77 Ka463

TURINYS
VIESA viesos prigimtis. Gamtin viesa Dirbtiniai viesos altiniai Fotometriniai d y d i a i FOTOAPARATAS Fotoaparat klasifikacija Objektyvas Keiiamieji objektyvai Umaunamieji liai O b j e k t y v o viesos stiprumas O b j e k t y v o r e g j i m o lauko kampas Objektyvo rykumo juosta Diafragma Priemons vaizdo rykumui nustatyti Uraktai Ekspozicijos trukms skal V a i z d o iekikliai Fotoaparato ir optikos p r i e tais prieira FOTOGRAFINS M E D I A GOS IR J SAVYBS Fotografini mediag san dara Fotomediag jautrumas viesai Fotomediag jautrumas spalvoms Fotomediag kontrastin gumas Fotografin platuma Fotografinis ir frikcinis v u alis Grdtumas. Skiriamoji g e ba Negatyvins f o t o m e d i a g o s Inversins ir diapozifyvins fotomediagos Specialios paskirties f o t o mediagos Fotopopieriai F o t o p o p i e r i rys ir savy bs Usieniniai fotopopieriai Spalvotj fotopopieri klasifikacija Fotografini mediag lai kymas . FOTOGRAFAVIMAS Ekspozicijos trukm V a i z d o rykumo nustatymas M o t y v o parinkimas 5 8 11 13 14 15 16 16 17 18 19 20 23 24 24 27

Recenzavo V. JUODAKIS Chemijos klausimais konsultavo chem. dr. prof. R. BALTRUIS

Knyg iliustravo ir apipavidalino autorius

29 32 34 35 36 37 38 39 41 43 45 47 49 52 53 56 7 38

Kompozicija Portretins nuotraukos Interjero nuotraukos Fotografavimas dirbtinje viesoje Reprodukavimas Makronuotraukos ir m i k r o nuotraukos Stereoskopins nuotraukos viesos filtrai 5. NEGATYVINIS PROCESAS Slaptasis atvaizdas Rykinimas Rykal sudtis Rykal savybs Praskiest rykal savybs Rykal patvarumas Rykal temperatra Fotografins mediagos fiksavimas Negatyvins f o t o m e d i a g o s plovimas Negatyvins fotomediagos diovinimas Emulsijos kiefinimas N e g a t y v i n i o atvaizdo silp ninimas ir stiprinimas Bdai negatyvo grdtu mui ir kontrastingumui sumainti Negatyv retuavimas Retuavimo priemons ir rankiai Prie rykinim ufiksuoto atvaizdo atgaivinimas 6. POZITYVINIS PROCESAS Fotopopieriaus parinkimas Kontaktinis spausdinimas Projekcinis spausdinimas Nuotrauk rykinimas Nuotrauk fiksavimas. Vual i o paalinimas Nuotrauk plovimas Nuotrauk diovinimas Pageltusi nuotrauk atgaivinimas Nuotrauk sodrumo p a g e rinimas. Lakavimas Pozityv retuavimas Nuotrauk lyginimas, a p karpymas ir klijavimas Fotonuotrauk tonavimas 7. FOTOCHEMINS M E D I A GOS Rgtys, armai ir druskos Fotochemins mediagos Fotochemini mediag laikymas

59 60 61 62 63 65 66 67 73 74 75 77 80 81 82 83 84 86 87 87 91 92 94 98 99 100 101 105 105 106 107 110 111 112 114 116

4911000000 32304124
K

M 854(08)80

5380

122 123 125

Leidykla M o k s l a s " , 1980

Fotografijoje vartojam chemini mediag skiria mosios yms Konservuojanios media gos Skatinanios mediagos Antivualins mediagos Pagalbins fotografins mediagos 8. FOTOGRAFINI TIRPAL RECEPTRA A. N E G A T Y V I N I A I RYKALAI Normaliai veikiantys smulkiagrdiai rykalai Greitai veikiantys rykalai Rykalai, didinantys nega t y v o kontrastingum Rykalai, vartojami aukto je t e m p e r a t r o j e Rykalas, vartojamas emo je t e m p e r a t r o j e Rykalai, didinantys filmo jautrum B. POZITYVINIAI RYKALAI Normaliai veikiantys ryka lai Rykalai pasenusioms f o t o mediagoms rykinti sidmtinos pastabos Fiksaai Fiksa patvarumas ir na umas Fiksa regeneravimas 9. SPALVOTOJI FOTOGRA FIJA Spalv gavimo b d a i Spalvotj fotomediag ypatumai A. SPALVOTASIS NEGATYVI NIS PROCESAS Salyje gaminam spalvot j negatyvini film a p d o r o j i m o bdas ir tirpalai Negatyvini film Orwoc o l o r " apdorojimo bdai ir tirpalai Negatyvini film O r w o color NC-19 M a s k " a p d o r o j i m o bdas ir tirpalai B. SPALVOTASIS INVERSINIS PROCESAS Inversini film 140-22, 140-32A, 14O-90J1 a p d o r o j i mo bdas ir tirpalai Spalvotj inversini film Orvvochrom" apdorojimo bdas ir tirpalai Spalvot skaidri atspal v i o koregavimas

126 128 129 131 133

135 135 143 144 145 147 147 150 150 152 153 154 156 158

162 164 165 166 168 170 171 172 173 176

Spalvotj film, irykint juodos-baltos fotografijos rykalais, atgaivinimas Spalvotj pozityvini f i l m O r w o c o l o r " rykinimo bdas ir tirpalai Spalvot grafik ir p i e i ni reprodukavimas Juod-balt nuotrauk da rymas i spalvot skaidri SPALVOTASIS POZITYVI NIS PROCESAS Spalv k o r e g a v i m o bdai Salyje gaminam spalvot j f o t o p o p i e r i apdoroji mas Usienini spalvotj f o t o p o p i e r i apdorojimas 10 FOTOGRAFIKA IR TAIKO M O J I FOTOGRAFIJA Fotograma Siluetas viesi ton pozityvai EDFV" metodas Judesio efektas f o t o g r a f i joje Liuminografija Perzono metodas Izohelija Polichromija Monochromija Pseudosoliarizacija Spalvotoji pseudosoliariza cija Heteroreljefas S " efektas Vizualin fikcija Simultaninis portretas Heliobromas Retikuliacija Rastrins nuotraukos Negatyvas v i e t o j p o z i t y v o vairiapus fotonuotrauka Fotomontaas Koncentrin f o t o g r a f i j a viesa i viesos" Kazeinografija Fizinis rykinimas Strukaas ir fokalkas Nuotrauk maskavimas Fotoaras Fotografija ant audini Fofokeramika Saugumo technika Fotografijos termin ir f o tochemini mediag o dynlis Dalykin r o d y k l Literatra

177 178 179 180 181 183 185 189 195 196 197 200 201 202 203 203 207 210 210 215 216 217 219 219 220 220 221 223 223 223 231 232 233 233 234 234 236 237 239 243

I. VIESA

VIESOS PRIGIMTIS. GAMTINE VIESA Fotografiniai reikiniai yra glaudiai susij su viesa. Pats odis f o t o g r a f i j a " lietuvikai reikia viesoratis" (gr. photos vie sa, grapho raau). Fotografijos praktikoje naudojami vairs viesos altiniai, skirtingai veikiantys fotografines mediagas. viesos altiniai skirstomi gamtinius ir dirbtinius. G a m t i n i a i viesos a l t i n i a i tai Saul, Mnulis i r vaigds. Dienos viesa yra tiesiogins sauls viesos ir nuo aplinkini k n atsispindjusios viesos miinys. Pagal Maksvelo teorij viesa sklinda elektromagnetinmis bangomis. Regimosios viesos bang ilgis K (lambda) yra nuo 400 iki 760 nanomefr (milijardj metro dali). Kai vanden metame netoli vienas nuo kito du akmenukus, vandens paviriuje atsiradusios apskritimins bangos vienu momentu susitinka. Kur susiduria dviej bang virns, toje vie toje bangavimas sustip rja, o kur vienos ban gos virn patenka kitos bangos dub, ban 1.1 pav. viesos s p i n d u l i o interferencijos sche gavimas susilpnja, ma: a viesos bangos sustiprjimas, b su viena banga tarsi prige silpnjimas arba pasinaikinimas sina kit. Fizinis reiki nys, kai bangos vienos kitas sustiprina (1.1 pav., a), susilpnina arba visikai panaikina (1.1 pav., b), vadinamas b a n g i n t e r f e r e n c i j a . Kadangi viesa yra elektromagnetins bangos, ji taip pat gali inferferuoti. Beje, interferuoti gali tik k o h e r e n t i ti s viesos bangos, pavyzdiui, to paties altinio viesa, at sispindjusi nuo dviej kampu sustatyt veidrodi.
s

247 273 274

0 Koherentinmis vadinamos vis laik pastovus.

vienodo

danio

bangos,

kuri

fazi

skirtumas

Takinio altinio viesa paprastai sklinda tiesiomis linijomis, su daraniomis v i e s o s s p i n d u l i p l u o t . viesos pluo tui apvieiant kok nors kn, dalis krintani spinduli atsispin di nuo jo paviriaus. is reikinys vadinamas v i e s o s a t s p i n d i u . viesos spinduliai atsispindi praktikai nuo vis kn paviri, ir, kai ms akis patenka atsispindjusi viesa, tuos k nus matome. viesos atspindys gali bti taisyklingas ( v e i d r o d i n i s) ir isklaidytas ( d i f u z i n i s ) . Fotografijos praktikoje viesos atspindys ne visuomet yra pageidaujamas, ypa nuo objektyvo li paviriaus atsispindinti ir objektyv nepatenkanti viesos dalis. Kita vertus, fotografuojant kartais reikia naudoti atsispind j u s i refleksin vies. Kaip vairios mediagos atspindi jas krintanius spindulius, nurodyta 1 lentelje.
1 lentel

tinius. Visi tie spalvoti spinduliai sudaro itisin juost (su tam siomis Fraunhoferio linijomis), vadinam i t i s i n i u s p e k t r u (1.3 pav.). Patogumo dlei spektras skirstomas tris p l a i s i a s juostas: mlynj, alij ir raudonj.

Santykinis viesos atsispindjimas nuo skirting mediag viesos atsispindjimas % 91-- 9 5 80-- 8 8 68-- 7 1 65-- 7 5 60-- 7 0 65-- 6 9 52-- 5 6 60-- 6 5 60-- 6 4 75-- 8 0 viesos atsispindjimas % 7682 55 56 1015 5090 510 1535 420 35 35'45

Mediaga

Mediaga Braiybinis p o p i e r i u s Laikratinis p o p i e r i u s Juodas p o p i e r i u s Plytos (raudonos) Sniegas Asfaltas Smlis aluma Juodas aksomas Balta m e d v i l n

Poliruotas sidabras Sidabruotas stiklas Veidrodis Poliruotas aliuminis Poliruotas chromas Balta skarda Geleis Matinis aliuminis Aliumininiai daai Balti klijiniai daai

1.2 pav. viesos s p i n d u l i o limo lygiagrei sieneli p l o k t e l j e schema

Vienos kurios nors spalvos, t. y. vieno bangos ilgio spindulys vadinamas m o n o c h r o m a t i n i u (vienspalviu), o daugelio spalv h e t e r o c h r o m a t i n i u (keliaspalviu). Kaip minjome, viesa sklinda tiesiai. Taiau is dsnis galioja tik tada, kai sklisdama viesa nesutinka tam tikro didumo klii. Jei gu spindul leisime pro labai ma skylut, jis nukryps nuo tie-

Jeigu viesos spinduliai i vienos skaidrios mediagos krinta j ki t ir t mediag lio rodikliai yra skirtingi (nA^nB), tai jie ne tik atsispindi nuo paviriaus, bet ir eina antrj mediag, pa keit krypt. Tie spinduliai vadinami l u s i a i s (1.2 pav.). Kampas a vadinamas k r i t i m o k a m p u , o kampas ,fi l i o k a m p u . Fotografijoje plaiai vartojami viesos filtrai spalvo to stiklo ploktels lygiagreiomis sienelmis. viesos spindulys, eidamas pro toki ploktel, lta du kartus: eidamas stikl ir vl ieidamas i stiklo aplink. Praktikai spindulys, prajs pro ploktel lygiagreiomis sienelmis, tik truput pasislenka ir lieka lygiagretus krintaniam spinduliui. Suprantama, kuo storesnio stik lo ploktel ir didesnis viesos spinduli kritimo kampas, tuo la biau juntamas is efektas. Jeigu sauls spindulys praeina p r o stiklin trikamp prizm, jis ne tik lta, bet ir susiskaido nuosekliai kintanius spindulius: raudonus, oraninius, geltonus, alius, ydrus, mlynus ir viole

1.3 pav. Sauls s p i n d u l i o dispersija

saus kelio. is reikinys vadinamas v i e s o s O jeigu skylut tra 0,0005 mm skersmens, viesa nepraeis. viesos poveikis akiai ar fotojautriai mediagai krintani spinduli energijos. Gamtins viesos priklausomai nuo met ir paros laiko.
2 I e nfe I

difrakcija. pro j visikai priklauso nuo energija kinta

Santykinis sauls viesos intensyvumas (intensyvumas vasaros v i d u r d i e n j laikomas l y g i u 100) Mnuo Valanda I ir XII 4 6 8 10 12 14 16 18 20 II ir XI III ir X IV ir IX V ir V I I I V I ir VII 10 12 45 80 100 100 80 45 12

liau kylant temperatrai,oraniniai, vliau geltonieji ir paga liau balta viesa ( b a l t a s i s k a i t i n i m a s), kaitint kn spektras apibdinamas s p a l v i n e t e m p e r a t r a , kuri ireikiama pagal absoliutin temperatros skal kelvi nais (K). Absoliutins temperatros skals nulis absoliutinis nu l i s a t i t i n k a - 2 7 3 C. Norint Celsijaus temperatr paversti kel vinais pagal absoliutin skal, reikia prie jos pridti 273. Sauls spektras ems paviriuje dienos metu atitinka iki 5000 5500 K kaitinto juodo kno spektr.
3 lentel Kai kuri viesos altini apytiksls spalvins temperatros viesos altinis Spalvin t e m peratra K viesos atspalvis

4 18 18 4

15 30 30 15

10 35 55 55 35 10

25 60 80 80 60 25

6 40 70 95 95 70 40

Gamtin

viesa 11001500 49005600 53005800 12 00026 0 0 0 # ir dangaus ir at 57006200 61006500 62006700 49007000 4100 20002050 24002900 29003300 30003500 30003700 35003900 tiriant 5000 14 000 K, Balta Balta Balta Balta Balta Gelsva Gelsva Gelsva Beveik balta Beveik balta Beveik balta Balta o pavasar iki Rausva Balta Balta ydra

Tiesiogin sauls viesa: saulei tekant ar leidiantis rytmet ir pavakare dien (nuo 10 iki 16 vai.) y d r o dangaus viesa (nuo 10 iki 16 vai.) Dienos viesa (sauls viesos spindi miinys): kai dangus giedras, nuo 10 iki 16 vai. kai dangaus lU3A plotas debesuotas kai dangus visai apsiniauks M n u l i o viesa Dirbtin viesa

Dienos viesoje p a g r i n d i n i m l y n j , alij ir raudonj spinduli yra po lygiai. Kitus viesos altinius priklausomai nuo t spalv spinduli santykio matome vienokios ar kitokios spal vos. Labiausiai skiriasi jvairi altini miynj ir raudonj spin duli srautai, o alij spinduli procentas beveik nesikeiia. Pa vyzdiui, dienos viesa susideda i 33% mlynj, 34% alij ir 33% raudonj spinduli, o paprastos elektros lemputs viesoje mlynj spinduli tra 1 1 % , raudonj 56% ir alij spin duli tiek pat, kiek ir dienos viesoje, t. y. 3 3 % . DIRBTINIAI VIESOS ALTINIAI D i r b t i n i a i v i e s o s a l t i n i a i , vieiantys tik kait (va k, ibalin lempa, elektros lemput ir pan.), vadinami iluminiais viesos altiniais. Pastaruoju metu vis plaiau naudojamos liumi nescencins lempos, kurios skleidia vies, tekant elektros sro vei dujomis. ios lempos beveik nekaista, bet ir jos apibdinamos tomis paiomis charakteristikomis, kaip iluminiai viesos altiniai. Bet kurio kaitinto kno spinduliuojamos viesos spektras priklau so nuo temperatros. ylantis knas i pradi skleidia tik ne matomus infraraudonuosius spindulius. Kai temperatra pasiekia 500 C, ima sklisti matomieji spinduliai: i pradi raudonieji, t o

rytmet

pavakare

i b a l i n lempa Kaitrin elektros lempa (100500 W ) Proektoriaus ir lempa M a g n i o miinys Vakuumin lempa (blykst) Specials viesos altiniai, naudojami negatyvini mediag sensibilizacij 0 Ruden 26 000 K. ir iem iki 12 000 K, k i n o p r o j e k t o r i a u s kaitrin

Fotolempos (275 ir 500 W)

vasar iki

10
viesos altinis Liuminescencins lempos: baltos viesos (EC) altos baltos viesos (XBC) dienos viesos ( f l C ) Impulsin lempa (blykst) Stearino vak Kandela (vaks etalonas) Lanko lempa (mao intensyvumo) Lanko lempa ( d i d e l i o intensyvumo) 3500 + 300 4600 5 0 0 6500 + 1000 50007000 19001920 2042 34004000 48005500 Spalvin t e m peratra K

Tsinys viesos atspalvis

FOTOMETRINIAI DYDIAI viesos altinio spinduliuojamos per laiko vienet viesos ener gijos kiekis, kuris vertinamas pagal sukeliam viesos pojt, api bdinamas v i e s o s s r a u t u (viesos spindulys yra tik g e o metrin svoka). viesos srautas d> matuojamas 1 i u m e n a i s (Im). Nuo skleidiamos viesos srauto ir jo erdvinio pasiskirstymo priklauso paties altinio viesos stiprumas. v i e s o s s t i p r u m u vadinamas viesos srauto < santykis su erdviniu kampu 1 > <o, kuriuo sklinda tas srautas:

1 1

Beveik b a l t a Balta Balta Balta Geltona Gelsva Beveik b a l t a Balta

viesos srauto spalva, taigi ir spalvin temperatra, priklauso nuo pagrindini spalv santykio. Kuo daugiau viesoje mlynj spin duli, tuo auktesn jos spalvin temperatra. Dirbtins viesos altiniai turi emesn, negu natralios viesos altiniai, spalvin temperatr. Dl to elektros lemput skleidia gelton, o sau l balt vies. Iimt sudaro tik tokie viesos altiniai, kuriuose vyti dujos (gyvsidabrio lankas, fluorescencins lempos ir pan.). Mat j vies akis reaguoja vienaip, o fotografin emulsija. kitaip. Pavyzdiui, mes visai nematome ultravioletini spinduli, o beveik vis ri fotoemulsijos tiems spinduliams labai jautrios. Elektros lempose vies skleidia kaitintos volframins vielels. Vakuuminse blykstse kaista ir mai sudega deguonyje aliumi nis arba magnis. Liuminescencins lempos vyti, kai argono, neo no, gyvsidabrio arba natrio dujomis teka elektros srov. Katodi niams spinduliams veikiant fluor, vyti fluorescencins lempos. Gyvsidabrinse lempose gyvsidabrio gar skleidiamos viesos spektrin sudt dar pakeiia lempos vamzdelio fosforescuojanios sienels. Impulsins lempos (blyksts) duoda galing viesos impuls, paveikus keli imt amper stiprumo ilydio srovei ksenono dujas. Fofolempos taip pat skleidia kur kas intensyvesn vies negu paprastos tokio pat galingumo elektros lempos, nes p r o j volframins vieleles praleidiama daug stipresn elektros srov. Taiau dl to labai sutrumpja j veikimo amius (papras tos elektros lempos veikia 2001000 vai., o fofolempos tik 48 vai.). Norint pratsti lemp veikimo ami, reikia mainti tamp. Tie sa, dl to maja viesos intensyvumas ir viesos sraute atsiranda daugiau raudonj spinduli, bet juodos-baltos fotografijos prak tikoje tai nra labai svarbu.

viesos stiprumo vienetas yra k a n d e l a (cd). Kuo didesnis viesos srautas krinta apvieiam paviri, tuo didesnis jo a p v i e s t u m a s . Apviestumas ireikiamas vie sos srautu, tenkaniu ploto vienetui. Juo toliau nuo apvieiamo paviriaus yra viesos altinis, juo didesn plot apvieia tas pats viesos srautas (r. 1.4 pav.). Todl paviriaus apviestumas (E) yra tiesiog proporcingas altinio viesos stiprumui (/) ir atvirk iai proporcingas atstumo iki jo (r) kvadratui.

Jeigu viesos spinduliai krinta statmenai apvieiamam paviriui, lai galima urayti:

Apviestumo vienetas yra l i u k s a s (lx). 1 Ix apviestum sudaro 1 Im viesos srautas, tolygiai pasiskirsts 1 m 2 paviriuje. Lengva
@ Erdvinis tos kampas ireikiamas kvadrato paviriaus S, santykiu: kur S kgis Jis ipjauna matuojamas sferoje, ir

sferos spindulio r

C=^-.

steradia-

nais (sr).

paskaiiuoti, kad taip apvieia 1 cd stiprumo viesos altinis paviri, nutolus nuo jo 1 m. altinio s k a i s i u vadinamas viesos stiprumo (vieianiam pa viriui statmena kryptimi) santykis su vieianio paviriaus p l o t u . I dviej vienodo viesos stiprumo / altini skaistesnis yra tas, kurio vieianiojo paviriaus plotas F yra maesnis. Skaisiu apibdinami ne tik vies spinduliuojantys, bet ir j atspindintys paviriai. Skaistis skaiiuojamas pagal formul:

2. FOTOAPARATAS

i r matuojamas n i t a i s ( 1 n t = 1 cd/m 2 ) arba s t i l b a i s ( 1 s b ~ ~1 cd/cm 2 = 10- 4 nt). E k s p o z i c i j a vadinamas viesos energijos kiekis, kur gauna apvieiamas objektas per kok nors laiko tarp. Ekspozicija H randama, apviestum E padauginus i apvietimo trukms U

H=Et.
Ekspozicijos matavimo vienetas yra liuksas, padaugintas i sekun ds (lx-s).

Ms alies pramon gamina madaug 40 fotoaparat modeli ir kasmet j ileidia daugiau kaip 2,5 milijono. iuolaikiniai f o t o aparatai veikimo principu i esms nesiskiria nuo savo p r o t o t i p o kameros obskuros" (tamsaus kambario"). Pasikeit tiktai ka mer gabaritai, atsirado tobulesni objektyvai. Fotoaparato schema labai nesudtinga: priekinje kameros sie nelje statomas objektyvas, o prieingoje dedama viesai jautrios mediagos sluoksniu padengta ploktel arba juosta. Pro objektyv kamer patek spinduliai apvieia fotomediag, ir joje susidaro optinis atvaizdas. FOTOAPARAT KLASIFIKACIJA Fotoaparatai konstruojami, atsivelgiant j paskirt. Labiausiai paplitusios b e n d r o s p a s k i r t i e s fotokameros. J yra vai ri konstrukcij i r format. Yra taip pat s p e c i a l i o s p a s k i r t i e s fotoaparat: p a n o r a m i n i (2.1 pav.), s t e r e o s k o p i n i (2.2 pav.), p a v i l j o n i n i (2.3 pav.) ir kt. Vieniems apa-

fUrnas 55mm
2.1 pav. Panoraminio fotoaparato schema 2.2 pav. Stereoskopinio fotoaparato schema

ratams tinka siauri (35 mm) filmai, ki l i e m s p l a t s ( 6 X 9 cm), o paviljoniniams galima naudoti vairi matme n plokius filmus bei plokteles. Universali aparat, kurie tikt vis ri fotografiniams darbams, nra. Beje, danai rezultatus lemia ne tiek aparato konstrukcija, kiek tobula o p tika (objektyvas) ir fotografo gabumai bei sumanumas.

reikms: objektyvo centrui ir kratams. Mat objektyvo kratuose yra didesns optins paklaidos, todl maesnis rykumas. Objektyvai bna labai vairi konstrukcij. Fotografin atvaizd galima gauti, naudojant ir paprasiausi glaudiamj l. Toks objektyvas vadinamas m e n i s k u (2.4 pav., a). Taiau jis yra netobuliausias, nes turi visus optinius trkumus: sferin, chroma tin (spalvin) aberacij, distorsij, kom, vaizdo ilenkim ir astigmatizm. A c h r o m a t a s (2.4 pav., b) objektyvas, suklijuotas i glaudiamojo ir sklaidomojo lio neturi chromatins (ir i dalies sferins) aberacijos, bet kitos paklaidos menkina jo vert. P e r i s k o p a s (2.4 pav., c) sudarytas i dviej menisk, idsty t simetrikai abipus diafragmos. Sio tipo objektyvui bdingos visos optins paklaidos, iskyrus distorsij, kuri panaikina o p t i niame centre pastatyta diafragma. A p l a n a t a s (2.4 pav., d) yra labai panaios konstrukcijos pe riskop, tik vietoj menisk yra dti achromatiniai liai. Sis o b jektyvas neturi distorsijos ir i dalies sferins bei chromatins aberacijos. Tinka portretinms nuotraukoms daryti, A n a s t i g m a t a s (2.4 pav., e, f, g) yra iuolaikini objektyv etalonas. Tai i trij, keturi ar daugiau li sudarytas objekty vas. I io objektyvo konstrukcijos pavadinimo matyti, kad jis ne turi labai didelio trkumo astigmatizmo. Anastigmatas fokusuoja t pat tak ydros ir geltonos spalvos spindulius, o kit kons trukcij objektyvuose j dispersija maina vaizdo rykum. Ir ia lieka nesukoreguotas raudonj spinduli poveikis, bet jis nelabai pastebimas, naudojant panchromafins sensibilizacijos fotomediag.

]5

KEIIAMIEJI OBJEKTYVAI Pagrindinis objektyvas, kuris komplektuojamas su fotoaparatu, ne visada patenkina fotograf poreikius, nes, naudojantis tik vienu objektyvu, fotografavimo galimybs ribotos. Pramon gamina specialios paskirties t e l e o b j e k t y v u s i r p l a i a k a m p i u s objektyvus. Teleobjektyvai nuo pagrindini objektyv skiriasi didesniu idi nio nuotoliu. J konstrukcijos pagrind sudaro sklaidomj li komplektas, priartinantis" fotografuojamj vaizd. Teleobjekty vai naudojami ne tik nutolusiems objektams fotografuoti, bet ir portretinms nuotraukoms daryti, taip pat kai norima ivengti r a k u r s o perspektyvinio vaizdo ikraipymo. alies pramon gamina du veidrodinius-meniskinius teleobjekty vus: MTO-500 ir MTO-1000, skirtus mao formato veidrodinei kamerai. Tai didiausio idinio nuotolio objektyvai (2.5 pav.).

OBJEKTYVAS

Kuo tobulesns konstrukcijos objek tyvas, tuo rykesnis gaunamas atvaiz das, t . y . tuo didesn o b j e k t y v o skiriamoji g e b a . Skiriamoji g e ba apibdinama didiausiu linij skai iumi, kur objektyvas gali atvaizduoti 1 mm tarpe. Informaciniuose leidiniuose bei kataloguose nurodomos dvi skiriamosios gebos

2.4 pav. Objektyv schema: a monoklis (meniskas); b achromatas; c periskopas; d aplanatas; anastigmatai: e trij li, i keturi l i, g d a u g e l i o li

li. Santykin anga ireikiama vies praleidianios objektyvo dalies skersmens d santykiu su pagrindinio idinio nuotoliu F:
k
F d *

2.5 pav. lis

Teleobjektyvo

schema:

1veidrodinis

pavirius,

2 sklaidomasis

Plaiakampio objektyvo regjimo lauko kampas (r. 17 psl.) yra ymiai didesnis negu normalaus objektyvo, todl jis skirtas f o t o grafuoti objektams, kuri dl atstumo stokos negalima sutalpinti j vien kadr, naudojantis normaliu objektyvu (2.6 pav.). Plaiakampiai objektyvai ikreipia perspekty v; tai reikia atsiminti, fotografuojant i arti. UMAUNAMIEJI (UDEDAMIEJI) LIAI
2.6 vo^chema'6

Norint pakeisti objektyvo idinio nuotol ir tuo bdu gauti kitok negatyvinio vaizdo mastel, kartais naudojami u m a u n a m i e j i l i a i . Daniausiai naudojami 13 dioptrij glaudiamieji liai, skirti objektui fotografuoti i arti. Tai ypa svarbu, darant makronuotraukas arba fotografuojant ma matmen objektus. Naudojantis umaunamaisiais liais, reikia prisiminti, kad jie sukelia optines paklaidas (ypa sferin aberacij), ir juo jie ikilesni, juo paklaidos didesns. Maiausias rykumas bna kadro kratuose, t o d l , nau dojantis umaunamaisiais liais, rekomenduojama gerokai suma inti objektyvo diafragmos ang.
pav. PlaaaV

viesos nuostoliai tuo maesni, kuo maiau viesos sugeria liai, t. y. kuo jie skaidresni. 1 cm storio stiklas sugeria 12% p r o j sklindanios viesos, Kur kas didesni viesos nuo stoliai susidaro dl atspindio nuo poliruot lio paviri. Jie kartais siekia 5%, viesai atsispindint nuo kiekvieno l io paviriaus. Siekiant sumainti viesos at spindi nuostolius, pastaruo ju metu objektyvai skaidrina mi viesos interferencijos prin cipu (2.7 pav.). Li pavir iai dengiami labai plona, tkstant kart plonesne u ki no juost, plvele i media gos, kurios lio rodiklis yra kitoks negu lio. Deja, pa naikinami tik tam tikros spekt ro srities atspindiai. Naiki nanti spektro vidurins srities atspindius plvel bna vio letins spalvos. Jeigu naikinami kit spektro srii atspindiai, paskaidrintas objektyvas bna kitokio atspalvio. Interferencijos reikinys kartais pastebimas ant seno nepaskaidrinto objektyvo tai violetinio ir purpurinio atspalvio dms. O b jektyvo savybi jos visikai neblogina.

OBJEKTYVO REGJIMO LAUKO KAMPAS Objektyvo regjimo lauko kampas (2.8 pav.) priklauso nuo i d i nio nuotolio. Objektyv fokusuojant, is kampas truput kinta, bet jei fotografuojamieji objektai nutol nuo aparato ne ariau kaip per 20 objektyvo idinio nuotoli, objektyvo regjimo lauko kam p jau galima laikyti pastoviu. Paprastai is kampas ymimas p a gal kadro striain. Didiausias regjimo lauko kampas bna ta da, kai objektyvas nustatytas begalyb, o fotografuojant o b j e k tus i arti, ypa darant makronuotraukas, jis gerokai sumaja.

OBJEKTYVO VIESOS STIPRUMAS Apviestumas, kur sudaro objektyvas fotografins mediagos viesai jautriame sluoksnyje, priklauso nuo vadinamosios santyki ns angos (geometrinio viesos stiprumo) ir nuo viesos nuosto

18

DIAFRAGMA Objektyvo viesos stiprumui ir rykumo juostai reguliuoti objek tyvo optiniame centre bna taisyta d i a f r a g m a prietaisas, ribojantis einani spinduli sraut. Diafragmos anga, arba g e o metrin objektyvo anga, lemia ekspozicijos trukm, t o d l , j parenkant, atsivelgiama ir norim rykumo juost, ir negaty vins mediagos jautrum bei apvietimo slygas. Smarkiai diafragmuojant, gali pasireikti d i f r a k c i j a , kuri maina atvaizdo rykum. Ant vis objektyv yra diafragmos skal. Ms alyje gaminamiems fotoaparatams standartas nustato itoki diafrag mos skal: 0,7; 1,4; 2; 2,8; 4; 5,6; 8; 11; 16; 22; 32; 45; 64. Ki tuose aparatuose jos reikms gali bti kitokios. Taiau visais at vejais kuo didesnis skals skaiius, tuo maesn yra objektyvo anga. Kiekvienas sekantis skaiius dvigubai pakeiia objektyvo viesos stiprum. Pavyzdiui, diafragm nustaius ties skaiiumi 8 " , fotografins mediagos apviestumas bus perpus maesnis, negu nustaius ties 5 , 6 " , ir keturis kartus maesnis, negu nu staius ties 4 " .

19

2.8 pav. O b j e k t y v o r e g j i m o lauko kampas

OBJEKTYVO RYKUMO JUOSTA Kiekvienu objektyvu galima rykiai nufotografuoti ne tik t o b jekt, kurio atvaizdo rykumas buvo nustatytas objektyvu, bet ir tam tikru atstumu nuo jo esanius objektus. Ta juosta, kuri o b jektyvu galima rykiai nufotografuoti, vadinama rykumo juosta. Rykumo juosta priklauso nuo objektyvo idinio nuotolio, objek t y v o (diafragmos) angos ir nuo t o , kokiu atstumu nutols f o t o grafuojamasis objektas. Kuo maesnis objektyvo idinio nuotolis, kuo daugiau udaryta diafragma ir toliau nuo fotoaparato f o t o grafuojamasis objektas, tuo platesn bna rykumo juosta. Ant kiekvieno objektyvo jtvaro nurodomos ryku mo juostos skals, pagal kurias surandama pagei daujama rykumo juosta. Pavyzdiui, fotografuo jant objekt, nutolus nuo aparato per 4,5 m, ir norint, kad rykumo juosta bt 7 m, tursi me objektyvo diafragm nustatyti ties skaiiumi 8 " (2.9 pav.). Tuomet gausime ryk atvaizd daikt, nutolusi nuo 3
2.9 pav. Atstum skal iki 10 m.

20

Tsinys

Fokusuojama trimis bdais: pagal atstum skal, irint j atvaizd pro matinj stikl ir naudojantis optiniu tolimaiu. Norint nustatyti rykum pagal a t s t u m s k a l , reikia ima tuoti nuotol tarp fotografuojamo objekto ir upakalins aparato sienels. inant atstum, skals rodykl nustatoma ties reikiamu skaiiumi. Kiekviena atstum skal prasideda enklu o " , rei kianiu begalyb, ir baigiasi skaiiumi, rodaniu maiausi galim atstum.

2!

2.10 pav. M o n o k u l i a r i n i o t o l i m a i o schema

PRIEMONES VAIZDO RYKUMUI NUSTATYTI Norint gauti ryki nuotrauk, reikia nustatyti tam tikr atstum tarp objektyvo ir ploktumos, kurioje yra fotofilmas ar ploktel. is veiksmas vadinamas objektyvo f o k u s a v i m u .

Pro m a t i n s t i k l rykumas nustatomas vizualiai, matant tiksl, tik sukeistomis pusmis, fotografuojam atvaizd. Tai se nas, bet parankus bdas, tinkamas visoms veidrodinms kame roms. Kadangi jos bna gana maos, tiksliai nustatyti rykum sunku. Darbui palengvinti aparatuose kartais taisomi pleitiniai arba mikrorastriniai tolimaiai, kolektyviniai bei Frenelio liai. Bna kombinuot sistem. Optinis, tiksliau, m o n o k u l i a r i n i s t o l i m a t i s susideda i pasukamo apie a (2) veidrodio (1) ir nejudamo veidrodio (3), kuris dal spinduli praleidia, dal atspindi. Tarpas tarp v e i d rodi vadinamas t o l i m a i o b a z e . Nuo jos priklauso t o l i maio tikslumas (2.10 pav.). Esti tolimai, kuriuose veidrodl atstoja prizm arba optinis kompensatorius. Panaiu principu veikia i r n u i m a m i e j i t o l i m a i a i , skirti aparatams, neturintiems pastovi optini t o l i mai. P l e i t i n i s l i s (2.11 pav.) padarytas i dviej nedideli skaidrios mediagos (Dodeno) pleit (2), montuot matin stik l (1). Nustatant vaizdo rykum, reikia irti, kad pleito dis kuose vaizdo linijos sutapt. K o l e k t y v i n i u l i u vadinamas vien pus ikilus ketur kampis lis (2.12 pav.). Lis plokija puse dedamas ant rriafi-

URAKTAI U r a k t a s t a i taisas, kuriuo ekspozicijos metu reguliuojamas pa tenkanios viesos energijos kiekis. Urakt bna vairi sistem, j veikimo principas yra skirtingas, taiau visi jie atlieka tas pa ias funkcijas. Labiausiai paplit centriniai ir uuolaidiniai u raktai.
2.12 pav. Kolektyvinis (bendras) lis

23

2.11 pav. Pleitinis taisas rykumui nustatyti: 1 matinis stiklas, 2 pleitai, 3 Frenelio lis; a ne tikslus rykumo nustatymas, b n u statytas rykumas

2.13 pav. Frenelio lis

nio stiklo, ir veikia kaip lupa. Kartais kolektyviniai liai buna matiniai, tuomet nereikalingas fotoaparato matinis stiklas. Kolek tyvinis lis taisytas daugelyje mao formato veidrodini ka mer. F r e n e l i o (sukonstruotas prancz mokslininko Frenelio), arba l a i p t u o t a s , l i s (2.13 pav.) veikia panaiai kaip kolekty vinis, bet yra u j daug plonesnis ir lengvesnis. Jis taip pat de damas ant aparato matinio stiklo plokia puse. Mi kr o r a s t r a s (2.14 pav.) sudarytas i daugybs tribriauni ultrasmulki prizmi, orientuot vairiomis ploktumomis. Tokia presuota organinio stiklo ploktel i dalies atstoja matin stikl, o vaizdas per j gaunamas kur kas skaidresnis negu per matin stikl. Fotoaparatuose su mikrorastru vaizdas irykja tik tada, kai ir idinio ploktuma, ir rastro prizmi virns atsiduria vie noje ploktumoje. Iki to momento vaizdas rastre bna labai ne rykus. Kadangi pleitinis ir mikrorastrinis taisas neleidia vizualiai pa matyti fotografuojamo vaizdo rykumo juostos, ie taisai gami nami ma skrituliuk formos ir montuojami matinio stiklo centre.

2.15 pav. Centrinis uraktas

C e n t r i n i o u r a k t o (2.15 pav.) sklends taisytos prie pat objektyvo optinio b l o k o arba tarp jo li; sklends viesai nelaids lapeliai prasiskleisdami atidengia objektyv nuo centro pakraius, todl uraktas ir vadinamas centriniu. Centrinis u raktas gerai veikia, esant emai temperatrai ( C o m p u r " sistemos uraktas veikia, esant - 1 5 C, o P r o n t o r " - 2 0 C ) . Be t o , nau dojant impulsin lemp (blykst), nereikia taikyti specialios eks pozicijos nuotraukos kadras bna visikai apviestas, esant b e t kokiai ekspozicijos trukmei. U u o l a i d i n i s u r a k t a s , kurio sklends taisytos kaip uuo laidos prie pat fotomediagos (2.16 pav.), i privalum ne turi: impulsin lemp galima naudoti tik nustaius 1/30 s (ir i l gesn) ekspozicij, uraktas nepatikimas fotografuojant iem. Taiau uuolaidinis uraktas turi labai didel privalum juo galima gauti labai trumpas ekspozicijas (iki 1/10001/1500 s), o tai nemanoma centriniais uraktais. Be t o , aparatuose su uuolaidiniu uraktu galima naudoti keiiamuosius objektyvus, t u o tarpu centrinis uraktas bna stabiliai sujungtas su objektyvo tvaru. Fotoaparatuose su uuolaidiniu uraktu fotomediagos apvie iamos t o l , kol bna plyys tarp juostel atidengianios ir u dengianios uuolaid. Ekspozicijos trukm priklauso nuo uuolai d slinkimo greiio ir tarp j susidariusio plyio ploio.

2.14 pav. Mikrorastras rykumui nustatyti:

1 matinis stiklas, 2 mikrorastras

perspektyvinio poslinkio, kuris ypa pasireikia, fotografuojant i arti. Paralaks galima truput sumainti, vedant patais vizavimo metu (2.17 pav.). Mgjikuose fotoaparatuose taisyti o p t i n i a i v a i z d o i e k i k l i a i , kuriais galima matyti fotografuojam vaizd ir nusta tyti jo rykum. Tiesa, itokie vaizdo iekikliai nra tiksls.

2.16 pav. U u o l a i d i n i o urakto v e i k i m o schema

EKSPOZICIJOS TRUKMS SKALE Fotografavimo skm vis pirma priklauso nuo tinkamos e k s p o z i c i j o s , t. y. nuo viesos energijos kiekio, kurj gaus fotografi n mediaga per t laik, kol bus atdara objektyvo anga. Ekspozicijos trukmei reguliuoti visuose fotoaparatuose yra spe cials taisai. Galimos trukms nurodomos skalje. Uuolaidiniuose fotoaparatuose toji skal bna specialiame skridinyje (diske), o aparatuose su centriniu uraktu objektyvo tvare. Urakto veikimo trukms, matuojamos sekunds dalimis, skalje nurodo mos sveikaisiais skaiiais, rodaniais atitinkamos trupmenos vardiklius. Fotografuojant ekspozicijos trukm btina sieti su dia fragma: norint ilaikyti vienod apviestum, sumainus diafrag m, reikia ilgiau eksponuoti. Todl kai kuri iuolaikini fotoapa rat centrinio urakto ekspozicijos trukms skal sujungta su diafragmos pavara tokiu bdu, kad, keiiant ilaikymo trukm, automatikai pasikeiia diafragma, o viesos energijos kiekis lie ka tas pats.

2.17 pav. Fotografavimo principas paralaksui ivengti

2.18 pav. Ploktelinio aparato schema

VAIZDO

IEKIKLIAI

Fotografuojant reikia matyti vaizd, kurio atvaizdas bus negaty ve. Tam fotoaparatuose yra v a i z d o i e k i k l i a i (viziriai). Iekikli yra keletas konstrukcij. Vaizdo iekiklis laikomas geru, jeigu jo ir fotoaparato objektyvo vaizdo regjimo lauko kam pai ir optins ays sutampa. Deja, ne vis konstrukcij vaizdo iekikliais ivengiama p a r a i a k s o f o t o g r a f u o j a m o objekto

Patogiausi yra v i z u a l i n i a i (tiesioginiai) vaizdo iekikliai kai fotografas mato fotografuojam objekt tiesiog per matin stikl. iuo principu veikia plokteliniai (2.18 pav.), paviljoniniai (r. 2.3 pav.) ir veidrodiniai (refleksiniai) fotoaparatai (2.19 pav.). I veidrodini aparat bene parankiausias yra vieno objektyvo aparatas (2.19 pav., a), nes jo darbinis objektyvas kartu yra ir vaizdo iekiklis. Taiau tokio tipo aparatas patogus tik tada, kai objektyvo diafragma yra sinchronikai sujungta su uraktu, t. y, kai fotografavimo momentu diafragma automatikai usidaro, po to atsidaro. Prieingu atveju pro objektyv su sumainta dia fragmos anga dl mao patenkanio viesos srauto labai sunku matyti iekomj vaizd. Todl dar ileidiami dviej objektyv veidrodiniai fotoaparatai (2.19 pav., b), kuri virutinis objektyvas atstoja vaizdo iekikl ir nediafragmuojamas, o apatinis yra dar binis objektyvas.

Yra veidrodini kamer, kuriose vaizdas matomas pro p e n t a p r i zm (2.19 pav., c). ios ries apa ratai patogesni u kitus tuo, kad matomas nesukeistomis pusmis vaizdas. Naudojantis keiiamaisiais objekty vais, neveidrodinms kameroms reikalingi p a p i l d o m i vaizdo i e k i k l i a i (2.20 pav.). Paran kiausias i j yra u n i v e r s a l u sis v a i z d o i e k i k l i s , kuris tinka penkiems objektyvams su atitinkamais idini nuotoliais ir ku riuo ivengiama paralakso (2.20 pav., 1).

FOTOAPARATO IR OPTIKOS PRIETAIS PRIEIRA Prie pradedant naudotis fotoaparatu, btina susipainti su ga myklos instrukcija. Apskritai fotoaparatai yra gana patvars ir tinkamai naudojami ilgai tarnauja. Ypa reikia saugoti aparato vidaus mechanizm nuo dulki, nes jos, nusdusios ant negatyvi ns mediagos, paliks baltas dmes (pozityve juodas). Aparat reikia laikyti sausoje, kambario temperatros patalpoje. Negalima palikti aparato su isuktu objektyvu, nes tada gali leng vai patekti vid dulki. Be t o , uuolaida nuo sauls (ar kit ilumos altini) spinduli surambja ir gali sutrkinti. Niekada nereikia palikti uvesto aparato urakto, nes nuo to genda spyruokls. Drgnoje vietoje laikom aparat metalins detals ir spyruokls gali surdyti. Geriausia aparat laikyti jo dkle, ypa neiojantis lauke, blogu oru. iem uuolaidinius aparatus reikia saugoti nuo alio. Usikirtus aparato mechanizmui, negalima smarkiai sukti uvedi mo jfais, nes taip galima aparat dar labiau sugadinti; negali ma aparato ardyti, gerai neinant jo konstrukcijos. Taisyti apara t gali tik specialistas. Nepatariama skolinti aparato tokiems asmenims, kurie nemoka juo gerai naudotis. Fotoaparate yra daug optini prietais, kurie daugiausia lemia negatyvo kokyb. Plaiai naudojami umaunamieji liai, viesos ir korekciniai filtrai, prizms, veidrodiai ir svarbiausioji precizi n optin sistema objektyvas. Daniausiai nukenia objektyvo priekinis lis, kuris yra tiesiogiai veikiamas oro ir temperatros. Neigiama drgno oro jfaka pa stebima senuose objektyvuose: paprastuose objektyvuose galima pastebti ma matini takeli, o paskaidrintuose viesi d meli. Jei objektyvas danai bna aprasojs, gali atsirasti spalvo t nepaalinam dmi. Taiau labiausiai objektyvas nukenia, kai jis danai valomas nevariu skudurliu arba zoma. Reikia sid mti, kad objektyv liai yra pagaminti i minkto stiklo ir pa dengti labai plona nepatvaria interferencine plvele. Pastarj reikia ypa saugoti nuo drgms ir neliesti pirtais. altu oru patariama aparat neiotis po paltu arba kienje; nufotografa vus vl udaryti ir sidti. Nuo smlio, dulki aparat gerai apsau go polietileninis maielis. Objektyv nuo dulki neblogai saugo udtas viesos filtras. ia gali tikti bespalvis viesos filtras " , kuris sulaiko nepageidaujamus ultravioletinius spindulius ir nedi dina ekspozicijos trukms. Nuo lietaus ir sniego i dalies apsau go sauls gaubtelis. Neirint vis atsargumo priemones valyti. priemoni, vis dlto tenka optines

2.19 pav. V e i d r o d i n i a i fotoaparatai: a v e i d r o d i n i s aparatas su vienu jektyvu, b aparatas su d v i e m objektyvais, c v e i d r o d i n i s aparatas pentaprizme

J 2.20 pav. P a p i l d o m i vaizdo iekikliai

Kartais literatroje patariama objektyv valyti zoma. Taiau tai pavojinga, nes zoma sugeria dulkes, kuri beveik nemanoma iplauti, o valant nevaria zoma, lengva subraiyti objektyvo paviri. Objektyvo negalima valyti rgtimis nei armais. A p rasojusio, sudrkusio nuo lietaus arba sniego objektyvo tutuo jau luostyti nereikia. Reikia leisti laams iditi ir tik tada valy t i . Kas kita, kai objektyv aptako jros vanduo arba fotografiniai tirpalai. iuo atveju objektyv reikia nuvalyti tuoj pat, kol agre syvios druskos nepakenk interferencinei (paskaidrinimo) plve lei. Taip pat neatidliojant nuo li turi bti nutrinti pirt at spaudai. Prakaitas kartais ant objektyvo palieka nepaalinamas ymes. Pirt atspaudai ypa alingi ant elatinini filtr ir halo genini kaifrini lemp. Objektyvas ir kiti optiniai prietaisai valomi itaip. 1. Vis pirma dulks nupuiamos gumine kriaue". 2. velniu akvareliniu teptuku nubraukiamos prilipusios dulkels. 3. Po t o , ant vatos ulainus vien (!) la valymo priemons, atsargiai trinamas lio pavirius. Optiniams prietaisams valyti tinka eterio (80%) ir rektifikuoto spirito (20%) miinys. Tik iim tiniais atvejais gali bti naudojamas grynas benzinas arba grynas acetonas. Negalima objektyv plauti arba trinti per daug min tuoju miiniu ar kitais tirpikliais jmirkyfa vata. 4. Valymo miiniui igaravus, vatos plaukelius nuo objektyvo r e i kia nubraukti epetliu arba nupsti gumine k r i a u e " . Objektyvo viduje susirinkusias dulkes reikia valyti tik tuo atveju, jeigu jos kenkia fotografijai, nes iardyti sudting optin siste m gali tik prityr meistrai. Negalima nei teptuku, nei vata valyti veidrodi, kuri amalga ma neapsaugota. Nuo j dulkes galima tik nupsti gumine k r i a u e". Stikliniai viesos filtrai, umaunamieji liai, didintuv kondensoriai valomi tokiu pat bdu, kaip objektyvai. elatininiai viesos filtrai yra nepatvars, todl j trinti negalima. Dulks nupuiamos arba atsargiai nubraukiamos teptuku. Pirt atspaudai nuvalomi grynu spiritu sudrkinta vata. Grynu spiritu nuvalomi riebalai nuo halogenini lemp paviriaus, nes prieingu atveju udegta lempa gali sprogti. Acetilceliuliozinius filtrus galima plauti vandeniu ar ba nutrinti sudrkinta vata.

3. FOTOGRAFINS MEDIAGOS IR J SAVYBS

BENDROS INIOS Fotografiniam atvaizdui gauti reikalingos specialios, viesai jaut rios mediagos. T mediag yra labai vairi ir visos jos turi savo paskirt. viesai jautrios mediagos skirstomos : n e g a t y vines, p o z i t y v i n e s ir inversines. Fotografuojant naudojamos negatyvins fotomediagos. Jose gaunamas atvirkias" vaizdas kas objekte buvo balta, nega tyve gaunama juoda, ir atvirkiai. Fotomediagos, kuriose kopijuojant negatyv gaunamas tiesio ginis atvaizdas, vadinamos pozityvinmis. Ant j spausdinamos nuotraukos. Tokios fotografins mediagos, kuriose tiesioginis atvaizdas gau namas i karto, nenaudojant negatyvo, vadinamos inversinmis fotomediagomis. Visose fotografinse mediagose viesai jautri yra tik fotoemulsija, kuria padengtas patvarus pagrindas. Veikiant viesai, emul sijoje vyksta f o t o I i z mediag (sidabro halogenid) f o tocheminis skaidymasis. Mediagos sugebjimas skaidytis api bdinamas j a u t r u m u v i e s a i . Kitos dvi fotomediag charakteristikos yra j a u t r u m a s s p a l v o m s ir k o n t r a s t i n g u m a s . FOTOGRAFINI MEDIAG SANDARA Vis ri emulsijos uliejamos ant permatomo (celiulioido, triacetato, stiklo) arba nepermatomo (popieriaus, plastmass, ilko, porceliano, medio, metalo ir kt.) p a g r i n d o . Kad fotografi jos emulsija rykinant nenusilupt, pagrindas padengiamas plonu p a s l u o k s n i u (3.1 pav.). Fotopopieri pasluoksnis yra b a r i t i n i s. Taip jis vadinamas dl to, kad jo sudt eina bario sulfatas, itirpintas elatinos terpje. Popierius su baritiniu pasluoksniu baltesnis, is pasluoks nis apsaugo emulsij nuo popieriuje esani kenksming me diag poveikio, ir, svarbiausia, neleidia emulsijai difunduoti popieri, nuo ko nukentt vaizdo rykumas.

gaunamas kur kas rykesnis negu popieriuje, barituotame vien kart. iuolaikiniai negatyviniai filmai (kinojuostos) turi ne vien, kaip ploktels, bet du emulsijos sluoksnius (3.1 pav., b). Sluoksniai nevienodai jautrs viesai: apatinis, vadinamasis g r u n t a s " , yra
t-

maiau jautrus ir smulkesnio grdtumo negu virutinis, vadina masis p a g r i n d i n i s " sluoksnis. Du emulsijos sluoksniai prapleia fotografavimo galimybes: jeigu filmas bna per maai apvies tas, vaizdas susidaro tik virutiniame jautriame emulsijos sluoks nyje; normaliai eksponuotame filme vaizdas susidaro abiejuose sluoksniuose, o perviestame tik apatiniame, nes virutinis virsta ydu. Fotomediag emulsijos pavirius labai glenas ir lengvai sualo jamas, ypa siaurj film. Todl j emulsija padengiama plonu (iki 3fim) a p s a u g i n i u s l u o k s n i u , kuris apsaugo nuo br im, be t o , padidina emulsijos skiriamj geb ir padeda iveng-

ti vualio neapviest ploteli patamsjimo dl tose vietose esani aktyvi centr. Kartais elatininis apsauginis sluoksnis pakeiiamas polivinilo alkoholiu. Pastarasis dar labiau pagerina filmo savybes, padidina emulsijos patvarum ir atsparum al iui. Spalvotja! fotografijai ileidiamos specialios daugiasluoksns mediagos. Atskiri j sluoksniai reaguoja skirtingas spalvas (3.4 pav.).

3.4 pav. Spalvotj daugiasluoksni f o t o m e d i a g schema: a negatyvin e m u l sija: 1emulsijos sluoksnis, jautrus mlyniesiems spinduliams, 2 g e l t o n o s spalvos filtrinis sluoksnis, 3 e m u l s i j o s sluoksnis, jautrus aliesiems spin duliams, 4 emulsijos sluoksnis, jautrus raudoniesiems spinduliams, 5 prie aureolinis sluoksnis, 6 f i l m o pagrindas; b spalvotasis f o t o p o p i e r i u s : 1 apsauginis sluoksnis, 2 emulsijos sluoksnis, jautrus geltoniesiems spindu liams, 3 e l a t i n i n i a i tarpsluoksniai, 4 e m u l s i j o s sluoksnis, jautrus p u r p u r i niams spinduliams, 5 e m u l s i j o s sluoksnis, jautrus ydriesiems spinduliams, 6 b a r i t i n i s sluoksnis, 7 p o p i e r i n i s pagrindas

FOTOMEDIAG JAUTRUMAS VIESAI Kuo jautresn viesai fotografin mediaga, tuo trumpesn reikaI,,,<!., ekspozicija. Taigi jautrumas viesai viena svarbiausij mediagos savybi. Jis nustatomas kaip dydis, atvirktinis ekspo zicijai, kuri yra reikalinga tam tikram nustatytam patamsjimui gauti.' Bendros mediagos jautrumas", vertinamas i fotografa vimo rezultato, priklauso ne tik nuo jos emulsijos ries, bet ir nuo rykal sudties, tirpal temperatros, rykinimo trukms ir apdorojimo b d o . Vadinasi, norint teisingai parinkti ekspozicijos trukm, reikia i noti ne tik tiesiogin fotomediagos jautrum, bet ir bsimas ap dirbimo slygas, ir fotografuojamo objekto pobd.

Atsivelgiant fotomediagos jautrum viesai ir fotografavimo slygas, parenkama ekspozicija. Pavyzdiui, 65 standartini vie net filmas yra du kartus jautresnis u 32 vienet film. Taigi, fotografuojant su 65 vienet jautrumo filmu, reiks dvigubai silp nesns viesos ar dvigubai trumpesns ekspozicijos negu su 32 vienet jautrumo filmu.
3. Fotografijos vadovas

FOTOMEDIAG JAUTRUMAS SPALVOMS Nejautrinta spalvoms fotografin emulsija, kurios pagrind su daro sidabro halogenidai (sidabro druskos), yra jautri tik y d riesiems, mlyniesiems, violetiniams ir ultravioletiniams (nemato miems) spinduliams. Taigi alio, geltono, raudono ir daugelio j atspalvi fotografin emulsija n e m a t o " . Tokios emulsijos spal vinis jautrumas visikai nesutampa su mogaus regos organo akies spalviniu jautrumu (3.5 pav.). mons geriausiai mato viduriniosios spektro srities gelsvai ali spalv. Nejjautrinta spal voms emulsija labiausiai jautri ultravioletiniams spinduliams. To dl mlyna spalva juodoje-baltoje nuotraukoje ieina blanki, nors akys j mato sodresn u kai kurias iltas spalvas (pavyzdiui, gelton).

FOTOMEDIAG

KONTRASTINGUMAS

Norint praplsti emulsijos spalv jautrumo sritj, ji papildomai jautrinama kitiems spinduliams. Tas procesas vadinamas o p t i n e sensibilizacija. Pagal tai, kokios spalvos sensibilizatori (organini da) p r i d e dama emulsij, sidabro halogenido mikrokristalai nudaomi atitinkama spalva ir gaunamos o r t o c h r o m a t i n s, p a nc h r o m a t i n s ir kitoki savybi emulsijos. Ortochromatins emulsijos maiau jautrios raudoniesiems spinduliams, o panchromatinsaliesiems. Pastaruoju metu sensibilizuojamos beveik visos negatyvins emulsijos, o pozityvins mediagos (diapozityvai, juodi-balti fotopopieriai) gaminamos nesensibilizuotos. Spalvotosios fotografijos mediagos jautrintos visoms spalvoms.

A p i e fotomediagos kontrastingum galima sprsti, palyginus gaut nuotrauk su originalu. Jei visi viesi ir tamsi objekto viet skirtumai atitinka (tai manoma tik teorikai), fotografijos mediaga yra normalaus kontrastingumo. Paprastai skaisi san tykis nuotraukoje ir originale daugiau ar maiau skiriasi. Kuo d i desnis tas skirtumas, tuo kontrastingesn mediaga, ir atvirkiai. Atvaizdo kontrastingumas ne visada priklauso tik nuo negatyvi ns mediagos savybi. Jis padidja, jei rykinimo trukm bna ilgesn negu normali. Trumpai rykinti negatyvai visada bna velnesni. Fotomediag kontrastingumas apibdinamas vadinamuoju k o n t r a s t i n g u m o k o e f i c i e n t u (y). Pagal j o reikm media gos skirstomos m a o k o n t r a s t i n g u m o (minktas", vel nias) i r k o n t r a s t i n g a s . Negatyvini mediag kontrastingumo koeficientas praktikai p r i klauso nuo emulsijos jautrumo viesai ir iek tiek nuo apdorojimo bdo. Didelio jautrumo (130250 ir daugiau standartini viene t) filmai yra maai kontrastingi. Normalaus kontrastingumo yra vidutinio jautrumo (65 vnt.) negatyvins mediagos, labai kont rastingos vis ri mao jautrumo mediagos. Normalaus kontrastingumo negatyvini film kontrastingumo koe ficientas yra 0,85. Negatyviniai filmai, kuri kontrastingumo koe ficientas lygus 0,65, laikomi mao kontrastingumo filmais, o kuri kontrastingumo koeficientas lygus 1,0 ir daugiau labai kontras tingais filmais. Ypa vairaus kontrastingumo yra pozityvins mediagos foto popieriai. sidmtina, kad ms alyje gaminami fotopopieriai

yra iek tiek velnesni negu importiniai. Pavyzdiui, normalaus kontrastingumo tarybinio popieriaus kontrastingumo rodiklis yra 0,81,1, o amerikiei1,21,4. Pagal naujj standart (l~OCT1075274) alies fotopopieri kontrastingumo klasifikacija priartinta prie usienins. Naujojoje nomenklatroje yra ne septyni, kaip anksiau, o penki grada cij fotopopieriai. Be t o , popieriaus kontrastingumas apibdina mas ne skaiiais, kaip anksiau, o pavadinimais: maai kontras tingas, normalus, kontrastingas, labai kontrastingas ir ypa kont rastingas. FOTOGRAFIN PLATUMA

7 lentelje pateikiami vairi fotografini objekt tamsiausi ir viesiausi viet skaisi santyki intervalai. Daniausiai fotografuojam objekt viesiausi ir tamsiausi vie t skaisi diapazonai bna 1:601:240, t. y. objekt viesios vietos bna madaug 60240 kart skaistesns u tamsiausias. Taigi tokiems objektams fotografuoti reikalinga fotografin me diaga, kurios fotografin platuma ne maesn kaip 1:240. iuo laikins negatyvins mediagos turi pakankamo diapazono foto grafin platum, gali teisingai perduoti fotografuojam objekt ton interval. Ypa didele fotografine platuma pasiymi jautrs filmai, nes j emulsija ne tokia kontrastinga, kaip mao jautrumo film. FOTOGRAFINIS IR FRIKCINIS VUALIS Irykintame filme arba nuotraukoje neeksponuotos emulsijos sluoksnio vietos bna taip pat daugiau ar maiau papilkjusios, ir visas atvaizdas atrodo lyg aptrauktas pilkvu ydu, nes ir ne eksponuotose emulsijos vietose rykinant atsiranda metalinio si dabro ymi, is defektas vadinamas f o t o g r a f i n i u v u a l i u (D). Jis paaikinamas tai kaip: jeigu eksponuoti sidabro haloge nido mikrokristalai rykinant iskiria gryn sidabr po 6 1 0 m i n , tai neeksponuoti mikrokristalai taip pat gali reaguoti, tik j reak cija esti gerokai ltesn, ir tik labai maa j dalis suspja i si dabro halogenido pereiti metalin sidabr. Labiau emulsija papilkja didesnio jautrumo filmuose. Vualis atsiranda visose fotografinse mediagose, bet jeigu jis yra nepernelyg rykus, kokyb nenukenia. Rykesnis vualis su sidaro jautresniuose filmuose. Vualis stiprja, ilgjant rykinimo trukmei, ypa per iltame rykale, laikant fotomediagas d r g n o je vietoje arba vartojant nepakankamai chemikai gryn chemi kal tirpalus. Vualis gali atsirasti ir nuo laboratorinio apsauginio filtro, jeigu rykinimas vizualiai kontroliuojamas laboratorinje viesoje, taip pat tada, kai filmas rykinamas rankiniu bdu, lei diant emulsijai susiliesti su oru. Fotografinis vualis rykja ir senstant mediagoms, ypa jautriems filmams. Film laikant normaliomis slygomis, praslinkus viene riems metams, vualis sustiprja madaug 3 0 % . Kartais fotografi nis vualis gali net tiek sustiprti, kad mediagos visai negalima panaudoti. Todl rekomenduojama jautrias fotomediagas suvar toti iki nustatyto termino, kuris bna paymtas ant pakavimo duts. Fotopopieriai yra gana atspars vualio susidarymui. Gelsvos spal vos vualis gali atsirasti, kai yra per aukta rykalo temperatra, chemikai utertas rykalas arba kai fotokopija per ilgai laikoma rykale. Ypa vualis irykja pasenusiuose fotopopieriuose.

Nufotografuoto objekto atvaizdas paprastoje nuotraukoje yra j u o das-baltas. Patamsjimo intensyvumas (optinis tankis) priklauso nuo viesos kiekio, kuris paveikia emulsijos sluoksn, atsispind js nuo fotografuojamo objekto. Fotografuojant objekt, turint plat tamsi ir viesi viet skaisi diapazon, ne visada pavyks ta negatyvinje mediagoje perteikti visus niuansus. Fotografins mediagos savyb perduoti vienodu kontrastingu mo laipsniu didesn ar maesn objekto skaisi interval vadina m a f o t o g r a f i n e p l a t u m a . Jei mediagos fotografin pla tuma nepakankama, objekto atvaizdas bna kontrastingesnis. Di dinant rykinimo trukm, fotografin platuma maja.
7 lentel vairi objekt skaisi diapazonai Fotografuojami o b j e k t a i Peizaas be p r i e k i n i o p l a n o , esant rkui Peizaas be p r i e k i n i o p l a n o apsiniaukusi dien Peizaas be p r i e k i n i o plano, vieiant saulei Peizaas be p r i e k i n i o p l a n o prie saul Peizaas su priekiniu, planu t i e s i o g i n j e sau ls viesoje Miesto peizaas be p r i e k i n i o plano apsiniau kusi dien Miesto peizaas be p r i e k i n i o plano, vieiant saulei Siauros, tamsios gatvs su atskirais sauls ap viestais pastatais moni g r u p apsiniaukusi dien Kambario vidus (langai patenka j kadr) viesus kambario vidus, f o t o g r a f u o j a n t prie langus be p a g a l b i n i o apvietimo Tamsus kambario vidus be p a g a l b i n i o apvie timo Tamsiausi ir viesiausi viet skaisi santykis

1 : 21 : 3 1:51:10 1 : 101 : 30 1 : 201 : 40 1 1 201 60

51 : 10

1 : 101 : 40 1 : 1001 : 500 1 : 101 : 60 1 : 8 1 : 12 1 : 1001 : 500 iki 1 : 100 000

lentel

Negatyvini film vualio sodrumas Vualio Jautrumas stand. ont sodrumas izochromatinis 0,10 0,10 0,12 0,15 0,20 izopanchromatinis 0,12 0,12 0,15 0,18 0,24 panchromatinis 0,15 0,15 0,18 0,22 0,30

s k i r i a m j a g e b a (R). Skiriamoji geba ireikiama skaiiumi linij, kurias fotomediaga gali ufiksuoti 1 mm tarpe. Ji nusta toma specialiu prietaisu, kuris vadinamas r e z o l v o m e t r u , nufotografavus tam tikru masteliu test.
9 lentel

39

ortochromatinis 0,10 0,10 0,12 0,15 0,18

Kai kuri juod-balt negatyvini fatomediag parametrai 16 32 65 130 250 Filmo jautrumas stand. vnt. dienos viesoje 2855 55110 110220 220500 1116 3245 90120 250350 (pozif.) 45 999 999 45 180 180 5 32 32 250 250 dirbtinje viesoje 2040 4080 80200 300550 Kontras t i n g u m o Fotogra koefi fin p l a Skiriamo cientas y tuma L ji g e b a R 0,8 0,8 0,8 0,8 0,65 0,65 0,65 1,0 2,8-3,2 1,4 1,1 1,3 U 1,5 1,5 1,5 1,5 1,5 1,5 1,5 1,5 0,9 1,05 0,9 1,05 116 92 75 70 135 100120 80 75 100 85 80 73 73

M e d i a g o s pavadi nimas

0>OTO-32#

Kartais viesiose nuotrauk vietose ir normaliai rykinant atsiran da patamsjim, pilkv dmi, trich ir pan., nors popierius ir nesenas. Tai f r i k c i n i s (trinties) vualis. Jis atsiranda, netin kamai laikant fotomediagas, kai fotoemulsija mechanikai pa eidiama pakuojant, transportuojant ar tiesiog per daug susle giama. Ilgainiui frikcinio vualio idiniai iplinta. Frikciniai defektai paalinami 1 % raudonosios kraujo druskos tirpalu. Juo patrinamos nukentjusios nuotraukos vietos arba j tirpal dedamas visas pozityvas. Kartais rykinant rykal d e dama 0,20,5 g/l kalio j o d i d o , kuris apsaugo sualot popieri nuo patamsjim.

CCOTO-65 CDOTO-130 0DOTO-25O KH-1 KH-2 KH-3 KH-4 (BH) M3-3 OH-45 OM-T-45 CH-180 OM-T-180

GRDTUMAS. SKIRIAMOJI GEBA Sidabro halogenido mikrokristalai, kuri viename cm 2 emulsijos priskaiiuojama iki milijardo, praktikai neturt gadinti atvaiz do, jeigu jie rykinimo metu, virsdami metaliniu sidabru, nesustambt ir nesudaryt atskir grdeli. Dl to labai padidintame atvaizde matomi pajuodavimo netolygumai atskiros tamsios dmels. i fotomediag savyb vadinama g r d t u m u . Gr dtumas ypa matyti irykintoje didelio jautrumo negatyvinje mediagoje, atvaizd labai padidinus (1015 kart). Grdtumas priklauso ne tik nuo emulsijos sluoksnio savybi, bet ir nuo daugelio kit veiksni, ypa nuo rykal sudties, ap dirbimo b d o bei trukms. Norint gauti smulkiagrdes nuotraukas, ypa naudojant mao formato filmus, rekomenduojama vengti didelio jautrumo (dau giau kaip 130 stand. vnt.) mediag. Dl grdtumo plonos atvaizdo linijos pasidaro nerykios, ir smulkios detals neatskiriamos. Fotografini mediag galimybs perduoti vienokio ar kitokio smulkumo detales apibdinamos j NEGATYVINS FOTOMEDIAGOS

alies pramon gamina labai daug bendros ir specialios paskir ties n e g a t y v i n i mediag. Pagal pagrindo r jos skirs tomos fotofilmus (pagrindas permatoma lanksti juosta) ir f o t o plokteles (pagrindas stiklas). Fotofilmai gaminami p e r f o r u o t i , r i t i n i n i a i (rolfilmai) i r ploktieji. P e r f o r u o t i f i l m a i (35 mm ploio) ifasuojami 1,65 m ir 17 m ilgio ritinliais. Vienoje 1,65 m ilgio atkarpoje gaunami 36 kadrai (nuotraukos) 2 4 X 3 6 mm formato; 17 m ilgio ritinlius reikia patiems susikarpyti. Perforuoti filmai naudojami ir kinema9 Mediagas, paenklintas raide T " (termikai p a t v a r i o s " ) , r o t i 5060 C temperatros tirpaluose. 99 Raid M " reikia, kad filmas turi magnetinj takel Raid J I " reikia, kad filmas skirtas mgjams. Televizijai skirtas maai kontrastingas filmas. galima garso apdo ; . jraui.

t o g r a f i j o j e filmavimo tikslams; jie ifasuojami po 30, 60, 120 ir

INVERSINS IR DIAPOZITYVINS FOTOMEDIAGOS Inversins (apverstins) fotomediagos skiriasi nuo negatyvini ir pozityvini tuo, kad pozityvinis atvaizdas gaunamas, specialiai apdirbus, toje paioje mediagoje, ant kurios buvo fotografuoja ma. ios mediagos ypa parankios, kai reikia padaryti vienp o b j e k t o vien nuotrauk, todl plaiai naudojamos dokument kopijavimui (juodas-baltas inversinis popierius) arba fotoautomatuose. Fotomgjai ypa mgsta spalvotsias inversins me diagas. Dideiis juod-balt ir spalvotj inversini mediag asortimentas gaminamas filmavimui 2 X 8 ir 16 mm kadrais. Norint inversinio filmo juoda-balt kadr multiplikuoti (padaugin ti), reikia pasigaminti negatyv-kontratip, naudojant speciali d u b l n e g a t y v i n mediag. Kontratipavimui naudojamos d i a p o z i t y v i n s mediagos. Jos paprastai yra mao jautrumo (apie 1 stand. vnt.) ir gana kontras tingos (y = 1,92,1). Diapozityvini mediag emulsijos nesen sibilizuotos, todl su ios ries mediagomis labai paranku d i r b ti prie raudonos laboratorins viesos. Norint pakeisti vaizdo kontrastingum, reikia atlikti kontratipavim ant dublnegatyvins arba ant dublpozityvins mediagos, kurios bna nesensibilizuotos (j.-b. diapozityvai), o spalvotiems kinopozityvams izopanchromatins. Nesensibilizuotos A ti po mediagos yra maai jautrios (0,71,4 vnt.) ir palyginti ma ai kontrastingos (y = 1,41,6). Dl ios j savybs i negatyvo galima pasigaminti t a r p i n p o z i t y v . Norint i tarpinio pozityvo gauti velnesnio kontrastingumo dublnegatyv (kontratip), reikia naudoti kopijavimui dublnegatyvin A tipo kinojuost, kuri taip pat maai jautri, kaip ir dublpozityvin A t i p o juos ta, bet kur kas maesnio kontrastingumo (y = 0,60,7). Dublnegatyviniam filmui apdoroti naudojami negatyviniai ryka lai; rykinimo trukm normali (68 min). Izopanchromatin dublnegatyvin kinojuosta labai gerai perteikia spalvas (tonus), spausdinant kontratipus i spalvotj film. Inversinio spalvotojo filmo kadr kontratipams pasigaminti tinka izopanchromatin B t i p o dublnegatyvin kinojuosta. Diapozifyvams, skirtiems demonstruoti per diaskopus, yra vairios sensibilizacijos i r didesnio kontrastingumo d i a p o z i t y v i n i f o t o p l o k t e l i ir p o z i t y v i n i film. R e p r o d u k c i n s p l o k t e l s ir ploktieji filmai bna nesensibilizuoti, izoortochromatiniai ir parichromafiniai; normalaus kontrastingumo, kontrastingi, labai kontrastingi ir ypa kontrastingi. Reprodukcins ploktels bna supakuotos kartoni nse dutse, o ploktieji filmai po 12 lap storo popieriaus vokuose.

41

300 m.

Perforuoti filmai vadinami siaurojo formato filmais, nes jie tinka maoms fotokameroms K i j e v " , Z o r k i j " , Smena" ir kt. Filmai kartais bna sudti j kasetes, bet daniausiai susukti ritinliais ir suvynioti j vakinj popieri ir aliuminin folij. Taip pakuotus filmus galima iimti ir pervynioti j kasetes visikoje tamsoje. R i t i n i n i a i f i l m a i (rolfilmai) yra 61,5 mm ploio ir 815 mm ilgio. i film vienoje juostoje telpa 8 kadrai 6 X 9 cm, 12 kadr 6 X 6 cm arba 16 kadr 4 , 5 X 6 cm formato. Filmas bna prikli juotas prie apsauginio dviej spalv (juodos ir raudonos) p o p i e riaus juostels, vadinamos r a ko r d u , ir stipriai, kad neprasi skverbt viesa, suvyniotas ant ritels. Rakordo virutinje pusje atspaustos trys eils skaitmen, pagal kuriuos atskaitomi pasirink tojo formato kadrai: skaitmenys, sukant film, matomi specialiame aparato langelyje. Ritininiai filmai (rolfilmai) laikomi plaiaisiais filmais. Jie naudo jami didelio formato Saliut" ir kt. panaaus t i p o aparatuose. Negatyvins j u o d o s-b a l t o s k i n o j u o s t o s ifasuojamos po daug metr ilgio ir laikomos metalinse dutse. Emulsijos pobdis nurodomas santrumpa etiketje, btent: smulkiagrd (MejiK03epHMCTa$i) emulsija M 3 , smulkiagrd tipo A A M , jautri B, labai jautri E , J\, BH ir pan. Negatyviniai ploktieji filmai ir fotoploktels
tinka specialioms kasetinms fotokameroms atskiroms nuotraukoms

daryti. Ploktieji filmai ir fotoploktels bna 6 X 9 , 6,5X9, 6 X 1 3 , 9 X 1 2 , 1 0 X 1 5 , 12X16,5, 1 3 X 1 8 ir 1 8 X 2 4 cm formato. Didesni matmen (iki 5 0 X 6 0 cm) ploktels ir filmai yra skirti specia liems darbams. Fotoploktels po 12 vnt. supakuojamos karto nines dutes, o ploktieji filmai po 12 vnt. j storo popieriaus
vokus.

Negatyviniai spalvotieji f i l m a i ileidiami toki pat standart, kaip ir juodi-balti. Jie yra jautrs visoms spektro spalvoms, bet gaminami tik normalaus kontrastingumo ir turi api brt paskirt tinka fotografuoti tam tikroje viesoje. Filmai, paenklinti raidmis flC ir LJ,H/1 skirti dienos ir j imituojaniai viesai, o J1H ir U,HJ1 dirbtinei viesai. Kitaip tariant, ms a lyje gaminami filmai su raide \ tinka fotografuoti dien, o su rai ORVVO firmos spalvotieji filmai enklinami taip: NC negatyvi nis spalvotas, NC-MASK negatyvinis spalvotas maskuotas. Rai d T reikia, kad filmas tinka dienos viesai, o K dirbtinei viesai.
de J I esant dirbtiniam apvietimui. ^. ,

10

lentel Filmo jautrmas stand. Filmo paskirtis vnt. 65 22 45 32 45 100

Kai kuri spalvotj film duomenys Filmo jaut rumas stand. vnt. Filmo paskirtis 45 45 32 32 32 45 32 32 maas maas maas 1622 1622 3245 3245 65 22 32 90 22 0,4 Fotografuoti dienos viesoje Fotografuoti dienos viesoje Fotografuoti, esant d i r b t i n i a m apvietimui Fotografuoti b e t k o k i o j e viesoje Fotografuoti b e t k o k i o j e viesoje Fotografuoti dienos viesoje Fotografuoti, esant d i r b t i n i a m apvietimui F o t o g r a f u o t i , esant d i r b t i n i a m apvietimui Diapozityvams gaminti i n e maskuot negatyv Diapozityvams gaminti i maskuot negatyv Diapozityvams gaminti i maskuot negatyv Fotografuoti dienos viesoje Fotografuoti dienos viesoje Fotografuoti dienos viesoje Fotografuoti dienos viesoje Fotografuoti, esant d i r b t i n i a m apvietimui Fotografuoti dienos viesoje Fotografuoti dienos viesoje Fotografuoti, esant d i r b t i n i a m apvietimui Skirtas televizijai Skaidrms dubliuoti bei diapozityvams Filmo pavadinimas negatyvinis maskuotas inversinis inversinis inversinis inversinis inversinis diapozityvinis

Tsinys

Indeksas flC-2 flC-4 J1H-3

Filmo pavadinimas negatyvinis negatyvinis negatyvinis negatyvinis maskuotas negatyvinis maskuotas negatyvinis kontrastingas negatyvinis maskuotas negatyvinis maskuotas pozityvinis pozityvinis pozityvinis inversinis inversinis inversinis inversinis negatyvinis maskuotas inversinis inversinis inversinis inversinis inversinis

Indeksas NC-19 Mask UK-14 UK-18 UT-16 UT-18 UT-21 UD-1

Fotografuoti b e t k o k i o j e vie soje Fotografuoti, esant d i r b t i n i a m apvietimui Fotografuoti, esant d i r b t i n i a m apvietimui Fotografuoti dienos viesoje Fotografuoti dienos viesoje Fotografuoti dienos viesoje Negatyvams gaminti i skaidri

AC-5M
UHfl-32 flC-3 J1H-5M UHJl-32

SPECIALIOS

PASKIRTIES

FOTOMEDIAGOS

u.n-3

n-ap u,n-io
140-2
U.OA-U

140-3
l40fl-32 J1H-7 140-22

UO-32A
140-90JI UO-T22fl 140-5

Rentgeno filmai PQ3 naudojami medicinoje rentgenodefektoskopijoje, fluorografijoje ir kt. Kartais ie filmai gali bti skmingai naudojami paprastoje fotografijoje, ypa P<t>-3 filmas, kuris yra izopanchromatinis, jautrus viesai ir kontrastingesnis u daugel film. is filmas ypa tinka peizainms nuotraukoms ap siniaukusi dien. Ultravioletiniai ir i n f r a r a u d o n i e j i filmai turi savit sensibilizacij (jautrs ultravioletiniams ir infraraudoniesiems spinduliams). Dedant speciali sensibilizatori infraraudonj emulsij, pavyksta pagaminti kitoki mediag (ortoinfraraudon, paninfraraudon ir t. t.), kurios taikomos tam tikrais atvejais (3.6 pav.). Prie specialios paskirties mediag priskiriamos ir f o t o t e c h n i n s m e d i a g o s . Tai specifinius reikalavimus tenkinanios mediagos, skirtingai jautrintos. Jos bna paenklintos raidmis <t>T ir dviem skaiiais. Pirmasis indekso skaiius r o d o kontrastin gumo koeficient, o antrasis sensibilizacijos pobd: 0 " n e sensibilizuota, 1 " izoortochromatin, 2 " i z o p a n c h r o m a t i n mediaga. Apie fototechnikos mediag sensibilizacijos pobd galima sprsti ir i prieaureolinio sluoksnio spalvos. Nesensibilizuot mediag prieaureolinis sluoksnis bna viesiai raudonas, izoortopanchromatini tamsiai raudonas, o izopanchromatini alias.

Spalvotieji O R W O filmai NC-16 NC-17 Mask negatyvinis negatyvinis maskuotas 32 40 Fotografuoti dienos viesoje

Fotografuojant d i r b t , vieso je, jautrumas p a d i d j a Iki 50 stand. vnt.

Atskir grupi fotopopieriai furi savitas fotografines savybes. Iki 1975 m. fotopopieri kontrastingumas buvo ymimas numeriais: kuo didesnis numeris, tuo kontrastingesn emulsija. Dabar p o pieri kontrastingumas apibdinamas odiais: maai kontrastin gas, normalus, kontrastingas, labai kontrastingas ir ypa kontras tingas. Fotopopieri j a u t r u m a s v i e s a i yra palyginti n e d i d e l i s ir atskir ri skirtingas. iuo atvilgiu fotopopieriai taip pat skirstomi j 4 grupes: I g r u pei priklauso U n i b r o m " , N o v o b r o m " , F o t o b r o m " (ir i dalies B r o m p o r t r e t " ) , II g r u p e i B r o m p o r t r e t " , III g r u p e i F o t o k o n t " , IV g r u p e i K o n t a b r o m " ir J o d o k o n t " . Jautrieji fotopopieriai (I ir i dalies II grups) tinka didinant ir kopijuojant, nejautrs (III ir IV grups) spausdinant kontakti niu b d u . Fotopopieri pavirius bna l y g u s (blizgusis, pusiau matinis, matinis) ar f a k t r i n i s (aksominis, raupltasis, grdtasis). B l i z g u s fotopopierius turi blizgant elatinin emulsijos pavir i. Blizgesys sustiprinamas, nuotrauk diovinant kartu bdu diovintuvu, prie kurio chromonikelini plokteli nuotraukos p r i spaudiamos guminiu voleliu (galima kambario temperatroje diovinam nuotrauk prispausti prie kitokio lygaus paviriaus stiklo, celiulioido). Labiausiai blizga y p a b l i z g u s fotopo pierius, nes jo pavirius padengtas apsauginiu elatinos sluoksniu, kuris didina blizges ir apsaugo nuotrauk nuo frikcinio (trinties) vualio. Be t o , toks fotopopierius ilgiau nepraranda ger f o t o g r a fini savybi, pasibaigus garantiniam terminui. Matiniai ir pusiau m a t i n i a i fotopopieriai kuriuose fotoemulsij dta speciali matinani mediag. F a k t r i n i a i fotopopieriai daugiausia ileidiami su storu (kar toniniu) pagrindu, kuriame lengva spausti pageidaujam pavir iaus reljef. Taiau danai paliekamas ir natralus pagrindo pavirius. Tai a k s o m i n i a i i r g r d t i e j i fotopopieriai. R a u p l t i e j i popieriai bna trij ri: A ilko imitacijos, B drobs ir B velveto imitacijos. Fotopopieriai gaminami trij a t s p a l v i : balti, gelsvi ir rusvi. J standartiniai matmenys bna 6 X 9 , 9 X 1 2 , 9 X 1 4 , 1 0 X 1 5 , 13X18, 18X24, 2 4 X 3 0 , 3 0 X 4 0 , 4 0 X 5 0 , 5 0 X 6 0 cm. Be t o , f o t o popieriai ileidiami vairi ilgi rulonais (24, 36, 40, 60 ir 100 cm ploio). F o t o p o p i e r i a i p a k u o j a m i vokus a r dutes priklau somai nuo lap skaiiaus. { vokus dedama po 10 ar 20 (kartais 25), o dutes 50 ar 100 (kartais 200) fotopopieriaus lap. Ant fotopopieriaus pakavimo dui bei vok uraomi nume Fotopopieri jautrumas svyruoja nuo 0,5 iki 20 TOH vienet.

riai ifras, kuriuo nurodomos popieriaus savybs: paviriaus struktra, pagrindas, atspalvis. ifro skaitmenys reikia tai k:
Popieriaus pavirius Ypa b l i z g u s Blizgus Pusiau matinis Matinis Smulkiagrdis Stambiagrdis Aksominis Raupltasis Pagrindas Plonas Kartoninis Atspalvis Baltas Dramblio kaulo spalvos Kreminis A l i u m i n i o spalvos

Pavyzdiui, ifras 1 1 1 " reikia: fotopopierius blizgus, plonas, baltas. Kontrastingumas nurodomas odiu: normalus, kontrastin gas ir pan. FOTOPOPIERI RYS IR SAVYBS Praktikoje daugiausia vartojamas fotopopierius U n i b r o m " . is popierius tinka vairiausiems darbams, nes ileidiamas vis pen ki kontrastingumo gradacij ir, palyginus su kit ri p o p i e riumi, maiau links vualizuotis, be to, yra jautriausias. Jis yra atsparus ilumai gali bti blizginamas kartu bdu. Normaliai apdirbus, nuotraukos bna pilkvai juodo tono, bet spausdinant reikalinga gana tiksli ekspozicija (galima nukrypti tik 2 5 5 0 % ) . Norint, galima viraais tonuoti ir gauti bet kuri spalv. Ant p o pieriaus U n i b r o m - 5 9 " gaunamas sodresnis atvaizdas. F o t o b r o m " popierius gaminamas keturi kontrastingumo gra dacij. Jautrumu viesai prilygsta U n i b r o m " , todl tinka d i d i nant ir spausdinant kontaktiniu bdu. Normaliai apdirbus, gauna mas iltas juodas tonas, kur nesunku kaitalioti, rykal djus ltinanij chemini mediag (benzotriazolo, merkaptotetrazolo ir pan.). Naudojant popieri F o t o b r o m " , gaunamas didiau sias atvaizdo sodrumas. Blizginant kartu bdu, emulsij kartais tenka kietinti, nes ji gali nuo kario aptirpti. A l i u m i n o f o t o " labai jautrus fotopopierius. Normaliai ap dorojant, nuotraukoje gaunamas sidabro atspalvis. Labai tinka peizainms nuotraukoms su vandeniu ar sniegu arba nuotrau koms, kuriose reikia uakcentuoti blizges. A l i u m i n o f o t o " gami namas dviej kontrastingumo laipsni. N o v o b r o m " popierius bna tik normalaus kontrastingumo ant plono, retkariais kartoninio (balto) pagrindo. N o v o b r o m " suteikia nuotraukoms ilt juod fon; io popieriaus didel f o tografin platuma, dl to ne taip svarbu laikytis tikslios ekspozi cijos. Jautrumu viesai jis prilygsta U n i b r o m " popieriui.

S a m o v i r i r u j u a j a s i a" fotopopierius tinka gaminti i j u o d-balt negatyv mlynos, alios ar sepijos spalvos atvaizdams (irint, kokios ries fotopopierius naudojamas). Fotopopierius ileidiamas tik blizgus trij kontrastingumo laipsni ant plono ar kartoninio pagrindo. Fotopopierius turi bti rykinamas specialiais tirpalais ir fiksuojamas nepargtintame fiksae. Diovinti ir bliz ginti kartuoju bdu negalima. Tiesioginje sauls viesoje nuo traukos atvaizdas blunka. B r o m p o r t r e t " popieri labai mgsta fotomgjai dl ilto nuotrauk tono. is popierius yra maesnio jautrumo negu U n i b r o m " , bet visikai pakankamo didinti su projektoriumi. Dirbant su B r o m p o r t r e t " popieriumi, reikia parinkti tamsesn laboratori n filtr, apsaugant nuotraukas nuo papilkjimo. Be to, B r o m p o r t r e t " popieriaus fotografinis sluoksnis nepakankamai atsparus ilumai, todl prie blizginant kartuoju bdu emulsij reikia kietinti. Pastaruoju metu ileidiamas trij kontrastingumo laispni popierius B r o m p o r t r e t " . Su atitinkamos koncentracijos tirpalais galima rykinant gauti vai ri rausv atspalvi. K o n t a b r o m " popieriaus tonas labai priklauso nuo tirpal koncentracijos. is popierius yra nelabai jautrus, todl tinka spausdinti kontaktiniu bdu. Ileidiamas vairios paviriaus fak tros, dviej kontrastingumo laipsni. F o t o ko n t " n e l a b a i jautrus fotopopierius, skirtas spausdinti kontaktiniu bdu. Greitai isirykina, nuotraukos tonas jnelsvai juodas, sodrus. Naudojant isieikvojus ar utert rykal, atsi randa gelsvas vualis. F o f o k o n t " popierius ileidiamas vairaus kontrastingumo, iskyrus maai kontrasting. J o d o k o n t" popierius tinka tik spausdinti kontaktiniu b d u . Suteikia nuotraukai alsv atspalv. Kad ir koks bna negatyvo kontrastingumo laipsnis, pozityve visos negatyvo detals gerai irykja. J o d o k o n t " labiau u kit ri fotopopieri vualizuojasi. Rykinant 1820 C temperatroje ilgiau negu 23 min, gali atsirasti geltonas vualis, ypa jeigu fiksaas nelabai rgtus (nevieias). is popierius gaminamas trij kontrastingumo laips ni. F o t o c v e t " spalvotasis popierius gaminamas dviej ri: spalvo toms kopijoms daryti i nemaskuot ir i maskuot negatyv. Leningrado fotopopieriaus fabrikas rio3MTMB, be mint ri, dar ileidia specialios paskirties fotopopieri Fotocvet-6" ir Pereslavlio chemijos fabrikas fotopopieri R a d u g a " . R e f I e k s i n i s maai jautrus fotopopierius. Labai kontrastin gas, todl skiriamas trichini original (brini, pieini, teks t) fo+okopijoms gauti tiesioginiu bdu (nenaudojant fotokamer). K a r t o g r a f i n i s fotopopierius savo sandara skiriasi nuo kit

tuo, kad fotoatvaizd kartu su emulsijos sluoksniu galima atskirti nuo pagrindo ir perkelti ant kitos mediagos. Kontrastingas d o k u m e n t i n i s fotopopierius ileidia mas su plonyiu (1 m 2 mas 100 g) popieriniu pagrindu. Tin ka techninei dokumentacijai daryti fotografiniu bdu. T e c h n o k o p i r" popierius tinka vairi dokument (net ra yt pietuku) fotokopijoms greitai padaryti. is popierius yra nejautrus, todl dirbant nebtinas laboratorinis apvietimas p a kanka pritemdyti dienos vies. Kopijavimui reikalingas specialus nesudtingas rengimas. R e g i s t r u o j a n t i s y < " l a b a i jautrus oscilografinis f o t o popierius, kuriam nereikia jokio apdirbimo. Naudojamas oscilograf ekrane gaunamoms kreivms urayti.

USIENINIAI FOTOPOPIERIAI Vokietijos Demokratinje Respublikoje ileidiami fotopopieriai enklinami kitaip negu tarybiniai. Fotopopieri kontrastingumas ymimas raidmis (jos raomos po popieriaus pavadinimo san trumpos), o paviriaus faktra ir popieriaus atspalvis bei storis skaitmenimis. Popieriaus kontrastingumui labiau pabrti etikets kratai nudaomi skirtingomis spalvomis:
Raids Raidi reikm Etikei spalva

EW W S N K H EH

Labai mao kontrastingumo M a o kontrastingumo Specialus (tarp normalaus ir ma o kontrastingumo) Normalus V i d u t i n i o kontrastingumo Kontrastingas Labai kontrastingas

Violetin Tamsiai alia viesiai alia Raudona Mlyna Mlyna Geltona

Kartoninis fotopopieriaus pagrindas ymimas 1. Jei pagrindas plonas, skaitmuo visai neraomas. Popieriaus atspalvis ymimas taip: 1baltas ir 2 gelsvas, taip pat rusvas (chamois). Popieriaus paviriaus faktra ymima itokiais skaiiais: 1 blizgus 2 pusiau matinis 2a aksomo imitacija
4. Fotografijos vadovas

3 matinis 3e gilus matinis 6 i l k o imitacija

7 raupltas 8 velnios faktros

ai
O) 3

k. a
-S OI

E oo

5
2

42 ~ O

<
C

a ui

Jeigu po raids, reikianios kontrastingumo laipsn, eina trienk lis skaiius, tai pirmasis skaitmuo r o d o pagrindo stor, antrasis popieriaus atspalv ir treiasis popieriaus paviriaus faktr. Pavyzdiui, uraas V R N 113" reikia: popierius V e p h o t o Portrat-Rapid", normalios gradacijos, su kartoniniu pagrindu, bal tas, matinis. Etikets kratai raudoni. Daug vairi fotopopieri gaminama Vengrijos LR. Didelio jaut rumo fotopopierius projekcinei spaudai vadinamas B r o m o f o r t e " . A n t tokio popieriaus padarytos nuotraukos bna gilaus melsvai juodo atspalvio. Spausdinimui kontaktiniu (taip pat ir projekciniu) bdu tinka si dabro bromochloridinis popierius F o r t e z o " . Nuotraukos gauna mos ilt ton. Dar iltesn ton galima gauti, naudojant p o p i e ri Fortezo B". Pastarasis ilgai nesensta. Savo ileidiamiems fotopopieriams rykinti firma rekomenduoja itokios sudties rykal:
V a n d u o (madaug 3 5 C ) Metolis Hidrochinonas Natrio sulfitas (bevandenis) Soda (bevanden) Kalio bromidas Vanduo 750 1 4 22 22 1 iki 1 ml g g g g g I

_i
10

01

o x

a o c

LU

x
UJ

(N X ca

ca

LU

m
LU

oo 00 i ca
LU

LU

_i 00 i

ca

ca

LU

o I

LU

ca

ca

LU

n * I

ca

LU

ca

LU

ai
ca

13

lentel

Popieriaus Fortezo" savybs Kontrastingumas, lyginant su alies fofopopieriais

r

C OI O C

<0

o ca

X ca

(N

X ca

*
X ca

oo X ca

co X ca

00

X ca

> 00

_j

-j

o X ca X ca

ro

X ca

r* X ca

ta
ca

, , mnzo kontrastingumo F-50

.i x ii' kontrastinnormalus gas F-70 F-71 F-74 F-75 F-78SM F-78V/L F-80 F-81 F-83V/L F-87 FRV/-2 F-90 F-91 F-94 F-95 F-98SM F-98V/L F-100 F-101 F-103V/L F-107 FRW-3 .

Pagrindas

Spalva

Paviriaus faktra

Plonas it Kartonas
ii

Baltas Gelsvas Baltas u u a Gelsvas Baltas

if

Blizgus u n Pusiau blizgus Pusiau matinis Smulkiai grdtas Matinis Blizgus Satino imitacija Pusiau matins faktros Pusiau matinis grdtas

01 -O > ra r o o E o o

o ca

IN

ca

Z ca

ca

o> ca

oo co ca

> > 00 ca

ca

-jZ ca

co r Z ca

r> T-

F-51 a: ca F-54 F-55 F-58SM F-58VVL

ca

a a u n n n

o a oo m

a oo ca

<N 00

a ca

a ca

o-i a 00 ca

00 00

3 a ca

O0

_i > > co a 00 ca

o
00

> ro a oo ca a oo ca ca

a ca

00

a ca

F-60 F-61 F-63VVL F-67

WL

a - &

oi ca oo

i Ji 00

IN

oo m

10 OO

ca

oo co

00 00 00

> 00

ca

1 00 ca

o r*

00

ca

oo ca

00 00

ra

r-. *7 oo ca

FRVV-1 co

/ 14 lentel

Popieriaus Fortezo B" lyginamoji lentel Kontrastingumas, lyginant su alies fotopopieriais mao kontratingumo kontrastin gas

doti maskuot film, kiek maiau reikia koreguoti purpurin. Deja, spalvoto popieriaus, kuriam nereikt balansini filtr, nra.
Atspalvis 15
P a v i r i a u s f a k t r a

53

_Pagrindas

lentel

Spalvotj fotopopieri asortimentas Spalvotojo p o p i e riaus pavadinimas I kokio negatyvo daromos nuotraukos

normalus

Indeksas F-50B F-54B F-55B F-58B F-60B F-63VVLB F-70B F-74B F-75B F-78B F-80B F-83V/LB F-90B F-94B F-95B F-98B F-100B F-103V/LB Plonas Baltas Kartonas Blizgus Pusiau matinis Smulkiai grdtas Matinis Satino imitacija

Kontrastingumas

tD-1 tt>-2 <t>-4 ct>-5 tt>-6

Fotocvet" Fotocvet"

Maai kontrastingas Normalus ir kontratingas Normalus ir kontratingas Maai kontrastingas Normalus

Nemaskuoto Nemaskuoto Maskuoto Nemaskuoto Nemaskuoto Maskuoto Nemaskuoto Nemaskuoto Nemaskuoto Maskuoto

SPALVOTJ FOTOPOPIERI KLASIFIKACIJA Spalvotj fotopopieri, kaip ir spalvotj film, emulsija yra daugiasluoksn (3.4 pav., b). Anksiau buvo gaminama 8 sluoksni emulsija, bet, pasikeitus gamybos technologijai ir emulsijos che minei sudiai, iuo metu beveik visos pasaulio firmos gamina fotopopieri su eiais emulsijos sluoksniais. Spalvotieji fotopopieriai yra skirti pozityviniam procesui foto kopijoms arba padidintoms nuotraukoms gauti i negatyv. Spal v o t o j o fotopopieriaus jautrumas viesai yra beveik toks pat, kaip U n i b r o m " tipo juodo-balto fotopopieriaus. Atsiradus negatyvinei maskuotai mediagai ( M " ) , alies pramo n pradjo gaminti special fotopopieri 03-4", o vietoje f o t o popieriaus 03-1 " ileidia pana, tik geresni savybi f o t o p o pieri 0 3 - 5 " , 03-6" ir R a d u g a " . Prie spalvotj priskiriami ir toniniai (Samovirirujuajasia" t i p o ) fotopopieriai. iuo metu j ileidiama trij spalv: sepijos, mlynos ir alios. Jie apdorojami spalvotajam popieriui skirtu rykalu, tik nuotraukos ieina kurio nors vieno atspalvio. Spalvotj fotopopieri garantinis laikas yra gana ribotas ( 8 12 mn.). J emulsijos skiriamoji geba maesn negu juod-bal t, todl spalvot nuotrauk rykumas visuomet maesnis. Be t o , perkant spalvotj fotopopieri, reikia atkreipti dmes ne tik garantin laik, bet ir vadinamuosius balansinius filtrus ( B C " ) , kurie paprastai bna paymti ant pakavimo. Tai skaiiai, rodan tys, kokios spalvos ir kokio intensyvumo reikia korekcini filtr, spausdinant fotokopijas. Pavyzdiui, jei ant pakelio urayta 1 2 0 30 0 0 " , tai reikia, kad spalvotasis popierius padidintai jaut rus geltonajai ( 1 2 0 " ) ir purpurinei ( 3 0 " ) spalvai, o ydrj spalv m a t o " normaliai. Vadinasi, tokio fotopopieriaus gelton spalv pozityviniame procese reikia smarkiai koreguoti arba nau-

Raduga" Fomacolor" Fortecolor" Agfacolor" ORV/OCOtOR"

Normalus Normalus Normalus Normalus Normalus

PN PM CN-4 CN Special CP-3 NC-3

FOTOGRAFINI MEDIAG LAIKYMAS Negatyvini fotoemulsij stabilumui padidinti naudojamos specia lios stabilizuojanios mediagos. Taiau, laikui bgant, emulsi joje vyksta sudtingi procesai, bloginantys emulsijos savybes: sumaja kontrastingumo koeficientas ir jautrumas viesai, suin tensyvja vualis. Ypa tai pastebima jautriuose filmuose ir vis ri spalvotose fotomediagose. Pagal valstybinius standartus kino juost garantinis laikas yra 24 mn. is terminas galioja, filmus laikant tinkamose slygose gamyklos pakavime. Normaliai per laikotarp emulsijos savy bs gali pakisti 2 5 5 0 % . Jautri ir ypa jautri film garantinis laikas 126 mn. Fotomediagos greiiau sensta laikomos netinkamose slygose patalpose, kuriose bna per aukta temperatra, utertas oras, per didel drgm. Ypa kenksmingi amoniako garai, sieros van denilio bei varikli imetamosios dujos. Mediagas ypa reikia saugoti nuo radioaktyvi ir Rentgeno spinduli. Negalima f o t o mediag laikyti kartu su chemikalais bei cheminiais tirpalais. Taip pat kenkia tiesioginiai sauls spinduliai.

54

Fabriko garantija galioja tik tuo atveju, jei fotomediagos laiko mos patalpose, kuri temperatra 1220 C ir santykin drgm ne didesn kaip 6 0 7 0 % . emoje temperatroje fotomediagos isilaiko geriau. Jautrius filmus rekomenduojama laikyti kamerose, kuriose temperatra emesn kaip 0 C. Taiau prie naudojant fotomediag, reikia leisti jai suilti, kad emulsija neaprasot. aldytuve galima laikyti fotomediagas tik tuo atveju, jeigu ja me nelaikomi valgomieji produktai. Msa ir uvis iskiria puvimo produkt m e r k a p t a n , kuris yra kenksmingas fotoemulsijai. Merkaptano yra taip pat ir dmuose bei dujose, iuo atveju f o tomediagos negali apsaugoti net polietileniniai maieliai, nes jie dmams yra pralaids.
Fotoemulsij viesos jautrumo sumajimo koeficientas Laikant aldytuve Laikant paprastai

Fotomediagoms apsaugoti nuo drgms tinka sandarios ds, polietileniniai maieliai, j kuriuos dar galima jdti pakuoto aky t mediag kalcio chlorido, silicio dioksido, silikagelio, saus ryi kruop ar kitoki mediag, sugeriani oro drgm. Fotopopieriai sensta dl t pai prieasi, kaip ir negatyvins mediagos. Fotopopieri normalaus veikimo laikas priklauso tiek nuo laikymo slyg, tiek ir nuo emulsijos sudties, todl garanti nis laikas kiekvienai popieriaus riai yra kitoks. Ilgiausiai nesensta U n i b r o m " , N o v o b r o m " , F o t o b r o m " f o t o p o p i e r i a i j garantinis laikas 20 mn. Tik 12 mnesi galima laikyti popieri B r o m p o r t r e t " , F o t o k o n t " , K o n t a b r o m " , J o dokont", Fotocvet".

Blogai laikosi fasuotos mediagos, jeigu jos laikomos kasetse, f o toaparate, suvyniotos j popieri. J emulsijos sausose patalpose perdisfa ir gali aparate sulinti, o drgnose patalpose emul sija sudrksta ir gali lengvai susibraiyti. Ypa nukenia spalvo tieji filmai, kuri prieaureolinis sluoksnis, svarbus spalv skyri mui, nuo drgms suyra. Taip pat drgm gali pakenkti ekspo nuotiems filmams, jei jie rykinami, praslinkus ilgesniam laikui. M a t tuo atveju sumaja emulsijos jautrumas viesai ir gali at sirasti f o t o r e g r e s i j a savaimingas slaptojo atvaizdo i r i mas. Drgnoje patalpoje, jungdamiesi su oro deguonimi, greiiau oksiduojasi rykinimo centrai. Fotoregresijos laipsnis priklauso nuo mediagos ries. Filmus laikant vienodose slygose, slapta sis atvaizdas vienose emulsijose beveik inyksta, o kitose gana gerai isilaiko. Fotoregresija maiausiai pastebima didelio jautru mo filmuose. Vis ri filmus rekomenduojama apdoroti neati dliojant dar ir dl to, kad ilgainiui atsiranda vualis ir padidja grdtumas.

 o d i o fotografavimas" svoka yra plati. Technine prasme tai kasei ir aparato paruoimas, ekspozicijos apskaiiavimas, rykumo nustatymas, kadro parinkimas ir t. t. Pirmiausia susipa inkime, kaip surandama ekspozicijos trukm. EKSPOZICIJOS TRUKM Ekspozicijos trukm priklauso nuo to, kokio jautrumo naudojama negatyvin mediaga, kiek atidaroma diafragma ir kokio stipru mo viesa apviestas fotografuojamas objektas. Du veiksniai filmo jautrumas ir diafragma, kuri reguliuoja pats fotografas, yra inomi. Ekspozicijos trukm atvirkiai proporcinga emulsi jos jautrumui ir apvietimo stiprumui. Fotografuojamo objekto apviestum geriausia imatuoti. I akies" ekspozicij gali nustatyti tik jguds fotografas arba kai fotografuojama praktikai jau ibandytomis slygomis. Teisingai parinkti ekspozicijos trukm bna ypa sunku, kai tenka foto grafuoti esant blogam apvietimui. Ypa tiksliai turi bti ekspo nuojama spalvotojoje fotografijoje. iais atvejais galima remtis tik specialaus prietaiso eksponometro parodymais. Ileidiami dviej konstrukcij fotoelektroniniai eksponometrai {4.1 pav.): su s e I e n i n i u f o t o e l e m e n t u ir su k a d m i o sulfido rezistoriumi, viesa, patekusi j s e I e n i n fotoelement, sukelia fotosrov, kuri ijudina galvanometro rodykl. Rodykl specialiame kalkulia toriuje parodo ekspozicijos trukm. Eksponometras su kadmio sulfido rezistoriumi veikia kitokiu prin<ipu. Kadmio sulfido rezistoriaus vara kinta priklausomai nuo patenkanios viesos kiekio. Kadmio sulfido rezistorius sujungia mas su elektros altiniu trimis akumuliatoriukais fl-0,06 arba elementu 3PU.53. Tokiu bdu gaunamas platesnis eksponometro veikimo diapazonas ir tikslesni ekspozicijos parodymai. Eksponometras su kadmio sulfido rezistoriumi tinka naudoti netgi p o zityviniame procese, didinant nuotraukas.

b
4.1 pav. Fotoelektronini eksponometr schemos: a eksponometras su seleno f o t o e l e m e n t u , b eksponometras su kadmio sulfido f o t o r e z i s t o r i u m i ; 1 se leno fotoelementas, 2 kadmio sulfido fotorezistorius, 3 maitinimo alti nis, 4 galvanometras, 5 r e g j i m o lauko ribotuvas, 6 papildomas rezis torius

Fotoelektroniniai eksponometrai yra labai jautrs stipriai viesai, ypa sauls spinduliams, kurie gali perdeginti fotorezisfori. Nau dojantis eksponometr iem (10C), reikia jj saugoti nuo al io, nes emoje temperatroje jo parodymai bna netiksls. Taip pat eksponometras blogai veikia, kai temperatra bna ar tima + 50C. Fotografuojant su juoda-balta juosta jros bei iemos peizaus arba elyje esanius objektus, kuriems giedras dangus suteikia ydr atspalvj (viesos altinio spalvin temperatra ypa aukta), reikia eksponometro ekspozicijos parodymus du kartus sumain t i . Darant spalvotsias nuotraukas, parodym mainti nereikia. Esant silpnam apvietimui arba fotografuojant tamsius objektus, eksponometr reikia ilgliau (bent 10 s) palaikyti atkreipt j f o tografuojam objekt, ir tik tada irti parodymus.
, . <

V A I Z D O RYKUMO NUSTATYMAS Vaizdo rykumas nustatomas (objektyvas fokusuojamas), naudo jantis specialiu atstumo taisu arba atstum skale, o jei aparate specialaus taiso nra, pridtiniu matuokliu. Taiau kartais rei kia, kad bt rykus ne vienas, bet keli objektai, nevienodai nu t o l nuo fotoaparato. Tuomet rykumo nustatymas yra k o m b i nuotas. Objektyvai su ilgu idinio nuotoliu turi ma rykumo juost, o su trumpu (kai rykumas orientuotas tuo paiu atstumu) didel.

Pavyzdiui, nustaius diafragm 8 " ir atstum 4 m, objektyv su vairiais idinio nuotoliais rykumo juostos bus itokios:
16 lentel i d i n i o nuotolis 135 mm 50 mm 35 mm Rykumo juosta 3,35,2 m 2,96,5 m 2 m co

Objektyvas Teleobjektyvas Normalus Plaiakampis

Tematika tai autoriaus krybinio darbo pradia, reikalaujanti minties gilumo ir ibaigtumo. Bemintis, iaip sau graus k a d r a s " menkavertis. Fotografo objektyvas turi bti nukreiptas tuos gy venimo reikinius, kurie jaudina ne tik pavienius asmenis, bet ir visuomen. KOMPOZICIJA Vienas svarbiausi menins fotografijos element yra k o m p o z i c i j a atskir nuotraukos element nepriekaitingas derinys. Visi nuotraukos komponentai linijin ir tonin perspektyva, o b jekto apvietimas, fotografavimo takas turi irykinti jos idj. Atskir element komponavimas yra krybinis procesas, kuriame pasireikia autoriaus asmenyb, pasaulira, gabumai. Pastaruoju metu linijin kompozicija traktuojama fotografijoje itin vairiai. Kartais ir vadinamoji iderinta" kompozicija suteikia nuotraukai ypatingo raikumo. Tad kompozicijoje svarbiausia ne taisykls, o autoriaus sumanumas. ia nra ir negali bti i anksto sudaryto r e c e p t o " . inoma, reikia siekti nuotraukos komponen t idstymo pusiausvyros, bet kartais didelei tamsiausiai plok tumai atsverti nuotraukoje pakanka maos pilkos arba baltos d mels ir atvirkiai. Svarbiausia kompozicijos uduotis nukreipti irovo dmes esmin objekt. ia turi bti tinkamai idstyti antraeiliai ir a lutiniai komponentai (ploktumos, linijos, viesiosios vietos ir e liai). Pagrindinis objektas nebtinai turi atsidurti kadro centre. Kompozicija bus labiau vykusi, jei tas objektas bus kuriame nors one (asimetrika kompozicija). Taip pat reikt vengti kompo nentus idstyti lygiagreiose bei statmenose linijose. Spalvotojoje fotografijoje pagrindiniam objektui pabrti tarnauja spalvos, o juodoje-baltoje fotografijoje spalvas atstoja apvieti mas, kuriuo galima nustelbti antraeiles detales. Seniau dailininkai ir meno kritikai idealia laik toki kompozicij, kai krinio komponent idstymas atitiko tam tikras proporcijas (4.2 pav.). Toks p l o t o suskirstymas vadinamas auksiniu pjviu". Ieit, kad nuotraukos formatas turt bti proporcijos 1:1,63. Taiau foto grafijoms taikomi kiti standartai: 1:1,3; 1:4; 1:2,5; 1:2; 1:1. Daikt aukt pabria status kadras, kurio matmenys santykiauja madaug 2 : 1 ; peizaui labiau tinka horizontalus 1:3 santy kio kadras ir f. t. Danai, nutolus nuo standartini format, nuo traukos gaunamos kur kas raikesns. Judani objekt fotografi joje, kuri atstovauja vis anr reportaai, linijin kompozicij kreipiama maiau dmesio. Jos vert sudaro veiksmas, bdinga iraika, dinamika. iuolaikinje meninje fotografijoje ypa d o mimasi vienu sunkiausi meno anr portretu.

Norint rykiai nufotografuoti nevienodai nutolusius nuo aparato objektus, reikia rykum nustatyti atstumui, atitinkaniam pagei daujamos rykumo juostos tredal. Pavyzdiui, jeigu fotografuo jamas objektas nutols nuo aparato 4 m ir tsiasi iki 10 m, t. y. 6 m, tai t atstum rasime, prie artimiausio tako atstumo (4 m) pridj 6 m ; 3 = 2 m atstum skalje nustatysime 6 m. i t a i sykl galioja vis ri aparatams, turintiems specialius taisus rykumui nustatyti. M O T Y V O PARINKIMAS Vertindami iuolaikin menin fotografij, neretai j lyginame su daile. Taiau, nors jas ir sieja tam tikra giminyst, fotografijos menas savo prigimtimi skiriasi nuo dails: jam bdinga sava tech nika, savi vaizdavimo aspektai. Jeigu dokumentinms nuotraukoms ir reprodukcijoms pakanka vien gero techninio atlikimo, menins fotografijos vert lemia pirmiausia t e m a ir jos s p r e n d i m a s , o menin technika turi tik perteikti autoriaus sumanym. Todl fotografas vis pirma p r i valo turti savo bsimojo krinio idjin ir menin sumanym. Vis laik meno visuomenin ir estetin vert objektyviai ver tinti manoma tik taikant joms marksistinius-lenininius estetikos k r i terijus, kurie reikalauja, kad meniniame krinyje bt giliai ir t e i singai vaizduojamas liaudies gyvenimas, irykinamos tos jgos, kurios lemia visuomens socialin ir dvasin paang. Ms fotografijos krybinis metodas socialistinis realizmas. Fotomenas, kaip ir visi kiti meno anrai, turi individuali bei na cionalini bruo. Japon, vengr, lenk, o pastaruoju metu ir lietuvi menines fotonuotraukas dl savito kolorito nesunku at skirti nuo kit taut fotograf darb. Kuriant lietuvikj tarybin fotomen, didels takos turjo ir tebeturi liaudikumo apraikos. J pdsakus daugiau ar maiau matome kiekvieno menininko darbuose.

Dirbant su trumpo idinio nuotolio objektyvais, portretinje nuo traukoje veidas ikraipomas itsta priek ir sustambja prie kin dalis. Be t o , dl objektyvo savybi gali per daug irykti fonas, nustelbdamas pagrindin objekt. Kas kita, jei daromas ga mybinis portretas, kur kartais fonas papildo turin, nes parodo ap link, kurioje fotografuojamasis asmuo dirba. Tam tikslui kartais fonas net specialiai apvieiamas proektoriais arba panaudoja mos vies atspindinios priemons. Portretinei nuotraukai beveik visada geriau tinka isklaidytos viesos apvietimas (jei tik atraus apvietimo nereikia paiam motyvui). Naudojant kontrin (kontrarin) apvietim, reikia saugoti, kad viesos spinduliai nepatekt objektyv. Apskritai apvietimo, kaip ir kompozicijos, parinkimas yra individualus rei kalas ir sprendiamas ne pagal kok nors ablon, o subtiliai, stengiantis sukurti estetik ir iraiking portret. Ypa tinkamai reikia parinkti apvietim, fotografuojant moni grupes.

INTERJERO

NUOTRAUKOS

P o r f r e t i n j e nuotraukoje kompozicija galina irykinti mo gaus asmenyb. Meniniu portretu galima vadinti tik toki nuo trauk, kurioje pavyko atskleisti tai, kas asmeniui bdinga p o z, mimik, ypa vidin, dvasin panaum". Tai daniausiai g e rai pavyksta, kai mogus fotografuojamas jam nepastebint. Deja, portretins nuotraukos daugiausia daromos pozuojant. Taip leng viau pasirinkti fotografavimo tak, tinkam apvietim ir domes n kompozicij. Taiau pozuojantis asmuo nesugeba laisvai jaus tis, ilaikyti bding veido iraik, todl daniausiai ekspresy vesns, vertingesns bna netiktai padarytos nuotraukos. Portretinms nuotraukoms daryti paviljonuose naudojami specia ls objektyvai ir fotokameros. Fotografuojant maesnio formato aparatais, reikia imti objektyvus su ilgesniais negu normals i dinio nuotoliais, btent:
N e g a t y v o matmenys mm 24X36 60X60 60X90 90X120

P a t a l p v i d (interjer) geriausia fotografuoti, esant archi tekt suprojektuotam apvietimui: teatro s a l e s a n t dirbtiniam apvietimui, mokyklos klas dienos viesai ir pan. Dienos vie soje patalpos vid patartina fotografuoti giedr dien, kai galima inaudoti ir tiesiogin, ir atspindim sauls vies. Papildomam patalp apvietimui tinka visi dirbtins viesos altiniai, jeigu j viesos pakanka apviesti tamsioms vietoms ir objektams, ypa architektros bei reljefo kontrams. Naudojant dirbtins viesos altinius, reikia stengtis fotografuojamus objektus jais apviesti i aukiau, kad nebt akiai neprast eli ir deformuoto vaizdo. Interjer nuotraukas labai pagyvina uiebti sietynai ir kiti vies tuvai. Jei reikia ilgesns ekspozicijos, viestuvai turi bti jungti tik labai trumpam, kad apie juos nesusidaryt per stiprios aureols. Fotografuojant patalpose, daniausiai tenka naudotis plaiakampiais objektyvais. Jei objektyvo ais su sienomis nesudarys 90 kampo, gausis rakursas ir sien linijos atrodys nelygiagrets. Be t o , visi trumpo idinio nuotolio objektyvai kratuose yra maes ns skiriamosios gebos, ir negatyvo kratai gaunasi tamsesni. 17 lentelje nurodyta, koks viesos kiekis tenka negatyvo kra tams, naudojant mao formato fotokamer objektyvus.

Apytikslis o b j e k t y v o n i o nuotolis mm

idi 70 120

180

240

1 7 lentel Objektyv viesos pralaidumo netolygumas

Objektyvo lis mm 28 35 50 85 135

idinio

nuoto-

Regjimo lauko kampas

N e g a t y v o sodrumas tuose (kai centre 1,0) 0,39 0,55 0,74 0,91 0,95

kralygus

75 63 45 29 18

FOTOGRAFAVIMAS DIRBTINJE VIESOJE Fotografuojant d i r b t i n j e v i e s o j e , susiduriama s u p r o b lemomis, kurioms isprsti reikia jgdi ir sugebjim. Naktinio fotografavimo technika yra tuo sudtinga, kad gatvi viestuvai ir kiti viesos altiniai yra vaizdo lauke ir vis j nemanoma u dengti tamsiais objektais. iuo atveju maai k tepadeda ir gaubtelis nuo sauls, nes jis gali objektyv apsaugoti tik nuo oni ns viesos bei nuo lietaus ar sniego. Be to, naktinse nuotrau kose turi bti matomi bdingi nakties atributai apviesti langai, degantys gatvi ibintai ir 1.1. Esant dideliems viesos kontrastams, reikia ypa tiksliai apskai iuoti ekspozicijos trukm. ia pasikliauti eksponometro parody mais negalima, geriau daryti kelet nuotrauk, taikant vairias ekspozicijas. Smarkiai diafragmuoti objektyv nra prasms, nes gerokai pailgt ir taip jau netrumpa ekspozicija. Fotografavimui nakt reikalingas stovas. Ypa efektingos nuotrau kos gaunamos fotografuojant po lietaus: lapias asfaltas arba grindinys atspindi viesas, paviesina elius ir sukelia daug domi atspindi. domios audringos nakties nuotraukos. Objektyvas nukreipiamas t dangaus dal, kurioje daugiausia aibuoja, uraktas atidaro mas ir paliekamas atdaras, kol tvykstels aibas. Ta pati technika taikoma fotografuojant fejerverkus. Mnulio viesoje beveik nemanoma fotografuoti, nes ji yra labai silpna. Jeigu mnulis bna vaizdo iauke, tai per 35 min (tiek reikia eksponuoti) jis paslenka kadre ir gauna elipss form. Naktins" nuotraukos daniausiai daromos dienos viesoje, nau dojant raudonus viesos filtrus (K-5,6X), o mnulis" montuoja mas, didinant nuotrauk. Darant nakt scenines nuotraukas cirke, teatre, reikia gerai inau doti stiprios proektori viesos sraut, nes vien rampos apvie timo nepakanka. Be to, reikia vartoti jautrius filmus (visoms nak tinms nuotraukoms) ir didelio viesos stiprumo objektyvus (1:1,5

arba 1:2). Fotografuojant i arti be teleobjektyv, galima naudotis impulsine lempa (blykste). I m p u l s i n i l e m p viesos impulsai esti pastovaus stipru mo, todl ekspozicij tenka reguliuoti vien diafragma. Impulsins lempos per labai trump laik ispinduliuoja galing viesos sraut. Atskir lemp impulso trukm yra 1/10001/5000 sekunds. Praktikai ji gali bti visa inaudota tik turint aparat su centriniu uraktu, nes jis mai atidengia vis vaizd. Fotoapa ratuose su uuolaidiniais uraktais uuolaidos slenka viena paskui kit, ir vaizdas atidengiamas ne i karto. Fotografuojant aparatais su uuolaidiniu uraktu, ekspozicija negali bti trumpesn kaip 1/201/30 s. Naudojant impulsines lempas, nuotraukos gaunamos ypa rykios ir negatyvins mediagos patamsjimo kreiv ymiai tolygesn, negu fotografuojant dienos viesoje arba apvieiant kaitrinmis lempomis. Be to, fotografuojant su impulsine lempa, negatyvai bna maiau kontrastingi, nyksta detals tolimesniame plane. is reikinys vadinamas u l t r a t r u m p o s e k s p o z i c i j o s efektu. Norint gauti tokio pat kontrastingumo negatyvus, kaip ir be blyks ts, reikia filmus rykinti 2 0 3 0 % ilgiau (iskyrus inversinius). Impulsins lempos nepakeiiama apvietimo priemon, darant reprodukcijas. Jos danai naudojamos ir fotografuojant sauls viesoje, kai norima suvelninti viesos kontrastus, impulsins lempos ypa tinka spalvotajai fotografijai, nes j spal vin temperatra yra artima sauls viesos spalvinei temperat rai atskir lemp svyruoja nuo 4000 iki 5500 K (sauls viesos vidutin spalvin temperatra 6200 K). Estijos TSR yra sukonstruotos naujo modelio impulsins lempos <t>HJl. ia galima naudotis i karto keliomis lempomis, nesujungto mis laidais. Tai galina panaudoti papildomus norimu atstumu i dstytus viesos altinius, kuri veikimas yra sinchronikai sude rintas su pagrindins lempos veikimu. REPRODUKAVIMAS Reprodukuojant (perfotografuojant) bet kok original, btina tiksliai nustatyti rykum. Tai manoma toli grau ne visais apara tais. iam tikslui geriausiai tinka veidrodins kameros arba tokios, kuriose rykumas nustatomas, naudojantis matiniu stiklu. Kit konstrukcij fotoaparatais reprodukcijas daryti yra labai keblu. Ma matmen original reprodukavimui naudojami t a r p i n i a i i e d a i arba umaunamieji liai. A b i priemons galina daryti fotonuotraukas i arti. Tarpiniai iedai (4.3 pav.) didina atstum tarp objektyvo ir idinio ploktumos, o glaudiamieji liai, u mauti ant objektyvo, pakeiia objektyvo idinio nuotol. Umau-

namuosius lius reikia imti ne stipresnius kaip 13 dioptrij, nes li optins paklaidos gali pakenkti vaizdo rykumui. Todl geriau naudoti tarpinius iedus.

rumo. viesos spinduliams prajus pro emulsij, apvieiamos tik tos vietos, kurios originale buvo baltos, o juodosios linijos lieka neeksponuotos, Fotopopieri apdorojus, gaunamas popierinis ne gatyvas, kurj galima retuuoti ir, kaip ir kiekvien prastin ne gatyv, spausdinti kontaktiniu bdu. Refleksinis popierius yra dviej ri: paprastas ir inversinis. Nau dojant pastarj, gaunamas i karto pozityvinis atvaizdas. Todl, norint padaryti daug kopij, reikia jas spausdinti tik i originalo. MAKRONUOTRAUKOS IR MIKRONUOTRAUKOS

4.3 pav. Tarpiniai iedai

Reprodukuojant nereikia smarkiai diafragmuoti objektyvo, nes paprastai bna nereikalinga platesn rykumo juosta. Optimali diafragma yra 8 " . Reprodukuojam original reikia apviesti tolygiai, viestuvus (arba impulsins lempas) idstyti tokiu kampu, kad nuo o r i g i nalo atsispindjusi viesa nepatekt j objektyv. Be to, iems dar bams, ypa kai originalai trichiniai, reikalinga speciali didels skiriamosios gebos kontrastinga negatyvin mediaga (<UT, Mikrat"). Geriausios reprodukcijos gaunamos tada, kai jos daromos i kar to dideli matmen, nereikia j didinti. Tam tikslui naudojami specials reprodukavimo arba paviljoniniai aparatai su d v i g u b o mis itraukiamomis dumplmis. Taip pat pramon ileidia dideli matmen specialias fototechnines meiagas. trichinius originalus labai paranku reprodukuoti, naudojant r e f l e k s i n fotopopieri. Daroma taip: laboratorinje viesoje ant originalo udedamas apverstas, t. y. emulsija j original, refleksinis popierius. Kad reprodukcija bt ryki, popierius i vir aus prispaudiamas stiklu ir stipria viesa i viraus apvieiamas (4.4 pav.). Apvietimo trukm priklauso nuo viesos altinio stip-

Visos fotonuotraukos skirstomos tris grupes pagal originalo ir negatyve gaunamo optinio atvaizdo dydi santyk: 1) nuotraukos, padarytos prastiniais fotoaparatais, kuri ne gatyvinis atvaizdas yra ne didesnis kaip viena penktoji o r i ginalo dalis (1:5), vadinamos n o r m a l i o m i s ; 2) ma objekt, nufotografuot naudojantis specialiomis priemonmis, nuotraukos, kuri negatyvinio atvaizdo mas telis originalo atvilgiu yra 1:520:1, vadinamos m a k r onuotraukomis; 3) labai ma (kartais net akiai nematom) daleli, nufoto grafuot naudojant specialias priemones bei mikroskop, nuotraukos, kuri negatyvinis atvaizdas yra daugiau kaip dvideimt kart didesnis u original, vadinamos m i k r onuotraukomis. Mikronuotraukoms daryti kartais naudojamos i t r a u k i a m o s i o s d u m p l s (4.5 pav.). Makrofotografij labai mgsta fotomgjai, be to, ji taikoma mokslini institut ir gamykl laboratorijose. S t e r e o s k o p i n m a k r o n u o t r a u k a galina nustatyti o b jekto matmenis, kai j tiesiogiai negalima imatuoti. Makronuotraukoms daryti ileidiami specials objektyvai mikroanastigmatai, koreguoti ma matmen originalams fotografuo t i . Taiau iam tikslui, ypa naudojant maesn diafragm, tinka ir normals anasfigmatai, jei makronuotrauka daroma ne didesnio kaip 1:1 mastelio. 2:1 ir d i desnio mastelio nuotraukoms reikia specialaus objektyvo arba paprast asimetrini anastigmat (Helios-40", M i r - 1 " , PO-50", P O - 5 1 " , Jupiter-3, 8, 9, 11, 12 ir 17"), kurie atsukami priekiniu liu aparat. Dirbant su pusiau asimetrikais anastigmatais (,,Orion-15", P O - 5 2 " , visais 4.5 pav. Itraukiamosios dumpls
5. Fotografijos vadovas

 U r a n " , O E f l - C " ir kitais CDEfl"), objektyv reikia atsukti tik tada, kai nuotraukos mastelis yra maesnis kaip 10:1. Atsuk si metrikos konstrukcijos objektyv priekiniu liu j aparato vid, jokio efekto, suprantama, negausime. Makronuotraukoms reikalinga labai tiksli ekspozicija. Mat iam reikalui naudojama kontrastinga negatyvin mediaga ir a p d o r o jama atitinkamais, kontrastingum didinaniais rykalais. Ekspozi cija priklauso nuo originalo ir negatyvinio vaizdo matmen san tykio. Elektromagnetinio eksponometro parodymai turi bti ko reguojami, kaip parodyta 18 lentelje.
18 lentel Ekspozicijos trukms pailgjimas, darant makronuotraukas Makronuotraukos mastelis su o r i g i nalu

1:10 1:5

1:3

1:2

1:1,51:1

3:1

4:

5:1

8:1

10:1 20:1

Ekspozicijos koe ficientas

1,2

1,4

1,8

2,2

2,8

4,0

16

29

36

81

121

441

STEREOSKOPINS

NUOTRAUKOS

S t e r e o s k o p i n i (erdvini) n u o t r a u k sukeliamas sp dis pagrstas ms regjimo fiziologine savybe, vadinama binokuliarikumu. Jei irsime i tos paios vietos kok nors objek t deine ir kaire akimi atskirai, tai matysime du skirtingus vaiz dus (stereoporas), nes tarp aki yra tam tikras tarpas, vadinamas stereoskopine baze, kuri vidutinikai lygi 63 mm. Stereoskopinms nuotraukoms daryti ileidiami specials dviej objektyv fotoaparatai ir specials priedai su dviem prizmmis, umaunami ant aparato objektyvo (4.6 pav.). Galima stereosko pin nuotrauk padaryti ir paprastu aparatu, fotografuojant i dviej matymo tak (4.7 pav.), arba i karto dviem vienas su kitu sukabintais aparatais. Kai fotografavimo stereoskopin baz lygi 63 mm, artimiausias fotografuojamas objektas turi bti ne ariau kaip u 3,25 m. No rint stereoskopikai nufotografuoti maiau nuo objektyvo nuto lusius objektus, reikia stereoskopin baz sumainti iki 21,5 mm, ir, prieingai, norint pabrti tolim objekt stereoskopikum, baz reikia praplsti. Dangaus knai fotografuojami kitais b dais: stereoskopin baz sudaro 2ems rutulio nueitas per tam tikr laik kelias. Pavyzdiui, Saturno stereoskopinei nuotraukai gauti reikjo tarp dviej fotografavim 24 vai. laiko tarpo stereobaz tada buvo 1,7 milijono kilometr.

i 00

4.7 pav. Priemon stereonuotraukai daryti

Pastaruoju laiku Taryb Sjungoje daug dirbama, tobulinant r a s t rins s t e r e o s k o p i j o s sistem, kuri galina stereovaizd matyti be stereoskopo. Atsirado nauja optikos aka h o I o g r af i j a, taikanti fotografijai lazeri technik.

VIESOS FILTRAI Juoda-balta fotografija skirting spalv objektus atvaizduoja pilka gama nevienodu intensyvumu. Naudojant ortochromatins sensi bilizacijos mediagas, altosios spalvos (violetin, mlyna, ydra) nuotraukoje ieina per viesios, o iltosios (geltona, raudona, oran in) per tamsios. Panchromatins mediagos veikia prieingai.

68

Netgi izoortopanchromatins emulsijos ikraipo tonus, nors laiko mos tobuliausiomis. Rezultatus galima pagerinti viesos filtrais. viesos f i l t r a i t a i jvairi spalv ir matmen spalvoti stiklai (arba tarp stikl dtos spalvotos folijos), taisyti rmelius, kurie usuka mi ant objektyv. Jie skirstomi k o m p e n s a c i n i u s ir s el e k t y v i n i u s (monochromatinius). Kompensaciniai viesos filt rai savo spalva papildo gamtoje esanias spalvas iki toki, kurias filmo emulsija labiau j a u i a " . Pavyzdiui, per gelton filtr yd ras dangus atrodo alios spalvos, todl nuotraukoje ieina kur kas tamsesnis, negu nufotografuotas be filtro. Selektyviniai viesos filtrai praleidia vienos spalvos spindulius, o kit spalv sulaiko. Tai raudoni, tamsiai ali, mlyni filtrai. Jie labai ikraipo spalvas, todl naudojami specialiems efektams gauti arba fototechnikoje. viesos filtrai ypa reikalingi, darant spalvot original reprodukci jas. Norint suinoti, kokios korekcijos reikalauja emulsija, reikia j itirti: nufotografuoti special test, kuriame greta spalvot yra p i l k langeli. Juodoje-baltoje nuotraukoje spalvot langeli atvaiz dai turi bti vienodo su greta esaniais pilkais langeliais sodrumo. Jeigu taip nra, reikalinga korekcija viesos filtrais.
19 lentel

alies pramons ileidiami viesos filtrai Filtr markiruot Filtr pavadinimas tarybini Ultravioletinis viesiai alsvas alsvas viesiai geltonas Geltonas Oraninis Raudonas ydras Neutralus ycD-1 X >K3-1,4X >K3-2X >K-1,4X >K-2X 0-2,8 X K-5,6X M,4X H-4X skirt eksportui Ekspozicijos pailgjimas dienos viesoje 1 1,4 2 1,4 2 2,8 5,6 1,4 4 dirbtinje viesoje 1 1,4 2 1 1,4 2 4 2 4 naudojant izomarkiruot yra

UV-1X YG-1,4X YG-2X Y-1,4X Y-2X 0-2,8 X R-5,6X B-1,4X N-4X

P a s t a b a . Ekspozicijos p a i l g j i m o koeficientai apskaiiuoti, panchromatins sensibilizacijos emulsij. Kit gaminam filtr tokia pat, skiriasi tik skaiiai, reikiantys f i l t r o intensyvum.

Jeigu testo altosios spalvos nuotraukoje atrodo tarsi per maai eksponuotos, tamsios, o iltosios spalvos atvirkiai, tai emulsi ja labiau jautri iltosioms spalvoms, kitaip tariant, yra superpanchromatins sensibilizacijos, ir reikalingas alsvas filtras. Taiau reikia vengti viesos filtr, kai jie nra btini, nes bet ko kios pridtins optins priemons maina objektyvo rykum.

U l t r a v i o l e t i n i s (bespalvis) viesos filtras skirtas fotografinei mediagai apsaugoti nuo kenksmingo ultravioletini spindu li poveikio. Rekomenduojamas fotografuojant kalnuose, prie jros. Ypa naudingas spalvotosios fotografijos praktikoje. a l s v i e j i viesos filtrai juodoje-baltoje fotografijoje yra b e ne populiariausi. Jais pasiekiamas spektrinis jautrumas, artimiau sias ms regos organ spektriniam jautrumui. ie filtrai sulaiko dal mlynj ir raudonj spinduli ir teisingai perteikia ali spalv, kurios gamtoje apstu. Jie gerai iskiria debesis ir dang. Filtrai tinka ir portretams fotografuoti, tiek esant natraliam, tiek dirbtiniam apvietimui. G e l t o n a s i s filtras i dalies sulaiko ultravioletinius ir mlynuo sius spindulius, todl padidina saulto peizao, eli kontras tus ir irykina debesis. Efektyviai veikia, fotografuojant kalnuose, prie jros ir saultus iemos peizaus. O r a n i n i s filtras veikia kur kas stipriau negu geltonasis. Jis paalina k, smarkiai padidina vaizdo kontrastus. Tamsina mly n ir ali spalv, o oranin ir raudon viesina. Tinka re produkuojant mlynos spalvos brinius. Gali bti naudojamas didinant nuotraukas, kai reikia padaryti kontrastingesn atvaizd. R a u d o n a s i s viesos filtras veikia panaiai, kaip oraninis, bet kur kas veiksmingiau. Naudojamas, norint gauti nuotraukoje paviesintus raudonus objektus arba labai tams dang. Sault dien su raudonu filtru galima gauti mnesienos" spd. Da rant su juo portretines nuotraukas, panaikinamos strazdanos, pa tamsja ydros akys, smarkiai paviesja plaukai ir veido oda. Taiau filtro negalima naudoti, dirbant su ortochromatins sensi bilizacijos mediagomis. y d r a s i s viesos filtras sulaiko oraninius ir raudonuosius spindulius. Naudojamas, norint sumainti sauls apviest objekt kontrastus arba peizainse nuotraukose parykinti atmosferos k. Ypa naudotinas, dirbant su didelio jautrumo (pvz., 250 stand. vnt.) filmais dirbtinje viesoje. M l y n a s i s filtras veikia panaiai, kaip ir ydrasis, tik kur kas efektyviau. N e u t r a l u s viesos filtras yra skirtas viesos srautui sumainti, esant per stipriam apvietimui, t. y. kai reikia fotografuoti stiprio je viesoje maai diafragmuotu objektyvu. Poliarizacinis viesos filtras (Poliaroidas") (no) galma panaikinti blyksnius bei atspindius, fotografuojant blizganius objektus, stiklintus paveikslus, vitrinas ir pan. (4.8 pav.). ie filt rai pagaminti i mediagos, kuri poliarizuoja viesos spindulius. Tai Islandijos pato kristalai, turmalinas, gerapatifas ir kt. Prakti koje labiausiai tinka pastarasis, nes net 0,1 mm storio ploktel gerai poliarizuoja vies.

69

4.9 pav. Spindulius sklaidanio f i l t r o poveikis

Poliarizaciniai filtrai sudaryti i dviej lygiagreiai sudt poliaroid, kuri priekin galima sukioti ir nustatyti reikiamu kampu. Poliarizacin filtr paranku naudoti veidrodinse kamerose. Ne turint j, reikia poliaroidus taip nustatyti, kad inykt nereikalin gi blyksniai bei atspindiai, o po to, nekeiiant padties, umau ti filtr ant objektyvo. Poliarizacinio filtro veikimo rezultatas priklauso nuo k a m p o , kur sudaro objektyvo ais su fotografuojamo objekto paviriumi. Didiausias efektas gaunamas tada, kai tas kampas lygus 3 3 (vandeniui 37 ). Ekspozicijos trukm reikia padidinti 34 kartus. D i f u z o r i a i (vies sklaidantys stiklai) naudojami, kai norima ivengti per atraus rykumo. Difuzori sudaro plokias stiklas, ant kurio paviriaus yra ikils skrituliai (gali bti ir kitos formos), sklaidantys vies. Umovus j ant normalaus objektyvo, gauna mos tokios velnios nuotraukos, lyg bt fotografuotos specialiu portretiniu objektyvu. Ekspozicijos didinti nereikia. Difuzoriai nerekomenduotini spalvotajai fotografijai, nes jie skai do spalvas. Naktinse nuotraukose, kuri kadr patenka gatvs ibintai, ga lima gauti savotik efekt, panaudojus s k l a i d o m j filtr . Tai paprastas stiklas, ant kurio ibraiyti kvadratai bei vaig duts. Tok filtr nesunku pasidaryti paiam: nuvalius stikl

acetonu, galima linijas nubraiyti skaidriu laku. Filtr reikia u mauti ne ant objektyvo, kaip paprastai, bet ant sauls gaubtelio, kad bt nutols nuo objektyvo per 34 cm (jeigu objektyvo idinio nuotolis 50 mm). Ekspozicijos didinti nereikia. Su iuo filtru padarytose naktinse nuotraukose visi iburiai skleis" spin dulius, kurie pagyvins nir nakties vaizd (4.9 pav.). Fotografijai naudojami ir kitoki specials filtrai: pusfiltriai, filtrai, skirti fotografuoti ultravioletinje bei infraraudonojoje viesoje'. Pastarieji labiau taikomi mokslinje fotografijoje.

5. NEGATYVINIS PROCESAS

Eksponuoti filmai chemikai apdorojami specialiais tirpalais. Pir miausia irykinami, po to nuskalaujami vandeniu, fiksuojami, in tensyviai plaunami vandeniu ir diovinami. Jeigu reikia, negaty viniai atvaizdai silpninami ar stiprinami. Be t o , neretai tenka negatyvus retuuoti. Visos ios operacijos sudaro negatyvin proces. SLAPTASIS ATVAIZDAS Fotografines mediagas padaro jautrias viesai sidabro halogeni d a i : sidabro bromidas (AgBr), sidabro chloridas (AgCI), sidabro jodidas (AgJ). Emulsijoje jie sudaro mikrokristalus, kuri kubinje gardelje yra isidst simetrikai teigiami sidabro ir neigiami halogeno jonai (5.1 pav.). Tai ideali kristali ns gardels sandara. Taiau tokios sandaros kristalas nra jautrus viesai. Todl, gaminant fotoemulsij, mikrokristaluose sudaroma ne taisyklingum terpiama metalinio sidabro. Tie garde ls netaisyklingumai vadina mi jautrumo viesai centrais. Kai viesos srautas krinta f o 5.1 pav. Sidabro b r o m i d o kristalin gar toemulsijos mikrokristalus, jo d e l kvantai atpalaiduoja i halo g e n i d o jon elektronus. Likusius neutralius halogenido atomus absorbuoja elatina arba jie ieina duj pavidalu aplink. Lais vieji elektronai susitelkia jautrumo viesai centruose ir neutrali Halogenais vadinami D. M e n d e l e j e v o lentels V I I grups elementai ras ( f o t o g r a f i j o j e nevartojamas), chloras, bromas ir jodas. fluo

zuoja aplinkinius sidabro jonus. Tokiu bdu jautrumo centruose susitelkia metalinis sidabras, ir jo dalels bna tuo didesns, kuo daugiau viesos kvant paveikia fotoemulsij. Taiau po trumpo apvietimo fotoaparate susidaro tokios maos laisvo sidabro dalels, kad emulsija pastebimai nepatamsja. Todl viesos su kelti emulsijos pokyiai vadinami s l a p t u o j u a t v a i z d u . RYKINIMAS Slaptasis atvaizdas paveriamas matomu atvaizdu, veikiant emulsi j specialiomis cheminmis mediagomis. is procesas vadinamas r y k i n i m u . Veikiant rykinaniajai mediagai, slaptojo atvaiz d o idiniuose r y k i n i m o c e n t r u o s e toliau isiskiria sidabras i viesos paveikt mikrokristal. Kuo stambesni buvo susidar rykinimo centrai, tuo spariau vyksta is procesas. I siskyrusio sidabro grdeliai jau sudaro matom atvaizd. iuolaikins negatyvins mediagos (pvz., izoortopanchromatins) yra jautrios beveik visoms spalvoms, todl turi bti rykina mos visikoje tamsoje. Laboratorinio apvietimo tamsiai raudonoje viesoje gali bti rykinamos ortochromatins ( I z o o r t o " , I z o c h r o m " ) mao jautrumo mediagos. Panchromatins sensibiliza cijos mediagos gali bti rykinamos, naudojant tamsiai alios spalvos special apsaugin filtr. Rykinimo pabaiga nustatoma dviem bdais: vizualiai stebima rykinimo eiga arba i anksto numatoma trukm. Vizualinis rykinimo bdas yra patikimesnis, nes rykinimo trukm galima skmingai numatyti tik tada, kai naudojamas gerai ino mas, vieias rykalas. Gana paprasta raudonoje viesoje vizua liai rykinti ortochromatins mediagas. Taiau yra keblum su izoorfopanchromatinmis emulsijomis, kurios vualizuojasi ir nuo raudonos, ir nuo tamsiai alios viesos. Kratutiniu atveju jas g a lima rykinti panaiu vizualin metodu: greta bakelyje rykinamo filmo kitame inde su tuo paiu rykalu viesoje rykinama filmo atkarpl. Kai atkarpl i emulsijos ir pagrindo puss pasidaro visikai juoda, pagrindinis filmas bakelyje bus taip pat irykjs. Negatyvinis atvaizdas pradeda rykti, prajus tam tikram laiko tarpui. Tas laikas vadinamas i n d u k c i j o s p e r i o d u . Greitai veikiani rykal indukcijos periodas esti trumpas, o ltai vei kiani ilgas. Negatyvinis vaizdas greiiau irykja tada, kai emulsija bna pereksponuota. gudus i indukcijos periodo gali ma sprsti, ar filmas buvo gerai eksponuotas, ar rykalas pakan kamai gerai veikia. Remdamasis indukcijos periodu, Votkinsas (VVatkins) sudar len tel kai kuri rykal orientacinei rykinimo trukmei apskaiiuoti. Ji randama, slaptojo atvaizdo indukcijos period padauginus i lentelje nurodyto periodo.

20

lentel

Kai kuri rykal orientacin rykinimo trukm Rykinanioji mediaga Daugiklis

Amidolis Glicinas su soda Glicinas su potau Hidrochinonas Metolis M e t o l i s ir hidrochinonas Pirogalolas Adurolis Pirokatechinas Rykinimo temperatra

20 8 12 56 2230 1314 57 5 9 20 C

Norint i ankslo numatyti negatyvins mediagos rykinimo truk m, reikia inoti rykalo veikim. Pasikeitus temperatrai, tas pats rykalas gali veikti kitaip, be t o , gali smarkiai pasikeisti negatyvi nio atvaizdo kontrastingumas. Irykinta negatyvin mediaga fiksuojama. Rykal sudtis Rykinimui naudojami tirpalai, kuri pagrindins sudtins dalys yra itokios: 1) tirpiklis (vanduo); 2) rykinimo mediaga (arba kelios mediagos); 3) konservavimo (sauganti nuo greitos oksida cijos) mediaga; 4) rykinim greitinanti mediaga (armas); 5) antivualin bei proces stabdanti mediaga. Kai kurios rykinimo mediagos gali veikti be armo, o kai ku rioms nereikia antivualini pried. Fotografinei emulsijai apdoroti skirtos rykinimo mediagos yra benzolo ir pirozololo dariniai. Pirmajai grupei priklauso metolis, hidrochinonas, parafenilendiaminas, antrajai daugelis media g, kuri populiariausia fenidonas. Tirpal ruoimas. Prie pradedant ruoti tirpal, reikia surinkti vi sas recepte numatytas chemines mediagas. Jeigu kurie nors che mikalai pakeiiami kitais, btina isiaikinti pakaital proporcijas. Kad neusitert svarstykls, chemikalus reikia sverti, padjus ant abiej svarstykli lkteli vienodo dydio popieriaus lapelius. Sveriant leistini tokie didiausi netikslumai: juodai-baltai fotogra fijai 10%, spalvotajai 1 % . Pravartu inoti, kad sveriant galima naudotis kaip svarsiais ta rybinmis monetomis: 1 kp sveria 1 g, 2 kp 2 g, 3 kp 3 g, 5 kp 5 g. Pagrindinis chemikal tirpiklis yra distiliuotas arba virintas nusi-

stojs vanduo. Tai ypa svarbu, gaminant rykalus. Kiti tirpalai (fiksaas, proces stabdanios mediagos ir kt.) gali bti g a m i nami, vartojant gamtinj (vandentiekio, jei nechloruotas) var vandenj. Chemins mediagos visada tirpinamos recepte nurody ta tvarka. Beveik visi chemikalai geriau tirpsta kartame vandenyje. Vieni j tirpdami atima ilum, kiti, atvirkiai kelia vandens tempera tr, o kai kurie kartame vandenyje netenka chemini savybi. Todl reikia inoti kiekvienos chemins mediagos bdingas sa vybes ir kiekvienai tirpinant taikyti tam tikr temperatros reim. Paprastai rykalams gaminti imamas iltas, madaug 3040 C temperatros, vanduo. Pravartu inoti, kad kartame vandenyje negalima tirpinti kalio metabisulfito, natrio bisulfito, natrio arba kalio arm, fenidono, bevandenio natrio tiosulfato. Kristalin natrio tiosulfat rekomen duojama tirpinti 5060 C temperatros vandenyje. O tirpinant boraks, reikalingas dar kartesnis vanduo. Jeigu recepte nurodytas metolis, jis visais atvejais tirpinamas pir mas (ypa prie arm), o jeigu metolio nra, vis pirma reikia tirpinti natrio sulfit. Paprastai, jeigu recepte neparayta kitaip, chemini mediag kiekiai bna nurodyti vienam litrui gatavo tirpalo. Todl pradioje chemikalams tirpinti vandens reikia imti maiau (apie 750 ml), o visas mediagas itirpinus, dar pilti tiek vandens, kad tirpalo tris bt 1 I. Kai kuri btin chemini mediag reikia visikai ma kieki. Tiksliai gramo dalis atsverti sunku, todl kai kurias chemines me diagas rekomenduojama vartoti itirpintas. Pavyzdiui, vietoj 2 g kalio b r o m i d o galima imti 20 ml 10% kalio b r o m i d o tirpalo. Tam tikslui 10 g kalio bromido itirpinama vandenyje taip, kad b e n d ras tirpalo tris bt 100 ml, o vliau operuojama tik tirpalo triais. Norint paspartinti tirpim, reikia stambesnius kristalus susmulkinti porcelianinje grstuvje ir tirpinti, be paliovos maiant stikline lazdele. Be t o , reikia laikytis vienos bendros taisykls: chemika lus berti vanden, o ne pilti vanden ant saus chemikal, nes prieingu atveju gali susidaryti gumulliai. Norint pasigaminti tikslios koncentracijos tirpal (o tai ypa svarbu spalvotajai f o t o grafijai), btina naudotis sugraduotomis menzromis ar matuok lmis, kuriomis galima tiksliai imatuoti tirpalo tr.
Kartais reikia i dviej v i e n o d o s sudties, b e t skirtingos koncentracijos t i r p a l gauti tam tikros koncentracijos trei tirpal, p a v y z d i u i , i dviej 25 ir 10% tirpal 1 2 % tirpal. iuos skaiiavimus p a t o g u atlikti, sudarius striaini schem: kairje pusje uraomos turim tirpal koncentracijos (skaiiai 25 ir 10). V i d u r y j e uraoma r e i k a l i n g a t i r p a l o koncentracija (12). Pastarj reikia atimti i didesns k o n centracijos (25) ir gaut skaii (13) urayti deinje pusje v i e n o j e e i l u t j e

su antro t i r p a l o koncentracija (10). Po to i reikalingos k o n centracijos (12) atimama maesnioji i turim tirpal koncentra cij (10) ir skirtumas (2) uraomas v i e n o j e eilutje su p i r m o jo t i r p a l o koncentracija (25). Deinje pusje rayti skaiiai r o d o , kiek dali reikia paimti to t i r p a l o , ties kuriuo stovi rastieji skaiiai. iame p a v y z d y j e , n o r i n t gauti 12% tirpal, reikia paimti 2 dalis 2 5 % t i r p a l o ir 13 dali 10% t i r p a l o . Kartais reikia i labiau k o n c e n t r u o t o t i r p a l o paruoti maiau koncentruot. Tam tikslui t a i p pat tinka striaini schema. Sakysime, norime suinoti, kokiu vandens kiekiu reikia pra skiesti 3 5 % tirpal, kad gautume 10% tirpal. iuo atveju v a n d u o laikomas 0% koncentracijos t i r p a l u . Analogikai anks tesniajam p a v y z d i u i randame, kad iuo atveju turime imti 25 dalis vandens ir 10 dali 3 5 % t i r p a l o .

RYKAL SAVYBS Rykalai skiriasi chemine sudtimi, mediag santykiu ir koncent racija. J veikim apibdina ios pagrindins savybs: selektyvu mas, aktyvumas, poveikis fotomediagos kontrastingumui, g r dtumui, jautrumui viesai ir naumas. Rykalas turi veikti s e l e k t y v i a i , t. y. taip, kad slaptasis vaizdas irykt anksiau negu neleistinai suintensyvja vualis. Deja, i savyb bdinga ne visiems rykalams. R y k a l o a k t y v u m a s lemia rykinimo trukm i r vis pirma priklauso nuo rykinanios mediagos. Pavyzdiui, metolis vei kia kur kas aktyviau u hidrochinon. Taiau danai aktyvum iemia ne rykinanti, bet skatinanti mediaga (armas). Dl skir tingos armo koncentracijos vienais rykalais tenka rykinti va land ir ilgiau, o kitaiskelias sekundes. Ypa rykalo aktyvu m didina natrio ir kalio armai, taip pat auktesn temperatra <pvz., 2527 C). Pagal aktyvum rykalai skirstomi ltai veikianius, normalius, greitai ir ypa greitai veikianius. Normaliai veikia rykalai su karbonatiniais armais (soda, potau), ltai veikia rykalai su silp nais armais (boraksu). Rykalo aktyvumas padidja, jeigu rykinimo metu filmas arba rykinimo bakelis nuolat judinamas. Iimt sudaro s t o v i n t i e j i " ry kalai, kuriais rykinami filmai turi bti ramybs bsenoje. Taiau tokie rykalai naudojami retai, nes j ilga rykinimo trukm (11,5 vai.). Kai rykinama normaliais rykalais nejudinant, emulsij sisunks rykalas isieikvoja nevienodai, nes labiau viesos paveiktose vie tose vaizdas irykja greiiau. Kai rykinimo procesas ltas, i sieikvojs rykalas pakankamai papildomas dl natralios difuzi jos. O kai rykinimo trukm normali (pvz., 10 min) arba trumpa, kad difuzija vykt spariau, rykinam mediag tenka be palio-

vos judinti. Pastebta, kad judinant slaptasis vaizdas irykja kur kas greiiau. Rykalo difuzija turi ypa didel reikm tada, kai fotografins mediagos emulsija sudaryta i dviej ar daugiau sluoksni (.dvisluoksns yra prastini siaurajuosi film emulsijos). Kadangi virutinis (pagrindinis) sluoksnis yra jautresnis viesai u apatini, jame slaptojo vaizdo centr bna daugiau ir spariau eikvojasi rykalas. Apatiniame sluoksnyje rykalas ilgiau ilieka potencialus. Tarp sluoksni ima cirkuliuoti dvi prieprieins difuzins srovs: i virutinio emulsijos sluoksnio j apatin difunduoja isieikvojs rykalas, o i pastarojo virutin geras, dar neisieikvojs. Dl to virutinio emulsijos sluoksnio negatyvinio atvaizdo kratuose atsiranda juosvi, o apatinio atvaizdo viess kontrai. Emulsijose difuzijos poveikis praktikai maai pastebimas. Kas kita, kai negatyvas kontratipuojamas. Viena svarbiausi negatyvinio atvaizdo charakteristik yra k o n t r a s t i n g u m a s . Jis daugiausia priklauso ne nuo rykalo sudties, o nuo rykinimo trukms: ilgiau rykinant, atvaizdo kontrastingumas didja. Taiau maksimal kontrastingum mano ma gauti tik specialiais rykalais. Spariausiai kontrastingumas didja rykinimo pradioje, pirmo siomis minutmis. Kai atvaizdo kontrastingumas pasiekia maksi mum, reikia rykinim nutraukti, nes ima rykti vualis. Normals negatyv kontrastingumo koeficientai (y) yra itokie:
portreto vairi siuetini nuotrauk nuotrauk spaudai kino pozityv tonini r e p r o d u k c i j trichini r e p r o d u k c i j Rentgeno nuotrauk 0,5 0,81,2 0,8 iki 1,8 2,0 4,0 3,0

o is chemikalas fte tik konservuoja emulsij, bet ir smulkina sidabro halogenido kristalus, neleidia jiems susitelkti didesniais grdeliais. | smulkiagrdius rykalus paprastai nepatariama dti stipriai veikiani arm, kurie pernelyg spartina rykinim. Be t o , kad emulsija bt smulkiagrd, rykinimo procesas turi vykti ltai, tolygiai. Ypa tai svarbu filmams, kuriuose yra kadr, nu fotografuot vairaus apvietimo slygomis.
21 lentel

79

Ekspozicijos ir rykinimo trukms koregavimas, atsivelgiant fotografuot objekt Ekspozicija Objektas t r u m p . % i l g . 7o Peizaas apsiniaukusi kanot dien 20 Sauls apviestas peizaas 10 M i e s t o g a t v i s , moni grups, p e i z a as sault dien Peizaas prieprieinje viesoje su p r i e k i n i u planu Tamss objektai stipriai apviestame fone viesios patalpos vidus, siauros gatvs sault dien Kontrastingi o b j e k t a i Rykinimo trukm ~~ trump. % i l g . % 2030 20

100 200 300 500

20 30 3040 50

Norint gauti pageidaujamo kontrastingumo negatyvin atvaizd, btina koreguoti rykinimo trukm, atsivelgiant objekto p o b d ir ekspozicij. Deja, tai bna ypa keblu, kai vien filmo juos t nufotografuojami vairaus apviestumo ir kontrastingumo o b jektai. Geriausia, atsivelgiant objekt pobd, koreguoti ir ekspozicijos trukm, ir atitinkamai rykinimo trukm, kaip nuro dyta 21 lentelje. Vis fotografini mediag struktra yra g r d t a . Stambiausio grdtumo yra labai jautrios (130 ir daugiau standartini vienet) emulsijos, smulkiausio maai jautrios (32 ir maiau standartini vienet). Grdtumas dar priklauso ir nuo rykal, kurie naudo jami negatyvui rykinti. Pagal i savyb rykalai skirstomi nor malius, smulkiagrdius ir stambiagrdius. Smulkiagrdiai ry kalai gerokai maina grdtum, nes juose yra natrio sulfito,

Apdorojamos fotomediagos j a u t r u m a s v i e s a i taip pat priklauso nuo naudojam rykal. Gamyklose fotografini mediag jautrumas nustatomas bandy mais, naudojant sensitometrinius prietaisus, pastovios sudties rykal (standartin Nr. 2), grietai standartizuot apvietim ir apdorojimo slygas. Tik tokiomis pat slygomis galima nustatyti fotografini mediag vardin jautrum viesai. Pakeitus rykalo sudt, temperatr ir rykinimo trukm, emulsijos jautrumas ga li padidti ar sumati net iki 18 kart. Atsivelgiant rykal poveik fotomediagos viesos jautrumui, jie skirstomi standartinius (juose irykinti negatyvai bna var dinio jautrumo), padidinanius jautrum viesai ir j sumainan ius. Payvzdiui, natrio sulfitas maina filmo jautrum, nes tirpina emulsijos sidabro halogenid. Taip pat rykinimo pradioje jaut rum maina kalio bromidas, bet, ilgiau rykinant, jautrumas vl padidja. Emulsijos jautrum veikia ir tirpalo p H . Rykal n a u m apibdina j i e i k v o j i m o n o r m o s . Beje, jos priklauso ne tik nuo paties rykalo sudties, bet ir nuo t o , kokios fotografins mediagos rykinamos. Pavyzdiui, tame paiame rykalo kiekyje fotopopieriaus galima rykinti kur kas

daugiau negu negatyvins mediagos, nes pastarosios emulsi joje yra ymiai daugiau sidabro drusk. Erdmanas (H. Erdtman) svarbiausias rykinanias mediagas i dst pagal naum itoki eil: 1) metolis (naiausias); 2) d i metilaminofenolis; 3) paraaminofenolis; 4) metolis ir hidrochino nas; 5) hidrochinonas (isieikvoja greiiausiai). Rykinant i fofoemulsij j rykal patenka itirp bromidai, k u rie gerokai ltina rykinimo proces. Be to, rykale nuolat kau piasi rykinani mediag oksidacijos produkt, maja arm koncentracija ir, suprantama, kinta tirpalo pH. Visa tai blogina rykalo savybes: pailgja rykinimo trukm, sumaja kontras tingumas. Inaudot iki tam tikros ribos rykal dar galima atnaujinti r e g e n e r u o t i . Tam tikslui j pilama r e g e n e r u o j a n i o t i r p a l o , kurio sudtis panai, kaip ir paties rykalo, tik nra kalio bromido.
22 lentel

giliai paveikti emulsijos, ir dl to normaliai irykja tik virutinis emulsijos sluoksnis, nukenia negatyvo sodrumas ir kontrastin gumas. Be t o , praskiestas rykalas greiiau isieikvoja ir oksiduo jasi negu normalios koncentracijos rykalas, dl to kartais labiau irykja negatyvo vualis. Ypa tai bdinga greitai besioksiduojantiems rykalams (pvz., pirogalolo). Naudojant praskiest rykal, vis pirma, gerokai pailgja ry kinimo trukm, nepakankamai apviestose negatyvo vietose gali likti nerykios detals, sumaja kontrastingumas. Taiau filmo jautrumas beveik nesumaja. Negatyvinis atvaizdas bna ypa velnus ir rykesnis negu irykinus neskiestu rykalu. Ne visus rykalus galima skiesti vandeniu. Geriau skiesti tokius rykalus, kuri sudtyje yra daugiau armo ir maiau natrio sul fito. Nepatariama didesniu kaip 1:2 santykiu skiesti vandeniu standartinio rykalo Nr. 2, D-76 ir pan., nes tuomet tirpale d o m i nuos natrio sulfitas, kuris stabdys rykinimo proces, ir bus j u n tama armo stoka. RYKAL PATVARUMAS Pagaminti rykalai ilgiau laikomi sugenda. J patvarumui labai svarbu laikymo slygos. Greiiausiai genda vartoti ir atviruose induose palikti rykalai. Pavyzdiui, paliktas vonelje vartotas rykalas sugenda per 1012 vai. Geriausia rykalus laikyti iki kamio pripildytuose gerai ukimtuose induose. Visiems ry kalams kenkia aukta temperatra ir dienos viesa, todl juos r e i kia laikyti vsioje tamsioje vietoje. 1012C temperatroje rykalus galima ilaikyti kone dvigubai ilgiau. Jeigu spalvotasis pozityvinis rykalas brandinamas aldy tuve, tai fotopopieriuje gaunamas kur kas maesnis vualis negu brandinant normalioje temperatroje, o spalvotojo negatyvinio rykalo savybs isilaiko vietoj 2 savaii beveik 2 mnesius. Smulkiagrdis rykalas pilname hermetikame inde puikiai isi laiko 6 ir daugiau mnesi. Taiau iki puss pripiltame butelyje j galima laikyti tik 2 mn., o neukimtame inde sugenda p e r 48 valandas. Normalius rykalus, kuriuose yra karbonatini arm ir palyginti maai natrio sulfito, galima laikyti dvigubai trumpiau negu smul kiagrdius. eis kartus greiiau sugenda rykalai su kalio arba natrio armais negu su karbonatiniais. Norint ilgiau isaugoti rykal, nepiln butel reikia mesti stik lini rutuliuk ir tuo bdu pakelti tirpalo lyg iki kamio. Netu rint stiklini rutuliuk, rykal galima lainti keliolika la e t e rio ir butel sandariai ukimti (geriau guminiu kamiu), kad ete ris neigaruot. itaip laikomas rykalas tinka vartoti labai ilgai (kelet met).
6. Fotografijos vadovas

Optimals rykinani mediag kiekiai tirpaluose Rykinanti mediaga M e d i a g o s kiekis g/l

Amidolis Hidrochinonas Glicinas Metolis Paraaminofenolis

46 510 17 6 36

Gaminami ir sudtingesni regeneruojantys tirpalai, kuriuose p a d i dinamas rykinani mediag ir armo kiekis. Soda arba potaas tirpaluose hidrolizinasi, ir dl to susidaro hidroksilo jonai. Rykinimo eigoje pastariesiems neutralizavusis, karbonatiniai ar mai, jei j yra pakankamai, vl dalyvauja hidrolizs reakcijoje, ir tirpalo pH lieka pastovus arba neymiai sumaja. Vis dlto regeneravimas nesugrina tirpalui pradini savybi. Todl, prie pradedant dirbti su regeneruotu tirpalu, reikia padaryti bandym. PRASKIEST RYKAL SAVYBS Rykalo sudtins dalys apskaiiuojamos taip, kad bt sunaudoti minimals chemini mediag kiekiai, o rykalas atitikt keliamus reikalavimus. Kai kurie rykalai gaminami koncentruoti ir prie j visada nurodoma, kokiu santykiu reikia normaliai praskiesti. Praskiedus vandeniu normalios koncentracijos rykal, jo savy bs gali labai pasikeisti. Gerokai praskiestas rykalas nestengia

RYKAL TEMPERATRA Temperatra, kaip ir chemins mediagos, turi takos rykalo ak tyvumui ir kitoms savybms. Auktesnje temperatroje rykini mas vyksta spariau. Fotografinms mediagoms (ypa negatyvi nms) apdoroti paprastai normalia temperatra laikoma 20 C p. Rykinant auktesnje u normali temperatroje, stiprja vualis, didja vaizdo kontrastingumas, emulsija per daug ibrinksta ir j o j e gali atsirasti psli, ji gali itirpti arba sutrkinti. Rykinant emesnje u normali temperatroje, rykinimo trukm pailgja ir kartais mediaga lieka nevisikai irykinta. Temperatros svyravimai veikia vis rykal tirpalus, tik nevieno d a i tai priklauso nuo sudties ir koncentracijos. Rykinimo truk ms sumajimas, temperatrai padidjus 10C, vadinamas r y kalo temperatros koeficientu. Pavyzdiui, jeigu 25 C temperatros rykalas veikia dvigubai spariau negu atau s iki 15C, tai jo temperatrinis koeficientas lygus 2.
23 lentel Rykinimo trukms priklausomyb nuo rykalo temperatros Rykalo t e m p e ratra C 12 15 18 20 22 24

A n t fotografini mediag standartini pakavimo dui bna nurodyta rykinimo trukm, naudojant standartin rykal Nr. 2, ir kitos apdorojimo slygos. Taiau praktikai ne visuomet stan dartizuotas rykinimo bdas yra tiksliausias, danai tenka vesti pataisas. FOTOGRAFINS MEDIAGOS FIKSAVIMAS Irykinto atvaizdo sudarymui suvartojama tik 2535% emulsi joje esanio sidabro halogenido tik tiek jo virsta metaliniu sidabru. Likusio sidabro halogenido paalinimas i emulsijos va dinamas f i k s a v i m u . Fiksuojant emulsijos sidabro halogenidas virsta tirpiomis k o m p leksinmis druskomis, kuri didioji dalis itirpsta fiksao tirpale, o likuiai vliau iplaunami vandeniu. Fotografinms emulsijoms fiksuoti naudojami natrio ir amonio tiosulfato arba kalio cianido drusk tirpalai. Praktikoje daniau siai vartojamas natrio tiosulfatas. T a i p a t v a r i , daniausiai kristalin mediaga. Kartais, laikant la bai sausoje vietoje atvirame inde, i natrio tiosulfato kristal i garuoja vanduo ir dalis kristal subyra. Bet tai nesumaina nat rio tiosulfato cheminio aktyvumo, netgi j padidina. Natrio tiosulfatas gerai tirpsta vandenyje. Kristalinis natrio tiosul fatas tirpdamas gerokai ataldo vanden (bevandenis priein gai), todl rekomenduojama j tirpinti kartame vandenyje. Fik sao tirpal reikia laikyti ukimtame inde ir saugoti nuo dienos viesos. Fotografini emulsij sidabro halogenido junginiai yra labai pa tvars ir netirpstantys vandenyje. iek tiek geriau u kitas sidab ro druskas tirpsta sidabro chloridas, o sunkiausiai sidabro j o didas. Pastarj labai sunkiai paveria kompleksinmis tirpiomis druskomis natrio tiosulfatas ir visai l e n g v a i k a l i o cianidas (nuo dai!) arba amonio tiosulfatas. Amonio tiosulfatas yra labai higroskopikas ir palyginti brangus, todl daniausiai fiksa dedamas amonio chloridas (arba amo nio sulfatas), kuris, reaguodamas su natrio tiosulfatu, iskiria amo nio tiosulfat: Na,S 2 0 3 + 2NH 4 CI^(NH.,)2 S 2 0,-- 2NaCI. Amonio tiosulfatas greitai t i r p d o ne visas halogenines druskas. Pavyzdiui, sidabro chlorid jis fiksuoja liau negu natrio t i o sulfatas, ypa jeigu fiksaas yra auktesns temperatros ( 2 4 26 C). Fiksao aktyvumas ir fiksavimo trukm priklauso nuo jo sudties, koncentracijos ir temperatros. Paprastai rekomenduojama 1 6 24 C temperatra.

Slyginio rykinimo 150 trukm %

130

110

100

90

80

Rykinani itokie:

mediag temperatros

koeficientai apytiksliai
1,4 1,7 1,9 2,5 2,8

yra

metolio glicino hidrochinono paraaminofenolio pirokatechino

Matome, kad maiausiai jautrs temperatros pokyiams rykalai su metoliu. Norint isaugoti ger negatyvo kontrastingum, sodrum ir kitus rodiklius, rykinant auktesnje negu normali temperatroje, ten ka rykinimo trukm sutrumpinti, o emesnje temperatroje pailginti. Taiau nemanoma i anksto tiksliai numatyti, kokia turi bti rykinimo trukm vienu ir kitu atveju. ia tikt vizualinis rykinimo bdas. Rykinant standartiniu rykalu Nr. 2, temperat ros ir rykinimo trukms pokyius dl temperatros svyravim galima apskaiiuoti i 23 lentels.
Pastaruoju metu (ypa mediagas a p d o r o j a n t peratra kartais pakeliama iki 2225 C. automatuose) rykal tem

Labiau koncentruoti tirpalai veikia energingiau negu silpni. Ta iau natrio tiosulfatui tatai negalioja, jo optimali koncentracija yra 4 0 % . djus natrio tiosulfato daugiau kaip 400 g/l, fiksaas veikia liau. Taiau nerekomenduojama negatyvines mediagas fiksuoti tirpale su maiau kaip 200 g/l natrio tiosulfato. Greiiau veikia fiksaai su amonio tiosulfatu. Reikia inoti, kad i mediaga tirpdo ne tik sidabro halogenid, bet ir metalin si dabr, todl labai svarbu nelaikyti tokiame fiksae fotomedia gos ilgiau, negu reikia normaliam ufiksavimui. Taiau vis tiek patariama dti fiksa bent truput amonio tiosulfato, nes jis reikalingas sidabro j o d i d o druskoms itirpinti. Specialius greitai veikianius fiksaus patartina naudoti tik btinais atvejais. Fiksao savybes pagerina silpna rgtis, Rgtieji fiksaai greitai sustabdo fotomediagos rykinimsi, apsaugo nuo gelsv dmi, kurios kartais atsiranda rykinant. Tik iabai gerai fiksuoti ir iplauti negatyvai gali ilgai negesti. Negatyvines mediagas galima fiksuoti itaip: nuo fiksavimo pra dios praslinkus 23 min, jungti pritemdyt vies ir proces stebti. Inykus i emulsijos sidabro halogenidui (balkvai neskaid riai mediagai), dar reikia fiksuoti tiek pat laiko, kiek truko itir pimas. Praktikai fiksavimas trunka 810 min, t o d l , naudojant viei fiksa, galima drsiai fiksuoti pagal laik. Tik reikia atsi minti, kad pozityvini ir mao jautrumo film emulsijos baigia fiksuotis greiiau negu stambiagrds jautrios emulsijos. Siekiant geresns kokybs, rekomenduojama fiksuoti dviejuose tirpaluose: pirma negatyvin mediag palaikyti viename fiksae, kol itirpsta sidabro halogenidas, po to perkelti antr viei fiksa ir ten laikyti tiek pat laiko. Abiejuose tirpaluose fiksavi mas trunka ne ilgiau kaip 10 minui. Jeigu fiksavimo trukm b na ilgesn, tai fiksaus reikia pakeisti vieiais. Spalvotosios fotomediagos fiksuojamos tokiu pat bdu ir tais paiais tirpalais, kaip ir juodos-baltos. Taiau spalvotsias f o t o mediagas patartina fiksuoti neutraliais arba nestipriai parg tintais fiksaais, kad nepakenkt spalvoms. Taip pat turi bti r i bojama fiksavimo trukm, nes per ilgesn laik natrio tiosulfato tirpalas iblukina ydr spalv. NEGATYVINS FOTOMEDIAGOS PLOVIMAS itrauktas i fiksao negatyvines mediagas reikia gerai i p I a ut i vandenyje, geriausia tekaniame. Jeigu laboratorijoje nra vandentiekio, tai stovint vanden reikia bent 6 kartus kas 5 min pakeisti. Plovimo trukm priklauso nuo vandens kietumo, temperatros ir kt. Normaliomis slygomis, kai tekanio vandens temperatra
7

yra 1518C, negatyvins mediagos isiplauna per 30 min. Stoviniame vandenyje plauti tenka ilgiau, ypa jeigu vanduo nepakankamai danai keiiamas. Taip pat plovimo trukm p r i klauso nuo vandens temperatros. Pavyzdiui, 10 C temperatros tekaniu vandeniu negatyvin mediag reikia plauti 40 min, 15 C 35 min, 25 C 20 min. ekai pasil negatyvines mediagas plauti jros vandenyje. Pa aikjo, kad srus jros vanduo visikai tinka filmams plauti: ja me kur kas greiiau negu vandentiekio vandenyje itirpsta nat rio tiosulfatas, visos fotomediagos (ir fotopopieriai) isiplauna dvigubai greiiau. Tik jros vandenyje iplautas mediagas r e i kia dar bent 5 min praplauti glu vandeniu, kad bt paalintos patekusios i jros emulsij higroskopins druskos. (Pastarosios, traukdamos i oro drgm, ilgainiui ima gadinti emulsij.) Plaunant mediagas vandeniu, natrio tiosulfaf visikai i emulsi jos pabalinti nemanoma, todl praktikai negalima tiktis, kad i l gainiui emulsija nesuges. Emulsija normaliai laikosi, jeigu natrio tiosulfato joje lieka ne daugiau kaip 0,062 mg/cm 2 , ir labai ilgai laikosi kai ne daugiau kaip 0,015 mg/cm 2 . Natrio tiosulfato likuius galima paalinti i fotoemulsijos naudo jant chemines mediagas, kurios natrio tiosulfaf paveria leng viau tirpstaniomis druskomis. Jos vadinamos e l i m i n a t o r i a i s . Tai vino acetatas, cinko hipochloridas, vandenilio peroksidas, amonio persulfatas, kalio permanganatas, kalio perkarbonafas, natrio karbonatas ir bikarbonatas, amoniakas ir amonio arba nat rio hidroksidas. Eliminatorius patariama vartoti tik tada, kai trksta vandens arba laiko filmui iplauti. Tuomet film pakanka plauti vandenyja 10 min, po to 3 min pamirkyti 0,3% amonio hidroksido tirpale ir vl 23 min skalauti vandeniu. sidmtina, kad fotografini mediag plovimo trukm taip pat yra ribota: negatyvini mediag negalima plauti ilgiau kaip 2 vai., nes emulsijoje vyksta alingi pakitimai (susfambja g r deliai, sustiprja vualis ir sumaja mediagos skiriamoji geba). Ar pakankamai gerai iplauta fotografin mediaga, galima pa tikrinti specialiu tyrimu. iam tikslui naudojamas ios sudties b a n domasis tirpalas:
kalio permanganato natrio armo d i s t i l i u o t o vandens 0,3 g 0,6 g 250,0 ml

is koncentruotas tirpalas prie vartojim atskiediamas distiliuo tu vandeniu santykiu 1:125. Bandymui imama 15 ml tirpalo ir j 30 s lainama vandens, kuriuo buvo baigta plauti fotomediaga. Jeigu mediaga buvo iplauta pakankamai gerai, bandoma-

sis tirpalas liks violetins spalvos, o jeigu jo spalva pasikeis fotomediag dar reikia plauti. iuo bdu galima patikrinti ir pozityv iplovimo kokyb. Naudojant plovimui kiet vanden, ant film lieka k a l c i o d r u s k n u o s d (kalcio tinklelis). Nuosdas lengvai nuplauna per 10 s 3 5 % acto arba 1% druskos rgties skiedinys. Tiktai prie diovinant patariama rgties skiedin nuplauti (5 min) variu (virintu arba distiliuotu) vandeniu.

roti iuo tirpalu: v a n d e n s 1 I; PAM preparato (10% tirpalo) 25 ml; glicerino 5 ml. Nepatartina naudoti divimo paspartinimui elektros prietais su atviromis spiralmis, nes daugelis fotomediag lengvai usi liepsnoja.

EMULSIJOS KIETINIMAS
Kai kurios emulsijos apdorojamos psljasi arba tirpsta. Jas r e i kia specialiai kietinti k i e t i n a n i o m i s mediagomis. Yra keli bdai emulsijai kietinti: specialiais chemikalais, kurie dedami tiesiog rykal, arba (daniausiai) specialiais tirpalais bei kietinaniais fiksaais. Fotografijoje emulsijoms kietinti nau dojami kalio ir chromo bei kalio ir aliuminio alnai (sulfatai) arba organin mediagaformaiinas. Silpnai veikiani chemini me d i a g natrio sulfato (Glauberio druskos) arba magnio sulfato (kariosios druskos) tirpalai naudojami emulsijoms kietinti spalvo tosios fotografijos praktikoje. Juod-balt film emulsijos kietinamos iais tirpalais:
Kalio-chromo tirpalas Kalio-chromo alnas Natrio sulfatas Vanduo 30 g 70 g iki 1 I

NEGATYVINS FOTOMEDIAGOS DIOVINIMAS

iplautos fotografins mediagos d i o v i n a m o s . Geriausia diovinti specialiose spintose (5.2 pav.), kuriose cirkuliuoja oras be dulki. J neturint, filmus galima diovinti patalpoje, apsau/ gotoje nuo skersvj, dulki, taip pat tiesiogins sauls viesos. Spalvotsias fotomediagas reikia saugoti net nuo dienos viesos, nes jos, kol lapios, leng vai blunka. Diovinant negatyvines mediagas, nepa tariama keisti slyg. Reikia laukti, kol filmai galutinai idius toje vietoje, kur buvo pakabinti, nes, slygoms pasikeitus, gali atsirasti tamsi dryi bei dmi. Negalima liesti neidivusi film, nes lapi emulsij lengva drksti. Kartais nuotraukas reikia daryti tuoj pat, tik irykinus film. Tada fiksuotas ir kiek paskalautas vandeniu filmas 2 min palai komas polao prisotintame tirpale (100 ml vandens madaug 90 g potao). Tirpinant pota, reikia irti, kad nesusidaryt gumulli. Tokiu bdu apdorot film reikia atsargiai i abiej pusi nuluos tyti ir galima dti didintuv. At spausdinus nuotraukas, filmas gerai i plaunamas vandeniu ir kaip paprastai idiovinamas. Madaug per 20 min i dista filmai, kelias minutes skalauti me tilo, etilo alkoholyje arba denatruotame spirite.
5.2 pav. Filmams d i o v i n H spintel: l - a n g a filtruojamam orui siurbti, 2 ventiliatorius, 3 - e l e k t r i n spiral orui ildyti

Emulsija kietinama baigus rykinti. A p d o r o j i m o trukm 35 min.

Formalino tirpalas Formaiinas (3540 %) Vanduo iki 30 ml 1 I

Emulsija kietinama po fiksavimo. A p d o r o j i m o trukm 35 min.

Spalvotj film kietinimo tirpalas O R W O C 2 0 1 Vanduo M a g n i o sulfatas 1 I 20 g

Greiiau dista filmai, apdoroti PAM (paviriaus aktyvinimo mediaga) prepa 9/' vandens) Norint, kad filmas bt elastingesnis, gaiima JJ apdo
r a t u

NEGATYVINIO ATVAIZDO SILPNINIMAS IR STIPRINIMAS

Ne visuomet negatyvai gaunami reikiamo kontrastingumo bei sodrumo. Nedidelius nukrypimus nuo normos galima pakoreguo t i , parenkant atitinkamo kontrastingumo fotopopieri. Taiau kar-

l n - , c n ('75'

M_.:..i

L-J

90

didesn sustiprinimo efekt galima gauti, negatyv juodinant 1:10 atskiestu amoniaku (B tirpalu). Sustiprint negatyv reikia vl gerai iplauti ir idiovinti. Negatyvai gali bti sustiprinti nuspalvinimo bdu. Spalvinimui t i n ka tik gerai iplauti vandeniu negatyvai.
Spalvinantis stipralas (Ziuterlino receptas) A tirpalas 100 ml 10 9

Vanduo V a r i o sulfatas B tirpalas

Vanduo Kalio citratas C tirpalas

100 ml 10 g

Vanduo Raudonoji kraujo druska

100 ml 10 g

Stipralui pagaminti imama:

A tirpalo B tirpalo C tirpalo Vandens 8 60 7 100 dalys dali dalys dali

d a b r o i viso nra, atvaizdo sodrum padidina juodas fonas. Be lieka padaryti negatyvo reprodukcij, naudojant smulkiagrd kontrastingai veikiani fotografin mediag, pvz., M i k r a t " . Per maai eksponuot negatyv galima reprodukuoti, nenaudo jant viestuv. Taiau tada reikia pirmiau j ibalinti ir idiovinti.
Balalas V a r i o sulfatas Kalio bromidas Kalio bichromatas A c t o rgtis ( 4 0 % ) Vanduo 50 50 3,5 20 1 g g g ml |

A p d o r o t i negatyvai gauna rausv atspalv. Baigus stiprinim, ne gatyvus reikia iplauti vandeniu ir idiovinti. Per maai eksponuotus negatyvus galima sustiprinti kontratipavimo bdu. I negatyvo kontaktiniu b d u atspausdinamas d i a p o zityvas. Tam naudojama didels fotografins platumos smulkia grd mediaga. I gauto diapozityvo atspaudiamas dublnegatyvas, kuris paprastai bna kur kas sodresnis u pradin per maai eksponuot negatyv. is bdas vadinamas o p t i n i u ne gatyv sustiprinimo bdu. Deja, ne visuomet pavyksta optiniu bdu gauti gerus negatyvus, nes dl dviej kontratipavim kartais dublnegatyvas gaunamas stambaus grdtumo, nerykus. Jeigu negatyvas esti pernelyg maai eksponuotas, j galima at gaivinti r e p r o d u k a v i m o bdu, t . y . perfotografuojant. Tam tikslui per maai eksponuotas negatyvas udedamas ant didelio rmelio ipjovos ir prispaudiamas i viraus stiklu. Po rmeliu statomi du viestuvai, kuri viesa turi apviesti negatyv, bet nepatekti aparato objektyv (5.3 pav.). Po negatyvu u viestu v turi bti juodas matinis fonas. Apviestas negatyvas virsta pozityvu, nes difuzinje viesoje ima vytti net maiausi metalinio sidabro grdeliai, o ten, kur si-

iki

Negatyvas ibla madaug per 5 min. Dirbant reikia vengti stip rios viesos, nes gali irykti vualis. Ibalint negatyv reikia stabilizuoti: imus i balalo, 34 minutes palaikyti 5% sieros rgties tirpale arba 4% kalio j o d i d o tirpale, po to perkelti tiesiog fiksa. Stabilizuotas negatyvas iplaunamas vandeniu, idiovinamas ir reprodukuojamas, padjus tiesiog ant juodo fono.

BODAI NEGATYVO GRDTUMUI IR KONTRASTINGUMUI SUMAINTI Negatyvinio atvaizdo kontrastingumas patikimai sumainamas p a k a r t o t i n i o r y k i n i m o bdu. Vis pirma kontrastingo negatyvo metalinis sidabras paveriamas sidabro druska negatyvas ibalinamas.

Balalas ORV/O 710 Vanduo Kristalinis vario sulfatas Natrio chloridas Koncentruota sieros rgtis Vanduo 800 100 100 25 1 ml g g ml (Atsargiai!) I

iki

Filmas skalaujamas (viesoje) kol visikai inyksta pirt atspaudai, po to gerai iplaunamas vandeniu (madaug 1 vai.) ir idiovi namas. Jeigu atspaudai neinyksta, galima dar trumpai (1 min) negatyvus paskalauti ios sudties tirpalu:
Vanduo Kalio bichromatas Koncentruota druskos rgtis 150 ml 2 g 5 ml

Kai negatyvas visikai ibla, jis iplaunamas vandeniu ir apvie iamas stipria viesa; tada rykinamas. Rekomenduojama rykinti velniai veikianiu arba praskiestu rykalu. Rykinama viesoje, todl nesunku pamatyti, kada filmas irykja. Po to negatyvas pargtintu fiksau fiksuojamas, plaunamas ir diovinamas. Danai, siekiant sumainti negatyvo grdtum, negatyvas tik b a linamas (be pakartotinio rykinimo). Dalinai ibalintas negatyvas gerai iplaunamas vandeniu ir idiovinamas, po to naudojamas darbui. is bdas vadinamas h o I o k o p i j a. NEGATYV RETUAVIMAS Apdorotame negatyve kartais atsiranda taisytin viet. Pavyz diui, ir labai atsargiai elgiantis, vis dlto pasitaiko filmo emulsi jos ar pagrindo brim, pirt atspaud ir pan. Kartais kadr pakliva nepageidaujami objektai arba bna netinkamas fonas. Tuos defektus galima suvelninti arba visai panaikinti r e t u u o j a n t. E m u l s i j o s b r i m u s kartais pavyksta suvelninti, pamir kius 2 3 % act skiedinyje ir idiovinus kambario temperat roje. brt p a g r i n d pavyksta ilyginti, suvilgius acetonu ir p r i spaudus guminiu voleliu prie stiklo. Kadangi acetonas labai g r e i tai igaruoja, reikia dirbti labai greitai. R i e b a l i n s d m s nuo emulsijos atsargiai nuplaunamos pamirkytu anglies fetrachloride vatos gniuulu. Taiau anglies tetrachlorid galima naudoti tik gerai vdinamoje patalpoje. Jeigu dar neirykinto filmo emulsija bna sutepta riebalais, ne gatyve atsiradusi viesi dmi paalinti nebemanoma. Taip pat negalima paalinti pirt atspaud, jeigu emulsija buvo^ nu iupinta prie rykinim rykalu arba fiksau suteptais pirtais. Prakaituot pirt ymes galima bandyti iplauti freono-113, ang lies tetrachlorido (CCU) tirpalais arba valytu benzinu. Pirt at spaudus nuo negatyv galima nuplauti ir iuo tirpalu:
Vanduo Natrio chloridas Ledin acto rgtis
5 0 d a , i u . 5 dalys 1 dalis

Nuo io tirpalo negatyvinio atvaizdo sidabras gauna gelsv at spalv, todl film reikia gerai iplauti vandeniu ir palaikyti pa prastame rykale, kad sugrt normalus emulsijos atspalvis, po to iplauti vandeniu ir idiovinti. Mechaniniai defektai paalinami vadinamuoju t e c h n i n i u re tuavimu. Dar yra m e n i n i s retuavimas, kuris ypa taikomas moni portretams: meniniu retuavimu suvelninamas per d i d e lis negatyvo kontrastingumas, itaisomos apvietimo paklaidos ir defektai, atsirad rykinant negatyv. Didelius negatyvus ( 6 X 6 , 6 X 9 , 9 X 1 2 cm ir didesnius) lengviau retuuoti negu maus ( 2 4 X 3 6 mm). Prie pradedant retuuoti, negatyvai a p d o r o j a m i c h e m i k a i : reikalui esant, jie silpninami arba stiprinami. Danai naudo jami anilino daai, kuriais nudaomos atskiros detals arba net itisi plotai, ypa kai tenka panaikinti arba paviesinti nuotraukos fon. Fonui panaikinti tinka ir guaas bei akvareliniai daai. Be je, ie daai sudiv kartais sutrkinja. Kad taip neatsitikt, guao buteliuk reikia lainti 35 laus ricinos aliejaus. Labai atsargiai reikia dayti anilino daais, nes jie i negatyvo beveik neisiplauna. Todl geriau dayti skystesniais daais kelis kartus. Kad lengviau bt atskirti, kuri vieta daoma, danai var tojami ne juodi, bet vairiaspalviai daai (pvz., karmino). Viena efektyviausi priemoni silpnalas. Jeigu reikia, silpnina mas visas negatyvas arba tam tikra jo vieta. Kiek sunkiau susilp ninti negatyvo dal, nes lengva susilpninti tas detales, kurios turt likti nepaliestos. Tokiu atveju detals i anksto padengia mos gumos klijais arba spiritiniu ar bitumo laku. Kad bt tik riau, utepami du klij arba lako sluoksniai. is bdas naudojamas ne tik negatyv silpninimui, bet ir kitoms panaioms operacijoms (stiprinimui, daymui anilino daais ir 1.1.). Cheminis negatyv apdorojimas ypa reikalingas, atliekant f o t o grafikos darbus, darant fotomontaus, -fofoplakatus ir kt. Tik ypa atsargiai reikia elgtis, chemikai apdorojant mao formato ne gatyvus. Negatyv chemikai apdorojus, apsaugin dang reikia nuplauti nuo negatyvo: gumos klijai nusiplauna benzinu, spiritinis lakas spiritu, bitumo lakas terpentinu.

tyvams reikalingas minktas (Nr. 12) pietukas, o s i l p n i e m s kietas (Nr. 56) ir t. t. Pietukai turi bti padroti taip, kad grife liai bt 1220 mm ilgio. Juos lengva pasmailinti vitriniu p o pieriumi. Daug darb atliekama teptukais. Jie reikalingi keli ri (Nr. 148). Teptukai turi bti elastingi, minkti, bet pakankamai

95

stangrs, kai bna sulapinti. Vis teptuk smaigalys turi bti la bai plonas. Geros ries teptukai gaminami i Sibiro ek plau keli. Jeigu dalis plaukeli bna pasiiau, juos galima nusvilinti, sulapint teptuk braukiant per liepsn (5.5 pav.). Dmelms ir takuiams skutinti reikalingi s k a l p e l i a i ir g r a n d i k l i a i . Svarbiausia, kad jie bt labai atrs. Neturint skalpelio, kartais naudojami gerai igalsti ir perlauti pusiau sku timosi peiliukai. Skutimo priemonmis reikia naudotis itin atsargiai, nes plon f o toemulsijos sluoksn lengva sualoti. Kadangi retuavimo darbai yra sudtingi, reikalaujantys ypatin g o tikslumo bei kruoptumo, rekomenduojama turti r e t u a v i mo p u l t (5.6 pav.). Tai dut su itraukiamu staliuku pie tukams ir rankiams sudti ir pakeliamais dangteliais. Pirmasis dangtelis tai rmelis, kurio centre taisytas matinis arba pieno spalvos stiklas, ant kurio udedami retuuojami negatyvai; antra-

sis dangtelis neleidia paalinei viesai kristi ant negatyvo. D uts viruje yra veidrodis, nuo kurio atsispindjusi viesa tiesiog krinta ant retuuojamo negatyvo. Dirbant vakarais ar tamsioje patalpoje, vietoj veidrodio naudojama elektros lemput. Pulto nenaudojant, duts dangtelius galima nuleisti.

(Nr. 13). Silpnoms (permatomoms) vietoms retuuoti naudoja mas kietas pietukas (Nr. 46). Retuuojant pietuku briami vairios formos brkneliai (5.8 pav.). Reikia sidmti, kad brkneliai turi harmoningai sipiefi retuuojamo objekto konfigracij. Negalima vietoj brkneli dlioti takuius arba itisai padengti vis retuuojam plot, ne paliekant tarp trich mayi tarpeli.

5.7 pav. Jdklas mao formato negatyvams retuuoti

Retuuojant mao formato negatyvus, reikia turti special dk l (5.7 pav.). Detalms geriau irti ant dklo pritaisoma lupa. Jos padtis negatyvo atvilgiu reguliuojama gembe. Kiekvienam tiksliam darbui atlikti reikalingi gdiai. Retuavi m a s precizinis darbas. Paprastai j atlieka specialistai. Taiau, reikalui esant, gali retuuoti ir fotomgjas. Kaip jau minjome, negatyv pirmiausia reikia chemikai apdo roti. Toliau retuuojama pietuku. Taiau pietukas blogai limpa prie emulsijos, ypa jeigu filmas po plovimo buvo nuskalautas acto rgties skiediniu kalcio tinkleliui nuimti. Norint, kad pie tukas palikt pdsakus, reikia emulsij padengti specialiu laku (mafoleinu). Tai kanifolijos ir terpentino miinys: imama 20 g su smulkintos kanifolijos ir ant jos upilama 100 ml gryno terpen tino. Laikas nuo laiko pamaiant, kanifolija terpentine itirpsta madaug po 56 valand. Po to leidiama tirpalui par nusistoti. Negatyvams retuuoti naudojama tik tirpalo pavirin dalis, k u ri nupilt reikia laikyti sandariai ukimtame buteliuke. Ilgainiui skysiui sutirtjus, jis skiediamas terpentinu. Matoleinu negaty vus reikia padengti plonu sluoksniu, btent: stikline (arba kitokia) lazdele keliose negatyvo vietose ulainama matoleino, tuojau pat minktu mediaginiu (vata palieka plaukelius) tamponu matoleinas tolygiai paskleidiamas visame emulsijos paviriuje nepri klausomai nuo to, ar bus retuuojamas visas negatyvas, ar tik jo da lis. Matoleinas dista greitai po 23 min jau galima retuuoti. Retuuojant pietuk reikia laikyti beveik per vidur, kad g r i felio smaigalys vos liest emulsij. Negatyvas paprastai pradeda mas retuuoti nuo tamsiausi viet. ia tinka minktas pietukas

Pietuku galima retuuoti tik absoliuiai saus emulsij. Net per drgnas patalpos oras, jeigu jo santykin drgm virija 8 0 % , gali pabloginti retuavim. Drgn emulsij prie retuuojant galima idiovinti karto oro diovintuvu. Taip pat ir skutinti galima tik saus emulsij. Takuiai, permatomos dms, kurios atsiranda rykinant negaty vus dl oro psleli, o kartais ir dideli plotai, fonai ir t. t. u daomi specialiais retuo daais, kurie kur kas geresni u tu, gua ir kitus daus. Gaminant retuo daus, i pradi padaromas itoks miinys:
A miinys Dekstrinas (bulvi) Glicerinas Kristalinis fenolis Vanduo 250 50 4 220 g ml g ml

J 200 ml karto vandens po truput suberiamas dekstrinas ir viri namas t o l , kol mas pasidaro vientisa ir lipni. Po to 20 ml van dens kiekyje itirpinamas fenolis (karbolio rgtis) ir su gliceri nu pilamas dekstrino tyr. Fenolis daus apsaugo nuo rgimo. A miinio pagrindu galima gaminti daus.
7. Fotografijos vadovas

Juodi

daai 400 g 100 9 50 ml

A miinys Duj suodiai Vanduo Raudoni daai

6. POZITYVINIS PROCESAS

A miinys Geltonasis chromas Nr. 570 Raudonasis pigmentas Nr, 21 g

240 g 50 g 40 g

Pigmentus dekstrino tyrje reikia labai gerai imaiyti. Retuo daai yra geri tuo, kad greitai dista, idiv nesutrkinja ir juos galima paskleisti labai plonu sluoksniu. PRIE RYKINIM UFIKSUOTO ATVAIZDO ATGAIVINIMAS Jau minjome, kad fotografins emulsijos apdorojimas susideda i dviej pagrindini o p e r a c i j r y k i n i m o ir fiksavimo. Per klai d ias operacijas sukeitus, negatyvinis vaizdas inyksta. Neiry kintam vaizdui atgaivinti yra (ne visuomet veiksminga) priemon. Filmas turi bti labai gerai iplautas vandeniu. Po to jis 3 min ap dorojamas itokiu tirpalu:
Kalio jodidas Natrio sulfitas (bevandenis) Formalinas ( 4 0 % f o r m a l d e h i d o tirpalas) Vanduo 10 25 10 1 g g ml I

Fozityvinis procesas tai pozityvinio (tiesioginio) atvaizdo gavi mas i negatyvinio atvaizdo k o n t a k t i n i u arba p r o j e k c i n i u bdu. Spausdinant kontaktiniu bdu, pozityvas gaunamas negatyvo didumo, o spausdinant projekciniu bdu, t. y. naudo jantis fotodidintuvu jvairaus didumo. Pozityvinis procesas vyksta utemdytoje patalpoje, prie labora torinio apsauginio apvietimo.

FOTOPOPIERIAUS PARINKIMAS Geriems pozityvams gauti labai svarbu tinkamai parirkfi f o t o popieriaus k o n t r a s t i n g u m , kad jis atitikt negaty vo technin charakteristik. alies pramon gamina penki kont rastingumo laipsni fotopopieri, todl nesunku bet kokiam ne gatyvui parinkti tinkam fotopopieri. Normalaus kontrastingumo negatyvui reikalingas normalaus kontrastingumo fotopopierius; kontrastingam negatyvui mao kontrastingumo fotopopierius, o maai kontrastingam negatyvui kontrastingas ar ypa kontras tingas fotopopierius. Taiau yra bendra taisykl: geriausi rezul tatai gaunami tik i normali negatyv, naudojant normalaus kontrastingumo fotopopieri. Jvairi ri fotopopieriai skiriasi j a u t r u m u . Jautrs f o t o p o pieriai (317 stand. TOM vnt.) tinka ir projekciniam, ir kontakti niam spausdinimo bdui, o nejautrs (0,43 stand. TOM vnt.) tik kontaktiniam. F o t o p o p i e r i a u s p a v i r i u s (blizgus, pusiau matinis, ma tinis, struktrinis ir kt.) parenkamas, atsivelgiant j nuotraukos pa skirt. Pavyzdiui, dokumentinms, reportainms (spaudos), mokslinms ir visoms kitoms nuotraukoms, kurioms reikalingas maksimalus vaizdo rykumas, naudojami blizgs ir ypa blizgs popieriai (j skiriamoji geba siekia 130 lin/mm). Portretai ir nuo traukos graiau atrodo ant matinio, pusiau matinio arba struktri-

iki

Filmas nuskalaujamas vandeniu ir pakartotinai rykinamas ios su dties rykalu:

Amidolis Natrio sulfitas (bevandenis) Sidabro nitratas Natrio tiosulfatas Vanduo 1,4 g 20,0 g 3,2 g 32,0 g iki 1 I

Amidolj reikia dti prie pradedant rykinti. Rykinama nuo 30 min iki keli valand, kol irykja pakankamai intensyvus ne gatyvinis vaizdas. Dirbama dienos viesoje. Atsiradusias metali nio sidabro apnaas nuo emulsijos reikia atsargiai paalinti vata.

100

' popieriaus 85 lin/mm).

24 lentel

(matinio

popieriaus

skiriamoji

geba

siekia

Fotopopieri slyginis viesos jautrumas Slygin viesos jaut- e k s p o z i rumas stand. cijos TOM vienet trukm 1710 126 63 156 156 155 103 ne maiau kaip 2 ne maiau kaip 0,5 ne maiau kaip 0,3 ne maiau kaip 0,5 ne maiau kaip 0,4 1 1,5 2 1,2 1,2 1,2 1,7 2 10 20 10 15

tai ekspozicijos trukm buvo per ilga. Per maai eksponuota nuo trauka rykja ltai, ir vaizdas bna ibluks. Normaliai eksponuo ta nuotrauka irykja per 1,52,5 min ir bna sodraus tono. Kopijavimo pulto viesos altinis neturi bti per stiprus, nes o p timali apvietimo trukm yra madaug 57 s. Apvietimo stabi lumui gauti naudojamos laiko rels. PROJEKCINIS SPAUSDINIMAS
-;

Fotopopieriaus pavadinimas Unibrom"

Kontrastingumas M a a i kontrastingas, normalus Kontrastingas Labai ir ypa kontrastingas Maai kontrastingas, normalus Maai kontrastingas, normalus Normalus, kontrastingas Maai kontrastingas, normalus Maai kontrastingas Normalus, kontrastingas Labai kontrastingas Maai kontrastingas, normalus, kontrastingas Maai kontrastingas, normalus

Novobrom" Samovirirujuajas i a " Fotobrom" Bromportret" Fotokont"

II

II

Kontabrom" Jodokont"

KONTAKTINIS SPAUSDINIMAS Nuotraukoms spausdinti kontaktiniu bdu naudojamas specialus kopijavimo pultas. Ant pulto stiklo negatyvas padedamas emul sija j vir, o ant jo udedamas fotopopierius ir prispaudiamas emulsija prie negatyvo specialiu dangteliu. Po to fotopopierius apvieiamas ir rykinamas. Nuo apvietimo trukms priklauso fotokopijos kokyb. Ypa tikslios ekspozicijos reikia kontrastingiems fotopopieriams, nes j fotografin platuma labai siaura. I akies" tiksli ekspozicij sunku nustatyti net gudusiam fotografui. Todl reikia eksperimen tikai surasti tinkamiausi apvietimo trukm kiekvienam skirtin gos kokybs negatyviniam atvaizdui. Tai daroma apytiksliai eks ponuojant maas fotopopieriaus atkarples ir sekant rykinimo eig. Jeigu atkarplje vaizdas mai atsiranda ir greitai pajuosta,

Spausdinant projekciniu bdu, fotografinis atvaizdas padidinamas specialiu a p a r a t u f o i o d i d i n t u v u . Padidintame atvaizde iryk ja visi negatyvo defektai. Todl, prie pradedant spausdinti nuo traukas, negatyv reikia kruopiai patikrinti ir kiek galima ifaisyti. Netinkamai idiovintas negatyvas gali turti kieto vandens, ku riame buvo iplautas, nuosd, kurios yra ypa kenksmingos, jei gu susidariusios ant emulsijos sluoksnio, nes j negalima paalin ti trinant (emulsijos negalima liesti). Tok film reikia i naujo plauti vandeniu ir, jeigu reikia, keliolika sekundi skalauti 3 5% acto rgties arba 1% druskos rgties tirpalu. Naudojant pastarj priemon, filmas prie diovinant 5 min skalaujamas virintu arba distiliuotu vandeniu. Kalcio nuosdas nuo celiulioido pagrindo galima nutrinti sudr kinta zoma arba minktu skudurliu. Jeigu patalpos grindys iklotos polimerinmis mediagomis, dvi mi dirbtinio pluoto drabuiai, tai atsiranda daug statins elekt ros, kuri kaupiasi ir film juostose. Filmuose susidar krviai p r i traukia dulkes. Maskvos Darbo Raudonosios Vliavos ordino F. Erismano moks linio tyrimo institutas surado mediag, kuri maina sintetikoje statins elektros susidarym. Ileidiamos specialios antistatins mediagos, skirtos buiiai, kurias panaudojus daiktai ir drabu iai kur laik bna antistatiki nesielektrina ir nepritraukia dulki. Vienas i paprast bd film sielektrinimui sumainti iki dar bo juos raikyti apklotus lininiu audeklu (pvz., virtuviniu rankluos iu). Prie apdorojant film galima praleisti pro nesudting prietai s (6.1 pav.), kurio vidus turi bti iklotas minkta mediaga. Ki jevo eksperimentinis chemini preki fabrikas ileidia servet les akiniams valyti, mirkytas specialiu skysiu, kuris padeda kovoti su dulkmis. Kartais pravartu tokias servetles pritvirtinti prie rmelio, p r o kur didinant traukiamas filmas. Negatyv mechaninius sualojimus lengva pastebti, naudo jantis specialia lupa JI-5 (6.2 pav.). Jeigu negatyvai subraiyti,

102

Pravartu taikyti i m e r s i n j spausdinimo bd, t. y. didinti i negatyvo, panardinto j special skyst. Skysio viesos lio ro diklis turi bti artimas filmo viesos lio rodikliui. iam tikslui tinka Kanados balzamas, glicerinas ir pan. Skystis upildo smul kius negatyvo plyelius bei nuotrynas ir neleidia nuotraukoje atsispausti brimams. Naudojant g l i cerin, negatyv reikia sulapinti van deniu. Jeigu negatyvas gali bti danai pa kartotinai naudojamas, j reikia dti tarp dviej stikliuk ir i krat apkli juoti popieriaus juostelmis. Padidintos nuotraukos kokyb lemia

negatyv dviem stiklais, filmo pagrindas, liesdamasis su stiklo paviriumi, sudaro netaisykling form vairiaspalves dmes, va dinamas N i u t o n o i e d a i s (6.3 pav.). Niutono iedai kar tais bna pozityvuose labai ryks ir sugadina vis nuotrauk. J galima ivengti, pakeitus rmelio-laikiklio virutin stikl smulkiagrdiu matiniu stiklu, pagamintu cheminiu bdu.
6
'

103

6.1 pav. Kaladl nuo f i l m o nubraukfi

dulkms

6.2 pav. Lupa JI-5

negatyvinio atvaizdo kontrastingumas ir daugelis kit veiksni. Geriausi yra normalaus kontrastingumo (y = 0,750,85) negatyvai. Spausdindami projekciniu bdu i tamsi negatyv nedaug telaimime, suk didintuv stipri lemp, kuri, be abejo, skleidia daug viesos, bet dl to kaitina didintuv bei negatyv. Norint sumainti viesos sraut, lemp reikia jungti tinkl su reostatu arba naudoti autotransformatori. viesos srauto negalima ma inti diafragma, nes labiau irykja negatyvo mechaniniai defek tai ir apvietimas pasidaro netolygus. Negatyvas dedamas fotodidinfuvo rmel-laikikl apverstu vaiz du ir emulsija emyn, t. y. link objektyvo. Norint, kad bt ry kus viso kadro vaizdas, negatyv reikia suspausti i abiej pusi stiklais. Jeigu negatyvas prie r melio prispaudiamas vienu stiklu (yra tokios konstrukcijos rmelilaikikli), tai nuo ilumos negatyvas gali imti riestis ir nuotraukos kratuo se arba centre nebus 6.3 pav. N i u t o n o iedai ryku. Beje, spaudiant

6.4 pav. Automatinis kadravimo rmelis

Nuotraukos matmenys priklauso nuo atstumo tarp negatyvo ir didintuvo kadravimo rmelio (ekrano). Kuo didesnis tas atstu mas, tuo didesns nuotraukos. Nuotrauk formatams reguliuoti d i dintuvas yra pritvirtintas prie statramsio stumdoma mova. Apvietimo trukm kiekvienam padidinimui surandama eksperi mentikai, tvirtinus didintuv ir fotopopieri djus kadravimo rmel ir prispaudus j stumdomomis liniuotmis, jung'ama d i d i n tuvo lempa. Eksponuotas fotopopierius rykinamas, fiksuojamas ir plaunamas. Esti ir automatini kadravimo rmeli, kurie paranks masiniams darbams (6.4 pav.). Tokio rmelio korpuse bna montuotas ir sujungtas su elektroniniu prietaisu fotoelektrinis taisas, galinantis surasti gana tiksli ekspozicij, nedarant bandym, jungus didintuv ir paspaudus rmelio klavi, gaunama reikia ma ekspozicijos trukm. Naudojant tos paios ries ir kontras tingumo fotopopieri, rmelis automatikai reguliuoja ekspozici jos trukm pagal negatyvo sodrum. Tuo momentu, kai f o t o p o -

pierius eksponuojamas, apsauginio viesos filtro ibintas automa tikai isijungia. Projekcinis spausdinimas iek tiek sudtingesnis negu kontaktinis, bet jis turi daugyb technini pranaum. Naudojantis didintuvu, galima pakeisti vaizdo rakurs, jeigu fotografuojant neivengta klaidos; projekciniu bdu nuotrauk galima montuoti medi akas, debesis, daryti fotomontaus, naudoti rastrus; keisti nuo-

NUOTRAUK

RYKINIMAS

Eksponuotame fotopopieriuje, kaip ir negatyvinje mediagoje, susidaro slaptasis at/aizdas, kur reikia irykinti. Popierius apdo rojamas iuo b d u : rykinamas, skalaujamas, fiksuojamas, plauna mas ir diovinamas. Nors apdorojimo procesai panas, pozity vams naudojami kitokie tirpalai negu negatyvams, kitokios ir me diag suvartojimo normos. Fotopopierius apdorojamas apsauginio filtro viesoje, todl ry kinimo proces galima sekti vizualiai. Be to, galima rykinti i karto po keliolika lap. Rykinant daugiau nuotrauk vienu metu, reikia irti, kad popieriaus lapai, dti rykal, bt i karto apsemti. Mat kai kurie rykalai (pvz., fenidoniniai) nepataisomai palieka nuotraukoje dryius, jeigu kuris nors nuotraukos kratas pavluotai kiamas tirpal. Vis laik, kol rykinama, f o t o p o p i e riaus lapus reikia be paliovos judinti, kad jie tolygiai bt soti nami rykalu. Nerekomenduojama fotopopieriaus lap itraukti i tirpalo, kol dar nuotrauka nra galutinai irykjusi. Ypa tai svarbu, darant spalvotsias nuotraukas. Bet ir juodame-baltame fotopopieriuje gali atsirasti dichroinis vualis, jeigu nebaigtas ry kinti popierius lieiasi su oru. Laboratorinio apsauginio filtro viesoje nuotraukos atrodo tam sesns negu yra i tikrj. Todl reikia gusti jas vertinti. Apskri tai nuotraukos turi bti gerai irykintos, bet neperrykintos, nes tada jos bna per tamsios ir turi vual.
-

NUOTRAUK FIKSAVIMAS. VUALIO PAALINIMAS Irykintos nuotraukos skalaujamos vandeniu (geriau 2% acto rgties tirpalu) ir nardinamos fiksa. Nuotrauk fiksavimas labai svarbi operacija. Fiksau yra vairi sudi. Pozityviniam procesui labiau rekomenduojamas pargtintas fiksaas, nes jis neutralizuoja su rykalu patekus arm ir greitai sustabdo ryki nimo proces. ] fiksa panardintas nuotraukas reikia protarpiais pamaiyti, nes dl rykalo likui bei susidariusi oro psleli fotonuotraukose gali atsirasti gelton dmi bei takeli, ypa jei fiksaas jau var totas. Dirbant su vartotu fiksau, geriausia sekti, kiek fotografi ns mediagos buvo ufiksuota, nes viename pargtinto fiksao litre galima fiksuoti ne daugiau kaip 2 m 2 (200 lap 9 X 1 2 cm) fotopopieriaus. Be to, fiksao tinkamum galima patikrinti, fik suojant bandomj pozityvinio filmo atkarpl ir stebint, per kiek minui itirps filmo sidabro halogenidas (matinis sluoksnis). Jeigu filmo atkarpl paskaidrs maiau kaip per tris minutes, fiksa dar galima vartoti. Nerekomenduojama fotopopieri fik-

traukos kontrastingum, sumainti arba padidinti vaizdo g r d tum. Taip pat galima nereikalingas nuotraukoje detales prislo pinti, o kitas labiau irykinti. Tai atliekama, didinimo metu ran komis arba specialiais ablonais pridengiant kai kurias vietas. Norint pakeisti vaizdo rakurs, reikia kadravimo rmel pastatyti kampu (6.5 pav.). iuo atveju objektyv reikia diafragmuoti, kad nesumat rykumas. Be t o , labai svarbu, kad kartu bt pa kreiptas (jeigu galima) ir didintuvo objektyvas. Spausdinant dide li matmen nuotraukas, fotopopierius dedamas ant grind (6.6 pav.) arba pritvirtinamas prie sienos. Kad nuotraukos bt maiau kontrastingos, didinant ant objekty vo umaunamas difuzinis lis. Pakeitus difuzin l oranins spalvos viesos filtru, atvaizdas bus kontrastingesnis ir labiau grdtas. Kaip naudojantis didintuvu daromas fotomontaas, aprayta F o tografikos" skyriuje.

suoti tokiu fiksa, kuriame buvo fiksuota negatyvin mediaga. Esant normaliai temperatrai, vidutin fiksavimo t r u k m 10 min. Ilgiau fiksuoti nepatartina, nes natrio tiosulfato druskos ilgainiui silpnina nuotrauk ton ir tirpina metalin sidabr, dl to nuo traukose gali atsirasti nepataisom dmi. Ypa reikia irti, kad fiksuojant visa nuotrauka bt panardinta fiksae, nes gali atsirasti dmi ir dl netolygaus fiksavimo. Nuotrauk vualiui paalinti naudojamas ios sudties tirpalas: ma ame vandens kiekyje itirpinama 150 g kalio j o d i d o ir beriama 50 g j o d o . Chemikalams itirpus, pilama vandens iki 1 I. Nau dojimui tirpalas atskiediamas vandeniu santykiu 1:10. iuo tir palu apdorot nuotrauk reikia i naujo fiksuoti natrio tiosulfato 25% tirpale ir intensyviai plauti. NUOTRAUK PLOVIMAS
6.7 pav. Kaskadinis nuotrauk plovimas iiv U iC.^-'.rv.-i'.-f, 4. c ,, L' >, 'lt? " hp.

Ufiksuotas nuotraukas svarbu gerai iplauti, nes fiksao natrio tiosulfatas ne tik veikia emulsijos sluoksn, bet ir sisunkia p o pierin nuotraukos pagrind. Jau minjome, kad natrio tiosulfato druskas vanduo blogai plauna, o likusios emulsijoje ar pagrinde jos ilgainiui iblukina nuotrauk. Plovimo trukm priklauso nuo vandens temperatros bei kietumo ir nuotraukos pagrindo storio. Ms respublikoje vanduo daugiausia kietas, todl nuo traukas plauti tenka ilgai; btent, jeigu vandens temperatra yra 1520 C, tai nuotraukas su pionu pagrindu reikia plauti tekan iame vandenyje vidutinikai 40 min, o su kartoniniu pagrindu vidutinikai 60 min. Plaunant emesns negu 15C temperatros vandeniu, plovimo trukm pailgja 2 0 3 0 % . Jeigu nuotraukos plaunamos ne tekaniame, o stoviniame van denyje, vanduo turi bti keiiamas madaug kas 56 min dvyli ka kart. Be to, plaunamas nuotraukas reikia retkariais pamai yti, nes sulipusi nemanoma gerai iplauti. Nuotraukoms plauti yra specials indai, kuriuose tekanio van dens srov maio nuotraukas. Fofomgjams parankus vadinamasis kaskadinis nuotrauk p l o v i mo bdas, naudojant tris voneles (6.7 pav.). is bdas patogus tuo atveju, kai plaunama daugiau nuotrauk. Pirmosios nuotrau kos plaunamos apatinje vonelje. Praslinkus 1015 min, jos perkeliamos vidurin vonel, o j viet sudedamos kitos dar neplautos nuotraukos. Kai virutin vonel bus perkeltos nuo traukos i vidurins vonels, apatin vonel galima vl dti ne plaut nuotrauk ir t. t. Tokiame konvejeryje nuotraukos laisvai, nesulipdamos isiplauna. Minktame arba iltame vandenyje nuotraukos isiplauna greiiau. Norint iplauti natrio tiosulfaf du kartus greiiau, reikia fiksuotas nuotraukas nuskalauti vandeniu ir 23 min palaikyti 1 % bevan-

dens sodos tirpale (10 g sodos 1 I vandens). Po armins vonios nuotraukos isiplauna per 1025 min. Natrio tiosulfafui paalinti danai naudojami eliminatoriai, apra yti 85 psl.
-

NUOTRAUK DIOVINIMAS Fotonuotrauk diovinimo bdas i dalies priklauso nuo f o t o p o pieriaus paviriaus. Pavyzdiui, matinio paviriaus nuotraukos pa prastai diovinamos padtos ant varios drobs arba popieriaus. Tik tada reikia nuo nuotrauk nuvarvinti vanden, nes prieingu atveju idivusi nuotrauka gali likti nelygi. Didelio formato ma tines nuotraukas rekomenduojama diovinti prikabintas gnybtais ant itemptos virvels. Galima ant virvels kabinti po dvi nuga rlmis sudtas nuotraukas. Nuo pakabint nuotrauk vanduo nu varva, ir pagrindas nesusirauklja. Taip pat galima diovinti ir kitoki paviri fotopopierius, ypa jeigu j pagrindas kartoninis. Daugiausia fotografijos praktikoje naudojamas blizgusis f o t o p o pierius, nes jo didiausia skiriamoji geba. Norint blizgaus popieriaus paviriui suteikti veidrodin blizges, reikia popieri n u b l i z g i n t i . Blizginama kartuoju arba al tuoju bdu, bet pasiruoimas abiem atvejais yra vienodas: nuo traukos turi bti gerai iplautos, vanduo nuvarvintas, o po to jos emulsijos puse prispaustos guminiu voleliu prie glotnaus plok i paviriaus. Blizginant a l t u o j u bdu, tinka chromuotos

metalins ploktels, lifuotas stiklas, celiulioido juostos, organi nis stiklas ir pan. Svarbu, kad plokts bt nesubraiytos ir ne turt mechanini defekt. Ypa reikia pasirpinti, kad ploki pavirius bt idealiai varus, prieingu atveju idivusios nuo traukos nuo ploki paviriaus neatoks ir jas teks i naujo mir kyti vandeniu, kad atsiklijuot. Ypa gerai reikia iplauti stiklo ploktes. Pradioje stiklas nuplaunamas arminiu (sodos arba p o tao) tirpalu, po to variu skudurliu sausai nuluostomas ir i trinamas talko pudra. Riebalines dmes gerai nuplauna skystis langams valyti Fanolis". Tinka taip pat praskiestas vandeniu denatruotas spiritas. Galima stikl nuplauti ir ios sudties tir palu:
Benzinas Baltas vakas (arba grynas parafinas) 100 ml 1 g

mo) fotopopieriuje. Laikui bgant, fotopopieriaus emulsija sukie tja ir blogai priglunda prie glotnaus paviriaus. Neblogai nu blizginamas sidabro chloridinis, spalvotasis popierius ir popieriai, padengti specialiu apsauginiu sluoksniu. Fotopopieriaus blizgesiui pagerinti yra daug bd, bet nra n vieno absoliuiai veiksmingo. Svarbiausia, kad emulsija bt g e rai ibrinkusi. Tuo tikslu nuotraukas siloma palaikyti kartame (5060 C) vandenyje. Be to, fotografijos brinkimui paspartinti
10

Stiklas padengiamas tirpalu ir skudurliu trinamas, kol inyksta tirpalo yms. Ant paruoto stiklo (arba kitoki ploki) emul sija j stikl padedamos fotonuotraukos, apklojamos i viraus drobule arba variu popieriumi ir prispaudiamos guminiu v o l e liu, kad po nuotraukomis nelikt oro psleli (prieingu atveju ne visas pavirius blizgs). Po to stiklas su nuotraukomis laikomas kambario temperatros patalpoje. Nerekomenduojama stiklo sta tyti prie ildymo rengini ar kitaip stengtis pagreitinti divim. Nuotraukos turi diti pamau, kol idivusios paios nuo stik lo atoka. altojo blizginimo bdas yra patikimas ir geras, tik jam reikia daug laiko (56 vai.). Daug operatyvesnis yra k a r t o j o blizginimo bdas. Nuotraukoms blizginti gaminami specials elektriniai blizginfuvai, skirti fotomgjams. Masiniams darbams skirtas bgninis aparatas AriCO" (6.8 pav.). Juo galima blizginti ir didelio formato nuo traukas. Darbas iuo blizgintuvu mechanizuotas, todl labai spar tus. AriCO" aparato bgnas ir mgjiko blizgintuvo chromuotos ploktels turi bti varios. Gerai chemikai ploktels ir bgnas nuvalomas tik darbo pradioje, o paskui pakanka jas skalauti vandeniu ir valyti lapiu skudurliu. Naudojantis mgjiku blizgintuvu, nuotraukos prie chromuot plokteli prispaudiamos taip pat, kaip ir diovinant altuoju bdu, tik io blizgintuvo ploktels prispaudiamos audeklu prie ildymo elemento, ir fotonuotraukos per 58 min idista, at oka nuo plokteli. Nepaisant vis pastang, kartais nublizgintose nuotraukose pasi taiko matini takeli, kuriuos fotomgjai vadina muselmis". Reikia inoti, kad nuotraukos gali blogai blizgti ir dl p o p i e riaus kalts. Museli" nebna nepasenusiame (34 mn. senu

6.8 pav. A r i C O " aparato schema: 1 p o l i r u o t o s skardos bgnas nuotraukoms b l i z g i n t i , 2 ildymo spirals, 3 d r o b , nuotraukoms p r i e b g n o prispausti, 4 guminis volelis d r o b e i t e m p t i , 5, 6, 7, 8voleliai, 9 lovys idivusioms nuotraukoms, 10 me talinis volelis d r o b e i t e m p t i

literatroje rekomenduojama kart vanden berti 50100 g natrio bikarbonato (geriamosios sodos). Taiau sodos tirpal ga lima naudoti tik tada, kai blizginama altuoju bdu. Naudojant blizgintuv, dl ilumins reakcijos geriamoji soda suskyla ang liargt ir vanden. Emulsijos paviriuje susidariusios pslels ir vandens laeliai trukdo gerai nublizginti paviri, todl visuomet prie blizginant nuo emulsijos turi bti visikai paalintas vanduo (taip pat ir naudojant AriCO" aparat). Drgmei paalinti ga lima nuotraukas perskalauti spiritu (tinka denatruotas spiritas). Blizginant juodas-baltas nuotraukas, galima naudoti 2 3 % acto rgties tirpal. Blizginfuvas neturi kaisti daugiau kaip iki 80 C. Auktesnje temperatroje kai kuri ri fotopopieri emulsijos gali itirpti. Ypa blogai atlaiko kart sidabro chloridiniai ir spalvotieji f o t o popieriai. Ypa blizgios nuotraukos gaunamos, naudojant plaiai vartojam tekstils pramonje karboksimetilceliulioz. ios chemins me-

diagos prekybinis pavadinimas yra KMLL Fotomgjai KML preparat gali sigyti fotoparduotuvse. KMU, gelsvos spalvos grdeliai (arba mas), ltai tirpstantys vandenyje. Gaminant tirpal, patariama grdelius par mirkyti iltame vandenyje. Grdeliams itirpus, gaminamas specialus i tokios sudties tirpalas:
V a n d u o (virintas) KMU, Paviriaus aktyvinimo Formalinas ( 4 0 % ) Glicerinas 1 I 15-25 g 5 laai 10 ml 510 ml

Toliau nuotrauka skalaujama vandeniu ir viesoje rykinama, naudojant aktyv rykal, po to plaunama ir diovinama. is metodas taikomas ir dichroiniam nuotrauk vualiui paalinti. Geltonos dms arba pozityvinio proceso metu atsirads visos nuotraukos pageltimas kartais panaikinamas iuo tirpalu:
Vanduo Tiolapalas Citrinos rgtis 250 m l 5 g 2,5 g

\\\

mediaga

A p d o r o j i m o trukm 7 min. Pageltimui inykus, nuotrauk reikia iplauti vandeniu ir idiovinti.

Glicerinas naudojamas tada, kai norima, kad nuotraukos nesiriest. iam tikslui tinka net kosmetinis glicerinas. Tirpalas K M U p a tvarus ir tinka naudoti daugel kart, kol sumaja lipnumas. Vartojimo bdas: nuotraukos 5 minutes mirkomos KMU, tirpale ir nenuskalautos vandeniu udedamos ant diovintuvo ploki, guminiu voleliu prispaudiamos ir kartai idiovinamos. Idi vusias nuotraukas reikia laisvai idlioti, kad jos atvsusios paios isitiest. Fotonuotrauk blizgesys pagerja, kai emulsija pasidengia plonu KMU, sluoksniu. Taiau preparatas padengia ir nuotraukos p a grindo pus, tepa diovintuvo drob, todl diovinamas nuo traukas reikia dar udengti rankluosiu arba popieriumi. PAGELTUSI NUOTRAUK ATGAIVINIMAS

NUOTRAUK

SODRUMO

PAGERINIMAS.

LAKAVIMAS

Blankias, dl b l o g o rykalo papilkjusias nuotraukas galima pa gerinti iuo b d u : gerai iplauti vandeniu ir ibalinti itokiu baJalu:
Vanduo Kalio bichromatas Koncentruota druskos rgtis
2 5 0 m l

' 9 10 m '

Iblukusias ir pageltusias senas nuotraukas galima atgaivinti che miniu bdu. Nuotrauka pirmiausia imirkoma vandenyje ir a p d o rojama 5% chromo alno tirpalu, kad sutvirtt emulsija. Po to nuotrauka intensyviai iplaunama tekaniu vandeniu ir balinama itokios sudties tirpalu:
Vanduo Kalio permanganatas Koncentruota druskos rgtis 200 ml 0,5 g 5 ml

Balalas labai nepatvarus, todl turi bti gaminamas prie pat dar b. Tirpale vaizdas inyksta, o nuotrauka nusidao tamsiai rudai. Kai visa nuotrauka paruduoja, j reikia nuskalaut dti itok tirpal:
Vanduo Natrio sulfitas kristalinis Sieros arba druskos rgtis 100 ml 20 g 10 ml

Salale nuotrauka turi bti laikoma t o l , kol vaizdas visikai inyks ta. Po to ji intensyviai plaunama vandeniu ir, kai pranyksta g e l -fonas atspalvis, viesoje rykinama kuriuo nors aktyviai veikianiu rykalu. Norint kai kurias vaizdo detales nuotraukoje visikai panaikinti arba iblukinti iki baltumo fon, reikia naudoti j o d o s i I p n a I . Balinama itaip: sausoje nuotraukoje teptuku utepamos spiriti niu j o d o tirpalu tos vietos, kurias reikia iblukinti. Kai metalinis sidabras sureaguoja pavirsta sidabro j o d i d u (nudaytosios vie tos paruduoja), nuotrauka dedama fiksao tirpal, kur po 3 4 min parudavusios vietos inyksta, nepalikdamos joki ymi. Po to nuotrauka vl iplaunama vandeniu ir diovinama. Norint susilpninti vis nuotraukos atvaizd, galima naudoti ios sudties pozityvin silpnal:
Vanduo Kalio jodidas Metalinis jodas
1 0 0 15 m l

9 1 9

Tirpalas panaikina rud atspalv.

Darbui imama 1 dalis tirpalo ir 10 dali vandens. Keiiant van dens kiek, galima reguliuoti silpnalo veikim. Susilpnint nuo trauk patartina palaikyti fiksae, po to iplauti vandeniu ir i diovinti.

Nuotraukas galima susilpninti ir Farmerio silpnalu, praskiestu van deniu santykiu 1:5. sidmtina, kad, naudojant raudonosios kraujo druskos silpnal, nuskalaut vandeniu nuotrauk reikia 34 min i naujo fiksuoti, kad ilgainiui neatsirast geltonas atspalvis. Paskui nuotrauka kaip paprastai plaunama vandeniu ir diovinama. Reikia nepamirti, kad papildomo apdorojimo operacijas (silpnini m, stiprinim, balinim, tonavim ir pan.) galima atlikti tik t u o atveju, jeigu nuotraukos labai gerai irykintos, ufiksuotos ir i plautos, Nuotraukos, padarytos ant matinio popieriaus, kartais neturi g i laus tono. Tono sodrum galima padidinti, padengus nuotraukos paviri iuo tirpalu:
Terpentinas Baltasis bii vakas 100 ml 30 g

latinos sluoksniu (vienai 1 3 X 1 8 cm nuotraukai reikia 810 m! elatinos tirpalo):

Virintas altas vanduo Trupinta v a l g o m o j i elatina 100 ml 5 g

Per 12 vai. elatina vandenyje ibrinksta. Po to indel su ela tinos mase reikia statyti kart vanden ir paildyti iki 4 5 50 C, kad elatina itirpt. Tada retuuota nuotrauka padedama ant kokios nors stangrios ploktels ir apliejama elatina. Kad elatina tolygiai padengt nuotraukos paviri, ploktel reikia atsargiai visas puses lankstyti, o elatinos pertekli nupilti. elatinos sluoksniu padengtas nuotraukas galima blizginti. Norint blizginti kartu bdu, elatinin sluoksn dar reikia sukietinti nuotrauk kelias minutes pamirkyti 3% formalino skiedinyje. Nuotraukos skutimo ymes galima paslpti lako sluoksniu. Tam tinka kazeino emulsija:
Vanduo Kazeinas Boraksas Formalinas 4 0 % Vanduo 800 100 13,5 3 iki ' ml g g ml i

Parodoms skirtos nuotraukos, kurias tenka retkariais vaiyfi, turi bti nulakuotos. Lakavimui tinka visi tapyboje naudojami bespal viai lakai (pvz., kraplakas, matlakas). Galima pasigaminti lak ir patiems:
Valytas benzinas terpentinas Baltasis bii vakas Natralus pokostas 100 100 10 3 ml ml g ml

Lakas ant nuotraukos paviriaus utepamas vatos tamponu arba upurkiamas pulverizatoriumi. Po valandos, lakui idivus, nuo traukos pavirius sausu vilnoniu skudurliu nupoliruojamas. N u lakuot nuotrauk galima valyti drgnu skudurliu. POZITYV RETUAVIMAS

Blogai irykinus, naudojant nenuvalytus negatyvus ir dl dauge lio kit prieasi fotoatspauduose pasitaiko juod ir balt ta keli, brim, atspaud, dmi ir kit defekt. Juos galima paalinti, pozityvus retuuojant mechaniniu arba cheminiu b d u . Retuuojant pozityvus, pirmiausia panaikinami stambs defektai. Pavyzdiui, tamsi dm arba tam tikr plot galima paviesinti, patrynus pemzos milteliais. is bdas ypa rekomenduojamas ma tinio ir pusiau matinio bei struktrinio paviriaus fotoatspaudams retuuoti. Daroma itaip: ant viesinamos vietos uberiama p e m zos milteli ir vatos gniuulu palengva, nespaudiant lifuojama. Jeigu taip retuuojama nuotrauka blizgiu paviriumi, tai, kad nu zulinta vieta nebt pastebima, nuotrauka padengiama plonu e

Emulsija nepatvari, tinka naudoti tik dvi paras. Emulsija gamina ma itaip: kazeinas 810 vai. mirkomas vandenyje, paildomas iki 65 C ir, kai jau isilydo, beriama borakso. Po to mas mai oma, kol galutinai itirpsta boraksas. Tirpalas paliekamas nusi stoti, tada atsargiai nupilamas nuo nuosd ir j, be paliovos maiant, supilamas formalinas. Juodi takai, dmels, dryiai nuotraukose iskutami lancetu, grandikliu ar skutimosi peiliuku. Skutant reikia stengtis nesualo ti emulsijos. Kai i nuotraukos paalinamos juodos dmels, pra dedama retuuoti teptuku udaomi viess takai bei dms. Naudojami nedideli akvareliniai teptukai (5.4 pav., b) ir specials retuavimo daai bei praskiestas tuas. Daant teptukas turi bti beveik sausas, kad daai nepasklist didesniame plote negu reikia. Retuavimui geriau tinka ne tuas, o anilino daai. Pastarieji i emulsijos neisiplauna vandeniu, todl retuuot nuotrauk ga lima mirkyti ir blizginti. Retuavimo daus nesunku pasigaminti i juod anilino da milteli, naudojam buityje medvilnei dayti:
A ti r pa I as Juodi anilino daai Distiliuotas v a n d u o iki 20 g 130 ml

Da milteliams itirpus, tirpalas paliekamas 23 vai. nusistoti, po to tirpalas filtruojamas per vatos sluoksn.
B tirpalas 5 g 0,5 g 20 ml

Gabalinis cukrus (rafinadas) Boro rgtis Kartas distiliuotas v a n d u o

l A tirpal supilamas B tirpalas, po to miinys 57 min virinamas ir paliekamas atvsti iki kambario temperatros. Ipilstytus ma us buteliukus daus galima ilgai laikyti. Taiau pagaminti juodi daai turi melsv atspalv, todl tenka tokiu pat bdu pasiga minti rudos spalvos anilino da ir j prie retuuojant maiyti juoduosius, kad bt gryna neutrali spalva. Neretai tenka nuotraukas pagyvinti, dirbtinai paviesinant blyks nius ir kitas rykinimo metu papilkjusias baltsias vaizdo vietas. Tai atliekama retuuojant cheminiu bdu. Naudojamas Farmerio silpnalas, atskiestas vandeniu santykiu 1:3. Cheminis retuavimas atliekamas itaip. Nuotrauka apie 10 min pamirkoma vandenyje, po to pavirius nuluostomas minktu sku durliu, kad nelikt vandens la, nes jie labai kliudo retuuoti. Tada vietos, kurias reikia paviesinti, atsargiai suvilgomos atskies tu silpnalu, naudojant teptuk. Pradjus jam veikti, chemikalas t u o j pat nuluostomas lapiu skudurliu ir nuplaunamas vandeniu. Jeigu tirpalas veiks emulsij per ilgai, nuotraukoje gali atsirasti gelton dmi. NUOTRAUK LYGINIMAS, APKARPYMAS IR KLIJAVIMAS Idivusios nuotraukos danai usirieia. Maiausiai usirieia nuotraukos, diovinamos paprastai vsioje vidutinio drgnumo patalpoje. Kad maiau riesfsi, patariama prie diovinim nuo traukas 10 min pamirkyti 10% glicerino skiedinyje arba 5% kalio nitrato tirpale. Blizgintuvu diovint nuotrauk nepatariama krau ti vienos ant kitos, o idlioti po vien ir duoti joms atvsti, gaunant i oro drgms. Taip idliotos nuotraukos daniausiai isilygina paios. Taiau jokiu bdu negalima k tik nublizgint dar kart nuotrauk lankstyti nei lyginti, nes perdivusi emul sija gali sutrkinti. Norint nuotrauk ilyginti, reikia j paimti u krat ir patraukti per stalo arba kito daikto briaun. Panaiai nuotrauk galima i lyginti liniuote. Nuotraukos apipjaustomos specialiais peiliais. J yra vairi mat m e n maoms, vidutinms ir didelms nuotraukoms pjaustyti. Yra peili, kurie nuotraukas apkarpo danteliais. Taiau fotomg-

jai kartais bando apkarpyli nuotraukas ne specialiomis priemon mis. Nepatariama j pjaustyti skutimosi peiliukais, naudojant medin liniuot: peiliukas iam tikslui per plonas ir todl sunkiai valdomas. irklmis taip pat sunku gauti tiesi linij. Neturint speciali priemoni, dar lapios nuotraukos apipjaustomos sku timosi peiliuku (arba lancetu), padjus ant kieto pagrindo (pvz., stiklo). , Netinkamais klijais suklijuotos nuotraukos ilgainiui sugenda. Ne galima naudoti nuotraukoms toki klij, kuri sudt eina daug rgi arba a r m k l i j a i turi bti beveik neutralios reakcijos. Tai reikia patikrinti indikatoriniu popieriumi. Yra specials klijai nuotraukoms klijuoti, bet juos nesunku ir pa sigaminti:
I Vanduo Krakmolas (bulviniai miltai) V a l g o m o j i elatina Fenolis ( k a r b o l i o rgtis) 100 m I 11 g 2 g keli laai

Krakmolas imaiomas 20 ml vandens. Tokiame pat vandens kie kyje, tik paildius iki 65 C, itirpinama elatina. Po to uvirinama 60 ml vandens, kur be paliovos maiant supilamas itirpintas krakmolas. i mas reikia virinti tol, kol pasidaro pusiau skaid rus kleisteris. Tada j supilama elatina ir keli fenolio laai (kad klijai nergf).

Vanduo Dekstrinas Smulkus cukrus Kalio-aliuminio alnas Fenolis 10%

100 100 10 3 3

ml g g g ml

Paildius vanden, itirpinamas cukrus ir kalio-aliuminio alnas. ioms mediagoms visikai itirpus, po truputl beriamas dekstri nas. Kad nelikt gumul, mas reikia gerai imaiyti ir toliau il dyti 1520 min. Kai miinys atvs iki madaug 50 C, j reikia supilti fenol (karbolio rgt) ir, jeigu reikia, per marl nufiltruoti. Klijai patvars. Kad netrupt, patariama lainti kelis laus g l i cerino. Klijuojama paprastai, patepus nuotraukos kampuius arba vis nuotrauk. Danai nuotraukos klijuojamos gumos klijais. Jais reikia tepti ne tik vis nuotraukos pagrind, bet ir karton, ant kurio bus klijuo jama. Klijams visikai idivus (madaug po 20 min), nuotrauka atsargiai udedama ant pateptos klijais vietos ir guminiu voleliu

prispaudiama. Gumos klijai nerieia nuotrauk ir, patek ant emulsijos, lengvai nusitrina, jos nesutep. Taiau nejstiklintos nuotraukos, laikomos pernelyg sausoje patalpoje arba apviestos sauls, kartais atsiklijuoja. Stali klijais nuotrauk klijuoti nepatariama, nes jie labai surieia karton, o spalvotsias nuotraukas sudmja. FOTONUOTRAUK TONAVIMAS

Paprast nuotrauk juod-bait ton galima cheminiu bdu pa keisti (tonuoti). itokia nuotrauka, suprantama, negali prilygti spalvotajai, taiau is bdas ir ms dienomis praktikuojamas. Norint gauti vientiso gero atspalvio nuotraukas, juodos-baltos nuotraukos turi bti gerai irykintos, ypa gerai ifiksuotos ir i plautos vandeniu. Chemikai nevari nuotrauk negalima tonuoti, nes maiausi natrio tiosulfato kiekiai gali padaryti dmes. Lengviausia tonuoti sidabro chloridinius ( B r o m p o r t r e t " , F o t o k o n t " ) popierius ir kiek blogiau sidabro bromidinius ( U n i b r o m " , N o v o b r o m " ) . Tonavimo darbai atliekami viesoje.
RUDAS (SEPIJOS) ATSPALVIS

iame tirpale staiga sugrta vaizdas, ir nuotrauka gauna rud (sepijos) atspalv. Po tc reikia 1520 min nuotrauk intensyviai plauti vandeniu. Nuo balinimo trukms priklauso atspalvi niuansai. Pavyzdiui, ne iki galo ibalinta nuotrauka gyja tik juosvai rud atspalv. Visos chemins mediagos (sulfidai), naudojamos rudam tonui gauti, turi nemalon sieros vandenilio kvap, todl reikia dirbti gerai vdinamoje patalpoje. Nemalonaus kvapo galima ivengti, tonavimui naudojant tiolapa l. Taiau pastaroji mediaga veikia gana pavirutinikai ir ne stengia suteikti sodri atspalvi. Nuotraukai tonuoti tiolapalu tinka aukiau apraytas a p d o r o j i mo bdas.
Balalas Vanduo Raudonoji kraujo druska K a l i o bromidas Soda (bevanden) Tonavimo tirpalas Vanduo Tiolapalas Potaas 200 ml 0,2 g 20 g 200 6 2 0,5 ml g g g

Rudus nuotrauk atspalvius galima gauti, naudojant natrio, bario ir amonio sulfidus, S lip drusk ir tiolapal. Geriausi rezultatai gaunami su natrio sulfidu. Vis pirma juoda-balta nuotrauka ibalinama. Tuomet metalinis sidabras virsta halogenidu (paprastai bromidu). Tonavimo tirpale pastarasis jungiasi su sulfidais ir virsta sidabro sulfidu, kuris yra rudos spalvos. Tokiu bdu juoda-balta fotonuotrauka gauna rud atspalv. Prie tonavim nuotraukas reikia 58 min pamirkyti vandenyje. Po to lapia nuotrauka ibalinama itokios sudties balalu:
Vanduo Raudonoji kraujo druska Kalio bromidas 200 ml 6 g 2 g

Baigus tonuoti, nuotrauk reikia 1015 min intensyviai plauti vandeniu. Norint gauti iek tiek sodresn rud atspalv, nuotrauk prie ba linant reikia vien minut palaikyti tonavimo tirpale, po to 5 min plauti vandeniu ir toliau nustatyta tvarka apdoroti (balinti, t o nuoti ir t. t.). Vandenyje pamirkyta nuotrauka laikoma tirpale tol, kol atsiran da pageidaujamas atspalvis, po to skalaujama ir diovinama.

alias atspalvis i

Vaizdui inykus, nuotrauk reikia intensyviai plauti, kad joje ne likt raudonosios kraujo druskos. Jeigu tonuojant vis tiek nuo trauka pagelsta, tai balal btina pilti 1020 ml amoniako (10%) arba 0,5 g bevandens sodos. Nuotrauka vl rykinama tonavimo tirpalu:
Vanduo Natrio sulfidas ( N a 2 S - 9 H 2 0 ) 200 ml 10 g

ali atspalv galima gauti, ties tirpalu:

nuotrauk apdorojus itokios sud

V a n d u o (20 C) A m o n i o geleies (trivalents) citratas Citrinos rgtis Raudonoji kraujo druska Uranilo nitratas (nuodai!)

350 1 1,5 1 1

ml g g g g

ALIAS ATSPALVIS II

Norint suteikti atspalv, nuotraukas reikia padaryti iek tiek viesesnes negu paprastai, nes tonuojant vaizdas suintensyvja. Prie tonuojant nuotraukos balinamos.
Balalas vino nitratas Raudonoji kraujo druska 10% azoto rgtis Vanduo
-

Negalima tonuoti fotonuotrauk su vualiu, nes kartu vualiu padengtos viesiosios vaizdo vietos. Jas kartais paviesinti 1 % natrio tiosulfato tirpalu. Taiau jei ir i nepadeda, nuotrauka turi bti plaunama 0,5% natrio armo arba 10% amoniako tirpale. Po to j reikia i plauti vandeniu.
RAUSVAS ATSPALVIS

nusidao pavyksta priemon (ar kalio) naujo i

iki

17 10 10 1

g g ml I

Nuotrauka pabla per 45 min. Po to j reikia 2025 min in tensyviai plauti vandeniu, kad inykt atspalvis, ir 3 min tonuoti.
Tonavimo tirpalas A m o n i o - g e l e i e s alnas Kalio bichromatas Kalio bromidas Vanduo 10 5 5 1 g g g I

Rausv atspalv galima gauti, palu:

Vanduo V a r i o sulfatas Citrinos rgtis Soda (bevanden) Raudonoji kraujo druska

nuotrauk apdorojus itokiu tir-

300 2 6 4,5 1,5

ml g g g g

iki

Nuotrauka plaunama 5 min vandeniu ir dedama azoto rgties f.'rpal:

10% azoto rgtis Vanduo iki 50 ml 1 I

Vandenyje pamirkyta nuotrauka laikoma tirpale tol, kol atsiranda pageidaujamas rausvas atspalvis. Po to nuotrauk reikia nuska lauti ir altai idiovinti.
MLYNAS ATSPALVIS

Per kelias minutes geltonas atspalvis inyksta. Tada nuotrauk reikia plauti vandenyje ir diovinti.

Mlyn atspalv galima gauti, nuotrauk apdorojus itokios su dties tirpalu:

GELTONAS

ATSPALVIS

Gelton atspalv galima gauti, nuotrauk apdorojus itokios su dties tirpalais:

Balalas Vanduo A c t o rgtis (ledin) vino nitratas (nuodai!) Raudonoji kraujo druska 200 5 3 2 ml ml g g

V a n d u o (1820 C) A m o n i o geleies (3) citratas Citrinos rgtis Raudonoji kraujo druska

250 1 1,5 1

ml g g g

Vandenyje pamirkyta nuotrauka laikoma tirpale tol, kol atsiran da pageidaujamas mlynas tonas. Po to nuotrauka turi bti in tensyviai plaunama, kol isiplauna raudonosios kraujo druskos likuiai (1015 min). Tonuojant iuo bdu, atspaudas pasidaro truput sodresnis, todj tonavimui geriau tinka blankesns nuotraukos.

Vaizdui inykus, nuotrauka intensyviai plaunama vandeniu, o po to tonuojama.

Tonavimo tirpalas Vanduo 200 ml Kalio bichromatas 1 g 2 5 % amoniakas (lainama t o l , kol tirpalas pasidaro gelsvas)

7. FOTOCHEMINS MEDIAGOS

Gamtinis vanduo nra chemikai grynas jame bna itirpusi duj, kalio, natrio, kalcio, magnio, mangano, geleies ir kit metal drusk. Be to, jame gausu jvairi priemai: smlio, mo lio, organini mediag, mikroorganizm. Mechanines priemaias galima ifiltruoti. Vandenyje itirpusios dvivaleni metal drus kos lemia jo k i e t u m . Kietas vanduo netinka daugeliui tech nologini proces. Kieiausias yra altini ir artezini ulini vanduo; upi ir ee>- vanduo yra minktesnis, o lietaus ir sniego visai minktas. Vandens kietumas ireikiamas kalcio ir magnio jon miligramekvivalent suma, tenkania vienam litrui vandens.
25 lentel

Gamtinio vandens kietumas Vandens charakteristika Vandens kietumas, ekvivalentais litrui ireiktas miligram-

Labai minktas Minktas V i d u t i n i o kietumo Kietas Labai kietas

iki 1,5 1,53,0 3,06,0 6,09,0 daugiau kaip 9,0

Vilniaus ir Kauno vandentieki vandens kietumas siekia madaug 5,4 mgekv/l. Vandens kietum apytiksliai galima nustatyti, lainus j kelis la us spirite itirpinto kalio muilo. Kietame vandenyje atsiras balt arba rausv nuosd. Vandens kietumas bna l a i k i n a s ir p a s t o v u s . Laikinj kie tum slygoja itirp kalcio ir magnio (kartais geleies) hidrokarbonatai, pastovj kalcio ir magnio sulfatai, chloridai ir kitos
# M e d i a g o s miligramekvivalentu vadinamas toks jos kiekis, kurio mas miligramais skaitine reikme yra l y g i jos cheminiam ekvivalentui, t. y. m o l e kulins mass ir valentingumo santykiui

druskos. Laikinj kietum galima paalinti, vanden virinant. Ta da hidrokarbonatai virsta netirpiomis vandenyje druskomis ir nusda. Kadangi virinant ieina ir itirpusios dujos, toks vanduo daugeliu atvej tinka foto fcm, grafijos reikalams. Pastovu sis vandens kietumas viri nant nepaalinamas. Buityje vartojamas vanduo kartais suminktinamas specialio mis cheminmis mediago mis: amonio hidroksidu (amoniako tirpalu), soda, natrio heksametafosfato actu ir kt. Pavyzdiui, lit r vandens brus 24 g natrio heksametafosfato arba 12 g etilendiamino tetraacto rgties, arba 0,60,3 g bevandens so dos, kalcio ir magnio (net vario) druskos virsta komp leksiniais junginiais, kurie ikrinta nuosdomis. Taiau fotografijos praktikoje che miniu bdu suminktintas vanduo ne visada tinka. Ypa nevartotinas vanduo, kuriame yra geleies jun gini (dvivalents geleies hidrokarbonaf). Tuo tarpu vandentiekio vanduo turi ne tik vir normos itirpu si geleies drusk, bet ir sieros vandenilio bei chlo ro, kurie fotografijai ypa kenksmingi. Jeigu toks van d u o naudojamas spalvoto joje fotografijoje netgi tik plovimui, nuotraukose gali atsirasti vio letins spalvos vualis ir vairiaspalvs dms. Kauno Politechnikos instituto vandentiekio ir kanalizacijos kated roje buvo sukurtas filtracinis renginys, kuriuo galima paalinti i vandens dvivalents geleies hidrokarbonato druskas ir sieros vandenil. Techn. moksl kand. V. Stankeviius sukonstravo ma gabarit, b e t efektyv filtravimo tais, tinkam fotografijos reikalams (7.1 pav.). Vanduo apsivalo nuo geleies drusk, sunkdamasis

121

pro 0,51,0 mm skersmens kvarcinio smlio grdelius. S filfras s i ne i karto efektingai veikia, nes kvarcinio smlio grdeliai, po r kuriuos sunkiasi vandentiekio vanduo, turi aps'traiAti i geleies jungini susidariusia rudos spalvos plvele. Geleies druskos i vandens isiskiria tik visikai susiformavus plvelei,, kuri atlieka adsorbento ir katalizatoriaus vaidmen. Plvels formavimasis kartais utrunka 140180 vai. Taiau geleies junginiai neisivalo, jeigu vandentiekio vande nyje bna per daug (daugiau kaip 50 mg/l) laisvo anglies dioksi do (CO2). Ms respublikos vandenyse laisvo anglies dioksido yra palyginti maai, ir jis netrukdo filtravimui. Kartais filtro efek tyvum sumaina sieros vandenilis, jeigu jo vandenyje yra daug. Paprastai sieros vandenilio vandenyje nebna daugiau kaip 4 mg/l, ir smlio filtras funkcionuoja normaliai. Sieros vandenilis i vandens pasialina kartu su geleies junginiais. Priklausoma* nuo vandens kietumo filtr reikia laikas nuo laiko praplauti, pa leidus vandentiekio vanden prieinga kryptimi. Filtras varus ta da, kai ima bgti bespalvis vanduo. Ifiltruotas vanduo tinka fotografinms mediagoms plauti ir dau geliui tirpal gaminti. Taiau geriausiai tinka fotografijai, ypa spalvotajai, distiliuotas vanduo. Beveik tok pat gryn vanden galima gauti j virinant su dinatrio hidrofosfatu. Tam reikalui ima ma 24 g Na2HP04-I2H2O ir virinama 5 min. Mineralins m e diagos baltais dribsniais nusda ant dugno, ir belieka vanden| atsargiai nupilti. RGTYS, ARMAI IR DRUSKOS i klasi chemins mediagos, tirpdamos vandenyje, d i s o c i j u o j a , t. y. j molekuls suskyla teigiamus ir neigiamus jonus. Rgtys disocijuoja teigiamus vandenilio ir neigiamus rgties liekanos jonus. Jos energingai jungiasi su armais, sudarydamos druskas ir vanden (neutralizacijos reakcija). Rgtys reaguoja su daugeliu metal; yra rgtaus skonio; i n d i katorius lakmuso popierl ir metiloran nudao raudonai. R g t y s skirstomos neorganines ir organines. Neorganini rg i pavadinimai daniausiai siejami su elementu, kuris jas eina, pvz., azoto, sieros, chloro ir t. t. Organini rgi pavadinimai yra kilminiai: ciHnos, skruzdi, vyno ir t. t. Neorganins rg tys yra ymiai stipresns u organines. a r m a i , disocijuodami vandenyje, sudaro teigiamus metalo ir neigiamus hidroksilo grups ( O H _ ) jonus. armai smarkiai reaguo ja su rgtimis, sudarydami druskas ir vanden; lakmus nudao mlynai, metiloran geltonai, fenolftalein avietine spalva. Stipriausi yra kalio ir natrio armai.

D r u s k o s t a i mediagos, gaunamos, neutralizavus rgt ar- 1 2 3 mu, t. y. pakeitus rgtyje vandenilio atomus metal atomais. To d l druskos tirpalo savybs priklauso nuo armo ir rgties stip rumo santykio. ia galimi keturi atvejai: 1) stipraus armo ir silpnos rgties druskos vandenyje sukelia armin reakcij (pvz., soda, natrio fosfatas, potaas ir kt.); 2) stiprios rgties ir silpno armo druskos vandenyje sukelia rgtin reakcij (pvz., amonio sulfatas, amonio chloridas ir kt.); 3) stipraus armo ir stiprios rgties druskos sukelia neutrali reakcij (pvz., natrio chloridas, natrio sulfatas ir kt.); 4) silpno armo ir silpnos rgties druska daniausiai sukelia neutrali reakcij. Fotografijos praktikoje, norint nustatyti tirpalo reakcij, naudoja mi indikatoriai, pvz., lakmuso popierlis. Tirpalo rgtumo ar armingumo laipsnis apibdinamas v a n d e n i l i o jon kon c e n t r a c i j o s r o d i k l i u pH. Neutrali tirpal pH yra lygus 7, rgij yra maesnis negu 7, o armini d i d e s n i s negu 7. Tiksliai pH didumas nustatomas gana sudtingu potenciometriniu b d u . Fotomgjams patartina iam tikslui naudoti universal in dikatorin popieri. Jis ileidiamas dviej ri: viena tinka, kai pH yra nuo 1 iki 10, kita kai nuo 7 iki 14. FOTOCHEMINES MEDIAGOS alies pramon gamina fasuot rykinimo, fiksavimo, negatyv silpninimo, stiprinimo ir kitos paskirties chemini mediag komp lektus; nemaai fasuot reagent importuojama i usienio. Ta iau tie rinkiniai yra standartizuoti. Norint gauti original rezul tat, tenka reagent tirpalus gamintis patiems. Chemini mediag grynumo laipsnis nustatomas valstybiniais standartais (l"OCT) ir paprastai bna paymtas pakavimo etike tse. Pagal esam chemini priemai kiek mediagos klasifi kuojamos itaip: chemikai grynos, analizikai grynos, grynos, va lytos, technins. Labiausiai utertos technins mediagos, gry niausios chemikai grynos. Juodos-baltos fotografijos reikalams (ypa pozityviniam procesui) tinka emesni klasi chemins mediagos: grynos, valytos ir retkariais kai kuriems tirpalams technins. Spalvotojoje fotografijoje galima naudoti tik chemikai grynas ir analizikai grynas mediagas. Nemaai chemikal gami nama specialiai fotografijos reikalams. Usienio firmos chemines mediagas klasifikuoja pagal savus standartus. Todl apie importini chemini mediag grynum geriausia sprsti i firm prospekt, nes kai kuri ali reagent

klasifikacijos sistema gerokai skiriasi nuo tarybins. Kai kurios firmos gamina ir auktesns klass produkcij, negu nurodyta techniniuose duomenyse ia gldi konkurencijos principas. Chemikal grynumo laipsnio sutartiniai ymjimai pateikti 26 lentelje.
26 lentel Chemikal grynumo sutartiniai ymjimai Prekybinis ymjimas, kai chemikalas yra Kalba chemikai grynas analizikai grynas valytas grynas techninis

Rus

XMMMH6CKM
MHCTbIM (X. M.)

MKCTblH

flJlfl

OMMLU6HHblM

aHa/iM3a (w. fl. a.)

(OM)

MMCTblM ()

T6XH.

Lenk Angl Vokiei

czysty do analiz ( c z . d . a.") anala R ( A R " ) l a b o r a t o r y chemical ( L C " ) chem. rein p. A, chem. rein (purissimum) ( p r o Analysi)

oczyszczany (ocz") pure purified gereinight (depuratum)

czysty (cz.") rein (purum)

techn. techn. techn.

O r d i n a r i u s - paprastas Precipitatus grstas, nussdintas Pulveratus sutrintas miltelius Purissimus labai grynas Purus grynas Rectificatum valytas, rektifikuotas Siccum sausas, bevandenis Solidus kietas, pastovus Solufus itirpintas Sublimatus sublimuotas Technicus techniniams reikalams Venalis paprasta ris Venenatus nuodingas Ustus degus P a s t a b a . Lotynikuose drusk pavadinimuose galni itokios: atum" idas" i c u m " atas" osum" itas" Pavyzdiui, Natrium sulfuratum natrio sulfidas Natrium sulfuricum natrio sulfatas Natrium sulforosum natrio sulfitas

reikms

FOTOCHEMINI MEDIAG LAIKYMAS Visas chemines mediagas reikia laikyti specialiuose induose. Skysiams tinka stikliniai arba polietileniniai buteliai. Kietos me diagos, ypa kristalins, gerai laikosi urituose polietileniniuose maieliuose juos maai patenka oro, kurio veikiami kristalai irsta. viesai jautrios mediagos turi bti gerai supakuotos ir ap saugotos nuo viesos. armus reikia laikyti buteliuose, ukimtuo se parafinuotais kamiais, o garuojanius skysius b e i rgtis stikliniuose buteliuose su pritrintais stikliniais kamiais. Ant kiek vieno indo su chemikalu btina etiket, kurioje nurodytas laiko mas chemikalas ir jo savybs (kristalinis, bevandenis, degus ir pan.). Ypa rpestingai reikia paymti nuodingsias chemines mediagas. Mediagas rekomenduojama laikyti sausoje vdinamoje vsioje negyvenamoje patalpoje. Fotolaboratorija iam reikalui netinka, nes joje oras paprastai bna drgnesnis, o tai chemikalams ken kia; be t o , chemini mediag garai nuodija laboratorijos or. Nuodingosios mediagos turi bti laikomos atskirai, urakintos. Paprasiau galima laikyti sausoje vietoje natrio fiosulfaf, kalio aliuminio aln, boraks, boro rgt, Glauberio drusk ir dar kai kuriuos chemikalus, bet ir ios mediagos turi b t i apsaugo tos nuo slyio su oru. Kai ilgai neatkemamas stiklinis kamtis sukimba su butelio kakle liu, norint butel atkimti, reikia pamau pilti ant kaklelio kart vanden. Stiklas truput isipls, ir kamt bus lengva ijudinti.

Usienins chemins mediagos danai bna klasifikuotos ne p a gal priemai kiekius, bet pagal paskirt (pavyzdiui, nurodoma: tinka chromatografijai, mikroskopijai, biocheminiams darbams ir pan.). Danai fotografijoje naudojam chemikal etiketse bna loty niki uraai, kuriais nurodoma, kad tos mediagos tinka ir vais tams gaminti (pavyzdiui, ant kalio b r o m i d o pakavimo kartais bna urayta farmakopjikas"). Tai r o d o , kad mediaga yra chemikai gryna. Pravartu inoti chemini mediag savybes api bdinanius lotynikus terminus, naudojamus farmacijoje.
Absolutus be priemai, bevandenis, absoliutus Acidus rgtus Albus baltas Anhidricus bevandenis Bidepurafus du kartus valytas, labai grynas Calcinafus kalcinuotas, kaitintas Causticus dus, gailusis armas Clarus-skaidrus Concentratus koncentruotas Cristallisatus kristalinis (krist.) Crudus alias, nevalytas Depuratus ivalytas Dilutus atskiestas Fumanus rgstantis Fusus lydytas Liquidus takus, skystas

FOTOGRAFIJOJE VARTOJAM SKIRIAMOSIOS YMS

CHEMINI MEDIAG

Daugelis fotografijoje vartojam chemini mediag yra labai pa naios viena j kit, i ivaizdos beveik neatskiriamos. Taiau ne aik chemikal galima patikrinti nesudtingomis cheminmis reakcijomis. M e t o l i s skiriasi nuo hidrochinono tuo, kad labai blogai tirpsta alkoholyje. Pakaitintas metolis lydosi. M e t o l j galima atpainti, atlikus kelet bdingj reakcij. Pavyz diui, j metolio tirpal, truputj pargtint sieros rgtimi, pylus kalio nitrato tirpalo, isiskiria viesi adatli pavidalo vadinama sis nitrozometolis. Sumaiius metolio tirpal su sidabro nitrato tirpalu, atsiranda bal t kristalini nuosd, kurios viesoje po kurio laiko papilkja. M e t o l i o tirpal pargtinus druskos rgtimi ir pylus bario chlo rido tirpalo, atsiranda balt netirpi vandenyje bario chlorido nuosd. O pylus metolio tirpal smarkiai atskiesto geleies frichlorido tirpalo, tirpalas gaus alsv atspalv. J 1 % metolio tirpal lainus keliolika la geleies frichlorido tirpalo, jis nusi dao rausvai ruda spalva. H i d r o c h i n o n o bdinga savyb nuo drgms ir oro kris talai oksiduojasi ir atsiranda juod, netirpstani vandenyje chinono kruopelyi. Hidrochinonas tirpsta alkoholyje, pylus hidrochinono tirpal azoto rgties, tirpalas nusidao tamsiai raudonai, o vliau pagelsta. Jeigu hidrochinono tirpal pilama raudonosios kraujo druskos, o po to sodos tirpalo, mi inys gauna viesiai rud spalv. Hidrochinonas, kaip ir visos organins mediagos, yra degus. N a t r i o s u l f i t a s bna dviej ri: kristalinis i r bevandenis. Sudljs kristalinis natrio sulfitas yra visikai panaus bevande n, todl jo savybes galima nustatyti tik chemikai. J bandomojo chemikalo tirpal lainama vandeniu praskiestos vienos i i rgi: druskos, sieros arba azoto. Jeigu bando moji mediaga yra natrio sulfitas, i miinio ims skirtis atraus trokinanio kvapo SO2 dujos; tirpalas liks skaidrus. Taiau natrio sulfite daniausiai yra sodos ir natrio sulfato priemai. Norint su inoti apytiksl priemai kiek, tirpal reikia lainti druskos rg t t o l , kol nustos skirtis sieros dioksido dujos. Po to dar pilama itirpinto bario chlorido. Jeigu, vykus reakcijai, tirpalas susidrums, vadinasi, natrio sulfitas nra chemikai grynas. Beje, maas drumzltumas nekenkia. O jeigu atsiranda daug netirpi vandenyje bei rgtyse drumzli, i nuosd gausumo galima apytiksliai sprsti apie natrio sulfito utertumo laipsn. N a t r i o k a r b o n a t a s (soda) atpastamas i reakcijos su rgtimis. Itirpinus mgintuvlyje nedidel kiek bandomojo che-

mika'o, lainama kokios nors rgties. Jeigu bandomasis chemikias yra soda, nypdama ima gausiai skirtis angliargt (bekva ps dujos). Reakcijai pasibaigus, tirpalas praskaidrja. K a l i o k a r b o n a t a s (potaas) tirpdamas pakelia vandens temperatr. Spirite netirpsta. Atpainimo reakcija yra panai sodos reakcij su rgtimi. No rint suinoti, ar bandomasis chemikalas yra potaas, jo tirpal reikia pilti itirpintos vyno rgties. Jeigu tai potaasikrinta baltos kristalins nuosdos, o jeigu tiriamasis chemikalas yra so da, nuosd nebna. (Pastarj bandym reikia daryti su soiais tirpalais ir koncentruota rgtimi.) N a t r i o a r m a s gerai tirpsta vandenyje i r etilo alkoholyje, tirpdamas labai pakelia tirpiklio temperatr. Jeigu alkoholyje at siranda nuosd, vadinasi, yra sodos ir kit priemai. Natrio arm taip pat galima atpainti itokia reakcija: bando m o j o chemikalo tirpal pilama amonio chlorido tirpalo. Jeigu tai natrio armas, jauiamas atrus amoniako kvapas. K a l i o a r m galima atpainti, brus bandomojo chemikalo tirpal vyno rgties kristal. Jeigu tirpale atsiras balt nuosd, tai kalio armas. Beje, natris kaitinamas liepsnoje nudao j gel tonai, o kalis raudonai violetine spalva. B o r a k s a s atpastamas iuo b d u : koncentruot tiriamos me diagos tirpal lainama azoto rgtis. Kai arminis tirpalas v i sikai neutralizuoja, t. y. pH = 7 (tai patikrinama indikatoriniu p o pieriumi), beriama sidabro nitrato. Jeigu bandomoji mediaga yra boraksas, atsiranda balt sidabro metaborato nuosd. Boraks galima atpainti ir itaip: bandomojo chemikalo tirpal beriama bario chlorido; jam itirpus, lainama iek tiek amonia ko. Jeigu tai boraksas* atsiranda daug nuosd. K a l i o b r o m i d galima atpainti itokiu b d u : dviejuose m gintuvliuose atskirai itirpinamas bandomasis chemikalas ir si dabro nitratas, po to tirpalai sumaiomi. Jeigu tiriamasis chemi kalas buvo kalio bromidas, vykus reakcijai, ikrinta gelsv nuo sd, kurios sauls viesoje patamsja. Be to, kalio bromidas sunkiai tirpsta alkoholyje. Kristalinis n a t r i o t i o s u l f a t a s (hiposulfitas) tirpdamas labai ataldo vanden ir sukelia silpn armin reakcij. Bevandenis natrio tiosulfatas tirpdamas neataldo, o netgi truput suildo vanden. Natrio tiosulfatas vandeniniame tirpale, veikiamas sauls viesos, skyla sulfit ir sier, kuri po kurio laiko ikrinta kaip gelsvi mil teliai. Natrio tiosulfatas (ir kristalinis, ir bevandenis) tiriamas vienodai. 1 bandomojo chemikalo tirpal pilama druskos arba sieros rg ties. Atsiranda atrus sieros dioksido kvapas, lygiai toks, kaip ban dant natrio sulfit. Taiau natrio sulfito tirpalas bna skaidrus,

17 2

128

natrio tiosulfatodrumzlinas. Drumzles sudaro siera, kurios kiekis priklauso nuo natrio tiosulfato tirpalo koncentracijos. Siera gali gelsvomis nuosdomis nussti ant indo dugno. Maos kon centracijos tirpalas susidrumsia po 12 min, pasidaro pieno (opalo) spalvos. Jeigu tiriamasis chemikalas yra natrio tiosulfatas, tai, j jo tirpal pylus bario chlorido tirpalo, atsiranda balt bario tiosulfato nuo sd, kurios netirpsta vandenyje, bet gerai tirpsta azoto rgtyje. Natrio tiosulfat galima atpainti ir iuo paprasiausiu b d u : jis naikina j o d o tinktros (jodo spiritinio tirpalo) ir kalio permanga nato tirpalo spalvas. Jbrus tuos tirpalus natrio tiosulfato krista l, bdinga spalva pasikeiia. Be t o , tiosulfatas reaguoja su si dabro nitratu ir virsta baltomis nuosdomis, kurios po tam tikro laiko ima gelsti, paskui pasidaro pilkvai rudos, o dar vliau visai pajuosta. A m o n i o c h l o r i d pakaitinus ima rkti tirti balti dmai. amonio chlorido tirpal djus natrio arba kalio armo, isiskiria laisvas amoniakas, o brus dar sidabro nitrato atsiranda tirt, panai vark balt nuosd (sidabro chlorido). K a l i o a l i u m i n i o a l n a s blogai tirpsta vandenyje. Tirpa las yra rgios reakcijos. lainus tirpal kelis laus natrio arba kalio armo, atsiranda drebui pavidalo bespalvi aliuminio hidroksido nuosd. Jeigu armo kiekis padidinamas, nuosdos ima mai tirpti, sudarydamos nauj jungin kalio aliuminat, kuris gerai tirpsta vandenyje.
-

gerokai didina vual, bet yra neivengiamas, nes be jo neveikia hidroksilaminas. Kartais natrio sulfitas pakeiiamas natrio hidrosulfitu (NaHS0 3 ), kuris, jungdamasis su soda, virsta natrio sulfitu (Na2S3) ir natrio hidrokarbonatu ( N a H C 0 3 geriamoji soda). Natrio sulfitas ypa reikalingas tiems rykalams, kuriuose yra daug armo, nes armas labai spartina tirpal oksidacij. Taiau j rei kia vartoti saikingai, nes per dideli natrio sulfito kiekiai maina emulsijos jautrum.
27 lentel

Tolygs konservuojani mediag kiekiai Natrio sulfitas . , . bevandenis 1,00 0,50 1,14 1,32 . kristalinis 2,00 1,00 2,28 2,64 Kalio m e t a b i sulfitas . Natrio p i r o s u l fitas Natrio metabisulfitas

0,88 0,44 1,00 1,16

0,88 0,44 1,00 1,16

0,60 0,30 0,68 1,00

P a s t a b a . V i e t o j natrio sulfito vartojant kalio metabisulfit, rgiai rykalo reakcijai neutralizuoti turi bti padidintas armo kiekis, kuris apskaiiuojamas pagal kalio metabisulfifo mas. Kiekvienam kalio mefabisulfito gramui reikia: potao 1,20 g, bevandens sodos 0,95 g, kristalins sodos 2,60 g, natrio armo 0,20 g, kalio armo 0,30 g.
, -

KONSERVUOJANIOS

MEDIAGOS

Rykinanioms mediagoms apsaugoti nuo oksidacijos daniau siai naudojamas n a t r i o s u l f i t a s (reiau natrio bisulfifas arba kalio bei natrio metabisulfitas). Natrio sulfite visada bna daugiau ar maiau sodos ir natrio ar mo priemai. Natrio sulfitas laikomas grynu, jei priemai jame ne daugiau kaip 0,6%. Reikia naudoti tik tokio grynumo natrio sulfit, nes kai kuriuos rykalus (pvz., smulkiagrdius) jo d e dama gana daug. Natrio sulfitas ne tik konservuoja rykal, bet ir dalyvauja ry kinimo procese. Kai didesnioji natrio sulfito dalis oksiduojasi, rykinimas sultja. Tik fenidono rykale natrio sulfitas beveik ne daro takos rykinimo trukmei. Be to, didesni kiekiai natrio sul fito apsaugo emulsij nuo sutrkinjim bei psljimosi, kai filmai rykinami auktesns negu normali (2527 C) temperatros ry kale. Taiau pagrindin natrio sulfito paskirtis apsaugoti ry kal nuo oksidavimosi. Spalvotojoje fotografijoje natrio sulfitas

SKATINANIOS

MEDIAGOS

armas rykaluose vis pirma reikalingas rykinanioms media goms, ypa organinms, suaktyvinti. Rykinant armo kiekis ne lieka pastovus, nes atsiranda rgioksidacijos produkt, ku rias armas neutralizuoja ir todl sumaja jo koncentracija: C 6 H 4 (OH) 2 + 2 A g B r - * C 6 H 4 0 2 + 2 A g + 2HBr. Rykinimo trukm labai priklauso nuo rykalo pH reikms, todl reikia stengtis, kad ji bt kuo pastovesn. Kaip inome, pH reikm priklauso ne nuo armo prigimties, o nuo jo koncentra cijos. Skirtingoms rykinanioms mediagoms reikalingas kitoks pH r o diklis. Pavyzdiui, metolis veikia ir beveik neutralios (net silpnai
9. Fotografijos vadovas

rgios) reakcijos tirpale, tuo tarpu hidrochinonas lieka neveik lus iki pH = 9,3. Padidinus rykalo armingum (t. y. padidinus pH), hidrochinonas suaktyvja, o pasiekus pH = 10,5, jis veikia kaip metolis. Normaliai veikianiuose rykaluose kaip skatinanios mediagos daniausiai naudojami armini metal karbonatai (soda, pota as), boratai, metaboratai ir hidroksidai. Labai retai iam tikslui naudojami acetonas, amoniakas, formaldehidas, alkaloid amidai, natrio ortofosfatas, mono-, d i - ir trietonolaminai ir natrio aliuminatas. Acetonas ir formaldehidas naudojami, norint gauti labai kontrasting negatyvin atvaizd. armai vartojami specialios paskirties rykaluose. M e t o l i o ryka luose j visai negalima vartoti. Koncentruotiems rykalams gaminti geriausiai tinka potaas. armai daniausiai naudojami fototechniniams darbams arba ne veiklioms rykinanioms mediagoms (pvz., hidrochinonui, p i rokatechinui) suaktyvinti. Rykalai su stipriais armais paprastai bna maiau patvars ir maiau nas u tuos rykalus, kuriuose skatinanios mediagos yra soda arba potaas. Smulkiagrdiuose rykaluose, kuriuose yra metolio ir hidrochi nono, tinka naudoti boraks. Tuo tarpu pirogalolo arba pirokatechino rykaluose boraksas veikia ne kaip skatinanioji, bet kaip rykinimo proces stabdanti mediaga.
28 lentel

Fotografijos praktikoje kartais tenka vien skatinani mediag pakeisti kita, todl pravartu inoti, kokiomis proporcijomis paim tos jos veikia tolygiai. ANTIVUALIKS MEDIAGOS

Tolygs skatinani mediag kiekiai Soda bevanden 1,00 0,90 0,86 0,77 0,36 4,50 3,20 kristalin 2,75 2,45 2,32 2,10 1,00 12,00 8,50 Natrio fosfatas 1,10 1,00 0,95 0,85 0,40 5,00 3,50 Kalcinuo ta soda Potaas 1,30 1,18 1,12 1,00 0,48 6,00 4,30

1 Natrio I
armas 0,22 0,20 0,19 0,17 0,08 1,00 0,70

Kalio armas

1,16 1,05 1,00 0,89 0,43 5,30 3,80

0,31 0,28 0,25 0,24 0,11 1,40 1,00

Irykintose emulsijose vualis atsiranda ne vien dl blogos filmo kokybs ar kit technini trkum. Dana jo prieastis ryka luose bna per daug arm arba per maai antivualini mediag, per aukta rykinimo temperatra ir per ilga apdorojimo trukm. Danai vual sukelia rykal patekusios su vandeniu arba netin kamais rdijaniais rankiais (pincetais) vario, alavo arba cinko druskos. Ypa greitai genda dl mint metal spalvotasis ry kalas, todl ia rekomenduojama naudoti tik plastmasinius, stikli nius arba nerdijanio plieno indus ir rankius. Vual gali padi dinti ir blogos kokybs (techninis) natrio sulfitas. Kai rykinama hidrochinoniniu rykalu, nepanardinus rykal vi so filmo (kiuvetinis rykinimas), kartais gali atsirasti vadinamasis o r o (oksidacijos) vualis. Jo galima ivengti, viei rykal py lus 1015% vartoto tokio pat rykalo arba naudojant desensibilizatori (pvz., pinakriptol). Sulfitinis vualis praktikai gana retai pasitaiko ir nesunkiai paalinamas, djus kiek daugiau antivualins mediagos arba pylus vartoto rykalo. Taiau jeigu rykale trksta natrio sulfito, tai gali atsirasti kur kas pavojingesnis d i c h r o i n i s (spalvinis) vualis. Beje, j gali sukelti kitos prie astys (per aukta rykalo temperatra, per maai natrio sulfito, emulsijos slytis su oru, senas oksiduotas rykalas). Dichroinj vual galima paalinti iuo b d u : vualizuotas filmas mirkomas amonio tiosulfato 10% fiksae, pargtintame citrinos rgtimi (15 g/l), kol inyksta vualis. T reikia daryti gerai vdinamoje patalpoje, nes pargtintas fiksaas iskiria nemalonaus kvapo sieros dioksi do (SO2) dujas. Po to negatyv reikia gerai iplauti vandeniu, nes nepaalintas amonio tiosulfatas gali sunaikinti emulsijos me talin sidabr. Rykinimo metu fotografinei mediagai nuo vualio apsaugoti naudojami armini metal (pvz., kalio) bromidai, kiek reiau (tiktai arminiuose rykaluose) organins mediagos benzofriazolas arba nitrobenzimidazolas. Benzotriazolas veikia stipriau, kai armo koncentracija rykale nra per didel. Kalio bromidas gerai veikia metolio-hidrochinono rykaluose, o fenidono-hidrochinono rykaluose labai neymiai. Skirtingoms rykinimo mediagoms reikia nevienodo kalio b r o m i d o kiekio.

Natrio metaboratas (Kodalkas) tinka geriau u sod, kai filmus tenka rykinti auktesns temperatros rykaluose, nes natrio me taboratas, dl oksidacijos susidarius rgtims, neiskiria duj, ku rios gali sudaryti emulsijoje psleles.

132

Pavyzdiui, jeigu hidrochinono rykalui imsime 1 g kalio b r o m i d o , tai kitiems rykalams reiks itoki kieki:
Hidrochinono Parafenilendiamino Glicino Paraaminofenolio Adurolo Pirokatechino Pirogalolo Metolio Amidolio 1 0,4 1,6 6,0 6,5 7,0 16,0 20,0 30,0 g g g g g g g g g

Nitrobenzimidazolas ne tik panaikina papilkjim, bet ir apsaugo fotopopieri nuo dichroinio vualio, kuris kartais atsiranda, nau dojant nusilpus arba utert natrio tiosulfatu rykal.
* > ' i.

PAGALBINES FOTOGRAFINES MEDIAGOS Pagalbinmis tirpal mediagomis laikomos vanden minktinan ios mediagos, pagrindini drusk pakaitalai, chemins media gos, padidinanios emulsijos jautrum, padedanios emulsijai ibrinkti ir paviri aktyvinimo mediagos. Vandeniui suminktinti yra daug priemoni, bet ne visos jos p r i imtinos fotografijoje. Geriausia vanden minktinti etilendiamino tetraacto rgtimis. Jos turi daug firmini pavadinim, bet veikia panaiai skiriasi tik vartojimo proporcijos priklausomai nuo vandens kietumo. Lietuvos vandeniui suminktinti 1 litrui vandens pakanka:
Natrio heksametafosfato Trilono B K o m p l e k s o n o III (Chelafonas 3) K o m p l e k s o n o II (Chelafonas 2) 4 2 2 1 g g g g

Kalio bromidas sultina rykinimo proces tada, kai rykale su maja sidabro jon koncentracija. Norint gauti kontrastingesnj negatyvin atvaizd ir apsaugoti emulsij nuo vualio, kai kuriuose rykaluose reikia dideli kalio b r o m i d o kieki. Taiau dl to labai sumaja emulsijos jautrumas ir vlgi gali atsirasti dichroinis vualis. Tokiais atvejais geriau tinka naudoti organines antivualines me diagas, kur kas efektyviau apsauganias emulsij nuo vualio su sidarymo ir maiau negu kalio bromidas mainanias emulsijos jautrum. Organins antivualines mediagos benzotriazolas arba nitrobenzimidazolas ypa rekomenduotinos, kai tenka naudoti rykalus su aktyviai veikianiais natrio arba kalio armais, arba auktesns temperatros rykalus, arba kai rykinama pasenusi fotografin mediaga, kurioje greiiau susidaro vualis. Benzotriazolas blogai tirpsta vandenyje, todl galima naudoti i tok tirpal (maas kiekis benzotriazolo tirpinamas dideliame vandens kiekyje):
Soda (bevanden) Benzotriazolas Vanduo
1 5 0 10 i k l 1

9 9
1

Organins antivualines mediagos labai pageidautinos rykinant pereksponuotus (ypa panchromatins sensibilizacijos) filmus. Jos taip pat gerai apsaugo nuo vualio fotopopieri ir iek tiek pa didina atvaizdo kontrastingum.
Benzotriazolo kiekis g/l 0,2 0,25 0,4 Fotopopieriaus kontrastingumo koeficientas y 1,8 1,9

t?
7,2

Emulsijai fiksuoti kartais naudojami natrio tiosulfato pakaitalai: amonio chloridas, rodonidai. Iimtiniais atvejais fotografin me diag galima fiksuoti net natrio sulfitu, tik tuomet fiksavimo trukm labai ilga. Rodonidai sidabro halogenid tirpina geriau negu natrio sulfitas, bet labai sumaina emulsijos jautrum. A m o nio chloridas bei sulfatas pasiymi tuo, kad tirpdo ne tik sidabro halogenid, bet ir metalin sidabr, todl naudojami iimtiniais atvejais, daniausiai kaip priedas greitai veikianiuose fiksauose. Fotografins emulsijos jautrumui padidinti naudojamas hidrazino hidrosulfatas (arba hidrazino hidrochloridas). Geriausiai jis veikia rykaluose, kuriuose yra daug natrio sulfito ir armo irykina ne tik silpnai eksponuotus emulsijos rykinimo centrus, bet ir visai neeksponuotus, esanius greta rykinimo centr sidabro haloge nido mikrokrisfalus. Naudojant hidrazino hidrosulfat, reikia i rti, kad rykalo pH bt ne maesnis kaip 9,5 ir kad rykinanti mediaga turt bent vien OH grup. Hidrazino hidrosulfato paprastai dedama 0,2 g/l. Didesni jo kiekiai labiau padidina emulsijos jautrum: veikimo efektas bna d i diausias, kai rykal jo dedama 824 g/l. Ypa tai pastebima, apdirbant jautrias stambiagrdes fotoemulsijas. Taiau hidrazino hidrosulfatas padidina emulsijos vual, todl re komenduojama tok rykal dti nitrobenzimidazolo (arba ben zotriazolo), kuris apsaugo nuo vualio. Hidrazino rykalas gali pa didinti filmo jautrum iki 6 kart. Taiau jis gerokai stambina

emulsijos grdelius, maina skiriamj geb, parykina defektus, frikcin vual, pirt atspaudus ir t. t. Hidrazino rykal prie vartojim reikia 58 vai. brandinti. Jei gu dta nitrobenzimidazolo arba benzotriazolo, brandinimo laikas pailginamas iki 24 vai. Brandinto rykalo chemins savybs pagerja: padidja aktyvumas ir gerokai sumaja galimyb at sirasti vualiui. Negatyvinis atvaizdas irykja greiiau ibrinkusioje emulsijoje, nes joje geriau vyksta rykalo apykaita. Gerai ibrinkusi emulsi j galima irykinti net emoje temperatroje. Emulsijos brinki mas priklauso nuo rykalo chemins sudties, tirpalo temperat ros ir paios emulsijos savybi. Emulsijos brinkimui paskatinti naudojamas tiolapalas. Turint gal voje, kad i mediaga sunkiai tirpsta vandenyje (10 g btina 100 ml vandens), jos kiekis rykale apskaiiuojamas eksperimen tikai, atsivelgiant emulsijos savybes. Naudojant tiolapal, pailgja rykinimo trukm (kartais 24 kartus). Norint, kad tirpalai greiiau siskverbt emulsijos apatinius sluoksnius, pastaruoju metu vis daniau naudojama paviriaus ak tyvinimo mediaga. Tai skysto muilo pavidalo mediaga On-7, On-10, kurios imama 0,81 g/l. Joje galima imirkyti filmus prie rykinim. Taiau patartina filmus ja nuskalauti ir baigus galutin plovim. Paviriaus aktyvinimo mediaga apsaugo emulsij nuo bakterij ir paspartina film divim.

8. FOTOGRAFINI TIRPAL RECEPTRA

A. NEGATYVINIAI RYKALAI
NORMALIAI VEIKIANTYS SMULKIAGRDIAl RYKALAI | ORVVO-12 rykalas (Standartinis Nr. 2)

Veikia velniai, ilygina kontrastus, nedidina grdtumo. J su daro:

V a n d u o (3040 C) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Soda (bevanden) Kalio bromidas V a n d u o (altas) 750 8 125 6 2,5 1 ml g g g g I

iki

Rykalas (sumainus jame sodos kiek iki 5,75 g/l) naudojamas ms alyje gaminam negatyvini mediag sensitometriniams duomenims apibdinti (standartas TOCT 1069163). Rykinama 20 C temperatroje 1012 min. 2 ORV/O-12 rykalo regeneratorius

Norint gauti vienodus rezultatus, irykinus kiekvien film arba 500 c m 2 kitos negatyvins mediagos, pagrindin rykal reikia pilti 30 ml ios sudties regeneruojanio tirpalo:
V a n d u o (3040 C) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Soda (bevanden) V a n d u o (altas) 750 8 125 5 1 ml g g g I

Metolio rykalas Recept paruo sjunginis Kino-foto mokslinio tyrimo institutas alyje gaminamiems filmams rykinti. Rykalas veikia velniai ir

136

dvigubai padidina filmo jautrum, o tai labai paranku, kai f o t o grafuojama, esant blogam apvietimui. Rykalo sudtis:
V a n d u o (3040 C) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Boraksas (kristalinis) Boro rgtis (kristalin) V a n d u o (altas) 750 5 75 12 4 1 ml g g g g I

iuo rykalu galima gauti vienodus rezultatus, nepaisant tirpalo temperatros, tik reikia atitinkamai pakeisti rykinimo trukm.
Rykalo temperatra C

|37

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

iki

Rykinama 20 C temperatroje apie 10 min. Nenaudotas ir be oro tarpo laikomas rykalas gali stovti ilgiau negu mnes. Jeigu rykal numatoma sunaudoti tuoj pat, galima j (ir regeneratori) nedti boro rgties, o borakso kiek su mainti iki 4 g/l. Atnaujinant rykal regeneruojaniu tirpalu, 1 litre galima iry kinti 10 filmo juost arba 5500 c m 2 kitokios negatyvins me diagos.

Santykin rykinimo trukm %

200

180

165

150

140

130

120

110

100 90

85

75

70

Naudotas rykalas susidrumsia, net atsiranda nuosd ant bake lio sieneli. Taiau tai darbui nekenkia. 1 I rykalo galima irykinti 5 filmo juostas arba 2700 cm 2 kitos negatyvins mediagos. Naudojant regeneruojant tirpal, ryka lo patvarumas padidja penkis kartus. Nenaudotas ir gerai, be oro tarpo ukimtas rykalas gali bti laikomas 6 mnesius. Be to, j galima regeneruoti.

Metolio rykalo regeneratorius

Norint gauti vienodus rezultatus, irykinus kiekvien filmo juos t arba 500 cm 2 kitos negatyvins mediagos, pagrindin ryka l reikia pilti 20 ml itokio regeneruojanio tirpalo:
V a n d u o (3040 C) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Boraksas (kristalinis) Boro rgtis (kristalin) V a n d u o (altas) 750 8 75 24 4 1 ml g g g g I

D-76 rykalo regeneratorius

Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Boraksas (kristalinis) V a n d u o (3040 C) 3 100 7,5 20 1 g g g g I

iki

iki

Irykinus kiekvien film, naudot rykal reikia pilti 30 ml regeneruojanio tirpalo ir nekeisti rykinimo trukms.

Metolio-hidrochinono D-76 rykalas 7 Modifikuotas D-76 rykalas

Veikia velniai ir maina grdtum. Ypa gerai irykina deta les, esanias eliuose, ir n kiek nesumaina emulsijos jautru mo. Rykalo sudtis:
V a n d u o (3040 C) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Boraksas (kristalinis) V a n d u o (altas) 750 ml 2 g 100 g 5 g 2 g iki 1 I

Veikia velniai ir maina grdtum.

V a n d u o (3040 C) Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Boraksas (kristalinis) Kalio bromidas ( 1 0 % tirpalas) Benzotriazolas (1 % tirpalas) Fenidonas V a n d u o (altas) 750 100 5 2 10 20 0,2 1 ml g g g ml ml g I

Rykinama 20 C temperatroje. Rykinimo trukm: nejautri fil m 59 min; vidutinio jautrumo ir jautrij 1018 min. Norint, kad rykalas veikt dvigubai greiiau, borakso kiek rei kia padidinti iki 20 g/l.

iki

Rykinama 20 C temperatroje 715 min. Fenidon reikia itir pinti 20 ml spirito ir supilti rykal, kai is atvs iki 20 C.

|23

Dviej tirpal rykalas

B tirpalas Kodalkas (arba boraksas) Vanduo 2 g 1 I

39

Dviej tirpal rykalai labai gerai ilygina kontrastus (netgi kontrastingose emulsijose). Jie labiau veikia pavirin emulsijos sluoksn, todl nesusidaro aureoli ir vaizdas gaunamas optima liai rykus.
A tirpalas 750 5 100 1 ml g g I

V a n d u o (3040 C) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) V a n d u o (altas) B tirpalas

Filmas apdorojamas A tirpale, o paskui neskalautas perkeliamas B tirpal. Rykinimo trukm 20 C temperatros A tirpale, atsi velgiant negatyvins mediagos savybes, bna nuo 6 iki 15 min. B tirpale filmai apdorojami 3,5 min. A tirpalas gali bti vartojamas daug kart, o B tik vien.

iki

10
1 I 10 g

O R W O R-09 rykalas (Rodinalis)

V a n d u o (3040 C) Boraksas (kristalinis)

Rykinama itaip: pirmiausia filmo juosta 36 min mirkoma 20 C temperatros A tirpale; po t o , tirpalui A nuvarvjus, dedama B tirpal (plauti vandeniu nereikia). B tirpale juosta rykinama madaug 5 min, tada fiksuojama ir plaunama. Rykinimo rezultat daugiausia lemia laikymo A tirpale trukm. Vidutinio jautrumo filmams, kaip minta, pakanka 36 min, o jautriems filmams ji turi bti gerokai ilgesn (apie 10 min). Norint gauti sodresnius negatyvus, reikia filmo juost laikyti tir pale B ilgiau negu 5 min. Tuomet geriau irykja detals e liuose. Rykinimo metu reikia vis laik sukti rit, ant kurios suvyniotas filmas. A tirpalas yra pastovaus aktyvumo, o B aktyvumas keiiasi p r i klausomai nuo patenkanio A tirpalo kiekio. Todl 1 I A tirpalo galima apdoroti apie 35 filmo juostas arba 16 000 cm 2 kitos ne gatyvins mediagos, o 1 I B tirpalo tik 3 filmo juostas arba 1300 cm 2 kitos negatyvins mediagos.

Plaiai vartojamas visame pasaulyje vairi ri fotomediagoms rykinti. Veikia velniai, nedidina grdtumo, nemaina emulsi jos jautrumo, yra pigus, ilgai negenda ir parankus vartoti. R-09 yra labai koncentruotas rykalas, todl prie vartojant j reikia atskiesti vandeniu. Rykalo koncentrato gamyba yra gana sudtinga ir reikalauja ypatingo tikslumo bei atidumo. I pradi pagaminami trys atski ri tirpalai.
A tirpalas hidrochloridas) 500 ml 50 g 150 g V a n d u o distiliuotas (apie 40 C) Paraaminofenolio hidrosulfatas (arba Kalio metabisulfatas

Chemines mediagas reikia tirpinti eils tvarka. Distiliuot van den rekomenduojama gerokai pavirinti, kad jame nelikt oro.
B tirpalas 300 ml 100 g V a n d u o distiliuotas (altas) Natrio armas (nuodai!) C tirpalas 50 ml 5 g 0,2 g

Metolio D-20 rykalas

V a n d u o distiliuotas Kalio bromidas (kristalinis) Natrio benzosulfonatas

Labai maina grdtum, velnina kontrastus. Filmas apdoroja mas dviejuose tirpaluose.
A tirpalas 750 5 100 1 0,5 1 ml g g g g I

V a n d u o (madaug 3040 C) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Kalio arba natrio rodanidas Kalio bromidas V a n d u o (altas)

iki

J A tirpal maomis dozmis beveik po la pilamas B tirpalas. vyksta reakcija, ir tirpale atsiranda adatli pavidalo nuosd. Lainant toliau, tirpalas ima skaidrti ir nuosdos po truput i nyksta, bet tirpalas nusidao rausva spalva, kuri vliau, lainant B tirpal, pamau inyksta. Kai praskaidrjusiame tirpale gerokai sumaja nuosd, kas kelios minuts reikia lainti B tirpal tik tol, kol dar nevisikai itirpo nuosdos. Visai nesvarbu, kad ne visas B tirpalas bus sunaudotas. Per daug armo maina ry kalo patvarum. Paskiausiai pilamas C tirpalas.

Sumaiius visus tris tirpalus, juos reikia atvsinti iki normalios t e m peratros, nufiltruoti ir pilti distiliuoto vandens, kad tirpalo tris bt 1 I. Tirpinant chemines mediagas, reikia be paliovos intensyviai tir pal maiyti. Pagamint rykal parankiau laikyti ipilstyt nedidelius gerai ukimtus buteliukus. Be oro tarpo laikomas rykalas yra itin pa tvarus (tinka vartoti kelis metus). Vartojimo bdas: R-09 rykalas prie vartojant tam tikru santykiu atskiediamas vandeniu. Kuo maiau atskiediama, tuo aktyviau ir greiiau veikia rykalas. Filmo juostoms rykinti naudojamas 1:40 skiedinys, ploktelms ir platiems filmams daniausiai skie diama santykiu 1:10 1:20. Galima naudoti net 1:200 skiedin, bet rykinimo trukm pailgja 610 kart. Labai praskiestas rykalas yra nepatvarus ir tinka tik vienam kartui.
. . .

Kai tirpalo temperatra 20 C, rykinama 711 min. Fenidon reikia itirpinti atskirai 20 ml spirito ir supilti rykal, kai is at vs iki normalios temperatros. Fenidonas nepakelia auktesns kaip 25 C temperatros, todl rykal reikia laikyti vsioje vietoje.

13

Fenidono-hidrochinono FX-18 rykalas

Veikia velniai, maina grdtum, rykumas bna iek tiek d i desnis, negu irykinus kitais fenidono rykalais. Sudtis:
V a n d u o (3040 C) Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Boraksas (kristalinis) Natrio pirosulfitas Kalio bromidas ( 1 0 % tirpalas) Fenidonas V a n d u o (altas) 750 100 6 2,5 0,4 16 0,1 1 ml g g g g ml g I

.
-

II

ORWO-14 rykalas

iki

Veikia velniai, ilygina kontrastus ir sumaina grdtum. Ypa rekomenduojamas O R W O NP-15, NP-20 ir NP-27 filmams rykinti. Rykalo sudtis:
V a n d u o (3040 C) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Soda (bevanden) Kalio b r o m i d o 10% tirpalas V a n d u o (altas) 750 4,5 85 1 5 1 ml g g g ml I

Rykinama 20 C temperatroje 612 min. Fenidon reikia tir pinti taip pat, kaip nurodyta ID-68 rykalo recepte.

Glicino rykalas

Iki

Rykinama 20 C temperatroje 1012 min. Irykinus 6 filmo juostas, rykalo tr reikia papildyti iki buvusio 1 litro, pilant 4,5 ml 2 0 % bevandens sodos tirpalo ir vieio rykalo. Po to galima irykinti dar 6 filmo juostas.

Veikia velniai, maina grdtum. Ypa tinka labai maiems ne gatyvams ( M i k r o m a " , K i j e v - V e g a " , Narcis") rykinti, nes juo galima gauti didesn negu paprastai rykum.
Koncentruotas tirpalas V a n d u o (3040 C) Natrio sulfitas (bevandenis) Glicinas Soda (bevanden) V a n d u o (altas) 600 60 25 90 1 ml g g g I

iki

12

Fenidono-hidrochinono ID-68 rykalas S tirpal prie vartojant reikia atskiesti vandeniu. Santykis 1:7. Rykinama 20 C temperatroje 11 min.
ml g g g g ml g I

Veikia velniai ir maina grdtum. Rykalo sudtis:

V a n d u o (3040 C) Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Boraksas (kristalinis) Boro rgtis Kalio bromidas ( 1 0 % tirpalas) Fenidonas V a n d u o (altas) 750 100 5 2 1 10 0,2 1

15

Ypa smulkiagrdis rykalas (Sease III)

iki

Veikia velniai ir labai maina grdtum. Taiau, ruoiantis j naudoti, fotografavimo metu reikia film d u d u su puse karto pereksponuoti, nes rykalas maina filmo jautrum.

Distiliuotas vanduo (madaug Natrio sulfitas (bevandenis) Parafenilendiaminas Glicinas Distiliuotas vanduo (altas)

50C)

iki

750 90 10 6 1

ml g g g I

GREITAI VEIKIANTYS RYKALAI 17 Metolio-hidrochinono dviej tirpal rykalas

A tirpalas 750 5 30 10 1 ml g g g I

Pirmiausia paildytame distiliuotame vandenyje tirpinamas natrio sulfitas ir parafenilendiaminas. ioms mediagoms visikai itir pus, beriamas glicinas. Pagamint rykal dar neatvsus reikia nufiltruoti. Rykinama 21 C temperatroje 2540 min. Nejautriems (32 ir maiau standarto vnt.) filmams irykinti u tenka puss nurodyto laiko. Jeigu temperatra tra 18C, ryki nimo trukm reikia pailginti 2 0 % . Rykalas netinka filmams, kuri prieaureolinis sluoksnis yra r u dos spalvos. 16 Vienkartinis metolio-hidrochnono-fenidono rykalas

V a n d u o (3040 C) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas V a n d u o (altas) B tirpalas

iki

V a n d u o (3040 C) Natrio karbonatas (bevanden soda) V a n d u o (altas)

iki

750 ml 100 g 1 I

Veikia velniai, panaiai kaip Rodinalis". Gaminami koncentratai, kurie rykinimui atskiediami vandeniu.
Koncentruotas A tirpalas V a n d u o (madaug 30 C) Trilonas B Natrio sulfitas (bevandenis; I) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis; II) V a n d u o (altas) Koncentruotas B tirpalas V a n d u o (madaug 3 0 C ) Trilonas B Fenidonas Hidrochinonas Natrio sulfitas (bevandenis) Potaas V a n d u o (altas) 800 mt g g 15 g 75 g 30 g 1 l 800 2 15 15 75 1 ml g g g g I

A tirpale negatyvai rykinami 1 min 21 C temperatroje, po to dedami B tirpal. Norint gauti normal kontrastingum, B tirpa le filmas apdorojamas 1 min, norint kontrastingum p a d i d i n t i , ilgiau. Irykintas filmas 5 s skalaujamas 2% acto rgties tirpale, po fo fiksuojamas specialiu koncentruotu fiksau:
A tirpalas 500 ml 350 g 150 15 45 15 ml g ml q

V a n d u o (madaug 60 C) Natrio tiosulfatas B tirpalas Vanduo Natrio sulfitas (bevandenis) A c t o rgtis ( 2 8 % ) Kalio-aliuminio alnas

iki

A ir B tirpalus sumaiius, pripilama vandens iki 1 I trio. Fiksa vimo trukm 1,5 min. Kadangi fiksaas sukietina emulsij, f i l m galima diovinti kartu b d u . 18 Metolio-hidrochinono SD-26 rykalas
V a n d u o (3040 C) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Natrio armas Kalio bromidas V a n d u o (altas) 750 20 60 20 20 10 1 ml g g g g g I

iki

Faruotus tirpalus reikia nufiltruoti ir brandinti par. Vartojimui jie atskiediami vandeniu apytiksliu santykiu 1:19. Pavyzdiui, no rint padaryti 500 ml rykalo, 475 ml vandens pilama 26 ml A tirpalo. Atskiestame A rykale filmas rykinamas 20 C tempe ratroje 8 min. Po to t pat tirpal pilama tiek pat (26 ml) koncentruoto B tirpalo ir rykinama dar 8 min. Po to filmas ska laujamas vandeniu, fiksuojamas, plaunamas ir diovinamas. Nurodytosios apdorojimo slygos tinka jautriems filmams. M a o jautrumo juostoms irykinti utenka 6 min. Jeigu reikia, iuo rykalu galima padidinti film jautrum. Tuo met koncentruotas tirpalas skiediamas santykiu 1:9.

iki

Natrio arm reikia itirpinti atskirai altame vandenyje ir maais kiekiais supilti rykal. Rykinimo t r u k m 1 min, kai tempe ratra 20 C.

RYKALAI, DIDINANTYS NEGATYVO KONTRASTINGUM |9 Metolio-hidrochinono D-19 rykalas

A ir B tirpalai nepatvars. Prie vartojim jie sumaiomi lygiomis dalimis. Paruotas darbui rykalas tinka vartoti madaug 2 vai. Rykinimo trukm 20 C temperatroje 46 min. RYKALAI, VARTOJAMI 22 AUKTOJE TEMPERATROJE

Naudojamas taip pat rentgenografijoje, spektrografijoje, jautrioms infraraudoniesiems spinduliams ir kit ri fotomediagoms ry kinti.
V a n d u o (3040 C) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Natrio karbonatas (bevandenis) Kalio bromidas V a n d u o (altas) 500 2,2 96 8,8 48 5 1 ml g g g g g I

Metolio DK-15a rykalas

Gali bti vartojamas, kai temperatra auktesn kaip 30 C.

V a n d u o (3040 C) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Kodalkas K a l i o bromidas Natrio sulfatas (bevandenis) Vanduo 750 5,7 90 5 1,9 45 1 ml g g g g g I

iki

Rykinimo trukm madaug 45 min, Fiksuojama pargtintu fiksa. 20

kai

temperatra 20 C.

iki

Metolio-hidrochinono ORWO-71 rykalas

Skirtas fototechniniams, reprodukciniams ir diapozityviniams f i l mams rykinti. Veikia labai kontrastingai.

V a n d u o (3040 C) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Potaas Kalio bromidas V a n d u o (altas) 750 5 40 6 40 3 1 ml g g g g g I

Kodalk galima pakeisti tokiu pat borakso kiekiu. Natrio sulfat reikia tirpinti atskirai ir supilti rykal maais kiekiais. Rykinimo trukm priklauso nuo tirpalo temperatros: esant 21 C, rykinti reikia 810 min, 24 C 6,58,5 min, 27 C 5 6,5 min, 29 C 45 min ir 32 C 2,53,2 min. Nuskalavus stabdaniuoju tirpalu, reikia fiksuoti kietinaniame fiksae. Rykalo negalima ilgai laikyti.

2 3

Metolio-hidrochinono tropinis rykalas

V a n d u o (3040 C) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Natrio karbonatas (bevandenis) Kalio bromidas Vanduo 750 2,5 25 6,5 16 1 1 ml g g g g g I

iki

Rykinimo trukm 34 min, kai temperatra 20 C. 2| Ypa kontrastingai veikiantis rykalas ORV/O-82
A tirpalas [ Oi < 750 2 60 1 5 45 1 mf g g g g I V a n d u o (madaug 3 0 C ) Natrio heksametafosfatas Natrio sulfitas (bevandenis) Boro rgtis (kristalin) Hidrochinonas V a n d u o (altas) B tirpalas 750 0,5 15 5 3 1 ml g g g g l

iki

Rykinimo trukm 20 C temperatroje 34 min, peratroje 23 min.

29 C t e m

_ iki

24

Metolio ORV/O-16 rykalas

V a n d u o (madaug 3 0 C ) Natrio sulfitas (bevandenis) Paraformaldehidas (skruzdi aldehidas) Kalio metabisulfitas Kalio bromidas V a n d u o (altas)

Pritaikytas darbui auktesnje u normali temperatroje. Veikia velniai, ilygina kontrastus ir susmulkina grdelius.
V a n d u o (3040 C) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis)
10. Fotografijos vadovas

iki

750 ml 6 g 100 g

Soda (bevanden) Kalio bromidas G l a u b e r i o druska (berti V a n d u o (altas)

ir t i r p i n t i maais kiekiais!) iki

12 3 40 1

g g g |

irykinus kiekvien film, naudot pagrindin rykal reikia p i l ti 22 ml regeneratoriaus. Tada rykinimo trukm lieka tokia pat. Vartojant regeneratori, galima irykinti i viso 26 filmo juostas arba 13 500 cm 2 kitos negatyvins mediagos. RYKALAS, 27 VARTOJAMAS EMOJE TEMPERATROJE

Kai rykalo temperatra iki 20 C, rykinama 810 min, kai 2 4 28 C 63 min.

25

Mefolio D-23 rykalas

Hidrochinono D-8 rykalas

Nors is rykalas gana paprastas, jis gerai velnina kontrastus, maina grdtum ir tinka rykinti auktesnje (27 C) tempera troje, tik tuomet rykinimo trukm reikia koreguoti pagal e miau pateikt lentel.
Rykalo temperatra Santykin rykinimo trukm %

Tinka vartoti, kai temperatra yra nuo + 1 0 iki 15C.

Koncentruotas tirpalas V a n d u o (3040 C) Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Natrio armas Kalio bromidas V a n d u o (altas) 750 90 45 37,5 30 1 ml g g g g I

iki

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23 24 25 26 27

220

200

175

160

140

120

110

100

90

80

75 65 60 55 50

Rykinant ilgesn laik negu nustatyta, negatyvas pasidaro sod resnis ir lieka neperrykintas, nesukontrastintas.
V a n d u o (3040 C) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) V a n d u o (altas) 750 7,5 100 1 ml g g I

Rykinant + 1 0 1 C temperatroje, imama dvi dalys kon centruoto tirpalo ir viena dalis vandens. 1 M 5 C tempera troje imamos dvi dalys to tirpalo, viena dalis vandens ir viena dalis etilo glikolio ( C 2 H 6 O 2 ) . Pastarj reikia supilti tirpal anks iau u vanden. Rykinimo trukm + 1 0 C t e m p e r a t r o j e n u o 3 iki 5 min, 1 C temperatroje 1520 min, 15C tempe ratroje 3545 min. Kai temperatra teigiama, fiksuojama paprastame nepargtinta me fiksae, o kai neigiama, fiksa reikia pilti etilo glikolio (1 dalis fiksao + 1 5 dalys glikolio). Jo imama, atsivelgiant temperatr, kuo aliau, tuo daugiau. RYKALAI, DIDINANTYS FILMO JAUTRUM 28 Metolio-hidrochinono rykalas SD-19a

iki

Kai rykalo temperatra 20 C, rykinimo trukm 1218 min. rykal galima ilgai laikyti. ^ Viename rykalo litre galima irykinti 10 film (arba 5500 cm 2 kitos negatyvins mediagos). Irykinus kiekvien film, sekan tiems rykinimo trukm pailginama atitinkamai 1 0 % . Rykal galima atnaujinti itokiu regeneratoriumi.

Naudojamas per maai eksponuotiems filmams rykinti. Padidina viesos jautrum madaug du kartus. Veikia gana kontrastingai.
A tirpalas 20 ml 1,6 g 30 ml 0,2% n i t r o b e n z i m i d a z o l o tirpalas Hidrazino hidrochloridas Vanduo

26

- 2 3 rykalo regeneratorius
V a n d u o (3040 C) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Boraksas (kristalinis) V a n d u o (altas) 750 10 100 20 1 ml g g g i

iki

tirpalas 750 ml 2 g 100 g

iki

V a n d u o (3040 C) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis)

Natrio karbonatas Hidrochinonas Kalio bromidas V a n d u o (altas)

(bevanden soda) iki

50 9 5 1

g g g I

31

Ypa velniai veikiantis pirokatechino rykalas

Prie vartojant A ir B tirpalai sumaiomi ir 58 vai. brandinami. Normalioje temperatroje rykinimo trukm 1220 min.

Pirokatechino rykalas gerai ilygina optinio atvaizdo kontras tus, todl rekomenduojamas naktini, kontrarinio apvietimo ir panai fotonuotrauk negatyvams.
V a n d u o (3040 C) Pirokatechinas Natrio sulfitas (bevandenis) Natrio hidroksidas 750 2 0,5 1 ml g g g

29

Fenidono-hidrochinono

rykalas
750 100 5 3 3,5 1 0,2 1 ml g g g g g g I

V a n d u o (3040 C) Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Boraksas Boro rgtis Kalio bromidas Fenidonas (tirpinamas 10 ml spirito) V a n d u o (altas)

Rykinimo trukm 20 C temperatroje 1014 min. Rykal r e i kia pagaminti prie pat vartojim ir galima naudoti tik vien kart.

32

Fiksuojantis

rykalas

iki

Rykalas par brandinamas. Rykinimo temperatra 22 C. Filmo jautrumas didja proporcingai rykinimo trukmei: jeigu 65 stand. vnt. filmas rykinamas 4 min, jo jautrumas sumaja iki 45 stand. vnt. Rykinant 6 min, filmo jautrumas padidja iki 10 ,, 12,, 90 stand. vnt.
1 Pif)
1

iuo rykalu negatyvin mediaga irykinama ir fiksuojama. J naudojant nereikia grietai laikytis temperatros reimo: ryki nant 1525 C temperatroje, gaunami beveik vienodi rezulta tai. Taiau ia nra galimybs padidinti filmo jautrumo, kaip tai p a daroma kitais specialiais rykalais.
....

II

II

II

II

II

II

II

,, ,,

,, ,,

,, ,,

,, 270 ,, 350

,,

,,

Rykalas naus ir patvarus. Gerai ukimtame be oro tarpo inde j galima laikyti net metus.

V a n d u o (3040 C) Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Fenidonas Natrio armas Natrio tiosulfatas (kristalinis) V a n d u o (altas)

iki

750 55 15 2 10 70 1

ml g g g g g I

30

Rykalas

pereksponuotoms

fotomediagoms

Sis rykalas didina optinio atvaizdo kontrastingum ir maina emulsijos jautrum. Rykinama vizualiai ne auktesnje kaip 1 0 12C temperatroje. Rykinimo trukm priklauso nuo emulsijos pereksponavimo laipsnio.
V a n d u o (3040 C) Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Soda (bevanden) Kalio bromidas V a n d u o (altas) 750 25 7 12 5 1 ml g g g g I

Negatyvinio atvaizdo kontrastingumas priklauso nuo natrio t i o sulfato kiekio rykale. Norint kontrastingum sumainti, natrio t i o sulfato kiek reikia padidinti iki 90150 g/l. Be to, i mediag geriau dti prie rykinim, nes ji maina rykalo patvarum. Tirpalas be natrio tiosulfato, gerai ukimtas be oro tarpo, laiko si ilgai. Rykinimo trukm: 15C temperatroje 56 min, 20 C t e m p e r a t r o j e 3,54 min, 25 C t e m p e r a t r o j e 3 3 , 5 min. Var totas rykalas pastovjs daugiau netinka. Dirbant be pertrauk, 1 I rykalo galima apdoroti 5 filmus. Rykinimo trukm 20 C temperatroje: pirmos grups film 6> 12 min (filmo COT-KP 512 min), antros grups film 2 6 min. Norint gauti OT-KP filme nekontrastingus atvaizdus, ry kal galima atskiesti vandeniu santykiu 1:1 ir pailginti rykinimo trukm. Fototechnins mediagos fiksuojamos specialiame pargtintame fiksae (Nr. 3), esant 18-20C temperatrai 615 min.

iki

Rykalas negali bti ilgai laikomas.

Rykalai fototeehniniams filmams M e d i a g o s kiekiai g arba ml, kai rykinami filmai Chemin mediaga CDT-10, ODT-11, cDT-12, CPT-M, 03T-KP CDT-20, cDT-22, 03T-30, O T - 3 1 , OT-32, OT-CK, 03T-41

Jeigu nededama benzotriazolo, kalio b r o m i d o kiekj reikia pa didinti iki 2,5 g. Rykalas atskiediamas vandeniu santykiu 1:13. 35 Olicino rykalas
V a n d u o (madaug 30 C) Natrio sulfitas (bevandenis) Glicinas K a l i o karbonatas V a n d u o (altas) 750 125 50 250 1 ml g g g I

V a n d u o (3040 C) Metolis N a t r i o sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Soda ( b e v a n d e n ) Potaas K a l i o bromidas V a n d u o (altas)

750 8 125 5,75 2,5 iki 1000

750 5 40 6 40 6 1000

iki

Rykalas atskiediamas vandeniu santykiu 1:4. 36 Kontrastingai veikiantis metolio-hidrochinono rykalas O R W O 108
V a n d u o (madaug 3 0 C ) Metolis N a t r i o sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas K a l i o karbonatas K a l i o bromidas V a n d u o (altas) 750 5 40 6 40 2 1 ml g g g g g I

B. POZITYVINIAI RYKALAI
NORMALIAI VEIKIANTYS RYKALAI 33 Metolio-hidrochinono standartinis rykalas Nr. 1
750 2 26 4 20 1 1 ml g g g g 9 I

iki

37

velniai veikiantis metolio rykalas O R W O 105

V a n d u o (madaug 3 0 C ) Metolis N a t r i o sulfitas (bevandenis) K a l i o karbonatas K a l i o bromidas V a n d u o (altas) 750 ml 15 g 75 g 75 g 2 g 11

V a n d u o (madaug 3 0 C ) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Natrio karbonatas (bevandenis) Kalio b r o m i d a s V a n d u o (altas)

iki

iki

Vidutin rykinimo trukm 2 min, tirpalo temperatra 1820 C.

Rykalas skiediamas vandeniu santykiu 1:45. Rykinimo truk m iek tiek ilgesn negu normaliai veikiani rykal, o atvaiz das gaunamas labai nekontrastingas. 38 Rykalas, silpninantis frikcin vual
V a n d u o (madaug 3 0 C ) Metolis Hidrochinonas Natrio sulfitas (bevandenis) Natrio karbonatas (kristalinis) K a l i o jodidas K a l i o bromidas V a n d u o (altas) 750 2 8 30 90 2,5 0,5 \ ml g g g g g g |

34

Fenidono rykalas

Rykal paruo Centrin fotopopieri mokslinio tyrimo labora torija. Tinka vis ri fotopopieriams apdoroti.
V a n d u o (madaug 3 0 C ) Hidrochinonas Natrio sulfitas (bevandenis) Soda (bevanden) Fenidonas K a l i o bromidas Benzotriazolas V a n d u o (altas) 750 12 50 60 0,5 2 0,2 1 ml g g g g g g I

iki

iki

iuo rykalu apdorotos nuotraukos turi gelton atspalv, kuris fiksuojant pranyksta.

RYKALAI 39

PASENUSIOMS

FOTOMEDIAGOMS

RYKINTI

42

Rykalas toniniam (Samovirirujuajasia") fotopopieriui rykinti

Rykalas, silpninantis vual

V a n d u o (madaug 3 0 C ) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Kalio karbonatas Natrio sulfatas ( G l a u b e r i o druska) Kalio bromidas V a n d u o (altas) 750 10 45 7 40 30 12 1 ml g g g g g g I

Toninis fotopopierius, apdorotas iuo rykalu, gauna mlyn, a li arba rud spalv.
A tirpalas 400 2,4 4,5 500 ml g g ml V a n d u o (madaug 30 C) H i d r o k s i l a m i n o hidrosulfatas Etiloksietilparafenilendiamino hidrosulfatas V a n d u o (altas) B tirpalas 400 ml 1 g iki 0,5 g 500 ml sulfitas (bevandenis)

iki

iki

Kalio b r o m i d o kiek galima sumainti iki 2 g/l, jeigu j rykal dedama benzotriazolo 0,030,05 g/l (jo kiekis parenkamas, at sivelgiant j vualio stiprum). 1 I rykalo irykinama 0,4 m 2 f o t o popieriaus.

V a n d u o (madaug 3 0 C ) Natrio Kalio bromidas V a n d u o (altas)

40

Rykalas, silpninantis vual

V a n d u o (madaug 3 0 C ) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Soda (bevanden) Natrio arba kalio metabisulfitas Kalio bromidas V a n d u o (altas) 750 5 30 30 10 5 1 ml g g g g g I

A ir B tirpalai sumaiomi. Rykinimo trukm, esant 20 C tempera trai, 5 min. Nuotraukoms fiksuoti tinka paprastas fiksaas (natrio tiosulfatas 250 g/l). Irykintas nuotraukas reikia plauti apie 30 min ir diovinti altu bdu. 43
D

" 3 2 diapozityvinis
A tirpalas

rykalas
500 6,3 7 3,5 0,7 1 ml g 9 g g I

iki

Rykalas nesudaro vualio net ir per ilgai rykintame popieriuje. Norint sumainti kontrastus, reikia bevandens sodos kiek ry kale sumainti iki 20 g/l; sodos kiek padidinus iki 80 g/l, ryka las veiks kontrastingai. Labai pasenusias fotomediagas rekomenduojama rykinti al tame (1015C) rykale.

V a n d u o ( 3 0 - 4 0 C) Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas K a l i o bromidas Citrinos rgtis Vanduo B tirpal s

iki

41

Kontrastingai veikiantis rykalas labai pasenusioms fotome diagoms

V a n d u o (madaug 3 0 C ) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Pirokatechinas Natrio arba kalio metabisulfitas Soda (bevanden) Kalio bromidas V a n d u o (altas) 750 5 35 4 15 50 10 1 ml g g g g g g I

Vanduo Soda (bevanden) Natrio armas (dedamas prie pradedant rykinti)

1 I 35 g 4,2 g

Normalaus kontrastingumo nuotraukoms imama viena dalis A tir palo ir viena B tirpalo. Norint gauti iltesn ton, imama viena dalis A tirpalo ir dvi dalys B tirpalo. Rykinimo trukm, esant 21 C temperatrai, 5 min. sidmtinos pastabos Rykalai gali blogai veikti dl daugelio prieasi: kai jie per d a u g inaudoti arba jau pasen, uterti fiksa ir pan. Labai svarbu tirpalo temperatra paprastai ji turi bti madaug 1 8

iki

A p d o r o j i m o trukm 18C temperatroje 3 min.

20 C. Tiesa, rykinant pozityvus, galimi didesni temperatros svy ravimai negu rykinant negatyvus, bet ir ia reikia laikytis tam tikr norm. Pavyzdiui, jeigu tirpalo temperatra keliais laips niais emesn u normali, rykinimas sultja, sumaja atvaiz do kontrastingumas, nuotrauka gali pagelsti. Per auktos tempe ratros rykale atvaizdas irykja staiga, todl sunkiau rykinant ilyginti atvaizdo kontrastus; be to, gali atsirasti pilkasis vualis. Optimali pozityv rykinimo trukm sidabro bromidiniams p o p i e riams yra 34 min, sidabro chloridiniams 23 min. Ilgiau ne gu nustatyta rykinti nra prasms, netgi pavojinga, nes gali atsirasti vualis. Kartais rykinama ilgiau, norint gauti kontrastingesnj atvaizd, bet reikia sidmti, kad kontrastingumas dau giausia priklauso nuo fotomediagos kontrastingumo, o rykini mas, netgi rykalo ris, nedaro didesns takos. Tiesa, fotografijos praktikoje rekomenduojama dirbti s u d v i e m vonelmis, btent: vienoje vonelje laikomas kontrastingai arba normaliai veikiantis rykalas, kitoje velniai veikiantis. Pozityv reikia pradti rykinti kontrastingai (arba normaliai) veikianiu ry kalu ir, irykjus tamsioms vietoms, perkelti kit rykal. Per keliam i vieno rykalo kit nuotrauk, kad nesusimaiyt tirpa lai, reikia nuskalauti vandeniu (nepargtintu). itaip prapleiama fotomediagos fotografin platuma ir gaunama nuotrauka su g e rai irykjusiomis detalmis eliuose. Apskritai pozityvams rekomenduojama naudoti tokios sudties rykalus, kokius silo fabrikai bei firmos. Daniausiai jiems geriau tinka kontrastingai veikiantys rykalai.

fotomediagomis j patenka rykalo. Dl neutralizuoto armo fiksaas paruduoja ir nusilpsta, be t o , nudao fotopopieri. Neutralaus fiksao sudtis:
V a n d u o (5060 C) Natrio tiosulfatas (kristalinis) V a n d u o (altas) 750 ml 250 g 1 I

iki

Pargtintas fiksaas

pargtinto fiksao sudt, be natrio tiosulfato, dar eina rg i, kurios tirpal apsaugo nuo oksidavimosi ir galina staiga nu traukti fotomediag rykinimo proces. Pargtintas fiksaas il gai lieka skaidrus, todl nedao fotopopieriaus. Fiksaui pargtinti daniausiai naudojami kalio arba natrio metabisulfitai, o pramoninse laboratorijose sieros rgtis su nat rio sulfitu, kuriems jungiantis susidaro natrio bisulfitas. Fotomgjams pastarasis pargtinimo bdas nerekomenduojamas, nes sieros rgtis yra pavojinga sveikatai. Pargtinto fiksao sudtis:
A tirpalas 700 ml 200 g

V a n d u o (5060 C) Natrio tiosulfatas (kristalinis) B tirpalas

FIKSA2AI Fiksaai gaminami keturi ri: neutrals, pargtinti, kietinantys, greitai veikiantys.

V a n d u o (kambario temperatros) Kalio metabisulfitas

100 ml 25 g

Cheminms mediagoms itirpus, A tirpal po truput supila mas B tirpalas ir pripilama vandens iki 1 i.

Neutralus fiksaas

PARGTINTAS KIETINANTIS FIKSAAS GREITAI RYKALU RYKINTAI MEDIAGAI 3 Fiksaas fototeehniniams filmams
V a n d u o (madaug 5 0 C ) Natrio tiosulfatas (kristalinis) Natrio sulfitas (bevandenis) Sieros rgtis (koncentruota atsargiai!) V a n d u o (altas)

VEIKIANIU

N e u t r a l u s (paprastas) fiksaas bene populiariausias. Tai 25% natrio tiosulfato tirpalas. vieias veikia normaliai ir nekietina emulsijos, todl juo fiksuotas emulsijas galima papildomai apdoroti silpninti bei stiprinti. io fiksao trkumas su juo nemanoma staiga nutraukti rykinimo proceso dtoje fiksuoti i rykintoje fotografinje mediagoje (natrio tiosulfatas silpnai armin mediaga). Tai ypa pavojinga, kai negatyvin mediaga rykinama greitai veikianiais rykalais, kurie irykina per kelias sekundes. Darbo metu fiksao armingumas nuolat didja, nes su

iki

750 250 25 5 1

ml g g ml I

Filmus reikia plauti tekaniame ne auktesns kaip 20 C tempe ratros vandenyje.

Ketinantis fiksaas

Kietinantis ( r a u g i a n t i s ) fiksaas naudojamas tais atvejais, kai yra pavojus fotoemulsijai psltis ar luptis (rykinant per kar tu rykalu arba tropinmis slygomis). Emulsijai sukietinti naudo jami alnai, kuriuos patariama tirpinti atskirai nuo kit chemikal nekartame vandenyje ir maomis dozmis sumaiyti su p a g r i n diniu tirpalu. iuo fiksa fiksuotos emulsijos negalima nei nusilpninti, nei su stiprinti. Kietinanio fiksao sudtis:
V a n d u o (5060 C) Natrio tiosulfatas (kristalinis) Natrio sulfitas (bevandenis) A c t o rgtis (ledin) (lainti be paliovos maiant) Kalio-aliuminio (arba chromo) alnas ( t i r p i n t i altame vandenyje) 750 200 20 15 ml g g ml

tina nuimti, kad neprilipt prie emulsijos. Veikiant fiksa d i e nos viesai, irsta natrio tiosulfatas ir ilgainiui fiksaas nusilpsta. Fiksa naumas yra madaug dvigubai didesnis negu rykal. Labai pavojinga vartoti ieikvot bei sugedus fiksa, nes jis nestengia sidabro halogenid paversti kompleksinmis tirpiomis druskomis. Fiksao ieikvojimo laipsn reikia sekti pagal fiksuot mediag kiekius arba nustatyti iais bdais: 1) ulainti vartoto fiksao ant filtravimo arba sugeriamojo p o pieriaus ir palikti sauls viesoje. Jeigu tirpalas paruduoja, jis jau nebetinkamas; 2) mgintuvl pilti 10 ml vartoto fiksao ir sumaiyti su 1 ml 10% kalio j o d i d o tirpalo. Jeigu tirpalas lieka skaidrus ir nepa keiia spalvos fiksaas geras; jeigu jis i pradi susidrumsia, b e t suplakus vl tampa skaidrus, fiksaas dar nra galutinai inaudotas.
29 lentel

10 g

Fotomediag fiksavimo normos Fotomediaga Fotopopierius Ploktels b e i ploktieji filmai Filmo juostos b e i r o l f i l m a i Rentgeno filmai Fiksavimo norma 200300 lap 9 X 1 2 cm 50100 vnt. 1215 vnt. 15 vnt. 3 0 X 4 0 cm Itirpusio sidabro kiekis g 23 46 24 610

Greitai veikiantis fiksaas

is fiksaas veikia 3 0 5 0 % spariau negu normals fiksaai. Tirpalo veikim spartina amonio chloridas. Taiau reikia nepa mirti, kad jis t i r p d o ne tik sidabro halogenidus, bet ir metalin sidabr. Taigi iame fiksae ilgesniam laikui fotomediag p a likt? negalima. Be t o , greitai veikianiu fiksa fiksuot mediag reikia tris kartus ilgiau negu paprastai plauti vandeniu (45 min). Greitai veikianio fiksao sudtis:
V a n d u o (5060 C) Natrio tiosulfatas (kristalinis) A m o n i o chloridas Kalio metabisulfitas V a n d u o (altas)

iki

600 200 50 20 1

mI g g g I

Tiek patvarumas, tiek ir naumas priklauso nuo tirpal chemins sudties. Greitai veikiantieji ir kietinantieji fiksaai yra nepatva riausi. Kiek geriau laikosi neutrals, o geriausiai pargtinti fiksaai. Mediag santykiniai dydiai
30 lentel

Kartais vartojami taip pat specials emulsij kietinantys fiksaai. FIKSA PATVARUMAS IR NAUMAS Nevartot fiksao tirpal galima gana ilgai ilaikyti ger herme tikame inde be oro tarpo nuo viesos apsaugotoje vietoje. Ta iau per ilgesn laik fiksao paviriuje atsiranda metalinio vil gesio sidabro sulfido apna. Jos susidaro, natrio tiosulfatui jun giantis su sieros vandeniliu, kurio iek tiek yra ore ir vandenyje. Plvel fiksaui alos nedaro, bet nuo tirpalo paviriaus j b

Fiksuojani mediag lygiaveriai kiekiai N a t r i o tiosulfatas (kristalinis) 1,00 1,57 3,14 Natrio tiosulfatas (bevandenis) 0,64 1,00 2,00 A m o n i o tiosulfatas 0,32 0,50 1,00

31

lentel

Acto rgties tirpal santykis Ledin 1,00 0,80 0,40 0,28 0,08 0,05 80% 1,25 1,00 0,50 0,35 0,10 0,06 40% 2,50 2,00 1,00 0,70 0,20 0,12 28% 3,60 2,90 1,40 1,00 0,30 0,18 8% 12,50 10,00 5,00 3,50 1,00 0,60 5% 20,00 16,00 8,00 5,60 1,60 1,00

FIKSAU REGENERAVIMAS Fotografins emulsijos pagrind sudaro sidabro halogenidai. Si dabro kiekis vairiose emulsijose yra skirtingas. Pavyzdiui, plok 2 2 ij film 1 m yra madaug 2 g, fotopopieriaus 1 m 1 , 5 2,0 g, vienoje 35 mm 1,60 m ilgio filmo j u o s t o j e 1 , 5 g sidab ro ir pan. Spariai plintant fotografijai, proporcingai didja ir fotomediag suvartojimas. Remiantis oficialiais kapitalistini ali duomeni mis, sidabro ikasama maiau, negu jo reikia gyventoj p o r e i kiams patenkinti. Taigi sidabras yra itin deficitinis ir labai svarbus technikai metalas. Viso pasaulio mokslininkai ieko bd gauti special viesai jautr jungin be sidabro arba su minimaliu sidabro kiekiu. ia kryptimi dirba ir ms alies mokslininkai. Sukurti vairs fotografijos procesai, kuriems nereikia sidabro drusk: kserografija, termografija, diazotipija, elektrostatin f o tografija. Taiau savo paplitimu jie negali prilygti prastinei foto grafijai. Vienok praktikai, darant nuotrauk, visas emulsijoje esan tis sidabras nesuvartojamas. Apskaiiuota, kad negatyvinio filmo atvaizdams suvartojama tik 2 5 3 5 % sidabro halogenido. Liks emulsijoje neoksiduotas sidabro halogenidas fiksuojant virsta tir piomis kompleksinmis druskomis ir itirpsta fiksae. Taigi dau giau kaip du tredaliai iki iol fotografijoje nepakeiiamo bran gaus metalo lieka fiksae. Siekiant racionaliau panaudoti sidabr, visuomenini ir mokslo staig fotolaboratorij darbuotojai pareigojami iskirti sidabro druskas i sunaudot fiksau ir grinti jas pramonei. Sidabrui iskirti i fiksao yra keletas bd. Kai kurie j (pvz., elektrostatinis iskyrimas) taikomi tik specialiose laboratorijose. Skmingai sidabr galima igauti nesudtingu cheminiu bdu. naudot fiksa beriama natrio hidrosulfifo (Na2S20 4 -5H20) po 1015 g kiekvienam fiksao litrui. Natrio hidrosulfitui itirpus, tirpalas patamsja ir ant butelio sieneli ima atsirasti metalini

nuosd. Tai reikia, kad pradjo nussti sidabras. Reakcija vyks ta apie keturias paras. Taiau tirpal reikia palikti nusistovti 8 10 par, kad regeneruotas sidabras nugrimzt dugn. Patogumo dlei sidabro nuosdas galima idiovinti ir sukaupti didesnius jo kiekius. Nusistojs tirpalas yra ne kas kita, kaip regeneruotas (atnaujintas) fiksaas. Norint j vl naudoti, reikia berti po 20 g litrui natrio tiosulfato (hiposulfifo). O kai fiksaas vl isieikvos, j galima pakartotinai regeneruoti. Praktikai ibandyta, kad to paties fiksao regeneracija gali bti kartojama iki trej met. Cheminis regeneracijos bdas dar yra patogus tuo, kad rege neruotas fiksaas esti pargtintas rgi jis gauna regenera cijos proceso metu. Fotomgjai, iskirdami sidabr, taupo valstybei verting alia v ir kartu turi pigaus pargtinto fiksao. Regeneruot sidabr (arba sunaudot fiksa) reikia atiduoti si dabro regeneravimo laboratorijoms, kurios yra visuose dideliuose miestuose (Vilniuje Centralizuota fotolaboratorija, Kstuio g. 4 1 , tel. 754132, Kaune Sidabro regeneravimo laboratorija, p r i klausanti buitinio gyventoj aptarnavimo kombinatui Paanga"; Linkuvos 67, tel. 60042).

9.SPALVOTOJI

FOTOGRAFIJA

BENDROS INIOS Spalvotoji fotografija kur kas pilniau u juoda-balt gali atskleis ti pasaulio gro ir spalvingum, gali ypa daug pasitarnauti mokslui. Iki iol pasaulyje uregistruota daugiau kaip 1000 spalvotosios fotografijos patent. Taryb Sjungoje naudojamas fofomgjams labiausiai prieinamas, palyginti nesudtingas R. Fierio ( A g f o s " ) spalvotosios fotografijos bdas. Deja, ir spalvotoji f o tografija neperteikia tiksliai vis spalv. Jos pagrindu paimtos trys s p a l v o s m l y n a , alia, raudona. Taip parinkta ne atsitik tinai, o atsivelgiant ms spalv regjimo mechanizm: vie sos spalvoms jautrios akies tinklains lstels (vadinamosios k o l bels) j u n t a " btent tas spalvas. Joms maiantis vairiais santy kiais, matome visas kitas spalvas ir atspalvius. Spalv suvokimas mums turi didiul reikm. Jos ne tik teikia informacij, bet ir veikia nuotaik. V. Gt ra: Spalvos veikia siel; jos gali adinti spdius, kelti jausmus ir mintis, kurios mus ramina arba jaudina, lidina arba diugina". inome, kad dl spalv klaidingai suvokiame temperatr: mels va spalva dayta patalpa atrodo vsesn negu dayta rausva spalva. vairs spalv deriniai sukelia skirtingus estetinius pojius. Pvz., raudonos-geltonos-mlynos arba oranins-alios-violetins spal v deriniai yra priimtinesn negu raudonos-alios, oranins-mlynos, geltonos-violetins spalv. Atspalvius vairiose spektro dalyse skiriame nevienodai jautriai. Geriausiai juos skiriame alsvai ydros (494 nm), violetins (443 nm) ir gelsvai oranins (585637 nm) spalvos juostose. aliojoje spektro dalyje akys menkai skiria spalvos niuansus. Be t o , ms akys nra absoliuiai jautrios spalvoms. Pastamos spal vos, padedant atminiai, nejuiom k o r e g u o j a m o s " . Pavyzdiui, sniegas mums atrodo baltas nepriklausomai nuo to, ar j stebime nakt geltonoje ibinto viesoje, ar ydroje dienos viesoje.

Spalvotosios fotografijos praktikoje svarbu ne tik tiksliau negu juodoje-baltoje fotografijoje parinkti ekspozicij, bet ir atsivelg ti viesos altinio pobd. Praktikoje ir gamtins, ir dirbtins viesos, kuri skleidia kait knai, spektrin sudtis vertinama spalvine temperatra, kuri pa prastai nurodoma kelvinais (K) (r. 3 lent.). Kuo emesn spalvi n temperatra, tuo daugiau viesoje yra raudonj (ir kit i l t " ) spinduli. Ir prieingai, auktesns spalvins tempera tros altiniai skleidia daugiau mlynj (alt") spinduli. At sivelgiant spalvin temperatr, gaminamos dviej ri spal votosios negatyvins mediagos: skirtos dienos viesai ( f l C ) ir dirbtinei viesai (J1H). Baltoje viesoje mlynj, alij ir raudonj spinduli yra po lygiai. Keiiantis pagrindini spalv santykiui, keiiasi ir viesos altinio spalvin temperatra bei spinduliuojamos viesos spalva. Pavyzdiui, 500 W elektros lemputs spektre mlynj spinduli yra 1 1 % , alij 33% ir raudonj 5 6 % . Liuminescencini ir fluorescencini lemp viesos spektrai nra itisiniai ir negali b ti apibdinti spalvine temperatra. Fpfografuojant t lemp vie soje, tenka 35 kartus ilginti ekspozicij. Didiausi spalv neatitikimai fotografijoje pasitaiko dl neteisingo fotografins mediagos panaudojimo. Pavyzdiui, jeigu dienos viesai skirtu filmu fotografuojama saulei tekant arba leidiantis, kai yra daug gelton ir raudon spinduli, nuotraukose visi o b jektai bna pernelyg raudoni. Taip yra dl to, kad dienos viesos filmai sensibilizuoti 5400 K spalvinei temperatrai, kuri atitinka sauls vies nuo 10 iki 16 vai. (r. 3 lent.). Dirbtinei viesai skir ti filmai sensibilizuoti 3200 K spalvinei temperatrai, kuri atitinka kaitrini lemp vies. Vadinasi, ie filmai teisingiausiai perduo da spalvas, esant elektros lemp ar panaiam apvietimui. Spalvinei temperatrai matuoti naudojami sudtingos konstrukci-r jos eksponometrai (Sixticolor" ir kt.), kurie parodo ne tik objek t spalvin temperatr, bet ir kokius korekcinius filtrus reikia naudoti, tuo metu fotografuojant. .... , . Neturint matavimo priemoni, apytiksliai galima spalvin tempe ratr vertinti pagal paros laik ir oro slygas, naudojantis 3 len tele. Neskaidrius knus matome spalvotus t o d l , kad vairi spalv viesos spinduliai netolygiai nuo j atsispindi, o skaidrius knus t o d l , kad viesos spinduliai netolygiai pro juos praeina. Vadi nasi, reikia skirti v i e s o s s p a l v , t. y. vies, patenkani ms akis tiesiog i viesos altinio arba per skaidrius knus (pvz., viesos filtrus), i r k n s p a l v . Spalvoms bei j niuansams gauti fotografijos praktikoje naudoja mi du vienas kitam prieingi spalv gavimo principai adityvusis ir substraktyvusis.
1 1 . Fotografijos vadovas

JAJ |

162

SPALV G A V I M O BDAI Jeigu, naudodamiesi trimis projektoriais, balt vies praleisime pro tris viesos filtrus mlyn (a), ali (b) ir raudon (c) (9.1 pav.), tai ekrane gausime spalvot atvaizd, kurio centras bus baltas. Tose vietose, kurio se kirsis dviej kuri nors spalv spinduliai, gausime papildomas spalvas: ydr ( d ) , purpurin ( e ) i r gelto n (/). Toks spalv maiy mas vadinamas a d i t y v i ja spalv sinteze. I pagrindini spektro spal v adityviuoju bdu galima gauti vairius spalv niuan sus. Pavyzdiui, leisdami ekran raudonus ir alius spindulius, galime gauti gelton spalv, o pakeit t spalv intensyvumo san tyk, oranin ir t. t. 32 lentelje parodyta, kaip 9.1 pav. Spalv gavimas a d i t y v i u o j u b d u : gaunamos skirtingos spala - m l y n a spalva, b - a l i a spalva, c j v a i r i a i kombinuojant
raudona spalva, d ydra spalva, e purpurin spalva, / g e l t o n a spalva 32 lentel I

vairias spalvas bei atspalvius taip pat galima gauti, naudojant tris papildomsias pagrindines spalvas gelton, purpurin, y d r. Toks spalv gavimo bdas vadinamas s u b s t r a k t y v i u o j u. Pavyzdiui, pro gelton viesos filtr baltas popieriaus la pas matomas geltonos spalvos, nes tas filtras sugeria i baltos viesos mlynuosius, o praleidia tik raudonuosius ir aliuosius spindulius, kurie (prisiminkime adityvj spalv gavimo princip, r. 32 lentel) mums sukelia geltonos spalvos pojt. Atitinkamai p r o purpurin viesos filtr balt popieri matysime purpurin ir t. t. Sudj kartu gelton ir purpurin viesos filtrus, sitikinsime, kad tie filtrai praleis tik raudonuosius spindulius, baltas popierius atrodys raudonos spalvos. Analogikai kartu sudti ydras ir pur purinis filtrai duos violetin spalv ir t. t. Pana efekt gausime, jei vietoj viesos filtr bus kitos skaidrios spalvotos mediagos (pvz., emulsijos sluoksniai). 33 lentelje parodyta, kokios gaunamos spalvos, maiant vairiais santykiais tris papildomas spalvas.
i
33 I e nte I
j -

Papildom spalv maiymas (Substraktyvusis bdas) viesos filtr spalva ir sodrumas % Gaunama geltona purpurin ydra spalva

viesos filtrus.

Pagrindini spalv maiymas (Adityvusis bdas) viesos filtr spalva ir sodrumas % "Gaunama mlyna 100 100 100 100 50 100 100 50 50 25 100 100 raudona Balta ydra Purpurin Geltona M l y n a (viesi) Oranin ydra alsvai mlyna Violetin Pilka Sodri ydra Pilka (tamsi) Juoda spalva

100 100 100

100 100

100

Juoda Raudona alia Mlyna Raudona (viesi)

100 100

100 50 25 25

100

50 100 100 50 50 25 ,

100
50 50 100 50 50 50 25

100 100 50 100

50
25 50

100 25 100 50 25

alia (tamsi) G e l t o n a (tamsi) alia Pilka Pilka (viesi) Balta (viesi)

50 25

9.2 paveiksle schemikai parodytas substraktyvusis spalv gavimas. SPALVOTJ FOTOME DIAG YPATUMAI Fotografijoje naudojamos spalvotosios negatyvins, pozityvins bei inversins mediagos. Negatyvinje mediagoje spalvos gau namos atvirkios": alios d spalvos objektai gaunami purpurins, geltoni vio letins spalvos ir t. t. Spal voti pozityvai gaunami i 9.2 pav. Spalv gavimas substraktyviuoju negatyv kontaktiniu arba b d u : aalia spalva, b r a u d o n a spal didinimo bdu. Inversiniava, c mlyna spalva, d g e l t o n a spalva, e ydra spalva, / p u r p u r i n spalva me spalvotame filme gau namas pozityvinis spalvo tas atvaizdas. Spalvotosios mediagos turi tris fotoemulsijos sluoksnius, kurie yra jautrinti s k i r t i n g o m s s p a l v o m s . Virutinis sluoksnis yra jautrus tik m l y n i e s i e m s spinduliams. Beje, mlynie siems spinduliams yra jautrs ir sekantys du sluoksniai, todl tarp virutinio ir vidurinio sluoksni uliejamas geltonos spalvos tarp sluoksnis, kuris gerokai sulaiko violetinius, mlynus ir ydrus spindulius. Vidurinis emulsijos sluoksnis yra jautrus a l i e s i e m s spinduliams, o apatinis r a u d o n i e s i e m s . Taigi fotogra fuojamo vaizdo spalvos fiksuojamos tik tame emulsijos sluoks nyje, kuris yra jautrus tai spalvai. I mlynos, alios ir raudonos spalvos emulsijoje susidaro papildomos spalvos bei atspalviai. (Balta spalva veikia vienodai visus tris sluoksnius, o j juod jie visai nereaguoja.) Kiekviename viesai jautriame sluoksnyje, be sidabro halogeni d o , yra maiyta organini mediag, vadinam s p a l v k o m p o n e n t a i s . Rykinimo metu, toms mediagoms reaguojant su oksidacijos produktais, sluoksniuose susidaro geltoni, purpuriniai ir ydri daai, kurie ir sudaro spalvot negatyvin atvaizd. Spalvotosios emulsijos sluoksniai nra vienodai jautrs viesai. Maiausiai jautrus yra virutinis sluoksnis. Vidurinis sluoksnis da romas kiek jautresnis, nes j pasiekia viesa, prajusi pro virutin ir filtrin gelton sluoksnius. Apatinis sluoksnis turi bti atitinkamai dar jautresnis. Panaiai sudarytos ir pozityvins spalvotosios fotomediagos. J

emulsija skiriasi nuo negatyvini tuo, kad yra sudaryta ne i keturi, bet i ei sluoksni. Mat tarp pagrindini emulsijos sluoks ni yra elatininiai tarpsluoksniai (r. 3.4 pav.), kurie neleidia spalviniams komponentams susimaiyti. Spalvotj mediag gamyba labai sudtinga. Sunku gauti g e r atskir sluoksni viesos jautrumo ir kontrastingumo balans. Tik dal spalv ikraipym pavyksta itaisyti pozityvinio proceso metu. Daniausiai spalvotojoje fotografijoje nukenia alia ir raudona spalvos. Labiausiai spalvos ikraipomos tada, kai filmas, skirtas fotografuoti dienos viesoje, naudojamas dirbtinje vie soje ir atvirkiai. iuo atveju kiek gerliau spalvas perduoda maskuoti ( M " ) negatyviniai filmai. Juos galima atskirti pagal gelsvai oranin vual, kuris matomas, film irykinus. Daniausiai naudojam spalvotj film duomenys surayti 10 lentelje (42 psl.), o spalvotj popieri 15 lentelje (53 psl.). Kartais fotomgjai inversinius filmus naudoja kaip negatyvin mediag (rykina kaip negatyvus). Taip galima daryti, jeigu ne reikia gero spalv balanso, nes inversins mediagos spalviniai komponentai skiriasi nuo negatyvins. I spalvot negatyv galima daryti ne tik spalvotas, bet ir juodas-baltas fotokopijas bei padidintas nuotraukas, naudojant juo da-balt fotopopieri. Beje, toks juodas-balfas atvaizdas bna iek tiek neprastos tonacijos. Lenkijos LR gaminamas fotopopierius P a n c o b r o m " juodomsbaltoms fotokopijoms ir padidintoms nuotraukoms daryti i spal vot negatyv. Jo emulsija yra panchromatins sensibilizacijos ir todl negatyvo spalvos pilkoje gamoje neikraipomos. Panco b r o m " ileidiamas tik normalaus kontrastingumo ir apdorojamas visikoje tamsoje. Rykinimui tinka bet koks pozityvinis rykalas, bet gamykla rekomenduoja itok:
V a n d u o (3040 C) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Soda (bevanden) Kalio bromidas V a n d u o (altas) 750 1,5 20 6 20 1 1 ml g g g g g I

iki

A. SPALVOTASIS NEGATYVINIS PROCESAS

Fotomgj spalvotsias juostas priima apdoroti specializuo tos fotolaboratorijos. Taiau negatyvus galima ir patiems iry kinti, nes tam reikalingi tik specials tirpalai, o rankiai ir prie taisai tinka tie patys, kurie naudojami apdorojant juodus-baltus filmus. Chemines mediagas spalvotja! fotografijai galima nusipirkti

166

komplektais. Taiau daug parankiau turti atskirus chemikalus ir pasigaminti i j reikiamus tirpalus. Spalvotosios fotografijos tirpalams itin svarbu vandens grynumas. Todl rekomenduojama tirpalams (ypa rykalui) imti distiliuot arba virint vandenj, o plovimui filtruot arba nusistojus van den. Spalvotasis rykalas, kaip ir juodas-baltas, susideda i rykinan i, konservuojani, skatinani ir antivualini mediag. Negatyv rykinimui daniausiai naudojamas dietilparafenilendiamino hidrosulfatas (T-SS). Tai labai nuodinga mediaga. Rykalui apsaugoti nuo oksidavimosi naudojamas hidroksilamino hidrosulfatas (arba hidrochloridas) ir natrio sulfitas, be kurio h i d roksilaminas neveikia. Rykinimo eigai paspartinti imamas kalio karbonatas (potaas), o emulsijos vualiui sumainti kalio bromidas. Reikia sidmti, kad kalio b r o m i d o kiekis rykale turi bti minimalus (0,52,5 g/l), nes is chemikalas maina spalvoto atvaizdo kontrastingum. Vartojant nedistiliuot vanden, rykalo tirpal reikia pridti vanden minktinanios mediagos (pvz., natrio heksametafosfato, trilono B). Spalvotj rykal ypa reikia saugoti nuo cheminio uterimo. Pavyzdiui, maiausias natrio tiosulfato kiekis pakeiia rykalo savybes ir sukelia intensyv vual. Spalvotoje fotografijoje reikia naudoti chemikai grynas ( x . i . arba H.A.a.) mediagas. Gami nant tirpalus, chemines mediagas reikia sverti 1 % tikslumu ir tirpinti receptuose nurodyta eile. SALYJE G A M I N A M SPALVOTJ NEGATYVINI FILM APDOROJIMO BDAS IR TIRPALAI iuo bdu ir iais tirpalais galima apdoroti visas ms alyje ga minamas spalvotsias negatyvines mediagas.
Receptas Operacija Spalv. rykinimas Papildomas Fiksavimas Plovimas vandeniu Balinimas Plovimas vandeniu Fiksavimas Plovimas vandeniu 1 2 4 3 4 Apdorojimo trukm min 69 5 4 1012 4 5 4 15

| \

Spalvotasis negatyvinis rykalas

v ,

,,-

167

Tinka visoms ms alyje gaminamoms negatyvinms mediagoms rykinti.

A tirpalas 500 2 1,2 4 ml 9 g g

V a n d u o (madaug 3 0 C ) Natrio heksametafosfatas Hidroksilamino hidrosulfatas Dietilparafenilendiamino hidrosulfatas B tirpalas

V a n d u o (madaug 3 0 C ) Natrio heksametafosfatas Kalio karbonatas (potaas) Natrio sulfitas (bevandenis) Kalio bromidas V a n d u o (altas)

400 m l 2 g 2 g 500 ml

B tirpalas, be paliovos maiant, maais kiekiais pilamas A tir pal. 2 Papildomo rykinimo tirpalas
Natrio metabisulfitas V a n d u o (altas) 2 gi 1 I

P a s t a b a . Jeigu f i l m o emulsija psljasi, j p a p i l d o m o rykinimo tirpal galima j b e r t i 15 g/l G l a u b e r i o druskos.

Balalas
V a n d u o (madaug 3 0 C ) Raudonoji kraujo druska Kalio bromidas Kalio dihidrofosfatas V a n d u o (altas)

ratra C
20 0 , 3 200,3 182 11+3 201 11 3 182 113

Tirpalo t e m p e

iki

750 30 15 17 1

ml g g g I

Fiksaas
V a n d u o (madaug 5 0 C ) Natrio tiosulfatas (kristalinis) Natrio sulfitas (bevandenis) Natrio (arba kalio) metabisulfitas V a n d u o (altas) 700 200 5 2 1 ml g g g I dti

iki todl jo

Po fiksavimo tolesnes operacijas galima atlikti viesoje.

Natrio metabisulfitas nepatvari mediaga, d a u g i a u negu 2 g. Tirpalo pH t u r i b t i lygus 6.

kartais '

tenka

NEGATYVINI FILM O R W O C O L O R " IR TIRPALAI

APDOROJIMO

BODAI 7

Spalvotasis rykalas C-13

V a n d u o (madaug 30 C) Natrio heksametafosfatas H i d r o k s i l a m i n o hidrosulfatas Etiloksietilparafenilendiamino hidrosulfatas Potaas Natrio sulfitas (bevandenis) Kalio bromidas V a n d u o (altas) pH = 10,711 750 ml 3 g . .1/2 g 6 g 75 g 2 g 2,5 g iki 1 I

169

iuos filmus galima apdoroti dviem bdais, t. y. naudojant d v e jopos sudties tirpalus. Taikant pirmj bd, naudojamos maiau nuodingos mediagos, bet antruoju bdu gaunami geresni r e zultatai.
Operacija Receptas Apdorojimo trukm min Tirpalo t e m p e r a tra C

Pirmasis bdas Spalvotasis rykinimas Plovimas v a n d e n i u Balinimas Plovimas v a n d e n i u Fiksavimas Plovimas vandeniu Nr. 9 (C-71) Nr. 7 (C-57) Nr. 5 (C-13) 6 15 5 5 8 15 20'/4 1215 201 1215 20 1 1215

Spalvotasis rykalas C-15

V a n d u o (madaug 30 C) Natrio heksametafosfatas H i d r o k s i l a m i n o hidrosulfatas D i e t i l p a r a f e n i l e n d i a m i n o hidrosulfatas Potaas Natrio sulfitas (bevandenis) Kalio bromidas N i t r o b e n z i m i d a z o l o nitratas V a n d u o (altas) pH = 10,711 750 ml 3 g 1,2 g 3 g 75 g 2 g 2,5 g 0,01 g iki 1 I

Balalas C-57
V a n d u o (madaug 30 C) Raudonoji kraujo druska Kalio bromidas Kalio dihidrofosfatas Natrio hidrofosfatas V a n d u o (altas) pH = 66,5 750 ml 100 g 15 g 5,8 g 4,3 g iki 1 I

Antrasis

bdas Nr. 6 (C-15) 6 15 Nr. 8 (C-59) 5 5 Nr. 9 (C-71) 8 15 20'/4 1215 20I/2 1215 20 ' / a 1215

Spalvotasis rykinimas Plovimas v a n d e n i u Balinimas Plovimas vandeniu Fiksavimas Plovimas vandeniu

Balalas C-59
V a n d u o (madaug 30 C) Kalio bichromatas Kalio bromidas A c t o rgtis ( l e d i n 99,8%) Natrio acetatas Kalio aliuminio alnas V a n d u o (altas) pH = 33,3 750 ml 7 g 20 g 30 ml 4,5 g 40 g iki 1 I

Prie pradedant rykinti, patariama filmus 5 min mirkyti 20 C t e m peratros vandenyje. Rykinant antruoju bdu, galima rykal C-15 pakeisti maiau nuodingu rykalu C-13, bet tada rykinimo trukm reikia pailginti iki 810 min.

Fiksaas C-71
V a n d u o (madaug 50 C) Natrio tiosulfatas (kristalinis) V a n d u o (altas) pH=7,50,3 750 ml 200 g iki 1 I

Negatyvini film Orwocolor NC-19 Mask" apdorojimo bdas ir tirpalai Apdorojimo trukm min 6 5 15 Nr. 11 (C-55) Nr. 9 (C-71) r 5 5 5 5 15 Tirpalo t e m p e ratra C 20 + 0,25 20 1921 20 1921 1921 20 1921

B. SPALVOTASIS INVERSINIS PROCESAS

BENDROS INIOS Apdorojus specialiu bdu inversinius filmus, gaunami pozityviniai atvaizdai s k a i d r s . Juodas-baltas skaidres galima gauti, inversini bdu apdorojus kontrastingus juodus-baltus negatyvus. Spalvotoms skaidrms tinka tik tam tikslui ileidiamos fotome diagos, kurios enklinamos raidmis O " (obratimaja), U " (umkehr) arba R " (reversai). Inversinis procesas sudtingas ir labai tikslus. Norint ivengti klaid, reikia susipainti su atskir jo operacij paskirtimi. , 1. Juodame-baltame rykale emulsijos sidabro halogenidas paver iamas metaliniu sidabru. Si operacija labai svarbi. Reikia steng tis, kad sidabro druskos bt kiek galima pilniau redukuotos (2/3). Tam tikslui naudojami specials energingai veikiantys rykalai, panas j tuos, kuriais apdorojamos pozityvins mediagos, Jeigu inversiniai filmai juodame-baltame rykale rykinami per trumpai arba rykalas jau i dalies ieikvotas, pasens ar per al tas, neigaunam viso emulsijos jautrumo. Skaidrs bna per tamsios. Rykinant ilgiau negu nustatyta arba iltesnime rykale, filmo jautrumas padidja. Todl, jeigu filmas eksponuotas normaliai, skaidrs gaunamos per viesios, tarsi filmas bt pereksponuotas. 2. Viena i svarbi operacij yra irykinto filmo apvietimas. Fil m reikia apviesti tolygiai i abiej pusi po 1,5 min 300 W ga lingumo lempa, esania 1 m atstumu. Apviesti trumpiau negu 3 min nerekomenduojama.
3 ' 9 0,2 g 30,0 ml 1 1

Operacija

Receptas

Rykinimas Papildomas rykinimas Plovimas Balinimas Plovimas v a n d e n i u Fiksavimas Plovimas vandeniu

Nr. 6a (C-15a) Nr. 10 (C-207)

Prie pradedant rykinti, patariama film 5 min mirkyti 20 C tem peratros vandenyje.

6a Spalvotasis rykalas C-15a

Natrio heksametafosfatas N a t r i o sulfitas (bevandenis) H i d r o k s i l a m i n o hidrosulfatas K a l i o bromidas Nitrobenzimidazolas T-SS Potaas Vanduo 9 g 1.5 9 9 n 0,01 g 3 9 75 ' 9
2 1 1 2

, k l

10

Papildomo rykinimo tirpalas C-207

Natrio sulfatas Kalio bromidas Rykalas C-15a Vanduo

i k i

Apviesto filmo tolesnj apdorojim, reikalui esant, galima suskai d y t i : film galima idiovinti ir suvyniot laikyti iki vlesnio ap dorojimo. 3. Antruoju spalvotuoju rykinimu galima reguliuoti spalv sodru m skaidrse. Norint gauti intensyvesnes spalvas, reikia iek tiek pailginti jo trukm.

\\

Balalas C-55
Raudonoji kraujo druska Kalio bromidas Kalio dihidrofosfatas Vanduo 40,0 15,0 25,0 iki 1 g g g '

4. Inversiniam procesui turi nema reikm filmo plovimas van deniu tarp atskir operacij. Plauti reikia intensyviai ir ne trum piau negu nurodyta.

172

Inversini film U.O-22, U.O-32A- U.O-90J1 apdorojimo bdas ir tirpalai Operacija Receptas Apdorojimo trukm min 814 2 Nr. 13 (C-37) vandeniu Nr. 14 Nr. 15 vandeniu Nr. 16 vandeniu 23 5 23 810 20 5 5 5 15 25 0 , 3 153 201 153 201 153 Tirpalo t e m p e ratra C 25 0 , 3 153 201 153

14

Spalvotasis rykalas
A tirpalas pH = 10,811,0 500 ml 1 g 1,2 g 4 g

Juodas-baltas rykinimas Skalavimas Stabdymas Plovimas Apvietimas Spalvotasis rykinimas Plovimas Balinimas Plovimas Plovimas Fiksavimas vandeniu vandeniu

Nr. 12

V a n d u o (madaug 3 0 C ) Trilonas B H i d r o k s i l a m i n o hidrosulfatas T-SS "B t i r p a l a s Vanduo Trilonas B Potaas Natrio sulfitas (bevandenis) Kalio bromidas V a n d u o (altas)

iki

400 1 75 2 2 500

ml g g g g ml

B tirpalas maais kiekiais supilamas j A tirpal, be paliovos mai ant. ]5 Balalas

Pastabos: viesoje.

1.

Po apvietimo tolesns operacijos atliekamos

2. Jeigu inversinis filmas HO po pirmojo rykini mo plaunamas 15 min, galima stabdymo tirpalo visai nenaudoti ir atlikti apvietimo operacij. \ 12 Juodas-baltas rykalas
V a n d u o (madaug 30 C) Trilonas B Boraksas Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Fenidonas Potaas Kalio bromidas Kalio rodanidas Kalio jodidas V a n d u o (altas) pH = 1 0 0 , 1 750 ml 2 g 15 g 40 g 4,5 g 0,25 g 20 g 2 g 2,5 g 0,01 g iki 1 1

Raudonoji kraujo druska Kalio bromidas Kalio dihidrofosfafas Natrio hidrofosfatas Vanduo

pH = 6,26,4 100 g 35 g 5,8 g 4,3 g iki 1 I

Fiksaas
Natrio tiosulfatas krist. A m o n i o sulfatas V a n d u o (madaug 50 C) 160 g 80 g 1 I

iki

SPALVOTJ INVERSINI J I L M O R ^ O C H R O M " APDOROJIMO BODAS IR TIRPALAI O r v v o c h r o m " v i e n i geriausi inversini film, platinam alies rinkoje. Firmos pageidavimu ie filmai buvo apdorojami tik spe cializuotose fotolaboratorijose, kas, suprantama, fotomgjams sudar daug nepatogum. Filmfabrik W o l f e n " paskelb i f i l m apdorojimo bd, kuriuo gali naudotis fotomgjai. Taiau gauti gerus rezultatus nelengva. A p d o r o j a n t filmus, labai svarbu stabili rykal temperatra: ry kinimo metu ji gali keistis vos vienu ketvirtadaliu laipsnio! Spalviniam balansui daro jtak rykal ir pagalbini tirpal senu mas, isieikvojimo laipsnis, vandens, kuriuo plaunama, grynumas ir net tai, kokiu greiiu sukamas filmas rykinimo bakelyje. Pavyz diui, jeigu filmas nesukamas, rykinant juod-baltu rykalu, vaiz das gaunamas nekontrastingas, neigaunamas filmo jautrumas vie-

|3

Stabdymo tirpalas C-37

pH = 4 , 1 0 , 2 ( r e g u l i u o t i acto rgtimi) 1 I 15 g 25 ml

Vanduo Natrio acetatas A c t o rgtis (ledin)

sai (filmas atrodo per maai eksponuotas), nuotraukose dominuoja melsvas atspalvis. Mlynas atspalvis gali atsirasti ir tada, kai van denyje, kuriuo plaunama, yra geleies priemai. Jeigu, ryki nant juod-baltu rykalu, filmas sukamas, o spalvotame rykale ne, tai atvaizdas turi gelton bei alsv atspalv. Kai filmas ne bna sukamas, rykinant juodame-baltame ir spalvotame rykale, sumaja jautrumas ir atsiranda mlynas atspalvis. Labai svarbu neutsti juodo-balto rykinimo nuo jo pradios iki stabdymo turi praeiti lygiai 11 min. Prieingu atveju gali atsi rasti pageltimo ymi. Geltonam nuotrauk atspalviui ivengti firma rekomenduoja vietoj balalo C-57 naudoti ios sudties b a lal:
Raudonoji kraujo druska Kalio bromidas Natrio acetatas A c t o rgtis 6 0 % pH = 5,05,2 100 35 10 56 ml g g ml

17

Juodo-balto rykinimo rykalas C-07

V a n d u o (madaug 3 0 C ) Natrio heksametafosfatas Boraksas (kristalinis) Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Fenidonas ( t i r p i n t i atskirai 10 ml spirito) Potaas Kalio bromidas Kalio rodanidas Kalio jodidas (neviryti normos!) V a n d u o (altas) pH = 1 0 0 , 1 750 ml 2 g 15 g 40 g 4,5 g 0,25 g 25 g 2 g 2 g g (arba 7 ml 0 , 1 % tirpalo) iki 11

175

'

0,007

18

Rykalo C-07 regeneratorius

V a n d u o (madaug 3 0 C ) Natrio heksametafosfatas Boraksas (kristalinis) Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Fenidonas ( t i r p i n t i atskirai 10 ml spirito) Potaas Kalio rodanidas Kalio jodidas (neviryti normos!) V a n d u o (altas) pH = 9,79,8 750 ml 2 g 15 g 42 g 6,o g 0,26 g 25 g 2 g 0,01 g iki 1 I

Tirpalo rgtingumas reguliuojamas acto rgtimi; j reikia p i l t i maais kiekiais, kad pH nepasidaryt maesnis negu 5. Reikia atminti, kad, raudonajai kraujo druskai jungiantis su rgtimis, isiskiria ciano vandenilio dujos, kurios labai pavojingos sveika tai. Maiau pavojinga naudoti balal C-57. Nepatariama naudoti tik k pagamint rykal juos reikia 1 2 14 vai. brandinti. Rykalai laikomi altoje vietoje gerai ukim tuose buteliuose be o r o tarpo, tinka naudoti kelis mnesius. Pagalbinius tirpalus patariama laikyti ne ilgiau kaip 4 savaits, 0 regeneracinius (atnaujinanius) tirpalus 2 savaites. 1 I (rykalo) galima apdoroti 78 filmus.
Operacija Juodas-baltas rykinimas Skalavimas v a n d e n i u Stabdymas Plovimas v a n d e n i u Apvietimas (500 W lempa, 1 m atstumu, po 2,5 min i abiej pusi) Spalvotasis rykinimas Nr. 19 (C-17) Plovimas v a n d e n i u Balinimas Nr. 20 (C-57a) Plovimas v a n d e n i u Fiksavimas Nr. 9 (C-71) Plovimas vandeniu Mirkymas 0,5% (134 psl.) PAM tirpale Nr. 13 (C-37) Receptas Nr. 17 (C-07) Apdorojimo trukm min 10 1 2 5 5 Tirpalo t e m p e ratra C 250,25 1215 2025 1215

19

Spalvotasis rykalas C-17

V a n d u o (madaug 30 C) Natrio heksametafosfatas Hidroksilamino hidrosulfatas D i e t i l p a r a f e n i l e n d i a m i n o hidrosulfatas Potaas Natrio sulfitas (bevandenis) Kalio bromidas V a n d u o (altas) pH = 10,90,1 750 ml 3 g 1,5 g 4 g 75 g 3 g 2 g 1 I

10 20 5 5 5 15 1

250,25 1115 2025 1215 2025 1215 1215

20

Balalas

C-57a
pH = 5 , 2 0 , 2 750 ml 100 g 15 g 25 g iki 11

V a n d u o (madaug 3 0 C ) Raudonoji kraujo druska K a l i o bromidas K a l i o dihidrofosfatas V a n d u o (altas)

SPALVOT SKAIDRI ATSPALVIO KOREGAVIMAS Gelton atspalv galima susilpninti vienu i i tirpal:
50 g 25 g 1 I

2 y d r atspalv galima susilpninti, mirkant film nuo 10 min iki keli valand paprasto fiksao tirpale. iek tiek energingesni yra ie tirpalai:
Nr. 1. V a n d e n i l i o peroksidas 3% Natrio armas 2% tirpalas Vanduo 150 ml 150 ml 1 I

177

Nr. 1. Soda (bevanden) Natrio c h o l i n e rgtis Vanduo

iki

iki

Silpninama t o l , kol inyksta nepageidaujamas atspalvis.

Nr. 2. V a r i o sulfatas V a l g o m o j i druska Vanduo 25 g 25 g 500 ml

Keiiant vandenilio peroksido skiedinio keisti ydros spalvos silpninimo trukm.

Nr. 2. Natrio peroksidas 0 Vanduo

koncentracij,
5 g 1 I

galima

iki

tirpal Nr. 2, be paliovos maiant, maais kiekiais pilama 2 5 % amoniako skiedinio (madaug 3050 ml), kad itirpt vario sul fato nuosdos. Darbui tirpalas skiediamas vandeniu santykiu 1:9. Silpninama, kol inyksta atspalvis. P u r p u r i n atspalv galima susilpninti vienu i i tirpal:
Nr. 1 . A tirpalas 8 g 250 ml 8 g 250 ml M e t a a m i n o benzoins rgties c h l o r o hidratas Vanduo B tirpalas Boraksas Vanduo

Silpninimo trukm pagal

Nr. 3. A c e t i l a c t o rgtis Soda (bevanden) Vanduo

reikal.
4 g 4 g 1 I

Silpninimo trukm 2 min.

Nr. 4. A m i d o l i s M e t i l o alkoholis Vanduo 1,5 g 9 ml 1 I

Silpninimo trukm kiek reikia. Norint susilpninti visas t r i s iame tirpale:

K a l i o permanganatas Sieros rgtis (koncentruota) Vanduo

s p a l v a s , filmas 30 s mirkomas
10 g 10 ml 11

I pradi filmas 8 min mirkomas A tirpale. Emulsija gauna mly n atspalv, kuris, plaunant 5 min vandeniu, pasikeiia. Vliau filmas 3 min mirkomas B tirpale.
Nr. 2. V y n o rgtis Vanduo iki 150 g 1 1

Silpninimo trukm 0,52 min.

Nr. 3. Druskos rgtis (koncentruota) Vanduo 20 ml 1 I

Silpninimo trukm 310 min.

Nr. 4. Natrio hiposulfitas (bisulfitas) Vanduo 10 g 1 I

Sieros rgtis lainama vanden, kai bna visikai itirps kalio permanganatas, Susilpnintas filmas intensyviai nuplaunamas tekaniu vandeniu. Emulsija nuo permanganato lieka nusidaiusi ruda spalva, kuri reikia paalinti 5% kalio metabisulfato tirpalu. Galutinis plovimas vandeniu 1 5 min. Jei reikia, silpninimo procedr galima p a kartoti. SPALVOTJ FILM, IRYKINT JUODOS-BALTOS FOTOGRAFIJOS RYKALAIS, ATGAIVINIMAS Kartais apsirikus spalvotasis filmas irykinamas juodiems-baltiems filmams skirtu rykalu. Tokiame filme dl nepaalinto filtrinio sluoksnio esti tik juodo-balto atvaizdo uuomazga. Specialiai ap dorojant, film galima paskaidrinfi ir i dalies sugrinti spalvas.
# Natrio peroksidas slytyje su vandeniu gali t o d l su j u o reikia elgtis atsargiai.
1 2 . Fotografijos vadovas

Silpninimo trukm 1 min. Bet kuriuo i tirpal Nr. 24 apdorotas filmas nuskalaujamas van deniu ir atgaivinamas arminiu tirpalu:
Natrio fosfatas (trivalentis) Vanduo 10 g 1

Po to filmas 1520 min intensyviai plaunamas tekaniu van deniu. Norint susilpninti r a u d o n (purpurinis + geltonas) atspalv, r e i kia recepto Nr. 1 A tirpal pakeisti 18% natrio hiposulfito ( b i sulfito) tirpalu.

u d e g t i organines mediagas,

Operacija Spalvotas negatyvinis filmas Plovimas Balinimas Plovimas vandeniu vandeniu

Receptas

Apdorojimo trukm min

Tirpalo t e m p e ratra C

21

Stabdymo tirpalas C-35

V a n d u o (madaug 30 C) Natrio sulfitas (bevandenis) Natrio acetatas A c t o rgtis K a l i o alnas Natrio tiosulfatas (bevandenis arba kristalinis) V a n d u o (altas) pH = 44,5 750 ml 7,5 g 15 g 25 ml 25 g 128 g 200 g iki 1 I

179

15 Nr. 20 (C-57a) 5 15 Nr. 19 (C-17) 1012 15 Nr. 20 (C-57a) 5 5 Nr. 9 (C-71) 5 15

1520 20 1S20 20 1520 20 1520 20 1520

Spalvotasis rykinimas Plovimas Balinimas Plovimas v a n d e n i u Fiksavimas Plovimas vandeniu vandeniu

SPALVOT GRAFIK IR PIEINI REPRODUKAVIMAS Grafikos kriniams ir pieiniams reprodukuoti naudojamos specia lios spalvotosios fototechnins mediagos. Norint reprodukuoti su spalvotuoju \C arba panaios ries filmu, reikia taikyti apdorojimo bd:
Operacija Receptas Apdorojimo trukme min Tirpalo t e m p e ratura C

Spalvotas inversinis filmas Plovimas v a n d e n i u Balinimas Plovimas v a n d e n i u Apvietimas (i abiej pusi) Spalvotasis rykinimas Plovimas v a n d e n i u Balinimas Plovimas v a n d e n i u Fiksavimas Plovimas vandeniu Nr. 9 (C-71) Nr. 20 (C-57a) Nr. 19 (C-17) Nr. 20 (C-57a) 15 5 15 5 610 15 5 5 5 15

1720 20 1720

25

Spalvotasis rykinimas Skalavimas Stabdymas Skalavimas Fiksavimas Plovimas Balinimas

Nr. 22

10 1

1820 1321 1820 1321 1820 13-21 18-20 13-21 1820 1321

1720 20 1720 20 1720

Nr. 13 (C-37)

3 1

Nr. 9 (C-71)

4 10

Nr. 7 (C-57)

4 3

Spalvotj pozityvini film O r w o c o l o r " rykinimo bdas ir tirpalai A p d o r o j i m o Tirpalo t e m p e trukm min ratra C iiiiiiiwuiMM ii I I I M U 1214 Vk . 58 15 Nr. 20(C-57a) Nr. 9 (C-71) 5 5 5 15 rykinamos Orvvochrom" 20 ' / 4 1215 201 1215 201 1215 201 1215 mediagos; visos kitos

Plovimas Fiksavimas Nr. 9 (C-71)

3 10

Operacija

vmmmBtt.^-'smj'^st/fmmis!.vmssmmsm. n
Spalvotasis rykinimas Skalavimas vandeniu Nr. 21 (C-35) vandeniu Nr. 6 (C-15)

Receptas

Plovimas

Stabdymas Plovimas Balinimas Plovimas v a n d e n i u Fiksavimas Plovimas v a n d e n i u # 25 C 20 C. temperatroje

22

Spalvotasis rykalas
pH = 10,711,0 Natrio T-32 Potaas N a t r i o sulfitas K a l i o bromidas Vanduo (altas) iki heksametafosfatas 3 g 2 g 7 g 75 g 0,5 g 0,5 g 1 1 H i d r o k s i l a m i n o sulfatas

180

JUOD-BALT NUOTRAUK DARYMAS I SPALVOT SKAIDRI I spalvot skaidri juodos-baltos nuotraukos paprastai spausdi namos i negatyvo, nukopijuoto i skaidrs. T a i g a n a sudtin gas ir, kaip paaikjo, nereikalingas procesas. Juoda-balt nuo trauk galima pasidaryti tiesiog i spalvotos skaidrs, taikant inversinj apdorojim. Naudojami du bdai: 1) nuotrauka apdorojimo metu apvieiama ir dar kart ryki nama; 2) nuotrauka juodinama. A b i e m atvejais kopijuojant bei didinant fotopopieri reikia 3 4 kartus pereksponuoti. Inversinio apdorojimo operacijos itokios:
A p d o r o j i m o trukm min, taikant Operacija apvietim \ ~[ juodinim

K a l i o rodanidas V a n d u o (altas) Balalas Vanduo K a l i o bichromatas Sieros rgtis (koncentruota) Skaidrinimo tirpalas V a n d u o (madaug 3 0 C ) Natrio sulfitas (bevandenis) V a n d u o (altas) Antrasis rykalas V a n d u o (madaug 3 0 C ) Metolis N a t r i o sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Potaas K a l i o bromidas V a n d u o (altas) Juodinimo tirpalas

iki

2 g 1 1

1 I 5 g 5 ml

iki

750 ml 200 g 1 1

iki

750 2 30 8 40 2 1

ml g g g g g 1

Pirmasis rykinimas Skalavimas Balinimas Plovimas Plovimas vandeniu vandeniu vandeniu

45 0,5 11,5 13 45 11,5 11,5 23 23 60

4-5 0,5 11,5 1-3 45 1-1,5

Vanduo Tiolapalas Natrio hidroksidas Vanduo

iki

750 10 30 1

ml g g 1

Skaidrinimas Apvietimas Antrasis rykinimas Juodinimas Fiksavimas Plovimas vandeniu

23 23 60

Juodinimo tirpalas nepatvarus. Jj reikia pagaminti prie pat nau dojim. Be t o , nuotraukas galima juodinti hidrosulfifo arba natrio sulfido 3 4 % tirpalu.

C. SPALVOTASIS POZITYVINIS PROCESAS

BENDROS INIOS Spalvotasis pozityvinis procesas yra vienas sudtingesni fotogra fijos darb. Darant fotokopijas bei didinant nuotraukas be pagal bini priemoni, nuotraukose tinkam spalv beveik nemanoma gauti. Vis pirma ia turi reikms fotopopieriaus ir negatyvins emulsijos nesuderinamumas. Spalv ikraipymui taip pat daro ta k tirpal sudtis, j temperatra, isieikvojimo laipsnis, viesos altinis, apdorojimo trukm ir kt. Spalvoms nuotraukose subalan suoti pramon ileidia substraktyviajam bdui skirtus specialius korekcinius viesos filtrus vairi dydi: 6 X 6 cm, 7,5X7,5 cm, 9 X 9 cm ir 13,5X13,5 cm. Korekcini filtr rinkin sudaro 33 filt rai: 11 geltonos, 11 purpurins ir 11 ydros spalvos. Kiekvienas

Inversinis procesas iki apvietimo (1 bdas) atliekamas, esant ap sauginiam laboratoriniam apvietimui, tolesni procesai norma liam apvietimui.
Pirmasis rykalas V a n d u o (madaug 3 0 C ) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Potaas Kalio bromidas 750 ml 1 9 30 g 10 g 40 g 5 g

182

f ' l t r a s Y r a kitokio sodrumo ir ymimas procentais (05, 10, 20, . . . 99). Pagal tarptautin susitarim filtrams ymti nustatyta tokia eils tvarka: geltoni, purpuriniai, ydri. Pavyzdiui, parayti skai iai 70 00 40 reikia, kad paimti 7 0 % geltonos ir 4 0 % ydros spalvos filtrai (purpurinis filtras nenaudotas). Pozityviniam procesui geriausias viesos altinis yra paprastos kaitrins elektros lempos, nes j viesos spalvin temperatra yra artima 2850 K, btent tokia, kokiai sensibilizuota visa spal votoji pozityvin mediaga. Labai svarbu, kad bt pastovi tink lo jtampa, nes, tampai svyruojant, didintuvo lempa nevienodai

Praktikoje ibandytas ir dav gerus rezultatus in. R. urnos ir kt. pagamintas termoreguliatorius su kontrols ir reguliavimo taisu (9.3 pav.) (autorini teisi paymjimas Nr. 275558; autoriai R. urna, A. Laas ir V. Galkauskas). Termoreguliatoriaus apray mas paskelbtas 1970 m. leidinyje OTKpbiTMsi, M 3 o 6 p e T e H H 5 i , n p o MbiiujieHHbie o6pa3bi, TOBapHbie 3HaKM.

SPALV

KOREGAVIMO

BDAI

9.3

pav.

Termoreguliatoriaus,

palaikanio

pastovi t i r p a l o temperatr,

schema

kaista ir skleidia nepastovios spalvins temperatros bei nevie nodo stiprumo vies. Elektros tampai reguliuoti naudojami autotransformatoriai arba tampos stabilizatoriai. Pastarieji labiau p r i imtini, nes tamp reguliuoja automatikai. Geriems rezultatams gauti reikalinga tiksli ekspozicijos trukm ir pastovi tirpal temperatra. Ekspozicijai reguliuoti tinka laiko re l arba specialus ekspozicinis laikrodis, veikiantis 0,1 s tikslumu. Kiek sunkiau palaikyti tiksli, pastovi tirpal (ypa spalvotojo rykalo) temperatr, jeigu patalpos temperatra neatitinka rei kalaujamos. Pozityviniame procese tirpal temperatra gali bti auktesn (iki 25 C) arba emesn (iki 18C) negu reikalaujama, bet tiks liai tokia, kokioje buvo atlikti spalv koregavimo bandymai. Fotomgj slygomis per iltus, tirpalus galima atauinti altu vandeniu, o altuspaildyti elektros ildymo prietaisais. Visi ie bdai atima daug laiko ir ne visada jais galima pasikliauti, ypa kai rykalo temperatra gali svyruoti ne daugiau kaip 0,5 C.

Ant fotopopieriaus pakavimo, be kit duomen, nurodoma, k o kioms spalvoms emulsijos sluoksnis nra sukoreguotas. Pavyz diui, jeigu ant spalvotojo fotopopieriaus voko paymta 00 70 3 0 " , tai reikia, kad, darant pirmj kopij, reikia naudotis su 7 0 % purpuriniu ir 3 0 % y d r u o j u balansiniais filtrais (B<J3). Balansiniai filtrai yra ne kas kita, kaip kompensaciniai filtrai, rei kalingi spalvotajam atvaizdui toje emulsijoje koreguoti. Taigi, da rant pirmj bandym, reikia i karto vesti balansini filtr pa tais. Beje, ne visuomet pirmasis bandymas duoda gerus rezultatus. Ne gatyvas gali neatitikti spalvotojo popieriaus fabriko korekcijos c (5<t>) bei tirpal sudties. Tada spalvas tenka patiems balansuoti korekciniais filtrais. Darant pozityvus, spalvoms koreguoti yra daug bd ir priemo ni, taiau fotomgjams prieinamiausias ir labiau paplits yra bandym kartojimo bdas. Pirmiausia padaroma nulin k o p i j a " (nenaudojant balansini filtr). Kopijos spalvos vertinamos die nos (arba jos imitacijos) viesoje. Jeigu kopija turi kok nors ne pageidautin atspalv, reikia parinkti atitinkamos spalvos filtr arba filtr kombinacij. Pavyzdiui, jeigu kopijoje vyrauja gelto nas atspalvis, tai reikia panaudoti geltonos spalvos korekcin filt r tam atspalviui panaikinti. Kitaip tariant, korekcini filtr spalva ir sodrumas (%) turi madaug atitikti spalv, kuri dominuoja nuotraukoje. Pavyzdiui, norint sumainti ali atspalv, reikia kombinuoti gelton filtr su aliu ir pan. Darant nulin kopij, nustatoma ne tik spalv balanso stoka, bet ir pradin ekspozicijos trukm. Spalvotojo fotopopieriaus jaut rumas viesai yr beveik toks pat, kaip ir juodo-balto U n i b r o m " t i p o . Naudojant korekcinius viesos filtrus, ekspozicijos trukm pailgja. Norint tiksliai apskaiiuoti t pailgjim, reikia inoti, kokios spalvos, kokio sodrumo (%) ir kiek filtr naudojama spal voms koreguoti. Mat geltonos spalvos filtrai beveik nedaro ta kos ekspozicijos trukmei, purpurins spalvos daro nedidel, o ydrieji didel tak. Vienas filtras priklausomai nuo sodrumo pailgina ekspozicijos trukm itiek:

184

34

lentel

ALYJE G A M I N A M SPALVOTJ FOTOPOPIERI APDOROJIMAS

tt>-2 marks fotopopieri apdorojimo bdas Koefi cientas Operacija Spalvotasis rykinimas Plovimas vandeniu Fiksavimas Receptas 23 24 Apdorojimo trukm min 3 36 5 Santykinis ekspozicijos pailgjimas, kai naudojami filtrai folijiniai filtrai 1 stiklinis 2 stiklin. filtras filtrai 3 stikliniai filtrai

185

Koeficientai ekspozicijos trukmei apskaiiuoti

Geltonas 550 10% 6099 2 0 % ir t. t. Purpurinis 515 10% 2030 2 0 % 4050 3 0 % 6070 4 0 % 8090 5 0 % 100 6 0 % 1 1 0 1 2 0 -- 7 0 % 1 2 0 1 3 0 -- 8 0 % 1 4 0 1 5 0 -- 9 0 % 1 6 0 1 7 0 -- 1 0 0 % 1 8 0 1 9 0 -- 1 1 0 % 2 0 0 --120% ir t. t.

Tirpal temperatra C 180,5 ne auktesn kaip 18 181

ydras 5-10% 1 0 10% 20 2 0 % 30 3 0 % 40 4 0 % ir 1.1.

10% 20% 30% 40% 50% '60% 70% 80% 90% 100% 110% 120% 130% 140% 150% 160% 170% 180% 190% 200% 210% 220% 230% 240% 250%

10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 10% 20% 30% 40% 50 % 60% 70% 80% 90% 100% 110% 120% 130% 140% 150% 160% 170% 180% 190% 200%

. .

30%, 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 110% 120% 130% 140% 150% 160% 170% 180% 190% . 200% 210% 220% 230% 240% 250%

1,1 1,2 1,3 1,5 1,6 1,8 2,0 2,1 2,4 2,6 2,9 3,1 1 ' 3,8 4,2 4,6 5,0 5,6 6,1 6,7 7,4 8,1 9,0 9,9 10,8 11,9 13,1 14,5
3 4

Sekanios operacijos gali v y k t i viesoje Plovimas vandeniu Balinimas Plovimas vandeniu Fiksavimas Plovimas Stabilizavimas Diovinimas 25 27 28 3 3 3 3 15 5 ne auktesn 181 ne auktesn 181 ne auktesn I81 ne auktesn kaip 18 kaip 18 kaip 18 kaip 80

A p d o r o j a n t <t>-2 spalvotus fotopopierius, labai svarbu laikytis nu statyto plovimo reimo.

Vandens temperatra C 79 1012 1314 1516 1718 Plovimo trukm min 6 5 4 4 3

OJ-4 i r trj-5 marki fotopopieri apdorojimo bdas P a v y z d y s. Nuotraukos aliam atspalviui panaikinti reikalingi itokie k o r e k c i niai f i l t r a i : 30 00 50. Pradinis ( b e filtr) ilaikymas 2,5 s. Pagal lentel g e l t o nasis filtras sulaiko tik 10% viesos, ydrasis visus 5 0 % ; 10 + 50 = 6 0 % . Cia Spalvotasis rykinimas Plovimas vandeniu Fiksavimas 23 24 5 1 4 20 0 , 5 ne auktesn k a i p . 18 181 t a i k o m i du stikliniai f i l t r a i , t o d l ekspozicijos trukms p a i l g j i m o koeficient turime iekoti 2 stiklini f i l t r " skiltyje. Ties skaiiumi 6 0 % " randame k o e ficient 2 , 1 " . Pradin ekspozicijos trukm padaugin i k o e f i c i e n t o , gausime iekom t r u k m : 2,5X2,1=5,25^5,3 s. Plovimas vandeniu Balinimas-f iksavimas Plovimas vandeniu Diovinimas Apdorojimo trukm min

Operacija

Receptas

Tirpal temperatra C

Sekanios operacijos gali v y k t i viesoje 26 45 710 15 1022 1822 1022 ne auktesnje temperatroje

Ekspozicijos trukms pailgjim dar lemia ir stiklai, tarp kuri klijuotos viesos filtr folijos. Stiklo pataisa nereikalinga, jeigu naudojami folijiniai viesos filtrai.

kaip 80 C

186

emiau pateikiami tirpal receptai O marki fotopopieriams a p doroti. 2 3 Spalvotasis rykalas

A tirpalas 500 ml 4 g 2 g 4,5 g V a n d u o " (madaug 30 C) Natrio heksametafosfatas Hidroksilamino hidrosulfatas Etiloksietilparafenilendiamino hidrosulfatas B tirpalas 400 ml 80 g (bevandenis) iki 0,5 g 0,5 g 500 ml

27

Fiksaas
V a n d u o (madaug 50 C) Natrio tiosulfatas (kristalinis) Boro rgtis V a n d u o (altas) , <* iki 750 100 10 1 ml g g I

Jeigu tirpalas gaminamas ilgesniam laikui, jj rekomenduojama berti konservuojanios mediagos benzosulfinins rgties nat rio druskos 2 g/l.

V a n d u o (madag 3 0 C ) Potaas Natrio sulfitas Kalio bromidas V a n d u o (altas)

28

Stabilizuojantis tirpalas
V a n d u o (madaug 3 0 C ) Optinis balalas Formaldehidas 4 0 % Glicerinas V a n d u o (altas) 750 ml 1 g 10 ml 10 ml 11

iki

Etiloksietilparafenilendiamino hidrosulfatas gali bti pakeistas d i etilparafenilendiamino hidrosulfatu 3 g/l. Maiant tirpalas A p i lamas j tirpal B. 24 Fiksuojantis tirpalas
V a n d u o (madaug 50 C) Natrio tiosulfatas (kristalinis) Natrio sulfitas (bevandenis) Kalio metabisulfitas V a n d u o (altas) iki 750 ml 200 g 5 g 12 g 1 I

Optinis balalas Reliuksas, Vaistoneris ir kt. gali bti pakeisti skal bimo priemone u v d r a " , OOB (5 g/l).

Raduga" ir Fotocvet-6" marki fotopopieri apdorojimo bdas Temperatra C Trukm min Temperatra C Trukm min

Operacija

Receptas

Spalvotasis rykinimas Stabdymas

Nr. 29 (U,nP) 20 0 , 5
Nr. 30(U,OP) 2 0 2 Nr. 31 (LJ/t>P) 2 0 2 205 Nr. 32 (I4O0DP) 202 202 Nr. 3 3 ( L ( f l P ) 2 0 2 205 Nr. 3 4 ( U C P ) 2 0 2 7010

9 2 4 5 6 5 5 10 2

25 0 , 3 252 252 235 252 235 252 235 25 2 7010

6 1 2 2 4 2 2 5 1

25

Balalas
V a n d u o (madaug 30 C) Kalio dihidrofosfatas Natrio hidrofosfatas Raudonoji kraujo druska V a n d u o (saitas) 750 12 8 30 ' ml g g g
1

Fiksavimas Plovimas Balinimasfiksavimas Plovimas vandeniu Emulsijos kietinimas 750 ml 30 g 170 g 5 g

10

vandeniu

26

Fiksuojantis balalas
Vanduo (madaug 50 C) Trilono B geleies druska Natrio tiosulfatas (kristalinis) Tiolapalas Boraksas V a n d u o (altas) 'k'

Plovimas vandeniu Stabilizavimas Diovinimas

1 '

emiau pateikiami mint tirpal receptai.

188

29

Spalvotasis rykalas n P
Hidroksilamino hidrosulfatas T-32 Natrio sulfitas (bevandenis) Kalio bromidas Soda (bevanden) Vanduo pH = 1 0 , 7 0 , 2 2,4 g 2,5 g 4,0 g 1,0 g 51,0 g iki 1 I

USIENINI SPALVOTJ FOTOPOPIERI APDOROJIMAS

Spalvotojo popieriaus Fortecolor-3" apdorojimo bdas Apdorojimo trukm min 48 1020 s 36 vandeniu 37 38 vandeniu 5 10 710 10 58 Tirpal t e m p e ratra C 20 + 0,5 1025 20 + 2 1025 202 1025 202 ne auktesn kaip 90 C

189

Operacija

Receptas

Pastaba. rykinti. 30

Rykalas

apskaiiuotas

0,5 m 2

fotopopieriaus

Spalvotasis Skalavimas Stabdymas Plovimas

rykinimas vandeniu

35

Stabdantysis tirpalas U.OP

Kalio dihidrofosfatas Natrio hidrofosfatas Vanduo pH = 4 , 6 + 0 . 4 6,0 g 1,5 g iki 500 ml

Balinimas-fiksavimas Plovimas Kietinimas

31

Fiksaas tOP
Natrio tiosulfatas (kristalinis) Kalio metabisulfitas Natrio acetatas (kristalinis) Boro rgtis Kalio aliuminio alnas Vanduo

Diovinimas pH = 4 , 3 + 0 , 1 87,5 g 4,2 g 10,5 g 1,4 g 10 g iki 500 ml

Kietinimas reikalingas tik tuo atveju, kai diovinama kartuoju b d u . Tuomet nuotraukos dedamos ant chromo-nikelio ploktels tiesiog i kietinanio tirpalo neskalaufos. A p d o r o j a n t nuotraukas vis laik btina judinti. Nuo stabdymo proces galima tsti viesoje. emiau pateikiami F o r t e c o l o r " tirpal receptai.

32 Balinantis fiksuojantis tirpalas UO0>P

Boraksas Trilonas B Trilono B geleies druska Natrio sulfitas (bevandenis) Natrio tiosulfatas (kristalinis) Boro rgtis Vanduo pH = 6 , 8 0 , 2 6,35 g 1,9 g 15,0 g 2,6 g 71,0 g 4,85 g iki 500 ml

35 Spalvotasis

rykalas

33 Kietinantis tirpalas U,flP

Kalio aliuminio alnas Boro rgtis Natrio acetatas (kristalinis) Vanduo

pH = 4 , 2 0 , 2 14,0 g 7,0 g 9,1 g 'ki 500 ml

V a n d u o (madaug 3 0 C ) Natrio heksametafosfatas Natrio sulfitas (bevandenis) D i e t i l p a r a f e n i l e n d i a m i n o hidrosulfatas H i d r o k s i l a m i n o hidrosulfatas (arba hidrochloridas) B tirpalas

400 2 4 3 1,2

ml g g g g

34

Stabilizuojantis tirpalas U.CP

Formaiinas O p t i n i s balalas O O B 1337 arba O O B 2132 Vanduo pH =6,5 + 5,25 1,05 1,05 iki 500 0,5 ml g g g

Vanduo Natrio heksametafosfatas Soda (bevanden) Kalio bromidas

400 2 50 0,5

ml g g g

Kai chemins mediagos bna visikai itirpusios, A tirpalas, be paliovos maiant, supilamas B tirpal ir papildomai pilama van dens iki 1 I.

36

Stabdantis tirpalas

Popieriaus Fomacolor PM 2 0 " apdorojimo bdas pH = 5 0 , 5 750 m 200 g 10 g 15 g iki 1 I

V a n d u o (madaug 50 C) Natrio tiosulfatas (kristalinis) Natrio sulfitas (bevandenis) Kalio metabisulfitas V a n d u o (altas)

Operacija

Receptas

ApdoroApdoro jimo truk-Tempej i m o truk- Tempemmin ratraC m min ratraC 20 0 , 2 5 3,5 25 0 , 2 5

Spalvotasis rykinimas

37

Fiksuojantis

balalas
p H = 6,57,0 750 mt 59,8 g 9,1 g 25 g 170 g 10 g 5 g 10 g iki i i Skalavimas Stabdymas Plovimas Balinimas-fiksavimas Plovimas Stabilizavimas Diovinimas

Nr. 43 (FL 107) ar Nr. 44 (FL 108) Nr. 40 (FL 133)

V a n d u o (madaug 30 C) Etilendiamino tetraacto rgties d i n a t r i o druska Natrio armas Trivalents geleies chloridas (FeCl3-6H20) Natrio tiosulfatas (kristalinis) Natrio sulfitas (bevandenis) Tiolapalas Boraksas Vanduo

0,5 5 5 Nr. 41 (FL 153) Nr. 45 (FL 185) 5 10 5

1420 1820 1420 1820 1420 1820

0,5 3,5 3,5 3,5 7 3,5

1420 1825 1420 2325 1420 1825

ne auktesn kaip 85 C

38

Kietinantis tirpalas
Formalinas Vanduo 30%
1

Toliau pateikiami tirpal Fomacolor" popieriui apdoroti receptai.

iki 80 ml 1 I

Fortecolor-3" galima padaryti iek tiek maiau blunkant nuo viesos, kietinant tirpal pridjus kokio nors balinanio chemi kalo, pvz., Tinopalio B V " , 4BM arba O p t i n o l i o V D " .
Popieriaus Fomacolor P N " ir Fomacolor P M " apdorojimo bdas Operacija Receptas Apdorojimo trukm min 510 0,5 Nr. 40 (FL 133) 5 10 Nr. 42 (FL 181) 5 Nr. 41 (FL 153) 5 Tirpal t e m p e ratra C 20+0,2 1620 1822 1822 13-19 1822 ne auktesnje kaip 85 C

39 Spalvotasis rykalas FL 101 (Tinka ir pozityviniam filmui rykinti.)

A tirpalas V a n d u o (madaug 30 C) Natrio heksametafosfatas Hidroksilamino hidrosulfatas Dietilparafenilendiamino hidrosulfatas (T-SS) V a n d u o (altas) B tirpalas 400 2 75 0,5 0,5 iki 500 ml g g g g ml p H = 10,410,7 400 ml 2 g 2 g 3 g iki 500 ml

Spalvotasis rykinimas Skalavimas v a n d e n i u Stabdymas Balinimas-fiksavimas Plovimas v a n d e n i u Stabilizavimas Diovinimas

Nr. 39 (FL 101)

Vanduo Natrio heksametafosfatas Potaas Natrio sulfitas (bevandenis) Kalio bromidas V a n d u o (altas)

Rykinant fotopopieri reikia judinti ir stengtis i rykalo neiiminti, nes nuo slyio su oru jis vualizuojasi. Po stabdymo p o p i e riaus apdorojim galima tsti viesoje.

Cheminms mediagoms itirpus, A tirpalas supilamas B tirpal. Natrio heksametafosfat galima pakeisti perpus maesniu Trilono B kiekiu arba visai nedti, jeigu naudojamas distiliuotas vanduo. Dietilparafenilendiamino hidrosulfat galima pakeisti etiloksietil parafenilendiamino hidrosulfatu (T-32) jo reikia 4,5 g.

40

Stabdantis tirpalas FL 133

V a n d u o (madaug 5 0 C ) Natrio tiosulfatas (kristalinis) Natrio sulfitas (bevandenis) Kalio metabisulfitas V a n d u o (altas) .... pH = 5,65,8 700 ml 200 g 10 g 25 g iki 1 I

tirpalas 100 4,0 1,0 500 g g g ml

Potaas Natrio sulfitas (bevandenis) Kalio bromidas V a n d u o (distiliuotas)

iki

pH rodikliui reguliuoti naudojamas kalio armas arba acto rgtis. A ir B tirpalai sumaiyti turi bti brandinami 12 vai. 45 Stabilizuojantis tirpalas FL 185
Trilonas B O p t i n i s balalas Natrio acetatas (kristalinis) Formaiinas 4 0 % Vanduo Fotopopieriaus Fotoncolor" apdorojimo bdas Temperatra C Operacija Receptas Nr. 6 Nr. 7 25+1 1525 2025 1525 2025 1525 2025 iki 100 ; Nr. 6 5 0,51 5 10 5 10 5 Nr. 7 6 0,5 5 10 5 10 5 Trukm min " . pH = 6,57,5 0,25 g 1,0 g 5,0 g 60 ml iki 1 I

41

Fiksuojantis balalas FL 153

V a n d u o (madaug 30 C) Etilendiamino fetraacto rgties natrio geleies druska ( C i o H ^ O g N j N a F e - ^ O ) Trilonas B Soda (bevanden) Natrio sulfitas (bevandenis) Natrio tiosulfatas (kristalinis) Tiolapalas V a n d u o (altas) pH = 6 , 8 0 , 1 700 ml 50 5 2 15 150 2,5 1 g g g g g g I

iki

42 Stabilizuojantis tirpalas FL
Optinis baltintojas (pvz., t i n o p a l Natrio acetatas (kristalinis) Formaiinas 4 0 % Vanduo

181
2B) pH = 7,37,6 3 g 15 g 30 m * iki 1 I
-

Rykinimas Plovimas Stabdymas Plovimas Balinimas-fiksavimas Plovimas Stabilizavimas Diovinimas

Nr. 46 (F-11) Nr. 47 (F-23) Nr. 48 (F-52) Nr. 49 (F-61)

20 + 0,5 1420 201 1420 201 1420 201 iki 80

4 3 Spalvotasis rykalas FL 107

A tirpalas p H = 10,310,5 500 ml 1,2 g 3,0 g V a n d u o (madaug 30 C, distiliuotas) Hidroksilamino hidrosulfatas D i e t i l p a r a f e n i l e n d i a m i n o hidrosulfatas B tirpalas 50 4,0 1,0 500 g g g ml

46

Spalvotasis
A tirpalas

rykalas

F-11
pH=10,110,3 400 ml 1,2 g 3,0 g 0,5 1

Soda (bevanden) Natrio sulfitas (bevandenis) Kalio bromidas V a n d u o (distiliuotas)

iki

B tirpalas maiant supilamas j A tirpal ir 12 vai. brandinamas; pH rodikliui reguliuoti naudojamas natrio armas arba acto rgtis.

V a n d u o (2030 C) Hidroksilamino hidrosulfatas T-SS V a n d u o (altas) B tirpalas

iki

44 Spalvotasis rykalas FL
A tirpalas

108
p H = 10,610,9 500 ml 4,0 g 7,5 g

V a n d u o (2030 C) Soda (bevanden) Natrio sulfitas (bevandenis) Kalio bromidas V a n d u o (altas)

iki

400 50,0 4,0 1,0 0,5

ml g g g I

V a n d u o (madaug 30 C, distiliuotas) H i d r o k s i l a m i n o hidrosulfatas O k s i e t i l p a r a f e n i l e n d i a m i n o hidrosulfatas

A tirpalas jpilamas maiant j B tirpal. Rekomenduojama ryka l brandinti bent 12 vai.

13. Fotografijos vadovas

47

Stabdantis tirpalas F-23

V a n d u o ( 2 0 - 3 0 C) Natrio tiosulfatas (kristalinis) Natrio bisulfitas ( N a H S 0 3 ) (bevandenis) Kalio aliuminio alnas A c t o rgtis 10% Vanduo pH = 4,55,0 7 0 0 ml 200 g 12 g 15 g 100 ml iki ] |

10. FOTOGRAFIKA IR TAIKOMOJI FOTOGRAFIJA

48

Balinantis fiksaas F-5 2

V a n d u o (2030 C) Trilono B geleies druska Boraksas (kristalinis) Natrio tiosulfatas (kristalinis) Natrio sulfitas (bevandenis) Tiolapalas V a n d u o (altas) pH = 7,07,2 750 ml 45 g 15 g 200 g 10 g 5 g iki 1 I

49

Stabilizuojantis tirpalas F-61

V a n d u o (2030 C) Formalinas 4 0 % Glicerinas Soda (bevanden) V a n d u o (altas) 750 100 20 5 1 ml ml ml g I

iki

Fotografija susideda i raikos bdo (technikos) ir raikos formos, t. y. menini priemoni visumos krinio turiniui ireikti. Norint tapti fotomeistru, tenka daug mokytis, painti fotografijos prigimt, savitum, inoti bdus, kuriais galima pagerinti technin ir menin fotografijos vert, atpiginti bei suprastinti nuotraukos gavim. Specialia fotografijos technika, ypa specialiais fofomediag ap dorojimo bdais, galima sudaryti nuotraukoje vairius efektus, sustiprinanius jos emocin poveik ir priartinanius fotografij prie grafikos. Pavyzdiui, izohelijos technika sumainamas ton skaiius, specialiu rykinimu sudaromi ryks kontrai ir t. t. ie specials menins fotografijos bdai vadinami fotografika. iuolaikins menins fotografijos krjas neturi tapti sudtingiausio superfotoautomato aptarnaujaniu personalu ir kurti mantriau sius technikos stebuklus". Technika turi tarnauti nuotraukos id jai pabrti, emociniam poveikiui didinti. Daugelis fototechnikos priemoni skmingai taikomos mokslinje fotografijoje. FOTOGRAMA Fotograma, kartais vadinama liuksografija viena paprasiausi ir seniausi fotografikos form. Ji gaunama tiesiog ant kontrastin go fotopopieriaus, nenaudojant fotoaparato ir negatyvins me diagos. Daroma taip: raudonoje laboratorinje viesoje ant d i dintuvo ekrano padedamas fotopopieriaus lapas. Daiktai, kuriuos norime pavaizduoti, idstomi ant fotopopieriaus ir po to apvie iami didintuvo viesa, kuri yra kryptin, todl bet kokios formos bei apimties daikt kontrai gaunami ryks. Gali bti panaudo ta ir isklaidyta viesa, bet ji tinka tik ploktiems objektams ko pijuoti. Eksponuotas fotopopierius rykinamas, fiksuojamas, plaunamas ir diovinamas (10.1 pav.). Mainant apvietimo trukm, galima gauti pustonines fotogramas. is bdas galina kopijuoti fotograma rastrus, naujus siu etus i negatyv ir pan. Fotogramos taikomos plakatams, reklamai, spaudai ir kt.

a 10.1 pav. Fotograma: a negatyvin, b p o z i t y v i n

gaunami, kai stipriai apvieiamas fonas, o prie jj elyje lai komas objektas. Efektingai atrodo tamsiame fone figros, apvies tos kontrarine viesa. Siluetini nuotrauk spausdinimo technikoje taikomi jvairs me todai: i atskir nuotrauk daromi fotomontaai; prie darant mon taus, nuotraukos retuuojamos, udaomos, komponuojamos ir perfotografuojamos. Kartais vietoj negatyvo daromas pozity v a s taip gaunamos jdomios kombinuotos nuotraukos (10 2 pav.). Siluetins nuotraukos plaiai naudojamos plakatams, reklamai ir pan. (r. 20 iliustr.). Siluetini nuotrauk fotografavimo technikoje reik'a vengti pereksponavimo. Prieingai, geriau negatyvus per maai eksponuo ti ir rykinti 3 0 4 0 % ilgiau negu normaliai. Siluetinms nuotrau koms tinka vis ri technins mediagos. VIESI TON POZITYVAI viesi ton pozityvams (kitur is bdas vadinamas High-Key h a i k y " ) bdinga tai, kad juose nra tamsi viet, yra tik atski ri juodi takai, pabriantys balt fon. Fotografuoti galima ir gamtoje, ir udaroje patalpoje. Svarbiau sias reikalavimas velnus apvietimas. Naudojant apvietimui

SILUETAS Siluetinio pieinio idja labai sena. Siluetini nuotrauk lakoni kumas suteikia joms savit groj, plastikum. Ypa jdomios ke li ton siluetins kompozicijos. Visais atvejais, kai norima gauti siluetin nuotrauk (nesvarbu, ar portret, ar kito anro), vie sos altinis turi bti u fotografuojamo objekto. Atrs siluetai

lempas, j viesa turi bti isklaidyta. Fotografuojant lauke, rei kia mlyno filtro, o patalpoje su dirbtiniu apvietimu geltono. viesos filtrai sumaina vaizdo kontrastus. Geriausia naudoti jaut r film (130250 stand. vnt.). Jeigu fotografuojamas mogaus veidas, od ir lpas patariama patepti riebiu kremu. Norint gauti tolyg, veln apvietim, proektorius reikia nukreipti j special balt fon, nuo kurio atsispindjusi <,/w////MmMM isklaidyta viesa apvies objekt /\ J\ (10.3 pav.). Taiau viesos altinis Aj ly" turi bti stiprus, kad bt galima gauti pakankamai sodr negatyv. Negatyvo rykinimo trukm reikia 1020% pailginti. Rykinant dar ilgiau, sumaja negatyvo skiria moji geba ir padidja grdtumas. Todl geriausia viesi ton nuo traukoms naudoti 6 X 6 cm arba dar didesnio formato negatyvus. ..... , viesi ton pozityvai daromi ke10.3 y pav. AK v i e t i m o schema p ... _ . liais budais. 1. Fotopopierius eksponuojamas dvigubai ilgiau negu reikia, ir rykinamas smarkiai praskiestame rykale. 2. Fotopopierius eksponuojamas trumpai, kad irykt tik svar biausios detals, ir rykinamas normalios koncentracijos rykale. 3. Pozityvas rykinamas du kartus pirma kontrastingame ry kale, po to velniame. Fotopopierius vartojamas normalaus kontrastingumo. Didinant i labai kontrastingo negatyvo, galima eksponuot fotopopieri prie rykinim pamirkyti 1 % kalio bichromato tirpale. Kalio bichromato tirpalas sumaina vaizdo kontrastus, bet sumaina ir fotopopieriaus jautrum, todl ekspozicij reikia pailginti tris kartus. is bdas vaizdui velninti tinka ir kontratipavimo techni koje, nes kai kurioms techninms (pvz., <t>T-31) mediagoms ka lio bichromato tirpalas yra veiksmingesnis. Kontrastingumo suma inimo laipsnis priklauso nuo fotografins mediagos mirkymo kalio bichromato tirpale trukms. Paprastai pozityvin ir negaty vin mediagos tirpale laikomos 0,52 min, po to gerai nu plaunamos, rykinamos, fiksuojamos, vl intensyviai plaunamos (4060 min) ir diovinamos. Deja, ne visas fotomediagas ka lio bichromatas veikia, todl prie i operacij reikia atlikti bandymus. Darant pozityvus pirmuoju bdu, normali ekspozicij reikia pa ilginti 100% ir rykal praskiesti vandeniu santykiu 1:1015. Praskiestame rykale vaizdas rykja labai ltai pirmieji vaizdo pdsakai pradeda atsirasti tik po 20 min, todl fotopopieri v o

nelje reikia apsaugoti nuo raudonos laboratorins viesos. Ga lutinai nuotrauka irykja po 3545 min. Jeigu nuotraukoje dl ilgos rykinimo trukms atsiranda vualis, jj galima paalinti silpnu raudonosios druskos (be natrio tiosulfato) tirpalu. Paalinus vual, nuotrauka 1 min i naujo fiksuojama, intensyviai plaunama ir dio vinama. Vualio galima ivengti, praskiest rykal djus 1 1,5 g/l kalio bromido arba 0,2 g benzotriazolo, taiau ios me diagos pakeiia rykalo savybes, todl jos turi bti berfos ry kal anksiau negu pradti bandymai. Darant nuotrauk antruoju bdu, t. y. taikant trumpesn negu rei kia ekspozicij ir rykinant normalios koncentracijos rykalu, gau namas per maai eksponuotos nuotraukos spdis irykja tik svarbiausios detals, o visi pustoniai pranyksta. is bdas taiky tinas tada, kai negatyvo kontrastingumas buvo sumaintas ryki nimo metu. Pozityvo rykinimas du kartus yra bene efektyviausias viesi f o n nuotraukai gauti. iuo bdu galima nuotraukoje irykinti tik tas detales, kurios pageidaujamos. Vis pirma didinama prastiniu b d u : pozityvas normaliai ekspo nuojamas, normalios koncentracijos rykale rykinamas, fiksuoja mas ir iplaunamas. Po to nuotrauka ibalinama ios sudties tirpale:
Kalio bichromatas V a l g o m o j i druska Druskos rgtis 3 7 % Vanduo 9 9 6 300 g g ml ml

Vaizdui iblukus, nuotrauk reikia intensyviai plauti, kol i balt viet visikai inyks pageltimas. Balalas turi bti pagamintas prie pat darb, nes yra nepatvarus (ir nuodingas). Iplautoje nuotraukoje atvaizdas sugrinamas iuo b d u : nuo trauka padedama ant lygios plastmasins arba stiklins plokte ls ir nuluostoma minktu skudurliu. Po to akvareliniu teptuku arba uvyniota ant plono kotelio vata utepamos praskiestu (1:510) pozityviniu rykalu reikalingos atvaizdo vietos bei de tals. Vliau rykinama visa nuotrauka. Rykinimo trukm turi bti trumpa, kad dominuot esminis pieinys (r. 1 iliustr.). is bdas tinka bet kokioms nuotraukoms, jeigu reikia irykinti kai kurias atvaizdo detales. Spalvotojoje fotografijoje viesi ton nuotraukos gaunamos, su mainus spalv sodrum ir kontrastus. Fotografavimo technika panai, kaip ir juodos-baltos fotografijos, bet negatyviniam ir pozityviniam procesui negalima naudoti praskiest tirpal.

200

EDFV"

METODAS

JUDESIO EFEKTAS FOTOGRAFIJOJE Kartais statiko turinio nuotraukoms domu suteikti judesio spd. Beje, nuotrauk siuetas turi bti toks, kad judesys turt login prasm. Judesio efektas gaunamas didinimo metu, btent: vis pirma d i dintuv dedamas negatyvas ir ant paprasto balto popieriaus nustatomas rykumas. Neijungus didintuvo viesos, objektyvas

Prof. dr. E. Lau atrado fotografin bd, kuris galina praplsti optinio vaizdo fotografin platum ir irykinti prastini negatyv detales. Metodas pavadintas Entvvicklungsdetailfilferverfahren" (EDFV"), t. y. detali gavimas rykinimo bdu. Metodas naudo jamas daugelyje mokslo ak, ypa astronomijoje fotografuojant dangaus kus, vaigdynus, taip pat ten, kur turi bti praplsta pustoni gama bei ilyginti kontrastai. Pastaruoju metu EDFV" metodas skmingai taikomas ir meninje fotografijoje. Yra inoma, kad tos negatyvo vietos, kurios fotografuojant buvo smarkiai apviestos, rykinani mediag sunaudoja daugiau ne gu tos, kurios buvo apviestos maai (eliai, utamsintos deta ls). Taigi, jeigu rykinimo procese rykinani mediag kiek apribosime, tai smarkiai apviestos vietos rykal greit suvartos, o maiau eksponuotos tolygaus rykal kiekio bus rykinamos kur kas ilgesn laik. Si savyb leidia tarp tamsij ir viesij negatyvinio vaizdo plot susidaryti pusiausvyrai. Praktikoje rykalo kiekio apribojimas vadinamas alkanuoju rykinimu. Paprastai EDFV" metodas taikomas ne tiesioginiam negatyv rykinimui, bet jau esam negatyv kontratip apdorojimui. Siam reikalui tinka negatyvai, gauti kopijavimo bdu net i skaidri. I originalo negatyvo dublnegatyvams pagaminti naudojamos fototechnins mediagos (OT-31, OT-41, O R W O FO-5, FU-6 ir pan.). Fotomediag rykinimui Dr. Lau rekomenduoja rykal ORWO 105 (151 psl.), atskiest vandeniu santykiu 1:5. Vis pirma i negafyvo-originalo kontaktiniu bdu spausdinamas diapozityvas (i skaidrs kontratipas-negatyvas). Ilaikymo truk m surandama bandymais. Ekspozicija laikoma gera, jei kopijoje pirmieji vaizdo pdsakai irykja, praslinkus madaug 45 s. Tuo met nenuskalauta vandeniu kopija emulsija emyn udedama ant gerai ivalyto lifuoto stiklo ir prispaudiama prie jo guminiu v o leliu. Atsargumo sumetimais, kad kopija nuo stiklo neatokt, galima i viraus dar prispausti kitu stiklu. Tokioje padtyje kopija laikoma 58 min. Per t laik tsiasi rykinimas. Vliau kopija nuskalaujama vandeniu, fiksuojama, iplaunama ir idiovinama. Nuo rykalo koncentracijos ir nuo ilaikymo bei rykinimo truk ms priklauso optinio vaizdo kontrastingumas. Nuosekliai karto jant kopij kontratipavim, galima gauti grafikos rezultatus. Dl ilyginani savybi EDFV" metodas taikytinas sen, su gel tonomis dmmis, nuotrauk reprodukavimui. Kontratipavimas ir kiti veiksmai iki fiksavimo turi bti atliekami laboratorinje viesoje.

udengiamas raudonu filtru, kad bt matyti, kuri viet reikia dti fotopopieriaus lap. Po fo fotopopierius prismeigiamas prie lentos adata toje vietoje, kuri turi likti nesujudinta. Pateiktoje iliustracijoje (10.4 pav.) tokia vieta uns akis. Tada didintuvas ijungiamas, nuo objektyvo nuimamas raudonas viesos filtras ir eksponuojama, abi puses judinant fotopopieri apie adat po 1,52 cm alis. Ekspozicijos trukm nustatoma i anksto ban dymais (nejudinant nuotraukos) (r. 6 iliustr.). Judesio spdiui gauti fotopopierius gali bti judinamas ir vie na kryptimi, kuri geriausiai tinka siuetui. Tuomet fotopopieri nebtina prismeigti. Toliau nuotrauka apdorojama prastiniu bdu.

202

Judesio efekt galima sudaryti ir fotografavimo metu. Udjus pilk viesos filtr arba smarkiai diafragmuojant, pailginama eks pozicijos trukm (1/151/2 s), o tada fotografuojant sparafas. sujudinamas (r. 7 iliustr.). LIUMINOCRAFIJA Liuminografinje nuotraukoje geometrines figras nubria vie sos spindulys, todl is metodas kartais vadinamas viesos g r a fika. Jj apra veicar g y d . A. Gysis 1946 m. Fotografuojama itaip: prie lub ant madaug 1,5 m ilgio virve ls prikabinamas kieninis ibintuvlis, o po juo ant grind pa dedamas fotoaparatas. ibintuvlio lemput i krat turi bti udayta juodai, kad skleist takin vies. Imatavus atstum tarp ibintuvlio ir grind, nustatomas tam atstumui objektyvo rykumas. Optimali diafragma 5,68. Po to patalpa utemdoma, udegama ibintuvlio lemput, ibintuvlis sibuo jamas ir fotografuojama (10.5 pav.). Ekspozicija reguliuoja ma didinant arba mainant diafragm. Fotografuojama esant atviram objektyvui. Darbui tinka vis ri f o t o grafins mediagos, tik jas reikia apdoroti kontrastinguo se rykaluose. Sibuojanio ibintuvlio am plitud palaipsniui maja, ir spindulys n u b r i a " atitin kamas geometrines figras, kuri forma priklauso nuo t o , kokiu atstumu nuo aparato pakabintas ibintuvlis ir kaip jis sibuoja. domios konfigracijos gau namos, fotografavimo metu pakeitus fotoaparato padt arba pakreipus aparat kam pu, spd sustiprina poliliu gaunami atvaizdo ritmiki pa sikartojimai. Taip pat sudtin gos figros gaunamos, kai fotografuojama, padjus apa rat ant ltai basisukanio pa-

Jefono disko. Galima i keli figr daryti montaus ir t. t. (r. 8 iliustr.). Galima padaryti ir spalvotj liuminografij, fotografuojant ant spalvotosios negatyvins bei spalvotosios inversins mediagos, skirtos dirbtinei viesai. Ant objektyvo galima umauti vairius viesos filtrus. PERZONO METODAS Kartais tenka fotografuoti objektus, kuri viesiausi ir tamsiausi viet apviestumas labai skiriasi. Pavyzdiui, sauls apviesto p e i zao ton intervalas 1:60, tamsaus kambario vidaus prie ap viestus l a n g u s 1:100 000 ir pan. Taiau iuolaikin negaty vin emulsija testengia ufiksuoti apie 1000 ton, o f o t o p o p i e rius vos 2050. Vienas i bd fotopopieriaus fotografinei platumai praplsti yra ton atskyrimo metodas. J atrado Alfredas Perzonas (Vokietija) 1935 metais. A. Perzonas pasil nuotrauk spausdinti ne i vieno, bet i dvie j negatyv. Antrasis negatyvas kopijuojamas i negatyvo-origi nalo, btent: i negatyvo-originalo kopijuojamas diapozityvas, naudojant velniai veikiani fotomediag. Ekspozicija parenka ma tokia, kad gerai ieit viesiausios vietos ir blyksniai. I diapozityvo atspausdinamas ekstraktas-negatyvas. Pastarasis spaus dinamas ant kontrastingos fototechnins mediagos, kad gerai irykt viesij viet pieinys. Po to didinama fotonuotrauka: i negatyvo-originalo igaunamos detals eliuose, o i ekstrakto-negatyvo viesiosios vietos ir blyksniai. Darant pozityv i dviej negatyv, juos reikia idealiai sutapdinti. Galima iuo metodu daryti ir kelis pustoninius negatyvus-ekstraktus. Iliustracija Nr. 10 padaryta i trij ekstrakt, gaut i spalvo tos skaidrs. 1ZOHELIJA Jzohelijos (atradjas prof. dr. W. Romeris, Lenkija) technika literatroje kartais vadinama p l a k a t i n e " , nes neturi bdingiausio fotografijai bruoo sodrumo perjim, todl nuotrauka at r o d o panai plakat arba lino raiin. Izohelija labiausiai paplits fotografikos bdas. Fotomgj tarpe ji ipopuliarjo ne vien dl raikos specifikos, bet ir dl daugelio privalum, kuri neturi kitos pastaruoju metu naudoja mos fotografikos technikos. Izohelijai tinka bet kokie negatyvai,

203

10.5 pav. Liuminografijos d a r y m o schema

10.6 pav. I nuotraukos Perzono m e t o d u gaut ekstrakt atspaudai

diapozityvai bei skaidrs. Jie gali bti juodi-balti arba spalvoti, normaliai irykinti arba perrykinti, sodrs ir vaisks, smulkiagrdiai ir grdti, su nedideliais mechaniniais sualojimais ir dmmis. Net i ne visai ryki negatyv izohelijos bdu galima gauti rykias nuotraukas. Mat atvaizdas parykj, i negatyvooriginalo kontratipavimo bdu paalinus pustonius. Dms ir kiti defektai gali bti retuuoti. Izohelins nuotraukos kontrastingumas nepriklauso nuo fotopopieriaus kontrastingumo. Izohelin nuotrauka spausdinama i vieno arba keli (iki penki) ne gatyv, vadinam e k s t r a k t a i s . Ekstrakt skaiius paprastai priklau so nuo objekto pustoni gausumo. Labiausiai plakatiki" atvaizdai gaunami i dviej trij ekskrakf. Ekstraktai kopijuojami i negatyvooriginalo, naudojant kontrastingai veikianias fototechnines media gas (CPT-30, CDT-31, ORVVO FO-5, ORWO FU-6 ir pan.). (Iimtiniais atvejais vietoj negatyvins media10.7 pav. Rmelis f o t o k o p i j o m s g O S g a | j m a n a u c ! o t i ypa kontrasary 1 ting fotopopieri, bet galutinius ekstraktus vis tiek reikia perkopijuo ti ant skaidrios fotomediagos, kad bt galima didinti nuo traukas.) Ekstrakt apdorojimui tinka pozityviniai rykalai (pvz., O R W O 108), o fiksavimui nepargtintas natrio tiosulfato 25% tirpa las. Kopijavimo darbui palengvinti rekomenduojamas specialus rmelis (10.6 pav.) arba kopijavimo pultas. Kadangi iam darbui reikia ypa tiksliai nustatinti apvietimo trukm, pravartu nau doti laiko rel. Ekstrakt gaminimo tvarka: 1. I negafyvo-originalo spausdina mi keli skirting laik eksponuoti diapozityvai; ilgai eksponuota me diapozityve vaizdas bus tamsus matomos tik viesiosios vietos ir blyksniai; trumpai eksponuotame ekstrakte iryks vaiz das elyje ir tamsesns vietos. Jeigu izohelija daroma i trij ar daugiau ekstrakt, tai, taikant atitinkamas ekspozicijas, pada romi tarpiniai pustoni" diapozityvai. 2. Diapozityvai irykina m i , fiksuojami ir idiovinami. 3. I diapozifyv spausdinami ekstraktai-negatyvai. Kadangi ia naudojama kontrastinga mediaga, pirmame ekstrakte-negatyve (ekstrakte) irykja viesiausios vaizdo vietos, kituose atitinkamai tamsesns. Ekstraktai-negafyvai turi bti itin kontrastingi, be pustoni (10.8 pav.). Jeigu

205

206

izohelijos formatas. Po t o , neijungus didintuvo, pietuku arba tuinuku ekrane apibriamos kai kurios bdingos atvaizdo d e tals. Tai reikalinga sutapdinti atvaizdams, didinamiems i keli ekstrakt ant to paties fotopopieriaus lapo. Viename klijuots krate ties priklijuotu popieriumi kalamos dvi vinuts nusmai lintomis virnmis fotopopieriui usmeigti, kad nenuslinkf al ir neiderint izohelijos rykumo. Nuotrauka spausdinama iuo b d u : vis pirma pagal ekstraktnegatyv ir ekrano schemin brin randama tokia klijuots pa dtis, kad ir negatyvo, ir ekrano pieinio kontrai idealiai su tapt. Po to apsauginje laboratorinje viesoje ant vinui usmeigiamas fotopopieriaus lapas ir eksponuojamas (ekspozicijos trukm nustatoma i anksto bandymais). Po to fotopopierius nuo vinui nuimamas ir paslepiamas nuo viesos, kol bus dtas d i dintuv sekantis ekstraktas-negatyvas. Suorientavus ekran pagal sekant ekstrakt-negatyv, fotopopierius vl usmeigiamas per esamas skylutes ir vl eksponuojamas. Ekspozicijos trukm turi bti nustatyta i anksto. Tokia procedra kartojama tiek kart, kiek turima ekstrakt-negafyv. Toliau fotopopierius apdorojamas prastiniu b d u : rykinamas, fiksuojamas, plaunamas, diovinamas ir t. t. izohelija K o p o s " (9 iliustr.) padaryta, taikant itokias ekspozi cijas: ekstraktas-negatyvas I 2 s (pustoniai) II 15 s (eliai) Taikant izohelijos technik, galima naudoti rastrus, daryti kombi nuotus montaus, vesti kadr naujus arba panaikinti nereikalin gus objektus ir pan. POLICHROMIJA Polichromija tai spalvotoji izohelija, padaryta ne i spalvoto, b e t i juodo-balto negatyvo. Spalvos gaunamos, naudojant spal votj fotopopieri, spalvotuosius tirpalus ir priemones spalvoms koreguoti. Cia, kaip ir izohelijoje, atvaizdas sudaromas i keli ekstrakt, o spalvas k u r i a " ir komponuoja fotografas, naudoda mas viesos filtrus. Ekstrakt-negatyv pagaminimo tvarka aprayta ankstesniame skyrelyje. Spalv skaiius nuotraukoje priklauso nuo ekstrakt skaiiaus. Rekomenduojama polichromijas daryti bent i 45 eks trakt. Pavyzdiu gali bti fotonuotrauka Liejyklos veteranas" (10.9 pav.). Be keturi ekstrakt ( 1 , 2, 3, 4), fonui patamsinti dar naudotas trafaretas 5 (10.10 pav.). Pastarasis padarytas siluetins nuotraukos principu.

207

Polichromijoje spalvos vedamos didinimo metu. Spalvas i anksto parenka autorius. Kadangi, naudojantis korekciniais viesos filtrais, gaunamos ne pagrindins, o papildomos spalvos, galima vadovautis ia lentele:
35 lentel Reikiamas f i l t r o sodrumas, kad gaunama spalva bt silpna 40 00 00 00 40 00 00 00 40 40 20 00 40 40 00 20 40 00 00 40 20 00 40 40 00 20 40 20 00 40 vidutin 80 00 00 00 80 00 00 00 80 80 40 00 80 80 00 40 80 00 00 80 40 00 80 80 00 40 80 40 00 80 80 00 80 80 00 40 stipri 160 00 00 00 160 00 00 00 160 160 80 00 160 160 00 80 160 00 00 160 80 00 160 160 00 80 160 80 00 160 160 00 160 160 00 80 Mlyna alia Raudona alsvai ydra Melsvai alia mlyna

209

_.t, , Filtro spalva

Pozityve gaunama
s p a | y a

Geltona Purpurin ydra Oranin = gelt. + + purp. Raudona = g e l t . + + purp. Vynin = g e l t . + + purp. Violetin = purp. + + ydra Mlyna = p u r p . + + ydra alsvai mlyna = p u r p . + ydra M e l s v a i alia = ?elt. + ydra Gelsvai alia =
3elt. +ydra

Gelsvai alia Geltona Oranin Vynin Purpurin Violetin

?.alia = gelt. + ydra 40 00 40 40 00 20

Atspalviai keiiami, mainant arba didinant korekcini filtr sod rum (%). Atitinkamai reikia keisti ir ekspozicijos trukm. Liejyklos veterano" (21 iliustr.) polichromijai padaryti naudoti ie korekciniai filtrai ir ekspozicijos:
Ekstrakto Nr. Korekciniai filtrai % ,, . . geltonas purpurinis Ekspozicijos trukme s

v ydras

1 2 3 4 5 (trafaretas)

140 100 270 270

100 270

270 170 20

0,9 1,9 1,3 1,0 0,6

14. Fotografijos vadovas

210

MONOCHROMIJA Monochromija vadinama vienspalv nuotrauka, gaunama, k o p i juojant juoda-balt negatyv ant spalvotosios fotomediagos ar ba ant juodo-balto fotopopieriaus tonavimo bdu. Darant monochromij ant spalvoto fotopopieriaus, pageidauja mas spalvas reikia parinkti, vadovaujantis 35 lentele (209 psl.). PSEUDOSOLIARIZACIJA Pseudosoliarizacijatai toks apdirbimo bdas, kai fotomediaga rykinimo metu apvieiama balta viesa. Papildomai apvies toje fotomediagoje vyksta gana sudtingi fiziniai-cheminiai p r o cesai, dl kuri susidaro daugiau ar maiau apverstinis atvaizdas: papildomai apviestos objekto detals gauna ir negatyvo, ir pozityvo pobd. reikin pirmasis apra 1860 metais A. Sabatj, todl mokslinje literatroje pseudosoliarizacija vadinama Sabatj e f e k t u " . Fotografin emulsija, apviesta rykinimo metu ir po to baigta rykinti, patamsja, o kontrasting detali riboje susidaro kon trai. is efektas bna rykesnis, kai naudojama kontrastinga f o tomediaga, taip pat kai naudojami maaarmiai rykalai. Mat tokios sudties rykaluose, vykstant reakcijai, susidaro natrio ir kalio bromidai, kuri dalis difunduoja rykal, o d a l i s l i e k a emulsijos sluoksnyje ir i negatyvo (bei diapozityvo) atvaizdo tamsij viet difunduoja viesesnes. Vaizdo pieinio ribose natrio ir kalio bromidai prisijungia prie emulsijos sidabro b r o m i d, sudarydami tirpius kompleksinius junginius, kurie vliau leng vai isiplauna vandenyje. Tuo bdu vaizdo pieinys pasidaro ap raizgytas viesiomis linijomis kontrais. Meninje fotografijoje pseudosoliarizacija bna dalin, pilnuti n, sudvejinta ir jungtin (sujungta su pagrindiniu atvaizdu). Dalins p s e u d o s o l i a r i z a c i j o s atveju apverstinis p r o cesas vyksta tik dalinai. Atvaizde bna ne tik kontrai, bet lie ka ir pustoni (10.10 pav., c ir d), ir viesos difuzijos reikinys. Pilnutins p s e u d o s o l i a r i z a c i j o s pieinys bna su darytas vien i kontr (10.12 pav., b). Tai pasiekiama, pseudosoliarizacin atvaizd darant i labai kontrastingo arba specialiai sukontrastinto negatyvo arba diapozityvo, kontratipuoto ant trichins fototechnins mediagos (pvz., CDT-31, O R W O FO-5). Sudvejintos pseudosoliarizacijos efektas gauna mas, pilnutins pseudosoliarizacijos negatyv apdorojus dar kar t (12 iliustr.). Efektyv atvaizd galima gauti, pilnutins pseudo soliarizacijos negatyv sujungus su negatyvu-originalu. is bdas vadinasi j u n g t i n e p s e u d o s o l i a r i z a c i j a (r. 1 3 iliustr. ir 10.11 pav.).

10.11

pav. a vaizdo sukontrasfinimas, b pilnutin pseudosoliarizacija

Pseudosoliarizacijos proceso eiga itokia: 1) pradinio negatyvo (diapozityvo) kopijavimas ir rykini mas; 2) nefiksuoto diapozityvo papildomas apvietimas; 3) apviesto diapozityvo rykinimo tsa; 4) irykinto diapozityvo fiksavimas, plovimas vandeniu, diovinimas; 5) apviesto diapozityvo kopijavimas negatyvui gauti; 6) pseudosoliarizacinio negatyvo rykinimas, fiksavimas, plovimas vandeniu, diovinimas. Bet kurio pobdio pseudosoliarizacijai gauti, kaip minjome, naudojama kontrastingai veikianti fototechnin mediaga. A p viesti geriausia fotodidintuvo viesa, reguliuojama laiko rels. Rykalai taikomi pagal pseudosoliarizacijos pobd: pilnutinei pseudosoliarizacijai reikalingas kontrastingai veikiantis pozityvinis rykalas (pvz., ORWO 108), dalinei smarkiai praskiestas van deniu (1:1015) arba dar geriau labai inaudotas pozityvinis rykalas. Ger rezultat galima gauti, naudojant itokios sudties rykal:
V a n d u o (3040 C) Trilonas B Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) 750 3 4 10 ml g g g

Soda (bevanden) arba potaas Kalio bromidas V a n d u o (altas)

iki

5 g 3 9 1 I

Naudojant distiliuot vanden, trilono B nereikia. peratra 20 C. Rykinimo trukm 36 min. Ger rezultat galima gauti ir iuo rykalu:
Paraaminofenolis Natrio sulfitas (bevandenis) Natrio ortofosfatas Kalio bromidas Vanduo

Rykalo tem

kiant rykalui, esaniam emulsijoje, ima pilkti. Pilkjimas stabilizuojasi madaug po 1,52 min. Kadangi atvaizdas rykja laboratorinje apsauginje viesoje, nesunku proces nutraukti no rimu momentu. Ted fotopopierius nuimamas nuo ploktels, nu skalaujamas stabdymo tirpale, fiksuojamas, plaunamas ir diovi namas.

215

iki

7 30 30 0,5 1

g g g g I

Viena svarbiausi operacij yra papildomas apvietimas. Nuo viesos altinio stiprumo ir apvietimo trukms priklauso, ar pseudosoliarizacija bus dalin, ar pilnutin, negatyvin ar pozi tyvin. Apvietimo trukm paprastai parenkama bandymais. Norint sustiprinti pseudosoliarizacijos efekt, reikia kopij ry kinti nejudinamame rykale, btent: djus rykal, trumpai paskalauti, kad ant emulsijos nelikt oro psleli, leisti vaizdui v i sikai irykti, o po to apviesti; ir prie apvietim, ir po ap vietimo rykinti nejudinant. Kai apviesta kopija rykale pajuos ta, rykinimas nutraukiamas. Po to kopija fiksuojama, plaunama ir diovinama. Tarpinius kontratipus galima diovinti pagreitin t a i puiant ilt or arba kelias sekundes palaikius kontratip spirite ir pan. Dalins pseudosoliarizacijos efekt galima gauti ir naudojant kontrasting fotopopieri (11 iliustr.). Geriau tinka itokios su dties rykalas:
V a n d u o (madaug 30 C) Natrio heksametafosfatas Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Soda (bevanden) Kalio bromidas V a n d u o (altas) 800 2 4 15 2 20 5 1 ml g g g g g g I

o b 10.13 pav. a o r i g i n a l i nuotrauka, b spinduliavimo efektas

iki

Didintuvo kadravimo rmelis pakeiiamas stikline arba plastmasi ne ploktele. Nustatomas negatyvo rykumas ir nuotraukos mat menys. Po to rykal pamerkiamas neeksponuotas f o t o p o p i e riaus lapas ir laikomas ten 1,52 min. Prisotintas fotopopierius i rykalo iimamas, nuvarvinamas arba nusausinamas filtravimo p o pieriumi, padedamas po didintuvu ant ploktels ir eksponuoja mas. Esant tiksliai ekspozicijos trukmei, vaizdas irykja per 1,5 2 min. Tada i rmelio-laikiklio iimamas negatyvas, kad d i d i n tuvo viesa apviest fotopopieri. Pastebta, kad papildomo apvietimo trukm reikalinga madaug deimt kart trumpesn u t, kuri buvo taikyta didinant. Apviestas fotopopierius, vei

Norint gauti s p i n d u l i a v i m o e f e k t , fofomediag rei kia apviesti ne pamerkt rykal, bet iint i jo. Kad bt pa togiau apviesti, diapozityvas arba fotonuotrauka i karto ryka le padedama ant stiklo ir nejudinant rykinama. Vaizdui iryk jus, stiklas su nuotrauka iimamas i rykalo, pakreipiamas kampu ir apvieiamas. Vietos, per kurias teka isieikvojs rykalas, lie ka viesios, ir tai sukelia spinduliavimo spd. Apviesta nuotrauka toliau rykinama ant stiklo emulsijoje esaniais rykalo likuiais, po to fiksuojama, plaunama ir diovinama. Darant spin duliavimo efekt ant diapozityvins mediagos, tenka i diapo zityvo pasigaminti negatyv kopijavimo bdu (10.13 pav.). SPALVOTOJI PSEUDOSOLIARIZACIJA

S p a l v o t o j i p s e u d o s o l i a r i z a c i j a daroma iek tiek ki taip negu juoda-balta. Jai naudojamos spalvotosios fototechnins, pozityvins arba inversins mediagos (ORV/Ocolor). Gana ger rezultat galima gauti ant O R W O PC-7 pozityvinio filmo, apdorojant iuo b d u :

Operacija 1. Fotografavimas i natros ar ba kopijavimas i skaidrs 2. Spalvotasis 3. Skalavimas 4. Stabdymas 5. Plovimas vandeniu 6. Apvietimas 0 1. Spalvotojo rykinimo tsa 8. Plovimas vandeniu 9. Balinimas 10. Plovimas vandeniu 11. Fiksavimas 12. Plovimas vandeniu rykinimas vandeniu

Receptas

Apytiksl trukm min

Temperatra C

Nr. 6 (C-15) Nr. 13 (C-37)

68 1 3 5

201 182 202 16 + 2 201 16+2 181 162 182 16+2

pijuojant i negatyvo diapozityv, reikia j padaryti viesesn ir maiau kontrasting u negatyv-original. Galutinai apdorotas ir idiovintas diapozityvas suglaudiamas su negatyvu. Pieinio kontrai turi truputl nesutapti kitaip nebus reljefo spdio. Suklijavus negatyv su diapozifyvu, galima spausdinti nuotraukas, j e i g u reikia, galima i suklijuot negatyvo ir diapozityvo padaryti norimo sodrumo ir kontrastingumo ekstrakt (kontratip), atitinka mai parinkus mediag ir apdorojimo bd (14 iliustr.). S " EFEKTAS Fotonuotrauka su vadinamuoju S " efektu atrodo tarsi atspaus dinta i keli negatyv: joje yra izohelijos ir pseudosoliarizacijos element (16 iliustr.), bet yra iliks ir pagrindinis atvaizdas. S " efektui gauti i negatyvo-originalo kopijuojamas diapozity vas, o i jo kontratipas. (Darant negatyv i skaidrs, galima ivengti vienos operacijos.) Konfratipavimui naudojama kontras tinga fototechnin mediaga, pvz., CDT-31, OT-41, FO-5 ir pan. Norint isaugoti detales eliuose, pozityvinis rykalas gerokai atskiediamas vandeniu (1:48). Kontratip kartais pravartu ry kinti a l k a n u o j u " bdu, kuriuo geriau negu kitais bdais iry kinamos detals per maai eksponuotose kontratipo vietose. S " efektas bna rykesnis, kontratip i pradi sukietinus formalinu. Taip ivengiama raudonosios kraujo druskos difuzinio poveikio ir gaunamos rykesns kontrins linijos. Labai svarbu tarp atskir operacij kontratip intensyviai plauti vandeniu. S " efektas gaunamas vario sulfato tirpale; i proce dr reikia stebti ir apdorojim nutraukti reikiamu momentu. Tai nesunku padaryti, nes kontratipas apdorojamas stiprios 500 W lempos, esanios 1518 cm atstumu nuo vonels, viesoje. Po ios operacijos kontratipas gauna sodri oranin spalv, ku ri paprastai, spausdinant pozityvus, irykina atvaizdo kontrastus. Todl, parenkant S " efektui negatyvus, reikia irti, kad jie nebt pernelyg kontrastingi (y = 0,70,8).

Nr. 6 (C-15) Nr. 7 (C-57) Nr. 9 (C-71)

10 10 5 5 5 10

Visos operacijos atliekamos apsauginio filtro viesoje arba tam soje. Spalvotosios pozityvins mediagos yra nejautrios (madaug 2 4 stand. vnt.), ir joms ekspozicij reikia nustatyti bandymais. I rykint film geriausia apviesti didintuvo viesa, nes dar reika lingi korekciniai filtrai. Reikia jsidmti, kad, pakeitus korekcini filtr intensyvum, nauj ekspozicij reikia apskaiiuoti i lente li, rekomenduojam spalvotam pozityviniam procesui. Yra ir paprastesni spalvotosios pseudosoliarizacijos bd. Pavyz diui, eksponuotas inversinis filmas i karto rykinamas spalvota me rykale (kaip negatyvin mediaga). Rykinimo trukm pus normalios. Po to filmas apvieiamas. Galima apviesti arba tolygia balta, arba spalvota viesa, irint, kok norima gauti efekt. Apviestas filmas toliau rykinamas spalvotame rykale, ilgiau negu prie apvieiant. Toliau atliekamos visos operacijos, ivardytos 812 punktuose. Atitinkamai apdorojus fotomediag, galima gauti spalvotj heteroreljef (25 iliustr.), retikuliacij bei kitas spalvotsias fotografikos raikos formas. HETERORELJEFAS Taip vadinamos nuotraukos, kuriose atvaizdas daro reljefo spd. Norint gauti heteroreljef, vis pirma reikia i negafyvo-originalo kontaktiniu bdu pasigaminti diapozityv. iam reikalui tinka normaliai veikianti negatyvin arba fototechnin mediaga. Ko% A p v i e t i m o trukm nustatoma, atlikus kelet bandym.

TIRPALAI ] Juodas-baltas rykalas

V a n d u o (madaug 3 0 C ) Metolis Natrio sulfitas (bevandenis) Hidrochinonas Soda (bevanden) 750 1,7 35 6 40 ml g g g g

218

Kalio bromidas V a n d u o (altas)

iki

1 g 1 i

VIZUALIN FIKCIJA iuo metodu gaunamos nuotraukos su atspindiais, primenaniais mira (18 iliustr.). Efektas gaunamas, fotografuojant tik veidrodinio tipo fotokame ra, nes fotografuojama laikant prie objektyv prispaust papras to stiklo ploktel. Atsivelgiant tai, kurioje vietoje viruje ar apaioje norima gauti atspind, ploktel laikoma prie o b jektyvo virutins arba apatins dalies. Darant ios ries nuo traukas, labai svarbu, kad atspindio pusje bt tamsus fonas, ypa fotografuojant sault dien gamtoje, tuomet gaunamas stipresnis efektas. Cia pravartu naudoti raudonj viesos filtr, kuris ydr dangaus spalv perteikia tamsiai, todl labiau iry kja atspindys.

219

Rykalas praskiediamas vandeniu santykiu 1:48. Fiksaas

V a n d u o (madaug 6 0 C ) Natrio tiosulfatas (kristalinis) 750 ml 250 g

Kietinanfis tirpalas
Trilonas B Boraksas Formaiinas 4 0 % Vanduo 0,5 1,0 8,0 250 g g ml ml

SIMULTANINIS PORTRETAS Simultaninis portretas tai nuotrauka, kurioje pasikartoja tas pats asmuo. Ji padaroma kombinuoto fotografavimo bdu. Darbui tinka fotoaparatai, kurie usiveda nepersukant filmo, nes ant vieno ir to paties kadro tenka fotografuoti du kartus. Galima simultanin portret padaryti ir aparatu, kurio uraktas usiveda, keiiantis kadrui, tik tuomet negatyv tenka montuoti i keli kadr. Nuotrauka daroma i vieno pastovaus tako, udjus fotoapara t ant stovo. Ant objektyvo umaunamas sauls gaubtelis su prietaisu pusei kadro udengti (10.14 pav., 19 iliustr.). Neturint specialaus prietaiso, galima pasitenkinti sauls gaubfeliu, kurio viena pus uklijuota juodu popieriumi. Fotografuojama dviem etapais: i pradi, sakysime, kairioji vaizdo pus (deinioji pus pridengta juodu p o p i e riumi), o paskui deinioji (gaubtel pasukus 180 kam p u , udengiama kairioji p u s). Ekspozicija abiem atve jais vienoda. Asmuo, nufoto grafuotas vienoje pusje, turi pereiti kit pus ir fotogra fuotis kitoje pozoje. Simultanin portret galima padaryti ir be gaubtelio, f o tografuojant juodame fone, . Ramone simulfaninei nes jis neveikia fofoemulsijos. . 10 14 Fotografuojama panaiai kaip nuotraukai padaryti
p a v

Vario sulfato tirpalas

A tirpalas 170 3,3 30,0 1,2 ml g g g

V a n d u o (madaug 3 0 C ) Raudonoji kraujo druska Kalio citratas C 6 H 5 0 7 K 3 - H 2 0 (neutralus) Kalio bromidas B tirpalas

V a n d u o (madaug 30 C) V a r i o sulfatas (kristalinis)

50 ml 5 g

Tirpalus A ir B reikia prie vartojant sumaiyti ir pilti vandens iki 250 ml. Tirpalas labai nepatvarus.
Darbo eiga S " efektui gauti Apdorojimo trukm min Tirpalo f e m p e ratra C

Operacija

Receptas

Rykinimas Fiksavimas Plovimas vandeniu Kietinimas Plovimas vandeniu K o n t r a t i p o apdorojimas, vie iant stipriai viesai Plovimas vandeniu Diovinimas

1 2 3

1,53,0 5 45 57 20

20 20 2013 20 2013 20 2013

512 20

220

aprayta, tiktai nereikia dangstyti kadro. Galima panaudoti ir b a l t fon tuomet simultanin nuotrauka gaunama ne fotografuo jant, bet didinant ant to paties fotopopieriaus lapo atskiras pozas. HELIOBROMAS Heliobromas vienas seniausi fotografikos bd, kuriuo gali ma i kontrastingo negatyvo, naudojantis didintuvu, padaryti ant kontrastingai veikianio fotopopieriaus normalaus kontrastingumo nuotrauk (10.15 pav.). Daroma itaip: i pradi kontrastingai veikiantis fotopopierius 34 min mirkomas pozityviniame ry kale. Po to prisotintas rykalu fotopopierius padedamas ant stik lins arba plastmasins plokts. | rmel-laikikl dedamas ne gatyvas, kurio atvaizdas projektuojamas per didintuvo raudonj filtr. Fotopopierius eksponuojamas keliais etapais. Vis pirma ekspo nuojama trumpai, orientuojantis pagal elius. Fotopopieriuje po 12 min ima rykti tamsiausi nuotraukos viet detals. Ta da eksponuojama dar kart, taikant didesn ekspozicijos trukm ir rykjimo laik. Darant bandymus, reikia tiksliai usirayti eks pozicijos ir rykinimo truk m, kad galima bt tiks liau sukoreguoti nuotrauk (r. 22 iliustr.). Naudojant heliobromo b d, patariama padidinti d i dintuvo viesos altinio stiprum. Mat ekspozicijos turi bti trumpos, kad at vaizdas rykt, esant i jungtam didintuvui. Be to, ilgai apdorojamo'e nuo traukoje gali atsirasti vualis.

Ne visos emulsijos vienodai trkinja kartuose tirpaluose. Spal voti inversiniai filmai (Orvvochrom, LO-32/4, U,O-90Jl) yra atspa rs temperatrai ir, norint gauti j emulsijos retikuliacij, reikia kur kas auktesns negu 30 C vandens temperatros. Dirbant su juodos-baltos fotografijos negatyvinmis (arba diapozityvinmis) mediagomis, patariama jas sausas kiti 10% sodos verdant tirpal. Kiek jas laikyti kartame tirpale, priklauso nuo emulsijos ries, todl reikia atlikti bandymus. Paprastai retiku liacij atsiranda per 3060 s. Nuotraukoje (23 iliustr.) retikuliacij gauta iuo b d u : fotografuo ta tam tikslui su negatyvine mediaga KH-3 (emuls. Nr. 1576, ais Nr. 1361). Filmas irykintas glicino rykalu (Nr. 14), t. y. tokiu rykalu, kuris nekietina emulsijos. Rykalai, kuriuose yra d a u g konservuojani mediag (natrio sulfito) arba rykinan ioji mediaga yra pirokatechinas ar hidrochinonas, iam bdui netinka, nes sukietina emulsij. Taip pat netinka ir kietinantieji fiksaai. Todl, irykinus glicininiu rykalu, filmas buvo fiksuotas 25% natrio tiosulfato tirpalu ir, kaip paprastai, iplautas vandeniu. Po to keli kadrai galuose buvo priklijuoti izoliacijos juostelmis p r i e filmo ploio metalins ploktels. Didesniam temperatros skirtumui sudaryti ploktel su filmu 10 min buvo aldoma al d y m o kameroje, o vliau panardinta armin verdant vanden. armas vandenyje (pH = 9) padeda suminktti emulsijai. Filmas vir 1 min, o po to greitai buvo perkeltas alt (12C) vanden. Virinimo trukm bene svarbiausias veiksnys retikuliacijos p r o cese. J reikia rasti eksperimentikai kiekvienai emulsijos riai. Ne visoms emulsijoms reikia 100C temperatros. Pavyzdiui, Orvvocolor" emulsijose retikuliacij gaunama per 1,5 min 40 C temperatroje, o Orvvochrom" atlaiko 10 min verdant vanden ir nesutrkinja. Beje, darant retikuliacij spalvotose emulsijose, negalima vartoti arminio vandens, nes armai pakei ia spalvas. Retikuliacij negrtamas reikinys, jos panaikinti negalima. To dl, reikalui esant, retikuliacijai naudojami ne originalai-negatyvai, bet j kopijos (dublnegatyvai). Retikuliacij kartais pavyksta gauti film fiksuojant kartame (apie 40 C) fiksae arba rykinant rykalu, kurio sudtyje yra smarkiai padidintas armo kiekis, ir po to fiksuojant labai rgiu fiksau. RASTRINES NUOTRAUKOS Norimam efektui sustiprinti neretai nuotraukose specialiai sustam binamas grdtumas. Naudojant smulkiagrdes negatyvines me diagas, gauti stamb grd nra lengva. Tokiu atveju naudoja mi rastrai, t. y. trafaretai, udedami ant negatyvo norimai fak trai gauti (26 iliustr.). Stambiam grdui gauti tinka stiklas, kurio

RETIKULIACiJA Retikuliacijos pavadinimas yra ki.s i lotyniko o dio reticulum tinkle lis". Toks tink'elis kartais atsiranda negatyvuose ne lauktai, kai apdorojant ne silaikoma reikiamos tempe ratros, ir dl to sutrkinja emulsija.

10.15

pav.

Kontrastinga

nuotrauka

Savotik rastr galima gauti tiesiog ant negatyvo iuo b d u : sulapintas vandeniu negatyvas 5 min pamerkiamas itok tirpal:
Vanduo Kalio sulfatas 120 ml 10 g

223

Po to negatyvas perkeliamas 1520 s denatruoto spirito tir pal (2 dalys spirito ir 1 dalis vandens). Idivusio negatyvo emulsijoje susidaro smulkuiai druskos kristalai, kurie atstoja rastr. NEGATYVAS VIETOJ POZITYVO

Negatyvinis atvaizdas kartais bna efektingesnis u pozityvin, t o dl fotografijos praktikoje, ypa kai nereikia dokumentikumo, negatyvas gali bti originali nuotrauka (r. 17 ir 29 iliustr.). Lengva negatyv padaryti i skaidrs. Bet, norint padaryti ne gatyvin nuotrauk i negatyvo, btina pirmiau i negatyvo-originalo padaryti diapozityv. Diapozityvui daryti tinka normalaus kontrastingumo negatyvins ir pozityvins mediagos, ypa speciali dublnegatyvin mediaga. VAIRIAPUS FOTONUOTRAUKA Kartais norima toje paioje nuotraukoje atvaizduoti daikto ior ir jo vid (turin). Tokios fotografijos naudojamos reklamoje ir kai kuriose mokslo akose. vairiapus nuotrauk galima padaryti dvejopai. Pradioje nu fotografuojama atskirai objekto ior, o paskui, nekeiiant pad ties, vidus. Dabar galima sutapdinti abiej negatyv atvaizd kontrus ir didinti nuotrauk kaip i vieno negatyvo. Taiau ga lima padaryti nuotrauk ant to paties fotopopieriaus lapo i abie j negatyv, gerai sutapdinus piein. Pastarasis bdas yra g e resnis tuo, kad, didinant i atskir negatyv, lengva reguliuoti abiej atvaizd intensyvum (27 iliustr.). Galima ir i karto fotografuoti abu vaizdus ant vieno negatyvo. Tai truput sudtingiau, bet manoma. iuo atveju labai svarbu tiksli ekspozicija, nes iors ir vidaus atvaizdai turi skirtis. Todl, fotografuojant du kartus ant vieno negatyvo, reikia taikyti skir tingas ekspozicijas. FOTOMONTAAS Fotomontaas bene populiariausia fotografikos sritis. Montavi mo bdu galima nuotrauk vesti nauj element, pagerinti kom pozicij, panaikinti tai, kas nereikalinga. Montao kokyb lemia temin kompozicija ir techninis atlikimas.

225

10.17 pav. Nuotraukos f o t o m o n t a u i

Vienas paprasiausi fotomontao bd sumontuoti nuotrauk i kit nuotrauk ikarp ir jas suklijuoti. Reikia irti, kad ati tikt atskir dali mastelis, sodrumas ir objekt apvietimas, io t i p o montaai paprastai perfotografuojami ir retuuojami, kad nesimatyt sudrim. Fotomonta galima padaryti ir pozityvinio proceso metu. Pavyz diui, ant to paties fotopopieriaus lapo didinami skirtingi nega tyvai (10.17 pav.).

Panaiai nuotraukos montuojamos kitu b d u : pagrindins nuo traukos eksponuotas fotopopierius, kaip paprastai, rykinamas vonelje; vaizdui irykjus, fotopopierius itraukiamas ir nenu plautas, su rykalo likuiais, dedamas ant stiklo arba plastmasins ploktels; j didintuv dedamas kitas negatyvas, kuris, uden gus raudonu filtru didintuvo objektyv, orientuojamas irykint nuotrauk. Po to daroma antroji ekspozicija, i anksto numaius jos trukm. iuo atveju naujasis atvaizdas irykja bematant, nes popieriaus emulsijoje tebra rykalo. Toliau nuotrauka normaliai apdorojama: skalaujama vandeniu, fiksuojama, plaunama ir dio vinama (10.18 pav.). montuojant debesis ir kitas detales, kurios neturi bti labai ry kios, antrj atvaizd galima eksponuoti, neimus fotopopieriaus i vonels. is bdas yra parankesnis u anksiau apraytj, nes vis laik stebime fotomontao eig (10.18 pav.). domi monta galima padaryti tiesiog ant negatyvins media gos: juodame fone nufotografuojamas objektas, kur norima mon tuoti nuotrauk. Negatyvas irykinamas, gerai iplaunamas, bet nefiksuojamas. Visa tai atliekama tamsoje. Ypa svarbu neapvies ti negatyvins mediagos, kol ji idista. Po to negatyvas vl dedamas aparat ir dar kart eksponuojamas. Emulsijos jautru mas beveik nepakinta, t o d l galima fotografuoti, taikant normali ekspozicij. Kadangi negatyvinje mediagoje jau yra irykjs
15. Fotografijos vadovas

226 | ^ H H

227

10.18 pav. Fotomontaas

atvaizdas, tai naujasis atvaizdas gali susidaryti tik per pirmj fotografavim viesos nepaliestose vietose. Toliau negatyvas ap dorojamas normaliu bdu (10.19 pav.). Bna atvej, kai, darant foto montaus, tenka apsaugoti kai kurias detales nuo vie sos. Tokiems montaams tai komas m a s k a v i m o bdas. Kaip pavyzd imkime Piriu P I U M o t i n o s " nuotrauk, at likt maskavimo bdu (10.20 pav.). I pradi buvo paga mintas skulptros atvaizdas (10.20 pav., a) kopijavimo metodu, naudojant kontrastin g fototechnin mediag. (Kartais i pirmo karto nepa vyksta gauti absoliuiai j u o d o silueto tuomet tenka kopij retuuoti ir irykjusias deta les udayti juodais daais.) Nuotrauka kopijuota dviem etapais: ant to paties f o t o p o pieriaus lapo i pradi at
10.19 pav. Fotomontaas

228

a 10.20 pav. Piriupiu M o t i n a " : a ir b detals montaui

spausdintas skulptros atvaizdas, o vliau debes. Taiau de besys spausdinami ne i viso negatyvo, o i negatyvo su u dtu trafaretu, tuo apsaugant nuo viesos pirmj atvaizd {b") (r. 2 iliustr.). Taikant bd, svarbu gerai sufapdinti abiej atvaizd kont rus. Kaip tai daroma, aprayta skyrelyje apie izohelij (203 psl.). Nesudtingo turinio nuotraukas galima montuoti, naudojantis a b l o n a i s (10.21 pav.). Daroma itaip: didinant i negatyvo su sportinink atvaizdu (10.22 pav., a), buvo ablonu pridengta deinioji nuotraukos p u s, o didinant moni grups atvaizd (10.22 pav., c), ablonu buvo pridengtas kairysis atvaizdas. I trij negatyv gautas f o t o -

montaas (10.23 pav.). ios ries montavimo darbai nra sud tingi, nes dirbama laboratorinje viesoje ir ant objektyvo ud jus raudon viesos filtr.
10.21 pav. Prietaisas fotomontaams d a r y t i : a stovas, b stiklas, ablonai, e svareliai ablonams prispausti, i fotodidintuvas c, d

Visai paprasta sumontuoti du fotoatvaizdus, kai objekto fonas yra juodas.

16. Fotografijos vadovas

230

231

10.25 pav. Fotomontaas: a ir b dublnegatyvai

Pavyzdiui, 10.24 paveiksle sklandytuvas nufotografuotas juoda me fone. Parinkus atitinkam debes atvaizd ir sudjus abu ne gatyvus, daromas montaas (r. 3 iliustr.). Norint padaryti fotomonta sukeistomis atvaizdo pusmis, tenka vis pirma pasigaminti du dublnegatyvus. Beje, dublnegatyv ne reikia, jeigu montuojamoje nuotraukoje nra pustoni. Taip pat lengva operuoti, darant dublnegatyvus i skaidrs, nes tuomet nereikia daryti tarpini diapozityv. Kopijuojant dublnegatyv, vien kratel reikia pridengti, kad bt velnus perjimas (10.25 pav.). Padarius tok pat kit negatyv, jie abu suglaudia mi ir priderinami taip, kad nebt aikiai matomo sudrimo. Po to prastiniu bdu didinama (r. 4 iliustr.).

KONCENTRINE

FOTOGRAFIJA

10.24 pav. Sklandytuvas: a ir b montao detals

Padarius fotonuotrauk, ryki tik centrinje atvaizdo dalyje, gali ma pabrti siueto leitmotyv. Tam tikslui galima panaudoti jau turim negatyvin mediag arba (dar geriau) juodas-baltas ir spalvotas skaidres. Koncentrinei fotografijai reikia parinkti tinkamo siueto negaty v arba skaidr. Nuotraukos centre turi bti pagrindinis objek tas. I atrinkto negatyvo (arba skaidrs) pagaminamas ekstraktas iuo b d u : negatyvas dedamas ant kopijavimo pulto arba iaip ant stiklo ploktels, kurios apaioje pastatoma elektros lemput (10.26 pav.); ant negatyvo udedamas madaug 4,5 cm skers mens iedas , o ant iedo abipus ikilas giaudiantysis lis.
# iam tikslui tinka tarpiniai iedai, skirti makronuotraukoms d a r y t i .

232

Dl lio distorsins aberacijos lieka rykus tik kadro centras. Rykum galima reguliuoti, didinant arba mainant atstum tarp negatyvo ir lio. 4,55 cm skersmens liui utenka 23 cm iedo aukio. Taip sudarytas koncentrinis atvaizdas nufotogra fuojamas. Jeigu ekstraktas daromas i negatyvo, gautj diapozi tyv reikia kontaktiniu bdu perkopijuoti. I skaidri i karto gaunamas negatyvas-ekstraktas, kuris toliau apdorojamas prastiniais pozityvinio proce so metodais (r. 15 iliustr.).

KAZEINOGRAFIJA J. Gotmano (Lenkija) pasilytas kazeinografijos bdas galina gau ti parafotografij", naudojant apviest arba pasenus f o t o p o pieri (28 iliustr., b). Kazeinografijos technika paprasta: ant tolygiai apviesto foto popieriaus emulsijos skystais kazeino klijais nupieiamas kont rinis pieinys. Po to tuoj pat fotopopierius viesoje fotografikai apdorojamas. Darbo skm priklauso nuo daugelio veiksni: nuo fotopopieriaus emulsijos ries, senumo, rykalo sudties bei atskiedimo laipsnio, rykinimo trukms, klij kokybs, tirtumo bei varumo. Kazeinografijos efektas gaunamas, kazeino klijams veikiant fotoemulsij, kurioje pasireikia klij ekranizuojanios" savybs. Pieinio linij krateliuose vyksta staigus rykjimo procesas, o kli jais udengtose vietose sultintas, nes klijai trukdo rykalui prasiskverbti emulsij. Dl to pieinys daro dvigubos pseudo soliarizacijos spd. Naudojant sidabro chloridinius f o t o p o p i e rius, gaunamos ilt (rud) ton su melsvais ateliais nuotrau kos. Kazeinografijai klijus galima pasigaminti patiems, itirpinus ka zeino granules 25% amoniako vandeniniame tirpale. Darbui tin ka apyskysiai klijai. Rykalas naudojamas pozityvinis praskiestas vandeniu santykiu 1:515. Irykinta nuotrauka apdorojama (fik suojama, plaunama ir diovinama) normaliai. FIZINIS RYKINIMAS Fizinis rykinimas skiriasi nuo prastinio tuo, kad pradioje filmas fiksuojamas, o paskui rykinamas. Taip gaunama praktikai b e g r d emulsija. iam tikslui daniau naudojamos kontrastingos foto mediagos, be t o , filmas 510 kart pereksponuojamas. Darbo eiga itokia: eksponuotas filmas, kaip paprastai, tamsioje patalpoje dedamas rykinimo bakel ir madaug 20 min fik suojamas atskiestu (3%) natrio tiosulfato tirpalu. i operacija la bai svarbi, tad reikia i anksto bandymais nustatyti tiksl laik, per kur emulsijoje itirpsta sidabro halogenidas. Tam tikslui i pradi viesoje fiksuojama filmo atkarpl. Jeigu sidabro halo genidas (matinis sluoksnis) inyks, sakysime, per 10 min, tai fik suoti reiks 20 min. Fiksuotas filmas, neatidarant bakelio (kad nebt apviestas), 2 vai. intensyviai plaunamas vandeniu. Tik iplaut film galima ikelti vies. Po to filmas viesoje rykinamas specialiu rykalu. Jis susideda i dviej nepatvari tirpal, todl gaminamas prie vartojim.

233

VIESA I VIESOS" Tai nra fotografija prastine prasme: ia atvaizd fotogra finje mediagoje autorius ne nufotografuoja, o pats suku ria specialiomis priemonmis. viesa i viesos" (Light of lighf) tai naujas spalvot skaidri gavimo bdas, kur irado lietuvis in. M. Ivanaus kas, iuo metu gyvenantis JAV. Pagrindin mediaga skaidrms gaminti irykin to inversinio filmo pajuodusi emulsija (neeksponuoti kadrai, filmo pradia).

Ant sausos emulsijos specia liais tirpalais pieiamas suma nytas vaizdelis. Kadangi dar bui naudojamos rgtys, t e p tukas turi bti kaproninis. Spalvoms igauti tinka atskiestos vandeniu fosforo, sieros ir druskos rgtys, kalio permanganatas, kalio metabisulfitas, armai ir kt. Skirtingi chemikalai emulsij vei kia skirtingai, todl pravartu bandymais iaikinti, kokios chemins mediagos kokias spalvas atgaivina. sidmtina, kad spalvos p r i klauso ne tik nuo chemins mediagos ries, bet ir nuo skiedi nio koncentracijos bei poveikio trukms. Norint tirpalo poveik sustabdyti arba nutraukti, filmas nuplauna mas vandeniu ir idiovinamas. viesa i viesos" skaidrs skmingai gali bti naudojamos teks tils pramonje, keramikoje, gravirai, mozaikai, plastikos d i r b i niams ir pan. (r. 28 iliustr., a).

10.26 pav. Sche-ma koncentrinei nuo traukai d a r y t i : 1abipus ikilas l is, 2 vamzdelis, 3 stiklas, 4 d i a pozityvas (arba negatyvas), 5 matinis stiklas

234

O p a l a s Vanduo Metolis Citrinos rgtis B tirpalas

500 ml 10 g 50 g

V a n d u o (distiliuotas) Sidabro nitratas

20 ml 2 g

Su tirpalais reikia elgtis atsargiai, nes jie degina ir dao. Ryka lui sumaioma 100 ml A tirpalo ir 1 ml B tirpalo. Filmas rykina mas viesoje 30 min, be paliovos judinant (sukant). Irykintas f i l mas 5 min plaunamas vandeniu, 2 min fiksuojamas paprastame (20%) fiksae, po to 20 min intensyviai plaunamas tekaniu van deniu ir diovinamas. Emulsijos paviriuje atsiranda sidabro nuosd, kurias reikia at sargiai nesubraiant nubraukti sulapinta vata. Galutiniam p l o v i mui pravartu naudoti paviriaus aktyvinimo mediag (Ori-7, Fomapon, F-905 ir kt.), kuri geriau iplauna i emulsijos chemines mediagas. Fiziniu bdu irykinta emulsija gauna bding melsv atspalv.

10.27 pav. A t v a i z d o sukontrastinimo pavyzdys

STRUKA2AS IR FOKALKAS Abiem iais bdais gautos nuotraukos beveik nesiskiria, tik strukaui naudojamas fotopopierius, o fokalkui negatyvin media ga. Nuotraukose, be pagrindinio motyvo, kuris sudaro fon, gau namos visoki form dms, takai, linijos (r. 30 iliustr.). Daroma itaip: neeksponuota (kartais eksponuota) fotografin mediaga aplakstoma rykalu ir fiksau. Kad tirpalai neisklist, kartais juos pripilama glicerino. Po to fotomediaga, jeigu prie tai nebuvo eksponuota, eksponuojama, naudojantis didintuvu. ie fotografikos bdai labiausiai tinka reklaminms nuotraukoms.

kopijuojamas diapozityvas. Jis turi bti nerykus, todl kopijuo jant tarp negatyvo ir negatyvins mediagos reikia dti plon matin stikliuk arba matinio paviriaus film atkarples. Be to, maskuojantis negatyvas turi bti kur kas velnesnis ir viesesnis negu negatyvas-originalas. Tai galima pasiekti, atitinkamai parin-

NUOTRAUK

MASKAVIMAS

Didinant nuotraukas, kartais tenka pirtais arba specialiais ablo nais pridengti kai kurias vietas, kad jos nebt per tamsios. To ypa prireikia, jeigu negatyvas per kontrastingas naudojamam fotopopieriui. Norint i kontrasting negatyv gauti normalaus kontrastingumo nuotrauk, kartais tenka pasidaryti special maskuojant nega tyv. Jam tinka paprastas juodas-baltas maai kontrastingas fil mas. Daroma itaip: i kontrastingo negatyvo kontaktiniu bdu

10.28 pav. Nuotrauka su neramiu f o n u . ablonas

236

kus rykalus arba taikant trumpesn negu normali rykinimo trukm. Iplautas ir idiovintas maskuojantis negatyvas suklijuo jamas su negatyvu-originalu. Taip galima daryti normalaus kont rastingumo nuotraukas, netaikant komplikuot dangstym. Kartais reikia ne velninti, bet sukontrastinti negatyvin atvaizd (pvz., trichinei spaudai) (10.27 pav.). Kontrastas padidinamas pakartotiniu perspausdinimu, naudojant kontrastingai v e i kiani fototechnin media g (r. 204 psl.). Neramiems fonams arba ne reikalingiems objektams nuo traukoje utamsinti kartais didinant atskiros vietos p r i dengiamos ablonais. ablo nas daromas itaip: per f o t o didintuv projektuojamas ne gatyvo atvaizdas ant kartono arba kitos kokios nors neper vieiamos mediagos ir api briami kontrai to objekto, 'BjffNJ? kuris sudaro nuotraukos pagrindin tem. Pagal piein ikerpamas ablonas. Tada, udengus raudonu filtru d i d i n tuvo objektyv, laboratorin 10.29 pav. emaits b a r e l j e f o natraje viesoje ant ekrano pade Ii nuotrauka damas fotopopierius, o ant jo reikiamoje vietoje ablo nas. Po to fotopopierius eksponuojamas dviem etapais: pirma ap vieiamas atvaizdo fonas, o paskui, numus nuo fotopopieriaus ablon, pagrindin figra (10.28 pav. ir 31 iliustr.). Kartais efekt galima padidinti, patamsinus kai kurias nuotraukos vietas. Tai nesudtinga padaryti didinimo metu, taikant atski riems ploteliams skirting ekspozicijos trukm (10.29 pav. ir 34 iliustr.).

mingai daryti ant mao for mato veidrodins kameros objektyvo, udjus papras iausi dur a k u t " (10.30 pav.). Fotoarui nebtinai turi pozuoti mons. Gali ma per rutulio formos stik linius indus, kolbas bei taures, pripildytas vandens, reprodukuoti ir fotonuo traukas. Fotografin atvaizd galima ikraipyti netgi pozityvinia me procese. Pavyzdiui, didinant ant gaubto f o t o popieriaus, atvaizdas ieina itss, o ant ilenkto i siplts (10.31 pav.).

jcr fl

10.30 pav. Fofoaras

10.31 pav. Schema fotoarams f o t o g r a f u o t i

FOTOAR2AS Ikraipyt, sukarikatrint fofoatvaizd galima padaryti vairiais metodais. Komikai atrodo mons, atsispindj kreivuose veid rodiuose arba paprasiausiose ploktelse, kurias fotomgjai naudoja nuotraukoms blizginti. Fotoarams taip pat tinka bliz ganio paviriaus rutuliai. Usienyje ileidiamas specialus o b jektyvas Anamorfotas", taiau aruotas nuotraukas galima sk

FOTOGFAFIJA ANT AUDINI Fotografijai tinka nauji audiniai: drob, medviln ir pan. Audinys gerai iplaunamas kartame vandenyje ir idiovinamas, po to gruntuojamas elatina:
Vanduo elatina (sausa) 1000 ml 10 g

elatin reikia imirkyti altame vandenyje, o ibrinkusi pakai tinti. iuo tirpalu audinys gruntuojamas i vienos ir kitos puss, po to utempiamas ant pormio ir idiovinamas. Tada priekinis audeklo pavirius suvilgomas itokiu tirpalu:
V a n d u o (altas) Kalio bromidas Kadmio bromidas 240 ml 4 g 1 g

Imus i tirpalo, gaunama raudonos spalvos kopija, bet kai audinys idista, ji pasidaro sepijos fono. Audiniui sensibilizuoti dar rekomenduojamas itoks tirpalas:
Vanduo Kalio bromidas Kalio jodidas elatina Sidabro nitratas 1500 50 0,5 65 65 ml g g g g

239

Audinys vl turi iditi. Tada apytamsje patalpoje ant pavir iaus utepamas viesai jautrus sluoksnis:
Vanduo Sidabro nitratas Citrinos rgtis 25 ml 4,5 g 0,5 g

Emulsija utepama variu minktu teptuku, neturiniu metalini dali. Toliau dirbama prie raudonos laboratorins viesos. Tirpstant sidabro nitratui ir citrinos rgiai, susidaro balt nuo sd. Todl j tirpal reikia lainti amoniako, kol nuosdos itirps. Po to audinys imirkomas sidabro nitrato tirpale ir tamsoje i diovinamas. Tokiu bdu apdorotas audeklas pasidaro jautrus viesai ir ant jo galima spausdinti nuotraukas. Eksponuojant reikia stebti, kada atsiras vos pastebimi vaizdo p d s a k a i j i e rodo, kad audinys jau bus pakankamai eksponuo tas ir jj galima rykinti iuo tirpalu:
V a n d u o (altas) Pirogalolas Citrinos rgtis 400 ml 10 g 45 g

Miin reikia 1 vai. ildyti, palaikant temperatr 55 C. Po to tirpal pilama 500 ml vandens, dedama 90 g elatinos ir dar 15 min kaitinama. Atalusi ir sustingusi mas reikia sutrinti. Paildius j iki 30 C, per 1 vai. gumulliai itirpsta. Tada reikia p i l ti 125 ml formaldehido ir skysta mase padengti audinio paviri. Darbui tinka absoliuiai varus audinys. Patariama j iplauti 1 % kalio permanganato tirpalu, o atsiradus rausv atspalv panai kinti 10% kalio metabisulfito tirpalu, po to gerai iplauti vande niu ir idiovinti. Eksponuota emulsija rykinama metolo ir hidro chinono pozityviniu rykalu ir fiksuojama natrio tiosulfato fiksau. iuo metodu pagaminta emulsija esti gana jautri viesai, todl tinka spausdinti ne tik kontaktiniu, bet ir projekciniu bdu. Norint gauti rudo atspalvio atvaizd, gaminama itokios sudties emulsija:
A tirpalas geleies citratas (aliasis) 85 g 200 ml 14 g 200 ml Amonio Vanduo B

tirpalas

Atvaizdui irykjus, audinys fiksuojamas 10% natrio tiosulfato tirpale, plaunamas vandeniu ir diovinamas. Nuotrauk galima tonuoti specialiais tirpalais, naudojamais juodos-baltos fotografijos praktikoje. Audinj galima jautrinti ir kitu bdu, galinaniu nuotrauk daryti i diapozityvo. Tam tikslui i pradi j reikia imirkyti itokiame tirpale:
V a n d u o (distiliuotas) Gliukoz A m o n i o bichromatas 1000 ml 150 g 20 g

V y n o rgtis Vanduo

Paruoiamosios operacijos turi vykti pritemdytoje patalpoje, o audinys d i t i t a m s o j e . Ant idivusio audinio udedamas diapozityvas, prispaudiamas stiklu ir apvieiamas stipria viesa. Ekspozicijos trukm nustatoma, atlikus kelet bandym. Ekspo nuotas audinys apdorojamas iuo tirpalu:
V a n d u o (distiliuotas) Sidabro nitratas A c t o rgtis 1000 ml 10 g ' 0 0 ml

Tirpalus sumaiius, pilama 35 g sidabro nitrato, itirpinto 100 ml vandens. Dar pilama tiek vandens, kad tirpalo bt 1 I, ir su pilama tamsios spalvos butel (tirpalas jautrus viesai). Audinys turi bti jautrinamas prie apsaugins geltonos viesos, o dio vinamas tamsoje. Kopijuojama i kontrasting negatyv, naudojantis sauls viesa. Po to audinys 1 minut plaunamas vandeniu. viesai jautrus tirpalas gali bti naudojamas ir kitoms mediagoms (popieriui, mediui). Kadangi jis pakankamai jautrus, galima ne tik kopijuoti, bet ir didinti. Nuotraukos esti patvarios. FOTOKERAMIKA Ant porceliano bei fajanso padarytos nuotraukos vadinamos f o tokeramika. Keramins nuotraukos ypa patvarios. Joms nekenkia stipri vie-

sa, o r o drgm, blogos klimatins slygos bei korozija. Fotokeramika ypa plaiai taikoma, gaminant tikslij prietais skales, faksimiles ir nuotraukas antkapiams. Nuotraukoms ant porceliano bei fajanso gauti naudojami specia ls chemini mediag junginiai, o apdorojimas taip pat skiriasi nuo prastini fotografij. Emulsija jautrinama ne sidabro drus komis, o amonio bei kalio bichromatu, emulsijos terp ne e latina, o koloidins mediagos, sudaranios plvel (kraujo al buminas, dekstrinas, kiauinio baltymas, uvies klijai, gumiarabikas, medus, gliukoz, cukrus). Keramins nuotraukos bna ne itin raikios, bet, pasirinkus tin kamas mediagas bei apdorojimo bd, galima gauti visai pa keniamus rezultatus. Pavyzdiui, su kalio bichromatu gaunama daugiau pustoni negu su amonio bichromatu. Todl, spausdinant i kontrasting original (diapozityv), labiau tinka kalio bichro matas, o i nekontrasting amonio bichromatas. Be to, kai tirpa luose bna per daug chromo drusk, atvaizdas gaunamas maiau kontrastingas negu kai j maai. Taiau chromo drusk kiekis danai priklauso nuo plvel sudarani koloidini mediag kiekio: kai i mediag daug, turi bti daugiau ir bichromatu. I lipnij mediag bene geriausios yra gumiarabikas (arba vy ni klijai) ir dekstrinas. Nuotraukoms ant porceliano bei fajanso gauti yra keli bdai, kuri vien ia pateikiame. Porceliano plokt (ar dirbin), ant kurios norima padaryti nuo trauk, taip pat stiklo ploktel, ant kurios bus palieta viesai jautri emulsija, reikia itin gerai nuvalyti geriausia nuplauti 3% gailij arm arba azoto rgties skiediniu ir po to perplauti vandeniu. Porcelianui ir stiklui idivus, j pavirius nupoliruojamas krei dos milteliais: variu minktu skudurliu trinama t o l , kol pavirius ima blizgti kaip veidrodis. Ar gerai nupoliruota, galima patik rinti itaip: jei paptus ant paviriaus atsiranda drgms dmi, vadinasi, reikia dar poliruoti. Tada ant stiklo paviriaus liejamas viesai jautrus sluoksnis. viesai jautrus tirpalas gaminamas apy tamsje patalpoje. Keramins fotografijos procesams daro tak ne tik chemins mediagos ir tirpal sudtis, bet ir patalpos o r o drgm bei temperatra. Patalpa neturi bti per sausa ( 7 5 80%) (jei reikia, oro drgmei padidinti galima pastatyti indus su garuojaniu vandeniu, pakabinti lapi paklod ir pan.). Dir bant labai sausoje patalpoje, tirpal patariama lainti glicerino (ne daugiau kaip 1 % viso trio). Patalpos temperatra neturi viryti 1719C. Cheminms mediagoms tirpinti naudojamas distiliuotas (iimtiniu atveju virintas) vanduo. viesai jautri tirpal receptai:
1. V a n d u o (distiliuotas) Amoniakas 100 ml 5 ml

Kiauinio baltymas (suplakus leidiama nusistoti) uvies klijai ( 1 0 % tirpalas) Gliukoz A m o n i o bichromatas

20 20 40 2

ml ml g g

uvies klijai gali bti pakeisti geros ries stali klijais.

2. V a n d u o (distiliuotas) Kiauinio baltymas (su plakus Medus A m o n i o bichromatas leidiama nusistoti) 100 20 15 2 ml ml ml g

3. V a n d u o (distiliuotas) Dekstrinas Cukrus (rafinadas) A m o n i o bichromatas Glicerinas (jei patalpa per sausa) 4. V a n d u o (distiliuotas) Dekstrinas Cukrus (rafinadas) A m o n i o bichromatas 5. V a n d u o (distiliuotas) Dekstrinas Kalio bichromatas Cukrus (rafinadas) Medus 6. V a n d u o (distiliuotas) Gumiarabikas Dekstrinas Kalio bichromatas Cukrus (rafinadas) Medus

100 ml 4 g 5 g 2 g (iki 7 g) 28 laai 150 20 10 710 100 4 3 4 810 ml g g g ml g g g g ml g g g g g

100 5 4 3 4 810

Amonio (arba kalio) bichromatas tirpinamas inyje drumzli, reikia j perfiltruoti marls dius iki 7080 C. Nereikia i l d y t i pagal mint tirpal, be t o , altame vandenyje turi rinas. Junginys, laikomas tamsio je vsioje vietoje, tinka naudoti madaug dvi savaites. Kad palietas ant varios nupoli ruotos stiklins ploktels tirpa las tolygiai pasiskirstyt (10.32 pav.), ploktel reikia paildyti, o padengus jautriuoju sluoksniu, kartu bdu idiovinti. Vliau ant dar neatvsusios ploktels emulsijos dedamas paildytas stiklinis diapozifyvas, kurio at vaizd norima nukopijuoti. Kopi juojama kontaktiniu b d u . Ka- 1 0 . 3 2 p a v dangi junginys yra mao jautruprincipas

atskirai. Atsiradus mi filtru, prie tai paii 1 ir 2 receptus paga bti tirpinamas dekst-

Emulsijos

paliejimo

mo, apvietimui reikia naudoti 500 W elektros lemp, esani nuo diapozityvo per 0,40,7 m. Apvietimo trukm priklauso nuo diapozityvo atvaizdo sodrumo ir emulsijos jautrumo, todl nustatoma bandymais ji madaug lygi 16 min. Apvietimas nutraukiamas, kai viesos paveiktos vietos pasidaro nebelipnios. Sekanti operaci ja kartais vadinama r y k i n i m u " . Eksponuotos ploktels emulsija apibarstoma keramikos daais (pvz., Nr. 1025 ar 1027). Norint, kad atvaizdas labiau blizgt, j daus reikia jberti fliuso. Po 2 3 min daai atsargiai nuo emulsijos nukreiami. Kadangi emulsija lieka lipni tik tose vietose, kurios pozityve buvo tamsios, tai ir daai pasiskirsto nevienodai, sudarydami pozityvin atvaizd. Jei reikia, daais pabarstom dar kart. i operacija labai svarbi. Emulsij padengus daais, toliau galima dirbti viesoje. Vis pir ma emulsija apliejama kolodiumo tirpalu:
4% m e d i c i n i n i o k o l o d i u m o tirpalas Alkoholis Etilo eteris 50 ml 25 ml 25 ml

silpna vandens iurkle. Perkelt sluoksn reikia gerai idiovinti normalios temperatros (1820 C) patalpoje. Kolodiumo sluoks nis idista madaug per par. Vliau gaminys apipilamas terpentinu ir dedamas mufelin kros nel (10.34 pav.), kur idegamas. Degimo procesas trunka 1,5 2,5 vai. priklausomai nuo kera mikos da ries ir temperat ros (700900 C). SAUGUMO TECHNIKA Visos rykinanios me d i a g o s yra mogui kenks mingos. Pavyzdiui, metolis su kelia odos udegimus, net mai hidrochinono kiekiai, patek organizm, veikia kaip kancero genin mediaga. Fenidono nuodingumas dar gerai neitir tas, bet manoma, kad jis maiau 1034 pav kenksmingas u metol, kur jis ' Mufelin ^os \ pakeiia metolio-hidrochinono rykaluose. Visi parafenilendiamino dariniai yra labai nuodingi kenkia kepenims, skrandiui. Ypa nuodingas dietilparafenilendiamino sulfatas (T-SS), naudojamas darant spalvotuosius negaty vus. Todl kartais rekomenduojama T-SS pakeisti maiau nuodin gu etiloksietilparafenilendiaminu (T-32). Dar ne visai gerai itirtas CD-2, CD-3 ir panai spalvotj ry kinimo mediag nuodingumas. Literatroje teigiama, kad CD-3 od dirgina maiau negu T-SS ir T-32. CD-2 l a b a i nuodingas. Kenksmingi yra amoniako, chloro, bromo, j o d o , sieros vandeni lio ir kt. garai bei dujos. Lakias nuodingsias mediagas galima vartoti tik gerai vdinamoje patalpoje.
n e

243

Kolodiumo plvelei sukietjus, ploktel 10 min plaunama van deniu, po to 5 min mirkoma 2% natrio armo tirpale ir vl perplaunama vandeniu. Tada emulsijos sluoksn reikia perkelti nuo ploktels ant gami nio. Tai atliekama itaip: lapios emulsijos trys kratai apipjauna mi atriu peiliuku, ir ji atsargiai panardinama vanden. Vande nyje nupjaunamas ketvirtasis kratas, ir emulsijos sluoksnis leng vai atsiskiria nuo stiklins ploktels. Belieka emulsij perkelti ant keraminio paviriaus (10.33 pav.). Tai atliekama irgi vandenyje. Labai svarbu, kad emulsija gerai prilipt prie gaminio. Jeigu kar tais po emulsijos sluoksniu yra oro psleli, jas reikia paalinti

Kai nuodingsias chemines mediagas tenka liesti rankomis, rei kia mvti gumines pirtines. Yra itirta, kad ir sveika mogaus oda gali praleisti chemini mediag vandeninius tirpalus, taigi kenksmingos mediagos gali patekti krauj. Mokslininkai kons tatavo, kad oda nepraleidia tirpal organizm tik tada, kai ji nesuprakaitavusi arba, jeigu prakaituoja, tai ir panardinta tir pal nenustoja prakaitavusi. Taiau jeigu suprakaitavusio mogaus oda, patekusi vsesn aplink, staiga nustoja prakaitavusi, tai ji kelias minutes praleidia tirpalus. O pakanka minuts, kad, prasiskverb pro od, tirpalai pasiekt kraujagysli sieneles ir su krauju pasklist po vis organizm.
10.33 pav. Emulsijos perklimas gamin

Bet kokiu keliu patekusios organizm nuodingosios mediagos

244

su

krauju patenka j kepenis. Kepenys nuodingsias mediagas alina, bet tik tada, kai paios bna sveikos. Nesveikos kepenys neatlieka savo funkcij ir mediagos toliau nuodija organizm. Gaminant vis ri rykalus dideliais kiekiais, danai reikia sau gotis c h e m i n i m e d i a g d u l k i . Patartina sandariai apriti nosj ir burn 56 eili marls sluoksniu, kad dulkantys chemikalai nepatekt kvpavimo takus. Dar geriau dulks su laikomos, kai marl sudrkinta vandeniu arba 3% acto rg ties tirpalu. Naudojant spalvotosios fotografijos rykinanias me diagas (T-SS, T-32, CD-2, CD-3), reikia stengtis, kad jos nei sau sos, nei skystos (ypa j arminis tirpalas) nepatekt ant odos, nes gali sukelti sunkiai pagydomus odos susirgimus. Viet, ant kurios utiko i mediag, reikia tuojau pat nuplauti vandeniu, paskui vandeniu su muilu, vliau nuskalauti 2 3 % acto arba b o ro rgties skiediniu ir po to vl nuplauti vandeniu. Galima apsinuodyti ne vien rykinaniomis mediagomis. Yra daugiau fotografijos praktikoje vartojam nuoding mediag; ypa pavojingi armai ir rgtys. Apsinuodijus a r m a i s , pirmiausia paveikiama gerkl i r virkinamojo trakto gleivin. Prasideda vmimas, danai su krau ju. Apsinuodijus amoniaku, ima tekti seils, norisi iaudti, ko sti; suviduriuojama, prarandama smon, prasideda traukuliai. Apsinuodijus pro burn, reikia skubiai marle ar nosine gerai i valyti burnos ertm ir ikviesti greitj medicinin pagalb. Be mediko nurodym patiems jokiu bdu negalima plauti skrandio, nes dl to kartais sustiprja vmimas ir armas gali patekti j kv pavimo organus. Apsinuodijusiam galima duoti igerti 23 stik lines vandens. Apsipylus koncentruotais armais, nukentjusi viet reikia la bai gerai nuplauti vandeniu, po to 2% acto rgties ar 2% boro rgties tirpalu ir patepti vazelinu. Taip pat galima udti tanino tirpalo ar spirito kompres. A p s i n u o d i j u s r g t i m i s , paeidiama burnos i r virkina mojo trakto gleivin. Atsiranda skausmai, puia vidurius, prasi deda vmimas. Apsinuodijusiam negalima duoti neutralizavimui arminio tirpalo. Mat, jungiantis armui su rgtimis, isiskiria daug angliargts, kuri ipuia skrand, sustiprina skausmus ir kraujavim. Reikia skubiai kreiptis gydytoj. Apsipylus koncentruotomis rgtimis, sualot viet vis pirma reikia nuplauti stipria vandens srove, po to perplauti 3% geria mosios sodos tirpalu, patepti vazelinu ir apriti. Galima udti 5% tanino tirpalo arba spirito kompres. Rgiai arba armui patekus ak, j reikia tuoj pat praskalauti vandeniu. Jei utiko rgtis, akis reikia skalauti 2% geriamosios sodos tirpalu, o jeigu armas 2% b o r o rgties tirpalu. Po to

ak galima lainti la ricinos. Kad nebt komplikacij, reikalinga skubi kvalifikuota medicinin pagalba. Fotografijos praktikoje kaip antiseptin mediaga naudojamas f e n o l i s (karbolio rgtis). Tai labai nuodinga mediaga. Ypa reikia saugoti akis nuo fenolio pursl. Jei fenolio patenka j akis, reikia iplauti dideliu kiekiu alto vandens ir skubiai kreiptis gy dytoj. Kad koncentruoti armai bei rgtys neutikt ir nesukelt che mini nudegim, su jais reikia elgtis ypa atsargiai. Pavojingiau siai nudegina sieros rgtis ir natrio bei kalio armai. Norint praskiesti sieros rgt, reikia j pilti vanden plona srovele, be paliovos maiant vanden. Jokiu bdu neleistina pilti vandens koncentruot rgt, nes j i , energingai reaguodama su vandeniu, takosi. Smulkinant natrio bei kalio armus, reikia ypa saugoti akis, todl patartina dirbti su akiniais ir guminmis pirtinmis. Gailiesiems armams tirpstant, labai kaista vanduo, todl juos; reikia tirpinti tik altame vandenyje ir naudoti kariui atsparius (porcelianinius) indus. Jokiu bdu negalima trinti Bertoleto druskos, kalio permangana to ir kit oksidatori, sumaiyt su degiomis mediagomis. Nuolat dirbantieji fotografijos darbus gali susirgti profesinmis o d o s l i g o m i s . Daniausiai suserga tie asmenys, kurie serga diabetu, kuri nesveikos kepenys arba kurie yra link smarkiai prakaituoti. Jie turi ypa rpintis darbo saugumu ir higiena. Daniausiai susergama d e r m a t i t u (atriu odos udegimu) ir e g z e m a (odos ibrimu). Dermatitas atsiranda, cheminms me diagoms suerzinus rank, veido, kaklo od. Oda parausta, pa tinsta, pradeda skaudti. Kartais iberiama. Dermatitas palyginti greitai igydomas. Egzemos simptomai panas dermatito, bet ji yra kur kas sun kiau pagydoma. Daniausiai ja suserga alergiki mons, jautrs kai kurioms cheminms mediagoms. Norint igydyti egzem, vi s pirma turi bti paalintas pagrindinis dirgiklis j sukelian ios chemins mediagos, dl to kartais tenka pakeisti darbo pobd. I dalies odos lig galima ivengti, dirbant su guminmis pir tinmis. Bet jeigu vis dlto ant odos utykta kenksming media g, t viet reikia tuojau pat nuplauti vandeniu ir patepti 12% briliantinio alesio arba 3 5 % j o d o tirpalu. Dirbant su kenks mingomis cheminmis mediagomis, pravartu patepti rankas ap sauginiu kremu arba pasta. Tokio pobdio tepal gaminama daug. Vieni j apsaugo od nuo suerzinimo, kiti neleidia pra siskverbti p r o od organiniams junginiams. Jeigu ant rank atsirado psli, rank plauti ir tepti tepalais ne galima. Patariama aizdeles apriti chirurginiu tvarsiu, prisotintu
17. Fotografijos vadovas

245

246

a n t i s e P t i k u . : D o r o rgties, kalio permanganato arba aliuminio acetato tirpalo. Darbo naumui ir saugumui labai svarbu geras a p v i e t i m a s . Apsauginiai viesos filtrai fotolaboratorijoje neturi bti per tam ss. Filtr intensyvum reikia parinkti bandymais, naudojant t o kio stiprumo lemput, kuri 1 m atstumu per 1 min nesukelia fotomediagoje vualio. Kai kuriuos mones dirgina raudona vie sa. Tada raudonj viesos filtr galima pakeisti specialiu aliuoju filtru. , ... Reikia atsiminti, kad labai ryki viesa stipriai dirgina tiek regji m, tiek ir nerv sistem, sukelia nuovarg. Fotografijoje naudojama labai daug elektros prietais, todl b tina grietai laikytis elektrosaugos reikalavim: nevesti savava likai pastovios ar laikinos elektros instaliacijos tokias patalpas, kur j vesti draudiama (voni, rsius), nuolat tikrinti laid ir sujungim izoliacijos kokyb, neperkrauti elektros tinklo, jungiant per didelio galingumo prietaisus, ir kt. Reikia atsiminti, kad dar bo metu arti esantis vanduo, tirpalai ir silpnas patalpos apvieti mas labai didina pavoj nukentti nuo elektros srovs, ir elektros tinklo tampa tokiomis slygomis yra labai pavojinga gyvybei.

FOTOGRAFIJOS TERMIN IR FOTOCHEMINI MEDIAG ODYNLIS

247

A-49 r. Atomalis. A - 7 1 A g f o s " firmos R e p r o " rykalas. A-127 r. Nitrobenzimidazolo nitratas. A-131r. Hidroksilamino hidrochloridas. A-140 r. Amidolis. A-151 r . Paviriaus aktyvinimo mediaga. A-160 r. Natrio sulfitas. A-177 O p t i n i s balalas. A - 1 9 0 Aktyvatorius. A-290 Stabilizatorius. A-901 r. Natrio heksametaiosfatas. Ac-60 s p a l v o t o j i rykinanti mediaga, artima mediagai T-32, b e t geriau v e i kianti. Ac-452 A g f o s " firmos chemin mediaga, naudojama spalvotj negatyv balinimo-fiksavimo procese. Spalvotus rykalo ir emulsijos oksidacijos p r o d u k tus ji paveria bespalviais. A E C uraas, rodantis, kad fotoaparate ekspozicijos trukm reguliuojama automatikai. AF-71 r. Nitrobenzimidazolas. AF-74 r. Metilbenzotriazolas. A c e t o n a s , Aeron, ( C H 3 ) 2 - C O bespalvis, atraus kvapo, lengvai uside gantis, lakus, nuodingas skystis. V i r i m o temperatra 56 C. Maiosi su van d e n i u , spiritu ( e t i l o alkoholiu) ir eteriu. N o r i n t p a g r e i t i n t i rykinimo proces, j rykal pilama acetono. eina j apsaugini lak sudfj. Acto r g t i s , yKcycma KUCAOT, C H 3 C O O H . Bespalvis, stipraus specifinio kvapo skystis. 2% tirpalo pH=2,9. Ileidiama vairi koncentracij: 100% ledin acto rgtis; 8 0 % a c t o esencija; 3 0 % t e c h n i n acto rg tis; 6 1 0 % n a t r a l u s spirito actas. A c t o rgtimi galima neutralizuoti armus, suminktinti vanden, nuplauti nuo irykint film kalcio drusk nuosdas b e i pirt atspaudus, pargtinti fik saus ir kitus tirpalus (tarpinius tirpalus, stipralus). A d a p t e r i s p r i d t i n fotoaparato kaset, kurioje gali bti naudojami kitoki matmen, negu p r i t a i k y t i aparatui, f o t o f i l m a i . A d i I o t a s r. Metolis. A d i n p I i s , r. Metolis. A d u r o I i s Chlorhidrochinonas, Chlorkuinolis, Monochlorparadihidroksibenzolas, AgypoA, C I C 6 H 3 - ( O H ) 2 arba B r C 6 H 3 - ( O H ) 2 . Balti arba pilkvi milteliai. Gali b t i pakeistas b e v e i k tuo paiu (1 : 1,1) h i d r o c h i n o n o kiekiu. Tirpalai, p a l y g i n t i su h i d r o c h i n o n u , yra ne t o k i e patvars, b e t galima pasiek ti kur kas didesni koncentracij. Vartojamas j u o d o j e - b a l t o j e f o t o g r a f i j o j e kaip rykinanioji mediaga. Re duktorius. A e r o g r a f a s purkiamasis d a y m o prietaisas. F o t o g r a f i j o j e naudojamas tam tikroms negatyv, pozityv b e i portret vietoms p l o n a i d a y t i . A e r o z o l i s O T paviriaus aktyvinimo mediaga.

A g e n o I i s .r. Metolis. , , A g e p o n a s paviriaus a k t y v i n i m o mediaga. A k r o I i s r. Amidolis. A k t y v a t o r i u s chemin mediaga, stiprinanti katalizatoriaus veikim. A k t y v o I i s Nr. 1 r. Dietilparafenilendiamino sulfatas. A k t y v o I i s Nr. 3 r. CD-3. A k t y v o I i s Nr. 6 r. Dietilparafenilendiamino hidrochloridas. A k t y v o I i s Nr. 7 r. Dietilparafenilendiamino hidrosulfatas. A k f y v o I i s Nr. 8 r. Etiloksietilparafenilendiamino hidrosulfatas. A k t y v o I i s H r. Dietilparafenilendiamino hidrochloridas. Aliuminio c h l o r i d a s , XAOpucm AIOMUHU, AICI3-(6H20). Balti, v a n d e n y j e tirps, nepatvars kristaliniai milteliai. Vartojamas fiksavimui pagreitinti. Aliuminio s u l f a t a s , CepHOKUCAbi AIOMUHU, A I 2 ( S 0 4 ) 3 balti m i l t e l i a i ; A I 2 ( S 0 4 ) 3 - 1 8 H 2 0 k r i s t a l a i . Kristalinio imama d v i g u b a i (1 : 1,95) daugiau n e g u b e v a n d e n i o . Galima pakeisti kalio aliuminio alnu, imant 1,5 karto d a u g i a u . Gerai tirpsta v a n d e n y j e ( ~ 3 5 g 100 ml vandens). Vartojamas kaip priedas nuotraukoms t o n u o t i , s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e e m u l sijos sluoksniams kietinti b e i stabilizuoti. Alavo n i t r a t a s , A3ornoKucAoe OAOBO, S n ( N 0 3 ) 2 . Smulks balti kristalai. Tirpinamas tik distiliuotame vandenyje, nes kitaip gali atsirasti balt nuosd. Vartojamas juodoms-baltoms fotonuotraukoms t o n u o t i . A l n a s r. Kalio-aliuminio alnas. A m a l g a m o s gyvsidabrio lydiniai. Amidolis, Diaminofenolio chlorhidratas, A-140, Tratilas, Akrolis, Dianolis, Dolmis, S-12, Vamidolis, AMUOOA, C 6 H 3 ( O H ) - ( N H 2 H C I ) 2 . Pilkvi, ilgainiui rusvjantys, adatli p a v i d a l o kristalai. Gerai tirpsta v a n d e n y j e , b e t tirpalas nepa tvarus (patvarum p a d i d i n a p i e n o rgtis). Reduktorius. Vartojamas j u o d o j e - b a l t o j e ir kartais s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e kaip ener g i n g a i veikianti neutraliame t i r p a l e (be armo) rykinanioji mediaga. Nesu daro vualio ir stabdo emulsijos brinkim. Gali v e i k t i net silpnai rgioje ter pje. Tinka ir p o z i t y v i n i a m p r o c e s u i . F o t o p o p i e r i u i suteikia gra juod at spalv. djus armo (iki pH = 10), rykinimas paspartja, b e t , d i d j a n t p H , ima ltti ir atsiranda vualis. A m i d o l i s paprastai vartojamas vienas, be kit rykinani mediag. Kaip Ir kiti a m i n p f e n o l i a i (pvz., paraaminofenolis), g r e i tai oksiduojasi, t o d l nepatariama t i r p a l o laikyti ilgiau kaip 5 vai. Rykal g a fima vartoti tik vien kart. Rykalas labai jautrus temperatros pokyiams; o p timali rykinimo temperatra 20 C. A m i I o a c e t a t a s AMUAaeraT, C 7 H H 0 3 . Bespalvis, lakus, degus, maai tirpus v a n d e n y j e skystis. Vartojamas n i t r o c e l i u l i o z e i t i r p i n t i , lakams skiesti, film juostelms k l i j u o t i . A m i n o b e n z o l a s r. Anilinas. Am o n i a k a s Amonio hidroksidas. Amonio aliuminio sulfatas, AioMUHueBO-aMMOHueBbie KBCUU, N H 4 A I ( S 0 4 ) 2 - 1 2 H 2 0 . Bespalviai, tirps v a n d e n y j e ( ~ 7 g 1 0 0 m l vandens) milteliai. > Vartojamas fotonuotraukoms t o n u o t i , emulsijoms k i e t i n t i , stabdymo tirpalams. Jj galima pakeisti kalio a l i u m i n i o sulfatu. Amonio b i c h r o m a t a s , B y x p o M O B O K U C A b i MMOHU,(NH4)2Cr207. O r a n iniai kristalai, nuodai. Gerai tirpsta v a n d e n y j e ( ~ 3 5 g 1 0 0 m l vandens). Patvars o r e . Vartojamas juodos-baltos (j.-b.) fotografijos apverstiniame (inversiniame) procese, balalams, negatyv stipralams. Gali b t i pakeistas kalio arba natrio bichromatu santykiu 1 : 1,18. Amonio bromidas, EpoMucrbi HMOHU, NH 4 Br. Bespalviai, vandeny je g e r a i tirps ( ~ 7 5 g 100 ml vandens) higroskopiki kristalai. Reikia lai kyti gerai ukimtame tamsaus stiklo b u t e l y j e .

HagcepHOKucAbi MMOHU, (NH4)2S20|i. Bespal Amonio persulfatas, viai, h i g r o s k o p i k i , nepatvars kristalai. Tirpdami v a n d e n y j e ( ^ - 6 5 g 1 0 0 m l vandens p r i e 15 C) traka. Vartojamas j u o d o j e - b a l t o j e f o t o g r a f i j o j e negatyv kontrastingumui suvelninti, natrio tiosulfatui neutralizuoti, g e l t o n a m vualiui mainti. Reikia laikyti g e r a i ukimtame parafinuotu kamiu tamsaus stiklo b u t e l y j e . Amonio p i r o c h r o m a t a s r. A m o bichromatas. A m o n i o r o d a n i d a s (rodanatas), Poganucrbi MMOHU, NH 4 SCN. A m o nio sulfocianidas. Bespalviai h i g r o s k o p i k i nepatvars kristalai. Gerai tirpsta vandenyje 1 7 0 g 1 0 0 m l vandens). Reikia saugoti nuo drgms. N u o dingas.

Vartojamas sidabro b r o m i d o emulsij g a m y b o j e , specialiuose rykaluose, j u o d-balt nuotrauk rudam atspalviui g a u t i . Gali b t i pakeistas kalio b r o m i d u santykiu 1 : 1,42 arba natrio b r o m i d u santykiu 1 : 1,22. A m o n i o c i t r a t a s , AUMORHOKUCAU MMOHU, ( N H 4 ) 2 C 6 H 6 0 7 ' H2O. Balti tir ps v a n d e n y j e kristalai. Naudojamas c i a n o t i p i j o j e . ' Amonio c h l o r i d a s , XAopucrbi MMOHU, NH 4 CI. Bespalviai higrosko piki, v a n d e n y j e tirps ( ~ 3 5 g 100 ml vandens) kristalai. Vartojamas juod-balt nuotrauk fiksavimui g r e i t i n t i . Smulkina negatyv g r dtum. Tirpalai patvars. Gali b t i pakeistas a m o n i o sulfatu santykiu 1 : 2. Amonio geleies a l n a s jKeAe30-aMMOHueBbi KBCUM, NH 4 Fe ( S 0 4 ) 2 - 1 2 H 2 0 . Blankios v i o l e t i n s spalvos kristalai. Gerai tirpsta vandenyje. O r e d l j a , t o d l reikia laikyti g e r a i ukimtame b u t e l y j e tamsoje. Vartojamas j . - b . f o t o g r a f i j o j e negatyviniam vaizdui silpninti ir f o t o n u o t f a u 7 koms t o n u o t i (mlynai ir aliai). Amonio g e l e i e s (3) c i t r a t a s (alias), CoAb AUMOHHOKUCAOTO sneAe3a u MMOHUR (3eAeHaa) (3), ( C 6 H 5 0 7 ) 4 (FeNH 4 ) 3 . Rudai alsvi v a n d e n y j e tirps vyneliai. Reikia laikyti gerai ukimtame tamsaus stiklo b u t e l y j e . Naudojamas fotonuotraukoms t o n u o t i , c i a n o t i p i j o j e . eina sp. f o t o g r a f i j o s balalus ir j emulsijas, skirtas nuotraukoms d ary ti ant medienos ir tekstils. Amonio hidroksidas. Amoniakas, HamarbipHbi cnupr, N H 4 O H . Du jos, lengvai tirpsta v a n d e n y j e , sudarydamos armin tirpal amonio h i d r o k s i d atraus kvapo skaidr skyst, sukeliant aarojim. Vartojamas j u o d o j e - b a l t o j e f o t o g r a f i j o j e kaip hipersensibilizatorius emulsijos jautrumui d i d i n t i , balalo, sublimato tirpaluose, p H r e g u l i u o t i , inversiniame p r o cese, nuotraukoms t o n u o t i . A m o n i o hidroksidas skaidrus, atraus kvapo, su keliantis aarojim skystis, pasiymintis arminmis savybmis. Jis yra amonia ko duj tirpalas vandenyje. T i r p d o sidabro halogenidus. Amonio k a r b o n a t a s , YrAeKucAbi MMOHU, ( N H 4 ) 2 C 0 3 - H 2 0 . Balti b e spalviai kristaliniai milteliai arba vyneliai. Higroskopiki. Lengvai skyla. Vartojamas rudam nuotrauk atspalviui gauti. Rykinimo ir t o n a v i m o tirpal komponentas. Amonio nitratas, A30THOKUCAbi MMOHU, N H 4 N 0 3 . V a n d e n y j e tirps baltos spalvos kristalai. Sumaiomas su magnio milteliais viesos blyksniui g a u t i . A m o n i o o k s a l a t a s , I I B e A e E O K U C A b i MMOHU, ( N H 4 ) 2 C 2 0 4 H 2 0 . Bespal viai v a n d e n y j e tirps kristalai. Vartojamas geleies oksalato rykaluose ir c i a n o t i p i j o j e . Gali b t i pakeistas kalio druska.

Vartojamas kaip slpnalas, t o n a v i m o tirpaluose. Yra rykalo inversiniam p r o cesui ir smulkiagrdi rykal komponentas. Gali b t i pakeistas kalio r o d a n i d u santykiu 1 : 1,28. Amonio sulfatas, CepHOKUCAbi MMOHU, ( N H 4 ) 2 S 0 4 . Bespalviai arba b a l t i , v a n d e n y j e tirpus ( ~ 7 5 g 1 0 0 m l vandens) kristalai. Vartojamas g r e i t a i veikianiuose fiksauose. Gali b t i pakeistas amonio c h l o r i du santykiu 1 : 0,5. Amonio sulfidas, CepHucrbi MMOHU, (NH 4 ) 2 S. Gelsvas sieros van d e n i l i o k v a p o skystis. v Vartojamas f o t o n u o t r a u k o m s t o n u o t i .

250

A m o n i o s u l f o c i a n i d a s r. A m o n i o rodanidas. Amonio t i o s u l f a t a s , CepHOBanicTOKUCAbi kuohu, (NHO2S2O3. Higrosk o p i k i , v a n d e n y j e g e r a i t i r p s bespalviai kristalai. Vartojamas g r e i t a i veikianiuose fiksauose. Gerai t i r p d o f o t o e m u l s i j o j e esanti sidabro j o d i d , k u r i o nestengia itirpinti natrio tiosulfatas. Ypa r e k o m e n d u o jamas fiksuoti labai jautriems filmams. Reikia laikyti g e r a i ukimtame i n d e . Anglies t e t r a c h l o r i d a s , HeTbipexxAopucrbi yTAepog, CCU. S p e c i f i n i o k v a p o bespalvis nedegus skytis. Su v a n d e n i u nesimaio. G e r a i t i r p d o riebalus, dervas, parafin, vak ir kt. Naudojamas kaip t i r p i k l i s filmams v a l y t i . A n i I i n a s, Aminobenzolas, Fenilaminas, Ahuauh, C 6 H 7 N . Bespalvis arba rus vas, maai t i r p u s v a n d e n y j e , klampus skystis. Nuodingas. Reikia saugoti nuo viesos. , Vartojamas s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e g e l t o n a m atspalviui s i l p n i n t i . A n t i f o g a s Nr. 2 r. Nitrobenzimidazolas. A n t i f o g a s Nr. 5 r. Metilbenzotriazolas. A n f a s v e i d o atvaizdas i p r i e k i o . APD uraas, rodantis, kad aparate yra automatin d i a f r a g m a . ASB u r a a s , rodantis, kad aparate yra rengta automatin straksinti d i a fragma. Ar m o l i s r. Metolis. . ... A r i s t o t i p i n i s f o t o p o p i e r i u s mao jautrumo sidabro c h l o r i d i n i s p o p i e r i u s , skirtas k o p i j a v i m u i d i e n o s viesoje. A t e n o n a s r. Glicinas. A t o I i s r. Metolis. A t o m a I i s, Oksietilaminoienolio hidrosuliatas, A-49, Promikrolis, OkcubtuaopToaMUHoeHOA, C 8 H n 0 2 N - ' / 2 ( H 2 S 0 4 ) . Balti, v a n d e n y j e tirps kristaliniai m i l t e l i a i . To paties p a v a d i n i m o p a t e n t u o t o smulkiagrdio rykalo rykinanioji mediaga. Tirpalas nepatvarus. _ . Aukso chloridai, XAopucroe 30AOTO, AuCI, AuCI3.AuCI geltoni ( A u C I 3 raudoni) h i g r o s k o p i k i viesai jautrs kristalai. V a r t o j a m i j . - b . f o t o g r a f i j o j e nuotraukoms t o n u o t i auksine spalva. A u r a m i n a s AypaMUH, Ci 7 H 2 oN 2 . Geltonas daas, vartojamas n e g a t y v i niam atvaizdui sustiprinti. A z i m i n o b e n z o l a s r. Benzotriazolas. Azoto rgtis, A30thr kucaot, H N 0 3 . Bespalvis arba gelsvas atraus kvapo skystis. Gerai maiosi su v a n d e n i u . Stipri rgtis. Gerai t i r p d o .metalini sidabr. . , . .. . ,... Vartojama f o t o n u o t r a u k o m s d a r yti ant metalo.. eina j t o n a v i m o tirpal sudetj. B-104 r y k a l a s B l a u t o l " . . . ..... B a l t o j i p i n a , EeAan nuna. Baltos v a n d e n y j e g e r a i t i r p i o s tabletes. Vartojama j u o d o j e - b a l t o j e f o t o g r a f i j o j e kaip emulsijos desensibilizatorius. BASF r. Natrio hidrosuliitas. Bario s u l f a t a s , CepmKUCAbi 6apu, B a S 0 4 . Nei v a n d e n y j e , nei rgtyse netirpstantys balti m i l t e l i a i . Vartojamas p o p i e r i a u s paviriui b a r i t u o t i . B a r i o s u l f i d a s , CepnucTbi 6apuu, BaS. Bespalviai, v a n d e n y j e g e r a i tir ps milteliai. , , Vartojamas f o t o n u o t r a u k o m s t o n u o t i . B a r i t i n i s p o p i e r i u s p o p i e r i u s , k u r i o pavirius yra padengtas p l o n u elatinos, b a r i o sulfato, k r a k m o l o , kietinani ir kitoki mediag sluoksniu. A n t b a r i t i n i o sluoksnio liejama fotoemulsija. B e n z i m i d a z o ,1 o h i d r o c h l o r i d a s r. Nitrobenzimidazolo nitratas. B e n z i n a s , EeH3UH. A n g l i a v a n d e n i l i miinys, gaunamas, p e r d i r b a n t naft. La bai lakus, skaidrus, lengvai usidegantis skystis. . . . . -IINaudojamas riebalams, tepalams n u p l a u t i . Kai kuri chemini mediag t i r p i k l i s . B e n z o c h i n o n a s , Chinonas, BeH30XUH0H, C 6 H 4 0 2 . G e l t o n i s p e c i f i n i o kva p o adatli p a v i d a l o kristalai. B l o g a i tirpsta v a n d e n y j e , g e r a i e t i l o alko h o l y j e ir e t i l o e t e r y j e . c, -

Vartojamas su amonio persulfatu kaip priedas kontrastingiems negatyvams vel ninti. B e n z o l a s , EeH30A, C 6 H 6 . Degus, su v a n d e n i u nesimaiantis skystis. Naudojamas kaip t i r p i k l i s . Benzosulfinins (sulfobenzoins) r g t i e s natrio
druska, HarpueBan coAb 6eH30cyAb>uH0B0 KUCAOTbi,

Balti smulks kristalai. G e r a i tirpsta vandenyje. Reikia laikyti g e r a i ukimta me b u t e l y j e . Vartojama stabdymo ir fiksavimo tirpalams konservuoti. B e n z o t r i a z o l a s , Aziminobenzolas, EeH3orpua30A, C 6 H 6 N 3 . Balti arba vie siai gelsvi dribsni p a v i d a l o lengvi milteliai. Sunkiai tirpsta v a n d e n y j e , g e r a i e t i l o a l k o h o l y j e b e i arminiuose tirpaluose. Nepatvarus. Turi b t i laiko mas gerai ukimtame inde. Stabilizatorius. Silpniau n e g u kalio bromidas maina emulsijos jautrum ir d i d i n a v a i z d o kontrastingum. Gali b t i pakeistas n i t r o b e n z i m i d a z o l u santykiu 1:0,5 arba m e f i l b e n z o t r i a z o l u santykiu 1 : 1 . Plaiai vartojamas j.-b. f o t o g r a f i j o j e kaip aktyvi antivualin mediaga, ypa panchromatins sensibilizacijos emulsijoms. S p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e , d e j a , b l o g i n a spalv skyrim. rykal djus b e n z o t r i a z o l o , sidabro c h l o r i d o f o t o p o p i e r i a i gauna juosvai melsv atspalv. Labai veiksmingas, rykinant p e r e k sponuotus (perviestus) filmus. Bertoleto d r u s k a r. Kalio chloratas. B l a n k i f a s r. Natrio hidrosuliitas. B I a n k o f o r a s s i l i k a g e l i o indikatorius. Silikagelio g r d e l i a i , nudayti k o b a l t o c h l o r i d o t i r p a l u melsvai v i o l e t i n e spalva. Vartojamas kaip indikatorius. B o r a k s a s r. Natrio tetraboratas. B o r o r g t i s , EopHaa kucaot, H 3 B 0 3 . Bespalviai kristaliniai arba v i l g a n tys p e r m a t o m i vyneliai. Sunkiai tirpsta v a n d e n y j e , y p a milteliai ( ~ 5 g 100 ml vandens). Silpna rgtis. Vartojama kietinantiems fiksaams pargtinti, smulkiagrdiams rykalams, t o navimo, stabdymo tirpalams ir kt. Antiseptikas. B r e n c k a t e c h i n a s r. Pirokatechinas. B u f e r i n i s r y k a l a s rykalas, ilaikantis pastov armingum (pasto vus pH), taigi laiduojantis pastovi rykinimo trukm. B r o-1070 t r i v a l e n t s geleies natrio ir e f i l e n d i a m i n o tetraacfo rgties drus ka. Bespalviai milteliai. V a r t o j a m a spalvotj f o t o m e d i a g b a l i n i m o ir fiksavimo tirpaluose. BST uraas, rodantis, kad f o t o a p a r a t e yra automatinis nuleidiklis ( a u t o k n i p sas). B T L r o c a r l t s uraas, ! i . k a d viesos stiprumas matuojamas alia o b j e k t y v o . BV uraas ant o b j e k t y v o , rodantis, kad nra automatins diafragmos. C a c h i n a s r. Pirokatechinas. C a l g o n a s r. Natrio heksametafosfatas. CD-1 r. Dietilparafenilendiamino hidrochloridas. C D - 2 Dietilmetilparafenilendiamino hidrochloridas, Tolochromas, Au3TUA' MeTUAnapatpeHUAeHguaMUH0XA0pug, C 8 H 2 0 N 2 C I 2 . K o d a k o firmos rykinanioji m e d i a g a spalvotajai f o t o g r a f i j a i . Cheminmis savybmis panai TSS. N u o d i n g a . CD-3 Etilmetansulfoamidoetilo-paratoluilendiamino sulfatas, Aktyvolis Ni 3,
Midochromas, 3TUAMeTaHcyAbi>oaMugo3TUA-napaTOAyuAemuaMUHOcvAbd)aTi

C5H5S02Na-2HiO.

C12H21N302S.

'/2H2S04-H20.

K o d a k o firmos rykinanioji mediaga spalvotajai f o t o g r a f i j a i . Geriau u CD-2 tirpsta v a n d e n y j e ir yra maiau n u o d i n g a . Rezultatai gaunami panas, kaip su T-32. C e I i n a s S r. Karboksimetilceliulioz.
C e r i o-a m o n i o nitratas,

Gelsvai oranins spalvos kristaliniai m i l t e l i a i , v a n d e n y j e b l o g a i tirps. A b s o r b u o j a ultravioletinius spindulius. Imirkytos c e r i o - a m o n i o nitrato t i r p a l e spalvotosios f o t o n u o t r a u k o s maiau b l u n ka dienos viesoje. , v

A30TH0KucAbiu

epun-aniMOHU,

CeH 4 N 4 Og.

C i a n o t i p i j a - b d a s briniams b e i frichiniams originalams kopijuoti, naudojant c i a n o t i p i n j viesai jautr p o p i e r i . K o p i j o s e gaunamos baltos b r i n i o linijos mlyname f o n e . Cinkas, IUHK, Z n . C i n k o milteliai vartojami sidabrui r e g e n e r u o t i i rlaudot fiksau. ' " Citrinos rgtis, AUMOHHH KUCAOT, HO-C(CH2-COOH)2 -CO0H.Be spalviai skaidrs v a n d e n y j e gerai t i r p s ( ^ 125 g 100 ml vandens) kristalai. Vartojama fiksaams pargtinti, stabdymo tirpalams, negatyv stipralams, n u o sdoms nuo negatyv nuplauti, rykalo dmms nuo rank v a l y t i , vonelms ir indams plauti ir kt. C-203 r. Optinis balalas. C M C r. Karboksimetilceliulioz. U,flB-1 r. Dietilparafenilendiamino hidrosulfatas. U R I B - 2 r. Etiloksietilparafenilendiamino hidrosulfatas. C h e l a p l e k s a s II, III r. Etilehdiamino tetraacto rgtis. C h e I a t o n a s I I , IIt* r." Etilendiamino tetraacto rgtis. C h e l a t r o n a s r. Trivalents geleies (3) natrio druska. C h i-n i n o h i d r o c h I o r i d ss,TugpoxAopug XUHUH, C 2 H 2 5 N 2 0 2 C I . Balti milteliai, tirps vandenyje". Gali b t i pakeistas c h i n i n o sulfatu. Vartojamas nesaugom nuo dienos viesos spalvot nuotrauk b l u k i m u i sul tinti. C h i n o n a s r. Benzochinonas. C h l o r a m i n a s T, XAOPMUH T, C H 3 - C 6 H 4 - S 0 2 - H C I N a - 3 H 2 0 . Balti arba gels vi milteliai, v a n d e n y j e g e r a i tirps. Dezinfekavimo p r i e m o n . 2% tirpalas per 23 min. suardo natrio tiosulfat, esant ifiksuotame f i l m e . S p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e vartojamas spalv intensyvumui silpninti. C h I o r o h i d r a t a s r. Amidolis. C h I o r h i d r o c h i n o n a s r. Adurolis. C h l o r k u i n o l a s r. Adurolis. Chloroformas, Trichlormetanas, XAopobopM, CHCt 3 . Bdingo kvapo, sunkus, nedegus skystis. V a n d e n y j e netirpsta. Nuodingas. Vartojamas kaip t i r p i k l i s . C h o I i n r g t i s , XoAeBan KUCAOT, C 2 4 H 4 0 O 5 . Balti m i l t e l i a i , tirps van denyje. Vartojamas spalvoms susilpninti. C h r o m a t i n a b e r a c i j a o p t i n paklaida, kada viesos spindulys, pra js p r o l, susiskaido atskiras spalvas, kurios dl n e v i e n o d o limo k o e f i c i e n t o susikerta ne viename, b e t d a u g e l y j e tak. C h r o m p i k i s r. Kalio bichromatas. D-51 rykalas D e n a l " . D-903 r. Denoksanas. Dekstrinas, eKcrpuR, (C6Hio05)n. Gelsvi arba b a l t i milteliai. I j pagaminti dekstrininiai klijai tinka f o t o g r a f i j o m s k l i j u o t i . Keramikinje f o t o g r a f i j o j e vartojamas kaip viesai jautraus miinio komponentas. D e n o k s a n a s , D-903 O R W O firmos preparatas fotografins emulsijos jautrumui mainti rykinant. D e t e k o l i s r. Metolis. D i a m i n a s H, Dihidrochloridas. Balti, kartais rausvi tirps v a n d e n y j e m i l t e l i a i ; tirpalas nepatvarus. Vartojamas smulkiagrdiuose rykaluose kaip rykinanioji mediaga. D i a m i n a s P r. Parafenilendiaminas. D i a m i n o f e n o l c h l o r h i d r a t a s r. Amidolis. D i a n o I i s r. Amidolis. D i e t i l a n a s r. Dietilparafenilendiamino hidrosulfatas. D i e t i l p a r a f e n i l e n d i a m i n o h i d r o c h l o r i d a s , TlapaaMUHogu3TUAaHUAUHTUgpoxAopug,CwHu^2C\.AktyvolisNr. 6 (H), CD-1, Hevadiaminas C. V a n d e n y j e tirps balkvi, kartais rausvi m i l t e l i a i . N u o d a i . Vartojamas s p a l v o

t o j o j e f o t o g r a f i j o j e kaip rykinanioji m e d i a g a . Gali b t i pakeisti t o k i u pat k i e k i u T-SS. D;i e t i I p,a r a f e n i l e n d i a m i no hidrosulfatas, TlapaaMUHogusTUAaHUAUHcyAbtpaT, C I 0 H i 8 N 2 O 4 S . U.riB-1, T-SS, Gevadiaminas S, Aktyvolis Nr. 7 (S), Genochromas, T-22, S-28, Dikolaminas S-5, Aktyvolis Nr. 1, Dietilanas. V a n d e n y j e tirps balkvi, kartais viesiai rausvi m i l t e l i a i . N u o d a i . Spalvotosios f o t o g r a f i j o s rykinanioji mediaga. Gali b t i pakeistas t o k i u pat k i e k i u d i e t i l p a r a f e n i l e n d i a m i n o h i d r o c h l o r i d o arba T-32 santykiu 1 : 1 , 5 . D i h i d r o c h l o r i d a s r. Diaminas H. , D i h i d r o k s i b e n z o l a s-orto r. Pirokatechinas. D i k o l a m i n a s S-5 r. Dietilparafenilendiamino hidrosulfatas. D i m e t i l p a r a f e n i l e n d i a m i n a s , TlapaaMUHoguMeTUAaHUAUH, C 8 H 1 2 N 2 . HCI. Pilkvi v a n d e n y j e tirps kristalai. < Spalvotosios f o t o g r a f i j o s rykinanioji m e d i a g a . oi D i n a t r i o h i d,r o f o s f a t a s r. Natrio hidrofosfatas. D i n o I i s r. Pirokatechinas. D i o k s a n a s, UOKCH, C 4 0 2 H 8 . Bespalvis skystis, degus. Tirpsta v a n d e n y j e ir organiniuose tirpaluose. Nuodingas. D i o k s i c h r o m a s r. 'Etiloksietilparafenilendiamino hidrosulfatas. 1,2-D i o k s i b e n z o I a s r. Pirokatechinas. 1,4-D i o k s i b e n z o l a s r. Hidrochinonas. D i o m e t a s r. Amidolis. D i s t o r s i j a o p t i n o b j e k t y v o paklaida, pasireikianti tiesi linij ikreivinimu.' i :<.-.',r " ' r . . . . . ..

253

D i m e t i I k e t o n a s r. Acetonas.

DMTF smarkiai kietinanfi elatin mediaga. D o I m i s r. Amidolis. , D r o k s i c h r o m a s r. Etiloksietilparafenilendiamino sulfatas. , s . ; ... ., D r u s k o s r g t i s , Chloro vandenilio rgtis, COAUHH KUCAOT, HCI. Be spalvis arba alsvai gelsvas c h l o r o v a n d e n i l i o vandeninis tirpalas. Xechn i n druskos rgtis esti 3 7 % arba 27,5% koncentracijos. Tirpina gele, cink, aliumin, a r d o organines mediagas. Laikoma stikliniuose induose su stikliniais kamiais. , -; , ; F o t o g r a f i j o j e vartojama vairi tirpal rgtinei t e r p e i sudaryti: n e g a t y v i n i o v a i z d o s i l p n i n i m o ir s t i p r i n i m o , stabdymo tirpalams. S p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e silpnina p u r p u r i n atspalv. D V F u r a a s , rodantis, kad aparate yra t i e s i o g i n i o " matymo v a i z d o matiklis (vizyras). 1 EE uraas, rodantis, kad e k s p o n o m e f r i n j e sistemoje yra elektronin akis ' E-102 r y k a l a s E i k o n a l " . EDTA ( A D T A ) , EDTA 2Na, 4Na r. Etilendiamino tetraacto rgtis. EDTA NaFe r. Trilono B geleies druska. i ih* E d i n o I i s, 3guH0A, [(OH) ( N H 2 ) - C 6 H 3 - C H 2 ] O H - H C I . Pilkvi kristalai. Rykal reduktorius. E f i d o n a s r. Fenidonas. E f t o I i s r. Metolis. E I k o n o I i s r. Pirokatechinas. E i k o n o g e n a s , 3KOHOTCH, C 1 0 H 5 O H N H 2 SG 3 Na. Pilkvi, kartais v i o l e t i n i o atspalvio milteliai. Sunkiai tirpsta altame, g e r a i kartame vandenyje. Reduktorius, hidrochinonini rykal sudtin dalis. E k s p o z i c i j a dydis, apibdinantis emulsijos apvietim fotografuojant. Ekspozicija H = E-t; ia E yra a p v i e s t u m a s , ! f o t o g r a f a v i m o trukm. ' E k s t r a k t a s Ekvidensita. Atspaudas, gautas i originali negatyv, k u r i u o se pakeisti techniniai r o d i k l i a i (kontrastingumas, sodrumas, gautas pseudosolia rizacijos efektas ir pan.). E k v i d e n si t a r. Ekstraktas. ' . .-'i, > E l o n a s r. Metolis. ' * -.

Eritrozinas,

Jodeozinas,

3purpo3UH,

C20H8O5J4.

Ortochromatinis sensibilizatorius. E s k u l i n a s , 3cKyAUH, C i 5 H 1 6 0 9 - 1 V 2 H 2 O . Balti m i l t e l i a i , b l o g a i tirps v a n d e nyje, geriau acto rgtyje. Vartojamas s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e nuotraukoms apsaugoti nuo b l u k i m o . E t a n o l i s r. Etilo alkoholis. Eteris, Etilo eteris, Scbup, ( C 2 H 5 ) 2 0 . Specifinio svaigaus kvapo, smarkiai garuojantis ( v i r i m o temparatra 35 C), labai degus bespalvis skystis. V a n d e nyje maai tirpsta. Narkotikas. Geras riebal t i r p i k l i s . Tinka (sumaiytas su spiritu) o b j e k t y v o liams v a l y t i , filmams p o l i r u o t i , matiniam lakui g a m i n t i . E t i l e n d i a m i n a s , SruAeHguauuH, C 2 H 8 N 2 - H 2 0 . Bespalvis, kartais g e l s v o atspalvio, skystis; g e r a i maiosi su v a n d e n i u . Vartojamas spalvotuose rykaluose chelatonui II neutralizuoti. Etilendiamino t e t r a a c t o r g t i e s g e l e i e s natrio
druska, >KeAe30-HaTpueBan coAb STUAeHguaMUH-reTpayKcycHO KUCAOTU ir.

ileidiamas violetins spalvos. Etilo alkoholis labai g e r a i maiosi s u v a n d e n i u . Tirpiklis. Vartojamas norint g r e i t a i idiovinti fotoemulsij. (Denatruotas spiritas sustip rina vual.) Etilo e t e r i s zr. Eteris. E t i l o k s i e f i l p a r a f e n i l e n d i a m i n o hidrosulfatas, 3TUAOKcusTUAnapacpeHUAeHguaMUHOcyAbtpar, Aktyvolis 8, S-41, Dioksichromas,y-32,

OK

Trivalents geleies (3) natrio druska. Etilendiamino tetraacto

KUCAora, CioH16N208.

rgtis,

STUAeHguauun-reTpayKcycHaH

1. Laisva rgtis, Chelapleksas II. Kompleksonas II, Trilonas BS, EDTA, Tripleksas II, Sekuestrenas A A , Metakuistas A, Chelatonas II. Balti smulks kristalai. Blogai tirpsta v a n d e n y j e , gerai arminiuose tirpaluose. 2. Dinatrie druska. Chelapleksas III, Kompleksonas III, Trilonas F, Trilonas B F , Titripleksas III, M-23, Selektona3 B 2 , Trilonas B, Trilonas B R , Versenas S O . Balti milteliai. J vandoninii tirpalai yra rgios reakcijas. Galima pasiga m i n t i i itoki chemini mediag: 0,19 dali natrio h i d r o k s i d o ir 0,85 Chelatono II. Dinatrio druska gerai tirpsta v a n d e n y j e . 3. Tetranatria druska, C i o H i o 0 N 2 N a - H 2 0 , Sintronas B (madaug 40% tirpalas),
8 4

EDTA

2Na

(EDTA

Na2),

Sekuestrenas

Na2,

Chelatonas

III,

Testalonas

III,

Trilonas

( 3 9 % tirpalas), Sekuestrenas N a 4 , Ma-416. Balti, v a n d e n y j e g e r a i tirps m i l t e l i a i . Vartojama s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e f i k suojanio balalo t i r p a l e . 4. Trivalents geleies a a t r i * druska, C|,jHi = O g NaFe-H;0, Sekuestrenas NaFe, Trilonas F e , Chelatronas. Rusvi, kartais gelsvai alsvi kristaliniai milteliai, v a n d e n y j e g e r a i tirpus. Galima pakeisti Chelatonu III, p r i d j u s geleies c h l o r i d o . 5. Trilono B geleies druska, Ferikompleksonas. MoHOHarpuesan coAb, EDTANaFe. Rausvi smulks kristaliukai. Vandeninis tirpalas su natrio tiosul fato priemaia sudaro patvar balinant-fiksuojant tirpal, vartojam spalvo tam p o z i t y v i n i a m procesui. Trilono B geleies druskos miin galima pasigaminti i T r i l o n o B ir trivalents geleies FeCI 3 arba F 2 ( S 0 4 ) 3 . Vis pirma atsveriama T r i l o n o B tiek, koks bendras miinio svoris nurodytas r e c e p t r o j e . Prie jo p r i d e d a m a 45% atsverto svorio geleies c h l o r i d o ( F e C ! 3 - 6 H 2 0 ) . A b u chemikalai itirpinami v a n d e n y j e . Tirpalas su kitais komponentais oksiduoja metalin sidabr, o natrio tiosulfa tas j i t i r p d o . Etilendiamino tetraacto rgtis, t a i p pat jos druskos sudaro su kalcio, v a r i o ir kitomis druskomis patvar kompleks, tirpstant vandenyje. Vartojant ryka lui kiet vanden, btina tirpal d t i e t i l e n d i a m i n o tetraacto rgties. Chemins mediagos, vartojamos v a n d e n i u i minktinti, veikia n e v i e n o d a i , t o d l , naudojant j pakaitalus, reikia laikytis i norm: Chelatonas II 1 g Chelatonas I I ! 2 g Natrio heksametafosfatas 4 g E t i l o a l k o h o l i s (spiritas), Etanolis, STUAOBUU cnupr. C2HsOH. Bespal vis, nestipraus kvapo skystis. Lengvai usiliepsnoja. Denatruotas spiritas etilo alkoholis su nemalonaus k v a p o n u o d i n g o m i s priemaiomis. Daniausiai

B,

Trilonas

BW,

EDTA

4Na

(EDTA

Na4),

Sekuestrenas

30A

Oksietilanas, LriB-2. C i H 1 8 N 2 0 5 S . Rusvi milteliai. S p a l v o t o j o rykalo rykinanioji m e d i a g a . EV ekspozicijos skaiius. F A M uraas, reikiantis, kad rykumas visada nustatomas, esant atdarai diafragmai. F-43 r. Finalis. F-905 r. Paviriaus aktyvinimo mediaga. Fenidonas (Phenidon), Monoieniltripirozolidonas, Elidonas, Pirazonas, P-106, Graiidonas, Metilienidonas, Oenugon, C9Hi0N2O. Bespalviai kristalai. Laikomas g e r a i ukimtame b u t e l y j e tamsoje madaug 20 "C t e m p e r a t r o j e . Beveik netirpsfa kambario temperatros vandenyje, t o d l t i r pinamas l e d i n j e acto rgtyje ( p o to tirpalas neutralizuojamas sodos t i r p a l u ) arba spirite (etanolyje). Silpna rgtis, rykinanti mediaga. inomas kaip katalizatorius, aktyvinantis ltai veikianias rykinanias media gas, pvz., hidrochinon, glicin, pirokatechin, paraaminofenol. Ypa aktyvina h i d r o c h i n o n o veikim, t o d l p o p u l i a r i u o s e m e t o l o - h i d r o c h i n o n o rykaluose g a li pakeisti metol. Fenidoniniai rykalai naesni, patvars, d i d i n a f i l m o j a u t r u m, b e t iek tiek d i d i n a grdtum ir vual. Padidjus armo k i e k i u i , v e i k i a liau. Nepatariama j v a r t o t i f o t o p o p i e r i u i . F e n i l a m i n a s r. Anilinas. F e n i l m e r k a p t o t e t r a z o l i s , 0eHUAMepKanTOTerpa3OA. Antivualin mediaga, veikianti panaiai kaip benzotriazolis, b e t vartotinas tik tada, kai rykal dedama poliokso-100. M a ina emulsijos jautrum. Fenolis, OeuoA, C 6 H 5 O H . Rausvo atspalvio fytantys kristalai. Nuodingas. 2% f e n o l i o tirpalas vadinamas Karbolio rgtimi. Tai atraus kvapo nuodingas skystis. Fenolis vartojamas kaip antiseptin mediaga. Spalvotoms nuotraukoms sutei kia mlyn atspalv. Fenosafranino chloridas, XAopug <peHocacbpoHUHa, Ci8Hi5N4Cl. Raudoni v a n d e n y j e gerai tirps kristalai. Vartojamas kaip juodos-baltos emulsijos desensibilizaforius. F e r i k o m p l e k s o n a s r. Trilono B geleies druska. F i I p o n a s r. Paviriaus aktyvinimo mediaga. F i n a l i s smulkiagrdio rykalo firminis pavadinimas. Kiti j o p a v a d i n i m a i : F-43 ( O R W O ) , Reiinalis (Agfa-Gevertas), Hidroienas (Lenkija). F o m a p o n a s r. Paviriaus aktyvinimo mediaga.
Formaldehidas, Metanolis, MypaBbUHbi aAbgerug, H C H O .

Juodoje-baltoje kietinti.

ir

spalvotojoje

fotografijoje

plaiai

naudojamas

emulsijoms

F o r m a i i n a s , (popMAUH 3 7 % f o r m a l d e h i d o vandeninis tirpalas ( C H 2 0 + H 2 0 ) . Nepatvarus, o r e garuojantis bespalvis skystis. Nuodingas. Sukelia aa rojim. Ilgainiui, ypa laikant altai, formaiinas p o l i m e r i z u o j a s i ir susidrumsia. Jeigu drumzli nedaug, patartina j p a i l d y t i , o j e i g u d a u g , sumaiyti su paildytu 0,8% sodos arba 0,4% natrio armo t i r p a l u ir 23 paras palaikyti iltoje p a t a l p o j e . Vartojamas juod-balt ir spalvotj fotomediag emulsijoms k i e t i n t i . F o t o R e k s r. Metolis. F o f o m a I is r. Paviriaus aktyvinimo mediaga. FS uraas, rodantis, kad fotoaparatas turi impulsins lempos sinchroniza cij. FTB uraas, rodantis, kad vizuojama, esant atvirai d i a f r a g m a i .

FTC uraas, rodantis, kad aparatu vizuojama, esant atvirai diafragmai. G-141r. Glicinas. Geleies c h l o r i d a s r. Geleies trlchlorido heksahidratas. Geleies f r i c h l o r i d o heksahidratas, Trivalents geleies chlo ridas, Geleies trichloridas, XAopHoe x.eAe30, FeCI3-6H20. Gelsvai rusvi h i g r o s k o p i k i kristalai. Gerai tirpsta v a n d e n y j e ( ~ 9 0 g 100 ml vandens). Bna ir bevandenis (FeCI 3 ). Bevanden galima pakeisti kristaliniu (santykiu 1 : 1,66). Vartojamas spalvotosios f o t o g r a f i j o s p a g a l b i n i u o s e t i r p a l u o s e , t a i p pat g a m i nant reprodukcijas.
G e l t o n a s i s p i n a k r i p t o I i s, Me.iTbi nuHKpumoA.

G e l t o n i kristalai. Vartojamas emulsijos jautrumui sumainti (kaip desensibilizatorius). G e n o c h r o m a s r . D i e t i l p a r a i e n i l e n d i a m i n o sulfatas. Genochromo sud t y j e yra v i e n a dalis T-SS ir 0,63 dalys b/v natrio sulfato. G e n o I i s r. Metolis. Geriamoji s o d a r. Natrio hidrokarbonatas. Gevadiami nas C r. Dietilparaienilendiamino hidrochloridas. Gevadiaminas S r. Dietilparaienilendiamino hidrosulfatas. G e v a t o l i s r. Paviriaus aktyvinimo mediaga. Gyvsidabrio dichloridas (sublimatas), BOSTOH, CyAeMa, H g C I 2 . Pilkvi m i l t e l i a i . Labai nuodingas. Vartojamas kaip e f e k t y v i p r i e m o n juodam-baltam negatyviniam atvaizdui stiprinti. Gyvsidabris, Pryrb, H g . Netirpus v a n d e n y j e , vilgantis, skystas m e t a las. Labai n u o d i n g i jo garai. Jo garai vartojami juodai-baltai f o t o g r a f i n e i emulsijai hipersensibilizuoti ir latensifikuofi. Glauberio d r u s k a r. Natrio sulfatas. Glicerinas, FAuepuH, C 3 H 5 ( O H ) 3 . Skaidrus, klampus, bespalvis skystis. Gerai tirpsta v a n d e n y j e , acetone, spirite. Labai higroskopikas. Vartojamas r e p r o d u k a v i m o ir projekcins spaudos t e c h n i k o j e . V a n d e n i n i a m e g l i c e r i n o t i r p a l e mirkomos nuotraukos, kad atgaut elastingum ir nesiraityt. G l i c e r i n o viesos limo koeficientas lygus 1,47, t. y. toks, koks reikalingas nuotraukoms spausdinti imersiniu b d u . Glicinas, G-141, Atenonas, Ikonilas, Mazanolis, Kodurolis, FAUUUH, C H 2 N H 2 - C O O H . Balti milteliai. V a n d e n y j e tirpsta labai b l o g a i , b e t l e n g v a i tirpsta tirpaluose su natrio sulfitu b e i armu. Rykinanioji mediaga. Veikimas priklauso nuo temperatros; geriausia ryki nimo temperatra 20 C. Be t o , reikia laikytis y p a t i n g o s varos; v e i k i m u i ypa kenkia natrio tiosulfatas. V e i k i a ltai. Negatyvai gaunami sodrs ir vais ks, ypa naudojant karbonatinius armus kaip skatinani mediag. Nesuke lia v u a l i o , nenudao emulsijos ir ilgai laikosi. Yra reduktorius. Tinka smulkiagrdiams rykalams, ypa kartu su p a r a f e n i l e n d i a m i n u arba m e t o l i u . G l i c i n i n i s rykalas tinka ir p o z i t y v i n i a m procesui, ypa norint gauti vairi atspalvi f o tokopijas. G I i o k s a I i s, TAUOKCA, C 2 H 2 0 2 . Balta higroskopika n u o d i n g a mediaga, 15C t e m p e r a t r o j e skystja. Sumaiytas su soda arba boraksu vartojamas emulsijai kietinti. Geriausiai v e i kia, kai p H = 9 1 1 . S p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e glioksal patartina naudoti prie film rykinant, kad emulsija nesipslt. Gliukoz, PAK)K03a, C 6 Hi 2 0 6 . Balti milteliai. V a r t o j a m i keraminje f o t o g r a f i j o j e , gaminant viesai jautr miin. T O H Leningrado V a l s t y b i n i o o p t i k o s instituto p a v a d i n i m o santrumpa. Pa gal TOM test standartizuojamas f o t o p o p i e r i u s . G r a f i d o n a s r. Fenidonas. G r a f o I i s r. Metolis. Gumiarabikas, TyMM.uapa6uK. A f r i k o s akacijos sudiv sakai. K l i j a i .

Vartojamas f o f o k e r a m i k o j e , gaminant viesai jautr miin. H-02 rykalas Hipronalis". H - 1 4 2 ir. Hidrochinonas. HQ r. Hidrochinonas. HAS r. Hidroksilamino hidrosulfatas. Hidrazinas, rugpa3UH, N H 2 N H 2 . Lakus skystis, Vartojamas j u o d o j e - b a l t o j e f o t o g r a f i j o j e kaip rykinim skatinanti mediaga. H i d r a z i no h i d r o c h l o r i d a s r. Hidrazino hidrosulfatas. Hidrazino hidrosulfatas, CepROKUCAbi rugpa3UH, NH2 NH2 H2S04 Tam paiam tikslui gali b t i vartojamas ir hidrazino hidrochloridas N H 2 N H 2 2HCI. Tai skaidrs, h i g r o s k o p i k i , g e r a i tirps v a n d e n y j e , b e t netirps a l k o h o l y j e smulks kristalai. Silpna rykinanipji mediaga. Reduktorius. Rykalas labiau veikia, kai padidinamas armo ir sumainamas natrio sulfito kiekis. Padidina emulsijos jautrum iki 6 kart, b e t kartu p a d i d i n a grdtum ir su intensyvina vual. Rykalas v e i k i a e f e k t y v i a u , p a d i d i n u s armo ir sumainus n a t r i o sulfito kiek. Hidrochinonas, M-142, H-142, HQ, Kuinolas, Hidrokuinolas, Paradioksibenzolas, 1,4-Dioksibenzolas, TugpoxuHOH, C6H4(OH)2 parahidrochinojias. A d a t l i p a v i d a l o vilgantys kristalai. Tirps v a n d e n y j e ( ~ 7 g 100 ml v a n d en s) , a l k o h o l y j e ir eteryje. T i r p i n t i r e k o m e n d u o j a m a ne auktesnje kaip 30 C t e m p e r a t r o j e . Gali b t i pakeiiamas t o k i u pat kiekiu a d u r o l i o . H i d r o chinonas yra r e d u k t o r i u s . rykinanioji mediaga. J jo rykalus reikia d t i skatinani mediag (arm). Ypa j suaktyvina stiprs armai. Be t o , v e i k i m paspartina fenidonas, paraaminofenolis ir metolis. Jeigu rykale natrio sulfitas pakeistas kita konservuojania mediaga, hidrochinonas sukietina e m u l sij ir po to jos negalima p a p i l d o m a i a p d o r o t i ( s i l p n i n t i , stiprinti). H i d r o c h i n o n i n i o rykalo armingumas turi b t i ne maesnis kaip pH = 9,3, o su m e t o l i u pH = 8,38,6. V a r t o t a m e arba ilg laik stovjusiame rykale atsiranda dalins oksidacijos produktas chinonas. Tai mediaga, neturinti rykinani savybi, taiau, r e a g u o d a m a su h i d r o c h i n o n u ir natrio sulfitu, iskiria nauj rykinani m e d i a g hidrochinono monosulfonat. Pastarasis ne t a i p l e n g v a i , kaip h i d r o chinonas, oksiduojasi ir d l to emulsijoje nesusidaro vualis. Dl to r e k o menduojama naudoti ne k tik pagamint h i d r o c h i n o n o rykal. Rykinant h i d r o c h i n o n o monosulfonatas virsta hidrochinono disulfonatu j u n g i n i u , p r a r a d u siu rykinimo savybes. H i d r o c h i n o n a s yra jautrus temperatros pokyiams; 10 C temperatros rykalas praktikai neveikia. Auktesnje kaip 20 C t e m p e r a t r o j e jis veikia spariau u kitus rykalus, b e t g r e i t a i oksiduojasi ir vualizuoja emulsij. H i d r o c h l o r i d a s r. Hidroksilamino hidrochloridas. H i d r o f e n a s r. Finalis. H i d r o k a r b o n a t a s r. Natrio hidrokarbonatas. H i d r o k s i d a i -r. Natrio ir kalio hidroksidai. H i d r o k s i I a m i n a s K r. Hidroksilamino hidrosulfatas. Hidroksilamino h i d r o c h l o r i d a s , A-131, Hidrochloridas, XAopucTbi rugpoKcuviaJwuH,NH 2 OH-HCI. Bespalviai, tirps v a n d e n y j e , higroskopiki kristaliukai. Reduktorius. Vartojamas s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e panaiai kaip hidroksilamino sulfatas. Ga li b t i j u o pakeistas santykiu 1 : 1,18. Hidroksilamino h i d r o s u l f a t a s , S-55, HAS, Hidroksilaminas K , CepHOKucAbi rugpoKciMOMUH, ( N H 2 0 H ) 2 - H 2 S 0 4 . Bespalviai h i g r o s k o p i k i milteliai. Gerai tirpsta vandenyje. Susimais su natrio sulfitu, gali s p r o g t i . Vartojamas s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e kaip konservuojanti mediaga; veikimas suaktyvja tada, kai t i r p a l e yra natrio sulfito. Silpna rykinanioji mediaga, b e t labai stiprus reduktorius. Kad neatsirast psleli, jo kiekis turi b t i g r i e tai ribojamas. Pavyzdiui, s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e h i d r o k s i l a m i n o imama iki 2 g/l. Gali b t i pakeistas hidroksilamino h i d r o c h l o r i d u santykiu 1 : 0,85. H i d r o k u i n o l a s r. Hidrochinonas. H i d r o s u I f i t a s r. Natrio hidrosuliitas.

H i p o s u l f i t a s r. Natrio tiosulfatas. H o l o k o p i j a badas n e g a t y v i n i o v a i z d o kontrastingumui i r g r d t u m u i su mainti. H o l o k o p i j o s esm nuotrauk spausdinimas i balint negatyv. IBT Benzotriazolo 1% tirpalas. I k o n i I a s r. Glicinas. I k o n o m e t r a s rminis v a i z d o iekiklis. I m e r s i j a f o t o g r a f i j o s spausdinimo bdas i p a n a r d i n t o j tam tikr skyst n e g a t y v o . Imersijos b d u k o p i j o s e paslepiami negatyvo mechaniniai d e f e k t a i (brimai). I n v a d i n a s r. Paviriaus aktyvinimo mediaga. Infekcinis r y k a l a s specialus rykalas labai kontrastingiems ( y = 1520) atvaizdams (pvz., ORWO-82) g a u t i . J o d a s , Jfog, J 2 . Juosvai melsvi arba r u d i blizgantys kristalai. V a n d e n y j e nefirpsta, b e t g e r a i tirpsta a l k o h o l y j e arba kalio j o d i d o vandeniniame t i r p a l e . Nuodingas. Vartojamas j u o d o j e - b a l t o j e f o t o g r a f i j o j e kaip silpnalas, balalo v o n i o j e . Tinka dmms nuotraukose naikinti. Labai stiprus oksidatorius. J o d e o z i n a s r. Eritrozinas. K a c h i n a s (Cachin) r. Pirokatechinas. Kalcinuota s o d a r. Natrio karbonato monohidratas. K a I g o n a s (Calgonas) r. Natrio heksametafosfatas. Kalio aliuminio a l n a s , AAiouunueBO KAeBbie KBCUM, K A I (504)2 bevandenis, K A I ( S 0 4 ) 2 - 1 2 H 2 0 kristalinis. Balti milteliai arba skaidrs kris talai. N e b l o g a i tirpsta v a n d e n y j e ( ~ 6 g 1 0 0 m l vandens). Kristalin galima keisti b e v a n d e n i u santykiu 1 : 0,72. Vartojamas juodos-balfos f o t o g r a f i j o s fiksauose emulsijai kietinti ir f o t o nuotraukoms t o n u o t i . Tirpinti 2025 C temperatros v a n d e n y j e . Kalio b i c h r o m a t a s , Chrompikis, Kalio dichromatas, AByxpoMOBOKUCAbi KAU, K 2 Cr 2 0 7 . Oraniniai kristalai. Nuodingas. Reikia laikyti tamsiame, akytu kamiu ukimtame b u t e l y j e . Netirpsta a l k o h o l y j e ir e t e r y j e . Plaiai vartojamas j.-b. f o t o g r a f i j o j e : negatyviniam atvaizdui s i l p n i n t i , nuo traukoms t o n u o t i , inversiniam procesui ir kt. Gali b t i pakeistas a m o n i o b i c h romatu santykiu 1 : 0,86 arba natrio b i c h r o m a t u 1 : 1 . K a l i o b r o m i d a s , EpoMucm KAU, KBr. Skaidrs kristalai arba balti krista liniai m i l t e l i a i . Higroskopikas. Gerai tirpsta v a n d e n y j e ( 6 5 g 100 ml vandens), b l o g a i a l k o h o l y j e ir e t e r y j e . Reikia saugoti nuo viesos ir drgms. Plaiai vartojamas j u o d o j e - b a l t o j e ir s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e . G e r a antivualin p r i e m o n , iskyrus tuos atvejus, kai rykinama spariai veikianiais ryka lais, kuriuose yra arm. Gali bti pakeistas natrio b r o m i d u santykiu 1 : 0 , 8 6 arba amonio b r o m i d u 1 : 0,7. Kalio b r o m i d o kiekis rykale g r i e t a i ribojamas, ypa s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e , nes keiia rykinimo sig. Kai jo bna per d a u g j . - b . f o t o g r a f i j o j e , p a ilgja indukcinis periodas ir rykinimo trukm, p a d i d j a n e g a t y v i n i o atvaizdo kontrastingumas, be t o , neirykja detals, esanios eliuose; taip pat g a l i atsirasti dichroinis vualis, kalio b r o m i d u i reaguojant su sidabro b r o m i d u , nus dusiu ant emulsijos paviriaus. Rykinimo metu kalio b r o m i d o kiekis rykale palaipsniui d i d j a ir tai y r a viena i svarbiausi rykalo inaudojimo prieasi. K a l i o c i a n i d a s,luaitocuHepogucTbi KAU, K C N . Balti, gerai tirps v a n d e nyje ( ~ 7 0 g 1 0 0 m l vandens) m i l t e l i a i . H i g r o s k o p i k i . Labai stiprs, stai giai veikiantys n u o d a i . Vartojamas silpnaluose ir fiksauose. Kalio citratas, AUMOHHOKUCAH KAU, K j C s H O ; H0. Bespalviai higroskopiki kristaliniai m i l t e l i a i . Kai kuri rykal ir stipral sudtin dalis. Be t o , vartojamas nuotraukoms t o nuoti ir inversiniam procesui. Naudojamas tirpaluose S " efektui gauti. Krista lin galima keisti b e v a n d e n i u santykiu 1 : 0,6. Kalio chloratas, Bertoleto druska, XAopHOBTOKUCAbi KAU, KCIO3.

Skaidrs kristalai arba balti milteliai. Gerai tirpsta kartame v a n d e n y j e , visai netirpsta a l k o h o l y j e . Vartojamas miinyje su magnio milteliais blyksniui g a u t i , taip pat nuotraukoms d a r y t i ant metalo. Kalio c h r o m a t a s , XpoMOBOKUCAbi KAU, K 2 C r 0 4 . G e l t o n i , labai g e r a i t i r p s vandenyje ( ~ 1 4 5 g 100 ml vandens) kristaliniai m i l t e l i a i . Nuodingas. Vartojamas g e l t o n a m fotonuotrauk t o n u i gauti. Kalio chromo a l n a s (sulfatas), XpoMOBOKaAueabie KBacbi, K C r ( S 0 4 ) 2 1 2 H 2 0 . Tamsiai v i o l e t i n i a i kieti kristalai. Pasiymi rgia reakcija, iek t i e k nuodingas. Vartojamas fiksauose emulsijai kietinti (fiksaas nusidao aliai). 2-4% t i r palas gali bti tarpinis tirpalas juodos-baltos f o t o g r a f i j o s rykinimo procese. Kalio d i c h r o m a t a s r. Kalio bichromatas.
Kalio d i h i d r o f o s f a t a s , TlepBUHHbi KUCAM ioctopuoKucAbi KAU,

K H 2 P 0 4 ( p irminis), K 2 H P 0 4 (antrinis). Balti tirps vandenyje ( ~ 2 0 g 1 0 0 m l vandens) kristalai arba milteliai. 10% t i r p a l o p H = 4 , 2 4 , 6 . Vartojamas s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e balalo ir stabdalo pH r o d i k l i u i stabi lizuoti. Kalio d i s u l f i t a s r. Kalio pirosulfitas. Kalio fosfatai, OocdjopHOKucAbi KAU, KP0 3 -metafosfafas, K 3 P 0 4 ortofosfatas, K 4 P 2 07-pirofosfatas. Bespalviai vandenyje tirps kristalai. Vartojamas spalvotosios f o t o g r a f i j o s a p d o r o j i m o procese. Kalio geleies a l n a s , >KeAe30-KAueBbie KBCUM, KFe(S0 4 ) 2 - 1 2 H 2 0 . K a i p ir kiti alnai, vartojamas fotoemulsijai k i e t i n t i .
Kalio hidrofosfatas, BropmHbi KucAbi ioaopROKUCAbi KAU,

K 2 H P 0 4 (antrinis). Baltos spalvos vandenyje tirps kristalai. Vartojamas s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e . Kalio hidroksidas, Kalio armas, KAU egKoe, K O H . Balta a m o r f i n mediaga. Higroskopikas. Labai g e r a i tirpsta v a n d e n y j e ( ~ 2 Q 0 g 1 0 0 ml vandens); tirpdamas pakelia vandens temperatr (netinka aliumininiai indai). Labai stiprus armas. Pavojingas o d a i ir ypa akims. Naudojamas kaip labai aktyvi armin mediaga. 10% t i r p a l o pH = 13. Gali b t i pakeistas natrio h i d r o k s i d u santykiu 1 : 0,7. Kalio j o d i d a s , MogucTbi KAU, KJ. Balti kristalai arba kristaliniai milte liai. Gerai tirpsta v a n d e n y j e ( ~ 1 4 5 g 1 0 0 m l vandens) i r a l k o h o l y j e . Kalio jodidas ir jo vandeniniai t i r p a l a i nepatvars. Silpnal ir stipral sudtin dalis. Tinka silpnam vualiui paalinti. Vartojamas f o t o g r a f i n s emulsijos g a m y b o j e . Yra sudtin rykal dalis spalvotame inver siniame procese. Kalio j o d i d u galima subalansuoti gelton spalv. Pavyzdiui, sumainus jo kiek juodame-balfame rykale, virutiniame emulsijos sluoksny je atsiranda intensyvus geltonasis atspalvis. Spalvotame rykale kalio jodidas maina gelton atspalv. Ir maiausi jo kiekiai (0,001 g/l) keiia spalv balans. Kalio karbonatas, Potaas, YrAeKUCAbi KAU, K 2 C 0 3 bevande nis, K 2 C 0 3 - 2 H 2 0 kristalinis. Balti higroskopiki milteliai arba kristalai. G e r a i tirpsta v a n d e n y j e ( ~ 1 1 Q g 1 0 0 ml vandens), pakeldamas t i r p a l e t e m p e r a tr. Higroskopikas. Sudrks netenka savo savybi, t o d l r e k o m e n d u o j a m a prie vartojim 11,5 vai. pakaitinti (netinka aliumininiai indai). Vartojamas kaip aktyvi armin mediaga. Tinka filmams d i o v i n t i p a g r e i t i n t u b d u . Gali b t i pakeistas natrio karbonatu. Negrynas chemikai turi natrio t i o sulfato priemai, kurios ypa kenksmingos s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e . Kalio m e t a b i s u l f i t a s r. Kalio pirosullitas.
Kalio m e t a f o s f a f a s, OoctpopHOKUcAbi KAU-HTPU, K P O 3 . Balti smul

ks kristalai. Vartojamas v a n d e n i u i minktinti. Kalio natrio fartrafas, Segneto druska, BuHHOKUCAbi KAU, CiHiOii NaK - 4 H 2 0 . Bespalviai kristalai. Vartojamas fotonuotraukoms t o n u o t i . Kalio nitratas, AjOTHOKUcAbi KAU, K N O 3 . Balti kristalai arba kris t a l i n i a i m i l t e l i a i . Labai g e r a i tirpsta v a n d e n y j e , netirpsta a l k o h o l y j e . Vartojamas h i d r o c h i n o n o rykale kaip katalizatorius, [eina j tirpal nuotrau koms t o n u o t i .

Kalio perchloratas, XAOPHOKUCAM KOAU, K C I O 4 . Bespalviai, v a n d e nyje tirps kristalai. A l k o h o l y j e netirpsta. Vartojamas kaip p r i d t i n dalis m a g n i o miiniuose blyksniui g a u t i . Kalio permanganatas, MapraHeBOKUCAbi KAU, KMnC>4. Tamsiai v i o l e t i n i a i su alsvu atspindiu blizgantys kristalai. N e b l o g a i tirpsta v a n d e n y j e ( ~ 6 g 100 ml vandens). Tirpalai nepatvars. Nuodingas. Kaip oksidatorius dedamas j magnio miinius blyksniui g a u t i . Vartojamas s i l p na lo, stipralo, t o n a v i m o , balalo tirpaluose. Juo paalinamas d i c h r o i n i s vualis. Kalio permanganato t i r p a l u nustatoma naudoto fiksao k o k y b ir patikrinama, ar pakankamai gerai iplautos f o t o n u o t r a u k o s . Permanganato rudos dms n a i kinamos oksalo rgtimi arba natrio p i r o s u l f i t u . Kalio p e r s u l f a t s, HagcepnoKUCAbi KAU, K2S2O8. Bespalviai krista lai. altame v a n d e n y j e tirpsta b l o g a i ( ~ 0 , 5 g 1 0 0 ml vandens). Laikomas vsioje v i e t o j e . A r d o natrio tiosulfat. Vartojamas negatyvams silpninti ir n u o traukoms t o n u o t i ruda spalva. Galima pakeisti a m o n i o persulfatu santykiu 1 : 0,84. Kalio p i r o s u l f i t a s , Kalio metabisuliitas, Kalio disulfitas, MeTa6ucyAbq)ut KAUH, K 2 S 2 Os. Bespalviai kieti kristalai arba kristaliniai milteliai. Daniausiai bna atraus s p e c i f i n i o k v a p o . Nepatvarus. Reduktorius; 10% t i r p a l o p H = 4 , 2 ; 4% tirpalas tinka stabdymo t i r p a l u i ir fiksaui pargtinti. Galima t i r p i n t i tik altame v a n d e n y j e . Reaguodamas su kalio permanganatu, valo rykalo dmes ir rykalu nudaytus pirtus. P i r o g a l o l o b e i specialios paskirties ryka luose naudojamas kaip konservuojanti mediaga. Gali bti pakeistas n a t r i o p i r o s u l f i t u santykiu 1 : 0 , 8 2 arba natrio hidrosulfitu santykiu 1 : 0 , 6 8 . Kalio o k s a l a t a s , laBeAesoKUCAbi KAU, K2C2O4. Balti m i l t e l i a i . V a r tojamas c i a n o t i p i j o j e . Kalio rodanidas ( r o d a n a f a s ) , Kalio tiocianatas, PogaaucTbi KAU, KSCN. Bespalviai, h i g r o s k o p i k i , v a n d e n y j e tirps ( ~ 2 2 0 g 100 ml vandens) kristalai. Reikia saugoti nuo viesos. Nuodingas. Vartojamas nuotraukoms t o n u o t i , inversiniame procese, jeina j smulkiagrdius; rykalus. Spalvotame inversiniame rykinimo procese silpnina kontrastingum ir ypa t r u k d o g e l t o n a i spalvai atsirasti. Optimalus kalio r o d a n i d o kiekis yra> 22,5 g/l. Gali b t i pakeistas amonio r o d a n i d u santykiu 1 :0,78. Kalio sulfatas, CepnoKUCAbi KAU, K 2 S 0 4 . Bespalviai kristalai. Vartojamas kartu su kalio permanganatu negatyviniam atvaizdui silpninti ir rastrinms nuotraukoms d a r y t i . Kalio sulfidas, CepHucrbi KAU, K 2 S - 5 H 2 0 . Rausvi, v a n d e n y j e t i r p s kristalai. Labai h i g r o s k o p i k i . Polisulfidai (K2Ss) alsvai gelsva mas. Reikia saugoti nuo viesos. N u o d a i . Vartojamas sidabro b r o m i d o f o t o p o p i e r i a m s t o n u o t i sepijos spalva. Ma i n a f o t o g r a f i n vual. Tinka sidabrui r e g e n e r u o t i i fiksau. Kalio a r m a s r. Kalio hidroksidas. K a T i o ' - - t i o c i a n a t a s r. kalio rodanidas. Kanados b a l z a m a s skaidri gelsva tsi mas. Vartojamas o b j e k t y v liams k l i j u o t i ir p o z i t y v i n i a m e procese, darant n u o traukas i subraiyt negatyv. Karioji d r u s k a r. Magnio suliatas. K a r b o l i o r g t i s r. Fenolis. K a r b o k s i m e t i l c e l i u l ioz, KMC, CMC, Celinas S, Lovoz, SMS, Zelinas S, Kap6oHcuMetuA eAAK>A03,

spalvos k r u o p e l y t s arba mas. 1,52,5% tirpalas vartojamas fotonuotrauk paviriui b l i z g i n t i . K a r b a m i d a s r. lapalas. . Kaustin s o d a r. Natrio hidroksidas. K a t e c h i n a s r. Pirokatechinas. K a t e c h o l a s r. Pirakatechinas. Kleideno e f e k t a s fotografins emulsijos jautrumo sumajimas, k a i po ultratrumpos ekspozicijos vyksta ilga, p a v y z d i u i , nufotografavus nakt a i b, irykinus jis gali b t i silpnesnis u gamtovaizd.

0(CeHionOsJn-(CH2COONa)m.

Gelsvos

K M C ( C M C ) r. Karboksimetilceliulioz. ; Kobalto chloridas, XAOPUCTU KOdAbT, C o C ! 2 bevandenis, C o C I 2 6 H 2 0 k r i s t a l i n i s . Roins arba baltos spalvos, v a n d e n y j e tirps milteliai ar ba kristalai. Vartojamas nuotraukoms t o n u o t i rudai arba aliai, Bevandenis gali b t i pakeistas kristaliniu santykiu 1 : 1,83. C o S 0 4 - 7 H 2 0 . Tamsiai rauKobalto sulfatas, CepnoKUCAbi KOABT, d o n i kristalai. Gali b t i ir bevandenis. Vartojamas f o t o n u o t r a u k o m s t o n u o t i . - i K o d a l k a s r. Natrio tetraboratas. K o d e l o n a s r. Paraaminoienolis. K o d u r o l i s r. Glicinas. Kolodiumas, KoAAogu, Nitroceliuliozs alkoholio-eterio tirpalas. Vartojamas f o t o k e r a m i k o j e . K o n t r a t i p a s negatyvas dublikatas, gautas perspausdinimo b d u gatyvo-originalo. K o m p I e k s o n a s II ir III r. tilendiamino tetraacto rgtis. K o n t r a r a s prieprieinis apvietimas. K o r e k s a s 1 . C e l i u l i o i d i n juosta, kurios kratuose yra ikilimai, n e l e i diantys f i l m u i susiklijuoti a p d o r o j i m o metu. 2. Bakelis, kuriame apdorojamas filmas. .-<> K r e m a l j e r mechanizmas, sudarytas i krumpliaraio ir k r u m p l i a s t i e b i o . naudojamas kai kuriuose aparatuose d u m p l m s stumdyti. K u a d r a f o s a s r. Natrio heksametafosfatas. K u i n o I a s r. Hidrochinonas. QL uraas, rodantis, kad aparate yra specialus renginys f i l m u i g r e i t a i d t i . L e u k o f o r a s r. Optinis balalas. L o k a n i t a s (Locanitas) r. Natrio heksametafosfatas. L o v o z r. Karboksimetilceliulioz. skfra. LEDC uraas, rodantis, kad o b j e k t y v o diafragma reguliuojama M-19 r. Natrio heksametafosfatas. M-23 r. tilendiamino tetraacto rgtis. M-112 r. Nitrobenzimidazolo nitratas. M-142 r. Hidrochinonas. M-143 r. Metolis. Ma-416 r. tilendiamino tetraacto rgtis. M a g n e z i j a r. Magnis. Magnio c h l o r i d a s , XAOpucrbi MTHU, M g C I 2 . Balti, v a n d e n y j e t i r p s milteliai. . Magnio s u l f a t a s , Karioji druska, CepnoKUCAbi MTHU, MgS04-7H20. Balti, v a n d e n y j e tirps ( ~ 3 5 g 100 ml vandens) m i l t e l i a i . Vartojamas emulsijai apsaugoti nuo ibrinkimo spalvotosios f o t o g r a f i j o s t a r p i nje v o n i o j e . 2% t i r p a l o pH = 5,25,8. Bevanden magnio sulfat galima keis ti kristaliniu santykiu 1 : 2,05. M a g n i s (Magnezija), Marnesun, M g . Lengvas pilkvas metalas. Vartojamas sumaiytas su kitomis mediagomis blyksniui g a u t i . M a n i I i s r. Manitas. M a n i t a s, Manilis, MHUT, C 6 H 1 4 O 6 . Vartojamas skyst filtr g a m y b o j e . M a z a n o l i s r. Glicinas. M T L simbolis, rodantis, kad aparate viesos stiprumas matuojamas p r o o b jektyv. M e f a g o l a s r. Metolis. M e d i o s p i r i t a s r. Metilo alkoholis. Meritolas. MepuTOA, C 6 H 8 N 2 + C 6 H 6 0 2 . Pirokatechino ir p a r a f e n i l e n d i a m i n o l y g i o m i s dalimis kondensatas ( C 6 H 8 N 2 4 - C e H 6 0 2 ) . N u o d a i . Gelsvai p i l k v i nepatvars kristalai. Laikomi b u t e l i u o s e , nepaliekant o r o t a r p o . Reikia saugoti nuo viesos. Vartojamas j . - b . f o t o g r a f i j o j e smulkiagrdiams rykalams k a i p aktyvi r y k i nanti mediaga.
18. Fotografijos vadovas

261

Metaaminobenzoin rgtis, Meraammo6eH30HaH KUCAOT, H 2 N C 6 H 4 C O O H . Baltos spalvos v a n d e n y j e t i r p s kristalai. Vartojama s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e kaip silpnalas. M e t a c h i n o n a s , Metogenas, MeraxuHOH. Rykinanioji mediaga, suside danti i dviej dali m e t o l i o ir vienos h i d r o c h i n o n o . Blogai tirpsta altame v a n d e n y j e . Pastaruoju metu f o t o g r a f i j o s reikalams labiau taikomi atskirai me tolis ir hidrochinonas. M e f a k u i s t a s A. r. Etilendiamino tetraacto dgtis. M e t a n a l i s r. Formaldehidas. M e t a g o l i s r. Metolis. M e t a n o l i s r. Metilo alkoholis. M e t a t i l a s r. Metolis. M e f i l a t e d a s r. Etilo alkoholis denatruotas. Metilbenzotriazolas, MeruA6eH3orpua30A, Antifogas Nr. 5, C7H7N3. Baltos spalvos milteliai, tirpstantys kartame vandenyje. Cheminmis savybmis panaus j benzotriazol ir gali bti j u o pakeistas lygiomis dalimis. Vartojamas j.-b. f o t o g r a f i j o j e kaip efektyvi antivualin mediaga. Metilo alkoholis,Medio spiritas, Metanolis.MeraHOA, pesecnbi cnupr, C H 3 - O H . Bespalvis lakus degus skystis. Gerai maiosi su v a n d e n i u . Labai nuo dingas. Fotografijos p r a k t i k o j e daugiausia vartojamas kaip kit alkoholi pakaitalas ir kaip geras t i r p i k l i s . S p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e silpnina ydr spalv. Tinka nau d o t i greitam negatyv d i o v i n i m u i . Reikia vengti j vartoti. M e t i l f e n i d o n a s r. Fenidonas. M e t o g e n a s r. Metachinonas. Metolis, Adinolis, Agenolis, Genolis, Detekolis, Elonas, Skalolis, Monometas, Mokolis, Odilolis, Metagolis, Rodolas, Satrapolis, Temalas, Metatilas, M-143, Eitolis, Foto-Reks, Monolis, Armolis, Atolis, Gralolis, Piktolis, Verolis, Fotolas, Veritolas, Monometilparaaminoienolo hidrosulialas, MeroA, CH3-NH C6H4 O H H2SO4. Balti, gelsvi arba pilkvi smulks kristalai, netirpstantys a l k o h o l y j e ir e t e r y j e . Tirpsta iltame vandenyje. M e t o l reikia t i r p i n t i prie kitas rykalo sudtines dalis. M e t o l i s nedegus kaitinamas l y d o s i . Redukto rius. Nuodingas. M e t o l i s aktyvi rykinanti mediaga, veikianti aktyviau u paraaminofenol. M e t o l galima naudoti b e v e i k be skatinani priemoni (armo), vien su natrio sulfitu, kuris pasiymi silpnomis arminmis savybmis. Rykinant m e t o l i o ry kalu, negatyvinis vaizdas atsiranda staiga, taiau, norint gauti kontrasting ir sodr negatyv, reikia rykinti r e c e p t e nurodyt laik. m e t o l i o rykal djus h i d r o c h i n o n o , rykalo chemins savybs pasikeiia jis ima veikti sodriau ir kontrastingiau, b e t negatyvas bna ne per tamsus ir ne per kontrastingas, Kombinuotas rykalas irykina negatyvin mediag greiiau negu m e t o l i o arba h i d r o c h i n o n o rykalas atskirai. M e t o l i o - h i d r o c h i n o n o rykalas efektyviausias, kai rykalo p H = 9 , 0 1 0 , 5 . M e t o l i o rykaluose vartojami karbonatiniai armai arba boraksas. M e t o l i o rykalai maai reaguoja temperatros pokyius. M i d o c h r o m a s r. CD-3. M o k o l i s r. Metolis. M o n a z o l i s r. Glicinas. M o n o a c e t i l p a r a a m i n o f e n o l i s r. Glicinas. M o n o c h l o r p a r a b i h i d r o k s i b e n z o l a s r. M o n o f e n i l t r i p i r o z o l i d o n a s r. Fenidonas. M o n o l i s r. Metolis. M o n o m e t a s r. Metolis. M o n o m e t i l p a r a a m i n o f e n o l o NB-1 r. Nitrobenzimidazolo nitratas. N-103 r y k a l a s N e u t o l i s " . N-904 retuavimo da ifras. Adurolis.

Natrio acetatas, yKcycHOKUCAbi Harpu, C H 3 C O O N a bevandenis, + 3 H 2 0 kristalinis. Balti m i l t e l i a i arba skaidrs kristalai. G e r a i tirpsta v a n d e n y j e ( ~ 5 0 g 100 ml vandens) ir a l k o h o l y j e . Vartojamas nuotraukoms t o n u o t i , dedamas kietinanius fiksaus. Natrio aceta tu reguliuojamas t i r p a l o p H . Bevanden galima keisti kristaliniu, santykiu 1 : 1,7.
N a t r i o-a m o n i o h i d r o f o s f a t a s , KucAbi (pocrpar Harpun-aunoHUsi,

N a ( N H 4 ) - H P 0 4 - 4 H 2 0 . Smulks balti kristalai. Vartojamas geleies jungini t i r p a l u o s e nuotraukoms t o n u o t i . S p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e eina stabdymo ir b a l i n i m o t i r p a l o sudt.
Natrio bichromatas, ByxpoMOBOKucAbi Harpu, Na2Cr207-2H20.

h i d r o s u l f a t a s r. Metolis.

Oranins spalvos kristalai. Vartojamas c h r o m a v i m o t e c h n i k o j e . G a l i b t i pakeistas a m o n i o bichromatu 1 : 0,85 arba t o k i u pat k i e k i u kalio b i c h r o m a t o . Natrio b i k a r b o n a t a s r. Natrio hidrokarbonatas. N a t r i o b i s u I f a t a s r. Natrio hidrosulfatas. Natrio b i s u l f i t a s r. Natrio hidrosuliitas. Natrio b r o m i d a s , Epouucrbi Harpuu, NaBr bevandenis, NaBr2H.-0 kristalinis. Bespalviai kristalai. Laikomi tamsaus stiklo b u t e l y j e . Sudtin rykal dalis. Gali b t i pakeistas kalio b r o m i d u santykiu 1 : 1,17 arba amonio b r o m i d u santykiu 1 : 0,82. Natrio citratas, AuMOHHOKUCAbi Harpu, Na 3 (C6H507)-5'/2H 2 0. Bespal viai kristalai arba b a l t i v a n d e n y j e tirps m i l t e l i a i . Vartojamas negatyvams s t i p r i n t i , nuotraukoms t o n u o t i ir kt. Natrio chloridas, Valgomoji druska, XAopucrbi Harpuu, NaCI. Balti kristalai, gerai tirpsta v a n d e n y j e ( ~ 3 5 g 1 0 0 m l vandens). Tirpdami kiek ataldo tirpal. Reikia laikyti sausoje v i e t o j e . Vartojamas negatyv stipralo, silpnalo ir balalo tirpalams. Natrio d i h i d r o f o s f a f a s (pirminis), TlepBUHHbi KUCAU tpoctbopHOKucAbt" Harpu, N a H 2 P 0 4 - 1 2 H 2 0 . Nepatvars h i g r o s k o p i k i bespalviai kristalai. Gerai tirpsta v a n d e n y j e ( ~ 8 g 100 ml vandens). Vartojamas tirpal p H stabilizuoti, v a n d e n i u i minktinti. Natrio f o s f a t a i (normals), OoccpopnoKUCAbi Harpu, Na 3 P04- 1 2 H 2 0 (or t o ) , NaPOs (meta), N a 4 p 2 0 7 ( p i r o ) . Smulks bespalviai kristalai. arminio p o b d i o mediaga, i e k t i e k aktyvesn u natrio karbonat ir s i l p nesn u natrio arm. Vartojama k a i p skatinanti mediaga j . - b . ir s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e . Natrio fluoridas, (Dropucrbi Harpu, NaF. Baltos spalvos kristaliniai milteliai. Vartojamas m a t i n i o stiklo g a m y b o j e . Natrio heksametafosfatas, M-19, A-901, Kalgonas (Calgon), Kuadrafosas, Lokanitas, Sintalgonas, Natrio metafosfatas, S-III, Mera>oc<>ar Harpuu, (NaPOsJe. H i g r o s k o p i k i pilkvos spalvos milteliai arba stambs skaidrs kris talai, gerai tirpsta v a n d e n y j e . 1% t i r p a l o pH = 6,5. Galima pakeisti Kompleksonu III. Kitas jo pakaitalas natrio tetrafosfatas, veikiantis e n e r g i n g i a u u heksametafosfat, t o d l jo imama 0,5 g/l. Dl smarkios hidrolizs su rykalais, j kuri sudt eina natrio armas, n e i heksametafosfato, n e i tetrafosfato nau d o t i negalima. Heksametafosfatas, jungdamasis su k a l c i o druskomis, sudaro tirp kompleks ( C a 2 P e O i s ) N a 2 , t o d l ant rykinam mediag nesusidaro kalcio drusk t i n k l e lis. Natrio heksametafosfato p a g r i n d i n paskirtis suminktinti vanden. Todl j i s plaiai vartojamas ir j.-b., ir s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e . Natrio h i d r o f o s f a t a s (antrinis), Dinatriohidrofoslatas, Broputnu KUCAM (boctpopHOKUCAbi Harpu, N a 2 H P 0 4 - 1 2 H 2 0 . Bespalviai, v a n d e n y j e tirps kristalai. Vartojamas s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e b a l i n i m o t i r p a l o p H stabilizuoti i r van d e n i u i minktinti. Natrio hidrokarbonatas,
yvAeKUCAbi Harpu, NaHC03. Balti

Geriamoji
kristalai.

soda,

Natrio

bikarbonatas, KucAbi

Nestiprus

armas.

I jo galima pagaminti chemikai gryn natrio karbonat (r. 264 psl.).

Natrio h i d r o k s i d a s , Natrio armas, Kaustin soda,gKu Harpu, N a O H . Balt susilydiusi higroskopik vyneli, lazdeli arba k i t o k i o p a v i d a l o c h e m i n mediaga. Labai stiprus armas, ardantis od, natral ilk, viln ir pan. Tai 9 2 9 5 % g r y n u m o mediaga. N u o d a i . Ypa reikia saugoti akis. N a t r i o hidroksidas labai smarkiai, absorbuoja o r o d r g m , reaguoja su o r e esaniu anglies d i o k s i d u ir virsta natrio karbonatu (soda). Todl turi bti laikomas sandariai ukimtame inde. F o t o g r a f i j o j e vartojamas specialios paskirties rykalams kaip itin stiprus ar mas. Tirpdamas p a d i d i n a vandens temperatr, t o d l natrio hidroksid geriau t i r p i n t i altame v a n d e n y j e . Gali bti pakeistas kalio h i d r o k s i d u santykiu 1 : 1,4; 1 0 % t i r p a l o pH = 13. Natrio h i d r o s u l f a t a s , Natrio bisullatas, KUCAM cepHOKUCAbi Harpu, NaHS04. Bespalviai tirps v a n d e n y j e kristalai. Vartojamas nuotraukoms t o n u o t i , negatyvams silpninti, f o t o i n v e r s i n j e t e c h n i k o j e , kaip reakcij stabdantis tirpalas s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e . Natrio hidrosulfitas, Natrio bisulfitas, Blankitas, BASF, EucyAbciUT narpun, N a H S 0 3 . Pilkos spalvos higroskopikai kristaliniai m i l t e l i a i . Nepatvars, lengvai tirpsta vandenyje. Vartojamas fiksaams, balalams, 7% tirpalas tarpiniuose tirpaluose kaip sud tin kalio permanganato t i r p a l o dalis, b e n z o c h i n o n i n i a m silpnalui, c h i n o n o t i o s u l f a t o stipralui. Vartojamas sidabrui i inaudot fiksau r e g e n e r u o t i . Spal v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e panaikina vual. Gali bti vartojamas kaip kalio metab i s u l f i f o pakaitalas. Turi bti laikomas g e r a i ukimtame b u t e l y j e . Tirpinti t i k altame v a n d e n y j e . Natrio k a r b o n a t a s (soda), yrAeKUCAbi Harpu, N a 2 C 0 3 bevande nis, N a 2 C O 3 - 1 0 H 2 O k r i s t a l i n i s . Baltos spalvos milteliai arba bespalviai, v a n d e n y j e tirps kristalai ( ~ 2 0 g 1 0 0 m l vandens). 10% t i r p a l o p H = 11,5. Plaiai vartojamas j . - b . ir s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e kaip karbonatinis armas. N a t r i o karbonat galima gauti i geriamosios sodos. G e r i a m o j i soda skardin je kaitinama madaug 510 minui. Igaravus i jos vandeniui ( H 2 0 ) ir i d a l i e s pasialinus anglies d i o k s i d u i ( C 0 2 ) , lieka natrio karbonatas: 2NaHC03 = H 2 0 + C 0 2 + Na2COs. N a t r i o karbonatas geriausiai tirpsta kartame vandenyje. Galima bevanden pakeisti kristaliniu santykiu 1 : 2,7. Natrio karbonat reikia laikyti sausoje v i e t o j e , nes sudrks jis sukietja ir tada labai sunkiai itirpsta. Beje, ir sukiet js natrio karbonatas ilaiko savo chemines savybes. Geriausia j laikyti b u t e l y j e su g u m i n i u kamiu. Natrio karbonato monohidratas, MoHorugpar yrAeKUCAoro narpua, N a 2 C 0 3 - H 2 0 . Natrio karbonato monohidratas danai vadinamas k a l c i n u o ta s o d a " . Jis yra truput silpnesnis u bevanden natrio karbonat ( 1 , 1 6 : 1 ) . Turi 9 5 % grynos mediagos. F o t o g r a f i j o j e vartojamas kaip armin mediaga. Natrio m e t a b i s u l f i t a s r. Natrio pirosuliitas. Natrio m e f a f o s f a t a s r. Natrio heksametaloslatas. Natrio p e r b o r a t a s , HagdopnoKUCAbi Harpu, N a B 0 3 4 H 2 0 . Baltos spal v o s kristaliniai m i l t e l i a i . Vartojamas s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e spalvoms susilpninti. Natrio peroksidas, riepeKucb Harpua, N a 2 0 2 8 H 2 0 . Gelsvos spalvos, v a n d e n y j e tirps milteliai. Vartojamas s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e spalvoms susilpninti. Natrio pirosulfitas, Natrio metabisuliitas, TIupocepHUCTOKUCAbi Harpu, N a 2 S 2 0 5 . Bespalviai arba g e l t o n o atspalvio kristaliniai milteliai. Kartais i me d i a g a vadinama n a t r i o b i s u l f i t u " . Natrio p i r o s u l f i t o chemins savybs pana ios natrio h i d r o s u l f i t o ir kalio p i r o s u l f i t o , tik kalio pirosulfitas maiau patva rus. Natrio pirosulfitas keiiamas kalio p i r o s u l f i t u santykiu 1 : 1,2. N a t r i o p i r o s u l f i t a s n e p a t v a r i mediaga. T i r p d y t i reikia tik altame v a n d e nyje. Vartojamas fiksaams pargtinti, kaip konservuojanti mediaga kai kuriuose j . - b . f o t o g r a f i j o s rykaluose.

Natrio rodanidas ( r o d a n a t a s ) , Poganucrbi Harpu, NaSCN. H i g r o s kopiki bespalviai, v a n d e n y j e g e r a i tirps kristalai. N u o d a i . Laikomi nuo viesos apsaugotoje v i e t o j e . Jeina smulkiagrdi rykal sudt. Natrio sulfatas, Glauberio druska, rAOBepoBa coAb, N a 2 S 0 4 - 10H 2 O. Nepatvars bespalviai neutralios reakcijos kristalai. Galima pakeisti b e v a n d e niu sulfatu (NaS0 4 ) santykiu 1 : 0,45. Jeina vadinamj t r o p i n i " rykal sudt, kur neleidia p e r n e l y g ibrinkti emulsijai. Vartojamas tarpiniuose tirpaluose, fiksauose, kartais p i r o g a l o l o rykale. Jei gu rykalo sudtyje yra natrio sulfato, film rekomenduojama fiksuoti k i e f i naniame fiksae. Natrio sulfidas, Cepnucrbi narpu, Na 2 S 9 H 2 0 . Labai h i g r o s k o p i k i bespalviai, specifinio sieros v a n d e n i l i o kvapo kristalai. Reikia laikyti sandariai ukimtame b u t e l y j e ir saugoti nuo ugnies ir viesos. Gerai tirpsta v a n d e n y j e ( ~ 2 0 g 100 ml vandens). pH = 7. Natrio sulfidas vartojamas negatyvams sustiprinti, sidabrui i sunaudoto fiksao r e g e n e r u o t i , fotonuotraukoms t o n u o t i sepijos spalva ir kt. Pastaruoju laiku p a v y k o gauti nehigroskopik vyneli p a v i d a l o natrio sul fid. Natrio sulfitas, A-160, CepHucroKUCAbi Harpu, N a 2 S 0 3 bevandenis, N a 2 S 0 3 - 7 H 2 0 kristalinis. Baltos spalvos vandenyje tirps ( ~ 2 5 g 1 0 0 m l vandens) milteliai arba bespalviai kristalai. Tirpalas silpnos armins reakcijos. Natrio sulfitas dlja. Neteks kristalinio vandens, virsta natrio sulfatu. G a l i m a pakeisti bevanden natrio sulfit kristaliniu santykiu 1 : 2. Reikalui esant, b e vanden natrio sulfit galima pakeisti iomis cheminmis mediagomis: natrio b i s u l f i t o 0,83 g + natrio h i d r o k s i d o 0,32 g==bevandenio natrio sulfito 1 g. Natrio sulfitas apsaugo rykalus nuo oksidacijos ir t i r p d o sidabro halogenidus. Todl smulkiagrdius rykalus dedama d a u g natrio sulfito. Tirpalas nepatva rus. Bevandenis natrio sulfitas patvaresnis u kristalin. Natrio sulfitas netirpsta a l k o h o l y j e . V a n d e n y j e geriausiai tirpsta, esant v a n dens temperatrai 33,4 C. Natrio sulfito kiekis rykaluose turi bti ribojamas, nes, esant jo per d i d e l i a m kiekiui, atsiranda sulfitinis, o per maam dichroinis vualis. Natrio a r m a s r. Natrio hidroksidas. Natrio t e t r a b o r a t a s , Boraksas, Eypa, Terpa6opHOKUcAbi Harpu, N a 2 B 4 0 7 bevandenis, N a 2 B 4 0 7 - 1 0 H 2 O kristalinis. Balti kristaliniai m i l t e l i a i . armas. Nuo 0,2 iki 2% t i r p a l o p H = 9 9 , 5 . Gerai tirpsta kartame v a n d e n y j e . Yra borakso atmaina su 5 vandens m o l e k u l m i s ( N a 2 B 4 0 7 - 5 H 2 0 ) . Natrio tetraboratas yra b u f e r i n mediaga, t o d l plaiai vartojama smulkiagrdiuose rykaluose. Sulydius natrio tetraborat su natrio h i d r o k s i d u , g a u namas natrio metaboratas ( N a B 0 2 - 4 H 2 0 ) : N a 2 B 4 0 7 + 2NaOH M N a B 0 2 + H 2 0 . Natrio metaborat K o d a k o firma vadina Kodalku. Galima gauti k o d a l k o pakaital iuo b d u : imama 1 dalis borakso ir 0,21 d a l i e s natrio h i d r o k s i d o . Natrio metaboratas kaip arminio p o b d i o mediaga yra tarpinis t a r p b o rakso ir natrio karbonato. Natrio tetraboratas ir kitos ios ries druskos y r a nuodingos. P i r o g a l o l o ir p i r o k a t e c h i n o rykaluose v e i k i a kaip reakcij stab danti mediaga. Pakeiiamas kristaliniu santykiu 1 : 2,3. Natrio tiosulfatas, Hiposulfitas, TuocepHOKucAbi Harpu, Na2S203 bevandenis, N a 2 S 2 0 3 - 5 H 2 0 kristalinis. Bevandenis hiposulfitas balti m i l t e liai, kristalinis. skaidrs kristalai. Gerai tirpsta v a n d e n y j e ( 7 0 g 100 ml vandens). Tirpdamas ataldo tirpal. Praktikoje daugiausia naudojamas krista linis natrio tiosulfatas. Jo kristalai gana patvars. Laikant neukimtame inde sausoje p a t a l p o j e , gali igaruoti v a n d u o , taiau ir tada natrio tiosulfatas n e praranda savo savybi. Kristalinis pakeiiamas b e v a n d e n i u santykiu 1 : 0 , 6 , Kristalin geriausia t i r p i n t i madaug 60 C temperatros v a n d e n y j e , o b e v a n d e n altame, nes pastarasis p a d i d i n a vandens temperatr. Natrio tiosulfato

265

266

' r P a l a i viesoje g e n d a , t o d l juos reikia laikyti tamsioje v i e t o j e . Darbo t i r p a l o o p t i m a l i koncentracija yra 2 0 3 0 % . Kai t i r p a l o koncentracija didesn kaip 4 0 % , j o veikimas p a b l o g j a . B e t o , natrio tiosulfato t i r p a l o negalima v a r t o t i silpnesnio kaip 2 0 1 5 % koncentracijos ( 2 0 % t i r p a l o p H = 6 , 8 7 , 2 ) . Natrio tiosulfatas p a g r i n d i n chemin mediaga, naudojama vis ri f o t o grafini emulsij fiksavimui. Taip pat jeina d a u g e l i o pagalbini tirpal su dt. Nikelio sulfatas, HuKeAeBbi Kynopoc, NiS04-7H20. Kristalinis a l i o atspalvio kristalai, bevandenis N 1 S O 4 g e l t o n i kristaliniai m i l t e l i a i . Bevandenis pakeiiamas kristaliniu santykiu 1 : 1,81. Vartojamas fotonuotraukoms t o n u o t i . N i t r o b e n z i m i d a z o l o h i d r o n i t r a t a s , A-127, M-112, NB-1, A30THOKUCAbi HUTpo6eH3UMUga30A, C7H5N3O2 H N O 3 . Stabilizuojanti ir antivualin

mediaga, naudojama j . - b . ir s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e . C h l o r i d i n i a m s f o f o p o pieriams suteikia gra melsvai juod atspalv. Nifrobenzimidazolas pakeiia benzimidazolo hidrochlorid, kuris kaip s t a b i l i z a f o r i us B" eina d a u g e l i o usienini rykal sudt. N i t r o b e n z i m i d a z o l o nitratas gali b t i pakeistas t o k i u p a t kiekiu b e n z i m i d a z o l o h i d r o c h l o r i d o . Nifrobenzimidazolas, AF-71, Antiiogas Nr. 2, HuTpo6eH3UMug30A, C 7 H 5 - 0 2 N 3 (5-nitrobenzimidazolas ir 6-nitrobenzimidazolas yra b e v e i k v i e n o d o c h e m i n i o v e i k i m o ) . Gelsvos spalvos milteliai arba adatli p a v i d a l o kristalai. Blogai tirpsta v a n d e n y j e (0,5% 50 C t e m p e r a t r o j e ) , g e r a i a l k o h o l y j e , amo niake, sieros, druskos ir acto rgtyse b e i arminiuose t i r p a l u o s e . Reikia lai k y t i b u t e l y j e su stikliniu kamiu. Usienyje kartais vadinamas t i e s i o g nitratu. Vartojamas f o t o g r a f i j o s p r a m o n j e ir rykaluose kaip labai aktyvi antivualin mediaga. d j u s daugiau kaip 0,050,35 g/l, smarkiai sumaja emulsijos jautrumas. F o t o p o p i e r i a m s suteikia juosvai melsv ton. Nifrobenzimidazolas apsaugo emulsij ne tik nuo p i l k o j o , b e t ir nuo d i c h r o i n i o v u a l i o . Nitroceliuliozs a l k o h o l i o-e t e r i o t i r p a l a s r. Kolodiumas. O d i I o I i s r. Metolis. O d i n o I i s r. Metolis. Oksalo rgtis, UaBeAeaaa KUCAOT, ( C 0 0 H ) 2 - 2 H 2 0 . Baltos spalvos, v a n d e n y j e t i r p s kristalai. Oksalo rgtis t i r p d o m a distiliuotame arba mink tame v a n d e n y j e , nes kietame v a n d e n y j e oksalo rgtis jungiasi su kalcio druskomis ir sudaro kalcio oksalato netirpias nuosdas. Oksalo rgtis pasi ymi redukcinmis savybmis. Vartojama nuotraukoms t o n u o t i , tirpalams pargtinti, negatyvams s i l p n i n t i . O k s i e t i l a m i n o f e n o l i p h i d r o s u l f a t a s r. Atomalis. Oksietilanas r. Etiloksietilpaiaienilendiammo hidiosuliatas. Ori-7 r. Paviriaus aktyvinimo mediaga. On-10 r. Paviriaus aktyvinimo mediaga. O p t i n i s b a I a I a s Leukoioras, Trinopalas 2B, BV, 4BM. Sintetin l i u m i nescencin mediaga. O p t i n o l i s D o p t i n i o balalo firminis pavadinimas. Ortochloracetanilidas, OpToxAopaeraHUAug, Cl C6H4 NHCOCH3. Baltos spalvos milteliai. Komponentas, vartojamas spalvotosios emulsijos g a m y b o j e . O r t o d i h i d r o k s i b e n z o l a s r. Pirokatechinas. Ortofenilendiaminas, OpTocpeHUAeHguaMUH, C6H4(NH2)2-orto. Baltos spalvos kristaliniai milteliai. Tirpalai patvars, taiau viesoje skyla. N u o d a i . Reduktorius. Vartojamas smulkiagrdiuose rykaluose. O r f o f e n i l e n d i a m i n o negatyvai t r u p u t stambesnio g r d t u m o , n e g u p a r a f e n i l e n d i a m i n o , taiau ortofenilendiaminas maiau negu parafenilendiaminas dao rankas ir daiktus. O r t O f o s. f o r o r g t i s , OpTOtpoctbopHsi KUCAOT, H3PO4. viesiai gels vo atspalvio skystis. N u o d a i . G e r a i maiosi su v a n d e n i u . Vartojama s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e stabdantiems ir b a l i n i m o tirpalams. O r t o p i r o k a f e c h i n a s r. Pirokatechinas.

O R W O o d i ORiginal W O I f e n santrumpa. Nuo 1964 m . O R W O " yra V o k i e t i j o s Demokratins Respublikos f o t o b e i chemini mediag firminis enklas. P-106 r. Fenidonas. P A M r. Paviriaus aktyvinimo mediaga. Paraaminofenolis, Vlanas, Kodelonas, Paraaminoienolio hidrochloridas, CoAHHOKUCAbi napaauuHO(peHOA,Cs\ OC\. Bespalviai, rudi arba p i l k i kristalai. Gerai tirpsta vandenyje. Tirpalai neatspars oksidacijai ir dienos viesai. Gera rykinanioji mediaga, vartojama koncentruotiems rykalams: Rodinaliui, Paranoliui, Perinaliui, A z o l i u i , Paraminaliui, K o d e l o n u i , Unaliui, A d e k s u i , E-10, O R W O R-09. Pastarojo pakanka labai maos koncentracijos t i r p a l o (santykiu 1 : 10 ar net 1 : 200) negatyvams rykinti, i o t i p o rykalams paprastai taikomas natrio armas kaip skatinanioji mediaga. Paraaminofenolis pasiymi r e d u k u o janiomis savybmis. Jo veikimas panaus m e t o l i o veikim, t o d l kartais naudojamas kaip m e t o l i o pakaitalas. Paraaminofenolio h i d r o c h l o r i d a s r. Paraaminofenolis. P a r a d i o k s i b e n z o l a s r. Hidrochinonas. P a r a f e n i l e n d i a m i n a s , Diominas P, napatbeHUAeHguattUH, C 6 H 4 -(N H 2 )2 . V i o l e t i n i o atspalvio kristalai, stiprs daai. N u o d a i . Reduktorius. Jo t i r p a l a i nepatvars. Vartojamas itin smulkiagrdiams rykalams, nes t i r p d o sidabro halogenidus. Dl ios savybs, norint rykinti p a r a f e n i l e n d i a m i n o rykalu, tenka f o t o g r a f u o jant taikyti 3 4 kartus ilgesn ekspozicij. Parafenilendiamino ir p i r o k a t e c h i n o miinys ( l y g i o m i s dalimis) vadinamas M e r i t o l u " . P a r a f o r m a i d e h i d a s , Paraformas, napa<popMaAbgerug, (O C H 2 O C H 2 ) n . Baltos spalvos m i l t e l i a i , vartojami fotoemulsijai sukietinti b e i jos patvarumui p a d i d i n t i ( f o r m a l d e h i d o pakaitalas). P a r a f o r m a s r. Paraformaidehidas. P a s p a r t u standaus p o p i e r i a u s lapas, ant kurio uklijuojama nuotrauka; kartoniniai rmeliai p o r t r e t u i ar kitokiai nuotraukai d t i . Paviriaus aktyvinimo m e d i a g a , PAM, OTi-7, CM-IO, Saponatas, Fomaponas, pilponas, Gevatolis, Fotonalis, Aerozolis OT, Invadinas, F-905, Sunaptolis OT1, Tergitolas, Trepolas, Trilonas 100x. Skysto m u i l o p a v i d a l o mas, plaiai naudojama iuolaikinje p r a m o n j e (che mijos ir kt.). F o t o g r a f i j o j e naudojama (0,81,0) g/l kaip d r k i n i m o proces spar tinanti mediaga. P A M 5 g/l t i r p a l u iskalauti filmai neturi kalcio drusk n u o sd ir idista greiiau n e g u paprastai. P e r h i d r o l i s r. Vandenilio peroksidas. PEG r. Polietilenglikolis. pH v a n d e n i l i o jon koncentracijos r o d i k l i s , t. y. pH r o d o t i r p a l o r g t i n g u mo arba armikumo laipsn. Neutralus t i r p a l o pH = 7. arminio t i r p a l o pH didesnis negu 7, o rgtaus maesnis. P i e n o r g t i s , MOAOHHH KUCAOT, C H 3 C H O H C O O H . Nemalonaus kva po bespalvis skystis. Rekomenduojama v a r t o t i a m i d o l i o rykal konservavimui. P i k f o l i s r. Metolis. P i n a k r i p t o I i s r. Desensibilizatorius. P i r a I i s r. Pirogalolas. P i r a z o n a s r. Fenidonas. P i r i d i n a s, nupuguH. C5H5N. Bespalvis b d i n g o k v a p o skystis, gerai mai osi su v a n d e n i u . Nuodingas. Vartojamas Daviso-Gibsoho skysto f i l t r o g a m y b o j e spalvinei viesos t e m p e ratrai 5500 K g a u t i . Pirogalolas, Piralis, Trioksibenzolas, HuporaAOA, CeH 3 (OH)3. Baltos arba roins spalvos kristalins adatls. Gerai tirpsta v a n d e n y j e , a l k o h o l y j e ir e t e r y j e . Nuodingas. Reduktorius. A k t y v i rykinanioji mediaga. Tinka vairi gradacij pereksponuotiems, t a i p pat per maai apviestiems filmams rykinti. Emulsijai suteikia rud (kartais ne vientis) atspalv. Yra pigus, e n e r g i n g a i reaguoja. Tirpalai nepatvars. Piros

267
w

268

9 a , o l a s k e t i n a emulsij, t o d l j j p a t o g u v a r t o t i , kai filmas diovinamas auk tesnje kaip 30 C t e m p e r a t r o j e . Pirogalol reikia laikyti tamsios spalvos sandariai ukimtame b u t e l y j e . Pirokatechinas, Orto-pirokatechinas, Brenckatechinas, Orto-dihidroksibenzolas, 1,2-dioksibenzolas, Pirokatecholis, Kachinas, Katechinas, Katecholas, Dinolis, Eikonolis, nupoKarexuH, C 6 H 4 ( O H ) 2 - o r f o . Keiiantys spalv, vandeny je g e r a i t i r p s kristalai. Chemine sudtimi ir b d i n g o s i o m i s savybmis a r t i mas h i d r o c h i n o n u i . Pirokatechino oksidacijos p r o d u k t a i kietina emulsij. N e g a t y v i n i s vaizdas gauna r e l j e f o form. Irykintos emulsijos jau nebegalima nei s i l p n i n t i , nei s t i p r i n t i . Reduktorius. Tirpalai nepatvars. a m ' veikianti i r ypa g e r a i apvietimo kontrastus ilyginanti rykinanioji me diaga. Rekomenduojama naktinms f o t o n u o t r a u k o m s rykinti. Pirokatechininis rykalas v e i k i a net tgda, kai j j patenka natrio tiosulfato. Pirokatechin reikia taikyti tamsaus stiklo sandariai ukimtame b u t e l y j e . P i r o k a t e c h o l i s r. Pirokatechinas. P i r o s u l f i t a s r. Kalio pirosuliitas. P o I i e t i I e n g I i k o I i s, Polioksas-100, PEG,T1OAUOKC-100, H O ( C H 2 C H 2 0 ) 1 0 o H . Balti milteliai arba gelsvos spalvos g a b a l l i a i . Vartojamas sidabro halogenid (ypa sidabro j o d i d o ) emulsij g a m y b o j e . Kar iais, rykinant d i d e l i o jautrumo filmus, dedamas j.-b. f o t o g r a f i j o s rykalus k a i p skatinanti mediaga. Tuomet, n o r i n t ivengti v u a l i o , v i e t o j kalio b r o m i d o naudojamas benzotriazolas arba fenilmerkaptotetrazolas. P o I i o k s a s-100 r. Polietilenglikolis. P o t a a s r. Kalio karbonatas. P r o m i k r o I i s r. Atomalis. R-09 rykalas R o d i n a l i s " . R a k o r d a s viesos nepraleidianti p o p i e r i n juosta, p r i e kurios p r i k l i j u o jami rolfilmai. R a k u r s a s neprasta akiai v a i z d u o j a m o j i perspektyva, sukeliama o p t i n mis p r i e m o n m i s (plaiakampiais objektyvais) arba kai f o t o g r a f u o j a m a i nej p r a s t o tako (i apaios ar i auktai). R a s t r a s permatoma p l o k t e l su l y g i a g r e i o m i s (arba kitokios formos) l i n i j o m i s , takuiais, sudaraniais tinklel. Vartojamas f o t o g r a f i k o j e ir p o l i g r a f i j o j e . Raudonoji kraujo d r u s k a r. Trivalents geleies kalio heksacianidas. R e f i n a I i s r. Finalis. R e z o l v o m e t r a s prietaisas emulsijos skiriamja! g e b a i matuoti. R e l i o g r a f i j a f o t o g r a f i k o s technika, kai d r a u g e taikoma izohelija i r pseudooliarizacija. R i'l i u k s a s o p t i n i o balalo firminis pavadinimas. R o d o l a s r. Metolis. ' '"' ROH i r . Alkoholis. S-12 r. Amidolis. S-28 r. Dietilparaienilendiamino hidrosulfatas. S-41 r. Etiloksietilparafenilendiamino hidrosullatas. S-55 r. Hidroksilamino hidrosulfatas. S-III r. Natrio heksametafosfatas. S a I m i a k a s Amonio chloridas. Salicilo rgtis, CaAUuAOBast KUCAOT, O H - C 6 H 4 - C O O H . Bespalviai vilgantys adatli p a v i d a l o kristalai. Sunkiai tirpsta v a n d e n y j e , gerai alko holyje. Vartojama rykaluose ir c h r o m a v i m o t e c h n i k o j e . SafraninasT, CacppaHUH T, C i s H i 5 N 4 C I . Rausvos spalvos, g e r a i tirps v a n d e n y j e ir a l k o h o l y j e milteliai. G a l i b t i vartojamas rykaluose kaip desensibilizatorius. S a p o n a t a s r. Paviriaus aktyvinimo mediaga. S a p o n i n a s augalin putojim sukelianti m e d i a g a / n a u d o j a m a vandens paviriaus t e m p i m u i panaikinti. '

S a t r a p o I i s r. Metolis. S e l e k t o n a s B r. Chelatonas II. S e l e k t o n a s B 2 r. Chelatonas III. Segneto d r u s k a r. Kalio-nalrio lartratas. Sekuistrenas AA r. Etilendiamino tetraacto rgtis. S e k u i s t r e n a s 30 A r. Etilendiamino tetraacto rgtis. Sekuistrenas Na 2 r. Etilendiamino tetraacto rgtis (Chelatonas III). S e k u i s t r e n a s Na 4 r, Etilendiamino tetraacto rgtis. S e k u i s t r e n a s NaFe r. Etilendiamino tetraacto rgtis. Selenas, CeAen, Se. Pilkos arba raudonos spalvos metalo milteliai. V a n d e n y j e netirpsta, t i r p d o m i natrio s u l f i d o t i r p a l e . F o t o g r a f i j o j e vartojamas tik raudonos spalvos (amorfinis) selenas; pilkasis eksponometr g a m y b o j e . Raudonuoju selenu tonuojamos fotonuotraukos. Sidabras, Cepedpo, A g . Metalas, tirpus azoto rgtyje. Sidabro h a l o g e n i d a i yra jautrs viesai, t o d l vartojami f o t o g r a f i n e i emulsijai pagaminti. Sidabro bromidas, EpoMucroe cepe6po, AgBr. Gelsvos spalvos, v a n d e n y j e maai tirps kristaliniai m i l t e l i a i . viesos v e i k i a m i tamsja, t o d l reikia laikyti tamsioje v i e t o j e . Sidabro bromidas gaunamas, v e i k i a n t sidabro nitrat kalio b r o m i d u : AgNOs + KBr ^ A g B r + K N 0 3 . Sidabro bromidas yra fotoemulsij sudtin dalis. Natrio tiosulfato t i r p a l e virs ta kompleksine, v a n d e n y j e t i r p i a druska. Sidabro nitratas, A3orHOKUCAoe cepedpo, AgN03. Bespalviai disti liuotame v a n d e n y j e tirps kristalai. N u o d a i . Laikomi tamsaus stiklo b u t e l y j e su lifuoto stiklo kamiu. Vartojamas negatyviniam vaizdui sustiprinti, fotonuotraukom? t o n u o t i , c i a n o t i p i j o j e ir kt. Yra f o t o g r a f i n i emulsij komponentas. Sieros rgtis, CepnaR KUCAOT, H 2 S 0 4 . Klampus bespalvis nelakus h i g roskopikas skystis. 1 ml rgties sveria apie 2 g. N u o d a i . Koncentruota sie ros rgtis ( 9 8 % ) labai p a v o j i n g a chemin mediaga, ardo ne tik vairias organines mediagas, b e t ir t i r p d o metalus. Sieros rgtis labai aktyviai jungiasi su v a n d e n i u , t o d l niekada negalima p i l t i vandens rgt o tik nedideliais kiekiais rgt j vanden, aktyviai maiant. V a r t o j a m a fiksaams rgtinti, negatyviniam vaizdui s i l p n i n t i , emulsijoms b a l t i n t i , inversiniame procese, nuotraukoms ant metalo d a r y t i , s p a l v o t o j o j e f o t o grafijoje. Sieros vandenilis, CepnuCThi Bogopog, H 2 S. Sieros i r v a n d e n i l i o junginys. Sugedusi kiauini nemalonaus kvapo bespalvs dujos, gerai t i r p i o s vandenyje. Stiprs n u o d a i . Sieros vandenilis itirps v a n d e n y j e b l o g i n a spalvotosios f o t o g r a f i j o s rezul tatus. . . . . . , S i n t a I g o n a s r. Natrio heksametafosfatas. S i n t r o n a s B r. Etilendiamino tetraacto rgtis. S k a I o I i s (Scalol) r. Metolis. SL fotoaparat, skirt greitiesiems uvedimams, ymjimas. SMC Super M u l t i C o a t i n g " odi santrumpa. Toks uraas ant o b j e k t y vo reikia, kad objektyvas turi antirefleksin sluoksn, t o d l j u o galima f o t o g r a f u o t i objektus, esanius prie stipri vies. SMS r. Karboksimetilceliulioz. S o d a r. Natrio karbonatas. S o I i a r i z a c i j a inversijos reikinys f o t o e m u l s i j o j e , kai f o t o g r a f u o j a n t ji p e r e k s p o n u o j a m a iki tam tikros ribos. Tada gaunamas ne negatyvinis, o p o zityvinis atvaizdas. Stabilizatorius B r. Nitrobenzimidazolo nitratas. S t a b i l i z a t o r i u s NB-1 r. Nitrobenzimidazolo nitratas. S t r o n c i o nitratas, A30THOKUCAbi crpoHu, S r ( N 0 3 ) 2 . V a n d e n y j e ne t i r p s baltos spalvos milteliai. Chemin mediaga, t u r t i n g a d e g u o n i e s . Vartojamas magnio miinyje miam blyksniui gauti.

270

Sulfobenzoins rgties n a t r i o d r u s k a r. Benzosulfinins rgties natrio druska. Sunaptolis OP r. Paviriaus aktyvinimo mediaga. SWC uraas ant f o t o a p a r a t o su o b j e k t y v o plaiu r e g j i m o kampu. l a p a l s K a r b a m i d a s , MonesuHa, NH2-CO-NH2. Pb(CH3COO)2-3H20. Bespalviai vino a c e t a t a s , YKcycHOKUCAbiu CBUne, kristalai. Vartojamas fotonuotraukoms t o n u o t i . vino nitratas, A30THOKUCAH CBUHe, P b ( N 0 3 ) 2 . Baltos spalvos, v a n d e n y j e g e r a i tirps ( ~ 5 0 g 1 0 0 m l vandens) kristalai. N u o d a i . Vartojamas negatyviniam vaizdui sustiprinti ir f o t o n u o t r a u k o m s t o n u o t i . T-22 r. Dietilparafenilendiamino hidrosulfatas. T-32 r. Etiloksietilparafenilendiamino hidrosulfatas. AsornoKucAbi TAU, T I ( N 0 3 ) 3 arba T I N 0 3 . Tirps v a n Talio nitratas, d e n y j e ( ~ 1 0 g 100 ml vandens) bespalviai m i l t e l i a i . N u o d a i . Vartojamas tirpaluose, kuriais v i e n u metu galima rykinti ir f i k s u o t i . Tartrazinas, Taprpa3UH. Daalas, naudojamas s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e g e l t o n o s spalvos korekcini filtr g a m y b a i . TBAB chemin mediaga, kuri vartojant inversiniame p r o c e s e nereikia f i l mo apvitinti. T e m a I a s r. Metolis. T e r g i t o l a s r. Paviriaus aktyvinimo mediaga. Terpentinas, CKunugap. Gaunamas, distiliuojant spygliuoi dervas. G r y nas terpentinas yra skaidrus, atraus k v a p o bespalvis skystis. I t e r p e n t i n o ir kanifolijos miinio gaminamas lakas, vadinamas M a t o l e i n a s " , k u r i u o patepamos emulsijos, retuuojant pietuku. Terpentinas yra geras r i e bal, derv, tepal t i r p i k l i s . Testalonas III r. tilendiamino tetraacto rgtis. T i n o p a I a s 2B, BV, 4 B M r. Optinis balalas. Tiociano k a l i s r. Kalio rodanidas (rodanatas). T i o k a r b a m i d a s r. Tiolapalas. T i o s e m i k a r b a z i d a s , TuocemuKap6a3ug, CH 5 N 3 S. Balti m i l t e l i a i . Redukto rius. Vartojamas k a i p antivualin mediaga. Tiolapalas, Tiokarbamidas, TuouoneBUHa, CS(NH 2 ) 2 . Balti tirps kristalai. Vartojamas fotonuotraukoms t o n u o t i , geltonoms dmms f o t o n u o t r a u k o s e ir d i c h r o i n i a m v u a l i u i negatyvuose panaikinti. Spalv. pozityvini fiksau sudtin dalis. Tiolapalas brinkina emulsij, spartina rykinimo proces. T o l o c h r o m a s r. CD-2. Toluidinas mlynasis, ToAyuguH. Daalas, naudojamas s p a l v o t o j o je f o t o g r a f i j o j e ydros spalvos korekcini filtr g a m y b a i . T r a t i I a s r. Amidolis. T r e p o l a s r. Paviriaus aktyvinimo mediaga. T r i c h l o r m e t a n a s r. Chloroformas. T r i l o n a s B r. tilendiamino tetraacto rgtis. T r i l o n a s BF r. tilendiamino tetraacto rgtis. T r i l o n a s BS r. tilendiamino tetraacto rgtis. T r i l o n a s BW r. tilendiamino tetraacto rgtis. T r i l o n a s F r. tilendiamino tetraacto rgtis. T r i l o n a s 100 X r. Paviriaus aktyvinimo mediaga. T r i o k s i b e n z o l a s r. Pirogalolas. Tripleksas II r. tilendiamino tetraacto rgtis. T r i p l e k s a s III r. tilendiamino tetraacto rgtis. Trivalents geleies kalio h e k s a c i a n i d a s , Raudonoji kraujo druska, yKeAe30cunepogucTbi KAU, K 3 Fe(CN)6. Raudonos spalvos

kristalai, g e r a i tirps v a n d e n y j e ( ~ 4 5 g 1 0 0 m l vandens). N u o d a i . N e g a lima t i r p a l o su raudonja kraujo druska sumaiyti su rgtimis, nes t u o m e t isiskiria nepaprastai n u o d i n g o s ciano v a n d e n i l i o dujos. Raudonj kraujo drusk reikia laikyti tamsios spalvos b u t e l y j e , o tirpal saugoti nuo viesos. Druska plaiai vartojama j . - b . ir spalvotosios f o t o g r a f i j o s p r a k t i k o j e : f o t o nuotraukoms t o n u o t i , silpninti, s t i p r i n t i . Vartojama c i a n o t i p i j o j e . Trivalents geleies c h l o r i d a s r. Geleies trichlorido heksahidratas. Trivalents geleies s u l f a t a s , CepHOKUCAoe xeAe30 (3), F e 2 ( S 0 4 ) 3 . Gelsvos spalvos h i g r o s k o p i k i m i l t e l i a i . Vandeninis tirpalas esti rudos spalvos. Vartojamas negatyviniam vaizdui s i l p n i n t i . Skatina persulfat, pvz., M 2 S05, v e i kim. T-SS r. Dietilparafenilendiamino hidrosulfatas. U I a n a s r. Paraaminolenolis. U l t r a f o r a s Optinis balalas. U02(N03)2-6H20. alsvi ar Uranilo n i t r a t a s , A30THOKUcAbi y p a n u A , ba gelsvi h i g r o s k o p i k i , g e r a i t i r p s v a n d e n y j e ( 1 2 0 g 100 ml vandens) kristalai. Labai nuodingas. Fluorescuojanti chemin mediaga. Vartojamas negatyviniam vaizdui stiprinti ir f o t o n u o t r a u k o m s t o n u o t i . U v i t e k s a s Optinis balalas. VB uraas, rodantis, kad aparato diafragm galima u p r o g r a m u o t i . V a m i d o I i s r. Amidolis. Vanadio c h l o r i d a i , XAopug BHguH, V C I 2 (bna V C I 3 , VCI 4 ). La b a i h i g r o s k o p i k i alsvos spalvos vilgantys kristalai. Vartojamas f o t o n u o t r a u k o m s aliai t o n u o t i . V a n d e n i l i o p e r o k s i d a s , IlepeKucb Bogopoga, H 2 0 2 . Nepatvarus, skaid rus skystis. Pasiymi stipriomis oksidacinmis savybmis. Daniausiai par duodamas 3% skiedinys; 4 0 % koncentracijos vadinasi P e r h i d r o l i s " . viesos veikiamas, lengvai skyla, iskirdamas d e g u o n ir virsdamas v a n d e n i u . N u o d i n g a s 3 0 % koncentracijos g a l i n u d e g i n t i od. Reikia laikyti altoje v i e t o j e ukimtame b u t e l y j e ir saugoti nuo viesos. Vartojamas kaip silpninanti s p a l v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e ir natrio tiosulfat ar danti mediaga. V a n d e n i l i o peroksidas yra silpna rykinimo m e d i a g a , kuri v e i kia tik tada, kai rykale yra aktyvi arm. Vario chloridai, XAopucraa ttegb, CuCI 2 , C u 2 C I 2 , C u C I 2 - 2 H 2 0 . alios spalvos kristalai. V a r t o j a m i f o t o n u o t r a u k o m s t o n u o t i , negatyviniam vaizdui stiprinti b e i s i l p n i n t i . V a r i o chloridas yra emulsijos komponentas, darant nuotraukas ant audini. Vario sulfatai, CepHOKUCAan Megb, C u S 0 4 , C u 2 S 0 4 , C u S 0 4 - 5 H 2 0 . Tam siai mlynos arba ydros spalvos kristalai ar balti m i l t e l i a i (bevandenis). N u o d a i . Tirpsta v a n d e n y j e ( ~ 2 0 g 100 ml vandens). Vartojamas f o t o n u o t r a u k o m s t o n u o t i , p a k a r t o t i n i o rykinimo b d u n e g a t y v i niam vaizdui s t i p r i n t i . Jeina b a l i n i m o tirpal ir tirpal S " efektui g a u t i . V a k a s (bii) esteri ir kit mediag miinys, o r g a n i n mediaga. Vartojamas ant matinio p o p i e r i a u s padaryt nuotrauk t o n u i p a g y v i n t i . V e r i t o l a s -r. Metolis. V e r o I i s r. Metolis. V e r s e n a s SO r. tilendiamino tetraacto rgtis. Vyno rgtis, BuRnoKaMetman KUCAOT, C 2 H 2 ( O H ) 2 - ( C O O H ) 2 . Rgtaus skonio bespalviai kristalai. Silpna v a n d e n y j e t i r p i rgtis. Rykaluose v e i k i a panaiai kaip kalio bromidas. 5 1 0 % tirpalas naudojamas s t a b d y m o tirpaluose. Fotonuotraukas t o n u o j a n t v a r i o drusk t i r p a l u , eina t o n a v i m o t i r p a l o sudt. V y n o rgtis naudojama p i g m e n t i n i a m e procese. Spal v o t o j o j e f o t o g r a f i j o j e silpnina p u r p u r i n spalv. V i r a a s tirpalas, skirtas f o t o g r a f i j o m s che mini u b d u nuspalvinti. V i z y r a s v a i z d o iekiklis.