Knyga sentencij diel surinkly

skiriama rinkiniui ant Metuse

neinomo "Priodey, Swieta pagal

autoriaus arba Reykalu atminti.

pirmajam o Dwasyszku

eiliuot Tykras yr

lietuviu Pamokslas Swietyszku,

Trumpas,

Apsyeima

Pona

1813"

Vietoj vado

Nemanykite es nekviesti sveiai imini puotoje. Sskits jums skirt viet. Ir tuomet, susidr akis i aki su nuostabiais vis laik ir taut poet, mokslinink, artist bei istorik kriniais, vertinsite savo sugebjimus, ir jums atsivers nauji plats, neregti horizontai. A. FRANSAS

AISTROS Geriausias linkjimas mogui yra linkjimas bti mogumi.

VOLTERAS Nra didesns nelaims kaip neinoti savo aistros rib. LAO DZ

Valdymasis pati didiausia valdia, bti pavergtam savo aistr pati didiausia vergov. SENEKA Aistra kaip anglis auintina, kitaip irdis- udega ugn. V EKSPYRAS Aistra pasaul pagrobiantis uraganas, protas spingsinti ib. I. KANBU

Aistros tai vienintels orators, kurios visada tikina. Neinome n imtosios dalies to, k daryti mus gali priversti aistros. E DE LAROFUKO

Imini ramumas yra ne kas kita kaip mokjimas slpti savo jaudulius. E DE LAROFUKO Jei mokame atsispirti savo aistroms, tai paprastai ne todl, kad esame stiprs, o todl, k a d tos aistros silpnos. E DE LAROFUKO Aistra engia priekyje ir vedasi i paskos meil. ICHARA SALKAKU Didi aistra tai savotika siela, savaip nemirtinga ir nepriklau soma nuo kno. B. DE FONTENELIS Aistros ms nesuskaiiuojam paklydim altinis vis dlto skatina vietim. K. A. HELVECIJUS 7

Visos aistros geros, paklstame.

kol jas valdome, visos blogos, jeigu joms . . R U S O

Aistros suteikia genijui galimyb pasireikti ir padeda save painti. V irdiai nra nieko menko. . LABUTSAS-ROEORAS Aistringos irdies istorija visada nepaprastai paprasta. A. VTNJI Aistra blogas reguliatorius, bet galinga spyruokl. R. V. EMERSONAS M e s verdame vairiose temperatrose. R. V. EMERSONAS Negalima laikyti imintingu tokio mogaus, kuris prireikus nemo ka bti pakvailiu. H. V BIERIS DOBERTIS

Aistros nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos moni nelaims ir pamirtama, k a d jos y r a ir vis ms diaugsm alti nis. D. DIDRO mogaus aistros nuolat bdrauja tykodamos sau grobio, o protas miega, kol paadinamas. J. G. HERDEKLS Trokimas valdyti protus tai viena i pai stipriausi aistr. NAPOLEONAS I mogus turi bti prieinamas aistroms, bet ir pajgus jas valdyti. ANAS / G e r i a u s i a s bdas nuraminti ird proto darbas. G. DE LEVTSAS Joks didis dalykas pasaulyje neapsijo be aistros. G. HGELIS Ugimstanti aistra gera tuo, kad ji vienodai nesuvokia savo atsi radimo ir negalvoja apie baigt; diugi ir viesi, ji nejauia, k a d gali prisiaukti nelaim. J. V GT Truputis aistros prot atrina, daug slopina. STENDALIS Aistra tai proto apsvaigimas. R. ird sunkiau nuraminti negu sujaudinti. E R. DE ATOBRIANAS Didios aistros tokios pat retos kaip meno edevrai. H. DE BALZAKAS Aistra nepripasta sandri, ji pasirengusi visokioms aukoms. H. DE BALZAKAS Nesugebjimas avtis paveldjimo poymis. H. DE BALZAKAS SAUTJUS POLIS

Vienintels aistros, kurios neteikia m a l o n u m o , tai pavydas ir baim. D. Entuziazmas pats graiausias odis emje. K. Pavyzdio jga gimdo aistros jg. . ORESAS Veriau bsiu rykiausias meteoras negu amina, bet susndusi planeta... D. Kiekviena aistra yra ir diuginanti, ir kankinanti. T DRAIZERIS Jei aistros ir svajos nepajgt atverti nauj perspektyv, gyveni mas bt beprotika apgavyst. A. R. LENORMANAS irdis neturi raukli, joje bna tik rand. S. G. KOLET Yra painimo aistra, lygiai kaip aistra muzikai. Be ios aistros nebt n e i matematikos, nei tikslij moksl. A. EINTEINAS 9 LONDONAS MORGENTERNAS . KOUNZAS

Prieraiumas gyvulika ir netgi egoistika aistra, bet mums tai geriausias bdas atsikratyti egoizmo. . DIUHAMEUS

Tyljimas atsargumo altorius. B. GRASJANAS

Aistra tai tam tikra liga, kuri, kaip kiekviena kita, suteikia dideli, kartais sopuling kani. A. MORUA

Ta, kuris per daug saugosi, dilgls dilgina daniausiai. T FULERIS

Kupina taur netina atsargiai. T FULERIS Kartas arklys kartu su raiteliu gali nusisukti sprand kaip tik tame takelyje, kuriuo atsargus asilas ingsniuoja neklupdamas. G. E. LESINGAS Atsargiems monms atrodo neatsargs tie, kurie paklsta garbs

Maniakiki potraukiai gsdina labiau negu dorybs ir talentas. A. MORUA Aistros apimtas mogus netrukus tampa neatsargus. A. MORUA Kiekviena meils aistra tai irdies kelion. P MORANAS jausmui.

F R. DE ATOBRIANAS I vis dvasini savybi reikmingiausia imintis, o naudin giausia atsargumas. O. M. BARTELEMIS Nekaltyb, nepastebinti pavoj ir nemokyta paeidiama u yd ir daniau puolama. atsargumo, labiau

irdis turi savo kaljim, kuri protas atverti nepajgia. M. UANDO

ATSARGUMAS
Atsargiai veikti dar svarbiau negu imintingai samprotauti. CICERONAS Greiiausiai uklumpa tas pavojus, kurio nepaisoma. PUBULIJUS S1RAS

N. P VILK Atsargumas danai eikvojamas tuiai, vis dlto verta rytis tai daryti. H. V O Protingas atsargumas reikiasi ne tiek tuo, kad mogus niekados nedaro klaid, kiek tuo, k a d jis neleidia joms pasikartoti. K. N. BOUVIS

Tam, kuris namie nerimastingai stebi vien ply, gritis negresia. PUBULIJUS Slapt pavoj reikia saugotis labiausiai. PUBULIJUS Atsargumo niekada nebna per daug. HORACIJUS Iminius saugojasi pats savs, kaip saugomasi prieo ar valgo. EPIKTETAS Kuklus valgumas geriau u neproting rizik. G. ROLENGAGENAS SIRAS SIRAS

CHARAKTERIS
moni kilnumas tai geras j charakterio bruoas. DEMOKRITAS Visikas silpnavalikumas labai bjaurus charakteris. . DE LA BRIUJERAS Tvirtas charakteris turi derintis su proto lankstumu. L. DE VOVENARGAS 11

Apdairumas liepia iandien rpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu. M. 10 DE SERVANTESAS

Jei charakteris apskritai yra geras, tai ne bda, jei jis turi iek tiek trkum. . L. MONTESKJ

Niekas taip neparodo charakterio kaip geras elgesys ginijantis, jei gino negalima ivengti. H. TEILORAS Charakteris didiausias mogaus sugebjim gausintojas. K. FIERIS moni charakterius lemia ir formuoja j tarpusavio santykiai. A. MORUA mogaus charakter galima painti tik tada, k a i mogus tampa tavo virininku. E. REMARKAS

Kiekvieno mogaus charakteris daro tak kit moni laimei pri klausomai nuo to, ar jis turi polink jiems kenkti, ar duoti naudos. A . SMITAS Kiekvieno mogaus charakteryje esti kakas tokio, ko negalima p a l a u t i , tai charakterio skeletas. G. K. LICHTENBERGAS Charakteris tai visikai susiformavusi valia. NOVAUS Charakteris yra sugebjimas veikti pagal principus. I. KANTAS Dora turi slypti charakteryje. I. KANTAS Geras charakteris viso gyvenimo turtas. V GEZLITAS

DVASIA, SIELA
Tvirta dvasia igelbsti silpn kn.
1

HIPOKRATAS mogaus siela tobulja iki pat mirties. HIPOKRATAS Ramios dvasios mogus ir k i t a m nekyrus. EPIKRAS Lankas lta n u o per didels tampos, o dvasia nuo nusil pimo. PUBULIJUS SIRAS Kartkariais sielai reikia pramogos. FEDRAS I Gda, jei iame gyvenime tavo knas dar nepavargs, o siela jau pailsusi. M. AURELIJUS

/ Veiklai labiausiai reikia charakterio; mogus su charakteriu tai / apdairus mogus, kuris turi konkret tiksl ir atkakliai jo siekia. ' / G. HGELIS

Kai idjos susiduria su charakteriu, atsiranda reikini, kurie stul bina pasaul tkstantmeius. J. V GT mogus be charakterio tai tas pat, kas gimdyv be pieno, kareivis be ginklo ar keliautojas be pinig. O. L. PETJ Tik silpnuosius sutramdo ir prislegia neskms; didieji charakte riai j nepaiso. V Charakteris tai slapta, nuolatin valios energija. . B. LAKORDERAS Charakteris gyvena moguje, reputacija alia jo. D. D. HOLENDAS 12 IRVINGAS

tr
mogaus siela tai lempa, kurios liepsna mokslas, o alyva imintis. IBN SINA To, kuris aikiai kalba, ir siela aiki. BERNARDINAS IEMETIS

Sielos sveikata ne maiau opi u kno sveikat; kas tariasi neturs 13

aistr, taip pat lengvai gali pakliti j verpet, kaip kad visikai sveikas mogus staiga susirgti. F DE LAROFUKO

sigyti tam, ko reikia sielai, pinig nereikia. H. D. TORAS Po pinig krva galima palaidoti mogaus siel. N. Kiekviena siela matuojama trokimo didingumu. G. FLOBERAS Esti reginys, didingesnis u dang: tasai reginys tai sielos gelms. V HUGO HOTORNAS

Siela gali manyti esanti dosni, jeigu jai maloniau duoti negu gauti. A. G. MERE Silpnos dvasios mons prargsta nuo neskmi kaip per audr nebaigtas virti alus. D. RENDOLFAS Tas, kuris nuodugniai tiria savo siel, taip danai pasijunta kly ds, kad norom nenorom pasidaro kuklus. Jis jau nebesididiuoja savo isilavinimu, nebelaiko savs didesniu u kitus. K. A. HELVEIJUS Stiprios sielos vengia galumo, panaiai kaip jrininkai saugojasi povandenini uol. NAPOLEONAS I

Niekada nebijokime n e i vagi, nei galvaudi. Iors pavojai n ra dideli. Bijokime patys savs. Ms prietarai tai vagys; ms ydos tai galvaudiai. Didiausi pavojai gldi paiuose mumyse. Negi- svarbu, k a d pavojus gresia ms gyvybei ar piniginei? Gal vokime tik apie tuos pavojus, kurie gresia ms sielai. V HUGO

Deimant randama tik ems viduriuose, tiesos aptinkamos tik sielos gelmse. V HUGO Pilvas tai neulys, pavojingas mirtingiesiems: kas akimirksn jis trikdo pusiausvyra tarp sielos ir kno. V. HUGO

Siela, pasinrusi darb, atitrksta n u o gimto lidesio, kuris kitu atveju neduot jai ramybs. D. LEOPARDIS Didel irdis, kaip ir vandenynas, niekados neula. K. L. S a n t r a tai sielos sveikata. A. P. LAROFUKO-DUDOVLllS BIORN

S i e l a be vaizduots tai tas pat, kas observatorija be teleskopo. H. V BIERIS mogui vienui v i e n a m bna tvanku, ankta ir tamsu. mogaus siela neturi sparn primygti nuosavam "a". S u n k u jai tada, b e t kuo plaiau sparnus isks, kuo didesn rat apsuks, tuo bus lengviau, tuo laimingesnis bus mogus. M. K. IURLIONIS

Didinga ne ta siela, kuri atleidia, o ta, kuriai atleidimo nereikia. E R. DE ATOBRIANAS Brangi dovana yra gebjimas suvokti mogaus siel. N. GOGOLIS

Laim palanki knui, bet tik skausmas ugdo sielos gabumus. M. PRUSTAS

mogaus sieloje yra tiek groio, kad gali nesivarydamas j skleisti. N. altis tai pati baisiausia sielos liga. A. K. TOKVTLIS Nelaim atveria siel spinduliams, kuri nepastebi gerov. . B. LAKORDERAS 14 GOGOLIS

Dvasios nerimas nra didybs rodiklis. Esamoji n e d a r n a tarp mogaus ir aplinkos, tarp gyvenimo ir jo dsni net ir didiesiems monms kyla ne i j didybs, o i silpnybs. R. ROLANAS Gyventi tai pamau gimti. Bt per daug patogu isinuomoti sau gatav siel. A. DE S E N T EGZIUPERI 15

Sielos erdv, kurioje ji gali iskleisti sparnus, yra tyla. A. DE SENT EGZIUPERI

auktas arba emas, toks pat ir tavo elis. Igarsjimas yra atgarsis, o elgesys elis. LIE DZ N e t uimdamas aukt padt gyvenime, elkis su visais kaip su lygiais. MENANDRAS Tinkamo elgesio kelias arti, bet mons prat toli jo iekoti. MENCI7US Jei inai, k a d elgiesi netinkamai, keisk savo elges i karto. N e lauk kit met. MENCIJUS Varl ir i auksinio sosto oks pelk. PUBULIJUS SIRAS Elgesiu kiekvienas gali rodyti savo vert, bet niekas negali bti sitikins skme, nes kiekvieno vert priklauso n u o gimt gabum, o skm tik n u o aplinkybi. VANG Nemandagus mogus nesiskiria n u o kankintojo. VANG UNGAS UNGAS

Maitinausi, k a d gyveniau, gyvenau, k a d pasiekiau, pasiekiau, k a d griau ir atsiduoiau apmstymams ir ilgdamasis tyloje pajus iau, jog m a n o irdis t a p o . didesn. A. DE SENT EGZIUPERI

Akyla v i e n irdis: paties svarbiausio akimi nepamatysi. A. DE SENT EGZIUPEPJ mogus kit moni akyse ir y r a mogaus siela. B. PASTERNAKAS

Gebjimas juoktis i visos irdies nuostabus sielos bruoas. Z. , KOKTO

Didiausias skausmas b n a ne tada, k a i vinys perveria kn, o tada, k a i sta graioji svajon. Knas gali kentti arba mirti, o su eista, nuvainikuota siela kenia pragar kasdien. A. , Dvasios sferoje vaisinga btent nekaltyb. . MARITENAS Kad mogus imt augti dvasikai, reikia dviej dalyk: Dievo malons ir individuali pastang Sadhanos. Jie kaip du skirtingi magneto poliai + ir -, kuri sveika btina. Dievo malon esti visados, bet individo pastang danai trksta, o be Sadhanos irdies neigryninsi. SATJA SAI B A B A MORUA

moni poelgiai nra nei pastovs, n e i nekintami. Itikimasis tampa idaviku, o teisuolis apgaviku. O tuos pokyius lemia aplinkybs. VANG Didiausias delikatumas paprastumas. Z. Geriau perdtas mandagumas negu nepakankamas. M. DE SERVANTESAS odiais beveik visi mons vienodi, tik elgesys parodo j skir tum. MOLJERAS M a n d a g u m a s , apdairumas, n u o l a n k u m a s stiprina ir draug, ir eimos vienyb. VOLTERAS LEBONAS UNGAS

ELGESYS
Jei lenkiesi, kai lenktis galima, ir isitiesi, kai isitiesti galima, panaus esi el. Jei tyli, kai neklausia, ir atsakinji, k a i esi klau siamas, panaus esi aid. Taiau kokia n a u d a i elio ir aido? M O TI Kare taktik svarbesn narsa. U gedulo apeigas svarbesnis lidesys. mogus turi bti isilavins, b e t svarbiau, k a d pirma tai tinkamu elgesiu rodyt. M O TI odiai tavo yra gras arba bjaurs, tokie pat ir j atgarsiai. Esi 16

Bk mandagus su visais, draugikas su dauguma, familiarus su vienu kitu. B. FRANKLINAS Kai kuriuos mones mes vadiname laukiniais todl, k a d j elgesys skiriasi nuo ms. B. FRANKLINAS Elgesys tai veidrodis, kuriame kiekvienas parodo savo veid. J. V GT Negalima sakyti mogui: "Negerai elgiesi", kartu nenurodant jam tinkamo kelio. N. GOGOLIS Sauls sistema nesirpina savo reputacija. R. V. EMERSONAS Geros manieros atsiranda i smulki pasiaukojim. R. V EMERSONAS

Reikia kart ir visam laikui suprasti, kad nekultringa moni akivaizdoje vartyti savo nevarius baltinius, k a d tai rodo itverms stok, nepagarb aplinkai, egoizm, palaidum, blog prot. Reikia kart ir visam laikui atsisakyti verklenimo ir apsispjaudymo. K. STANISLAVSKIS Punktualumas tai mandagus bdas prikiti kitiems netikslum. P VBERIS Elgesio taisykls kartais primena ritualo apeigas: jos atrodo bepras mikos, bet auklja mones. A. DE SENT EGZIUPERI Jei kultros nra moni irdyse, tai niekur daugiau jos bti negali. . DIUHAMELIS Blogas poelgis nemirta, prieingai, jo vaisiai dauginasi. P MAKORLANAS Nuostabiausios savybs: testi paad, nevluoti sutart susitiki m ir laiku atsisveikinti. A. KL1NTS

Kultra ir iorinis blizgesys visikai skirtingi dalykai. R. V EMERSONAS mogaus elgesys yra vardiklis, o nuomon apie save skaitiklis. Kuo didesnis skaitiklis, tuo mogus nemalonesnis kitiems. L. T O L S T O J U S Triukmingumas nieko nerodo. Gana danai vita, sudjusi viso labo tik kiauin, kudakuoja tarsi pagimdiusi asteroid. M. TVENAS Daugumai moni prigimta svarstyti protingai, o elgtis absurdi kai. A. FRANSAS Neturint gdos jausmo paveiks tik baim.

Natralumas bna tik gimtas, o paprastumo reikia sigyti. P

MORANAS

GDA
Tas, kuris prarado gd, laikytinas uvusiu. PLAUTAS Tas, kuris nesigdija savo prasiengimo, kaltas dvigubai. PUBULIJUS SIRAS

Jeigu laikysies ivaint vi, nebsi nubloktas al. K. Kultros siela tai sielos kultra. J. HOFMILERIS
f

PUBULIJUS Imokyti gdos nemanoma, su ja reikia gimti.

SIRAS

CHABARDAS

P U B U L I J U S SIRAS Kartais gda draudia tai, ko nedraudia statymai. SENEKA . Prarastos gdos nesusigrinsi. SENEKA 19

Bkite malons su monmis kildami jums teks susitikti su jais leidiantis. V MIZNERIS 18

Bti smojaus objektu nebna gda vadui (Cezariui). MARCIALIS Gda ir garb kaip drabuiai: kuo labiau sudvti, tuo nerpes tingiau su jais elgiesi. APULJUS Geriau raudonis veide negu dm irdyje. M. DE SERVANTESAS O dl gdos, tai domu, kad kartais kukls mons, bdami n e padoraus poelgio liudininkais, pajunta kak panaaus gd. G. V LEIBNICAS Tai, kas prasidjo pykiu, baigiasi gda. B. ERANKLINAS Tik apgavyst daro gd, paklydimas niekada. G. Geram mogui b n a gda n e t prie un. A. ECHOVAS K. UCHTENBERGAS

Prisiminimas apie didiuosius mones mums turi ne maesn reik m negu j buvimas alia. SENEKA odius galima pakeisti, o talento pakeisti nepavyksta. VANG UNGAS

Jei maiau toliau negu kiti, tai todl, k a d stovjau a n t milin pei. I. Kartais didieji mons dids n e t mamoiuose. L. DE VOVENARGAS Dauguma moni sugeba atlikti veikiau didius negu gerus darbus. . MONTESKJ NIUTONAS

Norint atlikti didius darbus, nereikia bti didiausiu genijumi, nereikia bti aukiau moni, reikia bti kartu su jais. . MONTESKJ

Tas, kuris nemyli laisvs ir tiesos, gali bti galingu mogumi, bet didiu netaps niekados. VOLTERAS Varybos genijaus penas. VOLTERAS Imanymas, kokie daiktai turi bti, rodo, k a d mogus protingas; imanynas, kokie daiktai i tikro yra, rodo, kad mogus patyrs; ima nymas, kaip juos pagerinti, rodo, kad mogus genialus. D. DIDRO Proto platumas, vaizduots jga ir sielos aktyvumas tai kas yra genijus. D. DIDRO

Niekas geriau u tai, ko mogus gdijasi ar nesigdija, neparodo jo dorovinio tobulumo lygio. L. TOLSTOJUS Gda prie mones geras jausmas, bet geriausias gda prie save. L. TOLSTOJUS Sugebjimas rausti pati bdingiausia ir pati mogikiausia i vis mogaus savybi. . DARVINAS

GENIJUS, TALENTAS
Didiam lemta patirti didi ibandym. EURIPIDAS Cezariui daug kas neleistina kaip tik todl, kad jam leistina vis kas. SENEKA 20

Genijus yra ne kas kita kaip didiuls kantrybs dovana. . Aistr kartis neretai bna genijaus kartis. H. G. MIRABO Tas, kuris pirma laiko manosi ess genijus, yra uvs mogus. G. K. LICHTENBERGAS 21 BIUFONAS

Tikras didingumas pagrstas savo jg, o netikras kit moni silpnybi suvokimu. J. G. HERDERIS Kiekvienas tikras genijus privalo bti naivus. E ILERIS Tas, kuris emina aplinkinius, pats niekada nebus didis.' J. G. ZOIM Didieji mons nieko nedaro i dalies. K. M. VYLANDAS Tam, kuris stovi auktai ir yra vis matomas, nepritinka ms judesiai. NAPOLEONAS I N u o didio iki juokingo vienas ingsnis. NAPOLEONAS I Genijus tai sugebjimas matyti nematoma, judinti neapiuo piama, tapyti tai, kas neturi formos. . L/BERAS irdis tai tikrasis svertas viso, kas didinga. L. VAN BETHOVENAS Genijus prieinasi visokiam pavergimui. U. FOSKOLAS \

Piktadarys negali pasiekti didybs. J. V GT Pasitenkinimas savimi talento nepaalina, bet j kompromituoja. L. BONALDIS Privalau pradti edevru arba nusisukti sprand. H. DE BALZAKAS Tebnie jie [t. y. ankstyvieji jo bandymai rayti] pasmerkti neiniai, kol i mans kils kas nors svarbaus, didiq, meniko. N. GOGOLIS Meil ir draugyst apvaisina genij. E FAIJOLIS Briliantui atleidiama u atrias jo briaunas per daug nuosto linga bt jas suapvalinti. R. Talentas dirba, genijus kuria. R. U M A N A S Talentas mgdioja gamt ir analitikai kuria tai, k genijus kuria sintetikai, bet dar yra charakteri tarp vien ir kit. H. HEIN Didieji mons tai monijos knygos turinys. F HEBELIS Maas klitis stenkis apeiti, jei didyb keliauji. F HEBELIS Ikilti nesunku, sunku ikilus bti paiu savimi. . MSL Genijus praskina keli, o talentas eina juo, bet eina savaip. K. GUCKOVAS UMANAS

Didingumas panaus kaln. \ j veda status ir sunkus kelias. V GEZLITAS Vienintelis dalykas, kurio reikalaujama i genijaus, tai meil tiesai. J. V GT Vidutinybei nra didesns paguodos negu tai, k a d ir genijus nei vengs mirties. J. V GT Genijus tai gimtas stropumas. J. V GT Ir didis mogus viso labo tik mogus. J. V GT 22

Lengvai daryti tai, kas kitiems s u n k u , tai talentas, o daryti tai, ko nestengia t a l e n t a s , tai genijus. A. F AMJELIS Tikr genij galite painti i to, k a d visi bukagalviai, j a m pasi rodius, surengia prie j smoksl. R. V EMERSONAS 23

Kiekviename genijaus krinyje atpastame savas atmestas min tis. R. V EMERSONAS

Retai tampa didiu tas, kuris neranda savyje ryto nepaisyti daugy bs nereikming dalyk. K. DOSI Didieji mons retai kada bna izoliuotomis kaln virnmis, paprastai jie esti kalvyn virns. T V HIGINSONAS

Tkstaniai talent tik pasakoja apie tai, k turi epocha, bet tik genijus nujauia ir kuria tai, ko jai trksta. E. HEIBELIS Kiekvienas genijus priklauso tik liaudiai. V. Didieji mones patys pasistato postamentus. V Neturtas genijaus pamot. H. V O Didis tas miestas, kuriame gyvena didis mogus. Tegu jame bna vos kelios sutriuusios lnos, vis tiek jis didiausias pasaulio miestas. V. VLTMENAS Genialumas daugiausia priklauso nuo energijos. M. ARNOLDAS Genijai turi vien privilegij jiems gyvenimas niekada netam pa kasdienybe kaip visiems mums. D. R. LOVELIS Talentas dovana, valdanti p a t mog. kuri valdo mogus; genijus dovana, HUGO HUGO

Yra kakas retesnio, tobulesnio, nepaprastesnio u talent tai gebjimas pripainti kit talent. E. CHABARDAS

Menininko charakteris jo talent arba maitina, arba isekina. M. Genijus nurodo keli, talentas juo eina. M. EBNER-EENBACH Genijus procentas kvpimo ir 99 procentai prakaito. T Genijus tai nesugebjimas nieko neveikti. . DIDBO Sveikas protas genijus naminio milo drabuiais. A. N. VAITHEDAS M i n i a t i r a tai vienas i didybs prieglobsi. G. BALARAS Nemanoma sivaizduoti ekspyro arba Gts pasruvusi krauju ir klykiani dl krybini kani sunkiomis aplinkybmis. . S. PIRSAS Nepakanka kovoti su savo trkumais. Reikia kovoti ir su savo talentais, kad jie augt. M. APLANAS EDISONAS EBNER-EENBACH

D. R. LOVELIS Eisiu savo paties keliu, nepaisydamas iuolaikins mokyklos. V VAN GOGAS Genijus ne gabum derinys. koks nors v i e n a s gabumas, o daugelio didi E. P. VIPLAS Paprasti mons mato savo darbo vaisius, o genijaus pasta skla dygsta ltai. T. MOMZENAS Talento tredal sudaro instinktas, tredal atmintis ir tredal valia. K. DOSI 24

Kiekvienas talentas tai maa irdis, kuri laik i krtins iria. I. ZIEDUONIS

GRIS, GERUMAS
Geriems bti geram ir geram bti negeriems tai didiausias gerumas. LAO DZ 25

J e i geru atsilyginsi u bloga, kuo u gera atsidkosi? KONFUCIJUS I tikro dosnus tas, kuris duoda i to, kas j a m p a i a m priklauso. SENEKA Gerumu ir pikiausi vr prisijaukinsi. VYTAUTAS DIDYSIS

Dosnumas, ypa lydimas nuolankumo, visada ukariauja irdis. J. V. GT Stipresniojo grasinimas mane visados veria pereiti silpnojo pus. E R. DE ATOBRIANAS

Gerbti r e i k i a t, kuris yra dosnus, o ne t, kuris gali bti dos nus. N. MAKIAVELIS Darydami gera geram mogui, darome j dar geresn, bet piktas n u o j a m darom geradarybi tampa dar piktesnis. B. Gera irdis tikras auksas. V EKSPYRAS Geriausias bdas prisiminti gerus darbus juos kartoti. E BEKONAS MIKELANDELAS

Gr ir blog reikia prisiminti aminai. Gr, nes prisiminimas, kad jis mums kadaise buvo padarytas, padaro mus kilnesnius. Blog, nes nuo tos akimirkos, kai jis mums buvo padarytas, mes privalome jausti pareig atsilyginti u j griu. N. GOGOUS Gerasis susiranda emje roj, o piktasis i a i anksto mgaujasi savo pragaru. H. HEIN Uuojauta gyvnams yra taip mogui bdinga, jog galima tvirtin ti: tas, kuris iaurus gyvnams, negali bti geras mogus. A. OPENHAUERIS Pirmiausia bkite geri; gerumas nuginkluoja daugum moni. . B. LAKORDERAS Bkite ne paprasiausiai geri, o geri dl ko nors. H. D. T O R A S Nepakanka nekenkti reikia padti savo broliams. D. MADZINIS Koks graus bna gyvenimas, jei padarai k nors gera ir teisinga. E DOSTOJEVSKIS Nepakanka bti geram, dar reikia bti taktikam. A. E AMJELIS Paremti geru odiu mog, patekus bd, danai svarbu taip pat kaip laiku perjungti geleinkelio iem: vos vienas colis skiria katastrof n u o sklandaus ir saugaus judjimo per gyvenim. H. V BIERIS Visi nuostabs jausmai pasaulyje sveria maiau u vien ger darb. D. R. LOVELIS moni neauktina priklausomyb rasei ar odos spalva. Auktes nis tas, kurio irdis dosnesn ir protas blaivesnis. R. G. INGERSOLAS 27

Be tikjimo mogus negali painti n e i tikrojo grio, nei teisin gumo. B. PASKALIS Kad btume p a k a n k a m a i geri, turime bti truputl geresni negu reikia. K. M A P I V O Dosnumui nereikia umokesio, jis visada pats save apdovanoja. I. DE LIVRIS T i e k protui nra nieko per didelio, tiek griui nra smulkmen. ANAS Neinau joki pranaumo poymi, iskyrus gerum. L. V A N BETHOVENAS POLIS

Elgdamiesi su artimaisiais taip, tarsi jie geresni negu i tikrj, priveriame juos tapti geresnius. J. V GT dovanojant malonu irti taip pat, kaip ir pai dovan. J. V GT 26

Bk geras ir stenkis, kad niekas neinot, jog tu geras. L. T O L S T O J U S M a n y k gerai, ir i mini iaugs geri poelgiai. L. T O L S T O J U S Ne tiktai tie, kurie turi milijonus, ir ne tiktai tie, kurie milinais vadinami, daro gera kitiems. M. Pati tyliausia meil meil griui. M. EBNER-EENBACH K. IURLIONIS

Kuklumas su groiu niekada nesutaria. OVIDIJUS Grois turi jgos ir talent raminti irdis. M. DE SERVANTESAS Ne kiekvienas grois kvepia meil: kartais jis diugina ak, bet nepavergia "irdies. M. DE SERVANTESAS .Pati avingiausia ro rudenin. T. A. Jga nugali jg, o grois nugali visus. E LOPE DE VEGA Ir madingas daiktas gali bti neskoningas. MOLJERAS Griui reikia rodym, groiui j nereikia. B. DE FONTENELIS Gracija yra judantis grois. G. E. LESINGAS Didiausias stebuklas yra tai, k a d su ities nuostabiais reikiniais galime ir privalome susidurti kasdien. G. E. LESINGAS Poelgio gro pirmiausia lemia tai, kad jis lengvas ir tartum be jokios tampos. I. KANTAS Kuo rimtesnis veidas, tuo nuostabesn ypsena. E R. DE ATOBRIANAS Grois gimdo pasitikjim savimi, o tas, kuris kenia dl pasiti kjimo savimi, yra nedkingas ir neitikimas. T Grois man stebukl stebuklas. O. VAILDAS FONTANE OBINJ

Gerumas, jei jis beribis, nevertas vadintis gerumu. M. EBNER'EENBACH

Tam, kuris ilgai msto apie tai, kaip daryti gera, nelieka laiko bti geram. R. TAGOR

A vadinu didvyriais ne tuos, kurie laimdavo mintimi arba jga. A vadinu didvyriu tik t, kuris buvo didis irdimi. R. ROLANAS Ar ne geriau bt, uuot smerkus blog, skleisti gr. A. DE S E N T EGZIUPERI Gerumas tai menas. G. H A U P T M A N A S Geras mogus yra tas, alia kurio lengviau kvpuoti. P PAVLENKA Isivaduokite i blogio jums liks gris. Isivaduokite i grio kas jums liks! A. MIO

GROIS
M y l i n i a m danai ir tai, kas negrau, atrodo grau. TEOKRITAS Graus veidas yra rekomendacija be odi. PUBLILUUS SIRAS 28

Groio ir aromato nepraranda tik ta gl, kurios nenuskiname. V R. OLDERIS 29

Paprastumas yra svarbiausia moralinio groio slyga. L. TOLSTOJUS

Kai kurios ydos prasiskverbia mus dorybi pavidalu. SENEKA Tas, kuris padaro paslaug niekui, klysta dvigubai: pirma, padeda tam, kuris pagalbos nevertas, antra, rizikuoja. FEDRAS Jei suklystama netyia, reikia atleisti. FEDRAS A. BIRSAS Tamsi n a k t ir geras jreivis gali paklysti. T FULERIS

Groiui, tikrai l a i m e i ir tikram heroizmui n e r e i k i a garsi o di. V RAB avtis tai prielankiai pripainti kit moni panaum mus.

YDOS, SILPNYBS, KLAIDOS

Klaidos, kurios netaisomos, tai tikrosios klaidos. KONFUCIJUS Nepasikeis tas, kuris keturiasdeimties sulauk, o yd neatsikrat. KONFUCIJUS Tas, kuris nemoka velgti tol, netrukus turs rpesi. KONFUCIJUS Tam, kuris eina prie Dang, nepads maldos dvasioms glob joms. KONFUCIJUS Kas per greitai engia priek, veikiai turs grti. MENCIJUS Ten, kur vei ydos, nuodmingu laikomas teisuolis. P U B U L I J U S SIRAS Nra moni be yd. I ms tas tra geriausias, kuris turi j maiausiai. HORACIJUS Netaikykite pavieni moni yd visam pasauliui. OVIDIJUS Nuo ma klaid lengva pereiti prie dideli yd. Ydos gyjamos ir be mokytoj. SENEKA 30 SENEKA

Ir pats geriausias aulys gali nepataikyti. T FULERIS Jei ydos madingos, jos lovinamos kaip dorybs. MOLJERAS Nedovanotinos klaidos bna tik t, kuri mes j a u nebemylime. M. SKIUDERI

Viena i pai pratingiausi ms klaid blogai atlikti gerus darbus. V Prie rodydamas mano dmes, nusiplauk pirt. B. FRANKLINAS Blogis, kaip ir nuodai, turi savo paskirt; yra lig, nuo kuri niekuo kitu nepagydysi. T PEINAS PENAS

Skonio trkumas viena i t yd, kurios neatsiejamos nuo veidmainybs. H. DE BALZAKAS Ydos visad susitars tarp savs. H. DE BALZAKAS Tarp put ir padugni yra sena giminyst. O. U U D V I G A S Nei filosofijoje, nei juo labiau moralje nealing suklydim n e bna. A. MANDZONIS 31

Kiek mes prisibaiminame dl to, kas neatsitiko, bet tik galjo atsitikti. T. DEFERSONAS Bailys grasina bdamas saugus. J. V GT Vilkas, k a d ir vienas, visai avi bandai baisus. J. V GT Baim ukreiama taip pat kaip sloga ir kiekviensyk daro i vie naskaitos daugiskait. J. V GT Bailys pavojingesnis u visus kitus mones, jo bijoti reikia labiau siai. K. L. BIORN Gyvenimas, kaip ir kulka, gelbsti drs ir mua baili. V Po iorine drsa slypi didi baim. A. LINKOLNAS BELINSKIS

Ms pasaulyje pavojus visada gresia tiems, kurie jo bijo. B. O Geriau inoti pat blogiausi dalyk negu savaii savaites gyventi bijant paties blogiausio. E. HEMINGVJUS Dailiai mirta beprasmikai. E. HEMINGVJUS Niekas i mogaus n e a t i m a tiek ryto kaip baiktumas ir baim. E. Baim ir siaubas blogi padjjai. A. CVEIGAS BLOGIS Gera, kai genda, tampa ypa bloga. HEMINGVJUS

ARISTOTELIS

Bailiai bga nuo pavojaus, pavojus bga n u o drsuoli. S. F. UDETO mons, troktantys bauginti, kartu parodo, kad yra bailiai. R. V. EMERSONAS

Blog gimdo trokim gausumas.

SI-MA

CJENAS

U nuopelnus, galinius vis pasaul utemdyti, niekada nebus atlyginta. SI-MA CJENAS

Tas, kuriam netenka kasdien veikti baims, dar negavo gyve nimo pamok. R. V. EMERSONAS Bijodami pabandyti, daug k praiopsome. D. H. MEFITAS Pus ms baims neturi jokio pagrindo, o pus paprasiausiai gdinga. K. N. BOUVIS Baim tai vienintelis dalykas, kurio turime bijoti. T. RUZVELTAS Bti baims vergu pati baisiausia vergovs ris. B. O 34
r

Kovos su blogiu priemons kartais blogesns u p a t blog. PUBULIJUS Blogj skm pagunda kitiems. FEDRAS Daryti blog negerai, bet tuo didiuotis dar blogiau. D. HEIVUDAS Dl didiausio grio triumfo negalima daryti n maiausio blogio. B. PASKALIS Danai tas, kuris nori padaryti gera, daro bloga; patys neinome, k sjame. N. GOGOLIS SIRAS

Kuo daugiau mogus turi blogio, tuo labiau turime j mylti. N. GOGOLIS 35

Pasaulyje bt daroma labai maai blogio, jei negalima bt daryti blogio grio pavidalu. M. EBNER-EENBACH CINIZMAS, SKEPTICIZMAS Skepticizmas tai tingini sistema. K. Pusmoksliai gydytojai paprastai skeptikai. E. BIM

mis.

Fanatizm reikia umigdyti, kad galima bt irauti su akni NAPOLEONAS I

Fanatiko protas panaus akies vyzd kuo stipresn viesa, tuo labiau jis susitraukia. O. V H O L M S A S I vis bjauri monijos ryki fanatizmas pati pratingiausia, jos labiausiai reikia bijoti. E. HEMINGVJUS Paaipa naikina fanatizm taip, kaip alyva gesina ugn. R. SARAS GANDAI, APKALBOS

FEICHTERSLEBENAS

Cinikas tai mogus pelda, bdraujanti prietemoje ir akla vie soje, mgstanti dvsen ir niekinanti prakilni laukinien. H. V BIERIS Skepticizmas nederlingas kratas be uost ir vyturi. H. V. BIERIS Cinikas vis moni poelgius skirsto dvi kategorijas: atviras niek ybes ir slaptsias. H. V BIERIS Kas yra cinikas? Tai mogus, inantis visko kain, bet neimanan tis verts. O. VAILDAS Cinikas tai mogus, kuris, kvpdamas gli aromato, dairosi aplinkui karsto su numirliu. H. L. MENKENAS Skepticizmas pati lengviausia filosofija. R. KEMPAS Kad taptum ciniku, turi bti protingas, o kad pakakt proto netapti juo, turi bti imintingas. E CHIORST FANATIZMAS Didiausi nesutarimai sukelia maiau nusikaltim negu fanatiz mas. VOLTERAS Nuo fanatizmo iki barbarybs vienas ingsnis. D. DIDRO 36

Stiprja gandas eidamas, jg semiasi juddamas. VERGILIJUS Kiekvienas gandas gali pridaryti bdos. PUBULIJUS Svarbu ne tai, kuo tave laiko, o kas tu esi i tikro. PUBULIJUS SIRAS SIRAS

Jis buvo skaisi skaisiausias, taiau visi miesto unys ant jo lojo. Snys loja ant to, kuris jiems atrodo keistas. VANG Grynos sins tikrai nepalies melagingi gandai. OVIDIJUS Nukirsk paskalai galv, lieuvis gyvas. R. B. ERIDANAS Apkalb platintojai niekuo ne geresni u j krjus. R. B. ERIDANAS Nuo segtuko dri sunkiau apsiginti negu nuo kalavijo smgi. K. L. BIORN Niekas taip nesidomi kit veiksmais kaip tie, kuriems tai turt visai nerpti. V HUGO 37 UNGAS

Kai kurie mons padaro daug pikta vien dl to savo poreikio paplepti. V. H U G O Purvas gali brangakmen pridengti ir jo nesutepti. D. ZANDERSAS Lieuvavimas daro blogesn t, kuris jo griebiasi, t, kuris jo klau so, ir t, kuris yra jo auka. . KANTU Kai apie jus kalba, tai blogiau gali bti tik viena kai apie jus nekalba. O. VAILDAS Kiekviena paskala yra asmenikas pykio arba silpnaprotikumo prisipainimas. D. D. CHOLENDAS Gyvenkite taip, kad jums nebt gda parduoti savo papg didiausiai miesto lieuvautojai. V RODERSAS Prie vaigdi purvas nelimpa. A. SKALB
-

Garbtroka yra bdinga visiems monms. MENCIJUS Pabti blogo valdovo rmuose arba umegzti paint su blogu mogumi yra tas pat, kas itaigingais drabuiais ir su itaiginga kepure atsissti purve ar ant angli krvos. MENCIJUS Garbtroka atnea tik gd, o ne garb. FEDRAS Garbs trokimas veria mus elgtis prie savo polinkius daug daniau, negu reikalauja protas. E Garbtroka atima i mogaus natralum. L. DE VOVENARGAS mogui, kuris ilgai kalba apie save, sunku ivengti pasiptimo. D. J U M A S Garbs trokimas yra niekas kitas kaip per ankstyvas mginimas igarsti nepelnytai. A . SMITAS Aistring drauge. garbtrok ir nepatiklum a visada pastebdavau K. LICHTENBERGAS DE LAROFUKO

GARBTROKA Nepasotinamas garbs trokimas temdo mogui prot, ir jis ne pastebi pavoj. EZOPAS tuiagarbi mog niekas, iskyrus j pat, nekreipia dmesio. EZOPAS Tas, kuris love per daug pamgo, brangiai umoks. Tas, kuris per daug sukaup, daug praras. LAO DZ S e n i a u mons moksi patys sau, dabar daro tai parodai. KONFUCIJUS To, kuris elgiasi tartum kokia ymyb, mons tikrai neapks. KUNG S U N J A N G A S 38

G.

Didel garbtroka nuo seno daugel iminting moni paversda vo beproiais. I. KANTAS Ten, kur sipainiojusi garbtroka, nra vietos nuoirdumui. H. DE BALZAKAS Kuo garsiau jis rodinjo savo garb, tuo spariau mes skaiia- ' vome savo stalo sidabr. R. V. EMERSONAS Garbtroka panai alkan skrand jis nepaklsta jokiems statymams, iskyrus savo apetit. H. V. O Garbs trokimas nenugalimas siekimas sulaukti prie puldi njimo gyvam esant ir draug patyi po mirties. A. BIRSAS 39

Viskas priklauso nuo aplinkos. Skaisiame danguje Saul gerokai maiau save vertina nei riebalin vak rsyje. M. EBNER-EENBACH

Daug vyno maa proto. MENANDRAS Vynas suteikia kiekvienam, kuris j geria, keturias savybes. I pradi mogus pasidaro panaus pov; jis pasipts, jo judesiai lengvi ir didingi. Vliau elgiasi panaiai kaip bedion: ima su visais poktauti ir maivytis. Paskui tampa panaus lit be galo savimi pasitiki, pakyla puikyb, visikai pasikliauja savo jgomis. Gal gale pavirsta kiaule ir voliojasi purve. A B U L FARADAS BARAS BRJUS

Ambicija yd altinis, veidmainysts motina, pavydo giminait, apgauls gimdytoja. Daugelio moni privalumai maja didjant j pasisekimui. E. GYRIMASIS Pagyrn, kaip ir paauksuot ginkl, vidus neatitinka iors. PITAGORAS Tas, kuris gabus, bet darbais savais giriasi, nieko nepasieks, k a d ir kaip vargt. M O TI Gyrimasis tai savinimasis grybi, kuri i tikro nra. TEOFRASTAS Pagyrnas pajuokos objektas protingiems, garbinimo kvai liams, skanus ksnelis pataiknams ir savo paties garbtrokos ver gas. F. BEKONAS Visi kalba apie kvail ir pagyrn, k a d jis kvailys ir pagyrnas, bet niekas nesako ito jam, o jis taip ir mirta nesuinojs apie save to, k ino visi. . GIRTAVIMAS Paprastai namie pirm bokal geria sveikat, antr malonu mui, trei lumui, paskutin beprotybei. A N A C H A R S I S SKITAS <...> negerti ir nelbauti, i d a n t nepasirodytum toks, koks esi, o ne toks, koks atrodai. PITAKAS DE LA BRIUJERAS HEMINGVJUS

Vynas kerija girtuokliui. LEONARDAS DA VINIS mogus, kuris gerdamas praranda saik, nesaugo paslapi ir nevykdo paad. M. DE SERVANTESAS Girtas mogus ne mogus, nes jis prarado tai, kas skiria mog nuo gyvulio, prot. T Geriame draugo sveikat ir gadiname savj. D. K. DEROMAS Degtin skaidri, bet dao nos ir juodina reputacij. A. Vynas <...> udo moni sielas ir j palikuonis. L. TOLSTOJUS ECHOVAS PEINAS

GOBUMAS,

YKTUMAS

mogaus prigimtis yra tokia, kad, kai kas nors matuojama, kiek vienas nori ilgiausio gabalo, o kai kas nors sveriama, sunkiausio. KUNG

SUN JANGAS

Girtavimas yra pamiimo pratybos. PITAGORAS Girtumas savanorika beprotyb. ARISTOTELIS 40

Perteklius udo. LUKRECIJUS Gobumas ir pyktis blogiausi patarjai. PUBULIJUS SIRAS 41

Tas, kuris siekia svetimo, pelnytai neteks ir savo. FEDRAS yktuolis visada skursta. HORACUS Kas yra yktumas? Pastovus neturtas dl skurdo baims. BERNARAS Gobumas vis blogybi aknis. D. Nepasotinamas turtuolis yra varg vargas. ERAZMAS ROTERDAMIETIS OSERIS KLERVIETIS

Nesaikingas apetitas niekados nebna imintingu patarju. R. L. STIVENSONAS Turti ir nieko neduoti kartais blogiau negu vogti. M. GUDRUMAS Duoti maai, u tai daug tikintis, vadinasi, savo dovanomis ska tinti vien baime. M O TI Apgaudinjimas ir apsukrumas yra neteistumo pagalbininkai. KUNG S U N J A N G A S Prastuolis savo klaidas spalvingai padabina. KONFUCIJUS M e l a s ir beprotyb velkasi tiesos drabuius, o apgaul ugoia teisum ir nuoirdum. VANG K. M A R L O U Gudrum laikome nelemta ir sukta imintimi. E Gudrumas niri bedalysts ventov. E ESTERFILDAS Bti pernelyg gudriam v i e n a i pai gdingiausi kvailybs atmain. G. LICHTENBERGAS BEKONAS UNGAS EBNER-EENBACH

mogus neturi blogesnio prieo u save pat, nes beveik visos jo nelaims, pavojai ir nereikalingos nuoskaudos kyla vien tik i perne lyg didelio jo gobumo. F. Turto perteklius yktumo prieastis. Lengviau apsirijliui pasotinti pilv negu akis. V. KEMDENAS yktuolis elgiasi su visais blogai, bet blogiausiai su paiu savimi. T. FULERIS yktuolis ne tiek sukaupia, kiek usitraukia nelovs. E FENELONAS GVIARDINIS

yktuolis pamirta, kaip greitai bga laikas ir koks trumpas gyve nimas. D. yktumas prasideda ten, kur baigiasi neturtas, H. DE BALZAKAS R e t a i mstome apie tai, k turime, bet visada apie tai, ko stokojame. A. OPENHAUERIS yktumas aistra, kuri ateina su amiumi. A. 42 TROLOPAS DIDRO

Gudrumas labai ribot moni mstymo bdas. Jis labai ski riasi nuo proto, kur i iors panaus. I. KANTAS Vagis be auktojo isimokslinimo gali nudiauti k nors i prekinio traukinio, o jeigu baig universitet, sugeba pavogti vis geleinkel. T IPUIKIMAS Tas, kuris, gijs turt ir garbs, pasipuia, nelaim usitraukia. L A O DZ 43 RUZVELTAS

Tas, kuris dl gyto mokslo i aukto kitus velgia, niekada moni irdi neukariaus. LIE DZ Jei priekyje engia ididumas, paskui engia nuostolis. LIUDVIKAS XI Ms aistr fone puikavimasis yra tas pat, kas juokdarys draugi joje. A. Puikyb ir 'tingumas vis yd altiniai. B. PASKAUS OKSENERNA

Pati iauriausia puikyb gimsta pirmiausia i bejgikumo jausmo. P VALERI Ididumas turi bti skydas, o ne kalavijas. A. DE MONTERLANAS Jei norite savimi didiuotis, tai didiuokits nors tomis savybmis ir gabumais, kuri neturite. Js tuiagarbikumas tada bt pavir utinikas. G. K. ESTERTONAS Jei kas nors sako: "A geriausias", tai jis jau sirms galva lu bas.
-

Ididumo nereikia nei slopinti, nei netgi mainti: j reikia tik panaudoti vertingiems tikslams. K. A. HELVECL/US Niekingi mons puikuojasi nuolat kalbdami apie save, yms mons niekados apie save nekalbdami. VOLTERAS Puikyb, per pietus mintanti tuiagarbikumu, vakarienei gauna paniek. B. FRANKLINAS EIDIMAS

V KALNROZE

Narsus mogus neitvers eidimo, o kilnus neeis. PUBULIJUS

SIRAS

eidimai, sutikti paniekos tyla, nurims. Susierzinti dl j, vadi nasi, i dalies pripainti j reikmingum. TACITAS Paaipa turi ksti kaip avis, o ne kaip uo. D. BOKAAS N e t mandagumas ugaulus, jei jis pernelyg pabriamas. B. GRASJANAS Kartais po paaipa slypi dvasios skurdas. . DE LA BRIUJERAS Paaipa yra savimylos ibandymas.

Ipuikimas savimeils ir nemokikumo kdikis. . R MARATAS Per didelis familiarumas ipuikimo padarinys.

KABAUERO
Pasakyk man, k tu m a n a i apie save, ir a pasakysiu, kas tu. A. F. AMJELIS Ididumas vis heroj A c h i l o kulnas. V HUGO Vienas i geriausi vaist nuo pasiptimo ir apsimetinjimo jros liga: mogus, kur pykina, nesugeba pstis. H. Ididumas ir silpnyb Siamo dvyniai. D. R. LOVELIS Didiavimasis protviais kyla proporcingai atokumui. D. V KIORTIS 44 V O

L. DE VOVENARGAS Paaipoms prieintinas abejingumas, o kartais ir geradaryst. . P DIUKLO eidinjimai neteisij argumentai. . . RUSO Pajuokos bijo net tas, kuris jau nieko pasauly nebijo. N. GOGOLIS 45

Taiki paaipa tai spyglys, kuriame truput lik gls aromato. S. F. UDETO Niekas taip neprideda prieininkui jg kaip eidimas. I. J. PADEKEVSKLS Tas, kuris turi tiksl, nejauia eidim. A. DE MONTERLANAS

Tik labai idids ir neabejotini kvailiai visai nekeiia savo elgesio. KONFUCIJUS Tas, kuris trokta pasiekti nemirtingum, o kamuojasi dl to, kad jo mokytojas mir, neino, ko mokytis trokta. L A O DZ Kvailio lieuvis aplenkia mint.

KERTINGUMAS Danai geriau eidimo nepastebti negu u j keryti. PUBULIJUS SIRAS Kertas eidimo nepaalina. P KALDERONAS Tas, kuris nugaljs kerija, nevertas bti nugaltoju. VOLTERAS Ir silpnas turi savo geluon. E ILERIS, Kertas silpnj siel palikimas. K. T. KERNERIS Neapykanta be kerto yra skla, nukritus ant granito. H. DE BALZAKAS Tas, kuris kerija, kartu su kitais praudo ir save. B. AUERBACHAS Vienas melia o, o kitas pakia rt. Tai, kas neprotinga, negali trukti ilgai.

ISOKRATAS

KURCIJUS Kad ir kaip imperatoriai kvailiot, visada kliva liaudiai. HORACIJUS Tas, kuris turi dideli gabum ir gyvena garbingai, bet nemoka savo gabumais pasinaudoti, i tikro yra tartum kvailys, kuris nieko nedaro. VANG UNGAS

LUKIANAS Kvailiai pastebi vien moni klaidas ir nekreipia dmesio ger sias j savybes. Jie panas muses, kurios nori tpti v i e n a n t kar iuojanios kno dalies. AB UL FARADAS A n t kvailumo pamat nepastatysi proto pastato. M. DE SERVANTESAS Visi kvailiai usispyr ir visi usispyrliai kvaili. B. GRASJANAS

Keryti danai yra tas pat, kas kandioti un todl, kad jis jums kando. O. O'MELIS Neapykanta bailio kertas u patirt baim. B. O Saugokits mogaus, negrinanio jums smgio. B. O KVAILUMAS Neprotingas mogus gali susiavti kiekvienu mokymu. HERAKLITAS EFESIETIS 46

Paadai tai spstai, kuriuos patenka kvailiai. B. Kvailiai nelaistomi, jie auga patys. T FULERIS Atviros durys ir ventuol gali sugundyti. T FULERIS 47 GRASJANAS

Kiekvienas kvailys susiras dar didesn kvail, kuris juo avsis. N. Kai gaudomas smojis, kartais p a g a u n a m a tik kvailyst. . L. MONTESKJ BUALO

Kiekvienas mogus turi teis kvailyst to negalima neigti, bet ia teise reikia naudotis nuosaikiai. K L. Kruvinos kvailysts nepataisomos. STENDAUS Manyti, kad visi mons siningi, arba manyti, kad sining visai n r a , daugiau negu kvaila. D. A D A M S A S BIORN

Linksmi mons daro daugiau kvailysi u lidnuosius, bet pas tarieji daro didesnes kvailystes. E. C H . KLEISTAS Maa kvailyst geriausia i kvailysi. M. G. U C H T V E R I S Kai kas laiko save protingu, kai jo beprotyb snaudia. D. DIDRO Samsonas turjo galing kn, bet silpn galv, kitaip jis nebt nuleids jos paleistuvei a n t keli. B. FRANKLINAS

Kiekvienas kratutinumas yra ribotumo sesuo. V BELINSKIS iuolaikinis mogus visk iks. Iks, jei vadinsime j sukiumi ar palaidnu. Tik nepaks, jei pavadinsime j kvailu. I visko leis tyiotis, tik ne i savo proto. N. GOGOLIS

Uiaupti burn kvailiui nemandagu, bet leisti j a m tsti tiesiog iauru. B. FRANKLINAS Tingumas tai kno kvailumas, o kvailumas tai proto tin gumas. J. G. ZOIM Kvailys turi vien pranaum prie imini: jis visada savimi patenkintas. NAPOLEONAS I Kvailiai ir iminiai vienodai nepavojingi. Pavojingi pusiau kvai liai ir pusiau iminiai. J. V GT I vis vagi kvailiai patys blogiausi: jie grobia i ms ir laik, ir nuotaik. J. V GT Paprasiausias bdas tapti kvailiu remtis sistema. J. V GT Kur kvailyst pavyzdys, ten protas beprotyb. J. V, GT 48

Jei Dievas retkariais nesikit, mons t n u o savo kvailu mo. N. GOGOLIS Kvailiai mano, kad, norint Kapitolij ugrobti, pirma reikia upulti sis. H. HEIN Neprotinga keisti arklius keliantis per up. A. Nepatiklumas kvailio imintis. H. V O LINKOLNAS

Tarp noro ir apgailestavimo beveik visuomet atsiranda vietos kvai lystei. D. DARK Tik kvailiai ir numirliai niekada n e k e i i a savo nuomons. D. R. LOVEUS Galbt daugiausia kvailysi girdi paveikslas muziejuje. E. ir . GONKRAI Pasaulyje kvaili daugiau negu apgavik, kitaip apgavikai neturt i ko gyventi. S. BATLERIS

Protingesnis nusileidia. Tai nemirtingi odiai. Jais pagrstas kvai lysts viepatavimas visame pasaulyje. M. EBNER-EENBACH

Melo jaukas tiesos karp pagavo. V EKSPYRAS Prekiauti vju didelis menas. B. GRASJANAS Melagis mogus, kuris nemoka apgauti. L. DE VOVENARGAS Melas ir klasta kvaili ir baili ramstis. E ESTERFTLDAS Apvals skaiiai visada meluoja. S. DONSONAS

Lengviausiai atleidiame tas kvailystes, kurios padarytos ms labui. M. EBNER-EENBACH

mogus, atkakliai kartojantis, k a d jis ne kvailys, paprastai dl to turi kakoki abejoni. V MIZNERIS Prabanga kvailiams atstoja men. A. DIUVERNUA

Tik kvailiai mano, kad nelaims itinka kitus, o ne juos. A. PEPJUO Nieko nesmerk pagautas pirmo kario. Kitaip tu visada pateksi kvail padt. K. PAUSTOVSKIS Kvailumas nebtinai daro mog pikt, bet pyktis visada j daro kvail. E SAGAN

Pusiau tiesa pavojingesn u mel; mel lengviau atpainti negu pusiau ties, kuri paprastai maskuojasi, kad apgaut dvigubai. T Pats pavojingiausias melas tai truput ikreipta tiesa. G. K. UCHTENBERGAS GIPELIS

Perdjimas yra gerai iauklt moni melas. . DE MESTRAS mogui, nebijaniam tiesos, nra ko bijoti melo. T DEFERSONAS

MELAS Nevaisingi darbai to, kuris paad netesi. M O TI Lengviausia apgauti save. DEMOSTENAS Melagis meluoja ir tada, kai neturi tam preteksto, vien i proio. SENEKA Melagis privalo turti ger atmint. M. Laikui bgant melas pats savaime isisklaidys. TACITAS Melas panaus sniego gniuul: kuo ilgiau j ritini, tuo labiau didja. M. LIUTERIS 50 E KVINTIUANAS JAUNESNYSIS

Susilaikykite nuo pirmo melo, ir jums nereiks bijoti, kad bsite nutvertas kitus kartus. D. PRENTIS

Vienam sukiui, kuris meluoja, tenka tkstantis lengvatiki, ku rie jo mel kartoja. A. MANDZONIS

Labiausiai pasaulyje mog emina melas didel yda, ema yda, niekinga yda, verg, nip, niek yda. L. SETEMBRINIS

Melo tvas, be abejo, velnias, bet dl neatidumo jis neupaten tavo savo idjos, ir dabar jo atradimas labai kenia nuo konkurenci jos. H. V O 51

Nuodm turi daug ranki, bet melas tai kotas, kuris tinka kiekvienam i j. O. V HOLMSAS Pats iurkiausias melas danai isakomas tyljimu. R. L. STIVENSONAS Kokie melagiai patikls! Jie tiki, kad jais tikima. . DE KNOR M e l a s tartum sviestas slysta tiesos paviriumi. H. SENKEVIIUS Apgaudinti mones pavojinga todl, kad gal gale pradedi apsi gauti pats. E. DUZ Tik moterys ir gydytojai ino, koks reikalingas ir naudingas monms melas. A. FRANSAS Pusiau ties atskleisti dvigubai sunkiau negu gryn mel. O. O'MELIS Faizmas tai melas, skelbiamas bandit, ir raytojas, susitaiks su faizmu, pasmerktas nevaisingumui. E. HEMINGVJUS

Meil ir neapykanta danai trukdo tinkamai sprsti. B. PASKAUS Neapykanta, susieta su panieka, gali nublokti kiekvien jung. VOLTERAS Paprastai neapkeniame t, kuri negalime niekinti. M. TIRU D'ARGLML A neapkeniu vos pastebim ypsni, a mgstu juok. V BLEIKAS Neapykanta pati sunkiausia ir pati lykiausi grandin, kuria vienas mogus gali susirakinti su kitu, nes jos grandys prisodrintos pykio ir. baims. U. FOSKOLAS

Neapykanta aktyvus nepasitenkinimo jausmas, pavydas pa syvus. Nra ko stebtis, kad pavydas veikiai virsta neapykanta. J. V GT Neapykanta alika, bet meil dar alikesn. J. V GT Kiekviena valanda, skirta n e a p y k a n t a i , tai aminyb, atimta i meils. K. L. BIOKN Panieka eidia ir slegia labiau u neapykant.

NEAPYKANTA Blog poelgi reikia vengti dl neapykantos jiems, o ne i bai mse PUBULIJUS SIRAS liuas niekingiausiu nuodu galing lit nuudo. OVIDIJUS Skriaudikui bdinga neapksti to, kur jis nuskriaud. TACITAS Mes usitraukiame neapykant darydami tiek gera, tiek bloga. N. MAKIAVEUS Pati stipriausia neapykanta paios stipriausios meils vaisius. T. FULERIS 52 Neapykanta silpnj pyktis.

D.

LEOPARDIS A. DOD

Mizantropas maiau neapkenia kit negu savs. . A. ENOLIS

Paniekintas gailestis gali virsti iaurumu, kaip paniekinta meil neapykanta. M. kvpkite neapykantos prie neapykant. A. FRANSAS Neksti silpnj gali tik nirus, liguistas ir tuiagarbis mogus, toks kaip Ny ar Riardas (Kuprius). G. K. ESTERTONAS 53 EBNER-EENBACH

Lengva neapksti t, kuriuos maai pasti. ALENAS I neapykantos galima akmenis tvirtovei suritinti, taiau nam galima tik i ypsenos pastatyti. V LDENIS

Tas, kuris nieko neino, priverstas viskuo tikti. M. EBNER-EENBACH Kiekviename gine slypi kieno nors nemokikumas. L. D. BRENDIS

NEMOKIKUMAS Patys takelio nesuranda, o kitiems keli rodo. K. ENIJVS Princas nemoka tai karnuotas asilas. VILHELMAS 1 UKARIAUTOJAS

NUOBODULYS,

ABEJINGUMAS

mogui niekas nra taip nepakeliama kaip visika ramyb: be aistr, be reikal, be pramog, be veiklos. B. PASKALIS Nuobodulys atjo pasaul per tingul. . DE LA BRIUJERAS Nuobodulys kart gim i vienodumo. A. DE LA M O T UDARAS Aiku, i vis kanios ri nuobodulys yra maiausia kania, vis dlto kania. K. A. HELVECIJUS Nuobodulys pats didiausias ms prieas.

Nemokikumas pykio, pavydo, godumo ir kit em bei akiplik yd, taip pat nuodmi motina. G. GALILJUS Visikas nemokikumas priveda prie visiko bukaprotikumo. K. A. HELVECIJUS Nemokikumas visada pasirengs avtis. D. DIDRO

VOLTERAS Tai, kas gera ir n e t geriausia, greitai kyri, jei virsta kasdienybe. G. E. LESINGAS Nuobodulys tai liga, gydoma darbu, malonumas tai tik tam tikras paliatyvas. G. DE LEVISAS Lengva nuslpti neapykant, sunku nuslpti meil, o vis sun kiausia abejingum. K. L. BIORN

Nemokikumas vis nusikaltim motina. Nusikaltimas pir miausia neprotingumas. H. DE BALZAKAS Nemokikumas visada veda pavergim. M. DEBORD-VALMOR

Apsivietusieji turi vien teis nemok atvilgiu teis juos viesti. R. V EMERSONAS

Nesuvokti savo nemokikumo tokia nemok dalia. E. B. OLKOTAS Nemokikumas negali atneti jokios laims. E. ZOLA Nemokikumas tarumo motina. V R. 54 OLDERIS

N e t skausmas, lidesio sukeltas, <...> pakeniamesnis u pat lides. D. LEOPARDIS Lidesys pats beprasmikiausias i vis mogaus igyvenim. D. LEOPARDIS Nusiminimas tai dvasin mirtis. A. R ^ LAROFUKO'DUDOVIUS 55

Eidamas sveius, nesinek nuobodulio. N. Nuobodyb laimingj liga; nelaimingieji bodiauja, nes per daug turi reikal. GOGOLIS nenuo

Tas, kuris, turdamas galimyb sutrukdyti nusikaltim, to nepada r o , prie jo prisideda. SENEKA Sumanytas, kad ir nevykdytas nusikaltimas vis dlto nusikaltimas. SENEKA Per daug atleisdamas kaltajam, esi neteisingas kaltojo atvilgiu. B. KASTTLJON Kaltj atvilgiu reikia bti rstiems be iaurumo ir atlaidiems be nuolaidiavimo. . P D1UKLO Nusikaltimas atsiranda i sumanymo, o ne i atsitiktinumo. A. . DE RIELJ Tik silpnieji daro nusikaltimus: stipriam ir laimingam jie nereika lingi. VOLTERAS Pats velniausias dalykas tampa ventvagyste ir niekybe, jei j a m iauktinti griebiamasi nusikaltimo. E R. DE LAMEN Blogas skonis veda nusikaltim. . O. SENT BEVAS Padaryti klaid tai patirti neskm, vert gailesio, taiau inoti ties ir ja nesivadovauti tai nusikaltimas. D. MADZINIS

niekada

A. . DIUFRENAS Moralinis abejingumas per daug isilavinusi moni liga. A. E AMJELIS Garbtroka mielai puikuojasi savo maloningumu, o nuobodulys plrus kaip mogdra. D. BENKFORTAS

Veiklieji retai bna nusimin; veiklumas ir lidesys sunkiai sude rinami. K. Gyvenimas trumpas, taiau nuobodulys j itempia. . RENARAS Nuobodulys neturi savo veido. E VALERI Nusiminimas galiausiai tampa proiu, beje, netikusiu. A. NUSIKALTIMAS Nusikaltimui reikia vien preteksto. ARISTOTELIS Negarb didesn bausm u mirties nuosprend. M. E. KVINTILIANAS Didiausias nusikaltimo skatinimas nebaudiamumas. CICERONAS Tas, kuris gina kaltj, pats usitraukia kaltinim. PUBULIJUS Vieni nusikaltimai tiesia keli kitiems. SENEKA Netyin kalt nekalta. SENEKA 56 SIRAS DE MONTERLANAS N BOUVIS

Nusikaltimas ir bausm auga a n t vieno stiebo. R. V EMERSONAS PANIEKA Panieka pati subtiliausia kerto forma. B. GRASJANAS Panieka panai gangren: paeidusi dal sielos, gal gale paeidia j vis. S. DONSONAS Panieka turi bti pats tyliausias ms jausmas. A. DE RIVAROLIS 57

Panieka taupytina, nes jos reikia daugeliui. F D. DE ATOBRIANAS Panieka tai antausis per atstum. H. DE BALZAKAS Komplimentas danai slepia sitikinim savo pranaumu. I esms tai subtili paniekos forma. H. D. TORAS Besaik panieka paniekintajam sukelia savo didybs pojt. V. HUGO

Venkite meilikautoj tai persireng vagys. V Meilikavimas maitinamoji terp nusikaltimams. D. HJUS Kiekviena panegirika skiesta aguon antpilu. D. SVIFTAS Meilikavimas mums visada patinka, jei susijs su jausmais, kuri mums stinga. Pasakykite kvailiui, kad jis labai protingas, ir sukiui, kad jis siningiausias pasaulyje, ir jie ims jus glbesiuoti. H. FILDINGAS Pataiknas turi medaus ant lieuvio ir nuod irdyje. M. LOMONOSOVAS Nesantys giriami nepataikaujant. B. GRAS PENAS

Neretai panieka palengvina ird, bet niekada negali nuraminti. A. Panieka pinigams dana ypa tarp t, kurie j neturi. . Kas emina, pats yra emas. A. DE SENT EGZIUPERI Jei panieka abipus, tai viena kitos nepanaikina, o tik padvigubina. . PATAIKAVIMAS Meilikavimas panaus ginklus, nutapytus paveiksle: jis teikia malonum, o naudos jokios. PITAGORAS O karios tiesos, kad ir kaip pataikausi, meilikavimas nenuslps. ESCHILAS Lipnumas ir pataikavimas tai nusikaltimo aukls. KUNG S U N JANGAS SESBRONAS KURTEUNAS TUKNJ

Tas, kuris moka meilikauti, moka ir meiti. NAPOLEONAS I Grai lp meilikavimas tai meker, a n t kurios ukimba n e t paties imintingiausiojo irdis. E KLINGERIS Meilikavimas tai netikra moneta, kuri tik nuskurdina t, kuriam tenka. L. DABRANTES Pati didiausia klaida stengtis bti malonesniam, negu esate i tikrj. V BEDOTAS ' Tas, kuris pasiduoda meilikavimams, beginklis. A. GRAFAS PAVYDAS Kaip rdys suda gele, taip pavydas siel. PERIANDRAS Geriau bti pavydo negu gailesio objektu.

Tas, kuris mgsta meilikavim ir gudrius pataiknus, vliau pasi gails. FEDRAS Tas, kuris laimje niekingai meilikauja, tikk, nelaimje iduos. V Pataiknai panas draugus kaip vilkai unis. D. 58 APMENAS EKSPYRAS

HERODOTAS
59

Pavyduolis lidi arba todl, k a d j p a t uklupo nelaim, arba dl to, k a d pasisek k a m nors kitam. BIONAS BERISTENIETIS

I pavydo mogus niekada netaps turtingesnis. D. RJUS Pavydas yra sielos nerimas dl to, k a d ms geidiam gr turi kitas mogus, kurio nelaikome vertesniu u save j turti. G. V LEIBNICAS Su pavydo vliava ingsniuoja neapykanta, meitas, idavyst ir intrigos. K. A. HELVECIJUS Smarkus pavydas pridaro garbtrok. VOLTERAS daugiau nusikaltim u gobum ir

Pavydus mogus suteikia sau n e m a l o n u m tarsi prieui. DEMOKRITAS Ar tyr ir dor darb gali nedengti pavydaus meito dulks? VANG UNGAS

J e kas nors atlikt k a d ir imtus ar tkstanius darb, vert pripainimo, vis tiek j supt m i n i a pavyduoli. VANG Pavydas laimingj prieas. EPIKTETAS Pavydas protui yra kaip skausmas akims. I pavydo protas gali apakti. A. N. DAMIS Pavydas n i e k a d a neturi vents. E Pavyduoliai mirs, bet pavydas niekados. MOLJERAS Smalsumas atsiranda i pavydo. MOLJERAS Pavydas nesutaikomesnis u neapykant. E Pavyde gldi daugiau garbtrokos nei meils. E DE LAROFUKO DE LAROFUKO BEKONAS UNGAS

Pavydas viso labo kvailas ididumo kdikis arba beproio liga. P BOMAR Skurdo vaizdas pavyduoli nejaudina. J. V GT Pavydas bna iurktus, jei nepasitiki tuo, kur myli; pavydas bna subtilus, j e i nepasitiki paiu savimi. P PANANTIS Viskas aiku pavydui, o rodym nra. M. LERMONTOVAS

mogus, kuris pavydi visam pasauliui, visada bus vargas. STENDALIS Pavydas vidinis purvas, neivengiamai isiveriantis l a u k a n . A. BAKICHANOVAS

Pavydas minta abejonmis ir tuojau pat virsta niriu arba praei na, vos tik sitikinimas pakeiia abejones. E DE LAROFUKO

Pavydas danai yra ne kas kita kaip nerimastingas tironijos sieki mas meils sferoje. M. PRUSTAS

Neretai giriamasi aistromis, net paiomis nusikalstamiausiomis, bet pavydas aistra drovi ir gdinga, kuri visi slepia. E Pavyduolis visada randa daugiau negu ieko. M. 60 DE SKIUDERI DE LAROFUKO

Pavydo k a n i a atsiranda save atidavus mylimajam. Perduodamas gaut siel kitam, blogesniam, mylimasis emina tave, ir dl to kanki namai skaudu: tave tartum udo niekingo liudininko akivaizdoje. M. PRIVINAS

61

PYKTIS Skruzd ir kirml irgi turi savo tul. ARISTOFANAS Tas, kuris piktas, geras tik sau. PUBULIJUS Pyktis, k a d skaudiau eist, apsimeta gerumu. PUBULIJUS Pyktis yra trumpa beprotyb. HORACIJUS Piktieji persekioja doryb labiau, negu gerieji j myli. M. DE SERVANTESAS Pyktis tai atvira ir trumpa neapykanta; neapykanta tai pri slopintas ir nuolatinis pyktis. . P. DIUKLO Kiekvienas pyktis yra silpnumo idava. . . RUSO Pikti mons neturi dain. J. G. ZOIM Gebjimas piktintis svarbiausioji kiekvieno doro mogaus gin kluots dalis. D. R. LOVEUS Piktas mogus m a n atrodo nenormalus ir ne kart pasirodo kaip labai domus fenomenas, lyg bt klaidingos idjos supainiotas. M. Geriau ypsena negu pasipiktinimas. E. FAG Pyktis neapakina: jis gimsta i aklumo. A. DE SENT EGZIUPERI SAVIMEIL vrys, gyvenantys kartu su mumis, prijaukinami, o mons, bend raudami vienas su kitu, tampa laukiniai. HERAKLITAS 62 EFESIETIS K. IURLIONIS SIRAS SIRAS

Save simyljs varov neturi. CICERONAS Padegti nam, kad isikeptum kiauiniens, egoisto savyb. E BEKONAS

Tas, kuris sodina medius, myli ne tik save, bet ir kitus. T FULERIS Tas, kuris ne per daug gerai mano apie save, geresnis negu mano. J. V GT Egoizmas visada buvo visuomens rykt, ir kuo daugiau jo buvo, luo blogiau visuomenei. D. LEOPARDIS Savimeil draugysts nuodas. H. DE BALZAKAS Vargas t a m , kuris savimi patenkintas; toks mogus niekad negis
|i|(llo.

N. GOGOLIS |rl ; 11 > nf-. hli| imintingesni, visai nebt egoist. N. GOGOLIS Mykti I l k s i v e , vadinasi, neapksti kit. F R. DE LAMEN I y,stuoju maloni klaidinga paira, kylanti i ms planetos for m*, k a d kiekvienas mogus yra pasaulio virn. R. V EMERSONAS Kai gamta palieka kam nors proto sprag, paprastai utepa j s 111 [ u pasitenkinimo savimi sluoksniu. H. V LONGFELAS Daugelis moni panas kiauin; jie per daug kupini savs, | . ; i d tilpt dar kas nors. H. V O Savs simyljimas paguoda, Dievo duota menkiems charakteI l.lllis.

B. BARTONAS

cicrus,

Savimeil bedugnis indas; galite supilti j visus Didiuosius vis tiek nebus pilnas. O. V. H O L M S A S 63

Meil paiam sau romanas, trunkantis vis gyvenim. O. VAILDAS emje nra n vienos lygiagrets, kuri nebt sitikinusi tikrai galinti tapti pusiauju, kad tik gaut teis. M. TVENAS Kuo labiau tu save myli, tuo didesniu prieu pats sau tampi. M. EBNER-EENBACH

Klastnas, jei nori k nors apmeiti, giria, o jei rengia prie k n o i s smoksl, stengiasi umigdyti budrum. VANG UNGAS

meito ir pikt kalb reikia saugotis kaip nuodingo kirmino ant fos jie slypi u subtili ir pagraint posaki. PLUTARCHAS Tas, kuris meiik nesmerkia, juos skatina. SVETONUS meitu jau daug geni inaikinta, miestai su eme sulyginti, tvas, beprotybs apimtas, sukyla prie sn, brolis prie brol, vaikai prie tvus, o meiluiai vienas prie kit. Daug draugysts lysii) nutraukta, daug nam paversta griuvsiais patikjus meitu. LUKIANAS Miglotos uuominos meiiko kalba. V EKSPYRAS

Savimeil galma sueisti; umuti jos negalima. A. DE MONTEKLANAS

Jokie pagyrimai negali patenkinti savimeils. Tai nelaiminga meil. ALENAS Savimeil keistas vris: jis gali miegoti nepaisydamas stip riausi smgi ir staiga nubunda mirtinai sueistas dl drskimo. A. MEITAS mog, nabdanti meit apie kitus, varyk i savo nam. FALESAS Nekre ipti dmesio paskalas, sklindanias panibdomis kaip besisunkis vanduo, nekreipti dmesio kaltinimus, kuri tikrum mei ikai pasireng patvirtinti nusipjaudami gabal k n o , tai kur ieko tina didiausio supratingumo. KONFUCIJUS meitas siaubingas todl, kad neteisingumo auka b n a viena, o neteisingi bna du: tas, kuris meit skleidia, ir tas, kuris juo tiki. HERODOTAS meite esti du nusikaltliai ir vienas nuskriaustasis: meiikas kaltas dl to, kad neteisingai kaltina u aki; kaltas ir tas, kuris patiki meiiku, dar tiksliai neinodamas. Apmeitasis nukenia dvi gubai: nuo vieno dl to, k a d jo apmeitas, n u o kito dl to, kad laikomas blogu mogumi. HERODOTAS meitas yra siaubingas dalykas <...> meiikai vagia didiausi ms turt artimj palankum. eidimas, nors blogas poelgis, vis dlto geriau u meit, nes veikiama atvirai. HIPEJAS 64 ELIDIETIS MORAVIJA

Atmintis ir sin niekada nesutiko ir nesutiks atleisti u meit. D. S. HALIEAKSAS Smellliii kiiilujami nurodant autori tam, kad malonumas bt ptvojtui. VOLTERAS

bi

meiimas nemirtinga savimeils it dykinjimo dukra <...> ypsena i perkarusi furija pila nuodus a n t vis luom, bet pagrindinis jos strli taikinys yra tie, kurie turi proto, groio ir aukt padt.

kirivu

VOLTERAS Pats geriausias atsakymas meit tyli panieka. J. J. ENGELIS Kiekvienas meitas susiranda alinink; kai kuriuos pasilieka il gam, nes pasiteisinimas niekada neplinta taip smarkiai kaip meitas. A. HAMILTONAS

meitas yda, turinti nepaprast savybi: stengdamiesi j su naikinti, palaikote jo gyvyb; palikite j ramybje jis pats mirs. T meitas n e t be rodym palieka gilius pdsakus. A. PUKINAS
.'I. !I2H

PEINAS

6S

Yra ginklas, siaubingesnis u meit, tai tiesa. . M. TALEIRANAS A n o n i m i n i s piktodiavimas meit. galbt gdingesnis n e t u atvir V HUGO

I dykinjimas labiau u visas kitas ydas silpnina nars. . MONTESKJ I dykaduoniai visada dideli plepiai: kuo maiau galvoji, tuo dau ginu kalbi. . MONTESKJ Dykaduoniavim laikau savotika saviudybe. F D. ESTERFILDAS linginiai visuomet esti vidutinybs visose srityse. VOLTERAS linginiai visada rengiasi k nors nuveikti. L. DE VOVENARGAS Ni-nl dliokite rytdienai to, k galima padaryti iandien. B. FRANKLINAS llngjimas kaip rdys suda greiiau, negu darbas nualina. B. FRANKLINAS I Ingjimas kiekvien darb daro sunk, o meil darbui lengv. B. FRANKLINAS Vilions, kurie niekada neturi laiko, paprastai nieko neveikia. G. K. LICHTENBERGAS I dykinjimas nuobodulio motina.

meitas panaus ir: jei jos negalima umuti pirmu smgiu, geriau visikai neliesti. H. V. O Reputacijos numarinimas nusikaltimas, i tikrj lygus kno numarinimui; meiiko lieuvis udiko durklo tikrasis brolis. T. EDVARDSAS Lieuvavimas ir meitas neturt tokios galios, jei kvailumas ne tiest jiems kelio. A. DIUMA SNUS

Niekas negali susilaikyti nepasmerks, netgi aukos kartais esti budeliais. A. KAMIU TINGINYST Kiekvienas turi teis pasmerkti veltd. SOLONAS Dykinjimas ir neveiklumas ieko ydingumo ir patraukia j paskui save. HIPOKRATAS Dykaduoniavimas paskubina jaunyst. senatv, o darbas pratsia mums A. K. CELSAS J e i utvankoje atsiranda plyi ir niekas j neutaiso, viskas gali baigtis dideliu potvyniu. Jei plyta tinklas ir jo nelopysi, prarasi jau sugautas uvis. VANG UNGAS

STENDALIS

Btiliai sunkus darbas nieko neveikti. O. VAILDAS |dyk;is gyvenimas negali bti tyras. A. I i nori turti maai laiko, nieko nedaryk. A. ECHOVAS ECHOVAS

Snauduliu, miegu ir tinginyste ivejamos i pasaulio visos dorybs. E Dykintojai negyvliai vis ilg savo gyvenim. T FULERIS 66 PETRARKA

Vl, ims i nuostabiausi paklydim manyti, k a d mogaus laim

i ,

nloko

nedaryti. L. TOLSTOJUS

67

USISPYRIMAS Pasiptliai ir usispyrliai visk daro savaip, neklauso niekieno patarim ir veikiai tampa savo paklydim aukomis, EZOPAS Kilnus vyras tiesus ir tvirtas, bet neusispyrs. KONFUCIJUS Tvirtumas yra proto narsumas; jis reikia vies ryt. Usispyrimas, prieingai, yra apakimas. VOLTERAS Nebkite nei per daug usispyr, bandydami sulaikyti tai, kas griva, nei per daug skubkite tvirtinti tai, kas lyg ir atsiranda. R. B. DE KONSTANAS Usispyrimas atsiranda ne tiek per vali, kiek dl gabum stokos. A. P LAROFUKO-DUDOVIUS

Veidmainyst yra duokl, kuri yda duoda dorybei. E

h,Misis komplimentas.

DE

LAROFUKO

Pagarbumas labiausiai umaskuotas, slapiausias ir elegantiV ENSTONAS

mons ne visuomet bna tokie, kokie atrodo. G. E. LESINGAS \Ku klumas kartais bna veidmainingas, o naivumas niekada. . DALAMBERAS Veidmainiaujama ne dl malonumo. S. /tuliais tikkite tik tada, kai juos atitinka darbai. NAPOLEONAS I didiausi veidmainiai daniau u kitus apmulkinami. V GEZLITAS [lli veidmainyst sukelia pagarb monms, pratusiems patarnauti. H. DE BALZAKAS kuris tarp dviej stovykl, visada bus muamas. R. ROLANAS Veidmainyst <...> nesuderinama su laime. I DONSONAS

Atkaklumas n u o usispyrimo skiriasi tuo, k a d pirmojo altinis didelis noras, o antrojo, prieingai, didelis nenoras. H. V BIERIS VEIDMAINYST Daugelis gdingai besielgiani sako puikiausias kalbas. DEMOKRITAS Viena ranka duon rodo, o kitoje akmuo. PLAUTAS Kauk nukrinta, o esm pasilieka. LUKRECIJUS Stovdamas jis kalba viena, o sddamas kita. SALUSTTJUS Paveldtojo aaros danai slepia linksm juok. PUBULIJUS Piktas mogus ypa piktas, kai dedasi geru. PUBUUJUS SIRAS SIRAS

A. VULGARUMAS Vulgarumo esm siekti sensacijos.

MORUA

DZ. RASKINAS Nm didesnio vulgarumo u pernelyg didel rafinuotum. M. TVENAS Panaiai kaip netikras rafinuotumas, egzistuoja ir netikras vulgarumas. E MORIAKAS

Tai, kas panaiausia auks, neretai tra iliuzija. A. DE BAROSAS 68 69

PROTIS
Nugalti blogus proius galima tik iandien, o ne rytoj. KONFUCIJUS Geras protis privalo paalinti tai, k dieg blogas. SENEKA Pasirink geriausius dalykus, o protis padarys juos ir malonius. PLUTARCHAS protis nuslopina prigimt. B. PASKAUS Polinkis lengvai veikiamas, o virts proiu - nenugalimas. J. V. GT protis panaus lyn. M e s kasdien vejame j po vien pluot, ir gal gale mums neutenka jgos j nutraukti. H. M A N A S irdis pranta tikti tuo, k pranta sakyti lpos, . BODLERAS

pyktis savo virn pasiekia, linksta diaugsm. O taip yra todl, kad abiem atvejais bt ilaikyta pusiausvyra. LIE DZ Jei meil monms nra pataikavimas, o neapykanta jiems nra j skriaudimas, ir meil, ir neapykanta yra tyros. KUNG S U N /ANGAS Niekada nra taip naudinga delsti kaip pykstant. PUBULIJUS SIRAS Linksmumas veda palankum, pyktis atsiskyrim moni. O atsiskyrus kyla nepalankumas monms. VANG Visa ms imintis randasi i jausm. LEONARDAS DA VIN1S nuo

UNGAS

Kiekvienas samprotavimas baigiasi nuolaida jausmui. B. PASKALIS Jausmai nepatikimi. 1CHARA SAIKAKU

Nra tirono, baisesnio u prot, ir mogus, kol nesiprieina jo pa liepimams, negali bti laisvas. K. N. B O L M S protis yra protis, pro lang jo neimesi; prot reikia ingsnis po ingsnio ivilioti i nam. M. TVENAS proio pastovumas paprastai susijs su absurdikumu. M. PRUSTAS Papratimas antras prigimimas. Daugumai moni jis pasirodo bess vienintel j prigimtis. R. ROLANAS

Protas ir jausmas padeda vienas kitam ir vienas kit papildo. Tas, kuris klauso vieno i j patarimo, o kito nepripasta, be reikalo isiada tos pagalbos, kuri mums duota. L. DE VOVENARGAS I to paties jausmo kyla menas ir doryb. J. G. FORSTERIS Jausm galima priversti nutilti, bet nemanoma nurodyti j a m rib. E E HEKERIS Meil egoistikiausias i vis jausm. R. B. DE KONSTANAS Jausmai neapgauna; apgauna jais remiantis susidaryta nuomon. J. V GT Jausmas ugnis, o mintis alyva. V BELINSKIS Tikras jausmas nedalomas: arba jis vientisas, arba jo nra. H. DE BALZAKAS 71

JAUSMAI
Pasitikti neprotingais pojiais prast siel savyb. HERAKUTAS EFESIETIS

Kai diaugsmas savo virn pasiekia, pakrypsta pykio link. Kai 70

Niekas nekyla taip greitai kaip prieikumo jausmas. A. DE MIUS Tik tie jausmai venti, kurie perjo met, ibandym aizdr ir nesibaigia priklausomai nuo geografijos bei met laik. A. GERCENAS Tiems, kuriems nesvetimas pykio jausmas, nesvetimas ir meils jausmas. V. Ne idja, o jausmu patraukiami mons. H. TENAS Danai mons upildo pykiu savo proto spragas. V R. OLDERIS Visi kilns jausmai susij su kakokiu nenusakomu lidesiu. L. TOLSTOJUS HUGO

JUOKAS, DIAUGSMAS
Diaugsmas dl nieko ir neinojimas apie niek tai tikras diaugsmas ir tikras inojimas. LIE DZ Juokas slopina tamp, nes jis yra poilsis. ARISTOTELIS Tikras diaugsmas dalykas rimtas. SENEKA Gera netekti tokio diaugsmo, su kuriuo kartu inyksta ir lidesys. PUBULIJUS SIRAS Juokits, jei esate imintingi., MARCIAUS Paprastai paskutinis juokiasi tas, kuriam prieakyje stinga vieno danties. B. Laukti diaugsmo taip pat diaugsmas. G. E. LESINGAS Juokas yra mogikesnis dalykas u pykt. G. E. LESINGAS Diugesys tai dangus, po kuriuo klesti viskas, iskyrus pykt. ANAS Linksmam visas pasaulis atrodo linksmas. POLIS SPINOTA

Visi jausmai, kuri altinis meil visam p a s a u l i u i , geri, o kuri s a v i m y l a , blogi. L. T O L S T O J U S I vis gailesi didiausias yra gailjimasis paties savs. M. K. IURLIONIS

Be tam tikros mstymo kultros negali bti subtili jausm. A . FRANSAS Aistr pranoksta tikras jausmas. A. MORUA Visus didiausius atradimus padar tie mons, kuri jausmai pra noko mintis. . H. Jausmas upildo nemokikumo spragas. E. GODENAS PARKCHERSTAS

J. V GETE Vienos aaros duotos diaugsmui, kitos skausmui. Pirmosios gaivina, antrosios degina. K. BIN1 mogus gali pretenduoti diaugsm ir laim tik tiek, kiek j teikia kitiems. E. F O N FEICHTERSLEBENAS Tas, kuris juokiasi, visada nugali verkianius. J . SLOVACKIS

Juokas taiso paproius. H. DE BALZAKAS 72 73

mons, kurie patiria per daug diaugsmo, neivengiamai bunka. H. DE BALZAKAS Nusijuokti geru, skaidriu juoku gali tik labai geras mogus. N. GOGOLIS Tiesa juoke. D. DE IRARDEN N u o kiekvieno tavo diaugsmo Zem pralinksmja su tavim. A. Pasidalytas diaugsmas auga. D. D. HOLENDAS Diaugsmas suartina, o skausmas sutelkia. A. BUARAS Tas, kuris bijo juoko, nemgsta tiesos. I. TURGENEVAS Visa, kas yr diaugsminga, didina gyvenimo jgas. H. SPENSERIS Aistra odio siela. MANDZONIS

KALBA
S u n a i k i n k j [kalb] sunaikinsi santaik, vienyb ir gerov. Sunaikink j utemdysi saul danguje,-sumaiysi pasaulio tvark, atimsi gyvyb ir garb. M. DAUKA Ne ems derlumu, ne drabui skirtingumu, ne alies graumu, ne miest ir pili tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia ilaikyda mos ir vartodamos savo kalb. M. odynas tai visata, idstyta abcls tvarka. T FULERIS Gramatika valdo n e t karalius. MOLJERAS DAUKA

B.

FONTENELIS

Tas, kuris nemoka svetim kalb, nesupranta ir savosios. J. V GT Nieko dvasingesnio nei irdingesnio u kalb tauta neturi. Tad jei tauta nenori prarasti to, per k egzistuoja, turi nieko kito taip neirti kaip k a d nebt darkoma ir griaunama jos kalba. E. M. A R N T A S Jei kalba bt logins, o ne poetins minties vaisius, egzistuot tik v i e n a kalba. E HEBELIS Gerbkite <...> savo kalb, ir jums bus gera gyventi* Nes kas pats savs negerbia, to ir kiti negerbs. J. ALUNANAS Tebeturi dar lietuviai ir emaiiai vis brangiausi palikim savo boi praboi, t. y. savo kalb, kuri idant iplt i nasr visa lyjanio laiko ir pastatyt alia kalb mokyt, turi an iandien dai linti. S. DAUKANTAS Kalba tai miestas, kurio statybas kiekvienas mogus, gyven damas emje, atnea savo akmeni. R. V EMERSONAS

Didiausias gyvenimo diaugsmas jausti, kad esi reikalingas ir artimas monms. A. Humoras tai gelbjimo ratas gyvenimo bangose. V KAB Paprastai apie mog galima sprsti i to, i ko jis juokiasi. V MIZNERIS Tie, kurie bijo juok, n e t i k i savo jgomis. Tai herakliai, kurie bijo kutulio. P VALERI
-

ECHOVAS

Neprarask humoro. mogui jis yra tas pat, kas aromatas roms. D. GOLSVORTIS

N pats velnias nieko negali padaryti mogui, kol is dar sugeba juoktis. A. MIUNT

74

75

Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra idta visa jos prigimtis istorija, bdo ypatybs, siela, dvasia. J . JABLONSKIS Kalba y r a vis didysis, jos paios pasistatytasis paminklas. J . JABLONSKIS I vis odi tiksliausi tie, kurie paiu trumpiausiu keliu atveda mus prie fakt. . H. PARKCHERSTAS Kalbdamas kiekvienas mogus padaro ryki savo asmenyb ir todl jis yra nors maas menininkas. VYDNAS Kalba tai brasta per laiko up; ji mus v e d a protvi bst, bet tenai patekti negali tas, kuriam baugs gils vandenys. V ILI-SVITYIUS

Mums patinka tik kova, o jokiu bdu ne pergal. B. PASKALIS Be rizikos laimjs, be lovs triumfuoji. P Tas, kuris nugaltas v i e n o , vis nugaltas. / E ILERIS Idjas galima nuginkluoti tik kitomis idjomis. H. DE BALZAKAS Neviltis ir delsimas tai baim, sukelianti pralaimjim. H. D. TORAS Pavojus pralaimti kovoje neturi ms sulaikyti nuo tokio reika lo, kur laikome teisingu. A. LINKOLNAS KORNELIS

KOVA
Viskas randasi per kov. HERAKLITAS EFESIETIS

Jeigu laikote drambl u upakalins kojos, o jis bando itrkti, geriausia j paleisti. A. LINKOLNAS Nugaltojo nedidiadvasikumas perpus sumaina pergals reikm ir naud. D. MADZINIS Kas yra pralaimjimas? Viso labo mokykla, pirmas ingsnis kak tobulesnio. . V FILIPSAS PLATONAS Pergal galima veikiai pasiekti, bet sunku tvirtinti. Pralaimjimas paveria kaulus titnagu, o kremzl raumenimis, pralaimjimas daro mones nenugalimus. H. V BIERIS
-

Tiktai kovodamas mogus gali pasiekti didiausi gerov ir laim. SOKRATAS l ati didiausia pergal nugalti save.
J

Ten, kur vienyb, visada ir pergal. PUBULIJUS Vargas nugaltiesiems. LIVIJUS Atjau, pamaiau, nugaljau. CEZARIO Daniausiai nugali tas, kuri neirta rimtai. ERAZMAS ROTERDAMIETIS praneimas senatui SIRAS

L. RANK

Kai jums pasidaro labai sunku ir viskas atsigria prie jus, ir atrodo nra jg ksti n minuts, jokiu bdu nepasiduokite kaip , tik tokiais momentais kovoje vyksta persilauimas. H. BIER-STOU Net didiausioje neviltyje kova yra viltis. R. ROLANAS Pralaimjimas stipriems teikia tvirtybs. A. . DE S E N T EGZIUPERI DE S E N T EGZIUP1
11

Tas, kuris gerai pasireng miui, j a u pusiau laimjo. M. DE SERVANTESAS

76

Pralaimjimas, kad ir koks bjaurus, gali bti vienintelis kelias prisiklim. A. DE S E N T EGZIUPERI Pralaimjimo nra, kol pats mogus neprisipaino nugaltas. D. DANIELSAS Nugaltojas visada perima t a m tikr bruo i nugaltojo. B. O Kovotojas ir su trkumais yra kovotojas, o mus be trkum tik nepriekaitinga mus. A. DOVENKA Galabydamas savo artim, nesakyk, kad kovoji dl idealo. E. KROTKIS Tikrasis pralaimjimas yra princip idavimas, atsisakymas savo teisi ir niekingas nuolaidumas blogiui. D. NERU Kovojaniam mogui pralaimti ne gda. . 'ROMNAS Pralaimjimas tik tada vertas paniekos, k a i po jo pasiduodama. A. D. K R O M N A S Didiuokis v i e n tokiomis pergalmis, kuri pasieksi kovodamas pats su savimi. . VOLFROMAS

Tik bendroje laimje galima rasti savo asmenine laim. T Svetima laim visad mums atrodo perdta. . MONTESKJ HOBSAS

Doryb neatnea laims, bet moko mgautis ja, jei ji yra. . . R U S O Laimingiausias yra tas, kuris suteikia laim kuo daugiau moni. D. DIDRO Kas laims ieko prabangoje ir lbavime, panaus t, kuris ati duoda pirmenyb vaks mirgjimui, o ne sauls vytjimui. NAPOLEONAS I Laimingieji turi vien trkum, i kurio niekad neisivaduoja: jie laiko nelaiminguosius paius savo nelaimi kaltininkais. E. R BOENAS Nieko nra kilniau ir nuostabiau kaip suteikti laim daugumai moni. L. VAN BETHOVENAS Laim beldiasi maiausiai kart kiekvienas duris. V GEZLITAS

Tik du dalykai padeda laimei tikjimas ir meil. , .

1

NODJ

LAIM
Nepadeda laim apsileidliams. SOFOKUS A k l a ne tik laims deiv Fortna; kartais ji apakina ir tuos, kurie suteikia laims. CICERONAS Laimingas ne tas, kuris toks k a m nors atrodo, o tas, kuris pats toks jauiasi. PUBULIJUS SIRAS Laim tenka tam, kuris daug dirba. LEONARDAS 78 DA VINIS

mogaus gyvenimas kupinas laims daugiausia dl to , kad mogus aminai laukia, jog netrukus bus laimingas. E. A . PO Didel laim nepainti nelaims. L. EEERIS I vis keli, kurie veda laim, patys tikriausi darbas ir atkaklumas. L. REIBO
f

Jei kada nors, vydamiesi laim, rasite j, tai, panaiai kaip sen, iekanti savo akini, pastebsite, kad ji vis laik buvo jums a n t nosies. H. V O 79

Laimingieji neturi stengtis bti dar laimingesn. T FONTANE

MALONUMAI
Gris ir tiesa tie patys visiems, bet malonum gali sukelti vairi. DEMOKRITAS Tai, k sukr poreikis, sumanyta seniau negu tai, k suman malonumas. CICERONAS Ten, kur nra vairovs, nra ir malonumo. PUBULIJUS SIRAS

Visais amiais visos tautos, visos klass laim suprato skirtingai. Jei palygintume valstieio ir filosofo oro pilis, pastarj architektra bt kitokia. H. SPENSERIS

Kart gyvenime Fortna beldiasi i kiekvieno mogaus duris, bet mogus daniausiai tuo metu sdi kaimyninje smuklje ir negirdi jos beldimo. M. TVENAS Neabejotina laims slyga yra darbas: pirma, mgstamas ir laisvas darbas, antra, fizinis darbas, adinantis apetit ir suteikiantis stipr, ram mieg. L. TOLSTOJUS Reikia bti santriam, kai kalbi apie savo l a i m . . RENARAS Sunku pasakyti, kas atnea laim. Turtas ir neturtas, be abejo, negali to padaryti. K. CHABARDAS

A l k i u i numalinti reikia nedaug, bet labai daug reikia norint patenkinti persisotinusio skrandio ugaidas. SENEKA. Nra tokio malonumo, kuris gal gale nesibaigt persisotinimu. PUNIJUS VYRESNYSIS

Malonumas, apie kur negalima pasakoti, nra malonumas. RECAS \ M a l o n u m o esm ta, k a d jo geidiama.
f

Laim yra inoti savo galimybi ribas ir bti jomis patenkintam. R. ROLANAS

B. PASKAUS

Norint bti laimingam su monmis, reikia prayti j tik to, k jie pajgia. T Laim yra santykin kaip virimo temperatra. VU DING SIUNGAS BERNARAS

Pats tobuliausias malonumas teikti malonum kitiems. . DE LA BRIUJERAS Malonumas visada gris, o k a n i a visada blogis, bet ne vi sada verta patirti malonum, kartais verta patirti ir kani. N. MALBRANAS Nuovargis geriausia pagalv. B. FRANKUNAS

Nori bti laimingas vairiomis aplinkybmis nuolatos prisimink tamsiausias savo dienas. Kitaip ta striuka laim bus nepasiekiama kaip horizontas. VU DING SIUNGAS

Malonum gali pagrsti iliuzija, bet laim grindiama tikrove. N. S. A M F O R A S Didiausias toks knikas malonumas, kuris neturi jokios koktu mo priemaios, tai sveikam poilsis po darbo. I. KANTAS Minuts malonumas danai sukelia ilgas kanias. . K. M. VYLANDAS

Kito laime mes galime usikrsti kaip liga, bet, deja, laim niekad nesukelia epidemijos. . NEVJO

80

81

M a l o n u m a i panas valgius; patys paprasiausi atsibosta ma iausiai. . . SANJAL-DIUB

Tas, kuris imintingas vien todl, kad gijo ini, bet neturi nar sos rytingai veikti, tik bdos gali padaryti. SI-MA CJENAS

Pats didiausias gyvenimo malonumas suvokti atlikt pareig. V GEZLITAS

Gabiausias veikjas, kuris abejoja, neprilygsta paprastam mogui, rytingai siekianiam tikslo. SI-MA CJENAS Narsa didina didvyrikum, dvejojimas skatina baim. '

Kai kurie mons duoda pasiadjimus dl malonumo j netesti. V Vis malonum tvas darbas. STENDALIS Malonumas, kuriam atsiduodame visikai ir beatodairikai, tampa paiu negailestingiausiu prieu. . M a l o n u m o laukimas kankina labiau u baim. N. TOMAZEO Pats didiausias malonumas padaryti tai, ko, kit nuomone, js padaryti negalite. V BEDOTAS M a l o n u m a i panas draudim: kuo tampate vyresnis, tuo jie jums brangesni. K. CHABARDAS NODJ GEZLITAS

PUBULIJUS SIRAS Tas, kurio trokimai sutelkti vienintel dalyk, nepastebs n e t aukto kalno. VANG \ narsi ird sudta visos negandos. M. DE SERVANTESAS Upjudytas ir priremtas prie sienos katinas virsta tigru. M. DE SERVANTESAS Tikroji narsa atsiskleidia nelaimje. VOLTERAS Narsos reikia ne tik kautynse, bet ir tvarkant paprastus buitinius reikalus. B. FRANKLINAS UNGAS

NARSA
Narsa likimo smgius daro niekingus. DEMOKRITAS Nesunku pergal pasiekti, sunku padaryti, kad patvari bt. LIE DZ Tas, kuris daug k idrsta, neivengiamai daug kur ir klysta. MENANDRAS Jei pirma pripainsi, kad gyvenim esi pasirengs u k nors ati duoti, o paskui sitikinsi, k a d ito padaryti negali, tai stinga tau narsos. MENCIJUS Narsa nelaimje pus bdos. PLAUTAS 82

Mes' gyvenimu mgavoms iki ekstazs tik tada, kai turjome narsos. J. G. FORSTERIS

Teapleidia m a n e viskas, k a d tik neapleist narsa. J. G. FICHT Narsus mogus paprastai kenia nesisksdamas, o silpnas skundiasi nekentdamas. P K. B U A S T A S Narsa gimdo nugaltojus, santarv nenugalimuosius. K. . DELAVINIS Narsa btina ne tik drsiems poelgiams, bet ir vaisingiems dar bams bei mintims. E A. DYSTERVEGAS 83

Heroizmas tai sielos pergal prie kn. A. F AMJELIS Rykis ir tu laisvas! H. V LONGFELAS Jei norite kvpti narsumo, pirma raskite jo savyje. E. B. OLKOTAS Tikr nars a apibdiniau kaip tobul sugebjim vertinti pavojaus dyd ir moralin parengtum j atlaikyti. V T. ERMENAS Panieka pavojui kiekvienos kilnios sielos pirmoji pareiga. H Drsa be sins panai l a u k i n vr. R. G. INGERSOLAS Kartais bti protingam reikia bti bailiui. M. EBNER-EENBACH Nerytingo mogaus niekada negalima laikyti priklausaniu sau. D. V FOSTERIS jo. TENAS

NORAI
mons trokta ivysti tai, kas neregta, irti tai, ko kiti nemato, iupti tai, kas nepasiekiama, ir mokti padaryti tai, ko kiti nepajgia. LIE DZ Noras minties tvas. V EKSPYRAS

Ms poelgiai ne tokie geri ir ne tokie nuodmingi kaip ms norai. L. DE VOVENARGAS Norai btini tam, kad gyvenimas nesustot. S.. DONSONAS

Lengviau nuslopinti pirm nor negu pasotinti visk, kas bus po B. FRANKLINAS

Tas, kuris nori pasiekti visk, niekada nepasieks tobulybs. K. V PAMLERIS Ten, kur norima ateiti kuo anksiau, dauguma ateina per vlai. G. K. LICHTENBERGAS

A v a d i n u didvyriu tik t, kuris buvo didios irdies. R. ROLANAS Pasaulyje tra vienintelis heroizmas: matyti pasaul tok, koks jis,/ yra, ir j mylti. R. ROLANAS Didvyris mogus, kuris lemiamu momentu daro tai, k turi daryti dl visuomens interes. J . FUIKAS Drs btina ugdyti kaip kilni savyb. Argi galima be narsumo iekoti tiesos arba puoselti meil. M. K. GANDIS Narsai bdingiau ne petynes sukelti, o mokti j ivengti. M. ANDERSON

Pats juokingiausias noras patikti visiems. J. V GT Tas, kuris nieko nenori, turi visk. I. NJEVO Kuo ledas plonesnis, tuo labiau norisi suinoti, ar ilaikys. H. V O

A norjau vien to; k galima gauti i karto, ir paaikjo, kad nieko nenorjau. O. VACIETIS Saugokits, kai jums rankas pradeda eiti viskas, ko tik pagei daujate: tukinamos kiauls sulaukia blogo galo. D. . H A R I S Kiekvien daikt noras nuspalvina, o turjimas blukina. M. PRUSTAS 85

Kareivio narsa kare mokjimas kuo labiau apriboti savo vaizduot. Mstyti apie pavoj tik tuomet, kai pavojus yra i tikro. Ne anksiau ir ne vliau. E. HEMINGVJUS

84

U kvailus norus kartais iauriai baudiama j isipildymu. I. KURC

Reikia bti optimistu darbo pradioje ir smarkiai abejoti pabai goje. L. HIRFELDAS Neretai optimizmas tra dar viena minties tingumo apraika. E. ERIO Optimistas sako, kad mes gyvename geriausiame i vis pasauli; pesimistas bijo, kad tai tiesa. B. KE1BELAS Pesimistas tai tas, kuris apie kiekvien savo persikraustym pranea laidotuvi biurui. M. A A R A S Tikras optimistas remiasi ne tokiu sitikinimu, k a d viskas bus ge rai, o tokiu, kad ne viskas bus blogai. . DIUTURAS

Blogis pasaulyje beveik visada randasi i neinojimo, ir geri no rai gali pridaryti tiek pat alos, kiek ir pikta valia, jei stinga ima nymo. ' A. KAMIU

OPTIMIZMAS, PESIMIZMAS
Aminai tiktis, niekad nenustoti v i l t i e s , tokie didios sielos mogaus bruoai. L. A. FLORAS Kai visko netenkama, vis dlto dar lieka ateitis. K. N. BOUVIS Nuleids rankas ir aarodamas vis pasiduosi vairioms likimo ugaidoms. M. K. IURLIONIS Nuo ms pai priklauso pasirinkimas mini, o kartu ir veiksm, bet ne toki, kurie veda grauat, isekim ir nuovarg. M. K. IURLIONIS Nra mogaus, kuris, gilindamasis save, sulaukt linksm rezul tat. M. K. IURLIONIS Laimingieji pesimistai! Kaip jie apsidiaugia rod, kad diaugsmo i viso nra. M. EBNER-EENBACH Optimizmas revoliucij religija. . BENVTLIS Jeigu medis gali nieko nepaisydamas toliau augti, tai juo labiau mons negali nusivilti n e t visoki bjauri baidykli gsdinami. N. RERICHAS Jei yra kas nors naivesnio u optimizm, tai tik pesimizmas. BERNARAS Pesimizmas tai nuotaika, optimizmas valia. ALENAS KLERVIETIS

PAREIGA
Suvokti pareig ir jos nevykdyti tai bailumas. KONFUCIJUS Bti itikimam nelaimje didis dalykas. DEMOKRITAS Geranorio pareigos jausmas beribis. PUBULIJUS SIRAS M a n a u , jog mogaus pareiga yra dl nieko nepulti nevilt ir visame kame rasti gero. . B. PASKAUS

Btinas savitarpio ryys vadinamas dorovine pareiga, dorovine prievole. P A. HOLBACHAS

Stenkits visada atlikti savo pareig, ir monija pateisins jus, n e t kai patirsite neskm. T DEFERSONAS nes

vykdyta pareiga beveik visada atrodo ne visai vykdyta, niekuomet nemanoma pasitenkinti.

J. V GT 87

Pareiga tai meil tam, k pats sau sakai. J. V. GT Kiekvienas mogus turi pareig p a i a m sau. STENDALIS Garb tai pareigos poezija. A. DE V7NJI Atlikti savo pareig kartais bna skausmingai skausmingiau jos neatlikti. sunku, bet dar

Kvaila reikalauti i filosofijos, kad priverst mus tikti reikinio tikrumu labiau, negu tai daro patirtis ir ms akys. G. GALILJUS Patirtis puiki, jei u j neumokta pernelyg brangiai. T FULERIS Patirtis mus moko, kad netiktini dalykai visada netikri. . F DE RECAS Patyrimas tai mokykla, kurioje pamokos kainuoja brangiai, bet tai vienintel mokykla, kurioje galima imokti. B. FRANKLINAS Patirties mokykla brangiai kainuoja, bet kvaili mons kitos ne pripasta. B. FRANKLINAS valgytis atgal turime tik tam, kad pasimokytume i praeities klaid ir gautume naudos i brangiai gytos patirties. D. VAINGTONAS Patirtis tai amina gyvenimo mokytoja. J. V GT Supratimas yra patirties idava, idja jos vaisius: pirmajam rei kia proto, antrajam : iminties. J. V GT

A. D I U M A TVAS Prisipainti klydus ir pakeisti tikjim visada yra pareigos dalykas, o klaid neigti arba slpti atskalnyb. OR SAND Kad ir k daryt mogus, n e t patys ymiausi jo darbai nieko neverti, jei jis neatlieka savo pareig tvams. B. AUERBACHAS

Mgstu bti populiarus tai laim, bet noriu bti naudingas tai pareiga. V HUGO Bna situacij, kai melas pati veniausia pareiga. E. M. LABIAS Jei nori isprsti dviej pareig konflikt, pasirink t, kuri vykdyti tau sunkiau. M. tis.
-

Tik patirtis mus moko vertinti gyvenimo grybes. J. V GT Daugumai patirtis tartum laivagalio ugnys apvieia tik nueito kelio atkarp. S. T KOLRIDAS Patirtis minties kdikis, o mintis veiksmo kdikis. B. DIZRAELIS Patirtis turi mokyti dviej dalyk: to, k a d reikia daug taisyti, ir to, kad nereikia taisyti per daug. E. DELAKRUA Patirtis yra ms nusivylim visuma. P OG

EBNER-EENBACH

Pareig painsi pirmiausia i to, k a d ji tau nesuteikia teiss rink . A. DE SENT EGZIUPERI

PATIRTIS
Atmintis ir mstymas kuria patirt. E DE R O C H A S Patirties spdius maa skaiiuoti: juos reikia sverti ir lyginti, apmstyti ir apvalyti. M. DE MONTENIS

88

89

Patirtis patikimas viestuvas kelyje. V FILIPSAS \ Patirtis didina ms imint, bet nemaina ms kvailumo. H. V O Patirtis tai mokykla, kurioje mogus suino, koks anksiau bu vo kvailas. H. V O Vienas patirties spyglys vertas neengiamo miko pamokym. D. R. LOVELIS Patirtis ir stebjimas tai patys didiausi iminties altiniai, kurie prieinami kiekvienam mogui. V E. ENINGAS Ms patirtis slypi veikiau prarastose iliuzijose negu sigytoje i mintyje. . R U* Nenuostabu, kad patirtis taip maai mums padeda: mes keiiams kiekvien dien, ir tai, k vadiname savo patirtimi, yra patirtis kitos btybs, kuria mes jau nebesame. . TANERI Atmintina, kad i patirties turime pasimokyti tik joje gldinios iminties, daugiau nieko. M. TVENAS Kat, kart atsitpusi a n t kartos krosnies, daugiau nebetps a n t jos. Taip p a t ir a n t altos. M. TVENAS Patirtis tai apreikimas, kurio viesoje atsisakome jaunysts paklydim dl brandos paklydim. A. BIRSAS

Tra vienas vaizduots pakaitalas patirtis. E D. BIORDESAS Patirt puikiausiai pakeiia tik vienas dalykas jaunyst. M. EVALJ

POKALBIS
Retai kalbti tai kas atitinka prigimt. Nes n e i vtra vis ryt nesiauia, nei litis vis dien netrunka. L A O DZ Gerai eiti, vadinasi, nepalikti paskui save nei vi, nei pdsak. Gerai kalbti, vadinasi, nei daryti klaidas, nei rizikuoti sulaukti prie kait. L A O DZ | Tas, kuris ino, nekalba, o tas, kuris kalba, neino. L A O DZ Doras mogus gerus taria odius, bet ne visada tas, kuris itar ger od, yra doras. KONFUCIJUS Taurus mogus nesivaisto paadais, o daro daugiau negu adjo. KONFUCIJUS Kalbant reikia rpintis ne odi kiekiu, o mintimi, ir ne ikalbos dovana, o sugebjimu analizuoti. M O TI K nors aikindami, neturime to daryti vien balsui, lieuviui ir lpoms manktinti. Stenkims, k a d ms odiai padt al, srit, liaud valdyti. M O TI Mes turime dvi ausis, o b u m vien, kad daugiau klausytume ir kuo maiau kalbtume. ZENONAS Geriausia kalbos ris yra liovimasis kalbti. LIE DZ Tyljimas gali bti pats didiausias kaltinimas. ' MENANDRAS 91 KITIJIETIS

Jei ms patirtis maa, tai ne todl, kad maai patyrme, o todl, kad tai, k patirdavome, neisaugodavome. G. LANSONAS moni imintingumas proporcingas ne j patiriai, o sugebjimui jos gyti. B. O 90

Gera taisykl, kai odiai paprasti, o j prasm gili. MENCIJUS Tiesos odiai nemalons ausiai, bet elgesiui naudingi kaip vais tai, kurie, nors burnoje karts, nuo ligos gydo. SI-MA " \ A p i e tai, ko nedera daryti, nepadoru ir kalbti. PUBULIJUS Kart paleistas odis nebesugr. HORACIJUS Daniau naudokis ausimis negu lieuviu. SENEKA { Prie pasakydamas k nors kitiems, pasakyk tai p a i a m sau. SENEKA Jei nemoki kalbti, imok klausyti. POMPONTJUS mons, girdami kieno nors gerum, paprastai pervertina jo tobu lum, o kalbdami apie kieno nors niekybes, per daug sutirtina kali spalvas. VANG Skurdi mintis slypi u mantrios kalbos. VANG UNGAS UNGAS SIRAS CJENAS

Juk nedera vis laik postringauti apie tai, koks turi bti mogus. Laikas tokiam ir tapti. M. AURELIJUS o d i s , einantis i irdies, pasiekia ird.
U

""**

G. NIZAMI

M a n geriau patinka, kai kas kalba ne taip graiai, bet teisingai. VYTAUTAS I T e t y l i tas, kuris dav, tekalba tas, kuris gavo. ' M. DE SERVANTESAS DIDYSIS

nekti nemstant tai tas pat, kas audyti nesitaikant. M. Pilvas nekenia ilg pamoksl. T \Geras lieuvis puikus ginklas.
1

DE SERVANTESAS

FULERIS

T FULERIS

\Norite, k a d apie jus gerai kalbt, tai nekalbkite gerai apie save. B. PASKAUS Be abejo, moni santykiai bt daug geresni, jei monms bt laip pat lengva tylti kaip kalbti. Taiau patirtis aikiai rodo, kad monms sunkiausia suvaldyti savo lieuv. B. SPINOZA Tikrasis ikalbingumas tai mokjimas pasakyti visk, kas reikia, Vjj ne daugiau negu reikia. E DE LAROFUKO Yra priekait, kurie giria, ir pagyrim, kurie meiia. F DE LAROFUKO Valanda pokalbio geriau u penkiasdeimt laik. M. SEVINJ \ Jei dukart pagalvosi prie kart itardamas, pasakysi dvigubai geriau. V PENAS

Ginas panaus audym, kai strls turi taikin pataikyti. VANG UNGAS

Veikaluose ir kalbose tiesa paprastai sksta odi potvynyje. VANG UNGAS

Tas, kuris ino skirtum tarp tiesos ir apgauls, turi j jausti kaip skausm. O kodl jis turt susilaikyti nekalbjs apie j? VANG Per daug paildytas vynas tampa rgtus. VANG UNGAS UNGAS

Paprastiems monms maiau kalbk apie teorijas, o daugiau elkis pagal jas. EPIKTETAS 92 93

Jeigu vienas kitas malonus odis gali padaryti mog laiming, reikia bti nieku, kad ito nepadarytum. V PENAS

Atrus lieuvis vienintelis pjovimo rankis, kuris, nuolat varto jamas, tampa dar atresnis. V IRVTNGAS

Mokjimas tiksliai cituoti tai talentas, daug retesnis negu at rodo. P BEILIS Pirmas kaltinimas atmetamas, antras ugauna, treias eidia, o ketvirtas umua. VOLTEPAS Dkingumas ne visada ikalbingas. VOLTEPAS Kupina irdis negali pasverti odi. G. E. LESINGAS Nereikia sakyti visko, k inai, bet visada reikia inoti, k sakai. M. KLAUDIJUS Kas gali visk pasakyti, tas gali visk padaryti. NAPOLEONAS I Nra nieko labiau eidiamo u pint eidim ironij. NAPOLEONAS I Smojis pokalbio druska, bet ne maistas. V Nori gauti proting atsakym, klausk protingai. J. V. GT odis eidia greiiau negu gydo. J. V GT Nra nieko bjauresnio kaip daug kalbti apie save. D. LEOPARDIS Mokti kalbtis talentas. STENDALIS Dauguma moni ieko kompanijos ne tam, kad klausyt, o tam, kad kalbt patys. E. A . PO 94 GEZLITAS

Tas, kuris daug galvoja, maai kalba stengdamasis sprausti kuo J a u g i a u mini kuo maiau odi. V ',, Riksmas ginijantis signalas apie proto tyl. V Keiksmai niekingj -ginklas. S. G. Gl/DRI
x

IRVTNGAS

EMIUNIKOVAS

Klausimo tonas lemia atsakymo ton. N. GOGOLIS odis, kuris jau isakytas, yra tas pat, kas veiksmas. N. GOGOLIS

od reikia vertinti. Tai didiausia dovana, koki mums dav Dievas. N. GOGOLIS

Kartais paprietarauti reikia pasibelsti duris, kad suinotum, ar yra kas nors n a m i e . D. DE IPARDEN \ Sakykite tai, k turite pasakyti, o ne tai, k dera pasakyti. H. D. TORAS mons sukr apgaudinti. kalb aikintis tarpusavyje, o ne A. v i e n a m kit MANDZONIS

odis "inkvizicija" nudegina burn tam, kuris j taria, ir ausis tam, kuris j girdi. E \Tokia m a n o nuomon, ir a jai pritariu, f A. Humoras tai rimtumas, slepiamas u juoko. D. VEISAS Pokalbis tai toks menas, kai mogaus prieininkas yra visa monija. R. V EMERSONAS 95 MONJ KABALJERO

Ironija tai eidimas komplimento pavidalu. E. P. VIPLAS Ironija silpnj narsa. A. BERTE

Norint daugiau pasakyti, reikia maiau kalbti. A. PERIUSO

Galima tartis su tais, kurie kalba kita kalba, bet tik ne su tais, kurie tiems patiems odiams suteikia visai kit prasm. . ROSTANAS

Tyljimas vienas i sunkiausiai paneigiam argument. H. V O (Ginijasi tik tie, kuri protas sustings. O. VAILDAS Protingai kalbti sunku, o protingai tylti dar sunkiau. K. N. BOUVIS Ironija tai monijos tyrumas. . RENARAS Jei pralaimite gin, js turite dar vien galimyb iplsti savo prieinink. E. CHABARDA5

<...>;, kalbti taip, tartum kiekvienas odis bt paskutinis. J . MARCINKEVIIUS

POIRIS SAVO YDAS IR SILPNYBES

^ Tas, kuris klaidas savo pastebjo, daugiau nebeklysta. L A O DZ Tas, kuris grietas savo paties klaidoms ir neskuba smerkti kit, ivengia nepasitenkinimo. KONFUCIJUS Umirti savo nuodmes begdika. DEMOKRITAS \ Jei elgsiesi kilniai ir nuvysi alin mint apie tai, jog esi kilnus, ^bsi mylimas, kad ir kur atsidurtum. ^ ~ LIE DZ

M e s link tikti viskuo, kas pasakyta, ypa kai tai pasakyta gra iai. A. FRANSAS

Neplskite or devynios deimtosios monijos nesugebt prad ti jokio pokalbio, jeigu orai nesubjurt. K. CHABARDAS

Jei apmstydamas savo poelgius pripastu, kad nesu geras, tuo met n e t paprasto mogaus bijau. O jei pripastu, jog elgiuosi gerai, tuomet n e t tkstaniams pasirodyti nebijau. MENCIJUS mogui bdinga klysti, o mulkiui usispirti dl savo klaidos. CICERONAS A links veikiau klysti su Platonu negu bti teisus su pitago rieiais. CICERONAS Didelis skirtumas mogus negali nusidti ar nenori. SENEKA Svetimos ydos visad mums prie akis, o savos u nugaros. SENEKA I Pirmoji pasitaisymo slyga suvokti savo kalt.

\ Neprarask humoro. mogui jis yra tas pat, kas aromatas roms.
V

D.

GOLSVOKnS

Jei garsiai auki, vadinasi, tavo kalba pernelyg skurdi ir auksmu nori nustelbti kit balsus. A. DE SENT EGZIUPERI I Humoras tai gyvenimo nesmoni gerairdikas stebjimas ir j menikas vaizdavimas. ^ S. LIKOKAS Nereikia irdies laikyti a n t lieuvio, nes itaip ji greitai atauta. E V. EERSTERIS Baimintis ironijos, vadinasi, bijoti proto. S. GITRI

SENEKA

96

97

Savo trkum nematome, o svetimus pastebime tuoj pat. FEDRAS Blogai bti kupinam trkum, bet dar blogiau bti j kupinam ir nenorti to pripainti, nes tai reikia prie j dar pridurti apsigaudinjimo yd. B. PASKALIS Tik tas nekrinta, kuris niekada nekop. D. HA DELS AS Tikrai siningi mons yra tie, kurie puikiai supranta ir atvirai pripasta savo trkumus. E DE LAROFUKO

Mes geriau suvokiame savo elgesio negu mstymo klaidas. J. V. GT Jei mogus i tikrj stiprus, jis pripasta savo silpnybes. H. DE BALZAKAS Jau savo paties paklydim ir nuodmi inojimas ikelia mog. N. Sunkiausia yra susitaikyti su savimi. N. GOGOLIS GOGOLIS

Laimingas tas, kuris nuolat pastebi savo klaidas ir nuolat stengia si j atrasti; toks mogus pasieks tobulyb. N. GOGOLIS

Daniausiai ms nulidimo altinis ms klaidos. . B. MASIJONAS Baim suklysti neturi ms atbaidyti nuo tiesos iekojimo. K. A. HELVECIJUS moni niekada ngrauia sin dl poelgi, tapusi jiems proiu. VOLTERAS mogui pateisinti pakanka to, kad savo gyvenime dorybmis jis nusipeln savo klaid atleidimo. G. K. LICHTENBERGAS

Stebina tai, kad, kol kiti nenurodys mogui jo trkum, pats j nepastebs. N. GOGOLIS

siaknijusios silpnybs panaios mus: tu imtus kart j nuva lai, o ji vl grta ir kankina tave vis labiau. L. EFERIS

Kit ydos, i kuri mes juokiams, mumyse juokiasi i ms. . E BRAUNAS

Daugelis moni laiko dorybe veikiau savo klaid gailtis negu stengtis j ivengti. G. K. LICHTENBERGAS '

Niekas taip nepamoko kaip savo klaidos suvokimas. Tai viena i ungrindini saviauklos priemoni. T KARLAILIS

Slpdamas savo trkumus, geresnis netapsi. Ms autoritetas lai mi dl to nuoirdumo, su kuriuo mes tuos trkumus pripastame. G. K. LICHTENBERGAS

lai, k vadiname kit nuodme, savo laikome eksperimentu. R. V EMERSONAS

Ms silpnybs mums nekenkia, jei mes jas pastame. G. K. LICHTENBERGAS

Nesilaikykite sikib savo trkum, teisindamiesi, kad is pasaulis Labai netobulas. . RENARAS |n 1 daugelis moni mano, kad, pripainus savo klaid, nebtina nuo .((prasti. M. EBNER-EENBACH i 'liis, kuris pats pajuto blog, gali j pamirti, o tas, kuris j pa.lin, niekad. A . MAR

Pats geriausias bdas pritaikyti silpnybes panaudoti vien prie kit. V GEZLITAS

Kol mes jauni, naudingi bna ir paklydimai, tik neverra j tampyti su savimi iki pat senatvs. J. V GT 98

99

Jei mogus padaro t pai klaid du kartus, turi ikelti rankas auktyn ir pripainti savo lengvabdikum arba usispyrim. D. Prisiimdamas kalt, teigiu savo mogikj gali. A. DE SENT EGZIUPERI Jei a sunaikinsiu savo trkumus, i to nieko gero nebus, priein gai. A privalau juos asimiliuoti ir paversti aktyvia jga. Tokia pat kaip ir mano dorybs. Nieko negalima savyje umuti. Reikia imokti valdyti ir pasinaudoti. . R. BLOKAS Ms paklydimai mirta anksiau u mus; neverta i j daryti mumij. ALENAS Blogis tai, ko negali sau atleisti. M. UANDO H LOBIMERAS

tu.

Visi skundiasi savo atmintimi, bet niekas nesiskundia savo pro E DE LAROFUKO

Pagrindin proto teigiamyb ne gyvumas, o tikslumas, kaip ir vytuokls privalumas ne sparta, o eigos tikslumas. L. DE VOVENARGAS Protas turi natrali valdi <...> J a m prieinamasi, taiau is pasiprieinimas jo pergal; palaukite dar truput, ir mogus bus priverstas grti prie proto. . MONTESKJ

Neabejotinai protinga yra nekeisti padaryt sprendim. NAPOLEONAS I

Mintis, kuri mus nutolina nuo D i e v o , nors ir bt valgi, maloni, grakti, kadangi padeda mums siekti laikinj vertybi, ym iliuzija ir paklydimas. A. M. AMPERAS Protas tai duona, kuti pasotina, juokai tai prieskoniai, a dinantys apetit. K. L. BIORN valgumas dar nerodo proto. Kvailiai ir n e t beproiai bna ste btinai valgs. A. Proto lankstumas gali atstoti gro. STENDAUS Protas duotas mogui tam, k a d jis imintingai gyvent, o ne tam, kad matyt, jog gyvena neimintingai. V Kiek protas leidia, iekome tiesos. . DARVINAS Pasaulyje daug dalyk, kuri protingas mogus galt nenorti m. .ii. R. V. EMERSONAS mogaus protas turi tris visrakius: inias, mint ir vaizduot. V HUGO 101 BELINSKIS PUKINAS

PROTAS
Nepasotinama garbtroka temdo mogui prot, ir jis nepastebi gresiani jam pavoj. EZOPAS Kilnaus proto mogus vienodas bus laimje ir nelaimje. Jis n i e k u o m e t nesikariuos, b e t ir neleis nusieminti. Nesipuikaus turdamas pasisekim, bet nesijaus prislgtas, jei nesiseka. Neiekos, bet ir nevengs pavojaus, nekalbs nei apie kitus, n e i apie save. Nesistengs, k a d j kas girt, ir nenors, kad peikt kitus. ARISTOTEUS Protingas mogus daro tai, k kvailas daro pavluotai. B. GRASJANAS Kuo mogus protingesnis ir geresnis, tuo daugiau pastebi grio monse. B. PASKALIS Kodl lubas mogus ms neerzina, o proto luois erzina? Todl, k a d lubis suvokia, jog mes vaiktome tiess, o proto luois tvirtina, jog ne jis, o mes luoi; jei ne tai, mes jaustume j a m gailest, o ne neapykant. B. PASKAUS 100

Pagalvok bent kart prie duodamas, dukart prie imdamas ir tkstant kart prie reikalaudamas. M. EBNER-EENBACH

Daugelis esti siningi i baims, o ne dl savo nekaltybs. PUBLILIJUS SIRAS Tyra sin nei melo nebijo, nei gand, nei paskal. OVIDIJUS Tyra sin nebijo moni, o blog baugina net vienatv.

mogaus protas prilygsta lempai: kuo rykesn viesa, tuo tamses nis abejoni elis. R. TAGOR Protas, kuriam bdinga v i e n logika, panaus durkl, kuriam bdinga tik judti priek. R. TAGOR Atrus, bet ribotas protas kas ingsnis isiveria priek, taiau paengti i priek negali. R. TAGOR

SENEKA. Siningumas Romoje liaupsinamas, taiau <...> skursta. JUVENALIS Ms laikais, jei apie mog sakoma, k a d jis moks gyventi, paprastai turima omenyje, jog jis nra per daug skrupulingas. D. S. HALIFAKSAS

SIN
Tas, kuris neprisideda n prie vienos besivaidijani pusi, vei kiausiai yra nedoras. SOLONAS Sining ir nesining mog painsi ne vien i to, k jis daro, bet ir i to, ko jis geidia. DEMOKRITAS Tikrai siningas yra tas, kuris visados savs klausia, ar pakanka mai siningas. PLAUTAS Sin tkstantis liudytoj. H. E KVINTILIANAS Katonas buvo links veriau bti siningas negu toks garsti. SALUSTIJUS Kartais sin baudia n e t tuomet, kai to nedaro statymas. PUBULIJUS Sins aizdos niekada nerandja. PUBLILIJUS SIRAS Savo reputacija rpinasi daugelis, o sine tik vienas kitas. PUBLILIJUS SIRAS SIRAS
(

Jei nori k i e t a i miegoti, gulkis tyra sine. B. FRANKUNAS

statymas, gyvuojs mumyse, vadinamas sine. Ties sakant, sin yia poelgi derinimas prie io statymo. I. KANTAS Reikia aukoti ramyb dl sins ir garbs. U. Taip, apgailtinas mogus, kurio sin nevari. A. Sin neturi klysti. A. DE VINJI Ribotas, bet siningas mogus danai mato kiaurai visas pai npmikriausi verteiv suktybes. H. HEIN Garb tai iorin sin, o sin tai vidin garb. A. OPENHAUERIS PUKINAS FOSKOLAS

Neprasidk su tais monmis, kuri sin per daug lanksti. E. DELAKRUA l'nsuiilins sins valgi akis. V HUGO

102

103

Pasaulyje nra niekingesnio bylinjimosi u t, kur mogus sivelia savo sins teisme. H. V BIERIS

Galima ivengti nelaimi, pasist dangaus, taiau nepavyksta pakelti nelaimi, kurias patys usitraukiame. MENCIJUS Kai dangus ko nors tau duoda, o tu to neimi, gausi tik nelaimi. SI-MA Kantryb yra geriausias vaistas nuo vairiausi kani. PLAUTAS Dvasios ramyb geriausias palengvinimas nelaimje. PLAUTAS Paskui vien bd ir kitos griva. PLAUTAS M a l o n u prisiminti negandas, jeigu jos praslinko. CICERONAS Kas kentjo, tas nepamir. CICERONAS CJENAS

Sin liguistai jautri. Sine galima naudotis, bet, panaiai kaip fantazijos ir skrandio, jos negalima perkrauti. R. L. STTVENSONAS Danai mons didiuojasi savo siningumu tik todl, kad turi trump atmint. L. TOLSTOJUS Tas, kuris nori igirsti savo sins bals, privalo nutildyti visk iorje ir savo viduje. A. GRAFAS mogus privalo bti savo valios valdovu ir savo sins vergu. M. Siningumas ir tikslumas dvyniai. . SIMONSAS EBNER-EENBACH

Sin vidinis balsas, spjs, kad mus kakas seka. H. L. MENKENAS

Aplinkybs, daranios mones nelaimingus, danai daro juos ir (prietaringus. SENEKA VYRESNYSIS

"Nelaimi altinis daniausiai b n a nerpestingumas.

SKAUSMAS, NELAIM
Ne v e n k nelaims, o tiesiai enk jos pasitikti. I Nelaimingas tas, kuris nemoka igyventi nelaimi. P K. BUASTAS Nra didesns nelaims negu pasiduoti trokimams, didesnio nusikaltimo negu nepasotinamumas ir didesns bdos negu pelno trokulys. L A O DZ Prastuolis nelaimje nesivaldo. KONFUCIJUS Nelaimje ilikti itikimam pareigai didelis dalykas. DEMOKRITAS Nra laimje ir nelaimje nieko, ko patys sau nebtume pasidar: MENCIJUS 104 I svetimo skausmo nedaryk sau diaugsmo. Nelengva suderinti kentjim su imintimi.

R G. VELJUS

VERGILIJUS Vargo pains daug, a ujauiu svetim skausm. VERGILIJUS ^Tai, kas galjo bti duota, gali bti ir atimta. PUBULIJUS SIRAS

PUBULIJUS SIRAS Dvigubai nelaimingas tas, kuris anksiau laimingas buvo. PUBULIJUS SIRAS

PUBULIJUS

SIRAS 105

Visa, ko lauki, itverti lengviau. SENEKA Jei gali, nepasiduok sielvartui ir jokiu bdu nerodyk jo. SENEKA Nelaim danai suteikia dingsti aunumui. SENEKA Maas lidesys nekus, didis sielvartas nebylus. SENEKA Tikiuosi gero, bet pasirengs sutikti ir nelaim. SENEKA I ties tik tas sielvartauja, kieno irdgla neturi liudytoj. MARCIALIS Kodl dangaus malon tokia alika? VANG UNGAS

Sielvartas v i e n a i dykinjimo ri. S. DONSONAS * A vertinu mog, sugebant ypsotis nelaimje, semtis jg i sielvarto ir rasti narsos altin apmstymuose. T PEINAS Vargas imintingj mokytojas. D. N. BAIRONAS Brangiausiai mums kainuoja tos nelaims, kurios taip ir neaplank. T DEEEPSONAS Sost ir karalysi lugimas mans nejaudina, sudeginta valstieio sodyba tai tikroji tragedija. J. V GT felaim kiekvieno didioji mokytoja. > K. BINI

t Skausmas yra gyvas skausmo sivaizdavimas: sukaupk vali t vaizIdin pakeisti, atmesk j, liaukis skundsis, ir skausmas, dings. . M. AURELIJUS Muzika geriausia paguoda nulidusiam mogui. M. Kur kuriam spaudia batas, kiekvienas ino pats. M. DE SERVANTESAS Paskutin nelaim sunkiausia. T FULERIS LIUTERIS

Tai, kad kiekvienas gimimas yra kania, dar nereikia, kad kiek viena k a n i a yra gimimas. VLN Kani kalbos negalima priversti tylti. J . SLOVACKIS Susitaikydamas nelaimingasis tik padidina sielvart. H. DE BALZAKAS Niekas taip neapsvaigina kaip nelaims vynas. H. DE BALZAKAS / Neskms ir nelaims tai tarsi ms mokytojos, siuniamos, ( k a d ivest mus tikrj keli. N. GOGOLIS Didel nelaim yra tarsi siaubingas prabudimas: krinta a n t mo gaus, k a d nuo koj iki galvos j pakeist. N. GOGOLIS Nra tokio skausmo, kurio negalima bt iverkti. N. GOGOLIS

Mes danai guodiams smulkmenomis, nes jos mus skaudina. B. PASKALIS Nelaim mogui duoda proto, nors jo ir nepraturtina. D. RJUS Nelaim visada atskrenda a n t sparn, o ieina klibikiuodama. VOLTERAS j Lides galima paalinti visomis priemonmis, iskyrus girtavim. S. 106 DONSONAS

Daugelis ms nelaimi atsiranda dl to, k a d neteisingai suvokiam pasaul. N. GOGOLIS 107

^/Ms nelaim ta, kad, uuot mat dabart, mes irime ateit. N. GOGOLIS

/ Ms geriausi trokim neisipildymo prieastis yra ms kvailu mas. N. GOGOLIS

Jis kenia taip, kaip tik gali kentti mogus, turintis toki vaiz duot. L TURGENEVAS Panaiai kaip titnagas slepia neinom kibirkt, skeliam tik plieno smgiais, taip ir lobiai, esantys mumyse, atsiveria tik itikus negan doms. H. V O Nelaimingas tas, kuris niekuo netiki. V HUGO

Priimkite nuolankiai kiekvien kani, tikdami, k a d ji yra reika linga. N. GOGOLIS

' Laimingas tas, kuris susitaiko su nelaimmis, siuniamomis j a m likimo. N. Nelaimje gldi ms laim. N. GOGOLIS GOGOLIS

Neviltis tai paskutinis ginklas, kuris kartais atnea pergal. V HUGO

Nelaim ne tai, kad nesutikai laims, bet kad j praleidai. A. E BEKAS Neviltis silpnj nelaim. . DOLANAS Skausm galima pakelti vienam, bet diaugtis reikia dviese. E. CHABARDAS

mogus kenia sunkiausias kanias, kai negali bti suprastas savo artimj. N. / Nelaims gyvenim. mums siuniamos, kad GOGOLIS savo

atidiau pavelgtume N.

/
Niekad nebni toks nelaimingas, kaip atrodo. M. PRUSTAS Nelaimingas tas, kuriame nra n trupinlio Don Kichoto. A . FRANSAS
J

GOGOLIS

A matau, kad mons kvaili, kai skundiasi didelmis kaniomis. Skausmas ne toks jau didelis, tik tai krtin, kurioje jis turi tilpti, paprastai per ankta. H. HEIN Kanios, nors ir sivaizduojamos, suteikia ne maesn skausm. H. HEIN Ne lidesys ms lidnas, o ms pigs diaugsmai. H. D. TORAS Tikroji irdgla drovi. j E HEBELIS Tas, kurio neiaukljo kentjimas, visiems laikams ilieka vaiku. N. TOMAZEO Tas, kuris nekentjo, nesugeba ujausti. N. TOMAZEO 108
lus.

Mokkite kentti. Kas kenia mokdamas, kenia maiau. A. TRANSAS

Paios didiausios kanios imoko neklaidingai praregti instinkR . BURTE Bda n e a t e i n a viena, bet skm irgi. R. ROLANAS

Nesistenk savo skausmo paskandinti vyne, jis moka plaukioti. I. A. MIRANDAS aizdos, pasidarytos savo ranka, visada gyja liau negu tos, kurias padar prieininkas. D. N E R U 109

Bti nelaimingam taip lengva, taip kvaila, taip visiems prieina ma! Norti bti nelaimingam arba paprasiausiai pasirinkti nelaim, vadinasi, nieko nenorti. H. BAZENAS

N vienas tinginys nesulauk ilo amiaus: visi jo sulaukusieji buvo labai veikls. K. V HUFELANDAS Egzistuoja tkstantis lig, bet sveikata tra viena. K. L. BIORN Sveikata imintingj honoraras. P . BERAN Sveikas elgeta laimingesnis u sergant karali.

M e s patys pasidarom sau spyglius ir n kiek nesusimstom, kaip mums tai atsilieps. Belieka kentti ir sakyti sau, kad kentti yra dl ko. K. MAKALOU

SVEIKATA
Kno palaima yra sveikata, o proto palaima imintis. FALESAS Darbas btinas sveikatai. HIPOKRATAS Gyvenimo trumpumo mes negauname, o pasidarome j patys. SENEKA Saikas yra tarsi sveikatos motina. VALERIJUS M A K S I M A S Reikia stengtis, kad sveikame kne bt sveika siela. ird reikia tausoti. Ir ne tik savo. Visi sveiki mons myli gyvenim.

A.

OPENHAUERIS

H. HEIN
j

Reikia palaikyti kno tvirtyb, kad ilikt sielos tvirtyb. V HUGO Sprskite apie savo sveikat i to, kaip diaugiats rytu ir pavasariu. H. D. TORAS Sveiki mons yra pats didiausias valstybs turtas. S. G. KOLET E.

KROTKIS

JUVENALIS
Dykinjimas ir dykaduoniavimas ne tik nemokikumo, bet kartu ir ligos prieastis. I B N SINA Maistas, kurio organizmas nesuvirkina, suda t, kuris j suvalg. A B U L FARADAS BARAS BRJUS

LOVE
j

Ne dl igarsjimo elgiamasi gerai, o igarsjimas yra tavo ger darb idava. Todl kilnus mogus daro gera apdairiai. LIE DZ Nerimas veda lov, pasitenkinimas pralaimjim. LIE DZ j Kelias lov tiesiamas darbu. PUBULIJUS Tas, kuris paniekino tui lov, gali pasiekti tikrj. LIVIJUS Ar ne geriau usitarnauti lov savo paties darbais negu kitais monmis naudotis. VANG UNGAS 111 SIRAS

Kas usikrts ligos baime, tas jau usikrts baims liga. M. MONTEMS / Anksti gulti ir anksti keltis tai kas daro mog sveik, tur/ting ir proting. B. FRANKLINAS Tarp veiksni, trumpinani gyvenim, svarbiausi yra baim, li desys, nuobodulys, ilgesys, nerytingumas, pavydas ir neapykanta. K. V HUFELANDAS 110

Tam, kuris nori, kad apie jo dorybes inot visi, rpi ne jos, o lov. B. lov, atjusi staiga, veikiai ieina. T FULERIS DONSONAS

Vos tik mogus tampa ymus, tuojau atsiranda kas nors sdjs greta jo mokykloje. K. ovs ttokimas pati didiausia tutyb. D. SANT/ANA CHABARDAS

Tie, kurie ra apie lovs tutum, vis dlto nori igarsti tuo, kad taip gerai apie tai para. B. PASKALIS lov v e d a toli grau ne gli kelias. . DE LAFONTENAS Meils liepsna taip nesuildo kaip pirmieji lovs spinduliai. L. DE VOVENARGAS Tas, kuris neino laiko verts, gim ne lovei. L. DE VOVENARGAS Ukariautojo lov iauri lov; ji atsiranda n a i k i n a n t mo nes. E D. ESTEREILDAS Iekoti lovs negalima. Visoks jos vaikymasis tuias. J. V GT lov tai mirties viesulys. H. DE BALZAKAS lov tai nuodai, kuriuos reikia gerti maomis dozmis. H. DE BALZAKAS Yra is tas taip pat nuostabaus kaip ir didis mogus tai garbin gas mogus. A. DE V1NJI Didiausias dorybi ir nuopeln vertinimas yra priimti juos tyliai, kaip btinum. R. V EMERSONAS Kai kurie mons keiia garb pagerbtuves. A. . KARAS / Paprastai lov a t e i n a pas tuos, kurie msto apie k nors kita. O. 112 V HOLMSAS

lov gyvam tebesant abejotinas dalykas; imintingai pasielgs las, kuris nesileis nei jos apakinamas, nei netgi sujaudinamas. T aizdos traukia muses, o lov yra lyg aizda. A. PERIUO MANAS

TEISINGUMAS
/ Teisingumas siviepataus tada, kai kiekvienas svetim nuoskaud /suvoks kaip savo. SOLONAS

Skelbti teisingum, p a i a m jo n e s i l a i k a n t , tai tas pat, kas daryli nusikaltim. MO Tl Neprivalai mesti teisingumo kelio, jei teisingumo savo darbe pasiekti nepajgi, panaiai kaip stalius negali kaltinti tiesios linijos u lai, kad jam nepavyko i karto kamieno lygiai perkirsti. M O TI
J Jei varg turtuoliu pavadinsi, usirstins. Taiau jei teisiu pava dinsi k'nors, tai, k a d ir nebuvo teisus, bus patenkintas. Kokia ap gavyst!

M O TI Laikui bgant, visos tiesos iaiks. MENANDRAS Kartais tiesa suadina neapykant. TERENCIJUS PUBLIJUS

Leisk laisvai pasisakyti, jei nori girdti ties. PUBULIJUS

SIRAS

liesa ir siningas gyvenimas tai mano sieki tikslas. HORACIJUS 113

Teisingumo pradmenys yra du: niekam nekenkti ir duoti naudos visuomenei. CICERONAS Neteisingumas visuomet siejasi su kokiu nors veiksmu; danai jis yra btent neveiklumas. M. AURELIJUS Tiesa kartais linksta, bet nelta ir iplaukia vir melo, kaip rie balai vir vandens. M. DE SERVANTESAS Teisingumas be jgos silpnas, jga be teisingumo despotika. B. PASKALIS Daugumai moni teisingumo meil tai tik baim paiam patirti neteisingum. E DE LAROFUKO Teisingumas tai toks vertingas daiktas, k a d jo u jokius pini gus nenusipirksi. A. R. LESAAS /r3k teisingas ir bsi laimingas.

Laikas brangus, bet tiesa brangesn u laik. B. D1ZRAEUS Liesa gali laukti, kadangi jos laukia ilgas gyvenimas. A. Bet kokia tiesa geriau u apsimetim. H. D. TORAS Teisingumo ir gailestingumo dvasia kyla kaip tik i tos paios j gos, kuri ji duoda savo turtojui. . BODLERAS Gink ties visur, kur ji persekiojama. R. V EMERSONAS OPENhLAUERIS

Nors tiesa ir labai reta, jos pasila visad virija paklaus. H. V O Bti ventam iimtis, bti teisiam taisykl. V HUGO Gailestingumas yra teisingumas, tik teisingesnis. V Bti geram visai nesunku; sunku bti teisingam. V HUGO HUGO

,-

. . R U S O Teisusis turi ypsotis, o ne rstauti. A. DE RIVAROLIS

Yra moni, manani, kad tiesa nekenksminga tik praskiesta. O. V H O L M S A S

j

Kai nra teisingumo, nra ir laisvs, o kur nra laisvs, nra ir teisingumo. J. G. ZOIM Vargas tiems, kurie niekad neteiss nebna: jie niekad nebna teiss. . . DE LINIS Bti neteisingam sau taip pat sunku, kaip ir bti teisingam ki tiems. . LEMELIS Teisingumas tai silpniausiojo teis. . UBERAS / Dievo tiesa gyvena aminai; jei j puoselsi, bsi aminas kaip ji. A. M. AMPERAS 114

Tai, u k mons mirta, nebtinai bna tiesa. O. VAILDAS Jei js sakote tik ties, jums nereikia nieko siminti. M. TVENAS Bti gailestingam daug lengviau negu teisingam. A. GRAFAS Eretikas yra tas, kuris myli savo ties labiau u TIES. Jis ipasta savo pusiau ties vietoje tos, kuri surado mons. G. K. ESTERTONAS

Suvokdami ties, mes diaugiams. O jei diaugsmo nra, vadina si, mes tik painome ties, bet nesugebjome jos suvokti. R. TAGOR 115

Tiesos, kaip ir brangenybs, nereikia puoti, bet j reikia taip pateikti, kad ji bt apviesta. D. SANTA/ANA

las.

Praeitis ir dabartis ms priemons, tik ateitis ms tiks B. PASKALIS

Tiems, kurie kvieia mones ukariauti pasaul, nereikia nei teisin gumo, nei gailestingumo. . BENDA Su neteisingumu arba bendradarbiaujama, arba kaunamasi. A. KAMIU Siaubingiausias dalykas pasaulyje teisingumas be gailestingumo. E MOPJAKAS Visk suprasti toli grau nereikia visk atleisti. E. KESTNERIS

Pats nerangiausias mogus, jei tik neileidia i akiraio tikslo, j f e i n a greiiau negu tas, kuris klaidioja be tikslo. G. E. LESINGAS Tas, kuris nori pasiekti k nors didaus, privalo, pasak J. V. Gts, mokti apsiriboti, o tas, kuris, prieingai, nori visko, i tikro nieko nenori ir nieko nepasieks. G. HGELIS Didi tiksl siekiantis mogus turi ir did charakter, darant j vyturiu' kitiems. G. HGELIS Laikydami priemones tikslu, mons nusivilia savimi ir kitais, todl i visos j veiklos nieko neieina arba ieina prieingai, negu jie siekia. J. V GT Tas, kuris nori daug pasiekti, turi kelti didius reikalavimus. J. V GT Tas, kuris neturi tikslo, neranda diaugsmo jokioje veikloje. D. LEOPARDIS Tikslo atkakliai siekiantis mogus susiranda priemoni, o jei negali j rasti, sukuria. V E. /4sforint prieiti tiksl, pirmiausia reikia eiti. H. DE BALZAKAS Didieji protai kelia sau tikslus, kiti mons vadovaujasi savo no rais. V IRVINGAS ENINGAS

Teisingumas baudia blog, viltis nori j itaisyti, o meil p ne pastebi. E DIURENMATAS

TIKSLAS
mogaus prigimtis liepia alkaniems kovoti dl maisto, isekusiems stengtis pailsti, darbo ivargintiems iekoti atokvpio, o paemintiems rpintis pagarba. KUNG S U N J A N G A S Tas, kuris rpinasi aukiausiu tikslu, neturi taikstytis su nuvalkio tais poiriais. KUNG S U N J A N G A S Gris visada priklauso nuo dviej slyg: nuo vairios veiklos galutinio tikslo tinkamo iklimo ir nuo tinkam priemoni tam tikslui siekti parinkimo. ARISTOTELIS mogaus paskirtis protinga veikla. ARISTOTEUS Kuo lengviau pasiekiamas tikslas, tuo maiau jo siekiama. PLINIJUS JAUNESNYSIS Pasibalnoti kiaul dar nereikia i jos pasidaryti ristne. J. HEILERIS. 116

/ Jeigu siekdamas tikslo pakeliui pradsi stabioti ir mtyti akmenis j kiekvien lojant un, tai tikslo niekad neprieisi. E DOSTOJEVSKIS

Kaip lengva, pasiekus netikr gyvenimo tiksl laim, pamirti tikrj pareig. V HUGO 117

Neskm ne nusikaltimas; nusikalstama kelti sau tikslus, ne atitinkanius galimybi. D. R. LOVELIS Visatos tikslas sielos tobuljimas, o svarbiausia sielos tobuljimo slyga laisv. . E. RENANAS Pasaulio tikslas proto viepatija. . E. RENANAS iame pasaulyje svarbiausia ne tai, kur stovime, o kuria kryptimi judame. O. V HOLMSAS Gyvenime reikia stengtis aplenkti ne kitus, o pat save. M. D. BEBKOKAS mogaus gyvenimo tikslas tai ne laims paiekos. P E. BERTLO Savo gyvenimo tikslu galiu smoningai laikyti siekim visapusi kai pltoti visa, kas egzistuoja. L. TOLSTOJUS Turk tiksl visam gyvenimui, tiksl tam tikram savo gyvenimo tarpsniui, tiksl t a m tikram laikui, tiksl metams, mnesiui, savaitei, dienai, v a l a n d a i ir minutei, aukok maesnius tikslus dl didesni. L. TOLSTOJUS Nevariomis priemonmis negalima pasiekti kilnaus tikslo: tikslas pats tampa purvinas. Jei varus indas pripildomas nevaraus vandens, tai ir indas tampa purvinas. J. RAINIS / mogus a t e i n a i em ne tam, k a d kraut turtus, rinkt del/ n plojimus, iekot garbs. Visa tai yra nepastovs, beveriai, nyks / blizguiai. M s tikslas turi bti aminas. O aminas tikslas tai ms sielos tobulumas. M. PEKAUSKAIT Ne ltink ingsni, neskink gli, nordamas jas isaugoti, eik tik pirmyn gls yds visam tavo kely. R. TAGOR Jei egoistika gerov vienintelis gyvenimo tikslas, gyvenimas veikiai tampa beprasmikas. R. ROLANAS 118

Tik pasiek tiksl suinome, k a d kelias buvo tinkamas. P VALERI Joks tikslas nra toks kilnus, kad pateisint negarbingas priemones. A. EINTEINAS

Tikrasis kelias tas, kuris veda gyvenim, S a u l . A . KAMIU mogus gimsta ne tam, kad inykt kaip neinoma dulk. mogus gimsta tam, kad palikt pdsak emje, kit moni mintyse. V SUCHOMLINSKIS

Besirenkantis kelio pradi kartu pasirenka ir lemt, kuri is kelias veda. H /Keliai, kurie neveda niekur, nuveda toliausiai. . VOLFROMAS E. FOSDIKAS

VAIZDUOT
Sapnai yra tiesa, bet mogaus iminties nepakanka jiems suprasti. VANG Vaizduot sielos akys. . UBERAS Svajons teikia pasauliui svarbos ir prasms. E. FON FEICHTERSLEBENAS UNGAS

Jo vaizduot buvo panai struio sparnus: ji leido j a m bgioti, bet ne pakilti. T Fantazija gali ir umuti, ir igydyti. D. KELIS Vaizduot sukr pasaul, todl j valdo. . Iliuzijos magnetas. Jos traukia nesulaikomai. K. GUCKOVAS BODLERAS B. MAKOUS

Menkutis faktas vertas aibs negyvendinam svajoni. R. V EMERSONAS 119

Vaizduots savyb trykti ir neualti. R. V. EMERSONAS Viena iliuzija maiau viena raukle daugiau. K FORNER Vienatv tokia pat btina vaizduotei kaip moni visuomens pa lankumas charakteriui. D. R. LOVELIS Tas, kuris atsikrato visoki iliuzij, lieka nuogas. A. GRAFAS Pats didiausias mogaus draugas ir pats didiausias prieas tai jo vaizduot. A. GRAFAS

nai; tai labai gerai, taiau kartais jie rizikuoja bti ineti i nam kojomis priek. G. K. LICHTENBERGAS mogaus vert pareina ne nuo proto pajgumo, bet nuo valios. O t, kuriam jos t r k s t a v didels dvasins dovanos tik silpnina, ir turbt nra'niekingesniu emje padaro u geniali siel be charak terio. E ILERIS Valia, kuri nesprendia, nra veikli valia; silpnavalis nepajgus nusprsti. G. HGELIS Tas, kuris gyvenimu aidia, visuomet pralaimi, o kuris nemoka sau sakyti, tuoj pat tampa vergu. J. V GT Rytingumas ir valia danai suteikia silpnam protui pranaumo prie stipresn. V VERTAS Ms valia, kaip ir ms raumenys, tampa tvirtesn nuo nuolat didjanio krvio. Nesilavindamas js neivengiamai tursite silpnus raumenis ir silpn vali. K. mons stokoja ne jg, o valios. V HUGO UINSKIS

Vaizduotje visada maiau savimeils negu prisiminimuose. M. PRUSTAS

Nra sivaizduojam nelaimi. Visos nelaims realios, jei igyve namos; sivaizduojamas skausmas tai tikras skausmas. A. mog nuo gyvulio labiausiai skiria vaizduot. A. KAMIU Sapnas turi savo' visat, savo geografij, savo geometrij ir savo kalendorius. . KOKTO FRANSAS

Mesti rkyti pats lengviausias dalykas; kaip a galiu to neino ti juk meiau jau tkstant kart.

VALIA
Jg gal ir utekt, bet valia pati verta pagyrimo. OVIDIJUS Geros valios mogus randa priemoni ir galimybi. . A. DE BAIFAS Mes turime daugiau jg negu valios ir danai tik tam, k a d sau pasiteisintume, daugel dalyk laikome nemanomais. . F DE LAROFUKO Ten, kur nra valios, nra ir kelio. Valia tai jgos rankis. A. Bk savo noro viepats ir savo proto tarnas. M.

M. TVENAS

EBNER-EENBACH

SIUARESAS

B. O Valia gali pakeisti n e t ms deln linijas. . KOKTO

Esti moni, kurie negali apsisprsti neatidj sprendimo rytdie120

121

VIENATV
Kaip dykuma nyki vienatv. L. DE GONGORA

Kodl mons paprastai vengia vienatvs? Todl, k a d retas kuris, bdamas pats su savimi, diaugiasi malonia draugija. K. DOSl Vienatv yra m a n o didysis mokytojas ir biiulis. M. K. IURLIONIS Vienatv panai nuodingo augalo kvap: jis malonus, bet kvaii na ir laikui bgant tampa pratingas patiems stipriausiems monms. F. PYLHAGENAS mogaus prigimt geriausia tirti visikoje vienatvje. T. L. MESONAS /Vienias mogus visada randasi prastoje draugijoje. E VALEB1 Didelio mogaus skaisi ird vienatv dar labiau nuskaidrina, o kieta mao mogaus irdis vienatvje pasidaro dar iurktesn. E. Yra tik v i e n a kania: bti vieniam. G. MARSELIS Tas, kuris vienias, sta. S. PANTAS Vienatv nepatenkintas svajons trokulys. KOBO AB HEMINGVJUS

mogus kenia baisiausiai, jei yra priverstas gyventi tik vienas ir galvoti tik apie save. B. PASKALIS Vienam diaugtis truput lidna. G. E. LESINGAS Geriau bti v i e n a m negu prastoje draugijoje. D. BJUS Be daug ko gali apsieiti mogus, tik ne be mogaus. K. L. BIORN

Daugyb moni nesugeba leisti laiko vienumoje. Jie tikra ne laim tiems, kurie nik darbus. L. DE BONALDIS M a n o manymu, sveika didesne laiko dal praleisti vienumoje. Draugija, netgi geriausia, greit ima varginti ir blako. M a n patinka bti vienam. A niekad nebuvau sutiks geresnio draugo u vie num. H. D. TORAS Kai mogus msto ar dirba, jis visuomet vienas, k a d ir kur b t. Vienatv nematuojama myliomis, kurios skiria v i e n a mog nuo kito. H. D. TORAS Kodl a turiau jaustis vienias? Argi ms planeta nra Pauki Take? H. D. TORAS Vienatvs negalima upildyti prisiminimais, jie tik pagilina j. G. Vieniumas. S i a m e odyje knytas pragaras. V HUGO Vienatv pats tikriausias senatvs poymis. E. B. OLKCfTAS FLOBEBAS

VILTIS
Aminai viltis pera diugi rytdien. TIBULAS Danai i paios nevilties gimsta viltis. KURCIJUS Tam, kuris neturi ko tiktis, nra ko ir nusiminti. SENEKA. Kol gyvas, mogus neturi prarasti vilties. SENEKA Be vilties gali suduti irdis. V KEMDENAS 123

122

Viltis geri pusryiai, bet bloga vakarien. E BEKONAS

Viltis pati didiausia ir pati sunkiausia pergal, kuri gali pa siekti mogaus siela. . BERNANOSAS Viltis yra gyvenimo ir mirties prasm. A. MALRO

Viltys panaios voratinkl: maos kanios jose stringa, o didels prasiveria. F. BEKONAS Viltis skurdi duona. D. HERBERTAS Viltis tai lankai, kurie neleidia plyti irdiai. T. FULERIS Kol yra gyvenimas, yra ir viltis. ICHARA Paprastai viltis blogas vedlys, nors geras pakeleivis. D. .S. HALIFAKSAS Viltis pats vertingiausias ir pats pavojingiausias turtas. L. DE VOVENARGAS Viltis tai atmintis ir trokimas. H. DE BALZAKAS Kol kvpuoji tikkis. A. DE I A M A R T I N A S Viltis geriausias gydytojas i vis, kuriuos pastu. A. D I U M A TVAS R e i k i a visada tiktis, kai nusivili, ir abejoti, kai tikiesi. G. FLOBERAS Beprotybje yra vilties, vidutinybje jokios. R. N e t kai nusiviliame, vis dar viliams. R. DE GURMONAS V EMERSONAS SAIKAKU

MOGUS
Tas, kuris kitus myli, pats bus mylimas. Tas, kuris kitus palaiko, pats bus palaikomas. Tas, kuris kit nekenia, pats bus nekeniamas. Tas, kuris kitus skriaudia, pats bus skriaudiamas. M O TI Kilnus mogus reikalauja i savs; - o "prastuolis i kit. KONFUCIJUS Skriaudiantysis visada blogesnis u skriaudiamj. PLATONAS Dl savo nelaimi mons link kaltinti likim, dievus ir visa kita, bet tik ne save. PLATONAS Kuo maiau turime reikalavim, tuo esame panaesni dievus. SOKRATAS Jei esi geradarybi altinis, tau atiteks j vaisiai. Jei esi skriaud jas, tau atiteks skriaudos. LIE DZ Domina tave tai, kad viskas kinta, taiau neinai, k a d ir pats nesi vis toks pat. UE DZ mons skiriasi vieni n u o kit gyvenimu, o mirtimi yra vienodi. /ANG U fTas, kuris pats savimi pasikliauja, karalyst gis. KUNG S U N JANGAS mogaus prigimtis linksta darn. Aplinkybs j stumia neKUNG S U N JANGAS 125

mogus danai atsiduria tokioje padtyje, kurioje j a m telieka vien tiktis. J. HAEKAS Didiausia viltis nevilties veikimas. . BERNANOSAS 124

Nieko neverta imintis ir valgumas, jei nepajgiama pasinaudoti proga. MENCIJUS Tas, kuris mones myli, o pats nra mylimas, tegu itiria savo po ir artimuosius. MENCIJUS Tas, kuris mones myli, pats yra mylimas. Tas, kuris juos gerbia, pats yra gerbiamas. MENCIJUS I visko, k turi mogus, geriausia yra akis, nes neslepia to, kas moguje bloga. MENCIJUS Tas, kuris tarp turt ir garbs neitvirksta, o nelaimje ir varge savo sitikinim nekeiia, ities yra didis vyras. MENCIJUS Tas, kuris turi daug prie, savo jgas dalyti privalo. SI-MA CJENAS

Atkaklumu greiiau pasieksi negu skubumu. V Bti subrendusiam yra viskas. V. EKSPYRAS Mums atrodo, jog mons blogai suvokia savo galimybes ir savo jgas: pirmsias jie pervertina, antrsias sumenkina. E BEKONAS EKSPYRAS

Nuomon apie mog, kaip ir apie beveik kiekvien btyb, priklauso nuo to, i kokio atstumo j iri. B. DONSONAS

mogus ne angelas ir ne vris, ir nelaim ta, kad, trokdamas tapti angelu, jis tampa vrimi. B. PASKALIS Kuo daugiau mons turi proto, tio daugiau jie mato originali moni. O paprasti mons tarp moni nemato skirtumo. B. PASKALIS Kuo mogus protingesnis, tuo daugiau pastebi monse gero. B. PASKALIS J^jei js atidiai pairsite mones, kurie nieko negali pagirti, kiekvien peikia ir yra viskuo nepatenkinti, tai suprasite, jog tai ir yra tie mons, kuriais niekas nepatenkintas. . DE LA BRIUJERAS Tikrasis mogaus irdies garbingumo matas yra galimyb mylti.

Tas, kuris engia pirmas, kitiems krypt rodo, o t, kuris pasku tinis eina, veda kiti. SI-MA A mogus, ir visa, kas mogika, m a n nra svetima. TERENCIJUS ' Kiekvienas mogus savo likimo krjas. SALUSTUUS Kas yra visur, to niekur nra. SENEKA Nepatikti blogiems girtinas dalykas. SENEKA Tas, kuris neturi isami ini, neimano nei praeities, nei dabar ties, o kuris nra jautrus blogiui ir griui, yra lyg aklas, kurias ir be uosls. VANG .oks mogaus skonis, toks jis ir pats. AUGUSTINAS 126 AURELIJUS UNGAS PUBLIJUS CJENAS

M. SEVINJ mogus retai kada gali priversti save mylti, bet priversti gerbti save gali visuomet. B. FONTENELIS

Tas, kuris pajgus visk itverti, gali rytis viskam. L. DE VOVENARGAS mons tokie, kokie yra, ne gimsta, bet tampa. K. A. HELVECIJUS / mogus labai stiprus, jei nori bti tik tuo, kuo yra, ir labai silp/ n a s , jei nori pakilti aukiau monijos. . . R U S O 127

Geriausias linkjimas mogui yra linkjimas bti mogumi. VOLTERAS mogus vis gyvenim praleidia tikdamasis ir mirta dar tur damas vilties. VOLTERAS monms, nesiklausantiems patarim, negalima padti. B. FRANKLINAS Nori save painti, pairk j mones ir j darbus. Nori mones painti, savo ird pavelk. F ILERIS vilgsnyje esti proto, dvasios ir irdies. . UBERAS Tas, kuris visada viskuo nepatenkintas, niekada nieko nepaten kina. G. DE LEVISAS Despotikumas juoda dmel kiekvieno mogaus irdyje. K. VBERIS Nepakanka bti tik mogumi, reikia bti sistema. H. DE BALZAKAS

Pats vertingiausias mogus tas, kuris blaiviai msto ir auniai elgiasi. OR SAND Klysti tai tausoti savo prieus, elgtis be priekaito turti leis j nebijoti. A . LATURAS-AMBLI Kiti ms n e p a t e n k i n a daniausiai tada, k a i esame nepatenkinti savimi. A. F AMJELIS Bti mogumi tai savo laims negrsti kit nelaime. E DOSTOJEVSKIS

Kuo mogus maiau msto arba ino apie savo privalumus, tuo labiau mums patinka. R. V EMERSONAS mogaus stilius jo proto balsas f , R. V EMERSONAS mons jas

Jei vaigds rodytsi kart per tkstantmet, kaip mylt ir garbint!

R. V EMERSONAS Pasitikkite monmis, ir jie bus jums itikimi. Bkite su jais kil ns, ir jie bus kilns. R. V EMERSONAS

iame pasaulyje drukiai geriau tvarko savo reikalus negu lie sieji. N. y^Ptie Dievo e i n a m a nuolat bendraujant su monmis, N. GOGOLIS Tik ko nors netek suvokiame vert. A. OPENHAUERIS GOGOLIS

Negailestingi mons negali itikimai tarnauti kilnioms idjoms. V Jei mogus pats save laikai, tai laikai tvirtai. V HUGO HUGO

"Dauguma moni savo atmint laiko intelektu, o savo poirius faktais. R MASONAS Esti daug moni, apie kuriuos galima sakyti, jog jie nieko neturi pasaulyje ir yra tik dori mons, vis dlto jie jauiasi tokie galingi savo doroje kaip n vienas karalius savo valstybje. S. SMAILSAS Tie, kurie nieko nereikalauja, ir patys nieko neduoda. R GIL 129

Koks mogus, parods didvyrikumo, kilnumo, nuoirdumo, gali pasakyti, k a d pats i to nelaimjo? H. D. TORAS Yra moni, i kuri negalima tiktis, kad, apsiav vien bat, btinai apsiaus ir kit. E HEBELIS 128

g, 028

Esti moni, kuriuos myli visi ir kuri vis dlto niekados niekas nemyljo. . DE KNOR Pats geriausias mogus yra tas, kuris gyvena savo mintimis ir sve timais jausmais, o blogiausias mogus tas, kuris gyvena svetimomis mintimis ir savo jausmais. I i <...> derini visi moni skir tumai. L. TOLSTOJUS

/ i n o k , jog mons apie tave mano taip pat kaip tu apie mones. R. KAUDZYTIS I tikro visi be iimties kit mintyse randame tik savo mini. A . FRANSAS / mogui, kuris ino, kur eina, pasaulis duoda keli. D. S. DORDANAS Kuo labiau monms patinki, tuo maiau jie tave pasta ir tuo maiau tau rpi j nuomon. D. GOLSVORTIS Pakanka akimirkos, k a d taptum didvyriu, bet reikia viso gyveni mo, k a d taptum mogumi. P BRIULA Esu tas, kas bsiu, o ne kas buvau. R. ROLANAS mogus jei yra vris, tai blogesnis u vr. R. TAGOR Tas, kuris padjo bent vienam vieninteliam mogui, suvok gyve nimo prasm. S. CVEIGAS Pasauly daugyb moni, kuriems niekas nepadjo nubusti. A. DE SENT EGZIUPERI Reikia daug igyventi, kad taptum mogumi. A. DE SENT EGZIUPERI M a n patinka, kai mogus vyti savo viesa. A. DE SENT EGZIUPERI Kadangi mane nugaljai, turjau tapti stipresnis. A. DE SENT EGZIUPERI mogus atsiskleidia galyndamasis su klitimis. A. DE SENT EGZIUPERI Mes verti tik tiek, kiek verti ms skausmai ir nulidimai. M. METERLINKAS Akys neklysta, kol pasikliaujama savo paties, o ne kit akimis. A. MIUNT

A visuomet trokau, k a d b t u m mogus toks, kaip a suprantu, t. y. mogus, kuris visk jauia, supranta ir siekia tiesos, grio bei groio. M. K. IURLIONIS

Kad btum mogus, argi btinai reikia turti a n t kaktos prilip dyt enkl, t. y. bti kurpium, ininierium, kunigu ar muziku? M. K. IURLIONIS

/ ' moni reikalus geriau suvokia ne tas, kuris ilgiau gyveno, o tas, / kuris daugiau stebjo. A. GRAFAS Jei tu stengsiesi patikti visiems, tai baigsi tuo, kad nebepatiksi niekam. A. GRAFAS mogus su didingomis idjomis nemalonus kaimynas. M. EBNER-EENBACH

Esti baroko stiliaus moni: daug grai detali, o visuma nesko ninga. M. EBNER-EENBACH

Didieji mons pasiymi tuo, kad i kit reikalauja daug maiau negu i savs. M. EBNER-EENBACH

Daugelis mano es geros irdies, o i tikrj jie tik silpn nerv. M. EBNER-EENBACH

mogus negali nuskriausti kito mogaus jis gali nusiskriausti tik pats. D. LONDONAS

Kiekvienas mogus turi tapti pats sau Kristupu Kolumbu. E. FAG 130

mogui neskirta suprasti, jeigu jis nejauia meils, ir neleista painti, jeigu jis nesiaukoja. A. R. LENORMANAS

Mstantis mogus nesinaudoja atliekama viesa n e i atliekamu duonos ksniu, nei atliekama mintimi. B. BRECHTAS

Nebkite sugeriamuoju popieriumi, sugerianiu visas aistras ir emocijas, visus skausmus ir diaugsmus, kuriuos aktor gamta mums parodo gyvenimo scenoje. Bkite kaip lotosai, iskleidiantys savo iedlapius sauls viesoje. Kaip lotosai, nesusitep purvu, kuriame gim, ir ikil vir vandens, juos maitinanio. SATJA SAI BABA Kiekvienas gieda savo giesm, tikdamas, kad tai nuostabiausia, pasauliui dar negirdta giesm. K. M A K A L O U

Kaip turi bti sunku gyventi vien tuo, k inai ir k atmeni, neturint ko tiktis. A . KAMIU Kas daug ko atsisako, gali daug k sau leisti. . ARDONAS Yra dvi moni rys: tie, kurie rimtai vertina save, ir tie, kurie ve, ir tie, kurie rimtai vertina savo pareigas. F. S a v o sumanymais mogus visada yra didis. E. M. REMARKAS
y

MONIJA
monijai nieko nemanomo nra. HORACIJUS Nemokikumo globjai yra patys smarkiausi monijos prieai. K. A. HELVECIJUS / Kad turtume teis mones smerkti, o paskui juos taisyti, pir miausia turime mylti monij. . R DIUKLO monija tai kur mirtingo mogaus nemirtingumas. K. L. BIORN monijos didium sudaro ne gyvieji, o mirusieji. O. KONTAS E PONAS
1

MONAKAS

Kuo mogus maiau apie save galvoja, tuo jis vertesnis. E. M. REMARKAS Pagarbos vertu mes vadiname t, kuris pagerina ir pagraina visk, prie ko priartja, k palieia, apie k pradeda kalbti. M. UANDO mogus tai mogaus ateitis.

Apie mog galima sprsti i to, kaip jis elgiasi sunkiomis aplinky bmis. V PRATOUMS

Nepripasta moni gimin savo prana ir mua juos, bet myli mons savo kankinius ir gerbia tuos, kuriuos nukankino. E DOSTOJEVSKIS monija, kaip ir atskiras mogus, kiekviename amiuje serga savo ligomis. R. V EMERSONAS monija tokia sena: visuomet tenka engti kieno nors pdomis. A. DOD monija u didias nelaimes i dalies apdovanojama didiomis pamokomis. K. N. BOUVIS

mons, kuriems stigo ugnies j pai idinyje, gali bent truput suilti pairj kit liepsnojant idin. I. BERGMANAS

Menkavertikumo kompleksas bjaurus tuo, kad j turi toli grau ne tie, kuriems dert. . DIUTURAS mogus, kuriam nieko nra venta, vargas mogus. V ALIULIS 132

Tam tikromis akimirkomis moni minios tai monijos avan gardas. L. MISEL monija e i n a ateit nukreipusi vilgsn praeit. G. FERERAS monija turi tik du kelius: arba paang, arba degradacij; gryna sis konservtizmas prietarauja visatos dsni esmei. A. N. VATTHEDAS monija nesensta, prieingai, kas ingsnis tampa jaunesn. G. BER Jeigu a monijoje gimstu, bet monija negimsta m a n y j e , veltui m a n e imaitino kakoks laukas. I. AUZIMS

To, kuris turt gijo, vieni nederliaus metai nenumarins. To, kuris dorumo gijo, io pasaulio pagedimas negali pakirsti. MENCIJUS Dorumas nugali niekyb, kaip vanduo veikia ugn. MENCIJUS Dori odiai nedaro monms tokio spdio kaip doro mogaus odiai. MENCIJUS gimtoms dorybms lavinti nra nieko geresnio kaip riboti troki mus. MENCUDS Retai atsitinka, k a d tas, kuris trokimus savo riboja, engt i do ros kelio. Retai atsitinka, kad tas, kuris daugeliui trokim pasiduo da, dorai elgtsi. MENCIJUS Visas dorybs privalumas veiksmas. CICERONAS

mogus kaip raid knygoje, kurios pavadinimas monija. Tik tai paindami raides, pradedame skaityti. J. MARCINKEVIIUS

MONIKUMAS,

DORYBINGUMAS

Tas, kuris avisi svetimomis dorybmis, tikrai pats turi j dau gel. PUBLILIJUS SIRAS Ms dorovini pareig daug daugiau, negu nurodo statymai. SENEKA Svarbiausia dorovs slyga trokimas tapti dorovingu. SENEKA K atiduosi tavo. K nuslpsi prarasta visiems laikams. . Rl/STAVELIS Didiausia doryb, n u o kurios blsta visos kitos, yra n i e k a m n e kenkti ir visomis igalmis padti kiekvienam. F. GVIARDINIS Dorybs takelis labai siauras, o ydos kelias platus ir erdvus.. JANG U M. DE SERVANTESAS Doryb tai deglas, kuris vieia ne tik jos turtojui, bet ir j sivaizduojaniam. A. G. MER 135

Tinkamiausias kelias doryb vengti to, dl ko smerki kit elges. FALESAS Grakts odiai ir dirbtinis elgesys retai eina kartu su moni kumu. KONFUCIJUS Argi nra tikrai kilnus tas, kuris nenusimena, jei mons jo nesu prato? KONFUCIJUS Ko pats netrokti, nedaryk kitam. KONFUCIJUS Gailtis ko nors tai ne tik ujausti.

Tas, kuris e i n a doros keliu, turi daug sjunginink. Tas, kuris i io kelio isuka, nedaug j ras. MENCIJUS 134

Dorybingumo nauda tokia akivaizdi, kad blogi mons laikosi jo dl - naudos. L. DE VOVENARGAS Dorybingumo skelbj daug, bet maai jo kankini. K. A. HELVECIJUS Doryb, kuri reikia n u o l a t sergti, vargu ar verta sargybinio. O. GOLDSMITAS Mylk ties, bet bk atlaidus suklydimams. VOLTERAS Vienatv nepadeda dorybms, bet kenkia protui. S. DONSONAS

Galbt dorybingumas yra ne kas kita kaip dvasios delikatumas. H. DE BALZAKAS Kartais tiems, kurie jaudinasi dl ms, daug daugiau reikia ms uuojautos negu j mums. N. GOGOLIS Niekad nesame tokie vargai, k a d negaltume padti savo arti mam. N. GOGOLIS Kristus neliep mums bti draugais liep bti broliais. N. GOGOLIS Pernelyg grieti esame monms, kurie mums nepatinka. N. GOGOLIS

Daugelis laiko dorybe veikiau gailest dl klaid negu pastangas j ivengti. G. K. LICHTENBERGAS

Nuosaikumas reikiant teis visada doryb, o nuosaikumas lai kantis princip visada yda. T Tobuljimas ir tobulyb yra kaip laikas ir aminyb. S. . BDELERIS Dorybingumas tai sielos sveikata. . UBERAS Savival dorovingumui tai tas pat, kas maras knui. R. B. DE KONSTANAS Elgdamiesi su artimaisiais taip, tartum jie geresni negu i tikro, skatiname juos tapti geresnius. J. V GT Reikia bti paprastam, maloniam ir visikai laisvam su monmis; reikia bti ramiam, susikaupusiam ir n u o l a n k i a m prie Diev. A. M. AMPERAS Kantryb pati didvyrikiausia doryb; kaip tik todl iorikai ji niekuo neprimena didvyrikumo. D. LEOPARDIS Dorybs jga kuklumas. E. EON EEICHTERSLEBENAS 136 PEINAS

Neinau didesnio pasiaukojimo negu paduoti rank mogui, kuris visikai neteko vilties. N. GOGOLIS Pamilkite tuos, kuri kitokie sitikinimai, ir pamatysite, kaip ilo ite. N. GOGOLIS Mirties niekinimas tai dorovins jgos pagrindas. . B. LAKORDERAS Nesistenk tbt itobulti, pasiduoti daugybei tak; visa j : a i tuias blakymasis. Kuklume, kaip tamsoje, aikiau matyti dangika viesa. H. D. TORAS Dkingumas veikiau nelaimingj negu laimingj doryb. N. TOMAZEO Geriausi mons pastami i didiausios dorovins pltots ir di diausios dorovins takos. E DOSTOJEVSKIS Grdo vert priklauso nuo jo derlingumo, mogaus vert nuo to, k jis gali duoti savo artimui. D. GARIBALDIS Tas yra nuoirdus, kurs lygiai myli visus didiuosius ir maus. H. V LONGFELAS 137

Ar nra tikriausias pasigailjimas visai neliesti mogaus skauda mos vietos? V. HUGO

Dora tobulina paproius, o paproiai savo ruotu dor. M. EBNER-EENBACH

Kaltas ne tas, kuris nusideda, bet tas, kuris nedav nusidjusiam viesos. V HUGO

Kaulas, numestas uniui, nra gailestingumas; gailestingumas tai kaulas, kuriuo dalijiesi su unimi, kai esi alkanas ne maiau u j. D. LONDONAS Tai, kas eina i irdies, ird ir pasiekia. D. D. PAJETAS

Dorybingum sudaro ne aistr nebuvimas, o j valdymas. H. V O

Dorovs keli mums rodo ne protas, o jausmas. M. BARESAS irdis gali suteikti proto, bet protas negali suteikti irdies. A. Nekaltyb bijo visko, o doryb nebijo nieko. A. FRANSAS FRANSAS

Uuojauta kelia pasitikjim, o pasitikjimas tai raktas n u o irdies. H M. BODENTETAS Nepakants bkite tik nepakantumui. H. TENAS Ir savo artimojo auksmui tu gali bti kurias, kai tavs nebra tarp gyvj. . O. VACIETIS

Kai un mua, visi unys puola, bet ne muantj, o muamj. Tik nepamirk, kad jie unys. J. RAINIS Dorovins jgos turime semtis i idealizmo, kuris neugdo ipuiki mo ir diegia mums didi tiksl bei svajoni. M. SKLODOVSKA-KIURI

Dorovin pasaulio tvarka, kaip ir materiali, turi savo teisi. L. KOUTAS

Didingiausia ir dievikiausia mogaus savyb sugebjin as gail tis ir atleisti. A. DIUMA SNUS

iokiadieniais mes nelabai vykusiai naudojame dorov. Sekmadie niais jai visada reikia remonto. M. TVENAS Kuo labiau tobulinams, tuo nuostabiau atrodo viskas aplinkui. L. TOLSTOJUS

Nebkite iaurs kvailiui, meskite jam variok puodel, kaip metate a k l a m elgetai. E. V. HAU Nra tokios Dievo amnestijos, kuri atleist nuo nuolatinio tobu ljimo. A. DE SENT EGZIUPERI Reikia grinti mogaus kult. Tai yra mano kultros esm. M a n o sandraugos pamatas. M a n o pergals pagrindas. A. DE SENT EGZIUPERI Neatiduodamas mogui savs, neduodi j a m nieko. A. MIUNT Doryb sudaro ne susilaikymas n u o ydos, o nesiverimas j. B. O

Bet reikia turti viesos su savimi, i savs, kad sviestum tam sybse visiems a n t kelio stovintiems, kad jie ivyd patys rast vie sos savyje ir eit savo keliu, k a d nestovt tamsybse... M. K. IUBHONIS

Negalima eminti mogaus nesieminant kartu su juo. B. T. VAINGTONAS Kariausiai atgailauja maiausiai nusidj. M. EBNER-EENBACH

Dorov tai, be abejo, svarbiausias dalykas gyvenime. Galbt ji p a t i yra rytas gyventi. T MANAS 139

138

Moralinis veidas mogaus, kuriam atsiskleidia gyvenimo horizon, priklauso n u o to, kaip baigsi jo susidrimas su blogiu. V Diaugsmas yra meils funkcija. VU DING SIUNGAS SUCHOMUNSK1S

Kas turi uncij meils, gaus uncij diaugsmo. Kas turi ton meils, gaus ton diaugsmo. ]ei meil berib, ir diaugsmas begalinis.
VU DING SIUNGAS

DRAUGYST mogus vien santyki mazgas. Ir tik san tykiai turi mogui reikms.
A. DE SENT EGZIUPERI
Draug labai danai keisti nedera. HEZIODAS vairiai bandyk draug charakter, ypa irk, kaip kuris pyksta. FEOGNIDAS Yra trys naudingi ir trys v alingi draugai. Naudingieji tiesus, nuoirdus ir daug inantis. alingieji veidmainis, pataiknas ir plepys. KONFUCIJUS Yra trij ri draugyst, kuri naudos duoda: draugyst su staioku, atlapairdiu ir tokiu, kuris daug ino. KONFUCIJUS Taurus mogus palenkia save draugus isilavinimu, o tobulti j a m padeda draugai. KONFUCIJUS Tikr draug painsi nelaimje. EZOPAS Tas, kuris grybmis savo su kitais nesidalija, nevertas biiulio vardo. M O TI Tuios pastangos susibiiuliauti su tais, kurie toli, jei nesibiiullaujama su tais, kurie arti. M O TI Tas mogus, su kuriuo tikri draugai ilgai neibna, yra sunkaus charakterio. DEMOKRITAS 143

Tas, kuris toks kurias, kad n e t i draugo nenori igirsti tiesos, yra beviltikas. CICERONAS Veidmainis draugas daug blogesnis u pikiausi prie. PUBLILIJUS SIRAS mons neatsargiai renkasi draugus. Todl, kol sutinka, viepa tauja mandagumas, bet k a i susipyksta, atsiranda altis. O i atalimo atsiranda neapykanta ir pavydas. VANG Jeigu neiekai draugo, tu esi pats sau prieas. . RUSTAVEUS UNGAS

Draugyst daro neiardom ir jos aves didina jausmas, kurio stinga m e i l e i , pasitikjimas. H. DE BALZAKAS Pasakyk man, su kuo tu draugauji, ir a pasakysiu, ko tu neap kenti. . LORANAS M e i l prieinama visiems, o biiulyst tai irdies ibandymas. S. E D'UDETO Draugai neleidia tapti paiu savimi. H. IBSENAS I biiulio viskas priimama tiek pagyrimai, tiek priekaitai. M. K. IURLIONIS

Nepasitikk miu draugu, net jeigu i prigimties jis geras mo gus. A B U L FARADAS BARAS BRJUS

R e t a i b n a tikra meil, bet tikra draugyst bna dar reiau. F. Didel draugyst visada nerami. M. SEVINJ Tik draugo ranka gali irauti i irdies dyglius. K. A. HELVECIJUS Draugyst, n e t ir iblsusi, vis tiek turi savo teises, ir jas privalu gerbti. . . RUSO Yra trys draug rys: draugai, kurie jus myli, draugai, kurie jums abejingi, ir draugai, kurie js nekenia. N. G. DE A M F O P A S Tikroji draugyst teisinga ir narsi. E ILERIS Draugyst turi bti daug pakantesn n e i meil. M. E ANLIS M i r t i u draug kokiomis nors ypatingomis aplinkybmis ne taip didinga kaip kasdien slapia j a m aukotis. STENDALIS 144 DE LAROFUKO

Tarp biiuli nesusipratimai niekada nebna rimti, kol tarp j neatsiranda treias mogus. A n k s i a u ar vliau tai turi vykti, nes daug moni iame pasaulyje mgsta kitis svetimus reikalus ir sukelia nesantaik. R. ROLANAS Geriau klysti kartu su draugu negu bti teisiam prie j. R. ROLANAS Tu pasidarai aminai atsakingas u t, su kuriuo susibiiuliauji. A. DE S E N T EGZIUPERI Draugyst kain ar leidia taisyti kit. M. K. GANDIS Taisantysis kito klaidas niekada neturi per daug artimai bendrauti su taisomuoju. M. K. GANDIS Niekuomet taip iltai negalvoji apie draugus, kaip velgdamas snieg, mnul ar gles. JASIRO JUKIO

Draugyst yra abipus priklausomyb, kuri remiasi abipusiu nepri klausomumu. VU DING SIUNGAS

145

GYVENIMAS
Ms gyvenimas kova. EURIPIDAS Mes ne tam gyvename, kad valgytume, o valgome tam, k a d gy ventume. SOKRATAS Gyvenimui reikia judesi. ARISTOTELIS Negalima pasitenkinti gyvenimu negyvenant imintingai, dorovin gai ir teisingai. EPIKRAS mogaus gyvenimas panaus gele. Vartojamas jis nusitrina, o nevartojam j suda rdys. KATONAS VYRESNYSIS Gyvenimas yra medaus ir tulies derinys. APULJUS Jei nori gyventi sau, gyvenk kitiems. SENEKA Tiek pasakia, tiek gyvenimas vertinamas ne u ilguma, o u turin. , SENEKA

Dauguma moni savo pirmj gyvenimo pus k a d sugadint antrj.

nugyvena taip,

. DE LA BRIUJERAS Ketinant nudirbti didelius darbus, reikia gyventi taip, tarsi ir mirti neteks. L. DE VOVENARGAS Dvideimties m e t mog valdo norai, keturiasdeimties imintis. trisdeimties protas, B. FRANKLINAS Jei nori prasiilginti gyvenim, susitrumpink puotas. B. FRANKLINAS

Reikia mylti, neapksti, kovoti, tiktis tai gali padaryti gyve nim kart, t a i a u be ito visas gyvenimas niekai. J. V GT Ger moni gyvenimas amina jaunyst. . NOD] Kad ir koks apgailtinas bt tavo gyvenimas, sutik j drsiai ir gyvenk; n e v e n k ir nekeik jo. Jis ne toks blogas, koks tu pats esi. H. D. TORAS Kol a draugauju su met laikais, nesivaizduoju, k a d gyvenimas tapt man sunkenybe. H. D. TORAS Du kartus negyvename, bet yra daug moni, kurie ir vien kart gyventi nemoka. ; F RIUKERTAS M e s randame gyvenime tai, k patys j a m suteikiame.

Neapksti gyvenimo galima tik dl apatijos ir tingumo. SENEKA' Svarbu ne tai, ar ilgai, bet ar tinkamai tu gyvenai. SENEKA Tik prasmingai nugyventas gyvenimas ilgas. LEONARDAS DA VINIS

R. V EMERSONAS Gyvenimas tai aminybs miniatira. R. V EMERSONAS Nevaistykite gyvenimo abejonei ir baimei. R. V EMERSONAS Kiekviename gyvenime turi bti truputis lietingo oro. H. V LONGFELAS Gyvenimas tai kalnas: kopiame ltai, emyn lipame greitai. G. DE M O P A S A N A S 147

Jei norite, kad gyvenimas jums ypsotsi, dovanokite jam i pradi ger savo nuotaik. B. SP1NOZA Gyvenimas tyra liepsna; mes gyvename su nematoma saule sieloje. T 146 BRAUNAS

valgykis nuo aukt bokt, tai keli pajusi. M. jE IURLIONIS

Niekas nejunta, kaip praeina jaunyst, bet kiekvienas jauia, kada ji prajo. SENEKA Jei jaunyst inot, o senatv galt! A. ETJENAS

Tikroji mogaus paskirtis gyventi, o ne egzistuoti. D. LONDONAS

Gyvenimo laiptai pilni raki, ir jos skaudiausiai duria slenkant emyn. V K. BRAUNELAS Nors mogaus gyvenimas yra nekainojamas, mes visad elgiams taip, tarsi egzistuot kakas dar vertingesnio. A. Gyvenimas tik truput vyresnis u mirt. P. VALERI Nebandykite gyventi aminai, jums nieko neieis. B. Gyvenimas tai ne simin. tos dienos, O DE SENT EGZIUPERI

Jaunysts aistros niekuo ne blogesns u senatvs vangum. E DE LAROFUKO

Jaunyst tai. tarsi apsvaigimas, kakas panaaus kariuojant prot. E DE LAROFUKO

Jaunystje gyvename, kad myltume, brandos amiuje mylime, kad gyventume. . DE SENT EURIMONAS

Dvasios jaunyst amina, o aminyb tai jaunyst. ANAS POLIS

kurios prajo, o tos, kurios E PAVLENKA

Jaunysts yd nereikia saugoti iki senatvs, nes senatv turi sav. J. V GT Nesaikingumas jaunystje vekselis senatvei, pagal kur tenka mokti su procentais u trisdeimt met. . K. KOLTONAS Kas sveikas, tas ir jaunas. H. D. B O N A S S u m a n y m ir jausm atvilgiu jaunyst nesavarankika, mintimi ir jausmu ypa aprpia ties. todl

Reikia imokti nuolat gyventi dvasios, o ne materijos alyje. VYDNAS Jei nra sielvarto gyvenime, nra ir meils gyvenimui. A. KAMID Darbas tai svarbiausia gyvenime. I vis nemalonum, i vis bd galima isivaduoti vien darbu. E. HEMINGVJUS Kiekvieno gyvenime bna laukimo laikotarpis. A. MORUA Gyvenimas tai ne atostogos. Jei js sismoninsite poir, js gyvenime atostog bus pakankamai. M. DYTRICH

H. HEIN M e s naudingi jaunimui, jei galime paveikti jo vaizduot; ito jis niekada nepamir. R. V EMERSONAS

JAUNYST
Jaunysts grybs jga ir grois, senatvs grybs iminties branda. DEMOKRITAS 148

Keturiasdeimt met tai subrends jaunysts amius. Penkias deimt met subrendusio amiaus jaunyst. V Jaunatv n e t ir sielvarte ilaiko iek tiek viesos. V HUGO 149 HUGO

Jaunyst yra toks amius, k a i greitai suartja mons ir veikiai gyja aizdos. V. HUGO

Jaunyst sukurta ne diaugsmui, ne malonumui ji sukurta he roizmui. P L. KLODELIS Jaunyst ne amiaus rodiklis, o sielos bsena. D. ENESKU Suaugliu tampate t dien, kai pirm kart i tikro pasijuokiate i savs. E. BARIMOR Jaunystje nesugebama slpti savo jausm. A. MORUA Jaunyst, kad ir skausminga, vis dlto geriau u rami senatv.

Jaunuolis jauia, kad visas pasaulis per maas j a m vienam. R. L. STIVENSONAS Jaunimo iradingumas vertas seni patirties. . DE KNOR Pasakykite penkiolikmetei' mergaitei, k a d ji rytoj mirs. kvailyst", ji atsakys. t a i kas yra jaunyst. Jaunyst svajoja apie lov. D. N. BAIRONAS Jauni mons avisi ir myli kaip tik taip, kaip reikia avtis ir mylti, tai yra be saiko. A. Tas, kuris tikrai jaunas, bus jaunas visuomet. . B. KLEMANSO Branda danai esti kvailesn u jaunyst, be to, nepaprastai netei singa jos atvilgiu. T A. EDISONAS FRANSAS "Kokia

L. TOLSTOJUS L.

NAMETAS

LAIKAS
inok viskam laik. CHILONAS Laikas atskleidia visa, kas slapta, ir slepia visa, kas aiku. SOFOKLIS Laikas gydo visas aizdas. MENANDRAS Laikas pati didiausia i vis brangenybi. TEOFRASTAS Tinkam laik sunku nutaikyti, bet lengva praiopsoti. SI-MA CJENAS
1

Dievikoji jaunyst visada tikjo, taip pat ir iandien tiki, kad apversti pasaul nesunku. A. Jaunyst danai nesuvokia savo poelgi prasms. R. Jauniems ramyb tai pats neramumas. S. CVEIGAS Kiekvienas mogus turi tris jaunystes: Nelaimei, jos niekad nesutampa. kno, irdies ir proto. F. Pasitikjimas yra jaunysts dovana. T DPAIZEPJS FENELONAS PANDZIMS , TAGOR

Kai ateina tinkamas laikas, o tu veikti nepradedi, pralaimjim patirsi. SI-MA CJENAS yktumas kilnus tik eikvojant laik. SENEKA Didiausia gyvenimo dalis praeina monms pikt darant, didel nieko nedarant ir visas gyvenimas darant ne tai, kas reikia. SENEKA Kuo laikas laimingesnis, tuo trumpesnis. PUNIJUS VYRESNYSIS 151

Jaunuolis, kuris n karto n e v e r k , laukinis, o senis, kuris n e sijuok, kvailys. D. SANTAJANA 150

Laiko nustoja tas, kurs jo laukia. VYTAUTAS DIDYSIS Pagaukime valand, kuri ateina, nesivykime jos, kai ieina. V EKSPYRAS Gatve "tuojau", kuria einame, prieiname nam "niekad". M. DE SERVANTESAS Pasirinkti laik tai sutaupyti laiko. E

Laikas kaip pinigai: nevaistykite jo ir tursite pakankamai. G. DE LEVISAS Laikas nutrina klaid ir nugludina ties. G. DE LEVISAS Kas trumpina m a n laik? Darbas. O kas j neapsakomai ilgina? Tinginyst. J. V. GT Vidutiniam mogui rpi laik prastumti, o talentingasis stengiasi laiku pasinaudoti. A. OPENHAUERIS Sekmadienis turi bti skaidri ir auni naujosios savaits pradia. H. D. TORAS
m

BEKONAS

Esame tokie neimintingi, k a d klaidiojame po laikus, kurie mums visai nepriklauso, ir visikai negalvojame apie t vienintel, kuris yra ms. B. PASKALIS A n t laiko sparno nuskrieja lidesys. . DE LAFONTENAS I laiko ir moni galime laukti visko. . L. DE VOVENARGAS

Laikas nuostabus mokytojas, deja, umuantis savo mokinius. H. L. BERLIOZAS Minuts ilgos, o metai trumpi. A. E AMJELIS mogus neturt skstis laikais: i to nieko neieis. Blogas laikas na, k gi, t a m ir yra mogus, k a d j pagerint. T KARLAILIS

Tausokite laik: tai audeklas, i kurio pasitas gyvenimas. S. Delsimas tai laiko vagis. E. JANGAS Vienas i pai didiausi nuostoli yra laiko praradimas. 2. Laikas didis mokytojas. E. BIORKAS BIUFONAS RIARDSONAS

M e t a i moko daugelio dalyk, apie kuriuos dienos n neino. R. V EMERSONAS Laikas pinigai; daugelis moni juo moka savo skolas. H. V O Tik laikas nepraranda laiko. . RENARAS Laikas tai labai svarbi poema, tik man orkestro grojama. Kakas m a n trukdo klausyti nieko negirdiu. O gaila, kompozicija eina vis toliau, galbt netrukus pasibaigs. Tai, ko neigirdai, praus. Ta kompozicija tai gyvenimas, ir ji tik vien kart b n a grojama. M. K IURLIONIS Laikas visada gerbs ir palaikys tai, kas tvirta, bet pavers dulkmis tai, kas netvirta. A . FRANSAS 153

N dienos nenukrypk nuo savo tikslo tai bdas prailginti laik, be to, labai geras bdas, nors naudotis juo ir nelengva. G. K. LICHTENBERGAS Du didiausi tironai emje tai atsitiktinumas ir laikas. J. G. HERDERIS Erelis niekada nesugaita tiek laiko, kiek mokydamas skraidyti varn. V BLEIKAS 152

Laikas gal gale perkels mus per up, ir skausm nata liks aname krante. R. ROLANAS

Trokti gyventi aminai ir niekada neprieiti galo tai turti vili dl savo likimo. LIE DZ Nemanau, kad diaugsmas arba pyktis yra atsitiktinumo dalykas. LIE DZ Prog gaudyk u kuodo; tik i priekio ji gauruota, o i upakalio visai plika. Praiopsosi niekad nebepagausi. KATONAS DIOMSIJUS

Paprastai mons nepastebi laiko tkms, gyvena iliuzinje ramy bje. A. DE SENT EGZIUPERI Laikas yra ne smlio laikrodis, perpilantis sml, o rija, rianti pd. A. DE SENT EGZIUPERI Matuojamas ne laiko ilgumas, o gilumas. I. K U R C Laim pats atriausias ginklas laiko rankose. P VALERI Laikas, k a i jo maa, tampa vertingas, ir, patikkite, jo utenka viskam. Daug laiko turi tik nieko neveikiantys. N. RERICHAS Laikas pats siningiausias kritikas. A. MORUA Jeigu laikai nesikeist, dauguma moni visikai neturt apie k kalbti. . ROMNAS Laikas ms nekeiia, tik tobulina. M. FRIAS Jei mogus n e i n a per laik, tai laikas eina mus ir uima savo viet. MOMADJUS

S u n k u sulaukti patogios progos, bet labai lengva j prarasti. PUBLILIJUS S1RAS

Kai protas mus palieka neinioje, tenka atsiduoti likimo valiai. SENEKA Tai, k a d pavasar augalai a u g a , neabejotina, bet niekas negali numatyti, ar ruden jie duos vaisi. VANG Netiktumai gyvenime danesni negu tai, ko tikimasi. PLAUTAS Pats patikimiausias veimas gali apvirsti. D. HEIVUDAS Likimo permainos narsaus mogaus ibandymas. T. FULERIS Tas, kuris visk palieka atsitiktinumo valiai, paveria savo gyve nim loterija. T Likimas aklas tik tiems, kuriems nepalankus. E DE LAROFUKO FULERIS UNGAS

Likimas atskleidia ms gersias savybes ir trkumus, panaiai kaip viesa apvieiamus daiktus. E DE LAROFUKO

LIKIMAS IR ATSITIKTINUMAS
Likimas visada imintingj pusje. EURIPIDAS Tikti likimu ir mokyti ito mones - tai tartum liepti k a m nors plaukus prisidengti, o kepur i jo atimti. M O TI 154

Atsitiktinumo juk nra. Tai, kas kartais atrodo vien aklas atsitik tinumas, iplaukia i gilios versms. F. ILERIS Daug svarbiau u mogaus l e m t yra tai, kaip jis pats j suvokia. V F O N HUMBOLTAS 155

Nors ir nedaugelis moni yra cezariai, vis dlto kiekvienas kart gyvenime atsiduria prie savojo Rubikono. K. E. F O N BENCELIS-TERNAU mogui likim lemia arba, tiksliau, nurodo savs vertinimas. H. D. TORAS Trys dalykai niekada negrta: paleista strl, itartas odis ir pra jusios dienos. G. F DAUMERIS Jei tikite savo likimu, tikkite bent su n a u d a sau. R. Siek tiek vietos palikta ir atsitiktinumui. V K. RASELAS Atsitiktinumas tai ydu prisidengusi btinyb. M. Burt visada itraukia tas, kuris to nesitiki. S. CVEIGAS Likimas links suteikti tragikumo kaip tik didi moni gyveni mui. S. CVEIGAS Likimas tai bevali siel pasiteisinimas. R. ROLANAS EBNER'EENBACH V EMERSONAS

Negalima mylti n e i to, kurio bijai, n e i to, kuris tavs bijo. CICERONAS Meils priesak lauymas nebaudiamas. PUBULIJUS SIRAS Meils aizd sugebs igydyti vien tas, kuris j padar. PUBULIJUS SIRAS Tai, k taip sunku pasakyti, papasakos eilmis meil. OVIDIJUS Galima kurti nauj ugn, bet nemanoma atgaivinti kart u gesintos. VANG Tas nemyljo, kuris i karto nepamilo. V EKSPYRAS simyljliais nereikia pasikliauti. GEVARA Tyljimas meilje svarbiau u odius. B. PASKAUS Protingas mogus gali bti simyljs kaip beprotis, bet ne kaip kvailys. F DE LAROFUKO UNGAS

mons savo likim labiau apmsto negu tvarko, bet ir tai didis j nuopelnas. A. TERIVAS

Tu nepateiksi m a n n vieno pavyzdio, kad meil pasiduot pab gusi klii, o a tau ivardysiu tkstant meili, kurios v i e n todl sustiprjo, kad susidr su klitimis. B. R DE LA KALDERONAS Isiskyrimas meilei yra kaip vjas ugniai; silpn jis gesina, o didel puia. R. DE BIUSLRABIUTENAS

MEIL
Tas, kuris kovoja dl meils, nugali. LAO DZ

M e i l e i rib nra. ICHARA Laukimo kankyn pragaras simyljliams. L. BUASI Meil tai gamtos audeklas, siuvintas vaizduote. VOLTERAS 157 SAIKAKU

Meil abipus ir abipus pagarba tai i tikro nauda abiem pu sms. M O TI Meil gali pakeisti mog neatpastamai. TERENCIJUS 156 PUBUJUS

Meil akla, bet vedybos grina jai regjim. G. K. LICHTENBERGAS

Meil atsiranda tuomet, kai ne tik gali pakelti kani, bet ir jos nevengi. N. Buinys mogaus paaukimas. G. VEJERTAS M e i l laukin ol, o ne sodo augalas. I. NJEVO Audringos meils reikia bijoti taip pat kaip neapykantos. Tvirta / meil visada aiki ir rami. H. D. TORAS Meil be pagarbos negali nei toli nueiti, nei auktai pakilti, ji viensparnis angelas. A. D I U M A TVAS GOGOUS

Pastangos patikti padaro mog priklausom nuo nuomons; sieki mas bti mylimam i jos ivaduoja. A. L. DE STAL-HOLTEIN Juo varesn ugnis, tuo maiau dm, juo tyresn mogaus meil, tuo maiau odi. J. H. PESTALOCK Gamtos vainikas meil. /. V GT Mylimosios paveikslas negali pasenti, nes kiekviena akimirka jo gimimo valanda. J. V GT Pirmoji nesugadintos jaunysts meil visada linksta didingum. Gamta tarsi nori, kad viena lytis kitoje iekot grio ir groio. J. V. GT Kuo mogus stipresnio charakterio, tuo maiau links meils ne pastovum. STENDALIS Sveikstu, bet gailiuosi ligos. STENDALIS Tkstantis met tai taip maa turint mylimj, taip maa j apverkiant. . NODJ

mogus, kurio jausmai truput nublanko, labiau stengiasi patikti negu mylti. OR Kuo labiau myli, tuo labiau kenti. A. E AMJELIS simylti nereikia mylti... simylti galima ir neapkeniant. F. DOSTOJEVSKIS SAND

Pirmasis vaikino meils poymis drovumas, o merginos drsa. V Tas, kuris myli, gyvena, o kuris gyvena, dirba. V VAN GOGAS Meils istorija tai jos kovos su laiku drama. P ERALDIS Itikimieji pasta tik banalij meils pus, meils tragedijas pa tiria tik neitikimieji. O. VAILDAS Kai myli, tok turt atskleidi savyje, tiek velnumo, meilumo, n e t nesitiki, kad taip moki mylti. A. / Mylti, vadinasi, gyventi gyvenim to, kur myli. L. TOLSTOJUS 159 ECHOVAS HUGO

Bti mylimam tai daugiau negu bti turtingam, nes bti my limam tai bti laimingam. K. TILJ mogus nei vris, nei angelas; jis turi mylti ne gyvulikai ir ne platonikai, o mogikai. V BELINSKLS

Mes laikome mogumi tiktai t, kurio siela svajoja tiek apie dvasin pasitenkinim, tiek apie kno malonum meilje. H. DE BALZAKAS Kiekvienas mogus meil supranta savaip, bet i tikro n vienas jos nesuvoktam. N. 158 GOGOLIS

Meil minta ne tik jausmais, bet ir lgtainiais. K. DOSI

Visa, ko nenuspalvino m e i l , nespalvota. G. H A U P T M A N A S Kai esi mylimas, neabejoji niekuo. Kai myli pats, abejoji viskuo. S. G. KOLET Danai matome, kad vyras ne kain koks, o moteris nuostabi. Vadinasi, neinome slapto io vyro privalumo, kur vertino moteris: meil yra iranki, o tai ir yra tikroji meil. M. PRIVINAS M e i l nepastama alis, kuri visi mes plaukiame kiekvienas savo laivu, ir kiekvienas esame savo laivo kapitonas, vairuojs laiv savuoju keliu. Meils pagrindas baims nepastantis visikas pasi tikjimas. M. PRIVINAS

M e i l tai saultekis, vidurdienis, ilgas ir kaitrus, ir vakaras, stebuklingas ir tylus, o j pagimd ilgesys. M. K. IURLIONIS

Meil tai akimirka, vysteljanti vis sauli ir vaigdi visa tos spindjimu. M. Meil tai stiprs balti sparnai. M. K. IURLIONIS K. IURLIONIS

Meil tai viekelis saul, grstas atriais deimantais, kuriuo turi eiti basas. M. K. IURLIONIS Na ir kas, kad meil turi dygli: ji gl. O draugyst tra darov. P. . TUL Meil tai erdv ir laikas, suvokiami irdiai. M. PRUSTAS / v e l n u m a s tai meils oras. K. VASILIOVAS Savo meile suteikiame daiktams groio. A. ' M e i l toks pat menas kaip muzika. R LUJI Apgaulinga vis gyvenimo prasm daryti priklausom nuo toki audring jausm kaip meil. M. SKLODOVSKA'KIURI FRANSAS

/
Mylti, vadinasi, liautis lyginus. B. GRAS. Meilei prasidedant, simyljliai kalbasi apie ateit. M e i l e i baigian t i s , apie praeit. A. MORUA M e i l turi tkstant aspekt, ir kiekvieno i j sava viesa, savas lidesys, sava laim ir savas aromatas. ,

/ Meil yra menas. Jtokiu pat bdu kaip kos, tapybos ir t. t. ms teorins inios <

K.

PAUSTOVSKIS

Nordami imokti meils meno, to siekti turime ir mokydamiesi kiekvienos meno ries: muzi Taiau meno meistrais tampame tik tada, kai ir praktika susilieja visum intuicij. E. F R O M A S

/ Didel ir aistringa moters meil pasiymi pirmiausia sugebjimu be galo aukotis. ..S. CVEIGAS Isiskyrimas tai visada tik vakaro ara, paskutinis viesos blyk snis prie temstant. S. CVEIGAS Mylti tai irti ne vienas kitam akis, o abiem viena kryptimi. A. DE SENT EGZIUPERI 160

M e i l tai du sujungti delnai. Ir gurknis vandens juose: gyve nimas. J. MARCINKEVIIUS

MIRTIS
Tai, kas padar m a n gyvenim nuostab, padarys nuostabi ir mano mirt.

U A N DZ
1 61

6.928

Pati blogiausia i blogybi, mirtis, ms niekaip nelieia: k a i mes esame, tai mirties dar nra, o kada mirtis ateina, tai ms jau nra. EPIKRAS Joks blogis nra didelis, jei jis paskutinis. Atjo pas tave mirtis? Ji bt baisi, jei galt bti su tavimi, bet ji arba nepasirodys, arba greitai bus praeityje, jokiu bdu ne kitaip. SENEKA Vienintelis dalykas, kuris paguodia mus ms varguose, tai pramoga. Taiau pramoga mums suteikia smagumo ir nejuiomis artina prie mirties. B. PASKALIS Gamta sukr mirt, kad turt daug gyvybs. J. V GT Siaubinga yra sielos tamsa, deja, pamatome tai tik tuomet, kai mirtis pavelgia akis. N. GOGOLIS

Kas a t m e t a mirt, atmeta gyvyb. A. N e . Mirties jau nebra, kai j sutinki. A. DE SENT EGZLUPERI Mirusysis, jei gerbiame jo atminim, tampa brangesnis ir galinges nis u gyv mog. A. DE SENT EGZIUPERI Mirusieji ir gyvieji jungiasi vieni su kitais ir sudaro vien med. A. DE S E N T EGZIUPERI Mirusij kultas tai gimins, kaip dvasins vertybs, gimimas. ' A. DE SENT EGZIUPERI Diev numyltiniai mirta jauni. E. MORAVSKIS DE SENT EGZIUPERI

mogus, kol nepripras prie mirties, kol mstys apie j taip, tar tum ji turt ateiti rytoj, negyvens taip, kaip dera, t. y. neatiddamas nieko kitai dienai. N. GOGOLIS

MOTERYS IR VYRAI
Moterys, kurios juokiasi akimis, nepalyginti graesns u elegan tikas verksnes. Aaros tiek terodo dorybs, kiek lajimas n u o stogo. DEMOKRITAS Graios moterys akims malonios, bet paintis su jomis pavojinga.

Jei nebt mirties, gyvenimas mums neatrodyt toks graus. N. Mirtis yra didioji lygyb ir kartu didioji laisv. V HUGO Mirtis tai ne tamsa tai viesa. Tai ne niekas tai aminyb. Tai ne galas tai pradia. V HUGO Mirtis baisi, bet dar baisiau bt suvokti, kad gyvensi aminai ir niekada nemirsi. A. ECHOVAS GOGOLIS

VANG Moteris juokiasi, kai gali, ir verkia, kai nori.

UNGAS

. A. DE BAITAS Moterys prislopina mums nervingum, stipr individualizm, su grina mus moni gimin. A. DE BAROSAS Moterys prisiriusios prie mados, nes naujumas visada yra jaunys ts atspindys. M. DE SKIUDERI Dauguma vyr mgsta meilikavim dl kuklios nuomons apie save, dauguma moter prieingai. D. SVIFTAS 163

Pats tikriausias Jjdas priartinti mus prie brangi mirusij tai ne mirtis, o gyvenimas. Jie gyvena ms gyvenim ir mirta, kai mirtame mes. R. Yra mirusij, kurie gyvesni u gyvuosius. R. ROLANAS 162 ROLANAS

Kalavijas beproio rankose gali ems rutul paversti dykuma, o plunksna moters rankose bematant vl j apgyvendins. H. FILDINGAS

Moteris gali bti blogesn u angel, o vyras turi bti tik truput geresnis u velni. N. Moter viskas irdis, n e t galva. ANAS POLIS GOGOUS

Moterys visada domisi beprotybmis, kuri prieastis yra meil. VOLTERAS Pats svarbiausias moters bruoas nuolankumas. . . RUSO Kartais v i e n a moteris esti daug valgesn u imt vyr. G. E. LESINGAS Vyrai nepagarbiai elgiasi su moterimi beveik visada dl to, k a d ji anksiau buvo usimirusi ir netikusiai, elgsi su jais. D. DIDRO Vyrai kuria statymus, moterys paproius. E A. HIBERIS

Jeigu vyras ir moteris be galo ginijasi, tai v i e n a i dviej: arba vienas kit dievina, arba negali vienas kito paksti. E KABALJERO

M a n a u , k a d pasisekimas tarp moter tai paprastai vidutinybs rodiklis. G. FLOBERAS Moteris kartais gali prisipainti turinti nuodmi, bet a nepai nojau n vienos, kuri prisipaint turinti silpnybi. H. V O

Vyras mgaujasi laime, kuri patiria, moteris laime, kuri ji suteikia. R A. LAKRO Lengva bti moterimi bejausmei moteriai. A. L. DE STAL-HOLTEIN Moteris tik tada stipri, k a i apsiginkluoja silpnybe. D. N. BAIRONAS Tie, kurie giria moteris, pasta jas nepakankamai, o tie, kurie bara, nepasta apskritai. G. PIGO-LEBRENAS Moters instinktas vertas didij moni valgumo. H. DE BALZAKAS Meilje visos moterys gudrios. H. DE BALZAKAS Tas, kuris sugeba valdyti moter, sugebs valdyti valstyb.
x

Reikia danai nusileisti moteriai, kad turtum teis kartais ir sa kyti. V HUGO

Moterys aidia savo groiu kaip v a i k a i peiliu. Jos paios juo susi eidia. V Moter reikia mylti ir nesistengti jos suprasti. O Moteris tai ais, apie kuri sukasi civilizacija. E. ZOLA Subtiliausio proto vyras, bendraudamas su moterimis, tampa pro tingesnis. A. TURNJ VAILDAS HUGO

Moteris retai mums atleidia, jei pavyduliaujame, ir n i e k a d a neatleidia, jei taip nedarome. R . T U L Senbernyst baisus dalykas. Tiesiog gdingas, kvailas, banalus, niekais paverstas gyvenimas <...> Jei savo visuomenei nori bti kilniu ir naudingu mogumi, tai pirmiausia vesk (inoma, ne tutuojau). M. K. IURLIONIS 165

H. DE BALZAKAS

Tik pamiliai ir moterys moka akylai stebti, nes juos viskas eidia, o dvasins kanios didina pastabum. H. DE BALZAKAS 164

Kai viena moteris imoko skaityti, pasaulyje atsirado moter prob lema. M. EBNER-EENBACH Moterikumas tai pagarba, velnumas, tvarka, meil, aukoji masis, savs atsiadjimas. M. N e t nuoirdiausiai prisipaindama, nutyli. PEKAUSKAIT

PRAEITIS, DABARTIS, ATEITIS

Reikia bsimosioms kartoms palikti tai, kas praeityje buvo gera, ir atrasti nauj dalyk, jei jie naudingi ms laikais. M O TI Iminius nesidairo senovs pavyzdius, jei kas nors stiprina valstyb, ir nesilaiko nustatyt paproi, kai kas nors liaudiai nau dinga <...> KUNG Kiekviena diena yra vakarykts mokin. PUBULIJUS Praeit lengviau neigti negu taisyti. LIVIJUS tai, k mogus gerb praeityje, danai irima nepalankiai. VELJUS PETERKULAS GAJUS SIRAS SUN JANGAS

moteris visuomet k nors P. . BUR

Vyrai moka neapksti, moterys tik lykttis. Tai daug bai siau. A. E DE RENJ Aminasis moterikumas visada buvo kilninanti jga geriausiems vyrams. ' R. ROLANAS Vienu klausimu vyrai ir moterys, be abejo, sutaria: ir vieni, ir kiti nepasitiki moterimis. H. L. MENKENAS Vyr gyvenimas daug geresnis n e i moter: jie vliau veda, antra vertus, anksiau mirta. H. L. MENKENAS Moterys nuoirdiai mano, jog puoiasi arba ms, arba savo ma lonumui, o i tikrj tam, k a d stebint v i e n a kit. E MIOMANDRAS Bet jos (moterys) paios gadina sau gyvenim nesutikdamos su juo tokiu, koks yra, kaip kad daro vyrai. V FOLKNERIS Tik gerbiantis moter vyras gali isiskirti su ja nepaemindamas. . M O E M A S M y l i m e tik tas moteris, kurioms suteikiame laim. M. A A R A S Nra nieko lengvesnio kaip vidutinik moter paversti nepapras ta. Pakanka j pamilti. M. . SOVAONAS

Senos utvankos kaip nereikalingos iardymas tikrai sukels potvyn. S e n paproi kaip nereikaling sunaikinimas tikrai baigsis maitais. VANG UNGAS

Ankstesns kartos paliko mums ne tiek parengtus atsakymus klausimus, kiek paius klausimus. SENEKA Tolima atrodo garbingiau. TACITAS A i n i a i kiekvienam atlygins pagal nuopelnus. TACITAS Juokingos pastangos t, kurie nori ukimti bum netgi bsimoms kartoms. TACITAS Numatyti pavyksta ne burtus m e t a n t ir ne spjant, o protu. ERAZMAS ROTERDAMIETIS

Ypatingu avesiu mus supa ne tik senov, ne silpnesnis naujovi avesys. B. PASKALIS Praeitis ir dabartis mums yra priemons. Tiktai ateitis yra ms

166

167 v

tikslas. Tad niekuomet negyvename, bet tikims gyventi, ir visuomet turdami galimyb bti laimingi, niekuomet ja nepasinaudojame. B. PASKALIS Dabartis visada kupina ateities. G. V LEIBNICAS

Ateitis mus jaudina, o praeitis laiko. t a i kodl dabartis mums islysta. G. FLOBERAS Praeitis skirta mums tarnauti, bet j valdyti galime tik pajung dabariai. R. V EMERSONAS Kad b t u m e tokie kaip ms protviai, mgdiotojas ne sekjas. turime bti geresni: V EILIPSAS Ateitis mokyklos mokytojo rankose. V Ateitis priklauso demokratijai. L. KOUTAS Tik tai, kas per daug gerai dabariai, pakankamai gerai ir ateiiai. HUGO

Ties sakant, tik nedaugelis gyvena iandien. Dauguma rengiasi gyventi vliau. D. SVIFTAS Praeitis apmokta, dabartis islysta, bkite ateityje. G. DE LEVISAS Toli grau nepakanka parodyti, kad dabartis aukiau u praeit, dar reikia sukelti nuojaut, kad ateitis aukiau u ms dabart. H. DE BALZAKAS Tik kvailys, galvodamas apie ateit, umirta dabart. N. GOGOLIS

M. M u m s neskirta bti dabarties teisjais.

EBNER-EENBACH

Apie ateit reikia galvoti, bet nereikia dl jos kankintis. N. GOGOUS

A.

FRANSAS

.Reikia ko nors daugiau negu talentas suprasti dabariai, kako daugiau negu genijus numatyti ateiiai, ir taip lengva aikinti pra eit. A . MICKEVIIUS Ms praeitis ir ms ateitis vieningos. Mes gyvename savo laike, o ms laikas mumyse. . DE NERVAUS I amiaus, nepainusiu vili, gimsta amius, nepasts baims. A. DE MIUS Ms praeities garbinimas proporcingas jos nepainimui. T. PARKERIS Kiekvienas i ms gimsta idj ir tikjim atmosferoje, kuri sukuria visos ankstesns kartos. D. MADZINIS Klaidinga nuomon, k a d praeitis geresn u dabart, matyt, papli tusi visose epochose. H. GRILIS 168

Visados, prie atsirandant galimybei pastatyti k nors nauja, turi susilpnti to, kas jau egzistuoja, autoritetas. S. CVEIGAS Apgailestaudami ir baimindamiesi prarandame vienintel aminyb, kuria mogus gali visikai p a s i k l i a u t i , aminj DabartV L. FELPSAS Utenka igirsti XV amiaus liaudies dain, k a d imatuotum keli, nueit emyn. A. DE S E N T EGZIUPERI Tas, kuris neprisimena savo praeities, pasmerktas j vl igy venti. D. SANTJANA

A n i e k a d negalvojau apie ateit. Ji pati a t e i n a pakankamai greit. A. EINTEINAS

Tikras dosnumas ateiiai yra visk atiduoti dabariai. A . KAMIU 169

Dauguma moni devyniasdeimia procent gyvena praeitimi, septyniais dabartimi ir tik trys procentai lieka ateiiai. D. E. STEINBEKAS M a n o praeitis tai lazda, mesta ratus savo ateiiai. A. SKALB

Kiekvienas eimos tvas turi bti eimininku savo, o ne kaimyno namuose. VOLTERAS Santuoka teikia daug nemalonum, taiau viengungyst neteikia joki diaugsm. S. DONSONAS

SANTUOKA, EIMA
Gerai apsivalgyk, kad vestum ne kaimynams juokinti. HEZIODAS Imintingoji mona! Jei nori, kad tavo vyras laisvalaik leist su tavimi, pasistenk, kad niekur kitur nerast tiek malonumo, pasiten kinimo, kuklumo ir velnumo. PITAGORAS Tas, kuriam teko geras entas, sigijo sn, o kuriam blogas, neteko ir dukters. DEMOKRITAS Abipusis palankumas yra pati artimiausia giminyst. PUBLILUS SIRAS

Tas, kuris savo namuose tigras, kitur paprastai b n a avel. T G. GIPELIS Nekirsk to, k gali inarplioti. . UBERAS Santuoka (...) yra teista dorybinga meil; toks jos apibdinimas a t m e t a visa, kas joje laikina, kaprizinga ar subjektyvu. G. HGELIS mona ne meilu, o draug ir ms gyvenimo palydov, ir mes i anksto turime priprasti prie minties mylti j ir tuomet, kai ji bus senyva moteris, ir tuomet, kai ji bus senut. V BELINSKIS e i m a visada bus visuomens pagrindas. H. DE BALZAKAS Moteris, kuri juokiasi i savo vyro, jo jau nebemyli. H. DE BALZAKAS
-

Pasirpinti normalia eimos reikal eiga danai ne lengviau negu valdyti provincij. TACITAS Kiekvienas besituokiantis turi bti savo ketinim teisjas ir tartis tik su savimi. E RABL Ger santuokini dvi sielos, bet viena valia. M. DE SERVANTESAS Geri tie namai, kuri geri gyventojai. D. HERBERTAS Koks pauktis, toks ir lizdas. R. KOTGREIVAS

Sutuoktiniai turi be paliovos kovoti su visa ryjaniu siaubnu proiu. H. DE BALZAKAS Namo negalima laikyti mogaus bstu, kol jame nra peno ne tik knui, bet ir protui. M. FULER Tuoktis tai perpus susimainti teises ir pasidvigubinti parei gas. A. OPENHAUERIS Santuoka ne rojus ir ne pragaras, tai tiesiog skaistykla. A. Neturtingas giminaitis visada tolimas giminaitis. S. E D'UDETO 171 LINKOLNAS

Daugiamoteris panaus t, kuris ipasta kelias religijas; jo tikji mas isibarsto ir va. E. 170 SVEDENBORGAS

Jeigu, artjant keturiasdeimiai met, kambario nepripildo vaik balsai, tai j upildo slogumas. . O. S E N T BEVAS Moteris eimos gelbtoja arba pratis. A. E AMJELIS Santuoka turi bti begalinis abipusis aukljimas. A. E AMJELIS cima tai visuomens kristalas. V. H U G O Koks vyras, tokia ir mona. A. TENISONAS

Jei mogui tik vedybos gali pagelbti, j a m beveik nebra vilties. V FOLKNERIS Labai apmaudu, kai mona moka virti, bet nenori, taiau dar blogiau, jei mona virti nemoka, bet nori. R. L. FROSTAS Santuoka tai taikus dviej nerv sistem sambvis. E. KROTKIS N a m idinys turi bti ne gyvenamoji vieta, o vieta, kuri mes visada sugrtame. A. DE MONTERLANAS

Santuoka, panaiai kaip ir nelaisv, arba siutina, arba tramdo. . ROSTANAS Gera eima ta, kurioje vyras ir mona dien umirta, k a d jie meiluiai, o nakt, kad jie sutuoktiniai. . ROSTANAS Vaikai sveikos santuokos virn. R. NOIBERTAS

Sakoma, k a d patys protingiausi mons daug rpestingiau batus perkasi negu renkasi gyvenimo draug. N. LESKOVAS Vedybos tai bendrija, susidedanti i pono, ponios ir dviej verg i viso i dviej moni. A. BIRSAS

Baisu, kai vyras ir mona vienas kitam kyri, bet dar baisiau, kai tik vienas i j kyri kitam. M. EBNER-EENBACH

SENATV
I senatvs nesijuok juk tu j eini. MENANDRAS Kas n e p a m e n a buvusios laims, tas jau senis. EPIKRAS Senatvje nieko nereikia saugotis taip kaip tinginysts ir dykin jimo. CICERONAS Plepumas amiaus liga. B. Seniai didesni beproiai negu jaunieji. F DE LAROFUKO Kiekvien savo amiaus tarpsn mes pradedame kaip naujokai, ir ne syk mums pristinga patirties, nors esame gyven jau nemaai met. F DE LAROFUKO 173 DONSONAS

Seim tai miniatirin visuomen, n u o kurios vientisumo pri klauso visos didels visuomens saugumas. E ADLERIS Pabandyk pagirti mon; nekreipk dmesio, jei i nepratimo ji i sigs. B. SANDJVS Visos santuokos skmingos. S u n k u m atsiranda tik tuomet, kai prasideda bendras gyvenimas. E SAGAN Santuoka yra tokie santykiai tarp vyro ir moters, k a i abiej pusi nepriklausomyb vienoda, priklausomyb abipusika, o sipareigojimai savitarpio. L. K. ANSPACHERIS Seim vienas i gamtos edevr. D. 172 SANT/ANA

irdyje raukli nebna. M. SEVINJ Kiekvienas mogus renkasi ilg gyvenim, bet ne kiekvienas nort tapti seniu. D. SVIFTAS S e n i a i ir kometos yra gerbiami u t pat: u ilg barzd ir si vaizduojam sugebjim nuspti ateit. D. SVIFTAS Kokia trumpa atkarpa tarp to laiko, kai mogus esti per daug jaunas, ir to, kai jau per daug senas. . MONTESKJ

Senatv slepia galimybes ne maesnes nei jaunyst, tik po kito kiais apdarais. H. V L O N G F E I A S Jaunuoli akys liepsnoja ugnimi, senoli akys spinduliuoja viesa. R VERLENAS Graios melodijos grojamos ir senu smuiku. S. BATLERIS Senatv a t e i n a staiga, kaip sniegas. Ryt js atsikeliate ir pama tote, k a d viskas balta. . RENARAS Senatv ateina, kai mogus pradeda sakyti: "Niekad a nesijauiau toks jaunas". . RENARAS Pats lidniausias senatvs faktas yra tas, k a d ateitis liko praei tyje. R A M O N A S I KACHAITS Pasenti, vadinasi, liautis bijojus praeities. S. CVEIGAS Teisingiausia suderinti senatvs patirt Su jaunysts energija. B. S O
v

Kvailiui senatv nata, neimanliui iema, o mokslo vyrui auksin pjtis. VOLTERAS Dykas gyvenimas tai ankstyva senatv. J. V GT Senatvje reikia dirbti daugiau negu jaunystje. J. V GT Niekas taip greitai nesendina mogaus kaip mintis apie tai, kad jis sensta. G. K. IICHTENBERGAS Gyvenimo vakaras atsinea su savimi savo ibur. . UBERAS Nedidelis menas pasenti, menas veikti senatv. J. V. GT Bloga bt be sen moni emje. N. GOGOUS Amius ne k geresnis, jei ne blogesnis, patarjas u jaunyst, nes jis daugiau prarado nei gijo. H. D. TORAS S e n t i nuobodu, bet tai vienintelis bdas ilgai gyventi. . O. S E N T BEVAS Mokti senti iminties virn ir v i e n a i sudtingiausi gyve nimo didiojo meno briaun. A. F AMJELIS 174

TVAI IR VAIKAI
K tu duosi savo vaikams, to paties tikkis ir pats i savo vaik. PITAKAS Jei sns myli tik patys save, tai tvo savo nemyli. Vadinasi, da rys tvui al dl asmenins naudos. M O TI Sns tai motinos gyvenimo inkarai. SOFOKLIS M e i l tvams vis dorybi pagrindas. CICERONAS 175

Nors berniukai mua varles akmenimis pramogai, varls mirta i tikrj. PLLTARCHAS Vaikai prideda mums gyvenimo rpesi, bet j dka mirtis mums neattodo tokia baisi. F

mogus, jeigu nori tapti tuo, kuo turi tapti, vaikystje turi bti tikru vaiku ir daryti tai, kas jam, kaip vaikui, suteikia laims. J. H. PESTALOCIS N a m diaugsmas graiausias mogaus diaugsmas, diaugsmas veniausias mogaus diaugsmas. o tv

BEKONAS

] . H . PESTALOCIS I pradi svarbiausia motinos aukljimas, nes dorovingum dera skiepyti kdikiui kaip jausm. G. HGELIS Tvarkingumas suadina vaikams diug smoningum. J. V. GT Pati geriausia motina yra ta, kuri gals pakeisti tv, kai jo nebebus. J. V GT

Vienas tvas reikia daugiau negu imtas mokytoj. D. HERBERTAS Daugelis jaunuoli mano, k a d natralumas yra neisiaukljimas ir iurktumas. E DE LAROFUKO Kai vaikai nieko neveikia, jie daro kvailystes. H. ELLDINGAS Leiskite vaikystei subrsti vaikystje. . . RUSO Gamta nori, k a d vaikai bt vaikais pirm negu taps suaugusiais. Jei mes norime suardyti i tvark, tai sukursime per greit noks tanius vaisius, kurie bus nei subrend, nei skans ir netrukus prads gesti: atsiras j a u n i daktarai ir seni vaikai. . . RUSO Tvai myli savo vaikus nerimastinga ir atlaidia meile, kuri juos gadina. Yra ir kita meil, atidi ir rami, kuri juos daro laimingus. D. DIDRO Motinos krtin patikimiausias prieglobstis. . R DE FLORIANAS Niekas nestebina, kai stebina viskas: tai vaiko ypatyb. A. DE R1VAROUS Aukljant vaik, reikia galvoti apie jo senatv. . UBERAS Nedarykite i vaiko dievuko, uaugs jis pareikalaus daug auk. R K. BDASTAS Kas vaikik tikjim tausoja, tas veiks mirties dvelksm. V BLEIKAS 176

Galt gimti gerai iauklti vaikai, jeigu mes, tvai, btume gerai iauklti. J. V. GT Elkis su tvais lygiai taip, kaip k a d tu nortum, k a d tavo vaikai elgtsi su tavimi. D. LEOPARDIS Gera motina duoda posniui didesn pyrago gabal negu savo s nui, bet vis dlto ne taip. K. L. BIORN Motinos irdis tai bedugn, kurios gilumoje visuomet atsiras adaidumo. H. DE BALZAKAS Tvas savo vaikams privalo bti draugas ir patiktinis, bet ne ti ronas. V DOBERTIS

<...> stebtina, k a d dauguma genij turjo nuostabias motinas, k a d jie gerokai daugiau gijo i savo motinos n e i i tvo. H. T. BOKUS

Vos tik vaikai tampa paklusns, motinos isigsta: ar tik nesiren gia jie mirti? R. V EMERSONAS Labai lengva bti geram, bet sunku bti teisingam. V HUGO 177

Iki dvideimt penkeri met vaikai myli savo tvus, dvideimt penkeri smerkia juos, vliau jiems atleidia. H. TENAS Patikimiausias bdas gerai iauginti vaikus tai padaryti juos laimingus. O. VAILDAS M o t i n a vienintel dievyb, nepastanti netikinij. E. V. LEGUV Pelnytas pagyrimas reikalingas vaikams kaip sauls viesa glms. K. N. BOUVIS Nra baisesnio atpildo u beprotybes ir paklydimus kaip matyti savo vaikus, kenianius dl j. V. SEMNERLS Vaiko mokymo tikslas yra imokyti j toliau tobulti be mokytojo pagalbos. E. CHABARDAS

Nra kada auklti sn, vadinasi, nra kada bti mogumi. V Sl/CHOMLINSKIS Vaisius aklas, mato medis. R. SARAS

Ilepinti vaikai patys nelaimingiausi: dar jaunystje jie patiria tiron kanias. M. EBNER-EENBACH

Vaikai apsvaig nuolat apsvaig nuo gyvenimo. P . TUL Iauklkite savo vaikus siningus, kad jie neutraukt jums n e lovs. RAMONAS I KACHALIS Tik laimingi uaug vaikai moka bti geri. Tik tie, kurie turjo giedr vaikyst, vliau moka nuoirdiai, linksmai juoktis. J. HAVLIEKAS Vaike, tavo gyslomis teka tyras lietuvio kraujas! Nepamirki: k n u i ir irdiai nevariam pastojus, nyksta visas mogus, nyksta visa tauta. VYDNAS Tv ir vaik santykiai tokie pat sudtingi ir tokie pat dramati ki kaip simyljli. A. MORUA 178

CIVILIZACIJA, PAANGA Civilizacija tikrja odio prasme yra ne poreiki didinimas, o laisvas ir gerai apgalvo tas sav nor apribojimas
M. K. GANDIS Paanga gamtos dsnis. VOLTERAS Apskritai pasaulis juda prieki, taiau jaunimui kaskart tenka pradti i naujo. J. V. GT Teisingumas liaudiai btinesnis u civilizacij. P KOLET Kiekvienos epochos savi udaviniai, ir nuo to, kaip jie sprendiami, priklauso monijos paanga. H. HEIN Progresas tai mogaus egzistavimo bdas. V , HUGO

Keistis iliekant arba ilikti keiiantis tai kas i tikro yra nor malus mogaus gyvenimas, vadinasi, ir paanga. P LERU Tikrasis civilizacij rodiklis ne turtingumo ir isilavinimo lygis, ne miest dydis, o alies aukljamo mogaus charakteris. R. V EMERSONAS Mes manome, k a d ms civilizacija artinasi prie vidurdienio, o i tikro mums dar tik gieda pirmieji gaidiai ir ri ryto aura. R. V EMERSONAS Politins konvulsijos, panaiai kaip geologiniai kataklizmai, reikia nauj pasaulio progreso epoch. V FILIPSAS 183

Nra nei blog augal, nei blog moni. Yra tik blog augin toj. V Taika civilizacijos doryb, karas jos nusikaltimas. V HUGO HUGO

Civilizacija tai nepaliaujamas iekojimas taiki bd konflik tams sprsti, visuotins taikos siekimas. M. ESKOUS

DESPOTIJA
Jei valdovas, savo gyvyb gelbdamas, liaud mirt veda, kas j valdovu pripains? VANG UNGAS

Jei civilizacijos virnje mons gali virsti ir mirti nuo bado, tai dl to kaltas ne gamtos yktumas, o moni neteisingumas. H. DORDAS

Net menkiausiai paangai reikia ilg kankinamo brendimo met. E. ZOLA Moksl ir main progresas tai naudinga priemon, vienintelis civilizacijos tikslas mogaus lavjimas. taiau

Laukiniai, nordami gauti vaisi, nukerta med. Tokia despotikos vyriausybs esm... . MONTESKJ
-

E. FLAJANAS Civilizacija siaubingas augalas, kuris neauga ir neydi, kol ne laistomas aaromis ir krauju. A. GRAFAS

Didiosios senovs despotijos panaios nuostabias egles, kuri vir n siekia dang, bet dl silpn akn virsta nuo pirmo uragano. K. A. HELVECIJUS eimos ir valstybs tironai skiriasi vien savo valdymo objektu ir verg skaiiumi. S. DONSONAS

Ms progresas vertinamas ne pagal t, kurie turi daug, pertek liaus didjim, o pagal tai, ar mes sugebame pakankamai aprpinti tuos, kurie turi per maai. T RUZVELTAS

Despotikas valdymas tai tokia padtis, kai valdantysis emas, o pavaldusis paemintas. N. S. DE AMFORAS Visi nusikaltimai atsirado dl tironijos, kuri buvo pats pirmasis [nusikaltimas]. L. A. DE SEN IUSTAS Panaudoti dal liaudies tam, kad laikyt paabot kit dal liau d i e s , sena despot priemon. T. Despotas, kai jis juo tampa, virsta vergu. R LERU Tironija visada silpnumo poymis. D. R. LOVELIS Negalima liesti stab: ant rank liks paauksavimas. G. FLOBERAS Kiekviena laisv, kuri ksinasi svetimas teises, yra despotizmas. R DE KAMPOAMORAS 185 DEFERSONAS

Progresas gal gale suvelnins paproius: gudobels, persodintos i sausos dirvos riebi, dygliai virsta iedais. A. FRANSAS Nerimas tai nepasitenkinimas, biausia paangos slyga. o nepasitenkinimas svar T A. EDISONAS

Svarbiausias civilizacijos udavinys imokyti mog mstyti. T A. EDISONAS

M a n o civilizacijos didyb liudija faktas, k a d imtas angliakasi rizikuoja gyvybe, stengdamiesi igelbti vien uverst draug. A. DE S E N T EGZIUPERI Civilizacija remiasi ne kariu. kuriam daikt skaiiumi, o krybos

A. DE SENT EGZIUPERI 184

Vienintelis dalykas, kuris gali sukliudyti arba sutramdyti visuo mens despotizm vis tiek i kur jis eina: i daugumos ar ma umos, yra viesi asmens laisv ir pavieni asmenybi dorovinis grynumas.
-

Geriausia, k mums duoda istorija, tai jos skatinamas entuziaz mas. J. V GT Istorija mus moko, kad prajusiais amiais fizin prievarta, slopi nusi laisvus minties iekojimus, buvo pagrindin prietar ir pakly dim atrama. V E. ENINGAS Istorija tai paveiksl galerija, kurioje maa original ir daug kopij. A. K. DE TOKVTLIS Kartais istorijoje kartojasi tai, kas buvo igalvota pasakoje. V HUGO

S. SMAILSAS

Jei viena kokia religija ima pretenduoti versti vis monij priimti jos doktrinas, ji tampa tironija. R. vairi epoch engjai nesislepia po ta p a i a kauke. B. BRECHTAS TAGOR

ISTORIJA
Istorija tai filosofija pavyzdiais. FUKIDIDAS Istorija gyvenimo mokytoja. CICERONAS Pirmas istorijos udavinys susilaikyti nuo melo, antras n e slpti tiesos, treias neduoti jokios progos tarti alikumu arba iankstiniu prieikumu. CICERONAS Melagius istorikus dert bausti kaip pinig padirbjus. M. DE SERVANTESAS Istorija ms darb lobynas, praeities liudytoja, pavyzdys ir pamokymas dabariai, spjimas ateiiai. M. DE SERVANTESAS Tik istorinmis tiesomis galima tikti ir grtis. VOLTERAS I istorijos semiams patirties, o i patirties formuojasi pati gyviau sia ms praktinio proto dalis. J. G. HERDERIS Visuotin istorija tai visuotinis teismas. E ILERIS Istorikas tai pranaas, velgiantis praeit. E F O N LEGELIS 186

Geras istorijos puslapis brangesnis u tkstant poezijos puslapi. J. V EFELIS Istorija tai romanas, kuris vyko; romanas tai istorija, kuri galt vykti. E. ir . GONKRAI Istorija ne anatominis preparavimas, o prisiklimas ir gyveni mas, kur ji stengiasi grinti mirusiems. , A. DEBIDRAS

Pasakojamajai istorijai visada trksta tikslumo, bet ji yra portre tas, o statistin istorija visada tra mechaninis atspaudas. A. FRANSAS Istorija kartojasi, tai vienas i jos trkum. K. S. DAROU Tas, kuris tikisi i istorijos teisingumo, reikalauja daugiau, negu ji ketina duoti: danai ji suteikia paprastam vidutiniam mogui ygdarbio lov ir nemirtingum, nublokdama paius geriausius, narsiausius ir imintingiausius neinomybs tams. S. CVEIGAS Kiekviena legenda pavojinga tuo, jog tikrj tragizm nutyli, kad sugraudint. S. CVEIGAS Istorinis veiksmas bna baigtas ne tada, kai bna atliktas, o tik tada, kai tampa palikuoni nuosavybe. S. CVEIGAS 187

Prognozes ne visada pildosi. Iimt sudaro tie atvejai, kai protingi pranaai bna sitikin dabarties vykiais iki juos paskelbdami. G. FERERAS Istorija tai mokslas apie tai, kas nesikartoja. P VALEPJ monijos istorija i esms idj istorija. H. D. VELSAS Istorija, kaip ir gamta, turi savo dsnius. L. FOICHTVANGEPJS

Jei valdovai i tikro naudos trokta ir praradim nori ivengti, turi pasmerkti puolamuosius karus. M O TI Kai vartai turtus ir garb yra karas, tai mons, apie j girddami, sveikina vienas kit ir tiek dirbdami, tiek ilsdamiesi, valgydami ar gerdami tik karo dainas dainuoja. KUNG SUN JANGAS

Laipsniai ir apdovanojimai kario garbtrokos tikslas. KUNG SUN JANGAS

Istorijoje vis dar bna toki laik, kai idrss tvirtinti, jog du ir du yra keturi, gauna palydti galv. A . KAMIU Istorija nuolatin pjes, kuri vaidina vis nauji aktoriai. A. DE MONTERLANAS

Kai reikia ginti al, palankus laikas neprilygsta palankiai padiai, o palanki padtis neprilygsta gyventoj santvarkai. MENCIJUS Pinigai karo varomoji jga. CICERONAS I karo negalima laukti joki grybi. VERGILIJUS Kokia beprotyb karu spartinti mirt. TIBULAS ALBIJUS

Sunkumas pasiteisinimas, niekuomet nepriimtinas istorijai. S. GREFTONAS

KARAS
imto kari vertas vienas gabus gydytojas. HOMERAS Tas, kuris pergales kuo graiu laiko, turt udydamas diaugsmo rasti. LAO DZ

Miestai buvo statomi imtmeiais, o sugriaunami per kelet va land. SENEKA Narsuolis gali al ukariauti, bet geriau nuo jo laikytis atokiau. VANG Taikos iliuzija daro kar dar pavojingesn. KIAUDIANAS Karus pradeda, kai nori, taiau baigia, kai gali. N. MAKLAVEUS KLAUDIJUS UNGAS

Pergal, pasiekt myje, dert vsti pagal gedulo apeigas. LAO Nepaliaujamai galandamas kardas greitai praranda amenis. LAO Salin karo liaupses jos neduoda dvasiai naudos. KSENOFANAS KOLOFONIEJ1S DZ DZ

Ginklo dera griebtis paskiausiai, kai kit priemoni nepakanka. N. MAKIAVELIS

Tas, kuris gelbsti vien gimtojo krato sn, yra brangesnis u imto prie inaikintoj. . Karas tai blogis, darantis gd moni giminei. E FENELONAS 189 B. BOSIUJ

Jei svetima alis bt vertinama kaip sava, ar bt mstoma apie antpuolius? M O TI 188

20 met reikia mogui pasireikti, 30 ami prireik itirti jo sandarai. Aminybs reikia painti jo sielai. Bet vienos minuts pa kanka j a m sunaikinti. VOLTERAS Karas gyvena karu. E ILERIS N vienas i t, kurie neturi snaus, neino, kas yra karas. . DE MESTRAS Jei yra vienas principas, kur reikia skiepyti amerikiei smonje labiau negu kok nors kit, tai jis yra toks: mes neprivalome turti nieko bendra su ukariavimais. T DEFERSONAS

Karas tai bdas dantimis narplioti mazg, kuris neveikiamas lieuviu. A. Karas ukreiamas <...> Izoliuokite agresorius! T. RUZVELTAS Karas ne nuotykis. Karas liga. Kaip iltin. A. DE SENT EGZIUPERI mogus, teisus tiek, kiek neapkenia karo. A. DE SENT EGZIUPERI Tiems, kurie vilioja mones ukariauti pasaul, nereikia n e i teisin gumo, nei gailestingumo. . BENDA BIRSAS

Karas yra politikos tsimas kitomis priemonmis, K. KLAUZEVICAS

LAISV
Tik kvailiai v a d i n a savival laisve. TACITAS mogus negali bti laimingas be laisvs.

Mis prie Vaterlo buvo laimtas Itono kroketo aiktelse. A. V VELINGTONAS Kiekvienas isivaduojamasis karas ventas, masis karas vertas prakeikimo. kiekvienas pavergia . B. LAKORDERAS Karas vienodai apmokestina visus: i vyr paima krauj, i mote r aaras. V M. Kar prie gdos stulpo. V HUGO TEKERJUS Liesa laisv geriau u riebi vergij. T. FULERIS Laisv ne dykinjimas, o laisvas naudojimasis laiku, darbo ir veiklos pasirinkimas. . DE LA BRIUJERAS Laisv yra gryb, kuri leidia naudotis kitomis grybmis. . MONTESKJ

DANT ALIGJERIS

Nuostabiausia tai, k a d jau pats odis "karas" nesukelia visos vi suomens sukilimo. G. DE MOPASANAS Kiekvienas, esantis valstybs valdioje, turi vengti karo taip pat, kaip kapitonas vengia laivo ties. G. DE MOPASANAS N e t pergalingas karas tai blogis, kuriam reikia ukirsti keli valstybine taut imintimi. O. E. BISMARKAS 190

Pastebta, jog tie, kurie aukia garsiausiai, reikalaudami laisvs, nelabai noriai j pakenia. E D. ESTERFILDAS Kodl laisv tokia retenyb? Todl, k a d ji didiausias gris. VOLTERAS Tas, kuris nori bti laisvas, i tikro yra laisvas. . . RUSO 191

Tas, kuris nemyli laisvs ir tiesos, gali bti galingu mogumi, bet niekada nebus didiu mogumi. VOLTERAS Laisv reikia v i e n priklausomyb nuo statym. VOLTERAS Tas, kuris pasirys atiduoti savo laisv, kad trumpam apsisaugot n u o pavojaus, nevertas nei laisvs, nei saugumo. B. FRANKLINAS

Laisv tai duona, kuri tautos turi usidirbti sriu prakaitu. E R. DE LAMEN Tas, kuris laisvje ieko ne jos paios, o kako kito, sukurtas tar nauti kitiems. A. K. DE TOKVILIS

Laisv manoma tik tokioje alyje, kur teis valdo aistras. . B. LAKORDERAS Isilavinimas geresnis laisvs sargas negu iskleista armija. E. EVERETAS Avis ir vilkas skirtingai supranta od "laisv" tai kur esm nesutarim, viepataujani moni visuomenje. A. LINKOLNAS

Nra nieko malonesnio laisvs klausai u liaudies susirinkimo triukm ir auksmus. L. A. DE SEN IUSTAS Ten, kur nra teisingumo, nra ir laisvs, o kur nra laisvs, t e n nra ir teisingumo. J. G. ZOIM Laisv yra teis daryti visk, kas n e k e n k i a kitiems. M. KLAUDIJUS

Laisve, mano gyvenimo avesy, be tavs darbas tai kania, o gyvenimas lta mirtis. R . PRUDONAS

M e s negalime tiktis, kad i despotizmo laisv bsim perneti pataluose. T DEFERSONAS

Laisv tai mogus. Netgi tam, kad paklustum, reikia bti lais vam; kad pasiaukotum, reikia sau priklausyti. . MIL Paukiai narvelyje m a n sukelia tok pat gailest kaip tautos ver govje. G. Niekas taip negundo mogaus kaip jo sins laisv. E DOSTOJEVSKIS FLOBERAS

Visuomenin laisv yra ne kas kita kaip labai tikslus visuome nini statym, teising ir lygi visiems, laikymasis. K. D. BOTA

Nra mogaus, kuris nemylt laisvs; bet teisingasis reikalauja jos visiems, o neteisingasis v i e n sau. K. L. BIORN

Idavikas vaisius, kuriam geriausia kaboti a n t vienos i laisvs medio ak. H. V BIERIS

Laisv stiprus vynas, trikdantis silpnas smegenis; tik ilgai pra tinantis galima palengva priprasti prie stipri jo dozi. . . DE SISMONDIS

Nra n vieno uvusiojo dl laisvs kapo, a n t kurio nebt sudy gusios laisvs sklos, savo ruotu duodanios gyvyb naujiems daigams. V VTTMENAS

Tik toki laisv verta turti, kuri teikia erdvs energijai, protui ir geroms liaudies savybms. V E. EININGAS Patys didiausi laisvs prieai ne tie, kurie j slopina, o tie, kurie j iniekina. V 192 DOBERTIS

Laisv ir sveikata turi vien bendr bruo: i tikro jas vertini tik tada, kai stokoji. A. E BEKAS Kuo daugiau laisvs suteikiate, tuo daugiau gaunate patys. R. G. INGERSOLAS
7.928 193

Laisv be ideal padaro daug daugiau alos negu naudos. A. GRAFAS Visi piratai, kada nors gyven pasaulyje, taip pat tikjo laisve savo pai laisve. E. CHABARDAS Kuo labiau paplinta ir sitvirtina laisv, tuo vyriausybs bejgi kesns daryti blog, tuo labiau tautos linkusios susitarti tarpusavyje ir vengti kar. A. DEBIDRAS Ironijos jausmas tvirta laisvs garantija. M. BARESAS Galimyb daryti visk, ko tik norime, ne laisvumas ir ne laisv, veikiau tai eidiamas piktnaudiavimas tikrja laisve. P. D. HEIZAS lovini laisv, o savo kaljimuose laikai tuos, kurie nedainuoja taip, kaip tu. A. DE SENT EGZIUPERI Laisv vienintelis dalykas, kurio js negalite gauti, jei neduo date patys. V A. VAITAS Laisv reikia atsakomyb. t a i kodl danas jos bijo. D. B. O Nepriklausomybs deklaracijos dar n vieno nepadar tikrai n e priklausomo. D. Laisvas tas, kuris gali nemeluoti. A . KAMIU Laisvas mogus nesiveria valdyti; laisv vienodai prieinga tiek vergijai, tiek viepatavimui. M. BONTEMPELIS M u m s reikia ne tiek laisvs, kiek to, k a d mus valdyt tik tai, k mes mylime. P REVERDI Geriau mirti staiam negu gyventi klpant. E. HEMINGVJUS 194
7-

Apie laisv reikia sprsti i pai emiausij laisvs lygio. D. NERU Laisv tai krybos pradas, tai iekojimas. Pravrimas aki ir paklimas galvos. I. EINIUS Laisv, kaip ir gailestingumas, turi prasidti namie, D. B. KONENTAS Laisv ne i pradi, o pabaigoje. Laisv yra teisingos santvarkos idava. R GAKSOTAS Laisv, kuri padeda tik paalinti laisv, turi bti paalinta. S. BOVUAR

LIAUDIS
Kai valdovas tarnauti priima teisinguosius, o atitolina n u o savs negailestinguosius, liaudis tampa paklusni. O jei jis tarnauti priima neteisinguosius, o atitolina nuo savs teisinguosius, liaudis paklusni nebus. KONFUCIJUS Jei liaudis mirties nepaiso, tai todl, kad jos gyvenimas per sun kus. LAO DZ

Liaudis tampa usispyrusi, kai jos vyriausieji per daug sumano. LAO Liaudis badauja, kai vyriausieji per daug mokesi lupa. LAO DZ DZ

SANTAJANA

Taip, kaip nevarus altinis duoda pradi nevariam upokniui, neisaugotas tikjimas blogai atsispindi vieojoje nuomonje. M O TI Trys yra dalykai, dl kuri liaudis sielojasi: kai alkana neturs ko valgyti, sualusi kuo apsirengti ir isekusi atokvpio neinos. M O TI Liaudis tvarkos nesilaikys, jei stokos maisto. M O TI 195

Tas, kuris liaudies gerove rpinasi, viepataus, ir niekas jam ne siprieins. MENCIJUS Jei valdovas diaugiasi savo liaudies diaugsmais, tai ir liaudis dalysis su juo jo diaugsmais. Jei valdovas sielvartauja dl savo liau dies sielvarto, tai ir liaudis sielvartaus dl jo sielvarto. MENCIJUS Tam, kuris jga trokta liaud uvaldyti, liaudis nusileidia ne irdies liepiama, o tik todl, kad jg stinga pasiprieinti. MENCIJUS Kai svirnai pilni, mons laikosi paproi ir apeig. VANG Didel jga liaudies nuomon. ESCMLAS Be pasiturimo gyvenimo neiugdysi ger liaudies savybi. SIUN DZ UNGAS

Galima kvailinti dal liaudies vis laik, galima kvailinti vis liau d tam tikr laik, taiau negalima kvailinti vis laik visos liaudies. A. LINKOLNAS

Apsivietusi liaud lengviau vesti, bet sunkiau varyti, lengviau valdyti, bet nemanoma pavergti. H. BRUEMAS

Tikjimas savo liaudies ateitimi yra viena i paramos ateiiai s lygA. GERCENAS

Niekas negadina liaudies taip, kaip protis neapksti. A. MANDZOMS

Bna banditik vyriausybi, bet negali bti banditikos liaudies. V HUGO

Liaudies didyb nepriklauso nuo niri kardo ir pagos nuotyki. V HUGO siirkite liaudies gelmes ir pamatysite ties. V HUGO

Jei esi mogus, tai nevadink mogum to, kuris nesirpina savo liaudies likimu. A. NAVOJI Liaudis gali nematyti, bet visada jauia. D. HARINGTONAS Papirkti liaudies nemanoma, bet kartais pavyksta j apgauti. . . RUSO Gyveno tas, kuris dl liaudies uvo. A. M. ENJ Liaud galima engti, bet sugniudyti jos nemanoma. J. V GT Liaudies daliai negali tekti didesns nelaims negu klestjimas piktadarybs kaina. V E. EIN1NGAS Didi liaudis; ji didvyrikai dirba didius darbus. CH. ABOVLANAS Liaudis pasaulio centras, moni gimins irdis. . B. LAKORDERAS 196

Sunkiomis aplinkybmis liaud gali igelbti heroizmas, bet tik visuma ma kasdieni dorybi lemia jos didingum. * G. LEBONAS Paskiros asmenybs gali dorovikai nusmukti, liaudis niekada. J . FUIKAS Kiekviena alis u nepakartojam savo ivaizd dkinga liaudiai. . Bendras gris kuriamas kiekvieno laime. A . KAMIU BERNANOSAS

LYGYB
Saul ir nusikaltliams vieia, o jros atviros ir piratams. SENEKA 197

Visi mons prigimtimi lygs. T. Respublika labiausiai priartina mones prie lygybs. VOLTERAS Reikia, k a d turtingumas bt visuotinis ir kad gyvenimo patogu mai priklausyt visiems luomams. VOLTERAS Lygiateisikumas ventas monijos statymas. F. ILERIS L y g y t teisingumo matas, o abu drauge sudaro laisvs esm. J. G. ZOIM Lygybs idja, natrali ms aistra, nuostabi taurioms sieloms, bet niekingoms nereikia nieko, iskyrus pavyd. E R. DE SATOBRJANAS Kultros apatalai tai lygybs apatalai. M. ARNOLDAS Lygyb sunku pasiekti todl, kad siekiame tapti lygs tik su tais, kurie aukiau u mus. A. E BEKAS HOBSAS

Kiekvienas bajoras pripasta, kad nepajgia dirbti msininko dar bo, ir atsisako ito praomas. Taiau, nepaisant to, kad neimoko eiti ministro pareig, to imasi vos tik papraytas. Koks dviveidikumas! M O TI Klastingi ministrai tik al valdovui daro, o meilikaujantys val diniai j skriaudia. M O TI Lengva duoti kam nors karalyst, bet sunku rasti tok, kuris tik rai jos vertas. MENCUS Politikos veikjai nesivadovauja meile arba neapykanta, juos veikia interesai, o ne jausmai. F D. ESTERFILDAS Visa, kas yra dorovinis blogis, yra blogis ir politikoje. . . RUSO I Politika panai sfinks i pasakos: praryja visus, kurie nepajgia minti jos msli. A. DE. RIVAROLIS Politika ventas dalykas, nes jungia visas spyruokles, kurios veikia moni klases, ir artina jas prie dorybs arba tolina nuo jos. A. L. DE STAL-HOLTEIN Pati pratingiausia klaida, kuri kada nors buvo padaryta pasau lyje- tai politinio gyvenimo atsiejimas n u o dorovinio. R. TILIS Politikoje, kaip ir meilje, nebna taikos sutari, tik paliaubos. G. DE LEVISAS Per politines krizes siningam mogui sunkiausia ne atlikti savo pareig, o inoti, kokia ji. L. DE BONALDIS Mokyklos respublikos gynybini sutvirtinim ruoas.

POLITIKA
Didis ministras yra tas, kuris tarnauja valdovui, kai gali, o pasi traukia i tarnybos, k a i nemoka susidoroti su pareigomis. KONFUCIJUS Nedera didiuotis atsitiktinmis prieininko neskmmis: pasitik ti savimi dera tik tuomet, k a i suvokti jo planai. FUKIDIDAS Sunku ilaikyti vyresniojo padt. M O TI Aukoti valdovui didiausius turtus yra maiau negu duoti j a m dor vyr ar nurodyti moksling. M O TI 198

H. M A N A S Diplomatija bando paversti naujj istorij trintuku, kad galt nutrinti revoliucij.

F HEBELIS 199

Kompromisas geras sktis, bet blogas stogas. D. R. LOVEUS Poltika tai ne mokslas, o menas. O. E. BISMARKAS

vairios privilegijos tai laisvs ir teisingumo kapas. J. G. ZOIM Lygias teises visiems, ypating privilegij niekam. T. DEFERSONAS Kas pasjo privilegijas, turs pjauti revoliucij. K. TILJ Privilegija visur bti kaip namie priklauso tik karaliams, merg ms ir vagims. H. DE BALZAKAS mons labiausiai vertina privilegijas, fakelininko privilegija per laidotuves. n e t jeigu tai vyresniojo D. R. LOVEUS Privilegij kovoti dl taikos ir netapti juokingam reikia isikovoti. L. FOICHTVANGERIS

Protingai ir teisingai politikai nepakanka mones painti, reikia juos mylti. A. GRAFAS Politika toks pat amatas kaip ir kiekvienas kitas. K. TUCHOLSKIS Politikoje neskubrus atkaklumas visada veikia neabot jg, kruopiai parengtas planas improvizuot entuziazm, realizmas romantizm. S. CVEIGAS Kartais net valgiausia akis nemato, kur baigiasi poltika ir pra sideda statymas. L. FOICHTVANGERIS

REVOLIUCIJA
Iminius, kuriam pavesta valdyti, privalo pirma suinoti suiruts prieast, kad pajgt j veikti, panaiai kaip gydytojas -turi suinoti ligos prieast, k a d j nugalt. M O TI

Diplomatas tai vyras, kuris visada prisimena moters gimtadie n, bet niekada neino, kiek jai met. R. FROSTAS Politika yra mokjimas pasiekti jg pusiausvyr. A. MORDA Politika mus veikia jga; mes visi pasinr j, norime to ar n e . E MORIAKAS Politiko irdis skrandyje, o filosofo galvoje. . ROMNAS

Kai kvailiai valdo, lengva numatyti suiruts laik. Kai valdovo valdymas atitinka liaudies trokimus, alyje viepatauja tvarka. M O TI Jei alyje netvarka viepatauja, tai ne todl, kad statymai suirut slygija, o dl to, kad niekas j nesilaiko. KUNG S U N JANGAS Kai reikia daugelio laikytis taisykli, alis suirutje sksta. Tvarka viepatauja, kai vienos reikia laikytis taisykls. KUNG SUN JANGAS

PRIVILEGIJOS
Pilieiams daug naudingiau, k a i klesti visa valstyb, o ne kai paskiriems asmenims sekasi gyvenime, bet visuma griva. FDKIDIDAS Jei titulai lengvai gaunami, liaudis nei t aukiausi, nei joki kit nevertina. KUNG S U N J A N G A S 200

Nra n e i valdovo, kuris mokt tvark visam laikui vesti, nei alies, kuri suiruts bt neinojusi. KUNG S U N JANGAS Esti tvarkos laikas ir sumaities laikas. Sumaiiai paversti tvarka reikia tobulumo, ir tik tobulas mogus gali turti tok sugebjim. VANG UNGAS 201

Tie, kurie vykdo tik pus revoliucijos, vien duob kasasi. L. A. DE S E N IUSTAS Perversmai vykdomi pilvu. NAPOLEONAS Jros vytjimas bsimos audros enklas. itaip vietimo epo cha atne revoliucij. ANAS Volteras ikilo iki revoliucijos kaip aibas prie griaustin. K. L. BIORN POLIS

TAIKA
Taika tokia vertinga, k a d pats is odis diugina aus. CICERONAS Geriau tvirta taika negu pergals viltis. LIVIJUS Nepralieti niekieno kraujo, garantuoti ramyb visam pasauliui ir savo amiui tai didiausias aunumas. SENEKA Didiems darbams pritinka taika. KLAUDIANAS KLAUDIJUS Visuotin taika viepataut emje, jei nebt svok "mano" ir "tavo". H. FILDINGAS Kiekviena sutartis yra veikiau laikinas atokvpis negu tikra taika. . . RUSO Niekas neduos mums taikos, iskyrus princip pergal. R. V EMERSONAS Taikos visame pasaulyje idja vis taut turtas, reikalauja kaip didiausios gerovs. tautos jos V HUGO

Kiekviena revoliucija, kuri neapm taip pat teisi ir idj, pra laimi. E R. DE SATOBRJANAS

Revoliucija tai grimas i dirbtinumo tikrum. V Revoliucijos jausmas yra dorovinis jausmas. V Nepaprasti laikai teisina nepaprastus poelgius. V HUGO HUGO HUGO

Revoliucijos, kad ir kur ji vykt, idja gali kvpti engiamus ir beteisius mones kitose alyse. L. BRAISONAS

Taika turi savo pergali ne maiau negu karas, bet jai nereikia statyti tiek paminkl. K. CHABARDAS

Revoliucijos kvpjams permain ir pertvark urmulys yra vie nintel sava stichija; neduok jiems valgyti, tik duok k nors ems rutulio dydio. Pasauli statyba, pereinamieji laikotarpiai tai tik rasis j tikslas. B. PASTERNAKAS

Nori taikos renk j, renk negaildamas savo jg, kiekvien savo gyvenimo dien, kiekvien savo dien valand. A. CVEIGAS

Revoliucijos savavaliautojai siaubingi ne kaip piktadariai, o kaip nevaldomi mechanizmai, kaip nuokusios nuo bgi mainos. B. Dideli perversmai nevykdomi per vien dien. E. L. VOTNI PASTERNAKAS

TAUTA
Kiekvienas, tiriantis taut negand istorij, gali sitikinti, k a d didium nelaimi emje atnea nemokikumas. K. A. HELVECIJUS N v i e n a tauta pasaulyje nra apdovanota kokiu nors sugebjimu labiau negu kitos. G. A. LESINGAS

202

203

Pakels plikas ar su gauja, ar vienas plikauja vis tiek plikas; ir tauta, besirengianti neteisingam karui, nra niekas kitas kaip didel plik gauja. B. FRANKLINAS Gda tai tautai, kuriai gaila visk paaukoti dl savo garbs. F ILERIS Tauta turi charakter, tik jei ji yra laisva. A. L. DE STAL-HOLTEIN Tatos, kaip ir individai, gali gyventi tik dviem bdais: arba vogdamos, arba gamindamos. K. A. S E N SIMONAS Kol kas teinau vien bd atspti, k darys A n g l i j a , isiaikin ti, ko jai nedera daryti. T Tautos dorov priklauso n u o pagarbos moteriai.' V F O N HUMBOLTAS Labiausiai paplitusi didiavimosi ris tautinis pasididiavimas. A. OPENHAUERIS DEFERSONAS

Pasaulyje nra ma taut. Tautos didyb visai nematuojama jos gausumu, panaiai kaip mogaus didyb nematuojama jo giu. V Tauta turi savo siel, savo dvasin prad. . RENANAS Neretai didiausi tautos atstovai yra kaip tik tie, kuriuos ji nutei sia mirti. . RENANAS Individas toks pat didis kaip tauta, jeigu turi t dorybi, kurios taut daro didi. V VITMENAS Geriausia, kas jungia Anglij su Pranczija, tai jra. P ERALDLS Kiekvieno mogaus sieloje y r a miniatirinis jo tautos portretas. G. FREITAGAS Tereikia usodinti Vokietij a n t balno, o jau joti ji sugebs. O. E. BISMARKAS Anglas niekada nejauokauja, jei kalbama apie tok svarb dalyk kaip laybos. . VERNAS Respublikos armija turi sudaryti vien visum su tauta. . ORESAS N viena tauta negali suklestti, kol nesupranta, k a d arti lauk toks pat garbingas darbas kaip ir rayti poem. B. T VAINGTONAS Tautai nereikia iaurumo, k a d bt tvirta. HUGO

Kiekviena tikrai istorin tauta paaukta gyvendinti tam tikr idj. V. KUZENAS Tautinis entuziazmas didis genijaus lopys. H. T TAKERMANAS monija tikslas, tauta priemon. Be jos js kaip dyki ste btojai galite garbinti monij, taiau nepajgsite tapti jos dalimi, kad ir kaip stengsits. D. MADZINIS Tauta negali leisti sau niekybs. . Tauta negali ti, nebent nusiudyti. R. V EMERSONAS Nuo tautos negalima tartum nuo nosins nuardyti isiuvint inicial. V HUGO 204 SEMNERIS

T Prakeikta yra tauta, kuri nelaiko savs irinktja.

RUZVELTAS

V PUTVINSKIS- PUTVYS Nra tautai nieko nepakeniamesnio kaip duokl, paskirta svetim ali valdios. S. CVEIGAS 205

Kiekvienas didis vienos tautos ygdarbis atliekamas visoms tau toms. S. CVEIGAS Mums, amerikieiams, reikia didiuotis tais darbais, kuri gdi jams, ir gdytis to, kuo didiuojams. V. E. DIUBUA Tauta, kuri nenusilenkia grobikams, jiems visad atrodo barbarika. L. ARAGONAS

statymas yra meils liaudiai iraika, o apeigos padaro, k a d reikalai eitsi gerai. KUNG SUN JANGAS

Jei al norima gerai valdyti, statymai turi bti aiks. KUNG S U N J A N G A S Naikinti statymus ir kurti naujus tai jgos rodymas. KUNG S U N J A N G A S Jei dori bus skiriami valdininkai, jiems pavalds mons savo gi minaiius apgaubs meile. Bet jei bus paskirti blogi valdininkai, mons myls statym. KUNG S U N JANGAS Jei liaudis stipresn u statym, alyje viepatauja savival. O jei statymas u liaud stipresnis, didja armijos galia. KUNG statymai patys neveikia. MENCIJUS Jei jga susijungs su teisingumu, kas gali bti stipriau u i s jung? ESCHILAS Ten, kur viepatauja jga, statymas bejgis. MENANDPAS Ginklams vangant, statymai tyli. CICERONAS statymas turi bti trumpas, kad j lengvai galt siminti ir maai imanantys mons. SENEKA statymas valdo mones, protas statym. T Laisv tai teis daryti visk, k leidia statymai. . MONTESKJ FULERIS SUN JANGAS

M e s tauta, tikinti protu, taiau, jei prarasime tikjim, pakeit j tikjimu ginklo galia, prasime nepaisant visos nepapras tos atomins ms ginkluots. D. E. LIUENTAUS

TEIS, STATYMAI
statymas, ileistas neatsivelgiant slygas, kuriomis gyvena liau dis, nebus veiksmingas. KUNG SUN JANGAS

Jei baudiant sunks nusikaltimai bus laikomi sunkiais, o lengvi nusiengimai lengvais, tai lengvieji niekada nesibaigs ir nepavyks inaikinti sunkij. KUNG SUN JANGAS

Praeities nuopelnai neturi velninti bausmi u vlesnius nusi engimus. KUNG SUN JANGAS

Visos alys turi statym, bet nra tokio statymo, kuris garan tuot statymo taikym. Visos alys turi statym, draudiani nusikal timus ir niekybes, baudiani vagis ir banditus, bet nra tokio statymo, kuris garantuot, jog vagis ir banditas bus suiuptas. KUNG SUN JANGAS

Bandyti valdyti nepasitelkus statymo yra tas pat, kas svajoti apie tai, kad nebsi alkanas, o maist atstumti, trokti nealti, o drabuius imesti, norti eiti rytus, o ikeliauti vakarus. KUNG SUN JANGAS

Nedera leisti toki statym, kuriuos tik apsivietusieji gali su prasti. Mes ne visi apsiviet. KUNG 206 SUN JANGAS

Pati iauriausia tironija ta, kuri ikyla po teistumo priedanga ir su teisingumo vliava. . MONTESKJ 207

Nenaudingi statymai silpnina btinus statymus. . MONTESKJ

Monarchijoje teistvarka pavaldi karaliui, respublikoje ji turi kilti i liaudies. V HUGO Stipriojo teis tai pati didiausia neteis. M. EBNER-EENBACH

statym leidjo men sudaro tai, kad nauda, kuri piktadarys gauna i savo nusikaltimo, visikai neatitikt tos kanios, kuri j a m u tai gresia. K. A. HELVECIJUS Imintingas statym leidjas pradeda ne nuo statym leidybos, o nuo j tinkamumo konkreiai visuomenei tyrimo. . . RUSO Kai pastebimai keiiasi laikai, atsiranda btinyb keisti ir kuriuos ne kuriuos statymus. VOLTERAS Blogi statymai blogiausios ries tironija. E. Kai teis negali isprsti, sprendia jga. E ILERIS Ten, kur baigiasi statymai, prasideda tironija. V PITAS Kai visos kitos teiss sutryptos, teis sukilti tampa neginijama. T PEINAS BIORKAS

Kai bus teisingi statymai, bus teisingi ir mons. A FRANSAS

Uuot tvirtin mogaus teises, pradjom kalbti apie Kolektyvo teises. Buvome liudytojai, Jcaip nepastebimai pradjo plisti Kolektyvo moral, kuri nutyli apie mog. A. DE SENT EGZIUPERI Teistumas yra rinkinys norm, kurios teikia tvirtybs apibrtam mogui t a m tikroje civilizacijoje. A. DE SENT EGZIUPERI

TVYN, VALSTYB
Visikai mogaus laimei reikia garbingos tvyns. SIMONIDAS Didiausia nelaim savosios tvyns netekti. EURIPIDAS Bti itikimam namams nelaimje didis dalykas. DEMOKRITAS Jei nedaugelis dirba em, o daug yra toki, kurie i kit gyvena tuiai, alis neturtinga ir nesaugi. KUNG S U N J A N G A S KJIETIS

Kai kuriose valstybse teistumui suteikiama tokia forma, kad jis tampa siaubingesnis u neteistum. J. G. ZOLM Kumio teis tai taip pat absurdika kaip, tarkim, apskritas kvadratas arba kvadratinis apskritimas. J. G. ZOLM Yra protingojo teis, bet nra stipriojo teiss. . UBERAS Kad odis galt gyvuoti, reikia, kad gyvuot teiss. A. MICKEVIIUS Vieumas ir visuotin teis kilni ir iganinga teis. E DOSTOJEVSKIS

Stiprios valstybs trokta ugrobti svetimas emes, o silpnos tik ginasi. KUNG SUN JANGAS

alis, kuri moka tapti galine, b e t paskui nemoka savo galios riboti, pati usitraukia antpuolius. KUNG Geriausiai arkl eria eimininko akis. ARISTOTELIS 209 SUN JANGAS

Imintingi mons ino, k a d neprotinga statym leidyba panai smlio virv, byrani bandant j vyti. R. V EMERSONAS 208

Bgantiems monms neukerta kelio gerai saugomos sienos. Ne kalnai ir ups lemia alies gali ir ne ginklai, ne skydai kit pagarb skatina. MENCIJUS Kai visi tik apie savo naud msto, alis pavojuje. MENCIJUS Valdia svetimoms tautoms nra tvirta. SENEKA Kur eimininko akys ir kojos, ten ir em derlinga. KOLUMELA Medis, kuris per daug danai persodinamas, negali suleisti akn. E DE R O C H A S Tas, kuris, praturtjs ir apgaubtas garbs, negrta savo gimt al, yra kaip tas, kuris, siuvintais apsirengs drabuiais, n a k t eina pasivaikioti. Kas matys jo drabuius? SI-MA Tvyns meil pergals visk. VERGILIJUS Griau suiedjusi duona savo namuose negu daugyb valgi a n t svetimo stalo. R ARETINAS Geriausia priemon diegti vaikams tvyns meil j turti tvams. . M e i l tvynei siejasi su meile visam pasauliui. K. A. HELVECIJVS Tvyn tai alis, kurioje kalinta siela. VOLTERAS Tvyns pamirti negalima. Nra prakilnesns ligos u tvyns ilges. J. G. K A M A N A S Tas, kuris nemyli savo alies, nemyli nieko. D. N. BAIRONAS Yra nusikaltim, kurie neiperkami, tai tvyns idavyst. R K. BUASTAS 210 MONTESKJ CJENAS

Isilavinusi taut tikroji narsa tai pasiryimas aukotis tvynei. G. HGEUS

Tvyns meil nepripasta nenuoseklumo; tas, kuris nedaro jos l a b u i v i s k o , n e d a r o nieko, o kuris ne visk j a i a t i d u o d a , tas visk atima. K. L. BIORN Valstybs vert gal gale priklauso nuo j sudarani asmenybi verts. , < D. S. MILIS Tik ikryplis gali irsti, k a d tvyn laiminga. V HUGO

Negalima gyventi be duonos, taip p a t negalima gyventi be t vyns. V HUGO

aizd, padaryt tvynei, kiekvienas i ms j a u i a savo irdies gilumoje. V HUGO Tas, kuris kovoja prie savo t v y n , niekada netampa didvyriu. V HUGO mogus be tvyns tai smiltel, pasmerkta laiko ir erdvs atsi tiktinum savivalei. . B. LAKORDERAS Kai tvyn pavojuje, niekas n e t u r i teisi, visi turi tik pareigas. . B. LAKORDERAS Tvyn mogaus, o ne vergo n a m a i . D. MADZINIS Gerbk kiekvieno mogaus tvyn, o savj mylk. G. KELERIS

Patriotizmas yra aukojimosi altinis j a u todl, k a d jis nesitiki atly ginimo u atlikt savo pareig. L. KOUTAS

Tik svetur perpranti vis gimtosios kalbos aves, tik ten jauti, kas yra tvyn. G. FREITAGAS 211

Tikrasis patriotizmas ne tas, kuris urmuliuoja ir puiasi ikilmin gomis minutmis, o tas, kuris kasdien nenuilsdamas rpinasi visuo tine gerove ir tuo nesigiria. A. Krato didyb apibdina eilini jos piliei didyb. V Be tikros meils monijai nra tikros meils tvynei. A. FRANCAS VILSONAS GRAFAS

Jei pats valdovas atsikratys geiduli, tai niekas jo alyje nevogs, n e t jeigu vagys bt apdovanojami. KONFUCUS Jei valdovas gerbia paproius, j a m lengva valdyti liaud. KONFUCIJUS Neauktink nusipelniusi, kad liaudis neturt pretekst ginams. LAO DZ

Tik tuti mons nepatiria nuostabaus ir tauraus tvyns jausmo. I. PAVLOVAS Kojomis mogus turi augti savo tvyns em, bet jo akys teap rpia vis pasaul. D. SANT/ANA

Kai miesto sienos taisomos, daug b n a nuvargusi, bet niekas nekrinta iseks. Kai mokesiai renkami pagal paprot, daugelis praran da didiules sumas, bet niekas nejauia irdglos. M O TI Kai valdovas supamas pagyr ir pataikavim, o ger patarim negauna, alis pavojuje. M O TI Nedaug yra valdov, kurie, nesirpindami doraisiais ir niekin dami mokytuosius, pajgt ilaikyti valdi. M O TI Valdyti reikia mokti. M O TI Kai iminius valdo al, pajamos padvigubja, kadangi jis panaikina nereikalingas ilaidas. M O TI

Tvynje tavo ir praeitis, ir ateitis. Svetimame krate vien tik dabartis. L. HIRFELDAS Tvyn tai galbt pirmiausia kalba. R. MARTENAS DIU GARAS Norint bti internacionalistu, pirmiausia reikia turti savo tvyn. . DIDHAMELIS ovinizmas veda prie hitlerizmo. . S. APLINAS Militarizmas neturi tvyns. . VOLFROMAS Neliks duonos su druska liks tvyn. J . MARCINKEVIIUS

Jei tiksime lemtimi, tai nei vyresnieji prisids prie valdymo, nei valdiniai nors dirbti. M O TI Visi io pasaulio valdovai trokta, k a d j alis bt turtinga, liau dis gausi, o valdia ir teismai teisingi, t a i a u nesupranta, kad valdyti reikia keliant doruosius. M O TI Jei pats valdytis nemoki, kaipgi pajgsi valdyti al? M O TI Kilnus valdovas nejauia asmenini nuoskaud. LIE DZ Ne valstyb, kur valdovas vienas.

VALDYMAS
mogus kilnusis, kuris turi al valdyti, nieko atkakliai laikytis neturi nei nieko i anksto atmesti, o visada bti to, kas teisinga, alininku. KONFUCIJUS Ar vien pareigas ainant galima valdyti? KONFUCUS 212

SOFOKLIS 213

Valdymui nepakanka n paties didiausio gerumo. MENCIJUS Jei tas, kuris viruje, nesilaiko princip, tie, kurie emiau u j, nesilaikys statym. MENCIJUS Tikrai gerbia valdov tas, kuris kalba jam apie tai, kas sunku. MENCIJUS Jei valdovas elgiasi su savo ministrais kaip su unimis ir arkliais, ministrai laikys valdov paprastu mogumi. MENCIJUS Doro valdovo valdomi visi tampa dori. Teisingojo valdomi visi tampa teisingi. MENCIJUS Jei valdovas naud pirm viet, o teisingum antr ikelia, jo valdiniai usinors visk i savo valdovo atimti. MENCIJUS Ar galima sakyti, kad valdovas mgsta iminius, jei jiems tar nautoj post neduoda ir deramai j neapdovanoja? MENCIJUS Vyriausyb yra kalbantis statymas, o statymas nebyli vyriau syb. CICERONAS Neilgaam ta valdia, kuri valdo liaudies nenaudai. SENEKA Gausyb mirties bausmi ne maiau emina valstybs galv negu gydytoj miri gausumas. SENEKA Karvedys turi mirti stovdamas. T. F. VESPASIANAS A l k a n a s nekreipia dmesio tuius indus, kuriuose nra maisto. Todl valdia neturi darbinti moni su tuiomis galvomis, kuriose nra minties. VANG UNGAS Auktesnieji valdininkai pavydi gabiems monms ir nenori su 214

jais turti reikal. Jei pastarieji nra sukaustyti grandinmis kaip paprasiausi nusikaltliai, gali save sveikinti. VANG UNGAS

Jei valdovas apsiviets ir doras, tai turi apsivietusi ir sining ministr. VANG uvis genda n u o galvos. PLUTARCHAS Norint valdyti daugyb moni, veriau bti humanikam negu ididiam, gailestingam negu iauriam. N. MAKLAVELIS Pasiuntiniai valstybs akys ir ausys. E GVIARDINIS UNGAS

Karaliaus malons nuopeln neneigia, bet ir nerodo. . DE LA BRIUJERAS Tuius mones reikia skirti tuioms pareigoms. L. DE VOVENARGAS Veidmainius moralistus galima painti i j abejingumo valstybs griaunanioms ydoms, antra vertus, i to nirio, su kuriuo jie puola asmeninio gyvenimo klaidas. K. A. HELVECIJUS Pati geriausia vyriausyb ne ta, kuri padaro mones laimingiau sius, o ta, kuri padaro laiming kuo daugiausia moni. . D. DIUKLO statym leidybos valdia valstybs irdis, vykdomoji valdia jos smegenys. . . RUSO Kuo didesnis atstumas tarp valdaniojo ir paklustaniojo, tuo maiau reikms pirmajam turi kraujas, o prakaitas antrajam. D. DIDRO

kalinantys silpnuosius gal gale patys atsidurs u savo statyt sien. N. T. BARTAS 215

Upse ir blogose vyriausybse paviriuje plaukioja tai, kas leng viausia. B. FRANKLINAS

Tik todl, kad tu priekyje, kiti e i n a paskui tave. . VALESAS Du pagrindiniai valstybs valdininkai tai indyv ir mokytojas. V HUGO

Didel imperija, kaip ir didelis pyragas, lengviausiai valgoma i krat. B. FRANKLINAS Dvarikiai panas kates, kurios labiau prisiriusios prie nam negu prie eimininko. D. O. DE STASARAS Pastatyti paminkl kam nors gyvam, vadinasi, i anksto pripainti, kad ainiai to nepadarys. A. OPENHAUERIS Karna danai dengia tui virugalv. E. B. BRAUNING Maiausiai peiktina ta valdia, kuri maiausiai demonstruojasi, maiausiai juntama ir yra pigiausia. A. DE VINJT Jei mainsime atlyginim mokyklos mokytojui, bsime priversti daugiau mokti serantui verbuotojui. E. EVERETAS Delsimas, kartais naudingas ramiu laiku, gali bti pratingas ibandym valandomis. A. DE LAMARTINAS Blogai, jei ministrai danai keiiasi, bet dar blogiau, jei blogi ministrai ilieka savo vietose. PEL DE LA LOZER PRIVA Teroras, taps sistema, yra silpnumo poymis ir baims iraika. D. MADZINIS Vlys vertas didesns pagarbos negu kai kurie konservatoriai reakcionieriai. Jis bent juda. . L. KOMERSONAS Karaliais n e g i m s t a m a , nuomons. o tampama Koks parlamento veikjas ieit i Judo!

Tikr valstybs veikj skiriamasis bruoas yra tas, kad jie moka gauti naudos i kiekvienos btinybs, o kartais n e t lemtingai susi klosiusias aplinkybes pakreipti valstybs gerovei. V HUGO

Plaukiojimo skm lemia ne tiek pats laivas, kiek sumanus jo valdymas. D. V KIORTIS iaurumas paskutinis grivanios valdios ramstis. R VERLENAS

A. Didiai epochai reikia didi moni.

TURN]

J. HAEKAS Reikalingi buvo Bordijos, kad parodyt, kas yra vris moguje, kai jis esti stiprus ir neabotas. A . FRANSAS Prezidentui u nugaros visados esti t a m tikr moni, kuriuos dert pastatyti pirma jo, kad galt juos priirti. K. CHABARDAS Arkl valdyti lengviau ne per daug tempus vadias. R. ROLANAS Net neapykanta ne taip pavojinga valdovui kaip visuotin pa nieka. S. CVEIGAS Konservatorius tai mogus, turintis por visikai sveik koj, bet taip ir neimoks vaikioti. T. RUZVELTAS dl visuotins k l a i d i n g o s

Kiekvienas per daug apdairus valdymas slopina valdomj sava rankikum ir energij. V FILIPSAS 216

B. O 217

Blogus valstybs veikjus irenka geri pilieiai <...> nedalyvau jantys balsavime. D. D. NATANAS Blogai valdomai aliai svarbiausia panacja valiutin infliacija, antra karas; abi atnea laikin pagerjim, abi atnea galutin pratE. HEMINGVJUS

Pats laisviausias mogus yra tas, kuris gali bti laisvas n e t ver govje. B. Ir ilko apynasris yra apynasris. K. SIBERIS Prievarta sukr pirmuosius vergus, bailumas juos amino. . . RUSO Vergikas poelgis ne visada vergo poelgis. G. K. LICHTENBERGAS Ten, kur teisinta vergija, negali bti humanikos kultros. J. G. ZOIM Vergai ir tironai vieni kit bijo. E. P BOENAS Tarnai, neturintys pono, nra laisvi mons liokajyst tno j sieloje. H. HEIN Suteikdami vergui laisv, sustipriname laisvj laisv. A. UNKOLNAS A nenoriu bti nei eimininkas, n e i vergas. itaip suprantu de mokratij. A. UNKOLNAS FONTENEUS

Pasaulyje pilna moni, kurie pasiry: vieni pasiry darbuotis, kiti leisti jiems tai daryti. R. L. FROSTAS Reformizmas kritiku momentu nepajgia isprsti n vienos gyve nimo problemos. D. NERU Jei sistema visai prarado vert ir virto stabdiu, ji privalo inykti, o jos sikibusios klass ir grups turi bti pertvarkytos. D. NERU Svarbi svarbiausia valstybs veikjui nelaikyti svarbiais t rei kal, kurie nra svarbs. . DE GOUS Kad pasakyt teisyb, valstybinis veikjas turi kalbti, kad sume luot, j a m utenka nutylti. SEN DONAS PERSAS

mons, laikantys rankose valdi, iki paskutins minuts netiki, k a d gali j prarasti. . Aukti postai mua galv kaip alkoholis. . P SNOU P SNOU

Jeigu js umaunate grandin vergui ant kaklo, kitas jos galas pats usineria jums a n t kaklo. R. V EMERSONAS Garb tam, kuris padaro pajuokos objektu engjus, suadindamas pasibjaurjim jais. E. R VTPLAS Pauktis narvelyje tai pus paukio.

VERGIJA
Nra gdingesns vergijos u savanorik. SENEKA Vergija gali paeminti mones taip, k a d jie j pamilt. L. DE VOVENARGAS I pradi reikia bti blogu pilieiu, kad vliau taptum geru vergu. . 218 MONTESKJ

H. V. BIERIS Nieko n e g a l i m a maitus. A. DE SENT EGZIUPERI sukurti remiantis vergove, nebent tik verg

219

VISUOMEN
Du dalykai daro mog pana Diev: gyvenimas visuomens labui ir teisingumas. PITAGORAS Kalbk atvirai ir atvirai veik, jei alyje viepatauja gera valdia. Atvirai veik, bet kalbk atsargiai, jei valdia bloga. KONFUCIJUS Asmeniniai poreikiai turi uleisti viet visuomeniniams. PLINIJUS Pats blogiausias gedimas yra geriausij sugedimas. TOMAS AKMNIETIS JAUNESNYSIS

Kol egzistuoja turtingj klas, a priklausau jai, jei yra teiss paeidj klas, a kils i jos, kol bent v i e n a siela kaljime, as taip p a t esu nelaisvas. J. V DEBSAS Gebjimas pamirti itin bdingas kai kuriems monms, dar la biau moni bendrijoms. Z. BENVILIS mogus turi pasinerti verdanias visuomenins bties gelmes, o tai galima padaryti vien tarnaujant visuomenei, kuri juda ir kovoja. R. ROLANAS Su neteisybe arba bendradarbiaujama, arba kaunamasi. A. KAMIU Bendra gerov sukuriama i kiekvieno laims. A . KAMIU

Jei nebt toki tak, kuriuose sutapt vis interesai, negalt bti n kalbos apie koki nors visuomen. . . RUSO moni visuomen, kuri valdo smurtas, panai vergikus jauius, dirbanius eimininkui. VOLTERAS Visuomenei reikia poet, taip pat kaip nakiai vaigdi. S. . BUFLERIS Doros pakrikimas pratingas respublikoms ir naudingas abso liutinms monarchijoms bei despotikai valdiai. D. LEOPARDIS mogus egzistuoja tik visuomenje, ir visuomen j formuoja tik sau. L. DE BONALDIS Ten, kur visi kuproti, nuostabi figra tampa bjauri. H. DE BALZAKAS Kiekvienam pagal poreikius, i kiekvieno pagal galimybes. E. KAB Auktuomen: moterys be irdies, vyrai be smegen. Jie verti vieni kit. A . DETUAS mogus turi reikms visuomenei tik tiek, kiek jai tarnauja. A. 220 FRANSAS

DAIL, ARCHITEKTRA, SKULPTRA

A p i e save mes sprendiame i savo galimy bi, o kiti mus vertina pagal tai, k mes esa me nuveik.
H. V. LONGFELAS Skulptorius turi iore ireikti dvasin veikl. SOKRATAS Tapyba tai poezija, kuri matoma, o poezija tai tapyba, kuri girdima. LEONARDAS DA VINIS

Kad nutapyiau grauol, turiu pamatyti daug grauoli. RAFAELIS Tapyba pavydi, jai reikia, k a d mogus priklausyt jai visas. MIKELANDELAS Vienintels geros kopijos yra tos, kurios parodo juokingsias prast original vietas. E DE LAROFUKO Pastatas gali bti nuostabus ir be puomen, vien dl savo pro porcij. J . J . VINKELMANAS Tik tuomet dailininkas ities esti pagirtas, kai, irint jo kri nius, pamirtama girti. G. E. LESINGAS Blog paveiksl galima paslpti, t a i a u k daryti su rm fasadu? bjauri skulptr sudauyti, D. DIDRO Nors ir kaip maloniai, menikai ir domiai bt apipavidalintas ibintas, pirmiausia jis turi viesti. H. DE BALZAKAS
8.928 2 25

Architektra tai sustingusi muzika. F. V. EUNGAS Jeigu miestai bt kuriami i muzikos gars, kai kurie pastatai atrodyt pastatyti i niri ikilming akord, o kiti tarsi atsirad okyje skambant linksmoms pasakikoms melodijoms. N. HOTORNAS

DARBAS, VEIKLA
Visk mirtingiesiems kuria mogaus rpestis ir darbas. ARCHILOCHAS Statul puoia ivaizda, o mog jo darbai. PITAGORAS Dirbk didius darbus, neaddamas didi vaisi. PITAGORAS Tas, kuris i vairi gal darb pradeda, visk gali praudyti. KONFUCIJUS Tas, kuris dideliuose darbuose rib neperengia, smulkiuose gali laisviau elgtis. KONFUCIJUS Darb atliks tegu pats ragauja jo vaisi. ESCHILAS Jei mogus imasi dviej prieing darb, vienas i j tikrai nepa vyks. EZOPAS Tikras lobis monms mokti dirbti. EZOPAS Tas, kuris engia dideliais ingsniais, toli nenueis. LAO DZ

Dailininko pareiga ireikti paveikslu tai, k jis nori, o irovo pareiga j suprasti. M. K. IURLIONIS

Tapyti nelabai sunku, jei nemoki. Bet jei moki<...> tuomet kitas reikalas! O. RENUARAS Kiekvienas visuomens sluoksnis savaip domus, ir dailininkas gali vienodai susidomjs vaizduoti karaliens manieras ir siuvjos proius. M. PRUSTAS Kiekvien kart, kai tapau portret, n e t e n k u draugo. D. S. SARDENTAS Nei inteligentikumas, nei protas nra krybingi. Jeigu skulptorius turi tik iminties ir inteligentikumo, jo rankos nesukurs edevro. A. DE SENT EGZIUPERI Dailininkas turi tik vien tikr prie nevykusius savo paties paveikslus. A. MATISAS

A niekad nesistengiau ivengti svetimos takos. Laikyiau tai bailumu ir nepasitikjimu savimi. A . MATISAS Per daug tapo blogi dailininkai. A. MATISAS

Imdamasis ko nors sunkaus, pirma pradk n u o lengvo. Ketin damas nuveikti k nors didelio, pradk nuo mao. LAO DZ

Tas, kuris vienodai apdairus tiek darbo pradioje, tiek pabaigoje, nepralaimi. LAO DZ

Kol statybos mechanizacija neprisids prie krybins architektros, mes netursime didios architektros. E L. RAITAS Dailininkui reikia irdies ir meistrikumo V KALNROZ 226

Sunkiausi pasaulio darb nuo lengvo pradti, o didiausius dar bus n u o smulkmen. LAO DZ

Reikia daryti tai, kas naudos duoda Dangui, dvasioms ir liaudiai. M O TL

8-

227

Tas, kuris nepajgia baigti vieno reikalo, neskmingai imsis kit. M O TI Tas, kuris did darb suman, neusiima smulkmenomis. JANG U Tas, kuris dirbdamas dvejoja, nieko nepadarys. KUNG SUN JANGAS

Klausyti patarim tai kiekvieno ketinimo pagrindas, o planuo ti skms garantas. SI-MA CJENAS Dideli darbai nedirbami staiga. SOFOKUS Pradti daug lengviau negu baigti. PLAUTAS Darb tuo geriau atlik, kuo svarbesnis tau atrodo. PLAUTAS Tas, kuris tutiems darbams teikia svarbos, svarbiuose darbuose bus tuias mogus. KATONAS VYRESNYSIS

Pradto darbo rpesiais nedera su monmis dalytis, bet mons privalo turti teis diaugtis jo pabaiga. KUNG S U N JANGAS Gera pradia pus darbo. PLATONAS mogaus paskirtis protinga veikla. ARISTOTEUS Ne kiekvienas didelis darbas yra geras, bet kiekvienas geras dar bas yra didelis. DEMOSTENAS M o k a m a ne u sumanum, o u atlikt darb. MENCIJUS Daug yra toki, kurie k nors daro, bet neino kam. MENCIJUS Tas, kuris dirba, o tikslo nepasiekia, tegu paiame savyje ieko neskms prieasties. MENCIJUS Ketinant atlikti didelius darbus, nedera dairytis smulkmenas. SI-MA CJENAS lubuojantis irgas neprilygsta senam kuinui, ramiai lempinaniam tiksl. SI-MA CJENAS Kasdieniai rpesiai kenkia didiems pasaulio reikalams. SI-MA CJENAS Ar kregd arba virblis pajgs suprasti didius gervs sumany mus? SI-MA CJENAS 228

Darbtus emdirbys sodina medius, kuri vaisi pats niekada n e matys. CICERONAS Gyvenimas nieko neduoda be darbo. HORACIJUS Ieinantis i nam tegu pamsto, k ketina daryti, o kai vl engs namus, tegu pamsto apie tai, k padar. KLEOBULAS Darbas n u o pasitenkinimo skiriasi savo prigimtimi, vis dlto tarp j yra t a m tikras natralus ryys. LIVIJUS Apie darb sprsk i pabaigos. OVIDIJUS Arba nebandyk, arba padaryk iki galo. OVIDIJUS Gerbk tuos, kurie band atlikti didius darbus, net jeigu jiems tai nepavyko. SENEKA Ir po blogos rugiapjts reikia vl sti. SENEKA Kai kuri darb didyb lemia ne tiek mastas, kiek savalaikikumas. SENEKA 229

Praddami darbus, turime derintis prie jg. SENEKA Paprastai savo reikalus suprantame prasiau negu svetimus. KURCIJUS mogus turi veikti, o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba ne laimingas. VANG UNGAS

Tas, kuris visada daro tai, k nori, retai daro tai, k privalo. A. OKSENERNA

Tik darbo pabaigoje paprastai suinome, nuo ko derjo j pra dti. B. PASKALIS Tai, k verta daryti, verta daryti gerai. N. PUSENAS Dvigubai padaryta tai, kas padaryta gerai. DZ. HAUELSAS Veiksmo imanymas priklauso nuo prieasties imanymo ir pastarj apima. B. SPINOZA Fizinis darbas padeda pamirti ir moralines kanias. F DE LAROFUKO

Vienadienis speigas nepajgia sukaustyti ups, ir per trump laik kaln supilti nepavyksta. VANG UNGAS

Veiksmai neturi bti toli siekiantys, bet j pagrindas turi bti itirtas. VANG Tai, ko nedera daryti, nedaryk net mintyse. EPIKTETAS Kai ryt nesinori keltis, mstyk taip: pabundu, k a d darbuoiausi kaip mogus. M. AURELIJUS Tegu darbai tavo bna tokie, kokius nortum prisiminti gyveni mo saullydyje. M. AURELIJUS Ten, kur nereikia, nesiploma. FIRDOUSI Patys svarbiausi darbai priklauso nuo, rodos, nieking dalyk, todl reikia bti atsargiam ir apgalvoti net smulkmenas. E mogus dirba geriausiai, k a i daro k nors viena. I. DE LOJOL Tas, kuris nori, daro daugiau negu tas, kuris gali. G. MERJ Kiekvienas i ms savo darbo snus. M. DE SERVANTESAS Pats trumpiausias atsakymas veikti. J. HOEMILERIS 230 GVIARDINIS UNGAS

Patys geriausi ms darbai yra tie, kuriuos dirbame gera valia ir su gimtu polinkiu. . Greitumas kiekvieno darbo siela. F D. ESTERFILDAS Niekada nebna didi darb be didi sunkum. VOLTERAS MONTESKJ

VOLTERAS Darbas mus ilaisvina i trij didi blogybi: nuobodulio, nedo rybs ir skurdo. VOLTERAS f v mogus gimsta veikti, o ne tuiai mintyti. G. E. LESINGAS Skirkite pakankamai laiko visiems reikalams; didis skubotumas tai dideli nuostoliai. B. FRANKLINAS Jeigu darai tai, kas nedarytina, paksk tai, kas nepatinka. B. FRANKLINAS 231

Stengtis daryti visk i karto, vadinasi, nieko nepadaryti. G. K. LICHTENBERGAS

Ilgas tik toks darbas, kurio nesirytame imtis. . BODLERAS Veikti be taisykli tai iame pasaulyje sudtingiausia ir labiau siai vargina. A. MANDZONIS Tuti darbai gimdo tuius mones.

Geras darbas, jei tikrai geras, vertas daugiau negu milijono ger odi, bet kartais odis ir yra darbas, tuomet jis brangiai kainuoja. J. Tam, kuris dirba, reikia tik laisvs. M. E DE KURJ K mogus daro, toks ir yra. G. HGEUS Geras pavyzdys ir sunk darb daro lengv. J. V GT Kiekviena neprincipinga veikla galiausiai bankrutuoja. J. V GT tartinomis aplinkybmis turi veikti ir talkinti tas, kuris aikiau mato. J. V. GT Niekada nebk be darbo. V Vis malonum tvas darbas. STENDALIS Visk, k darai, reikia daryti gerai, n e t jei darai beprotyb. H. DE BALZAKAS Genialumas gali padaryti pradi; baigti privalo kantrus darbas. H. M A N A S Lengviau padaryti darb prideramai negu teisintis dl blogo. M. VAN BJURENAS Turkite du ar tris, bet ne imt ir ne tkstant reikal. H. D. T O P A S kinkyk savo veim vaigd. H. D. TORAS 232 SKOTAS G. ZOIM

B. DIZPAELIS Sugebkite daugiau, negu darote iandien. D. GARFILDAS Apdovanojimas u ger darb pats jo atlikimas. R. V EMERSONAS

Bendras darbas sukelia monms tok kart nor veikti, kok jie retai pajunta pavieniui. R. V EMERSONAS Gyvenime labiausiai mums stinga mogaus, kuris verst mus daryti tai, k mes mokame. R. V EMERSONAS Tobulyb didis pateisinimas. Darykite gerai ne taip svarbu k. R. V EMERSONAS Darbas mogui gdos nedaro; nelaimei, esti moni, darani gd darbui. J. S. GRANTAS Rankos, suteikianios pagalb, velnesns negu besimeldianios lpos. R. G. INGERSOLAS Prakaitas tai darbo aaros. P GIL Darbas tai mano gyvybin funkcija. Kai nedirbu, nejuntu savyje jokios gyvybs. . VERNAS Gyventi, vadinasi, dirbti. I. AIVAZOVSKIS Kiekviename darbe slypi ypatingas, paslaptingas apdovanojimas. . VAN LERBERGAS 233

Kasdien arba kas antr dien prisiversk daryti tai, ko nemgsti, kad iaurios btinybs valanda tavs neuklupt. V DEIMSAS Fizinis darbas ne tik nepaalina proto veiklos, ne tik gerina, bet ir skatina j. L. TOLSTOJUS Netikkite odiais nei savo, nei kit, tikkite vien darbais tiek savo, tiek kit. L. TOLSTOJUS

Kirtiklio smgis emina juo dirbant katorginink, bet jis iauk tina mog atradj. A. DE SENT EGZIUPERI Jokios pastangos nebna tuios: Sizifas lavino raumenis. R VALERI Nedaugelis i ms supranta, koks didis gali bti maas darbas. . POLOKAS Darbas tartum grai moteris: nemgsta laukti. S. G. KOLET Ilskis nuo darb dirbdamas. D. ENESKU Dirbti, kai l i d n a , tai vienintelis bdas isklaidyti lides. J. BECHERIS Darydami kitam, kartu btinai darome sau. R. V TRAINAS

mons skiriasi dar ir tuo, k a d vieni pirma msto, paskui kalba ir veikia, o kiti pirma kalba ir veikia, o paskui msto. L. TOLSTOJUS Galimyb atlikti nemanoma atsiranda mogui veikimo procese, umojis brandina reikalingas jgas. E KREINAS

K nors padaryti reikia ne taip jau daug pastang; o tai nus prsti, kas darytina, reikia i tikro didi pastang. K. CHABARDAS Lengvi keliai Veda aklaviet. V MIZNERIS Net ketindamas padykinti, valstietis keliasi laiku, kad pradt tai daryti kuo anksiau. E. V H A U Delsiamas lengvas darbas tampa sunkus, o delsiamas sunkus dar bas tampa nemanomas. D. H. LORIMERIS Darbas yra gyvenimo druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skon. R. TAGOR

Nra didi ir ma darb, jeigu mogus visa irdimi siekia didio, teisingo tikslo. K. PAUSTOVSKIS Darbas yra pameistrys, o mintis apie darb meistras. E. RUDZYTIS

KELIONS
Kelions diaugsmas kyla i to, kad tai, kas mus domina, nuolat keiiasi. LIE DZ Daugelis stengiasi pamatyti tai, kas u jr, o to, kas jiems prie akis, nepaiso. PUNIJUS JAUNESNYSIS Vargingam keliautojui n e t baisiausias plikas nebaisus. JUVENAUS mons pastami gine ir kelionje.

Gyvenimas be darbo tiek vertas, kiek rmai be paveikslo. P. VBERIS Dideli ir geri darbai telkia mones. S. CVEIGAS 234

D. HERBERTAS 235

mogui, k a d augt, nereikia kelioni; jis beribis. F. R. DE ATOBRIANAS Jeigu kilnus jausmas nesieja mogaus su gimtosiomis vietomis, reikia keliauti. F. R. DE ATOBRIANAS Psias, lengva irdimi ieinu a viekel <...> N u o iol a laims neiekau, a pats esu laim. V VTTMENAS

Kambarys be knyg knas be sielos. CICERONAS I to, k skaitau, a btinai k nors sau pasiymiu. Nesivarau kartais ueiti ir prieo stovyklas, ne kaip perbglis, o kaip valgas. SENEKA Per didel knyg gausyb isklaido mintis. SENEKA Daugelis giria vienas knygas, bet skaito vis dlto kitas. MARCIALIS Knygos minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rpes tingai gabenantys savo brang krovin i kartos kart. E BEKONAS

Ms ivykimas monms suteikia daugiau naudos negu atvyki mas. N. GOGOLIS

Kaip nuostabu ir patrauklu, ir nerealu, ir stebuklinga yra tai, kas slypi odyje "kelion". N. GOGOUS

Iekodami groio, keliaujame po vis pasaul, taiau turime turti groio savyje, antraip jo nerasime. R. V. EMERSONAS Keliauti, vadinasi, kas minut gimti ir mirti. V HUGO Keliauti su kuo nors tai gyventi su juo vien gyvenim. Kad taip galima bt gyventi visada plaiai atsimerkus viskam, kas grau, ir nepabusti, negrti save. Nebent tik kelion i dalies daro tok gyvenim. M. K. IURLIONIS Blogas tas lietuvis, kurio kojos nemyli gimtos ems. J . SUDARIS

Knygos turi bti moksl rezultatai, o ne mokslai knyg rezul tatai. E BEKONAS

Skaitymas protui yra tas pat, kas fizinis lavinimas knui. D. ADISONAS

Gamta, matyt, imintingai pasirpino tuo, k a d mogikosios kvai lysts greitai inykt, o knygos amina jas. Kvailys nori, k a d pa likuonys inot, jog jis gyveno pasaulyje, ir k a d jie niekada nepa mirt, jog jis buvo kvailys. . MONTESKJ

Tarp knyg, kaip ir tarp moni, galima pakliti ger ir blog draugij. K. A. HELVECIJUS Kuo daugiau skaitote nemstydamas, tuo labiau sitikinate, k a d daug inote, o kuo daugiau mstote skaitydamas, tuo aikiau matote, kad inote maai. VOLTERAS Labai daug moni skaito tik tam, k a d nemstyt. G. K. LICHTENBERGAS Kokie mons, tokios ir j raomos knygos. G. K. LICHTENBERGAS 237

KNYGOS
Tiek persivalgantys nebna sveikesni u tuos, kurie valgo vien kiek btina, tiek i tikro mokyti bna ne tie, kurie skaito daug, o tie, kurie skaito tai, kas naudinga. APJSTIPAS KIRNIETIS

Gera ta knyga, kurioje autorius dsto vien tai, ko reikia, ir taip, kaip reikia. ARISTOTELIS 236

Lidna, kad danai knygas rao mons, kurie turjo iki io amato pakilti, uuot nusileid. G. K. LICHTENBERGAS Knyga, kuri neverta, kad j skaityt dukart, neverta ir to, kad j skaityt vienkart. K. J. VBERIS Knyga gyvybinga tik tuo atveju, kai jos siela veriasi ateit. H. DE BALZAKAS Kiekviena sudeginta knyga apvieia pasaul. R. V EMERSONAS Autorius knyg sukuria, visuomen j priima arba atmeta. Kny gos krjas autorius, jos likimo krja visuomen. V HDGO Drauge mano, tai ne knyga; prie jos prisiliesdamas, tu prisilieti prie mogaus. V VTTMENAS Krinys, kuris skaitomas, turi dabart; krinys, kuris skaitomas i naujo, turi ateit. . . A. DIUMA SNUS

Knyga turi bti kirvis, tinkantis ikirsti jrai, kuri mumyse u alo. E KAFKA Geras knygas verta skaityti, nes jos neleidia mums tapti "ities iuolaikiniais monmis". Bti tikrai iuolaikiniu mogumi, vadinasi, pasmerkti save visikam ribotumui. G. K. ESTERTONAS

Kaip literatros skaitytojai, mes turtume inoti, kas mums patin ka. Kaip krikionys ir literatros skaitytojai, mes turtume inoti, kokie dalykai mums turt patikti. Kaip siningi mons, mes netur tume tvirtinti, kad tai, kas mums patinka, ir yra tai, kas turt patikti. O kaip siningiems krikionims, mums nedert tvirtinti, kad mums patinka tai, kas turt patikti. T S. ELIOTAS Daug skaityti verta todl, kad, tai darant, mus veikia tai vienos galingos asmenybs, tai kitos, kol mes galop isilaisviname i domi nuojanio j poveikio. T S. ELIOTAS Tikrai gerai knygai reikia i mans daugiau negu paprasto skaity mo. Privalau netrukus padti j al ir gyventi pagal jos patarimus <...> Pradjs skaitymu, turiu baigti darbais. R. KENTAS Knyga gali bti veidu arba kauke, bet jei ir bna avi kauki, jos niekada neprilygs tikram knui. M. APLANAS

Knyga niekada nebna edevras. Ji juo tampa. E. ir . GONKRAI Visai nereikia skaityti visko, reikia skaityti vien tai, kas atsako sieloje kilusius klausimus. L. TOLSTOJUS Materials nuodai skiriasi nuo protini tuo, kad dauguma mate rialij bjauraus skonio, o protiniai <...> blog knyg pavidalu, deja, danai patraukls. L. TOLSTOJUS

KRITIKA
Y Kritikuoti, bet patarimu nepadti tai tas pat, kas potvyn sulaikyti potvyniu arba ugn gesinti ugnimi. M O TI Geriau peikti negu daryti taip pat. APOLODORAS Koneveikti nenoriu, bet ir girti nra u k. D. VILPIANAS M e n a s turi prie; jis vadinamas neimanymu. B. DONSONAS 239

Knygos, kurios nevertos skaityti pamau, apskritai nevertos skaityti. E. FAG Gera knyga turi daugiau ties, negu jos autorius ketino j aprayti. M. EBNER-EENBACH

Atsitiktinai perskaityta gera knyga gali visam laikui pakeisti mo gaus likim. E. M. PREVO 238

Malonumas kritikuoti trukdo grtis groiu. . DE LA BRIUJERAS Kritika tikro inojimo motina. VOLTERAS Skoni lavina ne vidutiniki, o patys tobuliausi pavyzdiai. J. V. GT Sielos kriniai amini ir pastovs, o kritika kakas kintanio. Ji kyla i savo meto pair. H. HEIN Vaistai negelbsti, jei doz per didel, taip pat peikimas ir kritika, kai perengia teisingumo rib. A. OPENHAUERIS

M e n o kriniams vertinti mes niekada netursime nieko, iskyrus jausm ir prot, o tai patys netiksliausi pasaulyje instrumentai. A. FRANSAS Teatro kritikas tai asmuo, aikinantis apstulbusiam dramatur gui jo pjess prasm. V MIZNERIS Menininko odiui kurti kritikai ir skaitytojai savo kurtum primeta autoriui. M. PRIVINAS Veriau noriau mokti vertinti tuos dalykus, kuri negaliu tur ti, negu turti tuos dalykus, kuri nesugebiau vertinti. E. HEMINGVJUS Teigiamas publikos vertinimas, pasisekimas niekada nebuvo spek taklio ar filmo menikumo kriterijus. I. BERGMANAS

Kritikas tai mogus, kuris moka skaityti ir ito moko kitus. . O. SENT BEVAS Kritikai didios literatros armijos sargybiniai, idstyti visuose laikrai ir apvalg kampuose ir stojantys m su kiekvienu ra ytoju. H. V LONGEELAS Supratimas krybos atspindys. VLLJ DE EIL ADANAS Protingas skepticizmas svarbiausia gero kritiko ypatyb. D. R. LOVEUS Nuomoni vairumas, vertinant meno krin, rodo, kad krinys naujas, sudtingas ir gyvybingas. O. VAILDAS Liaudis vienintel kritik, kurios nuomon vertinga. M. TVENAS Joks kritikas nepasakys man to, k a pats sau galiu pasakyti. M. K. IURLIONIS Menininkai daniausiai vertina mus taip, kaip mes vertiname j veikalus. M. EBNER-EENBACH Kritikas privalo inoti visk, o visa kita numanyti. M. PRUSTAS 240

KRYBA
Kelias ms buvein, deja, neplatus ir netiesus. PROPERCIJUS Gimdydami kankinosi kalnai, o gim apgailtinas peliukas. HORACIJUS Spindti neverta, degti maa: tobulyb susieja liepsn su spindesiu. BERNARAS KLERVIETIS

Niekad niekuo nesek, nes bsi gamtai ne snus, o giminaitis. LEONARDAS Atmintis mz motina. VOLTERAS Palikuonims reikia praneti tik tai, kas verta palikuoni. VOLTERAS Vaizduot pieia, protas lygina, skonis atrenka, talentas vykdo. G. DE LEVISAS kvpimas ne silk, kurios galima prisdyti daugeliui met. J. V GT 241 DA VINIS

Materij mato prie save kiekvienas; turin randa tik tas, kuris su juo turi reikalo; o forma daugumai yra paslaptis. J. V GT Krybai reikia kantrybs; be jos nieko nepasiekiama. N. GOGOLIS

Diletantas tai juokingas mogus, kuris jauia malonum daryti tai, ko nemoka. P. HEIZ Jeigu turi meistrikumo u imt frank, nupirk dar u 5 su. E. H. DEGA Ikis daryti nemanoma didiausias mano kvpimo altinis. A. A. MAIKLSONAS Nra krybos be aukojimosi ir be kentjimo. G. LANSONAS Bti teisingam sau paiam. Niekada neitarti ir nerayti n vienu odiu daugiau ar maiau, negu reikia tam, k laikai tiesa. R. ROLANAS Kurti tai umuti mirt. R. Kurti yra ne kas kita kaip tikti. R. ROLANAS Reikia daug naivumo, kad kurtum didingus dalykus. ROLANAS

Vargu ar yra didesnis pasitenkinimas u pasitenkinim kuriant. N. Baisi bedugn skiria sumanym nuo gyvendinimo. N. Cezaris arba niekas. H. HEINS devizas GOGOUS GOGOLIS

Tebna visados grietas taisykles pinta sidabrin fantazijos gija. R. A. U M A N A S kvpimas a t e i n a visada, visuomet, kai jis to nori. kai mogus to nori, bet dingsta ne . BODLERAS Kiekvienas didis krinys gimsta tik po ilg, mstym laikotarpio. Daryti ir perdarinti. V HUGO Gerai arba niekaip. E LISTO devizas Kad pasiektum tai, kas manoma, reikia daryti nemanoma. A. RUBINTEINAS devizas tyli ir gili ap V BEDOTAS Ilaisvink mog, ir prads kurti.

R. KREVELIS

A. DE SENT EGZIUPERI Nereikia niekad pajungti to, kuris kuria minios siekiams, nes kaip tik jo kryba turi bti minios siekiu. A. DE SENT EGZIUPERI kvpimas tai hipotez, skirianti autoriui stebtojo vaidmen. P VALERI Vadinamosios krybins kanios paios saldiausios kanios. Ir nestumkite savs aklaviet. Diugiau mylkite darb. Pats darbo netobulumas yra gimstanio krinio altinis <...> O js kaip bit rinkite med i visur. Visada bkite paiu savimi. Supraskite, kad kryboje slypi js poilsis ir atsinaujinimas, ir diaugsmas. N. RERICHAS Jei turite k pasakyti, pasakykite savaip, ir tai bus gerai. Jei neturite apie k kalbti, tylkite; tai irgi bus gerai. D. ENESKU 243

O k a i sismoninau savo jg, kai supratau pats save, tuomet igyvenau tai, k pavadiniau savo pirmja, savo svarbiausija, savo vienintele skme. E. GRYGAS Visada bti n e p a t e n k i n t a m tai kur m a n o esm. . RENARAS Kaip tai nuostabu bti reikalingam monms ir jausti vies savo delnuose. M. 242 K. IURLIONIS

Vienintelis bdas rasti k nauja tai be paliovos keistis, ir vie nintelis kelias originalum tai gilinti, plsti savo vidin pasaul. V S. M O E M A S Kas yra kvpimas? Tai jg pilnatv, palankiai nuteikianti kuo geriau suvokti ir perduoti kitiems spdius. K. kvpimas grieta darbo bkl. K. PAUSTOVSKLS Niekuomet mogus nra toks graus, koks jis bna kurdamas. VYDNAS PAUSTOVSKLS

lov arba nuopelnas vien moni rayti gerai, o kit nerayti apskritai. . DE LA BRIUJERAS Reikiami odiai reikiamoje vietoje tai tikrasis stiliaus api brimas. D. SVIFTAS Poetas vaizduojasi kalbs diev kalba, o i tikro kalba moni kalbomis. L. DE VOVENARGAS Nuobodulys odis, kuriuo visi raytojai apibdina kit humor ir smoj. H. FILDINGAS Niekada nedera ipltoti temos taip, k a d nieko nelikt skaityto jui. Svarbu skaitytoj priversti ne skaityti, o mstyti. . MONTESKJ

LITERATRA
Be ramybs mintys nekyla, o be minties teptukas negreitas rayti. VANG UNGAS

^ Be debes ir be lietaus nepakyla drakonas padanges, o dids raytojai yra kaip debesys ir liets savo aliai. VANG UNGAS

Tai, kas parayta be pastang, paprastai skaitoma be pasitenki nimo. S. DONSONAS Rayti nuostabiai tai ir nuostabiai mstyti, ir nuostabiai jausti, ir nuostabiai ireikti, tai yra turti ir prot, ir siel, ir skon. . DE BIUFONAS Stilius yra niekas kitas kaip tvarka ir gyvumas, kuri suteikiame savo mintims. . Stilius tai pats mogus. DE BIUFONAS

Kaip be tvirto kininko derlius neuaugs, taip be ymi raytoj alies privalumai liks paslpti ir neinomi. VANG UNGAS

Ms laik raytojai vertina balt s ir n i e k i n a gaid, nes toji sis atkeliauja i toli, o gaidys arti. VANG Arkliai ir poetai privalo bti sots, bet netukti. KAROLIS IX UNGAS

DE BIUFONAS

Grieto ir taupaus stiliaus bruoas yra tas, k a d js nieko negalite imesti i krinio nepakenkdami jam. B. DONSONAS

Visk, k derjo nuveikti literatroje ekspyrikai, i esms j a u nuveik pats ekspyras. G. K. LICHTENBERGAS Geriausia satyra, be abejo, ta, kuri yra tokia nepikta ir tokia tikinama, kad sukelia ypsen n e t tiems, kuriuos pliekia. G. K. LICHTENBERGAS Vien kvpimo poetui nepakanka, reikia ilavinto proto kvpi mo. E ILERIS 245

Nusakykite odi reikmes ir ivaduosite pasaul i puss jo pa klydim. R. DEKARTAS Kai susiduri su natraliu stiliumi, apstulbsti ir aviesi, nes tikiesi susidurti su autoriumi, o randi mog. B. PASKALIS 244

Poezija paminklas, kuriame knytos geriausios ir laimingiau sios pai geriausi ir laimingiausi prot akimirkos. P B. ELIS Poetai nepripainti pasaulio statym leidjai. P B. EUS Nra didesns nuodms kaip tikti, k a d esi didelis raytojas. U tok nusikaltim laukia sunki bausm. D. KITSAS

Mokti rayti eilraius dar nereikia bti poetu: visos knyg lentynos uverstos ios tiesos rodymais. V BELINSKIS Ne tas raytojas originalus, kuris niekuo neseka, o tas, kuriuo nemanoma sekti. E R. DE ATOBRIANAS Kas nutikt literatrai, jei jos reikal niekas negint? Mes turime savo kasacin teism tai ateitis. Laimingas tas, kuris gali atsistoti jos akivaizdoje. H. DE BALZAKAS Kriniai subrsta sielose taip pat paslaptingai kaip ir triufeliai kvepianiose Perigoro virnse. H. DE BALZAKAS Stilius idj, o ne odi vaisius. H. DE BALZAKAS

Sugebjimas suprasti did poet beveik prilygsta jo talentui. H. V LONGFELAS Raytojui jo krinys tai tas pat, kas grauolei jos atspindys veidrodyje. ANAS POLIS

Literatra tai pats laisviausias bei nepriklausomiausias menas ir, jei ji parsidavlika, neverta n sulusio skatiko. U. FOSKOLAS

Kuo didesnis tampa poetas, tuo maesn m i n i a j supa. N. Literatroje nra mirties. N. GOGOLIS GOGOLIS

Vertjas primena svadautoj, kuri giria grauols vertybes, prideng tas ydu, ir sukelia nenugalim trokim susipainti su originalu. J. V GT J a u n i poetai pila daug vandens savo raal. J. V. GT Rayk visada tik viena ranka. Kita laikykis Dievo apsiausto taip, kaip vaikas laikosi savo tvo apsiausto. Be io atsargumo tikrai trinktelsi galva kok nors akmen. A. M. AMPERAS Literatra yra visuomens iraika taip, kaip odis yra mogaus iraika. L. DE BONALDIS Raytojui reikia tokios pat narsos kaip kareiviui: pirmasis turi taip pat maai galvoti apie kritikus kaip antrasis apie ligonin. STENDALIS Romanas tai veidrodis, su kuriuo eini didiu keliu. Jis atspindi tai padangs ydryn, tai purvinas balas ir provas. STENDALIS 246

Raytojas turi tik vien mokytoj tai jo skaitytojas. N. GOGOLIS

Paprastai lovinamas dramaturgas, gebantis ispausti aaras. Bet talent turi ir apgailtinas svognas, su kuriuo jis dalijasi savo love. H. HEIN Kiekviena literatra, kuri atsisako draugikai engti drauge su mokslu ir filosofija, yra pratinga mogui ir sau paiai. . BODLERAS Tikrieji poetai visados esti pranaai. L. A. DE LERU Filosofija poezijoje tai tas pat, kas sidabras varpo lydinyje. V MENCELIS Literatros darbai ir udarbis nesulyginami. G. FLOBERAS 247

Svarbiausias raytojo privalumas yra inoti tai, ko rayti n e dera. G. FLOBERAS

A laikau kar lyki, bet dar lyktesni man atrodo tie, kurie j apdainuoja jame nedalyvaudami. R. ROLANAS mogus, kuris pasakoja apie ygdarb ir j aikina, gali tapti pa likuonims reikmingesnis negu tas, kuris j atliko. S. CVEIGAS Raytojo mona niekaip nepajgia suprasti vieno: raytojas, velg damas pro lang, taip pat dirba. B. RESKOU

Literatros srityje dar tik artjama prie to, jog raytojams bus mokama u tai, kad jie rayt. T. KARLAILIS Tik tai yra poezija, kas daro m a n e tyresn ir narsesn. R. V EMERSONAS

Ms laikais meno horizontai gerokai isiplt; anksiau poetas kreipdavosi publik, o dabar liaud. V. H U G O Poetas privalo pralenkti savo epoch, kad susilygint su ainiais. D. R. LOVELIS Kuo poetas didesnis, tuo tautikesnis. Kuo geriau jis perpranta savo men, tuo geriau perpranta savo amiaus ir savo tautos genij. H. TENAS Raymas pasitenkinimas, spausdinimas atsakomyb. A. RUBINTEINAS

Isigelbjimas tai ne itikimyb formoms, o isivadavimas i j. B. PASTERNAKAS

Eilinis melagis danai parao tikimiau negu tas, kuris mat visk savo akimis. E. HEMINGVJUS Raytojas neturi gyventi toli n u o pasaulio, kai nekuria. E. HEMINGVJUS Isiaikindamas su savo vienatve, raytojas auga kaip visuomenin figra, ir jo darbas dl to danai n u k e n i a . E. HEMINGVJUS

Literatra visais pavidalais tai niekas kitas kaip gero pokalbio elis. R. L. STIVENSONAS Raytojo kryba primena audym: galima pataikyti skaitytojui galv, o galima ir nepataikyti. O. V HOLMSAS

Tikram raytojui kiekviena knyga turi bti nauja pradia, nauju bandymu pasiekta tai, kas nepasiekiama. Jis visada stengiasi daryti tai, ko niekas iki jo nedar arba k kiti band daryti ir nesugebjo. E. HEMINGVJUS

Tikras raytojas tai tas pat, kas senovs pranaas: jis regi ai k i a u negu paprasti mons. A. Tai, k rao pusgalviai, tegu pusgalviai ir skaito. M. TVENAS Spintoje rankraiai sutrnija arba prinoksta. M. EBNER-EENBACH ECHOVAS

Raytojas, kaip igonas, nepriklauso jokiam sluoksniui. Jis gali atstovauti klasei tik tokiu atveju, jei jo talentas ribotas. Jei jis pa k a n k a m a i talentingas, atstovauja visoms klasms. E. HEMINGVJUS

I pradi reikia istudijuoti tai, apie k raai, o paskui reikia imokti rayti. Tam ir k i t a m ieina visas gyvenimas. E. HEMINGVJUS

Nra pasauly sunkesnio darbo negu rayti paprast, sining proz apie mog. E. HEMINGVJUS Proza tai architektra, o ne dekoravimo menas. E.
9.928

Paprastas stilius panaus ryki vies. Jis sudtingas, bet to n e manoma pastebti. A. 248 FRANSAS

HEMINGVJUS
249

Krinys tai prakaitas. . KOKTO

Gamta kartais sausoka, bet menas niekad neturi bti sausas. D. DIDRO

Paprastai manoma, kad stilius tai sudtingas bdas paprastiems dalykams ireikti. O i tikro tai yra paprastas bdas sudtingiems dalykams ireikti. . Rayti reikia irdies krauju; aiku, ne svetimos. E. Jei tu nori bti pirma klasik, rayk jiems vadus. E. KROTKIS <...> menkas poetas, jei-jis eilraio savo gyvenimu nerao. Tai visai ne poetas, bet tik iaip sau raantis. K. BORUTA KROTKIS KOKTO

Santrumas mene turi bti tas pat, kas drovumas meilje. K. A. VATL Didis menas neturi savs niekinti imdamasis nedoroving siuet. L. VAN BETHOVENAS Tikras menininkas, labiau u visk mgstantis men, niekada nepasitenkina savimi ir stengiasi eiti vis toliau. L. VAN BETHOVENAS

Fantazija be proto gimdo pabaisas; j abiej sjunga tai meno motina ir jo stebukl altinis. E C H . DE GOJA Taisykls ir pavyzdiai udo genij ir men. V GEZLITAS Menininkas priklauso savo laikui; gyvena jo teismis ir proiais, laikosi jo pair ir sampratos. G. HGELIS Tikrai nemirtingi meno kriniai esti prieinami ir teikia malonumo visiems laikams bei tautoms. G. HGELIS M e n a s tapo svarbiausiu taut mokytoju. G. HGELIS

Bestseleris paauksuotas vidutinik gabum mauzoliejus. L. S M I T mogaus imintis organikai susijusi su vaizduote <...> Vaizduots jga didja atitinkamai didjant iminiai. K. PAUSTOVSK1S

Tas ne raytojas, kuris nesuteik mogui nors trupuio akylumo. K. PAUSTOVSKIS

MENAS
Gyvenimas trumpas menas aminas. HIPOKRATAS M e n a s yra tai, k a d meno krinyje jis nebt pastebimas. OVIDIJUS Muzika, skulptra, poezija, dail ir oratoriaus menas nepakenia vidutinybs. . DE LA BRIUJERAS Visi anrai geri, iskyrus nuobod. VOLTERAS Kodl antikos meninink kriniai tokie didingi? Todl, k a d ie menininkai l a n k filosofijos mokyklas. D. 250 DIDRO

M u m s reikia menininko n e t didiausios laims ir didiausios n e laims akimirkomis. J. V GT Kiekviename menininke slypi drsos daigas, be kurio nemano mas joks talentas. J. V GT Tobulas meno krinys tai krinys mogaus dvasios ir todl gamtos krinys. J. V GT Pasipelnymo trokulys dar nesukr n vieno menininko, bet dau gel praud. V
9-

OLSTONAS 251

Gamtos tiesa negali bti ir n i e k a d nebus meno tiesa. H. DE BALZAKAS M e n i n i n k a i aminai jauni. M. FULER velgti tai, kas vyksta staiga nuvitus smonei, yra meno pagrin das. A. MICKEVIIUS M e n i n i n k o paaukimas nuviesti mogaus sielos gelmes. R. A. U M A N A S Dorovs statymai tai ir meno statymai. R. A. U M A N A S M e n a s tai monijos sin. E HEBELIS M e n e esmingiausia kaip tik tai, ko kitaip ireikti nemanoma. . BRAKAS M e n a s sukurtas tam, k a d jaudint, o mokslas ramina. . BRAKAS Yra aukiausias takas, kur menas, gamta ir dorov susilieja. . O. S E N T BEVAS M e n a s tai mis: mene nereikia savs tausoti. . MIL Nra pasak, geresni u tas, kurias sukuria pats gyvenimas. H. K. ANDERSONAS Komikumas lidesio riba. G. FLOBERAS Kuo toliau eis monija, tuo menas bus mokslikesnis. G. FLOBERAS Menininkas turi bti savo krinyje kaip Dievas visatoje visur esantis, ir nematomas. G. FLOBERAS Aminas naujovikumas tai kur kiekvieno meno krinio pri valumo matas. R. V. EMERSONAS 252 ,

Menininkas privalo aukotis menui, panaiai kaip bits, atiduo danios gyvyb kartu su savo gyliu. R. V. EMERSONAS M e n a s visada buvo puikus visuomenins santvarkos veidrodis. R. VAGNERIS M e n o savitumas tas, k a d jis kartu ir nepasiekiamas, ir visiems prieinamas: jis turi savyje tai, kas kilniausia, ir rodo visiems. H. TENAS Kai tik kas nors mene pradeda dirbti dl pinig, sudie, viltie, sukurti ger krin. S. BATLERIS M e n o krinys btinai turi ireikti koki nors didi mint. Nuos tabu tik tai, kas rimta. A. ECHOVAS

Kas mene tapo meistru, tas be jokio nuostolio gali umirti tai sykles. A. GRAFAS M e n reikia jausti, o ne suprasti. R. DE GURMONAS

I esms nra nei puikaus stiliaus, n e i puikios linijos, n e i puikios spalvos; vienintelis grois tai tiesa, kuri tampa matoma. O. RODENAS Tikrasis menininkas ireikia tai, k galvoja, nebijodamas amino prietar pasiprieinimo. O. RODENAS

Didiausios m e n o epochos sako: menas, Bespalvs epochos sako: menai. . Jeigu menas ir neturi tvyns, tai menininkas j turi. K. S E N A N S A S Saiko jausmas mene tai viskas. A. FRANSAS Kaip nustatyti, kur baigiasi nauda ir prasideda malonumas? Gal 253 MORISAS

dainos nereikia? Bet juk "Marseliet" ir "Karmanjol" lav karali ir imperatori armijas! A. Mokkite mylti men savyje, o ne save mene. K. Tikrasis menas aplenkia laik. R. SEN POLIS STANISLAVSKIS FRANSAS

Lakavimas ir puoyba patys baisiausi ne politins iminties prieai.

tik groio, bet ir B. BRECHTAS

Epochos, neturinios didi tiksl, neturi ir didio meno. B. Didis m e n a s skirtas didiems tikslams. B. BRECHTAS BRECHTAS

Pirmasis meno dsnis: jei neturi ko sakyti, tylk, j e i turi sakyk ir nemeluok. R. ROLANAS

ingsnis priek mene engiamas pagal traukos dsn, pradedant mgdiojimu, sekimu ir vis pirmtak garbinimu. B. PASTERNAKAS

Tik neskmje menininkas suvokia savo tikrj poir kryb, tik po pralaimjimo karvedys pamato savo klaidas. S. CVEIGAS Galutinis meno tikslas paakinti mones daryti tai, ko jiems reikia, ir sisamoninti tai, k jie ino. M. BLONDELIS

M e n a s vertingas tik tuo atveju, jeigu jis yra dorovs iraika. . KOKTO M e n a s tai dailininko sutvarkyta tikrov, kurioje atsispindi jo temperamentas, pasireikiantis stiliuje. A. MORUA Svarbiausias tikslas, kuriam gali tarnauti menas, yra padti mo nms geriau suprasti ir labiau mylti gyvenim. R. KENTAS

Kol menas esti ms civilizacijos kosmetikos kabinetas, ir menas, ir civilizacija pavojuje. D. DIUJIS M e n a s yra tarsi romantikumo pranaas. VYDNAS Ms laikais menas tai proektorius ir ginklas. E VOLFAS Kiekvieno tikro meno aknys yra liaudies poezijoje. E. MELNGAILIS Menininko vilgsnis iorinio ir vidinio gyvenimo reikinius ski riasi nuo prastinio: jis altesnis ir aistringesnis. T MANAS

MOKYMAS IR AUKLJIMAS
Plaukiant jra, privalu paklusti vairininkui, o gyvenime imintingesniam u kitus mogui. PITAGORAS Gera knyga, grai kalba gali bti naudinga ir padaryti daug gero, bet geras pavyzdys uvis naudingiausias. KONFUCUS Tai, kas ydrai daoma, ydra tampa, o geltona bus tai, kas geltonus merkiama daus. Ir taip esti ne tik tada, kai kalbama apie audini daym. M O TI Dstyti kok nors moksl nepaisant pavyzdio tai tartum ai kinti saultek ir saullyd stovint ant besisukanio iediamojo rato. itaip nemanoma nustatyti skirtumo tarp to, kas gera ir kas bloga, kas naudinga ir kas alinga. M O TI 255

M e n a s pats avingiausias, pats grieiausias, pats diugiausias ir geriausias simbolis amino, nepavaldaus protui mogaus verimosi gr, ties, tobulybe. T MANAS

Visos meno rys skirtos didiausiam i men menui gyventi emje. B. BRECHTAS 254

Jei mons arti nemokt, kieno nuopelnai bt didesni: to, kuris juos arti imok, ar to, kuris, arti nemokdamas, pats ito msi? Panaiai ir to, kuris teisingumo moko, nuopelnai didesni negu to, kuris tik pats teisingas. M O TI Palikti pirmtak mokslus ir nauj nekurti tai tartum kurti naujus mokslus ir nepalikti j niekam. M O TI Mokyti to, kas naudos n e d u o d a , tai tik veltui burn auinti. M O TI -X Daug yra mokytoj, bet tik nedaugelis didiadvasiai. M O TI Isilavinimas nesudygsta sieloje, jei neprasiskverbia didi gelm. PITAGORAS Gamta ir aukljimas panas <...> Aukljimas perdaro mog ir sukuria j a m antrj prigimt. DEMOKRITAS Aukljimas turi bti pajgus ir kn, ir siel padaryti paius pui kiausius ir paius geriausius. PLATONAS Didis gris tam, kuris imoko mokytis. MENANDRAS Tas, kuris pats palinksta, kit itiesinti niekada nepajgs. MENCIJUS moni nelaim ta, kad nori bti kit mokytojais. MENCIJUS Negirdjau, kad kas nors, pats bdamas kuprotas, kitus pajgt itiesinti. MENCIJUS Mokti pamatyti vent vyr, bet neiti jo keliu tai tartum norti, kad kas ateit, o duris prieais udaryti. MENCIJUS % Didis tas mokytojas, kuris darbu rodo tai, ko moko. KATONAS 256 VYRESNYSIS

Niekas geriau u mandagum neveiks staiokikumo. Niekas geriau u isilavinim nesusidoros su niekikumu. VANG UNGAS

Jei mokai, stenkis kalbti trumpai, k a d klusnus protas tuoj pat suprast odius ir saugot juos atmintyje tiksliai. Visa, ko nereikia, ms suvokimas saugoti negali. HORACIJUS Pilvas nekenia ilg pamoksl. T. FULERIS Aukljant gabumai ugdomi, bet ne kuriami. VOLTERAS *4 Pats geriausias pamokslininkas skruzd, o ji neitaria n odio. B. FRANKLINAS

Jei nori, kad tavo pamokslai turt poveik tavo mokiniams, spk juos apie nereikalingas inias ir klaidingas taisykles, todl, k a d atsi riboti nuo nereikalingo taip pat sunku kaip ir keisti netikusi krypt. J. V GT Tas, kuris nori gerai iauklti vaik, pasmerktas visuomet laikytis teising pair. H. DE BALZAKAS Kiek dera turti vaizduots, k a d iaukltum tokius mones, kuri reikia dabariai. N. GOGOLIS ~$ Nordamas mokyti kitus, turi prabilti meils balsu. N. Mokydamas kitus, kartu mokaisi. N. GOGOLIS Blogas mokytojas pateikia ties, geras moko j rasti. E A. DYSTERVEGAS Tikrasis aukljimas yra siekimas lavinti pagal prigimt, o ne per anksti subrandinti. E A. *"!. DYSTERVEGAS GOGOLIS

Kiekvienas mogus iki paskutins dienos privalo aukltis. M. T. DADZELJAS 257

Isilavinimas tai ne ini kiekis, o didis suvokimas ir tobulas pritaikymas to, k imanai. F. A. DYSTERVEGAS Nenustokite vilties dl mokinio, kol jis turi nors vien aiki mint. R. V. EMERSONAS

Tvai sunkiausiai atleidia savo vaikams ydas, kurias patys jiems dieg. M. EBNER-EENBACH Neapsiviets tas, kuris niekada neidrsta prisipainti ko nors n e pajgis ar neimans. J . HOFMILERIS Nemanoma uauginti tobulo mogaus, neugdant groio jausmo. R. TAGOR Viena i didiausi klaid yra manyti, kad pedagogika tai mokslas apie vaik, o ne apie mog.
J. KORAKAS

Gyvenimas nra toks trumpas, kad neutekt laiko mandagumui. R. V. EMERSONAS Ateitis mokyklos mokytojo rankose. V HUGO

Jei inai bd knui stiprinti, valiai grdinti, irdiai kilninti, protui lavinti ir pusiausvyrai palaikyti esi aukltojas. vietimo tikslas charakterio ugdymas. H. SPENSERIS Geras isiaukljimas tai ne tai, k a d pats neglamysi staltiess, o tai, kad nepastebsi taip elgiantis kito. A. ECHOVAS Iauklti mons gerbia kito mogaus asmenyb, todl visuomet esti atlaids, malons, mandags, sukalbami <...> Jie ne plepiai ir nelenda su savo atlapairdikumu, kai j neklausia. A. ECHOVAS

Jeigu vaikas patiki tau savo paslapt diaukis, nes jo pasitikji mas geriausias atlyginimas. J. KORAKAS Vergija, kurioje mes laikome vaikus, ugdo p o l i n k meluoti, su gebjim piktnaudiauti ms simpatijomis, veidmaining pataikavim, prisiriimo ir apskaiiavimo komedij. J . KORAKAS Aukljimas neapsiriboja mokykla. P VALERI Taisantysis neturi bti per daug artimas taisomajam. M. K. GANDIS

Jei mokytojas ir darb myli, ir mokinius, jis puikus mokytojas. L. T O L S T O J U S Aukljimas ir vietimas nedalomi. Negalima auklti nesuteikiant ini, o inios juk auklja. L. T O L S T O J U S Aukljimas tai viskas. Persikas kadaise buvo kartus migdolas, o iedinis kopstas tai paprastasis, sigijs auktj isimokslinim. M. TVENAS Mokytojas tai mogus, kuris iugdo dvi mintis ten, kur anks i a u buvo viena. E. CHABARDAS Blogas tas vaik aukltojas, kuris neprisimena savo vaikysts. M. EBNER-EENBACH 258 '

Mokytojo udavinys kiekvienos tautos vaik padaryti tautos gyvy bs veiksniu, krybos tarnu. VYDNAS Etika tai be galo ipltota atsakomyb u visa, kas gyva. A. VEICERIS Mokyklos draugai geresni aukltojai negu tvai, nes jie negailestingesni. A. MORUA

MUZIKA
Muzika imini diaugsmo altinis; ji ir liaudyje sugeba sukelti ger mini. SIUN DZ 259

Muzika : geriausia paguoda nulidusiam mogui. M. LIUTERIS Tas, kuris nejauia malonumo klausydamasis muzikos, sukurtas be harmonijos. D. CARLINAS A labai apgailestauiau, jei mano muzika tik linksmint mano klausytojus; a stengiausi padaryti juos geresnius. G. E HENDELIS Muzikos paslaptis ta, kad ji randa neisenkam iraikos altin ten, kur nutyla kalba. E. T. HOFMANAS Muzika liaudies poreikis. L. VAN BETHOVENAS Muzika privalo iskelti ugn i mogaus sielos. L. Muzika i tikrj esti moni kalba. V J. VBERIS Reikia smarkiai jausti, kad kiti jaust. N. PAGANINIS VAN BETHOVENAS

Kompozitorius krimo valand turi turti tik vien mint ir vien trokim <...> Jei nori parayti ger sonat pasksk joje. M. K. IURLIONIS

Ms kredo tai ms seniausios dainos ir ms ateities muzi ka <...> Tos dainos tai tartum brangaus marmuro uolos, ir lau k i a jos tik genijaus, kurs moks i j pasigaminti nemirtanius veikalus. M. Muzika pats tyliausias menas. R REVERDI K. IURLIONIS

PROFESIJOS
Jei turi katin, kurio pareiga gaudyti peles, naikinti jas u j yra tas pat, kas tayti sijas u stali. R e t a i atsitinka, kad tas, kuris u stali sijas tao, rankos nesusieist. L A O DZ Tegu tas, kuriam patiktas postas, pirma pareigas atlieka, o jei laiko dar liks, tegu mokosi. KONFUCIJUS Tarnaudamas valdovui, pirma mstyk apie savo pareigas, o pas kui apie atlyginim. KONFUCIJUS Nenusiminkite, kad neinate aukt pareig! Stenkits bti verti pareig. KONFUCIJUS M e d i c i n a yra pats kilniausias i vis men.

Lyrikoje, kaip achmatuose, valdov (melodija) turi didiausi gali, taiau lemiamas vaidmuo priklauso karaliui. R. A. U M A N A S Muzika tarpinink tarp dvasinio ir jausminio gyvenimo. B. A R M I M Muzika skatina mus graiai mstyti. R. V EMERSONAS Muzika universali monijos kalba. H. V LONGEELAS Muzika negali mstyti, bet ji gali knyti mint. R. VAGNERIS Muzika tai Dievo pasiuntinys, atsistas judinti velniausias ir geriausias ms sielos stygas, raminti irdis, suvargusias gyvenimo rpesiuose, guiti i j melus, nedorybes, pavydus, neapykantas. M. 260 K. IURLIONIS

HIPOKRATAS Ar tas, kuris strles daro, yra nemonikesnis u t, kuris daro arvus? MENCIJUS Valdininko postas mokytam yra tas pat, kas agr emdirbiui. MENCIJUS Jei kas uima post, o su pareigomis nemoka susidoroti, turi pa sialinti. MENCIJUS 261

Tas, kuris bijo dl savo posto, duodanio vos kart (89,6 litro) grd, niekados netaps ministru. SI-MA CJENAS

Pilvas moko vis amat. E. V BOKAS N e g a n a bti gydytoju, dar reikia mokti gydyti. B. BRECHTAS

Tas, kuris greitai kyla tarnyboje, veikiai turs i tarnybos pasi traukti. VANG UNGAS

Jei muzikantas ima grieti grai melodij liutnia, o klausytojai neapdovanoja jo aplodismentais, jis tampa abejingas ir praranda kart. VANG UNGAS

TEATRAS
Isilavinusios tautos seniai laik tragedij vienu i nuostabiausi men. . , VOLTERAS

Gydytojas privalo turti sakalo vilgsn, merginos rankas, gyvats imint ir lito ird. IBN SINA Geriau patekti rankas laimingam gydytojui negu mokytam. B. DEPERJ Diletantas iri men kaip niekdarys amat. J. V GT Pusmoksliai gydytojai paprastai esti skeptikai. E. F O N FEICHTEPvSLEBENAS Gero gydytojo rankose ir vanduo tampa vaistais. N. GOGOLIS Paios bjauriausios profesijos gali suteikti pasitenkinimo akimirk. D. DEROLDAS Didiausia mogaus laim yra turti aik palinkim tok ama t, kuris gali padaryti mogaus gyvenim darbing ir patenkinam; nesvarbu, ar to amato objektas bus pintins ar kanalai, statulos ar dainos. R. V. EMERSONAS A m a t o pamgimas ir prisiriimas prie jo tai svarbiausios laimji mo prielaidos. R. V EMERSONAS Tik intonacija tikina.

Jei aktori apima plojim trokulys, tai jis persdo. D. DIDRO Scenoje mogus turi bti laipteliu aukiau negu gyvenime. K. L. BIORN

D. DE IRARDEN Aktorius panaus skulptori, k a l a n t skulptras i sniego. L. BARETAS Artistas yra arba ventovs tarnas, arba pajacas. O. Jei aktorius blogas, aplodismentai j daro dar blogesn. . RENARAS Nieko nra lengviau kaip sulaukti niek aplodisment. A. GRAFAS Didis tas aktorius, kuris irovus priveria pamirti detales. SARA Kiekvienas irovas atsinea teatr savo akustik. S. J. LECAS Tikiu, kad juoko ir aar galyb pajgs tapti prienuodiu neapy kantai ir baimei. . S. APLINAS 263 BERNAR VAILDAS

Mokytojo gyvenimo bdas dalis jo profesijos. A . TOMPKINSAS Mokjimas tai geriausias diplomas. M. 262 K. IURLIONIS

TURTAS, NETURTAS
Bandymo akmeniu bandomas auksas, o auksu mogus. CHILONAS Niekas nepajgia isaugoti sals, pilnos aukso ir nefrito. LAO Blog poelgi prieastis yra sunkiai pasiekiami turtai. LAO Stropumas veda turtingum, tinginyst skurd. M O TI Dangus visai neskiria vargo nuo turtingo, kilnaus nuo prastuolio. M O TI Turt ir garbs trokulys baigiasi tik karst uvous. KUNG SUN JANGAS DZ DZ

Gilios mintys neduoda turt. VANG UNGAS

Jei vargas ir turius kartu bna vienagje ir toki pat i ei mininko gauna dovan, turius niekada nesivaro, o vargas visada susigsta. VANG UNGAS

Savo pinigams isaugoti reikia daugiau pastang negu jiems si gytiM. DE MONTENIS Taupumas pats didiausias turtas. T. OVERBERIS Turtas tai ne pats turto turjimas, o mokjimas tikslingai juo naudotis. M. DE SERVANTESAS Pasiskolinta kiaul kriuksi itisus metus. M. DE SERVANTESAS Pinigai geras tarnas, bet blogas eimininkas. E BEKONAS Turtas ir pagerbimas n i e k a d a neigydys sueistos sins. T FULERIS

Jei i tikro rpiniesi savo vardu, bsi neturtingas. Taiau jei is . rpestis bus tik tariamas, bsi turtingas. JANG Kas nemoka tausoti trupuio, tas praras ir daugyb. MENANDRAS Tai, kas netikusiai ugyventa, netikusiai bus ir ieikvota. PLAUTAS Neturtingajam trksta daug ko, godiam visko. PUBLILIJUS SIRAS Kur auksas prabyla, ten mogus bejgis. PUBULIJUS Sukauptas turtas gali tarnauti, bet gali ir pavergti. HORACIJUS Vargui visur bda. OVIDIJUS Neturto prieastis danai bna siningumas. KURCIJUS Pati nykiausia neturto ris neturtas tarp turt. SENEKA 264 SIRAS U

N a u d a kalba visomis kalbomis ir vaidina visokius vaidmenis, tarp j ir nesavanaudikumo. E DE LAROFUKO Ir turtas pridaro rpesi, jeigu jo daug. ICHARA Paprastai pinigai ariau to, kuris esti ariau kapo. V PENAS Ar turtas gali duoti laims? Apsidairyk aplinkui ir pamatysi links mus elgetas. E. JANGAS Pinigai, kuriuos t u r i , laisvs rankis; tie, kuri vaikaisi, vergijos rankis. . . RUSO 265 SAIKAKU

Kas bijo neturto, turto nevertas. VOLTERAS Aukso amius buvo tada, kai auksas neviepatavo. K. E DE LEZE-MARNEZIJA Tie, kurie mano, kad pinigai tai vskas, viskam pasireng dl pinig. E. P. BOENAS Turtuose vandenyje. irdis sukietja greiiau negu kiauinis v e r d a n i a m e K. L. BIORN Nieko nra emesnio negu eminti neturt. . NODJ

Banko procentas neino nei poilsio, nei pamald, jis darbuojasi ir naktimis, ir sekmadien, ir n e t lietingomis dienomis. H. V O Tas, kuris mat vyro neturt, n e m a t nieko reikia matyti mo ters neturt; tas, kuris mat moters neturt, taip pat nieko nemat reikia matyti vaiko neturt. V HUGO

Dideli turtai ugyventi niekikumu, mai kiaulystmis. A. E BEKAS Bankininkas tai mogus, skolinantis jums skt, kai skaisiai vieia saul, ir j atimantis t akimirk, kai prapliumpa lietus. M. TVENAS Koks skurdius tas, kuris neturi nieko, iskyrus pinigus. A. GRAFAS Jie atsibeld Vargo veimu i Nerpestingumo alies. A. Neturtas ne yda, bet tikrai galt ja bti. K. CHABARDAS FRANSAS

Tik tas i tikro vargas, kuris nei proto, nei jg neturi. K. E. BENCELIS-TERNAU

Pinig galyb sudaro prielaidas atsirasti paiai nykiausiai aristokrati jai pinig maio aristokratijai. H. DE BALZAKAS Turti skol, vadinasi, t j a u turti. H. DE BALZAKAS Net pats dosniausias mogus stengiasi mokti pigiau u tai, k kasdien perka. B. O Pinigai yra tarsi elis, slenkantis paskui mus tada, k a i mes n u o jo bgame. N. GOGOLIS Turtingiausias tas mogus, kurio diaugsmams reikia maiausiai pinig. H. D. TORAS U pinigus nesigysi to, ko reikia sielai. H. D. TORAS Lopas a n t mogaus drabui mogaus n i e k a d neemino. H. D. TORAS Neumirkite varg tam nereikia ilaid. H. V O 266

Pinigai nieko nepadar kvailiu, jie tik ikelia kvailius vieumon. K. CHABARDAS Pinigai sukuria visk, iskyrus mones. O. DETIOFAS

moni giminje siautja kakoki baisi epidemija <...> Toji liga visuotin priklausomyb nuo daikt. moni gimin isigelbs ir pasveiks tik pradjusi stebtis. M. PRIV1NAS Svetimi pinigai neatnea laims. S. GITRI Kiekvienas gyvenimas, suteiktas pinigams, yra mirtis. Atgimimas nesavanaudikumas. A . KAMIU

267

INIOS, MOKSLAS
Tas, kuris imano ir dedasi neimananiu, yra aunuolis. Tas, kuris neimano ir dedasi imananiu, yra ligonis. LAO DZ

Reikia stengtis suvokti, ne kuris ino daugiau, o kuris ino geriau. M. Patyrimas universali moksl motina. M. DE SERVANTESAS Kasmet galima daryti generolus, bet ne mokslininkus. R. BIORTONAS Tas, kuris nieko neklausia, nieko neimoks. T FULERIS DE MONTENIS

inojimas tai ne mokslingumas. Mokslingumas tai ne i nojimas. LAO Kuo toliau eini, tuo maiau inai. LAO DZ Imintingas ne tas, kuris imano daug, o tas, kurio imintis vertinga. ESCHILAS Jei k nors nori padaryti, turi turti pavyzd. M O TI Didelio mokslo mons, kurie apskaiiuoja naud ir peln, jauia ties bei klast ir vertina kit jausmus, vienodai danai pralaimi, kaip ir laimi. JANG U I tkstanio proting mogaus mini v i e n a tikrai paaiks esan ti klaidinga, o i tkstanio kvailio mini v i e n a tikrai bus teisinga. SI-MA Laimingas tas, kuriam teko painti reikmi prieastis. VERGILIJUS Savo sugebjimus mogus gali suinoti tik pabands taikyti juos praktikai. SENEKA JAUNESNYSIS CJENAS DZ

I vis mogik moksl mokslas apie mog veriausias mogaus. N. MALBRANAS Sprsti apie mones reikia ne i to, ko jie neino, o i to, k ir kaip jie ino. L. DE VOVENARGAS Ms inios yra ms krini grdai. . DE BIUFONAS

Tas, kuris daug i n o , lankstus; tas, kuris ino k nors v i e n a , ididus. Pirmasis mato, ko j a m trksta, antrasis panaus gaid a n t mlo krvos. T G. GIPELIS Ir mokytumas gali gimdyti vien lapus, neduodamas vaisi. G. K. LICHTENBERGAS Filosofas panaesnis anatomus nei gydytojus: jis atveria, bet neigydo. A. DE RIVAROUS Dorov turi bti mokslo kelrod vaigd. S. . DE BUFLERIS Tai, k inome, yra taip menka, palyginti su tuo, ko neinome. R S. LAPLASAS Rimtas poiris diletantizm ir mechanik mokslininkavim virsta pedantikumu. J. V GT Tirk io pasaulio reikinius, tai tavo profesin pareiga. Bet irk j tik v i e n a akimi. Tegu kita tavo akis nenuilstamai velgia aminj vies. A . M . AMPERAS 269

Kaip daug dalyk buvo laikomi nemanomais, kol nebuvo vyk dyti. PUNIJUS VYRESNYSIS

Kalnai ir kalvos yra i ems ir akmen, bet juose gali bti aukso ir brangakmeni. Garss mokslininkai tai savo amiaus auksas ir brangakmeniai. VANG UNGAS

Valgymas be malonumo virsta nuobodia mityba, o mokslas be aistros teria atmint. Ji nebepajgia suvokti to, k praryja. LEONARDAS 268 DA VINIS

Klausyk mokslinink, bet tik v i e n a ausimi. Tegu kita tavo ausis visada bna jautri tavo dangikojo biiulio balso tonams. A. M. AMPERAS Painimas kaip jra: tas, kuris kapanojasi ir pliukenasi paviriuje, visados panaus juokdar ir todl atkreipia save daugiau dmesio negu perl iekotojas, kuris, nekeldamas jokio triukmo, skverbiasi pat nepaint gelmi dugn iekodamas brangakmeni. V. IRV7NGAS Prastas imanymas blogiau u neimanym. E A. Mokslas neino, u k jis dkingas vaizduotei. R. V EMERSONAS Gana daug vadinamj mokslinink iri moksl kaip meliam karv, kuri turi jiems kasdien duoti maisto, o tai paveria moks lininkus amatininkais, kartais n e t paprasiausiais arlatanais. N. MIKLL7CHO-MAKLAJUS Paiam paprasiausiam mokiniui dabar inomos tiesos, dl kuri Archimedas paaukojo gyvyb. . RENANAS Mokslo paang apibria mokslinink darbai ir j atradim vert. L. PASTERAS Mokslas mums atveria vis pasaul poezijos. H. SPENSER1S Kiekvienas imanymas gali bti tik sistemingas. O. A M L E N A S Laisv mokslui yra tas pat, kas oras gyvybei. A. PL7ANKAR DYSTERVEGAS

Tik tas-turtina monij, kuris padeda jai painti save ir pleia ' krybin jos savimon. S. CVEIGAS Mokslinio mstymo tikslas matyti bendr atskirame ir amin laikiname. A. N. VAITHEDAS Protas tobulja sprsdamas naujas problemas, besiskirianias n u o t, kurias sprend ms pirmtakai. B. KRO Kiekvieno didio mokslo laimjimo itaka yra didi vaizduots lyb. D. DILUS ingsnis priek engiamas pagal stmos dsn nuo viepatau jani klydim paneigimo ir prideram teorij. B. PASTERNAKAS

Laim tenka tik imanantiems. Kuo daugiau mogus imano, tuo geriau regi ems poezij ten, kur jos n i e k a d a neras mogus, ima nantis menkai. K. PAUSTOVSKIS Mokslininkas ne tas, kuris reikiamai atsako, o tas, kuris reikia mai paklausia. K. LEVI-STROSAS Tas, kuris paaikina visk, nepaaikina nieko. . VOLFROMAS

inoti tai, k ino visi, vadinasi, nieko neinoti. inojimas prasi deda nuo to, ko mons neino. R. DE G U R M O N A S Tiktas mokslininkas negali bti nekuklus: kuo daugiau jis padar, tuo j a m aikiau, kaip daug dar liko padaryti. A . FRANSAS Yra mokslinink sadist, kurie mieliau stengiasi rasti klaid negu atskleisti ties. M. 270 SKLODOVSKA-KIURI

Viskas keiiasi, ir nieko pastovaus pasaulyje nra.

OVIDIJUS Pasaulis yra grai knyga, bet ji nelabai padeda tam, kuris nemoka \ skaityti. K. Pasaulis nesibaigia ties ms horizontu. A. M. LEMJERAS Pasaulis tai veidrodis, ir jis grina k i e k v i e n a m jo paties at vaizd. V M. Pasaulis kupinas stebukl. H. K. ANDERSENAS Egzistuojantis pasaulis ne fantazija. Negalima nebaudiamam su juo elgtis kaip su fantazija. R. Visur muzika, pasaulis groja himn. V HUGO V. EMERSONAS TEKERJUS GOLDONIS (^J

Pasaulis visai kitoks, jei j stebi ne vien i savo varpins. V RAB Daug stebukl yra pasaulyje, tik ne visiems jie prieinami; vie niems dl to, kad j negirdi ir nemato, kitiems dl to, k a d j nesu pranta. M. K. IURLIONIS

Nieko kito nra tik dvasinis pasaulis; tai, k vadiname jutiminiu pasauliu, yra tik mirksnio btinyb aminoje ms raidoje. E KAFKA 275

Ms pasaulis tai teatro udanga, u kurios tno didiausios paslaptys. R. M. RILK Pasaulis nuostabus, ir be jo nra iganymo. A . KAMIU

Tie, kurie laiko gyvulius, turi pripainti, kad greiiau jie tarnauja gyvnams negu gyvnai jiems. DIOGENAS

mogus tai a.
P REVERDI

Nuo gamtos niekur nedingsi. MENANDPAS Ivaryk gamt negrtamai, ji vis tiek gr. HORACIJUS Gamta nublok mog plyn em. PLINIJUS VYRESNYSIS rankiai ir j vartojimo bdai kinta, o gamta ir jos reikiniai visa dos vienodi. VANG U N G A S Gamta dav mogui poreik rpintis visais monmis. AURELIJUS Visos ems graios. K. KOLUMBAS

Savo valdove pasirinkau gamt, vis mokytoj mokytoj. LEONARDAS DA VINIS

Gamta maloni vadov, ne tiek maloni, kiek atsargi ir tiksli. M. Gamta paklsta tik tam, kuris jos klauso. E BEKONAS arba DE MONTENIS

Kiekviename moguje g a m t a daigina naudingus paslius piktoles; tegu jis laiku laisto juos ir n a i k i n a jas. E

BEKONAS

Praydusioms rytmeio roms papuoti pakanka tik vieno rasos lao. E LOPE DE VEGA 279

Kas yra mogus gamtoje? Niekas prie begalyb, viskas prie niek, centras tarp nieko ir visko. B. PASKALIS Stebdamas stebukl (dang), paink pats save. B. PASKALIS Nelaikykime ribotomis gamtos priemoni. mogaus menas gali padaryti jas beribes. . O. DE LAMETRL Gamta niekados ms neapgaudinja; tik mes patys nuolat apsigauname. , . RUSO Gamta sukr mus lengvabdius, idant guost nelaimse. VOLTERAS mogus nelaimingas todl, kad nepasta gamtos. P A. H O L B A C H A S Gamta nepasta joki teisi, ji vadovaujasi vien statymais. D. ADAMSAS Gamta, sukrusi mones tokius, kokie jie yra, suteik jiems, patyru siems daug blogio, paguod, apdovanodama eima ir tvyne. U. FOSKOLAS

Gamta neturi kalbos padarg, bet sukuria lieuvius ir irdis kalbai bei jausmams. J. V. GT M e i l gamtos sieki virn. J. V. GT Gamta vienintel knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas. J. V GT Nemirs vien nemirtingoji gamta. D. N. BAIRONAS Gamta, kaip didiausias menininkas, moka be dideli pastang pasiekti didiausi efekt. H. HELN Ms em tai didelis viekelis, o mes, mons, keliautojai. H. HELN Gamta aktor, ji vaidina visus vaidmenis. F. RIUKERTAS Gamta knyga, kuri reikia perskaityti ir suprasti teisingai. M. NALBANDLANAS Gamta neprietarauja mogui, jei mogus neprietarauja jos ds niams. A. GERCENAS Gamtoje nieko nra negyvo. T. Gamta nepakenia melo. T KARLALLLS GOTJ

Drstu tvirtinti, kad i vis ini vertingiausios esti apie gamt ir jos dsnius. . B. LAMARKAS Net savo nuostabiausiomis svajomis mogus negali sukurti ko nors puikesnio u gamt. . B. LAMARKAS M u s supanti didingoji gamta sugeba sukelti diding mini ir poelgi. J. V GT Gamta juokauti nemgsta, ji visada teisinga, visada rimta, visada grieta; ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik mons. J. V GT Gamta gyvena savo kriniuose. Tai didis menininkas. J. V GT 280

Prisitaikykite prie gamtos ritmo; kantryb atskleis visas jos paslaptis. R. V EMERSONAS

Gamta aminai besikeiiantis debesis; niekuomet nebdama tokia pati, ji visuomet ilieka p a i a savimi. R. V. EMERSONAS Gamtos nemanoma uklupti nevalyvos ir nerpestingai apsiren gusios, ji visuomet avi. R.
10.928

V EMERSONAS
281

Gamta nepakenia netikslum ir neatleidia klaid. R. V EMERSONAS

Kuo daugiau mes pastame gamtos dsnius, tuo labiau mums netiktini jos stebuklai. . DARVINAS C i a , ioje menkoje emje, alia tiekos mayi dalyk yra taip pat kakas labai didingo ir stebuklingo. M. K. IURLIONIS avinga atrodo viskas, k irima su meile. K. MORGENTERNAS Visi mes, dideli ir mai, kukls ir idids, turime groio instinkt, pottauk prie to, kas iplit pasaulyje, sudaro bties aves. A. FRANSAS

Aiku, a galiau apsieiti ir be gli, bet jos padeda man i saugoti pagarb p a i a m sau, nes rodo, kad mano rankos ir kojos nesukaustytos kasdieni rpesi. Jos mano laisvs rodymas. R. TAGOR Diaugsmas matyti ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana. A. EINTEINAS

Jei nebebus nuostabij ms vri ir pauki, gyvenimas isyk pasidarys lidnas ir blankus. D. NERU mogus anksiau uvaldo gamt, negu pats imoksta valdytis. A. VEICERIS

mogaus uuojauta visiems gyvnams daro j tikru mogumi. A. VEICERIS

Kai jauti palaim dl susitikimo su groiu, tai ypa galvoji apie draugus. J. KAVABATA Grojimasis paadina didiausi uuojaut ir meil monms. J. KAVABATA Niekada taip iltai nemstai apie draugus kaip tada, kai velgi snieg, mnul arba gles. JASIRO 282 JUKIO

Tars cum pdribus greitai susibiiuliauja Par pari respdndet

dcile

congregdntur

lygus su lygiais

toks su tokiu sutaria dmnium nostrum tvyn yra

Pdtria commiinis vis ms motina

est parens

Res contrdriae perferendae aut omnino neglegendae sunt sunkiomis aplinkybmis reikia itverti arba ivis nepaisyti Rimdos consectdri, fontes rerum non videre vis skirti upokniams, o dalyk versms nepastebti dmes

Saliu civitdtis nltitur in civibus valstybs gerov pareina nuo piliei Salus pblica suprema lex sias statymas Apuljus Sapintia est sdnitas moni gerov aukiau

Non e uovis ligno Mercurius /fngitur rsto itaomas Merkurijus Qui celdem rigere neuit onerdriam petit mao laivelio, o prao krovini laivo

ne

kiekvieno valdyti yra

dnimi imintis yra sielos sveikata viam patys Enijus Horacijus

negeba

Qui sibi semitam non sdpiunt, dlteri monstrant neinodami tako, kitiems keli rodo Aristotelis

Amicus Plato, sed magis amtca veritas draugas, bet tiesa dar didesnis draugas

Platonas

Aeuam memento rebus in drduis servdre mentm neumirk sunkiomis aplinkybmis isaugoti aik prot va Celsae graviore casu decidunt su didesniu trenksmu turres

Qiiid tam jucundum est auditu, quam sermo hominis sapientis nieko nra maloniau, kaip klausyti imintingo mogaus kalbos Agere considerdte pluris est uam cogitdre prudentei svarbiau yra apgalvotai v e i k t i negu protingai mstyti Amemus pakluskime pdtriam, senatui paredmus sendtui Ciceronas

aukti boktai gri nuo maa skruzd i

Parva sit exmplo magni formica laboris lyt tebnie didiulio darbo pavyzdys Professus pampsta grdndia turget garsenyb

pretenzij u

mylkime tvyn, eikia

Amicltia colnda est, ua nihil mlius habemus puoselti draugyst, u j nieko geresnio n e t u r i m e Amicus nelaimje toja certui in re incrla cernitur

Quiduid delirant regs, kvailystes k e n i a tautos

plectntur

Achai

karali

tikr draug painsi

Dat veniam corvis, vexat censra colmbis baudiamoji valdia pasigaili varn, utat iauriai elgiasi su karveliais Rem tene, verba odiai patys ateis Culpam palikuonys majorum seuentur posteri irk reikalo esms, o

Juvenalis Katonas Kurcijus Vyresnysis

Historia est magistr vitae

istorija yra gyvenimo moky

luunt

protvi

kalt

iperka

Nihil dliud est elountia, uam copiose loquens sapintia ikalbingumas yra ne kas k i t a kaip daug k a l b a n t i imintis Non domo dominus, sed dmino domus honestdnda est reikia vertinti ne eiminink pagal nam, o n a m pagal ei minink Non tam praeclrum est scire Latine, uam turpe nescire ne taip grau mokti lotynikai, kaip gda nemokti Omnia jacinda, ne armis decerttur ti, kad tik nebt susiremta ginklais Omnium rerum pradia maa O praecldrum sargas vilkas! Oratrem netinka irdsci princtpia parva visk reikia padarysunt visoki dalyk

Inter ddminum est servum nulla amicitia ir vergo nra jokios draugysts Ex praeteritis pagal praeit jo kalba Libertas dulce auditu nomen praesentia aestimdntur

est dabartis

tarp pono vertinama Kvinti lianas

Qualis \\omo, talis jus est or&iio koks mogus, tokia ir

la
procredntur

malonus ausiai Ar blog paneinai, kad

Livijus Makrobijus Ovidijus

Bonae leges ex malis moribus proi gimsta geri statymai An nescis longas regibus esse

dvium minime

custdem decet

lupum

koks puikus avi

manus?

karaliai turi ilgas rankas? Audentes deus ipse juvat drsiems ir pats Dievas padeda xits act probat pabaiga apvainikuoja darb

kalbtojui pykti visikai

284

285

Quidquid agis, prudnter agas et daryk protingai ir irk tikslo

rspice

finem

k darai, Nimium altercdndo vritas j a n t dingsta teisyb Nocentem ui defendit, sikaltl, p a t s nusikalsta sibi amittitur crimen parit per daug besigini kas galti nemoka pavojus retai gina nu

Semper tibi pendeat hamus tavo meker visada tebnie umesta loti salutifer orbi cresce, puer auk, vaikeli, visos monijos labui Turbdto mlius capiiintur flmine denyje geriau gaudomos uvys In angustiis yra d r a u g a i amici appdrent pisces drumstame paaikja, van kas Petronijus toks

Nocere posse et nolle laus amplissima bet n e p a k e n k t i labai didel garb Non novit virtus ti pralaimjimui calamitdti cedere

pakenkti, nusileis nieka pasi

drsa

nelaimje

Plane ualis dominus, tolis est servus koks ponas, ir tarnas

Numuam periculum sine perictdo da nenugalimas be pavojaus

vincitur

Is amicus est, ui in re dubia te juvat tik tas draugas, kurs tau bdoje p a d e d a Longe fugit uisue t a m tenka ilgai bgti suos fugit kas nuo savj bga, geriau yra

Occdsio aegre affertur, fdcile amittitur taiko, ir ji lengvai p r a r a n d a m a Plautas Omnes aeuo dnimo parent, digni ubi paklsta, k a i sako verti pagarbos Pericla timidus etiam quae non pavojus n e t ten, k u r j nra kurs Perpetuo vincit, velnus ui titur sunt

proga

tmperant visi ramiai videt bailys laimi mato tas, gytas at

Pluris est oculdtus tstis unus, uam auriti decem vienas mats liudininkas negu deimt girdjusi Stultitia est vendtum ducere invltas prievarta vesti unis mediokl Ubi amici, ibi opes kur canes

clementia

visada

nesmon

draugai,

ten ir parama sprendia familia rodymus san Publilijus celerius kad Plinijus Vyresnysis

Prtio pardta fides, prtio vincitur u pinigus, u pinigus ir prarandamas

pasitikjimas,

Ne sutor supra crpidam judicet tik apie batus

tegul batsiuvys per didelis

Qui culpae igndscit uni, suadet plribus kas leidia kalt, tas pataria nusikalsti daugeliui Qui docte servit, partem domindtus tenet tarnauja, tas i dalies ir eimininkauja Rivalitdtem kurencija non amat victria

vienam

Nimia familidritas contmptum parit rumas sukelia nepagarb

kas

sumaniai kon savj

Non numerdnda, sed ponderdnda argument reikia ne skaiiuoti, o j verts irti Discordia fit taikos v e r t cdrior concordia nesantaika

pergalei n e p a t i n k a kas nemoka

padidina

Suis ui nescit pdrcere, inimicos favet pasigailti, tas palaiko prieus Superdri a superi&re pars est gloriae kursai stipresnis, iokia tokia garb

bti nugalimam to, kur laisv

Diu appardndum est bellum, ut vincas greiiau n u g a l t u m , ilgai ruokis k a r u i

Dives, si desidisus, pauper erit neveiklus turtuolis taps beturiu Divisus ignis extingutur celerius isklaidyta ugnis greiiau uges Ducis in consilio pdsita est virtus militum vado val gume slypi kareivi drsa Ingnuus dnimus kenia keiksm non fert vocis verbera kilni siela nepa

Ubi libertas cadit, audt libere nemo loui nyksta, ten niekas nedrsta laisvai kalbti

Vultu an natra sdpiens sis, multum interest labai svar bu, ar tu tik atrodai imintingas, ar ities toks esi Concordia res parvae crescunt, discordia mdximae dilabuntur sutariant i ma dalyk iauga dideli, nesutariant sunyksta ir labai dideli; santaika stato, n e s a n t a i k a griauna Cpido atue ira pessimi consultores labai prasti patarjai Discordia res rndximae nyksta didiausi dalykai dilabntur aistra ir pyktis

Saliustijus

In judicdndo crimindsa byl nusikaltimas Laus nova nisi dritur,

est

celeritas vetus

paskubomis jei

nagrinti neatsi

dl

nesantaikos

su

etiam

amittitur

randa nauj nuopeln, tai ir seni prarandami Lex videt irdtum, irdtus legem non videt statymas pykus

Idem velle atue idem nolle, ea devmm to paties norti ir to paties nenorti draugyst Res plus valent, uam verba Aeuo dnimo audiinda sunt

firma amidtia esi tai kas yra liktoji nri JodJiai reikia Seneka

faktai svarbiau convicia riksmo

mato, o pyks statymo nemato

imperitrum

286

ramiai klausytis nemok

In tranulllo, uilibet guberndtor kai oras ramus, kiekvie n a s gali bti vairininkas Invisa nunuam imperia retine'ntur diu dia niekados ilgai neisilaiko n e k e n i a m a val kiekviena kas blo

Omne malum nascens fdcile opprfrratur gyb i pat pradi l e n g v a i ugniauiama Qitem poenitet pecdsse, paene est gailisi, tas j a u beveik nekaltas innocens

nusikalts stenkis u

Stude non ut pins dliis scias, sed ui kitus inoti ne daugiau, bet geriau Vivere est militdre gyvenimas

mlius kova

Volenti non {it injria kas pritaria, negali skstis neteis tumu Boni pastoris est tondere pecus, non piemuo avis kerpa, bet ne k a i l lupa Vulpes pilum mutat, bd Acrrima pro"ximorum neapykanta non ddia mores r deglubere geras Svetonijus ne

lap k a i l keiia, yra

skaudiausia lauddntes appellant

artimj Tacitas blogiausia dy

Pssimum inimicorum genus prie ris p a t a i k n a i Ubi solitdinem fdciunt, kuma jie v a d i n a taika pacem

pavertim

Veritas odium parit tiesa n e a p y k a n t gimdo; u teisyb pykstama Port ingsnis itineri longfesima sunkus tik arcet Kas pirmasis drst kelions bii kad

Terencijus Varonas Vergilijus

Igndvum fucos pecus a praesapibus e i m y n a tranus nuo avilio veja Solem quis dicere falsum dudeatl saul yra pramanyta?

rami sakyti,

Abovianas Chaatras ( 1 8 0 9 1 8 4 8 ) armn raytojas, pedagogas, etnografas Abul Faradas Baras Ebrjus ( 1 2 2 6 1 2 8 6 ) Sirijos filosofas, raytojas, mokslinin kas, gydytojas Adamsas Donas ( 1 7 3 5 1 8 2 6 ) JAV politikos veikjas, 1 7 9 7 1 8 0 1 JAV prezidentas Adisonas Dozefas ( 1 6 7 2 1 7 1 9 ) D. Britanijos publicistas, raytojas A d l e r i s Feliksas ( 1 8 5 1 1 9 3 3 ) JAV pedagogas d'Adzeljas Masimas Taparelis (17981866) ital raytojas, dailininkas, politikos veikjas Aivazovskis Ivanas ( 1 8 1 7 1 9 0 0 ) rus tapytojas Alenas (tikr. Emilis Ogiustas Sartj; 1 8 6 8 1 9 5 1 ) prancz literatros kritikas, filosofas Aliulis Vaclovas (g. 1921) Lietuvos katalik k u n i g a s Alunanas Jris ( 1 8 3 2 1 8 6 4 ) l a t v i publicistas, kalbininkas Amjelis A n r i Frederikas ( 1 8 2 1 1 8 8 1 ) veicarijos raytojas Anilenas O k t a v a s ( 1 8 5 6 1 9 0 7 ) prancz filosofas Amperas A n d r M a r i ( 1 7 7 5 1 8 3 6 ) prancz fizikas ir m a t e m a t i k a s Anacharsis Skitas (VII a. pr. m. e.) skit kilms filosofas, k u r graikai laik v i e n u i Septyni imini Andersenas Hansas Kristianas ( 1 8 0 5 1 8 7 5 ) d a n raytojas A n d e r s o n M e r i ( 1 8 7 2 1 9 5 5 ) JAV visuomens veikja Anspacheris Luisas Kaufmanas ( 1 8 7 8 1 9 4 7 ) JAV raytojas Apolodoras ( V I V a. pr. m. e.) graik d a i l i n i n k a s Apuljus Lucijus (apie 1 3 5 a p i e 180) romn raytojas Aragonas Luji ( 1 8 9 7 1 9 8 2 ) prancz raytojas, visuomens veikjas Archilochas (VII a. pr m. e.) graik poetas Aretinas Pjetras ( 1 4 9 2 1 5 5 6 ) ital humanistas, raytojas, publicistas Aristipas Kirnietis (m. 435 pr. m. e . ) graik filosofas Aristofanas (apie 4 4 5 a p i e 385 pr. m. e.) graik komediografas Aristotelis ( 3 8 4 3 2 2 pr m. e.) graik filosofas, mokslininkas fon Amini Betina (tikr. Elbieta; 1 7 8 5 1 8 5 9 ) vokiei raytoja Arnoldas Matjus ( 1 8 2 2 1 8 8 8 ) D. Britanijos kultros filosofas, poetas A r n t a s Ernstas Moricas ( 1 7 6 9 1 8 6 0 ) v o k i e i poetas, publicistas Aaras Marselis ( 1 8 9 9 1 9 7 4 ) prancz dramaturgas Auerbachas Bertoldas^ ( 1 8 1 2 1 8 8 2 ) v o k i e i raytojas Augustinas Aurelijus (Sv. Augustinas; 3 5 4 4 3 0 ) krikioni teologas, patristas, filosofas Aurelijus (Markas Aurelijus A n t o n i n a s ; ( 1 2 1 1 8 0 ) 1 6 1 1 8 0 romn impe ratorius, filosofas Auzinis Imantas (g. 1937) l a t v i poetas de Baifas anas Antuanas ( 1 5 3 2 1 5 8 9 ) prancz poetas Baironas Dordas Noelis Gordonas (178&V1824) D. Britanijos poetas

Bakichanovas Abasas Kuli-aga ( 1 7 9 4 1 8 4 7 ) azerbaidaniei mokslininkas, ray tojas de Balzakas Honor ( 1 7 9 9 1 8 5 0 ) prancz raytojas Baranauskas Antanas ( 1 8 3 5 1 9 0 2 ) lietuvi poetas, kalbininkas, vyskupas Baresas Morisas ( 1 8 6 2 1 9 2 3 ) prancz raytojas Baretas Lourensas ( 1 8 3 8 1 8 9 1 ) JAV aktorius Barimor Etel ( 1 8 7 9 1 9 5 9 ) JAV aktor de Barosas Alfonsas (m. apie 1598) ispan raytojas Bartas Nikolas Toma (1734-1785) prancz poetas ir d r a m a t u r g a s Bartelemis Ogiustas Marselis ( 1 7 9 6 1 8 6 7 ) prancz poetas Bartomis Bruas (g 1 8 8 6 ? ) JAV verslininkas, publicistas Balaras Gastonas ( 1 8 8 4 1 9 6 2 ) prancz filosofas Batleris Samuelis ( 1 8 3 5 1 9 0 2 ) D. Britanijos raytojas Bazenas Herv (tikr. anas Pjeras M a r i Herv-Bazenas; g. 1911) prancz ray tojas, Gonkr akademijos prezidentas Bebkokas Moltbis Deivenportas ( 1 8 5 8 1 9 0 1 ) J A V k u n i g a s Becheris Johanas ( 1 8 9 1 1 9 5 8 ) v o k i e i p o e t a s , v i s u o m e n s ir v a l s t y b s v e i kjas Bedotas Valteris ( 1 8 2 6 1 8 7 7 ) D. Britanijos ekonomistas publicistas Beilis Pjeras ( 1 6 4 7 1 7 0 6 ) prancz filosofas, raytojas Bekas A n r i Fransua ( 1 8 3 7 1 8 9 9 ) prancz dramaturgas, teatro kritikas Bekonas Fransis (1561 1 6 2 6 ) angl valstybs veikjas, filosofas Belinskis Visrionas ( 1 8 1 1 1 8 4 8 ) rus kritikas ir publicistas fon Bencelis-Sternau Kristijonas Ernstas ( 1 7 6 7 1 8 4 9 ) v o k i e i valstybs veikjas, raytojas Benda iuljenas ( 1 8 6 7 1 9 5 6 ) prancz publicistas, raytojas Ben Stivenas Vinsentas ( 1 8 9 8 1 9 4 3 ) JAV raytojas Benkforts Dordas ( 1 8 0 0 1 8 9 1 ) JAV istorikas Benvilis akas ( J 8 7 9 1 9 3 6 ) prancz istorikas Beran Pjeras anas ( 1 7 8 0 1 8 5 7 ) prancz poetas Bergmanas Ingmaras (g. 1918) ved kino reisierius Berliozas Hektoras Luji ( 1 8 0 3 1 8 6 9 ) prancz kompozitorius, dirigentas, muzi kologas Bernanosas oras ( 1 8 8 8 1 9 4 8 ) prancz raytojas, publicistas Bernar Sara (tikr. H e n r i e t Rozina; 1 8 4 4 1 9 2 3 ) prancz aktor Bernaras Klervietis ( 1 0 9 0 1 1 5 3 ) prancz mistikas, pamokslininkas Bernaras Tristanas ( 1 8 6 6 1 9 4 7 ) prancz raytojas Bernardinas Sienietis ( 1 3 8 0 1 4 4 4 ) i t a l teologas Berte A n d r ( 1 8 1 8 1 8 8 8 ) prancz raytojas Bertlo Pjeras Eenas Marselenas ( 1 8 2 7 1 9 0 7 ) prancz mokslininkas, chemi kas Ber Gastonas ( 1 8 9 6 1 9 6 0 ) prancz filosofas v a n Bethovenas Lidvigas ( 1 7 7 0 1 8 2 7 ) v o k i e i kompozitorius Biantas (pirmoji VI a. pus pr. m. e.) senovs graik politikos veikjas, filosofas, v i e n a s i Sen. Graikijos Septyni imini Bieris Henrikas Vordas ( 1 8 1 3 1 8 8 7 ) JAV teologas, visuomens veikjas Bier-Stou Harieta ( 1 8 1 1 1 8 9 6 ) JAV raytoja Bini Karlas ( 1 8 0 6 1 8 4 2 ) ital raytojas, visuomens veikjas Bionas Beristenietis (IV a. pab.III a. pr. m. e.) graik raytojas, filosofas Biordesas Frenkas Diletas (18661951) amerikiei humoristas, karikatristas Biorkas Edmundas ( 1 7 2 9 1 7 9 7 ) D. Britanijos politikos veikjas, publicistas Biorn Karlas Liudvikas ( 1 7 8 6 1 8 3 7 ) v o k i e i publicistas, kritikas Biortonas Robertas ( 1 5 7 7 1 6 4 0 ) angl filosofas moralistas, raytojas Birsas Ambrozas ( 1 8 4 2 a p i e 1914) JV raytojas Bismarkas Otas Edvardas Leopoldas fon Snhausenas ( 1 8 1 5 1 8 9 8 ) v o k i e i valstybs veikjas, diplomatas, prs (vliau vokiei) imperijos kancleris de Biufonas oras ( 1 7 0 7 1 7 8 8 ) prancz g a m t i n i n k a s de Biusi-Rabiutenas Ro ( 1 6 1 8 1 6 9 3 ) Pranczijos karo veikjas, raytojas Bleikas Viljamas ( 1 7 5 7 1 8 2 7 ) D. Britanijos poetas, dailininkas

290 291

Blokas anas Riaras ( 1 8 8 4 1 9 4 7 ) prancz raytojas, visuomens veikjas Blondelis Morisas ( 1 8 6 1 1 9 4 9 ) prancz filosofas fon Bodentetas Frydrichas M a r t y n a s ( 1 8 1 9 1 8 9 2 ) vokiei raytojas, vertjas, urnalistas Bodleras Sarlis ( 1 8 2 1 1 8 6 7 ) prancz poetas Bokaas Dovanis ( 1 3 1 3 1 3 7 5 ) i t a l raytojas Bokas Edvardas Viljamas ( 1 8 6 3 1 9 3 0 ) JAV urnalistas, raytojas Boklis Henris Tomas ( 1 8 2 1 1 8 6 2 ) D. Britanijos istorikas, sociologas de Bomar Pjeras Ogiustas Karonas ( 1 7 3 2 1 7 9 9 ) prancz d r a m a t u r g a s de Bonaldis Luji Gabrielis Ambruazas ( 1 7 5 4 1 8 4 0 ) prancz politikos veik jas, filosofas, publicistas Bonas Henris Dordas ( 1 7 9 6 1 8 4 4 ) angl leidjas, a n t i k v a r a s Bontempelis Masimas ( 1 8 7 8 1 9 6 0 ) ital raytojas Boruta Kazys ( 1 9 0 5 1 9 6 5 ) lietuvi raytojas Bosiuj akas Beninis (1627 1704) prancz raytojas, vyskupas Bosenas Edmondas Pjeras ( 1 7 4 8 1 8 2 4 ) prancz raytojas, gydytojas Bota Karlas Duzep ( 1 7 6 6 1 8 3 7 ) i t a l istorikas, poetas, muzikos kritikas Bouvis Kristianas Nestels ( 1 8 2 0 1 9 0 4 ) JAV raytojas, leidjas Bovuar Simona (g. 1908) prancz raytoja Braisonas Laimenas (Loidas; 1 8 8 8 1 9 5 9 ) JAV raytojas, urnalistas Brakas oras ( 1 8 2 2 1 8 6 3 ) prancz d a i l i n i n k a s Braunas arlis Fararas ( 1 8 3 4 1 8 6 7 ) JAV raytojas, humoristas Braunas Tomas ( 1 6 0 5 1 6 8 2 ) angl gydytojas, raytojas Braunelas Viljamas Kreris (1851 1 9 2 8 ) JAV kritikas, raytojas, leidjas Brauning Elizabet B a r e t ( 1 8 0 6 r l 8 6 1 ) D. Britanijos poet Brechtas Bertoltas ( 1 8 9 8 1 9 5 6 ) vokiei raytojas, teatro veikjas Brendis Luisas Dembicas ( 1 8 5 6 1 9 4 1 ) JAV juristas Briula Polis ( 1 8 6 6 1 9 4 0 ) prancz raytojas Briusovas Valerijus ( 1 8 7 3 1 9 2 4 ) rus poetas Bruemas Henrikas ( 1 7 7 8 1 8 6 8 ) angl juristas, politikos ir visuomens veikjas Bualo (Bualo-Depreo) Nikola ( 1 6 3 6 1 7 1 1 ) prancz poetas, klasicizmo teoreti kas de Buasi Luji ( 1 6 9 4 1 7 5 8 ) prancz d r a m a t u r g a s Buastas Pjeras Klodas^ ( 1 7 6 5 1 8 2 4 ) prancz leksikografas de Bufleris Stanislas anas ( 1 7 3 7 1 8 1 5 ) prancz karo ir valstybs veikjas, raytojas Bga Kazimieras ( 1 8 7 9 1 9 2 4 ) lietuvi kalbininkas Bur Polis Sarlis Zozefas ( 1 8 5 2 1 9 3 5 ) prancz raytojas Buaras Alfredas ( 1 8 1 5 1 8 8 2 ) prancz moralistas, publicistas, istorikas Carlinas Dozefas ( 1 5 1 7 1 5 9 0 ) ital kompozitorius, vargonininkas, muzikos teoretikas, vienuolis Celsas Aulas Kornelijus (I a. pr. m. e . I m. e. a.) r o m n mokslininkas, gydytojas, raytojas Cezaris (Gajus Julijus Cezaris; 1 0 0 4 4 pr. m. e.) romn karo vadas, valstybs veikjas, raytojas Chabardas Elbertas Grinas ( 1 8 5 6 1 9 1 5 ) JAV raytojas, leidjas Chabardas Kinas ( t i k t Frenkas M a k a s - K i n i s ; 1 8 6 8 1 9 3 0 ) JAV raytojas, ka

echovas Antonas ( 1 8 6 0 1 9 0 4 ) rus raytojas, gydytojas einingas Viljamas Eleris ( 1 7 8 0 1 8 4 2 ) JAV pamokslininkas, raytojas esterfildas Filipas Dormeras Stenhopas ( 1 6 9 4 1 7 7 3 ) D. Britanijos valstybs veikjas, diplomatas, raytojas estertonas Gilbertas Kitas ( 1 8 7 4 1 9 3 6 ) angl raytojas iurlionis M i k a l o j u s K o n s t a n t i n a s ( 1 8 7 5 1 9 1 1 ) l i e t u v i kompozitorius, dai lininkas, kultros veikjas oseris Defris (apie 1 3 4 0 1 4 0 0 ) angl poetas uan Dz (apie 3 6 9 2 8 6 pr. m. e.) k i n filosofas Dabrantes Lora Sen M a r t e n Permon ( 1 7 8 4 1 8 3 8 ) prancz raytoja Dalamberas anas le Konas (d' Alamberas; 1 7 1 7 1 7 8 3 ) prancz matematikas, filosofas Danielsas Dozefas ( 1 8 6 2 1 9 4 8 ) JAV valstybs veikjas, urnalistas Dant Aligjeris ( 1 2 6 5 1 3 2 1 ) ital poetas D a r k Daniel ( M a r i Renj) ( 1 8 4 0 1 8 8 7 ) prancz raytoja D a r o u Klrensas Stiuardas ( 1 8 5 7 1 9 3 8 ) JAV juristas, raytojas Darvinas arlsas Robertas ( 1 8 0 9 1 8 8 2 ) D. Britanijos gamtininkas, raytojas Daukantas Simonas ( 1 7 9 3 1 8 6 4 ) lietuvi istorikas, vietjas Dauka Mikalojus (tarp 1527 ir 1 5 3 8 1 6 1 3 ) v i e n a s i lietuvi ratijos pradi nink, k a n a u n i n k a s Daumeris Georgas Frydrichas ( 1 8 0 0 1 8 7 5 ) v o k i e i poetas, filosofas Debidras A n t o n e n a s ( 1 8 4 7 1 9 1 7 ) prancz istorikas Debord-Valmor Marselina (tikr. Marselina Felisit Zozefina Debord; 17861859) prancz poet Debsas Judinas Viktoras ( 1 8 5 5 1 9 2 6 ) JAV visuomens veikjas Dega Edgaras Hileras ermenas ( 1 8 3 4 1 9 1 7 ) prancz tapytojas, grafikas, skulp torius Dekartas R e n ( 1 5 9 6 1 6 5 0 ) prancz filosofas, m a t e m a t i k a s , fizikas Delakrua Eenas ( 1 7 9 8 1 8 6 3 ) prancz tapytojas, grafikas Delavinis Kazimieras anas Fransua ( 1 7 9 3 1 8 4 3 ) prancz poetas, dramaturgas Demokritas Abderietis (apie 4 6 0 a p i e 370 pr. m. e.) graik filosofas Demosrenas (apie 3 8 4 3 2 2 pr. m. e.) graik politinis veikjas, oratorius Denuaj Luji Klodas ozefas Floransas ( 1 8 0 2 1 8 6 8 ) prancz urnalistas, ra ytojas Deperj Bonaventras (apie 1 5 0 0 1 5 4 3 ar 1544) prancz raytojas Detiofas Ogiustas ( 1 8 8 3 1 9 4 7 ) p r a n c z p r a m o n i n i n k a s , ekonomistas, publi cistas Detuas A n r i ( 1 8 5 4 1 9 1 3 ) prancz d a i l i n i n k a s Didro Deni ( 1 7 1 3 1 7 8 4 ) prancz raytojas, filosofas, enciklopedistas Diogenas Sinopietis (apie 4 0 4 3 2 3 pr. m. e.) graik filosofas Dystervegas Frydrichas Adolfas ( 1 7 9 0 1 8 6 6 ) v o k i e i pedagogas D y t r i c h v M a r l e n a (Marija M a g d a l e n a fon Lo; 1 9 0 1 1 9 9 2 ) kino aktor Diubo Sarlis ( 1 8 8 2 1 9 3 9 ) prancz kritikas, istorikas, literatrologas Diubua (Deboisas) Viljamas Edvardas ( 1 8 6 8 1 9 6 3 ) JAV negr mokslininkas, visuomens veikjas, publicistas, raytojas Diufrenas Abelis anas A n r i ( 1 7 8 8 1 8 6 2 ) prancz raytojas, politikos veik jas ^ Diuhamelis oras ( 1 8 8 4 1 9 6 6 ) prancz raytojas, gydytojas Diujis D v onas ( 1 8 5 9 1 9 5 2 ) JAV filosofas, psichologas, pedagogas D i u k l o Sarlis Pino ( 1 7 0 4 1 7 7 2 ) prancz raytojas, istorikas D i u m a A l e k s a n d r a s (Diuma tvas) ( 1 8 0 2 1 8 7 0 ) prancz raytojas D i u m a A l e k s a n d r a s (Diuma snus) ( 1 8 2 ^ 1 8 9 5 ) prancz raytojas Diurenmatas Frydrichas ( 1 9 2 1 1 9 9 0 ) veicarijos raytojas, ras v o k i e i kalba Diureris Albrechtas ( 1 4 7 1 1 5 2 8 ) v o k i e i tapytojas, grafikas, meno teoretikas Diuturas anas (g. 1920) prancz raytojas, publicistas D i u v e r n u a A n r i ( A n r i Simonas Svabacheris; 1 8 7 5 1 9 3 7 ) prancz raytojas Dizraelis Bendaminas (grafas Bikonsfildas; ( 1 8 0 3 1 8 8 1 ) D. Britanijos vyriau sybs veikjas, raytojas

rikatristas Chilonas ( V I I V I a. pr. m. e.) v i e n a s i S e n . Graikijos Septyni imini C h i o r s t Fani (g 1889) a m e r i k i e i raytoja Ciceronas M a r k a s Tulijus ( 1 0 6 4 3 pr. m. e.) romn valstybs veikjas, ora torius, filosofas Cveigas Arnoldas ( 1 8 8 7 1 9 6 8 ) v o k i e i raytojas Cveigas Stefanas ( 1 8 8 1 1 9 4 2 ) austr raytojas aplinas arlsas Spenseris ( 1 8 8 9 1 9 7 7 ) JAV k i n o aktorius, reisierius, scena ristas, prodiuseris > apmenas Dordas (apie 1 5 5 9 1 6 3 4 ) angl raytojas

292

293

Dod Alfonsas ( 1 8 4 0 1 8 9 7 ) prancz raytojas Dolanas anas (arlis A n t u a n a s Furnj; 1 8 3 5 1 9 0 9 ) prancz raytojas, kri tikas Dosi Karlas (Albertas Pizani Dosi; 1 8 4 9 1 9 1 0 ) ital raytojas, politikos veik jas Dostojevskis Fiodoras ( 1 8 2 1 1 8 8 1 ) rus raytojas Dovenka Aleksandras ( 1 8 9 4 1 9 5 6 ) u k r a i n i e i k i n o reisierius, raytojas Draizeris Teodoras ( 1 8 7 1 1 9 4 5 ) a m e r i k i e i raytojas Duz Eleonora ( 1 8 5 8 1 9 2 4 ) i t a l aktor Dainis Abdurachmanas Nuredinas ( 1 4 1 4 1 4 9 2 ) tadik visuomens veikjas, poetas, filosofas, fiziologas Defersonas Tomas ( 1 7 4 3 1 8 2 6 ) JAV politikos veikjas, 1 8 0 1 1 8 0 9 JAV prezidentas Deimsas Viljamas ( 1 8 4 2 1 9 1 0 ) JAV filosofas, psichologas Deroldas Duglas ( 1 8 0 3 1 8 5 7 ) D. Britanijos raytojas satyrikas, urnalistas Deromas Klapka Deromas ( 1 8 5 9 1 9 2 7 ) D. Britanijos raytojas Dobertis Vinensas ( 1 8 0 1 1 8 5 2 ) ital politikos veikjas, filosofas Donsonas Benas, arba Bendamenas ( 1 5 7 3 1 6 3 7 ) angl raytojas Donsonas Samjuelis ( 1 7 0 9 1 7 8 4 ) D. Britanijos raytojas, k a l b i n i n k a s Dordanas Deividas Staras ( 1 8 5 1 1 9 3 1 ) JAV natralistas, pedagogas Dordas Henris ( 1 8 3 9 1 8 9 7 ) JAV publicistas, ekonomistas fon Ebner-Eenbach Marija ( 1 8 3 0 1 9 1 6 ) austr raytoja Edisonas Tomas A i v a ( 1 8 4 7 1 9 3 1 ) JAV e l e k t r o t e c h n i k a s , iradjas Edvardsas Donatanas ( 1 7 0 3 1 7 5 8 ) v o k i e i filosofas, religinis veikjas, peda gogas Edvardsas Trajonas ( 1 8 0 9 1 8 9 4 ) D. Britanijos literatas Einteinas Albertas ( 1 8 7 9 1 9 5 5 ) vokiei mokslininkas Eliotas Tomas Sternsas ( 1 8 8 8 1 9 6 5 ) D. Britanijos poetas, dramaturgas, kritikas Emersonas Ralfas Voldas ( 1 8 0 3 1 8 8 2 ) JAV filosofas, poetas, eseistas Enesku Dorde ( 1 8 8 1 1 9 5 5 ) r u m u n kompozitorius, smuikininkas, dirigentas Engelis Johanas Jokbas ( 1 7 4 1 1 8 0 2 ) v o k i e i raytojas Enijus Kvintas ( 2 3 9 1 6 9 pr. m. e.) romn raytojas Epiktetas Hierapolietis (apie 5 0 a p i e 130) romn filosofas Epikras ( 3 4 1 2 7 0 pr m. e.) graik filosofas Erazmas Roterdamietis Deziderijus ( t i k i Gerhardas Gerhardsas; 1 4 6 9 1 5 3 6 ) oland filologas, filosofas Erio (Herijo) Eduardas ( 1 8 7 2 1 9 5 7 ) prancz politikos veikjas, mokslininkas Eschilas (525 ar 5 2 4 4 5 6 ar 455 pr m. e.) graik d r a m a t u r g a s Eskolis Maksas (g 1898) a m e r i k i e i publicistas Etjenas A n r i (jaunesnysis; 1 5 3 1 1 5 9 8 ) prancz tipografas, filologas poliglotas, raytojas, vertjas Euripidas (484 ar 4 8 0 4 0 6 pr. m. e.) graik d r a m a t u t g a s Everetas Edvardas ( 1 7 9 4 1 8 6 5 ) JAV valstybs veikjas Ezopas ( V I V a. pr m. e.) legendinis senovs graik pasaktininkas Fag Emilis (184,71916) prancz literatros istorikas Faijolis Fransua ozefas Mari ( 1 7 7 5 1 8 5 2 ) prancz poetas, odyn sudarytojas Falesas (VIIVI a. pr. m. e.) graik mokslininkas, filosofas Fedras (apie 15 pr. m. e . 7 0 m. e. a.) romn p a s a k t i n i n k a s fon Feichterslebenas Ernstas ( 1 8 0 6 1 8 4 9 ) austr gydytojas, raytojas Felpsas Ostinas ( 1 8 2 0 1 8 9 0 ) JAV religinis raytojas Felpsas Viljamas Lajonas ( 1 8 6 5 1 9 4 3 ) JAV pedagogas, literatros k r i t i k a s Fenelonas Fransua de Salinjakas de la M o t a s ( 1 6 5 1 1 7 1 5 ) prancz raytojas, filosofas Feognidas (VI a. pr m. e.) graik poetas Fereras Guljelmas ( 1 8 7 1 1 9 4 2 ) ital istorikas, sociologas, publicistas Fersmanas Aleksandras ( 1 8 8 3 1 9 4 5 ) mineralogas, g e o c h e m i k a s Fersteris Frydrichas Vilhelmas ( 1 8 6 9 1 9 6 6 ) v o k i e i pedagogas

Ficht Johanas Gotlybas ( 1 7 6 2 1 8 1 4 ) v o k i e i filosofas Fildingas Henris ( 1 7 0 7 1 7 5 4 ) D. Britanijos raytojas Filipsas Vendelis ( 1 8 1 1 1 8 8 4 ) JAV politikos veikjas, aboliucionistas, oratorius, publicistas Firdousi Abu'l Kasimas (apie 9 4 0 a p i e 1020 ar 1030) pers ir tadik poetas Fieris Knas ( 1 8 2 4 1 9 0 7 ) Vokietijos filosofijos istorikas Fiustelis de Kulanas Niurna Deni ( 1 8 3 0 1 8 8 9 ) prancz istorikas Flajanas Enijus (g 1910) ital raytojas Floberas Giustavas ( 1 8 2 1 1 8 8 0 ) prancz raytojas Floras Lucijus, Anjus (II a.) romn istorikas de Florianas anas Pjeras Klaris ( 1 7 5 5 1 7 9 4 ) prancz raytojas Foichtvangeris Lionas ( 1 8 8 4 1 9 5 8 ) v o k i e i raytojas Folkneris Viljamas ( 1 8 9 7 1 9 6 2 ) JAV raytojas Fontane Teodoras ( 1 8 1 9 1 8 9 8 ) v o k i e i raytojas Fontenelis (le Bovj de Fontenelis) Bernaras ( 1 6 5 7 1 7 5 7 ) prancz raytojas, filosofas Forner Ksavj ( 1 8 0 9 1 8 8 4 ) prancz poetas, d r a m a t u r g a s Forsteris Johanas Georgas Adamas ( 1 7 5 4 1 7 9 4 ) v o k i e i keliautojas, gamti ninkas, raytojas Fosdikas Haris Emersonas ( 1 8 7 8 ? ) J A V religinis veikjas, raytojas Foskolas Ugas ( 1 7 7 8 1 8 2 7 ) i t a l raytojas Fosteris Donas Vatsonas ( 1 8 3 6 1 9 1 7 ) JAV valstybs veikjas, diplomatas Franklinas Bendaminas ( 1 7 0 6 1 7 9 0 ) JAV politikos veikjas, publicistas, moks lininkas Fransas Anatolis (tikr. A n a t o l i s Fransua Tibo; 1 8 4 4 1 9 2 4 ) prancz raytojas Freitagas Gustavas ( 1 8 1 6 1 8 9 5 ) v o k i e i raytojas Frias Maksas (g 1911) veicarijos raytojas, raantis vokiei kalba Froidas Zigmundas ( 1 8 5 6 1 9 3 9 ) austr neuropatologas, psichiatras, psichologas Fromas Erichas (g 1900) vokiei ir JAV filosofas, psichologas Frostas Robertas Ly ( 1 8 7 4 1 9 6 3 ) JAV poetas Fuikas Julius ( 1 9 0 3 1 9 4 3 ) e k urnalistas, politikos veikjas Fukididas (apie 4 6 0 a p i e 400 m. pr. m. e.) graik istorikas Fuler Margarita ( 1 8 1 0 1 8 5 0 ) JAV raytoja Fuleris Tomas ( 1 6 0 8 1 6 6 1 ) angl teologas, istorikas, biografas Gaksotas Pjeras (g. 1895) prancz istorikas Galianis Ferdinandas ( 1 7 2 8 1 7 8 7 ) ital raytojas, ekonomistas, vienuolis Galiljus Galiljas ( 1 5 6 4 1 6 4 2 ) ital mokslininkas Gandis Mohandas Karamandas ( 1 8 6 9 1 9 4 8 ) i n d mstytojas, politikos veik jas Garfildas Deimsas Abraomas ( 1 8 3 1 1 8 8 1 ) JAV generolas, politikos veikjas, 1881 JAV prezidentas Garibaldis Duzep ( 1 8 0 7 1 8 8 2 ) Italijos nacionalinio isivadavimo veikjas, na cionalinis didvyris, generolas Gercenas Aleksandras ( 1 8 1 2 1 8 7 0 ) rus raytojas, publicistas, filosofas Gt Johanas Volfgangas ( 1 7 4 9 1 8 3 2 ) vokiei poetas, mstytojas, gamtininkas Gevara, Vels de Gevara Luisas ( 1 5 7 8 1 6 4 5 ) ispan raytojas Gezlitas Viljamas ( 1 7 7 8 1 8 3 0 ) angl publicistas, kritikas Gil Peteris ( 1 8 5 4 1 9 0 4 ) v o k i e i raytojas Gipelis Teodoras Gotlibas ( 1 7 4 1 1 7 9 6 ) v o k i e i raytojas Gitri Saa ( 1 8 8 5 1 9 5 7 ) prancz dramaturgas, aktorius Godenas Eenas ( 1 8 5 6 ? ) prancz poetas, urnalistas v a n Gogas Vinsentas ( 1 8 5 3 1 8 9 0 ) o l a n d tapytojas, grafikas Gogolis Nikolajus ( 1 8 0 9 1 8 5 2 ) rus raytojas de Goja Franciskas C h o s ( 1 7 4 6 1 8 2 8 ) ispan tapytojas, grafikas Goldonis Karlas ( 1 7 0 7 1 7 9 3 ) ital d r a m a t u r g a s Goldsmitas Oliveris ( 1 7 2 8 1 7 7 4 ) D. Britanijos raytojas de Golis Sarlis (18901970) prancz generolas, politikos veikjas, 19591969 Pranczijos prezidentas

294

295

Golsvortis Donas ( 1 8 6 7 1 9 3 3 ) angl raytojas de Gongora (Gongora i Argot) Luji ( 1 5 6 1 1 6 2 7 ) ispan poetas Gonkrai broliai de Gonkrai: Ednionas (18221896) ir iulis ( 1 8 3 0 1 8 7 0 ) prancz raytojai Gotj Teofilis ( 1 8 1 1 1 8 7 2 ) prancz raytojas, kritikas Grafas A r t r a s ( 1 8 4 8 1 9 1 3 ) ital raytojas, kultros istorikas, filologas Grantas Julisis Simpsonas ( 1 8 2 2 1 8 8 5 ) JAV politikos ir karo veikjas, 1 8 6 9 1877 JAV prezidentas Gras Bernaras ( 1 8 8 1 1 9 5 5 ) prancz leidjas Grasjanas (I Moralis) Baltas aras ( 1 6 0 1 1 6 5 8 ) ispan teologas, raytojas, filosofas Greftonas Samuelis (g 1907) JAV urnalistas, raytojas Gribojedovas Aleksandras ( 1 7 9 5 1 8 2 9 ) rus raytojas, diplomatas Grygas Edvardas ( 1 8 4 3 1 9 0 7 ) norveg kompozitorius, dirigentas, pianistas Grilis Horas ( 1 8 1 1 1 8 7 2 ) JAV politikos veikjas, urnalistas Guckovas Karlas ( 1 8 1 1 1 8 7 8 ) v o k i e i raytojas Gudri Samuelis Grisuoldas ( 1 7 9 3 1 8 6 0 ) JAV vaik raytojas, pedagogas de Gurmonas Remi ( 1 8 5 8 1 9 1 5 ) prancz raytojas, literatros teoretikas Gviardinis Franeskas ( 1 4 8 3 1 5 4 0 ) ital istorikas, filosofas, politikos veikjas Halifaksas, seras Dordas Sevilas (16331695) Anglijos politikos veikjas, pub licistas Hamanas Johanas Georgas ( 1 7 3 0 1 7 8 8 ) v o k i e i filosofas, kritikas, raytojas Hamiltonas Aleksandras ( 1 7 5 7 1 8 0 4 ) JAV visuomens veikjas, publicistas, ra ytojas Haringtonas Deimsas ( 1 6 1 1 1 6 7 7 ) angl filosofas, raytojas Haris Doelas Cendleris ( 1 8 4 8 1 9 0 8 ) JAV raytojas, urnalistas Haekas Jaroslavas ( 1 8 8 3 1 9 2 3 ) e k raytojas Hau Edgaras Votsonas ( 1 8 5 3 1 9 3 7 ) JAV raytojas, leidjas Hauelsas Deimsas (apie 1 5 9 4 1 6 6 6 ) angl raytojas, eseistas Hauptmanas Gerhartas ( 1 8 6 2 1 9 4 6 ) vokiei raytojas Havliekas Jaroslavas ( 1 8 9 6 1 9 4 3 ) e k raytojas Hebelis Frydrichas ( 1 8 1 3 1 8 6 3 ) vokiei d r a m a t u r g a s Hgelis Georgas Vilhelmas Frydrichas ( 1 7 7 0 1 8 3 1 ) v o k i e i filosofas Heibelis Emanuelis ( 1 8 1 5 1 8 8 4 ) vokiei poetas, vertjas Heileris Johanas ( 1 4 4 5 1 5 1 0 ) vokiei pamokslininkas Hein Heinrichas ( 1 7 9 7 1 8 5 6 ) vokiei poetas Heivudas Donas (apie 1 4 9 7 a p i e 1580) angl d r a m a t u r g a s Heizas Patrikas Dozefas ( 1 8 6 7 1 9 3 8 ) kardinolas, JAV religijos veikjas Heiz Paulis ( 1 8 3 0 1 9 1 4 ) v o k i e i raytojas Hjus Donas ( 1 6 8 5 1 7 3 2 ) D. Britanijos poetas, d r a m a t u r g a s Hekeris Frydrichas Francas Karlas ( 1 8 1 1 1 8 8 1 ) v o k i e i politikos veikjas Helvecijus K l o d a s A d r i a n a s ( 1 7 1 5 1 7 7 1 ) prancz filosofas Hemingvjus Ernestas ( 1 8 9 9 1 9 6 1 ) JAV raytojas Hendelis Georgas Frydrichas ( 1 6 8 5 1 7 5 9 ) v o k i e i kompozitorius Heraklitas Efesietis (apie 5 4 4 a p i e 483 m. pr. m. e.) graik filosofas Herbertas Dordas ( 1 5 9 3 1 6 3 3 ) angl poetas Herderis Johanas Gotfrydas ( 1 7 4 4 1 8 0 3 ) v o k i e i filosofas, raytojas Herodotas (apie 4 8 4 a p i e 425 m. pr. m. e.) senovs graik istorikas Heziodas (VIIIVII a. pr. m. e.) graik poetas de Hiberis Fransua Apolinis ( 1 7 4 4 1 7 9 0 ) prancz generolas, karo teoretikas, raytojas Higinsonas Tomas Ventvortas S t o r o u ( 1 8 2 3 1 9 1 1 ) J A V poetas, publicistas, vi suomens veikjas Hipijas Elidietis (V a. pr m. e.) senovs graik filosofas sofistas Hipokratas (apie 4 6 0 3 7 7 m. pr. m. e.) graik gydytojas Hirfeldas Liudvikas ( 1 8 8 4 1 9 5 4 ) l e n k mokslininkas mikrobiologas Hobsas Tomas ( 1 5 8 8 1 6 7 9 ) angl filosofas Hofmanas Ernstas Teodoras Amadjus (muziko slapyvardis Johanas Kreisleris; 1 7 7 6 1822) vokiei raytojas

Hofmileris Jozefas ( 1 8 7 2 1 9 3 3 ) v o k i e i raytojas, kritikas Holbachas Polis Anri ( 1 7 2 3 1 7 8 9 ) prancz filosofas Holendas Dosija Dilbertas (g. 1919) JAV raytojas, urnalistas Holmsas Oliveris Vendlis ( 1 8 0 9 1 8 9 4 ) JAV raytojas, gydytojas Homeras (apie VIII a. pr. m. e.) legendinis graik poetas Horacijus, Kvintas Horacijus Flakas ( 6 5 2 7 m. pr. m. e.) r o m n poetas Hotornas Natanielis ( 1 8 0 4 1 8 6 4 ) a m e r i k i e i raytojas Hufelandas Kristoforas Vilhelmas ( 1 7 6 2 1 8 3 6 ) v o k i e i t e r a p e u t a s Hugo Viktoras ( 1 8 0 2 1 8 8 5 ) prancz raytojas fon Humboltas Vilhelmas ( 1 7 6 7 1 8 3 5 ) vokiei filosofas, filologas, politikos vei kjas Ibn Sina, A b u Alijus Huseinas ibn Abdalahas (lot. forma Avicena; apie 9 8 0 1037) Vidurins Azijos filosofas, mokslininkas Ibsenas Henrikas ( 1 8 2 8 1 9 0 6 ) norveg raytojas Ichara Saikaku (Chirojama Torio; 1 6 4 2 1693) japon raytojas Ili-Svityius Vladislovas ( 1 9 3 4 1 9 6 6 ) rus k a l b i n i n k a s Ingersolas Robertas Grinas ( 1 8 3 3 1 8 9 9 ) JAV* juristas, publicistas, politikos vei kjas Irvingas Vaingtonas ( 1 7 8 3 1 8 5 9 ) JAV raytojas, istorikas Isokratas ( 4 3 6 3 3 8 m. pr. m. e.) graik oratorius, retorius, raytojas Jablonskis Jonas (slap. Rygiki J o n a s ; 1 8 6 0 1 9 3 0 ) lietuvi kalbininkas Jang Cu (IV a. pr. m. e.) k i n filosofas Jangas Edvardas ( 1 6 8 3 1 7 6 5 ) D. Britanijos poetas Jasiro Jukio (g. 1890) japon m e n o t y r i n i n k a s Jumas (Hiumas) Deividas ( 1 7 1 1 1 7 7 6 ) D. Britanijos filosofas, ekonomistas, is torikas Juvenalis, Decimas Junijus Juvenalis (apie 6 0 p o 130) romn poetas Kabaljero Fernan (Sesilija Biol de Faber; 1 7 9 7 1 8 7 7 ) ispan raytoja K a b Etjenas ( 1 7 8 8 1 8 5 6 ) prancz publicistas Kafka Fransas ( 1 8 8 3 1 9 2 4 ) austr raytojas Kalderonas de la Barka Pedras ( 1 6 0 0 1 6 8 1 ) ispan d r a m a t u r g a s Kalnroz Valdis ( 1 8 9 4 1 9 9 3 ) latvi dailininkas K a m i u Alberas ( 1 9 1 3 1 9 6 0 ) prancz raytojas, filosofas de Kampoamoras (Kampoamor i Kamoozorio) Pamonas; 18171901) ispan poe tas, dramaturgas, politikos veikjas K a n b u Inajatulachas (XVII a.) pers raytojas Kantas Imanuelis ( 1 7 2 4 1 8 0 4 ) v o k i e i filosofas, mokslininkas K a n t u ezar ( 1 8 0 4 1 8 9 5 ) ital raytojas Karas Alfonsas anas ( 1 8 0 8 1 8 9 0 ) prancz raytojas Karlailis Tomas ( 1 7 9 5 1 8 8 1 ) D. Britanijos raytojas, filosofas K a r m e n Silva (Rumunijos karaliens Elbietos pseudonimas; 1 8 4 3 1 9 1 6 ) v o k i e i poet Karolis LX ( 1 5 5 0 1 5 7 4 ) n u o 1560 Pranczijos k a r a l i u s i Valua dinastijos Kastiljon Baldasar ( 1 4 7 8 1 5 2 9 ) i t a l raytojas Katonas Dionisijus (apie IIIIV a.) n u m a n o m a s lotyn dvieili rinkinio autorius Katonas, Markas Porcijus Katonas, Katonas Vyresnysis (234149 m. pr m. e.) Romos politikos veikjas, romn prozos pradininkas Kaudzytis Reinis ( 1 8 3 9 1 9 2 0 ) l a t v i raytojas Kavabata Jasunaris ( 1 8 9 9 1 9 7 2 ) j a p o n raytojas Keibelas Branas ( 1 8 7 9 1 9 5 8 ) JAV raytojas Keleris Gotfrydas ( 1 8 1 9 1 8 9 0 ) veicarijos raytojas, ras v o k i e i kalba Kelis Donas ( 1 8 2 1 1 8 6 6 ) JAV valstybs veikjas Kemdenas Viljamas ( 1 5 5 1 1 6 2 3 ) a n g l istorikas, archeologas Kempas Roberas ( 1 8 7 9 1 9 5 9 ) p r a n c z kritikas Kentas Rokvelis ( 1 8 8 2 1 9 7 1 ) JAV dailininkas, raytojas, visuomens veikjas Kerneris Karlas Teodoras ( 1 7 9 1 1 8 1 3 ) v o k i e i poetas, d r a m a t u r g a s

296

2>7

Kestneris Erichas ( 1 8 9 9 1 9 7 4 ) vokiei raytojas Kiortis Dordas Viljamas ( 1 8 2 4 1 8 9 2 ) JAV raytojas, urnalistas Kitsas Donas ( 1 7 9 5 1 8 2 1 ) angl poetas Klaudianas Klaudijus (apie 3 7 5 p o 404) romn poetas Klaudijus Matijas ( 1 7 4 0 1 8 1 5 ) vokiei raytojas Klauzevicas K a r l a s ( 1 7 8 0 1 8 3 1 ) vokiei karo teoretikas, istorikas Kleistas Evaldas Christianas ( 1 7 1 5 1 7 5 9 ) vokiei raytojas, poetas, dramatur g? K l e m a n s o oras Benamenas ( 1 8 4 1 1 9 2 9 ) Pranczijos politikos veikjas Kleobulas (VI a. pr m. e. pradia) senovs graik mstytojas Klingeris Frydrichas Maksimilianas ( 1 7 5 2 1 8 3 1 ) vokiei raytojas Klinrs A n t a (Amtman Anna; 1 8 9 3 1 9 7 0 ) latvi aktor Klodelis Polis Luji Sarlis ( 1 8 6 8 1 9 5 5 ) prancz poetas, dramaturgas, diploma tas de K n o r ozefma ( 1 8 2 7 1 9 0 8 ) austr raytoja, raiusi prancz kalba K o b o b (g. 1924) japon raytojas K o k t o anas ( 1 8 8 9 1 9 6 3 ) prancz raytojas, dailininkas, teatro veikjas Kolbis Frenkas M r a s ( 1 8 6 5 1 9 2 5 ) JAV leidjas, kritikas K o l e t Sidoni G a b r i e l ( 1 8 7 3 1 9 5 4 ) prancz raytoja Kolet Pjetro (172-51833) ital istorikas, valstybs veikjas Kolinzas Donas C e r t o n a s ( 1 8 4 8 1 9 0 8 ) D. Britanijos literatrologas, biografas Kolridas Samjuelis Teiloras ( 1 7 7 2 1 8 3 4 ) angl raytojas, kritikas K o k o n a s arlzas Kelebas ( 1 7 8 0 1 8 3 2 ) D. Britanijos kunigas, literatrologas Kolumbas Kristupas ( 1 4 5 1 1 5 0 6 ) jrininkas, keliautojas K o l u m e l a (Lucijus Junijus Kolumela Moderatas; I a.) romn raytojas, agrono mas K o m e r s o n a s anas Luji Ogiustas ( 1 8 0 2 1 8 7 9 ) prancz literatrologas K o n e n t a s Deimsas Brajentas (g. 1893) JAV chemikas, pedagogas, valstybs vei kjas Konfucijus (apie 5 5 1 4 7 9 pr. m. e.) kin filosofas, politikos veikjas, pedagogas K o n s t a n a s de Rebekas Bendamenas ( 1 7 6 7 1 8 3 0 ) prancz raytojas, politikos veikjas Kontas Ogiustas ( 1 7 9 8 1 8 5 7 ) prancz filosofas K o r a k a s Janusas (tikr Henrikas Goldmitas; 1 8 7 8 ar 1 8 7 9 1 9 4 2 ) lenk peda gogas, raytojas Kornelis Pjeras ( 1 6 0 6 1 6 8 4 ) prancz dramaturgas Koutas Lajoas ( 1 8 0 2 1 8 9 4 ) Vengrijos politikos veikjas Kotgreivas Rendlas (m. 1634) angl filologas, leksikografas Kreinas Frenkas ( 1 8 6 1 1 9 2 8 ) JAV teologas, publicistas Krevel is R e n ( 1 9 0 0 1 9 3 5 ) prancz raytojas K r o Benedetas ( 1 8 6 6 1 9 5 2 ) ital filosofas K r o n i n a s Aribaldas Dozefas ( 1 8 9 6 1 9 8 1 ) angl raytojas K r o t k i s Emilis (Germanas Emanuelis; 1 8 9 2 1 9 6 3 ) rus poetas, satyrikas Ksenofanas Kolofonietis (VIV a. pr. m. e.) graik filosofas, poetas Kung sun Jangas (m. 3 3 8 pr. m. e.) kin filosofas K u r e Izolda ( 1 8 5 3 1 9 4 4 ) vokiei raytoja Kurcijus (Kvintas Kurcijus Rufas; I a.) romn istorikas, retorius Kurj de M e r a s Polis Luji ( 1 7 7 2 1 8 2 5 ) prancz raytojas, publicistas Kurtelinas oras (tikr Muano; 1 8 5 8 1 9 2 9 ) prancz raytojas Kuzenas V i k t o r a s ( 1 7 9 2 1 8 6 7 ) prancz filosofas Kvintilianas M a r k a s Fabijus (apie 35apie 96) romn retorius Labias Eenas M a t e n a s ( 1 8 1 5 1 8 8 8 ) prancz dramaturgas de La Briujeras anas ( 1 6 4 5 1 6 9 6 ) prancz raytojas Labuisas-Roforas anas Pjeras akas Ogiustas ( 1 7 7 8 1 8 5 2 ) prancz rayto jas de Lafontenas anas ( 1 6 2 1 1 6 9 5 ) prancz poetas Lakorderas anas Batistas A n r i ( 1 8 0 2 1 8 6 1 ) prancz teologas, visuomens vei kjas, raytojas, urnalistas

de L a k r o Pjeras Ambruazas Fransua a d e r l o ( 1 7 4 1 1 8 0 3 ) prancz raytojas, politikos veikjas Lamarkas anas Batistas ( 1 7 4 4 1 8 2 9 ) prancz natralistas de Lamartinas Alfonsas ( 1 7 9 0 1 8 6 9 ) prancz poetas, politikos veikjas de Lamen Felisitas Roberas ( 1 7 8 2 1 8 5 4 ) prancz filosofas, publicistas, ray tojas, visuomens veikjas, kunigas de Lametri iuljenas O f r ( 1 7 0 9 1 7 5 1 ) prancz filosofas de La M o t Udaras A n t u a n a s ( 1 6 7 2 1 7 3 1 ) prancz poetas Lansonas G i u s t a v a s ( 1 8 5 7 1 9 3 4 ) prancz literatrologas L a o Dz ( V I V a. pr. m. e.) kin filosofas Laplasas Pjeras Simonas ( 1 7 4 9 1 8 2 7 ) prancz matematikas, fizikas, astrono mas, kunigaiktis de Larofuko Fransua ( 1 6 1 3 1 6 8 0 ) prancz raytojas, kunigaiktis Larofuko-Dudovilis Ambrozijus Polikarpas ( 1 7 6 5 1 8 4 1 ) Pranczijos politikos ^veikjas Laturas-ambli A n t u a n a s ( 1 8 0 8 1 8 8 1 ) prancz literatrologas Lebonas Giustavas ( 1 8 4 1 1 9 3 1 ) prancz mokslininkas, filosofas, raytojas Lebonas anas (XVI a.) prancz raytojas, gydytojas Lecas Stanislovas Jeis ( 1 9 0 9 1 9 6 6 ) lenk raytojas Leguv Ernestas Vilfridas ( 1 8 0 7 1 9 0 3 ) prancz raytojas Leibnicas Gotfrydas V i l h e l m a s ( 1 6 4 6 1 7 1 6 ) vokiei mokslininkas, matemati kas, filosofas Lemelis Sarlis ( 1 7 3 1 1 8 1 4 ) prancz raytojas Lemjeras A n t u a n a s M a r i ( 1 7 2 3 1 7 9 3 ) prancz poetas Lenormanas A n r i R e n ( 1 8 8 2 1 9 5 1 ) prancz dramaturgas Leonardas da Vinis ( 1 4 5 2 1 5 1 9 ) ital dailininkas, architektas, ininierius, moks lininkas Leopardis Dakomas ( 1 7 9 8 1 8 3 7 ) ital poetas, grafas Lermontovas Michailas ( 1 8 1 4 1 8 4 1 ) rus poetas L e r u Pjeras ( 1 7 9 7 1 8 7 1 ) prancz filosofas L e r u de Lensi Adrianas anas Viktoras ( 1 8 0 6 1 8 6 9 ) prancz archeologas, is torikas, literatrologas Lesaas Alenas Ren ( 1 6 6 8 1 7 4 7 ) prancz raytojas Lesingas G o t h o l d a s Efraimas ( 1 7 2 9 1 7 8 1 ) vokiei raytojas, meno kritikas ir teoretikas Leskovas Nikolajus ( 1 8 3 1 1 8 9 5 ) rus raytojas de Levisas Gastonas ( 1 7 6 4 1 8 3 0 ) prancz raytojas Levi-Strosas K lod as (g 1908) prancz etnografas, sociologas de Leze-Marnezija Klo d as Fransua ( 1 7 3 5 1 8 0 0 ) prancz valstybs veikjas, ra ytojas Lichtenbergas Georgas Kristofas ( 1 7 4 2 1 7 9 9 ) vokiei raytojas, meno kritikas, fizikas Lichtveris Magnus as Gotfrydas ( 1 7 1 9 1 7 8 3 ) vokiei pasaktininkas Lie Dz (IV a. pr. m. e.) kin filosofas Likokas Stivenas ( 1 8 6 9 1 9 4 4 ) Kanados raytojas, ras angl kalba L i l i e n t a l i s v D e i v i d a s Elis ( 1 8 9 9 1 9 8 1 ) J A V juristas, publicistas de Linis Sarlis ozefas ( 1 7 3 5 1 8 1 4 ) prancz karvedys, raytojas Linkolnas Abrahamas ( 1 8 0 9 1 8 6 5 ) J A V valstybs veikjas, advokatas, nuo 1 8 6 0 J A V prezidentas Listas Ferensas ( 1 8 1 1 1 8 8 6 ) vengr pianistas, kompozitorius Liudvigas Otas ( 1 8 1 3 1 8 6 5 ) vokiei raytojas, kritikas Liudvikas XI ( 1 4 2 3 1 4 8 3 ) Pranczijos karalius ( 1 4 6 1 1 4 8 3 ) Liuteris M a r t y n a s ( 1 4 8 3 1 5 4 6 ) krikionybs reformatorius, protestantizmo (liulcronybs) Vokietijoje pradininkas Livijus, Titas Livijus (55 pr. m. e . 1 7 m. e.) Romos istorikai de Livris Ipolitas ( 1 7 5 4 1 8 1 6 ) prancz raytojas

de Lojol Ignotas ( 1 4 9 1 1 5 5 6 ) ispan teologas, Jzuit ordino krju Londonas Dekas (tikr. Donas Grifitas Londonas; 1876 I 1 'I6) JAV rulyhijuii Longfelas Henris Vodsvertas ( 1 8 0 7 1 8 8 2 ) JAV poettl

298

29')

Lope de Vega (Lope de Vega Karpijus) Feliksas ( 1 5 6 2 1 6 3 5 ) ispan raytojas Loranas anas ( 1 7 8 9 1 8 6 8 ) prancz raytojas, kritikas Lorimeras Dordas Horasas ( 1 8 8 6 1 9 3 7 ) JAV knyg leidjas, raytojas Lovelis Deimsas Raselas ( 1 8 1 9 1 8 9 1 ) JAV poetas, eseistas Ldenis Vytautas (g 1937) l a t v i poetas Luji Pjeras ( 1 8 7 0 1 9 2 5 ) prancz raytojas Lukianas (apie 1 1 7 a p i e 190) S e n . Graikijos satyrikas Lukrecijus, Titas Lukrecijus Karas (I a. pr. m. e.) romn poetas, filosofas Madzinis Duzep ( 1 8 0 5 1 8 7 2 ) Italijos revoliucionierius, publicistas Maiklsonas Albertas Abrahamas ( 1 8 5 2 1 9 3 1 ) JAV fizikas M a k a l o u Kolina (g. 1937) amerikiei raytoja Makiavelis Nikolas ( 1 4 6 9 1 5 2 7 ) Italijos politikos veikjas, raytojas, filosofas, istorikas Makolis Tomas Babingtonas ( 1 8 0 0 1 8 5 9 ) D. Britanijos istorikas, kritikas, politi kos veikjas Makorlanas (tikr Diumar) Pjeras ( 1 8 8 2 1 9 7 0 ) prancz raytojas Malbranas Nikola ( 1 6 3 8 1 7 1 5 ) p r a n c z filosofas M a l r o A n d r ( 1 9 0 1 1 9 7 6 ) prancz raytojas, menotyrininkas politikos ir visuo mens veikjas Manas Horas ( 1 7 9 6 1 8 5 9 ) JAV pedagogas, visuomens veikjas Manas Tomas ( 1 8 7 5 1 9 5 5 ) v o k i e i raytojas Mandzons Aleksandras ( 1 7 8 5 1 8 7 3 ) ital raytojas Maratas anas Polis ( 1 7 4 3 1 7 9 3 ) Prancz Didiosios revoliucijos veikjas, gy dytojas Marcialis, Markas Valerijus Marcialis (apie 4 0 a p i e 104) romn poetas Marcinkeviius Justinas (g. 1930) lietuvi raytojas M a r A n r i v ( 1 8 3 8 1 9 1 7 ) prancz politikos veikjas, urnalistas, raytojas Maritenas akas ( 8 8 2 1 9 7 3 ) p r a n c z filosofas M a r i v o , K a r l e de Samblenas de M a r i v o ( 1 6 8 8 1 7 6 3 ) prancz raytojas M a r l o u Kristoferis ( 1 5 6 4 1 5 9 3 ) angl raytojas Marselis Gabrielis ( 1 8 8 9 1 9 7 3 ) prancz filosofas Marstonas Donas (apie 1 5 7 5 1 6 3 4 ) angl poetas, dramaturgas Martenas diu Garas Ro ( 1 8 8 1 1 9 5 8 ) prancz raytojas Masijonas anas Batistas ( 1 6 6 3 1 7 4 2 ) prancz pamokslininkas, raytojas Masonas Polis ( 1 8 4 9 1 8 9 6 ) prancz valstybs veikjas, raytojas Matisas A n r i ( 1 8 6 9 1 9 5 4 ) prancz dailininkas Mefitas Donas Hjulendas ( 1 8 1 9 1 8 8 6 ) JAV jr karininkas, raytojas Melngailis Emilis ( 1 8 7 4 1 9 5 4 ) l a t v i kompozitorius Menandras (apie 3 4 3 a p i e 291 pr. m. e.) graik dramaturgas Mencelis Volfgangas ( 1 7 9 8 1 8 7 3 ) v o k i e i istorikas, raytojas, kritikas Mencijus ( 3 7 2 2 8 9 pr m. e.) k i n filosofas Menkenas Henris Luisas ( 1 8 8 0 1 9 5 6 ) JAV kritikas, publicistas de M e r Antuanas Gombaras ( 1 6 0 7 1 6 8 4 ) prancz moralistas Merj Gabrielis ( 1 5 3 0 1 6 0 1 ) prancz raytojas Mesonas Tomas Lensingas ( 1 8 6 6 1 9 3 4 ) JAV urnalistas, raytojas de Mestras ozefas ( 1 7 5 3 1 8 2 1 ) prancz filosofas, raytojas Meterlinkas Morisas ( 1 8 6 2 1 9 4 9 ) Belgijos raytojas, ras prancz kalba Mickeviius A d o m a s ( 1 7 9 8 1 8 5 5 ) l e n k raytojas Mikelandelas Buonarotis ( 1 4 7 5 1 5 6 4 ) ital dailininkas, architektas, poetas Miklucho-Maklajus Nikolajus ( 1 8 4 6 1 8 8 8 ) rus keliautojas, etnografas, antro pologas Milis Donas Stiuartas ( 1 8 0 6 1 8 7 3 ) D. Britanijos filosofas, logikas, ekonomistas de Miomandras Francis (tikr. Francis Diuranas; 1 8 8 0 1 9 5 9 ) prancz raytojas, vertjas Mirabo (Riketi de Mirabo) Honor Gabrielis ( 1 7 4 9 1 7 9 1 ) Pranczijos Didiosios revoliucijos veikjas, oratorius Mirandas Ivas Anatolis le Kerekas ( 1 8 7 5 1 9 5 7 ) prancz raytojas, urnalistas Miel Luiia ( 1 8 3 0 1 9 0 5 ) prancz raytoja, visuomens veikja, gydytoja

Mil iulis ( 1 7 9 8 1 8 7 4 ) prancz istorikas M i o A n r i ( 1 8 9 9 1 9 8 4 ) prancz poetas M i u n t Akselis ( 1 8 5 7 1 9 4 9 ) ved raytojas, gydytojas de M i u s Alfredas ( 1 8 1 0 1 8 5 7 ) prancz poetas, raytojas Mizneris Vilsonas ( 1 8 7 6 1 9 3 3 ) JAV dramaturgas M o e m a s Viljamas Somersetas ( 1 8 7 4 1 9 6 5 ) D. Britanijos raytojas Moljeras (tikr. anas Batistas Poklenas; 1 6 2 2 1 6 7 3 ) prancz dramaturgas, ak torius, teatro veikjas Momadjus, V. Skotas (g 1934) indn kilms JAV raytojas Momzenas Teodoras ( 1 8 1 7 1 9 0 3 ) vokiei istorikas Monj A n r i ( 1 7 9 9 1 8 7 7 ) prancz dailininkas, raytojas, aktorius de Montenis Mielis ( 1 5 3 3 1 5 9 2 ) prancz filosofas, raytojas de Monterlanas A n r i (tikr. de Milonas; 1 8 9 6 1 9 7 2 ) prancz raytojas Monteskj (de la Bredas ir de Monteskj de Sekonda) Sarlis Lui ( 1 6 8 9 1 7 5 5 ) prancz raytojas, filosofas, teisininkas de Mopasanas Gi ( 1 8 5 0 1 8 9 3 ) prancz raytojas Moranas Polis ( 1 8 8 8 1 9 7 6 ) prancz raytojas, diplomatas Moravija Albertas ( 1 9 0 7 1 9 9 0 ) ital raytojas M o r a v s k i s Eugenijus ( 1 8 7 6 1 9 4 8 ) lenk kompozitorius, M. K. iurlionio drau gas Morgenternas Kristianas ( 1 8 7 1 1 9 1 4 ) vokiei poetas Moriakas_Fransua (slap. Torezas; 1 8 8 5 1 9 7 0 ) prancz raytojas Morisas Sarlis ( 1 8 6 1 1 9 1 9 ) prancz poetas, eseistas M o r u a A n d r (tikr. Emilis Herzogas; 1 8 8 5 1 9 6 7 ) prancz raytojas Mo Ti (V a. pr. m. e.) kin filosofas Nalbandianas Mikaelis ( 1 8 2 9 1 8 6 6 ) armn poetas, publicistas, filosofas, visuo mens veikjas Narntas Laslas (1901 1 9 7 5 ) vengr raytojas Nansenas Fritjofas ( 1 8 6 1 1 9 3 0 ) norveg keliautojas, okeanografas, A r k t i e s tyri ntojas Napoleonas I (Bonapartas) ( 1 7 6 9 1 8 2 1 ) Pranczijos karvedys, valstybs veik jas, 1 8 0 4 1 8 1 4 , 1 8 1 5 imperatorius Natanas Dordas Dinas ( 1 8 8 2 1 9 5 8 ) JAV literatrologas, teatro kritikas Navoji (Alieras Navoji) Nizamadinas ( 1 4 4 1 1 5 0 1 ) uzbek poetas, filosofas, vals tybs veikjas N e r u Davahrlalas ( 1 8 8 9 1 9 6 4 ) Indijos politikos ir valstybs veikjas de Neryalis eraras (tikr. Labriunis; 1 8 0 8 1 8 5 5 ) prancz poetas, raytojas Nevjo oras (g. 1900) prancz poetas, d r a m a t u r g a s Niutonas Izaokas ( 1 6 4 3 1 7 2 7 ) angl mokslininkas, fizikas, m e c h a n i k a s , astro nomas, m a t e m a t i k a s Nizami Gandevi Abu Muhamadas ibn Jusufas (apie 1 1 4 1 1 2 0 9 ) Azerbaidano poetas, mstytojas, ras pers kalba Njevo Ipolitas ( 1 8 3 1 1 8 6 1 ) ital raytojas Nodj Sarlis ( 1 7 8 0 1 8 4 4 ) prancz raytojas Noibertas Rudolfas (g. 1903) v o k i e i mokslininkas, sociologas, gydytojas Novalis (tikt Frydrichas Leopoldas fon Handerbergas; 1 7 7 2 1 8 0 1 ) vokiei raytoj as d'Obinj Teodoras Agripa ( 1 5 5 2 1 6 3 0 ) prancz poetas, istorikas Og Polis ( 1 7 9 2 1 8 6 4 ) prancz ^pedagogas Oksenerna Akselis ( 1 5 8 3 1 6 5 4 ) vedijos valstybs veikjas, nuo 1 6 1 2 k a n c leris Olderis Viljamas Ransvilas ( 1 8 2 2 1 9 0 5 ) JAV raytojas, filosofas Olkotas Eimosas Bronsonas ( 1 7 9 9 1 8 8 8 ) JAV pedagogas, raytojas Olstonas Vaingtonas ( 1 7 7 9 1 8 4 3 ) JAV dailininkas, raytojas O'Melis Ostinas ( 1 8 5 8 1 9 3 2 ) JAV gydytojas, literatas Overberis Tomas ( 1 5 8 1 1 6 1 3 ) angl poetas, moralistas Ovidijus (Publijus Ovidijus Nazonas; 43 pr m. e . 1 7 m. e.) r o m n poetas

300

301

Putvinskis-Putvys V l a d a s ( 1 8 7 3 1 9 2 9 ) Paderevskis Ignacas Janas ( 1 8 6 0 1 9 4 1 ) lenk pianistas, kompozitorius, politikos ir valstybs veikjas, 1 9 1 9 1 9 2 0 Lenkijos prezidentas Paganinis Nikolo ( 1 7 8 2 1 8 4 0 ) ital smuikininkas, kompozitorius Pajetas Donas Deimsas ( 1 8 3 5 1 9 1 7 ) JAV poetas, urnalistas Panantis Pilipas ( 1 7 7 6 1 8 3 7 ) ital poetas Pandsinis Alfredas ( 1 8 6 3 1 9 3 9 ) ital raytojas Pantas Sumitranandanas (g. 1900) Indijos poetas, ras hindi kalba Parkcherstas arlzas Henris ( 1 8 4 2 1 9 3 3 ) JAV teologas, visuomens veikjas Parkeris Teodoras ( 1 8 1 0 1 8 6 0 ) JAV politikos veikjas Paskalis Blezas ( 1 6 2 3 1 6 6 2 ) prancz m a t e m a t i k a s , fizikas, filosofas Pasteras Luji ( 1 8 2 2 1 8 9 5 ) prancz c h e m i k a s , mikrobiologas Pasternakas Borisas ( 1 8 9 0 1 9 6 0 ) rus raytojas Paustovskis Konstantinas ( 1 8 9 2 1 9 6 8 ) rus raytojas Pavlenka Piotras ( 1 8 9 9 1 9 5 1 ) rus raytojas Pavlovas Ivanas ( 1 8 4 9 1 9 3 6 ) rus fiziologas Pekauskait Marija (slap. atrijos R a g a n a ; 1 8 7 7 1 9 3 0 ) lietuvi raytoja Peinas Tomas ( 1 7 3 7 l v 8 0 9 ) JAV ir D. Britanijos politikos veikjas, publicistas Pel de la Lozer Priva Zozefas Klermonas ( 1 7 8 5 1 8 7 1 ) prancz politikos vei kjas, raytojas Penas Viljamas ( 1 6 4 4 1 7 1 8 ) D. Britanijos visuomens ir politikos veikjas Periandras (apie 6 6 0 a p i e 585 pr m. e.) 6 2 5 5 8 5 Korinto tironas S e n . "Graiki joje Periuo A n r i ( 1 9 1 7 1 9 6 7 ) prancz raytojas, ^dailtyrininkas Pestalocis Johanas Heinrichas ( 1 7 4 6 1 8 2 7 ) veicarijos pedagogas Peti Anri (g 1900) prancz urnalistas, kritikas Petj Ogiustas Luji (XVIIIXIX a.) prancz politikos ir karo veikjas, istorikas Petrarka Franeskas ( 1 3 0 4 1 3 7 4 ) ital poetas, humanistins renesanso kultros pradininkas Pigo-Lebrenas Gijomas (tikr. A n t u a n a s Pigo de Lepinua; 1 7 5 3 1 8 3 5 ) prancz _ raytojas Pirsas Carlsas Sandersas ( 1 8 3 9 1 9 1 4 ) JAV filosofas, logikas, m a t e m a t i k a s Pitagoras (apie 5 7 0 a p i e 5 0 0 pr. m. e.) graik filosofas, m a t e m a t i k a s Pitakas (apie 6 5 0 a p i e 569 pr. m. e.) graik politikos veikjas, poetas, v i e n a s i S e n . Graikijos Septyni imini Pitas Viljamas (jaunesnysis; 1 7 5 9 1 8 0 6 ) D. Britanijos valstybs veikjas Platonas (428 ar 4 2 7 3 4 8 ar 347 pr. m. e.) graik filosofas Plautas, Titas Makcijus Plautas (apie 2 5 0 1 8 4 pr. m. e.) romn komediografas Plinijus Jaunesnysis (Gajus Plinijus Cecilijus S e k u n d a s ; 61 ar 6 2 a p i e 114) ro mn raytojas, visuomens veikjas Plinijus Vyresnysis (Gajus Plinijus S e k u n d a s ; 2 3 7 9 ) romn raytojas, moksli ninkas, visuomens veikjas Plutarchas (apie 4 6 a p i e 127) graik raytojas, istorikas, filosofas Po Edgaras Alanas ( 1 8 0 9 1 8 4 9 ) JAV raytojas Polokas Ceningas ( 1 8 8 0 1 9 4 6 ) JAV raytojas, k r i t i k a s Pomponijus, Publijus Sekundas (I a.) romn d r a m a t u r g a s Ponas Frencis (g 1899) prancz poetas Pratolinis Vakas (g. 1913) ital raytojas Prentisas Dordas Lenisonas ( 1 8 0 2 1 8 7 0 ) JAV urnalistas, publicistas Prevo Eenas Marselis ( 1 8 6 2 1 9 4 1 ) prancz knyg leidjas Privinas Michailas ( 1 8 7 3 1 9 5 4 ) rus raytojas Propercijus, Sekstas Propercijus ( 4 7 1 5 pr. m. e.) romn poetas Protagoras Abderietis (apie 4 8 0 a p i e 4 1 0 pr m. e.) graik filosofas Prudonas Pjeras Zozefas ( 1 8 0 9 1 8 6 5 ) Pranczijos smulkiaburuazinis socialistas Prustas Marselis ( 1 8 7 1 1 9 2 2 ) prancz raytojas Pibosis Julianas ( 1 9 0 1 1 9 7 0 ) l e n k poetas P u a n k a r A n r i ( 1 8 5 4 1 9 1 2 ) prancz m a t e m a t i k a s , fizikas, filosofas Publilijus Siras (I a. pr. m. e.) romn poetas, mimografas, gims Sirijoje Pusenas Nikola ( 1 5 9 4 1 6 6 5 ) prancz tapytojas Pukinas Aleksandras ( 1 7 9 9 1 8 3 7 ) rus poetas

Lietuvos visuomens

veikjas

Rab Vilhelmas ( 1 8 3 1 1 9 1 0 ) vokiei raytojas Rabl Fransua (apie 1 4 9 4 1 5 5 3 ) prancz raytojas Rafaelis (tikr Rafaelas Santis; 1 4 8 3 1 5 2 0 ) ital dailininkas, a r c h i t e k t a s Rainis (Pliekanas) Janis ( 1 8 6 5 1 9 2 9 ) latvi poetas, dramaturgas Raitas Frankas Loidas ( 1 8 6 9 1 9 5 9 ) JAV a r c h i t e k t a s Ramleris Karlas Vilhelmas ( 1 7 2 5 1 7 9 8 ) v o k i e i poetas Ramonas I Kachalis ( 1 8 5 2 1 9 3 4 ) ispan a n a t o m a s Rank Leopoldas ( 1 7 9 5 1 8 8 6 ) v o k i e i istorikas Raselas Bertranas A r t r a s Viljamas ( 1 8 7 2 1 9 7 0 ) D. Britanijos filosofas, logi kas, matematikas, visuomens veikjas Raselas Viljamas Klarkas ( 1 8 4 4 1 9 1 1 ) D. Britanijos raytojas Raslanas Donas ( 1 8 1 9 1 9 0 0 ) D. Britanijos raytojas, istorikas, menotyrininkas de Recas anas Fransua Polis de Gondi ( 1 6 1 3 1 6 7 9 ) Pranczijos politikos vei kjas, raytojas, kardinolas Reibo Luji ( 1 7 9 9 1 8 7 9 ) prancz raytojas, publicistas Rjus Donas (1627 ar 1 6 2 8 1 7 0 5 ) angl n a t r a l i s t a s Remarkas^ Erichas Marija ( 1 8 9 8 1 9 7 0 ) v o k i e i raytojas Renanas Zozefas Ernestas ( 1 8 2 3 1 8 9 2 ) prancz istorikas, filologas, raytojas Renaras iulis ( 1 8 6 4 1 9 1 0 ) prancz raytojas Rendolfas Donas ( 1 7 7 3 1 8 3 3 ) JAV valstybs veikjas, diplomatas de Renj A n r i Fransua Zozefas ( 1 8 6 4 1 9 3 6 ) prancz poetas Renuaras Ogiustas ( 1 8 4 1 1 9 1 9 ) prancz d a i l i n i n k a s Rerichas Nikolajus ( 1 8 7 4 1 9 4 7 ) rus tapytojas, archeologas Reskou (Artras) Bertonas ( 1 8 9 2 1 9 5 7 ) JAV raytojas, literatros kritikas, lei djas Reverdi Pjeras ( 1 8 8 9 1 9 6 0 ) prancz poetas Riardsonas Semjuelis ( 1 6 8 9 1 7 6 1 ) angl raytojas Rilk Reineris Marija ( 1 8 7 5 1 9 2 6 ) austr raytojas de Rielj Armanas anas (diu Plesi; 1 5 8 5 1 6 4 2 ) Pranczijos valstybs veik jas, raytojas, kardinolas Riukertas Frydrichas ( 1 7 8 8 1 8 6 6 ) v o k i e i poetas de Rivarolis Antuanas ( 1 7 5 3 1 8 0 1 ) ital kilms prancz raytojas, publicistas de Rochas Fernandas (apie 1 4 6 5 1 5 4 1 ) ispan raytojas Rodenas Ogiustas ( 1 8 4 0 1 9 1 7 ) prancz dailininkas, skulptorius Rodersas Vilis (Viljamas Penis Edenas Rodersas; 1 8 7 9 1 9 3 5 ) JAV aktorius, ra ytojas Rolanas Romnas ( 1 8 6 6 1 9 4 4 ) prancz raytojas, muzikologas, m e n o istorikas Rolengagenas Georgas ( 1 5 4 2 1 6 0 9 ) v o k i e i poetas R o m n a s iulis (tikr. Lui Farigulis; 1 8 8 5 1 9 7 2 ) prancz raytojas Rostanas anas ( 1 8 9 4 1 9 7 7 ) prancz mokslininkas, biologas, raytojas mora listas Ru Zozefas ( 1 8 3 4 1 9 0 5 ) prancz poetas Rubinteinas A n t o n a s ( 1 8 2 9 1 8 9 4 ) rus pianistas, kompozitorius Rudzytis Edmundas (g. 1942) latvi raytojas, gydytojas Ruso anas Batistas (1670 ar 1 6 7 1 1 7 4 1 ) prancz p o e t a s Ruso anas, akas ( 1 7 1 2 1 7 7 8 ) prancz filosofas, raytojas Rustavelis Sota (XIIXIII a.) gruzin poetas Ruzveltas Teodoras ( 1 8 5 8 1 9 1 9 ) JAV valstybs veikjas, 1 9 0 1 1 9 0 9 JAV prezidentas Sagan Fransuaza (g. 1935) prancz raytoja Salustijus (Gajus Salustijus Krispas; 8 6 3 4 pr. m. e.) romn istorikas Sandjus Bilis (tikr. Viljamas Elis Sandjus; 1 8 6 3 1 9 3 5 ) JAV teologas, pamoks lininkas Sanjal-Diub Zozefas ( 1 7 5 4 1 8 1 7 ) prancz raytojas Santajana Dordas ( 1 8 6 3 1 9 5 2 ) JAV filosofas, raytojas Sardentas Donas Singeris ( 1 8 5 6 1 9 2 5 ) JAV tapytojas, portretistas

503

302

Satja Sai Baba (g. 1926) Indijoje gyvenantis a v a t a r a s Sautjus Robertas ( 1 7 7 4 1 8 4 3 ) angl poetas Semneris arlzas ( 1 8 1 1 1 8 7 4 ) JAV valstybs v e i k j a s Semneris Viljamas Gremas ( 1 8 4 0 1 9 1 0 ) JAV sociologas, ekonomistas Sen Donas Persas (tikt Aleksis Le; 18871975) prancz diplomatas, poetas Seneka Lucijus Anjus (apie 4 pr. m. e . 6 5 m. e.) romn politikos veikjas, raytojas, filosofas Senkeviius Henrikas ( 1 8 4 6 1 9 1 6 ) l e n k raytojas Sen Polis Ru (tikr. Polis Pjeras Ru; 1 8 6 1 1 9 4 0 ) prancz poetas Sen ansas Kamilis ( 1 8 3 5 1 9 2 1 ) prancz kompozitorius, dirigentas, raytojas Sen Simonas (de Ruvrua de Sen-Simonas) Klodas Anri ( 1 7 6 0 1 8 2 5 ) prancz sociologas Sent Bevas Sarlis Ogiustenas ( 1 8 0 4 1 8 6 9 ) prancz literatrologas, raytojas de Sent Egziuperi Antuanas ( 1 9 0 0 1 9 4 4 ) prancz raytojas, l a k n a s de Sent^ Eurimonas Sarlis (apie 1 6 1 4 1 7 0 3 ) prancz raytojas de Sen Ziustas Luji Antuanas ( 1 7 6 7 1 7 9 4 ) Pranczijos Did. revoliucijos veikjas de Servantesas Saavedra Migelis ( 1 5 4 7 1 6 1 6 ) ispan raytojas Sesbronas Zilberas (g 1913) p r a n c z raytojas Setembrinis Luidis ( 1 8 1 3 1 8 7 6 ) i t a l raytojas, literatrologas, politikos v e i k jas Sevinj (de R a b i u t e n - S a n t a l ) Mari ( 1 6 2 6 1 6 9 6 ) prancz raytoja Siberis Kolis ( 1 6 7 1 1 7 5 7 ) " D. Britanijos aktorius, poetas, dramaturgas. Si-ma Cjenas (II a. pr. m. e.) k i n filosofas Simonidas Kjietis ( 5 5 6 4 6 8 pr m. e.) graik poetas Simonsas arlsas ( g v 1924) JAV urnalistas, kritikas de Sismondis anas Sarlis Leonaras ( 1 7 7 3 1 8 4 2 ) veicarijos ekonomistas, isto rikas Siuaresas A n d r (Isaakas Feliksas Siuaresas) ( 1 8 6 8 1 9 4 8 ) prancz kritikas Siun Dz (apie 3 1 3 2 3 8 pr. m. e.) k i n filosofas Skalb A r v y d a s (g. 1922) l a t v i p o e t a s de Skiuderi M a d l e n a ( 1 6 0 7 1 7 0 1 ) prancz raytoja Sklodovska-Kiuri Marija ( 1 8 6 7 1 9 3 4 ) prancz fizik Skotas Valteris ( 1 7 7 1 1 8 3 2 ) kot ir angl raytojas Slovackis Julijus ( 1 8 0 9 1 8 4 9 ) l e n k poetas Smailsas Samiuelis ( 1 8 1 6 1 9 0 3 ) angl raytojas, moralistas S m i t Lilien ( 1 8 9 7 1 9 6 6 ) JAV raytoja Smitas ^Adamas ( 1 7 2 3 1 7 9 0 ) a n g l ekonomistas S n o u arlsas Persis ( 1 9 0 5 1 9 8 0 ) D. Britanijos raytojas, fizikas Sofoklis (apie 4 9 6 4 0 6 pr. m. e.) graik dramaturgas Sokratas (apie 4 6 9 3 9 9 pr. m. e.) graik filosofas Solonas (tarp 6 3 5 6 4 0 a p i e 559 pr. m. e.) graik politikos veikjas, reformato rius, poetas v Sovaonas M a r k a s ilberas (g 1909) prancz d r a m a t u r g a s Spenseris Herbertas ( 1 8 2 0 1 9 0 3 ) D. Britanijos filosofas, sociologas, psichologas Spinoza Benediktas (Baruchas; 1 6 3 2 1 6 7 7 ) N y d e r l a n d filosofas de Stal-Holtein A n a Luiza ermena ( 1 7 6 6 1 8 1 7 ) prancz raytoja Stanislavskis Konstantinas (Aleksejevas; 1 8 6 3 1 9 3 8 ) rus reisierius, aktorius, teatrologas de Stasaras Dozefas Ogiustenas ( 1 7 8 0 1 8 5 4 ) Belgijos valstybs veikjas, litera trologas Steinbekas (Stainbekas) Donas Ernestas ( 1 9 0 2 1 9 6 8 ) JAV raytojas Stendalis ( A n r i M a r i Beilis; 1 7 8 3 1 8 4 2 ) prancz raytojas tilis Riardas ( 1 6 7 2 1 7 2 9 ) angl raytojas, leidjas Stivensonas Robertas Lujis ( 1 8 5 0 1 8 9 4 ) angl ir kot raytojas Suchomlinskis Vasilijus ( 1 9 1 8 1 9 7 0 ) rus pedagogas Sudaris Juozas ( 1 8 8 3 1 9 4 1 ) lietuvi kratotyrininkas Svedenborgas Emanuelis ( 1 6 8 8 1 7 7 2 ) ved mokslininkas, teosofas, raytojas Svetonijus (Gajus Svetonijus Trankvilas; apie 7 0 a p i e 122) romn istorikas, ra ytojas

Sviftas Donatanas

( 1 6 6 7 1 7 4 5 ) D. Britanijos raytojas satyrikas

de amforas Nikola Sebastijanas Rokas ( 1 7 4 1 1 7 9 4 ) prancz raytojas aplanas Morisas (g 1906) prancz urnalistas, kritikas, raytojas Saras R e n (g 1907) prancz raytojas ardonas akas ( 1 8 8 4 1 9 6 8 ) prancz raytojas de atobrianas Fransua Ren ( 1 7 6 8 1 8 4 8 ) prancz raytojas, politikos v e i k . jas v efelis Josifas Viktoras ( 1 8 2 6 1 8 8 6 ) v o k i e i poetas, raytojas eferis Leopoldas ( 1 7 8 4 1 8 6 2 ) vokiei raytojas einius Ignas (tikr. J u r k n a s ; 1 8 8 9 1 9 5 9 ) lietuvi raytojas ekspyras Viljamas ( 1 5 6 4 1 6 1 6 ) angl raytojas elingas Frydrichas Vilhelmas Jozefas ( 1 7 7 5 1 8 5 4 ) v o k i e i filosofas elis Persis Bias ( 1 7 9 2 1 8 2 2 ) angl poetas enj A n d r M a r i ( 1 7 6 2 1 7 9 4 ) prancz poetas, publicistas enstonas^ Viljamas ( 1 7 1 4 1 7 6 3 ) angl poetas enolis arlis A n r i Ipolitas ( 1 8 4 5 1 9 0 2 ) prancz raytojas, urnalistas eridanas Riardas Brinslis ( 1 7 5 1 1 8 1 6 ) D. Britanijos raytojas, politikos veikjas ermenas Viljamas Tekums ( 1 8 2 0 1 8 9 1 ) JAV karo veikjas evalj Morisas ( 1 8 8 8 1 9 7 1 ) prancz dainininkas, k i n o aktorius ileris Frydrichas ( 1 7 5 9 1 8 0 5 ) v o k i e i raytojas fon legelis Frydrichas ( 1 7 7 2 1 8 2 9 ) vokiei filosofas, kritikas, raytojas, lingvis tas o Dordas Bernardas ( 1 8 5 6 1 9 5 0 ) airi kilms angl dramaturgas o Henris Vileris ( 1 8 1 8 1 8 8 5 ) a m e r i k i e i humoristas ir satyrikas openhaueris A r t r a s ( 1 7 8 8 1 8 6 0 ) v o k i e i filosofas pylhagenas Frydrichas ( 1 8 2 9 1 9 1 1 ) v o k i e i raytojas umanas Robertas Aleksandras ( 1 8 1 0 1 8 5 6 ) v o k i e i kompozitorius veiceris Albertas ( 1 8 7 5 1 9 6 5 ) vokiei ir prancz filosofas, protestant teo logas, misionierius, gydytojas, muzikologas, vargonininkas Tacitas Publijus Kornelijus (apie 5 8 a p i e 120) r o m n istorikas Tagor Rabindranatas ( 1 8 6 1 1 9 4 1 ) ind raytojas, kompozitorius, dailininkas, vi suomens veikjas Takermanas Henris Teodoras (,18131871) JAV poetas, eseistas, kritikas Taleiranas (Taleiranas-Perigoras) Sarlis Morisas ( 1 7 5 4 1 8 3 8 ) Pranczijos-valstybs veikjas, diplomatas Taneri iulis ( 1 8 4 8 1 9 1 0 ) prancz m a t e m a t i k a s Teiloras Henris ( 1 8 0 0 1 8 8 6 ) angl poetas, eseistas Teiloras Deremis ( 1 6 1 3 1 6 6 7 ) angl religijos veikjas, raytojas, vyskupas Tekerjus Viljamas Meikpis ( 1 8 1 1 1 8 6 3 ) D. Britanijos raytojas Tenas Hipolitas ( 1 8 2 8 1 8 9 3 ) prancz filosofas, istorikas, dails teoretikas Tenisonas Alfredas ( 1 8 0 9 1 8 9 2 ) angl poetas Teofrastas (apie 3 7 0 2 8 8 pr. m. e.) graik filosofas, botanikos pradininkas Teokritas (III a. pr. m. e.) graik poetas Terencijus Publijus (apie 1 9 0 1 5 9 pr. m. e.) romn d r a m a t u r g a s Terivas A n d r ( 1 8 9 1 1 9 6 7 ) prancz kritikas, raytojas Tibulas Albijus (apie 5 0 1 9 pr. m. e.) r o m n p o e t a s Tilj Klodas ( 1 8 0 1 1 8 4 4 ) prancz raytojas Tiru d'Arguvil M a r i enevjeva a r l o t ( 1 7 2 0 1 8 0 5 ) prancz raytoja de Tokvilis Aleksis Klarelis ( 1 8 0 5 1 8 5 9 ) Pranczijos istorikas, politikos veik jas, sociologas Tolstojus Levas ( 1 8 2 8 1 9 1 0 ) rus raytojas Tomas Akvinietis (v. Tomas A k v i n i e t i s ; 1225 ar 1 2 2 6 1 2 7 4 ) Italijos k a t a l i k filosofas ir teologas, dominikonas Tomazeo Nikola ( 1 8 0 2 1 8 7 4 ) ital raytojas, politikos veikjas Tompkinsas A r n o l d a s ( 1 8 4 9 1 9 0 5 ) JAV pedagogas . Toras Henris Deividas ( 1 8 1 7 1 8 6 2 ) JAV raytojas, poetas, filosofas Trainas Ralfas Voldas ( 1 8 6 6 1 9 5 8 ) JAV raytojas

304

305

Trolopas Antonis ( 1 8 1 5 1 8 8 2 ) D. Britanijos raytojas Tucholskis Kurtas ( 1 8 9 0 1 9 3 5 ) v o k i e i raytojas, publicistas Tul Polis anas ( 1 8 6 7 1 9 2 0 ) prancz poetas, raytojas Turgenevas Ivanas ( 1 8 1 8 1 8 8 3 ) rus raytojas Turnj Alberas ( 1 8 5 5 1 9 0 9 ) prancz raytojas, istorikas, politikos veikjas Tvenas Markas (tikr. Samjuelis Lenghornas Klemensas; 1 8 3 5 1 9 1 0 ) JAV ray tojas d'Udeto Sezaras Fransua Adolfas ( 1 7 9 9 1 8 6 9 ) prancz raytojas Uinskis Konstantinas ( 1 8 2 4 1 8 7 1 ) rus pedagogas Vacietis Ojaras ( 1 9 3 3 1 9 8 3 ) latvi poetas Vagneris Richardas ( 1 8 1 3 1 8 8 3 ) v o k i e i kompozitorius Vaildas Oskaras ( 1 8 5 4 1 9 0 0 ) angl raytojas Vaitas Viljamas Alenas ( 1 8 6 8 1 9 4 4 ) JAV raytojas, leidjas, publicistas Vaithedas Alfredas Nortas ( 1 8 6 1 1 9 4 7 ) D. Britanijos ir JAV filosofas, logikas, matematikas Valeri Polis ( 1 8 7 1 1 9 4 5 ) prancz poetas V a l e r i j u s v M a k s i m a s (I a.) romn raytojas Valesas iulis ( 1 8 3 2 1 8 8 5 ) prancz raytojas, politikos veikjas Van Bjurenas M a r t i n a s ( 1 7 8 2 1 8 6 2 ) JAV politikos v e i k j a s , 1 8 3 7 T841 JAV prezidentas Van Daikas Henrikas ( 1 8 5 2 1 9 3 3 ) JAV pedagogas, literatrologas Vang Cungas ( 2 7 1 0 4 ) k i n filosofas Van Lerbergas Sarlis ( 1 8 6 1 1 9 0 7 ) Belgijos raytojas, ras prancz kalba Vasiliovas Kirilas (g. 1922) bulgar filosofas Vaingtonas Bukeris Taljaferas (apie 1 8 5 8 1 9 1 5 ) amerikiei negr visuomens veikjas Vaingtonas Dordas ( 1 7 3 2 1 7 9 9 ) JAV valstybs veikjas, 1 7 8 9 1 7 9 7 pir masis JAV prezidentas Varl Klodas A n r i ( 1 7 1 8 1 7 8 6 ) prancz poetas, eseistas Vberis Karlas Julijus ( 1 7 6 7 1 8 3 2 ) v o k i e i raytojas, kritikas Vberis Pjeras ( 1 8 6 9 1 9 4 2 ) prancz raytojas Veisas Donas ( 1 8 1 8 1 8 7 9 ) JAV teologas Vajertas Georgas ( 1 8 2 2 1 8 5 6 ) v o k i e i raytojas Veljus Peterkulas Gajus (apie 19 pr. m. e . a p i e 31 m. e.) romn istorikas Velingtonas A r t r a s Velslis ( 1 7 6 9 1 8 5 2 ) D. Britanijos karvedys, visuomens vei kjas Velsas Herbertas Dordas ( 1 8 6 6 1 9 4 6 ) D. Britanijos raytojas Vergilijus, Publijus Vergilijus M a r o n a s ( 7 0 1 9 pr. m. e.) romn poetas Verlenas^ Polis ( 1 8 4 4 1 8 9 6 ) prancz poetas Vernas iulis ( 1 8 2 8 1 9 0 5 ) prancz raytojas Vertas Viljamas ( 1 7 7 2 1 8 3 4 ) JAV teisininkas, literatrologas Vespasianas Titas Flavijus ( 9 7 9 ) Romos imperatorius nuo 69 m. Vydnas (Vilhelmas Storosta; 1 8 6 8 1 9 5 3 ) M. Lietuvos raytojas, kultros veik jas {L, / Vylandas Kristofas Martynas ( 1 7 3 3 1 8 1 3 ) v o k i e i raytojas Vilhelmas I Ukariautojas (1027 ar 1 0 2 8 1 0 8 7 ) Normandijos hercogas, 1 0 6 6 1087 Anglijos karalius Vilis Natanielis Parkeris ( 1 8 0 6 1 8 6 7 ) JAV raytojas, urnalistas, leidjas, dra maturgas Vilj de L'il Adanas Ogiustas ( 1 8 3 8 1 8 8 9 ) prancz raytojas Vilpianas Domicijus ( 1 7 0 2 2 8 ) romn juristas Vilsonas Vudras ( 1 8 5 6 1 9 2 4 ) JAV valstybs v e i k j a s , 1 9 1 2 1 9 2 1 JAV pre zidentas Vin Aleksandras ( 1 7 9 7 1 8 4 7 ) veicar filosofas, publicistas de Vinji Alfredas ( 1 7 9 7 1 8 6 3 ) prancz raytojas Vinkelmanas Johanas Joachimas (17171768) vokiei menotyrininkas Viplas Edvinas Persis ( 1 8 1 9 1 8 8 6 ) JAV poetas, eseistas, kritikas

Vytautas Didysis (apie 1 3 5 0 1 4 3 0 ) 1 3 9 2 1 4 3 0 Lietuvos didysis kunigaik tis, Kstuio snus Vitmenas Voltas ( 1 8 1 9 1 8 9 2 ) JAV poetas Voini Etel Liliana ( 1 8 6 4 1 9 6 0 ) D. Britanijos raytoja Volfas Frydrichas ( 1 8 8 8 1 9 5 3 ) v o k i e i raytojas Volfromas oras (g. 1914) prancz literatrologas Volteras (tikr Fransua M a r i Aruj; 1 6 9 4 1 7 7 8 ) prancz raytojas, filosofas de Vovenargas Liukas de Klapj ( 1 7 1 5 1 7 4 7 ) prancz raytojas Vu Ding Siungas (g 1899) k i n katalikas, krikionybs ir Ryt religij spe cialistas Vulfas Tomas Kleitonas ( 1 9 0 0 1 9 3 8 ) JAV raytojas Zandersas Danielis ( 1 8 1 9 1 8 8 5 ) v o k i e i mokslininkas, filosofas Zenonas Kitijietis (apie 3 3 6 a p i e 264 pr. m. e.) graik filosofas Zieduonis Imantas (g. 1933) l a t v i poetas Zoim Johanas Gotfrydas ( 1 7 6 3 1 8 1 0 ) v o k i e i publicistas, poetas Zola Emilis ( 1 8 4 0 1 9 0 2 ) prancz raytojas anas Polis (tikr J o h a n a s Polis Frydrichas Richteris; 1 7 6 3 1 8 2 5 ) vokiei ray tojas anlis Madlena Felisit ( 1 7 4 6 1 8 3 0 ) prancz raytoja emiunikovas Vladimiras ( 1 8 3 0 1 8 8 4 ) rus poetas erjdis Polis (tikr. Polis Lefevr iraldis; 1 8 5 5 1 8 9 3 ) prancz raytojas de irarden Delfin G ( 1 8 0 5 1 8 5 5 ) prancz raytoja oresas anas ( 1 8 5 9 1 9 1 4 ) Pranczijos ir tarptautinis politikos veikjas, istori kas or Sand (tikr. Aurora Diupen D i u d e v a n ; 1 8 0 4 1 8 7 6 ) prancz raytoja uando Marselis ( 1 8 8 8 1 9 8 2 ) prancz raytojas uberas Zozefas ( 1 7 5 4 1 8 2 4 ) prancz moralistas ukovskis Vasilijus ( 1 7 8 3 1 8 5 2 ) rus poetas

306

iunnys mogus
/Aistros Atsargumas Charakteris Dvasia, siela Elgesys Gda Genijus, t a l e n t a s Gris, gerumas ^Grois Ydos, silpnybs, klaidos Abejons /j3aim Blogis Cinizmas, skepticizmas Fanatizmas Gandai, apkalbos Garbtroka Gyrimasis Girtavimas ^Gobumas, yktumas Gudrumas Ipuikimas eidimas Kertingumas Kvailumas Melas Neapykanta Nemokikumas Nuobodulys, abejingumas Nusikaltimas Panieka Pataikavimas ("Pavydas : .

5
7 10 11 13 16 19 20 25 28 30 32 32 35 36 36 37 38 40 40 41 43 43 45 46 46 50 52 54 55 56 57 58 59

Pyktis Savimeil meitas Tinginyst Usispyrimas Veidmainyst Vulgarumas protis Jausmai Juokas, diaugsmas Kalba Kova Laim Malonumai Narsa Norai Optimizmas, pesimizmas Pareiga Patirtis Pokalbis Poiris savo y d a s ir silpnybes Protas Sin Skausmas, n e l a i m Sveikata lov Teisingumas Tikslas Vaizduot Valia Vienatv Viltis mogus monija
monikumas, d o r y b i n g u m a s

62 62 64 66 68 68 69 70 70 73 75 76 78 81 82 85 86 87 88 91 97 100 102 104 U0 UI 113 H6 119 120 122 123 125 133
134

308

309

GYVENIMAS. LAIKAS Draugyst Gyvenimas Jaunyst Laikas Likimas, atsitiktinumas Meil Mirtis Moterys ir vyrai Praeitis, dabartis, ateitis Santuoka, eima Senatv T v a i ir v a i k a i VISUOMEN Civilizacija, paanga Despotija Istorija Karas Laisv Liaudis Lygyb Politika Privilegijos Revoliucija laika Tauta Teis, statymai Tvyn, valstyb Valdymas Vergija Visuomen VEIKLA Dail, architektra, skulptra Darbas, v e i k l a Kelions Knygos Kritika Kryba Literatra Menas Mokymas ir aukljimas Muzika Profesijos Teatras Turtas, n e t u r t a s .r. '.

141 143 146 148 151 154 156 161 163 167 170 173 175 181 183 185 186 188 191 195 197 198 200 201 203 203 206 209 212 218 220 223 225 227 235 236 239 241 244 250 255 259 261 263 264

inios, mokslas PASAULIS MOGUS I R G A M T A LOTYNIKI P O S A K I A I Aforizm autoriai

268
2 7 3

2 7 7

2 8 3

2 8

310

I37

Iminties druska: Aforizm rink. /Sudar G. V. Germanien, V. Vilkonius. V: Mintis, 1 9 9 6 . 3 1 1 p.

ISBN 5 - 4 1 7 - 0 0 7 0 9 - 9 Knygoje dien. sukaupta ymi pasaulio nuo moni aforizm. Jie idstyti iki

chronologikai pagal autori mirties dat nuo Homero ir Konfucijaus i k i ms Aforizm geografija tolimj A m e r i k o s ir Australijos Lietuvos. Knygoje pateikiama lotynik posaki ir j vertimas lietuvi kalb. UDK 8 2 ( 1 0 0 ) (089)

Iminties Aforizm

druska rinkinys Navickien ir Marijona Rzien

Meninis redaktorius Romas Dubonis Technin redaktor Danut Korektors: Irena Cupalien, Aleksandra Gobien

SL 255. 1996 07 17. 20,93 leidyb. apsk. 1. Tir. 3000 egz. Usakymo Nr. 928 " M i n t i e s " leidykla, Z. Sierakausko 15, 2600 Vilnius. Spausdino S P A B spaustuv "Spindulys", Gedimino 10, 3000 Kaunas. Kaina sutartin