Gershom Scholem - Zydu Mistika 2009 LT

GERSHOM
SCHOLEM
yd mistika,
ir jos pagrindins srovs

I vokiei kalbos vert Antanas Gailius Redagavo, pratarm ir yd mistikos termin odynl para Naglis Kardelis
aidai 2009
UDK
141 So-51 Hauptstrdmungen,
Versta i: Gershom Scholem, Die jdische Mystik in ihren Frankfurt am Main: Suhrkamp Verlag, 1967. Knygos leidim parm Lietuvos Respublikos kultros rmimo fondas
Virelyje: En-Sof iliustracija, prof. Jameso R. Russello pieinys Specialusis redaktorius Naglis Kardelis Redaktorius Paulius Garbaiauskas Knygos dailininkas Tomas Mrazauskas
Suhrkamp Verlag, 1967 Antanas Gailius, vertimas, 2009 Leidykla Aidai", 2009 ISBN 978-9955-656-50-0 Leidykla Aidai", Bazilijon g. 3, LT-01304 Vilnius Tel. +370 5 212 2363 EI. patas aidai@aidai.lt www.aidai.lt
Walterio Benjamino (1892-1940) atminimui Biiuliui, kurio genijuje susijung mistiko gelm, kritiko valga ir mokslininko inios. Mirusiam Port Bou, Ispanijoje, pakeliui laisv.
Iplstinis turinys
anginis leidj odis / 13 Vokikojo leidimo pratarm /17 I pirmojo anglikojo leidimo pratarms / 19 Hebraj abcls transkripcijos lentel / 22
I SKYRIUS
Bendrieji esminiai yd mistikos bruoai / 23 Knygos tikslai. Kas yra mistika? Paradoksin mistins patirties prigimtis. Mistika kaip istorijos fenomenas. Mitas, religija ir mistika. Mistin religini vertybi interpretacija. Pozityvij judaizmo turini taka yd mistikai. Kabalistinis mokymas apie paslptj Diev ir jo savybes. Sefiros. Tora. Kabala ir kalba. Mistika ir istorinis pasaulis. Kosmogonija ir eschatologija. yd filosofija ir kabala. Alegorija ir simbolis. Halachos ir Agados interpretacija. Kabala ir malda. Mitiniai kabalistins mstysenos elementai. Mito atgimimas judaizmo irdyje. Moterikojo elemento stygius yd mistikoje.
II SKYRIUS
Merkabos mistika ir yd gnostika / 57 Pirmasis yd mistikos periodas. Rat anonimikumas. Minos mokytoj ezoterika. Sosto mistika. Apokaliptika ir mistika. Hechal knyg literatra. Jorde Merkaba ir jos organizacija. ventinimo slygos. Ekstazinis sielos pasikyljimas ir jo technikos. Maginiai elementai. Pasikyljimo pavojai. Dievas kaip ventasis Karalius. Merkabos mistik himnai. i ur Koma. Enochas, Metatronas ir Jahoelis. Kosmin udanga. Gnostini spekuliacij apie eonus liekanos. Krinijos knyga". Teurgija. Moralinis Merkabos perinterpretavimas.
III SKYRIUS
Vidurami vokiei chasidizmas / 93 Chasidizmo radimasis Vokietijoje. Mistin tradicija ir Vokietijos ydai. Maldingj knyga". Juda Chasidas ir jo mokiniai. Eschatologinis chasidizmo pobdis. Naujasis chasido idealas: askez, ataraksija ir altruizmas. Dievo meil. ydikoji vienuolinio kinizmo atmaina. Magin chasido galia. Golemo legenda. Maldos misterijos. Okultins praktikos. Chasidikoji atgailos samprata. Chasidikasis Dievo vaizdinys. Dievo imanencija. Kabod, dievikoji garb. Filono mokymo apie Log pdsakai. Cherubinas soste. Dievo ventumas ir didyb. Maldos tikslas. Kosminiai provaizdiai (archetipai).
IV SKYRIUS
Abraomas Abulafija ir pranaikoji kabala / 127 Kabalos atsiradimas. Skirtingi kabalist tipai. Kabalistinis santrumas ir savicenzra. Vizija ir ekstaz. Devekuth, ydikosios Unio mystica atmainos, svoka. Abraomo Abulafijos gyvenimas ir veikalai. Jo suformuluotoji ekstazinio painimo teorija. Kombinatorikos mokslas". Grynojo mstymo muzika. Mistikoji pranaavimo prigimtis. Pranaikoji Kabala. Mistinis nuvitimas kaip ekstazs esm. Mistinis pragmatizmas. Praktin Kabala" ir magija. Vlesn Abulafijos mokym raida. Vieno Abulafijos mokinio autobiografijos vertimas.
v SKYRIUS
Zoharas. Knyga ir jos autorius / 161 Zoharo problema. Literatrinis Zoharo pobdis ir jo sandara. Zoharo literatros" visuma susideda i dviej dali: pagrindins dalies ir Ra'j a Mehemna. Pagrindin Zoharo dalis yra vieno autoriaus veikalas. Vieningumo rodymas. Zoharo kalba ir stilius. Knygos veiksmo vieta. Jos literatrins sandaros principai. Tikrieji ir prasimanytieji Zoharo altiniai. Elgesys su altiniais. Autoriaus prielankumas tam tikriems kabalistiniams mokymams ir kit mokym atmetimas. Nra mokymo apie emittoth, arba apie kosmins raidos vienetus. vairios veikalo raidos pakopos. Midra ha-Ne'elam, kaip seniausia Zoharo sudedamoji dalis. Midra ha-Ne'elam paraytas tarp 1275 m. ir 1281 m.;
46
yd mistika ir jos pagrindins srovs
pagrindin dalis - tarp 1281 m. ir 1286 m.; Raja Mehemna ir Tikkunim apie 1300 m. Klausimas, kas buvo autorius. Moz ben emtovas de Leonas. Senas liudijimas apie jo autoryst. Moz de Leonas ir Juozapas Gikatila. Hebrajikj Mozs de Leono rat lyginimas su pagrindine Zoharo dalimi. Vis i rat autorius yra tas pats. Kiti kabalistiniai Mozs de Leono pseudepigrafai. Slaptos nuorodos hebrajikuose Mozs de Leono ratuose, kad jis yra Zoharo autorius. Dvasin Mozs de Leono raida ir jo motyvai, raant Zohar. Pseudepigrafai - legitimi religins literatros kategorija.
VI SKYRIUS
Zoharas. Teosofinis Zoharo mokymas / 205 Merkabos mistikos ir ispanikosios Kabalos skirtingumas. Paslptasis Dievas, arba En-Sof. Sefiros, dievybs karalija. Mistin Toros samprata. Simbolinis sefir suvokimas. Keli kabalistins simbolikos pavyzdiai. Dievas, kaip mistinis organizmas. Niekis ir btis. Pirmosios trys sefir raidos pakopos. Krinija ir jos santykis su Dievu. Teogonija ir kosmogonija. Panteistiniai Zoharo autoriaus polinkiai. Pirmin krinijos prigimtis. Mitiniai vaizdiai kabalistinje mstysenoje. Seksualins simbolikos problema. Naujasis echina, kaip moterikojo Dievo elemento ir mistins Izraelio bendruomens", vaizdinys. mogus ir jo nuopuolis. Kabalistin etika. Blogio prigimtis. Zoharas ir Jakobas Boehme. Zoharo psichologija. Teosofijos, kosmologijos ir psichologijos vienov.
VII SKYRIUS
Izaokas Lurija ir jo mokykla / 241 Itrmimas i Ispanijos ir jo religiniai padariniai. Kabala kelyje mesianizm. Apokaliptin kabalist propaganda. Naujosios Kabalos pobdis ir funkcija. Jos centras - Safedas Palestinoje. Moz Kordoveras ir Izaokas Lurija. J asmenybs. Lurianikosios Kabalos iplitimas. Izraelis Sarugas. Lurianikojo mokymo apibdinimas. Cimcum, evira ir Tikkun. Dvilypis pasaulio krimo procesas. Dievo atsitraukimas save pat, kaip krimo ieities takas. io mokymo reikm. Pirmin katastrofa, arba Ind suduimas". Blogio kilm. Du Tikkun, harmonijos atkrimo, teorijos aspektai: mistinis asmeninio Dievo gimimas ir mistin mogaus veikla. Teosofiniai pasauliai ir j santykis su Dievu.
Iplstinis turinys
Lurijos sistemos teizmas ir panteizmas. Mistinis mesianizmo perinterpretavimas. Mokymas apie mistin mald. Kavvana. mogaus vaidmuo visatoje. Lurijos psichologija ir antropologija. echina tremtis. ventj kibirki surinkimas. Mokymas apie siel persiknijim ir jo vieta Safedo Kabaloje. Lurijos Kabalos taka. Didis tremties ir atpirkimo mitas.
VIII SKYRIUS
Sabatianizmas ir mistin erezija / 281 1665-1666 m. sabatianistinis sjdis. Sabtajus Cvi, kabalistinis mesijas, ir Nata-nas i Gazos, jo pranaas. Sabtajaus Cvi liga ir Natano pateiktas jos mistinis aikinimas. Kvazisakramentinis antinomistini veiksm pobdis. Lurijos mokymas, pritaikytas naujojo mesijo asmenybei. Erezinis sjdio poskis, abtajui Cvi atsimetus islam. Sabatianizmo reikm yd istorijai. yd savimons revoliucija. Erezins Kabalos santykis su Apvieta. Sabatianistin ideologija. Paradoks religija. Istoriniai ir mistiniai atpirkimo aspektai. J lugimas, abtajui Cvi atsimetus. Sabatianizmas ir krikionyb. Maranikosios psichologijos taka sabatianizmui. Mokymas apie btin mesijo atsimetim. Antinomizmo problema. Nuosaikiosios ir radikaliosios sabatianizmo atmainos. Mistinis nihilizmas ir mokymas apie nuodms ventum. Nauja Dievo samprata: pirmoji prieastis; arba: proto Dievas ir pirmasis padarinys; arba: Apreikimo Dievas.
IX SKYRIUS
Chasidizmas Lenkijoje, paskutinioji yd mistikos faz / 315 XVIII imtmeio chasidizmas Lenkijoje ir Ukrainoje ir jos problematika. Kabalistin ir chasid literatra. Kabalos pavertimas liaudies sjdiu. Kabalistins raidos alternatyvos, lugus sabatianizmui. Grimas prie ezoterini mistikos atmain: Rabis alomas arabis. Jos populiarij pusi pagilinimas: chasidizmas. Kabalos apvalymas nuo mesianistini element. Sabatianizmas ir chasidizmas. Rabis Adomas Baalemas kriptosabatianistikasis pranaas. Naujasis vadovo tipas sabatianizme ir chasidizme. Mistinis adinimo sjdis. Kuo naujas chasidizmas? Tikrasis chasidizmo originalumas susijs ne su mistine teosofija, o su mistine etika. I tikrosios chasidizmo prigimties radsis cadikizmo
46
asmens kultas. Asmenyb atstoja mokym. Cadiko, arba ventojo, figra. Gyvoji Tora. Socialin ventojo, kaip moni bendruomens centro, funkcija. Mistika ir magija chasidizme. Chasidikoji legenda. Santrumpos / 338 Paaikinimai / 339 Bibliografija / 409 yd mistikos termin odynlis / 427 Asmenvardi rodykl / 441
Iplstinis turinys
11
anginis leidj odis Kapitalinis Gershomo Scholemo (1897-1982) veikalas yd mistika yra epochins reikms knyga. Tai ne tik solidi mokslin monografija, kurioje autorius sistemikai apibendrina kelis deimtmeius trukusi filologini, filosofini ir teologini tyrinjim rezultatus, bet ir vienas pamatini tekst, supaindinani Vakar skaitytoj su neaprpiamai turtinga dvasine yd tradicija. ios unikalios knygos vertimas lietuvi kalb jau savaime yra neeilinis ms kultros vykis: iki iol lietuvi kalba neturjome n vieno iai temai skirto teksto, svarumu prilygstanio Scholemo veikalui. yd mistikos autorius, pats tekstologikai ityrs daugum altini, apie kuriuos taip taigiai pasakoja ios knygos puslapiuose, dvasin yd pasaul ne tik atskleidia i vidaus, bet ir nusako kalba, suprantama kiekvienam intelektualui. Be io fundamentinio veikalo, Scholemas yra paskelbs darbus
Kabalos itakos (1966), Kabala ir jos simbolika (1966), yd mesia-
nizmas (1974) bei daugel kit didesns ir maesns apimties tyrinjim. Ir iaip neprilygstam autoriaus gebjimfilosofikaiinterpretuoti mistines senovs vizionieri valgas bei painias teologines idjas Scholemo darbuose dar labiau sustiprina itin skvarbus tekstologo vilgsnis. Tyrintojas, laikomas mokslo apie Kabal pradininku, priekario Europoje gijo pavydtinai plat ir gil humanitarin isilavinim, puikiai iman ir ydikj, ir graikikj kultrin tradicij. Kadangi jos abi formuoja kultrinius europins civilizacijos pamatus, Scholemas, savuosiuose tyrinjimuose paliudydamas savo dvasin giminyst tiek ydik, tiek ir graikik vertybi pasauliui, prie ms akis ikyla kaip tikras europietis ir dvasini Europos pamat gynjas. Knygoje yd mistika itin vertingi tie autoriaus pastebjimai, kuriuose jis profesionaliai irykina ydikojo mstymo savitum, parodo esminius skirtumus tarp semitikojo ir mums prasto indoeuropietikojo (i esms - graikikojo) mentaliteto. Btent jie, anot Scholemo, lemia ne tik specifin skirtingoms tradicijoms priklausani tekst stilistik, bet ir savit mogaus santykio su transcendencija raik. Autoriaus svarstymai apie ydikojo mentaliteto savitum
13
sudomins tuos i ms, kurie savo genetinmis aknimis nepriklausome yd pasauliui, bet vis tiek troktame sigyventi, net siskiepyti" i be galo turting kultr. Tiems, kurie paims rankas i knyg, Scholemo veikalas leis patirti, koks artimas ir savas gali pasidaryti i pirmo vilgsnio toks nesuprantamas ir keistas dvasinis yd pasaulis. itaip autorius esmingai prisideda prie antisemitini prietar isklaidymo, maina tautas skiriani susvetimjimo praraj. Lidnas faktas, kad antisemitins nuostatos Lietuvoje dar gajos, tik patvirtina, kaip aktualu lietuvi kalb versti tokius imintingus, i irdies ird kalbanius yd autori veikalus, kaip Scholemo. Dar vienas susiavjim keliantis knygos bruoas yra joje atsispindinti Scholemo pastanga yd mistikoje skirti grdus nuo pel, autentikus tikro dvasinio praregjimo ir nesuvaidinto dvasios ryio su dievybs sritimi enklus - nuo mistikos skraiste pridengt dvasinio bei psichinio negalumo apraik, socialini manipuliacij ar net paprasiausi kliedjim. Stebtinas autoriaus gebjimas nustatyti, ar mistiko santykis su transcendencija yra i ties autentikas, liudija puik filosofin Scholemo skon ir netgi, sakytume, metafizin muzikalum.
S c h o l e m o veikalo vertimas A n t a n o Gailiaus atliktas i vokiei kalbos, vokikj original lyginant su autoritetingu vertimu rus kalb, ileistu Izraelyje ( E IIIoAeM, Ocmenue MocKBa-HepycaAHM, 2 0 0 7 ) . meneum e eepeaco Mucmuice,
Siekiant neapsunkinti skaitytojo neprofesionalo, lietuvikame vertime hebrajiki ir aramjiki odiai lotynikais ramenimis transliteruoti tik apytiksliai, nesilaikant mokslins transliteracijos taisykli, o tik perteikiant apytikr odi skambes. Transliteruojama beveik taip pat, kaip ir vokikajame originale. Neyms transliteracijos pakeitimai nulemti tik skirtingo raidi s" ir z" tarimo lietuvi ir vokiei kalbose: tais atvejais, kai vokikojo originalo transliteracijose figruojanti s" atitinka hebraj alfabeto z" (T), ji keiiama raide z", o ten, kur originale pasitaiko z", atitinkanti hebraj abcls c" (Y), ji keiiama raide c". Vokikajame originale transliteruoti smarkiai redukuoti hebraj ir kit semit kalb balsiai, kurie beveik arba ir visai netariami, sekant originalu yra ilaikyti ir lietuvikojo vertimo transliteracijose (rusikojo vertimo transliteracijose, kurios taip pat nra mokslins, netariami redukuoti balsiai yra i viso neraomi). Mistik, filosof ir kit ikili asmenybi, kuri pairos ir darbai yra ios knygos objektas, vardai, bdami siaknij kultrinje bei
4 6 yd mistika ir jos pagrindins srovs
kalbinje tradicijoje, raomi sulietuvinta forma (antai Izaokas Lurija, Abraomas Abulafija, Moz Maimonidas ir 1.1.), tuo tarpu yd mistikos paveldo tyrintoj vardai raomi autentika, nesulietuvinta forma. Veikalo nuorodose yra cituojami tyrinjimai, paskelbti tiek hebrajikai, tiek vokikai ir kitomis Europos kalbomis. Jei cituojami veikalai buvo paskelbti hebrajikai, j antrats transliteruojamos i esms taip pat, kaip vokikajame originale, taiau su jau mintais neymiais pakeitimais; bet jei tyrinjimai paskelbti prastomis europinmis kalbomis (daniausiai vokikai), o j pavadinimuose aptinkame hebrajik arba aramjik odi transliteracij, ios, akivaizdu, lietuvikame vertime paliekamos be joki pakeitim. Nors ir vertjas, ir redaktoriai djo visas jgas, kad tekste likt kiek galima maiau netikslum, nevienodum ir korektros klaid, leidiant tokio sudtingo veikalo vertim j visikai ivengti yra tiesiog nemanoma. Tikims, kad ios solidios, o kartu labai gyvai ir taigiai paraytos knygos vertimas lietuvi kalb ne tik upildys nema akademinio imanymo sprag, bet ir pads tiesti dvasinius tiltus tarp yd ir lietuvi taut.
NAGLIS KARDELIS
anginis leidj odis
15
Vokikojo leidimo pratarm Prajus bema dviem deimtims met nuo tada, kai suraiau pirmuosius apmatus paskait, tapusi ios knygos pamatu, Ciuricho leidyklos Rhein-Verlag" ir Frankfurto leidyklos Alfred-Metzner-Verlag" iniciatyva pasidar manoma vokiei kalba ileisti i knyg, angl kalba sulaukusi jau ir treiojo leidimo. Rengiant leidim, buvo manoma panaudoti didels apimties vokikai raytus apmatus, i dalies tapusius anglikojo teksto pamatu. Taiau apskritai tekstas yra pataisytas pagal treij anglikj leidim (Schocken Books, New York, 1954). Daugelyje viet a miausi dar ir kit pakeitim, kai k kitaip ir formulavau. Turint galvoje didel dmes, kurio sulauk anglikasis ir pranczikasis ios knygos leidimai, man regjosi nederama j i pagrind perdarinti. Taiau a - pirmiausia inaose - atsivelgiau vliau pasirodiusius savo paties ir kit tyrinjimus, kurie minimi ir knygos gale pateiktoje bibliografijoje. Deja, Kabalos radimosi tarp 1150 m. ir 1250 m. problemos, kuri biau norjs iame kontekste aptarti, i tyrinjim rmuose nebuvo manoma terpti. Atskirai nagrinjau j 1948 m. pasirodiusiame veikale hebraj kalba, kurio anglikas leidimas iuo metu kaip tik rengiamas. Darbuojantis su iais senais rankraiais ir derinant juos su galutiniu angliku knygos tekstu, man buvo tiesiog nekainojama ponios dr. Nettie Katzenstein-Sutro (Ciurichas) pagalba. Turdamas toki gausyb kit mokslini uduoi, vargu bau biau pats gebjs sudurstyti daiktan vairiausius apmatus ir fragmentus. Tad jos pagalba ir kruoptumas padar manoma, kad ia gali bti pateiktas leidimas vokiei kalba, kurio paskutiniaisiais metais i vairi pusi vis buvo pageidaujama. Tarp vokiei ir yd taut katastrofos ir naikinim metais radosi praraja, ir tuias darbas bt mginti ignoruoti jos kruvin rimtyb tikrja io odio prasme. Ta aplinkyb, kad i knyga tik dabar leidiama vokiei kalba, yra su iais dalykais susijusi. Sunku pasakyti, ar mokslinis painimas ir istorins valgos gali nors kiek prisidti, mginant permesti tilt per t praraj. Vis dlto manau, kad gilumas ugriebis
17
reikming yd istorijos ir religijos fenomen aptarimas, kurio ia knyga stengiausi imtis, kaip tik ir ioje situacijoje gali bti svarbus. ydas autorius pats savaime, be abejo, nedaug k tegali padaryti, kad i situacija pasikeist, taiau jis gali pateikti mediag ir instrumentus, galbt net ir valgas, kurie gal bus reikmingi vl manomu besidaraniame dialoge.
GERSHOM SCHOLEM
Jeruzal, 1957 m. rugpjio 1 d. The Hebrew University
46
I pirmojo anglikojo leidimo pratarms Kai daugiau nei prie dvi deimtis met nusprendiau atsidti yd mistikos ir ypa Kabalos studijoms, tai buvo tikra pradia ne vienu atvilgiu. Mat uduotis, kurios miausi, reikalavo plataus masto parengiamj darb griuvsi lauke, kur pirma dar reikjo ivalyti, kad paskui jame bt galima imtis konstruktyvaus sisteminio atkuriamojo darbo. Ir istorijos fakt, ir filologins analizs srityse pirma reikjo engti nepramintais keliais ir nuveikti pradin, danai primityvaus ir fundamentalaus pobdio darb. Pavirutinikos sintezs ir plataus umojo spekuliacijos, pagrstos pernelyg lakiomis hipotezmis, turjo uleisti viet kuklesnei uduoiai sukurti tvirt pamat, kuriuo remiantis apskritai pasidaryt manomos tikros, visuotinos valgos. Ten, kur kiti arba nepasivargino nuodugniau gilintis altinius sjdio, kur buvo link vien atmesti ar smerkti, arba msi kurti i pirto lautus niekuo nepagrst spekuliacij statinius, a jauiausi ir prielankumo paiam dalykui, ir aplinkybi spiriamas imtis ne tokios pretenzingos uduoties pirma ivalyti griuvsi lauk, itaip sykiu atidengiant ir didingo bei reikmingo yd religijos istorijos skirsnio apybraias. Turbt n nereikia sakyti, kad per tuos parengiamuosius darbus man pamau atsiskleid aikus tyrinjamojo dalyko visumos suvokimas. Tuo paiu mastu, kuriuo nesuskaiiuojami ir danai per vargus atliekami paskiri tyrinjimai artinosi prie savojo tikslo, pamau daugiau ar maiau rykjo ir bendrosios apybraios, ir i gluminanios fakt ir prasimanym maiaties formavosi jeigu ir anaiptol ne visais atvilgiais pilnas, bet vis dlto gana apibrtas yd mistikos radimosi istorijos, jos tikrosios prasms, specifins problematikos ir reikms visai yd istorijai paveikslas. Si pamau gyjama samprata esmingai skyrsi nuo t nuomoni, kurios skland iki tol paskelbtoje literatroje ia tema. Jauiu pareig dkoti savo pirmtakams ioje srityje, kuri pdsakais i pradi jau. Taiau nuoirdu bus pridurti, kad daugeliu atvilgi mano vlesnis poiris nebeturi bema nieko bendra su j pairomis. Pasiekus i savo tiriamj darb stadij, negaljo bti man mielesnio dalyko u Niujorko Jewish Institute ofReligion kvietim 1938 metais
19
skaityti ten The Hilda Strook Lectures. I devyni paskait, kurios pateikiamos ioje knygoje ir kuriomis a mginau glaustai idstyti esminius savo tyrinjim rezultatus, septynios buvo skaitytos tenai - eios anglikai, viena hebrajikai. Likusios dvi paskaitos - antroji ir treioji buvo skaitytos kitomis progomis. Visos ios knygos paskaitos, iskyrus paskutinij, kurios tekstas liko bema nekeistas, ia pateikiamos esmingai iplstu pavidalu. Norint ia dstom chasidizmo aptarim praplsti nuodugnesniu specifini fenomen tyrinjimu, tekt parayti visai nauj knyg*. ia pasitenkinau tik tuo, kad idsiau savo bendrsias pairas apie dalyk. Apskritai privalu pabrti, kad ios knygos uduotis nra pateikti nuodugni yd mistikos istorij; ji tenkinasi jos pagrindini bruo nuvietimu, analizuojant pagrindines jos raidos stadijas. Isamiai kritinei yd mistikos istorijai, ypating dmes skiriant vairioms viena kit neigianioms tkmms kabalistinio sjdio viduje, prireikt keli tom. Kadangi ios paskaitos skirtos ne vien ios srities tyrintojui, bet ir kur kas platesniam ratui moni, besidomini yd istorijos ir religijos problemomis, daugiau dmesio skyriau paties mistinio mstymo analizei ir interpretacijai, o ne istorinms vairi sistem ssajoms. Taiau visur, kur tik buvo manu pernelyg nesileisti filologines detales, stambiais bruoais apmeiau ir istorinius sryius. Nuo io principo nukrypau tik skyriuje apie Zoharo knyg ir jos autori, mgindamas ten pateikti ir nuodugnesn filologin analiz. Prieastys, paskatinusios mane taip padaryti, yra visuotinai pripastama io dalyko reikm yd tautos istorijai ir miglota ligiolini diskusij padtis. Skaitytojas, tik menkai tesidoms literatrins ir istorins kritikos problemomis, nedaug tepraras, perokdamas penktj skyri, nors man paiam ios analizs rezultatai ir regisi labai svarbs. Kai kuriomis pamatinmis savo tezmis i knyga stoja prie tuos vaizdinius apie yd istorij ir religij, kurie daugiau ar maiau plaiai sitvirtin tarp yd ir neyd. Didioji mokslo apie yd taut uduotis ms laikais yra i naujo parayti yd istorij, kuri remtsi gilesniu religini, politini ir socialini faktori sveikos supratimu. Norint i uduot skmingai isprsti, btina i naujo apibrti tas funkcijas,
* Savo nuomon apie chasidizmo uuomazg problem, istorin Izraelio Baalemo figr ir jo autentik mokym pateikiau kitame anglik paskait cikle, kur skaiiau Niujorke, toje paioje vietoje 1949 m. ir kurios savo laiku bus ileistos atskira knyga.
46
kurias yd mistika ioje istorijoje vairiais laikais atliko; btina teisingai nuviesti ir yd mistikos idealus bei poir klausimus, kurie kildavo, turint galvoje vienoki ar kitoki yd tautos situacij. Mginau kaip manoma glausiau, tiksliau ir aikiau idstyti savo poir dalyk, vildamasis, kad itaip neiu rimt indl svarbi ir labai reikaling diskusij. Bent jau pats esu sitikins, kad toks ms praeities nagrinjimas yra iek tiek susijs su ms ateitimi. Jeruzal, 1941 m. gegu
I pirmojo anglikojo leidimo pratarms
21
Hebraj abcls transkripcijos lentel
,b
g d
h ( o d i o gale neymima)
v z ch t j k ch
m n s
t
P f c k r s th
Transkripcijos lentels
komentaras
Tekste ir inaose, kiek buvo manoma, vengta vartoti hebrajikas raides. Dl technini prieasi, transkribuodamas hebrajikus odius, vengiau diakritini tak ir rinkausi supaprastint perraymo variant. Hebraj kalb moks skaitytojas neturs vargo atsikurti originalo rayb. Bibliniai vardai i principo pateikiami laikantis vokiei Biblijos raybos.
22
I SKYRIUS
Bendrieji esminiai yd mistikos bruoai
emiau pateikiam samprotavim uduotis yra aprayti ir ianalizuoti kai kurias pagrindines yd mistikos kryptis ir tkmes. Negaliu viltis iuose keliuose skyriuose isamiai aptarsis toki nepaprastai plai ir sykiu toki sudting tem, kaip toji didi ir danai audringa jra mistinio gyvenimo, kuriuo persim sjdiai, yd religijos istorijai inomi Kabalos ir chasidizmo vardais. Kas tik ir io, ir ano negirdjo apie iuos yd kultros laimjimus, kuri vert buvo daugybs yd mokslinink nesutarim objektas. Tyrintoj ir raytoj vertinimai danai keitsi; jie siekia nuo atmetimo ir kritikos iki entuziastingo garbstymo ir vis manom apologijos atmain. Taiau tai, k visuose juose aptinkame reiausiai, yra dalykikas mistinio mokymo turini nagrinjimas ir nealikas j vaidmens yd istorijos tkmje ir j reikms judaizmo visumai vertinimas. Turi bti pasakyta, kad yd mistikos istorija, kiek ji ligi iol yra vieai nagrinta, pernelyg danai klimpusi nesusipratimus ir neteisingas interpretacijas dalyk, kuriuos ia ketiname aikintis. Didieji prajusio imtmeio yd mokslininkai, kuri pateiktoji yd istorijos samprata dar ir ms dienomis yra dominuojanti, tokie vyrai, kaip Graetzas, Zunzas, Geigeris, Luzzatto ir Steinschneideris, labai velniai kalbant, nejaut didels simpatijos Kabalai. Juk ji, sykiu svetima ir atstumianti, regjosi apimanti kaip tik tuos dalykus, kurie kirtosi su j pai idjomis ir ta samprata, kuri jie tikjosi teigsi kaip viepataujani iuolaikiniame judaizme. Tamsus jos siluetas stovjo jiems skersai kelio - sjunginink vis t galybi ir tendencij, kuri atsiadjusi didiavosi ta ydija, kuri, pasitelkiant Steinschneiderio odius, savo pagrindine uduotimi laik surengti judaizmui padorias laidotuves. Siuo faktu galima paaikinti neigiamas i mokslinink pairas, susijusias su mistikos vaidmeniu yd istorijoje. Negali bti jokios abejons, kad j laikysena yra anaiptol ne grynj tyrintoj, o veikiau kovotoj, besigrumiani su pavojingu prieininku, kuris stovi prieais dar kupinas jg ir vitalikumo. O tasai prieininkas 23
anuo metu buvo ne kas kita, kaip chasid sjdis. Prieikumas daug gali nuveikti. Turtume likti dkingi tiems aistringiems ankstyviesiems Kabalos kritikams, kuriems j neapykanta, nors veikdama ir iankstiniu nusistatymu ikreipdama j nuomones ir vertinimus, vis dlto atvr akis, imokydama juos labai aikiai velgti tam tikrus esminius veiksnius. Danai jie buvo teiss, nors anaiptol ne visados dl t prieasi, kurias patys minjo. Ties sakant, stabiausias dalykas, krints skaitytojui akis j ratuose, yra stoka adekvai ini apie altinius ir faktus, kuriems jie taip danai drso skelbti niekinam nuosprend. Negalima vadinti lovingu judaizmo moksl dalyku tos aplinkybs, kad autori, i tikrj turjusi gili ios srities ini, ratai niekados nebuvo paskelbti, kad kai kuriais atvejais jie net neiliko, nes nebuvo mogaus, i tikrj giliai susidomjusio iomis studijomis. Mat Kabalos pasaulis x i x imtmeio yd Apvietai buvo i ties neprieinamas. Taigi ir neturime daug prieasi didiuotis tuo, kad dauguma idj ir poiri, bylojani apie tikr io pasaulio valg, gim mistini polinki turini krikioni mokslinink galvose - pavyzdiui, praeitos kartos anglo Arthuro Edwardo VVaiteo1 arba vokieio Franzo Josefo Molitoro2 prie vis imtmet. Labai gaila, kad i mokslinink puiki intuicija ir natralus supratingumas danai prasilenkdavo su savo tikslu, nes ten, kur buvo kalbama apie istorinius ir filologinius ios srities faktus, jiems stigo bet kokios kritins nuovokos, tad jie, susidr su problemomis, kurios su tokiais faktais susijusios, liko visiki bejgiai. Natralus ir net pernelyg akis krints io didij, moksl apie judaizm krusi yd mokslinink prieikumo padarinys buvo tas, kad, tinkamiems sergtojams pasitraukus i savo lauko, j pasisavino ia pat atsirad visokiausi atmain fantastai ir arlatanai. Pradedant Eliphaso Levio slapyvardiu igarsjusio Alphonseo Louis Constanto danai nuostabiais nesusipratimais bei klastotmis ir baigiant pretenzingomis Alistairo Crowley'io ir jo sekj apgavystmis, buvo skelbiami patys fantastikiausi ir ekstravagantikiausi teiginiai, reik pretenzij bti legitimiais Kabalos aikinimais3. Galt bti atjs laikas vlei dirbti apleist lauk, taikant jam privalomus istorinio tyrinjimo mastelius. Tai ir yra uduotis, kuri a sau kliau. emiau pateikiamuose samprotavimuose ir skyriuose viliuosi stengsis aikiai idstyti bent dal t rezultat, kuri prijau, msis neti viesos i tamsi srit. Turbt n nereikia sakyti, kad tai, kas ia gali bti idstyta, dl paios dalyko prigimties negali bti kakas daugiau, nei trumpa apybraia 46
t esmini mistins mstysenos struktr, kurios idstytos kai kuri yd mistikos klasik veikaluose - net pernelyg danai tokiais pavidalais ir tokiomis miglotomis formuluotmis, kad iuolaikinei mstysenai anaiptol nra lengva sismelkti j prasm. Akivaizdu taip pat, kad visikai nemanoma pateikti io dalyko rezium, sykiu bent nemginant aikinti ir jo prasms. Galbt ir tikrai pavojingas yra sumanymas keliuose skyriuose mginti atvaizduoti daugel imtmei tverus religin sjd. Ir istorikas, rytsis aikinti tokius painius dalykus, kaip Kabala, turi saugotis, kad ironikasis Byrono klausimas O kas dabar iaikins aikinim?" negalt bti taikomas ir jam paiam. Galiausiai turbt valia pasakyti, kad ir pati atranka bei trumpinimas savaime yra tam tikras paties dalyko komentaras ir - tam tikru laipsniu - jau ir jo vertinimas. Kitaip tariant, tai, k ketinu toliau pateikti, yra kritinis vertinimas, priklausomas nuo tam tikro filosofinio poirio, taikomo gyvam yd istorijos sryiui, kurio pamatinius bruous a ir iandien tebelaikau veiksmingais ir gyvais.
2
Praddamas ia kalb apie yd mistik, turiu tiktis, kad bsiu klausiamas, kas tai, ties sakant, yra. Norint klausim bent paiu glausiausiu pavidalu atsakyti, btina priminti kai kuriuos samprotavimus apie tai, kas apskritai yra mistika. Negaliu reikti pretenzij pasakyti k nors i esms nauja iuo per paskutinisias penkias deimtis met iki pat begalybs svarstytu klausimu. Noriau tik tai, kas man, svarstant i tem, regisi svarbu, itraukti i istorini ir metafizini diskusij snies, ia proga btinai pamindamas puikias Evelynos Underhill ir dr. Rufuso Joneso knygas. Keistas dalykas: nors dl objekto, susijusio su fenomenais, kuriuos filosofija ir istorija vadina mistiniais", gin bema nekyla, mistikos definicij skaiius beveik prilygsta apie tai raiusi autori skaiiui. Tiesa, gana danai ios definicijos veikiau gali savo objekt padaryti labiau miglot, nei j nuviesti. Geriausiai tatai galima pamatyti i to puikaus Definitions ofMysticism and Mystical Theology svado, kur dr. Inge'as, garsusis angl autorius, pateik kaip savo paskait apie krikioni mistik pried. Ms tyrinjimams, nors jie ir kritinio pobdio, pakaks pasidti prie akis vien ar dvi t pretenduojani bti autoritetingomis definicij. Dr. Rufusas Jonesas puikiose studijose apie mistin religij sako: od
25
mistika" vartosiu/tai religijos atmainai, kuri grindiama tiesiogiai suvokiamu ryiu su Dievu, tiesioginiu ir kone apiuopiamu Dievo artumos igyvenimu. Tai nuoirdiausia, giliausia ir gyviausia religijos forma"4. Dar glausiau mistik, kaip cognitio dei experimentaliss, kaip eksperimentin, gyva patirtimi gyt Dievo painim, nusak Tomas Akvinietis, kuris, kaip daugelis mistik, ia prisimena Psalmininko odius (Ps 34, 9): Ibandykite ir patirkite patys, koks geras yra Viepats." Tatai ibandyti ir pats patirti, kad ir kokiu sudvasintu pavidalu tai vykt, kaip tik ir geidia mistikas. Mistiko laikysen nusako tam tikras fundamentalus igyvenimas savs paties, umezganio tiesiogin kontakt su Dievu ar metafizine realybe. inia, tai, kas yra io tiesioginio ryio esm ir kaip j bt manu adekvaiai aprayti, yra didioji msl, prie kurios apie mistik ra autoriai spliodami plksi ne maiau u paius mistikus. Juk tas mistinio igyvenimo aktas, kur sistemikai apdoroti ir aikinti mgina spekuliatyvioji mistika, yra didiai paradoksalaus ir prietaringo pobdio. iaip ar taip, tas pasakytina bent apie mginimus aprayti igyvenim, o galbt, anapus vis odi, ir apie j pat. Koks gi tiesioginis ryys gali tverti tarp Krjo ir krinio, tarp baigtinybs ir begalybs, ir kaip kalba gali perteikti patirt, kuri adekvaiai nepalyginama su niekuo tame pasaulyje, i kurio kalba yra radusis! Be abejo, labai pavirutinika bt dl tokios prietaros, i prigimties slypinios mistiniame potyryje, daryti ivad, kad is potyris yra absurdikas. Veikiau mums dera jau dabar prisiminti princip, kur taikyti iame dstyme dar ne kart tursime progos. Turiu galvoje teigin, kad religin mistiko tikrov racionalus painimas gali perteikti vien paradoksais. Tatai itin pabr ir psichologas G. Struttonas savo veikale Psychology ofReligious Life (1911), savo ruotu akcentuodamas t esmin religinio gyvenimo ir mstymo konflikt, kuris reikiasi juk ir tada, kai kalbame ne apie mistik. Visuotinai inoma, kad mistik pateikiamuose savo igyvenim ir dievybs pasaulio apraymuose knibdte knibda visokiausi paradoks. Anaiptol ne didiausios paniekos vertas tasai paradoksas - mginant pateikti vien pavyzd, vienodai vartojam ir yd, ir krikioni mistik, - kai Dievas nusakomas kaip mistinis Niekis. Nebandysiu ia pateikti jokios io teiginio, prie kurio dar tursiu grti, interpretacijos. Noriu tik aikiai parodyti, kad realyb, kuri velgia ar kurios paragauja mistikas, yra didiai neprasto pobdio. Bendrojoje religijos istorijoje is fundamentalus igyvenimas inomas unio mystica, mistinio susijungimo su Dievu, vardu. Taiau ir tai 46
tra vien odis. Juk esama daugybs mistik, yd ir krikioni, kurie savo ekstazin potyr, begalin sielos pasikyljim iki aukiausios pakopos, anaiptol nevaizdavo kaip susivienijimo su Dievu. Pateiksiu tik vien pavyzd: seniausieji yd mistikai, Talmudo ir vlesniais laikais sudar organizuot grup, savo patirt aprainja j pair sfer atitinkaniais vaizdais. Si patirt jie laiko sielos pakilimu iki Dievo sosto, kur jiems leidiama ekstazikai velgti Dievo didyb ir dangikojo sosto paslaptis. Nuo i senj yd gnostik tolimas kelias iki chasid mistik, kuri vienas galjo taip pasakyti: Vieni Dievui tarnauja savo intelektu, o kiti velgia Niek... taiau to, kuris apdovanojamas ia patirtimi, mogikasis intelektas netenka realumo; o paskui, i tokio regjimo sugrs substancin intelekto bt, jis esti kupinas dieviko vitesio ir infliukso"6. Ir vis dlto ir vieni, ir kiti, nors taip skirtingai, galiausiai aprainja t pai patirt. ia privalu terpti dar vien samprotavim. Mat nra taip, kad visa toji sfera, kuri mes vadiname mistika, bt upildyta ta asmenine patirtimi, kuri gyjama per ekstaz ar regjim. Nors toji patirtis ir yra mistikos centras, istorinis mistikos fenomenas aprpia kur kas platesn erdv. Svarbu nesitenkinti grynai spekuliatyviomis mistikos" svokos definicijomis. Veikiau noriau pabrti, kad mistikos paios savaime, kaip fenomeno ar pairos, savaime gyvuojanios nepriklausomai nuo kit dalyk, religijos istorijoje i esms nesama. Esama ne mistikos paios savaime, o kieno nors mistikos, tam tikros religins atmainos mistikos: krikioni, islamo, yd ir pan. inoma, tuose vairialypiuose istoriniuose fenomenuose slypi kakas visiems bendra. Tasai bendrumas, tas bet kokios mistikos objektas" kaip tik ir pasirodo analizuojant asmenines mistik patirtis. Taiau tik dabarties laikai irado lyg ir kakoki abstraki mistikos religij. Galbt tai susij su polinkiu panteizm, per paskutiniuosius imt met kur kas labiau nei bet kada anksiau lmus mstysen apie religijos dalykus. Nuo apibrt, fiksuot pozityviosios rligijos form mginama toliau engti lyg ir kokios universalios religijos link, tad ir istorikai fiksuotos mistikos atmainos laikomos danai vien apnaomis, kurias, sakytume, chemikai gryna mistika, nesusijusi/su jokia apibrta religija, nuo savs nusibraukia. Taiau, mginant ia isiaikinti apibrtos mistikos atmainos - yd mistikos - prigimt ir reikimosi pobd, nevaisinga likti bendrj abstrakcij lygmenyje. Dar daugiau: jau Evelyna Underhill, kaip man regisi, pagrstai parod, kad iplitusi paira, neva mistikas i esms
27
yra religinis anarchistas, besiveris i savo tikjimo atmainos vart, istorijos tra menkai patvirtinama. Istorijoje didiuosius mistikus veikiau vis regime kaip itikimus didij religij snus. yd mistika - lygiai kaip graik ar krikioni - yra apibrt konkrei istorijos fenomen visuma. Tad bus pravartu glaustai aptarti tas slygas, kuriomis mistika randasi religij istorijoje ir kuriomis ji atsirado didiosiose monoteistinse religijose. Mistikos" svokos definicijos, kuri pavyzdius k tik pateikiau, net pernelyg lengvai pera ivad, kuri, kaip matme, pabrtinai daro ir Rufusas Jonesas, - kad visos religijos gal gale esanios mistika. Juk religija galiausiai apskritai nesivaizduojama be tiesioginio sjungos su Dievu pajutimo". Taiau tuias darbas ginytis dl abstrakcij. Niekas didij Apreikimo religij klasikini atmain neims vadinti mistinmis ir nemgins didij biblins religijos vyr - nei Mozs, Dievo vyro, nei prana - vien dl j tiesioginio religins patirties pobdio skelbti buvus mistikais. Bent jau a nenoriau naudotis tokia terminologija, kuri itrina istorines ribas ir dl to miglose skandina problemas. 3 Mintis, kuri noriau aikiai parodyti, yra i: mistika atsiranda tik tam tikroje religijos istorijos stadijoje. Ji susijusi su tam tikra religins smons stadija. Dvejais laikais mistika ta prasme, kuri ji tufitikrojoje. religijos istorijoje, yra nemanoma. Pirmasis periodas: kol pasaulis dar pats tebra dievikas, pilnas diev, kuriuos visur gali sutikti ir palenkti savo pus, su kuriais gali susimaiyti ir nesistengdamas pasiekti ekstaz. Tai reikia: kol praraja, skirianti mogikj ir dievikj pasaulius dar visai nra atsiskleidusi kaip tikras, pai siel palieis faktas, mistika negali egzistuoti. O tai yra mito, taut jaunysts pasaulis. Tiesioginis visko su viskuo ssajos suvokimas, suvokimas ssajos, tverianios dar prie atsiskyrim ir apie atsiskyrim nieko neinanios, tikrasis monistinis kosmas nesileidia mistikos. O sykiu yra ir suprantama, kad tam tikri io vis daikt vienovs suvokimo bruoai mistikoje - pakit ir kitu lygmeniu - vlei sugrta. ioje stadijoje gamta yra tikroji mogaus ir dievo ryio arena. Antrasis periodas, kuriame mistika neinoma, yra tasai krybingasis metas, kai religija sitvirtina. Juk didiausias religijos darbas yra tas, kad ji mog iplia i svajingosios stadijos, kurioje tveria mogaus, 46
pasaulio ir dievo vienov. Juk religija savo klasikiniais pavidalais kaip tik ir atveria t absoliui ir kraupi praraj, kurioje Dievas, begalinis asmuo ir transcendentin btis, stoja prie baigtin krin ir baigtin asmen. Todl pozityviosios religijos gimimas, klasikin religijos istorijos stadija, yra labiausiai nutolusi nuo mistikos galimybs. ia mogui yiegiamas dvilypybs suvokimas, suvokimas pragarms, kuri veikia jau tiktai balsas: balsas Dievo, per Apreikim vadovaujanio ir duodanio statymus, ir besimeldianio mogaus balsas. Didiosios monoteistins religijos gyvos io poliarikumo ir i aminai neveikiam pragarmi suvokimu. Religijos aren jos perkl i gamtos dorovin religin mogaus gyvenim ir religins bendruomens veikl. O pastaroji tam tikra prasme yra nuoroda istorij, kaip naujj mogaus ir Dievo santyki aren. Tik dabar, kai religija apibrtu tikjimo ir bendruomens gyvenimu gyja klasikin savo raik istorijoje, mistika darosi manoma ir reikiasi tuo, k galbt galima pavadinti romantikuoju religijos periodu. Ji regi didij praraj, i patirtis apskritai yra jos ieities takas. Taiau visikai suvokdama i pragarm, ji ieko paslapties ir kelio, galinio praraj uverti. Mistika mgina atkurti religijos suardyt vienov nauju lygmeniu, kuriame mito pasaulis ir Apreikimo pasaulis susitinka mogaus sieloje. Todl jos arena i esms yra kaip tik siela, o jos objektas - sielos kelias per visas daugialypybs prarajas igyvenim dievikosios tikrovs, kuri dabar pasirodo kaip pirmin vis daikt vienov. Taigi mistika tam tikru laipsniu yra grimas prie mitini patiri, nors, inoma, nevalia pamirti, kad esama esminio skirtumo tarp vienovs, tvrusios pirma bet kokio susiskaidymo, ir vienovs, kuri atkuriama per nauj smons pasikyljim. Istorijos poiriu is mistikos atsiradimas susijs su dar vienu veiksniu. Juk religin smon, susikrus didiosioms klasikinms religinms formoms, nra ugsusi. Jos kuriamoji galia tebetveria. Tiesa, ilg laik formuojamoji tam tikros religijos galia gali bti pakankamai didel, ji gali valdyti vis gyv religin jausen savo sekj aplinkoje, vis i naujo gaivindama sekj sielose savo ikeltj vertybi iyvenim. Taiau neivengiamai randasi nauj natralaus pobdio religini impuls, ir kyla grsm, kad jie ims kirstis su paveldtosiomis istorins religijos vertybmis. Mistika randasi pirmiausia tada, kai tokie nauji impulsai ir naujos religins galios mgina ne pralauti senosios religijos rmus, ne isiverti i j ir susikurti sau visai nauj buvein, bet ilikti
29
ir sitvirtinti senosios religijos viduje. Naujasis religini vertybi trokimas, atitinks nauj religin patirt, tuomet reikiasi nauju aikinimu, nauja interpretacija senj vertybi, kurios dabar danai suprantamos kur kas giliau ir asmenikiau. Drauge, inia, ios vertybs nuo jas siliejusios naujos gyvybs gana danai giliai ir i esms kinta. Krimas, apreikimas ir atpirkimas - paminsime ia tik kelis didiuosius ms religijos odius - mistikui reikia anaiptol ne t pat, k byloja j pirmykt prasm. Mistikui ie dalykai gijo nauj gyvast ir nauj turin, kuriame atsispindi mistins patirties, tiesioginio paskiro asmens kontakto su Dievu, ypatingumas. Apreikimas, pavyzdiui, mistikui yra ne vienkartinis istorinis faktas, ubaigis vienu konkreiu istorijos momentu vykus tiesiogin Dievo kontakt su monija. Neneigiant istorinio apreikimo fakto, mistikui jo paties irdyje atsiradusi religinio painimo ir patyrimo versm stojasi gret su apreikimu kaip lygiateisis painimo alinis. Arba, kitais odiais tariant: apreikimas i vienkartinio akto jam tampa nuolatiniu ir besikartojaniu. Mistikas mgina nauj savo paties ar jo mokytojo gautj apreikim susieti su senojo apreikimo altiniu. Taip randasi mistinis didij religij kanonini tekst perinterpretavimas. Pirminis, bendruomens gautas apreikimas, pavyzdiui, kad ir tasai^kap sakytume, vieas apreikimas prie Sinajaus kalno, mistiko nuojautai regisi: ess paslptas ir neipltotas. Tik slaptasis apreikimas jam yra i tikrj atviras ir lemiamas. Taigi mistins jausenos srovje ie kanoniniai tekstai, kaip i esms ir visos kitos religins vertybs, yra sulydomi daiktan ir i naujo formuojami. Nenuostabu, kad, vykstant iam procesui, mistikas, kad ir labai stengdamasis isilaikyti savo religijos ribose, danai smoningai ar nesmoningai tas ribas paeidia. Nra reikalo ia man daugiau kalbti apie prieastis, dl kuri mistikai taip danai tapo eretikais. Su tokia erezija pirmin religin bendruomen nebtinai turi kovoti ugnimi ir kalaviju, gali net danai nutikti ir taip, kad ji n neatpastama kaip erezija, ypa tais atvejais, kai mistikai, kaip sakoma, skmingai naudojasi ortodoksikja terminologija ir ja sugeba reikti savo pai religin reikal. Taip i tikrj dar daugyb kabalist. Krikionyb ir islamas, turdami daugiau iorins galios priemoni ir valstybin organizacij, radikalesnisias mistinio sjdio atmainas danai drastikai slopino, o yd mistikos istorijoje toki reikini retai aptinkame. Tiesa, kaip matysime skyriuose apie sabatianizm ir chasidizm, negalima ir tvirtinti, kad j visikai d^Jmta. 46
Taigi mistin religija stengiasi Diev, atsiskleidiant jai per specifinius religinius tos bendruomens, kurioje i religija vystosi, vaizdinius, i pai|mo ir dogmatikos objekto paversti nauja ir gyva patirtimi. Be to, mistin religija stengiasi ir naujai interpretuoti i patirt. Todl jos praktin pus, Dievo realizacija bei sijautimas j ir mokymai apie keli Diev, ypa isivysiusi mistins smons atmain atvejais, danai esti glaudiai susij su ideologija. Si ideologija, mistikos teorija, yra sykiu ir Dievo bei jo apreikimo mistinio painimo, ir pas j vedanio kelio teorija. Taigi i viso to darytina ivada, kad mistikos pavidal apibrtos religijos sferoje esmingai lemia toje religijoje pripastami ir glorifikuojami pozityvieji turiniai ir vertybs. Vadinasi, negalime tiktis, kad yd mistikos fizionomija bt tokia pat, kaip katalik, anabaptist ar musulmon sufij. Ypatingoji mistikos atmaina, kuri, pavyzdiui, krikionybje susijusi su Atpirkjo ir tarpininko tarp Dievo ir mogaus figra, mistin interpretacija krikionybs steigjo pasijos, kuri kartojasi mistiniame kiekvieno paskiro mogaus kelyje, - yra, natralu, svetima ir visam judaizmui, ir jo mistikams. J vaizdini ieities takas yra specifins judaizmo vertybs, taigi, vis pirma, klausimai apie Dievo vienov ir Toroje, ventajame statyme, surayto apreikimo prasm. ^yd mistika vairiais savo pavidalais yra mginimas paties judaizmo religines vertybes suprasti kaip mistines. Ji grimzta vaizdin gyvojo Dievo, kuris manifestuojasi per krim, apreikim ir atpirkim, ir grimzta taip giliai, kad jai i ios gyvojo Dievo srities randasi itisas dievikosios gyvyvs pasaulis, slapiomis tveris ir veikis visoje btyje. Tokia yra prasm to, k kabalistai vadina sefir pasauliu". Turbt dert tai, kad ir glaustai, nuodugniau paaikinti. Gyvojo Dievo atributai ia patiria ypating perkeitim. Raida nujo taip toli, kad toks klasikas, kaip Maimonidas, savajame Suklaidintojo vadove" argumentuoja madaug taip: kaip galima apie Diev sakyti, kad jis yra gyvas? Argi tai nereikia apriboti begalin jo esybs pilnatv? Taigi teiginys Dievas yra gyvas" gali turti tik toki prasm: jis nra mirs, tai yra, jis yra viso, kas negatyvu, prieyb. Jis - vis neigim neigimas. Ne taip msto kabalistas, kuriam, tiesa, gyvojo ir paslptojo Dievo atskyrimas, net j konfliktas gijo ypating reikm, apie kuri yd filosofija nieko nenori inoti.
3i
Joks krinys negali taikytis velgti nepastamj paslptj Diev. Juk bet koks krinio mginimas painti Diev yra pagrstas kaip tik tuo santykiu, kur su juo Dievas umezg, per kur, taigi, Dievas manifestuojasi kitam, o ne Dievo santykiu su savimi paiu. Bta aikinim, kad skirtumas tarp deus absconditus, Dievo paties savaime, ir besireikianio Dievo Kabalai ess svetimas7; man tai regisi klaidingas fakt aikinimas. Prieingai, dualizmas i dviej vieno Dievo aspekt, kuriais, teologiniu poiriu, galima velgti vien Diev, yd mistikams giliai knietjo, ir dl to kartais radosi formuluoi, kuri pavojingumas religinei monoteizmo smonei su visu aikumu atsiskleid tik vlesnje Kabalos raidoje. Daniausiai kabalistai stengsi formuluoti i dviej aspekt santyk taip, kad j formuluot nepiktint ir filosof mstysenos, ir ne visados i aspekt konfliktas matomas taip aikiai, kaip, pavyzdiui, garsiajame pasisakyme apie 1300 m. raiusio anoniminio autoriaus, teigusio: apie Diev pat savaime, kaip absoliui esyb, dl savo prigimties negalint bti praneimo kitiems dalyku, apskritai neusimenama nei apreikimo dokumentuose, nei kanoniniuose Biblijos ratuose, nei rabin tradicijoje8. Jo ia nra, taigi jis neturi ir jokio iais dokumentais paliudyto vardo, kadangi juk kiekvienas ventj dokument odis yra uuomina kuri nors jo manifestacijos krinijos pusms pus. Taigi gyvasis Dievas, religijos Dievas, apie kur liudija mintieji dokumentai, turi begalin daugyb vard, priklausani jam, kabalistiniu poiriu, i prigimties, o ne dl mogikj konvencij, o deus absconditus, savo paties esybje pasislps Dievas, gali bti tik i bdos nusakomas dirbtiniais odiais - odiais, kurie, mistiko poiriu, visikai neturi vardo pobdio. Tad ankstyvieji Ispanijos kabalistai vaduojasi, pasiteikdami tokius spekuliatyvius apraymus, kaip vis akn aknis", didioji tikrov", indiferentikoji vienov"9, o pirmiausia - En-Sof. Kaip tik is nusakymas leidia lygiai taip pat aikiai, o gal net aikiau i^ykti tam neasmeniniam pobdiui, kuris - velgiant mogaus akimis - priskirtinas iam paslptojo Dievo aspektui. Juk is odis, nors danai per nesusipratim verstas klaidingai, reikia ne begalinis", o begalyb". Lygiai kaip Izaokas Aklasis, pirmasis mums, kaip asmuo, apiuopiamas kabalistas, deus absconditus vadina ne neapiuopiamuoju", taip suteikdamas jam asmenikumo niuans, o neapiuopiamybe"10. itaip teosofikai vesdama neasmenin pirmin Dievo pamat, kuris btent vien savuoju pasaulio sukrimu ir apreikimu tampa asmeniu ir kaip asmuo pasirodo, kabalistin mstysena pasitraukia nuo personalistinio Dievo svokos
46
pagrindo, ir valia sakyti, kad, vadinasi, ano k tik pateikto mistinio aforizmo autorius buvo teisus, sakydamas, jog apie En-Sof(ar tai, kas tuo oîu nusakoma) Biblijoje ir Talmude nekalbama. Apie tai, kaip svarbiausios kabalistins srovs su io vedinio problematika tvarksi, tursime aptarti vlesniuose skyriuose. Juk, pradedant io neasmeninio En-Sof atgaliniu pavertimu tikrj asmenin Biblijos Diev ir baigiant eretiku atvrimu tikro dualizmo tarp paslptojo En-Sof ir religini dokument asmeninio Dievo Krjo, buvo pereitos visos manomos stadijos. Taiau dabartiniam nagrinjimui svarbesnis yra antrasis dievybs aspektas, kur, kaip lemiam tikrajai religijai, krypsta pagrindinis kabalist teosofini spekuliacij ir svarstyb domesys. Mistikas stengiasi gyvj Biblijos Diev patirti real - t Diev, kuris yra geras, i^lnintingas, teisingas ir gailestingas, kuris turi ir visus kitus pozityviuosius atributus. Bet sykiu mistikas nenori atsiadti ir ano paslptojo Dievo, kuris, aminai neitiriamas, tveria savo esybs gelmse^- arba, kaip drsiai sako kabalistai, savo Niekio gelmse" 11 . is paslptasis Dievas gali neturti joki ypating atribut - gyvasis Dievas, apie kur kalba apreikimas, su kuriuo siejasi visos religijos, atributus turi, ir ie atributai drauge - kitame lygmenyje - nusako tas aukiausias religinio gyvenimo vertybes, kurias realizuoja mistikas. Dievas yra geras, Dievas yra grietas, Dievas yra gailestingas, jis teisingas ir 1.1. Mistikai, kaip dar tursime progos pamatyti, nepabgo net padaryti ivados, kad auktesnija prasme pirminis blogio pamatas tveria net paiame Dieve. Taigi ia Dievo gerumas yra ne vien blogio neigimas, bet itisa dievikosios viesos sritis, kurioje Dievas iuo specialiu aspektu atsiskleidia kabalisto kontempliacijai. ios sritys, danai apraomos mitiniais vaizdais ir leidianios surayti staiai itis dievybs pasaulio topografij, yra ne kas kita, kaip Dievo kuriamosios galios apreikimo stotys. Kiekvienas atributas yra tokia stotis, taip pat ir grietybs ir teismo Dieve atributas, kur mistin spekuliacija susiejo su blogio kilme i Dievo. Taigi mistikas, savo meditacijoje mgindamas uiuopti absoliui Dievo vienov, i pradi atsiduria prie kabalist knygose apraom begalin gausyb vidini pasauli ir stoi. Tik juos apvelgs jis pasikylja auktyn, kur patiria Diev kaip vienov, kaip paskutin vis i prietaravim akn. Apie mistik keli galbt galima pasakyti, kad jis Diev suvokia ne kaip grynj bt ir ne kaip grynj tapsm, o kaip i dviej dalyk vienov, - juk ir paslptasis Dievas, apie kur ms nepasiekia jokia inia, ir gyvasis religinio igyvenimo ir
33
apreikimo Dievas taip pat yra btent vienas Dievas. Kabalistai juk nra dualistai. Nors, istorikai velgiant, j mstysena siejasi su gnostikais, kuriems paslptasis Dievas ir Dievas Krjas yra staiai prieingybs, vis dlto visa ortodoksikosios kabalistins spekuliacijos energija kaip tik buvo skiriama tam, kad bt ivengta toki dualistini pasekmi. Kitaip jie juk nebt galj isilaikyti n yd bendruomens viduje. Turbt valia teigti, kad mokymo apie Dievo atributus ir jo vienovs mistins interpretacijos uduotis vadinamojoje sefir teorijoje visiems yd mistikams nuo pat Kabalos radimosi yra bendra, nors atsakymai i problem vairiose mokyklose danai esti labai skirtingi. Lygiai taip pat visiems yd mistikams ir kabalistams, pradedant grupe terapeut, aprayt Filono Aleksandrieio 12 , ir baigiant vlyviausiu chasidu, bendra yra mistin Toros samprata. Tora jiems yra gyvas organizmas. Slapta gyvyb pulsuoja jos viduje esaniuose begaliniuose sluoksniuose po ioriniu paodins prasms luobu, ir kiekvienas toki sluoksni atitinka nauj ir gili Toros prasm. Taigi Tora ne tik susideda i skyri, sakini ir odi, bet veikiau yra gyvas dievikos iminties siknijimas, i kurio aminai trykta begaliniai spinduliai. Ji yra ne tik istorinis Dievo tautos statymas - nors ji yra ir tai, - bet, veikiau, kosminis vis i dievikosios iminties kilusi pasauli statymas. Kiekviena jos raidi konfigracija, ar ji moni kalbose turt prasm, ar ne, yra vienos i Visatoje veikiani Dievo gali simbolis. Kaip Dievo mintis, skirtingai nuo mogaus, yra begalinio gilumo, taip ir joks Toros aikinimas moni kalba negali aprpti jos gyvosios pilnatvs. Tikrai galima pasakyti, kad is metodas tyrinti Tor pasirod maai vaisingas dalykiniam ventojo Rato supratimui, taiau itaip ventosios knygos gijo nenujaust traukos jg kiekvienam paskiram mogui, kuriam i j sklido savojo gyvenimo ir jo Dievo paslapties viesa. Juk ventj rat prigimtis yra tokia, kad j gyvenimas gali bti visikai nepriklausomas nuo autori intencij. Tai, k galtume pavadinti j tolesniu gj^ venimu, tie aspektai, kuriuos juose atrado vlesns kartos, danai esti paveikesni u j pirmin prasm. Be to, jei kalbsime teisyb, VKam gi pirmin ventos knygos prasm yra inoma?!
5 yd mistikai, lygiai kaip ir jiems giminingi krikionys ir mohametonai, negali ignoruoti fakto, kad mistins smons santykis su pamatiniais
dvasinio gyvenimo faktais yra be galo paradoksalus. Taiau ie mistins mstysenos paradoksai j atveju danai reikiasi itin savita forma. Imkime kad ir j santyk su kalba, vien pai fundamentaliausi problem, nuo seno nedavusi ramybs ir patiems mistikams. Kaip galima mistin painim ireikti kalba, jeigu jis susijs su lygmeniu, kuriame raika ir kalba yra bejgs? Kaip galima odiais adekvaiai aprayti intensyviausi vidin vyksm, mogysts slyt su dievyste? Ir vis dlto nenutildomas mistik trokimas isisakyti yra visuotinai inomas. Jie nuolatos skundiasi, kad kalba yra toks netobulas j tikrj jausm rankis, taiau jie klejoja kalboje, mgindami nusakyti tai, kas nenusakoma. Literatra apie mistik vis grta prie ios problemos 13 . yd mistika ia irgi ne iimtis; taiau mes bema visuotinai aptinkame du reikinius, kurie keistai skiriasi nuo k tik glaustai nusakytos bendrosios padties, ir gali bti, kad abu iuos dalykus sieja gilesnis sryis. Turiu galvoje akis krintant kabalist santrum pasisakymuose apie paskutinj igyvenim ir jiems bding metafizikai pozityv kalbos, kaip dieviko instrumento, vertinim. Lygindami yd mistik ratus su kit religij atstov ratais, pamatysime didel skirtum, - skirtum, nuo seno gerokai kliudius, pavyzdiui, Kabalos gilesniosios prasms tyrinjimus. Mat anaiptol nra taip, kad religin Kabalos patirtis nieko neinot apie visa tai, kas, kaip jau sakme, visur ir visados sudar mistik patirt. Ekstazinis potyris, susitikimas su absoliuia btimi savo sielos gelmse, ar kaip dar kitaip vadintume mistinio ilgesio tiksl, kaip pirmin mogaus patirtis rabin judaizme gyvavo lygiai taip pat, kaip ir bet kur kitur. O ir kaip bt galj bti kitaip, turint galvoje tok pirmin ir pamatin mogaus poreik? Ir vis dlto ia itin rykiai pastebimas nenoras tiesiai kalbti ir pasakoti apie iuos grieiausija prasme mistinius vyksmus. Ne vien formos, kuriomis tokia patirtis reikiasi, ia yra kitokio pobdio; tai, kas ia kvestionuojama ir nustelbiama kit sumetim, yra apskritai valia iekoti raikos ir literatrini bd praneti apie toki patirt. Visuotinai inoma, kad mistins literatros virn yra autobiografijos didij mistik, mginusi tiesiogine ir subjektyvia forma pateikti savo vidinio gyvenimo apyskait. Si mistik ipainimai, kad ir labai pilni prietaravim, yra ne tik svarbiausi mistini vyksm painimo altiniai, bet danai ir brangs literatros perlai. Taiau kabalistai nra mistins autobiografijos alininkai. Dievybs pasaul ir visa, kas jiems dar atsivr per j kontempliacij, jie stengiasi aprayti neasmenine
Bendrieji esminiai yd mistikos bruoai 35
forma, sakytumei sudegindami paskui save tiltus, juos paius t pasaul nuvedusius. Jie mgsta objektyvizuoti ir nekenia bet kokio puikavimosi bei savo asmens rodymo vieumoje. Savo pasirinktajame lygmenyje jie yra ne maiau odingi u savo kolegas, autobiografij raytojus. Taiau rodosi, tarytum juos drausmint kakoks gdos jausmas, ypatinga religin skaistyb. Be abejo, ir ia anaiptol nra taip, kad visikai nebt joki asmeninio ir intymaus pobdio dokument. Taiau bdinga, kad tokie dokumentai bema be iimi lik rankraiuose ir bent jau pai kabalist bema neduoti spaudon. Akivaizdu, kad bta lyg ir kokios kabalist savicenzros, idildiusios pernelyg intymaus pobdio vietas i rankrai ar bent, kaip kitais atvejais, pasirpinusios, kad tokie ratai nepasiekt spaudos. Kelis puikius abiej savicenzros atmain pavyzdius, prie kuri dar sugriu, galsiu pateikti ketvirtajame skyriuje14. Spju, kad tokio nenoro asmenikai isisakyti prieastis gali bti ir ta, kad yd aplinkoje itin gyvai jaustas kontrastas tarp mistins patirties ir tos Dievo svokos, kurioje itin pabrtinai akcentuoti krjo, karaliaus ir statymdavio aspektai. Aiku, toki autobiografini element stoka esmingai sunkino psichologin yd mistikos supratim - juk j psichologija mediagos pirmiausia bt galjusi semtis, studijuodama autobiografinius ratus. Apskritai ia dera pasakyti, kad, turint galvoje ilg Kabalos istorij, skaiius kabalist, kuri mokymas ir ratai paenklinti rykios asmenybs antspaudu, yra stabiai maas. Iimtis i ios taisykls yra tik chasid sjdio vadovai po 1750 m. I dalies tai susij su asmeniniu nekalbumu, kuris - kaip jau minjome - buvo bdingas visiems yd mistikams. Lygiai toks pat svarbus yra ir faktas, kad altiniai labai ykti ir daugelio kabalist gyvenimo detali. Bema nebta n praneim apie vyrus, kurie buvo didiai takingi ir kuri gyvenimas bt buvs vertas nuodugnesni studij tokios biografins mediagos viesoje. Gana danai ano meto dokumentai nemini n j vard. Danai yra ir taip, kad mistiniai traktatai ir knygos yra vieninteliai apie autorius inomi dalykai, todl darosi sunku, gal net nemanoma susidaryti j individual paveiksl. i taisykl patvirtina tik labai negausios iimtys. I imt kabalist, kuri ratai mums inomi, vargu ar bent deimties rastsi pakankamai mediagos biografijai, kuri bt is tas daugiau nei nepatikrint fakt rinkinys, menkai teleidis pavelgti j vidin gyvenim - arvisai to neleidis. Tokios iimtys yra, pavyzdiui, Abraomas Abulafija (XIII imtmetis), Izaokas Lurija (xvi imtmetis),
46
o taip pat ir didysis mistikas Moz Chaimas Luzzatto i Padujos, kuris priklaus kur kas vlesniems laikams - mir 1747 m., - ir kurio atvejis labai charakteringas k tik aptart dalyk poiriu. Nors jo mistiniai, moralizuojamieji ir poetiniai veikalai sudaro kelis tomus ir daug j buvo paskelbta, jo asmuo visikai liko patamsyje, tiesiog bema vienas vardas, iki, dr. Simonui Ginzburgui atradus ir paskelbus jo susirainjim su mokytoju ir biiuliais, is reikmingas reikinys atsidr rykioje viesoje15. Galima viltis, kad palengva panaus darbas bus atliktas ir tyrinjant kitus didiuosius yd mistikus, apie kuriuos mes iandien dar taip maai inome. Drauge su iuo akis krintaniu santrumu reikiasi ir labai neprastai pozityvus kalbos vertinimas. Vis mokykl ir pakraip kabalistai sutaria dl to, kad kalb jie laiko ne vien netobula moni susiinojimo priemone. Hebraj kalba, ventoji kalba, jiems nra - kaip, pavyzdiui, teig ypa Viduramiais mgta kalbos teorija - kalba, atsiradusi i konvencijos ir esanti konvencinio pobdio. Kalba ta savo tyriausia esme, kuria ji kaip tik siknijusi hebraj kalbos pavidalu, susijusi su giliausia pasaulio esme, kitaip tariant, ji turi mistin vert. Kalba pasiekia Diev, nes yra i Dievo ijusi. moni kalboje, kuri, bent prima f acte, tra vien pastamojo pobdio, atsispindi krybingoji Dievo kalba. Visa krinija, - ir tai yra didis vis kabalist principas, - velgiant i Dievo pozicijos, yra ne kas kita, kaip iraika jo paslptosios esybs, kuri pasiekia aukiausij tobulyb i pai Dievo gelmi tryktanio savs paties vardijimo, ventojo Dievo vardo pavidalu. Visa, kas gyva, gal gale tveria per Dievo kalb, ir k gi gal gale apreikimas galt daugiau apreikti, jei ne Dievo vard? Prie ios minties dar vliau isamiau griu; ia tik noriu pabrti t ypating interpretacij, t entuziasting vertinim, kuris kalboje ir jos mistinje analizje velgia keli, vedant prie giliausi krinijos ir Krjo paslapi. Bt pagunda nuodugniau aptarti ir paradoksik mistik santyk su kitomis vertybmis bei reikiniais, pavyzdiui, j poir painim ir ypa - klausim apie racionalj pasaulio painim arba individualios egzistencijos klausim. Juk mistikos ieities takas yra btent paskiro individo religija, taiau jos kelias veda savojo A" inykim didesnje vienovje. Juk ia - pasitelkiant neoplatonik itin mgstam posak, - mokoma, kad savs painimas yra sykiu ir vienas tikriausi keli Diev, apsireikiant A" gelmse. Vis dlto mistins tendencijos, kurios i prigimties, ties sakant, yra asocialios, tikrojoje
istorijoje - taip pat ir judaizme - gana danai pasirod turinios gali formuoti bendruomen; tai problema, prie kurios grime ios knygos pabaigoje. Josephas Bernhartas, vienas mistikos tyrintoj, pagrstai sak: Kas bt stengs sukelti didesn istorin sjd u tuos, kurie ieko to ir skelbia tai, kas istorikai nejudru?"16
6
Kaip tik is istorijos klausimas pads mums sugrti ten, kur buvo ms ieities takas, kitaip sakant, prie klausimo: kas yra yd mistika? Juk dabar turime mginti suprasti, kas gali bti laikoma yd mistikos bendraisiais poymiais, tai yra - bendraisiais poymiais mistikos, gyvuojanios savituose yd tradicijos rmuose. Kabala juk nra tam tikros mokymo sistemos vardas, ji suvokia save kaip vis religin sjd. Sis sjdis, kurio kai kuriuos etapus ir mokyklas a aptarsiu, nuo pat Talmudo laik iki i dien patyr nepertraukiam, nors permaining ir danai dramatik istorij. Ji veda nuo rabio Akibos, apie kur Talmudas sako, kad jis sveikas eng mistini spekuliacij roj ir sveikas j paliko (to i tikrj negalima pasakyti apie visus kabalistus), iki 1935 m. mirusio rabio Abraomo Izaoko Kooko, religinio yd bendruomens Palestinoje vadovo, stabiausio ms laik tikro yd mistiko pavyzdio17. ia proga verta ia paminti, kad turime gausi spausdint mistini tekst literatr; manyiau, kad jos esama dviej ar trij tkstani tekst18. Greta turime dar kone gausesn rankratin ir neskelbt literatr. Ir io kabalistinio sjdio viduje esama, kalbant Williamo Jameso odiais, vairiausi religins patirties atmain. Jame reiksi labai skirtingos tendencijos, jame radosi labai skirtingos mokymo sistemos ir spekuliacijos. Nedaug rasime panaum tarp seniausi mums ilikusi Talmudo ir potalmudini laik yd mistik rat, senj Ispanijos kabalist, naujesnij kabalist i Safedo, ventojo Kabalos miesto xvi imtmetyje, ir modernij laik chasid rabin veikal. Ir vis dlto privalu kelti klausim, ar vis i disjecta membra nejungia kokie nors vidiniai saitai, ieinantys u vien istorinio sryio rib ir drauge leidiantys velgti, kuo i judaizmo viduje tverianti mistika skiriasi nuo neyd mistikos. Toki bendr bruo galbt galima iekoti nekintamuose pamatiniuose vaizdiniuose apie Diev, krinij ir mogaus viet bei vaidmen pasaulyj e. Bet galbt jie reikiasi ir ypatingu i yd
46
mistik poiriu tas didisias ir svarbisias galybes, kurios lm ir formavo dvasin judaizmo gyvenim paskutiniais dviem tkstaniais met, - pavyzdiui, Tor, Halach ir Agad, maldos gyvenim ar yd filosofij. Atsakymams iuos klausimus - tegu ir vien labai apibendrintu pavidalu - bus skirta likusi io skyriaus dalis. Jau usiminiau, kad klausimas apie poir istorij ir istorines kategorijas mums ia gali bti naudingas ir pasitarnauti kaip ieities takas. Visuotinai daroma prielaida, kad mistikos pasaulis svetimas, gal net prieikas istorinio gyvenimo pasauliui. Kaip tik istoriniai religijos momentai mistikui gyja esmin vert dl to, kad jis juose velgia aminj ar mogaus sieloje vis besikartojani vyksm simbolius. Ijimas i Egipto, fundamentalus yd istorijos faktas, negali bti vyks tik kart anuo laiku ir anoje vietoje. Jis turi atitikti vyksm mumyse paiuose, ijim i visus mus pavergusio vidinio Egipto. Tik taip ijimas i Egipto gali liautis buvs vien studij objektu ir tapti tiesiogine religine tikrove. Ne kitaip juk elgsi ir krikioni mistikai, kuriems mokymas apie Krist mumyse" buvo toks svarbus, kad j suvokime istorinis Jzus Kristus itin aikiai buvo pasitrauks antrj plan. Taiau jeigu absoliutas, kurio ieko mistikas, negali slypti istorinio proceso kintamuosiuose, vadinasi, perasi ivada, kad jis tveria pirmiau arba po io proceso. Kitaip tariant, pirmini pasaulio krimo pradi ir krinijos pabaigos painimas gali gyti mistin reikm. Mistikas, - sako Charlesas Bennetas giliamintikame es 19 , - mistikas ubga u aki istorijos tkmei, savo paties gyvenim projektuodamas mgavimsi paskutiniaisiais laikais." Si eschatologin mistinio painimo prigimtis gyja dominuojam reikm ratuose daugelio yd mistik - pradedant anoniminiais ankstyvj Hechaloth traktat autoriais ir baigiant rabiu Nachmanu i Breslavo. Kaip tik yd mistika itin aikiai parodo, koki didel reikm mistiniam painimui turi kosmogonija. Kabalistai visi sutartinai keliu Diev laiko apvertim to kelio, kuriuo mes i Dievo atjome. Taigi tas, kuriam inomi etapai kelio, kuriuo radosi krinija, ino ir savojo grimo prie visos bties akn etapus. ia prasme Maasse Bereith, ezoterinis mokymas apie pasaulio sukrim, nuo seno yra centrin yd mistik vaizdini dalis. iuo poiriu Kabala labiausiai priartja prie neoplatonikosios mstysenos, apie kuri pagrstai sakoma, kad joje engimas priek ir grimas reikia vien vienintel judjim, diastole-sustole, kuris ir yra Visatos gyvenimas20. Lygiai taip mano ir kabalistai.
Taiau tie kosmogoniniai ir eschatologiniai kabalistins spekuliacijos keliai, kuriuos mginau ia nusakyti, gal gale yra veikiau mginimai itrkti i istorijos nei pagalbins istorijos painimo priemons; tai reikia, kad tikrosios istorijos prasms jie nepadeda perprasti. Taiau ssajos su istorinio pasaulio svokomis yd mistikoje yra ir dar rykesns. Didiai sidmtina, kad vardas Kabala", kuriuo yd mistika labiausiai igarsjo, kilusi i istorins kategorijos. Paodiui Kabala reikia tradicij". Puikus pavyzdys jau mintojo religins mistik smons paradoksalumo, kad ia kaip tik tas mokymas, kurio dalykas yra tiesioginis asmeninis kontaktas su Dievu, taigi i pairos itin asmenikas ir intymus painimas, yra suvokiamas btent kaip perduotas painimas. I tikrj yd mistikoje nuo pat pradi idja i esms tiesiogiai neireikiamo, taigi slapto painimo siejasi su idja painimo, kuris yra slaptas ir savo perdavimo aplinkybmis. Tad yd mistika yra slaptas mokymas dvejopa io odio reikme, ir to anaiptol negalima pasakyti apie vis religijos istorijoje inom mistik. Tai slaptas mokymas, nes kalba apie slapiausius ir giliausius mogaus gyvenimo dalykus; taiau tai sykiu ir slaptas mokslas todl, kad jis ribojasi apibrtu adept briu, kurio viduje esti perduodamas. Apie antrj aspekt, tiesa, dera pasakyti, kad realiojoje Kabalos istorijoje jis dideliu mastu liko vien teorija. Su teorinmis pretenzijomis byloti tik negausiam briui, atitinkaniam visas psichologines ir mogiksias slygas, kertasi faktas, kad - bent tam tikrais laikais - kabalistai ir patys stengsi savo taka aprpti plaius sluoksnius, net vis taut. ia nenuneigiamai matyti tam tikra paralel su Antikos helenistinio periodo misterij kultais, kuriuose slapti, i esms mistinio pobdio mokymai irgi stengsi sismelkti vis platesnius sluoksnius. Mat paties kabalisto poiriu, mistinis painimas anaiptol nra privatus, gyjamas vien per jo asmenin patirt. Veikiau jis, juo tyresnis ir tobulesnis, juo artimesnis pirminiam apskritai visos monijos painimui. Arba, kalbant pai kabalist odiais, Adomo, pirmojo mogaus, turtas mogikj ir dievikj dalyk painimas yra vis laik mistik painimas. Taigi yd mistika reik pretenzij ir hipotez galinti toliau perduoti ir savo adept asmenyje pripildyti gyvybs pirmin Dievo apreikim Adomui 21 , pat pirmin painim. Kad ir kaip menkai istorijos poiriu tokia pretenzija bt pagrsta, kad ir kaip net daugelis kabalist jos rimtai nepuoseljo, vis dlto manau, kad tokios pretenzijos faktas yra bdingas yd mistikos fenomenui. Tradicijos jausena judaizme nuolatos buvo itin ryki, ir net mistikai, i tikrj, be abejo, 46
i tradicij lau, toki jausen vis tiek isaugojo ir todl msi kurti savsias teorijas apie tai, kad tikroji intuicija ir tikroji tradicija esanios tapaios. i teorija padar manom net tok paradoksal reikin, kaip Lurijos Kabala, takingiausia ir sudtingiausia vlesniosios Kabalos sistema. Nors bema visi Lurijos sistemos svarbiausieji aspektai ir pagrindiniai mokymai buvo naujoviki - net galtume pasakyti, kad jaudulingai naujoviki - jie vis tiek buvo pripastami kaip tikra Kabala, tai yra - kaip tradicijos perduota imintis", ir neatsirado n vieno, kuris ia bt velgs prietar. 7 Taiau dar giliau yd mistikos problem mus, kaip man regisi, veda kitas suvokimas. Jau esu usimins, kad mistikoje susitinka primityvus ir tolim raid padars pasaulis, mito ir apreikimo pasaulis. Nemanoma apeiti io aspekto, kalbant apie Kabal. Kiekvienas, kuris, nebdamas suinteresuotas apologetas, stengiasi giliau perprasti kabalist idjas, pastebs, kad ia gili religinio gyvenimo valga ir gebjimas pajusti jo subtilius niuansus engia ranka rankon su danai mitinje stadijoje likusia mstysena. Daugelio kabalist mini giminingumas mitiniam pasauliui yra neabejotinas, ir jo nedert slpti ne vien todl, kad mitinio pasaulio vaizdinys judaizmo viduje mums regisi paradoksalus. Juk yd monoteizmas atrodo ess klasikinis galutinai ryius su mitu nutraukusios religijos pavyzdys. Taigi i ties stabu matyti, kad paioje judaizmo irdyje, kaip jos giliausioji interpretacija, galjo rastis ir isilaikyti idjos, kurios, jei norite, reikia ir atkryt, ir mitins smons renesans. Pirmiausia tai pasakytina apie Zoharo ir Lurijos Kabalos pasaulius, taigi kaip tik apie tas dvi yd mistikos atmainas, kurios istoriniu poiriu dar didiausi tak ir kurias gyvoji tautos jausena itisus imtmeius suvok kaip paskutin ir giliausi judaizmo od. Nra prasms piktintis dl toki fakt, kaip kad, pavyzdiui, dar didysis yd istorikas Graetzas. Veikiau jie turt paskatinti mus susimstyti. T dalyk reikm yd tautos gyvenimui - ir kaip tik paskutinius keturis imtmeius - buvo pernelyg didel, kad galtume i j tiesiog juoktis kaip i gryn paklydim. Galbt kalbos, kad monoteizmas prieikas mitui, vis dlto yra kakuo neteisingos; galbt esama sluoksnio, kuriame, giliau pavelgus, mitinis idj pasaulis gali skleistis ar sitvirtinti. Nemanau, kad visos ne tik maldingos, bet ir gilios galvos,
praktikai didioji yd akenazi ir sefard dauguma, nuo itrmimo i Ispanijos liovsi buvusi ir religiniu poiriu ydais vien todl, kad j tikjimas, tiesa, akivaizdiai kertasi su kai kuriomis iuolaikinmis teorijomis apie judaizm. Todl ir klausiu savs: kas gi yra ios didelio yd mistikos populiarumo yd tautoje paslaptis? Kodl jai pavyko tapti lemiamu yd tautos istorijos veiksniu, itisus imtmeius i pai pagrind lmusiu plaij sluoksni gyvenim, ir kodl mistikai paraleliam sjdiui, racionaliajai yd filosofijai, nepasisek tvirtinti savo pretenzij viepatauti tautoje? Atsakymas klausim man regisi primygtinai reikalingas. Negaliu tenkintis pareikimu, kad ia visk lm vien tokie ioriniai faktai, kaip persekiojimai ir vidinis nuosmukis, kuri nualinti ir susilpninti protai, nebeitverdami ratio viesos, leidosi sprukti mistikos tamsybes. Problema man regisi gilesn, tad trumpai pamginsiu ia idstyti savo nuomon. Kabalos populiarumo paslaptis buvo ta, kad jos santykis su rabin judaizmu buvo kitoks nei filosofijos, kad is santykis giliau ir pozityviau susijs su iame judaizme tverianiomis galiomis. Be abejo, ir vieni, ir antri, ir filosofai, ir kabalistai, i pai pagrind keit senj judaizm. Abiej santykis su judaizmu nebeteko naivumo, turiu galvoje - to naivumo klasikini rabin literatros tekst, kuriuose klasikinis judaizmas dsto savo tikrov, jos nereflektuodamas. Filosofijoje ir Kabaloje, pasiekus nauj religins raidos stadij, judaizmas tapo problema. Ir filosofija, ir Kabala reikiasi ne tiesiogiai, o pateikia tam tikro dalyko ideologij, - idelogij, kuri rytasi gelbti, perkeisdama j per interpretacij. yd filosofija ir yd mistika radosi ne viena po kitos, ir Kabala nra, kaip, pavyzdiui, teigia Graetzas, reakcija pernelyg dominuoti pradjusi Apvietos racionalizmo bang. Veikiau abi jos, jei taip valia pasakyti, yra persipynusios ir viena kit nulmusios. Pradioje - tas pernelyg danai liko nepastebta - nesama net akivaizdaus jdviej konflikto. Prieingai, kai kuri vietj racionalizmas" dar danai tebeturi mistini atspalvi, kurie visikai neprading net Maimonido filosofijoje, o mistikas, dar nevalds savo paties kalbos, lemena filosof kalba. Tik palengva ir pirmiausia kabalistai suvokia, kad esama konflikto tarp grynai filosofins pasaulio sampratos, paremtos ratio, ir pasaulio painimo, kuris, perengus racionalumo ribas, gyjamas per kontempliacij ir nuvitim. Daugelio yd mistik nuotaikai labai bdingas rabio Mozs i Burgo (tryliktojo imtmeio pabaiga) pasisakymas. Jo akivaizdoje
pradjus girti filosofus, jis paokdavs ir sakydavs: inokit, kad tie filosofai, kuri mokytum js giriate, pabaigia ten, kur mes pradedame"22. io sakinio prasm yra dvejopa: viena vertus, jis byloja, kad kabalistai didele dalimi tyrinja toki religins realybs srit, kuria yd filosofai visikai nesidomi. Jie stengiasi prasibrauti iki naujo religins smons sluoksnio. Kita vertus, jie i tikrj, kaip galbt ir norjo pasakyti rabis Moz i Burgo, danai stovi filosofams ant pei, todl jiems ir lengviau pavelgti toliau, nei stengia filosofai. Kaip jau sakyta, Kabala radosi anaiptol ne kaip atkirtis filosofinei Apvietai23, nors ir teisyb tai, kad ji buvo naudojama ir veik kaip toks atkirtis. Vyksta pozityvios Kabalos grumtyns su filosofinio sjdio pajgomis, palikusios gil pdsak Kabaloje. Pavyzdiui, mano nuomone, Jud Halev, ydikiausi i vis yd filosof, su Kabala sieja tiesioginis ryys, nes mistikai, o ne vlesniosios yd filosofijos kartos, yra teisti jo dvasinio palikimo paveldtojai. Kabalistai perima ortodoksini teolog svokas, taiau i burtinink rankose daugybs scholastini svok ir abstrakcij erdyje itrykta paslptas naujos gyvybs altinis. Filosofas gal ir rauko nos dl to, kas, jo nuomone, yra nesusipratimas, klaidinga filosofins svokos samprata. Taiau tai, kas, filosofijos poiriu, yra svok trkumas, religine prasme gali suteikti joms vertingumo ir didybs. Kaip tik per tok nesusipratim danai atsiskleidia originaliausia mistiko mstysena: juk toks nesusipratimas danai tra vien paradoksali originalios mini tkms abreviatra. Imkime, pavyzdiui, svok krimas i nieko". Dogminse yd filosof diskusijose is klausimas, ar judaizmas moks apie tok krim i nieko, ir, jei taip, kokia prasme to moks, vaidino reikming vaidmen. Neketinu ia kartoti t dideli sunkum, su kuriais susidr ortodoksikieji teologai, mgindami ilaikyti tok krim i nieko paia paprasiausia io odio prasme, reikiania, kad Dievas sukr pasaul i kako, kas nra jis pats, laisvai i nebties, o ne i kokios nors kokio nors pobdio bties. Mistikai irgi kalba apie krim i nieko, jie net perdm pabria mokym. Taiau ortodoksin formul ia pridengia nuo pirmins reikms labai nutolus turin. is niekas", i kurio radosi viskas, anaiptol nra gryna negacija; tik velgiant ms akimis, jis niekaip negali bti apibriamas, nes yra neprieinamas intelektiniam painimui. I tikrj to nieko, kaip pasak vienas kabalistas, btis kur kas didesn u bet kuri kit pasaulio bt24. Ten, kur siela
43
galutinai nusikrato vis savo rib ir, kalbant mistik odiais, nusileidia Niekio gelmes", - kaip tik ten ji sutinka Diev. Mat Niekis" yra mistins pilnatvs sklidinas Niekis, nors jo ir nemanoma sprausti jok mogik apibrim. Apibrtas Dievas bt baigtas Dievas", pasak vienas maiktus pranczas. Kitaip tariant, Niekis yra pati dievyb savo slpiningiausiuoju aspektu. Ir i ties daugelis mistik, kalbdami apie krim i nieko, mano, kad krimas kilo ir vyko paiame Dieve. Taigi krimas i nieko tampa emanacijos simboliu, tai yra - kaip tik tuo vaizdiniu, kuris filosofijos ir teologijos istorijoje daniausiai laikomas jo prieingybe.
8 Taiau grkime prie pradioje ms kelto klausimo: kaip jau matme, ir vieni, ir antri, ir filosofai, ir mistikai mgino atgaivinti senj judaizm nauju lygmeniu. Taiau jdviej skirtumas yra vis dlto nepaprastai didelis. Noriau tatai paaikinti, pavyzdiui, pasitelkdamas svok Sithre Tora, statymo paslaptys". Ir vieni, ir antri kalba apie tai, kad jie nor atskleisti ias paslaptis, ir filosofai tokia ezoterine terminologija naudojasi anaiptol ne su maesniu kariu u tikruosius ezoterikus ir kabalistus. Taiau kas yra ios paslaptys, velgiant filosofo akimis? Tai filosofijos tiesos, Aristotelio, Alarabio ar Avicenos metafizikos ar etikos tiesos. Taigi tiesos, kurios gali bti paintos ir anapus religinio lygmens ir kurios per alegorin ir tipologin interpretacij buvo keltos sensias knygas. Religijos dokumentai iuo atveju nebeperteikia jokio ypatingo religins tikrovs sluoksnio, jie tra vien populiarus apvalkalas santyki, susiklostani tarp filosofijos svok. Istorijos apie Abraom ir Sar, apie Lot ir jo mon, apie keturias pramotes ir 1.1, vaizduoja vien materijos ir formos, intelekto ir materijos arba keturi element santykius. Net ir ten, kur alegorizacija nebuvo itaip varoma iki absurdo, padtis vis tiek liko ta, kad Tora buvo pateikiama kaip giliamintik filosofijos ties nuoroda - nors galbt ir kaip itin didinga ir tobula. Kitaip tariant, filosofas savo tikrj gyvenim rado tik ten, kur judaizmo tikrov, kuri yra itin konkreti, galjo itirpds paversti bendrybe. Paskiryb jam nra specifinio filosofinio gilinimosi objektas. O kabalistas nemano, kad jo paskirtis yra alegorikai iifruoti pasaul, nors alegorija daugelio kabalist ratuose irgi vaidina didel vaidmen. Kabalistas laikosi pasaulio sampratos, kuri a nusakyiau kaip rykiai simbolin. 46
Galbt dert tai isamiau paaikinti. Alegorijos atveju begaliniame reikmi ir koreliacij tinkle bet kas gali bti naudojama kaip bet ko enklas, taiau viskas ia lieka raikos ir kalbos pasaulio viduje. ia prasme galima kalbti apie alegorijos imanencij. Tai, kas nuvinta alegorija tapusiame enkle, yra vis dlto kil i paties enklo pasaulio. Taiau alegorijos atveju daiktas, kuriam ji yra taikoma, praranda savo paties bt vardan kitos bties, kurios nuoroda jis naudojamas. Alegorijos gyvenimas randasi i prarajos, kuri ia atsivrusi tarp formos ir reikms. Abi jos yra nebeatskiriamos ir absoliuiai viena su kita susijusios, taigi reikm bt tik ios apibrtos formos reikm, o forma - tiktos reikms ir to turinio forma. Alegorijoje atsiveria begalins kiekviename enkle slypinios reikms praraja. Toros paslaptys", apie kurias k tik kalbjau, filosof veikaluose susijusios su iuo alegorij pasauliu. ios alegorijos sykiu yra ir savitas, naujas Vidurami smons pasaulis, ir paslpta senojo pasaulio kritika. Kabalistai, kaip minta, irgi pakankamai danai usiima alegoreze. Taiau ne tuo j pasaulis skiriasi nuo filosof pasaulio. Saviiausias j bruoas yra simbolis, auktai ikils virum alegorini reikmi pasaulio. Mistinio simbolio atveju tikrov, kuri pati savaime, velgiant mogaus akimis, neturi raikos, darosi tiesiogiai transparentika kitoje tikrovje. Tik per j ji gyja savo raik, ypa tais atvejais, kai apsigaubia suformuluojamu, net regimu turiniu, pavyzdiui, krikioni kryiumi ar yd septynake vakide. Tuomet simboliu taps daiktas lieka tverti su savo pirmine forma ir pirminiu turiniu. Jis nra, kaip pasakytume, itutinamas tam, kad galt priimti kit turin; ne, jame paiame, i jo paties egzistencijos per j pasirodo ta kitokia tikrov, kuri kitaip apskritai negalt duoti apie save inios. Taigi alegorijos atveju vienas ireikiamas dalykas pavaduoja kit ireikiam dalyk, o mistinio simbolio atveju ireikiamas dalykas atstovauja kakam, kas raikos ir isisakymo pasauliui nra prieinama. Galtum pasakyti: is ireikiamas dalykas ia atstovauja tam, kas randasi i tokio sluoksnio ir priklauso tokiam sluoksniui, kurio akys, nuo ms nugrtos, velgia savo vid. Paslptas gyvenimas, neturs jokios raikos, raik atranda per simbol. Tad simbolis iuo atveju irgi yra enklas, bet ne vien enklas. Ir kabalistas kiekviename daikte atranda begalines ssajas ir ryius su visa krinija, jam irgi viskas visame kame atsispindi. Taiau, tuo nesitenkindamas, kabalistas daikte velgia dar kakok slpin, nesutelpant reikmi ir alegorij rmus: jis velgia tikrosios transcendencijos
45
atvait. Simbolis nieko nereikia" ir nieko nebyloja, jis padaro matoma tai, kas tveria anapus vis reikmi. Juk simbolis, kuriame krjo ir krinijos gyvenimas sutampa, yra, kalbant Creuzerio odiais, spindulys, i tamsaus bties ir mstymo pamato smings mums akis ir persmelkis vis ms esyb", jis yra momentin totalyb", suvokiama per intuicij, mistin akimirk, kaip simboliui deram laiko dimensij25. Kabalos pasaulis pilnas toki simboli, ties sakant, net visas pasaulis j am yra toks corpus symbolicum; i krinijos realybs, nereikalaujant, kad ji atsisakyt savo bties ar savo bt anihiliuot, pasidaro regima neisakomoji dievybs paslaptis. Taiau pirmiausia kabalistui simboliu virsta Toros reikalaujami religiniai veiksmai, micvos (micvoth), nes per juos kabalistui darosi transparentika gilesn ir paslpta tikrovs sfera. Begalyb prasivieia pro baigtinum, darydama j ne maiau, o labiau tikr. Tai esminis bruoas, kuriuo skiriasi alegorin filosof ir simbolin mistik religijos sampratos. domu konstatuoti, kad labai plaiame Mozs Nachmanido, vieno didij XIII imtmeio kabalist, Toros komentare aptinkame daugyb simbolini aikinim, bet n vieno vienintelio - alegorijos prasme.
9 Tai darosi itin ryku, pavelgus, kaip filosofija ir Kabala velgia abi svarbiausias formuojamsias senojo dvasinio yd gyvenimo galybes Halach (statym) ir Agad (legend). Keistas dalykas, kad kaip tik su iomis fundamentaliomis krybinmis judaizmo galiomis filosofija nerado intymaus ir pirminio ryio. Tad ji ir neturjo galimybs krybingai perimti ir performuoti t esmini dalyk, kurie Halachos ir Agados pavidalu gim judaizmo irdyje. Imkime Halach, religinio statymo pasaul, taigi t gyvenimo galyb, kuri praeityje i esms buvo vis svarbiausia realiajame, tikrajame ydo gyvenime. Alexanderis Altmannas pagrstai tvirtino, jog viena lemtingiausi klasikins yd filosofijos silpnybi buvo ta, kad Halacha jai netapo problema26. Halacha liko tverti nuoalyje nelyg kokia svetima provincija, toli nuo filosof keliam klausim, taigi, inia, ir toli nuo j kritikos. yd filosofas io pasaulio neneig. Prieingai, jis irgi gyveno iame pasaulyje, irgi iam pasauliui pakluso, taiau specialiuoju jo mstymo reikalu is pasaulis jam neturjo k pasakyti. Savo paskat ir klausim filosofas ieko anapus io pasaulio rib. Niekur tai nra 46
taip aiku, kaip ten, kur - kaip Maimonido ir Saadijos atvejais - abi srovs susitinka. Kaip tik ia, kaip teisingai konstatavo jau ir Samuelis Dovydas Luzzatto, ir nevyksta abiej element sintez. Maimonidas, pavyzdiui, savo didiajame Halachos kodifikavimo veikale, Mineh Tora y angos vietoje deda filosofin skyri, taiau tikroji Halachos substancija jo keliam klausim nra nei palieiama, nei nuvieiama. Tai du kits kito neapvaisinantys pasauliai, ir didyb vyro, stengusio abu juos aprpti ir skelbti esant viena, nepajgi ms apgauti, nepajgi pasiekti, kad nematytume, kokie jiedu kits kitam svetimi ir kokia imanentin nesantaika tveria tarp j. inoma, istorins religijos sampratos poiriu, Maimonido tyrinjimai apie sakym prieastis (treiojoje veikalo Pasiklydlio vadovas" dalyje) yra didiai reikmingi27, taiau niekas negalt tvirtinti, kad ia pateikiama sakym ideologija bt tinkama padidinti tiesiogin gyvybingum, usidegim j realiai laikytis. Jeigu draudimas virti oiuk jo motinos piene ir daugelis kit panai iracionali Toros sakym bt radsis dl polemikos su seniai pamirtais pagoni ritualais, jeigu aukojimo kultas yra nuolaida primityviai dvasios atmainai, taigi grindiamas su tautos ugdymu susijusiais sumetimais, jeigu kiti sakymai knija moralines ir filosofines idjas, - kaip gi galima tiktis, kad bendruomen ilgai atlikins tokius veiksmus, kuri prielaidos seniai nebegalioja arba kuri tikslus mes galime pasiekti ir tiesioginiu filosofins valgos keliu? Halacha filosofijai arba neturjo ivis jokio gilesnio pamato, arba turjo tok, kuris veikiau tiko j nuvertinti, o ne pripildyti j naujo spindesio. Visai kitokia iuo atvilgiu yra Kabalos laikysena. Jai Halacha nebuvo svetima provincija. Veikiau Kabala isyk, i pradi nerytingai, o paskui - vis radikaliau stengsi uvaldyti ir Halachos pasaul, kaip visum, ir kiekvien jo detal. Nuo pat pradios ia sykiu taikomasi kurti Halachos ideologij. Taiau, mgindami pagrsti sakymus, mistikai pateikia juos ne kaip daugiau ar maiau giliaprasmi idj alegorijas ar kaip pedagogines taisykles. Mginant nusakyti vienu odiu, mistikams sakym laikymasis yra slaptas misterinis veiksmas28. Galbt toks atgalinis Halachos pavertimas sakrament - kaip mistin reakcija paties judaizmo irdyje - gali atrodyti stulbinamas. Tiesa yra ta, kad kaip tik jis suteik Halachai netiktin vites mistik akyse ir nauj gyvyb plaiuosiuose yd sluoksniuose. Kiekvienas paskiras veiksmas ia buvo laikomas kosminiu aktu, kitaip tariant, veiksmu,
47
kuris tiesiogiai susijs su vidiniu pasaulio vyksmu, daro jam poveik ir yra jam reikmingas. Taip maldingas ydas tapo pasaulio dramos protagonistu, laikaniu rankoje slaptojo spektaklio gijas. Galima tai nusakyti ir blaivesniu paveikslu. Jeigu visa Visata yra milinika ir sudtinga maina, tai mogus yra mainistas, pajgus keliais teisingon vieton nulaintais alyvos laais palaikyti mainos veikl. Si alyva" - tai moralin mogaus veiksm substancija. Taip tad ydo gyvenimas gyja begalin fon ir netiktin galyb. inia, itaip suprantant Tor, akivaizdus yra - kaip dar prie imt met suformulavo Samsonas Raphaelis Hirschas29 - teosofinio schematizmo" arba maginio mechanizmo pavojus, kurio poveikis kabalistinio sjdio istorijoje buvo ne kart juntamas. Esama pavojaus, kad maginis mechanizmas bus suvokiamas kaip veikis per kiekvien paskir veiksm ir kad itaip kaip tik bus sutrikdomas veiksmo spontanikumas. Taiau is konfliktas juk slypi kiekviename privalomame religiniame veiksme: juk tai, kas sakyta daryti, sykiu privalo rastis i laisvs ir tiesiogins paskatos. Kalbant garsaus talmudinio paradokso odiais: Tas, kuris daro, kas sakyta, didesnis u t, kuris daro, negavs sakymo." Si antinomij nuolatos veikia vien gyvas religinis jausmas. Vos tam jausmui nusilpus, mintoji antinomija ima reiktis su visa griaunamja galybe. Tokia tad samprata, kiekvien religin veiksm laikanti misterija net tada, kai io veiksmo pagrindimas primygtinai nurodytas raytinje ar odinje Toroje, susiejo Kabal su Halacha itin tvirtais vidiniais saitais. N kiek neabejoju, kad ji nemenka dalimi lm Kabalos pergal ilg imtmei smonje. Dar iek tiek kitaip klostsi santykis su Agada. Ir ia Kabalos santykis nuo pat pradi gana esmingai skyrsi nuo Vidurami yd filosofijos poirio. Agada rabin judaizme yra nepertraukiama, tiesiogin srautu plstanio religinio gyvenimo iraika. Tai tikrai originalus ir nuoirdus bdas suteikti konkrei raik net ir patiems giliausiems yd jaudinantiems dalykams. Agada atveria tikr keli prisiartinti prie esmingiausi ios religijos bruo. Taiau kaip tik is tikro kelio pobdis yd filosofams yra pradings. Daugelis io Agados pasaulio pasisakym juos trikdo ir veria neriliai lementi. yd filosofams Agada daniau buvo veikiau piktinimosi prieastis, o ne brangus paveldas ar juolab paslapties apreikimas. Alegorinis Agados aikinimas filosofijoje randasi ne i Agadai giminingos dvasios; net pernelyg danai i alegorija yra umaskuota kritika. 46
Visai kitokia kabalist laikysena: Agad jie irgi savaip aikina, taiau Agada jiems nra praradusi gyvybins galios ir patrauklumo. Kabalistai gyvena Agados tsoje, todl ir gali j toliau pltoti ir keisti - tegu ir vadovaudamiesi mistine dvasia. Kabalos ratijoje agadinis produktyvumas niekados nebuvo nutrks, ir tik iam produktyvumui nunykus judaizme bus pasmerkta ir Kabala. Kaip visuma, Agada gali bti laikoma liaudiku yd pasaulio mitu. ie mitiniai elementai, ivar yd pasaulyje gili vag, skirtingai paveik senj Agad ir Kabal. skirtum lengva parodyti: kabalist Agadoje viskas vyksta kur kas platesnje scenoje - scenoje su kosminiu horizontu. inia, em ir dangus susitinka jau ir senojoje Agadoje, taiau dabar labiau akcentuojamas dangikasis elementas, vis labiau prasimus priekin plan. Visi vykiai gyja didesn mast ir gilesn reikm. Kabalistins Agados heroj ingsnius valdo slaptos msling region galybs; sykiu tie ingsniai tas galybes nukreipti. Taip velgiant, nra labiau pamokomo dalyko, kaip palyginti du didiulius, tikrai isamius ir reprezentatyvius agadinius rinkinius, arba Jalkutim, kuri kiekvienas atstovauja vienai i dviej samprat. Rinkinio Jalkut imoni kompiliatorius XIII imtmetyje surinko senuosius pasakojimus, kurie - isaugoti Midrao literatros lydjo biblin tekst. O Jalkut Reubeni atveju mes turime penki imtmei kabalist agadins produkcijos rinkin. Antrasis, didiai domus veikalas, atsirads antrojoje x v n imtmeio pusje, yra mitinio elemento galios didjimo ir io elemento gausjimo rodymas; sykiu ia pamatome ir didiul Agados ir Kabalos skirtum, kai kalbama apie biblini istorij interpretavim. Drauge matyti, kad, palyginti su senja Agada, naujesniojoje realistiniai elementai sumenk dl yd gyvenimo susiaurjimo. is konstatavimas visikai sutampa su istorine vairi kart patirtimi. Senoji Agada kupina gilios, plaios patirties; joje atsispinds gyvenimas dar nepasidars bespalvis ir neprarads polkio. O kabalist Agada reflektuoja anktai apibrt egzistencij, kuri jautsi priversta kvpimo semtis i paslptj pasauli, nes tikrov jiems atstojo geto pasaulis. Agadinis rinkinio Jalkut Reubeni mitas perteikia istorin yd tautos patirt po kryiaus kar, ir galima pasakyti, kad tai juo primygtiniau akivaizdu dl to, kad apie tai apskritai neusimenama. Gilusis skverbimasis paslptuosius pasaulius, kur ia aptinkame kiekviename ingsnyje, tiesiogiai proporcingas majaniai pasaulio patirties apimiai. Dl to - kaip jau minta - randasi reikmingas dviej Agados tip skirtumas, taiau is skirtumas nepalieia j giliausios esms.
Verta paminti ir dar vien dalyk: nra kabalist, kurie gdytsi senos agados. Net kaip tik tos agados, kurios itin piktino apsivietusi" religin smon, kabalistams buvo diugiai sveikintini j pasaulio sampratos simboliai. Tokio pobdio yra antropomorfistins agados arba kad ir tokie sakiniai, kaip rabio Abbahu, sakiusio, kad Dievas, prie sukurdamas pasaul, dar buvo sukrs ir kitus, kuriuos jis sugriov, nes jie jam nepatiko30. Filosofams, kurie moksi i Aristotelio, Midrao mstysena irdyje buvo pasidariusi svetima. Taiau juo keistesns ir prietaringesns tokios agados jiems regjosi, juo gilesn mistinio pasaulio realyb jie rodsi perteiki kabalistui. Tad kabalist kalb ir vaizdi pasaul, greta biblinio pamato, vienodai maitino ir gnostiniai, ir filosofiniai, ir agadiniai elementai.
10
Ne kitoki padt nei Halachos ir Agados pasauli atveju regime ir kalbdami apie liturgij, apie maldos pasaul, kuriame religins judaizmo paskatos pobibliniu periodu kristalizavosi lygiai tokiu pat klasikiniu pavidalu, kaip ir abiejose pirma aptartose srityse. Ir ia galime tvirtinti, kad filosofai maai k sava tegali pasakyti apie maldos pasaul. Itis filosof sukurt mald iki ms dien iliko tik retais atvejais, ir danai j atmosfera yra iek tiek praskydusi - ypa tada, kai j autoriai gal gale patys nebuvo mistikai, kurie ra, apimti mistins nuotaikos, - kaip, pavyzdiui, Saliamono ibn Gabirolio ar Judo Halevio atvejais. ia nejusti tiesiogins religins aistros ir patirties. Visai kitoks ir ia vlei yra Kabalos poiris mald, kuriuo Kabala galbt net dar rykiau nei visais kitais poymiais pasirodo esanti lemiamais poiriais ne filosofini mstymo, o religini paskat valdomas sjdis. Kabalos poirio mald naujumas reikiasi dviem aspektais: nepaprastai didele gausa mald, kurias sukr patys vairi kart mistikai, ir mistine samprata senj klasikini bendruomens mald, sudarani judaizmo maldos gyvenimo stubur. Suprantamas dalykas, kad naujasis religinis pasaulis, kuris atsivr kabalistams, jiems pasinrus dievybs ir jos veikimo krinijoje paslaptis, ir kuris juk senosiose maldose dar jokios raikos neturjo, jau nuo pat pradi, iekodamas savos raikos, lm ir j maldos gyvenim. Pradedant pirmosiomis mistinio pobdio maldomis, ilikusiomis i Provanso ir Katalonijos kabalist sluoksni31, gausi tradicija veda iki 46
mald, kuriomis Natanas i Nemirovo, rabio Nachmano i Breslavo mokinys, apie 1820 m. suteik deram raik chasidikojo cadikizmo pasauliui32. ios mistik maldos, ieinanios toli u senojo maldingumo form, ypa, inoma, u klasikins bendruomenins maldos rib, kyla i naujosios religins patirties, kuria gali pasigirti kabalistai. Danai tai esti tiesiogins ir labai paprastos maldos, visuotinai suprantamu pavidalu perteikianios besimeldianio mistiko praymus, kurie juk visados ir visur esti tie patys. Taiau danai jos yra ir mslingai pasikyljusios auktj simboli kalb ar kupinos maginio aukimosi patoso, klasikin raik gijusio giliamintikai nauju psalms odi I gelmi aukiu Tave" (Ps 130,1) aikinimu, kai Zohare teigiama, jog jie reiki ne I gelmi [kuriose a esu] aukiu Tave", bet I gelmi [kuriose Tu esi] aukiu Tave pasirodyti"33. Kita vertus, greta io savais pavidalais besireikianio kabalistins maldos produktyvumo, nuo pat pradi, nuo pirmj jo pasirodymo istorijos viesoje moment, iki ms laik patebime dar ir kit dalyk: mistin klasikins bendruomens liturgijos ilydym, per kur i liturgija pasirodo sykiu ir kaip mistinio kelio, ir kaip pasaulinio proceso simbolis. is ilydymas, buvs labai reikmingas tikrajam kabalist gyvenimui, isikristalizavo Kavvana svoka - svoka mistins intencijos ir susikaupimo, kurie yra io ilydymo instrumentas34. Maldos odiuose, lygiai kaip senosiose agadose, kabalistui atsiskleisdavo slpiningieji pasauliai ir kelias prie pirmj visos bties pamat. Buvo sukurta meditacijos technika, leidusi egzoterin, tam tikra nekintama odi tvarka suformuluot bendruomens mald paversti mistin mald, sakytume, igauti antrj i pirmosios. Ta aplinkyb, kad ia malda suvokiama ne kaip laisvas sielos isiliejimas, o i tikrj grietja prasme kaip mistinis veiksmas, tiesiogiai susijs su vidiniu pasaulio vyksmu, iai maldos sampratai suteikia danai, kita vertus, magijos rib pasiekiani ir j net perengiani rimtyb. Verta susimstyti, kad i vairialyps kabalistins mstysenos ir veiklos apraik kaip tik i meditatyvi Kawwana maldos mistika iki iandien viena dar laikosi, dl hipertrofikos raidos kone visikai istmusi visas kitas Kabalos sroves. Po ilgos raidos, kurioje Kabala, kad ir kaip paradoksaliai tai skambt, rod savo gali formuoti istorij, iandien ji, prijusi savo pabaig, vlei yra tai, kas buvo paioje pradioje: misterika ma, gyvenimo nevaldani ir neveikiani grupi imintis.
51
11
Jau anksiau kalbjau apie tai, kad yd mistikos mstysena tam tikra prasme yra grimas prie mitini koncepcij. Ir ia mums ikyla vienas paskutinij ir labai rimtas klausimas, kurio negaliu apeiti, bent trumpai apie j neusimindamas. yd mistikas gyvena ir veikia maitaudamas prie, pairti, savo paties teigiam pasaul. Dl to randasi gilios dviprasmybs, tai paaikina prietar, kuri mums, regisi, gldinti daugelyje yd mistik simboli ir vaizdi. Didieji kabalist simboliai, be abejo, kyla i tikro ir produktyvaus yd religinio jausmo gelmi. Taiau tikr indl juos visados ne ir svetimi mitinio pobdio pasauliai, ir skyriuose apie Zohar ir lurianikj Kabal a pateiksiu itin bding tokio prisidjimo pavyzdi. Be i svetim pasauli tai, kas djosi su anais senaisiais yd mistikais, nebt gij tokios aikios raikos. Gnostika, paskutin didioji mito manifestacija religinje mstysenoje, susiformavusi kaip tik kovoj e su savo monoteistiniu nugaltoju, aniems yd mistikams suteik kalbinius vaizdius. io paradokso reikms nemanoma pervertinti. Juk senj mistini vaizdi, kuriuos gnostikai35 kaip paveld paliko knygos Bahir redaktoriams, o sykiu - ir visai Kabalai, paskirtis galiausiai ir i esms buvo sunaikinti statym, kuris savo radimosi akimirk sulau mitin srang. Tad plaiose Kabalos srityse tiesiog apiuopiamai justi mito kertas savo nugaltojams, o sykiu - ir vidinis jos simboli prietaringumas. Sisteminiams kabalistins teologijos mginimams ypating atspalv suteikia tai, kad ia, pasitelkiant mit atmetanios mstysenos priemones, pateikiama konstrukcija ir apraymas pasaulio, kuriame ir vlei gyvuoja tam tikri mito elementai. Taiau kaip tik tai yra esminis aspektas, kai keliamas klausimas, kur slypi Kabalos skms yd istorijoje paslaptis. Ir mistikai, ir filosofai yra, jei tik taip valia pasakyti, mstymo aristokratai. Ir vis dlto kaip tik Kabalai pasisek sukurti ssaj su tam tikrais gaivalikais liaudies tikjimo elementais. Kabala neniekino primityvij mogaus gyvenimo sluoksni - t lemiamj paprasto mogaus gyvenimo baims ir mirties baims sluoksni, kuriuos nieko protinga nesteng atsakyti racionalioji filosofija. yd filosofija t baimi, i kuri kuriami mitai, nepavert problema, tad ji ir gavo sumokti didel kain u pasiptim, su kuriuo nusigr nuo primityvij mogaus gyvenimo sluoksni. Mat tas, kuris tariasi real skausm ar reali 52
baim galsis atremti, pareikdamas, kad visa tai yra vien regimyb, sibaiminusio ar kenianio mogaus nelabai testengs paguosti. Blogio egzistavimas pasaulyje yra lemiamas tokios skirtingos filosof ir kabalist laikysenos poymis. Blogio problem yd filosofai i esms demaskuoja kaip tariam problem. Kai kurie j net pernelyg didiavosi iuo blogio neigimu, kur laik vienu pamatini racionaliojo judaizmo stulp. Hermannas Cohenas tatai aikiai ir su tvirtu sitikinimu idst, pareikdamas: Blogis neegzistuoja; jis yra ne kas kita, kaip vien svoka, kilusi i laisvs svokos. Blogio galyb gyvuoja vien mite"36. Galima ginytis, ar is teiginys filosofijos poiriu teisingas, taiau, paliekant j galioti, mito kovoje su filosofija tikrai galima pasakyti t mito naudai. iaip ar taip, daugumai kabalist - kaip tikriems mitinio pasaulio antspaudo sergtojams - blogio egzistavimas yra vienas pagrindini mstymo varikli, nuolat veriani juos sprsti i problem. Kabalistams bdingas blogio realybs ir visa, kas gyva, supanio tamsaus iurpo suvokimas. Jie stengiasi ne kaip filosofai isisukti nuo blogio, o mgina nusileisti jo pragarm, ir taip j pastangos esminiu poiriu susisieja su liaudies tikjimo - galtume sakyti, ir prietar" - interesais bei su visais tais konkreiais yd gyvenimo pavidalais, kuriais reiksi ios baims. Paradoksali tiesa ta, kad kaip tik kabalistai, mgindami pagrsti daugel religini veiksm ir paproi, vlei atskleid t prasm, kuri jie turjo jeigu ir ne apskritai nuo pat pradi, tai bent jau visuotinai liaudies smonje. Kaip, pasitelkdamas garsius pavyzdius, savo darbuose btent ir parod profesorius Jacobas Lauterbachas37, gyvas ia pasakyt odi rodymas yra yd folkloristika. Negalima nuneigti, kad kabalist mstysena, i teosofini spekuliacij auktybi leisdamasi artimai tarpusavyje susijusi liaudikosios mstysenos ir liaudikosios elgsenos gilumas, turjo prarasti daug savo spindesio. Pavojai, kurie mito ir magijos sferose gresia ir religinei mistiko smonei, judaizmo religijos istorijoje dar kart kuo rimiausiai pasirodo, kalbant apie Kabalos raid. Tas, kuris mgina giliau sismelkti didij kabalist mstysen, retai kada atsikrato dvilypi avjimosi ir koktjimosi jausm. Regis, ioje vietoje dera atvirai tatai pasakyti tokiais laikais, kai nekritiko ir pavirutiniko net pai vertingiausi mitini turt atmetimo viet ksinasi uimti toks pat nekritikas ir obskurantikas Kabalos glorifikavimas. Jau minjau, kad yd filosofijai teko sumokti didel kain u tai, kad ji veng
53
primygtini tikrojo gyvenimo klausim. Taiau ir Kabalai teko mokti u savo pergal. Filosofija pateko pavoj pamesti gyvj Diev, o mistika, isileidusi jo saugoti, mginusi nauju spindesiu aptaisyti ydo keli religin patirt, savo kelyje vl susitiko mit ir susidr su pavojumi pasiklysti jo labirinte.
12
Kalbant apie Kabalos ry su mistika apskritai ir apie tuos jos bruous, kuriuos lemia jos ypatinga ydika esm, btina priminti dar vien, jau paskutin svarb aspekt; is aspektas - tai vyrikas pobdis yd mistikos, kuri ir istoriniu, ir metafiziniu poiriu yra vyr sukurta vyrams. Ilgoje Kabalos istorijoje nra kabalisi. Kabalos istorikas savo kelyje nesutinka nei Rabijos, kaip kad ankstyvojoje islamo mistikoje, nei Mechtildos Magdeburgiks, nei Julijonos i Norvio, nei ventosios Teress, nei vis kit krikioni mistikos atstovi38. Todl ji nepatyr moterikosios esybs apraik gausybs, kuri buvo tokia reikminga ne yd mistikos istorijai; taiau sykiu Kabala - ir tas itin justi - liko santykikai laisva nuo pavojingo polinkio isterik ekstravagancij, kuri didele dalimi mistik ne moterikasis elementas. To anaiptol negalima paaikinti ypatinga moters padtimi judaizme ar, sakysime, tuo, kad jai buvo neprieinamas isimokslinimas. Moterys, iskyrus itin retas iimtis, negaljo gyti Talmudo moksl, bet juk nra n moter scholasi. Ir vis dlto panai socialin padtis islame ir Vidurami krikionybje nebuvo klitis, kad moterys tapt vienomis svarbiausi mistinio sjdio puoseltoj (tegu ir ne teoretiki) ir kad katalik mistika be j bema nebt n sivaizduojama. Taiau Kabala brangiai sumokjo ir u moterikumo atsisakym, kuris galbt susijs su itin rykiai besireikianiu kaip tik moterikojo elemento demonizavimu kosme. Juk vienas esmini kabalistinio simbolizmo bruo yra tas, kad moterikumas jam reikia ne velnum, kaip kad bt galima tiktis, o grietyb ir teisim. i simbolika dar buvo neinoma seniesiems Merkabos laik yd mistikams, net dar n Vidurami Vokietijos chasidams, taiau ji nuo pat pradios dominuoja kabalist ratuose ir be abejons laikytina konstitutyviu kabalistins pasauliros elementu. Demonikieji dalykai, kabalist poiriu, radosi i moterikumo pasaulio. itaip neketinama sakyti, kad ia traukiamas ir paties 46
moterikumo atmetimas ar menkinimas - juk su kabalistine echinos koncepcija siejama ortodoksiniam judaizmui tikrai didiai paradoksali pirminio moterikumo pamato paiame Dieve idja. Taiau, iaip ar taip, i moterikumo padtis kabalist mite kelia problem ir psichologui, ir religijos istorikui. Galimas daiktas, kad ir jau mintas kabalist vengimas literatrikai demonstruoti mistinius igyvenimus, ir j polinkis objektyvizuoti mistin valg susijs su iuo specifikai vyriku yd mistikos bruou. Juk iaip jau moterys literatroje yra specifins religinio subjektyvizmo ir mistins autobiografijos literatros atstovs. Gal gale kieno nors klausiamas, kur velgiu yd mistikos vert, atsakym a suformuluoiau itaip: klasikin Vidurami ir Naujj laik yd teologija, gijusi raik Saadijos, Maimonido ir Hermanno Coheno veikaluose, kl sau uduot pateikti antitezes prie panteizm ir prie mit, net juos nuneigti. Ir darb ji nenuilstamai dirbo. Taiau svarbu, nepaliekant monoteizmo pamato, vis dlto suprasti, kad juose kako esama, ir t kak tiksliau apibrti. Tai problema, kuri velg kabalistai, ir tai, kad jie i problem velg, yra j istorinis nuopelnas. J pateiktieji pozityvs io klausimo sprendimai gali bti ir kain kaip netobuli; neketinu slpti, kad jie ia pateko pragarmes ir pavojus. Taiau pats ios uduoties suvokimas, suvokimas, kurio kiti veng ir kuris buvo lemiamai svarbus gyvajai yd teologijos tradicijai, daro j pastangas vertingas. Ypatingosios simbolins mstysenos formos, kuriomis reiksi Kabala, mums gali maai k tereikti ar nieko nereikti, nors mes ir iandien retsykiais nestengiame atsispirti j didingam auksmui. Taiau mginimas atskleisti anapus visos tikrovs pasislpus gyvenim ir atverti t praraj, kurioje apsireikia simbolin visos esaties prigimtis - is mginimas mums, i laik monms, toks pat svarbus, kaip ir aniems seniesiems mistikams. Mat tol, kol gamta ir monija suvokiami kaip Jo Krinija - o tai yra btina bet kokio aukt raidos pakop pasiekusio religinio gyvenimo prielaida, - tol klausimas apie paslpt Transcendentikojo gyvenim tokioje Krinijoje liks viena svarbiausi mogaus mstymo problem.
55
II SKYRIUS
Merkabos mistika ir yd gnostika
Pirmoji yd mistikos epocha iki jos isikristalizavimo Vidurami Kabalos pavidalu yra sykiu ir pati ilgiausia. Jos literatriniai paminklai ir svarbios liekanos aprpia kone vis tkstantmet pradedant pirmuoju imtmeiu prie Krist ir baigiant deimtuoju imtmeiu. Taiau vis dlto i ankstyvoji yd mistika, kad ir koki ilg raid nujusi ir kad ir kokia skirtinga paskirais atvejais, yra labai vientisa; jos fizionomija aikiai ir nesupainiojamai skiriasi nuo Vidurami Kabalos. Nekeliu sau uduoties analizuoti ia paskir stadij nuo uuomazg antrosios ventyklos laikais iki pat ugesimo. Tam bt reikalinga didiul gausyb paskir istorini ir filologini studij ir svarstym, kuri pamatai ligiolini tyrinjim dar toli grau nra pakankamai isiaikinti. Anaiptol nra nemanomas dalykas ir tai, kad naujieji rankrai radiniai prie Negyvosios jros pasirodys es svarbs tolimesniems ms srities tyrinjimams tada, kai ie dokumentai pereis skubot ir nekontroliuojam hipotezi stadij, kurioje jie dabar tveria. Mano ketinimai veikiau siekia analiz to religinio pasaulio, kur mes aptinkame esminiuose io sjdio dokumentuose. Neketinu kelti hipotezi, susijusi su sudtinga pirmj yd mistikos uuomazg ir j sryio su religiniu helenistinio ir orientalinio sinkretizmo pasauliu problema, kad ir kokie viliojami ie klausimai bt. Nenoriu kalbti n apie tas pseudepigrafines knygas, kuriose, kaip, pavyzdiui, etiopikojoje Enocho knygoje, ketvirtojoje Ezdro knygoje ir gausybje kit pseudepigraf ir apokalipsi, be abejo, esama esmini mistins yd religijos element. Tiesa, bus btina pabrti linijas, vedanias nuo ia prie vlesns yd mistikos raidos, taiau i samprotavim centre bus tokie ratai, apie kuriuos yd religijos istorij nagrinjanioje literatroje iki iol pernelyg maai kalbta. inia, po mums bema visai nebeatskleidiamais anonimikumo ydais slepiasi tikrieji seniausiojo organizuoto yd mistik sjdio atstovai i t Talmudo ir potalmudini laik, i kuri turime 57
ikalbingiausius literatros dokumentus. Ir jie, kaip kad pobiblini apokrif ir pseudepigraf autoriai, buvo link dangstytis didiaisiais praeities vardais. Nedaug teturime vilties kada nors dar patirti, kas i tikrj buvo tie vyrai, kurie pirmieji msi mums dar manomo suvokti ir aprayti mginimo udti judaizmui mistikos karn. Tik i vlyvj io sjdio laik ir visai atsitiktinai nugirstame paskirus vardus, pavyzdiui, Juozapo ben Abos, kuris apie 814 m. buvo Pumbeditos rabin akademijos galva ir apie kur sakoma, kad jis buvs atsidavs mistikai1, arba ir paslapi tvo", Aarono ben Samuelio i Bagdado. Pastarojo asmen, teisyb, gaubia legend debesis, taiau negali bti jokios abejons, kad tai jis ix imtmeio viduryje mistin tradicij, tuo metu isipltojusi ir suleidusi aknis Palestinoje ir Babilonijoje, atne Piet Italij, taigi - ir Europos ydams2. Taiau tai asmenys i ix imtmeio, taigi i laik, kai i mistika jau seniai buvo pasiekusi galutin raid, kai kuriais atvilgiais - jau net pernokusi. O kaip tik i to periodo, kuriuo vyko jos klestjimas ir kristalizacija, i periodo nuo III iki vi imtmeio, mums neiliko jokio vardo. Tiesa, inome vardus keli m ir iv imtmeio Talmudo autoritet, kurie gilinosi slaptj mokym - pavyzdiui, Izaoko Napchos, Rabos ben Juozapo ir jo bendraamio Achos ben Jokbo, - taiau neinome, ar jie buvo susij su tomis yd gnostik grupmis, kuri ratai mums yra ilik. yd mistika prasidjo Palestinoje. inome ir vardus svarbiausi mistins ir teosofins spekuliacijos atstov, buvusi tarp Minos mokytoj, apie 1 imtmeio po Kristaus pabaig priklausiusi Jochanano ben Zakajo pulkui. Turime rimt pagrind daryti prielaid, kad kai kurie - ir esminiai - j dvasinio palikimo elementai ezoteriniuose breliuose buvo isaugoti iki pat t sluoksni, kurie paskui, talmudins epochos pabaigoje, mgino perteikti io naujojo religinio pasaulvaizdio santrauk savais ratais, net itisa literatra. Tiktai kad t rat autoriai, kaip minta, neprisistato savais vardais, o savo veikal kalbtojais, mistinio veiksmo herojais", slaptosios iminties skelbjais ir perteikjais nurodo Jochanan ben Zakaj, Eliezer ben Hirkan, Akib ben Juozap ir vyriausij kunig"3 Imael. Kaip sakyta, ne viskas ia yra vien inscenizacija ir literatrin drapiruot, bet juo labiau ne ia viskas yra tikra". Daugelis dalyk turt priklausyti vlesnei raidai, kurioje senieji motyvai mainsi ar patyr savit sklaid. Daug kas galbt siekia labai tolimus laikus, bet radosi i visai kit sluoksni, nei ortodoksini rabin ir Minos mokytoj. Poeminiai, bet dl to ne maiau veiksmingi,
46
o kai kuriais atvejais ir atsekami saitai sieja vlesniuosius mistikus su tais sluoksniais, i kuri radosi didioji dalis pirmojo imtmeio prie Krist ir pirmojo imtmeio po Kristaus pseudepigraf ir apokalipsi. Panau, kad ne vienas t dalyk rado keli pas vlesnisias kartas kaip tik nuoalje nuo Talmudo mokytoj mokykl ir akademij. inome, kad, dar tebestovint antrajai ventyklai, ezoterinis mokymas buvo puoseljamas ir fariziej sluoksniuose. ia ypating apmstym objektu buvo pirmasis Pradios knygos skyrius, pasaulio sukrimo istorija, Maasse Bereith, ir pirmasis Ezekielio knygos skyrius, Dievo sosto veimo, Merkabos", vizija, taiau vieai apie tuos samprotavimus kalbti buvo laikoma bent jau labai nepatartina. I pradi ios disciplinos buvo ne kas kita, kaip atitinkam Biblijos itrauk aikinimai4. ventasis Jeronimas viename laike irgi kalba apie yd tradicij, draudiani studijuoti Ezekielio knygos pradi ir pabaig, iki asmeniui sueis trisdeimt met5. Taiau prie Biblijos teksto komentavimo ia, matyt, liejosi ir tolimesns spekuliacijos. Pavyzdiui, Chajot, Ezekielio vizij gyvosios btybs", buvo suvokiamos kaip angelai, sudarantys dangikj valdovo rm angel hierarchij. Veikiausiai niekados nepatirsime, kiek ia galta bti mistini ir teosofini mini tikrja io odio prasme, kol mums po ranka tra vien negausi Talmude ir midrauose isibarsiusi fragmentin mediaga. inoma, kad Minos redaktorius, patriarchas Juda ventasis", bdamas grynas racionalistas, kaip manydamas rpinosi i jos paalinti vis mediag apie Merkab, angelologij ir panaius dalykus. Vis dlto vliau nemaai t dalyk iliko antrajame Minos rinkinyje, vadinamojoje Toseftoje. I jos ir i kit fragment galime t sprsti apie i spekuliacij turin. Kur kas drsesnes ivadas galtume daryti, jei btume tikri, kad kai kurie panaias temas svarstantys apokrifai, pavyzdiui, Enocho knyga arba Abraomo apokalips6 (paminint ia tik kai kuriuos paius reikmingiausius), perteikia ano ezoterinio Minos mokytoj mokymo turin. Taiau kaip tik tai yra labai abejotina. Apie iuos apokrifus prirayta be galo daug, taiau i esms niekas nesuvokia, kokiu mastu jie reikia nuomones, kurioms bt pritar ir Minos autoritetai. Taiau, kad ir kaip ten bt, tegu net kai kuriuose i rat manu bt aptikti plaiai igarsintos esj literatros liekanas, i ties tikras dalykas yra tai kas: esminiai vlesni laik Merkabos mistikos objektai tikrai buvo jau ir ios seniausios, Enocho knyga geriausiai reprezentuojamos yd ezoterins literatros centre. Ilikusi literatra neabejotinai ir kone
59
net kyriai patvirtina apokaliptikos ssaj su teosofija ir kosmogonija. Sie valgai regjo ne vien dangaus kareivij pulkus, angel minias, visoje apokaliptinje ir pseudepigrafinje literatroje gali irti lyg ir nauj apreikimo grandin, susijusi su paslptja didiojo Majestoto", jo sosto, jo rm puikybe..., viena virum kitos isidsiusias dangaus patalpas, roj, pragar ir siel talpyklas."7 Tai visika tiesa, kaip tik ir rodanti spekuliacij apie Merkab nuoseklum visose trijose j stadijose: anoniminiuose senj apokaliptik breliuose, mums vardais inom Minos mokytoj spekuliacijose apie Merkab ir toje vlyvj talmudini bei potalmudini laik Merkabos mistikoje, kuri atsispindi iki ms dien ilikusioje literatroje. ia esama i esms vieningo religinio sjdio, tikinamai nuneigianio sen, po literatr iki pat i dien klajojant prietar, neva apokaliptika, atsiradus krikionybei, visas savo produktyvisias galias atidav jai. 2 Koks gi buvo tikrasis jau an seniausi mistini idj objektas judaizmo sferose? Dl to negali bti joki abejoni: seniausioji yd mistika yra sosto mistika. ia kalbama ne apie sismelkim tikrj Dievo esyb, o apie regjim, kaip Jis pasirodo soste, apie kur kalba Ezekielis, ir apie paties io dangikojo sosto pasaulio paslapi painim. Sosto pasaulis yd mistikui reikia t pat, kas tos epochos helenistiniams ir ankstyvosios krikionybs mistikams, kurie religijos istorijoje inomi kaip gnostikai ir hermetikai, yrapleroma (pilnatv") - dievybs viesos pasaulis su jo potencijomis, eonais ir viepatijomis. Nors ir valdomas gimining paskat, yd mistikas kalb perima i jam prasto religini svok pasaulio. Mistins ekstazs ir mistins valgos tikslas ir objektas yra preegzistuojantis Dievo sostas, aprpis visas pavyzdines Krinijos formas8. Pradedant etiopikosios Enocho knygos 14 skyriumi, kuriame iki ms dien iliko seniausias sosto apraymas ioje literatroje, visa virtin vairiausio pobdio liudijim9 veda mus iki ekstazini sosto pasaulio vaizdavim traktatuose t Merkabos vizionieri, apie kuriuos ia ir turs bti kalbama. I sosto pasaulio, kaip tikrojo visos mistins valgos centro, sampratos manu kildinti daugum i senj mistik mokymo teigini ir interes srii. Mginsime pateikti lyg ir kok nuo ia prasidedani poiri grandini skerspjv.
46
Svarbiausi io sjdio dokumentai, kuriuose dar nesutrikdyta pulsuoja j pirmykt gyvyb, mums prieinamomis redakcijomis siekia vliausiai v ir vi imtmet. Chronologij paskirais atvejais gana sunku nustatyti, taiau visi poymiai byloja apie laikus iki islamo ekspansijos10. ia atsispinds pasaulis ne veltui kai kuriems tyrintojams pasirod panaus Bizantijoje buvusi padt. Tik mes, inoma, neturime teiss tarti, kad ms ia randami dangikojo sosto pasaulio ir Dievo rminink apraymai atspindi emikuosius Bizantijos ar kad ir Sasanid imperijos santykius - mat kaip tik esmingiausieji i vaizdini elementai yra pernelyg seni. Taiau esama neabejotinos harmonijos tarp i rat nuotaikos ir anuomei iv imtmeio istorini santyki. Pagrindiniai ms altiniai yra itisai vien mai traktatai, danai net literatrikai dar neapdorota aliava bei pabiri didesni ar maesni fragmentai knyg, kurios kitados, ko gera, buvo kur kas didesns apimties. Nemaa t altini dalis iki i dien dar nra ispausdinta11, ir i tekst ilikimo istorija dar reikalinga gausybs tyrinjim. Ratai dauguma atvej vadinami Hechal knygomis", t. y. apraymais Hechaloth, dangikj meni arba pili, kurias engia regtojas ir kuri paskutiniojoje, septintojoje, stkso dievikosios didybs sostas. Vien t rat labai vlyva antrate Enocho knyga" 1928 metais pareng ved mokslininkas Hugo Odebergas12. O dar svarbesni yra tekstai, ilik Didij Hechal" ir Maj Hechal" vardais, kuri hebrajikas tekstas iki iol paskelbtas, deja, tik labai ikraipytais pavidalais13 ir kuriuos reikt ir kritikai apdoroti bei komentuoti, ir iversti, kaip, nusipelnydamas padk, mintj Enocho knyg angl kalba pamgino ileisti Odebergas. Religijos istorija taip bt praturtinta vienu pai netikiausi indli vlyvosios Antikos gnostikos istorij. ia, kur mus pirmiausia domina i Hechal mistik pairos, nra manoma inagrinti t gana sudting literatros istorijos ir tekst kritikos klausim, kuriuos mums kelia i tekst radimasis ir kompozicija. iais klausimais esu prijs prie rezultat, kurie esmingai skiriasi nuo labai moksling Odebergo samprotavim. Odebergo aptartoji vadinamoji Treioji Enocho knyga", kuri jis priskiria III imtmeiui, man atrodo gerokai vlyvesn u Didisias Hechalas"14. Seniausias ms apskritai turimas tekstas yra Maosios Hechalos"15, kuri pagrindinis kalbtojas yra rabis Akiba. Jiems kandin seka jau i labai skirtingos mediagos sudstytos Didiosios Hechalos", kuri ypa 17-23 skyriai yra rili iki pat 11 imtmeio siekiani tekst
61
kompiliacija; taiau dabartiniu turimu pavidalu, kuriame pagrindinis kalbtojas yra rabinas Imaelis, jie vargu bau galjo bti redaguoti anksiau nei iv ar v imtmetyje. Mums lik dokumentai atspindi vairias raidos pakopas, tvrusias viena po kitos, o galbt - ir greta viena kitos. i srov nea su savimi daug brangi lobi. Kai kurios uuominos apie vaizdinius, prastus tuose sluoksniuose, mums yra nesuprantamos. Taiau tai, apie k ia kalbama, i grupi dvasin fizionomija ir religin laikysena, yra aikiai velgiama. ia, beje, sidmtinas toks dalykas: kaip tik tokiuose paiuose svarbiausiuose senuosiuose traktatuose ir kompiliacijose, kaip Didiosios" ir Maosios" Hechalos, bema visikai nra egzegetini element. ie ratai nra midraai; jie nemgina aikinti ventojo Rato eilui, jie tenkinasi patys savimi. Tai - per tikr religin patirt pasiekti, originals per j tiesiogiai gyto turinio apraymai. Jie nesiremia Ratu, itaip mgindami legitimuoti i patirt. Taigi dl to jie kur kas veikiau priklauso ne Midrao, o apokrif ir apokaliptins literatros tradicijai. Tiesa, tiesioginei sosto pasaulio ir dievybs valgai pirmj paskat suteikia pastangos paversti savo patirties objektu tai, apie k usimena Rato odis. Apraindami Merkabos pasaul, fundamentalias svokas jie ima i ten, taiau ia aikiai justi perdm sava bei savaranki gyvyb ir naujas religinis nusiteikimas. Tik vlesnse stadijose, kurias, ko gero, dera sieti su sjdio blsimu, egzegezs elementai tekstuose vl darosi rykesni ar net ima dominuoti. Visa svok kupeta imtmei eigoje ia vartojama vizionierikam nugrimzdimui Dievo Garb" ir sosto pasaul nusakyti. Dar Minos laikais kalbama apie teosofin Garbs tyrinjim" arba apie Garbs supratim"16, net apie Garbs naudojim", kurio buvs rastas vertas rabis Akiba 17 . Bet vliau, Hechal traktatuose, daniausiai kalbama apie Merkabos valg"18. Sosto pasaulis, Merkaba" Merkabos mistik akimis, turi kambarius"19, o vliau - rmus", apie kuriuos Ezekielio pranaystje ir apskritai senesnje literatroje dar nekalbama. Jau ir viena iv imtmeio hagadin tradicija teigia, kad Izaokas tuo momentu, kai Abraomas rengsi j paaukoti Morijos kalne, sielos kelionje regjs Merkabos kambarius"20. Skirtingais laikais vizionierikoji patirtis buvo ir skirtingai interpretuojama. Senaisiais laikais, kaip mums regisi ir savaime suprantama, sosto pasaul buvo kylama auktyn. Maosios Hechalos" 21 dar pabrtinai kalba apie kilim Merkab", is vaizdis slaptose vietose isilaiks dar ir Didiosiose Hechalose"22 bei Enocho
knygos angoje. Taiau dl mums jau nebesuprantam prieasi terminologija tiesiog apvirto auktyn kojomis - sunku tiksliai pasakyti, kada; a spju, kad madaug III imtmetyje. Tokiose itin svarbiose Didiosiose Hechalose", o paskui ir bema visuose vlesniuose ratuose, kalbant apie regtojik sielos kelion dang, minimas nuengimas Merkab". ios terminologijos paradoksalumas juo labiau krinta akis, kad (matyt, gerokai ankstesnis) detalus apraymas vis dlto nuolat vaizduoja kilim, o ne leidimsi emyn. ie mistikai nuo iol net ir patys save vadina nusistovjusiu vardu Jorde Merkaba, tai yra: besileidianiais Merkab" (o ne, kaip klaidinga iversta, sdiniaisiais veime")23; is j vardas literatroje ir iliko iki pat vlyvj laik. Traktatas apie Didisias Hechalas" veria daryti prielaid, kad ie Jorde Merkaba, matyt, egzistavo kaip vienaip ar kitaip organizuota an laik mistik grup. J egzistavim traktatas legendikai perkelia jau ir Jochanano ben Zakajo ir jo mokini laikus. Kadangi Didiosiose Hechalose" galima rodyti esant ir palestinietik, ir babilonietik element, ir kadangi ypa seniausiuose io veikalo skyriuose kalbos ir dalykiniu poiriu dar akivaizdiai esama palestinietik reminiscencij, galt bti ir taip, kad i grupi organizavimasis i tikrj vyko dar vlyvaisiais talmudiniais laikais, taigi III-V imtmeio Palestinoje. Tiesa, tvirtai teigti buvus toki grupi galime tik kalbdami apie Babilonij, i kurios bema visi ios pakraipos traktatai pasiek Italij ir Vokietij, itaip ilikdami iki ms dien vlyvj Vidurami rankrai pavidalu. Bet man regisi neatmestina prielaida, kad gilesn analiz leis rodyti i grupi gyvavim jau ir ankstesni laik Palestinoje. Kaip sakyta, kalbame apie organizuotas grupes, i kartos kart perduodanias ir puoseljanias tam tikras tradicijas; apie kontempliatyvaus pobdio mistik mokykl, nenorjusi bet kam patikti savo slaptj ini, savosios gnozs". Tais judaizme ir krikionybje klestjusi erezij laikais pernelyg didelis buvo pavojus, kad mistins spekuliacijos, pagrstos sava religine patirtimi, ims kirstis su kaip tik itin grietai besikristalizuojaniu rabin" judaizmu24. Didiosios Hechalos" daugybe i dalies net labai domi detali rodo, kad j autoriams be galo rpjo diegti savj gnostik normatyvinio, halachinio judaizmo viduje25, nors mes ir priversti splioti, kad kai kuri ia veikiani pirmini religini paskat dert iekoti kituose sluoksniuose. Vis i aplinkybi padarinys buvo primimo Merkabos mistik br slyg nustatymas. Jau talmudiniuose altiniuose, tiesa, labai bendrais
89
bruoais, tinkamumas bti supaindintam su teosofijos pagrindais siejamas su tam tikrais doroviniais ir charakterio reikalavimais. Merkabos mistik turjo bti leidiama perduoti tiktai teismo pirmininkui" arba toms kategorijoms vyr, kurios sumintos Izaijo pranaysts 3 skyriaus 3 eilutje. Ir Didij Hechal" 13 skyriuje ivardijamos atuonios moralins slygos, daranios mog tinkam iniciacijai. Taiau dabar iuose sluoksniuose sykiu minimi jau ir visikai reals somatiniai kriterijai, niekaip nesusij su moraliniu ar socialiniu adepto rangu. Naujok tinkamumas buvo vertinamas, pasitelkiant fiziognominius ir chiromantinius kriterijus. Atrodo, kad helenistins fiziognomikos atgimimas antrajame imtmetyje po Kristaus bus i dalies nulms toki raid. Hechal mistikai fiziognomika ir chiromantika inoma dviem pavidalais: kaip slapto adept painimo objektas ir kaip naujok priimtinumo kriterijus26. Todl visai nenuostabu, kad daugelyje rankrai, sakytumei, angos vietoje iki ms laik iliko chiromantins pakraipos fragmentas27. Kad ir keista, tai yra seniausias i iki iol inom tekst apie chiromantij ir kaktos linijas, kadangi tokio pobdio asirik ir graik ar romn tekst iki ms dien neiliko28. i kit Hechal knyg preambul be joki ssaj su astrologija nurodo, kokios mogaus rankos linijos yra palankios ir nepalankios; ia vartojamos nusistovjusios terminologijos detals danai lieka nesuprantamos. i nauj kriterij sismelkim Merkabos mistik sluoksnius galbt galima sieti su III-IV imtmetyje vykusiu neoplatonins mistikos skverbimusi Rytus. Juk ir Jamblichas Pitagoro biografijoje - veikale, kurio liudijamoji vert, be abejo, kur kas didesn, kalbant apie paties Jamblicho, o ne apie Pitagoro laikus, - tvirtina, kad primimas Pitagoro mokykl priklaus nuo fiziognomini kriterij29. Mintasis fragmentas, kuriame Angelas Surija Imaeliui, vienam i dviej pagrindini ms Hechal traktat veikj, i dangaus apreikia chiromantikos ir fiziognomikos paslaptis, vadinamas i Iz 3,9 paimtu terminu Hakkarat Panim, tai yra, veido painimu, ir i tikrj i Izaijo eilut, kaip matyti i vienos Talmudo nuorodos30, III imtmetyje i pradi aikinta fiziognomikai. 3 Tie, kurie itokiais metodais buvo rasti tinkami, galjo tad mginti leistis" Merkab, ir is leidimasis buvo pavojinga kelion, per septynerius dangaus rmus, o pirma dar, matyt, ir per paias septynias 46
76yd mistika ir jos pagrindins srovs
dangaus sferas vedanti prie Dievo sosto. i kelion per dangus, pasirengimas jai, jos technika ir to, kas ten ivystama, apraymas ir sudaro Merkabos mistik ratus. Pirminiu pavidalu mes ia susiduriame su ydika atmaina sielos pasikyljimo, II ir III imtmeio gnostik ir hermetik laikyto svarbiausiu siektinu j mistikos tikslu, kai siela, atsiplusi nuo ems ir prasiverusi per prieik planet angel ir kosmoso valdov sferas, pasiekia savo dievikj tvik Dievo viesos pasaulio pilnatvje". i pasikyljimo idja kai kuri tyrintoj net laikyta centriniu gnostikos mokymu31. ios kelions vaizdavimas, kur mums labai spding antrojoje dalyje (15-23 skyriuose) pirmiausia paliko Didiosios Hechalos"32, visomis savo detalmis yra gnostinio pobdio. Prie kiekvien tokios kelions per dangus mginim laikomasi askezs; vieni autoriai nurodo dvylika, kiti - keturiasdeimt dien. Babilono gaonas Hajas ben eirira (apie 1000 m.) pasakoja apie i senos tradicijos inomus pasirengimus Merkabos regjimams: Daugelis mokslo vyr man, kad tas, kuris pasiymi daugeliu ratuose sumint savybi ir nori pamatyti Merkab, ir ivysti angel rmus auktybse, privals laikytis tam tikr procedr. Jis turi tam tikr skaii dien pasninkauti ir dti galv tarp keli, ir kudti daugyb himn ir giesmi, kuri tekstai perduodami i kartos kart. Tada jis ivysta kambari vid, lyg savo akimis regt septynerius rmus, ir mato, lyg engt i vien rm kitus, ir regi, ko ten esama."33 iai procedrai tipika kno laikysena yra tokia pat, kaip ir pranao Elijo, kai jis meldsi ant Karmelio kalno. Tai gilaus nugrimzdimo save laikysena ir, sprendiant i etnologijos pateikiam paraleli, tokia kno padtis, kuri tinkama sukelti prehipnozin autosugestij. Dennys visai panaiai aprao protvi dvasias aukiani kin somnambuli elgsen: Atsisdusi ant emos kduts, ji taip pasilenkia priek, kad galv pasideda ant keli. Tada giliu, ramiu balsu triskart pasako ukalbjimo formul, ir j, regis, pagauna mi permaina."34 Talmude i laikysena irgi apraoma kaip giliai mald nugrimzdusio mogaus, pavyzdiui, Chaninos ben Dosos, arba kaip Dievo rankas atsiduodanio atgailautojo35. Atliks tokius pasirengimus adeptas ekstazinje sielos bsenoje leidiasi savo kelion. Didiosios Hechalos" nevaizduoja jo kilimo per septynis dangus smulkmen, utat smulkiai aprao kelion per virutiniame danguje esanius septynerius rmus. Neydikoje gnostikoje ia didel vaidmen vaidina septyni planet sfer valdovai (archontai),
89
kurie yra prieiki sielos isilaisvinimui i pasaulio pani ir kuri prieinimsi siela turi palauti. ioje judaizuotoje ir monoteizmo pusn palenktoje - o gal jame tebetverianioje, dar ikidualistinje? - gnostikos atmainoje toki funkcij perima vart sarg" pulkai, kurie stovi dangaus meni vart deinje bei kairje ir pro kuriuos kylant tenka praeiti. Ir vienu, ir kitu atveju sielai, noriniai nekliudomai tsti savo dangikj kelion, reikalingas pasas: i slapto vardo susideds antspaudas, priveris sprukti demonus ir archontus, prieikus angelus. Ties kiekviena nauja kilimo stotimi reikalingas vis kitas antspaudas, kuriuo keliauninkas save uantspauduoja", kad, kaip mums byloja vienas fragmentas, nebt trauktas ugn ir liepsnas, skur ir viesul, kurie supa Tave, Baisusai ir Ikilnusai"36. Didiosiose Hechalose" dar iliks net labai pedantikas ios pas procedros prie dangikj vart sarg apraymas37. Visi ie antspaudai ir slaptieji vardai yra i paios Merkabos, kur jie kaip ugnies stulpai stovi aplinkui ugnies sost", kuriame sdi Krjas38. ie antspaudai, sykiu ir sielos arvai, ir ukalbjimo gali turintys puolamieji ginklai, radosi i kelionje sielai kylanio apsaugos poreikio. I pradi galbt dar pakako tokios magins vieno antspaudo vardo apsaugos, taiau sielos vargai ir prieinimasis, atliekant kilim, kai kuriems adeptams su laiku darosi vis stipresni. Paprast, trump antspaud nebepakanka, kad kelias save nugrimzdusiam ekstatikui atsivert. Todl jam, besistengianiam pasikylti ir susidrusiam su jausmo kliuviniais, kvpimas diktuoja ilgesnius maginius odius, kurie yra vis ilgjanio brovimosi pro tolimesn keli jam sunkinanius uvertus vartus iraika. Senkant sielos galioms, vis smarkja magin tampa, vis galingesnis darosi ukalbjimo gestas, iki adeptas galiausiai mgina prasismelkti prie udarytj vart itisais toki mums beprasmi ir bereikmi magini raktaodi puslapiais. Dl to radosi ta aplinkyb, kad daugelis Hechal tekst smarkiai persisunk maginiais elementais. Tokie voces mysticae danai net labai dominuojamai regimi ypa neskelbtuose tekstuose. Jau ir pats seniausias j, Maosios Hechalos", yra i element pilnas. Mat kaip tik tokie migloti elementai, kaip mus moko helenistinio sinkretizmo religijos istorija, yra ne kokie nors vlesni priedai ir gryni nykimo produktai, kaip lengvai galt pamanyti iuolaikinis tyrintojas, o i ties priklauso tikrajam io sjdio lobynui ir turtui. Juk ia, kaip matyti ilikusiuose graikikuose ir koptikuose Romos imperijos laik Egipto maginiuose
76
papirusuose, gilus religinis kartis ir mistinis pasikylsimas apskritai neatskiriamai susiliejs su magija. Tik ten ir tol, kur ir kol ie dalykai i tikrj buvo praktikuojami, tokiems maginiams intarpams tekste randasi natrali vieta. Kiekvienas slaptasis vardas regjosi teikis papildom atspar kovoje su demonais - iki galiausiai tampos jgos apskritai nebeuteko i tikrj prasiskinti keliui iki Merkabos. Tatai, inia, yra jau sjdio mirties momentas, ir nuo tol kitados gyvai velgtas turinys virsta vien gryna literatra. Todl nra ko stebtis, kad iki ms laik ilikusiose vairiose Hechal traktat redakcijose ia aikiai isiskiria du sluoksniai: senesnysis atspindi dar nesutrikusio sjdio klestjimo laikus, kuriais tad ir ie antspaudai bei slaptieji vardai uima esmin viet. Kas kita antrojo sluoksnio atveju: ia sjdis mums rodosi jau nykimo bsenoje, tekstai pasidar mums paskaitomi" ir suprantami. Maginiai turiniai, nebetur realios jausmins verts, vis labiau alinami kaip grynas kliuvinys. Taip pamau randasi svajingu ikilnumu dvelkianti pamokomoji literatra, kurioje literatrikai naudojami Merkabos mistikos elementai. Pirmajam sluoksniui pirmiausia priklauso Didiosios" ir Maosios Hechalos" o antrajam - gauss Deimties kankini midrao" variantai arba Rabio Akibos abcl", taigi ratai, itin plaiai iplit Vidurami judaizme39. io kilimo per Merkabos pasaulio rmus pavojai yra dideli - ypa tam, kuris imasi tokio mginimo neparengta siela ir kurio esyb tam netinkama. Juo toliau smelkiasi regtojas, juo pavojai didja. Angelai ir archontai puola j, taikydamiesi j istumti"40. I jo paties sklindanti ugnis ksinasi j sudeginti41. Hebrajikoje Enocho knygoje pasakojama, kaip patriarchas vaizduoja rabiui Imaeliui savo metamorfoz angel Metatron, kaip jo knas virsta liepsnojant degl". Kaip matyti i Didij Hechal" is procesas in nuce kartojasi kiekvieno Merkabos mistiko atveju, tiktai kad mistikas yra menkesnio rango u pat Enoch, todl ie liepsnojantys deglai ksinasi j pat praryti. Taiau tai vis dlto yra lyg ir kokia mistins transfigracijos pradia, kuri ia kartojasi kiekvienu paskiru atveju. Pasak kito fragmento, mistikas turi stengti stovti be rank ir koj", kurios jam per regjim nudega42! is stovjimas be koj bedugnje mums ir iaip inomas kaip bdingas daugelio ekstatik igyvenimas, apie pana dalyk usimenama ir Abraomo apokalipsje43. Pati sidmtiniausia i vis ia aptariam viet yra garsios, jau ir Toseftoje esanios Talmudo istorijos aikinimas, pateikiamas
Merkabos mistika ir yd gnostika 8 9
jau ir Maosiose Hechalose". Negausiuose puslapiuose, Talmudo traktate Chagiga skirtuose slaptajam mokymui, aptinkame ir fragment, kuris nuo seno buvo tikras interpretatori crux. Keturi eng Roj": ben Azajas, ben Zoma, Acheras ir rabis Akiba. Rabis Akiba jiems tar: Kai prieisite vilgani marmuro akmen viet, nesakykite: Vanduo, vanduo! Mat parayta: kas kalba melus, neitvers mano akivizdoje"44. iuolaikiniai ios garsios vietos, kurioje juk kuo aikiausiai nusakomas realus kilimo Roj"45 pavojaus momentas, aikinimai yra be galo dirbtini ir savo racionalumu didiai neprotingi. Neva ia esanios spekuliacijos apie pirmin mediag46, taigi neva ia kalbama apie kosmologin teorij, nors visas kontekstas tai akivaizdiai neigia. O tiesa yra ta, kad dar ir vlesnieji Merkabos mistikai visai teisingai suprato ios vietos prasm, ir j aikinimas kuo tikimiausiai rodo, kad jie tikrai gerai iman II imtmeio tanaitins mistikos bei teosofijos ir neydikosios gnostikos tradicij, nors kai kurios detals ir gali bti vliau atsirad papildymai. Miunchenikiame Hechal tekst rankratyje kilimo pavojai vaizduojami itaip: O tam, kuris nra vertas ivysti groybs karali, angelai pas vartus sumaiydavo prot. Ir vos jam angelai tardavo enk vidun", jis i tikrj engdavo. Jie ikart tok iupdavo ir mesdavo liepsnojanios lavos sraut. O prie etj rm vart atrod, tartum imtai tkstani ir milijonai vandens srovi prie jo veriasi, nors vandens ten n laelio nebuvo, vien spindintis eteris ir vaisks tyro marmuro akmenys, kuriais rmai buvo kloti. O angelai stovi prie j. Jeigu jis tiktai pasakydavo: Kreikia ie vandenys?" jie puldavo j svaidyti akmenimis, aukdami: O nevertasai, ar tu savomis akimis iri? Gal kartais esi vaikas t, kurie buiavo Aukso ver, ir nevertas ivysti groybs karaliaus?!"... Ir jis tol i ten nepasitrauks, kol jie jam galvos nesudauys geleinmis lazdomis. Ir tai turi bti enklas visiems laikams, kad niekas prie etj rm vart neturi klysti ir, matydamas eterin akmen vilges, teirautis apie juos ir juos vandeniu laikyti, idant nepatekt pavoj."47 Lemiamasis io pasakojimo takas, ekstazikoji vandens vizija, yra nepaprastai autentika, ir bt visikai neteisinga mginti apversti reikal auktyn kojomis, tarytum ia prie mus bt vlyvesnis Talmudo vietos aikinimas. Nra jokio pagrindo daryti prielaidos, kad is mistinis kilimo dang pavoj potyris48 nra tiesiog paodinis jau Toseftoje esanio pasakojimo pakartojimas. Panaius pavojus vaizduoja Paryiaus
76
maginiame papiruse ilikusi vadinamoji Mitros liturgija49, kur pasakojimas apie mistiko kilim auktyn nuotaika ir kai kuriomis detalmis artimai susijs su Didij Hechal" pasakojimu. Didiosiose Hechalose" itin gyvai vaizduojamos kaip tik paskutins kilimo stadijos, kai atsiduriama prie etj ir septintj dangaus vart. Taiau tai anaiptol ne vieningas pasakojimas, o santrauka vairi regtoj pasakojim ir tradicij apie tai, kas ten gali nutikti Merkabos mistikui. Didel vaidmen ia vaidina keliaunink susidrimai su etj rm vart sargais, archontais Domieliu ir Kacpieliu, bylojantys apie tai, kad jais reikiami vaizdiniai yra gantinai seni. Stebina ia tik vienas dalykas: daugelyje viet mes aptinkame nekintamas formules graik kalba, kuri redaktoriai Babilone jau nebesuprato ir laik maginiais Dievo vardais50! Be abejo, ta aplinkyb, kad kaip tik pirmykt Merkabos mistika Palestinoje, vaizduodama tam tikras situacijas, naudojosi graikikomis formulmis, yra verta ypatingo dmesio. Sunku pasakyti, ar tai speciali ssaj su helenistine religija enklas, ar, pavyzdiui, graikik odi vartojimas aramjikai kalbani yd mistik sluoksniuose paaikinamas taip pat, kaip hebrajik ar pseudohebrajik formuli vartojimas graikikai kalbaniuose sluoksniuose, kuriems buvo skirti Egipto maginiai papirusai. Septyni dang, per kuriuos siela - ar po mirties, ar per ekstaz dar iame gyvenime - kyla auktyn savo pirmykt tvik, idja yra tikrai labai sena. Juk ji, i dalies pridengtu ir ikraipytu pavidalu, aptinkama jau ir senuosiuose apokrifuose, pavyzdiui, ketvirtojoje Ezdro knygoje arba ydiku pamatiniu tekstu pagrstoje Izaijo kelionje dang51. Ir tas apraymas, kur senoje baraitoje (talmudiniame pasakojime) apie septynis dangus, j vardus ir turin pateikia Talmudas, regisi ess, tiesa, grynai kosmologinis, taiau vis dlto jo prielaida yra sielos kilimas iki sosto, kurio vieta yra aukiausiame danguje52. Ir i sluoksni t Merkabos mistik, kurie gyveno pomininiais laikais, dar turime septyni dang apraym, kuriuose nurodomi ir juos valdani archont vardai. Kaip tik ia is mokymas dar reikiasi kaip perdm ezoterinis. Pavyzdiui, kai Ezekielio vizijose"53, kurios mums tapo inomos i radini vienoje genizoje, Chebaro ups vandenyse atsispindi visi septyni dangs su j Merkabomis. ioje spekuliacij apie septynis dangus atitinkanias septynias Merkabas atmainoje dar nieko nekalbama apie hechalas, arba Merkabos kambarius. Galimas daiktas, kad abu ie vaizdiniai vienu metu gyvavo skirtinguose sluoksniuose; iaip
ar taip, antrasis kilimo per dangus stoi variantas vliau i esms pasidar dominuojantis. 4 Tasai septyni hechal vaizdinys sen kosmologin motyv apie pasaulio sandar - kuri patiriama keliaujant dang - paveria Dievo rminink hierarchijos apraymu. Tas, kuris lankosi pas Diev, turi lyg rmuose engti per begalin gausyb prabangi kambari ir meni. Sis akcento perklimas, kaip ir kai kurie kiti centriniai ios mistikos elementai, susijs, kaip man regisi, su paiu i mistik religini potyri centru: su ta labai rykia persvara, kuri jiems turjo Dievo, kaip karaliaus, samprata. Tai, su kuo ia susiduriame, yra ydika kosmokratori mistikos atmaina. Imperin mistika nustumia kosmologin mistik antrj viet, kur i, tiesa, sitvirtino krimo darbui skirtuose samprotavimuose, tekstuose apie Maasse Bereith. Graetzas turjo pagrindo religin Merkabos mistikos turin pavadinti basileomorfizmu". Mat tai ir yra esminis dalykas, mginant suprasti savit io taip visikai judaizmo pusn pakrypusio hechal gnosticizmo atspalv ir jo skirtingum nuo helenistini mistik poirio. Kad ir kokias dideles paraleles galima velgti tarp daugelio gnostik ir Merkabos mistik pair, j Dievo suvokimas yra visikai skirtingas. Hechalose Dievas pirmiausia yra karalius, o dar tiksliau kalbant, - ventasis karalius; tai tas pats religins jausenos poskis, kur ir anapus yd mistik sluoksni byloja centriniai iandienins yd liturgijos elementai. Tai, kam i sluoksni religinis gyvenimas buvo imlus, yra Dievo didyb, jo valdovikas ikilnumas ir ikilmingumas. ia visikai nra motyv tokio santykio su Dievu, kuris bt grindiamas kad ir dievikosios imanencijos suvokimu. iam klausimui J. Abelsonas paskyr isam ir verting (nors, tiesa, apologetikos danai ikraipom) veikal Dievo imanencija rabin literatroje", kuriame itin nuodugniai ianalizavo ir hagadins literatros vaizdinius apie echin, Dievo imanencij" ar sigyvenim" pasaulyje. Jis pagrstai atkreip dmes toki vaizdini ry su mistinmis idjomis ir vlesnija yd mistikos raida54. Taiau kaip tik Merkabos mistikoje echinos idja nevaidina bema jokio vaidmens. Vienintel Didij Hechal" vieta, kurioje manyta aptikus nuorod Dievo imanencij, pagrsta teksto ikraipymu; jos nebelieka, pasitelkus geresnius rankraius55. Gyvam
Merkabos keliauninko jausmui apie toki imanencij neinoma nieko. Jam Dievas yra begalinje tolybje soste sds karalius, kuris ir pasikyljimo auktybes ekstazje nra pasaul traukiamas. Taiau ia nra ne vien dievikosios imanencijos, bet ir Dievo meils motyvo. Erotiniai religins ryio su Dievu jausenos motyvai yd mistikoje apskritai atsirado tik kur kas vliau, o ia j dar ivis neaptinkame. Be abejo, ekstaz yra centre, i sluoksni atstovams ji turjo bti autentikas tikro religinio patyrimo altinis. Bet vis dlto mes ia neaptinkame joki Diev ir siel jungianios unio mystica enkl. Dievo asmenybs, jo kitonikumo suvokimas ia nuolatos kuo aikiausiai ilaikomas, net veikiau pernelyg pabriamas! Taiau ir mistiko asmuo nepraranda savo apybrai - net didiausios ekstazs akimirk. Krjas ir krinys nesimaiydami stovi prie kits kit. Niekados nemginama ios distancijos perokti ar j itirpdyti jausmu. Tas, kuris ekstazje prajo pro visus vartus, itvr visus pavojus, stovi prie sost, iri ir klausosi bet nieko daugiau! Dievas Karalius ia, ko gero, net labiau pabriamas nei Krjas, su kuriuo, tiesa, pirmasis yra susijs ir kuris tam tikroje ios mistikos perspektyvoje, prie kurios dar vliau sugrime, net atsiduria paiame centre. inoma, krinijos misterijos ir slaptasis vis daikt sryis pasaulio audinyje priklauso temoms, kuri painimo Hechal traktat autoriams regisi es verta siekti. Merkabos regjimuose apie tai ne kart usimenama. Sakysime, Didiosios Hechalos" ada mums apreikti misterijas ir nuostabias paslaptis audinio, kuriuo pagrstas pasaulio tobulumas ir jo kelias, ir dangaus bei ems grandin, kurioje susieti, susiti, sutvirtinti ir sukabinti visi Visatos ir dangikj auktybi sparnai"56. Taiau io adtojo apreikimo turinio jie nepateikia. Utat karalika Dievo galyb ir didyb, tasai visk pranoksts ir visa kita ugois Merkabos mistik potyris, mums ne tik adamas apsakyti, bet ir vaizduojamas su net perdtai gausingai plstania pilnatve. Diev, savo garbje viepataujant ir soste sdint karali, ia kreipiamasi keistais, i dalies visikai nesuprantamais nusakymais ir slaptavardiais. Randame tokius vardus, kaip Zohararielis, Adirironas, Achatrielis57 ar Totrosija (arba Tetrasija - Tetras, t. y. keturios Dievo vardo raids?)58, kuriuos mistikai galbt suprato kaip skirtingas Dievo garbs puses ar reikimosi formas. Kaip tik toks akis krints Dievo valdovikj aspekt pabrimas itin gerai dera su ios mistikos metamorfoze teurgij, kur dabar jau pats slaptj vard" magistras gyja toki valdovik gali, kaip mums vaizduoja ioje literatroje
gausiai ilikusios vairios teurgins ir magins procedros. Teurgo ir Merkabos mistiko kalba yra visikai tapati. Ir vienoje, ir antroje dominuoja galybs, ikilnumo, o ne minktumo ir meilumo atributai. i sluoksni laikysenai labai bdinga, kad teurgas, aukdamasis ia dievikosios artumos valdovo", archontus kreipiasi kaip auktenybs, baims ir drebjimo kunigaikius"59. Auktenyb, baim ir drebjimas i tikrj yra pamatiniai io pasaulio religins jausenos odiai. 5 Taiau esminis altinis, i kurio mes pastame, kokie buvo i sluoksni vaizdiniai apie Diev, be abejo, yra gausyb Hechal traktatuose ilikusi mald ir himn60. Jie laikomi kvptais; juk jie es ne kas kita, kaip himnai, kuriuos savo valdovui gieda angelai, net ir pats sostas. Ketvirtajame Didij Hechal" skyriuje, kuriame ie himnai uima daug vietos, pasakojama, kad rabis Akiba, Merkabos keliaunink prototipas, ias giesmes nusiklaus aukiausioje ekstazs stadijoje, bdamas prieais Didybs sost. O j deklamavimas savo ruotu yra reikalingas ekstazs bsenai sukelti, jos lydi keliaunink visuose jo keliuose nuo vien vart prie kit. I dalies tai yra paprasti kreipiniai, kuriais aukiamasi Dievo, i dalies - Dievo ir Merkabos pasaulio esybi panekesiai ir apraymai, kas ten vyksta. Veltui iuose himnuose, kurie priklauso patiems seniausiems sinagogins poezijos, vadinamojo Pijut, produktams, iekotume tam tikr religinio mokymo element ar juolab mistins simbolikos. Danai jie esti keistai tuio turinio, taiau, nepaisant io tutumo, itin spdingo pobdio. Rudolfas Otto garsiojoje savo knygoje ventyb" pabr vien racionalaus dievybs auktinimo, kur viskas viesu, apibrta, suvokiama ir pastama, skirtingum nuo tokio, kuris perteikia ir iracionalybs nuojaut, tai, k Otto pavadino numinosum. Toks Dievo liaupsinimas mgina odiais reprodukuoti mysterium tremendum, Dievo didyb supani iurpuling paslapt. Btent toki numinozini himn", kaip juos vadina Otto61, net perdtai gausu yd - ir ne vien mistik - liturgijoje. Juk ir pats Otto ios kategorijos pavyzdius parinko i yd mald. Hechal traktatuose mes turime, kone nortsi pasakyti, tikr toki numinozini himn lobyn. Be galo ikilmingomis j kalbins raikos klostmis, net, galtume pasakyti, perdm patetikomis, didingomis frazmis atsiskleidia tikrasis j turinio paradoksas. Galbt j bt galima suformuluoti itaip:
76
ikilniausia ir ikilmingiausia raika, kuri mistiko kontempliacija stengia sudti didiausi turin, sykiu yra ir tuiausia. Philippas Blochas, kur pirmj giliai nustebino i himn fenomenas, kalba apie j perdt, grynai pleonazmin vienos reikms ar vieno skambesio odi rinkin, kuriuo n truputlio neskatinamas minties judjimas priek ir kuriuo isilaisvinti mgina tiktai ekstazikas poreikis"62. Taiau sykiu jis ir pagrstai pastebjo, kad is perdtas, kartu auktas ir tuias i giesmi patosas yra kone magikas dirgiklis, veikis besimeldianij nuotaik, - pavyzdiui, kai himnai, paimti i i rat ar bent sukurti j dvasia, skaitomi Susitaikymo dien63. Bene garsiausas toki himn pavyzdys yra i Didij Hechal" (tiesa, su gausybe variant) didiausi veni liturgij paimta litanija Haadereth ve-ha-emuna le-chai olamim. Dar Viduramiais maldaknygs komentatoriai vadino j Angel giesme"64; i giesm reikalavo didiausio besimeldianij dmesio ir susikaupimo. Taiau toks reikalavimas iuo atveju buvo bema nereikalingas; mat t galyb, su kuria prasiveria ir sitvirtina neprilygstamas i skurdaus turinio himn ikilmingumas, tai yra, kaip tik j numinozinis pobdis, iki ios dienos dar galima patirti bet kurioje sinagogoje. Nenuostabu, kad iki i dien plaiuose chasidikojo judaizmo sluoksniuose is himnas deklamuojamas kiekvien ab per ryto maldas. Tekstas, kuriame atsitiktine tvarka rikiuojasi Dievo turimos savybs ir liaupss, prideramos Tam, kuris aminai gyvas", skamba madaug taip:65
Visagalyb ir itikimyb Aminai Gyvojo valga ir laiminimas Aminai Gyvojo Auktyb ir didyb Aminai Gyvojo Byla ir kalba Aminai Gyvojo Puikyb ir prabanga Aminai Gyvojo Teisinga patartis Aminai Gyvojo Spindesys ir vitesys Aminai Gyvojo Prielankumas ir malon Aminai Gyvojo Tyrumas ir gerumas Aminai Gyvojo Vienov ir garb Aminai Gyvojo Karna ir lov Aminai Gyvojo Mokymas ir meil Aminai Gyvojo Karalyst ir viepatija Aminai Gyvojo Puomena ir tverm Aminai Gyvojo
Paslaptis ir imintis Aminai Gyvojo Galia ir atlaidumas Aminai Gyvojo Puikyb ir stebuklas Aminai Gyvojo Teisingumas ir groyb Aminai Gyvojo aukimasis ir didyb aminai Gyvojo Diugesys ir kilnyb Aminai Gyvojo Giesm ir himnai Aminai Gyvojo Liaups ir lov Aminai Gyvojo
Originalo kalba mes ia turime klasikin abclins litanijos form, kurioje maldingo mogaus vaizduot yra persunkta spindulingais ir ikilnumu vytiniais odiais. Ir ia visai nra svarbu, kuris paskiras odis vartojamas. Blochas pagrstai sako: Dievo iauktinimas ia ne toks, kaip, pavyzdiui, psalmininko, arba vaizduojanio stabius Dievo Krinijos darbus, arba irykinanio malon, su kuria istorijoje buvo vedama Izraelio gentis, ir taip rykia viesa nuvieianio Apvaizdos gerum ir imintingum. Dievas ia veikiau auktinamas tiesioginiais liaupsinimo odiais, kurie eriami taip, tarytum bt saugomasi pamirti kur nors [Dievo] garbs titul"66. Kita itrauka i himno Zohararieliui, Adonajui, Izraelio Dievui" Didiosiose Hechalose" yra tokia67: Jo sostas spindi Jo akivaizdoje, ir Jo rmai yra pilni prabangos. Jam dera didyb, ir Jo garb yra Jo puomena. Jo tarnai gieda jo akivaizdoje ir skelbia Jo stebukl galyb, kaip vis karali Karaliaus ir vis viepai Viepaties, apsupto viesos kunigaiki gret. Vienu Savo spindulio atvaitu Jis apgaubia dang, ir Jo puikyb ibsiu tvinsta emyn i auktybi. Liepsn prarajos veriasi Jam burnoje, padangi skliautai yra i Jo stovylos." Bema visuose Hechal traktat himnuose, ypa tuose, kuri tekstai iliko nepaeisti, atsiskleidia gili mechanika, palyginama su mginimu sukti milinik smagrat. Himnai eina ciklas po ciklo, o juose skamba puons, juslin paskiro odio gali tiesiog iki kratutinumo sustiprinantys kreipiniai, kuriais aukiamas Dievas su vis naujais karalikais atributais. Savo ritmo monotonija - jie kone itisai susideda i vis keturis odius apimani eilui - ir viena kit vis pranokstani inkantacij kartojimais jie ruoia dirv besimeldianiojo ekstazei. Esminga dalis ia yra nuolat kartojama pamatin fraz, Kedua, trys Iz 6,3 eiluts, kuriomis ekstatikas pasiekia aukiausi kario laipsn:
76
ventas, ventas, ventas yra kareivij Viepats". Didingesni liudijim apie tai, su kokia neatremiama galybe iuos mistikus yra uvalds Dievo karalikumo suvokimas, yra sunku net sivaizduoti. Dievo ventumas" kur jie stengiasi parafrazuoti, ia pasirodo anapus bet koki dorovini aikinim - vien kaip valdovikas ikilnumas. Tad jis vairiomis Kedua vardu inomos maldos atmainomis labai spdingai sismelk ir bendrj yd liturgij68. Tiesa, i daugodyst, kuria mistikai savo himnuose mgina perteikti Dievo didybs atvait, grietai kertasi su tomis maldos tendencijomis, kurias jau Talmude bria didieji statymo mokytojai. Jiems tatai turjo rodytis nepriimtina. Tad mes Talmude jau anksti ir aptinkame nepalanki nuomon apie tokius perdtus isiliejimus maldoje, kai jausmai skleidiasi bema be joki vart ir rib, - lygiai kaip polilogija, pagoni daugodiavimas", smerkiamas jau ir Kalno pamoksle. Kaip Hechal traktatuose siviepatavusios tendencijos smerkimas skamba kad ir tokios Talmudo vietos: Kas arsto pernelyg daug Dievo liaupsi, bus ipltas i pasaulio" arba: Rabio Chaninos akivaizdoje vienas mogus eng prie mald pulto. Jis tar: Dieve, didysis, galingasis, baisingasis, stiprusis, keliantis baim, smarkusis, didingasis, tikrasis ir garbinti vertas!" Rabis palauk, kol anas baigs, o paskui tar jam: Ar jau baigei liaupsinti savo Diev? Kam visa tai? Tai tas pat, kas dl sidabro monetos garbstyti emik karali, turint milijon auksini."69 Taiau is prieinimasis polilogijai ir perdtam jausmingumui, nuo kuri taip rykiai skiriasi klasikinis kad ir Atuoniolikos praym maldos paprastumas bei racionalumas, nieko nedav. Tai rodo ne tikMerkabos mistik maldos ir himnai, bet ir tam tikros esmins tikrosios maldaknygs dalys, kuri kilm susijusi su JordeMerkaba sluoksniais. Blochas pirmasis parod, kad yd bendruomenin malda savo galutiniu pavidalu, kur ji gijo vlyvaisiais talmudiniais ir potalmudiniais laikais, yra pagrsta i dviej prieing tendencij kompromisu. Tiesa, tam tikros dalys, kaip matyti i Blocho nepastebt Jeruzals Talmudo viet, yra kur kas senesns, nei man is tyrintojas, visas ias maldas, kuriose kalbama apie Merkabos angelus, priskyrs potalmudiniams laikams70. Bet kadangi Jorde Merkaba mistika apskritai yra kur kas senesn, nei man Zunzas, Graetzas ir Blochas, kadangi Palestinoje ji turjo egzistuoti jau ir iv imtmetyje, ms poiriui dl to nekyla joki sunkum. Iki ms laik ilikusi Merkabos mistik hebrajik himn amius nra aikiai apibrtas, dl to iuo tikslu juos reikia dar tyrinti. iaip ar
89
taip, jie yra ne kas kita, kaip tikra tsa tos himn tradicijos, kuri puoseljo jau ir Minos periodo senoji sosto mistika ir apokaliptika. Jau ir Abraomo apokalipsje, kurios ssajas su Merkabos mistika pagrstai atkreip dmes ir angl kalba j parengs ir ileids G. H. Boxas, patriarchas, kildamas prie sosto, girdi bals, atsklindant i Dievo garbs liepsn nelyg gausybs vandens sraut nioktimas, kaip sujudintos jros balsas". Lygiai taip pat ir Didiosios Hechalos" vaizduoja skambes himno, kur garbs sostas gieda girtinajam karaliui: kaip niokiani vandens sraut balsas, kaip piet vjo sibuotos vandenyno bangos". Toje paioje apokalipsje iki ms dien iliko dar ir giesm, kurios Abraom imoko j dangun veds angelas - o i giesm yra ne kas kita, kaip pai prieais sost stovini ir j saugani angel giesm71. Tai jau visais atvilgiais vienas ia apraomj numinozini himn. Tiesa, jame naudojami atributai i dalies yra tokie pat, kaip graikikose ir ankstyvosios krikionybs maldose72. Ir ia Dievas nuo pat pradi garbinamas kaip ventasis ir aukiausiasis valdovas. Juk tikroji i himn prasm - ar juos giedot angelai, ar Izraelis - yra Dievo pripainimas karaliumi. Juose danai plaiai ugriebis permaldavimo gestas siejasi su savo valdov vainikuojanio mogaus gestu. Paduoti Dievui karn - tai kone vienintel iame pasaulyje likusi teis, nusakanti tikrj religin mogaus galyb ir orum. sidmtinas hebrajik giesmi bruoas yra ir tas, kad ekstatik poreikio kiek manoma j ausmingiau ireikti Dievo didyb nebepatenkino paveldtasis hebraj kalbos odynas, nors jis kaip tik ioje srityje anaiptol nra skurdus. ia danai aptinkame didel kiek savit odi jungini, net jau ir naujadar, kuriais mginama numinozinio pobdio odiais praturtinti himn kalb73 ir kurie galbt dav postm tai kalbini naujadar gausybei, kuri aptinkame seniausi Palestinos sinagogins poezijos klasik veikaluose, pradedant vi imtmeiu po Kristaus. Juk Merkabos mistikos poveikis ypa Eleazarui Kalirui, ikiliausiai ios poet mokyklos galvai, yra tikrai nenuneigiamas. Kaip labai iuose sluoksniuose himnas suvokiamas lyg pirmin Dievui skirta krinijos kalba, kaip labai ia sitvirtins prana vaizdinys, kad atpirktajame pasaulyje visos esybs byloja himnais, matyti i nedidelio veikallio Perek ira, kitaip sakant, Skyriaus apie krinijos giesm"74. ia visoms btybms kalba suteikiama vien tam, kad jos bibliniais odiais pratrkt liaupsinti savo Krj. I pradi platintas mistik, is himnas paskui, nepaisant smarki
76
prietaravim, - j motyvai nra aiks75 - prasiskyn keli ir kasdiens maldos liturgij. Apibendrinant turbt valia pasakyti, kad Merkabos mistikai dl viso savosios esybs pobdio buvo stumte stumiami mistin mald, nors mes ia vis dlto neaptinkame nieko panaaus teorikai pagrst maldos mistik. Tokios teorijos uuomazgomis nebent galtume laikyti t bding perdjim reikms, kuri Izraelio maldai priskiriama ir sosto pasaulyje. Tik tada, kai Izraelis gieda garbinamj giesm, j valia giedoti ir dangikosios hierarchijos angelams. Vienas j, emujaelis, Didysis Archontas", stovi prie dangaus lang kaip i apaios atsklindani Izraelio mald tarpininkas, perduods jas septintojo dangaus gyventojams76. Angelas, vardu Izraelis, stovi dangaus viduryje ir ksniu Dievas yra karalius, Dievas buvo karalius, Dievas bus karalius per ami amius"77 pradeda dangaus pulk garbinamj mald. Taiau kad ir kokia didel bt maldos reikm, Merkabos keliauninkas, kurio jausmai laisvai liejasi ekstazikai pasikyljusios smons diktuojamais himnais, u maldos odi dar neieko joki misterij. odi pasikyljimas dar nepakeits sielos ir nevirts paties besimeldianiojo pasikyljimu. Grynas odis, nepertraukiamas kreipinys dar laikosi vien savo pai svoriu - jie nereikia nieko daugiau, tik paius save. Taiau nenuostabu, kad liepsnai, atsiradusiai i ios mistins maldos, syk ugesus, netiktini tuti odi griuvsiai bema neivengiamai turjo tapti mistini svarstyb vieta. 6 Merkabos mistik Diev mes painome kaip ventj karali, kuris per 955 dangus"78 nuengs i neinom pasauli, sdasi didybs sost. io Dievo, apsireikianio kaip pasauli Krjas, paslaptis yra vienas t svarbiausi ezoterinio painimo dalyk, kurie apreikiami auktybes pakilusiai mistiko sielai. Greta Dievo sosto svitos, angel giesmi ir Merkabos srangos painimo, ios inios atsiduria centrinje vietoje. Pasak Didij Hechal" pasakojimo, kur ima pagunda gretinti su panaiu liudijimu i ketvirtosios Ezdro knygos pabaigos, ekstazje Merkab nuengusiojo deinje ir kairje buvo net taisomi ratininkai arba stenografai. Pastarieji, jam dar tebesant ekstazje, urainjo jo kalbas ir pasakojimus apie sosto ir soste tverianiojo paslaptis79. Merkabos mistikas savo pasikyljime veriasi net toliau u paius
89
angelus, ir kart viename kreipinyje mes igirstame apie Diev, kuris nepasiekiamas krinijos akims ir paslptas nuo patarnaujani angel, taiau per Merkabos regjim apsireik rabiui Akibai"80. is naujasis apreikimas yra kaip tik tas keistas ir neprastas dalykas, kur mes aptinkame paradoksikiausiame i rat skyriuje, inomame antrate i'ur Koma, paodiui - Kno matmenys", tai yra, dievybs kno matmen apraymas81. Toks akis krents, kone, sakytum, provokuojamas ilikusi i'ur Koma fragment antropomorfizmas nuo seno be galo piktino nemistikai nusiteikusius judaizmo sluoksnius ir adino j nepasitenkinim82. Taiau lygiai taip pat visi vlesnieji mistikai ir kabalistai ias net per daug miglotas kalbas apie Diev puoseljo kaip galutins dvasins valgos simbol. Juk judaizme antropomorfizmo pateisinimo klausimu racionaliosios teologijos ir mistikos keliai yra nuo seno isiskyr. Keliais variantais ms turimas i'ur Koma fragmentas83, liedamasis prie penktajame Giesmi giesms" skyriuje pateikiamo mylimojo ivaizdos ir stoto apraymo, vaizduoja pasauli Krjo kn", kiekvieno jo nario ilgiui nusakyti vartodamas kraupiai didelius skaiius. Drauge ia nesuprantamomis raidmis ir kombinacijomis nurodomi slaptieji kiekvieno kno nario vardai. Tam, kuris ino ms Krjo matmenis ir didyb ventojo, tebus pagarbintas Tas, kuris paslptas nuo Krinijos, - tam garantuota dalis bsimajame pasaulyje." Rabis Imaelis ir Rabis Akiba, Merkabos mistikos herojai, reikiasi kaip toki toli siekiani paad garantai - su slyga, kad i mina bus kasdien kartojama"84. Apie tai, k reikia mintieji baisingi skaiiai ir ie kno nari ilgiai, patikimos tradicijos neturime. Kokio nors pavaizdaus turinio ie miliniki skaiiai neturi, ir nemanoma i tikrj sivaizduoti taip aprayto echinos kno". Veikiau tie skaiiai regisi tinkami nuvesti bet kok vaizdumo mginim ad absurdum85. ia skaiiuojama kosminiais mastais. Krjo auktis yra 236 000 parasang86; pasak kit autori, vien jo puspadi auktis yra 30 milijon parasang. Taiau Dievo vieno parasango mastas yra trys mylios, o viena mylia turi 10 000 uoleki, o uolektis - tris sprindius, matuojant jo sprindiais, o jo sprindis aprpia vis pasaul, kaip parayta: tas, kuris sprindiu dangus matuoja"87. Taigi i ia aikiai matyti, kad tikri, konkrets matmenys iais skaiiais visai nra nurodomi. O gal kitados pirmini, dabar vairiuose tekstuose beviltikai susimaiiusi skaii santykis ireik kokius nors vidinius
76
ryius ir dermes? To mes veikiausiai niekados nesuinosime. Taiau antgamtini numinozini dalyk nuojauta byloja dar ir i t taip ventvagikai atrodani skaii ir pamklik slaptj vard grupi. Milinik skaii santykiais ventoji Dievo didyb gyja knik pavidal. Tokiais simboliais veikiau manu perteikti valg Dievas yra karalius" o ne Dievas yra dvasia". Kaip tik nepaprasta jo karalysts ir teofanijos didyb, o ne jo dvasin esyb pirmiausia trauk ir jaudino tuos mones. Tiesa, retkariais ir ia kalba paradoksaliai peroka dvasin matmen. i ur Koma fragment viduryje mes mai skaitome: Veido ivaizda yra kaip skruostikauli, o viena ir antra yra lyg dvasios pavidalas ir sielos forma, ir joks krinys nestengia to painti. Jo knas lyg i chrizolito. Jo spindesys baisingai trykta i tamsybi, debesys ir kai j supa, o visi angel kunigaikiai ir Serafinai prie j tra lyg tuias sotis. Todl mums neduota jokio matmens, tik apreikti slaptieji vardai."88 Ir II bei III imtmei gnostik ratuose, graikikuose ir koptikuose tekstuose, danai linkusiuose mistin spiritualizm, aptinkame visai panai mistini antropomorfizm apie Tvo kn" arba apie Iminties kn"89. Jau Gasteris pagrstai atkreip dmes kai kuri tyrintoj kabalistinmis" mgstamas vadinti II imtmeio gnostiko Marko spekuliacijas, kurios juk yra ne maiau stabios ir neperprantamos, kaip ir i ur Koma90. I ties i iur Koma spekuliacij kilm gali bti artima tokioms mistik eretik grupms, kurios tvr rabinikojo judaizmo paribyje. Anksiau ar vliau jos paskui, matyt, susimai su rabinikja" Merkabos regjim gnostika arba buvo ios gnostikos perimta - ia turime galvoje t yd gnostikos atmain, kuri uoliai stengsi laikytis halachikojo judaizmo. Juk ia pirmiausia turime kelti klausim, kieno gi, ties sakant, kno matmenis turjo perteikti ie fantastiniai apraymai. Pranaas Ezekielis Merkabos soste regjo mog panai btyb" (Ez i, 26). Ar i btyb sluoksniuose, i kuri radosi iur Koma, nebus susiplakusi su iranietikj spekuliacij pirmuoju mogumi" itaip su tokia gausybe svari padarini engusiu yd mistik91? Galima net ir toliau klausti: ar ia, bent jau smonje Merkabos mistik, kuriems turime bti dkingi u iur Koma isaugojim, neturjo bti daromas principinis skirtumas tarp Dievo reikimosi kaip pasauli krjo", kaip demiurgo, taigi, kaip Dievo prisiimtos formos, ir jo nesuvokiamos esybs? Kaip tik iur Koma fragmentuose apraytajam Merkabos soste sdiniam pirmajam mogui" ten juk itin rykiai
ir, matyt, tyia priskiriamas Jocer Bereith, pasaulio krjo, atributas. inoma, kad antiydiki II ir III imtmeio gnostikai mgo teigti skirtum tarp nepastamo, svetimo" gerojo Dievo ir pasaulio krjo, kur jie tapatino su Izraelio Dievu. Galbt i'ur Koma isaugojo mums likuius mginimo judaistikai transformuoti tokias Artimuosiuose Rytuose plaiai paplitusias idjas. Pasauli krjas ia nra prieinamas tikrajam" Dievui. Toks dualizmas breliuose, siekusiuose isilaikyti judaizmo viduje, be abejo, bt buvs nesivaizduojamas. Demiurgas ia yra veikiau mistikai sumogintas, suvokiamas kaip Dievo apraika, kuri pasidaro regima garbs soste", bet vis dlto, tverdama aukiau viso pasaulio, yra neprieinama jokiai tikrai valgai. Tokia samprata, kad iur Koma turt pateikti ne paios dievikosios esybs, bet jos apraikos matmenis, man regisi bsianti pai pirmini tekst. Jau ir Maosios Hechalos" i'ur Koma sumoginimus suvok kaip paslptosios didybs" sumoginimus, dedamos rabio Akibos lpas tokius odius: Jis bt kaip ir mes, bet didesnis u visk; ir tai yra Jo didyb, kuri lieka mums paslpta"92. i paslptosios Dievo garbs svoka, kuri nagrinja teosofiniai apmstymai, yra bema identika Minos laik tikrj Merkabos mistikos atstov svokai, taip pat ir tikrojo, istorinio rabio Akibos vartotam terminui, kuriuo ie mistikai, kaip anksiau matme, nusak giliausij savo ekstazini igyvenim objekt. Tokia i tikrj yra ir tiksli paties veikalo iur Koma fragmento terminologija. Ten, kaip neseniai citavome, sakoma: Tam, kuris ino ms Krjo matmenis ir didyb ventojo, tebus pagarbintas Tas, kuris paslptas nuo Krinijos, - tam garantuota, ir 1.1." Mat ia pasirinktas terminas ibcho el ha-Kado baruch Hu reikia ne vien Dievo pagarbinim, kuris iame kontekste yra visai beprasmikas; ebach ia reikia ne k kita, kaip aramj kalbos od ibcho93, taigi garb", Soâ. ia kalbama ne apie Dievo pagarbinim, o apie jo didybs apraikos painim. Vliau, Dievo garb" pradjus tapatinti su echina (Rabio Akibos abclje"), kaip iur Koma objektas buvo pabrtinai nusakomas echinos knas"94. is terminas rodo, kad jo autoriui buvo svarbu apibrti tiktai apraikos, iuo atveju - echinos, o ne paios dievikosios esybs matmenis. Jau paiuose seniausiuose Hechal tekstuose aptinkame toki iur Koma spekuliacij fragment, ir galima manyti, kad patikima yra prielaida, jog jie priklaus seniausiems yd gnostikos klodams. Visikai netinkamas buvo iki i dien tyrinjimus klaidins Graetzo mginimas
76
visk pavaizduoti taip, neva ios spekuliacijos bt atsiradusios tiktai mahometonik antropomorfistini srovi takoje95. Jei ia apskritai galima kalbti apie takas, tai j bent dert iekoti prieinga kryptimi. Tai atitikt ir, tiesa, anaiptol nepatikim, arab doksografo achrastanio liudijim, kad ios idjos musulmon sluoksnius prasismelkusios i ydikos aplinkos96. Dar maiau tikimas bus, inia, Philippas Blochas, teigs, neva iur Koma su savo perdjimais ir blaivumu [!!] buvs skirtas maiems mokinukams"97. Tasai keistas polinkis giliai mitikas ir mistikas kalbas apie Diev ir pasaul aikinti kaip pedagogines ma vaik mokytoj gudrybes, aptinkamas daugelio xix imtmeio mokslinink darbuose, yra viena neprasiausi apraik tos klaidingai suprantamos kritikos ir aklumo religijos istorijos klausimais, kurie buvo bdingi aptariamajam periodui. 7 Taiau iur Koma nra vienintelis Merkabos mistiko ekstazins valgos turinys. ia dar prisideda vairs kiti dalykai. Jie neabejotinai kil i visai kit sluoksni, nei iur Koma, taiau, ioms skirtingoms tendencijoms besikristalizuojant klasikinje Hechal literatroje, daugiau ar maiau su iur Koma susiliej. Vlesnij Merkabos mistik smonje jie sudaro didesn ar maesn vienov. Pirmiausia ia priskirtina Metatrono mistika. Ji telkiasi apie Enoch, kuris, baigs malding ems gyvenim su Dievu, buvo pakeltas aukiausius i vis angel ir tapo Sar ha-panim, t. y. Dievo akivaizdos, ar Dievo artumos, kunigaikiu. Dievas pam mane i Tvano paderms vidurio ir echinos vjo sparnais une mane aukiausij dang, ir nugabeno mane didiuosius rmus septintojo dangaus, Araboto, auktybje, kur yra echinos sostas ir Merkaba, rstybs pulkai ir nuomybs kareivijos, ugnies inanim, liepsnos degl Cherubim, ioruojani angli Ofanim, liepsn tarnai ir aib Serafinai, ir pastat mane kasdien tarnauti garbs sostui."98 Tasai Enochas, kurio knas, pasak 15 skyriaus, pavirsta liepsnas, gyslos - siautuling ugn, antakiai - ieirbas svaidanius aibus, o aki obuoliai - liepsn deglus99, ir kuriam Dievas paskiria sost greta garbs sosto, po tokio dangiko persimainymo gavo nauj Metatrono" vard. Po dang keliaujanio Metatrono regjimai, apie kuriuos skaitome etiopikose ir slavikose Enocho knygose, Merkabos mistik Enocho
89
knygoje pavirto pasakojimus ir apraymus, kuriuos Metatronas apie savo pasikyljim dangun bei metamorfoz ir apie angel bei sosto pasaulio hierarchijos srang dsto rabiui Imaeliui. Nuolatin imtmeius trukusios raidos linija ioje Enocho mistikoje yra akivaizdi. Be to, senosios Enocho literatros ssaj su vlesnija yd mistika mums perteikia ne vien toji Enocho knyga. Esama labai sen mitini motyv, kurie ioje knygoje net neiliko, taiau jie yra mitografijos poiriu labai vertingame maginiame tekste, kur antrate Rabio Akibos Habdala" turime keli neskelbt rankrai pavidalu100. Pai Didij Hechal" senesniajame sluoksnyje Metatrono ivis nesama, o vlyvesniuose skyriuose jis paminimas tik vien kart101. angelus pakeltas patriarchas Enochas, matyt, ne anksiau nei II imtmeio po Kristaus pradioje buvo sutapatintas su angelu Jahoeliu, kuris seniausios sosto mistikos ratuose ir dar ilgai vliau, apokalipsse, i dalies vaidina vyraujant vaidmen102. Pagrindins io angelo savybs buvo perduotos Metatronui. Ir vairiuose Septyniasdeimties Metatrono vard" srauose, ilikusiuose i gaonikj laik (vn-xi imtmeiai) 103, Jahoelis tarp i vard minimas kaip pats pirmasis. Babilono Talmude apie Metatron kalbama tik trijose vietose. Svarbiausioji i viet, nors ir susijusi su Metatrono vardu, yra visikai nesuprantama104. Ten, laikantis iv imtmeio tradicijos, teigiama, kad tai ess angelas, apie kur I 23, 20 sq. sakoma: Bk jam atidus... Jis turi mano vard." Tai darosi suprantama, kai jau kelis kartus mintojo Abraomo apokalipsje aptinkame aikinim pritaikyt angelui Jahoeliui, kuris taip kalba Abraomui: Esu vadinamas Jahoeliu... galybe, tveriania manyje dl neitariamo vardo". Tai, kad Jahoelis turi Dievo vard, kriste krinta akis. Jaho - kaip tetragramos J H W H trumpinys - itin danai vartotas tekstuose, susijusiuose su judaistiniu ir helenistiniu sinkretizmu. Angelas Jahoelis yd gnostik spekuliacijose buvo nusakomas ir kaip maasis Jaho". is terminas jau 11 imtmeio pabaigoje sismelk neydikus gnostinius ratus105, taiau ir Merkabos mistik sluoksniuose iliko kaip iki kratutinumo perdtas, paalini ventvagiku laikomas106 Metatrono prievardis. Ir toji Talmudo vieta, su Metatronu siedama I 24,1 eilut Ukopk pas J H W H " regis, jau tylomis daro prielaid, kad Metatronas yra tas maasis Jaho", kuris tad kituose tekstuose pasirodo jau ir explicite107. Nordami parodyti, kaip atkakliai senosios tradicijos laiksi kartais net labai paslptuose yd mistikos ukampiuose, turime ia ir dar
76
vien pavyzd: Abraomo apokalipsje Jahoelis pasirodo kaip patriarcho mokytojas, apreikis jam sosto pasaulio ir paskutinij laik paslaptis, lygiai kaip Hechal traktatuose t pat daro Metatronas. ia Abraomas yra inicijanto tipas - visai kaip ir nenustatyto amiaus veikale Sefer Jecira, Krinijos knyga". Apokalipsje jis supaindinamas su Merkabos mistika, o Jecira knygoje - su ten dstoma mistini spekuliacij apie kosmogonij atmaina. Tikrai stabu darosi, kai mes viename rankratiniu pavidalu ilikusiame xn imtmeio Vokietijos yd mistik fragmente apie angel Jahoel skaitome, kad is buvs Abraomo mokytojas, imoks j visos Toros! Lygiai taip pat ten Jahoelis dar tiesiogiai vardijamas kaip tas angelas, kuris ragina Moz ukopti dang108. Metatrono vardo reikm yra visikai neaiki - ir tuo is vardas skiriasi nuo Jahoelio vardo. Mginim pateikti io vardo etimologij skaiius yra labai didelis109. Itin patrauklus regjosi aikinimas, kad tai ess trumpinys odio Metathronios (stovs greta (Dievo) sosto"), dar galinio reikti ir turs sost greta Dievo". Apie tok Metatrono sost vlesnje hebrajikoje Enocho knygoje i tikrj kalbama, taiau autoriaus smonje io archonto vardas ir jo sostas niekaip nra susij. Taiau i ties visa i etimologija yra labai abejotina, ir jos mokytas racionalizmas neduoda joki vaisi. Graik kalboje odio Metathronios nra, ir labai netiktina, kad ydai bt toki form nusikal ar irad. Talmudinje literatroje odis Spovo niekados nevartojamas vietoj hebrajiko ekvivalento. Ir t reduplikacija, ir galn -ron adina asociacijas su kit mistini vard daryba iuose tekstuose. Tokie priebalsi kartojimai dl kakoki prieasi buvo ia mgstami - pavyzdiui, jau anksiau mintuose Zohararielio arba Adirirono varduose. Verta pasvarstyti ir tai, ar -on arba -ron veikiau nebus buv nusistovj slaptj vard darybos skiemenys. Taigi visai manu, kad Metatronas yra kokiais nors mums neinomais samprotavimais grindiamos darybos slaptavardis - vienas t, kuri Hechal tekstuose (lygiai kaip ir gnostik knygose bei maginiuose papirusuose) dar esama begalins daugybs. I pradi, kaip regisi, sudarytas kaip vox mystica Jahoelio vardui pavaduoti, jis vliau ir visai um Jahoelio viet. Beje, sidmtina ir tai, kad (paprastai tai nekreipiama dmesio) seniausiuose rankraiuose raoma inotra, tad skaityti veikiau dert ne Metatron" bet Mitatron"./oci, kaip graik raids epsilon odyje Meta transkripcija, iame varde visai nereikalinga. Metatrono rangas iuose danai labai fantastikuose angel pasaulio apraymuose, kurie iliko Merkabos mistik hebrajikojoje Enocho
89
knygoje, yra vaizduojamas kaip nepaprastai auktas. Ir vis dlto klasikiniuose Merkabos mistikos ratuose mes dar neaptinkame jo esybs tapatinimo su soste sdinia garbs apraika. Metatronas - ar kokiu dar kitu vardu jis ia bt vadinamas - visados lieka aukiausiuoju kriniu, o Si'ur Koma apreiktasis sosto savininkas yra btent pats Dievas Krjas. ia juodu skirianios distancijos niekur nemginama perengti. Tai, kas jau buvo sakyta apie iki sosto pakylanio mistiko santyk su Dievu, - kad atstumas ia ilaikomas ir ekstazje, - pasakytina ir apie aukiausij angel kunigaiki egzaltacij. Greta Metatrono kituose sluoksniuose - kaip, pavyzdiui, matyti i Didij Hechal", - aukiausiojo angelo rang taiksi dar toks angelas Anafielis, ir i pateikto jo apibdinimo yra aiku, kad ia kalbame ne vien apie dar kitok Metatrono vard, o apie visai kitonikas angelologines spekuliacijas110. 8 Merkabos mistik sluoksniuose veliai isikerojusios sosto mistikos esminio turinio kodifikacijos ir vardijimas klausim, kurie ia regisi es reikmingi, isilaik vairiuose ratuose iki ms dien. Ne visi jie radosi tuo paiu metu; kai kurie dalykai, atrodantys itin reikmingi viename altinyje, kituose nra minimi. Tokia grynosios sosto mistikos kodifikacija, pavyzdiui, yra maas Traktatas apie Hechalas", gals bti priskiriamas madaug V I I - V I I I imtmeiui111. ia fantastinis igrainimas dalyk, kurie i pradi buvo tikrai velgti, bet dabar pamokomaisiais tikslais plaiai apdoroti, jau pasieks arabesk aism. Grieiau ir glausiau Merkabos mistikos dalykai pateikiami Saliamono patarlms skirtame midrae, kuris, regisi, bus perimtas i kakurio Hechal teksto112. Ir ia kaip ezoterini mokym dstytojas vl reikiasi rabis Imaelis. Jis vardija klausimus, kuriuos Dievas Paskutiniojo teismo dien pateiks jo akivaizdon stojusiems Toros mokslavyriams. O t klausim virn yra klausimai apie ezoterin doktrin: Stojus prie J kuriam nors t, kurie studijavo Talmud, ventasis, tebus jis pagarbintas, tokiam sako: Snau mano, kad jau gilinaisi Talmud, kodl gi nesigilinai ir Merkab ir neivydai mano auktybs? Mat joks malonumas, kur patiriu i savo pasaulio, neprilygsta tam, kur man teikia valanda, kai mokyti vyrai sdi ir Toros odius gilinasi, ir velgia, iri, regi ir apie tokias studijas medituoja: kaip
76
mano didybs sostas stovi; kam skirta jo pirmoji koja; kam skirta jo antroji koja; kam skirta treioji ir kam skirta ketvirtoji jo koja; kaip stovi [Ezekielio per Merkabos vizij regtas] chamah, kiek veid jis per valand prisiima ir kurion pusn tarnauja; kaip stovi dangikasis aibas; kiek spinduling veid matomi jam tarp pei ir kurion pusn jis tarnauja; o dar didesnis dalykas u visa tai: ugnies up po mano garbs sostu, kuri yra apvalaina kaip plyta; kiek tilt per j esama, koks atstumas nuo tilto iki tilto, kaip a per juos einu, ir kuriuo tiltu a engiu; kuriuo tiltu engia Ofanim [angel kategorija] ir kuriuo tiltu engia Galgalim [kita kategorija]; ir dar didesnis dalykas u visa tai, kaip a stoviu nuo savo koj nag iki pat pakauio; kokio dydio mano platakos matmuo ir kokio dydio mano koj pirt matmuo. Ir dar didesnis dalykas u visa tai: kaip stovi mano garbs sostas ir kurion pusn jis kiekvien savaits dien tarnauja. Ir argi tai nra mano didyb, ar tai nra mano garb ir groyb, kad vaikai mano i i matmen paint mano puikyb?" Ir apie tai Dovydas pasak: kokie didingi Tavo darbai, o Dieve!" Taigi bta tvarkingai sudstyt vaizdini visais tais klausimais, nors kai kurie j mums ilikusiuose ratuose niekur nra aptariami. Taiau, pavyzdiui, apie tiltus Merkabos pasaulyje turime vairi gyv apraym, nors apie juos nekalba nei Didiosios Hechalos", nei Enocho knyga. Svarbiausiems dalykams, kuri apraym Metatronas pateikia rabiui Imaeliui, priklauso kosminis ydas ar udanga prieais sost, skirianti Dievo garb nuo angel pulk. Tokios udangos idja turi bti labai sena, ji minima dar agadiniuose II imtmeio posakiuose. Apie udangas eon viesos pasauliuose pasakoja ir kopt kalba iliks gnostinis veikalas Pistis Sophia113. ioje kosminje udangoje, kaip ji apraoma Enocho knygoje, yra paveikslai vis daikt, kurie nuo pat pasaulio krimo dien preegzistencikai tveria dangikajame pasaulyje114. Visos kartos ir visi j darbai yra austi i udang. Tas, kuris j ivysta, sykiu sismelkia ir mesijinio atpirkimo paslapt. ia preformuota ir visa istorijos eiga, ir paskutinij laik kovos bei Mesijo ygiai. Kaip pirma matme, i ini apie Merkab ir Hechalas ssaja su mesijins pabaigos vizija, taigi su apokaliptika ir eschatologija, yra labai sena. Enocho knygoje ir Abraomo apokalipsje ji dominuoja lygiai taip pat, kaip ir dar penkiais ar atuoniais imtmeiais vliau - vairiuose Hechal traktatuose. Visuose juose, priklausomai nuo laiko kaitos, terpti vairiausi
89
pasakojimai apie paskutiniuosius laikus ir atpirkimo meto apskaiiavimai115. Didiosiose Hechalose" Merkabos vizijos turinys syk net tiesiog sutraukiamas tokius klausimus: Kada jis regs dievikj Auktyb? Kada jis igirs apie paskutiniuosius atpirkimo laikus, kada pamatys, ko dar jokia akis neregjusi?"116 Beje, i mistik nuomone, tai, kas dabar priklauso slaptajam mokslui, Mesijo laikais taps visuotinai inoma. Sostas ir jame sdinti garb tuomet bus apreikta visiems pasaulio gyventojams"117. Mesijiniais laikais bus atskleisti ir dabar paslpti Toros sakym pagrindimai118. Galima tvirtai teigti, kad veiksmingiausioms Merkabos mistikos paskatoms priklaus kaip tik is apokaliptinis ilgesys. i mistik santykis su istorine realybe yra abejingesnis nei to paties meto rabinikojo judaizmo atstov, agadist119. Laik negandos, nuo iv imtmeio Banyios pradti persekiojimai itin primygtinai kreip religin i mistik domes auktesniojo Merkabos pasaulio pusn, ir jie i istorijos viepatijos keliauja pasaulio krimo prieistor arba poistor mesijins pabaigos, kurios vizijose jie semiasi paguodos ir pakilumo. Deja, esami altiniai neleidia mums susidaryti nors iok tok ia apraytosios Merkabos mistikos atstov socialinio fono vaizdin. Kaip jau dsiau pradioje, jie pernelyg skmingai gebjo isaugoti savo anonimikum. 9 Ne tokia artima, kaip sosto mistikos ir apokaliptikos ssaja, yra, bent mums inomose Merkabos mistikos atmainose, mokymo apie atpirkim ir paskutiniuosius dalykus ssaja su kosmogonija - ssaja, tokia perdm bdinga ir neydikajai gnostikai, ir vlesnms Kabalos raidoms. Tai, kas mums dar iliko i idj apie Maasse Bereith, kosmogonij, apskritai slaptajame mokyme umusi svarbi viet, yra, be to, veikiau ne kosmogonija, o kosmologija: tie fragmentai vaizduoja - kiek mums manu sprsti - Visatos srangas, bet ne - kaip, sakysime, gnostik mitologemos, - Visatos radimosi dram. Geriausiai tai matyti, pavyzdiui, i Baraitos apie pasaulio sukrimo istorij", kurioje mes, nors ji ir santykikai vlyvos redakcijos, dar turime vairi ia priskirtin tradicij fragment ir kurios ssaja su Merkabos mistika yra visikai akivaizdi120. Prieastis, kodl Merkabos spekuliacijos iuo poiriu skiriasi nuo tikrosios gnostikos, yra aiki: gnostik dievikosios pilnatvs", Pleromos,
76
pasaulis, dramatikai besiskleidis eon grandinmis, yra tiesiogiai susijs su pasaulio sukrimo ir kosmogonijos problema. Taiau Merkabos mistikams, plerom ir jos eon pasaulius pakeitusiems sosto pasauliu, visa i eon ir j mitologijos problematika pasidar nereikminga. Sosto
pasaulio turiniai, Chamal, Ofanim, Chajoth ir Serafim - ar kas dar kita
ia yra svarbu - nebegali bti suvokiami kaip pasaulio krimo dramos elementai. Tiktai per kosmins udangos idj, kaip sakyta, buvo sukurta io sosto pasaulio ir krinijos pasaulio ssaja. is vliau vl tikrj kosmogonij - ir dar gana danai visai gnostine dvasia - pakrypusio domesio perklimas yra vienas esmini bruo, kuriuo senoji Merkabos mistika skiriasi nuo Kabalos. Grynai teoriniai klausimai Merkabos mistikai yra i tikrj svetimi - bent jau mums i Hechal literatros pastamoje stadijoje. Geriausiu atveju ia tiesiog apraoma, kas regta, o ne usiimama teorinmis spekuliacijomis. Taiau visai manu, kad toki spekuliacij dar bta raidos pradioje ir kad garsusis Minos pasaas, draudis klausimus Kas yra viruje ir kas apaioje? Kas buvo pirmiau, kas paskiau?", sietinas su spekuliacijomis, bdingomis gnostikams, trokusiems painti, i kur mes ateinam ir kuo mes tapom, kur buvom ar kur buvom pastatyti, kur skubinams, i kur buvome ivaduoti"121. Taiau i tikrj negalima n abejoti, kad kai kuriuose yd gnostik sluoksniuose, mginusiuose isilaikyti religinje rabinikojo judaizmo bendruomenje, tikrai buvo puoseljamos ir gnostikams bdingos eon spekuliacij, ir joms giminingos pusiau mitologins idjos. Tiesa, toki idj likuiai agadinje literatroje be galo menki, bet j vis dlto esama. Pavyzdiui, garsiojoje III imtmeio po Kristaus Babilono Talmudo mokytojo Rabho itarmje: Pasaulis buvo sukurtas, pasitelkus deimt dalyk: imint, valg, painim, jg, mald, tvirtyb, teisingum, teis, meil ir gailestingum"122. Arba, kai apie septynias bendrini svok, kurios danai mgtos vartoti ir eon varduose, hipostazes sakoma: Septyni Middoih veikia didybs sosto akivaizdoje: imintis, teis ir teisingumas, meil ir gailestingumas, tiesa ir taika."123 Taigi tai, kas vienoje tradicijoje yra arkangelai ir archontai, ia yra Middoih, t. y. iki hipostazi ikeltos Dievo savybs". Taiau kur kas svarbesni eonini spekuliacij liekan aptinkame seniausiame kabalistins literatros tekste, xn imtmetyje Provanse redaguotoje, be galo keistoje ir sudtingoje knygoje Bahir124. is nedidels apimties kabalistins teologijos dokumentas bent i dalies yra kur kas senesni altini, kompiliatoriams rankas patekusi i Ryt
89
drauge su kitais Merkabos mistik ratais, apdorojimas. Vieno i rytietik altini atradimas, kur man prie kelerius metus pavyko padaryti, leidia net patikimai nurodyti: tai buvo tekstas Raza rabba, Didioji paslaptis", kur keli Rytuose ra X imtmeio autoriai vadina vienu pai pamatini slaptojo mokymo veikal ir kuris iki iol buvo laikomas dingusiu125. Taiau Piet Vokietijos yd mistik ratuose vairaus dydio citat i jo iliko dar ir XIII imtmetyje. ios citatos yra vienareikmis rodymas, kad ia mes turime vien svarbiausi tiesiogini knygos Bahir altini126. is radinys leidia suprasti, kaip gnostik termini technici, simboliai ir mitologemos galjo atsidurti pas seniausius xn imtmeio Provanso kabalistus, o tai buvo vienas esmini sunkum, mginant atsakyti klausim apie Vidurami Kabalos atsiradim. Nra abejons, kad drauge su Raza rabba, kuri savo forma, kaip regisi, bus buvusi tarpinis darinys tarp mistinio midrao ir Hechal traktato su didelm maginm priemaiom, Provans pasiek dar ir kai kurie kiti seni fragmentai, kuriuose bta sen, hebrajikai rayt gnostini tekst liekan. Per knyg Bahir ie dar gana danai ten akis krint gnostini idj likuiai padar gil poveik XIII imtmeio kabalist teosofijai.
10
Taigi vizionierikosios Merkabos mistikos pakratyje bta ir teorinio pobdio gnostikos; tas pat pasakytina ir apie Maasse Bereith disciplin. ia mums rpimas teorinis tekstas, kuriame pateikiamas mistins kosmogonijos ir kosmologijos mginimas127, iliko iki ms dien - nors galbt vliau perdirbtu pavidalu ir su vlesniais papildymais. Tai jau minta knyga Jecira, bent kalbos poiriu gana artimai susijusi su Merkabos mistikos knygomis. Jos apimtis labai nedidel net ilgiausioje redakcijoje esama vos 1600 odi. Jos amius sunkiai nustatomas; ji priskirtina laikams tarp III ir vi imtmeio. ia mes turime pirmj iki i dien ilikus spekuliatyvaus mstymo mginim hebraj kalba. Ikilmingos, taiau svarbiais bruoais labai neapibrtos ios knygos formuluots i dalies regisi gimusios i mistini meditacij. Tad nenuostabu, kad jos pompastika daugiaprasmyb, jos sykiu glausta ir orakulo itarm panai kalbsena vienodai leido ja remtis ir Viduramifilosofams,ir kabalistams. Knygelje kalbama apie pasaulio elementus. Tokiais elementais ia laikomi 10 pirmini skaii, ia vadinam Sefiroth, ir 22 hebraj
76
abcls raids. Juose tveria slaptos jgos, kurioms susijungus radosi vairiausios krinijos kombinacijos. Tai ir yra trisdeimt du slaptieji iminties keliai", kuriais Dievas sukr vis tikrov. ie Sefiroth nereikia tiesiog deimties pakop; dalykas nra toks paprastas. Ne, j pabaiga yra j pradioje, o j pradia - j pabaigoje, kaip kad anglis susijusi su liepsna - uiaupk savo burn, kad ji nekalbt, ir uverk savo ird, kad ji nemgint sprsti". Idsts sefir funkcijas kosmogonijoje (tai yra, dar daugiau: nusaks ias funkcijas mslingomis frazmis), autorius imasi aikinti slaptsias kiekvienos raids funkcijas: [Dievas] jas igalvojo, sudar, dliojo daiktan, svr jas ir kaitaliojo jas vietomis, per jas sukurdamas vis Krinij ir visk, kas turi bti sukurta." Paskui autorius pradeda aptarinti ar, tikriau sakant, atskleidinti kiekvienos raids slaptj prasm trijose jam inomose sferose: moguje, vaigdi ir planet pasaulyje ir ritmingame laiko jime per metus. Vlyvosios helnistikos, gal net jau vlyvj neoplatonik skaii mistikos idjos, regisi, ia bus susiliejusios su originalia ydika mstysena apie raidi ir kalbos paslaptis128. Nestinga ir ssajos su Merkabos mistika. Autorius Merkaboje iekojo kosmologins idjos ir j, regis, surado. Mat panau, kad Ezekielio apraytieji Merkabos Chajoth, t. y. Merkab neanios gyvosios btybs", jo nuomone, susijusios su sefiromis, kaip gyvomis skaii btybmis". Tai i tikrj ypatingos btybs", apie kurias sakoma: J ivaizda yra kaip aibo blyksnio, o j tikslas neturi pabaigos; Jo odis tveria jose, kai jos [i Jo] ieina ir grta; Jo palieptos jos skubinasi kaip skuringas vjas ir garbindamos puola knibsiomis prie Jo sost." Keisti autoriaus kalbos posakiai ir neologizmai, kuri organikai negalima paaikinti hebraj kalbos sandara ir u kuri tad, inoma, iekoma svetimos kalbos dvasios, pera mint laikyti juos graikik termin parafrazmis. Taiau iki iol dar dauguma paskir ios knygels dalyk tebra reikalingi iaikinimo129. Pavyzdiui, vis dar splioni dalykas yra tiksli reikm posakio Sefiroth belima, kur autorius nuolat vartoja ir kuris yra raktas, gals padti suprasti, k autorius turi galvoje, kalbdamas apie sefiras. Antrasis odis, belima, matyt, turs nusakyti ar vertinti specifin i skaii" prigimt, laikantis skirting vairi autori ar vertj teorij, buvo taip aikinamas: begalins sefiros arba grietai ribotos, abstrakios, neitariamos, absoliuios sefiros - ar net sefiros i Niekio. Jeigu manysime, kad knygos autorius stengsi bti neaikus, tai jam tas, iaip ar taip, kuo puikiausiai pasisek. Net skyriuje
Merkabos mistika ir yd gnostika 89
apie sefiras idstyt pamatini jo kosmogonijos tendencij sampratos diametraliai skiriasi. Kai kas nesutinka, kad jis teigia sefir emanacij i Dievo ir vienos i kitos, o kiti tai, savo ruotu, primygtinai tvirtina. Kai kas mano, kad autorius ias sefiras tiesiogiai tapatina su Krinijos elementais (Dievo Dvasia, eteriu, vandeniu, ugnimi ir eiais erdvs matavimais), o kiti - kaip man regisi, pagrstai - ia iri tik i element priskyrim sefiroms. iaip ar taip, sefiros, kurios, visai kaip Merkabos mistikos angel pulkai, kurie garbindami lenkiasi prie Dievo sost, yra visai naujas elementas, apie kur klasikini Merkabos keliaunink pasaulio samprata dar nieko neino. Kita vertus, man regisi, kad privalu pastebti knygos Jecira santyk su ta magijos ir teurgijos teorija, kuri puoseljo ir Merkabos mistikai130. Mat su ekstaziniu pakilimu iki sosto iuose sluoksniuose konkuruoja dar ir kiti metodai, daug labiau susij su magija. Pavyzdiui, vardo apsivilkimas", labai ceremoninga procedra, per kuri magas vis giliau persisunkia didiuoju Dievo vardu 131 , kuriuo, isiuvintu savo apsiauste, jis simbolikai apsivelka132. ia priskirtinas ir Toros kunigaikio, Sar Tora, ar archonto aukimasis ukalbjimais133. inios, patiriamos tokiomis procedromis, i esms yra tos paios, kaip ir per Merkabos regjimus. To, ko vienu atveju moko balsas, sklinds i sosto liepsn, kitu atveju moko Toros kunigaiktis": dangaus ir ems paslapties, demiurgo matmen, dimensij ir slaptj vard, teikiani gali valdyti visus daiktus. Tiesa, ios magins procedros ada ir dar kai k kita, pavyzdiui, nuodugn Toros imanym, kuris pirmiausia reikiasi tuo, kad adeptas nieko nebegali pamirti, ir panai dalyk, kurie Hechal ekstatikams, tiesa, buvo svarbs, bet ne gyvybikai svarbs, nors jie ir labai stengsi likti santarvje su rabin judaizmu ir nors Didiosiose Hechalose" taip aikiai pabriamas ryys su Halacha. ia, teurgijoje, magija ir ekstaz vairiopai susilieia. io teurginio elemento kristalizacija vyko visa virtine rat, kurie visaip siejasi su Hechal traktatais, pavyzdiui, tokiais veikalais, kaip Chorba de Moe, Mozs kalavijas", rabio Akibos Habdala ir receptai, kurie nurodomi knygoje immue Tehillim, - i antrat reikia Maginis psalmi naudojimas". ie receptai padar kad ir ne itin loving, bet vis dlto ilg karjer yd gyvenime ir yd liaudies tikjime134.
76
11
Akivaizdu, kad vienuose sluoksniuose Merkabos mistika nusmunka iki grynos magijos; kituose ji patiria moralin perinterpretavim. I pradi, pavyzdiui, sielos pasikyljimas anaiptol nra atgailos aktas, taiau paskui, vlesniais laikais - VIII imtmetyje, - Babilono gaonas Jehudajus, aikindamas sen Talmudo posak Didi yra atgaila, nes ji pasiekia garbs sost", tiesiogiai sieja j su iuo pasikyljimu. Taigi dabar jau atgaila - paraleliai su ekstaziniu pasikyljimu ir maiydamasi su juo - veda per visus septynis dangus135. Net viename pai Hechal traktate pirmieji penkeri i septyneri pereiti privalom rm gretinami su tam tikromis moralins tobulybs pakopomis. Rabis Akiba sako rabiui Imaeliui: Pakils pirmuosius rmus, buvau maldingas (Chassid), antruosiuose rmuose buvau tyras (Tahor), treiuosiuose rmuose buvau doras (Jaar), ketvirtuosiuose rmuose buvau visas su Dievu ( Tamim), penktuosiuose rmuose aukojau ventum Dievo akivaizdoje, etuosiuose rmuose sukalbjau Kedua (tris eilutes i Iz 6,3) tam, kuris bylojo ir sukr pasaul, kad tarnybos angelai mans nesunaikint, septintuosiuose rmuose stovjau sutelks visas jgas, drebjau ir virpjau visais savo nariais ir kalbjau toki mald: ... garb Tau, ikilnusai, garb Ikilniajam Didybs kambariuose.""136 Taigi jeigu kilimo stadijos susietos su tobulybs stadijomis, tai kyla klausimas, ar iuose sluoksniuose nebus apskritai vyks mistinis Merkabos perinterpretavimas. Argi nesipiro mintis pat mog suvokti kaip dievikosios didybs saugotoj, jo siel vaizduojantis kaip didybs sost ar panaiai? Makarijas Egiptietis, vienas seniausi iv imtmeio krikionikosios vienuoli mistikos atstov, tok mistin Merkabos aikinimo posk jau ir padars. Pirmosios homilijos pradi skaitai kaip jo mistikos program. Si programa silo nauj miglotos Ezekielio vizijos [taigi Merkabos] aikinim... Pasak autoriaus, pranaas regi paslapt sielos, kuri pasiruousi priimti savo Viepat ir tapti Jo didybs sostu"."137 yd tradicijoje mes dar ir anksiau randame visai analogik radikal Merkabos posk tris kartus - kalbant apie patriarchus Abraom, Izaok ir Jokb - pakartotame III imtmeio Palestinos talmudisto Simono ben Lakio posakyje: patys patriarchai yra Merkaba"138. Tiesa, iradingas egzegetinis toki drsi odi grindimas tam tikrais Rato posakiais teikia tam tikim dingst; taiau tokie tikrai mistiki odiai, be abejo, radosi ne i egzegezs.
91
Taiau Hechal literatros Merkabos mistikoje apie tok posk simbolikos pusn, kuris vliau vl buvo perimtas vlesnij kabalist, dar nieko neinoma. Mistinio domesio objektas ia yra ne mogus, kad ir pats veniausias ir tobuliausias, kaip kad turt pirte pirti toki idj logika. Paiu mogumi i mistika ne itin domisi. Jos vilgsnis pernelyg sukaustytas, jis smeigtas vien Diev ir jo aur, Merkabos viesos pasaul. Apskritai i kryptis dar nenea jokio indlio ypatingo moralinio yd maldingumo idealo formavimsi. Nors ekstazin io tipo pus itin ryki, moraliniu poiriu jis neturi joki originali bruo. Tai, kas iais klausimais pateikiama tuose ratuose, yra blanku ir be savitos gyvybs. Idealas, kur i srov su didiu kariu stengiasi susikurti, yra idealas mogaus, kur ekstazinis regjimas ir painimas padaro Izraelyje jo skelbiamo sosto pasaulio paslapi rakto saugotoju. Tokia valga ir toks painimas, kitaip tariant - tokia gnoz, iai mistikai yra sykiu ir Toros, ir visokio mogikojo bei kosminio painimo esm.
76
III SKYRIUS
Vidurami vokiei chasidizmas
Vidurami Vokietijos ydams tolimi tie teologiniai irfilosofiniaiklausimai, kurie anuomet giliai jaudino Ryt, Ispanijos ir Italijos bendruomenes, lemiamai veikdami i grupi raid. Naujos vertybs ir nauji poiriai Dievo svok, antropologij ir etik judaizmo teolog ir filosof veikaluose, visa toji raida, kuri bt galima pavaizduoti kaip Platono bei Aristotelio ir biblinio bei talmudinio palikimo grumtynes judaizme, - visa tai menkai tepaliet iuos Vokietijos bei iaurs Pranczijos ydus ir nesukl tarp j didesni bang. Didis ia buvo usidegimas kaip tik iuose kratuose virn pasiekusiomis Talmudo studijomis, gilinimusi ventojo statymo pasaul. Taiau i kazuistini gebjim nelydjo spekuliatyvaus mstymo augimas. ituo anaiptol nenorima pasakyti, kad Vokietijos ydai nene jokio esminio indlio judaizmo religijos istorij diasporoje. Be abejo, is judaizmas bejgikai ir primityviai reagavo visas grynai filosofinio pobdio paskatas. Jis nepasirod ess pajgus produktyviai perdirbti ir ipltoti n t skurdifilosofinspasauliros element, kurie iki jo prasismelk ir ten gijo autoritet. Taiau reikminga ir savo poveikiu didiul atgars turjusi buvo toji paskata, kuri is judaizmas patyr kryiaus kar meto sukrtimuose, sunkiausi persekiojim ir nuolatinio pasirengimo kankinystei negandose. i paskata radosi grynai religinse sferose irfilosofijospoiriu liko bema be jokio pamato. Jos apraikas randame vadinamojo vokiei chasidizmo sjdyje, veikloje t sluoksni, kurie jau ir aminink buvo nusakomi kaip Chasidei Akenaz, Vokietijos maldingieji". Vokiei chasidizmo atsiradimas yra tasai vykis, kuris buvo lemiamas visam gilesniam religiniam Vokietijos yd gyvenimui, iki xvn imtmetyje i Safedo atjusi Kabala j vl naujai transformavo. I esms tai vienintelis dalykas, religijos istorijos poiriu nutiks Vokietijos yd gyvenime. io sjdio reikm yra ta, kad jis jau Viduramiais pergalingai sitvirtino kaip liaudies smons pripaint
93
religini vertybi ir ideal skelbjas visoje bent jau vieno krato - taigi Vokietijos - yd bendruomenje. Ispan Kabalai XIII imtmetyje to nepavyko pasiekti, realia istorine galybe ji tapo tik kur kas vliau. Ssaja su yd bendruomene ir paprasto mogaus mintimis ir trokimais ia, chasid sjdyje, buvo itin tvirta. Tai, kas Kabalai pasisek tik po itrmimo i Ispanijos, tiktai i Safedo, vokiei chasidams pavyko i karto. Anaiptol nelikdami izoliuoti, jie buvo artimai susij su visu yd gyvenimu bei visos tautos religiniais interesais ir kaip idealaus ydikumo atstovai pripastami net ten, kur j reikalavimai gyvenime anaiptol nebuvo realizuojami. Nepaisant gilaus ryio su dievikuoju statymu, anaiptol ne visados visikai sutardami su didiaisiais Halachos dokumentais, didieji sjdio klestjimo laik ratai gijo greta j tiesiog kanonin autoritet. Tok autoritet jie, inia, turjo ne tiektalmudinio mokytumo atstovams, kurie tokius ratus, kaip Maldingj knyga", ko gera, skait, ne visai nekankinami skrupul ir abejoni, kiek mintims ir trokimams malding keli iekanio yd miestieio ar nam tvo", Baal baitik. Taigi chasidai neliko santykikai maa grupel aristokrat, priversta, kaip kad senieji kabalistai, tverti, nepatirdama visuotins plaij sluoksni smons pritarimo. Tiesa, i ties produktyvus io sjdio laikas buvo trumpas - madaug nuo 1150 iki 1250 m., - taiau ir vliau jo vaigd dar ilgai viet Vokietijos yd gyvenime. ia susiformavusios, perduotos ir, svarbiausia, didios gyvybs pripildytos religins vertybs ir vaizdiniai savo galyb i dalies ilaik dar itisus imtmeius. Jie nemenka dalimi lm t jausmingum ir tvirtyb, kuriais Vokietijos ydai pasiymjo persekiojim audrose. Kaip ir anksiau gyvavusi talmudin aristokratija, vokiei chasidizmas savo svarbiausius atstovus rado sluoksniuose tos eimos, kuri imtmeius vadovavo dvasiniam Pareins yd gyvenimui ir gyvenim vald - tarp i Italijos atkakusi ir ton pejere, Vormse ir Maince diktavusi Kalonimid. Trys vyrai, suformav vokiei chasidizmo veid, visi kil i tos eimos. Tai xn imtmeio viduryje gyvens Samuelis Chasidas, Kalonimo i Spejerio snus1; jo snus Juda Chasidas i Vormso, 1217 m. mirs Regensburge2; ir pastarojo mokinys ir giminaitis Eleazaras ben Juda i Vormso, mirs tarp 1223 ir 1232 m.3 Visi trys savo amininkams padar ilgai tverus poveik; kol tveria gyva sjdio taka, centrine religine Vokietijos yd figra pirmiausia lieka Juda Chasidas. Jau vienas amininkas apie j sako: Jeigu Juda Chasidas bt gyvens prana laikais, jis bt buvs pranaas."4 Su juo viskas
susiklost lygiai taip pat, kaip vliau su Izaoku Lurija Safede: jo figra netrukus buvo pakylta legendines ir mistines auktumas. Ir kit dviej figros smarkiai suvejusioje legendoje netrunka prarasti istorinius kontrus. i legend klodas iliko ne vien hebraj kalba, jis atsispindi ir jidi kalba raytoje, Gasterio ir angl kalb iverstoje Maasse knygoje5. I j negalima susidaryti aikaus paveikslo, kas chasidizmas anuomet buvo, veikiau tiktai matome, kok j troko regti populiari geidaujamoji svajon. Vis dlto tai yra net labai reikminga, mginant suprasti varomuosius io sjdio motyvus. Ilikusi Samuelio Chasido rat turime nedaug, jo snaus Judos raytinis palikimas, tiesa, gausus, taiau vis dlto tai danai tra tik jo daugybs mokini redakcijos. Utat Eleazaro i Vormso, uoliausiojo savo mokytojo apatalo, turime kone itis literatr, tikr ankstyvosios chasid mstysenos lobyn. iuose veikaluose atsispindjo viskas, kas apskritai jaudino i sluoksni mones, pirmiausia - ir visa ta senesniosios mistins tradicijos mediaga, kuri buvo pasiekusi iuos kratus. Eleazarui bdingas kodifikacijos polinkis, kuriam jis atsidjo ne tik religinio statymo, Halachos, pasaulyje (stambiame, daug kart spausdintame veikale Rokeach), bet ir visuose mintuose kituose tekstuose. yd mistikos istorijai ie stambs, nespausdinti ratai yra reikmingi ir doms, nors vienas gerbiamas yd mokslininkas kart ir yra pasaks, kad viliasi, jog jie niekados nebus iplti i pelnytos umarties". Taiau svarbiausias dokumentas, kuriame geriausiai ireikti pirminis io sjdio gyvenimas ir jo naujieji aspektai, yra i i trij vyr palikimo, bet pirmiausia, regisi, i Judos Chasido rat sudaryta ir suredaguota Sefer Chassidim, Maldingj knyga"6. Surayta negrabiai ir be joki literatrini pretenzij, danai labiau panai sn tik i bdos aptvarkyt ura, o ne planing literatrin kompozicij, ji vis dlto neabejotinai yra vienas reikmingiausi ir simintiniausi yd literatros produkt. Jokia kita t imtmei knyga neleidia mums taip giliai pavelgti tikrj yd bendruomens gyvenim su visomis jo apraikomis. ia mums bent kart duodama proga suvokti religij ir ideologij ne izoliuotas, ne plevenanias, sakytumei, tuioje erdvje, o j tiesioginiame slytyje su tikrove. Neikraipytos ir be joki padailinim ia atsiskleidia gyvos grumtyns vis t motyv, kurie lemia ydo gyvenim Vidurami Vokietijoje, - be jokios dogmins, halachins ar juolab idilins cenzros, kurios net pernelyg mielai griebiasi rytingesn redaktoriai. Gyvenimas Maldingj knygoje", nors
Vidurami vokiei chasidizmas 95
ir pajungtas didiai idjai, yra pavaizduotas su tikrai jaudinamu realizmu. Taigi ia knyga pradedama toji, deja, ne per ilgiausia lentynl veikal, kuriuos kaip tik yd mistika ir vlesnmis savo atmainomis papild keliais paiais vertingiausiais ir kurie yra tikri yd gyvenimo dokumentai bei nepagrainti savo laik liudytojai, bylojantys ne iaip ties, o tiesiog vis ties. Turime bti dkingi F. I. Baerui u itin valgi ir puiki religini bei socialini Sefer Chassidim tendencij" analiz. Jis giliau, nei mums iki iol buvo inoma, parod, kad Sefer Chassidim mokymai sudaro galutin ir pamatin vienov"7 ir kad jie atspindi dvasi ir dominuojam asmenyb rabio Judos Chasido, kurio istorinis vaidmuo - pasak Baero prilygsta jo amininko Prancikaus Asyieio vaidmeniui. Sykiu Baeras su nauju rykumu atskleid ia randamos socialins etikos ssaj su ano meto krikionika vienuolika aplinka problem8. Populiarios religins ir socialins idjos anuo metu, po Kliuni reformos, dideliu mastu visuotinai iplitusios katalikikuosiuose Vakaruose, prasismelkia ir religin yd grupi pasaulvaizd. Baeras teigia, kad joms tai galjo pavykti tiktai Vokietijoje, nes Ispanijoje ir Italijoje filosofin apvieta ukirto keli toki iors tkmi skverbimuisi - ar bent, nenuilstamai su jomis kovodama, stabd j plitim. I esms, tiesa, tokios srovs dav daugiau nei vien impulsus, suteikusius pradi savarankikai vidinei raidai". iaip ar taip, Baeras engia toliau nei Gdemannas, irgi dars prielaid, kad bta sryio tarp to periodo liaudikosios krikioni mistikos ir jai tokia daugybe aspekt giminingo chasidizmo, taiau vis dlto teigis: Dl to nereikia mstyti apie skolinius, taiau panaios prieastys gimdo ir panaius padarinius. Mistikos skla skland ore, rasdama derling dirv ir judaizme, ir krikionybje."9 2 Tiesa, religiniams impulsams, kuriuos Vokietijos yd bendruomenje paadino kryiaus ygi metu kilusi persekiojim katastrofos, visai nereikjo pirma dar kurti polinkio mistiniam dvasios nusiteikimui toje bendruomenje. Dar daug anksiau, kur kas anksiau, nei mistiniai sjdiai pradjo reiktis krikioni pasauliei luome, itaip galdami daryti poveik ir yd sluoksniams, Parein, kultrin Vokietijos yd centr, prasismelk senosios Merkabos mistikos ir jai gimining grupi vaizdiniai. Jie atne plat rat ir tradicij sraut ir, matyt, pasiek
76
Parein drauge su ix imtmetyje ia atkakusia jau minta Kalonimid eima i Italijos, kur ji buvo plaiai igarsjusi nenuilstama Aarono i Bagdado propaganda10. Tai, kaip smarkiai is Merkabos mistikos renesansas buvo iplits Italijos emje, rodo legendos i rinkinio Achimaazo i Orijos kronika" - brangaus xi imtmeio yd gyvenimo dokumento, lyg per stebukl ilikusio Toledo katedros bibliotekoje11. Taiau apie tai byloja ir x imtmeio Piet Italijos yd religin poezija - ypa Amitajaus ben Sefatijos himnai, gerte prisigr Merkabos mistikos kalbos ir idj. Tuo metu Italij jau pasiek ir knyga Jecira, kur x imtmetyje jai komentarus para Sabtajus Donolas12. O drauge su ja ia atsirado ir iaip daug sen lobi, pusiau ar itisai mistikon linkusi midra ir kit tekst, apie kuriuos mes apskritai inome tik i citat chasid ratuose. Visi ie vaizdiniai ir tradicijos dar didel poveik Vokietijos ydams. Jie labai rykiai dominuoja senj Vokietijos ir Siaurs Pranczijos sinagogins poezijos mokyklos atstov kryboje, tsianioje Palestinos ir Italijos tradicij. Nenusimanant apie Merkabos mistik i poezija danai esti nesuprantama. Platus Abraomo ben Azrielio i ekijos, Eleazaro i Vormso mokinio, raytas daugelio i poezijos krini komentaras, kuris pradtas skelbti 1939 m.13, labai didele dalimi yra skirtas tokiems mistiniams samprotavimams. Taiau ios idjos - tai pernelyg danai nra pripastama - valdo ir vaizdini pasaul daugelio talmudist ir tosafist (taip vadinama xn ir X I I I imtmeio Vokietijos ir Siaurs Pranczijos talmudini kazuist mokykla), vos jiems apskritai prakalbus apie religinius reikalus. Anaiptol nra vien legenda tai, kad kai kurie garss tosafistai - ar tuo, kad patys kultivavo mistinio pobdio praktikas, ar tuo, kad studijavo senuosius mistinius traktatus - buvo susij su mistika. Tam esama skirting, pernelyg nepriklausom ir vienas su kitu nesusijusi liudijim. Ratija apie pasaulio sukrim ir apie Merkab, net ir pati iur Koma aikiai justi u j negausi teologinio pobdio pasisakym. O net ir vienas didiausi ios mokyklos talmudinio valgumo meistr, apie kur taip maiausiai btum links pamanyti, - net Izaokas i Dampjero ne vien garsjo leidisis vizionierikas keliones per dangus14; turime ir jo pasakojimais grindiam Elchanano ben Jakaro i Londono ranka rayt Krinijos knygos" komentar15. Ir vienas pai garsiausi jo mokini, Ezra i Monkontro, kuriam amininkai ne vien dl garbs suteik prievard Pranaas", buvo dar praktikai atsidjs Merkabos mistikai. Apie jo keliones dang" turime ne vien
97
liudijim. Jo, kaip pranao, savybs laikytos rodytu dalyku16. Jis rod enklus ir dar stebuklus. Buvo girdti balsas, kalbantis su juo i debesies, kaip Dievas kad kalbjosi su Moze. Dideli mokslo vyrai, tarp j ir Eleazaras i Vormso, kelias dienas pasninkav ir meldsi gavo aiki ini, kad visi jo odiai teisingi ir kad nra apgauls jo lpose. Be to, jis pateikdavo toki Talmudo aikinim, kuri niekas nebuvo girdjs, ir atskleisdavo Toros ir prana paslaptis." Ezrai paskelbus mesijin laik pabaig, turjusi prasidti 1226-siais ir baigtis 1240-siais, 5000-siais Krinijos metais, gandas apie tai pasiek net tolimus kratus. ios tradicijos apie senj ekstatik kelius ir vizijas, kurios smarkiai audrino vaizduot dar net ir tada, kai gyvenime jomis jau retai tebuvo sekama, dabar - i esms, matyt, kryiaus ygi periodu - m jungtis su visokiausiais, danai labai heterogenikais dvasinio lavinimosi elementais. Smelksi Saadijos, vieno blaiviausi i vis filosofini racionalist, mintys, kuriomis pirmojoje x imtmeio pusje buvo plaiai domimasi ir kurios, kad ir kaip bt paradoksalu, per arab kalba rayto jo pagrindinio veikalo Filosofini princip ir religini tikjimo teigini knyga" sen, jausmingo ir poetiko stiliaus vertim hebraj kalb i dalies gijo visai kitonik, mistiniais atspalviais dvelkiani raik ir spindes. Nekalbant apie i dalies neteisingai suprastus Saadijos mokymo elementus, takingi pasidar Abraomas ibn Ezra ir Abraomas bar Chija - reikmingi xn imtmeio Ispanijos yd mokslininkai. Per juos iaurs Pranczij ir pas vokiei chasidus pateko neoplatonizmo, tarp j - ir perdm mistinio pobdio idjos. Paios vairiausios, sunkiai beatsekamos kilms okultinio atspalvio idjos atklydo ia drauge su mintais dalykais, ir dabar kuo keisiausiai ima jungtis senoji yd magija, helenistinis okultizmas ir visa gausyb senojo vokiei tikjimo kerais ir demonais, neretai aptinkamo ano meto literatroje.17 Eleazaras i Vormso gana keistai vartoja od filosofas", kuris jo ratuose - visai kaip Vidurami lotynikuose tekstuose apie alchemij ir okultizm - nusako tok slaptj moksl imanant mokslinink. Visur, kur tik jo knygoje apie psichologij pranenka filosofas, jis nuolatos pateikia toki hermetini idj18. Visi ie elementai gausioje chasid ratijoje tveria be jokio didesnio sryio ir kompozicijos, bema lyg kokiam sandly. ie autoriai, kaip jau sakme, vis dlto neturjo pajg j produktyviai toliau pltoti ir siekti j tikros sintezs; kita vertus, galbt jie apskritai n nesuvok, kad ios visos su vienoda pagarba priimamos tradicijos viena kitai
76
prietarauja. akis krinta tai, kad, skirtingai nuo senosios Merkabos mistikos, ioje literatroje visikai nesama polinkio anonimikum ar juolab pseudepigrafij. Tik nedidelis pluotelis pseudepigrafinio pobdio tekst telkiasi apie tariam Juozap ben Uziel19, kuris, kaip ben Siros ankas ir pranao Jeremijo proankis, pirm kart pasirodo vlyvoje liaudies knygoje Ben Siros abcl" (x imtmetis). Taiau nra net visai tikras dalykas, ar dalis i tekst, kaip galbt ir k tik minta abcl, nra atsiradusi dar Italijoje. Visi kiti pseudepigrafins prigimties tekstai, aptinkami ioje literatroje, regis, bus atsirad ne tiek tyia, kiek dl literatrini nesusipratim ir ankstyvos netvarkos tradicijoje, - pavyzdiui, kad ir vieno Eleazaro i Vormso mokinio paraytas, bet Saadijos vardu skelbiamas knygos Jecira komentaras20. Mat Saadij chasidai laik turiniu mistikos patirt". 3 Nors ia jokia mokymo vienov nra nei pasiekta, nei bema n nesiekiama, vis dlto i vis t, kad ir koki prietaring rat mus aikiai velgia apibrta dvasinfizionomija.Naujasis impulsas, pasieks ios mirtinai sibaiminusios xn imtmeio yd bendruomens erd ir padars ten savj poveik, visiems iems dalykams suteikia nauj veid. Jis vis dlto kakaip paenklina savo antspaudu visus tuos pusiau filosofinius apmstymus, senas tradicijas ir reminiscencijas, fragmentais pairusias mitologemas ir visus ia ikilusius, neteisingai suprastus ir danai mitin lygmen sugrintus dalykus. Mat dabar pasikeit ne tik iorinis, bet lygiai taip pat ir vidinis pasaulis. Religinio pakilimo galios, kurios raik ir pasitenkinim buvo radusios vizionierikuose Dievo didybs regjimuose ir apokaliptiniuose Dievui prieik galybi lugimo paveiksluose, dabar nusilpsta ir produktyviajame religinio jaudulio apimt grupi gyvenime laikinai atsitraukia antrj plan. Sukama naujais keliais. Tiesa, niekas visikai neapmirta. Visos senosios tradicijos isaugomos, nors ir patiria danai itin keistas metamorfozes; mat iame chasid pasaulyje visa, kas sena, jau vien todl yra savaime vertinga. Taiau, nors Vokietijos yd konservatizmas buvo ir labai stiprus, naujos aplinkybs gimd ir naujas reakcijas. Visados liks keista, kad didioji kryiaus ygi katastrofa, dabar prasidedanti nepaliaujam persekiojim banga, nesuteik Vokietijos ydams itin ryki apokaliptini
99
bruo. Tais laikais Vokietijoje neparayta n viena vienintel apokalips, jeigu tik apokalips nebuvo mums jau pradingusi Rabio Troestlino, Pranao, pranayst", Erfurte gyvenusio tikro Merkabos mistiko veikalas, i kurio mes teturime trump citat21. inoma, iuo laiku Vokietijoje itin bdingi persekiojim kronikininkai ir naujosios religins poezijos mokyklos meistrai ieko paguodos eschatologiniuose paveiksluose. Taiau ie paveikslai orientuojasi kankini laim danguje ir antemik bsimo iganymo spindes, o ne pabaigos baisenybi vaizdus ir pasaulio teismo vizijas. Kalbant apie chasid vadov poirius, pats Juda Chasidas buvo tvirtas mginim apskaiiuoti mesijinius laikus prieininkas. Uraindamas praneim apie Petachijos keliones Bagdad ir Persij, kurias is apie 1175 m. atliko i Regensburgo, Juda Chasidas net griebsi cenzros ir praleido mesijines tokio Ninivs astrologo Samuelio pranaystes, idant neatrodyt taip, kad jis jomis tiki". O Maldingj knygoje" jis sako: Pamats k nors pranaaujant apie Mesij, inok, kad jis usiima kerais arba demon monais. Arba jis priklauso tiems, kurie imasi ukalbinjim Dievo vardu. Kadangi tokie veria sau tarnauti angelus arba dvasias, ie tokiems sako: neskelbk taip, kad visam pasauliui tai bt apreikta. O galiausiai jis viso pasaulio akyse niek paveriamas, nes vert sau tarnauti angelus ir demonus, ir vietoj to galiausiai itinka nelaim... Demonai atj moko j apskaiiavim ir apokaliptini paslapi, idant sugdyt tuos, kurie juo tiki, nes apie Mesijo atjim niekas nieko neino."22 Kad ir kaip menkai vokiei chasidizme apokaliptinis mesianizmo aspektas bt isikristalizavs, vis dlto bt klaidinga neigti, kad tasai specifinis maldingumas, kur ia tursime isamiau aptarti, ivis neturjo eschatologinio pobdio, kad jis nekreip vilgsnio eschatologinius dalykus. Taip dar J. N. Simchoni, vienas i nedaugelio moni, kurie stengsi tiksliau perprasti sjd. Jis ia velg pabrtinai antieschatologinio atspalvio maldingum, kuris su savo veiksmais nesieja joki - net ir aminosios laims - lkesi ir kuris, jei taip valia pasakyti, visomis mintimis yra sirauss dabart23. Jeigu mog itinka sunks likimo smgiai, tegu jis prisimena, kaip elgiasi riteriai, kurie traukia kar... ir nesprunka nuo kalavijo, nes gdijasi sprukti ir, nenordami usitraukti nelovs, duodasi umuami bei sueidiami ir negauna i savo valdov jokio atlygio u kario mirt. Tad tegu jis kalba drauge su Ratu: Tegu jis mane nuudo, a jo laukiu; ir tarnausiu jam,
nesitikdamas atlygio."24 Simchoni nuomone, sakm apie nepasisekus Judos Chasido mginim prie savo mirt vis dlto dar atskleisti pabaigos" dat yra legendos cenzra, mginanti pagrainti i tikrj toki nemesianik chasid laikysen. Taiau tokio paveikslo nemanoma apginti net kalbant apie Maldingj knyg", o juo labiau - apie kitus i sluoksni, pavyzdiui, kad ir Eleazaro i Vormso, ratus. I tikrj grynasis mesianizmas ia pasitraukia i religinio dmesio centro, taiau viskas, kas susij su sielos eschatologija, nepaprastai audrina vaizduot. inia, i sritis tiesiogiai nerpjo (tuo jie skiriasi nuo senj apokaliptik) tokiems apokaliptika besidomintiems Merkabos mistikams, kaip, sakysime, etiopikosios Enocho knygos autoriui, ir j Merkabos mistik laikais puoseljo kiti sluoksniai, i kuri radosi daugyb smulki tokias temas nagrinjani midra. Tokie eschatologiniai motyvai ir idjos apie palaimos pobd Rojuje ir mesijiniais laikais, apie prisiklimo pobd, apie palaiming teisij, j kn ir apdar regjim, apie atlyg ir bausm vaidina svarb vaidmen ir Judos Chasido veikaluose25. Minimosios idjos ia anaiptol nra vien literatrin, drauge su daugybe kit dalyk srauto neama tradicijos mediaga, jos priklauso kaip tik paiai gyvybingiausiai, visais manomais variantais besireikianiai i sluoksni jausenai. Daug kas net, be abejo, tik ia spontanikai ir radosi, taiau ir tai, kas atkeliavo i Ryt su eschatologini agad srautu, kaip, sakysim, vaizdavimas baisum teismo, kuris dar kape, per pirmsias dienas po laidotuvi, surengiamas sielai, - ir tai ia buvo godiai perimama26. Juk liaudikasis maldingumas nuolatos visai kitaip domjosi ir tebesidomi dogminiu poiriu neapibrtomis eschatologinmis viltimis, nei tatai link pripainti kai kurie didieji yd teologai. Net ir pati mistika Judai Chasidui yra lyg ir kokia anticipacija painimo, kuris, ties sakant, deramas tik mesijiniais laikais. Esama paslapi, kurios atrandamos virutiniame pasaulyje ir kurios ten saugomos vlesniems laikams". Taiau io pasaulio mistikai ir alegoristai iek tiek siurbia an paslapi ir misterij dvelksmo"27. Nra abejons, kad tada svarstybos apie pabaig" chasid breliuose nuolatos vis imdavo vaidinti tam tikr vaidmen28. ios mistikos apimtis ir jos objekt sraas yra kur kas didesni nei senosios Merkabos mistikos. Greta ten puoselto painimo dabar randasi mistini tendencij mstymas apie kitus klausimus; randasi nauja teosofija, Dievo vienovs paslaptis", kuri, visikai neatsisakydama
senosios sosto mistikos, vis dlto ieina toli u jos rib ir minima skyrium nuo jos kaip atskira disciplina; randasi mistin psichologija, suprantama kaip mintosios teosofijos instrumentas29; randasi ir plaios spekuliacijos apie Toros pagrindus", t. y. pirmiausia apie tikruosius sakym motyvus, taigi painim, kur senoji Agada, o ir daugelis Merkabos mistikos rat pabrtinai palieka mesijiniams laikams30. Mat, kaip jau matme, ekstaziniam Merkabos regjimui egzegetinis domjimasis yra i esms svetimas, o chasid mstysenoje egzegez, kad ir koks bt jos svoris, kad ir kokie neprasti bt jos metodai, vis dlto uima labai svarbi viet31. Ir tai dar ne viskas; juk chasidai, greta (kaip Baeras tiktinai parod) i krikionik altini kilusios, prigimtine teise grindiamos socialins teorijos, turi ir savos istorijos teologijos uuomazgas. Nuo pasaulio sukrimo dien, sako Eleazaras i Vormso, esama prieing istorini jg, piktoli", besiprieinani religinms jgoms. Pr 3,18 eilut Erkius ir usnis em eldins" turi bti suprantama ne tik paodiui, bet ir istorikai, ir apie em ia kalbama istorijos arenos aspektu. Erkiai ir usnys", kaip argumentuojama skaii mistikos samprotavimais, reiki profanikj istorijos tkm, kuri kiekvienoje kartoje prieinasi sakralinei. Taigi profanikosios istorijos uuomazga yra jau pirmin pirmojo mogaus nuopuolio istorija, ir tik per t nuopuol buvo parengta dirva prievartos naudojimui ir socialinei moni nelygybei. Jei ne Adomo nuopuolis, mons nuolatos vaiktint drauge su angelais ir tvert nuolatiniame apreikimo ryyje su Dievu. O dar ir po nuopuolio monms bt liks ansas ivengti skurdi ir turi radimosi, moni nelygybs, jeigu tik jie visi bt pasilik emdirbiais32. Taiau pirmiausia svarbus vienas dalykas; greta teosofinio nugrimzdimo Krjo ir Krinijos paslaptis, ia kur kas smarkiau nei Merkabos mistikoje irykja idj virtins, susijusios su religiniu mogaus gyvenimu. Kaip idealas ia pieiamas net labai simintinas mogaus tipas. Pamatiniams mistikos dalykams dabar priklauso ir su savita maldos mistika siejamas chasidut- naujas chasid morals, kaip apibrtos mogaus laikysenos, kelias. 4 Mat tikrj originalij vokiei chazidizmo paskat apskritai lemia ne kokio nors pobdio mokytumas ar tradicijos. Esminis dalykas,
76
suteiks sjdiui didesn svor nei visos kitos spekuliacijos, yra judaizme nauja samprata svokos maldingasis" chasid, kaip religinio idealaus tipo, kurio koncepcija tveria anapus vis intelektualiai ir iprusimu nusakom vertybini skali rib. Chasidas - tai perdm neintelektuali, grynai religin ir moralin vertyb. Jeigu jau net toks tyrintojas, kaip Gdemannas, reikia nuostab, kad termin chasid ia mgsta vartoti maldingi, o iaip nereikmingi mons"33, vadinasi, net religijos istorija tikrai besidominiam mokslininkui sunku pagerbti vertyb, ilikusi visai nepriklausom nuo senojo yd proio branginti Toros mokslinink. Mat nors mokytumas ia irgi pageidaujamas, chasidas vis dlto gali bti ir toks mogus, kuris neturi jokio isimokslinimo ir nieko daugiau neino, iskyrus tiesiog Biblijos tekst. Psalmi kalbtojas" ia pirmiausia tampa chasidikj legend figra. Vien jo nuopelnu visa bendruomen stengia itverti didj persekiojim juodojo maro metais (1348-1351)34. Labai netikima, kad tokios ir panaios istorijos pirma bt galjusios bti pasakojamos Ispanijoje; jos pasidar manomos tik todl, kad naujai idealaus mogaus tipo sampratai jau buvo paruota dirva. Chasidas nra reikmingas", jei paisysime intelektualistins vertybi skals kategorij; jis reikmingas tik paties chasidut poiriu, kurio esm mes ia mginsime glaustai idstyti. Svoka chasid turi specifin reikm, grietai besiskiriani nuo io odio vartosenos Talmudo kalboje, kur ji yra kur kas bendresn ir neapibrtesn, be to, leidianti perteikti ir kitokius niuansus35. Tok tikr chasid, kok j aptinkame Maldingj knygoje", pirmiausia sudaro trys dalykai: asketinis nusigrimas nuo io pasaulio reikal, visikas sielos abejingumas ir kratutinum ugriebis principinis altruizmas. Panagrinkime iuos tris aspektus iek tiek atidiau36. Asketinis poskis grindiamas niria, gana danai pesimistine gyvenimo samprata, kuri didiai charakteringai byloja i seno midrao aikinimo, kur pateikia Eleazaras i Vormso. Midraas Apie kdikio sukrim" pasakoja, kad naujagimis visas tas begalines inias, kurias jis prie gimim gyja dangaus mokyklose, pamirta, kepteltas per nos savo angelo sargo. Bet kodl gi, klausia Eleazaras i Vormso, vaikas pamirta? Todl kad, jei nepamirt, tai, turdamas tok gil painim, ieit i proto, mstydamas apie io pasaulio raid."37 Kokia keista atmaina senosios Platono idjos apie painim kaip prisiminim, apie anamnesis, kuria pagrstas ir mintas midraas! Optimistinis poiris pasaul ia pateisinamas tik eschatologinje perspektyvoje. mogus,
sako mintasis rabis Eleazaras, pateikdamas drastik paveiksl, yra virvs gabalas, kur u gal save tempia Dievas ir tonas, bet galiausiai, tiesa, Dievas yra stipresnysis38. Asketinis gyvenimo bdas reikia ir profanik kalb, aidim su vaikais ir kit nekalt diaugsm vengim - kas laiko paukius vien dl graumo, veriau tegu atiduoda pinigus vargams". Trumpai tariant, asketinis gyvenimo bdas reikia nusigrim nuo biurgerikojo gyvenimo bdo, azivat derech erec, kaip byloja taigus Maldingj knygos" posakis39. Chasidas privalo grumtis su visais tais dalykais, kuriems jis kasdieniame gyvenime jauia polink, o tokios asketikos gyvensenos antitez yra jo eschatologinis iauktinimas ir nuvitimas; kaip dabar jis vengia io pasaulio vilioni, nesivalgo svetimas moteris, taip vliau jis regs echinos, Dievo garbs, spindes, ir jo vieta tenai bus srityje, artimesnje net u angel40. Be to, chasidas privalo nesutrikdamas itverti pldimus ir sugdinimus. Pasitelkiant smojing odi aism, svoka chasid net aikinama kaip tas, kuris pakelia gd". Mat pakelti gd ir patyias yra esmin chasido gyvenimo kelio dalis, nes tik tokiose situacijose jis patvirtina savo vard. eistas ir nublyks i gdos, jis vis tiek lieka kurias ir nebylys. Mat nors dabar jo veidas ir nubals, jau Izaijas juk ipranaavo (29, 22): nuo iol jo veidas nebebals; mat i tikrj an dien jo veidas bus spindulingas41. Psalmininkas, sakydamas: Dl Tavs mes esame udomi kiaur dien", turi galvoje tuos, kurie, laikydamiesi sakym, sutinka ksti gd, negarb ir paeminim."42 is nuolat pabriamas nejautrumas pldimams ir patyioms, kurias neivengiamai turi iaukti radikalios, nebiurgerikos chasido gyvenimo formos, yra tikrasis Dievo sekimas. J, kaip chasido pavyzd, turi galvoje pranaas, sakydamas (Iz 42,14): Nuo seno esu nebylus, tyliu ir susilaikau."43 Ir ia pomirtins palaimos viltis yra lemiama, nors kartais, kaip matme, vis pabriama, kad jos nevalia paversti savo veiksm stimulu. Vienas chasidas buvo iplstas ir ijuoktas. Tas visai nekreip tai dmesio, kol pldikas siunt prakeiksmus jo knui ir gerui. Taiau kai anas palinkjo chasidui, kad is usitraukt daugyb nuodmi, tasai apniuko. Mokini dl to imtas klausinti, chasidas pasak: Plsdamas mane jis negaljo mans ugauti. Man garbs nereikia, nes kurgi lieka mogaus garb jam pasimirus? Bet kai jis m sisti prakeiksmus mano pomirtinei palaimai, mane sum rpestis, kad jis mans nestumt nuodm"."44
76
Ne maiau primygtinai pabriamas ir treiasis momentas: Chasidut esm yra visuose reikaluose ne tik laikytis grieiausi teisini nuostat, bet net nepriartti prie j ribos, - tai yra, savanaudikai nereikalauti, kad bt laikomasi Toros statym, - nes apie Diev, kur uoliai sekti stengiasi chasidas, yra pasakyta (Ps 145,17): Viepats yra chasidas visuose savo keliuose."45 Toks altruizmas pateikiamas kaip bdingas jau ir Tv patarlse", etiniame Minos traktate: Mano yra tavo, o tavo yra tavo - toks yra chasido bdas." Ir Rais, garsusis komentatorius, keliskart pabria, kad chasidas nereikalauja laikytis statymo raids net ir ten, kur statymas jam palankus46. Taiau tik nedaug tegali bti abejoni, kad Sefer Chassidim pateikiamoje io motyvo versijoje atsiveria tik labai sunkiai nuslepiamas chasidikosios gyvenimo formos ir rabinikojo judaizmo, Halachos, konfliktas. Cia Vidurami chasidai galjo remtis senais Talmudo lobiais. Talmudo altiniuose irgi kartais jau kalbama apie ypating Chasid min" kurios sakymai gyvenime j besilaikaniam chasidui sunkumu kur kas pranokst tai, ko reikalauja galiojanti teiss norma. Taiau talmudinje literatroje, kur jie pasirodo tik sporadikai, ie elementai negijo tvirto pavidalo. Vidurami chasidizmas, perimdamas idealus, viepatavusius to meto religiniuose sjdiuose, galjo legitimuotis, liedamasis prie mint itin sen element47. Maldingj knygoje" mes tiesiog regime prie akis tikr tokios Chasid minos" kristalizacij. Dangikoji teis", din amajim, kurios privalo laikytis chasidas, - taigi savs isiadjimas ir altruizmas, - daugelyje viet virija Toros teis, kaip j supranta galiojanti Halacha. Nra sunku irti ia latentin i dviej samprat prieprie48. Pirmiausia, mogikj santyki poiriu, esama dalyk, kuriuos rabinikasis statymas leidia, bet u kuriuos dangus vis tiek baudia49. Apie Toros teiss ir dangaus teiss - kuri ia danai reikia t pat, k mogikai traktuojama prigimtin teis skirtingum Baeras pagrstai sako, kad jis knygoje Sefer Chassidim tampa vienu pamatini vis jos moralini samprotavim principu, net matu tam, kas kasdienos gyvenime turi bti laikoma teista. Ir i vien chasido pareiga esanti auktesnioji teis, imanti konkuruoti su Halacha, gali bti egzegetikai grindiama Rato odiu, ir iuo poiriu knygos autorius yra didiai vaisingas50. Taiau aiku, kad tas, kurio ieities takas yra tokie principai, grietosios Halachos srityje vargu bau gali bti produktyvus, kad ir kaip pagarbiai jis elgtsi su Halachos tradicija, kad ir kaip nesiduot traukiamas jokias revoliucines" nuotaikas
jos atvilgiu. I tikrj Judos Chasido, visose srityse palikusio toki ilgai tvrusi idj, mes bema neturime n vienos vienintels naujos Halachos. Didiajame halachiniame Judos mokinio, paskutinius mokytojo gyvenimo metus praleidusio su juo Regensburge, Izaoko ben Mozs i Vienos veikale Or zarua neaptinkame n vienos mokytojo vardu skelbiamos naujos halachos51. Visa, k Izaokas ben Moz pateikia apie Jud, yra stebuklingos istorijos, egzegetiniai samprotavimai ir savos dedukcijos bei nuomons" - lygiai tokios, koki mes daugel imt, be abejo, i Judos palikimo, skaitome ir Maldingj knygoje". Chasidas, kuris iorinje savo gyvenimo sanklodoje su visa grietybe paklsta galiojantiems statymams, irdyje juos i esms sunaikina. Paradoksalu, kad Eleazaras i Vormso religijos statymui aprayti skirtos knygos Rokeach pradioje suteikia chasidikajam idealui net halachin kodifikacij52. Tikrai ne atsitiktinumas yra ta religini judaizmo pakraip supratim nuvieianti aplinkyb, kad ir Maimonidas, ir jo jaunesnis amininkas Eleazaras i Vormso, prie pateikdami savsias statymo kodifikacijas, pirma pateikia skyri, kuriame Halach traukia jos objektu, ties sakant, nesanius dalykus. Maimonido atveju tai yra filosofinio ir kosmologinio pobdio skyrius, kuriame kaip Halacha pateikiamos aristotelikosios apvietos idjos. O Eleazaras savo veikal pradeda visai neintelektualistiniais chasidut principais. Halacha niekados nebuvo organikai susiejama su pirma jos pateikiama neva Halacha. 5 Tokie chasidut veda mog prie tikrosios Dievo baims ir Dievo meils pakop. Paioje j virnje gryna Dievo baim yra tapati jo meilei ir tarnystei jam, - ne troktant apsaugos nuo demon ar baiminantis pagund, o dl mistins nuostatos, dl to, kad sielai per kratus veriasi diaugsmas, plaute nuplauns visa, kas priklauso iam pasauliui ir egoistika53. Siela yra kupina Dievo meils ir supaniota meils paniais, sklidina diaugsmo ir diugios irdies. Jis - chasidas - yra ne toks, kuris savo Viepaiui tik nenorom tarnauja, ne, net jei kas mgina jam tai drausti, jo irdyje liepsnoja meil tarnauti, ir jis diaugiasi, kad vykdo savo Krjo vali... Mat tada, kai jo siela giliai susimsto apie Dievo baim, joje siplieskia irdies meils liepsna, ir ird jam gaivina vidinis diugesys ir digavimas... Ir mylintysis negalvoja apie savo naud iame pasaulyje, jis nesirpina pradiuginti nei monos, nei
76
sn ir dukter, jam veikiau visa yra vien niekis, iskyrus mint, kad jis vykdyt savo Krjo vali ir, ventindamas Dievo vard, daryt gera kitiems... ir visos jo mintys degte dega Jo meils ugnimi."54 Dievo valios vykdymas ioje pakopoje tra vien meils aktas. Visai kaip ir to meto krikioni mistik dievikosios meils atveju, ji pieiama erotiniais paveikslais, kartais nevengiant ir itin ryki spalv55. ie paveikslai ir metaforos apie Dievo meil rmsi nuodugniu vaizdavimu emikosios meils, kuri savo pagrindiniame teologiniame veikale su drastikomis smulkmenomis aprao Saadija56. Seniesiems vokiei chasidams jis taip pat tapo dangikosios meils simboliu, kaip ir vliau Izraeliui Baalemui, vlesniojo lenk chasidizmo steigjui, sakaniam: I rabio Saadijos odi galima padaryti ivad, nuo juslins meils vedani prie dvasins; jeigu jau juslins meils galia yra tokia didel, kokia tad stipri turi bti smagyb ir meil, kuria mogus myli Diev.57" Mistiniai toki chasidut principai, kuri virn - gryna Dievo meil, yra prielaidos suprasti teosofijai ir tam, kas ia vadinama Merkabos mistika; kaip tokias prielaidas, juos pabrtinai pateikia ir Eleazaras i Vormso58. Aiku, kad taip pieiamas maldingo mogaus idealas, jokiais esminiais ryiais nesusijs su tomis ini ir moksling studij vertybmis, kuri bt buv galima tiktis tokiame Vidurami Talmudo studij centre, koks buvo Vokietija, yra artimai giminingas asketiniam vienuolysts idealui - ir dar kaip tik patiems seniausiems jo bruoams. Tai, su kuo mes ia susiduriame, yra Antikosfilosofinimokykl - kinik ir stoik - moralinis ataraksijos, aistr atsisakymo", idealas. is idealas, pirminiu savo pobdiu radsis visai ne i religini samprotavim, gijo religin vert ir lygiai taip pat nulm vienuoliko gyvenimo ir jam priklausanios askezs samprat io gyvenimo radimosi laikais, kaip ir senj mahometon mistik, sufij, gyvenimo sanklod. ia, ugaunant giminingas talmudins literatros stygas, judaizuojamas kinik paveldas, o tai, kas talmudinje tradicijoje su tokiu suvokimu nedera, nustumiama antrj plan arba eliminuojama. Kinik paveldas yra visikas psichologinis abejingumas pagyroms ir peikimui, kuris mistikos istorijoje labai danai nurodomas kaip iankstin slyga engti mistiniu keliu; neretai t sako ir kabalistai. Visai panaiai teigia i Palestinos kils ispan kabalistas Izaokas i Ako (apie 1320 m.): Tas, kuris apdovanojamas slyio su Dievu paslaptimi, devekut, pasiekia abejingumo paslapt, o tas, kuris pasiekia abejingum, pasiekia ir vienatvs paslapt, o i ten
prieina ventj Dvasi ir pranaysts gebjim. O apie abejingumo paslapt rabis Abneris man tai k pasakojo: kart slaptojo mokslo mgjas, atjs pas anachoret, pasipra priimamas jo mokiniu. O is jam tar: Snau, tavo ketinimai malons, bet sakyk man, ar esi pasieks pusiausvyr", ar ne? Tas atsak: Mokytojau, paaikink savo odius. Tas tar: Snau mano, kai i dviej moni vienas tave giria, o vienas plsta, ar jie tavo akyse vienodi, ar ne? Tas jam atsak: Ties sakau, giriantysis man teikia pasitenkinim, o plstantysis mane skaudina, bet a nesu kertingas ir ilgai menantis skriaud. Tada mokytojas jam tar: Snau mano, grk namo, nes tol, kol nesi pasieks abejingumo ir plstamas dar jauti nuoskaud, nesi deramai pasirengs savo mintis sujungti su Dievu."59 i kabalist ir sufij istorija visikai atitinka chasid dvasi. Tuo paiu metu visai panaias idjas, kildindamas jas i senj", kitaip tariant, i stoik, formulavo ir vokiei mistikas Meisteris Eckhartas. Toks kinik paveldas yra ir ekstremalumo elementas atliekant tam tikrus veiksmus, perdtas akcentavimas ir puoseljimas kurios nors vienos ypatingos religinio gyvenimo puss ar tam tikros moralins savybs, kuriai isiugdyti mogus sudeda visas turimas sielos galias ir vis turim kart. Jau senoji Saadijos parafraz, per kuri, kaip minta, iuos sluoksnius pasiek daug religini idj, apibria chasid tiesiog kaip mog, kuris vis gyvenim ypatingai praktikuoja vien religin sakym ir visikai jokiomis aplinkybmis niekados jo neatsiada, net jeigu, laikydamasis kit sakym, nra toks pastovus... O tas, kuris kas dien svyruoja tarp skirting sakym, ia praktikuoja vien, ia kit, nra vadinamas chasid."60 Taigi ia jau svokos apibrime irykja tasai radikalus ir ekstremalus religini veiksm atlikimo aspektas, kur, beje, ir Maimonidas laik esant bding chasido svokai61. Taiau io abejingumo pagyroms ir peikimams momento, ataraksijos, kuri, regisi, taip keistai kontrastuoja su tokiu radikalizmu, nra mums inomuose teologiniuose chasid altiniuose, tad jis, matyt, bus juos pasieks kitais keliais, taigi vis dlto i krikionikosios aplinkos. Mat kaip tik paradoksalus i dviej, vienodai esmini psichologini savybi susijungimas ir yra tai, kuo i tikrj buvo apibriamas kiniko tipas. Tai vienuolio kiniko idealas, kuris ia chasidizmo svokoje gijo ydik pavidal. Krikionikojoje aplinkoje visuotinai pripaintas kaip morals idealas, auktinamas ventj, liaudies pamokslinink ir traktat autori, jis toje nuotaikoje, kuri kryiaus ygi laikais apm Vokietijos ydus, atrado keli ir pas juos. Juk ir toji nesuskaiiuojama gausyb
76
trump istorij, kuriomis, pavyzdiui, Maldingj knyga" formuoja savo chasidikj ideal, yra artimai gimininga tiems panaaus pobdio lotynikuose rinkiniuose sudtiems pavyzdiams", kuriuos pamokslininkai mgo terpinti savo homilijas62. Greta gausi sen liaudies lobi, ia aptinkame ir vien kit t morals teorijos poiriu giliai apmstyt pasakojim, kurie atitinka vis religij mistik idjas apie moral gyvenim ir gali pasitaikyti bet kurioje j. Juk tokios istorijos spariai plito, nepripaindamos joki sien, - kaip, pavyzdiui, istorija apie malding vyr, kuris prisiima tariamai visikai pagedusios gyvensenos nelov, gyvena su paleistuvmis ir lojais, tikdamasis bent kuriuo nors poiriu apsaugoti juos nuo nuodms63, ir pan. Idealusis paveikslas, kur apie malding vyr buvo susikr senieji Merkabos mistikai, daugi daugiausia buvo sosto pasaulio paslapi rakto saugotojo, o ia regime visai kit vaizd. Auktesnioji vertyb dabar yra nebe maldingo mogaus savs tvirtinimas, o savs isiadjimas, nuolankumas ir santrumas. Audringos kilimo dangun ekstazs ir sielos skrydio sosto pasaul, antspaudus inanio ir keli sau per grumtynes su prieikomis galybmis prievarta besiskinanio ukariautojo viet dabar uima meditacija, mslus ir nuolankus grimzdimas visur tveriani begalyb. Taiau i ideali beginklio chasido figra, kad ir kaip radikaliai ji mgstama vaizduoti, terpiama paius netikiausius religinius ir visuomeninius sryius. Mat chasidas, nors jis, ties sakant, gria veid nuo bendruomens ir yra pasisuks Diev, vis dlto pasirodo ess jos slaptas valdovas ir valdytojas. Begaline daugybe detali chasid ratai demonstruoja didiai suprating atodair mogikiems instinktams ir silpnybms bei bendruomens gyvavimo slygoms. Moralin Maldingj knygos" kazuistika, toli pranokstanti tai, kas tokiais klausimais pateikiama senesniojoje halachinje ratijoje, savo gyvumu ir gausybe yra be galo brangus tokio tikro humanikumo liudijimas. inoma, is maldingumas chasidui keliamais reikalavimais yra links moralin ir religin ekstremizm, taiau jis danai pasisako prie tokio ekstremizmo demonstravim ir prie tai, k jau Talmudas vadina neapdairiu" ar paiku" maldingumu. Vienuolikas io maldingumo pobdis reikiasi ir tuo, kad jis anaiptol nedaro prielaidos, jog visi privalo tapti chasidais. Legenda Jud Chasid ir jo tv vaizduoja kaip t ventojo tip, kuris geba kuo tobuliausiai suderinti abi puses: ir radikal, nebiurgerik, vidun nukreipt atsidavim ekstremalumui, ir meils kupin biurgerik rpinimsi bendruomens gyvavimu.
109
ia prisideda dar vienas dalykas: beginklis, abejingasis chasidas chasidizmo takoje esani sluoksni suvokime gyja bruo nepaprastai galingo mogaus, kuriam tarnauja visi elementai. ia liaudikasis tikrojo chasido paveikslas papildydamas stojasi gret su tuo paveikslu, kur chasidai patys apie save piesi, - nors, tiesa, iek tiek su juo ir konfliktuodamas. Juda Chasidas, pavyzdiui, perdm persims tikjimu, kad magija ir visos kitos okultins disciplinos daro monms poveik, yra be galo prieikas j praktiniam taikymui. Jis, regisi, bus visu rykumu velgs kontrast tarp savo valdi daiktams pasiptlikai skelbianio mago tipo ir taikiairdio, jokios valdios nesiekianio chasido. Taiau tai vis tiek nesukliud jo sluoksniuose gyvam didiajam maginiam paveldui uvaldyti ir jo paties ikeltj ideal. Legenda net itin gausiai apdovanojo j visomis tomis galiomis, kurias pats Juda Chasidas smerk. Ir i legenda anaiptol nra vien kur kas vlesns raidos produktas, ji prasideda dar jam gyvam esant64. ia chasidas tampa magini galybi viepaiu, kuris, nieko sau negeisdamas, gali visko pasiekti. Niekur kitur judaizme mogus, kaip maginis krjas, nebuvo apgaubtas bent panaia aureole, kaip chasid sluoksniuose. Juk kaip tik tuose sluoksniuose susiformavo ir pati Vokietijos ydams tokia bdinga legenda apie Golem, maginmis praktikomis gyvast gavus homunkul ar dirbtin mog, ir teoriniai maginiai tokio vaizdinio pamatai65. Eleazaro i Vormso, itikimiausio Judos mokinio, veikalai apie chasidut esm rikiuojasi gret su traktatais apie magij ir slaptj Dievo vard darom poveik - vienu atveju net toje paioje knygoje66. Jo ratuose aptinkami ir seniausi ilik receptai, kaip pagaminti Golem, kuriuose maginiai raidi kerai jungiami su pratimais, akivaizdiai skirtais ekstazinei smons bsenai sukelti67. Mat i pradi, kaip regisi, Golemas gydavo gyvybs, tik jo krjui esant ekstazs bsenoje. Golemo krimas buvo lyg ir itin sublimuotas potyris mogaus, nugrimzdusio Krinijos knygos", Sefer Jecira, raidi kombinacij paslaptis. Tiktai vliau liaudikoji legenda suteik Golemui egzistencij ir u ekstazs rib, o vlesniais imtmeiais susikr itisas legend apie tokias Golemfigrasir j krjus ratas68.
6
Mums iki iol neaiku, kokiu mastu tam tikra magijos atmaina sietina ir su senj chasid maldos mistika, kuri jau ano meto autoriai nusako
76
kaip jiems itin bding. Jokbas ben Aeras, kurio tvas i Vokietijos atkako Ispanij, sako: Vokiei chasidai buvo prat skaiiuoti ir apskaiiuoti kiekvien mald, laiminim ir himn od, mgindami odi skaii maldose grsti Tora."69 Tai reikia: ios maldos mistikos pradia yra ne laisvas besimeldianiojo isiliejimas, o didija dalimi nuo sen laik odine sudtimi daugiau ar maiaufiksuotosgimins maldos. ia reikmingas ne naujovikas i mistik meldimasis, reikiamas savais tekstais, o mstymas apie paveldt mald odin sudt ir jos radimosi prieastis. Ir ia, ir apskritai chasid ratijoje pirm kart nepaprast vaidmen ima vaidinti tokios mistini svarstyb procedros ir pagalbins technins priemons, kurios populiaria nuomone laikomos itin kabalistinmis". Tokios procedros yra, pavyzdiui, gematrija, t. y. hebrajik odi skaitmenins verts apskaiiavimas pagal tam tikras sistemas ir iekojimas ssaj su kitais odiais ar sakiniais, turiniais t pai skaitmenin vert, t pai gematrij, arba notarikon, t. y. odio raidi traktavimas kaip viso sakinio santrump, arba ir temura, irgi pagal tam tikras taisykles atliekamas vien raidi keitimas kitomis70. Kaip tik klasikinj e kabalistinje XIII imtmeio literatroje tokios mistins egzegezs technikos danai traukiasi antrj plan. Kalbant apie tuos kelis reikmingus kabalistus, kurie jomis didesniu mastu naudojosi, - pavyzdiui, Jokbas ben Jokbas Hakohenas arba Abraomas Abulafija, - yra akivaizdu, kad tai lm btent vokiei chasid taka. Tikrajai Kabalai bdingos idjos su iomis kabalistinmis" egzegezs priemonmis itin menkai tra susijusios. Mes turime dar gana gausi ios chasid maldos mistikos literatr71. ia maldos odi skaiius, paskir odi, sakinio atkarp ar sakini skaitmenins verts siejamos ne tik su tos paios skaitmenins verts Biblijos eilutmis, bet ir su tam tikrais Dievo vardais, angel vardais ar kitomis formulmis. Malda lyginama su Jokbo kopiomis, nuo ems vedaniomis dang. Taigi ia kalbama apie mistin kopim pas Diev, ir is kopimas toje daugybje aikinim" atsiskleidia kaip itin formalus, slapt ssaj ir ketinim pilnas veiksmas"72. Bet nors mes ir tiek daug inome apie i maldos paslapi" - kaip sak chasidai - iorinius aspektus, vis dlto i t rat labai menkai tra aiku, kokia buvo tikroji vis t skaii mistikos apmstym ir ssaj prasm, j dvasin vieta. Gal su tam tikromis maldomis buvo siejamos tam tikros meditacijos, o gal taip mginta usiminti apie tam tikr magin maldos poveik? Pirmuoju atveju turtume kalbti apie tai, k madaug 1200 met
111
Kabala nusako kaip kavana. Kavana, paodiui, intencija" ten turi prasm mistins meditacijos apie maldos odius tuo metu, kai malda yra kalbama. Taigi ji turi i tikrj bti realizuojama besimeldiant. i centrin kabalistins maldos mistikos svoka senj chasid veikaluose dar neaptinkama. Eleazaras i Vormso savo didiajame komentare apie maldas jos dar nevartoja. Tik viename kitame veikale jis esant progai usimena apie toki kabalistinei ios svokos vartosenai artim kavana koncepcij - apie tai a dar vliau kalbsiu. Taiau kaip tik ji neturi nieko bendra su paskirais maldos odiais, ia kalbama apie maldos visum. O kaip chasidai vaizduojasi mintj paslapi" taikym - to, kaip sakyta, a iki iol nestengiau aikiai perprasti. Taiau nesunku velgti, kad i maldos mistika ima konkuruoti su senja Merkabos mistika. ia domimasi nebe paties adepto, o jo odio keliu iki Dievo sosto. Nebe siela, o besimeldianiojo odis prasiveria pro pragaitis ir prieikas galybes. Nepaprasta reikm, teikiama kuo tiksliausiam ir iki kratutinio pedantizmo praktikuojamam fiksuotos, i tradicijos paveldtos odi sudties puoseljimui byloja apie visai kitok psichologin santyk su odiu nei tas, su kuriuo susipainome, kalbdami apie Merkabos mistikus. Ten, mginant ireikti jausm sraut, buvo laisvai liejami ir vaistomi vis nauji odiai; ia visos manomos ssajos paveriamos tiksliai pamatuotame odyje slypiniomis paslaptimis. Ir is itin tikslus prisiriimas prie odio, regis, i tikrj susijs su jame slypinios magins galios suvokimu. I altini mes nieko neinome, kaip ir kada i maldos mistika ar, kaip galbt dert sakyti, maldos magija pirmiausia radosi. iaip ar taip, ji tikrai gim ne chasid sluoksniuose, i kuri vien mes, tiesa, apie j inome. iai naujajai mistikai bdinga tai, kad j liudija sutartina tradicija, susijusi su Judos Chasido mokini sluoksniais, ilga grandine per Kalonimid eim kildinanti j i Italijos, o galiausiai - i jau mintojo Aarono i Bagdado. Kad ir kokios abejotinos bt paskiros ios grandins grandys, atrodo, kad pats maldos paslapi" - galbt primityvesniu pavidalu - atkeliavimo i Italij os Vokietij faktas bsis teisingas73. Eleazaras i Vormso pasakoja, kad Samuelio Chasido tvui, rabiui i Kalonim eimos, mirtant 1126 m., jo snus buvs dar per maas, kad jam, kaip eimoje prasta i tvo snui, bt buv galima perduoti maldos mistik. Todl jis patikjs maldos mistik Eleazarui, tuometiniam pejerio bendruomens mald vadovui, - su slyga, kad is visas tas paslaptis perduosis jo snui, kai tik is suaugsis. I to
76
aikiai matyti, kad ia susiduriame su tradicijomis, siekianiomis laikus, buvusius dar prie kryiaus ygi period. Taiau ar ios tradicijos tikrai kilusios i Babilono, pavyzdiui, kad ir i t laik, kai Merkabos mistika pradjo nykti, ar jos tikrai drauge su Merkabos mistika buvo atgabentos Italij, - apie tai visikai nieko apibrta nemanu nustatyti. iaip ar taip, nra abejons, kad senosios Kabalos maldos mistika, kad ir kaip ji savo pltojimu ir raida skyrsi nuo chasid, i pradi buvo perimta btent i j. Ekstazs ir magijos ssaja, buvusi bdinga jau Merkabos mistikai, ia irgi sitvirtino naujoje plotmje. Dl to, ar ji ia lm maldos teorij, galime tiktai splioti. Taiau ji isilaik dar ir kitais aspektais. Moz i Tachau, Judos Chasido mokinys, kuris, net prieindamasis savo mokytojo krypiai, msi teigti neikraipyt talmudin judaizm, pasakoja apie tokias praktikas, kurios jam labai nepatinka ir kurias jis smerkia kaip eretikas: Jie patys save daro pranaais, lavindamiesi tarti ventus vardus, o kartais tik kreipti juos savo intencij, neileidiant j i lp. Tada mog pagauna siaubas ir jo knas susmunka bejgis. Dabar jokia skiriamoji siena nebra atitverusi sielos, jis pats stojasi centr ir velgia tol, ir tik po valandls, to vardo galybei nuo jo pasitraukus, jis grta sujaukta smone ankstesn bsen. Lygiai taip pat daro magai, kurie naudojasi demon ukalbjimais. Jie kalba netyrus ukeikimus prie vieno saviki, kad is jiems pasakyt, kas, pavyzdiui, vyksta tolimame krate. Tas krinta vietoje, jo gyslas sukausto traukuliai, jis atrodo kaip numirlis. Bet po valandls pakyla be smons ir puola lauk i nam, ir jeigu tik tarpdury nebt u vis nari laikomas, tai susidauyt ir galv, ir vis kn. O paskui, vl truputl atsikvojs, jis papasakoja kitiems, k mats."74 Gerai yra inoma, kaip plaiai paplit tokie nenormalaus, metafizinio" psichikos gyvenimo reikiniai toje epochoje buvo kaip tik ir krikionikojoje chasid aplinkoje, o Josefo Goerreso Krikioni mistika" yra tikras toki pavyzdi lobynas. O koks nepaprastas svoris tiesioginiam bendravimui su dvasi pasauliu buvo teikiamas yd mistik, tikimiau u visus rodo chasid sluoksniams priklausiusio Jokbo Halevio i Marveo pavyzdys (apie 1200). Jo iliko itisas rinkinys Dangaus respons", t. y. rabinikojo statymo ginytin klausim sprendim, kurie jam buvo apreikti sapno viepaties", naudojantis klausimais per sapn", eilot chalom7S, be galo paplitusia magine praktika, kurios mes turime imtus recept76. Tiesa, bta mokslo vyr, kurie
metod Halachos klausimus sprsti ne svarstant Talmudo altinius, o remiantis tiesioginiais apreikimais kartai smerk; taiau jis turjo lygiai tiek pat gerbj ir mgdiotoj. I ties, kad ir kokia abejotina bt i procedra grieto talmudisto poiriu, ji vis dlto itin bdinga, kalbant apie kai kuri chasidizmo alinink poir Halach. 7 Naujoji, idealaus chasido tipo krimu besireikianti paskata aprpia ir pajungia sau ne vien senosios yd mistikos ir teosofijos maldas, mgindama jas performuoti - tegu ir labai negrabiai ir nedisciplinuotai. iuose sluoksniuose randame ir mginim naujai aikinti Merkabos mistik. Juda Chasidas savo mokiniui Eleazarui pasakojo syk su tvu stovjs pejerio sinagogoje, o prie juodu buvs dubuo su vandeniu ir aliejumi. Saulei pavietus duben ir i indo pakilus neregtam spindesiui bei mirguliavimui, tvas jam tars: Sutelk savo mintis spindes, nes lygiai toks pat yra ir chamal (Ezekielio regtos Merkabos vizijos mistik personifikuoto vieno objekto) spindesys."77 i nauja paskata, kaip matme, uvald maldos mistik ir pripild j savo dvasios. Taiau ji atvr ir naujas religinio gyvenimo provincijas, nors vlesni kart mogui jos ir gali atrodyti net tokios problemikos, kaip kad ia pirm kart judaizme nepaprastai intensyviai musi reiktis atgailos disciplina. Atgaila anksiau kaip tik seniesiems mistikams dar nevaidino esminio vaidmens; dabar ji usikariauja centrin viet j gyvenime. Lygiagreiai su nepaprastai reikminga tapusia, slaptos prasms kupina maldos formule savimi pasitikinio ekstatiko kelions dang viet - kaip nauja, iki kratutinumo ipltota tikrojo chasido kelio technika - uima stabi atgailos disciplina. Nurodymai, kazuistikai nustat tiksliai apibrtas atgailos pratybas u kiekvien paskir, sunkesnio ar lengvesnio pobdio nusiengim, anksiau judaizme bema neinoti78. Jokie suvarymai ia nekliud chasid polinkiams kurti atgailos ritual, visikai atitinkant j atstovaujam naujj dvasi. Ir ia, be abejo, mes susiduriame su krikionik tak padariniais. Visa i atgailos sistema, kuri pirmiausia kodifikuota ir keliuose Eleazaro i Vormso veikaluose, savo dvasia, o danai net pasirenkamais paskirais atsiteisimo aktais kuo glaudiausiai sutampa su tomis atgailos knygomis", kurias vakarietikoji Banyios disciplina suformulavo ankstyvaisiais Viduramiais79. Ypa kelt, o vliau - frank atgailos knygose
76
Banyios atgailos sistema gyja itin savit veid. Ji tiesiogine prasme gyja apibrt tarif. Atgaila ia yra Dievui padaryto eidimo atlyginimas asmeninmis nusidjlio pastangomis, grietai apibrto pobdio speciali atgailos darb atlikimas. Prievartinis gydymas ir pajg djimas", apie kuriuos kalba banytins atgailos istorikas, derjs k tik krikionybn atsivertusiems keltams bei germanams ir atitiks j, ypa frank, teiss vaizdinius, dabar chasid buvo perkeltas ir judaizmo srit. Mat nors Roma nuo didiosios Grigaliaus vii Banyios reformos ir kovojo su senosiomis atgailos knygomis", j taka plaiuosiuose sluoksniuose isilaik dar ir kryiaus ygi laikais, kuriais ir tarp Vokietijos yd jos susidr su nuotaika, turjusia bti palankia j smelkimuisi. Negausius toki atgailos nuostat pavyzdius i senesns yd literatros nesunku buvo panaudoti kaip autoritetingus slyio takus. Plaiai sitvirtino vis manom laipsni pasninkas, danai keisiausio ir neprasiausio pobdio veiksmai ir, galiausiai, - kaip itin sunki atgaila, - jau i Talmudo inoma savanorika tremtis80. Keturios atgailos kategorijos, pirm kart yd literatroje atsirandanios knygoje Sefer Chassidim, dar ilgai isilaik ir vlesnje moralinje literatroje ir praktikoje81. velniausia atgailos atmaina galjo bti ta, kad, ja nepasinaudojant, praleidiama proga padaryti t pai nuodm (teuva ha-baa); taiau atgaila galjo reikti ir tai, kad prisiimama visa savonorik apsiribojim sistema ir i anksto susilaikoma nuo dalyk, apskritai galini vesti tam tikr nuodm (teuva ha-gader). Be to, atgailaujant buvo galima saviaskezs mast nusistatyti pagal malonum, kur esi patyrs i nuodms (teuva ha-mikal). Galiausiai, t nuodmi atveju, u kurias Tora skyr mirties bausm, privalu buvo prisiimti itin ekstravagantikas, danai eminamo ir kankinamo pobdio pratybas, kanias, sunkias kaip mirtis", tikintis taip pelnyti dangaus atleidim nuo sielos inaikinimo" bausms, kuria grasino Tora (teuva ha-katuv). Turime ne vien, sakytume, teorini atgailos nurodym i chasid sluoksni; iliko ir nemaai istorij apie i tikrj puoseltas Vokietijos chasid praktikas, apie kurias netrukus visuose kratuose m sklisti pasakojimai, ir toms istorijoms bdinga nuomi rimtyb, su kuria ie dalykai buvo veriami gyvenimu. Tarp toki Talmudo dvasiai gana tolim pratyb buvo, pavyzdiui, kasdien po valand sdti lede ar sniege arba vasar savo noru duotis geliamam skruzdi ar bii. Bendrajai nuotaikai labai bdinga yra kad ir tokia istorija: Vienas chasidas vasar miegodavo ant ems tarp blus, o iem laikydavo
115
kojas inde su vandeniu, kol jas sukaustydavo ledas. Vienas mokinys j paklaus: Kodl taip darai? Kodl, nors mogus juk atsakingas u savo gyvast, lendi tok pavoj? Chasidas atsak: inoma, kad nesu padars mirtinos nuodms, ir nors, aiku, lengvesni nuodmi turiu, dl to neprivaliau toki kani prisiimti. Taiau Midrae pasakyta, kad Mesijas kenia u ms nuodmes, kaip parayta (Iz 53,5): Jis buvo sualotas dl ms nusiengim statymui", o visiki teisuoliai irgi prisiima kanias u savo kart. Bet a nenoriu, kad kas nors dar, be mans paties, kentt u mano nuodmes."82 Ir tikrai mokinys, po mokytojo mirties susirpins, ar tik jis nebus mirs dl i asketini pratyb ir dabar u tai nubaustas, per sapno regjim patiria, kad mokytojas peln nepaprastai aukt rang Rojuje. Ir xiv imtmeio kabalistas Izaokas i Ako itaip pasakoja: Esu girdjs pasakojant apie vien chasid i Vokietijos, kuris nebuvo mokslo vyras, utat buvo doras ir paprastas mogus, kad jis kart nuplov raal nuo pergamento juostos su maldomis, kuriose buvo minimas ir Dievo vardas. Dabar tad patyrs, kad nusidjo dievikojo vardo garbei, jis tar: Menkai tepaisiau Dievo garbs, tad ir savo garbs nepaisysiu." Ir k gi jis padar? Ogi kasdien maldos valand, kai bendruomen jo sinagog ir i sinagogos, jis gulsi tarpduryje ant ems, ir visi, dideli ir mai, jo per j. Jeigu kuris tyia ar netyia umindavo jam ant kno, jis digaudamas dkojo Dievui. Taip jis dar itisus metus, atmindamas Minos od: nusidjlio teismas pragare trunka dvylika mnesi"."83 Dar ir daug vliau kai kurie Vokietijos rabin responsai byloja apie tai, kokia didel buvo faktin tokios chasidikos atgailos disciplinos valdia moni sieloms, - pavyzdiui, kai Jokbas Weilis duoda itin detalius atgailos nurodymus jaunai svetimautojai arba Izraelis Brun - mogudiui84. Nuo to meto asketini krikionybs sjdi chasidizmas pirmiausia skiriasi tuo, kad neleidia seksualins askezs. Protingo, sakytume, biurgeriko eimos gyvenimo tvarkai Sefer Chassidim nuolatos teikia kuo didiausi vert. Nra n vienos atgailos taisykls, numatanios, pavyzdiui, seksualin abstinencij santuokoje ar bent laikanios j nuopeln teikianiu atgailos darbu. Askez aprpia socialinius santykius su moterimi, o ne seksualinius santykius eimoje.
76
Visos ios klasikins senojo chasidizmo idjos, naujasis morals idealas, atgailos disciplina ir maldos mistika kur kas ilgiau ilaik savo tak Vokietijos ydams nei tikrosios teologins ir teosofins idjos, nulmusios ir, ms poiriu, keistos ir svetimos gyvasties pripildiusios i sluoksni vaizdinius apie Diev, - pirmiausia mums inomus i Judos Chasido ir jo mokini rat. Vokietij pradjus smelktis teoriniu poiriu pranaesnei Ispanijos Kabalai, ypa pradedant xiv imtmeiu, ios teosofijos idjos pamau ima trauktis ir, nors visai nepradingdamos, praranda t didiul tak85, kuri jos iki tol steng daryti tuose Vokietijos yd sluoksniuose, kuriems teologiniai klausimai apskritai rpjo. Taiau, norint perprasti chasidizm, yra svarbu nuodugniau ianalizuoti ias teosofines idjas, kuri pilni XIII ir xiv imtmeio ratai. ia esama daug savit dalyk, kylani i religinio jausmo, danai linkusio panteizm ar bent dievikosios imanencijos mistik. ie dalykai jungiasi su paveldtais Agados religini idj lobiais, su i dalies transformuota tradicijos mediaga i Merkabos mistik paveldo86, o pirmiausia - su ia itin didel poveik padariusia Saadijos teologija (i pirmosios x imtmeio puss). Taiau ia esama ir keisto susigrinimo ir tolimesnio pltojimo toki idj, kuri kilme ir rabinikuoju ortodoksiniu pobdiu galima suabejoti. Panau, kad kaip tik ie maldingiausiai ir naiviausiai tikintys Vidurami ydai, sivl mistines svarstybas, kartais bus drauge perm ir religin eretik ir sektant paveld. J sluoksniuose, regisi, i naujo atsigauna lyg ir koks mokymas apie Logos. Senosios ikichasidins mistikos Dievas buvo ventasis karalius, kuris, viepataudamas Empyreum soste, priima krinijos garbinim, reikiam ekstazikais himnais. Gyvas an mistik ryys su Dievu buvo grindiamas tam tikr jo aspekt - ikilnumo, absoliutaus nepasaulikumo, net priblokiamo iurpo - pabrimu. O dabar Vokietijos chasid sluoksniuose ikyla kitokia Dievo svoka, rykiai besiskirianti nuo senesniosios. Chasidai mgsta nuolatos primygtinai akcentuojam gryn Dievo esybs dvasingum ir visus mastus bei vis suvokim pranokstani jos begalyb aprainti i Saadijos perimtais odiais. gret su iais dviem absoliutaus dvasingumo ir begalybs atributais j teologijoje stoja ir Dievo omniprezencija - trys idjos, kurios Merkabos mistikams, iaip
117
ar taip, dar nevaidino jokio vaidmens. Dievo omniprezencija ia nejuia gyja pobd Dievo imanencijos krinijoje, ir i imanencija, tapdama dar vienu chasid tikjimo teiginiu, ia ima konkuruoti su taip pat itin gyvai jauiama virpasauline Krjo transcendencija. Dievas yra nebe tiek valdovas ir karalius, kiek - ypa reikmingiausi naujojo sjdio atstov veikaluose - pasaulin galia ir pasaulio pamatas. O visos senosios inios tveria greta be jokio sryio lyg kakoks i tradicijos imoktas dalykas. Turbt niekas rykiau neatskleidia atstumo, skirianio senj Hechal karaliaus mistik nuo ios naujosios, kaip Eleazaro i Vormso odiai: Dievas yra visur ir mato geruosius bei piktuosius. Todl kalbdamas maldas, sutelk savo mintis, nes pasakyta: Statausi Diev visados prieais save"; ir todl vis laiminim pradia visados yra tokia: Bk pagarbintas, Dieve" - madaug lyg mogus kalbt su savo draugu."87 N vienas senj Merkabos mistik nebt taip grinds, kodl Diev galima kreiptis, sakant jam Tu". Perokimas nuo antrojo prie treiojo asmens laiminim tekste (Bk pagarbintas, Dieve... kuris mus paventino") net tiesiogine prasme pasitelkiamas kaip rodymas, kad Dievas yra sykiu ir tai, kas akivaizdiausia, ir kas vis slapiausias, kas artimiausia, ir kas tolimiausia88. is Dievas Visatai ir mogui yra artimesnis nei siela knui. i chasid priimta Eleazaro i Vormso nuomon89 tiksliai sutampa su XIII ir xiv imtmei krikioni mistik taip mgstama cituoti Augustino nuomone, kad Dievas labiau tveria kiekvieno krinio viduje nei pats krinys savyje. Aikiausiai is Dievo imanencijos vaizdinys atsiskleid Vienovs giesms" eilutmis, himnu, atsiradusiu artimiausioje Judos Chasido aplinkoje (jis, regisi, yra paras ios giesms komentar), kuriame Saadijos mintys apie Diev perteikiamos danai itin spdinga forma90. ia mes skaitome: Visa tveria Tavyje, ir Tu tveri visame; Tu supi Visat ir Tu pripildai Visat; Visatai atsiradus, Tu buvai Visatoje; iki Visata atsirado, Tu buvai Visata." Tokio pobdio sakiniai vairiausiais pavidalais kartojasi chasid ratuose, versdami prisiminti panaias Jono koto Eriugenos formuluotes91. Kaip jau nustat Blochas92, jie tikrai radosi i jausming ir puoni teiginio apie Dievo omniprezencij perdirbini senojoje hebrajikoje pagrindinio Saadijos veikalo parafrazje. i imanencija neretai vaizduojama visai natralistikai. Sakysim, Moz Azrielis, XIII imtmeio chasidas, sako: Jis yra Vienas pasaulio eteryje, nes Jis pripildo vis eter ir yra kiekviename pasaulio daikte,
76
ir niekur jam prie akis nra skiriamosios sienos. Visa tveria Jame, ir Jis mato visa, nes yra perdm vien regjimas, nors ir be aki, mat jis turi gali savo paties esybje regti Visat."93 Kai kurios tokios vietos ir paodiui paimtos i ms jau minto Saadijos rayto Sefer Jecira komentaro, kur Saadija i tikrj labai natralistikai kalba apie Dievo gyvenim, kaip jam pozityviai deram atribut94. is mokymas apie imanencij, matyt, giliai atitiks religin chasid jausen, sukl smark jau net vieno Judos Chasido mokinio pasiprieinim. Moz i Tachau baiminosi, kad toks panteistini niuans suteikimas Dievo vaizdiniui gali vesti pagonybs pateisinim, nes juk pagonys galt argumentuoti, girdi, savo kultu jie kaip tik tarnauj Krjui, kuris juk tveris visame kame"95. I tikrj nuolatos vis radosi panteizmui itin neprielanki vyr, atsisakani per bendruomens mald leisti skaityti liturgijon jau anksti priimt Vienovs giesm". Praneama, kad tokion opizicijon stoj, pavyzdiui, xvi imtmeio rabis Saliamonas Lurija ir XVIII imtmeio garsusis rabis Elijas i Vilniaus, Vilniaus gaonas"96. i imanencijos mistika laiksi dar ir ispanikajai Kabalai pradjus smelktis chasid sluoksnius, ir tai juo labiau nra nuostabu, kad ir paioje Kabaloje toki polinki, formuluojam net radikaliai patetikai, anaiptol nestinga. Viename tokiame pusiau chasidikame, pusiau kabalistiniame traktate skaitome didiai ikalbing aikinim, kodl Dievas vadinamas sielos siela", kuriame dstoma, kad Dievas gyvena sieloje. Btent tokia esanti tikroji prasm Toros odio (st 7,21): Nes Viepats Dievas yra tavo viduje", ir fraz tavo viduje" ia primygtinai suprantama kaip bylojanti ne apie taut, kuriai i tikrj taikomas tasai Toros odis, o apie kiekvien paskir mog97. Taigi i mistin egzegez Toroje atranda Dievo imanencijos tez ir jo, kaip giliausio sielos pamato, samprat - tokia idja bt visikai svetima seniesiems Merkabos mistikams. is kalbjimas apie Diev, slaptu bdu imanentik visiems daiktams, ne visados skiria paslptj Diev, deus absconditus, nuo jo, kaip karaliaus, Krjo ir pranaysi siuntjo, apsireikimo. Ir tokiuose sryiuose kartais kalbama tiesiog apie Diev. Taiau greta i bendrj teologini Dievo dvasingumo, begalybs ir imanencijos nusakym, randasi ir teosofini svarstyb, mginani atskirti vairius aspektus, kuriais Dievas duodasi pastamas. Kadangi kaip tik chasid gebjimas tiksliai teorikai formuluoti buvo menkas, ia esama pakankamai
painiavos. Keliamos idjos i dalies kryiuojasi tekstuose, o vairi religini motyv prietaringumas nra mginamas derinti, jis ia gana danai atvirai regimas. Kaip religijos filosofams, chasidams buvo bdinga tai, k vienas tyrintojas pasak apie Filon, - tas pavyzdinis neaikumas, kuris, engdamas ranka rankon su nepaprastu imlumu, leidia dvasioje kurdinti gausyb pai skirtingiausi, greta kits kito ir pramaiiui tveriani poiri, tad mums retkariais suvinta ia viena, ia kita spalva"98. Pirmiausia esama trij vaizdini, kurie bdingi specifinei chasid teosofijai ir yra akivaizdiai radsi i skirting versmi: pirmasis j - kavod, Dievo garbs, antrasis - soste sdinio ventojo" arba ypatingojo" (iskirtinio) cherubino, o treiasis - Dievo ventumo ir didybs vaizdinys. 9 Taiau, prie imantis analizuoti ias idjas, privalu pirma terpti vien pastab. Klausimas, kaip, ties sakant, yra manoma, kad paslptasis Dievas gali apsireikti kaip Krjas, is centrinis ispanikosios Kabalos klausimas, ia nevaidina jokio vaidmens. Dievas, kaip pasauli Krjas, chasid mstysenai visai nra problema. J poiriu, kuria tiesiog Dievas, o ne koks ypatingas visame kame tverianio paslptojo Dievo niuansas ar kvalifikacija, tad jdviej santykis negali tapti klausimo objektu, nes jiedu yra identiki. Kavod ir cherubino idj chasidai griebiasi ne krinijos mslei sprsti. Btent tos Merkabos mistikos formuls, kurios, regisi, soste pasirodant Diev kaip tik deklaruoja kaip Diev Krj, skirting nuo deus absconditus, ia visikai iblukinamos ir netenka savo rykios reikms. Chasid dmesys krypsta ne krinij, o pirmiausia Apreikim. Kaip Dievas gali pasirodyti kriniui? Kokia prasm antropomorfizm, aptinkam Biblijoje ir tokioje daugybje Talmudo itarmi? tai iuos klausimus rytasi atsakyti Vokietijos chasid teosofija". Dievo garb, kavod, tai, kuo Dievas pasirodo krinijai, ia niekados nra Krjas, tai - pirmasis krinys. i idja perimta i Saadijos, pltojanio mokym apie Dievo garb, kaip Biblijos antropomorfizm ir Dievo pasirodymo pranaikosiose vizijose aikinim. Pasak Saadijos, Dievas, kuris ir kaip krjas dl paios savo esms yra begalinis ir paslptas, sukr garb kaip sukurtj vies, pirm i vis krini"100. Tasai kavod yra didysis spindesys, vadinamas echina" jis taip pat tapatus
76
ventajai Dvasiai" ruach ha-kode, i kurios sklinda Dievo balsas. i pradi pradioje sukurta dievikosios garbs viesa tad ir atsiskleidia pranaams ir mistikams - ir atsiskleidia kaskart vis naujomis formomis ir modifikacijomis, vienam taip, antram kitaip, destis ko reikalauja valanda"101. Ji garantuoja pranaui, kad jo igirstasis odis yra autentikas, ir paalina bet kokias abejones dl io odio dievikos kilms. i tad idja visais manomais variantais chasidams vaidina didiul vaidmen, nors ia ir neivengiama akivaizdi prietar. Pats Dievas neapsireikia ir nekalba, jis veikiau tveria nebylume ir laiko Visat", kaip sakoma Eleazaro i Vormso nupietame didingame paveiksle. Nebylusis, kaip giliausia tikrov, visiems daiktams imanentikas Dievas kalba ir apsireikia per savo garbs reikin. Teiginys, kad garbs viesa yra sukurta, be abejo, yra grynai Saadijos inovacija, apie kuri senoji Merkabos mistika, kalbdama apie kavod, dar nieko neino. Saadija od sukurtas" ypa akcentavo, taiau chasid religiniame suvokime is grietas akcentas dingsta. Jiems sukurtoji ir emanacin garb niekuo nesiskiria, nors apie Saadij to niekaip nepasakysi. Tai, kad kavod yra sukurta, chasidams reikia ne k daugiau, nei tais atvejais, kai Filonas kartais Logos irgi nusako kaip sukurt. Saadijai yra aiku, kad toji dar beform garbs viesa buvo sukurta pirmj dien, o chasidai, regisi, jos sukrim nukelia dar pirma septyni dien darbo pradios. Juda Chasidas para special, taiau mums tik i paskir citat inom Knyg apie garb"102, kurioje, kaip regisi, bta ir vis manom spekuliacij, ieinani u mokymo apie kavod rib. Jis, kaip ir jo mokinys Eleazaras i Vormso, skyr dvi garbs atmainas. Pirmoji - tai vidin garb" (kavodpenimi). Ji yra tapati echinai ir ventajai Dvasiai, neturi pavidalo, bet turi bals103. mogui nra jokio tiesioginio ryio su paiu Dievu, taiau jis gali susisiekti su garbe"104. Kartais teiginiai apie pat Diev ir apie kavod persidengia, sakysim, kai vienoje vietoje omniprezencija ir imanencija priskiriamos paiam Dievui, o kitoje - tik jo echinai. Kartais i vidin garb tapatinama Dievo valiai, - taigi visikai lyg ir kokios nors Logo mistikos atveju105. Pavyzdiui, kai Gyvasties knygoje", rainyje, atsiradusiame apie 1200 m., kavod tiesiog nusakoma kaip Dievo valia, ventoji Dvasia" ir Dievo odis, ir kai ji mstoma kaip inherentika visiems kriniams106. io rainio autorius engia dar toliau. Kavod potencija, i kurios kildinamas kiekvienas paskiras krimo aktas, pasak jo, niekados nra ta pati, ji nuolatos kas akimirk nepastebimai kinta. Taigi ia nuolatin kaita, sudaranti pasaulin proces,
atitinka slapt jame veikianios Dievo garbs gyvenim - tokia mintis jau labai priartja prie kabalist vaizdini107. Eleazarui i Vormso deimtis Krimo knygos" sefir jau nebetek pirmini skaii pobdio ir yra krinijos sritys, ir pirmoji sefira, btent Dievo garb arba Dievo valia, visk sykiu ir persmelkianti, ir transcendentin, tveria sukurtj ir nesukurtj dalyk paribyje, mirguliuodama abi puses108. O ios vidins" garbs priepriea yra regimoji" garb. Pirmoji buvo be pavidalo, o i turi formas ir pavidalus, kurie, tiesa, mainosi ir keiiasi, priklausomai nuo Dievo valios. Tai i antroji garbs atmaina pasirodo Merkabos soste arba ir iaip pranaikose vizijose. Apie j kalba ir knygoje Si'ur Koma pateikiami baisingieji Sechinos kno" matmenys109. Suvokdamas kavod, - smoningai ar nesmoningai tsdamas Saadijos idjas, sako Juda Chasidas, - pranaas ino, kad jo regjimas yra i Dievo, o ne j taip, pavyzdiui, apgaudinja demonai, kurie juk irgi prabyla mogui. Mat tos garbs demonai negali sukurti110. Kavod regjimas pabrtinai minimas kaip chasidikosios askezs tikslas ir atpildas111. Apie regimosios kavod radimsi i neregimosios esama vairi vaizdini. Pasak vien, jos emanuoja viena i antros, pasak kit112, paslptosios kavod spindulys lta ne tik keliuose, bet net tkstaniuose ir milijarduose veidrodi, iki jis pasidaro regimas bent angelams ir serafinams. gret su ios dvigubos kavod idja stojasi kitas svarbus chasid teosofijos elementas - Merkabos soste pasirodanio ventojo cherubino vaizdinys. Saadija apie cherubin nieko neino, taiau apie j kalbama chasid turtuose traktatuose apie Merkab113. Kadangi Ezekielio vizijose apie cherubinus kalbama tik daugiskaita, io vieno, iskirtinio cherubino vaizdinys, ko gero, kildintinas i Ez 10, 4, kur vienaskaita sakoma: Tada Viepaties lov pakilo nuo cherubino auktybes." Chasid ratuose is cherubinas tapatus Saadijos regimajai garbei"114. j Dievas emanavo savo Sechin, arba neregimj garb. Pasak kit, jis buvs sukurtas i Diev supanios didiosios Sechinos ugnies". I emesns ugnies atmainos radosi garbs sostas, kuriame pasirodo cherubinas. Kaip byloja mitinis pasakojimas115, i dievikosios viesos atspindio pirminiuose vandenyse radosi spindesys, virts ugn, o i jos susidar sostas ir angelai. Taiau i paios didiosios Sechinos ugnies" emanuoja ne tik cherubinas, bet ir mogaus siela, kuri tad yra garbingesn u angel pasaul. mogikasis Dievo pavidalas buvo toji pirmin forma, pagal kurios panaum Dievas sukr mog116.
Galime tik splioti, kokia yra pirmin ios cherubino idjos kilm. Mat aiku, kad chasidai ia savo vaizdiniams pritaik kur kas senesn idj. Ir kaip tik Saadijos periodo yd sektantams randasi mintis, kuri bt galima gretinti su iuo cherubino vaizdiniu. Filono mokymas apie pasaulio krim, tarpininkaujant Logui, dievikajam odiui", i rabinikojo judaizmo paribyje isilaikiusi sektant sluoksniuose gijo iek tiek iurktesn form, kuri, beje, jau ir kur kas senesniuose altiniuose priskiriama paskiriems eretikams117. Pasak i sektant, Dievas pasaul sukrs ne tiesiogiai, o tarpininkaujant gal i jo emanuotam, o gal ir krinio pobdio angelui. Sis tad kaip pasaulio krjas ar demiurgas suvokiamas angelas ir ess sumoginamj Rato teigini apie Diev ir pranaikj vizij objektas. Negali kilti nuostabos, kad ia i tikrj susiduriame su Filono idj atbalsiais. Mat nors talmudinje ir senojoje rabin literatroje neiliko joki Filono veikal pdsak, dar Poznanskis tvirtai rod, kad paskiri io Aleksandrijos teosofo ratai, nors mums jau ir nebeapiuopiamu pavidalu, vis dlto buvo prasismelk iki yd sektant Persij ir Babilon, kad ie sektantai dar x imtmetyje pateikia t rat citat118. Visai manomas daiktas, kad cherubinas soste yra ne kas kita, kaip pakits Logas, ypa jei atminsime, kad ikichasidin mistika - kaip matme ankstesniame skyriuje - soste regjo btent pasaulio krj. Chasidams, kuri Dievo, kaip pasaulio krjo, problematika nedomino, cherubinas nebeteko io pobdio. Bet vis dlto chasidai suteik jam tokius atributus, kurie j paveria kone antru dievu 119 , toki tekst skaitytojui nuolatos adinaniu prisiminimus apie Logo idj. Ir vardai, kuriais Hechal traktatuose kreipiamasi pat Diev, - Achatrielis, Zohararielis ar Adirironas, - ia kartais vartojami kaip kavod ir cherubino, ant kurio kavod nusileidia, vardai120. Taigi ia vyksta perklimas, panaus t, kur matme praeitame skyriuje, kalbdami apie angelo Metatrono vadinim mauoju JHWH", tiktai kad cherubino idja ia yra btent artimesn Logo idjai. Iklus klausim, kaip gi tokios idjos galjo pasiekti maldinguosius chasidus, galima bt rasti vairi atsakym. ie Logo vaizdiniai galjo bti traukti ortodoksins yd gnostikos sfer jau ir chasidams prieinamuose Merkabos traktatuose. Taiau juos galjo ir tiesiogiai pasiekti eretikos, karaim sektos perduodamos idjos. Moz i Tachau pasakoja apie tokius ratus i Ryt, kurie x n imtmetyje per Rusij pasiek Regensburg, anuomet buvus pagrindine atsarg saugykla, prekiaujant
123
su slav kratais121. Be to, jau Samuelis ben Kalonimas, Judos Chasido tvas, naujai atrastuose iaip pradingusios knygos fragmentuose liudija, kad tarp eretik mokslo vyr esama toki, kuriems inomi lyg ir kokie paslapi (kavod paslapi, apie kurias ten pirma buvo kalbama) atvaitai, bet ne j substancija" 122 .0 Samuelis Chasidas, kaip mes patikimai inome, daugel met keliavo u Vokietijos rib ir per tas keliones galjo susidurti su yd sektantais ir eretikais ar j ratais. Treioji teosofin simbolika, kuri turjome paminti iuose sryiuose, regis, bus nuosavas pai chasid turtas. Mat jie pabrtinai kalba apie Dievo ventum" ir jo didyb", kuri jie vadina ir karalyste". Taiau tai yra ne kokie nors paios dievybs atributai, o - bent mums inomose tradicijose123 - sukurtosios jo garbs hipostazs. ventumas" tai pavidalo neturinti garb, slaptasis Dievo tvrimas visuose daiktuose. Taiau, kaip ir Talmudas vienoje vietoje byloja, kad esmin echinos vieta esanti Vakaruose"124, taip Vakaruose" ypatingai lokalizuojamas ir is Dievo ventumas. is ventumas" chasid yra tapatinamas su viesos pasauliu", kur jie, kaip aukiausij i penki dvasini pasauli, atrado pusiau gnostinje, pusiau neoplatoninje Abraomo bar Chijos, x n imtmeio pradios iaurs Ispanijos neoplatoniko, schemoje. I Dievo ventumo" sklinda jo balsas ir odis. ventumas, spinduliuodamas i Vakar" nuvieia Dievo didyb", kuri mstoma kaip lokalizuota Rytuose. ventumas yra begalinis, kaip pati Dievo esyb, o didyb", arba jo, kaip karaliaus", pavidalas yra baigtinis, taigi tapatus regimajai kavod, arba cherubinui. Taigi pats begalinis Krjas ia mstomas visai be atribut; atributai priskiriami tiktai garbei su jos vairiomis modifikacijomis. iame sryyje dar kart sidmtinas mokymas apie mald. Dievas yra begalinis ir yra viskas; tad jeigu jis prana regjimuose neprisiimt pavidalo ir nesirodyt jiems kaip karalius soste, jie neinot, kam meldiasi", - sako Eleazaras i Vormso125. Todl besimeldiantysis aukiasi Dievo kaip karaliaus - regimojoje garbs teofanijoje. Taiau tikroji besimeldianiojo intencija (kavana) - kitoje vietoje toliau sako tas pats autorius - krypsta ne pavidal soste ir juo labiau ne pat Krj, kuris juk ia, kaip jau matme, sutampa su paslptuoju Dievu. Ne, i intencija krypsta visoje krinijoje slypint Dievo ventum, kuris yra pavidalo neturinti begalinjo garb. Tai is ventumas, i kurio sklinda Dievo balsas ir odis, yra tikrai besimeldianio mogaus susimstymo ir nugrimzdimo objektas, tai j krypsta mogaus kavana126. Ribotas
76
mogaus odis taikosi begalin Dievo od. Prisimenant neseniai aptart Sechinos, kaip sukurtosios viesos, samprat, turbt ir taip darosi aiku, kad tai yra paradoksas. I tikrj viename jau mint Samuelio ben Kalonimo fragment skaitome: Kriniai garbina echin, kuri ir pati dar yra sukurta; taiau mesijiniais laikais jie garbins pat Diev."127 Taigi, nepaisant Krjo begalybs ir omniprezencijos, malda j manu kreiptis tiktai eschatologinje perspektyvoje. O dabar malda kreipiamasi tiktai ms Krjo echin, gyvojo Dievo dvasi", Jo ventum", kuris, nepaisant nieko, vis dlto suvokiamas bema kaip Logos.
10
Greta ios garbs ir cherubino teosofijos ir greta lyg ir i Saadijos perimtos imanencijos mistikos kai kuriais svarbiais aspektais inyra ir neoplatonikas pasaulvaizdis - nors ir koks jis ibluks ir nebeteks filosofinio umojo. Gana danai idjos, kurios chasidams buvo inomos i Ispanijos yd neoplatonik knyg, ia savitai perkeliamos teologijos ir gnostikos sfer, kartais tiesiog grtant prie mito. Mginta ginti poir, kad ispanikosios Kabalos ir Vokietijos chasid mistins teologijos visikai nesusijusios. Girdi, ispanai engia neoplatonik keliu, o chasid pairas lemia Ryt mitologija128. Taiau man rodosi, kad, laikantis tokios nuomons, tikroji padtis neleistinai supaprastinama. I tikrj neoplatonikosios spekuliacijos pasiek abi grupes. Skirtumas tik tas, kad Ispanijoje ir Provanse ios idjos, susidrusios su ankstesnmis, didija dalimi gnosticizmo paveiktomis Kabalos atmainomis, pasirod turinios formuojamj ir produktyvi gali. O Vokietijos chasidizm jos buvo terptos kaip galios neturinios schemos, nestengusios sitvirtinti savu svoriu ir pakeisti jo pavidalo, tik, veikiau, patyrusios atbulin raid, per kuri j spekuliatyvus turinys buvo neatpastamai perkeistas ir net galutinai itirpdytas. Abraomo bar Chijos samprotavimus apie penki - viesos, dievybs, intelekto, sielos ir (dvasins) gamtos - pasauli hierarchij chasidai be galo keistai trauk savo idj sfer, kurioje nemenk vaidmen vaidino domjimasis kosmologija129. Taiau itin keistas ia yra Saadijai visikai svetimas mokymas apie provaizdius, esmingai enklins moralin bei psichologin ir Eleazaro i Vormso Moksl apie siel" ir Maldingj knyg". Visi emesnieji, taip pat ir negyvi daiktai - net medio pliauska", - n nekalbant apie
125
emesnisias gyvybs formas, turi savo provaizdius, demut130; juose draugn sujo Platono idjos koncepcija, astralinis mokymas apie virutini ir apatini dalyk atitikim ir astrologinis mokymas apie kiekvieno daikto vaigd". Provaizdiai, kaip jau trumpai matme, kalbdami apie Hechal traktatus131, austi ar pieti udang prieais garbs sost. Chasid nuomone, tai ydros ugnies udanga, supanti sost i vis pusi, iskyrus Vakarus132. ie provaizdiai sudaro ypating neknikos, Dievui artimos bties sfer. Kitame kontekste tiesiog kalbama apie okultin Provaizdi knyg"133. Provaizdis yra giliausia sielos paslptosios veiklos versm. Likimai jau tveria provaizdius, net kiekvienas kurios nors esybs bkls pokytis turi savo atskir provaizd134. Ne tik angelai ir demonai semiasi ini apie bsim mogaus likim i i provaizdi,135 bet ir pranaui suteikiama malon juos ivysti136. Apie Moz isamiai pasakojama, kad Dievas jam parods provaizdius137. Kaip miglotai usimenama, enklus" provaizdiuose turi net kalt ir nuopelnas138. Taigi ios dievybs ir jos garbs, visos bties provaizdi visikai mitikai mstomame idj pasaulyje, mogaus prigimties ir jo kelio Diev paslaptys sudaro ikiliausi chasid teosofini apmstym turin. Jie keistai bejgikai simst visas gilumas bei seklumas ir mgina visai naivi mitin realistik susieti su mistinmis valgomis ir patirtimis. Maai kas iuos senuosius X I I I imtmeio chasidus tesieja su X V I I I imtmetyje Lenkijos ir Ukrainos kratuose kilusiu chasid sjdiu, apie kur kalbsime paskutiniajame skyriuje. Tas pats vardas ia nelaiduoja tikro tstinumo. Juk vienus nuo antr skiria esmingiausioji kabalistins mstysenos raida. Vlesnysis chasidizmas galjo perimti gaus plaiai isiakojusios raidos paveld, suteikus jam kur kas daugiau stimul, mstysenos atmain ir raikos galimybi. Ir vis dlto tam tikros abiej sjdi giminysts negalima nuneigti. Ir vienu, ir antru atveju susiduriame su dideli yd grupi ugdymu mistinio moralizmo dvasia. Tikras chasidas ir vlyvesniojo chasidizmo cadikas yra giminingos figros ir ideals tipai mistikos, kuri linkusi bti socialiai paveiki net ir tada, kai jos atstovai pristatomi kaip perprat visas dievybs paslaptis.
76
15oyd mistika ir jos pagrindins srovs
IV SKYRIUS
Abraomas Abulafija ir pranaikoji Kabala
Apie 1200 m. daugelyje Piet Pranczijos ir Ispanijos srii Kabalos alininkai pradeda reiktis kaip atskirtos grups. Skaiiumi dar negausios, jos greitai gyja gerok autoritet. Netrukus naujajame sjdyje jau galima iskirti pagrindines tkmes, ir iandienos tyrintojai be vargo gali sekti vis raid nuo pat uuomazg iki Kabalos aukso amiaus Ispanijoje, taigi iki XIII imtmeio pabaigos ir XIV imtmeio pradios. Didels apimties literatra isaugojo mums ir esmin ios naujos mistikos minties tkm, ir paveikslus jos atstov, kurie ten klestjo penkias ar eias kartas, darydami vis didesn tak yd gyvenimui. Tiesa, kai kurios ikilios galvos mums atpastamos vien i pavirutinik apybrai, ir ilgai trko duomen, leidiani susidaryti aik j paveiksl. Taiau paskutinij trij deimtmei tyrinjimai nnai pateik netiktai gausios ir ikalbingos faktins mediagos. Be to, kiekvieno i vyr dvasin fizionomija, aprpianti ir jo mokym, ir terminologij, ir mistins mstysenos niuansus, buvo taip aikiai apibrta, kad j supainioti tiesiog nemanoma. Tatai konstatuoti man regisi btina, turint galvoje dabar beprasidedant mistins tradicijos kaupimsi. Taisykl buvo ne pozityvus dstymas, o odinis mokymas ir kalbjimas uuolankomis. Gausyb ioje literatroje aptinkam toki uuomin, kaip daugiau negaliu pasakyti", arba tai jau odiu iaikinau", arba tai skirta tik tokiems, kurie pasiek slaptj painim"" yra ne iaip retorinis isisukinjimas. Taiau is tyinis neaikumas sykiu yra ir prieastis, kodl daugelis ios literatros viet ir iki i dien nra iaikintos. Daugeliu atvej paslaptingais simboliais dangstomas duslus kudesys buvo vienintelis tradicijos perdavimo bdas. Todl nenuostabu, kad dl to radosi viena kita stabiai nauja samprata, o vairi mokykl nuomons m skirtis. Net labiausiai atsidavs mokinys, grietai nesilaiks savo mokytojo tradicijos, jei tik buvo links, prie akis turjo plat ir atvir interpretacij ir papildym lauk. Be to, nevalia pamirti, kad tokios tradicijos"
127
pirminis altinis ne visados buvo grynai emikas, nes Kabalos istorijoje vaidmen vaidino ir antgamtikais laikomi nuvitimai, ir nauji dalykai ne vien radosi naujai interpretuojant senuosius vaizdinius, bet buvo ir naujo kvpimo ar apreikimo, o kartais - net sapno padarinys. Vienas Izaoko Hakoheno i Sorijos (apie 1270 m.) sakinys nusako abu altinius, kurie kabalist prasme laikyti autoritetingais: Ms kartoje kur ne kur esama tik vieno kito, turinio senj perduot tradicij... arba itikto dievikojo kvpimo malons." Taigi ia tradicija ir intuicija sudaro vien por, ir taip galima paaikinti, kodl Kabala galjo bti arba grietai konservatyvi, arba didiai revoliucin. Net tikj tradicij" kartais nesigsioja toli ugriebiani naujovi, kurios buvo konfidencialiai pateikiamos kaip interpretacijos senj dvasia arba kaip apreikimas paslapi, kuri Apvaizda nusprend bsiant geriau neatskleisti ankstesnms kartoms. i dvilyp linija viepatauja vliau sekusi imtmei kabalistinje literatroje. Esama mokslo vyr, kurie yra ukietj konservatoriai ir nesako nieko, ko jiems - tegu kartais ir mslingai glaustai - neperdav j mokytojai; kiti puola visikai naujas interpretacijas. Jokbui ben eetui i Geronos kart net isprsta prisipainimas: Jeigu neinoiau, kad naujai tai sukriau i savo paties galvos, manyiau, kad tai yra tradicija, ateinanti i Mozs prie Sinajaus kalno." Treia kabalist atmaina kartais lakonikai, kartais isamiai skelbia savo nuomones, apskritai nesiremdama jokiais autoritetais, o ketvirtoji - pavyzdiui, Jokbas Hakohenas ir Abraomas Abulafija - visai atvirai remiasi dievikuoju apreikimu. Kita vertus, nenuostabu, kad daugelis - ir iliuminat, ir komentatori - demonstruoja santrum, kuris drauge su kitais veiksniais atgaivino pseudepigrafines formas. Mano nuomone, i pseudepigrafija radosi dl dviej prieasi - psichologins ir istorins. Psichologin prieastis randasi dl kuklumo ir jausmo, kad kabalistas, patyrs kvpimo dovan, turi vengti pagyrnikumo. O istorin prieastis susijusi su trokimu daryti tak savo amininkams. Todl ir iekoma istorinio tstinumo, autoritet patvirtinimo, todl ir randasi tendencija suteikti kabalistinei literatrai didij - ar biblini, ar talmudini laik - vard spindes. Zoharas, arba Spindesio knyga", yra garsiausias, bet toli grau ne vienintelis tokios pseudepigrafijos pavyzdys. Taiau ms laim, kad anaiptol ne visi kabalistai teik pirmenyb anonimikumui, ir jiems mes turime bti dkingi, kad galime pseudepigrafini rat autorius terpti j istorinius sryius. Manau, kad bus derama
15 o yd mistika ir jos pagrindins srovs
parodyti Ispanijos Kabalos indl yd mistikos lobyn, pristatant du rykiausius reikmingiausi srovi reprezentantus - nuvitim patyrusi ekstatik atstov ir pseudepigrafijos meistr. Pirmajame skyriuje jau pabriau, kad yd mistikai ne itin mgsta isamiai kalbti apie slapiausius religinio gyvenimo vyksmus, taigi apie srit tos patirties, kuri paprastai vadinama ekstaze, mistiniu vienijimusi su Dievu ar dar kaip nors panaiai. Tokie autori igyvenimai sudaro daugelio, nors, inoma, ne vis kabalistini knyg fon. Ir ia nra btina net netiesiogiai apie tai usiminti. inau, pavyzdiui, stor kabalistin foliant, rabio Mordechajaus Akenazio (Fiurtas, 1701)1 knyg Eel Abrakam, kurios atveju, pasitelks atsitiktinai ilikusi asmenini autoriaus ura knyg, galjau rodyti, kad ji parayta, remiantis autori per sapn aplankiusiais apreikimais. Taiau visame foliante veltui iekotume bent kokios uuominos apie toki jo valg kilm2. Visas dstymas yra visikai neasmenikas. Esama ir kabalist, kurie teorikai moko kelio mistin patirt, taiau niekaip neikelia savo asmens ar to, kas jam yra nutik. Taiau net tokio pobdio ratai, kai kalbame apie tikrus praktikos vadovlius ir gilesnij mistinio kelio stadij technik, retai tepasiek spaustuv, kaip, sakysim, toji giliamintika vairi mistinio svaigulio ir ekstazs atmain analiz, kuri savo veikale Kuntras ha-Hithpa'aluth pateik rabis Dovas Baeras (mirs 1827 m.), garsiojo rabio neuro Zalmano i Ladio snus, Chabad chasidizmo srovs krjas. i antrat apytikriai reikia: Ekstazs vadas"3. Taiau iuo poiriu domus yra ir pavyzdys vieno veikalo, kur para garsusis kabalistas rabis Chaimas Vitalis Kalabrez (1543-1620), pagrindinis rabio Izaoko Lurijos mokinys ir pats vienas centrini vlyvosios Kabalos atstov. is reikmingas mistikas para krin a are Kedua, ventumo vartai", kuriame visiems suprantamai dstomi trumpi mistinio gyvenimo nurodymai. Knyga prasideda apraymu t savybi, kurias mogus privalo realizuoti, ruodamasis ventam gyvenimui, o paskui pateikia vis kabalistins morals svad. iuos pirmosiose trijose daug kart spausdintos knygels dalyse dstomus dalykus bet kas gali pasiskaityti; mano nuomone, tai net domi lektra. Taiau Vitalis knygel papild ir ketvirta dalimi, kurioje isamiai ir konkreiai nusako vairius kelius, kuriais manu pasiekti ventj Dvasi ir pranaikj painim. Jis ia pateikia i visokiausi ankstesni kabalist rat sudaryt antologij esmini viet, kuriose kalbama apie ekstazs technik. Taiau spausdiniuose ios dalies veltui
129
iekosime, nes vietoj jos ten aptinkame tok ra: Spaustuvininkas sako: Si ketvirtoji dalis ia nebus spausdinama, nes tai vien venti vardai ir slaptos misterijos, kuri spausdinti nedera."" Ir is didiai domus tekstas mums iliko tik viename ar dviejuose rankraiuose4. Ne kain kaip kitaip yra ir su kitais tekstais, kuriuose dstomi ekstaziniai igyvenimai ar apraomas juos veds kelias. Galbt ioje vietoje reikt terpti ir dar vien pastab. Net ir turdami prie akis nespausdintus yd mistik tekstus, mes matome, kad ekstaz juose neuima tos visuotinai dominuojamos, visk ugoianios vietos, kurios mes galbt tokiuose ratuose tiktumms. inoma, seniausiuose mistinio pobdio ratuose, ilikusiuose dar i to periodo, kuris buvo prie tikrosios Kabalos susiformavim, ekstaz i tikrj yra paiame centre. ia kalbame apie vadinamuosius Hechal ratus, apie tuos ikikabalistins yd gnostikos tekstus, kurie jau buvo aptarti antrajame skyriuje. Juose nekuriama jokia mistikos teorija. Veikiau ia mes randame pavaizduot sielos kilim iki dangikojo sosto ir entuziastingus apraymus to, k ji ten velg; susipastame su angel giesmmis ir himnais, kuriais jie garbina Krj, o paskui dar prisideda ir dstymas technikos, kuria ekstazs bsena gali bti pasiekta. Taiau vlesnje kabalistinje literatroje ie dalykai vis labiau traukiasi antrj plan. Savaime suprantama, sielos kelion dang visikai nepradingsta. Vizionierikieji mistikos elementai, atitink tam tikr sielos prigimt, kai kuri kabalist ratuose vis prasimua. Taiau kabalist meditacijos ir kontempliacijos gyja vidin pobd. O visose iose atmainose irykja vienas dalykas: tikbe galo retais atvejais ekstaz igyvenama kaip tikras susijungimas su Dievu, kuriame mogaus individualyb galutinai pradingsta ir panyra dievybs srovje kaip jos nebeatskiriama dalis. yd mistikas bema visados ir ekstazje isaugo Krj ir krin skirianio atstumo suvokim. Jiedu gali susiliesti, t slyio tak kabalist teorijos kaip tik ir mgina apibrti, taiau jdviej susitapatinimas nevyksta. Niekas, kaip man regisi, aikiau neperteikia io Diev ir mog skirianio atstumo jausmo, patiriamo net paiame intymiausiame ryyje, kaip hebraj kalbos odis, daniausiai vartojamas nusakyti tam, kas paprastai vadinama unio mystica. Tai odis debekuth. Paodiui jis reikia tik prisiriim" - prisiriim prie Dievo ir ryio su juo jausm. mogui privalom realizuoti religini vertybi laiptuose jis kabalistams yra ant paios aukiausios pakopos. Debekuth gali bti ir ekstaz, taiau 15 o
apskritai iuo odiu nusakomas kur kas bendresnis religinis ryys. Tai nuolatinis buvimas su Dievu, vidinis mogaus valios susijungimas ir konformikumas su Dievo valia5. Taiau ir paiuose entuziastingiausiuose tokios communio su Dievu apraymuose, sakysim, aptinkamuose vlesniuose chasid ratuose, santykyje su Dievu visados ilieka iokia tokia distancija. Sis debekuth daugelio laikomas auktesniu laimjimu u bet kuri ekstazs atmain, kuria siekiama per susivienijim su Dievu idildyti ir pasaul, ir save pat6. Nenoriu pasakyti, kad judaizme nra ir prieingo pobdio tendencij7, vienoje garsioje novelje jidi kalba, Filio Sneersono krinyje Chajim Gravicer8 puikiai pavaizduota tokia gryn panteizm ar, veikiau, akosmizm besiverianti dvasios nuostata, kuri i tikrj knijo bent jau akosmikams priskirtinas ymus Lietuvos chasidizmo vadovas, rabis Aaronas Halevis i Staroseljs. Taiau valia tvirtinti, kad ios tendencijos yd mistikai nebuvo bdingos. Verta pamstyti apie tai, kad Zoharas, labiausiai igarsjusi ir didiausi tak padariusi kabalistins literatros knyga, ekstaz menkai tevertina. Ji nevaidina jokio reikmingesnio vaidmens nei io didels apimties veikalo pasakojimuose, nei jo teorijose. Apie j ten usimenama9; taiau akivaizdu, kad kiti mistinio gyvenimo klausimai autoriui artimesni. Galbt kaip tik is santrumas, is akcento perklimas kitas religinio gyvenimo puses atitiko yd sielos dispozicij ir didele dalimi lm tai, kad Zoharas toki plai sluoksniu smonje pakilo iki ventos knygos lygio. 2 Turdami galvoje visus iuos sumintus faktus, nebenustebsime, kad kaip tik reikmingiausias ekstazins Kabalos atstovas ir teoretikas i vis didij kabalist buvo maiausiai populiarus. Kalbu apie Abraom Abulafij, kurio teorijoms ir mokymams pirmiausia atsidsiu iame skyriuje. Per keist atsitiktinum, kuris galbt buvo ir daugiau nei vien atsitiktinumas, Abulafija savo svarbiausius veikalus para kaip tik tais paiais metais, kuriais buvo sukurta ir Zoharo knyga. Nebus perdta pasakyti, kad ios dvi kryptys - Abulafijos ir Zoharo - yra klasikins atmainos t gana prieing Ispanijos Kabalos tendencij, kurias a biau links vadinti ekstazine ir teosofine. Apie pastarosios esm ketinu kalbti vlesniuose skyriuose. Nors ir kokios skirtingos, ios abi kryptys yra viena nuo kitos neatskiriamos, ir tik perprat jas abi mes
Abraomas Abulafija ir pranaikoji Kabala 131
stengsime susidaryti teising vaizd, kokie buvo Kabalos laimjimai jos klestjimo Ispanijoje laikais. Taiau Zoharas buvo bent septynias ar atuonias deimtis kart spausdintas, o n viena i daugybs ir danai didels apimties Abulafijos knyg, deja, pai kabalist rpesiu niekados nepasiek spaustuvs. Tikjellinekas, vienas i t nedaugelio prajusio imtmeio yd mokslinink, kurie negailjo pastang giliau perprasti yd mistik, paskelb tris maesnius Abulafijos veikalus ir vairi itrauk i kit jo rat10. Tai sidmtina juo labiau dl to, kad Abulafija buvo itin produktyvus autorius. Vienoje vietoje jis pats tvirtina paras jau dvideimt eis teorinius veikalus apie Kabal ir dvideimt dvi pranaiksias knygas11. Ir tikrai iliko labai didel bent jau pirmojo pobdio rat dalis. Man inoma daugiau nei dvi deimtys jo veikal. Kai kurios i knyg kabalist sluoksniuose buvo ir iki i dien tebra nepaprastai vertinamos12. Tiesa, kai kurie itin ortodoksikai nusiteik kabalistai, pavyzdiui, rabisjuda Chaijatas (apie 1500 m.), usipuldinjo Abulafijirperserginjo neskaityti jo rat13, taiau ie persergjimai, regis, liko be didesnio atgarsio14, ir Abulafijos, kaip mistinio tako vadovo, taka liko nepaprastai didel. Tatai nulm jo ratams bdingas keistas loginio grietumo, aikaus dstymo dovanos, tikros gelms ir akivaizdaus painumo junginys. Kadangi jis, kaip matysime, buvo sitikins, jog rado keli, vedant mog pranayst, taigi ir tikrj Dievo painim, tai stengsi keli pavaizduoti taip, kad kiekvienas atidus skaitytojas, i tikrj nors j praktikai imginti, galt juo sekti. Abulafija para net vis virtin vadovli, kuriuose ne tik dstoma jo naujoji teorija, bet ir kuri nurodymai i tikrj yra visai pritaikomi. Jie pritaikomi net tokiu mastu, kad i ties pranoksta tai, ko siek pats Abulafija. Mat j gali laikytis ne tik ortodoksas ydas, nors Abulafija rpinosi likti rabinikojo judaizmo ribose, - iuos nurodymus i esms gali vykdyti kiekvienas, kas tik to panort. Tuo, matyt, galima paaikinti, kodl patys kabalistai i knyg nepaleido spaud. Veikiausiai jie baiminosi, kad meditacijos technika, kurios ia mokoma ir kuri i esms yra paios bendriausios prigimties, syk paskelbta, galt bti perimta ir ne itin ortodoksikai nusiteikusi galv. inoma, konfliktas tarp apreikimo, kuriuo apdovanojamas mistikas, ir to, kuris buvo duotas prie Sinajaus, yra visados manomas. Taiau Abulafijos ratai galjo j itin priartinti. Tad visa praktins mistikos kryptis, kuri pats Abulafija vadino pranaikja
15 o
Kabala" liko tverti pogrindyje. Neduodant bet kam t knyg rankas, mginta sukliudyti monms, neturintiems deramo pasirengimo, pulti ekstazinius nuotykius ir patirti kvpim, kuri pretenzijos nederamose rankose greitai galt pasidaryti pavojingos. Juk mistiniai nemokyt moni nuvitimai visose religijose nuolatos buvo pavoj ir erezij versm. yd mistika irgi mgino apsisaugoti nuo grsms, kad ia bus pulta net labai lengvai atsiverianias pragarmes, ir bent kl principin reikalavim, kad tik rabin mokslus ij asmenys turi teis leistis mistini spekuliacij sod15. Vis dlto ir Kabaloje anaiptol nestigo mistik, kurie buvo arba visai neisilavin, arba turjo ne vis ir neipltot rabinikj isilavinim. inoma, danai toki vyr poiris judaizm, kur jie dabar ivysta visai naujomis ir danai lavinimosi nesudrumstomis akimis, yra ypa domus ir svarbus. Tad i tikrj greta mokytosios rabin Kabalos tveria ir toki pranaikj ir vizionierikj iliuminat tradicija. Pirminiai entuziastingi ekstazinio pasikyljimo elementai ne visada leidiasi pridengiami rabinikojo mokytumo svorio. ie elementai stengiasi prie rabin mokytumo prisiderinti, taiau vis ima su jais iek tiek konfliktuoti. iame sryyje nevalia pamirti, kad klasikiniu Kabalos periodu iki 1300 m., skirtingai nuo vlesni laik, mistik apskritai tik retai knija vyrai, kurie sykiu bt buv ir tikrai ikils Halachos autoritetai. Bema n vienas i didij kabalist, greta savo mistini rat, nepaliko ir grynai rabinik, kaip, sakysim, Moz Nachmanidas ar lomas ben Adretas16. Nors iedu ir yra iimtys, vis dlto dauguma kabalist i tikrj buvo j rabin mokslus. Taiau kaip tik Abraomas Abulafija, klasikinis kvpimo Kabalos atstovas, talmudiniam mokytumui palyginti tolimas. Utat jis labai gerai susipains su savo meto filosofine literatra, ir i jo - ypa sisteminio pobdio - rat matyti, kad apskritai jis buvo didiai isilavins vyras. 3 Apie Abulafijos gyvenim ir asmen inome kone vien tik i jo paties rat17. Abraomas ben Samuelis Abulafija gim 1240 m. Saragosoje ir jaunyst praleido Tuledoje, Navaros karalystje. Tvas j mok Biblijos ir jos komentar, gramatikos ir iek tiekMinos bei Talmudo. Atuoniolikos met Abulafija tvo nebeteko. Po dvej met paliks Ispanij, jis leidosi Rytus iekoti - kaip pats pasakoja - legendins
133
Sambationo ups, anapus kurios krant turjo gyventi pradingusios deimt gimini. Taiau dl frank ir saracn kar Palestinoje bei Sirijoje jis netrukus i Ako vl patrauk Europ ir deimt met praleido Graikijoje ir Italijoje. Klajoni laikais jis pirmiausia atsidjo filosofijos studijoms ir nuo to meto liko entuziastingas Maimonido filosofijos gerbjas - mat, jo nuomone, Maimonido ir mistikos mokymai nebuvo nesuderinamos prieingybs. Abulafija savo paties mistin teorij veikiau suvok kaip galutin Pasiklydli vadovo" prielaid bei mokym pasekm ir iuo klausimu para du sidmtinus mistinius komentarus. Kaip parod naujausi tyrinjimai, stabi io mistiko giminysts su didiuoju racionalistu paralel buvo didiojo krikioni mistiko Meisterio Eckharto santykis su Maimonidu, kurio jis, regisi, buvo smarkiau veikiamas nei bet kuris ankstesni laik scholastikas. Didieji scholastikai, pavyzdiui, Tomas Akvinietis ir Albertas Didysis, i Maimonido daug pasimok ir daug k i jo perm, bet danai su juo ir kovojo, o didiajam krikioni mistikui, kaip konstatavo Josefas Kochas, rabis buvo autoritetas, su kuriuo rangu galjo varytis nebent Augustinas18. Lygiai taip pat ir Abulafija mgino savo teorijas logikai susieti su Maimonido mokymu19, mat jam tikrj Kabalos teorij knijo tik Vadovas" drauge su Krinijos knyga"20. Sykiu su iomis studijomis, kaip regisi, Abulafija intensyviai domjosi savo meto kabalistiniais, specifikai teosofiniais mokymais, nors i rabinikoji Kabala" j ne itin tenkino. Apie 1270 m. jis trejiems ar ketveriems metams gro Ispanij ir ten visikai pasinr mistines studijas. Barselonoje jis pradjo studijuoti knyg Jecira su dvylika filosofins ir kabalistins pakraipos jos komentar21. ia jis, regisi, prisiliejo prie brelio, kurio nariai trimis Kabalos keliais, pasitelkdami Gematria, Notarikon ir Temura", man stengsi surasti itin gilias mistins kosmologijos ir teologijos paslaptis. Abulafija savo mokytoju tiesiai vardija mald vadov rab Baruch Togarm, atvrus jam keli tikrj knygos Jecira supratim. io kabalisto mums dar iliko ir vienas veikalas apie knygos Jecira paslaptis - Kabalos raktas"22. Didiosios t paslapi dalies, jo odiais tariant, neleistina spausdinti, net urayti. Noriu urayti, bet tai man nevalia, nenoriu urayti, bet vis tiek negaliu visai liautis; tad raau, stabioju, paskui apie tai vl usimenu kitoje vietoje, tai taip ir darau."23 Ir pats Abulafija kartais ra iuo mistinei literatrai tokiu savybingu bdu. Per nugrimzdim mistin savo mokytojo technik jis
15 o
atrado savo paties keli. Tik ia - Barselonoje - j sulaukus trisdeimt vieneri met, pagauna pranaavimo dvasia. Jis suinojo tikrj Dievo vard ir regjo vizijas, apie kurias taiau 1285 m. pats sako, kad jos i dalies buvo siuniamos demon, mginani j suklaidinti, tad jis penkiolika met klydinjo lyg neregys vidur dienos su tonu i deins". Taiau, kita vertus, jis buvo visikai sitikins savo pranaik valg teisingumu. Kur laik, kaip savo naujj mokym skelbjas, jis keliavo po Ispanij, taiau 1274 m. antr ir paskutin kart paliko krat ir nuo to meto gyveno neram klajno gyvenim Italijoje ir Graikijoje. Dar Ispanijoje jam pavyko padaryti gili tak jaunajam Juozapui Gikatilai, vliau tapusiam vienu ikiliausi Ispanijos kabalist. Italijoje jis irgi variose vietose rado mokini, kuriuos mok savo naujojo kelio, daniausiai siedamas moksl su Maimonido filosofijos studijomis. I pradi jis greit susiavdavo savo mokiniais, bet lygiai taip pat greit jais ir nusivildavo; keliais Kapujoje turtais netinkamais mokiniais jis net smarkiai skundiasi24. Abulafija pradjo rayti pranaikus veikalus, kuriuose mgsta save vadinti vardais, skaitmenine verte atitinkaniais jo tikrj vard Abraomas. Ypa danai jis vadina save Razieliu arba Zechariju. Kaip pats pasakoja25, grynai pranaikus veikalus jis m rayti tik devintaisiais savo pranaikj regjim metais, nors jau ir anksiau kr ratus apie vairius mokslus, taip pat ir apie Kabalos paslaptis"26.1280 m. Abulafija, suvokdamas savo paaukim, leidosi didiai avantiristik ir ligi iol neisiaikint misij. Jis ikeliavo Rom, pasirys stoti prie popiei ir kalbtis su juo yd tautos vardu". Atrodo, kad tuo metu jis puoseljo mesijines idjas; juk galjo bti skaits garsaus kabalisto Mozs ben Nachmano 1263 m. disput su atsimetliu Pablu Kristianiu, kurio apraymas anuo metu buvo plaiai iplits ir kuriame kalbta apie toki mesijo misij pas popiei: Kai bus atjs pabaigos metas, mesijas, Dievo palieptas, nueis pas popiei ir pareikalaus i jo laisvs savo tautai, ir tik tada jis [mesijas] bus laikomas tikrai atjusiu, bet ne anksiau."27 (Taigi ia mesijinio atpirkimo metu ne pasaulietinis imperatorius, o popieius uima t viet, kuri um faraonas ivadavimo i Egipto metu.) Pats Abulafija pasakoja28, jog popieius davs nurodym, kad Razielis, jei tik atvykt Rom su juo kalbtis yd tautos vardu, bt suimtas ir n neprileistas jo akivaizdon, bet ivestas u miesto ir ten sudegintas". Taiau Abulafija, kuriam apie tai buvo praneta, dl to
nesirpino, tik atsidjo savo meditacijoms ir mistiniams pasirengimams, o savo regjim pagrindu ir stebuklingam savo isigelbjimui atminti para veikal, kur vliau pavadino Liudijimo knyga" Mat jam, susirengusiam eiti pas popiei, kaip jis pats miglotai sako, uaugusios dvi burnos", o paskui, engs pro miesto vartus, jis gavs ini, kad popieius - ia kalbame apie Mikaloj III - nakt mai numirs. Abulafija buvo dvideimt atuonias dienas laikytas prancikon kolegijoje, bet galiausiai paleistas. Tada jis dar vis virtin met klajojo po Italij ir, regisi, ilgesn laik praleido Sicilijoje. I io italikojo periodo, pirmiausia i 1279-1291 m., yra bema visi mums ilik jo ratai. Apie jo likim po 1291 m. nieko nebeinome. Gausyb knyg, kurias jis para pagautas pranaikos dvasios ir kvpimo, bema visos prauvo; mums liko tik 1288 m. rayta, Jellineko paskelbta29, keista ir pusiau nesuprantama apokalips Sefer ha-oth, enklo knyga". Utat - kaip jau minjau - mus pasiek kone visi ratai, kuriuose Abulafija dsto savsias teorijas. Panau, kad dl pranaiko apvietimo pretenzij ir visos laikysenos Abulafija susilauk daug prieikumo. Jis pats danai skundiasi dl patiriam persekiojim, ir daug jo rat yra apologijos, skirtos apsiginti nuo toki antpuoli. Jis pats mini buvs yd skundiamas krikioni inyboms30, - galbt taip buvo dl to, kad jis ir tarp krikioni skelbsi ess pranaas. Pats Abulafija rao tarp krikioni rads kelis tokius, kurie labiau tiki Diev u ydus, pas kuriuos j Dievas siunts pirmiausiai31. Apie savo ryius su neydais mistikais jis pasakoja dviejose vietose32. Kart sakosi kalbjsis su jais apie tris Toros sampratos metodus - paodin, alegorin ir mistin - ir, jiems atvirai nekantis, nustats, kad jie visi sutaria: ir pamaiau, kad jie priklauso vis taut maldingj" kategorijai [kuri, pasak yd mokymo, pasiekia amin palaim] ir kad nra reikalo kreipti dmesio odius paikuoli, kad ir kokios jie bt religijos, nes Tora yra atiduota tikrojo painimo meistrams"33. Antr syk Abulafija pasakoja apie disput su krikioni mokslo vyru, su kuriuo paskui jiedu susibiiuliav ir kuriam jis skiepijs trokim painti Dievo vardus. Ir nra reikalo nieko daugiau apie tai atskleisti."34 Taiau ie ryiai nra kokio ypatingo Abulafijos prielankumo krikioni idjoms enklas, kaip spjo kai kurie mokslininkai35. Prieingai, jo prieikumas krikionybei yra labai rykus ir smarkus36. Tiesa, tarp daugybs kit asociacij, jis kartais ir tyia vartoja formuluotes, kurios
skamba labai trinitaristika taiau tutuojau suteikia joms tok turin kuris apskritai niekaip nesusijs su trinitarine Dievo idja37. Taiau dl paradoksali formuluoi pomgio ir pretenzij bti pranau jis rodsi svetimas ir grietai ortodoksins pakraipos kabalistams. Juk jis apie savo meto kabalistus ir j simbolizm, negrindiam asmenine religine patirtimi, ne kart kalba, smarkiai juos usipuldamas38. Kita vertus, kai kurie jo ratai yra skirti ortodoksini" kabalist antpuoliams atremti39. Taiau skurdas, tremtis ir kaljimas" Abulafijos, kuris, be abejons, buvo moraliniu poiriu ikili ir nepalenkiama asmenyb, neprivert atsisakyti per asmenin dievybs patirt pasiektosios pozicijos. Pratarmje vieno veikalo, kurio didioji dalis pradingusi, Abulafija savo misij ir padt tarp aminink lygina su pranao Izaijo padtimi. Jis pasakoja, kaip balsas j dukart paauks: Abraomai, Abraomai", ir toliau taip sako: A atsiliepiau: A ia! Tada Jis man parod tikrj keli, paadino mane i snaudulio ir kvp mane parayti kai k nauja. Nieko panaaus niekados nesu patyrs." Abulafija kuo puikiausiai suprato, kad jo skelbiama inia pridarys jam prie tarp yd vadov. Vis dlto jis pakluso tam balsui, ir a sutvirtinau savo vali, idrsdamas smelktis aukiau, nei pats gebjau suvokti. Buvau vadinamas eretiku ir netikliu, nes nusprendiau tarnauti Dievui tiesoje, o ne taip, kaip tie, kurie klupinja patamsiuose. Nugrimzd pragarm, jie ir juos panas bt be galo diaugsi, jei jiems bt pavyk traukti mane savo tutyb ir miglot machinacij pinkles. Taiau Dievas neleido man ikeisti tikrojo kelio klaiding"40. Taiau is pasididiavimo kupinas suvokimas, kad jis yra pasieks pranaikj apvietim ir didiojo Dievo vardo painim, anaiptol nesikerta su ta aplinkybe, kad iaip jo charakteris buvo velnus ir taikingas. Kaip teisingai kalbjo jau Jellinekas, jo dorovin charakter dera vertinti labai auktai. Savosios Kabalos mokiniams jis kelia nepaprastai didelius dorovins auktybs ir charakterio tvirtybs reikalavimus, ir i jo rat - taip pat ir i ekstazei skirt j skyri - matyti, kad jis pats turjo daugel t savybi, kuri reikalavo i kit41. Tas, kuris pasiekia giliausi tikrosios tikrovs esms painim, - sako kart Abulafija, drauge gyja ir giliausio nuolankumo bei kuklumo42. Keistenybms, kuri taip gausi Kabalos tyrinjim istorija, priklauso ir tai, kad mginta btent Abraom Abulafij skelbti buvus anonimikuoju Zoharo autoriumi. i M. H. Landauerio prie imtmet ikelta hipotez iki i dien vis dar randa alinink. Landaueris sako:
137
Radau keist mog, su kurio ratais Zoharo turinys sutampa iki pai smulkiausi detali. Tai man i karto krito akis, vos pamus rankas pirmj jo veikal. O dabar, perskaits daugyb jo rat, pains jo gyvenim, jo principus ir charakter, nebeturiu n menkiausi abejoni, kad ia turime Zoharo autori."43 Man tai regisi tiesiog nepaprastai rykus pavyzdys, kaip kategorikai ir itin tvirtai pareiktas sprendimas vis dlto visais atvilgiais gali bti klaidingas. I tikrj i abiej autori - Zoharo krjo ir Abulafijos - veikaluose viepataujanti dvasia tokia skirtinga, kad skirtingesn n bti negalt. Juk ia reikiasi visai kitokia psichologin sankloda ir visai kitoks religinis charakteris. 4 Dabar glaustai, sintetine forma idstysime Abulafijos mistins teorijos, jo racionalaus mokymo apie keli ekstaz ir pranaikj kvpim pagrindus44. Visi tie yd mistikai, kurie jaut vidin giminyst Abulafijai, perm ias jo teorijas, daugiau ar maiau jas modifikuodami. Tasai sykiu entuziastingas ir racionalus pamatas, kur ia aptiksime, man regisi be galo bdingas vienai pamatini kabalistins mstysenos srovi. Abulafijos tikslas - kaip sako jis pats - yra nuplti nuo sielos antspaudus, atriti j verianius mazgus"45. Visos vidins mogaus galios ir jame slypinios sielos yra pasiskirsiusios po knus ir diferencijuotos. Taiau atpalaidavus mazgus kiekviena galia dl paios savo esms skubinasi prie savo pirmosios pradios, kuri yra viena ir be jokio dvejopumo, ir kuri talpina savyje begalin daugialypyb 46 . Taigi atriimas" yra grimas i daugialypybs ir atskirties pirmin vienov. Beje, kaip didiojo mistinio sielos isilaisvinimo i jusli grandini simbolis, mazg atriimas" aptinkamas ir iaurinio budizmo teosofijoje. Visai neseniai vienas prancz tyrintojas paskelb teorin Tibeto tekst labai panaia antrate47. O k gi is simbolis reikia Abulafijos kalboje? Jis nori pasakyti, kad esama tam tikr pertvar, skiriani individual mogaus sielos gyvenim nuo kosmins gyvybs srauto, kuris teka per vis krinij ir kurio personifikacija, Abulafijos nuomone, yra Viduram filosof intellectus agens, aktyvusis intelektas". Esama dambos, laikanios siel jos prigimtinje mogaus gyvenimo sferoje ir neleidianios, kad j uplst aplink j ar po ja teks dievikumo srautas; ta pati damba sielai neleidia ir pastebti dievikum. Sielai 15 o
uspausti antspaudai" pastoja keli tokiam potvyniui ir garantuoja jos prigimtin funkcij. O kaipgi is antspaudas udedamas? Tiesiog prastas mogaus gyvenimas, atsako Abulafija, jo suvokiamas iors pasaulis, impregnuoja siel nesuskaiiuojama gausybe juslini form arba paveiksl (kurie Vidurami filosof kalboje vadinami prigimtinmis formomis"). Kadangi siela pagauna iurkiuosius gamtos objektus ir priima save j formas, i tokios prigimtins jos funkcijos randasi atskiras sielos gyvenimas, kuris paenklintas laikinumo ir ribotumo antspaudais. Taigi normalus sielos gyvenimas tveria tose ribose, kurias jai bria jusliniai afektai ir juslinis suvokimas. Taiau sielai, sklidinai i form ir afekt, yra be galo sunku i tokios padties pasiekti dievikj dalyk ir grynj dvasini form valg. Vadinasi, nordamas, kad dievikasis gyvenimas sieloje prasilaut pro jos prigimtinio gyvenimo ribas, ir kad dl to pats nepratum, privalai iekoti kelio, kuriuo toks perjimas galt bti pasiekiamas metodikai patikimai. O keli nurodo senos patarls eilut: Kas pilnas pats savs, tame Dievui nra vietos." Tai, kas pripildo ir jaudina prigimtin mogaus savast, turi bti arba paalinta, arba perkeista, kad pro prigimtini dalyk luob galt prasimuti velnesnieji dvasini dalyk kontrai. Taigi Abulafija ieko auktesniojo rango form ir vaizdini turini, kuriais mogaus siela galt bti impregnuota ir kurie gilesniuosius sielos sluoksnius ne ugriaut, o, prieingai, leist jiems reiktis. Jis stengiasi uimti tuos sluoksnius valga koki nors dvasini dalyk, kurie sykiu savo pai reikmingumu trukdomai nesikit sielos apsivalymo proces. Jeigu a, pavyzdiui, stebiu kok konkret daikt, i gl ar i kd, kok paukt ar, sakysime, kok apibrt vyksm ir mstau apie tai, tada is objektas ar vykis pats savaime turi tam tikr reikm, sav svor, trumpai tariant - prasm. Taiau kaip siela gali imokti velgti dievikus dalykus, pasitelkdama daiktus, kuri pai prasm stebtoj juk neivengiamai veria ties jais apsistoti ir itaip traukia i kelio? yd mistikas neturi tokio kontempliacijos objekto, kur siela nugrimzt iki ekstazs, koks, pavyzdiui, inomas krikioni mistikoje, medituojant apie Kristaus kani. Abraomas Abulafija veikiau, jei tik taip valia pasakyti, ieko absoliutaus tokios meditacijos objekto, t. y. tokio, kuris, tiesa, atlikt paskirt leisti sieloje rastis gilesniam gyvenimui ir itutinti j nuo prigimtini form, taigi kuris galt prisiimti aukiausi reikm, taiau pats jokios reikms neturt. Tok objekt jis tariasi atrads hebraj
abcls, rato kalbos raidi pavidalu. Taigi i abcl yra tasai nevaizdus, abstraktus dalykas, kuriuo siela privalo usiimti, nes visa, kas vaizdu, i paios prigimties turi sav prasm ir sav reikm. Nors uimti siel mstymu apie abstrakias tiesas Abulafija ir laiko jau labai svarbiu ingsniu, jam to vis dlto nepakanka. Todl jis ir taikosi uimti j ne tuo, kas yra i tikrj abstraktu, bet ir ne tuo, k galima nusakyti kaip objekt grietja prasme, nes ir viena, ir antra tur sav reikm ir sav individualyb. Tad Abulafija ir msi kurti savj moksl apie raidi ir j kombinacij, kaip Dievo vardo element, mistin meditacij. Mat tai ir yra tikroji ir, jei tik valia taip pasakyti, ydikoji tokio nugrimzdimo prasm: Dievo vardas, kuris yra kakas absoliutu, nes ireikia paslptj aukiausiosios prasms esm ir gausyb, vardas, viskam teikis reikm ir vis dlto pats, matuojant mogiko vaizdumo matais, nieko nereikis, neturs jokio konkretaus turinio ar prasms. Taigi tas, kaip argumentuoja Abulafija, kuris pasiekia bsen, kai stengia savo nugrimzdimo objektu paversti didj Dievo vard, nevaizdiausi dalyk visame pasaulyje, engia teisingu keliu, kuriuo gali bti atvertas paslptasis sielos gyvenimas48. Aplink centr Abulafija ir msi rsti vis statin savo disciplinos, kuri jis vadina Chochmath ha-Ceruf, t. y. raidi kombinacij mokslu". Paskiros raids ar j junginys patys savaime neprivalo turti prasms"; prieingai, jie kaip tik paranks dl to, kad danai regisi mums nieko nereiki, todl ir negali blakyti ms dmesio. Tiesa, Abulafijai jie nra visikai bereikmiai. Juk jis perima kabalist teorij, teigiani, kad pasaulio esm yra kalbins prigimties, kad visa tveria tik tuo mastu, kuriuo yra visoje krinijoje apsireikianio didiojo Dievo vardo dalis. Taigi, pasak ios teorijos, grynoji Dievo mintis turi kalb, ir ios dvasins kalbos raids sykiu yra giliausios dvasins bties ir giliausio painimo elementai. Abulafijos mistika yra ios dievikos kalbos kursas. Kitaip tariant, Abulafijai rpi metodikomis meditacijos pratybomis sukurti mogaus sieloje ypating naujo gyvenimo bsen, kak, kas panau harmoning nuo bet kokio juslinio objekto atitrukusio grynojo mstymo judjim. Jau ir pats Abulafija pagrstai i naujj disciplin lygina su muzika. I ties, sistemingai puoseljama meditacijos praktika, kurios jis moko ir kuri vaizduoja savo veikaluose, adina jutimus, artimai susijusius su tuo jausmu, kur mogui kelia muzikins harmonijos, i esms irgi esanios nevaizdios prigimties. Kombinacijos mokslas yra grynojo mstymo muzika. Tai, kas muzikoje yra gama, ia yra 15 o
abcls virtin. Visa sistema gana tiksliai atitinka muzikos principus, taikomus ne garsams, o minties meditacijai; ia komponuojami, visomis manomomis atmainomis varijuojami ir vienas su kitu jungiami motyvai. Viename savo neskelbt rat Abulafija pats sako: inok, kad Ceruf metodas lygintinas su klausa, nes ausis girdi garsus, o garsai jungiasi priklausomai nuo melodijos ir instrumento pobdio. Taip, pavyzdiui, jungiasi du skirtingi instrumentai, o garsams jungiantis j skirtingum suvokianti ausis esti graiai prikaustoma. Stygos, kurias lieia dein ar kair ranka, ima judti, ir gars skonis esti saldus ausims. O i aus garsai eina ird, o i irdies - blun, jausm centr, ir mgaujantis melodij skirtingumu randasi vis naujas diaugsmas. Niekaip kitaip jo nesukelsi, tiktai gars kombinacija. Lygiai tas pat ir su raidi kombinacija. Ji ugauna pirmj styg, prilygstani pirmajai raidei, o paskui eina prie vienos, dviej, trij, keturi ar penki styg, ir skirtingi prisilietimai jungiasi daiktan. I j jungini randasi ird pasiekiantys motyvai ir melodijos. O tais junginiais prabylanios paslaptys diugina ird, itaip pastani savo Diev ir pildom vis naujo diugesio"49. Taigi, Abulafijos nuomone, itaip valdoma veikla adepto, per meditacij ia jungianio raides daiktan, ia jas vien nuo kitos atskirianio, i paskir grupi rikiuojanio itisus motyvus, skirtingus motyvus jungianio daiktan ir tuos junginius visomis kryptimis varijuojanio, nra beprasmikesn ir nesuprantamesn nei kompozitoriaus veikla. Ir mistikas, lygiai kaip muzikas, gali - cituojant Schopenhauer - pasaul dar kart" ireikti beodiais garsais, itaip nuengdamas begalines gilumas ir ukopdamas begalines auktybes. Grynojo, prie prasms" nebeprikaustyto mstymo muzikoje mistikui atsidaro sielos vartai, i didiojo vardo raidi judjimo atsirandani giliausi harmonij svaigulyje atveri jam keli Diev. is mokslas apie vairius raidi junginius ir tvarking j meditavim yra, pasak Abulafijos, mistin logika" atitinkanti vidin mstymo harmonij Diev nukreiptame jo judjime50. Raidi pasaulis, atsiskleidis stebtojui ioje disciplinoje, yra, kaip sako Abulafija, pasitelkdamas odi aism, tikrasis palaimos pasaulis51. Jei tik mistikas tikrai raid nugrimzta, kiekviena raid jam yra atskiras pasaulis52. Mistin kombinatorika pajgi perlydyti ventj kalb bei ventuosius vardus net ir ne vien hebraj, bet ir visas vartojamas kalbas. O kadangi, jo poiriu, visos kalbos radosi per vienos pirmins kalbos - hebraj - ikraiAbraomas Abulafija ir pranaikoji Kabala
141
pymus, jam visos jos lieka giminingos hebraj kalbai. Savo knygose Abulafija, nordamas irykinti savo mint, mgsta daryti uuominas lotynikus, graikikus ar italikus odius. Taigi i principo manytina, kad viskas, k mogus itaria, susideda i ventj raidi. Mat ddamas raides daiktan, jas atskirdamas ir i naujo jungdamas, kabalistas velgia ne tik racionalisias filosofijos tiesas (pirmoji stadija), bet ir gilisias paslaptis, kurias jam atskleidia vis kalb ssaja su ventja kalba53.
Didieji Abulafijos inynai, Bsimojo gyvenimo knyga"54, Intelekto viesa"55, Groybs odiai" ir Kombinacij knyga"56, yra nuosekls ios mistins kontrapunktorikos teorijos ir praktikos kursai. Per metodines pratybas siela pranta velgti tokias auktesnisias formas, kurios j pamau vis persmelkia. Abulafija liepia laikytis procedros, vedanios adept nuo tikrojo permutacij ir kombinacij tarimo prie uraymo ir urayt raidi permstymo, o paskui - nuo raymo prie grynojo mstymo ir grynojo vidinio vis t mistins logikos" objekt apmstymo. Taigi tarimas, mibta, uraymas, michtab, ir mstymas, machab, yra trys vienas ant kito gul meditacijos sluoksniai. Kiekvienas i j turi savas raides, sudaranias vis dvasingesn form gyjanius kiekvieno sluoksnio elementus. Mstymo raids juddamos gimdo filosofines proto tiesas. Taiau mistikas ia nesustoja. Jis toliau skiria raidi mediag ir form, mgindamas taip spariau prasismelkti iki j dvasinio branduolio, ir gilinasi raidi grynj form junginius, kurie dabar simenami kaip grynai dvasins sielos formos. Mistikas mgina perprasti sryius, kurie atsiskleidia tarp odi ir vard, pasitelkiant kabalistins egzegezs metod 57 , ir ia ypating vaidmen vaidina odi skaitmenins verts, Gematria. ia privalu paminti dar vien dalyk: iuolaikinis skaitytojas bus didiai nustebintas, kad atras ia detal apraym metodo, kur Abulafija ir jo sekjai vadina dillug ir kefica, okinjimu", arba strykiojimu" nuo vienos koncepcijos prie kitos. Mat tai yra ne kas kita, kaip labai sidmtinas mginimas naudoti asociacijas, kaip meditacijos metod. Tai nra tokia laisva asociacij aism", kokia inoma psichoanalitikams; tai veikiau metodas, kaip pagal tam tikras, nors ir ne itin grietas taisykles nuo vienos asociacijos pereiti prie kitos. Kiekvienas uolis"
atveria nauj formaliai, o ne materialiai apibrto pobdio sfer. ios sferos ribose mstymas gali leistis laisvas asociacijas. Taigi okinjant" laisv ir valdom asociacij elementai sujungiami daiktan, ir tai inicijuojamojo smons prapltimo" poiriu turi duoti nepaprast rezultat. okinjimas" leidia inirti paviriun ir paslptiems mstymo procesams, jis ivaduoja mus i emikosios sferos kaljimo ir nuveda prie dangikosios sferos ribos". Visi kiti, paprastesni meditacijos metodai yra vien pasirengimas iam aukiausiajam, visus kitus aprpianiam ir pranokstaniam laipsniui58. Pasirengimus meditacijai ir ekstazei, taip pat tai, kas mogui nutinka ekstazs virnje, Abulafija aprao keliose vietose, o vieno jo mokinio pasakojimas, kur ia vliau pateiksiu, patvirtina jo odius. Pats Abulafija vienoje vietoje sako59: Ruokis savo Dievui, o izraelite! Renkis kreipti ird vien Diev! Apvalyk savo kn ir pasirink nuoali viet, kur niekas negirds tavo balso. Sdk ten savo kamarlje ir niekam neatskleisk savo paslapties. Jei gali, daryk tai dien, namuose, bet geriausia bus tai daryti nakt. Rpinkis visas savo mintis nugrti nuo io pasaulio tutybi i valand, kai rengiesi kalbtis su savo Krju ir nori, kad Jis tau parodyt savo galyb. Apsigaubk mald apsiaustu ir usidk tejilin ant galvos ir ant rankos, idant pagarbiai stotumei prieais greta tavs esani echin. Isivalyk savo drabuius, ir, jei tai manu, tebus visi drabuiai balti - mat tai yra labai naudinga irdiai nukreipti Dievo baim ir Dievo meil. Jei bus naktis, usidek daug iburi, kol pasidarys visai viesu, o tada imk rank raal, plunksn bei lentel ir mstyk apie tai, kad esi pasirengs su diugia irdimi tarnauti Dievui. Tada pradk kelias ar daugel raidi jungti daiktan, keisti jas vietomis ir visas drauge stumdyti, kol tavo irdis visai suils, ir stebk j judjim ir kas tau i jo randasi. O kai pajusi, kad irdis jau suilusi, ir pamatysi, kad per raidi kombinacijas gali suvokti naujus dalykus, kuri nebtum galjs painti i moni tradicijos ar pats i savs, ir kad jau esi pasiruos priimti save dievikosios galios tekjim, tada kreipk visus savo vaizdinius taip, kad sivaizduotum irdyje Dievo vard ir jo aukiausiuosius angelus, tarytum jie bt aplink tave stovintys ar sdintys mons. O pats jauskis nelyginant pasiuntinys, kur karalius ir jo ministrai ketina sisti su misija ir kuris yra pasirengs i j burnos - ar i paties karaliaus, ar i jo tarn - t apie savo misij igirsti. O kai bsi visa tai labai gyvai sivaizdavs, taip kreipk vis savo esyb, kad suprastum t daugyb
143
dalyk, kurie per mstytsias raides ateis tau ird, ir mstyk apie j visum ir apie kiekvien smulkmen kaip mogus, kuriam pasakojamas palyginimas ar sapnas arba kuris msto apie gili mokslo knygoje dstom problem, ir mgink tai, k igirsi, taip aikintis, kad tatai kuo labiau derintsi su tavo protu... Ir visa tai tau nutiks, kai jau bsi numets lentel ir raomj nendr al arba kai jos, tau taip smarkiai mstant, paios ikris tau i rankos. Ir inok - juo smarkesnis tau bus intelektualinis tekjimas i auktybi, juo silpnesni darysis tavo ioriniai ir vidiniai nariai. Vis tavo kn suims toks be galo smarkus drebulys, kad jau manysi, jog tikrai mirsi, nes tavo siela dl painimo teikiamo diaugsmo pertekliaus atsiskirs nuo kno. Ir bk t akimirk pasirys sava valia rinktis mirt, o tada suprasi, jog esi taip toli nujs todl, kad stengtum priimti tak. Ir kai tada norsi pagerbti lovingj vard, kai geisi jam kno gyvastimi ir siela tarnauti, tai prisidenk savo veid ir bijokis pavelgti Diev. Tada grk prie savo kno reikmi, stokis ir t suvalgyk bei io to atsigerk arba mgaukis maloniu kvapu ir sulaikyk itrkti besiveriani dvasi jos apvalkale iki kito meto, ir diaukis savo lemtimi, ir inok, kad Dievas tave myli." Kai siela gyvena visikai pasinrusi pasaul, su kuriuo ji, vien rpindamasi mstyti Dievo vardus, nusigria nuo vis iorini vaizd, ji taip tinkamai pasirengia paskutiniajam proveriui. Antspaudai, kuriais ji normalioje savo bsenoje yra uantspauduota ir kurie jai ustoja dangikj grynojo intelekto vies, atsipalaiduoja ir galiausiai gali bti galutinai nuplti. mai joje prasiveria arba ant jos plste paplsta slaptoji dievikojo gyvenimo versm. Taiau i versm taip metodikai pasiruousiai sielai nenuslopina bet kokios asmenins smons, ji sielos nenumarina ir nesutrikdo, - mogus, dabar jau ukops ant septintosios ir paskutins mistinio kopimo auktyn kopi pakopos60, visikai blaivios smons stovi j apvieianios ir gydanios dievikosios viesos pasaulyje. Tai - pranaavimo pakopa, kurioje atsiskleidia odiais nenusakomos Dievo vardo paslaptys ir visa jo viepatijos puikyb. Apie tas paslaptis pranaas tada prabyla odiais, liudijaniais Dievo didyb ir perteikianiais jos atvaitus. Taigi ekstaz, Abulafijos laikoma didiausia grybe, kuri galima sutikti mistiniame take, anaiptol nra pusiau nesmoningas blakymasis ir mogaus savasties sunaikinimas. Toki nevaldomos ekstazs atmain, kuri mogus ieko, nebdamas pakankamai pasirengs, Abulafija nevertina ir velgia jose dideli pavoj. inoma, ir toji racionaliai
paruota ekstaz mog itinka mai61, mogus negali jos dirbtinai pasiekti. Taiau tada, kai sklstis atstumiamas ir antspaudai nuimami, siela jau esti apsiarvavusi ir pasirengusi sutikti intelekto viesos" siverim. Todl Abulafija daug kart perserginja dl ne vien dvasini, bet ir knik pavoj, susijusi su nemetodikomis meditacijos pratybomis ir panaiais dalykais. Dliojant daiktan raides, kuri kiekviena, pasak knygos Jecira, yra priskirta tam tikram kno nariui, privalu bti labai, labai atidiam, kad nepakeistum jokio priebalsio ir jokio balsio vietos, mat jei jis suklystum, skaitydamas tam tikr nar valdani raid, tasai narys gali bti ipltas ir pakeisti savo viet arba isyk pakeisti savo prigimt ir gyti kitoki form, tad mogus dl to galt pasidaryti luoys"62. Abulafijos mokinys praneime, kur pateiksiu io skyriaus pabaigoje, kalba ir apie mlungikus veido persikreipimus. Abulafija labai smarkiai pabria, kokia nauja ir unikali yra jo pranaysts dovana. inok, kad dauguma regjim, kuriuos patyr Razielis, yra pagrsti Dievo vardu ir jo painimu, taip pat tokiu nauju Dievo apreikimu, jo dienomis dabar nutikusiu emje, kokio nuo pat Adomo iki jo nra buv!"63 Pranaai, kurie remiasi tikrojo vardo painimu, Abulafijai yra sykiu ir kupini tikros meils. Pranaysts dovanos ir Dievo meils tapatumas rodinjamas ir skaii mistikos priemonmis, o tas, kuris Dievui tarnauja i tyros meils, yra teisingame kelyje tapti pranau64. Todl kabalistai, kuri gryna Dievo baim ivirsta meil, jam yra tikrieji prana mokiniai65. 6 Abulafija laikosi nuomons, kad jo pranaikosios ekstazs teorija gal gale sutampa su yd filosof, ypa Maimonido, profetologija. Ir i filosofin teorija, kaip inome, pranaysts dovan laiko mogikojo ir dievikojo intelekto slyiu, vykstaniu po sistemingo pasirengimo. is slytis - tai visikai atsiskleidusio, aukiausij pakop pasiekusio ir net vaizduots gali persmelkusio bei ukariavusio mogaus intelekto susijungimas su kosmine galia, ateinania i grynj form ir inteligencij pasaulio, - su vadinamuoju intellectus agens, aktyviuoju intelektu". io aktyviojo intelekto plsteljimas mogaus siel yra pranaikas nuvitimas. Abulafija stengiasi savj mokym apie meditacijos keli susieti su ia Viduramiais plaiai pripainta pranaavimo teorija ir taip suteikti jam grietai racional pobd 66 . iuo poiriu labai toli
145
ugriebia ypa jo raytieji Maimonido Paklydlio vadovo" komentarai. Taiau tai neturt paslpti nuo ms aki tos aplinkybs, kad tai, k Abulafija silo, galiausiai yra ne kas kita, kaip ydikomis priemonmis ir svokomis besinaudojanti atmaina tos senos spiritualins technikos, kurios klasikinis pavidalas yra ind jogos disciplina. Negaliu ia plaiau leistis smulkmenas; noriau tiktai atkreipti dmes tai, kad kvpavimo technika, kuri, kaip svarbiausia psichins disciplinos priemon, jogos sistemose yra ipltota iki paties aukiausio lygio, vaidina svarb vaidmen ir Abulafijos sistemoje67. Jis tiksliai nurodo tam tikras kno laikysenas, tam tikrus priebalsi ir balsi junginius, kvepiant ir ikvepiant or, tam tikras deklamacijos formas68, ir kai kurios Abulafijos knygos Intelekto viesa" dalys i tikrj skaitomos lyg kokie jogos traktatai. Paralels ugriebia net ir mokymus apie taip parengtos ir pasiektos ekstazs turin. Kas gi, Abulafijos nuomone, atsiveria mokiniui, pasiekusiam aukiausij rang? Jam, kaip daugelyje viet sakoma, apsireikia jo dvasinis mokytojas, kur jis kartais jaunuolio, kartais senio pavidalu regi prieais save ir kurio bals jis girdi69. Knui, - sako Abulafija, - reikalingas kn gydytojas, sielai - siel gydytojas, taigi Toros mokslavyris, o intelektui [aukiausiajai sielos galiai] reikalingas iorinis judintojas, gavs Kabal per Toros paslaptis, ir vidinis judintojas, meorer penimi, atveris jam urakintus vartus."70 Ir iaip Abulafija skiria mogikj ir dievikj mokytoj. Be pirmojo i bdos galima isiversti, ir Abulafija teigia, kad jo paties ratai galbt gal mokiniui atstoti tiesiogin kontakt su mokytoju71. Taiau be dvasinio mokytojo, - a j pavadiniau indiku terminu guru", - pasitinkanio mog prie jo sielos vart, isiversti negalima. Jis yra aktyviojo intelekto personifikacija mitiniu angelo Metatrono pavidalu, taiau sykiu jis, kaip matyti i kai kuri viet, yra ir pats Dievas, pasirods kaip addai72. Apie Metatron Talmude sakoma, kad jo vardas ess kaip jo Viepaties vardas"73. Hebrajikas odis, nusaks Viepat", ia sykiu reikia ir mokytoj". Abulafija vartoja od nusakyti santykiui, kuris ekstazje atsiranda tarp mokinio ir guru, jo dvasinio mokytojo. Nors, kaip regisi, mokytojas stovi prie mokin, jis vis dlto kakaip jam tapatus. Taigi ekstazje vyksta kakas panaaus mistin mogaus transfigracij. Apie mogaus susitapatinim su savo vadovu ar mokytoju, o drauge kain kaip ir su Dievu, Abulafija kalbjo keliose vietose, taiau iuo klausimu jis vengia atvirai visk pasakyti74. Vieta, kuri ia pateikiu, pavyzdiui, yra
15 o
i neskelbto fragmento, turinio antrat Mesijo painimas ir mokslas apie Iganytoj"75. is [mistins kombinatorikos] mokslas ir pats vienas yra indas, pranaysts primimui artimesnis u visus kitus mokslus. mogus, pasts tikrovs esm i to, ko imoko i apie tai kalbani knyg, vadinamas Chacham, mokslo vyru. O mogus, pasts tai per Kabal, perteikt jam mogaus, kuris paino tai, gilindamasis ventuosius vardus, ar pats patyr i kabalisto lp, vadinamas Mebin, taigi valgiuoju. O tas, kuris tikrovs esm paino per savo paties ird, per panekesius, kuriuos jis pats su savimi veda apie tai, k yra patyrs apie tikrovs dalykus, vadinamas Daatan, tai yra - pastaniuoju [gnostiku]. Apie t, kuris tikrovs esm pasta taip, kad jo dvasioje trys mintos atmainos sueina draugn - per studij gaus gytas mokytumas, i tikro kabalisto perimta valga, ir painimas, ateins i apmstym gelms, - apie t a, tiesa, nesakau, kad jis vadinamas pranau, bent nesakau tol, kol jis dar nra paveiktas grynojo intelekto arba, nors ir yra paveiktas [t. y. pasieks ekstaz], bet dar nepaino, kas j paveik. O tok, kuris pajuto dievikj prisilietim ir suvok jo prigimt, man ir kiekvienam tobulajam regisi bsiant derama vadinti mokytoju", nes jo vardas yra kaip jo mokytojo vardas - ar kalbtume apie vien, ar apie daugyb, ar apie visus Jo vardus. Mat dabar jis jau nebeatsiskyrs nuo savo mokytojo" ir tai jis yra savo mokytojas, ir jo mokytojas yra jis; mat jis taip artimai yra su juo susijs [ia vartojama forma, paralelin mano jau mintam odiui Debekuth], kad jau niekaip negali bti nuo jos atskirtas, nes jis yra Jis. [ie odiai jis yra Jis" yra garsi radikalij musulmon panteist formul]. Ir lygiai taip, kaip jo nuo bet kokios materijos atsijs mokytojas" nuolatos vadinamas drauge ir Sechel, ir Maskil, ir Muskal, tuoju (suvoktuoju), kurie visi trys jame yra viena76, - taip ir is puikus mogus, puikij vard meistras", tuo metu, kai jis aktualiai pasta, pats vadinamas intelektu. Tuomet jis yra ir pats inteliguotasis, kaip ir jo mokytojas, ir tuomet tarp jdviej nebra jokio skirtumo, iskyrus t, kad jo mokytojas aukiausij rang turi pats i savs, o ne i kit krini, o tasai savo rang gijs, naudodamasis krinio instrumentu." mogus ir Tora i aukiausij valand tampa viena. Abulafija perteikia tai imoninga forma, senus Tv patarli" odius apie Tor ^Vartyk j ir vartyk, nes joje yra viskas" - papildydamas drsiu priedu: nes ji visa tavyje, ir tu visas joje"77.
t. y. intelektu (suvokimu), inteliguojaniuoju (suvokianiuoju) ir inteliguo-
Taigi ekstazje tam tikru mastu i ties vyksta mogaus ir jo Viepaties susitapatinimas, nors vis dlto tikras ir visikas tapatumas nra nei pasiekiamas, nei Abulafijos siekiamas. iaip ar taip, tai yra viena pai radikaliausi ekstazins patirties turinio formuluoi, idrst kada nors pateikti rabinikojo judaizmo rmuose. Ir i ties, kiek galiu apvelgti, dauguma kabalist, sekusi Abulafijos pdomis ir permusi jo teorijas, kaip tik i sidmtin mokym apie susitapatinim ekstazje i jo neperm. Turime, pavyzdiui, labai dom trump traktat Sullam ha-'alija, Kilimo kopios", taigi kilimo pas Diev vadov, kur Jeruzalje para Juda Albotinis ar Albutanis, rabiniku poiriu didiai isilavins kabalistas ir vienas pabgli i Ispanijos. iame traktate itin glaustai pateikiamas visas Abulafijos metodas, o deimtajame skyriuje, kur pats esu kart paskelbs, apraomi vienatvs ir pasirengimo susivienijimui [.Debekuth] keliai", kitaip tariant - ekstazs teorija78. Taiau niekur net neusimenama apie visus tuos radikalius pasisakymus ir Abulafijos vartotus vaizdius ekstazs turiniui apibdinti, nors iaip jo samprotavimai yra labai spdingi ir sidmtini. Kita, keistesn forma, kuria pranaikosios Kabalos sluoksniuose apibriamas ekstazs turinys, yra dar stabesn ir dl netikto jos daromo poskio verta ypatingo psicholog dmesio. Pasak ios formos, mogus pranaikoje ekstazje sutinka savo paties A, stojant prieais j ir su juo kalbant. i okultin patirtis buvo vertinama labiau u viesos vizijas, iaip jau daniausiai lydinias ekstaz79. Apie antropomorfinius prana pasisakymus midraas sako: Didi yra galyb prana, form prilyginani formuotojui"80, tai yra, mog prilyginani Dievui. Taiau kai kurie Abulafijos pakraipos kabalistai sakin aikino kitaip. Forma, lyginama su savo Krju, t. y. dievikos prigimties forma, yra grynasis dvasinis mogaus A, pranaavimo bsenoje engis i mogaus laukan. tai kokia grai vieta apie tuos dalykus mums iliko seno kabalistini tradicij kolekcionuotojo ratuose81: inok, kad visika pranaysts paslaptis pranaui yra ta, kad jis mai ivysta savo paties pavidal, bestovint prieais save, ir pats save pamirta, ir jo A nuo jo atsiskiria, ir jis regi prieais save savo paties pavidal, kalbant su juo ir jam skelbiant ateit, ir apie i paslapt ms iminiai taip sak: Didi yra prana galyb, [jam pasirodant] pavidal prilyginanti pavidalo krjui." O rabis Abraomas ibn Ezra sako: Klausantysis per pranayst yra mogus, ir kalbantysis yra mogus.. ."82 O kitas mokslo vyras rao: inau ir visikai tikrai suprantu, kad nesu nei pranaas, nei pranao
snus, kad ventosios Dvasios nra manyje, ir a neturiu jokios galios dangaus balsui"; mat nebuvau rastas vertas vis t dalyk, nes nenusivilkau apdar ir nenusiploviau koj - ir vis tiek dangus ir em tebus liudytojai, kad vien dien sdjau ir urainjau kabalistin paslapt; ir mai ivydau prieais save stovint savo paties pavidal, ir manasis A nuo mans atsiskyr, ir a buvau priverstas liautis ras." is pranaysts, kaip susitikimo su paiu savimi, okultinio pobdio aikinimas skamba lyg mistin seno platonikojo raginimo Paink save" interpretacija Ivysk save" prasme. Be to, ekstazje, kaip mums, aikiai remdamasis savo patirtimi, daug kart aprao Abulafija, tam tikra prasme vyksta ir atpirkimo anticipacija. mogus ekstazje ne tik suildomas ir persmelkiamas neemikos ugnies, bet ir jauiasi nuo galvos iki koj pateptas nuostabiu aliejumi. Jis, kaip, isaugodamas hebraj kalbos odio Maiach dviprasmyb, sako Abulafija, tampa Dievo pateptuoju83. mogus, sakytumei, bent jau tol, kol trunka ekstaz, tampa savo paties Mesiju. 7 Pabrdamas skirtingum nuo savojo meto kabalist, kurie Sefir keliu" kontempliavo ir realizavo mistinius Dievo atributus, Abulafija savj mistinio painimo metod vadina Vard keliu"84. Tik abu ie keliai drauge sudaro vis Kabal: Sefir kelias - rabinikj" o Vard kelias - pranaikj". Kabalos mokinys privalo pradti nuo gilinimosi deimt sefir85. Tiesa, sefiros privalo tapti gyvos vaizduots objektu per meditacij, o ne objektu iorini ir imokt ini apie j vairius vardus, kaip Dievo atributus ar net simbolius86. Mat, Abulafijos poiriu, ir sefirose atsiveria intellectus agens gelms" - gelms tos kosmins galybs, kuri mistikui sutampa su echinos spindesiu87. Tik po to mokinys turi pereiti prie dvideimt dviej raidi apmstymo, kuris yra jau gilesnio skverbimosi stadija. Tam, k Abulafija vadina vard taku, senieji yd gnostikai, kaip matme, vartojo kit termin - Maasse Merkaba, paodiui ivertus - veimo veikal"; ia turimas galvoje dangikasis veimas, kuriuo turi vaiuoti Dievo Krjo sostas. Abulafija, mgsts mistines odi aismes, savo naujj moksl laiko tikrja Maasse Merkaba - juk od Merkaba" sykiu galima aikinti ir kaip sandar". Mokymas apie raidi ir Dievo vard sandar bei kombinacijas - tai tikroji Merkabos vizija88. Tiesa, Abulafija, apraydamas
149
septynias Toros painimo pakopas, - nuo odi prasms tyrinjimo iki pranaysts, - i pranaikj Kabal, kuri yra etoji pakopa, skiria nuo tos vis veniausiosios, kuriai etoji yra tik pasirengimas. ios paskutiniosios pakopos, kurioje suprantama kalba, ateinanti i aktyviojo intelekto", turinio nevalia bt skelbti net tuo atveju, jeigu bt manu j perteikti odiais89. Taiau, kaip jau matme, Abulafija vis dlto nusiengia savo paties draudimui ir kilsteli vis veniausiuosius dalykus gaubiant yd. Kaip matme, Abulafija anaiptol neniekina filosofijos. Juk vienoje vietoje jis aikiai sako, kad abi jos - ir Kabala, ir filosofija - atsiradusios i slyio su aktyviuoju intelektu, o j skirtumas ess tas, kad Kabala giliau perteikia aktyvj intelekt ir geba sismelkti dvasingesn ir gilesn srit nei visas kitas painimas90. Taiau jis tvirtai sitikins, kad esama tam tikr filosofijos problem, kurios regisi galinios tik imuti mog i jo tikrojo kelio. Siuo poiriu sidmtini jo pasisakymai klausimu, ar pasaulis yra aminas, ar kada nors atsirads, - kaip inia, tai viena pagrindini yd filosofijos problem jos gine su Aristoteliu. Abulafija sako, kad faktas, jog Toroje nra joki nei pasaulio aminumo, nei to, kad jis kada nors atsirads, rodym, pranaikosios Kabalos, kaip aukiausio Toros apvainikavimo, poiriu neturi jokios religins reikms. Juk pranaas gal gale i Toros reikalauja vien to, kas jam gali padti pasiekti pranaysts pakop. Taigi kas jam darbo, ar pasaulis yra aminas, ar atsirads, jeigu jo aminumas negali nei jam suteikti auktesns pakopos, nei tos pakopos i jo atimti. Lygiai tas pat ir su prielaida, kad pasaulis tam tikr akimirk yra atsirads."91 Religijos poiriu es svarbu vien tai, kas padeda mogui tobulti, o tai pirmiausia yra btent vard kelias. Nors pats Abulafija pasaulio aminum neigia92, jis links visai pragmatin poir ir vis klausim atmeta kaip nevaising. Trumpai tariant, Abulafij pirmiausia galima bt vadinti didiai praktiku kabalist. Tiesa, kabalist vartosenoje odiai praktin Kabala" turi visai kit reikm. Jie reikia tiesiog magij, kuri praktikuojama leistinomis priemonmis ir tuo skiriasi nuo tos juodosios magijos, kuri pagalb telkiasi demon ir tamsybs pasauli galias. Ir i ventoji magijos atmaina, ilaisvinanti ir priaukianti baisingas vard galias, anaiptol nra tokia jau tolima Abulafijos metodams; atidiau patyrinjus istorinius altinius, i kuri jis galjo perimti savo naujosios Kabalos elementus - tokia uduotis nepriklauso io skyriaus sferai, - aptinkame, kad ir ydiki, ir neydiki altiniai i ties artimai
susij su maginmis tradicijomis ir disciplinomis. Tai pasakytina ir apie didel tak jam padariusius Vidurami Vokietijos chasid vaizdinius93, ir apie jogos tradicijas, vairiais kanalais pasiekusias ir kai kuriuos musulmon mistikus, su kuriais Abulafija galjo susipainti Rytuose. Taiau verta pabrti, kad Abulafija kuo rytingiausiai pasisako prie magij ir bet kok galim jo mokslo apie ventuosius vardus naudojim maginiams tikslams. Nesuskaitomoje gausybje polemini rat jis skelbia, kad magija yra tikrosios mistikos ikraipymas94. Tiesa, jis pripasta savj A nukreipt magij, vidujybs magij - manau, kad taip bt galima glaustai nusakyti Abulafijos poir, - bet ne magij, kuria siekiama daryti kok nors iorin poveik, net jei tai bt daroma vidinmis, leistinomis ir ventomis priemonmis. Tokia magija, pasak jo, yra, tiesa, galima, taiau j taikantis magas yra prakeiktas95. Jau paiame pirmajame i mums inom rat apie demon ukeikimus Abulafija sako, kad j gal ir pakank varyti prastuomenei iganing religijos baim96, nors jie patys ir es pagrsti melaginga imone. Kitoje vietoje jis perserginja nesinaudoti Krinijos knyga" geidiant - kaip sakoma vienoje Talmudo vietoje - susikurti sau rieb ver. Tie, kurie to trokta, patys es veriai97. Abulafija rytingai eng vidiniu keliu ir nujo juo toliau nei bet kas kitas vlyvesniajame judaizme. Taiau is kelias veda mistikos ir magijos tarpuribiu. Kad ir kaip, regisi, ios dvi sritys yra nesutaikomos prieininks, vis dlto esama gilesnio jdviej slyio, nei daniausiai manoma. Esama tak, kuriuose mistiko smon lengvai ivirsta mago smon, ir toji Abulafijos leista vidujybs magija, apie kuri k tik kalbjau, yra vienas toki tak. Nors jo paties atveju, kaip matme, tokio ventuosius vardus sutelktos meditacijos nuslydimo iorinms praktikoms skirt magij ivengta, tolimesn raida vis dlto nebuvo tokia pati. Daugelis jo sekj neiveng sumaities ir buvo link tiktis, kad kelias vidun turi ir gali keisti iors pasaul. Mag svajon apie grynojo odio bei sutelktos intencijos galyb ir valdi net gamtai buvo puoseljama ir gete, kur ji daugeliu pavidal jungsi su teoriniais ir praktiniais tikrosios mistikos interesais. Istoriniame Kabalos paveiksle bema visados abu iuos elementus regime daugiau ar maiau artimai susijusius. Abulafijos pateikt kombinatorikos moksl (Chochmath ha-ceruf) vlesns kartos laiko ne vien dievybs paslapi, bet ir magikj gali raktu. xiv-xvi imtmei literatroje, susijusioje su iuo Chochmath ha-ceruf, aptinkame visas manomas ekstazins ir teosofins Kabalos
kombinacijas. Pavyzdiui, kai vienas tokio pobdio veikalas galjo bti priskiriamas net Maimonidui, kuris ia reikiasi kaip praktinis magas ir taumaturgas98. Arba kai kone vienintelje i vis i veikal spaud pasiekusioje knygoje Brith Menuchach, Nurimimo sandora"99, dstomi nurodymai, kaip medituoti vairias manomas tetragramos vokalizacijas, - nurodymai, apraantys iburius, per tok apmstym suvintanius sieloje, bet kartu ir gana isamiai nusakantys, kaip tokius Dievo vardus naudoti maginms reikmms. Ir dar net 1540 m. (Jeruzalje ir Damaske) raytuose dviejuose dideliuose kabalisto Juozapo ibn Cajacho veikaluose, kuri rankraiai mums ilik, staiai iki kratutinumo sistemingai ipltotos abi io ydiko jogos mokymo puss: ir vis gilesnius sielos sluoksnius bei j slaptsias viesas atskleisti besistengianti meditacija, ir tokiame nugrimzdime vid gyt sielos gali taikymas maginiais tikslais100. Pabaigoje tebus paminta, kad kai kuriuose kabalistiniuose ratuose didysis Dievo vardas paskutinij valand silomas kankiniams kaip aukiausiasis paskutiniosios j meditacijos turinys. Didis mistikas Abraomas ben Eliezeras Halevis i Jeruzals (mirs apie 1530 m.) taigioje kalboje pataria jiems paskutinio imginimo valand sutelkti visas mintis Didj Dievo Vard, tarpuakyje sivaizduoti jo vytinias raides ir jas nukreipti vis dmes. Tas, kuris taip darysis, nejusis ugnies ir kankinim teikiam kani. Ir nors mogaus protui tai rodosi netikima, tatai yra patirta ir paliudyta ventj kankini."101 8 Apie tai, kokios patrauklios buvo ios idjos ir kaip jos buvo gyvendinamos, mes turime itin brang liudijim; anoniminis Abulafijos mokinys 1295 m., regis, Palestinoje, para knyg, kurioje idst pagrindines pranaikosios Kabalos idjas102. Nagrindamas tris pltimosi", t. y. dvasinio engimo nuo kniko iki vis grynesnio, sudvasinto objekt suvokimo, kelius, jis terpia autobiografin pasakojim ir jame labai kruopiai ir, be abejo, patikimai aprao tiek savo paties raid, tiek patirt su Abulafija ir jo Kabala. Abulafijos jis, tiesa, vardu nepamini, taiau i jo apraymo ir vartojam posaki be joki abejoni aikja, apie k jis ia kalba. ios knygos, pavadinimu a are Cedek, Teisingumo vartai", ilik keturi rankraiai, taiau tik dviejuose j esama tos autobiografins dalies103, kuri kituose, matyt, tapo jau anksiau mintos
15 o
kabalist savicenzros auka, nes nusieng draudimui ipainti pernelyg intymius mistinius patyrimus. Todl autorius laik bsiant reikalinga atsiprainti u savo atviravim. Iliustruodamas tai, k dsiau pirma, pateiksiu ia pagrindines dalis io pasakojimo, kuris man regisi nepaprastai domus ir psichologiniu poiriu104. A, vardu neminsimas, vienas pai menkiausij, tyrinjau savo ird, iekodamas malons keli dvasin pltimsi ir atradau tris nuolat didjanio dvasingjimo atmainas: visiems inomj, filosofin ir kabalistin. Visiems inomu keliu - kaip man sakyta - eina mahometon asketai. Jie naudojasi visokiausiomis imonmis, stengdamiesi paalinti i savo siel visas prigimties formas" visus jiems pastamo pasaulio paveikslus. Paskui, kai j siel engia sudvasinta forma, dvasinio pasaulio paveikslas, i forma - kaip jie patys sako - izoliuojama j vaizduotje ir taip suintensyvinama, kad jie gali pranaauti, kas mums nutiks. Man pavyko suinoti, kad jie deklamuoja vard A L L A H , kaip jis skamba Imaelio kalboje. Tyrinjau toliau ir radau, kad jie, tardami ias raides, savo mintis visikai atitraukia nuo bet koki prigimtini paveiksl, leisdamiesi veikiami raidi A L L A H ir j vairi gali. Patys nesuprasdami, kaip tai nutinka, - mat Kabala jiems neinoma, - jie atsiduria transo bsenoje ir sielos atsitvrim nuo vis prigimtini form ir paveiksl vadina idildymu"."105 Antroji atmaina yra filosofin, ir adeptas turs vargo, kol iguis j i savo sielos, nes ji didiai saldi mogaus protui ir geba savo nuoseklumu traukti j savo pinkles. Mat ji pagrsta tuo, kad mokinys, gijs kurio nors vieno mokslo - pavyzdiui, matematikos - ini, paskui, vadovaudamasis analogija, engia prie gamtos moksl, o galiausiai - prie teologijos. Tada jis toliau suka ratais aplink savo centr, j suima saldus atsipalaidavimas, ir jis toliau daro paang iose studijose. Saldyb taip j traukia ir diugina, kad jis neranda nei dur, nei vart, vedani j u jau gyt vaizdini rib. Geriausiu atveju jis gali mgautis, toliau regzdamas savo mintis, o visikai tam atsidjs jis pasitrauks i pasaulio, kad niekas jo mini netrikdyt, kol galiausiai, iek tiek perengusios grynojo filosofavimo ribas, jo mintys ims veikti kaip visas puses vytruojamas ugnies kalavijas. ia irgi galima atrasti, kad tikroji toki dalyk prieastis yra jo gilinimasis raides, kurioms tarpininkaujant jis pasta daiktus. Objektas, kur sisavino jo protas, ima j valdyti, ir jis pats sau regisi didis visuose moksluose, nes mato, kad tok painim gavo
153
prigimtiniu keliu. Jis tvirtina ir yra sitikins, kad tam tikri dalykai jam buvo atskleisti per pranayst, nors tikrosios prieasties jis nesuvokia, tik mano, kad pranayst jam atjo per jo mogiko proto pltimsi ir giljim... O i tikrj, pagautos jo mstymo ir vaizduots, j taip veikia judanios raids, kurios, jam paiam n nepastebint, suteikia centrin krypt jo apmstymams apie sunkias temas." Bet jeigu pateiksite man sunk klausim: kodl mes iandien tariam raides ir judinam jas, ir mginam jomis igauti poveik, nors negalim nustatyti, kad i j kilt koks nors poveikis, tai atsakymas bus - kaip a, Dievui padedant, rodysiu - treiasis kelias suadinti dvasingjim. Ir a niekingasis toks ir toks - papasakosiu, k esu ioje srityje patyrs." inokit, biiuliai, kad a nuo pat pradios trokau studijuoti Tor, taigi iek tiek mokiausi ir jos, ir kit ventj rat. Taiau neradau mogaus, galjusio vadovauti mano Talmudo studijoms, - ne tiek dl mokytoj stygiaus, kiek dar veikiau dl savo prisiriimo prie nam ir tvo bei motinos meils. Galiausiai Dievas dav man jg imtis Toros; a ikeliavau, iekojau ir radau, kelerius metus pasilikau svetur ir gilinausi Talmud. Taiau, man paiam to n neinant, Toros ugnis toliau deg manyje." Grau gimtin, ir Dievas supaindino mane su yd filosofu, su kuriuo a iek tiek studijavau Maimonido Paklydli vadov"; taiau tai tik padidino mano trokim. Taigi gijau iek tiek logikos ir gamtos moksl ini, ir man tai labai patiko, nes - kaip inote - gamta traukia gamt". Ir Dievas man liudytojas - jei pirma i t menk Toros ir Talmudo moksl nebiau gijs tikjimo tvirtybs, trokimas laikytis daugelio religini statym man bt prajs, nors irdyje man ir deg tyros intencijos ugnis. Taiau to, k is mokytojas mane imok filosofijos keliu [apie statym reikm], man nepakako, kol Viepats leido man sutikti Dievo vyr, kabalist, imokius mane bendrj Kabalos princip. Turint t trupinl gamtos moksl ini, Kabalos kelias man regjosi bema visai nemanomas. Tada mano mokytojas man tar: Snau, kam atmeti tai, ko nesi imgins? Kur kas veriau bt pamginus. Jeigu tada pamatysi, kad tai tau nieko nereikia - ir nebsi pakankamai didis, kad velgtum, jog klaida gldi tavyje paiame, - tada galsi pasakyti, kad tai tuias dalykas." O nordamas, kad visi dalykai man bt malons, kol mano protas juos priims ir a imsiu uoliai juos gilintis, jis visk, ko mane mok, rpinosi padaryti natraliai suprantama. Sakiau pats sau: ia gali tik laimti, ir nieko neprarasi. Palksiu; 15 o
jei rasiu ia k pozityvu, tai bus tikras pelnas; o jei nieko daugiau i to neieis, tai, k iki iol esu gavs, vis tiek liks mano. Tad nusileidau, ir jis m mane mokyti raidi permutacij bei kombinacij ir skaii mistikos, ir kit Jecira knygos keli". Kiekviename tokiame kelyje" jis mane laik po dvi savaites, kol kiekviena forma sirdavo man ird; ir taip ved mane tolyn, i viso keturis mnesius, o paskui paliep man visk idildyti"." Jis sakydavo man: Snau, tikslas nra tai, kad tu sustotumei ties baigtine ar duota forma, net jei ji bt aukiausio rango. Ne, ia yra vard takas": juo jie nesuprantamesni, juo j rangas auktesnis, kol pasieksi veikim galios, kuri nebepaklsta tavo kontrolei, bet kurios kontrolei, prieingai, paklsta tavo protas ir mstymas." A atsakydavau: Jeigu yra taip [kad visi dvasiniai ir jusliniai paveikslai privalo bti idildyti], tai kodl mano viepats rao knygas, kuriose gamtos mokslo vyr metodai jungiami su ventj vard mokymu?"106 Jis atsakydavo: Tau ir tokiems kaip tu tarp filosofijos mokini! Todl, kad noriu natraliomis priemonmis pakurstyti js mogikj prot, kad galbt is jaukas paskatins jus siekti ir ventojo Vardo painimo." Ir jis man parod knygas, itisai susidedanias vien i raidi [kombinacij] ir vard, ir mistini skaii [gematrioth], kuri niekados ir niekas nesupras, nes jie ir neskirti bti suprasti". Jis tar man: Tai [neikraipytas] vard kelias". Ir tikrai sakau, kad nieko nenorjau apie tai girdti, nes mano protas to neprim. Jis tar: Paikai padariau, tau jas parodydamas". Neilgai trukus, po dviej mnesi, kai mano protas atitrko [nuo vis materiali dalyk], ir a supratau, kad manyje vyksta keisti dalykai, nusprendiau nakt imtis kombinuoti raides ir apie tai pamstyti filosofinje meditacijoje, truput kitaip nei dabar; ir dariau tai tris naktis, nieko jam nesakydamas. Treij nakt, po vidurnakio, a usndau, laikydamas plunksn rankoje ir popieri ant keli. Tada pastebjau, kad vak pradeda tirpti. Atsistojau jos pataisyti, kaip danai daro nemiegs mogus. Ir pamaiau, kad viesa tebedega. Labai stebjausi, kol, atidiai pasitikrins, pamaiau, kad ji sklinda i mans paties. Pasakiau sau: Netikiu." miau vaiktinti en ir ten po visus namus, ir i - viesa vaikiojo drauge su manimi; atsiguliau ant lovos ir visas usiklojau, bet e tau - viesa vis laik buvo su manimi. Pasakiau: Tai tikrai didis enklas ir mano patirtas naujas reikinys"." Kit ryt papasakojau visk mokytojui ir atneiau jam lapus, priraytus raidi kombinacij. Pasveikins mane jis tar: Snau,
155
jei atsidtum ventj vard kombinavimui, patirtum dar didesni dalyk. O dabar, snau, pripaink, kad negali liautis kombinavs. Skirk save pusiau vienam, o pusiau - kitam, tai yra, pus nakties usiimk kombinacijomis, o pus - permutacijomis." Madaug savait laikiausi io metodo. Antrj savait meditacijos galyb manyje pasidar tokia didi, kad bema n nespjau urainti raidi kombinacij [kurios savaime versi man i po plunksnos], ir net jei alia bt buvusi deimtis moni, jie nebt steng urayti tokios gausybs kombinacij, kokia man radosi upldus tekjimui. Galiausiai, t nakt, kuri mane i galyb upldo, ir jau po vidurnakio - tai metas, kai i galia itin isipleia ir sustiprja, o knas nusilpsta - a miausi permutuoti ir kombinuoti Didj Dievo vard, susidedant i septyniasdeimt dviej vard107. Paskui, man valandl taip darius, raids man akyse pavirto didiulius kalnus, mane sum smarkus drebulys, ir a niekaip negaljau susitvardyti; plaukai man pasistojo piestu, jauiausi taip, lyg biau ne iame pasaulyje. mai parpuoliau emn ir jgos mane apleido. Ir i - kakas panau kalb pakilo man i irdies, atsirado man lpose ir privert jas krutti. Pamaniau sau: Galbt tai - Dieve, sergk mane - mane pagavusi pamiimo dvasia?" Bet i - tai buvo gryna imintis. Pasakiau sau: I tikrj, tai iminties dvasia." Po valandls mano prigimtins jgos sugro, labai nusilps atsikliau ir vis tiek dar negaljau patikti. Dar kart pasimiau vard ir miau daryti t pat, k pirma, ir i - mane tai lygiai taip pat paveik. Ir vis tiek netikjau, kol ketvirt ar penkt kart t pat pakartojau." Ryt pabuds papasakojau apie tai mokytojui. Jis tar man: O kas tau leido prisiliesti vardo? Ar nesakiau tau, kad tik permutuotum raides?" Ir pridr: Tai, kas tau nutiko, yra tikrai auktas rangas tarp pranaysts laipsni." Jis buvo beivaduojs mane i to, mat pamat, kad mano veidas pasikeits. Taiau a jam tariau: Dangaus vardan, gal gali suteikti man koki gali, kad stengiau ilaikyti i i mano irdies plstani galyb, ir kad ji mane pat plst?" Mat norjau t galyb prie savs prisitraukti, kad ji mane plst, mat buvo ji nelyg versm, pripildanti vandens didel duben. Jeigu [deramai nepasirengs] mogus atidaryt utr, jis prigert vandenyse, ir siela j palikt. O jis man tar: Snau, toki gali tau gali suteikti Dievas, nes tokie dalykai nra mogaus valdioje"." An abo nakt galyb toji lygiai taip pat manyje atgijo. Jau dvi bemieges naktis, dien ir nakt meditavs apie permutacijas, bet taip
15 o
pat ir apie esminius principus, susijusius su ios tikrosios tikrovs painimu ir visa ko, kas nukreipta iorn, sunaikinimu, gavau du enklus, kad esu pasieks teising pasirengimo priimti bsen. Vienas enklas buvo prigimtinio mstymo apie giliaminius painimo klausimus intensyvjimas, kno silpimas ir sielos stiprjimas, kol a likau besds, pats virts vien siel. Antrasis enklas buvo, kad vaizduot smarkiai m manyje tvinti, ir man regjosi, jog kakta man plyte perply. Tada supratau, kad esu pasirengs priimti vard. Ir tikrai t abo nakt a idrsau prisiliesti prie neitariamojo Dievo vardo [vardo J H V H ] . Taiau, vos man jo prisilietus, jgos mane apleido, ir balsas pasigirdo i mans: Tikrai mirsi ir neliksi gyvas! Kas tau liep prisiliesti didiojo Vardo?" Ir tai a parpuoliau knibsias emn ir miau melsti Diev: Pasaulio Viepatie! engiau i viet, kaip Tavo Didyb ino, vien dl dangaus [su tyrais ketinimais]. Kaip gi a nusidjau ir kok draudim perengiau? engiau ia tik trokdamas Tave painti. Argi dar Dovydas neliep Saliamonui: paink savo tvo Diev ir jam tarnauk; ir argi ms mokytojas Moz, tebus jam ramyb, itaip mums neapreik Toroje: Parodyk dabar man savo keli, kad galiau painti tave ir nuolat rasti malon tavo akyse?" Ir tai, man dar tebekalbant, patep mane aliejus - kaip tepal aliejus ios dienos rate - nuo galvos iki koj, ir pagavo mane toks digavimas, kad jo dvasingumo ir svaigulingos saldybs negaliu aprayti." Visa tai nutiko, tavo tarnui pradjus pradiamoksl. Ir pasakoju tai - Dievas mato - ne tam, kad pasipuikuoiau ir pasirodyiau didis prastuomens akyse, nes gerai inau, kad didiam bti prastuomens akyse yra yda ir menkyst tiems, kurie ieko auktesnio rango, kurie pagal gent ir paderm nuo prastuomens taip skiriasi, kaip viesa nuo tamsos." Vienas kitas ms filosofuotoj, t ms tautos sn, kurie jauia proto ini trauk ir kuri intelektualin galia, kalbant apie Toros paslaptis, yra labai menka, perskaits tai, kas ia parayta, ims i mans juoktis ir kalbti: pavelkit, kaip jis plepalais, istorijomis ir fantastikais pramanais, kurie sujauk jam prot ir kuriuos jis, menkai teimanydamas gamtos mokslus, priima u gryn pinig, mgina ir mums prot temdyti. Bet Kabalos alininkai, tur apie j nuovok, o juolab tokie, kuriems is bei tas per asmenin patirt atsiskleid, perskait tai, kas ia parayta, ims diaugtis, ir mano odiai sulauks j pritarimo. Taiau jie, kita vertus, piktinsis, kad visa tai atskleidiau su smulkmenomis.
Tiek to, Dievas man liudytojas, kad taip nutiko didesnei Dievo garbei, ir a tetroktu to, kad visi ms ventosios tautos nariai bt u mane iuo poiriu gabesni ir tyresni. Galbt tada bt manoma atskleisti dalykus, kuri a dar neinau... Kai dl mans, tai a negaliu itverti, kitiems neperdavs to, k man suteik Dievas. Bet kadangi iam painimui nra joki prigimtini rodym, nes ir jo prielaidos, ir ivados yra dvasins prigimties, a jauiausi priverstas papasakoti i istorij i savo paties patirties. Juk iame painime ir nra joki kit rodym, iskyrus pai patirt... Todl vyrui, kuris keli smerkia, sakau, kad galiu pateikti jam eksperimentin rodym - savo paties antemik rezultat valg, savo paties patyrim, gilinantis raidi moksl, idstyt knygoje Jecira. A - tebus tai aikiai pasakyta - netyrinjau knikojo [maginio] [toki praktik] poveikio; ir net bdamas sitikins, kad ios praktikos yra tokios patyrimo atmainos prielaida, neketinu j griebtis, nes jos yra antraeilio pobdio, ypa palyginti su tobulybe, kuri siela gali pasiekti dvasiniu keliu. Be to, man regisi, kad tas, kuris taikosi imginti [magin] poveik, iniekina Dievo vard. Btent apie tai usimena ms mokytojai, sakydami: nuo to meto, kai nedorumas pam vir, Dievo vardo mokomi tik labiausiai tylti gebantys kunigai."108 Treiasis bdas yra Kabalos kelias. Jis susideda i matematini ir gamtamokslini princip sulydymo sieloje mogaus, pirma jau studijavusio paodin Toros ir tikjimo prasm ir taip drsia dialektika ilavinusio savo prot, o ne tikinio kaip koks nemoka. Tiesa, tai yra reikalinga tik todl, kad mogus yra prigimtinio pasaulio kalinys, ir nederamas dalykas bt, jei protinga btyb, trokdama itrkti i kaljimo, nemgint visomis priemonmis atrasti nors kokios skyluts ir plyelio. Jei iandien turtume prana, galint parodyti mums, kaip manu iatrinti prigimtin prot, ir kartu pamokyti mus subtiliojo bdo, kaip mes galtume atsikratyti knikumo, tuomet mums, greta msiks Kabalos, ivestos i pagrindini Jecira knygos princip, susijusi su mokymu apie raides, vis t gamtini moksl nebereikt. Tuomet pranaas perteikt mums priebalsi kombinacij paslaptis ir balsi kombinacijas j tarpuose; jis pamokyt mus apie kelius, kuriais veikia slaptosios aktyviosios galios, ir apie prieast, kodl tekjimas kartais nevyksta... Visa tai jis mums perteikt tiesiai, o mes iandien esame priversti vaikioti visokiais aplinkiniais keliais, sukintis anktai apibrtose sferose ir ten pasiekti, kad btume vesdinti paslaptis
15 o
ir savo kelyje galbt sutiktume Diev. Mat i tikrj, velgiant paios Kabalos poiriu, bet koks laimjimas joje yra tik antraeilis dalykas, o ji, velgiant ms akimis, yra tikroji ms bties substancija."109 is Kabalos kelias, arba is metodas, pirmiausia reikalauja palaikyti var kn, nes visa, kas knika, yra kartu ir dvasini dalyk simbolis. Kitas nuoseklus ingsnis kopiant auktyn yra knikos ir dvasins laikysenos apvalymas, ypa kalbant apie piktinimsi arba apie rpinimsi viskuo, kad ir kas tai bt - iskyrus Dievo vard, - net jei tai bt rpestis dl tavo vienintelio mylimo snaus. Ir tai yra minimas Rato paslapties, kur sakoma, kad Dievas mgino Abraom". Dar kitas ingsnis kopiant auktyn yra dvasios ilaisvinimas [paodiui: apvalymas] i vis anksiau studijuot moksl. Ir tai todl, kad jie yra prigimtiniai ir riboti, kad jie teria siel ir kartu utveria keli dievikosioms formoms. ios formos yra itin subtilios, o kadangi net tokia santykikai nereikminga forma, palyginta su viskuo, kas prigimta ir racionalu, yra esmingai didis dalykas, tai ji, gretinant su dvasios aikumu, yra vis dlto nelyg nevarus ir tankus ydas." Dl ios prieasties liepiama pasitraukti nuoalius namus, ir jeigu joks triukmas i lauko neprasismelkia vidun, tai tik juo geriau. Pradioje patartina papuoti namus vieiais alumynais ir taip atgaivinti augalin siel, kuri mogus turi greta gyvnins. Paskui reikia melstis ir maloniai melodingu balsu giedoti psalmes, ir skaityti Tor, itaip diuginant gyvnin siel, kuri mogus turi greta racionaliosios. Paskui vaizduots galia nukreipiama protu suvokiamus dalykus ir stengiamasi suprasti, kaip vienas daiktas kyla i kito. Tada engiama toliau ir pradedama judinti raides, kurios [savo kombinacijomis], tiesa, nesuprantamos, taiau taip daroma tik tam, kad dvasia atsiskirt [nuo jusli] ir apsivalyt nuo vis anksiau joje buvusi paveiksl. Lygiai taip pat daroma, gerinant savo [knikj] mediag valgiu ir grimu, itaip palengva vis taurinant savo kn. Apie vairius raidi kombinavimo metodus kalbsime skyriuje apie raides. Tada pasiekiamas okinjimo" laipsnis, kaip kad Ratas sako: Ir jo okinjimas virum mans buvo meil."110 Tasai okinjimas yra, pasibaigus visoms operacijoms su raidmis, meditavimas apie savo paties mstym ir abstrahavimasis nuo bet kokio odio, nesvarbu, ar jis bt, ar nebt susijs su kokia nors svoka. Atliekant okinjim" privalu pasiekti, kad raidi kombinacijos spariai riedt tolyn. Nuo to mstymas yla, ir taip didja diaugsmas bei [vidinis] geismas; o maisto, miego ir panai dalyk
poreikis sunaikinamas. Nugrimzdus gilyn, odiams atsipliant nuo mstymo, pasiekiama tokia tampa, kad netenkama savo prigimtins smons kontrols, ir net nordamas nemstyti, tokiam norui nestengtumei pasiduoti. Tuomet vedi savo [meditacijon nugrimzdus] mstym ingsnis po ingsnio toliau, i pradi pasitelkdamas rat ir kalb, o paskui- vaizduot. O kai pasiekiama bsena, kuri tveria anapus savojo mstymo kontrols, tada reikalingos kitos pratybos, kuri esm yra ta, kad nugrimzdus mstymas pamau visomis jgomis vis toliau traukiamas nuo savo versms, kol pasiekiamas toks laipsnis, kai jau nei kalbi, nei gali kalbti. Ir jeigu tada dar lieka pakankamai jg brautis vis toliau ir dar toliau traukti mstym, tai tada vidus bei ior atsivers ir grynos vaizduots galybe gys poliruoto veidrodio pavidal. O tai yra skuriuojanio kalavijo liepsna", kur tai, kas buvo gilumoje, apsireikia kaip priekis. Tada pamatai, kad tavo giliausioji btis yra iek tiek u tavo paties rib 111 . Toks buvo Urim ir Tummim", kunigo orakulo kelias, kaip sakoma Toroje, kur raids [skyde ant kunigo krtins] irgi i pradi suvinta i vidaus, o j skelbiama inia nra isyk gaunama ir nra tvarkinga, - ji randasi tik teisingai sudsius raides. Mat forma, atsiskyrusi nuo savo substancijos, neturi pilnatvs, kol gyja form, kuri vaizduot gali pagauti, ir ioje vaizduotei prieinamoje formoje raids tada sueina tobul, tvarking ir suprantam kombinacij. Ir tai, kaip man regisi, yra toji forma, kuri kabalistai [jai apsireikiant mistiniame potyryje] vadina vilkimu", malbusJ112
15 o
SKYRIUS
Zoharas. Knyga ir jos autorius
Tuo metu, kai Abraomas Abulafija Italijoje po 1275 m. kr savj pranaikosios Kabalos mokym, kakur Kastilijos irdyje buvo parayta knyga, kuriai buvo lemta skme, love ir vis didjania taka pranokti visus kitus kabalistins literatros dokumentus; tai buvo Sefer ha-Zohar, arba Spindesio knyga". Jos viet Kabalos istorijoje galima nusakyti ta aplinkybe, kad ji potalmudinje rabin literatroje tapo kanoniniu tekstu, kelis imtmeius gebjusiu isilaikyti greta Biblijos ir Talmudo. Tokia unikali padtis, tiesa, susiklost tiktai pamau. Prireik bema dviej imtmei, kol Zoharas i savo ankstyvj pradmen nuoalumos Kabalos literatroje ikilo iki aukiausiojo rango. Paiam autoriui, kad ir kas jis bus buvs, tokios toli ugriebianios aspiracijos buvo visikai svetimos. Jam rpjo ypatingj Kabalos pasaul, kuriame jis visikai buvo paskends ir kur jis, suteikdamas savo individualybs atspalv, ia atspindi, ireikti tokiomis formomis, kurios jam regjosi paios tinkamiausios, - ir dar stengiantis nuslpti savo asmen. Kaip autorius, jis gali tvirtinti savo ketinimus gyvendins, nes, kad ir k mes manytume apie ios knygos vertingum, tai, kad ji susilauk skms, yra nenuneigiamas dalykas. I pradi ji skm peln pai kabalist sluoksniuose, paskui - ypa po itrmimo i Ispanijos - ir visoje yd tautoje; itisus imtmeius is veikalas regjosi perteikis slapiausi ios tautos siel. Apie rab Pinchas i Koreco, gars chasid ventj, mirus apie 1781 m., pasakojama, kad jis danai garbins Diev ir dkojs jam u tai, kad Dievas sukrs j ne tais metais, kai Zoharas dar
nebuvo inomas pasaulyje; denn der Zohar hot mich derhalten beim
Jiddischkeit"1. Tokie odiai i toki lp priveria susimstyti. Juk galbt Zoharas yra klasikinis dokumentas tos mitins reakcijos judaizmo irdyje, apie kuri a kalbjau pirmajame skyriuje. O vis dlto kaip tik jame tokia gausyb mistikai nusiteikusi siel rado j jausmus giliausiai atitinkani dalyk raik. Taigi tursime kelti sau klausim, kuo ypatinga i knyga ir kuo ji savo sukrimo ir vlesniais laikais peln tok
161
intensyv gyvenim, koks nebuvo skirtas tokiai daugybei kit kabalistins literatros dokument. Zoharas paraytas pseudepigrafo forma, kone galtum pasakyti, kad tai - mistinis romanas. Savaime tai nra jokia naujov, nes jau kur kas ankstesni autoriai - taip pat ir kabalistai - msi io anro, pavyzdiui, kad ir knygoje Bahir, kurios autoriai kalbjo lpomis senesni autoritet - tarp j ir toki prasimanyt, kaip rabis Amora ar rabis Rechumajus. Taiau joks kitas ankstesnis ar vlesnis kabalistas su tokia smagybe neapgalvojo vis savo mistifikacijos smulkmen, kaip Zoharo autorius. is mums prie akis pieia gana netikrovik Palestinos kratovaizd, po kur su snumi Eleazaru ir biiuli pulku, nekuiuodamasis su jais apie visokius visokiausius, apie mogikus ir dievikus dalykus, klajoja garsusis Minos mokytojas rabis Simonas ben Jochajus. Iorikai Zoharo autorius mgdioja midrao form; taigi, kiek tik manoma, ne pateikia teorinius ar juolab sisteminius samprotavimus, o kalba pasitelkdamas homiletikos priemones. Labiausiai jis mgsta mistikai aikinti ventojo Rato eilutes ir tokiu pavidalu dstyti savo mintis. Taiau ie homiletiniai aikinimai yra ne trumpi ir gerai simenami, kaip tikro midrao, o gauss odi ir didija dalimi ugriebi tolimas sritis. Danai keli diskursai vien didesn literatrin vienet jungiami pasitelkiant visus juos daiktan sujungiani dar vien istorij. O jei autorius ir kalba lakonikai, sakytume, senj imini stiliumi, nuo j jis skiriasi tuo, kad jam retai kada pasiseka i ties aikiai pasisakyti. Visos ios ilgesns ir trumpesns kalbos, pasakojimai, monologai ir dialogai pateikiami Tor, Giesmi Giesm ir Rtos knyg aikinanio midrao forma. Taiau kadangi vairios Zoharo dalys remiasi gana laisvai pasirenkamomis Biblijos eilutmis, turiniomis patvirtinti autoriaus mini eig, tai knyga yra n i tolo nepanai tikr komentar; taiau ikilminga aramj kalba, kuria i knyga parayta, stilistikos poiriu didina jo poveik. Jau sakiau, kad Zoharo autorius yra ne sistemins dvasios, o veikiau homiletikas. iuo poiriu jis, tiesa, tsia yd mstysenoje gilias aknis turini tradicij. Juk vis dlto valia pasakyti, kad bdingiausi ir autentikiausi liudijimai, kuriais judaizmo dvasia byloja visikai pati i savs, nesidangstydama svetimomis raikos formomis, visi yra nesisteminio pobdio. J konstrukcijos principas yra anapus udaros, sistemins mini tkms rib. Tai matyti juk net ir Minoje, kur valia tvarkingai idstyti mediag dar net aikiausiai velgiama. Be abejo, toki mginim sistemingai pltoti kabalistines idjas mums nestinga.
Pamatins idjos, viepataujanios Zohare, tik iek tiek vliau atsispindjo, pavyzdiui, sistemins sandaros knygoje Maarecheth ha-elohuth, Dievybs sranga"2. Taiau kokios negyvos ir abstrakios ia, kur, sakytume, aikiai irykja j skeletas, regisi ios idjos, jei tik imi jas lyginti su Zoharu, kur jos atsiskleidia kupinos kno ir kraujo! Zoharas, tebus dar kart pasakyta, ne tiek pltoja jo pamat sudaranias idjas, kiek taiko jas ir naudoja savo homilijose. Zohare i pairos paios paprasiausios Biblijos eiluts gyja absoliuiai netikt interpretacij. Net kritik skaitytoj - kaip kart pasak Davidas Neumarkas, skvarbi aki yd filosofijos istorikas, - utikus kai kuriuos samprotavimus, nejuia suima kritikai smonei kartu vis dlto atrodanti juokinga mintis, ar tik ia i ties nebsis kai kuri Toros viet tikrasis turinys ir j tikroji prasm! Itisomis atkarpomis autorius vis grimzta mistines alegorizacijas, neretai ir ivis nuklysdamas lankas, taiau nuolatos i jo odi vis, irk, ir prasimua iurpu nukreianti ir slapta gelm. Nuolatos vis, irk, esama ten kako, kas tikrai regta ir gim i tikros valgos. Kartais autorius tik iaip ne taip dursto odius, bet kitose vietose jis ir vl randa stabiai aiki raik, bedugne dvelkiant simbol taip giliai patirtam pasauliui perteikti. Vis laik jau kalbjau apie Zoharo autori" taigi dariau prielaid, kad jo bta. Taiau btent tai ir yra klausimas, kuriuo nuomons iki pat ms dien radikaliai skiriasi: ar apskritai esama vieno Zoharo autoriaus, ar j bta keli? Galbt mes ia kur kas veikiau prie akis turime daugelio kart atbalsius arba, pavyzdiui, keli autori kompiliacij? Gal skirtingos dalys, su kuriomis dar susipainsime, priklauso skirtingiems sluoksniams? Taigi ia kyla sudting Zoharo kritikos" klausim. K galima pasakyti apie jo kompiliacij, radimosi laik ir jo autori ar autorius? Daug met trisiau, mgindamas sukurti tvirt pamat iems kritiniams tyrinjimams, ir manau, kad mano gautosios isvados didija dalimi yra galutins ir nepajudinamos3. Tokie tyrinjimai danai yra, sakytume, detektyvins istorijos pobdio. Taiau kad ir kokios domios, bent man paiam, bt kaip tik toki tyriniim smulkmenos, mes ia negalime jomis pernelyg plaiai usiimti. Taiau iame skyriuje pasistengsiu glaustai ir kuo tiksliau idstyti savo poir visais iais klausimais, nurodydamas drauge ir kelius, kuriais galiausiai io poirio prijau. Pradsiu nuo to, jog i esms esu apsisprends pritarti Graetzo teiginiui (beje, jis pats savaime tra tik vis aikiausia imtmeius tvrusios
163
pakudu tradicijos formuluot), kad Zoharo autoriumi laikytinas Ispanijos kabalistas Moz de Leonas. Tas faktas, kad Graetzas netiktinai dideliu skaiiumi aspekt nesteng pateikti patenkinam ios savo teorijos rodym4, buvo paskata priimti prieing, iandien labai iplitus poir, kad Zoharas i ties ess tik galutin redakcija rat, kurie buvo kuriami ilg laik ir kuriuose galbt ilik net tikr mistini Simono ben Jochajaus valg elementai5. Kaip veikiausiai nutinka kiekvienam, kuris pirm kart (ar apskritai tik vien kart) skaito Zohar, a ir pats, prie dvideimt met praddamas prie Zoharo darbuotis, buvau links laikytis tokios nuomons6. Taiau mgindamas j rodyti solidiomis filologinmis priemonmis, pamau sitikinau, kad yra prieingai7. 2 I pirmo vilgsnio tokia snis pairti visai skirtingo pobdio rat, kuriuos mes aptinkame be aikios tvarkos sudtus Zohar, regisi patvirtinanti teisyb t, kurie neigia io veikalo vientisum. Tad glaustai aptarkime svarbiausias dalis, i kuri susideda penkis Zoharo tomus sudta literatra"8. J galima suskirstyti kad ir tokias rubrikas: 1. Antrats neturinti pagrindin Zoharo dalis, susidedanti i plai komentar, kurie visi liejami prie paskir Toros eilui (pagal j skirstym savaitines atkarpas, skirtas skaityti sinagogoje). Visa, k jau esu pasaks apie literatrin Zoharo charakteristik, tinka ir iai daliai. Panekesiai ir trumpesns ar ilgesns istorijos visose dalyse pateikiamos daugma vienodai pramaiiui. 2. Sifra di-Ceniutha, Slaptumo knyga"9. ioje tik ei puslapi dalyje, neminint joki vard, be galo mslinga ir lakonika maniera pateikiami komentarai itrauk i pirmj ei Pradios knygos skyri, kurie sinagoginiame Toros skaidyme sudaro vien atkarp ir yra maiomi su kitomis temomis10. Niekas ia isamiai nedstoma; viskas - vien miglotos bendrybs, be joki aikinim, nelyg kokia orakulo itarm. 3. Idra Rabba, Didysis susirinkimas"11. Tekste ia antrate, bent i dalies, pltojami ir aikinami motyvai, apie kuriuos uuominomis kalbta ankstesnje dalyje12. Simonas ben Jochajus suaukia savo itikimuosius, nordamas jiems atskleisti iki iol nutyltas paslaptis. Architektonikos poiriu puikiame pasakojime dabar vienas po kito pasirodo, savo mintis isako ir mokytojo pagyrimus pelno visi dalyviai.
15 o
ie pasisakymai drauge sudaro sisteming visum - kiek tai Zohare apskritai manoma. Dalyviai patenka vis gilesn trans, o dramatikoje pabaigos apoteozje, mistiniam procesui toliau vykstant, trys i j mirta ekstazje. 4. Idra Zutta, Maasis susirinkimas"13. ia tokia pat dramatika maniera vaizduojama Simono ben Jochajaus mirtis ir perteikiama ilga kalba, kurioje is dar kart - i dalies kitaip - dsto didiojo Idra paslaptis. 5. Idra di-be-Makana, Susirinkimas, surengtas dl pasisakymo, susijusio su Toros itrauka apie Padangt"14. ios dalies sandara visai tokia, kaip dalies Idra Rabba, taiau ia nagrinjami kiti - ypa su maldos mistika susij - klausimai. 6. Hechaloth, apraymas septyneri viesos rm", per kuriuos maldingj sielos keliauja po mirties arba per kuriuos vizijoje keliauja besimeldianio mistiko siela. Tas pats pasakojimas, madaug penkeriopai iplstas, su itin vaizdingais angelologiniais apraymais, dar kart pateikiamas kitoje vietoje15. 7. Raza de-Razin, Secretum Secretorum"16, vientisos dalys apie fiziognomik ir chiromantik17; akivaizdiai du lygiagrets mginimai, skirtingai nagrinjantys t pai tem. Vienas skyrius yra visikai anoniminis, o antrajame naudojamasi prastine Simono ben Jochajaus mokini pulko inscenizacija. 8. Saba, Senis". romantik istorij terpta mslingo seno vyro, i pairos - vargo asil varovo, kuris rabio Simono mokiniams pasirodo bess vienas didiausi kabalist, didels apimties kalba; tokia literatrin drapiruot naudojama ir daugelyje pagrindins dalies pasakojim18. Plaias sferas ugriebianios kompozicijos kalboje senis pirmiausia kalba apie sielos ir jos kelions paslaptis, kurias jis atrado teisiniuose Toros nurodymuose, kaip privalu elgtis su hebraj vergais. 9. Jenuka, Vaikas". Nepaprasto vaiko istorija ir jo kalba apie Toros paslaptis bei stalo maldos deklamavimas19. Vaik, artimj laikyt visiku neimanliu, kaip ir panaius nepaprastus vaikus kitose pagrindins dalies vietose20, atranda Simono ben Jochajaus mokiniai. 10. Rab Methibtha, Akademijos galva"21. ia vaizduojama, kaip rabio Simono mokini pulkas vizijoje keliauja per Roj, ir pateikiama dangikj akademij vienos i aukiausi galv kalba apie sielos likimus, ypa anapusybje. 11. Sithre Tora, Toros paslaptys", alegorin ir mistin keli Toros itrauk interpretacija, kurioje ypa jauiamos teosofijos ir mistins
Zoharas. Knyga ir jos autorius 165
psichologijos tendencijos22; dalis teksto anonimin, dalis irgi priderinta prie ia prast legendos form. 12. Mathnithin, Minos" ir Tossefta23. Tai skyriai, kuriuose tyia mginama mgdioti Minos ir Toseftos vardais inom II imtmeio Halachos tradicijai priklausani rinkini lakonikum - taiau, be abejo, grynai kabalistiniu pagrindu. Akivaizdu, kad ie skyreliai sumanyti kaip trumpi isami diskusij ir kalb apie pagrindins Toros dalies itraukas vadai - lygiai, kaip, tarkim, trump sakini Mina yra atitinkam diskusij vadas Talmudo tekste. Mistins minos paraytos didiai patetika kalba, anonimins, jos, regisi, pateikiamos lyg ir kaip kokie dangikj bals apreikimai. 13. Zoharas apie Giesmi Giesm, grynai kabalistinis, daugel digresij nuo pagrindins minties nuklysts pirmj Giesmi Giesms eilui komentaras24. 14. Kav ha-Midda, Mistinis matas"25. Labai giliamintikas ma Israel, vieno Dievo ipainimo Toroje (st 6, 4), prasms aikinimas. 15. Sithre'Othioth, Raidi paslaptys"26, kabalistinis rabio Simono monologas apie raides, i kuri susideda Dievo vardas ir pasaulio sukrimo istorijos pradia. 16. Antrate neiskirtas Ezekielio Merkabos vizijos komentaras27. 17. Midra ha-neelam, Torai skirtas Mistinis midraas"28. Nuo kit Zoharo dali jis skiriasi tuo, kad ia veikia ne vien Simonas ben Jochajus ir jo artimiausi mokini brelis, bet ir begalin gausyb kit autoritet, kuri dalis, savo ruotu, yra fiktyvs, o dalis turi II-IV imtmeio Talmudo mokytoj vardus29. (Isamiau apie veikal r. toliau.) 18. Midra ha-neelam, skirtas Rtos knygai, lygiai to paties pobdio, kaip ir ankstesnysis. Kai kurios i dviej veikal dalys paraytos hebrajikai. 19. RajaMehemna, Itikimasis ganytojas"30. Kabalistin Toros sakym ir draudim interpretcija. 20. Tikkune Zohar, naujas pirmj ei Toros skyri komentaras, suskirstytas septyniasdeimt skirsni, kuri kiekvienas pradedamas vis nauja pirmojo odio Bereith interpretacija. Spausdintu pavidalu tai yra atskiras bibliografinis vienetas31. 21. Kiti tekstai ir samprotavimai Tikkune Zohar klausimais ar io veikalo stiliumi, pavyzdiui, kad ir dar vienas Ezekielio Merkabos" komentaras32.
15 o
Tokios yra paios pagrindins dalys, i kuri susideda Zoharo literatra. Nepaminjau ia kai kuri smulkesni bei ne toki reikming fragment ir kai kuri dirbtini" kur kas vlesniais laikais parayt klastoi, kuri tik dalis buvo traukta spausdintus leidimus33. Spausdintuose Zoharo leidimuose visi ie ratai uima madaug 2400 tirtai spausdint puslapi, kuri tik madaug pus (daugiausia ia 1 ir 8-10 pozicijose sumintos dalys) pateikiama penkiatomyje Zoharo vertime angl kalb, prie dvi deimtis met paskelbtame Harry Sperlingo ir Maurice'o Simono34. mus visas ias dalis - ir kiekvien skyrium, ir vis j sry - tyrinti atidiai, aikiai atsiskiria du visikai vienas nuo kito skirtingi sluoksniai. Pirmajam priklauso pirmosios atuoniolika ms srao pozicij, nors ia, kaip dar matysime, abi Midra ha-neelam dalys turi ypating atspalv; trys paskutins pozicijos sudaro antrj grup, radikaliai skirting nuo pirmosios. Kalbant apie atuoniolika pirmosios grups tekst, sudarani tikrj Zohar, galima tvirtai rodyti, kad jie yra vieno autoriaus veikalas. Netiesa tai, kad ie skirtingi ratai parayti skirtingu metu ar skirting autori. Paskir rat viduje taip pat nemanoma iskirti skirtingo amiaus sluoksni. Galbt kur ne kur ir tikrai vliau buvo terptas koks sakinys ar keli odiai, taiau tokios sluoksni hipotezs alinink pamgtos (ir niekada konkreiai nerodytos) kalbos apie pamatinius tekstus ir vlesnes interpoliacijas kritinio tikrinimo neilaiko35. Prieingai, susidaro paveikslas, kuris, nepaisant viso margumo ir vairovs, yra stabiai vienareikmis ir kurio visose dalyse daugiau ar maiau vienodai, su visomis stipriosiomis ir silpnosiomis pusmis, irykja dvasin ir literatrin krybingos asmenybsfizionomija.i vienov galima geriausiai rodyti trimis pamatiniais aspektais; apie j byloja knygos kalba, literatrinis stilius ir - kas ne maiau reikminga - skelbiamos idjos. 3 Vis mint atuoniolikos tekst aramj kalba yra perdm vieninga ir asmenika. Tai juo svarbiau dl to, kad mes ia kalbame anaiptol ne apie natrali aramj kalb, ne apie kok gyv dialekt, kuriuo gal ir bt galj kalbti Simonas ben Jochajus ir jo biiuliai pirmojoje 11 imtmeio pusje. Zoharo aramj kalba yra perdm dirbtinis darinys, literatrin kalba, kuri mogus, aramj kalbos moksis tik
167
i yd literatros dokument, susitais ir prisitaik savo reikmms. Kai kuri mokslinink reiktos splions, kad filologinis tikrinimas galt atidengti senesnj Zoharo klod, naujausi tyrinjimai nepatvirtino. Pro aramj kalbos apdar nuolatos prasivieia Vidurami hebraj - ir btent XIII imtmeio hebraj - kalbos pasaulis. Svarbu pabrti, kad visi savitumai, kuriais Zoharo kalba skiriasi nuo gyvj aramj kalbos dialekt, visose dalyse reikiasi visikai vienodai, nors pats autoriaus stilius ir kalbsenos bdas yra labai nevienodi; kartais jie gras, kartais visai negrabs, kartais patetiki bei retoriki, kartais paprasti ir tiesiog skurds - destis, koks svarstomas dalykas ar kokia autoriaus nuotaika. Taiau tokie stiliaus skirtingumai visi susij su viena tema; jie anaiptol nesikerta su vientisa asmenybe, susikrusia i keist kalb. ia dar lieka paminti, kad autoriaus odynas yra be galo ribotas, ir tik juo stabiau yra tai, kiek daug jis steng ireikti tokiu negausiu odi skaiiumi. Apskritai i kalb galima nusakyti kaip miin dialekt, kuriais paraytos dvi autoriaus geriausiai inomos aramjikos knygos - Babilono Talmudas ir Targum Onkelos, senas Toros vertimas aramj kalb; apskritai kalbant, gramatins Targum formos sudaro kalbos skelet. Matyt, autorius tai laiko dialektu, kuriuo kalbta Palestinoje apie 100 m. po Kristaus, taiau nedvejodamas kone kiekvienoje eilutje terpia j ir Babilono Talmudo kalbos element. Ypa krinta akis tai, kad Zoharo kalbos n truputlio nra paveikusi Palestinos Talmudo kalba. Akivaizdu, kad ios knygos nebta tarp autoriui gerai inom altini, nors turinio poiriu jis kai kuriais dalykais i ten naudojosi. Ypa domu tai, kad diskusij egzegezs ir Halachos klausimais terminologija perimta i Babilono Talmudo, nors kai kuriuos posakius autorius vartoja savo stilistine nuoira. is mirnikas kalbos pobdis atsiskleidia ir vardi bei dalelyi, ir veiksmaodio form bei daiktavardi galni vartosenoje. Kai kuriais atvejais vietoj j pasirodo formos i Targum Jerualmi, dar vieno, palestinietiko, Toros targumo (interpretacinio komentaro vert past.). Danai skirtingos formos kaip visai lygiateiss vartojamos greta viena kitos tame paiame sakinyje, ir rezultatas yra tas, kad kiekviename paskirame Zoharo teksto lakte mums atsiveria margas - taiau savo detalmis visada vienodas - kalbinio eklektizmo paveikslas. Sintaks perdm paprasta, tiesiog monotonika, ir visur, kur hebraj ir aramj sakinio sandara skiriasi, ji yra aikiai hebrajika.
15 o
Sintaksiniai Vidurami hebraj kalbos ypatumai ia pasirodo apvilkti aramjiku drabuiu36. Kaip ir kiekvienu atveju, kai vartojama dirbtin kalba, itin bdingi yra neteisingi dariniai ir klaidos, suteikiantys autoriaus kalbai specifin atspalv. Daugelio odi atveju jis painioja veiksmaodines Kai formas su Pa ei bei Aph'el formomis, ir atvirkiai37. Jis vartoja visikai klaidingas 'Etpha'el formas38 ir kai kuriais atvejais konstruoja'Etpha'el formos veiksmaodius kaip tranzityvinius 39 . Jis painioja verbum finitum ir verbum infinitum formas, antai ypa tais itin danais atvejais, kai prie perfekto jungia dalyvio priesagas; prielinksni ir jungtuk vartosena jo kalboje daugeliu atvej yra visikai nemanoma 40 . T pat regime ir odyne. ia danai aptinkame aramjikais apdarais prisidengusi Vidurami hebraj kalbos odi, ypa i filosof kalbos41. imtus kart pasitaik odiai Hm kol da, vis dlto", yra ne kas kita, kaip vertimo kalk hebrajik odi, kuriuos tik vertj Tibonid eima, mgdiodama arab kalbos prielinksnius ir jungiamsias dalelytes, ved vertim kalb ir kurie tada, XIII imtmetyje, galutinai kalboje sitvirtino. Kai kurie odiai, aptinkami visose veikalo dalyse, yra tiesiog arabiki, pavyzdiui, ta'an reikme varyti gyvul"42, arba ispaniki, antai, gardina - guardian, sargybinio", reikme43. Nuolatos vartojama fraz, reikianti suvelninti griet nuosprend", yra i ispan kalbos perimtas frazeologizmas44. Kai kuri klaiding vertini kilm ta, kad autorius, neatsivelgdamas reali aramj kalbos vartosen, aramjikoms odi aknims priskiria visas tas reikmes, kurias gali turti atitinkam hebrajik akn vediniai45. Nemenk vaidmen autoriaus kalboje vaidina ir tokie atvejai, kai jis tiesiog neteisingai suprato altiniuose rast fraz. Daug odi Zohare turi visikai savit reikm, kurios jie niekada negaljo turti jokiame gyvame aramj dialekte. Mginimas atskleisti kelius, kuriais autorius prijo ias naujas, danai visikai fantastikas reikmes, kartais padeda isiaikinti jo altinius. Pavyzdiui, tai, kas Talmude vadinamas arabu", ia reikia yd asil varov"46; kas ten reikia laiv", ia - lobyn"47; odis stipryb" ia dar reikia ir krtin" arba motinos sias"48, trokulys" ia reikia aikum"49. Veiksmaodis kam nors k paskolinti" ia reikia k nors palydti"50. Toki atvej ia ilga virtin, o metodin autoriaus elgsena toki klaid atveju visada yra daugma ta pati. Jis savavalikai prapleia senj odi reikm; be to, mgsta juos vartoti naujiems termini technici
169
nusakyti51. Autorius mgsta aisti miglotais daugiareikmiais odiais, kur senoji pirmin ir naujoji reikms visikai susipynusios52. Jis visose veikalo dalyse kruopiai vengia vartoti tam tikrus odius, pavyzdiui, Kabbala ir Sefiroth, kurie jam regisi skamb pernelyg naujovikai, ir keiia juos apraomaisiais nusakymais, daugeliu atvej visai nepastebdamas, kad naujieji kalbos turtai, ko gero, liks atpastami net ir aprengti archaikais apdarais. Didija dalimi atvej jis, inoma, visai n nesuvok, kad jo meto hebraj kalba, kuri jis stengsi perteikti aramjikai, buvo visai kita, nei senj knyg. Autorius, tiesa, buvo nepaprastai apsiskaits, taiau tikrai ne filologas, ir btent jo apsirikimai" kritikai, be abejo, yra itin vertingi. I dalies manu parodyti, kad jis naudojosi jo laikais itin vertintais hebraj ir aramj kalb odynais. Be to, autorius mgsta vartoti tam tikr kiek nauj odi, kuriuos jis arba laisvai prasiman53, arba nusikal keisdamas senus odius54. iuose neologizmuose dar matyti jo ypatingas trij ar keturi vis besikartojani priebalsi pamgimas (Teth, Samech, Peh ir ypa Koph)ss. Visi ie kalbos ir stiliaus ypatumai vienodai persmelk visas atuoniolika ms srao pozicij, pradedant Midra ha-neelam bei Idroth ir baigiant Miriomis bei fiziognominiais tekstais. Kai kuri autori, niekada n nemginusi pateikti ios didiai reikmingos tezs rodym, itin sena paskelbtos veikalo dalies Sifra di Ceniutha kalbos vartosena niekuo nesiskiria nuo - pasak t pai autori - kur kas vliau nei pagrindin Zoharo dalis parayt aramjikj Midra ha-neelam tekst56. Frazeologijos savitumai visose dalyse irgi nuolatos tie patys, visai nepriklausomai nuo to, ar autorius stengiasi rayti lyg orakulo itarm eliptiniais sakiniais, ar plaiai dsto savo samprotavimus. Visur randame pomg toki darini, kaip visa-gelm, visa-tobulyb, visa-jungtis, visa-pavidalas, visa-pamatas, visa-paslaptis ir pan., kuriuose prie daiktavardio prijungiamas odelis de-kola} visa"57. Tokie dariniai - juos mgo ir gnostikai - senesniojoje yd literatroje neinomi, o kabalistiniuose tekstuose pasirodo tik neoplatonizmo palydoje, net yra vienas rykiausi neoplatonikosios terminologijos skverbimosi Kabal enkl. ia dar priskirtinas ir pomgis toki superlatyvini darini, kaip paslapi paslaptis", palaim palaima", slaptj slaptasis", gelmi gelm", kuri gausyb aptinkama visose Zoharo dalyse. Dar vienas itin rykus autoriaus pomgis yra oksimoronai ir paradoksai. Tokios darybos jungini, kaip virtas ir nevirtas", pasitaiko
15oyd mistika ir jos pagrindins srovs
Talmude, taiau ten jie reikia tik pusalis". O Zohare ilgos virtins toki posaki prasm daniausiai yra ta, kad jais turi bti nusakyta, jog koks nors aktas vyksta neperprantamoje dvasinje sferoje. Yra ir nra" reikia ne tai, kad kas nors pusiau yra, bet kad tai egzistuoja ypatingu dvasiniu pavidalu, todl negali bti teisingai aprayta. Itisi, labai pompastikai stilizuoti sakiniai, kuriais, i pirmo vilgsnio, regis, dstomos grynos nesmons, ia naudojami vien tam, kad dmesys bt atkreiptas toliau kalbamus dalykus. Kas yra gyvat, skrendanti ore ir engianti izoliuotai, kai tuo metu skruzd, besiilsinti jos dantyse, mgaujasi tuo, praddama nuo bendrysts ir baigdama izoliacija? Kas yra erelis, sukantis lizd nesamame medyje? Kas yra jo jaunikliai, kurie auga, bet auga ne tarp padar, sukurt vietoje, kur jie nebuvo sukurti? Kas yra tie, apie kuriuos sakoma: kildami jie leidiasi, o leisdamiesi kyla,- du, kurie yra vienas, ir vienas, kuris yra trys?58 Kas yra graioji mergait, kuri niekas nekreipia aki ir kurios knas pridengtas ir atidengtas, kuri ryt eina i nam, o dien slepiasi, kuri puoiasi nesamomis puomenomis?" Taip Senis" pradeda savo didj dstym (anksiau pateikto srao 8 pozicija). Akivaizdu, kad ia viepatauja mistifikaciniai ketinimai. Tokie ketinimai dominuoja ir tuose neretuose sakiniuose, kur glaustai ir daniausiai labai skambiai formuluojama sentencija, kurios ne tik turinys daniausiai lieka be galo mslingas, bet kuri dar ir grynai gramatikai apskritai negali bti ianalizuojama59. Kartais sunku atsikratyti spdio, kad autoriui ne visai svetimas buvo senas doras kis pater le bourgeoisl Kad ir kaip ten bt, jo dikcijoje, be abejo, justi puiki deklamatyvumo, patetikos ir skambumo nuovoka, ir negalima neigti, kad jis gebjo suvereniai groti savo paties susikurtu instrumentu. Tokioms emfatinms stiliaus priemonms priklauso ir dvigubas dalyko nusakymas teiginiu ir jo prieingybs neiginiu: slaptas ir neatskleistas", uantspauduotas ir nesuvokiamas" trumpas ir neilgas" ir pan. Formuls, kuriomis pradedamas skirting kategorij skyrimas toje paioje svokoje, yra visur tos paios60. Nevalia pamirti ir t nusistovjusi homiletini frazi, kurios senajame midrae visai neinomos ir kurias autorius perm i dalies i vlesniojo midrao, o i dalies is jo meto pamokslininkams prasto formuli lobyno: i Rato eilut dera isamiau nagrinti", Dabar metas atskleisti prasm", Grkime prie ankstesni odi" arba Apie tai jau kalbjo biiuliai". Tipik tokios atmainos frazi aptinkame kone kiekviename lakte.
171
Palyginti su iuo stiliumi, Raja Mehemna ir Tikkunim kalba pasirodo esanti visai skirtinga. ia mes regime aik vieningos kit veikalo dali kalbos mgdiojim - taiau mgdiojim, kuriam stinga nuovokos ir polkio. Autorius dar kur kas menkiau temoka aramj kalb nei jo pirmtakas. odynas visikai nemanomas, didija dalimi - grynai hebrajikas, pabaigoje vis priduriant 'Aleph ir taip mginant suteikti daiktavardiui neva aramjik pavidal. Vietoj pagrindinje dalyje dar danai vartojam odi ia be joki dvejoni vartojama gausyb hebrajizm, kuri ten kaip tik nesurasime. Autorius, iskyrus dvi ar tris iimtis, nevartoja Zoharo odynui bding odi, ia beveik neaptinkame ir k tik aptartj ypatingj stiliaus priemoni. Sintaks visikai kitokia, skiriasi ir formuls, kuriomis vedamos Biblijos eiluts ar Talmudo citatos. Spindesio, kuris su didesniu polkiu paraytose atkarpose gaubia kad ir dirbtin pagrindins dalies kalb, ia nelik n pdsako; viskas blanku ir be gyvybs. Utat tarpusavyje Raja Mehemna ir Tikkunim kalba niekuo rimiau nesiskiria; daugi daugiausia galtum pasakyti, kad Tikkunim stilius pasidars dar labiau suirs ir dar prastesnis. 4 io grynaifilologinionagrinjimo rezultatai kuo tiksliausiai pasitvirtina, pamginus visai savarankikai taikyti literatrinius ir idjinius kriterijus. Ar imtumei kritikai analizuoti Zoharo form, ar turin, vis laik prieini t pai ivad - kad visos tos dalys, kurias a silau vadinti tikruoju" Zoharu, turi bti pripastamos kaip vieno autoriaus krinys
ir kad Raja Mehemna ir Tikkunim laikytini sekimais.
Pirmasis dalykas, krints akis analizuojant tikrojo" Zoharo literatrin form, yra scenovaizdis: Palestina, vaizduojama visose iose dalyse, yra ne tikras, dabar egzistuojs ar kada nors egzistavs kratas, o fantazijos sukurtas kratovaizdis. Anaiptol ne patvirtindamos, kad Zoharas i tikrj sukurtas Palestinoje61, vairiausios topografins ir kitos nuorodos gamtin rabiui Simonui ir jo biiuliams priskiriam stebukling veiksm bei vyki aplink veikiau rodo, kad autorius niekada nebuvo kls kojos Palestinos em ir ini smsi vien i literatrini altini62. Mistini apreikim arenomis pasirenkamos vietovs, kurios egzistuoja tik todl, kad klaidingai buvo perskaityti Vidurami Talmudo rankraiai63. Remdamasi neteisingai suprastomis Talmudo nuorodomis, autoriaus vaizduot kuria itisus
15 o
kaimus. Itin domi iuo poiriu yra daugelyje Zoharo dali minima vietov Kapotkia", Zohare reikianti anaiptol ne Maojoje Azijoje esant Kapadokijos krat, o neva emutinje Galiljoje esant kaim, kur savo kelionse danai usuka adeptai. Zohare pateikiami duomenys apie io kaimo gyventoj charakter neleidia suabejoti, kad - kaip rod Samuelis Kleinas64 - sukurti savo legendin Kapotkia" kaim autori paskatino Palestinos Talmudo pasaas, kuriame esama keli nepalanki pastab apie kapadokieius Sepforyje", t. y. apie Kapadokijos yd kolonij Galiljos mieste Sepforyje. Lygiai taip pat autorius elgsi ir pateikdamas Palestinos topografij, apie kuri jis, matyt, daug buvo skaits savo altiniuose - ir Talmude, ir Midrae, - bet prisimin tik tai, kas buvo paranku jo vaizduotei. Pavyzdiui, jo pateikiamas Palestinos kaln paveikslas yra romantikiausio pobdio ir veikiau atspindi ne kalvoto Galiljos kratovaizdio, o Kastilijos kaln tikrov. Panaiai fantastikai pateikiami ir veikiantys asmenys. Ir ia autoriaus apsirikimai neleidia remtis prielaida, kad jis bt galjs naudotis senais ir autentikais altiniais. Legenda, kuria jis ir Midra ha-neelam tekste, ir tikrajame" Zohare apipina Simono benjochajaus figr, yra itin panai roman. Autorius klaidingai suprato net savo herojaus eimos santykius: Talmude garsusis chasidas Pinchasas ben Jairas yra nusakomas kaip Simono benjochajaus entas65; Zoharo autorius akivaizdiai apsiriko skaitydamas ir palaik j Simono benjochajaus uoviu66! Lygiai taip pat jis tyia pakeit Eleazaro uovio, rabio Simono snaus, vard67. Pateikdamas imons kupin biiuli adept brio paveiksl autorius visikai nepaiso chronologijos. Jis perokinja kartas ir greta Simono benjochajaus pieia figras, kurioms suteikia kur kas Toliau gyvenusi Talmudo mokytoj vardus bei bruous68. Jis netgi, itaip nejuiomis parodydamas Zoharo priklausomyb nuo Bahir knygos, X) senesns pirmtaks69, kaip vyresn mistin savo herojaus Simono ben lochajaus bendrinink veda knygoje Bahir kabalistiniu autoritetu pristatom visikai fiktyv rab Rechumaj. Dauguma svarbiausi aplink Simon ben Jochaj susibrusio pulkelio nari vard perimti i vieno taip pat pseudepigrafinio midrao, o autentikumo siekiama, pridedant tevo vard ar kitus prievardius. Sis ypatingasis midraas - tai Pirke Rabbi Eliezer, i V I I I imtmeio, ir jis apskritai yra vienas svarbiausi literatrini Zoharo knygos agados altini. Duomenys apie anachoretus dykumoje, atsidjusius ten msliam gyvenimui ir gilinimuisi mistikos paslaptis, nra, kaip, pavyzdiui, tar Gasteris, susij su realia
173
padtimi Ujordanje pirmaisiais imtmeiais po Kristaus70, - jie tiesiog perimti i toki anachoret apraym, kuriuos, naudodamasis arab mistik altiniais, pateik Ispanijos yd moralins filosofijos autoritetas Bachja ibn Pakuda71. Ryk kontrast su iuo pseudorealizmu sudaro Raja Mehemna ir Tikkunim scenovaizdis bei veikjai, kur apskritai nebemginama vaizduoti konkrei situacij. iuose vlesniuose ratuose visikai sitvirtinusi tendencija paskandinti miglose visus emikus santykius ir veiksmo viet perkelti i ems dang. Raja Mehemna scena yra ne Palestina, kad ir kokia romantikai drapiruota bei ikreipta, o dangikoji mokykla. Su Simonu ben Jochajumi diskutuoja ne jo mokiniai rabiai Abba, Jehuda, Chizkija ir kiti panas juos, o Moz, itikimasis ganytojas, kurio prievardis taps ir visos knygos antrate, seni senis", pranaas Elijas, tanaitai ir amorieiai (ne individualiai minimi, bet apskritai kaip kolektyvinis veikjas), o galiausiai - net pats Dievas. Matyti, kad autorius, susipains su pagrindine Zoharo dalimi, ia ketino parayti lyg ir kok ios, be abejo, jo skaitytos, knygos tsin, kuriame, Simonui ben Jochajui mirus, jam skirti tolesni apreikimai dabar klostosi danguje ir dangaus gyventoj akivaizdoje - pradedant Dievu ir baigiant palaimintj sielomis. Autorius ia nuolatos, kaip ankstesniuoju veikalu", remiasi tikruoju Zoharu, kurio veiksmas vyksta emje72. Jo paties indlis yra visikai nepriklausomas; jis toliau savo paties dvasia pltoja kai kurias Zoharo vietas - ypa knygoje Tikkunim, kur kartais terpia tiesiog sisteminius Zoharo viet komentarus. ia idstytam poiriui apie literatrin Zoharo kompozicij rodyti, be abejo, bt reikalingas nuodugnesnis nagrinjimas. Apskritai sandara yra nepaprastai taisyklinga ir formos nuolatos vis tos paios. vairios, neva viena nuo kitos nepriklausomos kompozicijos, kurias mes ivardijome keliose srao pozicijose, niekuo nesiskiria nuo smulkesnij, kurias irgi gana danai randame pirmja pozicija paymtoje dalyje, iorikai mgdiojanio j e midrao form. Autorius akivaizdiai neturi aikios nuovokos, kuo senasis midraas, kurio formomis jis mgina sekti, skiriasi nuo Vidurami pamokslo, nejuia jam besiliejanio i po plunksnos. Savo sandara Zoharas, visai kaip senieji midraai, liejasi prie atkarp, kurias Tora skirstoma skaityti sinagogoje. Tokios savaitins atkarpos, Sidra, viduje mes randame angas, tvarking mistin midra, komentuojant tam tikras skaitomos atkarpos eilutes, o tarpuose - visk rminani pasakojim ar panaias kompozicijas,
vlgi susijusias su viena ar kita i atitinkamoje Sidra nagrinjam tem. Pasakojimuose veikiantys personaai danai sako ilgokas kalbas, kuri sandara visada esti tokia pat. sidmtinos ir angos, einanios prie tikruosius Toros eilui aikinimus. Iorikai jos mgdioja midrauose aptinkamas angas, mat mgsta pradti nuo kokios nors pranao ar hagiograf eiluts, kurios aikinimas galiausiai nuveda prie nagrinjamosios Toros eiluts. Taiau senajame midrae ios angos yra tikra jau esam pasisakym ir pastab mozaika, o ia mes ir vlei regime formaliai vieningas, ubaigtas, nuseklios minties homilijas. Ir iorikai savarankikose dalyse bei kompozicijose prie tikrj mini dstym vis terpiamos tokios angins homilijos. rminamiesiems pasakojimams irgi bdinga didi monotonija. ia varijuojamas vis tas pats nedidelis literatrini motyv skaiius. Personaai keiiasi, taiau jiems nutinka vis laik tas pat. Turint visa tai galvoje, apie kokius nors skirtingus sluoksnius, kuriuos skirt didesnis nei keleri metai laiko tarpas, negali bti n kalbos. Paios savaime udaros kompozicijos aikiai surstos ne tik laikantis tam tikr pamatini tip - ios dalys tiek bendru sryiu, tiek tiesioginmis nuorodomis artimai susijusios ir tarpusavyje, ir su tokias formas nespraustais mistiniais atitinkam Toros atkarp aikinimais. Tad gali pasitaikyti, kad tam tikra mini eiga, pradedama kokiame nors pasakojime ar anginje homilijoje, tiesiog tsiama po j einaniame midrae", ir atvirkiai. Juo labiau imi gilintis i tarpusavio ssaj, mini eigos ir architektonikos tyrinjimus, juo geriau matai, kad autorius labai dideles teksto dalis sura vienu prisdimu ir net pagautas vieno kvpimo. Paskui jis tas dalis dar kart perirjo, vien kit viet praplt, terp nuorodas kitas vietas ir panaiai, taiau bet koks mginimas iskirti altinius, deramai atsivelgiant visas instancijas, nuolatos veda ad absurdum. Antai didels teksto dalys apie patriarch istorij i Pradios knygos arba pirmieji du imtai Zoharo lakt, skirt Kunig knygai, parayti bema itisai vienu atsikvpimu. Tik kur ne kur aptinkame visai trumpas, ypatingos dalykins reikms neturinias atkarpas, kuri pradiniu ryiu su pagrindiniais tekstais bt galima suabejoti. io paveikslo dalis yra ir tai, kad autorius labai mgsta kartotis skirtingose vietose. Kartais jis skirtingose vietose net ima ir terpia t pai atkarp73, bet kur kas daniau mgsta savo mint skirtingose vietose varijuoti. Taiau tuomet tai visados yra vieno homiletiko variacijos savja tema, kurioms nra reikalingi tikri skirtingi autoriai.
Galiausiai prieiname itin svarb autoriaus naudot literatrini altini klausim. Ir ia paveikslas skirtingose dalyse yra stabiai vieningas, ir nors, inoma, galima rasti altini, kuriais autorius naudojosi tik tam tikrose vietose, vis dlto mes galime susidaryti gana aik jo bibliotekos" paveiksl. inia, mums nedert vaizduotis, kad autorius nuolatos vart knygas, kuriomis jis naudojasi. Veikiau akivaizdu, kad jis apskritai labai daug skait ir turi gyv atmint, be to, tam tikrus ratus jis buvo itin intensyviai siskaits, tad galima daryti prielaid, kad jis, kaip Viduramiais prasta, kliaudamasis savo atmintimi gali terpti tekst daugma paodines citatas. Tokiais atvejais, inoma, pasitaiko ir nesusipratim bei neteising prisiminim, kurie kritikai gali bti itin doms. ios ries ratams pirmiausia priskirtinas Babilono Talmudas, vairios Midra Rabba dalys, psalmi midraas, Pesiktoth ir Pirk Rabbi
Eliezer, bet taip pat ir Targumim bei Raio Biblijos ir Talmudo komentarai. Greta galima suminti ilg sra rat, kuriais autorius naudojosi retkariais. Jau Bacheris puikiame darbe tikinamai rod, kad autorius gausyb dalyk perms i Vidurami Biblijos komentatori74. Taiau galima eiti ir dar daug toliau. Autorius naudojosi pagrindiniais Judos Halevio75 ir Mozs Maimonido ratais, net jo poiriai kai kuriais fundamentaliais klausimais, kuriuos jis itin mgsta nagrinti, grindiami Maimonido pirm kart suformuluotomis idjomis. Tai, pavyzdiui, pasakytina apie idjas, susijusias su pagonybs, kaip su paveiksl kultu ir magija artimai susipynusios vaigdyn religijos, esms samprata76. Taiau autorius gausiai naudojosi ir XIII imtmeio - ir Vokietijos chasid, ir kabalist - ratais. Itin intensyviai jis naudojosi ratais to kabalist brio, kuris, madaug tarp 1230 m. ir 1260 m. susitelks maame Katalonijos mieste Geronoje, labiau u kitas ano meto grupes lemiamai formavo ispanikosios Kabalos veid. Kabalist Ezros bei Azrielio ben lomo77 ir Mozs ben Nachmano78, to brio sielos, veikalai ne tik apskritai kvp autori, bet ir dar jam tak iki keisiausi smulkmen. Vliausiai datuojamas Zoharo perimto esminio poirio ir terminus technicus altinis yra 1274 m. Juozapo Gikatilos paraytas Ginnath egoz, Rieut sodas". I io veikalo paimtas pirminio tako", kaip mistinio centro, terminas, pastoviai vartojamas visai skirtingose
176
Zoharo dalyse79, ir toji ypatinga ssaja, kuria io pirminio tako vaizdinys jungiamas su pirmins Toros, kaip Dievo iminties, vaizdiniu80. ie altiniai ia, be abejo, neminimi. Tik bendromis frazmis kalbama apie tai, kad kas nors jau buv nagrinta senose knygose ar mistik ratuose. Todl ia taip mgstam slpti altini paieka yra viena pirmini Zoharo istorins ir teologins reikms teisingo vertinimo prielaid81. Taiau, uuot nurods iuos tikrus altinius, autorius nurodo prasimanytus. Visose dalyse gausu citat ar kitoki uuomin apie tariamas knygas, kuriose net rimti mokslininkai didiai nepagrstai tarsi gal velgti Zoharo mistini dali pradingusi altini liekanas. Taiau tai, kas ia cituojama i Adomo knygos, Enocho knygos, Karaliaus Saliamono knygos, Rabio Hamnunos Sabos knygos ar kit panai veikal skambiomis antratmis - vienas humoro nestokojs raytojas kart paskelb ios auktesniojo pasaulio bibliotekos" katalog82 - ne tik neatskiriama nuo kit veikalo dali kalbos ir terminijos poiriu, bet ir visa mini eiga artimai susij su anksiau dstytais ar vliau dstomais dalykais. Tik itin retais atvejais tokia nuoroda reikia reminiscencij i tikrai esamos knygos. Ir kaip tik tokiais atvejais tada pasirodo, kad i nuoroda susijusi su labai vlyvu x imtmeio tekstu, antai su Ben Siros abcle", i kurios autorius perm mit apie Lilit, kaip pirmj Adomo mon83. N vienu vieninteliu atveju mes nesusiduriame su citatomis i autoriaus atvilgiu gerokai senesni ir mums jau pradingusi rat. Perdm vieninga ir toji maniera, kuria autorius naudojasi savo altiniais bei juos apdoroja. Jis danai altini idjas ar formuluotes tiesiog pasisavina, bet lygiai taip pat danai ir elgiasi su jomis be galo suvereniai. Apdoroja jas savo nuoira, savaip jas interpretuoja, papildo jas naujais savos krybos ar kit altini paveiktos vaizduots sukurtais priedais, trumpai tariant, mgsta jas perleisti per savo individualybs terp. Autorius ypa mgsta savaip nuodugniau pltoti ir toliau pinti senosios Agados motyvus - net ir nemgindamas j tempti mistikos pusn. Tais atvejais, kai aptinkame tokius iuo pavidalu mums niekur neaptikt agadini pasakojim ar idj pltojimus, anaiptol nra reikalo manyti, kad ia skoliniai i pradingusi agadini veikal. Autoriaus vaizduot tikrai pakankamai laki pati tokius dalykus kurti. ia itin bdingas jo polinkis dramatizuoti mediag. Tai matyti ir i itis kompozicij sandaros, ir i to, kaip Zohare perkuriami ir labai gyvomis to paties turinio agadomis paveriami trumpi Talmudo pasakojimai ar
legendos84. Lygiai taip pat krinta akis polinkis tais atvejais, kai agadoje esama mitinio turinio, turin kur kas labiau akcentuoti, kartais i jo nuaudiant tiesiog nauj mit85. Keista matyti, su kokiu kariu ir kartu kaip naiviai autorius imasi tokio senos mediagos apdorojimo. Be abejo, taip yra todl, kad mes ia regime autori, kuris turi vis Vidurami ydui deram isilavinim, bet vis dlto, nepaisant visos gilios kai kuri jo idj mistikos ir dialektikos, i esms gyvena vadovaudamasis, jei taip valia pasakyti, archajiku sielos sluoksniu. Vis laik esame stebinami, kad ia i visai primityvios sielos nuostatos radsi samprotavimai dstomi pramaiiui su tokiais, kuriuose atsiskleidia visa autoriaus branginamos kontempliatyviosios mistikos gelm. Ir abu ie dalykai visai ne taip jau labai kertasi, kaip kad galtum pamanyti. Apie kok nors altini skyrim ia negali bti kalbos86, - mes ia su visu prietaringumu regime labai gyv ir savit mog, kurio, kaip ir tokios daugybs mistik, atveju naivumas ir gelm tveria visai greta vienas kito. Beje, Zoharo autorius anaiptol nra vienintelis XIII imtmeio kabalistas, kurio veikaluose mes aptinkame tok vaising skirting element miin, nors jo atveju is miinys ir labiausiai gijs asmenin pobd. Turi bti konstatuota, kad autorius gyveno tuo paiu metu, kaip ir visa - ypa Kastilijos - kabalist grup, su kuria j siejo ir pairos, ir, ko gero, tiesioginiai asmeniniai saitai, - grup, kuri a biau links laikyti gnostins reakcijos ispanikojoje Kabaloje atstovais. Kabala, isipltojusi X I I I imtmeio pradioje, radosi senoms, knygoje Bahir isaugotoms esmini gnostini tradicij liekanoms susijus daiktan su yd neoplatonizmo idj pasauliu. Taiau smarkesnis neoplatonizmo skverbimasis kartu sukl reakcij, itin akcentavusi btent gnostinius kabalistinio pasaulvaizdio elementus. Broliai Izaokas ir Jokbas Hakohenai Sorijoje, Todrosas ben Juozapas Abulafija Tolede ir Moz ben Simonas Burge antrojoje X I I I imtmeio pusje reprezentuoja i krypt visa snimi mums dar ilikusi rat87. Ir ia, ypa paskutini dviej autori veikaluose, mes taip pat aptinkame sielos nuostat, labai gimining Zoharo autoriui, nors j ratuose ir nra n kruopels jo genialumo ir asmenini savitum. Taiau grkime prie Zoharo altini kritinio tyrinjimo. Visose dalyse galima nustatyti lygiai taip pat viepataujanius vaizdini kompleksus, kuri aknys gldi tam tikroje senesnje literatrinje mediagoje ir kurie kartu siejasi su bendraisiais to meto vaizdiniais. iems
dalykams priskirtina, pavyzdiui, aikiai vlyvj Vidurami liturgija, apie kuri kalbama maldos mistikai skirtose Zoharo atkarpose, jiems priskirtini ir duomenys apie liaudikuosius yd paproius. Tiems dalykams priklauso ir ia pamgtos bendravimo formos bei mandagumo taisykls88, taip pat autoriaus vaizdiniai apie medicinos dalykus89, o pirmiausia - didel vaidmen ia vaidinanios idjos, susijusios su magija, kerais ir demonologija. I vlyvaisiais Viduramiais plaiai paplitusi ios srities vaizdini, kuriems jis taiau daugeliu detali suteikia be galo fantastik pavidal, autorius sukr keist visum, ir bt labai domu, jei kas pateikt nuodugnia analize pagrst ios visumos paveiksl. Mat blogio galyb, besireikianti iose srityse, autori ypa traukia, ji yra, kaip vliau dar kalbsime, vienas esmini jo teorini ir homiletini pastang objekt. Ir pamatins autoriaus labai danai varijuojam eschatologini idj svokos atitinka ano meto yd ir krikioni vaizdinius, antai prielaida, kad esama dvejopo - emikojo ir dangikojo - Rojaus.
6
Tai, kas buvo pasakyta apie autoriaus stili ir santyk su paveldtais yd minties lobiais, galioja ir kalbant apie jo paties idj pasaul. Ir ia daugelis tikrojo Zoharo dali, kaip vieninga visuma, sudaro prieprie dalims Raja Mehemna ir Tikkunim. Apie i idj turin, bent apie kai kurias fundamentaliausias i j, kalbsiu kitame skyriuje. ia mums rpi tai, k j analiz byloja apie knygos radimsi ir autoryst. Ir ia tenka nuolatos vis akcentuoti, kad Zoharo autorius, nepaisant vis smulki prietaringum, perteikia viening dvasin pasaul90. Mistin terminologija i esms visose dalyse yra identika - ji yra Geronos kabalist vartotos dirbtins kalbos tsa. Net perdtai gausus simbolizmas taikomas, laikantis gana vieningos schemos, ir net jeigu mes neturtume jokios kitos knygos i senosios kabalistins literatros lobyno, bt visai manoma interpretuoti visas io simbolizmo detales. Tai garantuoja begalin daugyb tos paios simbolikos kartojim vairiausiomis formomis ir primygtinumas, su kuriuo tai, apie k vienoje vietoje tik trumpai usimenama, kitoje isamiai ipltojama. Raydamas kelias homilijas tos paios eiluts tema, autorius, be abejo, gali dstyti visai skirtingas mintis, taip vis dlto neisiaddamas pamatins savo koncepcijos vieningumo. Tokio pobdio yra tie menki
179
prietaringumai, kuri aptinkame labiau doktrinai ir teorijai skirtose Zoharo dalyse. Esama klausim, kuriems autorius formuluoja vairius teorinius sprendimus; taiau tie sprendimai tveria ne kokiuose nors skirtinguose sluoksniuose, o itin mgstami sudti greta kits kito t pat stamantrios kompozicijos rmin pasakojim ar net t pai veikjo kalb. Kuo gi Zoharo mini pasaulis yra ypatingas, kuo jis asmenikas? ia privalu pasakyti, kad i tikrj i asmenin intonacija knygos stiliuje yra geriau irima nei jo mini substancijoje. i substancija i esms yra ne kas kita, kaip madaug iki 1275 m. ipltot kabalistini idj santrauka. Taiau anaiptol nra taip, kad autorius perimt visk, k rads, ir paprasiausiai tai kartot. Jis veikiau artimas vienai apibrtai ispanikosios Kabalos krypiai - k tik mintam gnostik" briui. Ispanijos Kabala, kaip sjdis, apm skirtingas, daugiau ar maiau aikiai apibrtas tkmes ir mokyklas. Dievo gelms, mogaus paskirties ir Toros prasms idjos, kurias aptinkame Zohare, buvo suformuluotos per imt kabalistins raidos met, skiriani Bahir knyg ir Zohar. I gausybs danai prietaring poiri Zoharo autorius renkasi tai, kas jam labiausiai rpi, smarkiai - ir danai labai asmenikai - irykindamas ias idjas. Antai jis itin gyvai ikelia t vaizdini rat, kur apskritai nuodugniau ipltojo btent jo meto Kastilijos kabalistai, tasai jau ne kart mintas gnostik" pulkas. Turiu galvoje kairiosios emanacijos" idj, t. y. mint, kad blogio potencijos turi aikios struktros hierarchij, kad esama tono pasaulio, kuris, lygiai kaip viesusis Dievo pasaulis, skirstytinas deimt sfer ar pakop. Taigi itaip, kaip priepriea deimiai ventj" sefir, atsiranda deimt nevent", arba netyr", sefir. Taiau nuo dievybs sefir ios blogio pasaulio sefiros skiriasi tuo, kad kiekviena i j yra itin asmeniko pobdio. Tad kiekviena i i galybi turi ir asmenvardius, o ventosios sefiros - tuo jos irgi giminingos senj gnostik eonams - vadinamos vien bendr abstraki savybi, antai iminties, intelekto, malons, groio ir pan., vardais. Ypa Izaokas ben Jokbas Kohenas ir Moz i Burgo savo ratuose pateik itisas io tamsybi pasaulio mitologijas91. Zoharo autorius perima tas paias idjas, taiau apdoroja jas visai kitaip. Praddamas nuo t pai prielaid, kaip ir mintieji kabalistai, jis baigia mokymu apie antrj pus", sitra achra, kuri tampa paralele, artima jo aminink mokymams, bet visikai tiksliai su jais nesutampania.
Taiau - ir tai leidia mums engti dar ingsn toliau - autoriaus individualyb atsiskleidia ne vien tam tikr kabalistins mstysenos element irykinimu, bet ir j eliminavimu. ia ypa sidmtinas atvejis, kai autorius tylos cenzra paenklina itis X I I I imtmeio Kabaloje didiai taking spekuliacij. Turiu galvoje vaizdin vienas paskui kit einani, po septynis tkstanius met trunkani kosmins raidos period, per kuriuos pasaulio proceso vyksmas pagal tam tikrus teosofinius dsnius apsuka vis rat, o penkiasdeimtj tkstantmet, per didj pasaulio jubiliej, grta savo itakas. ios idjos mistinio dvideimt dviej hebraj abcls raidi formos aikinimo pavidalu idstytos knygoje Temuna (1250 m.)92. Jos liejasi prie Biblijos nurodym apie atleidimo metus, Semitta, ir jubiliejinius metus, kuriais visi daiktai grta pas savo savininkus. Katalonijos kabalistai iame sakyme velg to proceso, kuriam vykstant visi daiktai randasi i Dievo ir grta pas j, stadij simbolius. X I I I ir xiv imtmeiais iuo klausimu buvo labai daug raoma. Kai kuriems kabalistams rpjo ir klausimas, kiek pasaulio period, kiek jubiliej apskritai esama, ir svarstybos, kokia yra pasaulio sranga skirtingais Semittoth. Juk net buvo tariama, kad Tora, nors jos, kaip slaptojo Dievo vardo, raidi sudtis yra nekintama, skirtingais pasaulio periodais esti visai skirtingai skaitoma ir todl gyjanti visai skirting prasm. Dabartinis pasaulio periodas, pasak knygos Temuna, yra grietojo teismo periodas, nes j valdanti Sefira, dievikoji savyb, esanti grietyb. Todl iame periode, kaip mes ir skaitome Toroje, esama sakym ir draudim, tyr ir netyr, vent ir profanik dalyk. O bsimajame pasaulio periode, artimiausiame Semitta, Toroje nebebsi draudim, blogio galyb nebevaidinsianti viepataujanio vaidmens - ir koki tik dar panai utopini svajoni galt bti. Atrodo, lyg ia mes turtume visikai savarankik ydik paralel Joachimo Florieio mokymui apie tris pasaulio amius, atitinkanius tris krikioni Trejybs asmenis. io mokymo koncepcija gim xn imtmeio pabaigoje, tolimojoje Kalabrijoje, taiau didel reikm gijo tik tada, kai XIII imtmeio penktajame deimtmetyje j perm ir msi toliau pltoti ital prancikonai93. Keisto sutapimo dka btent tuo metu Geronoje buvo kodifikuotas ir mokymas apie Semittoth, nors tiesioginiai istoriniai saitai su minta kita istorijos teologija nei galimi rodyti, nei net tiktini. Palyginti su Joachimo teorija, skirtumas ia tas, kad ne tik ms dabartinio pasaulio istorijos vyksmas skirstomas
181
tris - Tvo, Snaus ir ventosios Dvasios - periodus: emittoth yra tiesiog kosmins raidos periodai, egzistuoj ir pirma ms pasaulio, ir po jo. Vis dlto - ir tai dar gana keista - abiem vaizdiniams bendra tai, kad vienu atveju Trejyb, o kitu - septynios i deimties sefir, kuriomis manifestuojasi Dievas, laikomos viena po kitos einaniomis, tam tikr pasaulinio proceso vienet, eon, formuojaniomis ir jame viepataujaniomis galybmis. Aiku, kad eschatologinje perspektyvoje i io mokymo randasi begalin daugyb nauj klausim: kokia tada mesijini laik prasm, kaip keiiasi visi daiktai prie pasaulio atsinaujinim, stojus emitta, kaip tokioje situacijoje traktuoti sielos tvarum ir daugyb kit, gijusi nauj prasm io mokymo alininkams. Taigi keista, kad Zoharo autorius, kad ir kaip reikdamas gyv eschatologin domjimsi sielos likimu, btent mokym, regis, taip rytingai atmet. Visame didiuliame veikale apie emittoth ia ypatingja prasme niekur nekalbama, nors penkiasdeimties tkstani met skaiius, nusaks didj jubiliej", jame ir aptinkamas94. Matyt, is mokymas Zoharo autoriui turjo bti kakuo ypatingai atgrasus. Galbt dl latentinio antinomizmo, kur ia galima velgti po utopijos skraiste, kad bsimuosiuose emittoth Toros sakymai ir draudimai keisis? Juk vienas knygos Temuna aplinkoje paraytas veikalas nujo net taip toli, kad teig, jog i tikrj Toros abcl susidjusi i dvideimt trij raidi, taiau viena j ms pasauliniame periode pasidariusi neregima, o kitame periode vl bsianti skaitoma, ir tai, be abejo, implicite reikia, kad Toros samprata i pagrind turs keistis95. Zoharo autoriui mintys apie Toros skaitymo pasikeitimus bsimuosiuose eonuose yra visai svetimos, o Raja Mehemna autoriui jos buvo net labai patrauklios. Raja Mehemna knibdte knibda idjomis apie abu medius" - grio ir blogio painimo med", viepataujant ms laikais, ir gyvybs med", viepatausiant mesijiniame eone. Jis gyvai pieia i dviej kosmini galybi bei medi skirtingumus, ir aikiai matyti, kad viltis ateityje isivaduoti i sakym ir draudim jungo jam vaidina didel vaidmen. Pagrindins veikalo dalies autorius apie tai nieko neino. Jam svetima ir apokaliptiniais drabuiais pridengta aiki socialin kritika, o Raja Mehemna dalyje krinta akis liepsnojanti neapykanta dl tam tikr dominuojani, supasauljusi grupi tironijos to meto yd bendruomenje. Autorius ia kalba ne tiek kaip reformatorius, o kaip apokaliptikas revoliucionierius, dl savo meto aplinkybi priverstas leistis vienias svajones apie didius
perversmus, vyksianius prie mistin utopij96. Taigi Zohare antrj plan atsitraukia ir kai kurie kiti kabalist, su kuri ratais autorius tikrai buvo susipains, mokymai. I gausios savo altini mediagos Zoharo autorius visada atsirenka tik tai, kas jam dera, ir ignoruoja tai, kas jam negali praversti. Antai panau, kad jam dl kakokios prieasties nepatiko katalogai bei inventoriai demonik ir angelik btybi, knibdte knibdani ratuose t Ispanijos kabalist breli, kuriuose autorius sukiojosi. Todl jis ias btybes pakeit savomis, vaizduots prasimanytomis ar vizijose ivystomis. Jeigu i paskir nagrinjim pradioje mano pateikta tez, kad pagrindin veikalo dalis yra vientisa, o antrasis sluoksnis paraytas iek tiek vliau, visais iais samprotavimais jau pakankamai aikiai atskleista, lieka dar tiktai tarti od apie literatrin ir ideologin Raja Mehemna ir Tikkunim pobd. Literatriniu poiriu iuose ratuose, lyginant juos su Zoharu, ir kompozicija, ir mini dstymas yra skurdesni. Ypa krinta akis j stiliaus menkumas ir kratutinis pasidavimas asociacij pomgiui. Zoharui bdingos mini grandins ia apskritai nepltojamos, autorius nuo vienos asociacijos, jos isamiau neiskleisdamas, isyk oka prie kitos, ir 1.1. Jo kabalistiniai vaizdiniai veikaluose Raja Mehemna ir Tikkunim yra visikai vienodi, taiau danai ir svarbiais aspektais skiriasi nuo Zoharo, - nors autorius ir mgina rayti Zoharo tsin. Zoharo autorius, tegu ir labai nuosaikia forma (kaip dar pamatysime), yra links panteizm, o Raja Mehemna autorius atstovauja gana grietai teistinei Kabalai97. Jo vaizdiniai apie sefiras yra ne tokie spalvingi ir daugeliu paskir aspekt skiriasi nuo pagrindins dalies vaizdini. Pagaliau is autorius yra kur kas geresnis talmudistas (kazuistine prasme) nei Zoharo autorius, - Zohare, tiesa, mginimai mistikai interpretuoti Halach gana danai irgi vaidina tam tikr vaidmen, taiau ten nestinga gana elementari, su statymo nuostat neimanymu susijusi nesusipratim. 7 Taigi jei pagrindinje Zoharo dalyje mes turime reikal su vieno vienintelio autoriaus darbo rezultatu, lieka klausimas, ar dar manu nustatyti tokio didelio veikalo radimosi stadijas. Nuo ko is autorius pradjo ir kaip turtume vaizduotis jo darbo manier? pirmj klausim, kaip esu sitikins, dar galima duoti visai aik ir netikt atsakym. Net tie
mokslininkai, kuriems vlyvas Zoharo sukrimo laikas buvo aikus dalykas, paprastai dar prielaid, kad pradioje buvo tam tikros pagrindins dalies atkarpos, sakysim, abu Idra, paskui paraytas tikrasis Zoharo midraas, o gal gale, galbt net vlesnio autoriaus, pridurtas Midra haneelam98. Lygiai taip pat ir patys kabalistai Midra ha-neelam, kuriame viduramikieji elementai, i dalies net nedangstomi aramj kalba, maiausiai ikraipyti, laik vlesniu tikrojo Zoharo papildymu". Taiau taip nra. Vienas pai netikiausi rezultat, prie kuri mane atved kruopti Zoharo rat analiz, yra valga, kad Midra
ha-neelam, skirtas pirmosioms itraukoms, Sidra, Midra ha-neelam,
skirtas Torai, ir Midra ha-neelam, skirtas Rtos knygai, yra btent seniausios viso Zoharo atkarpos. emiau pateikiami rodymai yra tie pamatiniai samprotavimai, kurie privert mane daryti toki ivad: 1. Atidiai analizuojant nuorodas Zoharo viduje arba vietas, kurioms tam tikros kitos vietos yra btina prielaida, pasirodo, kad labai danai nurodomos ssajos su dalykais, kurie idstyti dviejuose pirmuosiuose Midra ha-neelam skirsniuose, bet niekada nra atvirktini nuorod. Tai pasakytina ne vien apie dalykin turin. Ir legendinis esmini pagrindins dalies atkarp apvalkalas daugeliu atvej reikalauja inoti ar net tiesiogiai nurodo dalykus, apie kuriuos kalba tiktai Midra ha-neelam. Taiau paiame Midra ha-neelam niekada nra nuorod legendas, kurios aptinkamos tik pagrindinje dalyje100. 2. Ne vienu atveju turinio poiriu ta pati homilija arba to paties motyvo pasakojimas pateikiami ir Midra ha-neelam, ir Zohare. Lyginant visais atvejais aikja, kad pirmuoju atveju dstymas yra primityvesnis, dar aikiau prilips prie altini, o pateikimo bdas - negrabesnis nei atitinkamose antrojo teksto dalyse. Daugeliu atvej analiz yra neatremiamai tikinama. Aikiai matyti, kaip autorius naudoj asi Midra haneelam vieta kaip aliava, i naujo taip apdorodamas antrj variant, kad is atitikt jau spjusias padidti literatrines pretenzijas101. A ir pats labai nustebau, kai peririndamas vis virtin toki lyginim, kuri miausi visai nepriklausomai nuo Midra ha-neelam problematikos, mai pastebjau, kad visais atvejais pirmesnis yra btent Midra
ha-neelam.
3. Tiktai veikale Midra ha-neelam dar aikiai matyti autoriaus svyravimai, kuriuos asmenis statyti savo imoningos konstrukcijos centr. Pagrindins dalies scenoje itisai dominuoja Simonas ben Jochajus ir
15 o
jo mokiniai, o veikale Midra ha-neelam autorius dar svyruoja tarp trij tendencij: (a) nestatant centr jokio apibrto herojaus, kaip tikrame midrae rikiuoti tariamus pasisakymus kuo didesnio skaiiaus mokytoj, neva priklausiusi visoms manomoms talmudini laik kartoms; (b) legendinio scenovaizdio centr statyti Minos mokytoj Eliezer ben Hirkan. ia jam paskat, be abejo, dav mistik itin mgiamas midraas Pirk Rabbi Eliezer, kuriame ir paiame jau taip pat daryta, taip pat ir ta aplinkyb, kad is mokytojas vaidina tam tikr vaidmen jau ir Merkabos mistik ratuose; (c) centr stumti Simon ben Jochaj, kurio istorinis asmuo tam, teisyb, visai tiko, taiau kuris anksiau, kaip mistikos autoritetas, nevaidino jokio vaidmens, jei nemginsime mistinei literatrai priskirti dviej jo vardu ankstyvaisiais Viduramiais parayt apokalipsi. Didelse Midra ha-neelam atkarpose Simonas ben Jochajus ir jo biiuli pulkas apskritai nevaidina jokio vaidmens. Matyt, tik darbo eigoje autorius galutinai apsisprend j rinktis savojo romano herojumi. Taiau ir Eliezero ben Hirkano, kaip kabalistinio herojaus, jis neatsisak ir, veikiausiai padars pertrauk bei atsitrauks nuo tikrojo Zoharo, para nedidel veikall, kuriame toliau rezg i legend, Eliezero lpomis dstydamas vairius mokymus, kuriuos tuo paiu metu pltojo ir Zohare. Kad is hebrajikai raytas veikalas priklauso Zoharo literatrai, anksiau niekas nebuvo velgs, tad Eliezero ben Hirkano testamentas" - tokia yra io nedidelio, danai spausdinto veikalo antrat - buvo visikai klaidingai vertinamas102. 4. Autorius ia dar mgina savo mistik natraliai taisyti senosios Merkabos mistikos rmus, o pagrindinje dalyje to visai nebegalima irti. Plaiai ipltotos homilijos dar ne taip nutolusios nuo trumpesniosios midrao formos, kaip vlesnse dalyse. Antrat irgi byloja, kad autorius dar taiksi parayti tiesiog nuo ligi tol inot, grynai agadini midra skirting mistin midra ". Mat, kaip matyti i kit to paties meto kabalist ratuose pasitaikanios tos paios svokos, odiai Midra ha-neelam akivaizdiai reikia btent tai, o ne, pavyzdiui, yiki iol paslpt midra"103. 5. Veikale Midra ha-neelam dar kur kas daniau nei vlesniuose tekstuose tiesiogiai cituojami talmudiniai altiniai. Autorius nevengia dtuoti tikr veikal su j antratmis, nors jau ir ia pradeda iradinti savo dangikj bibliotek". 6. Mokymo laikysenos skirtumai, daugeliu svarbi aspekt aptinkami veikale Midra ha-neelam ir kitose dalyse, psichologijos poiriu gali
185
bti aikinami tik viena kryptimi: nuo paprastesniMidra ha-ne'elam prie sudtingesni pagrindins veikalo dalies koncepcij, kurias a manau privals laikyti vliau sukurtomis. Autoriaus kelias veda nuo filosofins alegorezs, prastos Maimonidofilosofijossekj ratuose, iki mistikos, ir tokia raida, turint galvoje ano meto padt, mogikuoju poiriu yra kur kas suprantamesn nei bt, pavyzdiui, prieinga kryptis. Pradioje autorius buvo dar tolimesnis Kabalos ir artimesnis filosofijos idjai. Tolimesnje raidojefilosofiniaielementai silpsta arba esti jo dar labiau interpretuojami mistikos kryptimi, o teosofin teologija visikai uvaldo jo dvasi. Filosofuoto jas tampa teosofu. Dalyje Midra ha-ne'elam mokymas apie sefiras dar toli grau nra autoriaus interes centre. Utat aikiai krinta akis jo domjimasis alegorine homiletika kosmologijos, psichologijos ir eschatologijos klausimais. ia ir vlesnse dalyse aikiai velgiama autoriaus psichologini idj raida, taiau dl to nra reikalo daryti prielaidos, kad bta daugiau nei vieno autoriaus takos. Psichologins Vidurami teorijos, ypa Maimonido ir neoplatonik idjos, veikale Midra ha-ne'elam didija dalimi naudojamos kaip paties autoriaus nuomon; bet jau pradedame matyti, kad jos autoriui gyja mistin atspalv. Pagrindinje veikalo dalyje i raida grynai mistins psichologijos kryptimi, kurios etapus galima gana gerai irti, paengusi jau gerokai toliau. 7. Su aramj kalba ia dar besikaitaliojanti hebraj kalba yra perdm viduramika. Kartu kai kuriose vietose dar galima labai tiksliai nustatyti, kokie hebrajiki sakiniai yra toliau vartojam aramjikj pagrindas. Kaip prieprieos iems kriterijams negalima rasti n vieno, verianio mus daryti prielaid, kad pagrindin veikalo dalis yra pirmesn u Midra ha-ne'elam. Kai kuriose pagrindins dalies vietose, antai Sithre Tora, dar galima pastebti svyravimo Midra ha-ne'elam kryptimi. Keliose pagrindins dalies vietose autorius pasakojimuose dar kart pasitelkia veikjus, iaip jau sutinkamus tik veikale Midra ha-ne'elam. Taiau apskritai paveikslas vis dlto visai pakits. Pirmiausia smarkiai pagerj autoriaus raika ir literatrinis sumanumas. Per t laik jis patyr kvpimo akimirk, taiau ir raytojo meistrysts poiriu padar didel paang. I trump istorij ir kompozicij dabar randasi plaiai ugriebianios ir architektonikos poiriu labai vykusiai surstos atkarpos. Susidaro spdis, kad jis vlesniuosius Midra ha-ne'elam
15 o
skirsnius apmet jau kartu su pagrindine Zoharo dalimi - ms srao 1-16 pozicijomis, - tarytum retkariais vis bt jauts poreik dar iek tiek pasistmti tolyn senja kryptimi. Taiau ir ia tik dviejose ar trijose vietose aptinkame nuorod dalykus, apie kuriuos kalbama pagrindinje dalyje, ir visai manomas daiktas, kad i tikrj ios atkarpos i esms buvo apmestos jau anksiau. iaip ar taip, darb prie Midra ha-neelam jis pertrauk prisikass iki Pradios knygos vidurio. Kitoms Toros knygoms jis apmet tik visai nedaug komentar, pirmiausia - Ijimo knygos pradiai. Utat, kaip regisi, pagautas itin jaudulingos krybins nuotaikos, jis per kelerius metus - manau, per penkerius ar eerius - para vairias tikrojo Zoharo dalis. Kai kas galbt dar buvo pridta ir vlesniais metais. ia veikiausiai priskirtini anoniminio sakym aikinimo pradmenys - Pikkuda, veikalas, paraytas dar visikai tikrojo Zoharo stiliumi, kalba bei idj dstymo maniera ir, matyt, paskatins Raja Mehemna autori imtis savosios knygos. is autorius liejasi prie t fragmentik pradmen, o paskui jas savaip tsia; perjimas nuo vienos raymo manieros prie kitos dar gana aikiai velgiamas104. T fakt, kad visuma yra tiktai torsas, galima aikinti vairiomis prieastimis. Maiausiai tiktina, kad daug teksto mums yra prading. Rankrai turinys daugiau ar maiau sutampa su spausdintaisiais variantais, nors nuodugns tyrinjimai dar ir duoda ioki toki svarbi rezultat. Antai paaikja, kad autorius svarbi Midra ha-ne'elam viet pateik dviem variantais, kuri senesnysis iliks tik viename xiv imtmeio rankratyje, saugomame Kembride, o daugum rankrai ir spausdintuosius tekstus pateko tik vlesnysis105. i dviej variant gretinimas yra nepaprastai ikalbingas, mginant suprasti autoriaus darbo metodus, - panau, kad ankstesniajame variante pats autorius pasijuto pernelyg toli nujs, todl nusprend pakeisti j nuosaikesns vaizduots tekstu. Ir citatos kit, prie 1350 m. raiusi kabalist veikaluose byloja, kad jiems buvo inoma tik labai nedaug tikr Zoharo itrauk, kuri mes nebeaptinkame ms tekste106. Taigi trumpesns atkarpos, be abejo, prauvusios, taiau nra jokio pagrindo teigti, kad veikalas formalija prasme kada nors buvs ubaigtas. Veikiau galtume tarti, kad tam tikroje vietoje autorius nusprend dabar jau padars pakankamai ir savo jgas nukreip kitus dalykus. iaip ar taip, toks aikinimas, man regisi, labiausiai atitinka visas aplinkybes, ypa turint galvoje autoriaus veikl
187
vlyvaisiais jo gyvenimo metais. Galbt prisidjo ir tai, kad jo tikrosios krybins galios tais metais i esms isism. Nebemanoma visikai tikrai nustatyti, kokia seka parayti Toros komentarai ir u j rib ieinanios vairios kompozicijos, taiau, turint galvoje, kad ia vis tiek kalbame tiktai apie kelerius metus suspaust laikotarp, tai ir nra itin reikmingas dalykas. Apskritai man regisi, kad tarp pirmj didij autoriaus darb buvo 'Idra Rabba ir Sifra di-Ceni'utha. ia domu tai, kad puslapiai, ein po 'Idra, vl aikiai tyia grta prie Midra ha-ne'elam formos. Pirmj Sidra, kuri jam, inoma, buvo labai reikminga, autorius, be Midra ha-ne'elam, nagrinjo dar maiausiai trijuose komentaruose. Btent tokie skirtingi mginimai imtis to paties dalyko yra itin bdingas ir autoriaus darbo metodo, ir kartu jo mstysenos vieningumo enklas. 8 Kada gi veikalas buvo paraytas? Tai, kas buvo pasakyta anksiau, kalbant apie rezultatus, gautus tyrinjant Zoharo altinius, pasitvirtina ir mus gilintis kitus aspektus. Ten matme, kad autoriui inomi veikalai, parayti vliausiai iki 1274 m. Taigi itaip mes turime aik terminus post Cuem. Zohare - ir dalyje Midra ha~ne'elam, ir kitur - anaiptol nestinga bendro pobdio nuorod raymo laik. I j galime pamatyti, kad autorius rao tokiu metu, kai Palestina po permainingos kryiaus ygi eigos vl atsidrusi arab rankose107. Danokai aptinkama polemini uuomin, nukreipt prie krikionyb ir islam108, gausu ir pastab apie moralin to meto yd padt, puikiai derani prie t dalyk, kuriuos mes inome apie santykius Kastilijoje madaug 1280 metais. Taiau datavim galima pradti ir dar iek tiek anksiau. Mat autorius kelis kartus pateikia apokaliptinius tremties pabaigos laik apskaiiavimus, kuriuose i laik pradia visada nukeliama 1300-uosius ir po j einanius metus109. Taiau vienoje vietoje aikiai daroma prielaida, kad nuo antrosios ventyklos sugriovimo (kuris, pasak yd skaiiavimo, vyko 68 m. po Kristaus) jau praj 1200 tremties met, ir Izraelis dabar gyvena tamsybse, turiniose stoti prie pabaig110. Vadinasi, autorius rao praslinkus keliolikai met po 1268-j. Tatai visikai priimtina, turint galvoje mums inomas Zoharo paskelbimo aplinkybes. Pasak vis liudijim, Zohar XIII imtmeio devintajame ir deimtajame deimtmetyje platino kabalistas Moz ben 15 o
emtovas de Leonas, kuris iki 1290 m. gyveno Kastilijos centre buvusioje maoje Gvadalacharos bendruomenje111, paskui kelis kartus keit gyvenamj viet, o paskutiniuosius savo gyvenimo metus leido Aviloje, kur 1295 m. galbt buvo nuviliotas anuomet ten didel sensacij suklusio yd pranao" pasirodymo. Jis mir 1305 m. maame Arevalo miestelyje, grdamas Avil i Valjadolido, kur buvo apsistoj karaliaus rmai112. Be i negausi gyvenimo dat, dar inome, kad Moz de Leonas savo paties vardu paskelb nema skaii hebrajik rat, kuri didioji dalis ilikusi, nors ispausdinti tik du 113 . inome ir tai, kad jis palaik gana artimus asmeninius ryius su anksiau mintam kabalist gnostik briui priklausiusio Todroso Abulafijos eima, t. y. kad priklaus aplinkai vyro, kuris Kastilijos yd bendruomenje tarp 1270 ir 1280 m. um nepaprastai gerbiam padt. Moz de Leonas aikiai sako, kad pirmoji knyga, kuri jis para, kitaip sakant - kurios autoryst jis prisiima, esanti Sefer uan 'Eduth, Liudijimo ro". i knyga, kurios pus yra ilikusi, parayta 1286 m.1141287 m. autorius jai kandin para gana didels apimties veikal apie sakym pagrindus - Sefer ha-Rimmon, Knyg apie granato vaisi"115. Abu ie veikalai, ypa antrasis, jau nuo pat pradios iki pabaigos pilni pusini ir tikr nuorod mistinius altinius. Nors Zoharas pats savaime niekur neminimas, atidiai tikrinant citatas paaikja, kad autorius ia naudojasi jau visomis esminmis Zoharo dalimis, pradedant Midra ha-ne elam ir baigiant atkarpomis, skirtomis Kunig ir Skaii knygoms. Taiau dar anksiau nei Moz de Leonas m reiktis savais ratais, kaip hebraj kalba raantis autorius, citat mes aptinkame kit dviej kabalist veikaluose, taiau jos visos paimtos ne i tikrojo Zoharo, o i Midra ha-ne elam. Tai labai dera su ms anksiau gautomis ivadomis, kad is veikalas buvo pats ankstyviausias, todl ir pirmiausiai paleistas apyvart. Seniausia ms apskritai i Zoharo turima citata yra i 1281 m., ji terpta Izaoko ibn Abu Sahulos veikalo Maal ha-Kadmoni pabaigoje. i citata paimta i Midra ha-ne elam - ir btent i ano, jau minto, iki iol neinoto atkarpos apie pasaulio sukrimo istorij varianto, kur a, laim, aptikau Kembride saugomame Zoharo rankratyje116. Autorius, kaip ir Moz de Leonas gyvens Gvadalacharoje, dvejais metais vliau para mistin Giesmi Giesms komentar; ten jis, tiesa, paodiui necituoja tekst i tikrj midra, kuriais naudojosi, utat terpia ne vien toki paodin citat i, matyt, iki tol neinoto ir neskelbto midrao, kuris yra ne kas kita, kaip Midra ha-ne elam, skirtas pirmosioms
189
trims Toros Sidra117. Panau, kad devintojo deimtmeio pradioje ir Todrosas Abulafija para savo veikal 'Ocar ha-kabod, Garbs lobis", kuriame irgi yra dvi citatos i Midra ha-neelam - jo antrat, beje, ia irgi neminima. Taigi abu kabalistai, patys nesvarstytini kaip Zoharo autoriai, palaik tiesiogin ry su Moze de Leonu - vienas i j gyveno toje pat vietovje, antras, matyt, buvo turtingas jo globjas. Su jo snumi Juozapu Abulafija Moz de Leonas artimai biiuliavosi ir dedikavo jam ne vien savo veikal118. Visk sudjus daiktan, ie faktai leidia daryti tokias ivadas: taigi Midra ha-ne'elam, kaip Zoharo rat pirmtakas, kaip j pirmasis branduolys, buvo paraytas tarp 1275 ir 1280 m., greiiausiai ne daug anksiau nei 1280 m., o pagrindin veikalo dalis -1280-1286 m. Nuo 1286 m. Moz de Leonas gausiuose savo ratuose tarp midra ir komentar citat gana reguliariai pradeda terpinti ir Zoharo rat citat. Ypa iki 1293 m. jis, kaip regisi, gana intensyviai darbavosi, kurdamas tokias Zoharo propagandai perdm naudingas knygas. Galbt tuo paiu metu, bet tikrai nuo deimtojo deimtmeio pradios jis pradeda ir dalyti Zoharo pagrindins dalies nuoraus kitiems kabalistams. Akivaizdu, kad Bechja ben Aeras Saragosoje, 1291 m. pradjs savo didj Toros komentar, buvo susipains su paskirais toki naujojo midrao nuora ssiuviniais - is midraas i pradi platintas ne tik Zoharo", bet ir Rabio Simono ben Jochajaus midrao" antrate119. Ko gero, toki Zoharo tekst pagrindu deimtajame deimtmetyje, o gal dar ir pirmaisiais xiv imtmeio metais kitas kabalistas para abu didiuosius savo veikalus - Raja Mehemna ir Tikkune Zohar, apskritai Zoharo mgdiojimai tuo metu anaiptol nra retas dalykas; Dovydas ben Juda, Nachmanido vaikaitis, pirmaisiais xiv imtmeio metais savo raytame veikale Mar'oth ha-Cobeoth, greta daugelio autentik Zoharo viet, cituoja ir dideles Midra ha-neelam ir Zoharo itraukas, kurios, kaip byloja turinys, yra i dviej knyg mgdiojimai120. Jau ta aplinkyb, kad toki mgdiojim galjo rastis, yra rodymas, jog patys kabalistai neiri literatrin Zoharo form pernelyg rimtai, kad laiko j vien apvalkalu, kuriuo ir patys nedvejoja naudotis. Be abejo, viena kita paprastesn galva pripasta i knyg tikru midrau, net Simono ben Jochajaus mokini veikalu. Zoharas pernelyg meistrikai perteik tos kabalist kartos slaptj mstysen ir jausen, kad jie neimt tiesiog avtis, aptik savo pai dvasios pasaul, aprayt romantikoje perspektyvoje, kaip Midrao mokytoj slaptosios doktrinos pasaul, - taigi dl to
gaubiam senovs ir autentikumo atvait121. Kritik prot ir anuomet buvo ne per gausiausia, taiau vis dlto nestigo prieik bals, ir dar apie 1340 m. Juozapas ibn Vakaras i Toledo - kone vienintelis mums inomas arabikai ras Ispanijos kabalistas122 - perspja savo skaitytojus atsargiai naudotis Zoharu, nes jame es labai daug klaid"123. is Zoharo problemos sprendimas, kiek galiu akimis aprpti, kuo tiksliausiai atitinka tas vairiausias aplinkybes, kurias privalu atsivelgti, kritikai j tyrinjant. Kalbant apie t aplinkyb, kad Zoharas paraytas prie pat pradedant j platinti, visikai tinka tai, k kart pasak graik filosofijos istorikas Eduardas Zelleris: Tas, kuris rao veikal svetimu vardu, geidia itaip daryti tam tikr poveik savo laikais; todl jis veikal isyk prads skleisti, ir jeigu tik pirmieji skaitytojai palaikys j tikru, kaip tik dl vardo, kuriuo veikalas dangstomas, jis galbt ims plisti spariau nei bet kuri kita knyga, kurios tikrasis autorius yra pasiskelbs. Tik tuo atveju, jei veikalas, be paties raytojo kiimosi, priskiriamas kitam autoriui dl to, kad tikrasis nra inomas, ir is kitas dl tokios klaidos visai nra kaltas, veikalo iplitimui paprastai prireiks daugiau laiko"124. Kadangi i svaj apie tai, kad Zoharas raytas vairiais laik sluoksniais, kad jis kils i Ryt ir radsis i sen altini, dabar jau nebeliko nieko, ir nebra abejons, jog btent ten, kur veikalas buvo pavieintas, taigi Kastilijoje, jis buvo ir paraytas, mes regime aiki vidin dinamik, veikusi j raant ir platinant. Bent trumpai privalu dar usiminti apie kito pobdio samprotavimus; kai kurie mons, ginantys nuomon, kad Zoharo knyga radosi i vairi element ir skirtingais laikais, laiko nemanomu dalyku, kad tokios didiuls apimties veikalas, kaip Zoharo literatra" bt galjs rastis per kelerius (ms skaiiavimu - per eerius) metus. Tai didel klaida. Teisyb yra btent prieinga. Kai mogus rao, pagautas kvpimo, kai jis yra atrads Ârchimedo tak", ant kurio laikosi jo dvasinis pasaulis ir kuris iebia jo produktyvum, jam yra lengvas darbas per labai trump laik parayti tkstanius puslapi. Pavyzdiu galiau nurodyti kad ir garsj vokiei mistik Jakob Boehme, kuris per eerius metus - nuo 1618 iki 1624 m. - sukr dar didesns apimties teosofinius ratus. 9 Dabar mums lieka tiktai paskutinis klausimas: kas yra autorius? Ar tai pats Moz de Leonas, ar didis nepastamasis, sukinjsis artimiausioje
191
Mozs de Leono aplinkoje ir taip skmingai stengs isaugoti savo anonimikum nuo smalsi istorins kritikos aki? Ar galima visikai atmesti galimyb, kad kuris nors kitas kabalistas, kurio tapatyb pradingusi praeities patamsiuose, bt svarbiausias ios knygos autorius? Jau dalis ir jo paties aminink Moz de Leon vadino Zoharo krju. Tai inome i plaiai aptarint kabalisto Izaoko ben Samuelio i Ako liudijim, kurie kartu yra vienas i nedaugelio dokument, kuriuose Moz de Leonas, iaip mums inomas tik i jo paties veikal, apskritai yra minimas125. Dar bdamas jaunas studentas, Izaokas, musulmonams umus jo gimtj Palestinos miest (1291 m.), paliko gimtin ir, kaip regisi, ilgok laik glaudsi Italijoje, kur, kap galima spti, jau bus igirds apie Zohar, o 1305 m. atvyko Ispanij, kur m domtis, kokiomis aplinkybmis is veikalas pasiek vieum. Savo dienoratyje, i kurio rankratyje ir iaip liko kelios itraukos, jis gana naivokai sura, kas jam per tuos tyrinjimus buvo papasakota. Jis dsto, kad su Moze de Leonu susitiko Valjadolide, ir is jam prisieks, jog savo namuose Aviloje turs ir parodysis jam be galo sen knyg, kuri para rabis Simonas ben Jochajus". Taiau, Izaokui atkakus Avil (per t laik Moz de Leonas jau buvo pasimirs), jam buv papasakota, jog turtingas tenyktis vyras, vardu Juozapas de Avila, sils nalei, kad atiduosis snaus rank velionio dukteriai, jeigu u tai jam bsis perleistas senu ir autentiku laikomas pirminis Zoharo rankratis, i kurio daryti Mozs de Leono nuoraai. Taiau ir nal, ir dukt abi pareikusios, kad jokio tokio originalo nes. Pasak j, Moz de Leonas i savo galvos paras Zohar, o monai priekaitaujant, kodl gi jis veriau nenors pats prisiimti savo dvasios krini autorysts garbs, is taip atsaks: Jeigu pasakyiau monms, kad raau i savo galvos, jiems mano odiai bt n motais ir jie man n skatiko u juos neduot, mat sakyt: Juk jis tik visk kaip nori prasimano." O dabar, girddami, kad a perrainju Zoharo knyg, kuri rabis Simonas ben Jochajus sukr kvptas ventosios Dvasios, jie, kaip matai, perka nuoraus u didelius pinigus." Izaokas i Ako, pats su nale nesikalbjs ir visk pasakojs tik i antr lp, kalba ir apie tolimesnius tyrinjimus; taiau, deja, jo pasakojimas, mums isaugotas vlesnio xv imtmeio kronikininko, nutrksta btent toje vietoje, kur jis ketina papasakoti, k vienas Mozs de Leono mokinys, davs ikilmingiausias priesaikas, paliudijo apie Zoharo knyg, kuri para rabis Simonas ben Jochajus". Po viso
19 6
to lieka neaiku, ar Izaokas i Ako, vliau taps vienu i svarbiausi xiv imtmeio pirmosios puss kabalist, tikjo ar netikjo Zoharo autentikumu. iaip ar taip, jis Zoharu ne kart remiasi savo paties ratuose, nors tai, inoma, savaime dar nereikia, kad jis tikjo sena knygos kilme. Kita vertus, domu tai, kad Izaokas i Ako ne kart lygina Katalonijos ir Kastilijos kabalist tradicijas. Pirmieji remiasi ta Kabala, kuri idstyta knygoje Bahir, o antrieji - Zoharo knyga126. Vadinasi, ir jis velgia glaudi Kastilijos Kabalos ir Zoharo ssaj! iuo Izaoko i Ako pasakojimu ir ypa ten paodiui pateiktais tariamais Mozs de Leono odiais savo monai Graetzas grind savo teorij apie Moz de Leon, iliedamas jam ant galvos sklidin savo rstybs taur dl ios mel knygos"127. Deja, Graetzas ia remiasi visikai klaidinga teorija, kad Moz de Leonas i pradi savo knygas skelbs savo vardu, ir tik tada, kai jos nesusilauk pakankamo dmesio ir neatne jam pakankamai garbs bei pinig, vien em motyv skatinamas msi pseudepigrafijos128. Girdi, tik po 1293 m. jis, nesilaikydamas jokios sekos, paras Midra ha-neelam, pagrindin Zoharo dal, Raja Mehemna ir Tikkunim. Tai, kad Graetzo vaizdiniai apie autoriaus asmenyb ir apie Zoharo radimosi bd bei laik yra visikai klaidingi, rodo k tik idstyti nuodugnesnio tyrinjimo rezultatai, o pasakik laus sukiaus, mginusio savo lktyb ikiti u gili mint, figr drauge su visais panaiais Graetzo skundais dl Mozs de Leono moralinio charakterio, galima ramia sine padti vaizduots keistenybi kabinet129. Blaiviai analizuojant Zohar ir hebrajikuosius Mozs de Leono ratus, tokie vaizdiniai apie Zoharo radimsi visikai nepasitvirtina. Neturime ir joki to cinizmo, kur autorius parod k tik cituotaisiais, monai neva pasakytais odiais, patvirtinim. i odi formuluot veikiau byloja apie tai, kad j autoryst priskirtina Mozei de Leonui prieikai nusiteikusiems tarpiniams asmenims. O tai, kad nal j nusak kaip knygos autori, yra net labai manomas daiktas ir, kaip dar pamatysime, atspindi tikrj padt. Taiau apie tai, kokiais odiais ji tai i tikrj padar, sunku net splioti. Vienas dalykas yra visikai tikras: literatrins Mozs de Leono veiklos stadijos isidsiusios tiesiog prieingai, nei man Graetzas. Zoharas, kaip literatrikai formuluotas veikalas, yra vis jo rat prielaida, o t rat prasm, vis pirma, yra i pradi nepastebimai, o vlesniuose ratuose - negailint vis primygtinesni pagyr - pristatyti Zohar savo skaitytojams. Tiesiog rodosi, tarytum tie ratai bt turj pirma
193
paruoti dirv Zoharo nuora, kuriems Moz de Leonas, kaip regisi, atsidjo paskutiniaisiais dvylika savo gyvenimo met, platinimui. Mat per sepynerius metus nuo 1286 iki 1293 m., i kuri mums dar ilik madaug tkstantis jo kit, hebraj kalba sukurt rat puslapi, labai daug tokios didels knygos nuora jis nebt galjs padaryti. domu matyti, kaip Mozs de Leono formuluots, kuriomis jis pristato Zoharo citatas, per tuos septynerius metus darosi vis drsesns. I pradi jis kalba vien labai bendromis frazmis apie imini odius" arba apie mistik komentarus", taiau pamau jo vadai darosi vis entuziastingesni, o 1293 m. paraytame Mikan ha-'eduth aptinkame net labai ilg atkarp, kuriose jis didiai keistai kalba apie iuos jo naujai atrastuosius ir dabar atskleistuosius" senovins iminties perlus. Atidiau analizuojant, tiesiog kriste krinta akis, kad i paskutinioji knyga pirmiausia skirta k tik apyvart paleisto ar nuoraais tuoj pradsimo platinti Zoharo propagandai ir tik menkesne dalimi tolimesniam Zohare pateikt idj, susijusi su sielos eschatologija, centrine ios knygos tema, pltojimui. Taigi nors mes ir esame priversti tarti ir autori turjus kitoki motyv, ir Zoharo radimosi proces buvus kitok, vis dlto klausimas, ar tasai autorius yra Moz de Leonas, tebelieka opus. Juk iaip ar taip, bt galimas daiktas, kad jis cituoja jau turimus Zoharo ratus, nors pats j ir nebt paras. Taigi reikia svarstyti, ar manoma rasti kriterij, kurie kiekvienas skyrium ar visi drauge galt isprsti jo autorysts klausim. Atidus hebrajikj Mozs de Leono rat ir j santykio su Midra ha-ne'elam bei vairiomis Zoharo dalimis tyrinjimas tikino mane, kad ia mes prie akis i tikrj turime vien vienintel asmenyb, kurios produktyvumas paliko mums visus iuos ratus. Prisipastu, kad daug met, jau net ir sitikins Zoharo vieningumu, dl to dar abejojau. Ilgai iekojau kriterij, galbt galini aikiai nuneigti Mozs de Leono autoryst. Toks kriterijus, pavyzdiui, bt buvs, jei bt pavyk aptikti dan ir ryki viet, kur jis pats klaidingai suprato Zoharo tekst. Taiau toki tikrai reikming atvej negalima rodyti, nors Mozs de Leono ratuose ir paodiui, ir parafrazuojant naudojami imtai Zoharo viet. Todl ilgiau nebestengiau tikti didiojo neinomojo" teorija, kuri bt galima grsti nors kokiu tikimu rodymu. O hebrajikj rat ir Zoharo autoriaus tapatumo prielaida leidia isprsti visas ia ikylanias problemas - ypa jei deramai
19 6
atsivelgsime t aplinkyb, kad autorius nenorjo atsisakyti pseudepigrafinio Zoharo krimo pobdio. Tai, inoma, nereikia, kad manu iki galo atsakyti visus klausimus, susijusius su Mozs de Leono asmenybe ir vyksmais, paskatinusiais parayti Zohar. Tam turime per maai dokumentins mediagos, ugriebianios daugiau nei vien autoriaus teosofinio mokymo dstym. Taigi kai kurie klausimai dar lieka atviri, net jeigu mano dstomi argumentai, patvirtinantys, kad Moz de Leonas yra Zoharo autorius, bus pripainti tikinamais. Tai pasakytina pirmiausia apie vairias Mozs de Leono religins raidos fazes ir vykius, paskatinusius j imtis pseudepigrafins veiklos. Vis pirma ia privalu mstyti apie apskritai dar menkai inarpliot jo santyki su Juozapu Gikatila problem. Nra abejons, kad ir Moz de Leonas pradjo nuo Maimonido filosofijos studij ir pamau suko Kabalos pus. Tai pakankamai aikiai matyti ne tik i filosofini element jo hebrajikuosiuose ratuose, mes turime ir tikinam dokumentin rodym; iuo metu Maskvoje esanio Ginzburgo hebrajik rankrai rinkinio kataloge apraomas vienas Maimonido Pasiklydlio vadovo" vertimo hebraj kalb rankratis, kuris 1264 m. buvo padarytas mokslams uoliam (hamaskil) rabiui Mozei de Leonui130. Kadangi ia prie jo vardo nra minimi jokie kiti garbs titulai, matyt, jis tuo metu buvo dar jaunas vyras, vis dlto stengs usisakyti tokios didels apimties veikalo nuora. Taigi tursime daryti prielaid, kad jis gim apie 1240 m. Vadinasi, tarp 1264 ir 1286 m. turime tui daugiau nei dvideimties met tarp, kur tikrai galime vaizduotis upildyt intensyviomis studijomis, pamau vykstania slinktimi mistikos kryptimi ir Zoharo raymu paskutin deimtmet, apie kur jau pirma nuodugniai kalbjome. Panau, kad atuntajame deimtmetyje jis susitiko su Juozapu Gikatila, kuris anuomet buvo uolus Abraomo Abulafijos propaguotos pranaikosios Kabalos" mokytinis. Abu kabalistai, kaip matyti i rat, nors jie vienas kito ir niekada vardu nemini, turjo padaryti vienas kitam smarki tak. Mat nors Mozs de Leono ratuose paties Abulafijos tezs nedstomos ir jomis net nesinaudojama, nes jos, matyt, Mozei de Leonui visai nebuvo priimtinos, jis vis dlto, kaip itin rykiai galima velgti hebrajikuosiuose ratuose, raidi mistik ir kitus dalykus perm i jau mintos Gikatilos knygos Ginnath egoz131. Ryys su Gikatila kai kuriuose jo raytuose tekstuose toks rykus, kad skaitydamas kai kuriuos puslapius ir tiesiogiai autoriaus neinodamas, btum
priverstas pamanyti, kad prie akis laikai Gikatilos veikal132. Kita vertus, tikrai ne Gikatila supaindino Moz de Leon su sefir Kabala. Mat Gikatila pirmuoju savo literatrins veiklos periodu, t. y. Zoharo radimosi metais, teosofinei mistikos koncepcijai kaip tik yra visai abejingas. Jo dvasinje raidoje taip pat vyko aiki pervarta. Vlesniuose ratuose mes bema nerandame joki Abulafijos Kabalos enkl ir Ginnath egoz pobdio idj, jis su knu ir siela perjs teosofins Kabalos pus. Zoharo taka juntama visuose jo vlesniuose ratuose, nors raikos forma smarkiai skiriasi nuo Mozs de Leono. Vadinasi, teosofin pastarojo pakraipa padar jam gili tak ir nulm jo paties tolesn krypt. Taiau to, kaip konkreiai klostsi i dviej kabalist santykiai, mes, deja, neinome. Ar Gikatila inojo apie pseudepigrafin Zoharo pobd? Jis irgi propaguoja Zoharo idjas, pirmiausia - kai kuriose savo a are ora vietose, taiau daugi daugiausia, k jis ia leidia sau prasitarti apie i idj kilm, yra labai bendro pobdio nuorodos imini odius"133. Taigi turime daryti prielaid, kad sistemingas Zoharo vardo nutyljimas yra tyinis, kad jis turi tam tikr apibrt prasm. I pradi Gikatilos knyga vadinosi tik Sefer ha-ora, viesos knyga"134, o tai juk skamba kaip antrats Sefer ha-Zohar, Spindesio knyga", parafraz. Visi poymiai rodo, kad ji buvo parayta tais metais, kai Moz de Leonas pradjo platinti pirmuosius Zoharo rankraius. Jau 1293 m. Moz de Leonas trijose savo knygos Mikan ha-'eduth vietose cituoja imini odius, suraytus knygoje aare 'ora". Nemanoma dorai suprasti, ar ie viesos vartai" yra vienas t slaptavardi, kuriais jo ratus vedamas Zoharas; o gal jis jau turi galvoje savo kolegos Gikatilos knyg? Antrj spjim patvirtint tai, kad viena t trij viet i tikrj lygiai tokia pat, su Gikatilai itin bdinga terminologija, aptinkama pirmajame Gikatilos knygos skyriuje135. Pirmj spjim - tai, kad kit dviej viet Gikatilos knygoje nra ir kad Gikatilos knyga juk pasirod jo paties vardu ir anaiptol nefigruoja kaip senj rabin veikalas. Gal Moz de Leonas buvo skaits tik pirmj dar teberaomos Gikatilos knygos skyri, o biiulio knygos antrate kitose vietose aismingai pasinaudojo, nusakydamas ja Zohar? Tai visai dert jo literatriniams savitumams. iaip ar taip, matyt, tenka daryti prielaid, kad Gikatila dar prie 1293 m. laik Zohar rankose ir galjo sumanyti bent kai kuriuos jo mistins simbolikos fragmentus panaudoti savo paties veikale. Galbt, propaguodamas ias
naujas idjas, jis veik ivien su Moze de Leonu. Jis pats Zoharo autorius negali pretenduoti. Bema n vieno argument, kuriuos dabar pradsiu dstyti, nebt galima pritaikyti originali Gikatilos rat ir Zoharo santykiui. Taiau kaip Moz de Leon supusio artimiausi biiuli brio narys, kaip jo bendraygis, kartu ir jo mokytojas, ir mokinys, Gikatila, ko gero, gali bti suvaidins tam tikr vaidmen Zoharo radimosi ir iplitimo istorijoje, nors konkreios jo indlio detals mums kol kas ir nra velgiamos.
10
Ir Zoharo vieningumo, ir Mozs de Leono autorysts problema, be abejo, gali bti isprendiama, tik pasitelkus kruopi analiz ir paskir aspekt tyrinjimus. Bet ir iuo poiriu man regisi manoma glaustai idstyti esminius rezultatus. Hebrajikieji Mozs de Leono ratai parayti itin savitu stiliumi. Nuo Gikatilos jis skiriasi tuo, kad mgsta rimuot proz ir nuolatini biblini uuomin prikaiiot, kone neiveriamai pretenzing Vidurami graiakalbi" stili. Aiku, kad ios jo stiliaus puss negalima lyginti su Zoharo stiliumi, nes autorius, raydamas aramjikai, negaljo naudotis tokiu nusistovjusiu pusiau poetini frazeologizm ir citat lobynu. Taiau ir iame perdtai puoniame stiliuje, ir tose dar gana gausiose vietose, kur autorius jo atsisako, galima velgti daugyb odi jungini, kuriuos pagrstai galima vadinti jo tikrja kalba. Svarbi ia ta aplinkyb, kad t savitum neaptiksime joki kit ano meto autori ratuose, neaptinkame j net iaip jau autoriui artimiausio Gikatilos veikaluose, taiau kad jie yra didija dalimi tie patys, kuriuos galime rodomai aptikti ir Zoharo kalboje! Abiem atvejais regime lygiai tuos paius nukrypimus nuo taisyklingos kalbos vartosenos, i dalies tiesiog tas paias kalbos vartosenos klaidas. Ir Moz de Leonas ias klaidas vartoja ne tik tose atkarpose, kur bt galima sakyti, kad jos vra aramjik Zoharo viet vertimai, bet ir ten, kur apie tai negali bti kalbos. Tos paios neteisingos konstrukcijos, tie patys odiai su keistomis naujomis reikmmis, ta pati neteisinga sangrini veiksmaodi daryba, toks pat Kai ir Hifil painiojimas - visi ie ir daugyb kit io hebraj kalbai bding dalyk kuo tiksliausiai sutampa su Zoharo kalba136. Bet kuris paalinis vertjas bt itaiss kalbos klaidas, ypa tas, kurios rykiai kertasi su prastine rayba; Moz de Leonas nieko
197
panaaus nedaro. Jis lygiai taip pat mgsta begalinius kartojimus, perdtai ipst raik ir dan, visai svorio nebetekusi tam tikr odi vartosen. Jokio kito raytojo veikaluose n i tolo nra taip danai vartojamas odis paslaptis", kaip Mozs de Leono ir Zoharo autoriaus ir abiem atvejais jo nesunkiai galima bt atsisakyti. Be to, ir Moz de Leonas, ir Zoharo autorius lygiai taip pat vengia vartoti odius Kabbala ir Sefiroth, ir taupus i odi vartojimas net ir hebraj kalboje itin krinta akis, kalbant apie autori, taip besivaistant nuolat kartojamais kabalistiniais terminais. O perjus nuo odi vartosenos prie sakinio konstrukcij, Mozs de Leono veikaluose aptinkame didiul gausyb hebrajik sakini, ir ne citat, kurie savo sandara ir odi parinkimu atrodo visai kaip Zoharo sakiniai. Itin artimas slytis su hebrajikja Midra ha-ne elam dalimi. Danai net nepastebi, kad atkarpa, kuri k tik perskaitei kaip laisv mini tkm, yra ne kas kita, kaip bema paodinis Midra ha-ne elam pasao kartojimas. Pagrindinis abiej tekst skirtumas yra tas, kad kituose hebrajikuose Mozs de Leono ratuose stilius buvo pagerintas, pasitelkiant puonius biblins kalbos posakius, kuri, mgdiojant midra, be abejo, reikjo vengti. Tyrindami vietas, kurios pabrtinai pateikiamos kaip paimtos i sen altini, bet i tikrj egzistuoja tik Zohare, pastebime didiai ikalbing netvirtum vartojant vedamsias formules. Jokiam Vidurami autoriui neateis galv Talmud arba midraus nusakyti kaip komentatori" odius, nes taip visados pristatomi tik Vidurami raytojai. Taiau Moz de Leonas ramia irdimi Zoharo vietas pateikia ia kaip senj imini", ia kaip komentatori" odius. ia pridurtinas dar vienas, labai sidmtinas faktas, kad dauguma i citat apskritai niekuo nesiskiria nuo jas supani tekst, kur, niekaip nenurodant altini, kaip savas produktas pateikiami dalykai, paprasiausiai paimti i Zoharo. Visai nra taip, kad Moz de Leonas, cituodamas Zohar (kad ir kokiu kitu vardu j vadint), pateikt kok nors aikiai apibrt paveiksl, bent iek tiek skirting nuo to, k jis pats susidsto. Taigi jo citavimo maniera irgi tam tikru laipsniu skirta umaskuoti tikrj dalyk padt. Ypa Sefer ha-Rimmon yra kaiiote prikaiiota toki citat", kuriose trumput itraukl irykinama kaip citata, o visa, kas eina prie j ir po jos, irgi paimta i Zoharo - kartais net visai i tos paios vietos! Mat tiesiog visa, k autorius dsto vairiomis formomis, yra jo dvasin nuosavyb. Kai jis kartais koki Zoharo
19 6
viet parafrazuoja savais" odiais, ianalizavus paaikja, kad tie savi odiai yra ne kas kita, kaip odiai, vartoti kitoje Zoharo vietoje. Bdas, kuriuo Moz de Leonas naudojasi Zoharu, rykiai skiriasi nuo to, kurio jis imasi, naudodamasis tikru midrau. Tokiu atveju jis citat nekaitalioja ir nepateikinja j kitame sryyje; o Zoharo atveju nedvejodamas naudojasi savo mediaga, suteikdamas jai nauj form. Todl gali pasitaikyti, kad jis koki mint visai tiksliai ir paodiui perima i Zoharo, taiau lygiai taip pat jis nauju aspektu sutraukia daiktan vairius Zoharo motyvus, kurie ten dstomi skirtingose vietose, - ir atvirkiai. Jo metodas - tai metodas menininko, suteikianio savo mediagai bet kuri pageidaujam form. Ir niekur nekyla spdis, kad ia bt lopini durstymas, kai autorius, i skirting viet vargais negalais prisigraibsts citat, kamo jas savo paties produkt. Prieingai, viskas iuose samprotavimuose persmelkta vienos dvasios, ir tik kritika didelmis pastangomis atranda, kad esminiai io dstymo motyvai isibarst po visai skirtingas Zoharo vietas! Patyrinjus daugel pavyzdi, kur i procedra taikoma, gaunamas rezultatas, kad ia daugeliu atvej literatrine prasme ivis nra cituojama, kad autorius, kuriam Zoharo pasaulis, kaip savas produktas, visas tveria prie akis, nieko daugiau ir nedaro, kaip tik toliau taiko t pai procedr, kuria jau naudojosi Zohare. Nuolatos prie akis turimus pamoksl motyvus jis kartais pltoja vienaip, kartais - kitaip, ir kombinuoja juos, laisvai kurdamas, visai n neapsistodamas prie tos kombinacijos, kuri jam buvo atjusi galvon, raant Zohar. Sia prasme hebrajikieji jo ratai kartu yra ir tikras Zoharo tsinys, kartais - net tolimesn Zoharo raida. I k tik pateikt samprotavim darosi ir aiku, kaip Jellinekas, iki iol vienintelis atidiau lygins Mozs de Leono ratus su Zoharu137, galjo padaryti visikai klaiding ivad, kad pirmesni buv hebrajikieji ratai. Jellinekas atrado, kad Mozs de Leono mini tkm Zohare suskaidyta daugma tris skirtingus srautus, ir nepagalvojo, kad tas pats autorius pasklid motyv sintezs galjo juk imtis, jau ir baigs darbuotis prie paties Zoharo. Toks Zohare pateikt idj tolesnis pltojimas ir varijavimas matyti ir tada, kai autorius skirtingose vietose terpia ir, atsivelgdamas kontekst, modifikuoja skirtingoms mini tkmms tinkamus palyginimus138. Arba jis Zohare pateikt kosmin simbolik hebrajikuosiuose ratuose perkelia psichologijos sfer. Zohare esamas Sauls ir Mnulio dialogas apie Mnulio sumajim, apie kur pasakoja talmudin agada,
Mozs de Leono veikale Mikan ha-eduth perdirbamas Dievo ir sielos panekes139. Visais tais atvejais aiku, kad autorius su ia mediaga elgiasi ne kaip su svetimybe, bet kaip su savo paties dvasios turtais, nors ir kruopiai tai slepia nuo paalini aki. Mozs de Leono biblioteka" yra visai ta pati, kaip ir Zoharo autoriaus. Gana danai esu patyrs, kad kaip tik nuoalesnes vietas, kurias a buvau pasiymjs kaip literatrinius kurio nors Zoharo pasao altinius, Moz de Leonas btinai pamini, dstydamas t pat dalyk140. Net bdingos klaidos nurodant altinius gali j atskleisti kaip Zoharo autori. Imkime kad ir tok pavyzd: Pesikta antrate inomame midrae Padangts paventinimas lyginamas su vestuvmis141, - pasitelkiant odi aism, vliau pakiusi kabalistams dar vien mint. Mat jie ia velg ne Dievo vestuves" su Izraelio bendruomene, o mistin Mozs susivienijim su Sechina, su kuriuo, j nuomone, sietinas ir Mozs, kaip Dievo vyro", t. y., kaip Sechinos vyro", nusakymas. i interpretacij, be abejo, visikai svetim mintajai Pesikta vietai, kaip jos slaptj prasm, pateikia daugelis Zoharo meto kabalist, visomis manomomis variacijomis ji vaidina didel vaidmen ir paiame Zohare. Juk Zoharas Moz laiko vieninteliu miruoliu, kuris dar bdamas gyvas pasiek mistin meils susivienijim su echina ir kurio nuolatinis ryys su ja, suvokiamas kaip mistin santuoka", vliau niekada nebuvo nutrks. Moz de Leonas, visas persims iais vaizdiniais, cituoja vien pai keisiausi Zoharo viet iuo klausimu, - bet cituoja i midrao Pesiktal142 Mistin prasm, kuri jis supyn, remdamasis mintja Pesikta vieta, yra jam tokia gyva, kad jis akimirk padaro klaid ir grindia tuo altiniu savo paties Zohare jau idstytas mintis. Taiau, greta tikr savo idj altini, kuriuos Moz de Leonas nusako ia neapibrtai, ia detaliai juos nurodydamas, ir hebrajikuosiuose ratuose ne visikai pradings ir pseudepigrafijos pdsakas. Jis pateikia ilgas atkarpas i Enocho knygos, kuri Zohare tarp Enocho citat nra, bet kurios kalbos ir turinio poiriu visikai dera prie paties Mozs de Leono mini eigos. Negali bti n kalbos, kad jis ia bt naudojsis kokia nors mums neinoma arabika Enocho knyga ar panaiais tekstais143. Nra reikalo n daryti prielaidos, kad cituodamas jis i tikrj jau buvo paras dar ir toki knyg, nors galimas daiktas, kad jis tok sumanym i ties turjo ar net buvo j i dalies gyvendins144. iame sryyje svarbios suklastotos tariam Babilono mokyklos galvos Hajo Gaono (xi imtmetis) respons dalys, kuriose
19 6
cituojamos Midra ha-neelam pobdio itraukos ir kuri kilm ligi iol nra aiki. Ir ia Moz de Leonas - Midra ha-neelam autorius - yra pirmasis, cituojantis iuos suklastotus responsus145, kuriais remdamasis toks mokslininkas, kaip Davidas Luria, mgino rodinti, kad Zoharas yra labai senas146! Tai veria daryti ivad, kad Moz de Leonas dal j - jei tik ne visus - turjo bti paras. Ir iaip jo hebrajikuosiuose ratuose aptinkame moralini palyginim, legend ir panai dalyk, kuri, tiesa, nra Zohare, bet kurie visikai priklauso Zoharo idj pasauliui ir kuriuose i dalies veikia prasimanyti personaai - personaai, kuriems Moz de Leonas jau ir paiame Zohare priskiria mistini tekst autoryst147. Kai kuriose savo hebrajikj rat vietose Moz de Leonas isamiai samprotauja apie dalykus, kuriuos Zohare paliet tik enpassant ar apie kuriuos ten tik usimin. Sakiniai, kuriuos kabalistai ar kritikai skelb esant tik papildais, pasirodo bes visikai tikros sudtins pagrindinio veikalo dalys148. Tad gilindamasis jo hebrajikuosius ratus, i tikrj aptinki geriausi dideli Zoharo dali komentar. Drauge matai, kad Moz de Leonas savo gabumais tikrai buvo vyras, galjs parayti tok veikal, bet matai ir tai, kokiu mastu literatrin ios knygos skm lm dirbtin ikilmingos ir neprastos aramj kalbos patina. Kyla klausimas, ar Zoharas bt pelns bent palyginamai panai didiul skm, jeigu jis bt buvs paraytas hebrajikai - ir be tokio vaizdingo fono. 11 Atsivelgiant visa tai, kas ligi iol kalbta, kai kurios vietos, kuriose Moz de Leonas kalba apie savo naujuosius mistinius altinius", gyja netiesiogini uuomin apie jo paties autoryst prasm. 1290 m. savo Knygoje apie racionalij siel" jis usimena, kad tik visai neseniai krate itvino paslapties versm"149, itaip, matyt, prabildamas apie k tik pradt kai kuri Zoharo rat publikavim. Taiau paios stabiausios vietos, kuriose jis kalba apie Zohar, yra 1293 m. raytame veikale Mikan ha-eduth. Pasistengsiu ia kuo paodikiau perteikti svarbiausij viet, kuri, kaip ir daugelis kit su iomis problemomis susijusi dalyk, iki iol nebuvo patraukusi mokslinink dmesio. Viename pasae, kur jis kalba apie dvilypio pragaro (Gehinnom) teorij, pateikiam kaip jau mintos dvigubo rojaus teorijos paralel, variacijas ia tema i Zoharo Moz de Leonas pradeda tokiu vadu:
201
ia tema esama slapt misterij ir paslpt dalyk, kuri mons neino. Dabar pamatysi, kad a atskleidiu slaptas ir paslptas misterijas, kurias ventieji iminiai laik ventomis ir paslptomis, gilius dalykus, kuri, ties sakant, nedera atskleisti, kad jie pirmam pasitaikiusiam priklydliui netapt paaipos strli taikiniu. Anie ventieji visas savo dienas usim tais dalykais, slp juos ir ne kiekvienam juos atskleid, o tai a dabar imuosi juos atskleisti. Todl pasilaikyk juos pats sau, nebent kada pamatytum dievobaiming vyr, besilaikant Dievo Toros ir sakym... Regjau pasaulio vaik reikalus, kaip jie klausimais, susijusiais su tais [teologiniais] dalykais, yra nugrimzd svetimas mintis ir klaidingas, i paalies atjusias [arba: eretikas] nuomones. Viena karta pradingsta, kita ateina, taiau neteisingos nuomons laikosi per amius. Ir n vienas nemato, n vienas negirdi, n vienas nenubunda, nes visi miega, nes Dievas nugramzdino juos gil mieg, tad jie nei klausinja, nei skaito, nei atidiai tyrinja. Ir visa
tai ivyds, pasijutau priverstas rayti ir slpti, ir apmstyti, kad visiems
valgiesiems atskleisiau paslapt ir praneiau apie dalykus, kuriais visas savo dienas buvo usim ventieji iminiai. Mat jie paskleisti Talmude ir [kituose] j odiuose, brangs ir geriau u perlus paslpti. Ir jie [tie iminiai] udar vartus kandin savo odi, nes mat, kad nedera j atskleisti ir skelbti. Juk jau ir imintingasis karalius mums liep: Nekalbk paikuolio ausims." Vis dlto supratau, kad nuopelningas darbas bt ineti vieson tai, kas buvo patamsyje, ir paskelbti j slptuosius slaptus dalykus."150 Keliais lapais vliau jis dar kart sako: Ir nors dabar atskleidiu paslaptis, visagalis Dievas ino, kad mano ketinimai yra geri, idant daugelis tapt imintingi ir ilaikyt Dievo tikjim, ir klausytsi, ir mokytsi, ir sieloje bt kupini baims, ir diaugtsi pain ties."151 Man is pasisakymas regisi nepaprastai reikmingas. mogus, itaip ir tokiais dviprasmikais odiais gals kalbti apie knyg, kuri, kaip neseniai matme, be jokios abejons visai neseniai buvo parayta, pats j ir bus paras. Nenordamas apskritai atsiadti pseudepigrafinio dangstymosi - o to mes i jo neturtume tiktis, - Moz de Leonas negaljo pasisakyti ess autorius t imini odi", kuriuos, kaip puikiai formuluoja, jis jauiasi turs rayti ir slpti". Jis pabrtinai n netvirtina pats atrads sensias knygas; jis tik nori apreikti, kas tose knygose turjo bti surayta, kad jos atitikt prasm tos Kabalos, kurioje jis pats gyveno.
19 6
Tokie liudijimai apie save pat drauge gana aikiai perteikia ir motyvus, kurie j paskatino sukurti Zohar ir kurie itin primygtinai irykjo jo ilgoje Sefer ha-Rimmon pratarmje. Jellinekas, i daug trumpesni nuorod Knygoje apie racionalij siel" velgs iuos motyvus152, ir jo pdomis seks Graetzas iuo poiriu i ties buvo teiss: Moz de Leonas para Zohar, mgindamas sukurti atsvar tarp jo meto isilavinusi moni plaiai iplitusiai radikaliai racionalistinei tkmei, kurios dokument mes turime gana didel kiek. Vienoje savo knygoje jis pasakoja apie pairas ir paproius t sluoksni, kurie ir teoriniu, ir praktiniu poiriu jau ignoruoja didel religinio statymo dal153. Prieindamasis jiems jis mgina isaugoti neikraipyt Toros judaizm - inia, tok, koks is judaizmas regisi jam, kaip mistikui. Mistinis midraas, spdingais odiais perteikis Dievo odio gelmes, jam turjo rodytis bsis tinkamas instrumentas paadinti teisingai, t. y. Kabalos dvasia suprantamai judaizmo prasms nuovokai. O kadangi Moz de Leonas buvo genialus vyras, jam pavyko, pranokstant ms dabar jau velgt tiesiogin dingst, tokiu didingu antspaudu paenklinti t ano meto Ispanijos Kabalos dvasin pasaul, kuriame jis gyveno ir kuriuo alsavo. Dabar jau io vyrofigraaikiai ikyla mums prie akis. Jis pats atjo i tofilosofinsapvietos pasaulio, su kuriuo paskui taip primygtinai kovojo. Jaunystje aptinkame j sileidus Maimonido magnum opus studijas, jis nepagaili pinig io veikalo nuoraui usisakyti. Vliau, pasiduodamas mistiniams polinkiams, jis dar imasi studijuoti ir neoplatonik ratus. Negali bti jokios abejons, kad jam buvo inomos tos Plotino Eneados" kurios Viduramiais plito Aristotelio teologijos" antrate. Viename savo veikal jis cituoja ten pateikt apraym, kaip filosofas ekstazikai kyla grynosios inteligencijos pasaul ir velgia Vien154. Taiau kartu jis, jausdamasis vis labiau traukiamas yd mistikos, kuri, kaip jam regisi, yra judaizmo erdis, visikai pasineria dievybs paslaptis, - taip, kaip jas suvok jo meto kabalist teosofija. Jis i naujo modeliuoja ias idjas, toliau jas pltoja, atlieka atrank, kai k pats priduria, susiedamas jas su savo polinkiu mistin etik, kuris toks rykus ir Zohare, ir visose jo hebrajikose knygose155. Taiau tuo mastu, kuriuo jo asmenybje nubudo genijus, teosofas ir moralistas paleido veikti ir jo esybje, matyt, slypjusi avantirizmo gyslel. Mat nors mes ir tikime j patyrus kvpimo valandas - o a tuo tikiu, - vis dlto aiku, kad, msis rayti bei propaguoti Midra ha-ne'elam ir Zohar,
jis leidosi avantir. Taiau ia jam - kone sakyiau, kad pagrstai nebuvo vidins prietaros. Pseudepigrafija dar anaiptol nra klastot. Ji neturi to moralinio smerktinumo prieskonio, kuris neatskiriamas nuo falsifikacijos, ir tai j nuo seno pavert teista religins ir aukiausius moralinius reikalavimus atitinkanios ratijos kategorija. Religijos istorikas neturi pagrindo moralikai piktintis pseudepigrafija; tiesos iekojimas gana danai reiksi nuo jo niekaip neatskiriamomis avantiristinmis formomis, ir pseudepigrafija buvo viena toki form. Juo toliau tiesos ieks tyrintojas skverbiasi, juo aikiau jis galbt suvokia, kad kiti jo paties keliu eng dar prie imtmeius. Avantirizmo gyslelei, slypjusiai Mozs de Leono asmenybje, o kartu ir jo genialumui turime bti dkingi u vien keisiausi ir stabiausi yd, o kartu ir apskritai mistins literatros knyg.
19 6
VI SKYRIUS
Zoharas. Teosofinis Zoharo mokymas
Kaip visuma, Zoharas yra tobula Abulafijos sistemos antitez; juk esminis ios sistemos turinys yra mokymas apie keli Diev iskirtine meditacijos forma, sakytume, pragmatin ekstazs filosofija. O Zohare svorio centras yra paties dievybs pasaulio slaptj turini apmstymas, taigi - mundus intelligibilis paslaptis. Abulafijos sistemoje mes atrandame Kabal, kaip aristokratikj mistikos atmain. O ia ji kaip tik byloja kalba autoriaus, kuris kuo giliausiai susijs su vis gyvj esybi baimmis. Ugaudama ias stygas, tokia Kabala galjo bti tikra, kad giminingoms sieloms padarys gil poveik, kuris nebuvo skirtas senosios Kabalos atstovams. Senojoje Kabaloje mes regime sisteming dstym ir mini tkm, i dalies net staiai vadovlius; Abulafijos mistika i esms pltojama be ryio su Rato odiu. (inoma, Abulafija irgi ra mistinius Toros komentarus1, taiau jo idj pasaulis iaugs ne i j.) ia, Zohare, aptinkame kit atbals: viskas pateikiama homiletiko ir komentatoriaus aspektu ir susieta su Rato odiu. Daugelis mini ne tiek primetamos Biblijos odiui, kiek randasi i mistini jo apmstym. ia komentaro forma Zoharas lieka giliai susijs su yd mstysenos proiais. Juk komentaras, sakytume, yra autochtonin tikrai ydikos mstysenos forma, o sisteminimas jai - kaip jau minjome - svetimas. Turdamas vienu odiu apibdinti io pasaulio esm, tai, kuo jis skiriasi nuo kit mistins religijos reikimosi form judaizme, pasakyiau: Zohare mes susiduriame su yd teosofija, tai yra - su ydika teosofijos atmaina. XIII imtmeio Kabala i esms yra mginimas isaugoti naivaus liaudies tikjimo substancij, kuri m kvestionuoti racionalioji filosof teologija. Kabalist poiriu, Zoharo mokymas sukasi aplink du polius: apie nauj Diev, kuris vis dlto privalo bti ne kas kita, kaip senasis Dievas Krjas ir Apreikimo Dievas, ir apie mogaus santyk su juo. ia privalau paaikinti, kaip vartoju smarkiai nudrengt teosofijos svok. Suprantu j dorosios senosios io odio vartosenos prasme - kol 205
juo dar nebuvo nusakoma iuolaikin pseudoreligija2. Pasak tos vartosenos, teosofija - tai mistinis mokymas ar mstymo kryptis, kuri tariasi galinti nujausti, suvokti ar aprayti slaptj veikianios dievybs gyvenim, galbt net laikydama manomu dalyku kontempliatyviai t gyvenim pasinerti. Teosofija teigia Dievo ijim i savo dievybs udarumo tok slapt gyvenim ir mano, kad is gyvojo Dievo pulso plakimas yra krinijos paslapi pagrindas. ia prasme biau links teosofais" vadinti du garsius krikioni mistikus - Jakob Boehme ir William Blake . Toliau ketinu iek tiek plaiau paaikinti ios teosofins Dievo svokos turin - svokos, be abejons, padariusios itin didel poveik daugumai Kabalos sistem. Pamatin ios teosofijos svok jau pirmajame skyriuje mginau dedukuoti i Dievo atribut problemos; kabalistai i svok nusako odiu Sefiroth, kur bt galima versti kaip mistines sferas" ar sritis", nors hebrajikas odis Sefira - nors ir bta prieing hipotezi - visikai nesusijs su graikiku odiu sphaira. Krinijos knygoje", i kurios is odis yra pirmiausiai perimtas, jis pats savaime reikia tiesiog skaiius3, taiau mistins literatros kalbos vartosenos raidoje, kuri ia negaliu leistis, gijo Dievo potencij ir emanacij prasm. Galbt ia bus pravartu suvokti senosios Merkabos mistikos ir Kabalos skirtingum. Tasai Merkabos, Dievo sosto, dangaus rminink ir kelyje pereinam rm, pasaulis nebra centrinis kabalist apmstym objektas, nors visi ie dalykai, kad ir i dalies vilkti nauj form, gali ir juos dar dominti. Kabalistui vis t dalyk painimas yra tik tarpinis ingsnis. Juk kai kurie kabalistai an Ezekielio Merkab staiai vadina antrja Merkaba4. Tai reikia, kad naujosios Kabalos ar dievybs painimo inios, apie kurias Hechal traktatuose dar ivis nieko nekalbama, siekia gilesn mistins realybs klod, vidin Merkab", kuri regimai gali bti perteikiama tik simboliais 5 . Trumpai tariant, ios inios susijusios su paiu Dievu. Anksiau buvo aprainjama daugi daugiausia soste sdiniojo garb, o dabar, jei taip valia pasakyti, kalbama apie vidin ios garbs pus. Kabalistins spekuliacijos pradioje, knygoje Bahir ir dar vairiuose smulkesniuose tekstuose iki XIII imtmeio vidurio6, ios dvi Sosto pasaulio ir paios dievybs pasaulio - gnostik pleroma - sritys dar nebuvo visikai viena nuo kitos atskirtos. Taiau tendencija jas i principo skirti, smelkiantis nauj, dar ir virum sosto pasaulio atsiveriant valg sluoksn, yra originalus Kabalos impulsas.
yd mistikos istorins raidos tendencija yra tokia, kad atkasinjami vis gilesni ir gilesni dievybs sluoksniai. Ir ties mintuoju sefir pasauliu yd teosofai dar nesustojo. Nestigo mginim prasismelkti dar ir u j, dar slaptesnius klodus, kuriuose Dievas spinduliuoja savo paties vidinje gelmje7. Juo labiau pirmins, i gilios kontempliacijos gimusios inios apie tam tikr dievikosios realybs sluoksn pavirutinikjo ir virto knygines inias, kuriose simboliai nebetenka savo kraupaus veido ir virsta griuvsius, juo labiau produktyvios dvasios kabalistai stengsi prasiskverbti iki naujo sluoksnio, kuris prie juos gyvas skleidsi naujais simboliais. Taiau Zoharo pasaulyje dar btent sefir sfera yra toji nepaeista mistins patirties realyb. Dabar ms uduotis ir bus bent keliais bruoais nuodugniau ianalizuoti i srit.
Paslptasis Dievas, sakytume, giliausioji dievybs savastis, neturi nei apibrim, nei atribut. i giliausij savast ir Zoharas, ir dauguma kabalist mgsta vadinti En-Sof \ t. y. begalybe"8. Taiau ten, kur i paslptoji savastis veikliai atsiskleidia pasaulio procese, ji gyja atributus, ir ie atributai yra gilios dievikojo gyvenimo realybs; jos yra dievikosios bties ir Dievo manifestacij pakopos, kuriomis plsta jo paslptasis gyvenimas. Mistiniai atributai nieku gyvu nra mogik nusakym pritaikymas Dievui. Vidurami filosofas, skaitydamas Biblijoje apie Dievo rank", sak: apie Dievo rank ia galima kalbti tiktai pagal analogij su mogaus ranka. Dievo ranka yra gryna metafora, o mogaus ranka - pirminis dalykas. Mistikui viskas kaip tik atvirkiai. Jam Dievo ranka yra auktesn realyb u mogaus rank9. Tik todl, kad esama Dievo rankos, galima kalbti ir apie mogaus rank. Izaokas ibn Latifas, XIII imtmeio mistikas, taip tatai formuluoja: Visi vardai ir atributai yra metaforos mums, bet ne Jam", itaip, jo nuomone, pateikdamas tikrj rakt teisingai suprasti Tor. Trumpai tariant, mistikui egzistuoja visai reali dievikosios bties sritis, kuri pagrstai gali bti vadinama Dievo ranka". Ir i sritis kabalistui yra vienos i sefir pamatas. Vienoje vietoje Zohare pabriamai skiriami du pasauliai, kurie taiau abu yra Dievas 10 . Pirmojo, vis slapiausiojo pasaulio, niekas nevelgia ir nepasta, iskyrus tame pasaulje slypint J pat. Tai - En-So/pasaulis. Antrasis pasaulis, su anuo auktesniuoju susijs, ir yra tas pasaulis, i kurio Dievas pastamas ir apie kur Biblijoje
207
sakoma: Atidarykite man vartus, kad galiau engti." is antrasis yra atribut pasaulis. I tikrj abu pasauliai sudaro dinamik vienov nelyg - kalbant Zoharo odiais11 - anglis ir liepsna; t. y. anglis tveria ir be liepsnos, taiau jos slaptasis gyvenimas atsiskleidia tik tada, kai isilieja liepsna. Mistiniai Dievo atributai yra tokie viesos pasauliai, kuriuose manifestuojasi tamsi En-Sofes yb. Kabalistai taria egzistuojant deimt toki fundamentali Dievo atribut, kurie drauge yra ir deimtis t pakop, kuriomis Dievo gyvenimas, kaip i jo paties kylantis ir j pat grtantis judjimas, plsta pirmyn ir atgal. Mat tai privalome aikiai suvokti: sefiros yra ne kokios nors tarp Dievo ir pasaulio tverianios tarpins esybs. Jos neturi nieko bendra su tomis tarpinmis pakopomis" tarp absoliutaus Vienio ir juslinio pasaulio, apie kurias kalba neoplatonik mokymas. ios neoplatonizmo emanacijos, jei tik valia taip sakyti, tveria anapus Vienio rib. Bta mginim taip interpretuoti ir Zoharo teologij, laikant sefiras vien sukurtomis, nuo Dievo atskiromis tarpinmis pakopomis ar sferomis. Tokie mginimai, kuri pirmiausiai msi D. H. Joelis12, turi t akivaizd pranaum, kad ivengia klausimo, kaip privalu sprsti Dievo vienovs problem Zohare. Taiau jie aplenkia esmin tak ir prasilenkia su Zoharo intencija. inoma, Zohare mgstama kalbti apie sefiras kaip apie pakopas, taiau tai yra ne Diev ir pasaul jungiani kopi, o skirtingos viena po kitos einani ir viena i kitos kylani dievybs manifestacij pakopos. ios svokos sudtingumas veikiau yra kaip tik tas, kad sefir emanacija yra vyksmas paiame Dieve, kuris taiau sykiu teikia monms galimyb Diev pasiekti. Sefir emanacijoje kakas Dieve isiveria ir prasiveria pro udar jo paslptosios esybs luob. Tasai kakas" yra kuriamoji Dievo galia, kuri taiau tveria ne vien emikojoje krinijoje, - nors, inoma, yra ir joje tverianti, jai imanentin ir i jos pastama. i kuriamoji galia kabalistui regisi btent kaip atskiras, u natralj pirmesnis ir auktesnis teosofinis pasaulis. Taigi paslptasis Dievas, En-Sof, kabalistui pasirodo deimtimi skirting aspekt arba manifestacij, kurios taiau paios turi begalin gausyb atspalvi ir lygmen. Kiekviena i pakop nusakoma simboliniu vardu - pagal joje veikiani ypatingj atmain. Visos drauge jos sudaro sudting mistins simbolikos statin. Kone kiekvienas Biblijos odis atitinka kuri nors sefir, ir tai aikinama paiais vairiausiais motyvais13. itaip kabalistai gyja galimyb, interpretuodami ventj Rat, pareikti,
19 6
kad atitinkamos eiluts ireikia ir aprao ne vien vyksm krinijos sferoje ar istoriniame moni pasaulyje, bet sykiu ir vien iais simboliais nusakom slapt vyksm paiame Dieve, tam tikr dievikojo gyvenimo impuls. Mistin Toros samprata, apie kuri kalbjome pirmajame skyriuje, yra ir Zoharo simbolikos centras. Tora jam - tai didiulis corpus symbolicum, kuriuo perteikiamas tasai slaptasis gyvenimas Dieve, kur mgina aprayti mokymas apie sefiras. Tad gebaniose keisti mistiko akyse kiekvienas odis gali tapti simboliu, ir kaip tik patys nespdingiausi odiai ar itisos eiluts itaip kartais gyja centrin reikm14. Giliamintikumui, atskleidianiam vis naujus Toros slaptosios reikms klodus, ia i principo apskritai nebuvo joki rib. Juk gal gale kaip autorius danai kartoja - Toros visuma yra ne kas kita, kaip vienas didis ir ventas Dievo vardas. Taip velgiant, jis negali bti suprastas", j manu tik apytikriai paaikinti; jis turi septyniasdeimt veid", suvintani adeptui. Vlesnioji Kabala mgino iai begalinei Apreikimo reikmi gausybei suteikti individualesn pakraip. Pavyzdiui, Izaokas Lurija mok, kad esama ei imt tkstani Toros veid" - lygiai tiek, kiek apreikimo metu bta siel Izraelyje. Kitais odiais tariant, tai reikia, kad kiekvienas Izraelio mogus, atitikdamas savo sielos gelmes" arba savo savit vies", turi sav Toros skaitymo bd ir interpretacij, kuri tik jis ir tegali surasti. i pati savaime nuvalkiota fraz ia gyja labai tiksli reikm: Dievo odis kiekvienam mogui siunia vis kitok ir tik jam vienam skirt viesos spindul. Zoharas yra pirmasis veikalas, kur yd autoriaus tekste aptinkama Vidurami krikioni egzeget teorija apie keturis Rato aikinimo metodus15. Taiau i i keturi prasms sluoksni - paodins, agadins arba homiletins, alegorins ir mistins prasms - centrinio religinio autoriaus rpesio poiriu, domes adina tiktai paskutinysis, kur jis vadina tiesiog Raza, paslaptimi". Tiesa, aptinkame ir visokiausi manom Rato odi aikinim, priskirtin kitiems trims metodams, taiau tai daniausiai tra tik kit rat skaitymo vaisiai ar bent tolimesnis rezgimas mini, kuri paskatas autorius galjo gauti anapus Kabalos rib16. Tik ten, kur reikia atskleisti eiluts paslapt, arba, tikriau, vien i daugybs joje slypini paslapi, autori suima tikras kartis. O tokia paslaptis", kaip sakyta, visados reikia, kad Toros odis suprantamas kaip simbolis, reikis nuorod paslptj Dievo pasaul ir jo vidinius procesus.
Zoharas. Teosofinis Zoharo mokymas 209
Beje, autorius danai polemizuoja su nuomone t savo aminink, kurie ginija mint, kad Tora, greta paodins, turi dar ir koki nors kit prasm. i paodin prasm nieku gyvu nra neigiama, taiau ji laikoma tiktai knu, slepianiu ir gaubianiu mistin vies17. ia net teigiama, kad tuo atveju, jeigu Toroje i ties bt vien tie pasakojimai, genealogijos ir socialinio gyvenimo nurodymai, kurie pagaunami j suprantant paodikai, mes iandien stengtume parayti dar kur kas geresn18. Itin radikali formuluoi griebiasi Raja Mehemna autorius, net pranoksts ir Zoharo tendencijas. ia randame jau griet ipuoli prie grynosios paodins prasms atstovus egzegezje ir prie vien halachinio pobdio Talmudo studij alininkus, kurie religiniams mistiko poreikiams es visai nieko verti19. Aukiausi virn nemistikai suprantamo judaizmo kritikos tendencija galiausiai pasiek xiv imtmeio antrojoje pusje. ia anonimas kabalistinis teosofas Ispanijoje dviejuose dideliuose veikaluose - knygose Peli'a ir Kana pateik glaust savo mokyklos nuomon. Pirmoji knyga yra pirmj ei Pradios knygos skyri komentaras, o antroji - religini sakym prasms aikinimas20. is autorius eina taip toli, kad net proklamuoja, jog mistin prasm yra tikroji paodin rabinikosios tradicijos rat, pirmiausia - Talmudo, prasm. Imanentins kritikos keliu jis mgina rodyti, kad tuo atveju, jei talmudines diskusijas apie statym dert suprasti paodiui, jos bt beprasms21. Taigi ia jau reikia kalbti apie tradicinio judaizmo reductio ad absurdum ir apie mginim pakeisti j grynai mistine samprata. ia jau apskritai esama vien simboli, o enkl pasaulis, regimas skyrium nuo jame besireikiani simboli, ivis nieko nebereikia. Nenuostabu, kad tokiuose ratuose buvo velgiamas latentinis antitalmudizmas22. Nenuostabu ir girdti, kad kabalistinis mesijas abtajus Cvi jaunystje nestudijavo joki kit kabalistini knyg, iskyrus Zohar ir knyg Kana, kurios latentinis antinomizmas vliau jo steigtame sjdyje m reiktis jau atvirai. 3 ios mistins simbolikos prigimtis yra vienas pamatini sunkum, mginant i tikrj suprasti tokius mistins egzegezs veikalus, kaip Zoharas. Ypatingas religinis ios teosofijos pasaulis atsiskleidia tik i ios plaiai suregztos ir danai neprastos simbolikos. Net toks religinius judaizmo fenomenus suprasti besistengis autorius, kaip R. T. Herfordas, kalba
19 6
apie simbolik, kuri gana danai regisi ekstravagantika, o kartais iurkti ir bauginama"23. Ir tikrai, pirmasis slytis su iuo kabalistinio simbolizmo pasauliu gali sukelti nemenk sumait. Be abejo, negali bti n kalbos, kad Zoharo simbolika bt i dangaus nukritusi, juk ji yra padarinys keturi kart raidos, kuri prasidjo knyga Bahir ir kuri perm ir ipltojo ypa Geronos mokykla. Jau paiuose ankstyviausiuose ratuose aptinkame tuos paius principus, danai - ir tas paias detales. Vis dlto su detalmis buvo elgiamasi gana savavalikai, ir kiekvienas reikmingesnis kabalistas jas rikiavo savaip. Kad ir kaip tai galt bti svarbu vidinei kabalistini idj istorijai, nra btino reikalo tuos skirtingumus ia isamiai aptarinti. Trumpame skyriuje nemanoma pateikti k nors daugiau, nei kelis pavyzdius metodo, kuriuo Zohare mginama simboline terminologija aprayti paslptojo Dievo gyvenimo teosofin valg. Geriausi ios simbolikos apraym, pateikiant drauge ir motyvus, lemianius sefir ir j simboli Rate koreliacij, iki iol aptinkame Juozapo Gikatilos puikiame veikale a are orah, viesos vartai"24. is autorius savo knyg para, praslinkus vos keleriems metams po to, kai pasirod Zoharas, kurio idjomis jis intensyviai naudojasi, sykiu jas kartais ir toliau pindamas. Angl kalba svarbi Zoharo simbolikos analiz mgino pateikti A. E. Waite'as savo veikale Slaptasis mokymas Izraelyje" (1913). Kaip jau sakiau ios knygos pradioje, negalima neigti, kad is autorius geba giliai perprasti Kabalos pasaul; todl tik juo labiau tenka apgailestauti, kad j klystkelius nuved nekritikas poiris istorinius ir filologinius faktus ir perdm klaidingas bei netikslus Jeano de Pauly Zoharo vertimas prancz kalb, kuriuo A. E. Waite'as, nemokdamas hebraj ir aramj kalb, buvo priverstas naudotis25. Deimties sefir sekai kabalistai turi daugiau ar maiau nusistovjusius nusakymus, kuriais, sakytume, kaip nusistovjusia terminologija, gana danai naudojamasi ir Zohare, nors dar daniau ia vartojama jau mintoji nesuskaitoma gausyb kiekvienai paskirai sefirai ir jos vairiems aspektams taikom simbolini apibdinim. prasti sefir vardai yra tokie: 1. Kether Eljon, dievybs aukiausioji karna"; 2. Chochma, Dievo imintis" ar pirmin idja; 3. Binaf besiskleidianti Dievo inteligencija"; 4. Chessed, Dievo meil" arba malon";
211
5. Gebura arba Dinf Dievo galyb" kuri pirmiausia suprantama kaip baudiamoji galyb ir teisjo valdia; 6. Rachamim, abiej ankstesni sefir prietar ilygins Dievo gailestingumas". Kituose kabalistiniuose veikaluose daniausiai prastas odis Tif'ereth kaip tik Zohare vartojamas itin retai. 7. Necach, Dievo tvarioji tverm"; 8. Hod, Dievo didyb"; 9. Jessod, vis veikiani ir gyvast teikiani Dievo gali pamatas"; 10. Malchuth, Dievo karalyst" Zohare daniausiai nusakoma kaip Kenneseth Jisrael, mistinis Izraelio bendruomens pirmavaizdis, arba kaip echina. Tokia yra deimtis dievikosios manifestacijos sefir, kuriomis Dievas inyra i savo slaptybs. Visos drauge jos sudaro Vienin sutraukt visat", vienovs pasaul", alma di-jichuda, ir kaip visuma, ir kiekviena paskira savo manifestacija duodant Zoharui dingst leistis begalines spekuliacijas, stengiantis jas aikiau nusakyti. I tos gausybs simboli galiu paminti ir pamginti interpretuoti tik kelis pavyzdius. Sefir visuma Zohare, kur, kaip jau sakyta, paties io termino yra vengiama, aptariama nusakymais, leidianiais mums velgti, kaip smarkiai ios mistins Dievo savybs nutolusios nuo grynai teologins atribut koncepcijos. Tokioje mistinje kalboje sefiros yra mistins ventojo karaliaus karnos"26, apie kurias sykiu sakoma: Jis yra jos ir jos yra Jis." 27 Jos - tai tie deimtis vard, kuriais Dievas pirmiausiai vadinamas. Visos drauge jos sudaro didj Dievo vard. Jos yra karaliaus veidai"28, taigi aspektai, kuriais jis reikiasi, ir vadinamos dar vidiniu" arba mistiniu Dievo veidu". Jos - tai deimtis Visatos pakop, kuriomis Dievas i didiausio slaptumo nuengia iki savo Sechinos apreikimo. Jos - tai dievybs apdarai, bet taip pat ir i jos tryktanios viesybs29. Jos yra pramogis, arba Makro-Anthrdpos, bet taip pat ir mistins visos krinijos pirmdiens, i kuri trykta realiosios Krinijos laikas. Sefir pasaulis, pavyzdiui, laikomas mistiniu organizmu, ir kabalistas itaip drauge gyja pateisinim, kodl Ratas kalba antropomorfistikai. Du svarbiausieji ia vartojami organizmo paveikslai yra medis (r. iliustracij) ir mogus. Visos dievikosios galios isidsiusios viena vir kitos ir yra nelyg medis"; tatai skaitome jau knygoje Bahir30, per kuri - kaip
213
matme - XIII imtmeio kabalistai paveldjo kai kuri gnostin simbolik. Deimtis sefir sudaro mistin Dievo arba Dievo galybs med; kiekviena j yra medio aka, o j bendroji aknis yra nepastama ir nepaini. Taiau En-Sof yra ne tik paslptoji vis akn aknis, bet ir visomis akomis tekantys medio syvai. Juk kiekviena i medio dali, knijanti kur nors Dievo atribut, tveria ne pati i savs, o gauna gyvyb i En-Sof, i paslptojo Dievo. Taiau, kaip sakyta, is medis yra sykiu ir vis pasauli struktra; jis auga visoje Krinijoje ir visur skleidia savo akas. Tad ir visa, kas tveria apaioje, visa, kas emika, egzistuoja tik todl, kad ia tveria ir gyvuoja tam tikra sefir galia. Taiau toks pat svarbus, kaip medio, yra ir mogaus paveikslas. Biblijos odis, kad mogus sukurtas pagal Dievo paveiksl, kabalistui turi dvejop reikm; viena vertus, t, kad sefir galia, is dievikojo gyvenimo pirmavaizdis, tveria ir gyvuoja ir jame. O antra vertus, tai reikia, kad pai sefir pasaul, t. y. kaip Krjas besireikianio Dievo pasaul, valia aprayti, pasitelkiant mogaus paveiksl. Taigi mogaus kno nariai, kaip jau kalbjau, pateikdamas rankos pavyzd, yra ne kas kita, kaip atvaizdai tam tikros vidins spiritualins bties, besireikianios simboline 'Adam Kadmon, pramogio, figra 31 . Mat, kaip nuolatos vis privalu pabrti, pati savaime i dievikoji btis negali bti ireikiama. Apie save ji byloja simboliais. Laikantis io poirio, En-Sof ir jo mistini savybi, sefir, santykis yra palygintinas su sielos ir kno santykiu. Skirtumas ia tas, kad mogaus siela ir knas yra skirtingos prigimties, viena - dvasin, kitas - mediaginis, o organinje Dievo vienovje visos sferos yra tos paios esmybs32. Vis dlto sefir esmybs, arba substancijos, klausimas, paiame Zohare dar nekeliamas, vlesniesiems teosofins mokyklos kabalistams tapo ypatinga problema. Negaliu ia ios raidos nuodugniau nagrinti33. Organizmo idja, pritaikyta dievybei, kabalistams regjosi naudinga tuo, kad leido atsakyti klausim, i kur randasi Dievo veiklos skirtingumas, nes juk Dievo esyb yra absoliuti vienov. Mat organin sielos gyvyb yra viena, nors kno nari veikla, kuria siela byloja, yra vis kitokia34. Sefir, kaip mistinio Anthropos kno nari, samprata Zohare gimdo nepaprastai plai anatomin simbolik, nepasidrovjusi net pai drsiausi paveiksl. Pavyzdiui, kai vairs dievikosios gailestingumo savybs niuansai pateikiami dien senio" barzdos ukuosen paveikslu. Idra Rabba bema visa skirta net labai radikaliai tokio pobdio simbolikai. 19 6
Taiau, greta ios organizmo simbolikos, dievybs pasaul mginanio aprayti teosofo akims, veriasi dar ir kitokia. Sefir pasaulis - tai paslptasis pirminis kalbos pasaulis, Dievo vard pasaulis. Jos yra tie krybingieji vardai, kuriuos Dievas suuko pasaul, kuriais jis pats save vardijo35. Tai, kaip teigiama Zohare, tartum lyg skla visoje Krinijoje pastos slaptosios galios veikimas ir plitimas, Rate nusakomas kaip kalba. Dievas tar - taigi is kalbjimas yra galyb, kuri slaptumoje buvo iskirta i En-Sof slpinio krimo idjos pradioje"36. Tad is gyvenimo Dieve procesas, kuris yra pagrindin Zoharo teosofijos idja, gali bti suvokiama ir kaip kalbos element sklaida. Ir i simbolika sitvirtino vairiausiais pavidalais. Taigi Dievo emanacij pasaulis yra sykiu ir toks, kuriame kalbos procesas anticipuojamas paiame Dieve. Zohare rasime toki sefir pasaulio pakop, kurios viena po kitos vadinamos nevelgiama valia, mintimi, vidiniu ir negirdimu odiu, girdimu balsu, o galiausiai - neka, taigi i tikrj artikuliuota ir diferencijuota raika37. Toks nuolatins diferenciacijos paveikslas yra ir daugelio kit simbolik pamatas; pateiksiu ia j tik vien - A, Tu ir Jis simbolik. Slapiausiose savo manifestacijose, ten, kur jis, sakytumei, pats save stumteli imtis pasaulio krimo, Dievas vadinasi Jis". Dievas, visikai atsiskleidis savo esmybe, malone ir meile, pasiekiamas j nugrimzdusioms ms irdims, taigi ir toks, kur galima kreiptis, vadinasi Tu". O Dievas kratutinje savo manifestacijoje, ten, kur jo esybs pilnatv dar kart reikiasi per paskutin ir visa aprpiant jo atribut, vadinasi A" 38 . Tai yra tikrosios individuacijos pakopa, kurioje Dievas, kaip asmuo, pats sau sako A". Tasai Dievo A", pasak teosofins mokyklos kabalist - ir tai vienas pai svarbiausi ir giliausi j mokym, yra Sechina, Dievo tvrimas ir imanencija visoje Krinijoje. Tai takas, kuriame mogus, giliausiai paindamas savj A", greiiausiai susiduria su Dievu, su dievikuoju A", ir tik nuo io vartus Dievo pasaul atverianio39 susitikimo mogus pajgus nuengti ir gilesniuosius dievikosios bties sluoksnius, jo Tu" bei Jis" ir Niekio gelmes. Si reikminga ir labai didel tak padariusi idja man regisi paradoksali tuo, kad ten, kur mistikai apskritai kalba apie Dievo imanencij Krinijoje, jie yra link greitai Diev nuasmeninti. Imanentinis Dievas net itin lengvai virsta beasmene dievybe. Cia, kaip inia, slypi vienas esmini panteizmo rif. Ne taip yra kabalist atveju. Zoharo poiriu, mogui pati artimiausia Dievo veikimo pakopa, kuri i esms
215
imanentikai tveria ir mumyse paiuose, sykiu yra ir ta, kurioje Dievo asmenyb rykiausiai atsiskleidusi. 4 Kita, Zohare ir jo mokykloje labai iplitusi simbolika, kuria perteikiamas dievybs skleidimasis per jos apreikim, yra ta, kurios ieities takas yra mistinis Niekis. Pats viduj ausias kabalistui inomas krimas yra tas, kuris vyksta paiame Dieve, ir Zoharas i esms nepripasta jokio i principo naujo krimo akto, kuris vykt u sefir rib. Pasaulio sukrimas, kako sukrimas i nieko, yra ne kas kita, kaip iorinis paties Dievo viduje (ir, kaip regisi, aminai) vykstanio judjimo aspektas. Giliausias i vis teosofinis vyksmas, tas, kuris, ties sakant, aprpia ir Krinijos, ir Apreikimo problem, yra paslptojo En-Sof poskis apskritai imtis krimo. posk galima suvokti, pasitelkiant pirmykts valios proverio paveiksl; taiau teosofins mokyklos kabalistai lygiai taip pat mgsta j aprainti, pasitelkdami ir dar drsesn Niekio paveiksl. Tasai paiose vidaus gelmse vyskts postmis, kuriuo pati savin nugrimzdusi dievyb, jos vidun spinduliuojanti viesa, apsigria ir isiveria iorn, i perspektyvos revoliucija paveria En-Sof \ nenusakom gaus, Niek. Tai yra tasai mistinis Niekis", i kurio randasi visos kitos Dievo savisklaidos pakopos sefirose. is paslaptingasis Niekis, kur kabalistai nusako kaip pirmj sefir, kaip dievybs aukiausij karn", yra, jei taip valia pasakyti, praraja, atsiverianti visos esaties plyiuose. Kabalistai, toliau pltoj i Zoharo mint, pavyzdiui, rabis Juozapas ben alomas i Barselonos (xiv imtmeio pradioje), mok, kad i Niekio praraja i naujo perengiama ir mistin akimirk prasiveria kiekviename tikrovs pokytyje, kiekvienoje form kaitoje, kiekviename kokio nors daikto perjime i vienos padties kit40. Joks daiktas negali pakisti, neprisiliesdamas prie ios sferos, kur nebra joki ssaj, kur tveria gryna btis, kuri mistikai kaip tik ir vadina Niekiu". Tolimesnij sefir skleidimasis i io Niekio apraomas gausybe metafor 41 . iame sryyje keista yra mistin odi aism, visikai pritampanti prie Zoharo idj ir vartojama jau Gikatilos42. Hebrajikas odis, reikis niekas", ajin, susideda i t pai priebalsi, kaip ir odis ant, a". O Dievo A", kaip pirma matme, yra toji paskutin sefir pakopa, kurioje, savyje sutraukdama visas kitas pakopas, Dievo asmenyb apsireikia savo Krinijai. Taigi ajin virstant ani, Niekis per
jo turinio nepaliaujamos manifestacijos sefirose akt patiria pervart; galiausiai jis mistins dialektikos procese, kurio tez ir antitez vyksta paiame Dieve, pavirsta ,,A". Tokia dialektika regisi gana drsi, taiau kaip tik mistin mstysena, kuri, kaip matme, mgina formuluoti religins patirties paradoksus, gana lengvai j nuveda, ir kabalistai anaiptol nra vieninteliai tokio mistikos ir dialektikos giminingumo liudytojai. Daugelyje Zoharo viet, lygiai kaip ir hebrajikuosiuose Mozs de Leono ratuose, Niekio proveris bt perteikiamas pirminio tako simboliu43. Jau ir Geronos kabalist mokykla emanacijos i paslptosios prieasties" pradmenis lygina su matematiniu taku, kuriam judant vliau randasi linija ir ploktuma44. ia dar, Mozs de Leono atveju, prisideda tako, kaip apskritimo centro, simbolika45. Pirminis takas, suvints i Niekio, yra mistinis centras, apie kur telkiasi ir teogonijos, ir kosmogonijos vyksmai. Takas, kuris, pats neturdamas dimensijos, tveria tarp Niekio ir bties, itaip naudojamas perteikti bties kilmei", hatchalath ha-jeuth, - tai pradiai", apie kuri kalba pirmasis Biblijos odis. Jau patys pirmieji odiai, kuriais Zohare pradedamas pasaulio sukrimo istorijos aikinimas, gana pompastikai vaizduoja pirminio tako suvitim, - ia, tiesa, ne i Niekio srities, o i eterins Dievo auros. Tegu ia pateikiamos eiluts bus mistini Zoharo paveiksl pavyzdys46: Pradioje, karaliaus valiai pradjus veikti, jis kas enklus j supani spinduling dangikj aur. Paioje slapiausioje srityje i begalybs paslapties pakilo tamsus liepsnos lieuvis, En-Sof, nelyg migla, susidaranti bepavidalybje, leista anos auros ied, ne balta ir ne juoda, ne raudona ir ne alia, ir apskritai jokios spalvos. Taiau, gijusi mast ir iplitusi, toji liepsna pagimd vytinias spalvas. Mat paioje liepsnos erdyje itryko versm, i kurios spalvos isiliejo visa, kas tvr apaioje, paslpta paslaptinguose En-Sof slpiniuose. Versm pramu, bet ir ne visai pramu j gaubiani eterio aur. Ji buvo visai nepaini tol, kol nuo jos proverio svorio suvito paslptas aukiausiasis takas. Be io tako nieko daugiau nemanu painti, todl jis ir vadinamas Bereiih, pradia, pirmasis i vis krimo odi."47 Tasai pirminis takas ir Zohare, ir daugumos kit kabalistini autori veikaluose tapatinamas su Dievo imintimi, Chochma. Dievo imintis" - tai ideali Krinijos idja, suvokiama kaip idealus takas, pats radsis i neperprantamos valios impulso. Taiau is takas, kaip toliau pieia savo paveiksl autorius, yra mistin skla, pasta Krinijoje48,
ir io palyginimo branduolys, kaip regisi, yra ne vien j abiej subtilumas, bet ir tas faktas, kad juose abiejuose, ir take, ir skloje, dar neisiskleidusios slypi tolimesns bties galimybs. Tuo aspektu, kuriuo Dievas pasirodo per Chochma manifestacij, j galima painti kaip iminting, ir i jo sophia aprpia ideali vis daikt bt; tiesa, i btis dar neisipltojusi ir nediferencijuota, taiau visos esaties esmyb vis dlto randasi i jo sophia49. Tarp ios pirmins visos bties formos Dievo mintyse ir konkreiausi tikrovs pavidal nebra daugiau jokio kritinio pereinamojo tako, jokio naujo krimo" i nesukurtosios bties teologine krimo svokos prasme. Kitoje sefiroje is takas isiskleids virsta rmais" arba statiniu", ir ia daroma uuomina, kad i ios sferos, jai veikiant iorn, sureniamas kosmo statinys"50. Tai, kas take dar tvr suklostyta, ia isiskleidia. Mat ios sefiros vardas Bina reikia ne vien inteligencij", bet gali bti suprantamas ir kaip tai, kas atskiria daiktus", taigi kaip diferenciacija. Bina, mistins motinos", siose tai, kas anksiau dievikojoje sophia nebuvo isiskyr, egzistuoja kaip gryna vis individuacij visuotinyb"51. Visos formos joje jau preformuotos, taiau vis dar tveria jas paiame savyje velgianio dievikojo intelekto vienovje. K tik cituotoje Zoharo itraukoje tako paveikslas jau susietas su dinamikesniu mistinio Niekio irdyje tryktanios versms paveikslu. Daugelyje viet takas pats laikomas versme, i kurios teka visa saldyb ir palaima. Tai - mistinis Edenas: paodiui Edenas" reikia saldyb arba palaim, - ir ia prasideda dievikosios gyvybs srov, tekanti per visas sefiras ir vis paslptj tikrov, o galiausiai isiliejanti didij jr", echin, kurioje Dievas atskleidia savo visuotinyb. Septynios sefiros, itekanios i motinikj Bina si, yra septynios pirmins pasaulio krimo dienos 52 . Tai, kas vyksta laike, kaip tikrojo pasaulio sukrimo epochoje, tra vien archetip projekcija, atvaizdas to septyni emesnij sefir pirmavaizdio, kuris, nepriklausomas nuo laiko, egzistavo Dievo viduje. Kalbant apie io paslptojo sefir gyvenimo santyk su En-Sof, nejuia prisimena Shelley eils53: Gyvenimas lyg katedros vitraai Nudao balt aminybs vies. Tiesa, i aukiausioji btis, kylanti i Niekio, i btis paiame Dieve, i dievikosios sophia esmyb, yra neprieinama jokiam mogikam 19 6
patyrimui. Ji negali bti pasiekiama klausimu ir negali bti konstruojama. Tai nekonstruojama, analizmis neigaunama btis. Ji tveria dar prie bet kok smons skilim subjekt ir objekt, be kurio, kaip regisi, painimas nra manomas. dievikosios smons skilimo proces viena pai giliausi Zoharo simbolik aikina kaip paties gyvojo Dievo nepaliaujamo skleidimosi proces.54 Tarp Dievo manifestacij esama vienos tokios - kabalistai j dl vairi prieasi vadina Bina, dievikja inteligencija, - kurioje jis pasirodo kaip aminas subjektas, kaip didysis Kas", kur gal gale veda visi klausimai ir atsakymai. Man beveik norisi sakyti, kad ia mes susiduriame su gerai inomu yd pomgiu klausinti. Esama tam tikr dievikosios bties srii, apie kurias galima klausti ir gauti atsakym. Tai io ir to" sritys - sritys vis t Dievo atribut, kurie Zohare simbolikai nusakomi kaip Eleh, t. y. kaip apibriamybs pasaulis". Taiau galiausiai meditacija apie Diev prieina tak, kuriame dar galima klausti kas", taiau nebemanoma gauti atsakymo. Veikiau ia jau pats klausimas yra atsakymas. Taigi itaip Mi, didiojo Kas" srit, kurioje Dievas pasirodo kaip pasaulinio proceso subjektas, manoma konstruoti bent klausimu, o auktesnioji dievikosios sophia sritis yra pozityvyb, kurios jau nebepasiekia net pats klausimas, kuri abstrakiu mstymu negali bti konstruojama. i idja rado raik giliaprasmiame odi aisme. Zoharas, o su juo ir bema visi senieji kabalistai klausia: k gi i ties reikia pirmoji Toros eilut: Bereith bara 'Elohim, pradioje Dievas sukr"; ir jie atsako klausim gana netiktu aikinimu. Jie teigia, kad i eilut reikia: Bereith, tarpininkaujant pradiai, t. y. tai esmybei, su kuria mes susipainome kaip su Dievo sophia, bara, sukr, t. y. emanavosi arba isiskleid, tasai paslptasis Niekis, kuris, kaip gramatinis subjektas, slypi odyje bara, - ir isiskleid, virsdamas Elohim. is odis ess ne sakinio subjektas, bet objektas! O kas gi yra Elohim? Elohim yra tas Dievo vardas, kuriame krimo faktas slypi ta prasme, kad jame paslptasis Mi subjektas ir paslptasis Eleh objektas vis i naujo pasiekia vienov. Hebrajiki odiai Mi ir Eleh susideda i t pai priebalsi, kaip ir visas odis Elohim. Taigi Elohim yra vardas, kuriuo Dievas vadinamas, objektui ir subjektui atsiskyrus, kuriame taiau is skilimas vis i naujo naikinamas ir veikiamas. Mistikasis Niekis, tveris prie pirmins idjos skilim mstantj ir mint, kabalistui nra tikras subjektas. Ties emutinmis Dievo manifestacijos pakopomis mogaus kontempliacija gali pastoviai laikytis. O aukiausioji pakopa, iki kurios apskritai
gali prasismelkti meditacija, toji Dievo, kaip mistinio Mi (Kas), kaip pasaulio proceso subjekto, valga gali bti tik momentinis intuityvus viesos spindulys, suvints mogaus irdyje, lyg sauls spinduli aismas vandens paviriuje", - kaip danokai kartojamame paveiksle sako Moz de Leonas55. 5 Tai tik keli pavyzdiai, parodantys, kaip Zoharas simboline kalba mgina aprayti teosofin Dievo vidinio gyvenimo pasaul. ia dabar kyla u sefir ribos tveriani pasauli problema, arba, kitais odiais tariant, problema Krinijos siauresnija prasme ir jos santyki su Dievu, o drauge - ir panteizmo problema. Grietai teistins ir panteistins tendencijos Kabalos istorijoje danai susigrumia. Panteistins tendencijos sunkiai velgiamos todl, kad j atstovai daniausiai stengiasi vis tiek kalbti teizmo kalba. Autoriai, tiesiai viesiai reiki panteistinius sitikinimus, yra be galo reti56. Daugumoje veikal, ypa klasikiniuose teosofins pakraipos ratuose, aptinkame abiej tendencij element. Zoharo autorius, kaip dar kur kas aikiau rodo hebrajikieji Mozs de Leono ratai, yra links panteizm. Taiau aikaus tikjimo ipainimo jis nedsto, jei tokiu ipainimu nelaikysime kai kuri miglot formuli, kuriose pabriama, kad vis daikt pamate visos pakopos ir visi pasauliai yra viena. Taiau apskritai autoriaus kalbsena yra teistin, ir norint ikelti vieson paslpt, tik trumpomis uuominomis paenklint panteistin branduol, reikalinga grieta interpretacija. Vienoje vietoje mes taip skaitome: Ir krimas vyko dviejose vietose, virutinje ir apatinje, ir todl Tora prasideda raide Beth, kurios skaitmenin vert yra du". Apatinis vyksmas atitinka virutin; per vien j radosi virutinis [sefir], o per antr - apatinis pasaulis [regimoji Krinija]"57. Vadinasi, krimo darbas, apraytas pirmajame Pradios knygos skyriuje, yra dvejopo pobdio. Tuo aspektu, kiek jis, suprantant mistikai, aprao Dievo savs apreikimo ir dievybs pasaulio skleidimosi istorij, jis yra teogonija, ir sunku bt ia ivengti io ne itin tikslaus termino, nors jis ir yra atjs i mitologijos pasaulio. Ir tik tuo aspektu, kiek jis gimdo apatin" pasaul, tai, k, pasitelkiant scholastin apibrim, tikslesne processio Dei ad extra prasme, galtum vadinti tikruoju pasaulio sukrimu, jis yra kosmogonija. Kaip toliau dstoma minimoje vietoje58, vienas nuo kito jie skiriasi tik tuo,
kad virutinje srangoje viepatauja dinamin Dievo vienov, o apatinje regime diferenciacij ir atskirt. Zoharas mgsta apie i apatin sfer kalbti kaip apie atskirties pasaul" kaip apie 'Olam ha-perud59. ia tveria daiktai, izoliuoti ir tarpusavyje, ir nuo Dievo. Taiau - ir ia aikiai prasimua panteistin tendencija - giliau gebanioms velgti akims ir i izoliacija tra tik tariama. Gilinantis daiktus per mistin meditacij, viskas pasirodo es viena."60 Jau Gikatila formuluoja: Jis visa pripildo ir yra visa". I tikrj ia teogonija ir kosmogonija yra ne kokie nors du skirtingi krimo aktai, o tik du to paties vyksmo veidai. Krimas visados, kiekvienoje pakopoje - ir emiau sefir tverianiame Merkabos bei angel pasaulyje, ir vairiuose danguose bei keturi element pasaulyje atspindi vidin Dievo gyvenimo judjim. Slapiausi vidini vyksm pdsakai" aptinkami net paiuose iorikiausiuose dalykuose61; visur tas pats bangavimas, tas pats ritmas. Paslptojo Dievo engimo i savs ir manifestavimosi aktas, vyksts iapus ir anapus laiko, vyksta ir nuo laiko priklausomoje bet kurio kito pasaulio tikrovje. Krimas yra ne kas kita, kaip iorin raida t gali, kurios aktyviai veikia ir gyvuoja paiame Dieve. ia niekur nra uolio, nenuoseklumo, o ten, kur i echinos viesos emanuojasi Merkabos pasaulio rmai" (Hechaloth), nevyksta joks naujas krimas i nieko, creatio ex nihilo, kuris ioje vietoje jau bt nebe mistin metafora62. Daniausi ios sampratos iliustracij aptinkame Mozs de Leono hebrajikuosiuose ratuose. Jis mgsta pateikti i mint, pasitelkdamas grandins ir j sudarani paskir ied paveiksl. ioje grandinje, kurios nariai yra visi pasauliai nuo viraus iki apaios, esama skirtingo laipsnio ied - ir giliai viduje paslpt, ir pasirodani iorje. Taiau niekas ia tikslia prasme netveria izoliuotai. Visa su visa susij iki pat apatinio vis grandins ied galo, ir tikroji Dievo esyb vienodai tveria viruje ir apaioje, danguose ir emje, ir niekas neegzistuoja anapus jo. Ir tai turi galvoje iminiai, sakydami: Duodamas Izraeliui Tor, Dievas atvr jiems septynis dangus, ir jie pamat, kad ten i tikrj nra nieko, iskyrus jo garb; jis atvr jiems septynias emes, ir jie pamat, kad ten nra nieko, iskyrus jo garb; jis atvr jiems septynias prarajas, ir jie pamat, kad ten nra nieko, iskyrus jo garb." Mstyk apie tai, ir suprasi, kad tikroji Dievo btis susijusi ir grandine sujungta su visais pasauliais ir kad visos esmybs susijusios ir susipynusios tarpusavyje, taiau kyla i jo tikrosios bties"63.
221
Taigi ios sampratos panteizmas, be abejo, ribotas, i bdos jis interpretacijoje ir leistsi nuneigiamas. Visa sukurtoji btis pati turi tam tikr realybs atmain, kurioje ji regisi atskirta nuo an mistins vienovs pasauli. Taiau mistiko akyse ie daikt kontrai itirpsta, o tada ir juose galiausiai pasirodo btent ne kas kita, kaip pati Dievo garb ir visame kame pulsuojs jo slaptasis gyvenimas. itaip dar, tiesa, pasakyta ne viskas. Kaip vliau pamatysime, i ribota ir izoliuota daikt egzistencija i tikrj nra pirmin ir integruojamoji sudtin kuriamosios Dievo minties dalis. Pradioje viskas buvo sumanyta kaip didi vienov, ir Krjo gyvastis nekliudomai ir be jokio dangstymosi sruvo krini gyvast. Visk draugn siejo tiesioginis mistinis ryys, ir toji vienov bt galjusi bti be simboli tiesiogiai pastama. Tiktai Adomo nuopuolis padar Diev transcendentin"; tik dl io nuopuolio kosmini padarini tiesiogins daikt ssajos nutrko ir jie gijo izoliuotos ir nepriklausomos bties regimyb. Visa krinija pradioje buvo antjuslins prigimties ir be blogio sikiimo nebt gijusi materialiosios formos. Taigi nenuostabu, kad ten, kur ios mokyklos kabalistai imasi aprainti mesijinio pasaulio bkl ir palaiming maldingj moni painim nuo nuodms ivaduotame pasaulyje, i vis daikt tarpusavio ssaja vlei ikeliama pirmj plan64. Tai, k dabar pasta tik mistikas, gebs pralauti keval ir prasismelkti iki daikt branduolio, ateityje, atpirkimo bklje, bus inoma visai monijai. Nepaisant visos ios pakop ir reikimosi form vairovs, teosofas, be abejo, stengiasi isaugoti Dievo vienov ir ivengti pavojaus daryti prielaid, kad vairovs esama ir Dieve. Teorikai jis ia mgsta naudotisfilosofineformule, kad visas Dievo malons, teismo ir 1.1, skirtingumas sietinas tik su priimaniuoju subjektu, o ne su objektyvia paties Dievo gyvenimo prigimtimi. Kitaip tariant: dievybs viesa, tik eidama per krinio medium, lta, virsdama skirtingomis manifestacijomis65. Taiau nemanoma ignoruoti tos aplinkybs, kad tokios protingos formuls ne visikai atitinka tikrj religin jausen, savo iraik radusi sefir koncepcijoje. Mat ios simbolins Dievo sritys yra is tas daugiau nei teolog atributai ar tos tarpins pakopos ir hipostazs, kurias tarp absoliuios esaties ir fenomen pasaulio savojoje emanacijos teorijoje terp Plotinas. yd teosof sefiros paios savyje turi sav gyvenim; jos jungiasi, siunia viena kiton spindulius, kyla auktyn ir leidiasi emyn.
19 6
Joms derama pakopa" nra syk ir visiems laikams statikai priskirta. Nors kiekviena j turi savo ideali viet hierarchijoje, tam tikromis aplinkybmis ir paskutinioji gali pasirodyti kaip pirmoji66. Taigi i ties esama tokio dalyko, kaip realus gyvenimo procesas Dieve, ir teosofas irdies akimis - jei taip valia pasakyti - suvokia io proceso potvynius ir atoslgius. Kabalistins teosofijos teoretik uduotis buvo suderinti io gyvenimo proceso realyb su monoteistine valga, kuri kabalistams buvo tokia pat brangi, kaip ir kiekvienam ydui. Taiau negali bti abejons, kad ia net ir tokiuose stabiuose mginimuose, kaip Mozs Kordovero i Safedo67, visados lieka tai, kas netelpa jokius racionalius samprotavimus, kad ia mistikai velg Dieve kak, kas slypi giliau u visas svokas ir todl svokomis gali bti nusakoma, tik pasitelkiant paradoksines koncepcijas. Zoharo autorius teorinius klausimus retai tekelia; jam teosofinis sefir pasaulis yra toks realus, kad skleidiasi jam kone i kiekvieno Rato odio. Mitins kalbos simboliai ir paveikslai, kuri pilnut pilnutlis jo pateikiamas io pasaulio apraymas, giliausia savo esme vis dlto yra is tas daugiau nei metaforos. Tas autorius yra ne vien paskiras mistikas, i paskutinij ieks priemoni iracionaliai patiriai ireikti. Toks mistikas is autorius irgi yra, ir mistinio simbolio gimimas, kur
savo veikale Essay on the Bases ofthe Mystical Knowledge (1899) m-
gino suvokti E. Rcjacas, gali bti drauge igyvenamas ir kai kuriuose jaudinamuose Zoharo knygos laktuose. Taiau drauge io autoriaus ir, kaip drstu sakyti, visos teosofins Kabalos mokyklos ratuose i naujo atgijo be galo senas sielos paveldas, ir perdta bt sakyti, kad visados pasisek paveld ir i mito pasaulir udaryti monoteizmo ribose. 6 Kaip tik kai kuriose i mitini simboli sferose grynai ydik idj turtai itin giliai persipina su primityvaus pobdio mitiniais elementais. Pirmiausiai tai pasakytina apie seksualins simbolikos srit. Yra inoma, kad mistikos istorijoje tie giliausieji mogaus egzistencijos klodai, kurie susij su seksualiniu gyvenimu, vaidino didiul vaidmen. Net mistinis ryys su Dievu daugelio pateikiamas kaip sielos meils ryys, ir ypa krikioni mistika garsja nepaprastu nuoseklumu, su kuriuo pltoama i Dievo ir sielos meils metafora. sidmtina yra tai, kad kaip
223
tik i mogaus mistinio santykio su savo Dievu samprata klasikiniuose Kabalos dokumetuose, ypa Ispanijoje, pasitraukusi toli antrj plan. Kaip pavyzd iame sryyje paminsime tai, kad Giesmi giesms" kaip Dievo ir sielos panekesio, kaip alegorinio kelio unio mystica, aikinimas, viepataujs krikioni mistikoje nuo Bernardo Klervieio laik, senesnij kabalist ratuose ivis neaptinkamas. J perm tiktai xvi imtmeio Safedo mistikai68. inoma, kabalistams, kaip jau ir Vokietijos chasidams, apie kuriuos kalbjome treiajame skyriuje, Dievo meil vaidina nepaprastai svarb vaidmen. Abiej laikysen Dievo atvilgiu - meils ir baims - problem Zoharas nagrinja daugybje viet69. Ir Zoharo, ir jo autoriaus Mozs de Leono (be abejons, susipainusio su Eleazaro i Vormso ratais ir panaiais mistins pakraipos autori moraliniais traktatais) poiriu, aukiausioji baim yra tapati grynai Dievo meilei. Taiau i meil net paiuose nesaikingiausiuose apraymuose nuolatos pateikiama kaip vaiko meil tvui, o ne kaip mylimosios - mylimajam. iuo poiriu Ispanijos kabalistai gerokai skiriasi nuo Vokietijos chasid, kurie, kaip matme, neveng ir io antrojo paveikslo. Zoharas, vaizduodamas sielos lemt po mirties, kalba apie palaimintj kilim vis auktesnius regionus. io kilimo pabaigoje siela pasiekia meils men", kurioje nukrinta paskutinysis ydas, ir siela, visikai tyra ir nieko nebedengiama, stoja prie savo Krj. Taiau ir tai yra ne sutuoktuvi men, kaip kad apraoma to meto krikioni mistikoje; ia primygtinai pabriama, kad siela - kalbant Zoharo odiais - kaip aukiausios palaimos antspaud lyg dukt" gauna Tvo buin70. Esama tik vienos iimties, kai ir Zoharas mirtingojo santyk su dievybe, tiksliau kalbant - su echina, nusako, pasitelkdamas seksualin simbolik. Si viena iimtis yra Moz, Dievo vyras. Apie j - ir tik apie j vien - drsiame paveiksle sakoma, kad jis turjs sueit su echina71. Nuolatinis slytis su dievybe ia i tikrj perteikiamas Mozs mistins santuokos su echina paveikslu. Midrao vietos, kalbanios apie tai, kad Moz nutrauks seksualin bendryst su savo mona po to, kai jam buvo suteikta garb akis ak" kalbtis su Dievu, paskatino Moz de Leon pateikti samprat, kad santuoka su echina umusi emikosios santuokos viet. Taigi, vaizduodami mogaus santyk su Dievu, kabalistai tik retai teprabyla sekso kalba, utat ji juo labiau viepatauja sefir pasaulyje pateikiam dievybs ryi su paia savimi apraymuose. Lyi
paslaptis kabalistui yra i ties kraupaus gylio 72 . ios paslapties apraikas mogaus gyvenime kabalistas laiko vien simboliu, perteikianiu dievikojo A" ir dievikojo Tu" meils ry, ventojo, tebus jis pagarbintas", ry su savo echina. Hieros gamos, karaliaus ir karaliens, dangikojo suieduotinio ir dangikosios suieduotins, - ar kokie tik dar ia simboliai bt vartojami, - ventasis ryys" uima centrin viet tarp vis vyksm, velgiam dievybs manifestacij pasaulyje. Paiame Dieve tveria pradi duodani ir j priimani, aktyvij ir pasyvij gali jungtis. Tik i jos ir randasi visa emesnij pasauli palaima ir gyvyb. Nra abejons, kad Zoharo autorius itin mgsta kaip tik i seksualin simbolik, nuolatos pasirodani visais manomais pavidalais. Vienas paveiksl, kuriuo apraomas sefir skleidimasis, vaizduoja skleidimsi - jau esu anksiau apie tai usimins - kaip vaisi mistinio pradjimo, kur pirmasis dievikosios viesos spindulys sykiu yra ir pasauli skla; mat spindulys, itryks i Niekio, buvo nukreiptas dievikj intelekt, dangikj motin", i kurios si kaip karalius ir karalien73, kaip snus ir dukt randasi sefiros. U t mistini ir archetipini paveiksl irime vyrikj ir moterikj Antikos diev apybraias, kurios maldingo kabalisto smonei, inia, bt buvusios tikra lyktyb74. Devintoji sefira Jessod, i kurios, sutrauktos daiktan karaliaus paveiksle, visos auktesns sefiros suteka echin, suprantama kaip gyvast pradedanti kuriamoji galia, kuri yra slaptoji pasauli gyvyb". I jos paslpto dugno" mistiniame pradjimo akte trykta Dievo gyvyb. ventasis apipjaustymo enklas, pasak kabalist, yra nuoroda, kad ir ios pradjimo galios, prilaikomos ventose ribose, turi savo teis ir savo statym. Negalima suabejoti, kad Zoharo autori kaip tik i sritis neveikiamai traukia. Mitinis jo mstysenos pobdis ia reikiasi smarkiau nei visais kitais atvilgiais, ir tai yra labai ikalbinga. Cia priskirtina ir ta aplinkyb, kad falin simbolika, drauge su spekuliacijomis, nuolatos susijusiomis su sefira Jessod, ioje knygoje vaidina neprastai didel vaidmen, kuris, aptiktas grieiausio yd maldingumo veikale, psichologui umena tikrai ne vien msl 75 . Tokia padtis, be abejo, skatina leistis psichoanalitinius aikinimus. I tikrj lengvumas, su kuriuo metod bt galima taikyti ms objektui, kriste krinta akis. Tiesa, kiek stengiu apvelgti, nedaug tra vili, kad iuo keliu bt pasiekta nors kokio aikumo. Vienas autorius i tikrj mgino vienoje
knygoje psichoanalizuoti Kabalos erotik"76, taiau i to radosi ne kas daugiau nei prastiniai lozungai, kuriuos, deja, daugelis ios mokyklos alinink, kaip regisi, laiko problem sprendimu. Apie Zohar, iaip ar taip, pasakytina tai, kad jo simbolika gijusi kur kas radikalesnes formas nei visuose kituose Ispanijos Kabalos veikaluose, nors jos tam tikru mastu aptinkama visuose. ia akivaizdiai turime kalbti apie grynai individual ms autoriaus bruo, tad nieko nuostabaus, kad tai sukl Zoharo prieinink kritik. Juk autorius net ikilniausioje vietoje, kur aprao savo herojaus Simono ben Jochajaus ikeliavim i io pasaulio, atsiunia jam mirt kaip tik t akimirk, kai Simonas po ilgo mistinio monologo apie giliausisias paslaptis, pateikia drastikumu ir paradoksalumu bema jau n nepranokstam simbolin susijungimo Dieve" apraym77. iaip ar taip, mginant suprasti Zohar, ia aptariamo turinio nealika analiz ir vertinimas bt svarbesnis dalykas u tuos ikalbos kupinus skundus dl tariam nevankybi, kuriuos, smerkdami i mel knyg", eria Graetzas ir kiti autoriai. Tokie skundai neukliudo nei Zoharo morals, nei tendencijos, nelabai teukliudo net vaizdavimo bd,- o svarbiausia, jie prasilenkia su tikrja problema to mitologijos prisiklimo mistinio judaizmo irdyje, kuris savo klasikin atstov rado Zoharo autoriaus asmenyje. Be abejo, dangstydamasis aramjikais apdarais ir pseudepigrafija, autorius drso engti toliau nei savo hebrajikuosiuose ratuose, kuriuose ios tendencijos reikiamos kur kas nuosaikiau; taiau kaip tik laisv, su kuria autorius, maskuodamasis aramj kalba, dsto savo mintis, leidia mums giliau pavelgti jo vidin pasaul, - o dauguma ios mokyklos rat tokios galimybs mums nesuteikia.
7 Taiau iame sryyje pirmiausia privalu pabrti ir visai nauj echinos svokos posk. iame poskyje mes atrandame vien svarbiausi pamatini Kabalos element78. Kad ir kaip daug Talmudas ir midraai kalba apie echin - jau antrajame skyriuje esu minjs Abelsono veikal iuo klausimu, - ji niekur nepasirodo kaip moterikasis elementas Dieve. Joks palyginimas nekalba apie j moterikais vaizdiais - kaip apie princes, matron, karalien ar sutuoktin. ie vaizdiai, tiesa, danai vartojami kalbant apie Izraelio bendruomens santyk su Dievu; taiau Izraelio bendruomen iems autoriams dar nra mistin paiame 19 6
Dieve tverianios galios hipostaz, ji tra vien istorinio Izraelio personifikacija. Niekur echin nra nusakoma kaip moterikasis elementas ir kaip ventojo, tebus Jis pagarbintas" taigi vyrikojo elemento, priepriea Dieve. ios idjos vedimas yra viena svarbiausi ir didiul tak padariusi Kabalos naujovi. Kad ji vis dlto, nepaisant akivaizdaus sunkumo suderinti j su absoliuios Dievo vienovs idja, sitvirtino ir galbt vadintina didiausi populiarum pelniusiu Kabalos vaizdiniu, yra rodymas, kad ji atitiko gil religin poreik. Jau pirmajame skyriuje mginau pltoti mint, kad mistikai, nepaisant viso tariamo aristokratizmo, buvo tikrieji gyvo liaudikojo masi religingumo ideologai ir kad ia dera iekoti j skmingumo paslapties. Ne vien filosofai, bet ir grietieji talmudistai, jei tik patys nebuvo mistikai, echinos, kaip moterikojo prado Dieve, idj visados laik papiktinimu, tad privalu suvokti, k reikia tas faktas, kad i idja, nepaisant toki jg prieinimosi, vienodai iplito tokiuose plaiuose ir Ryt, ir Vakar judaizmo sluoksniuose. Kabal i idja eng jau knygoje Bahir, seniausiame kabalistins minties dokumente, apie kurio ssajas su senesniais gnostiniais altiniais jau ne kart esu usimins. Ir i ties, i mintis juk nra, sakysim, krikionika, bet, aikiai kalbant, priklauso pagonikosios mitologijos pasauliui. Vliau, gnostik spekuliacijose apie vyrikuosius ir moterikuosius eonus, t. y. apie dieviksias potencijas, sudaranias pleroma, Dievo pilnatvs", pasaul, i mintis gijo t pavidal, kurio pabiri fragmentai pasiek ir ankstyviausiuosius kabalistus. Palyginimai, kuriais knyga Bahir kalba apie echin, dar labai aikiai byloja apie gnostin pobd. Kai kuri gnostik ratuose emesnioji sophia", paskutinysis eona s pleroma paribyje, yra viesos dukt", krintanti materijos praraj. Kaip ios idjos paralel, echin dabar, kaip paskutinioji sefira, irgi tampa dukterimi", kuri, nors gimusi i viesos formos", privalo traukti tolimus kratus79. Paskui dar daug motyv prisidjo, kol is echinos paveikslas tapo toks, kok j regime Zohare. Vis pirma, ji buvo imta tapatinti su Izraelio bendruomene", lyg ir kokia neregima banyia, knijania mistin Izraelio idj - jo sandoroje su Dievu bei palaimoje, bet taip pat ir kaniose bei tremtyje. Dabar echin tampa ne vien karalien, dukt ir Dievo suieduotin,80 bet ir kiekvieno paskiro Izraelio bendruomens nario motina. Ji yra tikroji Rachel, apraudanti savo vaikus". stabiai klaidingai supratus vien Zoharo viet, vlesnij kabalist ratuose net sakoma, kad tremtyje verkianti echin
esanti aki nebetekusi grauol"81. Dabar ji vizijas regintiems kabalistams pasirodo moters pavidalu - kaip, pavyzdiui, Abraomui Haleviui, vienam Lurijos mokiniui, kuris j 1571 m. ivydo prie Raud sienos Jeruzalje kaip verkiani, savo vyr ir vaikus apraudani moter juodais drabuiais82. Zoharo simboli pasaulyje i nauja echinos idja, kaip aminojo moterikumo" simbolis, nesuskaitoma gausybe vard ir paveiksl uima pai svarbiausi viet83. Juk ji sudaro t sfer, su kuria pirmiausia susiduria mistiko kontempliacija, kuri atveria keli t Dievo vidujyb, kuri Zohare apraoma odiais tikjimo paslaptis", raza de-mehemanutha, taigi kaip sritis, atsiskleidianti tik tikjimo kupinam nugrimzdimui84. 8 Per Dievo jungt su echina tikroji dinamin Dievo vienov, jichud, tverianti anapus jo vairi aspekt vairovs, kaip sako kabalistai, tik apskritai ir yra pasiekiama. I pradi, pasak Zoharo, i jungtis buvo nuolatin. Niekas netrukd dievikajame gyvenime pulsuojantiems palaimingos vienybs ritmams jungtis vien didi Dievo melodij. I pradi niekas netrikd ir nuolatinio slyio su Krinijos pasauliais, kuriuose banguoja Dievo gyvenimas, - taip pat ir su mogaus pasauliu. Bdamas pirmins Rojaus prigimties, mogus turjo tiesiogin ry su Dievu. mogus, kaip danai kartoja Moz de Leonas, pasitelkdamas ankstyvesn formul, yra vis Krinij surentusi dvasini gali sintez85. Jis, kaip matme, savo organizmu ir sandara atspindi paslptj paties Dievo gyvasties organizm. ia, inia, privalu pasakyti, kad mogus i pradi buvo grynai dvasin esyb86. J gaubs eterinis apvalkalas, i kurio vliau radosi kno organai, turjo dar visai kitok ry su tikrja jo prigimtimi nei dabar. Mat tiktai po nuopuolio mogus turi ir knikj egzistencij, kuri radosi visoms mediagoms susidrumstus nuo nuodms nuod. Tiktai nuodmingasis nuopuolis, apie kurio esm yd mistikai be galo daug mst ir svarst, suard tiesiogin Dievo ir mogaus kontakt, drauge kakaip paveikdamas ir Dievo gyvenim savo Krinijoje. Tik dabar randasi tikroji Krjo ir Krinijos atskirties problema. Juozapas Gikatila sako: Krinijos pradioje pagrindinis echinos branduolys buvo emutiniuose regionuose. O kadangi echina buvo apaioje, dangus ir em dar buvo viena ir tvr tobuloje harmonijoje. Versms ir kanalai, kuriais visa, kas viruje, teka emyn,
19 6
dar veik nekliudomai ir buvo visai pralaids, todl Dievas anuomet buvo pripilds visa nuo viraus iki apaios. Bet atjus Adomui ir nusidjus, daikt hierarchijos iiro, kanalai sugriuvo."87 Jau sakiau, kad mistikai intensyviai gilinosi nuodms problem, ypa Adomo nuodmingojo nuopuolio prigimt ir reikm, ir kad is klausimas kabalistinje literatroje buvo nuodugniai nagrinjamas. Taiau esama vienos iimties - ir ta iimtis yra Zoharas! Geronos kabalistai plaiai narsto klausim, kai kurie autoriai i paties Mozs de Leono aplinkos irgi regisi itin pamg i tem, bet Zohare, ypa jo pagrindinse dalyse, mes aptiksime tik ret viet, kur bt atsidedama pirmosios nuodms klausimui. Tos vietos paraytos itin santriai, nors autorius, nagrindamas kitas pamatines Kabalos problemas, santrumu anaiptol nepasiymi. Glaustas io klausimo aptarimas rykiai kontrastuoja ir su tuo nuodugnumu, su kuriuo jis svarstomas ano meto kabalistiniame veikale Maarecheth ha-'elohuth, Dievybs struktra". Toks santrumas nra atsitiktinis; akivaizdu, kad Zoharo autorius laik i problem itin pavojinga, nes ji liet didj klausim, kur ir kaip buvo sutrikdyta dievikojo gyvenimo vienov ir i kur radosi plyys, akivaizdiai atsivrs vioje visatoje. Veikale Midra ha-rte elam autorius galiausiai ir atskleidia savo nenekumo prieast ar, tikriau, savo atsargum, ddamas Adomo lpas karius kaltinimus tiems kabalistams, kurie pernelyg sileido spekuliacijas apie jo nuopuolio paslapt. Kam gi atskleisti paslpt dalyk, kurio neapnuoginti ir pati Tora laik bsiant geru dalyku; kodl gi nepasitenkinti uuominomis, ypa kalbantis su prastuoliu? Paslaptis turinti likti adept sluoksniuose. Taiau, kita vertus, ir veikale Midra ha-ne elam, ir kitose Zoharo dalyse Simonas ben Jochajus daro uuominas apie vairius ios msls sprendimus ir tikrai nedaug tepalieka abejoni, kad ir jis pats i esms pritaria k tik pamint kabalist nuomonms. Lyg mgindamas paslpti savo ezoterinius poirius, autorius dangsto juos visikai racionalistiniais aikinimais, kurie Zohare yra labai netikti ir n truputlio nepanas iaip ia dominuojani gnostin interpretacij. Si interpretacija byloja, kad sefiros buvo Adomui atskleistos gyvybs medio ir painimo medio pavidalais - kitaip tariant, simbolinmis priepaskutins ir paskutins sefiros reprezentacijomis. Uuot saugojs j pirmykt vienov, taip sujungs gyvybs" ir painimo" sferas ir per i jungt atnes pasauliui atpirkim, jis ias sefiras atskyr ir apsisprend garbinti vien Sechin, ignoruodamas jos vienov su kitomis sefiromis. Taip Adomas
229
pertrauk gyvasties srov, tekani i sferos sfer, ir ne pasaul atskirt ir vienium. Nuo to meto (kad ir su kokiomis ilygomis mistikai dstyt teigin) radosi kakoks slpiningas plyys - tiesa, ne dievybs substancijoje, taiau jos gyvenime ir veikime. I ios idjos radosi dar viena, kuri kabalistai vadina echinos tremtimi"88. Tik atjus atpirkimui, kai pasauli harmonija bsianti atkurta, kai visi daiktai uimsi t viet, kuri jie privaljo turti pirminiame pasauli plane, i tikrj ir galutinai kaip sakoma Biblijoje - bus vienas Dievas ir vienas jo vardas"89. Tiesa, neatpirktajame pasaulyje tasai plyys, kliuds nuolatiniam Dievo ryiui su echina90, veikiamas ir atitaisomas religiniu Izraelio trisu, Tora, statymu ir malda. Ydos idildymas, harmonijos atkrimas - tokia yra prasm hebrajiko odio tikkun, kur kabalistai, sekdami Zoharu, vartoja mogaus uduoiai iame pasaulyje nusakyti. Taiau atpirkimo laikais tvers tobulyb, viruj ir apaioj, ir visi pasauliai bus sujungti vien". Izraelio bendruomenje, kuri savo emik gyvenim rikiuoja, paklusdama slaptajam Tora ireikto pasaulio statymo ritmui, echina tveria tiesiogiai. Juk emikoji ir istorin Izraelio bendruomen, kaip k tik matme, sukurta pagal josios pirmavaizd. Visi ionykiai paskiro mogaus ir visumos veiksmai per magik ry daro poveik auktesniosioms sferoms, t. y. juose velgiama auktesnioji tikrov. Mgstamas Zoharo teiginys yra toks: Impulsas i apaios, 'ith'arutha di-lethata, suadina impuls i auktybi".91 emikieji dalykai, veikiant slaptos simpatijos dsniui, daro poveik dangikiesiems, nes viskas, taigi ir mogaus darbas, turi savo virutines aknis" sefir pasaulyje"92. Impulsas, radsis i gero darbo, palaimos sraut, kylant i sefir gyvybs pertekliaus, nukreipia slaptuosius kanalus, vedanius apatin ir iorin pasaul. Net sakoma, kad maldingas mogus savo veiksmais sujungia regimj ir praktikuojamj Tor su neregimja ir mistikja. Aukiausioji religin vertyb, kuri Ispanijos Kabala, taigi ir Zoharas, ikelia savo etikos centr, yra debekuth, nuolatin meil, nuolatinis ryys su Dievu, tiesioginis slytis, kuris - kaip jau minta viename ankstesni skyri, - ia beveik ums tikrojo ekstazinio igyvenimo viet93. Tiesa, debekuth yra grynai kontempliatyvi vertyb, taiau anormalios sielos bsenos nra jos prielaida. Jau net Moz ben Nachmanas visa karta anksiau u Zohar - sako, kad tikroji debekuth gali bti realizuojama ir normaliame, bendruomens viduje besiklostaniame
19 6
paskiro mogaus gyvenime94. Taigi ji gali bti paversta socialine vertybe, ir tai yra aspektas, kuris vliau buvo didiai reikmingas, kalbant apie Kabalos poveik populiariajai etikai. Su debekuth, kaip aukiausija vertybe, siejamos visos kitos kabalistins etikos vertybs - Dievo baim, Dievo meil, mini tyrumas, skaistyb, geradaryst, Toros studijos, atgaila ir malda. Daugma tokie yra tie religiniu poiriu vertingi veiksmai, kuriais Zoharas itin domisi. Btent is mistinis sykiu ir neturtlio, ir maldingo mogaus dorybi nuskaidrinimas socialins etikos poiriu sukuria itin bding paveiksl. Taigi Zoharo teisuolis", cadikas, yra mogus, realizuojs debekuth su Dievu. Tikrai ne atsitiktinumas, kad tarp kabalist garbinamj beveik nra vietos grynai intelektualinms vertybms - jei nekalbsime apie Toros studijas. Ir ioje etikoje, kur kas labiau irykinanioje ne intelektualistinius, o voliuntaristinius elementus, kabalistai pasirodo kaip liaudikumui artimos religijos sampratos ideologai. ia dera ir Zohare - pirm kart rabinikojo judaizmo istorijoje itin pabrtinai reikiamas neturto, kaip religins vertybs, garbinimas. F. I. Baeras reik spjim, kad i nuotaika sietina su XIII imtmetyje populiar sjd sibavusio radikalaus prancikon sparno, vadinamj spiritual", taka. Tais metais, kuriais buvo raomas Zoharas, Ispanijos spiritualai turjo itin spding atstov - Petr Oliviet. Tasai i pradi psalmse reiksis neturto garbstymas rabinikajame judaizme smarkiai pasitrauk antrj plan95. Tiktai knygoje Sefer Chassidim ir Zohare jauiamas ios senos idjos atgijimas btent mistik sluoksniuose. Vargai yra sudauyti Dievo indai" - byloja danai vartojama metafora, kurios veltui iekotume senajame Midrae96. Toks spiritualistinis vargo ir maldingojo tapatinimas labai gerai regimas ir i to, kad Moz de Leonas savo hebrajikuosiuose ratuose vargus nusako tais paiais odiais, kurie Zohare labai danai vartojami mistikams, tikriesiems maldingiesiems, nusakyti. Btent jie yra tikrieji Dievo rmininkai",
bne hechala de-malka97.
Vos iek tiek vliau u Zohar paraytame veikale Raja Mehemna ie elementai atsidr ano meto yd bendruomens radikalios spiritualistins kritikos centre. Paiame Zohare ie elementai dar reikiasi gana nuosaikiomis formomis98. Bet jau ir ia, remiantis teosofine mini eiga, neprastas neturto predikatas taikomas Sechinai, taigi btent paiam Dievui jo paskutiniosios manifestacijos pavidalu. echina yra neturtl, nes nieko neturi pati i savs" ir turi tik tai, kas jai tenka
231
i sefir srauto". Imalda, i kurios gyvena neturtlis, yra simbolin nuoroda i mistin echinos padt. Kaip jau usiminiau, danai stabias formas gyjanti seksualin Zoharo simbolika atjusi i dviej pasauli. Tikrai ydika ia yra pozityvi laikysena seksualumo sferos atvilgiu, kol yra paisoma ventj rib. Judaizmui skaistyb, kaip viena aukiausi vertybi, yra inoma. Juozapas, kuris, atsispirdamas pagundai, isaugojo sandor", Midraui ir kabalistams yra tikro teisuolio prototipas100, taiau seksualin askez ir yd mistikams niekados nesteng pasiekti religins vertybs rango. Pernelyg giliai jiems buvo diegtas pirmasis Toros sakymas: Veiskits ir dauginkits". Todl ia aptinkame aik kontrast, kuris regisi pakankamai reikmingas paminti: neydikoji mistika, kurioje seksualin askez buvo garbinama ir propaguojama kaip ypatinga vertyb, skatino tikrojo meils ryio iekoti Dievo meilje. O yd mistika, nepritarusi seksualinei askezei ir santuokos nelaikiusi nuolaidiavimu kno netobulybei, skatino paiame Dieve iekoti lyi pasaulio paslapties. Taigi kabalistai atmet askez ir toliau santuok laik ne nuolaida kno silpnybei, o viena pai veniausi paslapi. Tad kiekviena tikra santuoka tapo simboline Dievo ir echinos susijungimo realizacija. Traktate apie Vyro susijungim su savo moterimi", vliau priskirtame Mozei ben Nachmanui, labai iplitusiame ir pelniusiame didel autoritet, Juozapas Gikatila pateik panai santuokos mistins prasms interpretacij101. I Pr 4,1 (Ir Adomas paino Iev, savo moter") kabalistai dar ivad, kad painti" visados reikia realizuoti unio, - ar tai bt sophia (Chochma) ir inteligencijos (Bina) unio auktesniosiose sefirose, ar karaliaus ir echinos unio emesniosiose. Taigi ioje naujoje gnostikoje painimas nuolatos gijs ikilniai erotin atspalv; tai aspektas, kuris kabalistiniuose ratuose danai pabriamas102. 9 I io keisto mistins spekuliacijos ir mitinio paveldo junginio kilusios ir Zoharo idjos apie blogio prigimt. Klausimas Unde malum?, i kur randasi blogis, yra lygiai tokia pat svarbi problema ir senj krikioni gnostik, ir Vidurami yd mstysenai. Teosofinei Kabalos mokyklai, su senja gnostika susijusiai ne vien panaiomis sielos dispozicijomis, bet ir kai kuriomis istorinmis gijomis, teorijos apie blogio
19 6
kilm ir esm yra tikras kardinalinis klausimas. Man regisi staiai privalu paskirti jam io skyriaus pabaigoje bent vien kit pastab. Blogio problema yra vienas t klausim, kuriuos sprendiant mums itin aikiai atsiskleidia grynai mstytojik ir religini paskat skirtumai. Mstytojikoji paskata suka blogio reliatyvizacijos pusn. Ji mgina demaskuoti blog kaip gryn regimyb, o tai padariusi, traukia patenkinta savais keliais, manydama, kad dabar jau bsianti paalinusi j i pasaulio - i tikrosios bties pasaulio. Taiau religin smon reikalauja, kad blogis bt realiai veiktas. Religins paskatos prielaida yra gilus sitikinimas, kad blogis i tikrj galingas. Ji negali tenkintis tuo, kad blogis, kur ji pripasta egzistuojant, bt alinamas i diskusijos kad ir labai giliamintiko pobdio dialektiniais triukais. Tokia tad situacija, kurioje tvr tokie senosios Kabalos blogio teoretikai, kaip Izaokas ben Jokbas Kohenas i Sorijos, Moz ben Simonas i Burgo103, Juozapas Gikatila ir Moz de Leonas. Paiame Zohare mes aptinkame atspind vairi mginim atsakyti klausim apie blogio kilm ir prigimt. Jiems visiems bendras ne tiek atsakym turinys, kiek keliamas tikslas - paaikinti blog kaip pozityvi esat. Zoharo autoriui metafizinis blogis, klausimas apie visos bties netobulum, fizinis blogis, klausimas apie pasaulyje tverianios kanios esm, ir moralinis blogis moni veikloje danai sutampa. Kartais jis specialiai nagrinja paskutin atvej. Glausta formule perteikti Zoharo poir blog sunku todl, kad autoriui blogis atsiskleidia labai prietaringais aspektais. Viena vertus, blogis i ties yra metafizinis tamsybi antipasaulis, gundytojas ir pagundos, kurios jau i anksto paruotos ir aktualiai egzistuoja, visai nepriklausomai nuo realios mogaus nuodms. Bet, kita vertus, regisi, tarytum jis i tikrj buvo ilaisvintas ir tapo savarankikas tik mogaus nuodms akimirk, - kai pasitrauk i iki tol tvrusios jungties su dievybs sfera ir taip buvo mogaus aktualizuotas ir izoliuotas. I ties moralinis blogis, laikantis Zoharo autoriaus poirio, visados yra arba tai, kas ipliama i jungties ir izoliuojama, arba tai, kas leidiasi jam nederam jungt. Kiekviena nuodm atskiria tai, kas susijung daiktan; tokia griaunamoji atskirtis buvo ir pirmosios nuodms pamatas, kai vaisius buvo atskirtas nuo medio, arba - kaip giliamintikai suformulavo kitas kabalistas, - kai gyvybs medis buvo atskirtas nuo painimo medio, su kuriuo i pradi juodu jung bendros aknys104. itaip mogui puolant izoliacijon, itaip, uuot likus mintame pirmykiame vis sukurtj daikt junginyje, mginant save tvirtinti, ivirkioji tokio
atsimetimo pus darosi neivengiama. i ivirkioji pus - tai li demiurgika magijos pretenzija, kai mogus taikosi atsistoti Dievo viet, pats savo valia imdamasis jungti draugn daiktus, kuriuos Dievas buvo atskyrs105. Taip blogis, sugriovs tikrj sryi pasaul ir i jo pasitrauks, susikuria netikr yding sryi pasaul106. Taiau galutins blogio prieastys gldi dar giliau. Jos gldi - ir tai esminis Zoharo aspektas - vienoje paties Dievo manifestacij, arba sefir. Tai privalu trumpai paaikinti. Dievikj gali visuma tveria harmoningoje pusiausvyroje, ir kiekviena t gali ar kokybi yra venta ir gera, kol ji lieka sjungoje ir gyvame ryyje su visomis kitomis. Tas pasakytina ir apie grieto teisingumo, nuosprendio ir grietybs kokyb Dieve, kuri yra giliausioji blogio prieastis. Dievo rstyb, kaip jo kairioji ranka, tveria artimame sryyje su malons ir meils savybe, kuri vadinama jo deine. Viena be kitos jos negali manifestuotis. Grietybs sefira yra didioji rstybs ugnis", liepsnojanti Dieve, taiau visados velninama ir tramdoma malons. Taiau tada, kai ji hipertrofuojasi, kai, pasiekusi besaik savo sklaidos prover, itrksta iorn, atsiskiria nuo jungties su malone, - tada ji isiveria i dievybs pasaulio ir tampa radikaliu blogiu, Dievui prieiku tono pasauliu107. Nemanoma nepastebti, kad iam mokymui, kurio kerimai gilios prasms niekaip nenuneigsi, atsirado be galo keista paralel - idjos, kurias skelb didysis vokiei teosofas Jakobas Boehme (1575-1624), Gerlico batsiuvys, padars didiul takai tokiai daugybei x v n ir X V I I I imtmeio krikioni - ypa vokiei, oland ir angl - mistik. I tikrj tok urmul sukls Boehme mokymas apie blogio kilm yra sumanytas grynai kabalistikai. Ir Boehme laiko blog Dieve egzistuojaniu tamsiu ir negatyviu rstybs principu, kuris, tiesa, teosofiniame dievikojo gyvenimo organizme aminai nuskaidrintas ir nukeltas vies. ia dar galima tik apskritai pridurti, kad i vis krikioni mistik Jakobas Boehme yra tas, kurio mstysena kaip tik paiomis originaliausiomis savo paskatomis yra artimiausia Kabalai, nors, inoma, privalu atsiriboti nuo t krikionik ir alchemini vaizdi, kuriais jis bent i dalies mgino perteikti savo intuicij. Jei tik taip valia pasakyti, jis pats vienas i naujo atrado sefir pasaul. Tiesa, manomas daiktas, kad vliau, po savo nuvitimo, i mokyt biiuli t apie Kabal patyrs, jis savo idjas dar labiau priderino prie kabalistini. ios Boehme idj ssajos su teosofins Kabalos pasauliu Boehme mokyklos mistikams, pradedant Abrahamu von Franckenbergu (mirusiu
19 6
1652) iki pat Franzo von Baaderio (mirusio 1841) dar buvo perdm akivaizdios108, ir tik moderniojoje mokslo literatroje visai nepelnytai yra nutylimos. F. C. Oetingeris, vlyvas Boehme idj alininkas, savo autobiografijoje109 pasakoja teiravsis Frankfurto prie Maino gete kabalisto Koppelio Hechto (mirusio 1729 m.), nuo ko jam pradti, kad stengt teisingai suprasti Kabal. Hechtas jam atsaks, kad krikionys tur knyg, kuri apie Kabal kalbanti dar kur kas aikiau u Zohar. Paklausiau j, kuri jis turi galvoje. Jis atsak: Jakobo Boehme, ir ikart papasakojo apie tai, kad jo metaforos sutampa su Kabalos." Nra pagrindo laikyti i istorij prasimanyta; juk xvn imtmeio pabaigoje vienas Boehme mistikos mokinys, Johannas Jakobas Spaethas, pribloktas ios giminysts, net perjo judaizm. Taigi, grtant prie ms problemos, metafizinis blogio kilms ir esms poymis yra smerkiamojo nuosprendio kategorijos tapimas savarankika. Kaip jau sakiau, Zohare nepateikiama vienareikm nuostata klausimu, koks yra tokio susavarankikjimo motyvas - ar jis vyksta tik dl mogaus nuodms, ar yra sudtin paties teosofinio proceso dalis. Abu motyvai ia maiosi, taiau, apskritai imant, atrodo, kad antrasis vaizdinys Zoharo autoriui yra priimtinesnis, - t. y. kad blog realizuoja ne Adomo veiksmas ir kad blogis gyja tam tikr bt paiame eon procese. Tai, kad blogis suprastinas egzistencikai, kaip nepriklausomas nuo mogaus, kaip pagrstas paia pasaulio struktra ar, tikriau sakant, Dieve vykstaniu gyvybs procesu, yra esminis gnostinis poiris. Kaip tik su iuo pastaruoju poiriu susijs Zoharo pomgis suprasti blog lyg ir kaip kok atsilikim, kaip paties paslptojo gyvenimo organinio proceso liekamj produkt. Daugeliu paveiksl reikiama i mintis, kuri tad yra gana nutrktgalvika ivada, daroma i Dievo, kaip mistinio organizmo, sampratos. Lygiai kaip medis negali gyvuoti be ievs, lygiai kaip mogaus organizmas vis iskiria blog krauj" i gerojo, taip ir demonikasis elementas randasi i kakokio paios dievybs paslapties tako110. Kaip regisi, autorius nesuvok, kad giliausioje esmje ios dvi idjos viena kitai prietarauja. Jis vartoja vaizdius, kalbanius apie blog, kaip apie savarankika tapusios rstybs liepsnos prover Dieve, pramaiiui su tokiais, kuriuose, sakytume, implikuojamasfizikinisar biologinis blogio aikinimas. Viena i metafor tapo dominuojania vlesnje Kabaloje - toji, kuri blog laiko kelipa, pasaulio medio ieve" arba rieuto kevalu"111. (Rieut, kaip Merkabos simbol, Zoharas perm i Eleazaro i Vormso rat.)
Kai kurie ios mokyklos kabalistai reik kitoki nuomon, pasak kurios, blogis gyvas tik neteistu sibrovimu dievikj viesos karalyst ir blogiu virsta tik todl, kad tam tikra btis, kuri sau deramoje vietoje yra gris, mgina uzurpuoti toki viet, kuri jam nra derama. Pavyzdiui, taip kalba Juozapas Gikatila, labai energingai gyns i esms dorai aristotelik - poir112. Taiau Zoharas tiki kaip tik prieingai - kad blogis i tikrj turi bt i anksto jam skirtoje vietoje, taiau kad i btis, kaip tokia, yra negyva ir atgyja tik nuo viesos, nors ir paios menkiausios, kurios spindulys ateina i Dievo ventybs113, arba kad blogis, liekamasis gyvybs proceso produktas, per mogaus nuodm irgi gyja lyg ir koki gyvast114. Ir Samaelyje, blogio, tiesiog kairiosios puss"115 personifikacijoje, dega paties Dievo gyvasties kibirktis116. Zoharas nepaprastai domisi iuo iurpiu demonikj ir Dievui prieik gali antipasauliu, tverianiu visuose gyvuose padaruose ir kelianiuose jiems grsm i vidaus. Lygindami tai, koks visai menkas domesys teskiriamas ioms idjoms veikale Midra hane'elam, su embarras de richesse, atsiskleidiania mums vliau raytose dalyse, aikiai matome, kaip stiprja j taka autoriaus mini pasauliui. Tiesa, greta filosofini ir gnostini svarstyb, pavyzdiui, kad ir t, jog blogis ess per pasaulio krim Dievo sugriaut pirmyki pasauli rudimentas117, ia aptinkame ir visai kitoki, paprastesni poiri. Pavyzdiui, Zohare skaitome, kad blogis egzistuojs mogaus galimybms padidinti, taigi ne dl teogoninio ar kosmogoninio proceso, o veikiau todl, kad Dievas norjs palikti mogui rinkimosi laisv; mogus turs norti, kad blogis realiai egzistuot, - jau vien todl, kad nuo prieinimosi, su kuriuo jis susiduria, bt patikrinta ir galt augti mogaus moralin tvirtyb118.
10
mogaus prigimties ir nuodms esms klausimas Zohare, be abejo, artimai susijs su jo mokymu apie siel. Intymi kosmogonijos ir psichologijos ssaja visose gnostinse sistemose yra taip gerai inoma, kad jos pasirodymas Zohare nieko negali nustebinti. Moz ben Nachmanas mistiniame himne apra sielos gimim i dievikj sfer gelmi, i kuri plsta jos gyvastis. Mat ir siela yra dievikosios viesos kibirktis, sauganti savyje gyvast dievikj pakop, kurias ji ir pati yra perjusi. Nachmanidas gieda119:
19 6
Buvau nuo pradi, nuo pat aminybi Tarp jo slapiausij brangenybi, I Niekio paaukus, laik gale Mane parsiauks karaliaus valia. I sfer gelms man gyvastis tek, Pavidal sielai ji duoda ir tak, J dievikos galios kuria, maitina, Paskui ji sugr karaliaus lobyn. Deins ir kairs slapting versmi Jis kl vieson j bendru veikimu, Ir i tvenkinio siela, kur jis ygiui j reng, karaliaus sod pakopomis eng120. Zoharo psichologijoje, gydami savit form, susimai du tam tikr Vidurami filosofini mokykl mokymai. Pirmasis j - mokymas apie augalin, gyvnin ir racionalij siel, kurios kartais buvo suprantamos ne vien (kaip aristotelik mokykloje) kaip trys vieningos sielos gebjimai, bet (kaip platonik filosofijoje) veikiau kaip trys skirtingos sielos. Antrasis - ypa per Maimonid judaizme plaiai paplits - arab filosof mokymas apie gyt intelekt", teigis, kad latentin mogaus mstymo galia painimo procese aktualizuojama ir kad vien i intelekto realizacija painimo procese veda nemirtingum121. mokym Zoharas papild kabalistine parafraze. Ir Zoharas pripasta egzistuojant tris mogaus sielas: Nefe} arba gyvyb; Ruach, arba dvasi; ir Neama, arba siel. Taiau tai jau nebra trys skirtingi sielos gebjimai. iuos tris gebjimus veikiau turi jau ir Nefe. Auktesnieji sielos laipsniai - tai naujos ir gilesns galios, kurias maldingo mogaus siela gyja Toros studijomis ir gerais darbais. O Neama, ventj siel", gyja tik tobulai maldingas mogus, kuris, Zoharo autoriaus nuomone, yra tapatus kabalistui. i siel maldingas mogus gauna tik nugrimzdamas Toros paslaptis, taigi mistikai realizuodamas savo painimo galias122. Neama yra giliausioji intuityvioji galia, kuri leidia velgti paslptj pasaulio ir Dievo prigimt. Todl suprantama, kad ji suvokiama irgi kaip Bina, paties Dievo intelekto, kibirktis123. itaip tad kabalistas, gydamas Neama, geba pats savyje realizuoti dievikj prad. Smulkiau nagrinjant, vaizdiniai,
237
susij su i trij mogaus siel funkcija, kilme ir lemtimi yra i dalies neaiks ir prietaringi, i dalies - ir gana pains, ir a neketinu j ia analizuoti. Svarbu tai, kad apskritai, nepaisant kartais pasitaikanio nenuoseklumo, autorius laikosi nuomons, kad nusidti gali tiktai Nefe, taigi kiekvienam duodama natralioji siela. O Neama, slapiausioji dievikoji sielos kibirktis, yra anapus nuodms sferos. Savo hebrajikuosiuose ratuose Moz de Leonas tiesiai kelia klausim, kaipgi galimos pragaro bausms sielai, jei Neama juk savo esybe esanti tapati Dievui, vadinasi, pragaro bausme Dievas pats sau daryt pikta124. Atsakymas klausim, beje, dar kart kuo rykiausiai atskleidis panteistinius Mozs de Leono sitikinimus, yra toks, kad nuodms atveju Neama, taigi dievikoji siela, paliekanti mog, o jos vietoje mog einanti nevarioji kairiosios puss" dvasia, ir tik i viena esanti anapusybs atpildo sunaikinama. Paios Neama i bausm nepalieianti, ir jeigu ji ir nuengianti pragar, tai nebent itraukti i ten keli prakeiktj siel. Ir paiame Zohare pomirtin bausm sielai siejama tik su Nefe, i dalies dar - ir su Ruach, bet niekados nesiejama su Neama125. Istorija apie sielos likim po mirties, apie atlyg ir bausm, apie maldingj palaim ir prasiengli kanias, trumpai tariant - sielos eschatologija, yra paskutin esmin sritis, kuriai skiriamas autoriaus domesys 126 . I dalies ios idjos su centriniais jo teosofijos klausimais tra gana menkai susijusios, nors guvi autoriaus fantazija nuolatos vis i naujo ir vis naujomis variacijomis su usidegimu i problem imasi, ir j nagrinjimui skiriami ilgi Zoharo pasaai. Apskritai autoriaus pateikiama doktrina yra gana nuosekli; kaip visi kabalistai, jis irgi moko apie vis siel preegzistencij nuo pat pasaulio sukrimo pradios. Jis netgi pareikia, kad jau i anksto egzistuojanios sielos su visa savo individualybe buvo preformuotos dar tada, kai slypjo aminybs siose. Nuo tos dienos, kuri Dievui patiko sukurti pasaul, ir net dar pirmiau, nei jis buvo i tikrj sukurtas, visos teisuoli sielos slypjo dievikojoje idjoje, kiekviena su savo ypatinga individualia forma. Dievui pasaul sukrus, jos buvo realizuotos ir stovjo aukiausiose [dar sefir pasaulio] auktybse su savo skirtingais pavidalais Jo akivaizdoje, ir tada Jis kurdino jas viename auktutinio Rojaus lobyne."127 Ten sielos gyvena tyrais dangikais apdarais ir diaugiasi palaima regti Diev. vykus mistiniam karaliaus ir Sechinos susijungimui"128, sielos nuengia i sefir sferos Rojaus karalyst, kuri jau yra u Dievo rib.
Taiau, joms tveriant ir ioje bklje, kol jos dar nra atsidrusios pasaulyje, jau esama rang skirtum ir j padties laipsni. Keliomis progomis mes skaitome apie audiencij, kuri Dievas suteikia sielai129, prie jai nuengiant pasaulikj kn, ir apie ad maldingais darbais ir mistine Dievo valga atlikti savo misij emje. I savo gerj darb, micvoth, tiksliau, i dien, kuriomis ji nuveik gera, - taip byloja poetinis apraymas, - siela, gyvendama emje, nusiaudia mistin apdar, kuriuo jai skirta po mirties vilkti emutiniame Rojuje. Sis siel dangik apdar vaizdinys yra autoriui be galo patrauklus130. O nusidjli sielos yra nuogos", arba aminybs apdaras, kur jos audia, tverdamos laike ir u laiko rib, yra skyltas". Po mirties sielos, atlikusios savo misij, grta savo pirmin viet, o nusidjliai stoja prie teism ir esti apvalomi Gehenos ugnies sraute"; didiausieji nusidjliai esti sudeginami131. Cia tam tikr vaidmen vaidina ir reinkarnacijos, Gilgul, idja. Si idja atsiranda jau ir knygoje Bahir132. Jeigu ji nra perimta i jos literatrini altini (o to nemanoma nustatyti), tekt daryti prielaid, kad Provanso kabalistus, redagavusius Bahir knyg, ji pasiek i katar sluoksni, kurie iki 1220 m., taigi kaip tik Kabalai randantis, ioje srityje buvo lemiama ir takingiausia jga. Katar religija, kuri buvo inaikinta tik kruvinu Katalik Banyios kryiaus ygiu, yra vlyva ir suvelnjusi manichjizmo atmaina, kuri, sekdama manichjizmu, skelb - Katalik Banyios kuo rytingiausiai kaip erezija atmetam - mokym apie reinkarnacij133. Tiesa, senieji kabalistai nekalba apie reinkarnacij, kaip visuotin vis siel dsningum; reinkarnacija, pasak Zoharo, ima reiktis tik tam tikrais atvejais, pirmiausia susijusiais su nusiengimu gimins pratsimo pareigai134. Tas, kuris nevykdo pirmojo Toros sakymo, gauna - ar kaip bausm, ar kaip nauj prog pateisinti lkesius - nauj bt kitame kne. Taip reinkarnacijos teorija aikinama leviratins santuokos institucija: kai mirusiojo brolis veda jo nal, itaip jis sugrina atgalios pasimirusio sutuoktinio siel. Jis t siel atkuria, ir ji gauna nauj dvasi naujame kne 135 . Panau, kad Moz de Leonas, skirtingai nuo kit kabalist, nepripaino reinkarnacijos nemogikas egzistencijos formas. Apie toki reinkarnacij, kaip bausm u ypatingas nuodmes, usimena Menachemas Rekanatis (1300 m.), kuris remiasi vairiais konkreiais iuolaikini kabalist" teiginiais iuo klausimu. iaip ar taip, reinkarnacijos, kaip adygio atmainos, idja nra svetima ir seniausiajai kabalistinei tradicijai136. Fundamentali
239
pragaro bausms ir reinkarnacijos, kaip dviej - radikaliai jas taikant, viena kit atmetani - skirting atpildo atmain, prietara Zohare neirykja todl, kad ten, kaip apie tikrj bausms proces, kalbama tik apie atpild pragare. Visk sudjus daiktan, dvasin Zoharo pasaul galima apibdinti kaip teosofins teologijos, mitins kosmogonijos ir mistins psichologijos bei antropologijos miin. Dievo, pasaulio ir sielos gyvenimas j savuosiuose lygmenyse nevyksta skyrium nuo vis kit. Pirminiame pasaulio krimo akte ivis nebta tokios absoliuios atskirties, kuri kaip matme - kosm ne tik mogaus nuodm. Artimas vis trij srii ryys, aptinkamas Zohare, itin bdingas ir visai vlesnei kabalistikai: prakalbus apie vien srit, lengvai pradedama kalbti ir apie kit. Vlesnieji kabalistai kartais mgino vl atskirti vien nuo kitos ias provincijas ir nagrinjo kiekvien j skyrium. Taiau nepakartojamas Zoharo avesys ir yra tas, kad jame visi trys elementai sulydyti spalving, nors ir gerokai problemik vienov.
19 6
VII SKYRIUS
Izaokas Lurija ir jo mokykla Nuo 1492 m., po itrmimo i Ispanijos, Kabalos istorijoje prasidjo radikali permaina. Tokio masto katastrofa, itikusi vien pai svarbiausi yd tautos atak, turjo padaryti be galo gil poveik visoms yd gyvensenos ir jausenos sritims. Ir ia ikart pasirod, kad Kabala yra toji galyb, kuri ioje lemiamoje epochoje pasirod esanti pati gyvybingiausia ir i ezoterinio, negausiam briui skirto mokymo greitai tapo populiariu sjdiu. yd mistika, atsispindjusi kabalistiniame sjdyje, tuo metu kaip tik buvo pasiekusi vienos savo raidos stadijos pabaig. Esmins tendencijos, sudariusios xn ir XIII imtmei Kabalos pamat, jau xiv imtmeio pabaigoje ir xv imtmeio pradioje, taigi, kaip tik prasidjus persekiojim periodui ir po 1391 m. pradjus formuotis maranams, buvo visikai isismusios. xv imtmeio ratijos produktuose aikiai rykja akivaizdus religins koncepcijos silpnumas, idj ir raikos sodrumo stygius. To meto kabalistai sudar nedidel grup aristokratik ezoterik, kuriems umojai daryti poveik visuomenei ar plsti savo tak buvo perdm svetimi1; uvis maiausiai galjai tiktis, kad jie bt yd gyvensenos form ir gyvenimo ritmo radikalios pertvarkos alininkai. Tik du pagrindinms srovms tolimi mistikai, Raja Mehemna ir knygos Peli'a autoriai, svajojo apie mistin yd gyvenimo revoliucij; taiau niniekas neatsiliep j raginimus2. Kabala i esms liko privilegija siauro sluoksnio adept, engusi vis gilesnio grimzdimo dievybs paslaptis keliu, kas itin akivaizdiai reiksi, be abejo, niekados netapusiu galutiniu, taiau vis dlto plaiu mastu realizuotu bet kokios mesijins veiklos neutralizavimu" senojoje Kabaloje. S santykin abejingum idjai, jog manu, sakysim, kad ir mistiniu keliu sutrumpinti istorijos proces, galima paaikinti btent prieinga kryptimi, kuria i pradi suka mistiko ir apokaliptiko gilinimasis. Mat kabalistas su kratutiniu atkaklumu stengsi siskverbti ne viso vyksmo galutin tak, ne tiek mesijin istorijos pabaig, kiek, veikiau, jos ieities tak; kitaip tariant: jis daugiau mst apie pasaulio sukrim, o ne apie jo
241
atpirkim. Atpirkim ia greiiausiai, rodsi, garantavo ne verimasis per istorij pirmyn, mginant paskubinti jos kriz ir katastrof, o kur kas veikiau kontempliatyvi kelion atgalios i istorijos sferos prie t pirmini pasaulio sukrimo ir Apreikimo pradi, i kuri buvo manoma suvokti pasaulio proces, pasaulio ir Dievo istorijos dsningum. Tas, kuris inojo keli, kuriuo buvo atjs, galjo viltis stengsis juo ir grti atgalios. Taigi kabalist nugrimzdimas teogonij ir kosmogonij tam tikra prasme kr nemesijin ir individuali atpirkimo ar iganymo atmain. Vienas xiv imtmeio kabalistas sak, kad atpirkimas slyps susijungimo harmonijoje3. Taip tad Kabala alino istorijos ydingum, mgindama atrasti bd sugrinti j pirminn vienovn ir gilindamasi pasaulio struktr, tvrusi dar prie pirmj tono apgavyst, - mat istorij ji steng suprasti vien kaip ios apgavysts padarin. Tiesa, ia sykiu jau duotas ir takas, ties kuriuo Kabala, jausmui pasisukus nauja kryptimi, galjo suimti savin vis mesianizmo intensyvum, net pradti veikti kaip apokaliptin galyb. Juk tasai grimas dvasios pasaulyje iki pat galutini ms egzistencijos pamat, padarius drs posk, kaip tik galjo bti ir atpirkimas, pirmins vienovs ir tyrybs bsenos atgavimas ir restitucija. Tasai grimas iki pirminio kosmogonins erdvs tako, taip aikiai valds religinius kabalist interesus, nebtinai visados turjo bti realizuojamas toje tyloje ir tame sutelktame paskiro mogaus nugrimzdime, kurie nei turi, nei gali sukelti pasaulietinio vyksmo pervart. Toks grimas galjo bti (ir kaip tik tai buvo 1492 m. uklupusios katastrofos padarinys, taip i pagrind pakeits Kabalos veid, gal net dert sakyti - pai jos erd) laikomas ir klimu pasaulins katastrofos, vyksianios tada, kai daugelis paskir moni sutelktinai imsis realizuoti keli. Kai mistiko nugrimzdimas didingos jausm revoliucijos metu, sakytumei, iveriamas iorn kaip visos bendruomens religin veikla, tai, kas ligi tol buvo nusakoma delikaia ir santria Tikkun, taisymo, formavimo ar atkrimo, svoka, galjo atsiskleisti kaip lemiamas ginklas, pajgus sukelti blogio srangos lugim, o tai juk reikia - atpirkim. Senojoje Kabaloje, nors jai atpirkimas ms laikais" nebuvo lemiamas daiktas, be abejo, irgi bta mesijini apskaiiavim, mini ir vizij, susijusi su pabaigos laiku ir pobdiu. Taiau jos gilinimasis iuos dalykus vyko papildom, ne i jos paios kylani klausim dvasia.
Kaip kraupus mistik nuo seno suvoktos tokio mstymo apie atpirkim dviprasmybs patvirtinimas i tikrj pasirodo ta aplinkyb, kad kaip tik 1492-ieji ilg laik ir daugelio kabalist buvo skelbiami bsiant atpirkimo metais4. Dabar paaikjo, kad vietoj ilaisvinimo i auktybi atjo sunkiausioji tremtis ia, apatiniame pasaulyje. Nuomus ir nepermaldaujamas pobdis, kuriuo is atpirkimo dviprasmybs ir tremties realybs suvokimas visais aspektais sitvirtino naujajame religiniame sjdyje, yra antroji pus to reikinio, kur galima nusakyti kaip apokalipss engim yd tikrov. Esminis 1492 m. katastrofos poveikis ir jos padariniai anaiptol ne i karto m reiktis. Prireik keli kart, net itiso imtmeio, kol itrmimo i Ispanijos pradtas didysis istorinis procesas iki galo ir regimai atsiskleid. Sio vykio galybs suvokimas palaipsniui grimzdo vis gilesnius sluoksnius. Vykstant iam procesui, mesijiniai ir apokaliptiniai judaizmo elementai vis labiau pradjo jungtis su senosios Kabalos elementais. Paskutiniosios dienos ir kelias jas darsi lygiai tokie pat svarbs, kaip ir pirmosios dienos. Uuot grus pirmin visos istorijos pradi ar iki jos metafizini prielaid, dabar ikilo uduotis prasibrauti iki baigiamosios kosmologinio proceso stadijos. Visa naujoji Kabala, o ypa pati Masikiausia jos sistemin atmaina, smelkte persmelkta mesijinio patoso - ir visai kitaip nei, tarkime, bt galima pasakyti kad ir apie Zoharo Kabal. Pasaulio proceso pradi" ir pabaig" naujieji kabalistai itin giliai sujungia daiktan. I pradi konkreios istorins padties sukurtoji problematika dar kilo vien aminink suvokimui, neapimdama gilesnij religinio gyvenimo ir jo raikos teologijoje srii. Tikjimo tremtini kartai tiktai vl i naujo tiesiogiai atsivr apokaliptins pabaigos" praraja. Ir vl apokaliptika, vis pabaigos" kriz spartinani ir kelti padedani galybi aukimasis ir atpalaidavimas tapo tikrja mistik politika. Ir mesiologija, iki tol i esms buvusi apologetikos ir jos atstov reikalas, kur laik tampa propagandos reikalu, darosi aktyvi ir agresyvi. Klasikinius inynus, kuriuose, praslinkus vos keleriems metams po itrmimo, Izaokas Abarbanelis kodifikavo judaizmo mokym apie Mesij, netrukus jau lydi gausyb aplinkrai ir traktat, homilij ir kitoki propagandini apokaliptik rat, kuriuose Ispanijos vyki sukeltos bangos sisibuoja iki kratutinumo. Juose taip pat kone desperatikai stengiamasi pabrtinai teigti ir isaugoti atperkamj ios katastrofos pobd, mginant j naiviai ir tiesiogiai sieti su senomis
Izaokas Lurija ir jo mokykla 243
pranaystmis. Mesijini laik gimdymo srmiai, per kuriuos istorija usibaigia arba, pasitelkiant od, labiau perteikiant apokaliptinio poirio istorij jausen, subyra, prasidjo su itrmimu5. Ryki ir spdinga Jeruzalje gyvenusio Abraomo ben Eliezero Halevio, nenuilstamo agitatoriaus ir atpirkim neani vyki aikintojo,figramums kuo akivaizdiausiai reprezentuoja t kabalist kart, kurioje prasivr apokalipss praraja, vis dlto neprarijusi ir net - kaip vliau nutiko - nepakeitusi paveldtj mistins teologijos kategorij6. ia atgailos skelbjo jaudulingumas ir odio galyb jungiasi su apokaliptine istorijos konstrukcija ir istorijos teologija; taiau kaip tik tiesioginis atpirkimo laukimas sukliud taip drastikai suvoktai tremties patiriai perkeisti paskutinisias religines svokas ir jose sitvirtinti. Tiktai pamau, tiktai tuo mastu, kuriuo vykis vis labiau prarado atpirkimo pobd, o katastrofos pobdis vis labiau rykjo, liepsna, isiverusi i apokalipss prarajos, sismelk vis gilesnius judaizmo pasaulio sluoksnius, kol galiausiai apm ir perlyd net pai mistin Kabalos teologij. Naujojoje Kabaloje, kuri i ios permainos ir io perlydymo randasi Safede**, Auktutinje Galiljoje, ventj bendruomenje", ilg laik justi didiojo vykio pobdis. Katastrofos suvokimas, syk kaip vaisinga skla pastas ios naujosios Kabalos irdyje, natraliai ir neivengiamai turjo isipltoti iki tos naujos katastrofos, kuri miai prasiver sabatianistinio sjdio pavidalu. Bene ikalbingiausi ir stipriausi i apokaliptinio kario pagautos Kabalos sluoksniuose ir jos pasiektose kitose grupse viepatavusi nuotaik dokumentai yra du rankrai pavidalu mums ilik, apie 1500 m. rayti dviej anonim veikalai - Sefer ha-Meib, Apreikimo knyga", Toros komentaras, ir Kaf ha-Ketoreth, Smilkykl", psalmi komentaras7. Abu autoriai kaip manydami stengiasi panaudoti propagandai kiekvien Rato od; senas posakis teigia, kad Ratas turs septyniasdeimt veid"; dabar tvirtinama, kad kiekvienai kartai jis rods vis kit ir vis kitaip jai bylojs. O iuo metu, j pai kartoje, kiekvienas Rato odis kalbs vien apie tremt ir atpirkim. iam poiriui viskas, absoliuiai viskas tampa t dviej reikini simboliais, o pirmiausia - simboliais, vaizduojaniais pradines atpirkimo stadijas, jo srmius ir negandas, kurias ie autoriai kuo gyviausiai velgia dabarties katastrofoje.
* Safedas, arba Cafedas, - tai senovinis Cfato, iaurinio Izraelio miesto, pavadinimas (red.past.).
19 6
Knygos Kaf ha-Ketoreth autorius pasiymi neprilygstamu radikalumu. ia pasitelkiamos visos priemons to mistinio tikslumo, su kuriuo kabalistai skait Biblij, psalmi odiai ia paveriami kraupiausia apokaliptika, psalmynas pateikiamas kaip chiliazmo ir mesijins katastrofos vadovlis. Psalmininko odiai ia labai danai, sakytume, ideginami apokaliptins neapykantos ugnimi. Autorius sukuria net perdm drsi teorij apie apokaliptin himn prigimt ir j teikiam paguod8. Pasak jo, slaptoji tikro himno esm yra bti maginiu ginklu galutinje kovoje. Gryno himninio odio paskirtis yra ioje galutinje kovoje u blogio jg paalinim atskleisti neveikiam tyrinamj ir naikinamj galyb. Taigi psalmi odiai pasirodo es atrs kalavijai Izraelio rankoje ir mirtini ginklai"9, o psalmynas - sykiu ir giesmynas, ir ginkl arsenalas apokaliptinei galutinei kovai". Taiau i katastrofin himn odio galyb, prie pratrukdama, latentikai veikia kaip guodiamoji galyb. Paguoda, kuri psalms teikia besimeldianiaj am, yra apokaliptins ugnies ioravimas ir spragsjimas j gelmje. Paguoda yra klasikinis visokio atidjimo simbolis. Net galutinio nuosprendio atidjimas, kad ir koks jis nepageidaujamas, dar turi iganingosios galios. Ubgimas apokalipsei u aki yra paguoda. O atjus vardo proveriui, absoliuiai dievikojo odio galybei isiverus i guodiamos susimstymo ir paado regimybs, galybs, kaip sako autorius, keistai blaiviai velgdamas apokaliptin dialektik, tiesiog apsiveria". Buvo neivengiama, kad tokioje gilybje suadintas religinis katastrofos reikms jausmas, miai apokaliptikai atslgus, pasitrauk dar esmingesnes bei patvaresnes sritis ir m ten primygtinai iekoti raikos. Tatai realizavosi vidins gyvenimo laikysenos permaina ir atnaujinimu religini koncepcij, kuriomis Kabala i Safedo teisino savo pretenzijas valdyti yd pasaul ir yd istorij, ilg laik stengdama tas pretenzijas ir tvirtinti. Religiniai tremtiniai i Ispanijos turjo be galo intensyviai jausti demonik Izraelio tremties realyb, ir is jausmas, inia, buvo pajgus griauti ramaus gyvenimo statyme iliuzij. Sis jausmas byloja smarkiu yd egzistencijos lio viet akcentavimu ir krimu mistini poiri ir mokym, mginani vis labiau persmelkti i palaut egzistencij su visais jos paradoksais ir visomis tampomis. Juo plaiau ir giliau ugriebia visuomeninis ir dvasinis sjdio poveikis - ar dl 1492 m. vyki, ar dl isyk po j prasidjusios kabalistins apokaliptins propagandos, - juo labiau jis darosi juntamas. Gyvenimas apskritai
Izaokas Lurija ir jo mokykla
245
vis labiau suvokiamas kaip gyvenimas tremtyje ir prietaroje, o tokio gyvenimo pragarms ir baims vis primygtiniau siejamos su centriniais kabalistinio mokymo apie Diev ir mog poiriais, tos pragarms ir baims mginamos ne tiek pridengti ir apmaldyti, kiek, veikiau, vis labiau tyia platinamos ir kurstomos. Neatpirktojo gyvenimo dviprasmyb ir prietaringumas, kurie persiduoda ir apmstymams apie pai Tor ir mald, veria susirikiuoti paskutinisias vertybes. ios vertybs nuo racionaliosios Vidurami teologijos tolsta jau vien todl, kad ia vl rytingai imami teigti grynai religiniai idealai, kurie nesiejami su intelektualizuot poiri nustatyta religinio painimo ir religinio gyvenimo vertybi skale. iai naujj Kabal atsigrusiai padermei ir Aristotelio balsas, kuris, kad ir koks ikraipytas ir viduramini tarpinink perkeistas, vis dlto dar nebuvo prarads savo sodrumo, ir Kabaloje pirm kart pasirod gdus ir pamklikas. yd filosof knygos dabar tapo velnikomis knygomis"10. Mirtis, atsivertimas ir atgimimas - tai svarbiausios lio vietos, nuo kuri naujoji Kabala imasi atkrinti palaiming mogaus gyvenimo ry su Dievu. monijai pavoj kelia ne vien jos paios, bet ir viso pasaulio ydos, kildinamos i paios pirmosios Krinijos lio vietos, i organ lio", per kur subjektas ir objektas isiskyr pasaulyje. Vis intensyvjantis gyvenimo telkimas apie tas lio vietas, apie mirt ir atgimim - ar kalbtume apie natralj atgimim per reinkarnacij, ar apie dvasin atgimim per atgail, - suteikia krypt ir rezonans kabalistinei propagandai, su kuria naujasis mesijinis aktyvumas skverbiasi paskiro mogaus ir bendruomens gyvenim. i propaganda lemia Safede besirandanios naujos gyvenimo laikysenos bei nauj gyvensenos form fizionomij, bet n kiek ne maiau - ir fizionomij nauj sistem ir teologumen, kuriomis ji yra grindiama. Tremties pralauimas, didinant jos kanias, iragaujant vis jos kartyb, iki pat paios echinos tremties, ir sutelkiant neveikiam bendruomens atgailos galyb - senas Zoharo odis laidavo, kad atpirkimas ateisis, jei tik nors viena vienintel bendruomen imsianti tobulai atgailauti11, - rod savo gali Safede, net paiam mginimui lungant12. Net ir pats trokimas sutrumpinti ar ubaigti tremt, organizuojant mistines akcijas, kurios ne kart gyja visuomenin ir kone politin pobd, - visi tie dalykai, rengiami Palestinoje, virtualiojoje paties atpirkimo veiksmo vietoje, aikiai nusako tendencijas, kurioms veikiant Kabala virto pripainta itremties i Ispanijos sukeltos yd tautos produktyvios krizs raika. 19 6
Tremties siaub suvokimas dabar reikiasi itin kartai pltojamu mokymu apie reinkarnacij, kaip skirtingus sielos tremties laipsnius. Ir kaip siaubingiausias i vis siaub, kaip kraupiausia bausm, galinti itikti nusidjl, - daug kraupesn u visas pragaro kanias, - ia pasirodo lemtis atstumtj", arba nuogj", siel, kurioms nelemta nei patekti pragar, nei atgimti naujame kne. Be jokio apdangalo bti blakomam po, sakytume, chemikai grynos tremties, tiesiog tremties paios savaime, pragarm - tai giliausias komaras sielos, perkelianios i lemt i visos tautos tragikos skirties savo paios dram. Egzistencija visikai be tvyns tampa kraupiu prieingumo Dievui simboliu, ribine bet kokios moralins ir sielos katastrofos svoka. engti Diev arba patekti absoliui itremt, kuri yra kur kas daugiau nei vien sunaikinimas, - tarp i dviej poli dabar privalo pltotis srangos, kuriomis grindiamas moralinis yd gyvenimas; tai gyvenimas, valdomas statymo, mginanio atremti itremties galybes. Tad naujajai Kabalai ketinimai daryti poveik visumai, bendrijai, ir taip ruoti j mesijiniam atpirkimui, yra net labai esminiai13. Ateidama i ikilniausi spekuliacij auktybs ir malindama trokul mistins patirties versmse, ji vis dlto nusileidia paias yd gyvenimo apaias ir mgina lemti ne vien negausaus adept pulkelio, bet, kiek tai manu, kiekvieno ydo gyvenim. Ir tai Kabalai ilg laik stabiai dideliu mastu seksi. Lyginant moralins ir pamokomosios pakraipos ratus, raytus platiesiems liaudies sluoksniams iki 1550 m. ir po 1550 m., aptinkama, kad juose iki xvi imtmeio vidurio ir dar io imtmeio viduryje bema nejusti kabalistins takos. Kabala ia dar nra religin galyb, gebanti prasismelkti populiarij literatr. Tik po 1550 m. i literatra tampa itin aktyvios kabalistini idj propagandos arena. Garsiausieji moraliniai vlesnij imtmei veikalai parayti bema vien mistik ir to - iskyrus Mozs Chaimo Luzzatto Messilath Jearim, Tiesiaengi keli", - n nemgina slpti. Mozs Kordovero TomerDebora, Elijo de Vidaso Reith Chochma, Eliezero Asikrio14 Sefer Charedim, Chaimo Vitalio a are Kedua, Jeajo Horovico neLuchoth ha-Berith, Cvi Kaidanovero Kav ha-Jaar ir dar ilga virtin panai rat i dviej imtmei, prajusi iki 1750 m., - visi jie Kabalos propaguojamas religines vertybes ne kone kiekvieno ydo namus.
247
Senosios Kabalos svarbiausioji raida klostsi viename vieninteliame Katalonijos mieste, maoje Geronos bendruomenje; pirmojoje XIII imtmeio pusje ten darbavosi visa grup mistik, kuriems pirmiesiems pavyko Kabalos idj pasaul iplatinti takinguose Ispanijos yd sluoksniuose. Lygiai taip pat, prajus keturioms deimtims met po itremties i Ispanijos, kitas maas miestas, Auktutins Galiljos Safedas, tapo centru, kuriame naujasis religinis judjimas stabiausiai isikristalizavo ir i kurio is judjimas leidosi pergalingai ukariauti yd bendruomeni visuose diasporos kratuose. Religins Safedo mistik idjos, gijusios toki milinik reikm judaizmo istorijoje, kad ir kaip bt keista, ligi iolei nra nuodugniau tyrintos15. Visi tyrintojai, sek Graetzo ir Geigerio pdomis, buvo link Lurijos mokykl rinktis savo kov objektu ir statyti j prie gdos stulpo. Nuo to laiko bet kas gali yd literatros istorijoje pasiskaityti, kaip labai Lurija pakenk judaizmui, bet anaiptol nra lengva perprasti, k gi jis, ties sakant, mst. Jo mistin sistem, kurios taka yd istorijai tikrai ne maiau svari nei Maimonido Paklydli vadovo", xix imtmeio racionalistai paniekinamai nustm al kaip pavirutinik, tartin raliav. io nuosprendio ilgiau negalima palikti neginijamo. Tiesa, turime meistrik Schechterio es Safedas xvi imtmetyje", kuriame jis nupie bendrj io sjdio fizionomij ir keli ymi jo atstov asmenybes16. Taiau ir Schechteris, apie save saks, kad nereikia pretenzij bti susipains su neregimybs mokslais"17, nesim gilesns didij kabalist mistini idj ir to, kuo jos galbt buvo naujos, analizs. O kaip tik ia ir prasideda ms tikroji uduotis. Safedo kabalistai para didiul gausyb didesnio ir maesnio formato veikal, kai kurie j sudaro itisas udaras mistinio painimo sistemas. Garsiausios yra Mozs ben Jokbo Kordovero (1522-1570) ir Izaoko Lurijos (1534-1572) sistemos. I ties bt domu Kordovero ir Lurijos biografijas ir j sistemas pateikti, pasitelkiant t lyginimo ir kontrasto princip, kuriuo savo garsiosiose biografijose naudojosi Plutarchas. Mat nors juodu sieja glauds vidiniai ryiai, vis dlto naujesniosios Kabalos pasaulyje jiedu yra tikro kontrasto siknijimas. Tai pasakytina ir apie asmenis, ir apie sistemas. Deja, negaliu tuos klausimus ia plaiau leistis. Noriau pasakyti tik tiek: Kordoveras i prigimties
248
yra sisteminis protas. Jis mgina naujai suprasti ir riliai bei glaustai perteikti senojoje kabalistinje ratijoje, o pirmiausia - Zohare aptinkam mistikos pasaul. Ir ia j ne tiek nauja mistin valga, kiek mstymas veria dstyti naujas formuluotes ir naujas koncepcijas. Pasitelkiant Evelynos Underhill fraz, j bt galima vadinti veikiau ne mistiku, o mistiniu filosofu, nors mistins patirties jis anaiptol nestokojo18. I vis yd mistikos teoretik Kordoveras, be abejo, pats giliamintikiausias. Jis pirmasis mgino paaikinti dialektin proces, kur savo raidoje patiria sefiros ir kuris, vis pirma, vyksta kiekvienoje j skyrium. Jis mgino emanacijos pakopas interpretuoti kaip dievikojo mstymo stotis. Vis naujomis formuluotmis jis stengsi isprsti En-Sof substancijos santykio su organizmu", su instrumentais" (kelim), indais ar organais, per kuriuos i substancija veikia, problem. Jo veikaluose itin irykjo vidinis teistini ir panteistini tendencij konfliktas Kabalos mistinje teologijoje. Mginimas isprsti i prietar, sujungti abi tendencijas, lemia jo sykiu ir drsias, ir gilias, ir problemikas spekuliatyvias pastangas. Si pastang virn yra puiki formul, kad Dievas yra visa tikrov, bet ne visa tikrov yra Dievas", kuria jis imtu met anksiau u Spinoz ir Malebranche mgina nusakyti pasaulio ir Dievo santyk19. En-Sof - sako Kordoveras - gali bti vadinamas ir mstymu [btent - pasaulio mstymu], nes visa, kas egzistuoja, tveria Jo substancijoje. Jis aprpia visa, kas egzistuoja, taiau ne tuo pavidalu, kuriuo tatai apaioje egzistuoja skyrium, bet, veikiau, kaip vieningosios substancijos egzistencij, nes Jis ir egzistuojantys daiktai [iuo pavidalu] yra viena, be atskirties ir vairovs, neatsiskleid iorn, nes Jo substancija tveria Jo sefirose, ir Jis pats yra visa, ir n vienas daiktas neegzistuoja u jo rib"20. Lyg koks Bonaventra ar Tomas Akvinietis apsstas bits darbtumo, Kordoveras, kaip ir tiedu, 1570 m. mirs palyginti jaunas, bdamas keturiasdeimt atuoneri met, paliko stabi foliant gret, tarp j - ir milinik Zoharo komentar, kurio visa originalo kopija iliko iki i dien 21 . Jo rankose visa gijo literatrin pavidal. Visai kitoks yra Izaokas Lurija, kur mes privalome nusakyti kaip centrin naujosios Kabalos figr. Lurija buvo ne vien tobulas teisuolis" arba ventumo tbtinai siekis vyras - toks, sprendiant i visko, k mes apie j inome, buvo ir Kordoveras22; greta viso to, Lurijos asmenybje dar gldjo ir krybinis pradas, religin substancija, vis vlesnij kart smonje pastaiusi j Safedo sjdio centr. Jis buvo ir
249
pirmasis kabalistas, kurio paveikslas taip paveik mokinius, kad, prajus madaug trims deimtims met po jo mirties, apie j m sklisti lyg ir kokia ventojo biografija", ne tik pasakojusi gausyb su juo susijusi istorij, bet ir patikimai isaugojusi daug individuali bruo. i biografija ilikusi trijuose laikuose tokio lomo, geriau inomo lomelio Dresnico vardu, kuris, i Moravijos trasnico nekeliavs Safed, i ten m garsinti Lurijos lov tarp savo biiuli kabalist23. Ir Lurija buvo mokslininkas, dar Egipte praleistais mokslo metais uoliai skaits daugyb sen knyg ir rankrai. Taiau, nors jis ir kalba senj kabalist, ypa antropomorfist, kalba, vis dlto aiku, kad taip jis mgina ireikti vizijose velgt naujj tikrov. Nuo Kordovero jis skiriasi tuo, kad, 1572 m. mirdamas trisdeimt atuoneri met, nepaliko mums savo sistemos apraymo. Plunksnos dovanos jis neturjo. Kart vieno savo mokini, kurie, regisi, garbino j kaip Dievo stebukl, paklaustas, kodl neras knygos apie savo mokym, kurioje galt visk sistemikai idstyti, Lurija, kaip mums pasakojama, atsak: Tai nemanoma, nes viskas susij tarpusavy. Vos praveriu burn, nordamas tuos dalykus pasakyti, man regisi, lyg jros dambos bt atsivrusios ir visk uliejusios. Kaipgi tad pasakysiu tai, k patyr mano siela, ir juolab kaip suraysiu tai knygoje?"24 I tikrj, kritikai analizuojant labai didels apimties rat pluot, kursuojant jo vardu ir kabalist visados pagarbiai vadinam Kithbe ha-Ari, ventojo lito ratais", matyti, kad Lurija, regis, dar pats, prie atvykdamas Safed arba ne k ilgiau nei trejus metus trukusio savo gyvenimo Safede pradioje, mgino rayti veikal, kuris yra, be abejons, autentikas ir iliks iki ms dien. Tai Sifra de-Ceniutha, Slaptingumo knygos", vienos pai sudtingiausi Zoharo dali, komentaras25. Taiau iame autentikame rainyje i tikrj nra bema nieko i t dalyk, kuriais Lurijos pasaulis toks ypatingas. Be to, dar iliko jo paties rayti samprotavimai apie paskiras Zoharo vietas ir trys mistiniai himnai, giedami prie stalo per ab, priklausantys patiems reikmingiausiems kabalistins poezijos tekstams ir spausdinami bema visose Ryt yd maldaknygse. O savo sistem jis, kaip regisi, skelb tik odiu, visikai nesistemingai ir pasklidai. Bet kadangi turime kelis, i dalies vienas su kitu visai nesusijusius, mokini ranka suraytus jo idj dstymus, nesame palikti likimo valiai ir priversti naudotis vienu vieninteliu altiniu, kaip kad iki iol daniausiai manyta. Svarbiausio jo mokinio Chaimo Vitalio (1543-1620) mums iliko vairs sistemos apraymai, kuri 19 6
patys svarbiausi sudaro penkis foliantus. Tai vadinamieji Atuoneri vartai" emonah earim, kuriuos jis suskirst savo gyvenimo veikal Ec Chajim, Gyvybs med"26. Taiau greta io veikalo, vienoje maesnje knygoje - nekalbant apie kitus anoniminius vairi mokini apraymus - turime ir Lurijos idj idstym, kur pateik Juozapas ibn Tabulas, pats ikiliausias jo mokinys po Vitalio27. Tabulo veikalo rankraiai ilg laik dljo keli bibliotek ukampiuose ir niekas juos neatkreip dmesio. Net ir tada, kai veikalas per atsitiktinum buvo ispausdintas28, tai vyko garsiojo Vitalio vardu, - keista likimo ironija, turint galvoje tai, kiek nedaug prielankumo Vitalis tejaut iam savo varovui. Tai, kas iuose abiejuose pasakojimuose yra bendra, labai patikimai galima laikyti autentiku Lurijos mokymu. Beje, kaip tik Vitalis savo gausiuose ratuose isaugojo daugyb asmenini mokytojo bruo, paenklint itikimybs ir patikimumo antspaudu29. Lurijos asmenyb mums ir apskritai kur kas konkreiau apiuopiama nei Kordovero. Tiesa, Lurijos gyvenimas jau isyk po jo mirties gijo legendos form, taiau daugelyje liudijim ilieka ir pakankamai dalyk, atskleidiani tikrj mog. Lurija, kaip jau sakiau, buvo gryniausio pobdio vizionierius, o sykiu - ir labai drastikas pavyzdys, bylojantis apie vizionierikumo gali ir ribas. Jis gyveno nuolatiniame slytyje su paslptaisiais pasauliais, kuri labirinte, regis, orientavosi taip pat, kaip Safedo gatvse. Jis pats nuolatos gyveno tuose slpininguose pasauliuose, ir jo vizionierikas vilgsnis gebjo atrasti sielas ir siel kibirktis visuose j supaniuose dalykuose, neskirstydamas j organin ir neorganin bt. Jis visur tokias sielas regjo ir su jomis kalbjosi, jo mistiko vilgsniui mes esame dkingi u itis vizionierik archeologij. Mat vaiktindamas po Safedo apylinkes jis danai nurodydavo, kur yra kapai sen malding vyr, su kuri sielomis jis umegzdavo ry. Kadangi Zoharas jam buvo visika realyb, jis atrasdavo" ir tokius kapus, kuri gyventojai buvo ne kas kita, kaip vien literatrins schemos, egzistuojanios tik romantikose ios knygos drapiruotse ir rminiuose pasakojimuose30. doms ir Vitalio paliudyti vairs jo kritiniai pasisakymai apie senesnij kabalistin literatr. Jis perspja saugotis vis kabalist, gyvenusi laikais tarp Nachmanido ir jo paties, nes iems naujesniesiems autoriams pranaas Elijas nesirods ir j ratai grindiami grynai mogiku intelektu, o ne tikrja tradicija [Kabala]. Taiau knygos, kurias jis rekomenduoja kaip senas ir patikimas - Zoharas, vadinamojo
Pseudo-Abraomo ben Dovydo knygos Jecira kometaras, knyga Brith Menucha ir knyga Kana, - visos i tikrj atsiradusios kaip tik jo atmetamuoju periodu po Nachmanido. sidmtina ir tai, kad Lurija, atmesdamas religin Vidurami poet lyrik, nepaprastai vertino Eleazaro Kaliro himnus, laikydamas juos esant sukurtus tikrosios mistikos dvasia. Be abejo, taip buvo todl, kad jis poet drauge su sena tradicija laik vienu didij Minos laik mokytoj31, taigi priskyr j laikams, kuriuos juk jo tikjimo kupina irdis buvo nuklusi ir didiosios kabalistins pseudepigrafijos herojus. Lurijos suvokimas yra perdm konservatyvus. is faktas matyti ne vien i to, kaip jis net savo naujas idjas grindia senomis knygomis, ypa Zoharu, bet ir i jo poirio smulkmenas. Lurija nuolatos trokta isaugoti visa, ko jau esama ir kas turi apibrt charakter, net labiausiai prietaringiems dalykams pripaindamas vienod mistin vert. Jo nuomone, net skirtingos kaligrafins hebraj rato raysenos turi ypating mistin reikm32. Jis taip pat pripasta vienodas teises vairi yd grupi maldos tvarkoms - juk kiekviena i dvylikos Izraelio gimini danguje turi savo vartus, pro kuriuos leidiama tam tikra mald atmaina, o kadangi niekas neino, i kokios gimins jis yra, tai tegu sau kiekvienas ramiai laiksis savo geografins grups tvarkos: Ispanijos ydai - savo, Lenkijos ydai - savo tradicijos, ir taip toliau33. Lurijos Kabalos laipsniko plitimo istorija yra didiai keista, jai, kaip ir Zoharo radimuisi, nestinga ir dramatiko aspekto. Tikrieji Lurijos mokiniai palyginti maai tenuveik, platindami jo idjas. Tiesa, Chaimas Vitalis isyk po Lurijos mirties msi sistemikai tvarkyti jo mokym, taiau pavydiai sek, kad tik niekas daugiau nesumanyt skelbtis turs naujj paslapi rakt. Kur laik buvusiems savo bendramoksliams jis skait paskaitas apie naujj mokym, kurio teosofinius principus dst be galo detaliai ir scholastikai. Dar tebeturime vieno 1575 m. dokumento tekst, kur bema visi svarbesnieji Lurijos mokiniai, tuo metu dar tebegyven Safede, savo paraais sipareigojo pripainti ikil Vitalio autoritet: Studijuosime su juo Kabal ir itikimai pasilaikysime sau visk, k jis mums sakys, ir niekam, iskyrus mus paius, nieko neprasitarsime apie paslaptis, kurias igirsime i jo lp arba kuri jis mus praeityje mok, taip pat net t, kuri jis mus mok prie gyvos ms mokytojo, didiojo rabio Izaoko Lurijos Akenazio galvos, nebent jis pats mums tai leist"34. Vliau Vitalis visikai pasitrauk i tokios veiklos ir tik labai nenoromis rod kitiems savo kabalistinius ratus.
25 6
Iki savo mirties 1620 m. jis nedav leidimo net rankraiais platinti n vieno savo veikalo. Vis dlto apie 1587 m., jam sunkiai sergant, didel jo veikal dalis Safede buvo slapiomis nurayta, - juos dav u penkiasdeimt auksini papirktas brolis, - ir taip jie m plisti tarp Kabalos adept Palestinoje. Juozapas ibn Tabulas, antrasis pagrindinis Lurijos mokinys, irgi nebuvo didelis propagandistas, nors, regisi, akivaizdiai iek tiek labiau stengsi skleisti Safede savo mokytojo mokym. Jis nepasira k tik minto pasiadjimo, ir mums yra inoma, kad jis skait paskaitas net pas pat Lurij nestudijavusiems mokiniams35. I tikrj Lurijos Kabal iplatino dar vienas kabalistas, Izraelis Sarugas, madaug 1592-1598 m. msis aktyviai skleisti naujuosius mokymus tarp Italijos kabalist36. Jis skelbsi ess vienas pagrindini Lurijos mokini, nors nra abejons, kad juo nebuvo, o ini smsi tik i mint pavogtj Vitalio veikal nuora, patekusi jam rankas Safede. Bdamas savarankikos galvos, jis tarsi giliau u tikruosius mokinius sismelks naujosios doktrinos paslaptis ir, pagautas misionieriaus uolumo, leidosi gana avantiristik reikal naudotis tiesioginio mokinio autoritetu, nors j geriausiu atveju turjo tik dvasine prasme. Taiau apgauls niekas nepastebjo, ir iki pat ms dien Sarugas vis Kabalos alinink ir prieinink laikytas autentiku Lurijos interpretatoriumi. I tikrj jis Lurijos mokymus esminiais aspektais pateik visai naujai, praturtindamas juos spekuliacijomis, kuri ia aptarti neturiu galimybs. Jos pirmiausiai idstytos Sarugo paraytoje knygoje Limmude'Aciluth,Mokymai apie emanacij". Sarugas stengsi visikai nefilosofiniams Lurijos mokymams suteikti kvazifilosofin savotiko platonizmo pamat, ir kaip tik tai, taigi neautentikieji jo mokym elementai, nulm i mokym skm. Vienas Sarugo mokini ias tendencijas itin radikaliai ipltojo iki galo, sukurdamas Kabalos sistem, kuri yra pavyzdys savotiko eklektizmo, sujungusio daiktan ital Renesanso neoplatoninfilosofijir Sarugo interpretuot Lurijos Kabal. Sis mokinys - tai i maran eimos kilsflorentietisAbraomas Kohenas Herera, mirs Amsterdame 1635 ar 1639 m., vienintelis kabalistas, savo veikalus ras ispanikai. Ispan kalba liko tik jo knyg rankraiai, kurie buvo veriami hebraj kalb37.1677 m. ileistas lotynikas j svadas - nemenka dalimi ir todl, kad jo dstymas yra suprantamas38, - iki xix imtmeio pradios vaidino labai reikming vaidmen krikioni mokslinink diskusijose apie Kabalos pobd, jos tariam panteizm arba spinozizm39.
253
Autentikieji Rytuose gyvenusi Lurijos mokini ratai buvo, tiesa, labai iplit, taiau platinami bema iimtinai rankraiais, o toji Lurijos Kabalos atmaina, kuriai ypa Italijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje atstovavo Sarugo mokiniai, dominuoja negausiose knygose, kuriomis apskritai jo mokymai buvo skleidiami spausdintu pavidalu iki sabatianizmo sjdio (1665). ioje pakraipoje itin svarbus ir takingas buvo didiulis Naftalio ben Jokbo Bacharacho i Frankfurto prie Maino foliantas, 1648 m. ileistas antrate 'Emek ha-Melech, Mistins karaliaus gelms". i knyga itisai grindiama Sarugo mokym perteikimu. Ji buvo smarkokai puldinjama i dalies ir pai kabalist. Taiau tik X V I I I imtmeio pabaigoje, net i dalies tik xix imtmetyje kabalistai leido spausdintu pavidalu platinti Vitalio ratus. Taiau i tikrj j plitimas ir iki tol buvo ne maiau intensyvus, nes kai kuriose vietose, pavyzdiui, Jeruzalje, i rat perrainjimas x v m imtmetyje buvo atliekamas staiai fabrikiniu bdu. 3 Lurijos mistinis kvpimas po jo mirties Safede buvo visuotinai pripastamas, ir kaip tik jo specifiniai vaizdiniai ilg laik lm Kabalos fizionomij - tiesa, tai vyko ne i karto, o per pltros ir raidos proces, prasidjus prie pat 1600 m. Apie Lurijos mistin nuvitim jau kalbjau. Taiau anaiptol nra taip, kad jo sistema bt, sakytume, nukritusi i dangaus. Tiesa, i pirmo vilgsnio ji savo pobdiu ir svarbiausiomis svokomis yra visai skirtinga nuo t idj, kurias iki jo puoseljo Safedo kabalistai, ypa - nuo Kordovero sistemos. Taiau, atidiau pavelgus, pasirodo, kad Lurijos Kabala i esms rmsi Kordovero idjomis, tik apdorojo jas taip visikai savarankikai ir savitai, kad visuma i ties pasidar esmingai kitokia. Kaip tik toje srityje, kurioje iuolaikiniai mokslininkai mgino aptikti Lurijos ypatingum, - ten, kur kalbama apie praktin kabalistinio kelio realizacij kiekvieno paskiro mogaus gyvenime, - Lurija ir Kordoveras i principo apskritai niekuo nesiskiria. Negali bti didesns klaidos, kaip toji paskutiniuoju metu danai reikiama nuomon, girdi, Kordoveras kuris teorins", o Lurija - praktins" Kabalos sistem. Arba kad Kordoveras ess Ispanijos Kabalos pdinis, o Lurija, gims i tv akenazi, kurie, kaip regisi, prie pat jo gimim atkeliavo
25 6
Jeruzal, tsis Vidurami Vokietijos senj yd asket paveld40. Lurijos Kabala yra tokiu pat dideliu ar tokiu pat mau mastu praktin" kaip ir vis kit Safedo kabalist. Su tais dalykais, kuriuos kabalistai, kaip kalbjau ketvirtajame skyriuje, vadina praktine Kabala, vienodai siejasi vis Safedo kabalist idjos, ir vis dlto jie bria skiriamj linij tarp savo praktins mistikos ir jos visados manomo nuslydimo magij. Asketinio gyvenimo formos, kurias propagavo Lurijos Kabala, inoma, tik menkute dalimi tra individualus paties Lurijos laimjimas. Apskritai velgiant, jos yra ne kas kita, kaip antspaudas tokio religinio gyvenimo, koks apskritai, dar prie Lurijai atvykstant, susiformavo Safede ir buvo po jo mirties toliau tsiamas. Taigi bt labai pageidautina, kad nelemtasis praktins Kabalos terminas Lurijos sistemai nusakyti, jau pradeds sitvirtinti istorijos vadovliuose, netrukus i j vlei pradingt. Lurijos sistemos dominavimo ir Safedo sjdio, i kurio i sistema radosi, periodas pagrstai gali bti vadinamas praktins mistikos periodu, taiau nedert ia iekoti poymio, kuriuo Lurijos Kabala skiriasi nuo savo artimiausi pirmtak mokymo. Jo privalu iekoti kitur. Lurija, kaip jau sakyta, savo idjas pltojo, remdamasis kabalistiniais pirmtak ratais. Svarbi detali jis perm ne tik i Kordovero, bet ir i dar kur kas senesni rat, - tik ten ios idjos liko nepastebtos ir nedar poveikio, sumavo veikiau atsitiktinai, o Lurija jas ikl savo koncepcij centr. Istorin analiz ia dar gali nutiesti netikt tilt tarp Lurijos Kabalos ir kai kuri pamirt Ispanijos kabalist41. 4 Lurija savo idjas dst tokiomis formomis, kurios labai panaios Antikos gnostinius mitus. Negalima teigti, kad tokias ssajas jis nors kiek suvok, taiau vidin ios mstysenos struktra, be abejo, itin artimai gimininga gnostikai. Lurijos regimas pasaulio procesas yra be galo dramatiko pobdio, ir man regisi, kad kaip tik dl tokio dramatiko uatrinimo - kuris Kordovero Kabaloje n i tolo nra toks rykus ios idjos turjo toki nepaprast pramuamj gali. Kuo gi i principo, paios vidujausios struktros poiriu, Lurijos Kabala skiriasi nuo Zoharo, kurio autentika interpretacija - pranao Elijo apreikimo pagrindu - Lurijos Kabala skelbiasi esanti? Man regisi, atsakymas yra madaug tas, kad, velgiant senosios Kabalos akimis, pasaulio procesas
255
klostosi kur kas paprasiau. Pirmasis io pasaulio veiksmas yra veiksmas, kuriuo Dievas engia ior, projektuodamas i savo esybs kuriamj gali. Ir kiekvienas kitas veiksmas yra tik dar tolimesnis engimas iorn. Procesas vyksta visai pagal t paveiksl, kur pieia neoplatonik emanacijos teorijos, - aikia linija i viraus emyn. Jei tik valia taip sakyti, tai vien bgi ir atitinkamai paprastas kelias. Lurijos samprata yra anaiptol ne tokia nekalta. Jo idj smaigalyje yra mokymas apie Cimcum, - tai viena stabiausi ir plaiausiai ugriebiani mistini idj, kada nors mstyt Kabalos istorijoje. Cimcum, ties sakant, reikia koncentracij", arba kontrakcij", taiau, nordami tiksliai nusakyti Lurijos vaizdinio prasm, veriau turtume od versti kaip atitraukim" ar atsitraukim". Ir Lurija, ir jo tiesioginis altinis, nedidukas ir pamirtas XIII imtmeio vidurio traktatas42, vadovavosi Talmudo idja, kuri taiau Lurija, trumpai kalbant, apvert auktyn kojomis. Keliose Midrao vietose kalbama apie tai, kad Dievas savo echin, savo ventj dabart, sutelks Vis veniausioje vietoje, cherubin plote, taigi, sakytume, vis savo galyb apribojs ir sutrauks vien tak43. I ia kils odis Cimcum, nors dalykas yra tikra ios idjos prieingyb, nes kabalist Cimcum dabar byloja, kad Dievas koncentruojasi ne vienoje vietoje, o pasitraukdamas i vienos vietos. K tai reikia? Trumpai kalbant, tai reikia, kad Visatos egzistencij padar manom Dieve vyksts traukimosi procesas. Lurija pradeda nuo visai racionalistins ir, jei norite, gana natralistins minties. Kaip pasaulis gali egzistuoti, jeigu Dievo esyb yra visur? Kaip - juk Dievas yra visa visame kame" - ioje konkreioje vietoje gali egzistuoti kakas kita, kas nra Dievas? Kaip Dievas gali kurti i Niekio, jeigu Niekio apskritai negali bti, nes Dievo esyb persmelkia visa? Lurija iuos klausimus atsako mintimi, kuri, nors paties Lurijos dstoma iurkiai ir, sakytume, trumpai drtai, pasirod bsianti viena pai vaisingiausi ir giliausi vlesnje yd mistik mstysenoje. Lurija teigia, kad Dievas, nordamas sudaryti pasauliui galimyb, turjo savo esybje palaisvinti vien srit, turjo i tos srities pasitraukti; tai lyg ir kokia mistin proerdv, kurion Dievas galjo ieiti i savs Krinija ir Apreikimu44. Taigi pirmasis i vis begalins esybs, En-Sof, aktas ir tai yra lemiamas dalykas - buvo ne ingsnis iorn, o ingsnis vidun, kelion save pat, lyg ir koks, jei tik valia taip drsiai sakyti, Dievo apsiribojimas i savs ir savyje". Taigi, uuot ileids i savs pirmj savo esybs ar savo galios emanacij, En-Sof, prieingai, nuengia savj
A, koncentruoja savj A savajame A 45 , ir daro tai nuolatos, nuo pat Krinijos pradios. Toki samprat net tie mons, kurie suteik jai teorin formuluot, laik esant prie pat ventvagysts ribos. Ir vis dlto ji nuolatos vis pasigirsdavo, tik iorikai pridengiama blankiais odeliais sakytum" ar nelyg". Kyla pagunda Dievo grim savo paties bt interpretuoti, pasitelkiant tokius odius, kaip jo paties egzilis" ar tremtis" i visagalybs dar gilesn udarum. Taip suprasta, Cimcum idja bt giliausias tremties simbolis, kok tik manu mstyti, - gilesnis net u ind suduim". Ind suduime - apie kur dar vliau kalbsiu - dievikosios bties dalis itremiama is jo paties A, o Cimcum laikytinas itrmimu savojo A vid. Taigi pirmasis vis akt yra ne apreikimo, o pridengimo ir apribojimo aktas. Tik antruoju aktu Dievas savo esybs spinduliu ieina i savs ir pradeda savo apreikim ar savo skleidimsi kaip Dievas Krjas toje proerdvje, kuri jis pats savyje sukr. Ir ia dar ne viskas - prie kiekvien tolimesn Dievo emanacijos ir manifestacijos akt vyksta ir naujas koncentracijos ir pridengimo aktas46. Kitaip tariant: pasaulio procesas dabar pasidars dviej bgi. Kiekvienoje krimo proceso pakopoje esama tampos tarp pat Diev atgalios plstanios ir i jo besiverianios viesos. Ir be ios nuolatins tampos, be io nuolat kartojamo trkteljimo, kuriuo Dievas prilaiko savo esyb, neegzistuot joks pasaulio daiktas. is mokymas yra paperkamai giliamintikas. Tasai Cimcum paradoksas, kaip sak Jakobas Emdenas47, yra vienintelis kada nors darytas mginimas i tikrj mstyti sukrimo is Niekio idj. Tai, kad pairti tokia racionalistin, kaip krimo i Niekio", metafora, mus nagrinti jos turin, taip lengvai virsta teosofine koncepcija, yra enklas, rodantis, k i tikrj reikia tokie neva paprasti religijos principai. Nekalbant apie jos didel reikm, Cimcum koncepcija Lurijos pasaul nea element, atsveriant emanacijos teorij panteizm48. Kiekviename daikte veikia ne tik dievikosios manifestacijos likutis; turint galvoje Cimcum aspekt, kiekvienas daiktas gyja ir sav realyb, saugani j nuo itirpimo neindividualioje dievikojo visa ko visame kame" btyje. Lurija ir pats buvo gyvas grynai teistinio mistiko pavyzdys. Nors Zoharas links panteizm, Lurija pateik grietai teistin jo interpretacij. Taigi nenuostabu, kad kaip tik panteistins tendencijos, kuri Kabaloje nuo pat Europos Renesanso anaiptol nestigo,
257
i tikrj taiksi naujomis interpretacijomis vlei paalinti tikrj turin i Lurijos mokymo apie Cimcum. Ginas dl to, ar Lurijos idj privalu suprasti paodiui, ar tik kaip metafor, kurios neatitikt joks tikras, tegu ir labai paslaptingas, vyksmas Dieve, vlesniojoje Kabaloje ilg laik sutapo su teistins ir panteistins mstysenos priepriea49. Mat jeigu Cimcum visai nra joks realus vyksmas, klausimas apie reali egzistencij to, kas nra Dievas, ir toliau lieka neisprstas. Jeigu Cimcum - kaip mgino rodyti kai kurie vlesnieji kabalistai - tra tik tarytum koks Majos ydas, krini suvokime pridengis dievikj esmyb ir teikis jiems regimyb savimons, leidianios jiems painti save kaip tverianius skyrium nuo Dievo, tai tereikia visai menko krypteljimo, kad irdis suvokt visuose daiktuose tveriani dievikj substancij. Toks krypteljimas ivaduot nuo Cimcum iliuzijos, nes i svoka galt adinti regimyb, neva galt egzistuoti dar kakas, kas nra Dievas. Cimcum idja, kaip jau minta, Lurijos mokykloje aikiai vaidino centrin vaidmen, skatindama vis naujus mginimus j spekuliatyviai perprasti. Parayti ios Lurijos idjos istorij iki ms dien reikt pateikti vien avingiausi originalios yd mistins mstysenos paveiksl50. A ia tursiu tenkintis tuo, kad ikelsiu dar vien aspekt, paties Lurijos mokyme tikrai vaidinus didel vaidmen. Dievikosios esybs esmje iki Cimcum - taip skaitome, be abejons, autentikuose paties Lurijos urauose51 - tiesa, bta meils ir malons, taiau ir kabalist terminu Din nusakom dievikojo teismo ir grietybs savybi. Tiesa, Din galios, kaip tokios, Dieve nebuvo velgiamos, jos buvo, sakytumei, visikai itirpusios meilje ir malonje - pasitelkiant Juozapo ibn Tabulo palyginim, nelyg druskos kruopel vandenyne. Cimcum aktu pasklidi teisiamosios galybs elementai sutraukiami daiktan dievikosios esybs dugne ir darosi kaip tokie atpastami. Mat ir pats Cimcum yra toks Dieve tverianios teisiamosios galybs aktas, nes lemia jos paios apsiribojim ir neigim52. Mat teisimo esm, kabalisto poiriu, yra ta, kad briamos ribos ir viskas teisingai determinuojama, arba, kaip suformulavo Kordoveras: kiekviename daikte slypi atsiribojimo savyb, nes jis siekia likti tas, kas yra, ir geidia laikytis savo ribose53. Taigi, kabalistiniu poiriu, kaip tik individuali daikt egzistencijoje mistin atribojimo kategorija vaidina svarb vaidmen. Kai Midraas sako, kad Dievas sukrs pasaul, naudodamasis grietos teiss, D/n, savybe, bet paskui pamats, kad vien taip pasaulis 25 6
negals tverti, ir pridjs dar malons savyb, tai, Lurijos akimis, tatai reikia btent, kad pirmasis aktas, Cimcum aktas, kuriuo Dievas pats save determinuoja ir apsiriboja, yra Din aktas, todl jis atskleidia visokio Din akn pasaulio procese. Taiau ios dievikosios grietybs aknys" liko chaotikai sumiusios su dievikosios viesos atvaitais ar likuiais, usilikusiais mintoje Cimcum aktu sukurtoje proerdvje ir tada, kai dievikoji esmyb i ten pasitrauk. Tik antrasis spindulys i En-Sof esms ioje netvarkingoje btyje pradeda pasaulin porces, atskirdamas, persmelkdamas vis gilesne tvarka ir formuodamas paslptuosius elementus54. Ir ia, kaip jau sakyta, vyksta nuolatin atoslgio ir potvynio, nuolat kits kit reaguojani pltros ir traukimosi princip sveika - kabalistai tatai vadina Hithpatuth, (icentriniu) pltimusi, ir Histalkuth, (centriniu) traukimosi, regresijos aktu55. Kaip mogaus organizmas palaiko gyvast dvigubu kvpimo ir ikvpimo procesu, kur vieno nemanoma mstyti be antro, taip ir visos Krinijos pamatas yra toks dievikosios gyvasties kvpimas ir ikvpimas. Taigi gilija prasme teisiamosios galybs (Din) kategorija pagrsto visokio blogio pasaulyje aknis dsningai slypi jau paiame Cimcum akte. Mat ir Lurija, bdamas itikimas Zoharo paveldui, po Cimcum proerdvje besiklostanius vyksmus iki tam tikros stadijos laiko vyksmais paiame Dieve, - i teorija pridar daug sunkum kabalistams, mginusiems laikytis tokio poirio. i net ir po Cimcum paiame Dieve besiklostanio proceso koncepcij Lurijai palengvino ta aplinkyb, kad jis - kaip k tik usiminme - dar prielaid, jog dievikosios viesos pdsakas ar likutis - Lurijos vadinamas Reimu - pasilieks Cimcum aktu sukurtojoje proerdvje ir tada, kai En-Sof substancija i ten pasitraukianti56. Lurija tatai lygina su aliejaus ar vyno likuiais butelyje, i kurio aliejus ar vynas ipiltas57. Galima bt argumentuoti, kad tasai Reimu dar vis tiek tebess dievikos prigimties, taiau lygiai taip pat galima bt akcentuoti tai, kad En-So/substancija ia, iaip ar taip, pradingusi, taigi kad tai, kas yra io proceso padarinys, tur tverti anapus Dievo rib. Kai kurie grietai teistinio poirio laiksi kabalistai tiesiog paalino vis Reimu idj i savo sistemos. Labai keistas dalykas, kad tiksli ios Reimu idjos paralel irgi aptinkame apie 125 m. po Kr. klestjusioje gnostiko Bazilido sistemoje. Ir Bazilidas kalba apie nuo pat pradi palaiming erdv, kurios negalima nei pavaizduoti, nei kokiu odiu nusakyti, bet kuri vis dlto ne visikai apleista snysts"" - snyst" jo sistemoje reikia ikilniausi
259
vis kosme veikiani potencij virn. Bazilidas kalba apie ios snysts" santyk su ventja Dvasia, arba pneuma, ir teigia, kad net tada, kai pneuma likusi tuia ir atskirta nuo snysts, vis dlto joje sykiu isilaik snysts kvapas. Ir is kvapas persmelkia visk nuo viraus iki apaios, net iki beforms materijos ir iki ms pai egzistencijos formos. Bazilidas irgi naudojasi palyginimu apie ind, kuriame, net j labai kruopiai itutinus, vis tiek lieka itin saldiai kvepianio tepalo" dvelksmas. Be to, ankstyv Cimcum prototip aptinkame ir Didiojo logo knygoje", vienoje i stabi gnostins literatros liekan, kuri isilaik vertimo kopt kalb dka. ia mes patiriame, kad visos proerdvs ir j tvysts" radosi per ma idj", kuri Dievas, atitraukdamas savj A savj A", paliks kaip erdv, kaip rint viesos pasaul. Apie atsitraukim, vykus prie visas emanacijas, ia nuolatos usimenama58. 5 vien gret su ia fundamentalia pasaulinio proceso samprata stojasi dar du kiti, drsiais, net pernelyg drsiais paveikslais Lurijos perteikiami pamatiniai teosofijos aspektai. ie du elementai - tai mokymai apie vadinamj ebirath ha-Kelim, ind suduim", ir apie Tikkun, apie per suduim padarytos ydos gydym ir restitucij. Abu jie savo reikmingumu vlesni kabalist mstysenai nenusileidia mokymui apie Cimcum. Mokymas apie ind suduim teigia, kad dievikoji viesa, plsdama proerdv, i kurios trij matmen erdv radosi tik proceso pabaigoje, skleidsi vairiausiose pakopose ir rodosi mums vairiausiais aspektais. Per toli nueitume, msi nagrinti j detales. Lurija ir jo mokiniai, visikai usimirdami, i dalies vizionierikai, i dalies scholastikai smulkmenikai pieia59 detales i vyksm, kuriuos, pasitelkiant gnostik terminij, galima bt pavadinti pleromos, dievikosios viesos gausybs", pasauliu. Lemiamas dalykas ia tiktai tas, kad, pasak io mokymo, proerdvje pirma vis kit esybi dievikosios esencijos spindulyje radosi pramogis, Adam Kadmon. Adam Kadmon yra ne kas kita, kaip pirmoji konfigracija dievikosios viesos, i En-Sof e sms plsteljusios Cimcum proerdv - tiesa, ne i vis pusi, o kaip spindulys, tik viena kryptimi. Taigi jis yra pirmoji ir aukiausioji forma, kuria dievyb po Cimcum pradeda manifestuotis. I jo aki, jo burnos, jo aus ir nosies
25 6
itryko sefir viesos. I pradi jos isiver visos drauge, kaip visuma ir be susiskaidymo paskiras sefiras. ioje bklje joms nereikjo nei jas surenkani duben, nei ind. Taiau viesos i aki emanavosi atomizuotu" pavidalu, kur kiekviena sefira sudaro izoliuot tak. is takini vies pasaulis", Olam ha-Nekudoth, Lurijos sistemoje dar specialiai vadinamas ir Olam ha-Tohu, Sumaities, netvarkos pasauliu"60. Klausinjamas, kuo jo mokymas skirisis nuo Kordovero, Lurija pareik, kad jo pirmtako Kabala i esms kalbjusi tiktai apie vykius ioje sferoje ir apie juos atitinkani pasauli bkl61. Bet kadangi, kuriant pasaul, i anksto buv numatyta, jog egzistuosianios baigtins esybs ir baigtiniai indai, tam tikra tvarka sumanyti krimo plane, ioms paskiroms viesoms surinkti buvo sukurti arba, tikriau, emanuoti indai, turj jas surinkti ir isaugoti. Taigi tris aukiausisias sefiras atitink indai ir surinko sefir vies, taiau eioms emesniosioms sefiroms skirtoji viesa prasiver vienu metu, tad ji buvo per stipri paskiriems viesos indams. Jie pasirod per silpni ilaikyti vies, suskilo ir pairo ukmis. Tas pat, nors menkesniu mastu, nutiko ir paskutiniosios sefiros indui62. is mokymas apie ind suduim" labai originaliai ipltotas, remiantis mistine Zoharo idja. Viename midrae, apie kur esu usimins jau pirmajame skyriuje, buvo kalbama apie pasauli sugriovim, vykus prie kuriant dabartin63. Zoharas mistikai interpretavo i agad, kalbdamas apie krim pasauli, kuriuose veik vien Gebura, vien grietojo teismo sefiros, galios ir kurie suduo dl grietybs pertekliaus. Pasak Zoharo, is vykis sietinas su Pradios knygos 36 skyriuje pateiktu Edomo karali srau, - apie tuos karalius pasakyta tik tiek, kad jie pastat kur nors miest ir mir. Ir itie yra karaliai, vald Edome" - o Edomas reikis jokios uuojautos nesuvelnint grietyb64. O pasaulis gyvuojs tik malons ir grietybs, vyrikumo ir moterikumo harmonijos dka - harmonijos, kuri Zohare nusakoma kaip svarstykls"65. Taigi tasai pirmj karali" imirimas, apie kur Zohare isamiai pasakojama Idra Rabba ir Idra Sutta dalyse, yra tai, kas Lurijos sistemoje nusakoma kaip ind suduimas". Taiau vyksm Lurijos mokiniai vaizduoja ne kaip chaotik ir anarchik. Veikiau jie proces vaizduoja vykstant pagal grietas ir detaliai aptartas taisykles ar dsnius. Tiktai populiarioji labai jau plastik vaizdini samprata tokias metaforas, kaip ind suduimas" ar Tohu pasaulis" sakytume, suprato paraidiui ir, vietoj dsningos, vl m labiau akcentuoti katastrofin io vyksmo prigimt.
261
Prieastis, kodl vyko ind suduimas", i kurio painiavos radosi visa kosmologin drama ir kuris lm mogaus viet ioje dramoje, Lurija ir Vitalis pateikia skirtingais aspektais. Kaip tiesiogin prieastis nurodomi tam tikri techniniai mintojo sefirinio atom ar tak pasaulio netobulumai, dl kuri Sebira katastrofa" turjo neivengiamai kilti66. Taiau gilesnioji prieastis buvo kita, ir a j, sekdamas Tishby67, biau links vadinti katarsine. Mat giliausios Kelipoth, blogio keval" ar gali, aknys egzistavo dar prie ind suduim ir tvr proerdvje pramaiiui su sefir viesomis ir anksiau mintuoju Reimu, En-Sof likuiais. Btinyb ivalyti sefir elementus ir besiformuojanius indus, atskiriant Kelipoth, sukl ind suduim. io valymo tikslas buvo sudaryti slygas, kad blogis rastsi kaip atskira tapatyb ir reali galyb68. Kaip matme skyriuje apie Zohar, jau ir ten blogis laikomas sefir, ypa grietojo teismo sefiros, gyvybinio proceso atliekomis. Pasak Lurijos, ios atliekos i pradi dar tvr drauge su tyromis Din, teismo, galybmis, ir tik ind suduimas bei po to vyks selekcijos procesas leido i t atliek rastis realiai egzistuojanioms blogio ir demon pasaulio sritims. Kelipoth sritis radosi ne i pai suduusi ind, o i pirmj karali" lak. ia iki galo imstomas ir Zohare naudotasis organizmo vaizdis. Sebira lyginama su gimdymo proveriu, didiausiu organizmo sukrtimu, per kur juk irgi randasi atliek69. Taip pirmj karali imirimo" vaizdis tampa i ties kur kas taiklesniu tyrj, naujj ind gimimo" vaizdiu. Dl io Sebira tikslo Lurijos mokyklos kabalistai visi sutaria. Tiesa, kai kuriems j prielaida, kad Kelipa, blogio, aknis slypi tak pasaulyje", turjo bti tartina, nes ia buvo galima velgti dualistin Dievo koncepcij, taigi vis sunkiausi erezij70. ie kabalistai teigia, kad blogio galios susidar tiktai i pabir suduusi ind fragment, nugrimzdusi apatines proerdvs dalis ir ten sudarani didiosios prarajos gelmes", kuriose tveria blogio dvasia. inoma, kaip ir kiekvien kart, mginant atsakyti klausim unde malum?, ir iuose mginimuose racionaliai paaikinti blogio radimsi arba, tikriau, jo mit, liko tam tikr netirpi nepasitenkinimo nuosd. Ir ia, velgiant sistemos sryio poiriu, gnostinis idjos pobdis yra visai aikus. Gnostini sistem mitologijoje taip pat inomi dramatiki vyksmai pleromoje, kai eon viesos dalels neivengiamai nukrinta ar itremiamos tutumon. Ir Lurijos poiriu, viesos kibirktys" i dievybs pasaulio neria gilum.
25 6
Vlesnieji kabalistai labai daug spekuliavo iuo klausimu. Kai kurie sako, kad ir is ind suduimas susijs su organikumo dsniu teosofiniame gyvenime. Kaip sklos grdas, kad galt sudygti ir duoti vaisi, privalo pirma sprogti, taip turj suduti ir pirmieji indai, kad juose slypinti viesa, tartum pasauli skla, galt paklusti savajam dsniui71. iaip ar taip, is ind suduimas, kur Lurijos mokyklos ratai labai nuodugniai aprainja, yra lemiamas pasaulinio proceso vyksmas. Dl jo atsitiko taip, kad is suduimas tam tikra prasme slypi visuose daiktuose, kad visa egzistencija, kol is suduimas neatitaisytas, turi tam tikr vidin yd, nes, indams suduus, viesa pasklido juk visas puses, i dalies plsteldama atgal savo altin, o i dalies smigdama emyn. I suduusi ind uki, prie kuri dar buvo prilipusios kelios Dievo esms ventosios viesos kibirktys72 - Lurija kalba apie 288 tokias kibirktis, - radosi demonikieji visose manomose pasaulio raidos pakopose siveisusio blogio antipasauliai. Taigi itaip ventieji elementai susimai su neventaisiais ir netyraisiais73. Tad dabar slaptasis viso vyksmo tikslas yra restitucija tos idealiosios bkls, kurios nuo pradi siek pasaulio krimas. Atpirkimas yra ne kas kita, kaip Tikkun, pirmins visumos atkrimas. Todl Tikkun paslaptims skiriamas pagrindinis ir teorins, ir praktins Lurijos teosofijos dmesys. Detals - ypa teorinio aspekto - yra techninio pobdio; a j ia neaprainsiu74. O esmingi ia kai kurie bendrieji poiriai ir Tikkun vaizdiniams taikomas principas.
6
ios Lurijos Kabalos dalys, be abejo, yra didiausias triumfas, kur antropomorfizmas kada nors pasiek yd mstysenoje. Aukto lygio, racionaliam mstymui bema nesuvokiamos mistins meditacijos slepiasi u daugybs ia sutinkam simboli, vartojam pramaiiui su kone storieviku simbolizmu. ia iki paskutini pasekmi laikomasi tendencijos vis mogikj vyksm laikyti vien per j atsiskleidiani gilesni vyksm simboliu, mog suvokiant kaip mikrokosm, o gyvj Diev - kaip makroantrop. Tose stadijose, kurios atitinka Dievo manifestacij Adam Kadmon aspektu iki ind suduimo, veikianiosios galios dar nra iki galo organikai susiskaidiusios, jos dar negijusios apibrtos asmeninio pobdio konfigracijos. Tikkun teorijos esm yra ta, kad po ind
263
suduimo naujas viesos srautas, susitelks i pirminio pasaulius prasiverusio En-Sof spindulio likui ir plsteljs i Adam Kadmon kaktos, i naujo sutrauk daiktan pasklidus elementus. I jo plstanios sefir viesos dabar organizuojamos naujomis konfigracijomis, ir kiekvienoje t vies Adam Kadmon reflektuojamas visai apibrtais pavidalais. Kiekviena sefira i bendrojo dievybs atributo virsta tai, k kabalistai vadina Parcuf dievybs veidu". ia jie turi galvoje tai, kad visas kurioje nors sefiroje slypinias potencijas aprpia ir perkeiia tam tikras formuojamasis principas ir kad kiekvienoje sefiroje Dievo asmenyb mums atsiskleidia tam tikru aspektu, bet vis dlto visados visa75. Gyvasis religijos Dievas, kur kabalistai stengsi tiesiogiai ivysti prie akis, yra kur kas daugiau nei paslptasis En-Sofi tai tas Dievas, kuris Tikkun procese pats save galutinai suformuoja kaip asmen. Aikiai matyti, kad Lurijos Kabala visais savo mginimais naujai aprayti Dieve vykstant gyvenimo proces - ir aprayti j mogaus gyvenimo simboliais, - i naujo leidiasi grumtynes dl asmeninio Dievo76, - taiau i t grumtyni ia - ir nra prasms puoselti kitoki iliuzij - randasi naujas gnostinis mitas. Lurija mgina pavaizduoti, kaip, vykstant Tikkun, per ind suduim isibarsiusi dievikj vies restitucijos joms deramose vietose, procesui, vairs aspektai, kuriais atsiskleidia dievyb, atsiskiria nuo kits kito kaip visai asmenikai mstomi Parcufim. Skaitant i vyksm apraymus, nesunku pamirti, kad ia, kaip man Lurija, kalbama apie grynai dvasinius vyksmus. Atrodo, tarytum gilintumeisi vin t mit, kuriais Bazilidas, Valentinas ar Manis mgino atvaizduoti kosmin dram, tik ia pateikiam kur kas sudtingiau nei gnostinse sistemose. Esama penki svarbiausi Parcufim, arbarkonfigracij,77 kuri vardus Lurija perm i Zoharo, ypa i abiej Idra, simbolizmo. Tiesa, Lurijos sistemoje jie gij i dalies visai naujas reikmes ir funkcijas. Ten, kur asmenin pavidal sutraukiamos sruvios malons ir meils potencijos, randasi, pasak Zoharo, Arich 'Anpin vaizdis, ir tie odiai reikia ne ilgas veidas", kaip kad buvo veriama, o pakantusis"; taigi Dievas, kaip pakantusis ir maloningasis78. Zohare Arich dar vadinamas ir 'Attika Kaddia, ventuoju seniu"; Lurijos sistemoje pirmasis yra tam tikra antrojo modifikacija. Dievikosios iminties ir inteligencijos, Chochma ir Bina, sefir potencija tapo tvo ir motinos", Abba ir 'Imma, Parcufim79. Vis ei emesnij sefir - iskyrus Sechin, - kuriose
25 6
tad malon, teisingumas ir gailestingumas tveria pusiausvyroje, potencijos sutelktos vien vienintel Parcuf\ kur Lurija, sekdamas Zoharu, vadina Zeir 'Anpin. Tai reikia ne trumpas veidas", o kaip pakaniojo" prieingyb, - nekantrusis"80. iame vaizdyje didel vaidmen vaidina grietojo teismo savyb, kurios dar visai nra ventojo senio" paveiksle. Zohare eios sefiros, atitinkanios eias pasaulio krimo dienas, pasaulio procese vaidina didiausi vaidmen, pirmiausia savo judjimo vienove perteikdamos Diev kaip gyv ir kaip pasauli tvarkytoj; taigi ir Zeir 'Anpin pavidalas atsiduria Lurijos teosofijos centre, - pirmiausia tiek, kiek i teosofija susijusi su Tikkun procesu. Zeir 'Anpin yra ventasis, tebus Jis pagarbintas". Tai, kas Zohare buvo ventasis, tebus Jis pagarbintas" ir echina, Lurijos sistemoje yra Zeir 'Anpin ir Rahel, mistinis echinos pavidalas, arba Parcuf. Kol Tikkun dar neubaigtas, jiedu yra du Parcufim, nors ia, ties sakant, kalbama apie vien, visikai susiformavusi gyvojo Dievo asmenyb, kuri, vykstant be galo sudtingam Tikkun procesui, ikalama i En-Sof viesos substancijos. Taigi mokymas apie Zeir ir Rahels pavidalu konfigruot echinyra tikrieji Tikkun doktrinos teorinio aspekto centrai. Lurijos mokiniai isamiai pasakoja apie Zeir 'Anpin kilm i auktybi motinos" si, apie jo gimim ir augim, ir apie tuos dsnius, pagal kuriuos visos auktesniosios" potencijos yra jame organizuotos81. ie perdtai detals pasakojimai yra gluminamai ekscentriki, o j mistin struktra panai Baroko architektr. Lurija msi aprainti kak, kas panau Dievo gimimo i savs paties mit. Mat tai man regisi centrinis vis i danai i pairos neperprantam samprotavim takas. mogaus sklaida per pradjimo, ntumo, gimimo ir kdikysts stadijas iki susiformavusios, savo intelektualinmis ir moralinmis galiomis laisvai ir visikai besinaudojanios asmenybs raidos82 - visas is procesas laikomas drsiu simboliu to, kas vyksta Tikkun bdu, kai Dievas formuoja pats save. Konfliktas ia latentinis, taiau neivengiamas. Ar En-Sof yra asmeninis Dievas, Izraelio Dievas, ir ar visi Parcufim yra tik jo manifestacijos vairiais aspektais, ar En-Sof yra neasmenin substancija, deus absconditus, kuris tik Parcufim pavidalu tampa asmeniu? Tai, k buvo galima lengviau atsakyti, kol viskas buvo vien teosofin apie visikai tiesiogin En-Sof ir sefir santyk kalbanio Zoharo mokymo interpretacija, ia, prakalbus apie kur kas painesn Cimcum ir ebira proces
265
bei ilg virtin vyksm, vedani Zeir 'Anpin susiformavim, tampa primygtine problema. Juo dramatikesni vykiai klostosi Dieve, juo primygtiniau turjo kilti klausimas: kur ia yra Dievas? Kordoverui tiktai En-Sof buvo tikrasis, religijai rpimas Dievas; dievybs pasaul ir visas jo sefiras jis laik vien tuo organizmu, kuriuo Jis pats save suformuoja, nordamas pradti Krinij ir joje veikti. Skaitant autentikuosius Lurijos Kabalos ratus, danai susidarai prieing spd. Lurijos religini interes poiriu, En-Sof vaidina tik visai menk vaidmen. Pavyzdiui, savo himnus trims abo valgymams jis skyr vis kitam mistiniam Dievo pavidalui - ventajam seniui" Zeir 'Anpin ir Sechinai, kuri, pasitelkdamas simbol i Zoharo, vadina ventuoju obel sodu"83. iuose himnuose justi didingas gestas mogaus, reginio prie akis mistin vyksm, kur jis pusiau aprao, o pusiau savo odiais ir priaukia. Ikilminga j nuotaika labai taigi, ir ypa treiasis himnas ne veltui tapo be galo populiarus - juk jis taip puikiai perteikia nuotaik, stojani tada, kai abas sutemose eina pabaig. iuose himnuose, regisi, Lurija labai asmenikai kreipiasi Parcufim. Tai, inia, didiai kratutin laikysena, ir anaiptol nestigo kabalist, kuriems i teosofija rodsi nujusi pernelyg toli ir kurie, kaip ypa Moz Chaimas Luzatas, rpinosi grietai teistinje konstrukcijoje isaugoti asmenin -En-So/pobd ir stengsi taip interpretuoti mokym apie Parcufim, kad i j o bt kiek manoma labiau paalintas taip akis krints mito pobdis. Luzato atvejis iuo poiriu yra itin domus, nes jis juk apie dievybs pasaul kalba ne kaip grynas teoretikas, o remdamasis mistine valga. Tiesa, Vitalio ratai teik pakankamai peno tokioms egzegezms, nes juose juk anaiptol nestigo prietaringum ir nenuoseklum. Lurijos poiriu, tokia asmenikojo elemento evoliucija kartojasi ir atsispindi kiekvienoje dievikosios ir krinikosios egzistencijos pakopoje ir srityje. Safedo kabalistai, ypa Kordoveras, i senesni altini perm mokym apie keturis pasaulius, tverianius tarp En-Sof ir ms emikojo pasaulio; pagrindinje Zoharo dalyje io mokymo dar ivis neaptinkame.84 Tiktai Safede is mokymas buvo itin skvarbiai ipltotas, j, tegu ir savaip, prim ir Lurija. Tie keturi pasauliai yra tokie: 1. Aciluth, emanacijos pasaulis, kuris yra tas dievybs pasaulis, apie kur ligi iol mes kalbjome; 2. Beria, Krinijos - Sosto, Merkabos ir aukiausij angel pasaulis; 3. Jecira, form pasaulis, pagrindin angel buvein;
25 6
4- 'Asija, gaminimo (o ne, kaip buvo veriama, veiklos) pasaulis. Paskutinysis, panaiai kaip natros" pakopa Plotino sistemoje, yra dvasinis materialiojo, juslinio pasaulio pirmavaizdis. Kiekviename i pasauli, mistiniu stebjimu atskleidus j slapiausij struktr, pasirodo anksiau mintieji dievybs pavidalai, Parcufim, - tiesa, gaubiami kaskart vis tankesni apdangal, kaip aprayta Vitalio Gyvybs medio" paskutinje dalyje85.
Lurija ir jo mokiniai ia nepripasta jokio Krinijos evoliucijos pertrkio. Savaime suprantama, dl to teizmo problema Lurijai darosi dvigubai aktualesn, juk jis, apie kurio teistin laikysen jau kalbjau, ia bema negali ivengti tiesiog pirte besiperani panteistini ivad. Jo atsakas yra 'Aciluth pasaulio atskyrimas nuo trij kit sfer. 'Aciluth pasaul ar bent esmines jos ritis Lurija skelbia esant tos paio substancijos su dievybe ir En-Sof taiau nuo ia mgina brti aik ir vienaprasm pjv. Tarp 'Aciluth ir Beria - ir toliau vis tarp kit pasauli - Lurija taria esant udang" ar skiriamj sien, kurios poveikis yra dvejopas. Pirma, dl jos pati dievikoji substancija plsta atgalios auktyn, En-Sof viesayra jos atspindima; o antra, pro udangos" filtr prasiskverbia, tiesa, nebe substancija, bet i jos sklindanti galia. i tad galia tampa substancija kito pasaulio, i kurio ir vlei toliau plinta tiktai galia, ir taip toliau iki pat apatinio pasaulio. Ne En-Sof plinta, apatiniuose pasauliuose, o tik Ha'ara, tik i jo sklindantys [nuo jo substancijos skirtingi] spinduliai."86 itaip emesniuosiuose pasauliuose kaip tik tai, kas juose mstoma kaip Parcufim dangalai, grietesne prasme gyja krinik pobd. ie dievybs apdarai" nebra vienos substancijos su Dievu. Tiesa, nestinga viet ir samprotavim kituose kontekstuose, galini sprendim vlei suvelninti ir duoti dingst Lurijos sistem interpretuoti net perdm panteistikai87. Tokie radikalesni teistai, kaip Moz.Chaimas Luzatas, ieities iekojo, neigdami proceso tstinum visuose keturiuose pasauliuose ir darydami prielaid, kad dievyb, manifestavusis 'Aciluth pasaulyje su visa savo garbe, visus kitus pasaulius paaukusi bt krimu i Niekio", kuris ia suprastinas ne kaip mistin metafora88. Kiti jo dar toliau, skelbdami mokym, kad net spindulys i En-Sof kurio siverimas proerdv suadins visus kitus, po Cimcum vykstanius procesus, ess ne tos paios substancijos, kaip En-Sof o sukurtas i Niekio89. Taiau visas ias interpretacijas turime laikyti nukrypimu nuo autentikojo Lurijos mokymo.
267
ie svarstymai veda mus prie dar vienos, praktins teosofijos sistemai dar svarbesns mokymo apie Tikkun puss. Mat procesas, kuriuo Dievas pats save i savs pradeda, gimdo ir brandina, baigiasi ne grynai paiame Dieve. Esama restitucijos proceso atkarp, kurios patiktos mogui. Ne visos viesos, nukritusios piktj galybi kaljim, paios stengia pakilti. Kitaip tariant, tik mogus suteikia Dievo veidui galutin pilnatv, pasodina Diev, kaip karali ir mistin vis daikt pavidal krj, jo dangikj sost, ir paiam pavidal krjui suteikia galutin pavidal. Dievikoji ir mogikoji btis pasaulio vyksme tam tikruose takuose susipynusios. Taip vidin, belaik Tikkun vyksm, vaizduojam Dievo asmenybs gimimo simboliu, atitinka laike vyksts pasaulio istorijos procesas. Istorinis procesas ir jo slaptoji siela, religinis yd darbas, rengia galutin vis pasklidusi, materijos tremtin isist vies ir kibirki restitucij. Taigi ydui, kuris per Tor, statym vykdym ir mald palaiko intym ry su dievikuoju gyvenimu, palikta laisvai apsisprsti, ar proces paspartinti, ar pailginti. Kiekvienas mogaus darbas susijs su ia paskutine uduotimi, kuri Dievas paveds savo Krinijai. Todl mesijo pasirodymas Lurijai tra vien antspaudas, kuris bus uspaustas, pasibaigus iam, Tikkun vadinamam, atkrimo procesui90. Taigi tikroji atpirkimo esm yra mistins prigimties, o jo istorinis ir nacionalinis aspektas - tiktai lydimoji io gilesnio vyksmo apraika, sakytume, regimasis jo ubaigimo simbolis. Izraelio igelbjimas aprpia ir vis daikt igelbjim. Kai kiekvienas daiktas bus padtas jam deram viet, kai vis daikt yda bus itaisyta, - tai ir bus atpirkimas". ia Lurijos teorijoje mesijinis elementas akivaizdiausiai susijs su mistiniu. Tikkun, kelias vis daikt pabaig, sykiu yra ir kelias pradi. Mokymas apie Krinijos paslaptis, apie vis daikt kilim i Dievo, prieinga kryptimi tampa mokymu apie atpirkim, kaip vis daikt grim prie savo pirminio ryio su Dievu. Visa, k mogus daro, kuriame nors take paveikia , kaip jau minta, didiai sudting Tikkun proces. Visas vyksmas ir visi pasauliai turi ir iorin, ir vidin veid, taigi, kaip moko Lurija, pasauli ior lemia religinis veiksmas, Toros sakym vykdymas. O visi vidiniai dalykai priklauso nuo grynai dvasinio veiksmo, kurio svarbiausioji iraika yra malda91. Taigi mes ne tik esame tam tikra prasme savo likimo viepaiai ir, i esms, patys
2 68
atsakingi u tai, kad tremtis tebesitsia, bet sykiu vykdome dar ir kur kas didesnio masto misij. Viename ankstesniame skyriuje kalbjau apie vidinio gyvenimo magij, susijusi su tam tikrais Kabalos mokymais. iuos elementus Lurijos Kabaloje centrin viet ikelia mokymas apie Kavvana, mistin intencij. mogus, atlikdamas kiekvien veiksm, vidin savo ketinim privalo kreipti ta linkme, kad bt atkurta pirmin vienov, kuri sutrikd pirmin yda - ind suduimas - ir i jos kilusios blogio ir pasaulyje tverianios nuodms galybs. Suvienyti Dievo vard (toks ia vartojamas terminas) yra ne vien grynas Dievo didybs ipainimas ir pripainimas, bet ir dar kai kas daugiau; tai - aktuali veikla. Tikkun atkuria Dievo vardo vienov, kuriai kelia grsm pirmin vis daikt yda - Lurija kalba apie raides JH, kurios Dievo varde JHVH buvo atpltos nuo VH. Konkreiai tatai reikia, kad kiekvienas paskiras religinis veiksmas skiriamas iam tikslui pasiekti. Senoji echinos tremties idja iame amiuje, kuriame tremtis tapo kraupia ir fundamentalia yd gyvenimo realybe, gijo centrin reikm. Kad ir kaip kabalistai stengiasi pateikti ias kalbas apie echinos tremt kaip gryn metafor, i vis j knyg aikiai matyti, kad irdies gilumoje jie turi galvoje t daugiau. echinos tremtis yra ne metafora - tai tikras simbolis, nusaks dalyk padt paiame dievikj potencij pasaulyje. echina, kaip paskutinioji sefira, nukrito per ind suduim. Prasidjus Tikkun, kai paskutinioji sefira buvo naujai organizuota kaip Rahel, kaip dangikoji suieduotin, jos galios vl padidjo; visikas jos susijungimas su Zeir 'Anpin jau buvo kone bevyksts, taiau dl akto, kuris nusakomas kaip Mnulio sumajimas", ji antr kart prarado dal savo substancijos92. Sukrus emikj Adom, Tikkun ir vl buvo besibaigis. Pasauliai jau buvo kone atsidr nuo pat pradi jiems numatytoje bklje. Jeigu Adomas etj dien nebt nusidjs, galutinis atpirkimas per jo maldas ir dvasines akcijas bt atjs per ab.93 Bt stojs aminasis abas, ir viskas vlei bt sugr prie savo pirmj akn"94. Taiau Adomo nuopuolis vlei sutrikd harmonij, nustm visus pasaulius nuo j pakop ir i naujo pasiunt echin tremtin.95 Nuvesti echin atgal pas jos viepat, sujungti j su juo, vienu ar kitu pavidalu yra tikroji vis Toros prisakym prasm. Prasms fiksavimas ties ia mistine mogaus veiksm funkcija suteikia jiems itin didel gali. Kiekvieno paskiro sakymo laikymsi turt lydti ir formul, kuria pareikiama, kad
taip daroma troktant suvienyti ventj, tebus Jis pagarbintas, su jo echina, su baime ir meile"96. Tiesa, mokymas apie Kavvana, ypa apie maldos Kavvana, siekia dar toliau. Malda Lurijai, kuris iuo poiriu tiktai radikaliausiai ir iki galo ipltoja visoje senesniojoje Kabaloje gyvavusi tendencij, yra kur kas daugiau nei vien laisvas religini jausm isiliejimas. Malda taip pat yra daugiau nei vien pastovia institucija taps Dievo, kaip Krjo ir Karaliaus, pripainimas ir garbinimas, vykdomas ne vien paskiro individo, bet ir tos religins bendruomens, apie kuri byloja normatyvins yd liturgijos maldos. Ir bendruomens malda (ji net kaip tik labai intensyviu mastu), ir paskiro mogaus malda gali bti mistinio sielos pasikyljimo dievybs auktumas instrumentu97. Malda - ir btent pastovios odi sudties tradicins liturgijos malda - ia pasirodo nelyg Ariadns gija, kurios padedama mistin mogaus intencija apiuopomis keliauja pavojingu keliu per tamsybes pas Diev, savj tiksl. Per mistin meditacij maldos metu, siejam su maldos turiniu, mginama apibrti ir ufiksuoti paskiras stadijas io kopimo auktyn, kuris, be abejo, lygiai taip pat gali bti suprantamas kaip engimas giliausij savo paties sielos dugn. Lurija maldoje velgia simbolin paties pasaulinio proceso atvaizd, o mistins meditacijos dvasia besimeldiantis mogus, jo nuomone, keliaudamas veikia visas io proceso pakopas nuo paios iorins iki paios vidins98. Ir net dar daugiau: malda yra mistinis veiksmas, dars tvarkomj poveik tiems pasauliams, per kuriuos savojoje Kavvana keliauja besimeldiantis mogus. Taigi malda yra esmin didiojo mesijinio Tikkun proceso dalis. Kadangi Kavvana yra dvasins prigimties, ji tiesiogiai veikia dvasios pasaulius ir, teisingo mogaus atliekama teisingoje vietoje, gali tapti itin galingu veiksniu. Vis daikt restitucijos j tikrj padt procesui, kaip mes juk matme, reikalingas ne vien impulsas, ateins i Dievo, bet ir impulsas i krinio puss, ateins per jo religin veiksm. Visas tikrasis gyvenimas ir visas tikrasis per pasaulius einanio skilimo gydymas randasi tada, kai pradeda sveikauti bei susitinka ir dievikasis, ir mogikasis impulsai. Taigi besimeldiantis mogus ia prasme turi nepaprastai didel gali vidiniams pasauliams, o sykiu ir didiul atsakomyb atlikti savo mesijin uduot. Vis pasauli ir vis srii gyvenimas yra nuolatin tkm ir nuolatin raida99. Jis veriasi atrasti jam deram pavidal, ikelsiant j i vien gyvasties sumaities. Todl tad, gal gale, esama
25 6
vis naujos Kavvana kiekvienai akimirkai. N viena mistin malda nra visikai tapati kitai. Tikroji malda prisiderina prie ritmo tos ypatingos valandos, kuri ir u kuri ji yra kalbama100. Kadangi kiekvienas paskiras mogus kovoje u Tikkun privalo atlikti savo ypatingj uduoties dal, priklausom nuo jo sielos rango ir pakopos, tai ir kiekvieno paskiro mogaus mistin meditacija yra ypatingo, individualaus pobdio. Lurija tarsi velgs bendruosius principus, nusakanius tokios meditacijos krypt, lyg ir kokius pagrindus, kuriuos kiekvienas paskiras mogus privalo skirtingu laiku savaip taikyti skirtingoms liturgijos maldoms. Jo mokiniai iuos principus pltojo isamiuose veikaluose. Jie reikia Abulafijos meditacijos teorijos pritaikym naujajai Kabalai. Amino kiekvienos maldos naujumo akcentavimas, atsidrs, pavyzdiui, Chaimo Vitalio Kavvanoth teorijos ikilioje vietoje, yra itin svarbus ioje srityje, kur mistikai kyla didiausias pavojus ivirsti magijos ir teurgijos mechanizm. Aiku, kad mokymas apie mistin besimeldianio mogaus veikl yra vienas t svarbiausi tak, kuriuose mistika ir magija susilieia ir itin lengvai gali virsti viena kit. Juk kiekviena malda, kuri yra is tas daugiau nei grynas Dievo, kaip Karaliaus, pripainimas, taigi i esms jau kieviena malda, kai besimeldiantysis bent kiek tikslesne prasme viliasi bti iklausytas, neatsiejama nuo to amino paradokso, kad mogus viliasi savo malda paveikti neperprantamus Dievo kelius ir aminuosius Apvaizdos sprendimus. Sis paradoksas, kurio bedugnse gilybse tveria religinis jausmas, nuo seno neivengiamai kl klausim apie magin maldos pobd. Kai kuri iuolaikini mokslinink ratuose - bet ir Abulafijos pasakojime apie savo paties sistem - taip danai aptinkamas gerbtinas magijos ir vadinamosios tikrosios mistikos skyrimas istorijos realybje ir daugelio paskir mistik gyvenime neturi jokios reikms, arba i reikm yra ten visai menka. Galbt magija ir mistika ir yra dvi fundamentaliai skirtingos mogaus galimybs; taiau visikai klaidinga manyti, kad jos negali pltotis, susiliesti ir susipinti toje paioje sieloje. Kaip rodo ilga istorin patirtis, ypa tos mistikos atmainos, kurios nra grynai panteistinio pobdio ir nesistengia, kad Krjas ir krinys visikai itirpt vienas kitame, danai esti mirios formos, kuri religinje smonje magija ir mistika perdm susipynusios. Tai pasakytina apie daugel ind, graik, katalik ir taip pat yd mistikos atmain. Man regisi aikus dalykas, kad mokymas apie Kavvana maldoje galjo bti suprantamas kaip tam tikra magijos atmaina; kad is mokymas
271
kelia maginio poveikio problem, yra neabejotina, ir vis dlto stabu tai, kiek nedaug kabalist smuko ia atsivrusi praraj. Jeruzalje turjau prog susipainti su monmis, kurie dar ir iandien praktikuoja Lurijos pradtj mistin maldos meditacij. Tarp atuoniasdeimties tkstani io miesto gyventoj yd dar ir iandien (1937 m.) esama koki trisdeimties ar keturiasdeimties mistins maldos meistr101. Turiu pasakyti, kad daugelio i moni atveju i tikrj pakanka vien vilgsnio jfizionomij,kad irtum mistin io maldingumo pobd. Sie vyrai irgi neneigia galimybs, kad vidin maldos Kavvana nesunkiai gali prasiverti ior magijos pavidalu. Taiau po daugel met trukusi dvasini pratyb jie susikr ar, tikriau, jau i ilgos tradicijos perm dvasinio ugdymo sistem, kurioje pagrindinis dmesys ir teoriniu, ir praktiniu poiriu skiriamas mistiniam Kavvana aspektui. Kavvana ia sykiu yra ir kelias slapiausij Debekuth, t mistin kontakt su Dievu, apie kur mes viename ankstesni skyri kalbjome kaip apie tipik kabalistin unio mystica atmain. Ekstaz ia galima tik tose ribose, kurias nustato Kavvana. Tai tylaus nugrimzdimo, mogaus valios engimo emyn susitikti su Dievo valia, kur maldos odiai yra, sakytumei, ioriniai turklai, ekstaz102. Besimeldiantysis tvirtai laikosi t turkl, saugodamasis, kad nepasirengs ir mai nenupult ekstaz, kurioje ventosios bangos susidaudamos paskandint jo smon. 8 Mistins maldos mokymas ir praktikavimas yra ezoterikoji, tikrai tik adeptams skirtoji Lurijos Kabalos dalis. Kitose Lurijos mokymo dalyse randame idj, skirt daryti kur kas platesn poveik. Mokymas apie praktin Tikkun realizavim ir jo ssaj ne tik su mokymu apie maldingo ydo uduotis, bet ir apie reinkarnacij, laidavo iems trims mokymo elementams nepaprast poveik plaiausiems yd sluoksniams. mogaus uduot Lurija apibr paprastai, bet labai taigiai, pareikdamas, kad i uduotis esanti ne kas kita, kaip atkurti savo pirmin dvasin pavidal103. Si uduotis skirta kiekvienam paskiram mogui. Mat kiekviena siela neiojasi savyje tok pirmin pavidal, nors is, tiesa, nupuolus Adomui, kurio sieloje tvr visos sielos, yra sualotas ir paemintas104. I ios vis siel sielos siel kibirktys pairo visas puses ir nusileido daiktus. Privalu jas vlei surinkti vienon krvon, uneti joms deram viet ir atkurti Dievo numatytj pirmin mogaus
25 6
dvasins esybs tyrum. O veiksmais, kuri reikalauja ar kuriuos draudia Tora, - pasak Lurijos, - ir vykdomas tasai individualaus pirminio dvasinio pavidalo restitucijos procesas mogaus sieloje. Jau ir Talmudas kalbjo apie 613 Toros sakym atitikim 613 nariams, i kuri, pasak jo, susideda mogaus knas105. Kiekvienas sakymas atitinka vien i nari. Taigi Lurija moko, kad ir siela, kuri yra tikrasis pirminis mogaus pavidalas, turtas iki jam dl pirmosios nuodms gyjant materialj kn, turi 613 toki, sakytume, nari. Laikydamasis Toros sakym, mogus atlieka savo pirminio dvasinio pavidalo restitucij. Jis, sakytume, savo paties darbu ikala save i savs. O kadangi kiekvien nar atitinka vienas sakymas, ios uduoties nemanoma atlikti, iki galo nevykdant vis 613 sakym. i vis moni tarpusavio ssaja per Adomo siel, beje, jau ir Kordover skatino leistis mistinius samprotavimus. Jis sako: Kiekviename gldi ir dalel jo artimo. Taigi tas, kuris nusideda, aloja ne tik pats save, bet ir t savo savasties dal, kuri priklauso jo artimui." Ir tai, pasak Kordovero, yra tikroji prieastis, kodl Tora (Kun 19,18) galjo sakyti: Mylsi savo artim kaip save pat" - mat tasai juk ir yra jis pats"106. ioje vietoje tebus man leista terpti vien pastab. Gnostinis ios psichologijos ir antropologijos pobdis yra akivaizdus. Lurijos antropologijos struktra i esms atitinka jo teologijos ir kosmologijos struktr. Tik visa tai, kas ten kalbta apie mistines Dievo emanacij ir manifestacij viesas, ia pritaikoma sielai ir siel kibirktims. mogus prie nuodmingj nuopuol yra pirmin kosmin esyb, aprpianti ir savyje talpinanti vis pasaul, dvasiniu rangu net auktesn u Metatron, aukiausij i vis angel107. Adam ha-Rion, Biblijos Adomas, priklauss antropologiniam lygmeniui, atitinka Adam Kadmon, pirmykt mog ontologiniame lygmenyje. Taigi mistikasis ir emikasis mogus artimai susij. J struktra yra tokia pat, o emikasis mogus, kalbant Vitalio odiais, yra mistikojo apdaras ir apdangalas. i pirmin bkl paaikina taip pat nuodms ir pasaulinio proceso, morals ir fizikos sry. Kadangi Adomas visk aprp i tikrj, o ne vien metaforikai, jo nuopuolis neivengiamai turjo irgi ne metaforikai, o i tikrj visk paskui save patraukti ir paveikti. Adam Kadmon drama teosofiniame lygmenyje kartojasi tuo paiu ritmu, kaip Adam Rion drama antropologiniame lygmenyje. Pasauliai krinta, Adomas krinta, viskas sutrikdoma ir paeidiama, viskas pereina menkybs bv" kaip sako Lurija. Pirmoji nuodm emesniame lygmenyje kartoja
273
ind suduim108. Padarinys ir vlei tas, kad niekas nelieka ten, kur turjo bti, ir niekas nelieka toks, koks turjo bti: taigi niekas nebra deramoje vietoje109. Viskas tremtyje. Dvasin Sechinos viesa nutraukiama demonikj blogio pasauli tamsybes. Rezultatas yra grio ir blogio susimaiymas, kuriuos privalu vlei nuo kits kito atskirti, itraukiant viesos elementus ir grinant juos ankstesn bv110. Adomas buvo dvasin esyb, kuri, kaip jau matme, irgi tvr dvasiniame 'Asija pasaulyje111. Tik dl Adomo nuopuolio ir is pasaulis, nuvirts nuo savo pakopos, susimai su emiau jo esania Kelipoth sritimi112. Taip radosi ne tik materialusis pasaulis, kuriame mes gyvename, bet ir mogus, kaip i materijos ir dvasios susidedanti esyb113. Nuo to laiko dl kiekvienos ms nuodms vis kartojasi toks ventybs ir netyrybs maiymasis, Sechinos kritimas" ir tremtis. Sechinos kibirktys pairusios visus pasaulius, ir nei organiniame, nei neorganiniame pasauliuose nra tokios sferos, kuri nebt pilna ventj kibirki, kurios, savo ruotu, nebt susimaiiusios su Kelipoth ir kuri nereikt nuo Kelipoth atskirti bei pakylti auktyn. ia regime keist giminyst su centrine manichj religins spekuliacijos mintimi, ikart krintani akis religijos istorikui. Gnostikos elementai, kuri nebta senojoje Kabaloje ar kurie nevaidino joje ypatingo vaidmens, - ypa pairusi viesos kibirki ar daleli teorija, - ioje vlyvoje raidoje vlei atsidr centre. Be abejo, kalbti ia turime ne apie istorin manichj ir naujosios Safedo mokyklos kontakt, o apie panai sielos dispozicij, pagimdiusi panaius rezultatus ir idjas. Vis dlto, o gal ir kaip tik todl, nuodugnesns ir detalios Lurijos sistemos studijos bt reikmingos bei domios ir gnostikos tyrintojams, nes i sistema - ir kaip visuma, ir savo detalmis - gali bti laikoma ubaigtu gnostins mstysenos pavyzdiu. 9 Taiau grkime ms ieities tak. mogui skirtosios uduoties vykdym Lurija, kaip ir visi kiti Safedo kabalistai, sieja su mokymu apie metempsichoz, sielos keliones. Vlyvojoje Safedo Kabaloje is mokymas patyr labai smarki raid ir buvo ipltotas iki menkiausi smulkmen, ir Sefer ha-gilgulim, Knyga apie t rans migracij" kurioje Chaimas Vitalis sisteminga forma idst savo mokytojo Lurijos mokym iuo klausimu, yra ios idjos ilgos ir labai sidmtinos raidos
25 6
Kabaloje galutinis akmuo114. Neketinu ia aptarinti vairi sielos kelions idjos yd mistikoje atmain. Noriu tiktai pabrti, kad didiosios daugumos senesnij kabalist laikysena ia fundamentaliai skiriasi nuo vlesnij poirio, kuriam, kaip jau sakme, klasikin iraik suteik Lurija ir Vitalis. Ir senesnioji, ir vlesnioji Kabala tikrai tikjo siel kelionmis - ir i pradi, be abejo, dl t motyv, i kuri is tikjimas visur radosi, sakysime, dl nekalt kdiki kani, dl blogj skms ir pan., be to, ir dl tam tikr sielos igyvenim. Sie dalykai reikalavo natralaus paaikinimo, kad dievikajam teisingumui bt suteikta raika ir natraliajame vyksme. Mat tiesa yra ta, kad toki nesuvokiam dalyk sprendimas, puoseljant anapusinio atpildo vilt ir apskritai pasitelkiant eschatologines idjas, daugeliui religing moni buvo kakoks nepatenkinamas. Taiau senesnieji kabalistai pripasta Gilgul - toks yra j vartojamas hebrajikas terminas sielos kelionei" nusakyti, - tiktai labai apibrt, daugiausia seksualinio pobdio nusiengim atvejais. Jie nieko nekalba apie universal siel kelioni dsn, kuriuo reiktsi vidinis moralinis mogaus veiksm prieastingumas, apie tai, k indai sanskrito kalba nusako odiu Karma. Apie tai byloja ir ta aplinkyb, kad visas is mokymas, pradioje, matyt, turjs grumtis su geroku prieikumu, buvo laikomas itin didia paslaptimi ir nepasklido platesniuose sluoksniuose. Izaokas ibn Latifas, XIII imtmeio mistikas, siel keliones su didia panieka atmet115. Visai kitaip atrodo xvi imtmeio Kabala. ia mokymas apie Gilgul naujai ir primygtinai ireikia tremties tikrov. Jis, sakytumei, pakylja ydo Gilgul, kno tremties ir klajoni, patirt iki visuotinio vyksmo - siel tremties - simbolio116. Ir i vidin tremtis siejama su nuodminguoju nuopuoliu. Kadangi Adomas turjo visos monijos siel, kuri dabar begaline daugybe atsiakojim bei persipynim ir individualiais pavidalais pasiskirsiusi visoje moni padermje, vadinasi, visos siel kelions, gal gale, yra tik klajons tos vienos pirmins sielos, tremtimi privalanios atsiteisti u savo atsimetim. Be to, kiekvieno paskiro mogaus atveju ia dar prisideda nesuskaitoma daugyb vis atnaujinamos tremties dingsi, kurios randasi i jo paties elgesio. Gilgul ia pasirodo kaip visa aprpis pasaulio dsnis, o anapusinio atpildo pragaro bausmmis idja smarkiai pasitraukia antrj plan. Aiku, kad, radikaliai laikantis teorijos, kaip atpild skelbianios paios sielos keliones, atpildo pragare idjai apskritai nebelieka vietos; todl ir i ties netrko radikali alegorini, pragar atmetani interpretacij117.
275
Taiau apskritai ios dvi idjos nuolat maiosi, ir kaip tik Safede, svarstant vairias sielos kelions stadijas, mginta nuo pat pradi palikti vietos ir senamadikajam" pragarui. Bet pagrindinis akcentas, be abejo, teikiamas siel kelionms. is mokymas artimai susiejamas su mokymu apie mogaus uduot. Mat kiekviena individuali siela tik tol gyvuoja individualiai, kol ubaigia savo dvasin atkrim. Sielos, vykdiusios Dievo sakymus, ar kalbsime apie tuos, kurie duoti visai monijai - Nojaus snums, - ar, kaip yd atveju, apie 613 Toros sakym, yra ivaduotos nuo reinkarnacijos dsnio ir savo palaimingoje vietoje laukia visuotinio vis daikt atkrimo, kai jos bus jungtos pirmin Adomo siel. Taiau tol, kol siela ios uduoties nra vykdiusi, ji pavaldi kelioni dsniui. Tokia kelion yra ne vien atpildas, bet sykiu ir proga dabar vykdyti tuos sakymus, kuri anksiau vykdyti jai nebuvo skirta, ir taip toliau darbuotis, kuriant savo pavidal. Grynai atpildo pobdio i esms yra kelions kitas gamtos sritis - gyvius, augalus ir akmenis - vaizdinys. Toks siel ar sielos kibirki ivijimas svetim egzistencijos form kaljim yra itin kraupi tremties atmaina. Kaip jos gali bti i tokios tremties ivaduotos? Lurija klausim atsako mokymu apie tam tikr siel giminyst, priklausani nuo tos vietos, kurioje jos pradioje buvo lokalizuotos dvasiniame Adomo, monijos tvo, kne. Pasak jo, esama siel giminysi ir net siel eim, kurios tam tikra prasme sudaro dinamin vienov ir yra tarpusavyje susijusios118. ios sielos geba ypatingai viena kitai padti ir papildyti viena kitos darbus. Jos taip pat pajgios maldingais darbais vlei kilstelti auktyn emesniosios egzistencijos praraj nupuolusias savo grups ar eimos kibirktis ir sudaryti joms galimyb grti auktesnisias bties formas. Mokymas apie slapt giminyst ir dl to atsirandani siel tarpusavio simpatij, Lurijos nuomone, leidia suprasti daugel Biblijos istorij. Taigi, laikantis io poirio, tikroji pasaulio istorija bt ta, kuri stengt aprayti siel ir siel eim kelioni bei sryi istorij. Kaip tik tai paskutiniosiose knygos Sefer ha-Gilgulim dalyse ir mgino Chaimas Vitalis. ia ir panaiuose ratuose grynai vizionieriki elementai keistai susimai su charakterologinmis (i dalies tikrai giliomis) valgomis ir grynai homiletinmis idjomis bei asociacijomis. Taigi siel kelions yra Tikkun, restitucijos proceso, dalis. Dl blogio galios moguje ios kelions utrunka neapsakomai ilgai, taip vis toliau atidliodamos iganym. Lurija teig - ir is mokymas buvo be galo
25 6
patrauklus, - kad tinkamais religiniais veiksmais, pavyzdiui, ritualais, atgailos pratybomis ir meditacijomis, is kelioni procesas gali bti esmingai sutrumpintas119. Kiekvienas mogus slaptus savo sielos kelioni pdsakus neiojasi savo kaktos ir delno linijose120 bei kno spinduliuojamoje auroje121. Ir tas, kuriam duota perskaityti iuos sielos ramenis - o tokie, pasak Kordovero ir Lurijos, yra tik didieji mistikai, - gali gelbstimai sikiti siel lemt122. Labai domu ir ikalbinga, kad is kabalistinis mokymas apie reinkarnacij, kuris i pradi, kaip sakyta, buvo puoseljamas tik labai siauruose breliuose, madaug nuo 1550 met netiktinai spariai sitvirtino plaiausiuose sluoksniuose. Pirmoji didesn knyga, kurios pamatas yra labai nuodugni io mokymo sistematika, yra veikalas Gaili Razaja, Apreiktosios paslaptys", kur 1552 m. para anoniminis autorius123. Per trump laik is mokymas virto integruota yd liaudies tikjimo ir yd folkloro dalimi. Kadangi mes ia turime prie akis vaizdin, kuris, skirtingai nei dauguma yd liaudies tikjimo element, tose socialinse ir kultrinse bendrijose, kuriose ydai gyveno, nebuvo labai palits, tai yra itin sidmtina. Kaip jau sakiau, man regisi, kad ypatinga t kart yd istorin situacija iuo poiriu prisidjo bent jau tiek pat, kiek, pavyzdiui, tai, k bt galima vadinti visuotiniu polinkiu animizm. Liaudies tikjimas yra links priskirti gyvast ir leisti veikti visai esaiai. O ia su primityvia mstysena dar susijung mokymas, kuris msi fantazij tiesiogiai adinamu bdu perteikti ir nuskaidrinti giliausi ir skausmingiausi ydo patirt tremtyje. Mat pati tremties svoka ia gyja nauj reikm. Anksiau - pavyzdiui, Saadijos veikaluose - ji buvo laikoma arba bausme u Izraelio nuodmes, arba Izraelio tikjimo stiprybs ibandymu. Dabar tremtis juk irgi egzistuoja, taiau, ties sakant, ji tapo misija, nes privalu i vis viet ivaduoti nupuolusias kibirktis. Ir tai yra paslaptis, kodl Izraeliui skirta, kad visos pasaulio tautos j verst vergu: jis turi i j irinkti tas kibirktis, kurios tarp j nukrito... ir todl buvo btina Izrael isklaidyti visus keturis pasaulio vjus, kad jis visk pakylt auktyn."124 10 Lurijos Kabalos, madaug nuo 1625 m. tapusios lyg ir kokia judaizmo theologia mystica, taka buvo tokia didel, kad jos nemanoma pervertinti. Ji mok judaizmo, kuris ir savo liaudikaisiais aspektais buvo
kupinas mesijins tampos. Kiekvienas ydas anksiau neregtu mastu naujojo mokymo buvo trauktas didj Tikkun, mesijins restitucijos, darb. Pats Lurija, kaip patikimai galime tarti, laiksi nuomons, kad pabaiga jau arti ir puoseljo vilt, kad 1575-ieji bsi atpirkimo metai; t vilt puoseljo ir daugelis kit jo kartos kabalist125. Matyt, esminis toki mokym bruoas yra tas, kad jais reikiama tampa reikalauja greitos ir dramatikos ikrovos. Kai tik mokymas, kuriame viskas buvo sutelkta Tikkun pabaig, uvald pagrindinius yd tautos sluoksnius, negaljo ilgai trukti, kol mons ir i tikrj m tikti sulauksi proceso pabaigos. Taiau ir tuomet, kai mesijiniam Lurijos idj turiniui ikilo grsm itirpti judaizmo erdyje kilusio apokaliptinio gaisro liepsnose, fundamentaliosios spekuliatyvins ios mistikos idjos ir j praktins ivados isaugojo savo tak. Taiau ne tik idjos, bet ir didel daugyb paproi, kuriuos Safedo kabalistai - anaiptol ne vien Lurijos mokiniai - propagavo dl mistini prieasi, sitvirtino visose bendruomense. Didija dalimi tai ritualai ir paproiai, susij su vis smarkjaniu askezs princip sigaljimu bendruomens gyvenime. Pavyzdiui, pirmagimi pasninkas Pessach dien, budyns ebuoth ir Hosana Rabba naktimis, paskutiniosios dienos (septintosios palapini vents dienos) perkeitimas i digavimo vents atgailos dien, kuri, ties sakant, tik ir ubaigia susitaikymo dien, dienos prie kiekvien jaunat pavertimas vadinamja maja susitaikymo diena" ir daugelis kit panai126. Senj Vokietijos chasid atgailos nurodymus dabar atgailautojams pakeiia nauji Izaoko Lurijos nuostatai127. Kai kurias yd gyvenimo sritis naujoji dvasia persmelkia ir nauja mistin senj princip interpretacija paveikia iskirtiniu mastu. iuo poiriu itin akis krinta trys sritys; abo ir kit veni ventimas, seksualinis gyvenimas ir gyvybs pradjimas, be to, dar ir visa, kas susij su mirtimi ir gyvenimu po mirties. Daug t naujovi tapo labai populiarios, pavyzdiui, Minos studijos, skirtos mirusiajam atminti - todl, kad Mina susideda i t pai priebalsi, kaip ir hebrajikas odis Neama, siela". Mistik taka itin paliet liturgij, kuri visados juk yra gyviausias religinio gyvenimo veidrodis. Gausyb ir paskiram mogui, ir bendruomenei skirt nauj mald i pradi sismelk privai konventikul, o paskui ir visuotinai iplitusias maldaknyges128. Pavyzdiui, mistik pastangomis garsusis lomo Alkabeco i Safedo himnas Lech dodi likrath kalia buvo trauktas penktadienio vakaro liturgij.
Vis graiausi ir detaliausi Lurijos Kabalos valdomo, Kabalai itikimo ydo gyvenimo per itisus metus apraym aptinkame didiuliame veikale Chemdath Jamim129, Dien puomena" kur para nevardytas nuosaikiojo sabatianizmo alininkas, pripains rabinikj tradicij. (Senosios teorijos, kad autorius yra ne kas kitas, kaip sabatianiei pranaas Natanas i Gazos, tenka atsisakyti.) Parayta X V I I I imtmeio pradioje Jeruzalje, i didels apimties knyga, nepaisant visko, kas joje mums atrodo neprasta ir keista, lieka vienu graiausi ir nuotaikingiausi yd literatros veikal. Lurijos Kabala buvo paskutinis judaizmo sjdis, dar stengs pergalingai sitvirtinti visose tautos dalyse ir be iimties visuose diasporos kratuose. Taigi jis akivaizdiai paskutin kart senojo rabinikojo judaizmo ribose suteik iraik tokiam religins tikrovs pasauliui, kuris dar buvo bendras visai tautai. yd istorijos filosofams turt duoti peno apmstymams ta aplinkyb, kad teorija, paskutin kart tatai stengusi, savo vidine struktra turi visus gnostikos poymius. Taiau tokia jau paradoksali esti istorin tikrov. Baigdami galime laikyti Lurijos Kabal mistine tremties ir atpirkimo interpretacija, jei norime - net didiu tremties mitu. J lm giliausios religins t laik ydo paskatos. Tremtis ir atpirkimas jiems paia tiksliausia prasme tapo didiais mistiniais simboliais, bylojaniais apie tam tikrus Dievo btyje egzistuojanius dalykus. is naujasis mokymas apie Diev ir pasaul atitinka nauj moralin j propaguojanio mogaus idj. Tai idealas asketo, siekianio mesijins reformos, pasaulio ydos paalinimo, vis dalyk restitucijos Dieve, tai idealas dvasins veiklos vyro, kuris, imdamasis Tikkun, pralauia tremt - ir istorin yd tautos, ir t vidin tremt, kurioje aimanuoja visa Krinija.
279
VIII SKYRIUS
Sabatianizmas ir mistin erezija
yd mistikos raida po itrmimo i Ispanijos reikiasi kaip neprastai vieningas sjdis be joki alutini srovi. Katastrofikieji vykiai nepaprastai miai praiod pragarm, per kuri - kaip matme - religinis Safedo sjdis msi tiesti visikai naujovik mistin tilt. Man regisi, kad naujoji Kabala, atsispindjusi pirmiausia Lurijos idjose ir galiausiai pripainta yd teologijos, gana tobulai ireikia t ypating gyvenimo jausen, kuri viepatavo kartose, gyvenusiose po 1500 met. Naujieji mokymai mistin tremties interpretacij susieja su taip pat mistika kelio iganym teorija. Senoji mistins kontempliacijos dvasia susivienija su naujais mesijins aistros elementais ir su apokaliptine svajone apie kanios ir paeminimo laik pabaig. Lurijos Kabalos ir jos mokymo apie Tikkun, apie pirmins harmonijos restitucij, kurioje dalyvaut emikasis mistikai interpretuojamo judaizmo mediumas, io mokymo pergal istorikai btinai turjo baigtis i Kabal sukrusi ir j skm nuvedusi jg sprogimu. Jei Kabal valia vadinti teista i kart gyvenimo jausenos iraika, tai nra nuostabu, kad istorins slygos, lmusios yd likim ioje Kabalos sitvirtinimo epochoje, ir religins mstysenos vidin raida bei jos naujieji aspektai dera tarpusavyje. Judaizmas, kuris ne vien savo iorine lemtimi perjo visus persekiojimo ir engimo pragarus, kuris taigi iki dugno igr tremties ir persekiojim taur, bet sykiu ir labiausiai ipltojo tremties ir atpirkimo tampos suvokim, - toks judaizmas turjo vien kart rytis lemiamajam mesianizmo ingsniui. Pasirodius abtajui Cvi ir Natanui i Gazos, visos aktyvios ir pasyvios jgos, latentikai susikaupusios ankstesnse kartose, prasiveria baisingu sprogimu. Neketinu ia pasakoti 1665 ir 1666 m. sabatianizmo sjdio istorijos - taigi istorijos nuo to momento, kai abtajus Cvi m reiktis kaip mesijas, iki jo atsimetimo nuo judaizmo ir perjimo islam, kai jis buvo nuvestas pas turk sulton. Neketinu aprainti nei paties mesijo, nei jo pranao Natano i Gazos biografij smulkmen, nei to
281
miliniko masi sjdio, kuris lyg koks lsmas apm visas diasporos dalis, naujosios Kabalos takoje, sakytume, jau pasiruousias sutikti tok vyk. Plaiausi tautos sluoksniai metsi didiai ekstravagantikas atgailos pratybas, apie kurias to meto liudytojai sako, kad niekados nieko panaaus nebuvo ir niekados nieko panaaus nebus, kol ateis tikrasis iganymas"1.0 sykiu vyksta ir besaikio digavimo ir entuziazmo protrkis - juk mons tikjo gav akivaizdiausi rodym, kad visos 1600 met kanios nenujo veltui. Dar pirmiau, nei atpirkimas realiter prasidjo, prasiver atpirktumo jausmas. Itisus metus mass iki pai gelmi sujudusios, ir plaiuose sluoksniuose randasi nauja gyvenimo jausena, ilgus metus toliau kaip tikrov gyvavusi j sielose. Iorini vyki karkas galima atrasti kiekvienoje yd istorijos knygoje, nors ir ia dar daug smulkmen reikt tikslinti ir kritikai aikintis.2 Mano uduotis bus aptarti tuos sabatianistinio sjdio aspektus, kurie istorinje literatroje iki iol buvo visikai ar didija dalimi nustumti antrj plan, neteisingai suprasti ar liko ivis neinomi. Tik deramas vertinimas leidia mums suprasti tikrj io net lugime didingo ir apskritai yd istorijos, ir ypa yd mistikos mginimo - i vidaus kilusios judaizmo revoliucijos - prigimt.
2
io mginimo negalima imtis, pirma kai ko nepasakius apie abiej sjdio iniciatori asmenybes ir nuodugniau neaptarus j reikms sjdio radimuisi bei raidai. Tai juo labiau btina, kad a ir ia, kaip daugeliu kit jau liest klausim, esu priverstas rytingai tolti nuo tradicins sampratos. Koks gi buvo pagrindinis abtajaus Cvi asmenybs bruoas ir koks buvo jo indlis, prasidedant sjdiui? Kaip dera suprasti jo santyk su Natanu i Gazos, vliau tapusiu jo pranau? altiniai, spausdintu pavidalu paskelbti iki pat paskutinij met, neleido mokslininkams susidaryti vienareikmio ios problematikos paveikslo. Kad ir kaip keista, svarbiausieji dokumentai, leidiantys atsakyti klausim, iki ms dien liko nespausdinti, ir j stygius danai neleido susidaryti teisingo spdio net apie spausdintus ratus. Tokiomis aplinkybmis pernelyg vertinti liudijimai moni, artimai nepainojusi centrini sjdio asmenybi. Todl nenuostabu, kad ten, kur mokslininkai pasirod nepajgs, poetai, dramaturgai ir roman autoriai mgino papildyti paveiksl, pasitelkdami savo vaizduot. Mes turime visai
25 6
nemenk skaii itin verting ir grynai asmeninio, ir teologinio pobdio dokument i artimiausi abtajaus Cvi alinink sluoksni, visai netikta viesa nuvieiani k tik ikeltas problemas. Vis man rankas patekusi altini analiz dav tai tokius rezultatus. Ne pats abtajus Cvi savo pasisakymais ir ilgamete propaganda galiausiai, nepaisant vis persekiojim, sukl jo vardu vadinam sjd. inoma, is sjdis tokiu pavidalu be jo nebt buvs manomas; taiau vien dl jo veiklos sjdis niekados nebt prasivers. Tik Natano i Gazos paaukimas pranau ir jo pasisakymai ijudino akmen, ir io genialaus jaunuolio, sjdio pradioje buvusio vos dvideimties met, reikm privalu vertinti visai kitaip, nei tai buvo iki iol daroma. inoma, abtajus Cvi jau ir prie 1665 metus, prie kritin dat, tam tikrais momentais laik save mesiju ir kur ne kur, tegu ir vien sporadikai, apie tai usimindavo. Taiau niekas, tiesiog niniekas neprim toki jo pretenzij u gryn pinig; net ir i jo garbintoj aplinkos Smirnoje niekas nuo 1648 m., nuo tos datos, kai pirm kart dl jo kilo nedidelis skandalas, iki 1665 m. n menkiausiu enklu neparod ins apie tikrojo Dievo mesijo egzistencij ir asmenyb. Prieastis ia labai paprasta, ji duoda ir rakt perprasti io tragikojo mesijo asmenyb. abtajus Cvi buvo psichikos ligonis. Tai jau buvo ne kart numanoma, ir kalbta apie paranoj arba isterij3. Taiau didiul gausyb tiesiogini liudijim rodo, kad jo psichikos liguistos bsenos buvo kitokios: jis buvo tikra maniakine-depresine liga serg mogus, taigi toks, kuriam sunkiausios depresijos ir melancholijos bsenos reguliariai kaitaliojasi su maniakins egzaltacijos, didiausio usidegimo ir euforijos fazmis. Tarpuose esti gana normalios psichins elgsenos periodai. Nra enkl, kad abtajus Cvi bt turjs tikros paranojos simptom, utat jis turjo staiai stabiai daug toki maniakinio-depresinio susirgimo poymi, kurie aprayti pagrindiniuose psichiatrijos vadovliuose4. Biografai perteikia jo asmenybs bruous, aikiai leidianius daryti ivad, kad tarp eioliktj ir dvideimtj jo gyvenimo met pradjo reiktis pirmieji simptomai ios ligos5, kuri ir tai mums itin svarbu - nuo vis kit psichini susirgim skiriasi tuo, kad dl jos nevyksta mogaus asmenybs irimas ir griuvimas, o svarbiausia - intelektas lieka visikai nepakenktas. Tik viename, utat itin spdingame dokumente vienas jo svarbiausi alinink, iki pat gyvenimo pabaigos liks jam itikimas, tiesiai ir aikiai kalba apie lig". Tai Samuelis Ganduras, 1665 met vasar i Egipto pasistas Gaz
283
isiaikinti tenyki vyki. is entuziastingas abtajaus Cvi ir Natano alininkas rao apie savo mokytoj: Apie abtaj Cvi sakoma, kad jis nuo penkiolikos met yra kamuojamos tokio pobdio negalios: j persekioja depresija, neduodanti jam ramybs ir net neleidianti jam skaityti, nors jis ir negali pasakyti, kokio i ties pobdio yra j apmusi baims bsena. Taigi jis kenia j, kol depresija nuo jo pasitraukia, o tada su didiu diaugsmu grta prie savo studij. ia liga jis serga jau daug met, ir joks gydytojas neino, kaip j gydyti, ji yra i t, kurios atsiuniamos dangaus."6 Tame pat praneime laiko autorius dar rao, kaip tokia sunki depresija apmusi abtaj Cvi nakt prie 1665 met Sekmini vent7. Aikiausi liudijim turime ir apie jo maniakines bsenas. Sabatianieiai, tiesa, nebekalba apie lig; j akimis tai yra Dievo sisti ypatingi reikiniai, kuriems nusakyti jie vartojo arba naujai nusikal teologinius terminus, kuo tiksliausiai perteikianius depresijos ir egzaltacijos svokas. J ratai pasakoja apie periodik nuvitimo" ir kritimo", arba apleistumo"8, bsen kait, apie entuziasting stovjim ant aukiausi pakop" ir apie dvasin kratutinio skurdo ir vargo"9 bv. Praneimai apie ias manines bsenas, kuri pats brangiausias yra paties abtajaus Cvi, duoda rakt suprasti, k i liga reik jo asmenybs formavimuisi. ia girdime, koks buvo jo manijos turinys. is turinys i ties yra gana keistas, jis tapo labai reikmingas ir visam sabatianizmo sjdiui: abtajus Cvi, kabalistas asketas ir fanatikai maldingas vyras, apimtas i maniakinio entuziazmo bsen, jauiasi priverstas daryti religijos statymui prietaraujanius ir j paeidianius veiksmus. Tuose veiksmuose, sabatianiei nusakomuose ikalbingais, bet kukliais odiais Ma'assim zarim (keisti, paradoksiki veiksmai"), galima irti latentin, nors i pradi ir santykikai nekenksming form10 antinomizm. Apie tokio akivaizdaus polinkio griebtis neprast ir Halach ugaunani veiksm prieastis, inoma, galime tik splioti. Moz Pinheiras, vienas mesijo Smirnoje leist jaunysts met studij draug, po daugelio met pateik liudijim apie abtajaus Cvi studijuotas kabalistines knygas, ir is liudijimas galbt gali mums duoti iekom paaikinim. Jis pasakoja - ir sunku irti, dl koki motyv jis turt bti ias nuorodas, sakysime, prasimans, - kad abtajus Cvi jaunysts metais studijavs iimtinai tik Zohar ir knyg Kana11. Antrasis veikalas yra i xiv imtmeio, taiau, kaip usiminiau viename ankstesnij skyri,
25 6
radsis i tokio pat fanatiko maldingumo bei mistiniais motyvais grindiamo Halachos teigimo ir umaskuotos, i dalies didiai radikalios jos kritikos miinio, kuris abtajaus Cvi asmenyje, sakytumei, virto knu ir kurio elementai sabatianizmo sjdyje vliau, po mesijo apostazs, m konfliktuoti vieni su kitais. Galbt abtajus Cvi kaip tik tuo metu, kai j uvald tokios bsenos, buvo paveiktas gilesni ios knygos studij, ir is poveikis netruko persiduoti ir jo manijos vaizdini turiniui. Panau, kad Lurijos Kabal jis teorikai pradjo gilintis tiktai vliau, nors, sprendiant i visko, k girdime, savo gyvensenoje apskritai laiksi Safedo kabalist asketini princip. lomas ben Abraomas Laniadas i Alepo, ir po mesijo apostazs vis tiek liks entuziastingas sabatianietis, viename Kurdistan raytame laike pasakoja, k jam Sabtajus Cvi, keliaudamas per Alep 1665 met vasar, pats pasakojs apie save12: Nuo 1648 met j aplank ventoji Dvasia ir didis nuvitimas"; jis tardavo Dievo vard paraidiui13 ir darydavo keistus veiksmus, nes jam atrod, kad kaip tik taip dera elgtis dl daugelio prieasi ir dl to, kad taip jis tarsi atlieks Tikkun veiksmus. Taiau mons, matydami j, nesuprato jo ketinim, ir jis j akyse buvo paikuolis14. Ir danai ms mokytojai ventojoje emje baud j u netikusius ir sveikam mogaus protui svetimus veiksmus, tad jis buvo priverstas nuo moni atsiskirti ir laikytis tyruose ... Ir kartais j apimdavo didi depresija, bet kartais jam tekdavo ir echinos spindesio atvait. Danai Dievas j taip pat tikrino dideliais imginimais, ir jis juos visus itvr." Laniadas net pasakoja, kad, nuvitimui nuo abtajaus Cvi pasitraukus, jis buvo visai kaip normalus mogus ir gailjosi dl padaryt keist veiksm; mat tada jis nebesuprato j prieasties taip, kaip suprato tada, kai juos dar." Taigi ia mes turime tiksl abtajaus Cvi psichins bsenos apraym. Apie depresijos fazje j apnikdavusius imginimus itin daug kalbama Natano i Gazos ratuose, ir ten mes patiriame, kad tai bta demoniko ir erotinio pobdio imginim15. Kitaip tariant: ia prie save regime mog, kuris melancholini depresij periodais yra persekiojamas demon, turi ksti fizines bei psichologines kanias ir yra bejgis nuo viso to apsiginti16. Kita vertus, kaip daugelio auktomis moralinmis ir intelektualinmis savybmis pasiymini maniakini ligoni atveju, apimtas egzaltacijos bsenos jis daro aplinkiniams stipr asmenins taigos poveik. Tik ioje bsenoje jis pasiymi asmeniniu magnetizmu. Jo intelektualins galios, kad ir labai ipuoseltos, beje,
285
anaiptol nra nepaprastos ar juolab genialios. Neturime nei jo rat, nei - kas dar reikmingiau - nepamirtam pasisakym, epigram ar kalb. Kaip kabalistas ir mokslo vyras jis, matyt, buvo perdm vidutiniko masto. Taiau jo emocinis gyvenimas akivaizdiai buvo labai smarkiai isipltojs. Jis buvo nepaprastai muzikalus, mgo giedoti ir klausytis giesmi - kalintas Galipolio tvirtovje 1666 m. vasar jis kone dien ir nakt turjo greta savs muzikant17, - o klausydamasis giedam psalmi, kurias ypa mgo, greit pasirodydavo didiulio sielos jaudulio apimtas. Taiau i tikrj jis isiskyr tais antinomistinio pobdio veiksmais, kuriuos pats, akivaizdiai pagautas religinio jaudulio, atlikinjo kaip ventus. Tai buvo jo specifinis bruoas, o sykiu ir didiausias indlis sabatianizmo sjd, kuriame jis iaip i esms vaidino gana pasyv vaidmen. Tais veiksmais jis i tikrj nuo pat pradios, vos pripaintas religiniu autoritetu, suteik iam sjdiui jo ypating struktr. Taigi i jo asmenybs radosi sjdio statymas, kur, tiesa, jame velg ir suformulavo tiktai Natanas i Gazos. Pagautas nuvitimo bsenos, Sabtajus Cvi buvo gyvas ventojo nusidjlio paradokso pirmavaizdis. Galimas dalykas, kad jis, nors nestengdamas to aikiai pasakyti, jaudulio valandomis regdavo prie save statymo paeidimais reikiam Tikkun akt paveiksl. Tai ir tik tai yra tas originalus paveldas, kur Sabtajus Cvi paliko sjdiui. Tasai, sakytume, sakramentinis pobdis antinomistini veiksm, kurie ia nuolatos atliekami kaip apeigos, lieka lyg sjdio ibboleth, isaugotas kaip tik ir radikalesniosiose jo atmainose. Normali" sabatianieio bsena yra antinomizmas. Toki veiksm atlikimas yra ritualas, kakas nepaprasta, i jaudulio kylanti ir jaudul kelianti paskiro mogaus ar itis grupi ikilm. 3 Taip Sabtajus Cvi met metus gyveno pasaulyje, neturdamas nei draug, nei tikr sekj, ir niekaip nemgindamas realizuoti mesijini aspiracij, apimdavusi j didiausio jaudulio momentais. Jeigu ne Natanas i Gazos, jis taip ir bt liks vienu i daugelio kit anonimini entuziast, kurie toje kartoje, ypa po didij katastrof, po udyni Lenkijoje, kilusi po Chmelnickio sukilimo 1648 m., svajojo apie mesijin paaukim, nors juos niekas nekreip n menkiausio dmesio. Ta aplinkyb, kad Sabtajus Cvi 1662 m. apsistojo Jeruzalje, tapo jo
25 6
gyvenimo poskio taku. Per pirmuosius dvejus jo gyvenimo Jeruzalje metus Natanas i Gazos (1644-1680), anuomet dar jaunutis Talmudo studentas, tikriausiai danokai mat abtaj Cvi, kaip keistuol ventj, be abejo, klus visoki kalb santykikai negausioje tenyktje yd bendruomenje. Nors apie artimesn asmenin ry neturime joki duomen, vis dlto anuomet madaug keturiasdeimtmeio Sabtajaus Cvi paveikslas itin paveikiam jaunuiam studentui - pats Natanas i Gazos tuo metu buvo koki septyniolikos ar devyniolikos met! - tikriausiai giliai strigo atmint. abtajui Cvi niekaip neprisidedant (jis tuo metu su Jeruzals bendruomens misija buvo ivyks Egipt) vyksta lemiamasis Natano paaukimas pranau. 1667 m. jis apie tai pats pasakoja iki iol neskelbtame laike18: Tyrai mokiausi Toros, kol sulaukiau dvideimties met, ir atlikau didj Tikkun, kur Izaokas Lurija liep atlikti kiekvienam, kurio sin slegia sunks nusiengimai. Nors, dkui Dievui, piktavalikais ketinimais nebuvau padars nuodmi, vis dlto atlikau Tikkun, rpindamasis tuo atveju, jei mano siela vis dlto bt suterta dar i ankstesns savo kelioni stadijos. Dvideimtaisiais gyvenimo metais pradjau studijuoti Zoharo knyg ir bei t i Lurijos rat. Taiau tas, kuris ateina apsivalyti, sulaukia pagalbos i dangaus, taigi jis ir pasiunt man savo ventuosius angelus bei palaimingsias dvasias ir atskleid man daugyb Toros paslapi. Dar tais pat metais, kadangi mano jgas pakurst angel ir ventj siel regjimai, po Purim vents stojusi savait pradjau ilg pasnink. ventai ir tyrai leidau laik, usidars atskirame kambaryje, o kai apsipyls aaromis sukalbjau rytmeio mald, mane aplank dvasia, plaukai man pasistojo piestu, keliai m drebti, ir a ivydau Merkab, ir regjau Dievo vizijas itis dien ir per vis nakt, ir gavau tikro pranao dovan kaip bet kuris kitas pranaas; balsas bylojo man ir pradjo tokiais odiais: Taip kalba Viepats." Ir mano irdy be galo aikiai sispaud tai, su kuo siejosi mano pranayst [t. y. su abtajumi Cvi], ir iki ios dienos daugiau nesu regjs tokios didios vizijos; taiau tai liko paslpta mano irdyje, kol atpirkjas pats apsireik Gazoje ir pasirod kaip mesijas; tik tuomet man angelas leido praneti, k buvau regjs."19 Bet kaipgi abtajus Cvi suman apsireikti kaip atpirkjas Gazoje? Atsakymas yra ir visai paprastas, ir netiktas. Mat abtajus Cvi, gavs Egipte Samuelio Ganduro laik ir i jo patyrs, kad Gazoje atsirads apviestasis, gebs monms apsakyti j sielos akn ir kiekvienam paskirti
287
jo aplinkybes atitinkant Tikkun, met savo nebaigt misij ir taip pat ikeliavo Gaz, nordamas atrasti Tikkun ir sielos ramyb"20. Man tai atrodo svarbiausias sakinys visoje abtajaus Cvi istorijoje. Mat, pasklidus gandams apie Natano i Gazos paaukim pranau, abtajus Cvi nukeliavo pas j, - ir anaiptol ne kaip mesijas ar dl kokio nors slapto susitarimo, o nordamas atrasti sielos ramyb". Pasakykime aikiai: abtajus Cvi nukeliavo kaip pacientas pas siel gydytoj. I Laniado laiko inome, kad kaip tik tuo metu Egipte jam buvo stojs normalybs periodas, ir j m nerimas dl maniakinje bsenoje padaryt prasiengim. Jis iekojo gydytojo savo psichozei, ir tik ten Natanas, vadovaudamasis mintuoju pranaiku regjimu, kuriame jis - kaip pasakoja kitoje vietoje21 - buvo ivyds ir abtaj Cvi kaip mesij, tikino j, kad jo mesijin misija yra autentika. Tik Natanas suteik abtajui Cvi tikrumo ir, kelias savaites drauge su juo keliavs po ventsias Palestinos vietas, paskatino j pasiskelbti mesiju. Natano atveju regime ret charakterio bruo derin. Mginant nusakyti viena formule, jis yra naujojo mesianizmo sykiu ir Jonas, ir Paulius, - didiai keistas junginys. Natanas kaip tik pasiymi tomis savybmis, kuri pasigendame abtajaus Cvi atveju, - yra nenuilstamai aktyvus, turi originali teologini idj, aistring produktyvi gebjim ir literatrini gabum. Jis skelbia mesij ir ruoia jam keli, bet sykiu yra ir vis svarbiausias viso sjdio naujosios teologijos krjas. Jis, o netrukus po jo dar ir buvs maranas Abraomas Mykolas Kardozas, yra didieji klasikinio sabatianizmo, kitaip tariant - vairi atspalvi erezinio yd misticizmo, teologai. Pats Natanas antinomizmo nepraktikuoja; jis antinomizm interpretuoja. Neapibrt jaudulio bsen su josios euforija, isiliejania paikais, keistais ir religin statym paeidianiais veiksmais, jis paveria ventu veiksmu", kuriuo reikiasi kakas didinga - naujojo Tikkun pasaulio" periodas. Taigi valia sakyti, kad i tikrj tik ioms dviem asmenybms susitikus ir radosi sabatianizmo sjdis. Tik tada, kai Natanas keist nusidjl, asket ir ventj, retsykiais svajonse regjus save kaip mesij, mesiju pripaino, padarydamas j viso sjdio simboliu, o save pat jo vliavneiu, - tik tada radosi milinika istorin io naujojo mesianizmo galyb. Ypatingoji sabatianizmo teologija jau nuo pat pirmosios pradios, dar prie mesijo atsimetim, itisai pagrsta mistine abtajaus Cvi psichologini keistenybi ir paradoksaliai atrodani jo asmenybs bruo interpretacija. Jo maniakins ir depresins bsenos interpretuojamos
kabalistikai; Jobo figra nuo pat pradios tampa Natanui mesijo asmenybs prototipu. Turime ilikusi didiai keist Natano knygel antrate Dru ha-Tanninim, Traktatas apie slibin" parayt kaip komentaras Zoharo itraukai apie didiojo slibino, tnanio Egipto upse" (Ez 29, 3), paslapt22. iame traktate, paraytame dar tuo metu, kai abtajus Cvi buvo kalintas Galipolyje ir niekas dar n nesapnavo apie mesijo atsimetim, mes neaptinkame joki tikrai eretik idj23. Savo idjas Natanas pateikia tokiu pavidalu, kad jos visai nesikerta su tradicins religijos ar Lurijos Kabalos principais. Bet jau ir ia jis savj mokym apie mesij papildo visai naujomis mintimis, apie kurias nieko neinojo nei Agados homiletikai, nei Lurijos mokyklos mistikai. Lurija kalba apie mesijo pasirodym kaip apie Tikkun pabaig, taiau jo teorijoje klausimui apie mesijo sielos akn nra teikiama ypatinga reikm24. Lurija nesvarsto problemos, kokia galjusi bti ios sielos prieistor, iki jai ateinant pasaul ir imantis vykdyti savo funkcij. O Natanas - ir tai naujas ingsnis - tradicines Lurijos Kabalos idjas susieja ir su ia problematika. Jo nuomone, esama ryio tarp mesijo ir vyksmo vis t vidini proces, apie kuriuos a kalbjau praeitame skyriuje, taigi Cimcum, ebira ir Tikkun. Kosminio proceso pradioje En-Sof susiurb atgal save savo vies, ir taip En-Sof centre radosi toji proerdv, kurioje formuojasi visi pasauliai. i proerdv yra pilna beformi mediagini gali, vadinam Kelipoth. Pasaulinio proceso esm yra suteikti form ioms beformms galybms, sukurti i j pavidalus. Kol tatai nra vyk, proerdv, o ypa jos apatin dalis, yra tamsybs ir blogio prieglobstis. Tai - didios bedugns gelm", kurioje tveria demonikosios galios. Per ind suduim" i En-Sof trykusios ir, ties sakant, form ir pavidal proerdvje sukurti turjusios viesos kibirktys nukrito apaion, o tada apaion nupuol ir mesijo siela, tvrusi toje pirmojoje Dievo viesoje. Nuo pat Krinijos pradi pradios ji esanti nugrimzdusi didiosios bedugns gelmes, laikoma Kelipoth kaljime, tamsybi srityje. Drauge su ia veniausija siela bedugnje tveria gyvats", kurios j engia ir mgina sugundyti. it gyvai" vali patekusi ventoji gyvat", kuri yra mesijas - juk hebraj kalbos odis Nacha, reikis gyvat", turi t pai skaitmenin vert, kaip ir odis Maiah, mesijas. Tiktai tuo mastu, kuriuo, klostantis vis proerdvje tveriani pasauli Tikkun procesui, vyksta grio ir blogio atskyrimas, atskiriama ir mesijo siela. Pasibaigus tobulinimosi procesui, kur i siela yra sitraukusi savo kaljime" ir
289
dl kurio ji kovoja su gyvatmis" ar slibinais" - taiau tai, tiesa, bus prie pat visuotinio Tikkun pabaig, - mesijo siela ieis i savo kaljimo ir apsireik emikame kne. Taip dsto Natanas i Gazos. Didiai suglumsti, ia i xvn imtmeio Jeruzals gete gyvenanio jaunuolio lp girddamas sen sen gnostik mit apie atpirkjo sielos likim, sudstyt i kabalistini svok, taiau vis dlto akivaizdiai skirt Sabtajaus Cvi patologinei bsenai paaikinti. Jeigu ios kabalistins svok mediagos i tikrj nebt Zohare ir Lurijos mokyklos ratuose, kilt pagunda tarti, jog bta kakokio mums neperprantamo ryio tarp ofit" arba nasen" vardu inom ir gyvats simbolizm savo gnostikos centr klusi gnostik senojo ir io ankstyviausioj o sabatianiei mito25. Natanas visai neslepia, kad i naujj teorij taiko biografikai, ir daugelyje viet apie tai pats kalba. Pavyzdiui, jis sako: Visus tuos dalykus mes apsakme tik tam, kad apskelbtume ms viepaties, karaliaus mesijo, didyb, kaip jis sunaikins galyb gyvats, turinios gilias ir stiprias aknis. Mat tos gyvats visados stengsi sujaukti jam prot, ir kiekvien kart, jam nusiplkus, bekeliant i Kelipoth didi ventenyb, jos stengdavo j uvaldyti, nuvitimo bsenai nuo jo pasitraukus. Tuomet gyvats parodydavo jam irgi turinios toki pat gali, kaip ir toji groio sefira, kurioje jis [abtajus Cvi] tarsi atvaizdavs tikrj Diev, kaip kad ir faraonas - didysis slibinas, Kelipa simbolis - sak: Kas yra Dievas? Taiau, nuvitimui j apmus, jis j [slibin arba gyvat, kamavusius j depresijos bsenoje] visados veikdavo. Ir apie tai jau ms mokytojai sak [Baba Bathra 15 b]: didesnis dalykas tai, kas parayta apie Job, nei tai, kas parayta apie Abraom. Mat apie Abraom tik sakoma, kad jis bijojosi Dievo, o apie Job - kad bijojosi Dievo ir veng blogio. Mat a jau pirma dsiau, kad atpirkjas Biblijoje vadinamas Jobo vardu, nes jis nugrimzdo Kelipoth viepatij. Ir tai pasakytina apie tamsybs dienas, kurios yra jo depresijos dienos; taiau tuomet, kai j apimdavo nuvitimas", ramybs ir ekstazs dienomis, jis tvr bsenoje, apie kuri sakoma: ir veng blogio", nes tada jis itrkdavo i Kelipoth srities, kurion bdavo nugrimzds tamsybs dienomis"26. Taigi iame Natano dstyme metafiziniai ir psichologiniai elementai visikai susipyn arba, tiksliau sakant, tiesiog identiki. Metafizin mesijo sielos prieistor yra sykiu istorija t psichini bsen, kuriomis jis, Natano poiriu, kaip tik patvirtina ess mesijas. ia dar visai akis nekrintaniame sryyje vartojama gnostin mesijo nelaisvs
25 6
blogio ir netyrybs (su kuriais mesijui tenka kovoti) srityje svoka po atsimetimo lengvai galjo gyti ir erezin pakraip. Staiai kraupu matyt kaip iame stabiame ankstyviausioj o sabatianizmo dokumente jau i anksto apmetamas erezinis Natano ir vis kit sabatianiei mokymas apie mesijo misij, o ypa - apie jo atsimetim, kaip tokios misijos apraik27. 4 Manau, kad ligioliniai samprotavimai gerokai nauja viesa nuvieia sabatianizmo sjdio uuomazgas ir jo eig. Toliau nagrinsiu pirmiausia jo religin aspekt, susiklosius kaip tragikos naujojo mesijo apostazs padarinys, tiesiogiai ir netiesiogiai padidins iame ingsnyje slypint paradoks28. Man taip pat regisi svarbu atskleisti sabatianizmo raid, nes jo reikm vidinei vlesni kart yd istorijai nuolatos yra pernelyg menkai vertinama. O juk tai yra pirmasis rimtas maitas yd smons viduje nuo pat Vidurami, o jame sitvirtinusios mistins idjos yra pirmoji ortodoksikojo tikinij" judaizmo vidinio nykimo prieastis. Mistin erezija tam tikrose jos alinink grupse veda daugiau ar maiau maskuojamus nihilistinio pobdio padarinius ir religin anarchizm mistiniu pagrindu, kuris ten, kur rado tinkamas iorines slygas, suvaidino didel vaidmen, i vidaus ruodamas dirv Apvietai ir x i x imtmeio judaizmo reformai. Taiau nebuvo ir nra manu parayti io sjdio istorij sine ira et studio, kol drauge veikia du skirtingi, taiau vienodai stiprs jausminiai faktoriai, kuri takoje pasiliekant nemanoma visikai nesuinteresuotai ir nealikai nagrinti tragikiausi vlesniosios yd religijos istorijos skyri. Sie du faktoriai - tai, viena vertus, perdm suprantamas ortodoksijos neprielankumas sabatianizme besireikusioms antinomistinms tendencijoms ir, antra vertus, ypa x i x imtmetyje nepaprastai aktyvus vietj ir reformatori nenoras, kad bt atskleisti j genealoginiai" ryiai su ia sekta, kuri buvo laikoma visoki manom yd ir sumaities siknijimu. Tiesa, nenor jie iek tiek nekritikai perm i savo tv. X V I I I imtmetyje pasakyti apie k nors, kad jis yra sabatianietis, liaudies smonje reik madaug t pat, k antrojoje x i x imtmeio pusje apie k nors pasakyti, kad jis susidjs su anarchistais ar nihilistais. Galiau ilgokai pasakoti apie sunkumus, kuriuos dar ir pats patyriau, mgindamas giliau sismelkti pradingus pasaul, - pasaul,
291
kurio vartai mums uverti ne tik todl, kad jo idjos sudtingos ar net nesuprantamos (tokios jos i esms anaiptol nra), o todl, kad dauguma teologinio ir istorinio pobdio dokument, galjusi mums pasaul ikelti vieson, be abejons, buvo sunaikinti. Mokslininko akimis velgiant, tai yra lidna, bet velgiant psichologo akimis, - ir visai suprantama. abtajaus Cvi alininkai, nesiliov tvirtinti, kad drauge su juo prasidjs atpirkimas, x v m imtmetyje buvo persekiojami visomis priemonmis, koki tik anuomet galjo griebtis organizuota yd bendruomen. Nenuneigiamas faktas, kad, velgiant ortodoksijos akim i s , ie p e r s e k i o j i m a i buvo net labai pateisinami; juk ji visikai nebuvo suinteresuota yd smons revoliucija, mesijiniame gaisre grasinusia sunaikinti sensias vertybes ir - tegu kartais slapiomis ir miglotu pavidalu - skelbusia nauj judaizmo samprat. Sabatianiei ratai, kur
tik j u o s b u v o m a n u nustverti, imti naikinti, o vliau, sabatianizm su aknimis irovus, aistring k o v su uo pakeit
tendencija )\ minimalizuoti, visk pateikiant taip, tarytum tai, kas buvo nutik, paliet tik visai menkas grupeles, ir tarytum nuo pat pradi bta aikios skiriamosios linijos tarp senj malding yd ir naujj eretik. Taiau i tikrj buvo ne taip. Pavyzdiui, bta vairi nuosaiki sabatianizmo atmain, kuriose tikras rabinikasis maldingumas gyvavo greta sabatianietiko tikjimo, ir slapiomis sabatianizmo stovyklai priklausiusi daugiau ar maiau reikming rabin skaiius buvo kur kas didesnis, nei kada nors tai buvo linkusi pripainti ortodoksin apologetika. Kadangi pirmiausia prie akis turtos radikaliosios, antinomistins ir nihilistins sabatianizmo atmainos, ilg laik jis laikytas ger mokslininko ar garbingos eimos vard terianiu dalyku, tad stengtasi arba jo isiadti, arba rpintis, kad jis bt pamirtas. Labai nedaug ikili nepriekaitingo charakterio vyr savo kilms i sabatianiei eim nelaik dalyku, kur privalu kruopiai slpti, ir ryosi vieai t fakt pripainti. Taiau ilg laik, ir ypa x i x imtmetyje, tokia kilm laikyta tabu, ir jokiomis aplinkybmis nevalia buvo apie tai vieai pranekti. Leopoldas Lowas, yd reformatori sjdio tvas Vengrijoje, jaunystje dar painojs Moravijos sabatianiei, dar prajusio imtmeio viduryje ra, kad j sluoksniuose naujoji apvieta buvo i vis jg propaguojama ir remiama29. Taiau jokiame yd istorijos veikale neaptiksime aprayto io nepaprastai svarbaus ryio tarp mistini eretik sluoksni ir naujojo racionalizmo atstov. Atrodo, tarytum i dvasini, o danai ir knik protvi bt gdijamasi. Kai kuriose garsiose yd 25 6
bendruomense, kuriose sabatianiei grups iki pat x i x imtmeio pradios vaidino nemenk vaidmen, buvo, kiek tik manoma, naikinami bendruomens dokumentai su vardais t sabatianiei, kuri vaikai ir vaikaiiai naujajame emancipacijos periode danai dl jau ankstyv ssaj su naujuoju pasauliu tapo didiai gerbiami ir takingi. Svarbus indlis, kur btent religiniai ir mistiniai sjdiai ne X V I I I imtmeio Apvietos formavimsi, krikioni pasaulyje iandien visuotinai pripastamas, ir - ypa Anglijoje bei Vokietijoje - dta nemaai triso, tyrinjant iuos poeminius sryius. Pavyzdiui, radikalieji pietistai, anabaptistai ir kvakeriai atstovavo tokiems mistiniams sjdiams, kuriuose dl grynai religini motyv buvo brandinamos tam tikros nuotaikos, kurios, susiliesdamos su pirminiu, i visai kit versmi kilusiu racionalizmu, veik ta paia kryptimi, kaip ir is. Taip yra, mutatis mutandis, ir judaizmo atveju. Taip kalbdamas, tikrai neketinu teigti, kad sabatianieiai buvo kvakeriai - tikrai ne. Daugelis j buvo net geroka kvakeri prieingyb. Taiau ir ia maumos mginimas, nepaisant vis persekiojim ir pldim, ilaikyti naujas ir nauj patirt atitinkanias dvasines vertybes, smarkiai palengvino perjim naujj emancipacijos periodo yd pasaul. Kai kurie autoriai mgino x v i n imtmeio chasid sjdyje velgti iuolaikinio emancipuoto x i x imtmeio judaizmo pirmeivius. S. Hurvvitzas buvo pirmasis, su didia energija stojs prie tokias romantines chasidizmo interpretacijas ir pagrstai pabrs, kad apie tok naujojo pasaulio brandinim kur kas veikiau galima kalbti sabatianizmo atveju30. Kaip jau pabrme, Lurijos Kabala x v n imtmetyje apm ir savo takai pajung visas yd diasporos dalis. Todl ir nenuostabu, kad su lurianizmo viepatavimo proveriu vidiniais ryiais susijusio sabatianizmo sprogimas irgi pasklido bendruomense labai plaiais ratilais, nors ir perdta bt kalbti apie masin judjim. Utat sabatianizmas sismelk gilius savo sekj smons sluoksnius, darydamas ten ilg ir tvar poveik. Taiau ir skaiiais ireikiamos sjdio apimties nedert pernelyg menkinti. Jau isyk po abtajaus Cvi apostazs radosi, ypa yd sefard sluoksniuose, didels grups, pasidavusios propagandai, kad i apostaz yra tikra mysterium. ios nuotaikos buvo ypa iplitusios Maroke, taiau nestigo alinink ir daugelyje Turkijos bendruomeni, o ypa anuomet turk valdomuose Balkanuose. I pradi propaganda u atsimetl mesij dar buvo varoma visai atvirai, taiau, praslinkus virtinei met ir vis nesulaukiant pergalingo
Sabatianizmas ir mistin erezija 293
abtajaus Cvi sugrimo i netyrybs srities, sabatianizmo pobdis pasikeit. I liaudies sjdio jis spariai virto daugiau ar maiau laisvai organizuot sekt, kurios alininkai rinkosi slaptus susibrimus ir, baimindamiesi persekiojim, stengsi nuo kit slpti savo mokym ir veikl. inoma, retkariais vis rasdavosi paskir prana, tikini, jog atjs metas vlei vieai skelbti abtajaus Cvi mesianizmo paslapt, nes jo, kaip visiems regimo mesijo, sugrimas jau ess nebe u kaln. Beje, labai greitai sabatianizmo teoretikams naujuosius mesijinius laikus atitinkanios ir Lurijos mokym tursianios pakeisti naujosios Kabalos krimas m rpti kur kas labiau, nei mokymas apie mesijo sugrim. Daugelyje rat, be abejons, priskirtin sabatianistinei Kabalai, ia tema ivis nebekalbama - i dalies i baims, bet i dalies ir todl, kad j dmesio centre atsidr kitos temos. Nepaisant io tyinio ar netyinio apsimetinjimo, sabatianiei ratus palyginti lengva atpainti i tam tikro odyno, i tam tikr termin - pavyzdiui, 'Emunah, tikjimas", Sod ha-'Elohuth, Dievo paslaptis", ir 'Eloht Israel, Izraelio Dievas", - pomgio. Grtant prie sabatianiei sjdio iplitimo, pasakytina, kad, be Balkan, svarbs jo atraminiai takai i pradi buvo Italija ir Lietuva. domu tai, kad Lietuvoje jis nesteng isilaikyti ir ia nunyko labiau, nei daugumoje kit yd akenazi gyvenam krat. Lietuvoje sjdiui vadovavo prana pobdio veikjai, tokie paadintieji", kaip Heelis Corefas i Vilniaus31 ir pranaas Cadokas ben emarija i Gardino; o Italijoje - didiai mokyti rabinai, tenyki kabalist breli galvos, slapiomis rmusios sjd, pirmiausia - Benjaminas Kohenas Redijuje ir Abraomas Rovigas Modenoje, garsiojo kabalisto Mozs Zakuto mokinys 32 . Apskritai Italijos sabatianizmas buvo labai nuosaikus, o Balkan bendruomense sabatianist sluoksniuose labai greitai m stiprti nihilistins tendencijos. Sekta ypa plito pietinse Lenkijos provincijose, kuri didels teritorijos anuomet buvo turk valdioje, - ir plito pastangomis vieno sabatianieio, Chaimo ben lomo, labiau inomo Chaimo Malacho vardu33, kuris i pradi buvo Italijos, bet vliau - Turkijos tikinij"34 takoje. Taip ypa Ryt Galicija ir Podol tapo sabatianizmo centru, ir sabatianizmas labai atkakliai ir palyginti ilgai tose teritorijose laiksi. vairiais laikais sjdis gijo takos ir daugelyje Vokietijos bendruomeni, Berlyne, Hamburge, Manheime, Fiurte ir Dresdene, o labiausiai suleido aknis ekijoje ir Moravijoje. Panau, kad alinink skaiiumi sabatianizmas ia buvs itin stiprus
ir vienodai veik ir rabinus, ir stambiuosius bei smulkiuosius pirklius bei pramonininkus. Kai kurie takingiausi Moravijos ir ekijos ydai Marijos Teress ir jos pdini valdymo laikais buvo slapti sabatianizmo alininkai. Tik du kartus sabatianizmas gijo pavidal organizuotos apostazs didesni grupi, kurios tokia naujovika maranyste tarsi engianios tikruoju iganymo keliu. Viena tokia grup buvo Salonikuose, kur 1683 m. susiformavo Donmeh sekta35, apostatai" (juos taip vadino ir turkai), iorikai ipain islam, o antroji - Ryt Galicijoje, kur didelis brys neaikaus pranao Jokbo Franko alinink 1759 m. perjo katalikyb. Abiej grupi alininkai ir toliau save vadino Maaminim, tikiniaisiais" (taigi tikiniais abtajaus Cvi misija), - iuo vardu tarpusavyje vieni kitus vadino visi sabatianieiai. Abi grups ir po apostazs, kuri jie juk suvok kaip grynai iorin dalyk, palaik artimus ryius su savo krat radikalij sabatianiei sluoksniais. Tai ypa pasakytina apie frankizm, kurio bema visi alininkai ekijoje bei Moravijoje ir kurio didioji dauguma alinink Vengrijoje ir Rumunijoje liko nenutrauk sait su judaizmu. Kaip tik ie sluoksniai, nenutrauk iorini ryi su rabinikuoju judaizmu, po Pranczijos revoliucijos reiksi kaip naujojo sjdio judaizme pirmeiviai. Apie 1850 metus dar iek tiek nusimanyta apie tokias sabatianizmo ir reformos ssajas. I nuosaikiosios reformos sluoksni turime labai sidmtinas ir tikrai tiktinas tradicijas, kad pirmasis reformuotojo judaizmo pionierius Vengrijoje, Aronas Chorinas, jaunystje priklauss Prahos sabatianiei sluoksniams36. Hamburgas ir Prosnicas, X V I I I imtmetyje buv sabatianizmo propagandos centrais ir nuomi kov tarp ortodoks ir eretik ar jiems prijauiani arenomis, xix imtmeio pradioje yra ir vieni svarbiausi reformos sjdio centr. Sns t Prahos frankist, kurie dar 1800 metais maldingai lanksi Ofenbache prie Frankfurto, Jokbo Franko pdini buveinje, ir vaikus aukljo savo mistins sektos dvasia, apie 1832 metus yra tarp pirmosios Reformos" organizacijos Prahoje vadov. Jonos Vels, i apie 1800 metus gyvavusi Prahos mistik galvos, ratuose jau itisai aptinkame labai keist mistikos ir Apvietos jungin. I jo, matyt, labai plaios literatrins veiklos rankraio pavidalu iliko didiai doms Talmudo Agadoth komentarai37. abtajus Cvi ir Moz Mendelsonas, Izaokas Lurija ir Immanuelis Kantas jam, jei norite, dar tebra, jei norite, - jau yra vienodo masto autoritetai38. Dar ir 1864 m. Niujorke
295
raytas jo snno testamentas ilgais pasaais su pasididiavimu garbsto protvius sabatianieius ir frankistus kaip tikrojo yd tikjimo" ir gilios dvasins judaizmo sampratos vliavneius39. 5 Bet kaip tiems kabalistams, kurie buvo pagauti sabatianiei sjdio, m rastis idjos, buvusios tik per plauk nuo rabinikojo judaizmo ribos ar tiesiog vedusios atvir konflikt su juo? klausim geriausia atsakyti, grtant prie t dalyk, kuriuos a praeitame skyriuje kalbjau apie atpirkim per Tikkun proces. Mistins kabalist svokos ir interpretacijos apie tremties ir atpirkimo esm i pradi, inoma, rmsi realia tremties patirtimi ir jos realiomis datomis bei liaudikais vaizdiniais apie atpirkimo prigimt. Atpirkimas ia turjo ir politin, ir istorin turin. Taut jungo nusimetimas, naujas ijimas laisv buvo nepaprastai galingos varomosios mesijins idjos jgos, kurias ypa Safedo kabalistai mistikai praplt ir naujai interpretavo. Dabar jiems liaudikas tautinis mitas tapo kosmins reikms drama. Atpirkimas dabar jau nebra pirmiausia ivadavimas i taut vergijos, o esmin permaina visos Krinijos irdyje. Atpirkimas - tai procesas, smelkte persmelkis visus paslptuosius ir atviruosius pasaulius; juk jis yra ne kas kita, kaip Tikkun, restitucija tos didiosios ydos, kuri tveria pasauli viduje nuo pat ind suduimo ir nuodmingojo Adomo nuopuolio. Atpirkimas nea radikali pasauli struktros permain, nes pasauliai dabar grta savo vienov ir t pirmin bkl, kurioje jie tvr iki nuodms. Taigi atpirkimas reikia pabaig ne tiek iorins tremties, prasidjusios ventyklos sugriovimu, kiek vidins vis esybi tremties, kurios pradia buvo jau ivarymas i Rojaus. Kabalistai kur kas labiau pabria dvasin atpirkimo esm, o ne jo istorin ir politin aspekt. io aspekto kabalistai anaiptol neneigia ar neatsisako, taiau jis pamau virsta vien mintojo dvasinio ir mistinio proceso bei to, kas juo pasiekiama, simboliu. Arba, kaip formuluoja Vitalis: Kai gris ir blogis pagaliau bus atskirti nuo kits kito, tada ateis mesijas." Istorinis ilaisvinimas yra, sakytumei, visai natralus alutinis kosminio atpirkimo produktas, ir kabalistams niekados nebuvo atj galv, kad galt rastis koks nors konfliktas tarp simbolio ir tos tikrovs, kuri jam skirta simbolizuoti. Niekas negaljo pajusti pavojaus, kur kl toks atpirkimo idjos svorio centro perklimas vidins tikrovs lygmen,
25 6
kol i naujoji mesijin idja nebuvo imginta didi istorijos valand ir kol jai paiai neteko imginti savo jgos istorijoje. Lurijos Kabala kur kas veikiau ruo sielas atsinaujinimui, vykstaniam paioje sieloje. Atpirkime ji kur kas daugiau reikms teik vidinio, o ne politinio gyvenimo atsinaujinimui. Bet kadangi, jos poiriu, ie du dalykai neatskiriamai vienas su kitu susij, ji, tremiai dar tebetveriant, tokiu irdi ruoimu kaip tik ir galjo daug prisidti, spartinant iorinio isivadavimo pradi. O tada, inia, Sabtajui Cvi pasirodius ir yd masms juo tikjus, tasai vidins laisvs igyvenimas, tasai igyvenimas visikai tyro pasaulio, kuris kabalist sieloje jau buvo taps tikrove, pasidar bendruoju daugybs moni turtu. Savaime suprantama, kad tiktasi, jog mesijinis paadas visikai isipildys ir savo egzoterine bei politine dalimi. ios viltys buvo greitai sulugdytos; taiau to, kas nutiko per trump, bet intensyv mesijinio pakilimo igyvenim, jau nebebuvo manoma ataukti. Daugeliui tai, k kabalistai vadina echinos klimusi i dulki", tapo nebeprarandama patirtimi40. Sabatianizmas, kaip mistin erezija, turjo atsirasti t akimirk, kai dl abtajaus Cvi apostazs, kuri buvo juk visai nenumatytas vykis, prasivr praraja tarp mint dviej atpirkimo dramos aren - mistins sieloje ir iorins, simbolikai reprezentuojamos istorijoje. Vidinis ir iorinis igyvenimai, vidinis ir iorinis atpirkimo aspektai dabar mai ir dramatikai isiskyr. is konfliktas, kuriam niekas nebuvo pasirengs, kurio niekas n sapnuoti nesapnavo, ugrieb paias giliausias sielos gelmes. ia teko rinktis. Kiekvienas turjo apsisprsti, ar jis Dievo od panors girdti istorijos nuosprendyje, ar toje tikrovje, kuri jau apsireik savosios sielos gelmse. Sabatianizmas radosi tuomet, kai plats i pradi yd sefard, o paskui ir akenazi sluoksniai iame konflikte atsisak palaikyti istorins, o ne j sielose tverianios tikrovs pus. Argumentuota, kad nemanomas daiktas, jog Dievas, kuris net teisij gyvuliams netiesia klities skersai kelio"41, bt galjs savo taut klaidinti ir apgaudinti atpirkimo regimybe42. Taigi privaljo rastis mokymai, kuriems visiems buvo bendra tai, kad jais mginta permesti tilt per praraj, prasivrusi tarp vidins tikrovs ir anos iorins realybs, kuri dabar jau liovsi buvusi pirmosios simboliu. Taiau, atsiradus tokiai tampai tarp iorinio ir vidinio gyvenimo aspekt, naujosios teorijos privaljo i tamp ireikti; kitaip tariant, jos privaljo padaryti gyvenim tokioje tampoje itveriam. Tokia uduotis Kabalai dar niekados nebuvo keliama - juk
ji veikiau nuolatos rpinosi iorin gyvenim pavaizduoti kaip vidinio simbol. Taigi sabatianizmas gim vidins prietaros pagrindu, jis gim i paradokso, ir dsnis, davs jam pradi, lm ir jo tolimesn eig. Jis grindiamas tragiku atsimetlio atpirkjo paradoksu ir yra gyvas paradoksais, kuri vienas tempia paskui save vis kit. Pats dalyko pobdis lemia tai, kad esama toli siekianios ir ikalbingos giminysts, siejanios sabatianizmo ir ankstyvosios krikionybs religinius pasaulius bei j raid. Abu jie iki paskutinio tako nuosekliai interpretuoja sen yd paradoks apie Dievo tarno kani. Abiejuose kristalizuojasi tam tikra mistin tikjimo laikysena ir istorinis vykis, kur dabar tasai paradoksas dialektikai pateisina. Abu jie nuo pat pradios gyvena toje paioje tampoje, laukdami paruzijos - 1 , y., abu jie tveria laukdami, kad ateis arba sugr - ar i dangaus, ar i tamsybi karalysts - laikinai pradings j atpirkjas. Abiejuose po to, kai senojo pasaulio statymai, atpirkimui atjus, pasidaro beveriai, vyksta i dalies atsargus, o i dalies radikalus ir net patraklikas antinomizmo proveris, ir abiejuose randasi nauja tikjimo" svoka - kaip sieloje regimu pasidariusio naujojo atpirkimo pasaulio realizacija. Ir abiejuose i svoka brandina gausybs nauj paradoks tamp. Galiausiai abiejuose susiformuoja Trejybs ir Dievo siknijimo dievamogyje teologija. Be abejo, tiesiogins ar netiesiogins krikionikj idj takos, galjusios pasiekti sabatianieius daugybe kanal, negalima menkinti. Apie vien i kanal, didiai svarb, norint bent kiek giliau perprasti sabatianizm, - apie Ispanijos ir Portugalijos maranus, - a dar vliau kalbsiu. Vis dlto visikai klaidinga bt mginti ia irti vien i svetim tak ar krikionikj pavyzdi mgdiojim. i kriz veikiau vyksta pagal imanentin logik, ir jos raika vargu ar bt buvusi smarkiai kitokia, jei krikionikj tak nebt buv. Ir apskritai, inoma, nevalia ignoruoti ir svari istorini, moralini bei religini sabatianizmo ir krikionybs skirtingum. Sabatianizmo atveju dalis geto stoja prie get, taiau vis tiek geto visikai neatsikrato. Be to, akis krinta abtajaus Cvi asmens silpnumas, lyginant j su Jzaus asmeniu. Kaip asmuo, abtajus Cvi yra niekas ar bema niekas. Tiesa, kaip tik iuo bruou jis atitinka t ypating mesijo paveiksl, kur piesi vlesnysis judaizmas; mat is paveikslas yra keistai neasmeninis, kone anoniminis. Krikionybei konkretus Jzaus pavidalas neidildomai spauds tikros asmenybs bruous, o abu didieji rabinikojo mesianizmo kodifikatoriai, Izaokas Abarbanelis tarp
25 6
yd sefard ir Juda Liovas ben Becalelis i Prahos, vadinamasis kilnusis rabis Liovas" pateikia visikai neasmenin mesijo paveiksl43. Apie klasikin lurianizm galima pasakyti, kad jis apskritai nesidomjo mesijo asmeniu. Taigi nra labai nuostabu, kad, pasirodius mesijui, stengusiam pelnyti visuotin pripainim, autentik asmenini bruo stygius tikintiesiems visai neatrod yda. Nra joki Sabtajaus Cvi palikt viepaties odi", joki jo logij", ir niekas, kaip regisi, j n nesitikjo. Tiktai sabatianizmo raidos pabaigoje pasirod Jokbas Frankas - tikrai ryki asmenyb, kurios pasisakymams nestinga ir tam tikro niauraus avesio. Taiau, inia, is mesijas, bdamas tikras asmuo kiekviena savo esybs skaidula, drauge yra ir iurpiausias bei kraupiausias pavidalas, kada nors ikils per vis yd mesianizmo istorij. Galiausiai, atidiai nagrinjant, labai skirtingi yra ir sabatianizmo bei krikionybs atpirkjo lemties paradoksai. Jzaus mirtis ant kryiaus ir Sabtajaus Cvi apostaz yra gerokai skirtingo lygmens dalykai. Antroji beviltikai veda bedugn. Ji jau teorikai daro manoma bema visk. Sabatianizmo atveju sukrtimas, kur privalu veikti, yra dar didesnis. Tam, kad stengt veikti didiul atpirkjo apostazs paradokso tamp, tikintysis ia, sakytumei, privalo sutelkti daugiau psichologini tikjimo jg. Juk gal gale idavyst ir mirtis tveria pernelyg skirtingose pakopose, kad galt vienodai kerti tikiniojo prot. Idavysts atveju pernelyg stinga pozityviojo aspekto. abtajus Cvi skiriasi nuo Jzaus tuo, kad savo lemiamu darbu jis neperteikia joki nauj, dabar jau revoliucingai patvirtint vertybi. Jo idavyst tik griauna sensias vertybes. Todl ir suprantama, kad stiprus avesys, kur sabatianizmo atveju skleidia demon rankas pasiduodanio, bejgio atpirkjo paveikslas, tiesiu keliu veda nihilizm. Sabatianizmas, kaip matme, pagrstas mginimu ilaikyti kaip teist ir ginti Sabtajaus Cvi misij, - tai tikrai tokio paradoksalaus pobdio mginimas, kad paradoksalesnio ir sugalvoti nemanoma. Koks gi dalykas ydo smonei gali bti prietaringesnis u mginim kaip pozityvi religin vertyb auktinti idavyst ir atsimetim - tai, k yd patirtis laiko didiausia smerktina koktybe? Kaip smarkiai tad turi bti sujudinta naujj tikinij siela, koki revoliucij ji turi bti perjusi, kad tokio paradoksalaus ikio neatmest kaip nebepakeniamo! Regisi kone nesuvokiama, kad sjdis, kurio pamatas yra toks veiksmas, galjo apimti ir uvaldyti plaius sluoksnius - kur kas platesnius, nei visuotinai manoma. Taiau nevalia pamirti, kad ia prisideda dar
299
vienas veiksnys, kurio reikms nevalia pernelyg menkai vertinti, kuris, mano nuomone, yra tiesiog esminis, mginant suprasti vyki raid, Tai psichologin laikysena kai kuri yd sefard sluoksni, kuriuose bta daugybs ankstesnij maran. Jie, bdami pdiniai t Ispanijos yd, kurie, vykstant 1391-1498 m. persekiojimams, greiiau bdos spiriami, o ne i sav paskat imtais tkstani perjo krikionyb, karta po kartos gyveno priverstinai dvilypje religins smons bsenoje. Religija, kuri jie iorikai ipaino, buvo ne ta pati, kuri linko j jausmai. is dualizmas turjo kelti pavoj yd jausenos ir smons vienovei - jei tik ne apskritai j griov. Ir net tais atvejais, kai jie, pabg i Ispanijos, rado keli grti judaizm, arba j vaik atvejais - ypa xvn imtmetyje, - jiems dar liko pakankamai psichologinio paveldo, atsineto i tokios situacijos. Tad mesijo atsimetimas daugeliui regjosi kaip religinis nuskaidrinimas to veiksmo, kuris labiausiai slg daugelio maran sin. inome, kad daugelis j iekojo.bd, kaip pateisinti savo priverstin apostaz. Visi tie pavyzdiai, kuriuos jie paprastai pateikdavo, teisindami savo kriptojudaizm, vliau lygiai tie patys aptinkami sabatianiei ideologijoje, - ypa rmimasis lemtimi karaliens Esteros, kuriai buvo priskiriamas lyg ir marans likimas karaliaus Ahasvero rmuose, nes ji neprisipaino nei kokios rass, nei kokio luomo esanti, bet vis dlto isaugojo savo tv tikjim44. Tad dabar, kai net pats mesijas dl neivengiamo tragizmo, susijusio su jo misija, buvo priverstas ksti marano lemt, i aplinkyb atrod kaip giliausias pateisinimas, o sykiu ir atsiteisimas u tai, kas slg tokios daugybs sin. Abejoju, ar be io sefard bendruomeni svarbi dali psichologinio pasirengimo ir dispozicijos naujasis mokymas apskritai bt galjs tiek iplisti, kiek buvo reikalinga, kad jis galt tapti svarbiu veiksniu, padjusiu sugriauti senj geto judaizm. Maran ir atsimetlio mesijo lemi paralel buvo ikelta isyk po jo apostazs, o jos svarbiausias propagandistas - ir tai, be abejo, nra atsitiktinumas - buvo Abraomas Mykolas Kardozas (1626-1706), pats gims kaip maranas ir, kaip maranas, studijavs katalik teologij45. Kardozas drauge su Natanu i Gazos, naujuoju pranau, pradeda virtin didij naujos erezins Kabalos, sabatianizmo, teoretik, kuri ideologija iki pat xix imtmeio pradios gyja visokiausi atmain ir patiria vairi metamorfozi. J bendrasis vardiklis yra paradoksalus ir paprastos prigimties irdis skaudinantis bei piktinantis pamatini j teigini pobdis. Abu nenuilstamai darbavosi ir literatros,
25 6
ir propagandos srityse, negaildami dideli pastang savo naujosioms idjoms iki paskutini smulkmen ipltoti. Natanas 1670 m. para savj opus magnum, Sefer ha-Beri'a, Krinijos knyg" o Kardozas, dstydamas naujj sabatianiei mokym, vlesniais deimtmeiais sukr itis literatr.
6
Natralu, kad ie paradoksals mokymai, kaip ir galima tiktis, pradedami mesijo likimu ir apskritai atpirkimo klausimais, bet paskui ugriebia ir kitas religinio mstymo sritis, o galiausiai sismelkia ne tik teologijos, bet ir morals sfer. Pavyzdiui, Kardozas mok, kad dl Izraelio nuodmi, ties sakant, visi mes privalj tapti maranais46, taiau Dievo malon apsaugojusi mus nuo tokios kraupios lemties gyventi, sakytumei, akivaizdiai isiadant savo pai esmins vidins tiesos, ir ukrovusi i nat tik vienam mesijui. Mat tik mesijo siela esanti pakankamai stipri ir galinti nesusialodama nueiti sunk keli. Taigi ia skelbiamas mesijas, atitinks dvilyp maran jausen. O is vaizdinys labai lengvai siejosi su kitu, i pradi gimusiu i visai kitokios istorins patirties ir kitoki sielos sfer. Turiu galvoje Lurijos ir jo mokini mokym apie vis dalyk restitucij, apie atpirkim, kurio metu surenkamos nupuolusios kibirktys. iame mokyme slypjo labai pavojingo poskio galimyb, kuri iki abtajaus Cvi apostazs, tiesa, nebuvo pastebta, bet paskui labai greit ir labai veiksmingai reiksi. Visuotinai pripainta, sakytumei, ortodoksikai kabalistin io mokymo skaitysena teig, jog Izraelis ess isklaidytas tremtin, idant i visur surinkt ventj siel ir dievikosios viesos kibirktis, nupuolusias visas materijos dalis, ir maldingais darbais bei malda pakylt jas auktyn visose tose vietose, kur jos kalintos. proces ubaigus ar bent jo pabaigai esmingai priartjus, pasirodysis mesijas, kuris pakylsis auktyn paskutines kibirktis ir taip savaime atimsis i pasaulyje tverianio blogio gyvybin gali, kuri jam viena leidianti veikti. Grio ir blogio, tyrybs ir netyrybs sritys bsianios galutinai atskirtos ir paskui jau niekados nebesusiliesianios. Taiau eretikoji versija, kuri pirmiausia propagavo Natanas i Gazos ir kuri steng pritraukti gana daug sekj, skamba kitaip47. Ne visados ventojo traukos galia esti pakankama, kad jis stengt maldingais darbais ir malda ivaduoti kibirktis i j kaljimo, i vadinamj
301
Kelipoth, arba keval" srities. Negana, kad ventasis ar maldingasis mogus stovt u blogio sferos rib ir prisitraukt prie savs kalintsias kibirktis. Esama toki didiojo Tikkun proceso dali - ir jos yra paskutins bei sunkiausios, - kuriose, nordamas i tikrj ubaigti proces, mesijas turi nuengti blogio bei netyrybs viepatij ir, bdamas viduje, itraukti kibirktis i j kaljimo arba, pasitelkiant kit, danai vartot vaizd, susprogdinti blogio indus i vidaus". echinai teko nuengti Egipt, visokios tamsybs ir Dievui prieik dalyk simbol, ir pargabenti net i ten nupuolusisias kibirktis, taigi ir mesijui dien pabaigoje, vykdant savo misij, tenka engti iuo sunkiausiuoju keliu tamsos viepatij. Tik io kelio pabaigoje prasiver galutinis atpirkimas, kuris tada bus regimas visuose - taip pat ir iors - pasauliuose. Taigi is mokymas patenkino jausmus t, kurie tarsi jau igyven atpirkim, kaip vidin tikrov, ir reikalavo paalinti tokio vidinio vyksmo ir tebetrunkanios iorins tremties prietar. Idavyste mesijas vykdo sunkiausij savo misijos dal. Atpirkimo esm yra paradoksas, kuris tik dabar, aktualiai j vykdant, atsiskleidia visa savo gilybe. Atpirkimas nra paprastas lyg ir kokios aminos paangos vyksmas; jo esmje slypi tragikas aspektas, dl kurio atpirkjo laikysena kitiems darosi nesuprantama. Mesijas, nordamas atlikti savo misij, turi bti - yd supratimu - atmestas, jis privalo elgtis taip, kad jo paties darbai, regisi, j nuteist. Sabatianieiai nepagailjo stabaus nuoirdios religins jausenos kario, stengdamiesi iki pai gelmi ipltoti vis io pavojingo paradokso kartl ir leisti j iki galo patirti tikintiesiems48. ia, tiesa, prisidjo ir dar vienas dalykas. Tai, k sabatianieiai vadina mesijo keistais darbais", senosios vis dalyk srangos poiriu, turi ne vien negatyvj aspekt. ia esama ir pozityvaus aspekto - mat mesijas paklsta naujojo pasaulio statymui. Mat jeigu, ubaigus Tikkun proces, vis pasauli struktra i vidaus bus pakeista, vadinasi, ir Tora, tikrasis pasaulinis vis dalyk statymas, naujajame pasaulyje privals atsiskleisti nauju aspektu. Dabar Tora turi ireikti t pirmykt vis dalyk padt, kuri jie atgauna per atpirkim, - o tremties laikais ji, velgiant tikiniojo akimis, atitiko ypatingj pasauli padt tremtyje. Mesijas stovi ties perjimu i vieno pasaulio kit. Naudodamasis mesijine laisve, jis realizuoja naujj statym. Senosios dalyk tkms poiriu, is naujasis statymas daro griaunamj poveik. Jis naikina sensias srangas, ir jo prasme atliekami veiksmai kertasi su tais, kurie iki iol laikyti vertingais. Kitaip tariant, atpirkimas sykiu reikia ir lugim
25 6
t Toros aspekt, kurie regimi vien i tremties pozicij, taigi vidins Toros, kaip tokios, esm lieka viena ir ta pati, taiau jos supratimo bdas dabar keiiasi. Joje pasidaro regimas naujas sluoksnis. Vietoj tremties judaizmo dabar randasi naujas mesijinis judaizmas. Savo revoliucingoms spekuliacijoms pateisinti sabatianieiai galjo pasitelkti vairiausius radikalius teiginius ir miglotas uuominas apie pasaulio bkl, kurioje viepatausis naujas statymas, - j itin gausu Zoharo dalyje Raja Mehemna. Tik ia, jei taip valia pasakyti, sugrta namus ir plaiuose sluoksniuose pradeda veikti apie 1300 metus gyvenusio vieniojo yd spiritualo" idjos49. Taigi, toki idj apimtas, geto judaizmas i vidaus visikai subyra. Net stabu, kaip radikaliai ios idjos buvo ipltotos, prajus vos vieneriems ar dvejiems metams po abtajaus Cvi apostazs. tai Abraomas Perecas, vienas Natano mokini, 1668 m. Salonikuose parao traktat, kurio nepavadinsi kitaip, kaip antinomizmo teorija50. Jame mokoma, kad tas, kuris atpirktajame pasaulyje vis dar laikytsi odins Toros, taigi rabinikosios tradicijos arba, kitaip ir konkreiai kalbant, tikrojo Galuth judaizmo, bt laikomas staiai nusidjliu51. Jo viet uimsianti nauja savo esme nekintanios raytins Toros samprata - taiau tai juk reikia tiesiog nauj mesijin judaizm. Be abejo, i idj autorius puikiai suvok, kokios ivados i j darytinos, todl apsidraud, kad jos neivirst aktual antinomizm. Mat pozityvusis naujojo pasaulio statymas pasirodysis tiktai drauge su paruzija, su visika ir galutine atpirkimo pradia, taigi tada, kai mesijas bus baigs savo aukos keli per blogio pasaulius ir, pats blogiu apsivilkdamas, bus blog i vidaus sunaikins ar perkeits. O iki tol, ioje tarpinje atpirkimo prieblandoje, kurioje mes gyvename, dar visikai galiojs senasis odinio mokymo statymas. Taigi iorinis rabinikojo judaizmo fasadas ia dar ilaikomas, nors negali bti joki abejoni, kad emocinis i tikinij ryys su juo yra i pagrind pasikeits. vairias atmainas toki teorij, kuriose antinomistins tendencijos liko tiktai latentikos, skelb nuosaikusis sabatianizmo sparnas. Daugelis, kad ir kaip tatai regtsi nuostabu, i tikrj padar stebukl, stengdami gyventi ioje tampoje tarp atsidavimo kupino statymo laikymosi ir sitikinimo, kad prasideda tok statymo laikymsi beveriu padarysis naujasis eonas. inome pavyzdi entuziasting sabatianiei, kuri nepriekaitingas maldingumas rabinikojo judaizmo sferoje byloja i intymi, taigi joki atodair nesaistom dokument.
stabiausias ir labiausiai jaudinamas tarp t dokument yra iaurs Italijoje, Modenoje, gyvenusi dviej sabatianiei dienoratis, apie kur esu isamiai kalbjs kitoje vietoje52. Ta aplinkyb, kad bta ypa madaug iki 1715 m. - tokio nuosaikaus sabatianizmo sparno, yra svarbi iam sjdiui suprasti, ir geresnei valgai labai alinga buvo tai, kad j nebuvo kreipiamas dmesys. Todl, nors ir be pagrindo, labai danai mginta neigti, kad tokie maldingi mons priklaus sabatianiei sjdiui, nes sabatianizm stengta vaizduotis tiktai kaip prie rabinikj judaizm maitaujant kirintoj, teorikai ir praktikai pasirengus padaryti bet kok prasiengim ir nuodm. Taiau toks vaizdinys reikalingas dideli ilyg. Kita vertus, negalima ginyti, kad visa nuotaika, kuri skleidia tokios idjos, kaip Abraomo Pereco, labai gerai paruo mius tikrojo antinomizmo protrkius. Pirm kart ilgoje Vidurami judaizmo istorijoje ia i vidaus atsipalaidavo ta emocin ir intelektualin laikysena, kuri ugd grietas gyvenimas, pripastant neginijam statymo viepatij. Pozityvi galia, kuria is gyvenimas vald yd irdis, buvo tokia didel, kad itisus imtmeius nebuvo jokios, juolab organizuotos, vidins reakcijos prie ias vertybes, kuri pagrindas yra praktinis statymo laikymasis. Tai juo labiau sidmtina, kad juk btent nomistinis rabinikojo judaizmo pobdis tokius antinomistini jausm sprogimus galjo suadinti kur kas labiau nei, sakysime, krikionyb ar islamas. Ir vis dlto t dviej religij dominuojamose sferose antinomistini idj ir praktik radosi kur kas daniau nei judaizme. Matyt, ia, greta grynai religini prieasi, veik ir ioriniai, istoriniai veiksniai, ir pirmiausia - itin aistringas judaizmo rytas ilikti; juk, turint galvoje istorines judaizmo egzistavimo slygas, antinomistins tendencijos net labai greitai galjo j sunaikinti. Be to, privalu atsivelgti ir t aplinkyb, kad paskiriems monms, sukilusiems prie statym, buvo lengviau iekoti kelio, vedanio i judaizmo aplinkinio pasaulio religijas. Dirv antinomistinms tendencijoms, mginanioms isilaikyti statymo nubrtose ribose, galjo paruoti tik mistin pagrindini kategorij, statymo ir atpirkimo, interpretacija. Tiesa, paskui i tikrj atj s antinomizmo protrkis utat buvo itin pals ir ugrieb didel dal sabatianiei sjdio; kalbant iuolaikiniais terminais - jo radikalj sparn. Motyvai, pasireik radikaliojo antinomizmo raidoje, buvo dvejopo pobdio. Vien j gimdo mesijo asmuo ir jo paradoksas,
25 6
o kit - tikiniojo smon ir asmeniniai igyvenimai. Esama labai paprasto klausimo, kuriuo remiantis galima atskirti nuosaikj sabatianizm nuo radikaliojo, ir tas klausimas yra toks: ar mesijo darbai yra, ar nra pavyzdys tikintiesiems53? Nuosaikusis sabatianizmas atsako neigiamai. Jis mgina naujojo religinio gyvenimo paradoks apriboti vien mesijo asmeniu. Tik vienas mesijas stovs ant ribos, ties kuria suyra senieji saitai, ir tik jis vienas privals engti savo, kaip atpirkjo, likimui deramu painiuoju keliu blog. Jo veiksmai ness pavyzdys. Jo esminis bruoas veikiau ess tas, kad jis kelis papiktinim. Jau Natanas i Gazos 1667 m. tvirtina, kad kaip tik abtajaus Cvi keistieji veiksmai" es jo mesijins misijos rodymas, nes jeigu jis nebt atpirkjas, jo ie paklydimai neapnikt, nes tuomet, kai Dievas iebia savo vies virum jo, jis daro daugyb veiksm, kurie pasaulio akyse yra nuostabs ir keisti, ir tai yra jo tikrumo rodymas"54. Taigi tikrieji atpirkjo veiksmai sykiu es tie, kurie turi kelti giliausi papiktinim. O pai tikinij gyvenime, kol galutinis Tikkun ubaigimas dar neperkeits pasaulio ir iorin Izraelio tremtis tebetrunkanti, negal rastis vietos nihilistinms tendencijoms. Mesijo paradoksas tampa vien tikjimo objektu. Jis, tiesa, muoja paskiro mogaus egzistencijoje, taiau tik tose sferose, kurios tveria anapus praktikos rib. Ypa Kardozas padjo daug pastang, gindamas tok poir apostazs klausimu. 7 Kitoks buvo neivengiam l skelbs radikalij element atsakas. Jiems regjosi nepakeniama tenkintis tikjimu vien atpirkjo lemties paradoks. is paradoksas tremties pabaigoje veikiau turs pasidaryti regimas kiekvienoje lemtyje. Mesijo veiksmai yra pavyzdys, pareigojs visus alininkus juo sekti. Ir nuo ia prasideda raida, kuri, praddama nuo religini idj, veda iki perdm nihilistini ivad. Savo kiu ji vlei renkasi savanorikos maranysts idj: mes visi prival leistis blogio bedugn, idant ten j i vidaus veiktume. Esama - taip mok vairiausi teorij apdarais besidangst nihilizmo apatalai - tam tikr srii, kuriose Tikkun procesas negali bti vykdomas ventais veiksmais. ia blogis gals bti veikiamas tik juo paiu55. Taiau taip mes prieiname tez, kuri, kaip moko religijos istorija, didij religins smons krizi metu nuolatos ima reiktis tarytumei tragika btinyb. Tai pragaitingasis ir sykiu viliojantis mokymas apie nuodms
305
ventyb. iame mokyme, regisi, nuolatos be galo keistai maiosi du prieingi pasauliai - moralinio dekadanso pasaulis ir dar kitas, primityvus sielos sluoksnis, kuriame tai, kas manyta seniai nugrimzdus gilum, kiekvieno paskiro mogaus atveju vlei gali ikilti paviri su nauja galybe. Abu ie pasauliai susimai ir X V I I I imtmeio sabatianiei nihilizme, klusiame tok gil vidin pavoj brangiausiam judaizmo turtui - jo moralinei substancijai. Ir geriausias pavyzdys ia yra tragikoji paskutiniosios sabatianizmo fazs - frankizmo - istorija. Toros tvirtinta pirmosios nuodms ssaja su gdos kilme kabalistams, mstantiems apie Tikkun, apie tos nuodms pagimdytos ydos atitaisym, kelia kebl gdos inaikinimo naujojoje mesijinje bklje klausim56. Prieingj keli - pasiekti atpirkim tiesiog sutrypiant gdos jausm, - kurio reikalauja igarsjusi apokrifin itarm, gnostik priskirta Jzui57, radikaliajame sabatianiei sparne smoningai ir primygtinai skelb Jokbas Frankas. Bedugne dvelkis Minos odis, kad Diev galima mylti ir su bloga paskata"58, ia gijo reikm, kurios autorius neturjo galvoje. Moz Chagizas 1714 m. kalba apie dvi sabatianiei erezijos kryptis: Vienos sektos kelias yra laikyti ventuoju kiekvien netyrj, susiterus lengvomis ar sunkiomis nuodmmis. Kai mes savo akimis regime, kaip jie valgo pasninko dienomis, jie sako, girdi, tai ess ne knikas, o dvasinis valgymas, o kai jie pasaulio akyse susiteria, tai, girdi, ness susiterimas, nes itaip jie prisitrauki emyn ventybs dvasi. Ir apie kiekvien blog veiksm, kur mes matome juos ne tik mintimis, bet ir i tikrj darant, jie sako, kad btent taip ir tur bti, ir kad ia esanti paslaptis, ir viskas es Tikkun ir ventybs traukimas i Kelipoth. Ir taip jie visi sutaria, kad kiekvienas, kuris daro nuodm ir blog, Dievo akyse ess geras ir doras. O antroji j sekta erezij kreipia kiton pusn. Jie argumentuoja, girdi, atjus abtajui Cvi, Adomo nuopuolis jau ess atitaisytas ir gris itrauktas i blogio bei lak. Nuo to meto, girdi, ijusi nauja Tora, kuri leidianti visk, k Tora draudia, taip pat ir Toros draudiamus seksualini santyki bdus. Mat kadangi visa es tyra, tai n vienas t dalyk nebess smerktinas. O kad jie ms akyse vis dlto laikosi yd statymo, tai daro tik todl, kad parayta: Nepalik Toros, savo motinos"59. iuos Chagizo odius, nors jis, kaip eretik mediotojas, jau i anksto nra laikytinas visikai patikimu, i tikrj net su kaupu patvirtina tai, k mes inome apie sabatianizmo raid tarp 1700 ir 1760 met.
Tai, k Chagizas aprao ir su kuo kovoja, dar ir iki pat imtmeio pabaigos buvo praktikuojama vairiomis formomis ir paiose vairiausiose vietose. Gnosticizmo istorijoje rykiausiais tokios libertinistins ir nihilistins gnostikos atstovais laikomi karpokratininkai60. Taiau niekas i to, kas mums apie juos inoma, rytingumu n i tolo negali lygintis su ta antinomizmo evangelija, kuri Jokbas Frankas (1726-1790) dviem tkstaniais su kaupu odi paskelb savo mokytiniams. Savo mokym Frankas irgi grind idjomis, taiau tas idjas tenka vadinti ne tiek teorija, kiek itisu religiniu nihilizmo mitu61. Apskritai nihilistini doktrin prigimtis yra tokia, kad jos vieai nedstomos ir net ratu be ilyg neskelbiamos, bet mums beribis Franko sekj entuziazmas ir atsidavimas savo mokytojui tok unikal dokument isaugojo. Juk mokiniai Frank laik paios dievybs siknijimu, o jo odius - Dievo odiais. Mat, kad ir k manytume apie paties Franko charakter ir figr, didioji dalis jo mokini, kuri plunksna paliko mums dar maiausiai du savarankikus veikalus62, tikrai buvo tyros irdies vyrai. Nuoirdus ir gilus religinis jausmas byloja i j odi, o miglotose savo mokytojo kalbose apie pragarm, kurion mes visi privalome engti", ir apie tylos nat", kuri mes privalome prisiimti, tie vyrai turjo rasti isilaisvinim ir atpirkim, kurio jiems nesuteik rabinikoji Tora. Taip mums keliuose lenkikuose rankraiuose iliko Ksiga Slow Pariskich, Viepaties odi knyga"63. iame itarmi, paraboli ir Toros odi, - jeigu juos taip galima vadinti, rinkinyje kraupiai intensyviai rykja tipikas primityvios barbarysts ir i vidaus papuvusios morals junginys. Taiau privalu pridurti, jog niekaip nenuneigsi, kad itam keisiausiam i vis ventj Rat" nestinga tam tikro polkio, taigiai vaizding odi pajautos. Keistos, daugiau ar maiau paradoksalios Talmudo ir kit rat itarms ir kai kurie i pradi irgi visai kitaip suprasti mistikos simboliai radikalij sabatianiei ratuose pasirodo kaip kiai ir simboliai religinio nihilizmo, kuriame pragarmes prasmegusios ikraipytos mistikos idjos stoja atvir konflikt su bet kokia pozityvija religija. Tokie talmudiniai ir pusiau talmudiniai odiai, kaip Didi yra nuodm dl paios nuodms"64, arba Toros panaikinimas gali bti jos tikrasis vykdymas"65, - odiai, kuri prasm paiame Talmude, be abejo, yra visai kita, taiau kuri paodin reikm leidia imtis tokios interpretacijos, - yra skiriamasis i nuotaik enklas. Tora - sabatianieiai mgo palyginim - yra atpirkimo sklos grdas66. Kaip
sklos grdas turi supti emje, kad sudygt ir duot vaisi, taip ir Tora, kad galt pasirodyti savo tikruoju mesijiniu pavidalu, privalo bti sunaikinta ms darb sferoje. Pagal visus pasaulius apimant organinio gyvenimo dsn Tikkun procesas saistomas tokios tvarkos, kad ir mogaus darbai bent tam tikrose srityse pasidaryt tamss ir, sakytume, papuv. Talmudas sako: Dovydo snus ateis tik tokiais laikais, kurie bus arba visikai kalti, arba visikai nekalti."67 I ios epigramos daugelis sabatianiei dar toki ivad: kadangi visi negalime pasidaryti venti, vadinasi, bkime visi nusidjliai. I tikrj, inoma, iame nuodms ventumo vaizdinyje susijungia labai skirtingos idjos. Greta nuomons, kad kai kurie darbai neivengiamai turi adinti nuodms regimyb, nors i tikrj savo esme yra tyri ir venti, aptinkame ir kit, pasak kurios, btent tai, kas i tikrj bloga, jeigu tik daroma, sakytumei, su religiniu kariu, esti i vidaus sugriaunama ir perkeiiama. Akivaizdu, kad tokie vaizdiniai radikaliai kertasi su viskuo, kas apie yd gyvenimo tyrum buvo mokoma ir mstoma itisus imtmeius. Atrodo, tarytum statymo pasaulio viduje bt vyks anarchist maitas. Reakcija buvo tokia smarki, kad tam tikruose radikaliuose breliuose atlikinti veiksmai ir ritualai, kuri tikslas buvo tyin moralin mogaus asmenybs degradacija: mat tas, kuris buvo nugrimzds didiausi bedugn, regjosi labiausiai paauktas regti vies. i tez nenuilsdami pltojo i Salonik atvykst radikal apatalai, o ypa - Jokbas Frankas. Privalu ne tik piktintis, bet ir pamginti suprasti pozityvisias paskatas, kuri iraika i pradi buvo is mokymas. Juk religinis ir i dalies su juo susijs moralinis i radikal nihilizmas yra tik bejgikas ir klystkelius sukantis trokimas radikaliai atnaujinti yd gyvenim, kuris istorinmis ano meto slygomis normaliai reiktis negaljo. Tasai tikrojo isilaisvinimo jausmas, persidavs tikintiesiems" per didj 1666 m. pakilim, bet paskui nuneigtas istoriniame ir politiniame lygmenyje, iekojo raikos morals ir religijos sferose. Uuot kls perversm iorje (tatai jam, nutikus mesijo apostazs katastrofai, nebuvo lemta), jis atsigr vid ir daugybei siel adino t nuotaik, i kurios paskui, mitui apie mesijo misij prie netyrybs vart pradjus blsti, naudos turjo Apvieta ir reforma. Taiau ia - kaip sakyta - prisideda dar vienas motyvas, irgi gerai mums inomas i visuotins religij, o ypa - i mistini sekt istorijos ir kone visados atsirands drauge su mintja nuodms ventumo
25 6
teze. Tai yra idja, kad irinktieji, apdovanoti tikra dievika kibirktimi, i esms yra skirtingi nuo kit moni ir nematuotini j matais. Kadangi jie yra naujo, dvasinio statymo valdioje ir reprezentuoja nauj tikrov, jie tveria ir anapus grio ir blogio. inoma, koki pavojing diskusij ir padarini tarp senj ir naujj laik krikioni sekt sukl teiginys, kad tas, kuris i tikrj atgims, nebegals nusidti, todl visa, k jis dars, vertintina auktesniu poiriu. Panai idj labai greit radosi ir sabatianizmo palydoje, ypa Salonikuose. Vidin atpirkimo tikrov, jau prasidjusi paslptuosiuose pasauliuose, tam, kuris joje tveria, diktuoja, sakytumei, auktesn veiklos statym. Neketinu ia aptarinti daugybs galimybi, kuriomis i tez galjo bti konkreiai ginama. Abu teiginiai: nuopelninga daryti nuodmes ir, itaip puolant bedugn, veikti blog i vidaus; ir antrasis: tam, kuris jau gyvena, vadovaudamasis mesijinio Tikkun pasaulio tikrove, nusidti nemanoma, nes blogis jau prarads savo prasm, - ie du teiginiai, regisi, konfliktuoja tarpusavyje, taiau, praktikos poiriu, abu veikia ta paia kryptimi. Abu jie link nuvertinti iorin veikl, kuri juk dar tebevyksta senajame pasaulyje ir jo slygomis, ir kaip jos prieprie ikelti tikrj tikjim atitinkani paslptj vidin veikl. Formos, kurias is iors ir vidaus konfliktas gijo sabatianizmo raidoje, yra labai skirtingos. Radikalieji sabatianieiai, nihilistai, sutartinai man, kad taip, kaip atpirkimo pasaulis kol kas yra taps tik vidine realybe, o iorje dar tebra paslptas, ir tikrasis tikjimas gals bti puoseljamas tik slaptomis, o ioriniu poiriu dar reiki praktikuoti t laikysen, kuri atitinkanti tremties - Galuth - pasaulyje tebetveriani blogio galyb. Praktikuojamasis tikjimas nuo iol i esms negals sutapti su tuo, kuris i tikrj turimas. Kiekvienam privalu prisiimti koki nors marano lemt. irdis ir lpos nebeprivalo byloti vienodai68. Tai gal vykti ir judaizmo pasaulio viduje, ir i ties didel dauguma net radikalij sabatianiei pasiliko judaizme. Iorinis pasaulis, nuvertinamas vidine ir slapta veikla, iuo atveju buvo rabinikasis judaizmas, kuriam, kaip priepriea, puoseltas mesijinis antinomizmo judaizmas, slaptas Toros ataukimas, kaip jos tikrasis vykdymas. Taiau, sekant abtajaus Cvi pavyzdiu, tasai iorinis pasaulis lygiai taip pat galjo bti ir islamas arba, vliau, sekant Franko pavyzdiu, - katalikyb69. ventvagikas laiminimas Bk pagarbintas, Dieve, leidis tai, kas draudiama" radikalams tapo j tikrj jausm iraika70. Mat jiems juk rpjo ne nuneigti Toros autoritet (toki ketinim jie visai neturjo),
309
o ikelti, kaip dabartiniu jusliniu pavidalu egzistuojanios Toros, Tora de-Beri'a, prieprie, auktesniojo pasaulio Tor", Tora de-'Aciluth, kuri vienintel buvo tikrai svarbi71. Taigi anarchistinei i naujj yd religinei jausenai n viena i trij didij institucini religij nebra absoliuiai vertinga. Be abejo, yra aiku, kad yd smons revoliucionizacija svarbiausia buvo kaip tik toms grupms, kurios, kaip dauguma sabatianiei Vokietijoje ir Habsburg monarchijos kratuose, pasiliko tarp geto sien, iorikai praktikuodami rabinikj judaizm, bet viduje tardamiesi j jau veik. Prasidjus Pranczijos revoliucijai, vl suteikusiai j idjoms politin aspekt, tolimesnje raidoje jie tapo nesutramdomais politins apokaliptikos apatalais. J trokimui revoliucionizuoti vis esat dabar nebereikjo iekoti raikos tokiomis desperatikomis teorijomis, kaip nuodms ventumo idja, - is trokimas dabar galjo tiesiogiai reiktis, dalyvaujant veikloje, spartinanioje naujosios epochos atjim. Vyras, apie kur, kaip regisi, ilgai buvo manyta, kad jis 1791 m., po Franko mirties, perims sektos vadovo vaidmen Ofenbache, Juniuso Frey vardu 1794 m. buvo drauge su Dantonu pasmerktas mirti po giljotinos peiliu72. inia, tai tra ribinis atvejis. Didioji dauguma dalyk klostosi yd bendruomeni viduje. Didiai bdingas Mozs Porgeso i Prahos pasakojimas, kokia forma tvas jam 1794 m. pateik frankizm: Greta Toros, esama ventos knygos, Zoharo, apreikusio mums tas paslaptis, apie kurias Toroje tik usimenama. Jis skatina dvasin tobuljim ir nurodo keli, kuriuo tai pasiekiama. Daug tauri moni atsidjo iam naujam mokymui.
J tikslas - atpirkimas, isivadavimas i dvasins ir politins priespaudos.
Naujaisiais laikais Dievas apsireik lygiai taip pat, kaip ir senaisiais. Tu, snau, bsi su visais tais dalykais supaindintas."73 8 Krizje, kuri judaizmas pateko dl abiej sparn - radikalij ir nuosaikij - sabatianiei mstysenos, problemikos turjo pasidaryti ir tradicins Kabalos formos. Teorijos sferoje sabatianizmas radosi i perdto Lurijos idj pltojimo. Tad ir nenuostabu, kad dabar radosi nesuskaitoma gausyb nauj teorij, mginusi daryti galutines ivadas i Lurijos idj arba net pradti nuo pat pradi pltoti nuosav mistin mint. Kabalos istorijoje nauj idj ir sistem ikilimas bema nuolatos esti lydimas jausenos, kad tuojau stos paskutinij laik pradia.
25 6
Kabalist ratuose mes nuolatos skaitome, kad giliausios ir tikriausios dievybs paslaptys, kurios tremties laikais tveria prieblandoje, galutinai vl atsiskleisianios tiktai atpirkimo ivakarse. I tokios jausenos tad ir radosi drsa atsisakyti senesnij Kabalos mini ir keisti jas naujomis idjomis. Abulafija, Zoharas, knyga Pelia, Safedo kabalistai sistemininkai - visi jie, teisindami tai, kas j idjose buvo visikai nauja, kalba apie i artjani pabaig, - lygiai kaip ir sabatianieiai bei frankistai. Kai kurie sabatianieiai, sakysim, Natanas i Gazos, visikai neatsiadjo Lurijos idj, bet suteik joms visai nauj posk, o kiti daugiau ar maiau radikaliai j isiadjo. Sabatianiei kabalist mstymas, ypa penkias ar eias deimtis met po abtajaus Cvi apostazs, yra itin intensyvus74. Abraomas Kardozas, Samuelis Primas, Abraomas Rovigas ir jo mokinys Mordechajus Akenazis, Nehemijas Chajonas, Jokbas Kopelis Lifsicas ir galiausiai Jonatanas Aiberiucas yra ikiliausi daugiau ar maiau aikaus erezinio pobdio sabatianietikosios Kabalos reprezentantai. J ratai ir pairos mums dar gana tiksliai inomi75, o tikrj nihilist teorij detals skendi nemenkose miglose. Ypa svarbiausiojo radikaliausios Salonik Donmeh krypties teoretiko Barucho Konijo, geriau inomo kaip Berachijo arba Barachijo, mokymai mums inomi tik i netiesiogini altini76. Pagrindiniai Franko teorijos" bruoai, be abejons, perimti i j, panau, kad ir svarbs Jonatano Aiberiuco (1690/1695-1764) jaunysts rat elementai; Jonatanas Aiberiucas buvo vienas paskutinij tikrai didi rabinikojo judaizmo korifj, todl jo slaptas polinkis sabatianietikj judaizm dar ir iki i dien danai buvo itin aistringai ginijamas. Tiesa, po trisdeimties met, dl jo spjamo priklausymo sabatianieiams Hamburge kilus dideliam skandalui, Aiberiucas nuneig i rat autoryst; taiau filologin analiz j gali rodyti77. Tokios pat paradoksalios, kaip ir pagrindin sabatianizmo tez (nuomon, kad abtajaus Cvi idavyst - tikra paslaptis), yra ir sabatianiei idjos apie Diev. Dabar, pasauli abo ivakarse, jiems (be abejo, pirmiausia per pat abtaj Cvi) buvusi apreikta tikroji dievybs paslaptis, Sod ha-'Elohuth, kuri tremties laikais likusi paslpta ir nuo mokslo vyr bei teolog, ir nuo kabalist. Paskutinieji adeptai tremties pradioje, Simonas ben Jochajus ir jo draugai, t paslapt dar inoj ir priarst nuorod apie j vairiose Zoharo knygos ir talmudins Agados vietose. Taiau ios uuominos ir ie tikrojo painimo kelio enklai Galuth laikais lik neperprantami78. Juos dengis ydas, kurio net kabalist
311
aikinimai nesteng pakelti. O tai, k dabar sabatianieiai iifruoja kaip tikrj dievybs paslapt, kaip teologin atnaujinto mesijinio judaizmo turin, yra taip stabu, jog i tikrj gali lygiuotis su btinos mesijo apostazs paradoksu. Tai ne kas nors menkiau, o nauja atmaina paslptj Diev nuo Dievo Krjo skirianio gnostinio dualizmo, kur mes ia dabar atrandame kaip tikrj monoteizmo turin. Aspektai, kuriais ia ios idjos pltojamos, yra labai skirtingi. Taiau jiems bendra viena pagrindin mintis, kuri trumpai idstysiu. Senieji II ir III imtmeio gnostikai man, kad privalu skirti paslptj, gerj Diev, kuriam skirtas tikrasis painimas, apviestj gnosis, ir pasauli krj, teisingj Diev ir statymo davj, kur patys gnostikai dar vadina ir yd Dievu. Senasis Testamentas ess dokumentas io Dievo Krjo, kurio nusakymas kaip Izraelio Dievo, kitaip sakant kaip yd Dievo, gnostik lpose yra plstamas vardas. J nuomone, i dviej diev - auktesniojo, mylinio, ir emesniojo, vien teisingojo, suplakimas daiktan religijai ess tikra nelaim. iomis idjomis reiksi ir tebesireikia pati giliausia ir paveikiausia metafizinio antisemitizmo atmaina. O sabatianiei mokyme mes vlei aptinkame dualizm, taiau akcentai ia reikmingai perkelti. Sabatianieiai skiria paslptj Diev, kur jie vadina pirmja prieastimi", ir gyvj Apreikimo Diev, kuris yra Izraelio Dievas". Pirmosios prieasties egzistencij gali elementariai suvokti bet kuris racionalus mstymas. Kiekvienas vaikas, moks naudotis proto abcle, turs prieiti ivad, kad esama pirmosios prieasties. Taiau is mums proto suteikiamas painimas neturi religins verts. Pirmoji prieastis apskritai nra religijos objektas, nes religijoje veikiau Apreikimas pranea tai, kas, paprasiausiai naudojantis protu, negali bti pastama. Pirmoji prieastis visai nesusijusi su pasauliu ir Krinija, ji neveikia nei kaip Apvaizda, nei kaip atpildas. Ji - tai filosof Dievas, Aristotelio Dievas, kur, pasak Kardozo, bt garbin net Nimrodas, faraonas ir visi pagonys. O religijos Dievas yra Sinajaus kalno apreikimo Dievas. Niekur Apreikimo dokumentas, Tora, nekalbanti apie an paslptj visos bties akn, apie kuri mes neinome nieko, iskyrus tai, kad ji egzistuoja, ir kuri niekados ir niekur neapsireikia. Kalbti turi teis tik Apreikimas, ir btent jis kalba apie t Izraelio Diev", apie 'Elohe Israel, kuris yra visa ko Krjas, bet sykiu ir pirmasis pirmosios prieasties padarinys. Gnostikai religijos poiriu nuvertino Izraelio Diev, o sabatianieiai - paslptj Diev. J nuomone, Izraelio paklydimas tremtyje
ess tai, kad pirmoji prieastis ir pirmasis padarinys, proto Dievas ir Apreikimo Dievas, suplakami daiktan. Kardozas ir Chajonas nepabgo padaryti net kraupios ivados, kad Izraelis itaip tremties kankinystje prarads tikrj ir tyrj Dievo painim. Filosofai, mgin savo nekomis primesti mums Aristotelio Diev kaip religijos Diev, ateityje privalsi duoti apyskait, ir Izraelis nelabai teturs pagrindo jais didiuotis. Religijos objektas, vis ms mald tikslas, gals bti tik Izraelio Dievas" ir jo vienyst ar vienijimasis su savo echina. I io dualizmo kai kuriems sabatianieiams netrukus radosi mistin paslptojo Dievo, Izraelio Dievo ir echinos trejyb. O paskui irgi neilgai truko, kol radosi teorija, kad atpirkimo pabaiga sietina su tuo metu, kai kiekvienas i i trij trejybs aspekt pasirodysis matomas ypatingo mesijo (taigi gal gale - ir vieno moterikos lyties mesijo) pavidalu. Vaizdiniai, kuriuos sabatianieiai turjo susikr apie i naujj trejyb ir kurie pirmiausia isamiai buvo idstyti vieninteliame dar kritikaisiais sjdio laikais, X V I I I imtmeio pradioje, spaud pasiekusiame sabatianietikosios Kabalos veikale, Nehemijo Chajono knygoje Dievo galyb", 'Oz l'Elohim, mums ia nra esmingai svarbs79. Svarbu yra tai, kad ir nuosaikieji sabatianieiai mgino monoteizmo irdyje sukurti toki Dievo svok, kuri atvirai kirtosi su pamatiniais judaizmo sitikinimais. Aistra, su kuria jie prisispyr skelbsi absoliutj religijos objekt velgi ivestiniuose dalykuose, yra savaime keista ir kelianti nerim. O aistra, su kuria senasis judaizmas ir ortodoksin Kabala stengsi neleisti, kad ratio suvokiamas Dievas ir Apreikimo Dievas nebt atplti nuo kits kito, yra net labai gerai suprantama. Sabatianieiams visa tikrov dialektikai skilo pusiau; j pai igyvenimai piro jiems idj egzistencijos, tverianios nuolatinje prietaroje su paia savimi, ir galima suprasti, kad ir j Dievas, lygiai kaip ir j mesijas, paenklinti tokios prietaros su paiais savimi ir tokio skilimo antspaudu.
313
IX
SKYRIUS
Chasidizmas Lenkijoje, paskutinioji yd mistikos faz
Apie joki kit yd mistikos dal n i tolo nra prirayta tiek daug, kiek apie jos paskutinij stadij - apie chasidizm. Kaip jau kalbjau treiojo skyriaus pabaigoje, is X V I I I ir xix imtmei Lenkijos ir Ukrainos chasidizmas neturi nieko bendra su Vidurami Vokietijos chasidizmu. naujj sjd prie pat xvin imtmeio vidur ieb garsusis ventasis ir mistikas Izraelis Baalemas (mirs 1760 m.), ventojo vardo meistras". Jo asmuo lygiai taip pat nulm chasidizmo gyvenimo princip, kaip ir abtajaus Cvi asmuo - sabatianizm. Chasidizmas, ypa iki 1850 m., apm dideles Rusijos ir Lenkijos yd dalis, nors nesteng sitvirtinti u slav krat ir Rumunijos rib. Nesibaigianti literatra, ypa paskutinisias penkias deimtis met, kalbjo apie objekt, ir nestigo viesi galv ir puiki mokslinink pastang j suprasti. Simono Dubnovo, Martino Buberio, S. A. Horodeckio, Jokbo Minkino ir daugelio kit ratai1 leidia mums giliau pavelgti io keisto sjdio esm, nei galjome tai padaryti, kalbdami apie bet kuri kit yd mistikos raidos atkarp. io sjdio istorija, jo kovos su prieininkais, jo didij ventj ir vadov biografijos ir net jo nuosmukis ir virtimas reakcing politini jg instrumentu - visa tai iandien yra gerai inoma. Ta aplinkyb, kad toks valgus yd mistikos tyrinjimas prasidjo btent nuo jos paskutins stadijos ir, sakytumei, tik tada steng ir ankstesniuosiuose Kabalos raidos perioduose irti rimt ir gyv ms religijos istorijos problem, neturt stebinti, - juk chasidizmas yra dar ir iandien gyvuojs reikinys. Kad ir kokiomis degeneravusiomis laikytume konkreias jo apraikas, be jo, kaip be veiksmingos galybs, nemanoma n sivaizduoti nesuskaitom tkstani yd tautos atstov gyvenimo. Ir dar vienas dalykas: keli gyvos dvasios mons, anaiptol ne visi atj i vadinamj grietj moksl, pirmieji pamat, kad po keistu ir egzotiku chasid gyvenimo apvalkalu slypi milinikos religins vertybs, per nuomi mistikos ir Apvietos kov xix imtmetyje pernelyg lengva ranka nustumtos paal.
315
Chasidizmo jausm pasaulis su didiule jga trauk prie savs galvas, besirpinanias judaizmo atsinaujinimu. Netrukus pamatyta, kad chasid ratuose esama daugiau originali mini, nei j racionalistini prieinink, Maskilim, veikaluose, ir kad atgimusi hebrajikoji kultra i chasid palikimo gali gauti gausi paskat. Net toks santrus - o gal reikt sakyti, taip gebjs tramdyti aistr? - autorius kaip Achadas Haamas jau 1900 m. ra viename kritiniame straipsnyje apie modernij" hebrajikj literatr: Gda prisipainti, kad mes, nordami iandien aptikti dar bent el originalios hebrajikos literatros, turime grtis chasid literatr, kurioje, greta vis jos fantazavim, kur ne kur vis dlto slypi gili mini, kur kas labiau, nei tai galima pasakyti apie Apvietos literatr, paenklint ydiku originalumo anspaudu."2 Du dalykai padar chasid ratij i esms lengviau prieinam nei senesnioji kabalistin literatra. Vienas j - santykikai moderni raika, kuri reikmingieji chasid autoriai rado savo mintims dstyti, o antrasis - religins epigramos arba religinio aforizmo pomgis. Nordamas vertinti tikrj senesni kabalistini knyg turin, turi kone be atokvpio smelktis nuo ms labai nutolus simboli pasaul ir labai savit bei sudting mistin odyn. Ir turinys, paslptas po iuo iurkiu luobu, yra tik sunkiai atskleidiamas. Taiau esama labai daugelio ir labai reikming chasid literatros veikal, visai kitaip prabylani skaitytoj. Raika yra tobulesn, ir, nepaisant nieko, juose justi dabarties alsavimas. Kur kas geriau dabar gebtume perprasti tikrj Kabal, jeigu jos sluoksniuose bt radsi toki religinio aforizmo meistr, kaip rabis Pinchasas i Koreco, rabis Nachmanas i Breslavo, rabis Mendelis i Kocko ir kiti chasid vadovai. Taiau, nors visomis manomomis kalbomis egzistuoja didiul gausyb i dalies mokslini, i dalies literatrini ir beletristini chasid tem apdorojim (kai kuri formuluots yra staiai meistrikos), man vis dlto regisi nebsiant proal dar kart grti ir prie paties chasidizmo problemos, ir prie jo vietos didiajame yd mistikos kontekste. Neketinu varytis su iandien taip plaiai paplitusiais graiais chasid istorij ir posaki rinkiniais. Niekuo nepapildysiu tos mediagos, kuri pateikta, pavyzdiui, Martino Buberio knygose ar didels apimties Chasid antologijoje", kuri angl kalba sudars ileido Louisas Newmanas3. Tai padaryti tikrai nebt sunku, nes chasid palikimo turtingumas ioje srityje yra staiai priblokiamas. Bet a savo apmstymuose
25 6
apie did dalyk noriau pasitenkinti keliais aspektais, kurie mane itin veria susimstyti. Paskutiniuoju metu netrko mginim ginyti, kad chasidizmas apskritai yra mistika4. Nors ir negaliu tiems mginimams pritarti, vis dlto, be abejo, galima t pasakyti ir j naudai; vis pirma, jie mums parodo, kad ia slypi problema, kuri man regisi bsiant svarbu tiksliau aptarti. i problema - tai Kabalos populiarizacijos arba, kitaip ir tiksliau formuluojant, mistini idj socialins funkcijos problema. iame kontekste bus pravartu prisiminti dviej paskutinij skyri turin. Juk Lurijos Kabala ir sabatianizmas yra giliais saitais susij su chasidizmo radimusi ir jo skme; i esms tai yra trys to paties proceso pakopos. Jau Lurijos Kabaloje bta tendencijos daryti poveik platiesiems sluoksniams ir savo idjomis lemti j gyvensenos formas. Ji tatai dar, savo mistins idjos centr ikeldama mesijin element. Ji tenkino plaij sluoksni poreikius, nes, pabrtinai irykindama kontrast tarp ms egzistencijos yd ir j gydymo, Tikkun procese restauruojant jos pirmykt pavidal, itin intensyviai kurst t sluoksni trokim sulaukti atpirkimo. Paskui, kilus sabatianizmo sjdiui, i istorin banga atpirkti bendruomen ms laikais" atsidr klystkeliuose. Kad ir kaip auktai dera vertinti sabatianiei sjdio poveik, vis dlto yra aiku, kad ilgalaikio poveikio plaiausiems sluoksniams, tautos masms jis padaryti negaljo. ia mistinio painimo paradoksas, sakytumei, pats persiveria, ir tai galjo vykti tik santykikai maose grupse. O chasidizmas mgino savaip padti kabalistiniam pasauliui uvaldyti mases, ir tai jam tam tikr laik nepaprastai seksi. Juk pakilus ir paskui lugus sabatianizmui, liko tik trys galimi keliai, kuriais Kabala, nenordama galutinai pasiklysti pavojinguose naujj tikinij" ir abtajaus Cvi alinink keliuose, galjo eiti tolyn. Vienas kelias buvo apsimesti, tarytum visai nieko nenutiko. Juo eng daugelis kabalist ortodoks, bema nekreipusi dmesio naujsias idjas. Taiau is kelias jau nebegaljo gyti istorins galybs. Mesijiniai Lurijos idj elementai sukl sprogim, ir to nelabai seksi neigti. Bet buvo galima daryti ir kit ivad - pamaius, kokios katastrofins galimybs tokiame mginime slypi, vl visikai atsisakyti mginimo daryti plat poveik. Taip elgsi kai kurie svarbiausieji vlyvosios Kabalos atstovai, kurie, visikai atsisak bet koki populiarij lurianizmo aspekt, veikiau stengsi vl sugrinti Kabal i rinkos aikts tylias, pusiau vienuolikas celes. Lenkijoje - ir btent tose vietose,
Chasidizmas Lenkijoje, paskutinioji yd mistikos faz 317
kur sabatianizmas ir chasidizmas jautsi kaip namuose, - X V I I I imtmeio viduryje dar kart susiformavo toks centras, kurio autoritetas, ypa Galicijoje, nuo 1750 m. iki 1800 m. buvo itin didelis. ia aistringai puoselta ortodoksikoji, antisabatianietikoji Kabala. Tai buvo didieji Brod klauzros" laikai - ia turima galvoje ne atsiskyrlio klauzra, kaip, regisi, byloja is odis, o nedidel patalpa greta didiosios sinagogos, kur kabalistai atsidjo studijoms ir maldai. Brod klauzra, kaip sak Aaronas Marcusas, buvo lyg ir koks rojaus iltnamis", kuriame ydjo ir vaisius mezg gyvybs medis" (tokia buvo pagrindinio lurianikosios Kabalos veikalo antrat)5. Taiau klasikinis ios izoliavimosi tendencijos atstovas buvo rabis alomas arabis, Jemeno kabalistas, X V I I I imtmeio viduryje veiks Jeruzalje ir krs ten kabalist mokykl, igyvavusi iki pat ms laik6. Tai buvo Beth-Elis, Jeruzals senamiesio ukampis, kur taiau iki pat ketvirtojo dvideimtojo imtmeio deimtmeio nuj moderns" mons vis dar galjo susidaryti spd, kokia gali bti ikilniausia yd maldos atmaina. ia vl ir rytingiau nei bet kada centre atsidr adept mistin malda ir mistin kontempliacija. Beth-Elis, - sako Arielis Bencionas, vieno tos bendrijos nario snus, - buvo bendruomen, pasiryusi gyventi sutartinai ir ventai. I t, kurie norjo dtis draugn, buvo reikalaujama mokslo ini ir asketinio savs isiadjimo. Taip bendruomen laik mini atokiai nuo savs "7 Turime raytinius dokumentus i X V I I I imtmeio, kuriuose dvylika ios grups nari savo paraais sipareigojo bendru gyvenimu atkurti mistin Izraelio kn ir aukotis vienas dl kito ne tik iame, bet ir visuose bsimuosiuose gyvenimuose"8. Kabala ia savojo kelio pabaigoje vl tampa tuo, kuo ji buvo pradioje: tikrja ezoterika, lyg ir kokia misterij religija, besistengiania n artyn neprisileisti profanikosios liaudies. Tarp ios krypties sefard kabalist rat, padariusi enkli tak rytietikajam judaizmui9, sunku bt surasti bent vien vienintel, kuris bt suprantamas platesniems sluoksniams. Visai kitoks yra ioje situacijoje dar liks atviras treiasis kelias, kuriuo rytingai pasuko chasidizmas, - ir apskritai, ir ypa savo klasikiniu periodu. ia mistika neatsisak pretenzij skelbti savo ini liaudiai ir nepasitrauk mauius brelius didiai mokyt mistik, vienodai gerai imanani visas Toros sritis. Prieingai, chasidizmas, kaip tipika paadintj religija" atsirads i rabinikj moksl neragavusi sluoksni, nuo pat pradi prie akis turjo plataus poveikio tiksl. Dar griu prie klausimo, kokiu keliu jis tiksl pasiek ir koki kain
25 6
u j sumokjo. ia kol kas svarbu isiaikinti, kuo is sjdis i esms skiriasi nuo ankstesnij yd mistikos stadij ir kokiais aspektais engia su jomis koja kojon. Chasidizmas, kaip a suprantu, yra mginimas ilaikyti gyvus tuos Kabalos turinius, kurie gali daryti populiar poveik, drauge neperimant t mesianizmo element, kurie ankstesniame periode tok populiar poveik jai labiausiai garantavo. Mesianizmo, kaip mios galybs, eliminavimas ir siekis vlei panaikinti t mistikos ir apokaliptikos ssaj, kuri pasirod esanti tokia plaiai ugriebianti, bet sykiu ir tokia pavojinga galyb, taiau vis tiek neatsisakyti vlyvajai Kabalai skirtojo kelio mases, - tai, kaip man regisi, yra lemiamas dalykas, padeds perprasti chasidizm. Gal bt geriau kalbti ne apie mesijini element eliminavim, o apie j neutralizavim". Nenoriau bti klaidingai suprastas. Nemginu sakyti, kad mesijin viltis ir tikjimas atpirkimu pradingo i chasid irdi. Taip tvirtinti bt visais atvilgiais neteisinga. Kaip matysime, chasidizmas apskritai neatsisak nieko, kas kada nors buvo pozityvi judaizmo religijos dalis. Taiau vienas dalykas yra priimti idj didj paveldto yd turto lobyn, ir kitas - toki idj su visomis jos implikacijomis ikelti gyvojo religinio jausmo centr. Tai pasakytina apie Lurijos Kabalos mokym apie Tikkun, tai pasakytina ir apie paradoksalj sabatianiei mesianizm: negali bti jokios abejons, kokia idja yra j vidin varomoji galia, stmusi juos pirmyn ir lmusi j didel poveik. Ir btent kaip tokia varomoji jga mesianizmas chasid atveju nebeturi svorio, nors paskiros grups su dviem ar trim savo vadovais 1777 m. ir persikl Palestin10. Itin bdinga naujajai laikysenai mesianizmo atvilgiu yra tai, kad rabis Bras i Mezerico, Baalemo mokinys ir k tik mintj vadov mokytojas, mgo kartoti gana keist poir, kad lengviau ir todl tad ir labiau manu maldingiems monms tarnauti Dievui tremtyje, o ne Palestinoje. Ir senasis Lurijos mokymas apie kibirki surinkim" nebeteko savo tikrosios mesijins reikms, mus skirti du iganymo isipildymo aspektus. Vienas j buvo laikomas individualios sielos iganymu ar, dar daugiau, jos tapimu venta, o antrasis - tikruoju mesijiniu atpirkimu, kuris, inoma, apm vis Izraelio bendruomen, o ne vien paskir individ. Jau rabis Jokbas Juozapas i Polnos, pirmasis chasid teologas, dst, kad kibirki surinkimas" gals vesti tiktai individual atpirkim, o ne mesijin, kur gals atneti ir vykdyti tiktai pats Dievas, o ne moni veiksmai. is kabalistinio mesianizmo atsigrimas atgal ikikabalistines
319
formas pirmj dviej kart chasid literatroje ne viename iuolaikiniame veikale apie chasidizm nebuvo pakankamai pastebimas. 2 Chasidizmas, kaip inoma ir kas anaiptol nra atsitiktinis dalykas, radosi tose paiose vietovse, kuriose giliausiai aknis buvo suleids radikalusis sabatianizmas, taigi Podolje ir Volynje. Izraelis Baalemas, sjdio krjas, savo veikl tose vietose pradjo kaip tik po 1725 met, kai ortodoksikj rabin be perstogs persekiojamas Podols sabatianizmas vis labiau virto religiniu nihilizmu, o jo gyvenimo pabaigoje vyko tasai didysis antinomistini jausm proveris, kurio iraika tapo frankizmas. Taigi chasidizmo krjas ir jo pirmieji mokiniai turjo prie akis aik paveiksl, kokia griaunama yra radikalaus mistinio mesianizmo galyb, ir padar ivadas i ios patirties. Jie veik tarp t pai moni, kuriems tak mgino, o i dalies ir steng padaryti sabatianistin propaganda. Anaiptol nra nemanomas daiktas, kad i pradi tarp i dviej krypi alinink bta ir tam tikr svyravim, perjim i vienos stovyklos kit. Tos Lenkijos yd grups, kurios prie Baalemui pradedant reiktis ir jo veiklos pradioje vadino save chassidimn, buvo sabatianiei smarkiai atmietos, jei tik apskritai ne kriptosabatianietikos; turint galvoje informacijos stygi, tatai nebus lengva nustatyti. Ir tik labai pamau buvo suvokta, kad naujieji Baalemo" chasidai skiriasi nuo senj. To intervalo metu abiej pusi alininkams liko pakankamai laiko isikuopti savo teritorij. Sprendiant i to, k Saliamonas Maimonidas pasakoja apie Josel Kleck12, vien mintj prechasidini" chasid, darosi aiku, kad nebta didelio skirtumo tarp pirma mint chasid ir rabio Judos Chasido grups, kurios nariai 1699 ir 1700 na. organizavo mistin kryiaus yg" ventj em. Kalbdami apie i grup turime tikr pagrind tarti, kad dauguma jos nari buvo sabatianieiai13. Netiktas radinys paskatino mus susimstyti apie ias abiej chasid grupi, taigi ir apie sabatianizmo ir chasidizmo ssajas. Apie tai ia glaustai papasakosiu. Biografinse legendose apie Baalemo jaunyst, uraytose jo mokini mokini, daug kalbama apie keist ventj, rab, Adom Baalem, kurio mistiniai ratai patek rankas chasidizmo krjui, paiam jo nepainojusiam. Vardas Adomas, yd sluoksniuose anais laikais absoliuiai nevartotas, yra enklas, kad ia esama legendins figros, ir a buvau links manyti, kad visa grai istorija apie rabio
25 6
Adomo rat perdavim rabiui Izraeliui Baalemui tra gryna fikcija, neturinti realaus pagrindo. Dar senesn yd legenda i Vokietijos apie tok xvi imtmeio Adom Baalem, apie kur pasakoja dar prie 1700 m. pasirodiusi liaudies knyga jidi kalba, regjosi tiesiog perkelta daug vlesnius laikus ir kit vietov, nors pati figra ir neturjo jokio realaus pagrindo. Taiau 1937 met vasar a patyriau labai keist dalyk. Kaip veikiausiai inoma, daugelis Baalemo pdini pdini, daugelis jo mokini mokini pradjo chasid dinastijas, kuriose vadovavimas didesnms ar maesnms chasid grupms daugiau ar maiau automatikai pereidavo i tvo snui. Vienoje i pai svarbiausi toki dinastij, pas rabio lomo i Karlino14 pdinius, iliko daug chasid dokument ir kitoki rat, kurie X V I I I imtmeio pabaigoje pateko ios dinastijos krjo ir jo snaus nuosavybn. ia esantys dokumentai u be galo gausius kitus, paskutiniuoju metu paskelbtus chasid, daug pranaesni tuo, kad nra suklastoti. Tiesa, jie neturi ir sensacij atspalvio, kaip visas tas stebtinai gausus lamtas, per pastarsias tris deimtis met lengvatikei publikai pirtas kaip originals Izraelio Baalemo laikai ar net kaip mintojo mitinio Adomo Baalemo korespondencija15. Karlino cadik archyve buvo laikomi ne tokie jaudul keliantys, utat tikri dokumentai. Tiesa, jame atsirado ir kai kas, kas bent man sukl tikr jaudul. Mat, kaip didiai nustebs patyriau, dar 1937 m. ten buvo nepaprastai didels apimties 1700 m., madaug tuo metu, kai Baalemas gim, Krokuvoje mirusio rabio Heelio Corefo i Vilniaus rankratis antrate Sefer ha-Coref6. iame madaug 1400 puslapi rankratyje nagrinjamos kabalistins paslaptys, susijusios su Sma Israel, judaizmo credo. Rankraio perraintojas kruopiai pasakoja io rankraio istorij, ir mes neturime jokio doro pagrindo nepasitikti jo pateikiamais duomenimis. I j patiriame, kad po autoriaus rabio Heelio Corefo mirties vienas rankrai pateko Baalemo rankas, ir is saugojo j kaip itin brang mistin lob. Pats Baalemas nepainojo rabio Heelio Corefo, kuris savo paskutinius metus kaip ventasis gyveno pasitrauks Krokuvos Beth ha-Midra kambarl. Baalemas norjo, kad vienas i jo draug, itin garsus kabalistas rabis abtajus Rakoveras, perrayt didels apimties ir danai dar kriptogramomis rayt knyg. Taiau to nenutiko. Vliau rankratis atiteko Baalemo vaikaiiui, Aaronui Tutieverui, kuris tada ir dav j perrayti. I to pirmojo nuorao, patekusio kito garsaus chasid vadovo, rabio Mordechajaus i ernobylio, rankas, buvo padaryta mums ilikusi kopija. Iki ia viskas aiku; ilgas
321
kopijuotojo pasakojimas kolofone, skelbis ios gilios kabalistins knygos lov, yra i ties labai domus. Taiau tai, ko kopijuotojas neinojo, yra dabar jau rodytas ir joki abejoni nekelis faktas, kad io kaip stebukl knyga garbstomo rankraio autorius buvo vienas nuosaikij, chasidini" sabatianiei prana. Apie j trumpai usiminiau praeitame skyriuje17. Kaip ir daugelis kit, jis, regis, vlesniuoju gyvenimo laikotarpiu slp nuo paaliei savo tikjim abtaj Cvi; taiau i pasitikjimo vert liudytoj inome, kad savo sitikinimus simboline forma jis patikjo knygai18, apie kuri su pagarba girdime pasakojant ano meto praneimuose, taiau iki iol neinojome, kad ji ir ilikusi. Taigi, kaip paaikjo, chasidizmo pradininkas gavo saugoti raytin vieno kriptosabatianiei vadovo palikim ir itin pagarbiai su juo elgsi. Kaip regisi, tai ir bus istorinis legendos apie rab Adom Baalem branduolys. Rabis Heelis Corefas, i tikrj buvs lyg ir koks sabatianiei Baalemas, ia transponuotas mitinfigr,kai x v m imtmeio pabaigoje paaikjo nemenk chasid pasipiktinim sukl tarimai", kad is garsus ventasis susijs su sabatianizmu19. Man regisi didiai sidmtina, kad bta tegu ir nesmoning - jeigu Baalemas nieko nebt inojs apie sabatianietikus rabio Heelio sitikinimus - ssaj tarp naujj chasid ir t senj, kuri sluoksniams priklaus ir Heelis Corefas. Vienas Baalemo pdini, regisi, neskmingai mgino veikal net ispausdinti. Beje, Heelis Corefas buvo ne vienintelis sabatianiei autoritetas, kuriuo visikai pasitikjo naujasis chasidizmas. Tuo paiu metu buvo ir Jokbas Kopelis Lifsicas, garsus mistikas, paras labai dom vad tai, kas laikyta Lurijos mistika. i knyg, prajus madaug eioms deimtims met po autoriaus mirties, ispausdino rabio Bro i Mezerico mokiniai. Nors ortodoksikieji kabalistai, nepriklaus chasid stovyklai, veikal velg iek tiek tariai, chasidai j didiai vertino. Tik neseniai Tishby tikinamai rod, kad autorius Lifsicas buvo inomas kriptosabatianietis, savo mokym didia dalimi grinds Natano i Gazos ratais. Ir iuo atveju sena chasid tradicija tvirtina, kad Baalemas, gavs rankrat praslinkus keleriems metams po autoriaus mirties, didiai susiavjs kalbjo apie iuos ratus. Esama ir dar vieno, labai svarbaus aspekto, kuriuo sabatianizmas ir chasidizmas susilieia, vienodai nukrypdami nuo rabinikosios vertybi skals. is aspektas susijs su idealaus vadovo tipo samprata. Rabinikasis judaizmas pripasta perdm vienareikm tip, kuriam jis - ypa anais imtmeiais - patiki dvasin vadovavim bendruomenei.
Tai Toros mokslininkas, mokytas rabis. Kad galt rodyti bendruomenei teising keli ir aikinti jai kart ir visiems laikams itart bei nekintam Dievo od, jam reikalingas ne vidinis paadinimas", o gilus statymo altini painimas. O dabar vietoj i statymo mokytoj naujojo sjdio centr engia paadintasis" tas, kuriam Dievas paliet ir perkeit ird, - pranao tipas. Abiejose grupse bta ir mokslo vyr kad ir paradoksalu, sabatianieiai j turjo kur kas reikmingesni nei chasidai, bent jau chasid sjdio klestjimo laikais. Taiau ia visk lm ne mokytumas, o iracionalios savybs, charizma", maloninga paadinimo dovana. Nuo to meto, kai 1666 m. irdys buvo taip giliai sujudintos ir itryko slaptieji altiniai, tarp sabatianiei skelbiamos inios gyvj centr aptinkame daug nemokyt moni. Juk ia svarbus buvo tikjimas", kuris dabar savo ypatingja ir lemiamja reikme turjo istumti inojim i vertybi skals virns. Juk ia reikjo ginti vidin realyb, kuri proto ir ini akimis turjo atrodyti absurdika ir paradoksali. kvpti pamokslininkai, ventosios Dvasios vyrai, pranaai - odiu, tai, k religijos istorija nusako kaip pneumatikus, - vadovavo sabatianiei grupms, o ne mokyti rabiai, kuri jiems, kaip sakyta, nestigo. Jeigu, kaip daug kart nutiko, vienas asmuo atstovavo abiem tipams, - tai buvo gerai, bet nebtina. io pneumatinio lyderio ideal chasidizmas, irgi radsis i gryno pirminio religinio impulso, perm, taiau, kaip pamatysime, stabiai j permain. 3 inome, kad kai kurios Magido i Mezerico, svarbiausio Baalemo mokinio, alinink grups isiskyr neprasta elgsena, kuri, rods, iek tiek pateisina prieinink tarimus, kad ia esama naujos sabatianietikojo antinomizmo atmainos. Sakysime, Abraomas Kaliskeras vadovavo grupei chasid, turjusi paprot, kaip pats smerkiamai rao net vienas jo biiuli chasid, tyiotis i Toros mokslinink, juos plsti ir vainoti Kolusko bei Liocnos gatvse, ir turguose vartytis klio, ir iaip vieose vietose nederamai elgtis"20. Ir vis dlto i tikrj ios net radikaliausi elgsen demonstruojanios grups skiriasi nuo sabatianiei, nes j laikysenos pagrindas yra visai kitas. Mesijiniai elementai didiojo Magido" mokiniams nebra lemiamas faktorius. Tai, kas j elgsena reiksi ir kas joje danai kl piktinimsi, yra primityvus mistini Dievo biiuli" entuziazmas. Jau sakiau, kad chasidizmui pradioje bdinga labai daug
323
paadintj sjdio bruo. Jo krjas atrado keli Diev, kuriame rabinikasis mokytumas, kad ir labai auktai vertinamas, vis dlto nebuvo esminis dalykas. Savo patirties patvirtinim jis rado kabalist knygose, davusiose jam kalbin raik entuziastingiems jausmams perteikti. Jo laikysen lm idjos apie Dievo Cimcum, apie nupuolusi kibirki surinkim, apie Debekuth, kaip aukiausij religin vertyb, ir kiti mums jau pastami vaizdiniai. Sielos pasikyljimui i Cimcum aktu sukurtj pasauli nra joki rib. Tas, kuris tarnauja Dievui didiuoju bdu", sutelkia visas savo vidines galias ir mintimis kyla auktyn, ir pramua visus dangus, ir kyla aukiau angel bei serafin ir sost, ir tai yra tobula tarnyst." Ir dar: Esama didiojo ir maojo bd, kuriais mogus meldiasi ir laikosi sakym... O didysis bdas" yra teisingas pasirengimas ir entuziazmas, kuriais jis susijungia su auktesniaisiais pasauliais."21 Akivaizdiausi pavidal is entuziazmas gijo per chasid mald, kuri atrodo kaip diametrali prieingyb t mistins maldos atmain, kurias tuo paiu metu Jeruzalje kultivavo Beth-Elio grups kabalistai sefardai. Sios grups atveju viskas grindiama laikysena", o chasid atveju - judjimu". Gal net bt galima tiesiog kalbti apie prieyb, apie nugrimzdim" ir ekstaz" paodine isiverimo, ijimo i savs" reikme, jeigu tik nuolatos vis nepaaikt, kad tokios ekstremalios prieybs yra tik dvi to paties medalio puss. Chasid poiriu, Debekuth ir Kavvana pirmiausia buvo emocins vertybs, - anksiau ie dalykai tokios reikms niekados neturjo. Debekuth esm yra ta, kad mogus, laikydamasis sakym ar studijuodamas Tor, padaro kn sielos sostu... o siel - sostu echinos viesai, kuri yra jam virum galvos, ir viesa, sakytumei, ulieja j i vis pusi, ir jis sdi viesos vidury ir digauja virpdamas."22 Sis tiesioginio susitikimo su dievybe entuziazmas, kurio pamatas ir sykiu raika buvo Dievo imanencijos visuose daiktuose akcentavimas, viepatauja pirmsias penkias deimtis met - tikraisiais herojiniais chasidizmo laikais. Taiau is entuziasmas anaiptol negijo mesijini form. Jo gyvavimo centras nebuvo prasidedanios pabaigos jausmas. Paskui, kilus jo neivengiamam konfliktui su anaiptol ne entuziastingu, blaiviu rabinizmu, itin bdingai susiformavusiu Lietuvoje, chasidizmas steng isilaikyti, jei tik ne pergalingai plsti savo valdas. Juk jis nebekl pabaigos problemos, kuri, kaip jau buvo paaikj, veikiausiai turjo iebti rabinikojo ir mistikojo judaizmo konflikt. Tame lygmenyje, kuriame msi veikti chasidizmas, - religinio aktyvumo 25 6
be tiesiogini mesijini ketinim lygmenyje, - kompromisas su rabinizmu i principo buvo kur kas lengviau manomas. Pasibaigus chasid sjdyje nevaromo entuziazmo periodui ir jo vieton stojus religins organizacijos metui (nors i organizacija ir rmsi pneumatiniu bei mistiniu pamatu), chasidizmas ir i tikrj labai greitai tok kompromis su rabinizmu sudar. Tik retai kada, tik paskir didi asmenybi atvejais, mesianizmas mai vl atgyja. O paties sjdio visuma sudar tegu ir vargan taik su tremtimi, su Galuth. Taiau kaip tik vlesnysis chasidizmo periodas, cadik" ir j dinastij viepatavimo periodas, atidiam stebtojui ir vlei primena - tegu ir i gilum pasikeitus - sabatianizmo pasaul. Sabatianizmas lugo per frankizmo sjdio tragedij, naujja despotiko mesijo figra dar kart tikrai pamklikai nuviesdamas vis mesianizmo bedugn. Jokbas Frankas (1726-1790) yra valdios itroks mesijas. Trokimas viepatauti nustelb visus kitus jo bruous, dl to suteikdamas jam sykiu ir kerim, ir negarbing, demonikos didybs gaubiam pavidal. Pasakojama, kad jis itaip bdingai yra pasisaks apie Sabtaj Cvi: Jeigu abtajus Cvi turjo pereiti visas pasaulio pakopas, kodl gi jis tada neparagavo valdios skonio?"23 Frankas mgino pasimgauti ir iki soties prisiragauti to valdios skonio - paskutiniosios nihilizmui dar likusios vertybs. Didingas valdovo gestas jam yra viskas. Taiau ta paia kryptimi vyksta ir cadikizmo raida, chasidizmui virstant religine organizacija. inoma, cadiko valdia tikintiesiems nekainuoja toki destruktyvi paradoks, kaip Franko atveju. Cadikizmas tiksl pasiek be konflikto su esminiais judaizmo tradicijos sitikinimais. Taiau nevalia savs apgaudinti, kad is valdios skonis juntamas net tais atvejais, kai mokym apie cadik, kaip nemesijin mesij, iki paties kratutinumo pltoja ir paios giliausios galvos. Rabis Nachmanas i Breslavo savo perdtomis formuluotmis apie cadiko gali mums dar daro spd todl, kad sieja j su dvasine prasme. Kit atvejais i dvasin prasm nebeatpastamai iskydusi, ir didiausia bei iraikingiausia klasikinio cadikizmo figra, rabis Izraelis i Riino, vadinamasis Sadgoros rabis", kalbant be joki uuolank, yra ne kas kitas, kaip Jokbas Frankas, stengs padaryti stebukl ir likti ydu ortodoksu. Visos Toros paslaptys dingusios arba, tikriau sakant, j vies ugos kraupiai akinamas didingo valdoviko gesto spindesys. Cadikas dar smojingas ir gebs atsikirsti, bet tai jau nebe esminis dalykas. Esminis dalykas yra jo valdios, jo magnetins ir valdovikos asmenybs, o ne susiavjim adinanio mokytojo paslaptis.
325
Taiau a jau ubgau savo paties mintims u aki. ia dar kart grkime prie klausimo, kas i tikrj chasidizme vyko, o kas ne. Du dalykai ia krinta akis kaip itin stabs. Pirmasis j tas, kad ia geografikai ribotoje erdvje ir per stebtinai trump laik geto viduje radosi lygiai toks pat stebtinai didelis skaiius tikr ventj, pasiymjusi vis dmes traukusia individualybe. Netiktinas intensyvumas, su kuriuo krybin religin galia chasidizme atsiskleid tarp 1750 ir 1800 met, pagimd toki gausyb unikali religini tip, kad ji, kiek galime sprsti, toli pranoksta net klasikin Safedo period. Chasidizmo pradioje i tikrj vyko lyg ir koks religinio produktyvumo maitas prie nebegyvomis tapusias vertybes. Kita vertus, lygiai taip pat stabu, kad io mistins religijos proverio nelydi jokios atitinkamai fundamentalios religins idjos, jokia nauja mistinio painimo teorija. Paklaustas, kok mokym skelb ie naujieji mistikai, apie kuriuos tviriau nei apie visus ankstesniuosius galima teigti, kad j mistin patirtis buvo i pirm rank, kokiomis i principo naujomis idjomis jie papild senj Kabal, a biau iek tiek sutriks, nes neinoiau, k atsakyti. Kiekviename ankstesniame skyriuje mes susipainome su tam tikru apibrtu, perdm savitu paskir srovi idj pasaulio skerspjviu ir gebjome j daugiau ar maiau grietai nusakyti. O tai, kad tokio religijos poiriu krybingo sjdio, kaip chasidizmas, atveju to padaryti negalime, nesileisdami begalinius kartojimus, kaip tik ir daro sjd problema. Mat ia esama tokio santykio su ankstesniais religiniais turtais, kad lygiai taip pat lengvai galime kalbti ir apie naujj mokym tapatum seniesiems, ir apie senj mokym perkeitim chasidizmo terpje. Galima bt sakyti, kad tai priklauso nuo stebtojo akies. Ir patys chasidai danai puikiai suvok i padt. Cadik, chasid bendruomens ventj, reikinys ir j mokymas suvokiami kaip dalykai, atein i Kabalos sferos, - ir vis dlto kaip kakas visikai nauja. Cadik mokinius ia itinka tikrasis paadinimas". Izraelis i Koznico, vienas itin ryki kabalist tarp cadik, tvirtino perskaits atuonis imtus Kabalos knyg, kol nukaks pas savo mokytoj, didj Magid i Mezerico". Taiau tik pas j pamats, kad i tikrj dar visai nieko neimoks. Taiau, skaitant jo knygas, paaikja, kad jo Kabala mokymo poiriu bema niekuo nesiskiria
2 68
nuo jo anksiau skaitytj senj knyg! Taigi pasikeitimo element reikia iekoti ne mokymo ir literatros lygmenyje. ie elementai veikiau susij su paadinimu, su jausmo spontanikumu, kuriuos suadina susitikimas su gyvu mistikos siknijimu. Tuo klausimu, kaip chasidai suvok istorin savo reikmingiausi mokytoj santyk su Kabala, itin svarbus yra ir Magido i Mezerico ratus spaudai ruousio lomo i Lucko liudijimas24. Jis tiesiog priekaitauja vlesniesiems kabalistams, kad jie pernelyg smarkiai nustm al senesnij kabalist knygas; kita vertus, rabio Bro i Mezerico ratus jis laiko grynai kabalistiniais ir nevelgia ia visikai joki nukrypim, nors atidus stebtojas iandien j randa pakankamai. Tas, kuris studijuoja chasid literatr, nesunkiai gali sitikinti, kad i tikrj kabalistins idj raidos tstinumas joje bema nenutrks, nors apie tapatum kalbti irgi bt neteisinga. Klaida bt ir tada, jei chasidizmo naujum mgintume velgti tame populiarizavime, kur ia patiria kabalistins mistinio gyvenimo su Dievu ir Dieve idjos. Tiesa, kad i tendencija chasid sjdyje ir jo ratijoje pasiek didiul triumf, taiau ji anaiptol nra esmingai nauja. Mokslinje literatroje apie chasidizm, kurioje i tendencija negaljo likti nepastebta, pernelyg jau menkai akcentuojama ta aplinkyb, kad visas is procesas jau buvo sisibavs dar prie chasidizmui randantis, kad i esms tuo metu, kai sjdis prasidjo, is procesas jau seniai turjo savo stabiausi literatrin knytoj. Turiu galvoje dabar bema visai pamirtus ratus Judos Liovo ben Becalelio i Prahos (apie 1520-1609), kuris, kaip kilnusis rabis Liovas", tapo garsia yd legendos apie Golem vlyvj atmainfigra.Kilnusis rabis Liovas, jei norite, yra i ties pirmasis chasidizmo autorius, ir didi daugelio chasid ventj meil jo ratams anaiptol nra be pagrindo. xvi imtmeio Prahos rabis kai kuriuos savo didels apimties ratus pavyzdiui, kad ir didiul knyg Geburoth Adonai, Didingieji Dievo darbai", - paskyr sumanymui perteikti kabalist idjas, nesinaudojant j terminologija ar bent nekeliant jos pirmj plan.25 is sumanymas jam taip pavyko, kad kai kurie iuolaikiniai mokslininkai, kadangi autorius tiesiogiai to nenurodo, visikai n nepastebjo, kad susiduria ia su kabalistine mini eiga. Juk net staiai neigta, kad kilnusis rabis Liovas apskritai kada nors Kabala usim. Patys chasidai net Kabalos propagavimo srityje toli grau nebuvo tokie radikals, kaip kilnusis rabis Liovas, i kurio rat pradingusi net
Chasidizmas Lenkijoje, paskutinioji yd mistikos faz 327
kabalistin terminologija, - itaip mginant nepastebimai, utat juo veiksmingiau paskleisti monse esmin Kabalos turin. Chasidai irgi tirpdo danai jau scholastikai sustabarjusi kabalist terminologij, odiai j ratuose vlei ima pleventi ir darosi daugiaprasmiai, taiau apskritai terminologija vis dlto ilieka. Skaitant Bro i Mezerico, reikmingiausio Baalemo mokinio ir tikrojo sjdio organizatoriaus, ratus, matyti, kad tikrai mistikos dvasios ugnies srautas ilaisvina ir atgaivina visuose jo ratuose vis muojanias sensias svokas. Taiau ir is bdas populiariai vartoti kabalistinius terminus, kaip jau usiminme, nra naujas dalykas. Paiu plaiausiu mastu is bdas paplits vadinamjMussar knyg literatroje, ypa raytoje paskutin imtmet, iki atsirandant chasidizmui. Tai moralinio pobdio knygos, kuriose ir nemokytam mogui suprantamai dstomos tos etins vertybs, kurias ydui privalu stengtis realizuoti. Jau anksiau minjau, kad didioji ios literatros dalis vlesniais laikais buvo Kabalos veikiama ir propagavo jos skelbiam gyvensen ir vertybi skal. Kadangi chasidai ias knygas mgo studijuoti kur kas labiau, nei metafizinius ir teosofinius kabalist traktatus, analizuojant tai, kuo chasid mokymai ar senj svok transformacijos juose yra naujas dalykas, ias knygas bent jau lygiai taip pat dert traukti tyrinjim sfer26. Tokios rimtos analizs, kurios bt msi dalyk imanantys mons, kol kas mums stinga vienintelis mano inomas mginimas yra neskmingas27, - todl sunku k nors sprsti, remiantis bendru spdiu ar paskirais konkreiais dalykais. Susidaro spdis, kad viskas jau kakaip buvo anksiau, bet vis dlto viskas ia kakaip pakit, kad kai kurios idjos nublankusios, o kitos vlei pltojamos iki kratutinybs. Taiau i tikrj visos ios transformacijos randasi i vieno gyvo centro, ir turime kelti klausim, kur t centr surasti. Kabalos pltojimo srityje chasidizmas nra originalus, jeigu nekalbsime apie t vienintel did mginim i tikrj pateikti visa apimani religin orientacij, kuri mums paliko rabis Sneuras Zalmanas i Ladio ir jo mokykla - vadinamasis Chabad chasidizmas. Taiau kaip tik is mginimas sukurti kak panaaus nauj kabalistin sistem, sujungiani daiktan Izaok Lurij ir Magid i Mezerico, galbt ir veda mus prie tako, gyvybikai svarbaus ms tyrinjimams. Mat tikroji naujj Chabad mokyklos sisteminink aistra nukreipta nebe teosofin, o tiesiog pabrtinai psichologin mistikos aspekt. Visos dievybs, jos begalini dangstymsi bei maskavimsi ir visos pasauli paslaptys ia
pateikiamos kaip mistin psichologija, ir dl to gyja visai nauj atspalv. mogus, leisdamasis savo paties gelmes, savyje paiame kerta visas pasaulio dimensijas. Paiame savyje jis naikina sienas, skirianias vien pasaul nuo kito, vien pakop - nuo kitos28. Paiame savyje mogus paalina krinio bt, anihiliuoja j ir galiausiai, sakytumei, n ingsnio neengs vadinamuosius auktesniuosius pasaulius, atranda, kad Dievas yra visa visame kame" ir kad be Jo nra nieko". Kiekvienoje i nesuskaitom teosofinio pasaulio pakop drauge atradus ir bsen, kuri gali patekti mogaus siela, - taigi lyg ir koki eksperimentikai apiuopiam bsen, - Kabala jam nejuia tapo psichologinio gilinimosi ir savianalizs instrumentu. Didij Chabad mokyklos teoretik ratams bdinga toji stebtina, viena vertus, entuziastingo Dievo garbinimo ir panteistins ar, veikiau, akosmistins Deivo ir Krinijos santykio koncepcijos ir, antra vertus, aistringo simstymo asmenikiausi mogaus esm, intymiausius jo sielos gyvenimo virpesius vienov. Tam tikri ios laikysenos elementai gyvuoja visame chasid sjdyje, nors dauguma grupi n inoti nieko nenorjo apie Chabad mistikos svaiginimsi Dievu, nes jos teorin raika joms regjosi pernelyg scholastin ir imstyta. Chasidizme Kabala rodosi nebe kaip teosofija arba, tikriau sakant, teosofija su visomis savo sudtingomis teorijomis: net jeigu jos visikai ir neatsisakoma, ji ia nebra religinio mstymo centras. O ten, kur ji toks centras vis dlto yra, kaip, pavyzdiui, rabio Cvi Hiro i ydauvo (mirusio 1830 m.) mokykloje, mes regime tolimesn senosios Kabalos raid, tik iorikai besistengiani siterpti chasidizmo rmus. O iaip apie chasidizm galima taip pasakyti: i tikrj svarbus ia yra tiktai kelias, asmeninio gyvenimo mistika. Bema visos Kabalos svokos gyja ssajas su tokiomis asmeninio mogaus gyvenimo vertybmis, o tos, kurios ios ssajos negyja, lieka tuios ir neveiksmingos. Utat visos idjos ir visi vaizdiniai, byloj apie individo santyk su Dievu, nepaprastai suintensyvja. Todl ir tas nedaugelis nauj svok, kurias sukr religin chasidizmo kalba, - pavyzdiui, Hithlahabuth, ekstazs siiebimas ar siliepsnojimas, arba Hithazkuth, savs tvirtinimas, - visados esti susijusios su ia sfera. Buberio odiai, pasakyti jo pirmojoje knygoje apie chasidizm, kad chasidizmas ess etosu virtusi Kabala", - labai gerai nusako reikalo esm; tiesa, ia prisideda ir dar kai kas, kas ir suteikia chasidizmui jo savit atspalv. Juk etosu tapusi Kabala viepatauja ir moralinje literatroje, tose k tik mintose lurianikosios propagandos Mussar knygose.
329
O tai, kas chasidizmui suteik jo ypatingj pavidal, buvo krimas paradoksu grindiamos religins bendruomens, - tiesa, grindiamos paradoksu, kur sociologija nuolatos aptinka religinse grupse. Trumpai kalbant, chasidizmo originalumas radosi dl to, kad mistikai, patys realizav mistin keli, taigi, vartojant Kabalos kalb, patyr tikrojo Debekuth paslapt, su iomis iniomis, su savja etosu virtusia Kabala" eng paprast moni br ir, uuot patys vieni j asmenikiausiu i vis keli, msi to kelio mokyti visus geros valios mones. Nra didesns klaidos u labai paplitusi nuomon, kad vadinamasis cadikizmas, t. y. begalin religin valdi turini moni viepatavimas savo tikinij bendruomenje, ess svetimas chasidizmo esmei ir kad privalu skirti vadinamj tikrj", taigi Baalemo, chasidizm nuo isigimusio" jo mokini ir mokini mokini cadikizmo. Mat tasai tikrasis" chasidizmas nebuvs gyvybingas ir niekados nebt apms daugiau nei keli moni brelio. I tikrj cadikizmo radimosi pagrindas nuo pat pradi buvo pati prigimtis kelio, kuriuo ryosi engti chasidizmas. T akimirk, kai mistikas i savo vienios patirties pajuto paskat ir paaukim suteikti iai patiriai tvarum bendruomens gyvenimo pavidalu ir prakalbo i bendruomen ne tik savomis, bet ir tos bendruomens svokomis, radosi naujas ieities takas, apie kur mistinis sjdis galjo kristalizuotis kaip socialinis fenomenas. Tikiniajam nebereikjo Kabalos - jis realizavo Kabalos keli, orientuodamasis tam tikras savybes, kurias jam kalbs ventasis, arba cadikas, ikl jo asmeninio santykio su Dievu centr. Kiekvienas - taip buvo mokoma turs stengtis tapti tam tikros etins savybs knijimu ir su didiausiu uolumu t savyb puoselti. Tokios svokos, kaip Dievo baim, tarnyst, meil, tikjimas, nuolankumas, velnumas, pasitikjimas, net didyb ir viepatyst buvo pripildytos nepaprastai gyvo ir socialiai veiksmingo turinio. Jau Vidurami yd ratuose radikalus ir ekstremalus gero darbo, arba Micwah, praktikavimas pateikiamas kaip bdingas reikinys, siejamas su Chassiduth svoka. Ir modernusis chasidas, Baalemo mokinys, iuo aspektu rodsi vis dar tebess vertas senojo vardo. Tam tikros religinio gyvenimo svokos buvo taip intymiai pltojamos ir pripildomos tikjimo bei gyvasties, kad j realizavimo pakako padti mogui pasiekti mistin Debekuth patirt. Visa tai jau kaip tik gyviausiais sjdio laikais lm egzistavim cadiko, arba ventojo, kurio gyvenimas buvo rodymas, kad kelias, kuriuo raginama engti, yra manomas. Chasid ventasis vis jausm subtilum
ir painimo gelm, su kuriais nechasidikasis, ortodoksinis kabalistas atsidjo teosofini paslapi tyrinjimui, naudojo tyrinjimui visos gilumos t etini religini svok, kurios dabar tapo mistikai nuskaidrintos. Taigi chasidai, kaip mistiniai moralistai, yra lygiai tokie pat originals, kokie jie nra originals, kaip teosofai. Kaip mistiniai moralistai, chasidai atrado keli socialin organizacij. ia savo tikrum rodo senasis vieniumo ir bendrysts paradoksas. Tas, kuris pasiek giliausi vieniumo laipsn, kuris tikrai pajgus bti vienas su Dievu, - tas yra tikrasis bendruomens centras, pasieks tak, i kurio darosi manoma bet kokia tikra bendryst. Chasidai pasiymjo gebjimu rasti imoning formuluoi iam paradoksaliam santykiui nusakyti, - formuluoi, gimusi i be galo gilaus vidinio jausmo, bet vliau, tiesa, sjdiui mus menkti, net labai lengvai galjusi tapti drapiruote, po kuria slepiamos pavojingosios ventos egzistencijos galimybs. Gyventi tarp vidutinik moni ir vis dlto bti vienam su Dievu, leistis pasaulietines kalbas ir vis tiek semtis jg i pirminio visos bties altinio, i mistini sielos akn" - tai yra paradoksas, kur realizuoti pajgus tiktai tikrai maldingas mogus ir kuris j kaip tik ir daro moni bendruomens centru29. 5 Glaustai apibendrinkime aspektus, kurie, istorikai velgiant, yra svarbs chasidizmui apibdinti: 1. Pirminio religinio entuziazmo proveris paadintj sjdyje, kurio svarbiausieji centrai yra nemokyt ar maai mokyt moni sluoksniuose. 2. tampa tarp tikrai paadintojo, kuris ia sykiu reikiasi ir kaip liaudies vadovas, bendruomens centras, ir tikinij, koncentruojani savo gyvenim apie asmenin vadovo religingum. I ios tampos neivengiamai turjo rastis cadikizmas. 3. Mistins sjdio teorijos imamos i kabalistini idj lobyno, taiau gyja populiarumo atspalv, danai susijus su pomgiu ne itin grietai vartoti sensias svokas. 4. Asmeninio gyvenimo vertybs aikiai ikeliamos chasid originalios mstysenos centr. Bendrosios idjos tampa asmeninmis etinmis vertybmis.
331
Ikiliausi raik visa i raida gyja vientisos individualios chasid ventojo figros pavidalu, ir ifigrayra visika naujov. Mokymo viet ia visikai perima asmenyb, o dl to prarastj racionalum atperka padidjs paveikumas. Esmingesnis dalykas yra tai, k girdime apie cadiko charakter, o ne tai, k apie jo grynj mokytum; jo Toros inios nebeuima aukiausios vietos religini vertybi hierarchijoje. Apie gars ventj pasakojama, kad jis kart pasaks: Pas Magid" i Mezerico keliavau ne pasimokyti i jo Toros, o pasiirti, kaip jis riasi bat raitelius."30 Visika iracionalizacija religini vertybi, kurias reprezentuoja asmenyb, iuo kratutinum ugriebianiu aforizmu yra puikiai nusakyta. Chasidizmo pagimdytoji naujoji religinio idealo, cadiko, figra, chasid jausenai nuo tradicins rabinikojo judaizmo idealios figros, nuo Talmid Chacham, arba Toros mokslavyrio, skiriasi tuo, kad cadikas yra pats taps Tora". Religin vertingum jam teikia nebe turimos inios, o pats jo buvimas. Visas jo asmuo yra viena gyva tapusi Tora. Buvo neivengiama, kad susiklosius tokiems santykiams su religine asmenybe, pirminis mistinis begalini Toros gelmi vaizdinys dabar labai greit buvo perkeltas ventojo asmenyb. Tad priklausomai nuo centr ikelto individualaus ventojo tipo pobdio, skirtingos chasidizmo grups gijo ir visikai skirting fizionomij. I tikrj yra nepaprastai sunku tarp daugybs istorinje sjdio raidoje pasirodiusi chasid irti vien chasidizm. ia vienodai radosi vietos ekstremaliai prieingiems tipams. Lietuvos, Lenkijos, Galicijos ir Piet Rusijos yd skirtingumai reiksi ir tarp j realizuotomis ventj figromis, nors, inia, nemginu tvirtinti, kad ios asmenybs visados gyveno visikoje santarvje su savo aplinka. Tokia milinika religinio proverio banga, kokia buvo chasidizmas, baigsi tuo, kad ji, kaip ir daugelis bang, pati save uliejo. Chasidizmas apeliavo gaivalikus ydo jausmus ir mgino juos pakurstyti iki ekstazs. Visikai vien paiais savimi usimusi jausm bangos pakilo tokios auktos, kad galiausiai atsigr paios prie save. Atsirado cadik, tarp kuri rabis Mendelis i Kocko tikrai yra vis reikmingiausias (jis ir apskritai yra viena pai keisiausi yd religijos istorijos figr), kurie m kelti sau tiksl atpratinti Lenkijos yd nuo sentimentalumo, pradjusio ia imti vir dl religini jausm kulto. Grieiausia racionali drausm mai pasirodo chasidizmo horizonte kaip aukiausia vertyb. Kocko rabis visikai nebevertina chasid bendruomens, kurios jung sutiko neti tik be galo nenoromis. Jis nekenia emocionalizmo. 25 6
Paklaustas apie mogaus keli Diev, jis, kaip pasakojama, lakonikai pacitavs ventj Rat (Sfc 31, 53): Kareiviai pl, kiekvienas pats
sau skyrium."31
Bema imt met, jei nekalbsime apie t vien rabio neuro Zalmano i Ladio figr, chasidizmas pltojosi be slyio su tikruoju rabinikuoju mokytumu, o paskui, pirmiausia dl Kocko rabio duoto didiulio impulso, is mokytumo pobdis vlei sugro. Ima rastis cadikai, raantys rabinikus responsus ir Pilpul" veikalus, t. y. usiimantys smulkmeniku kazuistiniu knebinjimusi. Kad ir koks svarbus buvo vlyvasis chasidizmas, vis dlto ne jis pagimd naujum ir gaivalikum. I pradi tokio pobdio inios nevaidino jokio vaidmens. ia viskas buvo paslaptis. Tiesa, nebe tokio pobdio paslaptis, koki tikjosi stengsianti perprasti Kabala. Palyginti su pagrindine chasid jausmo tonacija, kabalist paslaptis dar irgi tebra racionalaus pobdio. Dabar ji ia visikai itirpdoma asmenybje ir taip itirpdyta gyja nauj pavidal. Visa tai svarstant, kyla klausimas, kodl chasidizmas nepateko kur kas smarkesn, nei is buvo tikrovje, konflikt su rabinikuoju judaizmu, - juk jo esminiai bruoai itin tinkami tokiam konfliktui sukelti. Juk chasid knyg pasisakymai apie ventojo, cadiko, valdi pakylja cadik iki pirminio, kanoninio religijos altinio, iki apreikimo tarpininko, ir tai jau savaime turjo kirstis su rabinikojo judaizmo pripastamu religiniu autoritetu. inoma, anaiptol nestigo vietini ir mi io konflikto protrki. Vilniaus gaonas Elijas, reikmingiausias Lietuvos judaizmo korifjas ir puikus aukiausi rabinikj ini bei grietai teistins, ortodoksins Kabalos junginio atstovas, 1772 m. msi vadovauti naujojo sjdio persekiojimui. Dar apie 1800 m. fanatiki prieininkai mgino pasiekti, kad Rusijos valdia imtsi veiksm prie chasidus. Simonas Dubnovas isamiai apra i organizuot persekiojim ir chasid gynybos istorij. Negali bti jokios abejons, kad chasidai jautsi aikiai pranaesni u savo dien rabinikj judaizm, ir is jausmas atsispindjo kai kuri j garsi autori ratuose. Nesunku chasid ratuose prisirankioti aforizm, panai sabatianiei formuluotes. Ir chasid cadikas, nordamas surinkti pairusias dievybs kibirktis, kartais turi nuengti nuo savo pakopos ir leistis emesn lygmen, kartais net pavojingas sritis, nes kiekvienas cadiko leidimasis emyn yra dievikosios viesos klimas auktyn"32. Ir vis dlto chasidizmas nenujo sabatianiei keliu. Jo vadovai buvo pernelyg giliais saitais susij su savo bendruomenmis,
333
kad bt leidsi nustumiami pavojingo sektantizmo keli, nors toki galimybi jiems, be abejo, nestigo. ie vyrai, kuri pasisakymai paradoksin mistins smons prigimt danai nuvieia aikiau, nei tai yd mistikoje buvo daroma kada nors anksiau, - tie vyrai - ir tai didiausias i vis paradoksas! -msi bti paprasto mogaus nepertraukiamo bei nesudarkyto tikjimo gynjais ir lovino tikjim kaip aukiausij vertyb. Tokia gili galva, kaip rabis Nachmanas i Breslavo, vyras, kuris kabalistini svok pasauliu naudojosi staiai hipermoderniam sielos prietaringumui pridengti, su didiausia uolybe atsidjo uduoiai ginti visa, kas paprasta33. Baalemas, chasidizmo pradininkas, ir jo mokiniai nuo pat pradi stengsi neprarasti ryio su gyvja bendruomene, net prieingai - skelbti j esant itin didele vertybe. Paradoksas, kur jiems teko ginti, - moni bendruomenje gyvenanio mistiko paradoksas, - buvo kitokio, konstruktyvesnio pobdio u griaunamj atpirkimo per idavyst paradoks, kuriuo vadovavosi sabatianieiai ir kuris tad visoms j pastangoms neivengiamai teik destruktyv pobd. Kaip tik didiausi chasidizmo ventj - paties Baalemo, rabio Levio Izaoko i Berdievo, rabio Jokbo Izaoko, Liublino regtojo", rabio Mozs Leibo i Sasovo ir daugelio kit, - btent i ventj paveiksluose liaudikieji elementai nepaprastai ryks. Jie myli ydus, ir mistinis ios meils nuskaidrinimas ne sumaino, o veikiau nepaprastai padidino j realij, visuomenikai veiksming tak. Kad tokie vyrai dar visk, mgindami ivengti konflikto su judaizmu, kur jie msi i vidaus atnaujinti, o tais atvejais, kai ivengti konflikto nesisek, bent suvelninti, - yra gerai suprantama. Chasidizmas judaizmo viduje isprend problem, religin pneumatiko tip, taigi tip mogaus, inanio, kad jame veikia ir tveria ventoji Dvasia, ir reikianio tokio inojimo diktuojamas pretenzijas, taip artimai susiedamas su senja religine bendruomene, kad tampa tarp j, tiesa, yra jauiama, taiau sykiu darosi ir vaisinga paiam j religiniam gyvenimui. Kad toks ventosios Dvasios turjimas, toks pneumatinis charakteris paskui, tikrajai liepsnai iblsus, istorikai neivengiamai virto vlyvojo cadikizmo institucija, yra tikivirkioji ios svarbios chasidizmo funkcijos pus. Jeigu cadikas, uuot buvs tuo, kuo jis buvo, taigi spindulingu bendruomens centru, bt buvs anarchistiko, moni bendruomens paribyje tverianio ventojo tipas, i jo n nebt buv manu padaryti lyg ir kokios institucijos, kurioje bendruomen savo religinio gyvenimo patvirtinim velg dar ir tada, kai tikrai pneumatik asmenybi jau nebebuvo. 25 6
iame sryyje svarbu paliesti ir dar vien aspekt. Klasikinis chasidizmas radosi ne i koki nors - net ir Kabalos - teorij, o visai natraliai, i tiesiogins religins patirties. Kadangi mons, kuriems tokia patirtis teko, buvo gana paprasti ir nesudtingi, tai ir j raika yra esmingai primityvesn nei senesnij kabalist, kuri atveju j patirties problematika keistai susipynusi jau ir su paia patirtimi. Todl pirmaisiais chasidizmo laikais idj raikoje regime kur kas aikesn panteistin atspalv nei bet kada anksiau. Salomonas Schechteris mokym apie Dievo imanencij visuose daiktuose nusak ne vien kaip chasidizmo centrin teigin, bet ir kaip j specifin skiriamj bruo34. Galima suabejoti, ar itaip tikroji padtis i tikrj tiksliai aprayta. Juk mokym dar kur kas anksiau primygtinai skelb jau ir didieji yd mistikai bei kabalistai. Naujiena man ia regisi ne mokymas, o primityvumas, su kuriuo is mokymas skelbiamas, - tasai entuziazmas, su kuriuo jausmas, kad Dievas visk apgaubs ir visk pripilds", ia pralauia ir pramua visas skiriamsias sienas. Juk ir toks panteistinis io mokymo aspektas buvo vienas t dalyk, kurie taip giliai piktino Vilniaus gaon, nors jis ir pats buvo uolus kabalistas. Chasidai, savo ruotu, prikaiiojo jam, kad jis nesuprats mokymo apie Cimcum, - mat prims j paraidiui ir todl dars prielaid, kad Dievas ess absoliuiai transcendentikas, kad tarp Dievo ir Krinijos tverianti tikra reali praraja35. Chasidui, kuriam Cimcum yra ms krinikumo simbolis, o ne realus vyksmas paiame Dieve, kuriam taigi, gal gale, Cimcum apskritai niekados nebuvo vyks, Dievo esmybs spindulys gali bti realizuojamas bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Taiau juo platesnius sluoksnius chasidizmas apm, juo toliau eng i primityvios Podols aplinkos ir sykiu juo daugiau mokyt ir sudtingus dalykus mstani galv prie jo liejosi, juo labiau pirminis radikalizmas skelbti Dievo imanencij trauksi antrj plan. Iekoma ir randama tarpini formuluoi, imama kalbti kalba, kuri galiausiai nutiesia tilt ir ortodoksij. Beje, chasidizmas, kuriam Tora, kaip yd tautos gyvenimo ir kaip vis pasauli kosminis statymas, buvo savaime suprantamas dalykas, i ios sferos niekados - bent i principo ir nepasitrauk. Mat grietai nustatyt maldos valand ataukimas ir panas dalykai, radsi i beribio paskir cadik entuziazmo, tiesa, smarkokai kirtosi su kai kuriais Sulchan 'Aruch paragrafais, taiau tikro konflikto tarp Toros irdyje" ir raytins Toros ia niekados i tikrj nejausta. Chasidizme esama sidmtino konservatizmo ir naujovi
335
kratinio - biau links ia vengti odio reforma" turinio kit istorin turin. Ropico cadikas, vienas didij Liublino regtojo mokini, paklaustas: Kodl negyveni kaip gyveno tavo mokytojas?" - atsak: Prieingai, a seku juo; kaip jis paliko savo mokytoj, taip ir a palikau j." Taigi kiekvienas, eidamas savu keliu, ilaiko tikros mokinysts nuojaut. Tok keist paradoks gimdo tradicija kratytis tradicijos. 6 Pabaigoje noriau akcentuoti dar du aspektus. Vienas susijs su mistikos ir magijos susiliejimu chasid judjime. Rabio Izraelio Baalemo asmenyb, regis, tiesiog sukurta pridaryti rpesi vlesniesiems mistikos teoretikams. Juk ia prie mus stovi mistikas, kurio autentiki pasisakymai neleidia suabejoti mistiniu jo patirties pobdiu ir kurio mokiniai bei mokini mokiniai sek mistikos taku jo pdomis. Ir vis dlto jis sykiu yra ir tikras Baal-em, taigi praktins Kabalos, magijos meistras. Tokie iuolaikiniai mginimai interpretacijomis tatai nuneigti, koki aptinkame ir Martino Buberio veikaluose, visikai veda lankas ir yra neistoriki. Nepalauiamas tikjimas ventj vard galybe io mogaus atveju neleidia kilti konfliktui tarp, viena vertus, valdovik mago umai gebti savo amuletu ar kitokiomis maginmis procedromis padti monms ir, antra vertus, Dievo didybs akivaizdoje save pat pamirtanio mistinio entuziazmo. Ilgo yd mistikos kelio gale abi tendencijos taip pat susipynusios, kaip ir jo pradioje. Naujojo mito atgimimas chasidizmo pasaulyje, kur atkreip dmes jau ne vienas autorius, o ypa - kaip tik Buberis, jg semiasi taip pat ir i ios savo heroj magini gebjim bei pasakojim apie j mistines ekstazes samplaikos. Taiau is mitas ir pats yra viena i nuostabiausi chasidizmo atnet naujovi. Teorini pltojim viet uima ar bent gyvai su jais konkuruoja chasid pasakojimas. Gyvenimus didij cadik, kurie juk patys danai, kaip jau kalbjome, turjo ne apibrt nauj mokym sistem, o t msling kak, kas j gyvenime rado tobul, taiau visikai iracionali raik, danai dar jiems esant gyviems pradeda gaubti legendos kanos. Trivialybs ir giliaprasmybs, paveldti, perimti turtai ir tikras originalumas pinasi toje neapvelgiamoje gausybje anekdot ir istorij, kurios atlieka svarbi funkcij socialiniame chasid gyvenime. Pasakoti istorijas apie cadikus tapo tiesiog nauja religine vertybe, ir toks pasakojimas kakuo panaus 25 6
religinio ritualo atlikim36. Kai kurie didieji cadikai, ypa Izraelis i Riino, Ryt Galicijos chasid valdov dinastijos pradininkas, tokias istorijas sutelk vis savo produktyvum. J Tora ia visikai gijusi be galo turtingo pasakojimo pavidal. Niekas nebeliko teorija. Viskas sujo istorijas. Tad galbt ir ant mans nebus pykstama, jei savo samprotavimus ubaigsiu viena toki istorij, kurias chasidai pasakoja apie paties chasidizmo raidos pakopas. tai ji - tokia, koki igirdau i didiojo hebraj pasakotojo S. J. Agnono lp37. Kai Baalemui reikdavo atlikti k nors sunkaus, kok slapt darb krini labui, jis eidavo tam tikr viet girioje, usikurdavo lau ir, nugrimzds mistines meditacijas, kalbdavo maldas - ir viskas, k jis bdavo sumans, nutikdavo. Kai viena karta vliau Magidas i Mezerico turjo t pat padaryti, jis nujo t viet girioje ir tar: Lauo mes nemokam usikurti, bet maldas kalbti mokam" - ir viskas vyko pagal jo vali. Dar viena karta vliau t darb turjo padaryti rabis Moz Leibas i Sasovo. Jis irgi nujo giri ir tar: Mes nebemokam usikurti lauo, nebemokam ir slaptj meditacij, gaivinani mald; bet inom viet girioj e, kur visa tai turi vykti, ir to turs bti gana." Ir to buvo gana. O kai dar viena karta vliau rabis Izraelis i Riino turjo t darb nuveikti, jis atsisdo savo pilyje aukso krsl ir tar: Nebemokam usikurti lauo, nebemokam kalbti mald, nebeinom n vietos, bet utat galim papasakoti apie tai istorij." Ir - kaip priduria pasakotojas - tas jo pasakojimas vienas padar t pat poveik, kaip kit trij veiksmai. Kas nort, gali sakyti, kad i giliaprasm trumpa istorija aprao didio sjdio nunykim. Galima pasakyti, kad ji nusako ir t kait, kuri patiria visos io sjdio vertybs. Kait, kuri tokia gili, kad i paslapties galiausiai lieka tiktai istorija. Tokia yra situacija, kuri mes iandien regime yd mistikoje. Taiau istorijos dar nemirusios, jos dar netapusios istorija, slaptoji j gyvastis gali iandien ar rytoj ikilti paviri tavo ar mano asmeniu. Kokiais aspektais is dabar neregimu taps yd mistikos srautas kada nors prasiver, mons negali numatyti. A kliau sau uduot papasakoti apie mums inomas pagrindines yd mistikos sroves. Kalbti apie lemt ir mistines permainas, kurios mums dar galbt skirtos didiojoje katastrofoje, kuri ioje kartoje nuomiau nei per vis jos ilg istorij ugriuvo yd taut, - o a manau, kad toki permain dar bus, - yra ne profesori, o prana darbas.
337
Santrumpos
EJ Encyclopaedia Judaica H U C A - Hebrew Union College Annual JE - Jewish Encyclopedia JQR - Jewish Quarterly Review jThs - Jewish Theological Seminary M G W J - Monatsschrift fr Geschichte und Wissenschaft des Judentums REJ - Revue des Etudes Juives RM - Ra'ja Mehemna RHR - Revue de L'Histoire des Religions
Paaikinimai
I SKYRIUS
Bendrieji esminiai yd mistikos bruoai 1 A. E. Waite, The Secret Doctrine in Israel, London, 1913. Paskui i knyga buvo inkorporuota vlesn to paties autoriaus veikal, The Holy Kabbalah (1930). 2 Philosophie der Geschichte oder ber die Tradition, 4 vol., Mnster, 1827-1855. Knyga buvo ileista anonimikai. Apie filosofines autoriaus pairas pig. Carl Frankenstein, Molitors metaphysische Geschichtsphilosophie, 1928. 3 Savojoje Bibliographia Kabbalistica (1927) a paminjau su Kabala susijusius Constanto ratus. Elifazas Levis yra ne kas kita, kaip jo krikionikj vard Alphonse Louis" judaizacija. Apie kabalistinius" ratus Crowley, paisiusio niekus ia tema savo knygose apie magij (Magick) ir paties raytame urnale The Equinox, nra reikalo ia n odi vaistyti. 4 Rufus Jones, Studies in Mystical Religion, 1909, angos 15 p. 5 i citat i Tomo Akvinieio Summa Theologiae radau Engelberto Krebso knygelje Grundfragen der kirchlichen Mystik, 1921. 6 Levi Isaak, Berdievo rabis", savo veikalo keduath ha-levi savaitinio skirsnio pekude pabaigoje. 7 Molitor, Philosophie der Geschichte, vol. 2,1834, p. 56. 8 Maarechet ha-elohuth, spausdintajame variante klaidingai priskirtas tokiam rabiui Perecui i Barselonos (Mantuja, 1558): inok, kad tasai 'en-sof, apie kur kalbjome, nra minimas nei Toroje, nei prana knygose, nei hagiografuose ar Talmudo imini odiuose; tik mistikai [paodiui: Dievo tarnysts meistrai" io autoriaus terminologija] yra gav tyli uuomin apie tai." 9 Tokio pobdio termin itin danai aptinkame toki x i i i imtmeio Ispanijos kabalist, kurie aikiai link neoplatonizm, ratuose. 10 Hebrajika fraz mah se'en ha-machabah massegeth skamba kaip tiksli neoplatonizmo termino KarXt]7tro(; parafraz, atstojanti vliau daniausiai prast od en-sof, ir aptinkama Izaoko Aklojo Krimo knygos komentaruose ir jo mokini ratuose. 11 i fraz Hmke ha-'ajin yra mgstama XIII imtmeio kabalist metafora; plg. mano pastabas urnale G aster Anniversary Volume (1936), p. 505. 12 Philo, De vita contemplativa, ed. Conybeare, p. 119. 13 Plg. Martino Buberio labai ikalbingus samprotavimus iuo klausimu jo antologijos Ekstatische Konfessionen (1909) vade.
339
14 Plg. pirm ir paskutin ketvirtojo skyriaus skirsnius. 15 Simon Ginzburg, Rabbi Moe Chajim Luzatto ubne doro (Tel Aviv, 1937). 16 Joseph Bernhart savo es Zur Soziologie der Mystik paskelbtoje urnale Sddeutsche Monatsheften, vol. 26 (1928), p. 27. 17 Didis pasimirusio vyriausiojo Palestinos rabino A. J. Kooko veikalas oroth ha-kode, kurio trys tomai buvo ileisti (1938) kaip pomirtinis autoriaus palikimas, yra tikra judaizmo theologia mystica, pasiyminti ir originalumu, ir autoriaus mini turtingumu. Tai paskutinis man inomas produktyvios kabalistins mstysenos pavyzdys. 18 Originali yd mistins literatros tekst bibliografija vis dar tebra grai Kabalos tyrintoj svajon. Mano knyga Bibliographia Kabbalistica (1927) aprpia ios srities mokslin literatr, bet ne paius tekstus. 19 Charles A. Bennet, A Philosophical Study ofMysticism (1931), p. 31. 20 E. R. Dodds, Proklo Elements ofTheology (1933) komentaruose, p. 219. 21 i tez itin nuodugniai idstyta Meiro ibn Gabajo 1531 m. parayto veikalo 'abodath hakode treiojoje dalyje. Vaizdinys, kad Kabala i esms esanti prarastoji pirmin ankstyviausios monijos stadijos tradicija, buvo artima ir x v imtmeio pabaigos bei x v i imtmeio vadinamiesiems krikioni kabalistams", pvz., Picco della Mirandolai ir Johannesui Reuchlinui. 22 Mozs i Burgo odius mums isaugojo Izaokas i Ako; plg. Tarbiz", vol. 5
( 1 9 3 4 ) , p. 318.
23 i tem nuodugniai aptariau savo straipsnyje Zur Frage der Entstehung der Kabbala", pasirodiusiame leidinyje Korrespondenzblatt der Akademie der Wissenschaften des Judentums, 1928, p. 4-26. Plg. ir Julius Guttman, Die Philosophie des Judentums (1933), p. 238. 24 Massoreth ha-brith (paraytas apie 1300 m.), mano paskelbtas draugijos mekice nirdamim rinkinio Kobec aljad naujojoje serijoje, vol. 1 (1936), p. 31. Tas pats vaizdis aptinkamas krikioni mistikoje nuo Jono koto Eriugenos, in: De divisione naturae, Uber tertius, 19-23. Apie mistin Niekio perinterpretavim raiau savo straipsnyje, paskelbtame leidinyje Eranos-Jahrbuch, 1936 (vol. 25), p. 87-119. 25 Friedrich Creuzer, Symbolik und Mythologie der alten Volker, 2. Auflage, erster Teil (1816), p. 70. Reikmingiausius samprotavimus ia tema galime rasti Walterio Benjamino veikale Ursprung des deutschen Trauerspiels (1928), dabar perspausdintame jo rat 1 tome (1955). 26 Alexander Altmann, Was ist jdische Theologie? (Frankfurt am Main, 1933), p. 15. 27 sakym prasms analiz pateikta treiojoje veikalo Pasiklydlio vadovas dalyje. Apie jos reikm religijos istorijai plg. Julius Guttman, Spencers Erklrung der biblischen Gesetze in ihrer Beziehung zu Maimonides", in: Festskrift af Professor David Simonsen (Kopenhaga, 1923), p. 258-276. 28 Nuo pat Geronos kabalistins mokyklos (1220-1260) laik visi kabalistiniai ratai pilni mistini aikinim, kuo yra grindiami sakymai. Ypa geronieiai Ezdras
340
Paaikinimai, p.141-145
ben Saliamonas ir Jokbas ben eetas (kuris veikiausiai buvo Nachmanidui priskiriamo veikalo sefer ha-'emunah ve-ha-bittachon autorius) i pradi gana nuodugniai svarst tokias problemas. 29 Samson Raphael Hirsch, Neunzehn Briefe ber das Judentum, 4. Auflage (1911), p. 101. 30 Genesis Rabba, ed. Theodor, p. 68. i prie dabartin Krinij buvusi pirmini pasauli idja aptinkama ir ortodoksinje gnostikoje" toki Banyios tv, kaip Klemensas Aleksandrietis ir Origenas, nors ia ir esama to skirtumo, kad, j nuomone, ie pasauliai buvo ne Dievo atmesti bandymai, o btinos didiojo pasaulinio proceso stadijos. 31 iai kategorijai priklauso maldos, kurios, sujungtos daiktan antrate Vienovs maldos" ar, tikriau, Vienijimosi maldos", priskiriamos Talmudo autoritetams Nechunijai ben Hakanei ir Rabanui Gamalieliui, taiau kuri stilius yra visai toks, kaip entuziastingj neoplatonik kabalist. Plg. ir ilg Jokbo ben Jokbo Koheno i Segovijos (Kastilijoje, apie 1265) mald, kuri a paskelbiau rinkinyje maddae ha-jahaduth, vol. 11 (1927), p. 220-226. 32 Didelis Natano ternharco i Nemirovo mald rinkinys antrate likkute tefilloth pirm kart paskelbtas Braclave (1822). 33 Zohar 11,63b ir m , 69b. Plg. ir Juozapo Gikatilos a are orah (Offenbach, 1715). 40b laktas ff. 34 Plg. taip pat H. G. Enelow, Kawwana, the Struggle for Inwardness in Judaism", in: Studies in Jewish Literature, ileisti profesoriaus K. Kohlerio garbei (1913), p. 82-107, ir mano paties samprotavimus straipsnyje Der Begriff der Kawwana in der alten Kabbala", in: M G W J , vol. 78 (1934), p. 492-518. 35 Plg. ir mano straipsn apie knyg Bahir, in: EJ, vol. 11, p. 969-979. 36 H. Cohen, Ethik des reinen Willens, 2. Auflage (1907), p. 452. 37 Plg., pvz., Jacobo Lauterbacho monografijas: The Ritual of the KapparotCeremony", in: Jewish Studies of George A. Kohut (1935); p. 413-422; Tashlik, a Study in Jewish Ceremonies", in: Hebrew Union College Annual, vol. x i (1936), p. 207-340. 38 Paskiras atvejis vienos moters, Hanos Rahels, Ludomiro mergels", x i x imtmeio viduryje tapusios vienos Volyns chasid grups dvasine vadove ar cadike" nra tikinamas prieingas argumentas. Plg. apie j S. A. Horodezky, Leaders ofHasidism (1928), p. 113 ff.
II S K Y R I U S
Merkabos mistika ir yd gnostika 1 Gaono eriros laikas, ed. B. M. Lewin, p. 109-110; Graetz, vol. v, p. 235. 2 A. Neubauer, in: REJ, vol. x x i n (1893); p. 256-264; D. Kaufmann, Gesammelte Schriften, vol. 111 (1915), p. 5-11. Ankstyviausiame mums prieinamame tekste Paaikinimai, p. 2$6-2s8
341
Aaronas apraomas kaip vyras i Bagdado ems, nuovokus patarti ir gebs nukreipti on rstyb ank t tv, kurie miega Hebrone, vienas karaliaus Adirirono patiktini. Istorinis Imaelis ventyklos sugriovimo laikais buvo dar vaikas, taiau jis vietoj savs vyriausiuoju kunigu vadina savo tv Eli (plg. Tossejta Challa i, 10). Atrodo, kad is nusakymas anksti buvo pritaikytas ir snui. Babilono Talmudas dviejose vietose usimena apie mistines tradicijas, susijusias su Imaeliu. Jei nekalbsime apie prietarus, nematau jokio pagrindo pritarti Zunzui ir Bacheriui (Aggada der Tannaiten, vol. i, p. 267 ff), darantiems prielaid, kad ios vietos yra vlyvesns gaonins interpoliacijos. Tas faktas, kad jau ir ankstyviausi Hechaloth tekstai naudojasi ia legenda apie Imael, kaip vyriausij kunig, ir nesivargina jos aikinti, yra rodymas, kad i tradicija jau anuomet buvo sitvirtinusi. is Imaelio pavertimas sykiu vyriausiuoju kunigu ir mistiku veikiausiai jau III ar vliausiai i v imtmetyje bus taps talmudins tradicijos dalimi. Traktate Berachoth 7a iam legendiniam Imaeliui priskiriami tokie pasisakymai: Kart ventykloje engiau veniausij sudeginti smilkal. Ir ivydau Achtariel, JH, kareivij Viepat, sdint auktame ir ikilniame soste, ir jis tar man: ,Imaeli, snau mano, sukalbk man garbinamj mald'." Hechaloth traktatai Achatriel velgia Merkabos soste, o ia, Babilono Talmude, Imaelis patiria jo vizij ventyklos vent veniausioje. Taiau vardo priedlis JH-as, kareivij Viepats" visikai sutampa su tais, kurie prasti Didiosiose HechaloseIr ten daugelyje viet tokie mistiniai Dievo vardai kaip Zoharariel ir Razaja papildomi tuo paiu priedliu. Angel kunigaikiai (archontai) prie savo angel vard taip pat turi dar ir vard JHVH - pagal savo karaliaus vard". Plg. Odebergo 3 Enocho knygos komentar, Kap. 10, p. 29. Be to, Berachot $ia kalbama apie tris dalykus, kuriuos Imaelis igirdo i dievikojo veido valdovo" Surielio, o ne i Metatrono, kaip mgino teigti vlesnieji gaoniniai papildymai. Imaelio, kaip autoriteto, recepcijai Merkabos mistik sluoksniuose, ko gero, lemiamas dalykas yra Jeruzals Talmudo liudijimas, Chagiga 11, kad jis leids tyrinti Merkab. Tas faktas ir dar kankinio mirtis vlesnms kartoms pavert j Merkabos vizionieriumi, kuriam Hechaloth sluoksniuose buvo priskirtos ir kelios apokalipss. Drauge dar ir ta tikra, paliudyta aplinkyb, kad jis buvo Nechunijos ben Hakans mokinys Halachos srityje, buvo perkelta mistikos sfer, tad ir is jo mokytojas, apie kur iaip nra ilikusios jokios mistins tradicijos, buvo pakyltas ios literatros pseudepigrafinius autoritetus. Panaiai ir nuolatiniai Imaelio ir Akibos nesutarimai dl Halachos dalyk Hechaloth traktatuose buvo perkelti mistikos sfer. r. Sh. Spiegei, Journal ofBiblical Literature, vol. LIV, 3 (1935), p. 164-165. Pasak S. Liebermanno, midrese teman (1940), p. 16, tai jau III imtmetyje irgi paliudijo Origenas Giesmi giesms knygos komentaro pratarmje.
342
6 Apie itin svarb tekst plg. G. H. Box, The Apocalypse of Abraham, London (1919), anga ir teksto vertimas. 7 W. Baldensperger, Die messianisch-apokalyptischen Hoffnungen des Judentums, p. 68. 8 Taip, pvz., MidraMile, skirtas Pat 20,1, sako: Viskam, k jis sukr savo pasaulyje, jis skyr viet ir prie sosto." I tikrj tokie sosto ir Krinijos atitikimai vaidina svarb vaidmen labiau mistikon linkusiuose midrauose. Pavyzdiai ia galt bti kad ir pasaulio bei mogaus (makrokosmo ir mikrokosmo) arba Padangts ir pasaulio paralels. Mikrokosmo motyvas aikiausiai perteiktas vienoje ,Aboth de-Rabbi Nathan (Kap. 31) itraukoje, kur sakoma: Visa, k Dievas sukr, jis sukr ir moguje/' Tokia Padangts, kaip visos Krinijos paralels, samprata, kokia aptinkama Midra tade 2 skyriuje, atrodo priklausanti vlyviausiam midra literatros periodui ir kilusi i Piet Pranczijos. 9 Daug pseudepigraf ir midra mediagos (taiau, kaip sidmtina, ne i Merkabos mistikos rat) esama iame veikale: Strack und Billerbeck, Kommentar zum Neuen Testament aus Talmud und Midra, vol. 1 (1922), p. 974-978. 10 Plg. Ph. Bloch, Festschriftfr Jakob Guttmann (1915), p. 113-123. Analizuojant Blocho neaikinamus Romos imperatoriaus ir jo monos vardus, minimus apokalipsje, sudaranioje antrj pagrindin Didij Hechal" dal, atsiskleidia keista aplinkyb: mat skaitant tuos vardus kaip kriptogramas pagal vadinamj Atba abcl - 1 , y. hebraj abclje pirmj priebals pakeiiant paskutiniuoju, o antrj priepaskutiniuoju, - gaunami odiai, kurie, nors ikraipytu pavidalu, vis dlto regisi bsi germaniki vardai, besibaigi skiemenimis -ich ir -ut. I ties, ypating odi kriptografik raym vairiuose io teksto rankraiuose pasitaiko ir kitose vietose. Plg., pvz., ios apokalipss tekst, pateikt Naftalio Elchanano Bacharacho knygoje 'Emek hamelech (1648), fol. 39c ff. 11 Reikmingos ir iki iol neskelbtos mediagos Merkabos mistikos klausimais pirmiausia esama iuose hebrajikuose rankraiuose: Oxford, Bodleiana, Neubauer Nr. 1531; British Museum, Margoliouth Nr. 752; Mnchen, Staatsbibliothek, Nr. 22 ir 40, bei Jewish Theological Seminary rinkiniuose Niujorke, Prof. Alexanderio Marxo nepublikuoto srao Nr. 828. 12 3 Enoch or The Hebrew Book ofEnoch, parengtas ir angl kalb iverstas Hugo Odebergo (1928). Deja, skaitytojui tenka vargti rekonstruojant tikrj tekst i kritinio aparato, nes savo teksto pagrindu rengjas pasirinko neprastai prast rankrat. Taiau labai isams komentarai apskritai yra vertingi. 13 Didiosios Hechalos" ileistos Jellineko knygoje Beth Ha-Midra i v (1855), p. 83-108 ir, pasitelkus kit rankrat, antrate pirk hechaloth paskelbtos S. A. Wertheimerio Jeruzalje (1889). Abu tekstai yra be galo prasti, taiau, pasitelkiant gausi rankratin mediag, juos manu labai ir labai patobulinti. Su mano ankstesniu mokiniu, o dabar kolega Ch. Wirszubski mudu, Paaikinimai, p. 2$6-2s8
343
naudodamiesi mums prieinama mediaga, esame pareng nauj leidim. Maosios Hechalos" (hechaloth suttrati), kaip jau savo rinkinio Beth HaMidra iv, 44 pratarmje usimin Jellinekas, yra Oksfordo Bodleiana rinkinio hebrajikame rankratyje Nr. 1531,38a46a laktai. Kelios io teksto itraukos, neatpainus j priklausomybs, i Jeruzalje esanio Musajojf rinkinio rankraio paskelbtos rinkinyje merkaba elema (Jeruzal, 1922), 6a-8b laktai. Ir ia tekstas be galo prastas, taiau, pasitelkus rankraius, j galima smarkiai pakoreguoti. Odebergas savo knygos 3 Enoch angoje (p. 104) Maj Hechal" antrat klaidingai priskyr kitam tekstui, i tikrj neturiniam su jais nieko bendra ir taip pat esaniam rinkinyje merkaba elema, kuris Odebergui liko neinomas; is tekstas - tai itrauka i veikalo, vadinamo merkaba rabba. 14 Maosiose Hechalose" Enochas-Metatronas apskritai neminimas, Didiosiose Hechalose" jis minimas tik kart - ir tai ne vienoje pai seniausi viet. I tikrj, i abiej traktat sistemoje jam nra vietos. Hebrajikos Enocho knygos 10 skyriuje imtasi vlyvo ir dirbtinoko mginimo duoti jam viet prie septintj dangaus rm vart ir itaip umegzti ssaj su senesniaisiais traktatais. iuose ankstesniuosiuose traktatuose esama kur kas daugiau tikros antikins mediagos, kuri savo originalumu kartais regisi fantastikesn u vadinamj Enocho knyg, savo objektu ir stiliumi darani kur kas konvencionalesn spd. Enocho knygos nuorodos Metatrono tradicijas yra ne altinis, i kurio radosi atitinkamos Talmudo vietos, kaip, regisi, mano Odebergas; viskas ia veikiau prieingai. Tai, kaip vadinamojoje Enocho knygoje naudojamasi Metatrono, kaip dangikojo ratininko, legenda ir visa agada apie Acher (traktate Chagiga) bei Metatrono, kaip pirma laiko mirusi vaik mokytojo Rojuje, padt, taip pat ir tai, kaip i mediaga yra perdirbama, aikiai rodo, kad i knyga priklauso gerokai vlesnei raidos fazei. 15 Be abejo, ir ia pagrindins senojo teksto dalies pradioje ir pabaigoje atsirado papildym, tad senas ir itin charakteringas stilius iek tiek nublanks. Teksto kalba - Palestinos aramj - yra sena ir tikra. io teksto herojus yra Akiba, o Didiosios Hechalos" pirmj plan labiau ikelia Imael. 16 Jerus. Chagiga 11,1, ir Tossejta toje paioje vietoje. Posakis tyrinti ms dangikojo tvo garb ia vartojamas kaip posakio tyrinti Merkab" sinonimas, o termin atitinkamoje vietoje (Chagiga 14b) vartoja Babilono Talmudas. Kabod, garb, kaip teosofinis terminas nusakyti tam, kuris pasirodo sds Merkabos soste, gana paplits tanaitiniuose 11 imtmeio altiniuose. Plg. Michaelio Sachso pastabas veikale kerem chemed VII, 275, ir Sachso Vyresniojo veikale hatechija 1,22 fF. ioje literatroje vartojami posakiai, kuriuose aptinkame kabod, rodo, kad i svoka buvo vartojama labai tiksliai ir yra terminus technicus. 17 Chagiga 15b: Nekliudykite iam seniui, nes jis vertas naudotis mano garbe/' Veiksmaodis hitamme naudotis" ioje literatroje vartojamas ir kaip
344
Paaikinimaip. 106-110
terminus technicus, reikis atlikinti teurgines praktikas". Posakis naudotis karna aptinkamas Minoje, jau ir paralelinje Tv posaki redakcijoje, pateikiamoje veikale 'Aboth de Rabbi Na-than, teisingai aikinamas Dievo vardo J H V H maginio vartojimo prasme; pig. The Fathers according to Rabbi Nathan, translated by Judah Goldin (1955), p. 71. 18 Taip pirmiausia Tossefta Megilla, ed. Zuckermandel, Kap. 4, p. 228. Babilono Talmude, Megilla 24b, Miuncheno rankratyje skaitome: Daugelis skelbsi velg Merkab, kurios jie niekados neregjo. Hechal traktatuose nuolatos kalbama apie cefijath ha-merkaba. Vietoj odio kabod ia labai danai aptinkamas ir sinoniminis terminasgaava. [Merkaboskontempliacija.[ 19 Midrae ia prasme irgi vartojamas posakis kambariai auktybse ;plg. Aggadath ir Ha-irim, ed. Schechter, p. 13. 20 i viet r. Midra Tanchuma, ed. Buber, vol. 1,71a laktas. Dar senesn regisi bsianti formuluot vienoje Agadoje apie Simon ben Azaj, vien rabio Akibos koleg Merkabos mistikos srityje. Seniausiame ios Agados tekste, Levit. Rabba Par. x v i , kolegos j klausia: Gal buvai usims Merkabos kambariais? Toks skaitymas yra teisingas; plg. kritin io midrao leidim, kur pareng Mordekai Margulies, vol. 11 (1954), p. 354. 21 Rankratis Oxford, Neubauer 1531,39b laktas: Rabis Akiba tar: ,T valand, kai pakilau Merkab, prie dangaus vart padariau daugiau enkl nei prie vis savo nam dur' ;taip pat: T valand, kai pakilau Merkab, dangikas balsas suskambo nuo Didybs sosto. 22 Archont, kuriuos privalu inoti kylant (kilimas minimas pirmiau), vardai skiriasi, pasak 22 skyriaus (ed. Jellinek III, 99), nuo t, kuriuos btina inoti leidiantis. 23 io aikinimo, kur pateik Ph. Blochas, L. Ginzbergas ir J. Abelsonas, a visikai negaliu priimti. Niekur iuose tekstuose negalima aptikti net uuominos, kad regtojas pats Merkaba vaiuoja lyg veimu. Tiesa, kylant nuo etj prie septintj rm, esama labai gyvo apraymo, kaip dangaus keliautojas rinios viesos veimu kelyje auktesnij sfer pravaiuoja pro vart sargus, taiau is veimas niekaip nesusijs su paia Merkaba. Jis ir nusakomas ne kaip Merkaba, o kaip karon sel-nogah. 24 Esu sitikins, kad negali bti abejoni, jog bta eretikos dualistinio ir antinomistinio pobdio gnostikos, atsiradusios judaizmo periferijoje. Be abejo, tokie gnostikai, o ne ydai krikionys yra daugelio gausi senosios rabinikosios literatros viet apie minim" (eretikus) taikinys. ios hebrajikos svokos ir ja nusakomo turinio reikm, pradedant Graetzo veikalu Gnostizismus und Judenthum (1846), tapo daugelio mokslini kontroversij objektu, ir autoriai daniausiai, kaip ir gausioje literatroje apie esjus, neveng net itin patraklik hipotezi. Plg., pvz., M. Friedlnder, Der vorchristliche jdische Gnostizismus (1898); Die religisen Bewegungen innerhalb des Judentums im Paaikinimai, p. 2$6-2s8
345
Zeitalter Jesu (1905); M.Joel, Blicke in die Religionsgeschichte (1880); A. Bchler straipsni rinkinyje Hermannui Cohenui pagerbti (1912) ir taip pat MGWJ, vol. 76 (1932), p. 412-456; Marcel Simon, Verus Israel (1950). Dokumentinis rodymas, kad tokios dualistins yd gnostikos bta, grindiamas aramjiku III imtmeio rau, kur leidinyje Jahrbuch fr kleinasiatische Forschung, vol. 1 (1950-1951), p. 201-217, ia prasme aptar Dupont-Sommer, deja, nepasitvirtino, nes autorius neteisingai suprato svarbiausias rao vietas. 25 Aikiausias grietai halachins autoriaus laikysenos rodymas yra itin detalus apraymas procedros (Didij Hechal" 18 sk.), kuria adeptai sugrina savo mokytoj Nechunij ben Hakan i ekstazs normali smons bsen. Beje, daugelis neprast posaki ir raybos variant ioje vietoje yra akivaizdiai palestinikos kilms. 26 Toki kriterij gyvavim patvirtina gaoniniai Gaono eriros ir jo snaus Gaono Hajo responsai. 27 fragment i keli rankrai a paskelbiau savo hebrajikame straipsnyje Fiziognomikos ir chiromantikos klausimais", ispausdint jubiliejiniame rinkinyje Simcha Assafui pagerbti (Jeruzal, 1953), p. 459-495, kur isamiai aptariau ir vis i seniausi fiziognomikos ir chiromantijos tradicij yd mistikoje klausim. 28 iuo klausimu plg. Franzo Bollo pastabas apie chiromantijos istorij graik ir romn laikais veikale Catalogus Codicum Astrologicorum, vol. VII, p. 236-237. Sen chiromantini tekst nebuvimas itin krinta akis, turint galvoje, kad i Antikos laik iliko didel gausyb grynai fiziognomini rat ir fragment. 29 Jamblichus, De Vita Pythagorica, Kap. 17. 30 Plg. Jeruzals Talmud, Jebamoth, Kap. 15, ir Babli Jebamoth 120a. Smulkiau r. 27 pastaboje minim mano straipsn, p. 462. 31 Plg. Anz, Zur Frage nach dem Ursprung des Gnostizismus (1897), p. 9-58. 32 ie apraymai sudaro pagrindin Didij Hechal" 15-23 sk. dal. 33 Plg. tekst in: Benjamin M. Levin, ocar ha-geonim, aptariant Chagiga 14b, Responsa, p. 14. 34 Dennys, The Folklore of China, p. 60, cituojama pagal Otto Scholl, Suggestion und Hypnotismus in der Volkerspsychologie (1904), p. 49-50. 35 Plg. Berachoth 34b, ir 'Aboda zara 17a. 36 Taip raoma viename fragmente i veikalo antrate Merkaba rabba, pateikto rinkinyje Merkaba elema (1922), b laktas. 37 Didij Hechal" 17 skyriuje. Celsas irgi pasakoja (Origenas, Contra Celsum VII, 40), kad gnostins ofit sektos sekjai privalj atmintinai mokti dangaus vartus saugani archont vardus. 38 Rabio Akibos abcl", in: Jellinek, Beth Ha-Midra, vol. III, p. 25. Plg. ir mano paties pastabas iuo klausimu urnale Zeitschriftfr Neutestamentliche Wissenschaft (1931); P 171-176. 346 Paaikinimai, p.141-145
39 Turime ne maiau kaip keturias midrao apie deimt kankini versijas, atspindinias keturias vis smarkjanios populiarizacijos stadijas, kuriose ezoteriniai elementai vis labiau traukiasi antrj plan. Graetzas - beje, nepaprastai mokslingame straipsnyje - mgino ginti visikai klaiding tez, kad Rabio Akibos abcl" esanti pagrindinis Hechal literatros altinis, MGWJ, vol. 8 (1859), p. 67 ff. 40 Chagiga 15b. 41 Hechaloth rabbathi, Kap. 111 4. 42 Rankratis (Oxford 1531, 45a laktas) apie archonto vizij ties pirmaisiais vartais: Ivydus j, man nudeg rankos, ir a stovjau be rank ir koj." 43 Ed. Box, Kap. 17: Didel ugnis artinosi prie ms, ir balsas girdjosi ugnyje... Ir auktoji vieta, kurioje mes stovjome, pakilo auktyn, bet paskui kit akimirk krito emyn." 44 Babilono Talmude, Chagiga 14b. Zuckermandelio perengtoje Tossefta versijoje, p. 234, nra lemiamo antrojo sakinio. 45 Visai manu, kad Rojus", kaip teisingai teig jau ir Joelis, dl ten stovinio painimo medio gali bti talmudin gnostikos metafora. Plg. Manuel Joel, Blicke in die Religionsgeschichte (1880), 1, p. 163. Origenas (Contra Celsum vi, 33) irgi pasakoja, kad gnostin ofit sekta vartoj i metafor. Bet man kur kas tikimiau regisi, kad ia nra metafora ir kad Rojus", kur pakilo Minos mokytojai, yra ne kas kita, kaip tasai rojus treia)ame danguje", kur pagautas ekstazs netrukus po atsivertimo pakilo Paulius, pasak jo paties pasakojimo 2 Kor 12,2. i abiej praneim ir j terminologijos paralel man regisi visikai tikinama, ir juk aiku, kad Paulius ia naudojasi ta grietai ydika Rojaus sampratos tradicija, kuri inoma i12patriarch testament", o vliau galjo bti prasta ir rabinikiesiems 11 imtmeio ezoterikams. 46 Joel, loc. cit, cituojamas Graetz, Gnostizismus und Judentum (1846), p. 94-95, ir panas kit autori aikinimai. Bacher, Aggada der Tannaiten, vol. i (antrasis leidimas), p. 333, nors ir perimdamas iuos kritikos neilaikanius aikinimus, vis dlto juto, kad jie labai silpni. Adolph Hnig, Die Ophiten (1889), p. 94, pagrstai pabr, kad is aikinimas absurdikas, taiau pats jokio geresnio nepateik. 47 Pagal Miuncheno rankrat 22,162b laktas, kur pateikiamas isamesnis aikinimas, kur jau Gaonas Hajas cituoja Maosiose Hechalose" pateiktame ios vietos komentare. Bema toks pat jis randamas ir Didiosiose Hechalose", Kap. 19. 48 M. Ninck, Die Bedeutung des Wassers im Kult und Leben der Alten (1921), p. 112117, pateikia kelet pavyzdi, kad ekstazs bsenoje buvo manu patirti nirimo dugn ar skendimo vandens verpetuose igyvenim. 49 Plg. Papyri Graecae Magicae, ed. Preisendanz, 1 (1928), p. 92-96, ir Albrecht Dietrich, Eine Mithrasliturgie (19233). Paaikinimai, p. 2$6-2s8 347
50 Pirmasis, velgs, kad reikmingoje Didij Hechal" vietoje esama graikik element, buvo Moi'se Schwabas savo veikalo Vocabulaire de YAngelologie (1897), p. 13, pratarmje. Taiau jo mginimas perskaityti ir iversti i tikrj tik lengvai ikraipyt hebrajik transkripcij buvo visikai fantastikas. Teising skaitym ir jo interpretacij leidinyje Tarbiz, vol. (1941) pateik mano mirs biiulis Hansas Lewy. Archontas Domielis sako gnostikui: , (arba, veikiau, teisingai pataisius tekst, ) , . Vietoj beprasmik raidi mm privalu skaityti , o tai yra grafiniu poiriu be galo paprasta korektra. Taigi sakinys skamba taip:
Geriausios dienos, geriausios skms! Parodyk enkl [antspaud]. Ramyb! Tada, t. y. pamats enkl gnostiko rankoje, Domielis sutinka j kuo prielankiausiai ir sdasi greta jo ant tyro akmens s u o l o 1 9 ) sk. pab.). Lewy tok graikik formuli likuius aptiko dar penkiose kitose Didij Hechal vietose. Ypa keista ia regisi kita su Domieliu susijusi detal: matyt, pradioje is archontas buvo suvokiamas kaip keturi element valdovas. Mat 18 skyriuje, vos pirm kart paminjus Domiel ir jam parodyti privalom antspaud, klausiama: Argi jis ne vardu Domielis? Argi jo vardas nra ?" Tai, mano nuomone, Lewy visai teisingai interpretavo kaip tik vos vos ikraipyt keturi element graikik vard , , , transkripcij, abir raymas vietoj avir, kaip parod Saulis Liebermannas (Jerualmi ki-putto, vol. 1, p. 122), yra Palestinos aramj kalba prasta graikikojo oras transkripcija.
51 Tai R. H. Charleso atlikto Ascensio Jesaiae (1919) vertimo angl kalb vade jau pagrstai pabr G. H. Boxas (p. x x n ) . Ketvirtojoje Ezdro knygoje, VII, p. 90-98, turime septyni keli ar stoi, kurios skirtos sieloms po mirties, apraym. 52 Chagiga 12b, glaustai idstyta pagal nuo III imtmeio gyvuojani tradicij. Perjimas nuo trij iki septyni dang, regisi, bus vyks kai kuriuose yd ezoterik ir apokaliptik sluoksniuose 1 imtmetyje prie Krist ar 1 imtmetyje po Kristaus. 53 Reijoth Jechezkel, Jacobo Manno paskelbtas in: Ha-cofeh le-chochmath Jisrael, vol. v (1921), p. 256-264. Preisendanzas rinkinyje Papyri Graecae Magicae paskelb ydik vaizdini piln ra i vieno v imtmeio amuleto. Ir ia mes aptinkame, tiesa, kitus slaptuosius ei dang vardus ir jiems priskirtuosius archontus. 54 1912 m. ijusioje savo knygoje Abelsonas nekreip jokio dmesio kabalistin echinos koncepcij. Plg. mano straipsn Zur Entwicklungsgeschichte der kabbalistischen Konzeption der Schechina paskelbt leidinyje Er anos Jahrbuch (1952). 55 Odebergas, 3. Enoch, tiesa, cituoja (jo pratarms 106 p.) viet i Didij Hechal26 sk., kur neva raoma: Tu gyveni mogaus irdyje. Taiau t singas skaitymas yra visai kitoks: Tu gyveni ugnies aizdre ir liepsnose( taip 348 Paaikinimai, p.141-145
Davido Kaufmanno rankratyje 238 Budapete ir rankratyje, saugomame Niujorke, Jewish Theological Seminary 828). 56 Didij Hechal" 14 sk. Tik iek tiek vlesnje barajtha de maasse bereith aptinkame kelis mginimus iek tiek nuodugniau aprayti septyni dang ir septyni emi sry. 57 Apeliatyvas Zoharariel iuose Hechal tekstuose labai danas, neretai sutraukiamas iki Zaboriel ar Zobodiel. Apie Achatriel kalbjau anksiau. Visa toki vard formul visados esti ir su priedliu JHVH elohe Jisrael. 58 Totrassija arba tetrassija - labai danas odis visuose Hechal tekstuose. is vardas tiksliai atitinka graik kertoj papirusuose aptinkam od arbathiao. Graik magas vartoja hebrajik od arbaath, reikiant keturi", o yd mistikas - graikik , ia dera priminti ir iaip iuose hebrajikuose tekstuose jau pirmiau (50 paaik.) aptart graikik formuli pomg. 59 Plg. rinkinyje Merkaba elema, b lapas: zare ga ava ve-jira va-raad. 60 Pirmiausiai plg. Didij Hechal" . 3-4,7-10,24-26 ir maldas bei himnus, ispausdintus Razielio knygos (Amsterdam, 1701) pabaigoje, 37-40 laktai. Be to, gana didelio kiekio nespausdintos io pobdio mediagos esama ir Hechal literatros rankraiuose. 61 Rudolf Otto, Das Heilige, 11. Auflage, Gotha, 1923, p. 34-37. 62 Plg. Ph. Bloch, in: MGWJ, vol. 37 (1893), p. 259. 63 hoc. ext., p. 306. 64 Pvz., Eleazaras i Vormso maldaknygs komentare, kuriuo savo didiajame mistiniame maldaknygs komentare (Thiengen, 1560) naudojosi Naftalis Trevesas. 65 Didij Hechal" 26 sk., ia keliose vietose pakoreguotas, remiantis geresniais rankrai perskaitymo variantais. 66 Bloch, loc. cit, p. 259. 67 Didij Hechal" 24 sk. 68 is Kedua maldos ryys su mistika itin gerai pagrstas mintame Blocho straipsnyje, paskelbtame MGWJ, vol. 37 (1893). 69 Megilla 18a ir Berachoth 33b. 70 Bloch, loc. cit., p. 262 if, taiau jis nepastebjo vietos, esanios Jeruzals Talmude, Berachoth v, Halacha 3 pabaigoje, kur sakoma: Batita [mald vadovas] nutilo, pradjs kalbti ofannim mald." Tai nra vlesnis terpinys, kaip vliau Jacobui Guttmanui skirtame proginiame leidinyje (1915) paskelbtame straipsnyje Rom und die Mystiker der Merkaba" tvirtino pats Blochas. ofannim vardu vadinamos angel ries malda minima ir traktate Chullin 91b. 71 Abraomo apokalipss 17 ir 18 sk. K tik tekste pateikta vieta yra i Didij Hechal" 9 sk. pradios. 72 Palyginimui bt galima pateikti vadinamosios Mitros liturgijos maldas i septintosios apatalikj konstitucij knygos ir pirmojo mogaus mald viesos tv", paskelbt Charlotte Baynes veikale A Coptic Gnostic Treatise (1933), p. 26-36. Paaikinimai, p. 2$6-2s8
349
73 Tokie neologizmai, pvz., yra odiai zihajon, aramjikas skolinys ikilnumui" nusakyti, arba siggub, irgi reikis t pat. 74 Plg. vis tekst Baero ileistoje hebrajikoje maldaknygje abodath Jisrael, P- 547-552. 75 Pvz., Moz Taku (Baero cituojamame fragmente i jo veikalo Kethab tamim). 76 Beth Ha-Midra, vol. III, p. 161-163. Rankratyje 828, esaniame Niujorko Jewish Theological Seminary, is fragmentas terptas Didij Hechal" tekst. 77 Tai yra ne kokia nors Biblijos eilut, o formul, kuri, kaip regisi, susiformavo pai Merkabos mistik sluoksniuose ir danai aptinkama j ratuose. 78 Traktas apie dangaus menes (massecheth hechaloth), 7, Jellineko veikale Beth Ha-Midra, vol. 11, p. 45, ir 3. Enoch, Kap. 48, Odeberg, p. 155. 955 yra skaitmenin hebrajiko odio ha-amajim reikm, ir paskutin mem" atitinka skaii 600. Kitas mokymas apie 390 toki dang, pagrstas skaitmenine odio amajim reikme, kai laikomasi prastinio skaiiavimo bdo, plaiai paplits Hechal literatroje ir vlesniojoje Agadoje. 79 Plg. Didiosiose Hechalose", Kap. 18, 4, ir 21, 3. 80 Maosiose Hechalose", Oksfordo rankratis 1531, 45b laktas. 81 i antrat buvo danai veriama kaip Aukio matmenys", hebr. od koma suprantant Biblijos kalbos prasme kaip aukt" ar g". Taiau tai yra klaida. odis koma ia vartojamas ta prasme, kuri jis turi aramjikuose ukalbjim tekstuose, kur jis reikia tiesiog kn". 82 Plg. Salmonas benJeruchimas knygoje milchamoth adonaj, ed. Davidson (1930), p. 114-124. Pasipiktinimo kupin Maimonido rain iuo klausimu aptinkame jo respons rinkinyje (ed. Freimann, p. 343). Plg. ir Moz Taku veikale ketab tamim, atspausdintame rinkinyje ,ocar nechmad, vol. III, p. 3. 83 Turime ias i'ur koma versijas: 1. Rinkinyje Merkaba elema, 3oa33b laktai; 2. Razielio knygoje, Amsterdamas (1701), 37a38b laktai, ir - su daugybe kitoki skaitymo variant - rinkinyje merkaba elema, 34a4oa laktai; 3. Oksfordo rankratyje 1791,58-71 laktai, antrate: sefer ha-koma, 12 skyri. Oksforde saugojamuose Kairo Genizos fragmentuose, tarp j ir x i imtmeio rankratyje, aptinkama ir didel dalis antrosios versijos, kurioje bta labai svarbi skaitymo variant. Pabir i'ur Koma fragment iliko ir Rabio Akibos abclje bei kituose Merkabos literatros ratuose. 84 i formul yra Babilonikojo Talmudo paskutiniojo traktato Nidda pabaigos mgdiojimas. Ten sakoma: Kiekvienas, kuris kasdien mokosi Halachos, yra tikras, kad turs dal bsimajame pasaulyje." 85 Judas Halevis knygoje Kusari iv, 3, irgi gina iur Koma, nes jis leidia mogui nutuokti Dievo ikilnum". 86 Psalms eilut (Ps 145,5): gadol adonenu ve-rab koach, imant paskutinij dviej odi skaitmenin vert, buvo aikinama kaip bylojanti: Ms Viepaties dydis yra 236." 350 Paaikinimai, p.141-145
87 Merkaba elema, 38a laktas. 88 Ibid., 37a laktas. 89 Plg. Kropp, Einleitung in die koptischen Zaubertexte (1930), p. 41. Lyg ir kokia i ur Koma mistikos atmaina aptinkama ir koptikame gnostiniame traktate, kur angl kalb ivert Charlotte Baynes, p. 42: Plauk skaiius jam ant galvos atitinka paslptj pasauli skaii ir 1.1. 90 M. Gaster, Das Schiur Koma jo rat Studies and Texts rinkinyje, vol. 11, p. 1330-1353, ypa p. 1344. Nors apie daugel paskir dalyk Gasteris nra teisus, vis dlto jis pirmasis teisingai velg tikrai gnostines Siur Koma ssajas. 91 Ryys tarp spekuliacij apie tiesos kn ir pirminio mogaus vaizdinio Marko sistemoje tiesiog krinta akis. 92 Oksfordo rankratis 1531, 40b laktas. 93 Kai kurie tekstai tiesiog taip ir skaitomi: Kiekvienas, kuris pasta ventojo, tebus Jis pagarbintas, garb, kuri yra paslpta nuo krini. Plg. ir t pai ebach reikm veikale Genesis Rabba, ed. Theodor, p. 775. 94 Taip yra Rabio Akibos abclje prie raids cheth( gufha-echina). Plg. ir citat Abraomo ben Azrielio veikale aruggath ha-bossem, ed. Urbach (1939), p. 127. 95 MGWj, vol. VIII, p. 115 if, panaiai ir jo veikale Geschichte der Juden. 96 Schahrastanis Religionspartheien und Philosophen-Schulen, iversta Haarbrcke rio, vol. 1 (1850), p. 116, kur jis pasakoja apie Muabbiha mokykl. 97 Ph. Bloch, Geschichte der Entwicklung der Kabbala kurz zusammengefat (1894), p. 17 98 3. Enoch, ed. Odeberg, 7 sk. 99 Ibid., 15 sk. 100 Oksfordo rankratis 1531,137-145 laktas; 1539,1-21 laktas; Niujorko JTS Maggs rankratis 419,66-70 laktai; Vatikano rankratis 228,93-103 laktai (geriausias rankratis). ia vl aptinkame ir idjas i etiopikosios Enocho knygos, btent: 1. Kad puolusieji angelai 'Aza ir 'Azael idav monms Dievo paslaptis ir 2. J kritim Tartar, ia apraom kaip tamsybs kalnus. 101 Senojoje literatroje neaptikau altinio, kuriame bt fantastikoji legenda apie tai, kad Enochas buvs batsiuvys, kuris - lyg koks mitinis Jakobas Boehme kiekvienu dygsniu jungs daiktan virutin ir apatin pasaul. Seniausias inomas ios legendos altinis yra tas variantas, kur kabalistui Izaokui i Ako (apie 1300 m.) perdav jo i Vokietijos kils mokytojas Juda Akenazis. i legenda, be abejo, radosi vokiei chasid sluoksniuose, vliau ja naudojosi daugelis kabalist; plg. mano samprotavimus, paskelbtus leidinyje Eranos-Jahrbuch, vol. x i x (1950), p. 142-143 102 Pirmasis autorius, regis, spjs, kad Metatronas ir Jahoelis yra tapats, buvo Boxas savo pateiktame Abraomo apokalipss vade, p. xxv. Jo valga buvo gilesn nei straipsnio apie i apokalips autoriaus, in: EJ, vol. 1, Sp. 553. 376Paaikinimai, p. 177-181
103 Greta Odebergo leidimo 48 sk. (ir jo komentar p. 174) minim toki Metatrono vard sra atkreiptinas dmesys ir versij Abraomo Chamoj o veikalo Beth din pabaigoje (Livorno, 1858), p. 196-201. 104 Sanhedrin 38, Chagiga 15a ir 'Aboda zara 3b. 105 Odebergas 3. Enoch vade, p. 189, aptar gnostik nuorodas Maj Jao", randamas garsiame kopt gnostik veikale Pistis Sophia. 106 Odebergo, p. 33, cituotus pavyzdius i senesnij mistini tekst nesunkiai bt galima papildyti kitomis citatomis. Ypa domi man iame sryyje regisi citata i VIII imtmeio Sirijos krikioni teksto, kur aptikau veikale: Bidez et Cumont, Les Mages hellniss, vol. 11, p. 115. i citata vienoje prakeiksmo formulje mini ten,, adonaj katan, adonaj gadol kareivij vad, pasibjaurtinas yd lyktybes ir stabus". Net odio 'adonaj rayba piene perimama tam tikrose yd literatros apie Metatrono vardus vietose. Plg. ir Jacob Mann, Texts and Studies in Jewish History, vol. 11, p. 85 ir 88, ir Grnbaumo citat i Masudi, pateikt ZDMG, vol. x x x , p. 272. 107 Karaim autorius Kirkisanis x imtmeio pradioje teigia, jog Talmude kalbama apie tai, kad Metatronas ess Maasis JHVH". Be abejo, ia turima galvoje vieta i Sanhedrin 38, ir man regisi visai manomas dalykas, kad nusakymas Maasis JHVH" dl savo eretini implikacij tyia paalintas i Talmudo rankrai. 108 Brit muziejaus rankratis, Margoliouth Nr. 752, 45b laktas. 109 Apie odio Metatronas" kilm plg. Odeberg jo parengtos 3. Enoch knygos vade, p. 125-142, ir Louis Ginzberg, Legends of the Jews, vol. v, p. 162. i autori pateikiami aikinimai man regisi visikai nepriimtini. 110 Plg. Didij Hechal" 22 sk. ir Odebergo komentarus knygoje 3. Enoch, 17 sk., p. 59. 111 Massecheth hechaloth, ed. Jellinek, in: Beth Ha-Midra, vol. 11, p. 40-47. 112 Midra Mile, ed. Buber, 34a fflaktai. Kai kuriose vietose vertim a pataisiau, remdamasis tuo skaitymu, kuris vartojamas Azrielio Talmudo agad komentare (plg. Jesaja Tishby leidim, Jeruzal, 1945, p. 62) Plg. ir ios mistikos dalyk ivardijim Didij Hechal" 13 sk. 113 Pistis Sophia, 139 sk., vokiei kalb iverstas Carlo Schmidto (1925). Graikikas terminas yra katapetasmata, o hebrajiki tekstai kalba apie pargod arba pargod sel makom. 114 3. Enoch, 45 sk.; Das Alphabet des Rabbi Akiba, ed. Wertheimer, p. 50; citata i Midra abkir, in: Jalkut imoni, 173; plg. taip pat Raio komentar apie Jebamoth 63b ir Baba Metzia 59a. 115 Tokios apokalipss, pvz., yra Didij Hechal" 4 - 6 sk. bei Pabaigos apskaiiavimai", dar vadinami pirk rabbi jimael, esantys Niujorke, JTHS, Enelow Memorial Collection, rankratis 704 (taip pat ir Parmoj, 541, Nr. 21, ir Oksforde, 2257), kuri didesn dalis terpti Niujorko JTS esant Didij Hechal" ( 6 - 9 sk.) rankrat 828. Be to, iai literatros riai priklauso visi
352
ratai, kuri centre yra Zerubabelio figra, bei vadinamoji Simono ben Jockajo apokalips ir panas ratai. 116 Didij Hechal" 16 sk. 117 Midra Tanchuma, ed. Buber, vol. v, p. 31. 118 Plg. Ginzberg, Legends of the Jews, vol. vi, p. 438, minim midra traktate He chaloth Gedoloth, ed. Hildesheimer, p. 223 ir Raio Giesmi giesms knygos 1,2 komentar. Toros pagrindim" klausimu plg. ir Pessachim 1192, Sanhedrin 21b, Sabbath 120a. 119 Plg. verting N. Glatzerio darb Untersuchungen zur Geschichtslehre der Tannaiten (Berlin, 1932.( 120 Turime kelias Baraitha de maasse bereith versijas ir fragmentus: 1. Razielio knygoje (1701), 35a36b laktai; 2. Antrate Seder rabba de-bereith Wertheimerio rinkinyje Batte Midraoth, vol. 1, p. 1-31; Chrone'o veikalo Rabpealim S. Schechter, vol. 1, p. 182-187. 121 Plg. min Chagiga 11, 1, ir Klemenso Aleksandrieio Excerpta ex ed. Casey (1934); 8 78. 122 Chagiga 12b. 123 ,Aboth de-Rabbi Nathan, 37 sk. 124 Plg. mano straipsn, paskelbt EJ, vol. III, Sp. 969-979.1923 m. esu paskelbs komentuot io teksto vertim vokiei kalb. Nauj hebrajiko teksto leidim Jeruzalje pareng R. Margalioth (1952). 125 Anksiausiai tekst mini karaim autorius Danielis Alkumsis; plg. Jacob Mann, Texts and Studies in Jewish History, vol. 11, p. 7 6 - 7 9 . 126 Apie vokiei chasid ratuose ilikusius, ten sefersod ha-gadol antrate nusakomo veikalo Raza rabba fragmentus isamiai raiau savo hebrajikame veikale apie Kabalos uuomazgas reith ha-kabbala, Jeruzal (1948), p. 195-238, kur nurodyti ir visi aptariami tekstai. 127 Plg. mano straipsn Jecira", paskelbt EJ, kur pateiktos ir bibliografins nuorodos apie gausi iai knygai skirt literatr. Visi i daugybs vertim Europos kalbas yra daugiau ar maiau fantastiki, taiau, turint galvoje msling knygos stili, tai ir nra nuostabu. 128 Leo Baeckas mgino rodinti, kad Jeciros" knyga yra ydikas tam tikr pamatini neoplatoniko Proklo idj perdirbimas - kaip kad Pseudo-Dionisijo Areopagito ratai yra krikionikas j apdorojimas. Plg. MGWJ, vol. 70 (1926), P 371-376; vol. 78 (1934), p. 448-455. Nors i tez yra kakuo avi, man ie samprotavimai neatrodo tikimi. Kai kuriuos labai sidmtinus Jeciros" knygos ir ankstyvojo islamo gnostikos panaumus irykino Paulis Krausas veikale Jabir ibn Hayyan (Kairas, 1942), vol. 11, p. 266-268. 129 Tokie posakiai yra, pvz., sefiroth belima ir gebulle alachson, kurie taisyklingoje hebraj kalboje apskritai yra beprasmiai. ia priskirtinas ir 'omek gelm" Paaikinimai, p. 2$6-2s8 Theodoto, (1894) prieduose, p. 47-50; Louiso Ginzbergo knygoje Geniza Studies in Memory of
353
vartojimas principo" prasme. Posakis othioth jessod man regisi sudarytas, mgdiojant graikik od stoicheia, mat is odis graik kalba reikia ir elementus" ir raides". 130 Daugelyje senj rabin Agados viet akcentuojamas Krinijos ir Toros raidi ryys, kuris kakaip susijs ir su maginmis mogaus galiomis. Plg. Berachoth 55a, Sanhedrin 65b, Aboth de Rabbi Nathan, 39 sk. (ed. Schechter, p. 116); Midra Tehillim, ed. Buber, 17a. Jeciros" knyga raides ir j kombinacijas laiko kosminmis galiomis - tai pamatin hipotez bet koki mginim magikai naudoti odius ar vardus. Plg. iuo klausimu mano straipsn Magische und tellurische Elemente in der Vorstellung vom Golem", in: Eranos-Jahrbuch, vol. x x i i (1953X P- 235 ff 131 Hebrajikas posakis apsivilkti vardu" atitinka sirik posak vadinamosiose Saliamono odse (39,7): Apsivilkite Aukiausiojo vardu." Panaiai posak vartoja ir Paulius Laike romieiams (13,14): Apsivilkite Viepaiu Jzumi Kristumi." Tokia vartosena toli ieina u veiksmaodio laba apsivilkti" vartosenos hebrajikoje Biblijoje rib. 132 Plg. io ritualo apraym, kur pateikiau savo straipsnyje Tradition und Neuschpfung im Ritus der Kabbalisten", in: Eranos-Jahrbuch, vol. x i x (1951), p. 149-150. 133 Plg., pvz., Didij Hechal" 27-30 sk. ir daugel labai verting tokio pat pobdio tekst Oksfordo rankratyje 1531. 134 Knyg Chorba deMoe 1896 m. ileido Gasteris; kiti io pobdio tekstai dar ilik rankratiniu pavidalu, pvz., knyga Jaar, rabio Akibos Habdala (plg. 100 paaik.), rabio Hamnunos Sabos malda, Knyga apie laipsnius, suteiktus pirmajam mogui", knygos apie teurgin Toros ir psalmi naudojim. Apie paskutin mint tekst, psalmomantij, plg. Joshua Trachtenberg, Jewish Magic and Superstition (1939), p. 108-113. Vis knygos imu techillim, apie magin psalmi naudojim" vertim vokiei kalb Berlyne paskelb Gottfriedas Seligas (1788). 135 Plg. V. Aptowitzerio leidinyje Hebrew Union College Arnual, vol. VIII-IX, p. 397, savo samprotavimuose apie vien viet i Pessikta Rabbati, ed. Friedmann, 185a laktas. 136 Oksfordo rankratis 1531,52a laktas. 137 Josef Stoffels, Die mystische Theologie Makarius des gypters (1908), p. 79. Ir ispan Kabaloje siela kartais suvokiama kaip Dievo sostas. Plg. Tikkune Zohar (Mantuja, 1558), 3b laktas: Laimingas tas, kuris pasiekia toki savo sielos tobulyb, kad JHVH vardas joje sdi, pasidars i jos sau sost." 138 Midra Genesis Rabba, ed. Theodor, p. 475, 793, 983.
354
III SKYRIUS
Vidurami vokiei chasidizmas 1 Plg. hebrajik A. Epsteino straipsn apie Samuel-he-chassid, paskelbt leidinyje Hagoren" i v (1903), p. 81-101. 2 Plg. M. Gdemann, Geschichte des Erziehungswesens und der Cultur der Juden im Mittelalter, vol. 1 (1880), p. 153 ff; Jekutiel Kamelhar, sefer chassidim ha-risonim (1917);}. Freimann, sefer chassidim vad naujajame 1924 m. Parmos rankraio teksto leidime. Daug domi duomen apie Jud Maldingj ir Victoro Aptowitzerio hebrajikame sefer Rabiah leidime (1938), p. 317. 3 Apie j, be pirmesniame paaikinime mintos literatros, - ir, deja, labai nekritika Izraelio Kamleharo monografija Rabbenu Eleazar mi-garmiza (1930). Eleazaro mirties met klausimu plg. Aptowitzer, p. 317. 4 Plg. Brll, Jahrbuchfr jdische Geschichte, vol. ix, p. 23; Kamelhar, p. 54, spja, kad rabis Senjoras, perteiks liudijim", buvo Judos amininkas pejere. 5 Turime tris i legend versijas: 1. Hebrajik, Brllio aprayt savo Jahrbuch, vol. i x (1899), p. 20-25; 2. 1696 m. Amsterdame jidi kalba ispausdint, Vormso vietin tradicij perteikiani Juspos amao i Vormso knyg maasse nissim3 , . x v ir x v i imtmeius siekiant rinkin jidi kalba, publikuot Maasse knygoje (Bazelis, 1902, Nr. 158-182). Maasse knygos vertim angl kalb 1934 m. paskelb Mosesas Gasteris. Plg. ir Meitliso monografij Das MaasseBuch (1933) 6 Esama dviej sefer chassidim versij - trumpesniosios, kuri nuo x v i imtmeio danai buvo spausdinama, ir kur kas isamesns, kuri, naudodamasis vienu Parmos rankraiu, 1891 m. paskelb J. Wistinetzkis. Toliau citatos vis laik pateikiamos i io leidimo, nurodant hebrajiko teksto paragrafo numer. 7 F. Baero straipsnis apie religines ir socialines sefer chassidim tendencijas hebraj kalba paskelbtas leidinyje Zion, vol. u i (1938), p. 1-50. 8 i problem pirmasis anksiau mintame veikale ikl Gdemannas, tris (5-7) savo pirmojo tomo skyrius paskyrs sefer chassidim. 9 Gdemann, p. 158. 10 Plg. 2 skyriaus 2 paaikinim. 11 Paskelbta A. Neubauerio, Mediaeval Jewish Chronicles, vol. 11, p. 111-132. Kritin ios Achimazo i Orijos kronikos leidim 1945 m. Jeruzalje pareng Benjaminas Klaras. 12 Sefer chakmoni, ed. David Castelli, Florencija (1880). Apie Donol plg. ir Cassuto straipsn, in: EJ, vol. v. 13 Iki iol ijo du Efraimo Urbacho parengti aruggath ha-bossem leidinio tomai. is veikalas, greta sefer chassidim, yra vienas vertingiausi i sluoksni literatros lobyn. 14 Plg. Alexander Marx, leidinyje ha-cofeh, vol. v, p. 195. Paaikinimai, p. 2$6-2s8
355
15 Fuldos ems bibliotekos rankratis; plg. Weinberg, leidinyje Jahrbuch Jdisch-Litterarischen Gesellschafi, vol. x x , p. 283-284.
der
16 Plg. mano straipsn leidinyje Tarbiz, vol. 11, p. 2 4 4 ir 514; taip pat Simcha Assaf, leidinyje Zion, vol. v, p. 117 ir 124. Assafas, be abejo, buvo teisus, k tik mintame dokumente cituojam prana" tapatindamas su Ezra i Montkontro. 17 Plg. Giidemanno jau cituotojo veikalo 7 sk. Naujas mginimas nuodugniau ianalizuoti iuos elementus pateiktas Joshua Trachtenbergo veikale Jewish Magic and Superstition (Niujorkas, 1939). Mediaga iai knygai didija dalimi imta i paios vokiei chasid literatros arba j takos paveikt rat. 18 Plg. Eleazaro chochmath ha-nefe, Lemberg (1876), 14c, 17c, 18a, 20c laktai. 19 Vien Juozapo ben Uzielio baraitha ir jam priskiriam mald leidinyje ha-choker, vol. 11, p. 41-48, paskelb A . Epsteinas. 20 Plg. A . Epsteino tekst, skelbt MGWJ, vol. 37 (1893), p. 75-78, ir N. Wiederio publikacij knygoje Saadya Studies, ed. E. Rosenthal (Manesteris, 1943), p. 256, kur cituojama vieta i Eleazaro i Vormso veikalo, kurioje Saadija nusakomas kaip turs itin didel misterij patirt". 21 Plg. Alexander Marx, leidinyje ha-cofeh, vol. v, p. 198. Mistini rabio Samuelio veikal iliko jThs saugomame Adlerio rankratyje 1161,27a laktas, ir Oksforde saugomame Neubauerio rankratyje 1816,102 laktas. 22 Sefer Chassidim, 212 ir Wistinetzkio komentaras toje vietoje. Taiau i tikrj io veikalo 630 esama Gaono Hajo responso apie Mesijo atjim. 23 Simchoni vertingas veikalas apie Vidurami vokiei chasidizm, ha-chassidut ha-akenazit bime ha-benajim, su daugybe tsini 1917 m. buvo paskelbtas Varuvos savaitratyje ha-cefirah. Ypa svarbs yra 10-14. 24 Sefer Chassidim, 359. 25 Plg 5 33i> 335> 4*4, SSS; 59b 879 sra galima tsti ir tsti. Eleazaro veikalas apie psichologij visas prikaiiotas tokios eschatologins mediagos. 26 Plg. ypa jo psichologij, chochmath 27 Sefer Chassidim, 1056. 28 Plg. Alexander Marx, maamar'al p. 194-202. 29 Chochmath ha-nefe, 3c laktas; ia vienovs paslaptis minima greta pasaulio sukrimo paslapties ir Merkabos paslapi. Eleazaras taip pat sako: inok, tas, kuris supranta mokslo apie siel paslapt, supranta ir dievikosios vienovs paslapt." 30 Plg. 2 skyriaus 118 paaikinim ir sefer chassidim 1447, taip pat Eleazaro i Vormso veikalui sode razaja priklausani Razielio knygos (1701) dal, 7b laktas. Ten sakym paslaptis nurodoma kaip viena is trij paslapi, kuriomis usiima mistika. 31 Galima drsiai tvirtinti, kad ma maiausiai pus vokiei chasid literatros skirta tokiai Biblijos egzegezei. nath ha-ge'ula, leidinyje ha-cofeh, vol. v, ha-nefe.
356
32 Sefer chochmath ha-nefe, 24d laktas. Eleazaras naudojasi kartas" (taigi istorij) nusakanio hebrajiko odio ir erkius bei usnis" reikiani hebrajik odi skaitmenins verts lygybe. Plg. sefer chassidim, 1049. 33 Gdemann, p. 175. 34 i legend leidinyje emek ha-melech (Amsterdamas 1648), 15a pratarms laktas, cituoja Naftalis Bacharachas, remdamasis rankraiu i mistinio 150 psalms komentaro, kur Prahoje para Avigdoras Kara - x i v imtmeio autorius, kurio kryboje jungiasi chasidiki ir kabalistiniai elementai. 35 Plg. L. Gulkowitsch, Die Bildung des Begriffes Chassid", vol. 1 (Tartu, 1935); KUR vis dlto isamiau nagrinjama tik ios svokos vartosena Talmudo kalboje. Plg. ir Wistinetzkio pateikt sefer chassidim 975 komentar. 36 Pagrindin toliau pateikiamos chassid svokos analizs dalis buvo parayta pirmiau, nei pasirod 7 paaikinime minimas Baero straipsnis. Nors mudviej ieities takai skiriasi, mudu daugeliu atvilgi prijome prie t pai ivad. Nors dl daugelio esmini dalyk su juo nesutikdamas, u pateikt analiz vis dlto esu labai dkingas ir Simchoni. 37 Taip sakoma vienoje Eleazaro rat citatoje, kuri pateikia Menachemas Cijonis savo mistiniame Toros komentare (paraytame x i v imtmeio pabaigoje), ed. Kremona, 1560, 20c laktas. 38 Eleazaras i Vormso Kamelharo (1936) klaidinga antrate Sode razaja paskelbtame veikale hilchoth ha-kabod, p. 39. 39 Sefer Chassidim, 861, 984, 986. 4 0 Ibid., 978-980. 41 Ibid., 975; plg. ir 860 papasakot anekdot. Visai manomas daiktas, kad esama koki nors i chasidizmo bruo ryio su ankstyvesni Palestinos abele cijoti, Gedinij dl Siono", sjdiu, kurio salininkai panaiai apraomi Pessikta Rabbati, 34 sk. 4 2 Ibid., 976. 43 Ibid., 119. 44 Ibid., 977
45 Ibid., 8 987,1979
4 6 Plg. tas vietas, kurias Wistinetzkis citavo savo pateiktame 975 komentare. 47 iuo klausimu visikai pritariu Baero poiriui, idstytam 7 paaikinime minimo jo veikalo 4 sk. O prieingi Urbacho argumentai, pateikti jo parengto veikalo 'Aruggath ha-bossem (1939) 1 tomo pratarmje, mans niekaip negaljo tikinti. 48 Plg. Gdemann, op. cit., p. 154. 49 Baer, loc. cit., p. 34; Sefer Chassidim, 1005. 50 Baer, p. 12. 51 U i pastab esu dkingas Simchoni straipsniui. Tiesa, Aptowitzeris tvirtina, kad Juda paras ir hebrajik knyg. Taiau jo pateikti ios tezs rodymai 368Paaikinimai, p. 149-152
52 53 54 55 56 57
58 59
60
61 62 63 64
65
66
yra gana menki. Atuoni puslapiai apie skerdimo taisykles viename Paryiaus rankratyje dar nra knyga, be to, nra joki rodym, kad juose esama koki nors halachini naujovi. ios Halachos apie Chassidut" ir po j sekanios Atgailos halachos" buvo itin danai spausdinamos. Plg. SeferRaziel (ed. 1701), 7b ir 9a laktai. Eleazaras i Vormso Meils principo" antrate pateiktame Halach apie Chassidut" paragrafe. Plg. Gdemanno, p. 160, cituojamas vietas. Sefer emunoth ve deoth x, 4. Tokios erotins simbolikos meilei tarp Dievo ir Izraelio nusakyti esama jau ir garsioje Babilono Talmudo vietoje, Joma 54a. Plg. Rodkinsohno hebrajik Baalemo istorij (Karaliauius, 1876), p. 96, kur cituojama i chasid veikalo kether em tob. Taiau Podgoje 1898 m. pasirodiusiame leidime i vieta (6b laktas) pateikiama kur kas trumpesniu pavidalu. Plg. Sefer Raziel, 8b laktas, kur cituojama Eleazaro i Vormso Sode razaja, ir Sefer Chassidim 984. Hebrajik tekst galime rasti A. Jellineko Beitrdge zur Geschichte derKabbala, Heft 11, p. 45. Taiau jis nepastebjo, kad ios istorijos esm i sufij altini jau yra pasakojs Bachja ibn Pakuda; plg. Herzenspflichten, ed. Stern (1854), 74a-b laktai, 5 sk. T pai abejingumo, kaip tikrosios nutapti" troktanio mogaus dorybs, definicij pateikia ir Meisteris Eckhartas, Sermones, ed. Benz (1937), p. 69. Vatikano rankratis 266, 73b laktas. Saadijos veikalo vertime (ed. Leipcigas, p. 88), kur pagal savj io veikalo recepcij paskelb ibn Tibonas, esm nra aiki, nes ten kalbama ne apie chasid, kaip senosios parafrazs rankratyje, bet apie tarn" (Dievo tarn). Maimonido Minos komentarai, traktatas Aboth, Kap. v, 7. Plg. Baer, loc. cit., p. 7. Sefer Chassidim, 80. Chasido bordelyje motyvas jau ir veikale Aboth de Rabbi Nathan, ed. Schechter, 192 laktas. Visi ydiki maginiai XIII ir x i v imtmeio tekstai i t apylinki jau pilni nuorod Jud Chasid, kaip magijos didiavyr. Tariam Nachmanido citat apie ias jo magines galias r. Naftali Bacharach, 'Emek ha-melech, 142a laktas. Plg. mano straipsn Golem, paskelbt in: EJ, vol. VII, Sp. 501-507, ir mano pateikt isami viso i idj rato apraym ir analiz leidinyje Eranos-Jahrbuch, vol. x x n , p. 235-289. Mano poir perm bei ipltojo ir Beate Rosenfeld knygoje Die Golemsage (1934); P !35 Eleazaro didels apimties veikale Sode razaja, kuris, pvz., aptinkamas Miuncheno rankratyje 81 ir Brit Muziejaus rankratyje 737. Pirmoji ios knygos dalis i dalies traukta Razielio knyg (Amsterdamas, 1701), 7b-24a laktai.
358
Paaikinimaip. 106-110
6 j Plg. nuodugnesnius samprotavimus anksiau mintame mano straipsnyje apie Golemo vaizdin paskelbtame leidinyje Eranos-Jahrbuch, vol. x x n . 68 Chajim Bloch, Der Prager Golem (1919), neva verstas i madaug trij imtmei senumo rankraio. I tikrj Blocho apdorot hebrajik knyg apie 1908 m. para toks Juda Rosenbergas, ir ioje knygoje yra ne kokios nors senos legendos, o iuolaikin beletristika. 69 Tur orach chajim, 113. Autorius cituoja tai savo brolio Jechielio vardu. 70 Apie gematrij Sp. 170-179. 71 Mistinis Eleazaro i Vormso mald komentaras dar tebeegzistuoja keliais rankraiais, pvz., Paryiuje, Biliotheque Nationale 772. Didoka ios knygos dalis citat pavidalu aptinkama spausdintame kabalistiniame Naftalio Treveso maldaknygs komentare (Thiengen, 1560). is veikalas yra tikras chasid maldos mistikos lobynas. Be to, turime dar vis gausyb chasidik rat iuo klausimu. 72 Gdemann, op. cit., p. 160. Palyginim apie kopias pateikia ir Naftalis Trevesas, kalbdamas apie mistins kavana teorij. 73 Plg. Gross leidinyje MGWJ, vol. 49 (1905), p. 6 9 2 - 7 0 0 . 74 Kethab tamim, atspausdinta leidinyje ,Ocar nechmad III ( i 8 6 0 ) , p. 84. 75 Dangaus atsakymai per sapn buvo ne kart spausdinti (Krokuva, 1895 ir su Aarono Marcuso komentarais). Plg. ir Steinschneider, Hebraische vol. x i v (1874), p. 122-124. 76 Daugelis t recept, kaip naudotis klausimais per sapn, surinkti specialioje Abrahamo Chamojaus knygoje Lidro Elohim (Livornas, 1879). 77 Eleazaras i Vormso savo komentare apie Merkab, Paryius, Bibliotheque Nationale, rankratis 850,47b laktas. Sename rankratyje apie magij, dabar saugomame Jeruzals Hebrew University, radau ir eiles, kurias rabis Samuelis i pejerio girdjo, kildamas dang. 78 Plg. H . Tykocinski, Die gaonaischen Verordnungen (1929), p. 100 ir 174. 79 Plg. Baero straipsn, p. 18, ir ten cituojam literatr. 80 Plg. Berachoth 56a; Ro-ha-ana 16b; Sanhedrin 37b. Kai kurie Vidurami autoriai, pvz., Jokbas Anatolis, ias atgailos formas laiko neydikomis; plg. Enelowo komentarus jo ileistame Izraelio alNakavos i Toledo veikale menorath ha-ma'or, vol. III, p. 116. 81 Plg. Sefer Chassidim, 37-53, ir Eleazaro i Vormso halachose apie atgail. r. ir k tik cituot veikal menorath ha-ma'or, ed. Enelow, vol. III, p. 113-119. 82 Sefer Chassidim, 1556. 83 Sefer Me irath 'Enajim, Miuncheno rankratis 17,163a laktas. 84 Jakobo Weilio Responsa, Nr. 12; Izraelio Brunos Responsa, Nr. 265. 85 Ypa dviejuose rankraiuose - British Museum 752 ir Adler 1161, Niujorkas mes tebeturime kelet verting traktat, kuriuose persipina ir maiosi chasidikoji ir kabalistin teologijos. Dauguma j yra i x i n ir x i v imtmeio. 368Paaikinimai, p. 149-152 Bibliographie, ir jos metodus plg. S. A . Horodezky leidinyje EJ, vol. VII,
86 Vokietijos chasid ratuose net itin gausu naujos mediagos apie angelologij. 87 SeferRaziel (1701), 8b laktas. 88 Plg. Sefer Chassidim, 549; i viet galima gretinti su atitinkama formule Bachjos ben Aero veikale Kad ha-kemach, ties antratiniais odiais 'Emuna ir Hagacha. 89 Eleazaras savo veikale a are ha-sod, ispausdintame leidinyje Kochbe Jicchak, 27 ssiuvinis (1862), p. 9. Plg. ir jo sode razaja, ed. Kamelhar, p. 37. 90 Apie Vienovs giesm" kuri esti bema kiekvienoje yd maldaknygje, plg. S. Baer, 'abodath Jisrael, p. 133 ff, taip pat Abraham Berliner, Der Einheitsgesang (1910). Tekste cituojama vieta iuo pavidalu - Mozs Taku kethab tamim, atspausdinta leidinyje Ocar Nechmad, vol. III, p. 81. Jau ir viename Merkabos mistikos veikale i XIII imtmeio cituojamas Judos Maldingojo komentaras apie himn, Milano rankratis, Ambrosiana 57, i9a-b laktai. 91 De Divisione Naturae, v knyga, 8 (Patrol. Latina, vol. 122, p. 876): erit enim Deus omnia in omnibus, quando nihil erit nisi solus Deus". Plg. 1 Kor 15,28. 92 Bloch, M G W J , vol. 19 (1870), p. 451-454; Zunz, Gesammelte Schriften, vol. I I I , p. 233 ff; Berliner, op. cit. 93 Rankratis, British Museum 752, 78b laktas. Kaip chasid autori pasiek Ksenofano teiginys, kad Dievas ess perdm vien irjimas" a neinau. 94 Saadya, Commentaire sur la Sifer Yesira, publie et traduit par M. Lambert (1891), p. 19 ff, ir Jehudos ben Barzilajo Jecira knygos komentaras, ed. Halberstamm, p. 340. 95 Ocar Nechmad III, p. 82. 96 Berliner, op. cit., p. 8,14. 97 is aikinamas aptinkamas labai domiame komentare apie sefiras, British Museum 752, 41a laktas. Autorius, aikindamas st 7,21, pabaigoje atsargiai priduria: Ir supratingasis tai supras", t. y. jis aikiai suvok savo teiginio reikm. 98 C. Siegfried, Philo von Alexandria als Ausleger des Alten Testaments (1875), p. 223. 99 Pagrindiniai Eleazaro teosofijos altiniai, be jau mint chasid rat, yra du traktatai a are ha-sod ve-ha-jichud ve-ha- emuna, Jellineko paskelbti leidinyje Kochbe-Jicchak, 27 ssiuvinis (1862), p. 7-15, ir veikalas esser havvajoth, iliks keliuose rankraiuose, pvz., Miuncheno 285. 100 Plg. Aptowitzer, Sefer Rabi ah vade, p. 345, kur jis atitais klaiding interpretacij, pateikt Epsteino straipsnyje (Ha-Choker u, p. 38-40). Saadijos mokym apie dievikj garb, kavod, neseniai nuodugniau inagrinjo Alexanderis Altmannas rinkinyje Saadya Studies, ed. Rosenthal (1943), p. 4-25. Altmannas parod, kad is vaizdinys Saadijos mokyme yra ankstesnio Merkabos mistik mokymo racionalizacija, kurios nra reikalo grsti islamikais altiniais. 101 Eleazaras i Vormso, a are ha-sod ve-ha-jichud, p. 9.
360
102 Plg. Ocar Nechmad
III, p. 65, ir ilikusi ios knygos citat rinkin Jakobo ir kabod ha-chicon. Eleazaro ratuose danai pabr-
Freimanno Sefer Chassidim (1924) vade, p. 15-16, 49-56. 103 Terminai yra kabodpenimi iamas trij svok kavod, echina ir ruach ha-kode tapatumas. 104 Pvz., taip sakoma Eleazaro sode razaja, p. 6. Tokia communio su echina ne vienam talmudiniam mokytojui dar bt atrodiusi nesivaizduojama; plg. retorin klausim: Argi manoma turti ry su echina?" Babilono Talmude, Ketubboth, 111b laktas. 105 Eleazaras i Vormso, a are ha-sod ve-ha-jichud, p. 9. 106 Knygoje Sefer ha-chajim, Parma, rankratis Derossi 1390,120b laktas. 107 Tas pats rankratis, 127a laktas. 108 Sefer Raziel, 12b laktas. 109 a are ha-sod ve-ha-jichud. 110 Citata i Sefer ha-kavod, Ocar Nechmad III, p. 65. 111 Sefer Chassidim, 979. 112 Plg. aruggath ha-bossem, ed. Urbach, p. 201. 113 Traktatas apie Hechalus, 7 sk. (Beth Ha-Midra 11, p. 45). Taiau ten cherubino pasirodymas soste neminimas. 114 Apie cherubino vaizdin plg. Epsteino leidinyje Ha-Choker 11, p. 38-39, surinktas vietas ir citatas Naftalio Treveso kabalistinje maldaknygje (Thiengen, 1560), kuri Epsteinas neaptiko. Daug mediagos apie vaizdin radau ir Elchanano ben Jakaro i Londono traktatuose, kurie yra Niujorke, dviejuose jThs saugomuose rankraiuose. 115 Donolas, ed. Castelli, p. 40; chochmath ve-ha-jichud, p. 13. 116 Eleazaras i Vormso, aare ha-sod ve-ha-jichud, p. 14. 117 Schreiner leidinyje REJ, vol. 29, p. 207 (Apie Malik alSeidulan i Ramleho ir Benjamin Nahavend); ahrastanis, Harbriickerio vertimas, vol. 1, p. 256; Kirkisanis, Nemoy vertimas angl kalb leidinyje HUCA VII, p. 386. 118 Poznanski, leidinyje REJ, vol. 50 (1905), p. 10-31; panau, kad Nemoy bus io svarbaus straipsnio nepastebjs. 119 Eptein, loc. cit 120 Plg. aare ha-sod ve-ha-jichud, p. 14. Juozapo ben Uzielio Barajtha, paskelbta leidinyje Ha-choker 11, p. 4 4 ; Elchananas ben Jakaras, jessod ha-jessodoth, Niujorkas, JThs rankratis 838,104a laktas. 121 Plg. Ocar Nechmad, vol. III, p. 80-81. 122 ios iki tol visikai neinomos knygos fragmentus a aptikau Niujorke, Adlerio rankratyje 1161,7ob7ib ir 72b73a laktuose. Mslinga knygos antrat Sefer ikod gali bti paaikinta, remiantis Talmudo uuomina traktate ketubboth 43b, ir reikia tiesiog Samuelio knyga". Tekste cituojama vieta yra rankraio 73a lakte. 368Paaikinimai, p. 149-152 ha-nefe, 7b laktas; aare ha-sod
123 ios idjos pateikiamos veikale a are ha-sod ve-ha-jichud ir k tik mintos knygos fragmentuose. 124 Baba Batra 25a. 125 Sode razaja, ed. Kamelhar, p. 32. 126 Plg. a are ha-sod ve-ha-jichud, p. 13; taip pat MGWJ, vol. 78 (1934), p. 495. 127 Adlerio rankratis 1161,71b laktas. Kiek suprantu, ia yd mistinje literatroje pirm kart usimenama apie Dievo ir echinos dualizm. Kaip dsiau savo straipsnyje, paskelbtame leidinyje Eranos-]ahrbuch, vol. 21 (1952), is dualizmas kils i vlyviausi Midrao sluoksni. 128 Taip teigia Abrahamas Epsteinas anksiau mintame straipsnyje, paskelbtame leidinyje Ha-Choker, vol. 11. 129 Plg. mano straipsn Reste neuplatonischer Spekulation bei den deutschen Chassidim", in: MGWJ, vol. 75 (1931), p. 172-191. 130 Chochmath ha-nefe, 2oa-d laktai; aruggath ha-bossem, p. 39; Sefer Chassidim, 1514. 131 Plg. 2 skyriaus 114 paaikinim. 132 a are ha-sod ve-ha-jichud, p. 14. 133 Chochmath ha-nefe, 23b laktas. 134 Ibid., 29c laktas. 135 Ibid., 28d laktas. 136 Sode razaja, p. 34. 137 Chochmath ha-nefe, 20d laktas. 138 Ibid., 20a laktas.
IV S K Y R I U S
Abraomas Abulafija ir pranaikoji kabala

1 Eel Abraham (Frth, 1701). 2 Plg. mano hebrajikos knygos apie sabatianieio Mordechajaus Akenazio sapn dienorat (Jeruzal, 1938) 4 sk. 3 Pirm kart paskelbta 1831 m. Geriausias ios didiai domios knygels leidimas pasirod 1868 m. Varuvoje antrate Likkute beurim. 4 Brit Muziejaus rankratis 749,10-28 laktai; Gnzburg 691 (anksiau - Coronei 129). 5 Communio su Dievu ir jo raidos judaizme klausimu plg. mano straipsn Debekuth or Communion with God", in: Review of Religion, vol. x i v (1950), p. 115-139. Isami ios svokos istorija yd teologijoje ir mistikoje dar tebra geistinyb. 6 Plg. straipsnius apie communio chasid antologijose Leon Chassidim (Lvovas, 1876), 13 ff laktai, ir Derech Chassidim (Lvovas, 1876), 24 if laktai. 7 Pinchasas i Koreco pateikia ikalbing ios svokos parafraz jidi kalba. Hebrajik sakin mogus turi bti prisiris prie Dievo" jis taip veria jidi: Er mus sich arein gein in Ha-Schem( ,plg. jo veikal Likkute oannim (187 6), p, 14.
362
8 Pirm kart paskelbta Berlyne 1922 m. Puikus Bertholdo Feiwelio vertimas vokiei kalb pasirod leidykloje Schoken-Bcherei" (Berlynas, 1937). 9 Tokio ekstazinio pobdio yra apraymas igyvenim, kuriuos patiria vyriausiasis kunigas, Susitaikinimo dien engdamas Vis veniausij viet; plg. Zohar III, 67a ir 102a; Zohar Chada (1885), 19a ir 21a laktai. 10 Plg. bibliografij ios knygos gale. 11 Jellinek, Philosophie und Kabbala, p. 23. 12 inau kelet paskutiniosios kartos Jeruzals kabalist, kurie dar vieno Abulafijos veikalo nuoraus - ne ketindami juos parduoti, o savo pai mistinms studijoms. 13 Juda Chajatas savo rayt veikalo Ma'arecheth ha-elohuth komentar Minchath Jehuda pratarmje (Mantuja, 1558). 14 Moz Kordoveras ir Chaimas Vitalis ne kart j cituoja kaip gerbtin autoritet - k ir kalbti apie menkesnio rango kabalistus. Eliezeras Eilenburgas, vokiei kabalistas, ras apie 1555 m., apie Abulafijos veikal ,Imre se/er kalba auktomis gaidomis, pasikyldamas net iki teiginio: Kas ginijasi su veikalu
,
Imre sefer, yra arba kvailys, arba eretikas" (Niujorkas, jThs rankratis 891,101a laktas).
15 Kabalistai mgo vairiausiomis variacijomis cituoti Maimonid, kuris savo didiajame Halachos veikale itaip yra pasaks: Tik tas, kuris deramai prisikims kn duona ir msa, yra vertas leistis ir mistini spekuliacij roj"; plg. Mine tora, bilchoth jessode ha-tora iv, 13. 16 Apie du reikmingus x i n imtmeio kabalistus, brolius Jokb ir Izaok Kohenus i Sorijos (Kastilija), i itin patikimo altinio inome, kad jie neturjo rabinikosios mokymo autorizacijos; plg. mano studij leidinyje Tarbiz, vol. III, p. 261. 17 ia pateikiami samprotavimai apie Abulafijos biografij didija dalimi grindiami itrauka i jo veikalo 'Ocar (eden ganuz, kuri Jellinekas paskelb Beth Ha-Midra vade, vol. III, p. XL ff. Daug kit biografijos detali aptinkame paties Abulafijos raytuose savo pranaikj rat komentaruose; plg. Steinschneiderio pateikt Miuncheno hebrajiko rankraio 285 apra jo veikale Katalog der hebrischen Handschriften in Mnchen (1897), p. 142-146. vaterlndis18 Josef Koch, Meister Eckhart und die jdische Religionsphilosophie im Mittelalter", leidinio Jahresbericht der Schlesischen Gesellschaft fr che Kultur specialusis priedas, 1928, p. 15. 19 Abulafijos komentarai apie more nebochim egzistuoja dviem variantais; vienas j, trumpesnysis, antrate Chaje ha-nefe iliks Miuncheno rankratyje 408, ir mano mokinys Simeonas Lowy yra parengs jo leidim, o antrojo, ilgesniojo, antrate Sithre tora, inomi maiausiai 25 rankraiai. Kelios jo itraukos buvo anonimikai paskelbtos kabalistiniame rinkinyje Likkute ikcha (Ferara, 1555), 23-31 laktas. 368Paaikinimai, p. 149-152 u-pea
20 Pasak 'Ocar 'eden ganuz, Oksfordas, Neubauerio rankratis 1580,17a laktas. 21 i komentar sraas paskelbtas leidinyje Beth Ha-Midra. 22 Maftechoth ha-kabbala, Paryiaus rankratis 770, o paskiros dalys - ir Niujorke, j T h s rankratis 835. Plg. mano straipsn apie i knyg ir jos autori, paskelbt EJ, vol. III, Sp. 1105 ff. 23 Tokius sakinius radau ir kituose kabalistiniuose ratuose, kur jie, kaip spju, paimti i Barucho Togarmio knygos. 24 1279 m. jis liaupsina iuos mokinius; plg. t viet, kuri Jellinekas paskelb savo rinkinyje Auswahl kabbalistischer Mystik, vokikoji dalis, p. 17, in. 4. 1282 m. jis apie tuos mokinius jau rao gana santriai; plg. Miuncheno rankrat 285, 21b laktas. 1285 m. jis sako labai kariai: Jie tapo atsimetliais; mat buvo jauni neimanliai, ir a juos palikau"; plg. Beth Ha-Midra, vol. III,
p. XLI.
25 Plg. MGWJ, vol. 36 (1887), p. 558. 26 Didesni itrauk i vieno i ankstyviausi veikal, Maftechoth ra'ajon, dar esama hebrajikame rankratyje Vaticana 291. Atkarp i veikalo Get ha-neamoth yra Oksfordo rankratyje, Neubauer 1658. 27 sry pirmas velg A. H. Silveris veikale A History ofMessianic in Israel, p. 146. 28 is praneimas ispausdintas MGWJ, vol. 36, p. 558. 29 Sefer ha-'oth]el\inekas paskelb rinkinyje Jubelschrifi zum 70. Geburtstag des Professor H. Graetz (1887), p. 65-85. 30 MGWJ, vol. 36, p. 558; Zinbergas veikale yd literatros istorija (jidi kalba), vol. m (1931); p. 52, cituoja vieno Abulafijos sekjo eilrat, kuriame kariai skundiamasi dl i persekiojim. lomas ben Adretas viename savo respons (Nr. 548) grietai smerkia Abulafij u tai, kad is Sicilijoje skelbsi ess pranaas ir apsimetlis mesijas. 31 Sefer ha-oth, p. 76. 32 Savo raytame Pradios knygos komentare Mafteach ha-chochmoth, rankratis Derossi, 141,16b ir 28b laktai. 33 Ibid., 16b laktas. 34 Ibid., 28b laktas. 35 M. H. Landaueris leidinyje Literaturblatt des Orients, vol. v i (1845), Sp. 473. Landaueris apie Abulafij kalba tiesiog kaip apie racionalist krikion (!); plg. Sp. 590. Taip pat klaidingai aikino ir S. Bernfeldas. 36 Plg. Sefer ha-oth, p. 71. Abulafijos knyg rankraiuose pilna antikrikionik viet; plg. ypa jo veikal Gan na ui, Miuncheno rankratis 58, kurio didels itraukos buvo nuplagijuotos ir itaip ispausdintos knygoje Peli'a (Korecas, 1784); 5 0 - 5 6 laktai. 37 Sefer ha-oth, loc. cit. Ypa viename savo pranaikj" veikal - Sefer melic - jis plaiau kalba apie tokius trinitaristinius vaizdinius, vartodamas krikionikj Parmos Speculation
364
Paaikinimai, p.1 4 1 - 1 45
Tvo, Snaus ir ventosios Dvasios terminologij nusakyti trims intelekto aspektams, kuriuos kituose veikaluose aprao visai kitomis, ne tokiomis paradoksaliomis metaforomis. Plg. ir 75 komentare cituojam tekst. Savo krinyje Sefer ha-cheek, jThs rankratis Enelow Memorial Collection 858, 26b laktas, jis tiesiog sako: Jei kas tau tvirtint, kad dievyb yra trinitarin, atsakyk: paistalai ir melai". Juk hebraj kalbos odio trys" skaitmenin vert tokia pat, kaip ir odi paistalai ir melai"." 38 Jellinek, Auswahl kabbalistischer Mystik, hebrajikoji dalis, p. 19; to paties autoriaus Philosophie und Kabbala, p. 38. Vienas Abulafijos traktat, Macref la-kessef ve-kur la-zahab, rankratyje Sassoon 56, pabrtinai pasisako prie klaidingus mokymus vieno jo mokinio, mananio, kad visa, k mes galime inoti apie sefiras, yra tik j vairiopa nomenklatra, ir kad mes negalime su tuo sieti joki objektini vaizdini". 39 Plg. jo itrauk apie pranaysts prasm", kuri Jellinekas paskelb parinktose Abulafijos rat vietose, pridtose po jo veikalo Sefer ha-'oth, p. 86. 40 JThs rankratis, Enelow Memorial Collection, Nr. 702,22b laktas. Abulafijos laikas vienam biiuliui Barselonoje, kur Jellinekas paskelb leidinyje Auswahl kabbalistischer Mystik, p. 13-28, irgi yra asmenini ipuoli prie j atrmimas. ia jis irgi sako: Joks mogus iki mans nra sukrs nuodugnesni rat apie Kabal ir jos abu aspektus, susijusius su mokymu apie sefiras ir ventuosius vardus." 41 Leidinyje Philosophie und Kabbala, p. 44, Jellineko ispausdint tekst reikia papildyti ir rankratyje prie j esania atkarpa, kuri a paminjau savo parengtame Jeruzalje esani rankrai kataloge, p. 26. 42 Savo veikalo Sefer ha-cheek pratarmje, JThs rankratis Enelow Memorial Collection, Nr. 858, 2b laktas. 43 Literaturblatt des Orients, vol. vi, Sp. 345. S. Bernfeldas savo hebrajikoje yd religijos filosofijos istorijoje Daath Elohim ir Gnzigas savo straipsnyje apie Abulafij perm Landauerio teorij, patys nesiimdami tyrinjim. 44 Cia pateikiamas apraymas yra santrauka samprotavim, kurie i dalies dstomi io skyriaus gale iverstame tekste, o i dalies - didiuosiuose sisteminiuose Abulafijos inynuose, ypa knygose 'Imre efer ir 'Or ha-sechel. 45 Rinkinyje Auswahl kabbalistischer Mystik, p. 18, (ir dar ne vienoje savo neskelbt rat vietoje) jis kalba apie mazg atriim nuo antspaud". 46 Ibid., p. 20. 47 Samadhi-nirmocana Sutra ou Sutra dtachant les noeuds", ed. Lamotte (Paris,
1935).
48 Tad jis paraleliai vartoja posakius kai a pasiekiau vardus" ir kai a atmazgiau antspaud mazgus". 49 Gan naul, Miuncheno rankratis 58,323b laktas. i vieta ispausdinta ir knygoje Pelia (1784), 52dS3alaktai. 368Paaikinimai, p. 149-152
50 Itraukoje, kuri ispausdinta Jellineko veikale Philosophie ha-penimi ha-'eljon.
der Kabbala,
p. 15,
Abulafija apie savo kombinatorik kalba kaip apie Chochmath 51 Veikale ,Imre efer, Miuncheno rankratis 285,75b laktas.
ha-higajon
52 Veikale Sefer melic (tame paiame rankratyje) jis sako: Kiekvienas priebalsis
K a b a l o j e y r a atskiras pasaulis."
53 Plg. Sefer ha-'oth, p. 71; Philosophie und Kabbala, p. 20, kur Abulafija sako: Visas kalbas reikia itirpdius lieti ventj kalb, kol ims rodytis, tartum kiekvienas odis, kur kalbantysis itaria, yra sudarytas i ventj raidi - 22 hebrajik priebalsi." Viename savo veikale jis nurodo, kad hebraj kalbos odis, nusaks 70 kalb" (hebraj kalboje tai reikia apskritai vis kalb visum), yra tos paios skaitmenins verts, kaip ir hebraj kalbos odis raidi kombinacijai" nusakyti. 54 Chaje olam ha-ba, parayta 1280 m. Man inomi daugiau nei 25 rankraiai. Plg. detal apra manajame Catalogus codicum cabbalisticorum Hierosolymitana (1930), p. 24-30. in Bibliotheca
55 'Or ha-sechel, parayta 1285 m., dar ilikusi daugiau nei 15 rankrai. A naudojausi Miuncheno rankraiu 92. Jau Jellinekas pagrstai atkreip dmes tai, kad ia mums prie akis nepaprastai domi knyga; plg. Philosophie Kabbala, p. 39. 56 'Imre efer, parayta 1291 m., taip pat ilikusi madaug 15 rankrai. A naudojausi Miuncheno rankraiu 285. Sefer ha-ceruf saugoma Paryiuje, Bibliothque Nationale 774. 57 Plg., pvz., knygoje Philosophie und Kabbala, p. 18-24 pateikt tekst. 58 Isam ios asociacij technikos apraym i Judos Albotinio (ar veikiau alButainio) veikalo Sullam ha-alija vol. x x n (1945), p. 161-171. 59 Jellinekas leidinyje Philosophie und Kabbala, p. 4 4 - 4 5 , i knygos Chaje 'olam ha-ba. Kelias vietas a ia perteikiau pagal geresnius Jeruzals universiteto rankraio oct. 540 skaitymo variantus. 60 ios septynios kilimo stadijos isamiai apraytos Abulafijos laike, kur Jellinekas paskelb leidinyje Philosophie und Kaballa. 61 Plg. 54 paaikinime minimoje mano knygoje, p. 25, paskelbt viet. 62 Ibid. Veikale 'Imre efer Abulafija sako: Ugnies srautas plsta i Dievo, ir tas, kuris usiima kombinatorika, turi bti atsargus ir paisyti Jo vardo garbs, kad visas kraujas i jo nepasitraukt ir jis sau gyvasties neatimt. Veikiau jis, irdiai sujudus, privalo isyk grti savo viet; mat dievikojo vardo raktas yra jo rankoje." 63 Veikale Sefer eduth, Miuncheno rankratis 285, 37b laktas. 6 4 Vienoje veikalo Chaje ha-nefe vietoje, kuri Jellinekas paskelb savo ileistos knygos Sefer ha-'oth, p. 85, pabaigoje. a paskelbiau leidinyje Kirjath Sefer, und
366
Paaikinimai, p. 141-14 5
6s Chaje ha-nefe, Miuncheno rankratis 408, 67a laktas. 66 Ypa savajame Maimonido veikalo More nebochim komentare. 67 ioms temoms skirt viet aptinkame, pvz., Jellineko knygoje Philosophie und Kabbala, p. 40-41; mano ileistame Jeruzals rankrai kataloge, p. 27-29, taip pat ir Mozs Kordovero knygoje Pardess rimonim, 21 sk., 1 skirsnis, kur jis cituoja vien Abulafijos veikal. 68 Plg. pirmesniame paaikinime minimus altinius, ypa citat Kordovero veikale. 69 Plg. viet mano parengtame Jeruzals rankrai kataloge, p. 27. 70 Abulafija savajame Skaii knygos komentare Mafteach ha-sefiroth, Milano rankratis, Ambrosiana 53,157 laktas. 71 Plg. 'Imre sefer, Miuncheno rankratis 285, 90a laktas: Tas, kuris pasiymi k tik sumintomis savybmis, yra vertas bti supaindintas su visa Kabala, kokia ji yra, ir tokiam vyrui nereikalingas mokytojas, perteikis jam Kabal, uteks jam ir to, k ras ioje knygoje... Bet jeigu jis gali rasti mokytoj, bus tik juo geriau, o jei neras, gals tenkintis ir tuo, k apie tuos dalykus ras ioje knygoje." 72 Veikale Sefer 'eduth, Miuncheno rankratis 285,39b laktas, Abulafija cituoja vien savo paties pranaysi, t. y. jo igirst dievik bals, ir pats j aikina. ia jis kalba, kad balsas apie j pasaks: Vadinsiu j addai vardu pagal savo paties vard, ir Jis yra a, o a esu Jis"; ia dar Abulafija priduria, kad es nemanoma ios paslapties plaiau paaikinti! Tokios mistinio tapatinimosi formuls gana danos vis religij mistinje literatroje. 73 Sanhedrin 38a. odiai Metatron ir addai hebraj kalboje turi t pai skaitmenin vert - 314. 74 Plg. vietas knygoje Sefer ha-'oth, p. 70-71, ir manajame Jeruzals rankrai kataloge, p. 25. 75 Jediath laktas. 76 poir Abulafija perm i Maimonido teologijos. 77 Mafteach ha-sefiroth} rankratis Ambrosiana 53,164b laktas. 78 tekst paskelbiau kaip Jeruzalje esani kabalistini rankrai katalogo pried, p. 225-230. 79 Plg. mano straipsn Eine kabbalistische Deutung der Prophetie als Selbstbegegnung", in: M G W J , vol. 74 (1930), p. 285-290.
hamaiach
ve-chochmath
ha-go'el. Miuncheno rankratis 285, 26b
80 Genesis Rabba, ed. Theodor, p. 256. 81 Plg. vis tekst 79 paaikinime minimame mano straipsnyje. 82 i vieta yra i Ibn Ezros rayto Dan 10,21 komentaro. 83 Apie ekstazje patiriam jausm, kad esi pateptas, plg. Abulafijos citat Jochanano Alemano veikale aar ha-cheek, Halbertadtas (1867), 31a laktas, ir manajame Jeruzals kabalistini rankrai kataloge, p. 228. 368Paaikinimai,p. 149-152
84 Plg, pvz., Jellineko Auswahl kabbalistischer Mystik, p. 15 ir 17. Abi ios svokos danos Abulafijos ratuose. 85 Gan na'ul, Miuncheno rankratis 58, 322b laktas. 86 Plg. 85 paaikinime minim viet i Gan na'ul. Aktyvj intelekt (intellectus agens) jis tapatina su echinos spindesiu". 87 Jellinek, Philosophic und Kabbala, p. 11. 88 Ibid., p. 4 89 Mafteach ha-chochmoth, Parmos rankratis, Derossi 141,192 laktas. 90 Ibid., i2b-i3a laktai. 91 Veikale Gan naul, Miuncheno rankratis 58,327b laktas, Abulafija pasakoja buvs puolamas u tai, kad jis neva gins pasaulio aminum ir nesukurtum. Vienoje savo rat vietoje jis pateikia sav ios problemos sprendim. 92 Plg. Jellinek, Auswahl kabbalistischer Mystik, vokikoji dalis, p. 20; Steinschneider leidinyje Hebraische Bibliographic, vol. xiv, p. 8 ir p. VII (atitaisymai). 93 Plg. Jellinek, Philosophic und Kabbala, p. 22, 43-44. 94 Mano parengtame Jeruzals kabalistini rankrai kataloge, p. 30. Plg. ir io skyriaus gale pateikiamus jo mokinio pasisakymus. 95 Taip jis kalba vienoje ilgoje jaunysts veikalo Mafteach raajon vietoje, rankratis Vaticana 291, 29a laktas. 96 Ner Elohim, Miuncheno rankratis 10,172b laktas. 97 Toks Maimonidui mgintas primesti traktatas atspausdintas Edelmanno leidinyje Chemdagenuza (1856), 42-45 laktas. Plg. mano pastabas iuo klausimu, paskelbtas urnale Tarbiz, vol. vi, ss. 3, p. 94. 98 Veikalas Brith menucha pirm kart buvo ispausdintas Amsterdame 1648 m. Kabalistiniuose rankraiuose esama dar gana didelio kiekio tokio pobdio rat, tarp kuri keli labai doms ir itin vertingi ilik Sassoono rankratyje 290. 99 ie du veikalai yra Eben ha-oham, Jeruzals rankratis oct. 416 (plg. manj katalog, p. 89-91) ir eerith Josef, Vienos religins bendruomens rankratis 260 (A. Z. Schwarzo katalogas, p. 203-204). 100 Plg. tekst, paskelbta leidinyje Kirjath sefer, vol. VII (1930-1931), p. 153. 101 Plg. manj Jeruzals rankrai katalog, p. 34, ir Kirjath sefer, vol. 1 (1924), p. 127-139. 102 Tik Jeruzals rankratyje pateikiamas visas autobiografijos tekstas. Columbia University Library x 893-Sh. 43 rankratyje iuo metu (bet, matyt, tik atsitiktinai) trksta keli ios dalies lap, o abiejuose kituose rankraiuose - Leideno, Warner 24,2, ir Gaster954 (British Museum) - ivis nra tos dalies, ku pateikiami autobiografiniai uraai. 103 Hebrajik ios itraukos tekst esu paskelbs leidinyje Kirjath sefer 1 (1924), p. 130-138. Kai kuriose, ypa paskutiniosios dalies, vietose veriau, remdamasis geresniais Leideno rankraio skaitymo variantais. Kelios vietos
3 68
Paaikinimai, p. 149-152
teksto pradioje ir pabaigoje, niekaip nesusijusios su pagrindiniu dalyku, ia yra praleistos. 104 Hebrajikai - Mechik. is odis i ties perteikia sufij svok mahv. 105 is apraymas i ties perteikia gana tiksl tikrojo daugumos Abulafijos rat turinio paveiksl. 106 is i 72 vard susideds Dievo vardas susideda i priebalsi trij I 14,19-21 eilui, kuri kiekvienoje yra po 72 priebalsius; plg. L. Blau, Das altjtidische Zauberwesen (1898), p. 129. Pagrindin Abulafijos knygos Chaje olam ha-ha dalis yra nurodymai, kaip medituoti iuos 72 vardus; j sudedamosios dalys ir kombinacijos ia pateikiamos dideliame skaiiuje apskritim, kuri kiekvienas, matyt, turi bti naudojamas kaip specialios meditacijos objektas. 107 Kidduin 71a. 108 Galbt tikslesnis vertimas bt toks: Mat viskas, k mes iuo mokslu [Kabala] galime pasiekti, jos poiriu tra vien akcidencija, net jeigu, velgiant ms akimis, regisi, lyg tai bt pati esm." 109 Giesmi giesms knyga, 11,4, kur midraas, griebdamasis odi aisms, vietoj ve-diglo, ir jo vliava", skaito ve-dillugo, ir jo okinjimas". is okinjimas" Abulafijos terminologijoje susijs su viena jo ratuose apraoma asociacij proceso stadija. 110 Plg. ankstesn viet, kur kalbjome apie susitikim su paiu savimi. 111 i mistins meditacijos ir dievybs painimo pakop Moz ben Nachmanas apie 1250 m. mini savo Pradios knygos 18 sk. komentare: Esama sukurtosios garbs pasirodymo angeluose fenomeno, kur gnostikai vadina vilkimu" ir kuris tiems maldingiesiems ir pranaams, kurie yra tyros sielos, pasidaro regimas kno akimis; bet smulkiau aikinti man to nevalia." Abulafija i pakop danokai mini savo ratuose. Galbt ji kaip nors susijusi su 2 skyriaus 132 paaikinime minimu ritualu, apraytu ten minimoje vilkimo knygoje"
v SKYRIUS
1 Plg. rankrat, kur antrate Torath rehbenu Pinchas mi-koretz (Bilgoraj, 1931), 117, p. 26, paskelb M. J. Guttmannas. Baalemui, chasidizmo pradininkui, priskiriami odiai: Atsiverts Zohar, regiu vis pasaul"; plg. ibche ha-bet, 6b laktas. 2 Maarecheth ha-'elohuth (Mantuja, 1558). Knyga ten klaidingai priskiriama tokiam Perecui i Barselonos; plg. mano pastabas iuo klausimu leidinyje Kirjath Sefer, vol. x x i (1945), p. 284-287. iaip ar taip, veikalas paraytas kurio nors lomo ben Adreto mokinio. Abejotinos skms io veikalo analiz pateik Davidas Neumarkas savo hebrajikoje yd religijos filosofijos istorijoje, vol. 1 (1921), p. 192-204,303-322. Neumarkas remiasi klaidinga prielaida, kad 368Paaikinimai, p. 149-152
is krinys senesnis u Zohar. Jis net tvirtina (p. 206), kad be Ma'arecheth Zoharas niekada nebt buvs paraytas. 3 Ankstesnes ios diskusijos stadijas, kurioms labai danai stigo btino filologinio dirbio, reprezentuoja kelios knygos ir straipsniai, suminti io skyriaus bibliografijoje. 4 Plg. Geschichte der Juden, vol. VII (1894 3 ), p. 424-442. 5 Plg., pvz., abu Armando Kaminka straipsnius knygoje Sefer Klausner (1937), p. 171-180, ir urnale Sinai, vol. VII (1940), p. 116-119. ie straipsniai yra tos pseudomokslins literatros, su kuria diskutuoti ioje knygoje nra reikalo, itisos atmainos bdingi pavyzdiai. 6 Plg. mano inauguracin paskait Hebraj universitete, paskelbt leidinyje Madda'e ha-jahaduth, vol. 1 (1926), p. 16-29. 7 Noriau ia pasakyti, kad esu parengs special Zoharo kalbos odyn, kur vien dien viliuosi galsis paskelbti. Darbas prie io odyno labiau nei visa kita padjo man sitikinti iame skyriuje dstomo poirio teisingumu. 8 prastiniai Zoharo leidimai esti trij tom, kuri paginacija ilaikoma ta pati nuo pat pirmojo leidimo (Mantuja, 1558-1560). (Tik trijuose leidimuose visas tekstas sudtas vien in folio tom, pirmasis j - Kremona, 1560.) Citatas pateikiu, nurodydamas tom ir lakt. Be to, ia pridtinas tomas, kuriame paskelbtas Tikkune Zohar, pirm kart ileistas Mantujoje 1558 m., ir tomas antrate Zohar Chada. i antrat nereikia, kad ia esama naujojo Zoharo" kitaip tariant - senojo Zoharo mgdiojimo, kaip man kai kurie autoriai. Jame sudti tokie Zoharo ir Tikkunim tesktai, kuri nebuvo Mantujos leidimo leidj turtuose rankraiuose. i mediag Safede i rankrai surinko pirmiausia Abraomas Halevis Berochimas, ir joje esama keli pai svarbiausi viso veikalo dali. Cituoju remdamasis 1885 m. Varuvos leidimu. Vis i trij Zoharo dali" leidim bibliografij mginau pateikti savo parengtoje Bihliographia Kabhalistica (1927), p. 166-182. 9 Tai tiesiog hebrajik odi megilath setharim kalkinis vertimas aramj kalb. odis ceni'u ta paia prasme, kaip ioje antratje, vartojamas ir Zohar 11, 239a lakte. 10 Zohar 11, i76b-i79a. Deja, Paulio Vulliaudo Traduction integrale du Siphra diTzeniutha (Paryius, 1930) neturi jokios mokslins verts; plg. iuo klausimu mano straipsn leidinyje MGWJ, vol. 75 (1931), p. 347-362, 444-448.
11 Zohar III, I 2 7 B - I 4 5 A .
12 Savo recenzijoje apie k tik mint Vulliaudo knyg isamiai aptariau i dviej dali sryius.
13 Zohar III, 2 8 7 B - 2 9 6 B .
14 Ibid. 11, i27a-i46b. i dalis cituojama dalyje Idra Rabba, arba, tikriau, ten j daroma uuomina, taiau vlesnieji kabalistai nebeinojo, kur jos reikia iekoti. Taiau i citat sename, 1328 m. raytame kabalistiniame veikale Libnath ha-
370
sappir yra visai aiku, kokia dalis i tikrj turima galvoje. Ms leidimuose Idra di-beMakana yra tiesiog savaitinio skyriaus Teruma dalis. 15 Ibid. 1,38a45b, ir 11,244b-2s8b (dviej dali: a. 2 4 4 - 2 6 2 ^ apie angel rmus ventojoje pusje; b. apie netyrosios puss rmus). Antrojoje dalyje pateikiama itisa demonologija. 16 Ibid. II, 7oa78a. 11,75a tsinys tome Zohar Chada (1885), 35b37c laktai. 17 Vienas i dviej tekst terptas pagrindin Zoharo dal, o antras yra su sava antrate, aikiai mgdiojaniapseudoaristotelin veikal Secretum secretorum. iame Viduramiais plaiai paplitusiame veikale esama ir skyriaus apie fiziognomik, egzistuojanio ir hebraj kalba. Savo straipsnyje apie seniausius fiziognominius ir chiromantinius Hechal mistik tekstus, paskelbtame leidinyje Sefer Assaf( 1953), p. 492-495, a rodiau, kad is skyrius buvo inomas ir Mozei de Leonui. 18 Zohar 11, 94b (pabaiga) - 114a. 19 Ibid. III, i86a-i92a. 20 Plg. ibid. 1, 238b ff; 11,166a; Zohar Chada 9a. 21 Ibid. III, i 6 i b - i 7 4 a . 22 Ibid. 1, 74a75b, 7 6 b - 8 o b , 88a9oa, 97a-i02a, i o 8 a - i n a , I46b-i49b. (Keli rankrai liudijimu, tekstas 1, i5a-22b, yra Sithre Tora apie savaitin atkarp Bereith.) 23 Ibid. 1,62,74,97, oob, 107b, 121,147,151,154,161b, 165,232,233b, 251; 11,4a, 12b, 68b, 74, 270b; III, 49, 73b, 270b; Zohar Chada d, 3a, 105a, 122b. 24 Zohar Chada, 56d75a laktai. 25 Ibid., 56d58d laktai. 26 Ibid., 1 - 9 laktai. 27 Ibid., 37c4ia laktai. 28 ios dalies skirsniai Bereith, Noach, lech lecha yra leidinyje Zohar Chada, 2 - 2 6 laktai, o skirsniai nuo va-jera iki toledoth dti pagrindinje Zohar 1 dalyje, 27a-i4oa. Skirsnis va-jece vl terptas Zohar Chada, 27-28 laktas. Pagrindin Zohar 11, 4a5b, i4a-22a, dalis yra Midra ha-neelam, vaits atkarpai emoth, nors tai niekaip atskirai nepaymta. 29 Zohar Chada, 75a9ob laktai. Ibid., 9 0 - 9 3 laktai, pateiktas ir tekstas, kuris vardijamas kaip Midra ha-neelam, skirtas Raud knygai. 30 Raja mehemna dabar pasklidomis atkarpomis terpta Zoharo leidim 11 ir III tomus, nors rankraiuose i dalis daniausiai esti skyrium nuo kit. Rankratin ios dalies tradicija aikiai skiriasi nuo kit dali. Leidiniuose pagrindin RM dalis sudta taip: 11, ii4a-i2ia; III, 97-104, io8b-ii2a, i2ib-i26a, 215a-259b, 27ob-283a. 31 Pirmojo Tildome Zohar leidimo (Mantuja, 1558), kuris i ties yra nelabai patikimas, teksto idstymas smarkokai skiriasi nuo vlesni leidim, kurie taisyti pasitelkus visai kitus rankraius. 368Paaikinimai, p. 149-152 skirtas sa-
32 Zohar Chada, 3ia37C ir 93c-i22b laktai. Tikkune Zohar priskirtina ir ilga atkarpa, kuri dabar yra pagrindinje dalyje - 1 , 22a-29b. 33 1560 m. Kremonos leidimo tituliniame puslapyje minima, kad iame leidime esanti dalis ma'amar ta chazi. Panau, kad tai nuoroda 5 6 - 7 2 laktus, kur kiekviena pastraipa pradedama formule ta chazi (ateik ir pamatyk"). Daugumoje leidim, pvz., 1882 m. Vilniaus leidime, 256a-262a laktai, i dalis pateikiama kaip priedas pirmojo tomo gale. Vlesni Zoharo dali mgdiojimai yra: 1, 2 i i b - 2 i 6 a , kur mgdiojamas Midra ha-neelam Rtos knygai; plg. manik Bibliographia Kabbalistica (Zoharo rankraiuose, (1927), p. 183; iki iol dar pvz., - Vatikano rinkini Casa dei Neofiti 23); vadinamasis Zoharas, skirtas nespausdint tekst antrate ma amare zeira (Jaunuolio pasisakymas") mini Azulajus, jis yra ir Paryiaus rankratyje, Bibliothue Nationale 782, taip pat Samuelio Vitalio padarytuose sen kabalistini rankrai nuorauose, dabar saugomuose Niujorko JThs. 34 Londonas, 1931-1934. Vertimas ne visada teisingas, taiau leidia susidaryti aik spd apie Zoharo pobd. Gaila, kad vertjai, rmsi visikai klaidingomis prielaidomis apie Zoharo struktr, pernelyg daug viet praleido; taiau, iaip ar taip, iame solidesniame ir kompetentingesniame vertime nra toki nesuskaiiuojam ir tyini klastoi, kokiomis prasikalto prancz vertjas Jeanas de Pauly. 35 Vienintel mginim atskirti neva tikrus" tekstus nuo interpoliuot" atliko Ignazas Sternas savo veikale Versuch einer umstndlichen ceniutha Analyse des Zohar, paskelbtame savaitratyje Ben Chananja", vol. i - v . Tiesa, kaip a Sifra de pavyzdiu parodiau leidinyje MGWJ, vol. 75, p. 352-362, jo argumentai jo paties tez veda ad absurdum. Vis dlto tai labai domus darbas, i kurio galima daug ko pasimokyti. 36 Po to, kai is skyrius buvo paraytas, pasirod isami Zohare vartotos aramj kalbos form ir kit gramatikos aspekt analiz, atlikta mano mokinio M. Z. Cadari ir plaiu mastu patvirtinusi ia pateikiamus rezultatus, Dikduk ha-laon ha-aramith el ha-Zohar (Jeruzal, 1956). 37 Pvz., tokiose formose kaip le-mechde arba le-me al vietoje le-chadaa ir le-aala bei atvirkiai - le-araa vietoj le-mire ir pan. Nepaprastai dana visikai nemanoma Aph el forma oliphna a mokiausi" prasme (vietoj a mokiau"). 38 Tokias formas kaip ithssedar, ithcejar, ithcerifii 1.1, arba net ithkeab, kuri yra aiki Vidurami hebraj kalbos forma. 39 Pvz., le-'itWara miliin, le-ittasana, le-ithdabbaka. 'ith ar nagrinti tem" prasme atitinka arab kalbos takoje atsiradusiai hebrajiko odio hith orer vartosen xiii imtmeio ratuose. veiksmaod aptinkame kone kiekviename Zoharo lakte. 4 0 Hebrajikas prielinksnis be- ia reikia ne tik " bet ir su". Prielinksnio le-gabbe (prie" arba pas") vartosena yra itin netaisyklinga.
372
41 Pvz., tokios svokos kaip materija, emanacija, Apvaizda ir pan. perteikiamos aramjikomis formomis, kurios yra ne kas kita, kaip atitinkami dirbtiniai Vidurami hebraj kalbos odiai. 42 Autorius i arabik veiksmaodio ta'an vartosen perm i Dovydo Kimchio odyno Sefer haoraim s. v. ta an. 43 is odis pirmiausia aptinkamas tokiose frazse kaip gardine nimussin, Pirmoji fraz, ties sakant, paodiui reikia kaljimo sargas". 4 4 Aramjikas veiksmaodis yra ispanikojo endulzar paodinis vertinys. Vliau hebraj kalboje plaiai paplits posakis hamtakath ha-din yra perimtas i kabalistins Zoharo kalbos. Jau Simonas Duranas savo responsuose (III dalis, Nr. 57) mgino aikinti i visikai nemidrain vartosen. 45 Pvz., gana nevklikas yra danai vartojamas posakis osfuhu thelath millin jie lydjo j tris mylias" prasme. Autorius paodiui ivert hebrajik od skolintis", kurio aknis kita veiksmaodio forma gali reikti ir lydti", nors aramjikas veiksmaodis kaip tik ios reikms niekada negali turti. 46 Tajjaa ia apraomas kaip asil varantis mogus. Autorius, matyt, tar, kad is odis yra susijs su 4 2 paaikinime mintu kamienu ta'an. Schalomo Puschinski tez, kad aramj kalboje i tikrj bta tajjaa vartosenos Zoharo prasme, niekuo nepagrsta. Rinkinyje Jabneh, vol. 11 (Jeruzal, 1940), p. 140-147, jo sukaupta mediaga aikiai rodo, kad yra prieingai, nei jis pats tvirtina. 47 Asskofa padarytas i valt" reikianio Talmudo odio esskafa. Danokai aptinkamos tokios frazs kaip lobynas, pilnas vis pasaulio grybi". io odio aikinimas, kur savo glosose prie Nicoce Zohar 1, 46b pateik Rubenas Marguliesas, neturi jokio filologinio pamato. 48 i odio tokpa vartosena susijusi su klaidingai suprastu Sk 11,12 vertimu aramjikajame Targum Onkelos. Zoharo autorius midrain Targum aikinim neteisingai palaik paodiniu vertimu ir keliskart pavartojo od tokia savo prasimanyta prasme. 49 Autorius painioja aramjik od cachutha, visados reikiant vien trokul" su hebrajiku odiu cachoth, aikumas". 50 Plg. 45 paaikinim. 51 Tokiems atvejams, pvz., priklauso posakis bucina de-kardinutha, itin fantastika, arba tokie odiai kaip bussita, tehiru ir tofssa. 52 Pvz., savitame posakyje akchipumbi de-malka, vartojamame pinig klastojimo" prasme; io posakio radimosi istorija yra tikrai keista. 53 Tokie odiai, pvz., yra kosspitha, kirta, kozdita, kozpera ir pan. 54 Toks atvejis, pvz., yra odis sosspitha, lakas", kuris yra ne graikikas, kaip spjo Robertas Eisleris publikacijoje, skelbtoje MGWJ, vol. 69, p. 364 ff, ir kaip a pats, sekdamas juo, kur laik maniau, bet veikiau keistas Talmudo 368Paaikinimai, p. 149-152 kurio istorija gardine tehirin, gardine gelifin ir visados reikia rstybs angelus ar net demonus.
odio kosspa spelta" ikraipymas. Ir daugelis kit mums iaip nesuprantam Zoharo odi radosi prapltus Talmudo odius. 55 Tai krito ak jau Graetzui pirmajame jo veikalo Geschichte der Juden, vol. VII, p. 503, leidime. Keista, kad visa i pastraipa kakaip pradingo treiajame leidime. 56 Plg. mano 10 paaikinime cituot straipsn. 57 imtuose viet aptinkame per 125 tokius sudurtinius odius. 58 Tai nra uuomina mokym apie Trejyb, o susij su mokymu apie tris sielos dalis, apie kurias autorius dsto tolesniuose laktuose. 59 Autorius ypa mgsta tokias labai ikilmingai skambanias, bet nesuprantamas formules ubaigti dalyviu echiche, bti egzistuojaniam". 60 Esama [tam tikros] pabaigos, ir esama [kitos atmainos] pabaigos." Ir imtai panai viet. 61 Toki ivad, pvz., dar H. G. Enelow savo spaudai parengto Israelio Nakawa veikalo Menorath Ha-Maor (1931), vol. I I I , vade (p. 34). 62 Plg. mano straipsn hebraj kalba apie topografin mediag Zohare, paskelbt metratyje Zion, vol. 1 (1926), p. 40-55, kur dar bt galima daug kuo papildyti. 63 Kaip man parod jau mirs mano kolega Samuelis Kleinas, Zohar 11, 94b, minima vietov Migdai Cor atsirado tiktai klaidingai perskaiius vien Talmudo viet (Megilla 6 a), esani ir tarp t altini, kuriais naudojosi Ispanijos Talmudo rankraiai. 6 4 Priede prie 62 paaikinime mano minimo straipsnio, p. 56. Rubeno Margulieso apologetiniai mginimai ginti" Zoharo autori yra beveriai. Akivaizdu, kad Zoharas Margulieso minimas Talmudo vietas suprato taip pat klaidingai, kaip ir pats Marguliesas. 65 Plg. Sabbath 33b. Apologetinis mginimas kitaip aikinti i Talmudo viet M. Kunitzo veikale Ben Jochai (Budapetas, 1815), 67, neturi jokio pamato. 66 Zohar III, 144b, 20ob, 240b. 67 Plg. Zohar Chada, 22c laktas, apie Jos ben Simon ben Lakunj ir ios vietos altin Talmude, Pessachim 86b. Plg. ir Bacher Aggada der Tannaiten, vol. 1, p. 448. 68 Bdingas yra tokio rabio Chagajaus atvejis (Zohar III, 158a), kuris u savo mitin egzistencij turi bti dkingas vienai savo bendravardio, 200 met u Simon ben Jochaj gyvenusio mokslininko pastabai Talmude ('Aboda 68 a). 69 Zohar 1,11a, ir dar ne kart Rtos knygai skirtame Midra ha-neelam. andEthics, 70 Plg. Gasterio straipsn s. v. Zohar" leidinyje Encyclopedia ofReligion diau juos tikrinant, neilaiko kritikos. 71 Plg. Bachjos Choboth ha-lebaboth; a ar ha-periuth, 3 sk. 374 Paaikinimai, p. 141-14 5 zara
ed. Hastings, vol. x n (1921), p. 858-862. Daugelis io straipsnio teigini, ati-
72 Chibbura kadma'a, danai cituojama savaitinei atkarpai Pinchas skirtoje RM dalyje. 73 Dar 1635 m. Aaronas Zeligas ben Moz i Zolkiewo filologinei Zoharo analizei skirto savo veikalo Chibburamude eba (Krokuva, 1635) 5 skyriuje pateik toki paralelini viet sra. Tarp 1940 ir 1950 m. Tel Avivo mokslininkas Rubenas Marguliesas paskelb Zoharo leidim su gausybe glos, kuriame vardyta daug i rabinikj altini ir nuorod. Knyga labai naudinga kiekvienam Zoharo skaitytojui, nors ortodoksas autorius kruopiai vengia visko, kas bent kiek galt panti kritins nuomons reikim, o daugeliu atvej net griebsi abejotin apologetini priemoni, mgindamas savo aikinimais paalinti" iuolaikins kritikos argumentus. Taiau i tikrj bet kuriam kritikam skaitytojui jo nurodomi altiniai byloja apie tikrj Zohare naudojam altini istorij, ir tai smarkiai kertasi su apologetika paties autoriaus laikysena. 74 L'exgse bibliue dans le Zohar", REJ, vol. 22 (1891), p. 33-46, 219-229. 75 Plg. J. L. Zlotnik, Maamarim mi-sefer Midra ha-melica ha-'ibrith (Jeruzal, 1939); P 5-16. Kaip ir daugybs kit iuolaikini Zoharo autoriaus gynj atveju, faktai, kuriuos nekritikai pateikia kad ir labai mokytas io darbo autorius, veria daryti kaip tik prieingas ivadas nei tas, kurias daro jis pats. 76 Nuolatos nebuvo kreipiamas dmesys t aplinkyb, kad tik Maimonido sabiei" teorija padar Zoharo aikinim apie pagonybs esm manom. Zohare More nebochim III, 29 apibrimai sujungti su hilchoth aboda zara 1, 1-2, definicijomis. Tai aikiai matyti tokiose vietose kaip Zohar 1,56b, 99b; 11, 69a, 112a; III, 206b. Maimonido religins teiss kodekso Mina Tora ir Zoharo paralelini viet svad neseniai antrate Ha-Rambam ve-ha-Zohar neseniai paskelb Rubenas Marguliesas (Jeruzal, 1953). Jis paraytas ta paia dvasia, kaip ir ankstesns io autoriaus pateiktos Zoharo glosos, taiau kritikam skaitytojui taip pat teikia gausios mediagos apie naudojimsi Maimonido ratais Zohare. 77 Apie Ezr ir Azriel plg. Tishby vad jo parengtame Azrielio Perus ha-aggadoth leidime (Jeruzal, 1945) ir kitus jo straipsnius leidiniuose Sinai, vol. VIII (1945), p. 159-178, ir Zion, vol. ix (1944), p. 178-185. Zohare pirmiausiai naudotasi Ezros Giesmi giesms knygos ir Azrielio mald komentarais. 78 Zohare naudotasi Nachmanido Torath ha-adam, be to, dar ir jo Toros bei Jobo knygos komentarais. Labai ikalbingas pavyzdys, kaip autorius skait savo altinius, yra, sakysim, Zohar 111, 23a, lyginant i viet su akivaizdiu altiniu - Nachmanido Job 38,36 komentaru. 79 Aramjiki odiai nekuda chada Zohare reikia ne tiesiog tak" ar paskir tak", o centr". Plg., pvz., Zohar 1,15a, 30b, 71b, 229a; 11,157a, 259a, 268a; III, 250a ir 1.1. Si vlyva terminologija aptinkama tokiose vietose, kuri niekaip nemanoma atskirti nuo j platesnio sryio. 368Paaikinimai, p. 149-152
80 Akivaizdiausia tokio sryio vieta yra Gikatilos veikale Ginnath ha-'egoz (Hanau, 1615), ssab. Zohare padaryta tik tiek, kad ios idjos ir svokos sujungtos su sefir teorija, kuria Gikatila tokiame sryyje nesinaudojo. Kiti kabalistai dar prie Gikatil kalbjo apie Dievo imint kaip apie tak, taiau fraz sod nekuda achath ir jungimas su pirmins Toros vaizdiniu yra i Gikatilos. 81 Plg. 74 paaikinim. 82 S. A. Neuhausen, Sifrija el maala (Baltimor, 1937), kurio sraas yra kur kas isamesnis nei Leopoldo Zunzo (Gesammelte Schrijten, vol. 1, p. 12-13). 83 Zohare (1, 34 b) is altinis nurodomas odiais senose knygose randame". 84 Puik pavyzd tursime palygin Talmudo viet apie neydus Jeruzals ventykloje (Pessachim 3b) su Zohar 11,124a. 85 Siuo poiriu labai bdinga didiojo slibino mitologija (Zohar 11,35 a) ir tai, kaip ji susiejama su agada apie paslpt pirmin pasaulio sukrimo vies (Chagiga 12 a). 86 Pvz., Zohare aptinkamo pirmojo Pradios knygos komentaro analiz kuo aikiausiai rodo, kaip ios skirtingos mstysenos gali gyvuoti greta viena kitos atkarpoje, dalykiniu ir literatriniu poiriu sudaranioje glaudi vienov. Visos ios Zoharo atkarpos vertim vokiei kalb esu pateiks savo knygoje Die Geheimnisse der Schopfung (Berlynas, 1936). 87 Kabalistinius broli Jokbo ir Izaoko Kohen i Sorijos bei Mozs i Burgo ratus esu paskelbs dviejuose ilglesniuose darbuose, ispausdintuose leidiniuose Madda'e ha-jahaduth, vol. 11 (1927) ir Tarbiz, vol. 11-v (1931-1934). Visas Todroso Abulafijos ,Ocar ha-kabod tekstas ileistas atskira knyga (Varuva, 1879), o jo veikalas aar ha-razim (Miuncheno rankratis 209) dar tebelaukia, kada bus paskelbtas. 88 Tipik pavyzd - rank buiavim - Bacheris aptar REJ, vol. 22 (1891), p. 137138; vol. 23, p. 133-134 89 Plg. Kari Preis, Die Medizin in Zohar", in: M G W J , vol. 72 (1928), p. 167-184. 90 Davido Neumarko mginimas rodyti, kad esama esmini mokymo skirtum tarp toki neva pirmini Zoharo rat kaip Sifra di-ceniutha bei Idra ir tikrojo Midra ha-Zohar, nepasisek. Jis grindiamas virtine visai nerodyt ir i tikrj klaiding prielaid. Plg. Neumarko Toledoth ha-pilosophia be-Jisrael, vol. 1, p. 204-245. 91 Pluot su iais dalykais susijusi tekst galima rasti 88 paaikinime minimuose darbuose. 92 Pirm kart 1784 m. ispausdinta Korece, o geresnis leidimas pasirod 1893 m. Lvove. Apie pamatin Kabalos veikal plg. jam skirt skyri mano hebrajikoje knygoje Reith ha-kabbala (1948), p. 176-193, ir mano anglik straipsn urnale Diogenes, Nr. 15 (1956), p. 85-94. 93 Plg. E. Gebhardt, Mystics and Heretics in Italy at the End ofthe Middle Ages (1922); E. Benz, Ecclesia Spiritualis (1934).
37 6
94 Zohar III, 136a, teisinga skaitysena, kuri Menachemas Rekanatis isaugojo savo veikale Ta ame ha-micvoth (Bazelis, 1580), 21b laktas. Ten kalbama apie penkiasdeimt tkstani met, po kuri Dievas susigrins savo Dvasi". 95 is vaizdinys danokai aptinkamas Temuna brelio ratuose; plg. ypa citat i tokio veikalo, kuri pateikia Dovydas ben Zimra, Magen David (Amsterdamas, 1714), 49b laktas. iems ratams priskirtame tekste, ilikusiame rankratyje Vaticana 223,197 laktas, kuris ne k vlyvesnis u Zohar, daroma toli siekianti ivada, kad visi Toros draudimai kildintini i tos aplinkybs, kad trksta ios vienos raids. 96 Baeras pareik gana tikim spjim, kad Raja Mehemna autoriui didel tak padar Joachimo Florieio alininkai prancikonai, vadinamieji spiritualai; plg. jo reikming darb, paskelbt leidinyje Zion, vol. v (1939), p. 1 - 4 4 . Taiau a biau links smarkiau nei Baeras pabrti paties Zoharo skirtingum nuo RM ir nesutinku su jo pateiktu RM istorinio vaidmens Ispanijoje vertinimu. 97 Plg. tokias vietas kaip Zohar 1 1 , 4 2 b 4 3 a ; I I I , 257b ir vadinamj E l i j o mald" Tikkune Zohar pradioje. Daugel autori suklaidino tai, kad jie tokias vietas, priklausanias RM sluoksniui, laik autentiku tikrojo Zoharo teologijos dstymu. 98 Plg. analiz, pateikt 35 paaikinime minimame Sterno straipsnyje ir J. Emden, Mitpachath sefarim (Altona, 1769). 99 Abraomas Zakutas savo kronikoje Sefer Juchasin (Londonas, 1857), p. 88, kur jis cituoja Izaoko i Ako dienorat. 100 iuo poiriu itin ikalbingi yra: Idra Rabba pradia (Zohar III, 127b), kur vartojama formul i Midra ha-ne'elam (Zohar Chada, 16a laktas); be to, Idra Zutta pradia (Zohar m , 287b), kur daroma nuoroda istorij, pasakojam Midra ha-neelam (ibid., 18d laktas), bei Zohar III, 191b, kurio prielaida yra ibid. 9ia-iob laktai. vieta, esanti Midra ha-neelam,
101 Plg., pvz., Zohar Chada 25 ff, lyginant su Zohar 1,89a; Zohar Chada 19a; 21a, lyginant su Zohar III, 67a ir 102a; Zohar Chada 8 o a - c ir 18d, lyginant su Zohar 1, 2i8a-b. 102 Taiau dveji senosios mokyklos mokyt rabin parayti ios knygos komentarai pakankamai aikiai atskleidia tikrj padt; plg. Abraomo Mordechajaus Vernikovskio komentar Dammeek'Eliezer (Varuva, 1888) ir Gerono Enocho Lenerio komentar savo parengtame Orchoth chajim leidime (Liublinas, 1903). Keista, kad Jellinekas, antrj io veikalo dal antrate Sedergan eden paskelbs savo knygoje Beth Ha-Midra plg. Tarbiz, vol. v, p. 51. 104 Plg., pvz., RM fragmento pradi (Zohar 11,40 b) su jos tsiniu 4 2 - 4 3 laktuose. Daug viet i pirmosios dalies cituoja Moz de Leonas, taiau jo ratuose nerasime n vienos citatos i tikrojo RM teksto. 368Paaikinimai, p. 149-152 III, p. 131-140, tikrosios padties nevelg. ha-neelam, 103 Moz i Burgo savo meto kabalistus vadina geone ha-Midra
105 Rankratis Cambridge University Library Add. 1023 (paraytas apie 1370 m.), 8 a - n b laktai. i svarbi viet a paskelbiau leidinio Louis Ginzberg Jubilee Volume (Niujorkas, 1946) hebrajikoje dalyje, p. 4 2 5 - 4 4 6 . 106 Kelios iki iol nerodytos citatos i Zoharo aptinkamos Rekanaio Toros komentare. 107 Zohar 11,32a. 108 Plg. Steinschneider, Polemische und apologetische Literatur (1877), p. 360-362. 109 Plg. A . H. Silver, A History ofMessianic teksto. 110 Zohar 11, 9b. 111 miest jis mini savo veikal pratarmse iki 1290 m. Izaokas i Ako taip pat pasakoja, kad amininkams jis buvs inomas kaip rabis Moz i Gvadalacharos". 112 Jis negali bti mirs 1293 m., nors tokia prielaida danai buvo daroma (plg.Madda'e ha-jahaduth, vol. 1, p. 20-22), nes turime vien tikrai vliau jo parayt traktat knyg Maskijoth kessef, jThs rankratis Adler 1577. Izaoko i Ako nurodoma data, sprendiant i visko, yra teisinga. 113 TaiNefe ha-chachama (Bazelis, 1608) ir Greenupo ileistas Sekei ha-kode (Londonas, 1911). Turime ini apie madaug 20 jo parayt knyg ir smulkesni traktat, i kuri 14 bent i dalies yra ilik. 114 Kembrido rankratis Add. 505,4, ir Varuvos yd bendruomens bibliotekos rankratis 50. Ilgas fragmentas, iliks Miuncheno rankratyje 47, apie kur ilg laik maniau, kad jame esama ios knygos, yra, be abejons, i tikro Mozs de Leono veikalo, taiau tai ne uam sodoth ,plg. mano straipsn, paskelbt MGWJ, vol. 71 (1927), p. 109-123. 115 Cituoju pagal Brit muziejaus rankrat, Margoliouth 759. 116 Plg. Tarbiz, vol. III (1932), p. 181-183. Tik vliau, kai is straipsnis jau buvo paskelbtas, aptikau vis citat 106 paaikinime minimame Zoharo rankratyje, kuris saugomas Kembride. Ibn Sahula, kaip vliau aptikau, savo veikale panaudojo ir daugiau M. neelam itrauk. 117 Plg. mano straipsn leidinyje Kirjath Sefer, vol. v i (1930), p. 109-118. 118 Izaokas i Ako irgi kalba apie Mozs de Leono ryius su Juozapu Abulafija. 119 Bachja Rabio Simono ben Jochajaus midra" mini tik du kartus, taiau Zoharu naudojasi ir daugelyje kit viet. Kad ir keista, i aplinkyb liko nepastebta daugelio iuolaikini mokslinink, nors tai dar 1589 m. velg Moz Margoliouthas savo knygoje Chassde 'Adonai, 26b laktas. 120 Plg. mano straipsn leidinyje Kirjath Sefer, vol. i v (1928), p. 311 ff. 121 Kai kurie ankstesni autoriai cituoja Zoharo itraukas kaip Minos imini pateikt sefir aikinim", Minos imini kosmogonij" ir pan. Moz de Leonas vartoja t pai formul, savo veikale Nefe ha-chachama, 2 sk., cituoja Zohar, 1,19b, su tokia preambule: Minos imini odiuose maiau". Speculation, p. 9 0 - 9 2 . 1 6 0 8 metai, kuriuos jis apskaiiuoja kaip atpirkimo laik, radosi dl klaidingai suprasto
378
122 Plg. Steinschneider, Gesammelte Schriften, vol. i (1925), p. 171-180. Steinschneideris neinojo, kad originalus arabikas didels apimties Ibn Vakaro veikalo tekstas iliks Vatikano rankratyje Ebr. 203; plg. mano straipsn leidinyje Kirjath Sefer, vol. x x (1944); P 153-162. Georges'as Vajda urnale Sefard (19491951), remdamasis iuo rankraiu, vliau paskelb isami veikalo analiz. 123 Rankratis Vaticana 203, 63b laktas: Tuo, kas aptinkama i Zoharo knygos, turi bti naudojamasi atsargiai. vietas, sutampanias su tuo, k a dsiau, tebus atsivelgiama, bet ne tokias, kurios nuo mano mokymo skiriasi, nes knygoje yra daugyb klaid. Todl btina elgtis atidiai ir ilaikyti atstum, kad nepultumte klaidas." 124 E. Zeller, Vortrage und Abhandlungen, P 336. 125 io liudijimo tekstas paskelbtas knygoje Sefer Juchassin (Londonas, 1857), p. 88-89; remdamasis geresniu rankraiu, j publikavo Neubaueris leidinyje JQR, vol. i v (1892), p. 361 ff. Plg. ir Graetz, vol. VII (1894), p. 427-430. 126 jThs saugomo rankraio Adler 1589 viename fragmente i didels apimties Izaoko i Ako veikalo 'Ocar ha-chajim, kurio vis tekst a dabar jau esu aptiks iuo metu Maskvoje esanio Gnzburgo rankraio Nr. 775 mikrofilme. 127 is epitheton ornans yra Graetzo ratuose, vol. i x (1866), p. 451. 128 Ibid., v o l VII (1894), p. 199. 129 Verta atkreipti dmes tai, kad bema viskas, k yd racionalistin kritika kalbjo apie Zoharo autori, panaios pakraipos krikioni autori bema tais paiais odiais kalbta apie t did Bizantijos mistik, kuris apie 500 metus ra dangstydamasis Apatal darbuose (17,34) minimo Dionisijo Areopagito vardu. I tikrj abiej i rat grupi paralels siekia daug toliau nei vien j autori genijaus ir charakteri puldinjimas (plg. 156 paaikinim). Vieta, kuri ie du autoriai uima savo sferose, vienas - krikioni, o antras - yd mistikoje, yra stebtinai panai. 130 Plg. Gnzburgo rankratis 771; plg. ir I. Zinberg, yd literatros istorija (jidi kalba), vol. III (Vilnius, 1931). 131 Ypa tai pasakytina apie jo veikalo Sefer ha-rimmon dalis, jo veikal 'Or zarua' (rankratis Vaticana 212) ir apie didok antrats neturinio veikalo fragment, ilikus Miuncheno rankratyje 47 (plg. 115 paaikinim ir mano ten minim straipsn apie fragment). 132 Jo veikalo ,Or zarua! dalys, kurios be antrats ir nurodyto autoriaus yra rankratyje Vaticana 428, 8 0 - 9 0 laktai, lengvai galt bti palaikytas Gikatilos kriniu. Kita vertus, prireik gana kruopi kritini tyrinjim nustatyti, kad svarbus fragmentas, ess Niujorke, JThs rankratyje 851,62-92 laktai, i tikrj yra Gikatilos, o ne Mozs de Leono. is fragmentas - tai dalis ligi iol neinoto Toros komentaro, parayto Ginnath egoz maniera, ir galima patikimai rodyti, kad Moz de Leonas juo naudojosi. 368Paaikinimai, p. 149-152 Erste Sammlung (2. Auflage) (1875),
133 Plg nuorodas, pateiktas leidinyje Madda'e ha-jahaduth,
p. 1-27.
134 Tai patvirtina seniausieji rankraiai, pvz., Florencijos Laurentiana, PI. 11, Cod. 41, raytas 1325 m. Kita vertus, jau Izaokas i Ako savo veikale Me'irath enajim, Miuncheno rankratis 17, cituoja veikal antrate a are ora. 135 Plg. Maddae ha-jahaduth, vol. 1, p. 27, in. 40. 136 Paminsiu, pvz., kad ir hithorervartojim kaip tranzityvinio veiksmaodio; tokias formas kaip hithsadder, hithcajjer ir 1.1.; gerundyvin bendraties vartojim, itin dan Zohare, tokius posakius, kaip 'ala be-em gyti vard" prasme arba maskim machloketh - isprsti gin" prasme; daugyb klaiding veiksmaodio konstrukcij su prielinksniu ecel prie" (plg. 4 0 paaikinim); chozer vartojim vietoj machzir. Tai tik keli bdingi pavyzdiai, kurie visi kartojasi ir Zoharo kalboje. 137 A . Jellinek, Moses de Leon und sein Verhltnis zum Sohar (1851), ypa p. 24-36. 138 Pvz., palyginimas, pateiktas Zohare (Zohar 1,170 a), naudojamas ir Mozs de Leono veikale Mikan ha-eduth (Berlyno rankratis Or. 833,59b laktas), kur jis taip apdorojamas, kad dabar jau gali tapti palyginimu, nusakaniu palaipsn sielos aklimatizacij anapusybje. 139 Zohar 1,20a, ir Zohar Chada, 71a laktas, lyginant tas vietas su Mikan 35b laktu. 140 Dar Louisas Ginzbergas savo veikale Legends of the Jews, vol. vi, p. 123, spjo, kad Zohar III, 184b, naudojasi sudtingo odio jaddua aikinimu, kur pasavo teik Maimonidas (savajame Minos traktato Sanhedrin komentare). O Moz de Leonas i tikrj cituoja btent i viet, kalbdamas apie jaddua ir panai magini praktik draudim. 141 Pessikta de-Rab Kahana, ed. Buber, 6a laktas. 142 Savo knygoje Sefer ha-rimmon, 6 laktas, Moz de Leonas cituoja motyvus ir mini asociacijas, esanias Zohare (Zohar 1, 236 b) ir susijusias su Mozs, kaip echinos sutuoktinio, vaizdiniu, pateikdamas jas kaip Pessikta citatas. 143 Tokia buvo viena mgstamiausi Jellineko idj, kuri perm ir Graetzas, vol. VII (1894), p. 200. Tariamos Enocho knygos citatos, aptinkamos Mozs de Leono ratuose, surinktos leidinyje Midra Talpijoth, ties akniniu odiu gan eden (i860), 115a fflaktas, o i dalies - ir Jellineko veikale Beth p. 195-197. 144 Ankstesniuose ios knygos leidimuose esu saks, kad Moz de Leonas pirmasis cituoja ir anksiau mint Rabio Eliezero testament, kuris, kaip galima rodyti, be abejons paraytas paties Zoharo autoriaus. Taiau dabar Tishby, leidinio Kobec aljad i v tome paskelbs vis atitinkam Mozs de Leono tekst, parod, kad is pasaas yra vlesn interpoliacija, ilikusi tik viename rankratyje. 145 Minimasis responsas yra i rinkinio a are teuba, Nr. 80. Kabalistinis daugelio Toros sakym aikinimas, sudars antrj Mozs de Leono veikalo Nefe 380 Paaikinimai, p.1 4 1 - 1 45 Ha-Midra, knygoje Sefer ha-rimmon, kur dsto savo samprotavimus apie nekromantijos ha-eduth,
ha-chachama
dal, egzistuoja dviem variantais. Vienas j yra spausdintas, ir
jame Moz de Leonas veda viet i i respons odiais: ms mokytojai sak". Taiau rankraiuose esama ir kito varianto, kur jis ioje vietoje tiesiai sako: ms mokytojo Gaono Hajo odiuose maiau". 146 David Luria, Maamar kadmuth sefer ha-Zohar, Kap. 2. 147 Pvz., Zohar III, 184b, cituojama Kasdielio Senojo knyga apie kerjim ris. O Moz de Leonas veikale Ijimo i Egipto paslaptis, rankratis Schocken 14, 82a laktas, pateikia dar vien, paiame Zohare neminim legend apie i mitin asmenyb. 148 Trumpa Zohar 1,15b, uuomina apie tris balsi takus chirek, kubbuc ir cholem veikale Sefer ha-rimmon ipltota labai isamiai. Kit tokio pobdio pavyzd pateikia Jellinekas, Moses de Leon, p. 37. 149 Sefer ha-nefe ha-chachama, 12. 150 Mikan ha-eduth, Berlyno rankratis Or. 833,5ia-b laktai. Labai panai vieta, pilna toki uuomin, yra ten dviem lapais toliau, 52b53a laktuose, kur autorius ada atskleisti dalykus, senj mistik paslptus savo odiuose, o paskui imasi isamiai pltoti Zoharo motyvus. Taiau jis nepasako, ar ios paslaptys i tikrj paimtos i raytini altini, ar tik jo paties dabar yra atskleidiamos. 151 Ibid., 58b laktas. 152 Jellinek, Moses de Leon, p. 21. 153 ia pateikiama labai domi vieta yra i Sefer ha-rimmon, rankratis British Museum 759,107-108 laktai: Taip tad regjau mones, kurie dien ir nakt gilinosi Tor ir imini odius, dorai ir deramai tarnaudami Dievui. Taiau vien dien atsirado graik rat skaitytojai ir stojosi prie Diev, ir pats tonas buvo j viduryje, ir tada jie paliko gyvj vanden versm ir usim tomis knygomis, ir klaus j nuomoni, kol paliko ir atmet Tor bei jos sakymus. Ir jie, remdamiesi savo hipoteze ir svetimos takos paveikta nuomone, laik Talmudo imini odius neteisingais. Ir niekas nemgino prieintis graikams ir j pagalbininkams, ir Dievo dvasia nebebuvo tarp t vyr, kol jie pavirto visai kitais monmis ir pradjo kritikai vertinti savo ankstesn elgsen ir savo gerus kelius, kuriais anksiau vaikiojo J i e pradjo aipytis i imini odi, minios akyse jie netgi djosi itin maldingai besielgi todl, kad vieai nekalb nieko bloga apie Talmudo iminius, ir tai tik todl, kad jie jau mir, o ne dl kit prieasi, ir laik j odius paikomis nekomis. Bdami tarp savj, jie aipsi ir tyiojosi ir avjosi graik bei j parankini odiais, ir j odius buiniais barst. Regjau kelis net tokius, kurie per Palapini vent stovjo savo vietose sinagogoje ir irjo, kaip Dievo tarnai su ikilmi puoktmis eina apie Toros skryni; bet jie aipsi ir juoksi i j, vadindami juos neimanliais ir naivuoliais. Jie argumentavo, girdi, Tora i j ijuokiam puokt tik todl sakiusi imtis, kad septynias dienas bt diaugsmas Dievo akivaizdoje. Manote, kad ie skirting ri olynai, i kuri susideda vents puokt, turi 368Paaikinimai, p. 149-152
mus diuginti; bet argi sidabro ir aukso indai ir brangs apdarai ne greiiau gali suadinti mums diaugsm ir smagyb?" Be to, jie dar sak: Manote, kad Diev privalome garbinti! Argi Jam to tikrai reikia? Juk visa tai nesmons!" Taip tad jie dar, kol jau ir liovsi dvj tefillin, o paklausti, kodl, atsakydavo, jog tefillin liepiama dvti tik todl, kad Dievas mums bt prie akis. Taiau nes geresnio prisiminimo apie Diev, nei j kelis kartus per dien ms lpomis atmintin prisiaukti, ir tai ess kur kas geresnis ir padoresnis bdas Diev atminti. Jie ima tas [graik] knygas ir skaito, ir sako: Tai tikroji Tora." O tie, kurie uoliai studijuoja Tor, slapstsi ir n vienu odiu prie juos nepasisak, juolab nedrsdami jiems atsikirsti senaisiais giliaisiais odiais, kuriuos turjo paveldj i proseni. tai kodl tiek daug Toros Izraelyje buvo pamirta, kol Dievas paadino kit dvasi ir bent keletas moni, dorai pasitar, nusprend vlei laikytis tikrj Dievo odi. Ir tie tad, pagauti tam tikros naujos vidins paskatos, naujai suprato imini odius. Taiau dauguma, neatsisakiusi savo nuomons, vis dar tebeatnaauja prie netikrj altori." Mikan ha-'eduth, Berlyno rankratis, 32a. i vieta ia gana miglotai priskiriama tikrajam mokytojui" - galbt todl, kad autorius tokiame ikilniame sryyje nepanoro minti Aristotelio vardo. Steinschneideris, buvs prastos nuomons apie Moz de Leon, jam prasta negailestinga maniera sako: Mat msikis sins neturs knyg fabrikantas ir apskritai mgsta leistis moralizavimus"; plg. jo Berlyne saugom hebrajik rankrai katalog, vol. 11 (1897), p. 39. Tai veria prisiminti naiv ksn Jono Scholasto [Johannes Skytopolis] (apie 540 m.), pirmojo graiko, raiusio Pseudo-Dionisijo Areopagito veikal komentarus; apie savo autori jis taip sako: Ir kas per tonika btyb turjo bti raytojas, kuris tokiam mel rezginiui naudojosi tokios daugybs ankstyvosios krikionybs laik ventj asmen ir daikt vardais, o iaip vis dlto pasirod ess toks maldingas ir nuvitimo pagautas autorius!"
VI SKYRIUS
1289 m Mesinoje Abulafijos rayt Toros komentar mes dar turime dalis, susijusias su Pradios knyga (Parma 141); Ijimo knyga (Niujorkas, jThs 841); Skaii knyga (Milanas, Ambrosiana 53) ir Pakartoto statymo knyga (Oksfordo rankratis, Neubauer 1805). Mano nuomone, negali bti abejoni, kad garsiosios stancos i mslingosios knygos Dzyan, kuriomis grindiamas ponios Blavatsky magnum opus, Slaptasis mokymas, ir antrate, ir turiniu yra bei t pasiskolinusios i Zoharo ratams priklausanio veikalo Sifra Di-Ceniutha pretenzingj puslapi. Pirmasis i teorij, kad ir nepateikdamas rodym, ikl ydas teosofas A. L. Bosmanas
3 68
savo knygoje TheMysteries
ofthe Qabbalah
(1916), p. 31. Man regisi, kad tai i
ties yra tikroji io ligi iol neiaikinto odio etimologija. Madam Blavatsky daug k skolinosi i Zoharo tekst vertimo angl kalb, kuris savo ruotu buvo atliktas ne i pirminio teksto, o i Knoro fon Rosenroto vertimo lotyn kalb jo veikale Kabbala Denudata (1677-1684). iame anglikame vertime vertimo. Panau, kad i puslaesama ir labai netikslaus Sifra di-Ceniutha
pi ikilmingas aukt gaid stilius bus padars spd itin paveikiai ponios Blavatsky sielai. Pirmosiose savo Izids be ydo eilutse, kur, tiesa, knygos Dzyan dar nevardija, taiau savo vartojama aramjikos Zoharo antrats transkripcija aikiai parodo, k turjo galvoje, ji i ties usimena apie tok i dviej knyg ry. Ponia Blavatsky sako: Kakur plaiame pasaulyje egzistuoja sena knyga... Tai vienintelis iki iol egzistuojs originalo egzempliorius. Seniausiasis hebraj dokumentas apie slaptj mokym, Siphra Dzeniuta, i jos yra sukompiliuotas." Taigi knyga Dzyan yra ne kas kita, kaip okultin vieno Zoharui priklausanio veikalo hipostazacija. Toks bibliografinis" iuolaikins ir senosios yd teosofijos pamatini veikal sryis yra tikrai sidmtinas. Plg. 2 sk., 10 skirsnis. Mirkebeth ha-mineb, Todroso Abulafijos, Mozs i Burgo ir kit nuolat vartojamas terminas. Merkaba penimith - labai danai vartojamas terminas. ia ypa priskirtini smulkesnieji ratai, lydintys pseudepigrafines knygas 'Ijjun ir Maajan ha-chochma, plg. skyri apie i tekst grup mano hebrajikoje p. 162-175; 255-261. knygoje apie Kabal, Reith ha-kabbala,
Kai kurie x i v imtmeio kabalistai, antai Dovydas ben Juda veikale Sefer ha-gebul, seniausiame esamame Zoharo dalies Idra Rabba komentare, mini deimt cachcachoth, t. y. Dievo atvait", tveriani dar aukiau sefir. Plg. ir skyri apie iuos atvaitus Kordovero veikale Pardess rimmonim, esama gili ir skvarbi spekuliacij iuo klausimu. Plg. 1 sk., 4 skirsn. Zohare vartojamas hebrajikas terminas en-sof, kuris neveriamas aramj kalb. termin pirmasis vartojo Izaokas Aklasis ir jo mokiniai. Plg. antropomorfistines knygos Bahir vietas ir Gikatilos pratarm savo knygai aare ,ora. Tekste vartojama formuluot aptinkama Izaoko ibn Latifo mistini aforizm rinkinyje Rab pealim, 9, ir Emanuelio Chajo Rikio veikale Joer lebab (Amsterdamas, 1737), 1 dalis, 3 sk., 15. Zohar III, 159a; plg. Tarbiz III, p. 138. ios vietos aikinimas vertime angl kalb, vol. v, p. 226, yra klaidingas. Zohar III, 70a. Pats palyginimas paimtas i knygos Jecira 1, 6. D. H. Joel, Die Religionsphilosophie des Zohar (1849), ypa p. 179 ff. Svarbiausias tokios sefir simbolikos ivardijimas ir isamiausia j analiz pateikta Gikatilos veikale aare ora. Labai vertinga yra ir neinomo rabio Mozs (apie 1325 m.) - ne Mozs de Leono, kaip ilgai manyta (plg. mano straipsn 368Paaikinimai, p. 149-152 11 sk., kur
leidinyje Kirjath Sefer i, p. 45-52) - Sefer ha-em bei Mozs Kordovero veikalo Pardess rimmonim 23 sk., kuris yra itisas simboli inynas. 14 Plg. mano straipsn Bibel in der Kabbala, paskelbt EJ, vol. iv, Sp. 688-692. Labai bdinga yra kad ir toji simbolin aura, kuria daugelyje viet apgaubiama Kun 16,3 eilut. J kabalistai supranta itaip: Tik tada, kai echina [kuri simbolikai vadinama zoth, paodiui toji" ar tai"] yra nusileidusi ant mogaus, jam valia engti Vis veniausij viet." 15 Apie mokym apie ketveriop mistin Rato prasm plg. 4 sk. 75 paaikinime minim svarb Wilhelmo Bacherio straipsn ir mano straipsn The Meaning of the Torah in Jewish Mysticism, paskelbt leidinio Diogenes 14 ir 15 ssiuviniuose (1956). 16 Plg. Bacher, loc. cit., p. 41-46; 219-229. 17 Plg. Zohar 11, 99a-b, ir 111,152a. 18 HI, 152a. 19 Talmudo mokslavyrius autorius, pasitelkdamas maiki formuluot, vadina Minos asilais (chamor de-mathnithin), aikindamas, kad asil reikianio hebrajiko odio raids esanios hebrajik odi, reikiani stabus mokslo vyras, ir rabis tarp rabin" santrumpa; plg. III, 275b. Kiti pavyzdiai - Graetzo ratuose, vol. VII, p. 505-506. 20 Knyga Veli'a ispausdinta 1784 m. Korece, o geresnis tekstas -1883 m. Pemylyje; knyga Kana -1786 m. Poricke. Plg. Graetz, vol. VIII, 8 pastaba; S. A. Horodezky leidinyje Hatekufah, vol. x (1920), p. 283-329; Verus (A. Marcus) Der Chassidismus (1901), p. 244-261. Vliau kai kuri autori perimtas Marcuso poiris i knyg autoryst yra visikai klaidingas. 21 Plg. daug pavyzdi, pateikt praeitame paaikinime minimoje literatroje. 22 Plg. Graetz, loc. cit, ir jau Kordovero knygoje i ur Koma (Varuva, 1883) 79-80 laktai. 23 Hibbert Journal, vol. 28 (1930), p. 762. 24 Egzistuoja maiausiai 10 ios knygos leidim ir Pauluso Ricciuso dideli jos dali vertimas lotyn kalb antrate Portae Lucis (Augsburgas, 1516). 25 Waite'o knyga The Secret Doctrine in Israel, pirm kart pasirodiusi 1913 m., vliau buvo terpta 1929 m. ijus veikal The Holy Kabbalah, kuriame dar yra ir jo ankstesn (smarkiai pasenusi) knyga The Doctrine and Literature of the Kabbalah (1903). 26 Kithrin 'ilia in de-malka kaddia m , 30b, arba danai tiesiog Kithre malka. 27 Zohar III, 11b, 70a. 28 Appe malka 11, 86a, arba ir Anpin penima'in. 29 odiai pakopos" ir viesybs" daniausiai vartojamos sefiroms nusakyti. III, 7a kalba apie jas kaip apie tuos puikius drabuius, kuriais apsisiauts karalius". 30 Plg. Das Buch Bahir, G. Scholemo vertimas vokiei kalb, 85.
384
31 Techninis terminas Adam kadmon pagrindinje Zoharo dalyje nra vartojamas, jis vartojamas tik dalyje Tikkunim. Zohare kalbama apie dangikj arba auktesnj Adom. Vis dlto III, 193b, aptinkame aramjik termin Adam kadma'a temira. Taiau aramj kalboje adam kadmaa yra ne kas kita, kaip paodinis vertinys pirmajam mogui" nusakyti. Dalyje Idra Rabba m , 139b, sakoma: Visos tos ventosios karaliaus karnos, susijungusios daiktan jo pavidale, vadinamos Adam, visa aprpianiu pirminiu pavidalu." 32 i samprata suformuluota Kordovero veikale Pardess rimmonim. 33 Didiajame Kordovero veikale ios problemos aptarimui skirtas skyrius apie sefiras, kaip dievybs esm ar instrument. 34 Plg. Zohar 1, 245a, lakto pabaigoje. 35 Plg. Zohar III, 10-11. 36 Zohar 1,16b. 37 Zohar 1, 74a. Ta pati simbolika ten 1,15a. Moz de Leonas pateikia isami samprotavim apie ios simbolikos prasm savo hebrajikuose ratuose. 38 Apie Tu" ir Jis" plg. Zohar 11, 90a; apie A" - 1 , 65b; 204a-b. 39 Pvz., Zohar 1,11b, deimtoji sefira vadinama Vartais, vedaniais tikjimo paslapt". 40 Plg. Abraomui ben Dovydui priskiriam knygos Jecira komentar, esant 1884 m. Varuvoje pasirodiusiame Sefer Jecira leidime, p. 5, Sp. a. Apie tikrj io komentaro autori plg. mano straipsn, paskelbt leidinyje Kirjath Sefer iv, p. 286-302. 41 Plg. mano samprotavimus apie krim i nieko leidinyje Eranos-Jahrbuch, 1956, vol. 25 (19S7), P- 87-119 42 a are ,ora (Ofenbachas, 1714), 108b laktas. Tas pats vaizdinys ir Tikkune Zohar (Mantuja, 1558) Pratarmje" (7a laktas), o labiau ipltotu pavidalu - knygoje Pelia (1883), 14c laktas. 43 Zohar 1, 2a; Moz de Leonas, ekel ha-kode, p. 25. Plg. ir Izaoko Koheno pateikt Ezekielio knygos 1 skirsnio komentar, paskelbt leidinyje Tarbiz, vol. 11, p. 195, 206. 44 Jokbas ben eetas, Meib debarim nechochim, Oksfordo rankratis 1585,28a-b laktai. Jis kalba ne tiesiogiai apie tak", o apie labai subtili esmyb, nuo kurios pradeda rastis ir pltotis ties". T pat poir - nors umaskuotu ir todl visuotinai neteisingai suprastu pavidalu - pirmosios Toros eiluts komentare dsto ir jo biiulis Nachmanidas. 45 Mozs de Leono veikale Sefer ha-rimmon, Brit muziejaus rankratis 759, 125-230 laktai. 46 Zohar 1,15a; plg. mano pateikt visos ios atkarpos vertim vokiei kalb antrate Die Geheimnisse der Schpfung, ein Kapitel aus dem Zohar (Berlin, 1936). 47 Autorius daro uuomin Talmudo od, pasak kurio, pirmasis Toros odis buvs vienas i deimties per pasaulio sukrim Dievo pasakyt odi, Megilla 21b. 368Paaikinimai, p. 149-152
48 Zohar i, sa-b. 49 Zohar I, ISL, apie Dievo mint tapatinam su imintimi, sako: Jis sukr joje visas formas, kas joje visus pavidalus." Plg. Azrielio talmudini agad komentar (ed. Tishby, p. 84): Chochma imintis" reikia potencij visko, kas turi bties galimyb"; taiau toliau jis taip pat sako (ibid., p. 87-88), kad vis daikt esmybs tveria Dievo imintyje. 50 Plg. Zohar 1,15b. 51 III, 65b. Azrielis i Geronos kalba apie Chochma sefir, kaip apie vaizd vis esmybi, dar neturini formos", kuri jos gyjanios tiktai kitoje - Bina - sefiroje. Plg. Nachmanido vardu paskelbto jo komentaro 1 skyri Jecira knygos leidiniuose. 52 Jomin kadmain (Zohar III, 134 b), labai danai - ir Jomin 'illain. 53 Shelley, Adonais ui. 54 1,15b. is aikinimas itisai aptinkamas vis Izaoko ir Nachmanido mokini ratuose. 55 Plg. vietas leidinyje MGWJ, vol. 71 (1927), p. 118-119. 56 Vienas i panteizm linkusi autori yra Dovydas ben Abraomas Ha-Labanas (Baltasis; apie 1300 m.), kurio veikal Massoreth ha-brith a ileidau 1936 m. 57 Zohar, 1, 240b. 58 1,241a. 59 Plg. mano pateikt ios svokos analiz leidinyje Tarbiz, III, p. 36-39. 60 Zohar 1, 241a. Panai teigini aptinkame danai. 61 is vaizdinys, kaip mistin Ps 19,5 prasm, pateikiamas: Zohar 11,137a. 62 ie rmai isamiai aprayti: Zohar 1, 38-45, ir 11, 245-262. 63 I ilgos vietos Mozs de Leono veikale Sefer ha-rimmon, Brit muziejaus rankratis 759,47b laktas, kurioje pateikiama patetika parafraz teksto i Pessikta rabbati, ed. Friedmann, 98b laktas. 64 Jie kalba apie pirmins daikt bties atkrim", o tai visai tiksliai atitinka apokatastazs svok, vaidinusi tok reikming vaidmen daugelio krikioni mistik ir eschatolog vaizdiniuose. 65 Zohar 11,176a; III, i4ia-b. Plg. ir kone t pai formul veikale Maarecheth ha-elohuth, 6b laktas. i neoplatonik formul vartoja ir tokie krikioni mistikai kaip Meisteris Eckhartas ir kiti. Plg. iuo klausimu ir Gabirolio Fons Vitae, ed. Baeumker III, 33, ir Jacobo Guttmanno Die Philosophie Gabirols, p. 163. 66 Izaokas ben Jokbas Kohenas, vyrlesnis Mozs de Leono amininkas, pateik gyv apraym, kaip echina kyla auktyn ir leidiasi emyn sefir pasaulyje; plg. jo traktat apie emanacij, kur a paskelbiau leidinyje Madda e ha-jahaduth, vol. 11,1927, p. 241. 67 Kordovero Pardess rimmonim (paraytas 1548 m.) pirm kart buvo ileistas Krokuvoje 1592 m., o jo antrasis pagrindinis veikalas 'Elima rabbati (paraytas 1567-1568 m.) - Broduose 1881 m.
386
68 Elia Galikas i Safedo iuo klausimu para itin ikalbing viet savojo Giesmi giesms knygos komentaro (Venecija, 1587) pratarmje. 69 Plg. Zohar 1,11b, u, 216a; III, 56a, taip pat ilg samprotavim iuo klausimu Mozs de Leono veikalo Sefer ha-rimmon pradioje. 70 Zohar 11,97a ir 146b. ios vietos net pernelyg danai buvo klaidingai interpretuojamos iuolaikini autori. Labai domi paralelin vieta aptinkama Mozs de Leono veikale Mikan ha-'eduth, Berlyno rankratis Or. 833, 36a laktas: Maldingasis gali pasiekti bendryst su echina, taiau tik su jos ydu apgaubtu" pavidalu, kuriuo ji vadinama miglos debesiu" (pagal I 20,21). Tikra mistin jungtis sieja tiktai echin su paiu jos dievikuoju Viepaiu. 71 Zohar 1, 2ib-22a. 72 Pirmj mginim tyrinti i simbolik pateik Waiteas skyriuje The Mystery of Sex" savo veikale Secret Doctrine oflsrael (1913), p. 235-269. Deja, jo analiz pagrsta visikai klaidinga prielaida, kad Zoharo fraz Raza de-mehemanutha, tikjimo paslaptis", susijusi su seksualine paslaptimi. I tikrj i fraz reikia vien deimties sefir visum, mistin dievybs pasaul, ir neturi jokio seksualinio ar erotinio atspalvio. 73 Zohar 1,207b, vartojami odiai zivvuga kaddia; III, 7a kalbama apie ventj karaliaus ir matronos santuok". 74 Kabalos kritikai laiksi sikib io aspekto, kaip i esms pagoniko jos pobdio rodymo. Plg. gausiais dokumentais grindiam, taiau gelm menkai tesismelkiant lomo Rubino veikal Heidentum Kabal jo veikale Milchamoth
III,
und Kabbala (Viena, 1893),
p. 85-114, ir ikalbing Jemeno mokslininko Jachjos Kaficho polemik prie ha-em (Tel Avivas, 1931). 75 Drastik tokios simbolikos pavyzdi esama, pvz., Zohar 1,162a; 11, i28ab; 5a-b ir 26a. 76 M . D. Georg Langer, Die Erotik der Kabbala (Praha, 1923), kurios teiginiai yra didiai abejotinos verts. 77 Zohar III, 296a-b, kur mistikai interpretuojama Ps 132,13. ia Zionas vartojamas kaip echinos vaginos simbolis. Neivengiamai kilusi tokios simbolikos kritik savajame Zoharo komentare Kethem paz (Livornas, 1795), 11b ir 185 laktai, smarkiai atrm Simonas ibn Labis, vienas reikmingiausi x v i imtmeio kabalist. 78 Apie ia dstomas mintis plg. mano straipsn apie echinos vaizdin, paskelbt leidinyje Eranos-Jahrbuch, vol. 21 (1953), p. 45-107. 79 Plg. mano atlikt knygos Bahir vertim vokiei kalb, 36, 43, 4 4 , 5 2 , 90. 80 Zohare vartojami odiai matronitha, bratha ir kalia kekula. 81 Paiame Zohare (11,95 a) kalbama apie grauol, kuri niekas nekreipia aki", ir ia turima galvoje Tora. Taiau aramjik tekst galima aikinti ir taip, tarytum pati grauol aki neturt. ia prasme tasai posakis vartojamas kaip echinos simbolis visoje Lurijos mokykloje. 368Paaikinimai, p. 149-152
82 Plg. mano anksiau mint straipsn leidinyje Eranos-Jahrbuch, v o l 21 (1953), p. 102-103. 83 Plg. Zohar 1, 228b, kur apie echin sakoma: Visos pasaulio moterys tveria
jos paslaptyje".
84 Plg. 73 paaikinim. 85 i formul penkiomis deimtimis met anksiau u Zohar pirmasis vartoja Ezras ben lomas. Zoharas mog nusako kaip visk savimi aprpiant pirmin pavidal" III, 139b. 86 Plg. Zohar III, 83b. Jau ir Ezras savo veikale Painimo medio paslaptis sako: Adomas, prie paragaudamas medio vaisiaus, buvo grynai dvasin ir angelika esyb, kaip Enochas ir Elijas; todl jis i pradi ir buvo vertas valgyti Rojaus vaisius, kurie yra sielos vaisiai" (Oksfordo rankratis, Christ Church College 198,7b laktas). 87 a are ora (Ofenbachas, 1714), 9a laktas. 88 Zohar 11, 41b; 216b; III, 77b. 89 Plg. Zohar III, 71b, pateikt Zch 14, 9 aikinim, taip pat III, 260b. 90 Plg. k tik nurodytoje Zoharo vietoje: Dabar per nusidjlius pasaulyje yra taip, kad Jis i tikrj nra vienas." 91 Zohar 1,164a ir daug kur kitur. 92 Pvz., 11, 34a. 93 Zohare veiksmaodis bti prisiriusiam prie Dievo" vartojamas labai danai, o daiktavardis debekutha - tiktai retai. 9 4 Taip Nachmanidas komentuoja st 11,22. 95 Tokie odiai, kaip Chagiga, 9b, (Dievas perirjo visas savybes, ketindamas jas atiduoti Izraeliui, ir nerado geresns u neturt"), yra iimtys. 96 Zohare danai kalbama apie manin tebirin ,plg. mano pastab Baero straipsnyje, paskelbtame leidinyje Zion, vol. v, p. 30. 97 Sefer ha-rimmon, Brit muziejaus rankratis, 35b laktas. 98 Plg. Baero straipsn leidinyje Zion, vol. v, p. 1-44, ir pirmesnio skyriaus 97 paaikinim. 99 Zohar 1, 249b. 100 Plg. L. Ginzberg, Legends of the Jews, vol. v, p. 325. 101 is traktatas Nachmanido vardu buvo labai daug kart spausdintas; apie autoryst plg. mano straipsn leidinyje Kirjath Sefer, vol. x x i , p. 179-186. 102 Moz Kordoveras, Pardess rimmonim, 4 sk., 9. 103 Mozs i Burgo traktat (amud ha-smali apie kairij emanacij" esu paskelbs leidinyje Tarbiz, vol. iv, p. 208-225; plg. ir mano ten pat paskelbt analiz, vol. III, p. 272-285. 104 ie vaizdiniai pateikiami daugelyje imtmeio tekst, nagrinjani Adomo nuodm. Klasikin Zoharo formul pateikta 1,12b; pasak jos, nuodms esm buvo ta, kad Adomas apaioje sujung ir viruje atskyr, o bt turjs apaioje
388
atskirti ir viruje sujungti". Dirbtinis mistinis ios griaunamosios atskirties nusakymas yra kiccuc banetioth eldini itrypimas" ir jis danai aptinkamas Geronos mokyklos ratuose. Ezras ben lomas savo Painimo medio paslaptyje, Oksfordo rankratis Christ Church College 198,7b-8a laktai, teigia, kad gyvybs medis ir painimo medis, kurie i tikrj buv viena, tik dl Adomo nuodms buvo atskirti vienas nuo kito. Kit tekste minim simbolik vartoja Meiras ibn Sahula, lomo ben Adreto mokinys; plg. jo rayt Nachmanido Toros komentaro mistini viet superkomentar (Varuva, 1875), p. 5. 105 Plg. Zohar 1, 35b ir 36b, kur magini ini kilm apraoma kaip tiesioginis eldini itrypimo" padarinys. I tikrj ir Bachja ben Aeras (1291) kerus apibria kaip sujungim draugn daikt, kurie privalo bti atskirti", plg. jo I 22,17 komentar. Plg. ir Zohar III, 86a, apie Toros draudim sti maiyt skl, i Nachmanido Toros komentar perimt aikinim. 106 i mintis dstoma Zohar III, 21b, mistikai parafrazuojant Talmudo od, kad viena nuodm traukia paskui save kit. 107 i pamatin mint Zohare ir hebrajikuose Mozs de Leono ratuose danai daromos uuominos. Pagrindin vieta, kur i idja dstoma gana ilgoje atkarpoje, yra 1, i7a-i8a. Pasak 1,74b, 148a ir 161b, tono pasaulis randasi i grietojo teismo savybs hipertrofijos Dieve. 108 Baader, Vorlesungen zu Jacob Boehmes Lehre (1855), p. 66, Boehme mokym apie mistin Dievo prigimt Angelo Silezijaus maniera" glaustai perteikia tokiomis eilmis: viesa ir meil siiebia, / Kur grietyb ir meilumas susitinka; / Rstyb ir tamsa siliepsnoja, / Kur grietyb ir meilumas isiskiria". Tai visai panau eiliuot vienos Zoharo vietos (1,17 a) parafraz. 109 Friedrich Christian Oetingers Selbstbiographie, ileista Hambergerio (1845), p. 46. Apie Jokb Boehme ir Kabal" neseniai ra W. Schulze ketvirtiniame urnale Judaica, vol. xi (Ciurichas, 1955), p. 12-29. i problema verta gilaus nagrinjimo. 110 Plg. Zohar III, 192b; 11,98a, apraomas blogis kaip kosminio medio karioji aka". Panaia prasme danai vartojami tokie vaizdiai kaip aukso lakas", vyno miels", drumstas vanduo". 111 Zohar 1,19b; 11, 69b; 108b; 184b; iii, 185a. 112 Gikatila iuo klausimu para trump traktat, kuris antrate Sod u-mipato ha-nacha Gyvats ir jos teismo paslaptis" aptinkamas, pvz., Leideno ran-
kratyje Warner 32. Ten randame vis mit apie blogio kilm: inok, kad gyvat nuo pat savo sukrimo pradios yra svarbi ir btina harmonijai, kol ji buvo savo vietoje. Ji buvo didis tarnas, sukurtas neti viepatysts ir tarnysts jung. Jos galva buvo aukiau ems virni, o uodega siek pragaro gelmes. Mat visuose pasauliuose ji turjo sau deram viet ir buvo be galo svarbi vis pakop harmonijai, kiekvienai j savo vietoje. Ir tai yra paslaptis i Jecira knygos inomos dangaus gyvats, judinanios visas sferas ir verianios jas 368Paaikinimai, p. 149-152
suktis i ryt vakarus ir i iaurs pietus. Ir be jos joks krinys po Mnuliu tverianiame pasaulyje neturt gyvasties, ir nebt nei sjos, nei augimo, nei paskatos daugintis visai Krinijai. Toji tad gyvat i pradi tvr anapus ventj srii sien ir buvo i lauko su iorine siena susijungusi, nes jos pasturgalis buvo su siena susijungs, o veid ji buvo atgrusi iorn. Jai nederjo engti vid, jos vieta ir statymas buvo i iors daryti tak augimo ir dauginimosi trisui, ir tai yra grio ir blogio painimo medio paslaptis. Todl Dievas perspjo pirmj mog neliesti painimo medio, kol gris ir blogis abu jame buvo susijung, vienas i vidaus, kitas i lauko. mogui bt reikj palaukti ir tik vliau atskirti medio apyvarp, kuri yra pirmasis jo vaisius. Taiau Adomas nelauk ir pirma laiko paragavo vaisiaus, taip nedamas stab Vis veniausij viet", ir nevarumo galyb i lauko sibrov vid... inok, kad visi Dievo veikalai, jei tik kiekvienas tveria savo vietoje, toje jam nurodytoje ir i anksto nuskirtoje Krinijos vietoje, yra geri, bet jeigu jie ima maitauti ir palieka savo teist viet, tai yra blogi, ir todl Iz 45,7 sakoma: Tas, kuris atstato harmonij ir sukuria blog"." 113 Zohar 11, 69A-B; 216a; 227a; III, 252a. 114 Zohar 11,103a; i, 171a - apie kojas" gyvats, kuri, pasak Pr 3,14, liko bekoj, taiau, Zoharo poiriu, per Izraelio nuodmes gyja kojas", ant kuri stovi tvirta ir tiesi. 115 Sitra achra ir sitra di-smala yra Zohare nepaprastai danos metaforos demonikosios sferos galybei nusakyti. 116 Zohar 11, 34b. 117 Zohar i, 223b; 11,34b; III, 135b ir 282b. Plg. ir Pseudo-Gikatilos respons apie blogio kilm, kur a paskelbiau Dr. Jakobo Freimanno 70 gimimo metinms skirto leidinio (1937) hebrajikoje dalyje, p. 170, ir Jellineko Auswahl listischer Mystik (1853), p. 2. 118 Zohar 11,163a. 119 Hebrajikas viso himno tekstas paskelbtas Michaelio Sachso knygoje Die religise Poesie der Juden in Spanien (1901 2 ), hebrajikos dalies p. 50-51. 120 Plg. Sachs, op. cit., p. 328-331; viso himno vertim a paskelbiau leidyklos Schocken-Verlag" 5696,1935-1936 met almanache, p. 86-89. 121 Plg. J. Husik, A History of Mediaeval Jewish Philosophy (1918), p. XLVII. 122 Zohar 1,206a; 11,141b; III, 70b. Pirminis, dar i filosofijos atjs ios psichologijos pobdis gali bti puikiai atpastamas veikale Midra ha-neelam, savaitinje atkarpoje Bereith (atspausdintas leidinyje Zohar Chada). ypa kabba-
123 Bina, pasitelkiant i Danielio knygos perimt vaizd, Zohare danai vadinama pirminiu srautu, i Jo tryktaniu ir plintaniu", ir siela neama kilusi i io viesos srauto. (Zohare naudojamasi etimologine odi nahar srautas" ir nehora viesa" ssaja.) 11,174a net esama uuominos dar auktesn Neama sefiroje Chochma.
3 68
124 Moz de Leonas klausim kelia 1290 m. knygoje Nefe ha-chachama (Bazelis, 1608), 2 sk., ir 1293 m. ligi iol dar neileistame veikale Mikan ha-'eduth. Tekste cituojamas sprendimas yra i antrojo veikalo. 125 Zohare (1,81b, 226 a-b; III, 70 b) sakoma, kad Neama siela ikart po mirties grtanti savo dangikj buvein auktutiniame Rojuje. O vienoje vietoje (11,97 a) kalbama ir apie ventosios sielos" teism. Taiau i svoka ten vartojama ne aikia vienos specifins sielos dalies prasme, o reikia siel, kaip visum; plg. ir 11, 210a. Moz de Leonas veikale Mikan ha-'eduth, Berlyno rankratis, 46a laktas, sako: Teisuolio dvasia engia Gehinnon ir esti ten apvaloma, ir traukia toliau, ir rami j palieka." Ir Zohare (III, 220 b) esama uuominos apie vaizdin, kad tobul teisuoli sielos nuengia pragar kit siel i ten vaduoti. 126 Zoharo teorijos iuo klausimu dar puoniau dstomos pseudepigrafiniame Rabio Eliezero testamente" kurio dalis antrate Seder gan 'eden paskelbta Jellineko knygoje Beth Ha-Midra, savo veikaluose. 127 Zohar III, 302b. 128 Ibid. III, 68 a-b. 129 Ibid. 1, 233b; 11,161b. 130 vaizdin a nuodugniau tyrinjau hebrajikame straipsnyje Sielos Rojuje, paskelbtame leidinyje Tarbiz, vol. 24 (1955), p. 290-306. 131 Zohar 11, 2092i2a. 132 Plg. iuo klausimu isam tyrinjim mano straipsnyje Seelenwanderung und Sympathie der Seelen in der jdischen Mystik", paskelbt leidinyje EranosJahrbuch, vol. 24 (1956), kur p. 5 6 - 6 7 aptariamos atitinkamos knygos Bahir vietos. Dirbtinis odis Gilgul reinkarnacijai nusakyti atsirado tik paskelbus knyg Bahir ir veikiausiai bus kabalist perimtas i filosofins literatros. Plg. mano pateikt ios svokos istorijos tyrinjim, paskelbt leidinyje Tarbiz, vol. 6 (1945), P 135-139 133 Apie katarus plg. pirmiausia: Jean Giraud, Histoire de l'Inuisition au Moyen Age, vol. 1 (1935), Hans Sodeberg, La Religion des Cathares (1949) ir Arno Borst, Die Katharer (1953). Galim katarizmo ir Provanso Kabalos ssaj problema, apie kuri a isamiai kalbjau savo hebrajikoje knygoje apie Kabalos itakas, iems autoriams liko visai neinoma. 134 Zohar 1,186b; m , 7a. Plg. mano straipsn le-cheker torath ha-gilgul, paskelbt leidinyje Tarbiz, vol. 16 (1945), p. 139-150, kur pateikiamas ir aptariamas svarbus XIII imtmeio pabaigos Katalonijos kabalisto eeto Merkadelio tekstas. 135 Ibid. 11, 99b; III, 177a. 136 iuo vaizdiniu remiasi Juozapo ben alomo i Barselonos, vien i Abraomui ben Dovydui priskirt Jecira knygos komentar autoriaus, sistema. Apie 368Paaikinimai, p. 149-152 apdarai vol. III, p. 131-140. Moz de Leonas apie visas ias idjas labai isamiai kalbjo 124 paaikinime minimuose abiejuose
mokymo apie reinkarnacij raid Zohare ir senojoje Ispanijos Kabaloje plg. 133 paaikinime minim mano straipsn leidinyje Eranos, p. 6 7 - 9 4 . Menachemo Rekanaio pairos idstytos jo kabalistiniuose Toros komentaruose, skirtuose savaitinms atkarpoms Mecora ir Kedoim.
VII SKYRIUS

Maranas Pedras de la Kabalerija savo antiydikame veikale Zelus Christi (Venecija, 1592), 34 laktas, pasakoja, kad Zoharas Kastilijoje buvo aptinkamas tik paskir yd rankose, apud peculiares Judaeos. Tai rayta apie 1450 m. Plg. 5 skyriaus 97 paaikinim. Sefer keneh bina (Praha, 1610), 7a laktas. Si knyga parayta to paties autoriaus, kaip ir Peli'a. is mesijins pabaigos datos apskaiiavimas grindiamas Job 38,7. Plg. L. Zunz, Gesammelte Schriften, vol. III, p. 228. Vatikano rankratyje 171, 96b lakte, girdime, kad pasaulio atnaujinimas prasidsis 1492 m. ie vaizdiniai dstomi Abraomo Halevio veikale Mire kitrin (Konstantinopolis, 1510) ir panaiuose ratuose, vis pirma - rankraiu likusiame psalmi komentare Kafha-ketoreth. Plg. mano straipsnius apie j leidinyje Kirjath Sefer, vol. 11 (1925), p. 101-141, 269-273, ir vol. VII (1930), p. 149-165; 4 4 0 - 4 5 6 . Apie Sefer ha-meib a pateikiu isamius duomenis savo parengtame Jeruzalje esani kabalistini rankrai kataloge, p. 85-89. Didels apimties knyga Kafha-ketoreth iliko keli rankrai pavidalu; a naudojausi rankraiu, saugomu Paryiaus Nacionalinje bibliotekoje (Hebr. 845). i knyga buvo inoma ir Safedo mistikams, Vitalis cituoja j savo ligi iol nepublikuotame veikale apie magij (Jeruzals Musajoffb rinkinio rankratis, 69a laktas). Viename rankratyje, saugomame Jeruzalje, Schockeno bibliotekoje, aptinkame dar ir isamias kit io anoniminio autoriaus veikal santraukas. Kafha-ketoreth apie 29 psalm. Chereb chadda be-jadam el Jisrael laharog uleabbed kol car u-mastin. Ibid., 54b laktas. Filosof knygos priklauso velniui Samaeliui ir jo vietininkui Amonui i No, jos yra kaltos dl tremties pailginimo. ios idjos, nors dstomos iek tiek atsargesne forma, mums inomos i Juozapo Jaabeco polemini rat apie 1492 m. katastrofos prieastis. Midra ha-neelam (Zohar Chada, 23d laktas); Tavo gyvastim prisiekiu. Jeigu bendruomeni galvos ar nors tik viena vienintel bendruomen i tikr imt atgailauti, j nuopelnu visa tremtis bt ataukta." Jau (Emek ha-melech autorius (Amsterdamas, 1648), 148d laktas, aikino i Zoharo viet kaip uuomin Safedo mginim.
392
13 iame sryyje itin domi citata, kuri i vieno rankraio pateikia Abraomas Azulajus (apie 1625 m.) savo rayt Zoharo komentar 'Or ha-chachma pratarmje: Jei i auktybi buvo draudiama vieai usiiminti Kabala, tai is draudimas galiojo ribot laik iki 1490 m. pabaigos. O nuo to meto laikas vadinasi pabaigos paderm", ir draudimas yra atauktas, ir leidiama gilintis Zohar; nuo 1540 m. yra net labai nuopelningas priesakas dideliems ir maiems vieai tais dalykais usiimti... Mat btent per tai, o ne per kokius nors kitus nuopelnus ateis Mesijas." 14 Azikri" yra teisinga rayba vardo, kuris visuotinai raomas klaidingai - , , Azkari". Tai matyti i ano meto rankrai, pvz., i Chaimo Vitalio autobiografijos autografo, saugomo Livorne, rankratyje Toaff. 15 Didiai nepatenkinamas yra io dalyko nagrinjimas hebrajikuose S. A. Horodezky veikaluose - Kabalistinis 1924) ir Kabalistinis rabio Mozs Kordovero mokymas (Berlynas, Izaoko Lurijos mokymas (Tel Avivas, 1947).
16 S. Schechter, Studies in Judaism (1908 2 ), p. 202-306. 17 Ibid., p. 258; plg. ir Steinschneiderio pastabas jo hebrajikoje bibliografijoje, vol. VIII, p. 147. Jo nuomone, Lurijos literatra yra visikai neperprantama". 18 Kordoveras apie savj meditacij patirt usimena daugelyje savo rat viet, antai veikale i'ur koma (1883), 93. Jo veikalas Sefer geruin (Venecija, 1601) itisai pagrstas tam tikru ypatingu mistiniu metodu kvpimo spontanikumui didinti, kur Kordoveras praktikavo su savo mokytoju lomu Alkabecu; plg. mano pastabas leidinyje Kirjath Sefer, vol. 1 (1924), p. 164, ir vol. XVIII (1942), p. 408. 19 Elima rabbathi (1881), 2 4 d laktas. Gana domu, kad vokiei filosofas Vorlesungen zur F. W. Schellingas naudojasi lygiai ta paia formule, mgindamas nusakyti Spinozos poir panteizm; plg. Schellingo Mnchener Geschichte der neueren Philosophie, ed. A . Drews (1902), p. 44. Kordovero tariamo panteizmo klausimu plg. ir mano bei Horodezky gin leidinyje MGWJ, vol. 75 (1931), p. 452 ff; vol. 76 (1932), p. 167-170. 20 i'ur koma, 40, p. 98. 21 Apie Kordovero veikalus plg. EJ, vol. v, Sp. 6 6 3 - 6 6 4 . 22 Plg. morals taisykles ir askezs pratyb nurodymus, kuriuos paskelb Schechteris, op. cit, p. 292-294. 23 ie laikai igarsjo ibche ha-Ari antrate. Pirm kart jie buvo paskelbti lomo Delmedigo kabalistiniame rinkinyje Taalumoth Kobec aljad, naujoji serija, vol. III, p. 121-133. 24 Taalumoth chochma, 37b laktas; Likkute ass (Livornas, 1790), 33c laktas. 25 Ispausdintas, pvz., Vitalio veikale a ar ma amare Rabai (Jeruzal, 1898), 2 2 - 3 0 laktai. io komentaro autentikum galima patikimai rodyti; plg. mano straipsn apie tikruosius Lurijos ratus, paskelbt leidinyje Kirjath Sefer, vol. x i x (1943); P-184-199 Paaikinimai, p. 247-2S0 chochma (Bazelis, 1629). Dar vien io autoriaus laik tik visai neseniai paskelb S. Assafas,
393
26 Atuoneri vartai pirm kart buvo ispausdinti Jeruzalje tarp 1850 ir 1898 m. Juose pateiktas tekstas, apdorotas Vitalio snaus Samuelio. Kit Vitalio veikalo redakcij apie 1640-1650 m. pareng Jeruzals kabalistas Meiras Poppersas. Geriausias svarbiausios ios redakcijos dalies, knygos 'Ec chajim, leidimas pasirod Varuvoje 1891 m. Visos ia pateikiamos ios knygos citatos yra paimtos i io leidimo. Kitos ios Meiro Popperso redakcijos dalys turi savas antrates ir yra publikuotos skyrium, pvz., Pri ec chajim, a ar ha-jichudim, Sefer ha-gilgulim, Likkute tora. 27 Apie Juozap ibn Tabul plg. mano straipsn apie Lurijos mokinius, paskelbt leidinyje Zion, vol. v, p. 133-160, ypa p. 148 ff. 28 Tabulo veikalui vliau buvo duota antrat Dru chefci hah ir ia antrate jis buvo ispausdintas Mas udo haKoheno al Chaddado veikalo Kohen (Jeruzal, 1921) pradioje. 29 Daugelis i bruo surinkti ir paskelbti Jokbo Cemacho knygoje Nagid u-mecavveh (pirm kart Amsterdame, 1712) ir rinkinyje 'Orchoth caddikim, Likkute ass (Livornas, 1790) pabaigoje. 30 Plg. toki vent kap sra, esant Vitalio veikalo a ar ha-gilgulim pabaigoje. 31 Plg. Vitalio a ar ha-kavvanoth 32 a ar ha-kavvanoth 33 Ibid., 50d. 34 Plg. Zion, vol. v, p. 125 ir 241 ff. 35 Plg. 27 paaikinime minim mano straipsn. 36 Apie problemas, kurias kelia Izraelio Sarugo asmuo ir jo veikla, plg. mano straipsn, paskelbt leidinyje Zion, vol. v, p. 214-241. 37 Ispanikas Hereros Puerta del Cielo originalas iliks ne tik Hagos karalikojoje bibliotekoje, bet ir viename Niujorko Kolumbijos universiteto bibliotekos rankratyje (x 86 - H 42 Q) 38 is svadas antrate Porta coelorum pateiktas Knoro fon Rozenroto knygos Kabbala Denudata (1677), vol. 1, pars secunda, gale. ia glaustai perteikiamas 1655 m. Amsterdame pasirods vertimas hebraj kalb. 39 J. G. Wchter, Der Spinozismus im Judenthumb oder die von dem heutigen Judenthumb und dessen Kabbala vergtterte Welt ,is veikalas, vaidins svar vaidmen minimoje diskusijoje, didija dalimi remiasi Hereros knygomis. 4 0 is poiris, kur a laikau visikai nepagrstu, reikiamas gausiuose Horodezky ratuose. Plg. 15 paaikinim. 41 Man pavyko rodyti, kad keli Lurijos sistemoje aptinkam dirbtini termin altinis yra kabalistinis traktatas, kur 1482 m. Chativoje para Juozapas Alkastielis. Plg. mano parengt minimo teksto publikacij leidinyje Tarbiz, vol. 24 (1955); P-167-206, ypa p. 173-174 4 2 Brit muziejaus rankratis 711, 140b laktas: Toki viet atradau kabalist knygose: kaip Dievas padar ir sukr pasaul? Kaip mogus ulaiks kvap 8d. (Jeruzal, 1873), 50d laktas; tai identifikacija, akivaizdiai grindiama nuoroda, kuri pateikia Chagiga 13a skirti Tossafoth. Simchath
394
ir susitraukis, kad mayb galt aprpti didyb, taip ir Dievas sutrauk savo vies per sprind nuo savs, ir pasaulis liko kaip tamsyb. Toje tamsybje jis skald akmenis ir uolas, atverdamas i j kelius, kurie vadinami iminties stebuklais". Visai panaiai ir Nachmanidas savo komentare aikina pirmuosius knygos Jecira odius; plg. mano parengt publikacij leidinyje Kirjath Sefer, vol. i v (1930), p. 402. 43 Plg. Exod. Rabba apie I 25,10. Lev. Rabba apie Kun 23,24; Pesikta de-Rab Kahana, ed. Buber, 20a laktas; Midra ir ha-irim, ed. Grnhut (1899), 15b laktas. 44 Vitai, (Ec chajim, 1 sk., 1-2; Mebo e'arim (Jeruzal, 1904), 1 laktas; Juozapas ben Tabulas savo veikalo Dru chefci bah pradioje. Daugelyje Vitalio mokym perteikiani rankrai iame kontekste naudojami vaizdiai pasiymi itin natralistiniu, kone, sakytume, materialistiniu atspalviu. 45 Formul, kad Dievas apribojs pats save i savs savyje" pirmasis pavartojo Izraelis Sarugas, j vartoja ir veikalo Sea tai (Hanau, 1618) autorius. Apie cimcum ir ebira paralel, kuri pirte pera tokia interpretacija, nors ir kitame kontekste, uuominomis kalba ir pats Vitalis; plg. (Ec chajim vi, 5, p. 54, paslpta io pobdio uuomina ir pirmajame jo veikalo Mebo earim skyriuje. U i pastab esu dkingas 68 paaikinime minimai Tishby knygai. 46 Todl Vitalis kalba apie pirmj akt kaip apie pirmj Cimcum. Veikale 'Ec chajim, p. 71, is principas aikiai suformuluotas: Kiekvienoje pakopoje, kurioje isiuniami nauji iburiai, pirma vyko kakas panau Cimcum." 47 Jakob Emden, Mitpachath Sefarim (Lvovas, 1870), p. 82. 48 Sykiu tai buvo prieastis, kodl D. H. Joelis savo knygoje Die Religionsphilosophie des Zohar mgino rodyti, kad Zohare emanacijos teorija apskritai nra skelbiama. 49 Plg. diskusij apie Cimcum reikm Juozapo Ergaso veikalo omer emunim 11 dalyje ir Emanuelio Chajo Rikio knygoje Joer lebab 1 sk. 50 Vienintelio mginimo ia kryptimi msi M. Teitelbaumas knygoje apie rab neur Zalman i Ladio Ha-rab mi-Ladi u-miflegeth Chabad, vol. 11 (Varuva, 1913), p. 37-94. Kiti autoriai, ra apie Zimzum probelm, yra Molitor, Philosophie der Geschichte, vol. 11 (1834), p. 132-172, ir Isaak Misses, Darstellung und kritische Beleuchtung der jdischen Geheimlehre, vol. 11 (1863), p. 44-50. 51 Plg. leidinyje Kirjath Sefer, vol. x i x , p. 197-199, mano paskelbt tekst, dl kurio nra abejoni, kad jis raytas Lurijos. 52 is aspektas vaidina itin didel vaidmen visuose ankstyvuosiuose dokumentuose, susijusiuose su mokymu apie Cimcum. 53 Tokios pozicijos Kordoveras laikosi veikale Pardess rimmonim. io veikalo 8 skyrius skirtas giliai diskusijai apie grietybs, arba teismo, atribut Dieve. Plg. ten ir 5 sk., 4, kur Kordoveras dsto mokym, kad pirminiai pasauliai buv sunaikinti ne dl per daug", o dl per maai" grietybs. is naujas mokymo variantas atveria visai naujas perspektyvas. Paaikinimai, p. 2$6-2s8
395
54 Pirmiau 52 paaikinime mintame Lurijos fragmente ir ibn Tabulo veikale is vaizdinys aikiai atskleidiamas, o Vitalio dstymuose jis gerokai nublankintas. 55 'Ec chajim, p. 57, ypa p. 59. Isamus egresijos ir regresijos, icentrini ir centrini Dievo emanacijos tendencij aptarimas pateiktas lomo Eliasovo didiojo kabalistinio veikalo Leem ebo ve-achlama (Jeruzal, 1924) III tome. is autorius buvo vienas reikmingiausi yd mistik io amiaus pradioje. 56 Vitalis, regisi, turjo kakoki prieast, paskatinusi j mokym apie viesos likuius, reimu, pateikti ne jam deramoje vietoje, o tik vliau; plg., pvz., 'Ec chajim, p. 55. Lurija ir ibn Tabulas ypa akcentuoja io vaizdinio reikm. 57 Plg. 52 paaikinime minim Lurijos tekst. 58 Apie Bazilid r. Hippolytus, Philosophoumena ofa Faith Forgotten (1931 3 ), p. 261. 59 'Ec chajim 2 - 8 sk., p. 29-78, is procesas nuodugniai apraomas su visomis smulkmenomis. 6 0 (Ec chajim, p. 9. Terminas Tohu pasaulis" paimtas i 41 paaikinime minimo Juozapo Alkastielio traktato. 61 Plg. Ziori, vol. v, p. 156, ir Naftali Bachrach, 'Emek ha-melech laktas. 62 is procesas smulkiai apraomas 'Ec chajim 9 sk. 63 Plg. 1 skyriaus 30 paaikinim. 6 4 Zohar m , 128a; 135 a-b; 142 a-b; 292 a-b. 65 Ibid., 11,176b. Aramjikas dirbtinis odis yra 66 'Ec chajim ix, 8, p. 93; xi, 5, p. 103. 67 A ia naudojuosi labai skvarbia Lurijos mokymo apie ind suduim ir blogio prigimt analize, kuri mano mokinys Jesaja Tishby pateik savo hebrajikoje knygoje Mokymas apie blog ir dubenis Lurijos Kabaloje (Jeruzal, 1942). 68 Plg. 'Ec chajim, 11 sk., 5, p. 103; aar maamare 69 Vitai, Sefer ha-likkutim kubal pradioje. 71 Menachemas Azarija Fanas, Tez apie Tehiru", ispausdinta jo knygos Jonath elem (Amsterdamas, 1648) pradioje, taip pat ir veikale 'Emek ha-melech, 24b laktas. 72 'Ec chajim, 18 sk., 1, p. 170. 73 is procesas labai isamiai apraytas 'Ec chajim 11 ir 18 sk. Kad ind suduimas paveik pasaulius, Vitalis tiesiai sako 39 sk., 3. 74 Pagrindin knygos 'Ec chajim dalis, pradedant 12 sk., yra skirta Tikkun proceso apraymui. 75 Geriausia santrauka, pvz., (Ec chajim, xi, 7, p. 107. Rabai (1898), 22b laktas (i tikro Lurijos fragmento ir 33a; Mebo earim (1904), 35d laktas. (Jeruzal, 1913), 21b laktas. 70 Tok priekait, pvz., daro Moz Chaimas Luzatas savo knygos Choker u-memathkela. (1648), 32d VII, 22; plg. Mead, Fragments
396
76 i Schellingo citata skamba kaip Cimcum ir jo reikms Dievo asmenybei apraymas: Visa smon yra koncentracija, savs paties sutelkimas, sukaupimas daiktan. i neigiamoji, save grtanioji esybs galia yra tikroji joje slypinios asmenybs, jo savasties galia." (Schellings Smtliche Werke, Abteilung i,
v o l . VIII, p. 7 4 )
77 Jau Kordoveras savo veikale ,Elima rabbati ta paia prasme kalba apie penkis provaizdius", ar pirmines formas", temunoth. 78 Zohar III, 128b. 79 Toki dviej dangikj emanacijos form tvo ir motinos pavidalu simbolik pltoja pirmiausia Idra sutta (Zohar III, 290a ff), kur ji aptariama su trij likusi konfigracij simbolika. 80 Hebraj kalba ie odiai yra i Pat 14,17. Teising i daugelio mokslinink neteisingai suprast odi samprat pateikia jau Gikatila savo veikale a are ora. 81 'Ec chajim, 16-29 sk. 82 Tai mistins Ze'irAnpin bkls, kurios Lurijos mokyklos ratuose vadinamos 'ibbur (ntumas), leda (gimimas), jenika (maitinimas), katnuth ir gadluth (vaikyst ir branda). 83 Zohar III, 128b ir dar daug kur; toks nusakymas pagrstas mistine vienos Talmudo vietos (Ta'anith 29a) interpretacija. 84 io mokymo apie pasauli hierarchij raidos klausimu plg. mano tyrinjimus, paskelbtus leidinyje Tarbiz, vol. 11, p. 415-442. io mokymo reikm itin ipltojo Kordoveras, Pardess rimmonim, 16 sk. 85 'Ec chajim, 40 sk. ff. 86 'Ec chajim, 46 sk., 1-2, ir dar danai kitose vietose. Plg. ir Molitor, Philosophie der Geschichte, vol. 1 (18572), p. 482. Pats Lurija savo raytame ifre de-cemutha komentare (plg. a ar maamare Rabai, 23d laktas) laikosi grynai teistinio poirio, taiau savo vlesniuose odiniuose pasisakymuose, regis, bus j iek tiek prislopins. 87 Ir ibn Tabulas, ir Vitalis tvirtina, kad mokymas apie udang" taikytinas tik vidinei viesai", o ne gaubiamajai viesai", kuri, likdama savo pirmins esmybs, persmelkianti ir supanti visus pasaulius. Bet savo veikiau populiar poveik padaryti skirtame moraliniame traktate a are kedua Vitalis ir vlei vartoja grynai teistin terminij. 88 Plg. Luzatas, Choker u-mekubbal, ed. Freystadt (1840), p. 15-18. 89 Tokio poirio laikosi, pvz., Emanuelis Chajas Rikis veikale Joer lebab. 90 'Ec chajim, 39 sk. 91 Pri ec chajim (Dubrovnas, 1804), 5a laktas. 92 'Ec chajim, 36 sk. 93 Plg. 91 paaikinim. Apie Adomo nuodm plg. ir isamias Sefer ha-likkutim (1913) vietas, 56d laktas, bei pasakojim apie Adomo nuodm veikale a'ar ha-pessukim (1912), i d 4 b laktai. Paaikinimaij p. 264-269
397
94 aar ma!amare Rabai (1898), 37 c - d laktai. 95 Plg. Sefer ha-gilgulim, 1-3 sk; aar ma'amare Rabai, loc. cit. 96 i formul Lurijos Kabalai prieinamuose sluoksniuose visuotinai paplito per mistini mald rinkin, kur antrate a are ion pareng Natanas Hannoveris. Plg. ir Vitalio aar ha-micvoth (Jeruzal, 1872), 3b ir 4 b laktus. in der alten Kabbala, paskelbt (Venecija, 97 Plg. mano straipsn Der Begriff der Kawwana
M G W J , vol. 7 8 ( 1 9 3 4 ) ; p. 4925-I8.
98 Toks yra mokymas apie Kavvana, 1620), a!ar ha-kavvanoth 99 'Ec chajim, 1 sk., 5, p. 29.
dstomas knygose Kavvanoth
(Jeruzal, 1873) ir Pri 'ec chajim (geriausias leidimas -
Dubrovnas, 1804). Visi trys veikalai yra Vitalio rat redakcijos ar santraukos. 100 Vitalis tai idst labai domioje pastaboje, kuri ispausdinta vadinamosios Lurijos maldaknygs Siddur ha-Ari arba Seder-ha-tefilla 'al der ech ha-sod, ed. Zolkiew (1781), sc-d laktai, pradioje. 101 ios mokyklos maldaknyg buvo spausdinama Jeruzalje 1911-1916 m. Tai vadinamasis rabio alomo arabio Siddur, apie kur a kalbjau pirmajame 9 sk. skirsnelyje. 102 Paulus Berger, Cabalismus Judaeo-Christianus aptiks kabalist ratuose, kad Kavvana Denudata, man nepavyko aptikti. detectus (1707), p. 118, tvirtina ac sinusakoma kaip Sabbatismus
lentium sacrum. io teiginio altinio, galbt esanio Knoro knygoje Kabbala 103 i ir toliau dstomos pastabos grindiamos Vitalio knyga Sefer gilgulim, kurio geriausias ir isamiausias leidimas pasirod 1875 m. Pemylyje; plg. ypa tenykius 1 - 4 ir 6 sk. Vertimas lotyn kalb yra Knoro knygoje Denudata, vol. 11 ,pars 2 (1684), p. 243-478. Kabbala
104 i idja pagrsta mistine senos agados apie Adom interpretacija; plg. Midra Tanchuma, skirt savaitinei atkarpai Ki tissa, 12, ir Exod. Rabba, 4 0 skirsnis. 105 Btent: 248 nariai ir 365 gyslos; plg. Targum Jonathan ben Uziel apie Pr 1,27, ir Zohar 1,170b. 106 Kordoveras, Tomer Debora (Jeruzal, 1928), p. 5. 107 aar ha-pesukim, 3a laktas; Sefer ha-gilgulim, 18 sk. 108 Sefer ha-likkutim, 3b laktas. 109 Sefer ha-gilgulim, 15-18 sk. ir aar ma amare Rabai, 36b fflaktai. 110 Sefer ha-gilgulim, 1 sk. 111 'Ec chajim, 26 sk., 1. Kitose vietose sakoma, kad jo knas buvs paimtas i auktesnio form pasaulio, vadinamo Jecira. 112 Sefer ha-gilgulim, 16 ir 18 sk. 113 Sefer ha-gilgulim, 18 sk., ir Sefer ha-likkutim, 8c laktas. 114 Apie i Lurijos skelbt mokymo apie siel keliones atmain plg. ir mano straipsn Seelenwanderung und Sympathie der Seelen", paskelbt leidinyje Eranos-Jahrbuch, vol. 2 4 (1956), p. 94-107. Svarbiausias Lurijos mokymo Paaikinimai, p. 141-14 5
398
pirmtakas iuo poiriu yra didels apimties anoniminis veikalas Gaili paraytas 1552-1554 m. 115 Plg. mano pastabas iuo klausimu leidinyje Gaster Aniversary p. 60.
Razaja,
Volume (1936),
116 Gilgul, kaip sielos tremt dar x i n imtmetyje nusak anoniminis knygos Temuna autorius (plg. leid. Lvovas, 1892), 56b laktas. 117 Plg. EJ, vol. 9, Sp. 708 ir Festschrift fr Aron Freimann (1935), p. 60. 118 Sefer ha-gilgulim, 5 sk. 119 Ibid., 8 sk.; Vitalio atgailos nurodymai knygoje a ar ha-jichudim (Korecas, 1785), 30-39 laktai, ir knygoje 'Emek ha-melech (1648), 15-21 laktai. Kiti atgailos nurodymai i i sluoksni - veikalo Reith chochma ha-kacer pabaigoj e ir Menachemo Azarijos Fano knygos Me a kessita (Munkaas, 1892) gale, 5 8 - 6 9 laktai. 120 emtovas ben emtovas, Sefer 'Emunoth (Ferara, 1556), 78a laktas. 121 Abraham Gallante, Zohare chamma, apie Zoharo viet (Zohar 11,105 b). Apie Izaok Aklj pasakojama, kad jis, gebdamas pajusti aur, hargaath rusi gilgul ,plg. mano knygoje Reith ha-kabbala (1948), p. 103. ha-'avir, galjs nusprsti, ar mogaus siela sena, ar nauja, t. y. tokia, kuri dar nepaty122 Plg. Kordoveras, iur koma, 83d laktas; Vitalis, a ar ruach ha-kode (Jeruzal, 1912), 3a-5b laktai; Elijahu haKohen, Midra Talpijoth (ernovicai, i 8 6 0 ) , 108a laktas. 123 io veikalo ispausdintas tik tredalis (Mogiliovas, 1812). Visas tekstas yra Oksfordo rankratyje 1820. Plg. ir Kirjath Sefer, vol. 11, p. 119-124. 124 Sefer ha-likkutim, 89b laktas. 125 A . H. Silver, A History of Messianic Speculation in Israel (1927), p. 137-138, surinko apie tai bylojanias vietas i Lurijos alinink pasakot legend. Apie 1575 m., kaip atpirkimo metus, plg. ibid., p. 135-137.1630 metus, kaip visuotinio Lurijos mokymo iplitimo pradi, pabr jau kabalistas Moz Prgeris; plg. jo Va-jakhel Moe (Desau, 1699), 58a laktas. 126 Apie iuos ritualus plg. mano straipsn Tradition und Neuschpfung im Ritus der Kabbalisten", paskelbt leidinyje Eranos-]ahrbuch, vol. 19 (1951), ypa p. 152-180, o apie naujai atsiradusias vigilijas plg. special Kurto Wilhelmo darb Sidre tikkunim, paskelbt Salmanui Schockenui skirtame hebrajikame jubiliejiniame leidinyje ale ajin (Jeruzal, 1948-1952), p. 125-146, ir Armin Abeles, Der kleine Vershnungstag (Viena, 1911). 127 Plg. 120 paaikinime nurodyt literatr. 128 Plg. A . Berliner, Randbemerkungen zum tglichen Gebetbuch, vol. 1 (1909), p. 30-47; Abraham A . Schechter, Lectures on Jewish Liturgy (1933), p. 3 9 - 6 0 . i Kabalos poveikio vlesniajai yd liturgijai problema bt verta nuodugnaus tyrinjimo. 129 Veikalas pirm kart buvo ispausdintas Smirnoje 1731-1732 m., o geriausias jo leidimas (Venecija, 1763) yra keturi tom. Paaikinimai, p. 275-279 399
VIII SKYRIUS

1 Jokbas ben Abraomas de Botonas savo responsuose 'Eduth bo-Jaakob (Salonikai, 1727), 42a laktas, 1673 m. raytoje teisminje itarmje. 2 Isam ir kritik io sjdio paveiksl a pateikiau savo hebrajikoje dviej tom knygoje abtajus Cvi ir sabatianistinis Europos skaitytojams. 3 S. Trivusch rus mnratyje Voschod, Nr. 7 (1900), p. 99. 4 Bleuler, Lehrbuch der Psychiatrie, 6 leid., p. 321 ff; J. Lange, veikale Handbuch der Gehirnkrankheiten, vol. v i (1928), p. 93 ff. der Joden getoont in den Persoon van 5 Thomas Coenen, Ijdele Verwachtinge sjdis prie jo gyvos galvos (Tel Avivas, 1957). Tikiuosi, kad bus manoma padaryti veikal prieinam ir
Sabethai Zevi (Amsterdamas, 1669), p. 9. 6 altin pirmas paskelb A. M. Habermannas, Kobec al jad, naujoji serija, vol. m (1940), p. 209. 7 Ibid., p. 208. 8 Hebrajiki terminai yra haara nuvitimui" ir hasterpanim gai bsenai nusakyti. 9 Natanas i Gazos apie j sako: Kartais jis stovi ant aukiausi pakop, o kartais didiausiame varge ir emumoje"; paskui dar: Dievas siunt jam tok did imginim, kad jis net nuo aukiausi dangaus auktybi krito didiosios prarajos gelm, kur gyvats mgino sugundyti j, sakydamos jam: Kur gi dabar tavo Dievas?"" Plg. isam i bsen aptarim mano hebrajikoje knygoje, vol. 1, p. 103-110. 10 Plg. dom praneim apie j, pateikt Tobiaso Koheno (Maasse Tobija 1, 6): Nepaisant viso mokytumo ir studij, jis nuo jaunums mgo daryti vaikikus veiksmus, ir apie j buvo sakoma, kad j kartais apninkanti paikysts dvasia ir jis elgisis kaip kvaielis, kol mons pradjo kalbti jam kandin ir vadinti j paikuoliu ir kvaia." 11 Sammelband kleiner Schriften ber Sabbatai Zwi und seine Anhnger, ed. A . Freimann (Berlynas, 1912), p. 95. 12 brang liudijim a aptikau viename rankratyje i Kurdistano, saugomame Niujorko JThs; plg. mano hebrajikoje knygoje, vol. 1, p. 109. 13 I svarbiausio sabatianiei rankraio Kaufmann 255 (Budapetas), 30a laktas, inome, kad tokius nusiengimus jis darydavo kaip tik maniakinio susijaudinimo valandomis. 14 Plg. 10 paaikinim. 15 Natano i Gazos apokalipsje apie abtaj Cvi tokie imginimai minimi jau paioje sjdio pradioje: J apspinta itvirkavimo vaikai, tai Naama nuolatos j persekiojantys ir mginantys j suklaidinti." Fraz Naama 400 vaikai, (Lilith arba nefila priein-
16
17 18
19 20 21 22
atmaina) vaikai" pasak Zohar i, 19b; III, 76b, sietini su demonais, gimstaniais i poliucij. Taip apie j kalba ir pranaas Natanas i Gazos: Visos kanios, kurios pasakojamos apie Job, veikiau sietinos su juo, kuris kariai kentjo nuo vis manom demonikj galybi." Kitoje vietoje Natanas i Gazos pasakoja, kad abtajus Cvi septynerius metus praleids kelipoth kaljime" ir kents ten nesivaizduojamas kanias. Tai, be abejo, sietina su laiku iki sjdio pradios. Relation de la veritable imposture dufauxMessie des Juifs nomme Sabbatay Sevi (Avinjonas, 1667), p. 37. Plg. io svarbaus liudijimo tekst, kur a, aptiks vienoje sabatianiei ura knygelje, dabar saugomoje Niujorke, Kolumbijos universiteto bibliotekoje, paskelbiau savo pradioje mintame veikale, vol. 1, p. 167. autobiografin liudijim patvirtina Natano pasakojimas apie savo ekstaz Mozei Pinheirui Livorne; plg. mano knyg, vol. 1, p. 167-168. Taip (5 paaikinime minimoje Habermanno publikacijoje, p. 208) raoma ankstyviausiame praneime apie abtajaus Cvi pasirodym Gazoje. Plg. mano knygos vol. 1, p. 168. io veikalo tekst itisai paskelbiau savo knygoje Be-ikboth maiach (Jeruzal,
1 9 4 4 ) ; p 9-52.
23 Natanas, tiesa, usimena apie tai, kad abtajus Cvi kalintas, taiau apie 5427 (taigi 1666-1667) metus dar kalba kaip apie bsimus. 24 Knygoje Sefer ha-gilgulim (9 sk.) Vitalis apie mesijo siel sako: inok, kad aukiausiosios sielos, kuri buvo didiausio rango Adomo sieloje, dar nra gavusi jokia emika btyb, ir ji teks tiktai karaliui mesijui." 25 Apie gnostik gyvats simbolik plg., pvz., Mead, Fragments of a Faith Forgotten (Londonas, 19313), p. 182. 26 Plg. mano knygos vol. 1, p. 105, taip pat ir tolimesnius samprotavimus iais klausimais, p. 250. 27 ia yra pagrindinis aspektas, kuriuo iame skyriuje mano dstomas poiris skiriasi nuo tos pozicijos, kurios, praddamas tyrinjimus iuo klausimu, laikiausi savo straipsnyje apie sabatianizmMicva ha-ba'a ba-abera, paskelbtame leidinyje Kenesseth, vol. 11 (1937), p. 346-392. 28 Kartais svarsiau galimyb, kad pati apostaz, ko gero, nutiko tokioje depresijos ir visiko pasyvumo bsenoje, taiau, giliau patyrinjs altinius, turiu tokios prielaidos atsisakyti; plg. mano hebrajikosios knygos vol. 11, p. 579. 29 Leopold Low, Gesammelte Schriften, vol. 11, p. 171, ir vol. iv, p. 449. 30 S. Hurwitz, Me-'ajin u-l'an (Berlynas, 1914), p. 181-285. 31 Plg. W. Rabinowitschiaus straipsn leidinyje Zion, vol. v, p. 127-132, ir mano straipsn Le mouvement sabbataiste en Pologne" paskelbt leidinyje RHR, vol. 143 (i953); P- 67-80. Paaikinimai, p. 285-294
401
32 Plg. mano hebrajik knyg Sabatianieio Mordechajaus Aketiazio (Jeruzal, 1938) ir Zion, vol. vi, p. 94-96.
svajos
33 Apie Chaim Malach plg. 31 paaikinime minim mano pranczik straipsn, p. 209-220. 34 Plg. mano atrast jo atsisveikinimo laik, adresuot mokytojams Italijoje, kuris paskelbtas leidinyje Zion, vol. xi, p. 171-174. 35 Tiksli data inoma i Kardozo praneimo apie tenykius vykius; plg. Bernheimerio straipsn leidinyje JQR (1927), p. 102, ir mano straipsn leidinyje Zion, vol. VII, p. 12 ff. 36 Leopold Low, Gesammelte Schriften, vol. 11, p. 255, ir Jellineko laikas, ibid., vol. v, p. 193, kuriame labai sidmtinai sakoma: Apie Chorino sabatianizm turiu vien liudytoj, pateikiant keist rodym; tik klausimas, ar protinga dabar klausim svarstyti/' 37 Agad rinkinio 'En Jaakob komentarai, ilik viename Jeruzals Schockeno bibliotekos rankratyje. 3 8 Labai domiai ias vlyvoj o sabatianizmo ir yd Apvietos Prahoj e ssaj as nuvieia dokumentai, kuriuos V. Zaekas paskelb leidinyje Jahrbuch fr Geschichte der Juden in der Czechoslovakischen Republik, vol. i x (1938), p. 343-410. 39 Gottliebo Wehle testament, kur Niujorke gavau i jo anks, a paskelbiau leidinyje Miscellanies of the Jewish Historical Society of England (Londonas, 1948), part, v, p. 193-211. 40 Plg. ilgus Magido, t. y. auktesniojo pasaulio spiritusfamiliaris, aikinimus Mordechajui Akenaziui, kuriuos a paskelbiau 32 paaikinime minimos savo knygos p. 79-100. 41 Babilono Talmude, Chullin 7a. 42 Plg. 40 paaikinime minimus aikinimus, p. 80. 43 Literatroje apie yd mesianizm jo didiai knygai Necach Jisrael (Praha, 1599) ilgai nebuvo skiriamas deramas dmesys.; plg. atitinkamus samprotavimus Martino Buberio veikale Israel und Palstina (Ciurichas, 1950), p. 100-115, ir Benziono Bokserio anglik monografij apie rab Liov, From the World of the Cabbalah (Niujorkas, 1954), p. 171-177. 4 4 Plg. Cecil Roth, The Religion of the Marranos, leidinyje JQR, naujoji serija, vol. 22 (1931), p. 26. 45 Plg. t mano ira i Kardozo veikal viet, kuri a paskelbiau leidinyje, skirtame H. P. Chajesui atminti (Viena, 1933), p. 344. 46 Plg. jo didj laik rinkinyje Sammelband kleiner Schriften ber Sabbatai Zwi und dessen Anhnger, ed. A. Freimann (Berlin, 1912), p. 87-92, ypa 88 ir 90. 47 Sabatianiei teorijos apie mesijo apostaz klausimu plg. mano hebrajikos knygos apie abtaj Cvi vol. 11, p. 677-707. 48 ios paradoksalios mesijo btino atsimetimo teologijos literatroje, greta pranao Natano laik, itin svarbs yra ir jo mokini Abraomo Pereco (plg. 50 402 Paaikinimai, p.141-145
paaikinim) ir Izraelio Chasano ratai; apie Izraelio Chasano sabatianietik psalmi komentar esu ras Salmanui Schockenui skirtame jubiliejiniame leidinyje Ale 'ajin (Jeruzal, 1948-1952), p. 157-211. 49 Plg. mano hebrajikos knygos apie abtaj Cvi vol. 1, p. 9 ir 46; vol. 11,694-697. 50 io traktato 'Iggereth magen 'Abrakam tekst paskelbiau leidinyje Kobec al-jad, naujoji serija, vol. 11 (1938), p. 121-155. Anuomet klaidingai maniau, kad autorius yra Kardozas. Taiau tikrasis autorius pamintas rankratyje Gnzburg 517, kuriame yra kitas io teksto nuoraas. Plg. Ch. Wirszubskio straipsn leidinyje Zion, vol. III (1938), p. 235-245, ir mano pirmiau mintos knygos vol. 11, p. 7 0 0 - 7 0 7 . 51 Magen ,Abrakam, p. 135. 52 Plg. mano pirmiau mint knyg apie Mordechajaus Akenazio sapn dienorat (1938). 53 Izraelis Chasanas rankratiniame psalmi komentare (plg. 48 paaikinim) pasipiktins kalba, kad kai kurie sabatianiei mokslo vyrai atsisak pereiti islam, nors abtajus Cvi juos ragins taip padaryti. 54 Plg. tekst leidinyje Zion, vol. III, p. 228. 55 Plg. Moz Chagizas, Lechiath saraf(Hanau, 1736), 2b laktas. Apie mokym plg. mano straipsn leidinyje Zion" vol. v i (1941), p. 136-141. 56 Plg. pseudonachmanidinio veikalo ,iggereth ha-kode 2 sk.; Jesaja Horowitz, ne luchoth ha-brith
,
(Amsterdamas, 1698), 293a laktas; ,Iggereth
magen
Abrakam, laktas.
p. 150; Nehemijas Chajonas, 'Oz VElohim (Berlynas, 1713), 20b
57 I pradi i fraz, kuri Klemensas Aleksandrietis, Stromata 111,13,92, cituoja i vienos egiptiei evangelijos, turjo tiesiog radikaliai asketin prasm. 58 Mina, Berachoth ix, 5. 59 Moz Chagizas, eberpo'im goje nra). 60 Plg. Eugene de Faye, Gnostiues et Gnosticisme (1925), p. 413-428; L. Fendt, GnostischeMysterien (1922); H. Liboron, Die karpokratianische Gnosis (1938). 61 Plg. isam ios nihilizmo mitologijos aptarim, kur pateikiau RHR, vol. 144 (1953), p. 42-77, paskelbtame savo straipsnyje ir mano hebrajik straipsn leidinyje Kenesseth, vol. 11 (1937), p. 183-187. Plg. taip pat verting Josefo Kleinmanno es rus kalba Morai i poezia Frankizma", paskelbt leidinyje Jevreiski almanach (Petrograd, 1923), p. 195-227. 62 ie veikalai tokie: pirmasis - Izaijo knygos parafraz frankizmo dvasia, kurios keist itrauk paskelb Alexanderis Krausharas, Frank i Francisci 'En Jaakob, iliks Schockeno rankratyje (Jeruzal). 63 Nemaa veikalo dalis terpta k tik mint Krausharo monografij. Dar pluotas isami citat pateiktas jo knygos prieduose, vol. 1, p. 378-429; vol. 11, Paaikinimai, p. 303-307 403 Polscy, vol. 11 (Krokuva, 1895), p. 183-218; antrasis - komentaras apie Agadas knygoje (Londonas, 1714), 33b laktas (paginacijos kny-
p. 304-392. Trys anksiau inoti rankraiai po Antrojo pasaulinio karo yra ding. Utat man, padedamam ponios prof. Zofijos Ameisenowos, Krokuvos universiteto bibliotekoje pavyko atrasti dar vien itis teksto rankrat. 6 4 Traktate Nazir 23b. 65 Truput pakeistas ios itarms tekstas yra traktate Menachoth Chassidim leidime, 1313. 66 Plg. Lechiath saraf(v7x6)} 67 Sanhedrin 98a. 68 Toks yra sabatianiei mokymas apie tylos nat", apie kur usimenama imtuose Franko pasisakym. Taiau Nehemijas Chajonas apie j kalba jau 1713 m. veikale Dib-re Nechemia, 81 ff laktai, kur polemikai pateikia mokym, naudodamasis kitokiais simboliais. 69 Nevalia ignoruoti tos aplinkybs, kad tik maoji dalis Franko alinink i tikrj eng ingsn katalikyb. 70 i formul vartoja daugelis autori, atsidjusi sabatianiei antinomizmui, ir panau, kad ji kildintina i paties abtajaus Cvi. Ji pagrsta odi aisme, pakeiiant mattir assurim, kuris ivaduoja belaisvius", odiais mattir Hssurim, plg. pradin io vaizdinio ieities tak psalmms skirtame midrae, ed. Sal. Buber, 268 laktas, ir tenykt Buberio pastab. 71 Apie abi ias svokas plg. mano straipsn ,,The Meaning of the Torah in Jewish Mysticism" paskelbt leidinyje Diogenes, Nr. 15 (1956), p. 76 ff. 72 Plg. 38 paaikinime minim Zaeko straipsn, p. 404. Monografija apie antros eils Franko snn, kuris vairiose savo gyvenimo stadijose buvo inomas Mozs Dobrukos, riterio Thomaso von Schonfeldo, o galiausiai - Juniuso Frey vardais, vis dar tebra svarbi geistinyb. Frey neabejotinai buvo vienas reikmingiausi frankist. 73 I Mozs Porgeso prisiminim apie savo frankistinius jaunysts laikus, paskelbt leidinyje yd mokslo instituto istoriniai ratai, i w o (Vilnius, 1929), vol. 1, Sp. 266. 74 Kai kurie j, pvz., Izraelis Jaf ir Cvi Choas, atstovauja sabatianizme Lurijos mokyklai. Matyt, ne atsitiktinai antrasis autorius, kur tarinjimai sabatianizmu lydjo vis gyvenim, buvo pirmasis, pamgins populiarinti Zoharo dalis jidi kalba. Jo antologija jidi kalba Nachalath Cvi pirm kart buvo ileista 1711 m. Taiau uvis domiausias ios grups atstovas, be abejo, yra Jokbas Kopelis Lifsicas, kurio mes turime daug kart spausdint ir ypa dom kabalistinio mokymo dstym antrate a'are gan eden, ypa vliau didiai vertint chasid sluoksniuose. J. Tishby sugebjo nenuginijamai rodyti, kad autorius priklaus eretikams sabatianieiams; plg. Kenesseth, vol. ix (1945), p. 238-268. 75 I i sabatianiei autoritet Samuelio Primo idjos inomos tik netiesiogiai i polemik. Kur kas nuodugniau sabatianiei teologija dstoma gausiuose 22 a - b laktai. 99b. Sabatianiei vartojama skaitysena aptinkama, pvz., Wistinetzkio parengtame Sefer
404
ir net gana didels apimties Kardozo traktatuose, kuri dar daugelis ilik rankraiuose. 76 Nuodugni studij apie Barochij esu paskelbs hebraj kalba leidinyje Zion, vol. 6 (1941), p. 119-147,181-201. 77 Plg. Aibeiuco apologij Mortimero Coheno knygoje Jacob Emden, a Man of Controversy (Filadelfija, 1937) ir mano pateikt io darbo kritik leidinyje Kirjath Sefer, vol. x i v (1939), p. 320-338. Vis klausim dabar plaiai ir isamiai inagrinjo M. A . Perlmutteris savo pateiktoje kabalistini Aibeiuco veikal analizje, nebepaliekanioje joki abejoni dl io autoriaus sabatianietik pair. Plg. hebrajik M. A . Perlmutterio knyg Rabis Jonatanas ir jo santykis su sabatianizmu (Jeruzal, 1946). Aibeiucas
78 Plg. Kardozo pateikt i idj dstym Bernheimerio straipsnyje, paskelbtame JQR, naujoji serija, vol. XVIII (1927), p. 122. Plg. taip pat Kardozo Laik apie dievybs paslapt, kur Brllis paskelb I. H. Weisso knygoje Beth HaMidra (Viena, 1864), p. 63-71,100-103,130-142, taip pat ir mano parengtas kai kuri neskelbt traktat itraukas leidinyje Zion, vol. VII (1942), p. 12-28. 79 'Oz l'Elohim (Berlynas, 1713); veikalas savo laiku sukl nuomi ir ilg polemik; plg. Graetz, vol. x (1897), p. 4 6 8 - 4 9 5 ; David Kaufmann leidinyje REJ, vol. 36 (1897), p. 256-282; vol. 37, p. 274-283; G. Levi leidinyje Revista
Israelitica", vol. V I I I (1911), p. 169-185; vol. i x , p. 5-29; J. Sonne l e i d i n y j e Kobec
al-jad, naujoji serija, vol. 11 (1938), p. 157-196. Graetzo pateiktame Chajono mokymo dstyme didel klaida yra ta, kad jis visai be jokio pagrindo priskiria Chajonui mokym apie Dievo siknijim mesijo asmenyje, kur, tiesa, radikaliausiais sabatianei sparnas buvo prims, taiau daugelis sabatianiei atmet. Apie tikrj sabatianiei idj, susijusi su mesijo apoteoze, raid ir j virtim inkarnacijos teorija plg. mano straipsn apie Barochij, paskelbt leidinyje Zion, vol. v i (1941), p. 181-191.
IX SKYRIUS

1 Plg. bibliografij. 2 Achad Haam, Techijjath p. 129. 3 Plg. bibliografij. 4 ios nuomons, pvz., laikosi M. Lohras, Beitrage zur Geschichte des Chassidismus, Heft 1, (Leipcigas, 1925) ir Lazaras Gulkowitschas, Der Chassidismus ligionsmssenschaftlich pritarti, regis, linksta ir vlyvojo periodo Martino Buberio ratai. 5 Verus (t. y. Aaron Marcus), Der Chassidismus (1901), p. 286. 6 Plg. Ariel Bension, Sar alom arabi (Jeruzal, 1930). Paaikinimai, p. 311-318 reuntersucht (1927), p. 68; i nuomon, kuriai a negaliu ha-ruach, leidinyje Al paraath derachim, vol. 11,
405
7 Ariel Bension, The Zohar in Moslem and Christian Spain (1932), p. 242. 8 Kai kurie i dokument paskelbti pirma mintoje Bensiono knygoje, p. 89-90; taiau plg. ir verting E. Tcherikoverio straipsn (jidi kalba) Jeruzals kabalist komuna xvm imtmeio viduryje, paskelbt yd mokslo instituto ( i w o ) istorini rat rinkinyje (Vilnius, 1937), vol. 11, p. 115-139. 9 Dauguma ios kabalistins grups nari buvo kil i iaurs Afrikos, Turkijos, Balkan krat, Irako, Persijos ir Jemeno. 10 Apie ankstyvajame chasidizme bt Palestinos sjd" egzistuoja plati nauja literatra, nors ji, tiesa, veikiau gali chasidizmo ir mesianizmo problem padaryti tik dar labiau miglot; plg., pvz., Isaak Werfel, Ha-chassiduth ve-'erec Jisrael (Jeruzal, 1940). Istorin i sjdio aspekt tyrinjim ne tokiomis romantikomis spalvomis pateik Israelis Halperinas hebrajikoje monografijoje Ankstyviausios chasid kelions Palestin (Jeruzal, 1946). 11 Net ankstyvosiose rinkinio ibche ha-Bet, legendins Baalemo biografijos, legendose iliko prisiminim apie toki chasid grupi egzistavim, apie kur a isamiai esu ras straipsnyje, paskelbtame leidinyje Tarbiz, vol. 20 (1949), p. 228-240. 12 Saliamono Maimonido gyvenimo istorija, ed. J. Fromer (1911), p. 170. 13 Judos Chasido snnas, vliau perjs liuteron banyi, pasakoja, kad su savo bendraygiais keliav Jeruzal dl netikrojo mesijo"; plg. A. Frst, Christen und Juden (1892), p. 260. 14 Plg. Wolf Rabinowitsch, DerKarliner Chassidismus (Leipzig, 1935). 15 Visas i klastoi rinkinys paskelbtas Chabad-Chassidim grupuots ketvirtiniame leidinyje Ha-tamim (Varuva, 1933-1938). Akivaizdu, kad klastojimo motyvas buvo rodyti vis knygoje ibche ha-Bet pasakojam detali istorikum. 16 Plg. leidinyje Zion, vol. v (1940), p. 126-131, Wolfo Rabinowitschiaus publikuotus altinius. 17 Plg. detales, susijusias su jo asmeniu, mano straipsnyje, paskelbtame RHR, vol. 143 (i953); p- 67-80. 18 Plg. mano rodymus iuo klausimu leidinyje Zion, vol. v i (1941); p. 89-93. 19 Plg. Tishby darb, mint 8 skyriaus 74 paaikinime. 20 S. Dubnov, Geschichte des Chassidismus, vol. 1 (Berlynas, 1931), p. 185. 21 Cavvaath ha-Riba (1913), p. 27 ir 30. 22 'Or ha-ganuz (ulkievas, 1800), savaitiniame skirsnyje Bereith. Chasidikj Debekuth samprat ir jos skirtingum nuo kabalistins esu analizavs savo straipsnyje Debekuth or Communion with God in Early Hasidic Doctrine" paskelbtame leidinyje Review of Religion, vol. 14 (1950), p. 115-139. 23 Al. Kraushar, Frank i Francici Polscy, vol. 1 (1895), p. 30. 24 Plg. jo pratarm mokytojo veikalo leidime, Likkute amarim (Korecas, 1781). 25 A. Gottesdieneris savo hebrajikoje monografijoje apie rab Liov, ha-'Ari e-be-chachme Prag (Jeruzal, 1938), p. 38-52, surinko daug kabalistins
406
mediagos i jo rat, taiau tikros jo pair analizs neatliko. Plg. taip pat B. Bokser, From the World of the Cabbalah (Niujorkas, 1954), p. 126-132. 26 Specifin kabalistini svok prasms kaitos proces chasid mokyme a esu iliustravs dviejuose darbuose - svokos Debekuth kait 22 paaikinime mintame straipsnyje, o kibirki surinkimo" svokos - leidinyje Eranos-Jahrbuch, vol. 24 (1956), p. 108-118. 27 T. Ysander, Studien zum Beschtschen Hassidismus chen Sonderart in seiner religionsgeschichtli(Upsala, 1933). Tyrinjimas nenusiseks todl, kad autorius
pernelyg menkai susipains su kabalistine ratija. 28 Plg. rabio Aarono Halevio i Staroseljs veikal 'Abodath ha-Levi, vol. 11 (Lvovas, 1862), 62d laktas. 29 Visi Magido i Mezerico ir jo mokini ratai, o ypa Elimelecho i Lisensko knyga No'am 'Elimelech, yra pilni samprotavim apie pamatin cadikizmo paradoks. 30 Plg. Seder ha-doroth he-chada, p. 35. 31 Verus, Der Chassidismus (1901), p. 35. 32 Plg. S. A . Horodezky, Religise Strmungen im Judentum (Bernas, 1920), p. 95. 33 Plg. Josefo Weisso hebrajik darb apie tikjimo paradoks Nachmano i Braclavo mokyme, paskelbt Salmanui Schockenui skirtame jubiliejiniame leidinyje 'Ale ajin (Jeruzal, 1952), p. 245-291. 34 S. Schechter, Studies in Judaism, vol. i (Londonas, 1896), p. 19-21. 35 Plg. M. Teitelbaum, Ha-rab mi-Ladi, vol. 1 (1913), p. 87 ff. 36 Jau knygoje ibche ha-Bet (1815), 28a laktas, pateikiama radikali formuluot: Tas, kuris pasakoja istorijas cadikams liaupsinti, yra nelyg mogus, atsidjs Merkabai." Nachmanas i Braclavo net tikino, kad pasakojant istorijas apie cadikus mesijo viesa neama pasaul". Plg. jo Sefer ha-middoth,
Caddik".
s. v.
37 ios istorijos branduolys i tikrj aptinkamas jau ir chasid pasakojim apie rab Izrael i Riino rinkinyje Kenneseth Jisrael (Varuva, 1906), p. 23.
407
Bibliografija
I SKYRIUS a) Apie mistik apskritai: Study of Mysticism, New Haven, 1931. du Mysticisme, Paris,
Charles A . Bennet, A Philosophical
Martin Buber, Ekstatische Konfessionen, Jena, 1909. Henri Delacroix, Etudes d! Histoire et de Psychologie 1908. Friedrich von Huegel, The Mystical Element of Religion, (ypa:) vol. 11, Critical Studies, London, 1908. William Ralph Inge, Christian Mysticism, London, 1912. Rufiis M.Jones, Studies in Mystical Religion, London, 1909. Emil Mattiesen, Der jenseite Mensch, Berlin, 1925. Rudolf Otto, Weststliche Mystik, Gotha, 1926. E. Rcjac, Essay on the Bases of the Mystic Knowledge, London, 1899. Evelyn Underhill, Mystik. ber das Wesen und die Entwicklung des mystischen Bewutseins 1926. b) Apie yd mistik apskritai: im Menschen (vokikas leidimas), Mnchen, 1928. Tbingen, Georg Mehlis, Die Mystik in der Flle ihrer Erscheinungsformen,
Abraham J. Heschel, The Mystical Element in Judaism", in: The Jews, edited by Louis Finkelstein, New York, 1949, vol. 11, p. 602-623. Joshua Abelson, Jewish Mysticism, London, 1913. Franz Joseph Molitor, Philosophie vol. i - i v , Mnster, 1827-1857. Gershom Scholem, Bibliographia Sp. 630-732. Gershom Scholem, Kabbala und Mythus", in: Eranos-Jahrbuch, 1949, vol. 17, Zrich, 1950, p. 287-334 Kabbalistica, Leipzig, 1927. Gershom Scholem, Kabbala", in: Encyclopaedia Judaica, vol. ix, Berlin, 1932, der Geschichte oder ber die Tradition,
II SKYRIUS a) Apie gnostik apskritai: Leipzig, 1897.
Wilhelm Anz, Zur Frage nach dem Ursprung der Gnostizismus,
409
Ferdinand Chr. Baur, Die christliche Gnosis, Tbingen, 1835. Wilhelm Bousset, Hauptprobleme der Gnosis, Gttingen, 1907. F. C. Burkitt, Church and Gnosis, Cambridge, 1932. Eugene de Faye, Gnostique et Gnosticisme, Paris, 19252. Adolf Hilgenfeld, Die Ketzergeschichte des Urchristentums, Leipzig, 1884. Ad. Hnig, Die Ophiten, Leipzig, 1889. Hans Jonas, Gnosis und sptantiker Geist, 2 vol., Gttingen, 1934-1954 Hans Leisegang, Die Gnosis, Leipzig, 1924. Gilles Quispel, Gnosis als Weltreligion, Zrich, 1951. G. R. S. Mead, Fragmente eines verschollenen Glaubens (vertimas vokiei k.), Leipzig. F. Sagnard, La Gnose Valentinienne, Paris, 1949. Carl Schmidt, Koptisch-gnostiscbe Schriften, vol. 1, Leipzig, 1905. b) Apie Merkabos mistik ir giminingus dalykus: Joshua Abelson, The Immanence of God in Rabbinical Literature, London, 1912. Avigdor Aptowitzer, Dangikoji ventov, sekant Agada" (hebraj k.), in: Tarbiz, vol. 11,1931, p., i37i53> 257-287. Ludwig Blau, Altjdisches Zauberwesen, Budapest, 1898. Philipp Bloch, Die Jorde Merkaba, die Mystiker der Gaonenzeit, und ihr Einflu auf die Liturgie", in: MGWJ, vol. 37,1893, p. 18-25,69-74,257-266, 305-311 Philipp Bloch, Geschichte der Entwicklung derKabbala und der jdischen Religionsphilosophie kurz zusammengefat, Trier, 1894, p. 5-36. Philipp Bloch, Rom und die Mystiker der Merkaba", in: Festschriftfr Jacob Guttmann, Leipzig, 1915, p. 113-124. Moritz Friedlnder, Der vorchristliche jdische Gnosticismus, Gttingen, 1891. Moritz Friedlnder, Die religisen Bewegungen innerhalb des Judentums im Zeitalter Jesu, Berlin, 1905. Heinrich Graetz, Gnosticismus und Judentum, Krotoschin, 1846. Heinrich Graetz, Die mystische Literatur in der gaonischen Epoche", in: MGWJ, vol. VIII, 1859, p. 67-78,103-118,140-152. D. H. Joel, Der Aberglaube und die Stellung des Judenthums zu demselben, Heft 1-2, Breslau, 1881-1883. Manuel Joel, Blicke in die Religionsgeschichte, vol. 11, Breslau, 1880, p. 103-170. Hans Joch. Lewy, Graikik sakini nuotrupos ir vardai Didiosiose Hechalose" (hebraj k.), in: Tarbiz, vol. x i i , 1941, p. 163-167. Andr Neher, Le voyage mystique des quatre", in: R H R , vol. 140,1951, p. 5 9 - 8 2 . Hugo Odeberg, 3 Enoch or the Hebrew Book of Enoch (edited and translated for the first time with Introduction, Commentary and critical Notes), Cambridge, 1928.
410 Bibliografija
Gershom Scholem, Zur Frage der Entstehung der Kabbala" in: Korrespondenzblatt des Vereins zur Grndung und Erhaltung einer Akademie fr die Wissenschaft des Judentums, 9. Jahrgang (Berlin, 1928), p. 4-26. Gershom Scholem, ber eine Formel in den koptisch-gnostischen Schriften und ihren jdischen Ursprung" in: Zeitschrift fr Neutestamentliche Wissenschaft, vol. 30,1931, p. 170-176. Gershom Scholem, Kabalos pradmenys (hebraj k.), Jeruzal, 1948. Gershom Scholem, Fiziognomika ir chiromantika Merkabos mistikoje( hebraj k.), in: SimchaAssaf Jubilee Volume, Jerusalem, 1953, p. 459-495. Marcel Simon, Verus Israel, Strasbourg, 1950. Moise Schwab, Vocabulaire de l'Angelologie, d'apres les manuscrits hebreux de la Bibliotheque Nationale, Paris, 1897. c) Tekstai: 'Othijoth de-Rabbi Akiba ha-schalem, ed. S. A. Wertheimer, Jerusalem, 1914. Hechaloth rabbathi, ed. Jellinek, jo parengtame maj midra rinkinyje Beth ha-Midrasch, vol. III, 1855, p. 83-108,161-163. Charba de-Mosche, ed. M. Gaster, London, 1896. Massecheth Hechaloth, ed. Jellinek, Beth ha-Midrasch, vol. 11,1853, p. 40-47; taip pat ed. S. A. Wertheimer, jo knygoje Batte Midraschoth, vol. 11, Jerusalem, 1894, p. 15-23. Merkaba schelema, ed. S. Mussajoff, Jerusalem, 1922. Seder rabba de-bereschith, ed. Wertheimer, jo knygoje Batte Midraschoth, vol. 1, 1893, p. 1-31 Pirke Hechaloth rabbathi, ed. Wertheimer, Jerusalem, 1898. Reijoth Jecheskel, ed. Jacob Mann, Hazofeh le-chochmath Israel, vol. v, Budapest, 1921, p. 256-264; Batte Midraschoth, ed. S. A. Wertheimer, vol. 11, Jerusalem, 1953, p. 125-134. d) Apie knyg Jecira: Sefer Jezira ha-mejuchas le-,Abraham Abinu, Mantuja, 1562; Varuva, 1884. Juda ben Barsilai aus Barcelona (Juda ben Barzilajus i Barselonos), Kommentar zum Buch Jezira, herausgegeben von S. H. Halberstamm, Berlin, 1885. David Castelli, II Commento di Sabbatai Donnolo sul Libro della Creazione, Florenz, 1880. Isidor Kalish, A Book on Creation, New York, 1877. Lazarus Goldschmidt, Das Buch der Schpfung, Frankfurt am Main, 1894. Knut Stenring, The Book of Formation, London, 1923. Leo Baeck, Zum Sepher Jezira", in: MGWJ, vol. 70,1926, p. 371-376. Leo Baeck, Die Zehn Sephiroth im Sepher Jezira", in: MGWJ, vol. 78,1934, p. 448-455. Bibliografija
411
Abraham Epstein, Recherches sur le Sefer Yecira, Versailles, 1894. Louis Ginzberg, Book Yezirah" in: Jewish Encyclopedia, vol. 12, Sp. 606-612. Gershom Scholem, Buch Jezira" in: EJ, vol. 9,1932, Sp. 104-111.
I I I SKYRIUS
a) Tekstai: Sefer Chassidim, ed. Wistinetzki, Berlin, 1891. Sefer Chassidim (Vulgata), Bologna, 1538; Lvovas, 1926. Eleasar aus Worms (Eleazaras i Vormso), Chochmath ha-nefesch, Lvovas, 1876. Schaare ha-sod we-ha-jichud we-ha-emuna, ed. Jellinek, Kochbe Jizchak, Heft 27, Wien, 1867, p. 7-15. Eleasar aus Worms (Eleazaras i Vormso), Sode Rasaja, ed. Kamelhar, Bilgoraj, 1936. Eleasar aus Worms (Eleazaras i Vormso), Hilchoth Chassiduth ir Hilchoth Teschuba, j o veikalo Sefer Rokeach pradioje. Sefer Rasiel, Amsterdam, 1701. Moses Taku (Moz Taku), Kethab Tamim, ed. Kirchheim, in: OzarNechmad, vol. i n , p. 54-99 Abraham ben Asriel (Abraomas ben Azrielis), 'Aruggath ha-bossem, ed. E. Urbach, vol. 1-11, Jerusalem, 1939,1947. Naftali Hirz Treves (Naftalis Hircas Trevesas), Tefilla mi-kol ha-schana Hm perusch al derech ha-kabbala, Ihiengen, 1560. b) Studijos: Avigdor Aptowitzer, Sefer Rabijah vadas (hebraj k.),Jerusalem, 1938, p. 316-318, 343-350. J. F. Baer, Sefer Chassidim socialins religins tendencijos" (hebraj k.), in: Zion, vol. III, 1938, p. 1-50. A. Berliner, Der Einheitsgesang (Schir ha-Jichud), eine literar-historische Studie, Berlin, 1910. Abraham Epstein, Vokietijos Kabalos istorijos klausimu" (hebraj k.), in: Ha-Choker, vol. 11,1892, p. 1-11,37-48. Abraham Epstein, Rabis Samuelis Chasidas" (hebraj k.), in: Ha-Goren, vol. iv, 1904, p. 81-101. Jacob Freimann, Sefer Chassidim vadas (hebraj k., Wistinentzkio leidimo fotomechaninio perspaudo pradioje), Nrnberg, 1924. Moses Gaster, The Maaseh Book (translated), 2 vol., Philadelphia, 1934. Moritz Gdemann, Geschichte des Erziehungswesens und der Cultur der Juden im Mittelalter, vol. 1, Kap. 5-8, Wien, 1880.
412
Bibliografija
L. Gulkowitsch, Die Bildung des Begriffes Hasid, Heft i, Tartu, 1935. Israel Kamelhar, Rabbenu Eleasar mi-Garmisa, 1930. Jekutiel Kamelhar, Chassidim ha-Rischonim, Waitzen, 1917. Adolf Neubauer, Abou Abron le Bobylonien" in: REJ, vol. 23,1891, p. 256-264. Beate Rosenfeld, Die Golemsage, Breslau, 1934. Gershom Scholem, Reste neuplatonischer Spekulation bei den deutschen Chassidim" in: M G W J , vol. 75,1931, p. 172-191. Gershom Scholem, Apie Ezros i Montkontro pranayst" (hebraj k.), in: Tarbiz, vol. 11,1931, p. 244-245,514. Gershom Scholem, Magische und tellurische Elemente in der Vorstellung vom Golem", in: Eranos-Jahrbuch, 1952, vol. 22, Zrich, 1953, p. 235-289. J. N. Simchoni, Vokietijos chasidizmas Viduramiais" (hebraj k.), su daugybe tsini savaitratyje Ha-Zefira (Varuva, 1917). Joshua Trachtenberg, Jewish Magic and Superstition, New York, 1939.
IV S K Y R I U S
Josef Gikatilla (Juozapas Gikatila), Ginnath ,Egos, Hanau, 1614. Adolph Jellinek, Auswahl kabbalistischer Mystik, Leipzig, 1853. Adolph Jellinek, Philosophie und Kabbala, 1. Heft (ten yra Abulafijos aplinkratis apie filosofij ir Kabal), Leipzig, 1854. Adolph Jellinek, Sefer Ha-Oth: Apokalypse des Pseudo-Propheten und Pseudo-Messias Abraham Abulafia", in: Jubelschrift zum siebzigsten Geburtstage des Prof H. Graetz, Breslau, 1887; hebrajikoji dalis: p. 65-88. Adolph Jellinek, Beth Ha-Midrasch, vol. III, 1855; pratarm: p. XL-XLIII. M. H. Landauer, Vorlufiger Bericht im Ansehung des Sohar" in: Literaturblatt des Orients, vol. vi, 1845; su daugybe tsini (apie Abulafij, kaip Zoharo autori). DowBaer Schneersohn, Kuntrass ha-hithpaaluth, (geriausiai), Varuva, 1868, antrate Likkute beurim. Gershom Scholem, Catalogus Codicum Cabbalisticorum in Bibliotheca Hierosolymitana (hebraj k.), Jerusalem, 1930, p. 24-30, 89-91, 225-236. Gershom Scholem, a are Cedek, kabalistinis Abraomo Abulafijos mokyklos traktatas" (hebraj k.), in: Kirjath Sefer, vol. 1,1924, p. 127-139. Gershom Scholem, Judos Albotainio knygos Sullam ha-'Alija skyrius" (hebraj k.), in: Kirjath Sefer, vol. 22,1945, p. 161-171. Gershom Scholem, Eine kabbalistische Deutung der Prophetie als Selbstbegegnung", in: M G W J , vol. 74,1930, p. 285-290. Moritz Steinschneider, Die hebrischen Handschriften der Hof- und Staatsbibliothek in Mnchen, Mnchen, 18952, p. 142-146 (apie pranaikuosius Abulafijos ratus). Bibliografija
413
I. Gnzig, Kabalistas Abraomas Abulafija" (hebraj k.), in: Ha-Eschkol, vol. v, Krokuva, 1904, p. 85-112. Simon Bernfeld, Bene 'Alija, Tel Aviv, 1931, p. 68-90. Meditacijos apie Dievo vardus teorijos klausimais: Pseudo-Abraham aus Granada (Pseudo-Abraomas i Granados), Brith Menucha, Amsterdam, 1648. Moses Cordovero (Moz Kordoveras), Pardess Rimmonim, sk. 20, 21 ir 30, Krokuva, 1592.
V IR VI SKYRIAI
a) Tekstai: Sefer ha-Sohar, 3 vol., Vilnius, 1882. Sohar Chadasch, Varuva, 1885. Tikkune Sohar, Mantua, 1558; Amsterdam, 1718. Sefer ha-Sohar, Sohar Chadasch ir Tikkune Sohar, su nuorodomis paralelines rabinikosios literatros vietas, antrate Nizoze Sohar, parengta Rubeno Margulieso, 5 vol., Jerusalem, 1940-1954. 'Orchoth Chajim ha-nikra Zawwa'ath Rabbi ,Elxeser ba-Gadol, su A. M. Wernikowskio komentaru Dammeschek 'Elteser, Varuva, 1888. Moses de Leon (Moz de Leonas), Ha-Nefesch ha-chachama, Basel, 1608. Moses de Leon (Moz de Leonas), Schekel ha-Kodesch, London, 1911. Asriel aus Gerona (Azrielis i Geronos), Perusch ha-'aggadoth, ed. J. Tishby, Jerusalem, 1945. Todros Abulafia (Todrosas Abulafija), ,Ozar ha-Kabod, Varuva, 1879. Josef Gikatilla (Juozapas Gikatila), Schaare 'Ora, Offenbach, 1715. Meir ibn Gabbai (Meiras ibn Gabajas), Derech ,Emuna, Berlin, 1850. Maarecheth ha-'Elohuth, Mantua, 1558. Abraham Asulai, 'Or ha-chamma, 4 vol., Przemyl, 1896-1898. Simon ibn Labi, Kethem Pas, 2 vol., Livorno, 1795. (Du paskutiniai veikalai yra vertingiausi i iki iol spausdint Zoharo komentar. Visas i komentar sraas pateiktas mano parengtoje Bibliographia Kabbalistica, p. 183-210.) Menachem Recanati, Perusch (al ha-Tora, Venecija, 1523. Sefer ha-Pelia, Koretz, 1784. Sefer ha-Kana, Poritzk, 1786. Sefer ha-Temuna, Lvovas, 1892. b) Vertimai: The Sohar, translated by Harry Sperling and Maurice Simon, 5 voL, London, 1931-1934.
414
Bibliografija
Der Sohar. Das heilige Buch derKabbala, nach dem Urtext herausgegeben von Ernst Mller, Wien, 1932. Paul Vulliaud, Traduction integrale du Siphra di-Tzeniutha, Paris, 1930. Die Geheimnisse der Schpfung, ein Kapitel aus dem Sohar, von G. Scholem, Berlin, 1935. Das Buch Bahir, ins Deutsche bersetzt und kommentiert von G. Scholem, Leipzig, 1923. c) Studijos: Aaron Selig ben Moses, Chibbur 'Amude Scheba, Krokuva, 1635. Wilhelm Bacher, L'exegese Biblique dans le Zohar", in: REJ, vol. 22, 1891, p. 33-46, 219-229. I. F. Baer, Istorinis RajaMehemna fonas" (hebraj k.), in: Zion, vol. v, 1940, p. 1-44. Ariel Bension, The Zohar in Moslem and Christian Spain, London, 1932. Menachem Z. Cadari, Zoharo aramj kalbos gramatika (hebraj k.), Jerusalem, 1956. Jakob Emden, Mithpachath Sefarim, Altona, 1768. Adolphe Franck, Die Kabbala oder die Religionsphilosophie der Hebrer (A. Jellineko vertimas vokiei k.), Leipzig, 1844. Moses Gaster, Zohar", in: Encyclopedia of Religion and Ethics, ed. J. Hastings, vol. x i i , 1921, Sp. 452-469. Heinrich Graetz, Geschichte der Juden, vol. v n , Anhang 12: Autorschaft des Sohar. Adolph Jellinek, Moses de Leon und sein Verhltnis zum Sohar, Leipzig, 1851. Adolph Jellinek, Beitrge zur Geschichte derKabbala, Heft 1-2, Leipzig, 1852. D. H. Joel, Die Religionsphilosophie des Sohar und ihr Verhltnis zur allgemeinenjdischen Theologie, Leipzig, 1849. A. Kaminka, Die mystischen Ideen der R. Simon ben Jochai", in: H U C A , vol. x, 1935, p. 149-168. Jachja Kafich, Milchamoth ha-Schem, Tel Aviv, 1931. S. Karppe, Etude sur les Origines et la Nature du Zohar, Paris, 1901. Moses Kunitz, Ben Jochai (hebraj k.), Wien, 1815. M. D. G. Langer, Die Erotik der Kabbala, Prag, 1923. David Luria, Traktatas apie Zoharo knygos ami (hebraj k.), Varuva, 1887. Ruben Margulies, MaVache (Eljon, Jerusalem, 1947 (apie kabalistin, ypa Zoharo, angelologij). Ruben Margulies, ha-Rambam we-ha-Sohar, Jerusalem, 1954. Isaac Myer, Qabbalah. The Philosophical Writings of Solomon Ibn Gabirol ... and their connection with the Hebrew Qabbalah and Sepher ha-Zohar, etc., Philadelphia, 1888. Bibliografija
415
S. A. Neuhausen, Sifrija schelMaala, Baltimore, 1937 (apie Zohare minimas knyg antrates). David Neumark, Toledoth ha-pilosofia be-Jisrael, vol. 1, p. 166-354, New York, Warszawa, 1921. Karl Preis, Die Medizin im Sohar", in: MGWJ, vol. 72,1928, p. 167-184. Salomo Rubin, Heidenthum und Kabbala, Wien, 1893. Perez Sandler, Ketveriopos Toros prasms, Pardess, problema" (hebraj k.), in: Elias Auerbach Jubilee Volume, Jerusalem, 1955, p. 222-235. Gershom Scholem, Ar Moz de Leonas para Zohar?" (hebraj k.), in: Maddae ha-Jahaduth, vol. 1,1926, p. 16-29. Gershom Scholem, Alchemie und Kabbala", in: M G W J , vol. 69,1925, p. 13-30, 95-110,371-374 Gershom Scholem, Zoharo kritikos klausimai, susij su jo nuorodomis apie Palestinos topografij, su Samuelio Kleino prierau" (hebraj k.), in: Zion, Palestinos Istorins etnografins draugijos metratis, vol. 1,1925, p. 40-56. Gershom Scholem, Kabalos literatros istorijos skirsnis (hebraj k.), Jerusalem, 1931. Gershom Scholem, Seniausia citata i MidraNeelam" (hebraj k.), in: Tarbiz, vol. III, 1932, p. 181-183. Gershom Scholem, Neinota atkarpa i Midra Neelam Zohare" (hebraj k.), in: Louis Ginzberg Jubilee Volume, N e w York, 1946; hebrajikoji dalis: p. 425-446. Gershom Scholem, Kabalistins broli Jokbo ir Izaoko, Jokbo Koheno sn, tradicijos" (hebrajk.), in: Maddae ha-Jahaduth, vol. 11,1927, p. 163-293. Gershom Scholem, Izaoko Koheno ir jo mokinio Mozs i Burgo Kabalos tyrinjim klausimu" (hebraj k.), in: Tarbiz, vol. 11-v, 1931-1934. Gershom Scholem, Eine unbekannte mystische Schrift des Moses de Leon", in: M G W J , vol. 71,1927, p. 109-123. Gershom Scholem, Vulliauds bersetzung des Sifra deZeniutha aus dem Sohar", in: M G W J , vol. 75,1931, p. 347-362. Gershom Scholem, Gabirolio pdsakai Kabaloje" (hebraj k.), in: Meassef Sofre 'Erez Jisrael, 1940, p. 160-178. Gershom Scholem, Mokymas apie siel keliones XIII imtmeio Kabaloje" (hebraj k.), in: Tarbiz, vol. 16,1945, p. 135-150. Gershom Scholem, Nauji tekstai apie Asmodj ir Lilit" (hebraj k.), in: Tarbiz, vol. 19,1948, p. 160-175. Gershom Scholem, Zur Entwicklungsgeschichte der kabbalistischen Konzeption der Schechinah", in: Eranos-Jahrbuch, 1952, vol. 21,1953, p. 45io7Gershom Scholem, Sielos apdarai Rojuje" (hebraj k.), in: Tarbiz, vol. 24, 1955, P 290-306.
416
Bibliografija
Gershom Scholem, The Meaning of the Torah inJewish Mysticism" in: Diogenes, No. 14,1956 (Summer), p. 36-47; No. 15,1956 (Fall), p. 65-94. Gershom Scholem, Schpfung aus Nichts und Selbstver-schrnkung Gottes", in: Eranos-Jahrbuch, 1956, vol. 25,1957, p. 87-120. J. W. Schulze, Jacob Boehme und die Kabbala", in: Judaica, vol. xi, Zrich, 1955, p. 12-29. Ignaz Stern, Versuch einer umstndlichen Analyse des Sohar" in: Ben Chananja, vol. iv, Szegedin, 1858-1862. Georges Vajda, La Conciliation de la Philosophie et de la Loi religieuse... de Joseph ben Abraham ibn Waqar" in: Sefarad, vol. 9,1949, p. 311-350; vol. x, 1950, p. 25-71, 281-323. Georges Vajda, Un Chapitre de l'histoire du conflit entre la Kabbale et la philosophie. La polemique anti-intellectualiste de Joseph ben Shalom Ashkenazi de Catalogne" in: Archives d'Histoire Doctrinale etLitteraire du moyenAge, vol. 23,1957, p. 45i44 Arthur E. Waite, The Secret Doctrine in Israel A Study of the Zohar and its Connections, London, 1913. Isajah Tishby, Mischnath ha-Sohar, vol. !,Jerusalem, 1949. Hillel Zeitlin, vadas Zoharo knyg" (hebraj k.), in: Ha-Tekufa, vol. vi, Varuva, 1920, p. 3H334 ;vol. v n , p. 353368 ;vol. ix, 1921, p. 265-330. Juda L. Zlotnik, Ma amarim mi-sefer Midrasch ha-Meliza ha-ibrith, Jerusalem, 1939 (tyrinjimai apie figrinius posakius Zohare ir j ssajas su Vidurami hebraj literatra).
V I I SKYRIUS
a) Tekstai: Moses Cordovero (Moz Kordoveras), Pardess Rimmonim, Krokuva, 1592; Munkacz, 1906. Moses Cordovero (Moz Kordoveras), Schiur Koma, Varuva, 1883. Moses Cordovero (Moz Kordoveras), Elima rabbathi, Brodai, 1881. Moses Cordovero (Moz Kordoveras), Tomer Debora, Jerusalem, 1928. Elias de Vidas, Reschith Chochma, Venecija, 1593. Abraham Halewi (Abraomas Halevis), Gaili Rasajja, Mogiliovas, 1812. Josef ibn Tabul (Juozapas ibn Tabulas), Chefzi-bab, Masudo Koheno veikalo Simchath Kohen pradioje, Jerusalem, 1921 (ia klaidingai priskiriamas Vitaliui). Chajim Vital (Chaimas Vitalis), Sefer Chesjonoth, Jerusalem, 1954 (pagal Vitalio autograf ileistas A. S. Eschkoly). Chajim Vitai (Chaimas Vitalis), 'Ez Chajim, Varuva, 1891. Chajim Vitai (Chaimas Vitalis), Pri (Ez Chajim, Dubrovnas, 1804. Bibliografija
417
Chajim Vital (Chaimas Vitalis), Schmona Schearim, I: Schaar Hakdamoth, Jerusalem, 1850 (geresnis leidimas ten pat, 1909); II-III: Schaar Ma amare Raschhai ir Schaar ma'amare Resal, Jerusalem, 1898; iv: Schaar ha-Pessukim,Jerusalem, 1864; v: Schaar ha-Mizwoth,Jerusalem, 1872; v i : Schaar ha-Kawwanoth, Jerusalem, 1873; v n : Schaar Ruach ha-Kodesch, Jerusalem, 1874; VIII: Schaar ha-Gilgulim, Jerusalem, 1863. Chajim Vital (Chaimas Vitalis), Sefer ha-Gilgulim, Pemylis, 1875 (visas tekstas). Chajim Vital (Chaimas Vitalis), Meho Schearim, Jerusalem, 1904. Chajim Vital (Chaimas Vitalis), Scha are Keduscha, Jerusalem, 1926. Israel Saruk, Limmude 'Aziluth, Munkaas, 1897 (klaidingai priskirtas Vitaliui). Schlomel Dresnitz, Schibche ha-Ari, Livorno, 1790. Jesaja Horovitz, Sehne Luchoth ha-Brith, Amsterdam, 1648. Naftali Bacharach, 'Emek ha-Melech, Amsterdam, 1648. Abraham Herrera (Abraomas Herera), Beth 'Elohim, Amsterdam, 1655. Abraham Herrera (Abraomas Herera), Schaar ha-Schamajim, Amsterdam, 1655. Josef Ergas, Schomer ,Emunim, Amsterdam, 1736. Emanuel Chaj Ricchi, Joscher Lebab, Amsterdam, 1737. Moses Chajim Luzzatto (Moz Chaimas Luzatas), 138 Pithche Chochma, Korecas, 1785. Moses Chajim Luzzatto (Moz Chaimas Luzatas), Choker u-Mekubbal, Karaliauius, 1840. (Anonimas), Chemdath Jamim, 4 vol., Venecija, 1763. Salomo Eliassow, Leschem Schebo we-Achlama, 5 vol., Varuva ir Jeruzal, 1911-1940. Christian Knorr von Rosenroth, Kabbala Denudata, 2 vol., Sulzbach, 1677-1648. b) Studijos: Chajim Bloch, Lebenserinnerungen des Kabbalisten Vital, Leipzig, 1927. Philipp Bloch, Die Kabbala auf ihrem Hhepunkt und ihre Meister, Preburg, 1905. A. Berliner, Randbemerkungen zum tglichen Gebetbuch (Siddur), vol. 1, Berlin, 1909. H. L. Gordon, TheMaggid of Caro, N e w York, 1949. S. A. Horodezky, Torath Ha-Kabbalah schel R. Mosche Cordovero, Jerusalem, 1950. S. A. Horodezky, Torath Ha-Kabbalah schel R. Jizchak Luria, Tel Aviv, 1947. S. A. Horodezky, imtas asketinio sjdio judaizme met" (hebraj k.), in: Ha-Tekufa, vol. 22,1924, p. 290-323; vol. 24,1928, p. 389-415 S. A. Horodezky, Moz Chaimas Luzatas kaip kabalistas" (hebraj k.), in: Kenesseth, vol. v, 1940, p. 303-328.
418
Bibliografija
Isaac Misses, Zofnath Pa'neach, Krokuva, 1862-1863 (slaptojo yd mokymo apraymas ir kritinis nuvietimas, 2 ssiuviniai). Abraham Schechter, Lectures on Jewish Liturgy, Philadelphia, 1933. Solomon Schechter, Safed in the Sixteenth Century" (es), in: Studies in Judaism, Second Series, Philadelphia, 1908, p. 202-306, 317-328. Gershom Scholem, Dokumentas apie Lurijos mokini susivienijim" (hebraj k.), in: Zion, vol. v, 1940, p. 133-160. Gershom Scholem, Israelis Sarugas - Lurijos mokinys?" (hebraj k.), in: Zion, vol. v, 1940, p. 214-243. Gershom Scholem, Autentikieji kabalistiniai Lurijos ratai" (hebraj k.), Kirjath Sefer, vol. 19,1943, p. 184-199. Gershom Scholem, Kabalos paplitimo itremties i Ispanijos ivakarse klausimu" (hebraj k.), in: Tarbiz, vol. 24,1955, p. 167-206. Gershom Scholem, Lyrik der Kabbala?", in: Der Jude, vol. v i , 1921, p. 55-69. Gershom Scholem, Der Begriff der Kawwanah in der alten Kabbala" in: M G W J , vol. 78,1934; P- 49 2 5i8.
Gershom Scholem, Tradition u n d Neuschpfung im Ritus der Kabbalisten"
in: Eranos-Jahrbuch, 1950, vol. 19,1951, p. 121-180. M. Teitelbaum, Ha-rab mi-Ladi u-miflegeth Chabad (Rabis i Ladzio ir Chabad chasidizmas) ,vol. 11, Varuva, 1913, p. 3 - 9 4 (mokymas apie Cimcum). Jesaja Tishby, Mokymas apie blog ir indus" Lurijos Kabaloje (hebraj k.), Jerusalem, 1942. Johann Georg Wchter, Der Spinozismus im Juedenthumb oder die von heutigen Juedenthumb und dessen geheimen Kabbala vergtterte Welt, Amsterdam, 1699. Meir Wiener, Die Lyrik der Kabbala, Wien-Leipzig, 1920. Kurt Wilhelm, Sidre Tikkunim" (hebraj k.), in: 'Me 'Ajin, Salman Schocken Jubilee Volume, Jerusalem, 1948-1952, p. 125-146 (apie kabalistini vigilij institucij).
V I I I SKYRIUS
a) Tekstai: Abraham Michael Cardoso (Abraomas Mykolas Kardozas), Aplinkratis apie dievybs paslapt (hebraj k.), ed. Brll, in: Beth Ha-Midrasch, parengta E. H. Weisso, vol. 1, Wien, 1865, p. 63-71,100-103,139-142. Abraham Michael Cardoso (Abraomas Mykolas Kardozas), Kardozo laikas Izmiro rabinato kolegijai (hebraj k.), parengta G. Scholemo, in: Zion, vol. 19,1953, p. 1-22. Nechemia Chajon, 'Os Lelohim, Berlin, 1713. Moses Chagis, Scheber Posch'im, London, 1714. Bibliografija 419
Moses Chagis, Lechischath Saraf, Hanau, 1726. Jonathan Eibeschtz (Jonatanas Aibeiucas), Schern'Olam, ed. A. Weissmann, Wien, 1891. Jakob Emden, Torath ha-Kena'oth, Altona, 1752, Lvovas, 1870. Jakob Emden, Hith'abbekuth, Altona, 1769, Lvovas, 1870. Sammelband kleiner Schriften ber Sabbatai Zwi und seine Anhnger, herausgegeben von Aron Freimann, Berlin, 1912. Antisabatianietikosios polemikos istorijos klausimai (hebraj k.), parengta A. N. Habermanno, in: Kobez al ad, naujoji serija, vol. 111, Jerusalem, 1940, p. 187-215. Juda Low ben Bezalel (Juda Liovas ben Becalelis), Nezach Jisrael, Prag, 1599 Moses Chajim Luzzatto (Moz Chaimas Luzatas), Briefe, ed. S. Ginzburg, 2 vol., Tel Aviv, 1937. Nathan von Gaza (Natanas i Gazos), Beikboth Maschiach, ed. G. Scholem, Jerusalem, 1944 (kai kuri ankstyviausi sabatianietikajai teologijai skirt Natano rat rinkinys). Abraham Perez, ,Iggereth Magen ,Abraham, ed. G. Scholem, in: Kobez aljad, naujoji serija, vol. 11, Jerusalem, 1938, p. 123-155 (ten klaidingai priskirtas Kardozui). Moses Porges, Die Erinnerungen von Moses Porges (jidi k.), ed. N. Gelber, istoriniai ratai, leidiami yd mokslo instituto, vol. 1, Vilnius, 1929, Sp. 253-296. Jakob Sasportas, Zizath Nobel Zwi, ed. J. Tishby, Jerusalem, 1954. Sefer Schirim u-Schebachoth schel ha-Schabbathaim, ed. M. Atias, G. Scholem, Tel Aviv, 1948 (sabatianietik himn knyga, ispan ir hebraj k.). b) Studijos: A. S. Aescoly, Flandrikas laikratis" apie sabatianiei sjd" (hebraj k.), in: Sefer Dinaburg, Jerusalem, 1949, p. 215-236. Meir Balaban, Frankist sjdio istorijos klausimai (hebraj k.), 2 vol., Tel Aviv, 1934-1935 C. Bernheimer, Some New Contributions to Abraham Cardosos Biography", in: JQR, N e w Series, vol. 18,1927, p. 97-129. Mortimer Cohen, Jacob Emden, a Man of Controversy, Philadelphia, 1937. Heinrich Graetz, Geschichte der Juden, 3. Auflage, vol. x , p. 188-236, 428-460. Saul J. Hurwitz, I kur ir kur? (es hebraj k.), Berlin, 1914, p. 259-286. Siegmund Hurwitz, Sabbatai Zevi. Zur Psychologie der hretischen Kabbala", in: Studien zur analytischen Psychologie C. G. Jungs, vol. 11, Zrich, 1955, p. 239-263.
420
Bibliografija
David Kahana, Kabalist, sabatianiei ir chasid istorija (hebraj k.), 2 vol., Odesa, 1913-1914. Josef Kleinmann, Moral i Poezia Frankizma" (rus k.), in: JevreiskiAlmanach, Petrograd, 1923, p. 195-227. Josef Kastein, Sabbatai Zewi, der Messias von Ismir, Berlin, 1930. Alexsander Kraushar, Frank i Frankisci Polscy (lenk k.), 2 vol., Krokuva, 1895. David Kaufmann, La Lutte de Rabbi Naftali Cohen contre Hayyoun" in: REJ, vol. 36,1897, p. 256-282; vol. 37,1898, p. 274-283. M. A. Perlmutter, Rabis Jonatanas Aibeiucas irjo ryys su sabatianizmu (hebraj k. ),Jerusalem, 1947. Wolf Rabinowitsch, I archyvo Stolyne" (hebraj k.), in: Zion, vol. v, 1940, p. 126-132; vol. v i , 1941, p. 80-84. Salomo Rosanes, yd Turkijoje istorija (hebraj k.), vol. iv, Sofia, 1935. Jesaja Sonne, Sabatianizmo istorija Italijoje" (hebraj k.), in: Alexander Marx Jubilee Volume, ed. David Frankel, New York, 1943, p. 89-104. Gershom Scholem, abtajus Cvi ir sabatianizmo sjdis iki jo mirties (hebraj k.), 2 vol., Tel Aviv, 1957. Gershom Scholem, Sabatianieio Mordechajaus Akenazio sapn dienoratis (hebraj k.), Tel Aviv, 1938. Gershom Scholem, ber die Theologie des Sabbatianismus im Lichte Abraham Cardosos", in: Der Jude, Sonderheft v, zum fnfzigsten Geburtstag Martin Bubers, Berlin, 1928, p. 123-139. Gershom Scholem, Naujos inios apie Abraom Kardoz" (hebraj k.), in: Abhandlungen zur Erinnerung an H. P. Chajes, Wien, 1933, p. 323-350. Gershom Scholem, Mizwa ha-ba'a ba-'abera" (hebraj k.), in: Kenesseth, vol. 11, Jerusalem, 1937, p. 337-392 (apie sabatianizmo samprat). Gershom Scholem, M. Coheno knygos Jacob Emden recenzija (hebraj k.), in: Kirjath Sefen, vol. 16,1939, p. 320-338. Gershom Scholem, Barochja, sabatianiei sektos vadovas Salonikuose" (hebraj k.), in: Zion, vol. vi, 1941, p. 119-147,181-201. Gershom Scholem, Duomenys sabatianizmui painti i Kardozo rat" (hebraj k.), in: Zion, vol. VII, 1942, p. 12-28. Gershom Scholem, Nauji sabatianiei dokumentai i knygos Toe Ruach" (hebraj k.), in: Zion, vol. VII, p. 172-196. Gershom Scholem, Dnmeh maldaknyg" (hebraj k.), in: Kirjath Sefen, vol. 18,1941-1942, p. 298-312, 394-408; vol. 19, p. 58-64. Gershom Scholem, A Sabbathaian Will from New York", in: Miscellanies of the Jewish Historical Society of England, part v, London, 1948, p. 193-211. Gershom Scholem, Elijas Kohenas i Izmiro ir sabatianizmas" (hebraj k.), in: Alexander Marx Jubilee Volume, N e w York, 1950; hebrajikoji dalis: p. 451-470. Bibliografija
421
Gershom Scholem, Psalmi komentaras i abtajaus Cvi sluoksni Adrianopolyje" (hebraj k.), in: 'Ale 'Ajin, Salman Schocken Jubilee Volume, Jerusalem, 1952, p. 157-211. Gershom Scholem, Le Mouvement Sabbataiste en Pologne", in: RHR, vol. 153, 1953; P 30-90, 209-232; vol. 154,1953; P 42-77 J. Tishby, Tarp sabatianizmo ir chasidizmo" (hebraj k.), in: Kenesseth, vol. 9, 1945; P 238-268. J. Tishby, Dokumentai apie Natan i Gazos viename Juozapo Chamizo rankratyje" (hebraj k.), in: Sefunoth, vol. 1, Jerusalem, 1956, p. 80-117. Mordechai Wilensky, Keturi 1665-1666 met angliki atsiaukimai apie sabatianiei sjd" (hebraj k.), in: Zion, vol. 17,1952, p. 157-172. Ch. Wirszubski, Sabatianietikoji mesijo apostazs ideologija" (hebraj k.), in: Ziony vol. III, 1938, p. 215-245. Ch. Wirszubski, Sabatianietikoji Natano i Gazos teologija" (hebraj k.), in: Kenesseth, vol. VIII, 1944, p. 210-246. Ch. Wirszubski, Sabatianietis Moz Dovydas i Podhaics" (hebraj k.), in: Zion, vol. VII, 1942, p. 7393 V. Zaek, Zwei Beitrge zur Geschichte des Frankismus in den bhmischen Lndern", in: Jahrbuch fiir die Geschichte der Juden in der Czechoslovakischen Republik, vol. ix, Prag, 1938, p. 343-410. Hans Joachim Schoeps, Philosemitismus im Barock, Tbingen, 1952, p. 92-115: Rabbi" Johan Kemper in Upsala.
I X SKYRIUS
a) Tekstai: Zawwaath ha-Ribasch, Varuva, 1913. Kether Schern Tob, Podgo, 1898. Schibche ha-Bescht, Berdievas, 1815. Israel Wodnik, Sefer Baal-schem Tob, 2 vol., Lodz, 1938 (chasid literatroje cituojam vis Baalemo posaki rinkinys). D o w Baer, der Maggid von Meseritz, Likkute 'Amarim, Korecas, 1781. Jakob Josefvon Polna, Toledoth Ja'akob Josef, Korecas, 1780. Elimelech von Lizensk, No'am ,Elimelech, Lvovas, 1788. Pinchas Schapira von Koretz (Pinchasas apira i Koreco), Midrasch Pinchas, Lvovas, 1872. Pinchas Schapira von Koretz (Pinchasas apira i Koreco), Nofeth Zufim, Piotrkuvas, 1911. M. J. Gutman, Torath Rabbenu Pinchas mi-Koretz, Bilgoraja, 1931. Nachman von Bratzlaw (Nachmanas i Braclavo), Likkute Moharan, Lvovas, 1808-1811.
422
Bibliografija
Nachman von Bratzlaw (Nachmanas i Braclavo), Sefer ha-Middoth, 1872.
Lvovas,
Nathan Sternharz aus Nemirow (Natanas ternharcas i Nemirovo), Likkute Tefilloth, Zolkievas, 1872. Nathan Sternharz aus Nemirow (Natanas ternharcas i Nemirovo), Schibche ha-Ran, Lvovas, 1864. Schneur Salman von Ladi (neuras Zalmanas i Lad), Tanja, Vilnius, 1912 (taip pat ir antrate Likkute
,
Amarim). ha~Lewi,
Ch. J. Bunin, Mischneh Chabad, Varuva, 1936-1938. Aaron Halewi aus Staroselja (Aaronas Halevis i Starosels), Abodath Lvovas, 1862-1866. Israel Araten, 'Emeth we-'Emuna, Jerusalem, 1940 (rabio Mendelio i Kocko posaki rinkinys). Leschon Chassidim, (taip pat) Derech Chassidim, Lvovas, 1876 (dvi labai vertingos chasid rat antologijos). b) Studijos: A . S. Aeshcoli-Weintraub, Le Hassidisme, Martin Buber, Des Baal-Schem-Tow essai critique, Paris, 1928. Ariel Bension, Sar Schalom Schar abi (hebraj k.), Jerusalem, 1930. Unterweisung im Umgang mit Gott, Berlin,
1933
Martin Buber, Die Chassidischen Bcher, Gesamtausgabe, Hellerau, 1928. Martin Buber, Die Erzhlungen der Chassidim, Zrich, 1950. Martin Buber, Gog und Magog. Eine Chronik, Heidelberg, 1949. Martin Buber, Die chassidische Botschaft, Heidelberg, 1952. Martin Buber, Der Weg des Menschen, nach der chassidischen Lehre, Amsterdam, 1948. Martin Buber, Christus, Chassidismus und Gnosis", in: Merkur, eine europische Zeitschrift, Mnchen, 1954. Ch. Bunin, Chabad chasidizmas" (hebraj k.), in: Ha-Schiloach, vol. 28,1913, p. 250-258, 348-359; vol. 29,1913, p. 217-227; vol. 31,1914-1915, p. 44-52,
242-252.
Benzion Dinur, Chasidizmo uuomazgos ir jo socialiniai bei mesijiniai pamatai" (hebraj k.), in: Be-mifneh ha-doroth, Historical Writings, vol. 1, Jerusalem, 1955, p. 81-227. Simon Dubnow, Geschichte des Chassidismus, zig, 1927. Lazar Gulkowitsch, Die Grundgedanken Schicksals, Tartu, 1938. Lazar Gulkowitsch, Das kulturhistorische Bibliografija Bild des Chassidismus, Tartu, 1938. des Chassidismus als Quelle seines 2 vol., Berlin, 1931-1932. untersucht, LeipLazar Gulkowitsch, Der Hassidismus, religionswissenschaftlich
423
Abraham J. Heschel, R. Geronas Kutoveras" (hebraj k.), in: HUCA, vol. 23, 1950-1951; part 11, p. 17-71 Abraham J. Heschel, Rabio Pinchaso i Koreco biografijos klausimais" (hebraj k.), in: 'Ale 'Ajin, Salman Schocken Jubilee Volume, Jerusalem, 1952, p. 213-244. S. A. Horodezky, Religise Strmungen im Judentum, mit besonderer Bercksichtigung der Chassidismus, Bern, 1920. S. A. Horodezky, Leaders ofHassidism, London, 1928. S. A. Horodezky, Chasidizmas ir chasidai (hebraj k.), 4 vol., Berlin, 1922. Siegmund Hurwitz, Archetypische Motive in der chassidischen Mystik", in: Zeitlose Dokumente der Seele, vol. 111. Zrich, 1952, p. 121-212. Aaron Marcus (slapyvardiu Verus"), Der Chassidismus, Pieschen, 1901. Jacob S. Minkin, The Romance ofHassidism, New York, 1935. Mordechaibenjecheskel, Apie chasidizmo esm" (hebraj k.), in: Ha-Schiloach, vol. 17,1907, p. 219-230; vol. 20,1909, p. 38-46,161-171; vol. 22,1910, p. 251-261, 339-350; vol. 25,1912, P- 434-452. Louis Newman, The Hasidic Anthology. Tales and Teachings of the Hasidim, Translated from the Hebrew, Yiddish and German, New York, 1934. Wolf Rabinowitsch, Der Karliner Chassidismus., seine Geschichte und Lehre, Leipzig, Tel Aviv, 1935. Solomon Schechter, The Chassidim", in: Studies in Judaism, vol. 1, Philadelphia, 1896, p. 1-46. Gershom Scholem, Rabis Adomas Baalemas" (hebraj k.), in: Zion, vol. vi, 1941, p. 89-93. Gershom Scholem, Du seniausi liudijimai apie chasid grupes ir Baalem" (hebraj k.), in: Tarbiz, vol. 20,1949, p. 228-240. Gershom Scholem, Devekuth, or Communion with God, in Early Hasidic Doctrine", in: Review of Religion, vol. 14,1950, p. 115-139. Gershom Scholem, Antichasidins polemikos klausimais" (hebraj k.), in: Zion, vol. 20,1955, p. 73-81,153-162. Elieser Schochat, Apie diaugsm chasidizme" (hebraj k.), in: Zion, vol. 16, 1951, p. 30-43. Ch. Szmeruk, Socialin chasid skerdimo metodo reikm" (hebraj k.), in: Zion, vol. 20,1955, p. 47-72. E. TcherikoverJeruzals kabalist bendruomenxvm imtmeio viduryje (jidi k.), istoriniai ratai, leidiami yd mokslo instituto, vol. 11, Vilnius, 1937, p. 115-139. M. Teitelbaum, Rabis iLad ir Chabadpartija chasidizme (hebraj k.), 2 vol., Varuva, 1910-1913. Isaak Werfel, Chasidizmas ir Palestina (hebraj k.), Jerusalem, 1940. Josef Weiss, Chasidizmo itakos" (hebraj k.), in: Zion, vol. 16,1951, p. 46-105. 424 Bibliografija
Josef Weiss, R. Abraham Kalisker's Concept of Communion with God and Men, in: The Journal ofJewish Studies, vol. vi, 1955, p. 87-99. Josef Weiss, Tikjimo paradoksas rabio Nachmano i Braclavo mokyme" (hebraj k.), in: Ale Ajin, Salman Schocken Jubilee Volume, Jerusalem, 1952, p. 245-291. Mordechai Wilensky, The Polemic of Rabbi David of Makow against Hasidism", in: Proceedings of the American Academy for Jewish Research, vol. 25, 1956, p. 137-156. Torsten Ysander, Studien zum Bescht'schen Chassidismus in seiner religionswissenschaftlichen Sonderart, Upsala, 1933. Elieser Zweifel, Schalom al Jisrael... Izraelio Baalemo ir jo mokini bendras apraymas ir j reikal esm (hebraj k.), 4 vol., itomyras, 1868-1873.
425 Bibliografija
yd mistikos termin odynlis

Pastaba. Terminai odynlyje nra uraomi moksline transliteracija, kuri, nepaisant to, kad hebraj ir aramj kalb odius leidia perteikti tiksliai, fonetikai vienareikmiu bdu, nespecialistui atrodyt pernelyg sudtinga ir sunkiai perskaitoma, o paprasiausiai pateikiami lotynikais ramenimis taip, kad bt parodytas apytikslis j tarimas. Skaitytojas privalo turti omeny, kad semit kalbose, kurioms priklauso hebraj ir aramj kalbos, yra gars (ypa tam tikr priebalsi), sunkiai itariam monms, kuri gimtoji kalba priklauso indoeuropiei kalb eimai ir kurie nra specialiai treniravsi tarti semit kalb garsus. Siekiant atspindti literatroje aptinkamas hebrajik ir aramjik odi uraymo lotynikais ramenimis variacijas, kai kurie terminai odynlyje pateikiami keliomis formomis (antai nurodant redukuotus balsius ir j nenurodant, perteikiant priebalsi geminacij (sudvigubinim) ir jos neperteikiant, taip pat atspindint b / v variacij). Tai darome, kad studijavusiems skirtingu metu paraytus ir skirtingoms semitik odi uraymo lotynikais ramenimis tradicijoms priklausanius veikalus yd mistikos terminai bt lengviau atpastami, nors tikrai neturime nei ketinimo, nei galimybi nurodyti visas uraymo variacijas. Faktas, kad egzistuoja skirtingos termin uraymo lotynikais ramenimis formos, akivaizdu, nereikia, kad ir hebrajikomis raidmis jie uraomi daugybe bd (iskyrus kai kurias iimtis, dauguma j autentikai uraomi vienu vieninteliu bdu). Mokslinje transliteracijoje vartojami spiritus lenis ir spiritus asper enklai, kuriais perteikiami atitinkamai alefas ir ainas, odynl traukt termin uraymuose nra naudojami. Be to, termin uraymai odynlyje gali neymiai skirtis nuo t, kurie aptinkami paiame G. Scholemo veikalo vertime lietuvi kalb, taiau besiskirianios formos skaitytojui bus lengvai atpastamos. Adomas Kadmonas (hebr. adam kadmon senasis (= nuo ami egzistuojantis) mogus") - dvasinis, nuo ami egzistuojantis Adomo provaizdis, pagal kur buvo sukurtas fizinis, istorinis Adomas. Terminas pirm kart aptinkamas XIII a. Ankstyvojoje kabaloje minimas ir Adomas Elijonas (Aukiausiasis mogus"). Zoharo literatroje pati dievikoji Imintis vadinama Didiuoju Adomu. Nuo ami egzistuojanio dvasinio mogaus vaizdinys randamas jau pranao Ezekielio knygoje (Ez i, 26): joje minima mog panai btyb" figruoja merkavos (Dievo Sosto veimo) regjimo aprayme. Kabalistinje literatroje Adomas Kadmonas daniausiai buvo suvokiamas arba kaip dievikj
427
emanacij, sudarani deimties sefir tinkl, visuma, arba kaip kuri nors viena i sefir (Keter, Chochma arba Tiferet). Izaoko Lurijos mokykla Adomo Kadmono svokai suteikia dar gilesn ir fundamentalesn prasm - Adomas Kadmonas imamas suvokti kaip egzistuojantis dar iki sefir susidarymo: jis tampa simboliu viesos pasauli, emanuojani nuo ami egzistuojani erdv ikart po Ein Sof viesos atsitraukimo, kitaip tariant, Dievo susitraukimo" (cimcum). Kabalistiniuose traktatuose apraomi viesos srautai, srvantys i Adomo Kadmono aki, burnos, kaktos, nosies ir kit dvasinio kno dali, o t viesos sraut forma ir tkms dinamika aikinami vis nauj pasauli susidarymo etapai. Antropomorfin Adomo Kadmono figra ikyla vairiuose pasauliuose, todl kalbama apie skirting pasauli (arba tikrovs sluoksni) Adom Kadmon: adam de-brija (tvrimo (pasaulio) Adom"), adam de-asija (veiksmo (= tapsmo) (pasaulio) Adom"). Kabalos mokymas apie Adom Kadmon tipologikai (o kai kuriais savo elementais galbt ir genetikai) siejasi su krikionikuoju mokymu apie tai, kad ne tik paios moni gimins, bet ir viso sukurtojo pasaulio lemtis esmingai palytta Senojo Adomo nuopuolio (pirmykts nuodms) ir Naujojo Adomo (Kristaus) vykdyto tiek monijos, tiek ir viso pasaulio atpirkimo: panaiai kaip per Adomo nuopuol pasaul atjo mirtis ir blogis, per Kristaus atpirkim ne tik iganytoji monija, bet ir visas pasaulis auginami, skiepijami" mistin Naujojo Adomo - Kristaus - kn. Ain, arba Afia (hebr. niekas" arba be galo maas dydis") - ontologin niekybs, nepainaus niekio sritis, daniausiai suvokiama kaip skirtinga nuo loginio nieko. Tai dievikosios krybos altin slepianti sfera, udara ir neprieinama Dievybs sfera, kurios mogaus protas jau nra pajgus mstyti. Chamal (hebr. rjimas, mirgjimas, kibirkiavimas") - dang panaus ir lyg kritolas rintis pavirius, iskleistas vir Ezekielio regt gyv btybi: Virum gyvn galv buvo lyg dangaus skliautas, tartum baim kelianti kritolo pavaist, iskleista virum j galv" ( E z i, 22). Tipologikai is vaizdinys siejasi su siaubingu dievikuoju rjimu (umer k. melam, akad k. melammu), minimu senuosiuose Artimj Ryt tekstuose. Dabartinje hebraj kalboje odis chamal reikia elektr. Cimcum (hebr. susitraukimas") - Dievo susitraukimas", paiame Dieve atlaisvinantis" tam tikr erdv" ar viet", kuri rezervuojama Dievo sukursimam pasauliui. Dievo susitraukimo" mogaus protas nra pajgus mstyti tiesiogiai, o stengia suvokti tik figratyvine prasme, kaip tam tikr metafor. susitraukim" be kurio pasaulis i viso nebt galjs atsirasti, yd mistikai (ypa Izaokas Lurija) suvok kaip pasiaukojimo akt, kuriuo Dievas i
428
meils bsimai krinijai apribojo save pat. Krimas Dievo susitraukimo" bdu grietja prasme nra nei krimas i kain ko (i kain kokios konkreios mediagos), nei krimas i nieko (ex nihilo), nei krimas i paios Dievo substancijos (nebent i tam tikro, iki nykstamai mao dydio sumajusios Dievo substancijos likuio"). Veikiau tai krimas i tam tikro nesuvokiamo ir nenusakomo x, kuris, jau nebebdamas Dievo ribose, grietja prasme negali bti mstomas ir kaip esantis u Jo rib, nes vieta", kurioje pradeda egzistuoti pasaulis, iam nepriklauso, kadangi yra suvereni Dievo nuosavyb, kuri pasaulis stengia ir turi teis uimti tik tol, kol Dievas yra susitrauks". Tipologikai, gelmins teologins prasms poiriu, Dievo susitraukimo" doktrina kiek primena krikionikj kenozs (Dievo vykdyto savs itutinimo") samprat, nes abiem (pirmuoju - krimo, o antruoju - siknijimo ir iganymo numirtant ant kryiaus) atvejais Dievo meil savo kriniams suvokiama kaip glaudiai susijusi ar net nemanoma be tam tikros Dievo aukos ir savs apiplimo". Debekut, devekut, dveikut (hebr. prilipimas, prikibimas") - priartjimas (prilipimas") prie Dievo, jungimasis su Juo, intymi mistin bendryst (komunija) su Dievu. Aukiausias manomas mistinio sielos pasikyljimo ir nuvitimo laipsnis. Svarbu pabrti, kad ios jungties su Dievu metu mistiko siela tik prilimpa" prie Dievo, bet niekada su Juo nesusilieja, neitirpsta Jame - judaizme visada grietai ilaikoma radikali skirtis tarp Krjo ir bet kurio Jo krinio. Ein Sof, En Sof (hebr. begalyb") - odis (ne vardas), vartojamas nurodant transcendentin Diev Jo grynosios esms, nepainios jokiam kriniui, poiriu. Svoka atsirado XIII a., o kaip techninis terminas plaiai pradta vartoti nuo x i v a. E(i)n So/yra tiesiog nebyli nuoroda begalin nepain Diev, nes prasti Dievo vardai yra susij su Jo atributais, t. y. savybmis, kuriomis Dievas pasireikia kriniams ir kurias ie Jam pajgia priskirti, o ne su grynja Dievo esme. E(i)n Sof, kaip absoliuiai transcendentinis Dievas, prieprieinamas sefiroms, kaip imanentinms Dievo emanacijoms, kurias mogus, bdamas krinys, pajgia i dalies painti. Galut (hebr. itrmimas, tremtis") - istorin yd tautos ir ontologin visos monijos tremtis, nulemta Adomo nuopuolio. yd mistikoje tremtis buvo simbolikai siejama su grio ir blogio painimo mediu, augusiu rojuje. Gematrija (hebr. (skaitins odi verts) skaiiavimas, matavimas" i gr. geometria ems matavimas, geometrija") - paslpt ventojo Rato reikmi atpainimo ir aikinimo bdas, paremtas skaitins hebrajik ir 429 yd mistikos termin odynlis
aramjik odi verts nustatymu ir bandymais velgti prasmin ry tarp odi, turini t pai skaitin vert, ir stambesni teksto atkarp, kuriose tie odiai aptinkami. Egzegetinis gematrijos metodas rmsi tuo, kad hebraj abcls raidms buvo priskiriamos tam tikros skaitins verts: kadangi ias turjo paskiros raids, buvo manoma nustatyti ir skaitines hebrajikomis raidmis parayt odi vertes. Geula (hebr. igelbjimas") - istorinis yd tautos i (si)gelbjimas ir ontologinis visos monijos i (si) gelbjimas, grinantis j bkl, buvusi iki Adomo nuopuolio. yd mistikoje is isigelbjimas simbolikai siejamas su gyvybs mediu, augusiu rojuje. Igelbjimas buvo suvokiamas kaip laipsnikas procesas, atitinkantis vis auktesnius kosminio itaisymo" (tikun) lygmenis. yd tautos ir visos monijos igelbjime svarbus vaidmuo buvo priskiriamas Mesijui (Pateptajam"). Gilgul (hebr. persiknijimas, riedjimas persiknijim ratu") - siel persiknijimas. I pradi judaizme buvo manoma, kad sielos persiknija itin retai, patirdamos persiknijim kaip bausm u tam tikras nuodmes. Vliau imta tikti, kad siel persiknijimas yra prastas ir danas (ar net visuotinis) reikinys. Jis jau nebuvo siejamas su atpildu u nuodmes ir net pradtas traktuoti kaip galimyb bsimame gyvenime itaisyti prajusi gyvenim klaidas. Golem (hebr. beform mediaga") - maginmis praktins kabalos priemonmis sukurtas dirbtinis, daniausiai panaus mog padaras, atgaivinta ll ar homunkulas, savo mechanikais, nesmoningai ar pusiau smoningai atliekamais veiksmais primenantis zomb. Kurdami golemus kabalistai manipuliuodavo Dievo varduose slypinia galia. Kaip inome i tradicijos, golemai daniausiai bdavo kuriami tam tikrai konkreiai uduoiai atlikti. Palyginti su mogumi, kaip smoninga ir mstania btybe, golemas buvo nevisavertis padaras, o tai reik, kad, palyginti su Dievu, net iradingiausias mogus, antai magij imanantis kabalistas, tra labai menkas krjas, be to, net ir kurdamas savo prastus krinius, jis nepajgia isiversti vien savo paties galiomis, o turi magikai vogti" gali, slypini Dievo - tikrojo Krjo - varduose (krybin Dievo galia, susijusi su nepainia Jo esme, nra prieinama jokiam kabalistui). Golem krimas daugumos yd mistik buvo smerkiamas kaip neleistinas veiksmas, kuriuo liai pamgdiojamas dievikosios krybos aktas. He(i)chalos, Che(i)chalos, He(i)khalos (hebr. heikhal (sg.), heikhalot (pl.) rmai, rm mens"; plg. akad k. ekallu (karaliaus) rmai", i umer k. e-gal didis namas (= rmai)") - tam tikri mistiko, siekianio pakilti iki Dievo Garbs Sosto, dvasins kelions etapai, sivaizduojami kaip septyneri rmai 430 yd mistikos termin odynlis
ar septynios mens, atitinkanios kiekvien i septyni dang. Buvo manoma, kad kiekvien men saugo grsmingos angelikos btybs, trukdanios mistikui kilti link Dievo Sosto. Tik inantis atitinkamus Dievo vardus mistikas galjo tiktis, kad pajgs saugiai pereiti i mens men, kol pasieks Dievo Sost. Jorde(i) merkaba, jorde(i) merkava (hebr. nueng merkav") - po dangikas sritis mistikai keliaujantys vizij regtojai, siekiantys ivysti Dievo Sosto veim, aprayt pranao Ezekielio. Kabod, kavod (hebr. lov") - Dievo lov. iuo terminu nusakomas Dievas, kaip mistinio painimo objektas. Dievo lov - tai Dievo, kuris yra begalinis ir giliausia savo esme nepainus jokiam kriniui, atsivrimo ribotam mogaus protui bei intuicijai modusas, tam tikra galutin riba, kuri pajgia pasiekti mogus, troktantis painti ir mistikai kontempliuoti Diev. Teologin ios svokos ekonomija yra susijusi su siekiu pabrti, kad mistikas, regdamas Dievo lov, stebi diding regin, kuris vis dlto neatveria Dievo tokio, koks Jis yra savyje, t. y. neparodo gelmins Dievo esms, painios tik paiam Dievui. Kavana, kavvana (hebr. maldos intencija") - tam tikra mintis, mstoma tariant pagrindinius maldos odius. Daniausiai tai kito plano ir kito turinio mintys, atsietos nuo tiesioginio kalbamos maldos turinio ar to turinio konteksto. Kabalos praktikoje maldos intencija turi mistin ir ezoterin matmen: maldos metu mistikas sutelkia dmes konkret sefiros pavadinim ar Dievo vard, susijus su dvasine sritimi, per kuri maldos kalbtojas mistikai keliauja". Ankstyvojoje kabaloje dmesys bdavo sutelkiamas sefir pavadinimus, vliau - mistinius Dievo vardus. Literatroje paprastai vartojama io hebrajiko daiktavardio daugiskaitos forma - kavanot. Kelim (hebr. indai") - korti, panas filtrus indai, kuriuose susitelkia dievikosios substancijos, kitaip dar vadinamos E(i)n Sof viesa, likutis, usiliks nuo ami egzistuojanioje erdvje po Dievo susitraukimo" (cimcum). is likutis vardijamas aramjiku odiu r (e) imu likutis". Klip& (vns.), klipos (dgs.) (hebr. kevalas") - tamsiosios sitra achra srities jgos, tam tikras kevalas ar kiautas, kuriame kalinamos dievikosios viesos kibirktys, isklaidytos suduus sefir indams. Literatroje daniausiai vartojama io hebrajiko daiktavardio daugiskaitos forma - k(e)lipot. Merkaba, merkava (hebr. veimas, vaiuokl"; plg. akad k. narkabtu veimas (ypa dviratis kovos veimas)") - Dievo Sosto veimas, judantis Dievo 431 yd mistikos termin odynlis
Sostas, regtas pranao Ezekielio vizijoje (Ez i, 4 - 2 8 ) . Ivysti Dievo Sosto veim buvo galutinis yd mistiko, siekianio prasibrauti pro visas grsming angel saugomas chechalas (menes), tikslas. Btina paymti, kad n vienas vlesnis yd autorius, apraindamas merkav, n i tolo nesteng prilygti Ezekieliui, kurio regtos vizijos apraymas toks spdingas ir sukreiantis, jog i karto tampa aiku - tai ne mogaus vaizduots vaisius ar iaip isigalvotas dalykas. ia pacituosime vis io didingo reginio apraym (vertimas Antano Rubio): Pakliau akis, ir tai i iaurs, pavaists apsuptas, su aibuojania ugnimi, artjo viesulas, didiulis debesis, kurio viduryje i ugnies erdies spindjo lyg gintaras. Jos viduryje rodsi es lyg keturi gyvnai: jie turjo mogaus ivaizd, bet kiekvienas j su keturiais veidais ir kiekvienas j su keturiais sparnais. J kojos buvo tiesios, o koj padai tarsi verio nagos; jos ibjo, kaip iba veistas alvaris. mogaus rankos buvo po j sparnais keturiuose onuose. Visi keturi gyvnai turjo veidus ir sparnus. J sparnai liet vienas kit. Eidami jie nesigriojo, - kiekvienas gyvnas jo tiesiai priek. J veidai atrod itaip: visi keturi turjo mogaus veid i priekio, visi keturi turjo lito veid deinje, visi keturi turjo jauio veid kairje ir visi keturi turjo aro veid [i upakalio]. Tokie buvo j veidai. Kiekvienas gyvnas turjo du sparnus taip iskleistus auktyn, kad jie liet kaimyno sparnus, o kiti du sparnai deng j knus. Kiekvienas jo tiesiai priek, - jie jo, kur tik dvasia norjo eiti, ir eidami nesigriojo. Taigi tokia buvo gyvn ivaizda. Tarp gyvn buvo kakas, kas atrod kaip ugnyje deganios anglys, - jos atrod lyg deglai, vysiojantys pirmyn ir atgal tarp gyvn. Ugnis spindjo rsiu, i ugnies plyksjo aibai. Gyvnai vytravo pirmyn ir atgal kaip aibai. sistebjs gyvnus, pamaiau prie kiekvieno keturveidio gyvno po rat, lieiant em. Ratai rjo, tarsi bt padirbti i chrizolito. Visi keturi buvo to paties pavidalo: j ivaizda ir sranga atrod, tartum ratas bt buvs viduje rato. Pasijudin riedti, jie rieddavo bet kuri i keturi krypi, rieddami nesigriodavo. J skrytys buvo auktos ir kl baim, nes vis keturi skrytys aplinkui buvo pilnos aki. Gyvnams pajudjus priek, rieddavo ratai greta j; gyvnams pakilus nuo ems, ratai pakildavo drauge su jais. Kur tik dvasia jo, ten link jie rieddavo, ir ratai pakildavo drauge su jais, nes ratuose buvo gyvn dvasia. Gyvnams einant, rieddavo ir ratai, gyvnams sustojus, sustodavo ir ratai. Kai gyvnai pakildavo nuo ems, pakildavo drauge su jais ir ratai, nes ratuose buvo gyvn dvasia. Virum gyvn galv buvo lyg dangaus skliautas, tartum baim kelianti kritolo pavaist, iskleista virum j galv. J sparnai buvo itiesti po skliautu, vieno sparnas kito sparn. Kiekvienas j deng savo kn dviem sparnais. Jiems pasijudinus, girdjau j sparn plazdenim tartum galing vanden oim, kaip Galingojo bals, - m kaip karo stovykloje. Sustoj jie nuleisdavo savo sparnus."
432
Kaip galime sprsti i Ezekielio vizijos apraymo, Dievo Sosto veimas knija absoliut mobilum: neturdama prastam veimui bdingo priekio, galo ir on, merkava neapsigrdama juda bet kuria kryptimi ir net gali pakilti nuo ems. Taip ireikiamas Dievo gebjimas tuo pat metu bti visur - visose keturiose pasaulio alyse. Be Dievo omniprezencijos, kuri simbolizuoja merkavos judrumas, Dievo Sosto veimo vizijoje velgiame ir Dievo omnisciencijos (visainysts) liudijim: merkavos rat skrytys aplinkui pilnos visa regini aki. Merkavos rat, besisukani kit rat viduje, vaizdas atskleidia io renginio sudtingum ir leidia suvokti, jog merkava juda kitaip nei prastas mechaninis veimas. Vis dlto iame Dievo Sosto veimo aprayme labiausiai sukreiantis dalykas yra pati dinamin merkavos galia: susidaro spdis, kad veikiau keturi gyvnai vea" ratus ten, kur nori, o ne ratai vea gyvnus; taip pat atrodo, kad gyvnai juda patys savaime, o ratai rieda greta j, galbt net iek tiek atsilikdami: Gyvnams pajudjus priek, rieddavo ratai greta j; gyvnams pakilus nuo ems, ratai pakildavo drauge su jais. Kur tik dvasia jo, ten link jie rieddavo, ir ratai pakildavo drauge su jais, nes ratuose buvo gyvn dvasia." Tuo tarsi parodoma, kad merkava, kaip sudtingas mechanizmas, yra veikiau simbolinis dvasios, kuri pati savaime juda kur nori, priedlis ar spdingas aksesuaras, neamas ir veamas" dvasios. Ezekielio regjime vir merkavos vaizduojamas kritolinis dangaus skliautas (kritolins grindys"), o vir jo - safyr panaus sosto pavidalas, turintis Dievo lovs panaumo ivaizd (Ez i, 26-28): Virum dangaus skliauto, kurs buvo vir j [gyvn] galv, stksojo lyg sosto pavidalas, panaus safyr. Auktai virum sosto pavidalo sdjo mog panai btyb. Aukiau to, kas atrod kaip jo juosmuo, regjau spindes tartum gintaro, kaip rinios ugnies. O emiau to, kas atrod kaip jo juosmuo, regjau tartum ugn, su blizgania pavaiste visur aplinkui. Kaip vaivorykt, kai ji pasirodo lietaus dien debesyse, tokia buvo pavaist, kuri j supo aplinkui. Tai buvo Viepaties lovs panaumo ivaizda." Pranao regjimo apraymas itin detalus, sakytume, labai tikrovikas, taiau greta nepaprasto realumo spdio, kur sukelia apraymas, dmes patraukia ir avi regtojo blaivumas: jis niekur neteigia tiesiogiai regs pat Diev netgi silpnesniu" - Jo lovs - pavidalu, jau nekalbant apie Dievo esms regjim, o mini vien Dievo lovs panaum, taigi nurodo tam tikr medijuot lygmen, tam tikr prezencijos reprezentacij. Metatronas (etimologija neaiki, galbt i gr. tas, kuris u (Dievo) sosto" arba tas, kuris alia (Dievo) sosto") - yd apokaliptinje literatroje minimas angelas, stovintis alia Dievo sosto ir atsakingas u svarbiausi dangaus reikal tvarkym. Jo pareigos i esms sutampa su pareigomis, tradicikai priskiriamomis arkangelui Mykolui. Kartais Metatronas siejamas su Enochu, 433 yd mistikos termin odynlis
kuris jo su Dievu" (Pr 5, 22-24). Kabalistai yra pastebj, kad hebrajikai Metatrono vardas gali bti uraytas dvejopai - arba septyniomis, arba eiomis raidmis. Septyniomis raidmis uraomas Metatrono vardas sietas su Metatronu, kaip aukiausia echinos emanacija, o uraomas eiomis raidmis - su Metatronu-Enochu. Nefe (hebr. siela, gyvybs kvapas"; plg. akad k. napitu t. p") - pirmasis, emiausias mogaus sielos pradas, vitalins energijos altinis. Jis gali bti siejamas su emiausiu - hedonistiniu (estetiniu primityvaus juslumo prasme) mogaus raidos etapu. Neama (hebr. siela, dvasia") - treiasis, aukiausias mogaus sielos pradas, prabundantis uoliai studijuojaniame Tor ir religinius priesakus vykdaniame moguje. Btent is pradas pajgia tapti mistini Dievo patiri subjektu. Suvokiamas kaip kylantis i sefir arba net i paties Nieko, priklausanio paties Dievo sferai, taigi laikomas ir paties Krjo ateinania ir po mirties pas J grtania dvasios kibirktimi. Skirtingai nei du emesnieji sielos pradai, neama nepavaldi nuodms ir jos pasekmi galiai, todl po mogaus mirties nra baudiama persiknijimu arba pragaro kaniomis. Tipologikai i svoka artima kai kuriuose Platono dialoguose minimo nemirtingojo sielos prado svokai ir galbt yra netiesiogiai ios paveikta per neoplatonikosios ir gnostins tradicij takas. Sis sielos pradas gali bti siejamas su aukiausiu - mistiniu (religiniu mistikai artimo ryio su tuo, kas dievika, prasme) mogaus raidos etapu. Notarikon (gr. sutrumpinimas, abreviatra", i lot. notarius stenografuotojas" ir gr. priesagos -ikon) - mistins egzegezs bdas, paremtas tam tikro odio raidi, velgiam kaip kit piln odi ir net itis sakini santrumpos, interpretacija. Olam ha-acilut (hebr. emanacijos pasaulis") - pirmasis pasaulis hierarchinje keturi pasauli struktroje, dar vadinamas sefir pasauliu, nes jame susiformuoja deimt sefir. Tai pasaulis (arba tikrovs lygmuo) ne tik iki krimo (konkrei pavidal formavimo jau sutvertame pasaulyje), bet ir iki paties tvrimo (pasaulio paaukimo bt). Olam ha-asija (hebr. veiksmo (= tapsmo) pasaulis") - ketvirtasis (paskutinis) pasaulis hierarchinje keturi pasauli struktroje, veiksmo> tapsmoradimosi pasaulis, sutampantis su emikuoju pasauliu (arba emikasis pasaulis yra jo dalis). Mistinje literatroje kartais savaime tapatinamas su materijos ir piktj dvasi sritimi, o kartais (antai Lurijos mokyme) teigiama, kad tik
434
po sefir ind suduimo jis susimai su kevalais" kilpomis (klipot) ir itaip dav pradi materialiajam pasauliui (iki ind suduimo visi keturi pasauliai buv grynai dvasiki). Olam habrija, olam ha-berija (hebr. tvrimo pasaulis") - antrasis pasaulis hierarchinje keturi pasauli struktroje, tvrimo pasaulis, kuriame yra sikr Dievo Sostas ir Veimas (Merkava). iame pasaulyje (arba tikrovs lygmenyje) Dievas ikyla kaip Sutvrjas, paaukiantis mums prast pasaul (kaip visum) bt, bet dar neformuojantis jame konkrei pavidal. Pasaulio tvrim (pasaulio, kaip visumos, paaukim bt) reikia skirti nuo pasaulio krimo (konkrei pavidal formavimo jau sutvertame pasaulyje). Btina paymti, kad iki ms", t. y. mums prasto, pasaulio sutvrimo egzistavo sefir pasaulis, kuris buvo ne sutvertas, o emanuotas, dl to vadinamas emanacijos pasauliu (olam ha-acilut). Olam ha-jecira (hebr. (pavidal) krimo pasaulis") - treiasis pasaulis hierarchinje keturi pasauli struktroje, konkrei btikj pavidal (form) krimo pasaulis, kartais suvokiamas kaip aplink Metatron susispietusi angel pasaulis. Olam ha-jichud (hebr. vienovs, vienybs pasaulis") - visos krinijos (vis keturi dalini pasauli hierarchijos) visuma iki sefir ind suduimo. Olam ha-mitkala (hebr. (atkurtos) pusiausvyros pasaulis") - pasaulis, kur ontologins kosmini mast klaidos (sefir ind suduimo) atitaisymo" (tikun) metu suformuoja penki pagrindiniaiparcufai (veidai"), pakeiiantys suduusias sefiras. iame pasaulyje i dalies arba visikai atstatoma ontologin pusiausvyra, egzistavusi vienovs, vienybs pasaulyje" (olam ha-jichud) ir paremta darnia viesos sraut apytaka sefirose iki j suduimo. Kosminiai srautai, srvantys i olam ha-mitkala, palaiko emesniuosius pasaulius (olam ha-brija, olam ha-jecira ir olam ha-asija). Olam ha-nekudot (hebr. tak pasaulis") - nuo ami egzistuojantis dievikosios viesos pasaulis, sudarytas ir viesos tak. i, dar neturinti struktros viesa suvokiama kaip srvanti i Adomo Kadmono aki ir jas grtanti. Olam ha-nekudotkzrtais dar vadinamas olam ha-tohu, chaoso pasauliu", atsivelgiant tai, kad pirmykt jo viesa dar nra struktrikai organizuota. Kitaip tariant, tai chaotikos pirmykts viesos, viesos tak chaoso pasaulis. Panim pnimiim (hebr. veid veidai, vidiniai veidai") - Zohare aptinkamas sefir vardijimas, semantikai artimas odiui parcufim veidai" kuriuo 435 yd mistikos termin odynlis
nusakomi tam tikri stabils ontologiniai dariniai, kosmins klaidos atitaisymo" (tikun) metu i dalies pakeiiantys suduusias sefiras, tapdami pagrindinmis Adomo Kadmono apraikomis. Parcufas (hebr. veidas") - ontologins tvarkos atkrimo, suvokiamo kaip kosmini mast klaidos (sefir ind suduimo) atitaisymas" (tikun), metu tvrimo srityse susiformuojantis naujas patvarus darinys. Parcufai - tai tam tikros struktros, konfigracijos ar formos, talpinanios savyje sefir, j dinamini savybi ir hierarchijos provaizdius. Po sefir ind suduimo parcufai pakeiia sefiras kaip pagrindins Adomo Kadmono apraikos. Izaoko Lurijos teorijoje minimi penki aramjikais odiais vardijami parcufai. Tai i) Arich anpin (didysis veidas"), arba Atik kadia (ventasis senolis"); 2) Aha (tvas"); 3) Ima (motina"); 4 ) Zeir anpin (maasis veidas") ir 5) Nukva de-zeir (maojo (veido) moteris"). Literatroje daniausiai vartojama io hebrajiko daiktavardio daugiskaitos forma -parcufim. Pardes (hebr. sodas"; arba tiesiogiai i rekonstruojamo senovs pers odio *pardez (plg. Avestos pairi-daza), reikianio aptvar, kuriame bdavo laikomi karaliaus medioklei skirti vrys, kitaip tariant, vryn, arba netiesiogiai, per graikik daiktavard paradeisos parkas, sodas, rojus", kuris savo ruotu kils i persiko odio) - akronimas, sudarytas i odi pat (tiesioginis"), remez (alegorinis"), dra (homiletinis") ir sod (paslptas, mistinis") pirmj raidi, reikiantis vis keturi Toros interpretavimo ri visum, sakytume, aptvar", kuriame telpa visos manomos Toros prasms. Nors interpretavimo rys yra keturios, anot Lurijos, i viso yra net 600 000 skirting Toros skaitymo bd (tiek, kiek Izraelio sn, stovjusi Sinajaus kalno papdje). sivaizduojama, kad Tora turi 70 veid", o jos turinys daugumos kabalist suvokiamas kaip i esms neisemiamas. Pleroma (gr. pilnatv, pilnuma, pripildymas") - gnostin svoka, ireikianti Dievo bties pilnatv. Gnostinje tradicijoje neretai suvokiama kaip atskira hipostazuota btyb. yd mistinje tradicijoje pleromos svok i dalies atitinka Merkavos (Dievo Sosto Veimo) ir kai kurie kiti vaizdiniai. Raza de-mehemanuta (aramj k. tikjimo paslaptis") - ezoteriniu imanymu paremta mistin Toros egzegez. is techninio termino vert gijs odi junginys aptinkamas Zohare. Ruach (hebr. vjas, vjo dvelksmas, gyvybs kvapas") - antrasis, vidurinis mogaus sielos pradas, prabundantis moguje, kuris jau yra pakils vir savo grynai gyvnins prigimties ir apribojs savo vitalinius instinktus, ypa tada,
436
kai mogus pradeda skirti gr nuo blogio. is sielos pradas kyla i intelekto sferos ir yra su juo susijs. Po mogaus mirties patenka emikj roj. Ruach gali bti siejamas su viduriniu - etiniu - mogaus raidos etapu, kuris auktesnis u estetin (hedonistin) etap ir emesnis u religin (mistin) etap. Sefira, sfira (hebr. skaiius"; i veiksmaodio safar skaiiuoti") - bet kuris i deimties nuo ami egzistuojani idealij skaii". Tai pagrindinis kabalos terminas, kuriuo vardijamos deimt Ein So/emanacijos stadij, formuojani ontologins tikrovs lygmenis kaip tam tikras Dievo apraikas, susijusias su Jo atributais. Kiekviena sefira atskleidia konkret Dievo prigimties ir Jo krybins energijos aspekt. Kaip visuma, sefiros formuoja dievikosios viesos, srvanios nuo aukiausi iki emiausi bties lygmen, pasaul. viesa ne tik srva nuo virutini sefir iki pat apatins, bet ir, atsispinddama nuo ios, kyla iki virutini. Sefiros susilieia ir savo paviriais, sudarydamos kanalus, jos sivaizduojamos kaip viesos sraut sistema, kuri privalo bti dinamikai subalansuota. Sefir indai yra korti, todl dalis viesos juose yra sulaikoma, o dalis pro ind angas filtruodamasi sunkiasi emyn, emiau esanius emesnij sefir indus (emesniuosius tikrovs lygmenis). viesos spaudimas sefir induose turi bti toks, kad ind sienels pajgt j atlaikyti (prieingu atveju gresia ind suduimas" - taip, deja, ir nutiko kosmo istorijoje). Sefiros skirstomos tris auktesnisias ir septynias emesnisias. Auktesnij sefir pavadinimai (sefir reikms hierarchijoje majimo tvarka) yra ie: i) Keterelijon (aukiausiasis vainikas, aukiausioji karna"); 2) Chochma (imintis"); 3) Bina (protas, intelektas, nuovokumas"). emesnij sefir pavadinimai (vlgi sefir reikms hierarchijoje majimo tvarka) yra ie: 4) G(e)dula (didyb"), arba Chesed (gailestingumas, gailestingoji meil"); 5) G(e)bura} G(e)vura (jga, galia, stipryb"), arba Din (teismas"); 6) Tiferet (grois"), arba Rachamim (gailestingumas, atjauta"); 7) Necach (aminyb, amina itverm, itverm iki pergals, pergal"); 8) Hod (didyb"); 9) Cadik (teisusis (= teisyb)"), arba Jesod (pagrindas"), ir 10) Malchut (karalyst"), arba Atara (diadema, vainikas, karna"). Btina atkreipti dmes tai, kad emiausioji, deimtoji, sefira, savo antruoju pavadinimu (Atara) vardijama kaip diadema", yra tarsi veidrodinis aukiausiosios sefiros, Keter elijon (aukiausiojo vainiko"), atspindys; be to, nuo aukiausiosios sefiros emyn srvanti dievikoji viesa, atsispindjusi nuo emiausiosios sefiros, pakrypsta auktyn ir srva aukiausiojo vainiko" link. Kiekviena i deimties sefir atitinka kur nors vien i deimties Dievo vard. Sefiros taip pat siejamos ir su mogaus kno organais: Keter - su galva, G(e)dula ir G(e)bura - su rankomis, Tiferet - su liemeniu, Hod ir Necach - su kojomis, Jesod - su vyro lyties organu, kaip Sandoros enklu (omeny turimas apipjaustymas), Malchut - su moterikuoju pradu. Dalis sefir (daniausiai 437 yd mistikos termin odynlis
trys auktesniosios) laikomos paslptomis" neireiktomis, nes jos es tik nurodanios paslpt, neapsireikiani Dievo esm, o dalis (daniausiai septynios emesniosios, siejamos su septyniomis pasaulio krimo dienomis) ireiktomis (nes jos ireikianios Diev tok, koks Jis apsireikia kriniams) ir formuojaniomis manom painti ontologin tikrovs srang. Sitra achra (aramj k. kita pus"), arba sitra de-smola (aramj k. kairioji (iaurin) pus") - tamsij demonik jg sritis. Pavadinimas sitra achra sudarytas kaip eufemizmas, demonik srit vardijant tiesiog kaip kit" palyginti su sitra k(e)dusa (aramj k. ventoji pus") sritimi, kuri yra dievik jg veikimo laukas ir vardijama be uuolank ir nutyljim. echina, china, ekhina (hebr. (dievikoji) prezencija, imanencija, artuma, buvimas-ia, gyvenimas-kartu, apsistojimas-alia, dalyvavimas"; i veiksmaodio achan apsistoti, ilstis") - dievikoji jga, esanti ariausiai sukurtojo pasaulio, dievikasis Izraelio bendruomens (kneset Israel) provaizdis, per kur moni pasaul srva dievikoji viesa. echina siejama su deimtja sefira (Malchut) ir moterikuoju pradu. Deimtojoje sefiroje, kuri pati tarsi neturi joki specifini esmini bruo, tarsi veidrodyje atsispindi vis auktesnij sefir (ir ypa aukiausiosios) bruoai. Kartu i sefira, bdama emiausioji, yra tarsi tarpinink tarp dievikojo sefir pasaulio ir mogaus, ypa istorins Izraelio bendruomens, juo labiau, kad echinos ivijimas, jos tremtis suvokiama kaip kosmins katastrofos (sefir ind suduimo) ir Adomo nuopuolio pasekm, ontologiniame plane atitinkanti istorin yd tautos tremt. Kosmins klaidos atitaisymo" (tikun) tikslas - ivaduoti echin i tremties ir suvienyti j su Aukiausiuoju, kartu siekiant vienaip ar kitaip veikti ir istorin yd tautos tremt. Susivienijimo vyksmas suvokiamas dvejopai: echina susivienija su Aukiausiuoju Dievu, kaip savo Mylimuoju, o kartu ji, kaip dvasins Izraelio bendruomens provaizdis, susivienija ir su istorine Izraelio bendruomene, po pasitraukimo vl sugrdama savo ventykl, i kurios buvo pasitraukusi, ir apsistodama joje kaip imanentika Dievo artuma. evirat ha-kelim, virat ha-kelim (hebr. ind suduimas") - sefir ind suduimas, suvokiamas kaip kosmin katastrofa ir vyks dl to, kad sefiros, sivaizduojamos kaip Adomo Kadmono knas, neilaik viesos, plsteljusios i Adomo Kadmono galvos, spaudimo. Nors dalis viesos i suduusi ind gro savo altin, kita dalis virto klipomis (kevalais"), tamsiosiomis sitra achra srities jgomis, kalinusiomis savyje Dievo viesos kibirktis. vairiais kosmins klaidos atitaisymo" (tikun) etapais sudu sefir indai visikai arba i dalies atkuriami. Nauji stabils ontologiniai dariniai, susiformuojantys atitaisant" kosmin klaid ir atkuriant tikrovs tvark, vadinami parcufais.
438
iur koma (hebr. kno matmenys") - antropomorfin simbolika, aptinkama Dievo regjim apraymuose, kuriuose figruoja milinik, danai net kosmini matmen vieiani kn, tarp j ir antropomorfini, vaizdiniai. Siuo terminu taip pat vardijama viena i ankstyvj mistinio mokymo krypi, gyvavusi tanaj (t. y. mokytoj", I-II a. po Kr. Palestinos rabi) epochoje ir besiremianti mylimojo kno apraymu Giesmi giesmje (Gg 5,11-16). Temura, tmura (hebr. pakeitimas") - odius sudarani raidi, kurioms priskirtos konkreios skaitins verts, vietos pakeitimai, kombinatoriniai perstatymai pagal tam tikras taisykles. ia procedra paremtas vienas i mistins egzegezs metod. Tikun, tikkun (hebr. itaisymas, atitaisymas") - ontologins klaidos, atsiradusios suduus sefir indams, itaisymo ir kosminio visos ontologins tvarkos atstatymo procesas. Kadangi sefir sistema iki j ind suduimo buvo sivaizduojama kaip Adomo Kadmono knas, itaisym" yd mistikai suvok kaip laipsnik Adomo atkrim" (ar atsikrim" i dalies savo paties pastangoms): Adomas, naudodamasis tuo, kas liko i jo, kaip senojo Adomo Kadmono, kuris i dalies suiro, ir remdamasis dinaminmis ontologins tvarkos liekan galiomis, pamau formuoja save, kaip naujj Adom Kadmon (ar, tiksliau tariant, tiesiog naujj Adom, turint galvoje tai, kad Kadmonas reikia Senasis" Egzistuojantis nuo ami"). Atstatymas" buvo sivaizduojamas kaip procesas, atliekamas veikiant i Adomo Kadmono kaktos srvaniai viesai, kaip vyksmas, kur maitina nesuirusios tak pasaulio sefiros: jos padedanios susiformuoti penkiems pagrindiniams parcufams (veidams"), stabilioms ontologinms struktroms, uimanioms suirusi sefir viet naujai besiformuojaniame Adomo Kadmono kne. Galutiniai atstatymo" etapai kabalist buvo siejami su istorijoje veikianiu mogumi: bandymai veikti istorin yd tautos tremt buvo suvokiami kaip atitikmuo mginimo pabaigti mistin Sechinos tremt, vykusi suduus sefir indams. Tikima, kad siekiantis ventumo mogus tam tikru subtiliu bdu veikia vidin pasauli struktr ir itaip prisideda prie kosminio ontologins tvarkos atstatymo.
439 yd mistikos termin odynlis
Asmenvardi rodykl
Aaronas ben Samuelis i Bagdado 58,97,112,342 Aaronas Halevis i Staroseljs 131, 407, 423 Aaronas Marcusas 318, 359, 384, 405, 424 Aaronas Tutieveras 321 Aaronas Zeligas ben Moz i Zolkiewo 375, 398, 415 Abba 174 Abbahu 50 Abelsonas, J. 70, 226,345, 348, 409, 410 Abneris 108 Abraomas bar Chija 98,124-125 Abraomas ben Azrielis 97,351 Abraomas ben Eliezeras Halevis i Jeruzals 152, 244 Abraomas ben Samuelis Abulafija i Saragosos 8,15, 36,111,127-161, 195-196, 205, 271, 311,362-369, 382, 413-414 Abraomas Chamo jas 352, 359 Abraomas Halevis Berochimas 228, 370,392, 417 Abraomas ibn Ezra 97-98,148 Abraomas Izaokas Kookas 38, 340 Abraomas Kaliskeras 323, 425 Abraomas Kohenas Herera 253,418 Abraomas Mykolas Kardozas 288, 300-301, 305, 311-313, 402-403, 405,419-421 Abraomas Perecas 303-304,402 Abraomas Rovigas 294, 311 Abraomas Zakutas 294, 377
Abraomas, patriarchas 44, 59, 62, 67, 76, 82-83, 85, 9h 159, 290, 349, 351 Abulafija, r. Abraomas ben Samuelis Abulafija i Saragosos Acha ben Jokbas 58 Achatrielis 71,123, 342, 349 Acheras 68, 344 Achimaazas i Orijos 97 Achtarielis 342 Adirironas 71, 83,123, 342 Adomas 40,102,145,177, 222, 229, 232, 235, 269, 272-276, 296, 306, 388-390,401, 429-430,438 Adomas Baalemas 10,320-322, 424 Agnonas, S. J. 337 Akiba ben Juozapas 38, 58, 61-62, 67-68,72,78, 80, 82, 90-91,342,
3 4 4 - 3 4 7 , 350-354
Alarabis 4 4 Albertas Didysis 134 Altmannas, A. 46,340,360 Amitajus ben efatija 97 Amora 162 Anafielis 84 Aptowitzer, V. 354-355, 357, 360, 410, 412 Archimedas 191 Ariadn 270 Aristotelis 44,50, 93,150, 203, 246, 312-313,382 Aronas Chorinas 295,402 Assafas, S. 346,356,411 Augustinas, v. 118,134 Avicena 4 4 Azrielis ben lomas 176
441
Baaderis, Franzas von 235 Bacharachas, N. E. 343 Bacheris, W. 176, 342, 347; 374; 376,
384, 415
Bachja ibn Pakuda 174, 358 Baeckas, L. 353, 411
Baeras, F. I. 96,102,105, 231,355, 415

Baeras, S. 360
Baynes, Ch. A. 349,351

Baldenspergeris, W. 343 Barachijas, Berachijas, r. Baruchas
Cadokas ben emarija i Gardino 294 Casey, R. P. 353 Celsas 346 Chagizas, r. Moz Chagizas Chaimas ben lomas (Chaimas Malachas) 294 Chaimas Vitalis Kalabrez 129, 247, 250-254, 271, 274, 276,363,
393, 417
Chajonas, r. Nehemijas Chajonas Konijas Chanina ben Dosa 65, 75 Baruchas Konijas (Barachijas, Charlesas, R. H. 348 Berachijas) 311 Chizkija 174 Baruchas Togarmis 134,364 Cohen, M. 405, 420-421 Bazilidas, gnostikas 259-260, Cohenas, H. 53, 55, 341, 346 264, 396 Constantas, A. L. 24,339 Creuzeris, R 46,340 Bechja ben Aeras 111,190,360,389 Crowley, A. 24, 339 Ben Sira 99,177 Cumont as, R 352 Bencionas, A . 318 Cvi Hiras i Zydauvo 329 Benjaminas, W. 340 Cvi Kaidanoveras 247 Bennetas, Ch. A. 39,340,409 Danielis Alkumsis 353 Bras i Mezerico 319,322,327-328 Dantonas, G. 310 Berger, P. 398 Davidsonas, I. 350 Bernardas Klervietis 224 Dennysas, N. B. 65, 346 Bernfeldas, S. 364-365; 4*4 Dietrichas, A. 347 Bernhartas, J. 38,340 Doddsas, E. R. 340 Bidez, J. 352 Domielis 69, 348 Billerbeckas, P. 343 Dovas Baeras 129, 413,422 Byronas, G. G. 25 Dovydas 85,157, 308 Blake'as, W. 206 Dovydas Blochas, Ph. 7 3 ; 3 4 5;343,81,118;75 ben Juda 190, 383 Dubnovas, 418,410,359-360;351;349 S. 315, 333, 423 Dupont-Sommer, A. 346 Boehme, Jakobas 9,191,206, Duranas, S. 373 2 3 4 - 3 4 5 ; 351; 389; 417 Elchananas ben Jakaras i Londono Bollas, F. 3 4 6
Bonaventra, v. 249 Boxas, G. H. 76, 343; 348, 351 Buberis, M. 315-316; 329; 336, 339; 97, 343; 36i
Eleazaras ben Juda i Vormso 94;95

91~99) 101-104,106-107,110,112,
402, 404-405, 409; 421, 423

Bchleris, A . 346
114,118,121-122,124-125, 224, 235,

349; 356-361, 412
442
Asmenvardi rodykl
Eleazaras Kaliras 76, 252 Eleazaras, Simono ben Jochajaus (r.) snus 162,173 Eliezeras Asikris 247 Eliezeras ben Hirkanas 58,185 Elifazas Levis (Eliphas Levi), r. Constantas, A . L. Elijas de Vidasas 247, 417 Elijas i Vilniaus (Vilniaus gaonas) 119; 333 Elijas, pranaas 65,174, 251, 255 Elias 342 Emdenas, J. 257, 377; 395; 405; 415; 420-421 Enelow, H. G. 341, 374
Geigeris, A. 23, 248 Ginzbergas, L. 345, 352-353; 378, 380, 388, 412614 , Ginzburgas, S. 37; 195; 340, 420 Glatzeris, N. 353 Goerresas, J. 113 Goldinas, J. 345 Golemas 110, 327 Graetzas, H . 23, 41-42; 70, 75; 80, 163-164,193, 203, 226, 248, 345; 347; 34; 374; 379-380, 384, 405; 410, 413; 415; 420 Grigalius V I I 115 Grnbaumas, M. 352 Gdemannas, M. 96,103, 355;359
Enochas 7, 57, 5 9 , 8 1 - 8 5 , 1 0 1,67,62214 Guttmanas, J. 340 177, 200, 342-344; 348; 350-352, 377; 380, 388, 410, 433-434 Eriugena, r. Jonas kotas Eriugena Estera 300 Ezdras 57, 69; 77; 340, 348 Ezdras ben Saliamonas 341 Ezekielis 596o, 62, 69, 79, 85, 89, 91, 114,122,166, 206, 385, 427-428, 431-433 Ezra i Monkontro 97-98,176, 356, 413 Filonas Aleksandrietis 8, 34,120-121, 123 Filis neersonas 131 Franckenbergas, Abrahamas von 234 Frankensteinas, C. 339 Freimannas, A. 399, 402, 420 Frey, J. 310, 4 0 4 Friedlanderis, M. 345, 410 Gailius, A . 14 Gaonas Hajas 346-347; 356, 381 Gaonas erira 341, 346 Gasteris, M. 79; 95; 173; 339; 3Sh 354-355; 368, 374, 399; 4H; 412, 415 443 Asmenvardi rodykl Guttmannas, J. 343; 349; 369; 386 Haamas, A. 316, 405 Haarbriickeris, Ih. 351 Haas ben eirira 65 Hajas Gaonas 201 Hamnuna Saba 177, 354 Hechtas, Koppelis 235 Herfordas, R. T. 210 Heelis Corefas i Vilniaus 294, 321-322 Hildesheimeris, I. 353 Hirschas, S. R. 48, 341 Hnigas, A . 347, 410 Horodeckis, S. A . r. Horodezky, S. A. Horodezky, S. A . 315, 341, 359; 393-394; 407; 418; 4 2 4 Hurwitzas, S. 293, 401, 420, 4 2 4 Ieva 232 Inge as, W. R. 25, 4 0 9 Imaelis 58, 62, 64, 67, 78, 82, 84-85, 91; 153; 342, 344; 352 Izaijas 64; 69,104,137; 403 Izaokas Abarbanelis 243, 298 Izaokas Aklasis 32, 339, 383, 399
Izaokas ben Jokbas Hakohenas i Sorijos 128,178,180, 233, 363,376, 386, 416 Izaokas ben Moz i Vienos 106 Izaokas ben Samuelis i Ako 107,116, 192-193,340, 351,378-380 Izaokas ibn Abu Sahula 189, 378 Izaokas ibn Latifas 207, 275,383 Izaokas i Dampjero 97 Izaokas Lurija Akenazis 9-10,15,36, 41, 95,129, 209, 228, 241, 243, 245, 247-279, 281, 285, 287, 289-290, 293-295, 297,301,310-311,317, 319, 322, 328, 387, 392,404 ,993 419, 428, 434, 436 Izaokas Napcha 58 Izaokas, patriarchas 91 Izraelis Baalemas 20,107, 315, 320-323, 328, 330, 334, 336-337, 425 Izraelis Brun 116, 356 Izraelis i Koznico 326 Izraelis i Riino 325, 337, 407 Izraelis Sarugas 9, 253-254, 394,395 419 Jaho, r. Jahoelis Jahoelis 7, 82-83, 35i Jamblichas 64, 346 Jamesas, W. 38 Jehuda 174 Jehudajus, Babilono gaonas 91 Jellinekas, A. 132,136-137, !99, 203, 343-346,350,352, 358,360, 363-368,377, 380-381, 390-391, 402, 411-413, 415 Jeremijas 99 Jeronimas, v. 59 Jeajas Horovicas 247, 418 Jzus Kristus 39,139, 298-299, 306, 354, 428 Joachimas Florietis 181, 377
Jobas 289-290,375, 401 Jochananas ben Zakajas 58, 63 Joelis, D. H. 208, 383, 395, 410, 415 Joelis, M. 346-347, 410 Jokbas ben Aeras 111 Jokbas ben Jokbas Kohenas i Segovijos 111,128 Jokbas ben eetas i Geronos 128, 341, 358 Jokbas Frankas 295,299,306-311,325 Jokbas Hakohenas i Sorijos 178, 363,376, 416 Jokbas Halevis i Marveo 113 Jokbas Izaokas i Liublino 334, 336 Jokbas Juozapas i Polnos 319, 422 Jokbas Kopelis Lifsicas 311,322,404 Jokbas Weilis 116,359 Jokbas, patriarchas 91,111 Jona Vel 295 Jonas kotas Eriugena 118,340 Jonas, v. 288 Jonatanas Aiberiucas 311 Jonesas, R. 25, 28,339,409 Josefas Kochas 134,363 Joselis Kleckas 320 Juda Albotinis (Albutanis) 148, 366, 413 Juda Akenazis 351 Juda Chaijatas 132 Juda Chasidas i Vormso 8, 94-96, 100-101,106,109-110,112,114, 116-117,119,121-122,124,320,406 Juda Liovas ben Becalelis i Prahos 299, 3*7, 42o Juda, patriarchas 59 Judas Halevis 43, 50,176, 350 Julijona i Norvio 54 Juozapas ben Aba 58 Juozapas ben alomas i Barselonos 216,391 Juozapas ben Uzielis 356, 361 Asmenvardi rodykl
444
Juozapas de Avila 192 Juozapas Gikatila 9,135,176,195-197, 211, 216, 221, 228, 232-233, 236, 341, 376, 379, 383, 390, 397, 4 1 3 - 4 H Juozapas ibn Cajachas 152 Juozapas ibn Tabulas 251, 253, 258, 394-398, 417 Juozapas ibn Vakaras i Toledo 191 Kacpielis 69 Kalonimas i pejerio 9 4 Kalonimidai 94, 97,112 Kantas, I. 295 Kardozas, r. Abraomas Mykolas Kardozas Katzenstein-Sutro, N. 17 Kaufmannas, D. 341, 349, 400, 405, 421 Kirkisanis 352, 361 Kleinas, S. 173, 374, 416 Klemensas Aleksandrietis 341, 353, 403 Kohenas, B. 294 Kohleris, K. 341 Kohutas, G. A. 341 Kordoveras, r. Moz ben Jokbas Kordoveras i Safedo Krausas, P. 353 Krausharas, A . 4 0 3 , 4 0 6 , 4 2 1 Kristus, r. Jzus Kristus Kroppas, A . M. 351 Landaueris, M. H. 137,364-365,413 Lauterbachas, J. 53, 341 Levis Izaokas i Berdievo 334, 339 Lewinas, B. M. 341 Lewy, H. 348, 410 Liebermannas, S. 342, 348 Lilita 177, 400, 416 Liovas, r. Juda Liovas ben Becalelis i Prahos Liublino regtojas, r. Jokbas Izaokas i Liublino 445 Asmenvardi rodykl
Lotas 4 4 Lowas, L. 292 Luria, D. 201 Lurija, r. Izaokas Lurija Akenazis Magidas i Mezerico 323, 326-328, 332, 33% 4 0 2 , 4 0 7 Maimonidas, r. Moz Maimonidas Makarijas Egiptietis 91, 354 Malebranche'as, N. 249 Manis 264 Mannas, J. 348, 3 5 * 4 Margaliothas, R. 353 Margulies, M . 345 Margulies, R. 3 7 2 4 ,375i44i5 Marija Teres 295 Markas, gnostikas 79, 351 Marxas, A . 343, 3 5 5 4 2 1 Meiras ibn Gabajas 340, 414 Meiras ibn Sahula 189, 378, 389 Meisteris Eckhartas 108,134, 358, 363; 386 Menachemas Cijonis 357 Menachemas Rekanatis 239,377,414 Mendelis i Kocko 316, 3 3 * 3 ^ 4 ,333 Metatronas 7, 67, 81-85,123,146, 273, 342, 344; 351-352534-334 ,763 , Mikalojus I I I 136 Minkinas, J. 315, 4 2 4 Molitoras, F. J. 24, 339, 395, 397, 409 Mordechajus Akenazis 129, 311, 362, 4 0 2 - 4 0 3 , 421 Mordechajus i ernobylio 321 Moe Chajim Luzzatto, r. Moz Chaimas Luzzatto i Padujos Moz Azrielis 118 Moz ben Jokbas Kordoveras i Safedo 9, 223, 247-251, 254-255, 258, 261, 266, 273, 277, 363, 367, 383-386, 388, 393, 395, 397-399, 414, 417 ,356 Mechtilda Magdeburgik 54 ,353"
Moz ben Nachmanas 46,133,135, 176, 230, 232, 236,369 Moz ben Simonas i Burgo 178, 233 Moz ben emtovas de Leonas 9,164,189-204, 217, 220-221, 224, 228-229, 231, 233, 238-239,
37i, 3 7 7 3 8 5 - 3 8 7 , 3 8 9 , 3 9 ,383i,
Neumarkas, D. 163,369, 376, 416 Newmanas, L. 316,424 Nimrodas 312 Ninckas, M. 347 Nojus 276 Odebergas, H. 61,342-344,348, 350-352, 410 Oetingeris, F. C. 235,389
Origenas 3 4 i 3 4 6 - 3 4 7 ,342
414-416 Moz Chagizas 306-307, 403, 419-420 Moz Chaimas Luzzatto i Padujos 23, 37, 47, 247, 418, 420 Moz i Burgo 42-43,180, 340, 376-377, 383, 388,416 Moz i Tachau 113,119,123 Moz Leibas i Sasovo 334, 337 Moz Maimonidas 15, 31, 42,47,55, 106,108,134-135,145-146,152, 154,176,186,195, 203, 237, 248, 350, 363, 367-368, 375, 38o, 406 Moz Mendelsonas 295 Moz Pinheiras 284, 401 Moz Taku 350, 360,412 Moz, pranaas 28, 83, 90, 98,126, 128,157,174, 200, 224,380 Nachmanas i Breslavo 39, 51, 316,
325, 334
Nachmanidas, r. Moz ben Nachmanas Naftalis ben Jokbas Bacharachas i Frankfurto prie Maino 254,
357-358, 418
Otto, R. 72, 349, 409 Pablas Kristianis 135 Paulius, v. 288,347, 354 Pauly, J. de 211,372 Perecas i Barselonos 339 Petachija 100 Petras Olivietis 231 Philo, r. Filonas Aleksandrietis Picco della Mirandola 340 Pinchasas ben Jairas 173 Pinchasas apira i Koreco 161,316, 362, 422, 4 2 4 Pitagoras 64, 346 Platonas 93,103,126, 434 Plotinas 203, 222, 267 Plutarchas 248 Poppersas, M. 394 Poznanskis, S. 123, 361 Prancikus Asyietis, v. 96 Preisendanzas, K. 347-348 Proklas 353 Pseudo-Abraomas ben Dovydas 252, 385, 391 Pseudo-Dionisijas Areopagitas 353, 379, 382 Raba ben Juozapas 58 Rabanas Gamalielis 341 Rabhas 87 Rabija 52 Rachel 227 Rahel, H. 265, 269,341 Rais 105,176, 352-353 Asmenvardi rodykl
Naftalis Trevesas 349, 359, 361,412 Natanas i Gazos 10,279, 281-291, 300-301, 303,305,311, 322, 400-401, 420,422 Natanas ternharcas i Nemirovo 51, 341, 423 Nechunija ben Hakan 341-342,346 Nehemijas Chajonas 311, 313, 403-405, 419
446
Razielis 135,145, 34935o, 353, 356, 358 Rcjacas, E. 223, 409 Rechumajus 162,173 Reuchlinas, J. 340 Ricciusas, R 384 Rubinas, . 387, 416 Ruta 162,166, 372, 374 Saadija Gaonas 47, 55, 98-99, 1 0 7 - 1 0 8 , 1 1 7 - 1 2 3 , 1 2 5 , 277, 356, 358, 360 Sachsas Vyresnysis 3 4 4 Sachsas, M . 344, 390 Saliamonas 157,177 Saliamonas ibn Gabirolis 50, 386,
Simon, M . 346, 411 Simonas ben Azajas 68, 345 Simonas ben Jochajus 1 6 2 , 1 6 4 - 1 6 7 , 1 7 2 - 1 7 4 . 1 8 4 - 1 8 5 ; 190,192-193, 226, 229, 311, 374, 378, 415 Simonas ben Jockajas 353 Simonas ben Lakias 91 Simonas ben Zoma 68 Simonas ibn Labis 387, 4 1 4 Simonas, M . 167, 4 1 4 Simonsen, D. 340 Sira, r. ben Sira Spaethas, J. J. 235 Sperlingas, H. 1 6 7 , 4 1 4 Spiegelis, Sh. 342 Spinoza, B. 249,393 Steinschneideris, M . 23, 359, 363, 368, 378-379; 382, 393, 413 Stoffelsas, J. 354 Strackas, H. L. 343 Struttonas, G. 26 Surielis 342 Surija, Angelas 64 abtajus Cvi 10, 97, 210, 281-290, 292-295, 297-299,301, 303, 305-306, 309,311,315,317, 321-322, 325, 4 0 0 - 4 0 4 , 4 2 1 - 4 2 2 abtajus Donolas 97,355, 361 abtajus Rakoveras 321 achrastanis 81 alomas arabis 10, 318,398,405
415-416
Saliamonas Lurija 119 Saliamonas Maimonidas 320, 406 Salmonas ben Jeruchimas 350 Samaelis 236, 392 Samuelis ben Kalonimas 1 2 4 - 1 2 5 Samuelis Chasidas 9 4 - 9 5 , 1 1 2 , 1 2 4 , 412 Samuelis Dovydas Luzzatto 47 Samuelis Ganduras 283, 287 Samuelis i pejerio 356, 359 Samuelis Primas 311, 4 0 4 Samuelis, Ninivs astrologas 100 Sara 4 4 Schechteris, A . 399,419 Schechteris, S. 248, 335, 345, 353,354
424,419,407,393,358emujaelis 77 lomas Alkabecas i Safedo 278,393 Schmidtas, C. 352, 410 lomas ben Abraomas Laniadas i Scholemas, G. 13-14,17-18,384,409, Alepo 285, 288 411-413,415-417,419-422,, 424,427 Schollis, 0 . 3 4 6 Schopenhaueris, A . 141 Schwabas, M . 348,368, 411 Seligas, G. 354 Shelley, P. B. 218, 386 Simchoni, J. N . 100-101, 356-357, 413 447 Asmenvardi rodykl lomas ben Adretas 133, 364, 369,389 lomas i Karlino 321 lomas i Lucko 327 lomelis Dresnicas (lomas) 250 neuras Zalmanas i Ladio 129, 328, 333, 395, 423
Teres, v. 54 Tibonidai 169 Tishby, J. 262, 322, 352, 375, 380, 396, Todrosas ben Juozapas Abulafija 178, 189-190, 376, 383, 414 Tomas Akvinietis, v. 26,134,249,339 Totrosija (Tetrasija) 71 Trachtenbergas, J. 354, 356, 413 Troestlinas 100 Underhill, E. 25, 27, 249, 4 0 9 Urbachas, E. E. 355, 357, 412 Valentinas 264
Vilniaus gaonas, r. Elijas i Vilniaus Vitalis, r. Chaimas Vitalis Kalabrez Vulliaud, P. 370,415 Waite'as, A . E. 24, 211, 339, 384, 387, 417 Wertheimeris, S. . 352-353, 4 Wirszubski, Ch. 343, 4 0 3 , 4 2 2 Zelleris, E. 191,379 Zerubabelis 353 Zohararielis 71, 74, 83,123, 342, 349 Zuckermandelis, S. 345, 347 Zunzas, L. 23, 75, 342293 ,673 ,063 ,
Theodoras, J. 341, 35*, 3 5 3 3 6 7 ,354 Vitalis, S. 372, 394
4 0 4 , 406, 414, 417, 4 i 9 4 2 2 ,420 Wchter, J. G. 394, 419
Ileido leidykla Aidai ,Bazilijon g. 3, ^ 0 1 3 0 4 Vilnius Spausdino Petro ofsetas ,algirio g. 90, ^ 0 9 3 0 3 Vilnius Tiraas 800 egz.

Gershom Scholem - Zydu Mistika 2009 LT

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Gershom Scholem - Zydu Mistika 2009 LT

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

GERSHOM

ir jos pagrindins srovs

141 So-51 Hauptstrdmungen,

anginis leidj odis

Jeruzal, 1957 m. rugpjio 1 d. The Hebrew University

yd mistika ir jos pagrindins srovs

yd mistika ir jos pagrindins srovs

I pirmojo anglikojo leidimo pratarms

Hebraj abcls transkripcijos lentel

yd mistika ir jos pagrindins srovs

Bendrieji esminiai yd mistikos bruoai

Bendrieji esminiai yd mistikos bruoai

Bendrieji esminiai yd mistikos bruoai

Merkabos mistika ir yd gnostika

yd mistika ir jos pagrindins srovs

yd mistika ir jos pagrindins srovs

Vidurami vokiei chasidizmas

yd mistika ir jos pagrindins srovs

15oyd mistika ir jos pagrindins srovs

Abraomas Abulafija ir pranaikoji Kabala

t. y. intelektu (suvokimu), inteliguojaniuoju (suvokianiuoju) ir inteliguo-

yd mistika ir jos pagrindins srovs

Zoharas. Knyga ir jos autorius

yd mistika ir jos pagrindins srovs

yd mistika ir jos pagrindins srovs

Zoharas. Teosofinis Zoharo mokymas

yd mistika ir jos pagrindins srovs

yd mistika ir jos pagrindins srovs

Izaokas Lurija ir jo mokykla

Izaokas Lurija ir jo mokykla

Sabatianizmas ir mistin erezija

Sabatianizmas ir mistin erezija

Chasidizmas Lenkijoje, paskutinioji yd mistikos faz

Chasidizmas Lenkijoje, paskutinioji yd mistikos faz

Chasidizmas Lenkijoje, paskutinioji yd mistikos faz

102 Plg. Ocar Nechmad

Abraomas Abulafija ir pranaikoji kabala

50 Itraukoje, kuri ispausdinta Jellineko veikale Philosophie ha-penimi ha-'eljon.

ha-go'el. Miuncheno rankratis 285, 26b

Zoharas. Knyga ir jos autorius

ed. Hastings, vol. x n (1921), p. 858-862. Daugelis io straipsnio teigini, ati-

133 Plg nuorodas, pateiktas leidinyje Madda'e ha-jahaduth,

dal, egzistuoja dviem variantais. Vienas j yra spausdintas, ir

Zoharas. Teosofinis Zoharo mokymas

savo knygoje TheMysteries

(1916), p. 31. Man regisi, kad tai i

und Kabbala (Viena, 1893),

Izaokas Lurija ir jo mokykla

dstomas knygose Kavvanoth

(Jeruzal, 1873) ir Pri 'ec chajim (geriausias leidimas -

Sabatianizmas ir mistin erezija

(Amsterdamas, 1698), 293a laktas; ,Iggereth

p. 150; Nehemijas Chajonas, 'Oz VElohim (Berlynas, 1713), 20b

Chasidizmas Lenkijoje, paskutinioji yd mistikos faz

Charles A . Bennet, A Philosophical

II SKYRIUS a) Apie gnostik apskritai: Leipzig, 1897.

Wilhelm Anz, Zur Frage nach dem Ursprung der Gnostizismus,

Nachman von Bratzlaw (Nachmanas i Braclavo), Sefer ha-Middoth, 1872.

yd mistikos termin odynlis

yd mistikos termin odynlis

yd mistikos termin odynlis

yd mistikos termin odynlis

yd mistikos termin odynlis