ASMENINIS FINANS TRENERIS

KAIP UDIRBTI IANDIEN

...dabar ir ia Lietuvoje. Geriausios idjos ir j gyvendinimo galimybs.

Algirdas Petkeviius

Turinys

vadinis odis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Nuolatinis darbas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Papildomas darbas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Darbo ir papildomo darbo planavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Verslas . . . . . . . . . galimybi metas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Sunkmetis . . . . . . . . . . . ...... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Investavimas Skaiiavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Amatai, talentai, mokymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3. 5. 8. 10. 12. 14. 16. 18. 20.

. . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22. Tobuljimas . . . . 000 .lit.js banko sskaitoje nieko nedarant . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 100 . . . . . . . . . . . . . . . . kaip gyvenimo bdo koncepcija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Pardavjo . . . . . . . . Asmenin darbo strategija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ............ ...................................................... Prognozavimas . . . . . . . . . . aukso . iandienos . . . . . puodas geriausia idja . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . bankas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Idj . . . . . . .............. 24. 25. 26. 27. 28. 29.

vadinis odis

Gerbiamas skaitytojau, is trupuio leidinys pareikalaus atidumo bei

kantrybs,

analitinio mstymo, taiau suteiks jums pranaumo, kvps siekti, tobulti, bei pateiks originali idj, kaip susitvarkyti savo finansin padt ir udirbti is

iandieninje

Lietuvos

rinkoje.

leidinys tai eksperimentas, kuriuo bandoma rodyti, kad perspektyviam mogui suteikus ini, reikiam paspirt, kvpiani idj, jis gali pasiekti daug daugiau negu galvoja galintis. Gali pasirodyti labai banalu, bet iame leidinyje galima bt velgti paslpt mint, kad kiekvienas udirba tiek, kiek nori ir stengiasi udirbti. Nenoriau nieko eisti, taiau visada kartoju, kad jei neudirbate arba udirbate maai, tai tik patys esate dl to kalti. tekst mane kvp parayti daugyb skming moni, kurie savo gyvenime mato galimybes ir jas laiku inaudoja. Tuo tarpu kiti tik dejuoja ir skundiasi dl savo neskmi, esamos padties, nusivylimo ir pan. Sunkmetis, kur dabar igyvename, yra ne tik praradim, bet ir galimybi metas. Tekstas, kur perskaitysite tai nra groin literatra ar filosofijos vadovlis. Tai greiiau grietas treneris, kuris turi ribot laik paruoti nauj versl sportinink. ios knygos turinys yra paremtas Lietuvos didiausi finansines paslaugas teikiani moni analitik valgomis bei paprasta matematika. Tai reikia, kad tekstas yra konstruojamas per rinkos analizs ir matematikos prizm, nes vertinga yra tik tai, k galima pamatuoti ir vertinti tam tikra iraika. Raant tekst vadovaujuosi pagrindine taisykle: laikas pinigai, bet pinigai geriau. Tikiuosi per kiek manoma trumpesn laik perteikti didel informacijos kiek, kuris bus struktruotas ir usifiksuos skaitytojo pasmonje be joki dideli pastang. Vienas io leidinio tikslas yra suadinti skaitytojo verslum bei ambicijas, kitas inspiruoti geromis idjomis ir paskatinti skaitytoj generuoti ir gyvendinti savas idjas. io leidinio pagrindins aptariamos temos ir gairs: nuolatinis darbas; papildomas darbas; verslas; darbo ir papildomo darbo planavimas; sunkmetis galimybi metas; investavimas; skaiiavimas; amatai, talentai, mokymas; tobuljimas; 100 000 lit js banko sskaitoje nieko nedarant; valgos; pardavjo kaip gyvenimo bdo koncepcija; asmenin darbo strategija;
3

skaiiavimas ir prognozavimas; iandienos aukso puodas geriausia idja; asmenins rizikos valdymas; asmeninio laiko kainos nustatymas; taupymas. Pabaigoje pateikiamas io leidinio priedas Idj bankas, kuris yra aktualus iandieninei Lietuvos rinkai ir ekonomikai. Idj banko esmin vert yra valg, aprayt leidinio turinyje, galimos geros praktikos pavyzdiai, kuriais skaitytojas gali pasinaudoti tiesiogiai, arba, kurie gali padti sugeneruoti individuali idj ir kvpti naujai veiklai.

Nuolatinis darbas Nuolatinis darbas yra btinas. Vis pirma nuolatinis darbas turi tapti js saugaus finansinio gyvenimo garantu. Kasdienyb neturi tapti ilikimo klausim gvildenimu, js turite pirmiausia jaustis saugiai dl savo finansins padties, reikalingiausi gyvenimik, buitini dalyk, kad galtumte siekti kako daugiau. Neturi kilti rizika vien dien likti be maisto ar be pastogs, o nuolatinis, kad ir ne js svajoni darbas, garantuos jums ramyb bent jau dl to. Nuolatinis darbas turi tapti js pirmuoju laipteliu geresn gyvenim. Nuolatinio darbo gijimas yra sudtingas ir galvos skausm keliantis klausimas, reikalaujantis ne ma pastang. Kokio darbo iekoti: ar i karto siekti savo gyvenimo svajons, ar pradti nuo kuklesnio darbo paiek? Kaip inia, Lietuvoje kiekvienas darbdavys atsivelgia isilavinim, patirt, mon, kurioje buvo dirbta, uimtas toje monje pareigas, prieastis, kodl keiiate darb (jei keiiate) ir kitas panaias aplinkybes (viskas priklauso nuo to, kok darb renkats ir kokio smalsumo yra js darbdavys). Kitaip tariant labai svarbiu tampa js turimas patirties bei ini bagaas ir dl to skirtingas pasiruoimas iekant darbo. Jeigu js isilavinimas yra nepakankamas pretenduojant tam tikr darbo pozicij, visada galima inias gyti ir pasiekti tai, ko reikia, taiau laikas ir nuolatini pajam neturjimas tam gali bti nemau trukdiu. Todl optimaliausias tokioje situacijoje variantas yra tikinamai savo darbdaviui silyti jums palankias slygas. Pradioje galima usiminti, kad jums niekada nebuvo problematikas norim ini gijimas ir, kad js mielai j gytumte jau bedirbdamas tam tikroje norimoje pozicijoje. Jei po tokios uuominos darbdavys pats nepasilyt jums galimybs bedirbant tobulti finansuojant firmai (kaip kad daniausiai bna pasiraius iankstin sutart toliau toje pat firmoje dirbti ilgesn laik), tuomet galima silyti, paiam pasiryti gyti reikiam ini (tarkim kalbos mokymosi) u savo pinigus bedirbant norimoj pozicijoj. Taip bt paalintas ir js ini stygius ir gautas siekiamas darbas. inoma, visada galima ikelti savo privalumus, kurie nustelbs js trkumus. Galvokite, kas jumyse yra geriausio, niekada nenuvertinkite savs, o ypa pokalbyje su darbdaviu. Juk siekiate parduoti savo sugebjimus, tai k gebate geriausio, o ne tai, ko negebate! Tobul moni nra, yra tik nenorintys tobulti, Jei parodysite, kad js esate priskiriamai antrajai kategorijai, jumis patiks. Tobuljantys mons yra perspektyvs ir iekomi visose monse. Pabandykite pateikti rodym i savo patirties: koki dalyk, esant reikalui, esate imoks, kaip jums pavyko tai padaryti, kokiomis slygomis, kiek tai kainavo jums pastang, pasakykite, kad jums
5

visada svarbi motyvacija, o geros ir siekiamos darbo slygos ir yra stipriausia motyvacija, kokia tik gali bti. Kitas svarbus aspektas iekant darbo yra turima patirtis. Darbdaviai praktikos turjim danai vertina kaip turimas inias, o kitaip tariant, ini gebjim praktikai panaudoti. Taigi praktikos ar atitinkamo isilavinimo turjimo sureikminimas priklausys tik nuo js pasirinkto darbo, o tiksliau nuo darbdavio poirio. Praktika gal net sunkiau yra gyjama, tad ia galioja visai kitokios slygos tariantis. Bet kuriuo atveju, tai yra js stygius ir js nordami gauti siekiam pozicij greiiausiai tursite j kakokiu bdu upildyti. Gali bti, kad nebus kitos ieities, kaip tik kur laik sutikti su maesniu atlyginimu su projekcija (paminta susitarime), jog js vliau, gijs reikiamos praktikos, pretenduosite didesnes pajamas. Turima patirtis gali bt tokios pat verts, kaip jos neturjimas, jei js nemoksite jos pateikti, disponuoti ja. Visada svarbu ikelti geriausius savo sugebjimus, gytus monse, kuriose dirbote anksiau. Js turite pabrti mons, kurioje prie tai dirbote privalumus, kurioje srityje toji mon buvo pranaesn u kitas konkurentes, k js ten dirbdami imokote, ir kokias inias, naujoves galtumte integruoti. Svarbu paminti ir pareigas, kurios buvo uimamos bei kaip t pareig pavyko pasiekti (jei tai js karjeroje vyko), kokias atsakomybes js buvote prisims ir kaip skmingai jas vykdte. Rekomenduojama net paminti, kaip jums patiko tos pareigos, kok malonum jautte dirbdamas tam tikr darb, kaip jums patikdavo susidoroti su tam tikromis problemomis, vykdyti usibrtus tikslus. ioks toks jausmingumo ar asmenikumo atskleidimas padarys js kalb tikinamesn, nuoirdesn. inoma, taip kalbant nereikia perlenkti lazdos, tai turi bti isakoma santriai, bet utikrintai ir natraliai, tarsi lengvabdikai, o i tikrj labai smulkiai prie tai apgalvojus ir pasiruous, kurias savo darbo patirties kortas norsite atskleisti, o kurias ne. Tikrasis rodymas apie js darbo kokyb gali bti prieastis, kodl keiiate darb. Jei js naujasis darbdavys suinot, kad js darb keiiate dl to, kad buvote paalintas i ankstesni pareig tai spdio nepadarys ir, maa to, nublanks visi js argumentai apie darbtum ar patikimum. Darbo rinkoje, kaip diunglse, galioja panas negailestingi principai: kart imestas i komandos visam laikui usitrauki nepasitikjimo ym, tad t ym reikia t bt slpti. Nuolatinis darbas yra verslo pradios saugiklis. Jeigu js gyjate nuolatin darb, tuomet js suformuojate galimybes veikti siekiat didesnio pajam altinio, tarkime verslo. Nuolatin darb turi turti bent vienas i eim ilaikanij asmen, jei biudet dalijats kartu ir jei vieno asmens udarbio utenka ilaikyti dviems asmenims (ar visiems eimos nariams), kol antrasis planuoja verslo strategijas. Taiau verslo planai neturi usitsti per ilgai, nors ir kruopiai
6

apgalvoti jie turi bti gyvendinti, o ne likti aminu planu, ar drsos stokojania vizija. Ypa, jei antroji pus sutinka kur laik garantuoti finansin stabilum tam, kad vliau js rodytumte, ko galite pasiekti versle. Reikia i anksto nusiteikti, kad verslo planavimas ir palaipsninis gyvendinimas yra sunkesnis u bet kok kasdienin darb, todl tam reikia pasiryimo daryti visk iki galo niekados nesustojant. Kaip rytiei imintis sako: jei jau kada ulipai joti ant tigro, tai ir nenulipk. Taigi turjimas nuolatinio darbo, ar savo antrosios puss palaikym, kol generuosite verslo idj, jau ir yra tolygu vienos kojos uklimui ant tigro, nuo kurio reiks ilgai nenussti. Nuolatinis darbas gali bti js mokymosi ir verslo idj altinis bei nemokama praktika. Jei turite savo antrj pus, kuri padt jums kur laik nedirbti ir kurti verslo idjas, ar pinigines santaupas, kurios leist jums tai daryti, nebtinai reikia i karto imtis tuo naudotis. Judjimas, veikimas yra geriausias idj generatorius. Pats gijs darb gaunate galimybes ne tik mokytis js bsimam verslui reikaling dalyk, stebti kit versl ir mokytis ne i savo, bet i kit klaid. Js galite gilintis firmos, kurioje sidarbinote veikimo strategijas, jos daromas klaidas ir teisingus sprendimus visa tai realybje vykstanti pamoka, praktika, pamokos, u kurias jums dar ir moka. Nuolatinis darbas yra paini altinis, o paintys yra btinos iuolaikiniame versle. Kaip ir anksiau, taip ir dabar galioja ta pati auksin taisykl, kad karo lauke vienas ne karys. Geriausias bdas gyti sau kompanionus, verslo partnerius yra juos patikrinus atsirinkti. Tai leidia padaryti vlgi js nuolatinis darbas, kuriame js be jokios apgauls ir be joki pastang galite matyti savo koleg sugebjimus, j poir versl, visus jums rpimus klausimus. Js esate tik stebtojas, todl kolegos nebus suinteresuoti prie jus veidmainiauti, kitaip nei tuomet jei js btumte j darbdavys, kalbinantis juos per darbo pokalb, ar kolega, kuriantis kartu verslo strategij. Tokia proga naudodamasis galite lyg ir atsitiktinai ir nerpestingai (kad ir piet metu) iklausinti jums rpimus klausimus ir iekotis savo verslo kelyje bsim koleg. Be to, js darbo aplinka js neapriboja plsti paini rato ir u darbo rib. Atstovaudamas savo firmai, kurioje dirbate, tuo paiu geriausiais bdais reprezentuokite ir save, nepamirkite susikurti savo vizitins kortels, geros ivaizdos, tinkam manier. Bkite su visais kolegomis malonus ir reikalui esant daugiau nei malonus. Nesidrovkite lyg tarp kitko pakviesti savo kolegos papramogauti, bandykite atrasti bendr pomgi. Visada kurkite aplink save ger pastam rat. Jis versle netiktinai praveria.

Papildomas darbas Jei js turite nuolatin darb ir jauiate, kad neinaudojate visos savo energijos, kad nepervargstate per dien, kad jums kako dar trksta, jums tuomet reikia susirasti dar ir papildom darb. inoma, kad papildomas darbas tai neturi bti atuoni valand pilno etato darbas. Tai gali bti puss etato darbas ar neriboto laiko, keli valand darbas, bet kuriuo atveju js turite laikytis svarbiausi dviej pagrindini taisykli, kurios galioja iekantis papildomo darbo: jis neturi js visikai nualinti darbo dienos pabaigoje ir jis turi bti jums ne nata, o visapusika pagalba ir finansine, ir ini ar praktikos prasme. Papildomas darbas yra vienas geriausi bd, kaip usitikrinti finansin saugum ir stabilum. Papildomas darbas, iai dienai yra idealus variantas, nes praradus nuolatin darb, js dar tursite ir papildom darb, kur galsite plsti ir dirbti kaip nuolatin. Be to, papildomas darbas yra papildomi pinigai, kuriuos js galsite kaupti kaip t biudet, kur panaudosite savo verslo idjoms. Be abejo, kad papildom darb galima irti i vairi perspektyv. Tai gali bti ir kaip galimyb jums gauti ini ar praktikos, u kurias maa to dar gausite ir atlyginim. Visgi reikia neumirti, kad kuo daugiau valand dirbate, tuo daugiau energijos inaudojate, taiau tok gan tempt laikotarp reikt vertinti ir keliant sau motyvacij teigti, kad tai js kelias galutin pasiekim versl, ir, kad tas kelias kartais turi bti itin intensyvus ir ne btinai lengvas. Papildomas darbas turi bti lankstus, kad jums nereikt laikytis monotoniko ritmo vis dien, nuo ryto iki pat vakaro. Geriausia bt, jei papildomo darbo valandos nebt sutartos ir spraustos grafikus, pavyzdiui, kad js turite dirbti nuo 19 h iki 22 h. Idealus papildomas darbas yra tas, kur js galite atlikti namuose vadovaudamasis savo asmeninais gebjimais ar naudodamasis ranga, kuri turite. Nam aplinka atpalaiduoja ir tolimesnis darbo dienos usitsimas nebebt toks temptas ir slegiantis. Tai kelt nuotaik, nes vienu metu js ir ilstumts ir siektumte savo usibrto tikslo. Tai lyg naujas dienos etapas, kai tempas sumainamas, kai galima ramiai isivirti kavos puodel ir ilgiau usiirti pro lang... Antrojo darbo paiekos turi bti kruopios ir kryptingos. Ne kiekvienas mogus geba save stipriai motyvuoti imantis kokios nors papildomos veiklos, tad reikia labai gerai apgalvoti, ar sugebsite savyje rasti jg po nuolatinio, kasdienio darbo dar imtis papildomos veiklos, nes tai taip pat darbas, kuriam js ne maiau sipareigojate. Negalima nei savs nualinti, nei okinti nuo vieno prie kito, neinant, ko siekiate, ir gaiinant savo laik bei energij. Tad vis pirma reikia apsisprsti ne maiau rimtai, nei dl pirmojo ir pagrindinio savo darbo, reikia vertinti ne tik savo
8

jgas ir galimybes (tarkim dirbti namuose), bet ir pomgius. Idealu bt, jei js papildomas darbas dar atitikt ir js pomgius, nes tai turi bti lyg ir savotikas atsipalaidavimas, bet ne kardinaliai nutols nuo pagrindins siekiamybs verslo krimo. Papildoma veikla, kuri atnea finansins naudos, turt bti skirtinga nuo pagrindins, antraip tai galima pavadinti virvalandiais ir iuo atveju gresia savs nualinimas. Reikia palaikyti balans ir pasirinkti skirting, bet ne visikai nutolusi veikl, kad viskas bt to paio plano gyvendinimas, kad tai bt atrama, o ne trukdys tolimesniems ateities planams. Tai neturi trukdyti, kaip alinantis js jgas usimimas, nei kaip nereikalinga js gyvenimo siekiams veikla. Jei pasirinksite vienod darb ir dar toje paioje monje, jausits, kad dirbate virvalandius, o tai daugeliui darbinink nekelia entuziazmo ir jgos tokiai veiklai greitai baigiasi palikdamos jus pralaimjusiojo pozicijoje. Tad atsisakykite galimybs dirbti vienai firmai ir t pat darb ilgiau nei reikia, rinkits vairum, kuris pads jums ilikti darbingiems ilgiau, nei js mante gals. Nepamirkite, kad kuo daugiau vairumo tuo daugiau nauj pasilym. Turdamas vairesnius usimimus js ne tik, kad neleisite sau pavargti, bet ir plsite savo paini rat, kuris jums pravers ateityje. Js galite gauti nauj netikt pasilym, pamatyti naujas perspektyvas. Kad ir kaip gerai sektsi js nuolatiniame darbe, js neturite prie jo prisiriti ir tapti jo vergu, atiduodaniu jam visas jgas, nebent vliau ketinate tapti tos mons savininku ar dalininku. Jei neketinate to daryti, tai irkite darb, kaip trumpalaik usimim, i kurio gaunate jums reikaling naud. I kiekvienos veiklos reikia stengtis gauti kuo daugiau paini ir ini/ praktikos, o finansin pus ne visada bna adekvati js dtoms jgoms ir j js galsite pakeisti turdamas sav plan ir kai bsite gijs paintis bei inias. Kaip pamatuoti ar papildomas darbas apsimoka? Turint papildom darb mogus aukoja savo laisv laik ir poils, todl reikia vertinti, kiek reikia pinig, kad pailstumte nuo tokio darbo ir dar likt. Jei matome, kad udirbama suma yra per maa padengti ilsjimosi ilaidas, reikt pagalvoti apie kit veikl, nes be poilsio niekados nebus ir produktyvaus darbo.

Darbo ir papildomo darbo planavimas Pagrindinis darbas yra btinas, taiau atsiradus papildomam darbui reikia skaiiuoti, ar jis apsimoka ar ne, nes papildomas darbas dar ne visada yra privalumas, jis gali trukdyti. Apskaiiavimo formul, ar papildomas darbas yra

naudingas, ar ne, yra labai paprasta. Vis pirma svarstant papildomo darbo galimyb reikia vertinti, kokios yra jo slygos ir tiktinos gauti pajamos. Slygos neturi bti per daug komplikuotos, o pajamos turi tikrai atitikti dedamas pastangas. Toliau, reikia vertinti nuolatinio darbo (karjeros) galimybes ir ko tam reikia. Reikia pasiskaiiuoti, ar tos pastangos, kurios dedamos antrj veikl nra per didels lyginant su tuo, kiek galima bt pasiekti nuolatiniame darbe dedant tokias paias pastangas. Kaip inoma, laikas yra pinigai, na o ipltus i gan redukuot mint irykja, kad per tam tikr laiko tarp galima atlikti labai skirtingas veiklas, bet toli grau ne visos i j bus kaip nors naudingos, tad verta apsvarstyti, kokia veikla usiimama, ir kiek tai yra naudinga ne tik dabariai, bet ir ateiiai. Danai tokie pasvarstymai ir visiki veiklos keitimai ar lengvi koregavimai atnea daugiau naudos nei pati veikla. Taigi svarstytina, ar laikas nra gaitamas nuolatiniame darbe ir tuo paiu papildomame darbe. Visada svarstytinos ir galimybs j pakeisti geresn, tai yra visomis prasmmis produktyvesn darb. ia ir vl, jei reikia, negalima nepamirti pastang, kurias galima bt traktuoti ir kaip mokymsi, investavim kursus, tobuljim, nes tai yra veikla, kuri nors kur laik pradioje yra visikai neproduktyvi, taiau vliau atsiperka. Tiesiog nereikia bijoti daryt dideli ingsni, priimti tvirtus sprendimus: jei akivaizdu, jog nevyksta finansinis progresas, turi bti daromi kiti jimai, gal net radikaliai skirtingi. Nereikia bijoti visk pakeisti kartais naudinga sustoti ir pailsti, kad vliau bt nubgtas dar didesnis atstumas. Jei vis tik apsistojame prie papildomo darbo, reikia planuoti laik taip, kad rutina ir darbas nesuvalgyt js kaip asmenybs. Juk negalima visikai pasiduoti nepastebimai savidestrukcijai. Kad ir koks darbtus esate, vis tiek reikia siklausyti savo kaip asmenybs, ir pagaliau, kaip paprasto mogaus poreikius. Negalima nualinti keletu darb (kurie, kaip vliau
10

paaikja, net nra labai naudingi) savo kno, sielos, marinti save vien darbu atsakomybmis, pareigomis. inoma, tai nra i vienos puss ivengiama, taiau viso to nemalonaus efekto galima ivengti, o tiksliau sumainti persidirbimo diskomfort, jei protingai irsite savo veiklas ir iki galo jas vertinsite. Optimalus paskaiiavimas yra labai paprastas: jei pagrindinis darbas uima 45 valandas per savait (skaitant kelion iki darbo ir atgal), tai papildoma veikla turt sudaryti ne daugiau kaip 20 valand per savait. itokiu bdu jums dar liks laiko sau, inoma, ne taip jau daug, bet siekiant tikslo ne taip ir maai, kad utekt pakankamai pailsti. Toliau kalbant jau nebe apie laik, bet apie pajamas (juk jos ia vienos i svarbiausi), naudinga bt laikytis tokio balanso: pajamos, gaunamos i papildomos veiklos, turt bti ne maesns kaip 50-60 % nuolatinio darbo gaunam pajam. Tai reikia, kad jei js atlyginimas nuolatiniame darbe yra 1000 Lt, tai i papildomos veiklos turtumte gauti bent jau 500-600 Lt dirbdami papildomai ne daugiau kaip 3 ar 4 valandas per dien. Kitu atveju papildoma veikla yra pasirinkta neprotingai, nes js papildomo darbo valandos jau reikalauja visai kitoki pastang ir turi bti visai kitaip apmokestinamos, kitaip tariant, valandin nauda turi bti visai kitokia didesn. Jei per valand nuolatinio darbo turite udirbti (dirbant 8 valandas per dien) 0.5 % visos dienos atlyginimo, tai per papildomo darbo valand turite udirbti (dirbant apie 4 valandas per dien) 0.8 % visos dienos atlyginimo.

11

Verslas Gaila, taiau greiiausiai yra tiesa, kad Lietuvoje mogus gali turti didesnes pajamas tik vystydamas savo versl ir dirbdamas sau. Tai parodo ne vienas pavyzdys, nors ir iimi, savaime suprantama, ia gali atsirasti. Skmingas verslas yra geriausia k galima pasiekti Lietuvoje (kalbant apie karjer ir pajamas). Daugelis skming verslinink pasakyt, kad iandieninmis slygomis pradti savo versl yra saviudyb, taiau nereikia i karto nuleisti rank ir net nedrsti mstyti ta linkme. Daugelis dabar mano, kad pradjus sav versl iomis dienomis bankrotas itikt dar nespjus sivaiuoti, taiau vl gi tai nebtinai tiesa, nors daugumoje atvej taip ir bt, taiau reikia visada mstyti analitikai. iandien pradti versl reikia ger valg, gudrumo, operatyvi veiksm, ryto. Istorijoje nra toki atvej, kad nebt krizi ir kar. Taip, vieniems tai yra didels nelaims, praradimai, taiau kitiems tai tampa naujos pradios galimybe. Juk kriz galima vertinti ir optimistikiau: tai nra vien praradimai ir nelaims, tai galbt tra naujos laisvos vietos rinkoje atsiradimas ir naujiems verslininkams teigiamas perpildytos rinkos pravalymas. Laimi juk tas, kuris paiumpa verslo idj ir nedelsiant imasi jos gyvendinimo. Nebtina atsissti ir galvoti dien dienomis apie tai, k ia pradjus gaminti ar parduoti tai yra verslo pradios bd, bet kai ar danai pasiteisinantis. Daniausiai tikri verslai prasideda ne per vien dien. mogus ilgai apie tai galvoja, stebi aplink, mato potencialias galimybes dar prie praddamas vystyti kakokias konkreias, kryptingas idjas. Tam reikalingas ilgas stebjimas, natralus domjimasis tuo, kas bus daroma. Kai ar pasiteisint tokia veiksm seka, jei mogus sumanyt imtis savo verslo ir savait generavs i idj, j galiausiai gyvendint. inoma, ir tokia galimyb neatmestina, taiau ji, vertinant, turi maai potencialo bti ipildoma, kaip pilnai pasisekusi veiksm eiga. Yra ir kita verslo pradjimo pozicija genialumas yra paprastumas. Danai visiems matomoje vietoje padtas daiktas yra nematomas, nes jis nra paslptas, o padtas visiems tiesiai prie nosis. mons nesitiki, kad aukso kaln vertos verslo nios kartais jiems yra labai lengvai pasiekiamos ir ia pat alia j. Reikia tiesiog pakeisti savo iros bd, visk irti visikai objektyviai, savo aplink ir galimybes pervelgti kaip visai naujas, svetimas, ir tuomet yra galimyb pamatyti tai, kas visada buvo padta prieais jus, bet nebuvo pastebima. Juk tai, kad kiti nemato galimybi dar nereikia, kad t galimybi ir nra. Nereikia bti usimerkus ir pasidavus bandos instinktams. Bkite originals, valgs ir itas iros ir veikimo bdas gali js rankose suveikti ir nustebinti aplinkinius, kurie po js skms teisindami savo aklum sakys: a ir galjau tai padaryti, bet nenorjau....
12

Dar kitas irjimo kampas Jums prieinamas, jei suprasite, kad imintis ir auksins idjos vaikto alia js kit moni galvose. Ar kada apie tai susimstte? Juk yra sakoma per daug kalbantis mogus, toks mogus bna ne tik per daug kalbantis, bet ir per daug pasakantis, o net ir tyleniai, kartais nenordami pasako, kas slypi j galvose, reikia tik mokti tai igirsti. Versliausi pasaulio mons nesdi ir nekuria nauj verslo plan jie bendrauja. Taip, mons yra socialios btybs ir tai puiki proga perimti vieni kit mintis. Jei js tai suvoksite ir pamstysite apie tai, bendraudami su monmis (nesvarbu, kas tai bebt js: kolega bendradarbis, ar js kaimyn) js bendrausite intencionaliai, turdamas savo tiksl SUVOKTI, DEIFRUOTI, PERIMTI ir PANAUDOTI inias, kurias gaunate i moni ir kurios jums yra naudingos. Bendravimas verslo pagrindas. I bendravimo susigeneruoja naujos idjos, randami partneriai, randami specialistai ir darbuotojai. Taip pat reikt verslo nevertinti kaip negyvendinamo, labai sudtingo reikinio, kuriam reikia be galo didelio biudeto, neeilini paini ir iankstini galimybi. Verslas tai nebtinai gamykla, cechas, logistika, milijonins investicijos. Verslas gali bti ir biuterijos gamyba rankomis ar miko grybi rinkimas. Kartais reikia labai nedideli pastang, kad viskas isipltot. Esminis dalykas, ko reikt nepamirti, kad tikrasis verslas prasideda tada, kai jums kakas dirba, o ne js kakam dirbate. Tuo ir avi verslo specifika.

13

Sunkmetis galimybi metas Rink galima bt sulyginti su gamta ia ilieka stipriausi ir vikriausi. Mus itikusi ekonomikos kriz nra kakokia anomalija tai natralus nuosmukis po stipraus augimo. Todl nesvarbu, kas js esate, ar

verslininkas, ar mogus, turintis nuolatin darb, js negalite

usnsti jus supanioje aplinkoje, situacijoje, nes pasaulis yra

dinamikas, ne tik kalbant apie vis pasaul, bet ir apie mikropasaul, kuris supa jus konkreiai. Dl asmenini neskmi paskutinis

dalykas, kur galime kaltinti tai sunkmetis. Juk akivaizdu, kad visi gyvename tame paiame pasaulyje su tokiomis pat slygomis ir visi galime jame turti t pat. Jei mogus yra rinkos dinozauras, nevikrus, nelankstus ir nesugebantis prisitaikyti prie kintani slyg jis inyks. Reikia pasverti, kiek mes ruoiams vairiems sunkumams, kaip mes vertiname situacij, kaip nekintani, ar kaip potencialiai dinamik. Juk visada lengviausia yra umigti ant laur ir svajoti, kad skm jus lyds visada, bet taip nebna. Lankstumas tai kelias skm krizs slygose. inoma, sunkmetyje galimybi reikia iekoti akyliau, ia veikia visai kitos aidimo taisykls, bet jose yra paliekama galimyb laimti ir jums. Vis pirma reikia velgti padt alyje ir aplink save. Nors visas pasaulis yra susaistytas glaudiais ekonominiais ryiais, taiau greiiausiai ir stipriausiai konkret asmen ar versl veikia j supanti artimoji aplinka, kuri ir prasminga siirti. Lietuvoje yra daugyb pavyzdi, kaip prasidjus krizei veikia, persiorientuoja tam tikri verslo sektoriai, kokius tinkamus sprendimus jie daro, kad kriz ne tik j nesulugdyt, bet kartais net ir pagerint finansines slygas. Tai puikus rodymas, kad kriz, i esms nelemia js verslo situacijos. Kad ir kokiomis slygomis, j lemia js mstymo bdas, gebjimas prisitaikyti. Galima paanalizuoti kelet krizs itikt versl padaryt skming valg panaudojimo bd: pauktynai brangstant kiaulienos, jautienos msai daugiau parduoda pauktienos. Msa yra btinas produktas mogaus mityboje ir mons vis tiek stengiasi pirkti ms, net ir ujus sunkmeiui. Galbt jie perka turguose, ar specializuotose parduotuvse, galbt vietoj jautienos renkasi kiaulien, ar pauktien, bet msa vis tiek yra vartojama. Taigi pauktynai ia ir yra padar
14

valg, kad j tiekiama msa, kad ir nra lygiavert kiaulienai ar jautienai, bet gali turti pranaum dl savo kainos, kuri lyginant su msos kiekiu yra labai nedidel (kaina u kilogram). Taigi jie padar investicij rinkodar, usak daug reklamos ir i valg pateik kaip sensacing fakt, jog, pavyzdiui, visas viiukas kainuoja tik 7lt ir mons, nors ir inoj fakt, kad vitiena kainuoja pigiau nei tarkim jautiena, priima tai kaip jiems palankias slygas ir tokiu bdu pardavim kiekis padidja net sunkmeio slygomis. Kiti analogikus rezultatus sukl idj, pastebjim gyvendinimo pavyzdiai yra tokie: gamybinink staigus persiorientavimas eksporto rinkas; tam tikr finansines paslaugas teikiani bendrovi darbuotoj perjimas maiau nukentjusias to paties sektoriaus sritis (pvz. draudim) ir pan. Lidnesni pavyzdiai ms visuomenje taip pat yra gan akivaizds. Yra matomos neskms, kurias slygojo analitinio mstymo stoka. Statyb bendrovs ir j darbuotojai mgavosi puikia padtimi netikdami buvusios gerovs laikinumu. Menkesnis ekonomikos imanymas bei svaigus pinig antpldis neivengiamai nuved lugimo keliu. Darbuotojai, kurie dirbo vienoje srityje daugyb met taip pat nesugebjo persiorientuoti kitas sritis ir dl to neiveng sunkmeio. Sunkmeiu reikia galvoti apie udarb i kitos puss. Reikia suvokti, kad rinkoje pinig yra maai ir apmastyti, kas iuo metu yra vertingiausia fiziniams ir juridiniams asmenims. Viskas turi bti daroma operatyviai ir altu mastymu. Usistovjus vienoje vietoje per ilgai, jau gali bti per vlu k nors keisti. Krizs tarsi persitvarkymo periodai, kai visk reikia permastyti i pamat, kruopiai perirti ir per nauj vertinti. Reikia apsvarstyti darbo paiekas, ar j kakam suteikti ir i to turti naudos. Taip pat turi bti apsvarstytos visos investavimo galimybs.

15

Investavimas Igirdus od investavimas, daugeliui tikriausiai pirma mintis, kuri kilt, kad tai yra veikla ne man. inoma, kad mogui, kuris nra su tuo niekados susidrs, tai gali atrodyti tikrai sudtingas dalykas, kur reikia perprasti, kaip kad koki chemini element lentel prie darant eksperimentus laboratorijoje su tikromis cheminmis mediagomis. Tame yra tiesos, nes juk k bedarytume, turime su tuo susipainti bent pavirutinikai, taiau investavimas tikrai nra toks sudtingas procesas, kaip kad chemini element sveika. Taigi nereikia i anksto isigsti. I esms investavimas, tai procesas, kai kakokiai veiklai panaudojamos tam tikros vertybs (sakykim pinigai) tam, kad jos vliau atsipirkt ir padiddamos atnet naud investavusiajam. Be to, kad investavimas gali skambti kaip kokia mistika, daugeliui tai gali pasirodyti tiesiog veikla ne man dl savo komplikuotumo ir rizikingumo juk tai tikras aidimas pinigais, o ne sodos, vandens ir citrinos rgties junginio sukeltas reikinys, nuo kurio nei kas nukenia, nei kas laimi... Daugelis neinvestuoja dl to, kad bijo ir neino, kaip pradti investavim, arba i viso neino, kad gali tai daryti. Taigi, pradedant gvildenti klausim apie investavim, vis pirma reikia atsakyti klausim, kiek reikia turti pinig norint investuoti. O atsakymas labai paprastas. Galima turti bet kokia sum svarbu j turti. Puiku, jei turite vien milijon, bet ne bda, jei turite tik imt lit kas paneigs, kad imtas lit yra tam tikra suma? Taigi, pirmasis ir esminis klausimas (po to, kai apsisprendiate dl investavimo), kur reikia sau siningai atsakyti tai kiek a turiu ir galiu investuoti. Taigi investavimo klausimo iklimas tuo paiu gali bti ir labai naudinga js biudeto revizija. Atsakius klausim galima engti kit ingsn investavimo link. Js veiksm skirtingumas priklausys nuo to, koki sum js galsite ir norsite skirti investavimui. Ta suma gali bti skirstoma tokius intervalus: suma iki 30 tkstani lit; suma, sudaranti daugiau kaip 30-40 tkstani lit. Jei suma, kuri norite skirti investicijoms, yra nedidel (tarkim 1000 Lt), vertt toki investicij pavelgt iek tiek kitu kampu. Toki sum iandieninje, krizs itiktoje Lietuvoje geriausia bt investuoti , tarkim, savs tobulinim. ia gali bti vairiausi kursai, mokymai, vairuotojo paymjimo gijimas, sveikatos problem isprendimas, savo ivaizdos tobulinimas (tai taip pat svarbi investicija, nes rimtam verslininkui dera atrodyti tvarkingai) ir pan. Tokio tipo investicij gr paskaiiuoti yra kiek sunkiau, taiau ji tikrai yra nemaa. Ir tikrai nevalia tokio tipo
16

investicij nuvertinti, nes kai kuriais atvejais (pvz. sveikatos) ji ne tik rekomenduotina, bet ir btina. inoma, kai kam tai gali atrodyti kaip laiko ir pinig vaistymas, taiau kiek vliau pasirodantys rezultatai atperka ir dtas pastangas, ir visas finansines investicijas. Juk bsimas verslininkas turi bti ne tik mogus su geromis idjomis, bet ir savarankikas mogus: gebantis susikalbti usienio kalbomis, gebantis vairuoti automobil, naudotis kompiuteriu ir t. t. Jau nekalbant apie ivaizdos dalykikum ir tvarkingum bei sveikat. Tokias investicijas galima vertinti kaip pasiruoim savo bsimai veiklai. Visai kitas variantas, jei js turima ir skiriama investicijoms suma sudaro daugiau kaip 30-40 tkstani lit. Tuomet vertt pasikonsultuoti su specialistu ir nesiimti riziking investavimo veiksm. Pati svarbiausia taisykl investuojant reikia inoti, ko tikimasi i konkreios investicijos. Kvaila ir danai neprasminga investuoti vien dl paio investavimo fakto, tai visgi, kaip ir viskas versle, turi bti daugiau ar maiau apgalvota.

17

Skaiiavimas Skaiiavimas yra viena i svarbiausi kelio skm sudedamj dali. Skaiiuoti reikia kuo daugiau, o geriausia visk na ir, inoma, kad ypa pinigus. Nordami suprasti savo paio smoningai ar nesmoningai valdomus finansinius procesus skaiiuokite: kiek udirbate, kiek ileidiate, kiek pravalgote, kiek sugaitate laiko darydamas vien ar kit veikl (nes juk laikas irgi pinigai)... Svarbu yra vesti nuosekl, detal ir atsaking savo nam kio biudet. Skaiiavimas visada disciplinuoja ir veiksmus, ir ileidiamus pinigus, be to, veda skaidrumo bei aikumo esamoje finansinje padtyje. Skaiiavimai jums pads daryti savo finans analiz ir kryptingai naudoti savo jgas. Maa to, tai jums suteiks verslumo juk joks verslas neatsiranda ir neilieka nevykdant vienoki ar kitoki skaiiavim. Imkime pat paprasiausi eimos pajam skaiiavimo pavyzd. Sakykime, eima labai maai udirba pinig ir dl to sunkiai veriasi. Maai udirbdama ir vos sudurdama gal su galu ji net nedrsta turti koki nors svajoni ir tiksl, iskyrus toki, kaip pradjus gyventi geriau, laisviau. Taiau tokioje situacijoje panaios svajons bna labai abstrakios ir miglotos, jos neturi jokios realios galimybs bti ipildytos. Taigi ia galt padti tik grietas situacijos analizavimas. Dirbtinai usibrti tiksl visada yra sunku, o juo labiau, kai inoma, kad tai yra dirbtinas tikslo usibrimas, kuris niekaip dl savo dirbtinumo nemotyvuoja jo siekti ir gyvendinti. Darant tikslius skaiiavimus visada galima velgti vairias galimybes, kuri nepastebtumte abstrakiai vertindami situacij. Tarkim, koks nors nam kis turi 3000 Lt mnesini pajam. I t 3000 Lt ileidiama 1300 Lt turto ilaikymui (tarkim buto nuomai) ir mokesiams, o 1200 Lt ileidiama maistui ir kitiems poreikiams (tokiems kaip higienos priemons, drabuiai, avalyn), o 500 Lt lit ileidiama atsitiktinai ir neapgalvotai. Akivaizdu, kad neapgalvotai ileidiami 500 Lt sudaro nemenk visos sumos dal. Tai reikia, kad jei tokia eima racionaliai valdyt savo biudet, be vargo galt gyvendinti su finansais susijusius usibrtus savo tikslus. tai taip ir atsiskleidia labai konkreios galimybs, kaip galima atrasti savo pajamose sprag (atsitiktinai, nekontroliuojamai ileidiam pinig sum), kurios anksiau nepastebdavote, kol

neskaiiuodavote. Suma, tapusi konkreti, yra lengviau kontroliuojama, pagal j galima konstruoti ateities planus, j planuotai naudoti (kad ir investicijoms). Toliau pltojant tokios eimos biudeto skaiiavimus ir j panaudojim, galima sivaizduoti, kaip tarkim eimos galva nujusi bank suino pasilymus apie paskolas bstui sigyti ir padaro stulbinant atradim, kad sigyti nauj bst j eimai kainuot apie 1000-1400 Lt per mnes (tokia bt mnesin moka), jei bt paimta paskola. Ir k tai reikia, ogi tai, kad tokiai
18

eimai realu yra sigyti nekilnojam turt vietoj to, kad turti laikin nekilnojamj turt, kur reikia nuomoti u didel sum ir neturti pakankamai pinig jame igyventi. Tokios eimos atveju, protingai paskaiiavus, tereikia atsisakyti buto nuomos paslaug, o likusius pinigus protingai valdyti atiduodant, sakykime, paimtai bsto paskolai grinti ir taip bus nuauti du zuikiai: eima gis nuolatin gyvenamj viet (sav nekilnojam turt), tiktina, kad sutaupys maiausiai 300 Lt per mnes, kuriuos gals skirti savo tikroms svajonms ir planams realizuoti. iuo pavyzdiu rodoma, kad skaiiavimas padeda pastebti savo finansines galimybes, apiuopti ir panaikinti spragas, kurios ilg laik neleido pagerinti finansins padties. Maa to, savo biudeto detalus skaiiavimas gali sukelti labai pozityvi veiksni ir net nebtinai finansini permain. Mstant plaiau, skaiiavimas ir analiz mog gali itraukti i rutinos, parodyti jo galimybes, leisti pasijusti, kad jis pats yra savo padties eimininkas.

19

Amatai, talentai, mokymas Jei norite papildomai usidirbti, be to, k udirbate savo nuolatiniame ar papildomame darbe galite imtis verslo, investavimo. Apie tai buvo rayta ankstesniuose skyriuose, taiau jei tokios perspektyvos js netikina ar gsdina, atrodo nepakankamai pagrstos, yra dar vienas bdas. Tai yra js sugebjimai, js talentai nerealizuotos galimybs usidirbti paiuose jumyse. Tai maiausiai rizikingas dalykas, nes js pats galite vertinti, kiek js sugebate, kiek js tam tikras gebjimas jums domus, ir kiek j nortumte pltoti, bei tikimybes, kiek i jo jums bt galima udirbti. inoma, i karto apsvarsius savo gebjimus gal kartais ir sunku atrasti kak labai rykaus ir smarkiai ivystyto js asmenybje, taiau talent paiam atrasti yra realu, jei galvosite ne tiek, kas jums puikiai sekasi ir kit pripainta, bet taip, kas jums labai domu, k js jauiate, kad sugebate, bet galbt ne iki galo atskleidte. Taigi pirmasis ingsnis yra savo talento, iskirtinio pomgio ar gebjimo identifikavimas ir objektyvus apsvarstymas. Danai mons nesuvokia ir nevertina, kad jie sugeba kak daryti geriau u kitus ir dl to neinaudoja savo potencialo vis gyvenim. Kad taip nenutikt pabandykite save pairti lyg i ono, pergalvokite, ko kiti asmenys nuolatos prao i js kaip pagalbos, paslaugos. Persvarstykite, k gyvenime esate veiks, gal jaunystje esate kakuo usiiminjs, k vliau nuvertinote kaip jums netinkani, per maai pelno neusi veikl ar pan. Taigi akivaizdu, kad nebtina turti ypating verslininko sugebjim norint usidirbti. Lietuvoje iuo metu itin spariai auga vairi srii specialist, talenting, gabi moni paklausa, tad tereikia bti individualiu, nebijoti pltoti savo gebjimus ir juos pritaikyti. Ir ia tampa visikai nesvarbu kokio tipo talent mogus turi: ar jis yra programuotojas, ar profesionalus stalius, o gal menininkas, ar siuvjas. Jei mogus nujauia, kad kakok darb jis daro geriau u kitus, reikia tai realizuoti, nereikia bijoti savo sugebjim. Net jei nra pasitikjimo savimi ar pakankamai gdi, reikia neisigsti ir pradti nuo savigarbos. Supratimas ir konkretus inojimas, k galiu geriau nei kiti, jau yra nemaai. Kiekviena veiklos, gebjim sritis yra tobulinama, jei to reikia. Niekas negimsta profesionalu. mons imoksta daryti tam tikrus dalykus, daug kas atrad savyje talentus mgaujasi jais, mons taip atranda savo mylim darb. gijus pakankamai ini nereikia bijoti pateikti save kaip profesional ir imti pelnytis i to. Skirtingas pelnas yra, kai mogus prisistato kaip mgjas ir kaip profesionalas. Nereikia nusiminti, tereikia pradti nuo to lygmens, kuriame esate. Tobuljimas savo amate dirbant yra

20

geriausias dalykas, nes bet kuriuo atveju jums u tobuljim yra mokoma ir tai labai motyvuoja stengtis. Anksiau ar vliau vis tiek tapsite savo srities profesionalu, jei sieksite to. Parduoti savo sugebjimus galima visada, tik reikia tinkamai parengti pardavimo strategij. Jei visgi neieina arba nesinori imtis savo amato, galima to mokyti kitus. Suburkite grup ir bkite mokytoju tai taip pat labai pelninga. Js galite iekoti savo vietos jau sukurtose kit moni mokymo vietose, kur galsite kitus mokyti savo imanomo dalyko, arba pats galite suburti mokini grup, tam tinkam erdv, pateikti savo gebjimus, inias kaip norim prek, kuri galsite parduoti su malonumu.

21

Tobuljimas Tobuljimas tai viena i saugiausi investicij, kurias galima padaryti su labai nedidelmis lomis. Profesijos gijimas, kalb mokymasis, vairi mokomj program ir kurs lankymas ar net paprastas sportas yra tai, kas gali keisti finansin mogaus padt ir jo asmenyb, pasitikjim savimi, kuris taip pat lemia tolimesnius jo veiksmus ir j pasisekim. Be abejo, prie darant bet koki investicij, net save, reikia labai konkreiai inoti, kokios naudos siekiama. Idealu, jei t naud galima bt kakokiu bdu pamatuoti: pinigais, skme ar neskme, balais, takais, procentine vienetais, vertinant iraika nes ar kitais ir

matuojant

mogus

analizuoja

investicijos naud (gr) bei gali mokytis i savo klaid. Jei negalite gauti objektyvaus vertinimo u savo pasiekimus i aplinkos, tai

sivertinkite save patys, tiesiog objektyviai paraykite sau paym, kurio manote ess vertas u dtas pastangas savs tobulinim. Bkite sau grietas, teisingas, bet ir nenuvertinkite savs. Ta riba danai bna labai trapi, bet js turite save sekti, ar neimate pstis dl pasiekim. Taip bna monms, kurie ilg laik nieko nedaro dl savs, o kai pajudina pirt, tai nebegali atsidiaugti kad ir maomis pastangomis jas gerokai pervertindami. Tobuljimas gali bti ir finansinis prieglobstis. ia viskas priklauso nuo js valgumo ir bendrai, poirio. Pavyzdiui, mogus nori pamginti studijuoti usienyje, taiau tam reikia gauti param, tai yra stipendij, nes norimos studijos kainuoja daugiau, nei jis sau gali leisti. O ia egzistuoja tam tikros pakopos, kuri pirmoji yra ta, kad norint stoti usienio universitet laikomas Europoje ir Amerikoje pripaintas usienio kalbos egzaminas (IELTS, TOEFL ir pan.). Tam mogus investuoja 500-1000 Lt specialius paruoiamuosius kalbos kursus bei sumoka 500 Lt u egzamino laikym. Tai jau nemaa investicija kaip pirmajam ingsniui, bet dar didesn nei pinigin investicija yra laiko investavimas. Investavs sugait laik bei pinigus, ikents alinant mokymosi proces mogus galiausiai laimi, jei pasiekia usibrt tiksl. Skms atveju jis gauna materialins naudos bei ipleia savo galimybi spektr. Neskms atveju (nepasiekus reikiamo rezultato egzamino metu), investicija vis tiek pasiteisina, nes lieka inios ir patirtis, kuriuos panaudojus antr kart
22

galima jau lengviau ir su maesniu psichini ir materialini itekli investavimu pasiekti reikiam tiksl. Tobuljimo ir mokymosi galimybs yra neribotos, galima mokytis be galo daug dalyk, taiau vl gi reikia tai daryti prasmingai ir apgalvotai, o ini niekada nebus per daug, nes kaip mokslininkai teigia, mogus inaudoja tik 10 % savo smegen galimybi.

23

100 000 lit js banko sskaitoje nieko nedarant sivaizduokite, kad sdite namuose, nieko neveikiate. itaip nededant joki pastang dl to, kad udirbtumte js sskaitoje banke jau yra padta 100 000 lit arba net daugiau. Puikus bt jausmas, ar ne? Kaip tai pasiekti? Patikkite tai yra visikai nesudtinga. Tereikia pakeisti savo mstym, nes juk turtingi tampa tik tie, kurie sugeba pavelgti galimybes kitu kampu nei daugelis. Kas iandien yra 100 000 lit padt bank? Tai yra puikus saugiklis ir geros pajamos i mokam palkan. i tema yra apie tai, kaip pakeitus savo rutin galima turti toki sum pinig. Pagrindin js uduotis yra surasti savo rutinin, kasdien perkam pirkin, be kurio tikrai galima laimingai ir be jokio diskomforto (arba net laimingiau) gyventi. Gerai apgalvokite, kas tai galt bti ir neiekokite kako ypatingo, nes tai gali bti js rytais perkamas ir skaitomas laikratis, pusryi kava, kuri geriate kavinje, cigarets, iomis dienomis kainuojanios labai brangiai, kramtomoji guma, kuri kramtote dl to, kad geriate kav ar rkote cigaretes, ar kita kasdienin js prek. Tarkime, kad js esate rkantis mogus ir surkote, sakykime, 20 cigarei per dien, bet norite pasikeisti, patobulti, sveikiau gyventi ir panaiai. iandien cigarei pakelis kainuoja 610 Lt, tad galima sakyti, jog vidutinikai apie 8 Lt. Jei js mestumte rkyti, nauda bt visokeriopa ir sveikiau gyventumte, ir btumte gerokai turtingesnis mogus. inoma, nebtinai reikia mesti rkyti galima rasti kit kasdienin pirkin ar pastovias, ne itin reikalingas ilaidas. Esu sitikins, kad toki bereikaling kasdienini ilaid turi absoliuti moni dauguma, tai reikia visi mes. Taigi, met rkyti kiekvienos dienos pabaigoje kienje tursite gulinius 8 Lt, kuri nesurkte. Mnesio pabaigoje jau tursite vir 240 Lt, o per metus apie 2 920 Lt. Jei jums tai atrodo mai pinigai, js turbt milijonierius. I ties toki sum gauti nieko nedarant (o nerkyti tai ir yra nedaryti) galima nebent bank padjus terminuot indl, kurio suma viryt 100 000 Lt. iandien pinigai turi labai didel vert ir bankai tai supranta. Jei bankas pasilyt 2 proc. metini palkan nuo js padt t bank pinig, tai galima bt tai sulyginti su tuo, kad mette rkyti ir tai jums prads kauptis pinigai. Galite sivaizduoti, kad bank pasidjote 146 000 lit jau t dien, kai mesite rkyti. Btent nuo tokios sumos per metus gautumte tiek palkan, kiek gaunate pinig atsisakydami rkymo. Ir tai dar ne viskas. Jei iuos pinigus protingai investuosite, maiau nei po 30-35 met js 100 000 lit, kuriais turbt netikjote, tikrai guls js sskaitoje ir utikrins finansin stabilum tada, kai jo labiausiai reiks.

24

Pardavjo kaip gyvenimo bdo koncepcija Turbt niekur kitur nemanoma tiek daug udirbti, kaip pardavim srityje. Jei ekonomikos slygos yra palankios, geri pardavjai kas mnes gauna penkiaenkl pinig sum. Tokios pajamos tai visikai normalus gero pardavjo (salesmano) mnesinis atlygis. iame skyriuje a jokiu bdu tiesiogiai nesilau tapti pardavimo agentu ar kokiu kitu pardavimais usiimaniu mogumi. A silau tiesiog imokti io amato gudrybi, gdi ir vis gyvenim tobulinti tuos gdius pardavim srityje. Nesvarbu, kas js esate sodininkas ar biuro darbuotojas, jei turite pardavjo gyslel, js jau esate gerokai pranaesnis u daugel jus supani moni, o jei tokios gyslels neturite gal tik taip galvojate, ibandykite save ir suinosite, kaip jums tai sekasi. Pardavimai tai svarbiausias verslo segmentas, todl pardavim neimanym galima vadinti savotika yda. inios kaip parduoti, yra reikalingos visur: iekant darbo, perkant ar parduodant turt, bendraujant su perspektyviais monmis, ar net atostogaujant. Nebandau jums varyti komplekso dl negebjimo parduoti, nes tai irgi yra inios, o vis ini specifinis bruoas tas, kad jos yra gyjamos. Taigi tokiu atveju jums aktualus klausimas k reikia mokti? Vis pirma mogui, kuris nori gerai imanyti pardavimus reikia domtis mogaus bendrai psichologija ir specifine pardavim psichologija, nes juk kad ir k beparduotumte, parduosite ne kompiuteriui ir ne mainai, o mogui, tad jums visada reiks inoti, kaip reikia bendrauti su monmis, kad j neatbaidytumte dar nepradjs silyti preks, inoti, ko monms reikia, k jie nori pirkti ir kaip savo silom prek kuo efektyviau pateikti ir palenkti potencial pirkj taip, kad jis pasijust, jog btent ito jam vis laik ir reikjo. Geras pardavjas yra tas, kuriam kak pardavus pirkjas dar padkoja u puiki prek ir jauiasi ilos. Reikia stebti ir mokytis suprasti moni kno kalb bei savo kno kalb kontroliuoti taip, kad ja bt perteikiama tik pozityvi informacija. Taip pat reikia paiam stiprti psichologikai, nes neskms pardavimuose yra labai gniudantis ir demotyvuojantis toliau veikti reikinys. Reikia jau i anksto bti tam pasiruous ir patyrus neskm nesustoti, o ramiai pasimokyti i savo klaid. Jei tapsite geru pardavju (o tai tikrai gali padaryti kiekvienas), padidinsite savo verslum daugyb kart, nes nepriklausomai nuo to, kuo usiimate, pardavimai yra sritis, kuri udirba pinigus visur, kur yra tinkamai pritaikoma.

25

Asmenin darbo strategija Dabar pateiksiu iek tiek saviugdos ir disciplinos patarim, nes tai, manau, daugelio stokojamos savybs. Esu sitikins, kad jei skaitote i knyg, vadinasi siekiate kako daugiau. Juk sakoma, jei mogus daro kakok judes, jis siekia kako. Btent tokie siekiantys mons ir yra ios knygos tikslin auditorija. Kako siekti yra labai gerai, taiau savo pastangas reikia optimizuoti norint turti aukiausi rezultat. js siekiai turt bti tiksliai schematizuoti ir suplanuoti. Kitais odiais tariant, reikalinga strategija. Vis pirma reikia sudaryti savo tikslo siekimo login schem: 1. k darau, jei planas A pasiseka; 2. k darau jei planas A nepasiseka. Ties pirmuoju punktu reikt sustoti ir savikritikai, objektyviai pavelgti situacij. Tai pads pasiekus tiksl nesustoti neumigti ant laur, nes juk daugelis moni umiega, suavti savo pasiekim ir visas j progresas ties tuo ir baigiasi. Reikia turti susigalvojus bent 1-2 vizijas, i kuri kils nauji tikslai pasiekus t pirmj tiksl. inoma, svarbu tuos tikslus irti rimtai ir tikti savimi, kad pasisekimo atveju elgsits pagal savo susigalvojim, o ne kaip nors kitaip, nes plan krimas vien dl savs nuramino nra prasmingas. Ties antruoju punktu (k darau jei planas A nepasiseka) reikia sustoti ir padirbti daugiau. iam punktui svarbu ir tikslo siekimas ir asmenin psichologija. Jei js usibrtas tikslas yra per auktas, didel tikimyb, kad jo nepasieksite, arba pasieksite nepilnai. Tokia padtis labai lugdo nepatyrusius verslininkus. Ties antruoju punktu mums reikia sugalvoti bent 2-3 atsarginiusmotyvacinius tikslus. Jei nepavyksta planas A, imuosi plano B, jei nepavyksta planas B, imuosi C ir t.t. Tai turi bti panau aidim, i kurio ieinama vis tiek laimjus visas veiksm planas turi vis tiek vesti prie pasisekimo. Todl tas plano krimas turi bti tiek tvirtas ir tiek platus, kol js sau galsite pasakyti, kad jau dabar yra nebepavojinga ir nebebaisu imtis vieno ar kito rizikingo veiksmo. Jei planas, vlgi, bus tik dl savs nuraminimo, o ne tikr problem sprendimo planas, bus sunku su kiekviena neskme susidoroti psichologikai, nes js inosite, kad buvote padars ne visk, k i tikrj galjote padaryti. Kiekvien savo tikslo pasiekim ar nepasiekim reikia labai objektyviai vertinti paymiu, procentais, balais ar dar kokiais nors vienetais bei parayti komentar, kad vliau galima bt pasimokyti i savo klaid. Tokia disciplina labai gerai irykins js galimybes ir parodys silpnsias vietas. vedus sau toki sistem, galima pamatyti savo laiko resursus bei papildomos veiklos galimybes, kurios aptariamos kituose ios knygos skyriuose.

26

Prognozavimas Jau esame aptar investavimo bei skaiiavimo subtilybes ankstesniuose ios knygos skyriuose. Prognozavimo tema yra neatsiejama nuo mintj tem. Jei ias svokas reikt idstyti eils tvarka, jas dstyiau taip: Skaiiavimas Prognozavimas Investavimas. Prognozavimas egzistuoja dvejopas: fundamentalusis bei techninis. Fundamentalusis prognozavimas tai ateities spjimas remiantis visais realiais reikiniais: valstybs ekonomikos rodikliais, socialiniais rodikliais bei kitais mus supaniais faktoriais. Fundamentalioji analiz ir prognozavimas apima labai daug sfer ir srii. Fundamentaliojo prognozavimo rodikliai gali bti globals tokie kaip alies arba regiono bendrasis vidaus produktas, arba gali bti visikai smulks, tokie kaip: prezidento pasisakymas prie ems k, valdinink pasvarstymas balsu apie pensij arba stipendij nemokjim ir panaiai. Visa tai daroma tam, kad bt suvokta savo padtis esamoje platesnje situacijoje. Toks prognozavimas yra lyg pagalba sau, kad bt aikiau, kokie pavojai js sprendimams gresia ir kokios papildomos galimybs atsiveria. Tuo tarpu technin analiz remiasi tik techniniais skaiiais (grafikais). Paprastas techninio prognozavimo pavyzdys: js nusibriate savo paskutini penkeri met darbo umokesio kitimo grafik. Grafike matote, kad darbo umokestis kakiek svyravo, taiau ivedus vidurk, jis rodo, kad js atlyginimas metams bgant kyla. Nepaisant pasaul sukrtusios krizs, js galite daryti prielaid, kad ateityje js darbo umokesio kitimas bus panaus ir po 5 met js udirbsite gerokai daugiau nei iandien. Taigi techninis prognozavimas yra koncentruotas labiau js pai veikl ir galimybes, o aplinka ia tampa jau antriniu veiksniu, kai tuo tarpu fundamentaliojo prognozavimo atveju centre yra aplinka bei jos tyrimas ir tik toliau irima, kaip tai veikia konkreiai jus ia yra i dviej prognozavim skirtis, taiau bet kuriuo atveju, prognozavimas yra daromas dl js idj saugumo, tai lyg plan saugiklis ir tikrosios situacijos, supanios tuos planus, atskleidimas sau paiam. Jums greiiausiai po toki abstraki paaikinim kyla klausimas, k turtumte prognozuoti? Atsakymas labai paprastas: prognozuoti reikia tai, kas jums, js asmeniniams planams yra aktualu: nekilnojamojo turto kaina, euro/dolerio kursas, darbo rinkos pokyiai alyje ir pan.

27

iandienos aukso puodas geriausia idja Aukso puodo gijimo pirminis patarimas labai paprastas: ieikite trumpam i savo rutinos ir apsidairykite jus supanius mones. Pamastykite, kas jie ir k jie veikia, ko siekia? Verta pasvarstyti ir tai, kokiu keliu jie jo, kol pasiek tai, k turi. Atsakius iuos nesudtingus klausimus galima pasirayti sau preliminar scenarij su ta paia schema: kaip bna, jeigu.... Labai gaila, kad mons Lietuvoje yra ypatingai pasyvs, o ypa tai pasireikia sunkmeiu. Jei mogus turi darb, jis nieko nedaro, tik meldiasi, kad to darbo neprarast. Kartosiuos, bet visgi akivaizdu, kad isaugoti tai, k turi visuomet yra ymiai lengviau, nei tai, k turi prarasti ir i naujo gyti. i tema nra apie loterij i tema yra apie sumanum ir skm. iandien rinkoje yra itin atiaurios slygos bandantiems rasti sau ilt viet. Nesvarbu ar js iekote darbo, ar kuriate versl rink eiti ir joje dalyvauti yra sunku. Vienintelis tikrai veikiantis receptas, kuris yra maiausiai rizikingas tai eiti ten, kur rinkos dar nra. Turiu omenyje, kad saugiausia daryti tai, ko Lietuvoje dar niekas nedaro, arba daro labai pavirutinikai ir atidiau pairjus tame daryme galima velgti trkum, kuri nekartojant galima vystyti savo veiklos pana variant. Juk visi ino, kad laimi tas, kuris laiku pagriebia ir gyvendina geriausi idj. Pairkime Lietuv prie 10 met ir palyginkime j su iandiena. Progresas matosi akivaizdiai, taiau jei iandienin Lietuv lyginsime su gerokai labiau isivysiusia alimi, pamatysime kokiame banan krate, arba kokiame XIX amiuje, kai kuri valstybi atvilgiu, mes dar gyvename. Noriu pasakyti tai, kad nereikia iradinti dviraio. Kaip sakoma, dviratis jau irastas, bet ne visi pinigai dar paimti. Pamatyti, kokia tikroji Lietuvos situacija mums padeda internetas, kelions bei

paintys usienyje. Esu tikras, kad Lietuva eis panaiu arba visikai tokiu pat progreso keliu, kaip ir kitos isivysiusios alys. Tad jei ten mons jau pramyn takus ir irado dviraius, tai kam dar kart daryti t pat stengiantis neirti, kas yra padaryta ir vl i vis jg bandant irasti dvirat. Kartais tereikia perimti kit jau skmingai pritaikyt model, inoma, ne aklai, bet pritaikant prie sav slyg. Ir svarbiausia matyti tas slygas pozityvioje viesoje jei kakas yra valstybje ne taip, tai yra puiku, nes yra galimyb tai pakeisti, inaudoti alies trkumus kuriant sau ir tai aliai naud.

28

Idj bankas

Investuokite. Nekilnojamasis turtas. Dabar arba niekada. iandien yra ta diena, kai reikia apsisprsti pirkti. Nors rizika ilieka, taiau geresn proga gali ir nebepasirodyti. Tokia investicija iuo metu nra lengvas udavinys finansiniu poiriu, nes skolintis banke yra brangu. Daugiausiai laims tie, kurie turi uspaud pinigini l arba tie, kurie skolinsis i gimini arba investuojant susikooperuos su artimaisiais.

Analizuokite savo finansines galimybes. Tik 3 minuts per dien gali pakeisti gyvenimo kokyb. Norint kako siekti, reikia inoti savo galimybes. Puiku, kai mogus pranoksta pats save ir virija usibrtus planus, taiau neinant tiksli savo galimybi, galima usimoti per plaiai. Danai nepasvertos investicijos ar ilgalaikiai tikslai baigiasi visiku fiasko vien dl to, kad nebuvo tinkamai ianalizuota situacija ir vertintos galimybs. Puikus rankis planuojant savo ateit ir usibriant tikslus yra asmeninio biudeto knyga. Nesvarbu kokio ji pavidalo, taiau ji yra privaloma. Geriausia, inoma, kad tai bt iuolaikikas rankis pasitelkiant kompiuter. Geriausiai tam tinka vairios asmeninio biudeto tvarkykls (tokios kaip MS Money) arba tiesiog paprastos skaiiuokls
29

(tokios kaip MS Excel), kurios gali padti tvarkyti asmeninius finansus ir utikrinti nam kio finansin stabilum. Pavyzdyje emiau yra pavaizduota 3 asmen eimos biudeto balanso kreiv. Mnesins ios eimos pajamos sudaro apie 3000 Lt, o gyvenimo ilaidos apie 2600 Lt. Nors bendras balanso trendas yra kylantis, taiau planuojant tam tikras ilaidas matomi du takai, esantys itin arti nulio. Toks planavimas padeda vertinti grsmes ir numatyti vairius scenarijus. Jei matomas neigiamas trendas, tokiu atveju nesunku pakoreguoti vidutines dienos ilaidas, kad neklimpti skolas ir nejusti staigaus puolimo taupymo reim. Taip galima suplanuoti didesns verts pirkinius ar investicijas.

Investuokite. inios, gdiai, patirtis. Turbt nerastume geresnio meto kaip dabar pradti mokytis, tobulti, gyti nauj ini ar valdyti kok nors amat. Investicija tobuljim ir saviugd vienaip ar kitaip duoda nemenk gr. Su itin maomis lomis ir labai ribotu laiku galima imokti to, kas vliau atpirkt t investicij per trumpesn laik, nei buvo sugaita mokymuisi. iuo metu Lietuvoje rinka yra persotinta vairiausiais pasilymais, todl kain rinkoje diktuoja pirkjas. Kiekvienas sugalvojs ileisti bent 100 lt kokiam nors mokymuisi, turt pagalvoti apie tai, ko trokta pasiekti i tokios investicijos, ko tikisi kaip galutinio rezultato. iuo metu mokytis apsimoka beveik visko: buhalterins apskaitos, usienio kalb, pardavim meno, net makiao ar manikiro gudrybi. mogus imoks net ir nesudtingo amato (tarkime manikirininkopedikirininko) per dien udirba 100-200 lit, o tai yra gerokai daugiau nei vidutinis
30

atlyginimas Lietuvoje. iandien rinka yra tiek palanki, kad galime rasti daugyb nemokamo mokymosi galimybi. Nemokamai mokytis galima siprayti koki nors mon, kaip nemokamai priimamas dirbti praktikantas. Taip pat trumpam laikui galima tapti draudimo ar kitu brokeriu ar konsultantu ten taip pat visada vedami pirminiai apmokymai bei vadiniai kursai, kuri kokybe galima neabejoti (juk mon suinteresuota paruoti sau kuo geresn darbuotoj). Taigi, investicija save visada yra labai naudinga ir kainuoja slyginai nedaug, taiau visuomet reikia vertinti sugait laik ir dtas pastangas, kadangi tai yra pagrindiniai toki investicij resursai.

Pradkite versl. Mano asmenine nuomone, Lietuvoje manoma daug (tikrai daug) udirbti tik dirbant sau turint kok nors versl. Kiti praturtjimo atvejai yra itin reti ir labiau susij su skme ir/arba kokiu nors ypatingu talentu. Nors situacija iuo metu nra pati palankiausia, taiau galimybi pradti versl visuomet galima rasti. ioje knygoje jau aptarme kelet verslo pradios subtilybi ir patarim, kaip tai padaryti esant tokiai anktai rinkai. Lietuvoje geriausia iuo metu versl vystyti turint mon (konkreiai udarj akcin bendrov), nors manomos ir kitos verslo formos.

Pradkite individuali veikl. Jei visgi bendrovs krimas jums atrodo per didel pirmin investicija, pradkite versl kita forma. Vienas geriausi legali bd vystyti versl neturint mons yra komercins veiklos vykdymas turint verslo liudijim. Jei turite geniali idj, taiau neturite pakankamai pinig kurti UAB, nebloga ieitis yra steigti individuali mon. Yra daugyb bd, kaip be dideli pirmini investicij galima tapti verslininku, taiau reikia inoti, kad turbt geriausia juridinio asmens forma yra visgi UAB. Reikia nepamirti, kad turint individuali mon, js asmenin finansin atsakomyb yra labai didel. Jei vis tik pradedate nuo individualios mons, patariau j reorganizuoti UAB i karto, kai tik atsiras finansins galimybs.

Kurkite. Sunkmeio slygomis gali bti sunku imtis bet kokios veiklos, galinios turti teigiamos takos individo pajamoms. Krybin veikla (nesvarbu kokia ji bebt) yra vienas geriausi bd save realizuoti. Tai gali bti poezijos, prozos ar publicistikos raymas, tapymas, elektronin dail, ir daugyb kit usimim. Kryba yra puikus meditacijos, atsipalaidavimo, savo gabum
31

iekojimo bdas. Tokios veiklos privalumai: 1) materialios verts krimas (kada nors galbt galsite parduoti savo krinius); 2) js tampate domesnis mogus (tokius mones greiiau pastebi verslas, mieliau darbina); 3) js lavinate savo vaizduot ir gdius, kuri gali prireikti js karjeroje. Susikrus savo darb portfolio js jau turite sukurt nemenk pridtin vert, kuri tereikia laiku ir tinkamai panaudoti.

Investuokite darbo paiek. Nedidel investicija darbo paiek Lietuvoje visuomet duoda ger rezultat. Investuoti galima ir laiko, ir pinig. mogikj itekli specialistai pastebi, kad visi lietuvaiiai yra link investuoti laiko, bet ne pinig. Taip pat didel klaida yra masikas darbdavi atakavimas siuniant savo gyvenimo apraym. Tai tas pat kaip loti loterijoje. Ar tai rimta? Atsakymas ne. Rimta yra tada, kai kiekvienam potencialiam darbdaviui pirminiame darbo paiekos etape (CV pateikimui) js skiriate 0,5-2 val. Reikia pasikoreguoti savo CV prie siuniant konkreiam darbdaviui. Kiekvienam darbdaviui gali bti aktuals ir doms skirtingi js bruoai, todl ir patariu pritaikyti CV pagal potencial jo skaitytoj. Taip pat reikia isaugoti kiekvien sukurt CV kopij ir pasiymti, kuris darbdavys kuri kopij gavo.

Tinkamai parduokite save darbdaviui. Lietuvoje tinkamai parduoti save darbdaviui moka vienetai. Tie, kurie ino, kaip kurti ir auginti savo vert, kyla karjeros liftu, o ne laiptais (vaizdiai tariant). Gali pasirodyti keista, bet Lietuvoje vert galima susikurti naudojantis: pagyrnikumu, lengvu melu, pataikavimu. Sutikime, kad daugelis vadov suserga vaigdi liga ir ima save vertinti kaip esanius aukiau u kitus mones. Jiems patinka, kai mons tai pastebi ir vertina. Jei turite toki galimyb, paglostykite savo vadovo savimeil ir js vert pakils. Taip pat reikia daug bendrauti ir stengtis bti pastebtam. Bendraujant reikia kuo daugiau suinoti kokiomis vertybmis vadovaujasi jums takingi mons.

Taupykite. Taupymas tai nra labai svarbus veiksnys js skmje. Taupyti reikia protingai. Kai mons perka parduotuvje paius pigiausius produktus (nes neva taupo), o paskui ileidia didiules sumas pinig nuj kavin to a i viso nepavadiniau taupymu. Taupyti, mano manymu, reikia tik ten, kur galima sutaupyti reikming sum pinig. Savo biudeto planavime (kur
32

aptarme kiek anksiau) reikia iskirti tas ilaidas, kurios sudaro didel, reikming biudeto dal. Tuomet kurti taupymo strategij, kuri bus orientuota tik tas reikmingas sritis.

Analizuokite papildomos veiklos galimybes. ia svarbu tik viena visuomet reikia galvoti, k galima dar papildomai nuveikti. Nesvarbu kiek veikl jau turite, visuomet galite sugalvoti dar daugiau. Geriausia yra tada, kai veikl yra daugiau ne laiko. Tada js renkats pelningiausias, domiausias, perspektyviausias veiklas.

Investuokite sveikat. Atsisakykite aling proi. Jei planuoji daug pasiekti, praturtti ir diaugtis savo sukurtu gyvenimu, visgi reikia atsisakyti aling proi ir imti mylti savo kn, kuris leidia diaugtis tuo, k pasiekiame. Reikia susitaikyti su tuo, kad sportui, sveikatai, gerai mitybai mes turime skirti laiko ir l. Kitu atveju neverta stengtis. Ne veltui sakoma: sveikame kne sveika siela.

Rizikuokite. Matuokite rizik. Rizik galima bt pavadinti reikiniu, kuris mums duoda naudos u tam tikr praradimo galimyb. Kad ir koks bt mogaus bdas bei charakteris, jis vis tiek turi rizikuoti, norint pasiekti daugiau, nei jis turi esam akimirk. Vieni mons yra link rizikuoti, kiti mgsta saugum ir stabilum. Deja stabilumas pasiekiamas taip pat per rizik. Kur reikia rizikuoti? Rizikuoti reikia ten, kur galima laimti ir laimjimo ansai yra dideli. Nekalbu apie loimus ar juo labiau nutrktgalvik vairavim. Turiu omenyje investavim, susirmim su ikiais ir materialins gerovs siekim. Norint protingai rizikuoti, savo rizik reikia matuoti. Matavimo vienetai ia nra svarbs, bet jie turi reprezentuoti galimus laimjimus, praradimus ir santyk tarp j. Taisykl, kuria reikt beslygikai vadovautis yra: nerizikuok daugiau, negu gali sau leisti prarasti.

Parduokite savo inias. Neoficialiais duomenimis, Lietuvoje didja ini vertinimas. mons vis labiau vertina individo inias, todl akivaizdu, kad galima jas parduoti. inias parduoti galima labai vairiai: a) mokant mones individualiai arba grupmis; b) organizuojant mokymus monse; c) konsultuojant mones; d) raant vairius projektus ar straipsnius; e) iekant darbo ir t.t. Jei gysite tokios patirties, tapsite srities profesionalu, js inios gaus papildomo svorio.

33

Kuriant savo vert svarbu vieai deklaruoti savo dirb. Geriausia, kai js rezultatai atsispindi iniasklaidoje arba ima sklisti i lp lpas.

Parduok usieniui. iandien Lietuvoje didiul problema yra mokumas. Jei turite idj, susijusi su pardavimais, gamyba ar net paslaugomis, apsvarstykite galimybes js produkcij eksportuoti arba teikti paslaugas usieniui. Labiausiai tam tinka vakar Europa (ypa skandinav alys). iuo metu visa Europa kenia krizs padarinius, taiau Lietuvoje yra kur kas prastesn padtis nei vakar Europoje. Esu beveik utikrintas, kad usiimant eksportu tikrai nepatirsite sunkum su atsiskaitymais.

Investuokite santykius. Gaila, taiau Lietuva savo gyventoj skaiiumi yra labai maa alis. Visi visus pasta ir rinka yra pakankamai siaura. Lietuvoje paintys ir geri santykiai su aplinkiniais yra didiulis turtas. Dl ios prieasties privalote plsti savo paini rat ir gerinti su jais santykius. Atnaujinkite santykius su buvusiais kolegomis, kurso bei klass draugais. Kokius santykius turite palaikyti? Santykiai turi bti pakankamai artimi, kad prireikus galtumte nevaromai kreiptis pagalbos. vertinkite kiekvieno pastamo asmens potencial, takingum, uimamas pareigas ir skirkite tam mogui atitinkamai dmesio. Gal tai atrodo banaliai, taiau btent itaip verslas gyvuoja Lietuvoje.

Visada turkite pinig arba galimyb pasiskolinti. Visada bkite pasireng mokti. Mokumas yra vienas i skms faktori. Jei kartais taip nutikt, kad gausite puiki galimyb (tarkime ivaiuoti mokytis svetur arba itin palankiomis slygomis sigyti draudim ir t.t.), js turite bti tam pasirengs. Grynieji pinigai yra labai svarbs mediojant galimybes. Nebtina visuomet turti sav pinig. Svarbu visada turti galimyb greitai j gauti. Geriausiai tam tinka kreditins kortels arba paskolos, taiau nerekomenduoju naudotis greitj kredit paslaugomis. Taip pat reikia atminti, kad skolinantis visada reikia inoti, kaip atiduosite paskol (skms ar neskms atveju). I Lietuvoje silom kreditavimo paslaug kaip geriausi iskiriau kreditines korteles. Tai yra itin greitas ir pigus bdas skolintis.

34

Jei galite vaiuokite didmiest, jei negalite padaryk taip, kad didmiestis vaiuot pas jus. Jei gyvenate ne didmiestyje, js galimybs yra apribotos. Didmiesio infrastruktra ir jame besisukantys pinigai sukuria daug palankesnes slygas praturtti. Jei neturite didmiesio teikiam galimybi, privalsite susikurti jas pats. Mauose miestuose ar provincijoje gyvenantys mons retai kada valdo didel turt, taiau yra ir iimi. Jei visgi norite gyventi kaime ar nedideliame miestelyje, turite sukurti slygas, kurios leis didmiesio kapital atvesti iki js. Turiu omenyje versl, kuris bus susijs ne su vietiniais gyventojais, o su plaia auditorija. Gyvenant kaime reikia apsvarstyti koki itekli turite, kuri reikt kitiems. Daniausias i j yra gamta (ups, eerai...). Tokiu atveju nekilnojamojo turto ar kaimo turizmo veikla ia bt tikrai perspektyvi. Kitas pavyzdys js ar js giminaitis yra kininkas, taiau kio dydis ir bkl nenea pakankamai naudos. Tokiu atveju reikt pagalvoti apie investuotojus, apie ES struktrini fond param ar kitas galimybes, kaip atnaujinti ir praplsti k. Tad bet kuriuo atveju, esminis udavinys kuriant versl u didmiesio rib yra sukurti apiuopiam vert, kuri bus patraukli plaiai auditorijai.

Mokykits pardavim meno. Pardavinkite. Kaip jau esu saks anksiau, pardavinti reikia mokti visiems. Jei neturite pardavimo gdi ir teorini ini, j galima gyti nemokamai (pvz., tampant draudimo agentu finans konsultantu ar pan.). Pardavim sritis puikiai tinka kaip papildoma veikla. iuo metu turbt perspektyviausia yra nekilnojamojo turto nuomos bei pardavim tarpininkavimas, gyvybs ir kit draudim pardavimas.

35

36

37

38

39

40

41

42

43

44

45

46

47

48

49

50

51

52

53

54

55

56

57

58

59

60

61

62

63

64

65

66

67

68

69

70