i i

LMD12_ist_Azubalis 2012/12/12 19:05 page 135 #1

i i

Lietuvos matematikos rinkinys ISSN 0132-2818

Lietuvos matematik draugijos darbai, ser. B www.mii.lt/LMR/
53 t., 2012, 135140

Meys Maernis matematikos didaktikoje

Algirdas Aubalis
Lietuvos karo akademija
ilo g. 5a, LT-09209 Vilnius
E. patas: algirdas.azubalis@one.lt

Santrauka. Straipsnyje aptariama matematikos pagrindus ir didaktik Respublikos peda-

goginiame institute Klaipdoje 19351939 m. dsiusio Meio Maernio (18971968) bio-
graja. Prie tai dirbdamas Tauragje, M. Maernis paskelb kelis matematikos didaktikos
straipsnius ir ileido matematikos didaktikos vadovl, o Klaipdoje pareng bei vliau Vil-
niuje ileido aritmetikos ir geometrijos didaktikos vadovl studentams.
Raktiniai odiai: matematikos didaktika, vadovliai, straipsniai.

Vienas i pagrindini mokomj dalyk pradinje mokykloje matematika. To-

dl jos pagrind ir didaktikos mokymui ikikarins Lietuvos mokytoj seminarijose,
rengusiose pradios mokykl mokytojus, ir Respublikos pedagoginiame institute Klai-
pdoje, rengusiame auktesns kvalikacijos pradios mokykl mokytojus, galjusius
tinkamai mokyti ios po 1936 m. reformuotos mokyklos V ir VI skyri mokinius, buvo
skiriamas reikiamas dmesys. Autoriaus monograjoje [3] ie klausimai yra inagrinti
vairi XX a. I puss matematikos didaktikos problem kontekste. Kitose monogra-
jose [2, 4, 5] bei straipsniuose [4, 15] gana plaiai nuviesta Meio Maernio, kurio
pedagogin ir mokslin veikla buvo susieta su matematikos ir jos didaktikos dstymu
Taurags mokytoj seminarijoje ir Respublikos pedagoginiame institute Klaipdoje,
biograja ir mokslin-pedagogin veikla, bet irgi kontekste su kitais matematikos di-
daktikos (ir ne tik jos) klausimais.
io straipsnio tikslas aptarti Meio Maernio veikl, dstant matematik ir
jos didaktik Taurags mokytoj seminarijoje ir Respublikos pedagoginiame institute
Klaipdoje 19351939 m., jo na matematikos ir bendrj didaktik.
Tyrimo metodai: literatros bei sen spaudini studijavimas ir lyginamoji
analiz.
Meys Maernis (1897 10 30 Teli aps. Gedrim k. 1968 03 29 Plungje)
1919 m. baig Vilniaus lietuvi gimnazij. Mokslus pradjo Teli gimnazijoje, ku-
rioje m mokytis, kai tvai dl skol pardav k persikl Telius prie I pasaulin
kar. 1920 m. M. Maernis mokytojavo Teliuose (gimnazijoje ir metiniuose mo-
kytoj kursuose), vliau studijavo matematik bei zik Berlyno bei Karaliauiaus
universitetuose, bet dl l stokos studij nebaig. 19261934 m. M. Maernis buvo
Taurags mokytoj seminarijos direktorius. 1930 m. sausio 15 d. jis gijo auk-
tesniosios mokyklos pedagogijos ir losojos propedeutikos dalyk mokytojo teises.
19351940 m. M. Maernis buvo Respublikos pedagoginio instituto Klaipdoje (vliau
Panevyje ir Vilniuje) dstytojas, vicedirektorius, direktorius (nuo 1937 m.).
Matematikos didaktik M. Maernis m dstyti dirbdamas Taurags mokytoj
seminarijoje. ia dirbdamas, paskelb Meislovo Vasiliausko (18771957) Trumpos

i i

i i
 i i

LMD12_ist_Azubalis 2012/12/12 19:05 page 136 #2

i i

136 A. Aubalis

aritmetikos metodikos [13] ir Antano Busilo (18891951) Pradedamosios aritmeti-

kos metodikos [11] recenzijas, straipsn apie skaiiavimo sistem vystymosi istorij
[6]. Teigiamai vertindamas M. Vasiliausko knyg, kaip pirmj mginim pateikti
mokytojams aritmetikos metodik lietuvi kalba, M. Maernis kartu grietai kriti-
kavo aritmetikos mokymo tiksl apibrim, aktingojo paveikslingumo (vaizdumo)
neteising traktavim. Parodoma, kad ne visikai irykinamas koncentr vedimas
mokant numeracijos (skaiiuots) ir veiksm, nra pirmojo koncentro pamokos pa-
vyzdio. Kritikuojamas udavini analizs netobulumas, daugybos lentels mokymo
dirbtinumas. Sil jos mokyti taip:

2 + 2 = 4, 2 2 = 4; ...; 2 + 2 + + 2 = 20, 2 10 = 20,

t. y. tradicikai, taip, kaip mokoma ir dabar. Kai kur kritika per grieta: Meto-
das skaiiuoti ten ir atgal jau seniai yra pasens [13, 170 p.]. Tai netiesa, panas
pratimai vartojami ir dabar, jie padeda geriau suvokti ir sisavinti skaiiuot. Panai
(vietomis teisinga, vietomis nelabai) yra ir galutin ivada: Metodiniu atvilgiu
vadovlio ie svarbs trkumai: 1) mokymo forma mechanin, pasyvi, nes per maa
teduodama vaikui progos paiam sprsti udavinius; 2) per maa yra pavyzdi, vai-
ri pieini bei tabeli, nepaaikino net kaip vartoti paias paprastsias priemones; 3)
autorius nieko nemini, kas reikia daryti su tokiais mokiniais, kurie dl tam tikr prie-
asi yra aritmetikoj nepaangs; 4) autorius neatsargiai vartoja kai kurias mokslo
priemones (ratillius, iaudelius, taip kad ieina ne aritmetikos mokymas, bet aidi-
mas); 5) per anksti supaindina vaikus su skaitmenimis [13, 184 p.]. Dar grieiau
M. Maernis pasisak [11, 12] apie A. Busilo metodik: itas veikalas mokykloms
visikai netinka, nes < > neduoda vieningos ir aikios pairos i dien aritme-
tikos mokymo tikslus ir bdus. ia mes turime tik kai kuri mini nuotrupas, o ne
tam tikr mokymo sistem, kuri galima gyvendinti mokykloje [12, 948 p.]. Ray-
damas apie skaiiavimo sistem raid, M. Maernis aptar deimtains skaiiuots,
dabartini jos skaitmen atsiradimo, j paplitimo Europoje istorij. domiai aikino
emaitiko nulio pavadinim okulys. is pavadinimas yra kils i nulio panau-
mo kul (akmen) ir aikinimo: 0 kulys. Svarbiausias matematikos didaktikos
darbas, paskelbtas Tauragje Aritmetikos metodika [6]. Jame supaindinama
su pirmj dviej koncentr deimties ir dvideimties mokymu. Daug dmesio
skiriama skaiiaus svokos formavimo metodikai, supaindinimui su skaitmenimis ir
skaiiaus svokos sudarymui, sudties, atimties ir lygybs enklais, veiksmais ir skai-
iais iki 10 ir 20, pirmj tekstini udavini sprendimo mokymui. i M. Maernio
metodika turi paantrat I dalis. Taiau kitos dalys, jam dirbant Tauragje ir
vliau kakodl nepasirod. Aktyviai M. Maernis dalyvavo diskusijose, susijusiose
su mokyklinio matematikos kurso reforma Lietuvoje XX a. 3-me deimtmetyje [7, 8].
Kalbdamas apie aritmetikos program tuometinje pradios mokykloje tobulinim,
M. Maernis pabr, kad aritmetikos programoje tuo metu vyravo formaliai teorin,
o ne realiai praktin dvasia, nra sryio su kitais mokomaisiais dalykais, mokant
aritmetikos vaikai <. . . > turi bti supaindinami <. . . > su pasitaikaniais prakti-
kajame gyvenime dydiais, j santykiavimu ir vertinimu (<. . . > kainomis, gyventoj
sudtimi, greiiais, ekonominio ir socialinio gyvenimo reikiniais ir t. t.) [8, 92 p.].
Pabr, jog yra labai svarbu, kad mokiniai mokt realiai sivaizduoti, vertinti di-
delius skaiius. Vienoje Taurags pradios mokykloje seminaristui-praktikantui per
bandomj pamok III skyriuje paklausus, kiek Tauragje yra gyventoj, neatsirado

i i

i i
 i i

LMD12_ist_Azubalis 2012/12/12 19:05 page 137 #3

i i

Meys Maernis matematikos didaktikoje 137

nei vieno inanio. O paklausus, kiek gyventoj yra Kaune, atsakymai svyravo nuo
600 000 iki 10 000 000. M. Maernis padar ivad: vaikai dydius todl taip blogai
vertina, kad skaii <. . . > svokos yra neaikios. Su <. . . > skaiiais vaikai buvo
supaindinti ne stebjimo keliu, bet grynai teorikai [8, 95 p.]. Taigi visas M. Ma-
ernio praneimas yra labai iuolaikikas jame akcentuojamas poreikis integruoti
matematikos mokym su realiu gyvenimu ir kitais mokomaisiais dalykais. Kitame
praneime M. Maernis [7] kalbjo apie silpn stojanij mokytoj seminarijas pa-
sirengim i aritmetikos, btinum padidinti mokymo valand skaii iam dalykui
mokytoj seminarijose, o dstytojams integruoti jos mokym su realiu gyvenimu.
Mokant algebros, sil daugiau naudotis graniu lygi ir j sistem sprendimo bdu,
praplsti funkcij kurs. Daug dmesio M. Maernio praneime skirta paios mate-
matikos reikms kitimui mokykloje: Buvo laikas, kada matematika tarp mokyklos
sien buvo uguita: j buvo irima, kaip menkos verts dalyk. Net matema-
tikos mokytojas nebuvo laikomas kolega, k liudija prieodis Matematicus non est
collega <. . . >. Napoleonas yra pasaks, kad nuo matematikos pareina taut gerov
<. . . >. Mes danai stebims vokiei darbingumu ir taupumu. Bet jeigu mes, lie-
tuviai, moktume taip apsiskaiiuoti ir kiekvien savo ingsn vertinti ir ianalizuoti
taip, kaip vokieiai, tai ir pas mus atsirast sutaupyt vertybi [7, 119120 pp.].
Taigi ia pasireik M. Maernio sukaupta studijose usienyje patirtis. Matematikos
didaktika (tuo metu vadinta matematikos mokymo metodika) turi bti pradedama
jos istorijos nagrinjimu, istorine mokymo metod analize. Daug dmesio rekomenda-
vo skirti matematikos mokymo psichologinms problemoms: atsivelgimas amiaus
tarpsni ypatybes, nepaangumo prieasi iaikinimas ir alinimas. Labai M. Ma-
ernis akcentavo pedagogin praktik, rekomendavo pirmsias parodomsias pamokas
vesti patiems matematikos didaktikos dstytojams.
Klaipd dirbti institute M. Maernis buvo pakviestas neatsitiktinai: Jau 1928
m. Taurags mokytoj seminarijos direktorius M. Maernis, aplanks Klaipdos, ilu-
ts bei Paggi apskrii pradines mokyklas, sitikino, kad lietuvi kalb danai dsto
mokytojai, su kuriais lietuvikai susikalbti nemanoma . . . . Taigi susigriebiama at-
lietuvinti krat. Reikmingas ingsnis, vyriausybs nuomone, galjo bti auktj
mokykl krimas Klaipdoje. <. . . > Deja, <. . . > tik 1934 m. ia atidaromas trime-
tis Prekybos institutas, o kitais 1935 m. dvimetis Pedagoginis institutas. Keli
imt student, dstytoj brys turjo pagyvinti kultrin miesto gyvenim, galin-
ti skmingiau prieintis prievartinei krato germanizacijai, rao Albertas Juka
[5, 131132 pp.]. Citatoje paliktas odelis deja mums primena lidn instituto ir
Klaipdos bei jos krato likim 1939 m. . . . .
M. Maernis studentams Klaipdoje skait elementariosios matematikos kurs.
Jo pagrindins temos buvo: 1) Santykiai. 2) Proporcijos. 3) Proporcingieji dydiai.
4) Sudtin triskait taisykl. 5) Komercin aritmetika. 6) Vekseliai. 7) Propor-
cingoji dalyba. 8) Pinigai. 9) Miiniai. 10) Tara, netto, brutto. 11) Vertybiniai
dokumentai. Kai kurias temas verta paanalizuoti smulkiau. Antai penktojoje temo-
je buvo potems: Kapitalas ir jo reikm. Skolinimas bei skolinimasis anksiau ir
dabar. Palkanos, procent procentai. Skolinimo terminas ir skolinamasis kapitalas.
Udaviniai apskaiiuoti: palkanoms, terminui, procent procentams ar kapitalui.
etojoje temoje analizuota vekselio atsiradimo istorija, pateiktos kai kurios inios i
vekseli teiss, aptarta diskonto svoka ir jo reikm, pateikiamos ir ianalizuojamos
diskonto udavini rys, aptariamas j sprendimas. Atuntojoje temoje studentai

Liet. matem. rink. LMD darbai, ser. B, 53, 2012, 135140.

i i

i i
 i i

LMD12_ist_Azubalis 2012/12/12 19:05 page 138 #4

i i

138 A. Aubalis

buvo supaindinami su pinig paritetu ir kursu, valiutos keitimo operacijomis, pa-

teikta main taisykl. Vienuoliktojoje temoje ianalizuoti vertybiniai dokumentai:
obligacijos, akcijos, ekiai, aptartas faktins j kainos apskaiiavimas, supaindina-
ma su akcij kursu ir bir veikla [3, 427428 pp.]. Iklaus matematikos kurs,
studentai gaudavo pakankamai ini atitinkam tem dstymui auktesniuose (V ir
VI) pradins mokyklos skyriuose, o kartu ir pakankam komercin iprusim, ku-
ris galjo praversti ir asmeniniame gyvenime. Aiku, tam tikr komercin iprusim
gaudavo ir VVI skyri mokiniai.
M. Maernis skait ir kit itin svarb bsimiesiems pradios mokykl mokyto-
jams kurs matematikos mokymo metodik (dabar vadiname matematikos didak-
tika). 1940 m. jau Vilniuje dauginimo prietaisu buvo ileista M. Maernio gulbs
giesm Skaiiavimo ir geometrijos metodika [10]. Tai jo skaityt paskait kons-
pektai. M. Mavydo nacionalinje bibliotekoje vienas ios knygos egzempliorius, ko
gero, vienintelis iliks Lietuvoje, iki 1997 m. buvo, dabar elektroniniame kataloge
jis nenurodytas. Trumpai apvelgsime M. Maernio skaityto matematikos didakti-
kos kurso turin. Kurso pradioje aptartas matematikos didaktikos objektas. Daug
dmesio skirta aritmetikos vietai ir reikmei tarp kit mokomj dalyk. Daug re-
miamasi pedagogikos klasik mintimis. Pastebima, jog Johanas Heinrichas Pestalocis
(Pestallozzi, 17461827) vertino aritmetik todl, kad skaiiuojant operuojama ai-
kiomis ir nedviprasmikomis svokomis, o tai ugdo vaik pastabum ir gebjim grei-
tai rasti daikt poymius, t. y. vysto j proto galias. Frydrichas Adolfas Vilhelmas
Dystervgas (Diesterweg, 17901866) ir R. Knilingas (Knilling) cituojami kaip pabr-
iantys matematikos reikm svok formavimui, kokybinio ir kiekybinio painimo
gebjim vystymuisi. Aleksandro fon Humbolto (von Humboltd, 17691858) mintys
pateikiamos, norint pabrti matematini ties ir aminj laiko bei erdvs santyki
harmonij, ireikt skaiiais.
M. Maernis nurod keturis aritmetikos mokymo tikslus: 1) mokini supaindi-
nimas su dydiais ir pratinimas reikti dydius bei j santykius skaiiais; 2) loginio
mstymo ugdymas, pasitelkus aritmetik; 3) aritmetikos mokymo susiejimas su gy-
venimu; 4) greito ir teisingo sakytinio bei raytinio skaiiavimo gdi formavimas.
Aptardamas geometrijos mokymo pradios mokyklos matematikos kurse tikslus,
M. Maernis irgi iskyr j keturis: 1) tirti geometrini gr bei kn formas; 2) mo-
kyti nustatyti j charakteringuosius dydius ir padt erdvje; 3) rasti j santykius
ir savybes; 4) mokyti juos brti ir konstruoti. Plaiau is kursas aptartas autoriaus
monograjoje [3, 428430 pp., 432441 pp.].
Daug dmesio M. Maernis skyr skaiiaus svokos formavimuisi moksle, pra-
ddamas nuo Aristotelio (Aristoteles, 384322 pr. Kr.) ir Pitagoro (Pythagoras,
570495 pr. Kr.) ir ateidamas prie Imanuelio Kanto (Kant, 17241804), Vilhelmo
Maksimilijono Vunto (Vundt, 18321920), Ch. Volfo (Wol ), Eeno Karlo Dirin-
go (Dhring, 18331921), L. Bichnerio (Bckner) ios svokos traktavimo. Plaiai
aptariamas skaiiaus svokos formavimas mokykloje, aritmetini veiksm ir uda-
vini sprendimo mokymas. Daug dmesio skiriama mokymo vaizdumui, mokini
aktyvinimui. Matematikos pamok planavim M. Maernis grind Ernsto Zalviur-
ko (Sallwrck) rekomendacijomis, kurias pastarasis suformulavo remdamasis Johano
Frydricho Herbarto (Herbart, 17761841) formalij laipsni teorija.
Klaipdoje M. Maernis I kurso studentams dar skait ir bendrosios didaktikos
kurs, jo vadint Bendrja metodologija. io kurso pagrindu buvo ileista jo 3 dali

i i

i i
 i i

LMD12_ist_Azubalis 2012/12/12 19:05 page 139 #5

i i

Meys Maernis matematikos didaktikoje 139

Didaktika, kurios, deja, stambiosiose Lietuvos bibliotekose nra [2]. Apie jos turin
galima sprsti tik i M. Maernio skaityto Bendrosios metodologijos (didaktikos)
kurso programos [3, 426427 pp.].
Skaiiavimo ir geometrijos metodika ir Didaktika atitiko naujausius to meto
matematikos ir bendrosios didaktikos laimjimus. Juose formuluojami teiginiai apie
harmoning mokytojo ir mokinio bendradarbiavim ir bendravim, kaip skmingo
ugdomj vertybi perteikimo ir sigijimo proceso btin slyg, apie mokini nu-
kreipim sprsti problemas savo jgomis ir kt. yra aktuals ir dabar.
M. Maernis aktyviai dalyvavo visuomeninje veikloje: 1934 m. buvo irinktas
Taurags miesto tarybos nariu, buvo Klaipdos miesto tautinink sjungos skyriaus
pirmininkas.
1939 m. Klaipd okupavus hitlerininkams M. Maernis su institutu persikl
Panev, o t pai met ruden Vilni. 1940 m., okupavus Lietuv bolevikams,
1940 07 06 M. Maernis i instituto direktoriaus pareig atleistas, 1941 m. birelio
mn. suimtas ir itremtas Rusijos gilum. Po karo ir ten pavyko sidarbinti mo-
kykloje: 1948 01 28 jo diplomo nuoraas, reikalaujant Karagandos srities vietimo
skyriui, tuometins Lietuvos SSR vietimo ministerijos buvo ten nusistas. Grs i
tremties, M. Maernis iki 1961 m. dirbo Plungs I-joje vidurinje mokykloje, moky-
toju, direktoriaus pavaduotoju, mokslinje veikloje nebedalyvavo [2, 3]. domus yra
jo dukros laikas autoriui, kuriame atskleidiami kai kurie jo tragikos biograjos
momentai, asmenybs bruoai: A apie Tv M. Maern maai k galiu parayti,
nes nedaug laiko teko su juo gyventi kartu. Man buvo devyneri metai, kai j itrm.
I jo pasakojim inau, kad tremtyje gyvenimas buvo labai sunkus, bet ir sunkiomis
slygomis dirbo, nepalo, tikjo viesesne ateitimi.
Kai gro i tremties, man jau buvo 20 met, tada a ivykau Vilni mokytis,
vliau itekjau, vl gyvenome atskirai.
I jo bendradarbi pasakojim inau, kad domjosi visais dstomais dalykais tiek
tiksliaisiais mokslais (matematika, zika, chemija), tiek literatra. Labai reiklus buvo
tiek eimoje, tiek sau ir kolegoms, lankydavo pamokas, duodavo nauding patarim.
Labai vertino siningai, krybingai dirbanius.
Mamai nelengva buvo dirbti lietuvi k. dstomoje mokykloje, mano mama buvo
veicar ir ji lietuvikai kalbjo su dideliu akcentu, geriau mokjo vokiei ir angl
kalbas. Vertms gana sunkiai, buvo visko, ir nepritekliaus, ir bado, bet igyventi
reikjo. Kai parvaiavo ttis Lietuv, radosi truput lengviau, bet suprastjo tio
ir mamos sveikatos. Mama paliko darb, nes daugiau sirgo, nei sveika buvo [14].
Abu Maerniai amino poilsio atgul Plungs kapinse.
Ivados
1. M. Maernio naas Lietuvos matematikos didaktik gana svarus. Didioji
M. Maernio matematikos didaktikos darb dalis parengta jam dirbant Res-
publikos pedagoginiame institute Klaipdoje.
2. M. Maernio darbai turi didel iliekamj vert. M. Maernio matematikos
didaktikos vadovliai orientavo bsimuosius mokytojus realizuoti matematikos
mokymo ry su gyvenimu, integruoti j su kit dalyk mokymu.
3. Bolevikin okupacija M. Maerniui neleido toliau dirbti bendrosios ir matema-
tikos didaktikos srityje; laimei, dar pavyko sidarbinti mokykloje ir savo peda-
gogin talent panaudoti bent jau siaurame mokini ir bendradarbi rate.

Liet. matem. rink. LMD darbai, ser. B, 53, 2012, 135140.

i i

i i
 i i

LMD12_ist_Azubalis 2012/12/12 19:05 page 140 #6

i i

140 A. Aubalis

Literatra
[1] A. Aubalis. Matematikos mokymo lietuvikoje mokykloje raida (XIX a. pr.1940 m.).
Vilnius, 1995.
[2] A. Aubalis. I Lietuvos matematinio vietimo praeities. Kaunas, 1997.
[3] A. Aubalis. Matematika lietuvikoje mokykloje (XIX a. pr.1940 m.). Vilniaus, 1997.
[4] A. Aubalis. Matematikos didaktika respublikos pedagoginiame institute Klaipdoje
(19351939 m.). Mokslo ir technikos raida, 1:5059, 2009.
[5] A. Juka. Jie mok mus. Kaunas, 1991.
[6] M. Maernis. Aritmetikos metodika. D. 1. Taurag, 1926.
[7] M. Maernis. Mokytoj seminarijos matematikos ir jos metodikos program keitimo
klausimas. Pirmosios matematikos ir zikos mokytoj konferencijos darbai. 114127 pp.,
Klaipda, 1928.
[8] M. Maernis. Pradios ir vidurini mokykl matematikos program keitimo klausimas.
Pirmosios matematikos ir zikos mokytoj konferencijos darbai. 86100 pp., Klaipda,
1928.
[9] M. Maernis. is tas i skaii ir skaitmen istorijos. vietimo darbas, 7:467473, 1928.
[10] M. Maernis. Skaiiavimo ir geometrijos metodika. Vilnius, 1940.
[11] M. Maernis ir A. Busilas. Pradedamoji aritmetikos metodika, 1 d. (recenzija). vietimo
darbas, 6:574, 1926.
[12] M. Maernis ir A. Busilas. Pradedamoji aritmetikos metodika, 1 d. (recenzija). vietimo
darbas, 8:947948, 1926.
[13] M. Maernis ir M. Vasiliauskas. Trumpa aritmetikos metodika (recenzija). vietimo
darbas, 2:170184, 1925.
[14] E. Petrulien. Laikas apie M. Maern. Autoriaus asmeninis archyvas. 2007.
[15] V. ilnien ir A. Aubalis. Pirmasis vilniaus pedagoginio universiteto vadovas. emai-
i em, 2:22, 1997.

SUMMARY
Meys Maernis in the didactics of mathematics
A. Aubalis
Meys Maernis (18971968) taught elementary Mathematics and Didactics at the Republican Pe-
dagogical Institute of Klaipda during the years 19351939. He studied at universities of Berlin and
Knigsberg, during the period of time from 1926 to 1934 he worked as a head master of teachers
seminary in Taurag. In 19351935 M. Maernis worked as a vice-director of the Republican Pe-
dagogical Institute of Klaipda and since 1937 he worked there in the position of a director. Even
in 1926 for students of the Teachers seminary, he published a methodical textbook of teaching
Arithmetics. During 19251928 he published 3 articles about mathematics didactics. During his
activity in Klaipda, M. Maernis prepared and in 1940 published for students of the institute a
methodical textbook of teaching Arithmetics and Geometry. In 19381939 he completed a work
about pedagogy of the Middle Ages and a large, three volume work titled Didactics. Together with
the Institute, M.Maernis left Klaipda that was separated from Lithuania by Hitler and went to
Panevys, and later to Vilnius that was returned back to Lithuania. When Lithuania was occupied
by the Bolsheviks, M.Maernis was dismissed from the director position. In 1941 he was arrested
and deported to far inland Russia. After the World War II he worked as a teacher of Mathematics
in the Karaganda region. When M. Maernis returned to Lithuania after deportation, he worked as
a teacher of Mathematics at school in Plung. After the year 1940 M. Maernis did not write any
scientic pedagogical work. Methodical textbooks of teaching Mathematics written by M. Maernis
presented the teachers of Lithuania actual ideas of connections established between teaching and
practice, internal and inter-subjective integration that were widely discussed in Western Europe of
that time.
Keywords: mathematics didactics, textbook, articles.

i i

i i