa
stebi, kad kartais po plaiai ireklamuotos saviudybs padidja saviudybi skai
ius. Po M arilyn M onroe saviudybs 1962 rugpjio 6-j saviudybi skai
ius Jungtinse Valstijose 200-ais virijo prast rugpjiui skaii. Nors ne vi
si tyrimai patvirtino saviudybi pamgdiojimo reikin, saviudybs kartais
vyksta vietinse grupse. Vienoje vidurinje mokykloje, kurioje moksi 1500
moksleivi, per atuoniolika dien buvo ufiksuotos 2 saviudybs, 7 bandy
mai nusiudyti, o 23 moksleiviai mst apie saviudyb. Vienoje Londono psi
chiatrijos ligoninje per metus nusiud 14 pacient (Joiner, 1999).
Kas sukelia grupines saviudybes? Ar mons elgiasi panaiai dl to, kad
vienas kitam daro tak? Ar dl to, kad jie vienu metu susiduria su tais paiais
vykiais bei situacijomis? Iekodami atsakym socialiniai psichologai vykd gru
ps spaudimo ir konformizmo eksperimentus.
Grups spaudimas ir konformizmas

Konformizmas 7 TIKSLAS. Aptarkite Ascho konformizmo eksperimentus ir nurodykite skirtum tarp normatyvi
(conformity) - ns ir informacins socialins takos.
elgesio ar mstymo priderinimas
prie grups normos. taigumas yra subtili konform izm o - ms elgesio ar mstymo priderinimo prie
tam tikros grups normos - forma. Studijuodamas konformizm, Solomonas As-
chas (1955) sugalvojo paprast test. Js, vienas jo tiriamj, laiku atvykstate
tyrimo viet ir atsisdate alia kit penki moni. Psichologas klausia js,
kuri i trij atkarp, pavaizduot 18.3 pav., yra lygi pavyzdinei atkarpai. Js ai
kiai matote, kad tai antroji atkarpa", ir laukiate savo eils tai pasakyti. Kai ir
kita uduotis su atkarpomis pasirodo tokia pat lengva, js pradedate nuobo
diauti.
Treiajame bandyme teisingas atsakymas irgi akivaizdus, todl js manote,
1 2 3 kad pirmasis tiriamasis, sakydamas treioji atkarpa", klysta. Taiau kai antra
Pavyzdin Lyginamos sis, treiasis ir ketvirtasis tiriamieji sako t pat, sitempiate ir pradedate nai
atkarpa atkarpos ruoti. Kai ir penktasis asmuo pritaria pirmiesiems, js irdis pradeda smarkiau
18.3 PAVEIKSLAS. plakti. Eksperimentuotojas pavelgia jus, laukdamas atsakymo. Draskomas
Ascho konformizmo prietaros tarp keturi tiriamj vieningos nuomons ir akivaizdiai js aki
eksperimentai mis matomos tiesos, sitempiate ir jau gerokai maiau pasitikite savimi negu
Kuri i trij atkarp lygi prie kelias minutes. Js delsiate atsakyti, nes svarstote, ar jums verta isiokti
pavyzdinei atkarpai? Kaip ir patirti nepatogum. K js atsakytumte?
manote, k atsakyt Ascho, o vliau ir kit mokslinink atlikt tyrim metu konflikt patyr
dauguma moni, igird,
kad kiti penki mons tkstaniai student. Individualiai sprsdami tokias uduotis, jie klysdavo ma
atsako - treioji atkarpa"? iau kaip 1% kart, taiau viskas pasikeisdavo, jeigu keli kiti, kurie i tikrj
buvo psichologo pagalbininkai, atsakydavo klaidingai. Aschas teigia, kad, dirb

dam i grupje, protingi ir kupini ger nor studentai daugiau negu tredal vis
atvej bdavo link balta vadinti juoda".
Aplinkybs, kurios didina konformizm. Ascho bandym as tapo pavyzdiu kitiem s

tyrim am s. Nors vlesni eksperim entai ne visada nustatydavo tok didel kon
form izm , taiau jie parod, kad konform izm as didja, kai:
pasijuntam e neim an arba nesaugs;
grupje yra bent trys m ons;
grup yra vieninga (jei grupje atsiranda dar nors vienas atskalnas, socia
lin drsa gerokai padidja);
patinka grup, ji atrodo patraukli;
nesam e i anksto apsisprend dl atsakym o;
kiti grups nariai stebi m s elges;
kultra skatina pagarb socialinm s norm om s.
Taigi galim e i anksto nuspti Austino, energingo vaikino, bet grups nau
joko, elges. Pastebjs, kad kiti 40 draugijos nari yra vieningos nuom ons dl
m ogaus, praanio finansins param os, Austinas vargu ar idrs pareikti savo
nepritarim .
Konformizmo prieastys. uvys plaukioja briais, paukiai skraido pulkais. m o

ns taip pat linksta bti su grupe, m styti taip, kaip m sto visa grup, elgtis
taip, kaip ji elgiasi. Kodl? Kodl plojam e tada, kai ploja kiti, valgom e taip,
kaip kiti, tikim e tuo, kuo tiki kiti, o kartais net regim e tai, k m ato kiti? Da
niausiai taip elgiam s todl, kad nenorim e bti atstum ti arba norim e sulaukti Normatyvin socialin taka
socialinio pritarim o. Tuom et pasiduodam e jgai, kuri socialiniai psichologai (normative social influence) -
vadina n o r m a ty v in e so c ia lin e ta k a . M es esam e jautrs socialinm s norm om s - taka, kylanti i mogaus
suprastom s priim tino ir laukiam o elgesio taisyklm s - nes kaina, kuri sum o trokimo gauti pritarim
kam e u kitok elges, kartais yra labai didel. ir ivengti nepritarimo.
M arco Lokaras tai ino. 1991 m etais, Persijos lankos karo m etu, italas Lo-
karas buvo vienintelis Seton Holo universiteto kom andos krepininkas, atsisaks
ant savo aprangos prisisiti Am erikos vliav. Kom anda daug keliavo, ir kai
aistruoli eidinjim ai dl jo nekonform istiko elgesio tapo nepakeniam i, Lo
karas paliko kom and ir gro Italij.
Tonis Sm itas irgi tai ino. 2003 m etais, kai M anhetenvilio universiteto krep
inio kom andos aidjas panaiai atsiribojo nuo artjanio karo su Iraku - nu
sisukdam as ir neirdam as vliav, kai prie rungtynes buvo atliekam as na
cionalinis him nas - kilo panaus pasipiktinim as. Per varybas kitam e universi
tete atsistoj studentai skandavo: Lauk i alies!" Informacin socialin taka
Pagarba norm om s nra vienintel prieastis, kodl elgiam s konform isti- (informational social influence) -
kai. Grups gali suteikti vertingos inform acijos. Tik nepaprastai usispyrs m o taka, kylanti i mogaus noro
gus niekada nepaklausys kit nuom ons. Pritardam i kit m oni nuom onei apie perimti kit nuomones apie
tikrov, pasiduodam e in fo r m a c in e i so c ia lin e i ta k a i. m ons, kurie niekada tikrov.
894 18 SKYRIUS
Ar esate pastebj, kaip vienas nekeiia savo nuomons, myli save labiau negu ties", - ra XVIII amiaus
pavyzdys - geras ar blogas - prancz eseistas Josephas Joubertas. Kaip 2004 metais pademonstravo Rebecca
gali kitus paskatinti juo sekti? Denton, kartais apsimoka manyti, kad kiti yra teiss, ir sekti paskui juos. Den
Kaip vienas draudiam oje vietoje ton pasiek vaiavimo greitkeliu prie eism rekord Britanijoje - 30 myli, -
pastatytas autom obilis suteikia tik vien kart onu ukliudydama kit automobil, kol baigsi Velso greitkelis
teis ir kitiem s ten sustoti? Kaip ir policijai pavyko pradurti jos automobilio padangas. Vliau Denton aikino
vienas rasistinis anekdotas maniusi, kad imtai kit vairuotoj vaiavo tiesiai j klaidinga kelio puse (Wo-
iprovokuoja kitus?" olcock, 2004).
M arian W right Edelm an, Robertas Baronas ir jo kolegos (1996) sumaniai pademonstravo ms atvi
The M easure of Our rum informacinei takai priimant sudtingus, svarbius sprendimus. Jie moder
Success, 1992 nizavo Ascho eksperiment parodydami Ajovos universiteto studentams mo
(M s skm s m atas") gaus, kuris buvo dirgiklis, skaidr, o vliau keturi isirikiavusi moni eil
(r. 18.4 pav.). Eksperimento metu buvo pateikiama arba lengva ( isirikiavu
si moni eil buvo galima irti penkias sekundes), arba sunki (irti bu
vo galima pus sekunds) slyga. Be to, studentai buvo skatinami manyti, kad
j nuomon arba yra nesvarbi (tiesiog iankstinis tam tikr liudinink atpaini
mo procedr testas), arba svarbi (ja remiantis bus sudaromos tikros policijos
procedros normos ir tiksliausiai atsakiusiems eksperimento dalyviams bus i
mokama 20 doleri premija). Kai sprendimo tikslumas bdavo svarbus, jie re
tai sutikdavo su kit nuomone vykdydami lengv uduot, taiau 50 procent
kart taip elgdavosi vykdydami sunki. Kai nesame tikri, kas teisinga, o teisy
b yra svarbi, labiau paklstame kit moni nuomonei.
Ar socialin tak laikysime gera, ar bloga, priklauso nuo ms vertybi
Jeigu socialin taka skatina kak, kam mes pritariame, tai mes plojame pla
i pair" monms, kurie yra gana jautrs" ir atsiliepiantys". Jeigu socia
lin taka skatina kak, kam nepritariame, mes tyiojams i moni, paklusu
si kit valiai, nuolankaus konformistikumo". Kaip nagrinjome 3 skyriuje,
vairiose kultrose skirtingai vertinamas individualizmas ir kolektyvizmas. Va
kar europieiai bei kit anglikai kalbani ali pilieiai labiau vertina indi
vidualizm negu konformizm ir paklusnum. ios vertybs atsispindi sociali-
18.4 PAVEIKSLAS. 60
Sunkus
Informacin taka sprendimai
Uduoties pavyzdys: 50
pairj skaidres 1 ir 2
eksperimento dalyviai turjo 40 Prisitaikymas esti
nusprsti, kuris mogus i didiausias priimant
2 skaidrs yra tas pats, svarbius sprendimus
30 1 skaidr
kaip ir 1 skaidrje.
(I Baron, Vandello ir 2 skaidr
Brunsman, 1996.) 20
Lengvi
sprendimai
10
0
Maa Didel
Svarba
ns takos eksperim entuose, kurie buvo atlikti 17 ali. Individualizm verti

naniose kultrose konform izm as pasireikia m aiau (Bond ir Sm ith, 1996).
Paklusnumas
8 TIKSLAS. Apibdinkite Milgramo paklusnumo eksperimentus ir nurodykite slygas, kuriomis

klusnumas esti didiausias.
Socialinis psichologas Stanley M ilgram as (1963, 1974) inojo, kad m ons da

nai pasiduoda socialiniam spaudim ui. Taiau kaip jie reaguoja tiesioginius nu
rodym us? Nordam as tai isiaikinti, jis atliko garsiausius ir prietaringiausiai
vertinam us socialins psichologijos eksperim entus. sivaizduokite ess vienas
i m adaug 1000 tiriam j, dalyvavusi vienam e i 20 M ilgram o eksperim ent.
Perskait skelbim js atvykstate Jeilio universiteto Psichologijos katedr da
lyvauti eksperim ente. Profesoriaus M ilgram o padjjas jum s paaikina, kad bus
tiriam a bausm s taka m okym uisi. Js bei dar vienas tiriam asis traukiate burtus ir
suinote, kuris bus m okytojas" (btent tai urayta js itrauktam e lapelyje), o
kuris - m okinys". Paskui m okinys nuvedam as gretim kam bar ir pasodinam as
kd, kuri laidais sujungta su elektros generatorium i, esaniu js kam baryje.
Js sdate prie aparato, ant kurio jungikli nurodyta tam pa. Js uduotis: per
skaityti m okiniui" odi por sra ir patikrinti, kaip jis sim in. U klaidin
gus atsakym us privalote nubausti m okin" trum pu elektros sm giu. I pradi im a
ts jungiklio, ant kurio urayta 15 volt - lengvas sm gis". Po kiekvienos kitos
m okinio klaidos spaudiate vis auktesns tam pos jungikl. Kiekvien kart spus
teljus jungikl, usidega lem put, spragteli rel ir pasigirsta esys.
Jeigu vykdote eksperim entuotojo nurodym us, tai paspaud treij, ketvir
tj ir penktj jungiklius igirstate nepatenkinto m okinio" niurnjim . Paspau
dus atuntj jungikl (120 volt - vidutinis sm gis"), m okinys" suunka, kad
sm giai yra skausm ingi. Paspaudus deim tj jungikl (150 volt - stiprus sm
gis"), jis pradeda rkti: Eksperim entuotojau, ileiskite m ane i ia! A nedaly
vausiu eksperim ente! A atsisakau!" Igirds iuos m aldavim us js atlyjate, ta
iau eksperim entuotojas ragina: Praau, tskite. Eksperim entas reikalauja ts
ti." Jeigu js vis dar prieinats, jis tikinja toliau: Labai svarbu, kad js ts-
tum te." Arba: Js negalite rinktis, js privalote tsti".
Jeigu js paklstate, tai po kiekvienos m okinio" klaidos didindam i elek
tros sm gio stiprum girdite vis stipresn m okinio" prieinim si. Galiausiai jis
pradeda klykti. Pasiekus 330 volt lyg, m okinys" atsisako kartoti odi po
ras, o netrukus ir visikai nutyla. Taiau eksperim entuotojas neatstoja, liepia jum s
pateikti uduot, o nesulaukus tinkam o atsakym o paspausti paskutin 450 volt
jungikl.
Kaip m anote, ar ilgai vykdytum te eksperim entuotojo nurodym us? Prie eks
perim ent M ilgram as atliko apklaus. Daugum a m oni teig, kad jie atsisakyt
io sadistiko vaidm ens, kai tik m okinys pasakyt, kad jam skauda, ir, inom a,
nelaukt, kol jis, siaubingai kankindam asis, prads aukti. Taip m an ir 40 psi
chiatr, kuriuos M ilgram as papra spti apie rezultatus. Kai m okslininkas i tik
rj atliko eksperim ent, kuriam e dalyvavo 20-50 m et vyrai, rezultatai j nuste
896 18 SKYRIUS
bino: 63 proc. tiriamj vykd nurodymus iki pat paskutinio jungiklio. Vliau buvo
atlikta dar 10 eksperiment, kuriuose dalyvavo ir moterys. Paaikjo, kad mote-
rys paklsta panaiai kaip vyrai (Blass, 1999).
Galbt mokytojai atskleid apgaul, t. y. suprato, kad mokinys smgi
negauna? Gal jie atspjo mokin esant pagalbinink, kuris tik apsimeta, kad
junta elektros smgius? Ar jie suprato, kad tikrasis eksperimento tikslas buvo
patikrinti paklusnum nurodymui skirti bausm? Ne. M okytojai" patys danai
nuoirdiai kankinosi: prakaitavo, drebjo, nervingai juoksi ir kramt lpas.
M ilgramo naudoti apgaul ir stresas sukl diskusij apie jo tyrim etik.
Teisindamas i apgaul, M ilgramas nurod, kad faktikai n vienas tiriamasis,
suinojs apie apgavyst ir tikruosius eksperimento tikslus, nepasigailjo daly-
Stanley Milgramas (1933-1984)
vavs (nors iki to laiko gal disonansas jau buvo sumajs). 40 labiausiai ken-
io socialinio psichologo
tjusi tiriamj vliau konsultavo psichiatras, taiau n vienam nebuvo nustatyta
paklusnumo eksperimentai
dabar priskiriami dalykams, koki nors emocini liekamj reikini. M ilgramas teigia, kad ie eksperimentai
kuriuos privalo inoti studentams sukl trumpiau iliekant stres negu svarbus egzaminas (Blass,
iuolaikinis isilavins
1996).
mogus" (Sabini, 1986).
Svarstydamas, gal tiriamieji paklusdavo nurodymams todl, kad mokini pro-
testai skambjo netikinamai, M ilgramas pakartojo eksperiment su 40 nauj "mo-
kytoj". kart jo pagalbininkai, prie atsissdami kd, usimindavo apie sil-
pn ird", o stiprjant smgiams, imdavo stipriau skstis ir rkti. Vis dlto 65
proc. nauj mokytoj" klusniai vykd nurodymus iki pabaigos (18.5 pav .)
Vlesniais eksperimentais M ilgramas nustat, kad subtilios aplinkos deta-

ls labai veikia mones. Kai jis keit socialines slygas, klusni tiriamj san
tykis kito nuo 0 iki 93 proc. mons paklusniausi bna tada, kai:
Nurodym davjas bna greta ir yra suvokiamas kaip teistas autoritetingas

asmuo. (2005 metais Templio universiteto krepinio komandos treneris ileido
aiktel 250 svar sveriant Nehemiah Ingram ir nurod jam daryti "gru-
bias praangas". Laikydamasis nurodym Ingramas per keturias minutes buvo
paalintas i aikts, nes sulau prieinink komandos aidjui rank.)
18.5 PAVEIKSLAS.
100
Milgramo paklusnumo
eksperimentai
90
Milgramo atliktame paklus
numo eksperimente 65 80
proc. suaugusi vyr
mokytoj" visikai pakluso
70
eksperimentuotojo nurody
mams tsti tyrim. Tai buvo
60
daroma nepaisant D a u g u m a tir ia m j ,
p a k lu s o ik i g a lo
ankstesni mokinio"
perspjim apie irdies 50
bkl, jo protesto ksni
po 150-ies volt ir agoniko 0
klyksmo po 330 volt Silpnas Vidutinis Stiprus Labai Skaus- Labai Pavojingas XXX
(15-60) (75-120) (135-180) stiprus mingas skausmingas gyvybei (435-450)
smgi. (Duomenys i
(195-240) (255-300) (315-360) (375-420)
Milgram, 1974.)
Elektros smgio stiprumas voltais
Autoriteting asm en rem ia garbinga staiga. Kai M ilgram o eksperim entai

nebuvo siejam i su Jeilio universitetu, paklstanij buvo m aiau.
Auka esti nepastam as m ogus arba jis bna toli, pavyzdiui, kitam e kam ba
ryje. (Panaiai bna kare: daugelis kareivi neaudo arba audo netaikliai, kai
aikiai m ato savo prie. Reiau udyti atsisako kareiviai, kurie naudojasi to
lim ojo veikim o artilerijos arba aviacijos ginklais [Padgett, 1989].)
Kai nra nepaklusim o pavyzdi, t. y. nra toki tiriam j, kurie nevykdyt

eksperim entuotojo nurodym .
Teistos, ia pat esanios valdios galia rykiai m atom a paklususi ir nepa

klususi sakym am s vykdyti iaurum us holokausto m etu m oni pasakojim uo
se. Vien paklusnum u holokausto paaikinti negalim a: antisem itin ideologija kr
uolius udikus (M astroianni, 2002). Taiau klusnum as taip pat buvo svarbus
veiksnys. 1942 m et vasar beveik 500 vidutinio am iaus Vokietijos policijos
rezervo pareign buvo isisti Jozefov, vokiei okupuotoje Lenkijos teri
torijoje esant m iestel. Liepos 13-j akivaizdiai prislgtas grups vadas pra
ne savo pavaldiniam s (daugum a j buvo eim turintys vyrai), kad jiem s sa
kyta apsupti kaim o ydus, kurie es padeda prieui. Sveikus vyrus reikia isisti
darbo stovyklas, o visus kitus suaudyti vietoje. Buvo suteikta galim yb atsi
sakyti dalyvauti egzekucijoje. Ja pasinaudojo tik m adaug tuzinas policinink.
Per 17 valand lik 485 pareignai nuud 1500 bejgi m oter vaik ir se
ni, audydam i suguldytom s veidu ant em s aukom s pakau. Klausydam i
auk m aldavim ir m atydam i iurpius rezultatus, m adaug 20 procent polici
nink galiausiai pasiprieino sakym ui arba audam i pro al, arba paspruk a
lin ir pasislp, kol baigsis skerdyns (Browning, 1992). Taiau tikrovje, kaip
ir M ilgram o eksperim entuose, nepaklusnij bna m aum a.
Visai kitaip reikalai susiklost Pranczijos Le Cham bon kaim e. Jam e Pran
czijos ydus, kuriem s grs deportavim as Vokietij, priglaud kaim ieiai, at
virai nepaklus sakym am s bendradarbiauti su naujja tvarka". Pai kaim ie
i protviai anksiau buvo persekiojam i, ir j dvasininkai m ok prieintis, kai
tik prieai reikalaus klusnum o, prietaraujanio ventojo Rato m okym ui" (Ro-
chat, 1993). Kai policija sak pateikti paslpt yd sraus, vyriausiasis dva
sininkas parod atviro neklusnum o pavyzd: Nepastu joki yd, pastu tik
m ones". Nesuvokdam i, koks ilgas bei siaubingas bus karas, kiek bausm i bei
skurdo jiem s teks patirti, m ons i pat pradi nusprend prieintis. Palaiko
m i savo sitikinim , vaidm en m odeli, tarpusavio sveikos bei savo pai pra
dini veiksm , jie iliko neklusns iki pat karo pabaigos.
K atskleid konformizmo ir paklusnumo tyrimai

9 TIKSLAS. Paaikinkite, kaip konformizmo ir klusnumo tyrimai padeda suprasti ms polink
pasiduoti socialinei takai.
K i Ascho ir M ilgram o eksperim ent suinojom e apie save? Kaip atkarpos

ilgio vertinim as arba jungiklio, sukelianio elektros sm g, spaudinjim as ie-
898 18 SKYRIUS
jasi su kasdieniu socialiniu elgesiu? Prisim inkite i 1 skyriaus: psichologini

eksperim entu tikslas yra ne tiesiogiai atkurti kasdienio gyvenim o elges, bet pa
siekti ir itirti tuos giliau gldinius procesus, kurie form uoja elges. Aschas ir
M ilgram as atliko eksperim entus, kuri m etu tiriam ieji buvo priversti rinktis -
arba laikytis sav norm , arba jautriai reaguoti kitus m ones. Tai - dilem a, su
kuria visi danai susiduriam e.
M ilgram o eksperim entuose tiriam ieji taip pat privaljo rinktis, k reaguo-
ti - aukos m aldas ar eksperim entuotojo nurodym us. J m oralinis jausm as drau
d aloti kit m og, bet ir skatino klausyti eksperim entuotojo bei bti geru
eksperim ento dalyviu. Kai susiduria gerum as ir paklusnum as, daniausiai laim i
paklusnum as.
ie eksperim entai rodo, jog stipri socialin taka gali priversti m ones pri
tarti m elui ar nusileisti iaurum ui. Svarbiausias dalykas, irykjs i m s ty
rim o, yra tas, kad paprasti m ons, dirbantys savo darb ir nesantys labai prie
iki kitiem s, gali tapti baisaus naikinam ojo proceso veikjais", - sak M ilgra
m as (1974, 6 p.). M okslininkas nepra m okytoj" i karto skirti m okiniui"
tok elektros sm g, nuo kurio plaukai piestu stotsi. Jis pasinaudojo kojos tarp
duryje" reikiniu: pra pradti nuo sm gio, kuris tik velniai kutena, o paskui
ingsnis po ingsnio didino reikalavim us. Tiriam j m stysena pateisino pir
m j veiksm , todl tolesni veiksm ai tapo pakeniam i. Jozefovo m iestelyje, L
Cham bon kaim e ir M ilgram o eksperim entuose tie, kurie atsispyr nurodym am s,
padar tai ankstyvojoje stadijoje. P

David G. Myers Psichologija 2008 PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

David G. Myers Psichologija 2008 PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

PSICHOLOGIJA

Centrin nerv sistema...................................................................100 Evoliucinis moni seksualumo aikinimas................................. 155

3. Prigimtis, patirtis ir moni vairov........137 4. Gyvenimo tarpsniai.......................................................189

Autizmas........................................................................................... 205 Akis...................................................................................................264

Pasitenkinimas gyvenimu vairiais amiaus Suvokimo iliuzijos.............................................................................. 305

tarpsniais................................................................................... 245 Suvokinio krimas............................................................................. 307

Mirtis ir mirimas.......................................................................247 Formos suvokimas.......................................................................... 308

Dvi svarbiausios raidos problemos................................................ 250 Figra ir fonas..........................................................................308

Tolydumas ir stadijos...................................................................... 250 Grupavimas.............................................................................. 309

Pastovumas ir pokyiai....................................................................251 Gylio suvokimas............................................................................. 310

APVALGA: Gyvenimo tarpsniai................................................ 252 Binokuliniai poymiai............................................................. 311

Ar yra nejutiminis suvokimas?.......................................................333 8. Mokymasis....................................................................391

Saugojimas: informacijos ilaikymas................................................ 449 Kalbos sandara................................................................................ 508

Interferencija (trukdymas)...................................................... 470 Ar intelektas yra vienas bendras, ar keletas skirting

Motyvuotas umirimas.......................................................... 472 gebjim?........................................................................................ 531

Atsiminim krimas.............................................................................474 Bendrasis intelektas................................................................ 531

Klaidingos informacijos ir vaizduots poveikis........................... 475 Dabartins intelekto teorijos.................................................. 532

altinio ikraipymas........................................................................477 Emocinis intelektas........................................................................ 536

Teising ir klaiding prisiminim atskyrimas..............................477 Intelektas ir krybingumas............................................................ 538

Vaik liudinink prisiminimai....................................................... 479 Ar intelekt galima neurologikai imatuoti?.............................. 540

Kaip gerinti atmint.............................................................................. 485 Smegen funkcija................................................................... 541

APVALGA: Atmintis...................................................................487 Intelekto vertinimas.............................................................................544

Ankstyvosios intervencijos poveikis...................................... 561 Organizacin psichologija: laimjim motyvacija.............620

Motyvacija darbe.................................................................................. 612 APVALGA: Emocijos................................................................. 671

PAVELKIME I ARIAU. Kaip atrasti savo Stresas ir stresoriai.......................................................................... 675

Stresas ir irdis................................................................................. 681 iuolaikin pasmons samprata........................................... 742

Psichikos sutrikim vardijimas.................................................... 791 Psichodinamin terapija .................................................... ... 839

18. Socialin psichologija............................................. 881 Agresijos biologija.................................................................. 912

Socialinis mstymas.............................................................................. 883 Agresijos psichologija............................................................. 914

Atribucijos padariniai.............................................................. 884 arba j atpalaiduoja?................................................................ 919

Nuostatos ir elgesys......................................................................... 886 PAVELKIME I ARIAU. Rkymo ir smurto

Nuostatos gali paveikti elges................................................. 886 iniasklaidoje poveikio paralels.............................................. 919

Elgesys gali paveikti nuostatas............................................... 886 Konfliktas........................................................................................ 921

PAVELKIME I ARIAU. Abu Graibo kaljimas: Socialiniai spstai....................................................................922

iaurum sukelianti situacija?.................................................... 888 Prieo suvokimas.....................................................................923

Socialin taka........................................................................................891 Patrauklumas................................................................................... 923

Konformizmas ir paklusnumas...................................................... 891 Patrauklumo psichologija....................................................... 923

Grups spaudimas ir konformizmas...................................... 892 Romantikoji meil................................................................. 928

Paklusnumas.............................................................................895 Altruizmas....................................................................................... 930

K atskleid konformizmo ir paklusnumo tyrimai ..... 897 Liudininko taka...................................................................... 931

Grups taka............... ..................................................................... 898 Pagalbos normos..................................................................... 933

Individualus elgesys stebint kitiems...................................... 899 Taikdaryst...................................................................................... 933

Grups sveikos padariniai.....................................................901 Bendradarbiavimas................................................................. 933

Individ galia........................................................................... 903 Bendravimas............................................................................ 935

Socialiniai santykiai..............................................................................905 Sutaikinimas .......................................................................... 936

Prietarai............................................................................................ 905 APVALGA: Socialin psichologija........................................... 939

Ar mons yra prietaringi?..................................................... 906

Socialins prietar prieastys.................................................909 Svok odynlis................................................................................... 950

Emocins prietar aknys....................................................... 910 Bibliografija............................................................................................ 967

Paintins prietar aknys...................................................... 911 Pavardi rodykl................................................................................ 1044

Agresija............................................................................................ 912 Dalykin rodykl..................................................................................1063

Ajovos universitete gijs filosofijos daktaro laipsn, Davidas M yersas sa-

Psichologija - knyga protui ir irdiai, kurioje grietas mokslas derina-

1. Pateikti tyrimo proces iliustruojani pavyzdi. Stengiausi ne tik at-

2. M okyti kritikai mstyti. Pristatydam as tyrim kaip intelektualaus sek-

3. Svokas pagrsti faktais. Neketinu skaitytoj galv prikim ti fakt, taiau

4. Bti iuolaikikam. Skaitytojai praranda susidom jim suvok, kad jiem s

5. Sieti mokslo dsnius su j taikymu gyvenime. Ir pasakodam as dom ius atsi-

6. Dstyti nuosekliai, kad bt lengviau suprasti. Daugelyje skyri rasite

7. Stengtis skatinti mokytis. Kasdieniai pavyzdiai ir retoriniai klausim ai ska-

8. Gerbti moni vienov ir vairov. Ne kart skaitytojai sitikins, kad m es,

sui Heavey (Nevados universitetas Las Vegase), Paului Hillockui (Algonquin

Pr. Kr. 1808- Vokiei gydytojas Franzas Jozephas