Lazarevas .Karmos - Diagnostika.1997 Krantai

S.
Lazarevas'
Jei meils tai bet likim ir ir Dievui ne tik
siela didiul
kupina laim,
ir pasauliui savo
galimyb sveikat
charakter, geresnius.
padaryti
SERGEJUS LAZAREVAS
KARMOS
UDK
159.96 L a 534
Versta i: C. H. . . . - . - 1997.
VILGSNIS
ATEITIN
I rus kalbos vert ir spaudai p a r e n g Dalia Montvilien
Dailinink Alfreda Vendovait-Gintalien
ISBN
9986-504-42-2
Montvilien D., 1997 Vendovait-Gintalien A., 1997
ODIS
SKAITYTOJAMS
Sergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA
KETVIRTA KNYGA vilgsnis ateitin
Treioji knyga turjo vadintis "Pa tirties faktai". Man atrod, kad dviem ankstesnmis knygomis sistema u baigta, ir treiojoje norjau duoti sis temos paaikinimus, patikslinimus, papildymus. Taiau patyriau nauj da lyk, o jie buvo tokie svarbs, kad turjau rayti treij knyg apie juos. Per laikotarp gavau daug klausim ir nusprendiau juos atsakyti ketvirto sios knygos puslapiuose. Labai atsi praau t, kurie buvo mano paskaitose Vladivostoke. A jiems paadjau atsa kyti klausimus, raydamas juos videokaset, taiau nesuspjau. Tada paadjau, kad ketvirtoje knygoje juos atsakysiu, taiau vl gavau naujos informacijos, be kurios, suprantu, ma no tyrinjimai nebt buv vientisi ir ibaigti. iuo metu sistema madaug ubaigta. Taiau vis dlto atskiroje knygoje duosiu ir atsakymus klausi mus, ir paaikinimus bei papildymus. Manau, kad ta, penktoji knyga, turt pasirodyti 1997 met rugsj. Dar kart praau skaitytojus suprasti: a nieko nepatarinju ir nekvieiu ko nors imtis. A dalinuosi savo noru painti aplinkin pasaul, savo patirti mi, kaip padti monms, pasakoju apie savo tyrinjim rezultatus. Tikuosi, kad i knyga pads tiems, kurie j perskaitys. Su pagarba autorius
ANGA 1996 met pavasar, po to, kai buvo ileista treioji knyga, nusprendiau, kad mano sistema i esms ubaigta. Vis daniau sutikdavau moni, kurie sakydavo, kad perskait tris mano knygas, pakeit savo charakter ir pasaulir. Daugelis sutrikim inykdavo be pdsak, jei mogus dmiai analizuodavo tai, kas buvo raoma knygose. Tiesa, bdavo ir situacij, kai mano inios, patirtis ir intuicija pasirodydavo bejgiai prie lig. Tada nordavosi mesti visus tyrinjimus ir usiimti kuo nors kitu. Taiau danesni bdavo stulbinanio pasveikimo atvejai. Tai paskatino mane eiti pirmyn. Labai diaugiausi, kad man pavyko didiul informacijos kiek supresuoti kelet paprast ir suprantam ties. Nuomons apie paraytas knygas buvo diametraliai prieingos. Vieni sakydavo, kad sistema perne lyg paprasta. Kiti - kad ji pernelyg sudtinga ir maai kam prieinama. Vieni kalbjo, kad stipriausia pirmoji, kiti - kad treioji knyga, treti buvo sitikin, kad vis dlto vis stipriausia antroji knyga ir rodydavo tai argumentais. Tada a supratau, kad informacij mons priima skirtingai, ir knyga kiekvien veikia skirtingai. Tai, kad knyga veikia, a pats sitikinau, kai skaiiau pirmosios knygos rankrat. Prajus kelioms minutms po to, kai pradjau j skaityti, subtiliojoje sferoje pajutau tok smg, kad subtilieji mano biolauko apvalkalai pradjo irti skutus. Paskui mano biolauko struktros kokonas pradjo pamale "liuoti" nuo fizinio apvalkalo. Daugelis aikiaregi yra pastebj: kai aura atsiskiria, mogus netrukus mirta. A suvokiau, kad padtis rimta, ir pabandiau surasti mane atakuojant altin. Atsakymas buvo nelauktas. is altinis buvo mano paties rankratis.
KETVIRTA KNYGA vilgsnis atcitin
Q S
Pirm kart gyvenime skaiiau tekst, paveikus mane energetikai, tai yra informacijos perjimo energij greitis buvo labai didelis. Pagalvojau, kad tas pat galjo atsitikti mano knygos skaitytojams, ir mane nuvr iurpulys. Padariau ivad, kad iorin informacijos sluoksn knygoje sek daug galingesnis vidinis fonas, ir jeigu jis neharmoningas, pateikta knygoje informacija nepriimama. Mes atlikome domius eksperimentus. A duodavau mogui 2-3 puslapius rankraio, praydavau perskaityti ir pasakyti savo nuomon. - Atleisk, - sakydavo mogus, - bet skaityti nemanoma, pernelyg mokslinis tekstas, sunkiai suvokiamas, ties sakant, a nieko nesupratau. A itirdavau gilumin fon subtiliojoje sferoje ir per maldas ir atgail paalindavau agresyvisias programas, tai yra "apvalydavau" tekst energetikai. Po dviej dien t pat tekst be joki pakeitim teikdavau tam paiam mogui. Jis skaitydavo ir avdavosi. - I karto matyti, kad gerai suredaguota, tekstas labai sklandus ir viskas aiku. Supratau, kad svarbiausia bet kokiame tekste - tai giluminis informacinis kanalas. Ir tapyboje, ir poezijoje, ir dainoje tai, kas neregima slypi tarp eilui, gaid ar formos, yra svarbiausia. U iorikai panai tekst gali slypti visikai skirtinga gelm. ia galima tobulti iki begalybs. Kuo daugiau meils informacijoje, tuo daugiau ji duoda, tuo didesn jos poveikio galia. Pasirodo, kad nordami painti pasaul, turime ne tik mstyti, bet ir j sijausti. O jutiminio painimo gilumas priklauso nuo meils Dievui, sukauptos irdyje. Daug kas saksi, kad perskaiius antrj knyg galima pulti nevilt. U maiausi prasikaltim laukia bausm u tv, seneli nuodmes kakodl turi atsakyti j vaikaiiai, ima rodytis, kad ninieko nebegalima padaryti. A juos raminau. Nors informacija knygose maksimaliai apdorota, taiau tai vis dlto reportaas, kaip a siekiau painti pasaul ir j valdanius dsnius. "Vien u agresyvias mintis mogus neatsimoka, - aikinau pacientams, - jei j nelydi agresyvs jausmai, jos pasmonn nepatenka. Jei mogus triukmauja, siautja ir kauja iorikai, taiau irdyje isaugo meil, tai neigiamos takos jo sveikatai nedaro".
Negatyvios emocijos, netinkami ms protvi poelgiai siskverbia ms biolauk ir pasilieka ten tik tokiu atveju, jei jie identiki ms dvasinei konstrukcijai, odiu, jei a praeituose gyvenimuose nebuvau pavyduolis, tai mano tv pavyduliavimas neprasiskverbs mano sielos gelm. Jei a engiu teisinga kryptimi, tada net paviriaus "purvas", persidavs i protvi, inyksta. Asmenin karma susijusi su tv karma, ir jei a trijuose praeituose gyvenimuose nie kinau mones, laikydamas save protingesniu u juos, tai ia me gyvenime gaunu tok tv, senel ir prosenel. Todl, kai mogus pradeda save tobulinti atsikreips Diev, galima sakyti, kad eimos karma jo neslegia, jis turi tik asmenin karm. Ir kuo stipriau jis veriasi Diev, tuo maiau priklauso nuo aplinkinio pasaulio energetikos, nuo negatyvios savo protvi ir savo paties praeit gyvenim patirties. Kai a raiau treij knyg, bdavo moment, kai sutrikdavau. Paalini prierai prie vienos gyvenimikos vertybs, ikyla kita. Atrodydavo, kad procesas begalinis. Todl bandiau maksimaliai apibendrinti svok "mogikoji vertyb". Galiausiai liko dvi kardinalios sampratos - "pavydas" ir "ipuikimas". Vienos lig ir nelaimi grups buvo susijusios su santyki tema, kitos - su gabum, intelekto, tobulybs tema. Pavydas sukeldavo vienas ligas, ipuikimas - kitas, o pavydo, sumiusio su ipuikimu, padariniai - paprastai paios sunkiausios ir danai neigydomos ligos. Prisimenu, viena moteris, kreipdamasi mane konsultaci jos, pasak: "A jau vaiktau ir kalbu". - Kaip tai suprasti? - nustebau a. - Argi js negaljote vaikioti ir kalbti? Man jos veidas pasirod matytas, bet negaljau prisi minti, kur j maiau. - A jau trei kart ateinu js seansus, - nusiypsojo moteris. - pirm seans vyras atne ant rank. Tada jau negaljau nei vaikioti, nei kalbti, mano liga buvo laikoma neigydoma. Raumenys pamau atrofuojasi, ir mogus pir miausia nustoja vaikioti, paskui kalbti, vliau ir kvpuoti. Chirurgas akademikas pareik, kad mans neoperuos. "Vis vien ant stalo numirsi, - pasak jis, - igyti neturi n deim ties procent tikimybs." Supratau, kad jis nenori gadinti statistikos. odiu, mane ileido i ligonins, kad numiriau
Sergejus Laza rvas KARMOS DIAGNOSTIKA
namie. Js man paaikinote, kad esu pasineusi tiek pavydan, tiek puikybn. Pasirodo, a visikai nesivaizdavau, kur yra gyvenimo prasm, kam a gyvenu ir kaip turiu elgtis, kad biau laiminga. Perirjau vis savo gyvenim ir daug k supratau. Ir kuo iliau darsi mano sieloje, tuo spariau dariausi vis sveikesn. Man meil Dievui visada buvo ab strakti svoka. O dabar tiesiog jauiu, kad j myliu. Susitikimas su tokiais pacientais teikia man diaugsmo. Pastaruoju metu pradjau justi nuovarg nuo eerius metus trunkanio maratono, kuris prasidjo 1990 metais. Buvo malonu, kad sistema veik ir man nedalyvaujant. Ir ta informacija galjo padti milijonams. Kai dar nebuvau pradjs savo tyrinjim, visur matydavau parayt t pat teigin: "Likimo nepakeisi, nuo likimo nepabgsi." Pakeisti mogaus charakter praktikai yra nemanoma. Apie tai, kad galima vaikui dar negimus ir netgi jo nepradjus pakeisti jo likim, a net sivaizduoti negaljau. Neinojau, kam mogus pasirod ioje emje. Kur yra gyvenimo prasm? Dl ko mes gyvename, jei nori nenori senstame, pamale visk prarasdami, o paskui mirtame? Apie tai, kad mogaus elgesys gali kardinaliai pasikeisti per kelias valandas, man n galv nebuvo atj. Prisimenu, k sak viena i moter, atjusi pas mane patarimo. Po js seanso, - pasakojo ji, - a parjau namo, skambinu, durys atsidaro, ant slenksio stovi mano dukra ir mai ji su nuostaba mane klausia: "Mama, kas tau atsitiko? Kakodl man visikai nesinori su tavim bti iurkiai." Pasirodo, vos mogus pakeiia savo pasaulir, pajunta, koks realus yra meils Dievui jausmas ir kaip iliuzorika ir ne tiek svarbu visa kita, tuoj pradeda keistis ne tik charak teris, sveikata ir likimas, bet ir mogaus artimieji, ir apskritai pasaulis apie t mog. Kad tokiu bdu galima igelbti ne vien kur mog, o grup moni ir netgi vis miest, taut ar valstyb, a n pagalvoti nebiau drss. Taiau juo tolyn engiau priek, juo labiau man aikjo, jog norint, kad pasveikt ir isigelbt tiek vienas mogus, tiek ir didels moni grups, be galo svarbu yra teisinga pasaulira ir siekimas tobulti. Man tada buvo nelengva sivaizduoti, kad pati didiausia stipryb Visatoje yra meil. Ir nors a dar daug ko nesupra-
tau, bet orientuotis mus supaniame pasaulyje jau galjau. Viena i baltj dmi mano tyrinjimuose buvo ind ir kin filosofija. Kodl, norint bti laimingam, reikia atsisakyti vis trokim? Kodl vis mus supant pasaul ind filosofija laiko iliuzija? Kodl svarbiausiu prieu paskelbiama mogaus mintis, juk btent iugdyta smon daro mog mogumi? Sakykim, sau ituos dalykus a dar iaip taip paaikinti gal jau, bet mano sistema ito padaryti negaljo. Mano tyrinji muose nebuvo svok "valia", "trokimas", "mogaus smon". Ir neinojau, ar bus. Suvokiau, kad mogiksias vertybes privalo susieti kakoks ratas. Bet man tai nesisek. Taigi - buvo dvi aikios ir apibrtos svokos: "pavydas" ir "puikyb". Buvo samprata, kaip jas veikti ir kaip atsikratyti lig, kurios atsiranda per jas. Ikilo dar dvi svokos, gantinai padrikos. Pirmoji - tai padorumas, meil monms. Antroji - kontaktas su ateitimi, vykstantis per tikslus, svajones ir idealus. Prisipainsiu garbingai: j tarpusavio ryio irti a nestengiau. Treiojoje knygoje pabandiau visk susieti viening sistem, bet man nepasisek. Pastaruosius eerius metus dirbau, kiek tik mano galimybs leido. Sistema nebuvo ibaigta, bet ji veik. Kiekvien dien tuo sitikinda vau. Nemaniau, kad engsiu kur nors toliau. iaip ar taip, buvau sitikins, kad artimiausius kelerius metus eilinio pro verio priek mano tyrinjimuose nebus. Ir juo artjo treiosios knygos pabaiga, juo daniau a vilgiodavau tuias drobes savo dirbtuvje. Kas a galiau siai - dailininkas ar ne? Pareig monms atlikau, dabar galiu atsipalaiduoti ir pagyventi normaliai. Taip a galvojau 1996 met pavasar. Teisyb, turjau vien "rakt", kuri nedav man ramybs, tai buvo laiko tema. Bet kadangi jauiau, kad jos neveiksiu, tai numojau ranka. "Metus ar pusantr met atsikvpsiu, o paskui - pairsim", - nusprendiau a. Gal mnes nusprendiau nesigilinti niek, kas buvo susij su mano tyrinjimais. O paskui pasipyl tie vykiai, nuo kuri a tiesiog sudrebjau ir umirau savo planus ir svajones. Nauja informacija danai ateina kaip mirtis ar nelaimi virtin. Ir t nauj informacij pradjau gauti 1996 met pavasar. Raiau savo knygas todl, kad nereikt pacientams kaskart kartoti vis t pat. I pirmo vilgsnio labai paprast
1 r\ -L Jt
Sergejus Lazarcvas KARMOS DIAGNOSTIKA
1 J.
informacij danai suvokti jiems bdavo labai sunku. I pradi maniau, kad gana bus atspausdinti mainle vien straipsn, ir galsiu dalinti savo pacientams. Paskui, kai suvokiau, kad ta informacija reikalinga visiems, nusprendiau, kad metas ileisti knyg, ir po kurio laiko i galimyb atsirado. Dar po kiek laiko pamaiau, kad informacija, idstyta knygoje, veikia ne menkiau, kaip mano kalbjimasis su ligoniu. Ir man telieka iaikinti smulkmenas. Tada nusprendiau maksimum to, k inojau, surayti knygas, kad pacientai gydytsi patys, o man telikt tik itin sudtingi atvejai. Taip jau susiklost, kad a arba visai nedirbu, arba dirbu kiek stengdamas. Jei dirbdamas k nors nedarau kokybiko uolio pirmyn, tai tas darbas man darosi nebedomus, ir a j metu. Darbas maksimaliai spariu tempu mobilizuoja vi sas organizmo pajgas ir leidia pereiti kokybikai naujus lygmenis. Kelet met a dirbau kaip dailininkas apipavidalin tojas. Atsimenu, kaip vienoje organizacijoje administrator man ikilmingai pareik: - Ankstesnysis dailininkas sddavo darbovietje po 15 valand, bet ne visada susidorodavo su jam pavestomis uduotimis. Man absoliuiai vis vien, kiek js darbe isdsit, man reikalingas rezultatas. Prajus porai savaii ji pareikalavo, kad a ibiau po 3 ar 4 valandas darbe. - A juk visk darau, k js man pavedate. - Bet darbe js bnate ne ilgiau kaip valand. - Juk a su savo darbu susidoroju. - Reikalauju, kad js ligi piet btumte savo darbo vietoje, - pasak ji. - Bkite maloni, kreipkits su tokiu reikalavimu t, kuris ateis dirbti mano viet, - atriau ir tos tarnybos atsisakiau. Taigi toks darbo stilius pasirod ess ypa reikalingas ir naudingas, kai pradjau rayti knygas. Informacij, pateikt pirmojoje knygoje, biau galjs idstyti kelis storus tomus, bet stengiau j suspausti iki broiros apimties. Todl i karto suvokti mano knyg turin bna sunku. Utat pakiti mai gali vykti labai reikmingi, ir kai man dabar kas pasako, kad perskaiius mano knygas kardinaliai keiiasi charakteris, a jau nesistebiu. Nesistebiu, kad pasveiksta dauguma ligoni.
A jau labiau stebiuosi, jeigu jie nepasveiksta. Po treiosios knygos ileidimo buvau sitikins, kad pas mane kaip pas gydytoj turi eiti i esms sveiki mons. Ir i tikrj, nordami, kad juos diagnozuoiau, pas mane pradjo eiti mons, kuri ir charakteris, ir sveikata, ir likimas pasikeit. Jiems rpjo sitikinti, ar jie veikia teisin gai, ir patenkinti savo domjimsi. Bet tai pamale vis daugjo pacient, kurie buvo pasikeit gerj pus mano buvusi tyrinjim atvilgiu, taiau j sielose m rastis kakas nauja. Ir va tie nauji dalykai pasirod daug rimtesni ir pavojingesni nei prieraia prie santyki, kurios pasekms - pavydas ir sikibimas gabumus, intelekt, tobulyb. Mano klasifikacijoje tai vadinosi "sikibimu ateit". O jo paalinti a kakodl negaljau. Grdavau ir grdavau prie tos temos. Kad neprisiritume prie ateities, turime nesilaikyti sikib svajoni ir plan. Turime suvokti, kad viskam Dievo valia, o ms valia antraeil. A djau vis naujas ir naujas pastangas atsiplti nuo ateities, bet man visai nesisek. Kuo daugiau atiduodi meils ir inojimo, tuo daugiau j gauni. Todl btent panekesi ir paskait metu m kauptis problemos suvokimas naujaip. Taigi per paskait vienuose Kultros namuose pradedu aikinti: - Ind filosofijoje sakoma, kad mus supanio pasaulio pagrindas - tai laikas, i laiko randasi viskas. Laikas dalijamas praeit, dabart ir ateit. Praeitis - materialu. Ateitis - tai, kas dvasinga. Tai, k mes vadiname materija, mediaga, yra viena i laiko atmain. i atmain vadiname "praeitimi". Tai, k vadiname "dvasia", "biolauku", "erdve", - irgi yra laiko atmaina, ms vadinama "ateitimi". Ateitis - tai, kas dvasinga. Praeitis - tai, kas materialu. Dabartis - ir tai, kas dvasinga, ir tai, kas mate rialu. I meils kuriasi dvasia. I dvasios - materija. Materija veriasi susivienyti su dvasia ir grti meils ir Dievo prieglobstin. I kur imasi gyvyb? I to, k mes vadiname homeostaze. Keiiasi erdvinis, mediaginis, energetinis reimas. Taiau lstels viduje pakitim vaizdas visikai kitoks. Mediagos, erdvs ir energijos tarpusavio sveika skiriasi nuo analogik proces iorje. Tai yra laiko procesai lstelje skiriasi nuo analogik proces jos aplinkoje. Tam, kad lstel savo aplin-
Scrgcjus Lazarcvas KARMOS DIAGNOSTIKA
KETVIRTA KNYGA vilgsnis aleilin
15
koje galt gyventi, ji turi kontroliuoti mediagos, erdvs ir materijos bkl aplink save! Vl grkime prie pradins grandies. I meils randasi informacijos, biolauko, t. y. erdvs struktros. I informacijos, pereinanios mediag, randasi energija. Energija virsta mediaga, mediaga linkusi kaupti energij ir informacij. Kontrol ir sveika su materialinmis ir dvasinmis strukt romis yra materialini ir dvasini vertybi turjimas. Kuo auktesnis organizmo isivystymo lygis, tuo auktesnis lygis pasiekiamas kontroliuojant mus supant laik, t. y. erdv ir mediag. Taiau meils jausmas kiekvien sekunds dalelyt vis atkuria dvasines ir materialines vertybes. Kai materialini ir dvasini vertybi mastas pranoksta meils gaus, prasideda tat, k mes vadiname ligomis, organizmo nelaimmis. Tada liaujams kaup materialisias ir dvasines vertybes ir imame labiau orientuotis meils kaupim. Pasiekus tam tikr materialini ir dvasini vertybi mast, meils gausa privalo tam tikr rib pereiti. O tada erdv ir materija, o taip pat ir praeitis, dabartis, ateitis sueina vien tak. Viskas virsta pirmapradiu laiku ir grta pirmaprad prieast. Kuo daugiau materialini ir dvasini vertybi mogus yra valds, tuo stipriau jis kontroliuoja praeit ir ateit. Jeigu yra tam tikros ribos mediagai ir erdvei ir jeigu jos negali viryti ribinio dydio, vadinasi, yra ir ribinis laiko dydis. Ir kai asmeninis gyvos btybs laikas susilygina su galutiniu laiku, vystymosi ciklas usibaigia. Visata i pat pradi atsirado kaip vientisa visuma, vientisas organizmas. Toji vienov yra ilikusi subtiliajame lygmenyje. Neisenkanti iorin gyv ir negyv objekt vairov subtiliajame lygmenyje sudaro vientis visum. Todl subtiliojoje plotmje bet kuris Visatos objektas yra su ja absoliuiai vieningas. Paprasiau tariant, kiekvienas materialus erdvinis vienetas, vis vien, ar jis maas, ar didelis, turi vis informacij apie Visat. Ir todl galime teigti, kad Visata yra sukurta hologramos principu. Pirmin jos raika buvo informacinis-jausminis impulsas, nesmonyb. Ji gali grti pirmaprad prieast, pavirtusi savo prieingybe. I dvasios gimsta materija. Ir kuo toliau rutuliojasi is procesas, tuo sukuriama daugiau materijos, tuo daugiau ssaj joje formuo-
jasi ir tuo materija darosi protingesn. Tai, kas gyva, skiriasi nuo to, kas negyva, didesniu laiko tankiu, jo koncentracija. Taiau tasai tankis auga ne didjant erdvs tsumui ir mediagos kiekiui, o stiprjant informaciniams ryiams, t. y. stiprjant protingam aspektui. Evoliucijai engiant priek, Visata turi darytis vis protingesn, ir individuali smon, pamau jungdamasi gru pines smons formas, pamau didindama greit, turi pasiekti Visatos mastus. Kadangi Visata pasirod kaip vientisa esyb, tai kolek tyvin ir individuali smon i pradi buvo vientisa visuma. Visatai besivystant, kolektyvins ir individualios smons potencial skirtumas darosi vis didesnis. Bet kuo toliau procesas rutuliojasi, tuo stipriau individualusis "a" stengiasi suimti save aplinkin pasaul. Ir tuo rykesni darosi jame kolektyvins smons bruoai. Visata, vis dar plsdamasi, pradeda trauktis. Ir kai individuali kiekvienos gyvos btybs smon pasiekia visos Visatos mastus, tada individualioji ir kolektyvin smon virsta vientisa visuma. Aukiausias asmenikumas ir aukiausias beasmenikumas virsta vieninga visuma, ir ciklas usibaigia. Pats Visatos vystymosi procesas tai impulsinis, vytuoklinis procesas nuo to, kas materialu, tai, kas dvasinga, ir atvirkiai. Smon yra materialaus, dva sinio ir j pagrinde gldinio jutiminio aspekt visuma. Ir smons vystymasis turi tris stadijas: pirmasis impulsas - meils jausmo didinimas; antrasis impulsas - dvasinio aspekto stiprinimas; ir treiasis impulsas - loginis materialus aspektas. Kitaip tariant, pirmiausia meil, po jos - intuicija ir tik tada logika. Nauja samprata griauna senas logines struktras. Vadinasi, dvasini struktr griovimas, j ijudinimas - tai irgi to, kas nauja, suvokimo forma. Vadinasi, ir meils jausmo aplinkiniam pasauliui griovimas, ijudinimas yra btina painimo slyga. O kuo mogui skirtas didesnis uolis painim, tuo gilesn vis pagrind lugim jis turi patirti. Ir kiek esamoje situacijoje yra stipri meil Dievui, tiek mogui darosi antraeiliais dalykais jo fizinis materialusis ap valkalas, jo dvasins struktros, jo jutiminis potencialas, tiek jis gali pakilti dvasin lygmen. Kiekvienas mogus, kaip, beje, ir kiekviena gyva btyb, turi j supanio pasaulio
model. Jutiminis modelis didesnio masto, taiau jo didesn inercija. Smoningumo modelis maesnio masto, taiau jo adaptacija greitesn. Ir vis dlto, kad ir koks tobulas bt smoningumo-jutiminis aplinkos pasaulio modelis, jis visada bus ribotas. Vadinasi, neivengiamas susikirtimas, konfliktas su aplinkiniu pasauliu, vadinasi - agresija ir ligos. Vienintelis realus mus supanio pasaulio modelis yra pasaulio painimas per pirmaprad prieast, t. y. per meil Dievui. Ir kai i meil prioritetin, - kritinje situacijoje smon, pradjusi konfliktuoti su aplinkiniu pasauliu, nesuirsta, nesta, o persitvarko ir engia naujus lygmenis. Todl liga, nelaim, nemalonumas rodo, kad mus supanio pasaulio modelis jau ima nebeatitikti realybs. Stengdamiesi k suprasti, turime sustiprinti intuicij. Stengdamiesi sustiprinti intuicij, turime sustiprinti meil mus supaniam pasauliui. Ir stengdamiesi sustiprinti meil pasauliui, turime sustiprinti meil Dievui! Treiojoje knygoje visas mogiksias vertybes bandiau suskirstyti tris grupes: materialines vertybes, dvasines, tarp j santykiai, gabumai ir intelektas, ir trei grup a vadinau "meil monms ir mus supaniam pasauliui". Paskui paai kjo, kad meil monms ir mus supaniam pasauliui, - tai subtilesnis dvasini vertybi klodas, jis gldi tiek santyki, tiek ir intelekto bei gabum pagrinde. Dar vliau paaikjo, kad tai ir yra platesnio kontakto su ateitimi forma. Tuo metu a dar neinojau, kad i forma - pati pavojingiausia ir kad laikymasis kontakto su ateitimi - tai pagrindin sunki psichini lig, onkologini lig, nevaisingumo ar netiktos mirties prieastis.
ATEITIS
KETVIRTA KNYGA vilgsnis aleilin
1 m 1 /
Prieais mane sdi pacient. - Pirmiausia a jums papasakosiu savo istorij, - sako ji. - Prie kelet met man buvo nustatytas vys. Po kiek laiko paaikjo, kad jau prasidjo metastazs, ir gana plaiai. Gydimas nebuvo itin efektingas. Paskui man pakliuvo rankas js pirmoji knyga ir abi paskutins. Man pasisek nenusipirkau n vienos suklastotos. Niujorke ir kituose miestuose suklastot, neva js knyg ne maiau nei Rusijoj. Kai perskaiiau js knygas, mano kne atsivr aizdos, ir i j m tekti kraujas ir pliai. Po kiek laiko pajutau,
kad esu sveika. Taiau ia, Niujorke, dirba japonai, turintys nuostabi diagnostin aparatr. Jie dirba su kompiuteriais ir net sunkiausius onkologijos poymius nustato gana greitai. Jie mane ityr ir pasak, kad esu beveik igijusi, bet ne visikai. Vadinasi, vis dlto kakas liko. Taigi a atjau su inoti, ko nesu supratusi js knygose, kas man neleido visikai igyti? iriu j ir mstau, kiek daug moni dabar yra patek j panai padt. Toki, kuriems galbt vienintel viltis ir ansas igyti yra tik informacija, idstyta mano knygose. Ir tai, kad a nespjau suvokti keleto paprast ties, monms neduoda pasveikti ir igyti. - Js prisiriusi prie vieno dalyko, - sakau moteriai. Neisprsta tik viena problema. Js ateitis ukirsta labiau nei imtu procent. Kol taip yra, galutinai pasveikti js negalsite. - K tai reikia: ukirsta ateitis? - klausia moteris. Ar ji ukertama todl, kad a pernelyg daug mstau ir vis kuriu ateities planus? - Tai ne pats svarbiausias poymis, - sakau a, - i tema kur kas rimtesn. Ramiai ir metodikai pradedu aikinti jai, kaip ia viskas yra. Po kiek laiko matau, kad jos biolaukas ima palengva keistis. Prisimenu, kaip susimsiau apie ateit. Prasideda viskas nuo to, kad mogus pasijunta nebetvirtas ir prarads situa cijos kontrol. Mums atrodo, kad visk mes vertiname logika ir mintimis. Taiau mintis be jausmo nebegyva. Ir jeigu jaus mai nesuteikia minimalios adaptacijos prie aplinkinio pasau lio, smon aptemsta, atsiranda baim. Kai a pradjau vairuoti main, jauiau panik baim ir vis vilgiojau alia sdint instruktori. Ir tai pirmkart sdau main vienas. O kiek pavaiavs pasijutau lyg biau vairavs ma in vis gyvenim. Pasileidau visu greiiu ir nuo to karto kitaip jau nebevainjau. Po kiek laiko veiau vien mog. Matydamas, kaip a vairuoju, gal po deimties minui jis atsargiai paklaus: - Ar seniai vairuojate main? - Du ar trys mnesiai, - atsakiau. Jis patyljo, o paskui pridr: Taip, vadinasi, toks js charakteris.
1996 met pavasar man pradjo dtis keisti dalykai. Kai ssdavau u vairo, mane apimdavo baim. Ir pamenu: per por dien dl mano kalts susidar trys avarins situacijos, per kurias tik atsitiktinai mano maina liko nesulamdyta. domiausia, jog mintyse a maiau, kad situacija avarin, bet nieko negaljau pakeisti. Jeigu per jausmus negauname teisingos situacijos vertinimo, tikimyb, kad igelbs mintis, yra tik vienas atvejis i penki. Stengiausi vaiuoti kuo atsargiau, bet pasitikjimo savimi . negaljau susigrinti. Kai pradjau vairuoti, atkreipiau dmes, kaip stipriai emocin bsena susijusi su nemalonu mais kelyje. Jeigu js imate blogai galvoti apie psiuosius, kliudanius jums ramiai vaiuoti, galiausiai, ko gero, partrenk site kok psij gatvje. Be to, tai vyks nepriklausomai nuo js valios. Jeigu js pagalvojote apie keli inspektori kaip apie emesn u save, jei paeminote j mintimis ar odiais, kuri nors i keleto artimiausi dien, beje, visikai neteisingai ir nelogikai, keli inspektorius paemins jus. A visiems laikams nusistaiau vien taisykl, kurios privalu laikytis sdant u vairo. J sudaro keturi punktai: pirmas - gerbk psij kelyje; antras - gerbk vairuotojus kelyje; treias - gerbk keli policininkus; ketvirtas - paisyk kelio enkl. Pastebjau, kad vairuoti man pasidar kur kas lengviau. Pajutau, kad jei mane ir itikt avarija, tai ala bt kur kas maesn, nei galt bti. Po met mane itiko katastrofa, ir likau gyvas tik per stebukl. Paskui ianalizavau, kaip ten buvo. Pradjau stabdyti ant poskio, nors maiau, kad kelkratis smlingas. Kai maina susimt, man reikjo spausti stabd, nenuspaudus sankabos, kad maina neapvirst. Na, o paskui kairiaisiais ratais a pataikiau klampi bal. Tokiais atvejais mainos suvaldyti nebemanoma. Svarbiausia, taisykls buvo ilaikytos, o vis dlto avarija mane itiko. Pamsiau ir pridriau penkt punkt: "Paisyk kelio, kuriuo vaiuoji, kad ir koks jis bt." Paskui ne kart sitikinau, kad pagyrnikumas ir pui kyb kelionje - tai tiesus kelias traumas ir saviudyb. Dar gerokai i anksto nuo ms emocins bsenos pareina, ar mus itiks avarija ir kokio ji bus sunkumo.
i taisykl man padjo 1996 met pavasar. T kart a jauiau, kad mans laukia kakokios negandos. Urnai, netiktai miau silpti. Seko jgos, tiesiog svirduliavau. Kad ir kiek irjau, su kuo tai susij, atsakymas buvo vis tas pat: su kitais pasauliais. Savo santyk su jais kakuo labai smarkiai paeidinjau. Beje, mano regjimas irgi pradjo blogti. Ir blogjo kakaip keistai. Tarpais gerai maiau pat smulkiausi tekst, o tarpais prie akis iskisdavo net stam biausias. Situacija savo rimtumu panjo apraytj kny goje, kai buvau pradjs akti. Tik dabar i eiga buvo ltesn ir didesnio masto. Jauiausi it mus, pakliuvusi voratinkl ir besiblakanti jame. Jauiau, kad neitversiu to, kas grs mingai link mans artja. Kritinje situacijoje ilikti gyvas mogus gali tik pamirs save ir sutelks vis dmes pagalb kitiems. Kai jauiau, kad situacija darosi beviltika, pradjau aktyviai gydyti ir, gydydamas kitus, gydiausi pats. Kai stengiesi padti kitiems, atsiveria tie rezervai, kurie iaip neveikls, kai nori padti tik sau. Bet kart toks poiris mans neigelbjo. Mano gyvenimas man jau seniai buvo pasidars nelyginant achmat partija. Ir a j irjau tarsi i alies. Taiau kart jauiau, kad partneris u mane kur kas stipresnis. Kaip ir anksiau, vis dar stengiausi kako griebtis, bet maiau, kad padtis palengvle eina vis blogyn. Tai buvo kaip tik tada, kai jau turjo bti ileista treioji knyga. Tuo metu a bandiau igelbti gyvyb vienam i savo pacient. Jisai sirgo plaui viu. Visk, k jam sakiau, jis vykd, o jo bkl vis blogjo. Kakas jo charakteryje neleido jam pasikeisti. Taiau jis sudar tik pus problemos. A jauiau, kad pats kako neinau. Slystu paviriumi. Ligonis pamale geso, kad ir kiek a stengiausi. Galiausiai jis mir. Kai ijo treioji knyga, a skaiiau monms paskait Maskvoje. Paskui priiminjau pacientus. Viena moteris man pasakojo, kad jos tvas sirgo plaui viu. "Jis pradjo melstis, gerti savo lapim ir po kiek laiko visai igijo", pasak ji. Regis, viskas paprasta, bet kodl vienas i tokios ligos igyja, o kitas - ne? Bna atvej, kad mogus, suinojs, jog serga viu, keiia savo poir aplinkin pasaul, nustoja valgs ms, pasiskiria griet diet ir pasveiksta.
Dauguma moni ino, kas tai yra makrobiotika. Tinkama mityba onkologiniam ligoniui danai padeda igyti. Taiau Niujorke vienas i ari io judjimo alinink atjo pas mane kaip pacientas. Ir jo diagnoz buvo - gerkls vys. Vieno tinkamos mitybos lyderio mona mir nuo vio, o jos dukt, susirgusi onkologine liga, buvo gydoma ne dieta, o magnetiniu vandeniu ir kitais bdais. Vadinasi, vis dlto ir dieta, ir urinoterapija, ir kiti metodai tik sukuria fon, padedant mogui vidujai persitvarkyti. Kodl vienas mogus kreipiasi Diev, ir jo malda iklausoma, ir jis pasveiksta? O kodl kito mogaus maldos Dievas negirdi? Kodl kai kurie mons negali melstis, o kiti nenori? A tada negaljau deramai atsakyti klausim. Tik inojau, kad jei mogus piktas ir savimyla, tai jis vargu ar isigydys melsdamasis. Nors bna ir taip, kad iorikai mogus jau yra pasiruos pasikeisti, bet jo siela to nenori. Ir tada arba jis pasiduoda tam nenorui, t. y. tariamam jausmui, ir vargu ar kas begali j igelbti, arba per skausmus ir sielvartus kiekvienoje situacijoje stengiasi pajusti, kad jo smon, jo valia ir jis pats - antraeiliai, o meil Dievui - svarbiausia. Vienas jaunuolis po paskaitos man yra pasaks: - Kai prasidjo paskaita, mane kakas tarsi m stumti i sals, vos itvriau neijs. Js patarte visiems mintyse pasimelsti. inote, melstis a negaljau, mano lieuvis tarsi priaugo prie gomurio. - Js dvasia pernelyg prisiriusi prie emikj vertybi, paaikinau jam, - pernelyg daug turite pretenzij, ypa sau. Savs smerkimas, nepasitenkinimas savimi - tai irgi didiavi masis. A anksiau nesuprasdavau, kodl banyioje daug kam darosi bloga. Paskui supratau. Banyioje eminamos mogikosios vertybs, pasmon patenka informacija apie j antraeilikum. Ir kuo stipriau dvasia jas sikibusi, tuo skausmingiau vyksta normalizacijos procesas. O jeigu, be to, mogaus irdis nra sklidina gerumo jam einant ventov, tai tokiais persilauimo momentais plyksteljusi agresija tuoj pat apsigria atgal ir sukelia jam daug problem. Kadangi didiausi problem sukelia prisiriimas prie dvasini vertybi, tai kuo labiau mogus koncentruojasi
gabumus, intelekt, karjer, tuo labiau kenia jo dvasia ir tuo blogiau jis gali jaustis banyioje. Viena pacient man papasakojo keist istorij. Jos dukra mokykl baig aukso medaliu. Puikiai moksi. universitet stojo be joki sunkum. Universitete buvo viena i geriausi studeni. Per laikotarp ji n karto nebuvo banyioje, tiesiog neteko bti. Treiame kurse j kakas banyi patrauk. Ji ujo ten, kiek pabuvo, vidujai jokio ypatingo lio ar maudulio nejaut. Tik pajuto, kad jos psichika tarsi iek tiek sprsta i kontrols. Po to psichin bkl pradjo staigiai blogti. Ji atsidr klinikoje. - Dabar,- pasakoja moteris, - dukra yra psichin ligon. - Sakykite, ar tai, kas jai atsitiko, susij su apsilankymu banyioje? - Taip. Mergaits orientacija dvasines vertybes, inte lekt, gabumus, karjer buvo imtus kart stipresn negu meil Dievui. Jeigu ji nuo vaikysts bt lankiusi banyi ir imokyta melstis, jai i auktybi bt prislopintas intelekto ir gabum vystymasis ir ji pamau bt lenkiama meil. Jei karjeros darymo ir gabum vystymosi tendencija bt buvusi per stipri, gabumai paprasiausiai bt prislopinti ilgesn laik, kol mergaitei bt isivysiusi teisinga dvasin orientacija. Kai traukinys jau lekia didiuliu greiiu, pasuks teisinga kryptimi gali nulkti nuo bgi. Js dukra buvo pasmerkta miriai ir nevaisingumui. Dl to, kad galt gyventi ir susilaukti palikuoni, ji turjo prarasti tai, dl ko buvo pradjusi kilti grsm jos sielai. Bet is kelias vis vien neivengiamas, ir kuo anksiau mogus j pasuka, tuo bna gal gale laimingesnis. A manau, kad moteris mane suprato ir pajuto, kaip reikia melstis, kad dukra pasveikt. Atrodo, viskas labai paprasta: kad ir kas atsitikt, isaugok sieloje meil Dievui, bent trupinl meils, bet isaugok, kai prasideda nemalonu mai. Taiau kakodl maai kam tai pavyksta. Laikui bgant a po truput pradjau suprasti, kas ia yra. mogus Diev eina tarsi pakopomis. Jis nepriklauso nuo tos pakopos, kuri u jo nugaros, o priklauso nuo tos, kuri prieais j. Nordamas pakilti kit pakop, tam tikr laikotarp jis turi gyventi ja, jausti j, ji turi tapti jo tikslu, ir tai neivengiama. Kai tik jis sismonins apsipranta ir
ry r\ Z-IZ-I
KETVIRTA
KNYGA
Sergejus
Lazarevas
vilgsnis ateitin
KARMOS DIAGNOSTIKA
pajunta, kad ant tos pakopos stovi tvirtai, jis turi nukristi nuo jos ir tada praranda ry su ta, kuri prie j, ir jau nebra suritas su ta, kuri yra u jo. Ir kiek iuo grivanios bties momentu mogus pasis tengia isaugoti meil Krjui, kuo laimingesnis jauiasi ir kuo stipresn meils blyksn jauia prisiliesdamas prie nauj mogikj vertybi, tuo didesn skausm po kiek laiko jis turi pajusti, kad neprisirit prie j visa siela! Taiau esama kani ir esama kankinimosi. Ir jei mogus yra pasirengs apginti meil, j isaugoti, tai katastrofa virsta varybofnis, per kurias mogus tobulja, o nelaim tampa tarsi treniruot. Kuo stipresnis mogus, kuo didesnis jo smoningumas, tuo maiau jam ans igyventi, jei jo vidin orientacija neteisinga. Deja, tvams daniausiai rpi, kaip iugdyti vai kams tokias savybes, kurios tutuojau atne skm. Pasirodo, kad mogus ilikt mogumi ir tapt dar mogikesnis, reikia daniau kartoti, kad jis mogus tik iorikai, o jo viduje - Dievikumas, ir tas Dievikumas yra amina meil, ir kaip bit kaupia med, taip ir mogus gimsta tam, kad kaupt t jausm savo irdyje. Ir kuo realiau mogus Dievikum jaus savo irdyje, tuo jis taps mogikesnis. Grtu prie laiko temos ir prie ateities. 1996 met baland buvau papraytas padti vienam mogui. Reikjo pas j vaiuoti ligonin. Kai suinojau, kad jis verslininkas, be to, stambus, nutariau pas j nevaiuoti. Tokius mones gydyti daniausiai bna bepras mika. Jie imasi visokiausios veiklos, tik jokiu bdu nenori keistis patys. Kur laik pabuv lyderiais, pajut, kad savo valios, sumanumo, intelekto dka visk pasiek, jie neino, kad ta valia, sumanumas, intelektas virsta kilpa, jei jiems meil neduoda peno. Todl jei toks mogus ir kreipiasi mane, tai tik iekodamas mading gydymo priemoni, ir gydysis tarsi nurydamas tablet, kartu naudodamas dar 5-7 gydymo bdus. Prisimenu, kart buvau papraytas pairti mog, specialiai atvykus i Kanados. Gydytojai pasak, kad jam liko gyventi tik kelios savaits. Atrodo, jis sirgo smegen viu. Kai jis paskambino, duris atidar ir leido j vidun mano pastamas, buto eimininkas. - Kodl js viestuvas apdulkjs? - tai buvo pirmasis ligonio klausimas.
Man apie tai pasak vliau. Taiau kai jis jo kambar, a pavelgiau jam akis ir supratau, kad ia man nra kas veikti. - K js man galite garantuoti, jei a sumoksiu u gydym? - paklaus jis. - Nieko. - Kodl? - Todl, kad pirmiausia viskas priklauso nuo js, nuo js pasiryimo tobulintis. - Gerai, kiek procent garantijos, kad a liksiu gyvas, jei pradsiu tobulintis js metodu? - Madaug septyni. - Taiau tai labai maai. - Kartais tai labai daug. Tuo ms pokalbis ir baigsi. Kai mane kreipiasi viu sergantis ligonis ir klausia, ar galima po mans kreiptis gydytojus, a atsakau, kad jei padtis kritin, reikia inaudoti visas priemones tai padiai itaisyti. Nei dieta, nei vaistai, nei chemijos terapija, nei vitinimas, - viskas gali visikai nepadti, jei mogus tuo paiu metu vidujai nepasikeit. Ir prieingai, jie gali bti itin efektyvs arba visai nereikalingi, jei mogus suvok teising krypt. Pamenu, prie kelet met viena pacient pasakojo: - Man prasidjo limfogranulomatoz. Daktarai paskyr chemijos terapij. Analizs rod, kad bkl prasta, mano ird nuolat grau baim. Taiau kart a pasiirjau serganius viu vaikus, man staiga taip j pagailo, irdyje pajutau toki meil jiems, kad labai susigdau dl savo baims, dl nepasitenkinimo aplinkiniu pasauliu ir savimi. A pagalvojau: "Jie, tokie mai, turs mirti, o a dl savs darau tragedij." Paskui mano analizs ymiai pagerjo, o chemijos terapijos organizmas neprim. Gydytojai turjo atsisakyti io gydymo, taiau a ir taip pasveikau. - Geraird mog Dievas globoja, - galvojau a. Prisimenu, man vienas mogus paskambino i Jakutijos. - Pasakykite, ar man reikia operacijos? - paklaus jis ir paaikino, kaip viskas susiklost. Nuo maens jis jautsi sveikas, taiau neseniai gydytojai j ityr, ir pasirod, kad
Sergejus L a z a r c v a s KARMOS DIAGNOSTIKA
jis neturi vieno inksto. Paskui jie detaliau j apirjo ir nustat, kad inkstas yra, bet labai maas, susiraukljs ir, sprendiant i visko, nedirba. - Jums jis tik trukdo, - sak gydytojai, - geriau j paalinti. Paguld jie t mog ligonin, paskyr operacijos dien. Taiau operacijos nepadar, nes chirurgui m skaudti rank. Operacija buvo atidta dviem savaitms. Paskirt dien chirurgas mai susirgo ir operacij vl atidjo. Trei kart vl nutiko tas pat. - Mane i ligonins ira ir dabar neinau, ar man operuotis, ar ne? - Ne, - pasakiau jam. - Js inksto patologija - tai galingos susinaikinimo programos blokuot. Jei inkst bt paalin, blokuot galjo pasireikti insultu ar aklumu. Tokia galinga susinaikinimo programa atsirado dl to, kad mgote smerkti, niekinti mones, visuomen ir aplinkin pasaul, o isikerojo noras smerkti dl to, kad nuo vaikysts jus mok remtis principais, tikslais, viesia ateitimi, - laikantis tokios pasauliros noras smerkti kitus ir paskui udyti vis didja ir neivengiamai virsta susinaikinimo programa. Taiau i pri gimties js esate gerairdis ir, nors psichologin pasaulio suvokim aukltojai jums ikraip, js pasistengte irdyje isaugoti gerum, todl, viena vertus, gavote lig, kita vertus likote sveikas, ir susiraukljs inkstas tarsi sum save neteising pasaulir, pasireikiani per js emocijas. Tad, jei inkstas jums dideli problem nekelia, neskubkite jo paalinti. i istorij prisiminiau vaiuodamas automobiliu ligo nin pas verslinink, kuriam buvau papraytas padti. A nusprendiau pas j nuvaiuoti, kai suinojau diagnoz. Jis sirgo plaui viu. "Neseniai vienas mano pacientas, kuriam buvo nustatyta tokia diagnoz, mir, tad it pabandysiu itraukti", - galvojau a. Ligonins palatoje pamaiau iblykus, ikankint mog. Taiau buvo matyti, kad jo protas ir valia n kiek nenusilp. - Js nuo vaikysts pripratote orientuotis savo intelekt ir gabumus, - pasakiau jam. - Tai jums paddavo pasiekti tai, ko norjote, tobulintis. Taiau kuo ilgiau ir stipriau vadovaudavots intelektu ir gabumais, tuo skausmingiau igyven davote kiekvien neskm. Kuo daugiau reikms mogus
priskiria intelektui ir gabumams, tuo labiau jis stengiasi kont roliuoti kiekvien situacij, pamirdamas, kad jo valia visada bus antroje vietoje! Pamau brsta konfliktas su visu pasauliu ir su Visata. Kadangi savo ego iklimas pirmon vieton, noras valdyti vis aplinkin pasaul prasideda nuo ms smons ir kno, tai pirmiausia i auktybi eminama smon, o paskui knas. I pradi atsiranda neskms, nelogiki nemalonumai, skriaudos, ir jei mogus iuos pirmus signalus teisingai su pranta, jis dar gali susibalansuoti. Taiau jei vidujai mogus ne tik kad neatsisako situacijos kontrols, bet ir dar labiau j stiprina nervindamasis, perteks nepasitenkinimo aplinkiniu pasauliu, tada "kilpa" dar daugiau usiveria. - Jums reikt prisiminti, - sakau pacientui, - visas ne skmes, nemalonumus ir priimti juos kaip vaistus. Per atgail idildyti nuoskaudas, nebepykti ant aplinkinio pasaulio, ant artimj ir savs. Ir melstis, kad meil Dievui jums bt didiausia laim. Ligonis mane puikiai suprato. Ir msi perkratinti save, taiau a jauiau, kad vidujai jis nesikeiia. Kakas pa smonje jam neleido jaustis antraeiliu ir priklausomu nuo Aukiausiojo valios. Jo biolaukas pamau lyginosi, darsi vis varesnis. Prieraios prie gabum, intelekto, tobulybs vis majo. Taiau situacija nesitais. Liko dar viena prieraia prie ateities. - Neplanuokite, nesvajokite, negalvokite apie ateit, sakiau jam ir jo monai. - Mes jau negalvojame, neplanuojame ir nebeturime vil ties, - atsak jie. Ir vis dlto kaskart, kai testavau, matydavau: prieraia prie ateities tebra grsminga. Ir ia a jauiausi bejgis. Kak ji reik, o k, a negaljau suvokti. Matydamas, kad nesugebu to padaryti, pamginau kreiptis kitus specialistus. Viena mano pastama, aukto lygio ekstrasense, man siningai prisipaino: - Nieko nesuprantu. iriu j per atstum, jo biolaukas varus, normalus, o energija vis tiek srva lauk. Jauiau, kad persidirbu, kad usikroviau pernelyg didel nat. Taiau man lengviau bt buv paiam numirti, negu irti j, ltai gstant. Pavojingas procesas plauiuose
S e r g e j u s La z a r v a s KARMOS DIAGNOSTIKA
Sergej us Laza rvas KARMOS DIAGNOSTIKA
(yi /
sustojo, prasidjo pagerjimas. Plauiai valsi, taiau daug blogiau pradjo dirbti inkstai. Organizmas liovsi prieintis ligai. Liepos pabaigoje jis mir. Stengdamasis j igelbti, pastebjau, kad juo daugiau dedu pastang, juo rykja ir mano organizme toki pat kaip jo proces uuomazgos. Prisiminiau, kaip prie atuonerius metus vienoje kompanijoje, kur buvo keletas ekstrasens, mes aidme diagnostika. Vienas ekstrasensas staiga man pasak: - O js mirties prieastis bus plauiai. A nenustebau. Prie por met per kelis mnesius tris kartus sirgau plaui udegimu. Kai mokiausi Suvorovo mokykloje, pirmame kurse man netiktai prasidjo didiausias bronchitas, kur niekuo nesisek igydyti. Vyriausias sanitarins dalies gydytojas su gailesiu mane irdamas pasak: - Broleli, tu, atrodo, susirgai tuberkulioze. Tuberkuliozs gydytojai nenustat, taiau jokie vaistai nepadjo. Gydytojai nutar komisijon nesisti, palikti visa kaip buv, - gal organizmas pats isikapstys. Ir i tikrj po kiek laiko viskas prajo savaime. A paskui analizavau, kas Kai mogus pranta kitus smerkti, blogai apie juos galvoti, - kenia kepenys. Jei mogus k nors nuskriaud arba jis pats danai plyksteli i nuoskaudos - kenia irdis. Jei mogus danai pyksta ne tik ant artimj, bet ir ant savs, ant situacijos - kenia skrandis. Didiausio masto nuoskaudos pasireikia subtiliajame lygmeny nepastebimai, taiau vis atplaukianiomis bangomis. Ir kuo platesnis pretenzij mastas, tuo pavojingiau. Kai mogus nuolat nepatenkintas aplinkiniu pasauliu, savo likimu, kai jis nuolat vidujai iauiasi prie bet koki nepalanki situacij, nuoskaudos sigrauia paias sielos gelmes, ir daniausiai tai baigiasi plaui viu. Geriausiu atveju atsiuniama tuberkulioz arba nesibaigiantys bronchitai ir plaui udegimai. Pirmaisiais metais man nesinorjo bti Suvorovo mo kykloje. Nepatiko ten grieta tvarka, tai, kad vyresnieji emino jaunesniuosius, jgos kultas, nors ten buvo lengviau negu sovietinje, o dabar - Rusijos armijoje, kur patyios,
prievartavimai ir savival didesn negu kaljimuose. Pasirodo, plaui vys - tai protesto prie mus supant pasaul forma. Tai pats blogiausias kovos bdas. Ne iorins, o vidins kovos. Ir kuo daugiau mogus jauiasi skaudiamas, smerkia aplinkin pasaul vidujai, tuo stipriau sulydoma iors apsauga. "Papasakosiu jums keist istorij, - ra man vienas mogus, - tai atsitiko mano snui. Viskas prasidjo nuo paprasiausi petyni". Jo snus nesmarkiai apkl savo konkurent, ir petyns jau jo galop. Staiga j sukaust nesuprantama baim, jis nebegaljo n rankos pajudinti. Jo prieininkas, pamats, kad jis kako persigando, prioko ir skl keliskart jam per veid, taiau tas negaljo n krustelti. Ir vliau, vis muamas, apipilamas patyiomis, atsakyti tuo paiu jis negaljo. Jis nusprend, kad tai patologija, rimta liga, taiau baim inykdavo, kai jaunuolis bdavo vienas. Danai jis rizikuodavo gyvybe nejausdamas jokios baims. Baim atsirasdavo tik tada, kai reikdavo kam nors pasiprieinti. is bejgikumo jausmas man buvo pastamas. Tarsi bt kalbama apie mane. A taip pat panikai bijojau kam nors pasiprieinti ir taip pat kartkartm rizikuodavau gyvybe, kad sitikiniau, jog nesu bailys. Prisimenu kakieno pasakojim apie vien berniuk, kur danai mudavo bendraamiai tiesiog iaip sau, nordami pasilinksminti. Jis tik dengdavosi rankomis veid ir kartodavo: - Viepatie, atleisk jiems, nes jie neino, k daro! ia veik tas pat mechanizmas. Tik tada, kai miausi bioenergetikos, supratau, kad jaunystje kaustanti baim yra apsauginis mechanizmas ir liudija, kad nerv sistema gerai subalansuota. Kai paaugau, kelis kartus ts vos neumuiau mogaus, ant kurio supykau. Stebuklas, kad susilaikiau. Ypa apimdavo tis matant, kad mogus vienaip ar kitaip nedorai mano atvilgiu pasielg. Jei vidins agresijos plipsnis nebt sustabdomas ioriniu sukaustymu, vykt arba fizin, arba energetin mogudyst. Itin sutelkta orientacija savo mogikj "a" ir susijusias su tuo vertybes suadina dar didesn it vertybi ir savojo "a" reikmingum, atitinkamai padidja noras apsiginti ir vidujai neapksti. Taigi iuo atvilgiu sukaustymas gelbsti ir siel, ir gyvyb, o nepilnaver-
O Q ^-iZ?
tikumo kompleksas yra pilnavertikumo komplekso rezultatas. Ir svarbiausia, k reikia ugdyti, - tai ne mokjimas gintis ar pulti, o mokjimas bti gerairdiam, mokjimas jausti, kad mogikasis "a" kartu su visomis vertybmis yra antroje vietoje, o meil Dievui - pirmoje. Kadangi ir pedagogika, ir psichologija, ir medicina isivyst i mogikj vertybi prioriteto, tai nei pedagogika, nei psichologija, nei medicina neturi aikaus vaizdo, kas tai yra mogus, mogikoji asmenyb, vadinasi, poveikis mogui daromas tam tikrais bdais ir technika, kuri rezultatai gali bti iorikai teigiami su nenusakomomis vlesnmis pasekmmis. Tad ir Suvorovo mokykloje sunkus ltinis bronchitas prajo todl, kad a nesmoningai suvokiau: arba priimu pasaul tok, koks jis yra, ir pamale pradedu diaugtis ir didinti pasiprieinim bei aktyvius veiksmus iorikai, arba kaupiu vis daugiau nepasitenkinimo aplinkiniu pasauliu ir situacija, o paskui sergu ir mirtu. Apskritai, vys - lidesio liga. Nusiminimas, nepasiten kinimas savimi ir likimu - tai beveik visuomet onkologins ligos. Ir daugiausia onkologines ligas yra link dvasingieji, kadangi jie grauiasi, gailisi praeities, kritikuoja trkumus, nepriima aplinkinio pasaulio kur kas labiau negu kiti mons. "iurktuoliams duodamas diaugsmas, velnuoliams - lide sys", - ra Jeseninas. iurktuoliai - tie, kurie daugiau kryps ta materialines vertybes. velnuoliai - tie, kuriems svarbiausia dvasins vertybs. Jei mogui rpi tik dvasins vertybs, jis darosi vis velnesnis ir lidnesnis, taiau tai tik iorika, o jo viduje auga niris. Ir blogai baigiasi. Tam, kad mogus tuo paiu metu galt siekti ir materiali, ir dvasini vertybi, pirmiausia jis turi siekti meils. Mano jaunysts impulsas, nukreiptas dvasines vertybes, buvo toks stiprus, kad ans igyventi praktikai neturjau. Jauiau, kaip mano siel gaubia lidesys, ir nieko negaljau padaryti. Mane igelbjo penkeri metai darbo statybose. I pradi dirbau pagalbiniu darbininku, paskui dailide, suvirintoj, elektriku, meistru. Statybininkas, inoma, buvau prastas, man viskas krisdavo i rank ir dirbti man buvo nepaprastai sunku. Tuo labiau, kad i principo negriau ir darbas trisdeimties laipsni altyje, atvykus i Soio, kur anksiau gyvenau, danai atrodydavo visai nepakeliamas. Kad itveriau, a
nuolat pusbalsiu traukiau dainas. Atsimenu, kaip mano briga dininkas, pamats baro virinink, kandiai aukdavo: "Michailai Semionoviiau, atsiimk kompozitori, mes jau nebeitveriam". Kadangi baro virininkas buvo mano dd, a dirbau toliau, nors man viskas krito i rank, deg ir spro ginjo. Ir paprasiausi mogiki jausmai, kuriuos irjau i didio ir su panieka, vis daniau uplsdavo mane. Pamau pajutau ir suvokiau, kad nuoga mintis yra bevais, kad patys grakiausi ir subtiliausi grabyliavimai vis tiek yra antraeiliai, o meil, diaugsmas ir linksmyb - pirmaeiliai. Taiau 1996 met pavasar diaugsmas buvo sumis su tampa. Pasirod treioji knyga, o problem pasidar dar daugiau. Bandiau velgti, kokius dalykus a paeidiu? Pirmiausia paeidimai siejasi su ateitimi. Paskui - su kitais pasauliais, taip pat ir su laiku. Paeidus santyki su kitais pasauliais dsnius, pablogja regjimas, silpsta jgos ir netgi etinis imunitetas. Kakodl kiti mons pradjo su manimi daug blogiau elgtis. A tai ne i karto pastebjau. Taiau tendencija pasirod pakankamai stipri. Kodl vienas ir tas pats paeidimas susijs su agresija, su ateitimi ir su kitais pasauliais? Kaip kiti pasauliai susij su ateitimi? Prisiminiau, kad po mirties mogaus siela patenka mirusij pasaul, o paskui kitus pasaulius, ir kuo daugiau pasauli ji pereina, tuo kit kart ugims mogus turs daugiau dvasingumo, intelekto ir gabum, nes kiti pasauliai susij su aukiausiais dvasingumo klodais. Jei prie ateidamas em mogus gyveno kituose pasauliuose, jo vidins galimybs didiuls, nors jis daniausiai to n nenumano, ir jam neleidiama pasireikti, ir jo likimas daniausiai bna neskmingas. Ir tik dvasios stipryb bei asmeniniai privalumai j iskiria i kit moni. Tokie mons bna puiks tvai. Likimo smgiai, nemalonumai ir ligos stumia juos teising pa sauljaut ir meil Dievui. Ir i vienos puss jie perduoda savo vaikams didiul vidin potencial, o i kitos - teising pasauljaut. Taigi kiti pasauliai susij su auktomis dvasingumo sferomis. Taiau jie kakaip susij ir su ateitimi. A seniai pastebjau, kad aikiaregiai daniausiai naudojasi pasmons
O '
ryiu su mirusij pasauliu. O su kitais pasauliais kontak tuojs mogus jau kone pranaas ar ventasis. Pranaystse maiau konkrei fakt, daugiau strategins informacijos. Mirusij pasaulyje laiko takai suspausti, ir ten galima regti ateit. O kituose pasauliuose aprpiama praeities, dabarties ir ateities dar daugiau. Tarkim, psichologai nustat, kad dabarties suvokimas mogui trunka vidutinikai dvylika sekundi. Praeities - atuonias sekundes ir ateities - keturias sekundes. Mirusij pasaulyje tai gali trukti du mnesius, kituose pasauliuose - dvejus metus. Atitinkamai ir aplinkos suvokimas kitoks. Ir mstymo logika kitokia. Tai, kad man prasideda nemalonumai dl ateities, a pajutau, kai miausi rayti treij knyg. Pradjo griti visi sumanymai ir viltys, bet tai buvo pus bdos. Pasipyl kvailiausi nesusipratimai. 1995 met gruod a norjau gauti trims metams viz Jungtines Valstijas. Pasimiau pakvietim, visus dokumentus ir atvykau konsulat. Pasikalbjimas prajo normaliai. - Praome sumokti u viz kas ir po trij valand ateikite paso, - pasak man. Atjau, taiau paso man nedav. - Jus kakodl nutar patikrinti Valstybs departamen tas, taigi palaukite savaitl ir ateikite paso tada, mandagiai man buvo pasakyta. A atjau po savaits. - inote, dabar Amerikoje vyksta tarnautoj streikai, todl negalime pasakyti, kada gausime atsakym i Vaingtono. Paskambinkite dar po savaits. Nurodytu laiku paskambinau. - Geriau paskambinkite po Naujj Met, - pasak man, - gal tada kas nors paaiks. Paskambinau sausio pradioje. - Streikai jau pasibaig, taiau js dokument i Vaingtono dar negavome. Paskambinkite po deimties dien. Paskambinau sausio viduryje. - Kol kas jokios informacijos apie jus negavome, pasak man, - paskambinkite sausio pabaigoje. Supratau, kad toks vilkinimas gali trukti labai ilgai. Situacija buvo pikantika: mano pasas guli Amerikos konsu late, taigi iuo metu usien ivykti a niekur negaliu. - Js galite bet kada savo pas atsiimti, - pasak man konsulate, kai a apie tai paklausiau.
Vadinasi, galimybs gauti viz nebeliko, a tai supra tau. Paskambinau Niujork savo pastamai. Ji sak pati susisieksianti Jungtinse Valstijose su Valstybs depar tamentu ir suinosianti, kodl jie neduoda jokio atsakymo. Po keli dien ji kai k suinojo. Jos balse jautsi nustebimas. - A paskambinau mogui, kuris tvarko anketas ir kitus dokumentus. Jis, pasirodo, neblogai informuotas apie tave. Taigi, joki tavo dokument Valstybs departamentas nra gavs. - Pabandyk paskambinti konsulat. Ir pasakyk jiems apie tai, - papraiau a. Po keli dien mes vl susiskambinome. - Kaip tu manai, k man atsak konsulate? - linksmai paklaus pastama. - Kaip nors prastai isisuko. - Btent taip. Pasak, kad tavo dokumentus jie isiunt Maskv. - Gerai, - atsakiau a, - pabandysiu k nors suinoti atstovybje. Kai mons, susij su atstovybe Maskvoje, pradjo teirautis, kaip ia yra, jiems atsak, kad jokios informacijos jie negavo. Prajo pustreio mnesio nuolatini skambinim, ir a supratau, kad pas man reikia atsiimti. Visi mano planai sugriuvo. Gal gale a su tuo susitaikiau. Jei jau taip atvirai i auktybi man ukerta galimyb ivykti Amerik, vadinasi, man ten negalima bti, nusprendiau a ir nusira minau. Paskutin kart paskambinau konsulat. - Js dokumentus gavome, - prane man, - Taiau ar duoti jums ivykimo dokumentus, sprs pats Amerikos konsulas. - Ar danai pats konsulas sprendia, ar iduoti viz? pasiteiravau a. Kitam laido gale padels atsakyti. - Tai pirmas kartas, - atsak man. - Gerai, kaip man patekti pas konsul? - Jis dabar atostogauja, paskambinkite po keli dien, - mandagiai buvo atsakyta. Gal gale konsulas darb atjo. - Usiraykite ir ateikite po deimties dien, - igirdau vl. Tai buvo jau kovo vidurys. Man* patar ateiti valanda anksiau nei buvo nurodyta, ir a siningai tai padariau.
S e r gejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA
O Q -J *J
- iuo metu konsulas uimtas, palaukite madaug pusantros valandos, - papra mans. - inoma, inoma, - atsakiau a. Po pusantros valandos a prijau prie tarnautojos ir mandagiai paklausiau: - Atsipraau, ar konsulas ino, kad a laukiu? - Viskas gerai. Nesijaudinkite, - ji- nuramino mane, bet konsulas dabar ivaiavo. Palaukite dar truput, ir jus pakvies. A dar tris valandas laukiau, tyldamas ir irdamas prie save. Paskui mane pakviet prie langelio. - inote, konsulas dabar uimtas, - pasak tarnautoja, bet jis sutiko duoti jums viz, ateikite po trij valand ir gausite pas su viza. A ir atjau. Paskui bandiau ianalizuoti ir suvokti, kas vyko. Kuo kvailesn ir ugaulesn situacija susiklosto aplink tave, tuo labiau tai rodo, kad turi bti pasirengs rimtam ibandymui. iuo atveju metodikai ir tiksliai situacija griov mano ateities sumanymus ir viltis. Ir a supratau, kad men kiausias suirzimas ar pyktis ioje situacijoje neleist atlaikyti ibandym, kurie, i visko sprendiant, greitai prasids. Ir p a m a u p r a d j a u priprasti, kad bet koks tikslas ar sumanymas man neivengiamai sugrius. Tai buvo pakankamai lengva. Daug sunkiau buvo itverti tas idavystes ir neteisybes, kurie prasidjo t pat pavasar. Treiojoje knygoje raiau apie verslinink, kurio biolaukas m blogti ir dl to m griti bendradarbi likimai ir gesti charakteriai. Pasirodo, kad nepelnytai dideliu atlyginimu galima sugriauti likim ir charakter bet kuriam mogui. Dabar galiu pasakyti, kas tasai verslininkas. Tai a pats. Savo darbovietje trokau sukurti komunizm ir norjau, kad visiems darbuotojams nieko netrkt, juo labiau, kad kolektyvas buvo nedidelis - tik septyni mons. I pradi pastebjau, kad j likim struktros blogja, paskui kai kam pradjo blogti regjimas, ir tai buvo labai pavojingas enklas. Paskui pastebjau, kad bendradarbiai tyliai reikia man pretenzijas. Pradeda for muotis tikra opozicija. Supratau, kad trks ply privalau
susilaikyti j nesmerks ir neniekins. Jei neatlaikysiu i bandymo, man nebus leista suprasti, kas atsitiko, jau nekalbant apie nelaimes ir ligas, kurios seks vliau. Nors situacijos kartais bdavo visikai netiktos. Prisimenu, kaip vienas mano pastamas, kuriuo a visikai pasiklioviau, irdamas man akis pasak: "Klausyk, tu man igelbjai gyvyb, a tavs niekuomet neiduosiu, o dl pinig gali imtu procent bti ramus". Paskui paaikjo, kad jo odiai, velniai sakant, neatitinka tikrovs. Visas mano supratimas apie siningum, padorum, garbingum 1996 met vasaros pradioje staiga sugriuvo. Man atrod, kad lengvai galiu igyventi pinig netekim, bet koki neskm, o santyki nutrkim - net nemirkteljs. Ir tariausi ess nepajudinamos pusiausvyros. Taiau pasirod, kad idavyst, nepadorus elgesys mane tiesiog sulugd, ir nieko negaljau padaryti. A nesitikjau, kad mano dvasia taip stipriai priklauso nuo mogikj vertybi - ideal, morals, padorumo, teisingumo. Protu supratau, kad j elgesys savaip spja ir gelbsti mane. Taiau nuoskauda "lindo pro visus plyius", ir jausm nebegaljau suvaldyti. ingischano laikais pati didiausia bausm mongolams buvo skiriama u nusikaltim, kuris vadinosi: "Tavim pasi tikjusio apgaul". I vienos puss, - u niekyb ir idavyst anksiau ar vliau bus nubausta, juk neatsitiktinai Judas usinr kilp ant kaklo, o i kitos puss, - kiekvien mog veda Dievas, vadinasi, kalt prie Diev nra. Taiau kiek vienas bjaurus, idavikikas poelgis neatsitiktinis, ir, vadinasi, gydo siel to, kuris yra iduodamas. Taiau kaip jis gali gydyti siel, a nesuvokiau, ir todl mano nuoskaudos nenyko. Tsdamas savo tyrinjimus prijau netikt ivad, kuri man atvr akis ir padjo nepalti. Pasirodo, ateitis - tai ne tik tikslai, udaviniai, principai ir viltys. Ateitis - tai idealai, tai dvasingumas ir kilnumas, tai moral, padorumas ir teisingumas. mogus, prisiris prie ateities - j praranda. O ateities praradimas - tai mirtis. Ir pasirodo, kad vins ligos atsiranda tada, kai ateit u kirstas kelias. Vadinasi, mogus, kuris negali priimti savo sumanym ir vili lugimo, mogus, kuris vidujai negali
Scrgejus Lazarcvas KARMOS DIAGNOSTIKA
<J C -J ~s
priimti kaip Dievo sistos ir atleisti idavysts, nedorumo, neteisingumo, ideal kracho, dvasini eidim, - toksai mogus engia tiesiai sunki lig ar mirt. Daug mnesi vis galvodavau apie tuos vykius ir pamau suvokiau, kas tada vyko. Kai raiau treij knyg, jau supratau, kad dvasingumas - tai ne Dievas, ir kad dau gelis, melsdamiesi Dievui, i tikrj meldiasi dvasinms ver tybms, tai yra, man dvasingumas ir meil pasidar visikai skirtingos svokos. Taiau moral, padorumas, idealai ir mei l, pasirodo, man buvo sinonimai. Moral a supainiojau su meile, ir, pasakyiau tiksliau, pasmonje visada buvau si tikins, kad moral yra aukiau meils, tai yra mylti idavus ir eidus tave mog negalima. Gyvenimas iuo klausimu padar savas pataisas. O paskui supratau dar vien labai svarbi detal. Mano knyga daugeliui moni pernelyg reikminga. Ir todl neteisinga pasauljauta gali pakenkti labai daugeliui. inoma, negalima leisti, kad itaip atsitikt. Vadinasi, man reikia duoti galimyb isaugoti meil, kai bus sugriautos visos mano mogikosios vertybs, ir jei a meil isaugosiu, tai ne tik iliksiu gyvas, bet ir sugebsiu teisingai parayti ias eilutes. O jei, lungant mano emikosioms vertybms, nesugebsiu isaugoti meils Dievui, tai bus visikai nepagei dautina, kad a gyveniau, biau sveikas ir tuo labiau ray iau i knyg. Taiau tada dar nieko nesuprasdamas kartojau: "A myliu tuos, kurie mane idav. Myliu tuos, kurie neteisingai su manimi elgiasi. Myliu tuos, kurie eid mano idealus ir sulugd viltis". Dvasia prieinosi, o a kartojau iuos odius imt imtus kart ir stengiausi j tikinti. "Kad ir didiausi nemalonumai ir nelaims mane itikt, mano meil Tau, Viepatie, nesumas, - kartojau a, - bet kok mogikj vertybi lugim priimu kaip meils Tau igryninim". i malda kritikose situacijose man irgi paddavo nepasidaryti tulingam. imtus ir tkstanius kart analizuodamas iuos ir kitus vykius, a vis giliau suvokiau iorikai negretinam vyki ry. Suvokiau, kodl pirmoji meil daniausiai bna neskminga. Todl, kad ji yra mogikos laims simbolis. Ir isaugojs irdy meil, kai lunga visos iorins jos egzista-
vimo slygos, mogus vliau gali patirti tikrj meil be pavojing pasekmi sveikatai ir gyvenimui. Arba sivaizduokime kit situacij. Vyras simyli moter, ji taip pat j myli. Ir staiga dl kakokios menkuts dingsties ji pradeda jo atvilgiu elgtis nepadoriai, negarbingai ir nesiningai. Jis nesuvokia, kas ia darosi. Ir ji pati vliau vargiai gali savo tok elges paaikinti. O situacijos esm, pasirodo, yra tokia. Tai, k mes vadiname "kontaktu su ateitimi", - padorumas, dvasingumas, kilniairdikumas, princi pai, svajons ir idealai yra ir dvasini santyki, ir tobulumo, ir gabum, ir intelekto pagrindas. Ir jeigu simyljs vyras pernelyg orientuojasi santykius su mylima moterimi, jos tobulum ir dvasingum, - tada jis paprasiausiai us arba sunkiai susirgs. Ir igelbti jo gyvyb pirmiausia gali nepadorus, neteisingas moters elgesys. Jeigu vyras ir tada sugebs isaugoti meil, tai prisiriimo prie ateities nebeliks ir sumas prisiriimas prie santyki, gabum ir intelekto. Vadinasi, kuo labiau mes gebame isaugoti meil ir atleisti mylimam mogui, eidusiam ms paius viesiausius ir kilniausius jausmus, tuo daugiau mums bus leista turti harmoning santyki, gabum, intelekto ir to, k mes vadina me "mogikja laime". ito suvokimas man padjo igyventi ir sustabdyti lugim, kuris buvo prasidjs 1996 met pavasar. Ir tai man leido padti kitiems monms, kuriuos itin sunkios ligos buvo itikusios dl nesugebjimo sud tingomis slygomis isaugoti meils.
NAUJOS VERTYBS
Treioji knyga ileista. Daug kas sak, kad treioji jiems labai padjusi. Taiau jau po keli mnesi pastebjau, kad idstyta joje informacija atsilieka nuo t ini, kurias gavau 1996 met vasar. Pats laikas buvo sstis ir rayti nauj knyg apie jas. Taiau a, siningai kalbant, planavau pailsti, atgauti ramyb ir paskui parayti knyg, kurioje biau atsaks daug ankstesni klausim ir paaikins daug nesuprantam viet. Man mons danai sakydavo, kad mediaga pernelyg glausta, todl galima bt parayti daug knyg, aikinani tai, kas jau buvo parayta anksiau.
Kai kurie vykiai mane privert suvokti, kad sistema dar neubaigta ir kad informacijos man gali bti duota paios netikiausios, taigi reikia stengtis suspti j suvokti. Ruden a maniau, kad visas mogiksias vertybes pagrin dinai galima suskirstyti tris grupes. Pirmoji grup - santykiai. Antroji grup - gabumai, intelektas, tobulumas. Treioji grup, - j pagrindas, - kontaktas su ateitimi. Nauj informacij gydavau taip. I pradi viskas aplink sulunga, nebesugebu padties kontroliuoti. Paskui stengiuosi suvokti, vertinti tai, kas vyko. Toliau jungiu nauj grand sistem. Ir galiausiai patikrinu praktikoje, tai yra pats apsivalau dvasioje iuo atvilgiu, teisingai vertindamas permstau imtus situacij, gydau paci entus. O tada nauj informacij jau galima surayti knyg. Neapdorota informacija mogui gali bti pavojinga, tuo sitikinau, kai tik miausi pirmosios knygos. Tada susidariusi padtis buvo tiesiog mistika. Kai bandiau rayti pirmosios knygos tekst, man tarsi i auktybi kakas neleido. Daniausiai autorius rao knyg, daug mnesi taiso rankrat, paskui bgioja redakcijas praydamas knyg ileisti. Mano pirmoji redaktor pati mane surado, perskaiiusi straipsnel urnale "Nauka i religija" ("Mokslas ir religija"), pati pasil parayti knyg, be to, pamaiusi, kad rayti negaliu, rado ieit. - Galite diktuoti tekst magnetofono juostel, - sak ji, - o visa kita bus padaryta. Be to, ms bendra pastama j perspjo, kad a, ko gero, greitai liausiuosi knyga domjsis ir jos neberaysiu. Todl u dar neegzistuojant rankrat man sumokjo ger avans, kur tuojau pat pragriau ir pravaisiau. Po poros mnesi, kai man i tikrj prapuol noras rayti knyg, pasirod, kad tas darbas nemalonus ir sunkus, trauktis jau buvo per vlu. Pasirodo, visa, kas susij su karmos svoka ir informacija apie j, buvo tarsi iri lizdas. Vos prie ios temos prisilietus viskas taip uvirdavo, kad tik spk ivengti smgi. Kad man bt lengviau diktuoti tekst, pasiliau surinkti brel moni, kuriems pasakoiau savo tyrinjimus. Ir a jiems perdaviau neapdorot informacij, visikai
netardamas, kad tai gali bti pavojinga. Bet jau po keli minui visi mai pastebjo, kad ima dtis kakas baisaus. Daug kas iblyko, juos kaustyte kaust didelis silpnumas, kuris vis stiprjo. Biolaukas aplink j galvas pradjo keistai elgtis. Prasidjo nedidel panika. Tuo tarpu a visikai neinojau, k daryti. O kak daryti reikjo. - Jums negalima buvo gauti tos informacijos, kuri daviau. Ji jums kakodl labai pavojinga. O k daryt, a kol kas neinau, nebent paimti j atgal. Ir staiga praregjau: kodl i tikrj ios informacijos nepamus atgal? - Dabar js pamirite visk, k a jums kalbjau, pasakiau dalyvaujantiems. - Po devyni sekundi informacija dings kaip nebuvusi. Paskui pamaiau, kad viskas normalizavosi, ir mes kalbjoms toliau. Suvokiau, kad tiesioginis prisijungimas prie vairi informacijos altini man gali nekenkti, o kitiems bti pavojingas. Pirmiausia informacij reikia paturti savyje, pritaikyti ir tik tada atskleisti kitiems, tarsi vykdant savotiko filtro vaidmen. Su knyga reikia elgtis dar rimiau. Ir nors gauta informacija bt itin svarbi, turi praeiti maiausiai pus met, kol j bus galima tarpuoti knyg. Taigi 1996 ruden maniau, kad nauja tema vargiai tegali atsirasti. Taiau ji atsirado, be to, visikai netiktai, kai buvau ivyks usien. Su manim ireik nor pabendrauti alies, kurioje buvau, vadovas. Pairjau j per distancij: greta io mogaus, jo biolauke, vienas lopinlis buvo vytintis. Angelas sargas, be to, labai stiprus. O ir patsai alies vadovas buvo dvasingas ir harmoningas. A sutikau susitikti. Beje, is mogus buvo prisiris prie ateities. Jo biolaukas rod, kad niekus ir nedorlius jis niekino. - O u k juos gerbti? - paskui kalbantis stebjosi jis. - J nereikia gerbti, bet ir niekinti negalima, - paai kinau. is niekinimas ir pernelyg didelis nepasitenkinimas savimi neskmi metu virsdavo susinaikinimo programa, kuri galjo sivyrauti ir paskui kenkti sveikatai. Nakt staiga pabudau, jausdamas, kad beveik visai netekau vidins pusiausvyros, ir
KETVIRTA KNYGA vilgsnis alcitin
O Q J J*
kad prasideda mi liga - didiausia sloga. Be to, tema buvo kakokia nauja. Nesusijusi nei su santykiais, nei su gabumais, nei su principais, nei su idealais. Pairjau, i kur imasi destabilizacija. Pasirodo, tai program rezonansas, mano ir mogaus, kur turjau pamatyti kit ryt. Kakokia aktyviai veikianti jo pasmonje programa jo rezonans su manja, ir man plyksteljo vidin agresija visam .pasauliui, kuri tuoj pat pavirto susinaikinimo programa ir slogos buvo sulaikyta. Beje, ios slogos niekaip neatsikraiau dvi savaites. Prisimenu, po kiek laiko a priiminjau pacientus ir aikinau jiems: - Vidinis nepasitenkinimas aplinkiniu pasauliu, kit moni smerkimas virsta susinaikinimo programa. Tada ji blokuojama galvos skausmais, meningitais, encefalitais, galvos traumomis, regjimo ar klausos pablogjimu. Vienas i labiausiai tausojani blokuots moment - nosiarykls ude gimas. Jei susinaikinimo programa taip neusiblokuoja, tada paeidiama lapimo ir lyties organ sistema. Taigi stipri sloga, - tsiau a, - vienas poymi, kad susinaikinimo siste ma pasidar aktyvesn. Paskui prisiminiau savo paraudusias akis ir paburkusi nos ir pridriau: - Matote, dabar manyje btent itoks plyksteljimas. Paskui, prajus kelioms savaitms po susitikimo, bandiau analizuoti, kas gi taip mano pusiausvyr ijudino? Tema, inoma, buvo nauja. Ir susijusi su valdios svoka. Man i tema neturjo jokios ypatingos reikms, o mano pacientui ji buvo labai svarbi. Vadinasi, viename i gyvenim dl ios temos manyje buvo daug agresijos monms ir aplinkiniam pasauliui. Valdia mogikj vertybi hierarchijos sistemoje pasirod esanti labai auktai. Taiau "valdia" svoka plati. Tai ne tik padties kontrol. Tai keleto mogikj vertybi visuma. Vl ir vl skaiiavau, analizavau, bandiau suvokti pai esm. Mano sieloje programa buvo suaktyvinta. Maiau, ketvirtame savo gyvenime turjau pernelyg didel valdi ir pernelyg neteisingai j vertinau. Siame gyvenime, jauiau, net ir truputis valdios mane dar iurkt, pasiptus ir despotik. Todl dabartinis mano gyvenimas buvo virtin paeminim. Vos tik atsirasdavo galimyb pasireikti kaip
lyderiui, mane tutuojau "traikydavo" kaip mus. Nesmonin gai jauiau, kad garb, igarsjimas ir ypa aukta padtis visuomenje ne tik demoralizuot mane, bet ir praudyt arba geriausiu atveju padaryt nelaiming. Kai pastebjau, jog prasidjo programos aktyvizacija, supratau, kad jei per mnes ar du neperprasiu naujosios mogikosios vertybs, tai paskui i mans lapia vieta teliks. A ir vl analizuoju. I ko susideda valdia? Tai kit moni likim valdymas, vadinasi, mokjimas valdyti ir savo likim, vadinasi, kiekvie nas valdovas privalo neturti to, k vadinu "prisiriimu prie likimo". Ir visus nemalonumus, nelaimes, likimo smgius jis turi irti ramiai ir altakraujikai. Paskui daug kart tikrinau: taip, svoka "likimas" yra sudtin svokos "valdia" dalis. Valdios neilaikysi be didels intuicijos, o didel intuicija yra kontaktas su ateitimi, o iplsti kontakt su ateitimi gali tik mons, sukaup daug dvasingumo. Svoka "kontaktas su ateitimi" kaip ir svoka "likimas" man jau buvo pastama. Buvo dar kakoks komponentas, beje, pats svarbiausias. Pamau j uiuopiau - tai valia. Be stiprios valios n vienas valdovas negals valdyti valstybs. Jis gali bti gabus, protingas, dvasingas ir doras, jam gali bti palankus likimas, taiau jei jis bevalis, - valdyti valstyb jam negalima, nes jis j praudys. Na o kas yra valia? Pasirodo, kad pajusti tai daug paprasiau negu suvokti. Peririnjau modelius vien po kito, kad suvokiau, kas yra valia. Valia - tai trokimas, galintis egzistuoti dien, mnes, metus ar dar ilgiau. Paprastas noras atsiranda trumpam laikui, o paskui inyksta. Kai slygos gyvendinti trokim isisklaido, o jis vis tiek lieka, tai jau didiulis trokimas, ir kai nepabgstama slyg, trukdani trokimui isipildyti, - tai jau valia. Valingas mogus - tai mogus, kuris msto strategikai. Strategikas mstymas nemanomas, jei nesuvokiama aplin kinio pasaulio esms ir jei nra iugdyto smoningumo. Vadinasi, aukt valios impuls sukuria teisinga pasauljauta, teisinga orientacija pasaulyje. O tai manoma tada, kai irdyje sukaupta daug meils Dievui, kai pasaulis suvokiamas per meil, kai mogus visikai atsisako savo valios, visame kame
KETVIRTA KNYGA vilgsnis aleitin
matydamas Krjo vali. Todl tikras valdovas daniausiai bna smoningai atsisaks mogik trokim, savo valios, savo ideal, tiksl ir vili, pasiliks tik vien trokim ir tiksl, tik vien valios pasireikim - perengti visko, kas mogika, ribas siekiant pajusti vienyb su Dievu. Tada supra tau, kodl Indijos filosofijoje atsisakymas bet koki trokim buvo viena svarbiausi slyg, norint pasiekti didiausi laim. Mane mons vis prao ir prao parayti, kokia liga su kokiais karmos dsni paeidimais susijusi. Grieto ryio nra ir negali bti. Kuo individualesnis mogus, tuo ir jo liga individualesn. Taiau tam tikra sveika, inoma, yra. Pa vyzdiui, kasa atsako u santykius su monmis. Jei artimam mogui danai reikiamos pastabos ir atsiranda noras nutraukti su juo santykius, gali atsirasti diabetas. Jei nesiruoiate nutraukti santyki, taiau nuolat sieidiate, gali atsirasti dvylikapirts arnos ir skrandio problem ir tai vliau sukelia irdies komplikacijas ir skausmus. Jei piktai ir blogai galvojate apie artim mog, gali nukentti kepenys ir tulies psl. Pamstykime apie kit klausim. Kodl sauls rezginys, nerv energijos telkinlis, yra greta tos vietos, kur liaukos aktyviai dalyvauja virkinant maist? Todl, kad per maist vyksta aplinkinio pasaulio painimas. Maisto virkinimas prasideda nuo informacijos. Regjimas, uosl, skonis - tai dviej informacini sistem - maisto ir mogaus organizmo - tarpininkai. Jeigu ioje stadijoje informacija bus neteisingai sisavinama, tai arba dings noras valgyti, arba skrandis ir arnynas pasiprieins - mogus suviduriuos. Pigiuose restora nuose ir valgyklose apsinuodijama daniau ne dl maisto kokybs, o dl j ruousi moni bsenos. Geras virjas pirmiausia vidinis n u o i r d u m a s , n e p r i k l a u s y m a s nuo mogikj vertybi ir daug meils irdyje. Pastamas kart sak: "Mano m o t i n a prie taisydama valg visuomet melsdavosi, ir jos valgiai bdavo labai skans. O mano senel dirbo medicinos sesele karo ligoninje, visko ten buvo - ir iltins, ir choleros, ir a klausdavau: "Senele, ar tu kada nors sirgai?" O ji atsakydavo: "Ne, niekuomet. A prie darb pasimeldiu, pasakau: "Viepatie, tebnie Tavo valia", ir einu dirbti".
Paskui prisiminiau vien savo gyvenimo epizod. Tada buvau vos tik pradjs gvildenti savo metod ir dar neparas n vienos knygos. Kakokiais tikslais nuvyks nedidel miestel iaurje, isikalbjau su vietins ligonins vyriausiuoju gydytoju. "Na, jeigu jau tvirtini, kad viskas tarp savs susij, paaikink, kodl man skauda ird? Jokie vaistai nepadeda, skausmai kaip buvo, taip ir liko". - "Labai paprasta, vis negaldavai atleisti u nuoskaudas moterims". - "Ir k dabar daryti?" - "Nueik cerkv, paaukok vak u savo sveikat, atleisk visas nuoskaudas, susigrink sielon harmonij, o tada kreipkis Diev ir paprayk, kad visos nuoskaudos inykt i tavo sielos ir tavo palikuoni siel, ir dar paprayk atleidimo, kad sieisdavai". "Ir k, manai, kad viskas praeis?" A tik nusiypsojau. "inoma, praeis". "Tai tuoj pat sskime main ir vaiuokime cerkv, ji u miesto, per valand nuvaiuosim, beje, pasigrsi gamta, ten labai graios vietos, cerkv medin, keli imt met senumo, stovi ant ups kranto". Taigi per mikus, siauru egli ir pu koridoriumi vaiuojame j cerkv. Piet gamta, kad ir labai grai, turi blakumo. Siaurs gamtoje tokia galyb ir umojai, kad danai siela nustrsta nuo nesupran tamo avesio. O cerkv, stksanti ant ups kranto, kelia toki pagarb, kad meldiesi be odi, tiesiog irdamas j. Privaiavome prie jos, moni nematyti. Netoli cerkvs vienuolis skaldo malkas. Mes papram leisti cerkv, ir jis mus nuved. j udegme po vak. Staiga vienuolis prijo prie ms ir tar: "Kai udegate vakes ir meldiats, baigdami btinai pasakykite: "Viepatie, tebnie Tavo valia". Padkojome, ir jis pasitrauk al. Ijome i cerkvs ir mediniais laipteliais nulipome emyn. A vaiavau atgal ir galvojau: "Keista, kai udegu vak, meldiuosi ir ko nors praau, tai tikiuosi, kad bus realizuoti mano norai, mano valia, manasis "a", o kai sakau: "Viepatie, tebnie Tavo valia", - a tarsi pasiruos atsisakyti savo nor". Jauiau, kad i fraz kakodl yra nepaprastai svarbi. Po keli met, gilindamasis mogaus dvasines struk tras, suvokiau, kad i fraz padeda neprisiriti prie savo nor, nepadaryti juos savo svarbiausiu tikslu. Kitaip jie arba neisipildys, arba isipildydami atne dideli nelaimi. Mano pastama kart pasak: "Nori, pamokysiu, kaip pasiekti to, k geidi? Kai ko trokti, mintyse vaizduokis
Sergejus
Lazarcvas
KARMOS DIAGNOSTIKA
/ O I *-J
atuoniuk. Kuo aikiau j sivaizduosi, tuo greiiau pageida vimai isipildys". Pairjau, kas tokiu atveju vyksta subti liojoje sferoje. "inai, jei nori, kad tavo vaikai bt gyvi, n pati geriau to nedaryk. Ar nutuoki, k reikia atuoniuk? Matematik atsimeni? Tai begalybs enklas. Kai tu j sivaiz duoji, tavo norai nesmoningai imtus ir tkstanius kart padidja. Ir jei tavo noras prietarauja Visatos dsniams, bet yra mao masto, jis palengva inyks, o tu ne itin nuken tsi. Taiau jei jis tkstanius kart didesnis, tada ir atoveiksmis bus atitinkamas. Kokiu atveju tavo norai prie taraus Visatai? Kai tavo mogikojo "a" svarba bus viresn u auktj "a", Dievikj. Sielai, kuri laikosi sikibus mogikj vertybi, gimsta trokimai su agresijos uuomaz gomis. Kuo stipresn priklausomyb nuo mogikj vertybi, tuo didesn agresijos grandin tsta paskui norus. Todl ventojo norai gali didti be ypatingos alos jo sielai. O eiliniam mogui, jei siekimas meils ir meils Dievui nepra noksta augani nor, viskas gali baigtis ligomis, mirtimi ir kitokiomis negandomis. Jei didelio masto noras pasiekia ym gilum ir atitinkamai perduodamas palikuonims, tai gali baigtis visos gimins timi. Todl odiai: "Viepatie, tebnie Tavo valia" reikia, kad netobulos sielos norai neturi isipildyti, jei tai prietarauja Aukiausiojo valiai. Tada netgi neteistas praymas nebus toks pavojingas. Kai mogus maldoje pabria, kad jo norai, jo valia, jo gyvenimas, jo mogikasis "a" yra antraeiliai, o meil Dievui, Dievo valia pirmaeiliai, tada kuo daniau jis tai kartoja, tuo maiau priklauso nuo mogikj vertybi, tuo tyresn darosi jo siela ir tuo greiiau isipildo jo norai, atnedami ne skausm, praradimus ir kanias, o visik mogikos lai ms harmonij. Kaip svarbu tai, k vienuolis pasak cerkvje, pajutau todl, kad jau turjau precedent. I prigimties esu maksi malistas, ir jei jau ko nors usimanau ar usibriu tiksl, tai siekiu iki galo. Beje, kad ir kiek laiko praeit, mano norai nemaja. Praeituose gyvenimuose, i visko sprendiant, a buvau gana harmoningas mogus, ir nor mastas buvo didelis. Dar maas bdamas pastebjau, kad visi mano norai pildosi. I pradi tai mane diugino, paskui - gsdino. Juk mano norai gali pakenkti kitiems monms. Ir tada pradjau
ugdyti savyje didelio masto nor padti monms painti pasaul. Likimas dau mane negailestingai, o a negaljau suprasti - u k? Dabar suprantu, kad turdamas toki savo nor gali ir bdamas neteisingos pasauliros, galimybi ilikti gyvas, ties sakant, neturjau. Mane gelbjo nuolatins ligos ir begaliniai likimo smgiai, be to, neblstantis noras painti pasaul ir pajusti jo harmonij. 1980 metais per vienas vaies a sugalvojau tost: "Gyvenimas - tai mums duota galimyb mylti. mogus tai priemon meilei reikti. O gyvenimo prasm - meils kaupimas". Noro stiprumas turi atitikti vidin harmonij. Kai mogus neharmoningas, meil jam daugiau kania negu laim. Kuo daugiau gydytojas ar iniuonis turi noro padti ligoniui, tuo didesnis turi bti jo tikjimas. Atjauta yra tai, kas mog padaro mogumi. Noras padti kitam, j igelbti ugdo geriausias mogaus savybes. Taiau, jei pamirtame, kad ligos, nelaims, kanios, senjimas siel daro tyresn, tai igelbjim nuo kentjimo darome pagrindiniu savo tikslu. Tokiu atveju gydytojas ir iniuonis usitraukia lig ant savs, jei tik pagaili ligonio. Tada ligonio knas apsivalo, o siela suagresyvja. Jei gydytojas ar iniuonis ino, kad j valia, noras padti kitam visuomet yra antraeiliai, o Dievo valia ir meil Jam - pirmaeiliai, tai tas inojimas yra sveikatos ir igijimo laidas. 1990 metais, dirbdamas kooperatyve, kuris priklaus Pirmajam medicinos institutui, priiminjau ligonius, ir efektas daniausiai bdavo stulbinantis. Tada, 1990 metais, pirm kart velgs karmos struktras, a pradjau kurti savo me tod. Ir i pradi jis buvo kaip savigynos sistema. Supratau, kad visa tai labai rimta, ir jei neimoksiu matyti, kas ir i kur atakuoja, viskas gali baigtis blogai. I pradi maniau, kad visos biolauko deformacijos susidaro dl nuirjimo bloga akimi ar dl burt, ir bandiau visa tai numesti atgal, o paskui tiesiog suardyti. Dirbant mano aikiaregysts lygis vis giljo. Kart, neskmingai stengdamasis surasti nuirjimo kaltinink, miau pasiekti subtiliuosius lygius ir pajutau didiul sukrtim. Jokio nuirjimo nei burt nebuvo, o buvo bausm i auktybi. Mane nukrt iurpas, kai supratau, su kuo bandiau kovoti. Supratau, kad toks gydymas lig
A A KETVIRTA KNYGA T vilgsnis ateitin
tik atideda. Ir galiausiai nieko gero i to nebus. Nujau cerkv, meldiausi ir praiau Diev, kad Jis man nepadt igydyti ligonio, jei tai pakenkt jo sielai. Supratau, kad monms padti reikia, taiau tai daryti btina teisingai. Ir supratau, kodl gydytoj amius trumpesnis negu kit profesij moni. Gydytojas ir iniuonis negydo, jie tik palengvina ligonio kanias ir padeda jam pasveikti. Pas Jz Krist jo tkstaniai ligoni, taiau jis gydydavo tik vien kit, tuos, kas jau buvo pasiruo, tai yra praj didesn kelio dal. Ir neatsitiktinai jis klausdavo, ar mogus tiki. Kuo didesnis verimasis Diev, tuo maiau sielai kenkia bet kokie kardinals pakeitimai. I kurgi atsirado posakis: "Savo krate pranau nebsi"? Kai Kristus sugro savo krat, ten jis nieko negaljo igydyti. Visiems jis buvo tik dailids Juozapo snus. Tada jis i ten ijo, pasaks i fraz, kuri vliau pasidar visiems inoma. Jei gydytojas praeitame gyvenime buvo tikintis, jei jo irdyje daug meils, tai jo nuoirdus noras padti ligoniui jam nekenkia. Jis neplaka savs, kai ligoniui negali padti, nepyksta ant ligonio, kai is netinkamai elgiasi. "Kai tikras gydytojas eina palat, - sak Bechterevas, - ligoniams palengvja". Vadinasi, gydytojas pirmiausia gydo irdimi. Jis perduoda pacientams savo meils pilnatv ir gebjim mylti ir tai - geriausias gydymas. Be gydytojo asmenybs nra medicinos. Gydytojas, besistengiantis sigilinti ligonio siel, jauiantis kno ir sielos ry, geriau orientuosis bet kurios ligos atveju. Ypa daug reikia gydytojo asmenyb Ryt medicinoje. Pastama kin, kuri gyd adatomis, pasakojo, kad jai vis nedav ramybs moteris, turinti mokslin laipsn ir gydyti adatomis diplom. "A bedu adatas tuos paius takus kaip ir tu. Paaikink, kodl tu pasieki puikiausio efekto, o a, ties pasakius, jokio?" Pasakiau, kad atversiu jai paslapt. i paslaptis slypi joje paioje. Reikia bti geresnei, tobulintis. Tie patys vaistai, irayti skirting gydytoj, skirtingai veikia, kitaip tariant, pirminis yra informacinis gydymas. Pradjus dirbti su karmos struktromis, man atsitiko juokinga istorija. Su biiuliais buvau Kryme. Isikvietme taksi ir nuvaiavome papldim. Buvo mano eil mokti,
taiau paskutin akimirk mane kakas tarsi u virvuts patrauk. Pasakiau biiuliui: "Tu sumokk", - ir iokau i mainos. Jis, nesakydamas n odio, sumokjo u vaiavim, ir mes patraukme akmening papldim. Isimaudme, pasideginome. Paskui nusipirkome kelis butelius "Maderos" ir ukandio. Prie "Maderos" labai tinka graikiki rieutai ir sris, o mes dar nusipirkome duonos, pomidor ir agurk. Pripylme bokalus, igrme "u nuostabi Krymo gamt ir u Alupk". Pasdjome, pasigrjome gamta. sipylme antr kart. Pasakme tost, igrme, vl ukandome. Po penki minui mano biiuliui pradjo skaudti pilv. "Tikriausiai apsinuodijau", - pasak jis. Mes nusijuokme, nes visi valgme t pat maist. "Pora minui, ir viskas praeis, nenusimink, - nuraminome j, - igerkime dar ir ukskime". Taiau jo bkl vis blogjo. Dar po keli minui, kai jis atsigul, nes nebesteng sdti, jo veidas gavo alsv atspalv. Mes supratome, kad reikalai blogi. Tada prisiminiau, kad a juk mones gydau. Pairjau, kas yra, ir nutariau atlikti nedidel eksperiment. Visi reikalavo, kad tutuojau imiau spusioti takus ar gydyiau rankomis. "A j igy dysiu, taiau i pradi turiu kai k atlikti", - pasakiau. Pasilenkiau prie biiulio ir jam aus nibteljau: "Tu supy kai ant mans dl pinig u taksi, paprayk Diev atleidimo". Po minuts jo veidas parausvjo, o po penki minui mes visi vl sdjome ir gurknojome vyn. Pasirodo, kad maist galima perkoduoti netgi tada, kai jis jau suvalgytas. Vadinasi, melstis galima ne tik prie, bet ir po valgio. Kai mogus dar tik iri maist ir ima j ragauti, vyksta aktyvus keitimasis informacija, todl, jei mo gus i pradi pairi maist, o paskui valgo neskubdamas, sisavinimo procesas praeina geriau ir maiau bna lak. Taigi tinkamai parinktas maistas ir oli antpilai gali padti igydyti paias vairiausias ligas. Kai maistas patenka skrand, prasideda antrasis informacinio virkinimo etapas, o treiasis prasideda, kai maistas patenka arnyn. ia vyksta pats svarbiausias procesas. Pirmajame etape didel infor macinio darbo dal sau pasiskiria seili liaukos, skrandyje daugiausia sieneli pavirin dalis, kai maistas patenka skrand ir kai i jo ieina, o maistui tenkant arnyn tulies psl, dvylikapirt arna ir kasa. Drauge dirba
Ar i\s
KETVIRTA KNYGA vilgsnis atcilin
Sergejus Lazarcva KARMOS DIAGNOSTIKA
kepenys, susij su informacija apie gabumus, intelekt, tobulum. Kasa - su santyki tema, dvylikapirt arna - ir su viena, ir su kita. Nuo to, kaip formuojasi patenkanio arnyn maisto informacin struktra, priklauso fizin ir emocin mogaus bkl. Todl vairus, delikatesinis maistas atima labai daug jg ir gali sukelti ligas, sumainti dvasin ir krybin potencial. Todl ilgaaamiai daniausiai ir tenkinasi paprasiausiu maistu, ir apskritai valgo nedaug. Suderintas maistas padeda gydyti daugel lig. Nors tarpais reikia sukrtim, kaip kad ir varyb. Anksiau nesu prasdavau, kodl mons didiuodamiesi sako: "Jis per dien gali vis avin suvalgyti". Apsirijimas yra apsirijimas, kas ia gero? Vliau supratau, jog visos liaukos, kad suvirkint tok maisto kiek, turi dirbti kaip laikrodis. Todl negalima bti pavydiam, iurkiam, pasiptusiam, tai yra rajnas turi bti gerairdis, antraip jis numirt dl maisto nesuvirkinimo. Jei mogus pavydulingas ir eidus, tai jo kasa dirba blogiau ir jis turi maiau valgyti saldumyn. O jeigu jis labai ambi cingas, tai kenia kepenys, ir jis turi maiau valgyti kartaus, sraus, atraus maisto. Todl, kai mogus grietai laikosi pasninko ar badauja, jo energetinis prisiriimas prie mogi kj vertybi ymiai sumaja. O jei tuo metu jis dar ir meldiasi, tai efektas gerokai padidja, nes pasriinkas ir bada vimas pirmiausia apvalo siel ir tai padeda knui apsivalyti. Jei badavimo metu mogus pyksta, nervinasi ir vaidijasi su kitais, toks badavimas gali knui pakenkti. Medikai yra pastebj, kad badauti ilgesn laik geriau ne ambulatorikai, o ligoninje. Ligoninje, sanatorijoje mogus atitrksta nuo kasdienini stres bei rpesi, todl ir gydymosi efektas didesnis. Neatsitiktinai Jzus Kristus badavimo metu buvo pasitrauks dykum. Taiau vis dlto ir susergant, ir gyjant pagrindin vaid men vaidina mogaus charakteris ir pasaulira. Kalbuosi su mogumi, kuris serga cukralige. Tai ne pirmasis seansas. Stebiu jo organus biolauko lygmenyje. Labai smarkiai paeistas kasos plotas. Kasa nematoma informacine gija susijusi su jo monos mirtimi praeituose dvejuose gyveni muose. Pirmoji, svarbiausia monos mirties prieastis - jo prisiriimas prie valios, nor, antroji - prie princip, ideal, ir treioji - prie santyki. Kitaip tariant, tai agresija, kai
einama prie vali ir norus; despotizmas, iaurumas, aklas principingumas, kai kas nors neatitinka ideal; eidumas, pavydas, tarumas bendraujant. "A stengiuosi tobulti, - sako jaunas mogus, - taiau man labai trukdo motina. Ji nuolat nepadeda daikt viet, nervina mane. Kimba su visokiomis pretenzijomis". "Motinos pretenzijos jums - it skiepai, taiau js j nepriimate. Menkiausias susierzinimas ir agresija prie motin stiprina pasmonje agresij js bsimajai monai". Gteliu peiais. "Praeituose dvejuose gyvenimuose mir js mona, iame ir kitame gyvenime mirsite js. Tik prie tai galite apakti arba netekti koj. Pavydi moni rankos ir ypa kojos blogai aprpinamos krauju. Prisiriimas prie santyki ir ideal gadina regjim. Taigi arba nuo rytojaus dienos js keiiate poir aplinkin pasaul, arba laukite bdos". iriu jo akis, pridengtas akiniais. "Tris mnesius, lygiai tris mnesius js niekaip nereaguokite aplinkin pasaul. Tegul jus patenka viskas, o i js neieina niekas. Js tikslai, principai, valia ir norai, js "a" - visa tai, kas reaguoja aplinkin pasaul, turi inykti. Absoliuiai juodas pavirius. Galvoti galite, o vertinti situacijos - ne. Jei sugeb site tai padaryti - viskas pasikeis gera". Man kakas papasakojo, kaip vienas jaunuolis nusprend liautis smerks kitus mones. Jis ant rankos usirio vilnon sil, kuris jam tai primindavo. Buvo sitikins, kad neitvers du ar tris kartus, o paaikjo, kad deimtis kart. "Mes imtkart per dien, ,tiesiog nuolatos k nors smerkiame, kart nustebs pasak mano biiulis, - o paskui stebims, kad sergame". Lidniausia, kad tai virto kasdienybe, ir paskui, jau turdami tok baga, pradedame aikintis su mylimu mogumi ir galiausiai susergame cukralige. Kart pirtyje isikalbjau su vienu vyrikiu. Tvirtas, stiprus, niekuomet nepagalvotum, kad toksai serga cukralige. "inote, a valingas mogus, laikausi grietos dietos. Nuo dvideimties vienet sumainau cukr iki ei ar septyni. Perskaiiau js knygas. Neseniai man pradjo skaudti kojos pirtus. Supratau, kad u viena atsimokta, o kita prasidjo". "Cukralig - tai meils nuslopinimas dl santyki", - pasakiau a. "Taip, prie kelet met mes isiskyrme su mona, labai daug stres patyriau dl to". "Gydykite siel - pagis ir knas", - patariau jam.
"Koks iorikai vairus ir koks vidujai vieningas pasaulis, msiau a. - Atrodo, kas galt sieti vis didjant homosek sualist skaii ir diabetikus, o pagrindas vienas - pavydulia vimas. Daugumai cukralig prasideda be regim prieasi, kaip griausmas". Btent taip atsitiko vienam i mano pacient Niujorke. "Iki iol negaliu suprasti, kodl man prasidjo cukralig? guodsi jis man, - a gydytojas, geras specialistas, maitinuosi tinkamai. Ypatingos neapykantos niekam nejauiau, nuoskau dos nebuvau uslps". "Gerai, o ar nebuvote pilnas nepasitenkinimo, ar nesinervinote dl ko nors?" "Taip, ir ne vienerius metus, vis dl prast santyki su savo tikru snumi". "Matote, tai dar pavojingiau. Jums js valia, principai, santyki idealizavimas pasidar pernelyg svarbs. Norint igydyti js siel, jums duodamas snus, kurio charakteris, elgesys ir pasaulira prietarauja js principams, idealams, valiai ir norams. Konfliktuoti galima, bet atsiadti meils - ne. Js principus iklte aukiau u meil. Kai mogus atsiada meils, vidujai stengiasi nutraukti ryius su mylimu mogumi, tai problem neivengiamai bus. Jei norite bti sveiki, kad ir kas atsitikt, - neatsiadkite mylim moni."
KAZINO
Anksiau a nesupratau, kodl mons vaikto kazino, maniau, - tik dl to, kad nori iloti didel sum pinig, arba prieingai - juos paleisti vjais. Pasirodo - tai tik iorinis fonas. mogus vaikto kazino tam, kad imokt maiau priklausyti nuo mogikj vertybi. prastame gyvenime praradimai itinka keliskart per metus. Ir mogus, prie to nepriprats, apnuodija siel neigiamomis emocijomis, o paskui prasideda nelaims ir ligos. Jei mogus negali priimti vienkartinio it okas apsivalymo, jam skiriama sunki liga, kuri kas akimirksn smulkiais nemalonumais valo jo siel. Kazino puikiausiai gali atlikti vaidmen. aidim salje per vien vakar galima patirti imtus smulki ir vien ar dvi dideles netektis. Ir poiris tas netektis slygoja, ar sugrite pusiausvyr, ar "nusksite". Kadangi kazino yra gyvenimo imitacija - aidimas, todl ten priimti netektis leng viau negu gyvenime. Vadinasi, mes gauname ne lig, o skie-
pus. Jei mogus suvokia, kad kazino jis eina pirmiausia dl to, kad ugdyt save, pasikeist, maiau priklausyt nuo savo jausm ir nor, tada kiekvienas apsilankymas loimo namuose j praturtina ir jis ieina laimingesnis. Praturtja siela, o tai ir yra didiausias turtas. Jei mo gus ateina kazino tik su palusiu noru pralobti, praktikai iloti jam nepavyks. Jei ir pavykt, tai gali duoti dar bloges nes pasekmes. Man papasakojo istorij apie vien amerikiet, kuris da nai lanksi kazino ir pralodavo ten visus atliekamus pinigus. Ir k gi, vien kart jis ilo apie imt tkstani doleri. Savait mogus jautsi laimingas, taiau sustoti jau negaljo, jam norjosi dar daugiau. Sugro ir vl pradjo loti. Ir pralo vis imt tkstani. Paskui visk, kiek turjo grynais. Paskui pardav savo nam, nusprends, kad taip jis gals susigrinti prarastus pinigus. Pralo ir nam. Kai jau nieko nebeturjo, vargas lojas nutar apiplti bank, kad galt loti toliau. J aretavo ir pasodino kaljim. Kaljime, kaip inoma, kazino nra. Kiti baigia dar blogiau. Taiau panaios situacijos, kai aidi azartinius aidimus, pasirodo kas kelios minuts kaip uuomazga. Tiksliai pastebjau, kad po praloimo tam tikr laik reikia kur nors patnoti ir atsigauti. Neivengiamai plyksteli neigiamos emocijos ir tuoj pat slopina intuicij. O be intuicijos azar tiniuose loimuose nra k veikti. Beje, kazino visai neb tina atsineti daug pinig. Ten yra loimo aparat, kur etonas kainuoja penkis centus. Galima turti dvideimt dole ri kienje ir aisti vis vakar. Kart vaiavau autobusu, kuris kursuoja i Niujorko Atlantik-Siti. Jame vaiavo vieni pensininkai. Autobusas Atlantik-Siti atvyksta vlai vakare ir ivyksta anksti ryt. Kelion trunka tris valandas. Vykdami atgal keleiviai dalijosi spdiais, ir pasirod, kad pats didiausias praloimas buvo 40-50 doleri. Prisimenu savo pirmj ivyk Atlantik-Siti: mano udirbt pinig, priiminjant ligonius, utekdavo bilietams, pragyvenimui ir netgi kada ne kada poilsiui. - Gal nori visikai atsipalaiduoti, vaiuoti kazino visai nakiai? - paklaus pastama, pakvietusi mane Niujork. - inoma, - atsakiau a. - Niujorke azartiniai loimai udrausti, vaiuojam Atlantik-Siti, tai pustreios valandos kelio su maina.
1 *J
Ir dvylikt valand nakties mes lekiame piet kryptimi. Kelias primena lktuv pakilimo tak. Kiekvienas kelio ruo as paymtas metaliniais kvadratliais, per centimetr isi kiusiais i asfalto, kiekvienas kvadratlis kyo per du metrus nuo kito. Tamsoje ios juostels ant kvadratli rib atrodo kaip begalins trkinjanios kelio linijos, tarsi liepsneli girliandos, nutsusios per kelis kilometrus pirmyn. Metro pla tumo kelio pakraiai primena skalbimo lent, ir jei vairuo tojas umigt u vairo, tai vos pasikeitus kelio ruoui, igirst charaktering bildes. O pateks pakrat, igirst gars, tarsi kas pagaliu trankiai braukt per skalbimo lent. Be to, i abiej trasos pusi stovi stulpeliai su huminescencinmis juostomis. Ir mogus, vykstantis tokia trasa, orientuojasi jau ne ibint vies, o vieianias juostas, yminias judjimo eiles ir rykiai raudonus takus abiejose kelio pusse. Po pirmos kelions Jungtines Valstijas netiktinai vargana Peterburgo keli bkl man bad akis. O juk apskritai Peterburgas - unikalus miestas. Vienas stambiausi pasaulinio masto kultros centr, o toks nevarus ir iorikai subjaurotas, kad, atrodo, jau niekuomet nebus graus ir va rus. Ir visi miesto valdytojai buvo vienodi. Kiekvienas stengsi neti savo indl, kad miestas darytsi vis labiau apgriuvs ir apleistas. Prisiminiau nevar, perkasint, utert Peter burg tuo metu, kai maina lkte lk puikiu Amerikos keliu. Sdjome mainoje ir aptarinjome bsim pramog. - Mes galime ikart eiti prie loimo automat arba prie rulets. - Sakyk, o kur daugiausia galimybi iloti? - aidiant Juodj Dek. Rusikai tai vadinasi "oko" ("akis"). Tik tzas gali turti vienuolika aki arba vien ak, irint kaip norsi. - O kodl geriausia loti Juodj Dek? - Todl, kad ruletei ir loimo automatams daugiausia reikia intuicijos. Tiesa, kiekvienas automatas turi vien valand per par, kai galima iloti, profesionalai tai ino ir tuo laiku j "melia". Taiau tai vis tiek dar ne viskas. O loiant Juodj Dek reikia turti ne tik intuicijos, bet ir patirties. Profesionalas, pasijuts ant bangos virns, gali per nakt iloti nema sum. - domu, koki? - Na, neseniai toks mogus pradjo aisti ir kai visi pamat, kaip jis aidia, o paskui tikriausiai pasisteng
suinoti, kas jis, prie jo prijo kazino eimininkas ir manda giai nusiypsojs pasak: "Jei iandien atsisakysite Josimo, mes jums sumoksime imt tkstani doleri". mogus loimo neatsisak. "Mano nuotaika iandien gera, noriu pa loti", - atsak jis. - Kokia iloimo suma, - nesilioviau a, - pati didiausia pastaruoju metu? - Neseniai vienas mogus per nakt ilo Juoduoju Deku vienuolika milijon doleri. Tiesa, jei suma virija tkstant, atskaitomi mokesiai, taiau vis tiek jam dar liko nemaa suma. - O ar panai sum dar kas nors buvo ilos? - Buvo. Viename didiausi kazino "Tramp-Plaze", kuris yra prie vaiavimo Atlantik, neseniai lo igonai, kaip sakoma, visas taboras, tad kiek jie ilo, tiksliai neinoma, tik inoma: kazino neturjo tiek gryn pinig, kad galt jiems ilot sum imokti! Mano panekov panairavo mane: - ia jau pagal tavo mokym. igonai juk turi puiki intuicij, jie moka nuspti ateit. Kai susirenka didel grup, inoma, sijungia energetika ir diler lengviau sibuoti. - K reikia "diler sibuoti"? - Palosi - pats suprasi. - Tad vis dlto, jei mons iloia Juoduoju Deku, ko dl kazino jo neudaro? - Rulet, loimo aparatai ir kiti azartiniai loimai duoda stabil peln, tik Juodasis Dekas - nuostolius, bet jeigu j udaryt, kazino niekas nevaikiot. Tai atrodyt akivaizdus apiplimas. Todl Juodasis Dekas ir egzistuoja. Taiau patikk manimi: jie turi daug priemoni priversti tave praloti. - Pasakyk nors vien. - Praau. Jei tu pradsi nuolat ir po daug ilointi, kazino eimininkai tuojau pat pakeis diler. Kortos isprs i tavo intuicijos, ir jei i karto ito nesuprasi ir nepajusi, tu jau praloei. - Na, gerai, o jei mogus - profesionalas? - Jei esi profesionalas ir nuolat iloi daug pinig, tau geriau neprasti vien kazino. Beje, dvideimt tkstani doleri per mnes - tau dar atleis. O jei daugiau, atsimink, kad tavo mainos stovjimo aiktelje niekas nesaugo. O
C^J KETVIRTA KNYGA J-* vilgsnis ateitin
S ergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA
~J ~J
kelias ilgas, ir greitis didelis. Antra vertus, yra moni, kurie niekur nedirba ir gana pasiturimai gyvena lodami arkli lenktynse arba atvaindami kazino. A pagalvojau, kad Rusijoje tokiam mogui geriausiu atveju bt pagrasinta pirtu ir pasakyta, kad eiti it kazino daugiau nebeverta. O jei mogus ito nesuprast, po keli dien bt nuudytas prie savo paradini dur. Apskri tai, mogui bdinga iliuzija, kad valstyb gali bti padori, rpintis savo pilieiais, vykdyti savo paadus. Valstyb - tai statymai, kurie egzistuoja, ir valdininkai, kurie juos vykdo. Ir pats didiausias valstybs prieas yra ne pilietis, o valdi ninkas. Kuo blogiau veikia statymai, kuo jie absurdikesni, kuo didesnis chaosas valstybje, tuo reikmingesn valdininko figra ir tuo daugiau grybi jis turi. Todl n vienas valdininkas nesuinteresuotas, kad valstyb klestt, nes tada bt grieta tvarka ir valdinink kontrol. Esant Soviet valdiai, tvarkos grietumo netrko, taiau dl statym absurdikumo ir nenatralumo valdininko figra buvo pasida riusi itin reikminga. Dabar^ Rusijoje nra grietos tvarkos ir nra apgalvot statym. inoma, alis "murdosi" chaose. Bet kuris statymas priimamas parlamente, taiau kurti j turi visuomens nuomon. Tai turi bti mokslinink, filosof, religini veikj, meno moni kolektyvini pastang rezultatas. Kadangi visuomenin nuomon Rusijoje buvo sulugdyta, parlamentas m ne tik priiminti, bet ir sudarinti statymus, ir i karto irykjo, kokie jie kone visi netobuli ir kiek per juos eibi. Iki socializmo laikotarpio Rusijoje daug moni puoseljo iliuzijas, kad gali egzistuoti visuomen, kuri remiasi ne meile, o planais, principais ir idealais. Egzistavo iliuzija, kad vien dl to, jog vis dien dirba prie stakli, darbininkas yra protingesnis, padoresnis, kilnesnis u turting mog. Egzista vo iliuzija, kad valstybei privalo vadovauti ne profesionalai, o nekompetentingi, nemokyti neturtliai. tai kokia buvo svarbiausia demokratijos ir laims alyje garantija. Egzistavo iliuzija, kad medicinin pagalba yra nemokama, kad valstyb rpinasi savo pilieiais, kad jei mogus uima aukt post, tai, vadinasi, yra protingas, padorus, isimoks lins ir kilnus. Iliuzijomis mogus visada skaudiai nusivilia, kadangi iliuzijos - tai idealai, viltys, principai ir tikslai. Ir
kai mogui pasaulio vertinimas ir painimas pirmiausia pareina nuo ideal ir vili, jis tampa j vergu. Dvasingumas, svajons, idealai - tai iliuzijos, o meil yra tikrov. Kai mogus vertina pasaul meils poiriu, tada jo pasaulio vaizdis sutampa su tikrove. Negalima priklausyti nuo iliuzij - tai pernelyg pavojinga. iuo atvilgiu kazino yra puikiausias vaistas ir ne tik kazino. Prisimenu, kart mes sdjome kompanijoje ir pasakojo me vairias istorijas. - Rusija - nenuspjama alis, - pradjau a. - Neseniai man reikjo skristi Niujork. Atvykstu t viet, kur reikia pasiimti bilietus. U juos jau buvo sumokta i Niujorko. Prieinu prie kasos, kur kabo uraas: "Bilietai usienio miestus", ir aikinu moteriai per .langel: "Mano bilietai jau apmokti, man reikia juos tik pasiimti, kur a turiau kreiptis?" - Js kreipiats ne ten, - mandagiai ji man paaikina. Yra Maskvoje vienintel vieta, ir a jums paaikinsiu, kaip ten nuvykti. A iek tiek apstulbau. - Kiek laiko trunka kelion ten? Po dviej valand a jau turjau iskristi Niujork. - Js turtumte suspti, - avingai ypsosi moteris. - ten nuvyksite madaug per valand su trupuiu. A taip pat ypsausi, imu lapel, kuriame raytas adresas, ir pritrenktas nueinu al. Paskui iriu laikrod ir apspangs stengiuosi k nors sugalvoti. Atrodo, kad a jau ne tik neilksiu, bet ir apskritai Niujork nepateksiu. Ir vl it apspangs dairausi aplink ir staiga prisimenu, kad esu Rusijoje. O Rusija - ne profesional alis. Neprofesionalai ir valdininkai, ir vadovai. Rusijoje a visada visko klausiu tris kartus. Jei visi trys atsakymai sutampa, tada yra ans patikti, kad tau pasak ties. Dar kelis kartus prieinu klausti to, kas man rpi, pas vien, pas kit mog, pas kitas kasininkes. Galiausiai man parodo kambarl, esant u trisdeimt metr nuo tos kasos, kurioje man dav pirmj atsakym. Ten buvo "Kraseir" kompanijos atstovai. Moteris, sdjusi prie staliuko, mandagiai nusiypsojo ir teik man i anksto usakytus bilietus. K i situacija byloja? Rusijoje
Sergejus Lazareva KARMOS DIAGNOSTIKA
^" ^ *J *J
daug moni tiki iliuzija, kad valdininkas, uimantis savo viet, yra kompetentingas, taiau tai pasitaiko labai retai, ir paskui, kai iliuzijos ir idealai lunga, mogus pyksta ant kit, ant j supanio pasaulio ir pradeda sirgti. - Manai, kad Amerikoje tokio idiotizmo nra? - paklaus mane mano pastamas, - sivaizduok tok -vaizd. A atvykstu Niujork ir apsistoju Brukline. Mano pinigai Izraelio banke, jie man reikalingi kaip oras. Ir a noriu juos pasiimti. Taigi su savo kreditine kortele kreipiuosi vieno, kito, paskui treio banko filial ir galiausiai suinau, kad tai galiu padaryti tik viename banke, Manhetene. Su mergina vertja imame taksi ir vykstame ten. Mums kasinink labai manda giai pasako, kad ia pinigus mes galime gauti. - Koki didiausi sum galiu paimti i karto? - teirau juosi a. - Septynis tkstanius doleri,- atsako kasinink ir man dagiai ypsosi. Upildau septyniems tkstaniams doleri ek, pasiraau ir teikiu jai. Ji grina ek atgal. - Deja, i pinig negaliu jums imokti, - sako ji. - Kodl? - apstulbs klausiu per vertj. - Tai galite isiaikinti paskambin tai ituo telefonu. Per kasos langel ji mums paduoda lapel, kuriame raytas telefono numeris. Telefonas Izraelyje, skambinti nra i kur, vadinasi, reikia grti su taksi Bruklin ir sumokti po keturiasdeimt doleri u kelion ten ir atgal. Pus dienos bandome prisiskambinti Izrael. Pagaliau prisiskam biname ir mums paaikina, kaip ia yra. - Viskas labai paprasta, - pasak man, - didiausia suma, kuri galite vienu kartu paimti, yra septyni tkstaniai dole ri. Taiau pagal banko taisykles didiausia suma neimo kama. Jei js btumte usak eis tkstanius devynis imtus devyniasdeimt penkis dolerius, jums bt imokj. - Ar gali sivaizduoti mano bsen po toki odi? paklaus mano panekovas. - Man taip norjosi visk isakyti tai kalei, sdiniai u langelio, - ts jis, - taiau ia Amerika ia reikia ypsotis. Kit dien mes vl pasisamdme taksi ir nuvykome Manheten. Upildiau ek eiems tkstaniams devyniems imtams doleri, mandagiai nusiypsojau ir teikiau kasininkei.
Ji mane puikiausiai atpaino. Buvo tokia pat mandagi, ir po minuts pinigus a jau turjau. Kitas mano biiulis, kuris girdjo pokalb, ramiai tars teljo: - Vyrai, jei js galvojate, kad ta kasinink bjauraus bdo, klystate, ji tik vykdo savo pareigas. Ms veidai itso. - Kokiu bdu? - Labai paprasta. Tie pinigai, kuri negavai, dar par praguljo banke ir dav bankui peln. Negi manote, kad bankas rpinasi kliento interesais? Tik tiek, kiek reikalauja mandagumas. Taiau jei padarysite koki nors klaid, patikkite - bankas jums jos neatleis. Labai paprasta taisykl: bankui nenaudinga jums grinti pinigus, ir jis padarys visk, kad galt j negrinti, be to, yra aib visoki visikai oficiali bd ir apjim. Jei padj pinigus bank tursite iliuzij, kad esate saugs, tikrai apsiriksite. Lazarevas rao, linkteljo mano pusn biiulis, - kad tikti galima tik Dievu, ir a manau taip pat. imtu procent galima tikti tuo, kas absoliuiai stabilu. O absoliuiai stabilus negali bti n vienas mogus, netgi pats veniausias. Stabilu yra tai, kas amina, o tik Dievas aminas. Todl, kai kas nors sako, kad mo nmis reikia pasitikti, jis arba nedoras, arba kvailas, arba idealistas, tai gal gale tas pat. Pasitikti reikia ne mon mis, o Dievu. Beje, jeigu js manote, kad bankai veikia tik remdamiesi statymais, js klystate. Man ia Amerikoje toks juristas papasakojo domi istorij. Viena moteris veicarijos banke turjo apie pustreio milijono doleri. Ji nusprend vis sum lyg ir pasiimti, lyg ir pasidti kit bank. Jai nepasisek: ji neturjo pali kuoni. O bet kuris bankas puikiai ino kiekvieno savo indlininko padt. Ji apiformino visus pinig gavimo doku mentus ir kit dien turjo juos gauti ar kakur pervesti, tiksliai neinau. iaip ar taip, kit dien jai buvo belik tik pasirayti. Ijusi i banko ji nusprend pasivaikioti po miest ir ujo kakoki kavin. Po valandos jai pasidar bloga, ir ji mir, matyt, kava buvo nevieia. Tad, vyrai, jei manote, kad valdininkas gali bti bukas, kai jis dirba pelningoje vietoje, klystate, jis gali bti visikai nekompeten tingas kaip valdininkas, nes tada kenia mons, o mons neturi visuomenins nuomons ir statym, kuriais galt
Cr wJ v)
KETVIRTA KNYGA vilgsnis ateilin
KETVIRTA KNYGA T'J vilgsnis aleitin ~J I
paveikti valdinink. Taiau proto, ryi, ukulisini loim atvilgiu valdininkas privalo bti visikai kompetentingas, kitaip jis n savaits neisilaikyt savo kdje. Visi kalba apie kar enijoje kaip apie visikai menko lygio, bukagalvik ir nekompetenting akcij, vis pralot, pradedant prezidentu ir baigiant viduriniu karinink sstatu, taiau skaitydamas laikraius kiekvienas -gali suprasti, kad visas is karas su enija - puikiausiai apgalvota ir atlikta pinig iplovimo ir j perpumpavimo i valstybs ido asmenikas kienes operacija. tai dar viena iliuzija, kad valdininkas, uimantis aukt post, gali bti kvailas. Nekompetentingas - taip, taiau kvailas - niekada. Mes tiesiog bandome jo logik ir veiksmus apibdinti vien i savo ideal ir iliuzij pozicij. Pati didiausia iliuzija, kad Rusija - tai vieninga valstyb, besiva dovaujanti sukurta vieninga politika ir savo ideologija. Tad perasi nuomon, kad karo enijoje nebuvo, kad tai buvo tik mafij tarpusavio nesutarimai, per kuriuos manipuliuota didiuliais pinigais ir daugybe lavon, todl, kad Rusijos kaip valstybs, kaip vieningos alies interesus i esms nebuvo atsivelgta. Kakodl prisiminiau pokalb vaiuodamas kazino. Kai mogus vyksta kazino, jis pradeda kelti sau nuotaik iliuzijomis, svajonmis ir viltimis iloti pinig. Ir kuo daugiau jas puoselja, tuo daugiau ima nuo j priklausyti. O kuo daugiau nuo j priklauso, tuo maiau ans kakiek iloti. Maiausia neskm tok loj visikai imu i vi. A tai patyriau pats. Kart nusprendiau paloti kazino tarsi darb dirbdamas, nepuoseldamas joki vili ir plan. Man reikia ateiti, paloti, iloti nedidel pinig sum ir ieiti. Beje, svarbiausias nepriklausomybs nuo iliuzij rodiklis sugebjimas ieiti ilous net nedidel pinig sum. I pradi man tai n i tolo nepavykdavo. Taiau kai tik pakeiiau poir loim, - i karto pradjau ilointi. Btent tada suinojau, kad vidinis balsas tikrai yra, ir suvokiau, k tai reikia. Pasirodo, ms likimui kartais leidiama duoti mums patarim. Tai gali bti tarsi neapibriamas nabdesys ms smons viduje. Tiesa, menkiausias aistr ir emocij proveris utemdo smon, ir informacija gali mus pasiekti ikreiptu ir prieingu pavidalu.
T vakar buvau visikai ramus. engdamas kazino, staiga visikai netiktai gavau informacij: "iandien statyk ant "juodos". A pairjau, kas man j pasiunt. Tai buvo mano likimas. - Na, k gi, tebnie ant "juodos", - pagalvojau a. I pradi paloiau, kad sisibuoiau, Juodj Dek, paskui pavaikiojau tarp stal ir gal gale prijau prie rulets stalo. Ten buvo tik viena mergina, diler, daugiau aidj nebuvo. Atsisdau ir pastaiau penki doleri eton ant raudonos spalvos ir praloiau. Paskui pastaiau ant juodos. Kamuoliukas ilgai sukosi ir galiausiai sustojo ant juodosios. Septynis ar atuonis kartus a vis staiau ant juodos ir vis ilodavau. Paskui man dingteljo, kad negali vis laik ikristi tik juoda spalva. Penkis kartus pastaiau ant "raudonos" ir penkis kartus praloiau. Pradjau statyti ant "juodos" ir vl pradjau iloi nti. Kai dvideimt kart kamuoliukas sustojo ant juodos spalvos, nusprendiau grynai teoretikai, kad taip tstis nebegali, ir pradjau statyti ant "raudonos". Tuo momentu mane nuvr skausmas smilkiniuose. jo informacija, kurios nepriimti buvo nemanoma, reikjo skubiai priimti. J vl siunt mano likimas. Tekstas buvo trumpas, pateikiu j nepa keits. - Kvaily, statyk ant "juodos". Gerai, pairsim, supykau a, daugiau nei trisdeimt kart vis tiek vienodai ikristi negali, ir miau statyti pakaitomis tai ant "juodos", tai ant "raudonos". Kai keturiasdeimt kart iloiau ant juodos spalvos, jaunoji diler nustebusi sksteljo rankomis ir pasak anglikai: - Stebtina, iandien laimi tik juoda spalva. Pagal jos veido iraik supratau, kad tok dalyk ji kaip gyva mato pirm kart. Atrod visikai nemanoma, kad juodoji spalva ir vl ilo, tad visus likusius pinigus miau statyti ant raudonos. Kai madaug keturiasdeimt penkt kart ilo juoda spalva, mano pinigai pasibaig. Mergina ujauiamai nusiypsojo, a pakilau ir ijau i u stalo. Paskui analizavau situacij ir supratau vykusio fenomeno prieast. Biolauko apvalkalas, kuris yra ms kno tsa, slygoja vis virtin vykstani iorje vyki. Kadangi savo giluminmis emocijomis darome poveik biolauko struktrai,
^ Q O
S e r g e j u s L a z a rc v a s KARMOS DIAGNOSTIKA
^Q *J J
tad gailjimasis, svajingumas, nepasitenkinimas ir susierzinimas keiia mums atsitinkani vyki eig. Vadinasi, kazino gali iloti mogus, nepakliuvs savo nor ir emocij valdion. Tai turi bti nesudrumsiamos pusiausvyros mogus, arba tas, kuris kazino ateina tarsi darb, arba tas, kuriam nusispjaut iloim, arba sugebantis kur laik atjungti savo emocijas ar suinteresuotum. Loiant Juodj Dek dileris visada vidujai ramus. Pasirodo, kai jis maio kortas, jos sugula taip, kad geriausia kombinacija pakliva ramiausiam aidjui, o blogiausia - labiausiai suirzusiam. Jei dileris dl kokios nors prieasties pradeda nervintis ir jaudintis, tai lojai pradeda iloti. Tokie dileriai greitai atleidiami i darbo. Atleidiami ir labai silpni, ir labai stiprs dileriai, tai yra tie, kuriems esant klientai labai daug iloia arba beveik nieko neiloia. Dileris turi daniau ypsotis, bendrauti su lojais, tai padidina j priklausomyb nuo loimo, kur atstovauja dileris. Ir turi susiklostyti pojtis, kad dar valandl, ir tu pas j iloi. Tokiems esant klientai ir palieka daugiausia pinig. sibuoti diler, priversti j nervintis galima vairiais bdais. Kai pradjau loti, a juos intuityviai inaudodavau. Tarkime, turdamas septyniolika aki, pray davau kortos. Vis, ypa dilerio nuomone, tai kvailyst. mo ns praddavo nervintis, o a ilodavau. Paskui a labiau remdavausi intuicija negu logika. Logika kortose yra kitokia, nei mes sivaizduojame, be stereotip, taiau ji yra ir gana panai gyvenimo logik. Tarkime, skms ir neskms eina bangomis, ir kai ateina neskmi juosta, galima elgtis chuliganikai. Taiau jei pradjo sektis, likimo erzinti neverta. Juo labiau mogus nutols nuo kort loimo, juo subtiliau jis jauia pakilim ir nuopuoli tarpsnius. Jei dileris jums padav dvi kortas ir jos vienodos: pavyz diui, dvi trejuks ar septyniuks, tada parodote sudvejinim pirtais (tai vadinasi "splitas"). Po to loiate u du. Jokioje situacijoje kort negalima liesti, jas liesti gali tik dileris. ito neinodamas, a stverdavau abi kortas ir pats iskirdavau. Dileris parausdavo ir kak imdavo aikinti anglikai, a kvailai ypsodavausi ir atsipraindavau. Paskui t taisykl vl pamirdavau ir vl stverdavau kortas. Kai dileris dalindavo kortas po tokio incidento - aidjai ilodavo, a - pirmiausia. Jei aidjas mato, kad iloti visai neturi galimybs, jis gali
dileriui pasakyti "sorendo", ir tada pus pastatyt pinig jam grinama. Prisimenu, kart po eilinio aidimo lyderis pradjo rinkti praloiusij pinigus. U stalo sdjusi rytie tiko tipo moteris mai sugrieb j u rankos ir gestu pra djo rodyti, kad ji atsisak loti. Anglikai ji visai nemokjo. Dileris tutuojau pakviet darbuotoj, kontroliuojant kelet stal, ir jie abu drauge stengsi tai moteriai kak paai kinti. aidjas greta mans pasirod ess rusas, matydamas mano nustebus vilgsn, jis burbteljo: - Suma menkut, jie jai atleis. - O jei bt buvusi didel? - pasidomjau a. Jis parod lubas: - Matai tuos juodus pusrutulius palubj? A linkteljau galva. Visos lubos buvo vien pusrutuli. - Ten yra videokameros, kurios visk rao juostel. Jei konfliktas rimtas, juostel atsukama atgal, ir saugumo tarnyba j kruopiai ianalizuoja. Kaip mano kaimynas ir man, konfliktas buvo greitai isprstas. "Sorendo", paskelb dileris ir tarnautojas, ir abu staigiai pakl rankas vir. Ir kartojo t judes dar kelis kartus, kad moteris suprast. Toji gal gale paklusniai m linksti galva. Madaug dvideimt minui po incidento dileris praloinjo. Kad ir kiek aidim kortomis vliau a analizavau, vis sitikindavau - kortomis iloia tas, kas nepasiduoda savo emocijoms. Jei norite pasitikrinti, tai labai paprasta. Ateikite kazino lygiai dviems valandoms, ir joms prajus, nepriklau somai nuo situacijos, pasitraukite nuo stalo su rulete, nuo kort stalo ar automato. Jei du ar tris kartus sugebsite ieiti, neutrukdami ilgiau n minuts, vadinasi, aisti galite ir netgi galite tiktis iloti. Jei leidote sau dar nors trump valandl prasdti, nesineiokite daug pinig kazino ir orientuokits, kad praloit, tada bus lengviau. Beje, da niausiai mons vyksta loimo namus, kad patirt nemalo num ir pralot. Prisimenu, kaip viena pacient sksiodama rankomis stebjosi: - Mano vyras niekada nebuvo links azart, o dabar staiga pradjo vaikioti kazino, nuolat praloia, be to, pradjo gerti, niekaip nesuprantu, kas ia atsitiko. - Js vyras prisiris prie nor ir valios, - ulenkiu
/Trv \s\J
S~ 1 \J J.
vien pirt, - prie laimingo likimo, - ulenkiu antr, - prie intelekto ir gabum, - ulenkiu trei pirt. Visas tas prieraias jis perdav snui, ir jo biolaukas dabar prastas. Kad snus bt igelbtas, jis turi sumainti prisiriim prie mo gikj vertybi: taigi jam skirta arba kazino, arba girtavimas, arba sunkios ligos, traumos jam paiam ar snui. Melskits u save, u sn ir u vaikaiius, - pasakiau moteriai, apvalykite savo siel ir snaus siel, ir vyras atgaus pu siausvyr. Apskritai a mgstu keliauti. Vaizdai, slenkantys u lango, panardina kakoki maloni bsen. Dabar mes lekiame nakt trasa liepsneles, bganias tolyn. Mano pakeleiv, sdinti greta, pasakoja: - Praeit kart, kai buvau kazino, prijau prie automato, kur etonai po dvideimt penkis dolerius. Yra automat ir su etonais po imt doleri, taiau prie j paprastai moni maa. iriu, sdi vyrikis, trauko rankenl, ir staiga ima ir ikrenta krva eton, madaug u por tkstani doleri. A jam sakau: "Sveikinu", o jis iri mane ir suirzs stena: "Netrukdykite, iandien a jau septyniasdeimt penkis tkstanius doleri praloiau"... - O ar tu smarkiai pasiduodi azartui? - klausiu a. - Smarkiai, - ypsosi ji. - A galiau visk praloti, k turiu. Todl daugiau kaip du imtus doleri niekuomet nesiveu. Paskui ivaiuoju: kiens tuios, galva tuia, siela tuia, netgi lengva, - ypsosi ji, - be to, visk pasaulyje pamirti. - Ar kada nors iloei stambi sum? - Prie mnes vos neiloiau. Atsisdau prie vieno automato ir kelias valandas i eils j "maitinau". Nuojauta sak, kad prie io automato iandien galima iloti. Staiga man susuko pilv. Nubgau tualet ir nepalikau plastma sins stiklins ant savo sdyns. Kai grau, prie mano auto mato gyvai kalbjosi jau keli mons. Jie buvo nusprend pakaitomis "maitinti" automat, kaip dariau a. Ir jau antr minut ilo tris imtus penkiasdeimt tkstani doleri. - Tau todl ir pradjo skaudti pilv, kad neilotum, pasakiau jai, - btum prisiriusi prie laimingo likimo. Ar labai jaudiniesi dl nemalonum gyvenime? - paklausiau a.
- Taip, labai, - siningai prisipaino mano pakeleiv. - Tada i tikrj kazino tau negalima imti daug pinig, pasakiau a. Ji susimsiusi irjo priek. - Galbt. tai ir Atlantik-Siti prasideda. Prie vaiavimo miest stovi didelis "Tram-Plazo" pastatas, kuriame yra ir viebutis, ir barai, restoranai, kazino. Jros pakrantje yra "Cezaris", "Tad-Mahal" ir kiti kazino. Kai eini kur nors, pasijunti tarsi pateks pasak. Viskas blizga ir raibuliuoja. Didiulje tkstanio kvadratini metr dydio salje pamirti ir laik, ir visk. Pasineri visikai neprast atmosfer, kuri veikia tarsi narkotikai. Prisimenu, pirm kart prijs prie loimo automato per valand laiko iloiau madaug tkstant doleri, tiesa, paskui visk praloiau. Taiau tik per pirmuosius tris ar keturis apsilanky mus kazino svajojau iloti, trokau netiktos skms, paskui nusiraminau visam laikui. Vliau kazino man pirmiausia buvo vieta, kur galima veikti savo charakter ir emocijas. Nors i pradi, pamenu, absoliuiai usimirdavau. Atmintin strigo antrasis kartas, kai su savo pastamu atvykau AtlantikSiti. Nujome "Cezar". Per pusvaland a praloiau visk, kiek turjau. Isimaldavau pas savo pastam i pradi dvideimt, paskui dar deimt doleri. Paskui jis nusived mane prie automat, kur etonai buvo po penkis centus, dav tris dolerius ir pasak: "Treniruokis". Sdjau ir kelias valandas nirtingai traukinjau automat rankenles. Vliau, kai pralome visus pinigus, ijom pasivaikioti pakrante. A apsidairiau ir pasakiau savo pastamui: - Dabar suprantu, kodl taip greitai visk praloiau. - Kodl? - pasidomjo jis. - Todl, kad pradjau svajoti apie iloim ir pamirau visa kita, - atsakiau a ir parodiau pirtu emyn. Jis pairjo mano kojas ir nusijuok. Buvau apsiavs skirting spalv batus. Kai noras utemdo akis, iloimo tiktis nra ko. "Kortos turi vien ritm, o ms norai - kit, - pagal vojau a, - ir kuo daugiau mums reikia norai, tuo maiau jauiam mus supant pasaul ir jo gyvavimo ritm". Beje, lodamas kazino, a padariau dom ivad. Samprotavau taip: "Jeigu jau kazino - tai pinigai, vadinasi,
T\ \J 4
jei a praloiu, esu prisiris prie pinig. Ir pradjau diaugtis kiekviena neskme kaip galimybe apsivalyti nuo prisiriimo prie j. Apsivaliau pinig atvilgiu, taiau vis vien neilodavau. Prijau kit ivad, kad azartinis loimas - ne tiek pinigai, kiek gabumai. Kiekvien neskm priimdavau kaip savo gabum, privalum menkinim ir atmelsdavau bet kok nepasitenkinim situacija. Apsivaliau gabum atvilgiu, taiau iloti nepavykdavo. Tada pasidariau nauj ivad, kad kazino ne tiek pinigai ir ne tiek gabumai, - tai intuicija, kontaktas su ateitimi. Atsisakyti tai ios prieraios pasirod daug sudtingiau. Taiau tai suvoks, pradjau kruopiai laikytis elementari darbo su ateities struktromis taisykli. Jei prie loim mogus soiai prisivalg ar igr, dvasini struktr aktyvumas sumaja. Atitinkamai sumaja ir intuicija. Jei susinervinai prie loim ar tiesiog kazino vyksti nekaip nusiteiks, iloti nesitikk. ten reikia vykti visikai ramiam. Mokjimas loimo metu ugniauti stresus padidina galimyb iloti. Kadangi stresas yra situacijos vertinimo, tai yra smons darbo rezultatas, mogus, mokantis ijungti aktyvi smons veikl, buvim kazino gali panaudoti tam, kad pasikeist pats gerj pus ir pakeist poir gyvenim. Nesgi loimas kazino pagal savo pagrindin dsn maai kuo skiriasi nuo to loimo, kur mes loiam visi ir kur vadiname gyvenimu.
"TRIKAMPIS"
"Mano problema labai delikati, - pasakoja man pacien tas, - a stiprus, sveikas vyras. Turiu mon, vaik. Man patinka moterys, turjau roman, viskas buvo normalu. Neseniai susipainau su dar viena moterimi, ji jaunesn u mane, grai, odiu, yra viskas, ko reikia, kad vyrui atsirast ir geismas, ir galimybs. inote, dl geismo buvo viskas normalu, o galimybi a netekau. Visikas fiasko. Nors ji elgsi nepriekaitingai. Tai pirmas dalykas, o antras - a pajutau, kad traukia mane prie jos kuo rimiausiai. Antr vertus - mona, vaikai. odiu, tikras chaosas". Pradedu analizuoti situacij. Jis iri, kaip a dirbu, ir ypsosi. "Sakykite ar mano biolauke yra nauj vaik?" - Js biolauke kol kas mirtis, tik mirtis netolimoje ateityje, - atsakau a. Jo vilgsnis pasidaro rimtesnis. - Nejaugi situacija tokia pavojinga?
- Taip, labai, jums su ia moterimi nebuvo potencijos dl keli prieasi, kuri pirmoji gldi jumyse. Jeigu jums patinka moterys, dani santykiai su jomis, noras uvaldyti ir turti jas pasidaro js tikslu. Vadinasi, priklausote nuo j ir vis daniau susierzinate, supykstate ir pavyduliaujate, o nuoskaudos ant moters labai apgailtinai veikia potencij. Antra prieastis - js moteris nepaprastai pavydulinga ir sekso metu visa jos pasmons agresija bt ugriuvusi jus. Kit kart prie susitikdami su ja melskits, ilgai melskits. Paskui sivaizduokite, kad su ja isiskyrte, kad ji paliko jus, ir kartokite: "Viepatie, tebnie Tavo valia, visk nuo lankiai priimu. Kad ir kas atsitikt, meil isaugosiu". Melskits: "Viepatie, vardan meils Tau a pasirys netekti visokios mogikosios laims, taigi ir susijusios su seksua liniais malonumais, su moterimis, su viskuo". Apskritai, nuo ios dienos patariau jums melstis kuo daniau. - Tai gal man geriau su ja isiskirti? - susirpins klausia vyras. - Domdamiesi moterimis js pernelyg daug galvojote apie kn ir per maai apie siel. Todl dabar ir gavote udavin, kurio nestengiate isprsti. Jei isiskirsite su ta moterimi, tai, sprendiant i biolauko, js mirsite. Jei stengsits nuslopinti meil jai, kad maiau nuo jos priklau sytumte, susirgsite ir taipogi mirsite. Jei ir toliau bendrausite su ja, susirgsite ir taip pat mirsite. odiu, jei grtate pas mon ir paliekate t moter, mirtate pamau. Jei paliekate mon ir ieinate pas t moter - numirtate greitai. - Ir kokia ieitis, jei apskritai ji yra? - prasta padtis be ieities. prastoje situacijoje mogus suserga ir numirta, aikiai suprasdamas, kad mirta dl santyki su moterimi. Jei mylima moteris yra gyvenimo tikslas - tai mirtis. Ir kitame gyvenime toks mogus jau "nesilaio" irdamas moteris, nebgioja paskui kiekvien sijon, nevirpa matydamas koki grauol. Taip yra ugdoma siela. Dabar, nordamas ivengti gana greitos onkologins ligos, turite labai stengtis tobulti. Tai js vienintelis ansas. - Neseniai ji pasikriktijo, papraiau, kad taip padaryt. Ar tai gerina padt? - Taip, taiau ito maa. imtus kart turite pervelgti savo gyvenim, melstis ir prayti atleidimo u maiausi agresij prie moteris, kuri liudijo, kad esate prisiris prie
f_ \ J l
~ C \J <-/
santyki, ideal, seksualini malonum. Savait melskits ir praykite atleidimo u tai, kad aukiausias js gyvenimo tikslas buvo ne meil Dievui, o meil moteriai ir viskam, kas su tuo susij. sivaizduokite, kad esate kretantis senu iukas, kuris jau neturi nei potencijos, nei noro, nei moter. Pavaikiokite kelet dien taip sivaizduodamas, ir i karto siela nuvis. Kelis mnesius atsisakykite bet kokio skanaus maisto. Naudinga bt apskritai pabadauti. Ar inote, kodl anksiau pirmu meils poymiu buvo laikomas apetito praradimas? Per maist mogus prisiria prie mogikj vertybi. Valgiui ieikvojama daug subtiliosios dvasins energijos. mogikasis "a" sustiprja, ir lengviau eisti meils jausm. Kuo meil stipresn, tuo pavojingesnis pasiksinimas j, todl organizmas jungia apsaugos mecha nizmus. Tam, kad meil uviepataut sieloje, reikia labai daug jg, todl dingsta noras su kuo nors bendrauti, valgyti, gerti, iekoti pramog. Svarbiausia, meil turi apsivalyti nuo mogikj vertybi sankaupos. Kuo stipresn meil, tuo maiau mogus turi priklausyti nuo visa kita. Meils ilaisvinimas, vertybi pergrupavimas, kad viskas priklausyt meilei - labai sudtingas procesas. Energijos tam prireikia tiek pat, kiek sunkiai sergant. Jei mogus nenori pakeisti tokios savo gyvensenos, kuri pratingai veikia meils ugdym jo sieloje, u tai jis vliau turi itin rimtai atsiskaityti. Vadinasi, jei simyljote, kur laik pamirkite visk, iskyrus meil. Kitaip tariant, isaugokite sieloje jausm, kad ir kas nutikt. O smons lygmeny priartjimas ir pakaitomis nutolimas nuo mylimo mogaus - visikai natralu. Kai periodikai atsiranda mintys, kad ji nemyli js, tik aidia su jumis, kad ji domisi tik materialija js puse, kad ji turi k nors kit, o js esate tik laikinas susiavjimo objektas ir t. t., tai visikai natralu, tai neleidia prisiriti prie mylimo mogaus ir padaryti j savo gyvenimo tikslu. Svarbiausia, kad tokios mintys, atvsinanios pavirutin kart, neugesint meils sieloje. Vyras susimsts iri per lang. - Sakykite, ar danai js pacientams pasitaiko tokie atvejai? - Gana danai. Vakar man paskambino jaunas mogus i Majamio. Jis atvso nuo savo merginos, atsirado kita. Tarsi prasta situacija, taiau a jam pasakiau, kad nenu-
traukt santyki su pirmja, teisingiau sakant, kad nesistengt j nutraukti, bet jis atsak, kad bendrauti su ja jau nustojo. Nustojo, tai nustojo, taiau vakar skambina ir sako, kad j vl traukia prie pirmosios ir nesuprants, kas ia dedasi. A jums saldau, kad ieitis i padties dar yra, isaugokite gerus santykius su abiem. - Taiau jos gi pavyduliaus. - Moteris pavyduliauja, bijodama prarasti js meil. Jei sugebsite jai teikti tiek meils ir dmesio, kad ji jaustsi vienintel, - ji nepavyduliaus. - Taiau tai nemanomai sunku. - ia jau js problemos. sidmkite, kad js pats nesiekte tokios padties, kuri patekote. Js taip pratote vidujai dievinti moter, kad skmingi ir laimingi santykiai su viena moterimi jus praudyt. Vadinasi, jus reikia gydyti arba mylimos moters idavyste, eidimais ar paeminimais, po kuri turite mirti, arba visiku js asmeninio gyvenimo sulugdymu, eimos netekimu, ligomis, taigi js galiausiai ilgai sergate ir mirtate, arba jums skiriamas meils trikampis, kur kiekvienai moteriai turite rodyti daug meils, okinti kaip kikis tarp j, kankintis, o tai irgi valys js siel. Jei kuriai moteriai meils skirsite per maai, ji kankins jus savo pavyduliavimu ir k gi - tada sirgsite. - Ar ilgai toks trikampis gali egzistuoti? - paklaus jaunasis mogus. - Pirma, trikampis valo vis trij sielas. Daniausiai grietas trikampis egzistuoja iki tol, kol gimsta kdikis, pas kui santykiai isilaiko vienokie ar kitokie, taiau sveikatai jau maai tedaro takos. Kuo maiau mogus tobulinasi, kad tapt gerairdikesnis, sukaupt irdyje meils, tuo tokia situacija jam pavojingesn. - Tai k gi, vadinasi, dabar a tursiu dvi monas? susirpins klausia jaunasis mogus. - Na, dvi monos tai ne trys, - pasakiau jam. Jis i karto nurimo. - Taigi, - kreipiausi a savo pacient, - dabar daug jaun moni gyvena pilietinje santuokoje, nes jauia, kad antspaudas pase j eim sugriaut. Beje, nesantuokiniai vaikai turi daugiau galimybi bti talentingi, kadangi gimsta paemint mogik vertybi aplinkoje, tiesa, jei motina tai teisingai supranta.
/ T / T KETVIRTA KNYGA \J\J vilgsnis ateitin
CJ"! \J I
- Sakykite, o dieta mano situacijoje ar turi reikms? domisi vvyras. - inoma. Atrus, kartus, srus, keptas maistas didina orientacij gabumus, intelekt, nor, vali. Viena moteris man pasak: "inot, kai man paalino tulies psl, a pasijauiau regimai kvailesn, ir atmintis susilpnjo". Akmenys tulies pslje susidaro tada, kai mogus orientuojasi tik savo "a", savo vali, norus, teigiamybes ir intelekt. Ir jeigu jis ima maiau vartoti msik, atri, sri, kari patiekal, tai padtis pagerja. Jei ne - jam reikia paalinti tulies psl, ir jis bna priverstas laikytis tam tikros dietos. Jei mogus pavydulingas, tai jam reikia vartoti maiau saldumyn, o jei simyljo - geriau kuo maiau tiek vieno, tiek kito. Smarkiai idids mogus gali praudyti meil n pats to nepastebjs ir po to nesuprasti, u k jis atsimoka. Kadangi jumyse rykiai didesn santyki, pavyduliavimo problema, tai pageidautina kur laik tenkintis tik koe ir darovmis, daugiausia valgyti kopst ir mork. Ridikai irgi naudingi. I alumyn - petraols. I vaisi - abrikosai. Jei msa, tai tik virta, jei uvis - tik su vynais. Maiau duonos ir pieno. - Kodl maiau pieno? - domisi vyras. - Neseniai buvau paklaustas, kodl judaizmas leidia pien gerti tuoj po to, kai suvalgoma msa, o ms valgyti po to, kai buvo atsigerta pieno, galima tik po ei valand. Susidomjau ir pairjau subtilij sfer. Ir inote, pienas sieja su motina. Kai geriame pien, irdyje meils daugja, ir irdis atsiveria. Visas maistas, kur valgome igr pieno, pasidaro kur kas reMmingesnis. O msa susijusi su prievarta, udynmis, su mogaus "ego" sustiprjimu, todl msa, su valgyta atsigrus pieno, mog veikia negatyviai. - Bet jei pienas didina irdyje meil, kodl nepagei dautina, kad a dabar j geriau? - Todl, kad pienas didina ne tik meil, bet ir prisiriim prie mylimo mogaus. Jei motina pagimdo pavyduling kdik, jai pienas pradingsta, tada kdikiui duodamas kitos moters pienas, ir jo energetika pagerja. - Sakykite, o kas galima i alkoholini grim? - Alaus - jokiu bdu. Visko, kas pagaminta su mielmis, pavydulingiems monms geriau n nebandyti. Jeigu jau gersite, gerkite degtin arba konjak.
- Ar med galiu valgyti? - Po truputl. Medus su degtine ir konjaku - tinka. Bet svarbiausia - ne maistas, o js tobulinimasis. Mylima moteris gali ne syk nepateisinamai, absurdikai, neprotingai pasielgti. Neduok Dieve, jei j pasmerksite. Nordama isaugoti meil, ji gali jus niuksuoti paias skausmingiausias vietas. Priimkite tai kaip vaistus. sidmkite: mylimos moters elgesys logikai neanalizuojamas ir nevertinamas. inote, Indijoje mgstamas toks palyginimas. Ateina jau nikis pas suadtin ir beldiasi duris. Ji klausia: "Kas ten?" - "Tai a", - sako jis, ir ji dur neatidaro. Neatidaro nei antr, nei trei kart. O kai jis prieina prie dur ketvirt kart ir jos klausim: "Kas t e n ? " - atsako: "Tai tu", - tada jinai j leidia. Kodl ji taip elgsi? Kadangi j myljo. Kodl jis nenujo po pirmojo, antrojo, treiojo beldimosi? Todl, kad j myljo. Ir jeigu jo amibicijos bt virijusios meil, jis jau po pirmojo beldimosi bt paiaus plunksnas, pakls uodeg ir raudonas i pykio ir tio daugiau n aki nerods. Taiau vaikinas irdimi pajuto, kad suadtin j myli, tik kakas jame paiame jai trukdo j priimti. Matyt, jo "ego", jo paties reikmingumas, jo asme ninis "a" buvo pranoks meil ir jei mogus pasiruos dl meils atsisakyti savo "a", savo "ego", savo nor, tada jo meil padarys juos abu laimingus. O jei ito jis nesugebs, dl meils nuolatos turs problem. Ir kai jaunikis mylimajai pasak: "Tai tu", - ie odiai buvo simbolinis savo "ego" atsisakymas meils labui. O iorikai tarsi absurdikas, atiaurus merginos elgesys, pasirodo, kruopiai ugd savo draugo irdyje tikr meils jausm. Priklausomumas nuo mylimo mogaus gimdo keliaklupsiavim prie j, o paskui pasipiktinim ir neapykant. Priklausomumas nuo meils jausmo gimdo orum, gerairdikum ir kantryb.
PRINCIPAI
- A girdjau, kad js galite paaikinti, kas yra, kai gydytojai nestengia nustatyti diagnozs. Neseniai man labai pradjo skaudti nugar, dabar skauda inkstus, negaliu nei pasilenkti, nei atsilenkti, nors nieko atraus nevalgiau, neg riau, niekur nepersialdiau. Gydytojai sksioja rankomis,
analizs normalios, nieko ypatingo neranda. O a jauiu, kad reikalai prasti. Be to, man pasak, kad esu stipriai ukertas. - Js niekas neukerjo, ir tie skausmai nugaroje ir inks tuose ne js. Js nuskaudte moter, kuri jus myli, ir pra djo veikti jos susinaikinimo programa. Ir kadangi dl to kaltas esate js, jums privalu j saugoti ir visk prisiimti sau. - A jos labai ir nenuskaudiau, tai prastas susibarimas. - Sakote, prastas? Kokia iuo metu js finansin pa dtis? Pacientas nustebs kraipo galv. - Nesupratau. Kuo susijs skausmas nugaroje su finansine padtimi? - Ir visgi - ar pinig padaugjo? - Tarkim, taip. O kas ia vis dlto bendra? - Bendrumas labai paprastas. Js be galo kartai siekiate ugdyti savo gabumus, intelekt, privalumus. Esate pernelyg auktos nuomons apie save ir puiats. Vadinasi, sustiprja noras "nusispjauti" kito mogaus ar savo irdyje slypini meil. O meils "apspjaudyti" negalima. Jei vidujai, intuityviai tai suvoksite, skausmai praeis. O jei ir toliau ugauliosite mylim moter, skausmai sismelks vidun ir virs liga. Kartu neteksite to, dl ko taip staigiai iaugo ambicijos, tai yra pinig, skms, situacijos kontrols. Pacientas susikaups msto. - A jus supratau, taiau palusiai stipriai suriet. Sa kykit, ar yra dar koki nors neigiam faktori? - Yra. Tai bendra situacija pasaulyje. Dabar, per pastaruosius kelet met, visos monijos prisiriimas prie dvasini vertybi labai iaugo. Todl gyvenimo tikslu laikyti gabumus, intelekt, principus ir siekius, dvasingum ir kilniairdikum dabar pasidar daug pavojingiau negu anksiau. - K tai reikia? Bti kilniairdiam ir padoriam dabar pavojinga? - Bti kilniairdiam ir padoriam niekuomet nepavojinga. Taiau jei padarysite gyvenimo tikslu visa tai - principus, dvasingum, idealus - bus labai pavojinga. - Vadinasi, norite pasakyti, kad prasideda nedorli epocha ir kad nedorlis ir niekas, atsistojs prie valdios vairo, istums i ten proting ir dor?
- Ar nemanote, kad per ilgus amius nedor ir neprinciping moni sostuose visuomet buvo daugiau? - I tikrj, taip. - O kodl? Nedorlis lengviau prisitaiko. sivaizduokite: mogus yra prie valdios vairo. Jam svarbiausia - pinigai. Jam n kiek nerpi idealai, dvasingumas ir kilniairdikumas. O kai jis pakankamai daug sukaupia pinig, tai veda statymus, ginanius privai nuosavyb, stengiasi, kad visuo menje bt tvarka, kad ji bt stabili. Taiau prisiriimas prie pinig vis dlto idiovina jo siel, sumaja jo pali kuoni dvasios potencialas ir gimin silpnja. O tai kitam vadovui svarbiausia - siekiai, principai, idealai. Tad visk aplink save, statymus irgi, jis pajungia kokiam nors idealui ir io idealo vardan pradeda griauti kit moni gerov ir gyvenim, galiausiai ir savj. Tai baigiasi tragedija. Ne veltui patarl sako: "Gerais norais kelias pragar grstas". Vo kieiai sukr idealaus mogaus - arijo vaizd. Komunistai idealu padar "viesi ateit". Rezultatai mums inomi. - Vadinasi, bti dvasingam pavojinga? - inoma. Vyrikis apstulbs iri mane. - Tai k gi js skelbiate? Kad dvasingumas ir kilniairdi kumas mogui pavojingi? - Jeigu jie tampa svarbiausiu tikslu ir gyvenimo prasme, tada labai pavojingi. Supraskite, tobuljimas - tai ne tik kelias, kuris darosi vis platesnis. Tai ir alpinisto kelias, kuriam kuo aukiau, tuo sudtingiau kopti. Sakykit, kam gresia didesnis pavojus, ar varlei baloje, ar mogui? - inoma, mogui, - gteli peiais vyrikis. - Taiau juk mes nedarome ivados, kad mogumi bti pavojinga, o varle - naudinga. Kuo auktesnis mogaus lygis, tuo daugiau dvasini kani jis patiria. Gyvuliams rpi tik trys dalykai: pasti, veistis ir ilikti. mogui rpim dalyk yra kur kas daugiau, todl atitinkamai ir daugiau skausmo, taiau dvasingumas - tai ne tik didel laim, bet ir didelis pavojus. Danas, nemokantis vairuoti galing, iuolaikin main, kad neprisidaryt bd, pasirenka dvirat; taip danam, jauianiam, kad jo irdyje pernelyg maai meils, kyla nenoras tobulti dvasikai. Kaip tai vyksta vaikams? Tarkim, moteris laukiasi kdikio, o vyrui pasipila virtin neskmi, jis elgiasi kvailai,
HCl KETVIRTA KNYGA / \J vilgsnis atcitin
neteisingai, nepadoriai. Moteris pradeda j niekinti ir smerkti, dl visko irzti. Ji nepriima gabum, intelekto, dvasingumo ir ideal paeminimo. Jos agresija persiduoda bsimajam kdikiui ir priria j prie dvasini vertybi. Vadinasi, dideli gabumai, ivystytas intelektas, didelis dvasingumas jam pasidaro pavojingi. Vaikas nuo maens nenori mokytis, negali susikaupti, jo elgesys nedoras. Motina i vis jg stengiasi ivystyti jo gabumus ir intelekt, ir vaiko organizmas turi tris ieitis: pirma - susirgti arba numirti, kad nesutert sielos, antra - pasmons lygmeny ublokuoti atminties, ga bum ir intelekto vystymsi, treia - vystyti emuosius dvasingumo klodus, - gabumus ir intelekt auktesnij: dva singumo, kilnumo ir padorumo degradacijos sskaita. Taigi danai mons, galvojantys tik apie gabumus ir intelekt, paveria savo vaik nedoru mogumi. Jei visuomen prisiriusi prie dvasini vertybi, tai jos vadovas dl pusiausvyros turi bti nedvasingas, godus, gobus. Dvasingam ir principingam i auktybi nebus leista likti valdioje. Jei visuomens moral ir ideologija nukreipta ne meil Dievui, o idealus, principus ir siekius, tai nedorliai ir niekai neivengiamai prads stumti alin kilniairdius ir dorus mones. Pirmiausia reikia suvokti, kad gabumai, intelektas, dva singumas negali bti aukiausias tikslas. Prisiminkite fraz, pasakyt prie du tkstanius met: "Palaiminti turintys varg dienio dvasi, j yra dangaus Karalyst". - Vadinasi, nedorlis ir niekas, negabus ir bukas ariau Dievo negu gabus, protingas ir padorus? - Kad ir kaip keista, taiau taip yra. Bukas ir negabus ariau meils ir meils Dievui, negu tas, kas savo gabumus, intelekt ir dvasingum padar aukiausiu tikslu. Ne veltui Kristus vadinamas monijos Iganytoju. Jis nuolat aikino, kad dvasingumas negali bti aukiausias tikslas. Neatsitiktinai Jis kalbjo, kad aukiausias priesakas yra meil Dievui, ir ne atsitiktinai Jis buvo paemintas ir nukryiuotas. Jis galjo ivengti sugavimo ir nukryiavimo, taiau jis to nepadar. Materiali vertybi netekt Jis prim ramiai, nes Dievas tai ne materialu. Jis galjo parodyti savo gabumus ir inte lekt, bet to nepadar. Dievas - tai ne gabumai ir ne intelek tas. Kristus ramiai prim dvasingumo, kilnumo ir ideal lugim, kai J idav ir Jo atsiadjo mylimiausieji mokiniai,
kai dar tik vakar j lovin mons tyiojosi ir spjaud Jam veid. Vadinasi, Dievas - ne dvasingumas, ne kilnumas ir ne idealai. Kaip mogus, turintis kn, krauj ir norus, Kristus norjo gyventi, taiau ramiai prim savo valios, nor, savo gyvybs, savo mogikojo "a" netekim. Liko vien tik meil. Kai inyksta tai, kas materialu ir dvasinga, kai lunga viskas, kas kada nors pasirod, - meil ilieka. Ir kai supras tai kiekvienas, tada monijai vietoj ritimosi emyn prasids krybingumo ir klestjimo procesas. O kol kas vis daniau gimsta vaikai su psichiniais nukrypimais, menko intelekto, vis silpstanios atminties. Visa, kas dabar stiprina mogikj vertybi reikmingum ir gali monij pastmti lugim, pradeda irti. Jeigu, pagal oficiali statistik, Amerikoje kas antras kdikis gimsta protikai nepilnavertis, t.y. su psichikos nukrypimais, tai Rusijoje, pagal specialist vertinimus, padtis dar blogesn. Esant tokiai tendencijai, netrukus bus nemanomas n elementarus techninis progresas, ir kadangi situacija blogja gana greitai, aplinkinio pasaulio atoveiksmio mogui mastai ir galia taip pat auga. Dvasini vertybi plotmje pavojingiau sios prieraios prie asmenins valios ir princip, sieki ir ideal, gabum ir intelekto. tonu tapo angelas, kuris nu sprend, kad aukiausias siekis yra ne meil Dievui, o asme nin valia ir trokimai, tai pirma; savi tikslai, principai, sumanymai, tai antra; sava tobulyb, gabumai ir intelektas tai treia. Negaljimas priimti savo valios ir trokim paemi nimo, vili ir ideal lugimo, neskmi ir apgauli padaro mog didiausiu ididliu su maksimalia pasmons agresija. Kadangi monijos padtis yra kritika, ios ypa pavojingos tendencijos skleidjai artimiausiu metu bus vis smarkiau stabdomi. Per artimiausius penkerius ar deimt met emje j gali net nelikti. Arba monija keisis ir nepalaikys ios tendencijos, kuria remiantis mogui didiausia laim yra jo paties valia ir trokimai, jo principai ir tikslai, jo gabumai ir intelektas, arba ji dings nuo ems veido kartu su ia tendencija. Artimiausiu metu monijai paruotos kur kas didesns galimybs ir daug didesnis mogikj vertybi mastas, taiau tai mons gals turti tada, kai vis j irdys bus kur kas pilnesns meils. Vadinasi, arba monija pati, savo noru sieks Dievo, kaups meil, mains priklausomyb nuo vis mogikj vertybi, arba prievartinio apvalymo
'y O / ^
mastai labai iaugs. Tai ir kataklizmai, ir karai, ir ligos, ir dorovinio, kultrinio, dvasinio lygio kritimas viso pasaulio mastu.
NEVAISINGUMAS
Pradjau diktuoti skyri ir prisiminiau, kad Niujorke kaip tik gimdo viena mano pacient. Gimdymas usits, a pasakiau jai, kad atbuline data alint nepasitenkinim savimi, likimu ir Dievu. Tai buvo uvakar, dabar surenku Niujorko numer. "Viskas normalu, pagimd, joki komplika cij", - gavau atsakym. Prisimenu, prie devynis su puse mnesio su ja susitikau pirm kart. Jai buvo madaug trisdeimt met, niekada nebuvo pastojusi. Kalbjoms apie deimt minui. - Js vertybi sistema neteisinga. mogikas orumas, mogaus asmenybs mastas - visa tai puiku, kol nestoja prieprieon su aplinkiniu pasauliu. Kuo daugiau funkcij turi lstel, tuo didesn mast yra pasieks organizmo isi vystymas. Taiau tik tol, kol asmenin lstels valia yra antraeil. Jeigu tik ji usisklendia savo programose, jos reikmingumas turi bti sulugdytas, vystymasis sustabdytas. Kuo labiau per gyvenim mogus susitelkia savo "ego" iklim, savo norus ir visa kita, kas stiprina jo "ego", dvasingum, vali, intelekt, gabumus, ir kuo labiau jo siela prisipildo agresijos, tuo greiiau jis sensta, praranda gabumus ir atmint ir palieka be gaivios versms savo palikuonis. tai i kur atsirado patarl: "Gamta ilsisi ant genij vaik". Todl anksiau viename gyvenime rpindamasis vien dvasin gumu mogus prisiridavo prie jo ir pasidarydavo venteiva, iurktus ir despotikas. O kitame gyvenime, nordamas ilikti, atsiaddavo dvasingumo, galvodavo tik apie pinigus, darydavosi nedoras ir amoralus. Dabar mogui neleidiama eiti tik kairn ar tik deinn. Anksiau pakaitomis atsiad damas tai materialini, tai dvasini vertybi, mogus galjo normaliai gyventi ir vystytis. Dabar jis privalo nepriklausyti nei nuo vien, nei nuo kit. Paprasta spiral turi tapti dviguba. Tad pasiptimas, savs paties sureikminimas darosi pavojingesni tuo greiiau, kuo stipriau jie remiasi materiali nmis ar dvasinmis vertybmis. - Js pasiptimas, - sakau pacientei, - daug kart virija norm. Tokios svokos kaip gabumai, intelektas, tobulyb
jums aukiau u meils svok. Jeigu norite pagimdyti kdik, imokite emintis ir nusileisti. Vardan meils galima atsisakyti ne tik pinig, bet ir gabum, intelekto, princip ir ideal, nor ir gyvenimo. - Kaipgi taip? Atsisakyti gyvenimo vardan meils? stebisi moteris. - Labai paprastai. Jei grst pavojus js vaiko gyvybei, juk jsv aukosits gelbdama j? - inoma. - Tai ir yra pasiruoimas atsisakyti gyvenimo vardan meils. Dl to, kad gimt kdikis, moters irdis turi bti kupina meils. Visos materialins vertybs, net paios veniausios, pasiglemia, iiulpia i js ir meil, ir jgas, ir energij. Vadinasi, nordami sukaupti meil, turime trum pam ar ilgesniam laikotarpiui atsisakyti mogikj vertybi, nuo j atsitraukti. Ilgas laikotarpis - tai nemalonumai, nelaims, paeminimai ir ligos. Juo labiau mogus pasiruos priimti tokius vaistus, tuo maesn doz jam skiriama. Kuo daugiau paeminim, neteisybi ir skriaud moteris dl meils gali romiai priimti, tuo sveikesni ir laimingesni gimsta jos vaikai. Kuo labiau stengsits savo noru pati irdyje isiugdyti meil ir gerum, tuo maiau paeminim, nemalo num ir nelaimi jums bus skiriama. Prajus kiek laiko, ji pastojo. A anksiau maniau, kad jei kdikis negimsta, tai tik dl vienos prieasties, - jo karma negatyvi dl didels agresijos pasmonje. Pasirod, kad buvau nevisikai teisus. mane kreipsi jauna moteris. - Man paalintos kiauids, - pasak ji, - buvau dirbtinai apvaisinta. Neseniai pagimdiau. Ar galtumte pairti mano kdik? iriu mergyts biolauk ir matau, kaip jis vieia auksine spalva. varu. Ir fiziniame, ir biolauko lygmenyje. iriu moters biolauk ir pradedu suprasti, kas yra. - Js kdikis kuo normaliausias, tik tendencija, kuri persidav i js gimins ir kuri js dar sustiprinote, buvo ukirtusi jam galimyb gimti. Kadangi negaljote priimti vyro darom nuoskaud, buvote paeminta kiauidi paalinimu. Jei nebtumte susigrinusi meils, netgi po dirbtinio apvaisinimo btumt persileidusi ir kdikis vis vien nebt
HA KETVIRTA KNYGA / i" vilgsnis ateitin
gims. Js susigrinote meil, ir kdikis gim sveikas, jo biolaukas varus. Taiau js verimasis j Diev, js tro kimas sukaupti ir isaugoti irdyje meil pasirod ess per silpnas. Todl tendencijos mogiksias vertybes padaryti gyve nimo prasme js neveikte. Tiesa, "nevarumai" nebekrito ant js vaik, bet gro ir ugriuvo jus. Jums gimdoje atsirado auglys. - Taip, inau, a tai jauiu, - sako moteris, - o ar manoma isigydyti? - inoma. Melskits, kad js gimins, tai yra js protvi, js pai ir js palikuoni sielose ugest noras mogiksias vertybes, tiek materialisias, tiek dvasines, laikyti didiausia laime. Ypa dvasines. Pervelkite naujaip savo gyvenim imtus kart ir priimkite visus paeminimus, nuos kaudas ir neteisybes, neskmes kaip brangiausius vaistus. Tai, k js laikte nuodais, buvo js isigelbjimas. Vaistus jums siunia Dievas, mons ia niekuo dti. Inaudokite kiekvien akimirk ne tam, kad keltumte aplinkiniam pasauliui pretenzijas, o tam, kad aplink skleistumte meil. Kuo daugiau meils atiduosite, tuo daugiau jos ateis js siel. Kuo daugiau meils atiduos js siela, tuo maiau priklau sysite nuo mogikj vertybi. Bal galima uterti, o altin - ne. Jei irdis nekuria meils, ji kuria agresij. Jei mogus jus eid, mintyse pasakykite: "A tave myliu". Jei mogus jums gera padar, pasakykite t pat. Jei varots balsu sveikintis su nepastamu mogumi, sveikinkits su juo mintyse. Pajauskite, kad kiekviena situacija - tai galimyb kitam mogui ireikti meil. Teigiama situacija padeda meil kaupti aktyviai, neigiama situacija meil apvalo, padeda jai bti nepriklausomai nuo mogikj vertybi. Neseniai supratau, kaip svarbu inaudoti kiekvien akimirk tam, kad pajustum irdyje meil. Prie kelet met mane kreipsi viena moteris. Jai kl daug rpesio snaus ir jos paios sveikata. Ji pasakojo, kaip visa tai prasidjo. - Turjau brol, kuris mgo igerti, ueidavo pas mane grs ir gadindavo man nervus. Gal gale mano kantryb baigsi. Kai eilin kart jis igrs jo i mano nam, a pamiau luot ir ilaviau iukles paskui j. Ir pasakiau jam pavymui: "Kad tu ia nebegrtum". Jis ir nebegro, nes po savaits mir. Po to visas mano gyvenimas pradjo irti.
A prisiminiau, kaip viena ukalbtoja, pas kuri buvau nuvyks, mane mok: "mogui per nugar ir siela atsiveria. Visa, k ieinaniam mogui pasakysi, isipildys. Jei atjo blogi mons, tu jiems i paskos mesk iupsnel druskos ir pasakyk: "Pasiimkite sau, k kitiems linkjote". Ms poelgiai turi vien ypatyb. Kiekvienas ms poelgis - tai tarsi akmuo, mestas vanden, - nuo jo visas puses sklinda deimtys ir imtai ratil. Padar kok nors poelg, kartojame j imtus ir tkstanius kart pasmo nje. is rezonansas pritraukia analogikus poelgius. Todl, jei kam nors i paskos pasiuntte prakeikim, tok prakei kim nesmoningai sisite kiekvienam mogui, atsukusiam jums nugar, taip pat ir savo vaikams. Laikraiuose mste ljo inut apie iurp atsitikim viename Sankt-Peterburgo bute. i istorija prasidjo ublokuotame Leningrade. Vienos moters kdikis buvo bemirts i bado. Motina neturjo kuo j maitinti, nes buvo pametusi maisto korteles. Tada ji pas kambino kaimynei ir pasikviet j savo but. Kakur nukreip jos dmes ir nuud j. Sukapojo kn ir pradjo virti ms. Kdikis vis tiek mir. Prajo kelios deimtys met. Kart i moteris, jau senut, atsitiktinai savo bute rado tas pamestsias maisto korteles. Ji patylomis nueina pas kaimyn i tos paios laiptins aiktels, nuudo j ir bando sukapoti kn. bgs nuudytosios vyras sustabdo nemonik proces. Paskui, teisme, viskas paaikjo. Taigi nuo t bang, kurios gali bti ms pasmonje net i praeito gyvenimo ir isilaikyti vis gyvenim, pareina ms sveikata ir gerov arba ligos ir mirtis. Ir danai mogus suserga ir numirta, kad jo siela nebt paeista poelgiu, nuudaniu gyvyb ir meil. Kadangi iuo metu monijos vidin agresija stipresn, tad vien vidinio nesmoningo nusiteikimo udyti meil ir gyvyb pakanka tam, kad atsirast nelaims, ligos ar mirtis. Kart mano pacientas kako nesuprato, su kakuo nesutiko. O kai jis jau jo pro duris, pajutau, kad atsirads mano susierzinimas neinyko. Ir velgdamas jam ieinaniam i paskos, staiga suvokiau, kad negaliu sulaikyti neigiam emocij. Susierzinimas, kaip ir nuoskauda, - tai udymo forma. Todl tuo momentu i paskos ieinaniam mogui nejuiom itariau: "A tave myliu". Dabar kiekvienam iei-
H C. / \J
naniam linkiu meils ir grio. Man pasidar domu, kaip mes bendraujame su aplinkiniu pasauliu, juk mogaus siela nebna viskam abejinga. Jei nesiuniame meils, siuniame smerkim, nuoskaud ar susierzinim. Pairjau subtilij sfer, ar danai siela savo emocijomis susilieia su pasauliu. Pasirodo, ms pasmon madaug 750 kart per sekund emocikai sveikauja su aplinkiniu pasauliu, liedama meil arba neapykant. Pakeisti save, savj "a" galima vir jo pakilus. Tai vyksta, kai mogus kreipiasi Diev. Neseniai viena moteris man papasakojo, kaip pagimd dukr. Kai ji kreipsi gydytojus pasiteirauti, kodl nepastojanti, gydytojai pasak, kad ji vaik neturs. "Nuo tos dienos, galima sakyti, lioviausi valgius ir pradjau melstis. Neprajo n mnesio, ir pastojau". Aukiausias Visatos dsnis - tai meils Dievui kaupimo ir isaugojimo dsnis. Mes Dievo vaikai. Vystoms, daroms vis individualesni, kiekvien akimirk ir valand kaupdami savo sieloje meil. Ir kai pasiekiame aukiausios individualybs ir aukiausi meils lyg, grtame pas Diev ir susiliejame su Juo. Kuo labiau ms meil nepriklauso nuo mogikj vertybi, tuo labiau mes priartjame prie Dievo. Jei mogus melsdamasis prao, kad jokios nelaims, nemalonumai, skausmai ir netektys nesumaint jo meils Dievui, jo siela varja. Jei mane kreipiasi moteris dl nevaisingumo, prie diagnozuodamas patariu jai padaryti du dalykus: pirmiausia, per atgail atsiimti visas pretenzijas Dievui, kurios plauk dl to, kad ji jautsi aplinkinio pasaulio, artimj ir pati savs nuskausta. Danai nepasitenki nimas situacija yra nesmoninga agresija sau, likimui ir Dievui. Antra, praau j prisiminti visus gyvenimo momentus, kai ji pati ksinosi kit moni ir savo sieloje esani meil. Noras ksintis meil turi pradingti i visos js gimins, - i protvi, js ir js palikuoni. Kol neimoksi te kaupti ir isaugoti meil, nieko nebus. Prisimenu, kokie buvo mano pirmieji ingsniai, kai ban diau apiuopti ry tarp mogaus poelgio ir jo sveikatos arba jo vaik sveikatos. Mano vaikai vaikystje danai sirgdavo, nepaddavo nei vaistai, nei gydytojai. Ir pirma, k a supratau, buvo tai, kad mano ir mano monos nuoskaudos
grauia vaikus ir utraukia jiems ligas. Bandiau tai aikinti monai, taiau veltui. "Nekimk man galv savo nesmoni, sak ji. - Tu buvai geras dailininkas, mons ateidavo dails salon ir klausdavo, ar yra Lazarevo paveiksl? Dabar visikai umtei tapyb ir veiki Dievas ino k. banyi a neisiu, vaki neneiu ir u tai, kad jauiausi nuskausta, neatgailausiu". Nebsi pranau savo krate. Itis mnes ban diau j tikinti, viskas buvo veltui. O po mnesio mes nuvykome Anap. Sanatorijoje prie gretimo stalo sdjo vyras su mona ir su savo dukrele. J vargino itin sunki odos liga. Mergyt buvo madaug penkeri met. Kiekvien nakt per sapnus mergyt baisingai rkdavo. Nebuvo n vienos ramios nakties. Dar po poros dien, kai juos pama tme, suinojome, kad mergyt vos neuvo. Buvo taip: motina su mergyte suman pasivainti apvalgos ratu. Tvas stovjo apaioje, o moteris su dukrele pradjo kilti auktyn. Pakilus penkiolika metr, mergyt staiga isigando ir buvo beokanti emyn. Moteris j grieb, vjo gsis jai umet sijon ant galvos. Siaubo apimta, nieko nematydama, moteris vis dlto suspjo sugriebti dukr, ir ji liko gyva. Tvas, iblyks kaip drob, visk mat i apaios. Visa tai moteris papasakojo mano monai. Ta papasakojo man. - Nori, rodysiu, kad mano sistema veikia? - paklausiau mon. - Kokiu bdu? - Pakalbsiu su mergyts motina penkias minutes, ir mergyt daugiau neauks, bus daug ramesn. - O pai mergyt ar gydysi? - Prie mergyts neprisiliesiu, nes man apskritai nra reikalo jos matyti. Man reikia tik kelias minutes pakalbti su jos motina. Po keli valand prie mans prijo mergyts motina. Mes sdams dviese viebuio kambaryje, a iriu jai akis. - Ar js tikite Dievu? Jei norite, kad dukra bt sveika, reikt tikti. - Gerai, - sutinka moteris, - k a turiu daryti? - Pirmiausia atsakykite klausim: "Ar darte abortus iki savo dukros gimimo?" - Taip. - A dabar kelioms minutms ieisiu i kambario, o js tuo metu mintimis papraykite Diev atleidimo u tai,
'y O / O
kad udte meil savo ir savo negimusio kdikio sieloje. Kai po trij minui grau kambar, pamaiau, kad moters aura jau normali. - Galite eiti, viso gero,- pasakiau jai. Si eima sanatorijoje buvo dar atuonias dienas. Per laik mergyt tik vien nakt kteljo ir i karto nurimo. Jos elgesys pasikeit, ji pasidar daug velnesn. Po to mano mona padar tai, ko a praiau. Tada ir vaikai nustojo sirgti. Kai iri, kaip kas yra subtiliojoje sferoje, matai, kad visikai skirting lig itakos yra tos paios. Labai nustebau suinojs, kad nevaisingumas ir onkologins ligos susidaro dl tos paios pagrindins prieasties. Prie mane sdi mote ris, kuriai aikinu jos nevaisingumo prieast. - Kai mogus negali susitaikyti su kokia nors netektimi ir plyksteli agresija, tai reikia, kad jo siela prisirio prie koki nors vertybi. Vertybs gali bti materialins ir dva sins. Sta vienas vertybi klodas, - briu ratuk, - tai santykiai. tai kitas klodas - briu ratuk greta. - Tai gabu mai, intelektas, privalumai. Prisiriimas prie j sukelia idi dum, pasiptim. Po jau nubraiytais ratukais briu didel rat. - Dvasini santyki, gabum ir intelekto pagrindas yra kontaktas su ateitimi. Jis vyksta per dvasingum, kilnum, principus, svajones, viltis, idealus. Prisiriimas prie ateities gimdo nesugebjim priimti vili, ideal lugim, idavyst, neteisyb. mogus sikimba svajones, sumanymus, negali gyventi ia diena, visk aplink idealizuoja. Kadangi pasaulis negali bti idealus, mogus darosi juo vis labiau nepaten kintas. O kadangi kontaktas su ateitimi yra dvasini santyki, gabum ir intelekto pagrindas, tai prisiriimas prie ateities kelia mogui didiul grsm, nes daro j pavyduling ir idid. Po ateities seka laimingas likimas, paskui mogaus valia, ' norai. Dabar a jums duosiu test, ir js pati suprasite, kaip ia yra. irkit: jei mogus prie ko nors prisiris, jis tai praras. Visko, kas mumyse udo meil, turime netekti. Tarkim, mogus negali susitaikyti su pinig netektimi, neap kenia, pavyduliauja. Jei pinigai jam "ukertami" penkiasdeimia procent, dl j gali bti problem, jei
atuoniasdeimia ar devyniasdeimia procent - problem tikrai bus. Jei imtu ar imtu su virum procent, - vadinasi, arba jisai skurs, arba sirgs ir mirs. Jei santykiai "ukertami" daugiau kaip imtu procent, vadinasi, arba eimos nebus, arba ji visikai nedarni, arba eimoje viskas normalu, bet mogus susirgs - gaus reumat, pablogs regjimas, klausa ar suims kokia kita liga. Jei mogui ateitis "ukirsta" daugiau kaip imtu procent, - tai, skirtingai nei pinig atveju, itikti j turt tik mirtis. Taiau, pasirodo, mogus gali gyventi ir su "ukirsta" ateitimi, bet jam atsiranda vys, istin skle roz, Parkinsono liga - ukirstos ateities ligos. Yra dar vienas variantas. Ms ateitis - tai ms vaikai. Ir jei mogui ukertama galimyb turti vaik, jis gali gyventi ir su "ukirsta" ateitimi. Tam, kad pagimdyt sveik kdik, mote ris turi itverti didesn ar maesn vis emik vertybi eminim. Svarbiausia itverti ateities eminimo ibandymus. Vadinasi, sumanym ir vili lugimas, neteisingas elgesys, idavyst, ideal lugimas - tai patys vertingiausi vaistai moteriai, kuriai gresia nevaisingumas. Daugiausia eminama pusantr met prie kdikio gimim. Jei moteris neitveria ibandym, tai nelieka jokios galimybs turti sveik vaik ar apskritai j turti. - Pairkime, koks vaizdas pas jus, - kreipiuosi pacient. - Pinigai jums "ukirsti" keturiasdeimia procent. Prisiriote prie j per nepasitenkinim savimi ir dl pinig susidariusia situacija. Santykiai jums "ukirsti" eiasdeimia procent. Gabumai ir intelektas trim-penkiais procentais. Ateitis "ukirsta" imtu dvideimt procent. Likimas "ukirs tas" penkiais procentais, valia - trim. Jumyse mirties rib virija tik vienas rodiklis, taiau jis svarbiausias. Js labai daug pykote pati ant savs ir ant likimo, o tai nesmoningas pyktis ant Dievo. Nuolat jautts aplinkinio pasaulio, artim moni skaudiama, grauts pati ir tai galjo sukelti krties v. Bet gavote pakaital - nevaisin gum. Nevykus likim js laikte nuodais, o tai buvo vertin giausi vaistai. Pervelkite i naujo vis gyvenim, reaguodama visk tik su viena emocija - su meile. Pamirkite ir kno, ir dvasios poreikius. Visos laimingos akimirkos ir visos nelai ms - tai tik js meils Dievui kaupimas ir skaidrinimas. Pajauskite, kad inyksta js mintys, protavimas, gabumai,
Orv O \J
Q O
viltys ir svajons, iblsta js norai ir gyvyb. Lieka tik meil. Jei tai pajausite, tursite vaik. Prisimenu kit moter, kuri kreipsi pas mane su ta paia skaudia diagnoze - nevaisingumu. - Trys parametrai js biolauke ieina u mirties ribos, pasakiau jai, - jums visikai "ukirsti" santykiai, dvasingumas ir idealai, tai yra kontaktas su ateitimi ir valia. Vadinasi, barni ir neitikimybs js niekuomet negaljote priimti kaip Dievo sist, o idavysts ir ideal eminimo - taip pat. Pervelkite daug kart vis savo gyvenim, pradkite melstis. Moteris msto. - inote, - sako ji, - prie kelet met mir mano tvas. Sielos gelmse iki iol negaliu su tuo susitaikyti. - Tai viena js nevaisingumo prieasi, - sakau jai. Negalite priimti santyki nutraukimo. Js esate nepatenkinta dl susiklosiusi aplinkybi, o u to slepiasi nuoskauda dl tokios Dievo valios, ir ta nuoskauda virsta susinaikinimo programa. Js negalite susitaikyti su savo ideal lugimu. Tvo mirtis - tai santyki, plan ir ideal, valios ir nor paeminimas. Dl to, kad negalite su tuo susitaikyti ir dar gailits, gaunate trigub susinaikinimo program. Tokiomis slygomis vaikai negyvybingi. sidmkite, mes niekuomet nesiskiriame su mylimais monmis, net jeigu jie mirta. Subtiliojoje sferoje mirties nra. Ten mes vieningi. Kai gaili ms mirusi giminaii, kenkiame j sieloms. Kiekvienas mogus turi savo ijimo i gyvenimo kreiv. Ir kitis Dievo logik negalima. Mes kovojame su Dievikja logika ne tada, kai bandome igelbti gyvyb ar prailginti gyvenim, o tada, kai gailims, sielvartaujame nesusitaikydami su artimo mogaus netektimi kaip Aukiausiojo valios apraika. Visa, kas mums atsitinka gyvenime, skirta tam, kad irdyje kauptsi meil Dievui ir jei dl to reikia sirgti ar mirti, mes sergame ar mirtame. Tad nesusitaikydami su Dievo valia, kenkiame sukauptai meilei ir ms sieloje, ir mirusio mogaus sieloje. Iorikai mes turime teis gailtis, bti nepatenkinti, jausti nuoskaud, turti tiksl, nor, valios. Vidujai mes turime teis tik mylti. Pabandykite tai suvokti ir pajausti. Prajus madaug keturiasdeimiai minui ji vl ueina pas mane. Diagnozuoju ir trukteliu peiais. - Stebtina, viskas biolauke varu. Nevaisingumas paprastai atsiranda dl suaugim, blogiau, kai galimyb
gimdyti vaikus prarandama ne dl suaugim, o dl liauk veiklos susilpnjimo, dar blogiau, kai kelias ukertamas biolauko lygmeny. Pastaruoju metu daniausiai dl to itiek nevaising moter. Js irgi toks pat atvejis, taiau dabar biolaukas jau atviras, kiauids atsigauna. Melskits u bsi muosius palikuonis. Apvalydama pati save ir palikuonis, ge rinsite j bsimo tvo bsen. Pacient ieina, ir a atsimenu dom atvej, kuris man parod, kaip svarbu, kad moteris tobulintsi. mane kreipsi viena pacient su savo problemomis. Pairjau jos vyro biolauk ir pastebjau, kad vyr per artimiausius dvejus ar trejus metus gali itikti mirtis. - Js biolaukas madaug varus, - pasakiau jai, - o js vyrui gali bti skrandio vys, ir netgi labai greitai. Jis pernelyg prato blogai galvoti apie mones, reikti jiems pretenzijas. Jam vertt perskaityti mano knygas arba bent pairti mano pasisakym videokaset. - Beprasmika, - mojuoja ranka moteris, - jis karikis. Jis tuo netiki ir knygos neskaitys. A sksteliu rankomis. - Tada a bejgis. Usiminkite jam atsargiai, tegu po poros mnesi pasitikrina pas gydytoj. Moteris verkia. - Nejaugi nra kaip padti? - klausia ji. - Nagi pabandykime, - sakau a, - melskits tik u save ir u palikuonis. Apvalydama palikuonis, keisite savo vyro vidin bsen. Jis vidujai priklauso nuo js ir js tobulini masis darys jam tak. Pabandykite. Po valandos moteris sugro. iriu jos vyro biolauk ir negaliu nuslpti nusistebjimo. - Negaliu suprasti, kas atsitiko, taiau js vyro biolaukas visikai varus. Melskits toliau, ir prads keistis js vyro charakteris, o jo sveikata dabar normali. Po to ilgai galvojau, kaip ia yra, ir gal gale supratau, kad moteris nuo mogikj vertybi atitraukiama kur kas daniau negu vyras. Moteris paeminta fiziologikai savo menstruacijomis, fizikai - trapiu kno sudjimu, be to, ir ekonomikai, ir socialiai. Todl moteris kur kas stipriau siekia meils negu vyras, o vyras pasmons lygmeny priklauso nuo moters sielos. Vyro charakteris, jo likimas, jo sveikata
O O O /~i
Sergejus
Lazarevas
KARMOS DIAGNOSTIKA
O O O J
madaug eiasdeimia-atuoniasdeimia procent priklauso nuo jo monos. Todl teisingas moters isiaukljimas, sieki mas Dievo ir meils - tai ne tik jos vaik, bet ir vyro sveika ta ir gyvyb. prasta manyti, kad genijus - tai intelektas. Jei tvas protingas, turi bti protingas ir snus. Taiau atlikus genij tv tyrimus, iaikjo stulbinantis dsningumas. Kai kurie genij tvai - primityvs mons, o motinos - neeilins moterys. mogaus asmenybs mastas tuo didesnis, kuo dau giau meils jis gali ilaikyti savo irdyje. Genijai gimsta mo terims, kurios isiskiria savo individualybe, stipria valia, trokimais ir kurios dl meils pasiruousios priimti visokius paeminimus. Kitai moteriai, negaliniai gimdyti, pasakoju. - 1996 met vasar buvau Izraelyje. Vaiavome Jeruzal. - Matote tuos gyvenamj nam rajonus, - kreipsi mus ekskursij vadovas, - ten gyvena arabai. Ar inote, kodl arabs taip isipuousios ir neioja visas brangenybes? Pagal ariato statymus, jei vyras moteriai tris kartus pasakys: "Tu man ne mona", - po penki minui ji privalo ieiti i nam, palikus ten, k turjo. Turi teis pasiimti tik tai, kas ant jos. - O kaip ji gyvena paskui? - pasidomjau a. - Jos likimas niekam neberpi, - atsak ekskursij vadovas. - Ar itaip pasielgiama danai? - paklausiau a. - Nesu girdjs,- atsak ekskursij vadovas, - matyt, ara bs elgiasi taip, kad vyras j neivyt. inoma, ekskursij vadovas sutirtino spalvas, taiau Rytuose moterys i tikrj eminamos. Bet kokie paproiai ar gyvensena nra atsitiktiniai. A bandiau suvokti, kodl moterys ten privalo gyventi tokiomis iauriomis slygomis? Kuo gabesn ir didesnio intelekto arab, kuo tvirtesni jos principai ir jos valia, tuo greiiau ji atsidurs gatvje. Nuolat eminama moters valia, norai, jos mogikasis "a", principai ir idealai, gabumai ir intelektas, taiau ji kakaip turi valdyti vyr, turi kako siekti, ir moteris siekia to, kas daro j laiming, leidia valdyti vyr, gimdyti vaikus, - ji siekia meils. Todl Rytuose, kur taip eminama moteris, pilna vaik. O Vakaruose vis daugiau nevaising moter. Niujorke a kalbjausi su viena paciente.
- A neseniai buvau Dalase, - pasakoja ji, - ten juodao di vaikai gimsta normals ir sveiki, o baltaodiai vaik neturi. Mano pastama pagimd mergait, taiau jai stinga augimo hormono ir ji maulyt. Iki keturiolikos met jai turs leisti hormonus, kad nors iek tiek pataisyt padt. Prisiminiau iai temai skirt straipsn. 1996 metais Amerikoje gim trisdeimt tkstani vaik, neturini augimo hormono. Specialistai mano, kad 1997 metais j bus dvigubai daugiau. Prieastis labai paprasta, kodl tiek daug moni nedidelio gio. Tai puikybs paeminimas. Jei vaikas gimsta pilnas puikybs ir tokio savo verts pajautimo, kad tas pajautimas virija mirtin lyg, tada gali bti skirta ne liga, ne mirtis, o gio sultinimas ir sustabdymas. io proceso uolis Amerikoje rodo, kad situacija labai spariai blogja. Vakaruose vis daniau principai, valia, karjera ikeliami aukiau u meil. Ir todl neivengiama nevaisingumo. Anksiau moteris, pagyvenusi vien ar du gyvenimus Rytuose, sukaupdavo sieloje daug nuolankumo ir jau kitkart, gimusi Vakaruose, verdavosi nepriklausomyb, nor ugdym, bet j ugdymas neslopindavo meils sieloje, nes jos ididumas nevirsdavo puikybe. Taigi ji likdavo harmoninga, nors s mons lygmeny ir stipriai orientuodavosi mogiksias vertybes. Siuo metu Rytai pradjo laikytis Vakar ideologijos ir vertybi sistemos. Vakarietikoji individuali smon vis labiau istumia rytietikj kolektyvin. Pusiausvyra, susi klosiusi per amius, yra suirusi. O kolektyvins smons ir altruizmo ugdymas vaik sielose palikuonims gali bti nau dingesni u bet kokius vaistus. Remiantis faktais, moteriai emje bus vis sunkiau pastoti ir gimdyti. Jei jau griva gamtos sukurti mogaus sielos subalansavimo mechanizmai, stichinis balansavimas nedelsiant turi bti pakeistas smonin ga, tikslinga savo sielos apvalymo veikla.
MALDA
Gana ltai stumiuosi pirmyn. Svarbiausia - nesustoti. Vienu momentu iek tiek buvau puols panik. Jei biau apviestas i auktybi, jei eiiau nuo Dievo prie mogikj vertybi emyn, tada pirmosios isibaigt paios aukiausios prieraios, didiausio masto. Galima bt be pavojing pasekmi nuo visuotin problem pereiti prie individuali.
QA O T"
O C O
Gavai Dievikj regjim, pasijautei ess mesijas ar ventasis, ir problema i esms isprsta. Man Dievas regjimo nepasiunt. Taigi teko pradti nuo apaios. I prigimties esu darbtus, be to, tingus charakteris neleidia eikvoti jg tuiai. Ir visus iuos metus nuo pai paprasiausi mogikj vertybi a "liauiau" auktyn, vis auktyn. Taiau alindamas prieraias prie pirmj pakop, galjau prisiriti prie viresni. Jausdamas tok pavoj, jau toliau, kas pora mnesi pertvarkydamas sistem i naujo. Ved mintis: "Kas bus, jei sustosiu?" Juk tada liks neublo kuotos paios didiausios mogikosios vertybs, ir tai gali sukelti maksimali agresij. Nusprendiau neanalizuoti, kas bus, o vis eiti pirmyn. Kai man nustat diagnoz: vys su metastazmis, i pradi puoliau panik, paskui prisiminiau vien sen pasakojim. Vikingai turjo paprot karo belaisvius mesti duob vilkams sudraskyti. Taiau kilmingam ar pasiymju siam narsumu kariui buvo leidiama prideramai numirti. Jam numesdavo kard, kad galt pasitikti mirt besikaudamas. Onkologins ligos man buvo nemaloniausios, kadangi mirti reikjo pamau ir kankinantis, neturint vilties apsiginti. Paskui man protas pravito: juk sielos apsivalymas, kai kno interesai pamirtami, ir yra apsigynimas. Visko atsisakyti, iskyrus meil Dievui, ir ia kryptimi eiti, keiiant save ir apvalant siel. Tai labai sunkus darbas, ir viskas priklauso nuo Dievo. Pamaniau: jeigu jau man lemta "liauti" link Dievo, pradedant nuo apaios, vadinasi, taip turi bti, juo labiau, kad kai gaunu Dievikj regjim, galima ir nemsty ti. O man prisieina imtus kart apskaiiuoti ir analizuoti kiekvien ingsn. Kiekvienos sistemos pliusas yra tai, kad ji veikia savarankikai. Niutonas atrado ems traukos dsn, taiau jis veikia nepriklausomai nuo atradjo valios ir charakterio. Kai man pareikiamos pretenzijos, a atrandu dvasios ugdymo dsnius, taiau jie taip pat veikia objektyviai. Tikti ar netikti ems traukos dsniu - beprasmika, jis veikia, nepriklausomai nuo ms poirio j. Mano atradi mai taip pat. Tiesa, skirtumas vis dlto yra. Kai mogus bando naudotis m a n o metodu grynai pragmatikai, domumo dlei, gelbdamas tik savo kail, nekeisdamas savs, jam tai gali apgailtinai baigtis. A ia vl niekuo dtas. Svarbiausia: mano tyrimai reikalingi ir
ligoniams, ir sveikiesiems. Kai sunegaluoja ms knas, tai i karto pastebime ir stengiams k nors padaryti, taiau kai suserga ms siela, mes tai netgi ne visada suvokiame. Jei mogus tobulinasi, valydamas siel, daugyb lig ir nelaimi gali inykti net nepasirodiusios. Mes kol kas dar nesuvokiame, kad jei siela kupina meils Dievui ir aplin kiniam pasauliui - tai ne tik didiul laim, bet ir galimyb savo charakter, likim ir sveikat padaryti geresnius. Savo pacientams dabar sakau: " M a n o sistema - tai ramentas, padedantis jums atsikelti, taiau vaikioti su ramentu, kad ir kokiu graiu ir patogiu, nereikia. iandien iriu smulkesnes prieraias, rytoj bus didesnio masto. Orien tuokits meil irdyje. Kiekvienoje situacijoje atsispindi vi sas mogikj vertybi spektras, vis vien, ar mes tai inome, ar ne. Ir jeigu, kad ir kas atsitikt, isaugosite meil Dievui ir didinsite j, jei js meil nepareina nuo joki nemalo num, paeminim ir skriaud, jei visada ir visur meil jums aukiausia vertyb, js galite ir neinoti sistemos, vis vien bsite sveiki ir laimingi". - Mes meldiams taip, kaip js patarte pirmojoje knygoje, - danai man sako pacientai. - Viepatie, duok mano prieams sveikatos, o man kantrybs. Pirma, a taip nemokiau - viena senut taip patar mano pastamai. Kai linkite sveikatos, reikia turti galvoje dvasin sveikat. Ji gaunama tada, kai didiausia laim yra meil Dievui. Be to, nordami padti kitiems, pirmiausia patys apsivalykite. Jei u k nors melsits, neapsival patys, papras iausiai jo "purv" pasiimsite sau. - O k pasakysite apie js antrojoje knygoje esani mald?^ Ar galima melstis, naudojantis jos tekstu? - inote, man atrodo, kad dar nesu pakankamai subren ds kurti maldas. Sakykime, ten a raiau, kad visos emikos vertybs yra priemons kaupti meil Dievui, taiau juk, be emikj, yra dar ir neemikj - pavyzdiui, kontaktas su ateitimi, likimas, valia ir kitos. Todl dabar a pats melsdamasis praau, kad visos mogikosios vertybs bt man priemons kaupti meil Dievui. Bet kokiu atveju malda, kuria mogus, kreipdamasis Diev, kartoja, kad didiausia laim jam ir jo palikuonims yra kaupti meil Krjui, gydo kn ir siel. Ir kai mogus prao atleidimo u tai, kad mogiksias
O/T O \J
0^7 O /
vertybes padar aukiausiu tikslu ir negaljo susitaikyti su j netekimu, nusiteikdamas agresyviai, tokia malda irgi pa deda. Taigi melstis galima savais odiais. Svarbiausia maldos paskirtis - atsisakyti savo emesniojo "ego", vis mogikj vertybi ir pajusti, kad auktasis mogaus "ego" - tai Dievas ir meil. Meil kaipo tokia yra ne mogikas jausmas, o Dievi kas, ir kuo daugiau irdyje meils, tuo daugiau mogus pana us Diev. Aplinkin pasaul mes mylime meile, likusia nuo meils Dievui ir mogaus laims didumas ir galimyb j turti pareina nuo to, kiek mumyse yra meils Dievui. Diktuoju ias eilutes, ir staiga pasigirsta telefono skam butis. Tai viena i sen mano pacieni. - Pagimdiau kdik, berniuk, viskas normalu. Tiesa, buvo labai didelis vienos jo akies konjunktyvitas. Vaist neda vme, ir viskas prajo savaime. Paskui prasidjo stipri diatez, ir tai savaime prajo. Dabar viskas normalu. - Ne, jam ne viskas normalu, - atsakau a, - berniuko pasmons agresija du imtai vienet, tai gali bti labai pavojinga jo bsimajai monai, todl po trej met jis gali susirgti. Matote, tiek praeitame, tiek iame gyvenime js buvote pavydulinga moteris ir pagal moterikj linij jus slegia nuoskaudos ir pavyduliavimas. - Taip, a buvau labai pavydulinga, - sutinka ji. - Kai tik vaikui pradeda aktyviai vystytis smon, jis pajunta savo individualum, sureikmina savo "a", suakty vja jo pasmonje turimos programos. Blyksteljusi neapy kanta ir pavyduliavimas bsimajai monai buvo sustabdyti konjunktyvitu, naikinimo programa apsigr ir virto susi naikinimo programa. Tada ji buvo sustabdyta stipria diateze. Kadangi nedavte vaist, o meldts, vaiko pasmons agresija sumajo perpus, taiau ji vis dar lieka gana didel. Todl dar ilgai tursite melstis u save, u j ir palikuonis. Paskui pageidautina, kad imokt melstis berniukas. Pirma ir svarbiausia, k jis turi suprasti, yra tai, kad viskas praeina, tik meil Dievui pasilieka. Ir kad pati didiausia laim kaupti meil Dievui ir aplinkiniam pasauliui. Ateityje jis turi suprasti, kad n vienas mogus niekada jo neiduos, neeis, nenuskriaus. Jo siel Dievas gydys skriaudomis, idavystmis ir peidimais ir tai darys per aplinkinius mones. Jis turi suvokti, kad joki nuoskaud negalima dtis giliai
ird ir ilgai laikyti, nes susirgs. auklsite, viskas bus gerai.
Jei teisingai j ir save
Dedu ragel, ir man atmintyje ikyla vienas i pirmj atvej, nukreipt nuoskaud alinim. Pagalbos mane kreipsi mano pastamas. - inai, jau trys mnesiai man bronchitas, jokie vaistai nepadeda, gydytojai tik rankomis sksioja. A visk i bandiau, bet efekto - jokio. Ko gero, mano popieriai prasti. - Sveikinu, tau prasideda tuberkulioz, - niriai pasakiau a. Jis ne juokais sunerimo. - O pakeisti situacij ar galima? - inoma, galima. Tik liaukis pykti ant savo monos. Jis susierzins mosteljo ranka. - Kaip a nepyksiu, jei ji mane i proto varo. - Visai nesunku, gali pasirinkti. Arba nepyksi ant monos ir pasveiksi, arba gausi tuberkulioz. A tau nieko negaliu padti. Suprask, jei tave emina, vadinasi, tu pernelyg pasi pts, todl pradk nuo savs, melskis ir keiskis vidujai. Jeigu jau jauti, kad nuoskauda vis tiek nepraeina, svarbiau sia, nelaikyk jos viduje. Iliek ird, gal gale sudauyk lkt. Jis temptai msto. Po keli dien skambina jo mona. - Klausyk, kas atsitiko mano vyrui? - O kas yra? - nekaltai paklausiau. - Mes neseniai darme remont ir voni apklijavome paiomis geriausiomis plytelmis. Kaip visada, a pradjau jam dl kako priekaitauti, jis pagrieb plaktuk ir sudau visas vonios plyteles. Paskui pribgo prie indaujos - ir t ipulius. - Kas tau geriau - ar sveikas vyras, ar nesudauyta indauja? - pasidomjau a. Ji atsiduso. - Na, tiek to, pabandysiu bti velnesn. Per savait biiulio bronchitas prajo be joki vaist. Dabar situacija pasaulyje keiiasi gana greitai. Ms emocij galia metai po met didja. Ir vis daniau matome ry tarp neigiam emocij ir ms lig ir nelaimi. Nedar ni eim skaiius staigiai auga, taiau mes nevelgiame, kad tai artjanios negandos enklas. Tai byloja, kad
O Q O O
OQ O ^
orientuojamasi ne meil Dievui, o mogiksias vertybes, ir ta orientacija spariai stiprja, vadinasi, ligos, nelaims ir katastrofos - ne u kaln. Bendraudamas su pacientais, a tai regiu. Prie valand buvau papraytas paskambinti vienai mote riai. Tema tarsi prasta - paliko vyras. Iki tol viskas buvo tarsi normalu. Vienintelis dalykas, kad vyras mgdavo gerti, kartais gerdavo kelias dienas be atvangos. iriu moters biolauk ir matau, kad jos vaik reikalai itin prasti. Papraau pasakyti vaik vardus. Pirmojo vaiko, dukros, biolauke matau pastam galimos ties hieroglif. - Prie kelias dienas kalbjausi su moterimi, - pasakoju jai. - Su vyru sutar. Jis rpinosi eima. Ir va, kaip griaus mas i giedro dangaus, jis ieina pas kit moter, nors dar vakar kartojo, kad myli j ir dukrel. Matyti, kad jis kankinasi, bet atgal negrpta, tik skambina telefonu. - Tikriausiai j apavjo. - Jo niekas neapavjo, - sakau moteriai. - Paprasiausiai js dukrai dabar keturiolika met, o js praeituose gyveni muose buvote prisiriusi prie ideal, princip, dvasingumo ir kilnumo ir negalite romiai priimti idavysts, skriaud, barni, neteisybs. Taip iaukljote ir savo dukr. O dabar prasideda ta jos gyvenimo atkarpa, kai bus sprendiama jos ateitis ir ji turs atlaikyti ibandym - santyki tarp moni nutraukim, barnius, idavystes, skriaudas. Ji jau i anksto io ibandymo yra neilaikiusi. Tvas jauia, kad gali igelbti savo dukros gyvyb nutraukdamas eimyninius santykius. Bet js situacijos nesuvokimas ir todl sijungusi susinaikinimo programa neleido mergaitei itverti netgi palengvint ibandym. Dabar jums turi bti svarbiausia ne tai, kaip sugrinti vyr namo, o kaip igelbti savo dukros gyvyb. Pirmiausia, turite liautis gailjusis to, kas atsitiko, ir turite nebesigrauti dl susidariusios situacijos. Atsiimkite mylimam vyrui pretenzijas, permstykite ir prisiminkite vis savo gyvenim, ypa laiko tarpsn prie kdikio pradjim ir per ntum. Visk paaikinkite dukrai. Tegu galiausiai pasiiri videokaset su mano pasisakymais. Negalvokite daugiau apie niek, tik apie meil Dievui. Tai js ansas, pabandykite juo pasinaudoti. Pasakoju i istorij savo pacientei, su kuria kalbuosi telefonu.
- Js situacija tokia pati, - aikinu jai. - Js dukra taip pat gali ti. Ji jau i anksto yra neilaikiusi jai skirto ibandymo. Taiau ia situacija sudtingesn, kadangi iuo atveju viskuo dta js karma. I esms js esate pakan kamai geras mogus, taiau praeitame gyvenime buvote labai pavydulinga ir eidi, be to, labai principinga. Nuo js vidi ns bsenos pareina js dukros charakteris ir likimas, be to, js vidin vertybi sistema enkliai veik vyro vidin pasauljaut. Jis darsi pavydulingas ir eidus be joki iorini prieasi. Agresijos utais, kuri atsinete i praeito gyvenimo, kart jums buvo leista nusimesti. Tada buvote treiame ar ketvirtame ntumo mnesyje, laukte dukros. Tema buvo pasilyta ta pati. Pavydas, nuoskaudos, principai ir idealai. Js ta galimybe nepasinaudojote ir uuot apvaliusi, igelbjusi dukr, j "supurvinote". Be to, visos js nuoskaudos dl princip ar santyki begyvenant atsiliepdavo vyro sieloje. Padidjo nesmoningas pavyduliavi mas, tai yra agresija prie jus, ir ji virto susinaikinimo programa, kuri buvo blokuojama vyro girtuoklyste. Dabar dukros gyvyb ir js vyro likimas priklauso nuo js bsenos ir js tobulinimosi. Kelias akimirkas abu tylim. Pauz. - Man labai padjo js antroji knyga, - sako moteris. Neinau, kaip be jos biau pasielgusi tokioje situacijoje. - Jei situacija bt nepasikeitusi, js dukra bt galjusi per metus ar dvejus ti, sunkiai susirgti ar bti sualota, o js po kiek laiko btumte sunkiai susirgusi lapimo ar lyties organ sistemos liga. Dabar visa tai galima pakeisti. Jums bus nelengva, taiau, keisdama save iki sielos gelmi, melsdamasi u dukr ir palikuonis daug pasieksite. Svarbiausia - nesustokite ir nepulkite nevilt, pradkite nuo atgailos. Atsisakykite pretenzij Dievui per aplinkin pasaul ir save. Js itin daug pretenzij turite sau, likimui ir nesmo ningai Dievui. pasiksinim meil savo sieloje perdavte dukrai ir palikuonims. Pirmj savait melskits, kad pasialint pretenzijos Dievui. Paskui, po atgailos, atsiadkite vis mogikj vertybi ir melskits, kad jums ir js palikuonims didiausia laim bt meils Dievui didinimas. Baigiame pokalb. Po valandos iriu ios moters biolauk ir patenkintas matau, kad jame vietoj draiskanot juodai ali dmi ima vytti sidabrikai melsva viesa. Per
Q0
K E T V I R T A
KNYGA vilgsnis atcitin
Q 1 J.
distancij iriu mergaits biolauk. Vietoj mirtinos defor macijos, jos biolauke pasirodo jos vaik sielos, be to, antras vaikas - mergyt - turi labai vari ir grai aur. Vadinasi, viskas turt bti gerai.
KOVOS MENAI
Kelet met lankiau karate kursus, nes i sporto aka man labai patiko. Beprasmis raumen pripumpavimas man neatrod patrauklus. Labiau man visada patikdavo aidybins sporto akos, kur vystoma intuicija, reakcija, situacijos kont rol, kur vidins bkls valdymas svarbiau u fizines pastan gas. Lankiau ne vien sekcij, kadangi kai kuriose buvo mokoma tik "snukius dauyti". Norint petis, pakanka imokti vien bd, isimiklinti, kad jis vykt automatikai, ir paguldyti ant gatvs grindinio netgi specialist. Visus trenerius galima buvo suskirstyti tris grupes: arlatanai, kurie daug k parodydavo, taiau gerai nieko neimokydavo, kaul lauytojai, kurie tik mokydavo kaip smogti, skatindavo savo aukltinius bti pabrtinai agresyviais, ir retai pasitaikantys profesionalai, kurie karate mokydavo kaip meno. Kadangi kovos men koncepcijoje psichologinio ruoimo nebuvo, tai daugumai, netgi tiems, kurie band gynybos menus vertinti kaip filosofij, viskas pamale isigimdavo jgos kult. O jgos kultas nuolat reikalauja auk. Palengva pradeda isi gimti siela, po to ir knas. A bandiau kaip nors pereiti nuo prast kovini imtyni prie apibendrinimo ir eiti toliau, tai yra nuo jga besiremiani bd pereiti prie reakcijos, paskui technikos vystymo ir taip toliau. Nesisek, kadangi, pirma, i prigimties esu ltai mstantis, o antra, jei ko nesuprantu, tai negaliu daryti. Gal gale sport meiau, taiau noras perprasti kovos menus iliko. Dl to reikjo giliau suvokti Indijos, Tibeto, Kinijos filosofij. Kelet met periodikai vis grdavau prie ios temos. Rytuose kovos men mokyklos ir stiliai vieni nuo kit skiriasi, kadangi skiriasi ir filosofiniai poiriai. Nauja kon cepcija pagimdydavo nauj mokykl, ir filosofin sistema per praktik gana greitai gaudavo aukt kokyb arba bdavo atmetama, tai yra kovos menai buvo puikus filosofinio pasaulio painimo instrumentas. Kuo labiau mogus norjo
painti pasaul, tai yra kuo labiau versi religij, filosofij, apibendrinimus, tuo auktesnio lygio kovos m e n u o s e galiausiai pasiekdavo jis pats ar jo mokiniai. Todl geriau sios mokyklos pasirodydavo esanios prie Tibeto vienuo lyn. Ten bdavo sudaromi unikals dvasios ir k u n o ugdymo metodai. Svarbiausia buvo neatskirti dvasinio pa saulio painimo nuo fizinio pasaulio. Be nuolatinio dva sinio praktikavimosi kovos menai isigimsta. A ilgai negaljau suprasti, kodl be visikos vidins ramybs ne manoma pasiekti ymaus meistrikumo. Rytuose tokia b sena buvo vadinama "ramus vanduo". Todl, kad susirmus su prieininku ne metas nei galvoti, nei analizuoti, ir protas turi ilikti "tuias". Padavimas byloja apie vien meistr, kuris taip sustabd savo smon grumtyni metu, kad paskui, po kurio laiko, negaljo prisiminti, nei kaip vadinosi ginklas, kur jis naudojo, nei koks jo paties vardas. Man buvo didiausia msl, kodl mogus turi tapti panaiu gyvul. Argi tai menas ir ugdymas? Kodl, norint nugalti, reikia atsisakyti vis nor, netgi noro laimti? Kodl noras gyventi taip pat paalinamas? Didesns skms grumtynse pasiekdavo tas, kuris bdavo atliks miri mo ir mirties ritual ir grumtyni metu laikydavo save mirusiu. Man buvo neaiku, kodl Sibiro amanai btina paven tinimo slyga laikydavo mirimo ritual, tai yra fizin ir dvasi n praktikos turjo t pai nuostat. Kodl po paventinimo amanus mogus danai ir ilgai sirgdavo ir tai buvo laikoma geru enklu? Kodl geriausiu amanu ir geriausiu kariu tapdavo mogus, kurio gyvenime buvo daug nemalonum, kuriam likimas itin nepalankus? Atsakymus gavau po gana ilgo laiko tarpo, kai pradjau usiimti bioenergetika. Mano metodas pasirod panaus kovos menus. Pir miausia todl, kad bandydamas padti kiekvienam pacientui, a rizikuoju savo gyvybe ir sveikata. Netgi ir savo artimj gyvybe ir sveikata. Prityrusios iniuons turi svok "neatitiko kraujas". Jei po vieno, dviej ar trij seans nra joki pakitim, geriau j netsti, nes gali blogai baigtis. Kartais pirmojo seanso metu eina tokios galios pasiprieinimas i
QO
QO -S ~J
auktybi, kad iniuon sako: "Tas, kuris taip padar, yra stipresnis u mane. A negaliu ito imtis". Kadangi a pasistaiau tiksl - jokiu bdu nesustoti, mano atkaklum galjo sustabdyti tik viena i trij baigmi. Pirma - nusprendimas visikai nebegydyti. Antra - ligos ir mirtis. Treia - pati sudtingiausia, - pralaimjim paversti per gale, tai yra suspti suprasti, u k baudia, ir pakilti lygmen, auktesn u lig, tai yra sumodeliuoti t lig savyje (arba kaip sakoma, prisiimti sau), o paskui j veikti tobu linant sistem. Lyginant su kovos menais tai atrodyt madaug taip: mokykla nuolat keiia savo stilius, vystydama ir praturtindama ne tik juos, bet ir filosofines koncepcijas, ir apskritai vis pasaulio suvokim. Tikrovje tai gana sudtinga. Tad juo toliau vysiau savo gydymo koncepcij, tuo labiau ji {rody davo savo tinkamum ar netobulum praktikai gydant ligonius, beje, labai greitai. Naujas modelis arba vis aktyviau sijungdavo, paddamas ligoniams sveikti, arba nepasitvirtin davo ir darydavosi nereikalingas. mogaus siela - toks neaprpiamas painimo laukas, kad netgi didiausio masto filosofines koncepcijas buvo galima gana greitai patikrinti. Karmini struktr matymas man padjo sutaupyti imtus met. Jei biau u pagrind pasirinks faktini vyki analiz ir i jos atitinkamai daryiau ivadas bei kuriau koncepcijas, man bt prireik tikriausiai koki atuoni imt met. Patirtis, perengusi prastinio jutimo ribas, padeda su problemomis susidoroti kur kas greiiau. Grkime prie kovos men. Neseniai vienoje kompanijoje mane kreipsi vyrai, kurie dsto karate, su neprastu praymu. "Mes pastebime panaius savo mokini simptomus. Pirma, - augantis iaurumas, nuolatinis noras rodyti savo jg praktikoje. Galbt dl to, kad ir netiesiogiai, per treni ruotes labai iaugo traum skaiius. Taip pat pastebime, kad mokini eimose vis daniau atsitinka nelaimi. O pakeisti situacijos gerj pus kol kas negalime. Nors suprantame, kas mums trukdo. Pirmiausia - nra kovos men teorijos. Suprantame, kad morals ir padorumo svokos kovos men mokyklose turi bti ne stichins, o smoningos. Taiau ka rate koncepcijos mes neturim. Ar negaltumte mums padti?"
Koncepcijos ir a neturjau, taiau mgstu improvizuoti, tad pabandiau i koncepcij sudaryti nedidels paskaitos metu. "Ar skaitte mano knygas?" - pasidomjau. Pasirodo, jie skait, ir gana dmiai. "Pradkime logikai samprotauti. Mano sistemos poiriu js mokyklos yra ligotos. Smoningos ir nesmoningos agre sijos stiprinimas didina traum, nelaimi ir miri skaii. Vadinasi, js pasmons orientacija ne visikai teisinga. ia ir prasideda netobula pasaulira. Beje, iorikai tai atrodo paradoksaliai, taiau tai faktas. Kuo daugiau dvasins techni kos naudojate gabum vystymui, tuo greiiau augs js mokini pasmons agresija. Dvasingumas - galingas svertas, ir netiksliai nukreiptas jis darosi kur kas labiau pavojingas. Kad ir kaip keista, jei mogus prisiris prie pinig, ta prieraia danai gali bti jam maiau pavojinga negu prieraia prie tikslo ir princip. Vadinasi, mogus, kuris rimtai pradjo kultivuoti kovos menus, turi ilaisvinti savo siel ne tik nuo materialini, bet ir nuo dvasini vertybi. Todl Ryt filosofijoje privaljo bti principai, svokos, pasaulira, leidiantys ukirsti keli pasmons agresijai, kitaip kovos men mokyklos ilgai nebt galjusios egzistuoti. Vadinasi, turjo bti metod, alinani prisiriim prie dvasini vertybi. Pradkime i pradios, - kreipiuosi savo panekovus, - pabandykime situacij suvokti per mano sistem. Taigi ivardinkime mogiksias vertybes: na, materialiosios ir prisiriimas prie j - tai suprantama. Toliau dvasins vertybs. Jei ianalizuosime mogaus pair vystymsi, pastebsim evoliucij nuo materiali vaizdini prie vis auktesni dvasini klod. Dabar apie tai, kas yra aplinkinis pasaulis ir kokie dsniai j valdo. Kaip pirmykts gentys vaizdavosi aukiausias jgas? Dvasios jiems buvo jgos ir pranaumo siknijimas ir kadangi gamtoje jg daug, todl buvo daug ir dvasi. Svarbiausia gyvenime jiems atrod jga. Tokia koncepcija ilgai egzistuoti negaljo ir, pamau vystantis mstymui, turjo pasikeisti. ios koncepcijos sikni jimas buvo dinozaurai, kurie seniausiai inyk. mons pamau pradjo suprasti, kad gabumai svarbiau u jg. Dvasiniai svertai pasirod stipresni u fizinius. Svar biausi j supratimu dvasi ir diev privalumai - tai j suge bjimai, galimybs, daug kart pranaesns u mogiksias.
Q/ ^ s i
Q ,C -s ~3
mogus meldsi pagonikajam dievui, nordamas susilieti su juo ir prilygti jam ne tik jga, bet ir gabumais. jo laikas, ir mons suvok, kad intelektas aukiau negu gabumai. Atsirado visuotins vienybs pajautimas. "Dievas - tai auk iausias protas", - pradjo tvirtinti filosofai. Per gabumus ir intelekt galima kontaktuoti su ateitimi. Viltis, tikslas, prin cipas, idja - didesnio masto svokos nei protas. Tas, kuris buvo dvasingesnis, principingesnis, kuris turjo daugiau idj, tiksl, daugiau pasiekdavo u paprast protingj. "Dievas tai ne aukiausias protas", - pradjo sakyti filosofai. "Dievas - tai idja, kuri valdo pasaul". jo laikas, pamau iaikjo, kad mogus, turintis stipri vali, plataus masto norus, gali dar daugiau pasiekti. "Dievas - viso pasaulio valia", - pradjo sa kyti filosofai. Pagrindiniai mogikojo "a" elementai yra gyvy b, valia, norai. Bet kadangi mogikasis "a" - tai kolektyvins smons dalis erdvje ir laike, jis yra didesnio masto u vien gyvenim. Tai, k mes vadiname "siela", yra aukiau negu ms "a". mons, kuriuos vadiname "didels sielos mon mis", taip pat pranoksta stiprios valios ir didelio gyvybingumo mones. Kaip dvasiniai visuomens vadovai jie pranokdavo jos valdovus. Filosofai, bendravusieji su tokiais monmis, apibendrindami savo poir tokius mones, sak, kad Dievas yra pasaulio siela. Ar yra kas nors didingesnio masto u Visatos siel? Yra. Tai Dievo sakymai. Tas, kas pasiekdavo lygmen, tapdavo pranau ir mesiju. Ar yra kas nors auktesnis u prana ir mesij? Yra. Tai kiekvienas mogus, net pats primityviausias, jei jis isaugo meil, kai jam lunga viskas, k galime vadinti mogikomis ir pasaulietinmis vertybmis. I to jausmo gimsta viskas. Su juo viskas prasideda ir su juo viskas baigiasi. Tai savo elgesiu pasauliui rodinjo paskutinysis mesijas ir tai suprato jo pasekjai. Ir nors iki iol viso pasaulio filosofai Diev vadina tai Aukiausiu Protu, tai Aukiausia Idja, Auk iausia Valia ar Aukiausiu Dsniu - jau prie du tkstanius met buvo pasakyta: "Dievas yra Meil". Ir mogus pasau lio painim visada jo dvejopai. Noras isaugoti meil bet kokiomis slygomis paddavo suvokti aukiausius dsnius. Per t nor rasdavosi pranaai ir mesijai. J palikti priesakai, j -informacinis biolaukas laiksi amius ir tkstantmeius, praturtindami taut ir civilizacij kultras. Sekant iais priesa kais, praktikuojant dvasines vertybes, karta po kartos gim
dvasios lyderiai, be kuri kiekviena valstyb ilgainiui isigimdavo. Jie padjo formuoti visuotin moral ir etik, ideolo gij, teisines normas. Visa tai dav pradi visuomeniniams ir tiksliesiems mokslams. Kiekviena ekonomin sankloda rmsi jau susiklosiusia gilumine teorine koncepcija. Tuo paiu metu painimas vyko per patirties kaupim. Aplinkinio pasaulio reikini klasifikacija, palyginimas, analiz, eksperi mentai ir tyrimai vyst gabumus, intelekt. O tie, kurie tuo neapsiribojo, eng toliau: prie dvasini tiksl ir princip. Religija gimd moksl. Mokslas kr sisteming pasaulio suvokim. O vliau, vis daugiau vystydamasis, artjo prie religijos, kol galiausiai jie susijungs naujos pasauljautos r muose ir ten ne prietaraus, o papildys ir praturtins vienas kit. Toks painimas bdingas kiekvienam vystymosi procesui. Kovos menuose viskas taip pat prasiddavo nuo jgos. Dide lis gis, tvirti raumenys pradioje buvo idealas tiems, kurie pradjo painimo proces. Pamau pradjo imti vir kita tendencija. Miklus priei ninkas kur kas greiiau veikdavo stipr, bet primityv. Techni ka, reakcijos greitis pasidar tikslu, o smgio jga, svoris ir gis atsidr antroje vietoje. Ilgainiui pasirod, kad kuriantieji bdus ir kombinacijas veikia mikliuosius ir greituosius. Protas pasirod pranoksts gabumus. Gabumai ir protas turi pereiti principus ir idjas, tad pamau bdai ir technika klostsi bendr stili. Ir meistras, itobulins stili, veikdavo prieinink, danai pranokstant j greitumu ir stiprumu. Valia yra nor gyvendinimas, susijs su filosofiniu pasau lio suvokimu. Atskiri stiliai susijungdami sudarydavo mokyklas. Mokykl krjai rmsi filosofiniais ir valios principais. Kuo daugiau krjas turjo dvasingumo, sielos kilnumo pasmo nje ir iorikai, tuo daugiau jo mokykla pasiekdavo. Didiausi laimjim galdavo pasiekti tas, kuris gal gale suvokdavo, kad pasaul valdo ne protas, idja ar valia. Pasaul valdo meil. mogus, kurio tikslas - kuo didesn meil Dievui, situacij valdo dar jai neprasidjus, kitaip tariant, ir tas, kuris kaunasi kumiais, ir ventasis daro t pat - kontroliuoja situacij. Tik mastai skirtingi. Vadinasi, kovos men tikslas - pasaulio painimas, kuris pasiekiamas vystant situacijos kontrol. Ir mogus, norintis
Q/T
Q^J /
kovos menuose pasiekti meistrikumo, turi pradti ne nuo paskutiniosios, o nuo pirmosios grandies, nuo pajautimo ssa jos su Krju, nuo begalins meils, kurios nebeslygoja jokios mogikos vertybs. Tokia bsena vadinosi "samadhi". Ji pasiekiama pirmiausia atsisakant kontroliuoti situacij ir atsigriant meil. Jei mogus ito nepasiekdavo, kelias aukiausi tobulum jam bdavo ukirstas. Tai suprasdami, daugelis met metais, o kartais ir deimtmeiais stengdavosi toki bsen pasiekti. Dl to reikdavo atjungti savo smon, savo mogikj "a", atsisakyti savo nor. Jei mogus atsidur davo ant mirties ribos ar net u jos ribos ir paskui grpdavo atgal, mogikojo "a" destabilizacija bdavo pakankamai didel, ir tai palengvindavo sau ikelt uduot. Taiau mogus sugrdavo ne visada. Todl danai bdavo naudojami haliucinogenai, specialios psichins priemons, nutraukianios ryius su aplinkiniu pasauliu, su vertybiniu pasaulio vaizdiu. Tai, k mes vadiname "aplinkinio pasaulio suvokimu" ir "mogikuoju a", i esms yra tolygu. Aplinki nio pasaulio suvokimo logikos sulugdymas drauge yra ir ms "a" destabilizacija. Budistai danai dl to naudodavo paradoksalius klausimus, nelogik, nepaaikinam mokytoj elges. Iblakydami mokinio smon, griaudami jo logik ryi sistem, paalindavo prisiriim prie mogikj verty bi. Palankus fonas iekoti savo sieloje Dievikumo, treniruo jantis daugel mnesi ir net met, darydavosi vis stipresnis. Daugelis Tibeto mokytoj savo mokinius keleriems metams paversdavo paklusniais vergais, kol j mogikasis "a" pra nykdavo i norjimo susijungti su Aukiausiuoju. Tibeto vienuolynuose vienas i egzamin kovos men mokykl buvo labai neprastas. Prie egzaminuojamojo prieina mokyto jas ir netiktai usimojs trenkia jam per veid. Jei mokinys krenta be smons, kaip pakirstas, mokykl j priima, ir atvirkiai, jei lieka stovti - jo nepriima. Tai rodo, kad mokinio orientacija savo "a", savo apsigynim pernelyg didel, rimtam mokymui jis netinkamas. Grkime prie "samadhi" bsenos. Pasiekusysis toki bsen, jei pats jau bdavo bejgis, kelias kartas gyvendavo savo mokiniuose, jo vidinis praregjimas bdavo sutvirtinamas ir sukurdavo nauj pasauljaut, naujas kryptis, naujus stilius. Tad i pradi - vidinio praregjimo bsena. Paskui veiksmai, neturintys nei nor, nei valios. Ms norai paprastai yra
diskretiniai. Noras, pasirodo, bna gyvendintas ir inyksta. Diskretinis su pertrkiais yra ms "a", ms smon. Todl plastiki, it vilnijantys pratim judesiai, atliekami daug valan d, ijungdavo mogaus smon, ir tada rezultatai, kuri siek mokinys, nedidindavo jo reikmingumo. Jei vieno budo bdavo mokomasi j atliekant daugel valand i eils, nelik davo situacijos vertinimo, logikos ir analizs. Pratim atli kimas ritmingai muamo panaaus aman bgno fone, sustabdydavo smon, ir didjant gabumams, tikslams, valiai ir norams, nevykdavo susiliejimo su mogikuoju "a". Ms smon, ms "a" vis laik k nors nukreipta. Kad mokymosi metu mokiniai neprisirit prie gabum, intelekto, valios, mokytojai jiems duodavo uduot, tiesiogiai nelieiani imtyni. Sakysim, pirmiausia mokiniai turdavo pasiekti tam tikr bsen, paskui, atremdami smgius, bandydavo i bse n isaugoti. I pradi rezultatas bdavo daug blogesnis, negu t, kurie galvodavo tik apie smgio atrmim, paskui sekdavo proveris toli pirmyn. Vienas i mokytoj pasiima aukt su jame guliniu kiauiniu ir, laikydamas j viena ranka, eina pro puolani j mokini rikiuot. Ir atmua visus smgius, bet kiauinio neimeta. Tai gali padaryti tik mogus, kuriam smgiai, gyny ba ir puolimas jau visiems laikams nebra tikslas. Svarbiausia jam - pasiekti vidin bsen, kupin atsiadjimo ir nepri klausomumo. Ir ilaikyti kiauin aukte galima tik tada, kai pasiektas visikas vidinis stabilumas. Kovos imtyns taip pat stiprino toki bsen. Kuo ms smonei maesn sm gio, atak ir gynybos reikm, tuo maiau nuo j priklauso me ir tuo didesns skms galime tiktis. Yra puiki priemon nuo sen senovs - tai aidimas. Per aidybines situacijas daug greiiau ivystomi gabumai, intelektas ir valia. Budistai kovos men mokyklose, be aidim, ugdani itverm, reakcij, kolektyvin smon, naudodavo dar vien original bd. Mokinys susitapatindavo su kokiu nors did vyriu ar garsiu meistru ir, visikai persiknijs, grumdavosi tokioje bsenoje. Susitapatinimas su kokiu nors gyvuliu irgi paddavo sustabdyti savo smon ir pasiekti didesnio efekto. iuolaikinse karate mokyklose mokymo sistema sudaryta nenatraliai. Pradedantj i pradi moko smgiuoti, paskui gintis. Kuo daugiau bd parodo mokytojas, tuo pranaesniu
Q O -7 O
QQ S
jis laikomas. Ir mokinio smon pastato tikslu smg ar gynimsi. Taip mokant, jis niekuomet netaps meistru. Prisi menu, kaip stengiausi sisavinti blokuotes, kampuotu judesiu atmesdamas puolaniojo rank ar koj on. Paskui pa aikjo, kad tokia blokuot neefektyvi, kad blokuot turi bti plastika. Puolaniojo rank ar koj reikia tarsi utraukti ant savs ir nustumti al. Paskui vienas pagrindini treneri, pas kur a mokiausi, labai paprastai isireik: "Pirmiausia turite atsitraukti nuo atakos linijos". Paskui jis ikl klausim: "Kada prieininkas labiausiai paeidiamas?" Visi pradjo splioti: gal tada, kai panaudoja kok nors bd, gal tada, kai juo naudojasi. Pasi rodo, kad jis labiausiai paeidiamas prie atak. Tikrieji meistrai pus sekunds aplenkia prieinink, kol pasiruo imas atakai pereina atak. Labiausiai mogus paeidia mas, kai jis negalvoja apie gynyb, ir tai kaip tik vyksta prie atak. O ia ikyla viena problema. Norint atakuoti paiam, prie atak reikia pajusti prieininko bsen ir tiksliai nusta tyti atakos pradios moment. Norint, kad blokuot bt plastika, reikia nustatyti, koks bus smgis ir kokia jo kryptis. Vadinasi, svarbiausia ne smgis ir gynyba, o prieininko jude si vertinimas, sustiprinta situacijos kontrol, mokjimas pastebti judes jo uuomazgoje. Taiau norint pajusti judesio uuomazg reikia mokti nuskaityti informacij biolauko lygmenyje. Todl smgis ir gynyba pirmuosius vienerius ar dvejus metus i esms nereikalingi. Jeigu mokin pastatysite prie sienos ir keli mons mtys j kamuolius pakaitomis kelis mnesius, tai galiausiai kiekvieno judesio vertinimas ir reakcija j pasidarys automatika. Jei prie kiekvien toki treniruot atjungsite smon, emocijas ir vali, tai judes galsite pajusti dar jam neprasidjus. Intuicijos plotmje aktyvumas padidja, jei prieininkai imituoja sparing su u ritomis akimis. Per televizij kart maiau treniruot pagal kun-fu. Ant ems sdjo mogus u nugaros suritomis rankomis, ir jam veid kas pus sekunds buvo badoma pagaliu, apritu skudurais. Kaip jis nuo pagalio isisuka, buvo visikai nesu prantama. ia galjo igelbti tik staigus judesio vertinimas. Svarbiausia kovos menuose - tai ne smgis, ataka ir gynyba, o judesio ar situacijos atpainimas ir kontrol arba i pat
pradios, arba i anksto. Yra patarl: "K nindz daro, kai jauia pavoj? Kai nindz jauia pavoj, jis neina i nam". Toks isireikimas atrodo komikas, bet yra gana teisingas. A nustebau, suinojs, kad smgi ir puolim technika, nors ir labai itobulinta, nindzs mene uima paskutin viet. Po tam tikr treniruoi pakakdavo pairti mogui akis, kad bt paralyuota jo valia. Vienas i egzamin iorikai buvo labai paprastas. Reikjo eiti alkano tigro narv, irint jam akis, ir arba j umigdyti, arba priversti atsitraukti. mogus savo siel turi vis ugdyti, nes, per kiekvien nauj gyvenim gaudamas vis didesn kiek mogikj vertybi, turi jas reaguoti ir su jomis sveikauti. Kuo daugiau jis nuo j priklauso, tuo jo sieloje maiau meils ir stabilumo ir tuo greiiau jis pralo, susirgs ar mirs. Kuo didesnis savo "a" veikimo mastas, siekiant meils, siekiant Dievo, tuo maiau priklausoma nuo vis mogikj vertybi ir tuo daugiau galima j turti. Kovos menai - tai tarsi aktyvaus sijungimo situacij simbolis, todl nuolatins pastangos veikti priklausomum nuo mogikj vertybi ia labai svarbu. Nepertraukiamas tobulinimasis, vidins meils sieloje telkimas, periodikas atsi jungimas nuo sveikos su visomis mogikomis vertybmis (badavimas, pasitraukimas nuo vis, kilnumas ir velnus elgesys, teisinga pasauljauta, maldos), - visa tai padeda suformuoti teising poir kovos menus.
NAUJOS INFORMACIJOS PRIMIMAS
iandien 1997 met vasario 14 diena. Atjau su savo pagalbininke ofis, mat noriu toliau rayti ketvirtj knyg. Man reikia pusvalandio, kad galiau susikaupti, nuo visko atsijungti. - Sutrukdysiu jus tik vien minut, - sako sekretor. Js savo pacientei leidote paskambinti po mnesio. Imu ragel ir praau priminti problem, dl kurios moteris kreipsi. - Sakte, kad gali ti mano vyras, - primena pacient. Noriau inoti, kokia dabar jo bkl. Per distancij iriu jos vyro biolauk ir matau, kad maai kas pasikeit.
- Bgti nuo likimo beprasmika, nes nuo jo nepabgsi, sakau jai. - Likimas - tai giluminis charakteris, ir jei jis nesikeiia - i spst neitrksite. Js vyrui ateitis uker tama. Tai reikia, kad jis labai stipriai prisiris prie morals, padorumo, ideal ir kilniairdikumo. Vadinasi, jis niekada negaljo ir nenorjo ramiai priimti idavysts, neteisybs, ideal ir vili lugimo. Ar inote, kodl mogui danai lengviau numirti, negu susitaikyti su morals, padorumo ir ideal lugimu? Todl, kad per bendras morals ir padorumo normas kontaktuojame su kolektyviniu "a", kuris ilieka toliau gyvuoti, kai ms asmeninis "a" suyra. Prisijungimas prie kolektyvinio "a" - tai prisijungimas prie visos monijos duomen banko. Kuo doresnis mogus - tuo platesnis prisijungimas, jis gali suvienyti ne tik visus mones monijos mastu, bet ir ms galaktikos civilizacijas, visas galaktikas kituose pasauliuose ir taip toliau. Taiau, kad ir koks reik mingas bt kolektyvinis "a", jis neturi bti reikmingesnis u meil Dievui. - Js vyras, - kreipiuosi j moter, - labiau u visk pais morals, padorumo, ideal. Jei rinktumts, kas svar biau, moral ar meil, visuomet reikia pasirinkti meil. Pirmoj eilj js vyrui buvo dvasingumas ir moral, ir, ka dangi per juos mes kontaktuojame su ateitimi, tad vos tik pradedame juos kelti aukiau meils, tuoj pat tam, kad galtume apvalyti siel, j ir netenkame. Ateities netekimas tai kartu ir dvasini vertybi netekimas. Tai arba mirtis, arba neigydoma liga, arba nevaisingumas, arba staigus dva sinio potencialo sumajimas. Gali prasidti izofrenija, epi lepsija, pablogti atmintis, vaikams - sultti protinis vystymasis arba prasidti moralin degradacija. Danai vaikas, kurio motina labiausiai pais morals ir ideal, ir tik po to meils, tampa nieku ir nedorliu, kitaip neilikt. Kitaip tariant, jis gali igyventi tik nuolat atsiaddamas dvasingumo. - Jei norite savo vyr igelbti, - kreipiuosi moter, pirmiausia turite tobulti js pati, o ne jis. Moteriai mogi kj, materiali ir dvasini vertybi paeminimas siuniamas daug daniau nei vyrui. Todl meils kaip pagrindinio atra mos tako ji siekia stipriau nei vyras. Ioriniai vyras dau giau siekia dvasingumo nei moteris, ir, vadinasi, jis daugiau nei moteris siekia morals, padorumo ir ideal. I ia ir kilo tez apie moters nuodmingum, netobulum. Todl
ioriniai vyras daniau bna lyderis ir jo galimybs kontro liuoti situacij platesns. Bet kadangi moteris daniau pri versta emintis ir susitaikyti su savo mogikojo " a " lugdymu, taipgi dl vaik gimdymo, gelbjimo ir j gyvybs isaugojimo, jai tenka nori nenori paeisti kolektyvinio "a" dsnius, tai yra nesilaikyti bendrai priimtos morals. Apskritai moteris siekia Dievo ir meils labiau negu vyras. Taiau, jei kalbsime banytine kalba, tai kadangi laikoma, jog moteris i pat pradi yra nuodmingesn nei vyras, ji ir privalo mylti Diev labiau. Todl ioriniai vyras moteriai vadovauja, o vidujai jai paklsta. Kitaip tariant, vyro charakteris yra toks, kokia jo monos vidin pasauljauta. Neseniai mane kreipsi viena moteris. Diagnoz nevaisingumas. Pasitikrino vyras, ir jo diagnoz ta pati. Taiau jis turi vaik su kita moterimi, vadinasi, vyro nevaisingumas isivyst ne taip seniai. - Neteisinga orientacija, - sakau savo panekovei, sualos js bsimj vaik sielas. Galimyb turti vaik jums ir js vyrui ukirsta. Kadangi js bsimuosiuose vaikuose tiek pliusai, tiek ir minusai deimteriopai padidja, neteisinga orientacija, kuri js perdavte vyrui, udo js vaik sielas, neleidia net pasirodyti pasaulyje, - tai kodl js nevaisingi. Sveikus vaikus gimdo ta moteris, kurios meils jausmas nesuaugs su morale, padorumu, principais, gabumais ar pinigais. Meil gali bti amorali ir ji gyvuos, o moral be meils negyva. Vl kreipiuosi moter, su kuria kalbu telefonu. - Kai melsits, galite melstis taip: "Viepatie, dl meils Tau a pasiruousi atsisakyti morals ir padorumo, dvasingu mo ir ideal". Praykite, kreipdamasi Diev, kad js meil nepriklausyt nuo mogikj vertybi. Ir kad jokie nemalo numai, nelaims negalt meils Dievui sumainti. Jei jums ugdant save, vyras atitinkamai pabandys pakeisti savo poir pasaul, supras ir pajus, kad viso ko gyvenime pagrindu turi laikyti meil, o ne principus, tada jis igyvens. Pastaruoju metu mane maloniai stebina pacient charak teri pasikeitimai. Prie kelias dienas viena bandanti atrodyti mandagi pacient reikalavo garantij, kad po seanso jos sveikatos bkl pasikeis. Klaus konkreiai, kiek procent bus pagerjimo ir ar gaus jinai, ko nori. - Kuo siauriau jums rps rezultatai, - sakau jai, - tuo maiau tursite ans. Be to, js stengiats ir mane, ir
-J rv >"\ X \J 4
1 f\O X \J J
mano sistem pajungti sau, tai yra js nenorite keistis, o be savo "a" pakeitimo nevyks joki kit pasikeitim - ia yra sistemos esm. moni teismuose pirmiausia kalba pro kuroras, paskui advokatas, o Dievo - pirmiausia kalba advokatas. Atleidimas gaunamas tada, kai mogus suvokia, kad jo "a" yra antroje eilje. Kaltinama tada, kai mogus mano, kad jo "a" yra svarbiausias. Malonkite ieiti, pasdkite ir pagalvokite apie tai, k a jums paaikinau. Grta ji po keturiasdeimties ar penkiasdeimties minui. Jau pagal judesius matosi, kad ji tapo velnesn ir plastikesn. vilgsnis ne toks sausas, reiklumo jame daug ma iau. Pradedu diagnozuoti, paskui kelet sekundi susikaups mstau. Ir ltai pakeliu j akis. - Per i valand js usidirbote sau mirt, - sakau jai. Js biolaukas virto draiskalais, o a jus perspjau, kad seanso metu negalite turti man pretenzij. Lidniausia tai, kad ia a negaliu jums padti, nes js vidin agresija man blokuoja mano pasmons pagalb. Tokioje situacijoje esu bejgis. Galiu jums pasilyti tik tiek: keturiasdeimt minui palaukite, o paskui ueikite pas mane vl. Po valandos pas mane eina visai kitas mogus. vilgsnis velnus, gerairdikas. Judesiai plastiki. - inote, - usikirsdama sako ji man, - i pradi buvo tarsi kokia siena, o po to ikart miau ir supratau, k js man pasakte. Man atrodo, a pradjau keistis. iriu jos biblauk, tikrinu dar kart detaliau. Svaru. Normalaus sveiko mogaus biolaukas. Tos moters, kuri prie dvi valandas kreipsi mane, nebra. Prie mane sdi, kaip ir anksiau, savimi pasitikinti moteris, bet jau visikai kitas mogus. A ypsausi, ji taip pat. Mes isiskiriame. Prisimenu, k prie kelis mnesius pasakojo mano asistentas. - A apstulbintas, kokios gilios bna moni sielose permainos. Ryt diagnozuotis atjo moteris. vris, o ne moteris. Kai prajo pro mane, atrod, kad tankas pravaiavo. - A usiraiau deimtai valandai ryto ir eisiu pas j lygiai deimt, - metaliniu balsu pasak ji. Asistentas tik sksiojo rankomis. - Man atrodo, kad jei i moteris kada nors ir ypsojosi, tai tik praeituose gyvenimuose. O po trij valand ji itar
od "atsipraau", ypsojosi, jos mini disciplina buvo tokia pat tiksli, taau akys pasidar ge-e-eros, - nutsia jis, - jau ne tankas, o lengvoji main be to, vestuvin, papuota glmis, apsako jis tai, k jaut. 1996 metais Niujorke kalbjausi su paciente. - Papasakosiu jums nepaprast istorij, - pasak ji. Apie save pai. Lygiai prie metus susidomjau js kny gomis ir sigijau videokaset. Pirmiausia pradjau irti videora, taiau kiekvien kart ddavosi vis tas pat: a arba kakodl irti negaldavau, arba, geriausiu atveju, umigdavau. Bandiau skaityti knyg, taiau vis pasijusdavau nesmagiai, tarsi smlis grikt burnoje. Pamaniau, kad man knyga netinka. Padjau j al ir pamirau. Prie kelis mnesius man prasidjo nemalonumai ir nelaims. Be to, jauiau, kad negand kilpa uveriama vis stipriau. Neseniai prijau prie snels knyg ir isitraukiau vien, neirdama, koki. Tai buvo btent js knyga. J perskaiiau greitai, be jokio sustojimo, lengvai, aki neatitraukdama. Visk supra tau ir pritaikiau. Paskui pamiau videokaset ir su didiau siu malonumu j vis pasiirjau. Dabar suprantu, kad norint perskaityti js knygas, reikia dvasikai bti tam pasiruous. - Taip, - linksiu a. - Dvasikas pasiruoimas vyksta per skausm, per mogikj vertybi stabilumo sulugdym. Mums lengviau siekti meils ir Dievo, kai juntame dvasines ar fizines kanias, kurios padeda mums suvokti, kokios iliuzorikos yra mogikosios vertybs ir kokia reali meil Dievui. Beje, daug kam mano knygas sunku skaityti dl fakt gausybs ir informacijos glaustumo. Pasaulyje aib literatros, skirtos karmai, persiknijimui, moralei, taiau jose daniausiai fantazija, o ne konkrets faktai. sivaizduokite tkstanio laiptelio laiptus, kylanius auktyn. Taiau j pradioje kakiek laipteli trksta ir, kad ir kokie aukti ir gras jie bt, jei lipsite jais, - site. Man atrodo, kad mano laiptais ulipti galima. Ir knyg poveikis pasirod ess toks didelis, kokio net a pats nesiti kjau. Kiekvienas organizmas gali suimti save tik tam tikr informacijos kiek. Pakitimai vyksta gana skausmingai, ir pernelyg staigs pakitimai gali praudyti. Todl visiems sakau, kad silyti informacij apie mano tyrimus galima, taiau kate-
1 A C \J ~J
gorikai j pirti - ne. Viena mano pacient sak: "Liga eina su skausmu ir ieina su skausmu". Daug kas pastebi, kad apsikriktijus ar smoningai kreipiantis Diev, ima katastrofikai lugti likimas ir pasipila krva kit nemalo num. Tai reikia, kad galimybs pakeisti mogaus siel yra nedidels ir i auktybi mogui padedama nemalonumais, tai yra trumpalaikiais atstmimais nuo mogikj vertybi. Juo labiau mogus tokiu atveju sugeba neirzti, tuo greiiau praeina isivalymo keli. Neseniai konsultavau jaunuol, kurio motina buvo ant mirties slenksio, - jai vys. - Privaljote mirti js, - sakau jam, - bet motina pasmons lygmeny jus sergsti. Pradkite melstis, apsivalykite siel. Taip padsite motinai. Po keli dien jaunuolis man paskambino. - Vakar mane ir mano suadtin itiko autokatastrofa, pasak jis. - Maina visai suduo, o mums nra n jokio brimo, a jau supratau, kad tai perspjimas. - Tai ne perspjimas, - pasakiau jam. - Tai reali js mirtis, kuri turjo vykti iek tiek vliau. Kai pradjote mels tis, tai, i vienos puss, visi procesai jumyse ymiai pagreitjo, o i kitos, kadangi js maldoje buvo daugiau meils nei siekimo sau naudos, js angelui sargui buvo leista jums padti. Nelaims hieroglifas iliko tas pat, tik pasidar skai dresnis. ie faktai man padjo suvokti, kodl mano knyga nesusi lauk joki atsiliepim Vakaruose. Nesutiko mano knyg ileisti n viena leidykla, kai su jomis kalbdavosi mano tyrinjim alininkai. Anglijoje ir Vokietijoje viepatavo pilkas abejingumas. Amerikoje viskas klostsi daug domiau. 1995 metais pateikiau knyg, iverst angl kalb. Kadangi vertimas buvo pripaintas nevykusiu, ties sakant, knyga buvo iversta i naujo, t.y. angl kalbos inovas j kruopiai sure dagavo. Redagavo knyg vienas Amerikos universiteto pro fesorius. 1996 metais a norjau ileisti j nedideliu tirau ir isisti Niujork, kad suinoiau, kaip reaguos angl kalba skaitantieji. Prisimenu, kaip grabyliavau, kalbdamas su kakuriuo savo pastamu apie tai, kokio dmesio turi
susilaukti mano knyga Amerikoje. Juk pagal energetik tai viena i nelaimingiausi ali pasaulyje. Tuo momentu gana reikliai pradjo eiti informacija. Jos autorius buvo mano likimas. Tekstas buvo paprastas ir trumpas. - Tavo knyga Amerikoje neturi pasirodyti anksiau kaip 1996 met spal. A pakrenksjau, pasikasiau pakau ir nusprendiau likimo neerzinti. 1996 met lapkriio pradioje pirmoji knyga angl kalba oro patu buvo nusista Niujork. Po savaits paskambinau ten savo asistentei. - Knyga gauta. Taiau iki iol negaliu jos paimti i aerodromo. - O kas yra? Kas atsitiko? - Visi kompiuteriai ten sudeg, todl negaliu gauti bagao. - Ir k gi, ar danai Niujorke taip atsitinka? - Kiek a inau, tai pirmas toks atvejis per vis istorij. A supratau, kad Amerika priimti mano knygas vidujai nepasiruousi. Ir kai mane kakas pradjo tikinti, kad norint Amerikoje ileisti knyg, reikia daug jg ir laiko skirti reklamai, pasakiau, kad tuo neusiimsiu. Gaiti kelet met, kad galima bt padti tiems, kas to nenori ar dar nepasiruos, mano nuomone, buvo beprasmika. laik ir jgas galima skirti tolimesniam engimui pirmyn ir padti tiems, kurie jau pasiruo ir kuriems labai reikalinga pagalba. domiausia, kad rusikai kalbantys emigrantai, gyvenantys usienyje deimt ar dvideimt met, mano knygomis domjosi ne maiau, kaip mons, gyvenantys Rusijoje. Labai danai susiduriu su tokia situacija, kai pacientas man sako: - Sakote - reikia melstis, pajusti, kad meil Dievui yra aukiausia laim, o a ito nejauiu ir nesuprantu. - tikinti siel, kad meil svarbiau u visk, labai sunkus darbas, tad nepulkite nevilt. tai sivaizduokite, kad siauia pga, ir js arba gulats ir sulate, arba einate pirmyn, neturdami joki garantij, kad liksite gyvas. Tas, kuris sako: "A nejauiu meils Dievui, nesuvokiu ito ir todl nekeisiu savs", - panaus t, kuris sako: "Siauia pga, nieko nesimato, tai ko man eiti pirmyn, veriau gulsiu ir sualsiu". Jis turi teis pasirinkti.
1 f\rJ LKJ /
Taiau dabar visoje emje prasideda "puga", ir toki moni, sprendiant i visko, vis mas ir mas. Prie dvi dienas moteris, atjusi pas mane patarimo, pasak: - Sakte man, kad melsiausi. A meldiausi taip: "Vie patie, dl meils Tau esu pasiruousi priimti kaip Tavo siun iam kiekvien netekt - gyvybs, vis nor ir valios, savo mogikojo "a", morals ir ideal, dvasingumo ir kilniairdi kumo ir vis mogikj vertybi". O jei taip nra ir i tikrj a nenoriu priimti visko kaip Dievo valios? A trukteliu peiais. - Tada nesimelskite. iek tiek palaukite. Greitai viso to neteksite. Kai susirgsite ir bsite bemirtanti, melstis bus daug lengviau! - Gerai, - sako moteris, - o jei a to nejauiu, bet pasistengsiu savo siel tuo tikinti, ar tada galiu melstis? - inoma, - atsakau a, - js auktasis "a" yra nepa keiiamas ir aminas, tai Dievas ir meil. O js antraeil mogikj "a", "sutept" ipstu savo reikmingumu, keisti galima. Tai pakankamai sunku. Taiau tai padarys jus laiming, o kur dar charakterio ir sveikatos permainos. Laim jauiama, kai didinama meil sieloje. Kai js antraei lis mogikasis "a" jauiasi realesnis ir reikmingesnis u meil, tada meil sieloje pradeda blsti. Tai ir yra tikroji nelaim, kad ir kokias iorines vertybes mogus turt. - Jei leisite, uduosiu dar vien klausim, - pacient laukiamai iri mane. - Praau. - Kodl cerkvje man ranka nekyla egnotis? - Todl, kad kryius simbolizuoja vis mogikj verty bi atsiadjim dl meils Dievui. O js iki pat iol to negaljote ir nenorjote. Js turite daug prierai, - aikinu moteriai, - pirmiausia, prie asmeninio "a", valios ir trokim antra, prie princip, tiksl ir ideal, treia, prie gabum ir intelekto. Tai sukelia didiul pasiptim, t.y. negaljim atsisakyti mogikj vertybi. Biblijoje tai vadinama sata nizmu. I pradi pamginkite savo mogikj "a" padaryti nebetok reikming per pasnink, badavim, kvpavimo pratimus, fizin darb ir nuovarg, per nor apribojim. Ir pabandykite melstis namie, klpodama ant keli, itaip simbolikai paeminsite savj "a".
Kai rankas sudedate kartu, suglausdama delnus, - tai js gabum paeminimas. Kai melsdamasi kakta lieiate em, - tai js smons paeminimas. Tik melsdamasi prisiminkite vien paprast dalyk: js eminate savo mogikj " a " ir atsisakote mogikj vertybi. Js klaupiats ir lenkiate galv prie meil, kuri nepriklauso ir niekada nepriklausys nuo joki mogikj vertybi, kad ir kokio masto jos bt.
ASMENYB IR VISUOMEN
Labai stiprus mogus turi bti labai gerairdikas, kitaip jis tiesiog beregint "sudegs". Tai daug kas ino. Taiau tai lieia tik fizin jg. Dl dvasini gali egzistuoja atvirktinis stereotipas. Tik ia nereikia painioti egoizmo su piktumu. Neigiamas personaas spektaklyje, kur vadiname gyvenimu, vidujai gali bti gerairdis, o teigiamas - piktas. A stengiausi padti vienai mergaitei per tvus. Jai buvo labai sutrikusi psichika ir kalba. Atrodyt - viskas taip paprasta. Jei smon blokuojama, vadinasi, prisirita prie gabum, intelekto ir viso to, kas sudaro j pagrind, - dvasingumo, kilniairdikumo, svajoni, vili, ideal. Tvai stengsi keisti save, taiau situa cija nesikeit. Jauiau, kad man trksta ini. Jos liga "ne tilpo" mano sistemos rmuose. Vliau, kai gebjau pasiekti subtilesnes sferas, pamaiau, kad mergaits galva tarsi udarame kokone, o tas kokonas susijs su monijos likimu. Prajusiuose trijuose gyvenimuose ji turjo pretenzij visai monijai, ir j mastas buvo didiulis. Pretenzijos jo per kontakto su ateitimi lygmenis, tai yra per aukiausius bendramogikosios morals momentus. Sprendiant i visko, praeituose gyvenimuose jos smons lygis ir atitinkamai moral, etika, padorumas buvo nepapras tai aukti. Ir visa monija jai atrod ema, skendinti nuod mse ir neverta meils. Bjaurjimasis nevertu pagarbos kaimynu ir panieka jam pamau virsta moni grupi niekinimu, o paskui ir visos monijos niekinimu. O kadangi nuoskauda, niekinimas, smerkimas yra slaptas palinkjimas, kad tu numirtum, tai palikuonys to, kuris niekino ir smerk, jau visai monijai linki ties ir ieko technini priemoni, kaip tai gyvendinti. Kai procentais toki moni skaiius pasieks atitinkam
KETVIRTA KNYGA vilgsnis alcilin
KETVIRTA KNYGA vilgsnis ateiu'n
1 A Q \J Zf
daugum, monijos gyvybingumas iseks. Ir kuo didesnis asmenybs mastas, tuo greiiau lekiam iuo pratingu keliu. Asmenybs mastas nustatomas kontakto su Visatos objektais platumu. Jei mogus gyveno kitose planetose, kitose Galaktikose ar kituose pasauliuose, subtiliojoje sferoje jis isaugo kontakt su jais. Jo galimybs sukurti kolektyvin smon ir greit gabum vystymsi labai didels. Taiau atsa komyb u kontakt - milinika. Primityvus mogus niriai neapkenia kaimyno, kuris j apvog. Dvasingesnis mogus jau smerkia vis visuomen, kurios moral tokia. O itin dvasingas mogus gali per kaimyno asmen subendrinti panie k visai monijai, kuri eina "ne ta kryptimi". Anksiau a nesupratau vieno keisto fakto. Pavyzdiui, pastami man pasakojo apie klasikin juodj mag. Jo sugebjimai buvo didiuls galios, o egoizmas dar didesnis. mogus neturjo jokio padorumo nei etikos. Dirbo tik sau, savajam "ego". Taigi: kodl nedoras, moral ignoruojantis mogus nebau diamas? Kodl Dievas jam leidia nedorai elgtis? A stebiu j per distancij. I kur tokie dideli gabumai ir auktas dvasinis potencialas? Treiame gyvenime jis gyveno kitoje planetoje, prieingoje Galaktikos pusje. Ta civilizacija gimininga msi kei. Antrame gyvenime jis gyveno kitoje planetoje, kakur deinje Galaktikos pusje. Praeitame gyvenime - Piet Amerikoje, Brazilijoje. O kadangi ten rykus kryptingumas praeit, materialum, tai, vadinasi, ir savo "ego", nes "ego" susijs su materialiu apvalkalu, tai yra ms knu. Ir iame gyvenime jo pasmonje jau uprogramuotos i vienos puss - didiuls dvasins galimybs, i kitos - didiulis egoiz mas. Pairjau, kur is mogus gyveno ketvirtajame gyve nime. Vl Brazilija. Sdjau ir msiau, lyginau ir analizavau: kakas ia neapiuopiamai keista. Rodos, mogus prisiliet prie didiuli dvasini galimybi. Rodos, tik eit pirmyn ir tobult. Kodl Dievui reikia "besti jo nos" mogikj "a", pamirtant dvasines auktumas, kuriose jis buvo atsidrs? Indijoje yra svoka - avataras. Tai mogus, kuris emje pasirodo tam, kad padt kitiems ir juos gelbt. Indijos filosofijoje ir mitologijoje svarbiausias gyvenimo tikslas - kuo greiiau atsikratyti mogikojo "a" ir mogikojo apvalkalo, pakilti auktesnes sferas ir daugiau emje nepersiknyti.
O iuo atveju ieina, kad mogus, prisiliets prie auktesni sfer, ateina em ne viesti ir vesti kitus mones pirmyn, o griauti visa, kas moralu ir venta. Atrodyt, velniai tariant, labai keista Dievo logika. Taiau a matau ne vien, o deimtis atvej, kai buna ukirsti kontaktai su auktesnmis sferomis ir kai mogus kryptingai "murkdomas" savo paties "a", priveriant visk pamirti, suprantu, kad tai tendencija, vadinasi, j galima suvokti. Gal prireiks imt ar tkstani bandym, bet skm vis tiek aplankys. Svarbu, kad kiekvienas bandymas skirtsi nuo ankstesnio jo. A jau pripratau tai daryti. inau, kad anksiau ar vliau sprendim rasiu. Ir j randu. Visata pulsuoja, ir kiekvienas jos objektas taip pat pulsuoja. Kiekviena kryptis periodikai keiiasi prieing. Pirmaprads prieasties negalima painti tik per dein ar per kair. Dievas - tai dein ir kair drauge. Kuo auktesnius smons klodus mogus pakyla, tuo didesnis jo asmenybs, etikos ir doros mastas. Taiau jeigu iuos klodus jis ima vertinti labiau nei meil Dievui, tada prisiriimas prie auktj smons sluoksni virsta katastrofa. Ir noras sunaikinti panaius save bus didiulis. Norint igelbti mogaus siel, reikia atimti i jo kontakt su auktaisiais smons sluoksniais, utemdyti jam prisiminimus apie kontakt. mogus neturi inoti, kad be savo fizinio apvalkalo, dar iki pradjimo ir gimimo jis pereina visos esaties auktuosius klodus, o paskui pasineria savo mauio kno reikmi plotm, gyvenimo centru laiko savj "ego", galvoja tik apie save, ir tai gydo jo siel. Prie savait diagnozavau vien i savo paciento dukr. Jos biolauke pamaiau labai pavojing orientacij. alt kryptingum auktuosius doros, dvasingumo, kilniairdiku mo ir ideal klodus. - Netrukdykite savo dukrai bti egoiste, - pasakiau tam pacientui. - Moteris daugiau orientuojasi materialisias, vyras - dvasines vertybes. Jei js dukra bt gimusi berniuku, ji bt mirusi, kadangi jos orientacija auktsias dvasines vertybes daug stipresn nei meil. Ar mergait elgiasi egoistikai? - klausiu. - A apstulbintas, - atsako vyras, - taiau taip i ties yra. Ji niekam neleidia imti savo aisliuk, eiti jos terito-
1 1 A J. J- \J
rij, niekuo nesidalina su kitais. Taiau atleiskite, a vis dlto nesupratau, k js aikinote. Vadinasi, a privalau ska tinti jos egoizm? - Ne, bet antraip js paprasiausiai bandytumte iurk iai palauti jos egoizm arba pakeisti sitikinimus ir, inoma, keistumte prieingyb - altruizm ir kolektyvizm. Todl tai tragikai baigtsi ir jai, ir aplinkiniams. Egoizmas veikia mas ne kolektyvizmu, o meile Dievui. Individuali, egoistika smon, neturinti meils, pasauliui pridaro vis daugiau alos. Tai kapitalizmo tendencija. Taiau kolektyvin smon dar pavojingesn, jeigu ji be meils, ir daugelis moni socializmo ir katastrofos svokas tapatina. Anksiau individuali smon, atsiradusi Vakaruose, duodavo postm civilizacijos vystymuisi, o paskui bdavo pakeiiama kolektyvine Ryt smone, kuriania filosofij ir kultr, o dabar monija atsidr to kioje situacijoje, kad individuali smon mirtinai pavojinga, ir kolektyvin smon pavojinga, jeigu jos be meils. Vadi nasi, turi bti tam tikras smons persiorientavimas, kai pirmoji vieta bus atiduota ne materialinms ar dvasinms vertybms, o meilei. Pirmiausia - meil Krjui, pirmapradei prieasiai. Taiau vien naujos religijos pasirodymas nieko neduot. Kalba eina apie religijos ir mokslo susijungim. Religija vis daugiau turi vertis moksl, logik ir analiz, o mokslas turi artti prie Dievo, meils ir dorovingumo. Prie dorovingumo, kuris labiausiai remtsi ne individualia ar kolektyvine smone, o meile Dievui ir meile apskritai. Tokios tendencijos pasaulyje yra. Vadinasi, monija turi galimybi ilikti. Avataru tampa mogus, prisiliets prie dvasingumo vir ni, taiau jas vis tiek pastats emiau meils. Visi kiti turi "kristi" emyn, tapdami idavikais, nedo rliais ir monmis, kuriems aukiausia vertyb yra tik pinigai. Tai, kad ir kaip keista, i pradi apvalo j siel, ir tik vliau hipertrofuota savojo "ego" nuostata pradeda juos ryti. Ir jie i pradi metasi dvasingum, paskui - meil. Kuo anksiau mons atras meil, tuo greiiau isigelbs. Sdiu ir iriu videokaset su eiliniu puikiai nukaltu filmu. Teroristas sprogdina autobusus su monmis, jo veidas altas it ledas ir iaurus, dl pinig jis pasiruos nuudyti visus ir visk. Teroristui reikia pinig, daug pinig. Dl to
jis udo panaius save. "O juk tai dar ne pats blogiausias atvejis", - galvoju a, irdamas televizoriaus ekran. Kai teroristai reikalauja pinig ar dar ko nors, su jais dar galima susikalbti. Va kai pasirodys teroristai, kuri tikslas vienas - sunaikinti miest ar monij tiesiog todl, kad ie nebeegzistuot, ir tokie teroristai nieko nereikalaus ir nestatys joki slyg, tai tada jau visika katastrofa. Ir nei policija, nei spectarnybos tada padties nebeigelbs. Bsimasis udi kas gali bti ir i j tarpo. Deimt sulaikys, o vienuoliktasis vis tiek prasiver. Vadinasi, kovoti reikia ne su atskirais asmenimis, o su tuo, kas juos kuria, - su neteisinga pasaul ira. Taiau va, kaip pakeisti mogaus pasaulir, maai kas ino. Kol kas net patys paangiausi psichologijos laimji mai tra tik primityvi magija. 1995 metais a pirm kart patekau Niujork. - Koks ia pats egzotikiausias restoranas? - paklausiau a. - Na, visus Braitono restoranus mes su tavimi jau aplan kme, - atsak man biiuliai. - "Meriot" viebuio besisukan iame restorane keturiasdeimtame aukte tu jau buvai, o restoran, esant vieno i dvyni dangoraii pirmame aukte, kur sikrs pasaulinis prekybos centras, mes patekti negalim. Pastato remontas baigsis gegus pabaigoje. Po keleto dien vaiavome pro iuos dangoraiius ir vieno j pirmasis auktas buvo apdengtas didiulmis pilko mis drobmis. Ten vyko remontas. Man papasakojo apie tai, kas atsitiko. Arabai teroristai pirmj dangoraiio aukt var mikroautobus, kuriame buvo sprogmenys, ir j susprog dino. Pastatas atsilaik. Japonai j buvo pastat siningai. Par vyko evakuacija. Kiek pamenu, darbo metu jame bdavo madaug du imtai tkstani moni. Tarytum koks visas miestas. Apskaiiuota buvo taip - gridamas vienas pastatas patrauks ir kit. Tai domino principas. Galjo ti imtai tkstani moni. O bt tai padariusi tik saujel terorist. Keleri metai prie vyk amerikiei laikraiuose buvo ispaudintas straipsnis apie tai, kaip vienam mogui kilo fantastikas klausimas: "Jei a biau teroristas, ar galiau pats pasigaminti atomin bomb ir kiek ji kainuo t?" Didesn dal informacijos jis gavo bibliotekose. Kartais tiesiogiai skambindavo organizacijas, galinias apie tai informuoti, ir jam mandagiai atsakydavo telefonu. Po keli
rj
Sergcjus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA
1 -l
mnesi tas mogus turjo absoliuiai vis informacij, ko reikia, kad bt galima pasigaminti atomin bomb nam slygomis. Bombos gamyba kainuot apie keturiasdeimt ar penkiasdeimt tkstani doleri. Geras automobilis kainuoja dvigubai brangiau. Ne taip seniai keli tkstaniai japon buvo apnuodyti dujomis. Matyt, organizatoriai neturjo laiko gaminti atomin bomb. Tendencija abipusikai susinaikinti ne maja, o didja. Prie metus Niujorke vienas pacientas mane paklaus: - Ar js matte film apie Nostradam? Neseniai t film rod per televizij. - Ne. Kas ten domaus? - Nostradamas tiksliai ipranaavo prezidento Dono Ke nedio t. Pasak, kada bus nuudyts jo brolis Robertas. Pagal Nostradamo informacij, tikrasis prezidento udikas liks nearetuotas. Tykodamas jis bus pasislps krmuose. Policija nusprend informacij patikrinti. Analizuodami archyvus, vienoje i nuotrauk, padaryt nuudymo metu, jie pamat siluet - mog su snaiperio autuvu, sdint krmuose. Parnayst pasirod esanti nepaprastai tiksli. Taigi pagal Nostradam 1998 metais Niujorkas inyks nuo ems pavir iaus. Kokia dl to js nuomon? A gteliu peiais. - Netgi jei man bt leista pamatyti didels grups mo ni ateit, a neturiau teiss apie tai praneti. Danai mano pacientai patvirtina, kad visa tai, k pranaavau, isipild. Taiau, kai matau mogaus ateit ir sakausi jam mats, tai, pirma, a jam sakau ne visk, antra, stengiuosi j nukreipti teisinga kryptimi link Dievo ir meils. Ir kai viskas isipildo, mogus dar labiau stengiasi pasikeisti. O didels grups moni smon pakeisti - sudtingas dalykas, todl tikslios vyki pranaysts pavojingos. Ir tikriausiai gali tiesiog nebti leista pamatyti j detaliai. Todl a tiksliai orientuojuosi dabart, taiau jeigu tai subtilus biolauko lygmuo, tai pagal jo pakitimus galima daryti prognozes. Dl Niujorko prognoz nelabai gera. 1997 met sausio mnes Niujorke priiminju pacientus. Mano asistent pasak, kad su manimi nori susitikti moteris, kuri visus metus kiekvien nakt sapnuoja vis t pat koma-
rik sapn. Viskas dega ir sproginja. Griva namai. Ji ieko savo snaus ir negali rasti. Veiksmo vieta - Niujorkas, laikas - 1997 met vasara. " M a n o vienintel svajon, - sak per telefon moteris, - bt suinoti, kad man sutriko psi chika. Taiau psichiatrai ir ekstrasensai, kuriuos kreipiausi, sako, kad a visikai sveika". Si moteris gydytis pas mane neatjo. Tiesa, dar gavau informacij, kad bus vykdytas teroristinis aktas. Tarsi jau bt ir viskas. Beje, po trij ar keturi dien mane krei psi naujas pacientas. Kalbjo jis greitai ir sitemps. - Visikas satanizmas aplink, - irzo jis, - susprogdinti dert it Niujork, ar k. Pastebjs mano ironik vilgsn, jis skubiai pridr: "Js nesistebkite, technins galimybs tam yra". Kain ar visa tai buvo rimta. Ir pats didiausias pavojus slypi netgi ne techninse galimybse, o principe: jei vienas mogus taip galvoja, tai ir kit pasmonje gali suktis tokios pat mintys. I pradi atsiranda tikslas, paskui - technins galimybs. Kit dien a vl priiminju pacientus. - Ar tiesa, - atsargiai klausia sdinti prie mane moteris, kad Niujorkas turi ti? - Kodl js taip nusprendte? - Neseniai per televizij kalbjo keturi aikiaregiai ir sak, kad iki 1999 met Niujorkas bus nuluotas nuo ems paviriaus. - Pairkime, kokia Niujorko energetika subtiliajame lygmenyje, - pasiliau a, - tada bus lengviau daryti ivadas. Pradsime nuo 1985 met - Niujorko energetika labai aukta, tris kartus virijo vidurk. 1990 metais - viskas gerai. 1991,1992,1993 - gerai. 1993 met pabaiga - kakokie svyravimai, o 1994 metais staigus kritimas emyn. Dabar lygis emesnis u vidutin kit miest lyg. Nedidel "duob" kovo gale, pakankamai greitai isilyginusi, ir vl 1997 met liepos mnes kritimas. Vadinasi, kakoki problem neivengta. Pacient seniai ijo, o a iriu per lang Bruklino peiza.
1 1 <T 1 1 J
Kodl btent Niujorkui pranaaujami tokie kataklizmai? Kodl staigus energetikos pablogjimas prasidjo 1994 metais? Kas galjo tai iprovokuoti? Kiek tikrovs moters, skambinusios telefonu, sapnuose? Bandyt velgti Niujorko ateit nenoriu. Kam tada apmstymai, jei ateitis inoma? Ir kain ar man bt leista tai matyti. Pasvarstykime logikai. Tai, k mes matome sapnuose, subtilioji sfera. vykiai, vykstantys subtiliojoje sferoje, gali fizinje plotmje isipildyti, o gali ir neisipildyti. 1997 met vasar staig Niujorko energetikos sumajim ir visikai tikrovikus fizinius vykius, kurie seka po energetinio lugimo, sprendiant i visko, moteris velg teisingai. Taiau k ji mat? Energetik ar tikrus vykius? Pamaniau, kad problem galima isprsti tokiu bdu. Jeigu jos gautoje informacijoje daugiau kaip penkiasdeimt procent sudaro energetika, vadinasi, jos sapnai - tik Niujorko energetinio kritimo vaizdinis apiforminimas. O jeigu daugiau kaip penkiasdeimt procent reali vyki, vadinasi, problem, kad ir ne tokio masto, kaip ji mat, bet gali atsirasti. Lieka maas niuansas. Imatuoti santyk subtilioje sferoje. Kai pabandiau gauti informacij, ji usidar. Supra tau, kad prisiartinau prie ribinio klodo ir tolimesnis siveri mas ten yra pavojingas. K gi, jei atsisako padti intuicija, galima pabandyti kviestis pagalbon logik. iandien 1997 met vasario penkioliktoji. Vakar buvo vent - simyljusi diena. Deimt valand vakaro mes su biiuliais vaiavome lengvja maina Nevos prospektu, radijo bangomis sklido nuostabi muzika. Iki 1997 met vasaros liko keli mnesiai. Ir vis dlto kodl btent 1994 metais staigiai sumajo Niujorko energetika? A dar ir dar kart stengiuosi prisiminti visus stambius 1992-1994 met vykius. Sprendimas ateina lengvai ir nelauktai - tai socializmo lugimas. Beje, pora odi apie Nostradam. 1993 met pavasar man keletas moni pasakojo, kad pagal Nostradam 1993 met birelio 12 dien Rytuose turi sugriti imperija. Pagal visus rodiklius tai turjo bti socializmo sistema. Taiau baland ir gegu socializmas kaip
ideologin sistema vis dar egzistavo, ir ekonomika, paremta abstrakia idja, taip pat. Tok didiul mechanizm nemano ma sugriauti i karto. Pamaniau, kad Nostradamas suklydo. Tuo metu vyko dviej politini lyderi kova. Vieno kd priklaus nuo Soviet Sjungos tolimesnio vystymosi, kito kd buvo susijusi su Rusijos egzistavimu. Kad vienas veikt kit, reikjo destabilizuoti Soviet Sjungos pagrindus. 1993 met birelio 12 dien buvo priimtas sakas, udraudiantis Soviet Sjungos Komunist partijos veikl. Po poros mnesi, matydamas, kad tiek socializmas, tiek planin ekonomika puikiausiai egzistuoja ir toliau, a nusi juokiau prisimins Nostradamo pranaystes. I pradi sunaiki nama dvasia, paskui knas. Vieni laiko katastrofa kno lugim, kiti - dvasios, kadangi po dvasios lugimo knas pasidaro nebegyvybingas. O svarstant atskir moni, taut ar valstybi likimus, sunku j vystymosi ar ties logik suprasti, jeigu bandai t logik sprausti riboto savo mstymo stereotipus. Vienas pacientas mans paklaus: - Pirmojoje savo knygoje js rate, kad Amerika prisiriusi prie pinig, materiali vertybi, todl jos pasmo nje agresija didel. Rusijai buvo neleidiama tai daryti, todl vidujai ji varesn. Perskaiiau antrj js knyg ir pasirod, kad prisiriimas prie dvasingumo dar pavojingesnis. Vadinasi, js ne visikai teisus? A sutikau. - Taip jau ieina. Bet pirmos knygos teksto nekeisiu. Tuo metu a taip msiau, tegul taip ir pasilieka. Po to ne vien kart mintimis grdavau prie ios temos. Ir viskas palengvle pradjo aikti. Amerikoje, pagal dvasin plotm gana primityvioje alyje, gyvena daugiausia tie, kurie praeituose gyvenimuose gyveno Rusijoje, Indijoje ar Tibete. Neskaitydami knyg, usiimin dami daugiausia materialiosios buities gerovs klimu, mons vis gyvenim ilsisi nuo grieto kryptingumo dvasines vertybes. J sankaupos pakanka vienam ar dviems gyveni mams, paskui toks egzistavimo bdas udo. Ir vl btinai reikia gimti Rytuose. Amerika iorikai prisiriusi prie pini g, o vidujai - prie dvasingumo. Taiau situacija pasaulyje jau kokybikai pasikeit. Pacientams a taip aikinu:
(1 \J
1 -L
- Pavydulingu tampa tas, kuris daugiausia kolektyviai msto, tai yra jam bendravimas su kitais, santyki harmonija labai daug reikia. Ir sivaizduokite: iame gyvenime mogus pavyduliauja, tarinja, sieidinja. Kitame gyvenime jam toks mstymo bdas yra mirtinas. Ir jis pasineria individual mstym. Ir svarbiausia jam dabar ne eima, o darbas, karje ra, gabumai, intelektas. mogus prie j vis stipriau prisiria, irzta, kaip lyderis visikai negali priimti neskms, savs eminimo, taiau jis sveikas, kadangi vidujai jis prie ito neprisiris. Jo siela iame gyvenime ilsisi nuo pavyduliavimo, nuo prieraios prie santyki. Artimiausiame kitame gyvenime jam vl svarbiausia - santykiai, ir mogus vl pavyduliauja. Taiau jei sunkinaniais poelgiais jis neprisiria prie santyki dar giliau, tai vl bus sveikas. O dabar visi procesai vyksta daug greiiau. mogus metasi prie santyki ir jauia, kad tai liga ir mirtis. Jis metasi prie gabum ir intelekto ir mato t pat. Pavyduliavimo ir pasiptimo derinys paprastai nepalieka mogui ans bti sveikam. Tokiais atvejais sveika tos daugiau turi gerairdikesnis, tai yra tas, kurio irdyje daugiau meils. Ir kuo greiiau mogus paklauso meils bal so, tuo greiiau jis veikia pragaiting situacij. Jeigu meils siekimas nepakankamai didelis, tai moguje individual "ego" ima persverti kolektyvinis "ego". Tai gali vykti tiek atskirame moguje, tiek ir visuomenje. Socializmas atsirado kaip individualizmo filosofijos pratingumo jautimas. Egoizmui buvo nutarta priepastatyti kolektyvizm. Kadangi iame susirmime nebuvo arbitro, meils Dievui ir i jos itekani doros ir statym, tai kolektyvin smon pradjo tiesiog udyti individualij. Rezultatai inomi visam pasauliui. Taiau situacija iki galo neisisprend. Vadinasi, j turi bti sugriauta ir paskui vl atsinaujinti didesniu mastu. i situacija buvo sustabdyta 1993 metais. Taiau tais paiais metais pasirod kita, dar pavojingesn. Jei pirma buvo dvi sistemos, konkuruojanios, naikinanios viena kit, ir egzistavo pusiaus vyra, tai po Soviet Sjungos sulugimo Amerika tapo politiniu ir energetiniu lyderiu visame pasaulyje. Analizuo damas a suvokiau, kad pasmons plotmje agresija Amerikoje didel, nes amerikieiai apskritai prisiri prie mogikj vertybi. Esant ltiems karmos procesams, vidinis prisiriimas prie dvasingumo ir iorinis - prie materiali ver tybi buvo nuostabiai efektyvus.
O Rusijoje prisiriimas prie dvasini ir prie materiali vertybi buvo iorinis. Todl Rusijoje persimetimas i de mokratijos despotizm vykdavo palaipsniui. Bet kadangi Rusija ariau Ryt, galiausiai nugaldavo despotija, tai yra iurktus dvasini vertybi prioritetas. Tai Naugardo nusiau bimas ir caro nuudymas po baudiavos panaikinimo, ir Stolypino nuudymas dl to, kad Stolypinas msi fermeri kio vedimo ir Rusijos pastmjimo demokratij. Kiekvien demokratini reform bandym Rusijoje pasmaugdavo despotija. Prisiminkime ir nep, nauj ekonomin politik, ir po jos sekusi kolektyvizacij. Arba Chruiovo bandym organizuoti tarybinius kius ir po jo sekus Brenevo ssting. Gorbaiovo pradtos demokratins reformos baigsi pervers mu. Tolimesni Jelcino bandymai sukurti demokratin valstyb ir staigus egoizmo sustiprjimas politikoje, ekonomikoje ir kultroje sukl vis stiprjanias ataraus totalitarinio valdymo tendencijas. Rusija niekuomet negals bti grynai vakarietika valstyb su individualistine smone. Nebus ji ir despotine rytietika valstybe. Anksiau ar vliau Rusija imoks suderinti abu mstymo, filosofijos stilius ir tuo pads isigelbti visai monijai. Juolab, kad i dviej prieing prad sujungimo precedentas Rusijoje yra. Tai Petro I laikotarpis, kai iaurs despotinio valdymo metodai buvo derinami su demokrati nmis vakarietikomis tendencijomis, kultra, isimokslinimu i Europos. Viso pasaulio mastu ioje plotmje didiausi patirt turi Sankt-Peterburgas. io miesto geografin padtis, jo energetika, istorija jam teikia daugiausia galimybi sufor muoti nauj mstym. Kelias, kur Rusija jau prajo, Ame rikai dar tik prasideda. Ir nuo to, ar teisinga bus sukurta Jungtini Valstij ideologija, kaip vystysis j kultra ir menas, priklausys, ar greitai Amerika veiks Rusijos praeit kani keli. Prisimenu, kaip prie kelet met kalbjausi su vienu amerikiei hileriu. - Js biolaukas varus, - pasakiau jam. - Esate sveikas, pretenzij jums neturiu. - A domiuosi ne savo sveikata, - atsak jis. - Noriau t suinoti apie savo siel ir savo likim. - Gerai, - pasakiau a. - Ketvirtame, penktame ir eta me gyvenime js gyvenote Indijoje ir taip dvasingai gyvenote,
118
Sergejus
Lazarevas
1 1 Q 1 1 J'
KARMOS DIAGNOSTIKA
kad js smon pradjo degraduoti, o dora - taip pat. Po to trijuose praeituose gyvenimuose js gyvenote Afrikoje; ten dl pinig, dl materialini vertybi galjote kiekvien umuti ir js biolauko subtiliojoje sferoje matau penkias mirtis. T penki moni uvimas susijs su jumis. Siame gyvenime jums bus neleista turti daug pinig. Jeigu js j gausite, kils noras udyti kitus arba, bandydamas igelbti savo siel, udysits pats. Be to, iame gyvenime jums perio dikai turi bti sulugdomos js dvasins vertybs: jus turi iduoti, neteisingai, eminaniai su jumis elgtis. Jei ito nebus, jums gali smarkiai sutrikti psichika, atsirasti liga ar paprasiausiai galite numirti. Dar kart iriu jo biolauk. - ie ibandymai dl pavyduliavimo ir pasiptimo jums jau buvo. Noriu jus pasveikinti, js juos itverte ir meil isaugojote. - A jums papasakosiu vien tok atvej, - ltai pradeda kalbti hileris. - Prie deimt met a beprotikai simyljau vien mergin ir pasiliau jai itekti u mans. Ji sutiko. Prisimenu vestuvi dien. Ji atrod nuostabiai su savo balta kaip sniegas suknele. T pai dien jaunoji buvo man neitikima su kitu ir pabgo pas j. Po keleto met ji vl pasirod. Ilgai pra atleidimo, ir mes susitaikme. Ji man papasakojo apie labai viliojant projekt ir pasil tapti dali ninku, tiksliau, pinigai turjo bti mano, o jos - tik pasi lymas. Pasimiau savo pinigus, dar pas biiulius pasiskolinau. odiu, surinkau reikaling imto tkstani doleri sum. Su itais pinigais ji antr kart dingo ir daugiau jau nebe pasirod. Mes abu ypsoms. - Matote, kaip jums pasisek, - sakau a. - Kas daugiau, jei ne moteris, gali gelbti vyro siel. - Beje, dar kai kas apie pinigus, - susimsts pridr jis. - Mano ekstrasensorinis darbas vyksta taip: gydau stubur spaudau, glostau ir veikiu prana, taip ilygindamas nugaros ir galvos smegen energetik. Man sil darb dirbti pastoviai, su umokesiu po penkis imtus doleri u seans. Taiau vis laik a negydau, mane traukia vaidyba. U seans imu penkiasdeimt doleri. - Ar inote, kodl jus traukia bti aktoriumi? paklausiau. - Tam, kad galtume modeliuoti mogikj "a",
turime ieiti u jo rib. Vadinasi, reikia ieiti u savo nor, valios, gyvenimo, smons rib. O ieiti galima tik per meil. Dl to turime susitaikyti su vis mogikj vertybi eminimu. Todl aktoriui danai n kiek nerpi nei moral, nei pinigai. Ir danai jis neturi nei morals, nei pinig. Jis turi tik meil ir tik ja yra gyvas. Ir tai j padaro tikru menininku. Neretai aktoriais tampa mons, vidujai pavydu lingi ir idid. Jiems lieka tik vienas kelias - meil, ir tai gelbsti j siel, j gyvyb. Prisiminiau pokalb su iuo mogumi ir msiau, kad visa Amerika panai j. Ir kuo daugiau reikms ame rikieiai skirs pinigams ir moralei, kuo iliuzorikesn jiems bus meil, tuo daugiau problem gali atsirasti. Ir vis dlto kodl pati didiausia nedarna btent Niu jorke? Analizuoju iorikai tarsi visikai nesusijusius faktus. Ir pamau visa susiklosto darni sistem. - Ar galtumte paaikinti vien keist dalyk? - kreipsi mane moteris. - Atvyksta Amerik emigrantai. Vargsta, kenia nemalonumus. Bet gyvena daugma normaliai. O pas kui iek tiek apsipranta, reikalai eina vis geryn. Ir btent tada pradeda mirti j tvai, suserga jie patys. - Matote, - sakau a, - mogikosios vertybs prasideda nuo ms nor, gyvenimo bdo, nuo to, k mes vadiname "nusisekusiu likimu". Kol mog kamuoja nemalonumai, jis yra maiau prisiris prie emikj vertybi, vadinasi, jo pasmons agresija maesn, orientacija meil didesn. Ir tada - atitinkamai - jis sveikas. Kai tik isipildo visi norai, prisiriimas staigiai padidja ir i pasmons plipteli agresija. Blokuot prasideda nuo tv, jeigu jie dl neteisingos orientacijos prisirio prie mogikj vertybi. Karmos ssajos neapsiriboja tv poveikiu vaikams. Jei vaiko siela vari, tai dl tv siuniamo "purvo" atsiskaitys ne jis, o jie patys. Todl gerov, gaunama be problem, labai pavojinga. Psichologai iki iol negali paaikinti vieno fakto: kodl mogus, gavs prestiine viet, didel atlyginim, staiga nusiudo. Kitas faktas: veicarijoje, paioje stabiliausioje, puikiai klestinioje pasaulio valstybje, pats didiausias saviudybi procentas. ia veikia tas pat mechanizmas. Taigi Amerika - vis nor isipildymo simbolis. Tai alis, kurioje
1 O 1 -L J.
grieiausias kryptingumas mogiksias vertybes. Todl tik tiesiogin karmin emigracija daugiau ar maiau j subalan suodavo. Neseniai pacient papasakojo, kaip vagys luote ilav vis jos but, kai ji jau turjo biliet Niujork. Kita moteris uvo po autobuso ratais, kai liko tik kelios dienos iki iskri dimo. Be to, visa tai vyko dl visikai nesuprantam, nepaai kinam prieasi. Kai kuriems prie ivykstant Amerik likimas visikai sulunga. O prieastis paprasta. J tikslai, norai, viltys prasigyventi ima rezonuoti su analogikomis Amerikos programomis, per tai itin staigiai sustiprja ir sulugdo likim. Taigi 1994 metais Amerika stipriai paakino vis pasaul siekti mogikj vertybi, tai yra gerovs, nor, tiksl ir sumanym isipildymo. Vadinasi, kad monija net, Amerikoje turi prasidti gerovs smukimas, nor ir vili suduimas. Pasireikti tai gali ekonomins padties susilpnji mu, fizins ir psichins, ypa naujagimi, sveikatos pablogji mu, nevaisingumu, teroristiniais aktais, stichinmis nelaimmis ir taip toliau. Bet kadangi Amerika - emigrant alis ir jos energetinis lyderis yra Niujorkas, kur pirmiausia atvyksta visi emigrantai, tai ir daugiausia problem, matyt, vyks Niujorko teritorijoje. Ir juo labiau Amerika bus pasiruousi priimti t nauj pasaulir, kuri gimsta Rusijoje, tuo lengviau jai bus veikti kylanius sunkumus.
MEIL IR MORAL
Kai mane kreipiasi pacientas, a klausiu, kokios jo problemos. Jis idsto jas. Palyginu tai, k igirdau, su tuo, k matau, ir prasideda dialogas. Dabar a iriu, koks vyro, sdinio prie mane, biolaukas. Praeitame gyvenime, spren diant i visko, jis nuud savo mon i pavydo. Vadinasi, iame gyvenime turti eim ir apskritai turti stabilius santykius su moterimis jam pavojinga. Taiau vir jo galvos matau jo vaiko siel. Galimybi tam vaikui pasirodyti iame pasaulyje maa. Arba jis nebus pradtas, arba us. Mano pacientui iame gyvenime moral, padorumas, idealai - tai viskas. Svokoje "pavyduliavimas" slypi ne tiek nuosavybs jausmas, tai yra baim prarasti santykius, kiek baim prarasti idealus, padorum, svajones ir viltis. Jis ir savo mon nuu-
d ne tiek dl to, kad ji nutrauk su juo santykius, o todl, kad ji eid jo padorum ir vaizdius apie dor. Siame gyvenime, sprendiant pagal karmos piein, iam mogui nebus leista turti eim, taiau vaik jis privalo turti. O jeigu jam padorumas, idealai bus aukiau negu meil, tai u tai jis turs atsiskaityti prostatos viu. Ir is procesas jam jau prasidjs. Vadinasi, jau dabar jis neitveria ibandymo. Stambus vyras laukdamas iri mane. Jo akini stiklai blizga. - Per artimiausius metus ar dvejus jums gali smarkiai palyti sveikata, - sakau jam. - Jums turi gimti vaikas, o js tam prieinats. - A negaliu turti vaik, - sako jis. - Esu katalik kunigas, mums negalima turti eimos. - eimos jums i tikrj negalima turti, bet vaik turti js privalote. - Taiau tai amoralu. - inoma, - sutinku a. - Tai prietarauja moralei, bet neprietarauja meilei ir aukiausiems Visatos dsniams. - Gerai, o jeigu a pasistengsiu elgtis teisingai ir pado riai, kas man bus? - Pirmiausia, js elgsits moraliai, taiau neteisingai. Antra, usidirbsite onkologin lig ir dar gerai, jei ne i karto prasids gausios metastazs. - Vadinasi, js nusistats prie moral? - Nieko panaaus. A visada buvau u moral. Taiau jau mirt pats to nesuprasdamas. Ir danai mano sieloje kildavo iaurumo bangos, o a nesuprasdavau, i kur jos imasi. Man atrod, kad a nedorovingas i prigimimo, ir danai nordavau nusiudyti, nes nemaiau keitimosi gerj pus. Taiau ydingas buvau ne a, ydinga buvo mano vertybi sistema, tik tai a suvokiau daug vliau. Vyras susimsto ir tyldamas iri per lang. - Sakykite, ar dirbdamas kaip dvasininkas a paeidiu aukiausius dsnius? - Taip. Js alojate moni sielas. - Kodl? - Todl, kad pirmiausia mokote juos morals ir pa dorumo. - Ko tada a turiau juos mokyti? - mones reikia mokyti meils. Ir jei padorumas svarbiausia, o meil - antraeilis dalykas, tai jau inkvizicija.
Padorum, moral ir dvasingum reikia skelbti pabriant, kad jie visada bus antroje eilje ir, susidr su meile, visuomet jai privalo nusileisti. Kuo grieiau kunigas orientuoja parapijieius idealus, dorovingum, moral ir padorum, tuo daugiau toje orien tacijoje, kaip Kristus sak, statymikumo, knygikumo ir fariziejikumo. Tai luoina parapijiei sielas, jie tampa iau resni, patys to nesuvokdami. - Ar galite paaikinti Kristaus pasakyt fraz, - klausiu a, - "Palaiminti turintys vargdienio dvasi: j yra dangaus karalyst"? _^ - Na, banyia aikina taip: kuo mogus turi maiau poreiki, tiek emik, tiek dvasini, tuo jis ariau Dievo, atsako dvasininkas. - Neisisukinkime, - sakau a. - Turs vargdienio dvasi, kitaip tariant, nedvasingas, - tai nedorlis, niekas ir idavi kas, tai bukas, kvailas, neteisingas mogus. Tokie neturi dvasi ni vertybi, taiau jiems meils jausmas artimesnis ir suprantamesnis nei protingiems, dorovingiems ir padoriems, pavertusiems savo prot, moral ir padorum pagrindiniu tikslu ir iklusiems dvasines vertybes aukiau u meil. Ar inote, - klausiu ventiko, - kokia viena i pai graiausi pasaulyje dain apie meil? Jis gteli peiais. - Na, toki dain labai daug. - Tai Vladimiro Vysockio daina, - sakau a. - Aha, prisimenu, - atgyja vyrikis ir cituoja: "Meilei pievas pakloti galiu, diennakt tegu skamba - myliu: a kv puoju, - vadinas, myliu, jei myliu, tai tikrai gyvenu". (Ja polia vliublionym posteliu, pust zvuit vo sne i na javu: ja dyu i, znait, - ja liubliu, ja liubliu i, znait, - ja ivu".) - Nuostabi daina, - sakau a, - bet kitoje isireikta dar graiau. Dvasininkas klausiamai iri mane. - "Sustok, keistuoli, ji isimurzojus, - cituoju a, - akim pamuta, ir skirting koj. Palauk, keistuoli, juk ji i vagili". "O man nusispjaut, a noriu ir myliu". (Postoj, udak, ona z griaznaja, glaz podbit ir nogi raznyje. Postoj, udak, ona navodica". "A mne plevat, mne oen choetsia".) Kai jausmai nepriklauso nei nuo fizini, nei nuo dvasini faktori, - tai ir yra meil.
Vl atsiranda pauz. A kak pieiu ant lapelio prieais save, o vyras bando suvokti, k a pasakiau. Paskui klausia: - Js sakote, kad man lemta turti vaik? - Jis delsia. Apskritai, a turiu moter, kuriai jauiu stipri meil. Taiau man atrodo, kad neturiu teiss iam jausmui paklusti. - Praeitame gyvenime js neitverte ibandymo, ir iame gyvenime jis vl jums duodamas. Taiau kadangi jums doro vingumas vl buvo aukiau u meil, itverti ibandym neturjote ans. - Kaipgi tada vertinti apatalus, juk jie sek paskui Krist palik savo monas? - klausia dvasininkas. - Jie paliko ne tik monas, bet ir vaikus, o vaik jau turjo, ir ne vien. Be to, jie sek ne paskui dorovingum, o paskui meil. Ir Kristus atjo emn tam, kad parodyt, jog dvasingumas negali bti ikeltas aukiau u meil. - Ir dar vienas klausimas, paskutinis, - sako jis. Pateikite bent vien fakt, kad reinkarnacija egzistuoja. - Netiesiogini rodym yra daug, - sakau a. - Gerai, tada pateikite bent vien patikrint fakt, kad Dievas egzis tuoja. Atsiranda pauz. - inote, - priduriu a, - mokslas ir religija, uuot tebekl tarpusavio vaidus, jau pradeda padti vienas kitam, iekodami tiesos. A manau, kad po keleri met oficialiajam mokslui svoka "Dievas" ir svoka "reinkarnacija" bus realyb. - Neitversiu nedavs dar vieno klausimo, - sako jis. Pasakykite, ar siela nemirtinga? - Na, jei samprotaujama logikai, - atsakau a, - tada tvirtinti, kad siela nemirtinga, yra ventybi profanavimas. Matau nustebus dvasininko vilgsn ir kalbu toliau. - Mano nuomone, labai klaidinga manyti, kad, be Dievo, yra dar kas nors amina. Dievas yra kiekviename ms. Aminyb negali keistis. Kiekvieno ms sieloje yra tai, kas niekuomet nesikeiia, tai, kas amina - tai Dievas ir Meil. Ir tai, k mes vadiname erdve, laiku ir materija, ten nesiskiria vienas nuo kito, o viskas, kam lemta keistis, negali bti amina. mogaus siela ne tik jam gyvenant keiiasi. A danai subtiliojoje sferoje matau, kaip formuojama bsimojo vaiko siela, kai vyras ir moteris myli vienas kit. Ir kuo maiau seksualini santyki, tuo aktyviau vystosi
1 O C -L *J
bsimojo vaiko siela. Toks formavimas gali trukti vien, du ar tris gyvenimus, o kartais ir ilgiau. Kartais vyras ir moteris susitinka, nesmoningai eidinja visas vienas kito mogik sias vertybes, jiems neskirta seksualiai suartti, ir j meil ir kanios formuoja vaiko siel, to vaiko, kuris gims jiedviem po dviej ar trij gyvenim. Jie netaria, kad j trumpalaikis ar ilgalaikis romanas - tai j dvasin santuoka, kuri egzistuos kelis gyvenimus, kad pasirodyt harmoningas vaikas. mogaus siela gyvena 1000-1100 gyvenim. Paskui ji suyra ir atsinaujina vl. Galiausiai visos sielos p r a r a n d a savo asmenikum, individualum, grta dievop ir susilieja su Dievu, kuris yra aukiausia asmenyb ir kartu aukiausia beasmen dvasia.
KRITINS SITUACIJOS
Menu, kad kritinse situacijose a intuityviai elgdavausi teisingai. Prisimenu vien atsitikim atunto deimtmeio viduryje. Tai vyko Kaukaze, netoli Ricos eero. Ariau Kau kazo kalnagbrio telko kaln eerliai, vadinami Acetuko eerais. Yra ten nedidelis eerlis, kurio vanduo ledinis ir kuris vadinasi Mzi. Mes prie jo sustojome pailsti. Ir a sumaniau, pasims fotoaparat, ms grup nufotografuoti i tolo. I pradi a pajau on, paskui pradjau kilti laitu. Susiavjs spariai kilau vis auktyn ir auktyn. Keli imt metr auktyje pamaiau aiktel, i kurios nuspren diau padaryti nuotrauk. Nebetoli aiktels pakilimas virto skardiu, staiu, beveik kaip siena, ir pavojingu. Taiau raminausi, kad nusileisiu atgal per kit pus. Draugai nutar eiti tolyn ir pradjo mane aukti. A jiems atsiliepiau, taiau jie mans nemat. Man jie atrod kaip takeliai prie eero, taip pat jiems turjau atrodyti ir a. kteljau, kad greitai nusileisiu. Pri jau prie aiktels ir pavelgiau kit kalnagbrio pus. Ten stksojo madaug imto metr aukio status skardis ir tik po to nuolaidus laitas. Taip buvo visur. Turjau dvi ieitis: arba kilti vir kalnagbriu, kol rasiu tinkam nusileidimui viet, taiau tai geriausiu atveju trukt daugiau kaip atuonias valandas, arba leistis ten, kur pakilau. Prijau ir pairjau emyn t
ruo, kuriuo kopiau: i ties - status skardis. Vakar Kaukaze akmenys gurs, i nuosd, lengvai trupantys. Nusprendiau leistis. Prie pradedant leistis, m a n atsitiko kakas keista. Galvoje buvo spengianti tutuma, n vienos minties. Nesigai ljau to, kas buvo, ir neplanavau, kas bus. Kartligikus judesius pakeit lengvi ir tiksls. Kai nusileidau madaug penkiasdeimt metr, supratau, kad suklydau, pasukau kair. Tas kelias, kuriuo buvau ukops, jo pagal diagonal deiniau. Pavelgiau vir. Pakilti ans nra. Gerai apirjau skard, kuris jo emyn, ans nusileisti juo taip pat joki. Stati siena. Ilgai tokioje padtyje neikabosiu. miau atidiai apirinti aplink. Deiniau ir emiau, gal u trisdeimt metr, pamaiau rododendr krmus - nedi delius krmelius su madaug metro ilgio akomis. Supratau, kad tai vienintelis mano ansas. Labai atsargiai, nedarydamas staigi judesi, pradjau slinktis deinn. Kai bandai usikabinti u kokio nors kyulio, reikia j spustelti tris kar tus. Pirm kart - labai velniai, kad nepaeistum savo pu siausvyros, patikrindamas, ar akmuo nenukris i karto. Antr kart - paspausti akmen stipriau ir trumpiau, kad nenukris tum kartu su juo, jeigu jis atlt. O trei kart - labai plastikai ir velniai, pamau sukoncentruojant atsirmim akmen. N viena atrama negalima pasitikti imtu procent, netgi grynai psichologikai. Tada lengviau suspti usikabinti u kit akmen, jei is vis dlto neilaikyt. Keliasdeimt metr a taip veikiau. Po rododendrais taip pat buvo skardis it siena. Taiau ia jau galjai leistis patogiai, nesilaikydamas tik pirt ga liukais ir sportini bat nosimis, kaip anksiau. Priliauiau prie rododendr krm, pailsjau, sumiau kelias stiprias j akas, kad toliau galiau leistis tik ant rank. Dl visa ko trukteljau. Ir jos lengvai isirov. i rjau akas savo rankose ir supratau, jog dabar isigelbti joki ans nebeturiu. Taiau pabandyti vis tiek reikjo. Sugniauiau ak kiek galima daugiau, patraukiau ir pastebjau, kad jos daugma laikosi. velniai ir atsargiai, perimdamas rankas ak pun del, pradjau leistis. Apie penkiasdeimt metr leidausi tik rankomis.
1 l~\ r -L 1 \J
1 O ^7 i- * I
Paskui siena pasidar iek tiek nuolaidesn ir a prad jau rasti ioki toki atram kojoms. Leidausi keturias valan das. Pusketvirtos valandos tyljau. Jauiau, jei atsiliepsiu savo biiuliams, mano smon sijungs, ir a siu. Kai grau grup, draugai suskato mane barti, kadangi a sugrioviau vis perjimo grafik. Parodiau jiems t viet, i kur nusileidau. Mane dar kart paklaus pasitikrindami. Dar kart parodiau ruo, kuriuo liauiau. I tolo mano marrutas atrod dar spdin gesnis. Daugiau mans niekas nieko neklausinjo. - Teorikai i ten nemanoma nusileisti, - beje, pasak vienas ms grups narys. j Vienas armnas papasakojo man keist istorij. - Armnijoj, nedideliame miestelyje gyveno tokia mergait, kuri matydami aidiani mes, berniukai, prat laipioti kalnais, kiekvien kart isiiodavome. Ji prieidavo prie uolos krato, usimerkdavo ir engdavo emyn. Staiga visai netiktai jos kritimas sultdavo, ir ji kaip platak praddavo purpsti nuo vieno ikyulio ant kito. Taip okindavo kelis imtus metr, kol nusileisdavo ant ems. Vliau ji uvo. Po pirmosios vestuvi nakties, panorusi pajusti prast skridimo malonum, prijo prie bedugns krato ir eng. Taiau jos pasmon, matyt, stipriai prisirio prie mogikj vertybi, negaljo nuo j atsiplti ir pasidar nuo j priklausoma. Galbt ir baims jausmas msteljo, kai eng bedugn. Atrodo, kad jai atsitiko tas pat, kaip ir apatalui Petrui, kuris jo vandeniu tol, kol neisigando. Kai baim, gailestis, nuoskaudos priria mus prie aplinkinio pasaulio, skrydio pojtis inyksta ne tik i sielos, bet ir i kno. Neitversiu skaitytojams nepapasakojs dar vieno atsiti kimo apie mogaus rezervus kritinje situacijoje, kai jam bdinga ne puolimas neviltin, o optimizmas. Keli biiuliai ivyko vejoti. Apsistojo prie eero, pasim vejybos reikmenis ir nujo ant ledo. Buvo pajj nuo kranto madaug imt metr, kai paemiu m pustyti, vliau ir tikra pga sisiautjo. Atgal pasuko kitu keliu. Pataik ant plono ledo, kuris mai skilo, ir trys mons atsidr vandenyje. Du steng biiuliai itraukti, o vieno niekaip
nerado, j patrauk po ledu. "Madaug penkiolika minui jo iekojome, - pasakojo man pastamas, - taiau veltui. Sugrome pakrantn, sdome main ir vaiuojame. Pava iavome apie du imtus metr. Pga siauia. A sakau: "Vyrai, girdiu jo bals, grkime atgal". Man atsako: "Nusi ramink, tai vjas vilpia, tu pernelyg susijaudinai". A jiems kartoju: "Aikiai girdiu jo bals, grkime atgal". Visi pama n, kad man psichika sutriko, numojo ranka ir pasuko atgal. Sugrome vl ant kranto. - Ar jau nusiraminai, gal vaiuojam? - Ne, imkite kirv ir einame su manimi. Jis i po ledo aukia, led kirsim. Biiuliai nutar nesiginyti ir nujo su manim. Pajome kelias deimtis metr ledu, ir staiga visiems plaukai pasiiau. Visi aikiai igirdo - aukiasi pagalbos mogus, kur prie pusvaland trauk po ledu. Balsas buvo pasikeits, bet atpastamas. Prijo visi prie tos vietos, i kurios sklido garsai. m kapoti led kirviu ir po minuts itrauk savo biiul. O atsitiko taip. trauktas po ledu, jis band inerti, bet visur atsimudavo led. Atsitiktinai ranka ugrieb kakok daikt. Tai buvo alusi led sudedamosios lovels dalis. Vyras i pradi pro vamzdel auk, paskui pradjo pro j kvpuoti. A pagalvojau, kad vamzdelyje taip pat turjo bti vandens ir jis turjo bti suals. Ar panirusysis sugebjo ipsti led, ar ten buvo kakokia tutuma, a neinau. Taiau prie mane sdjo mogus, kuris igirdo jo bals, itrauk j ir visk mat, kaip buvo i tikrj. - Mane po to savait ant rank neiojo, - pridr pane kovas. - Tokias vaies ikl, kad kaimynai iki iol prisimena. - Itveria ibandym tas, kuris teisingai iri gyvenim, pagalvojau a. gyvenim galime irti kaip nuolatini neteki grandin. Ir galiausiai aliai vien turt mogikj vertyb privalome prarasti. Yra toks poiris, bet jis pavirutinikas. Kiekvienoje situacijoje ir kiekviename gyvenime randasi tai, kas niekuo met nemaja, tik didja. Tai meil Dievui ir susiliejimas su Juo. Aukiausiu poiriu mes niekuomet nieko nepra randame, o tik gauname.
1 O Q JZs
Jeigu buvo meil, tai nuo jos sieloje turjo ilikti susitikim diaugsmas, o ne isiskyrim kartlis. - Kaip man tapti laiminga?- paklaus mans viena amerikiet. - Js visada buvote laiminga, tik nesupratote ito, pasakiau jai. - Kai viskas aplinkui skatina kaupti meil sieloje ir j spinduliuoti, tada mes i tikrj suvokiame savo buities iliuzorikum ir Dievo savo sieloje realum. Anksiau niekaip nesuvokdavau, i kur man imasi nenumaldomas noras rizikuoti gyvybe. Kai atunto deimtmeio pradioj Kaukaze dirbau ekskursij vadovu, a daniausiai palikdavau grup prie Ricos eero ir psias nusileisdavau keliu emyn. O ekskursantai madaug po poros valand susirinkdavo ir mane paimdavo jau grtant atgal. M a n labai patikdavo vienam eiti tarpekliais. Jausdavausi labiau susijs su gamta. Ypa mgau vaikioti tilt turklais. inojau, kad nukrits invalidu jau nelikiau. Mirties artimumas diugino ird ir visai kitaip atrodydavo aplinkinis pasaulis. mons, kurie danai rizikuoja gyvybe, tampa gerairdikesni. Vliau a supratau - kodl. Juk mogikosios vertybs ir prasideda nuo gyvybs. Prie mirt ms sielos "rodykls" automatikai pasislenka meils pus. Ir gyvenimas prisipildo naujos prasms. Daugyb moni pasaulyje rizikuoja gyvybe tarsi iaip sau, dl nieknieki. prasta logika to nepaaikinsi. O pasirodo, kad tai vienas i mechanizm, paalinani prisiriim prie mogikj vertybi. Ir kai susidaro kritin bkl, kai mirtis ia pat, plyksteljs proveris Diev ir meil gali pakeisti mog i esms ir atverti jam visikai nauj pasauljaut. K r i t i n s e situacijose m a n d a n a i d a r o s i kakas nepaprasta. Ir kai pacientai sako, kad gydytojai juos pasmerk mirti, aikinu jiems, kad gydytojai padar toki ivad, remdamiesi statistika. O kai mogus kreipiasi Diev ir meil, statistika daniausiai nieko nebereikia. Gydytojai ilgai tikinjo Valentin Dikul, kad su sulauytu stuburu jis negali vaikioti ir niekada nevaikios. Taiau gerairdiku mas ir atkaklumas ne tik padjo jam atsistoti ant koj, bet ir leido padti kitiems kuo skmingiausiai veikti toki negali. Piktas mogus kritinje situacijoje greitai "gsta". Pasirodo, kad ymiai pakeisti savo kn ir siel gali tas,
t kuris nuolat gauna energijos. mogikosios vertybs turi tam tikr apimt - energetin. Taiau mogikj vertybi pakanka tik trumpalaikiam ygdarbiui atlikti, o ne ilgalaikiam. Neisen kamas energijos altinis iuo atveju yra meil. Jei atsidrs aklavietje mogus liaujasi orientavsis mogiksias vertybes ir susitelkia begalin, spindulius skleidiant meils jausm, jo valios impulsas pasidaro tokios galios, kokios prireikia. Ir tada mogus labai daug gali pasiekti, vykdyti bet kokius stebuklus. Fizinis igijimas tuomet yra tik maa maulyt dalel t galimybi, kurios mogui atsiveria. Prisimenu tok nepaprast prietyk, atsitikus man, kai tik baigiau pirmj knyg. Ivykau su biiuliais nedidel miestel iaurje, norjome gamtoje atvsti pirmosios knygos pasirodym. Apsistojome vietinje ligoninje, kur buvo keletas kambari atvykstantiems. Kai vent buvo paiame kartyje, mane pakviet gydytojai. - Klausykite, moteriai negimdinis ntumas, bijoms, kad iki operacijos neitvers. A tuo metu tik iek tiek buvau pradjs nutuokti, kas vadinama karma, taiau mano pagalba danai bdavo efektyvi. Kelias minutes pasikalbjau su moterimi. Jos baltas, vakinis veidas pamau pradjo rausvti. Gydyto jams pasirod, kad to pakanka, ir pasiunt mane emyn. Po keturiasdeimties minui vienas gydytojas vl kreipsi mane. - inote, netrukus pradsim operacij, taiau jai vl pasidar bloga. Galbt galtumte sustiprinti j energetikai? - Kodl gi ne, - atsakiau a. - - Dar mes bijoms, kad gali pritrkti kraujo. Ar js negaltumte duoti kraujo? Mano kraujas pirmos grups, rezus teigiamas, visiems monms toks kraujas tinka. - Galite i karto imti pus litro, - pasakiau. - Mano svoris didelis. Taiau yra problema. A jau igriau pusantro butelio degtins. Neinau, kaip tai paveiks pacient. - Nieko, - nuramino gydytojai. - Tai bus kraujas su prieokiniu komponentu. Ulipome antr aukt, jome steriliai vari patalp. Prie tai m a n e taip pat baltai apreng, udjo balt
1 O Jt J
kepurait. Atraitojau rankov iki peties, padjau alkn ant pagalvls, guljusios ant stalo. Salia kds, ant kurios a atsisdau, ant grind buvo pastatytas stiklainis su skiediniu, kad kraujas nekret. I io stiklainio iki stalo tsojo gumin arnel. J rankoje laik medicinos sesuo. Be mans, patal poje buvo trys mons: gydytoja ir dvi medicinos seserys. Gydytoja man suver rank aukiau alkns guminiu vartu. Kai vena ipumpo, ji kruopiai bed plai adat. Per kit adatos gal i pradi pradjo lati, o paskui ir lietis kraujas. Gydytoja tvarkingai prijung gumin arnel, ir krau jas pamau pradjo piltis stiklain. Stiklainis buvo metru emiau alkns, gulinios ant stalo. Per kelias minutes ma daug du imtai gram kraujo persiliejo i-mano venos stiklain. - Kaip jauiats? - paklaus gydytoja. - Puikiai, - atsakiau a. - Gal dviej imt gram pakaks? - K ten, imkite penkis imtus, - pasakiau a, - juk gali neutekti. Taiau mano organizmas kakodl nusprend kitaip. Kraujo tkm labai sumajo, paskui visikai sustojo. - Paspusiokite kumt, gal prads tekti vl, - patar gydytoja. Kelias minutes a ia stipriai spaudiau, ia vl atleisdavau kumt, taiau vena daugiau nebeitekino n vieno kraujo lao. Ir man kai kas topteljo galvon. - inote, turbt vartas per stipriai uvertas, nuimkime j. Gydytoja paklusniai num gumin vart. Prajo kelios sekunds, ir a pamaiau jos nustebusias akis. Ji irjo stiklain. Medicinos seser veidai taip pat itso. vilgteljau emyn ir pamaiau, kad kraujas siurbiasi atgal ven. Kokias penkias sekundes gydytojai buvo okas. Paskui ji tyldama gam gumin arnel ir paband itraukti i venos adat. arnel itrauk, o adata venoje pasiliko. Oras nypdamas per adat pradjo skverbtis ven. Medicinos seserys ir gydytoja suakmenjo, irdamos, kaip per adat siurbiasi oras. Garsas venoje kilo vir alkns auktyn. Medicinos seserys ir gydytoja neatpldamos aki stebjo, kaip oras pakilo ligi peties ir pasiek raktikaul. A supratau, kad reikia kak daryti. - Malonkite itraukti adat, - papraiau. Gydytoja atsikvojo ir tuojau pat itrauk adat. - Na k gi, a einu vsti, mans laukia biiuliai, atsisveikinau.
Ji velniai spusteljo mano pet. - Pasdkite penkias minutes. - Manote, kad a tuoj galiu numirt? - pasidomjau. - Pasdkite, - isisuko ji nuo atsakymo. Prajus deimiai minui mane ileido, ir vent vl tssi. Po dviej dien mes susiruome vaiuoti namo. Prie mans prijo gydytoja. - Jei man kas nors kitas bt papasakojs toki istorij, a net nebiau nusiypsojusi. Nulinis spaudimas venoje pa prastai bna tik mirusiems. Taiau kad spaudimas bt neigiamas, kad vena atgal siurbt krauj i metru emiau padto stiklainio... Matote, teorikai tai nemanoma. Pasakysiu atvirai, - pridr ji, - jei ne dvi medicinos seserys, kurios stovjo alia ir visk mat, a manyiau, kad man buvo haliucinacijos, ir tikiniau tuo save. Beje, js kraujo nesiry au perpilti pacientei, panaudojau kit. O ligon su negimdiniu ntumu igyveno. Operacija buvo skminga. Paskui man kakas sak, kad ji mans ie kojo, nordama pasikonsultuoti. Po vis nemalonum, kurie man vis atsitikdavo, - a sukriau sau kelet taisykli, kad ilikiau gyvas. Pirma: kritinje situacijoje reikia atsisakyti situacijos vertinimo, mogikosios logikos, mogikojo "a". Kategori kai draudiama savs klausti: "Kas bus toliau, ar itversiu?" Tame, kas vyko, reikia velgti Aukiausiojo vali. Antra: niekuomet n viena nelaim ar ibandymas neski riama dl to, kad mogus bt sugniudytas ar nubaustas. "Dievas neduoda ibandymo ne pagal mogaus jgas", - is posakis daug kam inomas. Bet kokiame nutinkaniame vykyje visada slypi pozityvus pradas, nukreiptas ugdyti auktesniuosius ms mogikojo "a" klodus. Pasirodo, kad net paioje baisiausioje situacijoje esama krybos aspekto, nors i pradi j kartais sunku pastebti ir pajusti. "K Dievas daro, viskas ieina tik gera", - i fraz irgi inoma. Treia: kritinse situacijose niekuomet negalima bijoti ar pykti, - dl to visada praloiama. Ateities baim yra nepasitikjimas Dievu, Aukiausia Valia. Todl kritinse situacijose reikia daniau kartoti: "Tebnie Dievo valia", - tai pads nugalti baim.
1 O O *J ~J
Pyktis - irgi nepasitikjimas Dievu ir giluminiu mus itin kani vyki pozityvumu. Reikia vien kart tvirtai pasakyti sau: "Dievas niekada nebaudia, tik duoda ibandym, kad per juos mogus veikt save ir prie Jo priartt". Ketvirta: visada pirmiausia turime i vis jg stengtis isaugoti meil irdyje. "Kad ir kas atsitikt, Viepatie, kad ir kokios nelaims,, mano meil Tau nemaja." Kritinje situacijoje mes galime itverti ir j veikti tik dar didiau myldami Diev. Gerairdikumas, noras padti kitiems kritinje situacijoje tai netiesiogin verimosi Diev forma. Penkta: kaip ir varyboms reikia" ruotis i anksto. Gali ma sivaizduoti bet kok nor lugim, bet koki netekt ir sakyti: "Viepatie, visk priimu kaip meils Tau igryninim. Kad ir kas atsitikt, mano meil Tau tik didja". Negalima ne tik bijoti ateities, bet ir grautis dl praeities. Vienas i pai pavojingiausi moment kritinje situa cijoje - tai iekojimas kalt, kit ar savs kaltinimas, kitaip tariant, tai yra pykimas.
PAGALBA KITIEMS
anksiau negyveno. O vienas j pokalb itin jautriai reagavo, - po jo vis nakt prasikankino viduriuodamas. Beje, ar tai galima laikyti apsivalymo iraika?) Taiau po tokio pokalbio jautiesi nuovargs. Ar tas, kuris vadovauja pokalbiui, prisidaro pats sau alos?" Pana klausim man pateik dar vienas mogus. - Kalbjausi su savo pastamu, - sak jis, - ir tas man papasakojo, kad jo brolvaikiui vis laik kas nors dauo main. Be to, dauo net tada, kai ji stovi vietoje. Neseniai jis penkioms minutms ilipo i mainos, grta - ogi mainos upakalinje dalyje didiausias linkis. A paaikinau js sistemos princip ir primygtinai patariau brolvaikiui tobulintis. Kit dien ujau vaistin, paskui ieinu ir matau, kaip mano stovini main siria kita maina ir btent upakalin jos dal. I pradi tiesiog siutau, paskui suvo kiau, kad visa tai - ne atsitiktinumas. A tarsi prisimiau brolvaikio problemas. Ar taip gali bti? - Taip, tai tas pat mechanizmas, per kur gydytojai sigyja lig, ir todl gydytoj gyvenimo trukm trumpesn. Kai js k nors patariate, - aikinu toliau, - palikite mogui paiam pasirinkti. Jei patarimas bus neteisingas, jis nusprs, paklausyti jo ar ne, ir tada atsakys jis, o ne js. Jei patariate grietai, tada u jo netinkam elges atsakysite js. Paskui labai svarbu, kuo remdamasis padedate kitiems. Jei pagalba pagrsta meile savo artimui, tada "purvo" neprisiimsite. O jei dvasingumu, dorovingumu ir idealais, tada atsiranda priklausomyb ir atitinkamai "purvas" gali nutekti js pus. - Ir kaip man orientuotis, kada a remiuosi dorovingu mu, o kada meile? - Dorovingumo principas toks: "Tu man - a tau". Jei elgiuosi su tavim padoriai, elkis su manimi taip pat, tai yra dorovingumas daro mones ir j elges konkreiai priklauso mus vienas nuo kito. Jeigu laikots morals norm kito mogaus atvilgiu, o jis jus iduoda, tuo jis paemina plaiai priimtas morals ir dorovingumo normas. Vadinasi, ir js moral ir dorovingum. Jumyse atsiranda agresija, ireikta kaip atoveiksmis morals ir dorovingumo lugdymui. Meils gi, ne taip kaip dorovingumo, paeminti negalima. Jei mes kok mog mylime ir jis mus iduoda, idavyst meils
Skaitau man atsist laik. "mogus, susipains su js tyrinjimais, niekada nebus bukas vien ar kit ritual atlikjas, juo labiau religinis fanatikas. Taiau vadovautis js sistema mogus pradeda tuomet, kai jau bna vlu, o profilaktins js sistemos galimybs juk daug didesns nei fizinio igijimo galimybs. A bandiau padti kitiems, perskaits js knygas. Kai inai mogaus ar eimos gyvenimo vyki sek it situacij, kurioje tas mogus su eima atsidr, visikai realu, kad galsi padti monms, netgi neturdamas ekstrasensorini gabum. Taiau, kai aikini principus mogui, kuris i knyg tra skaits itraukas, matai, kad nors mogus su tais principais sutinka, linksi galva, bet negali pradti dirbti pats, nes juos suvokia smons lygmenyje. Taiau kai pradedi kalbti ltai, primygtinai, tarsi spausdamas odius jau ne smon, o kone pai siel, - efektas bna stulbinantis. (Pavyzdiui, pastam eimoje efektas buvo toks, kad jau antras mnuo sutuoktiniai gyvena taip, kaip niekada
1 1 T 1 J J
nepaveikia, jei tik mes patys nepabandysime sutrypti jausm. Vadinasi, jei paddami kitiems, remiats idealais, morale ir dorovingumu, js priklausote nuo i jausm ir neitversite, jeigu js pagalb bus atsakyta eidimu arba js nei neiklausys, nepirite savo pagalbos, nesuirzite, jei mogus jos nepriims, nesmerksite mogaus, jei tasai, gavs js pagalb, jus eis ar skaudins. Ir kadangi js nepriklau sote nuo mogikj vertybi, elgiats i meils, o ne i dvasingumo paskat, js noras padti nealos nei js, nei kit moni. Pagelbintysis neturi tiktis ne tik materialaus, bet ir dvasinio dkingumo.
IDEALAI
Pastama man pasakoja: - Rankose laikiau tavo treij knyg, kuri skaiiau. J pamat viena dama - "naujoji rus". Ji nuoirdiai nustebo: - Kam tu ito nedorlio knygas skaitai? - Kaip tai kam? domu. - A jau perskaiiau ir pirm, ir antr, ir trei, ir ketvirt, ir penkt, ir et, ir septint knygas, - irzliai pareik dama. - Jis ten tokias nesmones rao, ypa paskuti nse. Be to, a sugebjau patekti pas j pasikonsultuoti, tai jis i mans penkis imtus doleri pam ir visoki niek prikalbjo. - O kaip jis atrodo? - pasidomjau a. - Na, maas, storas, ilas. - Matai, tikrasis Lazarevas sveria apie imt kilogram, jo gis madaug metras devyniasdeimt centimetr. Ir jis tik tris knygas para. Visos kitos - klastots. - I kur tuVinai? - tariai prisimerk "naujoji rus". - O tu argi nepastebjai skirtumo tarp tikr knyg ir klastoi? , - Skirtumo? Urayta "Lazarevas". Dar kakoki nusi pirkau, urayta "Lazorevas", man pasak, kad tai korek tros klaida. - Meluoja, ir tiek, tai eilin klastot. "Naujoji rus" vis vien nepatikjo. - Sakyk, - paklaus mano pastama, - kaip ia yra? Po to, kai ijo tavo knyga, atsirado didelis kiekis klastoi ir
apskritai knyg su odiu "karma" antratje. odis "karma" pasidar madingas. Dabar ekstrasensai ne aur lygina, o "karm valo". Atsirado daug tariam tavo mokini, mokykl, kuriose neva tu mokeisi ar kitus mokei. Atsiras mokslinink, kurie nors pasisavinti tavo metod arba stengsis bent pa mgdioti j. Remdamiesi tavo sistema, parays kandidatines ir daktarines disertacijas. Kas nors iek tiek pakeis tavo informacij ir paskelbs tai kaip atradim, savo paties pada ryt. Suprantu, ms alyje netvarka, bet nejaugi tavs tai neeidia? - Pirma, Rusijoje visi kol kas turi tik pareigas, kadangi visus tuos metus alis buvo orientuojama ne mogaus teisi gynim, o pareig vykdym. Antra, - veriau tegul ekstrasensai kalba apie meil ir etik, negu apie ukerjimus ir auros "spragas". Gal gale viskas daroma moni labui. Jei pasisavinama idja, kad, nordami isaugoti gyvyb, mons turi bti geresni, tegul j platina sveikat. Kuo daugiau bus pasekj, tuo geriau. A turjau du kelius: arba sergti savo garb ir ginti savo interesus, arba tsti savo tyrinjimus. inoma, a pasirinkau antrj keli. Dabar, kai Rusijoje pradjo rodytis statymikumo, morals ir padorumo poymiai, reiks suderinti ir pirmj, ir antrj. Beje, gal nortum, kad papasakoiau tau vien istorij? Kai buvau Jaltoje, viena moteris papra paaikinti nese niai vykus atsitikim. Jos pastama turjo sn, nuostab berniuk, pana angell. Visi juo avjosi. Jis numir visikai netiktai, be regim prieasi. Gydytojai negaljo nustatyti, kokia jo mirties prieastis. Taigi, ar inai, kodl jis mir? Pastama plaiai iplstom akim iri mane. - Kodl? - Todl, kad visi j dar idealu. O idealas - tai viena i kontakto su ateitimi form. Ir j taip visi pririo prie ateities, kad ji buvo ukirsta. O ukirsta ateitis reikia nevaisingum, lig arba mirt. Danai dailininkas tapo savo mylimosios ar savo vaiko portret. Rodo portret parodoje. Visi avisi portretu, o netrukus jo mylimoji ar vaikas kakodl mirta. Motina, kuri avisi savo vaikais, net netaria, kad juos udo.
1 -i-
- Mano vardas alyje ir taip pakankamai populiarus, pasakiau a. - Iorinis populiarumas - nebaisu, o va vidinis gali praudyti. Taigi kol aplink mano vard kaupiasi nevars gandai, bsiu gyvas ir sveikas. Viskas praeina, tik meil Dievui ilieka. Juo geriau velgsime, kad vidinis gyvenimas kupinas viesos ir groio, tuo labiau jis iorikai darysis spinduliuojantis ir graus.
PRIMIMAS
Anksiau a ligonius priimdavau paprastai. Ateina mo gus, sdasi. Kalbuosi su juo maiausiai penkiolika, daugiausiai keturiasdeimt minui. mogus ia pat prie mans mel diasi. Vis laik jis tvirtai susijs su manimi. Kai kurie po seanso ieidavo laikydamiesi u sienos. Fiziniai pakitimai danai bdavo stulbinantys. Taiau tik fiziniai, nes a tik juos kreipdavau dmes. Tada net nesivaizdavau, kad charakteris ar likimas gali labai pablogti, jei gydai tik kn. Paskui supratau: kuo didesnio masto poveikis, tuo velniau ir nepastebimiau jis praeina. Atsisakiau jgos metod. Gal gale suvokiau, kad galingiausi ir nepastebimiausi poveik daro Dievas. Todl tikras gydymas neperpratus svokos "meil Dievui" - nemanoma. O dabar nedideliame kambaryje prie mane grup pacient. Primimas gali trukti nuo penki minui iki penki valand. Sduosi ant kds prie grup ir pradedu sistemos aikinim. - iandien mes bendrausime taip, - sakau. - Dabar pus valandos js stengsits save harmonizuoti, kad btumt pasiruo seanso pradiai. Tada paskaitysiu nedidel paskait, atliksime grupin seans, paskui js po vien ueisite pas mane individualiam seansui. Isakysite savo problemas, o a aikinsiu j prieastis ir patarsiu, kaip jums reikia tobulintis. Paskui valand ar pusantros tobulinsits ir vl ueisite pas mane. Taip dirbsite, kol tursite jg. A sitikinau, kad vieno karto nepakanka, ir, norint k nors i tikrj moguje pakeisti, reikia dviej ar trij seans. Taigi pradedame. Norinti pakeisti savo likim, fizin bkl, reikia pakeisti savo charakter, savo mogikj "a". Norint pakeisti savo
"a", reikia perengti jo ribas, tai yra pakilti aukiau jo. Nuo ko prasideda mogikasis "a", t. y. mogaus asmenyb? Nuo nor, smons ir gyvenimo. Save keisdami, turime perengti gyvenimo, nor ir smons ribas. Tai galima padaryti tik per meil Dievui, kadangi ji buvo pirma smons, pirma gyvenimo, pirma jausm ir pirma nor. Ta iau negalima melstis tam, kurio neapkeniate. Pasirodo, kiekvienas tiesioginis nepasitenkinimas Dievu siskverbia siel ir joje pasilieka. Paskui, kai susiklosius kritikai situa cijai mogus suskanta melstis, malda jam nebepadeda. Be tiesiogini pretenzij Dievui, dar yra netiesiogini. J susidaro per tris momentus. Pirmas - nepasitenkinimas Dievu per aplinkin pasaul, visuomen, valstyb, moni grup. Antras - pretenzijos Dievui per tvus, mylimus ir artimus mones. Treias - pretenzijos Dievui per nepasitenkinim situacija, savimi, savo likimu. Kiekvienas ilgai trunkantis nepasitenkinimas savimi ar situacija yra pasmons lygmenyje nuoskauda, dl kurios kal tiname save, savo likim ir Diev. Kad ir kaip atrodyt keista, vienas i pai pavojingiau si moment yra savs niekinimas ir per tai nepasitenkinimas situacija. Prie save paius utvar nestatome, todl agresija sau gali pasiekti itin dideli mast. ia labai ilgai reikia atmelsti Diev dl savo pretenzij Jam, tai yra prie mald atgailaujant liautis reikus Dievui bet kokias pretenzijas. Kartais prie mans prieina mons ir klausia: - A meldiuosi metus (ar dvejus, ar trejus), perskaiiau visas tris js knygas, bet situacija nepasikeit. Pasakykite, kodl? - Viena i svarbiausi prieasi - neatsikratte nuos kaud, js manymu, patirt i Dievo, susikaupusi ir sis melkusi sieloje. Antrj labai svarbi prieast pasakysiu, kai griu po pusvalandio, - sakau klausytojams. - Tar kime, maldos efektyvumas turi bti penkiasdeimt ar dau giau procent. Nuo nulio iki penkiasdeimties procent malda maai efektyvi. Jei emiau nulio - efektas bus, kol esate ia, taiau tik iki tol, kol grite namo. ia dalyvau jani maldos efektyvumas - 200-400 vienet. Pusei valandos a ieisiu, ir per t laik js turite harmonizuoti savo sielas.
1 O Q J- *J
Jei jose pretenzijos Dievui nesumas, a js priimti negalsiu. Ieinu i kambario, kuriame siviepatauja tyla. Atsisdu gretimame kambaryje ir bandau atsipalaiduoti ir harmonizuotis pats. Tos kelios valandos, kai a glaudiai susietas su grupe, mane ypa isekina. Beje, vos pairjs, kas trukdo melstis, supratau, kodl mons daniau meldiasi ventov se. ventovs ir jos ventik energetika kuriam laikui iblsina vidines pretenzijas Dievui ir tada malda padeda mogui pasikeisti. Tarsi nereikminga detal, - pretenzij Dievui paalinimas prie mald, o juk aibi aib moni ilgus amius meldsi, neinodami, kad j malda bevais. Man prireik keleto met tempto darbo, kad suprasiau i paprast ties. Tai suvokiau ne taip seniai, tik 1996 met lapkriio mnes. I Niujorko telefonu konsultavau vien moter, kuri buvo Atlantoje. Ji sirgo arnyno viu. Paaikinau jai, kad itin ikerojusi jos puikyb, kad jai reikia melstis, na, odiu, prastas seansas. Po dviej dien jos bkl m smarkiai blogti. Ji paskambino man. - Melskits toliau, - pasakiau a. - Negabu melstis, man labai skaud - susierzinusi auk ji. Po kiek laiko skausmai pasidar nebeitveriami, ir j ive ligonin. Gydytojai nieko negaljo suprasti nei paai kinti. Man paskambino jos anyta: "Tik nepykit, nemanykite, kad reikiu pretenzij, - atsargiai kalbjo ji, - taiau a kalbjau savo mari, kad ji turi kreiptis jus. O dabar jos bkl kritika. Maiau j prie kelias valandas. Ji man pasak, kad mirta. Gal galtumte kuo nors jai padti?" - Pirmiausia, tegul ji atsisako pretenzij man, - pasakiau a. - Sulig valymosi pradia prasidjo skausmai, ir i jos link mans pasruvo smerkimas ir panieka. Mano biolaukas usidar, taigi a jos nebesergsiu. Tegul atsisako maiausi pretenzij Dievui, koki tik kaip gyva buvo turjusi. - A jums paskambinsiu rytoj, - pasak moteris. Padjau ragel ir vl pradjau galvoti, kodl taip atsitiko. Pirma, moteris buvo kalbta kreiptis mane, vadinasi, ji pati to nelabai norjo. Antra, ji pratusi blogai galvoti apie mones ir juos smerkti, o kai mons vidujai pikti, mano metodas menkai padeda.
Treia, manyje, mano sistemoje buvo dar kakas, ko nesupratau. A inojau, kad tokiais atvejais reikia ltai ir skausmingai "liauti" pirmyn. Anksiau ar vliau kelias bus surastas. Kit dien ligons anyta vl paskambino. - Mano marios bkl pagerjo, - pasak ji. - Gal dar galima jai kaip nors padti? - Ar js marti tokio charakterio, kuriam bdinga blogai galvoti apie kitus ir juos smerkti? - Taip, - iek tiek patyljusi pasak moteris. - Perduokite jai, kad jei nepabandys savo charakterio pakeisti, jei atbuline data nepervelgs ir nepriims, nepajaus vis savo gyvenimo vyki naujaip, ji neigyvens, - pasakiau a. - Antra, js taip pat tobulinkits, nes esate susijusi su savo maria, ir tada jai bus lengviau pasikeisti. Po keli valand a jums paskambinsiu. Vienas seansas isits deimt po tris ar penkis skam buius per dien. Po penki dien pacients bkl susinormalizavo. Po mnesio suinojau, kad ji sveiksta ir apskritai jos savijauta normali. Jokios padkos negavau net odiu, bet jos man ir nereikia. A gavau tai, kas man svarbiausia, truputyt brangios patirties, kaip gelbti mog kritinje situacijoje. Ir dar a supratau, kad charakterio i karto ne pakeisi, jei mogus tam nepasiruos. Po to dar tris savaites bandiau suiupti vis islystani gij. Jauiau, jog situacijos dar nesu perprats. Ir gal gale suvokiau - j sunkina pretenzijos Dievui. Nepasitenkinimas aplinkiniu pasauliu ir savimi - tai visada nepasitenkinimas Dievu. Jei mogus nori igyti, taiau nenori atsisakyti preten zij Dievui ir pasikeisti, inoma, jo malda nebus iklausyta. Pastaruoju metu, kai pradjau dirbti subtiliau ir delikaiau, miau jausti, kad kai kuri moni biolaukai usiveria, kai mane kreipiamasi, kad jiems padiau. - Tasai mogus dar nepasiruos, jis tuo dar visai netiki, sakau tokiais atvejais. - Galiu per distancij gauti informacij apie jo bkl, taiau jums praneti, kokia ji, kol kas neturiu teiss. Mano konsultacija - vis dlto pasakinjimas, taiau pasakinjimas gali praversti tik tam, kas jau mauml pasidarbavo, kad veikt savo mogikj "a" ir priartt prie meils ir Dievo.
1 A (\ -i- i \J
1 A J- I
Atsigulu ant lovos ir iriu lubas. Gretimam kambaryje pacientai tobulinasi. Privalau umigti ir deimt minui pamiegoti, kad ijungiau smon. Kai paskaitos metu pateiksiu daugiau vaizd, o ne schem, mane geriau supras. Po dvideimt minui visi bus pasiruo paskaitai, tada bus galima pradti. Kakodl prisiminiau moter, kuriai kaskart, kai bandy davo melstis, galv nuverdavo stiprus skausmas. Ir tik tada, kai ji pasimeld taip: "Viepatie, a vis tiek Tave myliu, tik daugiau mans nemuk", - skausmas prajo. J danai apim davo nenoras gyventi kaip didios puikybs rezultatas, kadangi savo sieloje ji buvo sukaupusi daug agresijos Dievui. Ir vos tik ji praddavo melstis, i agresija grdavo ir "mudavo" j per galv. Supratau, kodl dauguma moni negali arba nenori melstis. J sielos tam nepasiruousios. Prie einant vari patalp, reikia nusivalyti kojas. Ir Diev reikia kreiptis, kai siela tam pasiruousi. Paskirtasis laikas baigsi. einu kambar, sduosi prie pacientus ir pradedu paskait. - Pirma, k turite inoti, kai ateinate seans: jei meldiats dl to, kad isipildyt js norai ar kad igytumte, tai js norai neisipildys ir neigysite. Melskits, kad btumte laimingi, o ne sveiki. Jei drauge ir pasveiksite bus normalu, bet tai jau pasekms. Js mogikasis "a" tai js knas, js gyvyb, js norai, js smon. Jeigu meldiats, kad perengtumte savo "a" ribas, padarytumte meil nepriklausom nuo mogikj vertybi, kad pajustum te, jog didinti meil Dievui yra svarbiausias js egzistavimo emje tikslas, js nustojate priklausyti nuo mogikj vertybi. Jums inyksta vidin agresija ir js sveikstate. O jei meldiats, kad galtumte gyvendinti savo tikslus, kad isipildyt js norai, kad pasveiktumte, vadinasi, mald bandote pajungti savo smonei, norams ir gyvenimui, tai yra js mogikasis "a", js "ego" bando pajungti sau Diev, ir js asmeninio ar kolektyvinio "ego" sureikmini mas daugeriopai isipuia. Todl dar kart kartoju: melskits pirmiausia dl to, kad nebebtumte prisiri prie visko, kas mogika, ir susitapatintumte su meile ir Dievu. Dabar trumpai ivardinsiu mogikj vertybi virtinl. Pirmasis klodas - materialins vertybs. Prisiriimo prie j
poymis - nestengimas priimti j netekt. I to ima rastis agresija. Pasirodo grauatis, baim, pavydas, nuoskaudos, nenoras gyventi. Ir kuo daugiau agresijos, tuo, vadinasi, dau giau js prisiri prie i vertybi ir tuo maiau jums leis turti tai, dl ko udote meil. Jei pinig turjimas "ukerta mas" imtu ar daugiau procent, vadinasi, arba juos praran date, arba, turdami juos, prarandate sveikat ir gyvyb. Toliau seka dvasins vertybs. Vienas klodas - santykiai su artimais monmis. Tolimesnis klodas - gabumai, intelek tas, tai yra tobulumas. Dvasini santyki, intelekto ir gabum pagrindas - dar subtilesnis klodas. Tai dvasingumas, dorumas, kilniairdikumas, idealai, principai, tikslai, svajons, viltys. Per ias svokas mes kontaktuojame su ateitimi. Toliau seka - skmingas likimas, norai, valia ir pats gyvenimas. Dar kart pereiliuokime visas dvasines vertybes. Prisiriimas prie santyki padidina mogaus eidum, pavydulingum, tarum arba nenor gyventi, kai ima trki nti santykiai, prasideda barniai ir neitikimyb. Jei santykiai "ukertami" daugiau kaip imtu procent - tai reikia, kad eimos nra, arba eimoje nra normali santyki, arba, esant gerai normaliai eimai - liga ir mirtis. Jei "ukertami" gabumai ir intelektas, tai reikia arba visik reikal lugim ir nesibaigianias neskmes ir apgau les, arba, jei lydi skm, - blogja atmintis, sumaja gabu mai, arba itinka sunki liga. Jei "usikerta" kontaktas su ateitimi - tai arba mirtis, arba onkologin liga, diabetas, istin skleroz, psoriaz, arba nevaisingumas. Ateitis "usikerta" tada, kai prie jos pernelyg stipriai prisiriame. Treiojoje knygoje a raiau apie tai, kad su ateitimi mes sveikaujame per svajones, planus ir viltis. Ir tas, kuris negali susitaikyti su plan ir svajoni lugimu, kuris gyvena tik svajonmis apie ateit, kuris niekina mones, sulugdiusius jo planus ir viltis, tas prisiria prie ateities ir gali j prarasti. Taiau pasirod, kad ateitis - tai ne tik planai ir tikslai, ateitis - tai dvasingumas ir moralumas, padorumas ir idealai. Jei negaliu priimti kaip i Dievo rank savo ideal lugimo ir savo morals ugauliojim, jei vidujai negaliu atleisti mane idavusiam, jei niekinu amoralius, nepadorius ir apgaulingus mones, tai tiesiu sau keli mirt, onkologines ligas ar nevaisingum.
I /O \ - i
1 X.
A O i ~J
Aikinu toliau. Jei "usikerta" likimas, vadinasi, mes bu vome pernelyg nepatenkinti savo likimu arba savo artimj likimu, arba visuomens ar valstybs likimu. Mums nebus leidiama turti skmingo likimo arba bus duota liga, kuri, taip sakant, nuodys vis ms gyvenim. Jei "usikerta" valia ir norai, tai reikia, kad vidujai js bandte pajungti situacij savo valiai, savo norams ir nirote ant t, kurie jums tai trukd, jo prie js vali. Valia - tai smons ir nor sintez. Jei mes ko nors aistrin gai norime ir staiga netenkame galimybi savo norus gyven dinti, tai turime i vis jg stengtis ilaikyti sieloje meil. Jei gniudome savo sieloje meil, save niekindami, ar kit moni sielose, iekodami kaltj ir juos niekindami, tada mums nebebus leista gyvendinti n vieno didelio noro. Ir ms palikuoni valia bus palauta. Neseniai viena pacient nusistebjo: - Mes abu su vyru valingi, stiprs mons, visada pasie kiame to, ko norime, o ms snus visikai bevalis. Nieko gyvenime nenori, nieko nesiekia. - Js valia jiamau jums pasidar svarbiau u meil, pasakiau jai. - i nuostat perdavte snui deimteriopai padidint. Ir jo sielos iganymui i jo buvo atimti tikslai, valia ir norai. tai itaip, aukiau u visk gyvenime ikl savo norus, savo vali ir tikslus, vis labiau nirdami, kai juos i auktybi gydant visa tai lugdoma, tvai gimdo ir iauklja bevalius ir apatikus vaikus, kurie dar ir patys sten giasi nuslopinti savo vali, norus ir smon alkoholiu, nar kotikais ir elgesiu, vedaniu asmenybs degradacij. Einame toliau. Jei "usikerta" gyvenimas, tai reikia, kad pernelyg danai mogus nenorjo gyventi, buvo nepatenkintas savimi. Tokiu atveju arba mogus mirta, arba jam skiriama liga, neleidianti normaliai gyventi. Dar kart apibdinsiu t keli, kur nujau, siekdamas suprasti, kas tai yra liga ir kaip ji pasirodo. I pradi mano tikslas buvo diagnozuoti nesveikus organus. A tai darydavau gana tiksliai. Paskui pasipyl klaidos. A maty davau, kad organas nesveikas, o medik patikrinimai rodydavo, kad taip nra. Vliau paaikjo, kad tai ne klaidos.
Pasirodo, kad matydavau ne pat organ, o jo biolauko fan tom. A sakydavau mogui, kokie jo organai negaluoja, medik tyrimai rodydavo, kad jis sveikas, o po puss met mogus susirasdavo mane ir pasakydavo, kad paskutiniai tyrimai visikai patvirtino prie pus met mano pasakyt diagnoz. Taip a supratau, kad diagnozuoju aplenkdamas laik. Ir, o tai labai svarbu, suvokiau, kad liga prasideda biolauko lygmenyje ir tik po to persikelia fizin organ. Biolaukas yra pagrindinis informacijos tiekjas. Ir btent biolauke yra tai, k vadiname "blogos akies nuirjimu", "ukerjimu", "prakeikimu" ar "liga". Taiau velgti giluminius biolauko sluoksnius, i "veniausi ventov" man vis nesisek. Kelerius metus neskmingai bandiau tai padaryti. 1990 met pavasar netiktai pradjau irti, kad biolaukas nevienodas, kad jame esama struktr, kurioms darant poveik, galima ymiai pagerinti mogaus fizin bkl. Paskui pastebjau, kad vyksta ne tik fizins bkls, bet charakterio ir mogaus likimo pakitimai. Susiprotjau, kad tai, k vadiname "biolauku", k vadiname "pasmone" ir mogaus "siela" yra viena ir tas pat. vairiais bdais atstatindavau "karmos struktras", kaip a jas pavadi nau, ir efektas bdavo stulbinantis. Mano bkl buvo eu forin. Maniausi atrads bd, kaip igydyti vis monij. Karmos struktr deformacija susargdina fantom, o paskui, po keleri met, ir fizin organ. Vadinasi, galima man vadovaujant sukurti aparatr, kuri kart per metus "perkratyt" kiekvieno mogaus biolauko struktras, ily gindama karmos deformacijas, ir visi visiems laikams isiva duot nuo lig. Man atrod, kad radau panacj. Taiau tai, k laikiau isivadavimu, i tikrj ved visos monijos t. Tik vliau pastebjau, kad jei gelbstimas vien knas, tai kuo gydymas efektyvesnis, tuo spariau blogja mogaus likimas ir charakteris. Pastebjau, kad kai kuriais atvejais biolauko deformacijos gana greitai grta pradin bkl, ir nusprendiau eiti tolyn itirti, kas karmos struktras deformuoja. Gal gale su nuos taba nustaiau, kad karmos struktras, veikianias mogaus fizin sveikat ir likim, deformuoja neapykanta, didel nuoskauda, grauatis. Paskui supratau, kad be iorins agre sijos, yra kita, kur kas pavojingesn, vidin; btent ji kaupdamasi deformuoja biolauk ir sukelia sunkias ligas.
1 A A i- i
1 A C J. T" ~s
Taigi agresija aloja siel, o serganti siela susargdina kn. Vadinasi, reikia gydyti siel. O siel geriausiai gydo meil, malda ir atgaila. A sakydavau mogui: "tai tada js jautte neapykant, o tada - sieidte. Pasimelskite, praykite, kad js siel palikt neapykanta, nuoskauda, pavyduliavimas, - tada bsite sveikas". Ir mogus pasveikdavo. A maniau, kad tai jau viskas. Mano kanios prasidjo tada, kai pamaiau, jog ligonio siela apsival nuo agresijos, o liga nepraeina. Ir supratau, kad mogus baudiamas jau ne u agresij, o u charakter, kuris vl j sukels. Todl mogaus negalima igydyti, jei jis nepakeis savo charakterio. Taiau kaip pakeisti charakter? Man atrod, kad tai nemanoma. Prasidjo sekinantys iekojimai. imtus ir tks tanius kart bandiau suvokti, kas agresij sukelia. Gal gale suvokiau, kad agresija atsiranda tada, kai siela prisiria prie koki nors mogikj vertybi. Kuo didesnis prisiriimas prie mogikj vertybi, tuo didesnis okas jas praradus ir atitinkamai tuo didesn agresija, nuo kurios randasi ligos. Ieitis, atrod, tik viena - reikia atsisakyti prisiriimo prie vis mogikj vertybi. Taiau tai visko atsiadjimas, vienuolynas, atsisakymas mogikosios laims, vadinasi, tai nemanoma. Sistema atsidr aklavietje, ir man reikjo j perirti. Taiau tada buvau pastmtas toki padt, kad turjau arba apakti, arba mirti, arba tsti savo tyrinjimus. Ir tada man atsivr tokia svoka kaip "meil Dievui". Pasirodo, jei meil Dievui ir verimasis dievop yra didesnis u mogi kj vertybi siekim, galima jas turti, jomis mgautis, ir agresija nesikaupia, neatsiranda ligos ir negresia mirtis. Tik tada suvokiau, kodl svarbiausias Jzaus Kristaus priesakas toks: "Mylk Viepat Diev visu savo protu ir irdimi". Vadinasi, smonei pirmiausia privalu siekti Dievo, o paskui mogikj vertybi. Ms jausmai, valia ir norai pirmiausia turi bti kreipiami Diev ir tik po to tai, kas mogika. A supratau, kodl vienas i pagrindini Indijos filosofijos postulat yra vis nor atsisakymas. Nusimets vis emik nor grandines, mogus tampa laimingas. Supratau, kodl tada, kai mogus ima gydytis badavimu, atlieka kvpavimo pratimus, atitolsta nuo savo vili, plan, grauaties ir nor, jis pasveiksta. mogus turi kelet bazini funkcij: kvpuoti,
valgyti, daugintis, kontroliuoti situacij - ginti ir painti save. Visos ios funkcijos iplaukia i meils Dievui. Kritikoje situacijoje i pradi sijungia veikti meils sieloje isaugoji mas ir apgynimas, o paskui situacijos kontrols ir savisaugos instinktas. Tai padeda organizmui tverti ir vis labiau siektis pirmaprad prieast. mogus sensta ir mirta, ir pamau silpsta jo funkcijos, reguliuojanios situacijos kontrol, painim, dauginimsi, mityb, kvpavim, - visa tai padeda pajusti j antraeilikum, iliuzorikum ir pajaut, kad kritinse situacijose pirmiausia reikia stengtis gelbti meils jausm. Kai vyras simyli moter ir atvirkiai, painimo, dauginimosi ir situa cijos kontrols instinktai sijungia kartu. Ir meils jausmo niekaip neiugdysi, jei nebus periodikai sulugdoma situacijos kontrol, seksualinis potraukis ir painimo impulsas, susijs su dvasingumu, dorovingumu, idealais ir viltimis. Kuo meil mogui pasirodo esanti svarbesn, tuo harmoningiau paskui vystosi jo bazins funkcijos. Periodinis vis bazini funkcij atsisakymas ar apribojimas padeda verliau siekti pirmaprads prieasties, isaugoti ir didinti irdyje meil, leidia lengvai itverti stres, kadangi stresas yra trumpalaikis svarbiausi mogaus organizmo funkcij slopinimas. (Ir atitinkamai atjaunina, padaro sveikesn mogaus organizm.) Kai mog itinka sunkus astmos priepuolis ir jokie vaistai nepadeda, jam suveriama krtins lsta, neleidiama kvpuoti, ir priepuolis praeina. Astmos prieastis - pernelyg didelis mogikojo "a", tai yra gyvenimo, nor, smons sureikminimas. mogui dstant, slopsta visos jo bazins funkcijos. Vadinasi, reikia ne kovoti su prigimtimi, o padti jai. Man vienas mogus pasakojo, kaip jis isigyd astm: - Taip stipriai apsivyniojau krtin rankluosiu, kad vos galjau kvpuoti. Per pustreio mnesio pripratau prie tokios padties ir netgi nejausdavau jos. Tada numiau rankluost. Daugiau astmos priepuoliai nepasikartojo. Prisimenu dar vien istorij. mogus turjo labai nesveik ird. Per dien igerdavo madaug po trisdeimt eias tabletes, taiau vaistai maai paddavo, ir jo bkl vis blogjo. Gydytojai pasil operacij. Ji buvo paskirta pirmadien.
1 A X i KJ
1 X
A <"7 l" /
- Tu turi daugiau ans numirti nei igyventi, - siningai pasak ruoiantis operacij chirurgas. - eiasdeimt procent tikimybs, jog mirsi ant operacinio stalo. Taiau jei nedary tume operacijos, imtas procent tikimybs, kad mirsi savo lovoje. Sekmadien ligonis isinekjo su savo biiuliu, kuris atjo jo aplankyti prie operacij ir papasakojo, kad apribo dami kvpavim mons isigydo sunkiausias ligas. "Tai mano kelias", - pajuto ligonis ir pirmadien, kai atjo gydytojai, atsisak operacijos. "Antro karto nebus, - perspjo gydytojai. Net jei merdsi, daugiau nepadsim". "Taiau a galutinai apsisprendiau. Visa kita pamirau ir nuo visko nutolau. Stengiausi kuo liau ir velniau kvpuoti. Kvpavimas turi bti nepastebimas, - pasakojo jis. - sivaizduokite, kad mei luis atjo pas moter, ir staiga pasirodo vyras. Meiluis stovi u uuolaidos ir stengiasi beveik nekvpuoti, tai yra kvpuoti negirdimai, vos vos. tai taip ir a kvpavau. Dabar mano irdis visikai sveika, tikrinausi pas gydytojus, jokios tablets nebereikalingos". Atrod buvs ligonis malonus ir gerairdis. O kad jo irdis anksiau buvo nesveika, niekas nebt pasaks. Kreipiuosi pacientus, sdinius prie mane. - Kvpavimo sulaikymas, badavimas, logikos, kritikos, analizs, tai yra smons nuslopinimas, nor atsisakymas negarantuoja igijimo, o tik sudaro jam palank fon. Jei mogus netgi nesmoningai daro ingsn, iorikai to n nepajusdamas, gerumo, meils ir Dievo link, tada jis igyja. Jei jis ir toliau baiminasi, grauiasi, pyksta, jam pasveikti ir likti gyvam i ties nra joki galimybi. Kartais susierzin pacientai man sako: "Meldiuosi, mel diuosi, o rezultat nesulaukiu joki". Va tokie pacientai greiiausiai j ir nesulauks. Buvau pateiks pavyzd, kaip moteriai, kuri pradjo melstis, didelis piktybinus auglys suslgo ir inyko per savait. Ji suvok, kad ans jai igyti nra. Ir kad visko, kas jai brangu, prie ko ji taip prisiriusi, kad tos prieraios kelia agresij, greitai neteks. Ji meldsi jau nebe dl to, kad pasveikt, o labiau dl to, kad apsiva lyt siel prie Diev. Jos meil, tai yra auktasis jos "a", nustojo priklausyti nuo mogikj vertybi. Inyko agresija ir liga jau buvo nereikalinga.
Matau dmiai klausanius pacientus ir tsiu savo paskait. - Nepulkite ikart melstis u vaikus ir vaikaiius, jei nesate pakankamai apsival siel, nes tokiu atveju, kai u kitus meldiats, galite priimti j "purv" save arba per duoti jiems savo. Kuo labiau apsivalysite savo siel, tuo daugiau galsite padti savo vaikams ir vaikaiiams. Tad pirmiausia patys tobulinkits. O kai galiausiai pajusite, jog js meil Dievui nesilpnja, kad ir kokie nemalonumai ar nelaims jus ugrit, vadinasi, js jau susigrinote harmo nij ir galite melstis u palikuonis.
DOROVINGUMAS
- Mano vyrui launies srityje sarkoma, - pasakoja pacient. - Jau paskirta operacija. Ar galima jam kaip nors padti? iriu jo biolauk. Pasmons agresija du tkstaniai vienet, nukreipta moteris. Prisiriimas prie santyki, dorovingumo ir ideal, dvasingumo ir kilnumo. - Praeitame gyvenime js vyras dievino jus, - sakau pacientei, - ir dl to js galjote ti. Kad netumte, pradjote su kitais visaip j apgaudinti, tada jis pradjo js neapksti. Tai jums abiems baigsi apgailtinai. - Taiau iame gyvenime a jam n karto nebuvau neiti kima, - sako moteris. - Todl jis dar labiau prisirio prie santyki su jumis ir savo irdyje m kelti jus kaip ideal. O maiausias nukrypimas nuo idealo odiais, mintimis ar elgesiu j erzino ir pasmons lygmeny adino agresij. - Netgi be didesni iorini nuoskaud? - Tegul js vyras meldiasi ir prao atleidimo, kad garbino jus, o ne Diev. Tegul prao atleidimo dl to, kad dvasingum, aistr, idealus, santykius su mylimu mogumi laik didiausia laime. Tegul per atgail atsisako net maiau si siskaudinim dl js. Bet koki pretenzij, nuoskaud, susierzinimo, nepasitenkinimo. Tegul imt kart kartoja, kad jam didiausia laim yra didinti meil Dievui, o mylima moteris - tik priemon to siekti. - Ar a galiu jam kuo nors padti? - klausia moteris. - inoma. Jums tobulti netgi btiniau nei jam. Tai js j praeitame gyvenime pririote prie savs, prie santyki,
1/O X O
1 A Q X T"
dorovingumo, ideal, kadangi myljote jame ne Dievikj, o mogikj prad. Jei moteris vyro esybje i pradi pamilsta Dievikj prad, aminj, tada j patraukia prie Dievo. O jei moteris i pradi pamilsta vyr dl pinig, jo proto ar dorovingumo, tada ji "prikausto" jo siel prie i vertybi. Ir arba jis j neturi, arba turi, taiau sunkiai suserga ar mirta. Moteris tiriamai iri mane. - Vadinasi, tikroji meil tokia, kuri n u o nieko nepriklauso? - Taip, - atsakau a. - Tada a js nesuprantu. Man visuomet buvo visikai tas pat, ar mano vyras turtingas, ar ne, kvailas ar protingas, lydi j skm ar ne. Tai kaip ia yra? - Js savo vyrui btumte atleid neturt, - aikinu a, btumte nekreip dmesio jo kvailus poelgius ir neskmes. Js meil nepriklauso nuo pinig, gabum, skmingo likimo. Ji priklauso tik nuo vieno dalyko, taiau tbtinai - nuo dorovingumo. Jei js vyras elgtsi nedorai, neteisingai, nepadoriai, js meil ito neitvert. siviepatauja tyla. Moters akyse pasirodo aaros. - iai dienai pakaks. Galite eiti. Kai ateisite kit se ans, matysime, ko stengte pasiekti js ir k steng js vyras. Ji ieina, ir a prisimenu maldos odius, kuriuos padiktavau jai pirm kart, kai ji mane kreipsi, kad galt padti vyrui. "Viepatie, dl meils Tau a pasiruousi atsisakyti savo gyvybs, savo nor ir valios, ideal ir vili, dorovingumo, padorumo ir teisingumo, artim moni ir bet kokios mogikosios laims". Moteris visa tai kruopiai usira, paskui pasak tik vien od: "Sunku". - Kas sunku? - Labai sunku atsisakyti dorovingumo. - Dl meils Dievui galima atsisakyti visko. - A suprantu, - sako moteris, - taiau irdyje vis tiek sunku. Juk dorovingas, padorus ir protingas mogus ariau Dievo nei nedorovingas? - Klystate. Ariau Dievo tas, kurio sieloje daugiau meils. O danai ms moral, dorovingumas, principai ir idealai pradeda udyti meil. Tokiu atveju geriau atsisakyti
dorovingumo ir ideal negu meils. Dorovingas, dvasingas ir padorus mogus gali mylti stipriau nei kiti, ir tai j priartina prie Dievo. Taiau jei jis savo dorovingum, dvasin gum ir idealus laiko svarbesniais nei meil, tada jis ne ariau Dievo, palyginus su nedvasingu mogumi, o toliau. sidmkite, kad visos ms vadinamosios mogikos vertybs buvo iliuzija, yra iliuzija ir bus iliuzija. Vienintel realyb yra meil. Ji buvo realyb, yra realyb ir bus realyb.
KOLEKTYVINIS "A"
Kai mane pasiekia kokia nauja informacija, a negaliu jos testuoti, vertinti, kontroliuoti. Jauiu visik panik, ir tiek, kad sistemos nesu valds arba apskritai ji nepaveiki. Paskui panikos ir nevilties laikotarpis praeina ir pamau apiuopom pradedu naujj tem sisavinti. Kai sakau "panika ir neviltis", - neturiu omeny btent to, k sivaizduo ja skaitytojas. Vidujai toki emocij a jau nebeturiu. O i iors refleksikai emocijas taip nuspalvina mogaus knas ir smon. Man mano gyvenimas jau sen seniausiai virto loimu ir tyrinjim lauku. Tik iorikai mano emocijos tokios kaip vis moni. Taigi dabar atskiri faktai, svokos apie prisiriim prie vienoki ar kitoki mogikj vertybi susiformavo sistem. Visos mogikosios vertybs prasideda nuo ms "ego", ms "a". odiu, pirmoji grandis - gyve nimas. Antroji - jausmai, norai, valia. Treioji - likimas. Ketvirtoji - kontaktas su ateitimi, tai yra dvasingumas, kilnu mas, principai, viltys, idealai. Visa tai susiklosto du dvasini vertybi klodus. Pirmasis - santykiai. Antrasis - gabumai, intelektas, tobulumas. Toliau eina materialins vertybs. I viso vos kelios svokos. Taiau dl prisiriimo prie j atsiranda ligos, nelaims, sielvartai, ir dl to kenia aib moni! Daniausiai prisiriimas bna ne vienas, jie susijung, prisiriama prie keli vertybi ikart. Pavyduliavimas pagal i schem atrodo ; taip: pirma prisiriimas prie valios ir nor. Antra - prisiriimas prie ideal, dvasingumo. Treia - prisiriimas prie santyki. mo gus pirmiausia naujaip pervelgia santyki tem, - pavydulia-
1 C A J- ~J yj
1 A
vim, eidum, nemokjim priimti barnius, santyki nutrau kim, - tai yra pavirutin lengvj sluoksn, paskui periri vis savo gyvenim ir kaip meils Dievui apvalym priima ne tik santyki nutraukim, bet ir vili, plan, ideal, dva singumo ir dorovingumo krach. Ir kai pamale liaunasi bti priklausomas nuo savo valios ir nor, tada jis pasveiksta. Paskui, vidujai liovsis priklausyti ir nuo santyki, ir nuo ideal, mogus priima valios ir nor paeminim kaip meils Dievui apvalym. Kaip ioje schemoje atrodo svoka "pasiptimas"? Pasiptimo pasitaiko dviej tip. Su didesniu polinkiu kno poreikius (ia trys grandys: norai ir valia - pirmoji, skmingas likimas - antroji, gabumai ir intelektas - treioji) ir su didesniu polinkiu dvasinius poreikius. ie susigrupav grandis taip: norai ir valia,pirma, principai, tikslai ir idealai, - antra, gabumai ir intelek tas, - treia. Dabar a per kelias sekundes pervelgiu vis grandin, testuoju mogaus bsen, paskui iriu, kaip agre sija yra deformavusi biolauk, palyginu deformacijos dyd, o tada jau galiu imtis ivad apie charakter ir ligos sunkum. Kai schema sudaryta, ji dirba nepriekaitingai. tai prie mane motina ir dukra. iriu, kokia fizin motinos bkl. Dideli paeidimai deinje krtyje ir gimdos plote. Greitai gali prasidti piktybinio auglio formavimasis. Deiniosios krties liauka - tai atrus nepasitenkinimas kitais ar savimi, savo likimu. iuo atveju - savimi. iriu karmos biolauk. Motin "laiko" dukters likimas, o dukrai gresia mirtis. Ir likimas "lesa" j, jos deinij krt. iriu motinos laikinius takus. Jie i ateities pradeda slinkti praeit. Vadinasi, prasideda sunki liga. Pervelgiu mogikj vertybi grandin. Ir matau, kad motinos siela labai stipriai prisiriusi prie santyki, dar labiau - prie dvasingumo, princip ir ideal ir iek tiek prie valios ir nor. Pats didiausias prisiriimas prie dvasingumo, dorovingumo ir ideal, tai yra prie ateities. Agresija susiformavo daugiausia dl to, kad motina buvo nepatenkinta savimi, likimu ir Dievu. Tendencija sustiprintu variantu: perdavimas dukrai, kurios ateitis jau ukirsta, nes agresija pusantro karto virija mirtin lyg. Vadinasi, - arba mirtis, arba sunki liga, arba nevaisingumas. iriu, kaip jos
dukrai liga gali konkreiai pasireikti. lugdomos ne fizins, o psichins struktros. Dvasingumo sumainimas gali bti vykdomas keliomis kryptimis: 1. emj charakterio bruo padidinimas. 2. Atminties pabloginimas, gabum sumainimas. 3. Intelekto sumainimas. 4. Psichikos suardymas. iuo atveju dukros dvasinio potencialo paeminimas i reiktas psichikos sutrikimais. Dar kart iriu, kas blokuojama dukrai. Oho, ukertami visi trys lygmenys, vadinasi, nevaisingumas arba vaik netur jimas (vaikai tokiais atvejais neigyvena). Pasekm - tolesnis psichikos blogjimas. Dar toliau - galima ir mirtis. Dabar suprantu, kodl motinai krtyje gali isivystyti vys. - Tikrinu gaut informacij, - kreipiuosi dukr, kuriai i pairos madaug trisdeimt met. - Ar turite vaik? - Ne. - Ar js jauiate baim, kyri bsen, psichin nesta bilum? - Taip. - Ar jauiate tutum ateityje? - Taip, pasitaiko. Galima tikslinti, kaip konkreiai atrodo suardyta dukros psichika, ar greitai dukra gali ti ir kokioje situacijoje yra tokia tikimyb. Taiau tai jau neesminiai dalykai. Svarbiausia - tobulintis. Neseniai viena pacient man pasak: - A pas jus buvau prie metus. Js man pasakte, kad po puss met mylimas mogus bus man neitikimas ir kad a i anksto jam turiu atleisti, persiorientuodama ne principus, o meil. Tada a dar neturjau mylimo mogaus, o prajus trims mnesiams jis mane idav. Js dka ibandym a itvriau. Gteliu peiais. - Jei buvote perspta, tai jau nra rimtas ibandymas. Va jei biau jums nieko nepasaks ir js pati btumte itvrusi toki situacij, isaugodama meil, tada bt buvs tikras ibandymas ir itvrimas. iriu moteris, sdinias prie mane, ir prisimenu vien pacient: matau, kad ji vidujai myli savo vyr ir skyrybos
1 .C (J -L *Y *
1f O U J
su juo geriausiu atveju gali j sunkiai susargdinti, taiau ambicijos jai temdo akis. - Gerai, - sako ji, - suprantu, kad nuoskaudos ir apskritai eminimas, patiriamas i vyro, mane gydo, a tai priimu, taiau su juo vis vien isiskirsiu. Ar galiu taip pasielgti? - Aiku, galite, - atsakau a, - tik tada inokite, jog sveikata smarkiai sulubuos. - Nieko nesuprantu, - sieidia moteris. - A juk sutinku priimti eminim, tik nenoriu gyventi su savo vyru! - Gerai, - toliau kalbu a, - paklausykite tokios frazs: "A dalyvausiu varybose, bet nesitreniruosiu". Atsiranda tyla. - Juk j mylite, - sakau a, tik nenorite sau to prisipainti. - O kaip a pati galiu nustatyti, ar j myliu, ar ne? - Jei rankoje laikote apkavusi linz, js per j nieko nematote arba matote tik ikreipt vaizd. Elkits su vyru kaip su savo vaiku. Motina myli savo vaik, kad ir koks jis bt. Svarbiausia - jinai j myli, ir jau nebe taip svarbu kritikuoja ar baudia. Taigi vienintel skaidri linz, per ku ri mes galime realiai matyti aplinkin pasaul - tai ne ms smon ir ne ms norai, o meils jausmas sieloje. Susi tvarkykite savo siel ir paskui sprskite - skirtis ar ne. Vl dmiai iriu pacientes, sdinias prie mane. Anksiau tai, k ia aprainju, a biau joms pasakojs, ir jos ilgai linkst galvomis, bet kain, ar kiek suprast. A joms tada aikiniau dar ir dar kart, kad sirt atmin tin ir jos sugebt tobulintis. Vliau suvokiau, kad stiprioji mano sistemos pus - tai suvokimas to, kas anksiau buvo neduota suvokti, tai yra pakitimai vyksta per aktyv smons darb, taiau tam, kad visk nuviest meil, reikia kur laik atsisakyti ir smons, atitolti nuo jos. Ir stiprioji ma no sistemos pus tada pasidaro silpnja. Vadinasi, vystydamasi mano sistema turi pati savs atsisakyti, tai yra smon, logik padaryti antraeilmis. Praktikoje tai reikia, kad ir mano modeliai turi savyje turti daugiau jausm, o ne mini. mogus gydosi pirmiausia keisdamas jausmus, paskui mintis. Beje, a visai neseniai tai eilin kart suvokiau! Vis valand aikinau jaunuoliui, kuris mane kreipsi, kur jo
problemos esm ir kaip jis turi tobulintis. Taiau veltui. Nebuvo jokio efekto. Tada supratau, kokio kelio jam reikia. - Pasaulis pirmiausia suvokiamas jausmais, o tik paskui mintimis, - pasakiau jam, - dabar vis vien mans nesuprasite, nes js jausmai tam nepasiruo. Pradkite nuo atgailos, melskits ir po kiek laiko, jei pradsime bendrauti, js stengsite mane suprasti. Ir va dabar prie save matau motin, kuri artja prie sunkios ligos, ir dukr, kuri per artimiausius dvejus metus gali ti. Taiau prie tai dar pamale irs j dvasins struk tros. A galiu joms sakyti: prisiriimas prie kontakto su ateitimi, mogikj vertybi absoliutizavimas, - ir jos temps vis savo smon, kad mane suprast, ir tam bus ieikvotos beveik visos j jgos. Ne, taip negalima. Reikia imtis ko nors kita. Ir atsivelgiant tai, kaip jos pasakoja man savo problemas, sprendimas palengva ateina. A pakeliu rankas delnais jas. - Viskas, gana, - sakau a. - Dabar atidiai mans pa klausykite. Kad mogus bt laimingas ir sveikas, jam svar biausia turi bti meils jausmas Dievui, ir tik antroj eilj visos kitos mogikos vertybs. Jums gi svarbiausia buvo pa dorumas, idealai, principai, ne meil Dievui. Anos vertybs jums buvo svarbiau nei meil. Ir kai js buvote gydomos barniais ir neitikimybe, idavyste ir nuoskaudomis, js gelbdavote ne meil, o savo principus ir idealus. Dabar eikite ir melskite Diev u tai atleisti. Kai jos po valandos vl jo kambar ir atsisdo prie mane, maiau jau visikai kit vaizd. Dukt jau tikrai tur t gyventi, nors psichikos sutrikim dar kur laik bus. Aikinu joms, kaip meils jausm padaryti nepriklausom nuo mogikj vertybi, ir kartu matau, kaip vidujai vaiz das taisosi. Paskui analizuodamas deimtis pacient tobulinimosi atvej pastebiu vien keist ypatyb. Atrodyt, kad vis mogikj vertybi pagrindas yra norai, vadinasi, priklausomai nuo to, kaip mogus tobulinasi, prisiriimas prie valios, nor, gyvenimo turt pasialinti paskutinis, taiau kakodl ieidavo kiek kitaip. Pats stabiliausias ir sunkiai veikiamas kakodl bdavo prisiriimas prie dorovingumo, teisingumo, ideal, dvasingumo.
I C C J- *J *J
I pradi ypatingos reikms a tam neteikiau. Taiau kart prisiminiau sudting atvej. Jaunas vyras beveik visikai prasigr. J nuolat kankino baim ir komarai. Po pirmojo seanso jo energetika isilygino ir prisiriimas prie savo asmeninio "a", tai yra prie gyveni mo, valios ir nor, i esms buvo paalintas. Tik vienas parametras liko nestabilus - kontaktas su ateitimi, tai yra moral, principai, padorumas ir idealai. Visi parametrai, galima sakyti, buvo normals, o vyro bsena nepasikeit. Kakodl vis laik "inirdavo" niekinimo, puikybs, ptimosi prie mones programos. Jis siningai atlikdavo, k tik jam sakydavau, taiau situacija nesikeit. Kakas j labai stipriai laik. A ir vl tyrinju, i kur jam imasi toks didelis noras niekinti ir eminti mones? Aha, i praeito gyvenimo. is mogus gyveno Kinijoj, vakarinje jos dalyje. Ir ten jis smerk kit religij mones, kuri moral ir gyvensena neatitiko tos grups morals ir gyvensenos, kuriai priklaus jis. Tada a suvokiau, kad asmenin "ego" jis yra veiks, taiau tebra labai prisiris prie kolektyvinio "a". Kolektyvin "a" mes prieiname per morals, dorovingu mo, ideal suvokim dideliu mastu. Ms asmeninis "a" sugriaunamas, o kolektyvinis gyvuoja. Todl bet kokioje bend ruomenje pripaintos morals, dorovini princip laikymasis visada bdavo ikeltas aukiau u gyvyb, tai yra kolekty vins smons vertybs visada aukiau u bet kurias inidividualios smons vertybes. O pagunda kolektyvin mo ral ir dorovingum ikelti aukiau u meil buvo labai didel ir paskui danai virsdavo paradoksalia situacija. Gyvena du mons. Vienas remiasi visuotinai priimtais principais ir Dievikais priesakais. Antrasis - meile ir todl kartais paeidia Dievikus priesakus ir visuotinai priimt moral. Pirmojo snus uauga nusikaltlis, antrojo - geras, doras mogus. Neinant io mechanizmo, paaikinti, kodl geras, doras mogus uaugino sn nusikaltl, nemanoma. Prie kelet met a bendravau su moterimi, kurios pastamas dirbo Niujorko priegaisrinje tarnyboje. Jis pateik labai domios informacijos. Pasirodo, daugiausia nemotyvuot gaisr Niujorke sukelia vaikinai i ortodoksali judj eim, kuriose grieiausiai laikomasi vis religini kanon. Vadinasi, svarbiausia gyvenime - ne principai ir idealai, ir net ne Dievo priesakai, o meil Dievui. Ir kuo
stipresn mogaus orientacija meils Dievui didinim, tuo maiau jis susijs su priesakais, idealais ir principais. odiu, vos tik jaunas mogus kreipsi Diev ir pradjo prayti atleidimo u tai, kad kolektyvin moral ir dorovingum ikl aukiau u meil Dievui ir padar savo tikslu, kad pradjo niekinti ir smerkti tuos, kas to tikslo nesilaik, - jo baim ir prislgta bsena prajo ir daugiau nebegro.
SIKAAELIAN (PAINIMAS)
- Gal norite pamatyti senovs mogaus, gyvenusio prie devynis tkstanius met, stovyklaviet? Beje, ten ant akmen iliko pieiniai, - paklaus mane pastami, kai buvau Chabarovske. Man buvo nepaprastai domu, ir a, aiku, sutikau. Kit dien jie uvaiavo mane paimti i viebuio ir mes su lengvja maina patraukme palei Amr auktupio link, stovyklaviet. Iki jos reikjo vaiuoti pusantros va landos. Buvo rugsjis. Oras nuostabus. Keli retkariais per bgdavo ar purpteldami perlkdavo fazanai. viet saul. A pagalvojau, kad bus galima usukti pas vejus ir nusipirkti uv, nes ruden jau neria erketins uvys. Prasideda vent. Prisiminiau, kaip vietinis gyventojas t pai met vasar man sak: - Atvaiuok rugsj, kai uvys neria, tada pamatysi, kuo mes i ties turtingi. Norjau po keli dien jam paskambinti, kad iplauktu me su laiveliu ir pajustume vis vejybos aves. Diena buvo nuostabi, ir a patenkintas, taiau kakas neleido deramai atsipalaiduoti ir visk pamirti. Pradjau analizuoti ir prisiminiau: Vladivostokas. Prie atvykdamas Chabarovsk skaiiau paskait Vladivostoke. Auditorija prasta. Viskas vyko taip, kaip sumanyta. Taiau kai patikrinau, kokia salje pasmons agresija, vidujai net aikteljau - keturi imtai vienet! Prieastis - prisiriimas prie ateities. Ir ateitis ukirsta 80-85 procentais. Paskiram mogui, esant tokiems parametrams, gresia ligos, o miestui gali grsti ekologin nelaim, suirti ekonomika ar prasidti epidemija. Tai yra, jei tokia situacija
!CfZ Ji
KJ
1 J- ~J I
tsis ir ateitis pamau usikirs daugiau kaip imtu procent, Vladivostoke kakas gali bti labai nebegerai. Paskaitos metu a per distancij apvelgiau Tolimj Ryt regionus. Linijoje "Kamatka - Japonija" buvo matyti didels biolauko deformacijos. Sprendiant i visko, tai galim nelai mi ir kataklizm rajonas. A danai skaitydavau paskaitas, dariau tai vairiuose miestuose, ir niekur pasmons agresija nevirijo dviej imt vienet. Tiesa, buvo viena iimtis Neriungri miestas. Jame pasmons agresija buvo madaug du imtai penkiasdeimt vienet, - miesto gerov ne kainkokia. Bet daugiau kaip keturi imtai vienet - kakas nesuprantama. Tada a dar neinojau, kad Chabarovske pamatysiu t pat vaizd. Ir tai rodo neger padt dideliu mastu. Beje, n netariau, kad po poros mnesi, kai atsidursiu ikagoje, pasmons agresija auditorijoje mano paskaitos metu bus tokia pat. Vadinasi, galima sakyti, kad kakoks pavojingas procesas vyksta visoje emje. Jei jis pasparts ar isilaikys, bus blogai. Vladivostoke man per nugar nubgo altukas. Netiktai pagalvojau: "O gal tokia didel pasmons agresija tik t, kurie skait mano knygas? Tada man reikt, jei nesuverti kilpos ant kaklo, tai bent sustabdyti tyrinjimus." Papraiau, kad pakelt rankas tie, kurie visikai neskait mano knyg ir pirm kart klauso mano kalbos. Juos itestavau kaip atskir grup. Toki moni padtis buvo dar blogesn. Supratau, kad savo tyrinjimus galiu tsti. Didiul pasmons agresij salje sukl kita prieastis. O kadangi mano treiojoje knygoje nebuvo ubaigta ateities tema, daugeliui, perskaiiusiems visas tris knygas, stigo ino jimo, kaip visikai susibalansuoti. Vykstanti situacija netilpo mano parayt trij knyg rmus. Treiojoje knygoje a tik pradjau apiuopti i tem. Bandiau nustatyti pavojing biolauk deformacij prieastis Tolimuosiuose Rytuose. Kakodl pastaruoju metu prisiriimas prie dvasingumo ir ateities pasidar labiausiai pavojingas. Taiau kodl Tolimieji Rytai? Kas nulm toki prieast? Ieinu subtilij sfer ir ne tik emje, bet ir u jos rib iekau vietos, kuri iprovokavo pavojing situacij. Ir surandu t viet. Tibetas. Himalajai. Pamau man viskas darosi aiku. Ruoas nuo Kamatkos iki Japonijos stipriai susijs su Tibetu, Himalajais - su ateitimi. Dvasinis monijos lygis per
pastaruosius deimt met labai iaugo, dvasingumas, intelektas aktyviau vystosi kolektyvine bendravimo forma, o ryiai tarp taut ir valstybi visoje emje labai sustiprjo. Iaugus dvasingumui, ir prisiriimas prie jo pasidar pa vojingesnis. Atitinkamai pablogjo padtis tose zonose, kur kontaktas su ateitimi padidjs. Sdjau mainoje ir stebjau priek lekiant keli. Kuo baigsis i situacija? Kataklizmu, ekonomine suirute, o gal nustos gimti vaikai? Taiau gal dar galima suspti kaip nors i situacij subalansuoti? Mes vaiavome ir vaiavome tolyn. "Baisiausia praradimai yra tie, kuri mes nepastebime,- pagalvojau. - monijos knas ap mir, irsta gabalais. O monija vis dar usisklendusi trumpa laikse problemose. Kartais tai primena agonij: mlungikai trkioja rankos, kojos, ilinksta nugara, isipuia akys, kreta galva, ir visa tai - paskira, niekaip tarpusavy nesusij. Pavo jingas poymis. iuo metu mokslininkai netgi negali surasti prieasi, dl kuri staigiai va didels gyvn grups ir dideli mik plotai". Mes neturime tokio mechanizmo, kuriuo galtume situa cij vertinti visos monijos mastu. monija nesuvokia esanti vieningas organizmas, tad jei iandien ji prads merdti, tai to nesupras ir nepajaus. Kiekviena valstyb jauiasi esanti ems centras ir pirmiausia iri tik savo interes. Jei laivas patikimas ir nra audros, kiekvienas keleivis gali galvoti tik apie save, ir jokios alos laivui nepadarys. Taiau kai vyksta avarija, laivas prakira, tada keleiviai nori nenori turi kolek tyviai mstyti. Jeigu jie nesugebs asmenini interes ir netgi asmeninio ilikimo pastmti antr viet, prasids nevaldomi procesai - visa kas pasisuks ne isigelbjimo, o susinaikinimo kryptimi. Kai gresia tis laivui, ilikimo principai inomi ir pirmiausia gelbstimos moterys ir vaikai, beslygikai vykdomi kapitono ir gelbjimo grups nurodymai. Kapitonas privalo turti kuo isamiausi informacij, kas vyksta laive. Grsms ti didum ir apskritai vis situacij turi teisingai vertinti, kaip ir sprendimus, tuo remiantis, priimti pats kompetetingiausias ir labiausiai pasiruos mogus. Toks mogus privalo bti kapitonas. monijos, artjanios kritin situacij, mastu tokio vaid mens turt imtis tarptautiniai centrai ir komisijos, kuri galimybs galt bti nustatytos vadovaujani pasaulio ali
I C O -L ~J O
1 CQ -L ~s
susitarimais. Ne tik informacijos kaupimas ir analiz, bet ir bsim vyki prognozs padt tokiuose centruose ir komi sijose rengti kolektyvinius sprendimus ir teikti pasilym, patarim vairioms alims, taiau svarbiausia - isiugdyti smoningum, sujungiant vis monij, kad mlungik traukuli kamuojamas organizmas galt, uuot merdjs, tegu ir labai palengva, bet sveikti. Jei viskas taip paprasta, kodl neugdomas kolektyvinis mstymas, kai visa em merdi? Todl, kad monijai jis jau inomas i dviej pavyzdi - faizmo ir socializmo. Kai mogus nori pertvarkyti aplinkin pasaul pirmiausia orien tuodamasis idealus, tikslus ir principus, o ne meil, tai baigiasi tragikai. Kolektyviniam mstymui bdinga smaugti individualyb. Vadinasi, rmimasis tik kolektyviniu mstymu, netinkama vertybi sistema j formuojant, gali sukelti pavo jingas pasekmes. Tam, kad bt individualaus ir kolektyvinio mstymo sandora vienoje koncepcijoje, turi susijungti materia lizmas ir idealizmas, mokslas ir religija. Pakilti aukiau u dvasingum ir materialum galima tik per meil Dievui, sie loje jos turi bti ymiai daugiau, negu anksiau buvo. Ir kuo greiiau keli praeis kiekvienas mogus, kiekviena tauta, valstyb ir visa monija, tuo maiau artimiausiu metu emje bus miri, nelaimi, kataklizm ir kar. "Kas yra meil Dievui?" - vl prisimenu paciento uduo t klausim. Dievas yra meil, kuri nuo nieko nepriklauso, vadinasi, kuo maiau meil js sieloje priklauso nuo gyve nimik negand, nemalonum, nuoskaud ir nelaimi, tuo esate ariau Dievo. Jeigu jums daug svarbiau mylti aplinkin pasaul, negu j vertinti - tai dar vienas ingsnis dievop. pasaul reikia irti kaip savo vaik. Btent myldami js j barate ir baudiate, ar iurkiai su juo elgiats. Jei suduo js likimas, norai, idealai, viltys ir patys velniausi jausmai, taiau js neplakate, neniekinate savs, neudote meils savo sieloje, suprasdami, kad Dievas niekuomet nebaudia, o tik padeda sieloje didinti meil, - tai engiate dar vien ingsn artyn Jo. Taip mstydamas irjau keli, graiai bgant tolyn. Mes vaiavome jau daugiau kaip valand, greitai turjome pamatyti krykel ir gruntkeliu pasukti kairn link Amro, -
ant jo kranto ir buvo pirmykio mogaus stovyklaviets pd sakai. Netrukus pasirod poskis. Ir kol vaiavome vyrkeliu, vis artdami prie Amro, a bandiau suprasti ir pajusti, kodl pirmykiai mons raiydavo ant uol pieinius? Juk tai sunkus ir kruoptus darbas, nejaugi tik dl meils menui? Jeigu tai magija, tai kokiu bdu ji veik? ia tai bent, dabar a prisiliesiu prie t moni mstymo, kurie gyveno prie deimt tkstani met. Apie k jie tada mst? Koks jiems atrod aplinkinis pasaulis? Koks tasai laikas, pagal kur jie gyveno? Paskui a tursiu daug erdvs savo apmstymams. Atkrei piau dmes dom reikin. ventovse laiko glaustumas didesnis nei kitose vietose. Ir ten eidamas mogus keiia savo laiko charakteristikas. Kartais is laiko glaustumas bna akivaizdus ir fizinje plotmje. - Kai pradjau gyventi pagal js sistem, - pasakojo man vienas pacientas, - pastebjau keistas laiko permainas. sivaizduokite toki situacij: m a n m e t r o nuvykti geleinkelio stot reikia pusantros valandos. Ieinu i nam, sutikrinu laik su keliais praeiviais, j laikrodiai rodo t pat kaip ir mano. Iki traukinio ivykimo lieka pusvalandis. Vien metro man reikia vaiuoti madaug valand Nusisileidiu metro, vaiuoju ir, kai prieinu prie traukinio, pagal savo ir stoties laikrod matau, kad metro vaiavau penkiolika minui. ito niekaip negaliu isiaikinti. - Labai paprasta, - sakau a, - kuo daugiau meils, tuo glaustesnis laikas. ia galima pastebti kuo vairiausi efekt. Kol a msiau, peizaas prie kelio pradjo keistis. Mi kas tarsi atsitrauk, ir priekyje blyksteljo ydras Amro pavirius. Mes privaiavome prie nedidelio nanaj kaimelio. Yra kelios io kaimo pavadinimo traktuots. Vietin gyven toja sak, kad teisingas odio "Sikaaelian" vertimas tikriau siai bt "painimas". ia anksiau buvo atliekami magiki ritualai, per kuriuos aborigenai gaudavo informacijos apie ateit. Ms grup maloniai sutiko moteris, kuri pasisak esanti vietin mokytoja. Ji nuved mus nedidel kratotyros muziej, esant mokyklos patalpose. Rod daiktus, rastus kasinjant. - Va tokiomis figrlmis amanai gyd mones, - pasak ji. - Jei mogus susirgdavo, ateidavo amanas ir i medio
1 /TrV J- \J \J
1 Z X \J
idrodavo figrl. J pastatydavo ligonio galvgalyje, ir ligonis pasveikdavo. - Sakykite, ar taip galjo bti i tikrj? - inoma, - atsak ji. - tai ioje figrlje ukoduota programa, kaip paemin ti puikyb, - sakau a^ - Liga buvo susijusi su itin dideliu ligonio ambicingumu. amanas, inoma, buvo profesionalas. Dirbo subtilioje plotmje. Energetinis poveikis, kad ir koks stiprus, iorikai duoda neilg efekt. Informacinis poveikis subtilesnis ir stabilesnis. Saman galdavo tapti tik tas mogus, kurio kontaktas su Dievu buvo auktesnio lygio; tai yra tas, kurio siela kupinesn meils nei kit sielos. Laiko glaustumas padiddavo, amanas galdavo jausti ir matyti ateit, ir kontaktas su ateitimi nebuvo jam toks pragaitingas kaip kitiems. Vien nuo to, kad jis matydavo ligon ir imdavo droti figrl, informacijos plotmje ligoniui jau susiformuo davo poveikis. Taip amanas keisdavo vidin pasmons orientacij, ir ligonis pasveikdavo. - Vadinasi, ios figrls turi prasm? - pasidomjo mokytoja. - inoma. Beje, i figrli poveikis panaus Vrubelio paveiksl poveik. Dailininkas buvo labai prisiris prie tobulumo, gabum, dvasingumo ir ideal. Toks prisiriimas sukelia didiul puikyb, tai, k mes vadiname "satanizmu". Dailinin ko paveikslai paddavo puikyb veikti. Todl jo tema buvo Lermontovo Demonas, ir todl jo paveiksluose Demonas ken iantis, paemintas ir atstumtas. Dailininkas sugebjo veikti pavojing tendencij savo kriniuose, o savo sieloje nesuspjo jos veikti. Jo dvasingumas, idealai ir gabumai vis augo, o meil paskui juos vis menkiau tesuspdavo, ir todl jo snus gim su kikio lpa, o tai yra ideal, dvasingumo ir gabum eminimas. Kikio lpa rodo, kad dvasingumas ir gabumai m smarkiai lenkti meils atsargas. Taigi jo snus buvo itin pasipts, o jo puikyb reiksi pasmonje kaip aib nuoskaud. Ir todl gal gale i dailininko buvo atimta smon kartu su idealais ir viltimis. - Jam tikriausiai buvo skirtas koks nors ibandymas, kurio jis neitvr? - Kiekvienas garsus dailininkas jauia pagund savo didiul dvasin potencial ikelti aukiau u meil, ir tada
jam siuniamas ibandymas, kuris daniausiai pasireikia kaip eidinjimas ir idavyst i mylimos moters puss. Jei jis ito neitveria, tai arba netenka eimos, arba vaik, arba aptemsta jo smon, arba jis tampa homoseksualistu, arba subjauroja savo veid, arba praranda galimyb kurti. Kuo didesnis dailininko dvasinis potencialas, tuo labiau jis kankinasi j prarads. Ir jei tvai, matydami savo vaiko talent, galvoja tik apie jo karjer ir gabumus, jie gali padti jam greiiau ivystyti talent, taiau ir atlygio u tai susilauks atitinkamo. - Sakykit, o ar kiekvienas paveikslas veikia irov? pasidomjo moteris. - Kiekvienas, tik j poveikis skirtingo lygio. Tarp paveiks l labai daug "lako", kuris, ties sakant, jokio poveikio neturi. - Ar galima ger paveiksl atskirti nuo blogo? - Labai lengvai. Gero paveikslo sava erdv ir savas lai kas. Laiko glaustumas jam daug didesnis. Tai tarsi nepriklau soma gyva esyb. Be to, neturi reikms, kas ten nutapyta. Tokie paveikslai gydo kaip ir ikonos. Paveikslai gydo informatyviai, o praeidami ms smon - ir energetikai. Kai pirmasis impulsas, kuriantis paveiksl, susidaro i ideal, idj, mini, - paveikslas negali gyventi, jis mirta. Kaip ir kiekvienas tikras meno krinys, jis turi prasidti nuo meils, ir tik paskui pasirodo tai, kas nuo jos priklauso, ir tai, k mes vadiname mogikomis vertybmis, dailininko pavaizduo tomis. Tsiame muziejaus apir. - O va is bgnas, ie vanguiai ir drabuiai yra tikri. Tai amano drabuiai. Kakas visa tai atne ms muziej. Be to, sak, kad amanas buvo moteris. Ar tai tiesa? teiraujasi mokytoja. - Tiesa, - linkteliu a. - Kalbama, kad amano bgno geriau nelaikyti rankose, nes galima numirti, - ar tai tiesa? - Taip, tai teisinga pastaba, - sakau a. Matydamas nustebusius veidus paaikinu: - Laiko suglaudinimas gali vykti ne tik mogaus sieloje, bet ir negyvuose objektuose. Fizinje plotmje tai gali bti nepastebima, taiau subtiliojoje sferoje jauiama labai. Ir
1 S~ <-} -L \J
KETVIRTA KNYGA vilgsnis ateitin'
1 /T O J- \J ~J
energetiniai procesai tokiuose objektuose vyksta daug grei iau. emje yra viet, kur laikas suglaudintas. Anksiau tokios vietos buvo naudojamos magikiems ritualams atlikti, vliau jose pradta statyti ventyklas. Taigi, kai amanas dirba su bgnu, vyksta objekto subtilij erdvs ir laiko charakte ristik pakitimai, ir visi, tiek geri, tiek blogi procesai pagrei tja imtus kart. O kadangi oficialioji nuomon kreip mus i didio ir su panieka velgti kulto reikmenis, tai i emo cinga nuostata jau tno sismelkusi ms pasmon. Ir jei mes j palaikome, imdami rankas tok daikt, pavyzdiui, bgn, mums nejuntant ms emocijos iauga imtus kart, apsigria atgal ir virsta susinaikinimo programa. Rezultatai, inoma, apgailtini. Mes dar kur laik apirinjome muziejines relikvijas, paskui ijome i mokyklos patalp ir patraukme Amro pakrant, kur ms lauk laivelis. Reikjo plaukti kelis kilometrus iki uol su raiiniais. Prie laivelio ms jau lauk jo eimininkas, kad mus nuplukdyt t viet. Mes susdome, ir motorlaivis grakiai nuliuo iilgai Amro kranto. Plaukme pusvaland ir tai jau priplaukme krant, nust didiuliais akmenimis. Ant i akmen ir buvo iraiyti vairs vaizdai. iuo metu kai kurie j apibrti kreida, kad geriau bt galima irti. Prieiname prie pirmojo raiinio. Kakokia nesuprantama, paslaptinga kauk. inoma, tai ne autoritetas. Taiau ar ji veikia magikai? Galima pairti subtiliojoje sferoje, dl ko ji buvo iraiyta. Kai gavau informacij, man paaikjo jos paskirtis. Vyko tikslus poveikis ateit ir likim, tai yra tokiu raiiniu buvo daromas poveikis bsimajam vykiui. Taiau norint valdyti bsimuosius vykius, juos reikia matyti. Pairjau, kokia ios vietos energetika. Laiko glaustumas ir kontaktas su ateitimi ia dvigubai didesnis nei kitose vietose. Taiau norint su ia magika kauke daryti poveik bsimiems vykiams, reikjo padidinti kontakt su ateitimi ne dvigubai, o deimteriopai. Vadinasi, tai priklaus ir nuo asmens, kuris tai dar. Pairjau laiko plotm, kur gyveno tas dailininkas iki tol, kol pasirod ia? Tai iaurs Vakar^ Himalajai - Tibeto rajonas. Dabar situacija darosi aiki. mogus gali pragyventi Tibete vis
gyvenim ir negyti joki gabum. Taiau jei jis praktikuojan tis dvasininkas, jo galimybs tose vietose iauga ir itin stipr kontakt su ateitimi jis isaugo kelis gyvenimus. A irjau, kaip spirale nuo Himalaj sklinda padidinto kontakto su ateitimi ruoai. Dvasinius metodus, leidianius pavelgti ateit, mons praktikuoja jau deimtis tkstani met. Tai buvo btina genties ilikimui. Likimas turjusius toki gabu m kreip link brimo, amanikumo ir kit dvasini metod panaudojimo bd. Tai, kad raiiniu galima daryti poveik sveikatai, aplinkiniam pasauliui, a inojau, taiau nesuvok davau, kad galima daryti poveik ir ateiiai. Juk poveikis dabart per ateit turi imteriopos galios. Tuo tarpu prijome prie kito akmens! Ten buvo dar keistesn kauk - didiuls ipstos akys ir maulyt burna. Vietin mokytoja ingeidiai pairjo mane: - Niekas net apytikriai negaljo paaikinti, kodl ant akmens kontru iraiytas toks veidas. Gal js galtumte? A pradjau vidujai velgti subtilij sfer, ir man i karto m skaudti galv ir mausti smilkinius. - i tiesiog aman mokykla, - pasakiau a, - kai iri i kauk ir pristabdai smon, kontaktas su mirusij pasauliu sustiprja madaug dvideimt kart. Taigi is veidas, parodiau pirtu, - yra treniruoklis, padedantis prisijungti prie mirusij siel - ieiti mirusij pasaul. Tokiu bdu i mirusi biiuli ar giminaii buvo galima gauti vertingos informacijos. O i kauk padeda sustabdyti smon, - paro diau kit kauk, - sprendiant i visko, ia susirinkdavo grup pavstj ir giedodami ritualines giesmes, okdami ritualinius okius bei kontaktuodami su raiiniais ant akmen jie atsidurdavo tokioje bsenoje, kad matydavo ateit ir gal davo j valdyti. Tai buvo ne tik vyksiani vyki inojimas, bet ir galimyb gydyti. Harmoningas amanas ieidavo ateit, gydydavo ten ligon, atstatydavo jo sveikat, ir tasai atsikel davo i patalo per vien ar dvi dienas, veikdamas sunkiausi lig. Kuo liga sunkesn, tuo toliau ateit privaljo engti amanas, kad sugrint sveikat ligonio sielai. Ir jeigu en gimas ateit pranokdavo amano galimybes, jis krisdavo be smons arba nugrimzdavo visiko sustingimo bsen. Galima buvo ir numirti. Todl tokiam bdui sisavinti pri reikdavo ne vieneri met.
1 S~ C X \J
Tarp kitko, ioje vietoje turjau dom prietyk. Subti liojoje sferoje pajutau, kad greta dar kakas yra. Pairjau, kas. Tai buvo samans siela, tos samans, kurios bgn ir drabuius prie valand apirinjau muziejuje. Pradjau skaityti tekst i jos perduotos informacijos: - Tu geras amanas, itaip enk ir toliau. Gaila, taiau ji nieko daugiau nepasak. Supratau, kad sutikrinti informacij turiu pats. - ia dar viena kauk, - pakviet mane bendrakeleiviai. K ji galt reikti? - klaus jie, rodydami akmen. mane velg baisus veidas didiulmis primerktomis akimis. - Tai ne ritualin kauk, ir ne dvasios pavaizdavimas, pasakiau a. - ia, be veido, apaioje yra simbolikai pa vaizduotas knas. Dvasios juk neturi kno. O ia gyva btyb, be to, ne ems mogus. Matyti, kad tai kitos planetos gyventojo portretas. - Netoli yra dar vienas raiinys, - pasak mokytoja, lyg ir valtis, lyg ir laivas? Ir kakokie verpetuoti kontrai. - Subtiliojoje sferoje matau, kad verpetuotas kontras didina poveik ateiiai. Kai k jis pritraukia, kai k atstumia, - paaikinau a. - O ia dar vienas verpetuotas raiinys, - paauk mane pastami, - taiau jis yra kontre ir vaizduoja elni. Ir greta elnio kontro skirtingose pusse - du raiiniai. Vienas panaus kaukol ir gana nemalonus, o kitas - iek tiek harmoningesnis. - Sprendiant i visko, tai buvo aukuro akmuo, - pasak vietin gyventoja. - Tik kodl greta elnio ios dvi keistos figros t niekas negali suprasti. - inote, Kryme man buvo toks prietykis, - prisiminiau. Sdjome sode prie seno abrikosmedio, ir senukas eimininkas pasak, kad nori j nukirsti, kadangi jis visikai nebeveda vaisi. A pasakiau, kad pabandysiu su mediu susitarti. Prijau, palieiau jo iev, paglosiau ir jau medio informacin biolauk. Jei tai buvo atsakymas, tai jis atrod kaip sutikimas ir paadas duoti vaisi. Ir tais pat metais eimininkas surinko du kibirus abrikos. Taigi ieinant subtilij sfer galima padidinti namini gyvuli, vri, uv upse skaii. Verpetins struktros elnio kontre pritraukia
gyvyb ir atstumia mirt, kuri simboliniai raiiniai yra greta elnio raiinio. odiu, tai buvo aplinkinio pasaulio valdymo formos per ateit. Prie ito dabar pradeda artti iuolaikinis mokslas, deja, kur kas grubiau ir nevertindamas siverimo pasekmi. irjau didiul ydr Amro plynum ir akmen virtin, nusitsiani tolumon ups krant. Prie deimt tks tani met ia gyveno mons, kurie, sprendiant i visko, puikiausiai iman gamtos dsnius, ir j bdai paveikti aplinkin pasaul buvo sukauptos didiuls patirties ir tradicij rezultatas. Kodl itirpo, inyko is didiulis kultrinis sluoks nis? Kodl kolosalika informacija, prie kurios prisiliet ie mons, susigr sml, nepalikdama rykesni pdsak ioms kartoms? Mes prijome prie kranto, sdome laivel ir iplaukm atgal. O a vis msiau ir bandiau i msl minti. Paskui pamale m aikti, kaip ia bta. Pirmiausia, pirmykiai mons buvo izoliuoti, neturjo kontakto su kitomis gentimis. Liau formavosi kolektyvin smon, kuri sukaupt informacij leidia realizuoti daugumos labui. Didiuliai teritorij plotai nebuvo paranks prekybos vystymui. Ir, ko gero, svarbiausia: jie norjo pakeisti vis pasaul aplink save, taiau patys nesikeit. O svarbiausios civilizacijos vertybs - ne paangi technologija, o dorovingu mas, dvasingumas, moral, - tai, kas iplaukia i meils K rjui. Kadangi vieningos bendros prieasties svoka jiems neegzistavo, tai visas pasaulis atrod neturintis ssaj, ir vienov jie jaut tik savyje, savo tikslams ir principams sten gsi pritaikyti aplinkin pasaul, savo gabumus, savo dvasi, savo "a". Kontaktus su ateitimi jie padar svarbiausiu savo tikslu. Ir pamale ateitis pradjo jiems usiverti, kol galiausiai usivr visai. Inyko gili pirmykt kultra. Todl, kad svarbiausias tikslas monms pasidar gabumai, dvasinis potencialas, o ne meil Krjui. irjau nuostabias Amro pakrantes, besidriekianias abipus ups, ir protarpiais pasijusdavau apimtas keisto jausmo, kad man pastama tai, k pamaiau, usivrusi ateitis. Vladivostoke ateitis usivrusi eiasdeimia procent, Chabarovske - atuoniasdeimt penkiais, ir ia didiul pas-
1 (LfL JL U \J
1 ZT'7 tU /
mons agresija. Vadinasi, io regiono moni siekimas pasmons lygmeny pajungti savo tikslams, norams, savajam "a", savo ateities planams aplinkin pasaul m artti prie pavojingos ribos. Kas vyks, jei ateitis usivers, a neinojau. Tik buvo aiku, - ia situacija labai nepalanki. Mano apmstymus nutrauk ms palydovs balsas: - Va priekyje ta vieta, kur mes sdome laivel, jei norite, galime pajti toliau, pas vejus. - inoma, noriu, - apsidiaugiau a, - man vasar vyrai pasakojo, kad pas jus kaip tik iuo metu priplaukia gausyb erketini uv ir galima raudonj ikr nusipirkti. Ji alsiai mosteljo ranka. - uv nra. Amras apnuodytas. - Kaip tai nra uv? - nustebs paklausiau a, irdamas j. - Vl didelis kiekis fenolo ' imestas up. uvys iokinjo ant kranto. Kai kuriose vietose visi krantai buvo pilni sugedusi uv. Tos uvys, kurios iliko, dvokia fenolu. Fenol imet tada, kai keta ner. Ir erketins uvys up neplauk. Todl dabar nra nei ikr, nei uv. Gal vien kit vejai ir turs. Pritrenktas apsidairiau. Leisgyvis Amras taip pat ltai ir didingai plukdo savo vanden, tik uv jame nra! Didiu liai briai uv, plaukusi nerti, pasuko i apnuodyto van dens ir iner ikrus okeane. Taiau i t ikr mailius jau nepasirod. Sdjau ir msiau: "Planetoje vyko viena di diausi ekologini katastrof. Viena uvingiausi pasaulio upi apnuodyta. Kitais metais nebus kam ioje upje nerti". Taiau net vietiniuose laikraiuose neradau apie tai n vieno straipsnelio. Galbt subtiliojoje plotmje ir ateis isigelbjimas i Ru sijos, taiau fizinje plotmje kol kas tik "purvas" ir mirtis, ir jei tokios katastrofos gali praeiti nepastebtos, tai jau vienas t skambui, kurie danai suskamba, kai perengiama kritin riba. Taiau sunkia liga, kuria serga Rusija, serga visas pasaulis. "Kaip maai laiko liko, - msiau a, - ir kaip lengvabdikai j leidiam". Atvaiavome prie vej. Taiau uv jie neturjo, tik vjas kedeno tuius, ant pagali idiaustytus tinklus.
Ivaiuojant i gyvenviets vis dlto vienuose namuose atsira do puslitrinis stiklainis raudonj ikr, kuriuos nusipirkau, taiau ikr skonis buvo keistas, tiksliau pasakius, - nemalo nus. Buvo apnuodytos ne tik uvys, bet ir ikrai. "Jei moni giminei lemta isigimti ir inykti, vadinasi, tai ir vyks, ir neverta dl to gailtis, - msiau a, - taiau kai matai, kaip nyksta moni ir juos supanios gamtos dvasiniai ir fiziniai metmenys, ird vis vien spaudia." Kart vienas mogus man papasakojo istorij apie savo biiul lakn, kuris dl invalidumo buvo atleistas i tarnybos kariuomenje. Atsitiko taip. Kai jo karinis lktuvas nusileido ant nusileidimo tako ir judjo tik i inercijos, laknas mai pastebjo, kad skersai betonin tak prie lktuv ieina kupranugaris. Pasukti on jau buvo per vlu. Ir po poros sekundi lktuvas sir gyvul. Laknui vliau buvo paaikinta: "Kupranugaris gyvena savo pasaulyje ir savo laike. Jam dideliu greiiu atriedantis. daiktas yra ne daugiau kaip neryki dm toli nuo jo. Kupranugaris paprasiausiai neturi pavojaus vertinimo sistemos". A pamaniau, kad iuo metu monijai horizonte pasirod daug neaiki dmi ir ji neturi artjanio pavojaus verti nimo sistemos. Jei-pervelgtume medicinos statistik, tai net neprofesional itikt okas. Motinos dabar neturi kuo indyti savo kdiki. Deimt-dvideimt dien, ir pienas baigiasi. Gydytojai sako, kad kalta ekologija. Tai, kad sklinio skysio dvigubai maiau nei prie trisdeimt ar keturiasdeimt met ir kad kas penkta eima nevaisinga, es tikriausiai dl netinkamos mitybos. O Vakaruose is rodiklis dar blogesnis. Ir dl to, kad Amerikoje kdiki mirtingumo statistikoje pirmj viet uima mirtis miegant, be joki prieasi, ir dl to, kad toje pat Amerikoje, pagal oficialiosios statistikos duomenis, kas antras kdikis protikai atsiliks, - niekas net neieko paaikinim. Mokslo sandara tokia, kad viskas joje remiasi materia liniu pasaulio suvokimu, - pripastama tik tai, k galima paiupinti ir kas yra reals faktai. Kupranugariui lktuvas kaip realus faktas atrod per keliasdeimt metr nuo jo. O prie tai jis atrod kaip abstrakti dm horizonte. Taiau danai faktus atkreipiame dmes tada, kai su jais kovoti
1 /T O -L v O
1 /T Q \J 17
jau per vlu. Kakur a perskaiiau ura: "Kiekvien dien emje inyksta viena gyvn ris". A labai myliu gamt ir keliones. Pasirodo, kad kokios nors gyvn populiacijos ar ries inykimas vyksta nepastebimai. Gyvnai tebeveikia, k veik, - da, dauginasi, kovoja dl teritorijos, o subtiliojoje sferoje j jau nra. Kai matau gyvnus, kurie greitai inyks nuo ems paviriaus, man norisi aukti: "Js jau mirtate, js greitai nebus". Taiau jie tebegyvena. Jie nemoka vertinti artjanio pavojaus. Stebtina, taiau iuo atvilgiu mons n kiek nesiskiria nuo t gyvn. Stabdoma svarbiausia funkcija - gimins pratsimas. Trys deimtmeiai monijos mastu - nepaprastai maa. Tai galima sulyginti tik su lktuvu, atianiu pakilimo taku. Stabdymo procesai pa prastai baigiasi sustojimu. monija panai ekvilibrist, kuris jo keliu, paskui perjo ant plonos vielos ir tebeilaiko pu siausvyr, bet usigalvojs nepastebi, kad eina jau ne keliu, o viela. Esu optimistas ir manau, kad monija itvers. Taiau kas jai beliks, kai iau rytojus? Ir koki kain mes visi sumoksime u itvrim? Mes - tai ne tik mons. Tai ir gyvnai, ir mikai, nykstantys kiekvien dien. "Kaip pa prasta, - mstau a, - isigelbti, ilikti gyviems inant, kaip isigelbti. Norint emje ilaikyti kas sekund inykstanius mones, gyvnus ir augalus, reikia kas sekund savo sieloje ilaikyti meil ir j didinti. Kad tik greiiau mons tai suprast".
DARBAS SU PACIENTAIS
Dirbdamas su pacientais, vis lig, situacij ir problem vairov a bandau sujungti kelis momentus. Vienos mogikosios vertybs pagrinde gali gldti kita, platesnio masto vertyb. Vadinasi, apmstant bazines mogiksias vertybes, tas, kurios gldi ms asmeninio "a" ir paios svokos "mogus" pagrinde, - t. y. norus, jausmus, sunkiausia turt bti atsikratyti prisiriimo prie nor. Ir jeigu ia mogus susibalansuoja, jis tikrai turi bti sveikas. Btent taip man viskas ir josi. Taiau tik i pradi. Paskui paaikjo viena keista ypatyb: prisiriimas prie nor paalinamas, o prie dorovingumo, princip, ideal ir dvasin gumo pasilieka, ir tiek. Keista situacija. Pasirodo, tarpin
grandis svarbesn u pirmin! Keista ir nelogika. Pusiausvy ra, pasirodo, svarbiau u gyvyb ir norus. Vl prisimenu, gretinu ir intuityviai pradedu apiuopti ivad. Antra vertus, mirtis, norint isaugoti dorovingum ir principus - gana papli ts reikinys. Ir tai nepriimama kaip patologija, o prieingai, tokia mirtis kelia pagarbos ir susiavjimo jausm. Vl gre tinu ir analizuoju. Kad gyvnas paaukot gyvyb dl dorovingumo, morals, ideal isaugojimo, be galo retas atvejis, o mogus prieingai - itaip pasielgia danai. Toki sankaup svok kaip "gabumai", "intelektas" ir j pagrinde gldintis "dvasin gumas", "kilniairdikumas", "dorovingumas", "padorumas" ir "idealai", galima pavadinti "smone". mogus skiriasi nuo gyvulio pirmiausia ne tuo, kad turi nor ir valios, o tuo, kad turi ivystyt smon. Vadinasi, yra mogaus kaip gyvos btybs vertybi skal ir yra mogaus kaip mstanios btybs vertybi skal. O kadangi intelektas, gabumai, mstymas grindiamas dorove, morale, tai morals ir dorovin gumo isaugojimas danai pasirodo ess svarbiau u gyvyb. Nevarginsiu skaitytojo savo iekojim detalmis ir smulkme nomis. Laikausi tik iekojim fono. Analizuodamas ir lygindamas toliau padariau dar vien labai svarbi ivad: mogus gali itverti daugelio vertybi eidim, paeminim, nors jausti lungant savo dorovingum, principus ir idealus - paias pagrindines smons struktras jam itin sunku. Taiau tai itveriama, ir, pasirodo, itveria daug kas. Bet yra dar kakas, k tik nedaugelis gali itverti. Tai ne asmenini, o bendramogik ideal, bendramogiko dorovingumo ir morals lugimas. Kodl? Pasirodo, kad ivystyta smon visada yra kolektyvinio darbo rezultatas, tai tarpusavio santykiai. O kolektyvin smo n negali egzistuoti be dorovini teisini norm, nustatani moni tarpusavio santyki lyg. Vadinasi, nuo ivystytos morals ir dorovingumo pareina, kiek bus ivystyta smon ir intelektas, ir kiekvieno intelekto gabumai, ir kiekvieno individo gabumai. Morals ir dorovingumo lygis nustatomas j turimu meils kiekiu. Dorovingumas ir moral be meils nemanomi. Per bendramogiksias normas, moral ir doro vingum, per priesakus, esanius ventose knygose, kiekvienas ms pasiekiame auktesn smoningumo lygmen. Atsiranda kolektyvin smon, jungianti moni grupes, tautas, dalinai
1 TA -L / Vy
net valstybes ir vis monij. Ta meils gausa, kuri sukaups kiekvieno mogaus siela, artimiausiu metu pads sukurti nau jas morals, dorovingumo ir kolektyvinio smoningumo nor mas, kurios leis suvienyti vis monij. Prisijungdamas prie suvienytos monijos pasmons, kiekvienas gals imtkart labiau nei dabar savo galimybes praplsti ir pagilinti. Siuo metu monija stovi ant galutinio kolektyvins smons suformavimo slenksio visos planetos mastu. Kolektyvin smon kaip mogikoji vertyb imtus kart virija ankstesnisias. Ir pagunda j ikelti aukiau u meil yra didiul. Baigiasi tai kaip visuomet apgailtinai. Paprastai kalbant, mogus, kuris laikosi tik Dievikj priesak, jei jie neparemti meile Dievui kaip didiausiai vertybei ir didiausiai laimei, artja prie satanizmo. Beje, dvasingumas jo sieloje kaupiasi kaip ir pirma, taiau degra dacijos procesai anksiau ar vliau laimi. Tai "ventasis", kuriame vis daugja satanizmo. mogus, neitvrs smgio per savo aukiausias dorovines vertybes ir agresyviai puols aplinkin pasaul, visuomen ar save, negals mgautis vienin go bendramogikojo smoningumo vertybmis. Dvasios men kystai lengviau tai itverti. Todl niekas, nedorlis, amoralus mogus epochoje, ruoianioje monij kolektyvinei smonei, meil sieloje gali ilaikyti lengviau, negu tas, kuris itin prisiri s prie morals, padorumo ir ideal. Greiiausiai btent dl to paskutin deimtmet visame pasaulyje seni vaizdiniai apie moral ir dorovingum staigiai dta. Ir kadangi, sprendiant i visko, Rusijai skirtas ypatin gas vaidmuo, kuriant nauj viening smoningum, niek ir nedorli valstybiniuose postuose skaiiumi Rusija pasaulyje tvirtai pirmauja. Taiau amoralus, nedoras mogus gyvena neilgai. Seksualin revoliucija usibaig AIDS, tai yra atsisa kiusieji aukiausi morals ir dorovingumo norm jau negali isigelbti ir ilikti. Gali tik veikti jas, pakilti aukiau u jas. O tam pirmiausia reikia jas suvokti ir pajusti, kad jos negali bti didiausia laim ir aukiausias tikslas. Sdiniai prie mane pacientei sakau: "Pabandykite mels tis taip: "Viepatie, dl meils Tau galiu atsisakyti dorovin gumo ir p a d o r u m o , morals ir ideal, dvasingumo ir teisingumo, protingumo ir gabum, smons, nor ir gyvy
bs". Ir dar kart priduriu: "Meil be morals gali gyvuoti, o moral be meils - ne". Vis dirbu su pacientais. Kaip asmenyb a turiu inykti, turi likti tik sistema, kuri pati gydo, teisingiau - padeda mogui isigydyti, sudaro tam slygas. iuo metu visas lig prieastis dalinu dvi grupes. Prisiriimas prie nor, - pirma, prie dorovingumo, dvasingumo ir ideal, - antra, ir prie gabum, tobulumo ir intelekto, - treia. Tai puikybs tema. Antroji grup: prisiriimas prie nor, dvasingumo ir ideal, ir santyki. Pavydo tema. Tiesa, ir vienu, ir kitu atveju viskas paalinama ir pasilie ka didiausio masto grandis - kontaktas su ateitimi, kolekty vins smons vertybs, danai perengianios mogikj vertybi ribas. mons, perskait visas tris knygas, nueina didij kelio dal. Paskui per vien seans suvokia ir veikia tai, k a neseniai suinojau, ir gal gale lieka viena mogikoji vertyb - vairiopi kolektyvins smons lygmenys. Jei pacientas gali ia atsiplti nuo s mans - jis sveikas. Jei negali - a stengiuosi j nuo savs atitolinti. " M a n o sistemoje yra vienas labai pavojingas momentas, - sakau pacientams, - a pradjau kurti savo sistem ir tyrinjimus kaip mokslininkas. I pradi labiausiai laikiausi logikos, intelekto, smons, maiau paisydamas meils. O kuo labiau sistema vystsi, tuo labiau smon trauksi antrj viet, nusileisdama meilei. Tad jei norite ir toliau naudotis sistema, turite atsisakyti smons ir palikti sieloje meil. Kol bijosits, abejosite, planuosite - nepasveiksite. Tuo momentu, kai sieloje jauiate meil, atsisakykite smons, ji tik trukdo. Paskui j vl susigrinsite, taiau svarbiausia jums bus mylti, o anali zuoti - ne taip svarbu. Tai vis pirma - pasitenkinimas ir laim, na ir gal gale sveikata". 1997 met kovo 4 dien diktuoju ias eilutes. Per lang matau ydr dang. Vjas spuoja medi akeles, ant kuri vliau pasirodys lapeliai. Pavasar prabunda norai ir atsiveria ateitis. Ir jei iuo momentu irdyje nebus meils, paskui gailsims. Man i Kolorado skambina pastamas. "A staigiai silpnju, - sako jis, - nebegaliu taip sportuoti, kaip buvau prats". - pavasar, - sakau a, - kontaktas su ateitimi daug stipresnis nei anksiau. O kai mogus prisiria prie ateities,
1 TO X I ~J
jis silpsta. Pamirk dabar visus savo darbus, tinginiauk ir mylk. Nekurk joki plan ir idj, nieko dabar nesistenk pasiekti, daniau savo moteriai kartok, kad j myli, ir reiau gulk su ja lovon. Visikas atsipalaidavimas, joki krvi ir susivarymo. Joki reikal, tik atsipalaidavimas, diaugsmas ir meil! - O kaipgi darbas? - atsargiai teiraujasi pastamas. - Salia to, gali ir dirbti. - Visk supratau, - atsako jis. Vakar vakare ir iandien ryt skambinau trims savo pacientams. Iorikai j problemos gana sudtingos. Vidujai viskas paprasta. Jeigu jie bt patikj manimi ir uuot lauk, kad a juos igydysiu, bt tobulinsi patys, manau, viskas bt normalu. Prisimenu pirmj pacient. Jis mane kreipsi vien kart. Prisimenu, jis jo ir atsisdo prie mane ant kds. - Mano problemos labai didels, galima sakyti - nelaim, pasak jis ir nutilo. K gi, kai pacientas nekalba, iriu pats. Subtiliojoje sferoje matau, kaip jo likimas saugo j nuo galimos mirties. Vadinasi, prastoje situacijoje jis bt turjs mirti, taiau likimas jam siunia kakoki nelaim, ir tai jo galimyb atgauti pusiausvyr ir gyventi toliau. domu, prie ko jis prisiris? Imu tirti septynis pagrindinius parametrus: gyve nim, norus, likim, ateit, (tai yra dorovingum ir idealus, gabumus ir intelekt), santykius ir materialines vertybes. Jis turi tris prieraias: yra prisiris prie santyki, ideal ir nor. O santykiai ukirsti daugiau kaip dviem imtais procent, tai yra dvigubai virija kritin rib, u kurios - mirtis. Ateitis ukirsta dviem imtais dvideimia procent, tai labai blogai: vys ar kokia kita sunki, neigydoma liga. Valia ir norai ukirsti atuoniais imtais procent. Jam privalo atimti san tyki su moterimis galimyb, sugriauti visus planus, ateities viltis ir ukirsti keli visiems norams, ypa norui turti mo ter ir bti su ja. domu, kok variant jam irinko likimas? Kas per liga ar nelaim j kankina? - Bkite malonus, pasakykite, kokios js problemos? antr kart klausiu a. - A AIDS viruso neiotojas, - sako vyras. Man viskas paaikja. - Js niekuomet nesistengte gyventi meile, - sakau a, jums rpjo tik kilns norai, aukti idealai ir viltys, santykiai
su artimais monmis. Jums visa, kas susij su mylimu mo gumi, buvo aukiausias tikslas. O prarasti aukiausio tikslo negalima. Ir js visikai negaldavote romiai priimti santyki nutraukimo, barni, neitikimybs, ideal ir savo dorovingumo lugimo ir js nor eminimo ir slopinimo. Tai reiksi pavyduliavimu ir nuoskaudomis, taiau daugiausia nenoru gyventi, kai js siela bdavo gydoma lugdant mogiksias vertybes. Jeigu btumte niekin ir smerk kitus, dabar jau sirgtumte AIDS. Js lugdte save ir meil savo sieloje nusiminimu ir grauatimi. Sugebjote isaugoti gerairdikum kitiems monms, taiau neturjote jo sau. proces btina sustabdyti, todl ir gavote AIDS virus. Supraskite, kad js norai ir valia - tai tik priemons, kurios turi padti irdyje kaupti meil Dievui. Js viltys ir idealai, kaip ir santykiai su mylimu mogumi, - taip pat tik priemons. Kai numirsite, prarasite ir norus, ir idealus, ir mylimus mones kaipo tokius. Iorin plotm bus suardyta. Tik subtiliojoje sferoje js isau gosite vienyb ir bendravim su mylimais monmis ir po mirties. Taiau pakilti i sfer ir pajausti tai galima tik per meil Dievui. Ir nuo tolei, kai pajausite, kad meil Dievui yra vienintel realyb ir aukiausia laim, niekuomet nebepatirsite didiulio sielvarto netek mylimo mogaus. Suvoksite ir pajausite, kad subtiliojoje sferoje su juo niekuo met nesiskirsite! Matau, kad pacientas nori suprasti ir pajausti tai, k a jam kalbu. Taiau irgi matau - kakas jam trukdo. Jis kiek patyli, paskui atsargiai klausia: - Atsipraau, nenoriau js eisti, taiau noriau inoti, kiek tobulinimasis pagal js metod man padt pasveikti? - Priadti nieko negaliu, - sakau a, - labai daug kas priklauso nuo js. Kuo labiau atsisakysite mogikj ver tybi, pajausite, kad jos turi bti antroje vietoje, tuo dau giau tikimybs pasveikti. Prajo dvideimt dien. M a n domu, k sugebjo padaryti is mogus, ir a jam skambinu. Ragelyje girdiu dusl bals: - Visa, kaip buvo, taip ir tebra, mano situacija nepa sikeit, analizs tokios paios. iriu, koks jo biolaukas. Prisiriimas prie santyki, jo norai sumajo, taiau ateitis ukirsta.
1 i~j C -L / _/
- Arba js nepatikjote manimi, - sakau jam, - arba nepajautte to, k jums sakiau. Prisiriimas prie dorovingumo ir ideal, tai yra kontaktas su ateitimi jumyse kaip ir anks iau dvigubai virija mirtin rib, js smons vertybs jums vis dar svarbiau u meil. Kaip ir anksiau vis dar bijots, abejojate, gailits, analizuojate. ia a jums negaliu padti. Arba js vidujai keiiats, arba ne. - Ar js mane suprantate? - klausiu po keli sekundi ir girdiu atsakym: - Taip, suprantu. - Jei sugebsite pasikeisti, melskits u vaikus ir vai kaiius, - sakau a. - Pasaulyje ufiksuota imtai ir tkstaniai atvej, kai mons AIDS isigydo patys, be regim prieasi. Gydytojai io mechanizmo negali paaikinti. Prieastis labai paprasta - mons pajuto mirties "kvap" ir vidujai savo noru atsisak to, prie ko anksiau buvo taip prisiri, vis mogikj vertybi. Visa praeitis, dabartis ir ateitis jiems staigiai tampa iliuzijomis. O meil Dievui i iliuzijos virsta tikrove. Pamirkite savo kn, - sakau a, - gydykite siel, kai ji pasveiks, tai pasveiks ir knas. Tobulinkits toliau, - a padedu ragel. Siek tiek pailsiu po io pokalbio. Visos ligos galiausiai turi vien prieast - nenor, nemokjim pripainti, kad meil Dievui svarbiau u visas vertybes ir kad gelbti reikia pirmiausia j. Niekas negali bti gyvenimo tikslu, iskyrus meil Dievui. Ms fizinis knas, palyginus su Visata, tra tik apelis, tai va io apelio poiriu realyb yra tai, kas panau ms kn. Ir kuo ilgiau realyb egzistuoja, palygi nus su knu, tuo ji esanti realesn. Cheopso piramid - tai beveik aminyb, o meils jausmas, atsirandantis ms smo nje ir j atgaivinantis, - tai tarsi lengvas muslinas, nerpes tingas ir netvarus it drugelis, kuris galiausiai prilekia prie ugnies, plyksteli ir inyksta. I aminosios meils gimsta ms smon, o smon gimdo meil, priklausom nuo mogikj vertybi, susijusi su jomis. Smon mato ir jauia antrj meil, bet nemato ir nejauia pirmosios. Ir kuo daugiau antroji meil panaesn pirmj, tuo auktesnis smons lygmuo ir tuo mogikesnis darosi mogus, ir tuo jis ariau Krjo.
iriu telefono ragel, gulint prie mane. Turiu pas kambinti sunkiai serganios mergyts motinai. Prisimenu, irjau, kokie mergyts biolauko parametrai. Dl mate rialini vertybi - viskas normalu. Santykiai taip pat vars. Prisiriimas prie gabum ir intelekto dvigubai virija mirtin lyg. Ateitis - ukirsta imtu procent. Likimas - dviem imtais procent. Valia, norai - tkstaniu procent. Puikyb dalinu dvi ris. "faistin" aspekt ir "socialistin". "Faistinis" - kai akcentuojamas skmingas liki mas, tai yra kno interesai. j eina prisiriimas prie nor, likimo, gabum ir intelekto. "Socialistinis", kai remiamasi idja. Tai prisiriimas prie nor, dvasingumo ir ideal, gabu m ir intelekto. Mergytei ir viena, ir kita kartu. Nereikia netgi gerai siirti siel ir charakter, jau galima padaryti ivad, kad charakteris iurktus, beveik iaurus. Tendencija kaltinti ir smerkti mones didiul. Atitinkama ir mergyts diagnoz - kepen vys. Yra tokie baltymai - alfafetoproteinas. Jeigu jo daugiau negu pridera, tais daugumas gali kur kas prie pasirodant kokiems nors simptomams praneti, kad kepenyse prasideda pavojingas procesas. Sveiko mogaus organizme i baltym yra penkiolika vienet. Mergyts organizme j buvo deimt tkstani. Po pirmojo seanso j liko imtas keturiasdeimt penki vienetai, paskui vl pradjo didti. Antrasis seansas maai k pakeit. Dabar baltym madaug tkstantis imtas vienet. Kalbuosi su jos motina. - Pirma, labai smarkiai "utertos" mergyts vaik sielos. Turite pasikeisti pati, paskui pakeisti dukr, paskui savo vaikaiius. Antra, - sakau motinai, - jums dorovingumas ir idealai vis dar svarbiau u meil. Iki iol js dar pykstate, dar neatleidote tiems, kurie emino, eidinjo js dorovin gum, orum ir idealus. Js kaip ir anksiau kaltinate mo nes ir nesuvokiate, kad mogaus valia yra antroje vietoje. Js dukra dvejuose praeituose gyvenimuose gavo daug didesn intelekt, gabumus ir smons lyg, negu leido meils atsargos jos sieloje. Ir smons vertybs jai pasidar u visk viresns. J tok keli grietai nukreip jos motina upraei tame gyvenime. Tai buvote js. Jei mergyt serga, vadinasi, sergate ir js, tik jums tai gali pasireikti vliau ir kita forma. Pirmasis seansas jums buvo netiktas. Js smon
1 rj C t Kj
"\ H H J. / /
neturjo u ko nusitverti ir js stvrts u meils Dievui, pradjote vidujai keistis, ir js dukra keitsi ir pradjo sveikti, o dabar jums tai pasidar prasta, ir js vl atsidrte savo smons vartuose, pradjote priklausyti nuo plan ir vili. O kai priklausote nuo savo smons, pasikeisti nega lite. Ir smons, ir nor, ir gyvenimo atsisakykite dl meils Dievui. Ir jei pajausite, kad pretenzij monms jumyse nebeliko, tai rodys, kad einate teisingu keliu. Padjau ragel ir vl ilsiuosi. Kai kalbuosi su pacientu, kakas vyksta. Jei jis pasiruos ir pajuto prasm to, k a sakau, tada prarandu maai jg, taiau jei jam kas nors trukdo, reikia surasti tokius odius, kad mogus suprast ir pajaust. O kiekvienas odis privalo bti paremtas mano patirtimi ir mano veikta situacija. Kartais po trij minui pokalbio reikia ilgai ilstis. Dabar taip pat sdiu ir galvoju, kad a pats savo jausmus nepakankamai esu iugds ir kad a toks pat pacientas prie savo tyrinjimus. Man taip pat dar daug ko reikia, kad savo siel padaryiau harmoning. Dabar turiu dar kai kam paskambinti. Susimsts vartau rankoje laik, kur perdav pastamas. N vien laik asmenikai a neatsakiau. juos visus atsakau knygomis. Dabar taip pat galiau por kart paskambinti ir paaikinti situacij, kad mogus galt susivokti, o jau toliau - jo valia. Taiau laikas ypa gerai paraytas. Tie jausmai, kuriuos aprainja laike moteris, bdingi kiekvienai motinai, ma taniai, kaip serga jos vaikas. Pagalvojau, kad gal nieko nesakysiu motinai apie savo diagnostikos realijas. Duosiu jai tik tuos patarimus, kuriuos gali gauti kiekvienas skaitytojas, perskaits ketvirtj knyg, ir tik paskui pateiksiu informacij konkreiai jos vaikui. Laikas toks bdingas, kad a nusprendiau j vis pateikti knygos puslapiuose. tai jis. Laba diena, gerbiamas Sergejau Nikolajeviiau. A Vera Petrovna Tarasova. Visikai atsitiktinai man pasitaik proga jums perduoti laik, ir atsirado nors kiek vilties gauti pagalb arba nors patarim. Matote, nuo 1995 met gegus serga mano jaunl dukra Nataa. i met spalio mnes jai sueis septyneri metai. Pusantr met vaikiojimas pas gydytojus, kuri lygis
pakankamai auktas (Rygos mastu), konsultacijos, tyrimai ligoninse i esms nieko nedav. Buvau a ir pas "bobutes", dabar Nataa gydoma netradicins medicinos centre, pas bioenergoterapeut ir gydytoj, atliekant manualins terapijos kurs. Diagnozs buvo paios vairiausios: nuo epileptimorfozini priepuoli, prie kuri apsistojo oficialioji medicina, iki kirmli invazijos. Kai 1995 met gegus mnes Nata itiko pirmasis spazmas (ar priepuolis), tai vyko gatvje, be joki stres ar galvos skausm prie tai. Buvo prastas rytas. jome apsipirkti, ir staiga... ji suspjo tik ktelt: " M a . . . " rankos isitemp, aki obuoliai usivert (nistagmas), ji vos galjo stovti (tada dar negridavo). Tai truko ne daugiau kaip dvideimt sekundi. Smons ji neprarado. Ji sak, kad tuo momentu mano balsas atrod kakur toli toli. Ir atvertose akyse buvo visikai tamsu. I pradi tai kartodavosi madaug kart per mnes, paskui du kartus per mnes. Madaug nuo praeit met rugsjo - vien arba du kartus per savait, taigi turjome kreiptis pas psichoneurologinio dispanserio neuropatolog. Tada buvo padarytos pirmosios elektroencefalogramos, kurios rod epiaktyvum smilkini plote. Trumpai tariant, priepuoliai jau kartodavosi vien, du ar tris kartus per savait, ir tai truko iki vasario mnesio, vaistai nepadjo. Mes kreipms konsultacijos neurochirurg, jis prie viso to dar pridr arachnoidit ir paskyr dviej savaii gydymo kurs. Po pirmos io kurso savaits (penkios arba eios injekcijos per dien) bkl labai pablogjo, - priepuoliai kartojosi keturias deimt ar penkiasdeimt kart per par (nakt taip pat, bemiegant jai atsimerkdavo akys, kelet sekundi ji nekv puodavo, paskui sekdavo staigs, spazminiai rank, koj ir lp traukuliai). Siaubas. Po kompiuterinio tomografo paai kjo, kad augli galvos smegenyse nra, kaukols viduje iek tiek padidintas spaudimas, isiplts treiasis galvos smegen skilvelis. Neurochirurgas atsisak mergyt gydyti. Kovo vie nuolikt a su Nataa atsigulme ligonin tyrimams. Nei skyriaus vedjas, nei gydantis gydytojas, nei vyriausias srities ligonins gydytojas, nei geriausias miesto terapeutas Nikolajus Borisoviius Reznikovas - niekas negaljo nustatyti diagnozs. Panau epileptimorfozinius priepuolius, bet nevisai tokie. A pati i pat pradi maiau, kad tai ne epilepsija. Esu
1 >~j Q \- 1 J
biolog-chemik, domiuosi, skaitau literatr. inoma, a ne gydytoja, taiau to negalima laikyti priepuoliu, tai koks nors galvos smegen kraujagysls spazmas, arba nugaros smegeni mis (ties krtine) praeinanio impulso paeidimas. Na, "prikimo" mano Nata relaniumo, ir priepuoli skaiius nuo penkiasdeimt per par sumajo iki dviej ar trij. Bet svarbiausia, kad diagnozs vis vien nenustat, ir po tyrim a puoliau pagalbos pas "bobutes", juo labiau, kad tai patar srities ligonins gydytojai. Bobuts raiiojo kiaui nius, dar rutuliukus i vako, taiau niekas nepadjo. m rastis detali (viena i "bobui" - kort brja), kad pagal mano linij giminaiiai - igonai (mano senelis i ties buvo serbas) ir apskritai pagal moterikj linij a ir mano dukra "neame tono kryi" dl to, kad giminje bta burtinink. Apskritai - jokio praviesjimo. Ir inote, tuo metu a jau skaiiau js knygas. A tikinti, ir tikriausiai Dievas atved mane j netradicins medicinos centr. 1996 met gegus pabaigoje gydytojai ten diagnozavo ir nustat, kad Nataai sutrikusi venin kraujotaka, padidjs vidinis kaukols spau 7 dimas, arachnoiditas, ir pasak, kad manualine terapija jie apsiima visk atstatyti. Tuo metu Nataai bdavo dvideimt ar trisdeimt spazm per par (vl pablogjimas) ir a ruo iausi su ja gultis ligonin. Mes vaikiojome gydytis vien ar dvi savaites, ir Nataai viskas prajo. Taiau ia vl sivl netikslumas. Matote, mano pastama, ilgai gyvenusi Chabarovske, painojo ten du ekstrasensus - Lij ir Sergej, kurie taik js metod, ir, turdama reikal vykti Chabarovsk, komandiruot, sutiko jiems perduoti Nataos nuotrauk ir dar vien, kurioje mes visi trys: vyras, dukra ir a (jas siuniu dl visa pikta jums). ie mons tuo metu, kai dukrai pagerjo, dirbo su ja. Taigi vienas mnuo laims. Dkojau Dievui, kad mano dukrel sveika, taiau ji vis dlto dar lank energoterapeut Centre. Ir jau pradjo ieiti pasivaikioti (iki tol a fizikai ir moralikai negaldavau jos ivesti pasivaikioti su vaikais, kad jos netraumuoiau). Mes ieidavome tik vlai vakare, kada kieme nieko nebdavo. Dabar jau mnuo, kai dukrel vaikto lauke (teisyb, vis dar priirima, taiau su kitais vaikais). Ir staiga liepos pabaigoje - vl pablogjimas. I pradi pastebjau, kad atsirado spazm nakt, paskui pasi pyl jie ir dien - po penkiolika ar dvideimt kart per
dien. A vl - Centr. Vl sijung gydytojas, manualinis terapeutas, vl kiekvien dien manualins terapijos seansas, seansas pas bioenergetik terapeut. Ir taip iki ios dienos. Suprantate - visa tai ne veltui. Jie labai geri, jautrs mons. Gydytojas bioenergetikas irgi mano, kad tai ne epilepsija, taiau tiksliau nieko nepasako. Mano pastama parve penkias videokasetes - js paskaitas Surgute, Tiumenje, Maskvoje. A perirjau jas. Kadangi man priimtinos js knygos, a visikai sutinku su js metodika, nors daug ko nesuprantu. Ir kaip skstantis u iaudo, griebiausi u galimy bs perduoti jums laik. A tobulinuosi - juk mes su vyru toli grau nesame angelai. Praau atleidimo u visutliai visk. Taiau Nataai kol kas nelengviau. Suprantu, kad per distancij mes su dukra galbt ne pats sunkiausias atvejis, taiau patikkite, neturiu daugiau k kreiptis. A susipai nusi su js metodika (kartojuosi), taiau pakeisti savo charakter - ne vienos dienos darbas. O vaikas kankinasi. K man daryti? Lauksiu atsakymo, bkite toks geras. A atvaiuoiau pas jus, taiau materialiai niekaip negaliu, net bilietams neutekt, o k jau kalbt apie kitas ilaidas. Gal kaip nors galima padti per distancij? I anksto jums dko ju. irdingai ai. Labai tikiuosi js pagalbos, Sergejau Nikolajeviiau. Laikau rankose laik, kad eilin kart paskambiniau. Trys skambuiai per pastarsias deimt dien. Papasakosiu, kaip viskas vyko. Pradsime nuo mergyts diagnostikos. Kai tik miausi j diagnozuoti, i karto subtiliojoje sferoje pama iau jos snaus likim, kuris j spaud savo sparnais. Apskri tai subtiliojoje sferoje tai domiai atrodo. Kakokia slaptinga btyb sparnais stipriai apglbusi mergyts figrl ir snapu stipriai j laiko u galvos. Greta jos glaudiasi bsimasis ios mergyts snus. Jis tarsi ilsisi lopyje. Taiau tokiame lopyje laidojama. Iversiu informacij prasta moni kalba. Dvejuose praeituose gyvenimuose mergyt buvo nepa prastai eidi, pavydulinga ir principinga. Dabar jos siela irgi labai prisiriusi prie santyki, ideal ir nor. Klasikin pavyduliavimo jungtis. Ir praeituose gyvenimuose jai buvo duota galimyb pajusti i vertybi antraeilikum, palyginus su meile. Ten buvo duota ir nesantaikos, ir neitikimybs, ir nuoskaud, ir neteisybs. Ji nesuprato, kad tai nekaino-
jami vaistai jai ir jos snui, - j sieloms. Ji gyn ne meil, o savo principus, idealus, savo orum. Ir abiejuose gyve nimuose tai baigdavosi tragikai. Ji nuolat smerk ir niekino vyr, ypa bdama nia, ir jos snus mirdavo vos gims, o paskutiniame gyvenime - dar neineiotas. Paskui u tai ji atsiskaitydavo ligomis ir mirtimi. Siame gyvenime ans itverti ibandym mergaitei nebuvo. Vadinasi, reikia atimti ar sumainti tai, dl ko ji ud meil, o tai yra smon su jos idealais, viltimis, princi pais ir dorovingumu. Smons slopinimas gali vykti per izo frenij, epilepsij, gabum sumainim. Blokavimas gali pasireikti per ideal paeminim. Kadangi ms ior susi jusi su idealo siekimu, tai gali bti i vaikysts subjaurotas veidas, akies ar apskritai regjimo netekimas, randas ant veido, gimtas apgamas ir taip toliau. iuo atveju jos snaus likimas duoda jai periodin smo ns ugesim. Jei mergyt vidujai eis teisingu keliu ir nesitvarstys u periodikai gstanios smons, pajus, kokios antraeils mogikosios vertybs, atsikreips meil ir Diev, tada lytinio brendimo metu, tarp deimties iki keturiolikos met, ji itvers ibandym ir stengs isaugoti meil, kai jai siuniamos situacijos vyks subtiliojoje sferoje. Mes bsimuo sius ibandymus gauname kur kas anksiau, nei tai atsitinka fiziniame lygmenyje. Ir kuo teisingiau iugdyti ms jausmai, tuo labiau veikiame ibandymus, kai jie vyksta subtiliojoje sferoje, pasmonje, mums visai n nejauiant. Ir nuo ms pasitraukia nelaims ir ligos. Taiau jei mogus nesuvokia, dl ko jam duotas gyvenimas, ir nenori gelbti meils, kai jam skiriami ibandymai, tada pamau jam atimama viskas, nes tada sielos apvalymui btina slyga pasidaro nesibaigian ios kanios. Prisimenu, kart pas mane atvaiavo toks vyrikis, kuris pra vienintelio dalyko: paaikinti, kodl mir jo dukra. Viskas buvo be joki debesli, nuostabu. Buvo meil ir noras itekti. Ir staiga atsirado siaubingi baims uorai. "Mama, - auk ji, - mirtu, jauiu, kad greitai mirsiu. Ma ma, a noriu gyventi". Netikti auksmai nakt: "Mama, tti, pas mane atjo mano mirtis ir pabr pelen ant mano antklods". Tvai okdavo i miego, jungdavo vies ir maty davo ant antklods pelenus. Jie bdavo oke. Tokios baisin
gos kanios truko kelet mnesi. Paskui tarsi iek tiek palengvjo. Dukra darsi vis laimingesn, m ypsotis, o paskui ioko per lang ir usimu. O subtiliojoje sferoje matau vis t pai istorij, sen kaip pasaulis. Praeituose gyvenimuose mergait sukaup didiul nesmoning agresij vyrui ir snui. Kai ji simyljo, snaus siela prisiartino prie jos. Vidin neapykanta sukunkuliavo ir pradjo veikti saviva likai. Programa m sn udyti dar iki jo pradjimo. Snaus antrininkas djo pastangas igelbti juos abu. Todl atsirado ir materials pelenai, ir komariki vaidiniai, ir jos kanios. Taiau antrininko pastangos buvo bevaiss. Mergait nesteng rasti teisingo kelio. Tvai taip pat jai negaljo padti. Antrininkas ukirto keli snaus siel. Programa apsigr ir virto susinaikinimu. Nesmoningai mergait jaut, kad kiekvien pragyvent valand ji vis labiau nori nuudyti savo sn. Nusiudymas sustabd i neapykant. Vidujai ios abi istorijos beveik identikos, o iorikai kiekviena turi savo skausm ir savo tragedij. Taiau to, kad mergait praeituose gyvenimuose neitvr ibandym, niekino vyr bdama nia, kad ne syk mir jos vaikas, nusprendiau motinai, paraiusiai laik, kol kas nesakyti. Pirm kart paskambins pasakiau, kad ji melstsi. Nieko neaikinau ir nepasakojau. Maldos tekstas skaitytojui inomas: "Viepatie, dl meils Tau a pasiruousi atsisakyti doro vingumo, ideal, dvasingumo ir kilnumo, man artim moni, nor ir gyvybs". Po keli dien vl jai paskambinau: - Kaip jauiasi js dukra? - Ypating pakitim nra, - atsak moteris. - Teisyb, vietoj penkiolikos priepuoli per dien bna deimt. Ji tikriausiai tikjosi, kad jei a paskambinsiu, tai vyks stebuklas. A pats stebuklo nesitikjau. Stabili teigiama dinamika svarbiau u stebukl. - Dabar sidmkite, k a jums pasakysiu, - papraiau moters. - Js malda neefektyvi. Js vis dar turite daug nepaalint pretenzij Dievui ir dl skriaud, kuri jums pridar kiti mons, ir dl skriaud, kuri prisidarte pati, ir dl susidariusios situacijos, ir dl savo likimo. Ypa pasta rj dar yra daug. Antra, melskits ne tik u save, dukr, bet ir u bsimuosius vaikaiius. Taiau pirmiausia pati apva-
1 QO -i. O
1 0 0 lO J
lykite savo siel. Treia, mogus skiriasi nuo gyvulio ivystyta smone, o tai yra padorumas, dorovingumas, dvasingumas ir kilnumas. Taigi js labiausiai paiste dorovingumo ir kil numo, bet ne meils, ir toki orientacij perdavte dukrai ir palikuonims. Praykite u tai atleidimo, kreipkits Diev. Melskite Diev, kad js meil Jam bt didesn u mo gikj laim. Po penki dien vl jai paskambinau: - Kaip mergait jauiasi? - Tie patys deimt priepuoli per dien, - atsak man moteris. Ji band nuslpti nusivylim, taiau nepavyko. - Klausykite, - pasakiau a, - jei manote, jog skambinsiu jums kiekvien savait, kad "itraukiau" js vaik i bdos, js labai klystate. Geriausiu atveju paskambinsiu dar vien kart. A pagal mergaits biolauk matau, kad js pati vis laik nedjote joki pastang. - Atsipraau, - sako moteris, - a neturjau laiko. Mus iomis dienomis buvo ugriuvusi krva nemalonum. - Jei nemalonumai trukdo jums melstis, ujauiu jus. Nelaims metu malda veikia itin efektyviai, jei ios maldos esm - siekti meils ir Dievo. - A supratau, - skubiai atsako moteris. - Ar dar pas kambinsite? - Pairsiu, - ir padedu ragel. Po trij dien vl jai skambinu. - Dabar reikt maiau valgyti ir rytais galite gydyti lapimu. Tai padeda sumainti prisiriim prie dvasingumo. Kiek dabar mergaitei priepuoli per dien? - Keturi arba penki, - atsako motina. Nuo to pokalbio prajo trys dienos. Per laik daviau patarimus, kaip apskritai gydyti vaik, ir nesakiau motinai, dl ko atsirado mergaits ligos. Dabar jau galima kalbti konkreiai. Nors tai skirtingomis variacijomis pasitaiko kiekvienos moters gyvenime. T informacij, kuri iki ios dienos daviau serganios mergaits motinai, galima rasti visose mano knygose, ypa ketvirtojoje. Vl pakeliu ragel ir surenku telefono numer. - Kokia mergaits savijauta? - klausiu, igirds jau pastam bals.
- Dabar jai tik vienas priepuolis per dien, - atsak moteris. - Biolauk perkodavimui reikia dviej ar trij mnesi, sakau a. - Tinginiauti nereikt. Mstyti, analizuoti, viltis irgi nereikt. Beje, js dukra praeituose dvejuose gyveni muose niekino ir smerk savo vyr ntumo metu ir prie vaik pradjim. Vadinasi, js ir js motina daugiau ar i maiau darte t pat. Prisiminkite ir melskits. Viso gero.
TOSTO GIMIMAS
Mes Maskvoje, sdime nedideliame restoranlyje, jis rsyje. Puiks vynai, jauki aplinka. - Vyrai, turiu sugalvojs tost, - sakau a. - Pradedu rayti ketvirtj knyg. Igerkim u tai, kad j parayiau. Draugikai igeriame. - Pasakyk dar kelis tostus, - ragina mane kaimynas, tik sugalvok juos, kaip paprastai, i karto. Sutinku. Prie dvideimt penkerius metus, kai dirbau ekskursij vadovu Abchazijoje, uraindavau tostus. Kiekvie nas tostas - tai itisa knyga, kitaip tariant, poema, ireikta trumpuiuku pasakojimu ar viena fraze. Prisimenu t dien, kai igirdau man netikiausi tost. Tai buvo 1973 metais. Ekskursij vadov grup ivyko Suchum, krybin komandiruot. Mes turjome nusileisti vien graiausi Abchazijos ol - Abrskil. Pakeliui sustojome pabti nedide liame restoranlyje. I tikrj tai buvo abchaz nacionalinis pintas bstas, kuris vadinosi "abchazcha". Centre - ugniakuras su liepsnojaniu lauu, vir jo indas su mamalyga. Auktai ant kabli pakabinta rkyta msa, o dar aukiau ant medi ni pagali, - rkomas avies pieno sris. Mes papietavome ir susiruome vykti toliau. Prisimenu tuos laikus. Tai buvo nuomiojo socializmo silpnjimo laikotarpis. Taiau ausyse dar skambjo pompastikos frazs: "Aukiausias partijos tikslas - liaudies gerov", "Liaudis ir partija - vieningi", beje, netgi nebuvo aikinama, kokia partija. "Liaudis valdo valstyb", "liaudies irinktieji", "Pirmyn komunizmo pergal" ir taip toliau. Ir ie kiai veikdavo, nors nuo j vemti nordavosi. Vienas pranczas pasak: "Idjos - kaip vinys, jei jas danai kartosi, smigs galv". Prisimenu, kaip ekskur sij biure vieno pokalbio metu lektor su pasibaisjimu pasa-
1 Q A -L O I
1 OT O J
k: "ioje alyje norima panaikinti komunist partij ir inai- . kinti visus komunistus". Su manimi greta sdjs ekskursij vadovas, kur laikiau labai protingu mogumi, kadangi btent jam patikdavo vesti ekskursijas akademikams, staiga burb teljo: "Komunistus inaikins, liaudis pasiliks". Man nugar iurpuliai nuvr. "Juk komunistai ir liaudis - tas pats. Sunaikinti kompar tij, vadinasi, sunaikinti vis liaud". Net galvon man nedingteljo, kad gali bti kitaip. Ir tai visi mes, grup ekskursij vadov, klausoms seno abchazo, kuris nori pasakyti tost. Man domu paklausyti, kaip skambs eilinis grabylingas tostas. Senukas pakl bo kal ir pasak: "Igerkime u tai, kad mons gerai gyvent". Fraz nuskambjo kvailai, tai yra, man taip pasirod. Supratau j kaip eilin tarybini deputat k. Ir tik po akimirkos suvokiau io tosto didingum. Senukas galvojo ne apie save, o apie kitus. Jis norjo, kad kiti mons, netgi tie, kuri jis nepainojo, bt laimingesni. Per akimirk tostas man virto pasakiku, kilniairdiku ir nuostabiu. Anksiau tost suvokdavau kaip ablonik ir kasdien dalyk. O dabar susiprotjau, kad tostas - tai palinkjimas. Ir kuo daugiau jame jausm ir prasms, tuo geriau. Ir kuo netiktesnis tostas, tuo geriau. Tada tostus miau kurti pats. tai vienas i j: "Vyras protingesnis u moter, vyras stipresnis u moter, vyras kilniairdikesnis ir dvasingesnis, tad igerkime u t, kuri j tok padaro, - u moter!" O tai kitas: "Mes matome, kaip kiekvien dien statomi namai, kaip kyla naujos ventovs. Ir matome, kaip griaunami namai, griva ventovs, kaip vyksta kataklizmai ir karai. Tad iger kime u t ventov, kuri egzistuos ir tada, kai mus ugrius karai ir kataklizmai, u t ventov, kuri atsiranda ms sieloje, kai susirenkame drauge, kai mylime vienas kit, kai draugaujame vienas su kitu, kai vienas kitam linkime gero". Sdiu restorane, nedidukame rsyje su emais skliautais. Praeina restorano eimininkas ir maloniai man ypsosi. Jis mane i matymo pasta, nes ia lankausi ne pirm kart. Mano draugai laukia tosto. A dabar turiu pajusti, kas vyksta
mano sieloje, ir ireikti tai per tost, ir kuo daugiau meils bus isakyta odiais, tuo graesnis ir netiktesnis jis bus. "sivaizduokite, kad susipainote su nuostabia moterimi, sakau a, - ir js siela veriasi j, ir jums norisi verkti i laims, kai pagalvojate apie j, tiesiog visas virpate, ir sieloje atsiranda nenusakomo ir neireikiamo groio jausmas, ir js jauiate, kad pradedate keistis, siela darosi geresn ir graesn, ir js manote, kad tai meil, taiau tai ne meil tai tik pusiau meil. Dabar sivaizduokite, kad mylima mote ris skaudino jus ar idav, ar netinkamai elgsi. Ir jei visus tuos jausmus, kuriuos jautte i pradi, sugebsite isaugoti, tai bus jau tikra meil. Tikras pasaulio painimas prasideda ne tik nuo malonum ir sielvart, o tiksliau, - nuo j veikimo. Didiul sielvart itveria tie, kurie itveria didiul laim. Todl noriu igerti u tas, kurios mums sielvart sukelia ir ms meil padaro tikr. Noriu igerti u moteris". Igeriame. "Sakyk kit", - prao mano biiuliai. - Luktelkit, tuoj sugalvosiu, - sakau a ir pradedu. "Ar inote, kas yra atmintis? - Visi gteli peiais. N vienas mokslininkas iki iol to neino. A jums dabar papasakosiu, kas tai yra. Tikriausiai pastebjote, kad vaikys tje prisimename visk, o senatvje danai negalime prisi minti, kas vyko t pat ryt. Pavirutinika, login atmintis dar dirba, o emocin, jausmin blanksta. Kai iorikai vyksta kokie nors pakitimai, giluminiai sluoksniai turi likti nepakit. Kuo stabilesns gilumins emocijos, tuo daugiau informacijos galime ilaikyti. Stabiliausia yra meil, kuri mus jungia su Dievu. Ir kuo daugiau sieloje io jausmo, tuo labiau visk prisimename, geriau vertiname vykius, ir jie mums paklsta. Kol mes mai, ms siela kupina meils, ir todl kiekvienas vykis palieka sieloje pdsak ir mus praturtina. Augdami ivaistome meils atsargas ir ms emocin atmintis silpnja. Kai ms gyvenime susidaro kokia nors kritin situacija, liekame gyvi tada, kai su ja sveikaujame ir kai io to pasimokome i mus itikusi vyki. Vadinasi, ms gyvenimo trukm - tai ne pragyvent met skaiius, o emocij, jausm, gyvenimo patirties gausa. Kiekviena situacija panai ied: bit atskrenda prie vieno iedo ir surenka brangiavert nekta r, kuris virsta medumi, o kitas iedas bna tuias. Mes taip pat galime nugyventi vis gyvenim, nepajut n vieno stipraus ir gilaus jausmo, ir tada bsime gyven daug
1 O /T J. O VJ
1 0^7 J. O /
daugiausia penkiolika met. O galima per trisdeimt ar ketu riasdeimt met igyventi gyvenim, vert keleto imt met. Taigi, jei bet kokioje situacijoje sugebsime isaugoti meil, tada maiausi savo jausm atspalv prisiminsime visuomet. Taiau jeigu meil uslopinsime, neisaugosime jos, tai uges visi kiti jausmai ir visa, kas mums buvo, virs tutuma. A noriu igerti u tai, kad ms tikrasis gyvenimas trukt kiek galima ilgiau". Ir mes vl igeriame. - Sakyk trei tost, - reikalauja biiuliai, - tik trumpesn ir paprastesn. - Gerai. Igerkime u tai, kad niekuomet blogai nekal btume ir blogai negalvotume apie tuos, su kuriais buvo gera. Visi tyli, o paskui pritariamai linksi. Tostas priimamas, ir mes vl igeriame. - Dabar a pasakysiu tost, - sako kaimynas. - jo keliu meil, laim ir sveikata. Ir pasibeld jos vien nam. Ten atsako: "Turime tik vien viet", - ir sileidia laim. Antrajame name taip pat buvo tik viena vieta ir sileista buvo meil. Treiajame name prim sveikat. Tad igerkime, kad prie ms idinio bt vietos ir laimei, ir meilei, ir sveikatai. Itutiname taures. - O a tost pasakysiu kitaip. Ar norite? - klausiu a. Vyrai susidomjo. - jo keliu laim, meil ir sveikata. O pirmajame name buvo tik viena vieta. Seimininkai pasvarst: k sileisti prie idinio? Nusprend, kad svarbiausia - laim, j ir prim, o meil ir sveikat paliko prieangyje. Ir pirmiausia i namo tyliai ijo meil, paskui ir sveikata, o vliau ijo ir laim. Antrajame name buvo nusprsta prie idinio sileisti sveikat. Kas per laim ir kas per meil be sveikatos? O meil ir laim buvo paliktos prieangyje. Ir i pradi ijo meil, paskui laim, o paskui jas ir sveikata. Treiajame name mons nusprend, kad svarbiausia yra meil. Ir ji liko name. Ir kartu su ja liko laim ir sveikata. Tad igerkime u tai, kad pirmiausia sileistume meil. Ms vais tssi. A sdjau ir msiau, kaip domiai sukurptas gyvenimas. Dvideimt met veikiau tai, ko, buvau
sitikins, niekuomet neprireiks. Galjau sigyti du auktuosius isilavinimus, o negijau n vieno. Galjau tapti profesionaliu dainininku ir dailininku, taiau neturjau laiko ir jg ir nerealizavau n vieno savo talento. Prisimenu, mano dd ne kart auk ant mans, kratydamas kumt prie mano nos: "Tau jau beveik trisdeimt, o tu dar nieko gyvenime nepasiekei." Paskui: "Tau beveik keturiasdeimt, o tu vis dar kvailioji". O po keturiasdeimties jis numojo ranka. Ir keista, taiau kakuria prasme save realizuoti man padjo btent tai, k a niekuomet rimtai neirjau. Ir ne tik realizuoti save, bet ir materialiai apsirpinti. stengiau nusi pirkti but, kuriame dabar gyvenu. O udirbti pinigai leido man pabti vairiose pasaulio alyse. Kelioni po usien metu stebjausi, kad Rusijoje galima pailsti kur kas geriau. Pasirod, kad visi kurotai daugma vienodi. Aib pastat ir ant jros kranto kelios menkuts palms. itokie vaizdai, galima sakyti, visuose Vakar kurortuose. Pasirodo, Soi ir Krymas savo gamta - vieni i geriausi kurort pasaulyje. O ivykti gamt, pavejoti, nakt pasdti prie lauo... da niausiai Vakaruose tai visikai nemanoma. Vienintelis priva lumas, kad pamaiau kultros paminklus, kuriuos anksiau galdavau pasiirti tik atvirutse. Tai palieka didel spd. Mane dabar labiausiai traukia tiesiog pabti mike, pagry bauti. Pasirodo, kur kas svarbiau tai, kas viduje, o ne tai, kas iorje. Vakar man paskambino pastamas i Amerikos. - Prisimeni, pas tave Niujork buvo atvykusi sutuoktini pora i kitos alies? Ji daug met nepastodavo. Jis taip pat turjo problem. Kai tik jie gro namo, ji pastojo i karto. Jam reikalai irgi m sektis. Jiedu kvieia tave atvykti ir garantuoja, kad bus tiek pacient, kiek panorsi. Ir u kelion uteks, ir pailssi, ir dar iek tiek usidirbsi. Neinau, k atsakyti. Prasidjo vasara, ruoiausi gyventi vasarnamyje. - Jei ir galsiu atvykti, - sakau, - tai tik po keturi mnesi. Nebent liep. inau, kad po to, kai bus ileista ketvirtoji knyga, a tursiu kelis mnesius atokvpio. Kas bus paskui - neaiku. Dabar geriau apie niek negalvoti, tapyti paveikslus, ivaiuoti ir gyventi gamtoje. Apie tai a svajojau vis gyvenim. Ti kiuosi, kad iais metais tai isipildys.
BAIGIAMASIS
ODIS
Tie, kas skait ios knygos rankrat, sak, kad knyga ijo labai asmenika. Taiau k darysi, informacija t o k i a svarbi, j o g a n u s p r e n d i a u laikytis reportainio stiliaus, p a s a k o d a m a s , kaip a j gavau, kokiomis aplinkybmis ir kas po to vyko. M a n teko nueiti ilg keli, kur bt galima i reikti vienu sakiniu: "Neinojimas, kad k o n t a k t a s su ateitimi - tai ne tik tikslai, planai ir udaviniai, bet ir dvasingumas, moral ir dorovingumas, galjo m a n kainuoti gyvyb". Ir ne tik m a n . A suvokiau kelet ties, kurios p a d a r m a n e laimingesn. N u o vaikysts m a n labiausiai rpjo realizuoti savo asmenin n o r t a p t i p r o t i n g e s n i a m , g a b e s n i a m , engti ingsn tobuljim, painti aplinkin pa saul. Pasirodo, kad tai n e m a n o m a , jei nepasikeiti pats ir jei n e p a d e d i kitiems. Kai pradjau taip elgtis, pajutau tai, k m o n s vadina " l a i m e " . Linkiu visiems skaitytojams pajusti t pat.
La534
Lazarevas S. Karmos diagnostika: Ketvirta knyga - vilgsnis ateitin. / Vert D. Montvilien. / Iliustr. A. Venclovait-Gintalien. V: Asveja, 1997. - 192 p.: iliustr.
ISBN 9986-504-42-2
"vilgsnis ateitin" pratsia pirmsias tris "Karmos diagnostikos" knygas, ileistas vienu leidiniu 1996 metais. ioje, ketvirtoje knygoje autorius dalijasi savo patirtimi, kaip padti m o n m s , besigrauantiems dl praeities, prisiriimo prie ateities, pamirusiems, kad kiekvienoje situacijoje svarbiausia - isaugoti meil Dievui ir monms.
UDK 159.96
Sergejus Lazarevas KARMOS DIGNOSTIKA vilgsnis ateitin (Ketvirta knyga)

SL 867. 1997 10 20. 10 leidyb. apsk. 1. Usakymas US. 1418 Leidykla "Asveja", Apkas 11-3,2042 Vilnius, tel. 765873 Spaud AB "Spauda", Laisvs pr. 60,2019 Vilnius
Kaina sutartin

Lazarevas .Karmos - Diagnostika.1997 Krantai

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Lazarevas .Karmos - Diagnostika.1997 Krantai

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

S.

Jei meils tai bet likim ir ir Dievui ne tik

I rus kalbos vert ir spaudai p a r e n g Dalia Montvilien

Dailinink Alfreda Vendovait-Gintalien

Montvilien D., 1997 Vendovait-Gintalien A., 1997

Sergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA

KETVIRTA KNYGA vilgsnis ateitin

KETVIRTA KNYGA vilgsnis atcitin

Sergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA

Sergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA

KETVIRTA KNYGA vilgsnis ateitin

KETVIRTA KNYGA vilgsnis ateitin

Sergejus Laza rvas KARMOS DIAGNOSTIKA

Sergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA

KETVIRTA KNYGA vilgsnis ateitin

KETVIRTA KNYGA vilgsnis ateitin

Sergejus Lazarcvas KARMOS DIAGNOSTIKA

Sergejus Lazarcvas KARMOS DIAGNOSTIKA

KETVIRTA KNYGA vilgsnis ateitin

Sergejus Lazarcvas KARMOS DIAGNOSTIKA

Scrgcjus Lazarcvas KARMOS DIAGNOSTIKA

KETVIRTA KNYGA vilgsnis aleilin

Sergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA

KETVIRTA KNYGA vilgsnis aleilin

Sergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA

Sergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA

Sergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA

Sergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA

KETVIRTA KNYGA vilgsnis ateitin

Sergejus L a z a r c v a s KARMOS DIAGNOSTIKA

Sergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA

Sergej us Laza rvas KARMOS DIAGNOSTIKA

KETVIRTA KNYGA vilgsnis ateitin

Sergejus Lazarcvas KARMOS DIAGNOSTIKA

Sergejus Lazarcvas KARMOS DIAGNOSTIKA

KETVIRTA KNYGA vilgsnis ateitin

Sergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA

Sergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA

KETVIRTA KNYGA vilgsnis ateitin

S e r gejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA

Sergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA

KETVIRTA KNYGA vilgsnis ateitin

Sergejus Lazarcvas KARMOS DIAGNOSTIKA

Scrgejus Lazarcvas KARMOS DIAGNOSTIKA

KETVIRTA KNYGA vilgsnis ateitin

Sergejus Lazarcvas KARMOS DIAGNOSTIKA

Sergejus Lazarcvas KARMOS DIAGNOSTIKA

KETVIRTA KNYGA vilgsnis atcitin

Sergejus Lazarcvas KARMOS DIAGNOSTIKA

Sergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA

KETVIRTA KNYGA vilgsnis alcitin

Sergejus Lazarcvas KARMOS DIAGNOSTIKA

Sergejus Lazarcvas KARMOS DIAGNOSTIKA

KETVIRTA KNYGA vilgsnis aleitin

KETVIRTA KNYGA vilgsnis ateitin

Sergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA

KETVIRTA KNYGA vilgsnis ateitin

A A KETVIRTA KNYGA T vilgsnis ateitin

Sergejus Lazarcvas KARMOS DIAGNOSTIKA

Sergejus Lazarcvas KARMOS DIAGNOSTIKA

KETVIRTA KNYGA vilgsnis ateitin

KETVIRTA KNYGA vilgsnis atcilin

Sergejus Lazarcvas KARMOS DIAGNOSTIKA