,l

<fOHN LOC}(E

oz. LOKAS

An essay. concerning the true original, extent and. end of civil government

(The second treatjseotgovemmentj

Ese

apie tikr~j~pilietin·es valdzios kilme , apimti ir tiksla ,

(Antras traktatas apie valdziq)

IS angl'Ll kalbos verts

i r jvadintst raipsn] paras€:

AI,(IIRDAS DEGUTlS

IINllJ~, MINnS" 19\rl

r 1IUH' j I· I II II.

,@ 'VerUmas' (lietuviq ka_lb:-&,AJgi3;do De.g~ciQ, iggz

D~ONAS_}..OKAJ3-

PQ;LITJNJiS: FIL.QSOFI:JOS l{LASJK~AB;

IJ1.onas Lokes {[fM2~ 11.04}: yra vienas -tskiriausi"q .tlVietimo epQchOS teoretfku if ideolog1;1. IS esmes t~l buvo-viSuotinib "VB,da¥:i::n:wsii 'epoeha grir.:)'v:-tlsi senqjlJ, autoritetu, gaHilVisos.~ g\n,tenimp ,s-rily'~.eir pa:~jm,;ii gamat1!1s ~luola:~k;in~i E~lro~ <;ivi~izaFij.<ti if viso pasaulto .taidai. Ne:sitalkstymas su koktais ROTS Iui'sves aptiboj"imais" jelgU jl.lpraSme neakiValzd..i sv:eikm:Jl protur ir Mui..ent.~~ai nepatiriame, n.uoseJdj dV:9SJniO tr p:raktjpj-Q,gYV~Jl:imopert.vatlw 'P:!lgaJ £',iy,os n;iikalaViw-us .a.,tvere- kellq tokierns .speGi~ fme'm:S siuolaikinems imUtucij oms kaip ekS-.pe.rimen-. lmts DJ,oksla;S'-j lai$va verslitdIikysie . 'ir beasrnenerin.}{:Qli -yie--Sptitija, lygi y:isq laisve prJe$il'-ta~ymq, Mal~I'iah.tW. .lr dvasjne,gaus~i;l, net,I'ukus.'il-tsitadu~,d_ d$l 's,iqinSfituc1jltg1obos - iSpl'adzilm net nennmatyta,;veHan buvo su.-v-okhi. lie kaip'atsiti~tilli$, ar sar 'bit-inJS,jq.· padatirt)'f\, bel ktrlppe.lt(ytaS atly-gis m, 'vMi:nta-v:un~'~ af:i:ntenin~paitirt.·jcmi ·P&.t¢fQ.tp prpt!!-. -;r;,i buvo ly~gir cuiks:tesne.s ~'maJones: x!3nldijs; liudijantis r kad savaranlbsKb- proto re:i:kala:villnai ~ tal Dievo ba1sas ':~owrJe.

lnh:rle"kt,tialjfii$'sy.ett~,.be~, ·qa,ugicrus:i.a:, ptH:h~j.~s ';i'H~i perlva:rkai,~ t:a:L i.de:ja.~ j ogoond;fybe;turl bUM atskaitin,g~ atsk1rybiq ~;iSurnai; -~U(irybe e,gzist~io'l a ne kaip savahtrikisK;a, 'hutis r bet krup .ai'skit-Ybi1l: santvarlt6.S "budw ~-sitdej& iv-ai nEd , bet, rySk.iai

...

persmelke bestpletojencia gamtotyre, ukio tvarkyma, pasaulietine morale ir, zinoma, polittni gyveni~t}. Nuostata, kad bendri gamtos desniai yra patynmo Iaktu apibendrinimo ir aiskinimo [rankiai: ekonomine koncepcija, kad asmeninio pelno siekimas yra veiksmingiausias budas, garantuojantis visuomenes gerove, maksima .. nedaryk kitam to, ko nenoretum, kad darytu tau"; reikalavimas, kad politines institucijos turi nesaliskai tarnauti individualiems interesams - visa tai byloja apie nauja lerniama individualios patirties ir individualios valios vaidmen] viesame gyvenime ir kuria naujos, individualistines civilizacijos pamatus.

Kaip tik siame kontekste Dz, Lokas kuria naujq politines visuomenes ir politines valdzios samprata. 2vilgtelekime i kai kuriuos isk.ilesnius jos bruozus,

Savo .. Pirmame traktate apie valdzte," jis negailestingai susidoroja su tradicionalistine R. Filmerio teorija,pasak kurios, karaliaus valdzios pagrindas eS<ls jos kilimas is Adomo - zmonijos tevo - teviskosios galios. Ne kalbos negali buti apie tokios kilmes [rodomuma: 5i teorija, anot Loko, neduoda jokio pagrindo politine valdziq tapatinti eu tevo valdzra, kuri yra .naturah ", .prtgimtine" valdzia tik vaikams, be to, vaikams, dar .neatejusiems i prota": Vaikams suaugus ir pradejus gyventi savo protu, "prigimtine" tevo valdzia baigiasi - nebent sukuriama nauja valdZia, paremta suaugustu zmoniu, is kuriq ne vienas savo prigimtimi nera virsesnis uZkitus, sprendimu.

Si .. prtgimtine" biikle. kai nera valdzios, yra .Antro traktato apie valdzit}" hipotetine ir metodologine prielaida. Tarus, kad valdzios nera, kad siuo poziiiriu viai lygiis, klausiama, koktais motyvais vadovaudcuniesi laiswi ir sqmoningi zmones sutiktq siC! savo bilkl~ pakeisti "pilietine bukle", kai pakliistama vie-

6

[.

nai valdziai. Sitoks klausimo formulavimas suponuoja, kad tokio pakeitimo motyvai turi btiti. Pacioje .prtgtmtineje" btikleje turi atsirasti individq interesas pakeisti jC\ kita - pilietine bukle, Ir is tikruju Dz, Lokas, penasiai kaip anksciau T.Hobsas, tvirtina, kad nevarZomas individq naudojimasis savo prigimtine laisve neisvengiamai sukuria jeigu ne .visu kara su visais", tai bent jau tokia nepatogumo ir netikrumo bukle, kuri atsisuka pries paciq laisve, Kai kiekvienas pats yra savo prigimtiniq vertybiq - laisves, gyvybes ir nuosavybes - sargas, tada velgi del prigimtinio zmoniq saliskumo savo naudai vieno laisve bus igyjama per kito nelaisve. Apskritai kiekvieno laisve bus priklausoma nuo kiekvieno kito nelaisves .. 0 sitokta bukle niekam nera priimtina, ir kiekvienas turi buti suinteresuotas jq pakeisti.

Sis pakeitimas gali [vykti tik bendros, visuomenines sutarties pagrindu - kiekvienas atsisako, mainais uz tok] pat kitu atsisakymq, savo savivales saugant prigimtines vertybes ir kartu su visais tartest del vieso gyvenimo' s<llygq, nuolatos ir visiems lygiai garentuojanctu laisves, gyvybes ir nuosavybes apsaugq. Kai [vyksta tokia sutartis, tada sukuriarna pilietine visuomene, pi lietine visu bukle, Si bukle nuo prtgimtines bukles skiriasi tuo, kad cia egzistuoja bendras [statymas ir H sauganti valdzia, 0 tai laiduoja saliskq sprendimq susikertant interesams, atlyginimq uz zal<l teisetiems interesams, bausme pazeidejui ir apsaugq nuo isores priesq. Pilietine bukle - tai .Jaisve vadovautis savo paties valia visur, kur [statymas to nedraudzia, ir nebiiti priklausomam nuo nepastovios, neapibreztos, nezinomos ir nesaistomos kito zmogaus valios " (§21). Sioje frazeje slypi visa Vakarq politinio liberalizmo esme.

Taigi valdztos pagrindas paciu pilieciu valia, i8-

7

reiksta bandra jsutartimi. Praktiskai j i yra pilieciu atstovu - Parlamento - balsu dauguma priimamas sprendimas. Tai nepriestarauja bendros sutarties idejai, nes vadovavimasis balsu daugumos principu gali biiti vienbalsiai pripazintas kaip vienintelis racionalus budas bendriems sprendimams priimti. Atstovams patiketoji galia spresti visu vardu yra istatymu leidimo valdZia - auksciausioji valdzia pi lie-

tineje visuomeneje: jai pavaldi ir jq papildo vykdomoji valdzia, igyvendinanti priimtus jstatymus ir telkianti tam visuomenes pajegas. Tiesa, ir tai labai svarbu, net auksciausioji valdzia nera beribe valdziatik bendri j r nesaliski [stetymai gali buti teisetais jos aktais. Siuo atzvilgiu ne [statymo saltinis - piheciu visuma, dauguma ar mazuma -lemia tikrajjjstatymoprivalomumq, 0 jo bendrumas ir nesaliskumas, .Ioks valdzios potvarkis, tendencingai nukreiptas pries ilgalaikius kieno nors interesus, negali buti tikrai privalomas, net jeigu H priimtu parlamentine dauguma. Kitaip sakant, Lokas numato galimyb~ tokiu politiniu dariniq kaip demokratinis totalitarizmas ir liberalus autoritarizmas. Demokratijatai daugumos valdzta: liberalizmas - tai reikalavima~, jog kiekviena valdzia, kad ir daugumos, butu apnbota formalaus teisingumo principais, gmenctats kiekvieno individo laisve, gyvyb~ ir nuosavybe,

Norint patenkinti si reikalavimq, butina, kad vykdomoji valdzia negaletu daryti [takos [statymu kurimui, kad pareigiinai, igalioti vykdyti ir ginti [statym~, negaletu palengvinti sau uzduoties patys kurdami kaskart naujus [statymus, neva [teisinancius jq savavehskus sprendirrius. Penasiai, kaip [statymu kurejai neturi teises priimti [statymo. kuris vienaip ar kitaip saliskas kuriq nors interesu atzvilgiu, taip ir pareig-unai, gindami savo sprendimus, negali Dei keisti,nei naikinti [statymo. Kaip institucijomis

I !

! I 1

I

'1 I

,

1 i

veiksmingai garantuoti tokj valdziu atskyrimq - tebera aktuali teorine ir praktine liberalizmo problema. Ji gyvybiSkai svarbi visuomenems, prispaustoms savavaliSkos valdzios, Siuo poz iuriu In. Loko traktatas vis dar turi biiti parankine politiko knyga.

Trumpai dar apie vtena .prtgtmtine" vertyb~privaciq nuosavybe. Galima sakyti, kad sto klausimo svarstymq Lokas pradeda ten, kur, pavyzdziui, socialistai H baigia. Jis postuluoja, kad prigimtineje btikleje viskas priklauso visiems bendrai, ir tada klausia, kokiu pagrindu ir kokio tikslo siekiant si bendra nuosavybe turi buti padalinta pavieniams asmenims. Bendra nuosavybe yra tokia padetis, kai kiekvienam priklauso bet kas, kai .mano" ir .tavo" apskritai nera, Bet tokia padetis, kai niekas nera tikras savo ir savo interesq saugumu, nesuderinama su individo laisve. Vadinasi, ji turi buti pakeista. Ir cia galimi tik du keliai: arba bendroji nuosavybe tvarkoma bendros valdzios, nurodancios kiekvienam atskira uzduoti, arba kiekvienas gauna jos dal] savo is imtinei valdziai ir nuoziurat. Pirmojo kel io Lokas net nesvarsto: jam akivaizdu, kad politine valdzia neturi jokios teises i tokia nuosavybe. Teiseta ir todel pulitines valdzios gintinq nuosavybe turi privatus asmuo, savo paties galia pavertes tam tikrus daiktus savo poreikiu tenkinimo priemonemis. jeigu siuo pirminiu [s igijimu j is nepazeidz ia kitu tokios pat teises. Teiseta ir todel valdzios gintina nuosavybe turi asmuo, laisvais mainais kq nors jsigijtis is kito. Pinigq atradimas, igaiin~s neapsniboti asmeniniq poreikiu tenkinimu, pagal siC! mainq teise Ieidzie praktiSkai neribota prtvacta nuosavybe. Jos dydis priklauso tik nuo [detu pastangq ir to jq [vertinimo, kur] joms teikia nesaliskas rinkos interesas. Kad privacies nuosavybes institucij a ne tik teisete, bet galq gale naudinga visiems - ne tik

9

pasiturintiems - ir kad jos panaikinimas pragaistingas visiems, net vargsams - siq idejq veliau pereme ir ispletojo Hberalioji ekonomine mintis. OZ. Loko pradeta slo]e srityje tradicija verta musu demesio ir siandiEm, praejus trims simtams metu, kai .. Du, traktatai apie valdziq" is vydo dienos sviesa,

Algirdas Dequtis ;

ESE APIE TIKRAJA PILIETINES VALDZIOS KILM~, APIMTI

IR TIKSLA

(ANTRAS TRAKTATAS APIE VALDZIAJ

PIRMAS SKYRIUS

1. Ankstesniame traktate buvo parodyta:

Pirma. Adomas nei prigimties teise, nei Dievo dovanotaj a teise neturej 0 valdzios savo vaikarns ar visarn pasauliui, kaip kad yra manoma.

Antra. Jeigu jis ir butu jil turejes, jo jpediniai vis vien neturetu i j iI teises.

Ttecia. Jeigu jo [pedintai butu jq tureje, tai, nesant prigimtinio ar Dievo duotojo [statymo, apibrestancto tikrqj i paveldetoja visais galimais atvejais, ipedinystes teise ir atitinkarnai teise valdyti negaletu butt tiksliai apibrezta,

Ketvirta. Net j eigu j i butu apibrezta, tai, esant seniai prarastoms visoms zinioms apie vyriausiq Adomo palikuoniq atsakq, ne viena Zmoniq rusis ar gimine neturi ne mezrausto pagrindo reikstt kitai pretenzij as i vyresnybe ir paveldej imo teise,

Po to, kai visos sios prie laidos, kaip as manau, buvo aiSkiai isdestytos, neimanoma, kad debartiniai valdovai Zemeje turetu koktos nors naudos ar igytq net menkiausiq valdztos sesel] is to, kas laikoma pagrindiniu kiekvienos valdztos salttniu - Adorno privati valda ir teviskoji jurisdikcij a. Todel tas, kuris nenori duoti

13

il·

" ,

dingsties manyti, kad kiekviena valdzia pesaulyje yra tik [egos ir prievartos padarinys ir

kad Zmones gyvena kartu tik pagal zveriu taisykles, kai viskas uZgrobiama stipriausio,o tuo padedamas pagrindas nestbaigtanciai betvarkei ir suirutei, neramumams, maistams ir sukilimams, pries kuriuos taip garsiai saukia stos hipotezes salininkai+-. tas butinai turi rasti kitokia valdZios pradzia, kitok] politines valdzios saltin] ir kitok] valdzii\ turinciu asmenu pazinirno ir paskyrimo buda negu tas, kurio MUS moko seras Robertas Filmeris.

2. Siuo tikslu, manau, bus pravartu apibreztj' tai, kq as laikau politine valdzia, kad butu galima pareiguno valdziq valdiniui atskirti nuo tevo valdzios savo vaikams, nuo seimininko valdZios tarnui, nuo vyro valdzios zmonai ir DUO pono valdzios vergui. Nors visos sios skirtingos valdZios kartais susittnka vienu metu tame paciame Zmoguje, taeiau jeigu i jjpezvelgsime siais [vatriais aspektais, tai sitai pedes mums atskirti sies valdzias viena n uo kitos ir parodyti, kuo skiriasi valstybes valdovas, seimos tevas ir galeros kapitonas.

3. Taigi politine valdzia as laikau teise kurti [stat'ymus. numatancius mirties bausme ir atitinkamai visas maZesnes bausmes, kad -butu tvarkoxna ir, saugoma .nuosavybe. ir teise naud~ti bendruomenes jegi\ vykdant siuos [statymus bei ginant valstybe nuo iSores pavojq, ir visa tai - tik bendram labui.

ANTRAS SKYRIUS

Apie Priqtmttne biik1t:·

4., Norint teisingai suprasti pohtine valdziq ir apibrezti jq pagal jos saltinius, reikia issiaiskinti prigimtine visu moniq bukle, 0 tai yra bukle, kai zmones vis is kai laisvai savo nuoziura veikia, - disponuoja savo nuosavybe ir asmeniu pagal Prigimties [statyma, neprasydami nieko leidimo ir neprikli.msydami nuo kito Zmogaus valios.

. Tai yra ir lyg'y~~~ bQ.kl~, .kai v~.a v~Jc:!zia ~:_:!~~ju..~_l:likcUa_y!aabip~~.ir t:li~lf~. netur! J08 daugjau-_llZkitcl. Juk nera nieko akivaizdesnio uz tai, kad tos pacios prigimties if rango btitybes, gavusios vienodus prigimties pranasumus bei sugebejimus, turi buti taip pat lygios viena kitos atZvilgiu, be j okio pavaldumo ar priklausomybes. nebent jq visu viespats ir valdovas kokiu nors viesu savo valios pareiskimu iSkeltq viena virs kitu ir suteiktu jam aiskiu ir tiksliu paskyrimu negincijama teise vtespatautt ir valdyti.

5. Siq. prigimtine zmoniq lygyb~ iZvalgUsis Hukeris pripeztsta esant tiek akivaizdziq ir negincijami\, kad laiko jq pagrindu tai zmomu tarpusavio rnerles pareigai, kuria jis grindZia jq pareigas vieno kitam ir is kuriu jis isveda didziqsias teisingumo ir mielaSirdingumo maksimas. Stai kq jis 'sako:

.Tokia pat prigimtine paskata priverte

15

14

zmones suprasti, kad my leti kitq yra ne mazesne pareiga negu myleti save; juk nagrtnejent dalykus, kurie lygtis, turi buti naudojamas tas pats mastelis; jeigu as galiu tik noreti, kad kitas zmogus elgtqsi su manimi taip, kaip pats su savimi, tai kaip as galiu tiketts si savo nora bent is dalies patenkinti, jeigu as pats neststengsiu patenkinti tok] pat kitu nora, nes, be abejo, visi zmones yra tos patios prigimties. Jeigu jiems bus pasnilyta kas nors priesinga siam norui, tai jie kiekvienu atveju bus [skaudinti kaip ir as pats; todel jeigu as kq nors skrteudztu, tai turiu buti pasiruoses kenteti, nes nera pagrindo, kad kiti zmones rodytu didesne melle man, negu kad as j os parodau j iems; tad, troksdamas buti kuo labiau mylimas is prigimties man lygill butybtu, as is prigimties isipareigoju ill atzvilgiu jausti tq pat]. Issio lygybes santykio tarp musu ir tu, kurie tokie pat kaip mes, prigimtinis protas iSveda keleta taisyklill ir kanonu, kuriais gyvenime vadovaujasi kiekvienas zmogus" (Bainytine poliuka, kn. I).

6. Taciau nors tai yra laisves bukle, vis delto tai nera palaidumo bfikle: nors zmogus sioje

biikleje turi nekontroliuojamq laisve disponuoti savo asmeniu ar nuosavybe, jam nera leista naikintisave ar jam priklausencia butybe, nebent stto reikia kokiam nors kilnesniam tikslui, negu

tien tik j.os. iSsaugoj imas. prigimt.in~ bukle valdo rigimties istatymas, kuris privaIoIIiIis~1ciekvie-

am, 0 prot as , kuris ir yra sis istatymas, visus j i bestkreiptencius zmones moko, kad, esant visiems lygiems ir nepriklausomiems, niekas ne-

16

gali kesmtis i kito gyvyb~, sveikatq, laisve arl nuosevybe: juk visi zmones yra vieno visagalio ir be gala iSmintingo Kurej 0 kurmiai, visivien.o au~ciausioj~ Valdo~o tar~~i, pasiusti pasaulm Jo [sekymu If .Ioreikalu: jie yra Jo nuo-i savybe ir kurmys, kuris turi iSsilaikyti tiek, kiek Ieidzte.Jo, 0 ne ju malone. 0 budami apdovanoti vienodais sugebejtmais ir visi dalindamiesi viena bendra prigimtimi, mes negalime tarti, kad tarp musu yra toks pavaldumas, kuris duoda teise naikinti vienas kitq taip, lyg mes butume sukurti pasinaudoti vienas kitu, kaip kad zemesniejt padarai sukurti mums naudotis. Kiekvienas, kiek jis privalo saugoti pats save ir s~vavaliskai neapleisti savo uzimarnos padeties, del tos patios priezasties privalo, jei jo paties ~~ugumui niekas negresia, nipintis pagal savo lSgales kita zmonijos dalimi. Jis negali, nebent vykdydamas teisingumq, atimti is kito gyvyb~ ar kesintis i j q ar i visa tai, kas padeda s~ugoti kito zmogaus gyvyb~, laisve, sveikata, kuna ar nuosavybe.

7/0 tam, kad visi zmones negaletu kes intis i kitu zmonlu teises ir kenkti vieni kitiems ir kad butu laikomasi Prigimties [statymo, reikalaujancio taikos ir saugumo visai zmonijai, Prigimties [statymo vykdymas stoje bukleje yra ettduotas kiekvienam zmogui i rankas, todel k~~'kvien~ turi teise bausti sio [statymo pazeidejus taip, kad uzkirstu kelta pazeidimams, ~uk Prigimties [statymas. kaip ir visi kiti zmoniu jstetymat siame pasaulyje, butu bevertis, jeigu Prig~tineje bukleje neatsirastu ne vieno, kuris

2. Dz, Lokas

17

paj egtq si [statyma vykdyti ir sitaip apsaugotu nekaltuosius ir sutramdytu pazeidejus: 0 jeigu kas nors Prigimfineje buklejegah bausti kita uz bet kok] padarytq blog], tai kiekvienas gali elgtis taip pat.

8. Vadinasi, Prigtmtineje bukleje vienas zmogus stipresnis uZ kitq, taciau j is vis delto nejgy] a visiskos ir nevarzomos galios daryti su nuslkalteliu, pakliuvusiu i jo rankas, visa, kq liepia j 0 [kart inti j ausmai ar nevaldomi j 0 valios protriikiai. Jis jgyja tik galiq atsilyginti jam tiek, kiek diktuoja jo blaivus protas ir sqiine, kad tai atitiktu jo nusizengima., t.y. kad to pakaktu aUyginti uz zalq ir sutramdyt-L Juk tik stos dvi priezestys yra pagrindas to, kad vienas mogus gali teisetai skriausti kitq,- to, kq mes vadiname bausme.: SulailZydamas Priginlties [statyma, pazeidejas parodo, kad jis vedoveujast kita taisykle negu protas ir vtsu Iygyl?e, kuri yra Dievo nustatytas matas zmonrq veiksmams, kad jie butu saugUs; ir sttaip jis tampa pavojingas Zmonijai. Paniekindamas ir nutraukdamas tq rys], kuris turi saugoti Zmonijq nuo Zalos ir smurto, jis nusizengia pnes viSq Zmoniq guntne, jos tefka ir seugumq, laiduojamq Prigimtjes jstatymo. Todel! kiekvienas zmogus pagal savo turuna teise sau~oti visq zmonijq gali sal inti , 0 pri reikus ir n~ik{nti jai zalingus dalykus, taigi daryti blog] kiekvienam, kuris pazeidzia tq [statyma, karl jts Ibiitq priverstas del to gailetis ir kad jo PavYzays sulaikytu jj pat] ir kitus nuo panasiu piktadarybiu, Ir siuo atveju,

• ir siuo pagrindu kiekvienes mogus turi teise

18

bausti pazeidejq ir buti Prigimties [statymo vykdytoju.

9. AS neabejoj u, kad tai kai kuriems mo-

nems atrodys labai keista doktrina. Taciau, kol j ie pasmerks ja, norecieu. kad j ie man paaiSkin~ tu, kokia teise koks nors valdovas ar valstybe gali pasmerkti mirciai ar bausti svetrmsal] uz kokj nors nusikaltimq, kurj jis padare ju salyje? Akivaizdu, kad jq [statymai, paremti sankcija, gauta is pareikStos [statymu kureju valios, neliecia svetimsalio. lie kalba ne jam, ir net jeigu jie kalbetu jam, jis neprtvaletu jq klausyt-i. Toji [statymu kureju valdzia, del kuriosAie galioja tos valstybes valdiniams jam neturi jokios galios. Tie, kurie turi auksciausiqjq valdziq leidziant [statymus Anglijoje, Pranciizijoje ar Olandijoje, indenui yra tokie pat. kaip .visi kiti -. zmones be valdzios. Todel, jer pagal Prigimties istatymqzmogus neturetu galios ~austi uz jo pazeidimus, kai, jo blaiviu sprendtmu, sito reikia, as negaliu suprasti, kaip kokios nors bendrijos valdovai gali bausti svetim~a.li is ki~os saltes, nes jo atzvllgiu jie negali tureti daugran valdZios, negu is prigimties j os turi kiekvienas zmogus kito zmogaus atzvilgru.

10. Be nusikaltimo,. [vykdomo sulauzant [statymus ir nukrypstant nuo teisin~os prot.o tais~kles, kai zmogus iSsigimsta tiek, Jog pasiskelbia iSsizadqs ZmogiSkosios prigimties principq ir tampa kenksmingu padaru, paprastai cia dar padaroma zalos. Tokiu atvej u tas, kuris patyre zalq, turi (be jam kartu su kitais zmonemis priklausenetos teises bausti) ypatingq teise reika-

19

lauti atlyginimo is to, kuris jam tq zalq padare. Ir bet kuris kit as asmuo, kuriam tai atrodo teisinga, gali taip pat stoti nukentejusiojo pusen ir padeti jam susigrazintt is skriaudejo visa, kas aUygintq j 0 patirtq zalq.

_It. Del to, kad yra sios dvi skirtingos teises (pirrnoji - teise bausti uz nusikaltimq tramdant nusikaltel] ir uzkertant kelia panasiems nusizengimams, kuria turi kiekvienas; antroji - teise gau~i a~lyginimq, kuria turi tik nuskriaustoji puse), buna taip, kad teisejas, kuris, btidamas teiseju, turi bendraja teise bausti, daznai, jei del visuome~es labo nereikia vykdyti istatymo, gali savo pahes valdzta atleisti nuo bausmes uz nusikalstamus veiksmus, taciau j is negali aUeisti nuo pareigos atlyginti uz zalq, padarytq pri vaciam asmeniui. Tas, kuris patyre zalq, turi teise reikalauti aUyginimo savo paties vardu, ir tik jis vienas gali nuo jo aUeisti. Nukentejes asmuo gaIi pasinaudoti pazeidejo turtu ar jo pagalba pagal savisaugos teise, kaip kad kiekvienas zmogus gali bausti uz nusikaltimq, kad jis nebutu pakartotas, remdamasis visos zmonijos saugumo teise ir siekdamas sio tikslo, jis gali imtis visu reikiamu veiksmu. Stai todel kiekvienas zmogus prigimtineje bukleje turi teise uzmusti zudika, kad atbaidytu kitus nuo panasaus nusizengimo, kurio niekas negali atlyginti, pavyzdziu parodydamas, kokia bausme uz H laukia kiekvieno, ir ka? ~'psa~¥g~~q ~~ones nuo nusikalte lio keslu, kai SIS, IsslzadeJ~s proto ir Dievo zmonijat duoto bendro mato bei taisykles, savo neteisetu smurtu ir vieno zmogaus nuzudymu paskelbia

20

kara visiems zmonems. todel pats gali buti sunaikintas kaip liutas ar tigras, vienas is tu laukiniu kraugerisku zveriq, su kuriais zmonija negali nei kartu gyventi, nei saugiai jaustis. Ir kaip tik situo grindziamas didysis Prigimties [statymas: .Kas nors islies zmogaus krauja, to kraujas bus islietas" (Prad 9, 6). Ir Kamas buvo taip tvirtai [sl'tikines, jog kiekvienas turi teise sunaikinti tok] nusikaltelj, 'kad, nuzudes savo broli, jis susunka: .Kiekvtenas. kuris mane suras, tegul uzmusa mane" - taip aisktai sis [statymas [rasytas visu zmoniu sirdyse.

12. Del tos pacios priezasties zmogus prtgimtineje bukleje gali bausti uz mazesnius sio [statymo pazeidimus, bet - gali buti paklausta - ar mirties bausmej As atsakau: uz kiekviena nusizengimq gali buti baudziama tiek ir taip grieztai, kad to pakaktq nusizengima padaryti nenaudingq nusikalteliui ir kad tai priverstu H atgailauti ir atgrasintq kitus nuo penasiu veiksmu, Kiekvienas nusikaltimas, [vykdytes Prrgrmtineje bukleje, gali buti Prtgimtineje bukleje baudztamas taip pat ir tiek pat, kaip ir valstybeje. Nors dabartinis mano tikslas nera cia smulkiai aprasyti Prigimties [statymq ir j 0 numatomos bausmes priemones, tikra yra tai, kad toks [statymas yra ir kad jis tiek pat suprantamas ir etskus protingai butybei ar jo tyrinetojui kaip ir veikiantys valstybiu [statymai: ne, jis gal net eiskesnis, nes protas lengviau suprantamas uz tas uzgaidas ir painius issigalvojimus, kuriuos zmones, siekdami savo priestaringu ir slaptu tik-

2t

sIq, [velka i zodZius; juk is tiesq tokia yra didZioji dalis valstybiq pilietiniq [statymu, ~r ji~~ teisingi tik tiek, kiek yra paremti Prigimties jstat~~ pagal]{urfIlefuiT1)-utr-tvarkomiir-iiiS-kinami.

13. Siai nejprastai doktrinai, t. y. kad Prigimtineje bukleje -kiekvienas turi Prigimties istatymo numatytq vykdomajq galiq, bus greiciausiai papriestarauta, jog neprotinga Zmonems biiti teisejais savo pactu bylose, jog savimetle padarys Zmones saliSkus savo ir savo draugq naudai ir jog, antra vertus, piktavaIiSkumas, aistra ir kerstas per toli juos nuves baudziant kitus Zmones, 0 is to kils tik sumaiStis ir netvarka; todel esa Dievaspaskyres vyriausybe, kad ji varZytq zmomu saliSkumC} ir smurta, M noriai pripezjstu, kad pilietine valdZia yra tinkamas vaistas nuo Prigimtines bukles nepatogumq, kurie tikrai turi buti didZiuliai, kai Zmones yra teisejai savo paciu bylose; juk sunku [sivaizduoti, kad tas,

kuris, pamynes teisingumq, nuskriaude savo brolj, taip susirupins teisingumu, jog pasmerks save uZ tok] darba, Teciau as noreciau, kad sitaip priesteraujantys atsimintu, jog absoliutus monarchai yra tik zmones; ir jeigu valdZia turi buti vaistas nuo tu blogybiq, kurios neisvengiamai atsiranda del Zmoniq teisej avimo savo pactu bylose ir Prigimttne bukle daro nepakenciamC}, tai as noreciau suzinoti, kas tai per valdZia ir kuo j i geresne uZ Prigimtine bukle, jeigu vienas Zmogus, vaIdydamas daugybe Zmoniq, turi laisve buti teiseju savo paties byIoje ir gali daryti su savo valdiniais, kas tik jam

22

sauna i galva, ir niekas neturi ne menkiausios teises suabejoti jo noru vykdytojq teisingumu ar patikrinti jq [galtojimust Kad ir kq jis darytu vedamas proto ar klysdamas, ar aistros pagautas, jam turi buti paklustemar 0 juk prigimtineje biikleje zmones neprivalo sito daryti. Ir jeigu tas, kuris teisia, teisia neteisingai savo paties ar kieno nors kito byloje, tai jis uz tai atsako pries zmonija.

14. Daznai didziausiu priestaravimu cia laikomas klausimas: .Kur yra, jei jq apskritai kada nors buvo, zmones Prigimtineje buklejei" I H kol kas pakanka atsakyti taip: kadangi visi .nepriklausomu" valstybiu karaliai ir valdovai visame pasaulyje tebera Prigimtineje bukleje, tai vistskai akivaizdu, kad niekuomet nera bUVE; ir nebus tokios padeties, jog daugybe zmoniu pasaulyje nepriklausytq siai biiklei. M isvardijau visus .neprikleusomq" bendruomeniu valdovus, nepaisant to, ar juos sieja kokia nors sandrauga su kitais; juk ne kiekviena sutartis panaikina Prigimtine zmoniq bukle, 0 tik tokia, kat zmones tarpusavio sutarimu [eina t'rienC} bendri j C}_i!_s_!!"R:1.!!icr::!i~IiI P9.~i tiIjr!{un.~; ·ki ii ·pasizadej imai bet senderiai, kuriuos zmones gali sudaryti su kitu, vis dar palieka juos Prigimtineje bukleje. Antai pasizadej imai bei sanderiai, susije su mainais tarp dvieju zmoniq Soldanijos salojear tarp sveicaro ir indeno Amerikos miskuose, yra jiems prtvalomi, nors vienas kito atzvilgiu jie yra grynoje Prigimtineje bukleje, neB tiesa sakyti ir laikytis pazado privalu zmonems apskritai, 0 ne tik visuomenes nariams.

23

15. Tiems, kurie tvirtina, kad jokte zmones apskritai nera buve Prigimtineje bukleje, as paprtestarausiu remdamasis ne tik ismintingojo Hukerio autoritetu (Bazn. polit. kn. 1, s. 10), kuris sako: .. [statymai. kurie buvo iki siol minimi. t. y. Prigimties [statyrnai, "beatodairos priva- . lomi zmonems apskritai, net jeigu jIe nere sukure jokios nuolatines bendrijos, nera tarpusavyje sudare j okios iskilmingos sutarties del to, kas

neistina ir kas ne leistina: 0 kadangi mes, buda! mi vieni, nesame pajegus apsirupinti pakanka; rna daiktu atsarga tokiam gyvenimui, kokio is ; musu reikalauj a Prigimtis ir koks butu vertas

zmogaus orumo, tai, siekdami [vetkti tas ydas bei netobulumus, kurie mus persekioja mums gyvenant atskirai ir skyrium nuo kitu, esa-

f,me prigimties skatinami ieskoti bendrumo ir 'draugystes su kitais: tai ir buvo priezastis zmo'nems is pradziu burtis i politines visuomenes". -As darpridursiu, kad visi zmones is prigimties

yra sioje bukleje ir jie islieka joje tol, kol savo paciu susitarimu padaro save vienos ar kitos politines visuomenes nariais: .ir as neabejoju, kad destydamas toliau aiskiai tai parodysiu.

TRECIAS SKYRIUS

Apie knro padet i

16. Karas yra priesiskumo ir naikinimo bukle, Todel zodziu ar veiksmu skelbiantis ne jausmin-

24

-~ 1

f

r

,

L

gq ir skubota, bet apgalvota ir tvirta ketinimq atimti kito zmogaus gyvyb~, pradeda kariauti su tuo, kuriam jis tokj ketinima paskelbe, ir sitaip kelia pavojq savo paties gyvybei to, i kurj kesinasi, ar kiekvieno kito, atejusio siam i pagalba ir stojusio jo pusen, atzvilgiu, Visai pagrjsta ir teisinga tureti teise sunaikinti kiekviena, kuris grasina mane sunaikinti. Juk pagal pagrtndini Prigimties [statyma zmogus turi biiti saugomas kiek tik [manoma: kai negalima issaugoti visu, pirmiausia turi buti pasirupinta nekaltqjq saugumu; zmogui leistina sunaikinti ta, kuris kariauja su juo ar rodo jam priesiskuma ir grasina jo gyvybei, del tos pacios pnezasttcs, del kurios leistina uzmusti vilka ar liuta: tokie zmones nera susieti bendru proto istatyrnu, jie vadovaujast tik jega ir smurtu, todel su jais galima elgtis kaip su plesriais zverimis, pavojingais ir kenksmingais padarais, kurie tikrai zmogq sunaikins, kai tik j is atsidurs jq valdzioje.

11~ Vadinasi, tas, kuris megina visiskai valdytikita zmogu, pradeda su juo kariauti, nes tai suvokiama kaip atviras kesinimasis i jo gyvybe, Juk as turiu pagrindq daryti isvada, kad tas, kuris nori mane valdyti be mana sutikimo, mane uzvaldes naudosis manimi, kaip jam patiks, ir net gales mane sunaikinti, jeigu to [sigeis: juk niekas negali noreti visiskai mane uzvaldyti, j ei neketina priversti mane daryti tai, kas priestarauja mano teisei i laisve, t. y. paversti mane vergu. Buti laisvam nuo tokios prievartos yra vienintelis mana ishkimo laidas; ir protas skatina mane zvelgti kaip i mana saugumo priesa i ta,

25

kuris nori atimti is manes tq laisve, kuri yra manoji uztvara nuo tokios prievartos; todel tas, kuris megina mane pavergti, pradeda kariauti su manimi. Tas, kuris Prigimtineje bukleje megintu atimti laisve, priklausencia kiekvienam sioje bukleje, tas butinai turi buti laikomas bestkesinanciu atimti ir visa kita, nes Iaisve yra visa ko pagrindas; taip pat ir tas, kuris visuomeneje panoretu atimti laisve, prtklausancia visuomenes ar valstybes nariams, turi butt laikomas besikesinanciu atimti is jq ir visa kita, todel - kariaujanciu su jais.

18. Stai kodel kiekvienas zmogus gali teisetai uzmusti vagi, 'nors sis nebutu padares jam ne maziausios zalos ar pasikesines i jo gyvyb~, 0 tik panaudojes jegq megindamas atimti pinigus ar tai, kas jam patinka; juk jeigu jis naudojasi jega neteisetai mane pavergdamas, tai, kad ir kokie butu jo ketinimai, as neturiu jokio pagrindo manyti, kad, panorejes is manes atimti Iaisve, jis nepanores, valdydamas mane, atimti is manes ir visa kita. Vadinasi, as turiu teise laikyti H kartaujanciu su manimi, t. y. uzmusti H, jei galiu; juk teisinga, kad kaip tik siam pavojui pasmerkia save tas, kuris pradeda kara biidamas uzpuoliku,

19. Ir stai cia aiskiai matome, kuo skiriasi Prigimtine bukle ir karo bukle. Nors kai kurie zmones jas painioja, sios bukles skiriasi viena nuo kitos taip, kaip taikos, geros valios, savitarpio pagalbos ir saugumo bukle skiriasi nuo priestskumo, piktos valios, prievartos ir tarpusavio naikinimobl1kles. Zmones, gyvenantys kartu

-26

pagal proto taisykles be jokios bendros zemH;kos vyriausybes, turincios galiq buti jq teiseju, is tikruju gyvena Prigirntineje bukleje. Taciau prievarta ar atviras kesintmasis i kito zmogaus asmen] tada, kai nera j okios bendros zemiskos vyriausybes, i - kuria butq galima kreiptis pagalbos,yra karo bukle: ir kaip tik sis neturejimas kur kreiptis duoda zmogui teise kariauti su uzpuoleju, net jeigu jis priklausytq visuomenei ir butu jos pilietis. Antai visa mana turtq pagrobusio vagies as negaliu nubausti kitaip kaip griebdamasis [statymo, bet as galiu j i uzmusti, jeigu jis uzpuola mane megindamas pasigrobti mana arkl] ar drabuzj. Juk [statymas, kuris sukurtas mano apsaugai, leidzia man tuo atveju, kai jis negali [sikisti gelbstint mana gyvyb~ nuo sios prievartos (0 gyvybespraradimas man negali btiti niekuo atlygintas), griebtis savigynos ir,pasak karo teises, uzmusti uzpuolika, kai skriauda gali buti neatlyginama, nes uzpu6likas neduoda laiko kreiptis i musu bendra teiseja ar laukti teismo sprendimo. Kai nera visu pripazinto teisejo, visi zmones atsiduria Prigimtineje bukleje: jega be teises, nukreipta i zmogaus asmenj,vienodai sukuria karo bukle ir ten, kur yra visu prtpezintas teisejes, ir ten, kur jo' nera,

20. Bet kai jegos.neudojimes nutrauktas, tada karas baigiasi tarp tu, kurie priklauso visuomenei ir vienodai pavaldus vienam teisejui. Todel tada, kai kyla klausimas .Kas bus teisejast". klausiama ne to, kas butent spres nesutanmq. Kiekvienas zino, kq cia mums sako Jafetas: .Dievas Teisejas isspres". Kai nera zemeje teise-

27

l--

'C'o.

jo, turi buti kreipiamasi i Dieva aukstybese. Klausiama ne apie tai, kas spres, ar kitas pradejo kariauti su manimi ir ar as galiu kaip Jafetas sauktis AukStybiq? Apie tai tik as pats galiu spresti pagal savo sqzin~, kaip kad as tai daryciau paskutiniojo teismo diena pries aukscteusta visu zmomu Teisej q.

KETVIRT AS SKYRIUS Apie ve rqove

21. Prigimtine zmogaus laisve - tai nepriklausymas nuo kokios nors aukstesnes valdzios zemeje, nepavaldumas jokiai Zmogaus valiai ar [statyminei galiai ir vadovavimasis vien tik Prigimties [statymu, Visuomenine zmogaus Iaisve - tai jo nepriklausymas jokiai kitai [statyminei valdziai, isskyrus ta, kuri isteigta visuomenes sutartimi, ir nepavaldumas jokiai valiai ar [statymu apribojimui, isskyrus ta, kuris tokios valdzios bus nustatytas pagal jos igaliojimus. Taigi laisve nera tai, kq apie jq sako seras Robertas Filmeris: .Laisve kiekvienam daryti ka nori, gyventi kaip patinka ir nebuti varzomam jokiu [statymu". Valdziq turinciu Zmoniq laisve yra laisve gyventi laikantis pastovios taisykles, kuri galioja kiekvienam visuomenes nariui ir kuri nustatyta jos [statymu leidimo valdZios. Tai laisve vadovautis savo paties valia visur, kur [statymas to nedraudzia, ir nebuti

28

priklausomam nuo nepastovios, neapibreztos, nezinomos ir nesaistomos kito Zmogaus valios, panaSiai kaip Prigtmtine laisve yra nepriklausomybe nuo jokiu suvarzymu, isskyrus Prigimties jstatymq.

22. Si nepriklausomybe nuo absoltucios. savavaliSkos valdzios yra taip butina zmogui islikti ir taip su juo tvirtai susijusi, kad zmogui nejmanoma jos iSsizadeti neisduodant savo saugumo ir gyvybes. Juk Zmogus, nevaldydamas savo paties igyvybes, negali jokiu sanderiu ar savo paties sutikimu atiduoti save vergoven ar pasiduoti kieno nors absoliuciai, savavaliSkai valdziat, kad tas galetu bet kada atimti jo gyvybe. Niekas negali atiduoti daugiau valdzios negu pats jos turi, ir tas, kuriam neduota valdzia atimti sau gyvyb~, negali duoti kitam tokios valdzios. IS tikruju, jei del kokio nusikaltimo, uztrauktancio mirties bausme, zmogus praranda tetse i savo gyvyb~, tai tas, kuriam jis nusi-

,kalto, gali, kai H valdo, ne is karto atimti jo gyvy~, 0 panaudoti j i savo tarnybai, ir tuo j is nepadaro jam jokios skriaudos; juk bet kada, kai tik jis pajunta,jog vergoves nasta nusveria jo gyvybes verte, j is gali, pasipriesindamas savo Seimininko valiai, uzsitraukti sau geidziamq mirt].

23. Tai yra tobulos vergoves bukle, kuri- yra ne kas kita kaip karo bukles tesmys tarp teiseto nugaletojo ir belaisvio, nes, kai tik tarp ju sudaroma sutartis, rihojanti vienos puses galiq mainais uz kitos paklusnuma, karo ir vergoves bukle nutraukiama visam sutarties galioj imo lai-

29

kui. Juk, kaip sakyta, joks zmogus negali sutartimi atiduoti kitam tai, ko jis pats savyje neturi - teises i savo paties gyvyb~.

Ai; pripazjstu, kad tarp zydq, taip pat ir kitose tautose yra buve atvejq, kai zmones save parduoda. Taciau atsku, kad jie parduoda save sunkiam darbui, 0 ne vergovei. Zinome, kad save pardaves asmuo neatitekdavo absoliuciai, savavaliskai, despotiSkai valdziai, nes seim ininkas neturedavo teises j i bet kada uzmusti - uzmusti zmogu, kur] tam tikru laiku j is privaledavo atleisti nuo tarnybos; ir tokio tarno seimininkas ne tik neturedavo neribotos teises i jo gyvybe, bet net negaledavo isigeides j i zaloti, 0 sis, netekes akies ar danties, tapdavo laisvas (IS 21-).

PENKT AS SKYRIUS Apie nuosuvybe

24. Ar nagr inetume prigimtmj prota, kuris mums sako, karl kartq gim~ zmones turi teise save islaikyti ir atitinkamai - teise i maista ir gerima bei panas ius dalykus, kuriu gamta teikia jq gyvybei palaikyti, ar nagrinetume Apreiskirna, kuris pasakoja apie tas zemiskas gerybes, kuriomis Dievas apdovanojo Adoma, Noju ir jo sunus, - visiskai aisku, kad Dievas, Karaliaus Dovydo zodzrais tariant, "zem~ gi jis dave zmoniu vaikams" (PsalI15, 16), atidave jq visai zmo-

30

nijai. Taciau, sitaip manant, kai kam labai sunku suprasti, kaip apskritai kas nors gali kada nors tureti kokia nors nuosavybe. As nepasitenkinciau sakydamas, kad jeigu sunku isskirti .nuosavybe" tarus, jog Dievas atidave pasaul] AdoInui ir jo palikuonims bendrai visiems, tai visai nejmanoma, kad koks nors zmogus, isskyrus viena ir visuotini monarcha, galetu tureti kokia nors nuosavybe, j ei tariama, jog Dievas atidave pesaul] Adomui ir j 0 tiesioginiams [pediniams be.visu likusiu jo palikuoniq. Tacieu as dar meginsiu parodyti, kokiu budu zmones galetu gauti savo nuosavyben atskiras dalis to, kq Dievas dave visai zmonijat, be to, gauti nesudarant jo&ios specialios visu bendrijos nariu sutarties.

25. Dievas, atidaves pasauli visiems zmonems, taip pat dave jiems prota, kad jie geriausiu biidu naudotqsi siuo pasauliu gyvenimui ir patogumui. Zeme ir visa, kas cia yra, 'duota zmonems palaikyti ir palengvinti jq but]. Ir nors visi gamtos vaisiai, kuriuos ji uzaugina, ir visi gyvuliai, kllriuos ji Ismaitina, priklauso visai zmonijei, tactau, kadangi jie atsirado del stichines gamtos jegos, tad, kol jie yra naturalios bukles, niekas ii zmoniq is pradziu neturi ju kaip savo privacios nuosavybes atskirai nuo kitos zmonijos. Ir vis delto jie duoti naudotis zmonems, tad turt atsirasti budas juos vienaip ar kitaip pasisavinti, kol jie dar gali duoti naudos ar apskritai tureti kokia nors verte atskiram zmogui. Vaisiai at elniena, kuriais maitinasi laukinis indenas, nezinantis jokiu aptvarq ir tebesas vienas is bendruomenininkq, turi buti jo, ir jo - t. y. bu-

31

ti jo dalimi - taip, kad kitas jau neturetu i juos jokios teises, kol sie bent si ek tiek padeda palaikyti jo gyvyb~.

26. Nors zeme ir visi zemesniej i padarai priklauso visiems zmonems bendrai, visgi kiekvienas zmogus turi .nuosavybe" - savopaties "asmens nuosavybe" . Niekas, isskyrus H pat]. neturi i jq teises. Galime sakyti, kad jo kuno ir ranku "darbas" tikrai priklauso jam paciam. Todel, kai j is istraukia kokj nors daikta is tos bukles, kuria gamta jam suteike ir kuri H palaiko, tai j is susiej a j i su savo darbu, prideda J 1 prie to, kas yra jo, ir tokiu budu pavercia H savo nuosavybe. Daiktas, istrauktas is bendros gamtos sutei .. ktos bukles ir pakeistas zmogaus darbo, igyja tai, kas atima is ki tu zmoniu jq bendra teis~ i j-j:O kadangi sis .darbas" yra negincijama dirbanciojo nuosavybe, tai joks kitas zmogus, tik j is pats gali tureti teise i tai, prie ko j is karta prtsidej 0, bent j au tada, kai pakankamai tokiu pat daiktu lieka kitiems.

27. Tas, kuris maitinasi gilemis, susirinktornis po qzuolu, ar obuoliais, nusiskintais nuo medziu miske, be abejo, juos pasisavina. Niekas negali neigti, kad sis maistas yra jo. Dabar as klausiurkada jie erne priklausyti jam? Tada, kai jis juos suvirskinoj Tada, kai juos suvalge! Kai iSvire? Kai parsinese namo? Kai juos surinko? Visiskai aisku, kad jeigu pirmasis surinkimas nepadare jq nuosavybe, tai niekas daugiau to padaryti negali. Darbas atskyre juos nuo to, kas visu. J'O darbas pride] 0 j ierns kazkq daugiau, negu j ie gavo is gamtos, visu motinos, i r todel jie tapo

32

jo privacia teise. Ir kas galetq pasekyti. kad jis neture]o teises stas giles ar obuolius pasisavinti, nes nebuvo gaves visos zmonijos sutikirno? Ar tai vagyste - sitaip pasisavinti kq nors, kas priklauso visiems visiems? Jeigu toks sutikimas bulq privalornas, tai zmogus numirtu is bado, nepaisant visos jam Dievo duotos gausos. Sutartines bendruomenines nuosavybes atveju matome, kad to, kas bendra, dalies paemimas ir j os gamtmes bukles pakeitimas sukuria nuosavybe, be kurios visa, kas bendra, neduoda jokios naudos.O sios ar kitos dalies paemimas nepriklauso 000 pareiksto visu bendruomenininku sutikimo. Antai zole, kuria nuede rnano arklys, velena, kuriq nukase mano tarnas, ar ruda, kuria as pats iisikasiau toje vietoje, i kuria as turiu bendra teis~ kartu su kitais, tampa mano nuosavybe be kteno nors nurodymo ar sutikimo. Mano darbas, pakeisdamas jq buvusia bendros priklausomybes bukle, atidave juos mano nuosavyben,

28. Jeigu kiekvieno bendruomenininko pareikstas sutikirnas butu privaloma sqlyga pasisavinti dal] to, kas bendra, tai vaikai ar tarnai negaletq supjaustyti mesos, kuriq jq tevas ar seimininkas jiems parupino nepaskirdamas kiekvienarn po atskirq dal]. Ir nors saltinio vanduo priklauso kiekvienarn, kas galetu abejoti, kad 'lSotyje esantis vanduo priklauso tam, kuris j i paseme? Jo darbu jis buvo atimtas is gamtos glebio, kur jis buvo bendras ir priklause visiems jes vaikams, ir paverstas jo nuosavybe.

29. Tad sis proto [statymas padaro elnia nuo-

3. OZ. Lokas

33

savybe to indeno, kuris H sumedziojo: leidzia~a, kad daiktas priklausytu tam, kuris ide] 0 i Jl .savo darbo, nors iki to kiekvienas turejo i H teise. Ir tarp tu, kurie priskiriami civilizuotai zm~n~jo~ daliai, kurie yra sukure daugybq valstybiniu [statymq, apibreziancrq nuosavyb~, sis p~rm!k~~is Prigimties [stetymas del nuosavybes kII~es IS to, kas enksciau buvo bendra, vis dar gahoja; del jo zuvis, kuria kas nors sugauna okeane - sioje didziuleje visos zmonijos bendroje valdoje, ar putpele, kuria kas nors pagauna, tampa nuosavybe to, kuris stengesi, kuris s~vo ~arbu pakette daikto bendros priklausomybe~ bukle, v ~u.rioje H paliko gamta. Ir net tarp musu ~edzIoJamas zuikis laikomas nuosavybe to, ~U~ISv ~e.dziokleje si vijosi; kadangi toks la~~m~s zvens vis dar laikomas bendra, 0 ne privacIa.z~ogaus nuosavybe, tai tas, kuris pakan~am~I ~ilrbo, kad H surastu ir pagautq, pakeite JO prigimtine bukle, kurioje jis buvo visu ir su-

kure nuosavybe. '

30. Cia gali buti paprtestarauta, kad jeigu giliq ir kitu zemes vaisiu surinkimas ir pan. duotu teise i juos, tai tada kiekvienas galetu prisikrauti ju kiek tik nori. 1 tai atsakysiu: ne, ne taip. Tas pats Prigimties istatymas, kuris duoda mums nuosavyb~,taip pat jq ir apriboja. Dievas .. aps~via~ visko mums teikia" (I Tim 6,17)- stai apreiskimas, patvirtinantis proto balsa. Taciau kokiam reikalui Jis visa tai teikia? - .. Musu ~ziaugsmui". Zmogus turi terse savo darbu jgyti tiek nuosavybes, kiek gali jos sunaudoti savo gyvenimo reikmems, kol ji sunyksta. Visa, kas

34

tai virsija, jau nera jo dalis ir priklauso kitiems. Dieves nera nieko sukures tam, kad zmogus ",adintq ar naikintu, Atsizvelgdamt ] tai, kad pasaulyje ilgq laikq buvo gamtiniq gerybiq gausa. ir nedaug eikvotoju, ir zinodami, kokia

Iledidel~ tu gerybiu dal] pajegdavo suvartoti vienas zmogus ir jq pasisavinti kitu nenaudai, ~ypa.c jeigu buvo laikomasi protingo saiko .je.s - vaitojant, suprantame, ]6g-tada nebuvo

, t:la.ug vaidu ar gincq del sitaip igyjamos nuosa-

yYbes. -

31. Bet pagrindinis nuosavybes objektas dabar yra ne zemes vaisiai ar cia gyvenantys iverys. 0 pati zeme. kuri priima ir islaiko visa kita. Man atrodo, yra aisku, kad ir 5i nuosayybe igyjama tokiu pat budu kaip minetoji. Kiek zemes zmogus suaria, uzsodina, patresia, i4:irl;m galedamas suvartoti jos vaisius, tiek jis jos turi. Savo darbu jis tarytum atitveria jq nuo bendrai naudojamo ploto. Sios jo teises negalima paneigti tariant, kad kiekvienas turi i jq t. pecies teises, todel jis negaljs jos savintis, jos-sptverti be visu savo bendrijos nariu, visos zmonijos sutikimo; Dievas, atiduodamas pasaul]

bendrai visai zmonijai, taip pat [sake Zmogui dirbti. 0 ir varginga zmogaus bukle stume H prie darbo. Dievas ir paties zmogaus protas [sake jam uZvaldyti zeme, t. y. pagerinti jq savo g:yvenimo labui idedant i jq dalj saves, savo darbq. Tas, kuris, paklusdamas siam Dievo is akymui. uzvalde suardamas ir uzsodindamas tam tiluq jos dalj, pridejo prie jos dalj savo paties nuosavybes, i kuria kitas neturi jokios tei-

35

ses ir kurios negali ne baudziamai atimti.

32. Toks zemes pasisavinimas jq idirbent nedare jokios skriaudos kitiems zmonems. nes pakankamai geros zemes dar likdavo daugiau, neg~ b~vo. pajegus [dirbti dar ja neaprupintiejf. T~del IS tikruju kitiemsqos niekuomet nepritrukdavo, kai jos dal] kas nors pasisavindavo. Juk, kai vienas palieka kitam tiek, kiek tas g~li panaudoti, jis tarsi apskritai nieko nepaima. Niekas negali laikyti saves nuskriaustu kai

y ,

~~ogus.' kad ir dideliais gurksntats, atsigeria IS upeho, nes troskuliui numalsmtt dar lieka visas vandens upelis. Sie du atvejai del zemes ir vandens, kai abieju yra pakankamai, visiskai tepatus.

33. Dievas atidave pasaul] bendrai visiems zmonems, bet kadangi Jis atidave H zmoniu labui, kad sie susikurtu is j 0 kuo didesntus.gyvenimo patogumus, tai negalima terti, jog Jis norejes amziams palikti H kaip bendra ir nejdirbta v~l~q: Jis atidave H tam, kad darbstieji ir protingle]l JUo naudotqsi ir kad darbas duotu jiems teis.~ ~aud~tis, 0 ne tam, kad pikciurnos ir pavyduohal tenkintu savo aistras ar jgeidzius. Tas, kurio d~~bstumui palikta tiek zemes, kiek jos jau uzimta, netun pagrindo skustis, negali kesintis ~ ~a~: ka~ jau pagerinta kito zmogaus darbu; jei ]lS taip elgtqsi, tai butu aisku, jog jis nori pastglemztt kito zmogaus darba, j kur] jis neturi jokios teises,. 0 ne zeme, Dievo duota jam, ~artu ir kitiems, kad jq [dirbtu, ir jos lieka tiek, .. ki~k pasisavinta, ir net daugiau, negu kad j iatsmanytu, kq su ja padaryti, ar pajegtq

36

idirhti.

34. Tiesa, bendrai valdoma zeme Anglijoje at' kitose salyse, kur yra valdzia ir daugybe pinigingq prekiaujanciu valdiniu, niekas negali alIitverti ar pasisavinti kuria nors j os dal] be 'fB'q. jq valdanciu sutikimo, nes toji zeme yra bendrai valdoma pagal sutartj, t.y. pagal sa lies iStatymq, kurio nevalia pazeisti. Ir nors j i yra tam tikru zmoniq, ji nera visos zmonijosjt>yra tam tikros sahes ar tam tikros parapijos bendra nuosavybe. Be to, tai, kas lieka atsitve_ kitiems jq, valdantiems, jau neprilygsta I_tol buvusiai visumai, kai kiekvienas galejo j_visa naudotis. Tuo tarpu is pradziu, pirmieSiems mODems apgyvendinant didziules bendtas valdas -. pasaul], buvo visiskai kitaip. ZmofUSpirmiausia vadovavosi pasisavinimo [statymu. Dievo palieptas ir savoporeikiq skatina- 1IHlS,· jis dirbo, ir jo nuosavybe, kurios .. alia atimti, tapdavo visa, i ka j is [dedavo ~!!Q .. Todel zemes uzvaldymas ir jdirbimas _ij~, kaip matome, su nuosavybes isigijimu.

Viena dave teise i kita. Taigi Dievas, liepdamas uivaldyti zem~, [teisino jos pasisavinima: 6im?gaus gyvenimo salygos, kurios reikalin.. darbo ir zaliavos darbui, butinai suformuoja Pfivaciq nuosavybe.

} <~_5.R!lgimtis nustate nuosavybes saika pagal ~aus darba ir jo gyVenimiskas reikmes, JoBO' Zmogaus darbas negali apdoroti ar pasisa. "ffbt~ vis~, 0 jo poreikiams patenkinti reikia tik ~8t1c.os - visa todalies, todel joks zmogus nefIlejositaip paminti kito zmogaus teises ar

37

isigyti nuosavybe kaimyno saskaita, nes siam vis vien likdavo tokios pat rusies ir dydzio nuosavybe (po to, kai kit as pasieme savo), kokia ji buvo pries pasisavinant. Pirmaisiais pasaulio amzieis, kai zmonems pavojus zuti nutolus nuo savuju laukinese pasaulio platybese grese labiau negu vargas del dirbamos zemes stokos, sis saikas is tikruju apribodavo kiekvieno zmogaus nuosavybe itin kukliu dydziu c-tuo, kiek jis galejo pasisavinti niekam nepadarydamas skriaudos.

36. Tas pats' saikas gali buti naudojamas be jokios skriaudos kitiems ir dabar, kai pasaulis, regis, perpildytas. [sivaizduokime zmogu ar seimq toje pirmyksteje bukleje, kai pasaulis buvo apgyvendinamas Adomo ir Nojaus vaiku, ir tarkime, kad jis [sikuria kurioje nors tolimoje ir neuzimtoje Amerikos vietoveje. Pamatytume, kad valdos, kurias j is pagal musu nurodyta saika susikurtu, nebutu labai placios ir net dabarnedarytq jokios skriaudos likusiai zmonijai bei neduotu jai jokio pagrindo skustis ir laikyti save nuskriausta del sio zmogaus [sikurimo, nors zmoniq gimine dabar jau isplitusi po visus pasaulio kampelius ir be galo pralenkia tCl nedideh zmoniq skaiciu, kuris buvo piadzioje. Dar daugiau, zemes ploto dvdis turi tokia menka verte be jdetodarbo, kad as girdejau pasakojant, jog net Ispanijoje zmogui gali buti leidztama be jokiu kliudymq arti, seti ir pjauti zeme, i kuria jis neturi jokios teises, isskyrus tai, kad jis ja naudojasi. Priesingai, tenyksciai gyventojai net laiko save skolingais

38

, kuris savo darbstumu is apleistos bevaises zemes papilde aruoda grudq, iems taip reikia. Nera svarbu, ar is tikru-

yra, bet as drjstu tvirtinti, kad ta pati taisykle, t.y. kad kiekvienas zmotureti tiek, kiek j is gali sunaudoti, galiotq pasaulyj e nieko nevarZydama,

Ciapakanka zemes, kad tsstlaikytu dukart gyventojq, jei tik pinigq isradimas ir tylus "susitarimas teikti jiems verte nebutu '.lta,rtimi)sukur~s dideliu valdu ir teises j jas. tai jvyko - netrukus parodysiu.

'/·""<d.r.~ Neabejotina tai, kad is predziu, kol dar 1.1"0.".· ... .., •• ,· daugiau, negu zmogui rei kia, nebutikrosios daiktu vertes, kuri prik".18; tik nuo jq naudos zmogaus gyvenimui, ."'~- nebuvosutarta, jog geltono metalo gabaleluris nesusidevi ir nesugenda, tures tokiq

V.ert~ kaip didziulis mesos gab alas ar visa .•.•• 1' .. kruva, kiekvienas zmogus turejo teise darbu pasisavinti tiek gamtos gerybiq, o jq suvartoti. Vis delto toks pasisanebuvo .nei labai didelis, nei dare koskriauda kitiems, nes toks pat ju ·J,.1U,dtis'likdavo tiems, kurie noretu imtis pana-

Lo~JUU:"" pasisavinimo tas, kuris pririnkdavo vaisiq, sumedziodavo, pagaudavo ar :U'I.;J.UI~&J.J".lUVO tiek gyvuliq, kiek jis pajegdaJauis stengdavosi, kad kaip nors pakeistu ·!?'!ijldn,~· ·gamtos kuriniu bukle dirbdamas, tas juos savo nuosavyben: bet jeigu jo lie prazudavo be naudos: jeigu vai-

39

siai supudavo ar elniena sugesdavo anksciau, negu jis galedavo juos suvartoti, jis nusizengdavo bend ram Prigimties istatymui, ir nusipelnydavo bausmes. Taip jis pasiglemzdavo savo kaimyno dali,nes jis turejo teise tik i tat, kas butina jo poreikiams, kas laidavo jam patogq gyvenimq.

38. Tuo pactu saiku buvo nustatoma ir zemes nuosavybe. Visa, kq zmogus uzaugtndavo, nupjaudavo, Issaugodavo ir sunaudodavo pries sugendant,-· i visa tai jis turedavo isskirtine teise. Visa, kq jis aptverdavo; gyvuliai, kuriuos j is pajegdavo paserti ir panaudoti,- visi jie ir jq nauda taip pat buvo jo nuosavybe. Taciau jeigu zole jo aptvare supudavo nenupjauta arba jo sodiniu vaisiai prazudavo nesurinkti ir nesandeliuoti, tai si zemes dalis, nepaisant aptvaro, turejo buti laikoma dykviete ir galejo buti atiduota kieno nors kito nuosavyben. Antai amztu pradzioje Kainas turejo teise pasiimti tiek zemes, kiek jis pajege [dirbti ir pasisavinti, ir vis vien jos likdavo pakankamai Abelio avims ganytis; vos keliu akru butu uzteke jq abieju nuosavybei. Didejant seimu skaiciui ir geusejant jq darbu igytam turtui, nuosavybe erne augti kartu su poreikiais; taciau jq naudojamiems zemes plotams nuosavybe nebuvo [tvirtinama to I, kol jie nesusijunge i bendrijas, netapo seslus ir nepnstate miestu, Tada, laikui begant, j ie susitarimu nustate savo atskiru teritoriju plotus, susitare del ribq, skirianciu juos nuo kaimynq,. tr savais [stetymais [tvirtino tai paciai visuomenei priklausanciq zmontu nuosavybe. Juk mes ma-

40

kad toje pasaulio dalyje, kuri buvo apgypirmiausia ir todel, matyt, tankiauAbraomo laikais zmones laisvai klajojo Salis susavo gyvuliq bandomis ar pau-

~' u.,.." kurie buvo ju maistas,- ir Abra-

tai salyje, kurioje jis buvo svetimTad.aisku, kad bent jau didesnioji zemes prtklause visiems kartu, kad gyventojai IftA'vA'r1'1'nn ir nesieke tureti daugiau negu ga; 0 kada pritrukdavo vietos karjq kaimenems, jie pagal susttarima, Abraomes ir Lotas (PI 13, 5), ir susirasdavo ganyklas ten, kur patikdavo. Kaip tik todel Ezavas pasitrau-

, BelVO tevo ir [sikure Seiro kalne (PI 36, (;)).

Taigi, neprtpazindami prielaidos, kad Ado.1I'leJ:llU,u:ais is visq zmoniu valde visa pasaulj ssvonuoeevybe '_ Sito jokiu budu negaliir is to negalima kildinti kokia nuosavyb~,- bet tardami, kad pasaulis

, 'atiduotas bendrai vi sterns zmoniu vai'_ .. kaip is t ikrujq ir buvo,- galime supraslOdel'darbas galejo suteikti teise privaciai .t1¥lto't: LS atskiromis jo dalimis, nekylant del to "B~l:emlS gincams ar kivircams.

. lrvisai nekeista, nors pries svarstant gali pasirodyti, kad darbu igytoji nuosavynusverti bendraja zemes nuosavybe, tik darbas lemia daiktu vertes ivaiIr tegul kiekvienas pasvarsto, kuo s~iriasi ,'uras, apsodintas tabaku ar cukrasvendn.uo tokio pat zemes akro, plytincio ben-

41

drose nedirbamos zemes valdose. Kiekvienas pamatys, kad [dirbimas yra didziausioji tos vertes dalis. Manau, kad visai nesudetinga paskaiciueti, jog is visu zemes vaisiq, kurie naudingi zmogui, devyni desimtadaliei yra darbo padariniai. Dar daugiau, teisingai [vertine daiktq nau'dmguma ir paskaicieve i juos sudetes islaidas

. '

kurios is ju priklauso gamtai, 0 kurios -. darbui,

[sitikinsime, jog devyniasdesimt devynios simtosios daugumos is jq vertes turi buti jrasyta darbo saskaiton.

41. Negali buti aiskesnio sto dalyko [rodymo negu keliu Amerikos tautu pavyzdys. Sios tautos turtingos zemes valdu, bet neturi visu gyvenimo patogumu: ne blogiau uz kokiq nors kita tauta gamta aprupino jas gerovessqlygomis, t. y. derlingu dirvozemiu, galinciu duoti visa, ko reikia maitintis, apsirengti bei megautis: taciau Si08 tautos neturi ir simtosios dalies tu patogumu, kuriais naudojames mes, nes ju zemes nera gerinamos darbu, 0 dideles ir turtingos terito- ' rijos karalius ten maitinasi, rengiasi ir gyvena blogiau uZ padien] Anglijos darbininkq.

42. Kad sis dalykas taptu kiek aiskesnis, pamegtnktme isrySkinti, kokiais [vairiais keliais j musu apyvartq ate ina kai kurie [presti daiktai, tenkinantys musu gyvenimo reikmes, tr paziurekime, kuria savo vertes dal] j ie gauna is zmogaus darbo. Duona, vynas ir drabuzis yra kasdienio vartojimo dalykas, ir jq tikrai apstu. Vis delto giles, vanduo, lapai arba kailiai ~utq musu duona, gerimas ir apsirengimas, jet dirbdami mes nebutume pasirupine stais geres-

42

patogumais. Kuo duona vertingesne uz vynas - uZ vanden], 0 audinys ar sil-;-uZ lapus, kail] ar samanas - visa tai yra .. ate darbo ir darbstumo. Vieni is siq daik.tai maistas ir drabuzis, kuriais mus aprugamta pati savaime; kiti - tai tos gerybes, mums parfipina musu darbstumas ir pa••• os. Jei kas nors apskaiciuotu, kiek pasta-

verte pranoksta pirmuju verte, suprastu, '_Lu;<'!~albas yra didztausta daiktq, kuriais nausiame pasaulyje, vertes dalis, 0 Zateikianti zeme, jeigu jos verte ciaapskrt'_COJ;a1 butt [vertinama, yra tik labai nedidele ",;;._18:- tokia nedidele, kad net pas MUS tie kurie visiskai palikti gamtai ir nera

_~Pntt ganyklomis, arimais ar sodais, vadinair dera, dykvietemis: ir mes matome, ,ii jq nera beveik jokios naudos. ';"'t,)Q(Zemes akras, cia duodantis dvi desimtis ,~liq kviectu, ir kitas akras Amerikoje, jei If!t;biitq [deta tiek pat darbo ir jis uZaugintq tGk.i pat .derlrq, turetu, be abejo, tokiq paciq ,.ttaimin~ verte., Taciau nauda, kuria Zmonija 'PE!metus gauna is pirmojo, yra penkiu svarq ~, tuo tarpu antrojo verte kaZin ar siekia ~Sil; jeigu visas pelnas, kur] indenas is jo 1lbDa, butq [vertintas ir parduotas cia, tai , .. ~ garantuoti, jog jis nesudarytq ir tukstan........ pirmojo dalies. Taigi kaip tik darbas '.lkia Zemei didZiausiq jos vertes dal], be jo , '. ar ji apskritai turetu kokia nors verte:

,.,'. ~.tik per . darba mes gauname didziausict ¥isq JOs naudmgq vaisiu dal]. Visa, kuo is 10

43

46. Dauguma daiktu, kurie tikrai naudingi zmogaus gyvenime ir kuriu ieskoti ?irm~?SlUS zernes gyventojus (kaip dabar Amer~kos ciabuvius) verte butinybe isgyventi, paprastai y~a greitai gendantys. Nesunaudojami jie genda If prazuva patys savaime. Auksas, sidabras ir deimantai - stai daiktai, kuriems verte suteike [sivaizdavimas ir susitarimas, 0 ne tikroji nauda ir gyvenimo butinybe, Juk visu gerq daik~q, kuriais gamta visus aprupino, atzv ilgiu k iekvienas zmogus (kaip buvo sakyta) turejo teise i tiek, kiek jis pajegus suvartoti, ir galejo tureti visa, k'l pajege apdirbti, visa, kq jis apdirbdavo

pakeisdamas prtgimtine daiktu buk~~, tapda~o ~o nuosavybe. Tas, kuris surinkdavo simta buseliu giliq ar obuoliu, vien del to juos pasisavin~av?; jie, karta surinkti, tapdavo jo turtu. JIS. h~ privalejo pasirupinti, kad jie butu suvartoJ.a~I iki sugendant. Priesingu atveju jis butu VIfSIjes savo dal] ir apvog~s kitus. IS tikruju butu kvaila, 0 ir negarbinga sukaupti daugiau negu [manoma sunaudoti. Jei dal] jis atid~_oda,:"o kam nors kitam, kad ji veltui neprazutq JO rankose, tai j'l taip pat panaudodavo. Ir jeigu jis ismainydavo slyvas, kurios per savaite .?~tq sugedusios, i riesutus, kurie visus metus _Ishkdavo tinkami maistui, tai tuo niekam nebudavo daroma skriauda; jis neissvaistydavo bendru atsargq, nesunaikindavo gery biu d~lies, priklausancios kitiems, nes jo rankose niekas veltui neprazudavo. Ir dar, jei jis atiduodavo savo riesutus uz gabaliukq metalo, kai H patra_uk~ davo sio spalva, arba iskeisdavo savo aVIS I

46

I }

~

i

kriaukles, 0 vilnq - i zvtlgant] akmenelj ar deimanta ir saugodavo juos visa savo gyvenim'l, tai tuo jis nepazeisdavo jokiu kitu zmoniu teisiu: jis galejo kaupti siuos ilgaamzius daiktus kiek jam patiko, nes t eisetos nuosavybes ribas pazeidzta ne jos dydis, 0 tai, kad kuri nors jos dalis prazuva be naudos.

47. Ir sitaip buvo pradeta naudoti pinigus, tam tikrus patvarius daiktus, kuriuos zmones gali islaikyti negendanCius ir bendru susitarimu keisti juos i tikrai naudingus, bet gendencius gyvenimo reikmenis.

48. 0 kadangi skirtingas zmoniu darbstumas paprastai nulemdavo skirtingus ju turtu dydzius, tai pinigq isradimas leido zmonems toliau juos krauti ir gausinti. [sivaizduokime sala, neturincia jokiu prekybiniu rysiu su likusiu pasauliu. Cia tik simtas seimu, bet daugybe aviu, arkliu, karviu bei kitokiu naudingq gyvuliu, daugybe valgomq vaisiu, 0 zemes tiek, kad jos derlius galetu ismaitinti simta kartu daugiau gyventojq. Bet, tarkime, saloje nera nieko, kas galetu atlikti tikru pinigq vaidmeni, nes nera retu arba tvariu daiktu. Kokia prasme butu kam nors didinti savo turta, igyjam'l darbstumu arba mainais i kitu zmoniu tokias pat netvarias naudingas prekes, virsijant savo seimos poreikius ir pacias gausiausias vartojimo atsargas. Ten, kur nere patvariu bei retu daiktu ir vertinamu taip, kad juos kas nors kauptu, zmones nera linke didinti savo zernes valdas, kad ir kokios derlingos jos yra, kad ir kokia laisve joms [sigyti jie turi. Leiskite paklausti,

47

o kam zmogui desimt ar simtas tukstanctu akru puikiausios zemes. gerai [dirbtos ir apnipintos gyvuliais, jeigu ji yra kur nors Amerikos gilumoje, toli nuo juru ir nera jokios vilties uzmegzti prekyba su kitomis pasaulio salimis ir isigyti pinigu parduodant savo gaminius. Nebutu verta net aptverti siq zeme. Ir pamatytume, kad zmogus paliktu laukines gamtos valdoms visa, kas virsija jo ir jo seimos gyvenimiskus poreikius.

49. Taigi is pradziu visas pasaulis buvo tarsi Amerika, i r dar labiau negu siandien: juk niekur nebuvo zmornas toks dalykas kaip pinigai. Bet uztenka tik rasti daikta, kuris atliktu pinigu vaidmeni ir turetu pinigu verte kaimynams, ir jus pamatysite, kad tas pats zmogus is kart prades didinti savo valdas.

50. Bet kadangi auksas ir sidabras, palyginti su maistu, drebuziais ar susisiekimo priernone~is, .zmogaus gyvenimui maza kuo naudingi, VIsa Jq verte, kurios didziqjq dali visgi sudaro darbas, atsiranda tik del zmoniu susitarimo; aisku, jog zmones sutiko su neproporcinga ir nelygia zemes nuosavybe (tai padare uz visuomenes ribu, nes, esant valdziai, tokius dalykus tvarko [statymas] todel, kad jie rado visiems priimtina buda zmogui teisetai ir be skriaudos k~tiems tureti daugiau negu gali sunaudoti, t.y. uz savo pertekliu mainais gauti aukso ir sidabro, kurie ilgam isheka negesdami savininko rankose ir del kuriu susitarta, jog jie tures verte.

51. Taigi, man atrodo, visai nesunku suprasti,

48

kaip darb as is pradziu galejo sukurti nuosavybes teise i visiems bendras gamtos gerybes ir kaip sitos nuosavvbes panaudojimas musu reikmems tenkinti jq apribojo; todel tuo metu negalejo buti pagrindo gincams del nuosavvbes teises ar abejonems del jos apribojamo valdu dydzio. Teise ir patogumas ejo isvien: juk kadangi zmogus turejo teis~ i visa tai, ka jis galejo [dirbti, tai jam nebuvo jokios pagundos dirbant gaminti daugiau negu galejo sunaudoti. Todel Cia nebuvo priela idu gincams del nuosavybes teises ar kokiam nors kesi nimuisi i kitu teises; nesunku budavo matyti, kok ia dalj zrnogus sau atsirezia: ir taip pat beprasmiska, 0 kartu ir negarbinga budavo atsirezti sau per daug ar daugiau negu reikia.

SEST AS SKYRIUS

.Apie leviskq vuldiiti"

.t

52. Galbut sulauktume kaltinimu izuliu priesgyniavimu, jei, svarstydami siuos klausimus, pradetume kabinetis prie zodziu bei pavadinimu, kurie jau visuotinai paplite. Ir vis delto gal nebus bloga pasiulyti keleta nauju zodzit; ten, kur senieji zmogu klaidina, kaip greiciausiai yra atsitike su zodziais .teviskoji valdzia" kurie, atrodo, visa gimdytojq valdziq savo vaikarns atiduoda vien tevui, tarsi motina neturetu jokios jos dalies; bet jeigu atsiklausime proto

t

4. Oz. Lokas

49

ar apreiskimo, tai suprasime, kad j i turi lygiai tokiq pacia teise: tad gali kilti klausimas, ar nebutq teisingiau siq teis~ vadinti gimdytojq teise? Juk kad ir kokias pareigas vaikams skirtu Prigimtis i r jq pagimdymas, jos visos turi lygiai sieti juos su abiem jq atsiradimo priezastimis. Ir is tikrqjq matome, kad Dievo lstatymas visur be jokios isimties jas sieja, kai reikalauja is vaiku paklusnumo: "Gerbk savo tevq ir savo motinq" (IS 20, 12); .Kas keiktq savo tevq ar motinq, tebus uzmustas " (Kun 20, 9); "Kiekvienas tebijo savo Ievo ir savo motinos" (Kun 19,3); "Jus, vaikai, klausykite Viespatyje savo gimdytojq" (Ef 6, I) ir t. t.-- taip kalbama Senajame ir Naujajame Testamentuose.

53. Jei nors i tai butu bu ve deramai atsizvelgta, toliau net nesigilinant i dalykq, tai tikriausiai butu isvengta tu dideliq klaidu, kurias daro zmones, aiskindamiesi teviskqjq valdZiq. Siq valdziq butu galima vadinti absoliucia vtespattja ir monarchine galia, ir tai ne itin reztq aus], jei, vadindami jq .fe viskqja valdzia' , priskirtume siq valdziq tevui, Bet jeigu si tariama absoliuti valdzta savo vaikams vadinama "gimdytojq valdzia', Isryskinani, kad ji priklauso ir motinai, tai toks jos apibudinimas skambatij keistai ir pats pavadinimas rodytu jo absurdiskumq. .Iuk pripazinus ir motinai kuriq nors sios valdztos dalj, butu padaryta bloga paslauga tiems zmonems, kurie visomis isgalemis siekia jq vadinamajai .tevystet " suteikti absoliuciq valdziq ir autoritetq. Ir ne

50

b iit adaryta monarchi-

kq geresne pas~auga .. u u P is paties pava-

. .. gma Jelgu Jau ..

jai, kunq_ j ie ~ k d pirrnykste valdzra, IS

dinimo ~utq ~~t~l'k'l~'nti savo vienvaldyst~, kurios jie rU~SIaSl ~ tl kartu dviem asmenims.

priklauso ne Vlenam, e .. d.'

. . . . co del zo Zlq.

Bet nsteskime ~l.~ gm ntrame skyriuje, sakiau,

54 Nors auksciau. a . - " man~s

. . .'. rigimhes lygus ,

• kad visi zmones IS p - k lbama apie

.. . . lyg butu a

nereikia sup~~~h taip, b . amzius ar dorumas

bet kurios rusies lygy ~. . suma: ypa-

. .. . s tciseta pranas '"t'

gali suteikti z.m?nem elnai gali kai kuriuos

tingi .ga~~mal If nuoPiO; vie nus k ilme, kit~~ iskelti VIfS bendro lyg li paskatinti reiksti

. .. as ar nauda ga I .

pnararsum . s J'r1 reiksti iparetgo-

b ti ms kunem -e

savo pagar q ie , dar kokia nors

. . ti dekingumas ar

jo Prigim IS, .. . tai nepriestarauja ly-

.. ti Taciau VIsa al . . .

pnezas IS. ., . . ones jurisdlkclJOS

. k i SIeja VlSUS zm .'

gybei, ur. . kitiems atzvilgiu. Kaip

ar viespatavlmo vlen'! t kalbej au kaip apie

. . . lygybp as en

tik a?le s~q '"' 0 uzdavini, turedam~s tikraj] musll. sva.rsiY_ID ri imtine laisve, kur ia omenyje lyglq te~s~ ! p ~ r kuri negali buti turi kiekvienas zmogus 1 al iai ar valdziai.

. . kit zmogaus V

atiduota Jok~o 1 0 ik . negimsta sioje

55. As sutinku, ~ad .. val ai . iie imsta kaip . iskos lygybes bukleje, nors J g

VISlS . . asauli ir dar tam

. .. K i jie atema ! Pt ..

tik Jal. . a . imdytojai turi Jlems

tikra laika P? to, J.ll ';risdikCijq, bet tai tik ypatingq val~zlq bel. J avaldumo saitai yra laikina valdzia. T~k~o p ikai vystomi ir .slaitarsi vystyklai, _k~n.~~ :a\pni Amzius ir prokomi kol jie kudikis d I Sl . . . silpnitas, ~aikams augant, siuos saitus pamazu

51

,

.l

n~, 0 ~olo ~agaliaou j ie nukrenta ir palieka zmogq visiskai ]0 patIes valdziai.

o 56~ Ad?mas buvo sukurtas tobulu zmogumi, ]0 kunas. If protas buvo kupini jegos ir sumanu~o, to?el nu~ ~i~m~jll savo buvimo akimirkq ]IS gale]o pasirupintt saves islaikymu bei savo ~augumu. ir veikdamas vadovautis tais proto lstaty~als, kuriuos Dievas jam jskiepijo. Po jo . pasaul] apgyvendina jo palikuonys, kurie visi glmsta. silpni ir bejegiai kudik iai, be ziniu ir supratimo. Taciau sios netobulos bukles trukum_ams islyginti, kol ernzrus ir branda juos [veikia, Adomas If leva, 0 po Ju ir visi tevai buvo ~rigimt~e~ [statyrno ipcueigoti saugoti, maitinti If auk~et.I .savo pagimdytus vaikus - ne kaip ~avo ~unm~s, bet kaip kurinius jll paciu Kure]0, Visageho. kuriam jie uz juos atsakingi.

57. [statymas, kuriuo vadovavosi Adomas y~~ tas pats [statymas, kuriuo skirta vadovauti~ visiems. ~o pa~ikuonims,- proto istatymas. Bet kadan.~I]O pa.hkuon!s atsiranda pasaulyje kitaip n~gu. J I~ -. gimdemt, neturedami is pradztu j 0- kiu .. zrnrq If nemokedami naudotis protu, jie n~ IS karto tampa tam lstatymut pavaldus. Juk niekas negali buti pavaldus istetvmut, kuris jam nepaskelbtas; 0 kadangi sis istatymas gali buti paskelbt.as ar tapti zinomas tik del proto, tai ta_s,. kl~ns daro nemoka naudotis protu, negali buti lalkomas Jam pevaldztu: ir kadangi Ad

ik . omo

~aI a~ tik. gim~ n~ra pavaldus proto [statymui,

~ ie nera If laisvi. .Iuk teisingai suvokiamas lsta~ymas . yr~. ne tiek laisvos ir protingos butybes apnbO]lmaS, kiek jos vadovas siekiant

52

________________ OO 1

savo intereso, i~ j is isako ne daugiau ne?u reikia bendrai gerovei tu, kurie j am pa~aldus:

Jeigu jie galetq buti laimingesni be .~o, tal istatymas, kaip nenaudingas .da~yka~, .. lsny~tq pats savaime; ir nederetu vadintl kaleJlm~ Sl~na tai kas tik atitveria mus nuo pelkiu If bedug~iq. Vadinasi, nepaisant visu j~ k laidingu atsktnimu, jstatymo tikslas yra ne laisves ~asalinimas ar apribojimas, bet jos issaugoJImas irfs'Pietojimas. Juk tarp sukurtu b~ty~iq, gebanRqVcidovautis [statymais, nera laisves t~~, kur ~nLi~,!a!~o. Buti laisvam ~eiskia ne?uh var~ zomam ir prievartaujamam kito, bet taip negah buti ten, kur nera istatymo; Iaisve nera, kai~ mus tikina, .ktekvieno zmogaus Iaisve daryti kq jis geidzia", nes kas galetq buti. laisv~sJ jeigu jo laisve priklausytu nuo kiek~le?-o kito zmogaus nuotaikos? ~iJgjSyamrelskla sa:vo valia iL_netrikdoID(ii di_sponuoti savo pahes

--- .. ...

asmeniu, tvarkyti savo veiksmus, turta If VISq

saVo--nilosavyb~ pagal galiojanCius istatymus, tadO-priklausyti ne nuo kito savivales, 0 vado-

vautis savo paties valia.

58. Taigi valdzia, kur ia te vai turi. vaik~~s, atsiranda is pareigos rupintis savo palikuomrms. kol sie yra nesubrende. Sviesti ir vadovauti naismaneliskos vaik.ystes veiksmams, kol protas uzima . derama vieta ir isvaduoja tevus nuo rUPesciq,- stai ko reikia vaikams, ir,. tai yra gimdytojq pareiga. Juk Dievas, .sut~lkdamas zmogui prota, kad juo vadovautq~l velkda~as, dave jam reikalingq valios ir veiksmu laisve, apribotq [statymo, kuriam zmogus pavaldus.

53

Taciau toje bukleje, kai jis dar nepajegia pats savo protu valdyti valia, jam negali buti leista vadovautis savo valia. Tas, kuris uz H galvoja, taip pat privalo uz ji noreti: jis turi [sakyti jo valiai ir derinti jo veiksmus; taciau, kai sunus sulaukia tokio ernziaus, kokio jo tevas tapa laisvu zmogumi, tada ir sunus tampa laisvu zmogumt.

59. Sitai budinga visiems [statymams, kuriems zmogus pavaldus,- tiek prigimtiniams, tiek ir pilietiniams. Ar zmogus pavaldus Prigimties istat ymui? Kas H nuo jo is laisvino? Kas dave jam laisve tvarkyti savo nuosavyb~ savo paties valia pagal si [statymqr Atsakau: toji brandos bukle, kai H galima laikyti pejegianciu si is': tatyma suprasti ir pagal H derinti savo veiksmus. Jam sulaukus sios bukles, yra tariama, jog jis zino, kiek sis istat ymas turi jam vadovauti ir kiek jisgali naudotis savo laisve, ir tokiu budu j'l igyja; iki to laiko jam turi vadovauti kas nors kitas, kuris, kaip tariama, zino, kiek laisves leidzta istatymas. Jeigu toks ismanymas, toks brandaus sprendimo amzius padare zmogq laisvq, tai jis padarys laisva ir jo scnu. Ar zmogus pavaldus Anglijos istatvmuij Kas ji is laisv ino nuo sio [stat ymo, t. y. kas dave jam laisve savo veiksmus ir nuosavyb~ tvarkyti savo paties valia, kiek tai leidzia sis istatyrnas? Sugebejimas suprasti [statyma. Pagal si [statyrna jis atsiranda sulaukus 21 metu, 0 kartais ir anksciau, Jeigu tokiu budu tapo laisvas tevas, tai tokiu pat budu taps laisvas sunus, Iki to laiko [stat ymas, kaip matorne,

54

neleidzia sunui tureti savo val ia, ir jam' t~,ri vadovauti H pavaduojanti jo tevo ar globeJo valia. 0 jeigu tevas mirsta nepaskvres to, ~~s pavaduos H siame globos poste, arba nepas~rupines globeju, kuris vadova~t~ d~r ~tok~Janbam isminties jo nepilnameciui sunui, tal tuo pasirupina [statymas: kas nors kit~~ turi. ja~ vadovauti ir buti jo valia tol, kol JIS pasiekia tq laisves bukle, kai jo prot as ,tamya pajegus valdyti jo vahq. 0 tada te vas If sun.us ~ampa vienodai laisvi, panasiai kaip mok ytojas If mokinys, sulaukes brandos amziaus,. taronpa vienodai pavaldus tam paCiam istatym~l; tevas netenka bet kokios teises i savo sunaus gyvyb~, laisve ar nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ~r jie yra prigimtineje bukleje ir yr_a pavald~s Prigimties [statyrnui, ar jie pavaldus valstybiniarns sukurtos vyriausybes [stat yrnams.

60. Taciau jeigu del igimtq trukumu .. kas ~ors neigyja tokio ismanymo. ka~ apie H . gahma butu sakyti, jog jis suprenta ~stat_ym'l If geb~ laikytis jo reikalavimu, tal JIS mekad ne~ah tapti laisvu zmogumi: jam nieka~. neb~~ lel~ta tvarkytis savo paties valia, nes. JIS nez~n? JOs ribu, nesupranta, kaip ja deramai vvald~t1' .. If kol jo protas nepajegus atlikti si'l uzdu_otl, J~s yra kitu globojamas ir pr iziurimas. St~lv k?d~l be~ prociai ir silpnaprocia~ n~ekad nelslalsvmaml is tevu valdzios: .Vaikai, dar nesul~uk~ to amztaus. kai j ie patys gali vadovautls_ savo protu, silpnaprociai. kurie. d~l igimt~ trukumu to niekada negali sulaukti, If pagahau bepr?ciai, kurie siuo metu nepajegia juo vadovautts.

55

y~a. vadovaujemt to proto, kuriuo vadovaujasi klt,~ zmones, iu globejai, besirupinq ju gerov~ ,- s.ako Hukeris (Bazn, pol., kn. I, s. 7). Visa tal, regis, yra ne kas kita kaip pareiga, kurta

Dievas ir Prigimtis skiria zmogui , kartu ir kitiems gyviinams, rupintis savo palikuonimis kol j ie iSmoksta patys savimi pasiruptntt, ir kazin ar tai gali buti monarchines tevu valdztos pavyzdys ar jos buvimo irodymas,

.61. Taigi mes gimstame laisvi, kaip ir protingl. Bet tai nereiskta, kad mes is karto imame n~udotis kuria nors is siq galiu: branda, leml~nti mums viena, lemia ir kita. Taigi matome, k~IP ~~rpusavyje gali biiti suderinti prigimtine la.ls:e If pavaldumas tevams: ir prigimtine Iaisve,. If pavaldumas paremti tuo paciu principu. Vaikas yra laisvas savo tevo teise, tevo protu, kurluo jis turi vadovautis, kol pats ateina i p~otq.. ~randos emziaus sulaukusio zmogaus Iaisve If vaiko, kai j is dar nera subrendqs, pavaldumas gimdytojams yra tokie vienas kita~ nepriestaraujantys ir tokie skirtingi dalykai, k~d. n:t arsiaus] ir labiausiai uzkietej~ kovotojai uz monarchijq, paremta .tevystes tei-

~~" '. negali Sio. skirtumo nepamatyti ar nepripaZl_?h ]q sudermamumo. Juk jeigu jq doktrina b~tq teisinga, jeigu tikrasis Adorno [pedinis butu dabar zinomas ir pagal si titula uzimtq ~onarcho SOS!q gaudamas visa tq absoliucia, mekuo nevarzomq valdzta, apie kuriq kalba seras .R~bertas Filmeris, ir jeigu jis numirtu tq ak~m1f~q, kai gimtu jo [pedinis, tai argi sis kudikis, kad ir koks j is butu laisvas ir

56

nepriklausomas, nebutu priklausomas nuo savo motinos ir ankles. nuo mokytojo ir auk letojo, kol arnzius ir lavinimas suteiktu jam proto ir sugebejimo valdyti save ir kitus? Jo gyvenimo poreikiai, kuno sveikata ir proto svietimas reikalingi to, kad jam vadovautu kitu, o ne jo paties valia. Vis delto, ar kas nors pamanys, kad toks apribojimas ir pavaldumas butu nesuderinami su teisetai jam priklausancia laisve ar nepriklausomybe ir jas zlugdytu, ar kad tokiu budu j 0 valdos butu atiduotos tiems, kurie vadovauja jam brestaht? Toks vadovavimas tik geriau ir sparciau H parengia jo uzduociai. Jei manes kas nors paklaustu, kada mano sunus subresta laisvei, as atsakyciau: tada, kai jo monarchas subresta valdZiai. .Taciau kada,~ klausia iSmaningasis Hukeris (Bazn. pol., kn. I, s. 6),~ apie zrnogu galima pasakyti, kad jis jau ismano tiek, jog site pakaktu suprasti [statymus, kuriais jis turi vadovautis veikdamas,~ s ita i leng viau atskirti jausmu negu nuspresti igudZill ar ziniu pagrindu."

62. Pacios valstybes i tai atsizvelg ia ir pripazista, kad yra laikas, kai zrnones turi pradeti veikti kaip laisvos butybes, Todel iki to laiko jos nereikalauja istikrmybes ar priklausomybes priesaikos arba dar kaip nors kitaip viesai pripazinti salies valdzia bei pareiksti jai paklusnuma.

63. Taigi zrnogaus laisve ir laisve veikti savo valia grindZiama zmogaus protu, kuris ismoko H vadovautis istatymu ir suvokti jam paliekamas valios laisves ribas. Duoti jam neri-

57

botq laisve tada, kai jis dar nepaJegus vadovautis protu,- vadinasi, suteikti jam ne prigimtine privilegijq laisvei, bet nustumti H g yvuliu tarpan ir palikti H toje apgailetinoje ir zmogll zeminancioje padetyj a, kurioje yra gyvuliai. Stai kas atiduoda valdzia i tevu rankas, kad jie priziuretu savo vaiku nepilnametvstq. Dievas pavedo jiems rupintis savo palikuonimis ir [skiepijo j iems reikiamus svelnumo ir rupestingumo polinkius, tvardancius siq valdzia taip, kad jie naudotusi ja pagal Jo nustatytq jos paskirt] vaiku labui, kol j ie reikalingi tokios valdzios.

64. Taciau del kokios priezasties sis privalomas gimdytojll rupinimasis savo palikuonimis gali peraugti i absoliuciq. niekuo nevarzoma tevo viespatavirnqz Juk tevo valdzia vaikams nepedengia to, kad savo nustatyta drausme, kuria jis laiko veiksmingiausia, suteiktu ju kunams tok ia jegq ir sveikata, 0 ju protams tok] gyvumq ir tiesumq, kuriu vaikams reikia, kad j ie butu naudingi patys sau ir kitiems zrnonems, taip pat, jeigu to reikia jo padeciai, versti juos, kai jie pajegia, dirbti savo pacit; islaik ymui: taciau sia v aldz ia t evas dalijasi kartu su motina.

65. Dar daugiau, siq valdzia tevas apskritai turi ne del kokios nors ypatingos Prigirntines teises, 0 tik todel, kad j is yra savo vaiku globejas; tad, nustodamas jais rupintis, jis praranda savo valdzia, kuria jis turi tol, kol jiems reikalingas maitinimas ir lavinimas, su kuriais si neatskiriamai susieta: ir jos ne maziau turi

58

pamestinuko itev is negu kito tikr~sis_ tevas. Stai kokia menka valdzia zmogus !gYJa s~vo atzalai, jeigu visas jo rupest is baigiasi paglm~ dymu ir jeigu tai yra visa, kuo j is _gali paremti savo teise i te vo varda ir autontetq. 0 kas liks is sios tevo valdzios toje pasaulio dalyje, kur viena moteris tur i ne vienq, 0 keleta vyru, arba tuose Amerikos krastuose, kur vyrui su zmona issisk ir iant, 0 taip daznai atsitinka, visi vaikai pasilieka su motina, yra jos vadovauja~ mi ir visiskai priklauso nuo jos globos bel nipinimosi. 0 jeigu tevas mirsta va,ikams esant maziems, tai argi yra kas nors neiprasta, kad visur jie iki subrendimo turi kl~~s~~i sa_vo motinos taip pat, kaip ir tevo, jei ~ IS but~ gyvas? Ir kas gi tvirtins, kad _ motma tu~~ [statyrnu kurirno valdziq savo val~aII_Is, ~ad J 1 gali nustatyti grieztas ir visam lalkUl_ pnvalomas taisykles, pagal kurias jie turetu tv~rkyti visus savo nuosavybes rei~alus~ kun~s ribotu ju laisves visa ju gyvelllmq If kun~ Iaikymasi Iaiduotu mirt ies baus~es p~_vo JUs. Juk tai tik pareigiinui pr iklausanti valdzia, kurios tevas neturi ne seselio. J 0 valdzia vaikams yra laikina, ir ji nesusijusi su ju g~v~be ar nuosavybe - tai tik parama jiems del ju n~brandaus amziaus silpnumo ir netobulumo, ju lavinimuisi reikalinga drausme. Ir nors tevas gali disponuoti savo nuosavybe kaip_ jam pa~~n~ ka, kai jo vaikams negresra pavojus pr~zuh nuo skurdo, si galia neaprepia ju gyvybes a~ turto, ig¥to darbstumu ar kitu ~?snum~; Jl neaprepia ir. jq laisves sulaukus j iems pilna-

59

metystes amziaus. Tada tevo viespetavimas baigiasi, ir jis jau negali valdyti savo sunausIaisves, kaip ir kiekvieno kito zmogaus laisves, Ir turbut zmogus istruksta anaiptol ne is absoliucios valdzios ir ne is amzino pavaldumo, kai jis turi Dieviskosios galios leidima .. palikti teva ir motina ir glaustis prie savo zmonos".

66. Taciau, nors ateina laikas, kai vaikas t~mpa nepavaldus tevo valiai ir [sakymui, kaip tevas yra nepavaldus kieno nors kito valiai

. ,

If .~lek_vienas is jq pavaldus tik tokiam apri-

bOJImUl, kuris bendras jiems abiem,- ar tai butu Prigimties, ar salies vyriausybes istatymas,- vis delto si laisve neislaisvina sunaus ?UO pagarbos, kuria pagal Dievo ir Prigimties [stat yma jis turi etsimoken savo tevams. Dievas savo d idzio sumanymo islaikyti zrnoniu gimin~ ~rank~u padare tevus ir per juos duoda gyvyb~ J~ vaikams. Lygiai taip pat,kaip Jis [pareigojo tevus maitinti, globoti ir auginti savo palikuonis, taip ir vaikams Jis paskyre arnzina pareigq gerbti savo tevus. Si vidine pagarba ir demesingumas turi reikstis visais isoriniais budais. Pagarba sulaiko vaikq nuo vi so to, kas galetq pakenkti, pazeisti, sutrikdyti ar kelti pavoju lai~~~ arb~ gyvybei tu, is ku riu jis gavo savaja, 1~ Jl skatma vaikus imtis visu reikiarnu veiksmq g~nant~. palaikant ir paguodziant tuos, ku riu deka j ie atsirado pasaulyje ir turi galimyb~ pa~irti gyvenimo dziaugsma. Nuo sios pareigos vaiku negaIi iSlaisvinti nei kokia nors valst yba, nei kokia nors jq laisve. Bet j i toli grazu nesuteikia tevarns galios valdyti savo vaikus

60

ar teises leisti [statyrnus ir savo nuoziura naudotis ju gyvybemis ar nuosavybe. Vienas dalykas - reikalauti pagarbos, dekingumo ir paramos, kitas - reikalauti absoliuciai paklusti ir priklausyti. Pagarba tevams, kuria monarchas savo soste privalo atsilyginti motinai, ne kiek nemenkina jo galios ir ne kiek jo nepavergia jos valdziai. . .

67. Nepilnamecio paklusimas duoda tevui Iaikina valdzia, kuri baigiasi sulaukus vaikui pilnametystes: 0 toji pagarba, kuria vaikai skolingi savo tevams. duoda tevarns amzina teise rupintis jais, teikti didesne ar mazesne parama ir demesingumq priklausomai nuo didesnio ar mazesnio tevo rupinimosi, jo islaidu bei parody to svelnumo vaika auklejant: ir ji nesibaigia sulaukus pilnametystes, 0 islieka per visus zmogaus gyvenimo tarpsnius ir sqlygas. Nernokejimas atskirti sias dvi tevo turimas galias - auk lejimo teis~ nepilnametystes metais ir teise i pagarbq visa savo gyvenimqyra, matyt, daugumos klaidu, aiskinantis si reikala, priezastis. Juk, grieztai kalbant, pirmoji is siq teisiu yta greiCiau vaiku privilegija ir tevu pareiga negu kokia nors teviskosios valdzios prerogatyva. Islaikyti vaikus ir juos aukleti yra tevams toks [pareigojimas. nuo kurio niekas negali ju atleisti. Ir nors kartu su siuo ipareigojimu galioja teise [sakineti ir bausti, taciau Dievas zmogaus prigimties praduose yra [skiepijes tok] zmoniu svelnuma savo atzaloms. kad nera ko baimintis, jog tevai per daug grieztai naudosis savo valdzra: ypatin-

61

gas g rieztumas cia buna retai, nes sti prus prigimties polinkis traukia i kita puse. Todel Visagalis Dievas, noredamas pebrezti savo elgesio su izraeheciats svelnumq, sako j iems, kad net bausdamas Jis aukleja juos .Jcaip zmogus aukleja savo sunu" (Atk 8, 5), t.y. meiliai ir svelniai, nereikalaudamas is j q grieztesnes drausmes negu pati butintausia - tokia, kurios svelninirnas nebutu joks gerumas. Tokia tad yra toji valdzia, kuriai vaikai turi paklusti, kad ju tevu rupesciai nedidetu ar nel iktu neatlyginti.

68. Antra vertus, pagarba ir parama, t. y. tai, kq dekingumas reikalauja grqzinti uz tevu vaikarns duotas gerybes, yra besqlygiSka vaiko pareiga ir tikroji tevu privilegija. Sie dalykai ski rti tevu naudai, 0 anie - vaiko naudai; tiesa, auklejimas. si tevu pareiga, atrodo, duoda didziausia galiq, nes va ikystes neiSmanymas ir netvirtumas reikalingas suvarz ymu ir bausmiu, o tai akivaizdzrai liudija tvarka ir tam tikros valdzios panaudojimq. Tuo tarpu pareiga, kuri gludi zodyje "pagarba", reikalinga maziau paklusnumo, nors ji daugiau liecia vyresnius negu jaunesnius vaikus. Juk kas gali pamanyti, kad [sakymas .Vaikai, pakluskite savo tevarus!" reikalauja is zmogaus, turincio savo vaiku, tokio pat paklusnumo savo tevui, kokio jis reikalauja is savo vaiku, ir kad, pasak sio [statymo, jis privalas klausyti visu savo te vo paliepimu, jei tas, megaudamasis savo valdzia. neprotingai su juo tebesielgtq kaip su mazu vaiku?

62

69. Taigi pirmaja teviskosios valdzios ar ~re~~ ciau pareigos dali sudaro auklejimas, l~ Jl priklauso tevui taip, kad baigiasi ~u. ~am t~k ru amziumi. Atlikus auklejimo uzduot], Jl nutruksta pati savaime, be to, gali buti nutr~ukta anksciau. Juk zmogus gali atiduoti savo sunaus auklejima i kito rankas; ir jei~u .. savo s?n~ jis atiduoda mokiniu kitam, tal sla.m Iaikui jis is dalies atleidZia H nuo paklusll:lO s~u ar motinai. Taciau visa pagarbos pnederme, kit a teviskosios valdZios dalis, vis delto visiska~ pasilieka jiems patiems; jos ~ieka~ . neg.alI atsaukti. Ji neatskiriama nuo J4 abieju taip, kad tevo valdzia negali panaikinti motinai priklausanctos teises. ir ne vienas zmogus negali atleisti savo sunu nuo pagarbos tai, kuri j i pagimde. Taciau ne viena is siq. va.ld~.i4 . toli grazu neprilygsta tai valdziai. kun leidzia istatymus ir vercia jq laikytis skirdama _bausme~, galinCias liesti nuosavybe, lais.v~, ~uno dalis ir gyvyb~. Galia isakineti baigiasi ~u.lauk~s brandos: ir nors po to pagarba ir rupinimasis, parama'ir apsauga bei visa, kam zmog~. gali ipareigoti dekingumas, visad suna~s skl~lav~a tevams, ir tiek, kiek tik prigimtis Jam lcidzia, vis delto tai nejdeda skeptro i te vo rankas, neduoda jam didztausios valdymo galios. Jam nevalia tvarkyti sunaus nuosavybes ar vadovauti jo veiksmams, ir jis neturi jokios tei~e~, kad jo valia visur jsakinetu jo sunaus valiai: taciau daugeliu atveju sunui pritinka atsizvelgti i tevo valiq, kai tai nera labai neparanku jam ir jo seimai,

63

70. Zmogus gali buti ipareigotas gerbti sena ir ismintingq zmogu ir rodyti jam demesjvapginti savo vaika ar draugq, padeti ir paremti istikta nelaimes ar reiksti tokj dekiriguma savo geradariui, kad viso, ka jis turi, ir viso, kq jis gali padaryti, neuztektu tai skolai atlyginti. Bet visa tai niekam nesuteikia j okios galios, jokios teises istatymais suvarzyti ta, kuris jam [srpareigojes, Ir akivaizdu, kad visa tai suteikia ne vien tevo vardas, ir ne tik todel, jog, buvo pasakyta, tai priklauso ir motinai. Sie isipareigojimai tevams bei at itinkami reikalavimai vaikams gali keistis priklausomai nuo ivairios prieziuros ir gerumo, rupesciu ir islaidu, kuriu vienam vaikui daznai skiriama daugiau negu kitam.

71. Sitai paaiskina, kaip tevai, patys priklausydami visuomenems, kuriu valdiniai jie yra, islaiko savo valdzra vaikams ir turi tokia pat teise i ju paklusnumq, kokia turi tie, kurie yra Pri gimtineje bukleje, Tai butu neimanoma, jeigu visa politine valdzie butu tik tevo valdzia. Tiesa sakant, tada sios valdzios butu vienas ir tas pats dalykas, nes, tevo valdziai visiskai priklausant valdovui, valdinys, aisku, jos visai neturetu, Taciau sios dvi valdziospolitine ir tevo - yra visiskai skirtingos ir atskiros, paremtos tokiais skirtingais pagrindais ir naudojamos tokiems skirtingiems tikslams, kad kiekvienas vaIdinys, jeigu jis yra te vas, turi tiek pat teviskos valdzios savo vaikams, kiek valdovas jos turi saviesiems. Ir kiekvienas valdovas, turintis tevus, privalo jiems rei ksti

64

tok] pat sunaus demesinguma ir k lusnuma, .k?~i saviesiems reiskia patys zerniausi jo valdiniai, neturintys, suprantama, ne dalies tos val~zi.o~, kuria valdovas ar pareigunas turi valdll~IUl.

72. Nors tevu pareiga aukleti savo vaikus ir vaiku pareiga gerbti savo tevus aprepia, viena, visa tq valdzta ir, antra, :vi~q t~ .pava.lduma, kurie budingi siam santykiui, tacI.au .t~v~s paprastai turi dar viena ga~~q, lai.d,:oJ~nclq JO vaiku paklusnuma: ir nors Jl~ tun Jq tiek pat, kiek ir kiti zmones. taciau del to, ka~ ~rog?s jq pareiksti tevui beveik visuomet paslt~lk.o J~ paties seimoje, 0 progos jai ~.itur pas~relks.h retos ir maziau pastebimos, SI gaha ~m?mll laikoma .. teviskosios jur isdikcijos" dal~ml. ~ tai yra kiekvienam zrnogui priklaus.ant.l galla dovanoti savo nuosavybe tiems, kune J.a~ ~a~ biausiai patinka. Nors vaikai papras.tdl. tlkl~1 paveldeti tevo turta tam tikromis dahmls: pnklausomai nuo kiekvienos salies [statymo If paprociu taciau dazniausi ai te vas turi galiq skirti H tau~esne ar dosnesne ranka. ~aga~ tai, ~ie.k vie no ar kito vaiko elgesys atitiko JO valia If norus.

73. Tai turi nemaza reiksme siekiant garantuoti vaiku klusnuma: 0 kadangi teise naudotis zeme visuomet susijusi su pavaldumu salies, kuriai ta zerne priklauso, vyriausybei, tai paprastai manoma, jog tevas gali ipa.reigot.i ~avo palikuonis paklusti tai vyriausy?el, kur~al .pavaldus jis pats, lyg jo sudarytoji sut.artls _lpareigoja ir juos; tuo tarpu ji yra tik b~tma sqlyga tureti savo nuosavybeje zerne, kun yra

5. Oz. Lokas

65

tos vyriausybes valdose, ir ji galioja tik tiems, kurie ima jq su sia sqlyga, ir todel cia nera jokio prigimtinio rysio ar isipareigoj imo, 0 tik savanoriSkas pavaldumas; juk kiekvieno zmogaus vaikai, budami is prigimties tokie pat laisvi kai p j is pats ar bet kuris is j 0 prote vi 4, gali, kol jie laisvi, rinktis visuornene, i kuria jie no retu istoti, ar va lst ybe. kurios valdiniais jie no retu buti. Bet jeigu jie nori paveldeti savo proteviu nuosa vvbq, jie privalo jq imti tomis pat salygorms kaip ir j4 prote viai ir paklusti visiems tiems reikalavimams, kurie su ta nuosavybe susije. Del sios galios tevai is tiesu privercia vaikus paklusti, net kai sie jau yra sulaukc brandos amzraus, be to, dazniausiai jie paklusta vienokiai ar kitokiai politinei valdziai. Taciau ir viena, ir kita pasiekiama ne del tam tikros ypatingos tcviskosios teises, bet tode l, kad te vu rankose yra dovana, kuria jie gali iSreikalauti paklusnumo ir uz H atlyginti; ir tai nera didesne valdzia uz ta, kuriq prancuzas turi anglui, kai sis tikisi is jo sulaukti palikimo, todel. suprantama, yra varzomas stipraus klusnumo rysio: ir jeigu tuo palikimu jis gaus zemes ir panores ja naudotis, tai jis privales jq pasiimti tokiomis salygomis, kurios galioja zernes nuosavybei toje sa lyje, kurioje jis jq gauna, ar Prancuzi joje, ar Anglijoje.

74. Tad uzbaigrant reikia pasakyti, kad nors tevas valdzta turi tik tol, kol vaikai nebrandaus amziaus. ir ji yra tik tokia, kokios tame amZiuje reikia drausmei ir prieziurai: ir nors

66

1 I

vaiku pagarba, demesingumas ir visa tai, ka Iotynai vadina pieta, priklauso j4 tevams visa gyvenimq, bet, kad ir kokia butu jlt padetis, visa si reikiama parama ir apsauga nesuteikia tevui jokios valdzios, t.y. galios leisti [statymus ir skirti savo vaikams nuobaudas. Nors del silt priezasciu jis negali valdyti savo sunaus nuosavybes ar vadovauti jo veiksmams, vis delto nesunku [sivaizduoti, kad pirmaisiais pasaulio amziais tose vietose, kur g yventoju negausumas leisdavo seirnoms issiski rstyti niekam nepriklausanciose vietovese ir isikurti dar laisvuose plotuose, seirnos tevui budavo visai paprasta tapti jos valdovu": jis buvo savo vaiku valdovas nuo pacios j4 kudikystes: 0 kadangi be vienokios ar kitokios valdzios jiems suaugus butu buve sunku kartu isg yventi, tai visai tiketina, kad viesu arba tyliu jo vaiku

• Taigi, nera nejt iketina ta nuomone, ku~ios _laikesi archifilosofas, t.y. kad svarbiausias asmuo kle.kvlena~e seimyniniame ukyje visuomet budavo tarsi karahus; todel, kai daugelis seirnu susijunge i pilietmes ~Tlsuo~enes~ .kc~.raliai ten budavo pirmoji valdovu rusis. Tal, regis, p~dlskm~, kodel tevo vardas ir toliau buvo siejamas su tais, kune is tevu tapo valdovais, ir kodel is!ieka s;~as valdovu paprotys sekti Melchizedeko .pavyzdzlU lr.}sheka?t karaliais atlikineti sventiku pareigas. kunas IS pradziu, matyt, atlikdavo tevai. Kad ir kaip butu, tai r:e vienin~elis valdymo budas, kuris pasaulyje ?UVO p.npazl~tas: V.le.no valdymo budo nepatogumai versdavo. l~radme~l [vai rrus kitus, tad, trumpai kalbant, kiekviena viesa valdzia, kad If

kokios rusies j i butu, atrodo neabejot inai kilusi is Sqmoningo tarimosi ir susitarimo tarp zmoniu, nusprendusiu jq esant patogiq ir tmkama: juk paCi~je Pr~gi~tYJe .n~ra nieko, kas nele istu zmonems gyventl be jokios viesos valdzios (-ffukeris. Bazn. pol., kn. I, s. 10).

67

sutikimu valdzia buvo suteikta tevui, ir atrode, lyg ji testusi nesikeisdama. Ir is tikruju nieko daugiau nereikejo kaip leisti tevui vieninteliam seirnoje naudotts ta Prigimties istatyrno numatyta vykdomaja galia, kuria is prigimties turi kiekvienas zmogus, siuo leidimu suteikiant jam monarcho valdzia visam laikui , kol jie yra seimoje. Kad tai [vyko ne kokios nors teviskos teises pagrindu, 0 tik sutikus jo vaikams, yra akivaizdu stai kodel: niekam nekyla abejones, kad jeigu svetimas, atsitiktinai ar su reikalu atejes i jo selma, uzmustu kurt nors is vaiku ar padarytq kok] kita nusikaltima, tai tevas galetq pasmerkti ir nubausti H mirties ar kokia kita bausme, lygiai taip pat kaip ir kiek viena is savo vaiku. Sitaip pasielgti su tuo, kuris nera jo vaikas, jis galetu ne kokios nors teviskos valdzios, 0 tik pagrindu Prigimties istat ymo vykdomosios galios, i kuria jis turi teise kaip zmogus: ir tik jis vienintelis galejo H bausti savo seimoje, kurioje vaikai is pagarbos jam nesinaudoja sia galia ir per leidzia jq tam autoritetui, kuri jie panoro palikti kaip tik jam, 0 ne kam nors kitam is jo seimos.

75. Taigi vaikams buvo lengva ir beveik naturalu savo tyliu ir beveik naturaliu sutikimu atverti kelia tevo autoritetui ir valdziai. Vaikysteje jie buvo pripratinti klausyti jo paliepimu ir spresti per H savo mazus nesutarimus, 0 ir tapus jiems suaugusiais, argi buvo kas nors tinkamesnis jiems vadovauti? Ju maza nuosavybe ir dar mazesnis godumas retai kada sukeldavo didesnius kivircus, 0 jeigu jie kildavo, tai

68

I 1

kur jie galedavo rasti tinkarnesni teiseja uz ta, kurio rupesciu kiekvienas is ju buvo ismaitintas ir uzaugintas ir kuris buvo vienodai svelnus jiems visiems? Nenuostabu, kad jie nesiskirstydavo i nepilnamecius ir pilnamecius ir visai netroksdavo sulaukti tu dvidesimt vieneriu ar keleriu metu, kurie padarytu juos laisvais savo paciu ir savo turto seirnininkais, nes jiems negaledavo net kilti noras iSaugti is mokinio amhaus. Valdzia, kuriai jie turedavo tada paklusti, vis dar buvo daugiau jq apsauga negu suvarzymas, ir jie butu negaleje rasti geresnes savo taikos, laisves ir nuosavybes, isskyrus tevo valdziq.

76. Vadinasi, seirnu tevai pamazu tapdavo ir ju politiniais monarchais; ir jeigu jiems budavo skirta ilgai gyventi ir palikti per keleta karfii gabiu ir garbingq palikuoniu, tai jie padedavo pagrindus paveldimoms arba renkamoms karalystems ir ivairioms jq konstitucijoms bei paprociams, susiklostantiems veikiant likimui, sumanymui ar atsitiktinumui. Taciau jeigu valdovai turi si titula pagal savo tevu teise ir jeigu pakankamu tevu prig imtines teises i politine valdzia irodymu laikoma tai, kad ju rankose paprastai randame de facto vykdornaja valdziq, tai as tvirtinu stai ka: jeigu sis argumentas butu neprtekaistingas, tai jis lygiai taip pat tvirtai [rodytu. kad visi valdovai, dar daugiau - tik valdovai turi buti dar ir sventikai, nes lygiai taip pat tikra, jog is pradziu .seimos tevas budavo ir sventikas. ir savo seirnos ukio valdovas".

69

SEPT I NT AS SKYRIUS

Apie politine, arba pilietine I v isuomene

77. Dievas, sukurdamas zrnogu tokia butybe, kuriai, Jo sprendimu, netinka buti vienai, stipriais poreikio, patogumo bei polinkio akstinais priverte H siekti bendrijos, taip pat aprupino it protu ir kalba, kad galetq jq palaikyti ir ja dz iaugt is. Pirmoji v isuornene buvo vyras ir zmona, kurie pradejo tevu ir vaiku bendrijq, prie kurios ilgainiui prisidejo se imin inko ir tarno bendrija. Ir nors visos jos gali buti iryra kartu ir sudaro viena istisq seirnyna, kurios seimininkas ar seimininka naudojasi setrnai budinga valdzia, nei viena is ju atskirai, nei visos kartu jos nesudaro v.pol itines bendr ijos ", o tuo galime [sitik.mti panagr ineje skirtingus kiekvienos is jq tikslus, rysius bei ribas.

78. Vedybins bendrija sukuriama savanor iska vyro ir moters sutartimi; ir nors sios bendrijos pagrindas pirmiausia yra toji sqjunga ir teise ! vienas kito kuna, kurios reikia svarbiausiam jos tikslui - gunmel pratest i, j i taip pat numato abipuse paramq ir pagalba bei interesu bendruma, kurio reikia ne tik suvienijant jq rupinimasi vieno kitu bei prieraisuma, bet ir auginant bendrus palikuonis, kurie turi teise buti jq islaikomi ir priznlrimi, kol dar patys nepajegia savimi pasirupinti,

79. Juk vyro ir moters sajungos tikslas nera vien g yvybes pradejimas, bet ir - gimines pra-

70

tesimas: todel si vyro ir moters sajunga turi testis ir po gyvybes atsiradimo tiek ilgai, kiek reikia islaikyti ir paremti vaikus, kol jie ismoks issiversti be pasalines pagalbos. Mes matome, kad siai taisyklei, kuria be galo ismintingas Kurejas nustate savo ranku kuriniams. paklusta visi be isimties zemesmeji gyviai. Zole mintanciq gyvavedziu gyvunu atveju patino ir pateles sajunga trunka ne ilgiau negu pats poravimosi veiksmas, nes pateles speniai yra pajegus ismaitinti jaunikli tol, kol jis ismoksta maitintis zole, 0 patinas tik apvaisina patele ir nesirupina nei ja, nei jaunikliu, kuriems jis nieko negali duoti. Taciau plesrunu sqjunga trunka ilgiau, nes patele nepajegia islaikyti saves if gaustu savo palikuoniu pati viena medziodama, 0 medziokle yra kur kas sunkesnis ir pavojingesnis isgyvenimo budas negu maitinimasis zole: patino pagalba yra butina islaikant ju bendra setma, kurios nariai, kol jie patys nepajegra susimedzioti grobio, gali islikti tik bendru patino ir pateles rupesciu. Tq pat] matome ir tarp visu pauksciu (isskyrus kai kuriuos naminius paukscius, kada maisto perteklius islaisvina patina nuo jaunikliu maitinimo ir nipinimosi jais), nes ju jaunikliams lizduose reikia maisto, todel patinas ir patele laikosi drauge tol, kol jaunikliai ismoksta naudotis sparnais ir patys savimi rupintis.

80. Ir tai, manau, yra svarbiausia, jei ne vienintele priezastis, kodel zmoniu patino ir pateles sqjunga buna ilgesne nei kitu padaru - kaip tik todel, kad patele gali pastoti ir de facto

)

/

71

paprastai vel buna neSCla ir pradeda nauja g~yb~ kur kas anksciau, negu pirmasis jos :ralkas tampa nepriklausomas nuo tevu paramos If s~vara?-ki~k~s; jam vis dar reikia paramos, kuriq tun teikti tevai, Vadinasi, ir tevas kuris ~uri ~upinti~. t~is, ~uriems dave gyvyb~, yra ~~arelgot~s ~s~al~Yh vedybinq sajunga su ta pac_Ia motenml. ilgiau uz kitus gyvunus, kuriu pahk.~onys ~ah pradeti rupintis patys savimi anksc~au nei atsiranda nauja gimusiqjq karta ir ku riu ve.dY?inis rysys isyra pats savaime, jie tampa laisvi, kol Himenejas tam tikru metu laik~ vel pasaukia j~.?s i.eskotis nauju sutuoktiniq. ~la negahma nesizaveti didziojo Kurejo ismintmg~mu. Jis: d?vanodamas zmogui sugebejima ne hk tenkinti savo esamas reikmes. bet ir numatyti ateit] bei jai ruostis, padare butina, kad vyro ir zmonos bendrija butu patvaresne negu. ~it~ gyvunu patino ir pateles bendrijos, ~ad. sitaip Jq darbstumas butu skatinamas, 0 ju mteresai labiau sutelkiami tenkinant savo ~endrq palikuoniu poreikius ir kaupiant reikahngas atsargas, 0 tam labai kenktu atsit iktines jungtuves arba lengvas ir daznas vedybines bendrijos ardymas.

81. Taciau nors sie zmonijos saitai daro zmon~q vedybinius rysius patvaresnius ir ilgalaik~us, palyginti su kitomis gyvunu rusimis, vis delto reikia tssietskmtt, kodel si sutartis, laid~?janti gimines pratesima, auklej ima ir paveldejima, negali buti nutraukiama arba susitarimu, arba praejus tam tikram laikui, arba esant tam tikroms sqlygoms, kaip ir visos kitos

72

savanoriskos sutartys? Juk nei sio dalyko prigimtyje, nei jo tiksluose nera jokio biitinumo, kad ji visuomet isliktu iki gyvos galvos,turiu omenyje tuos, kurie nera varzomi jokio valstybes [statymo, reikalaujancio, kad visos tokios sutartys butu amzinos.

82. Taciau vyras ir zmona. kad ir turederni viena bendra rupestj, vis delto skiriasi mastymo budu, todel neisvengiamai kartais skiriasi ir valia. ·0 kadangi butina, kad kas nors turetu galutin] sprendima (t.y. vadovautu}, tai pagal prigimt] vadovauja vyras kaip gabesnis ir stipresnis. Taciau tai galioja tik jq bendro intereso ir bendros nuosavybes dalykams, 0 zmona turi savo tikrose valdose visa tai, kas pagal sutart] yra jos ypatinga teise, bent jau nesuteikiama vyrui daugiau teises i jos gyvyb~ negu kad si turi sios teises vyro atzvilgiu. Vyro valdzta yra tiek tolima nuo absoliucios monarcho valdzios. kad zmona daugeliu atveju turi visiska laisve issiskirti su juo, kai tai numato prigimtine teise arba ju sutartis. Ir nesvarbu, ar ji buvo sudaryta Prigimtineje bukleje, ar pagal jq sa lies paprocius ir [statymus: tevams issiskyrus, vaikai atitenka tevui arba motinai pagal tai, kaip numato sutartis.

83. Kadangi visi santuokos tikslai yra siekiami tiek politiniam valdymui, tiek ir prigimtinei buklei, politine valdzia neapriboja teisiu ar galios vieno is tu, kurie pagal prigimtj butini tiems tikslams, t.y. giminei pratesti ir tarpusavio paramai bei pagalbai jiems gyvenant kartu; ji tik sprendzia nesutarimus, kurie gali kilti

73

tarp vyro ir zmonos del siq t ikslu. Jeigu butu kitaip ir absoliuti galia spresti gyvenimo ir mirties klausimus is prigimties priklausytu vyrui kaip biitina vyro ir zmonos bendrijos S'llyga, tai negaletq biiti jokios santuokos kurioje nors is tu saliu, kur vyrui nera duota tokia absoliuti galia. Bet kadangi santuokos tikslai nereikalingi tokios vyro galios, ji visai jai nebiitina. Santuokines bendrijos sudarymo S'llygos jos nesuteikia jam; 0 visa, ko reikia giminei pratesti bei vaiku prieziurai, kol jie nepajegia patys savimi riipintis,- abipuse pagalba, parama bei palaikymas - gali buti keiciama ir tvarkoma pagal t'l sutarti, kuri is pradz iu itrauke juos i tokia bendrija: juk jokiai bendrijai nera biitina tai, kas nera biitina siekiant to tikslo, del kurio ji [kurta,

84. Apie bendrijq, kuria sudaro tevai ir vaikai, kiekvienas su savo skirtingomis teisernis ir galiomis, esujau taip placiai kalbejes paskutiniame skyriuje, kad man nereikes prie jos daugiau grizti; ir manau, kad visiskai aisku, jog ji toli grazu neprilygsta politinei visuomenei.

85. Seimininkas ir tarnas - sie vardai tokie pat seni kaip istorija, bet jie taikomi labai skirtingomis salygomis gyvenantiems zmonems. Antai laisvas zmogus pavercia save kito zmogaus tarnu parduodamas jam patarnavimus, kuriuos jis [sipareigoja tam tikra laika teikti mainais i atlyginimq, kurt jis turi gauti, ir nors del to jis dazniausrai [Lraukiamas i savo pono seimynq ir pakliista jos [prastai drausmei, tai jo ponur suteikia jo atzvilgiu tik laikina

14

valdzia, ir ne didesne uz ta, kuri numatyta jq sutartyje. Bet yra kitos rusies tarnu, vadinamu ypatingai - vergais, kurie, biidami teisingo karo belaisviai, yra pagal Prigimtine teise atiduoti absolluciai. nevarzomai ju ponu valdziai. Sie zmones. kaip as sakau, yra prarade tei~~ i gyvyb~, 0 su ja - ir savo laisve bei padet] visuomeneje: 0 biidami vergais, jie negali tureti jokios nuosavybes, todel negali priklausyti jokiai daliai pilietines bendrijos, ~~r._ios pagrindinis tikslas yra saugoti nuosavybe. 86~'babar aptarkime seimynos galv'l ir visus tuos pavaldumo santykius, kurie zmona, vaikus, tarnus ir vergus susieja seimynine narnu valdzia, Kad ir kiek visa tai butu panasu savo tvarka, pareigomis, 0 ir skaiciumi i nedidele valstybe, vis delto ji labai nuo jos skiriasi savo santvarka, galia ir tikslu. Be to, jeigu j'l [sivaizduotume kaip monarchija, 0 seimynos galva, paterfamilias, kaip absoliutu jos monarchq, tai tokia absoliuti monarchija turetu Iabai netvirta ir trumpalaike valdzia, nes is to, kas sakyta auksciau. aisku, kad seimynos galva turi itin grieztat laikobei apimties pozluriu apibrezt'l [vairiai suvarzyta galiq tiems keliems asmenims, kurie jai pavaldiis. Juk, isskyrus verga (0 seima vis vien islieka seima, ir seimos galvos, kaip paterfamilias, galia islieka tokia pati, ~epriklausomai nuo to, ar jo seimoje yra ar nera vergq), jis neturi jokios [stat ymines galios spresti ne vieno is jq gyvybes ir mirties klausimo ir apskritai neturi jokios galios, kurios nega-

letu tureti ir seimininke. 0 tas, kuris negali ture- -- .....

1

75

ti absoliucios valdzios visai seirnynai, suprantarna, turi tik ribota valdzia kiekvienam jos nariui. Taciau kuo seirna ar kokia nors kita zmoniu bendrija skiriasi nuo tikros politines visuomenes - tai geriausiai matysime pasiaiskine, kas sudaro pacta politine visuomene,

87. Kaip buvo irodyta, zmogus gimsta turedamas teise i visiska laisve, teise nevarzomai naudotis visomis Prigimties istatymo teisemis bei privilegijomis lygiai su kiekvienu kitu zmogumi ar kitais zmonemis pasaulyje. Todel jis is prigimties turi galia ne tik ginti tai, kas jam priklauso, t. y. savo gyvyb~, Iaisve ir nuosavybe, nuo pazeidimu ir uzpuolimu, bet ir galiq teisti bei bausti kitus uz sio [statymo pazeidimus taip, kaip, j 0 [sitikinimu, reikia, net mirties bausme uz tuos nusikaltimus, kuriu baisumas, jo manymu, to vertas. Bet ne viena politine visuomene negali egzistuoti ar islikt i neturedama jegos, kuri saugotq nuosavybe ir baustu visus visuomenes narius uz nusikaltimus. Todel politine visuomene egzistuoja tada ir tiktai tada, kada kiekvienas is jos nariu yra atsisakes savo prigimtines galios ir atidaves jq i bendruomenes rankas visais tais atvejais, kai jam nera atimta galimybe kreiptis del apsaugos i jos sukurta [statyma. Tad kiekvienas privatus atskiro jos nario sprendimas yra atmetamas, 0 teiseju tampa pati bendruomene, kuri, nustatydama nesaIiskas taisykles ir skirdama visuomenes igaliotus zmones j oms vykdyti, sprendzia visus nesutarimus, kurie gali kilti tarp jos nariu kuriuo nors teises klausimu, be to, [statymo numatyto-

76

t

I

mis bausmemis baudzia uz prasizengimus, padarytus atskiro nario bendruomenei; todel visai lengva atskirti, kas priklauso, 0 kas nepriklauso tai paciai politinei visuomenei. Tie, kurie yra susieti i viena, kurie turi visiems bendra [statyma ir teismq, i kur] galima kreiptis ir kuris igaliotas spresti ju nesutarimus bei bausti nusikaltusius,- visi jie yra pilietineje visuomeneje: 0 tie, kurie neturi jokio bendro teismo (turiu omenyje zemiskajj), vis dar yra Prigimtineje bukleje, kai kiekvienas, nesant salta kito, yra pats sau ir teisejas, ir vykdytojas; tai ir yra, kaip esu auksciau parodes, tikroji Prigimtine bukle.

88. Vadinasi, valstybe igyja galiq nustatyti, kokia bausme turi buti skiriama uz ivairius prasizengimus, padarytus visuomenes nariu, jei jie verti bausmes (tai yra [statymu leidimo gaUa); ji taip pat turi galiq bausti uz kiekviena skriauda, padaryta kuriam nors jos nariui to, kuris nera jos narys (tai yra karo ir taikos galia); ir visa tai daroma, kad butu issaugota visu sios visuomenes nariu nuosavybe, kiek tik tai yra [manorna. Kiekvienas i visuomene istojes zmogus issizada galios savo asmemniu sprendimu bausti kitus uz nusizeng imus Prigimties [statymui, Vis delto jis, atiduodamas terse vykdyti nuosprend] [statymu leidimo valdziai visais tais atvejais, kai jis gali kreiptis i teisma, atiduoda valstybei teise naudotis, kai tik jai to reikia, jo jega vykdant valstybes nutarimus, kurie is tikruju yra jo nutarimai, priimti jo paties arba jo atstovo. Ir cia mes mat orne

77

pilietines visuomenes istatymu leidziamosios ir vykdomosios valdzios pradzia, valdzios, kuri nuolatiniu [statymu pagrindu turi spresti, kiek turi buti baudziama uz nusikaltimus, padarytus valstybes viduje, taip pat nustatyti atskirais nutarimais, paremtais nusikaltimo aplinkybiu issiaiskinimu, kiek turi buti aUyginama is isores padarytoji zala: abiem siais atvejais ji gali naudotis visu visuomenes nariu jega, kai jos prireiks.

89. Vadinasi, kai tam tikras zmoniu skaicius taip susivienija i bendruomene, kad kiekvienas is jq atsisako pagal Prigimties istatyrnq priklausancios vykdomosios valdzios ir atiduoda jq bendruomenei, tada ir tik tada egzistuoja politine, arba pihetine, visuomene. Ir tai [vyksta, kai lam tikras skaicius zmoniu, esanciu prigimtineje bukleje, buriasi i visuomene, kad sukurtu viena tauta, viena politini kuna, valdoma vienos auksciausios valdzios: arba kai kas nors prie jq prisideda ir yra priimamas jau [kurtos valdzios globon. Juk tuo jis [galioja visuomene arba - 0 tai yra tas pats - jos [statymu leidimo valdzia kurti jam istatymus, kaip to reikes visuornenes bendram geriui, ir [sipareigoja padeti juos (kaip savo paties [statymus] vykdyti. Ir sitai perkelia zmones is prtgimtines bukles i valstybine bukle, 0 zemeje atsiranda teisejas, igaliotas spresti visus nesutarimus ir atitaisyti visas skriaudas, kurios gali buti padarytos bet kuriam valstybes nariui, 0 sis teisejas yra [statymu leidimo valdZia arba jos skirtas pareigunas, 0 zmones, kad ir kiek daug

iu. kad ir kaip susitelke, neturintys tokios sprendziancios valdzios, i kuria j ie galetu kreiptis, vis dar yra Prig imtineje bukleje.

90. Dabar tampa aisku, kad absoliuti monarchija, kuria kai kurie zmones laiko vienintele valdzia pasaulyje, is tikruju yra nesuderinama su pi lie tine visuomene, todel apskritai neg ali buti pilietines valdzios forma. Juk pilietines visuomenes tikslas - apeiti ir atitaisyti tuos Priguntlnes bukles nepatogumus, kurie neisvengiami, kai kiekvienas yra teisejas savo paties byloje. Sio tikslo siekiama kuriant viesq valdziq, i kuria gab kreiptis kiekvienas tam tikros visuomenes narys, kai jam padaroma skriauda ar iskyla nesutarimu. ir kuriai kiekvienas tos visuomenes narys privalo paklusti*. 0 kai zmones neturi tokios valdzios, i kuria galetu kreiphs spresdami tarp ju kylancius nesutarimus, ~ada lie .,:is dar tebera Prigmttineje bukleje. Sioje bukleje yra kiekvienas absoliutus valdovas atzvilgiu tu, kuriuos jis valdo.

91. Juk tariama, kad j is vienintelis turi visa - ir i.statymq leidimo, ir vykdomaja - valdzia: tod~l .n~lieka jokio teisejo, jokios galimybes kr~lphs ~ kq nors, kas galetq teisingai ir nesaliskill, turedamas tam igaliojimus spresti , is ko

• "Vie~a visos visuornenes valdzia yra viis kiekvieno asm~~s, p.nklausancio tai visuomenei, ir pagrindinis sios vald~lOs t.Ikslas - pateikti [stat ymus visierns, kurie jai pavaldus .. SIems lStat.ymams tokiais atvejais mes privalome paklust~, neb~nt ats irast q .b~tinas.li~dijimas, kad pagal proto ar~a Dievo [statymq reikia pnesingo dalyko " iHukerte. Bazn. pol., kn. I, s. 16).

78

79

biit~ galima tiketis palengvinti ir atlyginti uZ tas sknaudas ar nepatogumus, kuriuos gali uz!raukti pats valdovas ar jo isakymas, Tad toks zmo2us, nesvarbu, kaip jis tituluojamas: caru didziuoju sinjoru ar dar kitaip, visu tu, kuriuo~ jis valdo, atzvilgtu yra tokioje pat Prigimtineja bukleje, kaip ir visos likusios zmonijos atzvilgiu. Juk visais tais atvejais, kai yra du zmones, neturintys nei nuolatines taisykles, nei bendro teisejo, i kur] zemeje jie galeti; kreiptis spresdami nesutarimus del savo teisiu, jie tebera Prigirntmeja bukleje ir kencia nuo visu jos nepatogumu: ir vienintelis apverktinos valdin~o, ~rba, tiksliau, absoliutaus valdovo vergo, bukles ypatumas toks*: jeigu [prastoje Prigimti-

neje bukleje jis laisvas pats spresti apie savo teise ir ginti j q visomis savo isgalemis, tai tuo atveju, kai jo nuosavybe pezeidziama jo monarcho valia ir jsakymu, jis, priesingai negu gyvenantys pilietineje visuomeneje, ne tik neturi kur kreiptis del teisingumo, bet is jo dar atimta ir laisve spresti apie savo teise ar jq ginti, tartum is jo butu atimtas net apskritai protingos butybes vardas; vadinasi, jis pasmerkiamas visiems tiems vargams ir sunkumams, kuriu galima susilaukti is to, kuris yra ne tik nevarZomoje Prigimtineje bukleje, bet dar ir sugadintas pataikavimo ir ginkluotas jega,

92. 0 tam, kuris mano, jog absoliuti valdzia tsgrynma zmoniu krauja ir pagerina zema zmogaus prigtmt], reikia tik pasiskaityti sio ar kurio nors amziaus istorija, kad [sitikintu priesingu dalyku. Tas, kuris uzgaulus ir skriaudikas Arnerikos miskuose, kazin ar butu geresnis soste, kuriarne greiciausiat dar butu pasitelktas mokslas ir religija pateisinti viska, kad ir kq jis darytu su savo valdiniais, 0 kardas akimirksniu tildytu tuos, kurie drjstu tuo abejoti. Kuo virsta absoliucios monarchijos gynimas, kokiais savo salies tevais j i pavercia valdovus ir i kokia laime bei sauguma ji pakelia tq pilietine visuomene, kurioje sios rusies valdymas tampa tobulas, nesunkiai suvoks tas, kuris pasidomes paskutinemis ziniomis is Ceilono.

93. Tiesa, absoliucios monarchijos, kaip ir kitu pasaulyje egzistuojanciq valdymo Iormu, atveju valdiniai turi kreiptis i istatyma, 0 teisejai turi spresti nesutarimus bei tramdyti bet

• "Norint pasahnti visus tokius skundus, izeidtmus bei s~ria_udas, .t.y. visa, kas bUUlllgd zruonems Pr ig imtineje bukleJe.' ne~a ~it? budo, kaip tik prieiti tarpusavio vienybq ir sutarnna jsteigiant tam tikrq viesq valdziq ir jai paklustant, kad .. tokiu budu tie, kuriems zmones suteike galiq valdyti ir vad,?v~uti, u_ztikrintq vi.siems kitiems taikos, ramybes ir pasitenkinimo bukle. Zmonems visada buvo zinoma, kad t~n, kur pries juos naudojama jega ir jiems daroma zala, jie turi teise gintis. Jie zino]o, kad nors zmonems leistina siekti savo naudos, bet jeigu tai daroma kenkiant kitiems tai su tuo neturi buti taikstomasi ir visi zmones tam !1!ri priestntis vis?mis tin~a~.,?mis priemonerms. Pagaliau jie zinojo, kad j oks zmogus, JeI JIS vadovautust protu, nega1et4 pn~llmti sau galios spresti apie savo patres terse ir savo patios sprendimu jq vykdyti; juk k iek v ionas yra saliskas s':lvo paties ir tu, kuriems jis turi didztaustos [t akos, atzvtlglU; todel gmcams ir neramumams nebutu galo, nebent visi J:endrai sutiktu, jog vist bfitu valdomi vieno [pareigoto zmogaus, nes be tokiosutikimo nebutu jokio pagrindo, kad vienas zmogus imtusi kitq valdyti ir teistf " iHukeris. Ibid., s. 10).

80

6. Dz, Lokas

81

koki. ~murtq, kuris gali atsirastt tarp paCH.J: v~ldmll.J:, tarp vieno ir kito. Tai kiekvienas la_lko butinu dalyku ir juo tiki; ir pelnytai butu paskelbtas visuomenos ir zmonijos priesu eSqs tas, kuris megtntu j i atirnti. Bet ar tai ~aroma is tikros meiles zmonijai ir visuomenei, IS . to g~ravaliskumo, kuris yra musu visu parelga vlen~s kitam,- situo abejoti yra pagrin?o. y~uk tal yr~ ne daugiau, negu kad galetq ": ~mo~a, turetu daryti kiekvienas zmogus, sl:klanhs savo paties galios, naudos ar didybes,- neleisti zaloti ar naikinti vienam kito tuos gyvu.li~s, kurie dirba ir plesosi tik jo ~alo~u~Ul If naudai ir kuriais rupinamast ne IS l_ll~Iles, jauciamos jiems seimininko, 0 is jo meiles sau pactam, del jq jam teikiamos naudos. J~k jeigu butu paklausta, kokia apsauga, kokia ~.zkarda, .esant tokiai buklei, galima gintis nuo Sl? ~bsol:utaus valdovo smurto ir priespaudos,

. t~l jau .uz pat] klausima vargu ar butu atleista. .Jie pasirengo jums atsakyti, kad vi en klausimas ~_pie sauguma uztraukia mirt]. Tarp valdiniu _ J l~ .S.U~l~S - turi buti taisykles, [statymai ir tels~Jal ju tarpusavio taikai ir saugumui garan-

tuoti. Bet jeigu dalykas susijes su valdovu tai jis ~uri b?ti absoliutus ir pakites virs visu t~kiq aphn~yblq;. kadan_gi jis turi galios padaryti daugieu sknaudos ir neteisybes, tai jis teisus tai darydamas. Klausti, kaip jus galite buti apsaugotas nuo skriaudos ar zalos, kuria daro stipriausioji ranka,- vadinasi prabilti atskaluno ir maiStininko balsu. Tarytum zmones, issizadedami Prigimttnas bukles ir susiburdami i vi-

82

suomene, sutiko, kad visi is ju, isskyrus viena, turi buti saistomi istatymu. 0 jis, sis vienas, turetu dar islaikyti visa Prigimtines bukles laisve, sustiprinta valdzios ir istvtrkinta .neba';ldziamumo. Tai reisk.ia manyti, kad zrrtones tokie .kvaili. stengiasi apsisaugoti nuo sesku ar lapiu

daromos j iems zalos, bet buna vi sai patenkinti, dar daugiau, jauciasi saugus, kai juos ryja Iiutai.

94. Taciau, kad ir kq sneketu pataikunai. noredarni suklaidinti zrnoniu protus, tai nesutrukdo zmonems jausti; ir kai jie pamato, kad koks nors zmogus, kad ir kokia padetj uzimantis, yra ana pus tos prlietines visuomen.es, kuriai jie priklauso, ir kad zemeje jiems nera i ka kreiptis del skriaudu, kuriu j ie ~ali. is jo susilaukti, tada jie pradeda SUVOk~l,. JO~ tokio zmogaus atzvilgiu jie patys ~ra Prigimtineje biikleje ir rupinasi. kiek gahma grel~l.au garantuoti sau tokia apsaugq ~r sa~gu~q ~lh~~ tineje v isuomeneje, del kuriu pIfmlau.sla ~l buvo [kurta ir vien del kuriu jie i jq susitelke. Nors is pradziu (kaip bus placiau parodyta samprotaujant toliau) greiciausiai k~~S. nor~ vienas dorybingas ir puikus zrnogus issiskyre is visu kitu taip, kad, pagerbiant j? ge~as savybes bei dorybes kaip tam tikra pnglmt~n~ virsenybe, valdzios vadzios kart~ "'. ~else spresti jq gincus buvo tyliu sutikimu [teiktos

jam i rankas, nesiimant jokiu ~itq .a~s~r~~mo priemoniu, 0 tik pasiremiant visu lSlt~klI~.lmu jo garbingumu bei ismmtlngumu. Bet ~al lalkas~ suteikiantis reiksme ir , kaip mus kai kas non [tikinti, sventuma paproCiams, atsiradusiems del

83

pirmujq amziu nerupestingumo ir neizvalgaus naivumo, Ierne kitokios rusies [pedinius, tada zmones suprato, kad jq nuosavybe nera saugi prie tos valdzios, kuri buvo ' (0 juk valdzia neturi kito tikslo, issk vrus apsaugoti nuosavyb~), ir kad jie niekad negali buti saugus ar ramus, ar Iaikyti save pthetines visuomenes nariais, kol istatymu leidimo valdzia nere tokiose jungtinio zmoniq kuno (pavadinkime H senatu, parlamentu ar dar kitaip) rankose, kai kiekvienas asmuo kartu su kitais, net menkiausiais zmonemjs tampa vienodai pavaldus tiems istatymams, kuriuos jis pats, kaip istatymu kurimo dalis, yra nustates: ir niekas negaIi savo paties valia issisuktt is karta priimto [statymo galios ar kokia nors savo pranesumo dingstimi reikalauti sau isimties ir teisinti savo paties ar savo artimuj q prasizengimus. Ne vienas zmogus piIietineje visuomenojo negaIi buti atleistas nuo jos istatymu vykdymo. Juk jeigu koks nors zmogus galetq daryti ka tik uzsimano ir zemeje nebutq i kq kreiptis del atlyginimo uz jo padaryta zalq ar del

apsaugos nuo jo, tai, klausiu as, argi ji~. nebutu dar visiskoje Prigimtineje bukleje? Ir JlS ne~aletu buti tos pilietines visuomenes dalimi ~r ~os nariu - nebent kas nors pasakys, kad Prigimtine bukle ir pilietine visuomene yra vienas ir tas pats dalykas, 0 sito as dar . ~iekad ~~s~ girdejes net is didziausiu anarchijos gyneju .

ASTUNTAS SKYRIUS

Apie politinu; visuorneruq prcutiui

95. Kadangi zmones, kaip buvo sak~ta, yra is prigimties visi laisvi, lyg~s. ir . nepr~~laus~mi, ne vienam is jl.l negaIi biiti atimta SI padetis ir ne vienas is ju negali buti valdomas kito politines valdzios be jo p.ati~s .sutik~m~; o tai daroma susitariant su kitais zmonerms sueiti draugen ir susitelkti i bendruomene t~~, kad kiekvienas kartu su kitais galetu patogiai, saugiai ir taikiai gyventi netrukdom~i naudodamasis savo nuosavybe ir jausdamasis saugesnis uz tuos, kurie tai bendruomenei neprikla~so. Tai gali padaryti bet koks z~?nil.l ~kalcius, nes kitu laisve nepazeidziama: jie p~he~ami, kaip ir buve, Prigimtines .~~kl~~ l~lsveJ~. Kai tik tam tikras zrnoniu skaicius sitaip SUSl-

* IS pradziu, kartq ltvirtinus tam tikr q valdziq, galbilt nebuvo daugiau mqstoma apie valdymo buda, 0 viskas buvo atiduota tu, kurie valdo, isminciai bei nuovokai, kol is patyrimo buvo iSitikinta, kad tai labai nepatogu vis oms pusems, Dalykas, sumanytas kaip vaistas, is tikrujq tik padidino sopul], kur] jis turejo iSgydyti. Jie suprato, kad visu zmontu nelaimi4 pnezesns yra iu gyvenimas pagal vieno zmogaus valia. Tai priverta juos sukurti [stat ymus. kad zmones is anksto matyt4 savo pareigas ir zinotu bausmes, kurios numatytos uz j4 pazeidimq Wukeris. Ibid.}.

* "Pilietinis [statytnas, budamas visa politinio_ kuno ~: tu, yra virsesnis uz'" kokia nors atskira sito kuno dal] (HukeriB. Ibid.).

84

85

~~ria [kurti viena bendruornene ar valdzfa, [ie isk art susiburia sukurdami vi enq po li tin] kuna, kuriame dauguma turi teis~ veikti ir spresti uz kitus.

96. Juk kai tam tikras zmoniu skaicius kiekvieno individo sutikimu sudaro bendruomenq, tai jie kartu sit'l bendruomene pavercia vienu kunu, turinciu galia veikti kaip vienas kunas. 0 tai imanorna tik daugumos valia ir sprendimu. Juk kadangi tai, kas suteikia judejima bendruomenei, yra tik jq sudaranciu iridiv idq sutikl::. mas, 0 budama vienas kunas, ji turi judeti viena kryptimi, tai butina, kad kunas judetu ta kryptimi, kuria H stumia didesne jegadaugumos sutikimas, antraip j i negaletu veikti ar islikti kaip vienaskunas, viena bendruomene, kaip kad reikalauja visu i ja susitelkusiu indrvidu susitarimas; tad kiekvienas siuo sutikimu yra [pareigotas paklusti daugumai. Todel matome, kad tuose susirinkimuose, kurie veikia pagal valstybcs istatymu igaliojimus, daugumos sprendimas laikomas visumos sprendimu ir, suprantama, pagal Prigimt] ir proto istatyma epibreziamas kaip turintis visumos galiq.

97. Vadinasi, kiekvienas zmogus, sutikdamas kartu su kitais sukurti viena politini kuna, paklustant] vienai valdziai, [sipareigoja kiekvienam sitos visuomenes nariui paklusti daugu~os . sprendimui ir laikyti H galutiniu; antraip SI pumme sutartis, pagal kuriq jis kartu su kitais susiburia i viena visuomerie, nieko nereikstu, ir ji riebutu jokia sutartis, jeigu jis pasihktu laisvas ir nesaistomas jokiu kitu rysiu,

isskyrus tuos, kurie ji saiste Prigimtineje bukleje. Juk kaip tada atrodytu tokia sutartis? Apie kok] naujq isiparcigojimq bus galima kalbeti, jei zmogus bus saistomas visuomenes potvarkiu tik tiek, kiek sie atrodys jam patogus ir kiek j is siems pritars? Tai vis dar butu tokia pat laisve, kokia jis pats turejo iki sutarties arba kokia turi kiekvienas Prigimtineje biikleje, kai gali paklusti ar sutikti, jeigu jam tai patogu, su bet kuriais cia daromais sprendimais.

98. Juk jeigu daugumos sprendimas nebus protingai pripazjstamas kaip visumos sprendimas, privalomas kiekvienam individui, tai be kiekvieno individo sutikimo negaletu buti atliktas joks visumos veiksmas; bet juk sveikatos sutrikimai ir uzimtumas savo reikalais tikrai sukliudys daugeliui zmoniu, kuriu skaicius toli grazu neprilygs visai visuomenei, dalyvauti viesame susirinkime; 0 nuornoniu ivairove ir interesu priesingumas, kuris neisvengiamai atsiranda visuose zrnoniu susiburtmuose, bendra sutarirna padarys beveik nejmanomq. Taigi, jeigu suejimas i visuomene priklausytu nuo sitokiu salygu, jis butu panasus i Katono lankymasi teatre, tantum ut exiret. Tokia tvarka galingaj] Leviatanq paverstu butybe, trapesne uz silpniausra gyvi, ir neleistu jam pergyventi gimimo dienos; 0 sitaip negalima tarti, nebent mes manome, jog protingos butybes nori kurti visuornenes tik tam, kad jas issklaidytu. Juk ten, kur dauguma negali spresti uz visus, ten visuma negali veikti kaip vienas kunas ir todel

86

87

j i bus iskart vel issklaidyta,

99. Taigi, dera suprasti, kad visi tie, kurie, palikdami Prigimtine bukle, vienijasi i bendruomene, visa savo gali'l, kurios reikia siekiant tokio susivienijimo tikslu, atiduoda bendruomenes daugumai, nebent jie gr ieztat susitaria del kokio nors kito, didesnio uz papresta dauguma, skaiciaus. Ir tai padaroma jau vien sutinkant burtis i viena politine visuomene, kas ir yra visa toji sutartis, kuri sudaroma ar turi buti sudaryta tarp individu, ieinanciu i valstybe ar j'l [kurianciu. Taigi klekviena pohtine visuomene pradeda ir is tikruju j'l sudaro ne kas kita kaip tam tikro laisvu zmoniu, sugebanciu sukurti dauguma, skaiciaus sutikimas vienytis ir susiburti i tokia visuomene. Tai ir tik tai dave ar galetq duoti pradzia kiekvienai teisetai valdziai pasaulyje.

100. Cia susiduriu su dviem priestaravimais: pirma, istorijoje nera buve tokiu pavyzdziu, kad sueitu burys nepriklausomu ir tarpusavyje lygiq zmoniu, kurie minetu budu butu pradeje ir [kure valdziq: antra, toks zmoniu veiksmas negalimas teises poziuriu, nes visi zmones gimsta jau egzistuojant tam tikrai valdziai. kuriai jiems reikia paklusti, ir jie net uri teises pradeti nauja valdzia.

101. I pirmaj] priestaravimq galima stai ka atsakyti: visai nenuostabu, kad istorija teikia mums labai mazai ziniu apie zmones, kartu gyvenusius Prtgimtineje bukleje. Sitos bukles

, nepatogumai, taip pat visuomenes meile ir poreikis lemdavo, kad vos tik koks nors jq skai-

cius del siq paskatu sueidavo draugen, jie iskart vienydavosi ir burdavosi, jei tik nuspresdavo laikytis drauge. 0 j eigu mes negahme tarti zmones kadaise buvus Prigimtineje bukleje, remdamiesi tik tuo, kad apie. to~i'l jq bukle mazai esame grrdeje. tai lygial tarp pat galetume tarti, kad Salmanasaro ar Kserkso kareiviai niekad nera buve vaikais, nes mes nesame nieko apie juos girdej~ iki jiems tapus vyrais ir susirinkus kariuomenese- Valdzia visur yra pirmesne uz jos aprasymus~ ? ~a~tas ~etai pasirodo anksciau. negu ilga plhetm.es :lSU~menes raida buna kitais ir labiau reikalingais menais garantavusi zmoniu saugum'l, patogumq ir gerove. Ir tik tada jie pradeda dornetis savo vtsuomenes kureju istorija, ieskoti jos istaku, kai ji buna jau isdilusi is atrninties. Juk su valstybemis buna kaip ir su pavieniais asmenimis: jos paprastai nieko nezino apie savo gimim'l ir kudik yste, 0 jeigu ka nor~ apie t~i ir zino, tai del atsitiktiniq kitu uzrasu, 0 he uzrasai. kuriuos turime apie visu valstybiq pasaulyje pradziq (tsskyrus zydu valstybe, kurioje pats Dievas tiesiogiai [siktso ir kuri visai nerodo palankumo tev isk.ai viespatijai}, visi yra arba aiskus tokios pradzios, kokiq as minejau, pavyzdziai, arba bent jau aktvatzdztat byloja apie jos pedsakus.

102. Tas, kuris nenori pripazinti. kad Roma ir Venecija prasidejo susivienijus keliolikai laisvu ir nepriklausomq vienas nuo kito zmoniu, tarp kuriu nebuvo jokiu prigimtiniq pra.nasumo ar pavaldumo rysiu, tik rodo keista

88

89

po1i~~i ne~gti ,akivaizdzius dalykus, kai jie ~e~h,hn~a JO hipotczas. Ir jeigu galima pasitiketi ~ozefo Akostos zodziu, tai jis sako, jog daugelyje Amerikos krastu apskritai nebuvo ~aldzlOs. ",~ra tvirtas ir aiskus pagrindas speh,- s~~o.Jls,-, kad sie zmonss, t. y, Peru gy_ vent?Jal, llgq laika neturejo nei karaliu, nei valSty_blq, 0 gyve no buriais, kaip kad dabar Floridoje g~ve~a cer ikuanaj. kaip Brazilijos tautos ir daugelis kitu tautu, kurios neturi nuolatinio karahaus, bet prireikus taikos ar karo metu issirenka savo vadu tq, kuris jiems patinka " (Kn. I, s. 25). Jei kas pesek ytu, kad kiekvienas zmogus ,t~n gim~t~ savo tevo ar seimos galvos valdmm,- tal Ja_u b,uvo irodyta, jog vaiko pa:aldu~as s~v_o tev~l neatima is j 0 laisves [eiti !. tobq, pol itinq visuornene, kuri jam atrodo tmka~~lla~sia; taciau, siaip ar taip, yra aisku, kad sie zmones tikrai bud avo laisvr: kad ir kO,ki~ vi,rsen~b~ kam nors is jq no;etq pri~k~rh kei kune dabartiniai politikai, jie patys

1 ]q nepr_etenduodavo, visi pagal susitarimq buvo lygus, kol tuo paciu susitarimu iskeld~vo sau ~aldovus. Vadinasi, visos ju politines :ls~ome,nes ~ras~d~.davo savanoriSka sqjunga ~r z~omq, laisvai issirenkanciq savo valdytoJUs ir valdymo formas, tarpusavio sutarimu.

, 103. !r as tikiuosi, kad bus pripazinta, jog he, ,kune, pasak Justino pasakojimo, su Palantu pasitrauke is Spartos, buvo laisvi ir vienas nuo k~~o nepriklausomi zmonas, 0 savo vyriausyb~ JI~ ~ukure savo paciu susitarimu. Taigi as pateiktau keletq istorijos pavyzdzrq, kaip

90

laisvi ir Prigimtineje bukleje esantys zmones. sueidarni draugen, susivi enijo ir pradejo valstybe. Ir jeigu tokiu pavyzdziu trukumas butu argurnentas, irodantis, kad valdzia sitaip neatsirado ar negaletu atsirasti, tai, manau, teviskos viespatijos gynejams geriau butu jo visai neliesti negu H naudoti neigiant prigimtin~ laisve. Juk jeigu jie gali pateikti tiek daug pavyzdziu is istorijos apie tai, kaip valdzios budavo kuriamos teviskaja teise, tai manau (nors isvada, paremta pereinant nuo to, kas buvo, prie to, kas turi buti, nera it in patikima), jog butu galima be didesnio pavojaus nusileisti jiems siuo klausimu. Bet jeigu man bus leista j ierns siuo atveju patarti, tai jierns geriau butu per daug nesigilinti i valdzios saltinius, kokie jie de iacto yra, kad paskui nereiketu jos pagrinduose surasti dalyku, labai nepalankiu tam tikslui, kurio jie siekia, arba tai valdziai, kur ia jie gina.

104. Tad baigdami galime sakyti: protas yra aiskiai musu puseje bylodamas, kad zmones is prigimties yra laisvi; ir kadangi istorijos pavyzdziai rodo, jog visos pasaulio valdzios, kurios buvo sukurtos taikiai, is pradziu remesi siuo pagrindu ir buvo kuriamos zrnoniu sutarirnu, tai turbut nereikia abejoti, kieno puseje tiesa, ar kokia buvo zmonijos nuornone ir praktika kuriant pirmasias valstybes.

105. As neneigsiu, kad, atsigrezdami i praeit], i valstybiu pradzia, kiek mums ja atskleidzia istorija, mes dazniausiai pamatysime, kad jos valdomos ir vadovaujamos vieno zmogaus, As

91

\.

taip pat esu Iinkes manyti, jog ten, kur seimyna budavo pakankamai didele, kad galen; pati save isrna it irrti , ir issaugodavo savo vientisuma nesusrmaisydam., su kitais, ten valdzia paprastai prasidedavo nuo tevo. Juk tevas, kaip ir kiekvienas kitas zrnogus, turedarnas pagal Prigimties [stat yma teise savo nuoziura bausti uz kokius nors sio istatymo pazeidimus, tuo paciu pagrindu galejo bausti savo prasizengusius vaikus net tada, kai jie jau budavo iSaug~ is vaikisko amziaus: ir labai tiketina, kad jie paklusdavo jo nuobaudoms, 0 savo ruoztu visi kartu su juo susivienydavo pries pazeideja, suteikdami tevui galiq ivykdytt nuosprend] uz kok] nors pazeidirnq ir sitaip praktiskai paversdami H [statyrnu kureju ir valdovu visiems tiems, kurie liko kartu su jo seimyna. Jis budavo labiausiai vertas jq pasitikejimo: tevo melle g yne jq nuose v ybq ir jq interesus, kai jie buvo jo priziurimi, 0 del vaikystes [procio jam paklusti buvo lengviau pakelti pavalduma jam negu kam nors kitam. Vadinasi, jeigu jiems reikejo tureti valdova, nes sunku isvengti valdymo zmonems gyvenant kartu, tai kas, jei ne Ju visu tevas, galejo pirmiausia buti tuo zmogumi, nebent del apsileidimo, ztaurumo ar kokio nors kito dvasios ar kuno trukumo j is nebuvo tam tinkamas? Bet tais atvejais, kai tevas numirdavo palikdamas [pedini, kuris del nebrandumo, isminties, drasos ar kitu savybiu stokos maziau tikdavo valdyti, arba kai sueidavo kelios seirnos ir susitardavo gyventi kartu, tada, be abejo, jie pasinaudodavo savo prigimtine laisve

92

issirinkti tq, kuris, j4 manymu, buvo gab~a~sias ir tinkamiausias gerai valdyti. Tai patvirtina Amerikos tautos, kurios, gyvendamos ten, kur j4 nepasieke dvieju didziuliu Peru. ir ~eksikos imperiju pergalingi kardai ir beslple~lancios valdos, megavosi savo prigimtine laisve. nors, ceteris paribus, jos paprastai teikdavo pirmenybe savo velionio karaliaus ip~diniui; taciau jeigu jis kokiu nors poziuriu pasuody~~v:o esas silpnas ar negabus, jie apeid~:vo .n ~r issirmkdavo sau valdovu pat] tvirciausta U

drasiausia vyrq. . .

106. Taigi, nors Zvelgdami tolyn i praeit].

kiek jq atskleidzia rasytines zinios apie pasau~ lio apgyvendinimq ir tautu istorija, paprastai [sitikiname valdzia esant vienose rankose, bet tai nepaneigia to, ka as tvirtinu, t.y. kad politines visuorneries pradzia priklau~o .nuo individu sutikimo susiburti ir sukurh. Vle~q visuomene. Sitaip susibure, jie gali kurt! tokiq valdymo forma, kuri j iems atrodo tinkam.iausi~. Bet kadangi zmonems tai dave ding~t~ k~al~ dingai manyti, jog valdzia sa~o pfl?lmhml yra monarchine ir prikla~s~v tevu:,. c:a b~s ne pro salt pasvarstyti, kodel IS pradziu zmones paprastai apsistodavo prie sios valdymo .formos~ juk nors is pradziu, pirmakart formuo~~nt k~1 kurias valstybes, del tevo isk ilumo valdzia galejo buti sukurta ir atiduota i vienas raI_Ik~s, vis delto visiskai aisku, kad sios vienvaldmes valdzios formos issilaikymo priezastis buvo ne nusileidimas ar pagarba tevo autoritetui, nes visos smulkios monarchijos, t. y. beveik visos monar-

93

chijos, nenutolusios nuo savo pirrrrykscrq istaku, dazniaus iai ar bent jau retkarCiais budavo renkamos.

107. Pirmiausia is pat pradziu valdantis teves :avo atzalas vaikystajo pripratino prie vieno zmogaus va~ovavimo ir ismoko jas suprasti. ~ad tada~ ~al v~ldzia naudojamasi rupestingat ir sumamai, su svelnumu ir meile tiems kurie ?,ra jos globojami, tada ji pajegi pa~Upinti If ~ara~.tuo~i zmonems visa tq politinc laime, kunos j ie siek ia visuornenejo: tad nieko nuostabaus, kad jie paprastai pasilikdavo ir rinkdavosi tq valdymo forma, kuri jiems vi siems buv~ nuo vaikystes iprasta ir, kaip ju patirtis b~lo]O,. lengvai pakeliama ir saugi. Jeigu dar pnd~rsIme, kad monarchija yra paprasta ir savaime suprantama forma tiems zmonems kuriu ~ati.rtis nora supazindinusi su valdymo' form.q IV.~lfove, 0 imperijos puik ybe ir izulumes ne~a . Is~ok.~ saugotis kesinimusi i laisve ar ?alm~nhs del absoliucios valdztos nepatogumq, ~. kunuo.s monarchija yra linkusi ir prie kuriu ]1 pamazu veda, tai visai nenuostabu, kad jie ne _per ?aug varginosi ieskodami budu apriboti savivalq tu, kuriems jie suteike valdzios g.aliq, ir ne~egino kurti valdztos galiu pus~ausvyrq atiduodami jas i skirtingas rankas. JI~ nebuvo kentejq nuo tironiskos viespatijos pnesp~udos, 0 ir to amziaus paprociat, nuosavybe ar gyvenimo budas (kurie teikdavo ~edau~ peno pavydui ar puikybei) neduodavo ~lems jok io pagrindo baimintis ar rupintis nuo lOS apsisaugoti; todel nekeista, kad jie pripa-

94

zino tokia valdzios santvarka. kuri, kaip sakiau, buvo ne tik suprantamiausia ir paprasta, bet taip pat labiausiai atitiko ju tuometine bukle ir padet], nes jiems labiau reikejo apsaugos nuo svetirnsaliu isiverzimo ir antpuoliu negu [statymu ivai roves. Juk nuosavybe ten buvo labai nedidele, ir nebuvo reikalo tureti ivairiu valdytoju ir daug pareigunu, vykdanciu ir priziurinciu [statymus ten, kur buvo nedaug pazeideju ir nusikalteliu. Kadangi negalima nemanyti, kad tie, kurie taip patiko vienas kitam, jog susibure i viena visuomene, turejo buti susieti kokiais nors paz in ties bei draugystes rysiais ir tam tikru pasitikejimu vienas kitu, tai jie daugiau bijojo kitu negu vienas kito; todel reikia tarti, kad pirmasis ju rupestis ir mintis buvo - kaip apsisaugoti nuo svetimos jegos. Tad visai suprantama, kad jie pripazino tokiq valdzios santvarkq, kuri geriausiai padetu siam tikslui, ir issirinkdavo isminting ieusia ir narsiausia vyra j iems vadovauti kariaujant su priesais, 0 pirmiausia cia buti ju valdovu.

108. Antai matome, kad Amerikoje, kurioje vis dar tebera Azijos ir Europos pirrnuju arnziu tvarka, kai salyje budavo per mazai g yventoju, o g yventoju ir pinigu stoka neskatindavo zmoniu didinti savo zernes valdas ar kovoti del didesnio jos ploto, indenu karaliai yra ne daugiau kaip jq kariuomeniu vadai; ir nors karo metu ju valdzia buna absoliuti, taciau namuose, taikos metu, ji; valdzia labai menka, 0 suverenumas labai kuklus; sprendimai del karo ir taikos paprastai priimami visu zmoniu arba jq

r

I

95

tarybos, nors pats karas, nepr ipazjstantis daugvaldystes, paprastai vadovavimq sutelkia vien tik karaliaus rankose.

109. 0 ir paciame Izraelyje teiseju ir pirmuju karaliu svarbiausias uzdavirrys, matyt, buvo vadovauti karui ir vesti paskui save kariuomenes, kaip tai aisk iai parodoma (ir apie tai dar byloja "isejimas ir atejimas tautos priesakyje", kuris reiskia isej ima i karq ir gri~imq namo savo kariuomenes priekyje) Jafeto 1StOrijoje. Amonitams pradejus kariauti su Izraeliu, issigand~ galadieciai kreipesi i Jafetq, ju seimos nesantuokini vaika, kur] j ie buvo isvare is savo namu, ir su juo suderejo, kad, jam pagelbejus kovojant jiems su amonitais, jie paskelbsia H savo valdovu; tai buvo isreiksta siais zodziais: "Ir visa tauta j i padare savo kunigaiksciu" (Teis 11, 11), 0 tai, matyt, reiske tq pat], kas buti teiseju: "Jephti teise Israeli", t.y. buvo jq vyriausiu vadu, .sescrts metus" (Teis 12, 7). Todel, kai Joatamas peikia Sikemo vyrus, primindamas j iems ju skola Gideonui, buvusiam ju teisejui ir valdovui, jiems sako: .Kurs uz jus kovojo ir state savo gyvyb~ i pavojus, kad jus isgelbetu is Madiano ranku" (Teis 9, 17). Jis niekur neminimas kitaip kaip karvedys, ir is tikruju tai yra viskas, ka randame jo ir kitu teiseju istorijoje. Ir ypac Abimelekas vadinamas karalium, nors jis buvo tik vyriausias ju karvedys. Ir' kai, neteke kantrybes del Samuelio sunu nedoro elgesio, Izraelio vaikai panoro tureti karaliu .kaip visos tautos, o musu karalius mus teis, ir eis musu priesa-

96

kyje, ir kovos uz mus miisu kovas" (I KaT 8,20), Dievas, vykdydamas si jq nora, sako Samueliui: .Rytoj ta pacia valanda, kuri dabar yra, as siusiu pas tave vyra is Benjamino zemes, o tu H patepsi vadu mano tautai Israeliui: jis isgelbes mana tauta is Pilistimu rankos" (I KaT 9, 16), - tarsi vienintelis karaliu uzdavinys butu vadovauti jq kariuomenems ir kautis juos ginant; ir atitinkamai [sventinimo metu Samuelis, pildamas is indo alieju ant Sauliaus galvos, paskelbia: "Stai, Viespats patepe tave kunigaiksciu savo tevonystei " (I KaT 10, 1). Stai kodel po to, kai Saulius buvo iskilmmgai paskelbtas karaliumi ir genciu pasveikintas Mispoje, tie, kurie nenorejo matyti H savo karaliumi, neturejo kitu priestaravimu, kaip tik stai tok]: "Argi sitas gales mus isgelbeti? " (I KaT 10, 27), - tarsi jie butu pasake: "Sis zmogus neturi nei igudziq, nei reikiamos karo patirties, kad galetu mus apginti ". 0 kai Dievas nusprende atiduoti valdzia Dovydui, jis tai padare tokiais zodziais: "Bet dabar tavo karalyste neissilaikys. Ponas Dievas sau vyra issiskyre pdgal savo sirdj, tam Ponas Dievas prisake kun igaiksciu buti ant jo zmoniu" (I KaT 13, 14), tarsi visa karaliaus valdzia butu tik vadovavimas kariuomenei; todel gentys, kurios liko istikirnos Sauliaus seimai ir priesinosi Dovydo karaliavimui, atejusios i Hebrona deretis del paklusimo jam salygu, [rodineja jam, be kita ko, kad jie privala jam paklusti kaip savo karaliui, nes jis is tikruju buves jll karaliumi Sauliaus laikais ir todel jie netur]

7. Oz. Lokas

97

·1 I

jokio pagrindo nelaikyti jo savo karaliumi ir dabar. "Neseniai,- pasake jie,- kai Saulas dar karaliavo, tu izraeliecius isvesdavai ir atvesdavai; ir Ponas Dievas pasake tau: .Tu ganysi tauta mana Izraeli, ir tu busi Izraelio vadas " (2 Kar 5, 2).

110. Taigi galbiit viena seima pamazu isaugo iki valstybes, 0 tevo valdzia budavo perduodarna vyresniajam sunui, tad kiekvienas uzaugdavo jos globojamas ir tylomis jai paklusdamas; kadangi jos lengvumas ir nesaliskumas nieko nezeisdavo. jq pripazindavo kiekvienas tol, kol, matyt, laikas jq [tvirtino, 0 tada jos paveldejimas buvo nustatytas privaloma tvarka; arba galbiit kelios seimos ar keliu seimu palikuonys, suarteje del atsitiktinumo, kaimynystes ar bendro reikaio, susibure i visuomene: vyriausiojo, kurio vedami jie galetu apsisaugoti nuo priesu karuose, reikalingumas ir tas didziulis pasittkejimas vienas kitu, kur] Ierne neturtingo, bet doro amziaus nekaltumas ir nuosirdumas (tokie yra beveik visi tie amztai, kai buvo kuriamos ilgai issilaikiusios val stybes}, skatino pirmuosius valstybiu kurejus dazniausiai telkti valdzia vieno zmogaus rankose be jokiu apibreztu jos ribu ar suvarzyrnu, isskyrus tai, ko reikalinga dalyko prigimtis ir valdymo tikslas. Valdzia jam budavo suteikiarna bend ram labui ir saugumui garantuoti, ir kaip tik siems tikslams valstybiu vaikysteje ji paprastai budavo naudojama; juk jei butu buve kitaip, jaunos visuomenes nebutu galejusios issilaikyti, Be tokiu tevu martintoju, be

98

sio valdovu rupinimosi visos valstybes butu isirusios del savo kudikystes silpnumo ir ligq, 0 valdovas kartu su tauta butu greitai prazuves.

111. Taciau nors aukso amzius (kol dar tusctagarbiskumes ir amor sceleratus habendi, prakeiktas turtu troskimas, nebuvo sujaukes zmoniu protu ir sukures iskreiptos valdzios ir garbes sampratos) issiskyre didesniu dorybingumu, todel ir geresniais valdovais bei mazia u pagedusiais valdiniais, ir nebudavo, viena, virsijamos prerogatyvos pr ispaudz iant tauta bei,

antra, kokiu nors gincu del privilegijq, mazmanctu ar ribojanciu pareigiino valdzra, taigi jokiu nesutarimu tarp valdovu ir taut os del

- valdytoju ar valdymo", vis delto, kai velesniais amziais tusciegarbiskumas ir prabanga pradejo igyti ir didinti valdziq, nesirupindami, kokiam tikslui ji buvo duota, ir talkininkaujant patai-

I kavimui, ismoke valdovus tureti konkrecius ir nuo savo tautos atskirtus interesus, tada zmones suprato butinybe atidziau issiaisk inti valstybes kilme ir teises, surasti budu sutramdyti savivale ir uzkirsti kelia piktneudziavimui ta valdzia,

• "IS pradziu, kartq [tvirttnus tam tikra valdziq, galbut nebuvo daugiau mastoma apie valdymo buda, 0 viskas buvo palikta tu, kurie valdo, isminciai bei nuovokai, kol is patyrimo buvo jsitfkinta, kad tai labai nepatogu visoms pusems. Dalykas, sumanytas kaip vaistas is tikruju tik padidino so-

• pul], kur] jis turejo isgydyti. J ie suprato, kad visu zmoniu ne-. i laimiu p riezestis yra jll gyvenimas pagal vieno zmogaus va-

, liq. Tai juos priverte sukurti [statymus, kad zmones is anksto matytu savo pareigas ir zmotu bausmes, kurios numatytos uz jll pezeidimq" l;Hukeris. Bazn, pol., kn. I, s. 10).

99

kuria patikeje kitam tik del savo paciu gerio, dabar mato naudojama jiems kenkti.

112. Tad mes galime matyti, kad visai tiketina, jog is prigimties laisvi zrnones savo paciu sutikimu arba pasidave savo tevo valdziai, arba, ivairioms seimoms buriantis i valstybe, atidave valdzia i vieno zmogaus rankas ir pasirinko vieno asmens vadovavima neiskeldami jokiu apibreztu salygu, ribojanciu ar reguliuojanciu jo valdzta, nes pasikliove jo garbingumu ir sveiku protu; taciau jiems niekada nesisapnavo, kad monarchija yra jure Divino, apie kuria is zmonijos mes niekada nebuvome girdeie. kol jos mums neapreiske sio paskutinio amziaus teologija; ir jie niekad neleido tevo valdziai tureti teise viespatauti ar buti kokios nors valdzios pagrindu. Ir viso sito pakanka norint parodyti, kad, remdamiesi turimais istorijos duomenimis, mes galime pagrjstai daryti isvada, jog kiekviena taikinga valdzios pradzia yra paremta tautos sutikimu. As sakau .tatktnga", nes kitoje vietoje turesiu progq kalbeti apie uzkariavima, kur] kai kas laiko vienu is valdzios [kurimo budu.

Kitas pr iestaravunas, kuris pateikiamas manajam valstybiu atsiradimo aiskinimui, yra toks.

113. .Kadangi visi zmones gimsta esant tam tikrai valdziai, nejmanoma, kad kuris nors is jq turetu laisve ir teise vienytis su kitais ir kada nors [kurti nauja valdzia ar iskelti teiseta vyriausybe" .

Jei sis argumentas neprtekaistingas, tai leiski-

100

te paklausti: kaip atsitiko, kad pasaulyje tiek daug teisetu monarchijq? Juk jei kas nors, remdamasis sia prielaida, gali man parodyti koki nors zmogu is bet kurio amz iaus, kuris butu laisvas kurti teiseta monarchijq, tai man reikes parodyti jam desimt] kitu laisvu zmoniu, kurie laisvi tuo pat metu susivienyti ir [kurti naujq valdzia - monarchija ar kokios nors kit os formos valdzia. Tai irodo. jog jeigu bent vienas, gim~s esant kito valdziai, gali buti tiek laisvas, kad t11 retu teise suburti kitus i nauja viespatija, tai kiekvienas, gim~s esant kito valdziai. gali buti tiek pat laisvas ir turi teis~ tapti savarankiskos valdzios atstovu arba valdiniu. Taigi, remiantis jq paciu principu, arba visi zmones - nesvarbu, kur gim~, - yra laisvi, arba yra tik vienas valdovas, tik viena teiseta valdzia zemeje: ir tada jiems belieka tik parodyti mums tq valdziq, 0 kai j ie tai padarys, as neabejoju, visa zrnonija mielai sutiks jai paklusti.

114. Nors, atsakant i priestaravimq. pakanka parodyti, kad jis ivelia juos i tokius pat sunkumus, kaip ir jq priesininkus, as dar meginsiu daugiau atskleisti sio argumento silpnuma.

.Visi zmones,- sako jie,- gimsta esant tam tikrai valdziai, todel j ie neturi teises kurti naujos. Kiekvienas gimsta savo tevo arba savo valdovo valdiniu, todel yra susietas arnzinu pavalduma ir istikimybes saitu." Visiskai akivaizdu, kad zrnonija niekada nepripazino ir nepaise to pavaldumo, kuriame zrnones atsiduria gimdami ir kuriuo jie be ju paciu sutikimo butu ipareigoti paklusti valdovams ir jl! [pediniams.

101

115. Juk nei sventoje, nei pasaulietineje istorijoje nera daznesniu pavyzdziu negu tie, kad, kai zrnones iseidavo ir nebepaklusdavo tai jurisdikcijai, kuriai esant gime, seimai ar bendruomenei, kurioje uzaugo, ir ikurdavo naujas valdzias kitose vietose, tada ir atsirado amztu pradzioje visa ta gausybe smulkiu valstybiu, kuriu skaicius vis didejo, kol dar buvo pakankamai joms vietos ir kol stipriausios ar laimingesnes is ju prarijo silpnesnes; 0 didziosios, vel skildamos i dalis, issisklaidydavo i mazesnes viespatijas: visa tai liudija pries teviskaj] suvereniteta ir akivaizdziai irodo, jog ne tevo prigimtine teise, perduodama jo palikuonims, is pradziu sukure valstybes; juk tokiu pagrindu negaletu atsirasti tokia gausybe smulkiu karalysciu, butu tik viena visuotine monarchija, jeigu zmones neturetu laisves atsiskirti nuo sevo seimu ir savo valstybes, kad ir kokia ji butu, ir atsiskyre kurti naujas valstybes ir kitas vyriausybes, kurios jiems atrodytu tinkamiausios.

116. Tokia yra buvus pasaulio praktika nuo pat j 0 pradzios iki siu dienu: 0 ir dabar toj i aplinkybe, jog zmones gimsta jau susidariusiose ir senose valstybese, turinciose [tvirtintus istatymus bei nusistovejusias valdymo formas, nera didesne kliutis j4 laisvei negu kad jie gimt4 giriose tarp laisvai ten klajojanciu ir niekuo nevarzomu ciabuvtu. Juk tie, kurie nori mus [tikinti, kad kadangi gimstame esant tam tikrai valdztai, tai ir esame jos valdiniai ir negalime tureti jokios teises i Prigimtines bukles laisve, neturi jokio kito argumento (paliekant nuosalyje te-

102

vo valdzios argumentq, kuri mes jau atmeteme), isskyrus ta, jog musu tevai ir proteviai issizadejo savo prtgimtines Iaisves ir tokiu budu save ir savo palikuonis amzinais pavaldumo saitais susiejo su ta valdzia, kuriai jie patys pakluso. Visiskai teisinga: jeigu kas nors yra [sipareigojes ar daves pazadus, tai privalo juos teseti, taciau jokia savo sudaryta sutartimi jis negali suristi savo vaiku ar palikuoniu, Juk jo sunus, tapdamas vyru, tampa visiskai laisvas kaip ir jo tevas, ir j okiu savo veiksmu tevas negali kam nors atiduoti savo sunaus ar kieno nors kito laisves. Tiesa, teise i zeme, kuria jis naudojosi kaip kurios nors valstybes valdinys, jis gali susieti su tokiomis sqlygomis, kurios [pareigos jo sunu priklausyti tai visuomenei, jei sis nores naudotis buvusiomis tevo valdomis; juk sios valdos yra tevo nuosav ybe, tad jis gali jas perleisti ar palikti kam nori.

117. Ir kaip tik sitai dazniausiai buvo klaidos, sprendziant musu klausima, priezastis, Kadangi val sty be neleidzia, kad kuri nors jos valdu dalis butu atskirta ar kad ja naudotusi kas nors, nepriklausqs jos bendrijai, tai sunus paprastai turi naudotis tevo valdomis tomis pat sqlygomis, kurias pripazino jo tevas, tapdamas sios visuomenes nariu; taip jis iskart tampa pavaldus tai vyriausybei, kuri yra ten [sitv irtinus, taip pat kaip kiekvienas kitas sios valstybes valdinys. Taigi tiktai laisvu zmoniu, gimusiq esant kuriai nors valdziai, sutikimas dare juos valstybes nariais; o kadangi sitq sutikirna kiekvienas, sulaukes brandos amztaus, duoda atskirai, 0 ne visi kartu,

103

tai zmones jo nepastebi ir manydami, kad jis apskritai neduodamas ar visai nereikalingas, padaro isvada, jog jie is prigimties yra tiek pat valdiniai, kiek ir zmones.

118. Taciau visiskai aisku, kad patios vyriausybes tai supranta kitaip; jos nereikalauja pavaldumo is sunaus vien del to, kad joms pavaldus buvo jo tevas, jos nelaiko vaiku savo valdiniais vi en del jq tevu pavaldumo joms. Jeigu Anglijos valdinys turi vaika nuo savo tevynaines Prancuzijoje, tai kieno valdinys sitas vaikas? Ne Anglijos kara liaus, nes jam dar turi buti suteikta tokia privilegija. Ir ne Prancuzijos karaliaus, nes kaip tada jo tevas gali tureti laisve issivezti H ir aukleti, kaip jam patinka. Ir argi kada kas nors buvo laikomas isdaviku ar perbegeliu, jeigu pasitrauke ir kariavo su ta salimi, kurioje jis gime tevams, buvusiems ten svetimsaliais? Tad visiskai aisku is paciu vyrtausybiu praktikos ir is sveiko proto [statyrnu, kad vaikas negimsta kokios nors salies ar vyriausybes valdiniu. Jis yra tevo globojamas bei valdomas, kol sulaukia brandos amziaus, 0 tada, jau budamas laisvas zmogus, gali rinktis valdziq, kuriai jis noretu buti pavaldus, ar visuomene, prie kurios jis noretu prisideti. Juk jeigu anglo sunus, gim~s Prancuztjoje, yra laisvas taip pasielgti, tai aisku, kad jo tevo pavaldumas siai karalystei jo niekam ncipareigoja, kaip jo nejpareigoja ir kokios nors jo proteviu sutartys. Kodel tuomet j 0 sunus del tos patios priezasties negali tureti tokios patios laisves, net jei jis butu gim~s kur nors kitur? Juk valdzia, kuria tevas is prigimties

turi savo vaikams, yra ta pati, nepriklausomai nuo to, kur jie butu gim~, ir prigirntiniu pareigu rysiai nera ribojami karal ysciu ir valstybiu nustatytomis sienornis.

119. Kadangi kiekvienas zmogus, kaip buvo parodyta, yra is prigimties laisvas ir kadangi niekas negali priversti H priklausyti nuo kokios nors zemiskos valdz ios be j 0 paties sutikimo, tai reikia issiaiskinti, kas laikytina pakankama israiska to sutikimo, kuris darn j i pavaldu kurios nors valdzios [statymams, Paprastai kalbama apie pareiksta ar tylu sutik ima, kuris siuo atveju mus ir domina. Niekas neabejoja, kad kurio nors zmogaus pareikstas sutikimas stojant i kokia nors visuomene iskart padaro H tikruoju tos visuomenes nariu, jos vyresn ybes valdiniu. Sunkiau suprasti, kas turi buti laikoma tyliu sutikimu ir kiek toks sutikimas ipareigoja, t. y. kiek galima pripazmti, kad kas nors yra sutikes ir sitaip pripazines tam tikrq valdzra, jei tokio pareiskimo apskritai nera padares. I tai atsakysiu, kad kiekvienas zmogus, kuris turi kokia nors nuosavybe ar naudojasi kuria nors valstybes valdu dalimi, jau vien tuo yra daves savo sutikimq ir [sipareigojes laikytis tos valstybes istatymu, kol jis naudojasi sitais dalykais, kaip ir kiekvienas kitas jos valdinys, nepriklausomai nuo to, ar jo nuosavybe yra zeme, atiduota jam ir jo [pediniams amzinam naudojimui, ar tik bustas savaitei, ar tik tai, kad jis gali laisvai naudotis keliais; prektiskai toks sutikimas yra pats zmogaus buvimas tam tikros valstybes teritorijoje.

104

105

120. Norint geriau tai suprasti, reikia atsizvelgti i tai, kad kiekvienas zmogus, kai ~i~mqkart stoja i kokia nors visuornene, tampa jar pavaldus, kartu jai pavaldzra padaro ir tq nuosavybe, kuria jis turi arba kuria [sigys (jei ji dar nepriklauso kuriai nors kitai valstybei). Juk butu akivaizdus priestarevi mas manyti, kad zrnogus stoja kartu su kitais i visuomene turedamas tikslq saugoti ir tvarkyti nuosavybe, 0 tuo pat metu taria, jog jo zeme, kurios nuosavybe tvarkytina visuomenes [statymais, turi nepriklausyti nuo jurisdikcijos tos valdzios, kuriai jis pats kartu su zemes nuosavybe yra pavaldus. Taigi tuo paciu aktu, kuriuo kas nors savo paties asmen], pries tai buvus] Iaisva, skiria valstybei, paski ria jai ir savo nuosavybe, pries tai buvusia laisva: ir viena, ir kita, asmuo ir jo nuosavybe, tampa pavaldus tam tikros valstybes vyriausyber ir valdziai. kol ta valstybe egzistuoja. Nuo tada kiekvienas, kuris paveldedamas ar pirkdamas, ar kaip nors kitaip igyja teise naudotis kuria nors dalimi zemes, taigi priklausomos tam tikrai valstybei ir jai pavaldzios, privalo jq imdamas priimti ir ta salygq, nuo kurios ji priklausoma, t. y. paklusti, kaip ir kiekvienas jos valdinys, valdziai tos valstybes, kurios jurisdikcijai zeme priklauso.

121. Bet kadangi valdzia turi tiesiogine jurisdikcija tik zemei, 0 jos savininka (kol jis nera is tikruju [sitraukes i visuomene) liecia tik tiek, kiek jis cia gyvena ir ja naudojasi, tai is sio naudoj imosi isplaukianti pareiga paklusti valdziai atsiranda ir isnyksta kartu su siuo naudojimusi;

todel jeigu savininkas, kuris valdziai yra daves tik savo tylu sutikima, panoretu dovanodamas, parduodamas ar kaip nors kitaip atsisakyti savo nuosavybes, tai jis butu laisvas iseiti ir detis prie kokios nors kitos valstybes arba, susitardamas su kitais, [kurti nauja valstybe in v acuis 10- cis bet kurioje susirastoje laisvoje ir nepasisavintoje pasaulio dalyje; taciau jeigu susitarimu arba kokiu nors viesu paskelbimu zmogus yra karta daves sutikima priklausyti tam tikrai valstybei, tai jis yra visam laikui ir besalygiskai isipareigojes but i jos valdiniu ir jau ni ekada negali atgauti Prigimtines bukles laisves, nebent valdzia, kuriai j is pavaldus, butu kokios nors negandos panaikinta.

122. Tai, kad zmogus laikosi sa lies istatymu, taikiai gyvena ir naudojasi [statymu teikiam?mis privilegijomis bei apsauga, dar ne?ad~ro. J~ tam tikros visuomenes nariu; tai yra tik viet me apsauga ir pagarba, kuri pridera visiems .tiems i~ kurios laukiama is visu tu, kurie nekariaudami yra kokios nors valstybes teritorijoje, pavaldzioje valstybes [statymems. Taciau tai nepadaro zmogaus tos visuomenes nariu, amzinu sitos valstybes valdiniu - ne daugiau, negu H savo valdiniu padarytq kitas zmogus, kurio seimynoje jam butu patogu siek tiek laiko gyventi, nors jis, budamas cia, privaletu paklusti tiems [statymams ir tai valdziai, kuriuos cia rastu, Antai matome, kad svetimsaliai, visa savo gyvenimq gyvendami esant svetimai valdziai ir naudodamiesi jos apsauga bei privilegijomis, del to dar netampa tos valstybes valdiniais ar nariais, nors

106

107

jie privalo, net savo sazineje. kartu su vietiniais gyventojais paklusti jos tvarkai. Niekas zmogaus negali padaryti tokio, 0 tik tikras [stojimas i ja pozityviu isipareigojimu ir viesu pazadu bei sutartimi. Kaip tik tai, mano manymu, yra politinil! visuorneniu pradzia ir kaip tik toks sutikimas padaro zmogl! valstybes nariu.

DEVINTAS SKYRIUS

Apie politines visuornenes ir valdzios tikslus

123. Jeigu zmogus Prigimtineje bukleje yra toks laisvas, kaip buvo sakyta, jeigu jis yra absoliutus saves paties ir savo nuosavybes seirnininkas, lygus patiems didZiausiems ir niekam nepavaldus, tai kodel jis nori issisk irti su savo laisve, savo viespatija ir priklausyti nuo kokios nors kitos valdzios galios ir vadovavimo? Akivaizdus atsakymas yra tai, kad nors Prigirntineje bukleje jis turi tokia teise, taciau naudojimasis ja yra it in neuztikrintas ir kiti gali nuolat i jq kesintis: kadangi visi yra tokie pat karaliai kaip jis pats, kiekvienas zmogus jam lygus, ir kadangi dauguma zmoniu nera Iabai grieztt lygybes ir teisingumo gynejai, naudojimasis nuosavybe, kuria jis turi sioje savo padetyje, yra labai nesaugus, labai neuztikrintas. Tai vercia rj] savo noru atsisakyti tos padeties, kuri, kad ir kiek laisva, kupina baimes ir nuolatiniu pavojq; ir ne

108

Q: r~ik~lo j is siekia ir nori stoti i visuomene su kitais jau susivienijusiais ar besiruosianciais vi:nytis t~m, kad visi kartu gintq savo gyvybes, ~(:llsves bel valdas - tai, kq vadinu hendru vardu- nuosavybe.

124. Taigi didysis ir svarbiausias tikslas del kurio zmones vienijasi i valstybes ir pavercia sav~ pevaldztais vyrtausvbems, yra ju nuosav.~bes ~psauga; jai garantuoti Prigirntinejs bukl:Je. __ truks!~ daugelio dal yku.

(_Pirmiausial truksta sukurto, [tvirtinto viesai pripazinto [statymo, kuris butu priimtas 'bendru sutarimu ir pripazmtas gerio bei blogio matu ir bendru. matu sprendziant visus jq tarpusavio n~suta~lmus. Juk nors Prigimties [statymas yra al.skus If.~upra~tamas visoms protingoms butyberns, taciau del savo intereso poveikio bei del gilinimosi stokos jo neismanantys zmones nera li~k~ . pripaz~?ti H esant [statyma, galiojantj kiekvienam IS ju,

125: . .i\ntra,Prigimtineje buklejo truksta zinomo ir nesalisko teisejo, jgalioto spresti visus nesutarimus pagal tam tikrq istatyma. Juk kiekvienas ~ioj~ bu.k~~je yra Prigimties [statymo vykdytojas ir telseJas, 0 kadangi zmonas yra saliski patterns sau, tai aistra ir kerstas juos daznieustai per toli ~uveda, kai, per daug kersciuojantts del savo reikalo, nerupesttngumas ir lengvapedis~uma~ pa~aro juos per daug nedemesingus kitu zmoruu reikalams.

_12Q. Trec~a.,\ Pr ig imtineje bukleje daznai pritruksta. ga~lO~. paremti ir palaikyti teisingq sprendima If Jl deramai [vykdyti. Tie, kurie ko-

109

kiu nors nederamu veiksmu prasizengia, retai Iiausis tai dare, jeigu savo neteisybe jie gali apginti jega. Del tokio priesinimosi daugeliu atveju bausme yra pavojinga ir daznai prazutinga tiems, kurie megina jq [vykdyti.

127. Taigi zmoniu padetis, nepaisant visu Prig imtines bukles privilegijq, yra nepakenciama, kol jie yra joje, todel jie verciami kuo greiCiau burtis i visuomene. Kaip tik del sios priezasties retai sutinkame kiek nors zrnoniu, ilgesnj laika gyvenanciq sioje bukleje. Nepatogumai, kurie jiems ten gresia del netvarkingo ir nenumatomo kiekvieno zrnogaus naudojimosi savo galia bausti kita uz prasizengimus, vercia juos ieskoti prieglobsCio valdzios isleistuose [statymuose ir surasti cia apsaugq savo nuosavybei. Kaip tik tai skatina kiekviena is ju savo noru atsisakyti savo paties baudz iamosi os galios, kad bausme v ykdytu paskirtas vienas is jq ir pagal tokias taisykles, del kuriu susitars bendruomene ar j os igaliotieji asmenys. Ir kaip tik cia turime pirmykste teise ir [statymu leidimo bei vykdomosios valdZios pradmenis, vyriausybiq if paciu visuomeniu pradzta.

128. Juk Prigimtineje bukleje zmogus, jei nekalbesime apie jo turirna laisve nekaltiems malonumams, turi dvi galias .. Pinll9D _-== __ ta.Lgdlia daryti ta, ko, jam atrodo, reikia jo patiesir .kitu apsaugai, kiek tai leidzia Prigimties [statyrnas: siuo [statyrnu, kuris bendras jiems visiems, jis ir visi kiti zmones tampa viena bendruomene, sukuria viena visuomene, kitokia negu visi kiti kuriniai: ir jeigu ne Issigimusiu zmoniu sugedi-

110

I'

mas ir ydingumas, tai nebutu jokio reikalo, jokios butinybes zmonerns atsiskirti nuo sios didzi?Sios ir prigimtos bendruomenos ir burtis i ma~esnes bendrijas. Kita galia, kuria zmogus tun Prigtmttnajo bukleje, yra galia bausti uz ?rasiz~ngimus sitam [statymui" Abiejq siu galiq JI~ atsisakc [stodamas i privactq, jei galiu jq ~alp . pavadinti, arba daline politine visuomsnq If isttreukdemas i kokia nors valstyba, atskirta nuo kitu zmonrq.

. 129. Pirmaja galiq, t. y. galiq daryti tai, ko, Jam a~r?do, ~eikia jo paties ir kitu zmoniu apsaugai, J IS atiduoda tvarkyti visuomenes sukurtiems [statvmerns. kiek to reikia jo paties ir visuomenes apsaugai; ir sie visuomenes [statyrnai daug kur apriboja tq laisva, kuria jis turejo pagal Prigimties [statyma.

130. Antrajq galiq, t. y. galiq bausti, jis atiduoda visa, 0 savo priguntmc jegq, kuria anksciau s~~o paties vienintele valdzia ir nuoziura jis ga~~Jo naudoti vykdydamas Prigimties [statyma, JIS .p~naudoja talkindamas visuomenes vykdomajai valdztat, kiek to reikia [statyrnui. Juk dabar, biidamas naujoje padetyja, kurioje jis gali na~~otis daugeliu patogumq, sukurtu kitu tos paCl?S bendruomenes nariu darbu, pagalba ir bendradarbiavimu, taip pat naudodamasis jos visumines jegos apsauga, jis, rupindamasis savimi, privalo atsisakyti prigimtines laisves tiek, kiek to prireiks vtsuomenss gerovei, klestejtmui bei saugumui. Ir tai ne tik butina, bet ir teisinga, nes kiti visuomenes nariai daro ta patio

131. Nors zmones, susiburdami i visuomena,

111

del jos issizada tos lygybes, laisves ir vykdomosios galios, kurias jie turejo Prigtmtineje bukleje, atiduodami [statyrnu leidimo valdziai teise naudoti jas, kaip to prireiks visuomenes labui, taciau kiekvienas tai daro tik siekdamas geriau apsaugoti save, savo laisve ir savo nuosavybe (nes negalima tarti apie jokia protingq butybe, kad ji keistu savo padet] siekdama jq pabloginti); todel visuomenes galia ar jos [kurta istatymu leidimo valdzianiekada negali buti isplesta daugiau negu reikia bendram labui, 0 privalo saugoti kiekvieno nuosavybe salindama tq trukumu trejetq, kuris Prigimtine bukle daro tokia nesaugiq ir nelengvq. Vadinasi, tas, kuris turi valstybes [statymu leidimo, arba auksciausiaja, valdzia, privalo valdyti pagal nustatytus nuolatinius [statymus, paskelbtus tautos ir jai zinomus, 0 ne pagal susigalvotus potvarkius; jis privalo valdyti talkininkaujant nesaliskiems ir grieztiems teisejams, kurie pagal siuos istatymus turi spresti nesutarimus, ir naudoti savo salyje bendruomenes jegq tik siekiant vykdyti tokius [statymus, 0 uzsienyje - tik uzkertant kelia arba atsilyginant uz svetimu daroma zalq ir ginant bendruomene nuo ju antpuoliu ir [siverzimu. Ir visa tai turi buti siekant ne ko kito, 0 tik tautos taikos, saugumo ir bendro labo.

DESIMT AS SKYRIUS

Apie voistybes formas

132. Kadangi, kaip buvo parodyta, zmonerns pirrnakart susivienijant i visuomene, dauguma savo prigimtimi turi savyje visa bendruomenes valdzia, ji gali retkarciais visa jq panaudoti kurdama tai bendruomenei istatyrnus ir vykdydama tuos [statymus per jos paskirtus pareigunus: tokiu atveju valdymo forma yra visiska demokratija; arba ji gali [statymu leidimo valdzia atiduoti i keleto rinktiniu zmoniu ir jll palikuoniu ar [pediniu rankas, ir tada yra oligarchija; arba i vieno zmogaus rankas, ir tada yra monarchija; jeigu - jam ir jo [pediniams, tai cia - paveldimoj i monarchija; jeigu jam tik iki gyvos galvos, 0 po jo mirt ies teise skirti [pedin] grizta daugumai, tai cia yra renkamoj i monarchija. Ir atitinkamai is siq Iormu kuriamos sudetines bei misrios valdymo formos, kurios bendruomenei atrodo geriausios. Ir j eigu istatymu le idimo valdziq dauguma is pradziu atiduoda vienam ar keliems asmenims tik iki gyvos galvos ar tik tam tikram laikui, 0 po to vel susigrqzina sau auksciausiqjq valdziq, kai si valdzia tokiu budu grazmame .bendruomene gali vel is naujo ir savo nuoziura atiduoti jq i kitas rank as ir taip sukurti nauja valdymo formq; juk kadangi valdymo forma priklauso nuo to, kam suteikiama auksciausioj i valdzia, t. y. [statymu leidimo valdzia (nes nejmanoma [sivaizduoti, kad zemes-

112

8. Dz. Lokas

113

~i~i valdzia i~~,kinetq aukstesniajai ar kas nors, ISS yrus, au~sclausiqjq valdzia, leistu [statymus}, tal, pnklausomai nuo to kam s t iki galia I ' ti , ,u el lama

f eis I lstatymus, tokia yra ir valstybes orma.

133. Vartodamas zod] valstyba" . . d tun , .. , as VIsa a

t ~u 10menYJe ne demokratijq ar kokia nors ki-

bq : dymo forma, 0 kiekvienq nepriklausomq k~n. ru~men~. Jq ~otyna~ vadino zodziu civitas,

q mu~~ kalboJe genausiai atitinka zodis .. V~l~ty_be (c~m~onw_ea1th) ir kuris tikslia~siai aplbudm~"toklq zmonn; visuomen~; zodis bendruome~~ (community) cia tinka maziau," nes v~lst~beJe, gali buti priklausomq bendruomeni

o ZOdlS .. mlest~s" (city) tinka dar maziau. TOdei~ :re~,gdamas dVlprasmybes, as stengiuosi vartoti ~?, I .. v,~lstYbe:' ta prasme, kuria, kaip as atsklei-

zrau, n v~r~oJa ?~ts karalius Dzeimsas, ir ma-

nau, kad tal tikroji JO reiksrno 0 jei k "

ti k . , ,I am nors JIS

?ep?, m a, as rnie la] sutinku pakeisti J'i geres '

zodzm. t niu

VIENrJOLIKT AS SKYRIUS

Apie jstatymq leldimo vakiiios

apimt]

, ~ 34. Kadangi didysis zmoniu tikslas buriantis 1 Visuomen~ yra garantuoti taik '

d " , I q If saugq nau-

b~~:i:l savo, nu~savybe.' 0 didysis irsnkts ir

" " m pasiekn yra tOJe vtsuomen« ie '

zint] lstatymai pirrnasj . k '. . J pripa-

, IS If ertints VISq valsty-

114

biu pozityvus [statymas yra [statymu leidirno valdzios [kurtmas, kaip kad pirmasis ir kertinis prigimties istatymas, kuriam pavaldi net [statymu leidimo valdzia, yra visuomenes ir [kiek tai suderinama su bendru geriu) kiekvieno jos nario apsauga. Si [statymu leidimo valdzia yra ne tik auksciausia valstybes valdzia, bet sventa ir nuolatine valdzia tose rankose, i kurias bendruomene jq karta idejo. Ir joks kieno nors kito [sekas, kad ir kokia jsivaizduojema forma, kad ir kokios jegos remiamas, negali tureti istatymines galios ir privalomumo, jeigu jis nera patvirtintas to [statymu leidimo organo, kur] visuomene issrrinko ir paskyre: juk be sito toks [sakes negaletu tureti to, kas absoliuciai butina, kad jis taptu [statymu, - visuomenes sutikimo, virs kurio nere nieko, kas turetu galia leisti [statymus ' kitaip negu pagal is jos gautq suttkima ir

• .Teiseta galia leisti [statymus, valdancius istisas zmonrq politines bendruomenes, taip esmingai priklauso pacioms toms bendruomenems, kad jeigu koks nors valdovas ar galiiinas zemeje pradetu ja naudotis pats vienas, 0 ne tiesiogiai paties Dievo asmeniskai paskelbtu skyrimu ar be igaliojimo, pirma gauto sutinkant tiems asmenims, kuriems tie jstatymai taikomi, tai tokia padetis butu ne geresne uz gryniausiq tironija. Taigi istatymai, kuriems nera viesai pritarta, nera istatymai" (HuleriB. Bazn. pol., kn. I, s. 10). "Tad siuo atveju mums reikia pezyrneti, kad zmones savo prigimtimi neturi jokios visiskos ir absoliucios teises valdyti istisas zmoniu politines bendruomenes, ir todel be musu paciu sutikimo mes negaletume buti pavaldus jokiam zmogui. Ir mes sutinkame butt valdomi, jei visuomene, kurios dalimi esame, yra kadaise anksciau su tuo sutikusi ir nera veliau to atsaukusi tokiu pat visuotiniu sutarimu.

Vadinasi, visi zmoniu istatymai galioja tik sutartirni"

(Ten pat),

115

!galiojimq; todel bet koks paklusnumas, kuriam kas nors galetq iSkilmingiausiai [stpareigoti, pagaliau yra ribojamas sios euksciaustos valdz ios if skiriarnas [statymq, kuriuos si le idz ia. Ir jokios priesaikos kokiai nors uzsienio galybei ar kokiai nors pavaldziai salies vidaus galiai negali ne vieno visuomenss nario islaisvinti nuo paklusnumo [stat yrnq leidimo valdziat. veikianciei jos pavedimu; ir niekas negali jo [pareigon paklusti tam, kas priestarauja sitaip isleistlems istatymams ar virsija jq leistas ribas; juokinga isivaizduon, kad kas nors privalo besalygiskat paklusti kokiai nors visuomenss veldziai, kuri nera auksciausioji valdzta.

135. Nors jstatyrnu leidimo valdzta. nepriklausomai nuo to, ar ji suteikta vienam ar keletui, nuolat ar tik retkarciais veikianti, yra auksciausiojivaldzia kiekvienoje valstybeje, taciau:

-Pirrna, jinera ir negali buti absol iuciai savavaliska zmonrq g yvybes ir nuosavybes atzvilgiu. Juk kadangi ji yra tik bendra visu visuomenes nariu galia, atiduota tam tikram zmogui ar zmoniu susirinkimui, kuris Ieidzia [statymus, tai j i negali buti didesne uz tq galiq, kuria sie asmenys turejo Prtgimtineje buklejs pries susiburdami i visuomeno ir atiduodami jq bendruomenei. Juk niekas negali perduoti kitam daugiau galios, negu jis pats jos savyje turi, ir niekas neturi absoliucios savavaliskos galios savo paties ar kieno kito atzvilgiu sunaikinti savo paties gy_ vybe arba is kito atimti jo gyvybe ar nuosavybe. Zmogus, kaip buvo [rodyta, negali pavergti saves savavaliskai kito valdziat: ir Prigimtineje

116

biikleje jis neturi jokios savavaliskos valdZi~s kito zmogaus gyvybes, laisves ar nU,osavybes atzvilgiu, 0 tik tiek, kiek Prigimti:s lst~tymas jos dave jam savo paties ir lik':,sios,zmolllJ?S ap~ saugai. Si valdzia yra visa, ka JlS atiduoda ~r ?ah atiduoti valstybei, 0 per jq - istatymu leidimo valdziai taip, kad si negali tureti jos daugiau,~~gu sakyta. Siai valdziai grieztas ribas n~brezla bendras visuomenes geris '. Tai yra tokia valdzia, kuri neturi kito tikslo, 0 tik saugoti, tode~ ji niekada negali tureti teises nai~i~ti, pav:e~gh ar samoningai skurdinti savo valdmlU~; P~~glI~lties [statyrnai visuomeneje tebegalioja, ye ~lk dazniausiai griezciau apibreziami ir, kad Jq butu laikomasi, zmoniu istatymais jie siejami su zi~~momis bausmemis. Tad Prigimties istatyrnas islieka kaip amzina taisykle visiems zmonems, istatymu kurejams - taip pat,kaip ir kitiems.

• Viesos visuornenes yra pastatytos ant dvieju parnatu:

irmasis is ju -- tai igimtas visu zmoniu po~~aukis 1 bendra ~yvenimq ir biciulyste, antras,i~,- ,tai toji tv~rka, b~~n viesu ar tyliu sutarimu apibrez ia J4 ben:IraV:Imo ,u q, Ji yra tai, ka vadiname valst ybes istatymu. tikrqj a pol itinio kiino siela, kuri teikia jo nanams gyvybes" SIeja JUOs 1

, ir skatina tokiems veiksmams, kuriu r eik ia bend ram

Viena Lf " . k ' '. ' t arka

geriui. Politiniai [statyrnai, sk.irt i palai yti isorrne v. '

ir valdyti zmones. niekada nebuna sudar~h taip, kaip reiketu, jeigu netariama, kad zmogaus ,v:alla savo esm~ yr~

zs ispyrel iska, maisttnga ir neklusn i sventiems JO pnglm

u .' " t ama kad zmogus

ties [statymams: vienu ZOdZlU, jergu ne an. ',". .,

savo a adintu protu ne ka geresms uz ,la~kml,. gr:vu11, ir ta~ is~atymai vis delto leidzi~ taip nukreipt i JO, ISO~lll~~~ veiksmus, kad jie nebutu klmhml, ber;dram genm, ,~ kurio kuriamos visuomenes, Jeigu ne s ito nepadaro, Jle nera tobuli" l;Hukeris, Bazn. po l., k.n, I, s. 10),

117

Taisykles, kurias jie nustato kitu zmoniu bei savo paciu veiksmams, turi atitikti Prigimties istatyma, t. y. Dievo valia, kuria jis isreiskia: ir kadangi pagrindinis Prigimties [statymas yra zmonijos epsauga. tai jokia zmogaus sankcija negali buti gera ar tureti galiq, jeigu ji nukreipta pries fustatymq.

136(i\ntr~tatymq leidimo, arba auksciausioji, \l_alg_~ negali suteikti sau galiq valdyti kaskart naujai susigalvotais savavaliskals isakais, 0 turi vykdyti teisingumq ir apibrezti valdinio teises pagal paskelbtus nuolatinius [statymus * pasitelkus vtesai zmomus ir igaliotus teisejus. Juk kadangi Prigimties [statymas nere rasytinis ir nera surandamas kur nors kitur, 0 tik zmoniu protuose, tai tuos, kurie aistros ar savo naudos vedami j i iskreiptai aiskins ar taikys, bus nelengva [tikinti suklydus, jeigu nebus tam paskirto teisejo: tokiu atveju [statymas negalioja kaip deretu nustatant teises ir ginant nuosavybe tu, kurie jam pavaldus, ypac kai kiekvienas yra teisejas, jo aiskintojes ir vykdytojas net savo paties byloje; ir tas, kurio puseje teisingumas, turedamas dazniausiai vien savo paties

• Zmoniu jstatymai yra matas zmonems, kuriu veiksmams jie turi vadovauti; bet sie [stat ymai. net budami toks matas, patys taip pat matuojami aukstesnemis taisykl emis, kuriu yra dvi rusys: Dievo [statvmes ir Prigimties jstatymas, Todel zmoniu jstatymai turi buti kuriami pagal bendrus Prigimties [stat ymus ir taip, kad jie nepriestarautu jokiam Sventojo Resto jstatymui, nes antraip jie bus blogai sudaryti" iHukeris. Bazn, pol., kn. III, s. 9).

"Versti zmones daryti kas jiems nepatogu yra, regis, neprotinga" (Ibid" I, s. 10),

118

jegq, nera pakankamai pajegus ap~inti save n~o skriaudu ar nubausti nusikaltusius. ,~ones, siekdami isvengti siq nepatogumq, kune zlu~d~ ju nuosavvbe Prigimtineje, biikl~je, bur,Idsl i visuomenes, kad galetq pas~r~mh ?endr~ VISOS visuomenes jega saugodami ir gmdaml say? nuosavybe ir kad galetq tureti nuolatines ~alsykles, kurios kiekvienam leistu zinot~, ~as Ja~ priklauso. Kaip tik sio tikslo vedami, zmone,s atiduoda visa savo prigimties galiq visuom~nel, i kuria jie telkiasi, 0 visuomene atiduod~ ls~a~ tymu leidimo galiq i tokias rank as , kur ios J~~ atrodo tinkamiausios, pastttkedama tuo, kad .11 bus valdoma paskelbtais [statymais, nes antraip visu ju taika, ramybe ir nuosavyb~ v:i~ vi~n l,i~S tokios pat netik ros k aip ir Prigirntme]e bukleje.

137. Absoliuti sava val iska valdzia, arba valdymas be atskiu nuolatiniu istatymq: yra, ne~uderinama su visuomenes ir valdzios tikslais: juk zmones nekeistu i jq Prigimtines bukles laisviu, paklusdami valdZiai, jeigu ji nesaugotu jq ~y,vY'" bes, laisves ir nuosavybes, 0 paskelbtos te~~etumo ir nuosavybes .taisykles negarantuotq J iems taikos ir ramybes. Negalima tarti, kad jie panoretu, jei turetu tokia galiq, sutei~ti vienam .~r keletui asmenu absoliuciai nevarzomq valdzia jq asmeniui ir nuosavybei ar panoretu sut~.i~ti pareigiino rankai jegq, galinciq ki,ekvi~no ,lS)q atzvilgiuivykdyti neribojamq valiq: tal r~lkst~ sudaryti patiems sau blogesnes sqlyga,s ~z Png imtine bukle, kai jie turejo laisv«i, ,gl~h ,sa:.o teise nuo pazeidinejimu ir buvo pajegus Jq l~laikyti lygiomis sqlygomiS su pazeideju, kuns

119

?ut4 ar vie?as zrnogus, ar daugelio zmoniu sajunga. 0 jeigu tartume. kad jie atidave save visiskai nevarzornai istatymu kurejo valdziai ir v~liai, tai. _jie n~ginklavo save ir apginklavo H t~IP, kad SIS gah paversti juos savo grobiu kada tik .nori; juk kur kas blogesne padetis yra to, ~~n~~ gresia savivale vieno zmogaus, valdanClO ~Imt'l tukstancrq zmoniu, negu to, kuriam g~esl,a savivale simto tukstanciu pavierriu zmon~':l; juk niek.as negali buti tikras, kad tokia val?ZI'l t~rinci.o zmogaus valia yra geresns uz kitu zm~~14 valia, net jeigu jo jega butu simta tukstanciq kartu stipresne. Vadinasi, kad ir kokia butu valstybes forma, vyriausioji valdzia turi valdyti pask~lbtais if prtpazintais istat ymais, 0 n~ tam kartui sugalvotais [sakais ir neapibreztais nutarimais. Juk zrnonija atsidurs kur kas blo~esneje u~ Prigirntinc bukle padetyje, jeigu apgmkluos viena ar keletq zrnoniu bendra daugelio j~g~,. kad jie priverstu si dauge l] zmoniu paklusti isgalvotiems, niekuo nevarzomiems

spr~.nd~~~s" staig~ ateinantiems jiems i galv'l ar ,Is~elsklant~~ms J4 palaida ir iki paskut ines a~lmlf~OS ne~mo.m~ valiq, kai nera nustatytu taisykliu, kuriornis Jie ga1et4 vadovautis, grjsti sa~o ve,lksn,lUs. Juk kadangi visa valdzios galia ski rta tik visuornenes Iabui, ji neturi buti savavaliska ir [noringa. Taigi ji turi buti vykdoma nustatytais ir paskelbtais [statymais taip, kad ir tauta ~mot4 savo pareiga budama saugi ir rami pagallsta~ym~, ir valdovai taip pat neperzengtu deramu ribu If nebutu gundomi panaudoti ju rankose esancia valdzta tokiems tikslams ir to-

kiais budais, apie kuriuos jis nedrjstu viesai pareiksJ.L, __ "

138(Trecia;'jluksciausio j i valdzia negali paimti is zmogaus jokios jo nuosavybes dalies be jo paties sutikimo. Juk nuosavybes apsauga yra valdzios egzistavimo tikslas, ir kaip tik del jo zmones telkiasi i visuomene: todel but ina jo prielaida ir reikalavimas yra tai, kad zmones turetu nuosavybe, nes antraip reiketu tarti, jog, telkdamiesi i visuornene, jie praranda tai, del ko i ja telkesi: bet tai pernelyg didele nesamone, kad j'l koks nors zmogus pripazintu. Vadinasi, zrnones. turedami visuomeneje nuosavybe, turi teise i tok] turta, koks pagal bendruomenes [statyma jiems priklauso ir kurio, ar tam tikros jo dalies, niekas neturi teises is ju atimti be j4 paciu sutikimo; be sito jie apskritai neturi jokios nuosavybes. Juk is tiesu nera mana nuosavybe tai, kq kitas gali bet kada panorejes is manes teisetai atimti be mana sutikimo. Todel klaidinga manyti, kad auksciausioji kiekvienos valstybes, arba istat ymu leidimo, valdzia gali daryti ka nori ir savavaliskai tvarkyti valdinio nuosavybe ar isigeidusi pasisavinti kokia nors jos dali, Sito nereikia labai bijoti ten, kur valdzios [statymu leidima visiskai ar is dalies valdo susirinkimai, kuriu sudetis kinta ir kuriu nariai, susirinkima paleidus, yra pavaldus, kaip ir visi kiti, bendriems salies [statymams, Taciau ten, kur valdzios [statyrnu leidima valdo nesikeiciancios sudeties nuolat veikiantis susirinkimas arba vienas zmogus, kaip buna absoliuciu monarchiju atveju, ten dar yra pavojus, kad jie [sivaizduos

120

121

tur] savo ypatingq, kitok] negu likusios bendruomenes interesq, todel bus linke didinti savo paciu turtus ir galiq imdami is tautos visa, ko tik uzsimanys, Juk zmogaus nuosavybe visai nera saugi net esant geriems ir teisingiems istatymams, atribojantiems jq nuo kitu jo bendrapilieciu nuosavybes, jeigu tas, kuris juos valdo, turi galiq panorejes paimti is bet kurio privataus asmens kokia nors jo nuosavybes dal] ir naudoti jq bei tvarkyti kaip jam patinka.

139. Bet valdzia - nesvarbu, i kieno rankas atiduota, - yra patikima, kaip auksciau parodziau, esant tai sqlygai ir , tikslui, kad zmones galetq tureti ir apsaugoti savo nuosavybe, Todel valdovas arba senatas, kad ir turedami galiq kurti [statymus, tvarkancius tarp valdiniu nuosavybe, vis delto niekada neturi galios imti sau visa savo valdiniu nuosavybe ar jos dal] be jq paciu sutikimo; juk praktiskai tai reikstu nepalikti jiems jokios nuosavybes, 0 kad [sitikintume, jog net absoliuti valdzia ten, kur jos reikia, nera savavaliska net budama absoliuti, 0 yra apibrezta ir ribojama tu tikslu, kuriu siekiant kartais reikia valdzios absoliutumo, pakanka apsvarstyti iprasta karines drausmes praktikq. Juk kariuomenes, 0 kartu ir visos valstybes islikimas reikalingas absoliutaus paklusimo kiekvieno aukstesnio karininko [sakymui, 0 jam nepaklusti ar ji gincyti, tebunie jis pats pavojingiausias ar neprotingiausias, - vadinasi, teisetai uzsitraukti mirt]: bet vis delto matome, kad virsila. kuris gali [sakyti kareiviui zengt! pries patrankos vamzd] ar stoti i pralauztos gynybos

vieta, kur j is tikriausiai prazus, negali [sakyti, jog tas kareivis jam atiduotu bent skatika is savo pinigu: taip pat ir generolas, kuris gali pasmerkti H mirciai uz savavaliskq pasitraukima is posto ar uz nepaklusimq patiems baprotlsk.iausiems isakymams, vis delto negali, nepaisant jo absoliuctos valdzios gyvenimui ir mirciai, pasinaudoti bent vienu fartingu is sio kareivio nuosavybes ar pasisavinti menkiausiq j 0 turto dal]: nors jis gali jam [sakyti bet ka ir gali H pakarti uz maziausia nepaklusnumq, nes toks aklas paklusnumas butinas tam tikslui, del kurio vadui duota tokia galia, t. y. issaugoti likusius, 0 jo turto pasisavinimas vrsiskai su tuo

nesusijes.

140. Tiesa, kad vyriausybes negali buti islai-

kytos be dide liu islaidu, ir kiekvienas, kuris naudojasi ju teikiamos apsaugos dalirni, turi apmoketi is savo turto tam tikra situ islaidu dal]. Bet vis delto tai turi buti daroma j 0 paties sutikimu, t. y. daugumos sutikimu, kurj pareiskia arba ji pati, arba jos isrinkti atstovai; juk jeigu kas nors pretenduos i teise skirti ir imti is tautos mokescius savo paties valdzia ir be tautos sutik.imo. tai tuo jis pazeis pagrindin] nuosavybes [statyrna ir zlugdys valdzios tiksla. Juk kokia nuosavybes teise as turiu i tai, ka kitas panorejes gali teisetai pasiimti sau?

141. Ketvirta,jstatymqleidimo organas neg ali perleisti istatymqleidimo valdzios i kokias nors kitas rankas, nes, pats budamas tik deleguota tautos galia, jis neg ali jos perduoti kitierns. Tik taut a gali nustatyti valstvbes forma, [kurdama

122

123

[statyrnu leidimo organa ir skirdama tuos, kurie jam priklausys. Ir kai tauta pareiske: .Mes paklusime ir sutiksime buti valdomi [statymu, sukurtu stai siq zrnoniu pagal stai sias forrnas ", tai jau niekas negali pasakyti, kad kiti zrnones kurs jai [statymus: ir ji negali buti surista kokiu nors istatymu, isskyrus tuos, kuriuos nustato jos isr inkti ir igalioti asmenys.

142. Stai tokias ribas visuomenes pasitikejtmas ir Dievo bei Prigimties istatymas nubreze kiekvienos valstybes, nepriklausomai nuo jos valdymo formos, istatymu leidimo valdziai, Pirrna, j i privalo valdyti paskelbtais nustatytais istatymais, kurie nebutu keiciami pavieniais atvejais, 0 butu vienas [statymas turtingam ir vargsui, dvaro favoritui ir kaimo artojui. Antra, sie [statymai taip pat negali buti skirti jokiam ki tam galutiniam tik slui, tik tautos labui. Trecia, jie negali didinti mokesciu tautos nuosavybei be pacios tautos ar jos atstovu sutikimo. Ir tai liecia, tiesa sakant, tik tokia valdzia. kur istatymu leidimo organas yra nuolat veikiantis ar bent jau kur tauta nera issaugojusi kurios nors jo sudeties dalies atstovams, retkarciais jos pacios renkamiems. Ketvirta, [statymu leidimo organas neprivalo ir negali perduoti [statymu leidimo galios kam nors kitam ar paskirti jq ne tam, kuriam j q paskyre tauta.

124

DVYLIKT AS SKYRIUS

Apie istaty mi; Jeidimo, vykdomqjq it iederacine valstvbes vaJdiiq

143. [statymu leidimo valdzie yra toji valdzia, kuri turi teise nurodyti, kaip bus naudojama valstybes jega saugant bendruomene ir jos narius. Kadangi [statymai, kurie tures buti vykdomi nepaliaujamai ir veikti nuolatos, gali buti sukurti per trumpa laikq, nera reikalo, kad istatymu leidimo valdzia veiktu nuolat, nes jai ne visuomet atsiras darbo. Ir kadangi pagunda gali buti per didele silpnai zmogaus prigimciai, linkusiai geisti valdzios, tie patys asmenys, kufie turi teise kurti istatyrnus, gali taip pat [sigeisti paimti i savo rankas teise juos vykdyti, kad tokiu budu pasidarytu sau isimti ir nebutu pavaldus savo sukurtiems [statymams ir kreiptu [statyma, H kuriant ir ji vykdant, savo asmeninei naudai; taip jq interesai tampa atskiri nuo likusios bendruomenes, priesingi visuomenes ir valdzios tikslui, Todel gerai sutvarkytose valstybese, kur atsizvelgiama, kaip tai dera, i visumos Iabq, [statyrnu leidimo valdZia at iduodama i ivairiu asmenu rankas, kurie, susir inke tam tikru laiku, turi vieni ar kartu su kitais kurti [statymus, 0 tai atlike ir vel issiskirste, patys tampa pavaldus savo isleistiems [statymams; sie nauji ir tiesioginiai pavaldumo saitai vercia juos rupintis tuo, kad jq leidztarni istaty-

125

mai padetu bendram labui.

144. Bet kadangi [statymai, sukurti iskart ir per trumpa laika, turi pastovia ir nuolatine galiq ir turi buti nepaliaujamai vykdomi bei priziurimi, butina tureti visa laika vetkiancia valdziq, kuri garentuotq, kad priimti ir galiojantys [statymai butu vykdomi. Todel istatymu leidimo ir vykdomoji valdzia daznai buna atskiriamos.

145. Kiekvienoje valstybeje yra dar viena valdzia, kuria galima pavadinti prigimtine, nes ji atitinka tq galiq, kuria turi kiekvienas ZIROgus pries tapdamas visuomenes nariu, Juk nors valstybeje jos nariai yra atskiri asmenys ir vienas kito atzvilgiu patys yra valdomi visuomenes [statymu, taciau likusios zmonijos atzvilgiu jie yra tarsi vienas kunas, kuris tebera, kaip kad anksciau buvo kiekvienas jo narys, Prigimtineje bukleje su likusia zmonija. Todel nesutarimai, atsirandantys tarp zmogaus, priklausancio visuomenei, ir kitu, jai nepriklausanciu, yra tvarkomi visuomenes, 0 skriaudos, padarytos vienam jos nariui, atitaisymas yra jos visos reikalas. Taigi siuo poziuriu visa bendruomene yra vienas kunas, esantis Prigimtineje bukleje visu kitu, tai bendruomenei nepriklausanciu valstybiu ar asmenu atzvrlgiu.

146. Vadinasi, sia! valdziai priklauso karo ir taikos teise, koaliciju ir sajungu teise bei visi santykiai su uzsienio asmenimis ir bendruomenernis. Siq valdzta, jeigu norite, galima vadinti federacine. Jeigu dalykas suprastas - man nesvarbu, kaip jis bus pavadintas.

126

147. Sios dvi valdzios, vykdomoji ir federacine, nors is tikruju skirtingos, nes pirmoji aprepiavisuomenes municipalintu [statyrnu ~!kdyrna jos viduje visoms jos dalims, 0 antroji -

visuomenes saugumo bei jos interesu laidavimq isores santykiuose su tais, is kuriu ji gali tureti naudos ar kurie jai gali pakenkti, vis delto jos beveik visada susietos. Ir nors sios federacines valdzios geras ar blogas panaudojimas labai svarbus valstybei, j i kur kas maziau paj egi tvarkytis is anksto nustatytais nuolati~ia.i~ i~t~ty~ mais negu vykdomoji valdzia: todel J1 butinai turi buti palikta blaiviam protui ir isminciai tu, kuriu rankose ji yra, kad ja butu naudojamasi bendram labui. Juk [statyrnai , kurie liecia valdiniu tarpusavio santykius ir kurie vadovauja j4 veiksmams, visai lengvai gali eiti pir~a j~. Taciau kaip elgtis su sv etimsaltais, labai pnklauso 'nuo j4 veiksmu ir ju ketinimu b:i ~nte~e~ S4 ivairoves, todel sprendimas Cia dazniausiai turi buti paliktas sveikai nuovokai tu, kunems si valdzia suteikta, kad jie galet4 vadovautis visu savo sumanumu valstybes naudai.

148. Nors, kaip as sakiau, vykdomoji ir federacine valdzia kiekvienoje bendruorneneje yra is tikruju skirtingos valdzios. vis delto :rarg~ ar jas reikia atskirti ir vienu metu atiduoti i [vairiu asmenu rankas. Juk vykdant. abi S1~S valdzias, reikia visuomenes jegos, todel beveik nejmanoma valstybes jegq sutelkti i dvi skirtingas, viena kitai nepavaldzias ranka~, arba ~ykdomaja ir Iederacine valdzia suteikti ~smemm.s, kurie galet4 veikti atskirai, nes tada visuomenes

127

,

)

je~a pr~~lausytq skirtingoms vadovybems, 0 tal anksciau ar veliau lerntu netvarka ir suirute,

TRYLIKT AS SKYRIUS

Apie v alsty bes v aldiiii subordinacijq

149. Nors susikurusioje valstybeje, stovincioje a~t .sav:qjq pamatu ir veikiancioje pagal ~~~o. prig imt], t.y. veikiancioje bendruomenes lshk~~o ~abui, gali buti tik viena auksciausia :aldz~a, _!~tatymq .leidimo valdzia, kuriai yra If tun buti subordmuotos visos kitos, vis delto k~dangi ji yra tik igaliotoji valdzia, veikianti del tam tikru tikslu, tautai dar lieka auksciausia vald~~a nusalinti arba keisti [statymu leidimo va.ldy~lq, ~~i ji pamato siq valdzia veikiant pne~mgal JOs yi.galiojimams. Juk visa igalioj imu sut~lkt.a ,:ald~la. yra skiriama vienam tikslui, kuns Jq If riboja: todel, kai sis tikslas akivaizdz~a~ p~arandamas ar paneigiamas, igaliojima~ . buh~al nutraukiamas, 0 valdzia turi buti ~yrqzm~a I r~n~a~ tu, kurie jq suteike, ir jie gali l~ na~J.o skirt i Jq ten, kur, jq manymu, ji gen.aus~al garantuos jq saugumq ir ramybe. Vadma~~, b~ndruomene nuolat islaiko auksciausia :ald~lq ~~ndama save nuo kieno nors kesinimosi ~:: uzm~clq, ne~ savu [statymu kureju, jei tik ~le pasIfo~~s tiek kvaili ar tiek sugadinti, kad lII~tq re~gh If vykdyti samokslus pries valdinio laisves If nuosavybe. Juk joks zmogus ir jokia

128

zmoniq visuomene negali patiketi savo islikirna arba atitinkamai tam reikalingas priemones kie'no nors kito absoliuciai savivalei; jei kas nors megins sudaryti tokiq vergiskq padet]. jie visuomet tures teise ginti tai. su kuo [sstsk irti jiems nevalia, taip pat ir teise atsikratyti tq, kurie kesinasi i ~y pagrindini, sventa ir nekintamq savisaugos istatymq, del kurio j ie susibure i visuomene. Taigi galima sakyti, kad siuo poziuriu bendruomene vrsuomet yra auksCiausioj i valdzla, taCiau j i negali buti laikoma tokia egzistuojant kokiai nors jos valdymo forrnai. nes si tautos valdZia niekada negali [sigalioti. kol

nepaleista vyriausybe.

150. Visais atvejais, kol tebera vyriausybe.

[statymu leidimo valdzia yra auksCiausioji valdzia. Juk tas, kur is duoda istatymus kitam, butinai turi buti virsesnis; 0 kadangi istatymq leidimo valdzia valdo visuomen~ kaip tik savo teise duoti tstatymus visoms jos dalims ir kiekvienam jos nariui, nustatydama taisykles ju veiksmams ir suteikdama bausrrres galiq, kai joms nusizengiama, tai [statymu leidimo valdzia butinai yra auksciausie. ir visos kitos valdzios, prikleusancios kuriems nors v:isuomenes nariams ar jos dalims, kyla is jos ir yra jai

pavaldzios.

151. Kai kuriose valstybese, kur istatymll

leidimo valdzia nera nuolat veikianti, 0 vykdomoji valdzia suteikta vienam asmeniui, kuris taip pat priklauso istatymllleidimo valdziai, ten sis vienas asmuo gali buti tam tikru atveju taip pat pavadintas auk sciausia valdzra. ne to-

9, Dz, Lukas

129

del. kad jis turi visa auksciausia, t.y. [statyrnu leidimo valdzia, 0 todel, kad jis turi auksciausiq vykdymo galiq, is kurlos visi zemesnieji pareigunai kildina visa savo pavaldzia galiq ar bent jau didziausiq jos dal]: kadangi jo atzvtlgiu taip pat nera jokios aukstesnes [statymu leidimo valdzios. nes nera tokio [stat yrno, kuris galetq biiti priimtas be jo sutikimo, ir vargu ar galima tiketis, kad del tokio [statymo jis kada nors taptu pavaldus kitiems [statyrnu kurejams, tai siuo atzv ilgiu jis gali buti teisetai pavadintas auksciausia valdzia. Taciau reikia pazymeti, kad nors istikimybes pasizadejimai ir priesaikos duodamos kaip tik jam, jos duodamos jam ne kaip auksciausiam [stat ymu kurejui, 0 kaip auksciaustejam vykdytojui istatymo, sukurto bendros jo ir kitu valdzjos: juk priesaika yra ne kas kita kaip [statyrna atitinkantis klusnumas,o sitq [statyrnq pazeides, jis netenka teises i kitu klusnuma ir negali jo reikalauti kitaip kaip asmuo, viesai tam igaliotas [statymu: todel jis turi buti laikomas valstybes [vaizdziu, dvasia ar jos atstovu, kurio veikluma lemia visuomenes valia, pareiksta jos [statymuose; tad jis turi tik [statymo valia ar valdziq. Bet kai jis issizada sio atstovavimo, sios viesos valios ir pradeda veikti savo paties asmenine valia, tai jis praranda savo padetj ir yra tik privatus asmuo be valdzios ir be valios; juk visuomenes nariai privalo paklusti ne kam kitam, 0 tik bendrai j os valiai.

152. Vykdomoji valdzia, jei ji atiduota kam nors kitam, 0 ne tam asmeniui, kuris taip pat

130

t

t

,

dalyvauja istatymu leidimo valdzioje, regimai yra pastarajai pavaldi ir jai atskaitinga, 0 panorejus gali buti pakeista ir nusalinta. Taigi ne auksctausioji vykdomoji valdZia yra nepavaldi, bet auksciausioj i vykdomoji valdzia. patiketa vienam zmogui, kuris, dalyvaudamas istatymu leidime, neturi kit os aukstesnes istatymu kurimo valdzios, kuriai j is butu pavaldus ir turetu atsiskaityti, nebent savo paties pr isidejimu ir sutikimu; tad jis pavaldus ne daugiau, negu jam tai atrodo reikalinga, 0 tai, galima daryti tvirta isvada, bus visiskai maza. Apie kitas valstybes ministeriju ir priklausomas valdzias nera reikalo kalbeti, nes visose ivairiu paprociu ir santvarku valst ybese jq yra tokia gausybe ir begaline ivairove, kad neimanoma smulkiau apie jas visas papasakoti. Kiek butina musu dabartiniam tikslui, galime pazyrneti tik tai, kad ne viena is jq neturi j okios aukstesnes galios negu tai, kas joms perduodama konkreciu leidimu ar paskyrimu, ir visos jos atsiskaito kuriai nors kitai valstybes valdziai.

153. Visai nera butina nei labai patogu, kad istatymu leidimo valdzia veiktu nuolat, taciau absoliuciai butina, kad nuolat veiktu vykdomoji valdzia, nes poreikis kurti naujus istatyrnus ne visada yra, bet visada yra poreikis vykdyti sukurtus istatymus. Kai istatyrnu kurejai perduoda savo sukurtu [statymu vykdyma i kitas rankas, jie vis vien islaiko teise H is ju atsiimti, jeigu randa tam priezasti, ir bausti uz kiekviena istatymus pazeidziant] valdininkavirna, Tas pats galioja ir Iederacines valdzios

I

I

131

atzvilgiu, nes ji, kaip ir vykdomoji, yra ministerine ir pavaldi [statymu leidimo valdziai, kuri, kaip buvo parodyta, konstitucineje valstybeje yra auksciausia. Siuo atveju taip pat tariama, kad [statymq leidimo valdzia sudaro keli zmones (nes, jeigu ji butu sudaryta is vieno asmens, jis negaletu buti kitoks kaip nuolat veikiantis, todel, budamas auksciausias. kartu su [statyrnu kurimo valdzia turetu, suprantama, ir auksciausia vykdomaja valdzia}, kurie gali rinktis ir veikti tokiais laiko tarpais, numatytais pirmykstes konstitucijos ar ju ankstesnio susirinkimo, arba rinktis savo paciu nuoziura, jeigu toks laikas niekur nebuvo nurodytas ar nera kito numatyto budo jiems rinktis. Juk tauta jiems patikejo auksciausia valdzia, ir jq jie visuomet islaiko: tad jie gali jq vykdyti kada tik nori, nebent savo pirrnykstes konstitucijos jie yra ribojami tam tikrais periodais arba savo auksciausios valdzios aktu yra nukele savo rinkimqsi iki tam tikro laiko, 0 jam atejus, jie turi teise rinktis ir vel veikti.

154. Jeigu istat ymu leidimo valdzia arba kuri nors jos dalis yra sudaryta is tautos tam tikram laikui isrinktu atstovu, kurie po to grizta i iprasta valdiniu padeti ir dalyvauja leidziant [statyrnus tik budami naujai isr inkti, tai siq rinkimo teise tauta turi vykdyti taip pat arba tam tikrais laiko tarpais, arba kada ji tam bus pesaukta, Pastaruoju atveju teise saukti istat ymu leidimo v aldziq paprastai suteikiama vykdomajai valdZiai ir turi vi ena is sn; dvieju apriboj imu laiko poziuriu: arba pagal pirmykst e kons-

132

titucija reikia, kad atstovai r inktusi ir veiktu tam tikrais laiko tarpais, ir tada vykdomoji valdzia vien tik leidzia tarnybinius potvarkius ju rinkimui ir susaukimut pagal deramas formas, arba paliekama teise juos susaukti vykdomosios valdzios nuovokai skel biant nauj us rinkimus, kai aplinkybes ar neatideliotini tautos reikalai vercia keisti senus ar kurti nauj us [statymus, taip pat salint i kokius nors nepatogumus, kuriuos tauta kencia ar kurie jai gresia, ar uzkirsti jiems ke lia.

155. Cia kas nors gali paklausti: kas bus, jeigu vykdomoji valdzia. turedama valstybes jegq, panaudos sitq jegq sutrukdyti [statymu leidimo organui rinktis ir veikti tada, kai to reikia arba pagal pirrnykste konstitucija, arba del bendru reikalq? Atsakau: jegos naudojimas pries tautq be j okios teises ir priesingai tam igaliojimui, kuris suteiktas sitaip besielgianciam, yra karas su tauta, kuri turi teise pertvarkyti savo [statymu le idimo organa taip, kad sis vykdytu jos valdziq. Juk tauta isteiRe jstatyrnu Ieidimo organq tam, kad J is vykdytu istatymu leidimo valdzia arba tam tikrais laiko tarpais, arba prireikus; tode l, kai kokia nors jega trukdo jai daryti tai, kas butina visuomenei ir nuo ko priklauso tautos saugumas ar isl ikimas, tada tauta turi teise jega pasalinti sitq jegq. Kiekvienoje padetyje ir bet kokiomis salygomis tikrasis vaistas nuo neteisetos jegos yra priesinlmasis jai jega, Del nete isetos jegos naudojimo visuomet tas, kuris ja naudoja, atsiduria karo padetyje kaip agresorius, 0 tai suteikia t eise

133

atitinkamai su juo elgtis.

156. Vykdomajai valdziai suteikta teise susaukti ir paleisti istatyrnu leidimo organq nera jos virsenybe sio organa atzvilgiu. 0 tik visuomenes igaliojimas rupintis tautos saugumu tuo atveju, kai zmoniu reikalu neapibreztumas ir kintamumas negaletu pakelti pastovios grieztos taisykles. Juk pirmieji valstybes kurejai negalejo kokia nors izvalga tiek numatyti ateities ivykius, kad butu galima visiems laikams taip grieztai nustatyti istatyrnu leideju susaukimo ir tu darbo trukrnes periodus, jog tai tikrai atitiktu visus valst ybes poreikius; tad geriausia priemone siam trukumui pasalinti buvo patiketi sveika nuovoka tu, kurie turi sudaryti nuolat veik iant] organa ir kur iu rupestis butu sergeti visuomenes geri. Nuolatiniai, dazni [statymu leideju susirinkimai ir ilgi ju posedziai be butino reikalo gali buti tik nasta tautai, 0 ilgainiui jie neisvengiamai lemia dar pavojingesnius nepatogumus. Vis delto greita ivyk iu raida kartais gali pareikalauti neatideliotinos ju pagalbos, ir bet koks delsimas juos susaukiant gali buti pavojingas visuomenei; 0 kartais jie gali tureti tokiu labai svarbiu reikalu, kad ribotas ju posedziavimu laikas bus per trumpas jq darbui, ir visuomene praras ta nauda. kuria ji galetu tureti tik is brandziu ju svarstymu. Kq gi tokiu atveju galetume padaryti, kad bendruomenei retkarciais nekiltu neisveng iamas pavojus is vienos arb a kitos puses del istatyrnu leideju susaukimo ir gr iezto ju veiklos periodiskumo bei trukmes, jeigu to nepatiketume sveikai nuolat

cia esancru ir su visuomenes reikalais susipazinusiq asmenu nuovokai, kad jie galetq pasinaudoti sia prerogatyva visuornenes labui? 0 i kieno rankas geriau visa tai perduoti, jeigu ne i rankas tu, kuriems patiketa vykdyti del to paties tikslo sukurtus istatymus? Vadinasi, jeigu istatyrnu leideju susaukimo ir jq veiklos laikas nera nustatytas pirrnykstes konstitucijos, tai toks nustatymas naturaliai atitenka vykdomajai valdziai, bet ne kaip saliskal galiai, priklausanciar nuo jos igeidziq. Ji igaliota veikti vien tik bendram labui, jei to pr irei ktu del ivy kiu raidos ir reikalu permainu. Ne mano reikalas Cia aiskintis, kas sukelia maziau nepatogumu - ar tai, kad buna nustatyti istatymu leideju sus aukimo periodai, ar kad tai paliekama valdovo nuoziurai, ar kad galbut abu sie dalykai derinami; man svarbu tik parodyti, kad nors vykdomoji valdzia gali tureti prerogatyvq saukti ir paleisti tokius [statymu kureju susirinkimus, ji del to vis vien netampa jq atzvilgiu aukstesnc valdzia.

157. Sio pasaulio daiktai taip nepaliaujamai kinta, kad niekas ilgai neislieka tos pacios bukles, Antai tautos, turtai, prekyba, galia keicia savo vieta: klestintys stiprus miestai virsta griuvesiats ir ilgainiui tampa apleistais uzkampiais, 0 kitos retai lankomos vietos tampa tankiai gyvenamais krastais, su gausiais turtais ir daug gyventojq. Taciau daiktai ne visuomet kinta vienodai, ir asmeniniai interesai daznai islaiko paprocius ir privilegijas, kurie jau nebeturi pagrindo. Daznai atsitinka, kad valstybese, kuriose dal] istatymu kureju sudaro tautos

134

135

renkami atstovai, ilgainiui sis atstovavimas tampa labai nelygus ir neatitinka to pagrindo, kuriuo remiantis jis buvo pirmakart sukurtas. Prie kokiu didziuliu nesamoniu priveda vadovavimasis paprociu, kai jo prasme jau isnykusi, galime [sitikinti matydami tai, kada, likus vien miesto vardui ir dar nebent griuvesiams, kur visi statiniai - gal tik vienas aviu gardas, 0 gyventoj4 ne daugiau negu piemenu, i didziajq [statymu kureju asambleja siunciama atstovu tiek pat, kiek ju siuncia visa graf yste, turinti daug g yventoju ir didziuliu turtu. Svetimsaliai tuo stebisi, ir kiekvienas turi pripazinti, kad padet] reikia taisyti; taciau dauguma mano, kad tai padaryti sunku, nes [statyrnu leidimo organa sukurimas yra pradinis ir svarbiausias visuomenes aktas, ankstesnis uz visus valstybinius jos [statymus, jis priklauso tik nuo tautos, tad jokia zemesniojt valdzia negali jo pakeisti. Todel tauta, karta [steigus [statyrnu leidimo organq ir esant tokiam valdymo budui, apie kur] kalbejome, neturi jokios teises imtis ve iksmu, kol valdzia laikosi; manoma, kad sis' nepatogumas yra nepasalinamas,

158. Salus populi suprema lex is tikruju yra tokia teisinga ir pamatine taisykle, kad tas, kuris nuosirdziai ja vadovaujasi, negali pavojingai suklysti. Todel vykdomoji valdzia, kuri turi teise saukti istatymu leidejus, daugiau rupindamasi teisinga proporcija negu atstovavimo forma ir vadovaudamasi ne senu paprociu, bet teisingu pagrindu, nustato nariu skaiciu is visu tu vietu, kurios turi teis~ buti

atskirai atstovaujamos (0 i tai jokia tautos dalis, net labiausiai suvienyta, negali pretenduoti kitaip kaip tik proporcingai tai pagalbai, kuria ji teikia visuomenei). Tokiu atveju negalima tvirtinti, kad [kurtas naujas istatymu leidimo organas, nes taip tik grqzintas senasis ir tikrasis ir [veikta toji netvarka, kuria tiek pat nepastebimai, kiek ir neisvengiamai sukelia laiko tekme. Kadangi tautos interesams ir jos ketinimams turi buti nesaliskai ir lygiai atstovaujama, tas, kuris ja prie sito priartina, yra neabejotinas vyr iausybes draugas ir jos steigejas, ir jis negali nesulaukti bendruornenes sutikimo ir pritarimo; juk prerogatyva yra ne kas kita kaip valdovo rankose esanti galia rupintis bendru geriu tais atvejais, kai del nenumatomu ir kintanciu aplinkybiu neimanorna saugiai vadovautis grieztais ir nekintamais istatymais. Kad ir kas butu darorna, jeigu tai akivaizdziai daroma tautos labui ir kuriant valdzia ant tikruju jos pagrindu, yra ir visad bus teisinga prerogatyva. Teise steigti naujas korporacijas ir atitinkamai tureti naujus atstovus parernta prielaida, kad,laikui beg ant, atstovavirno proporcij os gali keistis ir teisingai gauna atstovavimo teise tie, kurie anksciau jos neturejo: del tos pacios priezasties jos netenka tie, kurie anksciau ja turejo, 0 dabar yra per daug nereiksmingi, jog turetu tokia privilegijq. Juk kesinimasis i vyr iausybe yra ne tai, kad keiCiama esama padetis, kuriq, galirnas dalykas, sukure parsidaveliskumas ir pagedirnas, 0 tai, kad ji pati pradeda kenkti

136

137

tautai ar jq isnaudoti, isskirdama is visu kuria nors v iena dali ar partija ir pajungdama jai likusius. Visa, ko negalima nepripazinti esant naudinga visuomenei ir visai tautai, kai tai daroma deramomis ir ilgalaikemis priemonemis, visuomet pasiteisins; ir visuomet, kai tauta issi rinks savo atstovus pagal teisingas ir nepaneigiamai lygias proporcijas, atitinkancias pirmykste valdzios sandara, nebus galima abejoti, kad tai bus visuomenes valia ir aktas, nepriklausomai nuo to, kas jai leido ar pasiule tai padaryti.

KETURIOLIKTAS SKYRIUS Apie prerogatyvq

159. Kur istatymu leidimo ir vykdomoji valdzia yra skirtingose rankose, kaip tai buna visose nuosaikiose monarchijose bei deramai sutvarkytose vyr iausybese, ten vi suom enes labui reikia, kad kai kurie dalykai butu palikti sveikai nuovokai to, kuris turi vykdomqja valdziq. Kadangi istatymu kurejai pajegus numatyti ir parengti [statymus visiems tiems atvejams, kai tai gali buti naudinga bendruomenei, istatymu vykdytojas, turedamas savo rankose valdzia, bendro prigimties istatymo pagrindu turi tei se naudoti jq vi suomenes labui daugeliu atveju, kai municipalinis istatymas nepateikia jokiu nurodymu, kol [statymu leide-

138

jai bus patogiu laiku susaukti isspresti si reikalq: dar daugiau, yra nemazai dalyku, kuriu istatymas niekaip neg-ali numatyti, ir jie neisvengiamai turi butt palikti sveikai nuovokai to, kuris turi savo rankose vykdomaja valdziq, kad jis juos tvarkytu kaip to reikia bendram geriui ir naudai; be to, kai kuriais atvejais butina, kad patys istatymai uzleistu vieta vykdomajai valdziai arba, tiksliau, siam pagrindiniam prigimties ir valdzios istatyrnui, t.y. kad kiek tik [manoma butu issaugomi visi visuomenes nariai. Juk daznai gali susiklostyti tokios aplinkybes, kai tikslus ir grieztas istatymu laikymasis gali padaryti zalos (antai kai nenugriaunamas nekalto zmogaus namas gaisrui sustabdyti degant gretimam namui); ir zmogui kartais pritaikoma skirtumo tarp asmenu nedarancio istatymo galia del veiksmo, kuris gali buti vertas pagyrimo ir atleidimo; reikia, kad valdovas turetu galiq daugeliu atveju susvelninti [statymo grieztumq, dovanojant kai kuriems prasizengusierns uz j4 veiksmus, nes valdzios tikslas yra issaugoti visus, kiek tik tai [manoma, todel turi buti pasigailima net nusikaltusiu, kai tai nedaro skriaudos nekaltiems.

160. Si galia veikti, vadovaujantis sveika nuovoka, visuornenes Iabui be istatymo nurodymo, 0 kartais net pries ji, yra tai, kas vadinama prerogatyva. Kai kuriose valst ybese [statymu leidimo valdzie nera nuolat veikianti ir paprastai per daug didele, todel pernelyg leta skubiems valdymo reikalams tvarkyti. Be to, neimanoma numatyti ir istatymais pasiruosti vi-

139

- - ---------

siems [vykiams bei poreikiams, galintiems tureti reiksmes visuomenei, ar sukurti tokius istatymus, kurie nedarys zalos, jeigu jie beatodairiskai grieztai bus vykdomi visais atvejais ir visu asrnenu atzvilgiu. Del visu sit; pr iezasciu vykdomajai valdziai paliekama Iaisve savo sprendimu daryti daugelj dalyku, kuriu nenurodo istatymai.

161. Si galia, kol ji naudojama bendruomenes labui ir pagal vyriausybei suteiktus igaliojimus bei jos pask irt], yra neginCijama prerogatyva, ir del jos niekada neabejojama. Juk zmones labai retai, 0 gal ir niekuomet nebuna tokie smulkmenisk i ar nuodugnus, kad gincytu prerogatyvq, kol j i bent pakcnciarnai naudojalIla tarn. kam ji buvo skirta,-- tautos labui, 0 ne aiskiai pries j i. Bet jeigu tarp vykdomosios valdzios ir taut os kyla nesutarimas del pretenziju ! koki nors dal yka kaip i prerogatyvq, tai bendra tokios prerogatyvos vykdymo ten-

dencija, tautos labui ar zalai, leis lengvai isspresti si k lausima.

162. Lengva suprasti, kad valdzios kudik ysteje valst ybes nedaug sk yresi nuo sermynu zmoniu skaiciumi. jos mazai nuo ju sk yresi ir istat ymu skaiciumi. ir kadangi valdovai budavo tarsi jq tevai, besirupinantys jomis ju labui, tai beveik visa valdZia budavo prerogatyva. Uztekdavo keliu nustatytu istat ymu, 0 valdovu sveika nuovoka ir rupestis padarydavo visa kita. Taciau, kai klaida ar pataikavimas pastumejo silpnus valdovus panaudoti siq valdzia savo asmeniniams tikslams, 0 ne bend-

ram labui, tauta pradejo siekti viesais [statymais riboti prerogatyvq ten, kur ji pasirode esanti jai zalinga, ir ji paskelbe prerogatyvos apribojimus tais atvejais, kuriais ji ir jos proteviai buvo palike visiska sprendimu laisve isminciai tu valdovu, kurie jq naudojo ne kitaip kaip tik teisingam t ikslui, 1. y. savo tautos labui.

163. Ir todel visiskai klaidingai valdzia supranta tie, kurie sako, jog tauta kesinasi i prerogatyvq, kai j i bent dali jos apriboja nustatytais [stat ymais. Juk, sitaip darydama, tauta neatima is valdovo nieko, kas jam teisetai priklauso, 0 tik paskelbia, kad toji valdzia, kuria ji paliko nertbojamajo ar jo proteviu rankose, kadj i but u n audojarna jos Iabui, tampa ne tos paskirties dalyku, kai jis panaudoja jq kitarn. Juk valdzios tikslas yra bendruomenes geris, ir visi pakeitirnai, kurie daromi siekiant sio tiks- 10, negali buti kesinimasis i kq nors; juk niekas is esanciu valdzioje negali tureti teises vadovautis kokiu nors kitu tikslu; kesinimasis yra tik tai, kas priestarauja ar kliudo bendram labui. Tie, kurie sako ki taip, kalba tarsi valdovas turetu ki tu ir nuo bendruom enes Iabo nepriklausomu interesu, 0 ne butu kaip tik jam sukurtas. Stai Cia ir yra toji saknis ir tas saltinis, is kurio kyla beveik visos tos nelaimes ir suirutes, atsirandancios esant karaliaus valdziai, Ir is tikruju, jeigu tai tiesa, tai jo valdorna tauta yra ne bendrija protingu butybiu, kurios susibure i visuomene del abipusio gerio ir paskyre sau valdova saugoti

140

l

141

ir puoseleti tq bendra geri; pnesmgai, I Jq reikia ztureti kaip i kaimene zemesniu padaru, valdomu seimininko, kuris juos priziuri ir naudoja savo malonumui ar naudai. Jeigu zmones butu tokie silpnaprociai ir taip sugyvuleje, kad burtusi i visuomene tokiomis sqlygomis, tai prerogatyva is tikruju galetq tapti tuo, kuo pagal kai kuriu zmoniu nora ji butu - savaval iska galia daryti tautai zalq.

164. Bet kadangi negalima tarti, kad protinga butybe, budama laisva, paklustu kitai but ybei savo pacios nenaudai (nors galbut, surades gerq i r ismintinga valdova, zrnogus nemanys, kad butina ar naudinga del visu dalyku nubrezti grteztas jo valzios ribas), prerogatyva negali buti kas nors kita, issk yrus tautos leidima valdovams kai kuriuos dalykus daryti savo laisvu sprendimu ten, kur istatymas tyli, 0 kartais veikti net priesingai [statyrno raidei, ir tauta su tuo susitaikys, jei tai bus padaryta del bendro gerio. Juk geras valdovas, kuris galvoja apie jam suteikta pasitikejima ir rupinasi savo taut os geriu, negali tureti per didele prerogatyvq, t.y. galiq daryti gera; 0 silpnas ir blogas valdovas, pretenduojantis i tai, kad valdzia, kuria, nevarzomi [statyrno, naudojosi jo pirmtakai, yra pagal jo pareigas jam priklausanti prerogatyva, kuria j is gali naudotis kaip jam patinka, siekdamas kokio nors intereso, kitokio negu bendras,- toks valdovas duoda tautai proga pareiksti savo teises ir apriboti tq valdziq, kuria, kai ji buvo naudojama bendram geriui, j i tylomis pripazindavo.

142

165. Stai kodel pazvelgiantis i Anglijos istorijq pamatys, kad didzieusia prerogatyva visada budavo musu tsmintingiausiu ir geriausiq valdovu rankose, nes tauta matydavo 14 veiksmu bendra tendencija si ekt i visuomenes Iabo, ir jeigu ji pastebedavo nedidelius, jos poziuriu, nukrypimus nuo sio tikslo, atsiradusius del kokio nors zmogisko silpnumo ar klaidos (nes valdovai yra tik zmones, taip pat sukurti kaip kiti), tai vis vien buvo matyti, kad apskritai jq elges] skatino tik rupimmasis tautos gerove. Todel tauta, turedarna pagrindo biiti patenkinta siais valdovais, visa is tais atvejais, kai jie veikdavo nepaisydami [statyrno raides ar net priesingai jai, susitaikydavo su ju veiksmais ir be maziausio murrnejimo leisdavo jiems laisvai plesti savo prerogatyva, teisingai manydama, kad tuo jie nedaro zalos istatymams, nes veikia rupindamiesi visu [statvmu pagrindu if tikslu - bendru labu.

166. Tokie beveik dieviski valdovai is tikruju turejo tam tikra teise i savavaliskq valdzia, jei rerniames argumentu, kuris [rodo absoliucia monarchija esant geriausia valdzia, kuria pats Dievas valdo visata. 0 tokie karaliai esa J 0 isminties ir malones dalininkai. Tuo pagrjstas posakis: "Gerq valdovu karaliavimas visuomet buvo pavojingiausias jq tautos Iaisverns". Kai ju [pediniai, kurie valdydami vadovavosi visai kitomis mintimis, paversdavo siu geru valdovu veiksmus precedentu ir padarydavo juos savo prerogatyvos matu - tarsi tai, kas buvo daroma tik tautos labui, dave j iems teise panorejus

I

143

tautai kenkti,- tai daznai kildavo gincai, 0 kartais ir visuomeniniai neramumai, kol tauta pajegdavo atgauti savo pirrnykstes teises ir pasiekdavo, kad butu paskelbtas prerogatyvos nebuvimas ten, kur jos tikrai niekad nebuvo. Juk negali buti, kad kas nors visuomeneje kada nors turetu teise daryti zala tautai, nors visai galima ir teisinga tautai nemeginti nustatyti prerogatyvos ribu tiems karaliams ar valdovams, kurie patys nenusrzengia bendro gerio reikalavimams. Apskritai "prerogatyva yra ne kas kita kaip galia veikti siekiant bendro gerio be taisykles".

167. Teise saukti parlamenta, kiek tai susije su jo vieta, laiku ir trukme, Anglijoje is tikruju yra karaliaus prerogatyva, bet su salyga, kad ja naudojamasi taut os labui, priklausomai nuo laiko bei aplinkybiu reikalavimu. Kadangi ne]manoma is anksto numatyti, kur ir kada parlamentui geriausia rink tis, sis sprendimas buvo paliktas vykdomajai valdziai, kad visa tai geriausiai padetu bendram geriui ir atitiktu parlamento tikslus.

168. Kalbant apie prerogatyva. visuomet uzduodamas senas klausimas: .Kas bus teisejes sprendziant. ar si valdzia teisingai panaudota?" Atsakau: tarp veikiancios vykdomosios valdzios, turincios tokia prerogatyva, ir [statyrnu kureju, kuriu susaukimas priklauso nuo jos valios, regali biiti zemeje jokio teisejo. Taip pat negali buti jokio teisejo tarp [statyrnq kureju ir tautos, jeigu vykdomasis arba [statymu leidimo organas, gav~s valdzia i savo rankas, sumany-

144

tu j'l pavergti ar sunaikinti ir megintu tai daryti. Tauta siuo atveju, kaip ir visais tais atvejais, kai ji neturi tei se jo zerneje, negali issigelbeti kitaip kaip kreipdamasi i Dangu, Juk valdovai, megindami tai daryti, panaudoja valdzia, kurios taut a jiems niekad nebuvo suteikusi [niekad negalime manyti, jog tauta yra sutikusi buti kieno nors valdoma zalingu jai budu), ir daro .tai, kq daryti jie net uri teises. Ir tada, kai is visos tautos ar is kiekvieno zmogaus atimama ju teise arba jie yra neteisetos valdzios priespaudoje, 0 zemeje jie neturi i ka kreiptis del teisingumo, tada jie turi teise kreiptis i Dangu, atsiradus, ju sprendimu, pakankamai rimtai priezasciai. Vadinasi, nors tauta negali buti teisejas, turintis, pasak tos visuomenes konstitucijos, auksciausiq gali'l priimti ir veiksmingai [vykdyti nuosprend] tokioje byloje, vis delto pagal [statyrna, ankstesni ir aukstesn] uz visus valstybinius zrnoniu [statymus, j i yra pasilikusi sau teise i t'l galutini sprendima, kuris priklauso vi siems zmonems tais atvejais, kai nera i k'l kreiptis zemeje, t.y. teise spresti, arj i turi pakankama pagrindq kreiptis i Dangu. Ir sio sprendimo teises ji negali issizadeti, nes zmogus neturi galios taip paklusti kitam, kad tas butu laisvas H sunaikinti; Dievas ir Prigimtis niekada neleidzia zmogui taip save apleisti, kad nebesirupintu savo islikimu. Ir kadangi jis negali atimti sau gyvybes, j is negali duoti tokios teises ir kitam. Tegul niekas nemano, kad tai yra nuolatinis pagrindas bruzde j imams; J uk tai

10. Oz. Lokas

145

[vyksta ne anksciau, negu nasta tampa tokia sunki, jog jq pradeda jausti dauguma, nuo jos pavargsta ir suvokia butinuma jq salinti. 0 kilti tokiam pavojui vykdomoji valdzia, arba isminting i valdovai, niekuomet negali leisti; labiausiai uz viska ji turi vengti kaip tik jo, nes is visu pavoju jis pats prazutingtausias.

PENKIOLIKT AS SKYRIUS Apie teviskqjq, poliiitie it despotitie valdiiq kartu

169. Nors jau turejau progos kalbeti apiekiek.vienq sill valdziu atskirai, taciau pastaruoju metu, mano nuomone, daromos dideles klaidos painiojant sias skirtingas valdzias. tad gal bus ne pro sal] aptarti jas cia kartu.

170. Taigi, pirma, tevo arba grmdytoju valdzia yra tevu galia vadovauti savo vaikams jll pac ill labui, kol jie ismoksta vadovautis protu ir pradeda tiek ismanyti, kad galima tarti, jog jie pajegus suprasti taisykle (ar tai butu prigimties [statymas, ar jll salies municipalinis [statymas], kurios jie privalo laikytis,- as noriu pasakyti, yra pajegus suprasti jq kaip ir kiti laisvi zmones, gyvenantys pagal tq istatyma. Prieraisumas ir svelnumas, . kuriuos Dievas [kurdino tevu sirdyse vaikams, liudija tai, kad stai valdziai nelemta buti ziauriai ir savavaliskai, j i turi siekti vien padeti savo palikuonims,

146

juos . apmokyti ir issaugoti. Kad ir kaip butu, ~su [rodes, kad nera jokio pagrindo manyti, Jog kada nors si valdzia suteikia didesne teise spresti savo vaiku gyvenimo ir mirties klausim~, .ne~u tq pat] klausima spresti kitu zmonill atzvIlglU, arba laikyti vaika pavaldu tevu valiai, kai jis jau suauges zmogus ir puikiausiai vadovaujasi savo protu. Tiesa yra tik tai, kad, gaves is tevu gyvyb~ ir issilavinirna, vaikas yra ipereizotes visq savo gyvenimq buti pagarbus bei demesingas savo tevui ir motinai tei.kti jiems parama ir pagalbq. Taigi is tik~ ~ll]':l te,::"o valdzta yra prigrmtina, taciau j i ]~kl~. budu neaprepta tu tikslu ir tos jurisdikcijos, kurie yra politiniai. Tevo valdzta visiskai nesusijusi su vaiku nuosavybe, kuriq tvarkyti gali tik jie patys.

1!1. ~ntra, politine valdzia yra toji galia, kuria kiekvienas zmogus turejo Prigimtineje

buklejs bei kuria jis atidave i visuomenes r~nkas ir kartu i rankas tu valdo vu. kuriuos visuomena iskele parodydama jiems savo pa-

reiksta arba tylu pasitikejrma, kad ji bus naud?ja~a jos .labui ir jos nuosavybos apsaugai. Sl. ~aha, kuria turi kiekvienas zmogus Prigimtin.e]~ bukleje ir kuria jis atiduoda visuomenei v~sa~s tais atvejais, kai visuomeno gali ji apgmti, yra galia ginti savo nuosavyb~ tokiomis priemonemts, kurios jam atrodo pakankamos ir kurio~ ~rigimties jam leistos, taip pat galia bau.sh ~ltUS uz Prigimties istatyrno pazeidima t~klU budu, kuris, jo blaiviu sprendimu, gali genausiai padett jo paties ir visos zmonijos isl iki-

I

1

147

mui. Taigi, kadangi Prigirntineje bukleje kiekvienam priklausancios galios tikslas ir matas yra visu jo bendruomenes nariu, t.y. visu zmoniu, islikimas, tai, budama valdovo rankose, si galia negali tureti kito tiksl~ ir mato, isskyrus tos visuomenes nariu gyvybes, laisves ir nuosavybes apsaugq; todel ji negali suteikti absoliucios, savavaliskos teises i ju gyvyb~ ir nuosavybe, nes ir viena, ir kita turi buti saugoma kiek tiktai [manoma: ji yra galia kurti [statyrnus ir numatyti tokias bausmes, kurios padetu issilaikyti visumai ,nukertant tas, ir tik tas, dalis, kurios yra sugedusios tiek, kad kelia pavoju stiprioms ir sveikoms dalims; koks nors kitas ziaurumas yra neteisetas. Ir si galia kyla tik is sutarties, susitarimo ir tarpusavio sutikimo tu, kurie sudaro bendruomene,

172. Trecia, despotine valdzta yra absoliuti, savavaliska vieno zmogaus galia kitam, leidzianti panorejus atimti is jo gyvyb~; tai yra galia, kurios nesuteikia Prigimtis, nes ji sitaip neskiria vieno zmogaus nuo kito, ir sios galios taip pat negali suteikti jokia sutartis. Juk zmogus, neturedamas savavaliskos teises i savo paties gyvyb~, negali jos suteikti ir kitam; si valdzia yra tik padarinys to, kad agresorius isduoda savo paties gyvyb~, kai jis pradeda kara su kitu. Juk zmogus , atmesdamas prota, kur] Dievas yra sukures tam, kad jis butu taisykle zmogui bendraujant su zmogumi, ir taikingq elgesi, kurio ji moko, naudodamas karo jegq, kad savo tikslus prirnestu kitam, neturedamas tam teises, gali buti, esant pro-

148

gai, teisetai sunaikintas j 0 priesininko. kaip

. kiekvienas kenksmingas 'ir grobuoniSkas padaras, besikesinantis i j 0 gyvyb~. Stai kodel teisingo ir teiseto karo belaisviai, ir tik jie, yra pavaldus despotinei valdZiai, kuri, kildama ne is sutarties ir jos nepripazindama, yra tik karo padeties tesinys, Juk kokia sutartis gali buti sudaryta su zmogumi, kuris nera savo paties gyvybes seimininkase Kokias sqlygas jis gali vykdyti? 0 jeigu jam butu karta leista tapti savo paties gyvybes seimininku, tai despotine, savavaliska jo seimininko valdzia baigtusi, Tas, kuris yra savo paties ir savo gyvybes seimininkas, turi dar ir teise i visas jos apsaugos priemones; todel, kai tik prasideda sutartis, vergove baigiasi, 0 tas, kuris sudaro sutartj su savo belaisviu, iskart atsisako savo absoliucios valdzios ir nutraukia k arq.

173. Prigimtis pirmaja is sill valdziu - te vo valdzia - suteikia tevams, kad jie rupintusi savo nesubrendusiu vaiku gerove, padedami, trukstant jiems sugebejimo ir ismanyrno. tvarkyti jll nuosavybe. (Kalbedamas apie nuosavybe cia ir kitur, tutiu galvoje tiek paciu zmoniu 'savo asmens, tiek ir ju turtu nuosavybe.) Savanoriskas sutikimas suteikia antraja - politine - valdzia valdovams, kad sie apsaugotq savo valdiniu nuosavybe ir naudoj imasi ja. o savo g yvybes isdavimas suteikia trecia valdzios rus] - despotine valdzia - jos viespabarns, kad sie savo paciu naudai pelnytusi is tu, is kuriu atimta visa nuosavybe.

174. Kas panagrines siu keliu valdzios rusiu

149

skirtingq kilrne, apimt] ir nevienodus ju tiksIus, tas aisk iai pamatys, kad tevo valdzia tiek nepasiekia politines pareiguno valdzios, kiek despotino valdzie jq virsija, ir kad absoliutus viespatavlmas - nesvarbu, kam priklausanhs,- ne tik nera giminingas pilietinei visuomenei, .bet yra su ja nesuderinamas taip, kaip vergove nesuderinama su nuosavybe. Tevo valdzia. galioja tik ten, kur del savo nepilnamet~stes V~~k~s nepajegia tvarkyti savo nuosavybe~: pohtme - kur zrnones turi nuosavybo savo p.ac~ll rank?se; 0 despotine - kur zmonos apskritai netun nuosavybes.

SESIOLIKT AS SKYRIUS Apie ui.kartav iuui

175. Nors valdZia negali tureti jokio kito pirmykscio saltinio, issk yrus ta, kuris buvo auksci~u minetas, ir nors valstvoes negali buti pagr~~tos k~? nors k.itu, issk yrus tautos sutikirna, t~c~au tuscia garbe yra uztv indz iusi pasaul] tokiais neramumais, kad karo triuksme, sudaranc~ame didele zmonijos istorijos dal], j sj sutik~mq m.~zai kreipiama demesio: todel daug kas gmklo Jegq painiojo su tautos sutikimu ir laiko uzkariavimq vienu is pirmykscrq valdzios saltiniu. Taciau uzkariavimas tiek pat tolimas kokios nors valdzios sukurimui, kiek namo sunaikinimas - naujo namo pastatymui toje pa-

150

cioje vietoje. IS tikruju jis daznai atveria kelia naujai valstybes santvarkai sunaikindamas senqjq, bet be taut os sutikimo jis niekuomet negali sukurti naujos.

176. Kad agresorius, pradedamas kara su kitu ir neteisetai pazeisdamas kito zmogaus teise, niekuomet negali tokiu neteisetu karu isig yti teises i nugaletaj] - su tuo lengvai sutiks visi zmones, kurie nepamanys, kad plesikai ir piratai turi teise valdyti visus, kuriuos jie pajegia iveikti, arba kad zrnones [pareigoja pazadai. isgauti is jll neteiseta jega. Jeigu plesikas [sibrautu i mano nama ir iremes durk.la man i gerkle priverstu mane padeti savo antspauda ant rastu, atiduodanciu jam mana zeme, tai argi sitai suteiktu jam kok] nors nuosavybes titula? Lygiai tokia pacia kardu isgauta teise turi uzpuolikas, neteiseta jega priverciantis mane paklusti. Padaryta skriauda ir nusikaltimas yra vienodi, nepriklausomai nuo to, ar jie padaryti karuna devi ncio ar kokio nors menko piktadario. Nusik altelio titulas ar j ° salininku skaicius nusikaltimo nedaro kitokio, nebent H apsunkina. Vienintelis skirtumas yra tas, kad dideli plesikai baudzia mazuosius siekdami islaikyti juos paklusnius, ° patys didziausi vainikuojami laurais ir garbinami triumfais, nes jie per daug dideli silpnoms teisingumo rankoms siame pasaulyje ir patys turi ta valdzia, kuriai deretu bausti nusikaltelius. Ko as galiu griebtis pries plesika, taip [sibrovus] i mano namus? Kreiptis i istatyma teisingumo. Bet galbut teisingumas man atimtas arba as suluosintas ir

151

negalru pC! iudeti, arba esu apiplestas ir neturiu tam lest!" ,I!'igu Dievas ateme is manes visas gelbej irnos: p r icmones, man nelieka nieko kito, issk yrus k au: r') IlE~. Taciau mana sunus, kai bus pajegus, gall's kreiptis i istatyma atlyginimo, kuris man buvo atimtas; j is arba j 0 sunus gali vis atnauj inti savo k reipirnqsi, kol susigrazins savo teises. Bet nuge letieji arb a ju vaikai neturi jokio teismo - jokio zerneje tarpininko, ! kurt galet4 kreiptis. Tada jie gali, kaip tai dare Jafetas, kreiptis i Dangu ir kartoti savo kreipimasi tol, kol atgaus savo proteviu g imtqja teise - teise tureti tokiq istatymu leidimo valdziq, kuriai pritartu ir kur ia laisvai pripazintu dauguma. Jeigu bus priestaraujama, kad tai sukels nesibaigianCius bruzdejimus, tai as atsakysiu: ne didesnius negu teisingumas, kai jis atviras visiems, kurie ! H kreipiasi. Tas, kuris be priezasties trukdo kaimynui, yra uz tai baudziamas teisingumo to teismo, i kur] sis kreipiasi. 0 tas, kuris kreipiasi i Dangu, turi buti tikras, kad teisingumas jo puseje ir, be to, kad jo reikalas yra vertas tokio kreipimosi vargo ir kainos, nes jam reiks atsakyti pries teisma, kurio negalima apgauti ir kuris tikrai atlygins kiekvienam pagal jo padarytas skriaudas savo bendt apil icciams, t. y. kiekvienai zrnonijos dahai. IS Cia aiskeja, kad neteisingo karo nugaletojas del to negah igyti jokios tcises ! nugalet4j4 pavalduma ir paklusnuma.

177. Taciau tarkime, kad pergale lydi teisuj], ir pasvarstykime, kok ia galiq ir kam igyja teismgo karo nugaletojas.

152

Pirma, akivaizdu, kad del savo pergales jis nejgyja jokios valdzios tiems, su kuriais jis kartu nugalejo. Jie kariavo jo puseje ir negali nukenteti del pergales, 0 turi bent jau isl ikti tokie pat laisvi zmones, kokie jie buvo. Dazniausiai jie tarnauja pagal susite rirna su salyga, kad kartu su savo vadu dalinsis ir naudosis grobiu, kad jiems teks dalis tu pranasumu, kurie lydi kardo pergale, arba bent jau, kad jiems bus atiduota kokia nors nukariautos salies dalis. Ir tauta nugaletoja, as tikiuosi, netures del savo pergales buti pavergta ar puostis lauru vainikais tik tam. kad parodytu save esant jos vado triumfo auka. Tie, kurie absoliucia monarchija grindzia kardo teise, pavercia savo didvyrius, tokiu monarchiju pradininkus, tikrais zudikais ir uzmirsta, kad j ie dar turejo karininku ir kareiviu. kovojusiu su jais laimetuose musiuose ar padejusiu jiems sutramdyti arba kartu valdyti uzkariautus krastus. Kai kurie mums sako, kad Anglijos monarchijos pagrindas yra norrnanu uzk ariavimas ir kad todel musu valdovai turi teise i absoliucia valdziq. Jeigu tai butu tiesa (nes is istorij os tai atrodo kitaip) ir jeigu Vilhelmas butu turejes teise pradeti sioje saloje kara, tai jo uzkar iautos valdos apreptu tik saksus ir britus, kurie tais laikais buvo sio krasto gyventojai. Normanai, kurie atejo kartu su juo ir padejo jam nugaleti, bei visi j4 palikuonys yra laisvi zrnones, 0 ne uzkariavimu isig yti valdiniai, nepriklausomai nuo to, kokia valdzia jis sukuria. Ir jeigu as ar kas kitas pareikalaus, kad musu laisve

153

butu kildinama is ju, tai bus labai sunku [rodyti priesingq dalyka: ir akivaizdu, kad [statymas, neskiriantis vieno ir kito, nenumato ir jokio skirtumo tarp vieno ir kito laisves ar privilegiju,

178. Taciau tarkime, nors taip retai buna, kad nukariautojai ir nukariautieji niekada nesusivienija i viena tauta, pripazjstanciq tuos pacius istatyrnus if laisves; pasiziurekirne toliau, kokia gali'l tersetas nugaletojas turi nugaleto atzvilgiu; si galia, kaip as sakiau, yra grynai despotine. Jis turi absoliuciq teise i gyvyb~ ar nuosavybe tu, kurie savo neteisetu kar~ jas isdave, bet jis neturi teises nei i g yvybe ar nuosavyb~ tu, kurie kare nedalyvavo, nei i nuosavybe tu, kurie net jame dalyvavo veiksmu.

179. Antra, as tvirtinu. kad nugaletojas neigyja kokios nors valdzios dar kam nors, issk yrus tuos,' kurie veiksmtngai talkino, prisidejo ar prttare tai neteisetai jegai, kuri su juo kovojo. Kadangi teuta nesuteike savo valdovams jokiu igaliojim4 daryti nederamus dalykus, pavyzdziui, pradeti neteisinga kara (juk ji pati savyje neturi tokios galios), ji neturi buti kaltinama del to smurto ir neteisingumo, kuris vykdomas neteisingame kare, kaip kad ji nekaltinama del jos valdovu smurto ir priespaudos jos pacios ar kurios nors jos dalies atzvtlgiu, nes ji ners ju igaliojusi ne vienam is si4 veiksmu, Tiesa, nugaletojai retai teikiasi atkreipti demes] i €Ii skirtumq, ir jie samoningai Ieidzta karo suirutet suversti viska i viena kruva: taciau teisingumas nuo to nesikeiCia:

154

nugaletojo galia nutarti del pralaimejusiuju gyvybes paremta tik tuo, kad sie panaudojo jeg'l siekdami neteisybes ar jq islaikydami, tad savo valdziai jis gali pavergti tik tuos, kurie talkininkavo panaudojant si'l jeg'l; visi kiti yra nekalti; ir jis turi ne daugiau teises valdyti tos sa lies tauta, kuri nere jam padariusi jokios skriaudos ir todel neisdavusi jam savo gyvybes, negu kiekviena kita, kuri, nedarydama jokiu skriaudu ar issukiu, elgesi jo atzvilgiu garbingai.

180. Trecia, valdzia, kur ia teisingame kare nugaletojas igyja pralaimejusiuju atzvilgiu, yra grynai despotine: jis turi absoliucia teise i gyvybe tu, kurie, pradedami su juo kariauti, isdave jam savo gyvybes, taciau jis neig yja teises i j4 nuosavybe. As neabejoju, kad tokia doktrina is pirmo zvilgsnio atrodo keista, nes j i visiskai priesinga pasaulio praktikai; juk, kalbant apie krasto valdyma, nera nieko [prastesnio kaip sakyti, kad j is uzsikartautes, tarytum uzkariavimas, be jokiu kitu salygu, suteikia teise valdyti. Bet mes turime atsizvelgti i tai, kad stipriuju ir valdzie; turinciu praktika, kad ir kokia visuotine ji butu, retai buna teisingumo viespatavimas, nors nugaletuju pavaldumas pasireiskia be ginci; priimant tas salygas, kurias jiems nubrezia pergalingas kardas.

181. Nors visuose karuose paprastai buna prievarta ir nuostoliai ir retai atsitinka, kad agresorius nepadarytu zalos nuosavybei tu, pries kuriuos jis naudoja jeg'l pradedamas kara, vis delto tik jegos panaudojimas sukelia karo

155

padet], Nepriklausomai nuo to, ar jis is pradziu nuskriaudes jega, ar patyliukais ir apgaule sk riauda padares, jis atsisako jq atitaisyti ir palaiko ja jega (vis vien tai yra tas pats, kas is pradziu nuskriausti jega). kaip tik neteisetas jegos panaudojimas sukelia kara. Juk tas, kuris [si lauzia i mano namus ir isstumia mane pro duris lauk arba, taikiai i juos patekes, prievarta laiko mane uz duru, daro is esmes tq patio Tarkime, kad musu bukle tokia, jog nera zerneje bendro teisejo, kuriam as galeciau pasiskusti ir kuriam mes abu turetume paklusti,- kaip tik apie tokia bukle as Cia kalbu. Taigi kaip tik neteisetas jegos naudojimas stumia zmogu i karo padeti su kitu zmogumi, todel tas, kuris del to kaltas, isduoda kitam savo gyvyb~. Juk issizadedamas proto, kuris yra taisykle, nustatyta tarp zmogaus ir zmogaus, ir griebdamasis jegos, kaip kad budinga zverims, jis igalina ta, pries kur] naudoja jegq, sunaikinti H kaip kiekv iena kita plesru zver], kelianti pavoju ]0 gyvybei.

182. Kadangi neteiseti tevo veiksmai nera jo vaiku kalte, nes sie gali buti ismintingi ir taikingi, nors tev as, zver isk as ir neteisingas savo prasizengimais ir smurtu isduoda tik savo paties gyvyb~, () vaiku jis nejtrauk ia i savo kal te ar prazut]. .10 tu r tas. k ur] Prigimtis, siekdama, k.iek tik tai imanorna. issaugoti visa zmonija, padare jo vaiku nuosavybe, kad rieleistu jiems prazuti, vis dar priklauso jo vaikarns. Tarkime, kad jie nedalyvavo kare del savo jauno arnziaus ar del savo sqmoningo

156

sprendimo. Tad jie nera padare nieko, kas atimtu is ju teis~ i nuosavy be: ir nugaletojas neturi teises jq is ju atimti vien del to, kad jis sutramde ta, kuris kesinosi i jo gyvyb~, nors galbllt jis turi tam tikra teise reikalauti is ju atlyginti uz nuostolius, patirtus del karo ginant savo teises. Kiek si jo teise susijusi su pralaimejusiuju nuosavybe - netrukus issiaiskinsime. Taigi tas, kuris turi nugaletojo teis~ i zmogaus asmen] - turi teise panorejes H sunaikinti, dar nejgyja teises valdyti jo nuosavybe ir ja naudotis. Juk tik brutali jega, kurios griebesi agresorius, suteikia jo priesininkui teise atimti is jo gyvyb~ ir panorus ji sunaikinti kaip kenksmingq padara. Taciau tik del patirto nuostolio jis igauna teis~ i kito zmogaus turta. Juk nors galiu uzmusti vagi, uzpuolusi mane dideliame kelyje, bet negaliu (0 tai, atrodo, mazrau svarbu] atimti is jo pinigu ir H paleisti; tai butu plesikavimas is mano puses. Jo smurtas ir karo padetis, kuria jis sukele, isdave jo gyvyb~, bet nesuteike man jokios teises i jo nuosavybe, Vadinasi, uzkariavirno teise liecia tik gyvybe tu, kurie dalyvavo kare, bet ne ju nuosavybe, nebent tik tiek, kad butu atlyginta uz patirtus nuostolius ir karo islaidas: bet ir tokiu atveju turi buti atsizvelgta i niekuo detos zmonos ir vaiku teises.

183. Net tariant, kad uzkariautoj as yra visiskai teisus, vis delto jis neturi teises paimti i savo rankas daugiau negu tai, ka pralaimejes galejo isduoti: jo gyvybe priklauso nuo nugaletojo malones, ir jo paslaugas bei turta sis

157

gali pasisavinti kaip atlyginimq uz nuostolius; bet jis negali paimti jo zrnonos arba vaiku turto, nes sie taip pat turi teise i turta, kuriuo jis naudojosi, ir i savo dali jo turetu valdu. Pavyzdziui, budamas Prtgtmtineje buk leje (0 visos valstybes yra Prig imtineje bukleje viena kit os atzvilgiu), as padariau zalos kitam zmogui ir atsisakiau jam aUyginti; tai sukuria karo padeti, kada jega gindamas tai, ka esu neteisetai isigijes, as tampu agresoriumi. As nugaletas: mana gyvybe, mana paties isduota, is tikruju priklauso nuo nugaletojo malones, bet ne mana zmonos ar vaiku gyvybe. Jie nepradejo karo ir netalkininkavo. As negalejau isduoti jq gyvybiu: jos nera mana nuosavybe, kad galeciau jas isduoti. Mano zmonai priklauso mano nuosav ybes dalis, kurios as taip pat negaliu niekam isduoti. 0 ir mana vaikai, is manes gim~, turi teise i tai, kad butu islaikomi mana darbu arba pasalpa. Taigi cia yra tokia byla: nugaletojas turi teise, kad butu aUyginti patirti nuostoIiai, vaikai turi teise i savo tevo valdas, kad butu islaikomi, 0 del motinos dalies, tai, nepriklausomai nuo to, ar ji turi i j'l teise savo darbu ar sutartimi, visiskai aisku, jog vyras negalejo isduoti tai, kas jai priklauso. Kaip turi butipesielgta sioje bylojer Atsakau: pagrindihis Prigimties istatymas skelbia, kad visi, kiek tiktai [manoma, turi buti issaugoti. Vadinasi, kai ko nors truksta, kad butu patenkinti visi, t. y. atlyginti nugaletojo nuostoliai ir pasirupinta vaiku islaikyrnu, tada tas, kuris yra labiau pasiturintis, privalo ko nors atsisakyti, kad ir

negaudamas visa aUyginimo, ir nusileist i neatideliojamai ir pirmutinei teisei tu, kuriems gresia prazutis,

184. Bet tarkime, kad karo islaidos ir nuostoliai nugaletojui atlyginti iki paskutinio fartingo ir kad pralaimejusiojo vaikai, neteke visu savo tevo turtu, yra palikti bado mirciai, Vis delto atlyginimas, kuri siuo atveju turi gauti nugaletojas, vargu ar suteiks jam terse i kokia nors sal], kurta jis uzkariaus. Juk karo nuostoliai vargu ar prilygs vertei kokio nors didesnio zemes ploto toje pasaulio dalyje, kur visa zeme kam nors priklauso ir nera laisvu jos plotu, Ir jeigu as nesu atemes is nugaletojo jo zemes (budamas nugaletas, as negalejau to padaryti), tai vargu ar koks nors kitas mana jam padarytas nuostolis gali prilygti mana zemes vertei, jeigu tarsime, kad plotu ji apylyge ir panasiai [dirbta kaip ir jo zerne. nukentejusi nuo mano uzpuolimo. Metu ar dveju metu derliaus sunaikinimas (jis retai siekia ketverius ar penkerius metus) yra didziausias nuostolis, kuris paprastai padaromas. 0 del pinigu ir panasaus turto bei brangenybiu, tai jie nera turtas savo prigimtimi, ju verte yra tik Iantastine ir isivaizduojama, nes prigimtis tokios vertes jiems nesuteike. Pagal jos mata jie turi ne didesne verte negu Amerikos indenu vampumas Europos valdovui arba, kaip anksciau, sidabriniai Europos pinigai - Amerikos gyventojui. 0 penkeriu metu derlius savo verte neprilygsta amzmai paveldimoms zernes valdoms tose vietose, kur visa zerne kam nors priklauso

159

158

ir nera laisvu jos plotu, kuriuos galetu pasiimti tas, is kurio neteisetai atimta nuosavybe, Tai bus lengvai pr ipazinta. nes jeigu nekreipsime demesio i isivaizduojamq pinigu verte, tai neatitikimas bus didesnis negu tarp penkiu ir penkiu tukstanciu: nors tuo pat metu puses rnetu derlius yra vertingesnis uz paveldima zemes plota ten, kur zernes yra daugiau, negu jos [dirbame ir naudojama g yventoju, i r kur kiekvienas turi teis~ naudotis nedirbama zerne: bet ten nugaletojai ne itin verziasi pasisavinti pralaimejusiuju zemes. Vadinasi, jok ie nuostoIiai, kuriuos zrnones Prigimtineje bukleje (visi valdovai ir visos vyriausybes yra sioje bukleje viena kitos atzvi lg iu] patiria vienas is kito, negah suteikti nugaletojui teises palikti be nuosavybes pralaimejusiojo palikuonis, atimti is j4 ta palikima, kuris turi priklausyti jiems ir ju [pediniams per visas kartas. Tiesa, nugaletojas bus linkes laikyti save seirnininku, 0 ir pavergtuju padetis bus tokia, kad jie negales ginti savo teises, Bet jeigu tai yra viskas, tai si padetis nelaiduoja jokios kitos teises, isskyrus tq, kuria plika jega suteikia stipresniajam pries silpnesnjji: taip samprotaujant, stipresnysis tures teise i visa, kq jis isigeis uzgrobti.

185. Net teisingo karo nugaletojas uzkariavimu nejgyja jokios valdymo teises i tuos, kurie kariavo isvien su juo, ir i tuos nukariautos salies gyventojus, kurie jam nesipr iesino, taip pat net i palikuonis tu, kurie jam priesinosi. Jie yra visiskai jam nepavaldus, 0 jeigu ju ankstesnioji valdzia yra paleista, jie turi teise

issirinkti sau nauja.

186. Tiesa, paprastai nugaletojas jega, [remes karda i j4 krutine, pr i verc ia juos paklusti jo sqlygoms ir pr ipazinti tokiq valdzia, kokia jis teikiasi jiems skirti; bet klausimas yra tas, kok.ia teis~ jis turi taip daryti? Jeigu bus pasakyta, kad jie paklusta savo paciu sutikimu, tai bus ptipazinta, kad ju sutikimas yra butinas suteikti nugaletojui teise juos valdyti. Reikia tik issiaiskinti, ar neteiseta jega isgauti pazadai gali buti laikomi sutikimu ir kiek jie [pareigoja. I tai atsakysiu, kad jie ne kiek nejpareigoja, nes as vis vien issaugau teise i tai, ka kitas is manes isgauna jega, ir jis privalo man tuoj pat tai grqzinti. Kas jega paima is manes arkl]. tas turi tuoj pat man H grqZinti; as vis v ien turiu teise H atsiimti. Lygiai taip pat tas, kuris jega isgavo is manes pazada. turi tuoj pat man H grqZinti, t. y. atleisti mane nuo sio [pareigojimo, arba as pats H grqzinsiu, t. y. pats spresiu, ar man jo laikytis. Juk Prigimties [stet ymas [pareigoja mane tik pagal jos nustatytas taisykles, todel manes negali [pareigoti j os taisykliu pazeidirnas: 0 jos pezeidziamos. kai kas nors is manes isgaunama jega. Tai, kad pasizadejau, visai nekeicia reikalo: siuo atveju tai pateisina Jegq ar ape ina teis~ ne daug iau kaip tuo atveju, kai as istraukiu is kisenes ir pats atiduodu pinigine vagiui, kuris jos reika-

lauja atstates pistoletq man i krutine.

187. IS visa sito plaukia, kad uzkarrautojo valdzia, jega primesta pavergtiesiems, pries kuriuos kariauti jis neturejo teises, arba primesta

160

11. Dz. Lokas

161

tiems, kurie nedalyvavo kare jo priesininkll pusejo, kai jis turejo tam teis~, ju visiskai nejpareigoja.

188. Bet tarkime, kad v isi tam tikros bendruomenes zmones, visi vieno politinio ktino nariai, iSitrauke j neteising'1 kara, kuriame j ie buvo pavergti, todel ju gyvybe priklauso nuo nugaletojo malones.

1~9. ~s tvirtinu, kad tai neliecia ju vaiku, kune nera sulauk~ brandos amziaus. .Iuk kadangi. tevas neturi teises i savo vaiko gyvyb~ ar laIsv.~, tai .jokiu savo veiksmu jis negali jll isduotj: todel vaikai, kad ir kas nuukrq jll tevam~,. yr~ l~isVi zmones, ir absoliuti nugaletojo :raldzia s iek ia asmeni tik tu zmonill, kurie buvo ~o nugalett, ir ji baigiasi kartu su ju mirtimi; ir net jeigu jie, kaip vergai, butu pasmerkti a?soliuc~ai, nevarzomai jo savivalei, jis netu~etll :O~lO.S teisos valdyti ju vaikus. .Jis negali J4 atz':'II~~u tureti kitos valdzios, isskyrus ta, su kuna JIe patys sutiktu, nepriklausomai nuo to, k~ ji~ ~riverstll juos sakyti ar daryti; ir jis n~tun teisetos valdzios, kol jega, 0 ne pasirinkimas verba juos paklusti.

.190. Kiekvienas zmogus gimsta su dvejopa tP1S~: pi~ma, j is tur i teis~ i savo paties asmen], k~.naIl_l joks kitas zmogus negali tureti val?ZlOS ir kurio laisva veikla priklauso tik nuo J~ p~.ties; antra, kiekvieno kito zmogaus atzv ilglU JIS tur i teise paveldeti, kartu su savo brolija, tevo turta,

. 191. Pagal pirm'1j'1 sill teisiu zmogus is priglmtles nepavaldus kokiai nors valdziai, net

162

jeigu jis gimtll tokioje viet0_je, k~r.i. prikl~uso jos jurisdikcijai. Bet tuo atveju, ~~l JIS nep~l.pazista tos salies, kurioje gime, te~setos ~~ldzlOS, tada jis taip pat turi atsisakyti ttl te~slq, kurios jam priklauso pagal jos istatymus, ir ?a~e~dejimu perduotos jam proteviu nuosavybes, J~lgu si valdzia yra ta, kuri buvo sukurta J4 sutikimu.

192. Pagal antraja teise bet kurios ~alie.~ gyvent oj ai, k ile ir gav~ nuosavybes telvs.~ IS tu, kurie buvo nugaleti ir kuriems valdzia ~uv~ primesta ne laisvu ju sutikimu_, isla iko tels~. ! savo proteviq nuosavybe, nepals~nt. to, k~d Jl~ nera laisvai sut ike su valdzia, kun jega pnmete savo sunkias sal ygas salies seirnininkams. Kadangi pirrnasis uzkariautojas ?-iekad~ neture_j0 teises i salies zemes. tai zmones, kune y~a kll~ arba sakosi kile is tu, kurie jega buvo prrversti paklusti prievart ines valdZios ju~gui, visada turi teise H nusimesti ir issivaduoti n~o .tos uzurpacijos ar tironijos, kur ia jie~s lem~.kardas, kol ju valdovai ives jiems tokia ~~ldz~os sa~tvarka, kuria j ie noriai ir savo pasirinkimu pn-

pazins. (Zinoma, sito ji~ n~:~a?a n.epadarys, ~?l neatgaus visiskos laisves lSSHl~kh sa.vo valdzl.q ir valdovus ar bent jau netures tokiu nuolatiniu [statymu. kuriuos jie patys arba. ~4 atstovai bus laisvai pr ierne, taip pat, kol jiems nebus grqZinta ju tikroji nuosavybe ir ji~ net~1?s tokiais jos seimininkais. kad niekas be J':l paciu sutikimo negales paimti jokios jos dalles; ~e siq sqlygq, esant bet kokiai valdziai, z~ones nera laisvi, 0 yra tikri vergai, pavergh karo

163

jegai.) Ir kas abejoja, kad Graikijos kr ikscionys, sios salies senuju seimininku palikuonys, kai tik tures jeg4, gali teisetai nusimesti turku junga, del kurio jie taip seniai vaitoja.

195. Taciau net tariant, kad teisingo karo nugaletojas turi teise i pralaimejusiqjq valdas ir galiq valdyti jq asmenis - zinoma, tokios teises jis neturi,- vis vien cia nekyla nieko panasaus i absoliucia tolesne valdziq. Kadangi ju visi palikuonys yra laisvi zmones, tai jeigu jis suteikia j iems valdas bei nuosav y be, kad butu apgyvendintas krastas (antraip sis krastas neturetq jokios vertes). visa, kq jis jiems suteiks, bus ju nuosavybs: 0 jos prigimtis tokia, kad be paties zmogaus sutikimo j i negali buti is j 0 atimta.

194. Kiekvieno is jq asmuo yra laisvas prigimties teise, 0 jq nuosavybe, didesne ar rnazesna, priklauso jiems patiems, kad jie patys, o ne jis, jq tvarkytq; ji ncra jokia nuosav ybe. Tarkime, kad nugaletojas skiria vienam zmogui ir jo palikuonims tukstant] akru visiems amziarns: kitam jis isnuomoja tukstant] akru iki jo gyvos galvos uz 50 ar 500 svaru mokest] per metus. Argi pirmasis negauna teises amzinai tureti savo tukstanti akr q, 0 antrasis tur eti juos iki gyvos galvos, mokedamas mineta mokestj? Ir argi nuomininkui iki gyvos galvos nepriklauso kaip jo nuosavybe visa, ka isigyja virs nuomos per S1 Iaika savo darbu ir pastangomis, nors tai butu ir dukart daugiau uz nuomq? Ar galetq kas nors pasakyti, kad karalius arba uzkar iautojas, karta suteikes tokia nuosa-

vybe, ga1et4 savo, kaip uzkariautojo, teise atimti visa zerne ar j os dal] is sio pirmoj 0 palikuoniu ar is antrojo, jam esant gyvam ir mokant nuomq? Ir argi jam galima isigeidus atimti is kurio nors J4 turta ar pinigus, uzgyventus toje zerneje? Jeigu taip, tai visos laisvos ir savanoriskos sutartys zemeje nutrauktos ir nebegalioja; nebereikia nieko daugiau, tik pakankamai jegos, kad jos butu bet kada panaikinamos, ir visi valdzios vyru leidimai bei pazadai yra tik pasityciojimas ir apgaule. Juk argi gali buti didesnis pasit yciojimas, kai kuo rimcieusiai ir iSkilmingiausiai pareiskiama "As duodu tau ir tavo palikuonims v isierns amziams " ir kartu leidziama suprasti, kad as turiu teise panorejes rytoj is taves tai atimti?

195. Dabar as nesiaiskinsiu, ar valdovai yra laisvi nuo jq salies [statymu, bet esu [srtikines, kad jie privalo paklusti Dievo ir Prigimties [statyrnams. Niekas, j okia valdZia negali ju islaisvinti nuo sito amzino [stat yrno [pareigojimu. Jie yra tokie didziuliai ir stiprus pazadu atveju, kad jais gali buti suvarzytas pats Visagalis. Leidimai, pazadai ir priesaikos yra tie saitai, kurie varzo Visage.lj, kad ir ka sakytu kai kurie pataikunai sio pasaulio viespaciams. kurie kartu su visomis ju tautomis, palyginti su Dievo didybe, yra tik Iasas juroje arba dulkele ant svarst ykliu, bereiksmis niekis!

196. Aptariamo dalyko santrauka. Uzkariautojas, jeigu jis gina teiseta reikala, turi despotine teise i gyvyb~ visu tu, kurie veiksmingai talkino ir dalyvavo kare su juo, ir jis turi

164

165

teis~ p~dengti sav~ nuostolius bei islaidas jq ?a,rb.~ If nuo~avybes saskaita, jeigu tuo nepaZel~Z~a~~s k ieno nors kito teises. Kitai taut os d~hal, jeigu ten buvo zmoniu, kurie nesutiko ?el ~aro, net bela~s:,iq vaikams, taip pat v ienu If, kitu nu~savybel JIS neturi jokios galios, todel ~a~o, u,zkanavimu jis negali igyti sau ar savo !pedmla~s teises juos valdyti; antraip jis yr~ agr~sonus, pradedantis kara su jais; nei jis, n~l ,kU~IS nors is j 0 [pediniu neturi didesnes teises JU?~ ~~ldyti negu danai Hingaras ar J-:I~~a turejo CIa Anglijoje arba Spartakas ItahJo~e, jei j~s ,bllt,q jq uzker iaves. Vadinasi, tie, kU~I~ ve~ka ju junga. turi teise H nusimesti, kai tik ~levas, duoda, j iems drasos ir proga tai padarY,h, Antal, n,epalsant visos Asirijos karaliu k~,r~u 19~tos teises Judejai, Dievas padejo Ezekijui nus,m~est~ S.ios grobikiSkos imperijos jungq, .. Todel ir Viespats buvo S1..1 juo. ir visame ko lmdav?s!, jiS, ~~gesi ismintingai. Jis sukilo ~aip pat pnes ASIfljOS karaliu ir nebetarnavo jam" (4 K_~r 18, 7), IS cia matyti, kad nusimesti val~zlq, kuri valdo jega, 0 ne teise, nors tai vadmama maistu. nera ioks nusizengirnas pries ~~evq~ ,be~ ~ra tai, ka Jis Ie idzia ir palaiko, net jeigu cia [siterpia jega isgauti pazadai ir sutartys. Juk, kiekvienam, kuris at idztai perskaito A~~a:? ,If Ezekijo istorija, labai [tikuna, kad a~~neclal nugalejo Akhaza ir H nuvcrtc, 0 Ezekijas tapa karaliumi jo tevui esant gyvam ir kad Ezekijas pagal susitarima it gerbe ir mokejo jam iki to laiko duok le.

166

SEPTYNIOLIKT AS SKYRIUS

Apie uzurpaci jq

197. Uzkariavimq galima vadinti svetimsale uzurpacija, 0 uzurpacija yra tam tikras vidaus nzkartavimas. Skirtumas Cia tas, kad uzurpatorius niekada neg ali tureti teises savo puseje. nes uzurpacija lvyksta tik tada, kai pasisavinarna tai, kas tcisetai priklauso kitam. Ji, kiek ji yra uzurpacija, yra tik valdzios asmenu, 0 ne jos Iormu ar taisykliq pakeitimas; jeigu uzurpatorius isplecia savo valdzra tiek, kad perzengia tai, kas istatymiskai priklauso tcisetiems valstybes kunigaiksciams ar valdovams, taiprie uzurpacijos dar prisideda tironija.

198. Visoms teisetorns vyriausybems [stat yrna vykdysianCiq asmenu skyrimas yra toks pat [prastas ir butinas dalykas kaip pati valdyrno forma. IS pradziu tai buvo nustatyta pacios tautos. Todel visos valst y bes, turinCios taip nustatytas valdymo formas, vadovaujasi dar ir tam tikromis taisyklemis skiriant ir igaliojant tuos, kurie tures bent dalj v iesos valdzios (anarchija labiau panasi i bukle, kai apskritai nera jokios valdymo formos arba kai sutariama, kad ji bus monarchinc. bet nenurodomas budas, kaip paskirti asmeni, tur esiant] monarcho galia). Kiekvienas, kuris bent dal] valdzios isig yja kitokiais birdais, negu numato bendruomenes istatymai, neturi jokios teises i tai, kad jam butu paklllstama, net jeigu butu iSlaikyta

167

valst ybes valdymo forma, nes j is nera tas asmuo, kurj paskyre [statyrnas, ir, vadinasi, ne ra tas asmuo, del kurio tauta sutiko. Ir joks uzurpatorius ar jo [pedinis niekada negali tureti teises i valdzia, kol tauta negaus laisves pareiksti savo sutikirna ir is tikruju jo nepareiks taip patvirtindama valdzioje t'l, kuris iki tol j'l uzurpavo.

sada teiksiu pirmerrybe tautos ir visos valstybes labui pries kok] nors atskira ir privatu mano paties tiksla kurdamas gerus [stat ymus ir konstitucijas, nes valst ybes gerov~ ir Iaba laikau mana paties didziausiu labu ir zemiska laime - kaip tik tuo teisetas karalius visiskai skiriasi nuo tirono. Ir as pr ipazistu, kad svarbiausias ir didziausias skirtumas tarp teiseto karaliaus ir uzurpatoriaus tirono yra stai koks: kai ispuikes ir ambicingas tironas mano, kad jo karalyste ir tauta yra skirta tenkinti jo norus bei nesaikingus igeidzius, doras ir teisingas karalius, priesingai, pripazjsta, kad jo tikslas rupintis savo taut os gerove ir nuosavybe ". Ir dar savo kalboje Parlamentui 1609 meta is jis pasake: .Kara lius sur isa save dviguba priesaika vykdyti pagrindinius savo karal ystes istatymus: tylia pr iesaika, kuria jis, budamas karaliumi, isipareigoja ginti savo karalystes tauta ir jos istat ymus. ir H karunuojant paskelbtaja priesaika; taip kad kiekvienas teisingas karalius isikurusioje karal ysteje savo istatatymus: tylia priesaika, kuria j is, budamas tvarkyti savo valdziq taip, jog ji atitiktu t'l sandora, kuria Dievas sudare su Nojumi po tvano: .Kolei zerne bus, nesiliaus buve seja ir pjutis, saltis ir siluma, vasara ir z ierna, naktis ir diena" (PI 8, 22). Todel karalius, valdydamas [sikurusioje karal ysteje, nustoja buti karaliumi ir issigimsta i tirona, kai tik j is nebevaldo pagal savo istat ymus ". Ir truputi toliau: .Todel visi karaliai, kurie nera tironai ar priesaikos lauzytojai, mielai laikysis savo [statyrnu 0 tie, ku-

ASTUONIOLIKT AS SKYRIUS Apie tironijq

1?9. Uzurpacija yra naudojimasis valdzta, i kun.'l turi teis~ kitas, 0 tironija yra naudojimasts valdZia, j kur ia niekas negali tureti teises. Tai yra naudojimasis valdZia, kur ia kas nors. turi savo rankose, ne jai pavaldzilj, zmonilj, labui, 0 savo paties privacia]. atskirai naudai; kada valdovas - nesvarbu, kaip tituluoja~as,- padaro taisykle ne istatyma, 0 savo paties valia, tada jo [sak yrnai ir veiksmai skirti ne apsaugoti jo taut os nuosavyb~, bet tenkinti jo ambicijas, kersto, pavydo ar kokias nors kitas nepastovias aistras.

200. .Jei kas nors ir gali suabejoti teisingumu ar pagristumu to, kas cia sakoma nes tai

v ,

rasyta kuklaus valdinio plunksna, tai tikiuosi,

jog karaliaus autoritetas pades jam su tuo apsiprasti. Karalius DZeimsas savo kalboje Parlamentui 1603 metais pasaka stai kq: "As vi-

.i

168

169

rie [tikineja juos priesingai, yra sliuzai ir kenkejai, darantys zalq j ierns ir valst ybei ". Taigi sis apsisvietes karalius, gerai suprasdamas dalyku esme, iziuri tik toki skirtuma tarp kara-Iiaus ir tirono, kad vienas istatymais apriboja savo valdzra. 0 bendra geri laiko savo valdzios tikslu, kitas viska pavergia savo valiai ir igeidZiams.

201. Butu klaida manyti, kad si yda budinga tik monarchijoms. Kitoms valdymo formoms ji taip pat budinga: juk visur, kur galia, atiduota i kieno nors rankas zmonerns valdyti ir ju nuosavybei saugoti, yra skiriama kitiems tikslams ir naudojama zmonerns alinti, trukdyti ar juos spausti savavaliskais ir nenuosekliais isak yrnais tu kurie jq turi, ten ji iskart virsta t ironija; ir nesvarbu, ar tu kurie ja taip naudojasi, yra vienas ar daugiau. Antai esame skaite apie tris desimtis tir onu Atenuose ir apie viena Sirakuzuose, 0 ir nepakeliamas Decemvirato viespatavimas Romoje buvo ne kq geresnis.

202. Kur baigiasi [statymas, prasideda tironija, j eigu istatymas pazeidziamas padarant zalos kitam; ir jeigu tas, kuris yra valdztoje. virsija jam istat yrnu suteiktus !galioj imus ir pradeda jo rankose esancia jegq naudoti tokiems valdinio atzvilgiu veiksmams, kuriu istatyrnas neleidzta, tai jis tokiu atveju nustoja buti pareigunu. Kadangi jis veikia be igaliojimlJ" tai galima jam pr iesintis kaip kiek vi enam kitam zmogui. jega pazeidz ianciam kito teises. Tai pripazistama kalbant apie zemesniuosius pareigunus. Tam, kuris turi igalioj imq suimti mane

170

J

gatveje, galima pr iesint is kaip vagiui ~~ ple~i~ui, jeigu, vykdydamas savo nurodymq, J IS megl~a [silauzti i mana namus, nors as ir zinau, kad JlS turi order! ir jur idin] igaliojimq, le idz iant] jam suimti mane uz mano namu sienu. Ir as m.ielai ~s~ klausyciau paaiskinimq, kodel tal netur~t~ b~tl susije su auksciausie is pareigun~is _lyglal taip kaip su paciais zemiausiais. Arg i bu~lJ, supra~tama, jeigu vyresnysis brolis, pa:elde~ama~ dl~ desne tevo turto dali, del to turetu teise ~~lmh is savo jaunesniuju br ol iu kur ia nors jiems priklausanciq dali? Ar turting~s zm~gus~ ~al~antis visa apylink~, del to turetu teise lSlge~d~s uzgrobti savo neturtingo k~.imyno r:am~ll ar sodq? Teisetas valdymas didzmles gah?s .If v~u~~ tu, nepalyginti didesnilJ, uz tai, ka tun ~~dZlOJ1 Adorno vaiku dauguma, ne tik nepatelsma ar nepagrindZia plesikavimo ir priespaudos. ': y: neteisetos zalos darymo kitam,- priesmgat. tal yra ypac sunkinanti aplinkybe·v :'.irsy~i savo.l~aliojimus neturi tcises nei auksClaus~as, net ~~miausias pareigunas, ir tai v ieriod.ai nepateisinama ir karaliui, ir konstebliui. Pirrnajam tal yra dar blogiau,nes del jam sutelkto di~esnio pasitikejimo jis ir taip jau ~ra gav:s .~l~esn.~ dal] negu kiti jo broliai. Tal~ p~t. J~v issilavtnimas bei patarejai turetu skatinti JO tsmanvma

ir maZinti pagundq si tai p elgtis. .

203. Bet argi galima priestarauti valdovo .lsakymams? Argi galima jam priesi~tis kiekvl~n.q karta. kai kas nors pasijus nuskna~s~as ~~ lSl~ vaizduos, kad su juo pasielgta netelslnga~. T~l suardys ir sunaikins visas valstybes, ir v ietoje

171

va~?zi~s ir tvarkos ne liks nieko, issk yrus anarchijq If sumaist].

20~ .. r ta! ~tsakau: jega galima pr'i esint is tik net~lslngal If neteisetai jegai. Kas priesinasi ~OkIU nors kitu atveju, tas uzsitraukia Dievo ir zmog.aus teise~q p~smerkimq, todel nekils joks pavoJus ar sutruto, kaip kad daznai teigiama, nes:

205. Pirma. Kadangi kai kuriose salyse valdovo asmuo pagal [statyma yra sventas kad ir ka _jis [sako ar daro, i jo asmeni vis vien negalima kesintis .. ar pries H smurtauti. Todel joks J~gos panaudoJImas, koks nors juridinis papeiklI~~S ar p~smerkimas jo atzvilgiu yra negalimi. !aClau ~ahma priesintis neteisetiems kiekvieno zemesnl~ valdininko ar kitu jo igaliotqjq asmenu vetksmams, nebent j is, pradedamas kara s~ sav~ tauta, paleis v yriausybo ir paliks zmonems tik ta gynybq, i kuriq teise turi kiekvienas Pr~gin~_ti~eje biikleje. Ir kas gali numatyti, kuo ta~ ~algs.ls? Kaimynine karalysto cia parode ~~sauhul kelstq pavyzd]. 0 visais kitais atveJ~IS valdovo asmens sventumas apsaugo H nuo VISq nepetogumn. ir, kol valdzia laikosi, jam n=g.r~~la. J~ks sII_Iurtas ar zala: taigi negali bU~l ismtntingesnos tvarkos uz siq. Juk tie atvejai, kai jis asmemskaj padaro kokia nors zalq, va.rgu ar bus dazni, 0 padaryta zala didele. ne~ ~le.n. savo paties jegomis jis negali nei panaikinti [statymu, nei pavergti tautos, net jeigu koks nors valdovas del kokios savo silpnybes ar blogos valios isigeistu tai padaryti. Kiti nepatogumai del pavieniq piktnaudziavimq,

172

kartais pasitaikanciu atejus i sosta karstagalviui valdovui, puikiai atlyginami v iesqja taika ir valdzros - auksciausiojo pareigiino - saugumu, kai j is apsaugomas. Juk visumai saugiau, kai pavojus nukenteti kartais gresia tik keletui privaciu zrnoniu ,negu kai pati respublikos galva gali buti lengvai ir menkiausia proga pazeista.

206. Antra, si privilegija, priklausanti tik karaliaus asmeniui, visai netrukdo priestarauti, pries intis ir kovoti su tais, kurie naudojasi neteiseta jega, net jeigu jie skelbiasi jo igalioti veiksmams, kuriuos istatymas draudzia. Tai akivaizdu tuo atveju, kai pareigiinas turi karaliaus order] zmogui suimti ir visus reikalingus igaliojimus; ir vis delto, vykdydamas si isakyma, jis negali istlauzti izmogaus namus, jis taip pat negali jo vykdyti tam tikromis dienomis ar tam tikrose vietose, nors patys igaliojimai tokiu isimcit; nedaro; taciau tai yra [stat yrniniai apribojimai, ir jeigu kas nors juos pedengia, tai karaliaus igaliojimas jo neisteisina. Kadangi karaliui valdZia suteikta tik pagal jstatyrna, jis negali suteikti kam nors teise veikti pries istatyma ar pateisinti tokia veikla savo suteiktu igaliojimu. Kokio nors pareigiino duotas pavedimas ar [sakymas, kai jis neturi tam valdzios. negalioja tiek pat, kaip ir bet kokio privataus asmens pavedimas ar isakymas: jie skiriasi tik tuo, kad pareigiinas turi vienokia ar kitokia valdzia su tam tikromis jos ribomis ir tikslais, 0 privatus asmuo jos apskritai neturi. Juk ne pavedimas, 0 valdzia duoda teise veikti,

173

ir pries istatyma negali buti valdzios. Taciau, nepaisant tokio priesinimos i, karaliaus asmuo ir j 0 valdzia vis vien yra saugus, todel nera jokio pavojaus nei valdovui, nei valdziai,

207. Trecia. Esant tokiam valdymui, kai auksciausiojo pareiguno asmuo nera panasiai laikomas sventu, si doktrina, pripazjstanti priesinimosi kiekvienam neteisetam jo naudojimuisi savo valdzia teisetuma, vis delto nekels jam pavojaus kiekviena menkiausia proga ir neardys valdzios. Juk ten, kur nuskriaustieji gali atsiteisti ir gauti atlyginima uz patirta zal'l kreipdamiesi i [statyrna, negali buti pagrindo panaudoti jeg'l, nes jos galima griebtis tik ten, kur zmogui trukdoma kreiptis i istat yma. Priesiska jega laikytina tik tokia jega, kuri nepalieka galimybes sitaip kreiptis, ir tik tokia jega stumia t'l, kuns ja naudojasi, i karo padet] ir pate is ina priesinirnast jam. Antai zmogus su kardu rankoje didZiajame kelyje pareikalauja is manes atiduoti pinigin~, 0 as, galimas dalykas, neturiu ne dvylikos pensu. S] zmogu as galiu teisetai uzmusti. Kitam as duodu simta svaru, kad juos palaikytq, kol as nulipsiu nuo arklio, bet jis atsisako man juos gr'lzinti, kai as vel seduosi i balnq, ir dar issttrauk.ia kardq jega juos gindamas, jei as meginu juos atsiimti. Zala, kur iq man padaro sis zrnogus, yra simta, o gal net tukstant] kartu didesne uz tq, kuriq ketino man padaryti pirmasis (ji uzmusiau dar nepadarius jam kokios nors zalos man), ir vis delto as galiu teisetai uzmusti pirrnaj], bet negaliu teisetai net suzeisti antrojo zmogaus. Prie-

174

zastis Cia aiski: kadangi pirmasis pasinaudojo jega, gresiancia mana gyvybei, as nebuciau turejes laiko kreiptis i istatyrna del jos apsaugojimor ir jeigu as buciau j'l prarades, man butu buve per velu kur nors kreiptis. [statymas nebutu galej~s sugrqzmti gyvyb~ mana mirusiam kunui. Praradimas butu buves neatlyginamas; kad sito neatsitiktu, Prigimties istat ymas dave man teise sunaikinti ta, kuris pradejo su manimi kara ir grasino mane sunaikinti. Taciau antruoju atveju mano gyvybei nebuvo pavojaus, todel as galejau pasinaudoti teise kreiptis i istat yma ir atgauti savo simta svaru,

208. Ketvirta. Bet j eigu netciseti pareiguno veiksmai nesiliauja (del jo turimos valdzios] ir panaudoti [statymo tokiam atvejui numatytas priemones trukdo ta pati valdzia, tai teise priesintis net tokiems akivaizdiems tironijos veiksmams nesuardys valdzios staiga arba menkiausia proga. Juk jeigu tai apsiribos pavieniais priv aciu pilieciu atvejais, tai nors j ie tures t eise gintis ir atgauti jega tai, kas neteiseta jega is jq atimta, si jq teise nelengvai [tr auks juos i tokias grumtynes, kuriose jie tikrai prazutu: juk nejmanoma vienam ar keletui prispaustu zmoniu suardyti valdzia, kai dauguma zrnoniu mano, kad tai su jais nesusije, panasiai kaip siautejanciern beprociui ar [siaudrinusiern pikciurnai neimanoma suardyti gerai isitvirtinusia valstybe, nes tauta tikrai nepaseks nei vienu, nei kitu.

209. Bet jeigu sie neteiseti veiksmai paliecia

175

T

tautos daugumq arba jeigu zala ir priespauda p~lieCia tik nedaugeli, bet tokiomis aplink ybemIS, kuriu priezast ys ar padariniai aiskiai kelia pavoju visiems, ir jeigu zmones yra isitikine, kad ju istatyrnai. 0 kartu su jais ir ju paciu ~uosavybe, laisve ir gyvybe ir gal net jq tikej imas yra pavojuje, tai as negaliu pasakyti, kaip tokiu atveju juos galima sulaikyti nuo priesinirnosi neteisetai pries juos naudojamai jegai. Tai, pripazjstu, yra nppatoQllmas, tykantis kiekvienos valdZios, kai valdovai elgiasi taip, kad tauta ima apskritai jais nepasitiketi: 0 tai yra pati pavojingiausia padetis, kurioje jie gali atsidurti, nors del to ju maziausiei reikia gailetis, nes jos isvengt i taip lengva. Juk negali buti, jog valdovas, kuriam tikrai rupi tautos geris, jos pacios ir jos [statymu apsauga, nepasiektu, kad ji mat ytu ir jaustu jo rupest]: panasiai butu, .jei seimos tevas stengtqsi, kad vaikai nemat ytu j 0 meiles ir rupinimosi,

210. Bet jeigu visas pasaulis matys, kad zadama viena, 0 daroma kita, kad gudrybemis pazeidziami istatymai. kad suteiktoj i prerogatyva (neribota valdzia kai kuriose srityse, ir ji paliekama valdovo rankose tautos geriui garantuoti, 0 ne jai kenkti) naudojama siekiant priesingo tikslo negu tas, del kurio ji buvo suteikta; jeigu tauta matys, kad ministrai ir zemesnieji pareigunai skiriami taip, jog jie butu parankus siekiant to tikslo, ir kad jie naudojasi prielankumu arba yra atleidziami, priklausomai nuo to, kiek jie paremia tq tiksla arba jam priesinasi: jeigu tauta mato pasikartojant valdzios

176

savivales atvejus ar pastebi, kad slapciomis skatinamas tam tikras t ikejimas (nors viesai pasisakoma pries H) ir kad rengiamasi H pripazinti, 0 jo skleidejai remiami kiek tik imanoma, o tam nepavykus, jiems vis vien pritariama ir jie labiau garbinami; ir jeigu ilga veiksmu grandine rode visu valdzios organq saliskuma siuo atzvilgiu, tai kaip zmogus gali sukliudyti jo sieloje kylanciam [sitikinimui, kur krypsta reikalai. Lygiai taip pat jis negali nestrupinti savo issigelbej imu, kai [srtikina, kad laivo, kuriuo jis plaukia, kapitonas kartu su [gula gabena H i Alzyra, nes jis mato, jog kapitonas nuolat laikosi sios krypties, nors del priesingu veju, kiauryrniu laive, zrnoniu ir atsargq trukumo daznai priverstas keisti kr ypti, bet atkakliai i jq grizta, kai tik vejai, orai ir kitos aplinkybes palankios.

DEVYNIOLIKT AS SKYRIUS

Apie v ald.iios zluqmu;

211. Tas, kuris nori nors siek tiek aiskiau kalbeti apie valdzios zlugima, pirmiausia turi skirti visuomenes zlugimq nuo valdzios zlugimo. Tai, kas sukuria bendruomene ir sutelkia zmones is palaidos Prigimtines bukles i viena politine visuomene, yra sutartis, kuria kiekvienas sudaro su kiekvienu kitu, kad butu galima susivienyti ir pradeti veikti kaip vienas kunas, taigi

12. Dz , Lokas

177

buti viena atskira valstybe. [prastas ir beveik v~enintelis budas isard yti si susivienijimquzkariauti H [siverzusiorns cia svetirnsalems je~oms. Juk tokiu atveju (kadangi neirnanoma lss.augoti ir islalk yti save kaip vieninga ir nepn~lau~?mq kuna) si kuna sudaranti vierrybe tun nelsvengiamai baigtis, ir kiekvienas turi grizti i tq bukle, kurioje jis buvo anksciau, at~~uda~as laisve turi pats savimi pasinlpinti ir ieskoti saugumo savo paties nuoziura kurioje nors kitoje visuorneneje. Zinoma, jeigu suyra visuornene, jos valdzia negali isl ikti. Uzkariautoju kardai daznai pakerta pacias valdzios saknis ir sukapoja visuornene i gabalus, atskirdami pa:vergtq ir isdrask yta mase nuo globcjiskos pr iklausomybes tai visuomenei, kuri turejo apsaugoti juos nuo smurto. Pasaulis yra per daug pat yrqs sioje srityje ir pr ipratos prie tokio valdzios zlugimo, vkad apie H reiketu dar ka nors ~asakyti; ir nereikra daug argurnentu irodine~~~t, . kad, visuomenei suirus, valdzra neg ali islikti: tai nejmanorna lygiai taip pat, kaip negali islikti namo rentinys, kai jo medziaga yra audros isardyta ir issk laid yta arba zernes drebej imo paversta siuksliu kruva.

_ 2.12. Be sio isor inio sugriovimo, valdzia gali buti suardyta is vidaus.

Pirrna, kai pakeiciamas [stat yrnu leidimo organ~s '. P.ilietine visuomeno - tai taika tarp tu, ~une jai priklauso. Cia karo padetis yra pasalmta tarpininkaujant istat ymu kurimo organui, salinanciam visus galincius atsirasti nesutarimus. Kaip tik istat ymu leidimo organo visi vals-

178

tybes nariai yra suvienyti ir sutelkti i susieta gyVq kunq, Tai yra toji dvasia, kuri valstybei suteikia forma, gyvyb~ ir vienybe: del jos itakos atskiri sito kuno nariai vienas kita veikia ir jaucia, vienas su kitu siejasi; todel. kai istatyrnu leidimo organas suzlugdomas arba paleidziamas, [vyksta suirimas ir mirtis. Kadangi visuomenes esme ir vienybe yra vienos valios turejimas, [statymu leidimo organas, jei kartq jis buvo daugumos isteigtas, turi siq valia skelbti ir, taip sakant, jq saugoti. Sio organo steigimas yra pirmasis ir pagrindinis visuornenes aktas, Kurillo laiduojamas zmoniu sqjungos tesinys, ~"dovaujamas tam tikru asmenu ir [statyminiu saitu, kuriamu tam reikalui tautos sutikimu ir

'skyrimu igaliot4 zmoniu, 0 be sito joks zmogus ar kokia nors grupe zmoniu negali tureti teises leisti istatymus, privalomus visierns kitiems. Kai vienas ar keletas zmoniu imsis kurti [statymus neigalioti tautos, tada tu sukurti istatymai netures galios, todel tauta neprivales jiems paklusti. Vadinasi, zmones vel taps nepavaldus ir gales susikurti naujq istatyrnu leidimo organq, koks jierris atrodys geriausias, ir tures visiska laisve pries intis jegai tu, kurie neteisetai megintu j iems kq nors primesti. Kiekvienam galima plgtis savo paties valia, jeigu is tu, kurie visuomenes pavedimu yra igalioti skelbti bendra valia, si galimybe atimta, 0 iu vieta uzurpuota kitu, kurie neturi tam nei teises, nei igaliojimo.

213. Tokia padet] valstybeje paprastai sukuria tie, kurie piktnaudziauja savo turima val-

179

dzia. Bet cia sunku teisingai spresti ir issiaiskinti kaltininkus, nezinant kokiai valdymo formai esant tai vyksta. Todel tarkime, kad istatymu leidimo valdzia priklauso iskart trims asmenims: pirma, vienam paveldinciam asmeniui, turinciam nuolatine auksciausia vykdornqjq valdziq bei galiq tam tikrais laiko tarpais susaukti ir paleisti kitus du valdzios organus; antra, paveldimos aukstuomenes susirinkimui; trecia, atstovu, pro tempore isrinktu tautos, susirinkimui. Akivaizdu, kad, esant tokiai valdymo formai:

214. Pirma, kai sitoks vienas asmuo, arba valdovas, savo paties savavaliskq valia iskelia vietoje [statymu, kurie yra istatymu kureju paskelbtoji visuornenes valia, tada istatymu leidirno organas y ra pakeiciamas, Juk is tikruju [statymu kureju potvarkiai ir [statymai yra vykdomi ir jiems butina paklusti; todel, kai kuriami kiti istatymai ir skelbiami bei priverstinai igyvendinami kiti potvarkiai, 0 ne tie, kuriuos yra priemes visuornenes sudarytas [statymu leidimo organas, tada visiskai aisku, jog sis organas yra pakeistas. Kas skelbia naujus [statymus neturedames is visuomenes gautu igaliojimq arba griauna senuosius, tas atmeta ir naikina tq valdzia, kurios jie buvo sukurti, ir [steigia nauja [statymu leidimo organa.

215. Antra, kai valdovas trukdo [statymu kiirejams susirinkti nustatytu laiku arba trukdo jiems laisvai veikti vykdant tuos tikslus, del kurru susirinkimas [steigtas, tada istatymu kiirima organas yra pakeistas. Juk nei tam tikras

180

zmoniq skaicius. nei jq susirinkimas n~ra. ist~tymu leidimo organas, jeigu jie neturi .la~sve.s ir pakankamai laiko aptarineti ir tobulinti ta.l, kas skirta visuomenes geriui; kai siq salygu nera arba jos pakeistos taip, kad visuomene p~aranda galimyb~ naudotis savo valdzia, ta~a IStatymu kiirimo organas is tikruju :rra I?a.kelstas. Juk valdziq kuria ne pavadinirnal, 0 jai num~tytu galiq panaudojimas ir vy~dym~s, todel tas kuris atima is [statymu kureju laisve arba trukdo jiems veikti nustatytu laiku: praktis~ai pasalina [statymu kurirna ir panaikrna .. valdzia.

216. Trecia, kai valdovo savavahska valdzia pakeiciami rinkejai arba rinkirnu tv~rka .be tautos sutikimo ir priesingai bend ram JOs interesui, istatymq kurimo organas taip pat yra pakelciamas. Juk jeigu renka ne tie, kuriuos visuomene igaliojo, arba rinkimq tvarka kitokia negu ta, kuria visuomene buvo nustaciusi, tai isrinktieji nera taut os paskirtasis [sta-

tymu leidimo organas. _ .

217. Ketvirta, kai valdovas ar [statymu kure-

jai atiduoda tauta valdyti svetimai galybe~, tada, zinoma, istatymq kurimo organas pakeiciamas, vadinasi, suardoma ir valdZia. Juk kadangi tauta susiburia i v isuornene ta~, kad b~tu vientisa, laisva, nepnkleusome vI~uomene, valdoma savo pacios istatyrnq, VIsa tal prarandama, kai ji atiduodama kito valdZiai.

218. Turetu biiti aisku, kodel. esant tokiai santvarkai, kalte del valdzios suirimo v isais siais atvejais priskirtina valdovui. ~u~)iS t~ar~ ko valstvbes jegq, izdq ir pareigas,lf JIS daznai.

181

pats save [tikina.ar pataikunai H [tikina, kad jis, kaip auksciausias pareigunas, neprivalo atsiskaityti. Jis vienintelis gali imtis dideliu z ygiq daryti tokius pakeitimus, prisidenges teiseta valdzia, ir turedamas jq savo rankose, gali bauginti ar slop inti pr iesininkus kaip skaldytojus, maistininkus ir valstybes priesus: 0 jokia kita istatymu kurirno organa ar tautos dalis negali kaip nors keisti [statymu kurirnq be atviro ir aiskaus maisto, kuris iskart bus pamatytas ir kurio padariniai, jam pavykus, mazat kuo skirsis nuo svetirnsaliu uzkartavimo. Be to, esant tokiai valdymo formai, valdovas turi teise paleisti kitq istatymu kurimo organa dal] ir paversti jo narius privaciais asmenimis, kurie niekada negali pries jo valia ar be jo pritarimo [statymiskai pakeisti istatymu kurimo organa, nes reikia jo sutikimo, kad koks nors ju potvarkis turetu tokia galiq. Jeigu vis delto kitos istatymu kurimo organo dalys nors siek tiek prisideda prie kokio nors pasikesmimo i valdzia ir talkina tokioms uzmaciorns arba, kiek tai nuo jq priklauso, joms nekliudo, tai sie zmones nusikalsta ir yra bendrininkai tikrai didziausios piktadarybes, kokia tik gali buti vienas zmogus kaltas pries k itq.

219. Yra dar vienas kelias, kuriuo einant gali buti suardyta tokia valdzios santvarka. Kai turintis auksciausia vykdomajq valdzta nesirupina ja ir nevykdo savo pareigq taip, kad jau pr iimti istatymai negali buti igyvendinti, tada viskas akivaizdz iai baigiasi anarchija ir

182

valdzios surrrmu. Juk [stat vmai kuriami ne patiems sau, 0 tam, kad vykdomi j ie butu visuomenes saitais, laiduojanciais kiekvienam politinio kuno nariui deramq vietq ir vaidmeni· Kai sito vistskai nebera. tada, zinoma, valdzia baigiasi, 0 tauta virsta pakrikusia minia be jokios tvarkos ar rysio. Kai nebera teisingumo tarnybos, ginanCios zmoniu teises, arba kai bendruomeneje nebera jokios galios, kuri suteiktu krypt] jos jegai ar rupintusi visuomenes poreikiais, tada, suprantama, nera jok.ios valdzios. Kur [statymai negali buti vykdomi, ten yra taip, tarsi [statymu apskritai nebutu. 0 valdzia be [statymu yra, mana supratimu, to'kia politikos mjsle, kuri nesuvokiama zmogaus protu ir nesuderinama su zmoniu visuomene.

220. Siais ir panasiats atvejais, kai valdzia suyra, tauta tampa laisva rupintis savimi ir isteigti nauj a [stat ymu leidybq,besiskirianCiq nuo ankstesniosios asmenimis, forma arba vienu ir kitu, kad butu geriausiai garantuojamas tautos saugurnas ir gerove. Juk v isuomerie niekuome~ negali del kokio nors asmens klaid?s prar~sh savo igirntq ir pirrnykste teise apstsaugoti, 0 tai gali buti pasiekta tik isteigiant istatymq

leidimo organq ir teisingai, nesaliskai vy~da~t priimtus tstatymus. Taciau zmonijos padetis ~era tokia jau apgaileiina, kad ji nesugebetq pasinaudoti sia priemone anksCiau, negu bun~ velu ieskoti kokiu nors priemoniq. Pasakyh tautai, kad ji gali pasirtipintl savimi steigdarna nauja istatyrnq leidybq, kai senoji yra prie-

I

183

spaudos, klastos ar svetimos galybes panaikinta,- tai tik pasakyti jai, kad ji gali laukti palengvejimo, kai jau per velu ir blogis nebepataisomas. Praktiskai tai nera daugiau kaip pasiulyti jai pirmiausia tapti vergais, 0 po to pradeti rupintis savo laisve ir, kai jiems bus uzdetos grandines, pasakyti jiems, kad jie gali elgtis kaip Iaisvi zrnones. Sitar, jeigu tai viskas, yra greitiau pasityciojimas negu palengvinimas, ir zmones niekada negaletu buti saugus nuo tironijos, jeigu nebutu jokiu priemonlu jos isvengti snksciau. negu ji visiskai juos pavergia; vadinasi, jie ne tik turi teise is jos vaduotis, bet ir teise uzkirsti jai kelia.

'\ 221. Vadinasi. yra dar vienas kelias, kuriuo

\ einant suardoma valdzia,- tada, kai istatymq kurimo organas arba valdovas - nesvarbu ku\ ris - veikia priesingai tam pasitikej irnui, kuris

I jam suteiktas.

, Pirmiausia istatymu kurirno organas veikia priesingai tam pasitikejimui, kuris jam suteiktas, kai jis meg ina kesintis i valdinio nuosavybe ar siekia padaryti save ar kuriq nors bendruomenes dali vis os taut os gyvybes, Iaisves ir nuosavybes seirnininkais ar savavaliais tvarkytojais.

222. Zmones susiburia i visuomene tam, kad butu apsaugota ju nuosavybe. Jie renka ir igalioja [statymu kurejus tam, kad butu kuriami [statymai ir nustatomos taisykles, kurios butu tarsi sargai ar aptvarai kiekvieno visuomenes nario nuosavybei ir kurios ribotu bei svel-

184

nintu kiekvienos visuomenes dalies ir kiekvieno jos nario galiq ir savivale, Juk nie~ad ne.galima tarti, kad visuomenes valia butu leista [statymu kurimo organui naikinti tai, k a kiekvienas tikisi isigyti tapdamas visuomenes nariu ir del ko tauta paklusta jos pacios paskirtiems [statymu kurejams, todel, kai istatym4 kurejai megina atimti is tautos ir. ~unaiki?ti jos nuosavybe arb a atiduoti jq ?ac~~ kok ios nors savavaliskos galybes vergoven, Jle pradeda karq su tauta, kuri iskart yra islaisvin~ma nuo tolesnio paklusnumo ir yra laisva relkalauti to bendro prieglobstio, kuriuo Dievas saugoja visus zmones nuo prievartos !r .s.m.urto. Vadinasi, visuomet, kai istatym4 kureJa.l pazeidzia siq parnatine visuomenes taisykle ir vedami tuscios garbes, baimes, beprotybes ar b~dami papirkti megina uzgrobti patys arba atiduoti kieno nors kito absoliucion valdzion tautos gyvyb~, laisve ir nuosavybe, tai, . sitaip lauzydami pasitikejima, jie isduoda ta gahq, kuriq tauta jiems suteike visisk~i pri~sing.ie~s tikslams. si galia sugrjzta tautai, kuri tun telse atgauti savo pirrnykste laisve ir steigdama nauja istatvmu Ieidybq (tokia, kokia jai atrodys tinkamiausia) garantuoti savo patios saugumq ir ramybe, 0 tai ir yra tas tikslas, del kurio ji sudaro visuomene. Tai, kq kalbcjau apie istatymu leidybq apskritai, pasakytina ir apie auks.ciausia vykdomqjq valdziq, kuri, gaudama dvigubq pasitikejimq (dalyvauti [statyrnu leidyboje ir buti auksciausiu [statymo vykdytoju}.

185

veikia priesingai, kai rnegma iskelti savo pacios savivale kaip visuomenos istatyma. Ji taip pat veikia priesingai parody tarn pasitikejimui, kai visuomenos jegq, isteklius ir pareigas panaudoja papirkti atstovarns, kad sie siektu jos tikslu, arba kai ji atvirai lenkia savo pusen ~inke~u~._ver~darna juos rinkti tuos, kuriuos ji [kalbinej imais, grasinirnais, pazadais ar dar kokiais kitais budais patrauko savo pusen, ir panaudoja r inkejus tarn, kad butu isr ink ti tie, kurie jau yra pasizadeja balsuoti ir leisti istatyrnus, kaip jierns bus liepta. Bet argi toks kandidatq ir rinkeju surikiavirnas, rinkimu budo pakeitirnas nera kaip tik tai, kas pakerta is saknu valdzios santvarka ir apnuodija pat] vieso saugurno saltinj? Juk tauta, tslaikydama sau teise rinkti savo atstovus, kad butu apsaugota jos nuosavybe, galejo tai padaryti tik turedarn a tikslq, jog jie visuornet butu laisvai renkarni, 0 isrinkti galetu laisvai veikti ir patarti tai, kas, isnagrinejus ir issamiai apsvarscius, nusprendziarna esant valstybss ir visuomenes poreikiu. Sitaip veikti negali tie, kurie atiduoda savo balsus anksciau, negu jie isk lauso debatus ir pasveria visu saliu argurnentus. Surengti tok] susinnktma kaip sis ir pamegmtj apsiskelbusius svetirnos valios vykdytojus vaizduoti tikrais tautos atstovais, visuomenos [statyrnu kurejais, zinoma, yra toks baisus pasrtik ejirno lauzymas ir toks akivaizdus kesinimasis i valdziq, kad uz H akivaizdesnio buti negali. Jeigu cia dar pridesime apdovanojirnus ir bausrnes,

186

aiskiai naudojarnas siekiant to paties tikslo, taip pat ivairiausius [statymo iskraipymus, kuriais naudojarnasi salinant is kelio ir sunaikinant VISUS tuos, kurie tokiorns uzmacioms kliudo ir kurie nenori taikstytis su savo salies laisviu isdavyste, tai neliks jokiu abejoniu del to, kas vyksta. Kokia valdzia visuomeneje privalo tureti tie, kurie panaudoja ja priesingai tarn pasitikejimui, kuris jierns buvo pareikstas pirmakart jq steigiant,- sitai lengva nustatyti, ir negalirna nernatyti, kad tuo, kuris kartq megino padaryti tok] dalyka, negalirna toliau pasitiketi.

223. I tai galbut bus atsakyta, kad kadangi tauta yra tarnsi ir visada nepatenkinta, tai rem ti valdZios pagrindus netvirta tautos nuornone ir nepastovia j os n uotaika reikstu pasrnerkti valstybe tikrai prazuciai ir kad jokia valdz ia negales ilgai issilaikyti, jeigu tauta tures teise steigti nauja [statymu Ieidyba k iekviena kartq, kai jai sukels nepasitikejima senoji. I tai atsakau: bus visiskai priesingai. Zmones ne taip lengvai atsisako senujuIormu, kaip kai kur ie linke tarti. Juos labai sunku [tikinti istaisyti net pripazintus trukumus tos santvarkos, prie kurios jie priprate. Ir jeigu cia esarna kokiu nors pradiniu ar atsitiktiniu trukumu, atsirandanciu laikui begant arba del kieno nors parsidaveliskumo. tai juos pasalinti nera lengva net tada, kai visas pasaulis rnato, kad yra galirnybe. Sis tautos nerangurnas ir nenoras atsisakyti senosios tvarkos po daugelio revoliuciju musu kara-

187

lysteje siame ir ankstesniais arnziais issaugojo arba po keliu bevaisiu bandymu vel grqzino mums senqjq musu istatyrnu Ieidybq - karaliu ir lordu bei bendruorneniu rumus: ir nepaisant visu akibrokstu, privertusiu nuimti karunas nuo kai kuriu valdovu galvu, jie niekad nepasturnedavo tautos taip toli, kad jq uzdetu kitai dinastijai.

224. Taciau kas nors pasakys, kad si hipoteze bus raugas dazniems sukilimams. I tai atsakysiu:

Pirma, ne labiau negu kiekviena kita hipoteze. Juk, kai tauta padaroma nelaiminga ir ji tampa savavaliskos valdzios piktnaudziavirnu auka, tada galima kiek nori slovinti jos valdovus, vadinti juos Jupiterio sunumis, sventaisiais ir dieviskaisiais, is aukstybiu nuzengusiais ir ju tgaliotais. Jus galite vaizduoti juos kaip tik no rite - vis vien atsitiks tas pats. Tauta, su kuria nuolat neteisingai elgiamasi ir kurios teises pazeidziamos, bus pasirengusi kiekviena proga nusimesti nuo saves tq nasta, kuri jq taip slegia. Ji geis ir ieskos tokios progos, 0 si retai bus ilgai laukiama, nes zrnoniu reikalai kinta, yra netvirti ir nenumatomi. Tik tas, kuris pasaulyje gyveno labai trumpai, kuris nera mates per savo gyvenimq tokiu atveju, kuris labai mazai skaites, negali pateikti tokiu pavyzdziu is ivairiausiu pasaulio valstybiu,

225. Antra, atsakysiu, kad tokios revoliucijos jvyksta ne del kiek vienos smulkios klaidos tvarkant viesuosius reikalus. Net dideles valdanciuju klaidas, daugel] netikusiu ir nepato-

188

r

giq [statymu, taip pat visas zmogaus silpnybiu nulemtas klaidas tauta pakels be joki o maisto ar murmejirno. Bet jeigu ilga pik tneudziavimu, suktybiu ir gudrybill virt ine, krypstanti ta pacia linkme, piktus keslus dare matomus tautai ir ji negali nejausti, kas jq slegia, ir nematyti, kur ji eina, tai nieko keisto, kad ji sukyla ir parnegina atiduoti valdziq i tokias rankas, kurios gali jai garantuoti tuos tikslus, kuriems igyvendinti valdzia pirmiausia ir buvo [kurta ir be kuriu senieji pavadinimai ir isorines formos ne tik valdzios nepagerina, bet padaro jq blogesne uz Prigimtine bukle. arba grynq anarchijq, nes nepatogumai isl ieka tokie pat dideli ir tokie pat artimi, 0 gydymo priernone tik dar labiau nutolusi ir maziau prieinama.

226. Trecia, atsakau, kad si tautos teise is naujo pasirupinti savo saugumu steigiant naujq [statymu leidyba, kai jos [statymu Ieidejai sulauzo pasitikejima kesindamiesi i jos nuosavybe, yra geriausia apsauga nuo maisto ir patikimiausia priemone jam sukliudyti. Juk maistas yra pasipr iesinimas ne asmenims. 0 valdziai, kuri remiasi konstitucijomis ir valstybes [statymais, todel tie, kurie jega juos sulauzo ir po to vel jega [teisina ju pazeidima, ir yra neginCijamai tikrieji maistininkai, kad ir kas jie butu, Kadangi zmones, susiburdami i visuomene ir sukurdami pilietine valdzia, issizadejo jegos naudojimo ir sukure [statymus ju nuosavybei, taikai ir tarpusavio vienybei saugoti, tai tie, kurie griebiasi jegos pries [statymus, is tikruju maistauja (rebellare)- grqzina

t

189

karo padet]. Greiciausiai tai darn kaip tik tie, kurie valdo (del jq pretenzijq i virsenybo, del pagundos panaudoti savo rankose tur ima jegq ir del aplinkiniu pataikavimo), todel tinkamiausias budas uzkirsti siam blogiui kelia - tai jo pavoju ir neteisingumq parodyti tiems, kurie labiausiai gundomt jam pasiduoti.

227. Abiem auksciau aptartais atvejais - kai pakerciamas [stat ymu leidimo organas arba kai [stat ymu leidejai veikia priesingai tam tikslui, kur] vykdyti j ie buvo paskirti,- kaltiej i yra nusikalte maistavimu, Juk jeigu kas nors jega panaikina kurios nors visuornenes isteigtqj i istatymu kurimo organa ir jo pagal suteiktus igaliojimus sukurtus [statyrnus, tai jis pasalina tq teisingumo arbitra, kur] kiekvienas pripazino visiems nesutarimams taikiai spresti ir neleisti isigaleri karui. Tie, kurie sunaikina arba pakeicia [statymu kurirno organa, pasigrobia tq sprendimo galiq, kurios niekas negali tureti kitaip, 0 tik tautos paskyrimu ir sutikimu, ir sunaikina tq valdzia, kuria tauta ikure ir kurios niekas kitas jkurti negali. Paskirdami valdziq, kuriai tauta nesuteike igalioj imu, j ie is tikruju iveda karo padet] - jegq be tok iu [gaIioj irnu: pasahndarru vrsuornenos !stelgtqji istatymu leidimo organa. kurio sprendirnams tauta buvo pritar ust ir suvierrijusi savo pacios valia, jie atrtsa mazgq ir is naujo nustumia teuta i karo padetj, 0 jeigu tie, kurie jega uzgrobia istatymu kurimo valdzia, y~a maistininkai, tai patys istatymu kurejai, kaip buvo parodyta, negali buti vadinami kitaip,

jeigu jie, tautos paskirti jos laisvems ir nuosavybei ginti ir saugoti, pasikesins i jq megindami jega visa tai atimti. Taigi, pradedami kara su tais, kurie buvo pask yre juos savo taikos gynejais ir sargais, jie tampa tikraisiais ir sunkiausiai prasikaltusiais rebellantes - maistininkais.

228. Kai kas tvirtina, jog tai sukuria pagrindq maistauti, ir turi omenyje, kad, tautai pranesus, jog ji atleidztama nuo paklusnumo tuo atveju, kai neteisetai kesinamasi i jos laisve ar nuosavybe, ir jog jai leidziama priesintis tiems, kurie buvo jos pareigunai, bet lauzvdami jiems parodytq pasitikej una, grobia jos nuosav ybe,

gali kilti pilietiniai karai ir neramumai;. todel si doktrina, kaip griaunanti taika pasaulyje, yra neleistina; tuo rendamiesi jie taip pat galetu teigti, kad dori zmones neturi teises priesintis plesikams ar piratams, nes tai gali sukelti netvarka ar kraujo praliejima. Jeigu tokiais atvejais nutinka kokia nors blog ybe, tai del j os turi bub kaltmamas ne tas, kuris g ma savo teise, o tas, kuris sutrypia savo kaimyno teis~. Jeigu niekuo detas doras zmogus taikos vardan privalo romiai atiduoti visa, ka jiS. tu~i, ta~, kuris tai griebia smurto letena, tal as noreciau kad butu susimastyta, kokia taika isivyraus' pasaulyje, kuriame liks tik smurta~ .i: pl~sikavimas, 0 taika bus palaikoma tik plesiku If prispaudeju labui. Kas nepagalvotq, kO.kia ~u?stabi taika vienytu galiiinus ir silpnuosius, jeigu eriukas nesipriesindamas leistu valdingajam vilkui perplesti jam gerkl~? Polifemo ola yra

191

190

--~-s •. ------------ .....

mums puikus pavyzdys tokios taikos - valddzios, kuriai esant Ulisui ir jo bendrazygiams nebuvo kas daryti, kaip tik ramiai leisti save praryt!. Ir, be abejo, budamas protingas zmogus, Ulisas skelbe jiems pasyvu paklusnuma ir skatino jq tylu nuolankumq aiskindamas jiems, kokia svarbi zmonijai taika, ir atkreipdamas ju demes] i tuos nepatogumus, kuriu galetu atsirasti, jeigu jie megintu pries intis Polifemui, kuris dabar juos valde.

229. Valdzios tikslas yra zrnonijos geris. Ir kas yra zmonijai didesnis geris: ar kad tauta nuolat kestu tironijos savivale, ar kad valdoyams kartais butu priesinamasi, kai jie, naudodamiesi savo galia, praranda saika ir naikina,

o ne saugo tautos nuosavybe?

230. Ir tegul niekas nesako, kad kiekviena karta, kai kokia nors karsta galva ar nerami siela uzsimanys pakeisti valdziq, gali kilti bedu. Zinoma, tokie zmones gali kelti sumaist], kada tik jiems patinka, taciau tuo jie uzsitrauks tik pelnyta savo paciu galq ir prazuti. Juk, kol toji neganda netampa visuotine ir kol pikti valdovu ketinimai nere aiskiai regimi arba jll kesinimosi nejaucia didzioji dauguma, tol tauta, kuri labiau linkusi kesti negu atsiteisti pasiprresindama t nebus linkusi sukilti. Pavieniai neteisybes ar priespaudos atvejai, susije su vienu kitu nelaimingu zmogum i, taut os nepazadina. Bet jeigu, rerndamasrenskiais [rodymais, visa tauta [srtikina, kad kesinamasi i jos laisyes, 0 bendroji ivykiu eiga ir kryptisnegaIi nekelti didziulio [tarimo del piktu jos val-

192

dovu ketinimu, tai kas del to turi buti kaltinamas? Kas gali istaisyti padet], jeigu tie, kurie pajegus jos isvengti. patys uzsitraukia tok] [tarima? Argi galima zmones kaltinti uz tai, kad jie turi protingu butybiu samone ir apie daiktus gali manyti ne kitaip, kaip juos supranta ir jauCia? Ir argi tai veikiau nera kalte tu, kurie sukuria tok ia padet], apie kur ia galvoti - kokia ji yra is tikruju - jiems atrodo nepageidautina? As pripazjstu, kad puikybe, garbes troskimas ir maistingumas kartais sukeldavo valstybese didziules suirutes ir kad grupuotes budavo pragaistingos valstybems ir karalysterns. Bet ar neganda dazniau kildavo del tautos neatsakingumo ir nora nusimesti teiseta jos valdovu valdzra, ar del valdovu akiplesiskumo ir ju meginimu igyti ir naudoti savavaliskq galiq pries savo tautq? Priespauda ar nepaklusnumas dave pirmaj] postumi neramumams? Atsakyti i si klausima as palieku nesaIiskai istorijai. Del vieno dalyko as esu tikras: kad ir kas jis butu - valdovas ar valdinys,jeigu jis pradeda jega kesintis i valdovo arba i taut os teises ir ruosia pagrindq nuversti teisetos valdzios konstitucija ir santvarkq, tai, mana supratimu, jis kaltas didziausia piktada'rybe, kuria tik gali zmogus padaryti, ir jis privalo atsakyti uz visas nelaimes, kraujq, smurtq ir nuniokojima, kuriuos saliai uztraukia valdzios sugriovimas; ir tas, kuris tai padaro, yra tetsetai laikytinas visu priesu ir zmonijos maru, ir su juo turi buti atitinkamai elgiamasi.

231. Jeigu valdiniai ar svetimsaliai jega ke-

13. Oz. Lakas

193

sin~si i kurios nors tautos nuosavyb~, tai jiems gahma priesintts jega - su tuo visi sutinka· "?et kad galima priesintis ir pareigunams, jeig~ ] Ie daro tq pati,- sitai neseniai buvo neigiarna, tarytum turintys pagal [stat yma didesnes pri~il~gijas ir pranasumus del to igyja teise lauzyh tuos istatymus. del kuriu jie tik ir turi ger~sn~ .padeti negu iu broliai; 0 is Iik ruju j4 nus~kalhmas del to yra tik didesnis, nes jie pa~Irod~ ne tik nedekingi uz jiems istatymu skirta didesna pranasurnu dal], bet dar ir sulauzo pasitikejirnq, kur] ju broliai jierns parode.

232. Kas naudoja jegq be teises - kaip tai ?aro visuomeneje kiekvienas, kai jis veikia be !st~t:mo,-. tas atsiduria karo padetyje su tais, ?n~s ~~nuos jis jq naudoja. Esant karo padeciai, VISI ankstesni rysiai nutraukiarni, visos kitos teises prarandarnos, isskyrus tai, kad kiekvie?~s tu~i teise ginti save ir priesintis agresorun. Tal yra taip akivaizdu, kad pats Barklis ~is di~YSiS karal iu valdzios ir sventumo gyne~ jas, pnverstas pripezinti. jog kai kuriais atvejais tauta teisetai gali priesintis savo karaliui i~, be to, apie tai jis kalba tame skyriuje, ku~ name .. megina. [rodyti, kad Dievo istatymas draudzia tautai kaip nors maistautt. IS cia aiske~a, n~t pasak jo paties doktrinos, kad jeigu kai kunais atvejais yra leistina priesintis, tai ne . ~ie~vienas priesinirnasis valdovams yra maistevimas. Stai jo zodziai: "Quod siquis dicat, ~rgone populus l y rannicae crudelitati et iurori Jugulum semper praebebit? Ergone multitudo civitates suas fame, ferro, et flamma vastari

,

194

seque, conjuges, et liberos fortunae ludibrio et tyranni libidini exponi, inque omnia vitae pericula omnesque miseries et moleslias a rege deduci patientur? Num illis quod omni animanHum generi est a natura tributum, denegari debet, ut sc. vimvi repellant, seseque ab injuria tueantur? Huic breviter responsum sit, populo universo negari defensionem, quae juris naturalis est, neque ullionem quae praeter naturam est adversus regem concedi debere. Quapropter si rex non in singulares tantum personas aliquot privatum odium exerceat, sed corpus

•

etiam reipubJicae, cujus ipse caput est - i. e.,

totum populum, vel insignem aJiquam e jus partern immani et intoleranda saevitia seu tyrannide div exet, populo, quidem hoc casu resistendi ac tuendi se ab injuria potestas competit, sed tuendi se tantum, non enim in principem invadendi: et restituendae injuriae illatae, non ieeedendi a debita reve tentia propter acceptum injuriam. Praesentem denique impetum propulsandi non vim praeteritam ulciscetuii jus habet. Horum enim alterum a natura est, ut vitam scilicet corpusque tueomur. Alterum vero contra naturam, ut inferior de superiori supplicium sumat. Quod itaque populus malum, antequam factum sit, impedire potest, ne fiat, id post quam factum est, in regem authorem sceleris vindicare non potest, populus igitur hoc amplius quam pt ivatus quispiam habet: Quod huic, vel ipsis adversariis judicibus, excepto Buchanano, nullum nisi in paiieni ia remedium superest. Cum ille si intolerabilis tyrannis est (modicum enim fer-

195

re omnino debet) resistere cum reverenlia possit" (Barclay. Contra Monarchomachos, Li ii, c. 8).

ISvertus tai skamba site ip:

233. "Bet jeigu kas nors paklaustq: ar tauta visada turi pasiduoti tironijos ziaurumui ir siautejirmnz Ar turi zmones ziureti, kaip plesiami ir pelenais paverciami jq miestai, kaip ju zmonos ir vaikai atiduodami tirono geiduliams ir siutui, 0 jie patys ir jq seimos karaliaus niokojamos ir pasmerkiamos vis oms skurdo ir priespaudos negandoms,- ir vis vien ramiai sedet ir Argi tik zmonerns turi buti atimta bendra privilegija j ega priesint-is jegai, kq Prigimtis taip laisvai leidzia visorris ki toms butyberns joms ginantis nuo smurto? Atsakau: saves gynimas yra Prigimties [statyrno dalis, ir j is negali buti uzgintas bendruomenei net pries jos karaIiu: taciau kerstauti jo atzvilgiu j iems jokiu budu neturi buti Ieidztama, nes tai neatitinka sto istatymo. Todel, jeigu karalius savo neapykantq rodo ne pavieniams asmenims, bet eina pries visa valstyb~, kurios galva jis yra, ir nepakeliamai ziauria tironija prtspaudzta visa tautq arba didele jos dal], tai tokiu atveju tauta turi teis~ pries intis ir ginti save nuo smurto; bet tai turi buti daroma tik ginant save, 0 ne puolant savo valdova. Jie gali atsilyginti uz patirta zalq, bet j okia dingstimi neturi perzengti deramos pagarbos ir demesingumo ribu. Jie gali atremti dabartini puolirna, bet neturi kerstauti uz praeities skriaudas. .Iuk mums igimta ginti savo gyvyb~ ir svetkata, bet, kad zemesnysis baustu

virsesnjj], priestarauja prtgimciai. Tauta gali uzkirsti kelia rengiamai piktadarybei iki jq padarant, bet jeigu ji jau padaryta, tai ji neturi uz jq kersyti karaliui, nors jis ir yra tos nieksy bes sumanytojas. Vadinasi, stai tokia yra visos tautos privilegija pries k iekviena privatu asmen]: privatiis zmones. net musu prtesininku nuomone [isskyruj, tik Bjukenenq), neturi jokiu vaistu, isskyrus kantr ybe: bet tautos visuma gali su derama pagarba pr iesintis nepakeliamai tironijai, nes kai s i bent sick tiek nuosaiki, ji priva- 10 jq iskest i",

234. Stai kiek sis didysis monarchines valdzios gynejas leidzia priesintis.

235. Tiesa, be j okio reikalo j is cia prideda dvi islygas.

Pirma, jis teigia, kad priesintis dera su pagarba.

Antra, kad priesintis reikia be atlyginimo ar bausmes: ir jis tai grindzia tuo, kad "zemesnysis negali bausti virsesniojo ".

Pirma. Kaip pasiprtesinti jegai neatsikertant arba kaip atsikirsti su pagarba - sitat suprasti reikia nemaza ismones, Tas, kuris meg ins atremti puolima vi en dangstydamasis skydu ar dar kokia nors pagarbesne laikysena, be kardo savo rankoje, kad butu sumazintas uzpuoliko pasitikejimas savimi ir sutramdyta jo jega, netrukus tures baigti prtesintis. ir tada jis pamatys, jog tokia gynyba pades tik tam, kad su juo bus dar blogiau elgiamasi. Sis priesinimosi budas toks pat juokingas, kaip Juvenalio isjuokiamos must yries: "Ubi tu pulsas, ego vapulo

196

197

tantum": Ir toks musis neisvengiarnai baigsis taip, kaip jis Cia raso:

Libertas pauperis haec est;

Pulsatus rogat, et puqnis concisus, adorat, Ut liceat paucis cum dentibus inde reve rti.

Taip visuomet baigsis toks tariamas priesinimasis, kai zmonems neleistina atsikirsti. Taigi, kam leistina priesintis, tam turi but i leista atsikirsti. Ir tada tegul musu autorius ar kas nors kitas trenkia per galva ar smogia i veida su visa ta pagarba ir dernesingumu, kuris, jo manymu, cia dera. Kas moka smug] suderinti su pagarba, tas.k iek as suprantu, uz savo pastangas nusipelno mandagaus ir pagarbaus isvanojimo visur, kur yra tokia proga.

Antra. Jo antroji islyga - .zemesnysts neg ali bausti virsesnio " - apskritai yra teisinga, kol sis yra virsesnis. Taciau priesinimasis jega jegai reiskia karo padet], kuri sulygina kovojancias salis ir panaikina visus ankstesnius demesingumo, pagarbos ir virsenybes santykius. Tada islieka tik toj i nelygybe, kad tas, kuris priesinasi neteisetam agresoriui, turi pries H tq virsenybe, jog pergales atveju jis turi teise nusikaltel] nubausti ir uz taikos sulauzyma, ir uz visa is to k ilus] blog]. Todel Barklis kitoje vietoje, budamas jau nuoseklesnis, neigia bet kokio pasipr iesinimo karaliui teisetuma. Bet jis ten numato du atvejus, kai karalius gali pats save nuvainikuoti. Stai jo zodziai: "Quid ergo, nulline casus ittcidere, possunt quibus populo sese eriqere atque in legem impotentius dotninantem arma capere et invadere jure suo sua-

que authoritate liceat? Nulli eerie quamdiu rex manet. Semper enim ex div inis id obstat, Regem honorificato, et qui potestati iesisiit, Dei ordinationi resist it, non alias iqitut in eum populo potestas est quam si id committal propter quod ipso jure rex esse desinat. Tunc

enim se ipse principatu exult atque in privatis constituit liber, hoc modo populus et superior etiicitur rev erso ad eum scilicet jure illo quod ante re~em inauguratum in interreg_no hab.uit. At sunt paucorum generum commissa e jus-

modi quae hunc effectum pariunt. At ego cum plurima animo perlustrem, duo tantum inv enio, duos, inquam, casus qui bus rex ipso facto ex rege non legem se facit et omni hotiore et dignitate teqali atque in subdilos potestate destituit, quorum etiam metninit Winzerus. Horum unus est, si regnum disperdat, quemadmodum de Nerone iertur, quod is nempe senatum populumque Romanum atgue adeo urbem ipsam ferro fJammaque vastare, ac novas sibi sedes quaerere decrevisset. Et de Caligula, quod palam denunciarit se neque civem neque principem setiatui amplius fore, inque animo habuerit , interempto utt iusque ordinis elect issimo, quoque Alexandriam commigrare, ac ut populum uno ictu inierimeret, unam ei cervicem optavit. Talia cum rex aliquis meditatur et molitur se rio, omnem regnandi curam et ani mum ilico abjicit, ac proinde imperium in subdilos amittit, ut dominus servi pro derelicto habit i, dominium.

236. "Alter casus est, si rex in aJicujus ellentelam se contulit, ac regnum quod liberum a

198

199

majoribus et populo traditum accepit, aJienae ditioni mancipavit. Nam tunc quamvis forte non ea mente id agit populo plane ut incommodet, tamen quia quod praecipuum est regiae diqnitatis amisit, ut summus scilicet in regno secundum Deum sit, et solo Deo inferior, atque populum etiam totum ignorantem vel invitum, cujus Jiberttatem sartam et tectam conservore debuit, in alierius qent is ditionem et potestatem dedidit; hac velut quadam regni ab aJienatione effecit, ut nee quod ipse in regno imperium habuit tetinaet, nee in eum cui collatum voluit, juris quicquam transferat, atque ita eo facto liberum jam et suae potestatis populum reJinquit, cujus rei exemplum unum annales Scotici suppedittuit" (Barclay. Contra Monar-

chomachos, 1. iii., c. 16).

Tai galima taip isversti:

237. .Tai nejaugi tuomet tauta jokiu atveju negali teisetai ir savo pacios igaliojimu gelbeti save griebdamasi ginklo ir puldama savo karaliu, kuris ja despotiskai valdo? Jokiu, kol jis yra karalius. "Gerbk karaliu" ir .tas, kuris priesinasi valdziai, priesinasi Dievo isakymui"stai tie Dieviski zodziai, kurie to niekada neleis. Taigi tauta niekada negali jega eiti pries H, nebent jis padaro ka nors, del ko jis nustoja buti karalius; juk tada jis pats atima is saves karuna bei karaliskaj] oruma ir sugrjzta i priva taus asmens padeti, 0 tauta tampa laisva ir virsesne. Toji galia, kur ia ji turejo esant tarpuvaldziui, kol jis nebuvo karunuotas karaliumi, jai sugrjzta is naujo. Bet yra tik keli prasizen-

200

J

gimai, kurie uztraukia tokia padet]. Visapusiskai isnagrmejes reikalq, as galiu surasti tik du tokius prasizengimus. Tad as tvirtinu, jog yra tik du atvejai, kada karalius ipso facto nustoja buti karalius ir praranda visa valdzia bei karaliaus galiq savo tautai; i juos dar atkreipia demes] Vincerus (Winzerus). Pirmasis yra tas atvejis, kai karalius meg ina nuversti valdzia, t. y. jeigu jo tikslas ir ketinimas yra karalystes ir valstybes sugriovimas, kaip kad pasakojarna apie Nerona, jog jis nusprendes ispjauti Romos senata ir tauta, ugnimi ir kardu paversti miesta griuvesiais, 0 po to paslsalinti i kuria nors kita vieta: ir apie Kaligulq, jog jis atvirai pareiskes ilgiau nebusias tautos ar senato galva ir ispjausias garbingiausius abieju luomu vyrus, po to pasisalinsias i Aleksandrij<}, 0 jo didziausias troskimas buves, kad tauta turetu tik viena kakla, kur] jis galetu perkirsti vienu kirciu. Jeigu karalius puoseleja tokius keslus ir imasi rimtai juos vykdyti, tai jis iskart issizada kiek nors nipintis ir dometis valstybe, todel praranda teise vadovauti savo valdiniams, panasiai kaip ponas praranda savo valdzra vergams, jeigu jis juos palieka.

238. .Antrasis yra tas atvejis, kai karalius padaro save pavaldu kitam ir savo karalyste, kuria jam paliko jo proteviai, ir tauta, kuri jam buvo patiketa laisva, atiduoda kito viespatavimui. Nors tuo j if) galbut neketino padaryti zalos tautai, bet taip jis prarado esmine karaliskojo orumo dali..t. y. kad jis tiesiogiai ir betarpiskai pavaldus tik Dievui ir yra auks-

201