Kaip saugiai laikyti maisto produktus, kad jie netapt susirgim prieastimi

Japon mokslininkai nustat, kad isivysiusiose alyse gyvenantys mons suvalgo apie 50
proc. daugiau maisto, negu jo reikia gyvybinei energijai palaikyti. Dl prekybinink rinkodaros
gudrybi, akcij, nuolaid ir ventini ipardavim vartotojai danai nusiperka daugiau maisto,
negu jiems reikia. Labai svarbu yra pirkti tiek maisto produkt, kiek j galima laikyti tinkamomis
slygomis ir jiems skirt tinkamumo vartoti laik. Jei i princip nesilaikome, rizikuojame savo
sveikata arba dal maisto produkt tenka imesti.

K reikt inoti, norint ivengti ukreiamj arnyno lig?

aliuose maisto produktuose (uvyje, msoje, pieno produktuose) labai greitai dauginasi
vairs mikroorganizmai, kurie tampa ukreiamj lig prieastimi.Norint ivengti i lig
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria vadovautis penkiomis taisyklmis:
1. laikytis varos,
2. atskirti alius ir termikai apdorotus maisto produktus,
3. tinkamai termikai apdoroti maist,
4. laikyti maisto produktus tinkamoje temperatroje,
5. naudoti var vanden.
mogui pavojing mikroorganizm yra visur: ore, dirvoemyje, vandenyje, patalpose,
moni ir gyvuli organizmuose. Mokslininkai nustat, kad viename arbatiniame auktelyje
dirvoemio yra apie 1 milijardas mikroorganizm. Jie yra tokie mai, kad ant adatos smaigalio j
gali tilpti net vienas milijonas, o jei 10000 bakterij idliotume vien alia kitos, jos sudaryt 1 cm
grandin. Vidutinikai kiekviename kvadratiniame mogaus odos centimetre galima aptikti apie 100
000 bakterij.
Mikroorganizmai per aplinkos daiktus (maisto gamybin inventori, stalo rankius ir indus),
nevarias rankas gali nesunkiai patekti maist ir sukelti vairias infekcines arnyno ligas. Ypa
bakterijos gerai dauginasi tuose produktuose, kuriuose yra daug drgms ir baltym: msoje, jros
grybse, virtuose ryiuose, gaminiuose i makaron, piene, sryje ir kiauiniuose. Pakanka
penkiolikos minui, kad i vienos bakterijos pasidaryt dvi, o per 6 valandas j prisidaugina iki
16-os milijon.
Ukreiamj lig ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje kasmet uregistruojama apie 20
tkstani arnyno infekcini lig atvej. Net 89 proc. protrki (2012 m.) kylo namuose.
Viduriavim (diarj) pagrindiniai rizikos veiksniai yra vit kiauiniai (iluma neapdorot
kiauini vartojimas), nepakankamas terminis maisto apdorojimas, netinkama rank higiena prie
gaminant maist ir po slyio su alia msa. Taigi btina laikytis jau pagamint ir skirt tiesiogiai
vartoti maisto produkt laikymo ir saugojimo reikalavim, kad sumaintume rizik apsinuodyti
maistu.
Maisto produktus, pusgaminius ir aliavas laikykite tinkamoje temperatroje ir
tinkamomis slygomis
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, tinkamiausia temperatra bakterijoms
daugintis yra nuo 5 C iki 60 C. Todl patartina maist laikyti emesnje negu 5 C ir auktesnje
negu 60 C temperatroje.
vairs maisto produkt konservavimo bdai (diovinimas, rauginimas, sdymas,
konservavimas cukrumi, pasterizavimas, sterilizavimas) kur laik apsaugo juos nuo gedimo ir
pavojing mikroorganizm. Mikrobai nustoja daugintis:
18 proc. vandeniniame druskos tirpale,
rgioje terpje, kai uraugtame gaminyje pieno rgties koncentracija siekia 0,7 proc. ir
daugiau (pvz., raugiant kopstus),
konservuojant maist 2 proc. organinmis rgtimis (acto, citrin, obuoli),
 esant 6065 proc. cukraus koncentracijai.
Kadangi bakterij augim stabdo altis, todl greitai gendanius maisto produktus ir aliavas
(pien, ms, uv, pauktien, jros grybes, konditerij, ypa su varks ar kremo daru) reikia
laikyti tik aldymo renginiuose. Geriausia, kai aldytuvo temperatra yra nuo 1 C iki 5 C, o
aldiklio nuo 18 C iki 22 C. Atildius sualdytus produktus juos reikia laikyti aldytuve ne
auktesnje kaip 6 C temperatroje ir per 24 valandas juos btina perdirbti (virti, trokinti, kepti).
Saugiai ruokite ir gerai termikai apdorokite maist
Reikia sidmti tai, kad ruoiant kartus patiekalus ar produktus, temperatra patiekalo viduje
iluminio apdorojimo pabaigoje turi pasiekti 75 C tuomet maistas laikomas paruotu ir saugiu.
Moksliniais eksperimentais yra nustatyta, kad 70 C temperatroje per 30 sekundi va beveik
visi mikroorganizmai.
Naudokite atskir paenklint inventori (stalus, maisto pjaustymo lenteles, peilius, indus,
puodus, dubenis ar kit smulk inventori) ali ir termikai apdorot maisto produkt paruoimui.
Kaip laikyti kart maist?
Patiekiamas kartas maistas turi bti laikomas ne ilgiau kaip 4 valandas ir ne emesnje kaip
68 C temperatroje. Atvsint kart maist reikia laikyti aldytuve ne auktesnje kaip 4 C
temperatroje ir ne ilgiau kaip 12 valand. Jei tok maist vliau apdorojate termikai, tai j reikt
suvartoti per 1 valand.
Nelaikykite virto ar trokinto bei kepto maisto kambario temperatroje ilgiau negu 2
valandas. Nedkite nepakuoto maisto tiesiai ant lentynos, nes taip galite j uterti pavojingais
mikroorganizmais.
Kodl reikia inoti maisto laikymo kaimynystje taisykles?
Verta inoti ir maisto produkt bei aliav laikymo kaimynystje taisykles nelaikyti kartu
kvapus skleidiani (pvz., silk, rkyta uvis) ir kvapus sugeriani (kiauiniai, pieno produktai)
maisto produkt, nelaikyti aliav, pusgamini, iluma neapdorot ir jau paruot valgyti maisto
produkt. aldytuve btinai atskirkite alius ir iluma apdorotus maisto produktus, nes
mikroorganizmai, esantys aliuose maisto produktuose, gali patekti ant kit produkt ir juos
uterti. Geriausia juos laikyti atskirose sandariai udarytose dutse, pakuotse, maistinje
plvelje ar stikliniuose induose. Taip ivengsite krymins taros ir apsinuodijimo. Reikt
sidmti, kad aldytuve per ilgai laikom maisto produkt altis neapsaugo nuo gedimo, o tik
sultina gedimo procesus. Neperkraukite aldytuv ir laikykite tik tam tikr produkt kiek, kuris
yra numatytas aldytuvo instrukcijoje. altas oras aldytuve turi cirkuliuoti laisvai ir vienodai
aldyti produkt i vis pusi. altus, neapdorotus iluma maisto produktus ir patiekalus aldytuve
galima laikyti ne auktesnje kaip 6 C temperatroje 24 valandas. Darovi salotos be padao yra
laikomos ne auktesnje kaip 6 C temperatroje iki 12 valand, o su padau iki 3 valand.
Kokie yra ualdyt maisto produkt atildymo reikalavimai?
Ualdytus produktus, aliavas ir pusgaminius galima atildyti tik aldytuve, mikrobang
krosnelje arba po altu tekaniu vandeniu (produktas turi bti sandariai pakuotas). Atitirpinti
kambario temperatroje nesaugu, nes msa, uvis praranda daug suli, spariai dauginasi
mikroorganizmai ar j toksinai ir nukenia produkto kokyb. Negalima pakartotinai sualdyti
atildyt maisto produkt.
Saus ir negreitai gendani maisto produkt laikymas
Visos saus ir negreitai gendani maisto produkt laikymo patalpos turi bti varios, sausos,
gerai vdinamos. Sienos, lentynos, ds turi bti lygios, lengvai valomos, plaunamos ir
dezinfekuojamos. Jos turi bti rengtos taip, kad jas nepatekt jokie teralai, vabzdiai ir grauikai.
Jeigu reikia gabenti maisto produktus, btina sudaryti tinkamas gabenimo slygas, apsaugoti
nuo uterimo ir gedimo. Sausiems negreitai gendantiems produktams gabenti tiks vairios maisto
produkt gabenimui skirtos sandarios ds, krepiai ar talpos, kuri pavirius yra lygus,
higienikas, lengvai valomas, plaunamas, o reikalui esant ir dezinfekuojamas. Visi rankiai, indai ir
talpos turi turti dokumentus, rodanius j tinkamum liestis su maistu.
 Kaip gabenti greitai gendanius maisto produktus?
Greitai gendantys maisto produktai (pieno, uvies, pauktienos, msos) gabenami tik
aldymo renginiuose, kuriuose temperatra turi bti ne auktesn kaip plius 6 laipsniai C.
Kartiems patiekalams gabenti reikalinga 68 C temperatra. Ualdyti greitai gendantys
maisto produktai turi bti gabenami prie 18 C temperatroje. Trumpam greitai gendani maisto
produkt perveimui galima naudoti aldymo des, altkrepius, termosus ar ilum palaikanius
konteinerius. Jie turi bti vars ir palaikantys reikiam temperatr.
Jeigu tuo paiu metu reikia perveti paruotus ir alius maisto produktus, juos reikia veti
skirtingose talpose, kad bt ivengta krymins taros. Kaip, kokioje temperatroje ir kokiomis
slygomis geriausiai laikyti ir gabenti maisto produktus, nurodo gamintojas etiketje.
Pirkdami alius ir termikai apdorotus maisto produktus, stenkits juos atskirti, ddami
atskirus maielius, dutes, talpas ar krepius. Taip ivengsite galimos krymins taros, o kartu ir
galimybs susirgti.

Informacij pagal Pasaulio sveikatos organizacijos mediag ir kitus altinius pareng Sveikatos
mokymo ir lig prevencijos centro Metodins pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus
visuomens sveikatos administrator Liucija Urbonien