1 skyrius.

Sėkmė priklauso nuo gebėjimo naudotis proto galiomis 25

i.iu p.igalvojęs apie loterijos bilietus, tai tikrai nebūčiau ieškojęs, kur jų
Mtnil|>tikU, kai loterijos bilietų agentūrą radau uždarytą.
I.ilp prisiminęs ir apsvarstęs kiekvieną s m u l k m e n ą pamačiau, kad susi-
tliiil'iii '.u d a u g y b e atsitiktinumų. Jutau, kad jie m a n kai ką kužda, ar veikiau
)^ii h.i^k.is per šiuos atsitiktinumus nori perduoti m a n kažkokią žinią. Paju-
tflii, k.nl luriu išsiaiškinti, kastai- ko iš m a n ę s tikimasi.
Vt''l mintimis nusikėliau į tą naktį Ir perkračiau viską - valanda po valan-
doi, žingsnis po žingsnio, ieškodamas mįslės įminimo. Vienintelis dalykas,
ktilK, jlariau, galėjo paskatinti šiuos atsitiktinumus, - b u v o m a n o apsispren-
illiti.r. mesti psichologijos studijas.Tai supratęs, iš po sofos išsitraukiau psi-
\ linjoijijos knygą, nuvaliau n u o jos dulkes ir toliau skaičiau.
'■||.Į atsitiktinumų g r a n d i n ę - j ų b u v o ne vienas, o net penki, sekę vienas
pii kilo -aš vadinu Dievo įsikišimu.

Patikrinimas ir patvirtinimas

Mokslininkai visada faktus patikrina. Visi būtent taip sekę atsitiktinumai

liMvo tarsi įrodymas, kad čia Dievo pirštas.Tikiu, kad spontaniški įvykiai, ku-
iir p.isibaigia tragiškai - nelaimės, o spontaniški poelgiai, atnešantys sėk-
mi; atsitiktinumai, nulemti Dievo valios. Keletas vienas po kito sekančių
.fkniingų atsitiktinumų-tai jau tikrai Dievo įsikišimas.
Daugelis Laredo gyventojų, kaip ir m a n o draugas, būtų tuoj pat pa-
ų.ilvoję apie loteriją. Jei ir aš būčiau n e d e l s d a m a s pagalvojęs apie loteriją
Ii luojau patikrinęs bet kurių bilietų skaičius, - nebūčiau radęs laimingojo
bilieto.
Aukštesnysis intelektas, p a s i n a u d o d a m a s keliais atsitiktiniais įvykiais,
n u v e d ė m a n e tiesiai ten, kur reikėjo, kad rasčiau laimingąjį loterijos bilietą
Ii suprasčiau, kad tai ne tik s ė k m ė ar atsitiktinumas, bet Dievo valia. M a n o
■ ilsitiktinumaisu loterijos bilietu b u v o tarsi p r i e m o n ė sugrąžinti m a n e atgal,
neleisti išklysti Iš kelio.
N u o to laiko pradėjau eksperimentuoti, b a n d y d a m a s atrasti m e t o d ą ,
kuris padėtų išlavinti spėliojimo gebėjimus. O šie gebėjimai pasirodė yra
v.idinamasis psi faktorius, arba intuicija.
I
138 Chosė Silvos metodas

vieną kokį nors šaltinį, atskleidžiantį dar d a u g i a u ^i^iormaci)os, ,ii h.

kokių įrašų apie t i n k a m u s s p r e n d i m u s ? Pasirodo^ saltmis \i.i
jei suradote visą i m a n o m a informaciją ir išklausėte ^^^^ pasmlyniij
tai j u m s lieka dar vienas šaltinis, kurį m a n o tėvaS' "^^^iii^ciavo dvdsi
niais vadovais arba angelais sargais.
Galite taikyti mentalinės vizualizacijos m e t o d ą į *^ sulaukti pag.il
b o s iš savo angelo sargo. Jis yra tiesioginis tarpii^i^ ^^P '^^'^ "
D i e v o , tačiau jokiu b ū d u neatstos jūsų pačių infol^^^'-^''^^ paiesl^c^
K u o d a u g i a u informacijos j a m pateiksite atlikdan>i nientalmę vi/u
alizaciją, tuo geresnitj rezultatų ir p a r a m o s
sulauk^i"^^-Taip ir nutik.
Katerinai O n g iš Australijos. Ji abejojo, ar iš tiesiį p r i ė m ė geriausi,,
sprendimą. Štai ką moteris rašė m u m s 2 0 0 2 m e t ų l^irzelio m ė n e s j ;

Sveikas, Edai,
pirmiausia norėčiau padėkoti už pagalbą p f o g r a m u o j a n i .
G e g u ž ė s 12 dieną j u m s jau rašiau apie atidėtą o/^^™^'^^' '^^^^^^
m e t u turėjo būti iš m a n o dešiniosios krūties pi^^'^Z/nn augliai
(galbūt net piktybiniai).
Atsitiko keletas įdomių dalykų. Operacijos išvakarėse n u ­
tariau, k a d užuot baiminusis turėčiau pasinerti / '^^^ tygmen}
ir „pasikalbėti' su augliais. Jutau, k a d galbūt si^P^^^^'^^' ^"'^^^
jie ten atsirado ir kas paskatino jų augimą, greiči^'^ atsikratysiu
auglių ir apsisaugosiu n u o panašių ligų ateityje, i^™"^/*^'^ vizu­
alizuoti, b ū d a m a alfa lygmenyje, o baigiau m a l d ^ ~ ^''^^P^^'^s/;
visus geros valios ž m o n e s , p r a s y d a m a padėti nug'^ SQ-
P a b u d a u vidurnaktį. M a n o motina, kuri b u V ^ mirusi i V / /
metais, sapne įtikinėjo m a n e . k a d nedaryčiau ope/^^^^*^^' ^(^P^'^^'
tai aš pasitikiu autoritetingais gydytojais, tačiau ^^^^ atveju b u ­
v a u pasiryžusi paklausyti m a m o s patarimo (ji, t^^ neaoepjau,
perdavė informaciją iš giliausių m a n o proto lyg^^^^y- L/Zijor
paprasčiausiai paskambinusi ir atsisakiusi opeT'^^^^P^' nuėjau
į ligoninę pasikalbėti su gydytoju asmeniškai. 0 ^ ^ ^ ■S'^' ''^"""
kiau eilėje. Išėjau į lauką prasiblaškyti ir atsitikt^''^^^ pastebėjau
gydytoją, kuri prieš šešerius metus g i m d a n t p r i ^ ^ ^ m a n o a n -
^
^
180 Chosė Silvos metodas

telėktas ją pastebėjo, o pasitaikius t i n k a m o m s aplinkybėms, suvfili'

Kete su Deividu.
Jei moteris būtų galvojusi tik apie save ir neužsiėmusi veikla, drl
kurios ir b u v o atsiųsta į šią ž e m ę , tai Viešpats n e b ū t ų atkreipęs j j.j
dėmesio. Ko gero, padėtų k a m nors kitam, darančiam tai, kas j.mi
yra skirta.
M a n o tėvo tyrimai ir viso g y v e n i m o patirtis patvirtino, k a d gy
v e n i m a s - tai ne šiaip atsitiktiniai, visiškai nesusiję įvykiai. Gyveni
m a s neskirtas vien tam, k a d surastume savo laimę. „ M e s atsiųsti ciii
tikslingai, — pasakojo tėvas. — Ir kai siekiame Šio tikslo, tada „vi^i
kita m u m s d u o d a m a . " Štai kodėl per kursus kiekvieną dieną, baig
d a m i atlikti paskutinįjį pratimą, kartojame:
[ūs ir toliau sieksite dalyvauti kuriamoje veikloje, k a d m ū s ų
pasaulis taptų geresnis ir ateinančios kartoms paliktumėte jį gra­
žesnį. Jūs rūpinsitės visa žmonija, nepriklausomai n u o amžiaus:
tėvais ir motinomis, broliais ir seserintis, sūnumis ir dukromis.
Jūs esate ž m o g u s ~ aukščiausia gyvybės f o r m a . Jūs esate labiau
suprantantis, užjaučiantis ir kantresnis.
Reikėtų atkreipti d ė m e s į į vieną dalyką - niekas nė nesitiki.
k a d j u m s pasiseks viskas, ką bedarytumėte - n i e k a m taip n e b ū n a .
Tačiau viliamasi, kad jūs stengsitės k u o daugiau prisidėti prie gy­
v e n i m o sąlygų šioje planetoje gerinimo ir nesitikėsite už tai jokio
atlygio. Jūsų poreikiai b u s patenkinti. Galbūt net gausite gerokai
daugiau, nei tikėjotės!
Šios mintys yra neįprastos, jos skiriasi n u o to, ko m u s m o k ė
praeityje. Ne visi supranta ir j o m s pritaria. M e s atskleidžiame j u m s
šias mintis, o rinktis - j u m s patiems. Jei norite apsispręsti, pasiner­
kite į alfa l y g m e n į ir vizualizuokite savo norus. Jei norite, k a d jūsų
g y v e n i m a s būtų prasmingas, tai vadovaukitės mėgstamiausiu m a n o
tėvo posakiu:
Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir veikite pagal Dievo žodį, o
visa kita j u m s bus duota.
S ė k m ė s j u m s apsisprendžiant! *
 14skyriJS-^įPjiil[!!i^ 201

.n,n v.ūkui tikrai įkyrūs, verčia jaustis kaltu dėl to, kad jis nepadaro
I .i/.ko geriau ar kitaip ir labai n u m u š a upą.
Nev.lugdvkite genijaus, j a m patinka, kai pripažįstami jo laimėp-
i.i.ii. vertinami gebėjimai ir pastangos bei skatinanU y p a t m g i ge e
|ini;ii ir plečiama erudicija.
Prisiminkite, anksčiau šiame skyriuje keletą kartų m m e i o m e ,
kul tėvai neturėtų sakyti: „Klysti", kai vaikas užsimerkęs speho,a.
r. pati tiesa tinka ir kalbant apie tai, kaip slopinamas vaiKas ^^
■■iinerkęs ar atsimerkęs. Skatinkite vaiko pasitikėjimą savimi, o ^ ^
iiK-nkinkite jį. Save vertinantis a s m u o tarsi teigia s m e g e n ų n e u
.nuams: „Jūs patys geriausi." T a d a s m e g e n ų ląsteles u veikia kaip

piičios geriausios. .... -r-..

Is būsimojo genijaus reikia tikėtis nuostabiausių laimėjimų, i-
J>iuliai lūkesčiai - štai kas yra svarbiausia b ū s i m a i a m g e n ų m . -
KMkia meluoti. Tiesiog neakcentuokite t r ū k u m ų ir vartokite ne ^-^
kius kategoriškus žodžius. Visada y r a b ū d ų , kaip įSvengti n e i g i a m ų
vertinimų, o teigiamus - pabrėžti.
 15 skyrius. Poreikią tenkinimas 209

Staiga m a n dingtelėjo, kad m a n o m a m a patyrė tą patį. ką ir

draugas, fos motina mirė, į^, jį / j ^ ^ ^ ^,-5^/ „^^^^^ ^ ^^^^5^ įkuria
darbas buvo susijęs su nuolatinėmis kelionėmis, atidavė mergai­
tę į internatinę mokyklą, kur ji ir užaugo. Visai kaip ir m a n o
draugą, nuimą užaugino suetimi. Taigi, ji tikriausiai jautėsi taip
pat - apleista, nemylima, nepageidaujama ir neverta meilės. N e ­
nuostabu, kad ji su mumis elgėsi blogai, o visiems kitiems mėgino
įrodyti, kad ji yra geras žniQgus.

fei ji jautėsi nemylima, nepageidaujama, neverta meilės, tai ir

bendraujantieji su ja - vyra^^ į^^/s ryžosi ją vesti, ir netgi judvie­
jų vaikai - jos nuomone, turėjo būti paskutiniai netikėliai. Nieko
keista, kad ji taip blogai e/g^s/ ^u savo vaikais. M e s nebuvome
dėl to kalti — taip ji plakė pQįį save.

Tai buvo tikras atradimas - šią informaciją Edas turėjo gerai

apmąstyti. Ir dar daugiau. Šiame supratime buvo kažkas, ką galėjo
suvokti net ir „įžeistas vaikas'' E d o širdyje. Labai sunku apgauti
vaikus. Jie puikiai jaučia, ar Žmonės elgiasi sąžiningai. Jei mėginate
priversti vaikus padaryti ką nors, kas naudinga tik jums, tai vaikai tą
jaučia... ir nebepasitiki junij^

Tačiau šį kartą neieškojau jokios naudos sau. Prieš keletą va­

landų gavau dvi puikias dovanas - siuntinį iš sesers ir patyriau
Džojaus rūpestingumą, dėl kurio siuntinys buvo pristatytas. Šį
kartą nepuoselėjau m i n \ j^^^įp nuraminti „įžeistą vaiką' ir įti­
kinti jį, kad yra nuostabus ir geras žmogus. Nemėginau numal­
šinti savo paties skausmo, jaigi. „įžeistas vaikas" suprato, kad
jei neturiu jokių slaptų kėslų, tai tada mintys turi būti teisingos.
Net nežinau, kaip viskas įvyko. Atsikėlęs kitą rytą nieko ne­
beprisiminiau. Iš tiesų vis dar tebemaniau, kad ir vėl nešvęsiu
Kalėdų. Tačiau įvyko kažkas keisto. Radijas transliavo Kalėdų
giesmes. Skambėjo nuostabiai ir žadino nuotaiką labiau nei pa­
prastai. Kai prasidėjo giesmė apie gerąjį karalių Venceslą, jau
net neabejojau, kad kažkas vyksta. Visada galvojau, k a d tai
pati kvailiausia kada nors parašyta giesmė. Kas, po galais, ta
„dieviška puota"? Giesmė skambėjo labai didingai. M a n ji pa-
212 Chosė Silvos metodas

darbus — spręsti p r o b l e m a s , stengtis, kad pasaulyje gyventi biJtų įj[*-

riau, pabaigti kūrybinį procesą ir paversti ž e m ę rojumi." „O k^Mii i.i
me dėl savo n e i š m a n y m o , - sakydavo tėvas. - Jei ž i n o m e , ką tiirinu
atlikti ir kaip tai padaryti, - n e b e k e n č i a m e . G a l i m e sukurti rojų. bil
m ū s ų darbas, tani ir b u v o m e Čia atsiųsti." M a n o tėvas tikėjo tuo. 'I'.il
patvirtino ir jo tyrimai. Kai jis vadovavosi Šiuo požiūriu, o ir m e s jn
laikėmės, p a s i e k ė m e savo tikslus ir p a g e r i n o m e g y v e n i m o sąlygas,

N e s v a r b u , ko m e s n o r i m e ir kaip jaučiamės. G a l i m e turėti visk.i,

ko reikia darbui atlikti, ir dar Šiek tiek daugiau, tačiau svarbiaiisiii,
k a d iš tiesų d a r o m e tai, ką t u r ė t u m e , dėl ko m e s Čia ir e s a m e ~ iš
spręsti p r o b l e m a s , sumažinti kančias ir padaryti, k a d ž e m ė j e biiti/
geriau gyventi. Ieškokite ne n a u d o s sau, o stenkitės atlikti pareigij.
tada sulauksite ir d a u g geresnių rezultatij.

Paskutiniojo, l y g m e n s užtvirtinimo, pratimo pabaigoje tėvas vi

sada pakartodavo, k a d t u r ė t u m e „siekti dalyvauti k u r i a m o j e veiklo
je, k a d m ū s ų pasaulis taptų geresnis ir ateinančios k a r t o m s paliktu
m ė t ė jį gražesnį".

„Kai apie tai aišldnau vieną savaitgalį per kursus, - prisimena

E d a s B e r n d a s , - m a n staiga pasirodė, k a d šis teiginys yra ypatingas.
K o k i a jo p r a s m ė ? Jei r ū p i n a m ė s , kaip ką nors gauti sau, tai kodėl
turime sutikti sti Šiuo teiginiu - sukti galvą dėl dalykų, kurie b u s
naudingi tik tiems, kurie g y v e n s , kai m ū s ų jau seniai n e b e b u s , kai
jau n e b u s jokių galimybių m u m s ką nors gauti, o tie, kurie g y v e n s
p o m ū s ų , nebegalės atsilyginti m u m s u ž gėrybes, kurias jiems savo
triūsu s u t e i k ė m e ? "

„Pirmadienį sutikęs biure p o n ą Silvą, - pasakoja toliau E d a s .

- paklausiau jo apie tai. Pasiteiravau, ar tai teiginys apie nesava­
n a u d i š k u m ą . Silva neatsakė tuojau pat. A k y s blykstelėjo, o paskui
pažvelgė į m a n e pratarė: „Jei b ū t ų kitaip, Silvos m e t o d o šiandien
neturėtume."

Ne visi gali šias idėjas priimti. Be abejonės, kiekvienas turi teisę

priimti ar atmesti - tai pačių ž m o n i ų pasirinkimas. Tačiau apsižvalgę
aplinkui rastumėte d a u g y b ę Šio teiginio patvirtinimų. M a n o tėvas
 16 skyrius. EJPl'l!!2^^^:i!l!i 227

Po šio j^kio sekė dar vienas sėkmingas nutikirri^^' ^^ i^oai pel-

ingas, nors is pradžių Klemenas apie tai nė neįtarė' >^^ tiesiog m ė ­
UUl
gino padėti draugui, metusiam gerą darbą dėl veikl'^^' ^^^^^ paskui
pasirodė visai netikusi, toli gražu ne tokia, kaip buV° 2;aaeta.

Kai draugas papasakojo savo liūdną istoriją,

pfadėjau klau­
sinėti kitų draugų ir ieškoti bičiuliui pagalbos. Pagč^ m a n o suda­
rytą planą, turėjau kuo greičiau surasti jam kitą dc^^^-
Atlikdamas mentalinę vizualizaciją įvertinau e^^^^ situaci­
ją. Draugas dirbo nešvarų darbą - įsivaizdavau jį '^"S/mmus/ ir
susijaudinusį dėl Šeimos fhansinės padėties. Nesun"^^^^ ^^^ pada­
riau, nes kaip tik buvome kartu praleidę vakarą.
Problemos sprendimo vaizdinyje vizualizavau j-'^^^ klausinė­
jantį draugus apie darbus, naršantį po internetą if l<^^krasciuose
peržiūrintį darbo skelbimus. Paskutiniajame vaizr^^y^'^ mačiau
savo draugą dirbantį kompiuteriu gerai įrengtame ^'"''^•
Kitą dieną važiuojant mašina m a n į galvą dinP^ ^^'~' "'"^"^■
Prisiminiau darbą, kurį turėjau padaryti prieš gef^ menes}, lu-
rėjome surinkti reklamai medžiagą, kuria naudd^^^^^ sesiose
skirtingose Slovėnijos vietose. Žinoma, turėjau p(^^^ nuvažiuoti
ir susirinkti, tačiau buvau toks užimtas, kad
p^p^ašiau šį darbą
padaryti tuo metu turinčio laisvo laiko brolio. Tir ^'^^daau lai­
ko net dorai paaiškinti jam, ką tiksliai turėtų dary P<^stzui dar
bendradarbis paprašė savo brolio, tačiau šis nett^^^^'^ masinos.
Medžiaga taip ir liko nesurinkta. Kaip matote, vi^"^^ nesudėtin­
gas darbelis, o dėl įvairiausių priežasčių vis buvo '^išdėliojamas.
Kalbėjomės apie jį daugelį kartų.
Staiga pagalvojau, kad galėčiau nusamdyti šid^ darbui savo
draugą. Vos pagalvojęs apie tai supratau, kad ^/-^^'""'^ aaugytyę
nemėgstamų darbų, kuriuos galėtų atlikti minėtai draugas, ra-
pasakojau vyrukui, kokia mintis m a n kilo, ir jis pasipažino, kad
mielai dirbtų tokį darbą - jam netgi patiktų. Ne' nesuabejojuu.
kad galime jį nusamdyti.
Naujame pastate buvo daug darbo. Be to, kažJf^^^ reme/o pa­
gelbėti apipavidalinant reklamą. Pagalvojau, kd' '-'■''(^^'^("^ ^'"""