SVEIKATA ir DVASINGUMAS

Mes esame ne žmogiškosios būtybės, patiriančios dvasinę egzistenciją.

Mes esame dvasinės būtybės, patiriančios žmogiškąją egzistenciją.
Teilhard de Chardin

Povilas Žėkas, 2011

 Dvasingumas

Ryšys su vidiniu Savimi, Dievu, Dvasia, Aukščiausiąja

Jėga
Gyvenimo prasmės bei tikslo paieškos
Savojo ego peržengimas („Aš, mano, man, mane...“)
Šventumo siekis gyvenime
Dorybių bei kitų siektinų savybių puoselėjimas: meilė,
atjauta, viltis, tikėjimas, nuolankumas, atlaidumas,
dėkingumas ir t.t.
 Dvasingumas

Dvasingumas patenkina tokius žmogaus poreikius:

Suteikia prasmę gyvenimui, ligoms, krizėms ir netgi

pačiai mirčiai
Suteikia saugumo jausmą dabar ir ateityje
Lemia žmogaus kasdienius įpročius
Įtakoja priežastis, dėl kurių priimame arba atstumiame
kitus žmones.
 Dvasingumas

Dvasingumas patenkina tokius žmogaus poreikius:

Suteikia psichologinę - socialinę bendraminčių grupės

paramą
Sustiprina gyvenimo krizių akivaizdoje
Suteikia jėgų, gydo bei palaiko
Esminiai dvasingumo požymiai
Egzistencinė dvasingumo reikšmė
Dvasingumas suteikia gyvenimui
prasmę ir tikslą arba padeda atrasti
tai.
Santykinė dvasingumo reikšmė
Dvasingumas – tai santykis su
Kažkuo, kas glūdi už fiziologinės,
psichologinės bei socialinės
gyvenimo dimensijų. Tai gyvenimo
varomoji jėga (energija).
Pagrindinės dvasingumo temos

DVASINGUMAS – TAI...
1. Ryšys su savimi, kitais bei
didesniu už save Tikslu.
2. Meditatyvus požiūris, kuris
skatina sutelkti dėmesį į
dabartį („čia ir dabar“).
3. Kasdienio gyvenimo veiksnys,
užpildantis gyvenimą
tikėjimu, viltimi ir meile.
4. Harmoningas santykis su
kitais visuomenės nariais bei
mus supančia aplinka.
 Religija

Religija yra organizuota visuomeninė tikėjimo sistema,

atliekanti dievybės arba antgamtinės jėgos garbinimo
apeigas. Religija žmonėms suteikia simbolių bei ritualų
rinkinį, kurie turi apibrėžtą prasmę bei yra gerai suprantami
tos religijos pasekėjų.

„Religija tai pirmasis ir svarbiausias būdas matyti pasaulį. Ji

negali pakeisti pasaulio dėsnių, kuriame gyvename, tačiau gali
formuoti mūsų požiūrį į pasaulį. To dažniausiai pakanka, kad
mumyse vyktų pokyčiai.“ (H.Kushner)
 Religija

Šventenybė kaip centrinė religijos tema

Siekia sąjungos arba ryšio su Dievu, Universaliąja Jėga,
Dvasia
Organizuota socialinė taisyklių, įsitikinimų, praktikų,
ritualų, simbolių sistema
Institucinė, orientuota į bendruomenę
Egzistuoja įstojimo į religiją taisyklės/apeigos
 Religija ir dvasingumas
Religija
Orientuota į bendruomenę
Objektyvi, įvertinama, išmatuojama
Formali, organizuota
Orientuota į elgesį, išorinės
praktikos
Autoritariška tikinčiųjų elgesio
atžvilgiu
Turi doktriną, skiriančią gėrį nuo
blogio
Dvasingumas
Individualistinis
Sunkiai išmatuojamas, subjektyvus
Mažiau formalus, mažiau
sistematiškas
Orientuotas į emocijas, vidines
praktikas
Neautoritariškas, reikalaujantis
mažos atskaitomybės
Suvienijantis, neturi doktrinos
„ATRODO, INSTITUCINĖ RELIGIJA
SUKURTA TAIP, KAD APSAUGOTŲ
IŠTIKIMUS TIKINČIUOSIUS NUO
DVASINIO PATYRIMO“

Carl Jung
 Metaforiškai šnekant,
dvasingumas – tai vanduo...
... o religijos – tai vandens indai.
Kodėl verta domėtis dvasingumu?

Sekuliarizuota kultūra: Vertybės? Moralė? Etika?

Šventumas?
„Šiurkštus inividualizmas“ (aš, mano, man, mane...)
Jokio bendruomeniškumo jausmo (socialinis
kapitalas)
„24/7“ vartotojiška kultūra: nekantrumas,
konkurencija
Auganti baimė, neviltis, nerimas, pyktis
 Dvasinės jėgos

Dėkingumas
Atlaidumas
Viltis/Optimizmas
Žmogiškumas/Adekvati savivertė
Savikontrolė
Mokėjimas gauti ir priimti Meilę
Žmogaus gyvenimui religija (dvasingumas) suteikia
prasmę bei tikslą. Sunki liga gali išties stipriai paveikti
gyvenimo bei darbo tikslingumo supratimą. Siekdamas
visiškai pasveikti – atgauti vientisumą – žmogus turi
stengtis atsakyti esminius savo gyvenimo klausimus.

Foglio and Brody. Journal of Family Practice. 1988

Pagrindiniai dvasiniai poreikiai

Gyvenimo prasmės pojūtis. Vertybėmis ir morale

pagrįsta gyvenimo filosofija.
Transcendentinis patyrimas. Tikėjimas (ar bent jau
viltis), kad virš gyvenimo, virš žmogiškosios esaties
egzistuoja kažkas viršesnio, dieviško. Ryšio su
dieviškumu siekimas.
Pozityvios sąsajos su žmonėmis ir gamta palaikymas.
Meilės ir atlaidumo patyrimas.
 Poreikiai: prasmė ir tikslas

Prasmės patyrimas motyvuoja žmones veikti, judėti,

dirbti, kurti, gyventi. Žmogų apima abejingumas ir
depresiją , kai jis pajunta, jog gyvenimas neteko
prasmės.
Jeigu žmogus nebegali įžvelgti prasmės ir tikslo savo
ateityje, jis pasąmoningai ima ilgėtis mirties.

National Center of Continuing Education, Inc. Death and Dying, pg. 24

KANČIA NESUNAIKINA ŽMOGAUS. JĮ
SUNAIKINA KANČIA BE PRASMĖS.

Victor Frankl
 Žmogus ieško prasmės
Victor Frankl

Kartais išorinės mūsų gyvenimo aplinkybės yra virš

mūsų kontrolės ribų.
Mes patys renkamės požiūrį į gyvenimą. Jis priklauso
nuo mūsų.
Dvasinė kelionė susijusi su vidine kova siekiant
pakeisti mūsų požiūrį į ligą ar netgi mirtį.
Santykis su Dievu suteikia gyvenimui prasmės.
Poreikiai: meilė ir draugystė

Mes gimėme turėdami šį poreikį. Žmogus yra sociali

būtybė.
Emocinis meilės ir draugystės poreikis atsispindi
daugelyje žmogiškųjų santykių.
Dvasinis meilės ir bendrystės poreikis gali būti
patenkintas tik siekiant asmeninio ryšio su Dievu.

National Center of Continuing Education, Inc. Death and Dying, pg. 24

 Poreikiai: atleidimas

Kaltė yra didelė mūsų gyvenimo našta. Ji kyla, nes

mes nepajėgiame gyventi pagal savo pačių ar kitų
žmonių lūkesčius.
Taip pat kaltė mumyse gali kilti kaip vidinio maišto
prieš Dievą pasekmė.
Atleidimas yra dvasinis veiksmas, kurį dažnai lydi
palengvėjimas, vidinė ramybė. Žmogus atstato
pažeistą ryšį su Dievu, savimi ir kitais.

National Center of Continuing Education, Inc. Death and Dying, pg. 24

 Atleidimo pasekmės

Mažesnis nerimas ir depresija

Geresnės sveikimo pasekmės
Lengviau susidoroti su stresu
Kitų žmonių ir Dievo artumo patyrimas
Daugiau nebekankina kaltės jausmas
Atstatyti santykiai

Christina Puchalski MD
Kur galime pasisemti vilties?

Labiausiai vilties įkvepia mūsų tikėjimas bei santykio

su Aukštesniąja Jėga suvokimas.
Tikėjimas, jog Aukštesnioji amžinoji Jėga kontroliuoja
situaciją, teikia prasmės ir tikslo pojūtį bet kurioje
situacijoje.
 Gyvenimo tikslai

Prasmingas gyvenimas
Taikinga, ori mirtis

„Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas

laikas po dangumi. Laikas gimti ir laikas mirti...“
Mok 3,1-2
Sveikata

Fizinė (kūnas)
Protinė (mąstymas)
Emocinė (jausmai)
Socialinė (santykiai)
Dvasinė (būtis)
 Dvasingumas ir sveikata

Dvasingumas Sveikata
Tradiciniai tyrimai • Priklausymas Sergamumas ir
nagrinėja išorinius religinei mirtingumas remiantis
veiksnius bendruomenei medicinos diagnozėmis
• Religinis elgesys
• Religingumas
Šiuolaikiniai tyrimai • Dvasiniai patyrimai Gyvenimo kokybė
atsižvelgia į • Dvasiniai įsitikinimai Gerbūvis
„subjektyvius“ • Dvasingumo Pasitenkinimas
veiksnius paieškos gyvenimu
 Gyvenimo kokybė

Žmogus pats įvertina savo bendrąją gyvenimo

kokybę, pasitenkinimą gyvenimu. Tai subjektyvus
gerbūvio matas.
Taip pat gyvenimo kokybė vertinama atskirų
gyvenimo komponentų, pvz. fizino, psichologinio bei
socialinio gerbūvio, atžvilgiu.

Mytko, J. J., & Knight, S. J. (1999). Body, mind and spirit: Towards
the integration of religiosity and spirituality in cancer quality of life
research. Psycho-Oncology, 8, 439-450.
Dvasingumas ir placebo efektas

AR GALIME TEIGTI, JOG DVASINGUMO POVEIKIS

SVEIKATAI TOLYGUS PLACEBO EFEKTO POVEIKIUI?
 Placebo efektas

Tyrimai rodo, jog placebo gali būti efektyvus tam tikrų negalavimų atvejais:
Įvairūs skausmai Chroniško nuovargio sindromas
Migrena Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos
Depresija opaligė
Nerimo priepuoliai Gerybinis prostatos padidėjimas
Širdies nepakankamumas Valgymo sutrikimai
Hipertenzija Osteoartritas
Persišaldymas Išsėtinė sklerozė
Kosulys Parkinsono liga
Astma Nevaisingumas (in vitro)
Alergija
http://en.wikipedia.org/wiki/Placebo
 Placebo efektas

Liga Vidutinis pacientų Atliktų tyrimų kiekis Dalyvių skaičius

procentas, kuriems
padėjo placebo
Vėžys 2-7 (sumažėjo auglio 10 464
dydis)
Krono liga 19 32 1047

Chroniško nuovargio 19,6 29 1016

sindromas
Dvylikapirštės žarnos 36,2-42,2 79 3325
opaligė
Dirglaus žarnyno 40 45 3193
sindromas
Išsėtinė sklerozė 11-50 (mažiau atvejų 6 264
po 2-3 ligos metų)

Niemi, M.B. (2009) Cure in the Mind. Scientific American Mind, 2, 45

 Placebo efektas
Būtinieji komponentai

Paciento pozityvus įsitikinimai bei lūkesčiai

Gydytojo pozityvūs įsitikinimai bei lūkesčiai
Geri paciento bei gydytojo santykiai

Christina Puchalski MD
 Placebo efektas

Stebėtina, tačiau placebo reiškinys gali turėti teigiamą

efektą netgi tais atvejais, kai pacientas gerai žino, jog
jo naudojamas vaistas neturi jokios veikliosios
medžiagos, palyginus su kontroline tiriamųjų grupe,
kurie tai žinodami atsisakė vartoti placebo preparatą.

Kaptchuk, TJ; Friedlander, E; Kelley, JM; Sanchez, MN; Kokkotou, E; et al (2010),

"Placebos without deception: a randomized controlled trial in irritable bowel
syndrome"
 Dvasingumas ir sveikata

Mokslininkai pripažįsta tai, ką žmonės jau seniai žino:

asmeninis dvasingumas padeda suvokti ligos prasmę,
suteikia vilties, keičia sergančiojo elgesį, sušvelnina
ligos simptomus.
Tačiau tikėjimas turi dar didesnį poveikį. Tyrimais
nustatyta, kad tikėjimas stiprina imuninę sistemą,
paspartina gijimą, mažina komplikacijų tikimybę
rimtos ligos atveju ir kt.
Tyrimai: dvasingumas ir sveikata

Mirtingumas: žmonės, kurie reguliariai praktikuoja

dvasingumą, gyvena ilgiau.
Sveikimo procesas: dvasinis atsidavimas paspartina
reabilitaciją ligos ir chirurgijos atveju.
Ligos įveikimas: Dvasingi pacientai remiasi savo
tikėjimu siekdami įveikti ligą, skausmą, stresą.

Christina Puchalski MD
Religinis aktyvumas ir mirtingumas

19 tyrimų, N > 126000

Analizėje naudojama 15 kontrolinių kintamųjų
Kas savaitinis (ir dažnesnis) dalyvavimas religinėse
apeigose lyginant su mažesniu dvasiniu aktyvumu:
29% mažesnis mirtingumas (gyvenama 7 metais ilgiau).
Mirties tikimybė mažesnė prieš didžiąsias religines
šventes
McCullough, et al. (2000) Health.Psych
Powell, Shahabi, and Thoresen (2003) Amer Psych, 58
Tyrimai: dvasingumas ir sveikata

Pacientams, kurie remiasi religija bei iš jos semiasi

jėgų prieš sudėtingas atvirąsias širdies operacijas, yra
tris kartus didesnė tikimybė išgyventi, nei tiems, kurie
su religija nepalaiko ryšių.
Šie pacientai geriau toleruoja pooperacinį gydymą
Per 12 mėnesių pagerėja jų fizinė funkcija
Jiems būdinga didesnė savivertė
Patyria mažiau nerimo dėl sveikatos būklės

Hams, RC et.al. Journal of Religion and Health. 1995: 34(1) 17-32

Tyrimai: dvasingumas ir sveikata

Asmeninė malda yra pagrindinis nemedikamentinis

skausmo malšinimo metodas:
- Tabletės nuo skausmo 82%
- Malda 76%
- Injekcijos nuo skausmo 62%
- Relaksacija 33%
- Prisilietimas 19%
- Masažas 9%
McNeil, JA et al.
J of Pain and Symptom Management. 1998: 16(1) 29-
40
Tyrimai: dvasingumas ir sveikata

Imuninės sistemos funkcija: 1700 vyresnio amžiaus

pacientų tyrimas
Bažnyčią lankantys pacientai dvigubai rečiau turėjo
padidėjusį IL-6 lygį (padidėjęs IL-6 kiekis siejamas su
didesne ligos tikimybe)
Tyrėjų hipotezė – religiniai įsipareigojimai pagerino
streso kontrolę dėl:
Geriau išvystytų savitvardos mechanizmų
Intensyvesnės socialinės paramos
Koenig, HG et.al.
International Journal of Psychiatry in Medicine. 1997
27(3) 233-250
Tyrimai: dvasingumas ir sveikata

87 pacientai, kurių amžius virš 60, buvo gydomi nuo

fizinių ligų bei su jomis susijusios depresijos.
Pacientai, kurių vidinis religingumas buvo vertinamas
aukštesniu balu (skalėje 10-50), nuo depresijos sveiko
sparčiau.
Remisija buvo pasiekiama 70% greičiau vidinio
religingumo balui kylant kas 10 punktų.

Koenig HG, et al. Am J Psychiatry 1998;155(4):536-542

Tyrimai: dvasingumas ir sveikata

Naujausi medicinos tyrimai rodo, jog dvasingiems

žmonės rečiau būdingas savidestrukcinis elgesys
(pavyzdžiui, savižudybės grėsmė, rūkymas, alkoholio
ir narkotikų vartojimas), mažesnis streso lygis,
didesnis bendrasis pasitenkinimas gyvenimu.
Tyrimų duomenys vienodai galioja abiems lytims
įvairiose etninėse grupėse (Smith, McCullough,
2003).
Kaip dvasingumas padeda įveikti
sunkumus?

Viltis: pasveikti, būti išgydytam, įgyvendinti svarbius

tikslus, taikiai numirti ...
Situacijos kontrolės pojūtis
Esamos situacijos priėmimas
Suteikia jėgų kovoti su sunkumais
Prasmė ir tikslas: kai tenka kentėti

Christina Puchalski MD
Tyrimai: dvasingumas ir sveikata
Teigiami bandymo įveikti problemas dvasiniu
būdu aspektai

Pacientai patyrė mažesnį psichologinį stresą:

Siekdami kontroliuoti problemą su Dievo ar
Aukštesniosios Jėgos pagalba
Prašydami Dievo atleidimo ir bandydami atleisti
kitiems
Tikėjime ieškodami jėgų ir nusiraminimo
Gaudami dvasinės/religinės bendruomenės paramą
Pargament, KL et. al. J Sci Stud Religion 1998;
37:710-724
Tyrimai: dvasingumas ir sveikata
Neigiami bandymo įveikti problemas dvasiniu
būdu aspektai

Pacientai stipriau išgyveno depresiją, šiurkščiai elgėsi su

aplinkiniais, prasčiau vertino savo gyvenimo kokybę
jeigu:
Krizę traktavo kaip Dievo bausmę
Jautė perdėtą kaltę
Absoliučiai pasitikėjo gydomuoju maldos poveikiu, o
paskui suvokė, jog tai nepadėjo
Atsisakė medicininio gydymo dėl religinių įsitikinimų
Pargament, KL et. al. J Sci Stud Religion 1998; 37:710-724
Tyrimai: dvasingumas ir sveikata
Tyrimas, kuriame dalyvavo 108 moterys,
gydomos nuo GYN vėžio

Pacientės paklaustos, kas joms padeda įveikti vėžį,

atsakė:
93% jų dvasiniai įsitikinimai
75% pažymėjo, kad religija užima svarbią vietą jų
gyvenime
49% tapo dvasingesnės, kai sužinojo diagnozę
64% pacienčių vertino savo gydytojus pagal joms
parodytą užuojautą.
Roberts, JA et.al. American Journal of Obstetrics and Gynecology.
1997. 176(1) 166-172
Tyrimai: dvasingumas ir sveikata
ŽIV-teigiami pacientai Jeilio universitetinėje ligoninėje

Buvo apklausta 90 ŽIV-teigiamų pacientų apie mirties

baimę, ateities perspektyvą, religinį statusą ir kaltę dėl
ŽIV infekcijos. Buvo nustatyta, kad:
Tie pacientai, kurie buvo dvasiškai aktyvūs, patyrė
mažesnę mirties baimę bei išgyveno mažesnę kaltę.
Mirties baimė buvo didesnė tarp tų 26% pacientų,
kurie vertino ligą kaip tam tikrą bausmės formą. 17%
jautė, kad tai Dievo bausmė.
Kaldiyan, LC et.al. AIDS. 1998: 12(1) 103-107
Tyrimai: dvasingumas ir sveikata
ŽIV-teigiami pacientai Jeilio universitetinėje ligoninėje

Mirties baimė sumažėjo tų pacientų tarpe, kurie

reguliariai atliko dvasines praktikas ir teigė, jog
tikėjimas Dievu yra jų gyvenimo centras.
Pacientai, kurie tikėjo Dievo gailestingumu, buvo
labiau linkę svarstyti apie savo ateities perspektyvas.

Kaldiyan, LC et.al. AIDS. 1998: 12(1) 103-107

 Tyrimai: dvasingumas ir mirtis

Chroniški ir mirtinai sergantys ligoniai labiau kenčia dėl

nesugebėjimo atsakyti „giliuosius“ gyvenimo klausimus,
nei dėl fizinio skausmo.

Christina Puchalski MD
Tyrimai: dvasingumas ir mirtis
Kas teikia nusiraminimo mirštantiesiems?

89 % Tikėjimas, jog būsi Dievo ar Aukštesniosios Jėgos

prieglobstyje
87 % Tikėjimas, kad mirtis tai ne pabaiga, o naujas
sielos kelionės etapas
87 % Tikėjimas, kad dalis tavęs gyvens tavo vaikuose ir
jų palikuonyse
85 % Susitaikymas su tais, kuriuos įžeidei arba kurie
tave įžeidė
82 % Palaiminimo, svarbaus mirštančiajam, gavimas
76 % Tikėjimas, kad palikai žymę apie save pasaulyje

George H. Gallup International Institute. “Spiritual Belief and the Dying Process:
A Report on a National Survey,” 1997
 Tyrimai: dvasingumas ir mirtis
Kas teikia nusiraminimo gedintiems?

Tyrimas, kuriame dalyvavo 145 tėvai, kurių vaikai mirė

nuo vėžio, parodė:
80% tėvų teigė, kad tikėjimas jiems teikia paguodos
praėjus vieneriems metams nuo jų vaiko mirties. Šie
tėvai buvo geriau psichologiškai bei emociškai
prisitaikę prie esamos padėties.
40% tėvų pareiškė, kad per pastaruosius metus nuo
vaiko mirties jų religiniai įsitikinimai sustiprėjo.

Cook. J Sci Sudy of Religion. 1983: 22:222-238

 Stresas ir sveikata

60-90% pacientų lankosi pirminės sveikatos priežiūros

įstaigose dėl negalavimų, kuriuos sukėlė STRESAS.
Tiek, kiek liga yra sukelta ar įtakojama streso, tokiu
laipsniu galima pacientui padėti taikant relaksacijos –
meditacijos terapiją.

Herbert Benson, M.D. The Relaxation Response.

 Meditacijos poveikis

10-20 minučių meditacijos 2 kartus per dieną gali:

Sulėtinti metabolizmą
Normalizuoti širdies darbo ritmą
Padėti palaikyti gilesnį, ramesnį kvėpavimą
Sulėtinti smegenų bangas

Benson, H. et.al.
 Meditacijos poveikis

Kasdieninė meditacija naudinga gydant:

Chronišką skausmą
Nemigą
Nerimą
Priešiškumą
Depresiją
Priešmenstruacinį sindromą
Nevaisingumą
Christina Puchalski MD
 Dvasinių praktikų įvairovė

MEDITACIJA
MALDA
TARNYSTĖ KITIEMS
ATLEIDIMO-ATJAUTOS PRAKTIKA
DALYVAVIMAS RELIGINĖSE APEIGOSE
DVASINIAI SKAITYMAI
RITUALAI
Kaip pagerinti savo dvasinę sveikatą?

Įvardinkite svarbiausius dalykus savo gyvenime, kurie

jums teikia vidinės ramybės, komforto jausmą, jėgų,
meilės ir harmoningo ryšio su aplinka patyrimą.
Kasdien skirkite laiko veiksmams, kurie padeda vystyti
jūsų dvasingumą. Tai gali būti labdaringa ar
savanoriška veikla, malda, meditacija, religinių giesmių
klausymasis bei atlikimas, pasivaikščiojimas gamtoje,
ramus laikas apmąstymams, joga, dalyvavimas
religinėse apeigose.
 Dvasingumas šeimoje

Dalyvavimas religinėse apeigose gali sutvirtinti kai

kurių šeimų vertybinius nuostatus. Tačiau netradiciniai
dvasingumo raiškos būdai taip pat padeda tėvams bei
vaikams ieškoti dvasinės prasmės.
Norėdami puoselėti dvasingumą savo šeimose turite
ištirti savo vertybes. Paklauskite savęs: kas man
svarbu? Kaip mano kasdieninė veikla atspindi mano
propaguojamas vertybes? Ar aš neignoruoju
svarbiausių man gyvenime dalykų, nes esu užsiėmęs
ne pačiais svarbiausiais?
 Dvasingumas šeimoje

Peržvelkite savo praeitį. Pasidalinkite su vaikais

prisiminimais, susijusiais su vertybių puoselėjimu.
Tokiu būdu pradėsite labiau vertinti savo šeimos
istoriją bei joje propaguojamas vertybes.
Ar dalyvaujate ne pelno siekiančioje veikloje? Jeigu
taip, galbūt norite imtis dar didesnio vaidmens? Visų
pirma pats, o paskui sudominkite tuo ir vaikus. Jeigu
dar nedalyvaujate bendruomeninėje veikloje,
pasidomėkite kas vyksta jūsų gyvenamoje erdvėje.
 Dvasingumas šeimoje

Prisiminkite jausmus, kuriuos patyrėte gimstant jūsų

vaikui. Sugrįžkite savo mintimis į tą momentą
prisimindami viltis ir svajones, kurias tuo metu
puoselėjote. Tai gali paskatinti ieškoti panašių ar
susijusių išgyvenimų jūsų kasdieniniame gyvenime.
Pabūkite su vaikais tyloje. Skirkite keletą minučių tyliai
meditacijai vienumoje arba drauge. Pamąstykite apie
tėvystę/motinystę, jūsų kaip individo gyvenimą, jūsų
vietą gyvenime plačiąja prasme. Praleiskite šiek tiek
laiko aptardami šias temas su vaikais. Išklausykite jų
mintis apie dvasingumą.
 Dvasingumas šeimoje

Drauge su vaikais skaitykite knygas, kuriose

aprašomos universalios dvasingumo temos, o paskui
aptarkite tai, ką perskaitėte.
Pasivaikščiokite gamtoje. Gamta per amžius buvo
įkvėpimo ir dvasingumo šaltinis. Ėjimas atpalaiduos jus
ir suteiks jums galimybę pamąstyti apie gyvenimo
stebuklą.
Drauge su šeima keliaukite po įdomias, šventas vietas.
Po kelionės aptarkite savo įspūdžius bei patyrimus.
Kviečiame apsilankyti!
Kviečiame apsilankyti!
 DĖKOJU UŽ DĖMESĮ!

Šį pristatymą bei kitos naudingos informacijos galėsite rasti internete adresu:

www.povilas.visiems.lt