Patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d.

įsakymu Nr. 1465

© Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo išsilavinimo

standartai. XI - XII klasės. Vilnius: Švietimo plėtotės centras, 2002.

RELIGIJOTYRA

Dalyko tikslai ir uždaviniai

Religijotyra, kaip ir filosofija, psichologija, profilinėje mokykloje yra pasirenkamasis

dalykas. Jis siūlomas moksleiviams, norintiems suprasti religijos fenomeną, suvokti religijos
raiškos kitimą istorijoje, susipažinti su įvairiomis religijos raidą aiškinančiomis teorijomis.
Šis kursas vadintinas religijotyra tik iš dalies. Tai sąlyginis pavadinimas, nes
religijotyra yra mokslinė disciplina, turinti specifinę metodiką savo objektui – religijoms –
tyrinėti. Religijos tiriamos kaip žmogaus santykio su šventybe fenomenas aprašant faktus ir
juos lyginant. Mokyklinis religijotyros kursas labiau atitiktų tai, kas vadinama religijų istorija
arba pasaulio religijomis. Siūlant apibendrinto pobūdžio kursą religijoms aptarti, jo turinys
sudarytas iš labai plataus spektro religinės informacijos, pradedant pirmykščių visuomenių
religiniais vaizdiniais, baigiant šiuo metu atsirandančiais religiniais judėjimais. Tokiam
religijų tyrinėjimui mokykloje, kaip ir moksliniams tyrinėjimams, būdingas neutralumas
(nešališkas žvilgsnis „iš šalies“), priešingai nei mokantis tikybos, kurioje tikėjimo tiesos
aptariamos „iš vidaus“.
Dalyko tikslas – sudaryti sąlygas ugdytis kultūrinės savimonės pagrindus: supratimą
apie kiekvienos kultūros ir religijos savitumą, nelygstamą vertingumą bei savo kultūros
puoselėjimą, atsakomybę už jos likimą. Taip pat svarbu, kad moksleiviai ugdytųsi kultūrinį
raštingumą, toleranciją ir gebėjimą dalyvauti visuomenės poliloge.

Dalyko struktūra ir ryšiai su kitais dalykais

Religijotyra dėstoma kaip pasirenkamasis dalykas XI–XII klasėse. Kursas supažindina

moksleivius su religijotyros objektu, seniausių civilizacijų religijomis, Centrinės Amerikos,
Vakarų Afrikos, Rytų religijomis. Atskirame skyriuje aptariamos monoteistinės religijos ir
kursą užbaigia naujieji religiniai judėjimai. Didelė programos apimtis gali būti mokytojų
siaurinama savo nuožiūra pasirenkant temas (pavyzdžiui, seniausios civilizacijos, Rytų
religijos, naujojo religingumo bruožai ir kt.).
Religijotyros dalykas glaudžiai siejasi su kitais profilinėje mokykloje dėstomais
dalykais. Per religijotyros pamokas aptariama:
 senosios civilizacijos religiniu aspektu ir šiuolaikinių religijų atsiradimas (gilina
istorijos kursą),
 geografinis religijų paplitimas (plečia geografijos kursą),
 ritualai, apeigos, papročiai (plečia etikos kursą),
 kulto ir dogmų ypatumai bei naujieji tikėjimai (sąsajos su tikyba),
 2

 kulto pastatai bei reikmenys (ryšys su menais),

 analizuoja faktus atskleidžiančius rašytinius, tarp jų ir literatūrinius, šaltinius
(plečia literatūros įvairovės ir paskirties suvokimą),
 atskleidžia filosofinėmis prielaidomis suformuotą religijotyrinį metodą (ryšys su
filosofija).
Aptariant šiuolaikines religines tradicijas, ugdoma tolerancija kitatikiui, drauge su
moksleiviais svarstant naujuosius tikėjimus, skatinamas socialinis aktyvumas ir kritiškas jų
vertinimas (ugdoma pilietinė savimonė).

Metodinės nuorodos

Dėstant religijotyros dalyką, kurio pagrindinę dalį sudaro teorinė informacija, labai
svarbu parinkti tinkamus metodus įvairiems įgūdžiams ir asmeniniams, socialiniams,
komunikaciniams bei kritinio mąstymo gebėjimams lavinti. Todėl mokymas turėtų būti
organizuojamas ir paskaitų, ir savarankiškų studijų būdu. Savarankiškos studijos – tai
savarankiškas informacijos konkrečiai temai parinkimas, tekstų analizė, problemų iškėlimas ir
tyrimas, referatų rengimas. Derinant paskaitinį ir savarankišką mokymąsi per pamoką tinka
naudoti aktyviuosius metodus (pavyzdžiui, diskusiją, grupinį darbą), kad moksleiviai aptartų
asmeninius pastebėjimus ir įžvalgas, formuluotų hipotezes, svarstytų problemas.
Mokytojas, pateikdamas informaciją, turėtų skatinti moksleivius aktyviau, plačiau ir
išsamiau nagrinėti kurso medžiagą. Kursas sudarytas siekiant ne atsakyti, o tik parodyti
atsakymų į įvairius religijos klausimus paieškų būdus bei paskatinti tolesnėms
savarankiškoms studijoms. Nevertinant konkrečių religinių teiginių ir nepropaguojant
konkrečios religinės nuostatos religijotyros pamokose atskleidžiama didžiulė religinės sferos
įvairovė.

Turinys

Religijotyros objektas. Pagrindinės religijotyros sąvokos.

Kas yra religija? Įvairios religijos sampratos ir apibrėžtys (M. Miuleris (Müller), E. B.
Tailoras (Tylor), V. Džeimsas (W. James), N. Šioderbliomas (Söderblom), E. Diurkheimas
(Durkheim), A. Maceina ir kt.). Religija ir šventybė (pagal R. Otto). Religijotyra ir religijų
istorija (M. Eliade).

Religijos struktūra: doktrina, kultas, organizacija.

Religijų klasifikacija. Senovės religijos. Labiausiai paplitusios šiuolaikinio pasaulio
religijos.

Religijos kilmės klausimas religijotyroje. Paleolito žmogaus religingumas. Deivės

motinos atsiradimas mezolito matricentrinėje sistemoje (M. Gimbutienė). Totemizmas,
animizmas, fetišizmas, manizmas, magija – teorijos apie religijos kilmę.

Seniausių civilizacijų religijos

 3

Senovės Egipto religija

Doktrina, kultas, organizacija. Dėmesys pomirtiniam gyvenimui. „Ka“, „Ba“, „Ach“
pradai.

Mesopotamijos religija
Doktrina, kultas, organizacija. Šumerų ir Babilono religijų ypatumai. Gilgamešo epas.
Mitų apie tvaną paralelės Tarpupyje ir krikščioniškojoje tradicijoje.

Hetitų religija
Doktrina, kultas, organizacija. Sinkretiškumas (indoeuropiečių ir Mesopotamijos
įtaka). Aukojimų ir švenčių analogijos su senąja lietuvių tradicija.

Indoeuropiečiai

Irano arijai
Avestos religinė kultūra. Zaratustros mokymas. Dualizmas. Pomirtinio gyvenimo
samprata. Visuotinė eschatologija.

Keltų religija
Doktrina. Moteriškojo prado vyravimas dievų panteone ir kulte. Kulto apeigų
paslaptingumas. Organizacija: druidai, filidai, bardai. Tikėjimas reinkarnacija.

Graikų religija
Doktrina. Graikų mitologijos specifika – asmeniškumas (Homeras, Hesiodas). Olimpo
dievai. Kultas. Misterijos. Orakulai. Pomirtinio gyvenimo vaizdinys. Religinė organizacija.

Romėnų religija
Doktrinos sinkretiškumas. Romėnų ir graikų dievų panteono analogijos. Kultas.
Imperatoriaus garbinimas. Pomirtinio gyvenimo vaizdinys. Organizacija. Žmogaus ir dievo
santykio filosofinis pobūdis.

Lietuvių ikikrikščioniškoji religija

Doktrina. Lietuvių ir senosios iraniečių religijos panašumai. Kultas. Organizacija.
Žyniai. Pomirtinis gyvenimas. Vėlės, kaukai, baubai.
Prūsų religija. Patricentriniai elementai. Romovės klausimas.

Senoji slavų religija

Pamario slavai. Kultas ir socialinė struktūra.
Rytų slavai. Doktrina. Vladimiro religinė reforma. Kultas. Organizacija.

Centrinės Amerikos mirusios religijos

Majų religija ir actekų religija

Doktrina, kultas. Saulės dievo maitinimas kraujo auka – esminė apeigų dalis.
Organizacija. Religijos fenomenas.

Vakarų Afrikos religijos

 4

Doktrina. Kultas. Tarnystė protėvių vėlėms. Organizacija. Raganos ir burtininkai.

Reinkarnacija.

Rytų religijos

Kinija

Konfucianizmas
Konfucijus ir jo mokymas. Filosofinis-etinis doktrinos pobūdis. Šventybės – Dangaus
samprata. Kultas. Ritualas li ir jo reikšmė kinų gyvenime. Organizacija. Kilnaus vyro idealas.

Daoizmas
Lao Dzė. Doktrina. Tikslas – kelio (dao) ieškojimas ir galios (de) puoselėjimas.
Pagrindinis veikimo principas – neveikimas (uvei). Žmogaus ir gamtos vienovė. Dievybių
panteonas. Kultas. Organizacija. Alchemija.

Kinų budizmas
Pagrindinės mokyklos. Čianbudizmas.

Indija

Vedų laikotarpis
Dievai ir didvyriai. Kultas. Žmogus dievų akivaizdoje. Pomirtinio gyvenimo
vaizdinys.

Hinduizmas
Doktrina. Brahmano samprata. Upanišados. Kultas. Organizacija. Jogos mokykla.
Dharmos samprata. Karma. Sansara. Mokša. Doktrinos sinkretiškumas.

Budizmas
Sidharta Gautama. Doktrina. Kultas. Meditacija. Mandalos. Organizacija. Theravada ir
mahajana. Buda ir Bodhisatva. Budizmo išnykimas Indijoje. Theravados budizmo sklaida
Pietryčių Azijoje.

Džainizmas
Džyna Vardhamana. Doktrina. Kultas. Pagrindinės atšakos.

Tibetas
Bonas – senoji Tibeto religija. Tibeto vadžrajanos budizmas.

Japonija

Šintoizmas
Doktrina. Kultas. Organizacija. Amaterasu kultas ir kami samprata. Estetikos tradicija.
 5

Budizmas
Ištakos, istorinė apžvalga. Doktrinos. Kultas. Samurajai. Organizacijos.
Dzenbudizmas. Mokytojo samprata. Kelio į nušvitimą vaizdinys. Koanai. Rebušinto –
šintoizmo, konfucianizmo ir budizmo sintezė.

Monoteistinės religijos

Judaizmas
Ikibiblinis senovės žydų – amoritų tikėjimas. Tora (Penkiaknygė) ir Talmudas.
Trumpa žydų istorija pagal Penkiaknygę. Doktrina. Kultas. Organizacija. Pobiblinis
judaizmas. Judėjų ir krikščionių santykiai. Chasidai ir ortodoksai. Judaizmas Lietuvoje.

Karaizmas
Doktrina, kultas, organizacija. Karaizmo specifika: racionalizmas. Trumpa religijos
istorija. Karaimai Lietuvoje.

Islamas
Muhamadas ir jo veikla. Koranas. Penkios pamatinės tiesos. Radikalusis
monoteizmas. Požiūris į kitas religijas. Islamiškoji Kristaus samprata. Piligriminės kelionės į
Meką. Kultas. Organizacija. Dvi pagrindinės kryptys: sunitai ir šiitai. Politiniai ir
reformaciniai judėjimai. Islamiškoji mistika – sufizmas. Islamas Lietuvoje.

Krikščionybė
Krikščionybės atsiradimas. Jėzaus Kristaus samprata: ir žmogus, ir Dievas. Naujasis
Testamentas: kanonas ir apokrifinės knygos. Senojo ir Naujojo Testamentų santykis.
Doktrina. Šv. Paulius, Nikėjos išpažinimas. Kultas. Krikščionių bažnyčios istorija. Rytų ir
vakarų krikščionybė. Reformacija. Ekumeninis krikščionių judėjimas.
Tradicinės Lietuvos krikščioniškosios bažnyčios: Romos apeigų katalikų, stačiatikių,
sentikių, rytų apeigų katalikų, evangelikų reformatų, evangelikų liuteronų doktrinos, kultas,
organizacija. Religinių praktikų specifika.

Naujojo religingumo bruožai pasaulyje ir Lietuvoje

Naujųjų religinių judėjimų (NRJ) fenomenas

NRJ klasifikacija ir sklaidos tendencijos. Lietuvoje veikiančių NRJ grupių doktrinų
bei veiklos principų apžvalga.

Krikščioniškosios bei krikščioniškos kilmės NRJ

Sekmininkai, baptistai, metodistai, adventistai, Visos Evangelijos bažnyčia, Kristaus
bažnyčios, Naujoji apaštalų bažnyčia, Jehovos liudytojai, mormonai, Suvienijimo bažnyčia
(munistai).

Sąmonės transformacijos grupės

Ošo meditacija, Scientologijos bažnyčia, New age ir kitos grupės.

Rytietiškosios orientacijos religiniai judėjimai. Tradicija ir naujumas

Bahajų religija.
Tarptautinės Krišnos sąmonės draugija ir jos veikla Lietuvoje.
Dzenbudizmas Lietuvoje.
 6

Tibetiškojo budizmo formos Lietuvoje.

Sai Babos sąjūdis.

Pagrindinė literatūra

Beresnevičius G. Religijotyros įvadas. – Vilnius, 1997.

Beresnevičius G. Religijų istorijos metmenys. – Vilnius, 1997.
Kuzmickas B. Religijų istorijos antologija. I d. Judaizmas. Krikščionybė. – Vilnius,
2000.
Kuzmickas B. Religijų istorijos antologija. II d. Islamas. Hinduizmas. Budizmas.
Konfucianizmas. Daoizmas. Šintoizmas. – Vilnius, 2002.
Pasaulio religijos. – Vilnius, 1994.
Peškaitis A., Glodenis D. Šiuolaikinis religingumas. Naujieji judėjimai ir išraiškos
formos amžių sandūroje. – Vilnius, 2000.

Papildoma literatūra

Beresnevičius G. Dausos. – Vilnius,1991.

Beresnevičius G. Baltų religinės reformos. – Vilnius, 1995.
Eliade M. Šventybė ir pasaulietiškumas. – Vilnius, 1997.
Eliade M. Amžinojo sugrįžimo mitas. – Vilnius, 1997.
Jacopozzi A. Religijos filosofija. – Vilnius, 1997.
Krikščionybės kronika. – Vilnius, 1999.
Lenzenweger J. ir kt. Katalikų bažnyčios istorija. I t. – Vilnius, 1996.
Lukšaitė I. Reformacija Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje. –
V., 1999.
Lange de N. Judaizmas. – Vilnius,- 1996.
Paškus A. Dievai, dvasios ir žmonės „Naujajame amžiuje“. – Kaunas, 1993.
Paškus A. Idėjų sankryžoje. – Vilnius, 1992.
Szyszman S. Karaizmas. – Vilnius, 2000.
Shimmel A. Įvadas į islamą. – Vilnius, 2001.