Vien kart visiems ateina diena, kai savs paklausi.Kokia mano gyvenimo itame pasaulyj e prasm?

Paklausiame visi, tik ar visi rytams iekoti atsakymo? Ar surastas atsakymas nenuvils, neigsdins, neugau ? Ar atsakytas klausimas kak pads pakeisti, pasikeisti, pamatyti?

Pagrindins krinio problemos. Fauste svarstomos sudtingos pasaulio painimo, mogaus pr mties, jo gali problemos, apmstomi bties esms, pasaulio sandaros dalykai. Fausto monologuose vis s ugrtama prie neisprendiamos prietaros tarp dideli sieki, noro aprpti bties begalyb ir menk mogaus galimybi. D to kylantis nepasitenkinimas ir nusivylimas skatina Faust eiti tolyn, iekoti naujo s patirties, o palaimos pasitenkinimo bsena reikt dvasin mirt. Taigi Fausto gyvenimas- nuolatinis bangavimas, atradim, diaugsmo akimirk ir praradim, nusivylim kaita. I to kyla svarbiausioji problema- kaip surasti Gyvenimo prasm?

Gyvenimo prasm - dvasikai turtti. Kiekvien kart gimdamas i naujo, jau neiesi t dvas irt, kuri sukaupei praeitame gyvenime. Faustas dvasikai turtjo siekdamas savo tikslo. Tikrsia s vertybes jam atvr klystkeliai. Klaidinamas Mefistofelio, Faustas sunarpliojo savo gyvenimo prasmes, vertybes, b et vliau jis jas atrado, juk ,,mogus tik per klystkelius suranda tikr keli'' - teig J. V. Gt, Taigi, kuo tu dvasikai turti gesnis, tuo tobulesnis ir laimingesnis esi.

Vienas i keli, vedani tobuljim - painimas. Tai inant ir to siekiant, atsiranda pr sto gyvenimo prasm tokia ir buvo - iniomis siekti tobulumo, atsakyti daugel klausim, suv okti savo paties gyvenimo ir visatos esm. Kuo daugiau ini gavo Faustas, tuo labiau jis jaut nepasitenkinim. Dl to am nebaisus ir sandris su velniu. Aiku, kai neinai, ko nori i gyvenimo, jis tampa beprasmis ir ini kaupimas be tikslo tampa tik laiko vaistymu. Tad tik pains save ir aplink, atrandi savo gyvenimo prasm.

Gyvenimo prasms iekojimas tai klausimas gyventi ar mirti . A pritariu Gts odiams: sakas darb manj / Per ami amius neus". Galiu manyti, kad liekantis pdsakas ir yra didioji iek sm.