II dalis TARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESAS*

Komunizmo nusikaltim vertinimas"

2000

* Skelbiamas tekstas yra sutrumpintas. Tribunolo nuosprendis priimtas remiantis nu kentjusij, liudytoj odiniais ir raytiniais parodymais, gausia rankratine ir spaus dinta mediaga, saugoma Tribunolo archyve.

Pratarm

Pasaulio visuomen bunda, ji nepamiro skausmo, ji reikalauja istorinio teisin gumo ir nori apsaugoti monijos ateit, atskleisdama ties ir atkurdama teisingu m dl pasaul itikusios tragedijos. Lietuvoje 2000 m. birelio 12-14 dienomis pir m kart Europoje vyks Tarptautinis kongresas Komunizmo nusikaltim ver tinimas sulauk visuomens atstov i 24 pasaulio ali, kurie steig Tarptauti n Vilniaus visuomenin Tribunol, perskait 53 praneimus, kaltinanius komu nizmo doktrin ir politik, komunistines partijas, j sukurtus reimus, padarytus iauriausius nusikaltimus. Tribunolui buvo pavesta vertinti monijos tragikiau sios epochos - komunizmo ideologij, komunist sukurt reim nusikalstamas vei kas teisiniu, politiniu ir socialiniu poiriu. Jam buvo patikta ypatingai atsakin ga pareiga prie praeit, dabart ir ateit, o ne teis ar malonumas k nors pasmerkti. Koks istorinis - teisinis paradoksas, kai Niurnberge 1946 m. buvo nuteisti ir pa karti nacistiniai nusikaltliai, tuo pat metu u geleins udangos, komunizmo tvir tovje - SSRS nieko nesibaimindama vykd protu nesuvokiamus iauriausius nu sikaltimus monikumui. Genocidas - tai masinis moni udymas, sunkiausias, brutaliausias nusikalti mas monijai, galiausiai - istorin daugelio pasaulio moni ir taut tragedija. Ge nocidas inomas jau VIII-VII a. prie Krist. Tai asir udymas, Trojos, Kartaginos sunaikinimai, ingischano, Tamerlano antpldiai, 200 met kryiuoi ygiai Lie tuv, 1915 m. turk vykdytos armn masins udyns ir didiausi mast pasie k raudonasis komunistinis ir rudasis nacist vykdytas yd bei kit taut genoci das. Taiau savo mastu, iaurumu komunistini reim nusikaltimai monikumui gerokai pralenk faistinius nusikaltimus monikumui (genocidus) naikinant lietu vi, latvi, est, ukrainiei, baltarusi, moldav, alban, kazach, kin, vietnamie i, Kambodos ir kitas tautas. Sunaikinta apie imt milijon moni. Sunku suvokti, kad civilizuoto pasaulio lopyje - Europoje - XX amiuje tau tos patirs genocid ir ypa nukents Lietuva, o io amiaus pabaigoje - enija. Dar sunkiau perprasti sin didij valstybi vadov, kurie nutyljo komunis-

446

tini reim masini moni udyni reikin ir dar dabar, galima teigti, kad te betylima, lyg nieko nebt vyk. Ar nenuteisti agresoriai, nepaaboti masini ne kalt moni udymai neugd nebaudiamumo sampratos, ar nepaskatino karo nu sikaltim, nusikaltim monikumui, protrki Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Balkanuose? Ar nebus teiss romnai, prie tkstantmeius pasak: Impunitas continuum afectum tribut delinquendi" (lot. k. nebaudiamumas nuolat skati na nusikalsti)? Norisi paklausti, k daryt pasaulio politinio ir ekonominio poten cialo galinai, jei bt nuudyta tredalis j tautos gyventoj. Juk ar maa e n, est, lietuvi tauta, ar didel tauta naikinama, bet patiria tok pat skausm. Tik visuomen atskleid i juodj monijos istorijos dm, bet ne didiosios vals tybs ar j vadovai. Todl rezonansas dar nedidelis - nuteist u komunistini reim masines udynes dar nra, nors kai kurie nusikaltliai tebra gyvi, kaip gyva ir komunizmo doktrina bei j politika, tebra gyvi ir komunistiniai reimai. Tai neleistina. Pagaliau dabartin pasaulio visuomen yra atsakinga u ateities kartas, jos mums neatleis u tai, kodl mes, buv t brutaliausi pasaulyje udyni aki vaizds liudytojai, nieko nedarme, kad apsaugotume monijos ateit ir nepatiko me tiesos ir teisingumo nuosprendio apie j itikusi tragedij. Niurnbergo procesas prie vis pasaul demaskavo - ivieino faizmo nusikals tam esm, nuteis faistini nusikaltim vadeivas, kiti teismai nuteis emesnio rango nusikaltlius ir jiems pasaulio visuomen dkinga. Komunizmo doktrina ir politika, j pagimdyt komunistini reim nusikaltimai, tarptautiniai nusikalt liai ir kiti nusikaltliai palikti ramybje. Ar ne nusikalstamas nerpestingumas t, kurie privalo pasirpinti, kad pasaulio visuomen suinot tikrj komunizmo dok trinos esm, kad ji bt amiams pasmerkta? Naci nusikaltlis Hansas Frankas, buvs ugrobtos Lenkijos generalguberna torius, vykds lenk tautos pavergim ir naikinim, Niurnbergo nuosprendiu pa kartas, proceso metu pareik, kad ... praeis tkstantmeiai, bet i Vokietijos kal t nebus nuplauta". Vadinasi, jis suvok, kas buvo padaryta. Kur komunistini reim nusikaltli atgailos odis? Didiosios Britanijos vyriausiasis kaltintojas Chartli Soukrsso Niurnbergo pro cese kaltinamojoje kalboje samprotavo, kad visuomen priima kaip sensacij, jei nu sikaltlis, nesuvalds savo aistr ar dl kit prieasi neteks savitvardos vykdo mogudyst, ir mes nenurimstame tol, kol nusikaltlis nubaudiamas ir atkuria mas teisingumas. Ar turime padaryti maiau, kada vykdyta ne viena, o 12 mili jon mogudysi, klausia Chartli Soukrsso, o dabartin pasaulio visuomen ir valstybi vadovai ko turi griebtis, kai padaryta apie imtas milijon mogudys i? Ar ir toliau valstybms vadovaujantys protai turi droviai tylti? Tribunolo procese birelio 12-14 ir rugsjo 4-8 dienomis i 15 ali visuomeni niai kaltintojai pateik dokumentin mediag, vairaus pobdio leidinius, kasetes, fotonuotraukas. Dokumentin mediaga, nukentjusij, liudytoj parodymai pa

447

tvirtino, kad komunizmo doktrina ir politika yra nusikalstama, nes ios ideologijos pagrindu susiformavusios partijos sukr komunistinius reimus, kuri teoriniai pa grindai paremti proletariato diktatra ir klasi kova, praktikai teig, kad prievarta ir smurtas yra pagrindinis objektyvus visuomens raidos veiksnys. Taip i marksis tin proletariato diktatros ir klasi kovos teorija neivengiamai baigsi masinio gy ventoj genocido praktika. Jos rankiu buvo ir dabar pasaulyje tebra proletariato diktatros valstybs,kuri tikslas - altai, blaiviai ir i anksto apgalvotai naikinti tautas, rases, institucijas, lauyti tradicijas, kad bt nutrauktas laisv ir sen vals tybi egzistavimas, o su deimtimis milijon moni pasielgta taip netikimai iau riai, kad vaizduot ir protas nepajgus suvokti t siaubing nusikalstam veiksm iaurumo, kuriuos patyr pasaulio monija. mons buvo marinami badu, juos mu, aud, luoino, gyviems kalant galvas, akis vinis, veriant vielas, pjaustant juos gabalais, lupant nuo galvos od, itremiant neigyvenamas amino alo vietoves. Sunaikino itis taut kultr, atmet dvasines moni vertybes, sunaikino religi nes institucijas, sugriov maldos namus, ipl valstybi ir jos piliei turt, il gam sustabd daugelio taut paangos raid. itokius veiksmus vykd komunisti ni reim komunistini partij vairaus rango vadeivos, j sudaryt vyriausybi vadeivos, j sukurti represiniai organai ir j nariai. Ipaindami nusikalstam ko munizmo doktrin ir politik, gyvendindami j praktikoje ir siekdami pasaulinio proletariato diktatros viepatavimo, j eksportuodami, ugrobdami kitas alis ar jas paversdami priklausomomis ir -vykdydami genocid i reim vadeivos tapo tarp tautiniais nusikaltliais, j vadovaujamos valstybs nuolatos buvo pavojingos kai myns. Taip buvo sukelta grsm pasaulio alims, todl iuos tarptautinius nusi kaltlius turt teisti tarptautiniai teismai. Jie turi bti iduodami valstybms, ku riose jie padar nusikaltimus, jiems negali bti suteiktas politinis prieglobstis, o vals tybs, vykdanios nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus, nusikaltimus moniku mui, turi bti alinamos i vis tarptautini sandraug. Komunizmo ideologijos ir politikos pagrindu susikrusios komunist partijos ir komunistini reim valstybs savo praktikais veiksmais rod, kad komunizmo dok trina ir politika yra nusikalstamos, o komunistini reim komunist partijos, prak tikai gyvendindamos komunizmo ideologij ir politik, paios tapo nusikalstamo mis, o tiesiogiai dalyvaudamos padarant nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus, nu sikaltimus monikumui (genocid) ir kitus nusikaltimus, jos tapo ir represinmis. Pagrindinis Tribunolo tikslas, mano sitikinimu, buvo atkreipti pasaulio visuo mens ir ypa didij valstybi dmes vykus ir pasaulyje tebevykstant mo nijos naikinimo reikin, pradti aktyvinti visuomen, valstybi vadovus ir valsty bines institucijas, nepalikti neiaikint masini udyni, kurios buvo padarytos, bet nutyltos, o kaltininkai neiekomi, nenubausti ir net neminimi. Btina nusta tyti, nubausti ir vardyti, kas sunaikino didel pasaulio moni bendrijos dal, kas j naikina dabar, kur gldi io reikinio prieastys ir idiniai, kaip juos paalinti.

448

Visuomeninio Tribunolo nuosprendis, jo ivados negali prilygti valstybinio teismo ivad tikslumui, nes Visuomeninis Tribunolas neturi galimybi patikrinti gautos mediagos. Nuosprendius u komunistini reim padarytas masines moni udynes gali ir privalo priimti tik valstybiniu lygmeniu sukurti tarptautiniai ir pavieni vals tybi teismai, o duomenis jiems turi surinkti ir patikrinti valstybins institucijos. Tenka apgailestauti, kad tai nepadaryta ir dar nedaroma. Toks delsimas, kaip pa rod io Tribunolo procesas, pokomunistinse alyse dar tebepalaiko moni susi prieinim, o vidin nesantaika kenkia daugelio taut paangos raidai ir visuome ns darnai. Tai akivaizdiai matome politini partij kovose bei visuomeniniame gyvenime. Tribunolo procese pasitvirtino, kad komunistini reim nusikaltimai yra skausminga monijos aizda, kad ia problema yra susirpin ne tik pokomu nistini, bet ir kit ali pilieiai. Todl btina Tarptautin Visuomenin Tribu nol padaryti nuolat veikianiu organu, kurio veikla nuolatos skatint pasaulio vi suomen ir valstybes greiiau isprsti nusineusios apie imt milijon moni tragedijos problem. Tarptautinio Vilniaus Visuomeninio Tribunolo nuosprendio iplatinimas pa saulio visuomeninms organizacijoms, valstybi parlamentams, atitinkamiems Jung tini Taut Organizacijos komitetams, jo surinktos komunizmo doktrin ir komu nistinius reimus, komunistines partijas kaltinanios mediagos perdavimas tarp tautiniam baudiamajam teismui pasitarnaus siekiant vykdyti istorin teisingum.

Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo pirmininkas

Vytautas Zabiela Advokatas

449

Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo steigimo dokumentai

Tarptautinio Kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas" nutarimas
Vilnius 2000 m. birelio 12 d.

Pasaulyje nuolat vyksta kariniai konfliktai, pasaulio visuomen ne tenka milijon moni, vykdomas genocidas - brutaliausias nusikalti mas monijai. Taiau valstybi vadovai ir parlamentai neskiria pakan kamai dmesio tam, kad paabot berib moni naikinim, tad pasau lio bendruomen iandien pagrstai susirpinusi dl politik abejingu mo. Pasaulio pilieiams btina aktyviai dalyvauti alinant tokios ries nusikaltim prielaidas, nepaliekant umartyje n vieno moni ir taut naikinimo atvejo. Nors komunistini reim nusikaltim mastas gero kai didesnis negu nacizmo, taiau iandien tarptautiniu lygmeniu dar nevertinta j padaryta ala monijai. Nacizmo nusikaltimai vertinti, didiausi naci nusikaltliai nuteisti, taip pat nubausti kiti j paranki niai. Taiau to nepadaryta komunistini nusikaltli atvilgiu - jie ne tik kad nenuteisti, bet ir visai nevardyti. Tarptautinis Kongresas Komunizmo nusikaltim vertinimas" sie kia tarptautinei bendrijai parodyti, kaip komunizmo ideologija, politi ka, komunistiniai reimai, tiek vykdydami savo taut genocid, tiek su naikindami kit valstybi suverenitet jas okupuojant ir aneksuojant, padarydami plataus masto nusikaltimus taikai, karinius nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui, vykdydami itis taut udynes, tryp dami mogaus teises ir laisves, padar tautoms ir pilieiams milini k socialin ir moralin al, taip pat al taut genofondui, kultrai, sustabd itis taut raid, pakenk bendrai monijos paangai. Manome, kad siekiant gyvendinti Kongreso tikslus ir udavinius b tina socialiai, politikai ir teisikai vertinti komunizmo ir komunisti ni reim padarytus nusikalstamus veiksmus. Tam tikslui Tarptauti nio Kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas" dalyviai turi su sitarti steigti Tarptautin Vilniaus visuomenin Tribunol komunistini

450

reim nusikalstamiems veiksmams vertinti bei patvirtinti susitari m ir Tribunolo nuostatus. is kongresas nutaria: steigti Tarptautin Vilniaus visuomenin Tribunol (toliau - Tribu nolas). Tarptautinio Kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas" posdio pirmininkai Rasa Jukneviien Vytas Miliauskas

451

Tarptautinio Kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas" dalyvi susitarimas

Vilnius 2000 m. birelio 12 d.

ali, dalyvaujani Kongrese, visuomenins organizacijos ir pavie niai asmenys susitaria, kad: 1. steigiamas Tarptautinis Vilniaus visuomeninis Tribunolas, galin tis dirbti sesijomis. Tribunolui pavedama socialiai, politikai ir teisikai vertinti komunizmo doktrinos ir komunistini reim nusikalstamus veiksmus, jei bus nustatyta, kad tokie veiksmai buvo padaryti. 2. Tribunolo organizacij, jo funkcijas, tikslus ir udavinius nustato prie io susitarimo pridedami Tribunolo nuostatai. Jie yra neat skiriama io susitarimo dalis ir Kongreso patvirtinami. Jeigu Tribunolas dirba sesijomis, tai praoma Organizacinio komiteto dirbti iki Tribunolas priima nuosprend. 3. Susitarimas, Tribunolo nuostatai suraomi lietuvi, angl ir rus kalbomis ir turi vienod gali bei pasiraomi pirmininkaujanio jo Kongreso posdiui, kuriame priimamas is susitarimas. 4. Tribunolo teisj kolegijos narius, jos pirminink, pavaduotoj, vyriausij kaltintoj, jo pavaduotoj ir vyriausij sekretori pa renka ir pateikia Kongresui tvirtinti Kongreso organizacinis ko mitetas. Tribunolo teisj kolegijos pirmininku ir vyriausiuoju kaltintoju renkami Kongres surengusios alies atstovai, nebuv komunist partijos nariais. 5. Tribunolo procesas vyksta surengusios Kongres alies valstybine kal ba - lietuvi kalba. Kartu daromas sinchroninis vertimas angl, ru s kalb, procesas raomas magnetofono juost ir protokoluojamas. 6. Tribunolo proceso dokumentai ir nuosprendio originalai lietu vi, angl ir rus kalbomis saugomi Organizaciniame komitete. 7. is susitarimas sigalioja ir galioja iki paskelbiamas nuosprendis. Tarptautinio Kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas" posdio pirmininkai Rasa Jukneviien Vytas Miliauskas

452

Pasilymas dl Tribunolo teisj, kaltintoj ir sekretoriaus irinkimo

Vilnius 2000 m. birelio 12 d.

Organizacinis komitetas, remdamasis Tarptautinio Kongreso dalyvi 2000 m. birelio 12 d. susitarimo 4-ju punktu, nutar pasilyti Kongre sui irinkti Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo teisjus, jo pir minink, pavaduotoj, vyriausij kaltintoj, jo pavaduotoj ir vyriau sij sekretori. Silome Tribunolo teisjais irinkti iuos asmenis: teiss moksl dak tar Lynette Andresen (Kanada), Mykol Kulinsky (Ukraina), teiss is torik Vytaut Raudelin (Lietuva), advokat Vytaut Zabiel (Lietu va) ir advokat Aivars Liudvigs (Latvija). Silome irinkti Tribunolo pirmininku Vytaut Zabiel (Lietuva), jo pavaduotoju Aivars Liudvigs (Latvija). Vyriausija Tribunolo kaltinto ja - Kongreso atstov socialini moksl daktar Zit liyt (Lietuva), jos pavaduotoju Michal Glonda (Slovakija). Vyriausiuoju Tribunolo po sdi sekretoriumi - teisinink Edmund Mikuiausk (Lietuva). Atsarginiais Tribunolo teisjais irinkti ekonomikos moksl daktar Algird Endriukait ir advokat Alg Krun. Tarptautinio Kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas" Organizacinio komiteto posdio pirmininkas Posdio sekretorius

Vytas Miliauskas Arturas Flikaitis

453

Tribunolo nuostat ir teisj kolegijos patvirtinimas (Iraas i stenogramos)

Vilnius 2000 m. birelio 12 d.

Pirmininkai: Rasa Jukneviien ir Vytas Miliauskas Sekretor: Giedr Uzdilait Susitarimo steigti Tarptautin Vilniaus visuomenin Tribunol ir io Tribunolo nuostat pristatymas, Tribunolo steigimas ir Tribunolo na ri rinkimai: ADVOKATAS VYTAUTAS ZABIELA: Garbusis Kongrese, gerbiami ms biiuliai, kurie ia kalbjo, perdav mums nuoirdiausius link jimus. A supratau, kad juos taip pat perdav ir Tribunolui. Gerbiamieji posdio pirmininkai, ponios, ponai, visi, kurie ia su sirinko. Kad bt tvirtinti Kongreso rezultatai, reikia Js sutikimo steigti Tarptautin Vilniaus visuomenin Tribunol. Jeigu Js sutiksite su jo nuostatomis, jeigu Js sutiksite su susitarimo tekstu, kuris Jums yra pateiktas, jeigu Js pritarsite, mes steigsime Tribunol. Susitarimo projekte dl Tribunolo steigimo yra pavedama Tribuno lui dirbti sesijomis. Dabar bt pirmoji sesija, kuri vyks tris dienas. Per jas bus surinkti duomenys, kaltinamieji aktai, o atstovai i 10 ali jau yra atsiunt ir pareik kaltinamuosius aktus komunistinei doktrinai ir komunistiniams reimams. Mes surinksime iuos aktus, apklausime nu kentjusiuosius, liudytojus, o vis surinkt mediag perkelsime ant rj pakop, tai yra antr Tribunolo sesij. Ji galt vykti po trij m nesi, t.y. gal rugsjo mnes. Kokie susitarimo principai? Trumpai paminjau, kad Js kiekvienas turite susitarimo projekt. Taigi Js pritarimu Organizacinis komite tas vienintelis turi teis Jums pasilyti Tribunolo sudt, jam tokia tei s bus suteikta, jeigu Js suteiksite i teis. Tribunolas dirbs, kaip mi njau, sesijomis. Tribunolui vliau bus pavesta priimti nuosprend pa-

454

gal vis surinkt mediag, kuri bus pateikta Tribunolui. Tai bt pir masis dokumentas dl Js sutikimo steigti tok Tribunol. (Plojimai) Prietaraujani nra. Js plojimus laikau pritarimu. PIRMININK: Gerbiamieji Kongreso dalyviai, ponas V. Zabiela pa teik io nutarimo projekt, kur mes, tikiuosi, bendru sutarimu patvir tinsime. Ms bendras sutarimas reik - jeigu jis toks bus - kad yra steigiamas Tarptautinis Vilniaus visuomeninis Tribunolas, ir mes lei diame jam dirbti sesijomis, socialiai, politikai ir teisikai vertinti ko munizmo doktrinos ir komunistini reim nusikalstamus veiksmus, jeigu bus nustatyta, kad tokie veiksmai buvo padaryti. Ar galima ben dru sutarimu tok ms nutarim priimti? (Plojimai) Prietaraujani nra. Js plojimus laikau pritarimu. Dabar turbt p. V. Zabiela pateiks io Tarptautinio Vilniaus visuo meninio Tribunolo nuostatus. VYTAUTAS ZABIELA: Noriau, Jums leidus, pateikti Tribunolo nuostatus. Kaip jis dirbs, kokiomis tarptautins teiss normomis va dovausis, kokia turt bti sudtis tiek paties Tribunolo, tiek kaltin toj, kokia procedra vyks pats Tarptautinis Vilniaus visuomeninis Tri bunolas. Kas yra nuostatuose? Nuostatuose nurodoma, kad is Tribunolas dirbs sesijomis. Pirmoji sesija vyks dabar. Tribunol sudarys 5 teis jai. Prireikus Organizaciniam komitetui ir Tribunolui, Kongresas de leguoja teis padidinti Tribunolo nari skaii iki 11 nari. Jeigu at sitikt tokia nelaim, kas nors susirgt ir negalt vykdyti savo pa reig, Organizaciniam komitetui pasilius, Tribunolas turi teis priimti daugiau nari Tribunolo sudt. Jeigu atsitikt taip, tarkim, kad su sirgt vyriausiasis kaltintojas arba kaltintojai, tai Tribunolui taip pat suteikiama teis juos pakeisti. Galbt svarbiausia nuostata ia yra dl antrosios sesijos. Antroji sesija turt prasidti Tribunolui nusprendus ir nustaius jos dat. Taip pat yra Kongreso deleguota teis, sutikus Tribunolui, papildyti Tribunolo nuostatus ir nari skaii. Tokios su dties antroji sesija galt tsti darb. Jeigu jau bt pasakytos kalti namosios kalbos, pateikti paaikinimai ir tie kaltintojai, kurie dalyva vo pirmojoje sesijoje, negalt atvykti antrj sesij, tai suteikiama teis juos pakeisti. Jie galt neatvykti, nes jau duoti parodymai ir pa teikta kaltinamoji mediaga. Galt atvykti kiti kaltintojai, galt pri sidti kitos alys. Procesas yra atviras iki tol, kol bus priimtas nuosp rendis. Taigi alys, norinios dalyvauti Tribunolo darbe, gals bet ku riuo metu sitraukti Tribunolo darb, pateikti jam kaltinamj me diag ir dalyvauti procese.

455

Taip pat numatomos ir lygios teiss (kaip ir turt bti) ir kaltini mui, ir gynybai. iuo metu paraytos kaltinamosios kalbos, kaltinamieji aktai bus pateikti ir pridti prie bylos. Procese taip pat dalyvaus gyny ba. iuo metu turime vien gynj, galbt iki 14.00 val. atsiras dar dau giau gynj. Jeigu atsiras, tai jie bus priimti gynjais. J teiss renkant rodymus procese yra lygios, nes to reikalauja tarptautin teis. Visa tai numato Nuostatai. Juose numatoma, koki mediag tur t pateikti alys, kaltintojai, gynyba. Nukentjusieji apklausiami, j pa teikta mediaga pridedama prie bylos. Apie nukentjusius yra labai daug tikinanios mediagos, kaip jie buvo niekinami, kankinami, u domi kit asmen akivaizdoje. Tokia mediaga irgi bus pridedama prie ios bylos. Bus pridedama ir kita autentika mediaga: leidiniai, statis tiniai duomenys, dokumentai. Tribunolas leis vis mediag pridti prie ios bylos. Todl manau, kad susidarys ne vienas tomas kaltinamosios media gos ir per vien sesij nemanoma jos aprpti, ianalizuoti ir priimti nu osprend arba verdikt. Visa tai yra numatyta ms Nuostatuose. Pra ome Js pritarti jiems, kad Tribunolas galt jais remtis priimdamas visus sprendimus, nutartis ir vykdyti Tribunolo teismin proces. (Plo jimai) Prietaraujani nra. Js plojimus laikau pritarimu. PIRMININKAS: Taigi Organizacinis komitetas djo daug darbo, kad parengt iuos Nuostatus. Praome bendru sutarimu pritarti iems Nuo statams. (Plojimai) PIRMININK: Taigi ai p. V.Zabielai. Ar tai jau visi dokumentai, kuriuos reikia priimti iki Tribunolo nari irinkimo? VYTAUTAS ZABIELA: Visi dokumentai, kuriais remdamasis Tribu nolas galt pradti dirbti, jau yra priimti. Dabar, inoma, reikia Jums, garbs sveiai, nutarti, kas bus Tribunolo nariai, kas bus Tribunolo pir mininko pavaduotojas, vyriausiasis kaltintojas, kaltintojo pavaduotojas ir vyriausiasis sekretorius. Viso to kol kas neinome, tai Jums paskelbs pirmininkaujantysis Kongreso posdiui. PIRMININK: Iki to paskelbimo, iki tol, kol mes skirsime iuos mo nes, mes, pirmininkai, turime atlikti toki misij ir pasirayti iuos do kumentus, kuri originalai yra ant ms stalo. Po to, jau sigaliojus iems dokumentams, kaip ir prasta tokiuose forumuose, parlamentuo se, rinksime iuos mones. Taigi mes su kitu pirmininku - V. Miliaus ku - turime pasirayti ir atiduoti iuos svarbius dokumentus. (Plojimai) Pirmininkai pasirao dokumentus. Gerbiamieji Kongreso dalyviai, ar galima labai aikiai ir tiksliai fik suoti, kad bendru sutarimu priimti ie du svarbs dokumentai? Nebu

456

vo girdti prietaraujani. Taigi ie dokumentai yra priimti ir netru kus, kai mes irinksime konkreius mones, kurie dirbs iame Tribu nole, mes teiksime iuos dokumentus Tribunolo vadovams. (Plojimai) Mes turime Tarptautinio Kongreso komunizmo nusikaltimams ver tinti Organizacinio komiteto pasilym (2000 m. birelio 12 d.). Pasi lyme yra raoma: Irinkti Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribu nolo narius, jo pirminink, pavaduotoj, vyriausij kaltintoj, jo pava duotoj ir vyriausij sekretori". Silymai Js svarstymui yra patei kiami tokie: L. Andresen (Kanada) - teisinink, V. Raudelinas - teisi ninkas (Lietuva), A. Liudvigs (Latvija) - teisininkas, M. Kulinsky - Uk rainos parlamento narys (Ukraina), V. Zabiela (Lietuva) - teisininkas. Siloma irinkti: Tribunolo pirmininku V. Zabiel (Lietuva), pirmi ninko pavaduotoju Aivars Liudvigs (Latvija), Vyriausiuoju kaltintoju Kongreso atstov Z. liyt (Lietuva), Tribunolo Vyriausiojo kaltintojo pavaduotoju M. Glond (Slovakija), Vyriausiuoju sekretoriumi E.Miku iausk (Lietuva). Atsarginiai teisjai: A. Kruna - teisininkas, A.Endriu kaitis - ekonomistas. Gerbiamieji Kongreso dalyviai, mums reikia Js atsiklausti, ar bus norini, praani, reikalaujani, kad ios kandi datros bt svarstomos atskirai? Ar bt koki nors kitoki pasily m dl io Tribunolo patvirtinimo? Ar bendru sutarimu galima patvir tinti, paprayti netgi t moni imtis io nelengvo darbo? (Plojimai) Ar yra tarp Kongreso dalyvi kitaip galvojani, silani kitoki proce dr? Kongreso dalyviai labai nort pamatyti tuos mones ia, todl praytume iuos mones ateiti ir pasirodyti. Visi, kuri pavardes per skaitm. Praom ia, sals priek. (Plojimai) Gerbiamieji, a noriau dar kart perskaityti pavardes, kad js ga ltumte susipainti su iais monmis. Tai Lynette Andresen (Kana da). (Plojimai) Vytautas Raudelinas, teisininkas, nra iandien jo. Yra? Ateis vliau. Aivars Liudvigs, Latvija, irgi vliau. (Plojimai) Mykol Kul insky, Ukrainos parlamento narys. Praom priek. (Plojimai) Vytaut Zabiel jau pastate, jis pristat dokumentus. (Plojimai) Uldis Pauls Strelis, Latvija. (Plojimai) Zita liyt, pasta j ne tik Lietuva. Michal Glonda, Slovakija. (Plojimai) Edmundas Mikuiauskas, Lietuva. (Ploji mai) Algis Kruna, teisininkas. (Plojimai) Algirdas Endriukaitis, taip pat gerai pastamas ne tik Lietuvoje. (Plojimai) Dabar a noriu dar procedrinius dalykus isprsti. Patvirtinti, kad Tribunolo pirmininku yra irinktas Vytautas Zabiela. (Plojimai). Tribu nolo pirmininko pavaduotoju - Aivars Liudvigs. (Plojimai) Tribunolo vyriausioji kaltintoja - Zita liyt. (Plojimai) Vyriausiojo kaltintojo pa vaduotojas - Michal Glonda. (Plojimai) Vyriausiasis posdi sekreto

457

rius - Edmundas Mikuiauskas. (Plojimai) Tribunolo nariai: Lynette An dresen (Kanada), Vytautas Raudelinas, Aivars Liudvigs, Mykola Kul insky. Atsarginiai teisjai - Algis Kruna ir Algirdas Endriukaitis. Ar visiems viskas aiku? (Plojimai) Labai ai. Dabar teikiame dokumen tus, k tik Js priimtus, io Tribunolo pirmininkui Vytautui Zabielai. (Plojimai) Taigi ms Kongresas atliko labai solidi ir rimt procedr - i rinkome ir teisinome Tribunol ir jo sudt. Todl visi palinkkime Tri bunolo nariams skms ir stiprios sveikatos iame atsakingame darbe. (Plojimai) /Iraas tikras/ Pirmininkai: Rasa Jukneviien Vytas Miliauskas Sekretor Giedr Uzdilait

458

Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo nuostatai

I.

Tribunolo organizacija 1. Remiantis Tarptautinio Kongreso Komunizmo nusikaltim vertini mas" 2000 m. birelio 12 d. susitarimu steigiamas Tarptautinis Vil niaus visuomeninis Tribunolas (toliau - Tribunolas) ir jam paveda ma socialiai, politikai ir teisikai vertinti komunistini reim a lyse padarytas nusikalstamas veikas. 2. Tribunol sudaro: Tribunolo teisj kolegija i penki nari (tarp j pirmininko), dviej atsargini teisj ir proceso dalyvi: vyriausiojo kaltintojo, jo pavaduotojo, kaltintoj i ali, nukentjusi nuo komu nistini reim, gynj, nukentjusij, vyriausiojo posdi sekreto riaus, sekretori ir vertj. 3. Tribunolo teisj kolegijos nariui proceso dalyviai gali pareikti nu alinim. Dl nualinimo pagrstumo sprendia teisj kolegija. Tri bunolo nar, diskredituojant Tribunolo veikl, gali prayti nualinti Kongreso Organizacinis komitetas. Dl io praymo pagrstumo sprendia Tribunolo teisj kolegija. 4. Tribunolo teisj kolegijos pirmininkui ar nariams negalint atlikti sa vo pareig, Tribunolo teisj kolegija i savo tarpo ar atsargini tei sj irenka pirminink ir papildo teisj kolegijos nari sudt at sarginiu teisju. Proceso metu Tribunolo teisj kolegijos pirminin kas gali laikinai pavesti savo pareigas eiti kitam teisj kolegijos na riui. Tribunolui dirbant sesijomis, po pirmosios Tribunolo sesijos Kon greso Organizacinis komitetas gali prayti padidinti teisj kolegijos nari skaii iki 11 nari. praym teisj kolegija privalo svars tyti ir priimti nutarim. 5. Kongreso Organizacinio komiteto praymu vyriausiasis kaltintojas, o vyriausiojo kaltintojo praymu kaltintojas, gynjas, vyriausiasis sek retorius, sekretoriai, vertjai Tribunolo teisj kolegijos nutarimu gali bti pakeisti, jei j elgesys yra nesuderinamas su Tribunolo veikla.

459

6. Tribunolo procese teisj kolegijos kvorum privalo sudaryti visi tei sj kolegijos nariai, o irinkti atsarginiai teisjai turi nuolat dalyvauti Tribunolo procese. 7. Tribunolo teisj kolegija priima nuosprend, nutartis ar nutarimus bals dauguma. Susilaikyti balsuojant negalima. 8. Tribunolo teisj kolegijos nuosprendis ar nutartys priimamos pasi tarimo kambaryje dalyvaujant vertjams. Teisj kolegijos narys, ne sutikdamas su teismo nuosprendio ivadomis, gali dl j surayti motyvuot atskirj nuomon, kuri pridedama prie teismo posdio protokolo. Taiau nuosprend pasirao visi teisj kolegijos nariai. 9. Kaltintojas, gynjas, nukentjusysis Tribunolo procese turi lygias tei ses teikti rodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti praymus ir daly vauti teisminiuose ginuose. rodymais laikomi visi visuotinai pripa inti faktai, valstybiniai dokumentai, statym nustatyta tvarka pa tvirtinti dokumentai, ali visuomenini organizacij pateikti duo menys, nukentjusij, liudytoj parodymai, ekspert ivados, doku mentai, oficials leidiniai, pavieni asmen, notar ar kit oficiali institucij patvirtinti parodymai ir kita. 10. Gynyba Tribunolo procese dl komunistini reim padaryt nusi kalstam veiksm vertinimo laikoma utikrinta, jei Kongreso Orga nizacinis komitetas per radij, televizij ar spaudoje paskelb, kad no rintieji ginti komunizmo doktrin, komunistini reim nusikalsta mus veiksmus gali bti gynjai Tarptautiniame Vilniaus visuomeni niame Tribunole, kuris prasideda 2000 m. birelio 12 d., ir apie tai prane ratu Kongreso Organizaciniam komitetui (Gedimino pr. 15, Vilnius). Gynjai gali bti tik turintys auktj isilavinim asmenys. 11. Kongreso atstovas - vyriausiasis kaltintojas pateikia Tribunolui Kon greso Organizacinio komiteto surinkt kaltinamj mediag, patei kia norini dalyvauti Tribunolo procese kaltintoj, nukentjusij ir liudytoj sra.

II. Jurisdikcija ir bendrieji principai

1. Tribunolo teisj kolegijos nariai yra nepriklausomi nuo Kongreso. Priimdami nutartis, nutarimus ir nuosprend jie vadovaujasi iais nuostatais, reglamentu, visuotinai pripaintomis tarptautins teiss normomis, ali, dalyvaujani Tribunolo darbe ir pateikusi kalti namuosius aktus bei kit kaltinamj mediag, teiss normomis ir savo sine.

460

Vertinant komunistini reim, komunistini partij ir j vadov, represini darini ir j vadov, organizacij ir j vadov bei pavie ni asmen nusikalstamas veikas taikai, karo nusikaltimus, nusikal timus monikumui, senatis netaikoma. 3. Proceso dalyviai bei Kongrese dalyvaujani ali visuomenins or ganizacijos ar pavieniai Kongreso dalyviai pateikia Tribunolo teis j kolegijai mediag apie: monijai nusikalstam komunizmo ide ologij ir politik, komunistinius reimus, komunistini partij va dovus, okupuot ali kolaboravusi reim institucijas ir j vado vus, represines institucijas, j vadovus ir i institucij bei pavieni asmen veiksmus, turinius nusikaltimo poymi; komunistines par tijas ir j vadovus kaip rafinuotos komunistinio totalitarizmo ideo logijos ir politikos gyvendintojus bei j padarytus veiksmus, turin ius nusikaltimo poymi; jgas, sunaikinusias tikrj ali nepri klausomyb. Tribunolo teisj kolegija gali pripainti komunistini ar okupuot a li kolaboravusias komunistines partijas ir kitas institucijas nusikalstamo mis organizacijomis, o j narius - nusikaltusiais, jei i veikla planuojant, organizuojant, vadovaujant, kurstant ar kitaip padedant buvo okupant valios vykdymas ir itaip buvo padarytos nusikalstamos veikos taikai, ka ro nusikaltimai, nusikaltimai monikumui, padaryta materialioji ir mo ralin ala ar kiti veiksmai, prietaraujantys tarptautinei teisei. Teisj kolegija visa tai vertina i dalies remdamasi Niurnbergo, Ru andos tarptautini tribunol stat formuluotmis, Jungtini Taut nu sikaltim taikai ir monijos saugumui kodekso projektu, taip pat Tarp tautinio baudiamojo teismo Romos statutu bei dalyvaujani Tribunolo darbe ali nacionaline teise ir pritaikydama formuluotes nusikalstam veiksm padarymo laikui ir aplinkybms. Tribunolo teisj kolegija, vertindama komunistini reim veiksmus, gali nurodyti ir pavieni nusikaltim ri subjektus, taip pat vardyti kolaboravimo svok, ko laboravusias institucijas, j vadovus ar asmenis, smoningai vykdiu sius okupant vali paeidiant okupuotos alies teises, jos nepriklau somyb, piliei teises. a) Nusikaltimai taikai: agresijos planavimas, rengimas, pradjimas ir vykdymas. Agresija suprantama kaip vienos valstybs ginkluotos jgos pavartojimas prie kitos valstybs suverenum, teritorin vien tisum ar politin nepriklausomyb arba bet kokia karin okupacija, taip pat laikinoji, ar bet koks kitos valstybs teritorijos ar jos dalies aneksavimas, prietaraujantis Jungtini Taut statams.

2.

461

b) Karo nusikaltimai: bet kurie veiksmai, paeidiantys tarptautin humanitarin teis: tyinis udymas, kankinimas arba nemoni kas elgesys, tyinis didelio skausmo suklimas, garb ir orum e minantis elgesys, iaginimai, okupuot ali asmen vertimas tar nauti okupavusios alies ginkluotosiose pajgose, j siuntimas ka ro veiksmus, miest, kaim ir gyvenviei naikinimas arba nio kojimas, ugrobimas, naikinimas ar tyinis griovimas kulto pastat ir religini institucij, meno, mokslo, istorini vertybi masinis naikinimas arba pasisavinimas nuosavybs, tarptautins humani tarins teiss ginam asmen neteista deportacija ar perklimas arba neteistas kalinimas, okupuojanios alies civili asmen per klimas okupuot teritorij. c) Genocidas ir io nusikaltimo subjektas: veiksmai, kuriais siekia ma fizikai sunaikinti visus ar dal gyventoj, priklausani ku riai nors nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei politinei grupei, pasireikiantys i grupi nari udymu, iauriu kanki nimu, sunkiu kno sualojimu, tyiniu sudarymu toki gyveni mo slyg, kuriomis siekiama sunaikinti vis ar dal tokios mo ni grups, ar veiksmai, pasireikiantys nusakyt nusikalstam veiksm organizavimu arba vadovavimu jiems, - visa tai yra ge nocidas, brutaliausias nusikaltimas monikumui. Genocidas yra nusikaltimas monijai, paeidiantis tarptautin teis, o jo subjek tas bendruoju poiriu yra valstyb, vykdanti j karo ar taikos me tu, ir asmenys, tiesioginiai jo vykdytojai. d) Nusikaltimai monikumui: toliau ivardyti visuotiniai arba nuo latiniai veiksmai prie civilius asmenis tiek karo, tiek taikos me tu vadovaujant arba kurstant valstybei arba kitai organizacijai ar grupei: - nuudymas ar inaikinimas; - kankinimas; - pavergimas, vertimas dirbti priverstin darb; - bet kokios identifikuojamos socialins grups persekiojimas po litiniu, rasiniu, etniniu ar kitais pagrindais, neleistinas pagal tarptautin teis; - deportacija ir prievartinis perklimas tos paios valstybs teri torijoje ar itrmimas i savo alies teritorijos; - neteistas kalinimas; - iaginimas, kita grubi seksualin prievarta; - kiti nemoniki veiksmai, keliantys didel grsm fizinei ar psi chinei sveikatai, asmens garbei ir orumui.

462

Jei yra padaryti iame skyriuje nurodyti nusikalstami veiksmai, tai tarnybin padtis ar atsakingos pareigos vairiose ministerijose, iny bose neturi bti pagrindas atsakomybei paalinti. Faktas, kad asmuo, padars nusikalstamus veiksmus valstybs ins titucij, partij ar j vadov nurodymu, neatleidia jo nuo atsakomy bs ir gali bti tik lengvinanti atsakomyb aplinkyb. 4. Komunizmo doktrinos ala monijai ir komunistini reim pada ryta materialin, fizin ir moralin ala: 4.1. Materialin ala alies ekonomikai, prievartin kio kolektyvi zacija, turto nacionalizacija, besaikis gamtos itekli naudojimas, j iveimas, bendra materialin ala valstybei ar okupuotai vals tybei, visuomeninms organizacijoms ir pilieiams valdant al komunistiniam reimui. 4.2. mogaus teisi ir laisvi paeidimai, religijos, spaudos laisvs paeidimai, persekiojimas u religinius sitikinimus ir religin praktik, paminkl, banyi, spaudos ir kit kultros vertybi naikinimas, ala vietimui, menui, kultrai, visuomens demo ralizavimas, alies piliei suprieinimas (prievartavimas stoti komjaunimo organizacij, komunist partij ar prievartinis ver bavimas tarnauti reimui). 4.3. ala tautos genofondui - kovotoj u laisv tys, nuudymai, trmimai, kalinimai, j padariniai, pasitraukimas nuo teroro ki tas alis, nutautinimas, asimiliacija, kita moralin ala.

III.

Tribunolo teiss ir pareigos

1. Tribunolas dirba itisai, iki priimamas nuosprendis, bei sesijomis, da rydamas pertraukas, kurias nustato Tribunolo teisj kolegija. 2. Tribunolo teisj kolegija, inagrinjusi teisminiame procese pateik t mediag, priima nuosprend. Prireikus, teisj kolegija gali pri imti nutart perkelti posd kitai sesijai, jeigu Tribunolo procese nori dalyvauti daugiau kaltintoj i kit ali ar surinkta labai daug ro domosios mediagos, kurios nemanoma greit inagrinti, vertinti ir priimti nuosprend. iuo atveju teisj kolegija numato konkrei ki tos Tribunolo proceso sesijos dat ir trukm. 3. Nuosprendyje ar nutartyje turi bti idstyti motyvai, kuriais remian tis priimami ie dokumentai. Nuosprendis yra galutinis, neskundia mas, taiau per tris dienas teisj kolegijos nari bals daugumos nu tarimu gali bti papildomas ar patikslinamas.

463

4.

5.

6.

7.

8.

Prireikus, Tribunolo teisj kolegija nuosprendyje nurodo, kurias institucijas reikia sisti priimto nuosprendio kopijas praant atkreipti dmes jame padarytas ivadas ir pateiktus silymus. Tribunolo teisj kolegija savo iniciatyva ar Tribunolo proceso daly vi praymu gali kviesti nukentjusiuosius, liudytojus ar ekspertus, jeigu jie sutinka duoti parodymus teismo posdyje. Tribunolo teisj kolegija turi utikrinti veiksming proceso eig, pa alinti proceso dalyvi ar piliei trukdym procesui, o prireikus, pra yti, kad posdi sals tvarkdariai paalint paeidjus i sals. Tri bunolo teismo proceso eiga protokoluojama. Atidjus Tribunolo proces kitai sesijai jo darb gali sitraukti su naujais kaltinimais kit ali organizacijos ir pavieniai asmenys. Tri bunolo proces gali bti pasisti nauji kaltintojai, gynjai, nukent jusieji, liudytojai ar ekspertai. Atsiradus nauj proceso dalyvi, Tri bunolo procesas atnaujinamas ir tsiamas bendra Tribunolo reglamen te nustatyta tvarka. Nauji proceso dalyviai gali sitraukti Tribunolo proces, kol tei sj kolegijos nariai neijo priimti nuosprendio. Kaltintojai, pateik kaltinamuosius aktus ir dav paaikinimus, ne galdami dalyvauti kitame Tribunolo sesijos procese gali j neat vykti arba bti t pai organizacij pakeisti kitais kaltintojais arba gynjais.

Tarptautinio Kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas" posdio pirmininkai

Rasa Jukneviien Vytas Miliauskas

465

Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo pirmoji sesija 2000 m. birelio 12-14 d.

Pirmasis posdis.
2000 m. birelio 12 d. 14 val. 30 min.

Tribunolo teisj kolegijos Pirmininko Vytauto Zabielos an ginis odis: Gerbiamieji io Tribunolo proceso dalyviai, i sal susirink mo ns. Turiu Jums paskelbti, kad i 24 ali atvyk atstovai Lietuvoje surengt Tarptautin visuomenin Kongres Komunizmo nusikaltim vertinimas" steig Tarptautin Vilniaus visuomenin Tribunol, patvir tino Tribunolo nuostatus, irinko Tribunolo teisj kolegijos sudt, pa ved jai vertinti komunizmo ideologij, jos pagrindu sukurt komu nistini partij ir komunistini reim padarytas nusikalstamas veikas teisiniu, politiniu ir socialiniu poiriu. Vadovaujantis Tribunolo nuostat 1 straipsniu, skelbiu Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo pirmosios sesijos proces pradt. Tribunolo teisj kolegij sudaro: jos pirmininkas teisininkas, advo katas Vytautas Zabiela (Lietuva), pavaduotojas teisininkas, advokatas Aivars Liudvigs (Latvija), teiss moksl daktar Lynette Andresen (Ka nada), Ukrainos Aukiausiosios Tarybos deputatas Mykol Kulinsky (Ukraina), teiss istorikas Vytautas Raudelinas (Lietuva). Atsarginis tei sjas: ekonomikos moksl daktaras Algirdas Endriukaitis (Lietuva). Kongreso atstove ir Vyriausija kaltintoja irinkta socialini moksl daktar Zita liyt (Lietuva), jos pavaduotojas - urnalistas Michal Glonda (Slovakija), Vyriausiuoju Tribunolo proceso sekretoriumi irink tas Edmundas Mikuiauskas (Lietuva). Praneame, kad Tribunolo procesas yra vieas, jis vyks birelio m nesio 12-14 dienomis lietuvi kalba ir bus sinchronikai veriama an gl bei rus kalbas ir i angl lietuvi ir rus kalbas. Vyriausioji kaltintoja - Kongreso atstov - paskelbs norinius daly vauti iame procese kaltintojais, gynjais, nukentjusiaisiais, liudytojais ar ekspertais.

466

Vyriausioji kaltintoja Zita liyt: Praau leisti Tribunolo procese dalyvauti kaltintojais: Stanislav Drob ny (ekija), Michal Glonda (Slovakija), Uldis Pauls Strelis (Latvija), Luan Daci (Albanija), Levko G. Lukjanenko (Ukraina), Evgenij Proniuk, (Uk raina), Ivan Stanev (Bulgarija), Konstantin Dimitresku (Rumunija), gy njais: Egidij Kuprusevii ir Jurij Radovii (Lietuva), liudytojais: Lidia Lasmane, Peteris Simsons, Ints Calitis (visi i Latvijos), Alia Spahi (Albanija), Tamara Pacholok, Maja Klatornaja ir Jakav Basin (visi i Baltarusijos). Taip pat prayiau apklausti nukentjusiuosius: Auks Ramanauskait-Skokauskien, Bal Gajausk, Arimant Dumi, Grain Lamauskien, Romuald Zubin, Justin Garv, Kost Janulait, Jaunut - Ju lij Kavaliauskien, Vytaut Kaziulion, Antan Luk, Alvyd Sema k, Edmund Stankevii, On ikuvien, Alvyd Caplikien, Jon Koklevii (visi i Lietuvos). itas sraas nra isamus ir rytoj bus papildytas, nes kol kas dar ne visi yra atvyk. Tribunolo Pirmininkas: Ai. Teisj kolegija, pasitarusi vietoje, nutaria: Kongreso atstovs, Vyriausiosios kaltintojos praym patenkinti, visus ivardytus kaltinto jus, gynjus, nukentjusiuosius ir ekspertus pripainti Tribunolo pro ceso dalyviais. O liudytojus kviesti pagal proceso dalyvi praym. Tribunolo darbui btina patvirtinti Tribunolo reglament. J paren g Tribunolo teisj kolegija, nes Kongresas it teis delegavo Tribu nolui. Todl Tribunolas, naudodamasis kongreso suteiktomis teismis, prao Vyriausij posdio sekretori paskelbti Tribunolo reglament. Vyriausiasis sekretorius Edmundas Mikuiauskas paskelbia reg lament :

I. Tribunolo reglamentas ir bylos nagrinjimo tvarka

1. Tribunolo teisj kolegijos darbo reglament tvirtina teisj kolegija ir j pasirao teisj kolegijos pirmininkas. 2. Tribunolo procesas yra vieas. Jis vyks 2000 m. birelio 12-14 dieno mis. 3. einant Tribunolo teisj kolegijai Vyriausiasis teismo posdio sek retorius paprao esanius posdi salje atsistoti.

467

4.

5.

6.

7. 8.

9.

10.

11.

12.

Tribunolo teisj kolegijos darbui vadovauja kolegijos pirmininkas. Jis paskelbia Tribunolo teisj kolegijos sudt - pristato teisj ko legijos pirmininko pavaduotoj, Vyriausij kaltintoj (Kongreso at stov), jo pavaduotoj, Vyriausij sekretori. Pranea, kad Tribuno las dirbs pagal reglament, ir paveda Vyriausiajam sekretoriui per skaityti jo tekst. Tribunolo teisj kolegija patvirtina teisj kolegi jos darbo reglament ir pirmininkas j pasirao. Vyriausiasis kaltintojas (Kongreso atstovas) pateikia sra jam ino m asmen, kurie nori dalyvauti Tribunolo procese kaip kaltintojai, gynjai, nukentjusieji ir prao teisj kolegij pripainti juos proce so dalyviais. Teisj kolegijos pirmininkas paklausia, ar nra daugiau norinij bti proceso dalyviais, o j nesant, priima nutart ir pa skelbia proceso dalyvius. Teisj kolegijos pirmininkas paklausia, ar kas nors i proceso daly vi nori kuo papildyti teisj kolegijos darbo reglament. Esant pra ym, teisj kolegija priima nutart juos patenkinti ar atmesti. Vyriausiasis kaltintojas pateikia Tribunolui sra asmen, kurie no ri dalyvauti Tribunolo procese kaip liudytojai ir ekspertai. Vyriausiasis teismo posdio sekretorius paskelbia atvykusiuosius teismo posd: kaltintojus, gynjus, posdi sekretorius, nukentju siuosius, liudytojus, vertjus, ekspertus. Teisj kolegija priima nutarim pradti Tribunolui pateikiamos me diagos tyrim. Visi proceso dalyviai kreipiasi teism stovdami. Liudytoj papraoma ieiti kit kambar. Tribunolo teisj kolegija utikrina veiksming proceso eig, ji turi paalinti proceso dalyvi ar piliei trukdym procesui, o prireikus prayti, kad posdi sals tvarkdariai paalint paeidjus i sals. Tribunolo teismo proceso eiga protokoluojama. Teisminis nagrinjimas pradedamas paskelbiant kaltinamuosius ak tus. Juos balsu perskaito kaltintojai ir pateikia kolegijai. Tribunolo tei sj kolegijos nariai, kaltintojai, gynjai, nukentjusieji gali pateikti jiems klausim ar prayti pateikti papildom rodym. rodym tyrimo tvark nustato teisj kolegija, iklausiusi proceso dalyvi nuomoni. Ji gali bti tokia: apklausiami nukentjusieji, i klausomi pranejai dl pavieni kaltinimo dalyk, praneim teks tai pridedami prie bylos, apklausiami liudytojai, jei yra, iklausomos ekspert ivados, supaindinama su bylos mediaga, pridedami pa pildomi rodymai. Prie apklausiant nukentjusiojo, liudytojo ar eks perto paklausiama, ar jie pageidauja pasirayti, kad duos teisingus parodymus.

468

13. Inagrinjus vis pateikt teisj kolegijai mediag skelbiama, kad teisminis tyrimas baigtas ir pradedami teisminiai ginai. Pirmiausia kalba kaltintojai, jiems nesusitarus dl eilikumo, tvark nustato tei sj kolegija, paskui kalba nukentjusieji ir gynjai. 14. Pasibaigus teisminiams ginams, teisj kolegijos nariai pasialina pri imti nuosprendio ar nutarties. Jie skelbiami vieai. Tribunolo teis j kolegija, nustaiusi, kad Tribunolo procese nori dalyvauti daugiau kaltintoj i kit ali, ar surinkta labai daug rodomosios media gos, kurios nemanoma greit ianalizuoti ir vertinti, nebuvo surink ta pakankamai duomen nuosprendio ivadoms, priima nutart Tri bunolo posd atidti kitai sesijai, nurodydama konkrei kitos Tri bunolo proceso sesijos dat ir trukm. Nutarties motyvuose, jei yra pagrindas, nurodoma, kokios alies atstov ir koki duomen pra oma dar pateikti Tribunolui. 15. Tribunolo procesas vyksta lietuvi kalba. Tribunolo proceso dalyviai gali pateikti klausimus, duoti parodymus, pateikti praymus lietuvi, angl, rus kalbomis. J klausimai, aikinimai raomi magnetofo no juost, iveriami lietuvi kalb ir protokoluojami. Teisminio nagrinjimo protokol pasirao posdio pirmininkas ir Vyriausiasis posdio sekretorius. Tribunolo posdio protokolas veriamas an gl ir rus kalbas. 16. Atidjus Tribunolo proces kitai sesijai, jo darb su naujais kaltina maisiais aktais gali sitraukti kit ali organizacijos ir pavieniai as menys. Tribunolo proces gali bti pasisti nauji kaltintojai, gyn jai, nukentjusieji, liudytojai ar ekspertai. Atsiradus nauj proceso da lyvi, Tribunolo procesas atnaujinamas ir tsiamas bendra Tribuno lo reglamente nustatyta tvarka. Nauji proceso dalyviai gali sitraukti Tribunolo proces iki teisj kolegijos nariams ieinant priimti nu osprendio. 17. Kaltintojai, pateik kaltinamuosius aktus ir dav paaikinimus, ne galdami dalyvauti kitame Tribunolo sesijos procese, gali j neat vykti arba bti t pai organizacij pakeisti kitais kaltintojais, gy njais. Teisj kolegijos pirmininkas
Vytautas Zabiela

Tribunolo Pirmininkas: Proceso dalyviai, ar norite kuo nors papildyti Tribunolo reglamen t? Jeigu taip, praom pasakyti. Gynjai nori papildyti reglament. Pra om gynjai, kuo norite papildyti?

469

Gynjas Jurijus Radoviius (Lietuva): Esu pareiks pageidavim dalyvauti Tarptautiniame Vilniaus visuo meniniame Tribunole dl komunizmo nusikaltim vertinimo kaip gyn jas. Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo nuostat projekto 1 skyriaus 10 straipsnyje taip parayta: Norintieji ginti komunizmo dok trin, komunistini reim nusikalstamus veiksmus." Kablelis ia reikia, jog komunizmo doktrina ir komunistinio reimo nusikalstami veiksmai es tas pats. Bet a noriau aikinti ir ginti vien tik komunistin doktri n kaip istorin moni socialinio teisingumo siekimo form. O reim, pasivadinusi komunistiniais, nusikaltimus aikiniau grupiniu egoizmu, profesionaliu politikavimu, btent prieiku komunizmui. Esant nuosta tuose tokiam pasakymui negaliu dalyvauti Tribunolo darbe. Silau vie toje kablelio rayti od arba": norintieji ginti komunizmo doktrin ar ba komunistini reim nusikalstamus veiksmus". Tribunolo Pirmininkas (Lietuva): Ai. Tribunolas, pasitars vietoje, nutar: padaryti tekste patais ir rayti odel arba". Gynjas, kaip ir kiekviename procese, turi teis pa sirinkti savo pozicij, koki jis mato esant tiksling. Dabar praytumme Vyriausij kaltintoj pateikti sra asmen, kuriuos Vyriausioji kaltin toja mano apklausti kaip liudytojus ir ekspertus. Jeigu iuo metu jie dar neatvyk, tai neprietarauja Tribunolo nuostatams ir reglamentui, kad jie bt apklausiami kitu laiku. Todl, gerbiamoji Vyriausioji kaltintoja, pra om pasakyti, ar turite liudytoj, kuriuos reikt apklausti? Vyriausioji kaltintoja : Praau iandien iklausyti nukentjusij parodym, nes dauguma liudytoj atvyks rytoj. Todl iandien praau apklausti monsinjor Al fons Svarinsk, Bal Gajausk ir Auks Ramanauskait-Skokauskien. Tribunolo Pirmininkas: Ai. Tribunolas suprato, kad praote apklausti tris nukentjusiuo sius, liudytoj kol kas neivardijote. Tribunolas pasitars nutar Vyriau siosios kaltintojos paraym patenkinti. Dabar reikia nustatyti teismi nio nagrinjimo tvark. K silote, Vyriausioji kaltintoja, kokia tvarka reikt vesti proces? Vyriausioji kaltintoja: Prayiau, kad dalis kaltintoj paskelbt savo kaltinamuosius aktus, o po to iklausyti nukentjusij parodym. Tribunolo Pirmininkas: Gynyba, praom pasakyti, koki teisminio nagrinjimo tvark pa geidaujate nustatyti? K pirmiausia apklausti: nukentjusiuosius, kal tintojus, liudytojus ar proces vesti taip, kaip pra Vyriausioji kaltin toja?

470

Gynyba:

Sutinkame su Vyriausiosios kaltintojos pasilymu.

Tribunolo Pirmininkas:

Tribunolas pasitars nutar patenkinti Vyriausiosios kaltintojos pra ym ir leisti pirmiausia kalbti kaltintojai i Lietuvos Zitai liytei, po to apklausti Lietuvos nukentjusiuosius, kuriuos ivardijo Vyriausioji kaltintoja, po j suteikti od kitiems kaltintojams, ir, jeigu bus laiko, toliau apklausti nukentjusiuosius ir liudytojus. Dabar praau Vyriau sij posdi sekretori praneti, kokios sudties bus vykdomas teis mo posdio sekretori darbas?
Vyriausiasis sekretorius:

Posdyje sekretoriaus teismo posdio sekretors: Asta Karuien, Auks irgelyt, Ryt Konstantinaviien, Loreta Ramanovskien.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai Jums. Gerbiamieji nukentjusieji turi teis pasilikti Tribunolo proceso salje, o liudytojus, kurie bus apklausiami iandien, praome eiti atskir kambar, ten galsite praleisti laik, kol bsite apklausti. Pagal nustatyt Tribunolo reglament buvo nusprsta, kad pirmiau sia kalbs kaltintoja i Lietuvos Zita liyt. Praom idstyti Lietuvos visuomens kaltinim.

II.

Kaltinim pareikimai

Vyriausioji kaltintoja Zita liyt (Lietuva):

Garbingoji Tribunolo teisj kolegija, Js Ekscelencijos! Prayiau leisti man paskelbti okupacin komunistin reim Lietuvoje KALTI NANT AKT. Istorijos verpetuose Lietuva buvo ne kart nukamuota ir nukryiuo ta. Taiau XX amius lm jai patirti paias iurpiausias ir kruviniau sias tarptautinio banditizmo orgijas. Komunizmo mkla, kuri 1848 metais klaidioti po Europ paleido K. Marksas ir F. Engelsas (danai vadinami proletariato vadais), XX am iuje puol agresyvaus rusikojo imperializmo glb ir siknijo So viet Sjungos komunist (bolevik) partijos pavidalu. Nors mokslinio komunizmo teorija pretendavo aikinti komunisti ns visuomens sukrimo bdus ir komunizmo ideal gyvendinimo kelius, taiau komunizmas nra ideologija, o tiktai karini, kriminali ni nusikaltim monikumui ir monijai teorinis pateisinimas. Tariamai mokslinje komunizmo teorijoje aikiai atsiskleidia jos ne mokslin, nehumanika ir nusikalstama komunizmo doktrinos prigimtis,

471

nes vadinamoji socialini klasi kova" buvo paskelbta istorijos proceso ir istorins paangos varomja jga, o tai reikia, jog prievarta ir smurtas yra pagrindinis subjektyvus visuomens raidos faktorius. Todl marksis tin klasi kovos teorija neivengiamai baigsi gyventoj genocido komu nistinse alyse praktika, pareikalavusia milijon moni gyvybi. Iki Antrojo pasaulinio karo pradios Lietuvoje buvo maiau negu 700 komunistini pair moni ir atrod, kad katalikikos visuomens nemgstam ir cicilikais" pravardiuojam asmen grupuot nekelia realaus pavojaus. Grsm telksi kaimyninje Soviet Sjungoje, ji at kakliai skverbsi nepriklausom Lietuvos Respublik, iekodama joje komunizmo idjoms pritariani kolaborant, kurie padt realizuoti kolonijins komunistins imperijos pretenzijas. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos-Rusijos taikos sutart Lietuva bu vo pripainta nepriklausoma nacionaline valstybe su sostine Vilniuje, o 1939 m. spalio 10 d. sutarties dl Vilniaus ir Vilniaus srities perda vimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos-Soviet Sjungos savitarpio pa galbos" 7-ajame straipsnyje nurodyta, kad sutarties gyvendinimas jo kiu bdu neturi paliesti susitariani ali suvereni teisi". Nurody tas veidmainikas teiginys buvo patvirtintas po to, kai 1939 m. rugpj io 23 d. pasirayta Vokietijos ir Soviet Sjungos nepuolimo sutartis (danai vadinama Ribentropo-Molotovo paktu), kurios slaptasis papil domas protokolas nustat, kad jeigu srityse, einaniose Pabaltijo vals tybi sudt (Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje) vykt TERITORI NIS IR POLITINIS pertvarkymas, iaurin Lietuvos siena taps Vokieti jos ir SSRS interes sfer siena". Be to, 1939 m. rugsjo 28 d. buvo pa sirayta Vokietijos ir Soviet Sjungos sien nustatymo ir draugysts sutartis, kurios slaptasis papildomas protokolas numat, jog VokietijosLietuvos siena bus itaisyta taip, kad Lietuvos teritorija, esanti piet vakarius nuo linijos, paymtos emlapyje, atiteks Vokietijai. Argi tokius susitarimus pasiraiusi Soviet Sjunga neveidmainiavo, kai po 12 dien pasira su Lietuva sutart, kuria sipareigojo nepa liesti susitariani ali suvereni teisi"? Netrukus po to, 1941 m. sausio 10 d. pasiraytas Vokietijos ir Sovie t Sjungos slaptasis protokolas patvirtina Vokietijos vyriausybs atsi sakym savo pretenzij Lietuvos teritorijos dal, nurodyt 1939 m. rug sjo 28 d. slaptajame protokole, taip pat Soviet Sjungos sipareigoji m imokti u tai Vokietijai 7 milijonus 500 tkstani aukso doleri arba 31 milijon 500 tkstani Vokietijos marki. Taip Soviet Sjunga, valdoma komunist (bolevik) partijos ir jos lyderio - diktatoriaus Stalino nusipirko nepriklausom valstyb - Lie tuvos Respublik, kuri tuo metu buvo Jungtini Taut nar.

472

Pasinaudodama komplikuota tarptautine situacija Europoje ir Ant rojo pasaulinio karo pradios padtimi, 1940 m. birelio 15-17 dieno mis Soviet Sjunga okupavo Lietuvos Respublik, pasiunt j ypa tingj Kremliaus galiotin V.G. Dekanozov, kuris suformavo Lietu vos vyriausyb", udraud nacionalini ir sukarint organizacij veik l, atliko valstybs aparato valym, pakeit karini pajg vadovyb ir pradjo vykdyti teror. Vadovaudamiesi 1928 m. rugpjio 27 d. Paryiaus arba BriandoKelloggo taikos pakto dl karo kaip nacionalins politikos priemons atsisakymo 4 ir 5 dalimis, 1945 m. Jungtini Taut stat 2 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 1945 m. Niurnbergo Tribunolo stat 6 str. (a) dalimi bei VI principo (a) dalimi pagal 1950 m. tarptautins teiss principus, pri paintus tokiais Niurnbergo Tribunolo statais ir nuosprendiu (patys tarptautins teiss principai buvo suformuluoti 1946 m. gruodio 11 d. Jungtini Taut Visuotinio susirinkimo rezoliucijoje Nr. 95 (1) Dl tarp tautins teiss princip, pripaint Niurnbergo Tribunolo statais ir nuo sprendiu"), taip pat Jungtini Taut 1974 m. gruodio 14 d. Rezoliu cija dl agresijos apibrimo, kaltiname Soviet Sjungos komunistin reim agresijos prie nepriklausom Lietuvos Respublik planavimu, rengimu, pradjimu ir vykdymu 1939-1940 met laikotarpiu. Btent slaptieji komunistinio reimo Soviet Sjungos susitarimai su faistine Vokietija sukl karini ir kriminalini nusikaltim, taip pat nusikaltim monijai bei monikumui grandin Lietuvoje. Deja, Niurnbergo tarptautinis karo tribunolas 1945-1946 metais bu vo tik laimjusi Antrj pasaulin kar teisingumas, kurio didiausias teisinis paradoksas - pergals teisingumo" sindromas, kai vienas nu sikaltlis teisia kit, nes Soviet Sjunga kartu su JAV, Didija Brita nija ir Pranczija, steigusi specialj tribunol, pasiskelb esanti teisin gumo vykdytoja. Tuo paiu metu, kai Niurnberge buvo teisiami fais tins Vokietijos vadovai, Soviet Sjungoje u geleins udangos" t ssi kruvini komunistinio reimo organizuoti nusikaltimai. inoma, Niurnbergo procesas reikmingas tuo, kad jo stat ir nuo sprendio principus Jungtins Tautos pripaino kaip bendrus tarptau tins teiss principus ir pakyljo juos universalesn lyg, neapsiribo damos vien nugalto faizmo agresijos vertinimu. Todl jo nuostatomis galima remtis ir iandien, vertinant komunistinio reimo valstybse pa darytus nusikaltimus. Soviet Sjungos liaudies deputat antrasis suvaiavimas 1989 m. gruodio 25 d. pripaino negaliojaniais nuo j pasiraymo momento visus vadinamuosius Ribentropo-Molotovo pakto slaptuosius protoko

473

lus. Deja, suvaiavimo nutarime neaptartos ito neteisto veiksmo pa sekms, todl Rusijos Federacija, pasiskelbusi Soviet Sjungos teisi ir pareig permja, ignoruoja ne tiktai Lietuvai reikming doku ment, bet ir atsisako iduoti genocidu kaltinamus asmenis, kaip an tai, iurpi udyni Raini mikelyje dalyv P. Raslan. vedusi Raudonosios armijos dalinius nepriklausomos Lietuvos Res publikos teritorij ir likvidavusi visas valstybins valdios institucijas, Soviet Sjunga organizavo okupacins valdios struktras ir 1940 me tais jung Lietuv Soviet Sjung. Okupacinio reimo metu Lietu vos Soviet Socialistinje Respublikoje sigaliojo Rusijos Soviet Fede racijos Socialistins Respublikos statymai, visi Lietuvos Respublikos pi lieiai buvo prievarta paskelbti Soviet Sjungos pilieiais. Okupaciniam reimui ilaikyti Lietuvoje kurtas Soviet Sjungos ko munist (bolevik) partijos padalinys, kuris vykd okupavusios vals tybs vadovaujanios partijos ir jos sukurt represini struktr vali bei uduotis. Lietuvos komunist partija iki 1989 m. buvo nesavarankika partija, o tiktai Soviet Sjungos komunist (bolevik) partijos padali nys, tarnavs Lietuvos okupacijos ir aneksijos tvirtinimui, padjs or ganizuoti ir vykdyti okupacinio reimo struktroms karo, kriminalinius nusikaltimus monikumui bei monijai. Todl Lietuvos komunist par tija yra nusikalstama organizacija, o jos nariai - okupacinio reimo ko laborantai, kurie privalo bti patraukti baudiamojon atsakomybn, jei gu j veikoje yra kurio nors konkretaus nusikaltimo poymiai. Sunkiausias komunistinio okupacinio reimo Lietuvoje padarytas nu sikaltimas yra GENOCIDAS. Visuotins mogaus teisi deklaracijos 3 straipsnis skelbia, kad kiek vienas mogus turi teis gyvyb, laisv ir asmens nelieiamyb. itos trys pagrindins teiss yra monijos didiausios vertybs ir aukiau sias gris. Masinis moni udymas per Antrj pasaulin kar ir jam pasibaigus sukl visuotin pasipiktinim. Jungtini Taut Visuotinis su sirinkimas dar 1946 m. gruodio 11 d. prim rezoliucij, skelbiani, kad genocidas yra moni grupi teiss gyventi paneigimas, kaip mog udyst yra atskiro asmens teiss gyventi paneigimas. Po dvej met 1948 m. gruodio 9 d. Jungtini Taut Visuotinis susirinkimas prim Konvencij dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j, o 1968 m. lapkriio 26 d. - Konvencij dl senaties termino netaikymo u karinius nusikaltimus ir nusikaltimus monijai. Konvencijos dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j 1-asis straipsnis skelbia, kad susitarianios alys patvirtina, jog genocidas, nepriklausomai nuo to, ar jis vykdomas taikos, ar karo me

474

tu, yra paeidiantis tarptautin teis nusikaltimas, ir sipareigoja u kirsti jam keli ir u j bausti". Taigi genocidas yra tarptautin teis paeidiantis nusikaltimas, ku riam ukardyti ir bausti u j reikalingas tarptautinis bendradarbiavi mas, be to, genocidas iskirtas i ATSKIROS VALSTYBS iimtins ju risdikcijos. Veiksmai, kuriais ketinama visikai ar i dalies sunaikinti koki nors nacionalin, etnin, rasin ar religin grup, o btent tokios grups na ri udymas, rimt fizini ar psichikos sualojim jiems padarymas, tyinis sudarymas kokiai nors grupei toki gyvenimo slyg, kuriomis siekiama j visikai ar i dalies fizikai sunaikinti, priemoni, kuriomis siekiama riboti gimstamum grupje, panaudojimas, prievartinis vienos moni grups vaik perdavimas kitai vardija genocido nusikaltimo objekt ir jo objektyvij pus. Lietuvos SSR Vidaus reikal komisaro 1940 m. sakyme nurodyta, kad prie likviduotin grupi priskiriami tautinink, Jaunosios Lietu vos", Geleinio vilko", Vilnijos", Romuvos", Plieno", Ateitinink", Ramovs" ir kit organizacij nariai, J. Basanaviiaus mokytoj cen tro ir apskrii valdyb nariai, auliai, prekybininkai ir pramonininkai, liaudininkai, socialdemokratai, sionistai ir socialistai, policijos ir Lietu vos kariuomens personalas, visi valdininkai, teissaugos ir teism dar buotojai, bankininkai, fabrikantai, pirkliai ir nam savininkai, dvasinin kai, kriminalinis elementas, prostituts, esperantininkai, filatelistai ir kiti. O svarbiausia, kad buvo nurodyta represuoti ne tiktai ivardytus as menis, bet ir j EIMOS NARIUS, kurie areto metu kartu su jais gy veno ar buvo j ilaikomi. Akcija buvo pavadinta Lietuvi tautins kontrrevoliucijos likvidavimu", todl visikai nesuprantama, kodl ma ameiai ir nepilnameiai eimos nariai buvo prilyginti kontrrevoliucio nieriams. Kadangi jie tokiais negaljo bti, vadinasi, vardijimas slp visos lietuvi tautos sunaikinimo plan, nes netgi darbininkai, kurie ne buvo atskirai vardinti aukiau nurodytame sakyme, galjo ir buvo lik viduoti kaip katalikik ar kit organizacij bei partij nariai. Dr. Arvydo Anuausko atlikto tyrimo duomenimis, 1941-1953 me tais i Lietuvos buvo deportuota ne maiau kaip 39 tkstaniai vaik ir 50 tkstani moter (tie skaiiai dar kart patvirtina, kad tai buvo lietuvi tautos genocidas, o ne moni naikinimas politiniais tikslais). I 132 tkstani moni (kartu su 1945-1952 metais tremtyje gimusiais) 28 tkstaniai uvo nuo lig, bado, alio, nepakeliamai sunkaus dar bo. Negalutiniais duomenimis 1953-1958 metais tremtyje mir dar apie 3500 moni. I viso 1941-1953 metais tremt pateko be vieno maitin

475

tojo apie 18-20 tkstani vaik, taip pat apie 4 tstanius ilaikytini buvo itremti be vieno maitintojo. Faistin Vokietija genocido aukas ud duj kamerose, o Soviet Sjunga pasmerk jas mirti nuo bado ir alio Jenisiejaus ups iotyse, prie Laptev jros, u iaurs poliarinio rato esaniuose rajonuose, taip pat Tolimuosiuose Rytuose, kur lietuviai daniausiai buvo paliekami tai goje be pastogs, maisto ir ilt drabui. Atskiro dmesio reikalauja vadinamosios Maosios Lietuvos gyven toj komunistinis genocidas, dl kurio buvo sunaikinta etnin grup vietiniai gyventojai, Karaliauiaus kratas pavadintas Kaliningrado sri timi, pakeisti visi vietovardiai, o itutjusioje emje kurdinti sovie tiniai kolonistai. iurpiausias vietini gyventoj udyni epizodas 1946 met pavasaris, kai tkstani moni kolonas raudonarmieiai suaud kulkosvaidiais, po to susprogdino led, paversdami Kuri marias kapinmis, kuriose ilsisi ir 1945 m. sausio 25 d. per pus mili jono uvusi taiki Rytprsi gyventoj ir daug Reicho kariki. Kalbant apie moni grupi naikinim, taip pat btina neumirti Klaipdos krato senbuvi (autochton) prievartins repatriacijos, j tr mimo Sibir, masini udyni Macikuose (iluts rajonas) ir kitose vie tovse. Kad Soviet Sjungos komunist (bolevik) partijos ir jos padalinio Lietuvoje nariai kolaborantai naikino nacionalines, etnines ir religines moni grupes, patvirtina Lietuvos Soviet Socialistins Respublikos Vi daus reikal liaudies komisaro Piotro Gladkovo aplinkratyje paskelbtas nurodymas paimti formuliarinn apskaiton visus kunigus, vienuolius, dekanato ir kurijos narius". Buvo nuudyta per 100 Kretingos pranciko n vienuolyno vienuoli, kalinti ir nukankinti kunigai bei vyskupai. i taip Lietuva neteko ir ikilios vyskupo Vincento Boriseviiaus asmenybs. Nusikaltimai monikumui apima nuudymo ar inaikinimo veiks mus, kankinim, neteist kalinim, deportacijas (trmimus) ir prievar tin darb kaip pavergimo form. Jie yra vardyti 1945 m. Niurnbergo Tribunolo stat 6 str. (c) da li bei VI principo (c) dalyje, taip pat Jungtini Taut Visuotinio su sirinkimo rezoliucijoje Nr. 95 (1) Dl tarptautins teiss princip, pri paint Niurnbergo Tribunolo statais ir nuosprendiu", 1993 m. Tarp tautinio Tribunolo asmenims, kaltinamiems sunkiais humanitarins tei ss paeidimais Jugoslavijos teritorijoje stat 5 str. (a, b, c, d, e) punk tais, 4 str. 2 d. (c) punkte, 1994 m. Tarptautinio Tribunolo asmenims, atsakingiems u genocid ir kitus sunkius tarptautins humanitarins teiss paeidimus Ruandos teritorijoje teisti stat 3 str. (a, b, c, d, e, f)

476

punktuose, taip pat 1998 m. Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statuto 7 str. 1 dalies (a, b, c, d, e, f) punktuose ir apibrti kaip nu sikaltimai monikumui. Okupacinio komunistinio reimo Lietuvoje organizatoriai 1940-1941 metais suaud 470 kalini. 1941-1944 metais lageriuose mirties nuosp rendis vykdytas 595 kaliniams, 1944-1957 metais suaudyta 1000 kali ni, 1946-1955 m. vien tiktai iluts lageryje kartu su vaikais uvo 559 kaliniai. I viso Lietuvoje uvo 3 tkstaniai kalini, i kuri 70 % bu vo politiniai kaliniai. Jie buvo ne tiktai suaudyti ar nukankinti, bet mir nuo lig, bado. Kai kurie buvo suaudyti be jokio nuosprendio, o ki tiems vykdyta mirties bausm. Pagal SSRS MVD ir MGB instrukcijas buvo kankinami mons, kal tinami valstybiniais nusikaltimais", t.y. u aktyv arba pasyv pasi prieinim okupacinei valdiai. 1941-1952 metais toki moni buvo maiausiai 62 086, tarp kuri - 45 429 - rezistencijos dalyviai ir j r mjai. Neteistas kalinimas pasireik tuo, kad visi kaliniai turjo dirbti pri verstinius darbus, buvo nuteisti ne objektyvaus ir nealiko teismo, o vadinamj troik" (Osoboje soveanije), kurios, neiklaususios kal tinamj asmen, skirdavo bausmes. Be jokio teisminio bylos nagrin jimo buvo skiriama net mirties bausm. 1940-1953 metais, lagerius bu vo udaryta apie 150 000 kalini i Lietuvos, tuo laikotarpiu i j uvo maiausiai 20-25 %, arba apie 30-40 tkstani moni. I 90 tkstan i kalint politini kalini dingo be inios apie 33 %. Karo nusikaltimai apibriami kaip asmen ir civilins paskirties ob jekt pasirinkimas, upuolimas, neatrankinis upuolimas, keliantis grs m civiliams gyventojams, betikslis miest, kaim ir gyvenviei naikini mas arba niokojimas, nepateisinamas karine btinybe, privaios ar visuo menins nuosavybs grobimas (karo statym ir paproi paeidimai). I 20 tkstani 156 moni, kuriuos 1944-1953 metais nuud ko munist partijos sukurtos ir jai pavaldios represins struktros (NKVD, MVD, MGB), apie 5 tkstaniai buvo beginkliai mons. Nors doku mentuose visi paniekinamai vadinami banditais", taiau didioji j da lis buvo partizanai, kovotojai u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb, be siprieinantys okupacijai asmenys. NKVD vidaus kariuomens 4-osios divizijos baudjai tik savo operaci j metu 1944 m. gruodio 3 d.-1945 m. kovo 31 d. nuud 1 817 moni, partizan buvo tiktai 550, o 1 267 - beginkliai gyventojai. Sudeginta 68 so dybos, kai kurios sodybos sudegintos kartu su j gyventojais.

477

M. Suslovas savo praneime J. Stalinui ra apie 30 899 ki visik arba dalin konfiskavim 1945 m., o 1946 m. birelio 19 d. Lietuvos SSR prokuroras M. Baliasnikovas savo ataskaitoje V. avaronkovui nurod, jog buvo konfiskuota 3 360 rezistent ki ir 12 790 - be eiminink likusi ki. Lietuvos em buvo nacionalizuota ir tapo iimtine valstybs nuosavy be, buvo vykdyta prievartin kolektyvizacija, likviduota privatin nuosa vyb, asmenins, nuosavybs teismis sovietiniai mons galjo turti ne didesn kaip 60 kv.m. gyvenamj plot ir 40 kv. m. negyvenamj patal p dydio nam, automobil, baldus ir nam apyvokos daiktus, buvo ribo jamas net kolkiei laikomas gyvuli kiekis. Taigi komunistinis reimas visus gyventojus pavert beturiais, menkai apmokamo darbo vergais. Dr. Arvydo Anuausko atlikto paskaiiavimo duomenimis Lietuvos Respublikai buvo padaryta 278 milijard JAV doleri dydio materia lin ala: genocidas ir represijos vertintos 84,9 milijardais JAV doleri, o trmim ir kalinim Gulago lageriuose ala sudaro 53,8 milijard JAV doleri. Komunistinis reimas okupuotoje ir aneksuotoje Lietuvoje sunaiki no lietuvi tautos genetin fond, buvo nuudyti ir suluointi isilavi n, fizikai ir psichikai sveiki mons, repatrijavo ar pasitrauk i Lie tuvos 444 235 gyventojai, kiti uvo rezistencinje kovoje, fronte, iveti lagerius. I viso Lietuva 1940-1953 metais neteko 780 922 moni. Be to, Lietuvos jaunuoliai buvo priversti tarnauti okupacinje Sovie t Sjungos kariuomenje, dalyvauti, ti ar bti suluointais jos neteis tame Afganistano kare, netekti sveikatos nesaugiai atliekant ernobylio atomins elektrins avarijos padarini likvidavimo darbus. Okupuotos Lietuvos komunistinio reimo aukos - tkstaniai uvusi ir tapusi in validais pokario kartos jaunuoli, neteistai priverst atlikti btinj karo tarnyb okupacinje Soviet Sjungos kariuomenje. Jau 1944 m. rugpj io mnes buvo pradta prievartin Lietuvos vyr mobilizacija okupa cin Raudonj armij, prievarta paimti 43 000 lietuvi. Tikjimo, sins, odio, spaudos laisvs varymas, galimybi vals tybinse staigose kalbti gimtja lietuvi kalba suvarymas, tautos kul tros ir paproi griovimas, nekontroliuojami asmens, jo bsto, susira injimo ir pokalbi telefonu paeidimai - kasdieninis sovietinio gyve nimo reikinys. Visuotins mogaus teisi deklaracijos nuostatos apie kiekvieno mo gaus teis ivaiuoti i bet kurios alies, laisvai kilnotis pasirinkti gy venamj viet, iekoti prieglobsio kitose alyse ir juo naudotis buvo laikomi valstybiniais nusikaltimais.

478

Okupacinis komunistinis reimas Lietuvoje - ne slogus sapnas, o skaudi keli kart patirtis. Todl vadovaudamiesi ivardytais tarptau tins teiss dokumentais ir j konkreiomis nuostatomis, praytume pri painti, kad: 1. Komunizmo doktrinos prigimtis, kurios esm sudaro vadinamoji socialini klasi kovos teorija", yra nemokslin, nehumanika ir nusikalstama. Komunizmas nra ideologija, o tiktai teorinis kari ni, kriminalini nusikaltim mogikumui ir monijai pateisini mas. Komunizmas - nusikaltlika konspiracija. 2. Komunist partijos yra nusikalstamos organizacijos. Jos neturi bti registruojamos, joms negalima sudaryti prielaid ugrobti valdi n vienoje pasaulio valstybje nei karinio perversmo, nei dalyva vimo parlament rinkimuose bdu. Komunist partijos nariai ne turi teiss naudotis kit valstybi, priklausani Jungtinms Tau toms, politiniu prieglobsiu. 3. Btina patikslinti ir papildyti Konvencijos dl kelio ukirtimo ge nocido nusikaltimui ir baudimo u j nuostatas, vardyti nusikal timo subjektais j dariusias valstybes ir nustatyti j atsakomybs r bei dyd. 4. Reikalinga prayti Jungtini Taut pareigoti visas joms priklau sanias valstybes iduoti asmenis, kaltinamus genocido, karo ir nu sikaltim monikumui padarymu tai valstybei, kurios teritorijo je arba kurios gyventojams padaryti nurodyti nusikaltimai. 5. Praytume, kad Tribunolo teisj kolegija, vertindama komunisti ni reim veiksmus, vardyt atskir nusikaltim subjektus ir pripaint Lietuvos Respublikos teis reikalauti i j 278 milijar d JAV doleri u nusikaltimais padaryt materialin al. 6. Komunistini reimo institucij okupuotoje Lietuvoje padaryti veiksmai turi tarptautin teis paeidiani nusikaltim poymi. 7. Kolaboravimas su okupacine valstybe turi tarptautin teis paei diani nusikaltim poymi, jeigu tam tikros institucijos, j va dovai ar pavieniai asmenys smoningai vykdo okupant vali, pa eisdami okupuotos alies ir jos piliei suverenias teises. Tribunolo Pirmininkas: Ai. Tribunolo kolegijos nariai, ar turite kaltintojai i Lietuvos klau sim? Klausim nra. Gerbiamieji gynjai, ar Js neturite Vyriausiajai kaltintojai klausim? Neturite. Tad ai u tok isam kaltinamj ak t. Gerbiamoji Vyriausioji kaltintoja, paklauskite atstovo i Ukrainos, nes kiek man inoma, jis labai skuba. Ar jis dabar nori paskelbti kaltina mj akt?

479

Tribunolo Pirmininkas:

iek tiek keiiame proceso darb ir vietoj nukentjusij apklausos leisime pasisakyti kaltintojui i Ukrainos. Praom.
Kaltintojas Levko G. Lukjanenko (Ukraina):

Dabar yra pradia darbo, kurio metu turime surinkti kaltinamj me diag apie Rusijos imperializmo nusikaltimus, ypa apie komunisti nius. Kaltinamasis aktas - tai apibendrinta mediaga apie SSRS/KPSS nusikaltimus Ukrainos teritorijoje, u kuriuos bausm yra numatyta 1945 m. Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo stat 6 straipsnyje, Jungtini Taut 1984 m. Konvencijoje prie kankinim ir kitok nemo nik, eminant elges ar baudim, 1930 m. Konvencijoje Nr. 29 dl prievartinio ar privalomojo darbo, 1960 m. Jungtini Taut vietimo, mokslo ir kultros Konvencijoje prie diskriminacij vietime. Komu nist partijos nusikalstam veikl slygojo jos imperine ideologija. SSKP ideologijos pagrind sudaro imperialistin puolamoji politika ir sieki mas j iplsti kiek manoma didesnje teritorijoje. Ideologiniai metodai. Teigiama, kad objektyvusis pasaulis vystosi link didij taut, kad po kurio laiko maosios tautos inyks ir pa saulyje liks tik 10-15 kalb. Pagrindin monijos egzistavimo forma yra didiosios tautos, o maosios yra tiktai stabdis, kuris turi inykti. Di diosios tautos, pavyzdiui, tokios kaip Rusija, buvo priskirtos prie per spektyvi, o maesns, tokios kaip Ukraina ir kitos, prie neperspekty vi, turini laikui bgant inykti. Taip turjo bti sunaikintos visos pa vergtos tautos, i j turjo bti atimta savitumo teis. SSKP ideologija yra nusikalstama jau todl, kad buvo panaikinta demokratija ir vesta komunizmo diktatra. Leninas sak: Mes juokiams i demokratijos, o revoliucinis tikslingumas yra auktesnis u formalizm, u demokra tin formalum". SSKP ideologija - tai nusikalstama ideologija, vienos klass sukirinimo su kita ideologija, pasak kurios, turt bti suprie inti tikintieji ir ateistai, o skirting tautini ir politini grupi atsto vai sukirinti tam, kad tos grupuots bt suskaidytos i vidaus. Eg zistavo lozungas plk tai, kas buvo pliama anksiau". SSKP ideologija taip pat yra nusikalstama todl, kad buvo udraus tos religijos ir visos nekomunistins idjos, Ukrainos pilieiams buvo atimta teis visapusikai lavintis, tobulti. Tuo buvo padaryta ala ke lioms Ukrainos gyventoj kartoms. monms buvo atimtos pagrindi ns j teiss. SSKP nusikaltimas - tai ir persekiojimas u religinius si tikinimus, u nekomunistines pairas. Ukrainai buvo primesta impe rin komunistin ideologija. SSKP ideologijos nusikalstam pobd pa tvirtina ir tas faktas, kad diktatra buvo vesta paliekant senj Rusi

480

jos imperijos pavadinim. Ms teritorijoje galiojo ir 1917 m. Liaudies Komisar dekretas, kuriuo Ukrainai buvo atimta spaudos teis. Tais paiais metais buvo priimtas Liaudies Komisar dekretas dl revoliu cini tribunol vedimo ir tokiu bdu teisinta nevaroma savival. ie dekretai galiojo Ukrainoje ir kitose teritorijose. J vedimas paeidia 1907 m. 4-j Hagos Konvencij, draudiani naikinti vietos statymus okupuotoje teritorijoje. Okupacins valdios privalo gerbti okupuoto je alyje galiojanius statymus. Bolevik valdia skleid teror ir is teroras buvo teisintas. Taigi teroras virto bendrja visuomens valdy mo forma. Kitas kaltinimas komunistiniam reimui - tai nusikaltimai taikai. iuos nusikaltimus numato Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo vie nas i punkt. 1917 m. Rusijos liaudies komisarai pareik ultimatum dl kontrrevoliucins veiklos paskelbimo. Prie Ukrainos gyventojus bu vo pradtos komunist represijos, kurios tssi 1918-1919 m. Vliau, ku riant Soviet Sjung, ta Ukrainos okupacija forminta vadinamja S jungos sutartimi. Karo nusikaltimai taip pat traukti Niurnbergo tarptautinio karo tri bunolo status. Karo statymai buvo nuolat paeidiami. Tarkim, 1921 m. Pazar kaime Raudonoji armija pam nelaisv daug Ukrainos ko votoj ir jiems buvo pasilyta pereiti sovietins armijos pus. Atsisa kiusieji buvo suaudyti. 1921-1922 m., lugus Ukrainos liaudies respub likos armijai, buvo suaudyta daug karinink ir kariki u dalyvavi m ilaisvinimo kare. Vliau per 10 met buvo okupuotos vakarins Uk rainos sritys. NKVD, NKGB naudojo chemin ginkl - dujas, nemaisti nius priedus ir kt. Atsakomyb u tokius nusikaltimus taip pat numa tyta Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo statuose. Padaryti sunks nusikaltimai monikumui. 1920 metais Raudonoji armija, atjusi prie Borispolio miesto, pasil jo gyventojams pasiduoti. Atsisakius, raudo nieji ugrob miest ir suaud 10 % jo gyventoj. Vyko kolektyvizacija ir nacionalizacija, kuri metu buvo nuudyta apie 20 000 valstiei. Komunist partija organizavo suaudymus ir rep resijas prie ukrainiei taut. Buvo pradta audyti pasiturinius vals tieius (buoes) vien dl to, kad tai turtingesni mons. Taigi jie buvo audomi pagal j turtin poym. Atsakomyb u tai taip pat numaty ta Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo statuose. Buvo brutaliai u domi antisovietiniai elementai". i fraz figruoja tkstaniuose nu osprendi. mons buvo audomi u antikomunistines pairas. ie veiksmai minto Tribunolo statuose traktuojami taip pat kaip nusikal

481

timas. Mobilizuojant mones ir kuriant ekonominius objektus, SSKP naudojo penitencin sistem. Nusikaltimo sudtis buvo formuluojama taip, kad i esms veiksmai, kurie nra nusikalstami, buvo laikomi nu sikaltimais. Kitas kaltinimas - tai ukrainiei tautos genocidas. 1921-1922, 19321933 ir 1946-1947 m. ukrainiei tauta buvo marinama badu. Itin sun kiai mons kentjo nuo bado 1932-1933 m. Buvo sudaryta speciali ko misija, kuri nagrinjo bado atsiradimo prieastis. Nustatyta, kad orga nizuojant kolkius, buvo ibuoinami valstieiai, didinami duonos pa ruo planai. Todl likdavo maai grd patiems valstieiams, j as meninms reikmms. O tie duonos paruoimo planai i tikrj nebuvo gyvendinami. Bado auk skaiius Ukrainoje nurodomas vairiai - nuo 6 iki 11 milijon moni. Mediaga iuo klausimu paskelbta po 1993 m. surengtos tarptautins konferencijos Ukrainoje. Badas buvo specia liai nukreiptas prie ukrainiei taut. Apie tai byloja ir badas buvu sioje Kubanje, kur gyveno taip pat dauguma ukrainiei. Trylikos Ku bans kaim gyventojai buvo itremti iaur vien dl to, kad jie ne tiek grd. Trmimo mast galima sivaizduoti vadovaujantis tokiais skaiiais: 17 000 moni deportuota i Umans srities, 15 000 - i Nes iastevkos miestelio, 40 000 moni i kai kuri kit miesteli. Deja, tarptautin visuomen ir usienio alys nesikio komunist vykdom genocid Ukrainoje. Taigi galima teigti, jog Ukrainoje 1932-1933 m. bu vo vykdytas genocido aktas. fakt patvirtina gauss altiniai, sau gomi Ukrainos archyvuose. Po to, kai 1932-1933 m. Rusijos imperija badu palau ukrainiei taut, buvo suaktyvintos represijos prie Ukrainos inteligentij. Komu nistinio reimo metu pradtos naikinti cerkvs, ipltas j turtas. Tai prasidjo 1922 m. ir tssi nuolat. 1960 m. SSKP prim nutarim dl priemoni dvasininkijai likviduoti. 1960 m. kovo 20 d. pana nutari m prim ir Ukrainos komunist partijos Centro komitetas. iais nu tarimais buvo nusprsta sumainti vienuolyn skaii, atimti tas ba nyi patalpas, kuriose prie kar buvo visuomenins organizacijos. Buvo nutarta susilpninti cerkvi materialin baz, udaryti dvasines seminarijas ir likviduoti arba maksimaliai apriboti religin propagan d. Remiantis tuo buvo udaryta arba igrobstyta daugelis cerkvi. Tkstaniai j paverstos grd saugyklomis. Taigi daugyb cerkvi, kaip architektros paminklai, Ukrainoje lugo XX a. 7-9 deimtmet. Antrojo pasaulinio karo metu Ukraina taip pat buvo grobstoma. Egzis tavo SSKP Politinio biuro nutarimas dl Ukrainos moni kontingen

482

to ir vertingo turto iveimo. Iveta Moksl Akademijos ir kit ins titut turtas. Rusij buvo iveta 3,5 milijono kvalifikuot darbinin k, inteligentijos, 20 lengvosios pramons objekt. 1941 m. SSKP nuta rimu Rusij iveta 158 000 arkli, 1,5 milijono avi, tiek pat kiauli ir kt. 1991 m. duomenimis, Rusijos taupomasis bankas i Ukrainos ban k im daugiau kaip 84 milijardus rubli. Tai atitikt apie 150 mili jard JAV doleri. Remiantis mintais faktais, Soviet Sjungos komunist partija, at stovaujama jos vadov, taip pat ios partijos Ukrainos filialai kaltina mi tuo, kad, pasitelkdami antihumanik komunistin ideologij, jie padar Ukrainos ir jos tautos atvilgiu tokius nusikaltimus: triskart pradjo prie Ukrain agresyv kar, tuo padarydami nusikaltim, nu matyt Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo statuose. 1944-1945 m. komunist vadovyb aud ukrainieius, vert juos pereiti Soviet Sjungos Raudonj armij, o jiems atsisakius, ud juos. Komunisti n Rusijos vyriausyb, okupavusi Ukrain, nuniokojo j, likvidavo jos parlament ir teism sistem, represavo karikius ir Ukrainos valsty bs tarnautojus, visas partijas, tarp j ir Ukrainos komunist partij. Nuniokojo ir sugriov cerkves, igrobst j turt. Buvo vykdomos ma sins udyns, represavimas, rusikojo etnoso apgyvendinimas Ukrai nos teritorijoje. 1921-1923, 1932-1933, 1946-1947 m. buvo organizuotas badas Ukrainoje, kurio metu mir labai daug moni. Tai taip pat pa darytas nusikaltimas, numatytas 1948 m. Konvencijoje dl genocido nusikaltimo udraudimo ir baudimo u j. SSKP politini, religini, so cialini poymi pagrindu, siekdama sunaikinti ukrainiei taut, ap gyvendino Ukrainos teritorijoje daug rus tautybs moni, mgino sulugdyti intelektin Ukrainos potencial, trm inteligentij, tai yra vykd genocido nusikaltim. SSKP sukr represij mechanizm, nau dojus kankinimus. Buvo padaryta neatlyginama moralin, materialin ir psichin ala. SSKP pavert savanorik Ukrainos gyventoj darb priverstiniu. U SSKP padarytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui patraukiant baudiamojon atsakomybn senaties termi nas nra taikomas. Remdamasis idstytais faktais, praau Tribunolo kreiptis Rusijos Federacijos vyriausyb, kad ji pripaint savo kalt dl komunist nu sikaltim, kaip Vokietija pripaino savo kalt dl faist nusikaltim, ir sipareigot kompensuoti materialin ir moralin al, reimo pada ryt buvusioms Soviet Sjungos respublikoms, o dabar nepriklauso moms valstybms. A baigiau.

483

Tribunolo Pirmininkas:

Dkojame Jums. Ar Tribunolo nariai turi klausim gerbiamajam kal tinimo atstovui i Ukrainos? Neturi.
Tribunolo Pirmininkas:

Noriau paklausti, koki tak padar komunizmo ideologija ukrai niei kalbos raidai?
Kaltintojas Levko G. Lukjanenko (Ukraina):

Padar labai neigiam tak, nes band rodyti, kad ukrainiei kal ba yra vienas i rus kalbos variant, ir nra perspektyvi. i politika buvo nukreipta siekiant visikai sunaikinti ukrainiei kalb, ir tos po litikos idava ta, kad daug ukrainiei mano, jog j gimtoji kalba yra rus kalba.
Vyriausioji kaltintoja:

Prayiau Tribunolo teisj kolegijos leisti man apie 40 minui ne dalyvauti posdyje ir mano pareigas iam laikui pavesti atstovui i e kijos Stanislav Drobny.
Tribunolo Pirmininkas:

Mes sutinkame. Dar yra klausim gerbiamajam kaltinimo atstovui i Ukrainos. Kaip Js manote, kas yra genocido nusikaltimo subjektas bendrja prasme Ukrainoje?
Kaltintojas Levko G. Lukjanenko (Ukraina):

A manau, kad, apibrdami nusikaltimo subjekt, mes turtumme pasinaudoti patirtimi, kuri jau sukaup visa monija. Niurnbergo tarp tautinio karo tribunolo metu nagrinjant nacizmo nusikaltimus, nusi kaltliais buvo pripainti t partij vadovai. A manau, kad nusikalti mo subjektas yra SSKP Centro komitetas ir to komiteto nariai, taip pat Ukrainos atstovai iame komitete. Tai yra gana auktas lygis, nes tie mons priimdavo sprendimus pakankamai savarankikai ir smonin gai. Taigi negalima pasakyti, kad jie buvo prievartaujami. Nors mes i nome, kad tarptautin teis nepanaikina atsakomybs ir emesnio ly gio darbuotojams, taiau silyiau apsiriboti tik labai aukto lygio ko munist partijos vadov svarstymu. Galima bt klausim iplsti ir traukti tuos, kurie vykd represinius veiksmus ir dirbo represiniuo se organuose, bet tarptautin teis numato atsakomyb ir t, kurie man veiki pagal vidaus statymus. Taiau vidaus statymai gali bti nusi kalstami, ir asmuo, veikiantis pagal tuos statymus, yra nusikaltlis, tad remiantis tarptautine teise, jie turi atsakyti u tai.
Tribunolo Pirmininkas:

Dar vienas klausimas. Ar buvo pastaraisiais metais Ukrainoje pro ces dl genocido vykdymo, ir ar yra nuteist?

484

Kaltintojas Levko G. Lukjanenko (Ukraina):

Ukrainoje mes organizavome por teorini mokslini konferencij apie komunizmo nusikaltimus. Tos konferencijos buvo mokslins ir ne galjo prilygti nuosprendiui arba kaltinamajam aktui. Mes sukrme komitet, kuris turi dirbti, kad bt sudarytas tarptautinis teismas, kuris teist komunistinio reimo nusikaltlius. Mes analizavome teisinius as pektus, bet kol kas nepasiekme tokio lygio kaip buvo padaryta ia, Lie tuvoje. Ms komitetas, kuris reng tarptautin teism, baig savo dar b, nes kita pakopa jau yra tarptautinis teismas, bet mums pritrko pi nig ir kit dalyk. Be to, Ukrainos valdia labai neigiamai vertina to ki ms veikl, ir visa tai sutrukd ms darb. Todl a labai d kingas Lietuvos valstybei, kuri nujo toliau ir sureng Tarptautin Tri bunol. Ukrainoje nebuvo toki teism nei priimta toki nuosprendi. A manau, kad dabartinis teismas, kuris vyksta Js pastangomis, yra negalutinis teismas, nes jis irgi visuomeninis. Taiau tikiu, kad mums pavyks tikinti savo valstybi vadovus ir jie steigs tarptautin teism. Tam, kad bt sukurtas toks teismas, turi bti pasiraytos tarpvalsty bins sutartys, sakysim, tarp Lietuvos ir Ukrainos bei kit valstybi, kurios ir steigt tarptautin teism. Tada tas teismas bt visavertis, bet Ukrainos vyriausyb to nepadarys. A tikiu, kad irinkus kit pre zident, Ukraina gals tai padaryti. Manau, jog Lietuvai pradjus dar b, mes galtume prisidti.
Tribunolo Pirmininkas:

Labai atsipraom, ar Js pateikte savo kaltinamj akt? Praytume pateikt j Tribunolui, nes jis buvo labai domus ir turiningas.
Kaltintojas Levko G. Lukjanenko (Ukraina):

Mes pateikme vien egzempliori, manau, kad dabar pridsime dar vien su papildoma mediaga. Organizaciniam komitetui norime pa sakyti, kad dar atsisime Jums anglikj vertimo variant. Jis bus pa teiktas truput vliau, kai jau vyks paruoiamieji darbai prie visos Tri bunolo proceso mediagos spausdinim.
Teisjas Mykola Kulinsky (Ukraina):

A irgi noriau uduoti Jums klausim. Ar negaltumte pasakyti pirmosios Ukrainos vyriausybs sudties? Mane domina tautybs.
Kaltintojas Levko G. Lukjanenko (Ukraina):

Pirmoji vyriausyb organizuota Charkove, manau, kad tarp ios vy riausybs nari buvo tik vienas ukrainietis. O Ukrainos komunist par tija buvo organizuota Ukrainos teritorijoje ir joje nebuvo n vieno uk rainieio.

485

Teisjas Mykol Kulinsky (Ukraina):

Dar noriau, kad Js pasakytumte, ar buvote Soviet Sjungos kon centracijos stovykloje?
Kaltintojas Levko G. Lukjanenko (Ukraina):

Na, tai nra susij su ms teismu, taiau galiu pasakyti, kad kovo damas u Ukrainos nepriklausomyb, buvau nuteistas mirties bausme. Mane turjo suaudyti, bet bausm buvo pakeista 15 met kaljimu. O vliau man buvo skirta 10 met kaljimo ir dar 5 metai tremties.
Tribunolo Pirmininkas:

Labai dkoju Jums, bet yra dar vienas klausimas. Praom.

Gynjas Jurijus Radoviius (Lietuva):

Kaip Js manote, ar ukrainieiai, kurie nesiprieino iam reimui, yra taip pat kalti? Ir kaip atskirti kaltuosius nuo nekaltj?
Kaltintojas Levko G. Lukjanenko (Ukraina):

Tie mons, kurie nesiprieino reimui, nra kalti. Klausimas, kaip atskirti kaltuosius nuo nekaltj. Na, gal gale mes turtume apsistoti ties kakokia konkreia formuluote. inoma, ji netenkins vis, ji bus kompromisin. Taiau manau, kad mes turtume priimti toki form. Ir kaip kriterij silyiau tok rodikl: SSKP Centro komiteto nariai ir sjungini respublik Centro komiteto nariai turi bti traukiami atsa komybn ir kaltinami u tai, k buvusi imperija padar ms alims.
Gynjas Jurijus Radoviius (Lietuva):

Ar Js galvojate, kad visi komunistai, nesvarbu, ar buvo vykdyto jai, ar pritariantys jiems, yra vis dlto kalti?
Kaltintojas Levko G. Lukjanenko (Ukraina):

Ne, btina pasmerkti komunistin ideologij ir udrausti organizaci jas, pltojanias komunistin veikl, pagrst komunistine ideologija. Tai yra panau tai, k padar Niurnbergo procesas. Jis pasmerk naci ide ologij ir udraud organizacijas, veikusias remiantis naci ideologija. mons buvo sistemos dalimi, todl manyiau, jog vis pirma reikia skir ti j individuali ir kolektyvin kalt. Kolektyvin kalt turi tekti Sovie t Sjungos komunist partijos Centro komitetui. Ta atsakomyb turi tek ti lietuviams, baltarusiams, ukrainieiams ir kit tautybi atstovams, ku rie buvo t komitet nariai, ir tiems, kurie buvo atsakingi asmenys ir pa laik ryius su Maskvos Centro komitetu. Manau, kad btent ie mons turi bti atsakingi vien u tai, kad buvo to komiteto nariai. K galima pa sakyti, jei jis buvo komiteto nariu, bet nieko blogo nedar, atseit, geras. Toks poiris yra nusikalstamas, nes visi ie mons msi koki nors ingsni, vykdydami antihumanik komunistin ideologij.

486

Tribunolo Pirmininkas:

Dar vienas klausimas. Praome pasakyti, ar kada nors buvo Ukrai nos Respublika ir vadovyb, ar buvo tik kolaborantin valstyb ir vy riausyb?
Kaltintojas Levko G. Lukjanenko (Ukraina):

Mes turjome savo Ukrainos Respublik, kuri buvo kurta 1917 m. Ji egzistavo nuo 1917 iki 1919 met, o po to Rusija organizavo 3 karo ygius prie Ukrain 1917, 1918 ir 1919 metais. Tada ji sunaikino Uk rainos valstybingum. Taiau bolevik pergal nebuvo tokia tikina ma, ir jie turjo eiti kompromisus. Todl Ukrainos valdios organuo se buvo ir ukrainiei. Taiau visa tai buvo tarsi laipsnikas Ukrainos valstybingumo ir valdios naikinimas. Visa tai baigsi 1922 met gruo dio 30 d., kai buvo primesta ir pasirayta vadinamoji Soviet Sjun gos sutartis. i sutartis niekada nebuvo Ukrainos ratifikuota ir fakti kai netapo teisiniu dokumentu. I ties ji buvo primesta Soviet Sjun gos vasalams - sjunginms respublikoms.
Tribunolo Pirmininkas:

Labai Jums ai. Gerbiamieji klausytojai, turbt jau pavargome, to dl padarysime 20 minui pertrauk. Maloniai kvieiame jus ir toliau dalyvauti procese, nes praneimai tikrai doms, reikmingi ms pra eiiai ir pasaulio visuomenei. Ypa nortsi atkreipti visuomens d mes t reikin, kuris susiformavo imperinje Rusijoje valdant komu nistiniam reimui. Dabar skelbiama pertrauka.
Tribunolo Pirmininkas:

Tribunolas tsia darb toliau. Pareikti kaltinamj akt kvieiamas atstovas i Rumunijos.
Kaltintojas Konstantin Dimitresku (Rumunija):

Soviet tankai ir kareiviai smurtu atjo ms alis ir padar didiau sius vis laik nusikaltimus. Dabar, prajus 10 met po geleins udan gos lugimo, mes jau galime kalbti apie tuos nusikaltimus ir galvojame, kad apie juos tylti yra amoralu. Jie turi bti paskelbti, ianalizuoti ir pa teikti Tarptautiniam Tribunolui. Buvusi Rumunijos politini kalini ben drija savo pirmininko, pono Dimitresku, dka inicijavo tok proces tam, kad tokie nusikaltimai bt vertinti, nepaisant j padarymo laiko ir tos alies, kurios jie buvo padaryti. Tai ms pareiga tiems monms, kurie buvo suaudyti, sunaikinti 126 kaljimuose ir lageriuose, taip pat ir Sibiro platybse. Tai ms pareiga dviems milijonams moni, kurie buvo are tuoti ir deportuoti, kuriuos persekiojo ir jie pateko nelaisvn. Tai ms

487
pareiga kitiems milijonams moni, ms seserims ir broliams, kurie bu vo sunaikinti. Ir vis pirma tai ms pareiga ateities kartoms, kad visa tai daugiau niekada nepasikartot. Komunistin agresija prie Rumunij prasidjo dar 1917 metais, kai tik kilo bolevik revoliucija, ir 500 000 kareivi, buvusi Moldovos te ritorijoje, buvo sunaikinti. Po to imtai bolevik agent atvyko etni nes Rumunijos teritorijas ir vykd daugyb represij. Po Molotovo-Ri bentropo sutarties, 1940 m. SSRS kariuomen eng Rumunij ir oku pavo Besarabij bei Bukovin, prasidjo genocidas, buvo deportuota daugiau kaip 100 000 moni, tarp kuri dauguma buvo jaunimas ir inteligentija. SSRS toliau paeidinjo susitarimus bei sutartis, pasiray tas dar 1944 m., ir kitas tarptautins teiss normas. Buvo paimta ne laisv apie 180 000 Rumunijos armijos kareivi ir karinink, kurie pa gal mintus susitarimus paliko savo gynybines pozicijas. iurkiai buvo elgiamasi su monmis, tremiamais Sibiro lagerius, u poliarinio ra to. Apie tredalis j uvo. Vliau komunist partija, nepaisydama, jog ji siver ilaisvintos" svetimos alies teritorij, pirmus 5-6 mne sius plikavo, terorizavo, smurtavo prie Rumunijos gyventojus, itaip sukeldama didiul nusikaltim bang prie monikum. Nuo 1945 iki 1960 met ie nusikaltimai buvo nuolat daromi. Tuo pat metu veik ir sigaljo politins jgos - Nacionalin demokratin ir Socialin demokratin partijos. J nariai kartu su savo lyderiais buvo suimti ir kalinti lageriuose. Toliau buvo represuojami neturtingi vals tieiai. I j buvo atimama em, ems padargai. Tokie nusikaltimai monikumui gavo pavadinim - kolektyvizacija". Savo gyvybe su mokjo apie 180 moni, kurie buvo suimti, imtai tkstani depor tuota. Nusikaltimai monijai ypa sigaljo Bukarete. Kad bt pasta tyta didiul prabangi pilis, N.auesku naudojo milinikas las, tarp j ir cerkvi. Jis dav sakym cerkves nugriauti arba perkelti jas kit viet. Tai buvo dar vienas nusikaltim puslapis prie monikum ir monij. Po 1944 met vyki 2 milijonai moni buvo suimti, deportuoti, perkelti kitas vietas arba pateko nelaisvn. Beveik 3 milijonai buvo persekiojami, terorizuojami. J kalt ta, kad buvo pabgusij usie n giminaiiai. Beveik 40 000 moni buvo nukankinti 126 kaljimuose ir lageriuose, suaudyti, tapo deportacij ir ikeldinimo bei migracijos aukomis. Materialin, finansin ir ekonomin ala, padaryta komunis tinio reimo, sunkiai suskaiiuojama. Toliau buvo vykdomas dvasinis genocidas: naikinamos cerkvs, kny gos. Tai buvo daroma nuo 1945 iki 1989 met. Vyko visuomens de-

488

moralizavimas, ir tai slygojo kultrin genocid. Taiau patys baisiausi nusikaltimai per 50 komunizmo valdymo met - tai psichin ir mora lin agresija prie pai mogaus prigimt. mons buvo priversti me luoti, bijoti ir neksti savo tautiei. Btent tuo galima paaikinti dau gelio moni komunistin mstysen, ypa t, kurie pereng 50 met slenkst. Skirtingai nuo nacist ir gestapo, kurie urainjo savo pada rytus ygius ir ygdarbius, ved tiksli j apskait, komunizmas ir bau diamieji organai, kaip NKVD, paliko minimaliai dokument, bylojan i apie j nusikaltimus. Taigi nusikaltimai prie monij tapo inomi vien dl to, kad liko imtai tkstani liudytoj, moni, maiusi ir inani apie iuos nusikaltimus. Kartu su iuo kaltinamuoju aktu a pateikiu aikinamuosius dokumentus, knygas ir vaizdo kasetes. Pirmi ninkas senatorius Konstantin Dimitresku. Gerbiamasis Pirmininke, dar 1991 m. Rumunija buvo pradjusi pro ces prie komunizm, o 1994 m. ji dalyvavo kongrese Varuvoje. Var uvos suvaiavimas vyko prie kelet met, buvo priimti svarbs nu tarimai dl komunizmo nusikaltim, bet jie neturjo juridinio pagrin do ir negavo tarptautinio masto. Todl praktiniai rezultatai buvo men ki. Noriu atkreipti dmes, gerbiamasis Pirmininke, jog Rumunijos de legacija mano esant neteisinga, kad tokia alis kaip Rumunija, patyrusi dideli nuostoli dl komunistinio reimo, neturi savo atstovo Js Tri bunole. Ai u dmes. Tribunolo Pirmininkas: Labai dkojame atstovui i Rumunijos, ir jeigu galima, praom ak tus pateikti Tribunolui. Gerbiamieji kaltintojai, ar turite klausim? Klau sim nra. Gynyba? Klausim neturite. Dkojame atstovui i Rumuni jos u trump, bet labai turining kaltinamj akt. odis suteikiamas kaltintojui i Albanijos. Praom. Kaltintojas Luan Daci (Albanija): Pagal baudiamojo kodekso nuostatas, Albanijos komunist partijos veikla yra smerkiama tai u kokius dalykus. Albanijos komunist par tija, vadovaudamasi klasi kovos teorija, tvirtino alyje autoritarin val di ir siek valdyti asmenins laisvs sskaita. Vykd kolektyvizacij, nacionalizacij, skleid ateizm ir dieg dominuojani marksizmo-le ninizmo ideologij. Visa tai prived prie Albanijos izoliacijos. alis ta po totalitarine valstybe, kurioje viskas buvo administruojama ir valdo ma, pajungta totalitarinei ideologijai. Tai truko 45 metus - nuo 1945 iki 1990 met. Valdia nuolat dar nusikaltimus. Pirmiausia buvo paeis tos pagrindins gyventoj teiss ir laisvs, j mstysena, pairos. Bu

489

vo pakeistas poiris nuosavyb, suvarytos religins laisvs. Nusi kalsta dvasininkijai, institucijoms, meetms. Politins socialins grups buvo internuojamos, tremiamos koncen tracijos stovyklas. Nuo 1945 iki 1990 met buvo itremta 48 217 mo ni, i j - 10 192 moterys ir vaikai. Nuudyti 5 577 asmenys. Vieni po teismo proceso, o kiti - be jokio teismo. Nusikaltimai, kuriuos pa dar komunist partija, vadovaujanti politin valdia, vadovaudama si komunistine ideologija, buvo faktikai nukreipti prie alban taut, kuri nebuvo nei komunistin, nei totalitarin, nei politizuota visuome n. Daugeliui alban buvo artimos demokratins liberalios pairos. Taiau mons, kurie ipaino demokratij ir liberalizmo ideologij, buvo persekiojami, alinami i darbo, baudiami, kalinami, tremiami. I j buvo atimtos politins ir konstitucins teiss. Taigi 48 217 asme n, internuot ir paalint i valdios institucij, itin nukentjo. Neat sivelgta tai, kad 1946 met Konstitucija draud be teismo alinti mons i darbo arba juos kalinti ar tremti. Taigi komunist partijos reimas paeid Albanijos Respublikos 1946 ir 1976 met konstitucijas, taip pat tarptautinius paktus, kurie formaliai buvo pripastami komu nist partijos. 1951 metais komunist partijos nusikalstamas reimas nubaud 51 Tiranos piliet, sureng specialius teismus. Jie buvo orga nizuoti Vidaus reikal ministerijos. Tai specials teismo procesai, sie kiant nubausti reimui nepalankius mones. Turbt tai unikalus rei kinys pasaulio teism istorijoje, kai priimti nuosprendiai ir nuteisti mons ne teismins, o represins institucijos, tokia btent ir buvo Al banijos Vidaus reikal ministerija. 1967 metais komunist partija sunaikino visas religines institucijas, visas kulto vietas ir pradjo riboti asmens sins laisv, skleisti ateiz m, komunistin marksistin-leninin ideologij. monms buvo drau diama laisvai reikti savo nuomon odiu, apribota spaudos laisv. Ypatingai dl ios politikos nukentjo dvasininkija, ypa po 1947 m. ir vliau. Buvo ir toliau organizuojami procesai su vairiais parodymais, imituojantys teismo procesus, nors i ties jie buvo rengiami Albanijos vidaus reikal ministerijos. Nuo 1945 iki 1990 met komunist partija, gyvendindama savo po litin program, atm bet kokias galias, bet koki laisv i vairi po litini grupi. Fizikai ir dvasikai sualojo kitaip mstaniuosius, jau nj kart. Komunist partija nekonstituciniu ir neteistu bdu atm i jaunosios kartos teis siekti auktojo mokslo ar dirbti vairiose vals tybinse staigose. Kitaip mstani vaikai buvo priversti dirbti kolek tyvin darb keliose sunkaus darbo monse ir kiuose, kasyklose, pa-

490
iuose sunkiausiuose sektoriuose, kur buvo perdirbami metalai. T dar b dirbo taip pat net vaikai. itaip buvo naikinamos itisos socialins visuomens grups, jaunesnioji karta. Taigi komunist partijos vadovaujamos valstybs pagrindinis valdios metodas buvo visikai prieingas tam, kuris numatytas konstitucijoje ir tarptautiniuose aktuose, kuriuos buvo ratifikavusi ir pripainusi Alba nijos valdia. Toki komunist partijos ir Albanijos vyriausybs veikl mes smerkiame, laikome nusikalstama pagal jos esm, visas pasekmes ir padarinius. Kaltintojas kaltina i partij u visus iuos nusikaltimus, u i nu sikaltim padarinius Tarptautinio Tribunolo kaltintoj ir teisj akivaiz doje. Mes tikime ir gerbiame Tribunolo teisj kompetencij.
Tribunolo Pirmininkas:

Labai dkojame u padaryt praneim. Tribunolo nariai ir proceso da lyviai, ar turite klausim Albanijos atstovui? Praom kalbti mikrofon.
Klausimas:

Kiek met tssi geri santykiai tarp Jugoslavijos vadovo Broz Tito ir Envero Hodos, kuris vadovavo Albanijai?
Tribunolo Pirmininkas:

klausim galite ir neatsakyti, nes jis pateiktas ne proceso daly vio, o ia klausia tik proceso dalyviai. Klausimas yra pateiktas, galite atsakyti, bet klausim galtume ir atmesti.
Kaltintojas Luan Daci (Albanija):

Santykiai tarp Broz Tito ir Envero Hodos prasidjo nuo pat Alba nijos komunist partijos krimo ir tssi iki 1948 met rudens. Btent tuo metu buvo nutraukti bet kokie santykiai su B.Titu, bent jau oficia ls, kiek mums yra inoma. Na, o tada prasidjo gana glauds Alba nijos ir Soviet Sjungos santykiai. Todl manytume, kad galbt tokie santykiai truko iki 1960 met lapkriio mnesio.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai u atsakym. Dar kart pakartoju, ar Tribunolo nariai, proce so dalyviai turite klausim kaltintojui i Albanijos? Atrodo, kad klau sim nra. Dkojame. Praome praneim pateikti Tribunolui. Ai Jums u praneim. Dabar, vykdydami savo reglament, kur buvo me prim, nortumme, kad pareikt savo nuomon nukentjusieji. Pirmoji kalbs ms inomo rezistencijos didvyrio generolo Adolfo Ra manausko dukra. Praom Jus prie mikrofono. Labai atsipraome nu kentjusij, taip pat ir liudytoj, kad Jums siloma, bet neprivalo ma, kokia forma duoti procese parodymus. Tribunolui svarbu, kad J s parodymai bt tiksls ir teisingi. Taigi praome duoti parodymus.

491

III.

Nukentjusij Apklausa

Nukentjusioji Auks Ramanauskait-Skokauskien (Lietuva):

Gerbiamasis Tribunole, gerbiamieji proceso dalyviai. A esu Auks Ramanauskait-Skokauskien, Lietuvos laisvs kovos sjdio tarybos prezidiumo pirmininko pirmojo pavaduotojo, Lietuvos laisvs kovos s jdio Vyriausiojo gynybos pajg vado generolo Adolfo Ramanausko dukra. Savo eimos pavyzdiu noriu kaltinti komunizm baisiais jo nu sikaltimais. Abu mano tvai buvo pedagogai, nuo 1945 met - parti zanai. mons tikjo Diev, tikjo laisvu mogumi, tikjo tautos lais ve, todl, ujus sovietinei okupacijai, prieinosi, nesutiko su primesta ms tautai vergija, teroru. Todl su jais buvo iauriai susidorota. Ir ne tik su jais, bet su visa mano gimine. A gimiau 1948 metais ir nuo pat pirmos savo gyvenimo dienos iki tv sumimo, visus 8 metus, gy venau nelaisvje, nelegaliai, slapstoma, gyvenau bunkeriuose, palp se, sandliukuose. Danai truko ne tik duonos, bet ir oro. Visa mano eima buvo persekiojama ir gaudoma. Partizan Gedimin Maeik, mano mamos brol, stribai nuov 1945 metais. 1951 m. kovo 7 d. MGB Kauno srities valdyba sum Motiej Maeik, mano senel, mamos tv. Jis buvo iauriai kankintas, o be veik po dvej met, MGB Kauno skyriaus valdybos 1952 m. gruodio 15 d. nutarimu be teismo isistas priverstiniam gydymui SSSR MVD psichiatrin ligonin - kaljim Kazans mieste, kur po met jo byloje rayta - mir. 1951 m. vasario 9 d. MGB Kauno srities valdyba sum Danut Maeikait, mano mamos seser. Po iauriausi tardym ir kan kinim jos aizdose, j negydant, atsirado net kirminai. Karo Tribuno lo 1952 m. birelio 4 d. nuosprendiu ji nuteista 25 metams pataisos darb lagerio su teisi suvarymu ir isista SSSR MVD ypatingj lager. 1951 m. vasario 6 d. MGB Kauno srities valdyba sum Gen Maeikait, kit mamos seser, nepilnamet. Kauno srities baudiam j byl kolegijos 1952 m. kovo 31 d. nuosprendiu ji nuteista 10 met laisvs atmimo bausme su teisi suvarymu. Mano senel, mamos ma ma, Anel Maeikien KGB buvo persekiojama, pabgo apsupties me tu i savo nam ir slapstsi 8 metus, ksdama bad, alt, savo vaik netektis. Tvo eima 1948 m. buvo itremta Krasnojarsko krat. ia kitas mano senelis po met uvo tremties darbuose. Tvo brolis ir se suo tremtyje ibuvo po 13 met. Gro namo tvyn ten palik savo sveikat. 1956 m. spalio 12 d. sum abu mano tvus. Jau pirmj sumimo die n KGB poemiuose Vilniuje prasidjo mano tvo Adolfo Ramanausko,

492

493 Vertimas i rus k.

Visikai slaptai

Aktas

1957

metai, lapkriio 29 diena, Vilnius

Mes, emiau pasiraiusieji, remdamiesi Lietuvos SSR Aukiausiojo teismo pirmininko 1957 met lapkriio 2 7 dienos praneimu Nr. 0254, konstatuojame, kad Lietuvos SSR Aukiausiojo teismo 1957 met rugsjo 24-25 d. nuosprendis dl Ramanausko Adolfo, Liudviko s., gimusio 1918 metais Naujojoje Bretanje, JAV, patvirtintas vis instancij ir turi bti vykdomas. Nurodyt dien nuosprendis dl Ramanausko Adolfo, Liudviko s. suaudymo - vykdytas. Lavonas palaidotas emje. Lietuvos SSR prokuroro padjjas, justicijos patarjas Baklagin

(Paraas)

KGB Apskaitos-archyvo skyriaus prie Lietuvos SSR MT virininkas, papulkininkis Mylnikov (Paraas) KGB Vidaus kaljimo prie Lietuvos SSR MT virininkas, kapitonas Petrauskas Kaljimo virininko galiotas padjjas, leitenantas Podoroga

(Paraas)

(Paraas)

494
slapyvardiu Vanagas, sadistiki kankinimai. Vakare, kai tvo bkl ta po labai sunki, j ive kaljimo ligonin. Ten j apirjo kaljimo me dikai ir sura medicinins apiros akt, kuris KGB archyvuose iliko iki i dien. I jo matyti, kaip kankintas ir kas buvo padaryta mano t vui jau pirm sumimo dien. dokument noriu paskelbti Tribunolui ir visiems proceso dalyviams, atkreipdama Js vis dmes tai, kad tai buvo 1956 metai. Aktas: Visikai slaptai. Vilnius. Mes, emiau pasira gydytoj komisija, ku rios sudtyje Lietuvos TSR MVD kaljimo Nr. 1 chirurginio skyriaus ve dja, vyr. leitenante Lagojskaja, chirurgas konsultantas V.S.Vorobjovas, O sanitarins dalies virininkas kapitonas Kuzmin, surame akt apie tai, kad kalinys Ramanauskas Adolfas Liudviko, gims 1918 m. ir prista tytas kaljimo Nr. 1 chirurgin skyri 1956 m. spalio 12 d. 16 val. 30 min. itin sunkios bkls. klausimus neatsakinja, be smons, periodiki vi s kno galni raumen traukuliai. Pulsas vos juntamas, kraujo spau dimas 60 ir 40. Ligonis visas kruvinas. Lytini organ srityje masyvus raitis, persisunks vieiu raudonu krauju. Numus rait pastebti di diuliai kraujo kreuliai. Ant manos plati pltin aizda, padengta krau jo kreuliais. Dein akis padengta hematoma. Ant virutinio voko, taip pat ant viso voko pastebtos 6 durtins aizdos. Pagal diametr padary tos plonu laidu ar vinimi, siekianios ak. Daugyb mlyni pilvo srity je. Kairs rankos treiojo pirto pjautin aizda. Siekiant atgaivinti ligon i oko, skubiai perpiltas kraujas - 400 ml, gliukoz - 40 procent, morfijus - 40. Po i priemoni pakilo kraujo spaudimas iki 120 ir 80, pulsas tapo patenkinamas, smon vis dar ne aiki. Ligonis nugabentas operacin. Ant lytini organ, deinje ma nos pusje, pastebta didel pltin aizda ir kairje pusje aizda. N ra abiej kiauinli, sklidi kanalli. Padaryta chirurgin operaci ja paalinant negyvus audinius, sustabdytas kraujopldis. Manos aiz dos susitos. Operacijos metu komplikacij nebuvo. Po operacijos s mon liko neaiki, operacijos metu ligonis reagavo skausm. Smon atgavo 1956 m. spalio 13 d. Pastaruoju metu pradedamas gydymas an tibiotikais, vaistais irdiai, perriimais. Ligon konsultavo tas pats gydytojas okulistas, nes kaliniui Rama nauskui buvo padaryta daug durtini aizd ant deinio voko ir akies. Galimas deins akies regimojo nervo paeidimas, kraujo isiliejimas ak. Paskirtas gydymas. Pooperacinis periodas normalus, be komplika cij. Nors laiko prajo dar maai, ligonis taisosi. Pooperacin diagno z: trauminis okas, plaios manos aizdos ir nra manos turinio, at rus kraujopldis, durtins aizdos ant deins akies - savs sualoji

495

mai. Tardymas galimas skmingai gydant po dviej trij savaii. MVD kaljimo Nr. 1. skyriaus vedja vyr. leitenante Lagojskaja, chirurgas kon sultantas Vorobjov, MVD kaljimo Nr. 1 sanitarins dalies virininkas kapitonas Kuzmin." Pateiktas tekstas yra paodinis vertimas i rus kalbos. io akto ori ginalas yra iliks tvo byloje. Taip pat iauriai buvo kankinta ir mano motina. Ji buvo nuteista 8 metams. Noriu atkreipti Js dmes sadistin kankinim ir to kanki nimo ivad uraym, kad tai - savs sualojimas". Kaip iandien per ikilming posd ms Seimo pirmininkas pasak: Auka turi bti pati kalta". Taip ir buvo. Taiau turbt visiems aiku, kad toki sualoji m pats mogus sau padaryti negaljo. O tai dar kart paliudija 1993 m. liepos 6 d. teismo medicinin ekspertiz, kurioje patvirtinta, kad to kios sualojim visumos, kokia buvo pateikta charakteristikoje, pats mogus padaryti sau negaljo. Todl savo eimos pavyzdiu a kaltinu komunizm iauriausiais nusikaltimais. Ai, kad iklauste.
Tribunolo Pirmininkas:

Bkite maloni, jeigu galite, pateikite savo rain Tribunolui ir doku ment apie padarytas kno aizdas Js tvui. Ar galite pateikti savo kalb ia Tribunolui? Jeigu galite, tai praom j pateikti. Jeigu ne da bar, tai praau pateikti vliau. Dabar nortumme igirsti kit nuken tjusj, daugel met ibuvus sovietiniuose lageriuose, gerbiamj Bal Gajausk.
Nukentjusysis Balys Gajauskas (Lietuva):

Gerbiamasis Tribunole, a esu Balys Gajauskas. Pirm kart buvau teistas 1948 m. Nuteis mane 25 metams kalti koncentracijos stovyk loje. Ikaljau 25 metus, mane paleido 1973 m. Neturjau teiss grti Lietuv, toks buvo slaptas nutarimas dl kai kuri politini kalini. Ga ljau vaiuoti kur norjau, tik ne savo Tvyn. Taiau a grau Lie tuv, Kaun, gyvenau galima sakyti, nelegaliai. Po 4 met vl buvau suimtas ir nuteistas 10 met laisvs atmimo, atliekant bausm ypatin gojo reimo lageryje, ir 5 metams nutrmimo. Ibuvau 10 met ypatin gojo reimo lageryje Perms srityje, Kuino kaime. Po to mane isiunt Tolimuosius Rytus prie Ochotsko jros kranto ibti dar tuos 5 trem ties metus. Taiau t 5 met neibuvau, nes tuo metu jau viskas virto, griuvo bolevikin imperija ir mane paleido madaug po dvej met. 1988 m. lapkriio 7 d. grau Vilni. Dabar noriau pasakyti apie lagerius apskritai. Pokariniai lageriai Stalino laikais buvo nepaprastai iaurs, juose uvo labai daug mo

496
ni. Tai buvo fizinis teroras siekiant sunaikinti suimtuosius. Per tuos metus lageriai keitsi. Atrodo, jie truput monikjo. Ities lageriai buvo daugiau maskuojami nuo visuomens, kad i nieko neinot apie juos. Jie buvo maskuojami tiek fizikai, tiek, galima sakyti, ir informacijos apie juos pateikimu. Ms ypatingojo reimo lageris buvo ypatingas tuo, kad mus terorizavo dvasikai. Ten kaljo mons, kurie jau ne pir m kart buvo teisti dl politini sitikinim ir juos buvo sunku pa lauti. Jie laiksi savo nuomons, kad komunistin valdia yra neteis ta. Mus reikjo palauti. Todl mes buvome izoliuojami nuo pasaulio, kad niekas apie mus neinot ir mes apie niek neinotume, kas tuo met darsi pasaulyje, kad ms dvasia nestiprt. O izoliavimas buvo toks: neleisdavo mums pasimatyti su giminmis, su niekuo nesusitik davome, kontroliuodavo laikus, danai laik negaudavome, o jei kas nors bdavo rayta truput ne taip, ms laik neileisdavo. Nieko pas mus neleisdavo. Todl mes labai maai k inojome apie tai, kas darosi pasaulyje, apie gyvenim u lageri sien. O pasaulis maai k inojo apie mus. odiu, pritaik tam tikr teror. Ms lager tiesiogiai vald KGB karininkas, kuris sprend visus rei kalus, lagerio virininkas buvo tiktai formalus. O jis mus kviesdavosi, danai kaip kagbistas aukldavo. Na inoma, mes nesikeitme, kaip jie norjo. Utat mus terorizuodavo. Kadangi mes sdjome jau daug met, deimtmeius, ir ypa, kad buvome udaryti, tai mums pritai kydavo kakokius smulkius teroro aktus, kurie labai eid mones. At rodo, kad tai smulkmenos - neleidiama knyg skaityti, neleidiama knygos pasiimti, atima knygas, laikraius, btent tai, k mes turjome teis turti. Bet, neatsivelgiant tai, jie terorizavo. Neleisdavo atsiss ti ant lovos arba prie stalo. Galima bt nurodyti ir daug kit toki smulki dalyk, kurie normaliame gyvenime atrodo nereikmingi, bet kada esi udarytas?! Mes sdjom kamerose, po du, po tris. Ir kiekvie n dien pagal kagbisto nurodymus mus priirjo, priirtojai ei davo ir mus terorizuodavo. Per daugel met ir mnesi mones tie siog imudavo i normalios bsenos. Jie nenormaliai jausdavosi, o ki ti, silpnesni nerv, sunkiai tai pakeldavo. Ir tame ms lageryje 19801987 metais uvo, galima sakyti, tredalis moni. A noriau kelet atvej paminti. Mano kameroje nusiud ukrai nietis poetas Jurijus Litvinas. Senas pastamas i pirmo kaljimo. Jaut rios sielos mogus neilaik t pasityiojim ir nusiud, neitvr, ne mat prasms toliau gyventi. Tragikas likimas itiko ukrainiet, poet Vasilij Sus, kur a gerai painojau, kelis kartus sdjome vienoje ka meroje. Labai geras mogus, jautrus ir geras poetas. Visada norjo ro

497
dyti ties, kad tiesa yra viena. Nra koki dviej ties: ten komunisti n, socialistin, o kit - kapitalistin. Administracijai jis nepatiko, ne patiko ir kagbistams. Vien kart j pasodino izoliatori, karcer u kakoki smulkmen, j ypa terorizavo. Tai negalima atsissti, tai per anksti atsigulei, tai per anksti atsiklei ir taip toliau. Pagaliau u ka koki smulkmen j pasodino karcer, kuris buvo atskirtas nuo vis kit kamer. Mes nieko negirdjome, nieko neinojome, kas tame kar cery darosi. Ir mogus ten uvo. I pradi administracija slp, kad jis uvs, neva j ive Ukrain ar kur kitur, bet vis tiek mes isiai kinome, kad uvo. Deja, mes neinome, kaip uvo, bet a tariu, kad j nuud. Nuud, nes tas mogus buvo tikrai nepalankus sovietinei val diai, sovietinei ideologijai. Ir mogus uvo. Kakas panaaus atsitiko ir man. mano kamer met tok vien kriminalist, kuris anksiau buvo atsdjs 15 met u iprievartavim, o paskui u kakokias smulkmenas j nuteis pagal politin straipsn ir atve pas mus. Tai buvo tikrai bjaurus kriminalistas. Mes sdjome dviese. Na, po kurio laiko - a ia pasakoju visk sutrumpintai - i ties buvo toks ilgas procesas. Jis, aiku, bendraudavo su kagbistu, gauda vo i jo maisto, rkal ir kt. Darbo kameroje mes neturjome teiss i eiti lauk, mes dirbome tiktai kamerose, po du, po tris, tiek kiek sdi moni kameroje, tiek ir dirbo. Vien dien, jis - dirbome gana sun kiais mechaniniais atsuktuvais - ujo man u nugaros, nieko netariant, smog su atsuktuvu man galv. A nugriuvau ir kur laik praradau smon. Bet greitai atsigavau ir pradjau rkti, pradjau nugriuvs gin tis. O gretimoje kameroje buvo latvis Gunaras, jis igirds pradjo rk ti. Rk, kad atsitiko nelaim, kakas darosi j kameroje, darbo kame roje. Atjo trys priirtojai ir atidar duris sako: Romaovai, ieik i ia". A tuo metu dar kart praradau smon. Paskui mane ine ki t kamer, toki medicinins apiros kamerl, kaip paskui supratau, kur por valand vl buvau be smons. Pasirodo, a jau nejauiau, k jis dar: smog man tuo atsuktuvu ird tris kartus ir pradr ia. Matyt, atsuktuvas atsimu onkau lius, kad nepasiek ir nepradr irdies. Trys smgiai buvo ird. O a madaug po dviej valand atgavau smon. Po to mane ive ligonin, kur chirurgas, apirjs mane, pasak, kad buvo trys sm giai ird, bet, laimei, nepradr plvs. A pamau igijau. Manau, kad tas pats Romaovas, sdjs tuo metu karceryje kartu su Susu, ga ljo j nuudyti. Tai buvo patyrs kriminalinis kalinys, kuris tokius da lykus gerai iman. Ir prie tai, a galiau pasakyti, mane buvo ikvie ts kagbistas, vietinis, kuris ten vis reikalus tvark, pasak po pasi

498

kalbjimo, galbt 10 minui, a nekalbjau su juo. A laikiausi tokios taktikos, kad nekalbiau su jais. A iklausiau viso jo monologo, o pas kui jis man pasak: Tave lageryje umu". inoma, toki gsdinim a buvau girdjs daugiau, tai buvo tar si j teroro aktai, kad tu bijotum, btum nuolankus. Taiau kart truput sunerimau, kadangi man baigsi bausm ir mane jie galjo nu teisti dar 5 metams, nes tuo metu, valdant Jurijui Andropovui, buvo ileistas naujas statymas, kad kaliniams, kurie blogai elgsi grietojo reimo lageryje, gali bti pridti treji metai, o ypatingojo reimo la geryje - iki 5 met. tai tada tariau, kad jie man prirays" blog el ges, nuteis ir isis kriminalini kalini lager. O ten umu ir nie kas neras. Taiau a netariau, kad man taip atsitiks ia. Bet a ili kau sveikas. Dar paminsiu uvus ukrainiei mokytoj Vasilij Tich, su kuriuo irgi ilgus metus kaljau vienoje kameroje. Jis buvo labai geras mogus. Vis laik kovojo u ties, todl buvo laikomas labai blogomis slygo mis. Jis norjo rodyti, kad yra nekaltas, kad tas kaltinimas jam igal votas. J kaltino u tai, kad jis para straipsn laikrat ar urnal, tiksliai neprisimenu, apie ukrainiei kalb. Po kurio laiko, kai j su man nuteisti, tai tas straipsnis jau buvo ileistas legaliai, bet vis vien buvo pateiktas kaip kaltinamoji mediaga, rodymas, kad Tichi buvo nacionalistas, nusiteiks prie sovietin santvark. Tai tai u tokius kal tinimus buvo teisiami ir siuniami lager. Tarp kitko, kada mane perkl Vilni, tai man tardytojas pasak, kad nuteis 10 met ypatingojo reimo lageryje ir 5 metams nutrmi mo. A patikjau, kad taip gali bti, nes jie daro tai, k nori. Bet kada mus nuve t lager, pasirodo, mes visi buvome nuteisti po 10 met ypatingojo lagerio ir po 5 metus nutrmimo. Vienas i Estijos, kitas i Ukrainos, treias i Rusijos, o mes buvome i Lietuvos. Tai buvo spe cialus susidorojimas su monmis, kurie nepatikimi, kurie jiems, pagal j supratim, trukd j veiklai. inoma, dar daug galima bt kalbti apie Stalino laikus, bet manau, kad apie tai pakalbs kiti. A norjau pasakyti, kad teroras buvo ne tik Stalino laikais, jis tru ko iki pat pabaigos, iki pat bolevikins imperijos lugimo. Ir nors ia paskutiniu metu tvyrojo dvasinis teroras, bet kada reikjo - taik ir fi zin teror. Jie visada griebdavosi toki priemoni, kokios jiems tuo me tu bdavo naudingiausios. Net ir paskutiniu metu. Ai u dmes. Tribunolo Pirmininkas: Ai u pasakojim. Atsipraau, valandl palaukite, gal bus klau sim. Praom pasakyti, kiek met Js ikaljote?

499

Nukentjusysis Balys Gajauskas (Lietuva):

37 metus.
Tribunolo Pirmininkas:

Sakykite, dar kaip kitaip aktyviai prieinots, nes i spaudos ino me kai k daugiau. O Js autentikai ar galtumte papasakoti? Kada norjo Jus sulaikyti? inome, kad Js aktyviai prieinots.
Nukentjusysis Balys Gajauskas (Lietuva):

Tai buvo 1948 m. Mes po karo organizavome pogrindin organiza cij Kaune. Ji buvo gana didel, plati. Taip pat mes priklausme Tauro apygardos partizan skyriui. Ms tikslas buvo daugiau politinis: pla tinti atsiaukimus, padti partizanams tuo, ko jiems reikia: mediagos, spaudos ir kt. T mes ir darme. Bet mes, tiesa, ne visi turjome gin klus. Jeigu eidavome platinti atsiaukim, laikratli, tai galjo mus sulaikyti. Kadangi po karo buvo labai daug sekli, kariuomens, kag bist, todl visada buvome dideliame pavojuje, kad mus bet kada gali sulaikyti. inoma, eidavome nakt, vakare. Ginklas buvo reikalingas ap siginti, pasiprieinti, jeigu mus upult. A taip ir padariau, kai mane norjo sulaikyti, aiku, a njau pats. Jeigu turiu ginkl, privalau prie intis. Ir kada susidriau su ginkluotu mogum, jis grieb ginkl, ir at sidrme ginklas prie ginkl. A ioviau, bet pabgti nespjau, nes tai vyko mieste, ia buvo KGB staiga, daug kariuomens. A negal jau pabgti ir mane sum. Tai buvo pirmas kartas. Antr kart buvau suimtas, kai usiiminjau daugiau politine, isto rinio pobdio veikla, nes rinkau mediag apie partizan judjim. Tu rjau tiksl apie tai parayti ir pasisti usien. A bendradarbiavau su Maskvos disidentais, dalyvavau politini kalini rmimo ir A.Solenicyno fond veikloje, remdavome persekiojamus mones, raydavo me straipsnius, perduodavome inias usien. U toki veikl mane antr kart nuteis 10 met ypatingojo reimo lagerio ir 5 metams nu trmimo.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai. Tribunolo nariai, ar turite klausim? Praom.

Tribunolo teisjas Vytautas Raudelinas (Lietuva):

Malonkite pasakyti, antr kart, kada Js pasakojate, kad rinkote mediag, kitus dalykus, tai, kaip Jums atrod, u k Jus baud: ar u koki nors kriminalin veik, ar u idjas?
Nukentjusysis Balys Gajauskas (Lietuva):

Be abejo, u idjas, juk mes kovojome u Lietuvos Nepriklausomy b. Tikslas buvo Lietuvos Nepriklausomyb. Ir u tai mane teis. Bai gs 25 met bausm, a sugrau ir pamaiau, kad i esms niekas nepa

500

sikeit, ta pati okupacija, kokia ir buvo. inoma, gyvenimas ekonomi ne prasme buvo truput geresnis, bet esm ta pati. Okupantas liko tas pats. Truput velnesnis, galbt pavirutinikai. Tokiu atveju reikia to liau tikslo siekti. Be abejo, priemons buvo kitokios, taktika kitokia, nes gyvenimas pasikeit, reikjo ir kitaip veikti dirbant ideologin darb. Taiau tikslas liko tas pats - Lietuvos Nepriklausomyb.
Tribunolo teisja Lynette Andresen (Kanada):

I kur Js turjote tiek drsos, kad galjote itaip rizikuoti?

Nukentjusysis Balys Gajauskas (Lietuva):

Tiek drsos ir rizikos? Galbt, matot, a galiu sakyti esu dar prie karins Lietuvos mogus, buvau skautu nuo 1934 m. Kai mus okupa vo, mes inojom, kad tai okupacija, svetimieji. Mes, vaikai, paaugliai, nieko negaljome daryti, bet supratome, kad tai blogai. Prasidjo ka ras, aiku, kita okupacija, ir kada atjo bolevik okupacija, jau nebu vo tokio abejojimo, k mums daryti. Mes jau buvome nusprend, kad reikia kovoti. Aiku, mes buvom jauni, mes dar negaljome paimti gin kl ir eiti mik. Bet inojome, kad reikia kovoti. Pogrindini organi zacij buvo daug, ir mes stojome jas labai laisvai, nors inojome, kad galime ti, bti sueisti, kalinti ir t. t. Nemanau, kad ia buvo dide lis persilauimas: eiti ar neiti. A jau buvau nusprends, kad reikia ei ti, kaip ir daugelis vyresnio amiaus jaunimo, kurie ijo mik arba pogrindines organizacijas, kad ir tame paiame Kaune. Mums buvo viskas aiku.
Tribunolo Pirmininkas:

Ar turite dar kas klausim? Gynjas nori paklausti.

Gynjas Egidijus Kupruseviius (Lietuva):

Praom pasakyti, kaip Js manote. Mano senel, gyvenusi tais lai kais, yra kart prasitarusi, kad taiks kaimo gyventojai bijojo ne die nos, bet nakties. Gal Js galite pakomentuoti, kodl?
Nukentjusysis Balys Gajauskas (Lietuva):

Be abejo, kaime vyko partizaninis karas, tad galjo ti ir taiks mons, nes aud ir viena, ir kita pus. Ir visada, be abejo, va. To dl kaimo mons tikrai bijojo toki atvej. inoma, bijojo ir strib. Juk ateidavo stribai, atimdavo i moni turt, maist, tremdavo mones Sibir.
Tribunolo Pirmininkas:

Ar dar bt klausim?
Vyriausioji kaltintoja:

Ar buvote pripaintas recidyvistu?

501

Nukentjusysis Balys Gajauskas (Lietuva):

Taip, taip. Antr kart teisti mes visi buvome ypatingi recidyvistai. Tame lageryje visi tokie buvo.
Vyriausioji kaltintoja:

Ir dar norjau paklausti. Ar buvo koks nors pasilymas Jums ieiti laisv ir u k Jums buvo tokia malon?
Nukentjusysis Balys Gajauskas (Lietuva):

Tai man i pat pradi buvo pasilyta. Kada sum, mane atved pas tardymo skyriaus virinink, a su juo kalbjau por valand. Jis su manim kalbjo, mane laik, ir pasak kad a galiu i ia ieiti. Kaip nori - gali eiti rs, tardymo kaljim arba gali eiti namo. Leido pa sirinkti. Bet, inoma, jis nieko nepasil man kitaip, nes a labai gerai supratau, k tai reikia. Jeigu a eisiu namo, tai jie pasakys, kuo turi jiems padti. O k tai reikia padti? Maiausia parayti straipsn Tie s", kad a klydau, kad sovietin valdia yra teisingiausia, kad tie bur uaziniai nacionalistai yra nusikaltliai ir taip toliau. Madaug tok straipsn. Arba, geriausiu atveju, jie uverbuos mane. Jie man vis lai k sil ir paskui prokuroras sil, buvo toks iurinas. Sako, kaip tu nori, antr kart 25 metus ir taip toliau. Ne, sakau, a eisiu rs. A inau, kad njau jokius, net maiausius kompromisus per 25 metus su jumis ir neisiu niekados. Atvaiuodavo kagbistai lager i Lietu vos ir vis silydavo. Sako, ko tu sdi, mes tavs nelaikome. Eik, sako, bet kada, ir iandien gali ieiti. Ir k tai reikia? Suprantama. Todl n jau jokius kompromisus.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai u tokius isamius paaikinimus, dkojame Jums. Dabar kal bs nukentjusysis monsinjoras Alfonsas Svarinskas.
Nukentjusysis Alfonsas Svarinskas (Lietuva):

Gerbiamasis teisme. Man teismas ne naujas dalykas: 5 kartus mane teis sovietai ir dabar Lietuvoje turjau su vienu socialistu net 17 pro ces u garbs eidim. Jis garbs nenorjo, norjo gauti pinig. Taigi iandien a mielai papasakosiu k galiu. A sdjau maiau negu Ba lys Gajauskas. Mes kartu sdjom ne vien kart ir man sarmata. A sdjau truput daugiau nei 20 met. Jau ruosi mane teisti et kar t, bet JAV prezidentas Ronaldas Reiganas, kai buvo Maskvoje, o Mi chailas Gorbaiovas buvo truputl kaus, papra, kad mane paleis t. Tas atsak: Velnias jo nemat, tegu vaiuoja usien". Ir mane i trm iki sovietinio reimo pabaigos Vakarus. Ir kol nesugriuvo im perija, buvau Vokietijoje ir kitur. Sugrau. Taigi truputl apie visk i eils. Kaljau tris kartus: pirm kart - beveik 10 met, nes kalini

502

mo terminas buvo kiek sumaintas u darb iaurje, antr kart - pra sdjau 6 metus ir trei - buvau gavs 10 met, bet isdjau tik pen kerius su puse, nes prezidentas R.Reiganas mane ivadavo. Dabar apie pirm kart. A buvau kunig seminarijos studentas, bet mano kaime buvo apie 30 partizan, mano draugai. Taigi privaljau a jiems parveti vaist ir pogrindio spaudos. Ir ko tik jie papraydavo, a turjau jiems padti. Dl to buvau apsisprends tvirtai. Vis reika las buvo bendras - tarnauti, kad tikrai galtume kovoti u laisv. Pas kui ijau partizanus. Ibuvau ilg laik, bet, vykus idavystei, pate kau lager ir buvau nuteistas 10 met. Tada, Stalino laikais, labai kan kino kiekvien mog. Kankino kartais net kelis kartus per dien. Ka ljo Teli vyskupas Prancikus Ramanauskas - pareidavo i tardymo ir truputl ypsodavosi. Jis sakydavo, kaip gera vyskupui, vyskupo ne mua. Kai nujom pirt, pamaiau, kad vyskupas sukapotas nuo pa kauio iki kuln. Bet turjo tiek valios, kad kitus padrsint. Maistas buvo labai blogas. Atvedavo kakokias nevarias sualu sias bulves su iaudais, kartais net su iurkmis, ir mesdavo katil. O uv, jeigu virdavo, tai maielyje ir ivirus kaulus imesdavo, ms kakas pasiimdavo. Taigi mons buvo labai nusilp. Kada atsistoda vo, reikdavo atsiremti sien, kad akyse pasidaryt viesiau. Vien kart igirdome saugume nakt rkiant moter: Grinkit kdik". Pa sirodo, kad ji buvo nia, j apvilko tam tikrais markiniais ir kanki no. Tokiais atvejais gydytojas laiko puls ir kai mogus netenka smo ns, tada atleidia. Ji pagimd negyv kdik, kur atm ir ine, o moteris iprotjo. Ji rk kokias tris dienas, kol j kakur ive. O iaip sumut buvo labai daug. Bet tada buvo kakokia labai ge ra dvasin nuotaika. Vienas kitam paddavome. Kada ateidavo ka mer naujas, tai pasipasakodavo kitiems apie save. A, atsimenu, pa kliuvau kamer ir iriu auktas senukas su balta barzda. Tai buvo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo teisjas, advokatas Zigmas Toliuis. Jis mans paklaus u k, kaip. Sakiau, kad esu klierikas, bet po pirmo tardymo sak, kad a artistas. Kameroje bdavo toki, kurie mirdavo. Atsimenu leitenant Rutkausk. Jis mir serganij viu kameroje. Danai mus sodindavo izoliatori. Izoliatoriuje nebdavo lang. Vir utinius rbus nuvelka, ir vien kart po toki muim pajutau, kad sru gerklje, spjaunu, iriu - kraujas. Vadinasi, prasidjo tuberkulio z. Ir inote, prasidjo tokia gera nuotaika. Kad tai, - comedia huma na finita - mogikoji komedija baigta. Apie Kauno kaljim galiu pa sakyti, kad buvo garsus operatyvinio tardymo skyriaus virininkas, dau gumas senesni ino - Todesas. Tai vienas i bjauriausi tardytoj, kok

503

iki tol esu sutiks. Na, o lageryje buvo sunkus darbas. iaur, Arktis ir Inta, kur sakydavo: Dvylika mnesi iema, o likusieji - vasara". al tis pasiekdavo iki minus 58 laipsni, taigi gerokai altoka. O rbai pras ti, barakai seni, vjas puia. Suildavome tik kartais nuj pirt, kada duodavo ilto vandens. Bdavo atvej, kad mons od po duu nusi plikydavo. Dl to, kad per savait sual, nebejausdavo kario. Noriu paymti, kad turjau progos palaidoti profesori Lev Kar savin, kuris atvaiavo su trimis kavernomis ir lageryje ra. Ilgai ra . Ir t, k jis ra, a sugebjau paskui parveti Lietuv. Jo rankra iai saugomi Vilniuje ir dabar. ia viskas yra, ir net jo nupieta pomir tin nuotrauka. Apie j galiu pasakyti, kad jis buvo rusas, bet Lietuv laik savo antra tvyne. imtmetis praeis ir bus mons, ra jis. Viena domi detal. Prie mirt jis papra, kad ateit rus kunigas, baigs Ki jevo akademij tvas Fiodoras. Tuomet lageryje jis dirbo prie ligonins, tada gana geroje vietoje ir pabijojo ateiti. Tada jis tris dienas galvojo, paskui papra pakviesti katalik kunig ir perjo katalik tikjim. Tai buvo kunigas prelatas Kukurizinski. A tada dar buvau klieriku, dirbau korpuse feleriu. Antras, kuris toks buvo - tai generolas Jonas Juodiius, kuriam sil lietuvik divizij, daug k sil, bet jis atsisa k. Norjo j uverbuoti, tai visa istorija. Jis neisdjo puss met. Gruodio mnesio 17 d. mes ilgai nekjom apie perversm 1926 m. A parjau 11 val. i korpuso namo ir man prane, kad mirta J.Juodiius. Nubgau, bet jis jau buvo mirs. Mes surinkome lagerio skudurus ir j palaidojome. O ukrainieiai padar karst i toki nuopjov lent. Ta da tik baltinius duodavo, o karst nebdavo. Mes j palaidojome kars te. Lageryje mir ukrainiei vyskupas Lagota i Peremilio ir daug kit inteligent. Kada Stalinas mir, viskas pasikeit, imperija pradjo byrti. Prad jo leisti i lagerio, ypatingai Kazachstan, Barnaul ir Altaj. Tuomet a buvau klieriku, studentu. Buvo vyskupas Prancikus Ramanauskas, kiti vyskupai, latvis, ukrainietis. Tada mane slapta ventino kunigus. Buvau pasiruos vykti misijas, bet kakodl, kada atjo laikas iva iuoti, mane pirm paleido Lietuv ir visi labai nustebo. Kaip palei do? Lietuvon parvaiavau 1956 metais. Jau buvo atilimas" ir mane registravo. Nuvaiavau Kulautuv dirbti kunigu, pradjau dirbti tarp jaunimo, nes ir pats buvau jaunas, bet po 23 mnesi mane vl areta vo -u aling tak jaunimui". Aretavo jau kaip kunig ir dav 6 metus. Rado A.apokosLietuvos istorij", dar kelet knyg. Tai buvo didelis nusikaltimas. Prokurorui sakiau, tai kam js mane u it isto rij teisiate? ita istorija yra vienintelis vadovlis, tai pirma teiskite J.Pa

504

leck, A.Sniek ir visus kitus, kurie moksi i io vadovlio lietuvi koje mokykloje, o kai ateis laikas man, tai tada teiskite ir mane. Sakau, prokurore, kodl teismas mans nenuteis, o be to, istorijos vadovlis, argi tai banditizmas? Nra rodym. Jis pasak: 7 metai" ir ijo. O teismas, kuris priklaus nuo prokuratros, dav man 6 metus. Patekau Mordovij. Slygos ia buvo kitokios. Mordovijoje buvo gra us mikas, klimatas ne toks altas, nebuvo ypating darb, buvo leng viau. Bet lageryje buvo tada jau publika pasikeitusi. Ms, vairi kata lik kunig, vienam lagery buvo 25. Buvo ir Ukrainos banyios galva arkivyskupas, vliau taps kardinolu. Tai mes ten turjome tarsi akade mij, o jie skaitydavo paskaitas. paskaitas susieidavome, odiu, ten mo kms. Tie, kurie tada dar buvome tik pradj mokytis. Po met mane tei s iame lageryje. Teis u aki Vilniuje Aukiausiasis teismas u aling religin veikl lageryje. Ir tada mus grdo kaljim, kuris vadinosi ak meninis maias". iem krendavo tik kas antr dien, visur alta, ce mentas, geleis ir dar viskas pagal Maskvos instrukcijas padaryta. Narai buvo po pus metro vienam mogui. Vertmis pagal komand. Ir dar ten buvo viena priemon: tik vien kart leidia tualet. Vien kart atvaiuoja komisija ir pats ministras i Maskvos tikrinti vieosios tvarkos lageryje. A jam referuoju, jis klausia, kiek met tu sdi? Sakau, kad neinau, man nesak. Na, tai u k? Sakau, taip pat neinau. Kiek? Sakau, penkerius metus sdiu. O kokia tavo specialy b? Kunigas? A, ia suprantama. Js usienyje labai gausi emigracija. Jie labai veikls, o pas mus yra ekonomini sunkum. Jie klauso emig racijos, ir mums tenka juos represuoti. A jam nesulaikydamas juoko sakiau: Ministre, labai dkui, kad man paaikinote. A neinojau, kad usienyje ms tokia gausi emigracija". Grs i lagerio, laisvje buvau 18 met. Vl dirbau parapijose, kar tais pamtydavo i vienos kit viet, ir man net buvo gda, kad jie ma ns nearetuoja, kad leidia laisvai kalbti. Ir pradjau kalbti daug at riau. Pavyzdiui, sukritikavau vien kart Petr Grikevii, pirmj Lie tuvos komunist partijos sekretori, kuris pasak, kad reikia sunaikinti dvasininkus ir nacionalistus. Sakiau, kad mes ne ydai, ms nesunaikin site, todl mes nepasitrauksime. Man ikl byl ir vl gavau 10 met. Ga liu pasidiaugti, kad paskui mano tardytojas buvo Egidijus Bikauskas, kuris dabar yra Seime. Dav man tris dienas pagalvoti, neauk tardy mus. Vliau, kai ponas E.Bikauskas paauk tardyti, paklaus, ar apsi galvojau. Sakau, apie k? Apie televizij. Sakau, inote umirau, tiek rei kal, gal dar tris dienas? Ne. Pakeit straipsn, ir pagal t straipsn gavau 10 met. Tai tas straipsnis 7 plius 5. Patekau Perm.

505

Permje buvo lidniausia, trei kart sdjau 5 su puse met. ia buvo atsdj u karo laikus visi seni kaliniai ir dar 100 kalini - lage ris buvo nedidelis. Kagbistai labai gerai sek, inojo ir tik 20 msi ki galjome laisvai pasinekti. Kiti buvo uverbuoti. Kada nebegal jo su kaliniais susitvarkyti, dal paleido, o kitiems duodavo narkotik, kiek nori galjo gauti tablei ir arbatoli. Imok gerti. Kai kas nei mokdavo, bet kiti pasidar narkomanais. Eidavo pas saugumiet pra yti arbatoli, o tas reikalavo ini apie kalinius. Ir mons lkdavo, pasakodavo, kad gaut arbatos. Tai buvo pats lidniausias dalykas. Jei gu Mordovijos kaljime buvo labai daug kriminalini nusikaltli, daug sergani venerinmis ligomis, tai ia buvo daug dvasini ligoni. Paskiau parve Vilni, ia jie norjo, kad a pasirayiau, jog atei tyje nepaeidinsiu sovietini statym. A i karto supratau. Sakiau, jog mane be rato pasodino ir be rato tegu ileidia. Mane paleido i lage rio, o paskui ileido usien. Ivyks keliavau po pasaul, apvaiavau vi sus kontinentus, iskyrus Afrik, kalbjau monms apie ties. Buvau pri mime pas JAV prezident R.Reigan, padkojau jam u ilaisvinim ir primim, o mano nuotrauka pas j kabinete taip ir liko. Dabar dar papasakosiu tok fragment i Romos. urnalistai i kai rs ir i deins klausia, kaip Js manote, ar Js tikite M.Gorbaiovo pertvarka? A sakiau, kad Vakar inteligentai netiki Diev, o tiki Gor baiovo pertvarka. O mes tikime Diev ir tikime grivania sovietine ekonomika. Kai nuvaiavau dabar, tai jie klaus, i kur inojai, kad grius ekonomika? Sakiau, a tada buvau su akiniais, tada irjau ke turiomis akimis. O dabar irgi lidna. Dabar vakarykiai veikjai um visus pos tus Lietuvoje. Ir daro k nori, jie dabar pasiruo sugriauti Lietuv. tai Vilniuje tebestovi sovietiniai paminklai, steigtas Grto parkas, kur su vetos eksponuoti komunistinio reimo nusikaltli statulos. O svar biausia - radijas, televizija ir spauda yra j rankose, ir per 10 met jie padar daugiau alos Lietuvai, negu kagbistai per 50 met. it galiu puikiausiai rodyti. Taigi mes pasiry kovoti, bet ms dabar mao ka. Materializmo filosofija padar didel tak. Jie dabar netiki Mark s, tiki doler, jeigu tada skelb proletariat vienytis, tai dabar visi vie nijasi apie doler. Jei bus taip, kaip dabar ir nesurasime jg tam pasi prieinti, tai tik alikelje mums liks laisv. O kur isuksime i kelio, ten bus privatin nuosavyb. Bet mes tikime, kad mums vis dlto pa vyks atsilaikyti. Lageryje man teko labai danai susitikti ir su komu nistais. Jie man, kad mane auklja, o man Dievas sak, kad a turiu juos auklti ir aukljau gana gerai. Kartais ir rezultatai bdavo. Tada

506

reikjo drsos, ir a meldiausi lenk ventajam, kad is jos suteikt. Dabar meldiu v. Jon, kad jis man duot humoro jausm iki mirties ir bent 5 minutes po mirties. Ir tada, jeigu itaip bus, galsiu pasitraukti atliks savo pareig. Taigi mes nesame didvyriai, bet esame itikimi ir Lietuvai, ir Die vui. U kapeikas mes nieko neidavme ir nesiruoiame iduoti. Mes tikims, kad Js, gerbiamieji teisjai, parodysite iuos nusikaltimus pa sauliui dl to, kad pasaulis labai trumpo proto. Pairjau Australijo je, kitur, jie kalba apie naci nusikaltimus. Buv naciai pakankamai nu teisti ir visi tai inome, todl reikia kalbt apie komunist nusikaltimus. A maniau, kad Lietuvos komunistai, iaug Lietuvoje, valg lietuvi k duon, kai kurie buvo kriktyti, kad jie bus kitokie. Ne, jie uprog ramuoti, k jiems pasak, t jie ir daro.A buvau vienerius metus Auk iausioje Taryboje - Seime. Susitarme balsuoti u ger projekt. Prie pat balsavim per j eiles pasiuniamas ratelis. Paskait t ratel, ir visi balsuoja savikai. Taigi su jais kalbos nebus. Lietuva yra pats ka talikikiausias kratas ta prasme, kad Lietuvoje n vienas tardytojas, n vienas teisjas, n vienas prokuroras nenukentjo. Ir Jurgis Bakuionis, ukmergikis, kuris teis politinius kalinius, gauna valstybin pensij ir niekas to nepastebi. iuo atveju mes dideli esame katalikai. Bet va, jie daro savo, mes manm, kad jie pasitais. Bet dar yra Dievas. Su Dievo pagalba mes neleisime jiems sugrti.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai u labai isam aikinim. Gal Js turite ileist literatros lei dini, gal Js galtumte visa tai, k papasakojote, pateikti Tribunolui.
Nukentjusysis Alfonsas Svarinskas (Lietuva):

A esu paskelbs labai daug interviu visame pasaulyje: vairiuose vo kiei, amerikiei, prancz, ispan laikraiuose. Galiau padaryti kopijas ir Jums teikti. Tik ten angl kalba, kitomis kalbomis yra labai plaiai aprayta. Man buvo toks atsitikimas, kai a nuvaiavau Frank furt prie Maino, man duoda vis didel vit suvalgyti. Manau sau, u kokias nuodmes visai brigadai nedav tokios vitos, o dabar man vienam. Paskui supratau, kad mane atsived ne valgyti vitos, bet liu dyti ties. Ir liudijau, liudijau, liudijau. Man neturi reikms nei auk sas, nei kas kita. Ir skaiiau. Taigi esu gavs Paeblo ordin, Paeblo pre mij Amerikoje, taip pat esu Italijos Leko (Lecco) miesto garbs pilie tis. Taigi galiau nukopijuoti ir teikti Tribunolui.
Tribunolo Pirmininkas:

inoma, bt tai labai malonu, nes Tribunolo surinkta mediaga lik t istorijai ir bt labai naudinga, kad ateities kartos visa tai galt i

507

noti. Ar turite klausim, proceso dalyviai? Tribunolo nariai, kaltinto jai, nukentjusieji? Neturite. Gynyba turi klausim? Turite, praom.
Gynjas Egidijus Kupruseviius (Lietuva):

Gerbiamasis kunige, kilnios dvasios mogau, ar Js galtumte at leisti savo kaltininkams?

Nukentjusysis Alfonsas Svarinskas (Lietuva):

A pasakysiu savo nuomon. Niekada negalima atleisti dvikojams parazitams.

Tribunolo Pirmininkas:

Valandl, a labai atsipraau gynybos, praom uduoti klausim, bet nieko nekomentuoti. Nes dabar uduodami klausimai. Teis pateikti paaikinimus Js tursite vliau.
Nukentjusysis Alfonsas Svarinskas (Lietuva):

A su ponu E.Bikausku susitinku, ir jis man sak, kad jeigu jis bus prezidentas, tai a bsiu ministras be portfelio. Taigi mes labai gerai su juo sugyvename, nors jis man dav" 10 met. O dabar sakykite, kada a kalbdavau rimtai? Juk tiek met maiau tuos mirusiuosius, lavonus, susidar toks juodas atspalvis. Sakydavo, o, koks jis piktas, tai dabar kalbu linksmai, su anekdotais. T pat pasakau, bet linksmai, ir dabar gali netarti, kad esu labai piktas. Be to, valdausi kaip japonas.
Tribunolo Pirmininkas:

Labai ai. Gal dar kas nors turi klausim? Praom.

Gynjas Jurijus Radoviius (Lietuva):

Js nuomone, ar buvo manoma, kad lietuviai nestot komunist partij?

Nukentjusysis Alfonsas Svarinskas (Lietuva):

Matot, sunku it pasakyti. Pirmiausia Lietuva njo su raudona kru vina vliava ukariauti bolevikams Europos. Jie pasiryo ti. A gir djau, mano draugai sak, jeigu Dievas leido mums numirti, tai numir sime Lietuvoje. Ir jie njo, jie uvo Lietuvoje ir tapo komunistams blo gi. Ir Lietuvoje dabar daugiau lietuvi, ir nuotaika kita. O kad stojo komunist partij, tai juk buvo silpn moni, o be to, jie buvo remia mi materialiai. Dabar mes inome, kad net universitet rektoriai buvo uverbuoti, slapyvardiai yra ilik. Bet mes nekeliame io klausimo su prasdami, kad tai buvo sunks laikai, ir atminkime, kad lietuviai ilgai buvo caro okupacijoje ir tik 20 met buvo laisvi. Taigi mes negaljome iauklti savo piliei kaip reikiant. O itas Lietuvos aukljimas mike buvo labai trumpas ir skaudus, kiti pasitrauk usien. Lageryje ir u sienyje gerai laiksi, o Lietuvoje - nekaip. Atsiliep kolektyvizacija, au dymai, gaudymai. Taigi lidna, kad dalis lietuvi stojo partij. Bet

508

man dabar lidniau, kad vakarykiai komunistai, tie nusikaltliai, ar ba j nusikaltusi partija, neatgailauja. Lietuva turbt yra vienintel a lis Europoje, kur pilna nusikaltim ir nra nusikaltli. O kai kurie m s katalikai: reikia dovanoti. Dovanoti reikia, bet reikia inoti, kam do vanoti, be to, pirmiausia turi atsiprayti.
Tribunolo Pirmininkas:

Ar yra daugiau klausim? Daugiau klausim nra. Tad dkojame Jums u isamius paaikinimus, ir tuo mes ios dienos proces baigia me. Rytoj darb pradsim 9 valand. Taigi norintys dalyvauti procese, neapklausti liudytojai, kaltintojai, nedav savo kaltinamj akt, pra om ateiti rytoj. Mes js vis laukiame. Iki rytdienos.

Antrasis posdis.
2000 m. birelio 13 d. 9 val.

Tribunolo Pirmininkas:

Labas rytas, gerbiamieji proceso dalyviai, susirinkusieji. Tribunolas tsia savo posd. Gerbiamas Vyriausiasis sekretoriau, praau praneti ir pateikti sra, kas yra atvyk i nukentjusij, liudytoj ar kit pro ceso dalyvi
Vyriausiasis sekretorius:

Gerbiamasis Tribunole, pateikiu sra dalyvaujani iandieninia me posdyje, usiregistravusi posdio dalyvi. Nukentjusieji: Pete ris Simsons (Latvija), Irena Darvidien, Algirdas Petruseviius (Lietu va), Lidia Lasmane (Latvija), Ints Calitis (Latvija), sakas Kaganas (Lie tuva). Liudytojai: Vytautas Kaziulionis (Lietuva), Arimantas Dumius (Lietuva), Romualdas Zubinas (Lietuva), Romas Kriauius (Lietuva), Jo nas Pokus (Lietuva), taip pat Hilda Sabbo (Estija), Aldona Vasiliaus kien (Lietuva), Jaunuta Vilija Kavaliauskien (Lietuva). Gynjai: Juri jus Radoviius (Lietuva), Egidijus Kupruseviius (Lietuva). Posdio sekretors: Asta Karuien, Auks irgelyt, Ryt Konstantinaviien, Loreta Ramanovskien. Vertjai: Olimpija Armalyt, Rasa Sakalait, Ir ma Daugvilait, Osvaldas Markeviius, Daina Padoleviit, Lana Lukoeviit, Anelika Dukinien.
Vyriausioji kaltintoja:

Kaltintojas i Slovakijos ponas Michal Glonda.

Tribunolo Pirmininkas:

Vyriausiasis sekretoriau, praom pateikti atvykusij liudytoj ir nu kentjusij sra. Kadangi dar neatvyko visi kaltintojai su kaltinamai siais aktais, Tribunolas, pasitars vietoje, nutar pradti nukentjusij apklaus. Liudytojai, kurie buvo ivardyti, jeigu galite, nueikite liu dytoj kambar, kuris yra u scenos arba kitur. Mes jus galsime ap klausti tik po 11 val. Jeigu yra labai skubani, tai praom praneti apie

510

tai Vyriausiajam sekretoriui. Gerbiamoji Vyriausioji kaltintoja, nuo ku ri nukentjusij turtumme pradti apklaus? Ar Js turite koki samprotavim?
Vyriausioji kaltintoja:

iame posdyje praau pirmiau apklausti nukentjusj Algird Pet ruevii, po to sutekti od pranejai Aldonai Vasiliauskienei, iklau syti Vengrijos kaltintojo Frigyes Kahler kaltinamj akt bei liudytojo Fonay Jeno i Vengrijos parodym, nes visiems iems asmenims reikia ivykti.
Tribunolo Pirmininkas:

Labai ai, Jus supratome. Ar gynyba neprietarauja, kad tokia tvar ka bt vykdoma apklausa? Kadangi dar nra susirink visi kaltinto jai, todl pirma apklausime nukentjusiuosius. Kaltintojams atvykus, ap klausime juos. Labai atsipraome, jeigu yra kaltintoj, praom ssti vie tas. Tie, kurie negaljo dalyvauti vakar dienos posdyje, primename j teises. Proceso dalyviai, kaltintojai, gynyba ir nukentjusieji turi lygias teises dalyvauti pateikiant rodymus, pareikti kaltinimus, reikti nu alinimus, rinkti ir pateikti rodymus, uduoti klausimus, susipainti su Tribunolo posdi protokolu. Kadangi nutarta pradti apklaus nuo nukentjusij, bt malonu, jei ateit nukentjusysis Algirdas Petru seviius ir pateikt savo paaikinimus. Praau vis proceso dalyvi ir liudytoj, kad Js paaikinimai bt aiks, glausti, konkrets ir ne utrukt per ilgai, nes turime daug svei i kit ali ir norime, kad i pradi bt iklausyti visi sveiai. Po to apklausime jau Lietuvos pilieius. Pasitar Tribunolo nariai nutar, kad nukentjusieji kalbs ne ilgiau kaip 7 minutes, liudytojai - iki 3 minui. Taigi praome duoti paaikinimus.
Nukentjusysis Algirdas Petruseviius (Lietuva):

Garbusis Tribunole, kaltintojai, gynjai. Mano kaltinimas epizodinis. A buvau tuomet veikusios antisovietins organizacijos Geleinis vil kas" nariu. 1956 metais dl vykusios idavysts dalis ms organiza cijos upuolimo metu buvo suimta. Patek lager, mes, jausdami pa reig toliau vykdyti duot priesaik, bandme pabgti. Ir t pai 1956 met ruden, rugsjo mnes, per bulviakas, su dar pora vyr pabgo me. Deja, antr dien buvome apsupti ir du i ms suaudyti. I trij vyr likau gyvas a vienas. Apie t suaudym ir noriau papasakoti, nes jis buvo visikai neteistas ir labai iaurus. Pagal tuo metu galioju s baudiamj kodeks u pabgim buvo numatyti treji metai. Pasi rodo, tuo metu per vietin radij vietiniams gyventojams buvo skelbia ma, kad pabgo ne politiniai, o kriminaliniai kaliniai, kurie pabg nu

511

ud 15 moni. Tai buvo padaryta tam, kad nuteikt vietinius gyven tojus prie mus ir bt lengviau mus sugauti. Antr dien kakas i gyventoj mus pastebjo ir prane. Mes buvome apsupti ir nutarme isiskirti. A buvau apsuptas ir v liau pasidaviau, pareikdamas, kad a esu neginkluotas. mane buvo madaug i ei - atuoni metr nukreiptas autuvas ir paleistas vis, kuris sueid man dein rank. Po to, man praant, kad toliau mane neaudyt, nes a pasiduodu, mane, gulint ant ems, i visi kai arti, i trij-keturi metr, dar kart ov man krtin. Po to, at vedus mane kaimel, vietiniams gyventojams vl pakartojo kaltinim, kad a tas udikas, kuris ipjov peiliu 15 vietini gyventoj. Tai, ai ku, buvo absoliutus melas. A buvau sueistas, iauriai suspardytas ir apmtytas akmenimis. Be to, tuo metu 10 valand man nebuvo suteik ta jokia medicinos pagalba. Kiti du bgliai buvo negyvi. Vienas buvo nuautas i atuoni met r, po to atvilktas, o kitas nuautas medyje, kur buvo lips, nukri tus perautas pilv ir laikytas negyvu. Ir kada tuos abu kalinius at ve prie lagerio, i kurio pabgom, tai a buvau vart pusje, o nu autuosius ne lager, paguld prie sargybos posto ir atvar gyvus liudininkus, kurie ir iandien yra gyvi. Vienas i j - Algirdas Macke viius gyvena Vilniuje, o kitas - Juozas Ulinikas, Kaune. Ir juos atve d prie sargybos posto, kad atpaint nuautuosius. Algirdas Lioren cas atgavo smon ir papasakojo, kaip j buvo auta. I jo pasakojimo mes ir inome vis vyki eig. A asmenikai buvau atvetas po 10 valand sargybos post centrinje ligoninje, kur man buvo suteikta medicinos pagalba. Operuotas buvau be jokios narkozs. Man ampu tavo dein rank.
Tribunolo Pirmininkas:

Ar, Tribunolo nariai, turite klausim? Ar, proceso dalyviai, turite klausim? Kaltintojai, gynyba? Neturite. Ai Jums, klausim nra. Kai kurie asmenys nori pateikti Tribunolui dokumentus. Praome dokumen tus pateikti.

IV.

Liudytoj Apklausa

Liudytoja Aldona Vasiliauskien (Lietuva):

Esu Aldona Vasiliauskien ir turiu dokumentus, mediag apie pro fesori Pran Dovydait. Tai yra 4 tomai jo bylos buvusiame KGB ar chyve, dabar Lietuvos ypatingajame archyve. Ir itie dokumentai, ir i

512

tos bylos yra apraytos seniau P.Dovydaiio pradtame leisti urnale Soter", kuris buvo atgaivintas 1999 metais minint urnalo 75-sias me tines. itame urnale yra studija, kuri vadinasi Dovydaitis - sovieti nio teisingumo" auka". Sovietinio teisingumo" yra kabutse. Ir noriu kelet itrauk tiesiog paskaityti publikai.
Tribunolo Pirmininkas:

Gerbiamoji liudytoja, Jums suteikta teis pateikti dokumentus. Tad, jeigu labai trumpai, Jums suteikiame por minui paskelbti dokumen tus, nes Tribunolas Js dokumentus istudijuos ir juos vertins. Jeigu norite publikai paskelbti, praom, dvi minuts Jums.
Liudytoja Aldona Vasiliauskien (Lietuva):

Pranas Dovydaitis Lietuvai yra labai svarbi asmenyb. Jis yra vie nas Vasario 16-tosios akto signatar. io mogaus dka atsirado tokia reikminga Lietuvai data - Vasario 16-toji. P.Dovydaitis - tai vienas i pirmj apatalautoj, ateitininkijos tvas, katalikik urnal, laikra i krjas. Sakoma, kad jo iniciatyva Lietuvoje kurta ir leista per 40 laikrai ir urnal. Jis buvo uolus katalikikos minties skleidjas. To dl jis buvo apkaltintas kaip sovietins valstybs nusikaltlis ir sovieti ns Lietuvos kenkjas, suimtas, itremtas ir 1942 metais lapkriio 4 d. suaudytas. i jo mirties data Lietuvoje registruota tik po 28 met, ak tyviai reikalaujant jo snui Jonui. Jis buvo reabilituotas tik 1984 metais.
Tribunolo Pirmininkas:

Praom, Js norjote pacituoti kakoki rainio viet, praom, cituoti.

Liudytoja Aldona Vasiliauskien (Lietuva):

P.Dovydaitis ra laikus, kuriuose atsispindi jo dvasingumas, jo mei l Lietuvai ir poiris sovietin valdi. Jis rao taip: Pirmiausia ir svarbiausia Tau inia turi bti ta, kad a dar raau laik. Vadinasi, dar esu laisvas, o ne sdiu. ia ivardinti Lietuvos vyriausybs nariai, prie kuri neseniai girdjau esant pridt daktar A. Macein. Neinau, ar ilgai ir paiu didiausiu turtu - laisve - diaugsiuosi, nes daug ma no biiuli to turto jau nebetek. Ateina man mintis, kad pragaran pa smerktiesiems, nuo ko, Dieve, mus apsaugok, baisiausia kania turi bti moralin viltis. Mintis, kad i ten niekuomet nebebus galima ieiti, kad ten teks likti aminai. A dirbu tokius darbus, kuriuos gali nudirbti kiekvienas kio darbininkas, bernas ar net piemuo. Nedirbu tokio, ku r tik vienas Lietuvoj tedirbau. Kadangi dabar vietoj Lietuvos turime LTSR, tai mano anas darbas turjo sustoti. Taiau, Dievui dkui, kol kas nra taip blogai. O viskas bus blogai netolimoj ateity, juk laukiant ge resnio, ateis ir blogesnis". Tai tiek trumpai apie P.Dovydaiio poir sovietin valstyb. Dkui.

513

Tribunolo Pirmininkas:

Labai ai, praom t dokument pateikti.

Vyriausioji kaltintoja:

Prayiau suteikti od kaltintojui i Vengrijos, daktarui Frigyes Kah ler, kaltinamajam aktui paskelbti ir po to apklausti liudytoj i Vengri jos Fonay Jeno.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai, praom kaltintoj i Vengrijos paskelbti kaltinamj akt ir, jei gu galite, pridti j prie Tribunolo posdio protokolo. Praom.
Kaltintojas Frigyes Kahler (Vengrija):

Gerbiamasis Tribunole, a noriau isakyti tiktai kelet pastab. Po Antrojo pasaulinio karo Vengrija pateko Soviet Sjungos priespau d, o Soviet Sjunga ia pradjo aktyvi savo veikl, t.y. i esms nai kinti Vengrijos valstyb. I pradi buvo deportuojami mons, kurie kl bet koki grsm sovietinio tipo valstybs sukrimui. Sovietins priespaudos ramsiu buvo vadinamoji Vengrijos komunist partija, kuri padjo paminti demokratij ms alyje. Daugelis komunist band si terpti kitokius, demokratikos ar maiau demokratikos liaudies or ganus. Komunist partija Vengrijoje niekada nesiek valdios demokra tiniu keliu. Buvo bandoma tikinti visuomen, kad sovietin priespau da nereikia priespaudos. Tam gyvendinti jie sukr tam tikrus orga nus ir iki 1946 met sugebjo aretuoti apie 30 000 moni. Galima pa tvirtinti, kad komunist partija Vengrijoje niekada negaljo legaliais b dais ugrobti valdios. 1945 metais buvo paskutinis bandymas i tik rj isilaisvinti. Vyko laisvi rinkimai, bet juos laimjo smulkij ki nink partija gavusi 57 procentus bals, o komunistai - tik apie 15 pro cent. Aiku, kad rinkim rezultatai, sudarant vyriausyb, deja, neat sispindjo ir ministerijos atsidr komunist priespaudoje. Faktikai de mokratija Vengrijoje lugo. Demokratija Vengrijoje i esms inyko, buvo panaikinti nepriklau somi teisjai, iardyta Vengrijos teistvarkos sistema. Ilik duomenys rodo, kad per 100 000 Vengrijos gyventoj buvo priverstinai isisti Rusij, Soviet Sjung. Tkstaniai moni buvo itremta Vengri joje atsiradusias specialias stovyklas. Buvo sukurta nenormali psicho login atmosfera, madaug 1 200 000 moni buvo stebimi, apie 60 pro cent gyventoj buvo laikomi nepatikimais naujai valdiai. Teiss sis temoje atsirado beprecedentinis atvejis, kai mons buvo teisiami u niek, vien u nepatikim valdiai. Taigi komunistai Vengrijoje ugro b valdi panaudodami jg.

514

1956 m. tauta pasak ne" iam reimui, ir i sistema sprogo. Revo liucija Vengrijai dav 12 laisvs dien. iuo laikotarpiu buvo nesilai koma vidaus statym, paeidiamos mogaus teiss. Buvo bandoma priversti taut nekovoti, pasiduoti. Ityrus tuometins kariuomens nu sikaltimus, nustatyta, kad net 64 kartus tuo metu audyta beginkl moni mini visoje Vengrijos teritorijoje. 1956 m. lapkriio 4 d. prasi djo revoliucijos slopinimas. Mums, vengrams, labai skaudu pripain ti, kad iame procese dalyvavo ir valdios palaikoma Vengrijos vidaus kariuomen. Po 1956 met Vengrijoje prasidjo atgimimas, taiau ir po to vis dar buvo randami nuudyti asmenys, bet udikai pasmerkiami tik tuo atve ju, jei tai ikildavo vieum. Teiss sistemoje klestjo teisinis nihilizmas. Komunistai visuomet skelbdavosi darbinink valdia. Darbininkija Vengrijoje sudar 56 procentus, i j 44 procentai - komunistams buvo nepalanks. Baigdamas galiau pasakyti, kad visgi Vengrijoje komunist valdia buvo nusikaltli ir nemylini savo tautos moni rankose.
Tribunolo Pirmininkas:

Gerbiamieji Tribunolo nariai, jeigu turite koki klausim, klauskite.

Teisja Lynette Andresen (Kanada):

Js minjote, kad teisingumo sistema buvo sugriauta valdant komu nistams.

Kaltintojas Frigyes Kahler (Vengrija):

I tikrj taip buvo. Dabartin Vengrijos teiss sistema jau atitinka Europos standartus, taiau ms teiss sistema dar nevertino komu nistinio reimo vykdyt masini udyni.
Gynjas Egidijus Kupruseviius (Lietuva):

K Js rekomenduojate, kaip turt teisingumo sistema reaguoti liudytoj, nukentjusi parodymus ir liudijimus?
Kaltintojas Frigyes Kahler (Vengrija):

Liko vienintel sritis, kuri mes turime tikrai itaisyti - tai, kad tei singumas bt atkurtas vienodai vertinant nusikaltimus, padarytus na ci, ir vienodai, kurie buvo padaryti komunist. A nematau rykaus ideologinio skirtumo tarp t dviej nusikaltim - faizmo ir komuniz mo. Tiek viena, tiek kita ideologija rmsi tuo, kad ji laimi naikinda ma, eliminuodama kit visuomens dal. Mes turime pasiekti, kad ci vilizuotas pasaulis vienodai vertint naci ir komunist padarytus nu sikaltimus. Nra ideologini skirtum tarp i dviej form.
Tribunolo Pirmininkas:

Ar dar turite klausim? Gal gynyba turi klausim, praom.

515

Gynjas Egidijus Kupruseviius (Lietuva):

Sakykite, kaip Js vertintumte kapitalizmo padarytus nusikaltimus?

Kaltintojas Frigyes Kahler (Vengrija):

Kapitalizmas yra ekonomin sistema, tad tok klausim negalima at sakyti. Kapitalizmo neverta lyginti su komunizmu, nes kapitalizmas ekonomin sistema, o komunizmas - politin sistema.
Tribunolo Pirmininkas:

Ar dar turite klausim? A noriu paklausti, kada Vengrija prarado nepriklausomyb?

Kaltintojas Frigyes Kahler (Vengrija):

Vengrija prarado nepriklausomyb 1945 metais.

Tribunolo Pirmininkas:

Kaip Js vertinate Vengrijos komunist partij ir jos veikl formuo jant ir vykdant politik?
Kaltintojas Frigyes Kahler (Vengrija):

Vengrijos komunist partija buvo Soviet Sjungos politins prie spaudos instrumentas, vykdytojas, Soviet Sjungai padedant ugrobs valdi ir visas ginkluotsias pajgas, praktikai alds Vengrijos de mokratin sistem.
Tribunolo Pirmininkas:

Ar yra suskaiiuota, kiek iudyta, kokia ala padaryta Js mo nms, kokia materialin ir kokia moralin ala?
Kaltintojas Frigyes Kahler (Vengrija):

Apie tai gal pasakys mano kolegos, jie taip pat kalbs. Galiu tik pa sakyti, kad Vengrijai padaryta ala yra nekainojama. Vis pirma Veng rija buvo atplta nuo Europos vystymosi proceso ir todl mes atsili kome maiausiai 30-40 met. Tribunolo Pirmininkas: Dar yra klausim? Praom.
Teisjas Vytautas Raudelinas (Lietuva):

Ar politin policija, kurta komunistinio reimo, savo veikloje taik kankinimus? Ar yra fakt apie tai?
Kaltintojas Frigyes Kahler (Vengrija):

Politin policija, be joki abejoni, savo veikloje taik kankinimus. Vienoje byloje buvo rastas lapelis, kuriame parayta, kad it mog galima muti. Vliau policininko atsakymas, kad a j lupau, bet jis vis tiek nepasak teisybs. Ten pat jam nurodyta, k jis turi daryti toliau. Pagrindinius patarimus, kaip veikti tardant, dav i Soviet Sjungos atvyk padjjai.

516

Tribunolo Pirmininkas:

Daugiau klausim nra. Labai dkojame kaltintojui u padaryt pra neim. Kadangi turime vienintel vertj i vengr kalbos, todl atsi praome proceso dalyvi ir praome liudytojo i Vengrijos dabar duo ti parodymus. Praom, gerbiamasis liudytojau, prisistatyti.
Liudytojas Jeno Fonay (Vengrija) :

Mano pavard Fonay, vardas Jeno, gimiau 1926 m. rugsjo 5 d. Esu ininierius projektuotojas. 1956 m., kai prasidjo revoliucija, a dirbau elektrinje ininieriumi projektuotoju.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai u Js duomenis, ar kokia nors forma nortumte patvirtinti, kad Js duomenys bus tiksls?
Liudytojas Jeno Fonay (Vengrija):

Tie duomenys, kuriuos dabar Jums pateiksiu, tai mano patirtis, ma no likimas. Papasakosiu apie t patirt, kuri gijau bdamas kaljime. Tai trumpi mano gyvenimo vykiai.
Tribunolo Pirmininkas:

Labai atsipraome. Ai, kad pateikte tuos duomenis. Dabar pra om trumpai idstyti faktus.
Liudytojas Jeno Fonay (Vengrija):

Po 1956 m. Vengrijoje buvo vienpartin sistema. 1956 m., tuoj pat po revoliucijos nuslopinimo, a buvau aretuotas. Pirmieji, kurie mane apklaus, buvo aukto rango Soviet Sjungos karininkai ir vertjas. Su prat, jog per vertj gaunama netiksli informacija, apklaus paved pa rankiniams i Vengrijos kompartijos, kurie buvo to reikalo profesiona lai. Jie suraydavo protokolus kaip jiems reikdavo ir priversdavo pa sirayti. Po tardymo mane teis teismas, kuriam vlgi vadovavo ta pa ti komunist partija. Po ilgo teismo proceso mane nuteis mirties baus me. Beje, procese buvo apklaustas tik vienas liudytojas, kuris pasak, kad jis apgailestauja, jog a atsidriau ia, t.y. teisiamj suole. Kai pa klausiau teisj, kodl, iklausius tik vieno liudytojo jie mane nuteis mirties bausme, teisjai man paaikino: Tu turi tiek jgos ir galios, kad gali padti tiems monms, kurie yra persekiojami, todl esi vertas mir ties bausms." A papraiau perirti mano nuosprend, taiau auk tesnis teismas vlgi nusprend, jog esu vertas mirties bausms. Po to 21 dien a buvau laikomas mirtinink kameroje.
Tribunolo Pirmininkas:

A labai atsipraau, gal tai bt ir netaktika, taiau praytumme liudytoj atsigrti sal ir pasirodyti visuomenei, kad prie mus mo gus, buvs nuteistas mirties bausme. (Salje plojimai). Ai. Praom kalbti toliau.

517

Liudytojas Jeno Fonay (Vengrija):

Man sunku papasakoti. Mes visi, nuteistieji mirties bausme, susitik davome. Baisiausia buvo paskutin nakt. Kiekvienas palikdavome ko kius nors praymus. A maiau visa tai i arti gyvenime. Lemting die n mans palydti atjo budelio pagalbininkas, kuris nuved mane mirties bausms vykdymo viet. ia buvo paskelbta, kad prezidentas man suteik malon. Tuo metu a buvau tik treias asmuo, kuriam Vengrijoje buvo suteikta malon. Po to prasidjo mano gyvenimo me tai kaljime, kur, be mans, kaljo dar 22 800 jaunuoli. 1963 m. balandio 4 d., Vengrijos isivadavimo dien (nors tiksliau okupacijos dien), paskelbus visuotin amnestij, kaljimuose liko apie 600 moni, kurie buvo nuteisti u tai, kad prieinosi sistemai. Vengri jos revoliucijoje i viso uvo apie 500 000 moni, i j 2 200 sovietini jaunuoli. Apie 200 000 vengr pabgo usien, bijodami komunistinio reimo priespaudos. Vengrijoje iki iol jauiama negatyvi veiksm at mosfera. Net ir dabartiniai statymai neatkr pusiausvyros tarp auk ir kaltinink, kurie iki iol nra patraukti baudiamojon atsakomybn. N vieno i Vengrijos revoliucijos dalyvi iuo metu nra Vengrijos parlamente, tuo tarpu komunist partijos nariai, perj kitas partijas, ir toliau aktyviai dalyvauja vairiose valdios struktrose. Mes esame kr politini kalini, nukentjusij nuo sovietinio okupacinio rei mo, komitet. Mes kreipms Strasbro teism, taiau atsakymo iki iol negavome. Mes siekiame atkreipti pasaulio dmes netolimos pra eities nusikaltimus ir iandieninis dalyvavimas Tribunolo posdyje yra dalis to siekiamo tikslo.
Tribunolo Pirmininkas:

Labai dkui. Klausim nra. Tribunolas, pasitars vietoje, nutaria prayti Jus iame procese bti nukentjusiuoju. Ar Js sutinkate?
Liudytojas Jeno Fonay (Vengrija) :

Taip, sutinku.
Tribunolo Pirmininkas:

Tribunolas skelbia, kad, buvs liudytoju, Jeno Fonay nuo io momen to tampa nukentjusiuoju. Mes Jums turime klausim. Ar galsite pa teikti, atsisti ia, Tribunolo bstin, kai kuri dokument, duome n, apie kuriuos ia kalbjote?
Nukentjusysis Jeno Fonay (Vengrija):

Dabar galiu.
Tribunolo Pirmininkas:

Dkojame u paaikinimus. Gal turite klausim? Praom, kaltintoja, ar turite klausim? Gynyba, ar turite klausim? Neturite. Labai ai,

518

dkojame. Tribunolas prao gerbiamosios publikos teismo proceso me tu neploti. Savo jausmus truputl pristabdykime, nes yra susiklosiusi tarptautin praktika proceso metu neploti. Dabar kalbs kaltintojas i Bulgarijos - Ivan Stanev. Praom trumpai, glaustai, konkreiai ids tyti kaltinim.
Kaltintojas Ivan Stanev (Bulgarija):

Komunistins sistemos mechanizmas buvo pradtas gyvendinti per vyriausybs politik, apribojant partij skaii, ukertant keli demo kratiniam judjimui. Paviense represinse struktrose buvo asmen ir i kit valstybi. Bulgarijoje vyko neteistas valymas. 1944-1945 metais buvo iurkiai paeidinjama konstitucija, panai kinti atskiri teismai, veik pagal teritorin suskirstym. Buvo bendri pi lietiniai teismai, vadovautasi statymais atgaline data - mons buvo tei siami ne pagal galiojusius statymus. Baudiamojon atsakomybn buvo patraukta 11 220 moni, lygtinai nubausta apie 800, apie 2 000 nuteista laisvs atmimo bausme - kaip karo nusikaltliai, o likusi dalis - mirties bausme. 1945 m. ataskaitoje Vyriausiasis kaltintojas Georgas Petrovas nuro d, kad ms teismas yra pavyzdys visam pasauliui, nes Soviet S jungos teism nuosprendiai tokie velns, jog juos galima laikyti prie ikais teisei. itaip liaudies teismo vardu buvo suimami ir teisiami ne kalti mons, daug intelektual dingdavo be inios. Nuo 1944 met bol evizmas tapo varomja jga. Per 3 mnesius uvo apie 30 000 mo ni. Komunistai reikin vadino stichiniu dvasiniu valymu". Darbo neteko apie 100 000 moni. Komunist partija alino teiss, vietimo, kultros ir kit organizacij darbuotojus, neva paeidusius valstybins veiklos ribas. Bulgarija atliko pagrindin vaidmen kuriant konclage rius. Po 1944 met VRM sakymu vykdytas pirmas trmimas u ben dro pobdio nusikaltimus, antras - u ypa pavojingus nusikaltimus. Bulgarijoje niekas be teismo negaljo bti nuteistas, bet ios konstituci ns nuostatos nebuvo paisoma. Panagrinsime du statymus, ileistus po 1944 m. Pagal pirmj sta tym turjo bti itremti asmenys, vykd bendro pobdio nusikalti mus. Antrasis statymas taikytas monms u ypatingai sunkius nusi kaltimus prie reim, ir tiems, kurie turjo bti itremti, vadinamieji ypatingi" asmenys. Kaip matome i dokument, to nebuvo laikoma si. Suimtieji asmenys daniausiai buvo itremiami savavalikai, admi nistraciniu bdu ar komisijos sprendimu arba remiantis norminiais ak tais. Tie statymai neatitiko Trnovo Konstitucijos 73 straipsnio, pagal ku r, cituoju: Niekas negali bti nuteistas be nuosprendio, be specialiai

519

organizuoto teismo ir be turinio gali teismo". Bulgarijoje buvo kurti lageriai, kuriais siekta izoliuoti reimui nepriimtinus asmenis. Jie pra dti kurti po 1944 m. rugsjo 9 d. perversmo. Pirmoji tokia koncentra cijos stovykla buvo kurta Sveti Vra (dabar Sandanski) mieste. Taip pat buvo kurtos kitos tokios stovyklos: Dubnica, Pernik, Bogdanek ir kt. Po 1944 m. rugsjo 9 d. perversmo, lapkriio mnes, atsirado koncen tracijos stovykla moterims Petropavlovskij monastyr" Sveti Vra mies te. Soviet Sjungos kontroliuojanios komisijos teikimu kurta specia li stovykla usienieiams ir kitatauiams Pavel Bania srityje, dar prie priimant mint statym. Pradioje buvo itremta 3 028 mons. Tarp j ir Baltosios armijos kari. Politini represij metu kurti 86 lageriai, itremta 23 531 mogus, i j 21 442 vyrai, 2 089 moterys. Tikslios sta tistikos nra, ie skaiiai aikiai per mai. Tremtyje mons ibdavo net po 10 met. 1945 m. sausio 26 d. buvo priimtas Liaudies valdios gynimo sta tymas, kurio pirmasis straipsnis numat itremti ar kalinti kiekvien, kuris nevykdyt vyriausybs nuostat, bandyt vykdyti perversm, o organizatoriams - skirti mirties bausm. Sis statymas tapo represij pa grindu gyvendinant totalitarin reim, leido komunist partijai nai kinti politinius prieininkus. itaip buvo sulugdytas Karo korpusas ir partijos. Teisingumo ministerijos duomenimis, 1944-1945 metais buvo surengti ir vykdyti 106 politiniai procesai, 475 mons nuteisti mirties bausme. Terorui virtus valstybs politika, sigaljo valgyba. Buvo kei iami statymai, kuriais siekta tvirtinti totalitarizm. Tai inspiravo So viet Sjungos VRM struktros. Niurnbergo teismas paskelb 12 mir ties nuosprendi, o Bulgarijos liaudies teismas - 2 730 mirties nuosp rendi. Po komunistinio reimo lugimo ie nusikaltimai nra galuti nai vertinti, o dabartin karta turi tik abstrakt supratim. Atlaidiai irima nusikaltim vykdytojus. Atrodo, jog viskas teliks istorija. To dl is forumas yra aktualus, siekiant paskelbti faktus, vertinti komu nistinio reimo kiekvienai tautai padaryt al. Komunizmas tiek pat smerktinas, kiek ir faizmas. Mes privalome tai padaryti - kad daugiau nebt recidyv - vardan bsim kart ir monijos laisvs.
Tribunolo Pirmininkas:

Atsakykite labai trumpai, kada sugro reali Js valstybs nepri klausomyb?

Kaltintojas Ivan Stanev (Bulgarija):

Valstybs nepriklausomyb formaliai atkurta 1989 m. lapkriio 10 d., taiau i tikrj taip nra, nes komunist partija su savo atakomis val do ekonomik. Valstybins represijos virto ekonominmis. Komunisti

520

nes ideologijos lyg ir nra, bet komunist partijos nariai turi ekonomi n valdi ir tai labai atsispindi politinje valdioje.
Tribunolo Pirmininkas:

Js nuomone, ar Js alyje yra nusikaltusi asmen?

Kaltintojas Ivan Stanev (Bulgarija):

Bulgarijoje yra daug nusikaltusi moni, taiau komunistinio rei mo nusikaltimams taikomas senaties terminas. Sunku pasakyti, kodl u faizmo nusikaltimus senaties termino nra, o u komunizmo -- yra. Pavyzdiui, teismo procesas vienoje i baisiausi koncentracijos stovyk l Lobae negaljo vykti todl, kad teismas nespjo surinkti pakanka mai aukt kariki, kurie galt atlikti tyrim. Leiskite pacituoti iuo metu galiojanios Bulgarijos Konstitucijos 31 str. Nra senaties termino u nusikaltimus monijai ir monikumui, pasauliui. Nors norima tai traukti Konstitucij, taiau praktikai dar negyvendinama.
Tribunolo Pirmininkas:

Sakykite, ar komunistinio reimo pasekms tebelikviduojamos, ar jau visikai likviduotos?

Kaltintojas Ivan Stanev (Bulgarija):

Komunistin ideologija faktikai nebeegzistuoja, taiau komunizmas lyg koks atuonkojis vis dar gyvuoja. Kaip esu nurods anksiau, ko munist partijos nariai dabar neturi politins valdios, taiau jie turi ekonomin gali. Todl j taka valdant valstyb jauiama ir dabar. Dar noriau pridti, jog ms alies diplomatinis korpusas susideda i ko munist partijos nari, ir apie absoliui demokratij kalbti negalima.
Tribunolo Pirmininkas:

Ar turite klausim, kaltintojui? Neturite. Gynyba, gal turite klausi m? Praom.

Gynjas Jurijus Radoviius (Lietuva):

Pirmoje savo kalbos dalyje Js minjote, jog tkstaniai moni bu vo atleisti i darbo tuo pretekstu, kad jie seniau buvo padar faisti nius veiksmus". Kas turta omenyje, kalbant apie tuos faistinius veiks mus? K represiniai organai turjo galvoje, k jie vadino faistiniais veiksmais?
Kaltintojas Ivan Stanev (Bulgarija):

I esms tai buvo ideologinis tampas. Bulgarijoje egzistavo viena ar dvi profaistins ideologijos, taiau faizmas Bulgarijoje niekad nebu vo valdanija partija. A manau, kad tai labai pravartu asmenims, ku rie dl vien ar kit prieasi nepriimtini iam reimui, kurie pateko jo nemalon. Atleidimas i darbo neturjo konkretaus apibrimo.

521

Kaltintojas Ivan Stanev (Bulgarija) jaus Kupruseviiaus (Lietuva) klausim:

atsako

gynjo

Egidi

Faizmas sukr koncentracijos stovyklas ir persekiojo mones pa gal rasinius poymius. Komunizmas taip pat sukr koncentracijos sto vyklas ir persekiojo mones pagal j klasinius poymius. Tiek faizmas, tiek ir komunizmas steig lagerius, vykd valym", dieg savo ideo logij. Gestapo ir NKVD struktros panaios. J veikla i esms yra vie noda. Tuo metu, kai Hitleris ir Stalinas vykd bendr politik, j insti tucij veikla faktikai susiliejo, ir jie keitsi informacija, kaip paveikti politik. Naci koncentracijos stovykl aukos sudaro 6,5 milijono mo ni, Juodosios komunizmo knygos duomenimis, komunizmo aukos 100 milijon. ie duomenys nra galutiniai. I esms turime dvi to pa ties reikinio atakas - totalitarines sistemas, ir abu reimai yra vieno dai svarstytini.
Gynjas Egidijus Kupruseviius (Lietuva):

Sakykite, kodl btent faizmas yra vardijamas pikiausiu komuniz mo prieu, o komunizmas - faizmo? Ar nemanote, kad tai buvo vie na vienintel ideologija?
Kaltintojas Ivan Stanev (Bulgarija):

Remiantis pokalbiais moni, kurie buvo represuoti egzistuojant iai sistemai, mes nustatme, jog Stalinas ir Hitleris yra ios sistemos pa dariniai.
Teisjas Mykol Kulinsky (Ukraina):

Neaikus klausimas dl partij.

Kaltintojas Ivan Stanev (Bulgarija):

1922 m. bolevik partijos 12ji konferencija prim nutarim, drau diant kontrrevoliucines partijas. Todl visos partijos, iskyrus komu nist, buvo udraustos. 1933 m. vokiei nacistams atjus valdi, bu vo priimtas statymas prie nauj partij krim. Todl Vokietijoje eg zistavo tik viena nacionalsocialist partija. Bulgarijoje buvo galima kurti tiktai partijas, organizuojamas Bulgarijos komunist. Visi, kurie mgi no prieintis, brangiai u tai sumokjo. Turime pavyzdi. Tai - Vals tiei partijos lyderis Nikolia Petkov, kuris pasiprieino komunistinei ideologijai, vadovavo opozicijai. U tai buvo nubaustas mirties baus me ir pakartas. O jo pavaduotojas, bendradarbiaudamas su komunist partija, vadovavo Valstiei partijai dvideimt met.
Tribunolo Pirmininkas:

Ar Tribunolo nariai, gynjai turi klausim kaltintojui? Klausim n ra. Labai ai. Js kaltinamj akt nortume gauti dabar ir, jeigu ga lite, praome pateikti.

522

Kaltintojas Ivan Stanev (Bulgarija) :

Mes nortumme perskaityti i met balandio 26 d. Bulgarijoje pri imt statym, kuris smerkia komunistin reim ir Bulgarijos komunis t partijos veikl: Dl komunistinio reimo Bulgarijoje pripainimo nu sikalstamu".
Tribunolo Pirmininkas:

Praome paskelbti dokument.

[Dokumentas garsiai perskaitomas] Tribunolo Pirmininkas:

Dkingi Bulgarijos atstovui, padariusiam tok isam praneim. Tribunolo kolegija gavo praym priimti kai kuriuos dokumentus. Pirmas prao odio Edmundas Simonaitis. Tad kvieiame Jus prie mik rofono.
Nukentjusysis Edmundas Simonaitis (Lietuva):

Garbusis Tribunole, laikau tikslinga prisiminti apie Lietuvos krato apsaugos vadovybs sunaikinimo faktus. Po to, kai Soviet Sjunga su dar nusikalstam sandr su Vokietija ir 1940 m. birelio 15 d. okupa vo Lietuv, Lietuvos kariuomen buvo sunaikinta be kovos. Laisva ne okupuota Lietuva turjo 24 kariuomens vadus ir krato apsaugos mi nistrus. I j 3 mir sava mirtimi laisvje, 20 patyr bolevik okupaci nio reimo represijas. Buvo priversti pasitraukti Vakarus 7, kaljo 13. Suaudyti 4: tai Krato apsaugos ministras pulkininkas Balys Giedrai tis, ministras pulkininkas leitenantas Juozas Papekys - 1942 m. lapkri io 4 d.; gynybos pajg vadas, generolas Jonas emaitis (slapyvardis Vytautas) -1953 m. lapkriio 26 d. Butirk kaljime; gynybos pajg va das generolas Adolfas Ramanauskas (slapyvardis Vanagas) - 1957 m. lapkriio 29 d. (palaik ukasimo vieta neinoma). Buvo nukankinti ka ljimuose ir tremtyje 3 mons: kariuomens vadas ir ministras, gene rolas leitenantas Pranas Liatukas - 1945 m. rugsjo 6 d. Vilniaus kal jime; ministras pirmininkas ir Krato apsaugos ministras Augustinas Voldemaras - 1942 m. gruodio 16 d. mir Butirk kaljime Maskvoje; ministras pulkininkas leitenantas Antanas Merkys - 1955 m. mir Me lenkuose, paleistas i kaljimo. Iveng represij vienui vienas - prosovietins orientacijos kariuo mens vadas, divizijos generolas Vincas Vitkauskas, saks nesipriein ti okupant kariuomenei, nes toks buvo Maskvos ultimatumo reikala vimas, kuriam pakluso tuometin Lietuvos politin vadovyb. Okupantas sunaikino vis Lietuvos kariuomen: karininkija, kaip po tenciali ginkluoto pasiprieinimo jga, buvo naikinama metodikai ir masikai. Taiau karinink kovos dvasia nebuvo palauta. Daug kari

523

ninku vliau tapo organizaciniais partizaninio karo vadais. Beveik visi jie uvo pasiprieinimo kovose, kurios, pasibaigus Antrajam pasauli niam karui, Lietuvoje dar tssi vis deimtmet. Jie, kovodami prie okupantus, gyn ne tik Tvyns laisv, bet ir kariuomens garb. Krato apsaugos ministr ir kariuomens vad totalinis sunaikinimas - tai tik ledkalnio virn. Manau, kad klasi kovos pseudomokslu grstas oku puotos valstybs krato apsaugos vadovybs sunaikinimas turt bti vertinamas kaip itin sunkus komunizmo nusikaltimas, kuriuo buvo sie kiama palikti okupuoto krato gyventojus be tautins inteligentijos, o valstyb - be galimo pasiprieinimo vad. Prie io trumpo informaci nio praneimo pridedu rinkin angl ir lietuvi kalbomis, kuris jau pa teiktas Organizaciniam komitetui bei vad ir ministr grafinius portre tus ir j biografijas. Taip pat angos tekstus dviem kalbom - lietuvi ir angl. Mano kalba baigta. Prayiau gerbiamj Tribunol priimti i mediag.
Tribunolo Pirmininkas:

Kolegija nutar Edmundo Simanaiio pateikt mediag pridti prie bylos.

Vyriausioji kaltintoja:

Praau Teisj kolegijos leisti kaltintojui i Slovakijos perskaityti kal tinamj akt.
Tribunolo Pirmininkas:

Praom.
Kaltintojas Michal Glonda (Slovakija):

Mano vardas Michal Glonda, a esu rezistencijos prie komunistin reim Sjungos vadovas, kaljau sovietiniuose lageriuose ir kaljimuo se. Por met buvau redaktoriumi leidinio, t.y. urnalo, kuris fiksuoja sunkius kriminalinius komunistinio reimo nusikaltimus. Mano kalba bus pasakyta anglikai. Slovakijos delegacija, atstovaujama Slovakijos Antikomunistinio pasiprieinimo sjungos, pateikia kaltinimus dl nu sikaltim monijai. Slovakija reikia kaltinimus u komunistinio rei mo padarytus nusikaltimus buvusioje ekoslovakijos teritorijoje 19401989 m. Mes kaltiname: I. Slovakijos komunist partij, kurt 1921 m. gegus 21 d., jos Cen tro komitet ir jo narius; taip pat daugel jam priklausiusi vietos par tini organizacij; II. Valstybs saugum, slaptj, ir specialj, kuris ekoslovakijoje bu vo kurtas 1948 m., ir jo atstovus, ministrus, padalini bei vairi sky ri vadovus;

524

III. Vidaus reikal ministerijos nacionalins gynybos komisij ir jos at stovus; IV. Liaudies milicij, jos vadovyb Slovakijoje, 9 vadovus, atsakanius u savo teismus ir eilinius; V. Prahos Vidaus reikal ministerij ir jos vadovus; VI. Prahos Krato apsaugos ministerij ir jos vadovus, kuri veikla var pagrindines moni teises bei laisves, paeidinjo tarptautin mo gaus teisi deklaracij; VII. Daugel kit institucij, btent: vietimo, kultros, sveikatos, kio mi nisterija, kurios piktnaudiavo valdia, paeidinjo piliei asmens laisves. Slovakijoje nuo 1944 iki 1989 m. buvo persekiojami asmenys, priei nsi totalitariniam reimui. Buvo udrausta odio laisv, sukurta bai ms atmosfera. Bet kuris, idrss kitaip mstyti, kalbti ar veikti buvo laikomas prieu. Buvo nacionalizuojama ir kolektyvizuojama nuosavy b. Tariami nusikaltliai be jokio teismo ir pagrindo buvo kalinami ir tremiami. Prisidengdami proletariato partija, komunistai vedinjo bol evizmo taisykles. 1948 m. komunistai pam politin valdi. Prasidjo dvasininkijos luomo persekiojimas, siekiant juos paversti valdios tar nais, per kuriuos bt galima pavergti mones. Buvo udrausta katali kyb. Barbar" nakt uimti vyr vienuolynai. ioje operacijoje daly vavo milicija ir armija. Buvo prieinamasi, auk turjo abi puss. Vie nuoliai buvo itremti. 1949 m. tokiu bdu buvo valomi ir moter vie nuolynai, nors jie usiiminjo globa ir labdara. 1950 m. balandio 1314 d. aretuoti katalik ir staiatiki kunigai, kurie vliau buvo itremti. Lageriuose su dvasininkais elgdavosi itin iauriai. 1951-1952 m. buvo vykdomos masins akcijos, ikeliant eimas i kai kuri gyvenviei. Parengus plan, buvo sunaikinta visa dokumen tacija, susijusi su bstu. itaip ikeldinta apie 2 000 eim. Akcija Grup-5" - eim iklimas. Akcija-B" - susidorojimas su asmenimis, galiniais paveikti kitas kartas. 1948 m. vyriausybs nutarimu visos mokyklos Slovakijoje buvo nacionalizuotos. Tiek tarp moksleivi, tiek tarp student ir dstytoj buvo j pai koleg, persekiojusi juos ir tarnavusi komunist partijai. ios akcijos metu buvo atleista daug dstytoj, paalinta student. Pretendavusieji gyti mokslin laipsn bu vo kruopiai tiriami. Asmens charakteristikai neigiamos takos turjo tai, jei bent vienas eimos nari ar giminaii buvo kada nors sulaiky tas ar pasituriniai gyveno. Dalis student buvo itremti katorgos dar bams, kiti - kalinti. Tokie valymai neaplenk n vieno socialinio sluoksnio.

525

Prie prekybininkus ir buoes buvo nukreiptas kolektyvizavimas tuo buvo lugdoma Slovakijos ekonomikos sistema, naikinamas savi nink sluoksnis. Taikant administracines priemones, verslo mons tu rjo imtis prasto, menkai apmokamo darbo. Tie, kieno versle dirbo 810 moni, vadinti inaudotojais, kininkai buvo apkaltinti juodosios rinkos pltra. Besiprieinantys kininkai 1951 m. buvo priversti vieny tis kooperatyvus, taiau dl emo gamybos lygio jie lugo. Komunis tin valdia naudojo visas prievartos priemones prie ems verslinin kus. 1960 m. smulks verslininkai pasiprieino kolektyvizacijai, bet is pasiprieinimas nebuvo skmingas. 1944 m. lapkriio mnes prasidjo deportacija i Slovakijos SSRS, kuri tssi iki 1945 m. rugsjo mnesio. Deportuojamiems monms bu vo aikinama, kad jie vyksta likviduoti karo padarini. Oficiali statisti ka: i Slovakijos buvo deportuoti 6 973 NKVD sulaikyti asmenys i 550 Slovakijos municipalitet. Tarp ivetj buvo 197 moterys, vyriausia jam 74 metai, jauniausiajam - 14 met. 528 mons uvo gulaguose, 218 nuteisti skirting tribunol, i j 17 buvo nuteisti mirties bausme. mo ni gabenimas vyko iemos metu ir itin nehumanikai. Dalis moni nepasiek tremties vietos - vieni iprotjo, kiti, be iltesni drabui, sualo. Knai buvo imetami i vagon. Itremtieji patys statsi stovyk las, gyveno ties minimalia egzistavimo riba. Mano praneimas-kaltinimas nra isamus. Neapima vis deportuo tj igyvent odisj, ir t, kurie igyveno tas kanias, ar t, kurie at gul em. Sunku pateikti statistik isamiau. Nukentjusij skaiius nra tikslus. Kai kurie tyrintojai pateikia net 20 000 moni auk. Jie tvirtina, kad t skaii eina gyventojai i pietinio Slovakijos regiono, kuris tuo metu priklaus Vengrijai. Taip buvo nusprsta 1928 m. Vie nos konferencijoje. Kaltinimo duomenys gali bti patikrinti Slovakijos vidaus reikal ministerijos bei ms organizacijos archyvuose. Labai Jums dkoju.
Tribunolo Pirmininkas:

Labai Jums ai. Js kaltinamj akt mes esame gav ir ivert. Tai gi, jei jis nra kuo nors dabar papildytas, tai galite jo ir neteikti. Jeigu jis yra papildytas, praom pateikti Tribunolui. Klausim nra.
Kaltintojas Michal Glonda (Slovakija)

Tai yra papildytas variantas, a kalbjau sutrumpintai.

Tribunolo Pirmininkas:

Tai labai gerai. Praom tada pateikti. Ai. Ar proceso dalyviai, pir miausia Tribunolo nariai, nors ko nors paklausti? Tribunolo nariai klausim neturi. Praom, kaltinimo atstovai, ar turi kas klausim? Ne

526

turite. Gynyba turi klausim? Neturi. Klausim nra, ai Jums u pra neim. Ai u dmes.
Piet pertrauka

15:30 val. Tribunolo posdis tsiamas.

Tribunolo Pirmininkas:

Pagal ms reglament leisime pasisakyti atstovui i Latvijos Uldis Pauls Strelis. Praom.
Kaltintojas Uldis Pauls Strelis (Latvija):

Pone Pirmininke, gerbiamasis Tribunole, ms irdys kupinos skaus mo menant ne tokius senus tuometinius vykius. i atmintis yra be galo skausminga. Taiau nra nemanoma aprayti nusikaltim, kuriuos pa dar totalitariniai reimai ms monms ir ms valstybms. Savo ata skait parengiau angl kalba, bet ji per ilga, todl a j sutrumpinau ir pa rengiau sutrumpint variant rus kalba. Dl to prayiau leisti man per skaityti kaltinamj akt rus kalba. Be to, manau, kad dauguma moni, kurie yra ioje salje, geriau supranta rus kalb, negu angl. Kaltinamasis aktas prie komunistin totalitarin SSRS reim u pa darytus monijai, monikumui nusikaltimus, u genocid ir karo nu sikaltimus Latvijos valstybei ir tautai. Noriau trumpai idstyti vy ki chronologij. 1920 m. Rusija pripaino Latvijos Nepriklausomyb ir amiams atsisak suvereni teisi Latvijos teritorijas, kurias anks iau turjo carin Rusija. Latvijos valstyb buvo pripainta tarptauti niu mastu, 1922 m. buvo priimta Taut Sjung. 1939 m. Latvija su SSRS sudar sutart, kuria vadovaujantis ir buvo vesta SSRS kariuo men Latvijos teritorij. Leiskite man trumpai idstyti tolesni vy ki chronologij. Tai nusikalstami tarptautinio smokslo veiksmai. 1939 m. Soviet S jungos spaudiama Latvija buvo priversta pasirayti sutart, pagal kuri Soviet Sjungai buvo suteiktos karins bazs Latvijos teritorijoje ir ves tas sovietins kariuomens kontingentas, daugiau kaip 30 000 moni. 1939 m. ponas Ivanas Serovas pasira slapt sakym, kuriuo buvo pa tvirtinta Baltijos ali gyventoj deportacijos tvarka. Soviet Sjungos ginkluot militarist grup neteistai perjo Latvijos sien. Taip buvo u pulta pasienio ukarda, nukentjo muitins pastatas, daug civili gyven toj; i veiksm metu paimta kaitais paprasti mons, tarp kuri buvo moter ir ma vaik. Jie buvo iveti Soviet Sjung kaip kaitai ir u daryti Ostrovo miesto kaljime. 1940 m. birelio mnes Rusija teik Lat vijos ambasadai not, kurioje buvo idstyti absurdiki kaltinimai Latvijai

527

ir pateikti reikalavimai - pakeisti vyriausyb, sileisti Soviet Sjungos kariuomens kontingent savo teritorij. Latvija buvo okupuota ir jung ta Soviet Sjungos sudt. 1940-1941 m. vykius latvi tauta vadina siaubo metais, kurie pasiymjo masiniu teroru, represijomis, masinmis udynmis. Kai sovietiniai kariai eng Latvijos teritorij, nemaai gy ventoj pasitiko juos palankiai, taiau visa tai netrukus pavirto masin mis udynmis, bendrais kapais, nuudyta daug civili gyventoj, mo ns buvo okiruoti. Vadovaujami patriot, dauguma Latvijos gyventoj organizavo savigynos organizacijas, siek kovoti prie okupantus, ilais vinti deportuojamus asmenis, savo pastamus. Latvijos pilieiai, kurie i pradi savo noru, o paskui per prievart buvo traukti vairius Vokietijos karinius nacionalinius padalinius, nie kada nekovojo nacist pusje. J tikslas buvo laisva ir nepriklausoma Latvija. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje is tikslas buvo pasiektas gin kluota kova okupuotoje Latvijos teritorijoje. Taiau vliau is ms tau tos istorinis epizodas nepasikartojo. Maj Europos valstybi likimai buvo sprendiami nedalyvaujant maj taut atstovams. J likim sprend didiosios valstybs Teherane, Jaltoje ir Potsdame. Jos kent kruvin Stalino reim, kuris pasiymjo represijomis ir teroru. Pray iau suvokti, kad maos valstybs nukentjo nuo dideli. Mes turime suvokti, kok bais palikim gavome i komunistinio totalitarinio rei mo. Tikslaus nuudytj skaiiaus turbt niekada nesuinosime. Latvi kalba pamau buvo eliminuojama i vieojo gyvenimo. Lat vija buvo perkelta daug rusakalbi gyventoj, kariki eim, j drau g. 1989 metais atlikta gyventoj registracija parod klaiki padt. Prie Pirmj pasaulin kar Latvijoje gyveno per 2,5 milijono latvi, 1935 me tais- 77 procentai, 1939 metais - 62 procentai, 1979 metais - 56 procen tai, 1989 metais - 52 procentai latvi. Panas skaiiai buvo ir mies tuose. Taigi 1987 metais latvi Rygoje liko 36,5 procento, Daugpilyje 13, Jelgavoje - 49, Ventspilyje - 43 ir Rezeknje - 37 procentai. Latviai nesudar n 50 procent gyventoj. Ar yra kita valstyb, turinti toki nacionalin gyventoj sudt? Mums ikilo reali grsm inykti, netgi sunku nusakyti toki nusikaltim pavojingum ir iaurum. Pasaulis neino kito tokio reimo. Genocido auk auksmas neleidia dovanoti vykdyt nusikaltim ateinani kart dlei. Perduodu Tribunolui sa vo kaltinamj ivad, jos original angl kalba bei vertim rus kal b. Ir dar noriau pasakyti, jog noriu pareikti praym Tribunolui.
Teisjas Vytautas Raudelinas (Lietuva):

Ar kaltintojas mano, kad 1944 m. 250 tkstani moni pasitrauki mas Vakarus - tai irgi yra komunistinio reimo pasekm?

528

Kaltintojas Uldis Pauls Strelis (Latvija):

Taip, kaltinamajame akte nurodyti tiksls skaiiai, taiau savo trum po pasisakymo metu nespjau j perskaityti. mones buvo priversti pa likti Latvij, nes buvo reali j sunaikinimo arba itrmimo koncentra cijos lagerius grsm. J atvilgiu buvo vykdoma genocido politika. Tai gi su iais nusikalstamais veiksmais juos sieja tiesioginis prieasties ir pasekms ryys.
Tribunolo Pirmininkas:

Ar laikots tik tarptautinio genocido apibrimo, ar Js mokslinin kai nepadar sav ivad?
Kaltintojas Uldis Pauls Strelis (Latvija):

Ms istorikai labai mums padjo tiriant dokumentus, bet nustaty ti, kas yra genocidas, yra tarptautinis reikalas. Reikia visk susieti ben dra grandine. Istorikams nebereikia tirti, jie nustato faktus, o juos ver tina teisininkai, vadovaudamiesi galiojaniais statymais.
Tribunolo Pirmininkas:

Genocido svok mes gerai suprantame, ir reikin gali vertinti tik teisininkai su istorik pagalba. Sakykite, ar Js turjote savo alyje genocido apibrim, arba kas sudaro genocido nusikaltimo sudt?
Kaltintojas Uldis Pauls Strelis (Latvija):

Mes, dirbdami nuo 1993 m., iklme nemaai baudiamj byl. Daug t byl buvo inagrinta teisme. Taigi mes jau turime teisin pre cedent. Ms tikslas nebuvo pateikti genocido svokos apibrim, nes jis yra duotas tarptautinje teisje ir mums nereikia nieko daugiau kurti. A inau, kad yra tam tikr visuomens sluoksni, kurie nort t tarp tautins teiss apibrim atmesti, kad bt galima pakeisti jo esm. Taiau mes tam prieinams, ir jeigu Js turite koki nors problem, tai mes pasiry su Jumis bendradarbiauti ir kartu vertinti genocido nusikaltimus.
Tribunolo Pirmininkas:

Kiek Latvijoje baigt genocidu kaltinam asmen byl? Lietuvoje, kaip inote, kol kas baigta nuteisiant kaltininkus tik viena byla. Kiti dar nenuteisti.
Kaltintojas Uldis Pauls Strelis (Latvija):

A, kaip nusikaltim tyrimo skyriaus vadovas, dirbu Generalinje prokuratroje, tiksliau - dirbau iki pernai met liepos mnesio. Jeigu norite, galiu pateikti tikslius duomenis, nes dirbau atsakingoje u tai staigoje. Galiu pasakyti, kad baudiamojon atsakomybn buvo patrauk tas Alfons Noviks. Jam buvo paskirtas nuosprendis kalti iki gyvos gal vos. Aukiausiasis teismas apsksto nuosprendio nepanaikino.

529

Tribunolo Pirmininkas:

Sakykite, ar iduoda kaltinamus genocidu asmenis kitos alys, jeigu jie yra kur nors pabg?
Kaltintojas Uldis Pauls Strelis (Latvija):

Ai u tok ger klausim. Mes turime vien baudiamj byl, ku rioje nustatyta, kad buvs ekistas ir KGB darbuotojas Janis Dzintars paskelbus Latvijos nepriklausomyb pabgo Rusij, ten ir gyvena, net gi usiima tam tikra propaganda. Mes nusiuntme paklausim Rusi j, bet atsakymo negavome, nors prajo jau keleri metai. I to galima daryti ivad, kad Rusija neketina iduoti mums kaltinamojo. Kitas atvejis - tai ikelta baudiamoji byla buvusiam valstybs sau gumo liaudies komisarui Simonui ustins. Mes kreipms Interpol, kad mums padt j rasti. Taip pat kreipms ir Rusij, nurodme net gi adres, kur jis kakada gyveno - Leningrado sritis, Kolbino miestas. Gavome Rusijos Interpolo skyriaus atsakym, kad toks asmuo ten ne gyveno, negyvena ir jo gyvenamoji vieta neinoma. Taiau, kai a nu siuniau Interpolui asmenikai ustins parayto laiko kopij, tuomet gavome pakartotin Rusijos atsakym: taip, toks asmuo gyveno, taiau jau yra mirs. Taigi mes buvome priversti baudiamj byl nutraukti.
Tribunolo Pirmininkas:

Gal kaltintojai turi klausim? Gynyba gal turi klausim? Praom.

Gynjas Egidijus Kupruseviius (Lietuva):

Ar nemanote, kad XIV amiuje vykdytas lietuvi ir latvi taut ge nocidas taip pat gali bti pasmerktas? Ir ar nemanote, kad Tribunol galima surengti krikionybei?
Kaltintojas Uldis Pauls Strelis (Latvija):

Visoje ms epochos istorijoje, vaizdiai kalbant, jeigu irime at gal, atsigriame ms praeit, tai matome, kad buvo nemaa impe rij, gyvendinusi genocid savo kaimynini ali atvilgiu. inoma, mes galime vertinti tuos nusikalstamus veiksmus kaip genocid ar kaip kitaip, taiau nra prasms nagrinti tai, kas buvo jau labai seniai. Tuo labiau dabar skelbti tuos veiksmus genocidu i taut atvilgiu. Pir masis Rusijos imperatorius Petras Pirmasis, prakirts jai lang Euro p, ukariaudamas Latvij, Suomij taip pat vykd genocid, visk ap link degino, naikino. Betgi mes nereikiame kaltinim Petrui Pirmajam ir jo vadams. Tad kalbkime apie asmenis, vykdiusius genocido nu sikaltim visai neseniai. Beje, kai kuriose alyse genocidas vykdomas ir dabar.
Gynjas Egidijus Kupruseviius (Lietuva):

Ar skiriate komunizmo nusikaltlius ir komunizmo ideologij kaip visikai nesuderinamus dalykus?

530

Kaltintojas Uldis Pauls Strelis (Latvija):

Nusikaltimas ir ideologija. Taip, manyiau, kad ideologija yra filo sofinio pobdio klausimas, ideologija yra viena, bet remiantis ia ide ologija daromi nusikaltimai. Ir, sakykime, komunizmo ideologija i es ms yra veidmainika: ji ada rojaus gyvenim emje, o faktikai vyk do masin gyventoj genocid. Kenia mons, kuriuos vadina kontrre voliucionieriais, pavojingais elementais, liaudies prieais ir taip toliau. Taigi galima suvokti, kas yra ideologija, o kas yra politika.
Gynjas Egidijus Kupruseviius (Lietuva):

Kokia ideologija - nacizmas ar komunizmas inaikino Amerikos gy ventojus indnus?

Tribunolo Pirmininkas:

it klausim galite ir neatsakyti. Teisj kolegija pasitarusi klau sim atmeta. Praom, daugiau turite klausim?
Kaltintojas Uldis Pauls Strelis (Latvija):

Ai. Atleiskite...
Tribunolo Pirmininkas:

Dar kart sakau, kad klausim galite neatsakyti, kadangi tai n ra ms nagrinjimo dalykas. Gynyba, turite klausim? Neturite. Nie kas neturi klausim. Labai ai. Dkojame u tokius isamius Js pa aikinimus.
Kaltintojas Uldis Pauls Strelis (Latvija):

Praau atleisti, a turiu praym.

Tribunolo Pirmininkas:

Proceso dalyvis, tarp j ir kaltintojas, turi teis pareikti Tribunolui savo praymus. Taigi Js praymo klausome.
Kaltintojas Uldis Pauls Strelis (Latvija):

Ai. Js Ekscelencija, noriau atkreipti Js dmes vien do kument, kuris daug k pasako. Privatus asmuo i Latvijos, Kurems rajono, atsiunt man laik po to, kai ispausdinau viename ms cen trini laikrai straipsn Kam priklauso tiesa?" Tai buvo tarsi atsa kas vieno ms visuomens veikjo aikiai prokomunistin nuomo n. Tada mane mons danai kreipdavosi iuo klausimu. Ir tai ga vau tok laik - ia yra emlapio kopija, ir a paprayiau dmesio. emlapis pagamintas, kaip ia yra parayta, 1936 m., ileistas 1938 m. Tai yra Latvijos ir Estijos vietovi smulkus emlapis. itame emla pyje paymta Latvijos TSR ir Estijos TSR. A laikau dokument ro dymu, kad Soviet Sjungoje egzistavo nusikalstamas suokalbis, kuriuo buvo siekiama ugrobti ias alis. Jeigu Js tokio dokumento neturite, praome j inagrinti. Galite pasidaryti kopij. O tas laikas, kur a

531

minjau, jeigu teismas manys, kad tas dokumentas yra svarbus, bus i verstas rus, angl, o gal net ir lietuvi kalbas, jeigu garbusis Tri bunolas nors j pridti prie dokument.
Tribunolo Pirmininkas:

Gerbiamasis pranejau, matau, kad is dokumentas yra patvirtin tas Latvijos Generalins prokuratros? Ar taip?
Kaltintojas Uldis Pauls Strelis (Latvija):

Taip, patvirtintas Generalines prokuratros antspaudu, kuris rodo, kad tas dokumentas buvo pateks prokuratr, bet adresuotas man.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai. Kolegija pasitarusi nutar dokument pridti prie Tribuno lo bylos. Ai Jums. Gerbiamoji kaltintoja, praom, koks Js praymas?
Vyriausioji kaltintoja:

Prayiau dabar iklausyti liudytojo i Ukrainos, Jevgenij Proniuk, kuris turi vykti Kongres skaityti praneimo. Jo dabar laukia trans portas, nes Kongrese skaito praneim ne eiles tvarka. Be to, salje yra invalidas, nukentjs nuo komunistinio reimo, Vincas Grinkus, kur prayiau pripainti nukentjusiuoju ir taip pat ne eils tvarka iklau syti jo parodym.
Tribunolo Pirmininkas:

Gerbiamoji Vyriausioji kaltintoja, k gals paaikinti Vincas Grinkus?

Vyriausioji kaltintoja:

Jis pats yra sualotas ir ino fakt apie masines udynes. Jis yra in valido veimlyje. Gals paaikinti apie tai, k jis mat ir patyr. Ma nau, kad jis yra nukentjs ir tam tikr vyki liudytojas.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai. Tribunolas, pasitars vietoje, nutar apklausti liudytoj Jevge nij Proniuk, po to isprsti klausim dl Vinco Grinkaus pripainimo nukentjusiuoju. Tad praom liudytoj tribn. Tuo paiu, gerbiamieji liudytojai ir nukentjusieji, labai praom laikytis reglamento. Mes no rime pirmiausia apklausti atvykusius i kit ali mones, kad jiems nereikt ivaiuoti neapklaustiems.
Liudytojas Jevgenij Proniuk (Ukraina):

Gerbiamasis Tribunolo Pirmininke, a noriau papasakoti ir liudyti apie komunizmo reimo nusikaltimus Ukrainoje, apie tikinij ir dva sininkijos persekiojimus. Ir antras klausimas - tai persekiojimai u poli tines pairas. A pats esu du kartus nukentjs nuo komunistinio rei mo: 1947 m. ms eima buvo deportuota Kazachij, o 1972-1984 m. ka ljau apkaltintas antisovietine propaganda. Dabar naujoji Ukrainos vals tyb mane reabilitavo, panaikindama ir deportacij, ir teistum.

532
Ukrainos tautoje krikionyb turjo gilias tradicijas. Nuo pat savo veiklos pradios komunistinis reimas paskelb kar dvasinink luo mui. Kijevo umimas pasiymjo daugumos dvasininkijos iudymu. inomame Lazanio procese buvo paskelbta, kad ek" virininko sa kymu Poltavoje buvo nuudyta 18 vienuoli. O ernigove archijerejus buvo gyvas nuskalpuotas. Tokie iaurs susidorojimai buvo gana da ni. 1929 m. baland krikionika veikla buvo pripainta nusikalstama ir paskelbta u statymo rib. Cerkv buvo paskelbta antisovietins veiklos prieglobsiu. iauriai buvo susidorota su 1921 m. atkurta Ukrainos autokefaline cerkve. Beveik visi jos hierarchai ir metropolitai kartu su 10 657 dvasi ninkais ir vyskupais buvo suimti, kankinti ir suaudyti. 1927 m. Ukrai nos KP CK nutarimu Romos katalik banyia buvo pripainta sovieti ns liaudies prieu. Ir jeigu prie tai Ukrainoje buvo 700 000 katalik, tai po komunist valdios sigaljimo dauguma katalik dvasinink buvo apkaltinti nipinjimu arba antisovietine propaganda ir represuoti. Ba nyios buvo udarytos visoje Ukrainoje, net ir tokios inomos kaip v. Aleksandro banyia ir kitos. Jau 1945 m. katalik banyia buvo pa skelbta Vatikano agent ir faist atstove. 1946 m. vyko vadinamasis Lvovo soboras, kuris panaikino 1596 m. Brastos unij. Beveik visi vys kupai buvo represuoti, o tie, kurie liko gyvi, iliko katalikais, ts veikl nelegaliai. Jie buvo suiminjami, visaip persekiojami ir tremiami. Ukrai noje buvo sunaikinta daug nacionalini istorijos paminkl. Buvo grobs tomos ir griaunamos tiek banyios, tiek ir sinagogos bei meets. Tarp j ir tarptautins reikms paminklai. 1935 m. sugriautas XI a. pastaty tas Michailo soboras, XII a. Viegrado vienuolynas, Peioros Lauros so boras. Buvo sunaikinta tkstaniai knyg bei ikon. Taip pat noriau atkreipti Js dmes tuos nusikaltimus, kurie padaryti paeidiant mogaus teises. Tai moni persekiojimai ideolo giniu, politiniu, religiniu ir kitokiu pagrindu. Tas, kas nesilaik komu nistins ideologijos, buvo persekiojamas iki 1990 m. Tokia veikla buvo kvalifikuojama kaip antisovietine propaganda, o mons paskelbti bur uazins ideologijos atstovais, vidaus migrantais. Taip mes buvom pa vadinti ir mane taip vadino - vidaus migrantas" ir antisovietinis ele mentas". Ir, aiku, a buvau buruazinis nacionalistas. Laisvamaniai ir tautini tradicij, tautins kultros gynjai buvo ivaryti i mokslo stai g, i pagrindini dideli miest. Jie buvo aretuojami, tremiami, ka linami ir udaromi psichiatrines klinikas. Ir tai buvo vienas i didiau si nusikaltim, kai visikai sveiki mons buvo udaromi psichiatri nes klinikas. Pas mus yra pora deimi moni, kurie kaip tik ir bu

533

vo tokioje klinikoje. Ne visi jie ten pateko pagal teismo nuosprend. Daug j ten pateko pagal srii partijos komitet, GPU ir kitu represi ni organ nutarimus. Ypa plaiai vykdytos represijos prie inteligentij. Upersko ir Mor dovijos lageriuose kaljo tkstaniai ukrainiei raytoj, poet ir kit inteligentijos veikj. A Jums viso srao dabar neminsiu. Tik nor iau pasakyti, kad iame Kongrese dalyvauja keturi ukrainiei politi niai kaliniai: ponai Nina Vircenko, Mykol Kulinsky, Levko Lukjanen ko ir a, Jevgenij Proniuk. Kaldami toli nuo savo tvyns uvo Vasilij Tichy, literatas Jurij Litvin, raytojas Valerij Martin, ir daug kit ray toj bei vertj. Sunku suskaiiuoti visas aukas. Jie ten uvo tik dl to, kad turjo savo poir, savo realybes vizij, kuri visikai nesutapda vo su komunistine ideologija. Dl to jie ir buvo persekiojami. Mes manome, kad tie, kurie padar iuos nusikaltimus, dabar turi stoti prie tarptautin teism ir atsakyti. Tai SSKP vadovyb, Ukrainos komunist partijos vadovyb, KGB, MGB ir kiti represiniai organai. Ne turi ivengti atsakomybs ir tie organai, tie darbuotojai, kurie savo veiksmais leido vykti sadizmui, kankinimams ir kitokiam smurtui. Uk rainoje is Kongresas sukl labai didel susidomjim ir patrauk d mes. Ir mes tikims, kad Vilniaus Kongresas padarys didel ingsn priek ir vyks baudiamasis komunistinio reimo vertinimo procesas, kuris bus pavadintas Niurnbergas 2". Mes norsime savo parodymus duoti teismui.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai u paaikinim. Gal, Tribunolo nariai ar proceso dalyviai, tu rite klausim? Praom, jeigu turite, klausti.
Vyriausioji kaltintoja:

Prayiau pasakyti apie religini grupi naikinim Ukrainoje, ba nyi sprogdinim. Ar yra Ukrainoje nuteist asmen u religini gru pi naikinim, u genocido vykdym?
Liudytojas Jevgenij Proniuk (Ukraina):

Pirmiausia buvo deportuoti dvasininkai. Prie genocido vykdytojus, deja, Ukrainoje tokie procesai nevyko. Nepasiekme, kad kalti atsaky t u savo nusikaltimus. Tie, kas persekiojo dvasininkus ir kitus mo nes, kol kas nra atsak u nusikaltimus. A manau, kad Vilniaus Tri bunolas tikrai pads mums patraukti baudiamojon atsakomybn nu sikaltlius. O fakt mes turime pakankamai.
Vyriausioji kaltintoja:

Praau Vinc Grink pripainti nukentjusiuoju, nes jis tapo invali du dl jam padaryt sualojim.

534

Tribunolo Pirmininkas:

Ai. Ar gynyba sutinkate, kad Vincas Grinkus bt pripaintas nu kentjusiuoju ir apklaustas Tribunolo? Gynyba neprietarauja.
Tribunolo Pirmininkas:

Tribunolas, pasitars vietoje, pripasta Vinc Grink nukentjusiuoju ir prao jo duoti paaikinim. Praom.
Nukentjusysis Vincas Grinkus (Lietuva):

A i kaimo, kaimietis, isilavinimas tik 4 skyriai. Maiau 1941 m. rus iaurumus Panevyje, kai mano dd sdjo kaljime. Tuos 27 lavonus mes paarvojome. Atjus antrajai sovietinei okupacijai, a i jau pas partizanus. Tenai iki 1948 m. partizanavau Vyio"apygardos 13-me bryje. 1948 m. mane treisyk sueid ir sulau kairs rankos kaulus. Taiau vyrai mane vis tiek ine i kautyni. Pradioje gy diausi Panevyje, paskui ive Vilni. ia chirurgas profesorius Norknas savo kambaryje mane slaptai operavo, ranka buvo sugipsuo ta. Po kurio laiko ranka jau buvo apgijus, bet draugas Kaune per tar dymus neilaik ir mane idav. Mane aretavo ir isiunt tardyti. Tar dytojai tuo metu buvo labai iaurs, jie mane mu, sudau sueistos rankos gips. Ir tai ranka iki iolei maskatuoja. Niekas jos nepagyd. Sulau rank ir nuteis 25 metams. Paskiau mane ve Tolimuosius Rytus, Magadan. Ten laiv mans kaip invalido neprim, gri no. Irkutsko srities Reoto lageryje ibuvau 10 met, Chabarovske me tus ir 4 metus kaljime Mordovijoje. Paskiau mane ileido. Man buvo labai skaudu. 1950 m. i kaljusi Reoto lageryje surin ko berankius didel brigad ir j pavadino rankine veia". Mus pa kink po 6 ratus ir a beveik 3 metus traukiau arkliu" - iem ro ges, o vasar - ratus. Po Stalino mirties mane jau ikink. is darbas man buvo sunkiausias ir iauriausias dalykas. Lageris visada buvo la geriu. Mes sunkiai dirbome, badavome, daug ms mir. Paskiau sun ki darb man negaljo pritaikyti, nes buvau su viena ranka. Todl pjaudavau malkas, dirbdavau vairius kitus darbus. Genocido vykdy toj padaryti nusikaltimai man kelia didel pasipiktinim.
Tribunolo Pirmininkas:

Tribunolo nariai, gal turite klausim?

Teisjas Aivars Liudvigs (Latvija):

Kaip Js gyvenate dabar, kok status Jums suteik Lietuvos valsty b dabar, kokia Js oficiali padtis? *
Nukentjusysis Vincas Grinkus (Lietuva):

A turiu dabar kario savanorio status. Gaunu valstybin pensij, gy venu vienas, mona mirusi. Turiu vien dukr, ji gyvena atskirai. ei

535

ma buvo iveta 1945 m. rugpjio 2 d. Paskui mama su sese pabgo, vliau jas sum. Jos sdjo kaljime: mama 3 metus, o sesuo - 5 me tus. Vliau jas itrm dar kart. 1958 m. jos sugro, bet kio, inoma, neatgavo, nieko neatgavo. Taip pakiemiais ir mir, viena ir kita.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai. Ar turite dar kas klausim?

Vyriausioji kaltintoja:

A noriau paprayti, kad Js aikiau teisjams paaikintumte, kaip Js dirbote arkliais", po kiek valand ir kaip Js roges, veimus tsy davote?
Nukentjusysis Vincas Grinkus (Lietuva):

Paprastai lageryje veimus tsydavome 10 valand. Darbas nenutrkdavo: vasar 11 valand, o iem - 10. Bdavo vie na pertrauka pietums. Veiodavome vis laik, tai malkas, tai kitus kro vinius. Nebuvo nei arkli, nei main tuose invalid lageriuose, vis kame juos pakeisti turjome mes. Tualetus iveti, produktus i stoties parveti ir kt. Mus sukinkydavo po eis, inoma, koki ton mes pa traukdavome. Juk visi jauni vyrai buvome, nors, kaip sako, svyruojan tys, nusilp, bet vedavome ir vedavome. inoma, drausm buvo iau ri, bet mes isilaikme. Vienas kitas i ms mir, taiau Lietuvoje ir dabar dar gyvena kai kas i t arkli". Vienas toks gyvena Klaipdo je, yra baigs universitet, tiesa, tuomet jis buvo jaunesnis u mus.
Tribunolo Pirmininkas:

Ar turite kas nors i proceso dalyvi klausim?

Vyriausioji kaltintoja:

Tos masins udyns. Kada ir kas buvo nuudyta, gal galite paai kinti teisjams?
Nukentjusysis Vincas Grinkus (Lietuva):

Kai vokieiai um Panev 1941 m. birelio 26 d, mano dd s djo Panevio kaljime. Nuvaiavome su broliu Panev iekoti d ds. inojome, kad jis dar yra Panevio kaljime. Sekmadien prasi djo karas, pirmadien vakare kaljimas evakuavosi. Mes atkasme vie n duob cukraus fabrike ir radome 10 lavon, kitoje duobje - 12 la von. Dar 5 atveme i saugumo. Trys i j buvo gydytojai, chirur gai: Dubonis, emgulis ir Mainas, taip pat medicinos sesel. Jie bu vo saugumiei suaudyti, subadyti, nuudyti. Maiuliui ties ausimi bu vo kaltos galv irkls ir neitrauktos. etadien mes plovme ir va lme 27 lavonus. A vis iekojau savo dds. 27 karstus sekmadien ir palaidojome. Buvo ikilmingos laidotuvs. Tas didiausias pasibaisji mas man buvo komunistinio reimo supratimo pradia.

536

Tribunolo Pirmininkas:

Ar dar proceso dalyviai turite klausim? Jeigu klausim niekas ne turi, tai labai ai u suteikt mums informacij. Dkojame Jums. Da bar nort pateikti Tribunolui mediag Arimantas Dumius. Praom tribn.
Liudytojas Arimantas Dumius (Lietuva):

A esu Lietuvos politini kalini sjungos atstovas ir narys, Lietuvos mogaus teisi gynimo asociacijos pirmininkas, 1941 m. birelio tremti nys. Mes, keli ia esantys, nortume teikti garbingajam Tribunolui m s, ilikusi gyv 1941-1953 m. tremtini ir politini kalini juridikai patvirtintus liudijimus, kuriuose yra per 5 000 para, kad Lietuvoje buvo vykdomas genocidas. tai ia yra viena i t dviej knyg su mintais paraais. A j rodau. i moni likimus panaus ir mano eimos, ar tim gimini likimas. 1941 m. buvo represuotos mano ir mano monos eimos i Kauno. O pokario metais dar 4 artim gimini eimos. I viso 17 moni. Tarp j buvo ir vienas kunigas. Tremtyje uvo mano tvas, Kauno savivaldybs grandmajoras Stasys Dumius, kuriam 1942 m. kartu su jo likimo draugais, 13 moni, buvo neteistai sukurpta byla Arch angelsko srityje Upsaozioro archipelage, kad jie su pabaltijieiais reng sukilim. Visi jie buvo suaudyti, o mano tvas mir badu likus 7 die noms iki mirties nuosprendio vykdymo. iandien j likimas yra apra ytas Stasio Remeikio knygoje Traukinys eina aminast", kuri vliau a pristatysiu Tribunolui. Turiu pasakyti, kad ios knygos autorius, ku ris vienintelis liko gyvas, mir 1992 m. Santarikse ant mano rank. Ma no tvas, dar bdamas gyvas, igelbjo Stas Remeik, imest kaip ne gyvl lavonin. Tremtyje mir i bado ms senelis, mano 2 metuk pusbrolis Dumiukas ir mano aukl, kuri radau negyv 1945 m.. Ji gu ljo stepje ikastoje eminje, vandenyje. itoje lietuvi kolonijoje ilikau vienintelis vaikas, nors man teko du kartus gulti ant lentos". Liko 5-9 metais vyresni u mane vaikai. Ten maitinoms paplotliais laukini avi, kurios buvo iem neretai su maiomos su pjuvenomis, o pavasar ir vasaros pradioje a buvau pa grindinis vilpik mediotojas stepje, kad galtumme imaitinti lie tuvi kolonij. Kai mano gimins gro atgal, tai 3 tviki mes nebe radome - jos buvo sunaikintos, o daugeliui mano giminaii neleido gyventi Lietuvoje. Todl didel j dalis apsigyveno Latvijoje. Ten mir mano dd ir kiti. Leiskite man, dirbaniam mogaus teisi srityje, paaikinti, kadan gi mano likimo broliai ia para apie komunistin genocid, kur jie ikentjo. Mes j suprantame kaip fizin susidorojim, kai naikinami ki

537

taip galvojantys, skelbiant juos liaudies prieais, nacionalistais, kontrre voliucionieriais, buomis. Buvo propaguojamas klasi kovos principas, sudars komunistins ideologijos pagrind. Bent mums, lietuviams, ko munistinis teroras pirmiausia buvo pritaikomas labiausiai isilavinu sioms gyventoj grupms sunaikinti. Ypa iauri sovietinio genocido pradia 1940-1941 m. A pridsiu lankstinuk. Tada buvo represuo tas 30 461 asmuo. Itremta 13 218, i j 18 % mir, o 42 % likimas nei nomas. Suimta 10 845, i j 27,4 % uvo, o 61, 3 % likimas neinomas. Gerbiamasis Tribunole. Praome panaudoti Lietuvos gyventoj ge nocido ir rezistencijos tyrimo centro vardynus, kuriuose yra suregist ruoti visi nukentj asmenys. Tai buvo tautos genocidas, kai veriama pripainti komunistin ideologij, siekiama istumti lietuvi kalb. Tai ir materialinis, kultrinis genocidas - buvo grobiamos vertybs, naiki nama kultra. Visus iuos nusikaltimus reikia vardyti komunistiniu ge nocidu. Formuluojant genocido svok reikt pridurti ir socialini gy ventoj grupi naikinim. Praau pridti prie Tribunolo mediagos ir ms teikiam dokumentacij.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai Jums. Tribunolas pasitars nutar Js dokumentus pridti prie Tribunole esanios mediagos.
Teisja Lynette Andresen (Kanada):

A turiu klausim liudytojui.

Tribunolo Pirmininkas:

Praom.
Teisja Lynette Andresen (Kanada):

Rytoj baigiasi Kongresas, ms posdis. K Js rekomenduojate, re komenduotumte, kas turt vykti toliau?
Liudytojas Arimantas Dumius (Lietuva):

Kaip elgtis? A manyiau, kad a kai k jau pasakiau savo kalboje. Lietuvoje nukentjusij srauose yra apie 700 000 moni. Parody mus dav per 7 000. A manau, kad Lietuva juridine prasme yra pa rengusi komunistinio genocido statymin baz. iandien dar nedrsiai padaryti pirmieji ingsniai Lietuvoje pasmerkiant arba net nuteisiant ge nocido vykdytojus. K reikia mums daryti tarptautinje plotmje? A manyiau, kad paskutinis Romos kongresas dl komunistins ideolo gijos formulavimo jau nubr gaires, kurios leis pataisyti JTO Gene ralins asambljos 1948 m. supaprastint genocido svok ir grti prie Lemkino 1945 m. toje paioje JTO pasilytos svokos. Js inote, kad 1948 m., kai buvo priimtos sovietins respublikos JTO, o Soviet S junga buvo tiesiogin genocido vykdytoja, tai ji specialiai smoningai

538

supaprastino genocido svok. Reikia grti prie pirmins jo svokos. Ms Tribunolas turi praneti vis ali vyriausybms, parlamentams ir aukiausiems JTO vadovams iuos pasilymus. Jeigu ie pasilymai bt nepriimami, tai mes turtume oficialiai kreiptis Tarptautin Ha gos Tribunol dl genocido svokos tobulinimo.
Tribunolo Pirmininkas:

Ar proceso dalyviai turi klausim? Kaltintojai? Neturite. Gynyba? Neturite. Ai. Dabar praytume pateikti dokumentus, jeigu turi, ger biamj Romuald Zubin.
Nukentjusysis Romualdas Zubinas (Lietuva):

Gerbiamasis Tribunole, esu 1941m. tremtinys. Buvau itremtas, kar tu su mama ir dviem broliais. I ms eimos uvo tik tvelis. Bet jis buvo su kaliniais aretuotas 1941 m., o 1942 m. suaudytas. Mano se nelis, tvelio tvas, 1941 m. buvo itremtas Sibir ir atgal negro. Din go neinia kur. I ms eimos dar mano tvelio sesuo su trimis vai kais 1948 m. buvo iveta Sibir, o gro, amin atils, tik teta. I m s eimos 5 mamos broliai ir 2 tvelio broliai pasitrauk Vakarus. Tai buvo komunizmo aukos, taip pat kaip mes buvome Sibire. Kadangi mes buvome itremti, tarp j ir a su mama, kaip socialiai pavojingi visuo menei asmenys, todl manyiau, kad 1941 m. tremtiniai turt bti trak tuojami kaip politiniai kaliniai. Nors buvau tik trej metuk, bet bu vau socialiai pavojingas. Manau, kad komunizm mes turtumme trak tuoti kaip didiul nusikaltim, didesn negu faizmas. Gerbiamj Tri bunol prayiau tai vertinti ir ateityje traktuoti, kad komunizmas buvo didiausias nusikaltimas monijai.
Tribunolo Pirmininkas:

Js adjote pateikti Tribunolui dokumentus. Sakykite, kokius do kumentus norite pateikti Tribunolui?
Nukentjusysis Romualdas Zubinas (Lietuva):

Noriu pateikti i mamos bylos kelet lap, kurie buvo rasti Lietu vos archyve, ir i tvelio bylos, saugomos KGB archyve.
Tribunolo Pirmininkas:

Sakykite, ar ie dokumentai kieno nors patvirtinti?

Nukentjusysis Romualdas Zubinas (Lietuva):

Taip, yra archyvo patvirtinti.

Tribunolo Pirmininkas:

Dokumentai priimami.
Vyriausioji kaltintoja:

A prayiau pridti prie bylos Tuskuln masins kapaviets tyri m ataskaitos santrauk. Gerbiamieji ekspertai ivyko, nebesitikdami

539

bti iklausyti. Taiau masini udyni palaik tyrim Tuskulnuose, kur buvo itirti 706 nukankint moni palaikai, santrauka yra iliust ruota nuotraukomis, dokumentine mediaga. Ji turi labai svarbi ro domj reikm apie 1944-1947 m. Vilniaus miesto Tuskuln dvaro te ritorijoje vykdytas udynes. Tarp kit nuudytj ioje kapavietje identifikuoti ir vyskupo Vincento Boriseviiaus palaikai. Taip pat pra yiau pridti prie bylos Marijampols rajono apylinks prokuratros paym, kurioje yra nurodyta apie 30 beginkli moni sunaikinim 1945 m. balandio 12-13 d. Marijampols rajone. Paymoje nurodyta nuudytj amius ir pavards. Taip pat prayiau pridti prie bylos moni, nukentjusi nuo ko munistinio reimo, raytinius parodymus. Tribunolas, priimdamas sprendimus, gals susipainti su t asmen parodymais. Taip pat pra yiau labai trumpai suteikti od Povilui Vaiekauskui i JAV, kuris pristatys Pabaltijo valstybi okupacijos tyrusios JAV kongreso komisi jos ir jos vadovo Charles I. Kersteno dokumentus, apie ios komisijos darb, okupacijos, Soviet Sjungos 1940 m. vykdytos Lietuvos, Lat vijos ir Estijos vertinim. Latvijos kaltintojo vardu praau apklausti tris nukentjusiuosius, kuriuos taip pat galima tapatinti ir su liudytojais. Tai Lidia Lasmane, Peteris Simsons, Ints Calitis.
Tribunolo Pirmininkas:

Ar Tribunolo nariai neprietarauja kaltintojos praymui, kad bt pridti prie bylos nurodyti dokumentai? Gynyba, ar prietarautumte, kad bt pridti ie dokumentai? Neprietaraujate. Tad Js pateikti dokumentai yra pridedami. Kas dar turite dokument, praome juos pateikti. Praom nurodyti, kok dokument ir kodl praote pridti. Pra om kalbti mikrofon.
Irena Darvydien (Lietuva):

1996 m. vasario 11d. dokumentas, kur a paraiau Jo Ekscelencijai Jungtini Taut Organizacijos Generaliniam sekretoriui ponui Boutros Boutrosui-Ghali. Kopija nusista Europos Tarybai. A, Irena Darvydie n, gyvenu Vilniuje, Totori gatvje. Gavau atsakym tiktai i Europos Tarybos, o i Jungtini Taut Organizacijos niekas man neatsak. Bet i Europos Tarybos turiu dokument. Ir it dokument galiu Jums per duoti. ia yra visos kopijos angl kalba, bet esu ivertusi ir lietuvi kalb.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai. Mes Jus supratome. Kadangi niekas i proceso dalyvi nepri etarauja, todl dokumentai priimami. Ai Jums. Ar yra daugiau no rini pateikti dokumentus? Praom.

540

Birut Kiien (draugijos Suvalkija" atstov, Lietuva):

Gerbiamasis Tribunole, gerbiamieji sveiai. Pagal SSRS ir Vokietijos susitarim i etnini lietuvi emi per pustreio mnesio buvo pagal tautin poym prievarta ikeldinta 12 000 moni. Buvo suteikta SSRS pilietyb. 1944 m. grome, bet tuo pretekstu, kad mums buvo suteikta SSRS pilietyb, atgal mus per sien permet SSRS okupuot teritorij. Ir dabar mes negalime grti savo Suvalk trikamp, buvusias etnines lietuvi emes.
Tribunolo Pirmininkas:

Labai atsipraau, praom pasakyti, kok dokument norite pateikti, jo pavadinim?

Birut Kiien (draugijos Suvalkija" atstov, Lietuva):

Konferencijos mediag Molotovo-Ribentropo pakto pasekms".

Tribunolo Pirmininkas:

Tribunolo nariai, ar neprietaraujate, kad bt pridta prie bylos i mediaga? Kaltinimas? Gynyba? Prietaravim nra. Praom doku ment pateikti Tribunolui.
Liudytojas Leonas Karaciejus (Lietuva):

A, Leonas Karaciejus, Vilniaus Sjdio grupi susivienijimo La bora" tarybos pirmininkas. Du kartus mano eima buvo tremiama. Li kimas lm, kad mes buvome itremti. Visuomen su dideliu dmesiu laukia tarptautinio komunizmo nusikaltim vertinimo Kongrese ir vi suomeniniame Tribunole. 36 visuomenini organizacij iniciatyvin gru p i met birel organizavo Kongreso ir Tribunolo palaikymo pike t ir miting. Mitingas prim 5 dokumentus: Kreipimsi pasaulio re ligij hierarchus, Deklaracij Kofiui Ananui ir ponui Jurai Krezoviiui, Deklaracij Valdui Adamkui, Vytautui Landsbergiui, Andriui Kubiliui. Kreipimsi Vald Adamk, Vytaut Landsberg, Andri Kubili ir Pa reikim Lietuvos Respublikos Seimui, Teisingumo ministerijai bei Ge neralinei prokuratrai.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai, labai ai. Js ivardijote dokumentus, nurodte altinius, da bar praysime Tribunolo nari, kaltinimo ir gynybos, kad sprst, ar pridti iuos dokumentus prie bylos. Gerbiamieji Tribunolo nariai, ar sutinkate? Gerbiamieji kaltintojai, ar sutinkate, kad bt pridti ie do kumentai?
Vyriausioji kaltintoja:

I esms neprietarauju, tik manau, kad dokumentai adresuoti ne Tri bunolui, o Lietuvos Respublikos vadovams. Ar yra reikalingi Tribuno lui? Juk dokumentai adresuoti Lietuvos Respublikos vadovams. Palie ku sprsti Js nuoirai. K mano gynyba?

541

Liudytojas Leonas Karaciejus (Lietuva):

A noriau paaikinti.
Tribunolo Pirmininkas:

K Js nortumt paaikinti? Praom.

Liudytojas Leonas Karaciejus (Lietuva):

Noriau paaikinti, kad mitingo dalyviai prim praym, adresuot Tarptautinio komunizmo nusikaltim vertinimo Kongresui ir visuome niniam Tribunolui. Praome iuos dokumentus pridti prie Kongreso ir Tribunolo dokument ir juos vertinti proceso ir svarstymo metu.
Tribunolo Pirmininkas:

Sakykite, Js adresuojate rezoliucijas atitinkamiems pareignams. Ar jas isiuntte?

Liudytojas Leonas Karaciejus (Lietuva):

Gerbiamieji Tribunolo nariai. Mes tik iandien baigme versti doku mentus angl kalb. Dokumentai dar ilti", bet jau sutvarkyti. Mes esame visuomenini organizacij atstovai, nieko neturime, tik pasiven tim Tvynei. Utat mes ir praome priimti iuos dokumentus, o rytoj jie bus teikti adresatams arba isisti atitinkamoms pasaulio organiza cijoms.
Tribunolo Pirmininkas:

Pasitars vietoje, Tribunolas nutar pridti Js dokumentus, praom pateikti.

Liudytojas Leonas Karaciejus (Lietuva):

Esu irdingai dkingas.

Tribunolo Pirmininkas:

Ai Jums. Dabar praome Povil Vaiekausk pateikti dokumentus.

Nukentjusysis Povilas Vaiekauskas (JAV):

A norjau priminti Tribunolui apie t didel vaidmen, kur atliko Amerikos lietuviai Amerikos Kongrese, kada buvo svarstoma Pabaltijo ugrobimo byla vadinamoje Charles J. Kersteno komisijoje. Vyk ap klausinjimai ir duoti lietuvi parodymai yra surayti ir ileisti atskira knyga, kuri iversta ir lietuvi kalb. J turi Lietuvos gyventoj ge nocido ir rezistencijos tyrim centras. Jeigu ten nebt, mes esame pa siruo su autoriumi arba vertju Antanu Rudiu pristatyti j. Mano me, kad tai yra labai svarbus dokumentas, atskleidiantis Amerikos Kongreso darb, tiriant komunizmo nusikaltimus. Galiu priminti ger biamajam Tribunolui, kad ia paskelbti parodymai toki ms valsty bs vyr kaip generolo Stasio Ratikio, vyskupo Vincento Brizgio, gy vo likusio ervens liudininko kunigo Antano Petraiio. Reikmingiau sia, kad ia cituojama Juozo Sniekaus, buvusio Lietuvos kompartijos

542

sekretoriaus Antano Sniekaus brolio, motinos odiai. Ji prie mirt pa sak: A prakeikiu t dien, kada pagimdiau t niek, kuris udo savo taut". A noriau, kad itas veikalas bt pridtas prie bylos Amerikos lietuvi, Amerikos lietuvi tarybos, Lietuvi bendruomens ir kit lietuvi iniciatyva. Ai.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai Jums u praym. K mano Vyriausioji kaltintoja, ar Tribuno las galt paprayti Genocido centro, kad leist pasinaudoti iuo vei kalu?
Vyriausioji kaltintoja:

Manyiau, kad Tribunolas turt paprayti Genocido centro, kad leis t pasinaudoti ne tik iuo veikalu, bet ir kita jo fonduose sukaupta me diaga.
Tribunolo Pirmininkas:

Ar Js manote, kad ioje sesijoje Tribunolas gals visa tai atlikti?

Vyriausioji kaltintoja:

Manau, kad ioje sesijoje visko padaryti nemanoma, taiau kaltini m galiu suformuluoti jau dabar.
Tribunolo Pirmininkas:

Palaukite, dar yra proceso dalyvi, kurie nra apklausti. Kada ap klausime, tada Jus papraysim pasakyti praym. K galvoja gynyba, ar pridsime pamint knyg, kad j bt galima panaudoti, spren diant klausimus, kurie yra pateikti Tribunolui? Neprietaraujate. Ai Jums, stengsims pasinaudoti tokia Js siloma literatra, sprendiant vienokius ar kitokius klausimus.
Nukentjusysis Povilas Vaiekauskas (JAV):

Ai Tribunolui, kad primte t pasilym

Tribunolo Pirmininkas:

Kol kas daugiau norini pateikti dokumentus nra. Tada papray sime liudytoj sak Kagan pareikti nuomon dl taut genocido.
Liudytojas Isakas Kaganas (Lietuva):

Gerbiamieji teisjai, proceso dalyviai. A kalbsiu tik apie tautin ge nocid, kuris buvo vykdomas esant komunistiniam reimui ir kuris re miasi komunistine ideologija, jeigu j doktrin galima tokiu odiu pa vadinti. A trumpinsiu savo studij, vis jos tekst pateiksiu gerbiama jam Tribunolui. Nesuskaiiuojam komunist nusikaltim srauose ypating viet uima tautinis genocidas, t.y. itis taut visuotinis ar da linis naikinimas, deportavimas, j kultros likvidavimas, vairiapusis dis kriminavimas. Skirtingai nuo kit genocido form, komunistai vykd tautinio genocido nusikaltimus ne prie koki nors socialin, politin ar

543

religin grup, bet prie vis taut, nepriklausomai nuo atitinkamos tau tos moni politini sitikinim, socialinio statuso bei paklusnumo rei mui. Tautinis genocidas bdingas visam komunistinio reimo egzistavi mo laikotarpiui, - nuo sovietins imperijos pradios iki S. Miloeviiaus komunist Jugoslavijoje. Negalima pamirti, kad ir dabar, pasauliui dro viai tylint, Kinijos komunistai vykdo genocid prie Tibeto taut. Kakodl manoma, kad tautinis genocidas negali bti siejamas su marksistine ideologija. Galvojama, kad klasini udyni kriktatvi mokymas svetimas taut naikinimui ir tuo jis neva skiriasi nuo voki kj nacist doktrinos. Oficialioji sovietin ideologija bei propaganda nedeklaravo taut naikinimo. Net sovietiniam reimui bdingas anti sionizmas maskuojamas kovos su kosmopolitizmu, sionizmu ar pana iais kiais. Bet norint teigin paneigti, reikia tik giliau pavelgti marksizmo klasik" rainius, panagrinti j mstysen. Tuomet atra sime daug taut niekinimo (iki pat sunaikinimo), vokikosios ksenofo bijos ir antisemitizmo tezi. O juk sovietini ir jiems kolaboravusi mokslini raliavoje kiekvienas klasiko kriktatvio samprotavimas, kad ir koks jis bebt nusikalstamas, pripastamas tiesa. O dabar pa irkime, kaip klasikai vertino atskiras tautas ir koki ateit jie ioms tautoms pranaavo. Grkime pusantro imtmeio atgal. 1849-1850 m. Vokietijos valsty bse ir Austrijos imperijoje lunga 1848 m. revoliucija, laimi kiek pa graintas absoliutizmas. Marksas ir Engelsas k tik sukurp savo pre tenzing manifest, pasisavindami Pranczijos revoliucijos ultrakairi j idjas. Spaudoje pasirodo straipsniai: Kova Vengrijoje", Demokra tinis panslavizmas", 1851-1852 m. Amerikoje ispausdinama nemaai straipsni, i kuri vienas vadinosi Revoliucija ir kontrrevoliucija Vo kietijoje". iuose rainiuose vienareikmiai ir sakmiai teigiama, kad tau tos skirstomos revoliucines ir kontrrevoliucines. Pirmajai grupei jie pri skyr vengrus ir lenkus, antrajai - ekus, kroatus ir slovnus. Be to, re voliucini taut grupei beslygikai priskyr Vokietijos ir Austrijos vo kieius. Visoms kitoms didelms ir maoms tautybms ateityje teks ti pasaulins revoliucijos audroje. Todl jos dabar kontrrevoliucins". tai kaip paprastai tautos gali ti. iame amiuje mes to sulauk me. O apie atskir taut likimus kriktatviai ra taip: iaip jie gali toliau gyventi tik kaip sudtin Vokietijos dalis". Kontrrevoliucins tau tos buvo spjamos, kad nedrst grti atgal, tai yra atkurti savo ne priklausomyb. Soviet komunistai, ugrob valdi Rusijoje, turjo i ko pasimokyti. Nemaai pasimok ir i carizmo praktikos. Pirmiausia prisisiurb zoologinio antisemitizmo, sisavino juodaimi paskalas bei

544

yd teisi apribojim. Antra, paveldjo neapykant rus pavergtoms musulmon, pirmiausia Kaukazo tautoms. Pirmuoju sovietinio reimo laikotarpiu grynas tautinis genocidas dar nebuvo vykdomas. Tada buvo sunaikinti itisi atskir taut socialiniai sluoksniai. Tai ypa atsiliep maoms tautoms. Buvo sunaikinta beveik visa Vidurins Azijos, Kaukazo, Pavolgio taut neseniai atsiradusi in teligentija, jau nekalbant apie pasiturinius asmenis ir dvasininkus. Tuo paiu laikotarpiu buvo sukurta svoka nacija prieas". Tokia nacija prieas" tapo lenk tauta. Tikrj etnin valym soviet reimas vyk d 1939-1941 m. Ryt Lenkijoje, kuri atiteko soviet imperijai po Len kijos padalinimo drauge su hitlerine Vokietija. I aneksuot srii Si bir ir Kazachstan buvo deportuoti beveik visi lenk tautybs gyven tojai. Duomenys labai vairs. Represuotj skaiius nurodomas nuo 600 000 iki 1 milijono moni. Upuolus Lenkij, sovietai pam ne laisv apie 250 000 kariki, tarp j 10 000 karinink. Didel karinink dalis, taip pat dalis kareivi pagal 1940 m. kovo 4 d. SSKP Politbiuro nutarim buvo suaudyti. Didelio atgarsio sulauk karinink nuudy mas Katyns lageryje 1940 m. pavasar. Kita nacija prieas" buvo ydai. Jau sovietinio valdymo pradioje ydai tapo kultrinio genocido aukomis. Treiojo deimtmeio pirmai siais metais buvo likviduotos yd mokyklos, kur dstoma hebraj kal ba, panaikintos visos tautins organizacijos ir leidyklos. Ketvirtojo de imtmeio pabaigoje tas pats buvo padaryta su jidi mokyklomis. Re imas deimtmeiais persekiojo ydus, norinius ivykti Izrael. Buvo suaudyti beveik visi yms yd raytojai. Prie Antrj pasaulin ka r grynai etniniu pagrindu 1937 m. buvo represuoti visi korjieiai, i tremti i savo tvyns, Tolimj Ryt, Kazachstan. Etninis valymas tssi ir karui pasibaigus. Buvo ivalytas Krymas, deportavus i ten to torius, graikus, bulgarus, net armnus. Etnikai buvo ivalyta soviet ugrobta Ryt Prsija, skaitant ir Maj Lietuv. Nuo sovietinio reimo neatsiliko ir kit ali komunistai. Kinijos va deivos sistemingai naikina Tibet. Pastarj deimtmet tautinis genoci das vykdomas buvusioje Jugoslavijoje. Kyla klausimas, kas turi atsakyti u tautin genocid? Tribunolas pripaino karo nusikaltliais daugel konkrei asmen, kurie organizavo, vadovavo ir vykd nusikaltimus. Jugoslavijoje tai - diktatorius S. Miloeviius, jo artimi bendrai. Deja, suimta ir nuteista labai nedaug. Manyiau, kad atsakomyb u tautin genocid tenka ir vadovaujanioms reimo institucijoms, pavyzdiui, valdani komunist partij aukiausiems organams, politinei polici jai, KGB ir jo pirmtakams, Serbijos politinei policijai ir t.t. Praau pri dti mano kalb prie Tribunolo mediagos.

545

Tribunolo Pirmininkas:

Ai u praneim. Tribunolo nariai, ar tursite klausim? Neturi te. Kaltintojai, ar tursite klausim? Neturite. Gynyba turi klausim. Praom.
Gynjas Egidijus Kupruseviius (Lietuva):

Ar nemanote, kad komunizmas gim anksiau nei pats Marksas? Ir ki tas klausimas bt: kodl Js atmetate demokratinio komunizmo idj?
Liudytojas Isakas Kaganas (Lietuva):

Apie demokratin komunizm ia nekalbame. Komunizmas galjo gimti ir anksiau, jeigu mes kalbsim apie Tom Mor, Tomaz Kam panel, o gal ir apie Jz Krist. Bet komunistiniai reimai ne i j mo ksi, moksi tik i Markso ir jo pasekj.
Gynjas Egidijus Kupruseviius (Lietuva):

Ar nemanote, kad reikt teisti marksizm, bet ne komunizm?

Liudytojas Isakas Kaganas (Lietuva):

Teisti reikt ir marksizm, ir komunizm. Komunizmo ideologin iraika nuo XIX a. antros puss iki i laik yra marksizmas. Ir, beje, teroristai Lotyn Amerikoje, Peru, pavyzdiui, vieiantysis kelias" ir kiti udikai save vadina ne komunistais, bet marksistais.
Tribunolo Pirmininkas:

Sakykite, ar Js pripastate ir kokia forma galtumte pripainti, kad vis dlto komunistin ideologija arba doktrina egzistuoja. Ar Js tur tumte kit samprotavim ir kit pavadinim jai?
Liudytojas Isakas Kaganas (Lietuva):

Manau, kad negali egzistuoti nusikalstama ideologija, todl a ne noriu sakyti, pavyzdiui, nacist ideologija ar komunist ideologija. Ta iau visuotinai tas odis yra pripaintas, ypa kai kalbama apie komu nizm, todl manau, kad komunistin ideologija yra nusikalstama.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai. Klausim nra. Pranejui ai. Praome pateikti savo prane im. Dabar praytume tribn liudytoj Hild Sabbo i Estijos. Ger biamoji liudytoja, praom.
Liudytoja Hilda Sabbo (Estija):

Perduodu savo knyg Nemanoma tylti". Tai 4 tom knyga, j ra iau daug met. Raiau savo irdimi, savo siela, savo jgomis. ia yra pavieinti oficials dokumentai, sakai, nutarimai, protokolai, politbiu ro praneimai, telegramos, planai - vis Soviet Sjungos partini or gan dokumentai. Taip pat Estijos Respublikos kompartijos dokumen tai. Taigi perasi ivada, kad komunist partija ir Soviet Sjungos vy riausyb rengsi naikinti savo ali tautas, tarp j ir est taut, ir tai

546

dar. Soviet Sjungos teritorijoje 1934 metais egzistavo 384 est gy venviets. Gyventojai palaipsniui vienais ar kitais bdais buvo sunai kinti. Raudonojo teroro metu vyrai estai, vyresni nei 16 met, buvo su imti ir mano duomenimis, 95 % j buvo suaudyti. Visikai slapti dokumentai apie represijas archyvuose iki iol yra slaptinti. Todl nemanoma nustatyti, kiek buvo sunaikinta moni So viet Sjungoje. Tautin literatra taip pat buvo sunaikinta, mokytojai suaudyti. Pamokos mokyklose vyko tik rus kalba. Raudonasis tero ras atjo ir mano eim. Kaip ir vis kit Rusijos est eimas, ku rioms a atstovauju. A atstovauju ir Estijai - dl Estijos okupacijos ir karo, sunaikint nam, trmim Sibir, iaur amiams arba 25 me tams. Toks suplanuotas naikinimas turjo savo pasekmi. Jei anksiau tarp Estijos gyventoj est buvo 80,2 %, tai dabar 66,4 %. Est liko ma iau nei milijonas. U raudonj teror, u padarytus kitose alyse nu sikaltimus komunist partija turi bti nuteista vis nukentjusi tau t. Prieingu atveju gali pasikartoti praeitis. Kitaip daryti negalima. Perduodu Jums savo knygas kaip mediag, su kuria reikt susi painti iame Vilniaus Tribunolo teismo posdyje. Tam, kad bt ver tintas nirus komunizmas. Mano dokumentuose, kurie yra sekretoria te, pateikta mediaga ne tik apie Rusijos estus, bet ir apie visos Sovie t Sjungos estus, taip pat apie tautas, kurios buvo prievarta prijung tos prie Soviet Sjungos. Tai duomenys apie Ukrain, Baltarusij, Mol dov. Tai duomenys apie nukentjusius Lenkijos karikius, apie est ka rininkus, suaudytus Rusijoje. Taip pat yra ir toki valstybi, kaip JAV, Anglija, kur taip pat pilieiai nukentjo. Duomenys apie Bulgarij ir apie visas kitas Soviet Sjungos tautas. Tai yra visikai oficialus ir pavie intas dokumentas. Taigi yra visi duomenys apie tai, kiek gyventoj, koki tautybi, kur ir kieno sakymais buvo itremti Soviet valdios metais. Prayiau Tribunolo perirti mano knygas, dabar j yra ke turios, bet ateityje j bus septynios. Ai u dmes.
Tribunolo Pirmininkas:

Sakykite, Js pateikiamos knygos atiduodamos Tribunolui ar tik jam?

Liudytoja Hilda Sabbo (Estija):

Ne, atiduodu tas knygas Tribunolui, a btent tam jas paruoiau. Bet t knyg bus dar trys.
Tribunolo Pirmininkas:

Tribunolo nariai, turite klausim? Liudytojai? Nra. Proceso dalyviai klausim Jums neturi. Ar proceso dalyviai sutinka, kad pateiktos kny gos bt pridtos prie bylos mediagos?

547

Vyriausioji kaltintoja:

Noriau padkoti liudytojai u tok milinik darb ir prayiau patenkinti praym dokumentus palikti Tribunolui.
Tribunolo Pirmininkas:

K mano gynyba? Neprietarauja. Vyriausiasis sekretoriau, praom parodyti pateiktas knygas.

Liudytoja Hilda Sabbo (Estija):

Praom dar vien knyg. Angl kalba.

Tribunolo Pirmininkas:

Tribunolas pasitars nutar pridti prie bylos mediagos pateiktas knygas. Labai ai Jums u tokius didelius darbus. Dabar dar nortu mm apklausti nukentjusj Petr Cidzik. Kartu jis pateiks ir duome nis apie Maojoje Lietuvoje vykdyt genocid.
Nukentjusysis Petras Cidzikas (Lietuva):

Gerbiamasis Tribunole, ia a pateiksiu sutrumpint variant. Ma oji Lietuva patyr net 4 genocidus, bet i vis genocid pats baisiau sias buvo paskutinysis. Po Antrojo pasaulinio karo Europos viduryje bu vo sunaikinta ms tautos dalis, sutryptas jos kultrinis paveldas ir kratas apgyvendintas civilizacinio suvokimo neturiniais kolonistais. Sovietin Maosios Lietuvos genocido pradia - 1944 m. spalio 16 d. Tuomet treiasis Baltarusijos frontas, jo vadas generolas Ivanas ernia chovskis, pradjo Karaliauiaus krato umim. Po skmingos vokie i kontratakos Gumbins-Romintos ruoe, toli nublokus raudonuo sius, iaikjo j laikinai uimtoje teritorijoje vykdytos civili gyven toj skerdyns, moter prievartavimai. Pasirod, kad raudonarmieius tam paskatino 3-jo Baltarusijos fronto vyriausias agitatorius, raytojas Ilja Erenburgas, raytojai Aleksejus Surkovas, Konstantinas Simonovas, Aleksejus Tolstojus. Ypa iurkiai nuskambjo I.Erenburgo mlynojo lapelio odiai: "udykite, udykite, udykite. Nra n vieno nekalto vokieio, kalti visi, net negim. Sekite draugo Stalino direktyva, prie vartaukite vokietes, palaukite j nacin ididum, lovingieji ir nenu galimieji raudonarmieiai, udykite". Visur, kur jo Baltarusijos fronto armijos kariai, djosi tas pats sa distikas moter, mergaii ir senui aginimas, moter kalimas kry iumi prie sien, dur, medi, net prie plaukiani rast. Jas bandiu si ustoti vyr, net senuk korimas ar audymas. Siaubingi dalykai djosi ant ualusi Aistmari, kai antrojo Baltarusi fronto vadas Kon stantinas Rokosovskis (31-oji armija) 1945 m. sausio 26 d. prasiver prie Aistmari ties Tolkimita. Daugyb Karaliauiaus krato ir centrins Ryt

548

prsi dalies civili gyventoj band vieni krantu, kiti ledu trauktis prie Pyliavos uosto, i kur vylsi iplaukti laivais Vokietij. Veim ir ro gi vilkstines, sunkveimius 1945 m. vasario 9 d. negailestingai subom bardavo rus lktuvai, o laivus su pabgliais atakavo rus povande niniai laivai. I Sembos pusiasalyje susirinkusio milijono iaurins Ryt prsi dalies gyventoj laivais evakuoti pavyko tik 450 000 civili ir 140 000 vokiei kari. Kitos baisios masins seneli, moter ir vaik udyns buvo specia liai suorganizuotos jau karui pasibaigus, ne vien kart ant Kuri ma ri ledo. Suvaryt moni tkstantines kolonas suvrjusieji nugal tojai aud kulkosvaidiais, o led po to sprogdino. Kaip man pasako jo sruties konclagerio tarnautoja Vera Nikolajevna, ankstyv 1946 m. pavasar buvo suaudyti tkstaniai ivaryt sruties (dabar erniachov skas) gyventoj. Apie udynes ant Kuri mari ledo girdjau ne vie name Maosios Lietuvos mieste. Sunku sivaizduoti kokiomis kapin mis virto Kuri marios ir Aistmars. Raudonj teror itverusieji Ka raliauiaus krato gyventojai buvo renkami Karaliauiaus, sruties ir kt. koncentracijos stovyklas, kur daugelis mir nuo bado, alio ir lig. Antai Ylavos lageryje per 1945-1948 m. buvo numarinta per 10 000 mo ni. Karaliauiaus lageryje, kuriame apie 1945 m. gegus vidur buvo apie 14 000 moni - vyr, moter, vaik - t pai met birelio pa baigoje liko tik apie 6 000. Kiti gul gilius griovius u lagerio tvoros. Raudonasis genocidas neaplenk ir sruties seneli prieglaudos. 1945 m. pavasar joje buvo iudyti ne tik seneliai, bet ir juos aptar naujantis personalas. Tais paiais metais prieglaudos patalpose buvo steigtas labai lidnai pagarsjs psichiatrijos kaljimas, kuriame vliau teko kalti lietuviams Algirdui Statkeviiui, Henrikui Klimaauskui, Al girdui Petroiui, inomam Krymo totori ir ukrainiei mogaus tei si gynjui generolui Piotrui Grigorenkai. Jame trejus metus kaljau ir a. Soviet okupacin valdia pokariu vietiniams Karaliauiaus krato gyventojams sukr tikr Osvencim. I esms buvo vykdytas etninis Karaliauiaus krato gyventoj valymas. Jis baigsi 1947-1949 metais, vykdius Ypatingajai Karaliauiaus karinei apygardai 102 000 likusi gyv io krato gyventoj genocid. Soviet administracija, nordama nuslpti ia gyvenusi moni atminim, 1946-1950 m. pakeit prs ir lietuvi pavadinimus savo vardus. Sovietins Rusijos vykdytas Ma osios Lietuvos gyventoj genocidas, Karaliauiaus krato gyventoj et ninis valymas, j atminties itrynimas yra senaties termino neturintis karo nusikaltimas monijai ir nusipelno bent jau pasmerkimo ir atsi praymo i Rusijos puss.

549

Pirm kart sovietinis nusikaltimas monikumui buvusi Rytpr si teritorijoje bandytas ikelti 1946 m. per Niurnbergo proces. ban dym ublokavo soviet prokuroras A.Viinskis. Antr syk genocido klausim ikl 1947 m. sausio 15 d. Vokietijoje atsikrusios Maosios Lietuvos tarybos prezidiumas, teiks dokument didiosioms vals tybms. Taiau is balsas nebuvo igirstas. Trei kart sovietin geno cid Rytprsiuose, kaip Maosios Lietuvos genocid, ikliau a. Tai vyko 1989 m. rugsjo mnes Vilniaus katedros aiktje vykusios pas ninkavimo akcijos metu. Kad Lietuvoje kasmet spalio 16 d. bt mini mas Maosios Lietuvos genocidas, Lietuvos Respublikos Seim 1994, 1997, 1998, 1999 metais kreipsi Maosios Lietuvos reikal taryba, ku rios vicepirmininku a esu. i met balandio 26 d. Lietuvos Respub likos Seimo pirminink ir jo pavaduotoj a patikinau, kad labai tikt, jeigu artjant komunizmo pasmerkimo konferencijai Vilniuje Lietuvos Respublikos Seimas pagaliau priimt sprendim dl sovietinio Mao sios Lietuvos genocido auk pagerbimo dienos. Dienos minjimo oponentai daniausiai apeliuoja tariam dokumen tuot fakt stok. Tikra tiesa - dar daug genocido fakt tebra nei nomi, taiau to, kas yra ufiksuota, pakanka tam, kad jis bt pasmerk tas. Kalbu apie Lietuvoje gyvenani liudinink parodymus, apie Lie tuvos Nacionalinje Martyno Mavydo bibliotekoje esani literatr. Kadangi karo ir komunizmo nusikaltimams negali bti jokio senaties termino, todl negalima jo palikti ateities istorikams. genocid rei kia tinkamai vertinti ir nedelsiant pasmerkti. Manau, kad forumas tu rt paraginti ir Rusij pasmerkti Maosios Lietuvos genocid ir vis nusikaltusij vardu atsiprayti u j. Gerbiamasis Tribunole, praau mano praneim priimti kaip mediag ir atitinkamai vertinti.
Tribunolo Pirmininkas:

Labai ai u praneim. Gal Tribunolo nariai nort ko nors pa klausti? Tribunolo teisj kolegija nutar P.Cidziko praneim pridti prie Tribunolo mediagos. Kaltintojai, ar turite klausim? Gynyba? Turi, praom.
Gynjas Jurijus Radoviius (Lietuva):

Kuo ir kokiais dokumentais remdamasis js teigiate, kad civili gy ventoj genocid skatino I.Erenburgas, A.Surkovas, K.Simonovas ir A.Tolstojus? Kiek a suprantu, raytojai.
Nukentjusysis Petras Cidzikas (Lietuva):

Taip, yra ilik knyg ir istorins mediagos, kuri buvo surasta ne tik Lietuvoje, bet ir kariniuose archyvuose. Ji iuo metu saugoma Berlyne,

550

sugrintuose pastatuose. Dl laiko stokos trumpinau tekst ir visos me diagos nepanaudojau. Taip pat yra net atsistos vaizdo juostos.
Gynjas Egidijus Kupruseviius (Lietuva):

Ar nemanote, kad reikt vertinti ne tik Maosios Lietuvos, bet ir prs tautos, ir jotvingi tautos genocid?
Nukentjusysis Petras Cidzikas (Lietuva):

Taip, jotvingi tauta buvo ymiai anksiau. Tas genocidas buvo prie kelet imtmei. Vieni j siliejo ms taut, galbt ir a turiu to kraujo.
Tribunolo Pirmininkas:

Ar dar turt proceso dalyviai klausim? Neturi. Js pateikt pra neim teisj kolegija prideda prie bylos mediagos. ia yra visas J s tekstas? Taip. Ai. Proceso dalyviai gals susipainti su pateikto praneimo turiniu. Dar nortume apklausti kaip liudytojus atstovus i Latvijos, kurie yra atvyk. Todl praome Lidia Lasmane.
Liudytoja Lidia Lasmane (Latvija):

Gerbiamasis Tribunole. A noriau liudyti apie tai, kaip savo anks tyvos jaunysts metais maiau 2 totalitarinius reimus. A gimiau prie 75 metus laisvoje Latvijoje, tvai buvo tikintys valstieiai. Btent tokia dvasia buvau aukljama. 1941 m. maiau, kaip trm ms taut. Man tuomet buvo 16 met, a mokiausi kartu su kaimyn vaikais, j buvo keturi. Mano tvas buvo valsiaus seninas. Maiau, kaip verk ios ei mos moiut, nes ji su savo anku buvo ijusi sveius ir todl jie ne buvo iveti. Lik eimos nariai neisigelbjo nuo tremties. Buvo itrem ta daug mano draugi, gimini. Tas pats atsitiko ir su vietiniais ydais: jie visi buvo surinkti ir iveti mik, patys sau isikas duobes ir buvo suaudyti. Turjau draug yd. Mano tvas pasil pasiimti jo vaikus sau, bet ydas atsisak, motyvuodamas tuo, kad jis ess gydytojas ir jo nelies. Deja, jis, kaip ir visi kiti ydai, buvo nuautas ir mestas t pai duo b. A pati tris kartus buvau suimta u pagalb partizanams. Kaljau visuose sovietiniuose kaljimuose. Buvau suimta, kad pati leidau nele galias knygas. 1983 m., kai man buvo 57 metai, buvau suimta u antisovietin propagand ir u knyg skaitym bei platinim. Latvijoje yra ileista daug knyg ia tema, kurias bt galima pateikti vliau.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai jums. Praom liudytoj i Latvijos Peteris Simsons.

Liudytojas Peteris Simsons (Latvija):

A priklausiau pokario kartai, todl neinau nieko baisesnio u ko munistin reim. Likau paskutinis i savo eimos, kuris igyveno iki

551

Nepriklausomybs. Mano tvas 1945 m. be teismo buvo itremtas Ma gadan ir ten ibuvo iki 1947 m. Namo gro visikai iseks. Kai a gimiau, tvas buvo vl kalintas ir vietoj mirties bausms nuteistas 25 metams. 1945 m. mane ir mam itrm Tomsko srit. Senelis buvo itremtas kit miest. Igyvenau tik per stebukl. Prisimenu duonos skon, paeminimus, kuriuos ikeniau nuo vietini rus. 1956 m. t vas buvo iteisintas. Sovietins mokyklos ideologijos a priimti negal jau. Ms namai buvo sugriauti. 1966 m. baigiau vidurin mokykl, komjaunim nestojau, todl tu rjau blog charakteristik. Tik slapia j pakeitus, a stojau auktj mokykl. 1968 m. buvau suimtas KGB ir po dviej mnesi apklaus buvau paalintas i universiteto. 1972 m. bandiau stoti antr kart. Tik 1985 m., atjus valdi M.Gorbaiovui, man pavyko stoti universi tet trei kart ir, sulauks 40 met, gavau teisininko diplom. Dl mi nt fakt praradau galimyb siekti karjeros, vaikystje nebuvo pakan kamai maisto ir tai nepataisomai atsiliep mano sveikatai.
Tribunolo Pirmininkas:

Ar buvo leista Jums grti ir prisiregistruoti Latvijoje?

Liudytojas Peteris Simsons (Latvija):

1958 m. gavau leidim grti Latvij. I viso Latvij sugro tik 30 000 represuot moni. Daug kas negali grti savo butus, jiems negrinta nuosavyb.
Tribunolo Pirmininkas:

Ar daugiau klausim nra? Nra. Praom liudytoj Ints Calitis.

Liudytojas Ints Calitis (Latvija):

1940 m. birelio 17 d. Raudonoji armija pradjo Latvijos okupacij, kuri baigsi valstybs aneksija, Latvijoje prasidjo grobstymas ir repre sijos. Sovietin Rusija sumokjo tik dal taikos sutartyje numatyto atly ginimo u Pirmojo pasaulinio karo metu Rusij ivetus gamykl ren gimus ir aliavas. 1940 m. didiausia dalis nacionalinio turto buvo na cionalizuota, po to pradjo veti SSRS. Buvo iveti visi buv Latvi joje aukso rezervai, visos valiutos atsargos ir apyvartoje esantys sidab riniai bei metaliniai pinigai. Didiausias komunistinio reimo nusikaltimas Latvijos pilieiams tai masins deportacijos ir politiniai teismo procesai. Buvo nuteista ir kalinta kaljimuose ir stovyklose, administracine tvarka be teismo nu osprendio itremta SSRS iaurs sritis didel dalis krybins inteli gentijos ir socialiai aktyvi visuomens dalis. 1941 m. birelio 14 d. ad ministracine tvarka buvo itremti 9 992 mons, o aretuoti 4 202. Dau

552

guma bausms stovyklas ir kaljimus suvaryt moni, kurie liko gyvi po 1941-1942 m. iemos, buvo nuteisti. 1942 m. daug kam buvo paskirta mirties bausm, kitiems - daugelio met kaljimas. Po Antrojo pasaulinio karo vl prasidjo represijos, tik dar plates niu mastu. 1945 m. vasario mnes buvo deportuoti Latvijoje gyvenan tys vokiei tautybs pilieiai ir mons be pilietybs. Buvo suimta daug gydytoj, mokytoj, kit profesij moni. Latvijoje deportacijos vyko 1949 m. kovo 25 d. - i viso buvo itremtos 12 987 eimos, t.y. 42 133 mons. Nuo 1940 m. birelio 17 d. iki 1986 m. buvo aretuota ir nuteista 47 218 asmen. I viso dl komunistinio reimo represij bu vo prarasta madaug 340 000 moni arba 17 % i 1939 m. gyvenusi Latvijoje. Praau mano praneim pridti prie Tribunolo mediagos.
Tribunolo Pirmininkas:

Js praym teisj kolegija, pasitarusi vietoje, patenkina.

Gynjas Egidijus Kupruseviius (Lietuva):

Praom pasakyti, ar Js manote, kad visos usienio komunist par tijos taip pat yra nusikalstamos organizacijos?
Liudytojas Ints Calitis (Latvija):

Ne, a taip nesakiau.

Tribunolo Pirmininkas:

Ar yra daugiau klausim? Nra. Kiti proceso dalyviai, ar turite klau sim? Neturite. Labai ai, o Jus paprayiau savo praneim pateikti Tribunolui. Labai dkui. Apklausti, atrodo, visi nukentjusieji, visi kal tintojai i vairi ali dav paaikinimus. Ar kiti proceso dalyviai tu rt koki nors praym Tribunolui? Vyriausioji kaltintoja turi pray m Tribunolui, praom.

V.

Proceso dalyvi praymai

Vyriausioji kaltintoja Zita liyt (Lietuva):

Garbingoji Tribunolo teisj kolegija, Estijos kaltintoj vardu praau pridti prie bylos dar du tomus apie komunizmo nusikaltimus Estijoje. Kadangi man pavesta atstovauti Tribunole Tarptautiniam Vilniaus Kon gresui Komunizmo nusikaltim vertinimas", prayiau pridti prie by los visus Kongrese perskaitytus praneimus ir priimtus dokumentus, ku rie turi labai svarbi rodomj reikm komunistinio reimo padaryt nusikaltim isamiam ityrimui, kaip sitikinome, ioje salje iklaus paskutin liudytoj - pranej. Taip pat prayiau pridti prie bylos

553

1985 m. Kopenhagos visuomeninio tribunolo mediag. is Kopenhagos Tribunolas politikai ir teisikai vertino Lietuvos, Latvijos ir Estijos oku pacij bei prievartin inkorporacij Soviet Sjung. Kopenhagos me diag esu pateikusi Tribunolo Organizaciniam komitetui. Taip pat gavau ne vien praym pateikti komunistinius reimus kal tinanius aktus valstybi, kurios nei vakar, nei iandien nedalyvavo Tri bunolo posdiuose. Tarp kit asmen ir valstybi atstov kaltinim no ri pareikti ir Baltarusijos Generalinis prokuroras, kuris dl neteisto pre zidento A.Lukaenkos reimo yra priverstas slapstytis ir negali legaliai gyventi Baltarusijoje. Be to, Tribunolui nori pateikti dokumentus ir Len kijos komunistinio reimo auk organizacijos, nespjusios to padaryti dl tempto Tribunolo darbo ir laiko stokos. Todl prayiau padaryti teisminio nagrinjimo pertrauk, kad kaltintojai galt pateikti reikmin gus papildomus rodymus, demaskuojanius komunistini reim nu sikaltimus. Prayiau pertrauk padaryti iki rugsjo mnesio, o paskui konkrei Tribunolo darbo pradi paskelbti atskirai visiems Tribunolo proceso dalyviams, visai plaiajai visuomenei, noriniai dalyvauti Tarp tautiniame Vilniaus visuomeniniame Tribunole. Dkoju u dmes.
Tribunolo Pirmininkas:

Pirmas praymas yra pridti visus dokumentus, kurie buvo skaityti Kongrese. Sakykite, gerbiamoji Vyriausioji kaltintoja, kas gals juos pa teikti Tribunolui susipainti ir naudotis?
Vyriausioji kaltintoja:

A pateiksiu vis Kongreso mediag, Kongresas iandien baigia dar b, rytoj bus skelbiamos tiktai rezoliucijos. Kongresas tuos praneimus jau yra surinks, bus iversta atitinkamas kalbas, dabar tai padaryti nemanoma.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai. Gerbiamieji Tribunolo nariai, ar patenkinsime praym? K manyt kiti proceso dalyviai? Kaltintojai, ar patenkinti praym? Gy nyba, patenkinti ar nepatenkinti praym, kad bt pridti visi Kon grese perskaityti praneimai? Neprietaraujate. Js praym, pasitarusi vietoje, teisj kolegija patenkina. Gerbiamoji Vyriausioji kaltintoja, a dar noriu Jus kreiptis. Js pasakte, kad yra i kit valstybi kaltin tojai. Ar Js nepatikslinsite ios frazs? Kaip vertinate: ar ie kaltinto jai yra valstybi, ar visuomenini organizacij ir atskir piliei?
Vyriausioji kaltintoja:

Bus vairi kategorij. A manyiau, kad pavyzdiui, Baltarusijos Ge neralinis prokuroras, kuris yra teistas prokuroras, taiau neteistai nu

554

alintas prezidento A.Lukaenkos reimo ir priverstas slapstytis, kalbs Baltarusijos valstybs vardu. Jis man taip pasak.
Tribunolo Pirmininkas:

Sakykite, k manote dl kit, kurie taip pat pareik kaltinimus? K js manote?

Vyriausioji kaltintoja:

Jie taip pat yra komunistinio reimo aukas jungiani organizacij kaltintojai. Jie neturjo galimybs dalyvauti ioje Tribunolo sesijoje. Taigi bus vairs proceso dalyviai.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai Jums. K manyt gynyba, ar pareikti kaltinimai yra visuome nini organizacij ar pavieni piliei kaltinimai komunistiniams rei mams, komunizmui ir j padarytiems nusikaltimams?
[Gynyba neatsako] Tribunolo Pirmininkas:

Tribunolas, pasitars vietoje, nutar, kad ia vyksta visuomeninis Tri bunolas, todl visus atstov kaltinimus i atitinkam valstybi visuo menini organizacij ir atskir piliei laikyti kaltinimais komunisti niams reimams, komunist partijoms ar j steigtiems represiniams or ganams.
Vyriausioji kaltintoja:

A prayiau padaryti iimt Baltarusijai, kurioje reimas yra netei stas, taip pat neteistas prezidentas, todl teistas Generalinis proku roras gali kalbti valstybs vardu. Vienai valstybei tikrai prayiau pa daryti iimt. Visiems kitiems kaltintojams - taip, Baltarusijai, kurioje iuo metu reimas yra neteistas, o tikrasis prezidentas, kuris turt eiti prezidento pareigas, ir Generalinis prokuroras neteistai nualinti, jie pageidaut kaltinti valstybs vardu.
Tribunolo Pirmininkas:

Klausimas Vyriausiajai kaltintojai. Bet juk jo praneimo mes negir djome, jis mums jo nedav. Tai kaip galsime vertinti jo paaikinim?
Vyriausioji kaltintoja:

Jis praneimo nra paruos, kadangi priverstas slapstytis, ir apie Tri bunol suinojo tiktai dabar. Kaltinamj ivad ir kaltinamj akt jis gali pateikti tik vliau. Nuo vakar dienos iki iandien jis nespjo to pa daryti. Taip pat problemikas klausimas ir dl enijos kaltinamojo ak to, nes enija kaip valstyb yra nepripainta, laikoma Rusijos dali mi, bet yra pasiskelbusi nepriklausoma valstybe. A taip pat bendrai informuodama teisj kolegij, vis tik manau, kad enijos ir Balta

555

rusijos noras pareikti kaltinim kitame Tribunole iek tiek skiriasi nuo t valstybi, kurios gyvena demokratinje santvarkoje.
Tribunolo Pirmininkas:

Ai. Ai u pastab. Tribunolas pasitars nutar kitoje sesijoje, jei gu bus galimyb, atstovui i enijos ar bet kurios kitos valstybs, vi suomeninei organizacijai, atskiriems pilieiams leisti pareikti kaltinimus ir nustatyti, kada jie tiesiogiai dalyvaus, j status. Todl is Vyriausio sios kaltintojos praymas tenkinamas i dalies ir atidedamas sprsti ki toje sesijoje. Liko dar vienas Vyriausiosios kaltintojos praymas, - ar ati dti Tribunolo proces vlesniam laikui ir leisti proceso dalyviams pri statyti naujos mediagos, susipainti su ta mediaga, kuri yra pateikta Tribunolui, j istudijuoti, ianalizuoti, kad bt galima pasakyti kalti namsias kalbas. Tad praome, kaltintojai, ar turite koki pastab dl ito praymo? Ar palaikote Vyriausiosios kaltintojos praym?
Kaltintojas Uldis Pauls Strelis (Latvija):

Brangs kolegos, a palaikau ms Vyriausiosios kaltintojos praym.

Tribunolo Pirmininkas:

K manyt nukentjusieji? Praom pasakyti savo nuomon. Ar pra ote ir palaikote Vyriausiosios kaltintojos praym tsti proces kitoje sesijoje? Gauname nukentjusij aikinim, kad palaiko Vyriausiosios kaltintojos praym. Gynyba, k js manote dl proceso perklimo kit sesij? Sutinkate su prokuroro pasilymu ar nesutinkate?
Gynjas Egidijus Kupruseviius (Lietuva):

A sutinku, taiau noriau paprayti i kaltinamosios ivados i braukti pirmuosius du punktus, kaip nepakankamai pagrstus.
Tribunolo Pirmininkas:

A nesupratau, i kieno kaltinamojo akto js praote paalinti du punktus?

Gynjas Egidijus Kupruseviius (Lietuva):

I ivados punkt.
Tribunolo Pirmininkas:

Atleiskite, i koki visuomenini organizacij ar bent kokios alies?

Gynjas Egidijus Kupruseviius (Lietuva):

Vyriausiosios kaltintojos.
Tribunolo Pirmininkas:

Yra gynybos praymas, kur taip pat reikia apsvarstyti. Ar mes ga lime ibraukti, ar mes negalime ibraukti, ko pageidauja gynyba. To dl Tribunolas pasitars, paklaus ali nuomoni dl io klausimo. Tai gi Vyriausioji kaltintoja, praom pasakyt savo nuomon dl gynybos pa reikto praymo, kad i Js suformuluoto kaltinamojo akto bt i braukti du pirmieji punktai.

556

Vyriausioji kaltintoja:

A palaikau savo kaltinamj akt ir neatsisakau n vieno teiginio. Js valia sprsti priimant nuosprend, kaip Js vertinsite mano sufor muluotus kaltinimus. Ir ivadas padarysite Js. Taiau dabar toks klau simas yra nemanomas, tai gali bti isprsta tiktai nuosprendyje, ga lutiniame Tribunolo akte. O a neatsisakau n vieno kaltinimo, kuriuos pareikiau.
Tribunolo Pirmininkas:

Gerbiamoji Vyriausioji kaltintoja, Jus supratome. Kiti kaltinimo at stovai, k manote dl pareikto gynybos praymo, kad i Vyriausiosios kaltintojos kaltinamojo akto bt ibraukti du pirmieji punktai?
Kaltintoja Michal Glonda (Slovakija):

A visikai palaikau Vyriausij kaltintoj ir manau, kad nra pa grindo ibraukti i pagrindinio kaltinimo i dviej punkt, kadangi jie yra esminiai ir teismas tai vertins vadovaudamasis statymais ir m s vis sine.
Tribunolo Pirmininkas:

Tribunolo nariams dar kilo klausimas ir mes kreipiams gynyb. Js pasakykite pirmj dviej punkt turin ir k Js norite ibraukti? Jeigu inote atmintinai, praom pasakyti.
Gynjas Egidijus Kupruseviius (Lietuva):

A prayiau kaltintojos perskaityti tiksliai. Mes turime usira, ta iau tai nra tikslu.
Vyriausioji kaltintoja:

Skaitau baigiamj akto dal: 1. Komunizmo doktrinos prigimtis, kurios esm sudaro vadinamoji socialini klasi kovos teorija, yra ne mokslin, nehumanika ir nusikalstama."
Tribunolo Pirmininkas:

Labai atsipraau gerbiamoji kaltintoja, gynyba turbt nori ibraukti i Js t septyni punkt, k Js prate?
Vyriausioji kaltintoja:

Taip.
Tribunolo Pirmininkas:

Tai praome Jus, paskelbkite pirmuosius du punktus. Labai ai.

Vyriausioji kaltintoja:

Komunizmas nra ideologija, o tik teorinis karini, kriminalini nu sikaltim monikumui ir monijai pateisinimas. Komunizmas - nusi kaltlika konspiracija, kaip j vardijo JAV kongresas". Tai yra pirmas punktas. Antras: Komunist partijos yra nusikalstamos organizacijos, kurios neturi bti registruojamos, joms negalima sudaryti prielaid u

557

grobti valdi n vienoje pasaulio valstybje nei karo perversmo, nei dalyvavimo parlamento rinkimuose bdu. Komunist partijos nariai ne turi teiss naudotis kit valstybi, priklausani Jungtinms Tautoms, politiniu prieglobsiu".
Tribunolo Pirmininkas:

Ai Jums. Tribunolas pasitars nutar: gynybos praym, kad b t paalinti i kaltinimo du pirmieji punktai, atmesti kaip nepagrst, nes jis yra prielaikinis. Tribunolas dabar nepriima jokio nuosprendio ir tais klausimais, vertindamas mediag, gals, sprsti, taiau iuo me tu jis yra nepagrstas, prielaikinis ir todl netenkintinas. Paklausme ir iklausme ali nuomoni dl proceso pratsimo kitoje Tribunolo sesijoje. Tribunolas dl sesijos pratsimo vlesniam laikui priims mo tyvuot nutart, kuri paskelbs rytoj 11 valand Sporto rmuose, bai giantis Tarptautinio Kongreso sesijai. Tad praom tenai atvykti, ir Js igirsite motyvuot Tribunolo nutart bei nuomon iuo klausimu. Tri bunolas ios dienos posd baig, labai ai visiems u dmes.

Treiasis posdis.
2000 m. birelio 14 d. 11 val.

VI. Tribunolo teisj kolegijos nutarties paskelbimas Tribunolo Pirmininkas: Laba diena, gerbiamieji proceso dalyviai, susirinkusieji. Tribunolas skelbia NUTART.* Turdamas omenyje, jog kaltintojams, gynybai, nukentjusiems b tina istudijuoti Tribunolui pateikt didels apimties mediag, kad jie galt kvalifikuotai, objektyviai idstyti savo ivadas teisminiuose gin uose. Tribunolas, remdamasis Tribunolo nuostat 3 str. 2 p. ir Tribunolo reglamento 16 str., nutar: patenkinti Kongreso atstovs vyriausios kaltintojos Zitos liyts pra ym leisti kaltintojai pateikti Tribunolui Kongrese surinkt mediag; Tribunolo proceso antrj sesij pradti 2000 m. rugsjo 4 d.; sudaryti slygas vis ali norinioms organizacijoms dalyvauti antrojo Tribu nolo proceso sesijoje; kviesti buvusius kaltintojus, nukentjusiuosius ir naujus nukentjusiuosius, kaltintojus, gynjus dalyvauti 2000 m. rug sjo 4 d. prasidedaniame Tribunolo procese.
Tarptautinio Vilniaus visuomeninio tribunolo teisj kolegijos primininkas Vyriausiasis posdi sekretorius

Vytautas Zabiela Edmundas Mikuiauskas

* Santrauka. Plaiau irti p. 438-442.

Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo antroji sesija 2000 m. rugsjo 4-6 d.

Pirmasis posdis.
2000 m. rugsjo 4 d. 10 val.

Tribunolo teisj kolegijos pirmininkas Vytautas Zabiela:

Laba diena, gerbiamieji proceso dalyviai. Laba diena visiems, kurie ia susirinkote stebti ms proces. Praau visus sstis. Pradedama antroji Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo sesija. ios dienos Tribu nolo posdyje dalyvauja teisj kolegija, susidedanti i Vytauto Zabielos (Lietuva), Aivars Liudvigs (Latvija), Mykola Kulinsky (Ukraina), Vytau to Raudelino (Lietuva) ir atsarginio teisjo Algirdo Endriukaiio (Lietu va). Dl pateisinam prieasi neatvyko teisja i Kanados - Lynette An dresen. Dabar Vyriausiasis teismo posdio sekretorius Edmundas Miku iauskas paskelbs, kokie teismo proceso dalyviai atvyko ios dienos Tri bunolo posd. Praom. Vyriausiasis posdio sekretorius Edmundas Mikuiauskas: Pos dyje dalyvauja Vyriausioji kaltintoja Zita liyt (Lietuva), Uldis Pauls Strelis (Latvija), Levko G. Lukjanenko (Ukraina), Michal Glonda (Slo vakija), Frigyes Kahler (Vengrija), Grigor Prokopovi (Baltarusija), Leo Oispuu (Estija). Posdyje dalyvauja gynjas Jurijus Radoviius. Atvyko nukentjusioji Auks Ramanauskait-Skokauskien. Posdyje dalyvau ja Vyriausiasis posdio sekretorius Edmundas Mikuiauskas, sekreto rs: Asta Karuien, Auks irgelyt, Danut atien ir Daiva Kuins kien. Vertjai: Dalija Tekorien, Graina Karkuvien, Irma Daugvilai t, Dalia ekatauskien, Ana niolyt, Romas Dailidnas, Alina Daili dnait.
Vyriausiasis posdio sekretorius:

Tribunolo teismo nar Lynette Andresen negaljo atvykti dl prieas i, susijusi su jos darbu. Todl pra pakeisti j atsarginiu teisju.
Tribunolo pirmininkas:

Remiantis Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo nuostatais, jeigu neatvyksta bent vienas i buvusi pirmojoje sesijoje teisj, jis yra pakeiiamas atsarginiu teisju. Todl praoma Tribunolo teisju pri-

560

painti atsargin teisj Algird Endriukait. Teismo proceso dalyviai, ar neprietaraujate, kad jis bt pripaintas Tribunolo teisj kolegijos nariu? Prietaravim nra. Teisj kolegija pasitarusi nutar Algird En driukait kviesti tikruoju Tribunolo teisju kolegijos nariu. Praom, Al girdai Endriukaiti, uimti viet. Ar Tarptautinio Kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas" Or ganizacinis komitetas turi praym?
Vyriausiasis sekretorius:

Gautas Tarptautinio Kongreso Komunizmo nusikaltim vertini mas" Organizacinio komiteto praymas teisj kolegijai. Vadovaujan tis Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo nuostat ketvirtuoju punktu, Organizacinis komitetas prao padidinti teisj kolegijos nari skaii iki septyni nari, papildant teisj kolegij Detlef W. Stein (Vo kietija) ir profesoriumi Vasile Boroneant (Rumunija).
Tribunolo pirmininkas:

Ar, proceso dalyviai, neprietaraujate Organizacinio komiteto pa reiktam praymui? Praom, kaltintojai.
Vyriausioji kaltintoja:

Prayiau patenkinti Organizacinio komiteto praym.

Tribunolo pirmininkas:

Vyriausioji kaltintoja neprietarauja. Kiti kaltintojai, ar neprietarau jate, kad Tribunolo teisj kolegijos nari skaiius bt padidintas iki septyni? Prietaravim nra. Gynjai, neprietaraujate? Ne. Tribunolo teisj kolegija dl pareikto praymo ieina pasitarti.
Tribunolo pirmininkas:

Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo teisj kolegija nu tar:

Tarptautinio Vilniaus kolegijos nutarimas

visuomeninio

Tribunolo

teisj

Vilnius 2000 m. rugsjo 4 d.

Nagrindama komunistini reim nusikalstam veiksm byl, Tri bunolo teisj kolegija, susidedanti i pirmininko Vytauto Zabielos, pir mininko pavaduotojo Aivars Liudvigs, nari Mykola Kulinsky, Vytau to Raudelino ir Algirdo Endriukaiio, gavo Tarptautinio kongreso Ko munizmo nusikaltim vertinimas" Organizacinio komiteto praym pa didinti Tribunolo teisj kolegijos nari skaii iki septyni nari, pa

561

pildant teisj kolegij nariais - p. Detlef W. Stein (Vokietija) ir prof. Vasile Boroneant (Rumunija). Vadovaudamiesi Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo nuo stat 4 punktu, Tribunolo teisj kolegija nutaria: Patenkinti Tarptautinio Kongreso Komunizmo nusikaltim verti nimas" Organizacinio komiteto praym ir laikyti p. Detlef W. Stein (Vokietija) bei prof. Vasile Boroneant (Rumunija) Tribunolo teisj ko legijos nariais.

Tribunolo teisj kolegijos pirmininkas Kolegijos narys Kolegijos narys Kolegijos narys Kolegijos narys

Vytautas Zabiela Mykola Kulinsky Vytautas Raudeliunas Aivars Liudvigs Algirdas Endriukaitis

Tribunolo pirmininkas: Ivardintus asmenis praau uimti Tribunolo teisj vietas. Dabar Tribunolo teisj kolegija yra galutinai suformuota ir tsia savo darb. Vyriausioji kaltintoja? Praom, Js nuomon dl naujai atvykusi kal tintoj ir kit proceso dalyvi. Vyriausioji kaltintoja: Prayiau leisti dalyvauti kaltintojams, kurie nedalyvavo pirmoje Tri bunolo sesijoje: kaltintojui i Bulgarijos - Valentin Petroussenko, i Bal tarusijos - Grigor Prokopovi, i Lenkijos - Dorota Pazio, i Moldavi jos - George Gimpu, i enijos - Aminat Saijevai. Taip pat prayiau leisti dalyvauti procese gynju Mykolui Okuliiui Kazarinui (Lietuva). Pirmoje sesijoje dalyvavs gynjas Egidijus Kupruseviius yra ivyks studijuoti Pranczij. Jo praymu leista dalyvauti gynju Mykolui Ka zarinui. Noriu paprayti, kad ioje Tribunolo sesijoje bt pripainti nu kentjusiais asmenys, kurie nebuvo apklausti ir nedalyvavo pirmoje Tri bunolo sesijoje: Jonas eponis, Juozas Armonaitis, Povilas Peiulaitis, Leonas Laurinskas, Adolfas Kvedys, Bronius Grigonis, Bronius Juospai tis, Ona Sliesoraitien, Liucija arneckyt, Riardas Vaicekauskas, An tanas Luka, eslovas Maiulaitis. Taip pat prayiau leisti dalyvauti

562

antroje Tribunolo sesijoje liudytojais Benedikt Kemzr, Gen Statke viien, Petr Mikelion, Antan imn, Grain Buzien, Juoz Le k, Grain Zujien, Stas eimien, Judit Peiulaitien, Vand Mile kien, Andri Duk, Danguol Karkalien, Vanag, Olimpij Kondro tien, Elen Prancknien, Dainilaviien, Justin Garv, Edmund Si monait ir Gedimin Adomait bei Leon Karaciej. Taip pat noriau kreiptis salje susirinkusius Tribunolo proceso stebtojus ir paprayti nenutraukinti proceso plojimais, nes ia teismo procesas, o ne konfe rencija. Todl praau rimties ir susikaupimo.
Tribunolo pirmininkas:

Kaltintojai, kiti teismo proceso dalyviai, ar turite koki nors pray m, pageidavim Tribunolui? Nra. Gynjau, praom.
Gynjas Jurijus Radoviius:

A turiu vien pareikim ir vien praym. Noriau pareikti, kad atsiriboju nuo pirmoje sesijoje dalyvavusio gynjo uduot klausim bei pasakyt kalb, nes gynjas i klausim su manimi nederino. I anksto pareikiu, kad su gynju, kuriam tikriausiai bus leista dalyvauti proce se, savo kalb, klausim ir dalyvavimo nederinsiu. Nuo proceso pra dios iki paios pabaigos nebus ir i anksto suderint dviej gynj kal b bei gynybos linijos. Taip pat turiu vien praym. Ms Tribunolas yra visuomeninis, a irgi esu visuomeninis gynjas, taiau turiu nuolatin darb ir tuoj tu riau ten ieiti. Jeigu Tribunolas neprietarauja, noriau prayti man leisti dabar palikti it sal, o rytoj, po vienuoliktos valandos, grti vakarinius posdius.
Tribunolo pirmininkas:

Ai. Tribunolas, pasitars vietoje, nutar patenkinti Vyriausiosios kaltintojos praym ir leisti dalyvauti teismo procese naujiems kaltin tojams, nukentjusiems ir liudytojams, kurie nebuvo apklausti pirmoje Tribunolo sesijoje. Taip pat patenkinti Mykolo Okuliiaus Kazarino pra ym ir leisti jam dalyvauti procese gynju. Tribunolo teisj kolegija pasitarusi nutar paaikinti, kad kiekvie no gynjo teis pasirinkti gynybos pozicij. Jis yra absoliuiai savaran kikas proceso dalyvis ir gynybos pozicij, jeigu taip norima, galima de rinti arba ne, tai yra asmeninis gynj reikalas. Todl praymo mes ne tenkiname ir gynjui pareikiame, kad gynybos pozicij kiekvienas gy njas pasirenka toki, kokia jo manymu yra tikslinga. Jei gynjas nega li itisai dalyvauti procese ir mano, kad tuo metu jo dalyvavimas ne btinas, tai yra tik gynybos problema. Atskiro nutarimo, kuriuo leidia ma gynjui ieiti, mes nepriimame, taiau neprietaraujame savaranki kam gynjo apsisprendimui, kuriuo metu jis dalyvaus procese.

563

Ar daugiau praym yra? Nra? Tribunolo proceso dalyviai, kurie bu vo pirmoje sesijoje, savo teises ino, todl dabar naujai atvykusius supa indinsime su j teismis iame procese: visi proceso dalyviai turi lygias teises, turi teis duoti parodymus, uduoti klausimus proceso dalyviams, pareikti praymus. iomis teismis naudojasi visi proceso dalyviai, tiek nukentjusieji, tiek gynyba, tiek ir kaltintojai. Kadangi atvyko nauj kal tintoj, naujas gynjas, todl daroma pertrauka, kad jie galt susipainti su priimtais dokumentais: su Kongreso susitarimu, Tribunolo nuostatais, Tribunolo reglamentu bei pirmosios sesijos mediaga ir darbotvarke. Da bar Jums paskelbsiu darbotvark. iandien kaltintojai duos paaikinimus, bus pradta nukentjusij apklausa ir apie atuoniolikt valand ada me posd baigti. Rytoj posd pradsime numatytu laiku ir tsime iki ke turioliktos valandos. Nuo keturioliktos valandos Tribunolo teisj kole gija darys darbo pertrauk, kad galt pasitarti visais klausimais, kurie bus igirsti iandien ir rytoj. Tuo paiu pareikiu, kad konkreiai pasakyti, kada bus priimtas sprendimas, iandien dar negalima. Tai priklausys nuo to, kokie bus pareikti gynybos pageidavimai, praymai, kokia bus me diaga, kuri reiks istudijuoti, nes kaltinimas skelbiamas ir dl nusikals tamo komunizmo doktrinos pobdio. Todl reiks istudijuoti nauj kal tintoj pareiktus kaltinimus, liudytoj parodymus, taip pat ir duotus nu kentjusij paaikinimus. Tad, kaip minjau, iandien tiksliai pasakyti kuri dien bus paskelbtas nuosprendis, kol kas nemanoma. Dabar da rome pertrauk, kad nauji kaltintojai ir nukentjusieji susipaint su Tri bunolo dokumentais. Pertrauka skelbiama iki 11 val. 40 min. Posdio sekretoriau, pateikite naujiems proceso dalyviams mediag, kad jie ga lt susipainti.
Tribunolo pirmininkas:

Tribunolas tsia darb toliau. Gal Tribunolo proceso dalyviai turi ko ki nors praym, pageidavim? Jeigu j bt, praom pareikti. Kal tintojai, ar turite? Nra. Gynyba? Neturi. Ai. Gal proceso dalyviai pa geidauja pridti prie bylos koki nors rodym ar dokument?

I. Kaltintoj ir nukentjusij pateikti raytiniai rodymai

Vyriausioji kaltintoja Zita liyt (Lietuva):

Turiu labai daug rodym, todl praau juos pridti prie bylos. Pir miausia dokumentiniai leidiniai - tai Lietuvos Laisvs kov archyvo" dvideimt septyni numeriai. Tai yra Lietuvos politini kalini ir trem-

564

tini sjungos leidinys apie rezistencin pasiprieinim Soviet Sjun gos okupacijai. Toliau - Lietuvos karas", Laiko atodangos", Lietu vos moni genocidas", Plats rojaus vartai"- ia yra prisiminim kny gos. Reikt paminti dar iuos leidinius: Tarsi ne mano gyvenimas", Komi emje", Grinkite man gyvenim", Generolas Plechavi ius", Bendramogikumo manifestas", Likimo mozaika", Laukit, su grim laisv neini", Dienoraiai", uol sakm", I naujosios Lie tuvos istorijos", Lietuvos gyventoj trmimai 1940-1953 m.". Taip pat prisiminim knygos: Ms jaunysts auka", Rsties epizodai", Si biras - tremtini em", Lietuva. Kaip iliko maa alis", Nijols Sa dnaits - Gerojo Dievo globoje", Paslaptinga monijos msl", Ta da, kai uvome dl tvyns", Smokslas prie monij", Devintas ra tas", Kovoje dl Lietuvos laisvs", Meskit dalgius, imkit kardus". S raas Jums sudarytas ir pateiktas. Noriau paprayti Tribunolo papildomai pridti dokumentines kny gas: Kazio ringio - Lietuvos kariuomens tragedija", kurioje pateikti faktai, prisiminimai ir dokumentai apie Lietuvos kariuomens naikini m nuo sovietins okupacijos pradios iki 1953 m. Apie priverstin Lie tuvos jaunimo tarnavim okupacinje Soviet Sjungos kariuomenje pasakojama dokumentinje knygoje Pra neverkti". ia pateikiami 223 pasakojimai su nuotraukomis apie sovietinje armijoje po karo tarna vusius jaunuolius, kuri mirties aplinkybs iki iol menamos, nes tik rosios nenustatytos, o uraytos - neatitiko tikrovs. Paios motinos pa sakojo, kad mat kaip j sns buvo sualoti ir btent nuo i sualo jim, patirt sovietinje armijoje, jie galjo numirti, o ne nuo plaui udegimo ar irdies lig. Tai yra karo nusikaltimas, kada okupuotos teritorijos jaunuoliai veriami tarnauti sovietinje okupanto armijoje. Skaiius pateiksiu vliau, bet yra ir konkreti knyga su 223 biografijo mis, it vyki apraymais. Labai reikminga knyga lietuvi kalba, kurios nesuspjo perduoti i Jungtini Amerikos Valstij, yra Baltijos valstybi ugrobimo byla". Tai yra Jungtini Amerikos Valstij Kongreso etojo Komiteto doku mentai. is komitetas 1953-1954 m., vadovaujamas Charles J. Kersteno, tyr Lietuvos, Latvijos ir Estijos ugrobimo byl. Ityrs visus dokumen tus, liudytoj parodymus, Komitetas nustat, kad Pabaltijo valstybi in korporacija Soviet Sjung buvo priverstin, paeidianti tarptauti nes sutartis su Rusija ir Soviet Sjunga. Kersteno Komiteto dokumen tai ir ivados nulm tai, kad per vis okupacijos laikotarp Jungtins Amerikos Valstijos nepripaino Lietuvos, Latvijos ir Estijos jungimo Soviet Sjung teistumo.

565

Taip pat noriau pateikti Jums sra moni, vykdiusi genoci d ir kitus karo nusikaltimus Lietuvoje. Sis sraas yra patvirtintas Lie tuvos politini kalini ir tremtini sjungos, be to, ispausdintas ios organizacijos laikratyje Tremtinys". Taip pat noriau Jums pateikti leidin ernobylis ir Lietuva - 1999 m.". Lietuvos SSR karo prievoli ninkai neteistai, prievarta buvo veami likviduoti ernobylio atomi ns elektrins avarijos pasekmi. Ten dirbdami jie buvo sualoti ir pa eisti radiacijos. Tyrimai rodo, kad daug i moni mir, o j vaik apsigimimas itin didelis. Leidinys sudarytas 1999 m., aiku, jis nra vi sikai isamus, taiau io tragiko vykio atgarsius ir jo pasekmes jau iame Lietuvoje ir iandien. Be to, Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerija pateik paym, kad 1995-1999 m. buvo mokamos kompensacijos so vietinje armijoje nukentjusiems asmenims, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statymo dl socialins paramos asmenims, sualotiems at liekant btinj karin tarnyb sovietinje armijoje. Pagal mint sta tym dl kompensacij 1945-1991 metais kreipsi 2300 sualot ir ta pusi invalidais asmen bei 1600 uvusij eim nari. Taiau ia nu rodyti duomenys nra tiksls, nes kai kuri nespta laiku surasti, ypa t, kurie gyvena kaimo vietovse ir j nepasiek informacija. Todl nu kentjusij skaiius yra ymiai didesnis negu nurodyta knygoje. Paminsiu dar vien leidin - tai 1939, 1940 ir 1941 met tremtini ir politini kalini - genocido liudytoj - susitikimas", kuris vyko 1999 m. rugsjo 26 d. Karinink ramovje Kaune. ia pateikti emlapiai ir len tels liudija apie i nusikaltim mast. Taip pat svarbus leidinys Tau tos sovietinis genocidas. Kasmetinis Altajaus krato ir iaurs Jakutijos tremtini susitikimas". ia pateikti duomenys i susitikimo, vykusio 1998 m. rugsjo 29 d. Kaune. Taip pat noriau Jums pateikti Adolfo Damuio knygos Lietuvos gyventoj aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940-1959 metais" pataisyt leidim. ia patikima metodika yra apskaiiuoti abiej okupacij - sovietins ir nacistins - metu patirti gyventoj nuostoliai, skaitant ir gabenamus i Lietuvos mones. Taip pat noriau Jums pateikti SSRS Liaudies deputat antrojo su vaiavimo nutarim, Soviet Sjungos-Vokietijos 1939 m. nepuolimo su tarties politinius ir teisinius vertinimus. Be to, noriau Jums perduoti daktaro A. Anuausko paruot mediag apie Lietuvos dvasininkijos naikinim. ia minimos konkreios biografijos ir asmenys, o kai kurie skaiiai, kurie taip pat dar negalutiniai, liudija apie katalik banyi, katalik dvasinink, vienuoli ir katalikik organizacij naikinim. Dar turiu kelet asmen paliudijim, bet a praysiu juos leisti pateik

566

ti rytoj. A nesu susipainusi, ar itie raytiniai liudijimai yra susij su nagrinjamu dalyku. Be to, ten dar yra ivardint leidini, taip pat ab clinis itremt asmen sraas, sudarantis du tomus, kuriuose nuro domas ir itremtj amius. Tai nebaigtas leidinys ir it duomen rin kimas bus tsiamas toliau. Deja, i tom dl labai didels apimties at neti sal negaljau.
Tribunolo pirmininkas:

Gerbiamoji Vyriausioji kaltintoja, priimsime tuos dokumentus ir pa klausime kit proceso dalyvi, ar jie neprietarauja dl i dokument pridjimo. Ar proceso dalyviai turi koki nors nuomoni dl pateikia m dokument? Ar Js neprietaraujate, kad ivardinti dokumentai b t pridti prie ios bylos? Praom, gerbiamieji kaltintojai, gal turite ko ki nors pageidavim, praym ar prietaravim dl praom pridti dokument? Neturite. Gynyba? Neturi. Kolegija pasitarusi nutar: Vyriausiosios kaltintojos Tribunolui pa teiktus dokumentus pridti prie bylos mediagos.
Tribunolo pirmininkas:

Kiti kaltintojai, ar neturite papildomos mediagos Tribunolui? Jeigu kas turi, praom pateikti.
Kaltintojas Michal Glonda (Slovakija):

A atneiau gerbiamam Tribunolui dokumentus, kuriuos pateikiu tik en bloc (bendrai), kad nebt ilgos kalbos. Tai yra trylika fotografij ir dauguma i j atspindi Slovakijos ir ekijos Respublikos kaljimus ir lagerius, kuriuose kentjo Slovakijos politiniai kaliniai. A turiu dvi deimt atuonis dokumentus i Slovakijos nacionalinio archyvo, taip pat i Vidaus reikal ministerijos archyvo. ie dokumentai liudija apie slap tosios valstybs policijos veikl. Taip pat a atneiau Tribunolui tris nau jus statymus, kurie buvo priimti jau po revoliucijos ir pagal juos rea bilituojami buv politiniai kaliniai. Tarp toki dokument taip pat yra trys urnalai, kuriuose pateikta mediaga, pavyzdiui, apie nuudytus mones, Slovakijoje pasmerkt moni statistika.
Tribunolo pirmininkas:

Labai ai. Sakykite, kaltintojai, ar neprietaraujate, kad ie doku mentai bt pateikti Tribunolui ir pridti prie bylos mediagos?
Vyriausioji kaltintoja:

Mes neprietaraujame. Vis kaltintoj vardu praau pridti.

Tribunolo pirmininkas:

Gynyba? Neprietarauja. Tribunolas, pasitars vietoje, nutaria: pra ym patenkinti ir pateiktus dokumentus pridti prie bylos. Kiti kal tintojai, jeigu turite koki praym, dokument praome pateikti.

567

Kaltintojas Levko G. Lukjanenko (Ukraina):

A atstovauju Ukrainai. Pone pirmininke, ponai Tribunolo teisjai. Nordamas ipltoti kaltinamj akt, kur mes pateikme pirmoje se sijoje, a praau Tribunolo pridti kai kuriuos dokumentus, kurie ipl toja ir toliau pagrindia Ukrainos kaltinim dl komunizmo nusikalti m Ukrainoje ir prie ukrainieius. A praau pridti dokument apie Centrin Ukrainos Rad. Tai alies bolevik suvaiavimo rezoliucija. Kitas dokumentas vadinasi Dl soviet valdios organizavimo Ukrai noje". is dokumentas pagrindia Ukrainoje irinkt organ sunaikini m ir bolevik valdios tvirtinim ms alyje. Treias dokumentas apie spaud. Tai Liaudies Komisar Tarybos dekretas. Po trij karini agresij prie Ukrainos Liaudies Respublik, Rusijos okupacin valdia panaikino Ukrainos iniasklaidos priemones, ugniau spaudos lais v. is statymas dl spaudos kaip tik ir buvo susijs su Ukraina. A manau, kad jis yra svarbus ms kaltinamajai ivadai ir Tribunolo nag rinjamam objektui. Tai parodo demokratijos naikinim Ukrainoje. Kitas dokumentas - Liaudies komisar dekretas dl teismo. Pagal dokument Maskvos okupacin valdia sunaikino Ukrainos Liaudies Respublikos teism sistem ir tvirtino Ukrainoje savo karo tribunolus. Kitas dokumentas vadinasi Dl Steigiamojo susirinkimo paleidimo". Pagal dokument bolevikai sunaikino atstovaujamj valdi ir tvir tino savj. Tai pirmoji dalis dokument, kurie liudija apie tai, kaip bu vo okupuota Ukraina ir kaip joje buvo kurdinta okupacin valdia. Dar yra dokument apie pat represin reim, jo veikl Ukrainoje. A taip pat noriau, kad Js priimtumte nagrinti sjungins bol evik partijos Centro komiteto nutarim. is nutarimas priimtas dl represij ir moni suaudym Ukrainoje ir pasiraytas paties Stalino. Pateikiame vis sra moni, suaudyt Ukrainoje. Turiu dar daug dokument, kurie kalba apie tuos paius suaudymus, pavyzdiui, Liaudies Komisar Tarybos sakymas dl represij vykdymo Ukraino je. Kitas dokumentas taip pat apie represines priemones prie taikius Ukrainos gyventojus ir t.t. inoma, pateikti visus dokumentus, liudi janius apie reim, kuris nuolat naikino mones Ukrainoje dl nacio nalini, tautini, religini ar kitoki prieasi, yra nemanoma. Mes pateikiame tik paius pagrindinius. Taiau manau, kad ie dokumen tai vis dlto visikai atskleidia okupacins valdios Ukrainoje faisti n esm. Ms visuomeninis komitetas iame teisme pateik faktus, kurie liu dija ne tik kaip okupacins valdios atstovai Ukrainoje ud mones, bet ir kaip jie naikino ms politinius veikjus, panaudodami savo slap

568

t agentr. Taip pat noriau pateikti Jums dokument apie tai, kaip KGB nuud ms nacionalinio judjimo vadov Stepan Bander. Tu riu dar kelet dokument, kurie liudija apie kitus nusikaltimus. Tai, pa vyzdiui, genocido vykdymas Ukrainoje, priveriant mones mirti i ba do. Tai devyniasdeimt ketvirtas, devyniasdeimt penktas, imtasis, im tas pirmasis dokumentai. Jie yra sunumeruoti. Tai yra Liaudies Komi sar Tarybos sakymai ir vietins valdios nutarimai. ie dokumentai liudija, kad 1921-1923, 1927, 1931, 1936 met badas Ukrainoje kilo ne dl natrali prieasi, sakykim, nederliaus meto ar koki kit, bet tai buvo i anksto suplanuota rus okupacins valdios akcija. Ukrainiei naikinimu buvo siekiama sumainti tikr ukrainiei gyventoj skaii Ukrainoje ir al apgyvendinti rusais arba kit ali, ki t respublik pilieiais. Kaip tik a ia turiu dokument, liudijant apie persiklli i Rusijos judjim Ukrainoje tam tikras jos vietoves. Taip pat noriau, kad teismas atsivelgt Italijos konsulo Char kove liudijim. Jis buvo paraytas Charkove 1933 metais gegus 3 d.. Jame Italijos konsulas savo vyriausybei rao apie bad ir alt Ukrai noje. Manau, kad Italijos konsulo liudijimai yra objektyvs, labai isa ms ir todl a noriau pateikti dokument Jums. Taip pat a turiu Visasjunginio persiklli komiteto prie Visasjungins Liaudies Ko misar Tarybos dokument, kuriame yra statistikos lentel, nurodanti i koki Rusijos vietovi buvo perveami persiklliai Ukrain. Genocidas Ukrainoje buvo vykdomas ne tik 1921-1922 metais. Tai tssi per vis Ukrainos okupacijos laikotarp, per vis Ukrainos komu nistins stadijos period. Tai buvo ir moni deportacija, ir vertimas badauti, ir kitokios akcijos. Manau, kad kaip didiausias antimogi kas, antihumanikas aktas yra G.ukovo sakymas (tuo metu jis buvo SSRS ginkluotj pajg tabo virininkas). Pagal jo sakym visi uk rainieiai, kurie gyveno vokiei okupuotoje teritorijoje, turjo bti i sisti i Ukrainos tolimuosius Sibiro rajonus. Manau, kad is saky mas yra antihumanikas. Kartu mes pateikiame dokument, kuris liu dija, kodl is sakymas taip ir nebuvo vykdytas iki galo, kokioms struktroms buvo pavesta ikeldinti ukrainieius, kodl jos viso to ne sugebjo padaryti iki galo. Gal gale a noriau pateikti Tribunolui kai kuriuos dokumentus, kurie susij su Ukrainos ekonominiu alinimu. Tai Ukrainos banko aso ciacijos prezidento dokumentas, pasiraytas 1996 metais. is dokumen tas liudija tai, jog 1991 metais sausio 1 dien Soviet Sjungos Taupo masis bankas pam i Ukrainos taupomj bank 84,3 milijard rub li, tai yra madaug 150 milijard JAV doleri pagal to meto dolerio

569

kurs. ie pinigai buvo Ukrainos piliei santaupos. Tai mums yra la bai svarbu. Ir svarbu todl, kad buvo apiplta ne Ukraina, taiau m s pilieiai, ms gyventojai, konkrets mons. Yra dokumentas, liudijantis apie Rusijos ir Ukrainos santykius, kaip Maskva elgsi 1941 metais, kai tik prasidjo karas. I Ukrainos buvo iveti fabrikai, gamyklos. I viso buvo iveta 550 stambi pramons moni. Tai apm 30 pramons ak. Taip pat buvo iveta apie 3 mi lijonai specialist. ia yra dokumentai, liudijantys, i kur tos gamyk los, fabrikai buvo iveti ir kur jie paskui perkelti Rusijos teritorijoje. Mes galime kelti klausim apie kompensacijos imokjim u ias ga myklas, j turt. Ponas pirmininke, praeitame Tribunolo posdyje sa vo kaltinamajame akte a jau minjau tam tikrus dokumentus ir dabar a noriau Jums pateikti visas t dokument kopijas. Jeigu Js nepri etaraujate, galiu jas pateikti arba dabar, arba rytoj.
Tribunolo pirmininkas:

Gerbiamieji proceso dalyviai, pateikti dokumentus galite iki teismi nio nagrinjimo pabaigos. Prie teisminius ginus taip pat bus papra yta, jeigu tursite papildom dokument, pateikti juos Tribunolui. Ar kaltintojai, kiti proceso dalyviai, turite koki nors prietaravim, kad perskaityti dokumentai bt pateikti Tribunolui? Kaltintojai, nukent jusieji, ar neturite koki nors prietaravim dl pateikt dokument? Neturite. Gynyba? Taip pat neturite. Pasitarusi vietoje, kolegija nutar: pateiktus dokumentus pridti prie Tribunolo mediagos. Gerbiamam kaltintojui i Ukrainos paaikiname, kad kopijos bus padarytos, o rei kalingi Jums dokumentai bus grinti. Ai Jums. Likusieji kaltintojai, praom, jeigu turite koki nors dokument.
Kaltintojas Uldis Pauls Strelis (Latvija):

Gerbiamieji Tribunolo teisjai, dalyviai, ponios ir ponai. Jei a tur iau galimyb pateikti visus dokumentus, liudijanius apie totalitarinio komunizmo nusikaltimus, man reikt automobilio. Todl a atveiau tiktai svarbiausi mediag. A vis dokument nevardinsiu, nes tai u imt labai daug laiko, todl noriau atkreipti Js dmes kai ku riuos charakteringus dokumentus. Taigi pirma dl suokalbio, kur vyk d Soviet Sjunga prie Baltijos valstybes, paskui organizavo ms tautos genocid. Tai 1941 met dokumentas, liudijantis apie bolevik partijos veikl, j kov prie vadinamuosius antitarybinius elementus. Buvo sunaikinta tkstaniai moni vairiose respublikose. Kitas dokumentas, liudijantis apie tai, kaip buvo vykdomas genoci das prie nacionalines maumas. Mes turime paymas dl Elmos Mel gan reabilitacijos. Ji buvo isista tremt dl politini motyv. Jos kal

570

tinamajame akte buvo pasakyta kaip latvs", tai yra dl grynai nacio nalini paskat. 1939 metais Latvija buvo priversta pasirayti sutart su Soviet Sjunga. Tokios paios sutartys buvo pasiraytos ir su Estija, ir su Lietuva. Dar raalas nespjo nuditi nuo t sutari, kai vienas i KGB vadov, Nikolajus V. Jeovas, tuojau puol rayti instrukcijas dl Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventoj itrmimo. ie dokumentai yra pateikti vokikame leidinyje. Tai instrukcija, kaip itremti antiso vietinius elementus i Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Visa tai jau buvo ruo iama prie i respublik okupacij. dokument vokiei kalba pro fesorius Strods i Latvijos rado Berlyno centriniame archyve. Kitas dokumentas, manau, yra unikalus. Mes j radome baudiamojoje byloje, ikeltoje prie prezident Karl Ulman. Pagal dokument buvo numatyta prezident itremti po to, kai Latvija bus prijungta prie Rusi jos. ioje baudiamojoje byloje dalyvavo ir ekistas i Latvijos, kuris pa siliko io dokumento kopij, ir todl mes j aptikome savo archyvuose. 1940 met birelio 19 d. ms prezidentas pasira dekret, kuriame nu rodyta, kokia turt bti Latvijos marionetin vyriausyb. Prezidentas sa k turjs dokument su savimi, o kai j itrm Stavropol, dokumen t konfiskavo ir pridjo prie baudiamosios bylos. K tai liudija? Tai liu dija, jog jokios socialistins revoliucijos ia nebuvo. Tai tarybini istori k isigalvojimas, o buvo paprasiausia okupacija. Taip pat turime latvi marionetini vyriausybi, vietos valdios atstov sraus. A ia j ne vardinsiu, nes jie to net neverti. Taip pat mes turime sraus NKVD, K darbuotoj, kurie paskui tarybinius tankus 1940 metais atvyko Latvij. Kaip tik ie mons Latvijoje ir vykd genocido politik. ia ivardinta, i kur jie atvyko: i Smolensko, Maskvos, Kalinino, Volgogrado ir kit miest. iuose srauose yra ir Simono ustino pavard. Buvo toks bude lis. Tarybins valdios pirmasis sakymas, kur pasira Vidaus reikal komisaras Alfons Noviks, nustat operatyviniam techniniam personalui darbo pradios laik nuo ei valand ryto iki atuoni valand vaka ro. Taigi faktikai dirbo kiaur par. Dokumentas numeris 13 - tai doku mentas dl kaljimo atidarymo. Buvo atidarytas kaljimas, kuriame u darydavo nusikaltusius" prie savo taut. Kitas dokumentas yra Latvijos Liaudies Komisar Tarybos pirminin ko dokumentas, pasiraytas taip pat ir Latvijos saugumo virininko. Pa gal dokument buvo norima organizuoti transport kariniams tikslams, praant i valstybs fond apmokti visus automobili panaudojimo ka tus, ilaidas u benzin ir taip toliau. Taigi prao duoti benzino ir auto mobili valstybs sskaita. Toliau dokumentas, liudijantis konfiskacijas i paprast Latvijos piliei, kitaip sakant, gyventoj apiplim.

571

Kitas dokumentas - tai sraas asmen, kurie buvo aretuoti NKVD struktr. io dokumento gale yra to paties S.ustino paraas. Jis ra: dl to, kad tie mons yra socialiai pavojingi, juos visus reikia suau dyti". Kitas dokumentas liudija apie tai, kaip buvo organizuojami nai kintoj briai, paskirstomas darbas tarp srii partijos komitet, parti jos sekretori. Visi ie nutarimai buvo paruoti Latvijos komunist par tijos Centro komitete. Viename i dokument raoma, kas turi sudaryti naikintoj brius. Tai komunistai, komjaunuoliai, komjaunuolikai aktyvs patininkai, pionieriai ir net moksleiviai. Moksleiviai ir pionieriai turjo tapti skun dikais. Tokia politika prasidjo po draugo" Stalino kalbos per radij. Taip pat yra dokument, liudijani, kas dalyvavo taiki moni su audymuose, kas vykd kaimuose kratas. Daniausiai tai partijos vei kjai, komjaunimo sekretoriai, mokesi inspektoriai, valstybs archy v agentai ir kovotojai (stribai). Kitas dokumentas atspindi faktus, kaip buvo vykdoma ekist operacija. ia aprayta, kaip buvo apsupta so dyba, suaudytas pagyvens sodybos eimininkas ir jo mona. Visi jie dokumente pavadinti banditais. A neskaitysiu mint dokument, j labai daug. Kitame dokumente raoma, kad nebereikia daugiau deginti moni sodyb. Buvo ikilusi tokia problema - vadinamieji naikintojai masi kai pradjo deginti moni sodybas. Tada valdia nutar juos pristab dyti. Kitame dokumente konkreiai apraoma, kaip buvo deginama, pl iama, prievartaujama. Tai dokumentai i ms archyv. Kitas doku mentas - tai 1946 met Penktosios auli divizijos sakymas apdova noti skmingai dirbusius baudiamosiose operacijose. ia ivardinti ka reiviai, jefreitoriai, karininkai, kurie pagal dokument apdovanoti po 100 rubli u kiekvien nuudyt mog. Kitas dokumentas liudija, kaip buvo tiriamos baudiamosios bylos. Tai dokumentas, pasiraytas Maskvoje generolo majoro Saulovo ir ad resuotas Latvijos saugumo virininkui. ia sakoma, kad baudiamoji byla, jos tyrimas pirmiausia turi bti nukreiptas tai, kad priverstume prisipainti kaltinamuosius. Svarbiausia juos priversti prisipainti. Ki tas dokumentas - apie Latvijos gyventoj deportacij 1949 metais. Nu rodyta, kad toki gyventoj turtas turi bti konfiskuojamas. Faktikai tai yra piliei turto grobimas, o grob t turt valstyb. Toki doku ment labai daug. Payma i baudiamosios bylos apie vien aretuo t asmen, kuris buvo nuteistas 1948 metais. Jis netgi nebuvo atvesdin tas teism. mogus buvo nuteistas u aki" birelio 17 dien, o jau to paties mnesio 19 d. jo butas paskirtas vietiniam liaudies komisarui.

572

Kitas dokumentas liudija, kaip buvo vykdoma deportacija, kaip bu vo negailima nei motin su naujagimiais, nei ma vaik, nei seneli, paliegusi moni. Profesorius Fickenteinas, marionetins vyriausybs vadovas, gavo laik i kito profesoriaus. Laike raoma, kad jo septy niasdeimt trej met motina buvo iveta Sibir. mogus prao pa lengvinti savo motinos dali. A dar turiu vien knyg, kurioje nufo tografuoti asmenys - tai daugiausia penkiolikameiai moksleiviai, taip pat ir labai gerai inomi Latvijoje mons. Tai vis genocido aukos. mo ns arba suaudyti, arba iveti Sibir. Knygoje aprayta, kaip jie bu vo lageriuose irenginjami, veriami dainuoti dainas, lovinanias ko munist partij, ir visaip kitaip i j buvo tyiojamasi. Dar yra dokumentas, tai yra itremt Latvijos piliei sraas. Ne inau, ar Js turite toki knyg, koki turiu a. Ji yra ileista angl kal ba. Tai Astono knyga, liudijanti apie komunizm ir jo nusikaltimus. io je knygoje daug vietos skirta ms tautos budeliui S.ustinui, apie ku r a jau kalbjau. Joje pateikti faktai, kiek ir kokiose vietovse buvo suaudyta Latvijos gyventoj, netgi yra nuotraukos ir fotografuoti do kumentai. O dabar rodau Jums vyriausij teisj, kuris buvo baigs tik tai pradin mokykl. Taigi turjo tik pradin isilavinim. Taip pat yra nuotrauk, liudijani apie erilio, Ruzvelto ir Stalino susitikim, pa gal kur ir buvo atpltos Pabaltijo respublikos. Kai kuriuos dokumentus a sutvarkysiu ir tada pateiksiu Tribuno lui. Knyga gausiai iliustruota, joje daug nuotrauk, kai jau nepriklau somybs laikais buvo ekshumuoti knai ir taip atskleisti pokario nusi kaltimai Latvijoje, kuomet soviet kariai masikai aud gyventojus, u kasinjo juos giliose duobse. A turiu dar daug dokument apie ge nocido politik Latvijoje, apie latvi rusifikavimo politik. Pavyzdiui, 1989 met dokumente yra pateikti specials duomenys apie tai, kokia buvo Latvijos nacionalin sudtis 1939 metais. Btent latvi buvo 77 procentai, o paskui j majo, majo ir 1989 metais latvi buvo jau tik 59 procentai. Jeigu tokia politika bt buvusi tsiama, tai latviai, kaip tauta, bt inyk i pasaulio emlapio. Kita publikacija, kuri a turiu, pateikia statistik jau pagal miestus: kiek Latvijoje latvi yra atskiruose miestuose, sakysim, Daugpilyje latvi lik tik 17 procent, Rezeknje - 37 ir kt. Visa tai kolonizacijos, rusifika cijos ir genocido politikos pasekms. Turiu leidin angl kalba, kur ilei do ms parlamentas dar 1993 metais. Jame paskelbti dokumentai apie mogaus teisi paeidimus Latvijoje, pateikta daug statistikos, diagram, lenteli ir kt. Paskutinis dokumentas yra latvi kalba, kurio deja, neiver t net angl kalb. is dokumentas atskleidia Soviet Sjungos provo

573

kacijas prie Latvij, pavyzdiui, prie Abrens rus kariai, apsireng lat vi uniforma, siver Rusijos teritorij, pasivaist granatomis, nuu d kelis civilius gyventojus ir netgi vaikus. Tai vyko 1940 met nakt i birelio 14-tos 15-t dien. Po to buvo, kaip inia, i karto pateiktas Lat vijai ultimatumas ir greitai vyko Latvijos okupacija. ia pateikti visi do kumentai, tuo ar kitu metu paeidiantys mogaus teises. Taiau mano laikas turbt jau baigsi. A daugiau nevarginsiu. Pra au man atleisti, a dar prisiminiau vien dalyk. Visikai neseniai ma no rankas pakliuvo bibliografin retenyb. Tai Tarptautinio Kopenha gos Tribunolo mediaga apie 1985 met vykius. Tai 1946 met bire lio manifestas, kur para Tarptautinis Tribunolas. Manifest pasira Maiklas Brudas (Maikl Brudo) ir kiti. Manifeste nukentjusij i Lat vijos, Estijos ir Lietuvos pateikti liudijimai, taip pat dta keletas do kument apie tuometin i ali okupacij. Jeigu Tribunolas manys, kad ie dokumentai yra reikalingi, prayiau, kad juos taip pat pridt prie bylos.
Tribunolo pirmininkas:

Ai atstovui i Latvijos, kuris tikrai labai plaiai nuviet kiekvie n dokument. Kaltinamojoje kalboje nebedaug kas ir beliko pasakyti. Dkojame Jums. Ar kaltintojai ir kiti proceso dalyviai turs koki nors pastab? Ar sutinkate, kad ie dokumentai bt pridedami prie bylos mediagos?
Vyriausioji kaltintoja:

Vis kaltintoj vardu prayiau pridti pateiktus dokumentus prie bylos mediagos.
Tribunolo pirmininkas:

Prietaravim nra. Nukentjusieji, kurie esate ia, ar Js neprieta raujate, kad pateikti dokumentai bt pridti prie bylos? Neprietarau jate. Gynyba? Neprietaraujate. Teisj kolegija pasitarusi nutar: Lat vijos kaltintojo pateiktus dokumentus pridti prie ios bylos. Praom. Tad kaltintojai, jeigu turite koki dokument, kuriuos nortumte da bar pateikti, praome pareikti savo samprotavimus. iuo metu yra ar nra toki praym? Nra. Nukentjusieji, ar neturite koki praym dl dokument pateikimo? Praome.
Nukentjusioji Auks Ramanauskait-Skokauskien:

A noriu paprayti garbj Tribunol, kad, kaip autentik kaltina mj dokument, pridt Lietuvos laisvs kovos sjdio Vyriausiojo gynybos pajg vado, partizan generolo Adolfo Ramanausko-Vana go, tai yra mano tvo, atsiminimus, kuriuos ileidau 1999 metais kny ga Daugel krito sn". Tai yra autentiki liudijimai apie partizan,

574

pakliuvusi okupant rankas, kankinimus, apie partizan lavon nie kinim miesteli gatvse antros sovietins okupacijos metais.
Tribunolo pirmininkas:

Ai. Teismo proceso dalyviai, ar turite koki pastab dl praomo dokumento pridjimo?
Vyriausioji kaltintoja:

Praytume pridti. Tai labai reikmingas autentikas partizan va do pasakojimas apie t met vykius.
Tribunolo pirmininkas:

Nukentjusieji, ar turite koki samprotavim? Nra. Gynyba? N ra. Kolegija pasitarusi nutar praom dokument pridti prie bylos. Praom. Ar dar yra koki nors pageidavim? Gal kas k nors pamir ote, nesuspjote, praom pasakyti dabar. Ar proceso dalyviai turi dau giau dokument? Ar yra nukentjusij? Praau. Sakykite, ar Js Tri bunolo pripaintas nukentjusiu, taip? Jeigu turite dokument, praom skaityti.
Nukentjusysis Povilas Vaiekauskas:

A esu i Jungtini Amerikos Valstij, i ikagos. Noriu pateikti gerbiamajam Tribunolui kaltinim, kur buvau teiks dar 1979 metais birelio 26 d. svarstymui JAV Kongrese Human Rights and the Bal tic States" - (mogaus teiss ir Baltijos valstybs"). ia yra daug do kument, kuri vis nesuminsiu, tik noriau iskirti Molotovo-Ri bentropo pakto original ir mano, k tik atvykusio Jungtines Ame rikos Valstijas, liudijim, kaip sovietai elgsi su partizanais. A buvau tiesioginis t vyki liudininkas, maiau sukapotus knus, masines de portacijas Sibir. Dokumentuose ufiksuoti ir mano igyvenimai Vor kutoje, taip pat ir Baltijos valstybi ugrobimo byla. A noriau, kad gerbiamasis Tribunolas pridt prie bylos it kaltinim ir visus min tus dokumentus.
Tribunolo pirmininkas:

Labai ai. Gerbiamieji kaltintojai, ar Js neprietarausite, kad bt pridti praomi dokumentai?

Vyriausioji kaltintoja:

Praytume pridti.
Tribunolo pirmininkas:

Gynyba? Sutinkate. Tribunolas pasitars nutar, iuos dokumentus pridti prie bylos.
Nukentjusysis Povilas Vaiekauskas:

Dokumentas angl kalba.

575

PRIDEDAM DOKUMENT SRAAS NR. 1 1

Antano Sniekaus 1940 m. liepos 7 d. patvirtintas Lietuvos veikj likvidacijos planas
Patvirtinta Valstybs Saugumo Departamento Direktorius A.Sniekus [Paraas] 1940 m. liepos 7 d. Visikai slaptai

Prievalstybini partij: tautinink, voldemarinink, liaudinink, krikioni demokrat, jaunalietuvi, trockist, socialdemokrat, eser, auli, ir kt. vadovaujanio sstato likvidacijos paruoiamj darb ir operatyvins likvidacijos PLANAS Operacij pravesti vienu laiku visoj Lietuvoj, nakt i liepos 11 12, 1940 m. Iki liepos 10 paruoti inias apie visus mones, kuriuos reikia izo liuoti. Vis aretuotin asmen iniose" nurodyti pavard, vard, t vo vard, gimimo metus ir viet, tautyb, isimokslinim, socialin kil m, material padt /turt/, paskutin darbo viet ir uimam tarny b, kuriai partijai priklaus ir kok partijos darb dirbo, trumpas kom promituojanios mediagos turinys ir ini" gale turi bti nurodytas nuolatins gyvenamos vietos patikrintas adresas. Jei gyvena /arba tu ri/ vasarnamy, tai ir vasarnamio adresas, ir nam telefono numeris. Nurodytoms inioms" sudaryti, i Pirmo skyriaus ir Kauno Apy gardos operatyvini darbinink sstato sudaryti penkias grupes po 1-4 m. Darb tarp j paskirstyti tokiu bdu: Pirma grup - 4 mons - sudaro inias" tautinink vadovaujan iam sstatui. Grups vyresnysis - Krastinas. Antra grup - 2 mons - sudaro inias" voldemarinink vadovau janiam sstatui. Grups vyresnysis - Dembo. Treia grup - 1 mogus - Finkelteinas. Sudaro trockist ir eser inias". Ketvirta grup - 4 mons - sudaro inias" krikionims-demok ratams. Grups vyresnysis - Komodait.

576

Penkta grup - 3 mons - sudaro inias" liaudininkams ir soc-demokratams. Grups vyresnysis - Maceviius Atsakomyb u pristatym laiku aukiau nurodyt ini" nea Pir mojo Skyriaus virininkas Todesas. Il-ro Skyriaus virininkas Gaileviius privalo sutvarkyti, kad laiku bt nustatyti ir patikrinti aretuotin asmen adresai. Tam reikalui nuo VII 8 reikia iskirti atitinkam skaii valg, kuriuos reikia stro piai instruktuoti apie ilaikym grieiausio atsargumo darant adres nustatym ir patikrinim. [Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940-1998). - Vilnius: Vaga, 1999. - P.33.] 2 Vidaus reikal ministro Meislovo Gedvilo ratas Lietuvos prezidentui" Justui Paleckiui dl Antano Merkio, Juozo Urbio ir j eim itrmimo i Lietuvos Kaunas, 1940 m. liepos 16 d. Ponui Respublikos Prezidentui Valstybs saugumo sumetimais laikau, kad buvus Lietuvos Respub likos minister pirminink A.Merk ir usieni reikal minister Urb, kartu su j eimomis, reikia isisti i Lietuvos teritorijos, kaipo pavo jingus Lietuvos valstybei, ir Soviet Sjungoj apgyvendinti. Praau tamstos, Pone Prezidente, sutikimo.
M.Gedvilas [Paraas] Vidaus Reikal ministeris Kaunas 1940.VII.16d. Tvirtinu ir sutinku J.Paleckis [Paraas] Respublikos Prezidentas Kaunas 1940.VII.16d. [Lietuvi enciklopedija. Penkioliktas tomas. Lietuva. South Boston.: Lietu vi enciklopedijos leidykla. 1968. P.361. Rankraio lietuvi k. faksimil.] [Lietuvos gyventoj trmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietins oku pacijos valdios dokumentuose. Vilnius, 1995, P. 151.]

577

3 LKP (b) CK biuro nutarimas dl gyventoj sumimo ir itrmimo i Lietuvos

Vilnius Ne anksiau kaip 1941 m. gegus 23 d.* Visikai slaptai Ypatingas aplankas

LKP (b) CK biuro nutarimas dl kontrrevoliucini ir socialiai pavojing element sumimo ir ikeldinimo i Lietuvos SSR Lietuvos KP(b) CK, iklauss NKGB ir NKVD operatyvinio tabo [darbuotoj] drg. Gladkovo ir Guzeviiaus (liaudies komisarai) prane im priemoni kontrrevoliuciniams ir antisovietiniams elementams su imti ir ikeldinti i Lietuvos SSR,

Nutaria: 1. Pritarti parengtiems planams, apskrii operatyvini grupi tre jet paruotai apskaitos mediagai. 2. Laikyti tikslinga NKGB ir NKVD operatyvinio tabo suplanuot paraik traukti operacij kit SSRS respublik NKGB ir NKVD darbuotojus. 3. pareigoti NKGB ir NKVD apskrii trejetus bei LKP(b) apskri i komitetus ikeldinant vadovautis tai kuo: a) partijos apskrii komitetai skiria kiek reikia tarybinio ir par tinio aktyvo turto apraams sudaryti ir jam paskirstyti. Apskrii operatyviniai trejetai traukia operacij partijos apskrities komiteto partin ir tarybin aktyv. b) ikeldinamiems nuveti geleinkelio stotis panaudoti pai i keldinamj, o prireikus ir kaimyn kinkomj transport, taip pat mobilizuoti ir panaudoti vis apskrities autotransport. Partijos apskrii komitet sekretoriai garantuoja aprpim autotransportu pagal apskrii operatyvini trejet apskaiia vimus; c) pareigoti NKGB ir NKVD apskrii trejetus bei partijos ap skrii komitet sekretorius susipainti su vietos slygomis ir
* vo Dokumento data nenurodyta, taiau nutarimas pridtas prie LKP(b) CK biuro 1941 m. ko 26 d. nutarimu, protokolas Nr. 11.

578

4.

5.

6.

7. 8. 9.

10. 11.

jas istudijuoti, kad gyvenvietse, kur vykdoma operacija, ko kiu nors eksces arba vilkinimo atveju btu galima imtis prie moni; d) pareigoti apskrii komitet sekretorius ir apskrii vykdo mj komitet pirmininkus garantuoti ikeldinamj kontin gento paliekamo turto tinkam paskirstym bei saugojim. pareigoti kelio virinink drg. Lochmatov parpinti kiek reikia monms rengt vagon ir pagal NKGB ir NKVD operatyvinio ta bo paraik bei nurodytu laiku pristatyti juos pakrovimo stotis. CK sekretorius transporto reikalams drg. Zubov kontroliuoja per veimo plano vykdym ir imasi priemoni aprpinti autotrans portu. CK sekretorius Adomas* nustato ikeldinamj kontingento lie kanio turto apskaitos bei panaudojimo tvark. Priirti, kad b t tinkamai panaudojamas. Po operacijos btinai atlikti aikinamj darb tarp partinio ir ta rybinio bei profsjung aktyvo. Teikti paramai per operacij pavesti drg. Gridinui komandiruoti apskritis atsakingus LKP(b) CK darbuotojus. Pavesti drg. Adomui per Sveikatos liaudies komisariat apr pinti eelonus medicinos pagalba pagal eelon virinink pa raikas. LSSR vidaus reikalu liaudies komisaras drg. Guzeviius operaci jai reikaling autotransport paskiria i statyb. Draugas Maiminas aprpina eelonus vagonais-parduotuvmis ir per Sveikatos liaudies komisariat pakrovimo stotyse organizuo ja btin produkt prekyb. Lietuvos KP(b) CK sekretorius A. Sniekus (Paraas)

[LVVOA. F. 1771. Ap. 190. B. 1. L. 78-80. Originalas rusu k. Mainratis.] [Lietuvos gyventoj trmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietins oku pacijos valdios dokumentuose. Vilnius, 1995, P. 159-160.]

* LKP(b) CK sekretorius I. Meskupas.

579

4 SSRS NKGB 3-iosios valdybos virininko pavaduotojo eveliovo ir SSRS NKGB 3-iosios valdybos 4-ojo skyriaus virininko Rodionovo praneimas LSSR valstybs saugumo liaudies komisarui P. Gladkovui dl pasirengimo itremti i Lietuvos antisovietikai nusiteikusius asmenis
Soviet Socialistini Respublik Sjunga Valstybs Saugumo Liaudies Komisariatas 1941. V.31 Nr.4/4/9174 Maskva, Dzerinskio aikt, 2. Trumpas turinys Lietuvos SSR valstybs saugumo liaudies komisarui valstybs saugumo vyr. majorui drg. Gladkovui* Kaunas Maskva, 1941 m. gegus 31 d. Visikai slaptai Gavimo Nr.___ 194_ m. Nr.______ Atsakant nurodyti Nr., skaii ir skyri

Susipains su Js /19/41 m. V.10 specialiu praneimu Nr.1/933 apie antisovietinius buvusi tautinink, auliu, policinink ir buoi veiksmus dl privalomo grd pristatymo valstybei, SSR Sjungos vals tybs saugumo liaudies komisaras drg. Merkulov - sak: Antisovietikai nusiteikusius asmenis, varanius aktyvi kontrrevo liucin agitacij, parengti ikeldinimui tolimas SSR Sjungos vietoves.
Gauta: 1941. VI.10.Nr.2/2485. Praneama vykdymui. SSRS NKGB 3-iosios valdybos virininko pavaduotojas valstybs saugumo kapitonas eveliov (Paraas) SSRS NKGB 3-iosios valdybos 4-ojo skyriaus virininkas valstybs saugumo kapitonas Rodionov (Paraas) [Lietuvi Enciklopedija. Penkioliktas tomas. Lietuva. South Boston enciklo pedijos leidykla. 1968. P.367. Dokumento faksimil.] [Lietuvos gyventoj trmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietins oku pacijos valdios dokumentuose. Vilnius, 1995, P. 161-162.] * Ant dokumento udtas staiakampis spaudas: LSSR NKGB VSV 2 skyrius.

580

5 LKP(b) CK nutarimas dl strib batalion sudarymo

Vilnius 1944 m. liepos 24 d.

Nutarimas Dl NKVD naikintoj batalion sudarymo i grobik vokiei faist laisvinamoje Lietuvos soviet socialistins respublikos teritorijoje

1. Kad ivaduotoje ir vaduojamoje i grobik vokiei faist Lietuvos teritorijoje rastsi ginkluota jga, galinti nuspti ir laiku sukliudyti galimus prieik element aktyvius prievalstybinius veiksmus, pa daryti nekenksmingus nipus bei diversantus, - suformuoti ivaduo toje ir vaduojamoje teritorijoje, kiekvienoje Lietuvos SSR apskrityje, naikintoj batalionus, neatitraukiant nuo gamybos, po 150 moni kiekviename: a) naikintoj batalion organizavim ir komplektavim pavesti NKVD miest ir apskrii skyriams bei partijos komitetams; b) naikintoj bataliono vadu, neatitraukiant nuo gamybos, skiria mas NKVD apskrities skyriaus virininkas arba jo pavaduoto jas. Vado pavaduotoju politiniams reikalams skiriamas vienas i atsaking Lietuvos KP(b) apskrities komiteto darbuotoj, ne emesnis kaip skyriaus vedjas; Naikintoj bataliono vadu, atitraukiant nuo darbo, bei jo pa vaduotoju politiniams reikalams skiriami NKVD kariuomens karininkai; c) naikintoj batalionus, neatitraukiant nuo gamybos, kviesti par tin - sovietin ir komjaunimo aktyv, vyrus ir moteris, buvu sius partizanus, NKVD ir RA kariuomens karininkus bei ka rius, grusius tvyn po gydymo ligoninse ir galinius tar nauti; d) asmenys traukti naikintoj batalion, neatitraukiant nuo ga mybos, bataliono vadui pareikalavus, tutuojau ileidiami i darbo ir gauna atlyginim u dalyvavim operacijoje kaip u darb monje (staigoje) pagal vidutin paros udarb; e) tarnaujantys naikintoj batalionuose, neatitraukiant nuo gamy bos, privalo kart per savait laisvu nuo darbo metu dalyvau ti kovinio ir politinio parengimo mokymuose.

581

2. pareigoti NKVD apskrii skyri virininkus organizuoti gyven vietse paramos grupes. jas traukti emutin partin - sovietin ir komjaunimo aktyv. 3. Prireikus batalionui skubiai vykti operacij, leisti naikintoj ba talion vadams naudotis apskrityse esaniu autotransportu. 4. Asmenin atsakomyb u naikintoj batalion organizavim ir veikl pavesti NKVD miest ir apskrii skyri virininkams. Lietuvos KP(b) miest ir apskrii sekretoriai privalo teikti vi sokeriop param visais naikintoj batalion organizavimo ir veik los klausimais. 5. Pavesti Lietuvos KP (b) CK karinio skyriaus vedjui drg. Jakovle vui pasirpinti io nutarimo vykdymo kontrole.
Lietuvos KP (b) CK sekretorius (A.Sniekus) U Lietuvos KP (b) CK ypatingojo sekretoriaus vedj (Karpis) (Paraas) [Buv. LSSR VSKA F.3. B.21/2. L4. Nuoraas] [Lietuvos partizan kovos ir j slopinimas MVD-MGB dokumentuose 19441953 metais. Vilnius, 1995. P.329-330.]

6 I Valstybs saugumo leitenanto Myelovo praneimo Lietuvos SSR valstybs saugumo liaudies komisarui Aleksandrui Guzeviiui apie kariki suaudytus 16 Molt valsiaus jaunuoli [Moltai]
Per V" Lietuvos SSR valstybs saugumo liaudies komisarui valstybs saugumo komisarui drg. Guzeviiui I NKVD-NKGB operatyvins grups virininko valstybs saugu 1944 m. gruodio 22 d.

mo leitenanto Myelovo praneimo apie Moltu valsi ... 1944 met gruodio 18 d. Nemanii ir Skarblin* kaim gy ventojai E. Tomaevska ir N. Zimanoviius prane, kad 1944 met
* Vietovardiai netikslus.

582

gruodio 17 d. 16 aukiamojo amiaus moni i mint Molt vals iaus kaim savo noru keliavo Vilni stoti Raudonj Armij, juos lydjo tvai. Pakeliui, u 3-4 kilometr nuo i kaim, Ukmergs ap skrities Giedraii valsiaus Muraliki kaime, aukiamj grup suti ko 4 ginkluoti Raudonosios Armijos kariai ir sak aukiamiesiems eiti su jais. Raudonarmieiai aukiamuosius su j tvais atved Giedrai i valsiaus Dubingi kaim, kur buvo apie 20 raudonarmiei ir j grups vyresnysis. Vyresnysis sak tvams grti savo veimais namo, spjs, kad sa vo snus jie gals pamatyti Vilniaus miesto kariniame komisariate. 1944 m. gruodio 17 d., pavakary, piliet Simanovi ir kiti tvai rado 16 au kiamj lavon prie Meoni kaimo. Manau, kad tai padar Ukmer gs apskrities Giedraii valsiaus gula..."
Perdav: 1944 m. gruodio 22d., 0.30 min. [Lietuvos partizan kovos ir j slopinimas MVD-MGB dokumentuose 19441953 metais. Vilnius, 1995. P.136.] Kerbenis Prim: Kozlovskis

7 SSRS Ministru Tarybos nutarimas dl partizan ir j rmj eim itrmimo ir strib materialinio aprpinimo
Maskva Visikai slaptai SSR Sjungos Ministr Tarybos nutarimas 3387-1107 ss 1947 m. rugsjo 29d. 1947 m. rugsjo 29 d.

Apie priemones kovoje su banditizmu Lietuvos SSR teritorijoje 1. Leisti SSRS MGB itremti u Lietuvos SSR rib bandit ir bandi t rmj buoi eimas. Trmimus vykdyti kiekvienu atskiru at veju nusprendus SSRS MGB Ypatingajam pasitarimui, atsakant bandit vykdytus teroro aktus. 2. Pavedama SSRS Valstybs saugumo ministerijai aprpinti ginklais Lietuvos SSR kaimo aktyv, dalyvaujant kovoje su banditais. 3. pareigoti SSRS Prekybos ministerij kas mnes skirti SSRS MGB papildomam Lietuvos SSR liaudies gynj aprpinimui 8000 saus

583

/maisto/ davini pagal ypatingojo srao normas, taip pat apr pinti juos duona po 700 gr. per dien. 4. Pratsti 1948 metams 1945 m. rugpjio 22 d. SSRS Liaudies ko misar tarybos nutarimo Nr. 2107-544 ss Apie materialin Lie tuvos SSR naikintoj batalion kari aprpinim" veikim.* 5. pareigoti SSRS Valstybin plano komitet numatyti 1949 met I ketvirtyje SSRS MGB skirti 8000 kerzini bat por ir 200 tkst. metr medvilnins mediagos, i kurios bt pasita 8000 apran gos komplekt Lietuvos SSR liaudies gynjams.
SSR Sjungos Ministr Tarybos Pirmininkas J.V.Stalinas SSR Sjungos Ministr Tarybos Reikal valdytojas adajevas Tikra: MGB 2N" valdybos poskyrio, vadovaujanio liaudies gynju briams virininko pavaduotojas kpt. Grigorievas 1947 m. lapkriio 4 d. [Buv. LSSR VSKA. F.3. B.32/2. L.l. Nuoraas.] [Lietuvos partizan kovos ir j slopinimas MVD-MGB dokumentuose 19441953 metais. Vilnius, 1995. P.352.]

8 SSRS MT nutarimas dl 12 000 Lietuvos partizan, j rmj, kinink, politini kalini eim itrmimo
Maskva, Kremlius, 1948 m. vasario 21 d. Visikai slaptai SSRS ministr taryba Nutarimas Nr. 417-160vs

Dl ikeldinimo i Lietuvos SSR teritorijos specialiajai tremiai 12 tkst. nelegaliai gyvenani, nukaut per ginkluotus susirmimus ir nuteist bandit bei nacionalist eim, taip pat bandit talkinink buoi su eimomis SSR Sjungos ministr taryba nutaria: 1. Priimti Lietuvos SSR ministr tarybos ir Lietuvos komunist par tijos (bolevik) Centro komiteto silym ikeldinti i Lietuvos
* Tuo nutarimu siloma pradti mokti algas.

584

2. 3.

4.

5.

SSR teritorijos specialiajai tremiai 12 tkstani nelegaliai gyve nani, nukaut per ginkluotus susirmimus ir nuteist bandit bei nacionalist eim, taip pat bandit talkinink buoi su ei momis. SSRS valstybs saugumo ministrui (drg. Abakumovui) - ikeldinti visus vienu metu, 1948 metu gegus mnes. Leisti ikeldinamiesiems pasiimti asmenikai priklausanias ver tybes, nam apyvokos reikmen (drabui, ind, smulkiausi e ms kio, amato bei nam inventoriaus) ir maisto produkt at sarg, i viso iki 1 000 kilogram. SSRS vidaus reikal ministerijai (drg. Kruglovui): a) ikeldinamuosius i Lietuvos SSR pasiusti specialiajai tremiai Krasnojarsko krat ir Jakutijos ASSR, btent: Krasnojars ko krat - 6000 eim ir Jakutijos ASSR - 6000 eim, dar binti juos SSRS miko pramons ministerijos miko paruo monse; b) pasirpinti ikeldinamj konvojavimu ir nuveimu geleinke liu iki kurdinimo vietos; c) udrausti specialiems tremtiniams ivykti i kurdinimo viet, u pabgim traukti baudiamojon atsakomybn pagal RSFSR Baudiamojo Kodekso 82 straipsn; d) specialij tremtini kurdinimo vietose organizuoti MVD spe cialisias komendantras, kurioms pavesti administracin spe ciali tremtini prieir, skait, kov su pabgimais ir krimi naliniais nusikaltimais. pareigoti Jakutijos ASSR ministr taryb ir Krasnojarsko krato vykdomj komitet padti SSRS vidaus reikal ministerijai ir SSRS miko pramons ministerijai kurdinti specialiuosius tremtinius ir tvarkyti j k bei buit.
SSR Sjungos ministr tarybos pirmininkas J. Stalin SSR Sjungos ministr tarybos reikal valdytojas J. adajev

[RFPA. SSRS MT 1948 m. nutarim byla. Dokumentas Nr. 15. Nuoraas ru s k. Mainratis.] [Lietuvos gyventoj trmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietins oku pacijos valdios dokumentuose. Vilnius, 1995, P. 305-306.]

585

9 LKP(b)CK nutarimas, kuriame pritariama ubaigtam 12 000 partiza n, j rmj, politini kalini, kinink eim itrmimui
Vilnius, 1948 m. gegus 25 d. Lietuvos komunist partija (bolevik) Centro komitetas 1948 m. gegus 25 d. Nr. BC 176/4vs Biuro nutarimas 1948 m. gegus 25 d. protokolas Nr. 176 4

SSRS valstybs saugumo pavaduotojo S. Ogolcovo informacija 1. Lietuvos KP(b) CK biuras mano, kad SSRS ministr tarybos 1948 m. vasario 21 d. nutarimas Dl ikeldinimo i Lietuvos SSR specialiajai tremiai 12 tkstani bandit bei nelegaliai gyvenan i nacionalist, uvusij per ginkluotus susirmimus bei nuteis tj, taip pat bandit talkinink buoi eim" vykdytas. 2. Lietuvos KP(b) CK biuras paymi, kad Valstybs saugumo minis terijos organai tinkamai atrinko ikeldinamj kontingent ir or ganizuotai atliko trmimo operacij, tuo suteikdami Lietuvos res publikai didel pagalb - pagerjo politin padtis, ypa kaime.
Lietuvos KP(b) CK sekretorius A. Sniekus (Paraas) Pasista: VKP (b) CK drg. Abakumovui, Jefimovui, byl. Isp. 5 egz. [LWOA. F.1771. Ap. 190. B.6. L.60. Originalas rus k. Mainratis] [Skelbta: Gimtasis kratas. 1991. Birelio 13-19 d.] [Lietuvos gyventoju trmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietins oku pacijos valdios dokumentuose. Vilnius, 1995, P. 376.]

586

10 LKP(b) CK sekretoriaus Antano Sniekaus ir LSSR valstybs saugumo ministro Nikolajaus Gorlinskio potvarkis LKP(b) apskrii komitetams ir MGB apskrii skyriams dl pasirengimo partizan, j rmj, politini kalini ir pasiturini kinink eim trmimui
Vilnius, 1949 m. kovo 25 d.* Visikai slaptai Lietuvos KP(b) apskrii komitetams ir LSSR MGB apskrii skyriams

1949 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr. 115, pasiraytu Lietuvos KP(b) CK sekretoriaus drg. Sniekaus ir Lietuvos SSR valstybs saugumo minist ro generolo leitenanto drg. Gorlinskio, ryium su artimiausiu metu vyk sianiu buoi ir j eim, taip pat veikiani, nuteist ir nukaut ban dit, buruazini nacionalist bei bandit bendrinink eim itrmi mo i Lietuvos SSR, Lietuvos KP(b) apskrii komitet sekretoriams pa silyta: Susisiekite su MGB apskrities skyriaus virininku ir prisidkite prie io darbo. Neturi bti ikeldintos buoi, nacionalist arba bandit eimos, ku riose yra Sovietins armijos kariki, apdovanot Soviet Sjungos or dinais arba turini ypating nuopeln tvynei. Dl eim, kurios turi bti ikeldintos, bet kuriose yra mokslo ir ki t nusipelniusi darbuotoj, atsaking tarybini darbuotoj artim gi minaii, kiekvienu atskiru atveju reikia sprsti atskirai ir pateikti Lie tuvos KP(b) CK sankcionuoti. Remiantis ankstesni met patirtimi, paiai operacijai partin ir ta rybin aktyv reikia skirti taip, kad kiekvienam kiui tekt po tris mo nes, ir j instruktuoti. Pasirpinkite, kad nebt ivaistytas ikeldina mj turtas ir gyvuliai. Gyvulius, arklius ir paarus pagal aktus per duokite kolkiams bei tarybiniams kiams. Akt blankus gausite per MGB. Ikeldinamiesiems gabenti pagal MGB apskrities skyriaus paskyr mobilizuokite vis ri apskrities transport. Imkits vis priemoni, kad bt laikomasi kuo grieiausios kon spiracijos ir kad numatoma operacija bt umaskuota.
* Data nurodyta pagal lydrat.

587

Kad lengviau bt sudaryti buoi apskait, primme nutarim su registruoti buoi kius dl emes kio mokesio, o Jums rekomenduo jame nesiimti joki priemoni, kurios galt paskatinti buoes ivykti i kaimo. spjame, kad Js partiniu ir valstybiniu atvilgiu esate asmenikai atsakingas u ini apie busimj ikeldinim slaptum. Apie tai iki at skiro ms paliepimo privalote inoti tik JS vienas. Visais kylaniais klausimais susisiekite su draugais Sniekumi arba TrofimovuV" ryiu ar ifru per MGB apskrities skyri. Apie darb pradi, terminus ir kitus reikalus Jums bus nurodyta atskirai. [Nuoraas] tikras: LSSR MGB 6-ojo poskyrio virininko pavaduotojas leitenantas (Kudriavcev) (Paraas) [LVRMA. F. 135. Ap. 7. B. 162. L. 4-5. Nuoraas rus k. Mainratis.] [Lietuvos gyventoj trmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietins oku pacijos valdios dokumentuose. Vilnius, 1995, P. 497-498.]

11 LKP(b) CK biuro nutarimas, kuriame diaugiamasi, kad gerai vykdytas 1949 m. kovo 25-28 d. Lietuvos gyventoj trmimas Vilnius, 1949 m. kovo 29 d. Visikai slaptai Lietuvos KP(b) CK biuro 1949 m. kovo 29 d. Nutarimas Lietuvos SSR valstybs saugumo ministro drg. Gorlinskij (drg. Trofimov)* praneimas 1. Iklauss Lietuvos SSR valstybs saugumo ministro drg. Gorlins kio praneim apie buoi ir bandit eim ikeldinimo u Lie
* Biure referavo LKP(b) CK 2-asis sekretorius A.Trofimov.

Ypatingasis aplankas

588

tuvos SSR rib idavas, Lietuvos KP(b) CK mano, kad parengia masis darbas ir ikeldinimo priemons atliktos organizuotai. Lie tuvos KP(b) CK paymi, kad iame darbe labai didel pagalb su teik SSR Sjungos valstybs saugumo ministerijos darbuotojai. 2. Dl atlikt priemoni respublikoje aktyvesni tapo kolkieiai ir var gingieji bei vidutiniai valstieiai, darbo valstieiai stoja kolkius.
Lietuvos KP(b) CK sekretorius (A.Sniekus) (Paraas) Pasista: VKP(b) CK, SSR Sjungos valstybs saugumo ministrui drg. Aba kumovui, Lietuvos SSR valstybs saugumo ministrui drg. Gorlinskiui - 3 egz. 1-ek. A.Letulis (Paraas) [LVVOA. F. 1771. Ap. 190. B. 7. L. 21. Orginalas rus k. Mainratis. Skelb ta: Gimtasis Kratas. 1991 Rugpjio 1-7.] [Lietuvos gyventoj trmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietins oku pacijos valdios dokumentuose. Vilnius, 1995, P. 500.]

12 SSRS MT nutarimas dl pasiturini 4 000 kinink eim, ken kiani kolektyvizacijai, itrmimo i Lietuvos visam laikui Krasnojarsko krat ir Tomsko srit
Maskva, Kremlius, 1951 m. rugsjo 5 d. Visikai slaptai (Ypatingasis aplankas) SSRS ministr taryba Nutarimas Dl ikeldinimo i Lietuvos teritorijos buoi su eimomis 1951 m. rugsjo 5 d. Nr. 3309-1568 vs Maskva, Kremlius

SSRS ministr taryba nutaria: 1. Ikeldinti i Lietuvos SSR rib visiems laikams Krasnojarsko kra t ir Tomsko srit apie 4 000 prieikai veikiani prie kolkius buoi su eimomis.

589

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

Ikeldinamiesiems taikyti SSRS aukiausiosios tarybos 1948 m. lapkriio 26 d. sak Dl tolimuosius Soviet Sjungos rajonus T vyns karo laikotarpiu ikeldint asmen baudiamosios atsakomy bs u pabgim i privalomosios ir nuolatins tremties viet". pareigoti SSRS valstybs saugumo ministerij (drg. Ignatjev) buoi su eimomis ikeldinim vykdyti 1951 m. rugsjo mn. pa gal Lietuvos SSR ministr tarybos patvirtintus sraus. pareigoti SSRS vidaus reikalu ministerij (drg. Kruglov) pasir pinti ikeldinamj i Lietuvos SSR konvojavimu ir nugabenimu j tremties vietas. Leisti ikeldinamiesiems pasiimti jiems priklausanias vertybes, na m apyvokos daikt ir maisto atsarg, i viso kiekvienai eimai iki 1 500 kg. Vis likus ikeldinamj turt konfiskuoti ir perduoti vietini valdios organ atstovams. Konfiskuotj ikeldinamj buoi turt panaudoti valstybi ni prievoli siskolinimui padengti. Likusi nuo siskolinimo pa dengimo turto dal (gyvenamuosius ir kio pastatus, ems kio ir kit inventori, taip pat gyvulius) perduoti kolkiams nemo kamai, skaitant nedalomuosius fondus. Maistinius grdus, pa arinius grdus ir technines kultras perduoti valstybei. pareigoti Susisiekimo ministerij (drg. Beev) pagal SSRS vi daus reikal ministerijos paraik skirti kiek reikia geleinkelio vagon, pritaikyt monms veti iem, ir utikrinti, kad ikel dinamj eelonai iki paskyrimo viet vykt karini eelon teismis. pareigoti SSRS finans ministerij (drg. Zverev) SSRS valstybs saugumo ministerijai i sjunginio biudeto skirti papildom l specialiosioms komendantroms ilaikyti, taip pat SSRS vidaus reikal ministerijai skirti l ikeldinamj maitinimo ir medici ninio aptarnavimo kelionje ilaidoms apmokti. pareigoti SSRS valstybs tiekimo komitet (drg. Kaganovii). skir ti, o Naftos pramons ministerij (drg. Baibakov) pagal SSRS vals tybs saugumo ministerijos paraik patiekti 300 ton benzino ikel dinamiesiems nuveti i gyvenamj viet iki geleinkelio stoi ir pagal Krasnojarsko krato vykdomojo komiteto ir Tomsko srities vykdomojo komiteto paraik 700 ton benzino nugabenti ikeldi namiesiems i geleinkelio stoi iki kurdinimo viet. pareigoti Krasnojarsko krato vykdomj komitet ir Tomsko srities vykdomj komitet pasirpinti ikeldinamj nugabenimu auto

590

mobiliu ir kinkomuoju transportu i geleinkelio stoi iki kurdi nimo viet, taip pat kurdinamuosius darbinti ir aprpinti bstu.
SSR sjungos ministr tarybos Pirmininkas J. Stalin SSRS ministr tarybos reikal Valdytojas M. Pomaznev [RFPA. SSRS MT 1951 m. nutarimu byla. Dok. Nr. 9. Nuoraas rus k. Ma inratis.] [Lietuvos gyventoj trmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietins oku pacijos valdios dokumentuose. Vilnius, 1995, P. 571-573.]

13 LKP(b) CK biuro nutarimas itremti visam laikui i Lietuvos prieikas kolektyvizacijai pasiturini kinink eimas
Vilnius, 1951 m. rugsjo 28 d. Visu ali proletarai, vienykits! Visikai slaptai Ypatingasis aplankas Lietuvos komunistu (bolevik) partija Centro komitetas Biuro biuletenis 1951 m. rugsjo 28 d. protokolas Nr. 155 1 Dl buoi ir j eim ikeldinimo i Lietuvos SSR teritorijos* Nr. Bc-155/vs (YA) 1951 m. rugsjo 28 d.

1. Ikeldinti u Lietuvos SSR rib madaug 4 000 buoi su eimo mis, kenkjikai veikiani prie kolkius.

* Ant dokumento antspaudas: Grinti Lietuvos KP(b) CK YS per 3 dienas.

591

2. pareigoti Lietuvos SSR MGB (drg. Kapralov) atlikti buoi ir j eim ikeldinim pagal Lietuvos SSR ministr tarybos patvirtin tus sraus. 3. pareigoti Lietuvos KP(b) srii komitetus (drg. upikov, Ozarsk, umausk, Liaud) paaikinti kaimo gyventojams, jog buoijos ikeldinimas - tai priemon garantuoti dirbanij saugumui ir pagerinti slygas kolki krimui respublikoje. 4. Patvirtinti Lietuvos SSR ministr tarybos pridedam projekt Dl buoi ir j eim ikeldinimo i Lietuvos teritorijos".
Lietuvos KP(b) CK sekretorius A.Sniekus (Paraas) Pasista: Lietuvos KP(b) Vilniaus, Kauno, Klaipdos ir iauli srii komi tet sekretoriams Isp. 6 egz. J.K LVVOA. F. 1771. Ap. 190. B. 8. L. 139. Originalas rus k. Mainratis. Skelb ta: Gimtasis kratas. 1991. Rugpjio 1-7.] [Lietuvos gyventoj trmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietins oku pacijos valdios dokumentuose. Vilnius, 1995, P. 573-574.]

14
Priedas Visikai slaptai Ypatingasis aplankas Priedas prie Lietuvos KP(b) CK biuro 1951.IX.28 nutarimo, protokolas Nr. 155 p. 1. Lietuvos SSR ministru tarybos Nutarimas Dl buoi ir j eim ikeldinimo i Lietuvos teritorijos

1. Ikeldinti visiems laikams u Lietuvos SSR rib tolimus Soviet Sjungos kratus kenkjikai veikianius prie kolkius buoes ir j eimas pagal pridedamus sraus. 2. Leisti ikeldinamiesiems pasiimti asmenikai jiems priklausanias vertybes, nam apyvokos reikmen bei maisto atsarg kiekvienai

592

eimai iki 1 500 kilogram. Vis kit turt konfiskuoti ir perduoti rajon vykdomj komitet atstovams. Konfiskuot ikeldinam buoi ki turt panaudoti nevykdy tiems valstybiniams sipareigojimams padengti. Likusi turto dal, pa dengus skol (gyvenamieji bei kiniai pastatai, ems kio bei kitas inventorius, taip pat gyvuliai), nemokamai perduoti kolkiams ne dalomuosius fondus. Maistinius, paarinius grdus ir technines kul tras perduoti valstybei.
[Nuoraas] tikras: (Paraas) Ats. 6 egz. sk. [LWOA. F. 1771. Ap. 190. B. 8. L. 140. Originalas rus k. Mainratis. Skelb ta: Gimtasis kratas. 1991. Rugpjio 1-7.] [Lietuvos gyventoj trmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietins oku pacijos valdios dokumentuose. Vilnius, 1995, P. 574-577.]

15 LSSR MT nutarimas, remiantis SSRS MT nutarim itremti visam laikui i Lietuvos prieikas kolektyvizacijai pasiturini kinink eimas
Vilnius, 1951 m. rugsjo 29 d. Lietuvos SSR ministr tarybos Nutarimas Nr. 865 vs Dl buoi ir j eim ikeldinimo i Lietuvos SSR teritorijos* 1951 m. rugsjo 29 d. Visikai slaptai Egz. Nr. 1

1. Ikeldinti visiems laikams u Lietuvos SSR rib tolimus Soviet Sjungos kratus prieikai prie kolkius veikianius buoes su eimomis pagal pridedamus sraus.

* Dokumento viruje rusikai urayta: LSSR MT gauta [19]51.X.12. Nr. 2211 vs. drg. Redeckai, praau forminti. V.Pisarev. Dl dalinio pakeitimo r. LSSR MT [19]53.VI.5 nut. Nr. 400". Dokumento apaioje rusikai urayta: Islaptinta, neskelbti spaudoje, r. [19]88.09.20 akt" Lie tuvikai urayta: Panaikinta".

593

Ikeldinamiesiems leisti pasiimti asmenikai jiems priklausanias vertybes, apyvokos reikmen ir maisto atsarg iki 1 500 kilogra m kiekvienai eimai. Vis likus turt konfiskuoti ir perduoti ra jon vykdomj komitet atstovams. I ikeldinamj buoi ki konfiskuoto turto padengti valstybi ni prievoli nepriemokas. Padengus nepriemokas, likusi turto dal (gyvenamuosius ir kinius pastatus, ems kio ir kit inventori, taip pat gyvulius) nemokamai perduoti kolkiams, skaitant j nedalomuo sius fondus. Maistinius bei paarinius grdus ir technines kultras per duoti valstybei.
Lietuvos SSR ministr tarybos pirmininko pavaduotojas K.Preikas (Paraas)

2.

Isp. 3 egz.

[LCVA. F. R-754. Ap. 11. B. 90. L. 22. Originalas rus k. Mainratis. Skelb ta: Gimtasis kratas, 1992. Balandio 23-29.] [Lietuvos gyventoj trmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietins oku pacijos valdios dokumentuose. Vilnius, 1995, P. 576-579.]

16 Itrauka i MVD kariuomens Lietuvos pasienio apygardos karinio prokuroro S.Grimoviiaus rato LKP CK sekretoriui Antanui Sniekui apie leidimus kankinti tardomuosius
[Vilnius] Butina sugrinti Lietuvos KP CK Ypatingj sektori Nr. 925 1953 m. rugpjio 8 d. Lietuvos pasienio apygardos MVD kariuomens karinis prokuroras Visikai slaptai Egz. Nr. 1 1953 m. rugpjuio 8 d.

Lietuvos Komunist Partijos Centro komiteto Sekretoriui Dr. A.Sniekui Kaip inoma Lietuvos KP CK, buvusi SSRS valstybs saugumo mi nisterija turjo specialius nurodymus, kuri pagrindu kai kuriais atve

594

jais tardant suimtuosius u valstybinius nusikaltimus buvo leidiama taikyti fizinio poveikio priemones. i nurodym pagrindu buvs Lietuvos SSR Valstybs saugumo mi nistras generolas-majoras drg. Kondakovas ir jo pavaduotojas - pulki ninkas drg. Pokajus tardymo darbuotojams duodavo leidimus taikyti aretuotiems vadinamsias aktyvaus tardymo priemones".
[...] Justicijos pulkininkas (S.Grimoviius) (Paraas) 1953 m. rugpjio mn. 8 d. Nr. 002656 [LWOA. F. 1771. Ap.133. B.50. L.185. Originalas.] [I kn. Lietuvos partizan kovos ir j slopinimas MVD-MGB dokumentuo se 1944-1953 metais. K. 1996 - P. 263.] [Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940-1998). - Vilnius, 1999, P. 143]

17 Lietuvos KP CK biuro nutarimas draudiantis buvusiems tremtiniams grti Lietuv

Vilnius, 1956 m. lapkriio 5 d. Grietai slaptai Ypatingasis aplankas

Lietuvos KP Centro Komiteto biuro 1956 m. lapkriio 5 d. nutarimas

1. Lietuvos KP CK biuras atymi, kad respublik be suderinimo su vadovaujaniais respublikos organais sugro atlik bausm ir pa gal amnestij eil asmen, kurie anksiau buvo vykd sunkius kontrrevoliucinius nusikaltimus. ie asmenys praeityje buvo bur uazini vyriausybi vadovai ir j nariai, buruazini politini partij, nacionalistini organizacij lyderiai, ginkluot gauj va deivos ir aktyvs dalyviai, antitarybini organizacij vadovai ir kurie buvo teisti u tvyns idavim, teroristinius ir diversinius aktus ir banditizm. Atvykimas respublik kai kuri i i as men, puoseljani planus vykdyti organizuot antitarybin veik l, politikai netikslingas. 2. ymus skaiius asmen, paleist atlikus bausm u sunkius kon trrevoliucinius nusikaltimus ir pagal amnestij sugro respublik

595

savavalikai, paeisdami SSRS Ministr Tarybos 1955 m. lapkriio 24 d. Nr. 1963-1052 s ir 1956 m. kovo 12 d. nutarim Nr. 342-216 vs. 1956 m. spalio 15 d. toki eim respublikoje gyveno per 2 tkstanius. Daugelio j eimos, o taip pat jie patys siningai dir ba monse, staigose, kolkiuose ir tarybiniuose kiuose. Beteis ios kategorijos sugrusij padtis sukelia tarp tam tikros da lies kaip i asmen, o taip pat tarp gyventoj nesveikas politi nes nuotaikas. 3. Taryb valdios Lietuvoje krimo metais, sunkios kovos su ban ditizmu aplinkybse pagal maai reikming, nepakankamai pa tikrint mediag buvo tremiamos eimos, vardintos bandit r mjais, nacionalistinio pogrindio dalyviais i neturting ir vidu tini valstiei, darbinink ir tarnautoj tarpo. i asmen toli mesnis buvimas specialaus apgyvendinimo vietose turi neigiam poveik pasilikusiems respublikoje giminms ir gyventojams, ypa ir dl to, kad per pastaruosius metus buvo pritaikyta amnestija asmenims, vykdiusiems daug sunkesnius nusikaltimus. Atsivelgiant tai, kas idstyta Lietuvos KP CK biuras nutaria: 1. Prayti SSKP CK Prezidium, kad isprst klausim dl primi mo SSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sako, draudian io buvusiems buruazini vyriausybi vadovams ir nariams, bur uazini politini partij lyderiams, nacionalistini organizacij ir ginkluot gauj vadeivoms ir aktyviems dalyviams, kurie bu vo teisti u tvyns idavim, teroristinius ir diversinius aktus ir banditizm, atlikus bausm sugrti Lietuvos SSR teritorij ir kai mynines su Lietuvos respublika Baltarusijos SSR, Latvijos SSR ir RSFSR Kaliningrado srit be specialaus kiekvienu atveju atskiro Lietuvos SSR Ministr Tarybos leidimo. Nustatyti, kad u savi valik vaiavim respublikos teritorij ie asmenys traukiami baudiamon atsakomybn pagal teism nuosprendius. (sako projektas pridedamas).* 2. Prayti SSKP CK Prezidium, kad isprst klausim dl SSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sako primimo, kuris suteik t Lietuvos SSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumui teis suda ryti komisij dl perirjimo buvusio Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD-NKGB sprendim, o taip pat NKVD-NKGB potvar ki ir direktyv pagrstumo, pagal kuriuos specialaus apgyven dinimo vietas buvo itremtos bandit rmj ir nacionalistinio po grindio dalyvi eimos kilusios i neturting ir vidutini vals
* sako projektas neskelbiamas

596

4.

5.

6.

7.

tiei, darbinink ir tarnautoj tarpo, o taip pat sprsti klausim dl tikslingumo iuos asmenis palikti specialaus apgyvendinimo vietose. Suteikti iai komisijai SSRS Aukiausiosios Tarybos Pre zidiumo vardu teis priimti galutinius sprendimus dl paleidimo i specialaus apgyvendinimo viet (projektas pridedamas). Atsivelgiant tai, kad didiausias skaiius nepageidautin elemen t sugro ir sugrta Kaun, kur ypatingai stipriai praeityje veik nacionalistinis pogrindis ir kur sutelktas didelis mokslo staig, auktj ir vidurini mokymo staig skaiius, o taip pat kur dar stiprus buruazini nacionalist ir reakcins dvasininkijos poveikis kai kuriems atskiriems elementams, prayti SSKP CK Prezidium, kad pastarasis pareigot SSRS Ministr Taryb priskirti Kauno miest prie reim turini miest skaiiaus, pritaikyti 1953 m. spa lio 21 d. SSRS Ministr Tarybos patvirtint pas nuostat 40 str. pareigoti Lietuvos SSR vidaus reikal ministr Gailevii, sude rinus su Lietuvos SSR Ministr Taryba, isprsti klausim dl lei dimo prisiregistruojant asmenims, kurie, atlik bausm ir pagal amnestij, atvyko respublik, paeisdami SSRS Ministr Tarybos 1955 m. lapkriio 24 d. nutarim Nr. 1963-1052 s ir 1956 m. kovo 12 d. nutarim Nr. 342-216 vs. Prisiregistravimo klausim sprsti individualiai, atsivelgiant kiekvienu atskiru atveju tai, kokia yra partini ir tarybini or gan, kolki valdyb nuomon, neleidiant prisiregistruoti kai kuriems i t asmen tuose rajonuose, kuri teritorijoje jie vyk d nusikaltimus. pareigoti Valstybs saugumo komiteto prie Lietuvos SSR Minist r Tarybos pirminink drg. Liaud, Lietuvos SSR vidaus reikal ministr drg. Gailevii ir Lietuvos SSR prokuror drg. Bacharo v artimiausiu metu pristatyti Lietuvos KP CK ir Lietuvos SSR Mi nistr Tarybai (mediag) apie klausimo pateikim atitinkamoms instancijoms dl ataukimo vairi teisini ir administracini or gan neteising sprendim, dl atleidimo nuo bausms atlikimo ir leidimo vaiuoti Lietuvos SSR teritorija, o taip pat dl netei singos amnestijos asmenims, kurie praeityje buvo buruazini vy riausybi vadovai ir j nariai, buruazini politini partij ir na cionalistini gauj vadeivos ir aktyvs dalyviai, antitarybini or ganizacij vadovai, kurie buvo teisti u tvyns idavim, tero ristinius ir diversinius aktus ir ginkluot banditizm. klausim sprsti atsivelgiant kiekvieno politin elges dabartiniu metu. Pavesti Lietuvos SSR Ministr Tarybai, kad patikrint pagal Lie tuvos SSR Ministr Tarybos nutarimus itremt specialaus ap

597

gyvendinimo vietas asmen pagrstum ir utikrint atsitiktinai itremt neturting ir vidutini valstiei sugrim i specialaus apgyvendinimo viet. klausim sprsti, atsivelgiant vietos partini ir tarybini organizacij ir kolki valdyb nuomon. 8. pareigoti Lietuvos SSR Ministr Taryb, ministerij ir inyb va dovus, Lietuvos KP rajon ir miest komitetus, miest ir rajon vykdomuosius komitetus, tuojau aprpinti darbu ir btinomis gy venamomis patalpomis visus sugrusius i specialaus apgyven dinimo viet. Sistemingai su jais dirbti atitinkam politin darb, kad jie kuo greiiau sitraukt socializmo krim.
Lietuvos KP CK sekretorius A. Sniekus [V.Kaauskien. Laisv ir teisingumas buvo toli //Pozicija. 1993. Nr.16. P.6.] [Lietuvos gyventoj trmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietins oku pacijos valdios dokumentuose. Vilnius, 1995, P. 600-603.]

18 LSSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sakas dl draudimo buvusiems Lietuvos Respublikos politiniams veikjams ir antiso vietinio pasiprieinimo vadovams grti Lietuv
Vilnius, 1957 m. sausio 21 d. Nuoraas Neskelbtina

Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sakas Dl udraudimo grti Lietuv nuteistiesiems ir atlikusiems bausm buvusiems Lietuvos buruazini vyriausybi vadovams, buruazini politini partij vadovams, lietuvi nacionalistinio pogrindio aktyviems dalyviams, antitarybini organizacij vadovams Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas nutaria: Udrausti grti Lietuv buvusiems Lietuvos buruazini vyriausy bi vadovams, buruazini politini partij vadovams, lietuvi naciona listinio pogrindio aktyviems dalyviams, antitarybini organizacij vado

598
vams, nuteistiems u Tvyns idavim, teroristinius ir diversinius aktus, o taip pat asmenims, nuteistiems u banditizm ir atlikusiems bausm. Nustatyti, kad nurodyti asmenys, kurie ateityje savavalikai gr Lietuvos TSR, turi bti teismo nuosprendiu nutremiami iki 5 met.
Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Paleckis Lietuvos TSR Aukiausios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. Naujalis Vilnius, 1957 m. sausio 21 d. [Tremtinys. 1990. Nr.12. P.l. Nuorao faksimil.] [Lietuvos gyventoj trmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietins oku pacijos valdios dokumentuose. Vilnius, 1995, P. 603-604.]

19 Lietuvos Respublikos Aukiausios Tarybos pareikimas dl TSRS ginkluotj pajg neteist veiksm TSRS ginkluotosios pajgos 1991 met sausio mnesio pradioje Vil niuje smurtu ugrob Spaudos rmus, Lietuvos radijo ir televizijos r mus, televizijos bokt Vilniaus radijo mazg bei kai kuri kit staig pastatus, suniokojo patalpas, rengimus, plikavo. Prieik akcij metu buvo iauriausiu bdu nuudyti ir sualoti pastatus saugoj taikus mo ns. Tokiais veiksmais, kaip ir lydini fiktyvi valdios struktr k rimu arba skelbimu bei planinga dezinformacija, siekiama sukelti poli tinio, ekonominio ir kultrinio gyvenimo suirut Lietuvoje, palikti Lie tuvos ir tarptautin visuomen be teisingos ir laisvos informacijos, ga l gale nuversti teist Lietuvos valdi. Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, grietai protestuodama prie brutalius TSRS ginkluotoj pajg verksmus, reikalauja, kad Ta ryb Sjunga nedelsdama nutraukt agresij, ivest karinius dalinius i ugrobt patalp ir atlygint padaryt materialin al bei kitus nu ostolius, tarp pat iaikint ir patraukt atsakomybn kaltininkus, kad ir kokio aukto rango jie bebt. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos pirmininkas V. LANDSBERGIS Vilnius, 1991 m. sausio 14 d.
[Lietuva 1991.01.13: dokumentai, liudijimai, atgarsiai. - Vilnius, - 1991., P. 35.]

599

1991 m. sausio 13-osios aukos

600

20
Vertimas i rus kalbos

Aktas apie mirties bausms vykdym politiniam kaliniui Jonui Tomainui

1944 m. lapkriio 17 d., Vilniaus m.

Mes emiau pasira, Lietuvos SSR NKVD Karo prokuroro pavaduotojas justici jos kapitonas Fiodorov ir Lietuvos SSR NKGB A" Skyriaus virininkas Valstybs saugumo majoras Charenko vykdme 338osios Sauli divizijos Karo tribunolo 1944 08 16 d. nuosprend Tomainui Ivanui Selvest roviiui, gim. 1893 m. Lietuvos SSR Trak apskrities Verbliki km., gyvenusiam Ne manin miestelyje, nuteistam pagal RSFSR Baudiamojo kodekso 581 straipsn auk Dolgirev Vasilij Kirilovi, pa iausia bausme - suaudymu. grindinis mirties bausmi Tomain suaud Lietuvos SSR NKGB vykdytojas - budelis Vidaus kaljimo virininkas - valstybs sau gumo majoras Dolgirev, dl ko ir suraytas is aktas.
Karo prokuroro pavaduotojas Justicijos kapitonas A" skyriaus vadovas Valstybs saugumo majoras Vidaus kaljimo virininkas Valstybs saugumo majoras [Paraas] /Fiodorov/

[Paraas]

/Charenko/

[Paraas]

/Dolgirev/

[Lietuvos Respublikos Saugumo departamentas. Archyvas, rankratis, ori ginalas]

21 Tuskuln masins kapaviets tyrim ataskaitos santrauka 1994 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 216 Dl NKGB-MGB auk, palaidot 1944-1947 m. Vilniaus m. Tuskuln

601

dvaro teritorijoje" buvo sudaryta valstybin komisija ir 1994 m. liepos 4 d. pradta palaik ekshumacija. Atsivelgiant iuolaikinius teiss rei kalavimus ir mokslo rekomendacijas, buvo sudaryta archeolog (vad. ha bil. dr. V.Urbanaviius), teismo medik (vad. prof. habil, dr. A. Garmus) ir antropolog (vad. doc. dr. R. Jankauskas) darbo grup. Lauko tyrim metu kiekvieno asmens palaikai buvo fiksuojami ir ekshumuojami atski rai. (1-1, 1-2, 1-3, 2-1, 2-2, 2-3, 3-1, 3-2, 3-3 pav.). Kaip paaikjo vliau, archeologins detals leido nustatyti palaik ukasimo laik ir aplinky bes, o tai, savo ruotu - palengvino konkrei asmen identifikacij. 1994 m. buvo rasti 593 asmen palaikai, ukasti 32 vairaus dydio duobse, o 1995 m. - dar 113 asmen palaikai 8 duobse. Visi 706 asmen palaikai itirti Valstybins teismo medicinos tarny bos osteologijos laboratorijoje, nustatant kiekvieno asmens lyt, ami, g, dant bkl, persirgtas ligas bei traumas, taip pat - sualojimus mirties metu, galinanius nustatyti egzekucijos ypatybes ir mirties prie astis. Tarp ekshumuot palaik buvo 702 vyrai ir 4 moterys. Galiau siai, lyginant teisimo medicininius, archeologinius ir antropologinius duomenis, buvo atliekama konkrei asmen identifikacija. I viso iden tifikuota 43 asmenys. Visi ie duomenys leido susidaryti vaizd apie udymo ir elgesio su palaikais mechanizm. Didioji dalis kaukoli (685 - 97 proc.) turjo vairaus pobdio su alojimus, padarytus mirties metu. autiniai sualojimai buvo padaryti nuo 1 iki 6 vi: Viena kulka - 492 atvejai (4-1, 4-2 pav.) Dviem kulkomis - 110 atvej Trimis kulkomis - 31 atvejis (5-1, 5-2 pav.) Keturios kulkos - 13 atvej Penkios kulkos - 4 atvejai eios kulkos - 2 atvejai autiniai sualojimai padaryti vairaus kalibro kulkomis (nuo 5,6 iki 9,0 mm). Dauguma atvej audyta pakau, kulkai ieinant virugalvio ar veido srityje (6-1, 6-2, 7-1 pav.). Keliais atvejais kulk jimo angos ras tos abiej smilkini srityje. Vienu atveju rasta kairiajame smilkinyje stri gusi kulka. Tai rodo, kad auta ant kairiojo ono gulint mog. Visi ie atvejai liudija, kad buvo atliekami ir kontroliniai viai". Be autini, rasta ir kitokio pobdio kaukoli sualojim: Sualojimai buku daiktu - 118 atvej (7-2 pav.) Durtiniai sualojimai - 106 atvejai (8-1, 8-2, 8-3, 9-1 pav.) Pjautiniai-kirstiniai sualojimai - 4 atvejai (9-2 pav.).

602
Buki sualojimai padaryti plokiu kietu daiktu, kurio formos nu statyti nepavyko. Kai kuriais atvejais sualojim pobdis liudija, kad galva buvo suspausta tarp dviej ploki kiet daikt paviri. Dauguma durtini sualojim padaryti keturbriauniais durtuvais. e iais atvejais konstatuotos keturkamps 3x3 cm dydio angos vienoje kaukols pusje ir keturkamps 0,5x0,5 ~ 1,0x1,0 cm dydio - kitoje. Tai rodo, kad durtuvu smogta guliniai aukai, ir durtuvas kiaurai persmeig galv. Labai panai sualojim, padaryt keturkampio skerspjvio dur tuvais, rasta Katyns masini udyni vietoje. Literatroje nurodoma, kad tokie sualojimai bdingi Raudonosios armijos naudotiems durtuvams. Pjautiniai-kirstiniai sualojimai kaukolse padaryti nedideliais kirviais. Identifikavimo proceso metu taip pat iaikintos palaik ukasimo aplinkybs. Nustatyta, kad 1944/45, 1945/46 ir 1946/47 m. vlyv ru den, iem ir ankstyv pavasar nuudytieji buvo ukasami buvusia me (dabar nugriautame) garae. Garaas matyt pasirinktas dl to, kad ten iem em maiau alusi ir lengviau kasti duobes. Duobi pob dis ir idstymo tvarka rodo planing egzekucij ir laidojimo pobd. Duobs pradtos kasti pietiniame garao gale. Upildius vien duob, greta jos, tvarkingai slenkant iaurin garao gal, buvo kasama kita. Duobs bsim egzekucij aukoms buvo ruoiamos i anksto. Pavyz diui, duobje Nr. 6, paiame pietiniame garao gale, greiiausia buvo ukasti 1945 m. sausio 29, vasario 7, 9, 28 ir kovo 2 d. suaudyti mo ns: tomis dienomis suaudytj srae 156 asmenys, duobje rasta 154 palaikai. Duob buvo apie 4 m gylio, ilgalaikio naudojimo (lentomis su tvirtintais kratais). Suvertus duob vienos dienos egzekucij aukas, lavonai buvo apipilami chemikalais, uklojami toliu ir uberiami em mis. Sekanios egzekucijos aukos sudar nauj sluoksn. Panai yra duo b Nr. 13 - 89 skeletai, o 1945 m. kovo 21, 29 ir 30 dienomis suaudyti 92 asmenys. Duobs kampe rasta iemini rb liekan. Nustatyta, kad 1945 m. vasar suaudytieji buvo ukasami jau ne garae, o lauke. ia aptikta 8 duobi eil. Palaikai buvo apipilti che mikalais (dezinfekuojaniomis mediagomis). Deja, nepavyko rasti 1946 m. vasaros auk.
Tyrim grups vardu Doc. Dr. Rimantas Jankauskas

(Paraas)

Vilniaus universiteto medicinos fakulteto anatomijos, histologijos ir antro pologijos katedra 2000 06 12

603

604

605

22

Maskvos apygardos Karo Tribunolo nuosprendis dl Lietuvos Aktyvist Fronto vadov suaudymo arba kalinimo lageriuose 1941 m. lapkriio 26-28 dienomis Gorkio (N. Novgorodo) mieste vy ks Maskvos karines srities Karinio tribunolo posdis, tokios sudties:
pirmininkas nariai sekretorius treio rango karinis juristas ZAPOLSKIJ; karinis juristas STASIULIS; karinis juristas VLACKIJ; antro rango karinis juristas KEBAN

1941 m.vasar NKVD ir NKGB aretuotus ir tardytus Kauno, Vil niaus, Gorkio LNKGB kaljimuose Lietuvos Aktyvist Fronto vadovus ir narius NUTAR: - SUAUDYTI; - gen.tabo major VYTAUTA BULVII; - gen.tabo kapiton JUOZ KILI; - leitenant LEON EMKALN; - kapiton JUOZ SADZEVII; - advokat ALEKSANDR KAMANTAUSK; - mokytoj ANTAN SKRIPKAUSK; - mokytoj STAS MOCKAIT; - geleinkelio tarautoj JURG GUOB; NUTEIS NUTREMTI LAGERIUS kalti nuo 7 iki 20 met: kapiton JUOZ VABAL; kapiton IZIDORI ANDRIN; j.leitenant BAL PUODIN; el. technik JUOZ VALKIN; tarnautoj ANTAN PETKEL; tarnautoj JON MORKN; student VLAD NOSEVII.

Nors ir iteisintas leitenantas ALBERTAS VAINORIS, bet nebuvo pa leistas, buvo laikomas Gorkio (N.Novgorodo) kaljime ligoninje, kol ikankintas mir. ia minti nuteisti suaudyti, nutremti alkanai miriai lagerius Lie tuvos pilieiai yra NKVD, NKGB vykdyto genocido aukos. ia mintus Lietuvos Aktyvist Fronto narius aretav, tard, kan kin, pasmerk suaudymui ir tremiai lagerius NKVD ir NKGB dar buotojai yra Lietuvos piliei GENOCIDO VYKDYTOJAI.

606
Tai:
Gorkio (N.Novgorodo) NKVD kaljimo Nr. 1 virininkas SO LOVJOV; Gorkio (N.Novgorodo) MKVD kaljimo Nr. 1 virininko pavaduo tojas kapitonas B ABIC; Gorkio (N.Novgorodo) NKVD kaljimo Nr. 1 virininko pavaduo tojas vyr.leitenantas EFREMOV; Gorkio (N.Novgprodo) NKVD kaljimo spec .skyriaus virininkas j.leitenantas KORAGIN; Gorkio (N.Novgorodo) NKVD kaljimo tardytojas FINKELTEIN; Gorkio (N.Novgorodo) NKVD kaljimo tardytojas ser. KO DYMOV; Maskvos karines srities: treio rango kar. Juristas ZAPOLSKIJ; antro rango kar. juristas KEBAN; kar.juristas VLCKIJ; kar.juristas STASIULIS; Vilniaus NKVD vidaus kaljimo tardytojas LUKJANOVi Vilniaus NKVD vidaus kaljimo tardytojas VAIINAS; Vilniaus MKVD vidaus kaljimo tardytojas j. leit. ERY.

[altinis: Lietuvos Respublikos Ypatingasis archyvas, Baudiamoji byla, Nr. 52449/5] mediag pateik liudytojas dim. pulkininkas leitenantas Euge nijus Jakimaviius (Vilnius).

23 A.Juozno, sausio 13 dienos vyki dalyvio, parodymai apie okupanto kariuomens siautjim prie Vilniaus televizijos bokto
Vilnius 1991 m. sausio 13 d.

Prabudau nuo tanko pabklo vi, pasigirdo automat paplipos. Pro lang pamaiau 8 BTR kolon. Kol atbgau prie Televizijos, BTR apsisuk gro ir, perskyr mini, sustojo prieais TVR pastat. Iok kareiviai sustojo dviem eilmis nugaromis ir veidu mini abiejose gat vs pusse. Po to pagal komand kareiviai, audydami or, lazdomis puol mones, kiti, audydami langus, brovsi vid. Nuo lazd ir

607

automat buoi apsvaig mons sukrito prie sienos. Kai kurie i j band keltis, tada nuo laipt atbg kareiviai keikdamiesi vl mu juos lazdomis ir spard kojomis. Kareiviai neleido padti gulintiems ir au d or. Nepaksdamas moni auksm ir prakeiksm, vienas karei vis nusikeiks paleido serij or. Minia steljo atgal. Vienu uoliu a kritau u mainos. Vienas mogus nepuol atgal, nujo prie karei vi. Spjau pamatyti, kad kareivis iov, ir mogus parkrito. Slpda masis u main, nubgau prie greitosios pagalbos automobilio. Gydy toja pasak, kad prie pat privaiuoti negalima, nes visur stovi mainos. Vliau pamaiau, kad prie tos vietos buriasi mons. Parkrits mogus buvo rudu paltu, neauktas, atrodo vyresnio amiaus. Kartkariais bu vo audoma i tanko pabklo (tiksliai prisimenu 4 vius). Ten, kur bu vo daugiau moni, buvo naudojami trenksmo ir viesos utaisai. Per vis laik dirbo greitosios pagalbos mainos. Buvo jungtas tanko pro ektorius, kareiviai aud apviestus langus. Prajus kuriam laikui, atvaiavo du autobusai udangstytais langais, o tarp j - juoda Volga" su uuolaidlmis. Autobusuose LAZ" ir Ikarus" pro uuolaidles matsi ten sdintys civiliai mons su rau donais raiiais. Prie Ikaruso" vyko incidentas. Vienas jaunas vyras puol prie autobuso dur. Gumine lazda jam buvo pramutas tarpakis. Visi tie draugovininkai" su guminmis lazdomis (beje, viesiomis, o ne juodomis) mikliai spruko u kareivi nugar skverel. Ten pat spruko ir asmenys i Volgos". Padjau tam sueistam vyrui sulaikyti krauj.
[Lietuva 1991.01.13: dokumentai, liudijimai, atgarsiai. - Vilnius, - 1991., P. 156.]

24 Antano imno parodymai apie okupant kariuomens ir vietini kolaborant udynes, vykdytas Lietuvoje 1944 metais A, Antanas imnas gyvenantis Panevio mieste, Vysk. K. Palta roko g. Nr. 6-2, asmens kodas 33102100017. Tuo metu man buvo 14 met, gyvenau Panevio apskr. Subaiaus vals. Pely km. Prisimenu gerai 1944 met gruodio mnesio sovie tini okupant ir vietini kolaborant (skreb) vykdytas iaurias akci jas. Pagrindiniai vykdytojai pasienio kariuomens kareiviai.

608

Gruodio 18 d. Subaiaus valsiaus Trakinink kaimas ir kiti aplin kiniai kaimai buvo upulti i dviej pusi, kareiviai ir skrebai vilkjo baltus maskuots rbus. Trakinink kaime buvo sudeginti pastatai: Jokbo imno tvartas su visais gyvuliais, Broniaus Grikienio kltis ir Juozo Grikienio kltis ir tvartas. Buvo audoma bganius mik slptis mones. Subaiaus valsiaus skreb vadas Juozas Ramonas kartu su pasienieiu leitenan tu usivar mane ant aukto, surad virv ir permet per stogo skersi n mane kor, paleisdami virv ir vl traukdami, reikalaudami pasa kyti kur slpsi banditai". A piln gerkl aukiau, kad neinau. Po to susd mainas nuvaiavo Surdegio miestel, pakelyje nuo v Antalivos kaimo Subaiaus vals., prie mnes vedus Vlad Ladaus k. Surdegio miestelyje nuov du brolius Jon ir Vytaut Astrav, j pus brol Kaz Astrav, nors tas buvo pakls rankas ir 16-kos met amiaus. Kit dien Subaiaus valsiuje skrebai, vadovaujami j vado Juozo Ramono, nuov 16-met Vytaut Seibut, 17-kos met Alfons vilp ir 60-ties met senuk, pjaunant karkl vyteles griovyje. 1944 met gruodio 24 d. Trokn skrebai su pasienieiais Milai kiki km. sudegino Jeiaus sodybos visus pastatus su gyvuliais, Juos tinink kaime eigulio Sargauto klojim. Nuov Jurg Baltunik, po to met tvenkin, sudegino visus sodybos pastatus su gyvuliais. Rukikio km. sudegino Kanapecko klojim. Sum Petkn kaimo Povil Va reik, nusived pas Juostinink miko valg Juoz Pajuod. Kareiviai su skrebais puol muti Pajuodio senuk uov. Snus pradjo pray ti nemuti. Visus i girininkijos pastato mones ivar lauk, o Tro kn skrebai padeg visus pastatus, neleisdami ivaryti lauk gyvu li. Sudegino pastatus visus su gyvuliais. Pajuod Juoz ir Vareik Po vil nusivar Petkn kaim, kur prie jo sodybos Vareik Povil su aud. ov ir Juoz Pajuod, bet tas nugriuvo per gyvatvor ir apsi met negyvas. Kareiviai su skrebais nujo Vadeli kaim, kur sude gino 4-rias sodybas ir suaud Benedikt Pelek, jo sn ir mari, Ga ln ir jo 16-kos met sn, Pelek pasienieiai sukapojo kardais. 1944 m. gruodio 22. d pasienieiai ir Vieint vals. skrebai praved ragan puot: Maldaiki bei Ciunki km. Sudegino Maldaiki km. Vie int vals. Povilo Maldaikio, Mykolo Bagdono ir Antano Uzdros visus sodyb pastatus su gyvuliais. Nuov Igno Arlausko nepilnamet sn ir dar sudegino Igno Arlausko ir Kazio Pernino pastatus . Tuo metu bu vo degintos sodybos Kupikio, Panevio ir Anyki valsiuose. Apie tuos vykius dar yra gyv moni, kurie gali paliudyti apie tai. Apie tuos vykius suraiau dl ko ir pasiraau: [Paraas] Antanas imnas

609

25 SSRS NKVD Gulago Darbo ir specialij tremi skyriaus viri ninko Konradovo payma apie tremtini i Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Moldavijos apgyvendinimo ir darbinimo vietas
Maskva, 1941 m. gegu Visikai slaptai

Payma apie specialij kontingent, itremiam i Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Moldavijos SSR alies gilum, numatom kurdinim ir darbin panaudojim 1. Komijos ASSR - 3 600 moni. I j 1100 moni Peior ir 2500 moni dirbti vietinje pramo nje pietiniuose respublikos rajonuose (prao atsisti dar 1500 moni). 2. Krasnojarsko kratas - 7000 moni. Apgyvendinami iuose rajonuose: Kansko, Irbeiskojs, Dzerinsko js, Tasejevo, Abano, Partizanskojs, Ujaro, Sasko, Rybinskojs. Ke mos, Boguian, Pirovskojs, Novosiolovo, Turuchansko, Daurskojs, Nazaravo, Beriozovkos, Ainsko, Kozulkos, Bogotolo ir Tiucheto. Dauguma bus apgyvendinti ir panaudojami tarybiniuose kiuose, vietinje ir miko pramonje. 3. Altajaus kratas - 9 802 mons. Apgyvendinami rajonuose: Karasuko, Slavgorodo, Kulundos, Vaga jaus, Kupino, istooziomojs, Burlos, Barnaulo, Rubcovsko, Aleisko, Za gansko, Bagano, Pospelichos, Povalichos, ipunovo. Daugiausia tarybiniuose kiuose ir aukiau nurodyt rajon vieti ns pramons monse. 4. Novosibirsko sritis - 10 000 moni. Apgyvendinami 13-oje Narymo apygardos rajon, dirbs ems kyje ir vietinje pramonje, dar 3 700 moni Toguino, Karagato, Venge rovo, egarkos rajonuose dirbs vietins pramons monse. 5. Omsko sritis - 6000 moni. Numatoma apgyvendinti 40-yje srities rajon: 16-oje iaurini, 13oje iaurs vakar, 11-oje pietini. I bendro skaiiaus iauriniuose ra jonuose apgyvendinama tik 2 400 moni. Dauguma numatoma panaudoti tarybiniuose kiuose ir vietins pra mons monse. 6. Kazachijos SSR - 11 000 moni. iose srityse: Piet Kazachijos, Akmolinsko, Kzyl Ordos, Aktiubins ko, Gurjevo, dirbs ems kio darbus ir tarybiniuose kiuose.

610

7. Kirovo sritis - 4 000 moni. kurdinami iuose rajonuose: Kotelniiaus, Piniugo, Luzos, Oparino, Slabodskojaus, Kirovo, Orii, Taine-Kamsko maomis partijomis; apy linki tarybos juos panaudos vairiems darbams, dalis bus pasista srities tarybinius kius.
SSRS NKVD Gulago Darbo ir specialij tremi skyriaus virininkas saugumo kapitonas (Konradov) (Paraas) [RFVA. F. 9479. Ap. 1. B. 87. L. 52. Originalas rus k. Mainratis.] [Lietuvos gyventoj trmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietins oku pacijos valdios dokumentuose. Vilnius, 1995, P. 162-163.]

26
Vertimas i rus kalbos

TSRS NKGB tarnybinis praneimas Nr. 2288/M VKP (b) Centro komitetui, TSRS Liaudies Komisar Tarybai ir TSRS NKVD apie operacijos, ikeliant antitarybin, kriminalin ir socialiai pavojing element i Lietuvos, Latvijos ir Estijos, rezultatus
1941 m. birelio 17 d.

Susumuota galutinai antitarybinio, kriminalinio ir socialiai pavojin go elemento iklimo i Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR operacija. Lietuvoje: aretuoti 5.664 mons, ikelti 10.187 mons, i viso rep resuotas 15.851 mogus. Latvijoje: aretuoti 5.625 mons, ikelti 9.546 mons, i viso repre suotas 15.171 mogus. Estijoje: aretuoti 3.178 mons, ikelti 5.978 mons, i viso repre suoti 9.156 mons. I viso trijose respublikose: aretuoti 14.467 mons, ikelti 25.711 moni, i viso represuoti 40.178 mons. I j trijose respublikose: a) aktyvi kontrrevoliucini nacionalistini organizacij nari are tuota - 5.420 moni, ikelta j eim nari - 11.038 mons; b) buvusi apsaugini, andar, policinink, kaljim priirtoj aretuota - 1.603 mons, ikelta j eim nari 3.240 moni;

611

c) buvusi stambi dvarinink, fabrikant ir valdinink i buvusio Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybs aparato aretuoti - 3.236 mons, ikelta j eim nari - 7.124 mons; d) buvusi lenk, lietuvi, latvi, est ir baltosios armijos karinin k, netarnavusi [Raudonosios Armijos] teritoriniuose junginiuo se, apie kuriuos yra [surinkta] kompromituojanti mediaga, are tuota - 643 mons, ikelta eim nari - 1.649 mons; e) kontrrevoliucini organizacij nari, nubaust mirties bausme, ei mos nari, aretuota - 27 mons, ikelta - 465 mons; f) asmen, atvykusi i Vokietijos repatriacijos tvarka, taip pat vo kiei, usiraiusi repatriacijai ir dl vairi prieasi neivyku si Vokietij, apie kuriuos yra [surinkta] kompromituojanti me diaga, aretuota -56 mons, isista - 105 mons; g) bgli i buvusios Lenkijos, atsisakiusi priimti tarybin piliety b, aretuota - 337 mons, ikelta - 1.330 moni; h) kriminalinio elemento aretuota - 2.162 mons; i) prostitui, uregistruot buvusi Lietuvos, Latvijos ir Estijos po licijos organ, ir toliau besiveriani prostitucija - 760 moni; j) buvusi Lietuvos, Latvijos ir Estijos armij karinink, tarnavusi te ritoriniuose Raudonosios Armijos teritoriniuose korpusuose, apie kuriuos yra [surinkta] kompromituojanios mediagos, aretuota 933 mons, i j: Lietuvoje - 285 mons, Latvijoje - 424 mons ir Estijoje - 224 mons. Operacijos pravedimo metu bta ikeliamj ginkluoto pasiprieinimo atvej, taip pat bandym pabgti, todl 7 mons nuauti, 4 sueisti. Ms nuostoliai: uvo 4 mons, sueisti 4 mons, i j: nuautas 183-osios motorizuotos auli divizijos atskiro valgybinio bataliono va das Grabovenko, milicijos apylinks galiotinis Bernar, milicininkas Du mels, operacij trauktas Rygos gamyklos Nr. 464 aktyvistas Kondratjev; lengvai sueisti - Auktosios NKGB kursantas Sypin, raudonarmie tis Sirota, mainos vairuotojas. Dl vairi prieasi operacijos metu nesuimti (liga, nebuvimas ope racijos metu, gyvenamosios vietos pakeitimas ir kt.) asmenys bus su imti einamojo NKGB ir NKVD organ darbo metu vliau. TSRS Valstybs saugumo liaudies komisaras Merkulov
[Centrinis Rusijos Federacijos Kontrvalgybos tarnybos archyvas] [I knygos: Organy gosudarstvenoj bezopasnosti SSSR v Velikoj oteestven noj vojne. Sbornik dokumentov. T. 1, K. 2 - Moskva, - 1995, p. 247-248.]

612

27
Vertimas i rus kalbos

SSRS MT 1949 sausio 29 d. nutarimas dl Lietuvos, Latvijos Estijos partizan, j rmj, politini kalini, pasiturini kinink itrmimo visam laikui Sibir operacijos
Maskva, Kremlius, 1949 m. sausio 29 d. Visikai slaptai (Ypatingasis aplankas) SSRS ministr taryba Nutarimas Nr. 390-138 vs Dl buoi su eimomis, nelegaliai gyvenani, nukaut per ginkluotus susirmimus ir nuteist bandit bei nacionalist eim, legalizuot bandit, tebetsiani prieik veikl, ir j eim, taip pat represuot bandit talkinink eim ikeldinimo i Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos 1949 m. sausio 29 d. Maskva, Kremlius

SSRS ministr taryba nutaria: 1. Priimti Lietuvos SSR, Latvijos SSR ir Estijos SSR ministr taryb ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos KP(b) Centro komitet silymus ikeldinti i Lietuvos SSR, Latvijos SSR ir Estijos SSR teritorijos buoes su eimomis, nelegaliai gyvenani, nukaut per ginkluotus susirmimus ir nuteist bandit bei nacionalist eimas, legalizuotus banditus, tebetsianius prie ik veikl, ir j eimas, taip pat represuot bandit talkinink eimas. I viso ikeldinti 29 000 eim, kurias sudaro 87 000 moni, i j: i Lietuvos SSR - 8 500 eim, 25 500 moni, i Latvijos SSR - 13 000 ei m, 39 000 moni ir i Estijos SSR - 7 500 eim, 22 500 moni. 2. Aukiau nurodyt kategorij asmenis ikeldinti visam laikui Ja kutijos ASSR, Krasnojarsko ir Chabarovsko kratus, Omsko, Tomsko, Novosibirsko ir Irkutsko sritis, taikyti jiems SSRS aukiausiosios tary bos 1948 m. lapkriio 26 d. sak Dl tolimuosius Soviet Sjungos rajonus tvyns karo laikotarpiu ikeldint asmen baudiamosios at sakomybs u pabgim i privalomosios ir nuolatins tremties viet". 3. pareigoti SSRS valstybs saugumo ministerij (drg. Abakumov) io nutarimo 1 punkte ivardint asmen i Lietuvos, Latvijos ir Esti jos ikeldinim vykdyti 1949 m. kovo 20-25 dienomis.

613

Buoes ir j eimas ikeldinti pagal Lietuvos, Latvijos ir Estijos SSR ministr tarybos patvirtintus sraus, o nelegaliai gyvenani, nukau t per ginkluotus susirmimus ir nuteist bandit bei nacionalist ei mas, legalizuotus banditus, tebetsianius prieik veikl, ir j eimas, taip pat represuot bandit talkinink eimas - pagal Ypatingojo pasi tarimo prie SSRS MGB nutarim. 4 pareigoti SSRS vidaus reikal ministerij (drg. Kruglov) utik rinti: ikeldinamj i Lietuvos, Latvijos ir Estijos konvojavim ir ga benim geleinkeliu bei vandens keliais j tremties vietas; kruopi ikeldinamj apsaug kelyje; administracin tremtini prieir kur dinimo vietose ir deram apskait, vesti tok reim, kad niekas nega lt pabgti; ikeldinamuosius darbinti ems kyje (kolkiuose ir ta rybiniuose kiuose) ir miko ruoos bei aukso gavybos pramonje. Ikeldinamj kurdinimo vietose organizuoti MVD specialisias ko mendantras. 5. Leisti ikeldinamiesiems pasiimti vertybes, nam daikt (drabu i, ind, ems kio, amato bei nam inventoriaus) ir maisto atsar g, kiekvienai eimai i viso iki 1 500 kilogram. Kit ikeldinamj turt ir gyvulius konfiskuoti. Konfiskuotj ikeldinamj turt panau doti valstybini prievoli siskolinimui padengti, likusi nuo siskoli nimo padengimo turto dal (gyvenamuosius ir kio pastatus, gamybos mones, ems kio bei amato inventori ir gyvulius) neatlygintinai per duoti kolkiams, skaitant tai nedalomj fond. Kit turt perduoti finans organams realizuoti. Maistinius ir paarinius grdus bei tech nines kultras perduoti valstybei. 6. pareigoti SSR finans ministerij (drg. Zverev) SSRS vidaus rei kal ministerijai i sjunginio biudeto skirti papildom l 1949 me tais specialiosioms komendantroms ilaikyti, taip pat l ikeldina mj maitinimo ir medicininio aptarnavimo kelionje ilaidoms skai iuojant po 5 rb 50 kp per par vienam mogui. 7. pareigoti susisiekimo ministerij (drg. Beev) skirti pagal SSRS vidaus reikal ministerijos paraik kiek reikia geleinkelio vagon, pri taikyt monms veti, ir pasirpinti, kad ikeldinamj eelonai iki paskyrimo viet vykt karini eelon teismis. U ikeldinamj perveim atsiskaityti pagal kalini perveimo tarif. 8. pareigoti SSRS prekybos ministerij (drg. Zavoronkov) per gelein keli bufetus pasirpinti kartu maistu ikeldinamj eelonams, mok ti i l, skirt SSRS vidaus reikal ministerijai io nutarimo 6 punktu. 9. SSRS sveikatos apsaugos ministerija (drg. Smirnov) privalo kiek vienam ikeldinamj eelonui skirti po vien medicinos gydytoj ir po

614

dvi medicinos seseris su pakankamai vaist ir tvarsliavos medicininei pagalbai ikeldinamiesiems kelionje teikti. 10. pareigoti Jakutijos ASSR Ministr taryb, Krasnojarsko ir Chabarovsko krat, Omsko, Novosibirsko, Tomsko ir Irkutsko srii dar bo moni deputat taryb vykdomuosius komitetus teikti param SSRS vidaus reikal ministerijai kurdinant ikeldinamuosius ir tvarkant j k bei buit, taip pat, esant reikalui, steigti invalid ir seneli na mus, kuriuose bt kurdinami vienii invalidai ir seneliai i atvyku si ikeldintj, skirti l iems namams steigti ir ilaikyti.
SSR Sjungos ministr tarybos pirmininkas J. Stalin SSRS ministr tarybos reikalu valdytojas J. adajev [RFPA.SSRS MT 1949 m. nutarim byla. Dok. Nr. 14. Nuoraas rus k. Ma inratis.] [Lietuvos gyventoj trmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietins oku pacijos valdios dokumentuose. Vilnius, 1995, P. 477-179.]

28
Vertimas i rus kalbos

Latvijos TSR Ministr Tarybos nutarimas Nr. 282-ps dl buoi" eim isiuntimo i Latvijos TSR
1949 m. kovo 17 d.

Ryium su TSRS Ministr Tarybos Ministr Tarybos 1949 m. sausio 29 d. Nutarimu Nr. 390-138 vs, Latvijos TSR Ministr Taryba nutaria: 1. Ikelti i Latvijos TSR tolimas TSRS vietas specialiam apgyven dinimui 10 000 buoi eim. 2. Patvirtinti apskrii dirbanij vykdomj komitet pateiktus buoi eim, kurias reikia ikelti, sraus. 3. Buoi eim iklim pavesti Latvijos MGB.
Latvijos TSR Ministr Tarybos Pirmininkas Latvijos TSR Ministr Tarybos reikal valdytojas V. Lacis I. Bastin

[Publikuota : Okupacijas varu politika Latvija: 1939-1991. Dokumentu kra jums. - Riga, 1999. - p. 277.]

615

Taut budeliai

VKP(b) CK generalinis sekretorius, SSRS Liau dies komisar tarybos pirmininkas Josifas Stalinas (1879-1953)

SSRS vidaus reikal liaudies komisaras 1938-1945 m., SSRS maralas Laurenti jus Berija (1899-1953)

Pravieniki udyni aukos. 1941 06 26

616

Lietuvos gyventoj genocido organizatoriai

Lietuvos KP(b) CK pirmasis sekretorius 1936-1974 m. Antanas Sniekus (19031974)

LSSR Ministr tarybos pir mininkas 1940-1956 m. Me islovas Gedvilas (1901-1973)

Lietuvos SSR vidaus reikal liau dies komisaras valstybs saugumo majoras (1940 06 26-1945 08 02, 1944 07-1945 08 02) Aleksandras Guzeviius

Panevio cukraus fabriko darbinink udyns. 1941 06

617

Nusikaltim mogikumui (genocido) vykdytojai

1940 m. Lietuvos SSR valstybs saugumo liaudies komisariato Teli apskrities sky riaus virininkas Petras Raslanas

Lietuvos SSR valstybs saugumo liaudies komisariato - VSLK (NKGB) operatyvinis galiotinis Nachmanas Duanskis

Teli kaljimo politiniai kaliniai, bolevik nuudyti 1941 m. birelio 24 d. Raini mikelyje

618

Kruviniausi nusikaltim prie Lietuvos gyventojus organizatoriai ir vykdytojai

Lietuvos SSR valstybs saugumo ministras 1945-1949 m., generolas majoras Dmitri jus Jefimovas (1904-1950)

LSSR valstybs saugumo ministro pava duotojas 1946-1953 m., pulkininkas Leo nardas Martaviius (1920-1994)

Iudyti ir iniekinti Lietuvos partizanai

619

Iudyti ir iniekinti Lietuvos partizanai

620

Iudyti ir iniekinti Lietuvos partizanai

621

Latvijos gyventoj naikintojai

A. Noviks - Latvijos pokario (iki 1953 m.) pa grindinis ekistas". 1953 m. buvo atleistas i Latvijos SSR MGB ministro pareig. 1995 m. gruodio 13 d. Rygos apygardos teismo buvo pripaintas kaltu pagal visus kaltinimo punktus ir nuteistas kalti iki gyvos galvos. A. Noviks mir kaljime 1996 m. kovo 12 d.

Simon ustin - pagrindinis Tarybins Latvi jos NKGB budelis", atsistas Latvij Mask vos valdytoj, pagrindinis 1940-1941 m. ma sini udyni, represij ir deportacij organi zatorius

Rygos centriniame kaljimo kieme rastos masini suaudym aukos (1941 m. liepa)

622

Masini udyni aukos, surastos Dreilinje, prie Ry gos, 1941 m. liepos mnes

Masini udyni aukos, surastos prie Bal tezers'ss vilos (1941 m. liepa). Kai kuri auk rankos prie nuudant buvo suritos u nugaros spygliuota viela

Bikerniekuose (prie Rygos) surast masini udyni aukos (1941 m. liepa)

623

Masini udyni aukos netoli Krustpilio oro uosto po Raudonosios armijos atsitraukimo 1941 m. birelio mnesio pabaigoje.

Liepojos milicijos skyriaus rsiuose rast auk lavonai, rasti po Raudonosios armijos atsitraukimo 1941 m. birelio mnesio pabaigoje

624

Estijos gyventoj genocidas

Estijos SSR vidaus reikal ministras (1940 08 25 1941 03 26,1941 08 06 - 1944 05 20), Estijos SSR vals tybs saugumo ministras (1941 03 26 - 1941 08 06, 1944 05 20 - 1950 02 20). Paskutinis centrini partijos organ ir vyriausybs nurodym vykdytojas, kruvin represij Estijoje vykdytojas - Boris Kumm

Nuudytj atkasimas Tartu kaljime. 1941 07 15-1941 07 16

625

Komunistinio teroro aukos Rakvere mieste, Estija, 1919 m. sausis

Raudonojo teroro aukos Kuressare pi lies kieme

626

Raudonojo teroro aukos Kuressare pilies kieme

627

Jan Seller VR II/3. Nuudytas 1941 07 09, A. Troi lauke, Haapsalu m.

Herta Schasmin, jauna Kruusa kio eiminink. Nuudyta 1941 07 30, Eerikvere kaime

Eduard Johanson VR II/3, Vaistins savininkas bei vaistins vedjas. Nuudytas 1941 07 21, PrnuJaagupi vietovje

Kapitonas Rudolf Mager VR II/3. Nuudytas 1941 07 19 Imavere apskrityje

628

Tribunolo pirmininkas:

Ar dar yra kas nors i nukentjusij, norini pateikti kokius papil domus dokumentus? Nra. K galvojate dl tolesnio Tribunolo proceso darbo? K galt pasilyti kaltintojai? Kokios tvarkos nortumte?
Vyriausioji kaltintoja:

A prayiau dabar iklausyti kaltintojo i Baltarusijos.

Tribunolo pirmininkas:

Gerbiamoji Vyriausioji kaltintoja, praom tarti od dl visos teismi nio nagrinjimo tvarkos.
Vyriausioji kaltintoja:

Prayiau iklausyti pirmoje Tribunolo sesijoje nekalbjusi kaltin toj. Pradti nuo kaltintojo i Baltarusijos, po to apklausti kaltintoj i Moldovos, nes jis norjo kalbti treiadienio ryt, po jo apklausti kal tintoj i enijos, vliau, iki teismini gin, iklausysime nukent jusij parodym.
Tribunolo pirmininkas:

Ai Jums. Sakykite, kaltintojai, ar neturite kitoki samprotavim dl Tribunolo kolegijos teisminio bylos nagrinjimo tvarkos? Nra. Gyny ba, neturite koki nors samprotavim? Praom.
Kaltintoja Aminat Saijeva (enija):

Gerbiamas pone pirmininke, a, Aminat Saijeva, prayiau Jus su teikti man od po piet.
Tribunolo pirmininkas:

Po piet pertraukos. Ai. Jeigu kit pasilym nra, tai Tribuno las pasitars nutar, kokia bus tolimesn Tribunolo teisj kolegijos dar bo tvarka. Pirmiausia bus iklausyti kaltintojai, priimti pateikti kaltina mieji aktai, po to apklausti nukentjusieji, liudytojai, jeigu bus - iklau syti ekspertai, susipainta su bylos mediaga, kuri pridsime prie by los. Po to bus pradti teisminiai ginai. O po teismini gin proceso dalyviams bus suteikta replikos teis. Vliau, jeigu bus surinkti visi duo menys, Tribunolas ieis priimti nuosprendio ir pasakys, kada jis bus paskelbtas. Patenkiname praym, kad kaltintojai i enijos bt su teikta galimyb kalbti po piet pertraukos. Taigi dabar praome kal tintoj i Baltarusijos pareikti savo kaltinimus.

II.

Kaltintoj pareikimai

Kaltintojas Grigor Prokopovi (Baltarusija):

Tarptautinis Niurnbergo procesas - pirmasis monijos istorijoje - nu teis faizm kaip politin sistem ir ideologij. Taiau iki iol nra nie

629
ko panaaus priimta prie bolevikin reim, kuris savo atliktais veiks mais gerokai pranoko net ir faizm. Baltarusijos komunist partija bu vo sukurta prie pat revoliucij Petrograde. Ji buvo bolevik partijos filialas, kuriam iki 1956 met vadovavo ne baltarusiai, o i Maskvos at vyk funkcionieriai. Bolevik partija savo valdiai tvirtinti sukr spe cialias organizacijas. Vienpartins sistemos sukrimui ir tvirtinimui di diausi vaidmen suvaidino specialiosios tarnybos. 1921 m. gegus mnes buvo likviduota eser organizacija Vakar srities komitetas". 1931 metais respublikoje organizuojami stambs politiniai procesai prie nacionalinius demokratus. Rusijos gilum isisti 77 mons, 9 nuteisti atlikti bausm koncentracijos lageriuose. Nuteisti 59 Valstiei ir dar binink partijos Baltarusijos filialo nariai, i j 6 suaudyti. 4-ojo deimtmeio pradioje irykjo totalitarinis SSRS komunist partijos pobdis. Alternatyvs nariai, suvienyti bolevikin partij, kuri kovojo u socializmo diegim vairiose gyvenimo sferose. Socialin ide ologija pasireik tautos suskirstymu prieus ir savus, aukltojus ir aukljamuosius. Ikeliama idja: vienas vadas - viena visuomen. Vi suomeninama privati nuosavyb, kuri yra demokratins santvarkos pa grindas. Ideologija taip pat turjo takos ir alies ekonomikai. Naujo sios ekonomins politikos egzistavimo metu tarp ekonomikos ir ideo logijos buvo pusiausvyra. Taiau su nepininkais, kaip ir su buomis, buvo susidorota. Ginkluotas protestas prie jga tvirtinam tarybin valdi buvo pavadintas banditizmu. 1921 met liepos 17 d. Minsko rajono Centro komiteto Baltarusijos komunist partijos posdyje buvo priimtas sprendimas siekiant galu tinai likviduoti banditizm Baltarusijoje, i 15 kilometr pasienio ruoo ikeldinti pasiprieinusius buoes ir valstieius". Treiajame deimtme tyje smarkiai padaugjo asmen, kuriems buvo atimta balsavimo teis. Asmenys, neturintys rinkim teiss, negaljo bti profsjungos nariais, uimti valdanij post". Baltarusijoje 1928 metais 1,87 % kaimo gy ventoj neturjo balsavimo teiss. 14,8 % - miesteliuose ir 13,9 % miestuose. Atitinkamai 1927 metais skaiiai buvo maesni (1,4 %, 14 %, 12,8 %). Rinkim teiss atmimas tapo masiniu reikiniu. Galiausiai j galjo atimti nam valdybos, kolkiai ir netgi brigados. Skund skai ius dl neteistai atimt rinkim teisi taip iaugo, kad 1930 metais Centrins rinkim komisijos prezidiumas buvo priverstas priimti nu tarim, draudiant tok savavalik rinkim teiss atmim. 1930 me tais deputat nelieiamumo teis tapo formalumu. 1938 metais NKVD aretavo 11 Baltarusijos Aukiausiosios Tarybos deputat. Dailininkai, generolai, karikiai, dvasininkai, prekeiviai - tai

630

nepilnas sraas socialini grupi, pasmerkt sunaikinti. Bolevikai au d mones ne tik dl politini pair, bet ir dl priklausomumo auk tesniam socialiniam sluoksniui. Ilgainiui tai pasiek ir neturtingj kla s - valstieius, darbininkus ir kitus. statym trkumas palengvino baudiamj organ sistemos veikl. J pagalba valstyb vykd tero r prie nepaklusnias socialines grupes. Bylas, paruotas VK, nagri njo ir nuosprendius priiminjo Tribunolas, kuris sprend, ar reikalinga kviesti posdius gynjus, liudytojus, kaltintojus. Baltarusijoje baudiamosios politikos teisinis pagrindas buvo 1918 met rugsjo 5 d. dekretas, kuris tvirtino raudonj teror". Taiks gyventojai tapo valstybs politikos kaitais. mons buvo aretuojami pagal anoniminius laikus. Ne visose bylose buvo atliekamas tyrimas. Civiliniai teismai praktikai neveik, j autoritetas buvo labai emas. 1924 m. balandio 2 d. Jungtins valstybins politins valdybos (OGPU) sakymu Nr. 172 buvo steigtos vadinamosios troikos". OGPU pir mininko paskirti trys nariai turjo teis isisti mones tremt. Tik per 5 dienas - nuo lapkriio 5 iki 10 d. - troikos" nuteis 65 mones, per 30 dien inagrinjo 722 bylas: iaikintos 3 kontrrevoliucins organi zacijos, 156 grupuots, 2 masiniai ipuoliai, 13 teroro akt, 6 kenkimo atvejai, 2 gaujos, 540 pavieni kontrrevoliucionieri. Ketvirtajame deimtmetyje buvo vykdoma ibuoinimo kampanija, ku rios metu aretuoti 6 437 mons, i j nuteisti troikos" teismo - 6 249, suaudyta - 912 (14,6 %), konclagerius isista 1 723, itremta - 2 237 mons. Dl i represij valstiei eimos neteko maitintoj, iaugo vai k nusikalstamumas. Masin kolektyvizacija oficialiai baigsi 1934 me tais. Iki to laiko Baltarusijos SSR VAPT organizavo politinius procesus. NKVD troikos" veikla pakeit teism darb. Sakykime, 1936 metais NKVD troikos" teismas nuteis 2 265 mones, tuo tarpu Aukiausiasis teismas per t pat laik - tik 212. I viso per 1936 metus troikos" teis mai nuteis 8 074, o Aukiausiasis teismas - 349. Troikos" teismai 1938 metais inagrinjo 6 770 byl ir nuteis 4 650 moni. Specialiosios tarnybos iaikino ir nukenksmino Baltarusijos SSR antisovietin pogrindin susivienijim". Buvo suimta ir nuteista 2 570 mo ni, i kuri 40 um auktas vadovaujamas pareigas, 24 miesto ir ra jono apylinki komitet sekretoriai, 25 akademikai ir moksliniai ben dradarbiai, 41 dstytojas, 20 raytoj ir literat. I anksto buvo nusta tomi limitai, kiek moni reikia suimti. I pradi 500, po to 1 000, ga liausiai 2 000 moni. Tardymo metu buvo tyiojamasi, parodymai i gaunami jga. 1930 metais OGPU inspiruotos Baltarusijos isivadavi mo sjungos" ir Darbinink ir valstiei sjungos darbinink filialo"

631

bylos. Pagal ias bylas buvo nuteistos didels inteligent grups. Pa gal pirm byl - 86, pagal antr - 89 inteligentai. 1933 metais sukurpta nauja byla apie neegzistuojani nip diver sin organizacij, dl to nuteisti 97 mons, kurie buvo daugiausia pri sidj prie Baltarusijos nacionalinio isivadavimo. I j 26 buvo suau dyti, 16 itremta. Treiojo deimtmeio antroje pusje prasidjo privers tinis eim trmimas pagal klasin priklausomyb. I viso itremta 229 mons, i kuri 141 baltarusis. Siekiant paaboti migracij, buvo ves ta pas sistema bei piliei registracija pagal grietai nustatyt tvark ir vienintel adres. Tai truko nuo 1934 met balandio 1 iki rugsjo 1 d. Pas reimo paeidimas buvo vertinamas kaip nusikaltimas. 1936 metais buvo nuteisti 653 tokie nusikaltliai". I Baltarusijos itremta 15 724 buoi eimos Sibir, Ural, Jakuti j. 1935 met birelio 27 d. i Maskvos buvo gauta direktyva, kurioje nurodyti ie punktai: 1) aretuoti aktyviai besiprieinanius buoes; 2) itremti i Baltarusijos pasienio 2 000 eim; 3) 500 itremtj nukreip ti iaurs Kaukaz ir 1 400 iaur (Baltarusijos Respublikos KGB ar chyvas). 1935 met liepos 4-5 dienomis Baltarusijos KP sankcionavo iuos trmimus, kuri metu itremta 1 979 eimos (i viso 9 877 mo ns). Tuo trmimai dar nesibaig. 1935 m. rugsjo 14 d. Liaudies Ko misar Taryba ir Baltarusijos KP Centro komitetas prim du slaptus protokolus Dl 2000 kolkiei verbavimo pasien" ir Dl gyvento j perklimo i 500 metr pasienio ruoo". To padarinys buvo privers tinis 887 ki ikeldinimas. Tai tssi ir 1937 metais, tik dar iauriau. Iki 1937 m. spalio 20 d. pagal troikos" sprendimus pasienio rajonuose suaudyta 1 210 moni ir 2 066 mons pasisti konclagerius. 1928 metais kariniai cenzoriai jau visikai kontroliavo ne tik ileidia m spaud, bet ir jos atveim i usienio. Treiojo deimtmeio antroje pusje ypatingai grietai buvo cenzruojami literatriniai kriniai. Grie tos ideologins analizs susilauk ir kinas. Jo kontrolei 1924 m. gruodio 17 d. kurtas Komitetas kino reikalams", kuris kontroliavo kin de monstravim visoje Baltarusijos teritorijoje. Treiojo deimtmeio antro je pusje buvo atliktas didelis valymas" leidyklose, dl tariamo politinio neratingumo. Aktyviai alinama prieika literatra i bibliotek. Buvo sudaromi sraai, kurias knygas reikia naikinti. T sra skaiius nuo lat augo: 1935 m. j buvo 3, 1936 m. - 6, o 1937 m. jau 7. Iki 1937 m. rug sjo 1 d. patikrinta 716 bibliotek, i j iimtos 7 507 knygos. Baltarusijos SSR kova su prieais visuomeninse organizacijose prasi djo 1937 m. Daugelis Mokslo Akademijos Centro biuro suvienyt kra to organizacij buvo apkaltintos propaganda ir nacionalistiniu aukljimu.

632

urnalas Ms kratas" pervadintas Tarybiniu kratu". 1932-1937 m. masikai udaromos savanori organizacijos, kaip nereikalingos kuria mam socializmui. 1934 m. udarytos Radijo mgj, Turizmo, Automo bilinink, Esperantinink sjungins organizacijos, o 1937 m. udaryta Mokslo ir technikos darbuotoj sjungin organizacija, kaip daranti ne igiam tak socializmo krimui. Krybins organizacijos buvo kontro liuojamos specialij tarnyb bei Baltarusijos KP Centro komiteto.
Tribunolo pirmininkas:

Atsipraome pranejo, sakykite, ar Js jau baigiate, ar Jums reiks duoti daugiau laiko?
Kaltintojas Grigor Prokopovi (Baltarusija):

Dvideimt minui.
Tribunolo pirmininkas:

Kolegija pasitarusi nutar pagal ms reglament dabar daryti pie t pertrauk. Taigi praom pranejo ruotis po pertraukos baigti kal b. Taip pat praome vis pranej daugiau dmesio skirti bylos nag rinjimo dalykui. Labai ilgomis kalbomis mes utsime proces. Taigi labai atsipraome, bet praom pergalvoti, k galima pasakyti esmingesnio. Dabar daroma pertrauka iki 14 val. 30 min.
Tribunolo pirmininkas:

Ai, kad susirinkote. Tribunolas tsia savo darb. Kaltinamj kal b prats atstovas i Baltarusijos. Praom.
Kaltintojas Grigor Prokopovi (Baltarusija):

Baltarusijoje prasidjo kontrrevoliucionieri paieka tarp inteligentijos. 1922 m. buvo paalintas i partijos Navickis, taip pat Baltarusijos Moks l Akademijos vadovas. 1930 m. pagal sufabrikuot mediag Baltarusi jos Liaudies partijos filialo nariai buvo apkaltinti ir kalinti - vienoje by loje 86 mons, kitoje - 59. Po poros met 6 i j buvo suaudyti, kiti i sisti tremt arba konclagerius. Jau 1933 m. buvo sukurpta nauja byla apie neegzistuojani kontrrevoliucin organizacij Baltarusijos liaudies centras", buvo nubausti 97 mons. Tai daugiausia mons, ne didiau si indl Baltarusijos nacionalin isivadavim. 26 mons buvo suau dyti, 16 Baltarusijos Moksl Akademijos nari buvo aretuoti ir itremti. Didiausi smg moksliniams kadrams Baltarusijoje padar soviet val dia 1937-1938 m. Buvo aretuota 13 akademik - 6 Moksl Akademijos nariai korespondentai, daug raytoj, visuomens veikj, tarp j ir nacio nalins premijos laureatas Zmicieris ilunoviius, Baltarusijos Moksl Akademijos prezidentai Pavelas Gorinas ir I.Surta, Baltarusijos parlamento frakcijos vadovas, pirmosios gramatikos autorius Branislavas Tarakevi ius. 1930 m. Moksl Akademijoje buvo aretuoti 33 moksliniai bendra

633

darbiai, 1933 m. - 16, 1936 m. - 15, 1937 m. - 45, 1938 m. - 27. I viso bu vo aretuota 140 moni vien Moksl Akademijoje. Pagal savo naciona lin kilm daugiausia buvo baltarusi. I speciali KGB archyv suino jome, kad 108 mons buvo suaudyti. Tarp j beveik visi akademikai ar ba nariai korespondentai. Visi jie iuo metu visikai reabilituoti. T pat galiau pasakyti ir apie daugel represuot Baltarusijos mokslinink. Nuo ketvirtojo deimtmeio antrosios puss prasideda eim trmi mas, pagrstas klasiniu principu. Norint apriboti gyventoj migracij bu vo vesta pas sistema. Baltarusijos Respublikoje pas sistema buvo vykdoma iki 1928 m. I Baltarusijos tuo metu buvo itremta 15 700 buo i eim, daugiausia Ural, Jakutij ir kitus tolimuosius Sibiro rajo nus. Nuo 1931 m. i Baltarusijos kasdien vyko po vien piln eelon tremtini Sibir. 5 761 eima buvo itremta jau vlesniais metais Si biro lagerius. Baltarusijos liaudies komisarui buvo atsista Maskvos direktyva, kad reikia ivalyti pasienio regionus. Buvo aretuojami buos, j eim na riai. Neradus pakankamai kali bylai sukurpti, byl nagrinjimas b davo perduodamas vadinamoms troikoms". I Baltarusijos pasienio re gion buvo itremta 2 700 eim, 600 isista iaurs Kazachstan ir 400 piet Kazachstan. 1940 metais NKVD vadovai Maskvai prane, kad i pasienio punkt Baltarusijoje iveta 10 eelon. I j 7 iau rs regionus ir 3 Kazachstan. I viso tai buvo daugiau kaip 9 000 mo ni. Ten buvo ir vyr, ir moter, ir vaik. Taiau pasienio rajon va lymas tuo nesibaig. 1937 m. Liaudies Komisar Taryba Baltarusijoje prim du slaptus nutarimus. Pagal juos buvo vykdomas valymas ko lkiuose ir tolimesniuose nuo pasienio regionuose. Treiojo deimtmeio antroje pusje tapo grietesn literatros k rini cenzra. 1927 m. buvo udrausta daug Baltarusijos literatros ra ytoj krini: Kondrato Krapyvos, Jokbo Kolaso, Janko Kupalos ir daugelio kit. Visi ie kriniai buvo paskelbti antisovietiniais. Glavli tas" cenzravo netgi tuos krinius, kurie buvo parayti iki revoliuci jos, taiau juose bdavo toki nepriimtin odi kaip Dievas, bany ia ir kt. Buvo nurodoma od Dievas" rayti i maosios raids. To talitarin sistema nesuderinama su krybine asmenybe, nes ji siekia su naikinti asmenyb moralikai. O jeigu tai nepavyksta, tuomet asmeny b naikinama ir fizikai. Specialij tarnyb agentai reguliariai teik informacij apie inteli gentijos nuotaikas, apie j kalbas, smerkianias tarybin sistem. O jei gu toki pokalbi nerasdavo, tai vis tiek visi raytojai buvo traktuoja mi kaip nepatikimi pilieiai. Dalis raytoj buvo suaudyta. 1938 me

634

tais Vidaus reikal komisaras partijos Centro komiteto sekretoriui pra ne, jog turi kompromituojanios mediagos apie Baltarusijos rayto j sjungos narius. Laisvje buvo lik tik Jokbas Kolasas, Janko Ku pala ir dar keli. 1938 m. pavasar buvo paskelbtas Baltarusijos KP Cen tro komiteto nutarimas dl privalomo rus kalbos dstymo visose nerusikose mokyklose. Baltarusizacija, laisvas nacionalinis vystymasis bu vo galutinai umirtas. Tarp vis t, kurie vadovavo baltarusizacijai iki revoliucijos, gyv neliko, visi jie buvo nuudyti iki 1940 m. pabaigos. Banyios vertybi iniekinimas tapo liaudies tragedija. Iki 1929 m. vien Oros apskrityje i 37 veikiani cerkvi buvo udarytos 21, i 27 si nagog - 13. Pati udarymo metodika buvo aikus pasityiojimas i mo ni religini jausm. Banyios turtas buvo tiesiog neamas namo. Mins ko apskrityje komjaunuoliai, aktyvistai i altoriaus padar uns bd. Vi sai iai akcijai vadovavo Ekanoviius, kuris tuo metu buvo atsakingas u kultr. Apie represij mast prie dvasininkus ir tikiniuosius galima sprsti pagal Baltarusijos SSR NKVD dokumentus, neva cerkvi funkcio navimo pabaiga susijusi su dvasininkijos aktyvia antisovietine veikla. Prievartin darbo sistema pradta Baltarusijoje formuoti nuo pat ta rybins valdios sigaljimo pradios. 1919 metais birelio mnes Bal tarusijos CK buvo priimtas nutarimas, kad, norint organizuoti privers tini darb stovyklas, jas reikia kalinti visus baltarusius ir lietuvius, tariamus kontrrevoliucine arba antisovietine veikla. Konclagerio Minske krim sankcionavo 1920 metais rugpjio 4 d. organizacin-partin troika". Kad jis nebt tuias, 1921 metais spalio mnes ten pasiunt 60 moni, t pai met lapkriio mnes dar 52 mones. 1922 met kovo mnes Minsko lageryje buvo per 200 moni. Prie lageri veik dirbtuvs. Dirbtuvs priimdavo usakymus i privai asmen. Taip pat suimtuosius sisdavo specialias mones. Tai buvo aukljimas darbu. Baltarusijos Respublikoje ketvirtojo deimtmeio viduryje aktyviai bu vo vykdoma kolektyvizacija. Ji tapo pastoviu ir naudingu pigios darbo j gos altiniu, naudojamu ne tik Baltarusijos SSR, bet ir SSRS. Pagal OGPU troikos" sprendim vien tik 1933 metais i Baltarusijos reikjo isisti 1 331 eim. Numatytos trmimui eimos buvo suvaromos krovininius va gonus. I viso buvo itremta 5 600 moni. Neisiunt tik seneli ir da lies vaik bei ligoni. Buvo numatyta iveti labai daug moni, o t tr mim vykdytojai centrui aikino prieastis, dl kuri jie negaljo itremti kiek numatyta, nes monms buvo leista pasiimti per daug bagao. Buvo nacionalizuota daug valstiei ki. Vien 1933 metais per 10 mnesi Baltarusijos kaime buvo aretuota 30 000 kontrrevoliucionie ri buoi, bandit" ir kit politikai nepatikim element. Nuo 1932

635

iki 1933 met i kaimo buvo isista 33 000 moni. Gulag sistema tais laikais dar nefunkcionavo visu pajgumu, taiau Baltarusijos SSR kaljimai jau buvo perpildyti daugiau nei 3 kartus. 1933 metais pagal Centro komiteto praym Baltarusijos specialiosios tarnybos apklaus kaljim administracij Vitebske, Mogiliove ir kituose miestuose. Iai kjo, kad kaljimai turt sutalpinti 6 293 mones, taiau juose tuo metu buvo 21 520 moni. Pigi darbo jga, o daugiausia suimtieji ir dirbo vairiose Baltarusijos ir Soviet Sjungos gamyklose. Taiau tokios darbo jgos valdiai vis nepakako. Todl buvo nurodyta, kad OGPU respub likose sustiprint savo veikl ir numatyt skaii moni parengt i sisti tolimas Sibiro gamyklas. 1935 metais NKVD sistemos kaljimuose suimtj buvo 8 331 mo gus, o kolonijose - 3 930. Nordami pabaigti, kaip tuomet sak, alin g praktik, kai darbo jga lieka vietose, buvo numatytas tam tikras su imtj skaiius, ir juos reikjo isisti i Baltarusijos kitas Soviet S jungos teritorijas. Baltarusijoje nuteistieji liaudies prieai" buvo gabe nami tokius lagerius, kaip Dinlag, Bamlag, Belbatlag, Svirlag, Sib lag ir kitus lagerius. Jie daugiausia dirbo liaudies kyje ir, kaip jau sakiau, gamyklose. Toki nusikaltim sra galiau tsti ir tsti, taiau dabar pereinu prie ivados ir j pateikiu Js teismui. Idsts faktus, kaltinu Soviet Sjungos komunist partij ir jos filial Baltarusijoje. Kaltinu tuo, kad, sukrusi klasin, antitautin, antihumanik ideologij ir j nukreipusi nusikalstam veikl prie Baltarusij ir jos taut, dar tokius nusikal timus. Sunaikino Baltarusijoje per 1,5 milijono baltarusi vien tik dl j turtins padties ir antikomunistini sitikinim bei nuotaik. Rep resavo visas kitas partijas, veikusias Baltarusijoje, likvidavo pus dva sininkijos, udar beveik visas banyias, cerkves ir sinagogas. Konfis kavo j turt. Tuo paiu vykd nusikaltim, numatyt etame Niurn bergo tarptautinio karo tribunolo stat straipsnyje. Taip pat partija rep resavo ir sunaikino iki 90 procent intelektualaus nacijos potencialo. O toks nusikaltimas numatytas tarptautinje Konvencijoje dl genocido nu sikaltimo udraudimo ir baudimo u j antrame straipsnyje. Taip pat kompartija, remdamasi politiniais, religiniais ir socialiniais motyvais i trm imtus tkstani baltarusi ir apgyvendino vietoj j tkstanius rus. Tai yra nusikaltimas, numatytas toje paioje tarptautinje konven cijoje dl genocido nusikaltimo udraudimo ir baudimo u j. Tuo pa eid intelektual Baltarusijos potencial, istm baltarusi kalb i kasdieninio vartojimo ir, primesdama rus kalb, itaip atribojo vles nes kartas nuo dvasins protvi kultros. Tai yra etnocido nusikalti

636

mas. Kompartija sukr represin struktr, kurios veikjai visoje Bal tarusijoje tyiojosi i gyventoj, juos kankino ir tuo paiu padar dide l nusikaltim prie vietinius gyventojus, nes buvo paemintas mogaus orumas. Kompartija Baltarusijos piliei darb pavert priverstiniu, taip paeisdama Konvencij dl prievartinio ar privalomojo darbo. Senaties terminas kompartijos nusikaltimams prie monij, taip pat karo nusi kaltimams netaikomas. Tai nustat 1968 met Konvencija dl senaties netaikymo u nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui. is kaltinamasis aktas suraytas Polocko mieste ir patei kiamas Jums nagrinti i esms. Ai.
Tribunolo pirmininkas:

Ai. Ar teisj kolegijos nariai turi klausim pranejui?

Teisjas Algirdas Endriukaitis (Lietuva):

Ar Baltarusijoje yra ikelt byl dl Js pamint nusikaltim, ar yra kas nors iuo metu nuteistas?
Kaltintojas Grigor Prokopovi (Baltarusija):

Auktasis teisme, Js iniai noriu pasakyti, kad iandien Baltarusi jos teritorijoje veikia tam tikra sistema, pagal kuri, galima sakyti, t siasi komunizmas. Tai lukaizmas", kuris yra komunizmo ir faizmo sistemos tsa. tai ituose nacionaliniuose statymuose nra n vieno straipsnio, kur iandien bt galima taikyti Baltarusijoje norint patrauk ti baudiamojon atsakomybn mones pagal iuos mano pamintus nu sikaltimus. Todl savo kaltinamojoje kalboje a rmiausi tarptautiniais aktais, kurie numato atsakomyb u tokius mano vardintus nusikalti mus. Tokiu bdu dar syk patikslinu, kad n viena baudiamoji byla nra ikelta. Taiau, a manau, ateis laikas ir tai bus padaryta.
Tribunolo pirmininkas:

Ar kolegijos nariai turite klausim? Neturite. Tuomet sakykite, ko kios buvo Baltarusijos kompartijos ir vykdomosios valdios ssajos? Ko ki tak kompartija turjo vykdomajai valdiai?
Kaltintojas Grigor Prokopovi (Baltarusija):

A neatsitiktinai tai pabriau, kad kai bus raomas verdiktas ko munist partijai, btina sprsti klausim ir dl jos filial patraukimo baudiamojon atsakomybn. Turiu omenyje Baltarusijos komunist par tijos filial. Baltarusijos komunist partija buvo ta ais, apie kuri ir kon centravosi visos represins jgos prie Baltarusijos gyventojus.
Tribunolo pirmininkas:

Trumpai pasakykite, koks buvo Baltarusijos piliei trmimo ir nu teisimo mechanizmas? Kokia buvo tvarka nuo aukiausi iki emiau si represini organ? Praom, tik labai trumpai.

637

Kaltintojas Grigor Prokopovi (Baltarusija):

Savo kaltinamajame odyje a pabriau, kad i pradi Baltarusi jos teritorijoje nebuvo komunist partijos ir represini struktr. Visa tai buvo sukurta Rusijos komunist partijos. Baltarusijos komunist par tija buvo sukurta Petrograde, o pats teritorinis junginys Smolenske. V liau VKP(b) partija pati visur siunt direktyvinius nurodymus, visus sa kymus dl baltarusi trmimo. Todl mano pateikti pavyzdiai liudi ja, kad iki 1956 met Baltarusijos komunist partijai vadovavo ne bal tarusiai. Taigi vietiniai mons, Baltarusijos komunist partijos veik jai, tiktai raportavo apie tai, kas vykdyta Baltarusijoje. Visa deportaci jos i Baltarusijos tragedija, trmimo mechanizmas buvo toks pat kaip ir Baltijos valstybse, Ukrainoje ir kitose sovietinse respublikose. Visa tai vyko labai iauriai ir antihumanikai. A nemanau, kad ia turiau smulkiai aikinti pat mechanizm.
Tribunolo pirmininkas:

Sakykite, ar galite paminti bent vien nusikaltimo taikai pavyzd. Mes kaip tiktai nagrinjame nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus, nu sikaltimus monikumui, genocid prie Js taut. Arba trumpai sa kant, kada buvo paskelbta Baltarusijos nepriklausomyb, kuriais metais ir kaip ji buvo sunaikinta?
Kaltintojas Grigor Prokopovi (Baltarusija):

is klausimas Baltarusijoje yra ymiai specifikesnis nei kitose aly se, pavyzdiui, Ukrainoje arba Pabaltijo alyse. A dar syk pakartosiu: okupacijos Baltarusijoje nebuvo. Tai buvo ltas komunistins sistemos diegimas ms respublikoje. Taiau, kaip a jau kartojau, pusantro mi lijono baltarusi buvo deportuota.
Tribunolo pirmininkas:

Gerbiamieji kaltintojai, ar turite koki nors klausim pranejui?

Kaltintojas Levko G. Lukjanenko (Ukraina):

Jums leidus, noriau paklausti savo kolegos i Baltarusijos. Js ia pateikte kaltinamj akt patriotikai nusiteikusios Baltarusijos visuo mens dalies, kuri yra opozicija A.Lukaenkai. Ar Js nebandte bent jau formaliai paduoti teism iekin arba paprast pareikim dl pa traukimo baudiamojon atsakomybn asmen, kurie yra vienaip ar ki taip dalyvav tokiose genocido akcijose prie baltarusi taut?
Kaltintojas Grigor Prokopovi (Baltarusija):

Dar syk pakartosiu, kad iandien Baltarusijos teritorijoje gyvuoja diktatorinis reimas. Visi teisjai yra skiriami, j tarnyba yra kontro liuojama diktatoriaus, buvusio prezidento A.Lukaenkos, kurio galio

638

jim laikas baigsi 1999 met liepos mnes. Tokiu bdu apie jokius ie kinius, jokius praneimus ms alyje nemanoma kalbti tol, kol Bal tarusijoje nebus atkurta demokratija.
Tribunolo pirmininkas:

Ai, ar yra daugiau klausim? Nukentjusieji, gal turite klausim? Nra. Dkojame Jums. Dabar praneim skaitys Dorota Pazio i Lenki jos. Praom.
Praneja Dorota Pazio (Lenkija):

Esu Dorota Pazio, atstovauju Lenkijos visuomeninio judjimo Cen trui KARTA (Chartija), kuri nuo 1987 m. vykdo tyrim program Rep resuotj indeksas" (Sraas), esu jos visuomeninis atstovas. Programos tikslas yra surinkti ir apdoroti informacij apie lenkus ir Lenkijos pi lieius, represuotus buvusios Soviet Sjungos teritorijoje. Apie tai pa sistengsiu trumpai papasakoti. Jeigu galima, noriau pradti. Visoms ms regiono tautoms, per daugel deimtmei paym toms komunizmo spaudu, esminis klausimas yra, kaip visuomens s monje, taip pat ir istorik darbuose iliko atmintis apie reimo aukas. Ar ji apsiriboja simboliais, standartiniais kiais, naudojamais manipu liuoti atmintimi apie aukas, siekiant aiki politini tiksl? Ar atmin tis iliko kaip emociniai enklai, kiai, apeliuojantys uuojaut, gai lest ir jausmus? O gal atmintis - tai satisfakcijos siekimas kiekvienai reimo aukai, trokimas prikelti j i anonimikumo bedugns, kuri nublok represij sistemos krjai? Ar atmintis tapati siekiui, kad var du ir pavarde vardijant kiekvien auk, apraant jos likim, atiduoti jai pagarb, pamatyti tkstani kani didum pavelgus atskiro mogaus likim. Atrodo, jog verta susimstyti apie tai iandien, kuomet lengvja pri jimas prie archyv, vis didja skaiius organizacij ir institucij, su interesuot reimo auk likim dokumentacija, besidomini ir susi telkusi prie kiekvieno represuotojo tragedijos apraymo, o ne vado vaujamasi emocionaliais pasisakymais, kartkartmis nerandaniais pa tvirtinimo archyvuose. Komunistinje Lenkijoje nebuvo galimybi visa apimaniai itirti So viet Sjungos vykdyt lenk ir kit tautybi Lenkijos piliei repre sij. Neturdama galimybi pasiekti pagrindins dokumentacijos, ne daug tegaljo nuveikti ir lenk politin emigracija. Nors statistini ban dym imtasi dar 1940 metais, o pirmasis lenk patirt nuostoli susu mavimas - Raportas dl itremt lenk Soviet Sjung - atliktas dar 1941 met ruden. Isamesni tyrimai prasidjo tik nuo 1990 met, kai tapo manoma patekti posovietinius archyvus.

639

Ankstesns istorik, daugiausia emigrant, publikacijos dl objekty vi prieasi rmsi palyginti kuklia altini baze - orientaciniais Len kijos atstovybi Soviet Sjungoje apskaiiavimais, atliktais 1941-1943 metais, ir represuotj praneimais bei atsiminimais. Kai kurie istori kai iki iol kartoja emigracins istoriografijos apskaiiavimus. Pagal iuos apskaiiavimus Soviet Sjungoje po 1939 met okupacijos rep resuot Lenkijos piliei skaiius buvo vienas su puse - du milijonai asmen, nors duomenys, paremti iuo metu prieinamais altiniais, yra ymiai maesni. Siekiant pareikti Soviet Sjungos represij aukoms tinkam pagar b, svarbesn nei sukaktuviniai atsiminimai ir kalbos yra patikima is torin dokumentacija, ivardijimas pavardi t, kurie liko Rytuose. B tent taip suprasta atmintis apie aukas tapo pagrindu 1987 metais pra dto savotiko visuomeninio judjimo, siekianio surinkti ibarstytas i nias apie Soviet Sjungoje ir Soviet okupacijos laikotarpiu represuo tus Lenkijos pilieius. Nuo 1988 met ia veikla usiimantis konspira cinis Ryt archyvas jai apibdinti vartojo pavadinim Represuotj s raas". Nuo 1990 met Archyvo darbus ts Ryt archyvo fondas, o v liau KARTA Centro fondas. Idja, skatinanti Represuotj srao" rengim - tai poreikis pasiekti informacij apie kiekvien anksiau neinom auk, pasiekti tuos, ku riuos lemtis pasmerk neinomybei. Nenorima remtis simboliais ir pa kilia" atmintimi apie represuotuosius, bet siekiama kaupti patikimas, pa tikrintas ir kuo isamesnes inias apie visas reimo aukas. Kiekvienas Srao raas, o j yra per 640 tkstani, tai mogaus pdsakas, infor macija i eimos, kartu kaljusi asmen, alies ir usienio archyv. Duomenys apie asmenis, tapusius sovietinio reimo aukomis, anks iau kaupti anketose, upildytose pai represuotj, j eim nari, kar tu kaljusi ir pastam. I pradi Srao rengimas buvo beveik spon tanikas bet kokios informacijos rinkimas. Atsiradus galimybei pasiekti masinius duomenis, tarp j ir Soviet Sjungos, buvo sukurta kompiute rin duomen baz, kuriai panaudotos ir anksiau sukauptos anketos. Palaipsniui pavadinimas Sraas" pradjo atitikti tikrov - remiantis gautais i Soviet Sjungos sraais, patikrintais vis manom ir pri einam altini informacija, Sraas tapo tikru srau. Pradta surai nti represuotuosius. Prie konkret kiekvienos represij kategorijos tyrim kaskart vyk domos paiekos Lenkijos, taip pat ir posovietiniuose archyvuose. Pa iekos posovietiniuose archyvuose galimos tiek bendradarbiaujant su Memorialo draugija Rusijoje, Lietuvos gyventoj genocido ir rezisten

640

rijos tyrim centru, regioniniais ir inybiniais Rusijos bei Ukrainos ar chyvais. Srao bendradarbi, besidarbuojani u rytins Lenkijos sie nos, pastangomis rasta daugelis atskir represij kategorij patikrini mui reikaling altini. Gauti duomenys buvo kompiuterizuoti, ir tai leido pradti konkrei lyginamj analiz. Tikrinamieji darbai apima atskiras represij kategorijas, o j rezul tatai - vardiniai, abcliniai represuotj sraai. Juose yra pagrindi niai personaliniai duomenys, padedantys identifikuoti asmen, svarbiau si faktai, susij su represijomis, altini nuorodos apie konkreius ar chyvus, kuriuose yra informacijos apie asmen. Kompiuteriais galima greitai surasti ra ir j papildyti naujos altini informacijos atsiradi mo atveju. Iki iol ispausdinta deimt tom suraym, paskirt atski roms represij kategorijoms. iuos suraymus galima pamatyti ir tarp tautiniame kompiuteri tinkle (Internete). Pirmas tomas - tai suaudytj Katynje sraas, 4 410 asmen. Tai buvo lenk belaisviai i Kozielsko, suaudyti nuo balandio iki gegus 1940 metais. Antras tomas - suaudytj Charkove 3 739 asmen sra as. Tai buvo lenk belaisviai i Starobielsko, suaudyti nuo balandio iki gegus 1940 metais. Treias tomas - 6 314 suaudytj asmen s raas. Tai buvo lenk belaisviai i Ostakovo, daugiausia valdininkai, suaudyti nuo balandio iki gegus 1940 metais Tverje ir palaidoti Mednove. Ketvirtas tomas - kalintj Boroviiuose sraas, tai informa cija apie 5 795 asmenis, internuotus konclageryje Nr. 270 (Novgorodo konclageris) 1944-1949 m. Penktas tomas - tai informacija apie 3 640 be laisvi Griazove ir Suzdalje. Tai buvo 1939 m. karo belaisviai, laikyti soviet konclageriuose iki 1941 m. rugpjio mnesio. etas tomas aretuotj Lvovo ir Drogobio rajonuose sraas. Tai informacija apie 5832 asmenis, aretuotus soviet organ 1939 m. rugsjo-1941 m. bire lio mn. Septintas tomas - apie kalintuosius Stalinogorske, ia pateikia ma informacija apie 6 326 asmenis, aretuotus 1944-1945 m., internuo tus kontrols - filtracijos konclageryje Nr. 283, vokikas numeris - 388. Atuntas tomas apima informacij apie 4 782 asmenis, ivetus i Vil niaus 1945 m. ir internuotus kontrols - filtracijos konclageriuose Nr. 240 Donbase ir Nr. 0321 prie Saratovo. Devintas tomas - skirtas mi rusiems ir uvusiems, pateikia informacij apie 1 785 asmenis. Tai buvo 1939 m. lenk belaisviai, mir NKVD belaisvi stovyklose 1939-1941 m. ir belaisviai, ding be inios evakuojant Lvovo koncentracijos lager 1941 m. Paskutinis iuo metu parengtas tomas - deimtas, tai Vorkutos regiono konclageri kalini sraas, informacija apie 4 110 asmen, ku rie buvo aretuoti 1939-1940 m.

641

Srao parengti suraymai tiksls - galima patikrinto represuotj skaiiaus paklaida yra maesn nei viena tkstantoji ir sudaro slygas patikrinti itisas represij kategorijas. Remiantis atskiromis, tiksliai i tirtomis ir ianalizuotomis auk kategorijomis, manoma nustatyti rep resuotj lenk ir Lenkijos piliei Soviet Sjungoje skaii. Vis dlto, nepaisant keliolika met vykdomo darbo, Sraas surin ko tik dal prieinamos ir patikrintos informacijos, jei galvojama apie vi sus altinius, dl kuri egzistavimo KARTA Centras yra visikai tikras. Pavyzdiui, palyginamieji-patikrinamieji darbai dar neapm represij, vykdyt prie lenkus iki Antrojo pasaulinio karo. Pirmoji isamiai do kumentuota grup yra 1939 met karo belaisviai, iskyrus belaisvius, paleistus iki 1939 met pabaigos. Darbo metu patikrinti duomenys apie beveik 20 000 belaisvi - nuudyt, mirusi ir dingusi be inios, ka lint nelaisvje iki 1941 met rugpjio mnesio. Toliau tsiami dar bai, leisiantys nuodugniai dokumentuoti i grup iki 2000 met pa baigos. Taip pat neblogos perspektyvos tikrinant duomenis apie inter nuotuosius po 1944 met pogrindio narius. Iki io momento pavyko dokumentuoti per 16 000 (apie 70 %) be teismo nuosprendio soviet konclageriuose kalint asmen likimus. Isamiai bus dokumentuoti bu vusij generolo Vladislavo Anderso armijos kareivi, deportuot kartu su eimomis i Baltarusijos Irkutsko srit 1951 metais likimas - i vi so 4 000 asmen; kalnakasi, ivet Donbas - apie 10 000 asmen; nuteist ir kalint Vorkutos srities lageriuose po 1944 met, likimai i viso apie 6 500 asmen. Deja, dar nepavyko dokumentuoti ir patik rinti didiausios represuotj grups - deportuotj. Galima teigti, jog esant dabartinms prijimo prie altini galimybms manoma dokumentuoti ne maiau kaip puss vis Lenkijos piliei, rep resuot Soviet Sjungos, likimus. Jei tai bt vykdyta, susidaryt infor macijos centras, apie kur galima bt pasakyti, jog tai yra informacinis tautins atminties paminklas apie lenkus ir Lenkijos pilieius, represuo tus buvusios Soviet Sjungos teritorijoje. Pasibaigt diskusijos dl rep resuotj ir deportuotj skaiiaus, nutilt istorik ginai. iuolaikin Soviet Sjungos vykdyt represij tyrim bkl pateiksi me lentelje, atspindinioje pagrindinius duomenis. alia bendr apskai iavim pateikiame Represuotj srao" tyrim grups jau patikrintus skaiius, o paskutinje skiltyje - galimus patikrinti skaiius, pasitelkus vi sus altinius, dl kuri buvimo KARTA Centras yra visikai tikras. Lentelje neatsispindi represijos, vykdytos prie lenkus Antrojo pa saulinio karo ivakarse, nes jos dar nebuvo koki nors tikrinamj dar b objektu. Nebuvo atliktos ir pagrindins paiekos archyvuose.

642

1939-1941 metais aretuot 110 000 asmen likim dokumentavimas dl altini neprieinamumo yra ypatingai sunkus darbas. Vis dlto S rae matyti nebloga pradia - pateikta beveik 10 000 patikrint pavar di. Pasiekus naujus dokumentus Ukrainos ir Baltarusijos archyvuo se, bus galima patikrinti ir kitas ios kategorijos grupes. iuo metu pagrindine tyrim problema lieka didiausia represuotj grup - deportuotieji. KARTA Centro bendradarbiavimo su partneriais i usienio dka pavyko atlikti archyvines paiekas Archangelske, ku rios suteik duomen apie beveik 60 000 asmen. Panaiai gali bti gau ta naujos informacijos - apie beveik 90 000 tremtini kituose buvusios SSSR region archyvuose. Represuotj srae" taikomas metodas pasirod ess skmingas. Jei KARTA Centras gals tsti Srao sudarymo darbus panaiu tempu kaip pastaraisiais trejais metais, tai po eeri met bus galima patik rinti ir treij lentels skilt. Isams duomenys apie Soviet Sjungos represijas vykdytas prie lenkus ir Lenkijos pilieius yra pateikti specialist paruotoje knygel je, turiu kelet egzempliori, mielai pasidalinsiu su suinteresuotais as menimis. Dkoju u dmes.
Tribunolo pirmininkas:

Labai ai pranejai u turining ir labai dalykik praneim. Gal kolegijos nariai turs klausim? A taip pat turiau klausim. Sakyki te, k Js galite pasakyti apie 1937 met lenk deportacij i anksiau buvusi Lenkijos teritorij.
Praneja Dorota Pazio (Lenkija):

i problema dar nra isamiai aptarta ir todl pasiremsiu duomeni mis, kurie yra pateikti knygoje Juodoji komunizmo knyga". Pagal NKVD duomenis laikotarpiu nuo 1937 met rugpjio 15 dienos iki 1938 met lapkriio 15 dienos per Lenkijos" operacij buvo nubaus ta i viso 139 835 asmenys, i j 111 091 asmuo - mirties bausme. Ne visi ia ivardintieji buvo lenkai, tarp j buvo ir tautini maum gy ventoj. Tribunolo pirmininkas: Kaip Js vertinate, kada Soviet Sjunga padar nusikaltimus taikai prie Js al? Kada buvo ruotasi karui, ar kada buvo okupuota tam tikra Lenkijos teritorijos dalis?
Praneja Dorota Pazio (Lenkija):

Atsakydama klausim, pasitelksiu jau minto straipsnio i Juodo sios komunizmo knygos" citat. Jeigu pabandytume trumpai apibdin ti komunistin sistem Lenkijoje, tai bt galima teigti, jog i sistema vi

643

suomet buvo represin, nusikalstama, nes nesilaik ne tik tarptautins tei ss norm, bet ir savo konstitucijos. i sistema visuomet buvo pasiruousi naudoti prievart ir kariuomen masiniu mastu. Komunistin sistema 1944-1956 metais buvo nusikalstama ir plikika sistema.
Tribunolo pirmininkas:

Sakykite, kokie buvo priimti nutarimai siekiant deportuoti Lenkijos pilieius Soviet Sjungos gilum?
Praneja Dorota Pazio (Lenkija):

Deportuotj klausimas, kaip jau minjau, iki iol nra isamiai i tirtas. Buvo i viso keturios pagrindins deportacijos bangos. Per iuos keturis etapus buvo deportuota madaug tiek asmen: pirmuoju eta pu - apie 140 000 asmen, antruoju - apie 61 000 asmen, treiuoju apie 80 000 asmen ir ketvirtuoju - apie 86 000 asmen. Deportacijos vyko 1940-1941 metais. I viso, kaip jau minjau, buvo deportuota apie 330 000-340 000 asmen.
Tribunolo pirmininkas:

Sakykite kada Lenkija neteko tikrojo savo suvereniteto?

Praneja Dorota Pazio (Lenkija):

Klausimas sudtingas ir dl jo iki iol vyksta istorik ginai Lenki joje. Dl to nenoriau atsakyti klausim.
Tribunolo pirmininkas:

Ai u labai isamius atsakymus. Gal kolegijos nariai nort pa klausti?

Teisjas Detlef W. Stein (Vokietija):

A turiu por trump klausim. Pirmas bt toks: kok vaidmen suvaidino Soviet slaptosios tarnybos deportuojant Lenkijos pilieius? Ir antras: koks iuo metu vyksta dialogas tarp komunistini ir antiko munistini jg, ir kok vaidmen vaidina t jg santykis po 1990-j met?
Praneja Dorota Pazio (Lenkija):

pirm klausim atsakyti negaliu, nes jis nra isamiai itirtas. Ma nau, jog antras klausimas buvo apie tai, kaip vyksta dialogas tarp ko munistini ir antikomunistini jg. Ar gerai supratau?
Teisjas Detlef W. Stein (Vokietija):

A klausiau apie nukentjusij reabilitacij ir kompensacijas jiems.

Praneja Dorota Pazio (Lenkija):

antr klausim atsakysiu i savojo Tyrim centro perspektyvos. Centr kreipsi nukentj asmenys. Pirmiausia Centro parama - tai ati tinkamo liudijimo idavimas. Taiau Tyrim centro pagrindinis uda vinys yra moralins satisfakcijos suteikimas.

644

Teisjas Detlef W. Stein (Vokietija):

Taip pat ir apie valstybin param. Praneja Dorota Pazio (Lenkija) : Valstybin politika iuo klausimu yra, taiau nesu kompetentinga j atsakyti.
Tribunolo pirmininkas:

Ai. Klausim turi Tribunolo teisjas i Ukrainos, ponas Mykol Kulinsky.

Teisjas Mykol Kulinsky (Ukraina):

A turiu du klausimus. Ar vyko Lenkijoje procesas, kuriame bt teisiami Lenkijos liaudies partijos nariai? Ir antras klausimas, ar patei k Lenkija Rusijai sskait dl padarytos alos kompensavimo ir dl kompensacijos mokjimo suaudyt asmen eimoms?
Praneja Dorota Pazio (Lenkija):

Vlgi pabandysiu atsakyti i savojo Tyrim centro perspektyvos. is Centras nra valstybin staiga. Tai bus asmeninis, individualus atsa kymas. Buvo vykdomi konkrets teismo procesai prie konkreius as menis. Tai kunigo Jey Popeliuko byla. mogudyst buvo vykdyta 1984 metais, o procesas vyko vliau.
Tribunolo pirmininkas:

Labai ai. Jeigu Tribunolo teisj kolegijos nariai neturi klausim, tai gal kaltintojai turi klausim? Neturi. Nukentjusieji, turite klausi m? Neturite. Labai dkojame. Atleiskite, kad taip ilgai jus varginome. Ai u tok isam praneim.
Tribunolo pirmininkas:

Gerbiamoji kaltintoja i enijos, ar jau galite kalbti? Tada praom.

Kaltintoja Aminat Saijeva (enija):

A esu Aminat Saijeva. enijos Respublikos Ikerijos atstov Lietu vos Respublikoje. Savo valstybs vardu pateikiu kaltinamj akt dl ko munizmo ir pokomunizmo vykdyt nusikaltim fakt prie en taut. 1917 met spalio mnes vyko tai, kas neturjo precedento moni jos istorijoje. Didiulje Rusijos imperijoje, kuri pasiymjo ypatingai sunkia socialine ir politine priespauda, valdia atsidr komunist ran kose. Antimogika sovietins imperijos esm pasireik per taut pa vergim. Vienas i toki pavyzdi yra en tautos likimas. Komu nizmo nusikaltimai prie en taut turi savo ypatum, nes en kova u savo laisv ir nepriklausomyb niekada nebuvo nutilus. O lais v jie prarado dar 1859 metais. 1917 met vasario vykiai Rusijoje da v nauj postm tautinei isilaisvinimo kovai, kuri kovojo Rusijos ko lonijins tautos prie Rusijos imperij. iaurs Kaukaze 1917-1918 me

645

tais enija buvo politinio Kaukazo taut susivienijimo iniciator. Buvo siekiama sukurti nepriklausom Kaln Respublik, kuri jo iaurs Kaukazo tautos nuo Kaspijos iki Juodosios jros. Taiau iaurs Kau kazo taut Kaln Respublika gyvavo truput ilgiau nei vienerius me tus. I pradi kaukazieiai kovojo prie bolevikus, o vliau prie ge nerolo Antono Denikino armij. Komunistai, kovodami dl valdios Kaukaze, labai plaiai naudojo tautinio isivadavimo kovos kius. Jie kviet tautas grti prie savo tra dicij, kreipsi en taut su naujomis deklaracijomis ir paadais. Buvo smerkiamas caro reimas dl to, kad nevykd savo paad, kad sugriov en kultr ir religij. Viename i toki kreipimsi, kur pasira Leninas ir Stalinas, sakoma: enai ir kaukazieiai - visi, ku ri meets ir maldos namai buvo sugriauti, kuri tikjimas ir papro iai buvo niekinami carins Rusijos, nuo dabar Js tradicijos, papro iai, kultros staigos skelbiamos nelieiamomis ir laisvomis. Kurkite sa vo tautin gyvenim nekliudomai ir laisvai. Js turite tam teis. ino kite, kad Js teiss, kaip teiss vis Rusijos taut, bus ginamos revo liucijos ir jos struktr". Taiau komunistin struktra jau paia esme prietaravo tautinms kalniei savybms. Pavyzdiui, 1918 metais tarp penki milijon iau rs Kaukazo gyventoj komunist buvo tiktai 10, o tarp en toki ne buvo nei vieno. Kol bolevikai nesitvirtino enijoje, jie padar kelet veiksm, nordami sukurti iliuzij, kad dabar enai gali laisvai ir sava rankikai tvarkytis. Taip Soviet Sjungos sudtyje iaurs Kaukaze ko munistai kr Kaln Respublik, steig ariato teismus ir t.t. Taiau kai tik nauja valdia sitvirtino, i karto buvo panaikinti ariato teismai, pra sidjo aretai. Buvo aretuojami autoritetingi enijos asmenys, nugin kluota tauta, nors ligi tol kalnieiai turjo teis laikyti ginkl. Jau 1922 metais enijoje siliepsnojo pirmas stambesnio masto su kilimas, atsinaujino en kova u nepriklausomyb. Ir nuo io meto komunistin Maskva pradeda ypa iaur teror prie en taut. Apie tai, kaip bolevikai tuo laiku vykd teror enijoje, galima sprs ti pagal normatyvus, kurie sudar tuometins politikos pagrind. An tai enijos Autonomins Respublikos gyventoj nuginklavimo in strukcija, parayta 1925 met kovo mnes. Ten pateiktos tokios reko mendacijos: aulo gyventoj susirinkime reikalaujama visikai nusigin kluoti, numatytas konkretus laikas. Jeigu gyventojai nevykd io reika lavimo arba vykd j tik i dalies, tai juos buvo pradedama audyti artilerija arba jei nra artilerijos, tai apaudoma kulkosvaidiais 10 mi nui. Taiau vien tik artilerija nebuvo apsiribojama.

646

OGPU savo operacijos metu enijoje nurod, kad represijos buvo vykdomos bombarduojant i oro 16 gyvenamj punkt. Apie 100 to ki punkt buvo apaudyta artilerijos sviediniais, susprogdinta 119 na m, priklausani banditams" ir umuta 12 bandit". O i tikrj buvo bombarduojamos gyvenviets, naikinami gyventojai ir barbari kai griaunamos en ventovs, kultros paminklai. tai kas Juodo joje komunizmo knygoje" apie tai raoma: 1924 metais naujasis rei mas pradjo plai enijos paabojimo operacij, kurios gyventojai nepripaino soviet tvarkos. 1925 metais per vien mnes Raudonoji armija, kuriai vadovavo Jeronimas Uboreviius, palaikoma specialij OGPU dalini, paband nuginkluoti enijos partizanus, kurie ypa tvirtai sitvirtino enijos centre. Buvo suimta deimtys tkstani gin kluot moni, apie tkstant bandit" aretuota. Gyventoj pasiprie inimas, kaip pripaino patys OGPU vadai, buvo slopinamas artilerija ir bombarduojant i oro" (p. 151, vertimas i rus k.). Suplanuota ir vykdoma prievartin kolektyvizacija, kuri vykd ko munistinis reimas enijoje - tai buvo tikras karas prie taut. Kol kiai savo esme prietaravo en tradicijoms. en tautos pasiprie inimas kolektyvizacijai buvo atkaklus ir pasireik visoje alyje. NKVD skyrius enijoje 1924 metais informavo: Apie enus ir inguus. Me t pradioje en sritis kelia reali grsm, nes pavojing avanti r gali bti trauktos plaios gyventoj mass. Sukurti kolkiai gyvuo ja tik formaliai, nesuvisuomeninta daug ems, faktikai suvisuomeninta tiktai 17 % ariamos ems, 22 % ienaujam piev ir visikai maa da lis gyventoj gyvuli". Nuo 1928 iki 1932 m. enijoje vl kilo sukilimai. Pasiprieinimas komunistiniam reimui sustiprjo po to, kai valdia pradjo masines e n represijas, kurias vykd pasitelk k: Kova prie reakcingai nu siteikusius dvasininkus". O tokiems dvasininkams" priskirdavo beveik visus pagyvenusius mones. Buvo pasiektas savotikas absurdo lygis, nes buomis buvo vardinti bet kokie fizikai stiprs asmenys. Komu nistinis reimas nirtingai persekiojo islamo religij ir dvasininkus, sprogdino ir degino meetes, jas apiplinjo. Dvasininkus aud ir tr m su eimomis Sibir, j turtas buvo konfiskuojamas. Buvo perse kiojami ir laisvamaniai, gerbiantys nacionalin kultr ir tradicijas. Pa grindin smg stengtasi smogti inteligentijai. enai buvo vejami i mokymo staig, i vadovaujamo darbo, juos aud, udarinjo kal jimus, buvo tremiami Sibir, iaur. Vien tik 1931 m. ruden, per vien OGPU operacij, likviduojant prie us, buoes ir kitus nacionalistinius elementus", enijoje buvo su

647

audyta ir aretuota daugiau kaip 30 000 moni. Tie duomenys yra i 1993 met rinkinio. Per vien nakt, i 1937 m. liepos 31 d. rugpjio 1 d., NKVD i anksto pasiruousi atliko labai plai antienik ope racij. Jos metu buvo aretuota apie 14 000 en. Per kitus du mne sius buvo aretuota daugiau negu 22 000 moni. Visiems buvo iduo tas vienas prokuroro orderis - suimti, ir visiems buvo vienas neaki vaizdinis" teismas. Tai - ypatingoji trojka". J sudar srities pirmasis sekretorius Jegorovas, NKVD efas enijoje Dementjevas ir specialu sis prokuroras Porubajevas. i trojka" teis labai paprastai: vienus au dyti, kitus - konclager. Kiekvien nakt riaumojant motorams NKVD poemiuose buvo masikai audomi mons. Lavonai buvo nakt ive ami kalnus, kur buvo paskelbta vadinamoji draustinio teritorija, ir ten ukasinjami lavonai. Anksiau mintame NKVD praneime apie 1930 m. padt eni joje buvo sakoma, kad plaiosios mass labai prieikai nusiteikusios valdiai, daug laisvamani; buos panaudojami kurstyti atvir sukili m. 1930 m. kovo mnes buvo organizuota keletas ekist operacij, kurias rm artilerija ir aviacija. 1932 m. buvo kils sukilimas, kuriame dalyvavo apie 3 000 moni. Ibuoinimo politika, kuri vykd komunistinis reimas enijoje, turjo antimogik, grynai plikik pobd. Buvo ibuoinama tks taniai en gyventoj. en sukilimo slopinimo metu buvo nuu dyta labai daug taiki gyventoj. Nuo 1928 iki 1939 m. enijoje dl vairi represini operacij moni sumajo 206 tkstaniais. Represijos 1938 m. dar nesibaig. Prasidjus Antrajam pasauliniam karui, sustiprjo partizaninis judjimas enijos kalnuose. Sukilli prieakyje - jie kovo jo prie komunistin reim - stojo raytojas Chasanas Israilovas. Jis 1940 m. savo ymioje deklaracijoje SSRS valdiai ra: tai jau 20 met, kai soviet valdia kovoja prie mano taut, stengiasi j sunaikinti kaip manoma: vienus apaukdama buomis, kitus - banditais, treius - bur uaziniais nacionalistais. A sitikinau, kad kariaujama prie vis taut". Pacitavau jums tik kelet sakini, taiau deklaracija yra gana ilga. Karo metu bolevikai siautjo enijoje ir Inguijoje ymiai baisiau negu fronte. Vien 1942 m. sovietin aviacija daug kart bombardavo i oro vis enij ir Inguij. Toki bombardavim metu buvo tiek au k tarp gyventoj, kiek j paprastai bna karo metu fronte. Dl artile rijos apaudym uvo daugiau moni, nei j liko gyv. Nenuilstanti en isivadavimo kova prie reim vliau tapo j deportavimo prie astimi. Tokia deportacija prasidjo 1944 m. en tauta buvo apkal tinta bendradarbiavimu su vokiei faistais. tai k apie tai raoma

648

Juodojoje komunizmo knygoje": Dl enijos Autonomins Respub likos, tai ji buvo i dalies uimta vokiei tik 2,5 mnesio - 1942 m. nuo rugsjo iki lapkriio mnesio. Taiau tiesa ir tai, kad enai, ku rie prieinosi Rusijos kolonizacijai, nekapituliavo 1929 m. Jie buvo lik nepavergta tauta. O tarybin valdia jau prie tai siunt enij bau diamuosius brius. 1933 metais slopino en ir ingu sukilimus prie kolektyvizacij. 1932 m. buvo dangstomasi lozungu Kova prie banditizm". Panaudota ir sunkioji artilerija prie taikius gyventojus. Maa tauta niekada nesutiko bti globojama Maskvos. Dabartins ak cijos - vienas i tragikiausi enijos istorijos puslapi. Planai, kaip deportuoti enus ir inguus, buvo kuriami dar ymiai anksiau nei prasidjo paios deportacijos 1944 metais. 200 NKVD ka rinink, tiesiogiai vadovaujami Lavrentijaus Berijos ir kit, per tris die nas vykd karin operacij, kurios metu buvo itremti enai ir ingu ai. Ta operacija vadinosi Ivalyti en em nuo en". Vien tos operacijos metu buvo sunaikinta 12 000 moni. aud, sprogdino, de gino enus j namuose, skandino eeruose, naikino juos mokyklose, ligoninse. Visi enijos keliai buvo nusti sudarkyt kn, suaudy t kulkosvaidiais, subadyt autuv durtuvais. Tai buvo vyrai, vai kai, moterys, seneliai. Komunistai ir NKVD baudiamieji briai sugalvojo uminuoti nu udytj knus nordami sunaikinti dar daugiau moni. Jie inojo, kad enai negali palikti savo uvusij kn nepalaidoj pagal mu sulmon apeigas. Komunistai baudjai talentingai" ud mones. B tent alkaniems enams jie pametdavo unuodyto maisto. itaip jie norjo ivalyti en em nuo vis en. Aukt kaln gyvenviets, kuriuose ypa iauriai pasireik sovieti nis reimas ir jo represijos, tapo en tautos tragedijos simboliu. 1944 m. vasario mnes Chaibacho gyvenvietje, kaimo arklidje, buvo gyvi sudeginti ir suaudyti 700 taiki gyventoj - daugiausia moterys, seneliai, luoi mons, ligoniai. Tai padar ne faistai, bet komunistai, raudonarmieiai, ekistai, bent jau formaliai savi" mons ir savai" liaudiai. Chaibacho gyvenviet komunistai ir ekistai vrikai sunai kino vien todl, kad nenorjo vargintis enus transportuodami i kal n lygumas. itas nusikaltimas buvo vykdytas vadovaujant specia liam NKVD Maskvos padaliniui. Pulkininkas Greaninas, vykds i operacij, vadovavs iai piktadarybei, Soviet Sjungos Vidaus reika l komisarui L.Berijai siunt telegram, kurioje ra: Visikai slaptai. Tik Jums. Dl to, kad nemanoma transportuoti ir laiku atlikti operaci jos kodiniu pavadinimu Kalnai", turjau likviduoti 700 gyventoj Chai

649
bacho vietovje". Kaip atsakym Greaninas gavo telegram: Grea ninui. U rytingus veiksmus ikeliant enus i Chaibacho vietovs Js pristatytas vyriausybiniam apdovanojimui gauti. Sveikinu. Vidaus reikal komisaras Berija". Per 500 000 en ir ingu buvo suvaryti gyvulinius vagonus, kurie kelet mnesi iem per alt buvo veami svetim jiems e m. Beveant jie itisas paras negaudavo ne tik maisto, bet ir vandens. Nebuvo ir medicinos prieiros. Todl perpildytuose vagonuose kildavo masiniai susirgimai, epidemijos, iltin. mons mirdavo tkstaniais. Pirmais deportacijos metais altis, badas, ligos - tuberkulioz, iltin smarkiai pakirto mones. Taiau ne dl to masikai uvo enai ir in guai. Prieasi iekota ir tarptautinje konferencijoje, kuri vadinosi en Respublika". Konferencija vyko 1998 m. gruodio 8-11 d. Vie nas i jos dalyvi profesorius Ivanas Biulas, Ukrainos parlamento de putatas, pateik duomenis i Rusijos archyvo. Paaikjo, kad enai per deportacijas specialiai buvo maitinami unuodytu maistu. Toje pat kon ferencijoje kitas jos dalyvis, Riardas Boanas, Krokuvos miesto tary bos deputatas, pateik deportuot lenk liudijimus apie tai, kad tks taniais mirdavo i pairos stiprs ir sveiki enai. Toki liudijim, kai mirdavo visikai sveiki mons, inoma ir daugiau, ir ne tik e nai, bet ir vokieiai, korjieiai, graikai bei kit tautybi mons. Nusikalstamas komunistinis reimas planavo aminai deportuoti e nus ir inguus i j ems. Buvo raoma: Norint sustiprinti gyven toj iklim - en, karaaj, ingu, balkar, kalmuk, Krymo to tori ir kit - VKP (b) nusprendia, kad i tautybi gyventoj perk limas tolimus Soviet Sjungos rajonus yra aminas. Jiems draudia ma grti atgal savo ankstesnio gyvenimo vietas. Jeigu bus sugauti sa vavalikai gr savo ankstesnio gyvenimo vietas, jiems skiriama iki 20 met katorgos darb." ios deportacijos metu uvo apie 70 % en tautos. Lik gyvi e nai 13 met gyveno tremtyje fizikai ir moralikai engiami. is nusi kaltimas turi savo pavadinim - genocidas. Skirtingai nuo faistinio ge nocido, Stalino komunistinis genocidas nenuteistas, jo vykdytojai nenu bausti. Pasekms nelikviduotos. O nusikaltimo nebaudiamumas visuo met skatina nusikaltlius naujiems nusikaltimams. 1940 m. SSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas ileido specia lj sak, kuriuo remiantis 1944-1957 m. buvo deportuoti i enijos Respublikos 521 201 enas ir inguas. 1957 m. en ir ingu skaiius buvo toks: en - 191 479, ingu - 48 191 mogus. Tai yra oficials duomenys. I viso j buvo 239 670.

650

Nesunku pastebti, jog net falsifikavus komunistams duomenis, per 13 met en ir ingu skaiius sumajo dvigubai. Nusikalstamas komunistinis reimas dosniai apdovanojo tuos, kurie tyiojosi i en tautos. 1944 m. SSRS Aukiausiosios Tarybos Pre zidiumas u pavyzdingai atliktas uduotis enijoje ir Inguijoje ap dovanojo 711 en ir ingu tautos budeli, tarp j ir L.Berij, Kopi lov, Kruglov, Serov, Apolonov, Merkulov, Pijaov, Abakumov, Voronin ir kt. i 711 apdovanotj sra a turiu. Vadovaujant N.Chruiovui, 1957 m. enai ir inguai gavo teis grti tvyn. Atkurta enijos Autonomin Respublika, taiau ne buvo politins ir ekonomins reabilitacijos, tvynje en niekas ne lauk. Tie, kurie gyveno en emje, nenorjo, kad ie sugrt. o vinistikai nusiteik vietiniai partijos vadovai organizavo ginkluot pa siprieinim. Dauguma j buvo rusai ir jie prieinosi tiems, kurie gr o enij ir Inguij. Tuos faktus patvirtina vienas domus doku mentas, paskelbtas 1956 m. lapkriio 14 d. ir pasiraytas iurajevo, aukto rango valdininko. Dokumentas vadinasi Payma apie padt enijos - Inguijos Respublikoje". 1944 met lapkriio mnes i enijos, Inguijos buvo isista dau giau kaip 496 000 en ir ingu. Pagrindin en ir ingu dalis buvo darbinta ir dirbo siningai. Taiau daugelis j ireik nepasi tenkinim, kad negali grti savo ankstesnes gyvenamsias vietas. Bu vusi enijos Autonomin Respublika turjo 23 kaimo rajonus. Kai bu vo panaikinta respublika, 11 rajon priskyr Grozno sriiai, 6 - Dages tano Autonominei Respublikai, 5 - iaurs Osetijai ir 1 - Gruzijos Res publikai. Pagal 1939 m. suraym iuose rajonuose gyveno 7 231 000 moni. iuo metu ia yra 512 000 moni. Keliant klausim dl gali mo en ir ingu sugrimo savo anksiau gyventas vietas Groz ne, Dagestane, iaurs Osetijoje, komunist partija tai atsak neigia mai. Motyvavo tuo, kad ekonomikai ie rajonai nepajgs j darbinti ir apgyvendinti. Tok nenor partijos darbuotojai motyvavo tuo, kad daugelis j usirekomendavo gana neigiamai. enai, atvyk savo t vyn, buvo priversti ipirkti savo namus. Tiems, kuri namai buvo na cionalizuoti, j valstyb taip ir negrino. O apie asmeninio turto, as meninio kio grinim nebuvo n kalbos. Atjus valdi L. Brenevui, baigsi N.Chruiovo atilimo laikotar pis. Ypa sustiprjo rusifikavimo politika enijoje ir Inguijoje. Visose gyvenimo sferose buvo pradta vartoti tik rus kalba. Jei kas norjo siekti partins, valstybins ar mokslins karjeros, galjo nemokti gimtosios kal bos, taiau privaljo mokti rus kalb. Buvo udarytos visos meets,

651

nacionalins mokyklos. enams ir inguams vesti apribojimai sidar binant gamyklose, mokyklose, stojant auktsias mokyklas. Netgi buvo sukurtos teisins klitys norintiems prisiregistruoti. Demokratizacijos procesai, kurie prasidjo devintojo deimtmeio pa baigoje buvusioje SSRS, suteik vilties enams dl geresns ateities, ir btent tada prasidjo dvasinis en atgimimas, iaugo tautin sa vimon ir atsirado naujos vystymosi koncepcijos. 1991 m. lapkriio 1 d. en tauta ir laisvai irinkta enijos va dovyb juridikai formino savo nepriklausomos valstybs krim - e nijos Respublik. enijos valstyb kurta kaip suvereni valstyb. Ru sija i pradi pripaino enijos nepriklausomyb ir suverenitet, bet Rusijoje egzistuojantis ovinizmas, totalitarizmas ir jo liekanos padar tai, kad enija buvo ekonomikai, politikai ir kitaip izoliuota. Bet kai ir tai nesulugd enijos, 1994 m. Rusija pradjo tikr kar. Jame u vo 120 000 piliei. Rusija prie taikius gyventojus panaudojo visas gin kl ris, tarp j ir tas, kurios buvo udraustos tarptautini konvenci j. Miestai buvo paversti griuvsiais, imtai tkstani moni neteko pastogs, normali gyvenimo slyg, tapo bgliais. Toliau pateiksiu skaiius, kurie realiai atspindi 1994-1996 met karo netektis. Buvo nu udyta 120 000 enijos piliei, 400 000 tapo pabgliais. enijos infrastruktra sugriauta 80 %. Fizin ir psichin tautos sveikata buvo sulugdyta. Sunaikintos bib liotekos, muziejai, mokslo staigos, daugiau nei pus mokykl, techni kum. Buvo padaryta didiul ala visai ms alies infrastruktrai. Prajo treji metai po io karo. Buvo panaudoti visi metodai, sukelta ne maai provokacij prie en taut ir Ikerijos vadovyb. O kai ir tai nepadjo, buvo dirbtinai sukurti 1999 m. Dagestano vykiai. Po i vy ki Rusijos vadovyb apkaltino Ikerijos vadovyb ir vis en tau t agresija bei tarptautiniu terorizmu. Nepaisant to, kad 1997 met gegus 12 d. Ikerijos Respublika ir Rusijos Federacija pasira taikos sutart, pagal kuri alys baig 400 met vykusi nesantaik ir tolesnius santykius sipareigojo grsti tarp tautins teiss principais, Rusijos propaganda ir vadovyb slaptai ruo nauj kar prie enij. 1999 m. rugsjo mnes visas pasaulis vl tapo naujos agresijos prie en taut liudininku. Dabar enija yra sugriauta, Rusijos aviacija sunaikino ms miestus ir kaimus, visikai sulugd ms ekonomik. Rus okupuotoje Ikerijos teritorijoje sukur ta 20 lageri, kurie faktikai yra mirties lageriai enams, juose naiki nami ir udomi mons. Vykdant valymo operacijas suiminjama ir la geriuose kalinama tkstaniai nekalt moni. enijos gyventojai

652

nuolat kenia nuo Rusijos izoliacijos, rus aviacijos puolim, nuolat na mons Rusijos kariuomens uminuotose teritorijose. I vyr buvo tyiojamasi. Dauguma gyventoj tapo pabgliais. 1999 met itin alt iem pabgliai praleido lauke antisanitarinmis slygomis. mons neturjo minimali gyvenimo slyg. Visoje enijos teritorijoje gyven tojai persekiojami vien dl savo tautybs, tkstaniai aretuojami dl vairiausi prieasi. Dabartinio Rusijos pokomunistinio reimo politika - tai iaurumo, neapykantos mogui politika. Ji tvirtai siaknijo Rusijoje. Jos ideologi ja, propaguojanti prievart, ovinizm, agresyv rasizm, yra nusikals tama ir turi bti pasmerkta. Visa tai, manau, liudija, jog prie en taut buvo vykdyti patys sunkiausi nusikaltimai. Prie en taut posovietin pokomunistin vy riausyb ir jos baudiamieji briai, organai vykd tokius nusikaltimus: 1) 1920 met represijos prie en taut; 2) masiniai en udymai nuo 1920 iki 1940 m.; 3) priverstin deportacija 1944 metais, dl kurios uvo apie 70 % e n tautos; 4) 120 000 enijos piliei udyns 1994-1996 m. karo metu; 5) Rusijos baudiamieji briai naudojo sadistines priemones, prievar tavo, mu, kankino, aud en vyrus, moteris, vaikus, sene lius. enijos teritorijoje sukurti konclageriai; 6) sunaikinta en gyvenimo terp, visikai sulugdyta infrastruk tra ir ekonomika; 7) visikai sunaikinti kultros bei istorijos paminklai, vertybs. nusikaltim sra a galiau tsti. Taiau ir i pateikt duome n aikja, kokiu bdu komunistinis ir pokomunistinis reimai band ir tebebando sunaikinti en taut. Vardan mogikj vertybi, vardan teisingumo, vardan uvusij atminties, komunizmas turi bti pasmerktas.
Tribunolo pirmininkas:

Ai u isam praneim. Teisj kolegijos nariai, ar turite klausi m pranejai? Praom.

Teisjas Algirdas Endriukaitis (Lietuva):

Ar galtumte patvirtinti apie specifinius Rusijos santykius su e nija, tiksliau, jog rus poiris enus yra rasistinis?
Kaltintoja Aminat Saijeva (enija):

Taip, be abejo. A galiau patvirtinti tai visa en tautos istorija. Be to, yra nemaai duomen ir archyvins mediagos, kurios a dabar neturiu su savimi, bet ji gali patvirtinti, kad egzistavo planai 1944 me-

653

tais visikai inaikinti en taut. Buvo ketinta visus traukinius, ku rie perveinjo enus, tiesiog sunaikinti arba perveant enus per Kaspijos jr, juos paskandinti.
Teisjas Detlef W. Stein (Vokietija):

A noriau susieti klausimus su Vakar Europa. Kok Vakar vy riausybi vaidmen Js matote? Ar reikt daryti spaudim, inaudoti daugiau galimybi, kad bt galima pagreitinti karo pabaig eni joje, kad kariai grt savo kareivines? Ar reikt panaudoti diplo matinius kelius, kad is klausimas pajudt priek? Koks galt bti Vakar ali vaidmuo, tarkim, isprendiant it konflikt? Kok spau dim galt padaryti Vakar alys Rusijos vyriausybei, kad itas karas bt nutrauktas?
Kaltintoja Aminat Saijeva (enija):

A dabar isakysiu ne tik savo nuomon, bet pristatysiu savo tau tos ir Ikerijos vadovybs nuomon. A manau, jeigu Vakar valstybi ir JAV vadovai turt daugiau galios ir galt paveikti Rusijos Fede racijos vadovyb, turt daugiau noro, ketinim sustabdyti iuos ka rus, tai, manau, bt naudinga ir pavykt padaryti. Rusijos vadovyb vis tik atsivelgia Vakar nuomon ir savo veiksmus dangsto konsti tucins tvarkos atkrimu arba kova su tarptautiniu terorizmu. Jie taip vadina iuos karus. Jeigu a nepakankamai idsiau savo nuomon, tai galiau praplsti i tem.
Tribunolo pirmininkas:

Ar yra Js alyje kokios nors politins partijos?

Kaltintoja Aminat Saijeva (enija):

Taip, be abejo. Iki 1997 m. parlamento ir prezidento rinkim buvo apie 30 politini partij ir judjim. Jie ir dabar egzistuoja bei dirba, taiau ne enijos teritorijoje.
Tribunolo pirmininkas:

Gal dar kas norite paklausti?

Tribunolo pirmininkas:

A noriau paklausti, ar nemano enijos vadovyb ir Js asme nikai, kad sprogimas Maskvoje yra paios Maskvos provokacija tam, kad bt dar vienas postmis pradti naikinti en taut? Juk tai ati tinka Maskvos dvasi.
Kaltintoja Aminat Saijeva (enija):

Kai tik ie sprogimai vyko Maskvoje, Ikerijos prezidentas Aslanas Maschadovas i karto pareik, kad nei enijos vadovyb, nei en tauta neturi su tuo nieko bendro, nes enai netgi 1994-1996 m. karo me tu nenaudojo toki bd, nepaisant to, kad en tauta buvo naikinama.

654

O ms kiti vadovai dar aikiau pareik, kad su vaikais ir moterimis nekovojama. Ir a manau, kad visiems jau seniausiai aiku, jog sprogimai bu vo organizuoti pai Rusijos specialij tarnyb. Tam yra rodym.
Tribunolo pirmininkas:

Ar yra daugiau klausim? Praom.

Kaltintojas Uldis Pauls Strelis (Latvija):

Gerbiamoji ponia Aminat Saijeva. I istorijos mes inome, kad prie kelis amius Rusijos kunigaiktis Dmitrijus Donskojus stojo kovoti su Mamaj Aukso Orda ir laimjo it kov. O ms amiaus pabaigoje enijos prezidentas taip pat stojo kovoti su Maskvos vadovybe ir pir m kov laimjo. Dabar jau tsiasi antroji kova. A noriau paklausti, kodl kunigaikius vadina herojais, o enijos atstovus - banditais? Kokia Js nuomon iuo klausimu? Nors Js galite neatsakinti it klausim, nes jis yra retorinis ir a tiesiog norjau toki mint ikelti.
Kaltintoja Aminat Saijeva (enija):

Taip, i istorijos mes inome, kad rus tauta taip pat kovojo u sa vo nepriklausomyb, taiau Aukso Orda nebuvo tokio pobdio struk tra kaip komunistinis reimas, taip neeng rus tautos, kaip tai daro Rusijos valstyb en tautai. Tam yra daug rodym. Bet ms lai m, kad istorija nesustoja, ji juda priek ir ms tauta moka kovoti u savo nepriklausomyb ir laisv. Ir gal gale mes sitikin, kad e n tauta atgaus savo tautos nepriklausomyb.
Tribunolo pirmininkas:

Ar yra daugiau klausim? Nra. Tad nuoirdiai dkojame Jums u labai isam praneim ir atsakymus klausimus. Ai Jums.
Kaltintoja Aminat Saijeva (enija):

Ai Jums.
Tribunolo pirmininkas:

Gerbiamoji Vyriausioji kaltintoja, ar kaltintojas i Moldovos pasiruos?

Vyriausioji kaltintoja:

Kaltintojas i Moldovos prao atidti jo kalb.

Tribunolo pirmininkas:

Kitai dienai?
Vyriausioji kaltintoja:

Taip, kitai dienai. Prayiau dabar tsti proces ir apklausti ivar dintus nukentjusiuosius, kuri pirmoje sesijoje nesame iklaus.
Tribunolo pirmininkas:

Tribunolo teisj kolegija, pasitarusi vietoje, nutar i dalies pakeis ti Tribunolo teisminio nagrinjimo tvark ir iandien proces pradti nuo nukentjusij apklausos. Tad praome nukentjusj Adom Lu kaevii.

655

III.

Nukentjusij apklausos tsa

Nukentjusysis Adomas Lukaeviius (Lietuva):

Gerbiamasis Tribunole, gerbiamieji proceso dalyviai. Soviet Sjun gai okupavus Lietuv, nuo 1940 met pabaigos prasidjo smurto ir te roro akcijos prie Lietuvos inteligentij, prie mokslo, meno atstovus, karo vadovyb. 1941 met birelio mnes be jokio teisinio pagrindo buvo itremta Rusijos iaurinius rajonus deimtys tkstani moni su eimomis, su vaikais ir seneliais. Trmimai, aretai, udyns tssi ir po Antrojo pasaulinio karo. Okupantas, iurkiai paeisdamas tarp tautins teiss normas, prievarta m jaunus vyrus okupant kariuo men, paeisdamas enevos Konvencij dl civili apsaugos karo me tu. Nacionalizuotas ne tik valstybinis, bet ir privatus turtas, kininkai prievarta suvaryti kolkius. Klasi kovos" ideologija tampa valsty biniu smurto rankiu. Udaromos katalik banyios, aretuojami, ka linami ir tremiami kunigai. Rus kalba paveriama valstybine kalba. Mus, jaunus mones, buvusius studentus, jaudino tokie komunist partijos vykdomi nusikalstami veiksmai. 1949-1950 metais mes, Lietuvos auktj mokykl, tarp j Vilniaus valstybinio universiteto, Pedagoginio instituto, Kauno politechnikos instituto studentai, krme pogrindin or ganizacij Vieningoji darbo sjunga". Jos tikslas buvo ruotis parlamen tinei kovai su okupantais ir ivengti komunist partijos vykdomo teroro bei smurto nusikaltim. Po trej veiklos met KGB pavyko uverbuoti vien grups nar, Vilniaus valstybinio universiteto student - Vytaut Murausk, slapyvardiu Liudas", kuris idav pastamus grups na rius. 1952 m. pabaigoje grup buvo aretuota. Vilniaus apygardos karo tribunolas udarame posdyje KGB rmuose nuteis 16 grups bendra ygi 25 metams laisvs atmimo ir 5 metams tremties su turto konfis kavimu. Bausm paskyr atlikti vairiuose Vorkutos lageriuose. Man su grupe bendraygi teko atlikti bausm Vorkutlago koncen tracijos stovyklose, kiti bausmes atliko Irkutsko ir Krasnojarsko angli ir rdyn kasyklose. Mus nuteis neteistai. Mes niekam negrasinome ir prie niek nekovojome. Mes prame parlamentins kovos, debat, leidimo laisvai kalbti apie ties ir teisingum. Mums buvo neteistai atimta laisv, turtas, nutrauktos studijos, sudarkytas gyvenimas. Buvo me nuolat persekiojami KGB darbuotoj, nualinti i atsaking parei g, primetant mums antitarybin ir antiliaudin veikl. 1989 metais Lietuvos Respublikos Aukiausiasis teismas, perir js byl, mane reabilitavo. Beteisiu pilieiu savo Tvynje, okupuotoje Lietuvoje, igyvenau 37 metus. Kadangi yra labai daug surinkta media

656

gos ir ji yra pateikta Vyriausiajai kaltintojai Zitai liytei, todl a jos atskirai nepristatinsiu. i mediaga labai smulkiai aprayta ir profe soriaus Kazio ringio knygoje. Praau gerbiamo Tribunolo mano paro dymus pridti prie bylos mediagos.
Tribunolo pirmininkas:

Tursite, kolegijos nariai, klausim? Praom.

Teisjas Vytautas Raudelinas (Lietuva):

Ar Js, grs i lagerio, turjote tiesiogini kontakt su komunist partijos nariais, kurie galjo takoti tolesn Js gyvenim?
Nukentjusysis Adomas Lukaeviius (Lietuva):

A neturjau toki taking asmen, kurie galjo mane sksti ar ta koti. KGB tarnyboje buvo bendra nuostata verbuoti tokius mones kaip a, kiek galima intensyviau silyti jiems darb, apmokam arba ne, ge resnes pareigas, lengvesn pragyvenim. Kelet toki pasilym a esu gavs. Buvo atvej, kada kviesdavo saugum, bet, kad ir kaip keista, daugiausia kviesdavo milicij. aukime bdavo parayta, kad su sa vimi turti pas, kur buvau ir taip priverstas neiotis. O ten, udara me kabinete, asmuo prisistatydavo ess i saugumo ir silydavo sutik ti jiems padti. Toki kalbinim buvo keletas. Atsakydavau, kad a ne tam ia esu, gyvenu ir dirbu. O jis sakydavo: jeigu Js atsisakote ian dien lengvat, tai kaip norite."
Tribunolo pirmininkas:

Ar kolegijos nariai turi klausim? Neturi? Tuomet a paklausiu. Sa kykite, ar bdamas lageryje veikte prie lagerio administracij, kovo jote dl tuo metu buvusios Js padties?
Nukentjusysis Adomas Lukaeviius (Lietuva):

Taip, vykdme. Lagerio bkl buvo sunkiai sivaizduojama: barakai rakinami, langai su grotomis. Po 50 moni viename korpuse... mo ns grdavo i kasykl ir su tais paiais drabuiais atsiguldavo. Siau bas. Keiiantis valdioms buvo sudaryta grup i vairi tautybi as men: ukrainiei, baltarusi, rus, gruzin, lietuvi, latvi, est ir kt. Toks komitetas, kuriame dalyvavau ir a, organizavo streikus. Po ku rio laiko streik organizatoriai buvo iaikinti. Iaikino ir mane. Bu vome perkelti vadinamj baudiamj lager. Kadangi su ms are tais streik banga neugeso, todl jie ilgai ms nelaik ir vl iskirst po kitus lagerius. Vis t laik mes pamau brandinome mint apie dar b nutraukim. Taip viskas tssi iki Stalino asmens kulto pabaigos pa skelbimo. Po to valdia nutar paleisti mones i lageri ir 1956 me tais mes grome i kalinimo viet.
Tribunolo pirmininkas:

Sakykite, ar Jums inomi asmenys, kurie Jus skund?

657

Nukentjusysis Adomas Lukaeviius (Lietuva):

Taip. Vien i pagrindini asmen, nors ten buvo verbuojama gal deimt, vardint vairiais slapyvardiais. Bet n vienas i j man ne buvo pastamas ir vardintas. O bendrakursis, su kuriuo mes kartu da lyvavome pogrindinje veikloje - tai Vytautas Murauskas, kaunietis. Jis moksi Vilniaus universiteto teiss fakultete. is mogus visas inias slapia perduodavo KGB darbuotojams. Po to jis buvo nusistas as pirantr, i ten gro ir Kaune dst marksizm-leninizm. Bet kai i fakulteto dekano Kstuio Domaeviiaus jis suinojo, kad a grau at gal universitet, neinau, dl ios prieasties, ar ne, susirgo psichine liga ir po dvej mnesi pasikor. Toks idavik likimas.
Tribunolo pirmininkas:

Gal kiti proceso dalyviai, kaltintojai turi klausim? Neturite? Ai. Yra klausimas. Praom.
Teisjas Mykol Kulinsky (Ukraina):

A turiu du klausimus. Noriau paklausti Js, ar Js lageryje sirgote ir kokia medicinos prieira Jums buvo suteikta? Ar apskritai bu vo teikiama kokia nors medicinos pagalba?
Nukentjusysis Adomas Lukaeviius (Lietuva):

Reikia pripainti, kad Vorkutos lageryje, pirmoje kapitalinje kasyk loje, medicinos prieira buvo. Kasykla veik nuo 1938 met. Praeityje ten buvo siaubo karalija, bet tuo metu, kai kaljau lageryje, daug kali ni buvo gydytojai. Vienas mogus i Latvijos buvo gydytojas. Buvo ir kit gydytoj. Taip, kalini prieira buvo, tik vaist tam gydymui neskyr. Paios ligonins nebuvo, tik keliolika lov. Bet, kaip sakiau, iokia tokia pirmin medicinos pagalba buvo, nes dirbant kasyklose ne laiming atsitikim bdavo labai daug. Be medicinos pagalbos igyven ti buvo nemanoma. Bdavo ir kaul li, ir kitoki nelaimi. O me dicinos pagalb kaliniai gydytojai suteikdavo labai ger. Jiems priekai t niekas neturjo.
Tribunolo pirmininkas:

Daugiau klausim turite? Ne. Tuomet dkojame Jums.

Nukentjusysis Adomas Lukaeviius (Lietuva):

Ai.
Tribunolo pirmininkas:

Dabar kvieiamas nukentjusysis Leonas Laurinskas. Praom tribn.

Nukentjusysis Leonas Laurinskas (Lietuva):

Esu Leonas Laurinskas. Atsdjau 16 met konclageriuose. Partiza nu ibuvau 8 metus. 1953 m. lapkriio 24 d. provokatori buvau iduo tas, apnuodytas vaistais ir suimtas. I karto mane atsive Vilniaus

658

saugum ir per pirm tardym verbavo. Tardymas vis laik vyko ia, Vilniuje. Tuo metu baigsi 1953 metai, o 1954 m. sum L.Berij. Stali nas jau buvo nusibaigs. Fizinio smurto jau nenaudojo, jeigu kada kumiu gaudavai truput on, tai vieni juokai. Maistas buvo labai prastas - duon sapnuodavome. Ypatingai Lukiki kaljime, kada po teismo sdjome. 1961-1962 m. sdjau udarame Vladimiro kaljime. Bausmei baigiantis, mus keturis ive Saransk. Band uverbuo ti. Sako, reikia ia padti, jei norsi Lietuvoje gyventi ir t.t. Vienas lie tuvikai kalbjo, rusas, buvs Panevio saugumo darbuotojas. Pra pa dti. A jam sakau, kad yra tokia rusika patarl: Bazare ivio...". Sa ko, gerai. Grs lager nesakyk, ko ia buvai atvetas. Taip ir pasa kiau, kad ant scenos nelipsiu, bet savo draugams apie t dalyk pasa kysiu. Neprisimiau joki sipareigojim, mgstu laisv, laisvas galiu bti ir lageryje. Po kurio laiko paleido. Taiau vis laik neleido gy venti Lietuvoje. Gyvenau Sibire, buvau prisiregistravs Latvijoje pas draug, paskui Rusijoje. Grus Taurag, tuojau prisistat milicija, au k, paveikslavo, pirt antspaudus m. Vis laik sek saugumas, net kada a ligonin atsiguldavau. Skaudjo man koja. Iki pat nepriklau somybs atkrimo domjosi manimi saugumas ir milicija. Tribunolo pirmininkas: Ai Jums. Ar kolegijos nariai turi klausim, kaltintojai?
Vyriausioji kaltintoja:

Kas Jus pirm kart teis?

Nukentjusysis Leonas Laurinskas (Lietuva):

Karo Tribunolas.
Vyriausioji kaltintoja:

Ar buvo vertjas?
Nukentjusysis Leonas Laurinskas (Lietuva):

Buvo vertjas.
Vyriausioji kaltintoja:

O smurt, jeigu ne psichin, ar naudojo tardymo metu?

Nukentjusysis Leonas Laurinskas (Lietuva):

Esu kumi gavs, bet tai tik juokai. Prira, kad 5 kartus esu da lyvavs susiaudymuose.
Vyriausioji kaltintoja:

O gynj teisme ar turjote?

Nukentjusysis Leonas Laurinskas (Lietuva):

Buvo, bet formaliai.

Vyriausioji kaltintoja:

Ar leido Jums susipainti su byla?

659

Nukentjusysis Leonas Laurinskas (Lietuva):

Susipainau, dabar jau susipainau.

Vyriausioji kaltintoja:

Ne tada?
Nukentjusysis Leonas Laurinskas (Lietuva):

Tada man perskait byl prie teism. Kadangi a rus kalbos ne mokjau, tai vert lietuvi kalb.
Vyriausioji kaltintoja:

Ar supratote, kas ten parayta? Ar gerai ivert ir supaindino Jus su bylos mediaga?
Nukentjusysis Leonas Laurinskas (Lietuva):

Matote, tardant daug meluodavau, visk pasakojau i lub", klai dinau. Po savaits, jie sako: Klysti". inojau, kad vis tiek nubaus, tik neinojau tiksliai u k. Buvo svarbu neiduoti n vieno mogaus.
Vyriausioji kaltintoja:

Pagal kokios respublikos ar kok kodeks Jus nuteis?

Nukentjusysis Leonas Laurinskas (Lietuva):

RSFSR 58-1 A, 58-11.

Vyriausioji kaltintoja:

Pagal Rusijos Federacijos. Kokia formuluot?

Nukentjusysis Leonas Laurinskas (Lietuva):

Tvyns idavimas ir ginkluota veikla.

Tribunolo pirmininkas:

Ar yra daugiau klausim? Praom.

Kaltintojas Levko G. Lukjanenko (Ukraina):

A i Ukrainos, visuomeninio judjimo atstovas. Js pasakte, kad jus apnuodijo, o paskui aretavo. Ukrainoje rinkau duomenis, kaip bu vo naudojamas cheminis ginklas prie mones. Tai Js paminjote. A manau, kad man bt labai domu, taip pat bt naudinga ir Tribu nolui igirsti, kad Js patikslintumte, kaip tai atsitiko?
Nukentjusysis Leonas Laurinskas (Lietuva):

Provokatoriai jaut, kad a esu tame krate, bet pdsak neuiuo p. Kai susitikau su jais, dvi dienas dienojome kartu tai vienur, tai ki tur pas mones. Jais pasitikjau. A praiau j, kad atnet pas, pra iau medioklinio autuvo. Man pasak, jeigu i karinio ginklo nuau si, tai i bunkerio neilsi, tame krate jau niekur nepasirodysi. Sakau, reikia medioklinio autuvo. Jie man priadjo atneti. Antr kart su tart viet a neatjau, bet jie atjo anksiau ir mane surado. Sako, yra dar atjs vadas, nori susitikti, bet jis nenorjo eiti, todl liko sodyboje. Viskas buvo suplanuota. Sakau, gerai, einam. Nueinam ten, pasisveiki

660

nam, kaip buvo priimta, jis pabuiuoja mane. Jie visk ada man, bet nieko neduoda. adjo pogrindio literatros. Turjo atsine pirm kar t emaiio" apygardos leidinuk, norjo maskuotis. A sakau, o kaip autuvas? Sako, dar neatnem. Pasakiau, kam reiks. Sako, planas ge ras. Pasai, sako, yra suaudyt moni. Ar bus gerai? Sakau, nesvar bu, kad tik bt geras blankas. Jiems, turbt, buvo svarbu, ar yra spe cialist, galini iimti cheminius raus. Kalbams, pradjo dalinti saldainius, ten buvo ir j merginos. Sody boje mons irgi neinojo, koks ia spektaklis. Dabar, sako, eisime vaka rieniauti vien viet pas tok brigadinink. A norjau parodyti, kad dar ia yra partizan, kad ne vienas a esu, mat buvau truput pagsdins t brigadinink. Buvo sutarta, kad ateisime antr kart. Ieinant i sodybos, dar man pakio okolad, imk, valgyk. Tas okoladas, kaip ra byloje, buvo su uifruotais U 12 nuodais. A t okolad valgau, ir lyg degtins kvapas, bet man n galv. Viso okolado nesuvalgiau, numeiau. Dar at simenu, kad a, apnuodytas, iriu dang, vaigds sukasi. Supratau, pajauiau, kad esu apnuodytas. Bandiau truput prieintis. Kai mane u lau, imitavo paaudym. Tai yra aprayta byloje. Pasived prie kelio, paties palapinje, surio spygliuota viela. Ms rankose esi, sako, k no rime, t padarysime. A netekau smons. Atsibudau veamas maino je. Mane sum apie 11 valand nakt, o jau buvo po piet. A atsibun du, palapin uklota, vos a kilsteliu galv, jie tuoj pat j prispaudia. At siminiau, kad esu suimtas, bet sivaizdavau, kad dar slepiuosi iene. Bu vau nuvetas Vilniaus saugum. Tribunolo pirmininkas: Ai, atrodo, klausim Js atsakte. Dar vienas klausimas. Praom. Kaltintojas Levko G. Lukjanenko (Ukraina) : Ponas pirmininke, noriu vienu odiu patikslinti. Mano byloje yra du dokumentai apie cheminio ginklo naudojim prie ukrainiei su killius. Atsakykite trumpai, ar Js i pradi pajautte, kad Js ko jos nejuda, ar praradote smone, kai Js dar jote?
Nukentjusysis Leonas Laurinskas (Lietuva):

A dar nieko nejauiau. Tas Neptn 12" nesuveik per t laik, to dl buvau suimtas jga. Tardymo byloje apie tai nieko nra, tik data ir kokiame kaime sulaikytas. Yra teismo posdio protokolas, ten viskas smulkiai aprayta.
Tribunolo pirmininkas:

Ar proceso dalyviai dar turi klausim? Neturite. Dkojame. Dabar kvieiame Edmund Simonait.

661

Nukentjusysis Edmundas Simonaitis (Lietuva):

A, Edmundas Simonaitis, buvs politinis kalinys, Tauro" apygar dos 1946 m. Vytenio" brio narys. Garbusis Tribunole, prayiau pirmininko leisti man, kaip nukent jusiam, papasakoti apie Lietuvos karinink sunaikinim.
Tribunolo pirmininkas:

Praom.
Nukentjusysis Edmundas Simonaitis (Lietuva):

Kalbdamas apie savj jaunyst, turiu pasakyti, kad Marijampol je, mano gimtajame mieste, partizan tabo pavedimu buvo steigtas jaunimo brys, kuriam ir a priklausiau. 1946 m. vasario 19 d. buvo organizuoti didiuliai trmimai Marijampols, Lazdij, Taurags ir Kau no apskrityse. vagonus buvo sugrstos 424 eimos. Tauro" apygar dos vadas Zigmas Drunga, slapyvardiu Mykolas Jonas", vasario pa baigoje ileido sakym, kuriuo pareigojo stabdyti trmim sprogdinant geleinkelius, ardant plentus, stabdant kolaborant veikl. Buvo mobi lizuoti stribai, komunist partinis aktyvas, Kauno darbuotojai. Trmi mas vyko kelet dien. Renkant mones, buvo virytas planas, kaip rao spauda, trejet kart, taip buvo ms vietini persistengta. Susprog dinti geleinkel prie Marijampols, prie Vin, teko Vytenio" briui. Susprogdint geleinkel, kaip parayta dokumentuose, aptiko patru liavs raudonarmietis i. Trmimas buvo sulaikytas porai dien, ta iau nesulugdytas. Po to prasidjo akcijos, a kalbu tik apie brio veik l ir idavyst, kuri vykd partizanas ekaitis slapyvardiu Mnu lis", nepriklauss ms briui. Per tris ekist operacijas brys buvo sunaikintas. 1946 m. lapkriio 29 d. teismas, kuriam pirmininkavo kru vinasis papulkininkis Chaliavin, tas pats, kuris nuteis mirties bausme arkivyskup Vincent Borisevii, i 11 suimtj 4 nuteis mirties baus me, jie buvo suaudyti kit met kovo 26 d. ir pakasti Tuskuln cen tre. J palaikai atkasti ir identifikuoti. Iki iol laikomi, jau penkeri me tai, nepagarbiai, kaip nedera ms krikionikai moralei, apelsin d se, urakinti kamerose. ia ms vidins morals klausimas. Kiti buvo nuteisti 10 met lagerio ir ibarstyti po vis tuometin So viet Sjung. Tokia buvo jaunimo kova su okupantu ir jo indlis. Ma nau, kad tai buvo masinio entuziazmo pasekm, vargu ar galjo bti kitaip. Tai tiek iuo klausimu. Tik galiu pridurti, kad daugelio atvil giu nebuvo ivengta verbavimo. Beje, brio vadas Valaitis taip pat bu vo pakliuvs ir paleistas su uduotim, nors partizanavo labai atsakin gai ir buvo vienas i drsiausi partizan Geleinio vilko" rinktinje, o vliau Vytauto" rinktinje. Tai tokia mano asmenin istorija. Teko

662

man lageryje praleisti atuonerius su puse met, Dezkazgano vario ka syklose, praktikai vis laik po eme. Skstis neturiu kuo, nes tai da lis kanios, kuri itiko vis taut. Negaliu pasverti, ar man daugiau kliu vo, ar maiau, bet ilikau. Beje, esu antros grups invalidas. i tem a baigiau, gerbiamasis Tribunole.
Tribunolo pirmininkas:

Praom. Tskite.
Nukentjusysis Edmundas Simonaitis (Lietuva):

Tada tsiu apie tai, k manau pagal uimamas pareigas privalau pa sakyti. Esu pristats Tribunolui mediag Apie Lietuvos krato apsau gos vadovybs sunaikinim". Soviet Sjunga, sudariusi nusikalstam sandr su Vokietija, 1940 m. birelio 15 d. okupavo Lietuv ir Lietu vos kariuomen buvo sunaikinta be kovos. Tai buvo politins vadovy bs sprendimas, o kariuomenei tos kalts priskirti nedert, nors mo ralinis sunkumas liko iki iandien. Laisva ir okupuota Lietuva iki 1953 m. turjo i viso 24 kariuomens vadus ir Krato apsaugos ministrus. I j savo mirtimi laisvje mir tik trys, 20 patyr bolevik okupaci nio reimo represijas, i j 7, nordami ivengti mirties, pasitrauk Va karus. Kaljo trylika, 4 i j buvo suaudyti: Krato apsaugos minist ras pulkininkas Balys Giedraitis prie ervens, ministras generolas My kolas Velykis Jakutske, gynybos pajg vadas, ymusis partizan ge nerolas Jonas emaitis Maskvoje, partizan gynybos pajg vadas Adol fas Ramanauskas 1957 m. Palaik ukasimo vietos neinomos. Kalji muose ir tremtyje buvo nukankinti trys: kariuomens vadas ministras generolas leitenantas Pranas Liatukas 1945 m. Vilniaus kaljime, minist ras pirmininkas ir Krato apsaugos ministras Augustinas Voldemaras 1942 m. Butirk kaljime Maskvoje, ministras pulkininkas leitenantas Antanas Merkys 1955 m. mir Malenkuose po kaljimo. Iveng represij vienui vienintelis, prosovietins orientacijos kariuo mens vadas, divizijos generolas Vincas Vitkauskas, saks nesipriein ti okupant kariuomenei. Toks buvo Maskvos ultimatumo reikalavimas, kuriam pakluso tuometin Lietuvos politin vadovyb. Okupantas sunaikino vis Lietuvos kariuomen: 1 817 karinink tai rodo alos apskaita, kuri yra parengta vyriausybs sudarytoje ko misijoje. Karininkai ir auktieji karininkai buvo naikinami metodikai ir masikai, be iimties. Didioji dalis karinink buvo suaudyta lage ryje prie Lamos ir Lietuvoje. Daug karinink vliau tapo partizaninio karo organizaciniais vadais, a jau juos minjau, - Tauro" apygardos vad, aviacijos kapiton Zigm Drung, kuris buvo ir mano Vyriausiasis vadas, minjau generol Jon emait, generol Adolf Ramanausk. Jie

663

visi uvo pasiprieinimo kovose, kurios pasibaigus Antrajam pasauli niam karui Lietuvoje dar tssi vis deimtmet. Manau, kad jie gyn ne tik Tvyns laisv, bet ir kariuomens garb. Krato apsaugos mi nistr ir kariuomens vad totalinis sunaikinimas - tai tik ledkalnio vir n. Manau, kad klasi kovos pseudomokslu grstas okupuotos vals tybs krato apsaugos vadovybs sunaikinimas turt bti vertinamas kaip itin sunkus komunizmo nusikaltimas, kuriuo buvo siekiama pa likti okupuoto krato gyventojus be tautins inteligentijos, o valstyb be galimo pasiprieinimo vad.
Tribunolo pirmininkas:

Kvieiame gerbiamj Liucij arneckyt. Jos nra? Tuomet Antan Luk. Nra. Kolegija pasitarusi nutar: kadangi nra atvykusi nuken tjusij, apklausti liudytojus. Justinas Garva. Praom.

IV.

Liudytoj apklausa

Liudytojas Justinas Garva (Lietuva):

Esu Justinas Garva, gims Raseini apskrityje, Kirklaini valsiuje, Panetori kaime. Likimas man lm gimti tokioje vietoje, kur pokario me tais, antr kart atjus bolevizmui, per pus met buvo ugnyje sude ginti, sukapoti, suaudyti 43 mons. I j eis sudegino 1944 m. Ki dien. Vienas i j eimos nari nugriuvo sueistas ir kareiviai jo nepa tikrino, ar jis dar gyvas. Kada namas sideg, tai kareiviai pasitrauk; tas kiek jg turdamas ijo i namo ir pargriuvo sode. Ten j kaimynai, pus brolio eima, rado ir parsine pas save namus. Jis buvo sueistas vi durius ir pet. Jis kiek galdamas nupasakojo matyt vaizd. Pas juos po piet, apie trei valand, atvaiavo rus kareiviai ir lie tuvikai kalbantys stribai. Pradjo iekoti visoki priekabi: neva prab go kas pro al, tai gal kas slapstosi ir taip toliau. Pradjo deginti sien ta petus ir ventj paveikslus. Suaud tris moteris, piemenuk, tarnavus pas juos 10 met, ir vienos moters 3 mnesi mergait. Jie visi sudeg. O mogus, kuris visk papasakojo, vidurnakt mir. A buvau ryt nujs su draugu pasiirti. Mes ten pasidairm gal 10 minui, tada pirm kart pajutom mogienos degsius, pamatme sudegusius. Pusbrolis padar mi rusiajam karst, visiems kitiems sudegintiems po dut, kurias tuos de gsi likuius sudjo. Ir slapiomis palaidojo Rudaii kapinse. Neminsiu pavardi, uimt daug laiko, bet liudininkai prisimena ias udynes. Tokia Maiulait ar Macaityt liudijo dl savo brolio ties: 1945 m. liepos mn. 16 d. atjo pas mane mano sesuo, prane,

664

kad nuudytas mano brolis Kaziukas. Venskien prane, kad kartu su deginta Ulenskien, Ulenskait, Ulenskai, Kostas Marcinkus ir pieme nukas nuo Padubysio, Albertas Montvydas, dvylikos met. Kada nu jome vykio viet, radome sudegintus visus trobesius, gyvenamojo na mo vietoje - lavonus. Savo brolio Kaziuko lavon atpainau dl ant vie no sudegusio lavono rastos mediagos pamualo likui, kuriuos m s brolis dvjo. U namo pamat i lauko puss radome nukirstos ran kos gabal, nukirsta aukiau rieo emiau alkns. Sudjau krep, kur buvo sudti sudegusio mano brolio lavono likuiai. T krep mu du su seserim parneme Kelmick kaim, ms tvik, ir paslp me rugiuose. Krep udengme dideliu piiniu puodu, kad unys ir kiti vrys visikai nesunaikint. Po dviej dien padar karst ir Ka ziuko lavono likuius slapiomis palaidojome Juodaii kapinse." Dar vienas atvejis. Buvo sudegintas visas kaimas, tarp j ir Vozbu t kis. Ten uvo 9 mons, buvo suaudyti, kaime sudegintos 22 so dybos. Stribai ir kareiviai surinko ir aud tuos mones, kuri vaikai buvo aukiami kariuomen, bet neatjo. Prikibo ir prie tokio, kuris vi sai aukiamojo amiaus sn neturjo. Pavyzdiui, ueina stribai ir ka riai pas tok leevii, neturjus vaik, daro krat, staliuje randa s ra vard ir sako, kad tai ia bandit ryinink sraas ir udega jo trobesius. O tas sraas buvo padarytas jo mirusiems atminti. Papras tai, mald pabaigoje, grus i banyios suraomos sielos t mirusi j artimj, kurie dalyvauja. Taigi jie dl to ir prikibo. U tok sra buvo sudegintos trobos ir mogus liko be pastogs. Stas Kuinsk, Jon Mockait, Vlad Adomavii 1945 m. liepos 13 d. kareiviai ived i j nam. J lavonai rasti 1945 m. rugpjio 24 d. mi ke prie Skardins kaimo. Akiduobse - vinys. Adomaviiaus - a jo ne maiau - galva ir viena ranka buvo atskirai, mons jas ukas prie k no. Vykstant kovoms mons sugalvojo k daryti, kad atj prie kapo i not, kas ten ukastas ar palaidotas. Nuo lavono drabuio nupjaudavo skiaut, kaldavo kuoliuk, praskeldavo ir brukdavo j. Iekantysis atjs randa tos mediagos dal, ino, kas ia yra ukastas. Galima atsikasti ir rasti. Tokiu bdu ir suradome. T byl a pradjau urainti 1989 m. pavasar. Urainjau ir su rinkau liudinink per 20, pastami ir nepastami paliudijo. Tai tiek buvo surinkta liudinink, kuriuos dabar perskaiiau. 1990 m. daviau, kaip sako, dein ir kair tuos duomenis - Kauno rajono prokurat rai, Kauno miesto prokuratrai. Dabar ne per seniausiai siuniau Vals tiei laikraiui", Lietuvos aidui", Kauno dienai". Kauno diena" tru put ispausdino, tik ten nebuvo liudinink parodym. Kadangi man

665

niekas neatsak, a galvojau, jog jeigu a nuneiu tokius dokumentus, sakys, gerai, ir dar duok. Ir mes rinksime tuos kaltininkus ir iekosim j. Bet laikai dingo kaip vanden. 1993 m. a jau buvau prarads vilt, mirus mano draugui Vilniuje, su kuriuo Norilsko lageryje buvome. Atvaiavau jo laidotuves. Pasi miau ir komplekt savo ura. Po laidotuvi nujau Generalin pro kuratr, kuriai tada vadovavo Artras Paulauskas. Paraiau pareiki m, kad jis duot teisin vertinim surinktai mediagai, ir ijau. Po mnesio gaunu i Jurbarko prokuratros praneim, nes tai vyko pa gal dabartin administracin paskirstym Jurbarko rajone, kad ikelta baudiamoji byla ir t.t. Prajo pus met, bet a atsakymo negavau. Nu vaiuoju pas tardytoj Pangon ir klausiu, kodl nra atsakymo. Mes susiginijome. Jis vis klaus, kodl man taip reikia ratiko atsakymo. Atsakymo man taip ir nedav. Po to vl kreipiausi Seim, Vytauto Landsbergio padjjo pavaduotoj. Tai jis para Jurbarko prokurat rai ir i dav atsakym. Visai neseniai buvau Jurbarko prokuratroje. Mane prim kitas tardytojas, labai simpatikas vyras, toks sukalbamas. Jis jau buvo apklauss 9 asmenis byloje numeris 98201193. I viso bu vo apklausta apie 60 liudinink.
Tribunolo pirmininkas:

Labai Js atsipraome. A noriau paklausti, ar nustat k nors i kaltinink?

Liudytojas Justinas Garva (Lietuva):

Nieko. Jie net nieko nekviet i liaudies gynj.

Tribunolo pirmininkas:

Nieko nekviet? Sakykite, gal Js inote pavardes, kurie tiesiogiai da lyvavo tose udynse?
Liudytojas Justinas Garva (Lietuva):

A inau. Vienas gyvena Utenoje, Serediuose. Dabar ia srao tai neturiu.

Tribunolo pirmininkas:

Tai k darte toliau? Ar Js kam nors dabar parate, kad tikrai i note tokius asmenis, kurie dalyvavo udynse?
Liudytojas Justinas Garva (Lietuva):

A tardytojui pasakiau taip: jeigu a atvesiu tok, pirma a neturiu teiss pristatyti jo, bet jeigu ir atvesiau, tai Js pro vienas duris j lei site, o pro kitas j paleisite.
Tribunolo pirmininkas:

Neinau, ar iuo metu itaip daroma!

666

Liudytojas Justinas Garva (Lietuva):

Gerbiamasis, a sitikins, kad tikrai taip. Atuonerius metus a ne gavau atsakymo.

Tribunolo pirmininkas:

Mes tikrai inome, kad bylos tsiasi labai ilgai, viena byla 5 metus buvo tiriama ir t.t. Apie tai mes inome. Tas bylas taip pat inome. Sa kykite, gal Tribunolui turite papildom duomen? Kolegijos nariai, gal turite klausim liudytojui?
Liudytojas Justinas Garva (Lietuva):

A dar apie save noriau pasakyti.

Tribunolo pirmininkas:

Praom, jeigu kalbsite kaip nukentjusysis.

Liudytojas Justinas Garva (Lietuva):

Gerai.
Tribunolo pirmininkas:

Tai praom tada trumpai paaikinti, nes mes turim labai daug duo men, knyg.
Liudytojas Justinas Garva (Lietuva):

1944 m. stojau vietin savanori rinktin. Ms batalionas buvo Ryt Lietuvoje, Varnoje. Ten turjome mi su Armija Krajova. 1944 m. gegus 7 d. uvo 10, buvo sueisti 28. Ten mes buvome perkelti papildymui. Nakt atjo bataliono vado adjutantas - jo pavards a ne inau. Jisai mane paskyr ratininku vietoj uvusio per m. Vado ad jutantas pasak, kad mes ieiname neribot atostog ginkluoti. Taip mus paleido ir savo krat pasiekme su ginklais. Po to greitai atjo antra okupacija ir tokiems kaip a, ir kitiems, reikjo laikytis toli nuo saugumo. Slapsiausi, bet man partizan vadovyb padar dokumen tus, kad esu gims 1928 m., ir a stojau auktesnij mokykl su ta slyga, kad jie pas mane ateis ir susiras. Trejus metus buvau valgy bos brio Sakalai" vadu, paskui karo teismo brio vadu Vaidoto" rinktinje. Vliau buvau aretuotas, mane idav ryininkas. Aretavo mane 1947 m. gegus 5 d. Ryininkas neinojo mano pareig, brio nari neidav, negaljo iduoti. Konspiracija buvo.
Tribunolo pirmininkas:

Atsipraau. Sakykit, Js buvote nuteistas?

Liudytojas Justinas Garva (Lietuva):

Taip. Mane tard ir nuteis 1947 m. liepos mn. 15-17 d. Karo Tri bunolas Kaune.
Tribunolo pirmininkas:

Koki paskyr bausm?

667

Liudytojas Justinas Garva (Lietuva):

Deimt met.
Tribunolo pirmininkas:

Atlikote vis bausm? Kuriais metais grote?

Liudytojas Justinas Garva (Lietuva):

Buvau Peioros lageriuose - baisiai nemoniki lageriai. Tenai sv riau 42 kg. Paskiau perve Norilsk. Turjau labai aukt kraujo spau dim, buvau 4 kategorijos invalidas. Mane teis kelis kartus, kol pada r netinkamu lageriui, tada gydytojai sura aktus ir ileido.
Tribunolo pirmininkas:

Sakykite, kada sugrote Lietuv?

Liudytojas Justinas Garva (Lietuva):

1956 m. gegus mnes.

Tribunolo pirmininkas:

Ar buvo trukdoma Jums prisiregistruoti Lietuvoje?

Liudytojas Justinas Garva (Lietuva):

ito tai nebuvo, nes jau buvo chruiovinis atilimas.

Tribunolo pirmininkas:

Ar kiti proceso dalyviai turi klausim?

Vyriausioji kaltintoja:

Kiek kart jus kankino iki Karo Tribunolo proceso?

Liudytojas Justinas Garva (Lietuva):

A pasakysiu, kad nelabai kankino, vien kart buvau prarads s mon.

Vyriausioji kaltintoja:

O kaip kankino?
Liudytojas Justinas Garva (Lietuva):

Isikvieia tardytojas ir tardo, klausinja. O ten buvo specials mu jai, tardytojai nemu. J buvo grup, 3-4 vyrai. Jis nuspaudia myg tuk, tie vyrai eina ir sako tardytojui: nu to, ar jis kalba, prisipas ta?" Tas sako, kampe ten pasodintas; jis ten tardydavo, kd prikalta prie sienos. Tai, sako, stok, eik prie stalo. A jau prie stalo ir jutau, kad traukia, sausgysles tempia ir dusina. Atsibudau... apipiltas vande niu. Nieko nra, tiktai tardytojas laikrat skaito. Pradjau judti, sako, tai ko....Atsikliau... Paspaud mygtuk kamer. Kaip parjau ka mer neinau. Antr dien kad mane sum skausmas, pasisukti ne galiu, atsigulti negaliu. Kameros draugai suver mane rankluosiu ir a taip, pusiau sddamas miegojau. Buvau jaunas, greit sugijo. Apie onkauli lim nieko neinojau. Kada grau Lietuv, reikjo per siviesti, gydytojas klaus, ar kaul lim turjau? Ne, sakau, netur

668

jau. Na kaip, sako, du onkauliai prie nugarkaulio, krtinj ia prieais l.

Tribunolo pirmininkas:

Jeigu proceso dalyviai neturi daugiau klausim, padkosime Justi nui Garvai. Labai ai. ios dienos Tribunolo posd baigiame. Rytoj pradsime darb 9 valand. Labai atsipraome vis proceso dalyvi ir vis, kurie buvo ioje salje, ypa liudytoj, kurie dl laiko stokos ne buvo apklausti. Praom ateiti rytoj ryt ir mes Jus apklausime. Skelbiu pertrauk iki rytojaus ryto 9 valandos.

Kaltinim pateikia kaltintoja i enijos Aminat Saijeva. [Nuotrauka i Vilniaus Tribunolo nuosprendis. Vilnius, 2000, P. 40]

Antrasis posdis.
2000 m. rugsjo 5 d. 9 val. 30 min.

Tribunolo pirmininkas:

Lab ryt, Gerbiamieji susirinkusieji, gerbiamieji proceso dalyviai. Praom sstis. ios dienos Tribunolo posdio tvarka tai tokia. Dabar apklausime liudytojus, jeigu jie atvyko, arba nukentjusius. Jeigu j nra, tada pa teiks paaikinim kaltintojas i Moldovos apie jo aliai padarytas nusi kalstamas veikas. Po to bus pridedami dokumentai. Vliau bus pertrau ka, skirta kaltinimo atstovams pasiruoti kaltinamosioms kalboms. Pro ces baigsime madaug apie 13 val. 30 min. Tribunolas toliau padarys pertrauk, kurios metu Tribunolo nariai tarsis procese inagrintais klausimais, ikilusiais iki io momento. Kit dien procesas vyks pras tine tvarka nuo 9 valandos.
Vyriausioji kaltintoja:

Silyiau pakviesti nukentjusj Antan Luk duoti paaikinimus.

Tribunolo pirmininkas:

Jis yra pripaintas nukentjusiuoju? Taip. Praom nukentjusj ger biam Antan Luk tribn.
Nukentjusysis Antanas Luka (Lietuva):

Pagarba gerbiamajam Tribunolui. Kiek galima glausiau papasakosiu apie save ir savo eimos bei kovotoj likim. Po bolevikinio Stalino ir Hitlerio suokalbio - 1940 met okupacija. Dalyvauju spausdinant prokla macijas su broliu Juozu. 1941 m. kovo mnes Juozas aretuojamas. Pra sideda karas. Juozas laimingai isilaisvina. Vokiei okupacija - agitaci ja su proklamacijomis tsiama toliau. Grta bolevikin armija, mobili zuojami Lietuvos vyrai. Tauta ir aukiamieji apsisprendia okupantui ne tarnauti. Kad baugint jaunuolius, jau 1944 m. Ki nakt nuvieiama liepsna ir krauju visa Lietuva. Klepoiai - sudegintos 54 sodybos, suau dyti visikai nekalti 49 mons. Veliuona, Raseiniai, suliepsnoja visa

670

Lietuva. Mano apylinkje, Pagraiio mikelyje, pastebj armijos daromas kratas, jaunuoliai pasitrauk Pagraiio mikel, 17 j ten pat suaudoma. 1946 m. pavasaris, broliai Juozas ir Stasys ieina partizan eiles. Juozas pajunta, kad yra sekamas, nes jau pirmais okupacijos metais bu vo aretuotas, Stasys vengia eiti kariuomen. Susikrus Lietuvos Lais vs Kovotoj Sjungai Vilniuje, Juozas Mykolo Jono", Tauro" apygar dos vado Zigmo Drungos, komandiruojamas Vilni. A pats, gavs trei pakvietim Leningrado karo mokykl, pasitraukiu mik. 1946 m. ruden siuniamas partizan vadovybs Kaiiadori vidurin mo kykl palaikyti ryi tarp Kauno ir Vilniaus. Ne savo valia esu koman diruojamas asli vidurin mokykl. Turiu garbs ir iandien pasa kyti, kad aukljau gerbiam Vytaut Raudelin, kuris iandien Tribu nole klauso ms parodym. Gruodio pabaigoje - idavyst. Pasitraukiu i mokyklos ir esu kvie iamas Tauro" apygardos vado Baltuio Tauro" apygardos tab eiti Ryi skyriaus virininko pareigas. Priesaik daviau Grafui". Ruoiu usien ivykstanius Skirmant ir Rimvyd - Juoz Luk ir Jurg Krikin. Jie siuniami usien ryiams atkurti su Lietuva ir daly vauti usienio veikloje. 1947 m. gegu gaunu sakym paruoti susiti kim su emaii apygardos vadu - emaiiu". emaitis" atsiunia galiotin, bet vyksta provokacija. Vediau atstov susitikti su apygar dos vadu. Ijau ir pastebjau provokacij. Prieais mane per keliasde imt metr ilindo i pakalns Nachmanas Duanskis su savo svita. I kart meiausi didel pakriau, nors N. Duanskis su savo dalyviais aud, bet nepataik. Pasirodo buvo dar trys pasalos tame paiame ra jone, bet pavyko pasprukti. I apsupimo pasitraukiau ir vl pakliuvau pasal Kaune, Oekiens gatvje, pas Jon Pok. T nakt tvikje vyko tragedija. I apsupties laikinai atvyks aplankyti sav, brolis Jurgis - Pirlys" besitraukiant bu vo nuudytas. Didiavosi tuo stribas Dovidonis, kad jo kulkosvaidiu bu vo nukirstas mano brolis. T pai nakt prasidjo ir eimos kanios. e kistai, atvilk su baltiniais tv prie nuudyto snaus, murkd j kraujo klane. Kai kas sako, kad ne visi stribai buvo blogi, bet i 60, atvykusi su NKVD briu, n vienas nepasak, k js darote. Prasidjo mano penki mnesi tardymas, masiniai muimai, ku ri metu kartais net nieko neklausindavo. Tardytojas Kaplanas paklau sia: Luka, Js kalbsit? Luka nekalba. Jis paspaudia mygtuk, eina ei ekistai ir kelias valandas lupa. Ir sadizmo kulminacija, kada po dviej mnesi ved mane su grandinm ir jau maai fizikai pajg kabinet. Ten pamaiau savo motin. Paklausiau: Mama, kas atsiti

671

ko, kad sapnavau bais sapn. Tai buvo apie brol Jurg? K tu, vai keli, klausi, Jurgis nuudytas". Po penki mnesi vyksta teismas 25 metai. I Kauno kaljimo atve Ras persiuntimo punkt Vilniuje. ia buvo ruoiamas sukilimas, pabgimas, kuris nepavyko. Vienuolika m s sum ir atidau kaulus ive Lukiki kaljim. Po Lukiki ka ljimo, vienutje ibuvus apie keturis mnesius, ivaiuoju plai t vyn". Peioroje susitinkame su banditais, nuo kuri ir mes nukent jom iek tiek, bet juos sutramdme taip, kad net persiuntimo punkto virininkas pagyr, kad toki vyr galt bti daugiau. Mano nelaimei, esu iveamas 501 statyb, kurioje gyvenimo sly gos neapsakomos. sivaizduokite, kad daug kas ksinosi eiti draudia m zon, kad i bokteli nuudyt. Dl nepakeniam slyg pulki ninkas Maslovas, rusas, Kijevo Pedagoginio instituto direktorius Sik, uk rainietis, Iliuenko ir a organizuojame pabgim, perversm. Gerai i analizavus garnizon bei vis padt, pavyksta nuginkluoti sargyb. Ir, deja, prisiartinus prie lagerio pastebjo sargyba, pakl garnizon ir su kilimas nepavyko. Bet is sukilimas igelbjo imtus tkstani politi ni kalini nuo ito komariko bolevikinio jungo toje 501 statyboje. uvo, tiksliai neprisimenu, berods, devyni kaliniai. Apie 50, i ms nuteist po 25 metus, buvo iveti ikasti jiems duobes. Su rogmis nu temp prie duobi iuos lavonus, turjome laidoti. Nesivaizduojamo baisumo azijieiai su durtuvais iuos lavonus subad, vidurius ivert ir privert mus juos rankomis neti ias duobes. Po sukilimo visus politinius kalinius i io lagerio var reimin la ger trafnaja". Ten dar baisesns slygos - nebuvo net barak. ved palapines, kuriose telkojo vanduo. Po pirmos nakties trys buvo ne gyvi. Po keli savaii iame lageryje vyko perversmas. Ukrainietis se nukas, ijs i ios palapins gamtos reikalu, buvo pastebtas sargybi nio ir i karto paauktas prie boktelio, prie kurio buvo ikasta pilna vandens duob. senuk privert lipti vanden, kur jis po valandos mir. Po io vykio kakas prane ir buvo pakeista lagerio vadovyb. Po ito sukilimo visi politiniai kaliniai i zonos buvo iveti. Man teko atsidurti Taieto lageryje prie Bratsko elektrins, i kurio po puss me t buvau igabentas Magadano srit. ia buvau trijuose lageriuose. Ir i vadinamj D 2" buvau komisijos paleistas, amnestuotas ir rytojaus dien ivykau Lietuv. Per vis bolevikin laikotarp buvau sekamas. Deja, turiu laims, kad du sekjai atj man prisipaino: Antanai, kiek vien tavo ingsn sekame". Bet laimingai sulaukiau i dien. Ai u dmes.

672

Tribunolo pirmininkas:

Labai ai u suteiktas inias. Gal kolegijos nariai turite klausim nukentjusiajam?

Tribunolo pirmininkas:

Sakykite, koks buvo tolimesnis Js likimas grus i kalinimo vietos?

Nukentjusysis Antanas Luka (Lietuva):

Galbt man pasisek, kad ivaiuodamas ir formindamas dokumen tus a nurodiau ivykimo viet Kaun". Tai, rodos, turjo didels reikms. Buvo, kaip mums dabar inoma, ir slaptas sakymas, kad vi sus grusius darbinti ir registruoti. Bet, deja, to nevyko. Man pasi sek susitikti su savo kaimynu, kuris buvo lietuvikos divizijos kari ninkas, ir jis man padjo per kakok stebukl sidarbinti. Tarp kitko, is mogus dalyvavo pirmame mano brolio Juozo Lukos arete ir po areto is mogus mane taip pat lank. Ir kada frontas gro Lietuv, jis, pabuvs savo tvikje pus valandos, atskubjo paklausti, koks Juo zo likimas. Tam mogui a iandien turiu bti dkingas.
Tribunolo pirmininkas:

Sakykite, koks Tribunolas jus teis?

Nukentjusysis Antanas Luka (Lietuva):

Karo Tribunolas.
Tribunolo pirmininkas:

Kur?
Nukentjusysis Antanas Luka (Lietuva):

Kaune. A dar noriu pasakyti. Tribunolo, kuris perteis pagal Auk iausiosios Tarybos tuometin statym, perskaiius man chruiovikos amnestijos nuosprend, generolas, pavards neprisimenu, padav man rank ir pasak: Jums visos durys atviros, bet jeigu Js dar pakartosi te savo veiksmus, mes jus vietoje suaudysime." Tada dar buvau jau nas vyras ir pasakiau: kas k pirmas [suaudys].
Tribunolo pirmininkas:

Sakykite, kiek asmen teis tame procese?

Nukentjusysis Antanas Luka (Lietuva):

Buvo sukomplektuota 34 asmen grup, i kuri painojau tik du.

Tribunolo pirmininkas:

Kokias bausmes paskyr?

Nukentjusysis Antanas Luka (Lietuva):

11 gavo po 25 metus, kiti po 10, po 8 metus.

Tribunolo pirmininkas:

Gal kaltintojai turite klausim?

Vyriausioji kaltintoja:

U kok nusikaltim Jus nuteis, pagal kok kodeks, kok straipsn?

673

Nukentjusysis Antanas Luka (Lietuva):

Pagal 58-11 straipsn.

Vyriausioji kaltintoja:

Kokios respublikos?
Nukentjusysis Antanas Luka (Lietuva):

RSFSR kodeksas tada galiojo.

Vyriausioji kaltintoja:

Rusijos Sovietins Federacins Socialistins Respublikos baudiamojo kodekso 58-11 straipsnis.

Nukentjusysis Antanas Luka (Lietuva):

Tvyns idavimas, kurios a niekad nepripainau.

Vyriausioji kaltintoja:

Kaip Js tapote Soviet Sjungos pilieiu? Kaip buvo kiti lietuviai paversti Soviet Sjungos pilieiais? Nes neinau, u kokios tvyns i davim Jus teis. Js gal galite paaikinti, kaip tas kaltinimas Jums bu vo suformuluotas?
Nukentjusysis Antanas Luka (Lietuva):

Teisme a pasakiau, kad a nepripastu tarybins valdios ir pri pastu tik jos okupacij. i pilietyb buvo standartas ir niekas neklau s dl vienokios ar kitokios pilietybs primimo.
Vyriausioji kaltintoja:

Koki tvyn Js idavte, kaip buvo suformuluotas kaltinimas?

Nukentjusysis Antanas Luka (Lietuva):

Prokuroras sak, kad a idaviau Rusijos Federacijos tarybin san tvark. Vyriausioji kaltintoja: Idavte Rusijos Federacij, taip sak?
Nukentjusysis Antanas Luka (Lietuva):

Taip.
Vyriausioji kaltintoja:

Ai.
Tribunolo pirmininkas:

Ar kiti proceso dalyviai turite klausim? Praom.

Kaltintoja Aminat Saijeva (enija):

Praom pasakyti, koks buvo Js tv likimas? Kaip nubaud juos u Jus ir Js brol?
Nukentjusysis Antanas Luka (Lietuva):

Kaip minjau, tv atitemp prie uvusio brolio ir, ms vis ne laimei, jis iprotjo. Tvas, kankinsis 3,5 mnesio, lapkriio mnes mi r. Mama, kuri surinko savo snaus palaikus, krauj, paslp suvynio

674

jusi drobul prie gyvenamojo namo, po bijnu. Ir kada tvas mir, ji ikas i drobul ir padjo karst, papra: Tveli, priimk snel". Mama mir nuo i vis igyvenim kraujo viu. Po savo vyro ir m s tvo mirties slapstsi, nes j vis laik persekiojo ekistai, nordami kak igauti apie Juozo Daumanto veikl, buvim Lietuvoje. Ivykda mas antr kart usien Juozas buvo prijs prie savo sesers sodybos, kurioje tuo metu buvo apsistojusi mama, bet tiktai pairjs per lan g j atsitrauk ir daugiau su ja nesimat.
Tribunolo teisjas Mykol Kulinsky (Ukraina):

Galbt Jums bus sunku atsakyti klausim, Js galite neatsakyti. A noriu Js paklausti, kaip Jus kankino, ar Jus mu, kaip Js buvo te kankinami?
Nukentjusysis Antanas Luka (Lietuva):

Kada grandinmis suritomis rankomis ir kojomis temp operaty vins dalies kabinet, ikart man prane, kad yra gautas leidimas i Maskvos naudoti fizin jg. Ir jie mane vis nakt mu. Sda du ant galvos, du ant koj ir bananais", kiek j jgos leidia, lupa. Turjau vien egzekucij, kurios metu mans visikai net netard, bet pasisodi n ant kds keturi ekistai sakindavo: aipykis. A nesiaipiau, jie su kerziniu batu spyr man pasmakr, netekau smons ir nukritau, ap liejo vandeniu, vl pasisodino ir t pat vl kelias valandas kartojo.
Tribunolo pirmininkas:

Ar yra dar klausim? Gynyba gal turi klausim?

Gynjas Jurijus Radoviius:

Praom pasakyti, kaip, Js manymu, reikia vertinti tvirtinimus, kad miko broliai ud tarybini kolaborant eimos narius - moteris, vai kus, senius ir iaip neginkluotus mones.
Nukentjusysis Antanas Luka (Lietuva):

A toki atvej neinau, o jeigu kur nors ir vyko, tai buvo visikai neteistai. Tai bt partizan stat nesilaikymas.
Tribunolo pirmininkas:

Ar kas nors i proceso dalyvi turite klausim? Nukentjusieji, gal turite klausim? Jeigu klausim nra, ai Jums u pasakojim. Dar yra nukentjusij? Praom.
Nukentjusysis Povilas Vaiekauskas (JAV):

Gerbiamasis Tribunole, gerbiamieji dalyviai. Esu Povilas Vaiekaus kas, gimiau Lietuvoje, Skapikio miestelyje, ir i Soviet patyriau ias skriaudas. Vorkutos 6-oje achtoje buvo nuudytas mano tvas. Paskui jie, vadovaudamiesi 1944 m. Lietuvos SSR komisaro majoro Soblio sa kymu, mobilizavo jaunus Lietuvos vyrus Raudonj armij, ko jie ne

675

turjo teiss daryti okupuotame krate. A neklausiau ito sakymo, bet jie sugavo, prievarta kio kaljim Rokikyje ir i ten pasityiodami, meluodami, kad mes esam garbingi savanoriai Raudonj armij, at ve udarytus gyvuliniam vagone Vilni. Nordami karikai apreng ti, var Ukmerg, bet didel dalis nakt Maiiagaloje pabgo. Grda mi per vis Lietuv prisidjome prie kovojani prie okupacin prie vart partizan. Toliau dalyvavau partizan briuose Skapikio ir Ku pikio apylinkse. Upldus milinikai kariuomenei ir matydamas be reikaling didel jaun vyr kraujo praliejim, slaptai per paintis si gijau dokumentus ir pradjau studijuoti Kaune, buvusiam Vytauto Di diojo universitete, Filosofijos-teologijos fakultete. Studijuojant treiame kurse, i 150 ms student pagal Lietuvos komunist partijos VI su vaiavim, kuriam vadovavo Antanas Sniekus, jie buvo nutar du tre dalius iveti Sibir. Mat, ms ideologija buvo krikionika, antimaterialistin, antikomunistin. Taip ir padar. Pasikviet milicij, spaud juodus kryius pasus ir liep per 24 valandas dingti i Kau no. Paskui jie mus aretavo, udar mane KGB rmus Vilniuje, Gedi mino prospekte. Ten ilaik, ikankino 9 mnesius. Kankinimo bdai 1950-1951 m. buvo moderns. Jie neduodavo umigti madaug 2-3 sa vaites. Ir neinia kuo viskas bt baigsi, bet a apsimeiau, kad gr s kamer su draugu aidiu achmatais. Ant nosins juodai ipai yt langeli stumdme achmat figras i sudiovintos duonos ga baliuk. Sukombinuodavome, kad valand kit galtume pamiegoti, u merkti akis. Kankino ir taip. Pasodindavo ant kds kampo ant nugarkaulio, kur baigdavosi paskutinis stuburo slankstelis. Juntamas milinikas skaus mas. Spardydavo, mudavo. Partizanavimo metu maiau sualotus 12 sa vo partizan draug knus: Skapikyje, Pandlyje, Kamajuose ir Roki kyje. Maiau kaip jie tyiojasi. Trys vyrai, jaunuoliai, kurie bunkeryje bu vo paimti, buvo apnuoginti, kelns numautos, o merginai atverstas sijo nas, taip kad moterys prieidavo, udengdavo, o atj ekistai, stribai vl j pakeldavo. Maiau it pasityiojim ir Pandlio pienins ulinyje. Jie sumet 8 mano draug lavon knus: nukirstos rankos, kirviais sukapo tos galvos. Tas ulinys buvo taip upildytas iki pat rentinio krato, kad a pasilenks galjau paliesti savo buvusi draug knus. Dabar apie kankinimo bdus. Jie nugabeno mane Vorkut. Ir Vor kutoje pasitiko ekist komunizmo sistemos atstovas pulkininkas Hanka. Pavadino mus: Na, kals vaikai, dirbsite, o jeigu ne, tai priversi me. Js, kals vaikai, ne mons, bet kals vaikai, tursite dirbti." Ir taip turdavom dirbti, nusileisti achton, ibti 10 valand, visi sulap, van

676

denyje reikdavo rankomis prikrauti 15 ton akmen. Ms maist su dar kilk arba uv viduriai, ivirti rgiuose kopstuose, ir gaba liukas duonos. Mes turjom dirbti ir psti eiti madaug por kilomet r laiptais paviri 35 laipsni kampu. Kai mes sulap ilipdavome, Vorkutoje ms drabuiai esant 40 laipsni alio pasidarydavo kaip arvai. Ir mes eidavom taip kaip antys, krypuodami, nes negaldavo me sulenkti j. Taip praradau savo sveikat. Vliau turjau daryti ope racijas, vieno ir kito kelio mikroskopij. Vietoj daktaro gyd veterina ras, kai trauk i kairs puss nesveiko plauio vanden. odiu, buvo labai menka medicinos prieira. Jie tyiojosi i ms, kai ve 15 par. Kirovo stotyje ms vago n aud i automat, ten buvo triukmas, moni dejons, atrod kaip pasaulio pabaiga. Kadangi viduryje vagono raudona kaitinta krosnel nuvirto mogui ant koj ir tas rk i skausmo, deg mogaus msa, o jie auk - zamolite, svolai" - nutilkite, niekai". Jie buvo girti, tai buvo 1951 metais, i lapkriio 7 8 dien, komunizmo revoliucijos per gals dien. Tai tokia buvo teisyb. Taip mes visi kovodavome prie t prievart, neteisyb ir engim. Man yra tek sdti ir karceriuose Vorkutoje, kur labai alta. O kad bt dar blogiau - irengdavo, atida rydavo lang ir tu turjai tokiame altyje bti. Kad nesualtum, tur davai okinti kaip kokia stirna. Gal gale po vis it kani jie nu sprend, kad esu nuteistas be pagrindo, todl laikytinas neteistu. Ne dav joki kompensacij, neatsipra u t nekaltai ikalt laik. To kiu bdu a noriu Tribunolui liudyti komunizmo iaurum, moni su prieinim, didiul prievart ir, svarbiausia, mel, kuris iki iol nra dar demaskuotas. Tiek trumpai apie save a galiu pasakyti. Jeigu bt klausim, atsakysiu.
Tribunolo pirmininkas:

Sakykite, kaip susiklost Js likimas sugrus?

Nukentjusysis Povilas Vaiekauskas (JAV):

Kadangi sugrs turjau dokument - nuteistas be pagrindo ir lai kytinas neteistu, todl a sugebjau per paintis stoti Kauno politech nikos institut ir vakariniame kurse, dirbdamas ininieriumi miesto Sta tybos projektavimo institute, per 7 metus baigti studijas ir sigyti kva lifikacij. Bet vis laik palaikiau ry su Lietuvos kovotojais ir su vi sais judjimais, kurie veik prie t neteisyb, prie neteist Lietuvos inkorporacij Soviet Sjung.
Tribunolo pirmininkas:

Sakykite, gal Js atsimenate pavardes t strib, kurie vykd ias eg zekucijas?

677

Nukentjusysis Povilas Vaiekauskas (JAV):

Na, kai kurias galiu pasakyti. Janulionis i Skapikio, stribas, pas kui kitas - Markeviius, ar panaiai, yra ir kit, tik atmintis iblso, j buvo daug, madaug 15.
Tribunolo pirmininkas:

Sakykite, ar yra i j dar gyv?

Nukentjusysis Povilas Vaiekauskas (JAV):

ito negaliu pasakyti, neinau. Vienas i j svetimtautis Perchonas, atklyds i Latvijos, atrodo, yra cirko artistas ar panaiai. Nors tiksliai apie jo tautyb negaliu pasakyti. Ar jis gyvas, irgi neinau.
Tribunolo pirmininkas:

Sakykite, ar Js esate nurod ias pavardes ms Generalinei pro kuratrai?

Nukentjusysis Povilas Vaiekauskas (JAV):

ias pavardes savo ratuose, savo prisiminimuose, kurie buvo skel biami JAV Drauge" ir kitur, buvau nurods. Kaip pavyzd minjau mi licijos virinink, pririusi suimtj prie kds ir usiundius un, ku ris apkramt kno dalis, kojas. Taiau mane tardydamas itaip nesiel g. Tik surads mano kienje Maironio eilrai pundel, pasak: Oi, Povilas, tu buruazinis nacionalistas, tu pamatysi - po kiek laiko ant Nemuno kranto stovs kryius su prikalta lentele: ia gyveno lietu viai". Kaip liudininkas liudiju Tribunolui apie tai, kaip su manimi bu vo elgiamasi, kuo okupanto statytiniai laik vis lietuvi taut. I kur jis buvo, gal i Maskvos, ito a neinau.
Tribunolo pirmininkas:

Gal kolegijos nariai turite klausim? Nra. Sakykite, gal kaltintojai turi klausim nukentjusiajam?
Vyriausioji kaltintoja:

A Js noriau paklausti: u k Jus nuteis, pagal kokio kodekso kok straipsn ir kiek met kalti?
Nukentjusysis Povilas Vaiekauskas (JAV):

Mane nuteis 1950 m. prane, kad Maskvos ypatingasis teismas nu teis 25 metams. Visikai mums svetimos alies kodeksas, ne Lietuvos, bet Rusijos SFSR baudiamojo kodekso 58-la straipsn, 58-10 straips nio 2 dal. U antisovietin, antikomunistin propagand ir t. t. Paskui pagal 58-11 straipsn.
Vyriausioji kaltintoja:

Norjau Js paklausti apie nuteisim. Jus nuteis Maskvoje, o kur Js buvote tuo metu?

678

Nukentjusysis Povilas Vaiekauskas (JAV):

A tuo metu buvau KGB rmuose Vilniuje, mus nugabeno Luki kes ir ten laukme. Prie Kaldas, bdamas madaug 25 met amiaus, gavau praneim, - visikai nematydamas nei teismo, nei teisj, nei kaltintoj, nei advokat, - kad esu nuteistas na dvadcat piat let". Jie taip ir sako: Vy poluili polnuju katuku ispravitelno - trudovych lagerej". Tai reikia vis norm pataisos darb stovyklose, koncentraci jos stovyklose. Vadinasi, persiauklti.
Vyriausioji kaltintoja:

Js sdjote Vilniuje, Lukikse, o jie be Js Maskvoje Jums pasky r 25 met bausm. Taip supratau?
Nukentjusysis Povilas Vaiekauskas (JAV):

Taip.
Vyriausioji kaltintoja:

Ir kada Js gavote t nuosprend, ar tik odiais pasak?

Nukentjusysis Povilas Vaiekauskas (JAV):

Pasak tiktai odiu, pra pasirayti, a atsisakiau, nes nemaiau nei teismo, nei nuosprendio.
Vyriausioji kaltintoja:

Ar teko Jums dabar matyti savo byl?

Nukentjusysis Povilas Vaiekauskas (JAV):

Na, a labai trumpai vilgteljau, kada KGB rmuose buvo Sjdio paskirtas Balys Gajauskas. Tai man leido vilgtelti. 12 tom byl per 9 mnesius jie man prira, nemanoma buvo perskaityt visko.
Vyriausioji kaltintoja:

12 tom ir Js i viso neapklaus? Ar yra Js parodymai tuose bylos tomuose?

Nukentjusysis Povilas Vaiekauskas (JAV):

Na taip, yra. Kadangi KGB tard, vadinasi, surado vairi dokumen t mano areto metu. Pagrindinis kaltinimas buvo ideologinis, nes a, dirbdamas Vilniaus universitete, raiau eilrat A kelias, tiesa ir gy venimas". Tai, jeigu daug kam inoma, yra i vento Jono evangelijos, kad Kristus yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Tard mane tas pats pulki ninkas Celnakovas, kuris tard ir Adolf Ramanausk. Vien kart at jo saugumo virininko pavaduotojas plika galva ir klausia: U k j teisia?". Tardytojas atsak: Matai, jo tvas yra pasodintas, mir Vor kutoje". Tas apspard ir ijo.
Vyriausioji kaltintoja:

Dar noriau paklausti. Ar matte, kas i osoboje soveanije" pa sira Jums 25 met nuosprend?

679

Nukentjusysis Povilas Vaiekauskas (JAV):

Nemaiau a jo.
Vyriausioji kaltintoja Zita liyt:

Tai ar byloje jis buvo?

Nukentjusysis Povilas Vaiekauskas (JAV):

Nemaiau, a ten neiekojau to sprendimo, nes turjau maai laiko, tad tik taip sau perveriau.
Vyriausioji kaltintoja Zita liyt:

Ai, a neturiu daugiau klausim.

Tribunolo pirmininkas:

Kiti kaltintojai, turite klausim? Nra. Gynyba?

Gynjas Jurijus Radoviius:

Praom pasakyti, kodl Js priskiriate tuos kankinimus, paemini mus, iaurumus btent komunistinei ideologijai. Juk ir ligi iol dauge lyje krat tai vyksta. mogaus teisi paeidimai. Veikia itisos tarp tautins organizacijos, kurios atskleidia tuos paeidimus. Pavyzdiui, ir Afrikoje, ir kituose kratuose visikai tas pats yra ir buvo iki tol.
Nukentjusysis Povilas Vaiekauskas (JAV):

Matote, pats Leninas, kada pam valdi, skleid it neapykant. Proletariatas yra teisus, o visi kiti - buruazija - ne. Jis sak: Pakarki te vieai turtingiausij blok ir kitus, parinkite korimo metu ne leng vabdius budelius, bet iaurius, kad bt parodyta kitiems, kokia yra didel galyb ios komunizmo ideologijos. Kad visi j bijot." Tai yra baims, prievartos ir neapykantos ideologija. Tai buvo prieinga krik ionybei, nebuvo jokios meils, jokio pasigailjimo. Netgi ir mirusiems. Negyvus lavonus miestelio aiktse, daniausiai prie banyi, prie kle bono lang iniekindavo nuogus. Visoje primityvioje monijoje nebu vo tokio atvejo. mogdros ir tie taip nedar.
Tribunolo pirmininkas:

Ar patenkintas atsakymu? Ar yra daugiau klausim? Nra. Labai d kojame Jums u Js pasisakym.
Nukentjusysis Povilas Vaiekauskas (JAV):

Ai.
Tribunolo pirmininkas:

Daugiau nukentjusij, kurie buvo kviesti, nra. Dabar bus apklau siami liudytojai.
Liudytojas Vytautas Kaziulionis (Lietuva):

A, Vytautas Kaziulionis, nekalbsiu daug apie save. Septyniolikos met a pakliuvau su tvais tremt, o tremtyje mane sum. Btent mes organizavome pagalb tremtiniams, kurie mir i bado. Kadangi

680

mes buvome jauni, nuteis 25 metams. O teis Vakar Sibiro Karo Tri bunolas. A j klausiau per teism, kodl mane teisia Karo Tribuno las? A nebuvau nei Soviet kariuomens kareivis, nei karo nusikalt lis. Sak, tu idavei tvyn, ir tu norjai Sibire padaryt perversm - su griauti Soviet Sjung. Ms buvo 12 teisiamj, i j du suaud. Re abilitacins paymos pristatytos Tribunolui praeit kart, bet reabilita vo mus ne Lietuvos Respublikos prokuratra, ne Aukiausiasis teis mas, bet Rusijos Federacijos Tiumens prokuratra. Reabilitavo taip pat ir tuos du asmenis po mirties. Taiau a noriu atkreipti Tribunolo dmes ypating atvej, kuris vyko mano gimtojoje Dzkijoje. Tuo paiu pareikti kaltinim komu nizmui u nusikalstam veikl. Atvykau i Dzkijos, Varnos rajono. Pokario metais piet Lietuvoje mons aktyviai prieinosi bolevikiniam okupantui, taiau buvo udomi ir kankinami ne tik laisvs kov daly viai, bet ir eiliniai taiks gyventojai. Bolevikai per 50 met daugiau padar nusikaltim negu faizmas. Dzkijoje sudegino Klepoi kaim kartu su gyvais monmis. Sudegino imtus sodyb, iud ir nukan kino Dainavos apygardoje apie du tkstanius laisvs kov dalyvi, Sibir itrm tredal geriausi kinink ir inteligent eim. A noriu, kad gerbiamasis Tribunolas atkreipt dmes tai, kad Lie tuvoje, vieninteliame ms rajone, bolevikai pritaik iskirtin genoci do form. Btent Varnos rajone. Visus gyventojus, kurie gyveno kaimuo se tarp mik, ive kitus Lietuvos rajonus. Liko tuti itisi kaimai. Pa sak genocido vykdytoj, i akcija buvo panaudota tam, kad partizanai netekt atsparos punkt. Kaltas ar nekaltas, turtas liko, ve visai ne toli, sakykim, iauli, Klaipdos rajon itisus kaimus. Net itrm mones bolevikai vykd susidorojim su tremtiniais ir ne tik Lietuvoje. 1951 m. lapkriio 18-19 dienomis Vakar Sibiro Karo Tribunolas Tiume ns mieste teis dvylika niekuo nenusikaltusi vyr. Du suaud, kitus pasiunt 25 metams mirties lagerius. i piliei nekaltum 1992 m. pri paino Rusijos Federacijos prokuratra. Visus mus reabilitavo, tarp j ir suaudytuosius. iandien a kreipiuosi Tarptautin komunizmo nusikaltim verti nimo Kongres praydamas siekti, kad mes liudytume ne Visuomeni niam Tribunolui, o Tarptautiniam, koks vyko Niurnberge 1945 m. Mes privalome pasiekti, kad komunizmas bt vertintas taip, kaip buvo vertintas faizmas. Ai.
Tribunolo pirmininkas:

Ar kolegijos nariai tursite klausim? Praom.

681

Tribunolo teisjas Algirdas Endriukaitis (Lietuva):

Js buvote itremtas, gal galtumte pasakyti savo nuomon, kieno pastangomis, kieno jgomis tai buvo padaryta?
Liudytojas Vytautas Kaziulionis (Lietuva):

Trmimai vykdavo naktimis. Ugridavo 2-3 valand vietinis akty vas, komunistai ir stribai, atvesdavo NKVD grupuotes ir pasakydavo: 2 valandos, ruokits, 50 kg vienam asmeniui. K isigand mons nak t galjo pasiimti? Mane atve Varn prie bstins, kur pulkininkas perskait kakok sprendim, kad mes itremiami 10 met Tiumens srit. Ij i bstins prie sunkveimio, kur buvo sukrauti ms dra buiai, mes neradom keli ilt kailinuk. Sibir, alt ive pavo g net tai, k mes buvome pasim.
Tribunolo pirmininkas:

Praom, gal dar turite klausim?

Kaltintojas Levko G. Lukjanenko (Ukraina):

Praom pasakyti, baudiamoji byla, kuri Jums buvo uvesta, ir vyk domoji dokumentacija, kur ji yra dabar, Lietuvoje ar Rusijoje?
Liudytojas Vytautas Kaziulionis (Lietuva):

A labai daug susirainjau su Rusijos Federacijos prokuratra. B tent i ten a ir gavau reabilitacij, kadangi neteisingai buvau nuteis tas. Susirainjimas truko labai ilgai. Pradjau 1988 m. ir tik 1992 m. a gavau reabilitacijos paym.
Kaltintojas Levko G. Lukjanenko (Ukraina) :

Noriau dar patikslinti, kur yra Js byla? Rusijoje, ar perve j Lietuv?

Liudytojas Vytautas Kaziulionis (Lietuva):

A manau, kad ji iki iol yra Tiumenje, Vakar Sibire.

Kaltintoja Aminat Saiyjeva (enija):

Praom pasakyti, ar reabilituotieji asmenys gaudavo koki nors eko nomin kompensacij? Ar atgavo jie savo turtus?
Liudytojas Vytautas Kaziulionis (Lietuva):

Galiu Jums pasakyti, kad i ms grups kai kurie ra ir pra apmokti u tai, kad jie buvo nepagrstai nuteisti. Atsiunt vienam 1 360 000 rubli. Kada jis ikeit tuos rublius pate litus, tai gavo 1 167 Lt. Taiau mano iniomis, i ten u t nusikalstam veikl" ga vo tiktai keli asmenys.
Tribunolo pirmininkas:

Praom, yra dar klausim?

Vyriausioji kaltintoja:

Pasakykite, pagal kok straipsn Jus teis, kuo kaltino?

682

Liudytojas Vytautas Kaziulionis (Lietuva):

Kad ir kaip keista, ms neteis pagal Rusijos SFSR baudiamojo ko dekso 58-la straipsn - tvyns idavimas, bet pagal 58-10 straipsnio 2 dal - plataus masto propaganda ir agitacija, 58-11 straipsn - grupi niai veiksmai.
Tribunolo pirmininkas:

Praom gerbiamj atstov i enijos.

Kaltintoja Aminat Saijeva (enija):

Ar galtumte Js pasakyti, k kreipdavosi reabilituotieji dl kom pensacij? Kas imokjo pinigus?

Liudytojas Vytautas Kaziulionis (Lietuva):

Jie ra Rusijos Federacijos Generalin prokuratr. Imokjo jiems valdia tos srities, kurioje btent jie buvo aretuoti, ir atsiunt pinigus Lietuv patu. Pinigus gavo litais. A jau kalbjau, kad apie 1 000 lit.
Tribunolo pirmininkas:

Ar daugiau klausim nra? Gynyba turi klausim. Praom.

Gynjas Jurijus Radoviius:

Praom pakartoti, kelintais metais Jus ura kaip mog be pilie tybs?
Liudytojas Vytautas Kaziulionis:

Per teism 1951 m. lapkriio 18-19 d.

Tribunolo pirmininkas:

Ar proceso dalyviai dar turi klausim? Nra klausim. Labai ai, kad Js suteikte ias inias. Pagal Tribunolo nuostatus ir priimt tvark dar turt pasisakyt kaltintojas i Moldovos. Praome Jus tribn. At sipraome, kokia kalba galsite kalbti?
Kaltintojas George Gimpu (Moldova):

A labai apgailestauju, gerbiamasis Tribunole, kad turiu kalbti kal ba t, kurie mums savo ideologija padar labai daug bd, - rusikai.
Tribunolo pirmininkas:

Yra vertj, viskas bus iversta. Praome, kokia kalba galite, tokia kalba praome ir kalbti. Praom pasakyti vard, pavard ir i kokios alies esate atvyks.
Kaltintojas George Gimpu (Moldova):

A vadinuosi George Gimpu, esu Okupacinio komunistinio reimo auk asociacijos pirmininkas, buvs politinis kalinys. Mes kreipiames Tarptautin Vilniaus visuomenin Tribunol kaltindami SSKP, RSDRP, VKP(b) bolevik partij dl padaryt tarptautini nusikaltim prie monij, monikum, kit nusikaltim ir konkreiai prie Moldovos pilieius. ie nusikaltimai kvalifikuojami pagal tarptautines konvenci

683

jas: Konvencij dl genocido nusikaltimo udraudimo ir baudimo u j, priimt 1948 m., Konvencij dl senaties netaikymo u nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui, priimt 1968 m., ir Tarptautinio Niurnbergo karo tribunolo status, priimtus 1945 m. Niurnberge. Besarabija - tai teritorija tarp Pruto, Dunojaus ir Dniestro upi, bu vusi sudtin Rumunijos kunigaiktysts dalis. Besarabija visada pri klaus Moldovai, nes jau XVI amiuje buvo kurta Moldovos kunigaik tyst. 1812 metais Rusija aneksavo i teritorij ir iki 1917 m. ia vyk d politik, kuria siek nutautinti ir asimiliuoti vietinius rumun gy ventojus. Nacionaliniai statymai buvo panaikinti, rumun kalba iguita i valstybini staig, mokykl ir viso visuomeninio gyvenimo. No rdami pakeisti nacionalin sudt, Besarabijos gyventojus ive Ru sijos centrin dal, o vietoje j ia atve kolonistus - turkus, bulgarus, vokieius, rusus ir ukrainieius. Dl i prieasi i 95 % rumun 1917 metais liko tik 40 % 1925 metais. 1918 met kovo mnes Moldovos parlamentas prim spren dim dl Besarabijos sujungimo su Rumunija. 1920 metais Paryiaus su tartimi Besarabijos ir Rumunijos susijungimas buvo pripaintas Angli joje, Italijoje ir Pranczijoje. 1939 m. pasirayta sutartis tarp Ribentro po ir Molotovo, pagal kuri Vokietija ir Rusija pasisavino teis sprsti kit taut likim. Pagal i sutart Bukovina vl turjo bti prijungta prie Ukrainos. Pretenzijas Bukovin buvo ikl ir serbai. Taiau tai, manau, buvo Stalino aparato prasimanymai. Paeidiant tarptautin tei s, pagal kuri draudiama bet kokia agresija, paymsiu, kad iuos do kumentus pasira ir Soviet Sjunga, taiau, nepaisant viso to, buvo vykdyti nusikaltimai monikumui. Besarabija atplta nuo Rumunijos paties Stalino sakymu. Kad So viet Sjunga ruosi karui prie Rumunij, planavo tok kar, liudija generalinio tabo ruso Velichovo 1940 m. ratas, adresuotas Liaudies Komisar Tarybai. Mes t dokument pridsime. iame rate aprayta kaip ir kiek vykdytas maralo Semiono Timoenkos sakymas dl 19, 14 ir 5 Raudonosios armijos divizij pasiruoimo uimti Besarabij ir Bukovin. Buvo numatyti du variantai. Jei Rumunijos vyriausyb ne sutikt atiduoti Bukovinos ir Besarabijos savo noru, tuomet buvo nu matyta, kad armija greitu puolimu nuo Dniestro linijos, kur jie jau bu vo, ginklu, kaip jie vadino, ilaisvint teritorijas, tai yra Bukovin ir Be sarabij. Antras variantas buvo kuriamas siekiant taikiai isprsti klausi m. iuo atveju turjo bti greitai vesta Raudonoji armija Bukovin

684

ir Besarabij ir greitai uimti visi visuomeniniai pastatai. Veiksm pla n sukr pats generolas Georgijus ukovas. Kad SSRS rimtai ruosi kariauti su Rumunija, matyti i piet fronto praneimo 1940 metais, ku ris buvo adresuotas generolui G. ukovui ir Karo tarybos nariui Bori sovui. T praneim pasira 2-o rango komisaras Borisovas ir apygar dos tabo virininkas generolas leitenantas Batutinas. Mes it dokumen t taip pat pridedame prie bylos. Praneime yra 7 straipsniai, kuriuose ivardintas tikslus Raudonosios armijos veiksm planas: kaip bus dis lokuota armija Besarabijoje, kaip ioji armija veiks toliau, pagal koki generalinio tabo direktyv visa tai vyks. Pagal tokias direktyvas buvo numatyta, kad Raudonoji armija bus vesta Bukovinos ir Besarabijos teritorij. Karo tarybos veiksmai turjo skatinti armijos kovin dvasi. Piet fronto unugaris taip pat buvo paruotas tokiai operacijai. Rem damasis idstytais faktais a kaltinu Soviet Sjungos vadovyb pa darius nusikaltimus taikai ir savo kaltinim kvalifikuoju pagal Tarptau tinio Niurnbergo Karo Tribunolo status. 1940 met birelio 26-27 dienomis tarybin vadovyb nusiunt Ru munijai ultimatyvias notas, kuriose, grasinant jga, buvo pareikalauta atiduoti Besarabij ir Siaurs Bukovin. Visa notos motyvacija buvo grindiama melu ir absurdikais tvirtinimais. Notoje teigiama, kad Ru munija neteistai atm i Soviet Sjungos dal jos teritorij, tai yra Bukovin ir Besarabij, ir tuo paiu paeid Ukrainos teritorijos vienti sum. Buvo teigiama, kad Besarabijoje gyvena daugiausia ukrainieiai. Tok dokument mes irgi pridedame. 1940 metais Rumunijos vyriausyb nusprend ivesti savo kariuome n ir administracij i Besarabijos ir iaurs Bukovinos. Soviet Sjun ga ginklu aneksavo Besarabij ir Bukovin. 1940 met rugpjt SSRS va dovyb, vlgi be Besarabijos ir Bukovinos vadovybi sutikimo, ikreip dama istorin ties, neteistai atidav Ukrainai Bukovinos iaur ir dal Besarabijos teritorijos. Ji taip pat neteistai prijung prie Moldovos i 9 Besarabijos apskrii sudaryt teritorij. 1946 metais Moldovos SSR va dovyb kreipsi Stalin nordama prijungti prie Moldovos sritis, ku rios prie tai buvo atiduotos Ukrainai. Taiau Stalinas nesutiko. Buvo sudarytas Vokietijos ir SSRS neoficialus paktas, pagal kur buvo numa tyta priskirti ias teritorijas prie Ukrainos. Vliau, jau 1990 metais, bu vo paskelbta, kad visi ie nutarimai yra neteisti. Taiau 1940 metais Moldovos Aukiausioji Taryba visikai kitaip vertino Molotovo-Riben tropo pakt ir Vokietijos su Soviet Sjunga sutart. 1990 m. rugpjio 23 d. Moldovos SSR Aukiausioji Taryba savo nutarimu patvirtino, kad Molotovo-Ribentropo paktas ir slapti protokolai prietarauja tarptauti niams visuotinai pripaintiems principams, nes buvo neteistai spren

685

diamas treiosios alies likimas jai nedalyvaujant. Mes pridedame ir dokument. Slaptieji protokolai, kuriuos pasira SSRS, Rumunijos atvilgiu pa eid tarptautins teiss normas, tarptautines konvencijas, numatanias karini veiksm udraudim sprendiant nacionalins politikos klau simus tarp ali, Paryiaus arba Briando-Kelloggo pakt dl karo kaip nacionalins politikos priemons atsisakymo. Taip pat io pakto antra sis straipsnis numato, kad bet kokie konfliktai, kurie galt kilti tarp besitariani ali, turi bti sprendiami tiktai taikiai. 1929 met Mask vos protokolas, kur pasira SSRS, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija, taip pat neleido naudoti jgos, sprendiant ali tarpusavio santykius. Taiau nuo 1940 met Moldavijos, kaip tuomet ji vadinosi, teritori joje buvo padaryta daug nusikaltim monikumui. Buvo vykdoma ru sifikacija, rumun asimiliacija, masinis teroras, aretai, persekiojimas u politinius ir religinius sitikinimus. monms buvo atimama laisv, jie tremiami Sibir. Buvo suvaromos j kaip piliei teiss, atimama pi lietyb, nuosavyb, draudiama uimti vadovaujanius postus valsty bs aparate. Partinis tarybinis, aparatas, teismai, GPU, OGPU, NKVD, KGB, Vidaus reikal ministerija, prokuratra, troikos", ypatingieji pa sitarimai ir kiti organai vykd panaias funkcijas. Jie nuolat paeidin jo pagrindines mogaus teises ir laisves. Vis i nusikalstam akt represinis pobdis prie Rumunijos taut yra pripastamas ir t, kurie tas represijas vykd. Moldavijos komu nist partijos politbiuras 1970 metais savo visikai slaptame protokole, kur mes ia turime, nordamas aminti 1930-1939 met represij au kas, komunistinio reimo nusikaltimus priskyr tiktai stalininei siste mai. Taiau vis tik pripaino, kad praeityje Soviet Sjungoje ir Mol dovos tarybinje respublikoje buvo melo ir mogaus teisi bei laisvi negerbimo, paeidiamos morals normos, prie rumunus taikytas te roras, jie buvo masikai deportuojami. Ir tai buvo nepateisinama vei ka, kartu tai kvalifikuojama kaip baisus nusikaltimas ne tik prie vals tieius, bet ir prie vis liaud. Taip pat buvo pripainti neteistais tie aktai, pagal kuriuos gyventojai buvo ikeliami i savo apgyvent teri torij Rusijos Federacij. 1989 met SSRS Aukiausiosios Tarybos ir prezidento sakai taip pat nurodo, kad visi tuo metu surinkti duomenys rodo nusikalstam sta lininio reimo veikl. Taip pat teigiama, kad SSRS tuo laiku vykd nu sikaltimus prie mones. 1939 metais buvo nuteista apie 35 000 Mol dovos Respublikos gyventoj, i j 5 000 suaudyti. 1931-1939 metais buvo suaudyta 4 500 moni. Vliau po kelis imtus. 29 000 buvo ka linti. I j dalis priverstinai gydyti psichiatrinse ligoninse, o 22 buvo

686

skirta psichiatrin ekspertiz. I nuteistj daugiau kaip 26 000 buvo nu udyti jau konclageriuose. Nuo 1917 iki 1990 met Moldovos Respubli koje, i pradi Moldovos ASSR, vliau Moldovos SSR dl politini ir religini motyv buvo nuteista: iki 1920 met 36 mons, 1921-1930 me tais - 569 mons, vliau - 8 227, 1940-1943 metais - 7 760 moni, v liau apie 15 320 moni ir t.t. Mes iuos visus dokumentus turime. Tarp paskutini nuteistj 12, mes turime j sra, buvo kalinti psichiatri nse ligoninse. Tarp j buvo ir deimtos klass mokinys i Kiiniovo. Tai buvo ir ukrainieiai, ir gagauzai, ir moldavai, vairi tautybi mo ns. Jie buvo udaryti Kiiniovo psichiatrinje ligoninje, o vliau i veti Dniepropetrovsk. Taigi SSKP bandymas suversti atsakomyb dl i nusikaltim Sta linui, jau po jo mirties, nra pateisinamas, nes ir po Stalino mirties Mol dovoje dl politini sitikinim buvo nuteisti 678 mons. Prie disiden tus, prie kitaip mananius okupacinis reimas taik priverstin gydy m psichiatrinse ligoninse. Sveikus mones kvalifikuodavo kaip psi chikai nesveikus. Mes turime 1992 met paymas, pagal kurias teis mai sisdavo mones psichiatrines ligonines. Taip pat turime pay mas, kada valdant ir M. Gorbaiovui tokios represijos dl politini mo tyv buvo taikomos. Rus komunistinis okupacinis reimas naudojo represijas prie Moldovos gyventojus. Ir tai rodo toks pavyzdys. Ini nierius Georgijus Davidas 1989 metais kreipsi Generalin sekretori M. Gorbaiov, reikalaudamas isprsti kai kurias besarab problemas Rumunijoje. Taiau Moldovos teismas nustat, kad ininierius G. Da vidas yra psichikai nesveikas ir j reikia medicinikai gydyti bei hos pitalizuoti psichiatrinje ligoninje. Turime medicinos paym. G. Da vid isiunt psichiatrin ligonin Dniepropetrovske. inome kit at vej, kai pilietis buvo udarytas toki ligonin vien tik todl, kad 1975 metais suman kurti kit komunist partij, kaip opozicin. Jis man, kad tai, k daro tikroji komunist partija, yra nusikaltimai. Tok doku ment rumun kalba mes taip pat turime. Priverstinis gydymas buvo taikomas prie kitaip politikai mstanius. Mes turjome paym mogaus, kuris apie tai liudijo. Jis vis laik dir bo psichiatrinje ligoninje. Partizan miestelyje iki 1978 met kaljo mogus vien u tai, kad visus medikamentus, kuriais gyd disidentus, vi sai sveikus mones, surinko ir paskelb j sra. Tai triftozinas, ciklodo las, aminazinas, aminazilonas ir kt. Taip pat turime 1991 met dokumen t, kur nurodyta, kad 1939-1940 metais ir vliau Moldovos Respubliko je troikos", ypatingieji pasitarimai ir teismai deportavo i Moldovos dau giau kaip 20 700 eim. Tai oficials duomenys. 1930-1940 metais buvo deportuota 8 388 mons, 1941 metais Soviet Sjungos Liaudies komi

687

sar sprendimu buvo deportuota 4 517 eim. 1949 metais, norint pri versti mones stoti kolkius, deportuota 11 293 eimos. 1951 metais vl gi Aukiausiosios Tarybos sprendimu buvo ikeldintos 723 eimos. Tu rime dokumentus, patvirtinanius iuos visus duomenis. Reikia paymti, kad tarp deportuot buvo 893 mons, kurie anks iau tarnavo policijos ar andarmerijos organuose. Tokiu bdu SSKP ir tarybin vadovyb, vykdydama represijas, i politini paskat padar nusikaltimus, numatytus Tarptautinio Niurnbergo karo tribunolo sta tuose, taip pat 1948 m. Konvencijoje dl genocido nusikaltimo udrau dimo ir baudimo u j. Po treios Besarabijos okupacijos 1944 metais Soviet Sjungos va dovyb naikino rumunus Moldovoje, marino juos badu. A kvalifikuo iau tai kaip genocid. 1946-1947 m. Moldovoje vien oficialiais duome nimis uvo 20 000 moni, o neoficialiais duomenimis apie 50 000. Tai buvo 25 % vis respublikos gyventoj. Tai taip pat kvalifikuojama kaip genocido vykdymas. Be moni naikinimo neteistai okupuotose teritorijose SSKP ir ta rybin vyriausyb naikino kultros vertybes, banyias, paminklus, li teratr, vis kultrin paveld. Rumun kalba buvo iguita i mokykl. J pakeit rus kalba. Tuo paiu buvo vykdoma io krato rusifikacija. Tai taip pat yra genocido vykdymas. Tokiu bdu mes kaltiname komunistin reim, kad jis okupuotoje Besarabijoje padar nusikaltimus prie taik, prie Rumunij ir jos gy ventojus Besarabijoje. Organizavs represijas dl politini, religini ir kitoki motyv, taip pat naikindamas kultrin rumun tautos pavel d, jis vykd genocid ir padar nusikaltimus prie monikum. 19461947 metais naikino tikruosius Moldovos gyventojus, o tai yra taip pat tarptautinis nusikaltimas. i nusikaltim pasekms Moldovoje ir Besarabijoje yra tokios. Da bar Besarabija dar liko atskirta nuo savo tvyns - Rumunijos, Moldo va vis dar turi dislokuot okupacin Rusijos armij ir yra visikai eko nomikai priklausoma nuo Rusijos. Rus kalba vis dar yra valstybin, taip pat tarpetninio bendravimo kalba. Ms respublika yra Rusijos ko lonija, kur Rusija uvald vis ekonomik. Taip pat Moldovoje, pavyz diui, Tiraspolio mieste vis dar laikomi udaryti politiniai kaliniai, tarp kuri yra ir respublikos deputatas. Taigi Moldova faktikai lieka Rusi jos kolonija. Mes manome, kad Rusijos didiavalstybinis ovinizmas, jo nusikalstama ideologija nuo 1917 met iki dabar padar didelius nusi kaltimus. Ir t okupuot ali vyriausybs turi reikalauti kompensaci jos u visus iuos padarytus nusikaltimus. Pati ideologija turi bti kva lifikuojama kaip nusikalstama. Ai u dmes.

688

Tribunolo pirmininkas:

Gal kas turite klausim?

Teisjas Algirdas Endriukaitis (Lietuva):

Malonkite paaikinti kokiu bdu, kokiomis formomis ir mastu bu vo organizuotas Js pamintas badas Moldovoje ir kok vaidmen su vaidino Moldovos komunistai?
Kaltintojas George Gimpu (Moldova):

Gerbiamieji teisjai, inoma, kad visus potvarkius, visus sprendimus respublikoje priimdavo tik po to, kai tie sprendimai bdavo priimti im perinje metropolijoje, tai yra Soviet Rusijoje. Kai Moldovos Respublikoje 1946 m. buvo sausra, Maskva prim sprendim, jog btina padidinti gr d tiekim i respublikos valstybei. Ir tada respublikos vyriausyb ir kom partija - a turiu tai patvirtinanius dokumentus - beveik kiekvien savai t duodavo rajonams nurodymus dl to grd tiekimo padidinimo. Jie sisdavo savo mones i centro vietas nordami surasti pas valstieius kuo daugiau grd. A tuo metu buvau dar maas berniukas, bet atsime nu, kai ginkluoti karikiai aplink ms namus iekojo paslpt grd. O valstieiai slpdavo skl, nes kitais metais nebt k sti. inoma, mes negalime tiksliai pasakyti, koks buvo komunist vaidmuo Moldovoje visa tai darant, taiau jie vykd centro nurodymus.
Teisjas Detlef W. Stein (Vokietija) :

Mane domina, ar Js vertinate vis laikotarp kaip politinio kali nio vaidmen? Mes neturime umirti, kad Vakar Europoje nra di diulio susidomjimo iomis problemomis Moldovoje. Rus 12-ji armi ja, okupant armija, yra dislokuota Moldovoje ir ten ji rpinasi Mol dovos gyventoj saugumu. Mano klausimas bt toks, kokias galimy bes turi iandienin Moldovos valstyb, ar yra kokie statyminiai pa grindai, kad bt galima ivengti politini represij prie rumunus?
Kaltintojas George Gimpu (Moldova):

Pirmiausia, kaip a vertinu tautos gyvavimo period. inoma, tai tragikas rumun tautos periodas, taip pat kaip ir tragikas lietuvi, est, latvi, vokiei, taip pat pai rus. Ne todl, manau, turi bti nuteisti, mons turi inoti, kas buvo, nes monijos istorijoje tai ir liks kaip dm. Ir, inoma, tokie nusikaltimai neturi bti daromi ir neturi pasikartoti. Kaip buvs politinis kalinys a iuos klausimus kliau dar tada, kai u tai tris kartus buvau bedarbiu ir eerius metus sdjau lageriuose. Mes suprantame, kad Vakarai nesidomi dabar Moldova. Ir, manau, daro didel klaid. Paddami Rusijai pinigais, Vakarai nekelia joki slyg iai valsty bei ir todl labai klysta. Viena i slyg galt bti Rusijos okupacins kariuomens ivedimas i Moldovos, nes tai savotikas peilis nugar

689

paiai Vokietijai ir kitoms Vakar alims. Taiau jie duoda Rusijai pi nigus, u kuriuos Rusija vykdo agresij enijoje. A manau, kad bet kokiai ekonominei pagalbai privalomos tam tikros slygos. O mes sie kiame, kad okupacin armija bt ivesta i ms alies. Mes stengia ms kai k padaryti tarptautiniu mastu. Mes norime parodyti, kad tai yra tarptautins tampos idinys ir yra grsm visam pasauliui. Negali bti taip, kad Vakarai, kurie skelbia, kad jie kovoja u mogaus teises, j laisves, u teisingum, ignoruot Molotovo-Ribentropo pakto pasek mes, neisprend konflikto Moldovoje. Vokietija suvienyta, Baltijos a lys, galima sakyti, nepriklausomos, nors a suprantu, kad liko labai daug tos okupacijos slygot problem, moni protuose daug ios okupacijos padarini. Taiau Rumunijai, rumunams, Besarabijai is klausimas i viso neisprstas. Ir taip negali bti. Mes manome, kad jis turi bti isprstas ir, inoma, ne karine jga, o taikiu bdu. Tokia ms nuomon iuo klausimu. Mes manome, kad esame Europoje geografi kai, ir norime bti Europoje ir visomis kitomis prasmmis.
Teisjas Vytautas Raudelinas (Lietuva):

Js sakte, kad buvo vykdoma antimoldavika tautin politika. Pra om pasakyti, ar pasikeit gyventoj sudtis Js sostinje: moldav li ko daugiau ar maiau po tos politikos gyvendinimo?
Kaltintojas George Gimpu (Moldova):

Turiu pasakyti, kad Kiiniove, ms sostinje, 1988 m. vietini gy ventoj buvo 48-49 %, kiti buvo rusai ar rusakalbiai. Kiiniove tais metais i viso buvo tik 4 tautins mokyklos, visose kitose buvo moko ma rus kalba. Visuose rajon centruose, taip pat ir Tiraspolyje, Bel cuose, Benderuose ir kituose miestuose visos tautins mokyklos buvo udarytos. Kiiniove buvo paliktos tik 4 parodomosios, jeigu atvaiuo t kokia nors delegacija i usienio. Reikjo parodyti, kaip sprendia mas nacionalinis klausimas Soviet Sjungoje. Taigi rusifikacijos, asi miliacijos procesas vyko spariai. Kiiniovas tuo metu buvo grynai ru sikas miestas, nes visi teatrai, gatvi pavadinimai, bibliotekos buvo rusiki. Taigi po ms suvereniteto ir nepriklausomybs paskelbimo mes t darome. Bet darome ltai, nes prie ms valdios vairo te bestovi rus statytiniai, buvusi nomenklatra i Maskvos. Jie savo ide ologija, savo pasiruoimu nesugeba kako naujo mums pasilyti. De ja, bet tikrov tokia.
Teisjas Detlef W. Stein (Vokietija):

Kokia yra kompartijos taka ir kokias Js turite galimybes? Kaip Js galite paveikti i antidemokratin ideologij savo alyje? Kaip galite kovoti su ia antidemokratine ideologija?

690

Kaltintojas George Gimpu (Moldova):

inoma, mes tai daryti galime tik konstituciniu bdu. Dabar komu nist partija ms parlamente turi 40 % viet. Taip yra pirm kart po 1990 met. Praktikai jie yra valdia. Mes ruoiams iuo metu rinki mams, aikiname pilieiams kas bt, jei kairiosios partijos ugrobt absoliui valdi. Kad gali pasikartoti tie nusikaltimai, kurie jau bu vo daromi. Dabar tos partijos siekia sujungti Moldov su Baltarusija. inoma, mes kito kelio neturime, iskyrus konstitucin. Tai yra galime naudoti taikius bdus, parlamentin kov.
Tribunolo pirmininkas:

Sakykite, ar iuo metu imamasi koki nors priemoni, kad bt pa alintos pasekms, kurios buvo padarytos komunistinio reimo metu.
Kaltintojas George Gimpu (Moldova):

A jau pradioje sakiau, kad esu komunistinio, okupacinio reimo au k asociacijos pirmininkas. A kalbjau apie tai, kad buvo naikinamos cerkvs, banyios, likviduoti vienuolynai, kapins ir kt. Mes stengiams bent kak atstatyti. Vis pirma mes iekome archyv, nes daug archy v buvo sudeginti kartu su knygomis ir kita literatra. Mes kapinse atstatome kryius, memorialines lentas. Ms asociacija t daro. Mes ai kiname monms, renkame dokumentus apie represijas i rajon vykdo mj komitet. Oficialiai pareikalavome duomen apie mones, kurie buvo represuoti per vis soviet santvarkos laikotarp. Daugelis j mums tokius dokumentus pateik, ir mes juos visus ia pridsime prie savo kal tinamojo akto. Tai, kad pas mus dabar vykdomas genocidas, kad mirtin gumas ms alyje ymiai virija gimstamum, kad ms minimalus at lyginimas 1,5 dolerio per mnes, o pensija 7 doleriai, ir daniausiai to ki pensij mons negauna po 5-6 mnesius, arba ir metus - visa tai liu dija apie ms gyventoj tikrj padt ir alies ekonomin bkl. Todl dar syk pasakysiu, jog labai gaila, kad Vakar alys, teikda mos pagalb Rusijai, ignoruoja ms al, visikai nereikalauja ataskai tos, kur tie pinigai eina. Moldova taip pat gavo i Vakar pusantro mi lijardo doleri paskol, taiau niekas neino, kur dingo ie pinigai. Nei viena mokykla nepastatyta, nieko nepadaryta, o gyventojai badauja, mirta. Todl mes sakome, kad politins represijos, genocidas ms a lyje vis dar tebevyksta, aiku, kitais metodais, kitomis rankomis. Todl norint iplsti savo veikl likviduojant komunizmo nusikaltimo pasek mes, mums reikia jg. O toki jg mes neturime, neturime ir l, nes valstyb nekredituoja nei vienos nevyriausybins organizacijos. Mes manome, kad tai yra antidemokratika. Jeigu tu nori tvirtinti demo kratij alyje, turi padti tai daryti, o ne stengtis, kad kokios nors par tijos priklausyt mafioz" struktroms.

691

Kaltintojas Leo Oispuu (Estija):

A turiu Jums du klausimus. Ar Js galite gauti KGB archyv do kumentus? Ir antras klausimas. Js poiris ms Tribunol? Kuo Js manymu turt baigtis is Tribunolas: deklaracija ar dar kakuo, kad bt naudos ir Js aliai.
Kaltintojas George Gimpu (Moldova):

Atsakysiu pirm klausim. Visi ms archyvai 1989-1990 metais bu vo iveti Maskv. Mes negalime gauti duomen i to archyvo. A patei kiau pareikalavim, taiau man pavyko gauti tiktai savo baudiamj byl, i kurios suinojau, kad buvau 1972 metais nuteistas u antitarybin pro pagand ir agitacij. O kai pareikalavau KGB operatyvins bylos, man at sak, kad tokios nra, nes atseit Tiraspolyje ar Rusijoje kakur dingo visas KGB archyvas. Taigi mes negalime gauti duomen i ten. Ir antras Js klausimas - poiris ms Tribunol, kuo jisai turt baigtis. A noriu Jums pareikti savo apgailestavim, kad apie io Tribunolo darb suino jau tik prie savait. A jau seniai turiu savo rankose dokumentus, liudijan ius, kad ms asociacija reikalavo Niurnbergo - 2 proceso prie komuniz m. A manau, kad tai, kas daroma, ia yra gera pradia. Taiau mes ma nome, kad turt bti suformuluota deklaracija, kur bus nurodyti visi nu sikaltimai, kuriuos yra vykds komunizmas ir komunistinis reimas. Turi bti paskelbta, ileista knyga, galbt broira, kaip mes pavadinsime Juo dja", Baltja" ar kitokia knyga. Taiau jeigu mes i savo vyriausybi ne ireikalausime, kad jos savo valstybiniu lygmeniu paremt, organizuot pana proces, tai manau, kad ms darbas bus atliktas nevisikai.
Kaltintoja Aminat Saijeva (enija):

Praom pasakyti, ar buvo komunistinio reimo teismas Moldovoje?

Kaltintojas George Gimpu (Moldova):

Ne, nebuvo ir, aiku, kol respublikos prezidentu yra pirmasis Mol dovos kompartijos CK sekretorius Petro Luinski, buvs SSKP CK biu ro narys, kol parlamente 40 % komunist, ir vyriausyb i esms ko munistin. Vadinasi, kol kas mes negalime gauti isamios informacijos apie nusikaltimus, vykdytus Moldovoje, kol kas, inoma, galima tik ap gailestauti, kad tokio proceso nebuvo.
Tribunolo pirmininkas:

Kiti proceso dalyviai daugiau klausim, atrodo, neturi, tad dabar pa darysime 20 minui pertrauk. Praom pailsti.
Kaltintojas George Gimpu (Moldova):

Gerbiamoji Tribunolo kolegija, be to, a pateikiu Jums vis literat r ir visus dokumentus.
Tribunolo pirmininkas:

Labai ai u dokumentus. Dkojame.

692

PRIDEDAM DOKUMENT SRAAS Nr. 2 1

Vertimas i rus kalbos Visasjunginio perklli komiteto prie SSSR Liaudies komisar tarybos

PRANEIMAS apie perklim Ukrain i kit alies teritorij

1933 12 29. Skubiai. Slaptai. Gulago Virininkui drg. Bermanui

Visasjunginio perklli komiteto prie SSSR Liaudies komisar ta rybos prie ito prideda operatyvin suvestin Nr. 38 apie perklimo Ukrain .m. gruodio 28 d. padt. Kartu Visasjunginis perklli ko mitetas prie SSSR Liaudies komisar tarybos pranea, kad pateiktas per klimo planas vykdytas 104, 76 procento. I viso perkelti 21 856 kol kiei kiai, 117 149 mons, 14 879 arkliai ir 38 705 vairs galvijai ( tai eina telyios, kiauls ir avys).
Priedas pagal tekst Bendroji perklli Ukrain 1933 m. gruodio 28 d. padtis
Isiuntimo sritis Gorkio Ivanovo BSSR Centrin Juodemio sritis Vakar Atvykimo sritis Odesos Donecko Odesos Charkovo 2 120 3 527 4 630 4 800 1 348 1 619 3 864 2 329 2 062 3 498 5 295 3 472 kiai

Slaptai eelon
Karvs

pasiuntimo
vairus galvijai 2 050 1 980 10 924 56 441

suvestin
Eelonai 35 44 61 80

Arkliai

vykdyta % 106 104 103 106,6

Dniepropetrovsko 6 679

5 719

7 571

18 097

109

102,7

693 1. 1933 m. gruodio 28 dienai isisti 329 eelonai, 21 856 kiai, 117 149 eim nariai, 14 879 arkliai, 21 896 karvs ir 38 702 vairs galvijai. 2. Kolkiei perveimo Ukrain planas vykdytas 104,7 procento. Visasjunginio pabgli komiteto prie SSSR Liaudies komisar tarybos pirmininko pavaduotojas [SSRS PDANG, f. 3675, ap. 1, b. 33, 1. 56.]

Rudj

2
Vertimas i rus kalbos

SSRS NKGB praneimas apie operacijos, ikeliant antitarybin element i Moldavijos SSR, Ukrainos SSR ernovic ir Izmailo srii, eig 1941 m. birelio 13 d.
VKP (b) CK - drg. Stalinui SSRS LKT - drg. Molotovui SSRS NKVD - drg. Berijai

Praneu apie operacijos, kontrrevoliucini organizacij nari ir kit antitarybini element ikeldinimo eig. Taip pat praneu apie ikli m represuotj ir esani nelegalioje padtyje kontrrevoliucini for muoi eim nari eimas i Moldavijos SSR ir Ukrainos SSR erno vic ir Izmailo srii. Operacija buvo pradta .m., nakt i birelio 12 13 dien, 2 val. 30 min. I viso buvo numatyta ikelti 32 423 mones, i j aretuoti - 6 250 moni, itremti - 26 173 mones. I j: I Moldavijos SSR - 19 575 mones i j aretuoti - 5 033 mones ir ikelti - 14 542 mones. I ernovic srities - 8 868 mones i j aretuoti - 859 ir ikelti - 8 009 mones I Izmailo srities - 3 980 moni i j aretuoti - 358 ir ikelti 3 622 mones. i met birelio 13 d. 15 valandos duomenimis, ikelta 24 345 mo ns, i j aretuoti - 4.247 mons. I j: I Moldavijos SSR ikelta - 13 119 moni i j aretuota - 3 629 mons

694
I ernovic srities ikelta i j aretuota I Izmailo srities ikelta i j aretuota 7 611 moni 452 mons 3 615 moni 166 mons.

Pagal Moldavijos SSR Valstybs saugumo liaudies komisaro [NKGB] drg. Sazykino ir Ukrainos SSR NKGB drg. Meiko praneimus, opera cija baigta. Piln duomen apie ikeltj skaii pateikimo vlavimas paaikintinas tuo, kad daugelyje Moldavijos SSR apylinki taryb, taip pat er novic ir Izmailo srii apylinki taryb nra telefono-telegrafo ryio. Apie galutinius operacijos duomenis praneiu papildomai.
SSRS NKGB liaudies komisaro pavaduotojas Kobulov [Centrinis Rusijos Federacijos Kontrvalgybos tarnybos archyvas. Dokumen t kolekcija. Kopija.]

3 Vertimas i rus kalbos

Papildymas prie praneimo apie operacijos, ikeliant antitarybin element, rezultatus

1941 m. birelio 14 d. VKP (b) CK - drg. Stalinui SSRS LKT - drg. Molotovui SSRS NKVD - drg. Berijai

Papildydamas 1941 m. birelio 13 d. praneim, praneu apie ope racijos, ikeliant kontrrevoliucini organizacij narius ir kitus antitary binius elementus, rezultatus, taip pat apie iklim represuotj bei esani nelegalioje padtyje kontrrevoliucini formuoi i Moldavijos SSR bei Ukrainos SSR ernovic ir Izmailo srii nari, eim narius. Ikelta i viso - 29 839 mons, i j aretuota 5 479 mons ir i kelta 24 360 moni. Pateikiame atskirai duomenis pagal Moldavijos Respublik ir Ukrai nos SSR ernovic ir Izmailo sritis. Moldavijos SSR Buvo numatyta ikelti - 19 575 mones, i j aretuoti - 5 033 mo nes ir ikelti - 14 542 mones.

695

Ikelta - 18 392 mons, i j aretuoti - 4 0517 mons ir ikelta 13 875 mons. Nearetuota - 516 moni. I j: pasislp - 3 mons dl ligos - 30 moni isikl i pastovios gyvenamosios vietos - 220 moni atskirta esant nepakankamai kompromituojanios mediagos 263 mons Neikelti - 667 mons. I j: dl ligos - 103 mons ivyko i pastovios gyvenamosios vietos - 98 mons atkrito iklimo btinyb ataukus eimos galv aret - 466 mons.
SSRS NKGB liaudies komisaro pavaduotojas Kobulov [Centrinis Rusijos Federacijos Kontrvalgybos tarnybos archyvas. (Maskva) Dokument kolekcija. Kopija.]

4
Vertimas i rus kalbos

SSRS MGB ratas dl btinybs ikelti i vakarini Ukrainos ir Baltarusijos srii, Moldavijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos SSR antitarybins jehovist sektos dalyvius ir j eimos narius1
1951 m. vasario 9 d. Visikai slaptai I.V. Stalinui

Praneu, kad 1947-1950 m. laikotarpiu MGB organai iaikino ir lik vidavo kelet nelegalios jehovist sektos organizacij ir grupi, vedu si aktyv prieik darb vakarinse Ukrainos ir Baltarusijos srityse, Moldavijoje ir Pabaltijo respublikose.

Prie io ratelio buvo pridtas toks palydimasis laikas: Draugui I.V. Stalinui. Klau simu apie jehovist iklim SSRS MGB Jums [jau] raportavo 1950 m. spalio mnes. Js pasilte ikeldinim vykdyti 1951 m. kovo-balandio mnesiais. SSRS Ministr Tarybos nutarimo tada nebuvo [padaryta]. Pateikiu SSRS Ministr Tarybos Nutarimo projekt iuo klausimu. Praau Js sprendimo. Abakumov. 1951 m. vasario 19 d.";

696

Per laikotarp buvo aretuoti 1.048 sektos vadeivos ir aktyvistai, konfiskuotos 5 nelegalios tipografijos ir per 35 000 egzempliori atsiau kim, broir, urnal ir kitokios antitarybins jehovistins literatros. Taiau laisvje lik sektantai-nelegalai ir toliau tebevykdo aktyv an titarybin darb ir vl imasi priemoni sektos sutvirtinimui. Jehovistinio pogrindio dalyviai vykdo piktybin antitarybin pro pagand, platina provokacinius isigalvojimus apie taryb valdi ir skleidia propagand, kad SSRS sigalt teokratin santvark, kurioje valdia priklausyt dvasininkijai. Jehovistai stoja prie partijos ir tary bins vyriausybs priemones, ypa kolki krimo klausimu, kvieia atsisakyti tarnybos tarybinje kariuomenje, gyventoj tarpe platina an titarybin literatr ir verbuoja sekt naujus narius. Pagal agentrin-tardymin mediag nustatyta, kad prieika jehovis t sektos veikla vykdoma vadovaujant Pasauliniam jehovist centrui", kuris yra Brukline (JAV). (Payma apie jehovist veikl pridedama). Ukrainos, Baltarusijos, Moldavijos, Latvijos, Lietuvos, ir Estijos MGB organai iaikino daugiau kaip 300 vadovaujanio jehovist aktyvo nari, tarp j 13 sritini jehovist organizacij vadov, 40 rajonini jehovist or ganizacij vadov ir 250 sektant grupi vadov bei aktyvist. Siekiant nutraukti tolesn antitarybin jehovistinio pogrindio veik l, kartu su jehovist sektos vadov aretu SSRS MGB laiko btinu i kelti i Ukrainos, Baltarusijos, Moldavijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos teritorij iaikintus jehovistus su eimomis Irkutsko ir Tomsko sritis. Viso numatyta ikelti 8 576 mones (3 048 eima, i j: i Ukrainos SSR - 6 140 moni (2 020 eim) i Baltarusijos SSR - 394 mones (153 eimas) i Moldavijos SSR - 1 675 mones (670 eim) i Latvijos SSR - 52 mones (27 eimas) i Lietuvos SSR - 76 mones (48 eimas) i Estijos SSR - 250 moni (130 eim). Ukrainos KP(b) CK sekretorius drg. Melnikovas, Baltarusijos KP (b) CK sekretorius drg. Patolievas, Moldavijos KP (b) CK sekretorius drg. Bre nevas, Latvijos KP (b) CK sekretorius drg. Kalnberzin, Lietuvos KP (b) CK sekretorius drg. Sniekus ir Estijos KP (b) CK sekretorius drg. Kebin taip pat laiko jehovist iklim btinu ir is klausimas su jais suderintas. SSRS Ministr Tarybos nutarim iuo klausimu pridedu. Praau Js sprendimo.
Abakumov [Rusijos Federacijos Prezidento archyvas, f. 3, ap. 58, b. 180, 1. 52-53.]

697

5
Vertimas i rus kalbos

Moldavijos SSR MGB payma apie operacijos Piets" eig

1949 m. liepos 8 d. Visikai slaptai VKP (b) galiotiniui Moldavijai M.A. Turkinui

I viso pakrauta 11 001 eima, eimos nari 33 255, [i j] vyr 12 803, moter ir vaik - 10 519. Isisti 23 eelonai. Paruota isiuntimui 3 eelonai. Ruoiami isiuntimui 4 eelonai. Pagal grafik paskutinis eelonas tu ri ivykti 1949 m. liepos 8 d. 18 valand. Per prajusi par ufiksuoti ie vykiai: Bravi rajono Frumoas kaime, ikeliant buos Andriejaus Vasiljeviiaus abano eim, jis, operatyvinei grupei artinantis prie jo na mo, du kartus iov i aunamojo ginklo kapiton Morozov ir pasi slp. Operatyvinje grupje sueistj nra. OUVS Uralo karins apygardos vyresnysis inspektorius majoras Iva novas vietoje operatyvins uduoties vykdymo, pastoviai girtavo. Aretuotas 15 par. 86-ajame pulke, dislokuotame Orgejevo mieste, .m. liepos 7 d. pa sigr 3 mons ir sukl riaues. Visi aretuoti, vyksta tyrimas. Kelyje i Orgejevo Kiiniov apvirto automaina, veusi ikeliamj eim. Du kareiviai sunkiai susieid. Avarijos prieastys tiriamos. Straensko rajono Lozovo kaime grup buoi pabgo mik. Operatyvin grup kartu su [vietiniu] tarybiniu-partiniu aktyvu mi ke surado buoi grup, kuri band sulaikyti. Vienas mogus buvo nuautas, trys sulaikyti, likusieji isibgiojo. Kariuomen ir operatyvins grups isiuniamos pagal plan: liepos 9 d. - 5 eelonai liepos 10 d. - 9 eelonai liepos 11 d. - 14 eelon.

698

Kiiniovo mieste i karinio miestelio operatyvin 1.000 moni gru p isiuniama liepos 9 d. specialiu traukiniu BIS", kariuomen - lie pos 9 ir 10 dienomis. Visos automainos su tarybins armijos kareiviais ir karininkais per duotos Odesos karins apygardos vadovybei ir bus isistos liepos 11 dien 49-niais eelonais.
Moldavijos SSR MGB ministras Mordovec [Moldovos Respublikos Nacionalinio Saugumo Ministerijos archyvas, f. 2, ap.2, b. 5, t. 2, 1. 99-101. Originalas]

6
Vertimas i rus kalbos

Priemoni planas specialij kontingent, isiuniam i Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Moldavijos SSR, etapavimui, apgyvendinimui ir darbinimui
1941 m. birelio 14 d. Visikai slaptai

1. Isiuniam eim galv - 22 885 mones isisti: a) I Moldavijos SSR - Kozelniansko lager 5 000 moni - Putivlio lager 3 000 moni b) I Lietuvos SSR Starobielsko lager 4 450 moni c) I Latvijos SSR Juchnovo lager 5 770 moni d) I Estijos SSR - Starobielsko lager 4 665 mones 2. Isiuniamus kriminalinius nusikaltlius - 4 159 mones, nukreipti su vlyvesniu byl apiforminimu per SSRS NKVD Ypatingj pasitari m NKVD mik pataisos-darb lagerius: a) I Lietuvos SSR - Usollag 1 288 mones b) I Latvijos SSR - Belbaltlag 1 180 moni - Oniegos (Oniesk) 1 100 moni c) I Estijos SSR - Usollag 691 mog 3. Isiuniamj eimos nari - 46 557 mones nukreipti kaip tremti nius ias respublikas, kratus ir sritis: a) I Lietuvos SSR - Komijos ASSR 3 600 moni

699

b) I Latvijos SSR c) I Estijos SSR d) I Moldavijos SSR -

e) Rezervas

Krasnojarsko krat 6 850 moni Altajaus krat 9 115 mones Piet Kazachstano srit - Aktiubinsko srit - Karagandos srit 11 000 moni - Kustanajaus srit - Kzyl-Ordos srit - Omsko srit 6 000 moni - Novosibirsko srit 10 000 moni - Kirovo srit 6 000 moni

4. Isiuniamas prostitutes - 794 mones isisti: a) I Lietuvos ir Latvijos SSR - Kazachijos SSR 794 mones 5. Tam, kad Starobielsko lageris [galt] priimti isiuniamas i Lietu vos ir Estijos SSR eim galvas, ne vliau kaip iki 1941 VI 15 d. i veti i io lagerio 6 000 perbgeli, tarp j ir nenuteistus, NKVD darbo-pataisos lagerius, vliau perirint j bylas per SSRS NKVD Ypatingj pasitarim. 6. Juchnovo lageryje esanius 300 intemuotoj iki 1941 VI 11 d. permesti Kozelsko karo belaisvi lager. 7. Eelon konvojavim kelyje ir apsaug karo belaisvi lageriuose pa vesti NKVD konvojinei kariuomenei. 8. eim galv apskait, reim ir maitinim karo belaisvi lageriuose pavesti NKVD Valdybai karo belaisvi reikalams. Aprpinim teik ti NKVD gulago fond sskaita. 9. Operatyvin eim galv aprpinim j laikymo karo belaisvi la geriuose metu pavesti t lageri Ypatingiesiems skyriams ir NKGB Valdyboms pagal teritorin priklausomyb. 10. [Aprpinim] btina judria sudtimi isiuniamojo kontingento i Moldavijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos SSR permetimui, taip pat ee lon stebjim j vykdymo kelyje ir savalaik NKVD ir NKVD Val dyb informavim [apie tremtini] apgyvendinimo vietas - pavesti SSRS NKVD Perveim Skyriaus virininkui - Valstybs Saugumo kapitonui drg. Zikejevui. 11. Etapuojamj maitinim kelyje vykdyti per SSRS Narkonmtorgo ge leinkeli bufetus i 3 rubli smatos, skaitant 600 g duonos mo gui per par. Maitinimo organizacij kelyje pavesti NKVD gulago Bendro ap rpinimo skyriui (virininko pavaduotojas drg. Sluckis).

700

Stebti nepertraukiam etapuojamj aprpinim kelyje pavesti ati tinkamiems NKVD ir NKVD Valdyboms eelon pravaiavimo kelyje. 12. Ilaidos 60 000 moni iklimui ir etapavimui iki numatom apgy vendinimo viet apskaiiuotos pagal pridedam smat 13 000.000 rubli pravedant juos i SSRS NKVD ir NKGB sskaitos. 13. Tremtini apgyvendinim ir darbinim pavesti atitinkamiems NKVD ir NKVD Valdyboms pagal j teritorin priklausomyb, nukreipiant juos darbui miko pramons mones, tarybinius kius ir namudi nes-amat arteles. 14. Tremtini apskait pavesti NKVD 1-iesiems specskyriams ir NKVD Valdyboms pagal teritorin priklausomyb.
SSRS gulago Virininkas Nasedkin SSRS Valstybs saugumo liaudies komisaro pavaduotojas Kokulov SSRS Vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojas emyev

[Centrinis Rusijos Federacijos archyvas, f. P-9479 c/r, ap.lc, b.87, 1. 37-41. Originalas. ]

7
Vertimas i rus kalbos

Moldavijos KP (b) Kiiniovo apskrities sekretoriaus Krainio N.S. tarnybinis praneimas KP (b) CK sekretoriui Kovaliui N.G. apie kanibalizmo atvejus Kiiniovo apskrities rajonuose
1947 m. liepos 1 d.

MVD organai iaikino kanibalizmo atvejus Straensko, Kiiniovo ir Kotovsko rajonuose. Kotovsko rajono Kostet kaimo pilietis B.M.N., gims 1908 m., i neturtingj valstiei, tariamas kanibalizmu ir ryium su tuo suim tas MVD organ 1947 m. VI 15 d., prisipaino, kad pirmosiosmis .m. birelio dienomis jo sugyventin M.V.G. ivaiavo darb Donbase ir paliko jam savo 6 m. amiaus dukter, kuri neva mir i bado. Jis su valg jos rank, o kaulus sudegino krosnyje. Straensko rajono Syrec kaime piliet D.A.F., gimusi 1912 m., i ne turtingj valstiei, 1947 m. birelio 9 d. pasmaug savo 13 met s

701

n D.S., sergant distrofija ir jo ms suvalg pati [ir] su savo 9-eri met dukterimi M. D. eima gavo maisto produkt davin - apie 200 kg grd ir buvo priregistruota2 prie maitinimo punkto. Aretuotoji ioje byloje D.A.F. parod, kad pasmaug savo sn ir j suvalg todl, kad neturi l egzistavimui ir [todl, kad] udaromas maitinimo punktas. Visa D. eima sirgo distrofija. Jos dukra M. dabar paguldyta ligonin kaip III laipsnio distrofike. Kiiniovo rajono Truen km. 45 met gyventoja G.P.F., i viduti ni valstiei, 1947 m. birelio 20 d. i epideminio barako pavog 7eri met berniuk [vaik] M.I. ir kartu su savo 19-ete dukterimi M. ir 23-ej met piliete N.A.I. papjov vaik, galv ukas em, o la von supjaust dalis ir suvalg. G. eima reguliariai gaudavo maisto produkt davin. Kanibalizmo dalyvi sveikatos padtis patenkinama, susirgimo di strofija poymi nra. G.P.F., G.M. ir N.A.I. aretuotos.
Moldavijos KP (b) Kiiniovo srities komiteto sekretorius M.N. Krainij [ PM. .5, .Ori.5, .69, JI. 24, 25. Originalas.]

8
Vertimas i rus kalbos

Moldavijos SSR prokuroro S. Kolesniko informacija Moldavijos KP (b) CK sekretoriui N.G.Kovaliui apie kanibalizmo fakt Kiiniovo apskrities Nisporen rajono Melet kaime
1946 m. liepos 6 d.

Praneu, kad 1946 VII 31 d. Kiiniovo apskrities, Nisporen rajono, Melet kaime dingo 1 met 10 mnesi amiaus berniukas D.K. To paties kaimo 70 met amiaus gyventojos bute 1946 VIII 1 d. bu vo surastos io berniuko kno dalys. Nusikaltl aretuota, o tyrimas nustat, kad ji vaik siviliojo pas save, papjov, o kno dalis vir ir valg.
2

Originale ".

702

1946 VII 28 d. Kiiniovo apskrities Kotovsko rajono [maisto] paruo vedjo pavaduotojas Slavinskis A.D., apylinks agronomas Timakovas K.F. ir arkliaganys Rotaris V. S., apsiginklav dviem vokikais au tuvais ir vienu automatu, kuriuos Slavinskis pam pas MVD dalies, dislokuotos Kotovske, viril, nuvyko imilijsko rajono Ivanovkos kaim, ujo valstieio Liaino I.G. namus, apipl j, pam 5 avis ir daug kit daikt, m audyti ir ivyko kartu su prisipltu turtu. Aukiau paminti asmenys nukentjusiojo atpainti, tardomi prisi paino, prisiplti gyvuliai ir daiktai surasti ir paimti. Slavinskis, Timakovas ir Rotaris aretuoti, vyksta tardymas.
Moldavijos SSR prokuroras, valstybinis III klass justicijos patarjas Kolesnikas [ PM. .51, On.4, .49, .105. Originalas.]

9
Vertimas i rus kalbos

Moldavijos KP (b) Kiiniovo apskrities komiteto sekretoriaus N. S. Krainio informacija Moldavijos KP (b) Centro Komiteto sekretoriui N.S. Zykovui apie kanibalizmo fakt Kalarao rajone
1947 m. birelio 16 d.

1947 met gegus 31 dien Kalarao rajono Petuka kaime 8-eri met N.O. papjov savo 9-ri mnesi brol M., dal msos ivir kati le ir kartu su 3-eri met sesute sunaudojo maistui. Tiriant vyk nustatyta: T dien pas vietin gyventoj O.M.I. ujo jos brolis B.E.I., 1912 me t gimimo, kad kartu su ja eit dirbti lauk. Nesant motinai, N.O. m skstis savo ddei, kad nra ko valgyti. Kaip pareik N.O., dd jam patar, kad kai is liks namuose vie nas su mau broliu M., kad jis [brol] papjaut, ms ivirt ir jos dal palikt jam, [t.y.] - B. Kada N.O. motina O.M. ir dd B.E. ijo lauk, N. pam i lo vos savo brol M. N. (?) ir nune negyvenam patalp, nupjov jam peiliu galv, po to supjaust j gabalus ir ivir katile, po to kartu su 3-j metu sesute suvalg t ms, palik porcij ddei B., bet N. ne sant namie, sesut t ms suvalg.

703

O. ir . eimos i apylinks tarybos yra gavusios maisto produkt davin.

Moldavijos KP (b) Kiiniovo apskrities komiteto sekretorius M.N. Krainij [ PM. .51, On.5, .69, .22. Originalas.]

10
Vertimas i rus kalbos

SSRS MGB praneimas apie operacijos, ikeliant specialj kontingent, rezultatus

1949 m. liepos 8 d. SSRS MGB ministrui V.S. Abakumovui

Praneu Jums specialaus kontingento iklimo i Moldavijos SSR, Uk rainos SSR Juodosios jros pakrants ir [RTSFR] Krymo srities rezultatus. I viso ikelta 11 617 eim, 34 815 moni, [i j] vyr 9 624, mo ter 13 856, vaik - 11 335. I j: Moldavijos SSR Pagal VKP (b) CK sprendim buvo numatyta ikelti 11 280 eim, [t.y.] 40 850 moni. Ikeltos 11 293 eimos - 34 270 moni, [i j] vyr 9 374, moter 13 651, vaik 11 245. Tarp j: a) buoi eim, buvusi dvarinink, pirkli - 7 628 [eimos], 23 205 mons; b) aktyvi vokikj okupant talkinink, asmen, bendradarbiavu si su vokiei ir rumun policijos organais, profaistini partij ir organizacij nari, baltagvardiei ir nelegali sekt nari ir ei m - 3 665 [eimos], 11 065 mons; Operacija vyko organizuotai. Operatyvins grups, kariuomens ka rininkai uduot vykd geranorikai. Bta pavieni atvej, kad kai ku rie operatyviniai darbuotojai, kariuomens karininkai ir kareiviai elg si netinkamai. J atvilgiu buvo imtasi administracinio ir teisminio po bdio priemoni.
N. Selivanovskij [Centrinis Rusijos Federacijos Federalins tarnybos archyvas. Dokument ko lekcija. Originalas.]

704

Tribunolo pirmininkas:

Tribunolo teisj kolegija darb tsia. Kvieiame nukentjusij Liu cij arneckyt.
Nukentjusioji Liucija arneckyt (Lietuva):

A esu Liucija arneckyt, mano tvas buvo diplomatas, ministras. Motina gimusi Amerikoje, buvo Amerikos piliet ir iki iveimo Sibi r. Mes buvome penki vaikai. Paskui tt isiunt Rom. 1939 m. gr ome Lietuv, tt buvo atauktas, o jo viet pasistas ponas Stasys Lozoraitis. Netrukus prasidjo okupacija ir buvome iveti Sibir. A noriu kalbti ne tik u save, bet ir u tuos vaikus, u tas motinas, ku rie buvo atskirti. I Kauno buvom iveti 1941 m. birelio 14 d., pary iais. Kai tt atskyr, jisai lipo vagon, ten buvo pilna moni. Ir t t labai garsiai suuko, palikdamas kaip testament savo vaikams: Te gyvuoja Lietuva". Tai buvo paskutiniai jo odiai. 1942 m. jis buvo su audytas, o mama su penkiais vaikais itremta Altajaus krat. Paskui buvome iveti iaur, Lenos iotis Laptev jros pakran tse. I bar krant mus imesdavo eimomis. T nakt, kai mus i met, buvo lapdriba, tai buvo liepos pabaigos-rugpjio pradios m nesi dienos. iaurje tik du mnesius navigacija, o iaip - deimt m nesi ualusi jra. Nra nei krmo, nei medi, tik samanos ir ledas. Pirmas naktis mes miegojome po kungasu. Kungasas - tai apverstas vejybinis laivas. Ms eima susispiet, taip ir nakvojome, kol pasi statme jurtas. Vaikai mir vienas po kito. Nebuvo jokio daktaro, jo ki vaist, buvo aiku, jau jutome, kad mus atve ia numirti. Man dar nebuvo 14 met, bet mes visi dirbome, mus visus privert dirbti. Ir jautme, kad vis tiek ateina galas, i ms reikalauja tik darbo, ir itaip nori mus pribaigti. Apie tv suinojau tik po koki dvideim ties met, kad jis buvo suaudytas 1942 m. Jo nuotrauk maiau KGB rmuose, i karto jo nebuvo galima painti. Po 8 mnesi nuotrauka buvo padaryta profiliu ir negalima jo atpainti. Matyti, kad be dant. Na, k a galiu pasakyti, kad i tiek eim turbt tik tredalis igyve no, vaikai iki dvej met beveik visi imir. Taip buvo pirmaisiais me tais. Dar noriu pasakyti, kad ms tv i met gegus mn. 7 d. popieius Jonas Paulius II paminjo kartu su 114 tikjimo liudytoj, u vusi u tvyn ir tikjim imtmet. Mes buvome prie Koliziejaus, ta vieta simbolika. Prie 2000 m. ten buvo udomi krikionys, ir tiki me, kad tos kanios, ir ne tik kanios, bet ir aukos neveltui. Laisv kai nuoja brangiai, ir mes didiuojams tuo, bet nortumme, kad daugiau to nebt ir praome Tribunolo tai vertinti.
Tribunolo pirmininkas:

Sakykite, kur Js gyvenate?

705

Nukentjusioji Liucija arneckyt (Lietuva):

Gyvenu Vilniuje. Atsipraau, noriau priminti, kad po sugrimo Lietuv apie 30 met jautms kaip antrariai, treiariai mons. Ne galjome i pradi nei buto gauti, nei prisiregistruoti. I viso mons veng ms. Atpainus - veng susitikti, nes jiems tai bt pakenk. Vis laik jautme, kad jie bijo su mumis susitikti, nes tai bt paken k ne tik j karjerai, bet ir gyvenimui.
Tribunolo pirmininkas:

Sakykite, kaip Jums dar pasisek, kad Js vis tik igyvenote tokio bado metu?
Nukentjusioji Liucija arneckyt (Lietuva):

Ai Dievui ir ms monms. Labai draugiki buvo mons nelai mje. Ne tik ms lietuviai, bet ir kit taut mons. Taip pasitaik. Mama sakydavo, kad labai ger moni yra visur.
Tribunolo pirmininkas:

Sakykite, u k konkreiai Js buvote itremta?

Nukentjusioji Liucija arneckyt (Lietuva):

Na, daug kas klausia. Galiu pasakyti tik tiek, kad jokio teismo ne buvo. Atrod, kad nori i ms ispausti paskutines jgas, kad greiiau tume. Nelabai noriu skstis, bet netekau daug sveikatos.
Tribunolo pirmininkas:

Gal Tribunolo nariai turi klausim? Praom.

Teisjas Algirdas Endriukaitis (Lietuva):

Noriau pasiteirauti apie Js itrmimo aplinkybes. Ar Js ino te, gal nujauiate, kieno dka Js patekote itremtj skaii?
Nukentjusioji Liucija arneckyt (Lietuva):

A manau, kad tai buvo logika. inant, kaip tt pasakojo apie So viet Sjung, galvojau, kad tikrai taip bus. Niekad netikjau, kad mo terys ir vaikai nukents. Mama, kaip Amerikos piliet, galjo prayti pagalbos Amerikos ambasadoriaus Lietuvoje. Jis anksiau sak, iva iuokite, vis tiek inote, kad diplomato eimai bus blogai, jeigu papras tus mones vea Sibir. Bet tt atsisak, paskui diplomatas kalbino mam, kad ji ivykt su vaikais, bet mama nenorjo skirtis su tiu ir atsisak emigruoti JAV.
Vyriausioji kaltintoja:

Praom pasakyti, kur konkreiai buvote 1941 m. nutremti, kiek mo ni, kur Jus apgyvendino ir kiek mir tremtyje tuo metu?
Nukentjusioji Liucija arneckyt (Lietuva):

Mes buvom iveti viena savait prie kar. Veant mus prie Uralo, prasidjo karas, igirdome. Mus atve Altajaus krat, sovchoz. Jie mus suguld barakus, apgyvendino, jeigu galima taip pavadinti. Kiek

706

moni? Kalba jo, kad apie 300, o iaurje... Mano pastama i Kau no Dalia Grinkeviit, jinai buvo ten pati pirmutin ir labai isamiai apra, net pavardes paminjo, kurie buvo iveti iaurje. Po met i Altajaus krato sum eimas ir ve iaur. Ir pakeliui ikeldavo gru pmis krant.
Kaltintoja Aminat Saijeva (enija):

Gerbiamoji ponia Liucija. Kad ir kaip bt skaudu prisiminti praei t, bet a noriau inoti aplinkybes, kaip Jus ilaipino pakrantje i bar . Ar buvo ten gyvenviet, ar buvo ten moni, kokie pastatai ir kiek Js ten atsidr? Ir antras klausimas. Ar visa Js eima igyveno?
Nukentjusioji Liucija arneckyt (Lietuva):

Padjo Dievas ir mons. Kai mus imet krant, mes nakt nieko nematme, nes iaurje saul por mnesi nenusileidia, o iem ne pasirodo. Pastebjom kelet palapini ir zasolk" (usdytas uvis). Pasirodo, kad iem 10 mnesi nebuvo uvies. Todl labai daug i mir badu.
Kaltintojas Leo Osipuu (Estijos):

A taip pat 1941 m. tremtinys, reabilituotas prie 15 met. Ir nor iau paklausti, kas Jus reabilitavo, ir jeigu Jus reabilitavo, ar buvo at lyginta Js eimai padaryta ala?
Nukentjusioji Liucija arneckyt (Lietuva):

Reabilitavo mus jau 1989-1990 m., bet mes nieko nemme. Mes kaip tik, k turjome, vardan tos Lietuvos aukojom. Jau Lietuva kaip tik for mavosi, dar dirbome.
Vyriausioji kaltintoja:

Praom pasakyti, Js nurodte toje itremtj vietoje skaii apie 300 moni. Gal apytikriai galtumte pasakyti, kiek buvo tarp j vaik?
Nukentjusioji Liucija arneckyt (Lietuva):

Tredalis tai tikrai buvo.

Vyriausioji kaltintoja:

Tredalis vaik, ir kokio amiaus? Iki met, dvej, apytikriai, Js, inoma, neskaiiavote?
Nukentjusioji Liucija arneckyt (Lietuva):

Bijau tiksliai pasakyti. I viso tai gal penktadalis toki ma. Pirm iem ia pat labai daug mir, susirg meningitu, tymais ir kitomis li gomis.
Vyriausioji kaltintoja:

Koks apytiksliai skaiius visikai kdikiko amiaus?

Nukentjusioji Liucija arneckyt (Lietuva):

Apie 30-40 kdiki iki 1-2 met.

707

Tribunolo pirmininkas:

Dabar papraysime nukentjusj Petr Girdzijausk. Praom tribn.

Liudytojas Petras Girdzijauskas (Lietuva):

Laba diena, gerbiamasis Tribunolo pirmininke, gerbiamieji teisjai, kaltintojai, proceso dalyviai ir sveiai. Esu Petras Girdzijauskas, du kar tus teistas pagal Rusijos Federacijos kodekso - 58-11 ir 58-10 straipsnius. Pirm kart man buvo 16 m., bet tie straipsniai man buvo priskirti. A buvau teisiamas vienas, bet u grupin nusikaltim - Tvyns - Rusijos Federacijos - idavim. A plaiai nekalbsiu, nors ir buvo domi daly k. Mane norjo uverbuoti, nes Ervilko gimnazijoje tuo metu veik po grindin organizacija, kuri priklaus Kstuio" apygardai. Ms direk torius buvo tabo narys. Jis leido laikrat ir t.t., todl jie norjo mans. Kada mane pasikviet karin komisariat, jie pareik, kad ia ne mili cija ir ne karinis komisariatas, mes galim tave umuti, sunaikinti ir nie kas nesuinos. Keturias paras buvau tardomas be pertraukos. Po to byla buvo perduota Ypatingajam pasitarimui ir buvau nuteistas 5 metams. Pu s met mes buvome maitinami gyvuli viduriais, kurie nebuvo iplau ti, tai yra su visu mlu. Nori - valgyk, nori - ne. Antr kart buvau nuteistas u literatros platinim, tai daugiausia lietuvi ieivijos literatra. Mes platinome j tarp Vilniaus auktj mo kykl student. Noriu supaindinti Tribunolo teisjus, proceso dalyvius ir susirin kusius su patekusia mano rankas rankratine knyga. Tai Kaiiadori apskrities Saugumo byla, sudaryta ruoiantis 1949 m. trmimams. tai tokios apimties, apie 300 lap pagal instrukcij subroiruota. A noriu pakomentuoti domesnius variantus: Visikai slaptai draugui Samoinui, MGB virininkui Malcevui. Js atsakingi u paruoiamuo sius darbus ir buoi, bandit, nacionalist bei bandit eim ivei m. Js apygardoje turi bti ivetos 156 eimos, i j 116 naciona list eim". Tai yra planas. Tekstas ia yra didelis. J pasira galio tasis SSRS MGB generolas leitenantas Jedunovas. Toliau - antras para as, kuris priklauso Valstybs saugumo komiteto ministrui Koblinskiui. asli valsiuje - 32, iemari - 26, visos ios eimos idstytos vals iais. Toliau buvo pavards t, kurie trm. Buvo sudaromas planas, kaip vykdyti trmim. Paaikinamasis ratas ministro pavaduotojui, kad i Kaiiadori iveta 137 eimos. I j buoi - 53, bandit na cionalist - 84 eimos. Dar ioje ataskaitoje nurodyta, kad prieinant prie Bareikio nam, eimininkas band pabgti. Buvo imtasi priemo ni - nes gyvo sulaikyti jo buvo nemanoma, todl jis buvo nuautas". Antras: Atvykus buos Jasilionio dvar, pastarasis band pabgti. Karininkas Kaplych po spjimo pradjo audyti ir j nuud". Toliau

708

yra ataskaita, parengta pirmajam sekretoriui. Ji rodo, kad visas geno cidas buvo planuojamas partini komitet, jo i Maskvos, kad tai pla navo SSKP Centro komitetas.
Tribunolo pirmininkas:

Sakykite, ar tarp vietini asmen yra pasiraiusi, kokius asmenis reikia itremti?
Liudytojas Petras Girdzijauskas (Lietuva):

Toki dokument man neteko pastebti, nes trmimas buvo planinis, buvo nustatytas kiekvienam valsiui planas, o kiekvienas valsius pasky r plan apylinkms. ia buvo planinis darbas, planinis genocidas.
Tribunolo pirmininkas:

Sakykite, Js, susipains su ios bylos duomenimis, ar Js galite pa sakyti, kas i Soviet Sjungos vadovybs, vyriausybs pasira pla n? Js paminjot vien asmen, pakartokite, kad galima bt mums gerai rayti protokol.
Liudytojas Petras Girdzijauskas (Lietuva):

tai it plan 156 eimoms, nurodym yra pasira galiotinis KGB SSRS generolas leitenantas Jedunovas, 1949 m. kovo 18 d., Lietuvos KGB generolas leitenantas N. Gorlinskis.
Tribunolo pirmininkas:

Sakykite, Js paminjote vien ataskait, bet ten valsiaus ar rajono partijos komitetui?
Liudytojas Petras Girdzijauskas (Lietuva):

Rajono partijos komitetui. Payma apie tai, kiek itremta buoi, kiek kitoki, kiek moter, vyr, vaik ir taip toliau, viskas vardinta. Pagal kiekvien rajon galima rasti archyvuose. Pavards aikiai iskaitomos.
Tribunolo pirmininkas:

Labai ai. Kas dar i Tribunolo nari turi klausim?

Teisjas Algirdas Endriukaitis (Lietuva):

A turiau Jums por klausim. Js galite patvirtinti, ar tokie pla nai buvo sudaromi visose Lietuvos vietovse? Ir antras. Js ia minjo te Ervilko krat. Ten kitados buvo partizan dalinyje Jonas Kubilius, vliau buvs Vilniaus universiteto rektorius. Ar Js neturite duomen, kokiu bdu jis nepapuol t represuotj skaii, kur Js minjote? I to krato partizan?
Liudytojas Petras Girdzijauskas (Lietuva):

itie trmimo planai pirmiausia buvo uduodami respublikai. Res publikos represiniai organai dalino apskritims, apskritys - valsiams, apylinkms. Tokia buvo, trumpai sakant, laiptuota technologija. Geno cido technologija. Vadinasi, rajono MGB virininkas pateikia sraus ir bylas respublikos MGB vadovams, tie periri ir grina atgal, o ati

709

duoda jau konkreius skaiius. Taip buvo daroma visuose rajonuose. Nebuvo iimi niekur. Taigi Jonas Kubilius 1943 m. stojo Lietuvos Laisvs armij ia, Vilniuje, vokiei buvo numatytas aretuoti. Atjus policininkui, jis pats buvo namuose. Paklaustas, ar yra Jonas Kubilius, jis pasak nra, jie gyveno dviese, sako, jis yra ijs. tai taip, nebuvo jis toksai ioplas. Po to jis pasitrauk Ferm kaim Ervilko valsiu je, kur ts LLA darb. Po 1944 m., kada Lietuva vl buvo okupuota, Jonas Kubilius tapo Lydio" rinktins tabo virininku. 1945 m. Ly dio" rinktins vadovyb nutar jam leisti toliau tsti moksl, jis gro Vilni. O paskui kaip ten buvo, tai reikt skaityti, a nesirytu ia ai kinti toliau. Apie tai buvo skelbta Voratinklyje", Lietuvos aide". Js galite paimti tuos numerius ir rasti, tai aprayta. Jam buvo suteiktas Soviet Sjungos socialistinio darbo didvyrio vardas.
Kaltintojas Detlef W. Stein (Vokietija):

Noriau paprayti, gal Js galtumte informuoti apie pasiprieini mo kov. Noriau inoti, kokius spausdinote leidinius, koks j turi nys, kaip jie atrod, ir, inoma, kas buvo daroma toje pasiprieinimo kovoje.
Liudytojas Petras Girdzijauskas (Lietuva):

Mes nedaug turjome sav leidini. Tuo metu mes naudojoms bol evikiniais specialiaisiais fondais. Turjome slaptus prijimus ir naudo jome daugiausia Lietuvos ieivijos JAV ir kitose alyse ileistus leidi nius. Juos platinome studentams. Jie su dideliu malonumu ir domu mu skait tuos leidinius. O patys ileidome Antano Mikinio psalmes, kurios 1994 ar 1993 metais leidyklos vieai ileistos.
Tribunolo pirmininkas:

Gal gerbiamieji kaltintojai turi klausim?

Kaltintojas Uldis Pauls Strelis (Latvija):

Klausimas bus apie reabilitacij. Pas mus Latvijoje, kai gaudavo pra neim apie reabilitacij, daugelis nukentjusij tai irjo labai emo cionaliai. Jie tartum pasijausdavo nuskriaustais, eistais. mogus bu vo niekuo nekaltas, ar reikia jam dr kakokios reabilitacijos? Asme nikai a buvau vienuolikos met berniukas, mane sum mokyklos suole per geografijos pamok, ir nuve tiesiai verid. Kai vliau ga vau tok praneim dl reabilitacijos, labai emocionaliai j vertinau. Kaip Lietuvoje Js tai irite? A inau, kad norint isprsti turtinius klausimus reabilitacijos dokumentas yra reikalingas. Taiau, kaip Js, kaip nukentjusysis, emocikai tai vertinote?
Liudytojas Petras Girdzijauskas (Lietuva):

odis reabilitacija" man ir dabar ria aus. Reabilituojami nusikal tliai. Bolevizmo arba faizmo aukos - tai nebuvo nusikaltliai. Juos

710

reabilituoti ne tik kad nereikia, bet ir negalima. Jiems turi bti atkur tos teiss. Taigi ir ia reikt kalbti apie teisi atkrim. A visuomet buvau prie t reabilitavim, nes savo valstybei, savo visuomenei nesu padars nusikaltimo, nors buvau du kartus kiauliniuose vagonuose ve amas Rusijos imperij, buvau ten varginamas konclageriuose. Rea bilitacijos man nereikia. Man reikia atkurti mano teises, kad jos bt visaverts kaip ir kit piliei.
Tribunolo pirmininkas:

Klausim daugiau nra. Dabar praome nukentjusj Edvard Bu rok. Praom.

Nukentjusysis Edvardas Burokas (Lietuva):

Gerbiamasis Tribunole, gerbiamieji gynjai ir kaltintojai. A buvau aretuotas u veikl pogrindinje organizacijoje Lietuvos patriotas". Kodl? A maiau iveimus, tuomet man buvo septyneri metai, kai 1941 metais trm mones. Maiau, kaip ve pastamus pro ms na mus, a gyvenau Ukmergje, maiau, kaip pro ms namus ve vei mais mokytojus, gydytojus ir kitus Lietuvos inteligentus. Po vokiei okupacijos atjo antroji okupacija. Vl aud. Mes negaljome paksti viso to, todl ms gimnazijoje krme po grindin organizacij, kuri platino atsiaukimus, turjome ry su par tizanais. 1952 m. mane pam tarybin armij ir ive Vladivosto k. Vladivostoke kakoks provokatorius, a iki iol jo neinau, idav ir mane aretavo, o po dviej mnesi atve Vilni. Aretuodami Vla divostoke man nepateik jokio kaltinimo, a neinojau kuo mane kalti no. U k ve aiku jauiau, bet tvirtai neinojau. K a maiau Vla divostoko kaljimuose? Maitino ten prastai: duodavo tik 400 gram duonos, supuvusi uv. Laik mane vienutje, neinau u k. Ve mus Chabarovsk, nedav vandens, vis par mus ve. Va iavo daug ir kriminalini nusikaltli, neinau, kiek buvo politini. Kareiviai neved tualet. Kai kurie kaliniai pradjo tptis, ugaulio ti ir, atsipraau, vienas nusilapino koridoriuje. Ioko kareivis ir u mu j nagano rankena. Visas vagonas auk, kad ir kaip bt keis ta, Stalinai padk". Ir a aukiau, nors, savaime aiku, buvau jiems prieas. Jau po dviej mnesi mane atve vl Vilni. ia, Lukiki kaljime, girdjau iaur auksm, klyksm. Pasirodo, tenai i proto i jo kunigas. Kai a atsisakiau kalbti, jie mane nusived vien saugumo kame r. A taip buvau isigands, kad nebeinojau, k daryti. vilko mane tramdomus markinius, bet ne tokius kaip kad psichiatrinse ligoni nse. vilk temp, riet vir. Man kakas trko kirknyse, atsirado tokios aizdos, kad a, paskui bdamas Vorkutos lageriuose, dar gy

711

diausi. Girdjau, i moni, kad Vorkutos 29-joje achtoje vyko suki limas, daug moni buvo suaudyta. Mus vl ive kaljim Vladi mire - be joki teism, be nieko. Tenai irgi girdjau apie vien, pas kur surado por peili, udjo jam antrankius ir pakabino ant kablio. Po to mane buvo paleid ir vl aretav, kaip neteisingai paleist. Mane buvo pasodin karcer, lauke buvo madaug 40-50 laipsni alio, o karceris neapildomas. Tai buvo fizinis genocidas. Bet buvo ir dvasinis genocidas, kuris at siliepia net iki iol. Ms Lietuva irgi yra palauta genocido. Net keis ta, kad dabar tie, kurie buvo kankinami fizikai ir dvasikai, vl ren kasi komunistinse frakcijose. Komunizmas nelugo, jis dar toks pat. Antras dalykas, kurio noriu paprayti. Pagal 1957 m. Soviet Sjungos priimt tarptautin susitarim visi reabilituoti mons turi teis gauti kompensacij, bet turi t teis pareikti patys. Man atrodo, kad is Tri bunolas ir apskritai ia esantys mons gali paduoti savo valstybei vl tok praym arba pareikti pretenzijas Soviet Sjungos teisi perm jai Rusijai, kad ji atlygint nuostolius.
Tribunolo pirmininkas:

Atrodo, kad visi nukentjusieji apklausti. Jeigu dar yra koki pra ym, praom.
Vyriausioji kaltintoja:

Leiskite kreiptis. A prayiau dar apklausti nukentjusij Angel Barkauskait-Nelsien.

Tribunolo pirmininkas:

Tribunolo nariai, neprietaraujate dl apklausos? Kaltintojai, gyny ba? Ne. Praom.

Nukentjusioji Angel Barkauskait-Nelsien (Lietuva):

Gerbiamasis Tribunole, visi jo nariai, gerbiamieji rengjai, gerbiamoji liyte. Labai dkoju u suteikt man prog pasakyti kelet odi. Visi gerbiamieji tremtiniai, kaliniai ir nukentjusieji. A galiu ia i ieivijos liudyti apie Soviet Sjungos vykdyt genocid prie mano taut, prie mano brolius lietuvius, latvius, estus. A nuo pat jaunysts kovojau u Lietuvos Nepriklausomybs atk rim, esu Amerikos spaudoje plaiame straipsnyje Laisvs veidai" ap rayta kaip laisvs kovotoja. Pastu ms kalini, tremtini, partiza n kanias, nes jas sekiau, apie jas buvo kalbama eimoje, vliau vi suomeninse organizacijose, kurias sijungiau. Turjau garbs prista tyti JAV prezidentui R. Reiganui kalini sra, tarp kuri buvo ir Ni jol Sadnait. Jis vliau man pasak, kad Jis Jos pavard ra kartu su kit tautybi kalini pavardmis ir teik prezidentui M. Gorbaio vui ir pasak asmenikai, kad ie mons jam yra labai svarbs bei pa-

712

pra juos paleisti i kaljimo. Nijol Sadnait po to buvo ilaisvinta. Suorganizavau taip pat susitikimus su prezidentu R. Reiganu ms di sidentams: kunigui Alfonsui Svarinskui, Baliui Gajauskui, Nijolei Sad naitei. Kadangi buvau Balt laisvs lygos prezident, Amerikos Lietu vi Bendruomens tarybos prezidiumo pirminink, rengiau mogaus teisi konferencijas, kuriose buvo plaiai svarstomi genocido klausimai. Todl iandien drstu kaltinti komunizmo sistem ir jos vykdytojus u mano tautai ir taip pat monijai sukeltas kanias. Gimiau Santakos kaime, Kalvarijos valsiuje, Marijampols apskri tyje, kinink Ciprijono ir Petronls Guobaits eimoje. Jie buvo vi suomens veikjai, o mano senelis knygneys. Todl jau nuo pat vai kysts man buvo inomas meils savo tvynei reikalingumas. Kaltinu Soviet Sjung u puss mano eimos itrmim, vis idraskym visas puses. Antrajai okupacijai artinantis, tveliui buvo aiku, kad bsime ive ti. Todl tvelis mane, ma mergyt, ive Vakarus. Taiau mano seneliai Stasys ir Urul Guobai i Skurstapdi kaimo, Vilkavikio ap skrities, ir j snus, mano dd, Antanas Guoba, buvo itremti Sibi r, Altajaus krat. Man neinomi net j kapai. Mano teta Ona Guo bait-Jonaitien, jos vyras Jonaitis, j dukra Angel, tuo metu bdama ketveri metuk, buvo itremti penkiolikai met Krasnojarsko kra t. Mano pusseser neteko sveikatos. Gro po penkiolikos met. J dukra, tuo metu dvylikos met, buvo atskirta nuo eimos ir pasislp ia, Lietuvoje. Teta Marija Guobait-Navickien, jos vyras Navickas ir j snelis Romas, dvej metuk, buvo iveti Sibir. Jie pasakojo, kaip jie laik j vagone ikl ant rank, kad jo nesuspaust. Gyvuliniame prekiniame vagone buvo daug moni, kuri knus, jei ie mirdavo, imesdavo tik sustojimo vietoje. A kaltinu komunistin santvark dl mano eimos ties. A kalti nu juos, kad jie mane padar pabgle, bename. A kaltinu u t skaus m, kur mes visi ikentjome. A liudijau tai Amerikoje. Kalifornijos mokykl vadovlius yra trauktas Baltijos kratams skirtas nutarimas, kuris pareigoja mokytojus apie tai dstyti visose mokyklose. A pra au, kad bt Tarptautinis teismas panaaus modelio kaip Niurnber ge, kur bt vertinti visi padaryti nusikaltimai ir kad bt padarytos ivados. A praau Js, gerbiamasis Tribunole, vertinti iuos mano pa sakytus odius. Mes, ieivijos lietuviai, latviai ir estai, esame su Jumis ir jauiame, kad esame dalis io proceso ir mginsime Jus paremti. La bai ai u man suteikt prog. Noriau Jums visiems palinkti sk ms ir visiems ia esantiems irdingai dkoju.

713

Teisjas Algirdas Endriukaitis (Lietuva):

Gal malontumte, remdamasi savo patirtimi dirbant Balt laisvs ly goje ir lietuvi bendruomenje, vertinti k nors i Lietuvos politik. Kal bu apie 1940-1950 metus, kurie tragikiausi visai tautai ir Jums asmenikai.
Nukentjusioji Angel Barkauskait-Nelsien (Lietuva):

A manau, kad tie asmenys, kurie prisidjo prie Soviet Sjungos okupacijos Lietuvoje, tai Justas Paleckis bei kiti inomi asmenys, kaip ir dabar dar esantys vyriausybje bei kitose organizacijose. Jie vis dl to dar turt apie tai kalbti ar bent jau atsiprayti tautos. Mes solidarizuojams su visais ivetaisiais tremtiniais bei partizanais ir nortu me, kad iuo klausimu Lietuvoje bt aikiai pasakyta.
Tribunolo pirmininkas:

Klausim daugiau nra. Ai Jums.

Tribunolo pirmininkas:

Atsipraau, kalbti nort Vyriausioji kaltintoja.

Vyriausioji kaltintoja:

A vakar sakiau, kad yra dar vienas nukentjusysis - eslovas Ma iulaitis. Prayiau jo iklausyti.
Tribunolo pirmininkas:

Praom gerbiamj nukentjusj eslov Maiulait.

Nukentjusysis eslovas Maiulaitis (Lietuva):

Gerbiamasis Tribunole, gimiau Minske, lietuvi ieivi eimoje. 1943 m. grom Lietuv labai vargingi. A kaltinu komunistin ideologij ir t partij, ypa jos Lietuvos filial. Ariausiai esame ir daugiausia nuo jos nukentj. Tai tautos nutautini mas, tyiojimasis i vis Lietuvos inteligent, dvasinis nuskurdinimas. ia paminsiu profesori Kriktopait, kuris ra Lietuvos kronikoje" dl nutautinimo, kad Tiesoje" buvo skatinamos mirios vedybos, kad Lie tuvoje pokario metais nutautjo visas kratas, keliantis monms i Bal tarusijos. Tai buvo skatinama. Ms komunistai Algirdas Brazauskas, Petras Grikeviius, Rimgaudas Songaila ir kiti tyljo, kai Lietuvos me dikai, kelininkai, kiti jauni specialistai buvo siuniami Tiumen, o Lie tuv atkeliami specialistai kitatauiai, atidirb iaurje. Tuo buvo siekia ma nutautinti, pakeisti nacionalin sudt. Vieja kalba tapo rus kalba. Geri mons buvo sunaikinti Sibire arba atsidr Amerikoje.
Tribunolo pirmininkas:

Ai Jums. Klausim nra. Kolegija pasitarusi nutar, kad kaltinto jai vis mediag, kuria jie remsis, idstydami savo argumentus kalti namosiose kalbose, gals pridti prie bylos. Tribunolas pasitars nutar pridti kaltintoj pateiktus dokumentus ir daro pertrauk, kad proceso dalyviai galt su jais susipainti.

714

PRIDEDAM DOKUMENT SRAAS NR. 3 1

Vertimas i rus kalbos

Leningrado apskrities NKVD nurodymas valdybos kapitonui Matvejevui suaudyti 1 116 kalini, laikom Solovk saloje
Leningradas SSSR Vidaus reikal Liaudies Komisariatas Leningrado srities NKVD valdyba 8-asis valstybs saug.valdybos sk. 1937 10 16 Nr. 189852 1937 m. spalio 16 d. Visikai slaptai Tik asmenikai Leningrado sr. NKVD valdybos AHU virininko pavaduotojui valstybs saugumo kapitonui drg. Matvejevui

NURODYMAS Siloma Leningrado srities NKVD Valdybos Ypatingosios troikos nu teistuosius pagal ia pridedamus troikos protokol kopijas Nr. 81, 82, 83, 84, 85, datuotas .m. spalio 9, 10 ir 14 dienomis - I VISO 1 116 moni, laikom SSSR NKVD Valstybs saugumo vyriausiosios valdy bos Solovk salos kaljime SUAUDYTI: iuo tikslu jums privaloma nedelsiant ivykti Kems miest ir, su sisiekus su Solovk salos kaljimo virininku - Valstybs saugumo vyr. majoru drg. APETER, kuriam tuo pat metu duodami nurodymai iduoti nuteistuosius - [ir] vykdyti nuosprendius pagal js asmenikai duo tus nurodymus. vykdym pranekite, sugrs pateikdamas aktus. PASTABA: Perimant nuteistuosius, btina kruopiai patikrinti kiek vieno j nurodomuosius duomenis, panaudojant fotografijas, esanias asmeninse bylose.
Leningrado sr. NKVD Valdybos virininkas Valstybs saugumo komisaras /Zakovskij/ Valstybs saugumo skyriaus virininkas Valstybs saugumo vyr. leitenantas /....orov/

[Paraas]

[Paraas]

715

2
Vertimas i rus kalbos

Leningrado srities NKVD kapitono Matvejevo raportas apie 1 111 Solovk salos kalini suaudym
1937 m. lapkriio 10 d. Leningrado sr. NKVD Valdybos virininko pavaduotojui Valstybs saugumo vyr. majorui drg. Garinui

RAPORTAS Praneu, kad Leningrado sr. NKVD Valdybos virininko - Valsty bs saugumo 1-ojo rango komisaro drg. Zakovskio 1937 10 16 d. nuro dymo Nr. 189852 pagrindu - nuosprendis, lieiantis nuteistuosius auk iausija [mirties] bausme pagal Leningrado NKVD Ypatingosios troikos protokolus Nr. 81, 82, 83, 84 ir 85, i viso - 1116 moni, nuosp rend vykdiau 1 111 moni: pagal protokol Nr. 81, i viso 209 monms, vykdyta 208 monms, nevykdyta 1 mogui, Rodionov F.I. mir ligoninje, 1937 10 08 d. aktas Nr. 27, pagal protokol Nr. 82, i viso 182 monms, vykdyta 180 moni, nevykdyta 2 monms, Viniak S.D. isistas Leningrad, 1937 10 28 d. payma, Likvornik E.J. isistas Odes, 1937 10 28 d. payma, pagal protokol Nr. 83, i viso 266 monms, vykdyta 265 monms, nevykdyta 1 mogui, Zozuliak I.M. isistas Kijev, 1937 10 28 d. payma, pagal protokol Nr. 84, i viso 249 monms, vykdyta 248 monms, nevykdyta 1 mogui, Perockij .V. isistas Kijev, 1937 11 02 d. payma, pagal protokol Nr. 85, i viso 210 moni, vykdyta 210 moni, nevykdyta -. Bendras skaiius: 1 116 moni, vykdyta 1 111 moni, nevykdyta 5 monms.
PRIEDAS: Solovk salos kaljimo 1937 10 21 d. ratas, aktas Nr. 27, Anatominio skrodimo aktas Nr. 11, Aktas Nr. 27 apie RODIONOVO

716

F.I. palaidojim ir 4 Solovk salos kaljimo virininko paymos apie ka lini persiuntim, i viso 8 mainle spausdinti lapai.
Leningrado sr. NKVD Valdybos AHU virininko pavaduotojas Valstybs saugumo kapitonas (MATVEJEV) 1937 m. lapkriio 10 d.

[Paraas]

3
Vertimas i rus kalbos

VKP (b) Politinio biuro nutarimas dl SSRS Vidaus reikal liaudies komisariato padalinimo du komisariatus
1941 m. vasario 3 d.

Esant btinybei maksimaliai pagerinti agent operatyvin valstybs saugumo organ darb dl iaugusios apimties darb, vykdom SSRS Vidaus reikal liaudies komisariato, jo darbo vairovs (valstybs sau gumo apsauga, vieosios tvarkos apsauga, valstybs sien apsauga, ypa ting pramons moni ir geleinkeli rengini apsauga, vadovavimas kaljimams, priegaisrin apsauga, vietin prielktuvin gynyba, sau sumos plent valdymas, nuteistj laikymas lageriuose ir j darbo pa naudojimas, stambiausi kini darb vykdymas, nauj rajon tolimose SSRS iaurs srityse sisavinimas, archyv tvarkymas ir civilins bk ls akt registracija ir t.t.), VKP (b) CK NUTARIA: 1. Padalinti SSRS Vidaus reikal liaudies komisariat du liaudies komisariatus: a) SSRS Vidaus reikal liaudies komisariat (NKVD) b) SSRS Valstybs saugumo liaudies komisariat (NKGB). 2. SSRS Valstybs saugumo komisariatui pavesti vykdyti uduotis, utikrinanias SSRS valstybs saugum: a) vykdyti valgybin darb usienyje. b) kovoti su ardomja, nip, diversine, teroristine usienio val gyb veikla SSRS viduje.

717

3.

4.

5.

6.

c) operatyviai iaikinti ir likviduoti vis antitarybini ir kontrre voliucini formuoi likuius vairiuose SSRS gyventoj sluoks niuose, taip pat pramons, transporto, ryi, ems kio ir ki tose sistemose. d) vykdyti partijos ir vyriausybs vadov apsaug. Nustatyti, kad NKGB yra atleidiama nuo bet koki kit darb, tiesiogiai nesusijusi su udaviniais, ivardintais io nutarimo ant rame punkte. Sjunginse ir autonominse respublikose organizuoti respubliki nius Valstybs saugumo ir Vidaus reikal liaudies komisariatus, kratuose ir srityse - atitinkamas NKGB ir NKVD valdybas. SSRS NKVD padalinim ubaigti per mnes. Per mnes pateikti VKP (b) CK ir SSRS LKT tvirtinimui nutarimus apie Valstybs sau gumo ir Vidaus reikal liaudies komisariatus. Patvirtinti SSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sak apie SSRS Vidaus reikal liaudies komisariato padalinim.

VKP (b) CK Sekretorius [Centrinis Rusijos Federacijos Kontrvalgybos tarnybos archyvas (Maskva)] [I knygos: Organy gosudarstvenoj bezopasnosti SSSR v Velikoj oteestvennoj vojne. Sbornik dokumentov. T. 1, K. 2 - Moskva, - 1995, p. 247-248.]

4
Vertimas i rus kalbos Nr. 116/102 (Be teiss publikuoti)

SSRS Aukiausiosios tarybos Prezidiumo sakas dl enijos-Inguijos ASSR likvidavimo ir dl administracinio jos teritorijos pertvarkymo
1948 m. lapkriio 26 d.

Dl to, kad Tvyns karo metu, ypa vokikosios faistins kariuo mens veikimo Kaukaze metu daugelis en ir ingu iduodavo t vyn, pereidavo vokikj okupant pus, stodavo diversant ir ni p brius, kuriuos vokieiai nuleisdavo Raudonosios armijos unu gar, vokiei nurodymu kurdavo ginkluotus brius kovai prie tary

718

b valdi, taip pat vertindami tai, kad daugelis en ir ingu daug met dalyvavo ginkluotuose ipuoliuose prie taryb valdi ir ilg lai k, neusiimdami siningu darbu, dalyvaudavo banditikuose greti m srii kolki upuolimuose, pl ir ud tarybinius mones, SSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas nutaria: 1. Visus enus ir inguus, gyvenanius enijos-Inguijos ASSR te ritorijoje, taip pat ir artimuosiuose rajonuose, ikelti kitus SSRS rajonus, o enijos-Inguijos ASSR likviduoti. /.../
SSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas SSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius Maskva, Kremlius, 1944 m. kovo 7 d. [Skelbta: ivaja pamiat. O ertvach stalinskich represij. Groznyj, 1991, p. 48] M. Kalinin

A. Gorkin

5
Vertimas i rus kalbos (Be teiss publikuoti)

SSRS aukiausiosios tarybos Prezidiumo sakas Dl kriminalins atsakomybs u pabgim i pastovaus ir privalomojo apgyvendinimo viet asmen, itremt tolimus SSRS rajonus Tvyns karo metu Siekiant sustiprinti apgyvendinimo reim SSRS Aukiausiosios Ta rybos tvyns karo metu itremtiems enams, karaiajams, inguams, balkarams, kalmukams, vokieiams, Krymo totoriams ir kt., taip pat dl to, kad j itrmimo metu nebuvo nustatyti j tremties terminai, nu statyti, kad aukiau nurodyt asmen perklimas atskirus SSRS ra jonus vykdytas visam laikui, be teiss jiems sugrti buvusias gyve namsias vietas. U savavalik ivykim (pabgim) i privalomojo apgyvendinimo viet traukti kaltus tremtinius baudiamojon atsakomybn. Nustatyti bausm u nusikaltim - 20 met katorgos darb. Bylos apie itrem tj asmen pabgimus svarstomos bet kuriame Ypatingajame pasita

719

rime prie SSRS Vidaus reikal ministerijos. Asmenis, kaltus itremtj asmen, pabgusi i privalomojo apgyvendinimo viet, slpimu arba padjusius jiems pabgti, taip pat asmenis, kaltus idavus itremtiesiems asmenims leidimus sugrti buvusio apsigyvenimo vietas, traukti bau diamojon atsakomybn. Nustatyti bausm u iuos nusikaltimus - lais vs atmim iki 5 met.
SSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas SSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius Maskva, Kremlius, 1948 m. lapkriio 26 d. [Skelbta: ivaja pamiat. O ertvach stalinskich represij. Groznyj, 1991, p. 48]

N. vernik

A. Gorkin

6
Vertimas i rus kalbos Visikai slaptai

SSRS Vidaus reikal ministro sakymas

1953 metai

Apie udraudim naudoti prie aretuotuosius kokias nors prievartos ir fizinio poveikio priemones
0068 1953 m. balandio 4 d. Maskva

TURINYS: 0068

SSRS Vidaus reikal ministerija nustat, kad Valstybs saugumo mi nisterijos tardymo darbe bta iurki tarybini statym paeidim nekalt tarybini moni aretai, neabota tyrimo mediagos falsifika cija, platus vairi kankinimo bd naudojimas - iaurus aretuotj mu imas, antranki laikymas ant usukt u nugaros rank itisomis pa romis, atskirais atvejais besi tss kelet mnesi, ilgas neleidimas mie goti, irengt aretuotj udarymas altus karcerius ir kt. Buvusios SSRS Valstybs saugumo ministerijos vadovybs nurody mu aretuotieji bdavo muami tam tikslui rengtose patalpose Lefor tovo ir vidaus kaljimuose - tai bdavo pavedama ypatingai specialiai iskirt asmen grupei, kuri sudar kaljim darbuotojai. Bdavo nau dojami vairiausi kankinimo rankiai.

720

Tokios iaurios tardymo priemons" privesdavo prie to, kad dau gelis nekaltai aretuotj bdavo privedami prie fizinio isekimo, mo ralins depresijos, o atskirais atvejais - prie mogikojo pavidalo nete kimo. Naudodamiesi tokia aretuotj bkle, tardytojai - falsifikatoriai jiems pakidavo i anksto sufabrikuotus prisipainimus", vykdius an titarybin ir nip terorist darb. Tokie ydingi metodai nukreipdavo operatyvini darbuotoj pastan gas klaidingu keliu, o Valstybs saugumo organ dmesys bdavo nu kreipiamas nuo kovos su tikraisiais taryb valdios prieais. SAKAU: 1. VRM organuose kategorikai udrausti aretuotj atvilgiu naudo ti kokias nors prievartos ir fizinio poveikio priemones; vykdant tyri m grietai laikytis baudiamojo-procesinio kodekso norm. 2. Likviduoti Lefortovo ir vidaus kaljimuose SSRS Valstybs saugumo ministerijos vadovybs rengtas patalpas, skirtas panaudoti fizinio po veikio priemones aretuotiesiems, o visus rankius, kuriais buvo vyk domi kankinimai - sunaikinti. 3. Su iuo sakymu supaindinti visus VRM operatyvinius darbuotojus ir perspti, kad ateityje u tarybinio teistumo paeidimus jie bus traukiami grieiausion atsakomybn iki atidavimo teismui, ne tik tie sioginiai kaltininkai, bet ir j vadovai.
SSRS Vidaus reikal ministras L. Berija [Paraas]

7 Vertimas i rus kalbos statymas dl Bulgarijos komunistinio reimo pripainimo nusikalstamu

Sofija 2000 m. balandio 26 d.

Str. 1. (1) Bulgarijos komunist partija (anksiau vadinusi save Bul garijos darbo (komunist) partija) atjo valdi 1944 m. rugsjo 9 d., padedant iorinei jgai, kuri buvo paskelbusi Bulgarijai kar ir paeis dama tuo metu galiojusi Trnovo konstitucij. (2) Bulgarijos komunist partija yra atsakinga u valstybs valdy m nuo 1944 m. rugsjo 9 d. iki 1989 m. lapkriio 10 d., kuris prived al prie nacionalins katastrofos.

721

Str. 2 (1) Bulgarijos komunist partijos vadovyb ir vadovaujantys veikjai yra atsakingi u: 1. krypting ir apskaiiuot europietikos civilizacijos tradicini ver tybi naikinim. 2. smoning pagrindini mogaus teisi ir laisvi paeidim. 3. neturint precedento vadinamojo Liaudies teismo" susidorojim su liaudies atstovais - XXV-ojo Liaudies susirinkimo nariais ir su visais nekaltai nuteistaisiais; 4. moralin ir ekonomin valstybs nuosmuk; 5. centralizuoto direktyvinio ekonomikos valdymo vedim, atvedus al suirut; 6. tradicini nuosavybs princip pamynim ir panaikinim; 7. liaudies dorovini pamat sugriovim ir ksinimsi jos religines laisves; 8. nuolatin kitaip mstani, nesutinkani su egzistuojania siste ma terorizavim, taikyt ir prie vairias gyventoj grupes; 9. piktnaudiavimus aukljimo, vietimo, mokslo ir kultros srityse dl politini ir ideologini tiksl, traukiant aukiau ivardint veiksm pateisinim; 10. grobuonik alies gamtos sunaikinim. (2) Komunistinis reimas atsakingas u tai, kad: 1. atimdavo i moni bet kokias galimybes laisvai reikti savo po litin vali, priversdami juos slpti savo nuomon apie padt a lyje ir versdami juos vieai reikti sutikim su faktais ir aplinky bmis, visikai suprantant j melagingum ir net suvokiant j nu sikalstam pobd. Tai bdavo pasiekiama persekiojant ar grasi nant atskiriems asmenims, j eim nariams ir artimiesiems; 2. sistemingai bdavo paeidiamos mogaus teiss, bdavo repre suojamos itisos gyventoj grups, iskirtos pagal politinius, reli ginius arba etninius poymius, neatsivelgiant tai, kad Bulgari jos Liaudies Respublika dar 1970 m. pasira tarptautinius aktus, garantuojanius mogaus teises; 3. buvo paeidiami pagrindiniai demokratins ir teisins valstybs principai, tarptautins sutartys ir galiojantys statymai, tuo pat me tu komunistins partijos ir jos atstov interesai buvo keliami auk iau nei statymas; 4. persekiodama pilieius, valdia naudojo visas galimybes, btent:

722

a) nuosprendiai [egzekucijos], nemogikas kaljimo reimas, darbo-kaljimo stovyklos, kankinimai, iauri prievarta; b) kaip politini represij priemon bdavo prievartinis paliudi jimas ir patalpinimas psichiatrines klinikas; c) atimdavo nuosavybs teises; d) trukdydavo ir drausdavo gauti isilavinim ar verstis savo pro fesija; e) trukdydavo laisvai kilnotis alies viduje ir u jos rib; f) atimdavo pilietyb; Str. 3. (1) Straipsniuose 1 ir 2 nurodytos aplinkybs galina paskelb ti nusikalstamu komunistin reim, egzistavus Bulgarijoje nuo 1944 m. rugsjo 9 iki 1989 m. lapkriio 10 dienos. (2) Bulgarijos komunist partija buvo nusikalstama organizacija, pa naiai kaip ir kitos organizacijos, kurios buvo sukurtos tos paios ide ologijos pagrindu, kuri veikla buvo nukreipta mogaus teisi ir de mokratijos princip paneigim. Str. 4. Visi moni veiksmai, kurie nurodytu laikotarpiu buvo nu kreipti ginkluot pasiprieinim ir komunistinio reimo ir jo ideolo gijos panaikinim, - yra teisingi, moraliai pateisinami ir verti pagarbos.

statymas priimtas 2000 m. balandio 26 d. XXXVIITjo Liaudies su sirinkimo ir patvirtintas oficialiu Liaudies susirinkimo antspaudu.
Liaudies Susirinkimo Pirmininkas: Sutikrinta ir tikra: Direkcijos Administracinis aptarnavimas Direktorius

J. Sokolov

M. Ruseva

723

1919 m. rugpjut bolevik suaudyti Lubensko Mgarsko vienuolyno vienuoliai

724

Bado aukos Pavolgyje

Bado aukos Pavolgyje

725

Lavonai prie Parlamento. 1956 m. spalio 25 d. Vengrija.

Budapetas. Respublikos aikt. 1956 m. spalio 30 d.

726

Kruvinasis enijos tautos genocidas

727

Tribunolo pirmininkas:

Teisj kolegija nutar, kad bylos nagrinjimas baigiamas ir prade dami teisminiai ginai. Pirmiausia suteikiame od kaltintojui i Veng rijos. Taigi praom tribn.

V.

Teisminiai ginai
Gerbiamasis Tribunole, gerbiamosios ponios ir ponai. Ankstyvesniuo se posdiuose mes jau papasakojome tuos istorinius faktus, kurie su teik mums teis ikelti baudiamj byl ir kaltinti komunizmo nusi kaltlius u Vengrijoje padarytus j negerus darbus. Todl a t fakt jau nenoriu kartoti, bet noriau pabrti, kad tai, kas vyko Vengrijo je, Ryt ir Vidurio Europos alyse, visi itie vykiai yra labai tampriai susij su Soviet Sjungos istorija. Bet kai, gerbiamasis Tribunole, skelb site savo sprendim, nepamirkite, kad komunizmas, kaip visuma, ne tik itose alyse, bet apskritai kaip ideologija ir kaip praktika yra nusi kaltimas. Priimant Jums sprendim, reikia galvoti ne tik apie aukas, ku rios ms alyse buvo, turiu omenyje ne tik Latvij, Lietuv, Vengrij, Bulgarij, bet ir kitas alis, taip pat milijonines raudonj aukas, ir tai, kas vyko Tiananmenio aiktje, - kad tai taip pat yra nusikaltimas. Reikia pabrti, kad ideologija, kuri kilo i Vakar Europos tais lai kais, ilaisvino negeras ir neleistinas etikos norm ribas ir iandien tai galima apibrti vienu odiu - nusikaltimas. Ir todl galima pasakyti, kad komunizmas sujungia visas tas negeroves ir negerus darbus, ideo logijas ir praktik, kuriomis rmsi kolonijinis imperializmas ir visi ki ti io imtmeio nusikaltimai. Kai kalbame apie nacizm, kuris 1933 m. atjo valdi, socializmas, nepamirkime, jau turjo 16 met sta ir kelet milijon lavon savo sskaitoje. Todl a praau gerbiamj Tribunol - priimkite sprendim, kad bol evizmo idja yra nusikalstama, ne tik anksiau, bet ir dabar galinti su kelti grsm visam pasauliui. Kadangi bolevizmo ideologija atsisako vi s etikos, bendro gyvenimo norm, todl j praktikoje perengti etik niekada nebuvo problemika. Galima nustatyti, pavyzdiui, kad 1945 m. Soviet Sjunga vykd karinius veiksmus Vengrijos teritorijoje ir be jo kio juridinio pagrindo trm mones, privert juos tarnauti SSRS armijoje. iuos visus nusikaltimus galima vertinti kaip karo nusikaltimus. Kitas tarptautins teiss paeidimas buvo laikinas SSRS armijos buvi mas Vengrijos teritorijoje, po 1956 m. revoliucinio sukilimo nuslopinimo beveik iki 1990 m. Tkstaniai moni buvo be teismo ir jokio juridinio pagrindo aretuoti ir itremti, vairiais bdais fizikai ir moralikai kan kinti. Vengr komunist vyriausyb ir valdia su Soviet Sjungos ko

Kaltintojas Frigyes Kahler (Vengrija):

728

munist pagalba paeid visas pilietines ir asmens teises, kurios vliau buvo vardytos 1950 m. Romos, o vliau ir Niujorko konvencijos. Buvo paeista mano, kaip privataus asmens, teis tikjimo, odio ir susirin kimo laisves. Didelis nusikaltimas, kur komunist valdia padar, buvo tas, kad ji paeid privaias ms teises, btent tokiu bdu vykdyda ma atvir klasi kovos politik.. Tam tikros klass mons turjo pirmu m, privalumus ir privilegijas. Tuo sukirino mones. I komunistins ideologijos gim pasaulinio masto komunistin mafija, visas tas alis nu skurdino ir privert gyventi nepritekliuje ir nelaisvje. Vengrijoje yra atskiras institutas, kuris vadinasi XX imtmeio is torijos institutas". Jo pagrindinis udavinys - tirti komunizmo ideolo gijos sukeltus istorinius pasikeitimus ir nuostolius. Apie materialinius nuostolius a dabar Jums joki skaii pateikti nenoriau, nra ir prasms. Vengrija yra viena i dinamikiausiai besivystani ali Eu ropoje. Bet niekados t nuostoli, kuriuos patyrme, kai nukentjo mons, mes nei vertinti, nei kompensuoti negalsime, galime tik ty liai nulenkti galvas. 300 000 moni per kar ar po karo buvo iveti i Vengrijos Soviet Sjung. I t 300 000 didel dalis buvo jaun moni, dalis j buvo moterys. Apie 55 000 moni nukentjo dl savo klasins kilms ir buvo represuoti. Madaug 1 000 moni nuo 1945 iki 1956 m. buvo palanki komunistams teism be kalts nuteisti mir ties bausme. 1956 m. sukilimo metu madaug 900-1 000 buvo nuau ti kaip civilins demonstracijos dalyviai. Po 1956 m. sukilimo buvo nu teista 22 800 moni, i j apie 400 buvo nuteista mirties bausme. Per 1956 m. sukilimo nuslopinim patys Soviet Sjungos kareiviai nuo v be teismo apie 200 moni, kuri tapatyb rodyta. Nuautj skai ius gali bti ir ymiai didesnis. Po 1956 m. apie 12 000 moni bu vo internuoti ir apie 200 000 moni priverstinai emigravo. Baigdamas galiu pasakyti, kad vengr tautos vardu praau Js, ger biamasis Tribunole, remdamasis Londono, Niujorko ir enevos konven cijomis, inagrinti komunizmo nusikaltimus ir padaryti savo ivadas. Js ivados turs ypating svor tarptautinje etikoje, Js nuteiskite ko munizm, jo praktik ir ideologij. Ai u dmes.
Tribunolo pirmininkas:

Labai dkojame kaltintojui, kuris pasak toki grai ir isami kal b. Tolesn ms darbo programa tokia. Dabar darome piet pertrau k, po to Tribunolas daro darbo pertrauk, o rytoj Tribunolo posdis pra sids 9 valand. Tad visi proceso dalyviai darbo tvark ino. Gerbiamieji sveiai ir lankytojai, praom ir toliau lankyti ms posdius. Ai.
Vyriausiasis sekretorius:

Praom atsistoti, Tribunolas ieina.

729

Treiasis posdis.
2000 m. rugsjo 6 d. 9 val.

VI.

Kaltintoj kalb tsa

Tribunolo pirmininkas:

Lab ryt, gerbiamieji proceso dalyviai ir klausytojai. Praom ssti, Tribunolas pradeda darb. iandien Tribunolas dirbs tokia tvarka: bus iklausytos kaltintoj kalbos, po to kalbs nukentjusieji, jeigu jie pa geidaus dalyvauti teisminiuose ginuose, vliau odis bus suteiktas gy nybai, po j bus suteikta replikos teis. Ja gals pasinaudoti kaltinto jai, nukentjusieji, gynyba. Mes praome pasakyti kaltinamj kalb at stovo i Latvijos. Praom.
Kaltintojas Uldis Pauls Strelis (Latvija):

Gerbiamieji teisjai, Tribunolo dalyviai, ponios ir ponai. Savo pra neim a skaitysiu rus kalba, ne angl, kadangi mano pateikti doku mentai, visas j paketas, archyv duomenys parayti rus kalba ir ne nordamas j versti i vienos usienio kalbos kit a kalbsiu rusi kai. Be to, auditorijos dauguma, kiek a inau, rus kalb supranta ge riau nei angl. Lietuvi kalbos nemoku, todl praau man atleisti. I klauss nukentjusij parodymus, liudininkus, vairius faktus, kuriuos ia pateik ali atstovai, mes galime sivaizduoti, kokioje totalitarinio absurdo imperijoje gyvenome, kurios ideologija buvo pagrsta melu, ne pasitikjimu ir nekalt moni naikinimu. Mano irdis perpildyta skaus mo ir uuojautos, taiau turime bti altakraujai, objektyvs, nes m s tikslas ne kertas, o teisingumo pergal. A noriu pateikti savo surinktus rodymus, taip pat itraukas i anks tesni praneim, bet tikriausiai negalsiu j vis pateikti iame pra neime, nes t duomen yra tiek daug, jog papasakoti apie visk per tok trump laik nemanoma. A turiu kaltinamj ivad angl kal ba, jos ia neskelbsiu, ji pateikta Tribunolui. Tas pats sutrumpintai i angl kalbos iversta rus kalb. Taip pat a turiu suraytus visus Va silijaus Kononovo, raudonojo partizano", nusikaltimus. Be to, turiu kal

730

tinamj ivad, kurios visos neskaitysiu, paprasiausiai j pateiksiu Tri bunolui. Todl noriau dabar Jums pateikti tiktai pagrindines ivadas apie SSRS ir Latvijos kompartijos nusikalstam veikl. Taigi Latvijos kompartija buvo kurta 6-me socialdemokrat suva iavime 1919 m., kuomet buvo priimta jos programa, statai ir partijos pavadinimas. Taiau ji niekada nebuvo savarankika politin jga, o fak tikai buvo Rusijos kompartijos, vliau Soviet Sjungos kompartijos da limi ir uoliai vykd savo eiminink i Maskvos nurodymus. Jos lyde riai visada buvo prie laisv ir nepriklausom Latvij ir propagavo lo zung Laisva Latvija laisvos Rusijos sudtyje". Jie taip pat propagavo pasaulins revoliucijos, kovos su kapitalizmu idj. Nors vliau Rusi joje pasikeit lozungas, buvo taikaus sambvio" kis, taiau visa tai vis tiek buvo derinama su marksizmo leninizmo teorija. Pilietinio karo metu Rusijoje nuo 1917 m. partijos lyderiai stengsi uimti valdi ir kovojo prie Latvijos isivadavimo armij". Kai Peteris Stuka su savo parankiniais um didij Latvijos da l, jie pradjo teror prie gyventojus, buvo nuudyta labai daug mo ni, prasidjo ekspropriacija, turto konfiskavimas. 1920 m., po taikos sutarties tarp Rusijos ir Latvijos, P.Stukos komunistin valdia buvo paleista, taiau Rusija sistemingai paeidinjo sutarties slygas, negr ino Latvijai materialini vertybi, kurios buvo ivetos i ms alies, taip pat kovojo prie nepriklausom Latvij. Latvijos veikjai tapo Mask vos marionetmis. Centro valdios pagrindinis tikslas buvo Latvijos vy riausybs nuvertimas ir Latvijos prijungimas prie Rusijos. Todl Latvij sistemingai buvo siuniami agentai, nipai, Latvijoje buvo platinami padirbti pinigai. Ta veikla nebuvo ypatingai skminga, nes Latvijos komunist partijos lyderiai buvo moraliai degradav mo ns. Jie skund vienas kit KGB, NKVD ir kitoms struktroms. sitvir tinant komunist ir Stalino valdiai, ypa ketvirtj deimtmet, Rusi joje buvo pastebima, jog su marksizmu susimai didiarusikasis o vinizmas. Buvo udaromos mokyklos, kultros staigos, persekiojami mons, vykdomas genocidas prie gyvenanius Rusijoje vokieius, suo mius, lietuvius, latvius, estus. Daug j buvo represuota ir vliau sunai kinta. Latvijos Respublikos nepriklausomybs deklaracijoje parayta: SSRS karin agresija turi bti kvalifikuojama kaip tarptautinis nusikal timas. Dl to Latvija buvo okupuota, panaikinta suvereni valdia." Vietos komunistai ir kolaborantai suorganizavo 1940 m. rinkimus Latvijos parlament. ie rinkimai vyko politinio teroro slygomis ir bu vo paeidiamos balsavimo teiss. 1940 m. buvo iurkiai paeistas pa grindinis Latvijos statymas, t. y. Konstitucija. Vliau i Konstitucija bu

731

vo paskelbta negaliojania. Buvo vykdomas teroras prie Latvijos gy ventojus: jie aretuojami, kankinami, falsifikuojamos baudiamosios by los, masikai udomi, pliamas gyventoj ir valstybs turtas ir kt. Oku pantus palaik vietos kolaborantai komunistai. Kai 1944 m. Raudonoji armija vl um Latvij, prasidjo nauja rep resij banga prie Latvijos gyventojus. Tssi ta pati genocido politika: aretai, trmimai, masins deportacijos ir kitos piktadarysts. Vadovau jant VKP (b) Centro komitetui, kai jau Latvija buvo jungta Soviet Sjungos sudt, per vis Latvijos okupacijos laikotarp buvo vykdoma kolonizacijos ir rusifikacijos politika. Apie tai byloja demografiniai ty rimai, statistika, mokslinink tyrinjimai. Nuo okupacijos pradios ir per visus kitus metus Latvij nuolati niam gyvenimui buvo atsista daug rus, ukrainiei, baltarusi, taip pat kit tautybi moni, kalbani rusikai. Juos darbino, suteik gy venamj plot, nors patys Latvijos gyventojai daugel met stovdavo eilse butui gauti. Taip pat Latvij atvyko labai daug atsargos kari nink po to, kai atitarnavo armijoje. Juos aprpino butais. Latvijoje lat vi kalba buvo nuosekliai keiiama rus kalba visose valstybinse stai gose. Komunistin ideologija prasiskverb visas vietimo sferas, kul tr, moksl, men ir kitas sritis. Tradicins vents - Lygo, Velykos, Kaldos buvo udraustos, o vietoj j reikjo vsti okupant ventes, tai yra Spalio revoliucijos metines ir kitas. Buvo udraustas bet koks laisvos valios pasireikimas. Dl ios nusikalstamos politikos, kuri vyk d totalitarinis reimas, latviams grs inykimas kaip etninei grupei. Materialin ala valstybei ir jos gyventojams nra apskaiiuota, o moralin ala, kuri padar totalitarinis komunistinis reimas, nra vertinta. Pagal SSRS Konstitucijos 6 straipsn komunist partijos nariai gavo ypatingas teises kaip vadovaujanios visose visuomens gyveni mo srityse jgos atstovai. SSKP CK per savo vietos organizacijas kon troliavo ir vadovavo vyriausybei, valstybs staigoms, visuomeninms organizacijoms, taip pat ir represiniams organams: KGB, NKVD, pro kuratrai, teismams ir kt. Latvijos komunist partija taip pat turi at sakyti u visus nusikaltimus, padarytus monijai, u karo nusikalti mus, u nusikaltimus taikai ir Latvijos gyventojams. Panaudot alti ni sra a turiu, jis uima du puslapius ir j pridsiu prie savo kal tinamosios kalbos. Dabar leiskite trumpai reziumuoti savo ivadas, kuriomis kaltinu to talitarin komunistin reim ir nusikalstam komunist partijos veik l. Pirma, visikai palaikau visas rezoliucijas, praymus, kreipimusius, apeliacijas, pateiktas iame Tribunole.

732

Antra, praau atkreipti dmes tam tikras pastabas, analiz apie mogaus teisi paeidimus Latvijoje. Visa tai yra teisin kaltinimo ba z. Turiu omenyje tarptautins teiss norminius aktus, a kuri nevar dinsiu. Jie nurodyti mano anksiau pateiktuose dokumentuose. Juos a perdaviau sekretoriat. Apie juos smulkiau gali papasakoti mano ko legos, kurie kalbs prie mano argumentus. A noriu paanalizuoti pa grindinius dokumentus, pagrindines teiss normas. Praom atkreipti d mes kai kurias pastabas. Kaip jau sakiau, yra teisin baz tokiam kal tinimui pateikti. Tai Latvijos Respublikos teisiniai aktai: Pirma, Latvijos Nepriklausomybs atkrimo deklaracija, pasirayta 1990 metais. Noriu dar syk grti prie mano mintos citatos. Karo nu sikaltimai turi bti kvalifikuojami kaip tarptautinio masto nusikaltimai, vykdyti prie Latvijos Respublik. Si deklaracija yra konstitucinis ak tas. Tai mano alies konstitucinis aktas ir jis turi tarptautin reikm. Antra, tai Latvijos prisidjimas prie tarptautins teiss akt, tarptau tini mogaus teisi konvencij, 1990 m. gegus 4 d. deklaracijos. Ji taip pat yra teisinis dokumentas. Treia, Latvijos Respublikos Baudiamasis kodeksas. Jame atsispin di i tarptautini akt esm ir mes galime pradti moni, vykdiu si teror, genocid, tyrim ir juos persekioti teismine tvarka, kiekvie n atskirai. Ketvirta, tarptautiniai teiss aktai. Pirmiausia tai Visuotin mogaus teisi deklaracija. i deklaracij visi inome. A jos neanalizuosiu. Penkta, Konvencija dl genocido nusikaltimo udraudimo ir baudi mo u j. i konvencij visi turime ir jos turin taip pat inome. Tiktai praau atkreipti dmes ios konvencijos antr ir trei straipsn, kur nurodyta, kas yra genocidas ir kokie veiksmai yra kvalifikuotini kaip nusikalstami. eta, Konvencija dl senaties termino netaikymo u nusikaltimus tai kai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui. Tai 1968 met Konvencija. Pirmojo straipsnio a ir b punktuose bei antrame straipsny je kaip tik raoma apie tai, kas iandien ia vyksta. A noriau i kon vencij konkreiau pakomentuoti, nes ji yra labai svarbi. Tai yra vie nas i kertini akmen ms Tribunolui. ios konvencijos nuostatos yra privalomos visoms alims, kurios pasira dokument. Taigi pirmas straipsnis. Senaties terminas netaikomas tokiems nusi kaltimams nepriklausomai nuo to, kada jie buvo vykdyti: 1) Karo nu sikaltimai, nurodyti Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo statuose. Juose yra nurodyti konkrets nusikaltimai. Visa tai buvo pasirayta 1945 metais Londone. 2) Nusikaltimai prie monij, nepriklausomai nuo to,

733

padaryti jie karo ar taikos metu, nurodyti Niurnbergo tarptautinio ka ro tribunolo statuose. Be to, specialiai yra nurodyta 1948 m. priimta mano minta Konvencija dl genocido nusikaltimo udraudimo ir bau dimo u j. ioje konvencijoje yra tiesiogiai pasakyta, kad reikia laiky tis 1945 metais Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo stat. A tik no riu atkreipti Js dmes i stat turin - antrojo skirsnio 6, 7 ir 8 straipsnius. Noriau perskaityti t tekst ir daugiau prie jo nebegrti. Manau, kad nereikt smulkiai analizuoti io teksto, o gal tai padarys mano kolegos, kurie kalbs po mans. Nusikaltimais taikai laikoma karo planavimas, kurstymas arba jo pradjimas paeidiant tarptautines sutartis, susitarimus, arba dalyva vimas smoksle, nukreiptame prie bet koki al; tokie mogaus tei si paeidimai, kaip kankinimas, mogudysts arba karo belaisvi u dymas, j kankinimas, kait udymai, asmenins arba valstybins nu osavybs grobimas, nepateisinamas karo btinybe valstybs turto nai kinimas. Noriu atkreipti Js dmes c punkt - Nusikaltimai mo nikumui". Tai udymai, kankinimai, trmimai ir kiti iaurs nusikal timai. A atkreipiu Js dmes i formuluot ir kiti iaurs nusi kaltimai". Tai suteikia mums galimyb kiek plaiau komentuoti i teks to viet. Visi ie nusikaltimai, vykdyti prie kar arba karo metu, taip pat nusikaltimai, vykdyti dl religini, politini, nacionalini paska t, ypatingai pabriu, kad tai nepriklauso nuo to, ar ie veiksmai bu vo padaryti remiantis alies vidaus teise ar nesiremiant, taiau tai rei kia, kad neturime teiss sakyti, kad ms alyje tuo metu buvo tokie statymai ir mes veikme remiantis jais. Taigi tarptautin teis tokio da lyko nepripasta. Visa tai yra neteista, todl turi galioti is tarptauti nis aktas. Toliau labai svarbu, kur kalbama apie nusikaltimo subjektus. Kas at sakingas u visa tai, k a jau anksiau ivardinau. Vadovai, organiza toriai, kurstytojai, padjjai, kurie vykd bendr plan ar suokalb ir vi sus mintus nusikaltimus, yra atsakingi u bet kokius tokio plano pa darinius. Panaiai mes traktuojame banditizm. Jeigu mogus padar nusikaltim gaujoje, jis kaltinamas visais nusikaltimais, kuriuos pada r visa gauja. Teisiamj pareigos, j valstybin padtis, j karjera n ra pateisinama prieastis suvelninti jiems bausm. Kaip ir genocido at veju. Bendradarbiavimas taip pat yra nusikaltimas. 8 straipsnis: Tai, kad teisiamasis veik vyriausybs, arba virinin ko sakymu, neatleidia jo nuo atsakomybs." Taiau tai gali bti trak tuojama kaip velninanti aplinkyb. Viskas pasakyta aikiai, nedvipras mikai ir pakankamai konkreiai. Ir mes galime naudotis iuo tarptau

734

tiniu teiss aktu. is dokumentas pasiraytas 1945 metais Londone. Niurnbergo tarptautiniuose dokumentuose taip pat buvo pasakyta, jog visa tai apie vadinamsias aies" alis. K tai reikia? Ar ms tai ne lieia? Manau, kad lieia, gerbiamieji teisjai. Dar yra vienas labai svarbus tarptautins teiss aktas, kur a Jums dabar perskaitysiu. Tai rezoliucija Nr. 95 (I). i rezoliucija - tai Jungti ni Taut Organizacijos rezoliucija. Ja remiasi Niurnbergo Tribunolo chartija. Jie aikina, kad i rezoliucija turi bti taikoma kaip tarptauti ns teiss norma. Gerbiamieji teisjai, a turiu autentik io dokumento tekst angl kalba. Pateiksiu Jums, jeigu jo neturite. Generalin Asam blja ileido tkstanius rezoliucij, bet ne visas gavome. Taigi teisin baz mes turime. Visa tai, apie k ia kalbjome, aprpia tarptautins teiss normos, ir mes galime iais dokumentais naudotis. Mes galime patraukti atsa komybn mones kaip kaltinamuosius u nusikaltimus, kuriuos anks iau ivardijau. Jie visi kvalifikuotini kaip sunks ir ypa pavojingi nu sikaltimai. Leiskite man pateikti galutines ivadas, taip pat kelet y mi moni citat. Seneka kalbjo: Gaildami nusikaltli mes ken kiame siningiems monms". Mokslininkas, dailininkas Leonardo da Vini sak: Nuodm jam padeda". Kitas ymus filosofas teig, kad siningas mogus, ssdamas valdios kd, umirta apie asmeni nes simpatijas". Pranczas Romenas Rolanas: Gailestis budeliams yra iaurumas, nukreiptas prie aukas". Taiau dabar atkreipsiu Js d mes Biblij. Senajame Testamente pasakyta: Kas praliejo svetim ne kalt krauj, teatsakys u tai savo krauju". Galutinio pasigailjimo tei s - tai Aukiausiojo prerogatyva, mes tokios teiss neturime. Gerbiamieji teisjai, suvereni valstyb yra tarptautins teiss subjek tas, taiau negali bti baudiamosios teiss subjektas. Galima nusikal tliu pripainti totalitarin reim ir jo ideologij, bet baudiamojon at sakomybn galima patraukti tik konkreius asmenis, padariusius nusi kaltimus - tai nusikaltimai taikai, karo nusikaltimai, genocido nusikal timai prie monij. Visiems jiems netaikomas senaties terminas remian tis 1968 m. Konvencij dl senaties netaikymo u nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui. Totalitarinis komunis tinis reimas vykd iuos nusikaltimus, kuriuos numato tarptautin tei s. Todl norint patraukti konkreius asmenis baudiamojon atsakomy bn yra btinas i nusikalstam veik klasifikavimas. Jeigu kaltintojai, kurie kalbs po mans, nors toki veik klasifika cijos, tatai galima atlikti, taiau totalitarinis komunistinis reimas pa dar visus iuos nusikaltimus, paeid visas ias normas. Sakysim, nu

735

sikaltimai taikai. Molotovo-Ribentropo pakto pasiraymas ir jo slaptie ji protokolai yra iurktus nusikaltimas taikai. Toliau karo nusikaltimai: provokacijos, agresijos aktai prie suvereni Latvij, birelio 14-15 d. vykiai, kuomet ginkluoti militaristai i Soviet Sjungos ud pasie nieius, civilius gyventojus, tarp j nuud ir 14 met paaugl. Jie su degino pasienio pastatus, pam kaitais vis grup civili gyventoj, tarp j ir maamet vaik. Tai nusikaltimas. Raudonasis partizanas Ko nonovas degino itisas sodybas, aud ms pilieius, degino taikius gyventojus, tarp j ir ni moter. Genocido nusikaltimai prie mo nij, deportacijos, bet a j ia nevardinsiu, neklasifikuosiu vis i nu sikaltim, nes visi juos ino. Gerbiamieji ponai teisjai, remdamasis tuo, k ivardijau anksiau, ir Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo statais, praau: 1) totalitarin komunistin SSRS reim ir komunistin ideologij pri painti nusikalstamais; 2) pripainti alis, kurioje buvo vykdomi nusikaltimai, nurodyti e tame Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo stat straipsnyje, patraukti baudiamojon atsakomybn asmenis, vykdiusius tuos nusikalti mus ir iduoti juos toms valstybms, kur ie nusikaltimai buvo pa daryti; 3) paraginti Rusijos Federacijos vyriausyb, kaip SSRS teisi perm j, sprsti klausim dl atlyginimo materialins ir moralins a los, kuri padar totalitarinis komunist partijos reimas, ir atly ginti al t valstybi pilieiams, kurie nukentjo. Gerbiamieji ponai teisjai, tegul Js sprendimas bna monikumo, statymo ir teisingumo triumfas. Ai u dmes. A baigiau. Tribunolo pirmininkas: Dkojame Jums u labai isami ir grai kaltinamj kalb. Mieli gerbiamieji klausytojai. Procesuose nra priimta ploti. Bkite malons, mes suprantame Js jausmus, bet laikykims tarptautinio proceso tvar kos. Dabar kaltinamj kalb pasakys Tribunolo Vyriausioji kaltintoja Zita liyt. Vyriausioji kaltintoja Zita liyt (Lietuva): Gerbiamieji Tribunolo kolegijos teisjai. Pasitikdami XXI ami ga lime konstatuoti, kad prajs imtmetis buvo iurpi monijos katast rof amius. Du pasauliniai karai, nacizmas ir komunizmas padar ma sinius nusikaltimus. Ms karta yra it tragedij kupino laikotarpio auka, dalyv ir liudytoja. Palikti ateinanioms kartoms teising savo epochos vertinim yra atsakinga pareiga, o ne teis ar malonumas k nors pasmerkti. XXI amiuje monija privals gyventi teisingiau, gar

736

bingiau ir tobuliau, nes kitaip ji neivengs lugimo bei susinaikinimo. Tribunolo nagrinjimo dalykas - dalis 80 met trukusios komunistins katastrofos, palietusios kone tredal monijos keturiuose emynuose. Tai labai reikminga dalis, nes kalbame apie komunistini reim kil m, j lop - Rusij, kuri klasta, smurtu ir prievarta pavert savo ir kitas Europos tautas bei valstybes blogio imperijos valdiniais. XX amiaus realusis komunizmas - ne ideologija, o tiktai teorinis ka ro, kriminalini nusikaltim monijai ir monikumui pateisinimas. To dl neanalizuosiu komunizmo kaip politins filosofijos svokos, arba doktrinos, atskyrimo nuo praktikos problemos. Neminsiu Platono vals tybs, kurios mons nesugadinti pinig bei valdios ir kur valdo imin tis, protas ir teisingumas. Neaptarinsiu Tomo Moro, Tomazo Kampane los ir kit autori utopini teorij, kurios priskiriamos komunistinei ide ologijai, nes XX a. komunizmo apraikos neturi su jomis nieko bendro. Drstu pritarti tiems istorikams, kurie teigia, kad vadinamoji 1917 m. Di dioji Spalio socialistin revoliucija Rusijoje buvo puas, smurtu primes tas pasyviai visuomenei. Lenininis bolevizmas tapo nusikalstamu dar so cialdemokratinio judjimo siose, nes siek Pirmj pasaulin kar, bol evik vadinam imperialistiniu, paversti pilietiniu karu. Leninas savo garsiosiose Balandio tezse" 1917 m. balandio 3 d. idst beslygik prieingum parlamentinei respublikai ir demokra tiniam procesui. Cituoju: Kas pripasta klasi kar, - ra 1916 m. rug sjo mnes Leninas, - turi pripainti pilietin kar, kuris kiekvienoje klasinje visuomenje atstovauja natraliam klasi karo tsiniui, jo vys tymuisi ir paatrjimui". Lenininis kelias buvo labai siauras ir, inoma, nusikalstamas - valdios ugrobimas jga. Milijonai gyvybi, visikas kio sunaikinimas vainikavo bolevik sitvirtinim Rusijos valdioje ir Soviet Sjungos - tikros XX amiaus pabaisos - susikrim. Jos gro biu tapo ir Lietuvos Respublika, kurios gyventojai patyr pragarikas komunistinio reimo represij kanias. Nusikaltimai taikai. Beveik visos pasaulio valstybs tapo 1928 m. pa siraytos sutarties dalyvmis dl karo atsisakymo. ita sutartis vadina ma Briando-Kelloggo arba Paryiaus paktu. Joje nurodyta, jog aukto sios susitarianios alys ikilmingai pareikia, kad jos smerkia kar kaip priemon tarptautiniams nesutarimams sprsti ir atsisako jo kaip nacio nalins politikos priemons tarpusavio santykiuose. Jungtini Taut Or ganizacijos stat antras ir ketvirtas straipsniai skelbia, kad visi jos nariai savo tarpusavio santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga ar jos panaudojimo tiek prie bet kurios valstybs teritorin vientisum arba politin nepriklausomyb, tiek bet kuriuo bdu, nesuderinamu su Jung

737

tini Taut tikslais. ios normos yra visuotinai galiojanios. Netgi tos kelios valstybs, kurios nra Jungtini Taut Organizacijos nars, pri valo j laikytis, nes tai yra paprotins tarptautins teiss normos. Deja, soviet valstybs ideologija, skelbianti komunizmo misij val dyti vis pasaul, neatitiko i sutari. Todl Soviet Sjunga net ne planavo j laikytis, veik nesiningai ir veidmainikai. Tam tikram lai kotarpiui ji rado tinkam partner vokikame revizionizme, kuris pa djo irykinti aukiausi komunizmo paskirt. Taip subrendo karts 1939 met vaisiai. Soviet Sjunga primet Estijai, Latvijai ir Lietuvai savitarpio pagalbos sutartis, pagal kurias visose trijose valstybse bu vo kurtos Soviet Sjungos karins bazs ir oro uostai. Suomija atsi sak pasirayti toki sutart, todl 1939 m. lapkriio 30 d. Raudonoji ar mija siver jos teritorij ir prasidjo Soviet Sjungos-Suomijos ka ras, pasibaigs gdingu Soviet Sjungos pralaimjimu. Vadovaudamasi 1928 m. rugpjio 27 d. Paryiaus arba Briando-Kelloggo paktu dl ka ro atsisakymo, atitinkamais straipsniais, taip pat Jungtini Taut pa tvirtintais Niurnbergo Tribunolo stat nuostatais, mano kolegos pami nta Jungtini Taut Visuotinio susirinkimo rezoliucija Nr. 95 (I) Dl tarptautins teiss princip, pripaint Niurnbergo Tribunolo statais ir nuosprendiu" bei kitais anksiau ivardintais teisiniais aktais, ku riuose numatytas agresijos apibrimas, kaltinu Soviet Sjungos ko munistin reim agresijos prie nepriklausomas valstybes planavimu, rengimu, pradjimu ir vykdymu 1939-1940 metais, taip pat Antrojo pa saulinio karo suklimu. Soviet Sjungos komunist partija yra lygiai taip pat atsakinga u Antrojo pasaulinio karo suklim, kokia atsakomyb tarptautins visuo mens yra pripainta nacistinei Vokietijai. Lenkijos padalijimas leido So viet Sjungai okupuoti ir aneksuoti plai 180 000 kvadratini kilo metr teritorij su 12 milijon gyventoj - baltarusi, ukrainiei ir len k. Inscenizavus referendum, itos teritorijos buvo prijungtos prie so vietini Ukrainos ir Baltarusijos respublik. Po Lenkijai priklausani teritorij aneksijos sovietin vyriausyb, pasinaudodama sutartimi su nacistine Vokietija, sukviet Maskv Estijos, Latvijos ir Lietuvos vy riausybi vadovus, kuriems prievarta primet savitarpio pagalbos su tartis, pagal kurias Soviet Sjunga kurdino 25 000 Raudonosios armi jos kareivi Estijoje, 30 000 - Latvijoje, 20 000 - Lietuvoje. ie skaiiai ymiai virijo nepriklausom Estijos, Latvijos ir Lietuvos kariuomeni kontingentus. 1940 m. birelio mnes po pergalingo vokiei puolimo prie Pran czij sovietin vyriausyb ir Soviet Sjungos komunist partija pra

738

djo gyvendinti slaptuosius 1939 m. rugpjio 23 d. Molotovo-Riben tropo pakto protokolus: prisidengdama tariamai provokaciniais veiks mais prie sovietines gulas, Soviet Sjunga ved Baltijos valstybes imtus tkstani Raudonosios armijos kareivi ir okupavo Estij, Lat vij bei Lietuv. Js Ekscelencijos, Tribunolui pateikti visi oficials do kumentai, patvirtinantys, kad komunistinis Soviet Sjungos reimas yra atsakingas u Antrojo pasaulinio karo suklim. Deja, Niurnbergo tarptautinis karo Tribunolas 1945-1946 m. buvo tik laimjusij Ant rj pasaulin kar ali teisingumas, kurio didiausias teisinis paradok sas - pergals teisingumo sindromas, kai vienas nusikaltlis teis kit, nes Soviet Sjunga kartu su Jungtinmis Amerikos Valstijomis, Didi ja Britanija ir Pranczija, steigusi special Tribunol, pasiskelb esanti teisingumo vykdytoja. Tarp daugelio sovietins istorijos paslapi iki paskutiniojo io amiaus deimtmeio buvo kruopiai slepiami Sovie t Sjungos ir nacistins Vokietijos slaptieji susitarimai, padalin ne tik Europ, bet ir vis pasaul. Tragik Antrojo pasaulinio karo vyki ir eigos sumaityje pasau lis faktikai nepastebjo Baltijos valstybi okupavimo bei prievartinio jungimo Soviet Sjung. ios agresijos nesvarst joks tarptautinis Tri bunolas, netgi Taut Sjunga, nors Pabaltijo valstybs - Lietuva, Lat vija ir Estija - jau treio deimtmeio pradioje buvo Taut Sjungos nars. Aplinkybes, kurios prived prie Baltijos valstybi nepriklauso mybs praradimo, pirm kart isamiai ityr ir vertino Jungtini Ame rikos Valstij Kongreso 1953 m. Atstov rm specialusis komitetas, vadovaujamas kongreso nario Ch. J. Kersteno, surinko dokumentus, i klaus liudytoj ir paskelb praneim, pavadint Baltijos valstybs kilms ir valstybingumo raidos studija. Ugrobimas ir jungimas So viet Sjung". Jis pateik didiuls apimties knyg, kurioje yra pa skelbti oficials Kersteno komisijos dokumentai. Prayiau leisti glaus tai pacituoti pagrindinius io tyrimo rezultatus. Citata: 1939 metais, sudariusi su naciais slapt pakt, kuris padali no Ryt Europ takos zonas, Soviet Sjunga primet Estijai, Latvi jai ir Lietuvai vadinamsias savitarpio pagalbos sutartis ir pareikalavo kurti visose trijose valstybse karines bazes bei oro uostus. Tuo pagrin du 1940 met birelio mnes Soviet Sjunga siver Estij, Latvij ir Lietuv ir perm j karin bei politin kontrol. Saugomi karini Soviet Sjungos pajg, politiniai Kremliaus komisarai A.Viinskis, V.Dekanozovas ir A.danovas paleido teistas Estijos, Latvijos bei Lie tuvos vyriausybes ir sudar marionetines. 1940 m. liepos 14 dien su fabrikavo rinkimus pateikdami rinkjams Kremliaus parinkt kandidat

739
sraus. Pagal juos irinkti marionetiniai parlamentai papra" pripa inti Estij, Latvij ir Lietuv Soviet Sjungos respublikomis. Rinkjai negaljo pasinaudoti slapta balsavimo teise, o marionetiniai parlamen tai paeid Baltijos valstybi moni suvereni vali, nes toks klausi mas pagal i valstybi konstitucijas turjo bti sprendiamas referen dumu". Citatos pabaiga. Kersteno komiteto pagrindinius tyrimo rezultatus domu palyginti su Soviet Sjungos liaudies deputat 1989 met gruodio 24 dienos nutarimo Soviet Sjungos-Vokietijos 1939 met Nepuolimo sutarties politinis ir teisinis vertinimas" ivadomis. Nutarimo 5-me punkte nu rodyta, kad suvaiavimas konstatuoja, jog 1939 met rugpjio 23 die n pasirayta sutartis ir kiti slaptieji protokolai, tiek pagal suraymo b d, tiek ir pagal turin neatitinka sovietins leninins usienio politikos princip. SSRS ir Vokietijos takos sfer nustatymas bei kiti veiksniai teiss poiriu prietarauja treij valstybi suverenitetui ir nepriklau somybei. Suvaiavimas paymi, kad tuo laikotarpiu Soviet Sjungos santykius su Latvija, Lietuva ir Estija reguliavo sutari sistema. Sutin kamai su taikos sutartimis, 1920 met, 1926 ir 1933 met nepuolimo su tartimis, alys sipareigojo visapusikai, visomis aplinkybmis gerbti su verenitet ir viena kitos teritorij vientisum bei nelieiamum. Tokius sipareigojimus Soviet Sjunga taip pat turjo Lenkijai ir Suomijai". Toliau ito nutarimo 6-me punkte akcentuojama tai, kad susitarimus su Vokietija sudar Stalinas ir Molotovas slapta nuo VKP (b) Centro ko miteto ir visos partijos. VKP (b) ir vyriausyb protokol neratifikavo, todl jie buvo asmenins valdios aktai ir neireik valios sovietins liaudies, kuri nra atsakinga u it sandr. Aiku, eilinis mogus ne atsakingas u it sandr, bet Soviet Sjunga tikrai atsakinga, ir jos deputat antrasis suvaiavimas, pripains slaptuosius protokolus ne galiojaniais nuo j pasiraymo momento, nepasak, kad privalo atly ginti jais padaryt al. Netgi po 50 met garsiaisiais perestroikos" lai kais Soviet Sjungos komunistai nepripaino, kad padar nusikaltim taikai, sukl Antrj pasaulin kar. Priskirti u tai atsakomyb tiktai Stalinui, nors jis ir buvo tikrai auk iausio lygio diktatorius, yra neteisinga, nes Stalinas vis pirma buvo tiktai VKP (b) lyderis. Vienas jis buvo nepajgus nei parengti, nei su planuoti, nei pradti ir vykdyti agresij. Sjungin komunist partija buvo organizuojanti ir vadovaujanti sovietins visuomens jga. i par tija tapatino save su valstybe, buvo vienintel milijonin savo nari skai iumi partija, todl absurdika teigti, kad u visus komunist padary tus nusikaltimus yra atsakingas tiktai diktatorius Stalinas.

740

Apie genocid. Sunkiausias komunistinio okupacinio reimo Lietu voje padarytas nusikaltimas yra genocidas. Visuotin mogaus teisi de klaracija, jos 3-ias straipsnis skelbia, kad kiekvienas mogus turi teis gyvyb, laisv ir asmens nelieiamyb. itos trys prigimtins mogaus teiss yra didiausia vertyb ir aukiausias gris. Masinis moni u dymas per Antrj pasaulin kar ir jam pasibaigus sukl visuotin pa sipiktinim, todl Jungtini Taut Organizacija prim teisinius aktus, kuriuos vardino mano kolega i Latvijos. A j neminsiu, tiktai nor iau atkreipti Js dmes, kad genocidas yra tarptautin teis paei diantis nusikaltimas, kur itirti ir u jo padarym bausti reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas. Be to, genocidas yra iskirtas i atski ros valstybs jurisdikcijos. Soviet Sjungos represijos, vykdytos 1940 met birelio 15 dien okupuotoje Lietuvos Respublikoje, atitinka genocido nusikaltim api bdinanius poymius. Komunistinio genocido gynjai bando rodin ti, kad Soviet Sjunga okupuot valstybi gyventojus naikino pagal ekonominius arba politinius poymius, o toks naikinimas nevardintas Konvencijoje dl genocido nusikaltimo udraudimo ir baudimo u j, kur nurodo nacionalins, rasins, etnins ar religins grups. is argu mentas yra labai formalus, nes nusikalstam veikl reikia vertinti pa gal jos apimt, represijas, j pobd, tikslus bei motyvus, o ne pagal nai kinamai tautos daliai nepagrstai reikiamus kaltinimus prieikumu okupacinei valdiai, tariamu tvyns idavimu ir panaiai. Juk niekam nekyla abejoni, kad Soviet Sjunga nebuvo lietuvi tvyn. Pirmoji masinio sumimo banga buvo vykdyta pagal Lietuvos ko munist partijos, turjusios vos 700 nari, vadovo Antano Sniekaus 1940 met liepos 7 dienos slapt sakym. Juo sakyta suimti 2 000 vei kj, juos nuteisti ir itremti sunkiems darbams Rusijos Tolimuosius Rytus ir iaur. Lietuvos Soviet Socialistins Respublikos Vidaus rei kal liaudies komisaro 1940 met sakyme nurodyta, kad operatyviniam darbui yra svarbu inoti kontrrevoliucijos jgas ir nukreipti aparat joms kontroliuoti bei likviduoti. Prie toki likviduotin grupi, kurias pa vadino lietuvi tautine kontrrevoliucija, buvo priskirti visi Lietuvos gy ventojai, iskyrus tik nepamintus darbininkus. A neskaitysiu io s rao, kad neuimt per daug laiko. Ypatingas dmesys buvo nukreip tas prie katalikikas organizacijas, katalik dvasininkus ir vienuolius. Lietuva buvo katalikikas kratas ir jau vien pagal religin poym ap m daugiau nei 80 % gyventoj. Tuo metu, negalutiniais duomenimis, buvo i karto nuudyti 47 dvasininkai, kalinti ir itremti 35. Taip pat buvo kalinti ir nuudyti Kretingos prancikon vienuolyno vienuoliai,

741

arkivyskupai Vincentas Boriseviius, Prancikus Ramanauskas, Meis lovas Reinys ir kitos ikilios katalik dvasininkijos asmenybs. Po 1940 met liepos 11-14 ir 17-18 dienos nepriklausomai Lietuvai vadovaujani asmen areto t pai met lapkriio mnes sek ki t aret banga. Politini kalini skaiius siek 15 000, apie 9 500 su naikinta Lietuvoje, Sibiro iaurje bei europinje Rusijos teritorijoje, kon centracijos stovyklose Norilske, Sibiro arktikos zonoje, Jenisiejaus upy no srityje. ios vietos buvo pagrindins Lietuvos kari naikinimo vie tovs, kuriose nuudyta per 500 karinink ir 6 000 puskarininki bei kareivi. Daugelis j uvo tuojau pat u Lietuvos sienos Baltarusijoje. Taiau svarbiausia, kad buvo nurodyta represuoti ne tik ivardintus as menis, bet ir j eimos narius, kurie areto metu su jais gyveno ar bu vo ilaikomi. Vaik ir moter udymas dar kart patvirtina, kad buvo vykdomas genocidas ir tautos naikinimas, lietuvi tautos naikinimas, o ne koks nors politinis naikinimas, nors nepriklausomos valstybs val dios institucij likvidavimas taip pat yra karo nusikaltimas. Bet da bar a kalbu apie genocid. Tad noriau atkreipti dmes, kad Jums yra pateikti visi skaiiai, statistiniai duomenys viename praneime, kuris buvo paraytas 1949 metais. Jame nurodoma, kad i Lietuvos ivyko 24 eelonai ikeldina mj, kuri bendras skaiius 8 765 eimos, t.y. - 28 981 mogus. I j vyr - 9 083, moter - 11 541, vaik iki 15 met amiaus - 8 357. Tai gi vienos deportacijos metu vaik iki 15 met amiaus deportuota be veik tiek pat, kiek suaugusi vyr, o moter skaiius ymiai virija vyr skaii. Daniausiai taikomas lietuvi tautos naikinimo bdas buvo mir tis nuo bado ir alio prie Laptev jros ir kituose Soviet Sjungos iaurs rajonuose. iuos rajonus deportuoti lietuviai buvo palikti be pastogs, maisto ir ilt drabui. Tikslus komunistinio genocido au k skaiius tebra nenustatytas. Adolfas Damuis savo leidinyje Lie tuvi gyventoj aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario (1940-1959) metais", vadovaudamasis turimais archyviniais duo menimis, apskaiiavo, kad dviej sovietini okupacij metais genoci do aukomis tapo 473 175 Lietuvos gyventojai. Js turite it knyg, ku rioje yra isamesni duomenys, todl a j nekartosiu. Antroji Lietuvos sovietin okupacija prasidjo 1944 metais. Tuomet buvo vykdyti 3 masiniai iveimai Gulag: 1945, 1946 ir 1947 metais. Per iuos tris trmimus buvo itremta 120 000 lietuvi. Atskiro dmesio reikalauja Maosios Lietuvos gyventoj komunis tinis genocidas, dl kurio buvo sunaikinta etnin grup, vietiniai gy ventojai. Karaliauiaus kratas pavadintas Kaliningrado sritimi, pakeisti

742

visi vietovardi pavadinimai. Itutjusioje emje kurdinti sovietiniai kolonistai, visa buvusi Karaliauiaus sritis paversta kariniu poligonu, taiau liko Rusijos Federacijos sudtyje ir iandien tebekelia pavoj vi sai Europai. iurpiausias vietini gyventoj udyni epizodas - 1946 met pavasaris, kai tkstani moni kolonas raudonarmieiai suaud kulkosvaidiais, po to susprogdino led, paversdami Kuri marias ka pinmis. Jose ilsisi ir 1945 met sausio 25 dien per pus milijono u vusi Rytprsi taiki gyventoj ir tam tikras skaiius Reicho kariki. Kalbant apie etnini grupi naikinim, reikia iskirti ir Klaipdos krato senbuvi autochton prievartin repatriacij, j itrmim Sibir, taip pat masines udynes iluts rajone bei kitose vietovse. Js turite Kon grese perskaityt Petro Cidziko praneim apie i etnini grupi su naikinim. Tai yra konkretus genocido patvirtinimas, kad mons bu vo naikinami kaip etnin grup, o ne dl politini sitikinim ar prie ikumo soviet okupacijai. Tad apibendrinant duomenis apie represijas, vykdytas 1940-1993 metais Lietuvoje, j aukas, galima paymti, kad tai yra lietuvi tau tos dalis, kuri pagal socialin padt, religinius ir politinius sitikinimus, nepriklausomoje Lietuvoje uimtas pareigas arba atlikt darb, priklau sym politinms partijoms arba visuomeninms organizacijoms sudar valstybs branduol. ita lietuvi tautos dalis, okupant pavadinta lie tuvi kontrrevoliucija, apm ne tiktai veiksnius Lietuvos pilieius, bet taip pat ir j nepilnameius vaikus, nedarbingus ilaikytinius bei kitus eimos narius. Visa tai pagal nusikaltimo objekt - Soviet Sjungos represijos okupuotoje Lietuvoje - visikai atitinka genocido nusikalti mo samprat. Genocido nusikaltimo subjektas isamiai buvo vertintas mano kolegos. A it dal praleisiu, kaip ir praleisiu istoriko Arvydo Anuausko pateiktus duomenis apie konkreius genocido, karo nusikal timo vykdytojus Lietuvoje, pavardes ir pareigas, nusikalstamas struk tras ir kt. Nes vardinimas sudaro apie 30 puslapi. Be to, Js turite priedus prie kaltinamojo akto ir sra subjekt, genocido nusikaltim padariusi represini struktr, organizatori, bendrinink ir vis ki t dalyvi, kurie vykd lietuvi tautos genocid, vardinim. Todl, gerbiamieji teisjai, noriau paprayti, kad pagrindinio or ganizuoto nusikaltlio, t.y. Soviet Sjungos komunist partijos ir jos padalinio Lietuvoje, Lietuvos komunist partijos bolevik vaidmuo da rant nusikaltimus, naikinant lietuvi taut abiej Lietuvos sovietini okupacij metais bt pavadintas komunistiniu genocidu. Karo nusikaltimai ir nusikaltimai monikumui. Kilus Vokietijos-So viet Sjungos karui, kalinti okupuotos Lietuvos gyventojai buvo iau

743

riai nukankinti. 1941 met birelio 22-28 dienomis nuudyta beveik 1 000 kalini ir civili gyventoj, kuri 99 % sudar lietuviai. iauriausios u dyns buvo vykdytos pirmosiomis karo dienomis Raini mikelyje, ne toli Teli. Mes, 13 politini kalini, bolevik aukos, sddami Teli kaljimo 10-je kameroje, beviltikai laukme iganingos laisvs, kaip brie diai, itrok altinio vandens". Tokius odius aliumininio maisto du bens onuose ir dugne atriu daiktu irai pasmerktieji pirmj karo die n. Deja, j viltys neisipild. Raini mikelyje buvo rasti 73 lavonai ir trys soviet kareiviai. Teismo medicinos protokole ufiksuotos kalini mirties prieastys, sadistikiausi kankinim poymiai. Nulupta galvos oda, su muti lyties organai, emyn nuverstas apatinis andikaulis, idurtos akys, deformuota visa kaukol, nupltos ausys, nupjautas lieuvis, sulauyti kaulai, durtos aizdos per ausis smegenis ir pagaliau autins aizdos. i kraupi udyni aukos - Plungs gimnazijos, Teli amat mo kyklos mokiniai, kininkai, mokytojai, notarai, pato virininkas, betur tis darbininkas, emaii Kalvarijos pienininkas. Visi civiliai asmenys. Pagrindinis udyni organizatorius ir vykdytojas Petras Raslanas, kal tinamas karo nusikaltimais Lietuvoje, tebra gyvas ir gyvena Balaichos mieste, Maskvos srityje. Taiau Rusijos Federacija atsisako j iduoti Lie tuvos teissaugos ir teisingum vykdantiems organams. Raini trage dijos dokumentai paskelbti 1949 metais ileistoje knygoje Teli kan kiniai". Kadangi Soviet Sjungos NKVD vadovai reikalavo nepalikti gyvo n vieno politinio kalinio, iaurios udyni akcijos buvo vykdy tos Pravieniki lageryje, kur suaudyta ne maiau kaip 450 kalini. Jie buvo ivaryti i barak udar kiem ir suaudyti i kulkosvaidi bei automatini ginkl. Kartu buvo nuudytas 21 lagerio tarnautojas, 6 moterys ir dvi 13 bei 16 met amiaus mergaits. 1941 met birelio 25 dien buvo nuudyti prie Sedos, 14-t dien suimt civili lietuvi tautybs moni. Ukmergs, Utenos, Zaras ap skrityse 1941 met birelio 23-24 dienomis buvo nukankinti 69 politi niai kaliniai ir civiliai gyventojai. Panevyje udyns nesibaig iki pat Raudonosios armijos pasitraukimo. ia buvo nukankinti ligonins gy dytojai, gailestingoji sesuo bei kiti panevieiai. 1941 met birelio 21 dien kaljimuose bolevikai laik kalintus per 5 217 moni. Lietu vos savitarpio pagalbos biuras 1941-1942 metais ved mirusi bei din gusi be inios Lietuvos gyventoj apskait ir nustat, kad nuo bole vik teismo ir karo veiksm uvo 839 asmenys, 1 500 dingo be inios, o vliau buvo patikslinta, kad dingo be inios 1 836 civiliai asmenys. Civili gyventoj udymas taip pat yra karo nusikaltimas, jis vardin tas mano kolegos pristatytuose tarptautins teiss dokumentuose.

744

Tribunolo pirmininkas:

Labai atsipraysime, bet pagal ms darbo grafik turt bti ka vos pertrauka. Taigi leisime Jums baigti kaltinamj kalb po pertrau kos. Js neprietaraujate, kad bt padaryta pertrauka?
Vyriausioji kaltintoja:

Praom.
Tribunolo pirmininkas:

Skelbiame kavos pertrauk iki 11 valandos.

Vyriausiasis sekretorius:

Praom atsistoti. Tribunolas ieina.

(Kavos pertrauka) Tribunolo pirmininkas:

Gerbiamoji kaltintoja i Lietuvos, praome tsti savo kaltinamj kalb.

Vyriausioji kaltintoja:

Istoriko Arvydo Anuausko duomenimis, antroji Lietuvos okupaci jos pradia, 1944 met liepos-gruodio mnesiai lietuvi tautai ir Lie tuvos gyventojams buvo tragiki. Sulaikyti 53 000 moni. Mobilizuo ta 63 061 vyras, nuudyta 2 489 mons. I viso apie 100 000 Lietuvos gyventoj patyr sovietini okupant prievart. Taiau dar tragikesni buvo 1945 metai. Kalbdama apie 1940 ir 1945 met antrosios soviet okupacijos padarytus karo nusikaltimus, noriau atskirai aptarti prie vartins vyr mobilizacijos Raudonj armij neteistum ir pasekmes. I viso Raudonj armij buvo mobilizuota 108 378 vyrai, tarp j 82 000 lietuvi tautybs. Iki 1946 met lapkriio 25 dienos po demobi lizacijos Lietuv gro 42 898, i kuri 30 000 lietuvi, o fronte uvo 25 000. Lietuvos jaunuoliai ir po karo buvo prievarta veriami atlikti bti nj karo tarnyb okupacinje Soviet Sjungos kariuomenje. U to kios tarnybos vengim buvo numatyta baudiamoji atsakomyb. Nu teistieji visiems laikams likdavo su paenklinta biografija, nes nebuvo priimami studijuoti auktsias ir kitas mokyklas, negaljo dirbti atsa kingo darbo. Netgi po nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimo 1990 met kovo 11 dien, Soviet Sjungos kariuomens daliniai, panaudo dami smurt bei jg, gaud karins tarnybos vengianius jaunuolius. Lietuvos mons dar neumiro brutali ipuoli prie aukiamojo am iaus lietuvius. Sukreianti akcija buvo vykdyta Ziegdri psichiatri nje ligoninje ir kitose vietose, kur prisiglaud nenorintys tarnauti oku pacins valstybs armijoje asmenys. O tarnyba ten buvo sunki ir pavo

745

jinga. Jums pateikta dokumentin knyga Pra neverkti", kurioje jau dinaniai papasakotos istorijos apie Lietuvos jaunuoli mirt sovietiniuo se daliniuose neaikiomis aplinkybmis. Motinoms j sn mirtys ir iandien apgaubtos paslapties skraiste. Soviet Sjungos kariuomen po Antrojo pasaulinio karo lidnai pa garsjo savo siverimu Afganistan. ia slaptas karas pareikalavo im t tkstani naujosios kartos gyvybi ir sveikatos. Keturias dienas bu vo slepiama nuo pasaulio ernobylio atomins elektrins avarija. Jos pa darini likviduoti buvo veami karo prievolininkai. Kai kurie dirbo ne saugiai ir buvo suluointi arba mir nuo radiacijos sukelt lig. Lietu vos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje gyvena 2 300 Soviet Sjungos kariuomenje sualot asme n, tapusi invalidais. Ir 1 600 uvusij eim, kurioms imokta per 30 milijon lit vienkartini kompensacij. Taiau nemaai nukentju sij nesuspjo laiku kreiptis, todl nukentjusi asmen skaiius yra ymiai didesnis. 1997 m. duomenimis, Lietuvoje gyveno 7 152 vyrai, likvidav ernobylio atomins elektrins katastrof. Dl vairi lig nuo avarijos dienos i viso mir 370 vyr, vadinamj ernobylieiu. 54 j eimos augina po 1 nesveik vaik, 8 po 2, o 2 eimos turi net po 3 nesveikus vaikus. Lietuvoje gyvena per 5 000 vyr, igyvenusi Afga nistano karo baisumus. Vargu ar yra Lietuvoje nors vienos kapinaits, nepriglaudusios cinkuot karst su aukomis karo, neturjusio nieko bendro su Lietuvos interesais. Gerbiamieji teisjai, Tribunolui teikti dokumentai apie vien iau riausi komunizmo nusikaltim Lietuvoje - Tuskuln kapaviet, ku ri 1994-1995 m. ityr Pili centro Lietuvos pilys" archeologai. Tus kuln kapavietje surasti 706 moni palaikai. Prie kai kuri griau i ties dubeniu, daniausiai tarp launikauli, rasti 150-225 cm ilgio metalo strypai. O ties mentikauliu ir raktikauliu - vinys. Dauguma kau koli turi ir kitoki smurto ymi. Pakaukaulyje ir momenkaulyje yra viena, dvi arba trys vio skyls. Kai kuri kaukoli kaktikaulyje yra kontrolinio vio yms. Be to, kaukolse rastos atriu daiktu padary tos kirstins keturkamps angels. Ir daug kit poymi, liudijani, kad 702 vyrai ir 4 moterys buvo ne tiktai nuudyti, bet ir iauriai kan kinami. Js turite Tuskuln kapaviets tyrim akt. Pirmosios sovietins okupacijos padaryti nusikaltimai subrandino vi suotin tautos pasiprieinim. Js iklauste parodym apie partizani n kar Lietuvoje prie okupantus. Taip pat pateikti Lietuvos laisvs kov archyvo" 27 tomai, kuriuose isamiai nuviestas partizaninis ka ras Lietuvoje.

746

Tuomet i nepriklausomos Lietuvos kariuomens likui buvo sufor muotos Lietuvos apsaugos daliniai ir jau 1944 m. uvo 400 partizan. Sueista buvo daugiau kaip 1 000. Karin organizacija Lietuvos valsty bei atkurti Lietuvos vietin rinktin" susikr 1944 m. pradioje. Pra djus savanori registracij per kelias dienas usiregistravo 19 500 vy r. Tai nustebino okupacin vokiei valdi, kuri pareikalavo duoti pa galbinei Reicho kariuomenei 70-100 tkstani vyr. Taiau generolas Povilas Plechaviius nesutiko. Tauta rm Vietin rinktin, kurios vadus vokieiai sum ir ive kartu su 3 500 kari Vokietij. Kiti isislapst Lietuvoje. Vakar antihitlerins koalicijos valstybs Lietuvos vietins rinktins veikl vertino gerai, o Soviet Sjunga - tiktai blogai. U ge nerolo P.Plechaviiaus galv buvo paadta 15 000 rubli premija. 1944 m. spalio 7 d. prie Sedos vyko kautyns su Raudonja armija. J metu Tvyns apsaugos rinktin sunaikino 8 rus tankus, uvo daug Raudonosios armijos kareivi. Sedos kapinse ilsisi per 100 myje u vusi Tvyns apsaugos rinktins kari. Lietuva nuo 1940 m. patyr tris okupacijas: dvi Soviet Sjungos, o tarp j - Vokietijos nacionalsocialist okupacij. Todl Lietuvos ginkluo tasis pasiprieinimas, arba rezistencija, kilo prie Lietuvos laisvei prie ikas jgas ir nebtinai apsiribojo ginkluotu pasiprieinimu. Buvo m ginama prieintis politikai, nes usienio alyse veik Lietuvos diplo matija, kuri atliko vyriausybs ieivijoje funkcijas. Js Ekscelencijos, partizano Kasparaviiaus odiais tariant, mes buvome priversti ieiti ginti savojo krato, savj sodyb, boi ir tv krauju aplaistytos e ms, mes kaip mons pasiprieinome prie mogaus teisi mindioji m, prie aukiausio laipsnio vergij, mes negaljome sutikti su melu, apgaule, klasta ir taut udaniomis nedorybmis. Ms ingsniai yra taurs, mes savo kovoje esame teisingi ir taiks prie vis kultringj pasaul, Aukiausiojo palaima rems ir laimins ms darb". iandien yra btina teisingai vertinti lietuvi tautos kar dl lais vs 1944-1953 m., nes okupacinis reimas laisvs kovotojus vadino banditais, faistais", ud juos ir iurpiai kankino. Kalino Soviet S jungos lageriuose ilgus deimtmeius, liaudies prieams" ir j eim nariams buvo udrausta po kalinimo ar tremties sugrti Lietuv ir joje apsigyventi. Iki Pirmojo pasaulinio karo paprotin teis neribojo valstybs teiss pradti kar, todl sutartis, igauta grasinant jga arba j naudojant prie valstyb, buvo galiojanti kaip ir bet kuri kita sutar tis. Po Pirmojo pasaulinio karo vis labiau rykjo tendencija laikyti ag resij neteistu veiksmu. Logika ivada yra tokia, kad agresoriaus pri

747

mestos sutartys yra negaliojanios. 1969 m. Vienos Konvencijos 52 straipsnis numato, kad sutartis yra niekin, kai jos sudarymas yra i gautas grasinimu jga ar jos naudojimu, paeidiant Jungtini Taut statuose tvirtintus principus. Lietuvos usienio reikal ministras Juozas Urbys i Maskvos 1940 m. birelio 15 d. apie 14 valand atsiunt toki telegram: Soviet S jungos Liaudies Komisar Tarybos pirmininkas ir usienio reikal ko misaras V.Molotovas teik tokius reikalavimus: Soviet Sjungos ka riuomen birelio 15 d. pereis Lietuvos sien tokiose vietose - Eiik se, Druskininkuose, Gudagojo stotyje, Druskininkliuose, Dkte, Pabra dje. Atskiros Lietuvos sien perjusios Soviet Sjungos dalys engs Vilni, Kaun ir ateis Panev bei iaulius. Kiti Soviet Sjungos kariuomens dalini skirstymai bus numatyti susitarus i Soviet S jungos puss generolui Pavlovui, i Lietuvos puss generolui Vitkaus kui. Generolas Pavlovas su generolu Vitkausku susitiks Gudagojo sto tyje birelio 15 d. 8 val. vakaro. Nepageidaujamiems nesusipratimams ir konfliktams ivengti Lietuvos valdios organai tuoj sako kariuome nei ir gyventojams netrukdyti Soviet Sjungos kariuomens judjimui Lietuvos teritorijoje". Eltos praneimas. Vien tik itas dokumentas patvirtina, kad joki savanorik sutar i su nepriklausoma Lietuvos Respublika tuo metu Maskva nesudarinjo. Ji ultimatumais reikalavo netrukdyti Soviet Sjungos kariuome nei laisvai judti Lietuvos teritorijoje. Tarptautins teiss poiriu 1940 m. birelio 15 d. prasidjusi Soviet Sjungos agresija prie nepriklau som Lietuvos valstyb buvo neteista. Jungtini Taut Visuotinis su sirinkimas 1970 m. svarbiausiu tarptautins teiss principu paskelb tai, kad joks teritorijos gijimas, kils i grasinimo jga ar jos panaudojimo, negali bti pripaintas teistu. Ir didiosios pasaulio valstybs laiksi teritorinio pasikeitimo dl aneksijos nepripainimo praktikos ir nieka da nepripaino Baltijos valstybi jungimo Soviet Sjung teistu. Vi sa tai patvirtina, kad Lietuva tiek 1940 m., tiek ir nuo jos antrojo So viet Sjungos ukariavimo 1944 m. pradios teistai pasinaudojo sa vigynos teise. Kadangi Lietuvos Respublika iki 1940 met birelio 15 dienos buvo nepriklausoma valstyb, kuri upuol Soviet Sjunga, todl visi gin kluotos ir neginkluotos rezistencijos veiksmai turt bti vertinami pa gal savigynos taisykles. Js Ekscelencijos, prayiau pripainti, kad nuo 1940 met birelio 15 dienos iki 1993 met rugsjo 1 dienos, kai i Lie tuvos Respublikos buvo ivesti paskutiniai Soviet Sjungos kariuome ns pajg daliniai, Lietuvos valstybs gyventojai turjo teis vykdyti

748
individuali ir kolektyvin savigyn. Tarp Lietuvos Respublikos ir So viet Sjungos 53 metus buvo karo padtis, todl visi Soviet Sjun gos veiksmai Lietuvos teritorijoje turi bti vertinami pagal ius in bello arba ius ad bellum taisykles, reglamentuojanias kariavimo bdus ir baudiamj atsakomyb u karo nusikaltimus. 1991 met sausio 13 dienos taiki televizijos bokto gynj suau dymas, kruvinos Medinink pasienio ir Medinink muitins post pa reign udyns 1991 met liepos 31 dien - paskutiniai iauriausi So viet Sjungos ginkluot pajg padaryti karo nusikaltimai Lietuvoje, organizuoti Kremliaus ir Soviet Sjungos komunist partijos vietinio padalinio. Lietuvoje Soviet Sjungos komunist-bolevik partija, kartu su savo vietiniu padaliniu LKP, organizavo ir padar dar keli ri tarptautin taik paeidianius nusikaltimus monikumui. Neteisti kalinimai, deportacijos, trmimai, prievartinio darbo kaip pavergimo formos panaudojimas, privaios ar visuomenins nuosavybs grobimas, karo statym ir paproi paeidimai, betikslis miest, kaim ar gyven viei naikinimas arba niokojimas - nepateisinami karine btinybe. Lietuvos gyventoj deportacij nusikaltimo sudtis i dalies sutam pa su genocido nusikaltimo sudtimi, nes bent jau pirmieji tremtiniai, atsidr prie Laptev jros be maisto, pastogs ir ilt drabui, ma sikai mir nuo bado, alio ir vairi infekcij bei lig. Vienas i ge nocido nusikaltim objektyvij pus apibdinani poymi yra b tent nepakeliamos gyvenimo slygos, tyinis sudarymas toki slyg, kuriomis sunaikinama grup moni. Js iklauste partizano Adolfo Ramanausko-Vanago dukros paro dym. Ji pateik Tribunolui duomenis apie iaur tvo kankinim tar dymo metu. A. Ramanauskas-Vanagas (Vanagas - slapyvardis) buvo nuteistas ir suaudytas 1957 m. lapkriio 29 d., o jo mona nuteista lais vs atmimu 8 metams. Tribunolui pateiktame 1956 m. spalio 15 d. akte visikai slaptai ufiksuota, kad kalinys A.Ramanauskas pristatytas ka ljimo Nr. 1 chirurgin skyri itin sunkios bkls. Dein akis padeng ta hematoma, ant virutinio voko pastebtos eios durtins aizdos, pa gal diametr padarytos plonu laidu ar vinimi, siekiania ak. Daugyb mlyni pilvo srityje, kairs rankos treiojo pirto pjautin aizda. Ant lytini organ pastebti sualojimai, pltins aizdos, nra kiauin li ir sklidi. Js iklauste daugybs liudytoj ir nukentjusij parodym, ypa tingai sukreiant Vyio ordino kavalieriaus Vinco Grinkaus pasakoji m apie rankos sulauym, patalpinim invalid lageryje, kuriame jis po 10-12 valand buvo veriamas dirbti arkliu". kinkytas veim

749
kartu su kitais kaliniais invalidais, jis temp vairius krovinius, pato siuntas ir medien. Liudytojas Tribunolo posd buvo atvetas inva lido veimlyje. Js tiesiogiai sitikinote humanitarins teiss paeidi mais, nemonikumu. Apie kalinimo lageriuose slygas, organizuot pa siksinim nuudyti Js igirdote i ilgiausiai - 37 metus - u politi nius sitikinimus kaljusio lietuvio Balio Gajausko ir kunigo Alfonso Svarinsko lp. Gerbiamieji teisjai, ar utekt jg iklausyti 142 579 kalini paro dym, o koki nuotaik sukelt 118 000 tremtini pasakojimai apie ba do, alio, lig ir nepakeliamai sunkaus darbo sukeltas kanias. Nejau gi tiesa, kad vieno mogaus tis yra tragedija? O imt tkstani tiktai statistika? Argi teisinga bt neigirsti XX a. kankint ne tik lie tuvi, bet ir latvi, est, baltarusi, ukrainiei, en, Krymo toto ri, vengr, ek, rumun, lenk, alban ir daugybs kit taut, skai iuojani aukas tkstaniais, milijonais. Argi teisinga tai bt laikyti tiktai statistika? Tragikas milijon moni likimas, j kanios slegia gy vj sin ir slgs tol, kol Jungtini Taut Organizacijos lygiu komu nistiniai reimai bus pripainti nusikalstamais, o komunist ir komu nistins ideologijos partijas bus udrausta registruoti visose pasaulio valstybse. Soviet Sjungos pasididiavimas Belomor kanai" iklotas bolevi k represij auk kaulais. Pavojingiausiose Intos akmens anglies ach tose, Mordovijos geleies rd kasyklose, sunkiausius medien paruo imo darbus Sibiro taigoje dirbo politiniai kaliniai, komunistiniam re imui nepalanks mons. Tai akivaizdus prievartinio darbo, kaip pa vergimo formos, panaudojimas, kur slygojo neteisti kalinimai. To kia veika yra tarptautin teis paeidiantys nusikaltimai. Neteistus kalinimus sankcionuodavo specials teismai - Karo Tribunolai ir Ypa tingieji pasitarimai. Js iklauste parodym liudytojo, kuris, kalintas Lukiki kaljime, buvo nuteistas Ypatingojo pasitarimo Maskvoje ir iki iol nra mats nuosprendio, kur jam nedalyvaujant pasira tokio pa sitarimo teisjai. Koks teisinis absurdas, kad jie buvo teisiami pagal Ru sijos federacins sovietins socialistins respublikos baudiamojo kodek so 58 str. 1 dal ir kitus punktus u tvyns idavim. Lietuvos Respublikos pilieiai, kuriems urmu prie j vali suteikta Soviet Sjungos pilietyb, teisiami pagal vienos i Soviet Sjungos res publik, Rusijos Federacijos, baudiamj kodeks, neinia u kokios t vyns idavim - Rusijos Federacijos ar Soviet Sjungos. Deja, nei vie na, nei kita nebuvo nuteistj tvyn. I tikrj j tvyn - Lietuva, u kurios laisv ir nepriklausomyb jie pagal savigynos teis ne tiktai

750

galjo, bet ir privaljo kovoti. 1946 m. birelio mnes papulkininkio Chaliavino vadovaujamas Karo Tribunolas nuteis 8 868 mones: 3 678 partizanus, 1 117 j rmj, 1 800 tautinio pogrindio organizacijos da lyvi. iems Lietuvos patriotams paskirtos grieiausios bausms. 468 politiniai kaliniai nubausti mirties bausme, kiti isisti katorgos darbams 25 metams. Tiktai 48 kaliniams paskirta po 5 metus kalti lageriuose. Politini kalini udymas buvo vienas i lietuvi naikinimo bd. Nuo 1945 m. buvo pradta audyti dideles pasmerktj grupes. Gerbiamieji teisjai, keturi enevos konvencij iurktus paeidimas yra ir tyinis teisi sining ir prastin teismo proces atmimas i ka ro belaisvio arba civilio asmens, civilio asmens neteistas atskyrimas nuo eimos arba neteistas kalinimas. Ypatingj pasitarim, kuriuos vadino troikomis", paskirtos grietos bausms lietuviams be teisminio bylos nagrinjimo, nedalyvaujant teisiamiesiems (in absentia) - unikalus reiki nys, vertas vis pasaulio valstybi politik ir teisinink dmesio. Komu nistinio reimo padaryti karo nusikaltimai Lietuvoje paeidia 1907 m. Hagos Konvencij dl sausumos karo statym ir paproi, taip pat visus kitus tarptautins teiss aktus. Komunistinio reimo laikotarpiu buvo nacionalizuota Lietuvos e m - ji tapo iimtine valstybs nuosavybe, buvo vykdyta prievartin kolektyvizacija, likviduota privatin nuosavyb. 1940 m. liepos mnes Lietuvos banko valdytojas Juozas Paknys atsisak, o komunist paskir tas Aleksandras Drobnys pasira sak pervesti Soviet Sjungos u sienio banko sskait 17 milijon lit verts Lietuvos auks, saugot u sienyje. Jau prezidentas Franklinas Ruzveltas udraud dekretu JAV bankuose esant Baltijos valstybi auks iduoti Soviet Sjungai, o ve dija, deja, atidav. Okupantai grob valstybin, visuomenin ir asmenin turt. Soviet S junga ugrob nepriklausomos Lietuvos Respublikos ambasad pasta tus usienio valstybse, jos meno krinius ir kit turt, kurio dalis Lie tuvai iki iol nesugrinta. Michailas Suslovas 1945 m. savo praneime Stalinui ra apie 30 899 ki visik arba dalin konfiskavim. 1946 m. Lietuvos prokuroras Balesnikovas savo ataskaitoje urnakovui nurod, kad buvo konfiskuota 3 360 ki ir 12 790 be eiminink lik kiai. Vien 1944 m. gruodio mnes buvo sudegintos 144 lietuvi sodybos. Kai ku rios sodybos sudegintos kartu su monmis. Komunistinis reimas su naikino istorinius paminklus, meno ir mokslo krinius. Iki 1950 m. vien tik Vilniuje ir Kaune buvo udaryta 50 banyi ir pusiau vie koply i, udrausta naudotis kapini koplyiomis, isprogdinti Trys kryiai" Vilniuje, vliau isprogdintos 35 Vilniaus Kalvarij koplyios. Katedra

751

paversta paveiksl galerija. Kitos banyios paverstos sandliais, sporto salmis. Nugriauta Kryiaus iauktinimo banyia, sunaikinta Septyni Marijos skausm koplyia aliakalnyje, Kaune. Udarytos 8 pusiau vie os koplyios. Tiktai cerkvs liko nelieiamos. 1941 m. vasar trumpai gyvavusios Lietuvos laikinosios vyriausybs pirmininkas Kazys kirpa po vykusio 1941 m. birelio mnesio sukili mo, perduodamas Lietuvos pasiuntinybs rm Berlyne raktus, ant lik vidavimo dokument padar tok priera: Okupant iniai. Js prin cipai - slopinti moni laisv, griauti kultr ir grobti svetim turt. Jau pagrobte Lietuv, klastingai paglemte jos valstybin nepriklau somyb, ugrobsite ir iuos nepriklausomos Lietuvos rmus. Bet teisin gumas yra stipresnis u smurt". Gerbiamieji teisjai, po 60 met nuo it odi uraymo Js nagrinjate komunistinio reimo Lietuvoje ir kitose valstybse padarytus nusikaltimus. Galima tiktai apgailestauti, kad iki iol pasaulio valstybs neturjo politins valios aukiausiu vals tybiniu lygiu pasmerkti kruviniausius XX amiaus nusikaltimus. Beje, ir Tribunol kr ne Jungtini Taut Organizacija, o Tarptautinis Kongresas Komunizmo nusikaltim vertinimas", kuris vyko i me t birelio 12-14 dienomis Vilniuje. Noriau pasakyti, kad okupant vykdoma genocido politika sunai kino tautos genetin fond, privert pasitraukti i Lietuvos 444 235 gy ventojus. I viso Lietuva 1940-1953 m. neteko 780 922 moni. Soviet Sjungos okupuotoje Lietuvoje buvo paeidinjamos Visuotins mo gaus teisi deklaracijos nustatytos prigimtins mogaus teiss - tikji mo, sins, odio, spaudos laisvs, gyvenamosios vietos pasirinkimo laisv, o kova u mogaus teises buvo priskiriama valstybi niams nusikaltimams, vardintiems kaip antitarybin propaganda ir pa naiai. Iki 1989 m. komunistinio reimo nusikaltimais Lietuvos Respub likai padarytas materialins alos dydis vertinamas 278 milijardais JAV doleri, nors, specialist nuomone, padaryta ala yra trigubai didesn, nes 278 milijardai apskaiiuoti pagal sovietin metodik, kuri neatitin ka pasaulini standart. Gerbiamieji teisjai, vadovaudamasi aukiau ivardintais statistiniais duomenimis, dokumentais, nukentjusij ir liudytoj parodymais, tarptautins teiss aktais, prayiau pripainti, kad: 1. Komunizmo doktrinos prigimtis, kurios esm sudaro vadinamo sios klasi kovos teorija, yra nemokslin, nehumanika ir nusikalstama. Komunizmas nra ideologija, o tik teorinis kriminalini nusikaltim tai kai, monikumui, monijai ir karo nusikaltim pateisinimas. Komuniz mas yra nusikaltlika konspiracija. Taip j vardijo JAV Kongresas.

752

2. Komunist partijos yra nusikalstamos organizacijos. Jos neturi bti registruojamos, joms negalima sudaryti prielaid ugrobti valdi n vienoje pasaulio valstybje nei karinio perversmo, nei parlamentini rin kim bdu. Komunist partijos nariai neturi teiss naudotis valstybi, priklausani Jungtinms Tautoms, politiniu prieglobsiu. 3. Komunistinis Soviet Sjungos reimas okupuotoje Lietuvoje pa dar nusikaltimus taikai, monikumui, monijai ir karo nusikaltimus, tarp kuri yra ir lietuvi tautos genocidas, dl to buvo sunaikinta ma daug 1/3 lietuvi tautos dalis. Padaryta didiul nekainojama morali n, fizin ir materialin ala. Soviet Sjungos egzistavimas pasibaig Alma-Atos deklaracija, kuri 1991 m. gruodio 21 d. pasira vienuo lika buvusi sovietini respublik, sukrusi Nepriklausom valstybi sandraug (NVS). Ji pasiskelb sieksianti utikrinti buvusios Soviet S jungos tarptautini sipareigojim, sudaryt sutari ir susitarim vyk dym - apie 16 000 dokument, taip pat remti Rusijos tstinum vie toje Soviet Sjungos narysts Jungtinse Tautose ir nuolatin naryst Saugumo Taryboje bei kitose tarptautinse organizacijose. Jungtini Taut Generalinis sekretorius 1991 m. gruodio 24 d. ga vo atitinkam Rusijos pareikim ir niekas neprietaravo, kad Rusijos Federacija perimt Soviet Sjungos viet Jungtinse Tautose. 1992 m. sausio 17 d. Rusijos Federacijos Usienio reikal ministerija informavo diplomatines atstovybes Maskvoje, jog Rusijos Federacija ts Soviet S jungos sipareigojimus pagal tarptautines sutartis. Be to, Rusijos Fede racijos vyriausyb vykdys depozitaro funkcijas atitinkamose daugiaa lse sutartyse vietoj Soviet Sjungos vyriausybs. Iki 1991 m. gruodio 21 d. Rusijos Federacija taip pat tapatino save su Soviet Sjunga. Ji lieka atsakinga u Soviet Sjungos nusikaltimus taikai, monijai, mo nikumui ir vykdyt taut genocid, todl negali ivengti pareigos pa smerkti komunistinio reimo padarytus, tarptautin teis paeidian ius nusikaltimus ir bent i dalies atlyginti materialin al j aukoms. 4. Kolaboravimas, bendradarbiavimas su nukariauta valstybe, su valstybe agresore yra tarptautin teis paeidiantis nusikaltimas, jei gu okupuotos valstybs institucijos, j vadovai ir pavieniai asmenys sa vanorikai vykdo nukariavusios valstybs vali, paeisdami okupuotos valstybs ir jos piliei suverenias teises. Jie pripastami nusikaltimo taikai subjekto - agresoriaus bendrininkais. Taip pat prayiau visuo menin Tribunol kreiptis Jungtines Tautas ir pareigoti joms priklau sanias valstybes nedelsiant iduoti asmenis, kaltinamus genocido, ka ro, nusikaltimo monikumui ir monijai padarymu tai valstybei, ku rios teritorijoje arba kurios gyventojams padaryti nurodyti nusikaltimai.

753

Taip pat prayiau pripainti, kad Lietuvos Respublikos gyventojai ir pilieiai nuo 1940 m. birelio 15 d. iki 1993 m. rugsjo 1 d. turjo teis vykdyti individuali ir kolektyvin savigyn, nes buvo karo su Sovie t Sjunga padtis. Agresijos veiksmai ugrobtoje teritorijoje vertinami pagal ius in bello ir ius ad bellum taisykles. Gerbiamieji teisjai, komunistiniai reimai veik ir veikia vardu vals tybs, praktikuojanios ideologin hegemonijos politik. Btent dl dok trinos buvo nuudyti imtai milijon niekuo nekalt moni. Veiksmin gu nepakantumu motyvuotos komunist partijos organizuotos ir vyk dytos represijos yra sunkiausias XX amiaus nusikaltimas monijai. Dkoju u dmes ir prayiau sekretoriat pridti dokumentus. Jie buvo liudytoj pristatyti vakar. Be to, yra pateikta mediaga apie ban dymus aminti komunistinio reimo paminklus Grto" parke. Tai yra tam tikras signalas, kad komunizmas atgyja, nori atgimti, nenori pasi traukti i savo pozicij, veikia vairiomis umaskuotomis formomis ir toliau nori garbinti savo ideologij, - tariam ideologij, (kurios, kaip a minjau, nelaikau ideologija), ir platinti j tarp XXI amiuje gyve nani moni kartos. Prie protokolo pridedami ie dokumentai: 1. Grto byla". Oficials dokumentai ir visuomens nuomons bei pasilymai Grto bylai" sprsti, I-II tomai. 2. L.Kerosieriaus kaltinimai ir liudijimai. 3. Lietuvos visuomenini organizacij, protestuojani prie komu nizmo vad skulptr ekspozicijos krim Grto mike, konfede racijos, vykusios Vilniuje 2000 07 31, pirminink praymas Tri bunolui Dl kaltinim ir dokument teikimo", 2000 09 04. 4. Leidinys Lietuviai Arktyje". Laptev jros tremtini brolijos Laptevieiai" (Kaunas, 2000) leidinys, skirtas Tarptautiniam Kon gresui Komunizmo nusikaltimams vertinti". 5. A.Matulkaits Igarkos tremtiniai". Vilnius, 1998. 6. Lietuvos kov ir kani istorija", T. I, Vilnius 1999. Dokument suvestin. 7. SSSR CK KP sekretoriato 1988 m. nutarimas Dl pagalbos ils komunist partijai vykstant ryininkams ir ruoiant kadrus". 8. Straipsnio Kaip pabaigti altj kar" laikratyje Izvestija" ko pija, 2000 08 23. 9. Liudytojo G.Adomaiio parodymai Rusijos komunist partija tarptautinio terorizmo organizatorius". 10. Dokumentai apie Koklevii eimos tremt, i viso 10 lap.

754

11.

12. 13. 14.

15.

Grainos Marijos Stanionyts-Zujiens parengta mediaga apie Lietuvos Raudonojo Kryiaus Organizacijos ir jai pavaldi stai g naikinim bei lugdym sovietins okupacijos laikais (1940 06 15-1944): 1) Komunizmo nusikaltim vertinimas; 2) enevos konvencija dl armijos sueistj karo lauke slyg pagerinimo, 1964 08 22 (lietuvi ir angl k.); 3) enevos konvencija dl elgesio su karo belaisviais, 1929 07 27 (lietuvi, prancz, angl k.); 4) Pasaulio lietuvi bendruomens X Seimas. Rezoliucija dl Lie tuvos gyventoj genocido, 2000 08 19, Vilnius; 5) Pasaulio lietuvi bendruomens X Seimas. Projektas. Rezoliu cija dl tarptautinio kongreso Komunizmo nusikaltim ver tinimas", 2000 08 19, Vilnius; 6) Nuotraukos. Lietuvos Raudonojo Kryiaus pirmininkai: a) Rokas lipas (1919-1932); b) Aloyzas Petrikas (1932-1938); c) Jurgis Alekna (1938-1940); d) Antanas Garmus (1940-1941); e) Vladas Ingeleviius (1941-1944). 7) Lietuvos Raudonojo Kryiaus ini Biuras (1941-1944). J.Baklio pateiktas archyvo paymjimas dl nuteisimo ir tremties. P.Jakuionio straipsnis Okupant padaryta ala Lietuvai ir jos at lyginimas", spausdintas 1997 06 06-27 savaitratyje Tremtinys". Lietuvos politini kalini ir tremtini sjungos istorijos skyriaus pateiktas dokument segtuvas: 1) Praneimas kongresui. 2) 1940-1941 met Lietuvos gyventoj genocido organizatori ir vykdytoj sraas. 3) Protokolas dl St. Vaitekno ir K. Padleckio perdavimo val dios organams. 4) Iraai i 1940 06 15-1941 06 21 politini baudiamj byl. Vilniaus m. Sjdio grupi susivienijimo Labora" tarybos pir mininko L.Kerosieriaus kaltinimai ir liudijimai bei dokumentai: 1) Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. gegus mn. nutarimas Dl Sovietinio okupacinio reimo ideologij ir veikj pamin kl atstatymo ir eksponavimo Varnos rajone". 2) Tvyns sjungos - Lietuvos Konservatori frakcijos laikas Mi nistrui Pirmininkui.

755

3)

4) 5)

6)

7)

8) 9)

10) 11) 12) 13) 14)

15) 16) 17) 18) 19) 20) 21)

Krikioni demokrat frakcijos ratas Ministrui Pirmininkui Dl Lietuvos Respublikos Vyriausyb 1998 12 31 nutarimo Nr. 1532". Frakcijos Socialdemokratija 2000-ieji" 2000 06 19 posdio pro tokolo iraas. Lietuvos visuomenini organizacij, protestuojani prie ko munizmo vad skulptr ekspozicijos krim Grto mike, Konferencijos, vykusios Vilniuje 2000 07 31, kreipimasis Dl komunizmo vad skulptr ekspozicijos Grto mike likvida vimo". Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1990 07 31 nutarimas Nr. 256 Dl tarybinio laikotarpio paminklini skulptr ekspozicijos krimo". Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 12 31 nutarimas Nr. 1532 Dl demontuot tarybinio laikotarpio paminklini skulp tr perdavimo". Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro pro testo ratas. Lietuvos visuomenini organizacij atstov susirinkimo krei pimasis Dl komunizmo vad ir j parankini ekspozicijos Varnos rajono Grto mike likvidavimo" 1999 09 02. Laisvs kovotoj organizacij atstov pareikimas. emlapiai, paminkl atstatymo projektai. Itrauka i konkurso slyg. Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statymas. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkis Dl dar bo grups demontuot tarybinio laikotarpio paminklini skulp tr ekspozicijos klausimams sprsti sudarymo" 1999 08 14 bei 1999 08 18 Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro sakymas. Valstybinio muziejaus nuostatai. Sovietini skulptr ekspozicijos koncepcija. LR teritorij planavimo statymas. Detalij plan taisykls. LR Vietos savivaldos statymas. Faktai ir j komentarai Grto mike kuriamo komunizmo va d ir veikj memorialo problemai sprsti. Pastabos dl V.Malinauskui kompensuotin l dydio, likvi davus jo kuriam Grto mike komunizmo vad memorial.

756

22) Skulptr eksponavimo Genocido auk muziejaus kieme br inys. 23) Lietuvos ryte" spausdintas R.Geo straipsnis Grto parkas politikams neleidia ramiai miegoti". 24) Protestuojani visuomenini organizacij 2000 06 05 kreipima sis LR Valstybs saugumo departamento direktori. 25) Visuomenini organizacij atstov praymai. 26) Straipsni laikraiuose Vakarins naujienos" ir Provincijos kurjeris" kopijos. 27) Pasaulio lietuvi bendruomens X Seimo rezoliucija Dl Lie tuvos gyventoj genocido" 2000 08 19. 28) Praymas Dl visuomenini organizacij ir piliei piket ir mitingo priimt dokument pripainimo", 2000 06 12. 29) Mitingo atidarymo angins kalbos tekstas, 2000 06 12. 30) 2000 05 29 protestuojani visuomenini organizacij parei kimai. 31) Kvietimas Tarptautin kongres. 32) 2000 06 12 kreipimasis pasaulio religij hierarchus. 33) 2000 06 12 vykusio mitingo dalyvi deklaracija. 34) 2000 06 12 vykusio mitingo dalyvi kreipimasis, pareikimas. 16. M.Starolyts liudijimas. 17. V.Kvietkauskiens liudijimas bei pridta mediaga (med. paym kopijos, eilraiai). 18. A.ekos liudijimas. 19. E.Varno kratos protokolas. 20. I lozung projekto CK BKP (6), parayto 1952 05 01 E.Varno. 21. O.Sliesoraitiens-Perkaraviits liudijimas bei paymos kopija. 22. B.Kemzros liudijimas ir eim, nukentjusi nuo sovietins oku pacijos, sraas. 23. D.Kviklyts-Kazkaliens liudijimas. 24. V.Bistricko praymas Lietuvos Prezidentui ir Seimui. 25. St. Staniuleviiaus praneimas. 26. J.Ruzgo liudijimas. 27. A.Dukaus liudijimas apie B.Dukaus ir Vain nuudym. 28. R.Kasperaiio liudijimas. 29. V.Miliekiens liudijimas ir pridti dokumentai (straipsni kopi jos, J.Poeros uvys nepasta savo vaik", knygos itraukos, i raai i tremties bylos, J.Laucs knygos Penktasis savisaugos ba talionas" kopija). 33. Sigito-Juozo Maaukaiio pristatytos dokument i Lietuvos ypa tingojo archyvo kopijos ir Praymas Tribunolui.

757

Tribunolo pirmininkas Vytautas Zabiela:

Dkojame Jums u toki plai, isami ir dalykik kalb. Tsiame proces toliau. Dabar kaltinamj kalb pasakys atstovas i Estijos. Pra om.
Kaltintojas Leo Oispuu (Estija):

Gerbiamasis Tribunole, gerbiamieji dalyvaujantys. Atsivelgdamas tai, kad neturime daug laiko, silau du variantus. A pasirengiau kal bti 30 minui, taiau atsivelgdamas tai, kad Estija maa alis, be to, kaip ir Lietuvoje, taip ir Latvijoje bei Estijoje viskas vyko panaiai, todl galiu perskaityti savo praneim per 5-7 minutes. Kaip Jums b t patogiau?
Tribunolo pirmininkas:

Atkreipiame dmes, kad Js esate kaltintojas, Js parengte kalti namj kalb, Js ir turite nusprsti, k reikt pateikti Tribunolui. To dl praome Tribunolui pasakyti tai, kas Js nuomone yra reikalinga ir btina.
Kaltintojas Leo Oispuu (Estija):

A kiek galsiu sutrumpinsiu savo kalb, taiau savo praneim pa teiksiu Jums ratu ir praau atsivelgti ne tai, k pasakysiu odiu, o mano ratu paruot praneim.
Tribunolo pirmininkas:

Galite pateikti mediag savo kalbos metu. Taigi viskas, k Js pa teiksite, Tribunolo jau yra nusprsta priimti ir pridti prie bylos. Pra om.
Kaltintojas Leo Oispuu (Estija):

Ai. Ms kaltinimo teisin baz daugeliu aspekt sutampa su tuo, kas jau buvo pasakyta Latvijos ir Lietuvos atstov. A nesinaudosiu iais teisiniais dokumentais, visikai juos palaikau. A kaltinu Soviet Sjungos komunist partij ir SSRS nusikaltimais monikumui bei tai kai prie Estijos Respublik. ie nusikaltimai yra kvalifikuoti kaip nu sikaltimai taikai, karo nusikaltimai, nusikaltimai monikumui, nusikal timai pagal Konvencij - dl genocido nusikaltimo udraudimo ir bau dimo u j, dl prievartinio darbo, kaip eminanio mogaus orum, panaikinim dl diskriminacijos vietimo srityje. Mes manome, kad SSKP nusikalstama veikla yra slygota jos imperins ideologijos. ios ideologijos esm - tai grobikikos politikos pateisinimas. Tos politikos tikslas - Rusijos imperijos ipltimas kit ali sskaita. J veiklos me todai daugiausia buvo ideologiniai, organizaciniai, karinis sikiimas. Ideologiniai metodai ia jau buvo idstyti Ukrainos atstovo, todl ne kartosiu, jie yra ufiksuoti.

758

Keletas pastab tiktai apie Estij. Organizaciniai metodai. Nusikals tamas SSKP ideologijos pobdis paaikinamas veiksmais, kurie buvo nu kreipti prie demokratij, jos sulugdym ir diktatros tvirtinim. Nauju pavadinimu buvo pridengiama senoji Rusijos imperija. Okupavusi Esti j 1940 m., Raudonoji armija ir SSKP ms teritorijoje ved Soviet S jungos teisini akt galiojim. Dl ios prieasties estai neteko spaudos laisvs. SSKP nusikaltimai prie demokratij Estijoje - tai demokratik nepriklausom teism likvidavimas ir karo tribunol, ypatingj pasi tarim vedimas. Taigi komunist partija teisino neteisines struktras. Nordama tvirtinti diktatr Estijoje, Soviet Sjungos komunist par tija panaikino Estijos valdi. Vietiniai okupantai - kolaborantai, komu nistai organizavo rinkimus 1940 m. liepos 15 d. ie rinkimai vyko politi nio teroro slygomis ir j metu buvo paeidiama rinkim teis. Estijos jungimas SSRS sudt rugpjio mnes iurkiai paeid laisvo apsi sprendimo teis. SSKP ir okupacin valdia taip pat paeid Vl-j Ha gos Konvencij dl karo statym ir paproi. Ji neleidia ugrobjui pa naikinti okupuotos teritorijos statym. ia dar galiau pridti Genu jos IV-j Konvencij, priimt 1949 m., pagal kuri sutartys, sudarytos oku panto ir okupuotos valdios, pripastamos negaliojanios. Po okupacijos prasidjo teroras prie vietos gyventojus: aretai, kan kinimai, byl falsifikavimas, masins udyns, deportavimas, valstybs ir asmeninio turto grobimas. Okupantus parm vietos kolaborantai ir komunistai. J buvo nuo 130 iki 150. Tokia buvo Estijos kompartijos sudtis tuo metu. Remiantis komunistine ideologija, teroras tapo sta tymikai teisintu veikimo metodu Estijoje. Tai pirmasis Estijos okupa cijos periodas, jis buvo nutrauktas Antrojo pasaulinio karo. Taiau vo kiei okupacija - tai jau kita tema. Po to, kai vokieiai paliko Estij, vl atjo rus armija. Estijos Respublika buvo atkurta, mes turjome vy riausyb, jai vadovavo Otto Tibas. Tai vyko 1944 m., taiau i vyriau syb veik labai neilgai, nes jau t pai 1944 m. ruden Soviet armi ja okupavo Estijos Respublik, ne ilaisvino i vokiei, o btent antr kart okupavo. Estijos premjeras ir vyriausyb buvo aretuoti. 1944 m. Estijos vliava buvo pakeista rusika vliava. Vliau tssi ta pati kari n genocido politika - aretai, trmimai. Buvo tremiami tie mons, ku rie buvo neparanks okupacinei valdiai. Nordama pasiekti savo tiks l, kompartija organizavo visa apimani informacijos sistem ir regu liariai bdavo platinamos anketos. Jos buvo sudarinjamos i vairi klausim, taiau daniausiai bdavo klausiama, kokiai partijai priklaus seneliai, proseneliai, kok turt turjo ir t. t. Ir jeigu rasdavo netikslu m iose anketose, tuomet tok mog kviesdavo KGB.

759

Toliau - pas sistema. Tai buvo valstybinis nipinjimas, jis iplito visoje SSRS teritorijoje ir netgi visame pasaulyje. Buvo vesta skundi mo sistema. Estijoje represijos buvo vykdomos nuolat, organizuojamos masins akcijos, btent: 1941, 1945, 1949 m. ir kt. Taigi toki masini akcij buvo ne dvi, o keletas. Buvo aretuoti ir deportuoti visikai ne kalti mons, o tai jau nusikaltimas. I anksto inant, kad mogus ne kaltas, jis visvien buvo traukiamas baudiamojon atsakomybn. Rep resijos pasitarnavo mobilizuojant pigi darbo jg sunkiai prieinamus regionus Rusijoje. Rusijos imperija naudojo priverstin darb, o tai yra Konvencijos dl prievartinio ar privalomojo darbo paeidimas. i kon vencija buvo pasirayta dar 1929 m. ir j SSRS ratifikavo 1956 m. Pa gal tarptautin praktik valstyb, kuri naudojo verg darb, turi imo kti j palikuonims kompensacijas. Kadangi SSRS teisi permja da bar yra Rusijos Federacija, tai ji ir privalo imokti pinigin kompen sacij vairiems Estijos gyventojams u j priverstin darb Rusijos Fe deracijos teritorijoje. Toliau apie tai, kaip Rusija grob, pl Estij. Kompartijos Centro komiteto, Liaudies Komisar Tarybos 1941 m. sprendimu dl moni kontingento ir vertingo turto iveimo i Estijos, buvo pradta evakuoti stambias mones Rusijos gilum. Dokumentai apie ivet Estijos nacionalin turt yra ilik Estijos archyvuose, taiau turtas buvo vea mas ir Pirmojo pasaulinio karo metu. Tai buvo gamyklos, nacionalinis turtas, kaip tuomet vadintas, visa tai buvo evakuota. Iki pastarojo me to ten dirbo stambios celiuliozs, popieriaus, metalurgijos gamyklos. Vi sos jos dabar yra Urale, prie Maskvos. Jos visos kakada buvo apr pintos ranga ir specialistais i Estijos. Netgi ms darbininkai ten bu vo veami. Pagal Tartu taikos sutart tarp Rusijos ir Estijos, is evakuo tas turtas turjo grti Estij, taiau io sutarties straipsnio Rusija ne vykdo. Patys vertingiausi meno kriniai, senovs muziejaus Tartu eks ponatai iki iol yra pagrindinis vieno Rusijos miesto muziejaus turtas. Padaryta materialin ala valstybei, Estijos gyventojams yra apskai iuota ms komisijos, kuri kr Estijos Moksl Akademija. i me diag Tribunolui a jau perdaviau, ji visa yra parayta angl kalba. ia paskutiniai 3 puslapiai (42, 43, 44 psl.), juose ir yra ms kaltina mosios ivados dalis. Kai kuri padaryt al mes perskaiiavome i naujo. Visa tai padarme 1989-1991 m. ir ta materialin ala skaiiuo jama iki iol. Yra sukurta speciali valstybin komisija represini rei m padarytiems nusikaltimams tirti. i komisija, kurioje dirbu ir a, da bar usiima tokios alos apskaiiavimu. Visa i statistika pateikta pa gal eias kategorijas ir bendra alos suma sudaro, mokslinink ir eko

760

nomist vertinimu, nuo 150 iki 200 milijard JAV doleri. Tai, manau, minimalus skaiius. iuos skaiius netraukta ala, padaryta ms kul trai. Sovietin okupacin valdia Estijoje sunaikino apie 26 milijonus knyg ir beveik 4 milijonus urnal ir laikrai metini komplekt. Vadinasi, po 26 knygas kiekvienam Estijos gyventojui. Tai yra itisa bib lioteka. Po to, kai buvo sunaikinta spauda, Soviet Sjungos padaryta ala sudaro 333 milijonus JAV doleri. Dabar pereisiu prie savo baigiamosios dalies. Pirmoje Tribunolo se sijoje a kalbjau kaip Talino organizacijos Memento" atstovas. Dabar, po Tribunolo, a Estijoje papasakojau apie io Tribunolo veiklos rezul tatus ir mane visi palaik. Taip pat kalbjau Estijos Demokratini or ganizacij susivienijime. is Susivienijimas jungia 9 vairias teisikai re gistruotas Estijos demokratines organizacijas. A noriu pasakyti, kad ir j vardu dabar kalbu. Taiau yra ir asmen, kurie kovojo su ginklu ran kose. Jie kovsi suomi karo metu. Ms asociacija taip pat vienija ir mokini organizacij, politini kalini organizacij. Ms daug. Be to, a atstovauju labai didelei organizacijai, kuri vienija nekilnojamojo turto savininkus, taip pat karo metu sualotus buvusius karikius, generolo Johano Laidinerio susivienijim ir netgi toki partij, kuri vadinasi Izamarit". iuo metu ji yra valdioje, jos atstovas yra Estijos premjeras. Izamarit" mane pareigojo kalbti ir j vardu. i mediag a jau pateikiau Jums. Duotos 3 knygos su represuo tj pavardmis: 20 000 vienoje knygoje, 25 000 antroje ir 30 000 tre ioje knygoje. Tai aretuoti ir itremti mons. i knyg vert yra ta, kad jose nurodoma kiekvieno rayto asmens archyvin byla ir jos nu meris. Tai dokumentinis rodymas ms Tribunolui. A manau, kad teismui reikia pateikti mediag, o ia yra ms organizacijos statai, kurie liudija, jog a turiu teis pasirayti dokumentus ios organizaci jos vardu. Be to, Jums buvo pateikta ir kita mediaga. Tai tikslesni duomenys apie represuotuosius i Estijos. A kalbjau su represuotj registravi mo biuro virininku, mes sudarme bendrj represuotj registr, ku riame yra 134 000 akt apie represuotuosius. Apytikriais duomenimis, mes turtume pasiekti 234 000 arba 300 000 represuotj skaii. Tiek moni surayta registr. Tai beveik 30 % ms gyventoj. ian dien a dar noriu pateikti Tribunolui knyg, kuri yra ileista Okupaci ni reim tyrimo komisijos. Ji vadinasi Estijos reikalavimai ir tarp tautin teis". Tai tiesiogiai lieia ir Tribunol. Deja, knyga parayta est kalba, taiau 8 puslapiai skirti ivadai angl kalba. A noriau, kad

761

iuos 8 puslapius, tai yra 327-336, laikytumte mano kaltinamosios kal bos dalimi. i knyg, patvirtint savo parau ir antspaudu, a ir pa teikiu. Baigdamas pasakysiu, kad visos ivardintos organizacijos, represuo tieji, Izamarit" partija laukia i Js: 1. Tiksli ir drsi ivad bei apibendrinim, kuriuos galtume pa naudoti praktikai, o ypa nordami apriboti moni su komunis tine ideologija ambicijas; 2. Mes norime, kad Js ispausdintumte pagrindin Tribunolo me diag ne tik lietuvi kalba, bet ir angl bei rus kalbomis. Ne skriauskime rus nacijos ir rus kalbos, juos irgi reikia atsi velgti; 3. Mes manome, kad Vilniaus Tribunolo mediaga, taip pat ir 1995 m. Kopenhagos Baltijos Tribunolo Danijoje mediaga, bus pagrin das suaukti kit Tribunol, kuris vyks jau vyriausybiniu, o ne vi suomeniniu lygmeniu. A sitikins, kad toks Tribunolas gaus tarp tautini organizacij, Jungtini Taut, Europos Sjungos param. Taiau a, deja, sivaizduoju, jog tai atsitiks po to, kai dauguma i valstybi taps Europos Sjungos ir NATO nariais. Tik tuomet tai bus galima padaryti. Estija prisids prie i punkt, prie si lym, kuriuos mes vakar savo siaurame pasitarime girdjome i Ukrainos atstovo lp ir kuriuos jis dar pateiks Jums. Tai iva dos, kurias noriau, kad traktuotumte kaip dokument.
Tribunolo pirmininkas:

Ai u isami kaltinamj kalb. Js dokumentus priims Vyriau siasis posdi sekretorius. Dabar praom gerbiam kaltintoj i Uk rainos.
Kaltintojas Levko G.Lukjanenko (Ukraina):

Js Prakilnybs, a esu Lukjanenko, iame Tribunole atstovauju Uk rainos visuomeninms organizacijoms, esu Teiss garbs pirmininkas. Sdjau 25 metus kaljime ir dar kelet met praleidau tremtyje. A ia galiau dalyvauti kaip nukentjusysis, taiau ms Tribunolas skiria daugiau dmesio ne asmenybms, bet tautoms, todl turiu garbs kal bti Ukrainos visuomens vardu, gindamas ne savo asmenyb, bet uk rainiei taut. Mano misija ia lengvesn dl keli prieasi: 1) bir elio 12 d. a jau pateikiau savo kaltinamj ivad; tai 22 puslapi pra neimas. 2) vakar mes nusprendme, kad neverta kartoti tarptautins teiss akt, kurie yra inomi. A tik noriau atkreipti Tribunolo d mes kai kuriuos momentus, kurie Tribunolui pads suformuluoti bai giamj ms verdikt. I pradi kelios pastabos.

762

Komunistinis reimas - tai tik Rusijos imperijos komunistin stadi ja. Kadangi Ukraina pateko Rusijos car valdion prie 300 met, to dl ji vis laik jaut iauri Maskvos barbar rank. Carin reim nuo komunistinio reimo galima atskirti tiktai slyginai. Istorines Rusijos ir Ukrainos sskaitas galima pradti nuo XVII a., bet politikos menas sie kia daugiau, nei patenkinti kerto aistr, nukreipt praeit. Ms pa grindinis tikslas - sukurti palankias slygas tautos raidai, todl patei kiame trump kaltinim, lieiant tik komunistin valdymo laikotarp ir tik pradin fragment. Ruodami teism Ukrainoje, mes organizavome teorines konferen cijas. Po to, 1996 m., - tuo metu a buvau Ukrainos parlamento depu tatu - mes sukrme nacionalin Tarptautinio teismo rengimo komite t Niurnbergas-2". is ms komitetas padar didel darb, ir teori n, ir praktin. Mes nustatme, kad yra du principiniai poiriai: visuo meninis poiris ir imperatyvusis valstybinis poiris. Mes Ukrainoje ir Vilniaus Tribunolas yra visuomeniniai Tribunolai. Vadinasi, jie turi moralin - politin reikm, taiau neturi imperatyvins reikms. A ms darb vertinu kaip baigiamj visuomenins veiklos etap ir kaip ruoimsi imperatyviajam Tribunolui. Imperatyvusis Tribunolas gali bti suorganizuotas remiantis tarp valstybinmis sutartimis. Valstybs, kaip ir Niurnbergo Tribunolo me tu, gali dalyvauti ir pasirayti atitinkamas sutartis. Manau, kad ms darbas tai bus Niurnbergo-2 pagrindas, jis pagreitins tokio Tribunolo sukrimo galimyb. Dl to, kad ms Tribunolas surinko labai daug mediagos. Jeigu Tribunolas galt ispausdinti i mediag, iplatin ti j Jungtini Taut vienijamoms alims, manau tai padt ateityje vals tybms pasirayti sutartis dl tokio Tribunolo suaukimo. Dabar noriau atkreipti garbingojo Tribunolo dmes vien aspek t, kuris mano koleg kol kas nebuvo aptartas. 1946 m. Niurnbergo Tri bunolas udraud nacionalsocialistin darbo partij Vokietijoje, jos ide ologij ir represinius organus, kuriuos sukr i partija: gestap, Sau gumo tarnyb (SD) ir kitas. Vadinasi, 1946 m. Niurnbergo Tribunolas udraud nacionalsocialistin ideologij ir partij, kuri gyvendino t ideologij. Po dvej met - 1948 m., Jungtins Tautos paskelb Visuo tin mogaus teisi deklaracij. ioje deklaracijoje parayta, kad kiek vienam pasaulio mogui garantuojama odio laisv, galimyb skelbti laisvai savo pairas ir kt. Taigi mes matome prietaravim tarp to, k nusprend Niurnbergo Tribunolas ir tarp paskelbtos Visuotins mogaus teisi deklaracijos. Kokia ieitis galt bti? Manyiau, kad Niurnbergo Tribunolas ir

763

jo i teisins puss, o Visuotin mogaus teisi deklaracija daugiau r msi humanitarine teise. is prietaravimas gali bti isprstas taip. Nuo teiss atsiradimo laik inome toki taisykl, kad, vertinant mogaus, nacijos ar valstybs elges, irima tiesiogin prieast, o ne anks tesn. Todl nacionalin ideologija traktuojama ne kaip filosofin sro v, o kaip konkreios pairos, kaip konkreti ideologija. Nacionalsocia listins partijos krimas, kaip ir komunistins partijos krimas, rm si tokiomis ideologijomis. Ir i dalis, is teisinis aspektas deklaracijoje jau savaime panaikinamas. Deklaracijoje parayta, jog negali gyvuoti ta ideologija, kuri riboja mogaus teises ir laisves. Komunistin ideologi ja apriboja visas kitas ideologijas, kitas mogaus teises bei laisves ir pro paguoja tik savo teises ir laisves. Taigi Visuotin mogaus teisi deklaracija leidia mums apriboti ko munistini ideal skelbim ir iplitim, nuteisti j, o kartu ir jos ideo logij. Btent tok a ia matau sprendim. Mes inome, kad, smerk dami komunistin ideologij, kartu vertinome atsakomyb konkrei asmen, kurie vykd konkreius nusikaltimus. Tai yra numatyta bau diamojo ir baudiamojo proceso kodeksuose. Taigi partij, ideologij galima udrausti remiantis jos ideologija, jos veiksmais, taiau mogaus atsakomyb prasideda tik nuo vadinamojo corpus delictis. Dabar a no riau pereiti prie savo trumpo kaltinimo. Konkreiai atstovaudamas Ukrainai. Mes, Ukrainos atstovyb, pateikme savo kaltinamj ivad pagal Niurnbergo tarptautinio karo Tribunolo stat 6 punkt. Tai nusikalti mai taikai, karo nusikaltimai, nusikaltimai monikumui. Taip pat pa gal Konvencij dl genocido nusikaltimo udraudimo ir baudimo u j. Pagal Konvencij prie kankinim ir kitok iaur, nemonik, emi nant elges ar baudim, pasirayt 1984 metais, pagal Konvencij Nr. 29 dl prievartinio ar privalomojo darbo, priimt 1930 metais ir ki tas konvencijas. Ms Ukrainos atstovyb kaltinamajame akte nurod iuos tarptau tins teiss aktus kaip pagrindinius, kuriais remiantis galima pateikti kaltinimus. Mums inomi ir kiti tarptautiniai teisiniai aktai bei konven cijos, kurie taip pat buvo paeisti. Taiau manome, kad ms kaltina masis aktas nra galutinis, todl atstovai i Ukrainos kol kas remiasi tiktai iomis konvencijomis. SSKP ideologijos esm - tai grobikikas Rusijos ipltimas, jos gali iskleidimas vos ne visame pasaulyje. Jos organizaciniai, teisiniai ir ki tokie metodai, jos ideologija buvo grindiami tuo, kad komunist par tija stengsi teigti monms mint, jog objektyvusis pasaulis vystosi ple

764

iantis didiosioms ir nykstant maosioms tautoms, kad ateityje pasau lyje iliks ne imtai, tkstaniai kalb, o tik 10-15. Maosios tautos yra progreso stabdys, todl jos turi inykti. Taigi didiosios nacijos yra pro gresyvios, o visos maosios yra neperspektyvios ir pasmerktos inykti. Tokia ideologija yra nusikalstama, nes pateisindavo rusifikacij ir pa vergt taut naikinim. Taigi neleido joms naudotis apsisprendimo teise ir tuo paiu paeid Jungtini Taut nuostatas, taip pat tarptautin pak t dl mogaus teisi ir laisvi, priimt 1966 metais. SSKP ideologija nusikalstama tuo, kad ji pagrind demokratijos likvidavim, komunis tins diktatros tvirtinim. Leninas sak, kad mes i grynosios demo kratijos juokiams, revoliucijos tikslas, tikslingumas yra aukiau for malaus demokratizmo. A turiu nuorodas, i kur tai cituota. SSKP ideologija - tai nusikalstama ideologija, kuri suprieina vien klas su kitomis, turtinguosius su vargais, ateistus su tikiniaisiais, vai rias visuomens grupes tarpusavyje, nordama susilpninti taut i vi daus ir j pavergti. Savo eksproprijavimo teorij komunistai transfor mavo nusikalstam lozung: Plk tai, k dar galima plti." Visa tai demoralizavo visus gyventojus. SSKP ideologija nusikalstama todl, kad savo valstybingum pagrin d udrausdama religij ir visas kitas valstybingumo idjas. Tuo pa dar ukrainiei tautai, Ukrainos valstybei didiul al. Taigi SSKP pa eid 2-j Visuotins mogaus teisi deklaracijos straipsn ir Tarptau tini mogaus teisi ir laisvi pakto 2-j straipsn. SSKP nusikaltimas yra ir tai, kad buvo persekiojami mons dl religini, nacionalini, po litini sitikinim. Jiems buvo prievarta diegiama imperin komunisti n ideologija. SSKP ideologijos nusikalstam pobd patvirtina ir tokie veiksmai, kuriais buvo siekiama likviduoti demokratij ir tvirtinti dik tatr prisidengiant nauju pavadinimu. Okupavusi Ukrain, SSKP ms teritorijoje iplt Liaudies Komisar priimt sprendim dl spaudos. Ukrainieiai neteko spaudos laisvs. SSKP nusikaltimas prie demokratij - tai ir priimtas dar 1917 me tais dekretas, pagal kur buvo likviduojamas prisiekusij teismas, ves tos troikos", ypatingieji pasitarimai. Siekdama neribotos diktatros, 1918 m. Rusijos valdia panaikino Rusijoje parlament. Po to, kai bu vo ugrobta Ukraina, is dekretas m veikti ir Ukrainos teritorijoje. Bu vo likviduotas Ukrainos parlamentas. Tuo buvo paeista 4-ji Hagos Konvencija dl karo statym ir paproi, pagal kuri okupantui nelei diama naikinti okupuotosios teritorijos statym. Pagal ios konvenci jos nuostatas, okupantai turi gerbti okupuotoje alyje galiojanius sta tymus. 1918 metais bolevik valdia ileido dekret dl raudonojo te

765

roro, kuriuo remiantis nusikalstama komunizmo ideologija klasi ko v traktavo kaip statymin veiksm. Teroras tapo teisiniu valstybs val dymo metodu. Komunistai sukr visa apimani informacin sistem, naudojusi anketas, pas sistem, valstybin nipinjim, kuriuo buvo apraizgyta visa alis, net ir visas pasaulis. mons buvo papirkinjami ir skatina mi sksti. Surinkta informacija tarnavo aretams. Anketos ir pas sis tema panaudota tam, kad Politbiuras vien po kito galt priiminti po litinius sprendimus, kurie buvo nukreipti prie tam tikras socialines gru pes. Ne tik prie atskirus asmenis, bet ir prie socialines grupes. Kiek vienoje respublikoje, srityje, krate, rajone buvo nustatyti limitai, kiek reikia suimti, suaudyti ar itremti moni. Numatyta, kiek patiekti gr d, pieno, msos. Represijos leido isisti Rusijos gilum pigi darbo jg. O tai paeidia Ukrainos baudiamojo kodekso 174 straipsn. Imperija naudojo priverstin darb paeidiant Konvencij Nr. 29 dl prievartinio ar privalomojo darbo. i konvencija buvo Soviet Sjun gos pripainta. etasis jos straipsnis nustato, kad kiekviena alis, kuri j ratifikuoja, sipareigoja savo teritorijoje panaikinti priverstin darb, kad ir kokiomis formomis bepasireikt. Pagal tarptautin teis valsty b - eksploatatorius turi atlyginti priverstinio darbo aukoms ar j pa likuonims padaryt al. Kadangi Rusijos Federacija yra SSRS teisi pe rmja, tai ji ir turi imokti pinigines kompensacijas Ukrainos pilie iams u j priverstin darb Rusijos Federacijos teritorijoje. Dabar trumpai apie ekonominius nusikaltimus Ukrainoje. VKP(b) Centro komiteto sprendimu, priimtu 1941 metais dl moni ir turto iveimo, buvo pradta stambi Ukrainos pramons moni evakuaci ja Rusijos gilum. Buvo ivetas kolki, tarybini ki turtas, iveta apie 3,5 milijono ininieri specialist, kvalifikuot darbinink, inteli gent. 1941 m. gruodio mnes i Ukrainos iveta apie 20 lengvosios pramons objekt, kolki, traktori stoi turtas. 1941 m. komunist partija Rusij isiunt 158 000 arkli, 1 000 000 galvij, 1 600 000 avi, 125 000 kiauli, 20 000 traktori, o kiti buvo iardyti, sulauyti ir pa skandinti tvenkiniuose. Kuomet griuvo Soviet Sjunga, krsi naujos, nepriklausomos vals tybs. Rusijos Federacija paveldjo ms auks, deimantus. Taiau at sisak tuo turtu pasidalinti su buvusiomis Soviet Sjungos respubli komis, nors visas turtas buvo kuriamas vis SSRS respublik, o ne vie nos Rusijos Federacijos. Tai paeidia Vienos Konvencijos nuostatas. 1991 met duomenimis, SSRS Taupomasis bankas i Ukrainos Taupo mojo banko pam 84,3 milijardo rubli, kuri vert madaug 150 mi

766

lijon JAV doleri. Rusijos vyriausyb iki iol atsisako grinti Ukrai nos pilieiams iuos pinigus, tuo iurkiai paeisdama 1978 met Vie nos Konvencij. Remiantis tuo, kas ivardinta, kaltiname SSRS komunist partij, RSDRP, bolevik partij, jos vadovyb, Centro komitet, tarp j ir Uk rainos filial tuo, kad savo antihumanika ideologija, nusikalstama komu nistine ideologija padar nusikaltimus prie Ukrain. ie nusikaltimai to kie: triskart prie Ukrainos Respublik organizavo ginkluotus konfliktus. Tai buvo agresyvs karai, per kuriuos okupuota Ukraina. Tai paeid Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo status. Karini operacij metu Ukrainos Respublikoje 1917, 1920, 1944, 1950 m. komunistin karin va dovyb aud belaisvius, vert ukrainiei karius pereiti savo pus, au d taikius gyventojus, naudojo chemin ginkl. Tai yra nusikaltimai, nu matyti Niurnbergo tarptautinio karo Tribunolo statuose. i nusikaltim detal ivardijim vakar pateikiau Tribunolui. Ukrainos komunistin vy riausyb kartu su Maskvos valdia likvidavo Ukrainos valstyb, demo kratin sistem alyje, atauk Ukrainos statymus, panaikino Ukrainos parlament ir teismus, represavo valstybs tarnautojus ir karininkus, vi sas Ukrainos politines partijas, tarp j ir Ukrainos vietin komunist par tij. Pl Ukrainos cerkvi turt, slopino liaudies pasiprieinim, bole vikai kankino, trm, ud. Tai yra nusikaltimai, numatyti Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo 6-me straipsnyje. Diegdama rus, rusikosios ideologijos nuostatas Ukrainos teritori joje, komunist partija 1923-1932, 1933, 1946 metais organizavo Ukrai noje bad. Dl to Ukrainoje mir apie 6-12 milijon moni, tarp j ir daug vaik. Tai yra nusikaltimas, kur numato 1948 met Konvencija dl genocido nusikaltimo udraudimo ir baudimo u j. SSKP represa vo ir sunaikino Ukrainos intelektual potencial. SSKP politiniu, reli giniu ir socialiniu pagrindu deportavo i Ukrainos milijonus ukrainie i ir tuo paeid ms alies etnin sudt. is nusikaltimas taip pat numatytas ir Konvencijoje dl genocido nusikaltimo udraudimo ir bau dimo u j. SSKP istm i visuomeninio gyvenimo ukrainiei kalb ir ved rus kalb. Tai jau etnocido vykdymas alyje. SSKP Ukrainoje naudojo kankinimus, tyiojosi i gyventoj, tuo padar didel morali n, psichin al visai tautai. ie nusikaltimai taip pat numatyti Kon vencijoje prie kankinim ir kitok iaur, nemonik, eminant elge s ar baudim. SSKP ms teritorijoje naudojo priverstin darb, paeis dama Konvencij dl prievartinio darbo panaikinimo. SSKP vykd se lekcij socialiniu pagrindu, nusikalstamai naudojo chemin ir atomin ginkl, tuo padarydama didel al ms genofondui.

767

SSKP padaryti nusikaltimai neturi senaties termino. Mes tai tvirti name, remdamiesi 1968 met lapkriio 26 d. Konvencija dl senaties ne taikymo u nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus mo nikumui, taip pat Konvencija dl genocido nusikaltimo udraudimo ir baudimo u j. Remdamasis iuo trumpu savo praneimu, kuris papildo ms pir mj kaltinamj kalb, ir tais dokumentais, kuriuos pateikiau rugsjo 5-j dien, praau Tribunolo teisj iklausyti dar tok pareikim. At sivelgdamas tai, kad po 1920 met, kuomet buvo tvirtinta komu nistin diktatra, Ukraina neteko galimybs ireikti savo vali demo kratiniuose rinkimuose, praau Tribunolo pripainti Ukrain Rusijos ko lonija ir turti tai omenyje, kai bus vertinami SSKP vykdyti nusikalti mai Ukrainos teritorijoje bei kitose alyse. Praau rayti verdikto rezoliucin dal tok tekst: Perirj ir iklaus kaltintoj kalbas, nukentjusij, gynybos pasisakymus, Tarp tautinis Vilniaus visuomeninis Tribunolas nusprendia: 1. Kreiptis aukiausiuosius valstybinius organus t ali, kurioms atstovaujama iame Tribunole, silant: a) pasirayti tarptautin sutart dl Tarptautinio teismo (Niurnbergas-2) organizavimo, vertinti komunizmo nusikaltimus; b) priimti statymus, draudianius komunistin ideologij ir ko munistines partijas. 2. Sutikdami su Didiojo septyneto valstybi pripainimu, kad Ru sijos Federacija yra SSRS teisi permja, paraginti Rusijos Fede racij ireikti atgail, apgailestavim u padarytus iaurumus. Rusijos Federacija taip pat privalo teisingai paskirstyti gaut i Vokietijos finansin kompensacij visoms buvusioms okupuotoms alims".
Tribunolo pirmininkas:

Ai kaltintojui. Dabar skelbiu kavos pertrauk.

Tribunolo pirmininkas:

Tribunolas tsia darb toliau. Dabar kaltinamj kalb pasakys at stovas i Moldovos.
Kaltintojas George Gimpu (Moldova):

Js Prakilnybe auktasis Teisme. Komunistins ideologijos esm tai prievarta, represijos, teroras, meitas ir baim. Be i priemoni ko munistin sistema egzistuoti negaljo. SSKP, pradioje RSDRP, VKP(b) ir j padaliniai, taip pat ir sovietin vyriausyb, visikai pajungta SSKP, atjo valdi 1917 metais. Rusijos kolonijose valdi atjo stipri j

768

ga. Tos valdios pagrindas buvo ne mogaus teisi, pirmiausia jo tei si gyvyb, paisymas, o masin neteis, visuotinis teisi paeidimas, sudars komunistins sistemos esm. Komunistin ideologija kartu su Rusijos ovinizmu ir ekspansionistinmis ambicijomis pagimd monst r - totalitarin komunistin reim, kuris eng buvusi sovietini res publik tautas. ios tautos labai smarkiai dl to nukentjo. A kaltinu SSKP ir sovietin vyriausyb vykdius tarptautinius nusikaltimus prie taik, monikum ir monij, vykdius genocido ir karo nusikaltimus prie Moldovos Respublikos rumun gyventojus, Besarabij. ie nusikaltimai yra apibrti iuose dokumentuose: 1948 met Kon vencija dl genocido nusikaltimo udraudimo ir nubaudimo u j, 1968 met Konvencija dl senaties netaikymo u nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui, taip pat Niurnbergo tarp tautinio karo tribunolo statai, priimti 1945 m. A manau, kad Soviet vyriausybei ir komunist ideologijai negali bti taikomas senaties ter minas remiantis 1968 m. lapkriio 26 d. Konvencijos dl senaties netai kymo u nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus mo nikumui 1 straipsniu. i konvencija, ratifikuota SSRS vyriausybs, ku ri 1969 m. vertino tuos nusikaltimus kaip nusikaltimus prie monij, neturinius senaties termino. Nusikaltimai, vykdyti SSKP ir sovietins vyriausybs prie okupuotas SSRS tautas, buvo gausesni ir sunkesni nei faistins Vokietijos ir Italijos padaryti nusikaltimai. Faistai neband paaboti ir panaikinti mogaus teisi turti savo nuosavyb. O komu nistai paeid i teis, igrobst cerkves, pirmiausia banyias. Mol dovos Respublikoje buvo apie 200 toki igrobstyt cerkvi, be to, su naikinta apie 300 kapini. Privati nuosavyb gamybinms jgoms ivis buvo panaikinta. Komunistin ideologija kriminaliniu poiriu vertino visk, kas buvo padaryta iki j, vis pirma kultr, istorij, paminklus, liaudies medicin, inteligentij, moni kadrus ir kita. Jie savo veiks mais grino Moldov kelis imtus met atgal ir tuo padar jai nepa taisom al. Kadangi Rusijos Federacija yra SSRS teisi permja, ji turi apmo kti reparacijas Moldovos ir kit buvusi SSRS respublik gyventojams. Tik mano apskaiiavimais ios reparacijos turt sudaryti 32,5 milijar d JAV doleri. Politini represij aukoms turt bti imokta 10,7 milijon JAV doleri u padaryt moralin ir materialin al. Pirmas komunist, bolevik padarytas nusikaltimas - tai neteis tas valdios ugrobimas 1917 m. Reikia paymti, kad Vakar alys dl ios prieasties nepripaino N.Chruiovo ir L.Brenevo para, kaip SSKP generalini sekretori. Vienas i j turjo tapti Ministr Tarybos

769

pirmininku, o kitas - Aukiausiosios Tarybos pirmininku. Kadangi ko munist atjimas valdi buvo neteistas ir nusikalstamas, todl ne teista bei nusikalstama buvo visa j veikla nuo 1917 iki 1998 met, o ms Respublikoje iki iol. Komunistin valstyb, permusi ovinizm i sovietins Rusijos, oku pavo svetimas teritorijas, pasisavino svetim turt, rusifikavo gyvento jus, juos asimiliavo. Persekiojo politiniais, rasiniais motyvais t ali gy ventojus, tuo paiu padar nusikaltimus monikumui. Nusikaltimai monikumui Moldovoje - tai ir inteligentijos naikinimas. Vien 1941 m. birelio 13 d. i Moldovos buvo deportuota 44 gydytojai, 57 mokyto jai, daug agronom, 99 buhalteriai, 157 ininieriai, 72 urnalistai, akto riai, meno darbuotojai ir daug kit inteligent. 1946 m. buvo nubausta 44 160 moni pagal baudiamj kodeks, kaip tuomet vadinta u veiksmus, nukreiptus prie valstyb. 1940 m. buvo udraustos visos politins partijos, o j nariai arba suaudyti, ar ba itremti 25 metams. Vadovaujant VKP(b), sovietin vyriausyb sudar suokalb su Vo kietija, kuris buvo nukreiptas prie Rumunij, Latvij, Estij, Lietuv, Lenkij. Ruo kar prie Rumunij, Lenkij. Tai traktuojama kaip nu sikaltimas taikai. Kadangi okupacinis reimas yra karinio laikotarpio re imas, todl visa okupacins valdios veikla, terorai, persekiojimai, u dyns, kait grobimas, plimas, nuosavybs iveimas, banyi, cerk vi turto plimas, taip pat pastat griovimas laikytina karo nusikalti mais. Rus komunistinis reimas represavo apie 1 milijon Moldovos gyventoj, o tai sudar beveik 50 % ms alies gyventoj. Nuud 25 % ms moni. Asimiliavo, suaud 8 410 moni, ive lage rius 25 150 Moldovos piliei, itrm daugiau kaip 270 000 moni. 1930-1940 m., vliau 1941, 1945 m. apie 70 000 ms jaunuoli mokyk lose buvo uverbuoti darbams Kazachstan ir Sibir. 1940 m., kai sovietin armija pasiek Besarabij, buvo mobilizuota apie 22 000 jaunuoli nuo 18 iki 20 met. Visikai neparengti kariauti, dauguma j uvo. Be to, rus komunistai isiunt Afganistan kariauti dl imperijos interes 14 000 Moldovos piliei, i kuri 305 uvo, 700 tapo invalidais, o 12 995 dabar turi bti gydomi. Be to, Rusijos komu nistai ernobyl isiunt 3 280 moni, i j 145 ten uvo, 1 987 tapo invalidais, kiti serga dl radiacijos spinduliavimo, o 1 900 j vaik gi m ligoti. Jie metodikai, nuosekliai i prigimt viet vijo ms mo nes, ve ms al kolonistus. Taigi SSKP ir tarybin vyriausyb pa dar genocido nusikaltimus.

770

Gerbiamieji teisjai, nordamas rodyti antiliaudin, antitautin, an tidemokratin SSKP vykdom politik prie rumun gyventojus Mol dovoje, ir ne tik prie rumunus, kad Js sitikintumte, jog komunisti n ideologija yra ne tik neteista, bet ir nusikalstama, a atveiau Jums 118 dokument. kai kuriuos i j atkreipsiu dmes. Jie plaiau atsklei dia nusikalstam komunizmo esm. Girdjau, kad vakar ia buvo u duotas klausimas, koks vietini komunistini organ vaidmuo, nes at seit visi sakymai jo i centro, metropolijos, i Maskvos. tai vienas Liaudies Komisar Tarybos potvarkis dl karo tribuno l darbo Besarabijoje ir iaurs Bukovinoje. 1940 m. birelio 28 d. so vietai eng ms teritorij. Jau po keli dien jie ileido sakym, kuriame raoma, kad karo tribunolams leidiama nagrinti bylas dl kontrrevoliucini veiksm, banditizmo Besarabijoje ir Bukovinoje. Jie jau i anksto inojo, dar tik eng, kad jau yra tokia kontrrevoliucin veikla ir banditizmas iose vietovse. Kas tai pasira? V.Molotovas, Liaudies Komisar Tarybos narys. Kitas dokumentas - tai NKVD ra tas - praymas dl kariuomens skaiiaus padidinimo. Jame sakoma, kad perduodama Besarabij ir Bukovin Soviet Sjungai, ms armi ja turi saugoti kaljimus, aptarnauti Tribunolo teismus, bti konvoju mi lydint kalinius. Dokument pasira L.Berija. KGB telegrama dl speciali eelon, iveani gyventojus, forma vimo rayta i Kiiniovo birelio 7 d., o jau birelio 13 d. buvo pirmieji trmimai. I Kijevo buvo isista 1 315 vagon su monmis. 1949 m. baland Maskvoje buvo priimtas nutarimas iveti i Moldovos buoes, j padjjus, mones, bendradarbiavusius su rumun ir moldav poli cija, buvusius baltagvardieius, nelegali sekt narius ir kt. Grietai slap tai iame rate nurodoma, jog reikia isisti 11 280 eim. A pateiksiu duomenis, kad Js matytumte, jog viskas jo i Maskvos, visi saky mai, nutarimai. Saugumo praneimas dl specialaus kontingento forma vimo. Praneu Jums specialaus kontingento vykdymo iveimo i Mol dovos rezultatus. I viso iveta 11 617 eim, 34 815 moni, ia i vardyta netgi 11 335 vaikai. Yra toks pat ratas su grifu visikai slap tai", isistas VKP(b). Tai dar syk parodo, kad tie satelitai, tie ben dradarbiai buvo ir respublikose, taiau jie vykd tuos nusikalstamus nu rodymus, kuriuos gaudavo i Maskvos. Dar vienas Valstybs saugumo praneimas apie operacij Piets". Tai beveik stambiausia operacija ms respublikoje, vykdyta visikai slaptai 1941 m. Jame praneama, kad isista 11 193 eimos arba 35 050 moni. I viso birelio mnes i Moldovos buvo isista 30 ee lon, t.y. 1 745 vagonai moni. Labai tiksliai nurodyta, kiek moni

771

dalyvavo iose operacijose. Tai 848 operatyviniai darbuotojai, kiti ko mandiruoti i kit respublik, 13 774 kareiviai ir karininkai i MGB sis temos bei partinis aktyvas. Buvo mobilizuota 4 000 automobili i vie tini karini dalini bei civili gyventoj. Kitas labai svarbus dokumentas - tai ratas, kad btina isisti i Uk rainos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Moldovos jehovistus ir j eimos na rius. is ratas 1951 m. sistas Stalinui. Jame praneama, kad MGB or ganai nuo 1947 iki 1950 m. iaikino ir likvidavo kelet nelegali Jeho vos liudytoj sekt, buvusi Vakar Ukrainoje, Moldovoje, Pabaltijo respublikose. Buvo aretuoti 1 048 sektos nariai. Konfiskuota daug ti pografins mediagos, urnal, lapeli, kitokios literatros. Dokumen te nurodyta, kiek kiekvienoje respublikoje buvo toki moni. J pasi ra Moldovos ir Ukrainos kompartij vadovai. 1951 m. jehovistai buvo dar syk aretuojami ir isiuniami i Mol dovos. Pagal 1951 m. Ministr Tarybos potvark Nr. 0013 i Moldovos Respublikos isisti aktyvs Jehovos liudytoj sektos nariai. I viso i sista 2 680 moni arba 723 eimos. Tarp j daug vaik iki 15 met amiaus. Sugrstus vagonus ive i respublikos. ioje operacijoje da lyvavo 564 operatyviniai darbuotojai, 1 127 karikiai, vietinis partinis aktyvas ir kiti. Yra ir kit dokument, rodani, kad ie nusikaltimai prasiddavo komunist partijos centre, tai yra komunist partijos Politiniame biure.
Tribunolo pirmininkas:

iuos dokumentus, kuriuos Js perskaitte, mes pridsime prie by los, nes yra toks teisj kolegijos nutarimas. Bt labai malonu, kad Js pasakytumte pavadinimus, o turin mes skaitysime itisai.
Kaltintojas George Gimpu (Moldova):

A kaltinu SSKP dl to, kad buvo vykdomas genocidas Moldovoje, buvo organizuotas badas. Liaudies Komisar Tarybos nutarimu i res publikos buvo iveamos grdins kultros, kilo badas. Respublika stengsi plan vykdyti ir vykd 101 procentu, taiau po to imir ketvirtadalis gyventoj. A kaltinu SSKP genocidu, kad jie gyventojus privert valgyti mogien. Turiu 22 dokumentus, liudijanius, kad mo ns valg moni ms, deja, ia pateikti galiu tik vien tok dokumen t. Tai Kiiniovo apskrities partijos sekretoriaus informacija partijos Ge neraliniam sekretoriui apie tai, kad mons valgo moni ms. 1947 m. gegus mnes atuonmetis (paraytas vardas, pavard) papjov sa vo 5 mnesi brol. Dal msos ivir katile ir kartu su seserimi suval g. Tuo metu pas j ujo kaimyno vaikas, is skundsi, kad neturi ko valgyti. Jie tada jam patar, kad kai visi ieis ir jis liks vienas, tegul pa

772

pjauna savo broliuk ir suvalgo. Kada motina gro i darbo laukuose, i tragedija jau buvo vykusi. Taip pat mes inome atvej, kai moni nelaidojo, o juos valg. Toki dokument tikrai yra daug. A ia nuro diau tik vien atvej. Tai rodo, kad SSKP vykd gyventoj genocid ir iuo atveju tai pasireik badu. Pateiksiu dar vien dokument, liudijant, jog ms respublikos gy ventojai negaljo iksti tos prievartos, paeminimo, teroro, kuris buvo prie juos naudojamas, todl nusiudydavo. Kita komunist partijos sekretoriaus informacija apie valstieio saviudyb. Jis pranea, kad 1947 m. rugpjio mnes Tirnovo kaime pasikor valstietis. Pasirodo, kad j buvo aretav u tai, kad jis negaljo vykdyti duonos ir grdini kul tr paruo plano valstybei. Komunistinis reimas tokias baisybes dar ir tremties vietose. A tu riu dokument, pasirayt vieno Gulago lagerio virininko, kuris rao Liaudies Komisar Tarybos pirmininko pavaduotojui, jog itremtieji gy vena labai sunkiomis slygomis, tinsta i bado. Taigi mons buvo u domi tokiais bdais netgi tremtyje. Privalau Jums pasakyti, kad komu nist reimas po 1940 m. sunaikino ms inteligentij, nes turjo tiks l pakeisti etnin ms krato struktr. Buvo likviduoti visi ms tau tiniai kadrai, o tie, kurie vadovavo mums, buvo mons i kitos alies, i centrini imperijos region. A ia turiu pirmj ir antrj partijos sekretori sra. Tarp j buvo tik trys Moldovos gyventojai. Visi kiti atvetiniai, nemokjo ms kalbos, nesuprato ms kultros, netgi em dirbysts, kuri buvo kultivuojama ms alyje. KGB ir prokuratrose dirbo persiklliai i Rusijos ir nei vieno pilieio i Moldovos. A, kaip buvs politinis kalinys, atveiau ir visus dokumentus apie mano baudiamj byl, kaltinamj ivad i savo baudiamosios by los, nuosprend, kur man paskelb Moldovos Aukiausiasis teismas, sprendim dl io nuosprendio panaikinimo ir reabilitacijos dokumen tus. Juk a tam tikra prasme esu ir nukentjusysis. Js Prakilnybs gerbiamieji Tribunolo nariai, a manau, kad komu nizmas kl ir dar gali kelti tarptautin grsm, jei sugrt valdi buvusiose respublikose. Jis turi bti nuteistas Tarptautiniame Tribuno le Vilniuje. Komunizmas turi bti apkaltintas nusikaltimais taikai, mo nikumui, karo nusikaltimais, visais tais nusikaltimais, kuriuos rus okupacinis reimas vykd Moldovoje nuo 1917 met iki dabar. Ms respublikoje iki iol dislokuota okupanto kariuomen, rus kalba fak tikai yra valstybin kalba, taip pat bendravimo kalba. Ms alis yra komunistin prorusika respublika. Komunist dauguma ir dabar po sdiauja parlamente. Ms prezidentas yra komunist atstovas. Dar

773
Tiraspolyje yra politini kalini, tarp j ir vienas deputatas. Moldovos Respublika nors ir paskelb savo suverenitet, savo nepriklausomyb, nors ji yra Jungtini Taut ir daugelio tarptautini organizacij nar, taiau faktikai tebra Rusijos kolonija. Tai reikia, jog ji yra okupuota. Nordami isilaisvinti, gauti tikr nepriklausomyb, mes turime visus nusikaltimus, visas kanias, genocid, kuris buvo vykdomas per pas taruosius metus, pasmerkti ir ypa pasmerkti neteist, kriminalin ko munistin ideologij. A, George Gimpu i Moldovos Respublikos, okupacini reim au k vardu, karo veteran vardu kaltinu SSKP tarptautiniais nusikalti mais prie Moldovos taut, karo nusikaltimais, genocidu, nusikaltimais monikumui. Reikalauju Niurnbergo komunizmui, teisinio, moralinio kompartijos pasmerkimo ne tik Moldovoje, bet ir visose buvusiose So viet Sjungos respublikose, socialistinio lagerio alyse. Taip pat reika lauju paskelbti komunistin ideologij antidemokratine, antiliaudine, antimoraline, nusikalstama. Ai u dmes. Noriau tiktai paprayti, kad po kurio laiko gal iau kalbti ir Rumunijos vardu.
Tribunolo pirmininkas:

Ai. Skelbiu piet pertrauk iki 14 val. 40 minui.

Tribunolo pirmininkas:

Tribunolas tsia darb. Dabar kaltinamj kalb sakys atstovas i Bal tarusijos.
Kaltintojas Grygor Prokopovi (Baltarusija):

Js Prakilnybe auktasis teisme. A nepasakosiu apie tuos momen tus, kurie jau iandien buvo paminti ir pasakyti mano koleg. A po r odi noriau pasakyti apie tai, kas, mano nuomone, yra svarbiau ir nebuvo paskelbta kaltinamuosiuose aktuose.Taip pat noriau pasa kyti kelet odi tik apie nusikaltimus, kurie buvo vykdyti Baltaru sijos teritorijoje. Bolevikai, bdami i esms ekstremist organizacija, norjo surengti pasaulin revoliucij. Siekdami tikslo, kaip ir faizmas, jie galjo pasinaudoti bet kuriais metodais, daugelis i kuri buvo nu sikalstami. Bolevizmas iaugo i socialdemokrat darbo partijos, ku rios krimas buvo paskelbtas 1898 m. Pirmajame suvaiavime. 1903 m. nuo j atsiskyr deinioji pus, kuri sudar bolevikai. io atsiskyri mo iniciatorius buvo Leninas. inomos Lenino Balandio tezs" buvo pagrindinis ieities takas ir visos bolevik ideologijos pagrindas. I esms tai buvo demokratijos inaikinimo kis. 1917 m. vyko bendras Rusijos bolevik suvaiavimas. Septintaja me suvaiavime 1918 m. partija buvo pavadinta Rusijos bolevik ko

774
munist partija. Pagrindinis organizacinis principas buvo demokratinis centralizmas, kuris praktikai prilygo fiurerio principams. Partija buvo pavadinta Visasjungine komunist (bolevik) partija, o nuo 1952 m., nuo XIX suvaiavimo - SSKP. Nors keitsi pavadinimas, taiau nesi keit nei partijos ideologija, nei taktika, kuri i esms buvo ekstremis tin. Uuot sijung naujos visuomens krim po Vasario revoliuci jos Rusijoje, bolevikai pradjo vykdyti savo politik ir band organi zuoti pasaulin revoliucij. Jie, kaip ir faistai, naudojosi vairiausiais metodais, kuri dauguma buvo neteisti. U padarytus nusikaltimus komunist partijos vadovai nori vis kal t suversti Stalinui ir KGB organams. Tai nelabai skmingas bandymas. K kita atskleidia Leninio straipsniai bei kalbos nuo pat jo veiklos pra dios. Straipsnyje Kaip vykdyti kov" Lenino idsto savo principus. Siloma pasodinti kaljim deimtis turtuoli, pastebsiu, ne nusikal tli, o paprasiausiai turting moni, taip pat imt niekeli", kaip jie vadino, priversti juos valyti ivietes, suaudyti vietoje vien i de imties kaltinam veltdiavimu. Atkreipiu dmes - suaudyti vietoje be teismo ir tardymo. Pamats vis Lenino nurodym tragedij, 1917 m. pabaigoje, kai dar nebuvo jokio pilietinio karo, M.Gorkis ra: Pa man, kad jie yra napoleonai, leninieiai griauna Rusij ir Rusijos tau ta u tai umoks kraujo upmis". Prie ir po pilietinio karo 1920 m. pavasar Leninas tuometiniam krato ministrui ra kaip baudiamsias priemones silydamas nau doti suaudym. iame laike taip pat tai kas pasakyta, cituoju: Kad toki bausm reikia taikyti kaltinamiems organizavimu tokios veiklos, kuri nukreipta prie valstyb, pavyzdiui, padedantiesiems arba netgi tiems, kurie gali padti". Taigi galima audyti vien u tai, kad jis vie nodai gali padti eserams, menevikams ar dar kam nors. Leninas ma n, kad tokius mones reikia audyti. Leninas, Stalinas, Trockis, Bucharinas ir dar daug inom komunist partijos veikj yra kalti tuo, kad sukr sistem, kuri gimd nusikaltlius. Atmindami tas dienas, kuo met visas is teroras suklestjo, Baltarusijoje mes prisimename Kuropatus, kurie yra i piktadarybi liudininkai. Vieai i politin sistema ne buvo pasmerkta. Bolevizmas ir pastaraisiais deimtmeiais vykd nusikaltimus. Bu vo pradtos naujos represijos prie mokslo ir valstybs veikjus, prie liaudies kio specialistus, mokytojus ir kitus visikai nekaltus mones. Dar daugiau. Diktatorinis reimas, kaip ir faizmas, yra socialinis v ys visuomens kne. Jis naudojo savo nusikalstamus metodus tiek Ry t Vokietijoje, ekijoje, Lenkijoje, tiek kitose alyse, pavyzdiui, Afga

775

nistane. Visur, kur tik buvo bent menkiausios slygos bolevizmui at sirasti. inoma, sveiku protu nemanoma vertinti t nusikaltim, ku rie praeityje padaryti daugeliui taut. en, ingu deportacija, Kry mo totori ikeldinimas ir dar daug kas kita. Negalima nesmerkti ko munizmo dar ir dl to, kad pasaulyje nra imuniteto prie iuos dikta torinius reimus. Atrodo, kai tik Vokietija tapo demokratine alimi, griuvo totalitarinio socializmo lageris. Taip pat sugriuvo Soviet Sjun ga, bolevizmo idinys. Taiau istorija rodo, kad ymiai daugiau galimybi atgimti turi b tent bolevizmas. Jis iki io laiko nra pasmerktas kaip politin siste ma ir ideologija. Mes negalime pamirti, kad kai kuriose alyse bole vizmas gyvuoja iki i dien. Deja, pasirod, kad labai jautri iam u kratui yra Baltarusija. Komunistinio reimo recidyvas lukaizmas" yra faizmo ir komunizmo miinys, pagardintas populizmu. Kadangi faiz mas jau nuteistas, tai baltarusi diktatoriaus aplinka stengiasi nuplauti savo diktatori nuo t rudj apna. Bolevizmas tiesiog klesti ms respublikoje. Pats diktatros gimi mas Baltarusijoje buvo galimas, nes bolevizmo liekanos liko paioje Ru sijoje. Bolevizmas Baltarusijoje nebuvo pasmerktas kaip sistema ir ide ologija, todl Lukaenkos gerbjai neioja savo vado paveiksl kartu su Stalino portretais. Kaip Baltarusijoje, taip ir Rusijoje, vl atgim tos pa ios bolevikins partijos, kurios aktyviai kvieia atkurti totalitarin so cializm ir pai Soviet Sjung. Baltarusija tapo laboratorija, kur tik rinami atkrimo metodai ir bdai. Rusijoje ji susijung su dar viena eks tremistine srove - ovinizmu. Tad mes gavome puokt su dar nepa kankamai aikiu kvapu. Be Lukaenkos pasekj nebt ir Vladimiro Putino, kuris nesigdi nekti, kad Rusijai reikia centralizuotos stiprios valdios. Kaip rodym jis nurodo caro monarchij, bolevik diktat r ir stengiasi sukoncentruoti valdi savo rankose. Baltarusijos komunist partija buvo kurta Petrograde prie pat re voliucij ir ji yra bolevik partijos filialas. Ji visikai vykd j strate gij. Iki 1956 m. Baltarusijos kompartijai vadovavo statytiniai i Mask vos. Dar daugiau. Ji pati susikr ne Baltarusijos teritorijoje. Kompar tijos viepatavim utikrino ir visuomenje sitvirtinusi bolevizmo ide ologija. Darbininkus padar totalitarins ideologijos rankiais, todl Bal tarusijoje buvo naikinama bet kokia kita ideologija, o po to ir jos sklei djai. Taip pasireik proletariato diktatra. Gerbiamasis teisme, a dabar pakalbsiu apie kai kuriuos epizodus, kuri iandien dar neminjo, ir baisiausia, kad tie epizodai apie Balta rusij. Kai pateiksiu apibendrinim, noriau, kad Js atkreiptumte

776

tai dmes. 1933-1937 m. masikai udaromos visuomenins draugijos tuo pretekstu, kad tokios organizacijos buvo nereikalingos socializmo statybai. 1930 m. buvo panaikintos tokios organizacijos kaip alin ne ratingum", Blaivybs" draugija ir kitos. Apie kit likim mes netgi nieko neinome. Taip pat buvo udaryta Radijo mgj draugija", o 1937 m. - sjungin Mokslo ir technikos" asociacija. Krybins orga nizacijos Baltarusijoje buvo dvigubai kontroliuojamos: valstybs - tai da r specialios tarnybos, ir partijos - tai dar Centro komiteto skyriai, nes ia buvo sprendiami visi svarbiausi klausimai. Totalitarin sistema nesuderinama su krybine asmenybe, ji stengiasi asmenyb sulugdyti moraliai, o jeigu tai dl kakoki prieasi ne pavyksta, tai ir fizikai. Specialiosios tarnybos reguliariai gaudavo in formacij apie kontrrevoliucinius Baltarusijos raytoj pasisakymus, k jie kalbjo draugikoje aplinkoje, kompanijose ir kitur. Nors vieai jie nebuvo smerkiami, taiau raytojai visuomet buvo traktuojami kaip ne patikimi asmenys. Buvo vykdoma meduolio ir rimbo politika. 1930 m. prie Baltarusijos raytojus buvo surinkta kompromituojanti mediaga. Raytojus priskirdavo prie vis stambi kontrrevoliucini organizaci j. 1935-1936 m. daug raytoj buvo nuteisti, iveti lagerius, dalis suaudyta. 1938 m. Vidaus reikal komisariatas prane sekretoriui P.Ponomarenkai, kad yra kompromituojanios mediagos apie Baltaru sijos raytoj sjungos vadovus. Dl to buvo suimti J.Kolasa, J.Kupala ir A.Dzidulia inomi Baltarusijos raytojai. Negaliu nepakalbti apie iandienin situacij Baltarusijoje, nes yra paraleli tarp praeities ir dabarties. Usienyje iuo metu yra ms i nomas raytojas Vasilis Bykovas. Jis turjo palikti al vien dl to, kad neman esant reikalinga mstyti taip, kaip jam liep diktatorius. Praei tais metais turjo palikti al ir raytoj sjungos pirmininkas Nekliaje vas, jaunas poetas Adamoviius ir kiti. 1938 m. pavasar buvo paskelbtas Centro komiteto potvarkis, pagal kur buvo vedamas privalomas rus kalbos mokymas visose nerusi kose respublikos mokyklose. Nacionalinis vietimas buvo galutinai u mirtas ir tarp t, kurie trei deimtmet vykd baltarusizacij. Ket virto deimtmeio pabaigoje i j nieko nebeliko tarp gyvj. ia kolegos kalbjo ir apie banyios turto eksproprijavim. Balta rusijoje cerkvs irgi patyr i tragedij. Antai 1929 m. buvo suorgani zuotas teismas, kuriame teis kunigus. Baudiamojon atsakomybn bu vo patraukta 10 moni, i j 4 kunigai. jimas patalp, kurioje vy ko teismas, buvo tik pagal leidimus, o juos idavinjo milicija. Proces buvo norta organizuoti lenk kalba, taiau kunigai pareikalavo, kad

777

viskas vykt rus kalba ir visi esantys salje galt suprasti, kas deda si. Kunigai buvo nuteisti suaudyti, visi kiti gavo nuo 4 iki 20 met konclageri. Vien Oros srityje i 37 cerkvi buvo udaryta 21, i 27 sinagog - 13. Pats is procesas buvo tiesiog pasityiojimas i moni religini jausm. Be to, buvo grobiamas cerkvi turtas. Viename i Minsko apskrities kaim buvo toks atvejis, kai mokytojas aktyvistas i cerkvs kulto reikmen padar uns bd. Apie tai yra nurodyta pra neime ir paym patvirtino vietos srities milicijos virininkas. Apie i tragedij mast galima sprsti pagal kitas paymas. 1938 m. buvo praneama, kad cerkvi funkcionavimas Baltarusijoje nutrko 1927-1928 m. daugiausia dl to, kad ventikai buvo aretuoti u taria mai aktyvi antisovietin veikl. A toliau neaptarinsiu konkrei fakt ir pavyzdi, o ikart pereisiu prie kvalifikavimo t nusikalstam vei k, kurias dar Baltarusijos teritorijoje. Todl dabar praau, kad io teis mo verdikte, kuris bus priimtas, ie mano kaltinimai bt rayti. Atsivelgdamas tai, k jau idsiau, kaltinu Soviet Sjungos ko munist partij ir jos filial Baltarusijoje tuo, kad, sukr klasin, anti nacionalin ideologij, bolevikai pavert j valstybine ideologija ir pa dar tokius nusikaltimus prie baltarusi taut: sunaikino per 1,5 mili jono baltarusi, igrob j turt, ir tai buvo daugiausia padaryta vien dl to, kad jie apkaltinti antikomunistinmis pairomis; buvo sunai kinta daugiau kaip pus Romos katalik, staiatiki dvasinink, uda rytos beveik visos banyios, cerkvs, sinagogos, kiti maldos namai, bu vo pliamas cerkvi turtas. Tai yra nusikaltimas, kur numato 1948 m. Konvencijos 2 c punktas dl genocido nusikaltimo udraudimo ir bau dimo u j; dl nacionalini ir kitoki prieasi buvo deportuota di del dalis gyventoj, tai paeid nacionalin Baltarusijos gyventoj su dt. J vieton buvo atsisti rus tautybs gyventojai arba rusakalbiai; baltarusi kalba buvo istumta i vietimo sistemos ir prievarta dieg ta rus kalba, o tai yra etnocido nusikaltimas; buvo sukurtos represi ns struktros, kurios visoje Baltarusijoje iauriai kankino ir tyiojosi i moni, ir tuo padaryta tautai didel moralin bei psichin ala. Tai yra nusikaltimai, numatyti 1984 m. Jungtini Taut Konvencijoje prie kankinimus ir kitok iaur, nemonik, eminant elges ar baudim; taip pat padar baltarusi darb priverstin, tuo paeisdami 1930 m. Konvencij dl prievartinio ar privalomojo darbo. A taip pat palaikau ir tuos argumentus, kuriuos ia isak Tribu nolui mano kolegos arba kurie dar kalbs. Jei manysiu esant reikalin ga, a praau, kad man dar bt suteiktas odis ar a palaikau ar ne palaikau kitus mano koleg kaltinimus, kurie dar bus pareikti.

778

Tribunolo pirmininkas:

Tikiuosi, Js inote, kad bus replikos ir jos galimos tiek prie gyny b, tiek prie kitus kaltintojus, jeigu bt koki kolizini klausim ar neaikum. Taigi praom, galsite pasinaudoti replikos teise. Dabar pra ome pasakyti kaltinamj kalb atstovs i enijos.
Kaltintoja Aminat Saijeva (enija):

Gerbiamasis Tribunole. Prie dvi dienas a gana ilgai kalbjau ir smulkiai pasakojau apie esani situacij enijoje. Dabar noriau su trumpinti savo praneim ir pasakyti pai esm. Vis pirma noriau pasakyti, kad pareikt kaltinim teisin baz visikai atitinka t teisi n baz, kuri ia jau buvo pristatyta. A sutinku su pono L.Lukjanenko nuomone dl to, kad komunizmo laikotarpis labai panaus cari ns Rusijos laikotarp. Noriau dar pridurti, kad komunistinio reimo nuo pseudodemokratinio reimo, esanio dabar, beveik nemanoma at skirti. To rodymas - jau antra agresija prie en taut ir en res publik. Komunistinis reimas ir dabartinis pseudodemokratinis rei mas turi t pai imperin esm. Noriau paminti Abdurachmano Avtorchanovo knyg, kuri paaiki na komunizmo esm. Cituoju: Jeigu genialus fanatikas su kokios nors utopijos manija gauna absoliui valdi, tai tos valstybs tauta yra tie siog pasmerkta". Abdurachmanas Avtorchanovas pats buvo enas, nu kentjs nuo komunistinio reimo. Jis yra inomas visame pasaulyje sovietologas, politologas, raytojas, kuris atskleid komunizmo ir jo vad Lenino ir Stalino - nusikalstam esm. 1944 m. jis emigravo Vokietij ir ten dirbo, o tiksliau sakant, jis patrauk su vokieiais Vakarus. Jo kny gos Valdios technologija", Kremliaus imperija", Leninas Rusijos liki me", Memuarai" ir kitos buvo pagrindins partini funkcionieri kny gos, pagal kurias jie studijavo komunistinio reimo istorij. io visuomeninio teismo darbas yra svarbus visoms valstybms ir tau toms, kurios nukentjo nuo komunistinio totalitarinio reimo. Komuniz mas vis dar gyvuoja, Leninas ir Stalinas taip pat dar gyvuoja. Komunis tin ideologija vairiais pavidalais vis dar mus engia. Kelias laisv gali bti mums ukirstas, jeigu nepaabosime komunizmo ideologijos, kuri provokuoja ovinizm, nacionalizm, rasizm. Jeigu pavelgsime e n tautos istorij, tai pamatysime, kad i tragedija neprasideda nuo ko munistinio laikotarpio. en ems buvo ugrobtos prie imtus me t ir buvo sunaikinta apie 90 % en tautos. 1918 m. enai atkr savo nepriklausomyb, kuri bolevik buvo sunaikinta 1919 m. Nuo 1919 iki 1991 m., kai buvo atkurta enijos nepriklausomyb, enija buvo Rusijos kolonija ir okupuota komunistins Rusijos. Tai

779

rodo faktas, kad enijoje niekada nebuvo demokratini rinkim. Ko munistinis reimas, jeigu mes prisimintumme 1920-1940 m. laikotar p, en respublikoje sugebjo sunaikinti 35 % en tautos. tai u k komunistinis reimas turi atsakyti ir turi bti pasmerktas. Komu nistinis reimas turi bti nuteistas u en tautos sunaikinim per bombardavimus, per karinius veiksmus, kurie vyko 1920-40 m. Komu nistinis reimas turi bti apkaltintas u tremt, u suaudymus, mee i inaikinim, grobstym, u nusikaltimus prie monikum, u in teligentijos suaudym. Komunistinis reimas turi atsakyti u nemokamo darbo panaudoji m t en, kurie buvo Soviet Sjungos lageriuose ir kaljimuose. Komunistinis reimas turi atsakyti u priverstin en tautos depor tacij 1944 m., dl kurios uvo apie 70 % en tautos. Deportacija, kuri faktikai buvo en tautos genocidas. Komunistinis reimas tu ri atsakyti u dvasin genocid, u rusifikacij pagal 1948 m. enevos Konvencij dl genocido nusikaltimo udraudimo ir baudimo u j. Ru sija, kaip SSRS teisi permja, kuri pasira ias konvencijas, pradjo 1994-1996 m. nepaskelbt kar prie en taut. Rusijos pokomunistinis reimas, kuris yra tas pats komunizmas, tu ri atsakyti u karin agresij prie nepriklausom en respublik, u marionetins vyriausybs sukrim. Pokomunizmas turi atsakyti u 120 000 moni arba 12,5 % en tautos uvim 1994-1996 m. kare. Pokomunistinis reimas turi atsakyti u kankinimus, suaudymus ir ki tus iaurius veiksmus prie en vyrus, moteris ir vaikus, taip pat u visa, kas buvo padaryta lageriuose en teritorijoje 1994-1996 m., u tarptautinmis konvencijomis udrausto bakterinio ir cheminio ginklo panaudojim. Pokomunizmas turi atsakyti u tokius nusikaltimus, ku riuos padar Rusija prie enij pirmo karo metais. U enus, ku rie dingo be inios, u buvusius lageriuose karo metu, u 400 000 pri verstini pabgli, u visik infrastruktros sunaikinim, u ekono mikos sunaikinim, u 74 000 moni, tapusi invalidais, tarp j 19 000 vaik. U 12 000 vaik, tapusi nalaiiais. U tai, kad buvo psichin ir fizin en tautos prievarta. U pirmojo en respublikos prezi dento Docharo Dudajevo nuudym. Pokomunizmas turi atsakyti u bibliotek, mokykl, technikum, auktj mokykl sunaikinim, u tai, kad buvo padaryta didiul a la ms gamtai ir ekologijai. Pokomunizmas turi atsakyti u nauj nuo 1999 m. vykdom agresij prie en taut. U karo veiksmus e nijos teritorijoje, nors 1997 m. gegus 12 d. enijos Respublika ir Ru sijos Federacija pasira taikos sutart 400 met trukusios prieprieos

780

baigimo ir enijos tarptautini teisi atkrimo proga. Pokomunizmas taip pat turi atsakyti u imtus tkstani iudyt moni, u dau giau nei 20 lageri krim enijos teritorijoje. Tai yra mirties lage riai, kur mons be tardymo ir teismo buvo kankinami, naikinami ir suaudomi. Pokomunizmas turi atsakyti u gamtos, kultros ir istorijos verty bi sunaikinim. Pokomunistins Rusijos reimas turi atsakyti u gar bs ir orumo eidim, u paeminim ir terorizm, kuris buvo vyk dytas prie en taut. Turi atsakyti u taut pirmj vadov suau dym. Visai neseniai buvo Lefortove nuudytas en parlamento va dovas. Vardan taikos ir demokratijos, orumo ir garbs, vardan teisin gumo, humanizmo ir monikumo a kvieiu Jus laikyti komunistin ideologij neteista ir visais bdais j pasmerkti. Ai u dmes.
Tribunolo pirmininkas:

Labai ai Jums u kaltinamj kalb.

Kaltintoja Aminat Saijeva (enija):

Ai Jums.
Tribunolo pirmininkas:

Dabar kalbs kaltintojas i Bulgarijos.

Kaltintojas Valentin Petroussenko (Bulgarija):

Gerbiamasis pone pirmininke ir auktojo Tribunolo nariai. Man tr ko laiko ir, deja, a nespjau pateikti Tribunolui kaltinamosios media gos, kuri surinko represuotieji Bulgarijoje. Netgi iandien faksograma a dar gavau daug naujos mediagos, kuri prayiau pridti prie vis Tribunolo rodym. Antra, a nenoriau kartoti t fakt, kurie jau buvo pateikti mano koleg, kalbjusi prie mane. A ia atstovauju repre suotiesiems Bulgarijoje, todl noriau tiktai pareikti kelias pastabas kaip istorikas apie konkreias situacijas keliose Ryt Europos valstybse. Ryt Europos ali specifika parod, jog nuolaidiaujant vietos valdiai, taip pat antihitlerins koalicijos sjungininkams, stalinin valdia su jais pasiskirst takos zonas. Ir tai 1945 m. buvo paskui teisinta Jaltos kon ferencijoje. Didiosios valstybs, tokios kaip Soviet Sjunga, kartu su ja ir Va kar valstybs, visikai ignoravo suverenias Ryt Europos valstybi gy ventoj teises. ios alys prievarta buvo prijungtos prie socialistinio la gerio, jose buvo panaikinta demokratija. Konkreiai Bulgarijoje mes kal bame apie iors agresij, kuri vykd sovietin armija. Bulgarija buvo paskelbusi kar Vokietijai, taiau, nepaisant to, Soviet Sjunga paskel b Bulgarijos karalystei kar ir 1944 m. neteistai ved savo armij m s teritorij. Vliau tai turjo lemiamos reikms komunistiniam perver-

781

smui Bulgarijoje. Nors formaliai alyje buvo sudaryta koalicin vyriau syb, joje buvo ir kairij, ir buruazini-demokratini partij atstov, taiau prasidjo tiesiogin kova ne tik prie tuos, kurie buvo susij su ankstesniu partiniu reimu, bet ir prie visikai nekaltus mones. Tuomet buvo kurta liaudies milicija", tapusi prievartos instrumen tu. Ji veik ne tik prie buvusio reimo baudiamsias struktras, bet ir prie visus buruazinio reimo valstybs veikjus. Buvo tvirtintas raudonasis teroras" ir visa tai pavadinta valymu". Be teismo buvo nuudyta apie 100 000 moni. Taiau tuo viskas nesibaig. 1945 m. stichinio valymo metu buvo suaudyta dar kelios deimtys tkstani moni. Visa tai vyko masikai. Didioji dauguma auk iki iol yra kva lifikuojami kaip prapuol be inios, net j palaik niekas nerado. Buvo organizuotas liaudies teismo" farsas, paeistos pagrindins moni teiss. Buvo paeidiami visi teismo procedros reikalavimai. Tie teismai tuo metu stengsi ne tiek atkurti teisingum, kiek bauginti Bulgarijos taut. 1945 m. Bulgarijoje buvo vykdyta 135 teismo susido rojimai, nuteisti 9 955 mons, i j 2 700 mirties bausme. Kiti buvo nuteisti vairios trukms laisvs atmimu arba isisti tremt. Komu nistai teisino nekalt moni udymus. 1945 m. buvo ileistas potvar kis, kuriuo remiantis buvo baudiami ne tik tie, kurie veik prie oku pacin reim, bet ir kurie pasisakydavo u pagrindines mogaus tei ses bei laisves, demokratin visuomens santvark. Iki 1953 m. buvo organizuoti 106 politiniai procesai, kuriuose dau guma moni nuteisti ilgam kalinimo laikui. Ypa reikt paymti 1945-1948 m. politinius procesus. Jie buvo nukreipti prie parlamenti n opozicij. Bulgarijos komunist partija tik ir lauk Paryiaus taikos sutarties, kuomet buvo panaikintos sjunginink kontrols komisijos. Po to Bulgarijoje prasidjo itisos teroro bangos. Pagrindins opozici ns Agrarins partijos lyderis buvo nuteistas mirties bausme kaip Pa siprieinimo centro" vadovas. Jam, kaip ir kitiems, pateikti kaltinimai buvo absurdiki. Prokuroras j paskelb faizmo alininku ir perversmo organizatoriumi. Nors iki 1940 m. is mogus buvo inomas kaip di delis kovotojas prie faizm. Taip pat buvo nuteistas advokatas, gy ns deportuojamus ydus. Komunistinis reimas metodikai naikino i tisas vairi socialini sluoksni moni grupes. Kadangi visa tai var dinti uimt daug laiko, todl pateiksiu tik kelet atvej. Tarp toki reikt paminti proces, surengt prie karinink korpu s, opozicines partijas, katalik ir protestant dvasininkus. Katalik dvasinink lyderis buvo itremtas, vliau jis kanonizuotas kaip kanki

782

nys. Nuolat buvo organizuojami procesai prie tariamus nipus. vai ri proces sra galima tsti ir tsti. A tiktai paminsiu proces dl sabotao, organizuotus procesus prie inteligentus. Bulgarijos komunist partija reng procesus ne tik prie opozicines partijas, bet suaud net gi kompartijos atstov. Negalima ia nepaminti ir kompartijos nova torikumo", kuriant konclagerius. Vienas toks aukljamasis bendrabu tis" atsirado jau 1944 m. J steigimas buvo teisinamas tuo, kad norta izoliuoti antisovietikai nusiteikusius mones. 1948-1962 m. per lage rius perjo 23 521 mogus. Vliau ie lageriai buvo udaryti ir daugiau sia buvo naudojami kaip kaljimai. Represiniai kompartijos organai kartu su KGB organizavo Georgi jaus Markovo, ymaus Bulgarijos disidento nuudym. 1970 m. jis bu vo nuudytas Londone. Vliau is atvejis tapo chrestomatiniu. Toks me todas buvo taikomas daugeliui Bulgarijos veikj. Visa i operacija ap gaubta paslapties skraiste ir netgi Britanijos specialiosios tarnybos ne galjo suinoti apie nuudym. Kitas atvejis - tai 1990-1991 m. susi dorojim dokument, liudijani apie tai, slpimas. Ir niekas j neran da iki iol. Tai labai neigiamai veikia visuomen, nes demokratijos si tvirtinim visuomenje lydi raudonojo kapitalo verimasis ms eko nomik ir buvusi saugumo darbuotoj siskverbimas vairias struk tras. Bulgarijos represuotj organizacija pateik fakt apie nusikals tam kompartijos veikl per vis okupacijos laikotarp. Mes kaltiname kompartij u tai, kad ji jga tvirtino totalitarin re im, vykd represijas prie gyventojus. Buvo aretuojami visi, kurie nesutinka su komunist reimu, netgi ir potencials prieai. Buvo pa eista keletas tarptautini konvencij, tarp j ir Jungtini Taut Visuo tin mogaus teisi deklaracija. Buvo vykdoma kolektyvizacija, mo ns prievarta keliami i miest kaimus. Sistemingai paeidinjamos nuosavybs teiss, taip pat ir kitos asmens teiss bei laisvs. Komunis t partija organizavo represijas prie nacionalines maumas Bulgarijo je. Kompartij kaltiname ir tuo, kad ji norjo Bulgarij prijungti prie SSRS. 1984-1989 m. kompartija apribojo turk nacionalins maumos pilietines teises. Vykdydama visus iuos nusikaltimus kompartija vadovavosi mela ginga, nusikalstama ideologija, o daugelis kompartijos vad siek tik tai egoistini tiksl. Vliau, po nepriklausomybs paskelbimo, Bulga rijoje buvo organizuoti baudiamieji procesai prie kompartijos veik jus, tarp j ir prie Generalin sekretori Todor ivkov, bet jiems buvo pateikti labai nereikmingi kaltinimai.

783

Taiau visa tai yra pavieniai simboliniai aktai, todl mes raginame Tarptautin Vilniaus visuomenin Tribunol nuteisti socializm, komu nizm, bolevizm ne tik Soviet Sjungoje, bet ir Ryt Europoje, ir vi same pasaulyje. Mes manome, kad tam turt padti ir visos visuome nins organizacijos bei viso pasaulio alys. Ai u dmes.
Tribunolo pirmininkas:

Dabar kaltinamj kalb pasakys atstovas i Slovakijos.

Kaltintojas Michal Glonda (Slovakija):

Gerbiamasis Tribunole, a jau birel kalbjau ir pristaiau savo kal tinamj akt, o dabar j tik papildysiu. Mano praneimas trumpas, 4 puslapi. A atstovauju Rezistencijos centrui. Tai didiausia buvusi po litini kalini organizacija Slovakijoje. Vien dokument a perdaviau Tribunolui. is praneimas yra Jozefo Vicino, kuris vadovauja judjimui Baltoji lelija". Jis padar didel darb apraydamas visus nusikaltimus, vykdytus komunistinio reimo. Dar noriau paminti vien labai spe cifin situacij Slovakijoje. Mes esame vienintel alis pasaulyje, ku ri komunizmas atjo i Vakar, o ne i Ryt. NKVD padaliniai atvy ko i Prahos 1944 m.. vykusius 1946 m. rinkimus komunistai pralai mjo. Jie laimjo ekikoje Slovakijos dalyje, o Slovakijoje laimjo De mokrat partija. Ji surinko 63 % rinkj bals. A praau atkreipti d mes mano kalb, nes kalbsiu anglikai, mano kaltinamoji kalba taip pat buvo parayta angl kalba. Slovakijos komunist partija buvo kurta 1921 m., bet labai greitai ji buvo traukta ekoslovakijos komunist partij, sutrumpintai vadina m SK. Ji visada buvo ekoslovakijos komunist partijos sudtine da limi iki pat panaikinimo 1990 m. Priekarinje ekoslovakijoje Slova kijos komunist partija galjo laisvai dalyvauti visuomeniniame gyve nime ir visuotiniuose rinkimuose. Ji laimdavo nuo 12 iki 15 % liau dies bals, siunt savo deputatus parlament. Bet ji visada iliko opo zicine partija. Slovakijos komunist partija buvo udrausta 1938 m. ru den. Dauguma jos vadov pabgo Maskv. ekoslovakijos komunist partijos vadovai gro kartu su Raudonja armija 1944-1945 m. Jiems grus, prasidjo teroras, kokio iki tol nra buv alies istorijoje. Po karo ekoslovakija buvo atkurta kaip Centri ns Europos demokratin alis. Komunistai dabar sudar labai svarbi nacionalins fronto koalicijos dal. Sumaniai manipuliuodami, padedant Soviet Sjungai, jie dominavo vyriausybje. 1946 m. komunistai pra laimjo visuotinius rinkimus Slovakijoje, bet tapo paia stipriausia po litine partija ekijoje. Po to j vadovas Klemensas Gotvaldas gavo premjero post. 1948 m. vasario mnes, atsikraius buruazini" part

784

neri Nacionalinio fronto koalicijoje, vadovaujant Kremliaus virinin kams ir taikant jau ibandyt sovietin model, komunistai pradjo ve dinti proletariato diktatr ekoslovakijoje. Terorizmas ekoslovakijoje prasidjo ne tik 1944 m. vasar, kada so vietiniai paraiutininkai buvo nuleisti Slovakij. Padedant vietiniams disidentams ir kai kuriems armijos karininkams, 1944 m. rugpjio 29 d. jie uvald gana nema region centrinje Slovakijoje. Jie ilaik i t teritorij savo valdioje tiktai du mnesius. Bet per laikotarp jie padar baisiausius nusikaltimus, daugiausia prie civilius gyventojus, ypa prie vokiei tautin maum, kuri gyveno Slovakijoje. Tai bu vo nusikaltimai prie karo belaisvius, Slovakijos vyriausybs narius, lo jalius Slovakijos armijos karininkus. Antai suaug vyrai Sklero mieste lyje buvo apsupti, nuudyti ir ukasti masiniame kape, kur jie turjo isikasti prie juos nuudant. Visi tariamieji buvo savavalikai kalina mi, kankinami, audomi, deportuojami Soviet Sjung. Paskaiiuo ta, kad madaug 4 000 moni tapo i egzekucij aukomis. Atjus Raudonajai armijai, atjo ir NKVD daliniai, kurie veik pa dedant vietiniams komunistams. Buvo tsiami smurtiniai veiksmai. I tisos gyventoj grups buvo vadinamos liaudies prieais, visiems bu vo atimtos pagrindins teiss ir turtas. Daug gyventoj, ypa vengr ir vokiei kilms, buvo itremti, iveti i alies. Apie 20 000 piliei deportuota Soviet Sjung, kur jie buvo kalinti, suvaryti lagerius, turjo dirbti nepakeliamomis slygomis ir tik patys stipriausi galjo i gyventi. Tikslus uvusij skaiius, dar nra paskelbtas. Dauguma i iaurum buvo baisaus kerto ir proletariato" autoritarins neapykan tos veiksmai. Jie gali bti kvalifikuojami kaip karo nusikaltimai. Taiau ekoslovakijos parlamentas 1946 m. gegus 8 d. prim sta tym Nr. 115, kur rm komunistai. iame statyme buvo nustatyta, kad u visus smurto veiksmus padarytus vykdant nacionalin isiva davimo kov, yra atleidiama ir nebaudiama. Po perversmo, vyku sio 1948 m. vasar, komunistinio reimo teroras sustiprjo. Ir palaips niui jo aukomis tapo netgi buv sjungininkai i buruazijos. Jie buvo vadinami buruaziniais nacionalistais, bet pagrindinai teroras buvo nu kreiptas prie komunistins sistemos tradicinius prieus: banyi, ne komunistin inteligentij, valstieius, smulkiuosius kininkus ir versli ninkus, taip vadinam buruazij, buvusi, nekomunistini partij na rius, grupes bei asociacijas ir kt. 1949 m. vasar buvo pabandyta atskirti katalik banyi nuo Ro mos katalik banyios ir pradti j kontroliuoti valstybiniu mastu.

785

Toks mginimas nepavyko dl to, kad mons sukilo daugelyje mies teli ir kaim. Ir dl itokio pasiprieinimo imtai moni ir keletas ku nig buvo aretuota, kankinama ir kalinta. 1950 m. balandio mnes komunist valdia konfiskavo visus vienuolynus alyje. O studentus vienuolius suvar 5 tokius koncentracijos vienuolynus. Jie buvo are tuoti ir ten laikomi. Kai kurie i j buvo paaukti armij, jie buvo pri versti dirbti darbo batalionuose arba jie buvo priversti dirbti darbinin kais fabrikuose, kasyklose ir valstybiniuose kiuose. Kunigams buvo u drausta vykdyti savo ganytojikas funkcijas. ie drakoniki veiksmai bu vo vadinami akcija K". 1950 m. rugpjio mnes toks pats smgis suduodamas visiems mo ter vienuolynams Slovakijoje, kur gyveno madaug 3 200 seser. J turtas buvo konfiskuotas ir dauguma vienuoli buvo deportuotos e kij, kur jos buvo priverstos dirbti tekstils fabrikuose, valstybiniuose kiuose ir kitur. Tai buvo vadinama akcija R". 1950 m. balandio m nes graik katalik banyia buvo likviduota ir prievarta sujungta su staiatiki banyia. Jos vyskupai ir dauguma kunig buvo pasodinti kaljimus, o banyios ir daugelis pastat, seminarijos buvo konfiskuo tos ir atiduotos staiatiki banyiai. 1951 m. sausio mnes trys kata lik vyskupai buvo nuteisti paskyrus jiems grietas bausmes. Lik vys kupai buvo izoliuoti savo gyvenamosiose vietose ir kontroliuojami ga liotini. 1950 m. pradta ki kolektyvizacija. Ji buvo vykdoma labai grie tai ir iauriai. Daugelis valstiei, ypa turtingesni, buvo iveami kaljimus ir nuteisiami daugeliui met. Kolektyvizacija apm ir smul kij prekyb bei amatus. Buvo taikomos represins priemons kitiems gyventoj sluoksniams, vykdomi dstytoj, student, universiteto pro fesori, valstybs tarnautoj valymai. Rezultatas buvo tas, kad dauge lis profesionali darbuotoj neteko savo darbo. Jie buvo priversti dirb ti nekvalifikuot rank darb. 1949-1952 m. laikotarpiu buvo vykdomas daugelio eim perklimas i Bratislavos kitus miestus. Taip buvo vykdoma akcija B". eimos bu vo jga perkeliamos i savo gyvenamj viet kaimus, kur buvo privers ti gyventi sunkiomis slygomis. J namai buvo atiduodami tiems, kurie buvo palanks reimui. Teroras pasidar truputl velnesnis po Stalino mirties, kai Chruiovas pasmerk jo nusikaltimus. Taiau persekiojimai, diskriminacija ir represijos prie pagrindines mogaus teises tssi iki pat totalitarinio reimo Centrinje Europoje lugimo 1989 metais. iurp kelia statistikos duomenys, surinkti ekoslovakijoje. 19481952 m. nacionalini teism buvo nuteisti 27 000 moni. Apylinki teis mai 1953-1967 m. nuteis 70 770 moni. kalint koncentracijos lageriuo-

786

se - 186 000. Pagalbini toki grupi, korpus nari kalinta - 118 683. Politiniai kaliniai, kurie buvo reabilituoti 1948-1989 m. ekijos ir Slova kijos Respublikoje - daugiau kaip 270 000 moni. Neteistai deportuo ta SSRS per 20 000 moni. I viso aretuot 1948-1967 m. buvo 1 120 387 mons. Mir kaljimuose - 15 726, i kuri 238 buvo nuteisti mirties bausme. 1948-1968 m. laikotarpiu emigravo maiausiai 450 000 moni. Tuo paiu metu pagal oficialij statistik legaliai emigravo 60 000. Ai u Js dmes.
Tribunolo pirmininkas:

Dkojame gerbiamajam atstovui.

Vyriausiasis Tribunolo sekretorius:

Gynjas turi praym

Tribunolo pirmininkas:

Praom.
Gynjas Jurijus Radoviius (Lietuva):

Noriu Tribunolo paprayti, kad likusieji kaltintojai padaryt trum pas savo praneim santraukas, kad bt galima iklausyti iandien ir gynj kalb. Yra labai daug mediagos ir per i sesij gali taip pat pritrkti laiko, kaip buvo per birelio sesij.
Tribunolo pirmininkas:

i dien Tribunolas sesijos turbt nebaigs, o darys pertrauk, po kurios bus paskelbtas nuosprendis. iandien baigsime teisminius gin us, iklausysime replik, padarysime iandien tai, k btina padaryti proceso metu. Dar yra neatvykusi kaltintoj, kurie, remiantis Tribu nolo nuostatais, galjo neatvykti, nes jau paskelb savo kaltinamuosius aktus. Neatvykusi kaltintoj vardu gals kalbti, pagal Tribunolo nuo status, Vyriausioji kaltintoja. Praom Jus tribn.
Vyriausioji kaltintoja Zita liyt, pareigota paskelbti Albanijos kaltintojo baigiamj kalb:

Noriau labai trumpai pateikti atstovo i Albanijos kaltinim: Po Antrojo pasaulinio karo grieiausia ir absurdikiausia komuniz mo diktatra Ryt Europoje buvo Albanijoje. Nepaisant miliniko al ban tautos darbo, atuntojo deimtmeio pabaigoje dar buvo badau jani moni. Albanijos valstyb vald patarjai i Jugoslavijos, Rusi jos ir Kinijos. Be Envero Hodos, net ir tie, kurie dabar valdo Albanij, turt bti bent jau moraliai atsakingi. Komunizmas Albanijoje vykd dar nematyt genocid. alyje, kurioje tuo metu gyveno tiktai 2 000 000 moni, dokumentais patvirtinti skai iai rodo negirdt genocido mast. Nukankinti ir nuudyti be teismo proceso - 5 577 mons, kalinti - 34 135, itremti ir deportuoti 59 009 mons.

787

1943 m. rugpjio-gruodio mnesiais komunistai nuud 267 taria mus nacionalistus. 1944 m. sausio-lapkriio mnesiais - 3 140, komu nist teismas suaud dar 2 170 vadinamj nacionalist. Komunistai sudegino 639 sodybas, pagrob visus naminius gyvulius: karves, avis ir okas. Albanijoje komunist buvo steigta kalinimo viet: kaljim - 13, darbo stovykl - 12, stovykl internuotiems asmenims - 9. Mir arba nuauti izoliatoriuose - 254 asmenys. Mir kaljimuose ir priverstinio darbo koncentracijos stovyklose - 632 asmenys. Mir internuotiems as menims skirtose stovyklose - 945, suluointi fizikai ir dvasikai, ne gals mons - 432 asmenys. Ar normalu dl politini sitikinim ka linti mones, kurie neturi rank, turi vien rank arba koj, yra psichi kai nesveiki, kurti, pirmos arba antros grups invalidai, vaikai iki 16 met, nios moterys? Tai buvo marksizmo-leninizmo ideologijos do vana Albanijos pilieiams, kurie kentjo apie pus imtmeio. Envero Hodos politinis biuras 1951 m. prim labai iaur spren dim. Buvo steigtas specialus valstybs slaptj tarnyb teismas, ku rio sprendimai buvo galutiniai ir neskundiami. Tuoj pat buvo pradti ruoti sraai moni, paskirt suaudyti, pradti rengti kiti kalinimo ir internavimo nuosprendiai. Buvo sudarytas specialus teismas, kurio nuosprendis vykdytas 1951 m. Be valstybs kaltintoj 22 mons nu teisti mirties bausme, 5 mir tardymo metu. Nuteisti sunkiesiems dar bams 23 asmenys. Antikomunistai buvo aretuojami visuose Albanijos miestuose, pagal kai kuriuos oficialius altinius suimta daugiau kaip 1 435 asmenys. Komunistai, bdami ateistai, tik gij valdi pradjo atvir kar prie religij. 1967 m. religija buvo visikai udrausta, ventyklos su naikintos. N vienoje pasaulio alyje nebuvo tokio reikinio, inoma, iskyrus tas alis, kuriose sitvirtino komunistiniai reimai. Buvo su audytas 81 dvasininkas, o imtai j kalinta ir itremta dl politini pair. Kai kaljimuose kas nors susirgdavo tuberkulioze, jis buvo siunia mas ligonines, esanias vieno metro gylyje po eme, kuriose bdavo sunku igyventi dl drgno ir sunkaus oro. Tai buvo vadinamieji mir ties kambariai. Pasitaik atvej, kai su i nelaiming, sergani asmen knais buvo atlikti chirurgijos ar vaist poveikio eksperimentai. Dak tarai ir profesoriai atvykdavo i visos Soviet Sjungos, kad atlikt to kius eksperimentus, kokius atlikdavo su gyvnais, pavyzdiui, su iur kmis ir pelmis.

788

Ypa nukentjo politins socialins grups moni, kuri nuo 1945 iki 1990 m. buvo internuota ir ivaryta koncentracijos stovyklas 48 217, tarp j 10 192 moterys ir vaikai, o i viso toki asmen buvo 1 200 000. Gerbiamasis teisme, ir tai buvo 2 000 000 gyventoj turinioje valsty bje: 5 577 asmenys buvo nuudyti pagal teism nuosprendius, kiti vieai be teismo. Albanijos komunist partijos veikla buvo itin nusikalstama ir anti konstitucin, ji negerb netgi t teiss akt ir institucij, kuriuos ji pati buvo sukrusi ir patvirtinusi. 1967 metais partija sunaikino religines ins titucijas, vietas ir ventoves, pradjo pilieiams pirti ateistin komu nistin marksizmo-leninizmo ideologij, atm i j teis laisv nuo mon, nes pliuralizmas buvo institucikai ir praktikai panaikintas dar 1947 metais, pasmerkus j politinei opozicijai. Kaltintojai i Albanijos prao pasmerkti ir vertinti komunist parti jos vykdytus nusikaltimus, vertinti j teisin atsakomyb dl vis mi nt nusikaltim, perduoti tarptautiniam teismui i nusikaltim ide ologus, organizatorius ir vykdytojus. Dkoju u dmes.
Tribunolo pirmininkas:

Ai, dkojame Jums. Dabar kalbs atstovas i Moldovos. Jis yra ga liotas pateikti kai kuriuos duomenis apie komunistinio reimo Rumuni joje padarytas nusikalstamas veikas. Praom.
George Gimpu (Moldova), pareigotas paskelbti Rumunijos kaltintojo baigiamj kalb:

Gerbiamasis teisme. Buvusi politini kalini asociacija Rumunijoje negaljo atsisti savo atstovo. Atsiunt tiktai savo kaltinim ir leido man perskaityti j bei perduoti Tribunolui. Rumunija vienintel alis, kuri ne likvidavo Ribentropo-Molotovo pakto pasekmi. Besarabija - tai Mol dovos teritorijos dalis, kuri rytuose buvo padalinta tris dalis. iuo me tu ji yra atplta nuo Rumunijos. SSRS 1939 m., pasiraydama slaptuo sius protokolus su Vokietija, paeid Rumunijos atvilgiu Briando-Kel loggo pakto dl karo kaip nacionalins politikos priemons atsisakymo 1 straipsnio b punkt. Taip pat paeid tos paios sutarties 2 straipsn, kuriame parayta, kad vairs ginai ir konfliktai tarp besitariani a li turi bti sprendiami tik taikiu bdu. SSRS paeid ir Maskvos protokol, pasirayt 1989 m. SSRS taip pat paeid 1933 m. Londono Konvencij, reikalaujani utikrinti visoms tautoms j teritorin vientisum. Remiantis Paryiaus sutartimi Besara bija ir iaurs Bukovina buvo pripaintos Rumunijos dalimi. i sutar tis buvo pasirayta 1920 m. SSRS, paeisdama tarptautines teises nor mas, draudianias bet koki agresij, jau nuo 1924 m. pradjo planuoti

789

siverim Rumunij nordama aneksuoti Besarabij. Po Antrojo pa saulinio karo, vedus sovietin armij Rumunijos teritorij, rumun tautai Maskvos statytinio A.Viinskio potvarkiu buvo eksportuojama" komunistin ideologija. Rumunijos karalius buvo priverstas atsisakyti sosto. Taip pat Rumunijos teritorijoje buvo vykdytas nusikaltimas mo nikumui. Politini kalini bendrija Rumunijoje paband surinkti duomenis apie i agresij. Susumavus duomenis, bendrija nustat, kad 300 000 moni buvo nuudyta saugumo poemiuose, apie 126 000 kalinta, 2 000 000 pa teko rusams nelaisv. Komunistin agresija prie Rumunij prasidjo dar 1917 m., kuomet 50 000 rus kareivi, esani Besarabijos teritorijoje, ta po komunistins Rusijos agentais. Po paliaub su Soviet Sjunga, kuri nesilaik io susitarimo, paeid jo nuostatus, nelaisv buvo paimta apie 180 000 Rumunijos armijos kariki. Juos vliau isiunt Upoliars konc lagerius. Tredalis i kariki nelaisvje uvo. 1945-1958 m. milijonin Sovietin armija prievarta dieg komunizm Rumunijos gyventojams. Ru mun turto plimas buvo traktuojamas kaip karo trofjus. Komunizmo valdymo metais beveik 3 000 000 alies gyventoj buvo atleisti i darbo, prarado savo turt, nuosavyb. 1945-1960 m. panaikintos ikikarins vals tybins staigos, kurta komunist partija ir represins struktros, pana ios NKVD. Panaikintos Nacionalin valstiei, Socialdemokrat bei ki tos parlamentins partijos, o j veikla udrausta. Tokiu bdu buvo visi kai likviduota opozicija, jos nariai. Jie kartu su savo lyderiais buvo are tuoti ir uvo kaljimuose bei tremtyje. Siekdama sunaikinti rumun nacijos elit, kultros vertybes, vado vaujama Stalino per A.Viinsk, kompartija sudegino itisas bibliotekas. Buvo naikinami inteligentai, generolai, ministrai, parlamentarai ir kiti inomi ikikarins Rumunijos mons. Po to buvo stengiamasi sunaikinti pai gausiausi Rumunijos klas - valstietij, i kurios atm turt. Tai buvo pavadinta kolektyvizacija. Ypa daug ioje srityje pasidarbavo ko munist lyderis N.auesku. Jo sin, kaip ir daugelio komunist s in, slegia imtai tkstani nuudyt, 180 000 kalint, 100 000 de portuot valstiei. Nuo ems paviriaus buvo nuluoti itisi kaimai, cerkvs, deimtys monumentali statini. Visa tai buvo reikalinga va dinamj Liaudies rm statybai. Komunizmas ariai kovojo prie banyi. mons bijojo eiti mal dos namus, kriktyti vaikus, tuoktis banyioje, statyti kryius ant sa vo gimini kap. Komunizmo padaryti nusikaltimai - tai nusikaltimai, padaryti monikumui. Nuo 1944 m. beveik 2 000 000 moni buvo su-

790

imti, deportuoti, perkelti kitas vietas arba udaryti konclageriuose. Be veik 3 000 000 asmen buvo persekiojami, prie juos naudotas teroras tik todl, kad jie buvo aretuotj giminaiiai arba palikuonys, gimi naiiai t, kurie emigravo usien. Apie 400 000 buvo supdyti kal jimuose ir lageriuose, suaudyti mikuose, kalnuose, kaimuose arba nu kankinti saugumo tarnybos poemiuose. Rumunijos materialini nuostoli po komunizmo valdymo nema noma netgi suskaiiuoti. Komunizmas taip pat vykd ir dvasin geno cid. Baudiamieji organai vykd teroro akcijas. Buvo draudiama at virai reikti savo pairas, religinius sitikinimus. Buvo naikinamos kul tros vertybs. Tokia praktika nuo 1945 iki 1989 m. demoralizavo vi suomen, dl to tai kvalifikuotina kaip masinis genocidas. Betgi pats baisiausias nusikaltimas monijai komunizmo valdymo metais - tai ag resija prie mogaus psichik ir moral. mons prato bijoti, neapks ti vieni kit. Tai dvasikai luoino mones. Todl dabar grti prie de mokratijos pasidar labai sunku. Skirtingai nuo nacist, kurie visus savo veiksmus skrupulingai u rainjo, registravo, komunistai ir politiniai baudiamieji organai, kaip NKVD, pasisteng, kad likt kuo maiau j nusikaltim pdsak. Po 1979 m. stengsi panaikinti visus savo veiklos kalius. Taiau j nusi kaltimai monijai tapo inomi, nes liko tkstaniai liudinink, kurie sa vo atmintyje ilaik t nusikaltim vaizdus. Remdamiesi j pasakoji mais, mes stengiams sudaryti special saugumo organ archyv. Mes smerkiame komunizm u nusikalstamos ideologijos propagavim, u nusikaltimus monijai. Manome, kad pasaulis turi pasmerkti nusikalti mus, kuriuos vykd komunizmas. Ai. Tekst a turiu, mans pra taip pat perduoti Jums ias knygas, kurias ileido mano mintas Tota litarizmo archyvas. Tai trys tomai, juose aprayti nusikaltimai, pada ryti lageriuose tuo metu, kai vadovavo A.Viinskis. Knygas perduosiu sekretoriatui.
Tribunolo pirmininkas:

Ai u praneim. Tribunolas daro 20 minui kavos pertrauk. Po to bus tsiami teisminiai ginai, po j - replikos ir tada ios dienos po sd baigsime. Tokia ms likusi darbotvark.
Tribunolo pirmininkas:

Tribunolas tsia darb toliau. Pagal Tribunolo reglament po kaltin toj kalb turi teis kalbti nukentjusieji. Jeigu yra nukentjusij ir jeigu norite papildyti savo parodymus, praome tribn. Kalbs nu kentjusioji Auks Ramanauskait-Skokauskien.

791

VII. Nukentjusij kalbos

Nukentjusioji Auks Ramanauskait-Skokauskien (Lietuva):

Gerbiamasis Tribunole, gerbiamieji proceso dalyviai. A esu parti zan generolo Adolfo Ramanausko-Vanago dukra. Mes girdjome kal tinamuosius aktus, klausme apie baisi neteisyb, iurpius nusikalti mus, suklastot, nutylt, apmeluot, meit ms taut istorij. Tai baiss faktai. Komunizmas iki iol yra nepasmerktas, komunistiniai nu sikaltliai taip pat nepasmerkti. A esu labai dkinga io Kongreso ren gjams, organizatoriams, kurie djo labai daug darbo, kad bt pada ryta komunizmo baisybi vardijimo pradia, kad bt duotas jam tik rasis vardas. Man skaudi mano tvyns tragedija, skaudina ir iurpina faktai, kuriuos Tribunolui pateik sveiai savo kaltinamosiose kalbose, man skaudi ir mano bei mano artimj tragedija. Generolas A. Ramanauskas-Vanagas ventai tikjo prigimtine mo gaus laisvs teise, laisvos tvyns btinybe, todl pasiaukojo laisvs ko vai tikdamas jos teistumu. i j kov, partizanin kov, teista pri paino ir ms Respublikos Seimas, pripaindamas pernai 1949 m. par tizan Deklaracij Lietuvos valstybs teiss aktu. A. Ramanauskas-Va nagas yra ios Deklaracijos signataras. Jis, kaip ir kiti 25 000 laisvs ko votoj, sudeg tvyns meils ugnyje. Jie tikjo, kad Lietuva bus lais va, kad tai, k padar komunizmas, bus vertinta. A noriu paskaityti tvo uraytus sakinius. Jie rayti laisvs kov metais, bet jie tarsi skirti iai dienai: Jeigu visiems objektyviai bt i nomos tos slygos ir aplinkybs, kuriomis Lietuva tapo sovietine so cialistine respublika, kiekvienas mogus, tikrai branginantis ties, be maiausios abejons pasakyt, kad tai, k pasauliui Maskva skelbia kaip savanorik ms Stalino sauls parsiveim ir raudonojo rojaus sive dim, yra tik komunizmo vadeiv grubios jgos, veidmainikumo ir tik riausios apgauls aktas. Kruvinasis bolevizmas lietuvi tautai dav tik baisios vergijos panius, nesuskaiiuojamus kaljimus, masinius trmi mus, Sibir, dvasin ir fizin teror, mirt. Per vis savo istorij lietuvi tauta igyveno daug sunki vergijos met, patyr daug paniekinim ir kani, taiau viso to net palyginti negalime su tais igyvenimais, ku riuos jai atne XX a. bolevizmas. Kremliaus vadovai per savo sadistikos prigimties MGB, MVD or ganus, parsidavlikai talkinami saujels ms tautos igam, panoro per trump laik palauti lietuvi atsparum. Jie jau i anksto gerai i nojo, kad komunizmo idjoms tarpti ms tautoje palankios dirvos nra ir joms skiepyti pasirinko durtuv metod. Lietuvi tauta nuo bole

792
vik nukentjo labiausiai, nes i Pabaltijo krat ji atkakliausiai jiems prieinosi okupantams. Tai rodo patirtos aukos ir net pai didij Kremliaus vadov uuominos. iuo metu dar negalima tiksliai pasa kyti, kiek lietuvi bolevikai itrm Sibir, kiek supd kaljimuose ir nuud, taiau kiekvienam aiku, kad tie skaiiai yra labai dideli. At eis laikas, kai bus galima surinkti ir nustatyti tikslius duomenis. Prieas su pavergtja lietuvi tauta elgsi labai iauriai. Tokiais veiksmais bolevizmui negali prilygti net paios tamsiausios jgos, ku rios kada nors viepatavo pasaulyje. ia nemanoma, kad ir trumpai, aprayti t lyki ir nepaprastai iauri kankinim, kuriuos lietuvi tautos snums ir dukroms teko ikentti kaljimuose, per tardymus. Ka da nors tai gals paliudyti asmenys, kurie patys patyr ias kanias. Ta iau ne visk, ne visk ir pasakyti gals, nes daugelis lietuvi buvo nu kankinti, jie jau niekuomet neprakalbs ir nepapasakos to, k bolevi kai jiems padar. Tiesa, jau ir iuo metu yra asmen, kuriems teko skrosti nukankint asmen lavonus, jie savo akimis mat, kaip nuu dytieji buvo sualoti. Dabar jiems sakyta tylti, bet kada nors, ino ma, jie gals visa tai vieai papasakoti. Noriu tiktai pakalbti apie t negirdt bolevizmo barbarikum, kur jie parod nordami palauti lietuvi tautos pasiprieinim. Buvo nepaprastai retas dalykas, kad bolevikai tikr Lietuvos partizan sveik paimt savo rankas. Jei padtis bdavo beviltika, partizanas pats nu traukdavo savo gyvybs sil, bet prieui nepasiduodavo. Kartais b davo taip, kad bolevikams rankas patekdavo sunkiai sueistas parti zanas, kuris jau nestengdavo nusiauti. Prieas tuoj pat nustatydavo, ar jis gali igyti, ar ne. Jeigu matydavo, kad sueistasis mirs nuo aiz d, stengdavosi iki mirties kuo labiau ikankinti reikalaudamas iduo ti gyventojus ir savo kovos draugus. Tuos partizanus, kurie paklidavo j rankas lengvai sueisti arba idavik umigdyti nuodais, baisiausiai kankindavo, bet irdavo, kad greit jie nenumirt. Daniau per ilg laik iki mirties nukankindavo tuos, kurie nieko neiduodavo. Kartais jie sueistuosius greit nuveda vo ligoninn ir gydytojai turdavo suteikti jiems pagalb vien tam, kad vliau bt galima juos dar labiau kankinti. Ligoninse net bdavo spe ciali palata sueistiems partizanams, prie j nuolat stovjo ginkluot en kavedist ar strib sargyba. Buvo tardoma naktimis ir palatose, o par tizanui kiek sustiprjus, saugumas j ivedavo ir praddavo kankinti, danai iki mirties. Partizanai bdavo kankinami paiais iauriaisiais bdais. Jiems de gindavo padus, badydavo adatomis panages, nulupdavo nagus, temp

793
davo ir lauydavo snarius, alodavo lyties organus, lupdavo od. Oku pantui net partizano mirtis dar nereik galutinio atsiskaitymo. J sa distika prigimtis sugalvojo tai, ko padaryti XX a. nebt idrsusi net nekultringiausia pasaulyje tauta. Pabrtina tai, kad visa, kas ia mi nima, buvo vykdoma pagal aukiausi Kremliaus vadov direktyvas. I pradi partizan lavonai bdavo fotografuojami. Fotografuoda vo tik tas pats fotografas, kuriam buvo liepta nepasilikti lavon foto grafij arba negatyv. Man inoma, kad kai kurie fotografai miesteliuo se, rizikuodami savo laisve, rinko toki fotografij kolekcijas, tikda mi sulaukti tokio laiko, kada jie gals jas vieai parodyti. Esu taip pat girdjusi tvirtinant, kad bolevikai tuos asmenis, kuriems buvo paves ta fotografuoti partizan lavonus, laik savo prieiroje ir buvo numa t vliau j nepalikti gyv, nordami atsikratyti liudytoj. Paiup sa vo rankas partizan, rusai su stribais jo uniform pasidalydavo dar vy kio vietoje, nuo gyvo partizano ar jo lavono nutraukdavo batus. Apskritai partizan lavonai bdavo paliekami visikai nuogi arba tik su apatiniais baltiniais. Kart rusai su stribais partizan nukov prie jo nam, tuo metu buvo aretuotas ir partizano tvas. Vis keli iki mies telio rusai su stribais privert tv sdti ant snaus lavono krtins. Kartais vienu virvs galu suridavo nukautojo partizano kojas, o ant rj priridavo prie veimo. Stribai ir rusai vaiuodavo susd, o lavo n vilkdavo eme iki pat miestelio. Ar gali bti kas nors niekikesnio? Miestelyje iniekinti partizan lavonai guldavo maiausiai tris pa ras, o kartais net savait. Lietuvoje nerasime tokio miestelio, kuriame nebt niekinami partizan lavonai. Jie bdavo numetami gatvse, ant grindinio bet kaip, kad atrodyt kuo labiau iniekinti. Dl to daniau siai numaudavo apatines kelnes, kad matytsi lytiniai organai, kuriuos neretai sualodavo. Kartais po nukautj galvomis pakidavo akme nis. Vasaros kartyje lavonas palikdavo ant gatvs grindinio gulti ne maiau kaip tris paras. Juos per t laik draskydavo unys ir aptp davo begals musi. Prie lavon pakaitomis buddavo uniformuoti ar ba civiliais drabuiais persireng rusai ir stribai. mons bdavo va ru varomi pairti iniekint partizan lavon, nes taip norta bau ginti vis lietuvi taut. Jeigu i irov kas nors pravirkdavo ar i tardavo uuojautos od, tas tuoj pat bdavo aretuojamas ir nuvaro mas sauguman. Rusai, stribai ir kiti tautos igamos, kurie prieglobst rado tik mies telyje, partizan lavonus spardydavo, apspjaudydavo, dauydavo laz domis, grsdavo jas burnon, idauydavo dantis. Bet tuo lavon inie kinimas dar nesibaigdavo. Po to jie bdavo sueriami unims, sumeta

794

mi ivietn arba geriausiu atveju negiliai ukasami grioviuose, iuk li duobse ir kitur. Miesto unys neretai partizan lavonus atkapstydavo ir itsydavo j kaulus. Neinia kodl, bet, praslinkus madaug ketveriems metams, okupan tas partizan lavon gatvje jau nepalikdavo. Tuomet jie bdavo nu metami tvartuose ant gyvuli mlo ir ten kelias dienas laikomi. Priei ti prie j buvo draudiama. Ten buvo vedami tik aretuotieji ir nuu dytojo artimieji lavono atpainti. Man atrodo, kad vieai partizan la vonus niekinti miesteli gatvse ir aiktse baig todl, kad inia apie tai pasiek laisvj pasaul. monms pavyko gauti okupant numest gatvse partizan lavon nuotrauk. Vliau tas nuotraukas mums pa vyko perduoti Vakarus. Ten jos buvo ispausdintos laikraiuose ir urnaluose. Vien tokio urnalo numer teko ir man skaityti ir matyti, nes man j perdav pas mus i Vakar nuleisti desantininkai. Tame ur nale buvo dta fotografija trij partizan lavon, paguldyt ant gat vs grindinio Butrimoni miestelyje. Atrodo, kad komunistai nebegaljo ko nors iauresnio padaryti gy vam ar uvusiam partizanui ir kartu bauginti kitus lietuvius, kurie tik rengsi stoti partizan gretas. Taiau ir dabar, ir ateityje kiekvienas gals sitikinti, kad okupantas ir ms tautos igamos tokiais baisiais savo veiksmais lietuvi tautos nebaugino. Dabar mes kalbame apie tai, k su jais dar. Nevardintas ir nevertintas nusikaltimas sudaro prie laidas, galimybes jam pasikartoti. Todl a nuoirdiai praau ir nuo irdiai tikiuosi, kad is Tribunolas savo darb, tok reikming ir rei kaling, ts toliau ir ateityje - turiu vilties, kad jis iaugs i visuomeni nio statuso. A labai dkoju, linkiu visiems sveikatos, itverms ir sk ms. Ai.
Tribunolo pirmininkas:

Labai ai gerbiamai, Auksei Ramanauskaitei-Skokauskienei. Ar yra dar nukentjusij, kurie nort kalbti? Praom gerbiamj Alfons Svarinsk.
Nukentjusysis monsinjoras Alfonsas Svarinskas (Lietuva):

Gerbiamieji teisjai ir visi ito vento reikalo dalyviai. A jau kalb jau, bet man iandien patiko kai kuri prelegent mintis, kad reikia kal bti ne apie atskiro mogaus tragedij - toki buvo milijonai - bet apie taut tragedij. Komunistin sistem reikia nuvainikuoti amiams, kad bsimos kartos galt laisvai gyventi. O dabar jie pas mus grta. Mask va nupirko tarnybines mainas, kuriomis vainja, rodosi televizij ek ranuose, jie nori geriau gyventi. Kagbistai grta. A kalbsiu trumpai ir kaip kunigas tik apie banytinius dalykus. Kada atjo sovietai ir oku

795

pavo Lietuv, pirm smg trenk banyiai, nes banyi laik tautos sine. O antr smg trenk Lietuvos inteligentams, kuriuos laik tau tos protu. Jeigu tauta neturs sins, neturs proto, j bus galima leng vai valdyti, naudoti kaip rank kitiems uvaldyti. Atj i karto uda rinjo banyias, mokyklas, spaud, organizacijas, pradjo terorizuoti mones. Antros okupacijos metu buvo aretuota per 300 kunig, t. y. 20 % vis tarnavusi kunig, i 5 to meto vyskup buvo aretuota 4, vien suaud - Teli vyskup. Kitiems skyr ilgas bausmes. Studentus ar vyresni klasi moksleivius sisdavo urainti kunig sakom pa moksl. Kada atsirado magnetofonai, tada duodavo magnetofon, du ar tris liudininkus, ir eidavo kiekvien sekmadien klausyti kai kuri kunig pamoksl. Kai mane sum, pateik 29 kasetes su mano pa mokslais. Sakau, inote, Js man darote gd. Per 6 metus a pasakiau apie 1 000 pamoksl, o Js prirate tik 29 kasetes. Ar kasei netur jote, ar mante, kad a nieko nepasakau? Mokytojus alindavo, jeigu pamatydavo banyioje. A inau daug pavardi moni, kuriuos paalino. Vien mokytoj, raytoj Jasinai t, paalino ir dav darb puse etato Kulautuvos sanatorijoje tik u 35 rublius per mnes. Ir nieko, tegul mirta badu. Katalikai nieko netur jo. Kad prie usien pasirodyt, ileido Katalik tikinij inyn-ka lendori", kur buvo surayti kunig poteriai. Bet duodavo po vien eg zempliori banyiai ir vien kunigui. O i tikrj katalikai per t lai k spaudos negaudavo. Per kelet met ieidavo maldaknyg 10 000 egzempliori tirau, bet k tai reikia Lietuvai, kai buvo tiek tikini j. Ileido vien kart Naujj Testament". Dal isiunt Amerik, kad rodyt, jog pas mus yra laisv ir tokios knygos. Tuo tarpu pogrindyje mons spausdino maldaknyges, katekizmus, btinus apmokyti vaikus - imtais tkstani egzempliori. ie mo ns buvo sodinami kaljimus. Vieni grdavo i ten, kiti negrdavo. Mes buvome giliai tikintys mons. Prisiminme, kaip apatalai jo si nedriono nuplakti ir diaugsi, kad galjo dl Kristaus kentti. Mums itos kanios nebuvo baisios, praydavom viena, kad Dievas leist i kentti itas kanias. Lageryje tas pats - udarydavo kaip gyvulius, duodavo iek tiek maisto, kad nenumirtume, ir versdavo dirbti sun kius darbus. Atsimenu, ukrainietis Dyba pra, kad jam pervest uns davin. uo gaudavo 1 rubl 90 kapeik per dien, o kaliniai - tik 80 kapeik. I Maskvos atsak, kad nra galimybs kaliniui pervesti uns davinio. Js galite tai suprasti? Sakau, itie dalykai yra juokingi. Kny g neduodavo.

796

Nors N.Chruiovo laikais buvo atlydys", bet vis tiek jautms po litiniais kaliniais. O M.Gorbaiovo laikais buvome visikai suvaryti, nipas prie nipo. Ir tada ten nebuvo nieko dvasingesnio. Mums, kuni gams, buvo ypa sunku. Nordavome slapta patarnauti, kad mons galt ipaint atlikti ir priimti komunij. Mordovijoje teis mane kaip ypatingai svarb recidyvist. Man patiko, kad sovietai dav tok titul ir a stengiausi j pateisinti. Tik neinau, ar pasisek. Lageryje buvo sunku. mons buvo tikintys, jie norjo atlikti ipa int, ypa prie mirt, o mirdavo labai daug. A dirbau vienoje 800 vie t ligoninje. Jeigu per dien mirdavo 3 - tai nedaug, nes mirdavo vi dutinikai 6 mons per dien. Ten mir ir profesorius Levas Karsavi nas, ir generolas Jonas Juodiius, daugelis Lietuvos ir kit taut mo ni. Mes stengdavoms jiems padti, bet buvo labai sunku. M.Gorba iovo laikais labai danai mus sodindavo izoliatori. vsdami poli tinio kalinio dien - spalio 30 d. ir gruodio 10 d. - neidavome valgy ti. U tai po to reikdavo atsdti 15 par. Vien kart, Chmara, ukrainiei veikjas, paskelb badavimo dien, nors jis jau ruosi mirti. A sdjau gretimoje kameroje. Per tualeto vamzdius, per apai, teko perduoti, kad jis gailtsi. Vliau daviau jam iriim. Man teko sdti nemonikomis slygomis ir su kardinolu Josifu Slipij, su kitais Ukrainos vadais. Todl noriu vieno, kad tos slygos dau giau nepasikartot. Lietuvoje, deja, bolevikai grta. Mes neturime Vals tybs saugumo. Saugumo vadovas sak, kad Lietuvos saugume dirba tik 4 kagbistai, bet jie labai geri darbininkai. Taigi sakau, paraykite Mask v, atsis vien milijon ger darbinink Lietuvos saugum. Praeit pirmadien teis partizan, kuri paskelb, kad jai per tardymus vertjavo Vacys Reimeris, inomas sovietinis poetas. Jis norjo prisiteis ti 10 000 lit u garbs nuplim, bet man atrodo, kad pirma reikia garb turti, o paskui reikalauti pinig. Tiesa, dabar u garb pinig jau neno ri, tik prisiteisti teismo ilaidas. Mes nieko negalime padaryti, negalime apsiginti, nes dabar galiojantys ms statymai turi daug sprag. Ir dar. ita moteris buvo mokytoja, padjo partizanams, o kada so vietai pradjo gaudyti, ijo pas partizanus. Po keleri met buvo are tuota ir pateko Magadan. Mike ji susituok su partizanu. Apeigas atliko atjs kunigas. Partizanas uvo, o dabar jai moralikai niekas ne nori pripainti moterysts. Teismas Ukmergje taip jai ir pasak, jog ne galima laikyti, kad tai buvo moteryst, nes neatjote metrikacijos biur uregistruoti santuokos. Taigi Lietuvos partizanai turi eiti bolevikin metrikacijos biur usiregistruoti, tik tada santuoka bus pripainta. Net moralikai mums niekuo nepadeda.

797
Per it laik ms komunistai persigrupavo ir daugum savo vai k ileido geriausius usienio universitetus. O dabar jie vl ateis Lie tuv. A nesiskundiu, bet vardan teisingumo reikia daryti visk, kad ita baisi hidra niekada neatgyt. O kam Lietuvoje nepatinka, tegul i vaiuoja Rusij. Ten yra visos slygos skelbti komunizm. Ai.
Tribunolo pirmininkas:

Dkojame Jums u pasakyt kalb. Nukentjusysis Balys Gajauskas, praom.

Nukentjusysis Balys Gajauskas (Lietuva):

Gerbiamieji Tarptautinio Tribunolo nariai ir kiti proceso dalyviai. Mes baigiame teismo proces, iklausme vairi ali atstov, kal tintoj, igirdome apie iurpinanius nusikaltimus, vykdytus vairiose alyse. Pristatme daug dokument, daug knyg, patvirtinani tuos nusikaltimus. Galima dar daug kalbti, daug liudinink ikviesti, ai ku, jie paliudys panaiai apie tuos didelius nusikaltimus. Galima dar krvas dokument surinkti, pateikti, galima daug knyg atneti, ai ku, jos atskleis tuos paius arba dar iauresnius nusikaltimus. inoma, nemanoma atskleisti vis nusikaltim, kurie vyko po per versmo, pilietinio karo metu, apie kuriuos apskritai neliko dokumen t, apie kuriuos nieks nera ir nepasakojo. Liudytoj taip pat nra. Visi ie dokumentai yra labai vertingi, taiau vertingiausi liudijimai ir tikimiausi yra tie liudininkai, kuri iandien nra tarp gyvj, kurie yra sunaikinti, o toki - milijonai. U iuos liudytojus jau niekas nepaliu dys, taiau jie yra patys vertingiausi. Gerbiamasis Tribunole, Jums ten ka labai sunki uduotis, nes galbt pirm kart istorijoje teisiamas pats komunizmas. Jums teks vertinti daug dokument, daug knyg, liudy toj parodym. Js tursite priimti teising sprendim, atitinkant pa darytus nusikaltimus. A linkiu Jums iame darbe skms.
Tribunolo pirmininkas:

Dkojame gerbiamajam Baliui Gajauskui. Dabar pagal Tribunolo reg lament suteikiamas odis gynjams. Ar gynjai jau yra pasiruo ir gali pradti ginamsias kalbas? Praome gynj Jurij Radovii.

VIII. Gynj kalbos

Gynjas Jurijus Radoviius (Lietuva):

Garbusis Tribunole, gerbiamieji dalyviai ir sveiai. Tarptautinio Vil niaus visuomeninio Tribunolo nuostat pirmo varianto deimtas straips nis numato: Gynyba Tribunolo procese dl komunistinio reimo nu-

798

sikalstam veiksm vertinimo laikoma utikrinta, jei Kongreso orga nizacinis komitetas per radij, televizij ar spaudoje paskelbia, kad no rintieji ginti komunizmo doktrin, komunistinio reimo nusikalstamus veiksmus gali bti gynjais Vilniaus visuomeniniame Tribunole". Ma no praymu, kur Tribunolas patenkino, it straipsn vietoj kablelio buvo terptas odis arba". Atitinkama vieta dabar skamba itaip: Gy nyba laikoma utikrinta, jei ginti prileidiami mons, norintys ginti ko munizmo doktrin arba komunistinio reimo nusikalstamus veiksmus". Nusikalstam veiksm, o kad jie yra nusikalstami jau ir pats odis teisingai nusako, ginti, inoma, niekas nesiima, taiau dl komunisti ns doktrinos reikalinga papildoma informacija ir papildomas gynimas. Be to, reikia apginti ir tuos, kurie komunizmo smerkimo pretekstu yra meiiami. Niekados neketinau ir neketinu ginti to, kas visuotinai yra vadinama komunizmo nusikaltimais", nei juos padariusi asmen. Tie asmenys turi bti iaikinti ir pagal galimybes nubausti. Proceso metu, jau pirmojoje sesijoje, gal kiek stigo konkrei pareign pavardi, ka linimo viet numeri, staig pavadinim, taiau iuos faktus galima patikslinti. Konkreius kaltininkus btina nurodyti dar ir dl Lietuvos visuome nje paskleisto meito, kad neva visas is Tribunolas yra rus spectarnyb suorganizuotas, sileids rus agent, ko gero, kaip ir dabar kalbantis, juo labiau, kad a i tikrj esu rusas. Taiau kunig Alfon s Svarinsk galiu apraminti - mane seka saugumas, provokuoja tele fonu. Galite bti tikri, kad taip yra. Neva Tribunolo organizatoriai sie k deklaratyviais komunizmo pasmerkimais atitraukti dmes nuo kon krei kaltinink. Man atrodo, kad tie kritikai ir meiikai klysta, nes Tribunolo mediaga pakankama ir jos konkretumas netrukdo, kaip gir djome jau antrojoje sesijoje, kaltinti komunizmu" nemaai dabar gy venani nekalt moni. Tai patikt ir tiems, kurie vadina Tribu nol provokacija. Taigi tarp mint kritik ir kai kuri dalyvi kyla tam tikr nesu sipratim. A teigiu, jog per daug deklaratyvus, iplstinis termino ko munizmas" ir jo darini vartojimas, atsietas nuo tikros komunizmo is torijos realij, leist ms dienomis ir ateityje apaukti komunistu ir prieu bet kok mog. A teigiu, kad btent siaur politin tiksl an tikomunistinio Kongreso rengjai, io Tribunolo organizatoriai turjo omenyje, kai paskelb buvusias komunist partijas vien tik nusikalsta momis per vis j gyvavimo laikotarp. J tikslas buvo sukurti pretekst ragan medioklei" prie pono Vytauto Landsbergio, Lietuvos Respub likos Seimo pirmininko, politinius oponentus.

799
Istorin teisyb ir vadinamojo komunizmo auk tikros kanios tra jiems stiprs koziriai smulkiame vietiniame ir kit ali politiniame gy venime bei loime. Tai matyti i absurdik ir demagogini apibendri nim, kuriuos apvelgsiu. Todl savo kalboje noriau paliesti tris klau simus ir suformuluoti pasilymus. Pirmas klausimas: demaskuoti bet kokius nusikaltimus moraliai leis tina tik besiremianiajam mogikosios, o ne nacionalistins, morals principais. Antras klausimas: i komunizmo doktrinos, kaip istorinio reikinio, nekyla btinai XX a. komunizmo vardu padaryti nusikaltimai. Treias klausimas yra sudtingiausias. Bet koki baustin politini nu sikaltim samprata taikytina tik XX amiui, patys nusikaltimai aikin tini ne tiek ideologijomis, kiek politini profesional grupi, t. y. par tij, trokimais. Nusikaltimus yra padars ne komunizmas, bet partok ratija, viena partija, kuri siek gauti bei ilaikyti politin valdi. Ko munist partijos Europoje pastaraisiais deimtmeiais palaipsniui atsi sak tokios praktikos, todl jos tuo laikotarpiu nebuvo aikiai nusikals tamos, iskyrus teisingai Lietuvoje udraust buvusi Lietuvos komu nist partij, vadovaut Mykolo Burokeviiaus, kuris taipogi teisingai yra nuteistas ir kalintas. Nra nusikalstamos net j pagrindu organi zuotos naujos partijos. Pirmas klausimas. mogikosios morals aukiausiosios vertybs tai taikus vis ems gyventoj sugyvenimas, skriaud nebuvimas, bet kokio mogaus asmenybs tobuljimas, lygyb, brolyb, laisv. Drauge tai yra ir komunistins morals principai. Istorikai jie pirma buvo va dinami krikionikos morals principais, taiau mogikoji komunisti n ar ateistin moral ragina laikytis i humanistini princip ne dl kokios nors baims, pavyzdiui, Dievo baims, bet vardan moni lai ms ir sins. Taigi istorikai pati komunizmo doktrina buvo mogi kosios humanistins morals forma. Tik tokio humanistinio komunizmo fone irykja, ar i viso yra padarytas koks nors nusikaltimas. Pavyz diui, per religinius karus viduramiais buvo daromi iaurs nusikalti mai ir dar juos krikionys manydami, kad t daryti liepis Dievas. Ateistinio humanizmo tuo metu dar nebuvo, tad nebuvo n antihu manistini nusikaltim vertinimo kriterijaus. Tik XX a. mogikoji mo ral m siknyti tarptautinje teisje, ypa Taut Lygos, Jungtini Tau t Organizacijos dokumentuose english instruments, kuriais privalu va dovautis. mogikoji moral ir tarptautin teis yra i esms nesuderi namos su jokiais iauresniais principais - klasiniais, tautiniais, politi niais, net religiniais. Siaurus principus gali ipainti tik tam tikros ri botos moni grupuots, bet ne visa monija. Istorikai buvo taip, kad tarp i siaur grupi ir princip nebuvo tolerancijos.

800

Todl ir dabar nacionalistams, kurie yra ariausi antikomunistai, yra nepriimtina mogika ir krikionika moral. Bet atvirai atmesti jos ne bemanoma, ypa po vokiei nacionalist padaryt piktadarybi per Antrj pasaulin kar. Todl tos vairios grupuots - dvasins, politi ns, ypa tautins, religins - dar nuo XIX a. smoningai ar nesmo ningai naudojo mogikj moral savo siauriems grupiniams tikslams kovojant su kitomis grupuotmis. Tas, kuris tai daro, yra arba dorovi kai suluointas, arba begdis cinikas, nes tai yra dviguba moral, dvi gubas moralinis standartas, dviguba buhalterija. I kit reikalaujama lai kytis mogik princip sau j netaikant. Demaskuojant kit paeidi mus, galima saugiau daryti t pat. is Tribunolas yra ne vien politinis, bet daugiau moralinis renginys. A abejoju ir apgailestaudamas turiu spti, kad pasakysiu kai kuriems nemalon dalyk. Ar antikomunistinio Kongreso organizatoriai Lietu voje ir kitose alyse, btent politini kalini ir tremtini organizacijos, Konservatori partija, turi visik moralin teis smerkti vadinamojo ko munizmo nusikaltimus? iuo klausimu a turiu du argumentus. Pirma, tarp t organizacij nari yra daug asmen, sovietinio rei mo represuot u ginkluot bendradarbiavim su vokiei naciais, ta iau mintos organizacijos j neiskiria i savo tarpo. Taip pat neiski ria t, kurie pokario metais dalyvavo masinse gyventoj udynse ir terore, nuud per 20 000 neginkluot civili, tarp kuri buvo ir kdi ki, nes tai buv sovietiniai kolaborantai arba j eim nariai. Nors tai yra soviet slaptosios policijos, tuo metu vadintos NKVD, statistika, tai nereikia, kad ji yra netikra. Tas pats vyko ir kitose vakarinse soviet respublikose. Aiku, tos udyns buvo kertas u soviet valdios nu sikaltimus, kuri niekas ia neneigia ir nesiruoia neigti, taiau jis yra nepateisinamas kaip ir Sovietins armijos kertas Vokietijos civiliams 1944-1945 m. u vokiei vermachto vrikumus Soviet Sjungoje. Antra. Kongreso bei Tribunolo iniciatoriai vieai ipasta tautiku mo arba nacionalizmo ideologij, kurios ne vieas, taiau savaime su prantamas principas yra toks: kitataui buvimas, nesvarbu, kaip jie ten bt atsirad, yra anomalija, nenormalus, tautai psichologikai alin gas reikinys. Btent jis slaptai ir turimas galvoje, kai kalbama apie vyk dom Lietuvoje lietuvi tautos genocid. Suprantama, kad toks geno cidas" privalo bti kokiais nors bdais nutrauktas. To nemanoma pa siekti savo jgomis ir nepaeidiant mogikosios morals, todl ape liuojama btent aukiausij teisingum ir taip klaidinami vakarie iai, i kuri tikimasi pagalbos. Taiau kratutinis nacionalizmas yra nacizmas. Istorikai btent na cizmas bei nacionalizmas konkuravo su vadinamuoju komunizmu Vi

801

durio ir Ryt Europoje, skirtingai nuo Vakar, kur atsvara nacionaliz mui buvo demokratija. Taiau Vakar demokratija negali bti suderi nama su nacizmu bei nacionalizmu, net ir smerkiant komunizm. Na cionalizmas neturi moralins teiss smerkti komunizmo, jam to nelei dia jo istoriniai darbai ir ndiena. Antras klausimas. Komunizmo doktrina, kaip istorinis reikinys dar nebtinai apima XX a. komunizmo vardu padarytus nusikaltimus.
Tribunolo pirmininkas:

Labai atsipraau. Gerbiamieji klausytojai, praau netrukdyti Tribu nolui dirbti. Leiskite gynjui normaliai pasakyti kalb.
Gynjas Jurijus Radoviius (Lietuva):

Prieingai, istorinis komunizmas yra aukiausios mogikosios mo rals apraika. Taigi btent komunistin moral padeda irykinti nu sikaltimus, padarytus ir paties komunizmo vardu. Garbusis Tribunole, ar ventajame Rate yra bent koks viduramikos katalikikos inkvizi cijos pagrindimas? ventajame Rate? Romos popieius atsipra mo nijos u inkvizicijos piktadarybes, taiau nesiejo j su krikionybe kaip ideologija. Panaiai ir komunizme, iki XIX a. tik tam tikros pakraipos, toli grau ne dauguma, propagavo smurtin taktik. Bet ir toji taktika buvo tik atsakomojo nevilties pobdio. Nuo XIV a. yra inomos angl ir prancz liaudies poemos apie pa sakik Kokeino al, kurioje nra alinanio darbo ir visi sots. Btent skurdinanti ekonomin santvarka, skurdas ir nepritekliai pagimdyda vo tokius mitus. Vakar Europoje nuo vidurami iki XIX a . vidurio vis pasikartodavo liaudies maitai, vadinamosios bado riaus", kil davusios dl spekuliacini ir laisv duonos kain. Socialini skriaud bei nelaimi prieastis visuomet bdavo gamybos priemoni savinin k savival. Tad ir komunizmas, kaip natralus siekimas panaikinti t privai nuosavyb, buvo viena i protesto form. Nedert priekaitauti vidurami utopistams komunistams Tomui Morui, Tomazui Kampanelai dl smurtinio j komunizmo pobdio. Vi duramiais stipresniojo teis buvo legitimi. Klasikiniais komunistiniais revoliucionieriais buvo pranczai - Grakchas Babefas XVIII-XIX ami sandroje, Ogiustas Omj XIX amiaus viduryje. Taiau argi pati tuo metin praktika, ypa prancz revoliucijos, nerod jiems, kad taikiai pakeisti naikinanius liaud nuosavybs santykius nra joki galimybi. Kad santykiai tarp socialini klasi, tai, deja, kova. Neatitinka istorins tikrovs Vyriausiosios kaltintojos ir kit teiginys, neva klasi kovos samprata yra komunizmo doktrinos prigimtis. Jos ne sugalvojo, bet j atrado ne vien komunistas G.Babefas, bet liberalai, pran

802
cz istorikai Ogiusten Tjeri, Fransua Gizo, Adolf Tiers, Alexis Tokvilis. Marksas ra, kad perms t samprat btent i j. Turta omenyje ne vien buruazijos ir proletariato klass bei j kova, taiau, kalbant apie buruazijos ir proletariato kov, btent beatodairikas ir begdikas dar binink klass inaudojimas XVIII-XIX amiaus pirmoje pusje. Buvo ai kiai matyti, kad buruazijai prot aptemd pelnas, ir ji kompromisini kreipimsi niekados nepaisys, net ir teisinje valstybje. Tad suprantama, jog, pavyzdiui, Pranczijoje po buruazins 1789 m. revoliucijos ikart sek savarankikas 1831 m. proletariato su kilimas. Pranczijos Liono miesto audjai sukilo prie nedarb su kiu: Gyventi dirbant arba mirti kovojant". Tai labai nuosaikus kis, jie norjo tiktai gyventi ir dirbti. Taiau tik sukilimas galjo patenkinti iuos trokimus. Ar darbininkai buvo kalti? Sukilimas pasikartojo 1834 metais. Kiti sukilimai ir smulkesns riaus Europoje, kaip jau sakyta, kartojosi nuolat. 1848 m. pradioje Marksas ir Engelsas Komunist partijos manifes te" paminjo Europoje klaidiojusi komunizmo mkl ir ipranaavo greit revoliucij. Po dviej mnesi 1848 m. revoliucija Europoje tik rai prasidjo. Joje dalyvavo ir komunist. Visuomenje t riaui, su kilim, revoliucij niekas specialiai nereng. Organizuoti socialins re voliucijos apskritai nemanoma. Todl Marksas ir Engelsas, bdami jau moderns mons, skirtingai nuo komunist utopist, kalbjo apie kla si kov ir revoliucij kaip apie buruazins santvarkos laisvos rinkos savaimingai sukeliam pasekm. Politikai gali j tik kreipti arba api pavidalinti. Arba, deja, panaudoti j savo grupiniams tikslams. Todl negalima teigti, neva XIX amiaus komunistai buvo klasi ko vos, revoliucijos sukljai. Bent marksizmas dl to vadino save moksli niu komunizmu, nes orientavosi savaime besiformavus masi judji m tiek, kiek tas judjimas dar gyvavo. Todl ortodoksinis marksizmas nenaudojo smoksl taktikos. Dl ios prieasties pirmasis rus mark sistas Georgijus Plechanovas XIX amiuje buvo nutols nuo vadinamj narodovolc, o XX amiuje jis vadino Lenin ir bolevikus blankistais ir reakcionieriais revoliuciniame judjime. Jis ragino narodovolcus, o prie 1917 m. ir bolevikus, neskubti imti valdios, nes socialistiniai pertvarkymai dar nemanomi. O kai vis dlto visa tai vyko, Plechano vas pripaino, jog visas jo 25 met trisas skleidiant marksizm Ru sijoje nujs veltui. Taip ir atsitiko. Taigi dar Engelsas buvo inagrinjs istorinius prielaikinio valdios pamimo pavyzdius ir juos atmets. Plechanovui mirus, jo pasekjai 1918 m. kalbjo, kad bolevikai dabar jau ilgam sukompromitavo socia

803

lizmo idj". Deja, tai buvo tik pradia. Btent Plechanovas ir panaiai msiusieji kitose alyse, o ne bolevikai, buvo komunistai. Vliau bole vikai represavo ir juos. Dar daugiau. Jau XIX amiaus pabaigoje dauge liui marksist paaikjo, kad anglosaks alyse proletariato padtis ge rja, jo revoliucinis pas vsta, revoliucija ten nebemanoma. Net F.Engel sas neatmet galimybs taikiai ipirkti i buruazijos gamybos priemones. Taiau bolevikai tokius teoretikus m vadinti revizionistais. Mat Vidurio ir ypa Ryt Europoje revoliucija tikrai kilo. Tai nenuginija mas istorijos faktas. Tai buvo antifeodalin, buruazin revoliucija, ku rios sustabdyti beveik nemanoma, nes feodalizmas remiasi mogaus paeminimu, nepakeniamu modemybs laikais. Tad pernelyg daug ne apykantos buvo susikaup per laisvosios rinkos vystymsi feodalizmo slygomis. Bolevikai ar kas kitas ia buvo maai sipainioj. Valdan iosios klass neibrido i savo prastinio moralinio nelankstumo. Tad pilietiniai karai Vidurio ir Ryt Europoje negaljo nesiliepsnoti. Toles ni vykiai priklaus nuo to, kuri politin jga pirmoji sugebs valdyti situacij grynai politinmis priemonmis. Bolevikai iuo atveju buvo pati profesionaliausia partija. Taigi vadi namasis komunistins doktrinos smurtinis pobdis i tikrj neegzistuo ja. XIX amiuje kai kuri komunistini pakraip, t. y. blankist, smoks lin taktika tebuvo reakcija neabot kapitalistin eksploatacij. Pati sa vaime smurtin revoliucija taip pat yra ne doktrinos idava, bet tradici n feodalins liaudies nevilties apraika. Bolevikinio smurto minti ko munizmo kontekste netenka, nes bolevik partija nebuvo komunistin. Baigdamas antr klausim, turiau kai k pridti prie liudytojo I. Kagano parodym. i met birelio 13 d. liudytojas I. Kaganas pikti nosi tuo, kad Engelsas skirst tautas revoliucines ir kontrrevoliucines, grasins pastarosioms inykimu revoliucijos ir pasaulinio karo verpe tuose. Betgi Engelsas tik fiksavo tuometin real fakt: Per 1848 m. re voliucij Austrijos imperijoje malinti sukilusi vengr taut, t. y. pa angi taut, buvo siuniama i atsilikusi taut atstov sukomplek tuota kariuomen" - t.y. serb, kroat, slovn ir kit. Tai yra istori jos faktas. Kas kita, kad F.Engelsas tikrai klaidingai man, kad ios atsilikusios negausios tautos, ypa jei bus naudojamos istorikai neperspektyviems, reakcingiems tikslams, dl j pai konservatyvumo nesugebs pasiekti savo valstybingumo. Jo nebuvo pasiek, nors, matyti, dl kit prieas i: galai - kotijoje, bretonai - Pranczijoje, baskai - Ispanijoje. T En gelso klaid kartojo austr marksistai, kai suiro Austrijos-Vengrijos im perija Pirmojo pasaulinio karo metu.

804

Taiau t F.Engelso klaid nurod patys postalininiai sovietiniai is torikai. Pastarasis faktas dar liudija, jog po J. Stalino mirties 1953 m. sovietin doktrina pamau m netekti nusikalstamo pobdio - apie tai kalbsiu treiojoje kalbos dalyje. Kartais primenama, neva taut ge nocid reiks taut susiliejimo kis, bet j paskelb anaiptol ne mark sistai, bet prancz raytojas Viktoras Hugo 1849 m. Visais atvejais omenyje neturta jokio smurto, o tik savaiminio taut broliavimosi id ja. Tai pamau ir vyksta dabar Vakar Europoje. Jeigu Marksas ir En gelsas, pasak I. Kagano, grind vis ar pavieni taut likvidavim, tai kaip jie galjo steigti 1864 m. Pirmj Internacional, kaip vairi tau tybi darbinink brolik sambr? Be to, liudytojas I. Kaganas melagingai teig, kad Markso 1843 m. veikale yd klausimu pasireikia antisemitizmas ir raginama naikinti ydus. Markso tekste yra parayta: monijos isivadavimas i ydi kumo" - nurodau altin. I. Kaganas ia dar pasako savus odius nuo ydijos, nuo yd" - citatos pabaiga. Betgi liudytojui gerai ino ma, kad ydikumu" Marksas apibr tik buruazin, verteivysts, egoizmo, sukiavimo bei klaidinimo dvasi. Ir ninieko daugiau. Apie yd taut ia nekalbta. Marksas ra apie pai yd isivadavim i ydikumo". Tokia minto termino reikm nurodoma ir redakci nse nuorodose. Jeigu marksizmo pradininkai buvo antisemitai, tai kodl Engelsas 1890 m. balandio 19 d. atskiru laiku pasmerk antisemitizm, kuris tik tuo metu m plaiau reiktis. Nebent tik iame privaiame Mark so laike randame tikrai antisemitinio pobdio uuomin apie vien asmen - Ferdinand Lasal. Bet gal panaius ugaulokus odius gali ma aptikti ir Markso atsiliepimuose apie rusus, nors tai joks antisemi tizmas. Tai buvo ne Markso politin pozicija, o tik asmeninis poiris, leistinas kiekvienam. Tuo tarpu vis taut tautininkai arba nacionalistai savo neapykant kitoms tautoms siekia legalizuoti statymais, pakelti iki valstybs poli tikos lygmens, paversti nacionalizm valstybs ideologija, o tuos, ku rie tam prieinasi, vadina genocido vykdytojais bei usienio tarnyb agentais, demokratijos prieais. Taigi komunizmo doktrina, kaip viena i mogikosios morals bei humanizmo form, kaip istorin skurdi nam moni protesto forma, pati savaime nra atsakinga dl vles nio jos panaudojimo bdo. Treias klausimas. Visam komunizmui inkriminuojamus nusikalti mus i tikrj padar tik XX a. profesionali smulkiaburuazini poli tik organizacijos, arba partokratija, t.y. vienos partijos valdia. Taiau

805

net ir ios partijos ne per vis savo gyvavimo laikotarp buvo nusikals tamos. Garbusis Tribunole, jeigu kas teigt, kad Leninas, be visiems i nom nusikaltim, dar buvo nuuds savo tv ir motin - toks teigi nys bt melagingas ir meiikikas. Leninas laimt byl prie mei ik bet kuriame teisme. Taip laimt ir Hitleris, jeigu kas teigt, neva be visiems inom nusikaltim, piktadarybi, jis dar vagiliavo. Tie meitai daugiau bylot apie pat meiik. Galima manyti, kad jo ne domina teisybs gynimas, jam rpi slepiami alutiniai politiniai tikslai, o pati i tema yra atsitiktin priemon siekiant savanaudik tiksl. Antai liudytojas P. Cidzikas, pateiks birelio 13 d. sovietins armi jos karo nusikaltim 1944-1945 m. faktus Rytprsiuose, teigia, kad ge nocido kvpjai buvo rus raytojai ir poetai - A. Surkovas, K. Simo novas, A. Tolstojus, I. Erenburgas. Liudytojas garantavo Tribunolui, kad jo parodym tekste yra reikiamos nuorodos literatros altinius. De ja, nuorod tekste nra. Tad ie P. Cidziko kaltinimai nra rodyti. Ten ka pabrti, jog fraz nuudyk vokiet" iki 1944 m. vidurio, kai karo veiksmai vyko dar SSRS teritorijoje, buvo vartojama visame pasaulyje ir galvoje turta tik vokiei karikiai. Tad is posakis yra pateisina mas tokia reikme. visik falsifikacij panas P. Cidziko I. Erenburgui priskiriami ra ginimai soviet kariams aginti vokietes jau formalioje Vokietijos teri torijoje, nes tokia buvusi Stalino direktyva. udyti visus civilius i ei ls ir vien tik todl, kad jie yra vokieiai. Taigi liudytojui P. Cidzikui, nors jis pats i esms yra nukentjusysis, deja, rpjo ne tiek atskleisti soviet armijos karo nusikaltimus, kiek kurstyti rusofobij bei antise mitizm. Betgi tas pat yra teigti, neva apskritai komunist partija bu vo ar net tebra nusikalstama jau vien kaip komunistin. Pats termi nas komunist partija" ia vartojamas kaip mitologizuotas vaizdis. A teigiu, kad komunist partijos buvo nusikalstamos ne dl savo ideologijos, bet kaip partinis organizmas, organizacija, ir tik iki 7-ojo deimtmeio pradios. Tuo metu pusjo SSKP generalinio sekretoriaus Chruiovo atodrkis". Taigi toji partija nusikalto ne kaip komunisti n, bet kaip profesionali organizacija, kokia yra bet kuri politin parti ja. Ji nusikalto savo profesionalumu. Garbusis Tribunole, viduramiais profesionali politik kaip privai asmen nebuvo. J daugiau atsirado Didiojoje Britanijoje nuo XVIII a. pradios, Pranczijoje - nuo XVIII a. pabaigos. Politini organizacij tuo laikotarpiu bta maai ir jos buvo nepastovios, ypa Europoje. ia poli tinis gyvenimas dar XIX a. viduryje nebuvo nusistovjs. Nuo XIX a. vi durio politins organizacijos gauna modernesn pobd, tampa masikes

806

ns, geriau organizuotos, imasi vis vairesns veiklos. Jos virsta politin mis partijomis, kurios atvirai siekia valstybje valdios. Valdios siekimas bei jos ilaikymas tampa daugelio moni profesio nalia veikla. Ta veikla iki iol yra organizuota pagal analogij buruazi niam verslui. Grup asmen arba net vienas asmuo kuria partij - ne svarbu - komunistin ar koki kit, panaiai kaip verslo firm, tik j po litinis verslas siekia materialaus laimjimo ne tiek pinigine, kiek politine iraika. Po politinio laimjimo ateis ir piniginiai. Partijos ideologija arba doktrina turi sumaniems lyderiams ne daugiau svarbos, negu verteivai jo parduodamos preks vartojamoji vert. Prireikus jis prek pakeis arba mo difikuos. Tikslas yra k nors parduoti, o tikslas pateisina priemones. Daugumos politini partij tikroji ideologija tra tikslas pateisina priemones". Tikslas ia valdia, prek - partijos programa bei paadai, metodas - klaidinimas, mulkinimas, pirkjo inaudojimas bei panaudo jimas. Tokia buvo istorin tendencija, kuri atskleidia vairi doktri n kitimas nuo XIX a. pabaigos iki ms dien. Btent laipsnikas ir vis danjantis t doktrin" taisymas iki visiko nuvertinimo bei de ideologizavimo. Teisyb, dar XX a. viduryje Ryt ir Vidurio Europoje vairiose partijose bta toki pat liepsning fanatik kaip Vakar Eu ropoje, prie 100 ar 150 met. Taiau tai jau neretai sutrikusios psichi kos mons arba mons, nesugebantys atskirti savo instinkt nuo ele mentarios mogikos morals, kuri jie blogai pasta. Taiau XX a. antroje pusje toki moni vieojoje politikoje beveik nebuvo lik. Prie 10 m. atgaivinus politin laisv, tie mons sidrsi no ir vl savo paranojiku nacionalizmu, kuris jau yra psichikos pato logija, dabar aloja visuomens moral. Kaip vienas politikos profesio nalizavimo etap buvo Lenino ir jo bendramini 1903 m. steigta nau jojo tipo partija". I tikrj tai buvo pabrtinai profesionali revoliu cionieri, profesionali politik itin lanksti ir taktikai neiranki orga nizacija. Tai buvo tiek konspiracin, tiek legali, pusiau sukarinta parti ja, kurios vienintelis politinis tikslas buvo valdios pamimas pasinau dojus neivengiama socialine revoliucija. Tos partijos naujumas buvo tik kiekybinis, aukiausio laipsnio pro fesionalizacija, bet ne kokybinis. Tai buvo tokia pati politini verteiv organizacija, kokia yra beveik bet kuri iandienin partija. Pirmoji tos partijos geidiama revoliucija prasidjo jau po dvej met - 1905 m. Leninas, bdamas emigracijoje, rengsi sudaryti revoliucin vyriausy b Odesos mieste, Ukrainoje, netoli Rumunijos sienos. Nenumaldomas bolevik prieikumas visiems, kurie nra bolevikai, aikintinas ne tiek j komunistiniu fanatizmu, kur jie gal labiau vaidino, bet tikr po

807

litikos profesional nenoru dalintis valdia ar taka su kitais. iuo po iriu, kaip busimieji partokratai, jie buvo rimtesni ir nuoseklesni u bet koki kit partij. Btent dl to po 1917 m. demokratins Vasario revoliucijos jie nedelsdami m kurstyti savaime siplieskiant Rusijoje pilietin kar. Prie 1917 m. bolevikin Spalio perversm, Leninas ragino bolevi kus: Atjo istorinis momentas partijai imti valdi dabar arba nieka dos. Jeigu ji tuo nepasinaudos, usitrauks sau kaip partija istorin g d." Vliau, susidarius pilietinio karo frontuose bolevik valdiai pa vojingai situacijai, Raudonosios armijos vadas Levas Trockis pareik: Jeigu bsime priversti pasitraukti, tai mes taip trenksime durimis, kad visas pasaulis krptels". Panaiai kalbjo ir Adolfas Hitleris 1945 m.: Jeigu vokiei tauta pasirod esanti neverta mans, tegu ji prasta". Beje, istorikai yra pagrsta gretinti nacizmo ir bolevizmo partokratijas, bet ne j ideologijas. Dar paminsiu, kad nusikalstami bolevi k kariavimo metodai buvo ne nauji, o i dalies netgi teisti. Nes juos iki tol naudojo Vakar valstybs savo kolonijose, taip pat ir per Pir mj pasaulin kar. Taigi bolevikams rpjo siauri, savanaudiki, pro fesionals tikslai, kurie nesuderinami su mogika komunistine mora le. Todl jie nebuvo komunist partija. Jie ir j 1919 m. suorganizuoto Treiojo Internacionalo partijos padar didelius nusikaltimus ne vien tik r inaudotoj atvilgiu, bet ir j tariamai gintiems dirbantiesiems: dar bininkams ir darbo valstietijai. Bolevikai nebuvo darbo moni interesus ginusia partija, net pa vadinim komunist partija" jie pasirinko tik 1918 m., kai jau buvo ugrob valstybin valdi Rusijoje. Tai buvo apgaulingas pasirinkimas. ios partijos daryti pakeitimai Rusijoje nuo 1917 m. aikintini anaiptol ne komunistins utopijos realizavimu, bet karo slygomis ir karins pa dties reikmmis. Geriausiai tam tiko totalitarin sistema, bet ji nra sa vaime tikrasis komunizmas. Gal kai kas buvo tiesiog nukopijuota i kai zerins Vokietijos Pirmojo pasaulinio karo metais. Mintas Lenino kis - plk prisiplt" tebuvo tik taktin kurs tymo priemon, nes Rusijos imperijos kaime jau imtmeius ruseno ag rarin revoliucija. Betgi patys bolevikai tikrai neketino atiduoti ems valstieiams, nors ir bt kolektyvin nuosavyb. Vlesnis pavadinimas kolektyvinis kis" arba kolchozas" neturi ms klaidinti. Tik politi ns valdios stiprinimu paaikintini vlesni pertvarkymai Soviet S jungoje - industrializacija, kolektyvizacija, kultrin revoliucija. Kadangi tuometin komunistin santvarka sudar slygas atsirasti komunizmui, todl visame pasaulyje nuolat atsirasdavo daug tauri intelektual, ku

808

ri sinei antmogikas, amoralus kapitalizmas, socialins dirbani j nelaims buvo nepriimtini, tad jie noriai tikjo bolevik propagan da apie humanik bolevizmo komunistin prigimt. Betgi bolevikinio tipo partijos vadintinos ne komunistinmis, bet tik pasivadinusiomis komunistinmis. Taip dera redaguoti ir galutin m s Tribunolo nutart, o vietoje komunizmo nusikaltimai" vartoti o dius partokratijos nusikaltimai". Taiau, garbusis Tribunole, a kate gorikai protestuoju prie XX a. komunistinmis pasivadinusi partij paskelbim nusikalstamomis organizacijomis per vis j gyvavimo lai kotarp, tai yra nuo 1903 iki 1991 m. arba net iki ms dien. ia ga lima pateikti taip pat trys argumentus. Pirma, mirus SSRS partokratiniam diktatoriui Stalinui 1953 metais, SSKP vadovyb nutrauk periodikas masines represijas, m likviduoti lagerius, grinti represuotuosius i Sibiro. Todl jie iandien taip gau siai dalyvauja iame procese. SSKP vadovyb XX partijos suvaiavime 1956 m., bent formaliai, atsiribojo nuo Stalino asmens kulto bei masi ni represij. Vliau jos tikrai nepasikartojo. Pradta stiprinti teistu m, teistvarkos sistem, vidaus partin demokratija, nors ltai, bet tik rai buvo pltojama, m keistis psichologin atmosfera visoje alyje. Nu stota bijoti ios santvarkos. SSRS vidin santvarka ymiai suvelnjo, i totalitarins ji pavirto autoritarine. Taigi SSKP ir SSRS ne per vis savo istorij buvo totalitarinmis, o tik iki 1953-1956 met. Antra, SSKP XXII suvaiavimas 1961 m. prim nauj SSKP progra m, kurioje akcentuojama, kad pereinant komunizm didja tkstant mets mogikos morals vaidmuo. SSKP programos pagrindu buvo su darytas moralinis komunizmo krjo kodeksas, kuriame labiau u kla sin moral buvo keliami mogiki principai, pavyzdiui, humaniki moni santykiai ir abipus pagarba: mogus mogui biiulis, draugas ir brolis". Lyginant su totalitarizmo laikais, visuomenje padidjo ge ranorikumas, sumajo nuo pilietinio karo Rusijoje laik dirbtinai su kurta iracionali neapykanta, humanizuoti baudiamieji statymai, page rintos slygos kalinimo vietose, buvo padidintas pirmini partini or ganizacij vaidmuo darbo kolektyvuose. 1957 m. Maskvoje vyko tarptautinis jaunimo ir student festivalis, po kurio buvo leista platliau praverti lang pasaul. Tai sudar sly gas septint deimtmet atsirasti pabrtinai legaliam disident judji mui, kuris i pat pradi rmsi btent sovietiniais statymais. Seniau tokia padtis buvo nesivaizduojama, nors SSKP vadovyb jos, matyt, negeid. Disidentai rodinjo, kad soviet valdia nesilaiko nei savo pa ios statym, nei jau pripaint tarptautins teiss norm. Nepalygi

809

namai laisviau vystsi mokslas, menas ir kultra. Suaktyvjo inteligen tija. Vietoje dirbtinio klasinio fanatizmo gim pilietikumo jausmas. Lietuvoje tuo laikotarpiu buvo leista labiau puoselti tautin kultr, kalb, men, pamau atnaujinti ryiai su lietuvi ieivija. T laikotarp geriausiai reprezentuoja meno kriniai, dailininko Stasio Krasausko raii niai monijos tema, nors nacionalistams mogika prilygsta kosmopolitiz mui ir tautos genocidui. Paymtina poeto Eduardo Mieelaiio poema mogus", paskelbta 1962 m. Tos poemos tik pats paskutinysis odis nu sako, kad tikras mogus - tai komunistas. Jau seniai SSRS gyventoj dau gumai buvo visikai akivaizdus tokios SSKP propagandos malnas. Pas tamas toks aikus, nerimtas, priverstinis panai ideologini reverans, kaip minimas Mieelaiio atvejis, pobdis. Svarbesnis juk pats turinys. Mano paties gyvenime buvo laikotarpis, kuomet dl ideologinio nu siengimo a, turdamas auktj isilavinim, tegaljau dirbti pagalbi niu darbininku. staigos, kurioje dirbau darbininku, partin organiza cija pasil man stoti partij. Tai buvo dor moni, dor partiei man itiesta pagalbos ranka. partij tuo metu a ididiai nestojau, kaip nestojau nei prie tai, nei po to, taiau visuomet liksiu dkingas tiems monms. Daugelis buvusi politini kalini, tremtini, kaip ir kit moni, galt tikriausiai prisiminti, kad tarp partokratini parei gn vis gausjo padori moni, nepabgusi vienaip ar kitaip pa globoti persekiojam. Danai jie galjo t padaryti kartu su kitais. Juos dabar mums kakas silo pravardiuoti nusikaltliais, priklausiusiais neva aminai nusikalstamai organizacijai. Beje, btent tokia konkreti pa galba mogui, o ne mano minti kultros, mokslo pasiekimai, kuriais kai kas i tikrj spekuliuoja, yra lemiamas partijos nario padorumo rodymas. Ir toki nari gausjo. Partija nuo etojo deimtmeio pabaigos prarado savo teroristin, su karint, nusikalstam pobd. Chruiovo laikotarpiu partijai bdinga pa brtinai humanistin doktrina, tuo metu ji skiepijo liaudiai visuotin ratingum, pagausino inteligentij. Taigi partijai tapo nebemanoma am inai mulkinti gyventojus, skelbti viena, o daryti visikai prieingai. Toks buvo neisprendiamas partijos prietaravimas. Taiau btent todl, deja, neleistina tapatinti naci ir vadinamj komunist partij, kaip neva tu rjusi panaias nusikalstamas doktrinas - nacistin bei komunistin. Na cist doktrina niekados nesiskyr nuo j darb, tuo tarpu sovietiniai par tokratai, i dalies dl savo pai doktrinos, buvo priversti slinkti nuo to talitarizmo prie autoritarizmo, o nuo io - prie demokratijos. Tarkim, to kia pati naci partijos raida yra beveik nesivaizduojama, nes nacionaliz mo ideologija nesuteikia n maiausios galimybs tokiai raidai.

810

Ryt Europoje vadinamj komunizm" neirima rimtai jau gal 40 met. A esu jaunas mogus, todl miniu tik 40, o galbt reikt 50 ar 60 met. Bet toks dirbtinai rimtas jo nagrinjimas ms antikomu nistiniame Kongrese ir Tribunole daugumai moni nedomus. Todl jie nesilanko ia, nors i tikrj bt pravartu. Toks nagrinjimas ap skritai atrodyt kuriozikai, jei ne smulki asmenini tiksl trokimas. U laisvesnmis slygomis pasiektus laimjimus kultroje, kino mene, moksle, architektroje, ems kyje lietuvi bei kitas Pabaltijo tautas m labai gerbti sovietin visuomen, laikydama jas vakarietikos kul tros salele Soviet Sjungos jroje. Lietuva parod kitiems SSRS pa daryt istorin skriaud. Seniau tai suvokti kliud daugelio pabaltijiei ginkluota kova vo kiei naci pusje karo metu. Tokio nesusipratimo negaljo kilti, pa vyzdiui, velgiant Lenkij, kuri Antrojo pasaulinio karo metais prie inosi i pat pradi tiek Vokietijai, tiek Soviet Sjungai. Stepano Ban deros ukrainiei nacionalistin organizacija Ukrainoje elgsi panaiai, t.y. prieinosi i pradi tiek Vokietijai, tiek Soviet Sjungai. Taiau tokia jos elgsena sovietini pareign buvo skmingai nutylta ir banderininkus irta kitaip. Visa tai galiausiai nulm, jog 1990-1991 me tais SSKP dauguma bei SSRS visuomen i esms nesiprieino Pabalti jo respublik nepriklausomybs atkrimui. Tai yra nekainojamas SSKP ir LKP demokratins daugumos nuopelnas. Treia, 1985 metais pradjs vadovauti SSKP Generalinis sekretorius Michailas Gorbaiovas paskelb persitvarkymo ir vieumo pradi. 1990 metais SSKP atsisak savo iimtinio vadovaujanio vaidmens politinje sistemoje, nustojo buvusi partokratin, sipareigojo taikyti politinje ko voje vien tik politinius metodus. Nors sunkiai, taiau tai buvo vykdyta. Taigi nuo 1985 met SSKP nuo autoritarizmo ir partokratijos perjo prie demokratijos. Neliko pagrindo j laikyti nusikalstama. Jau 1987-1988 me tais buvo matyti, kad nevykstant toliau privatizacijai, savaime sulugs ne tik visa nereformuojama ekonomin santvarka, bet ir pati valstyb. Ne vi sai aiku, ar btent to siek demokratiniai komunistai Maskvoje. Sustab dyti tuos procesus, jei i viso buvo manoma, tai tik jga. Taiau stalinistinei maumai Maskvoje vis dlto nepavyko primesti tokio savo siekio partijos daugumai, kuriai vadovavo Generalinis sek retorius Michailas Gorbaiovas. Todl stalinieiai dabar nuolat kaltina Gorbaiov idavyste ir dar priskiria jam savo pai paskutinius nusi kaltimus, kuriems nesteng gauti jo palaiminimo. I kitos puss, anti komunistiniai demagogai teigia, kad neva visos mintos permainos bu vusios per sunki kov ipltos i nusikalstamos komunist partijos.

811

Tai neatitinka tikrovs. Nuo Chruiovo atodrkio" laik visas permai nas vis labiau inicijuodavo paioje SSKP atsirads demokratinis pradas. Jau mintas ukrainiei lyderis Stepanas Bandera, kur KGB agen tai nuud Vakar Vokietijoje 1954 metais, bdamas emigracijoje, neti kjo, kad yra galima tokia SSKP evoliucija. Visus demokratinius poky ius laik tik gudriais SSKP manevrais. Tokiais manevrais daug kas ti ki ir dabar. Jis aikiai klydo. Gal dl informacijos stokos, gal dl kit prieasi. Taiau tie, kurie ir iandien kartoja dar t pat, smoningai skleidia mel, demagogij, meit. Staliniei gretos tirpo labai ltai. Tik reformatoriai, deja, danai bu vo itin nenuosekls. Jie nuolat sudar maum. Paskutinis inomas nu sikaltimas, kur SSKP virn vykd, kai partijos dar buvo vieningos, man atrodo, buvo 1962 met darbinink demonstracijos suaudymas Novoerkasko mieste, Rostovo prie Dono srityje. Tad 1962 metai lai kytini paskutiniais SSKP nusikalstamo periodo metais. Vliau buvo daromi ne nuolatiniai nusikaltimai, bet vairs staty m paeidimai, kuri i esms galjo ir nebti. Jie buvo epizodiniai. Tokiems epizodinams paeidimams priskirtinas disident persekiojimas, beveik be kraujo vykusi ekoslovakijos okupacija 1968 metais, kruvi nas Afganistano karas 1979-1989 metais. Net pati SSKP darsi vis la biau nevienalyt vairiais poiriais, nors stalinieiai tikjosi sugebsi kontroliuoti tok transformacijos proces. Jis vis sunkiau jiems paklu so. Todl partijos politika tapo prietaringesn ir nevienareikm. Neabejotinai nusikalstamomis per vis j egzistavimo laikotarp lai kytinos ne komunist partijos apskritai, bet ios grynai teroristins pa reigybs bei struktros: komunist partij ir struktr Centro komite t sekretoriai, atsakingi u valstybs saugum bei teistvark, komu nist partij administracini organ skyriai, soviet ministr arba vy riausybi administracijos ir teiss skyriai. Svarbu tai, kad visi jie buvo vykdytojai. Taip pat mintini Valstybs saugumo komitetai (KGB), pro kuratros. Teisj nusikaltimai nagrintini individualiai, nes jie buvo labai priklausomi nuo valdios. Tuos organus iskiriame atsivelgda mi reali praktik ir Niurnbergo Tribunolo nuosprendius. Abejoni nekelia bendra tendencija, kurios idava, pasak paskutiniojo Lietuvos komunist partijos pirmojo sekretoriaus ir atkurtosios Lietu vos Respublikos pirmojo prezidento Algirdo Brazausko, jog staliniei Lietuvos komunist partijos gretose buvo lik nebent 3-4 %. Ne visai aiku yra dl kai kuri kit ali, pavyzdiui, Kinijos, Kampuijos ir jas panai kompartij. Ar jos tebra nusikalstamos btent iomis die nomis, iuo metu? Taigi vietoje komunizmo nusikaltim" dert kal

812

bti apie partokratijos nusikaltimus" 1917-1962 metais. Pripainti ko munistinmis besivadinusias partijas nusikalstamomis tik 1918-1962 me tais. Kinijos, Kampuijos ir panaias kompartijas laikyti nusikalstamo mis iki 2000 met. Prie pateikdamas galutines formuluotes, noriau vl pasitelkti nesenus istorijos pavyzdius. Masinis judjimas dl valstybs nepriklausomybs Lietuvoje realiai prasidjo 1988 met birelio pradioje. J ymia dalimi inicijavo buv Lietuvos komunist partijos nariai. Tai buvo tarsi deimtmeius truku sios veiklos ubaigimas. Jie drauge su nepartiniais atstovais steig ne apibrt judjim, sutrumpintai vadint Sjdiu. Demokratiniai ko munistai perleido vadovavim nepartiniam Vytautui Landsbergiui, ku rio asmuo jiems tuo metu atrod padorus ir politikai konstruktyvus. Taiau oficialus Sjdio tikslas 1988 metais tebuvo remti M. Gorba iovo perestroik". Tai yra nepakankamai inoma. Be to, ir tai yra svarbiausia, Sjdio vadovyb su V. Landsbergiu prieakyje m nepaprastai uoliai lugdyti ir iaip silpn disident ju djim. Jame dalyvavo ir io Tribunolo Vyriausioji kaltintoja Zita li yt. Man inomas epizodas, kai kaltintoja drauge su dabartiniu usie nio reikal ministru Algirdu Saudargu band nutraukti Vytauto Min vydo badavimo akcij. Dl i fakt Sjdis ne tik man kl didel ta rim. Juk Sjdis privaljo pasiskelbti taikia ir visikai legalia politine opozicija komunist partijai, inoma, jei tai bt manoma. Esant toms politinms aplinkybms ymesnio skirtumo tarp j nebuvo. iuo atve ju nra ryki politini skirtum, tik asmeniniai. Ateityje turjome i vysti lyki ir demagogin asmenin sen sovietini karjerist kov dl valdios, tik dabar jau esant naujovikiems pretekstams. Manau, kad kitose alyse bta kako panaaus. Tokiais asmenimis sunku pasitikti, kai sprendiami vidaus klausimai. Deja, tokia kova dl daugumos vyksta tarp j iki ios dienos. Taiau 1989 metais - ia grtu vl prie komunist vaidmens - Lietuvos komunist partija paskelb dis kusij dl galimo LKP atsiskyrimo nuo SSKP. Diskusijos baigt labai leng va nuspti. Man tapo, bent jau asmenikai, visikai aiku, kad Lietuva i pradi galbt tik formaliai, bet bus paskelbta Nepriklausoma valstybe. To siek patys komunistai. Jau mintas ukrainiei lyderis Stepanas Ban dera, remdamasis savo patirtimi, buvo numats, jog vadinamieji nacio nalkomunistai karjeristiniais sumetimais gali nutraukti saitus su Maskva ir persimesti tautin stovykl. Taiau jis man, kad jie sieks isaugoti daugiau ir kiek galima ilgiau senosios sistemos element, nes kitu atve ju patys likt be gyvybikos terps. Bet ilgainiui jie, S. Banderos many mu, kaip politin jga inyks. Regime, kad jis buvo beveik visikai teisus.

813

Tai, k atliko demokratiniai komunistai, arba nacionalkomunistai, galbt savanaudikais sumetimais, pasirod tikrai naudinga tautai ir vi suomenei. Toks ir buvo j sumanymas, o j savanaudikumas visai ne siskiria nuo Sjdio vadov ir j partij bei dabartini analog kito se alyse. Suvoks, kad Lietuvos komunist partija skelbs Lietuvos ne priklausomyb ir sieks neprarasti visuomens kontrols, o tai buvo la bai tiktina, spjau Lietuvos Laisvs lygos lyder Antan Terleck. i organizacija i pat pradi aikiai skelb valstybs nepriklausomyb kaip Lietuvos tiksl. A spjau, kad norint nusikratyti komunistais, net ir demokratiniais, btina nedelsiant paskatinti Sjd, kad jis paskelb partij nelegitimia kolaboracine jga, neturinia teiss dalyvauti politi niame gyvenime. Jeigu to nebuvo manoma padaryti 1989 metais, va dinasi, tai ivis nemanoma. Atsiskyr nuo SSKP komunistai galjo rasti bd patys paskelbti valstybs nepriklausomyb. Reikjo, kad stalinieiai Maskvoje nenuvers t M. Gorbaiovo. Tik tiek trko, ito tereikjo, kad mes visi btume priversti aminai juos garbstyti. Prisipastu, erzino toks politinis ko munist miklumas, taiau tai tik emocijos, o emocijas dera tramdyti. A. Terleckas man paprietaravo, kad komunistai niekados neskelbs ne priklausomybs, nes negals tvarkytis be Maskvos, o mes atkovoj ne priklausomyb, su jais vliau pasikalbsime. A atsakiau, kad jie nepri klausomyb tikrai skelbs, taip gys masin param ir isivers be Mask vos. Tokiu atveju neliks jokio teisinio pagrindo juos persekioti nepri klausomoje Lietuvoje. Be to, juk reikia kada nors nutraukti nuolatin alinant pilietin kon flikt nepriklausomoje valstybje, pradti gyventi solidarumo aplinko je, kokioje gyvena kultringos alys. Ir, inoma, be nusikaltli, tik ne t, kuriuos turi omenyje ms dalyviai. Persekioti A. Brazausko parti jos demokratinius komunistus nepriklausomoje valstybje bt mano ma tik pasitelkus meit, mel, demagogij, paeidiant mogaus tei ses. A nebsiu tokio proceso dalyvis, bet, jeigu galsiu, kliudysiu, k ir mginu dabar daryti. Taip a sakiau A. Terleckui. Antra, ms Vyriausiosios kaltintojos pateiktas kaltinamajame akte antras punktas, kuriame siloma neregistruoti komunist partij, ne leisti joms ugrobti valdios net ir legaliu rinkim bdu. is punktas yra pernelyg neapibrtas ir demagoginis, todl turi bti ibrauktas. B tent tokiu antikonstituciniu ir demagoginiu bdu veik Sjdis ir Lais vs lyga, kai Sjdis ir LKP paskelb Nepriklausomyb 1990 metais. To dl a, ibuvs Laisvs lygoje lygiai metus, i jos ijau. Tokiomis sly gomis ir antikomunistinio Kongreso bei Tribunolo moralin vert yra,

814

deja, labai abejotina, nes jis tarnauja siauriems vietiniams karjeristiniams interesams, be to, kaip jau minjau, auka pati ne visuomet yra dora. Garbusis Tribunole, raginu Jus nekartoti tos teismins praktikos, kai prokuroro pateiktus kaltinimus teisjas tiesiog perrao. Net paties ter mino antikomunistinis" ar komunistinis" vartojimas Kongreso arba Tribunolo dokumentuose, ypa Vyriausiosios kaltintojos, o ir kit kal tintoj silomame akte, kaip stengiausi parodyti, neatitinka istorini re alij. Jis yra, nors tradicinis ir maiktus, bet kartu, deja, nekonkretus ir demagoginis. Todl teikiu penkis pasilymus. Pirma, Tribunolui priimti ne nuosprend, bet nutarim arba nutart decision". Antra, Tribunolo nutarties antrame punkte apibrti komunizmo samprat taip: komunizmas - tai istorikai pateisinta socialinio pro testo forma, kurios doktrina XX amiuje pasinaudojo komunistiniais pa sivadin nusikalstami partokratiniai reimai, siekdami ideologikai pa teisinti savo valdi." ia a i dalies pritariu Vyriausiosios kaltintojos apibrimui, bet tik i dalies. Treia, komunistiniais pasivadinusi partokratini reim poymiai nustatomi pagal 1917-1962 metais galiojusias teiss normas, ypa svar bs Taut Lygos ir Jungtini Taut Organizacijos dokumentai. Ketvirta, antrame punkte konstatuoti, jog nusikaltimus 1917-1962 me tais padar partokratins organizacijos, nuo 1918 met pasivadinusios ko munist partijomis, joms 1918-1943 metais susijungus nusikalstam or ganizacij - Treij Internacional. Vyriausiosios kaltintojos mint api brim nusikalstama organizacija" objektyvu pritaikyti tiktai Treiajam Internacionalui, o ne kam kitam. ios organizacijos skelbiamos nusikals tamomis 1917-1962 metais. Nusikalstamomis per vis j egzistavimo lai kotarp, tai yra 1917-1991 metais, skelbiamos atitinkam ali jau min tos struktros bei pareigybs. Dl laiko trkumo a j nekartosiu. Tai kai kuri SSKP vadovaujani organ padaliniai, kai kurie vadovaujantys SSKP organai ir valstybs aparato, valstybs valdymo aparato padaliniai. Kinijos, Kampuijos, Vietnamo ir panai ali komunist partijos laiko mos nusikalstamomis apytikriai iki 2000 met. Penkta, Vyriausiosios kaltintojos pateikto akto pirmo ir antro punk t dl komunizmo apibrimo silyiau atsisakyti, kaip nekonkrei, demagogik ir neatitinkani istorins tikrovs. O akto trei-et punktus, kuriuose kalbama apie nusikaltimo subjektus ir j padarytos alos kompensavim, palikti, tik nurodyti nusikaltimo padarymo lai kotarp - 1917-1962 metus. vardyti konkreius asmenis ir staigas v lesniais metais. Atsisakyti eto ir septinto punkt dl kolaboracini ins

815

titucij, nes ypa po 1962 m., kaip jau buvo kalbta, tik kai kurios struk tros arba padaliniai veik kaip teroristins struktros. Tai, kad jos bu vo formaliai kolaboracins, iuo metu jau neturi principins juridins reikms. Be to, formaliai kolaborantais buvo visi asmenys, turj, pa vyzdiui, sovietin pilietyb, tarp j ir pati Vyriausioji kaltintoja. Ta iau suteikti dabar iam dalykui svarbios juridins reikms yra absur dika. Dkoju u dmes.
Tribunolo pirmininkas:

Dkojame gynjui u pasakyt kalb. Dabar Tribunolas skelbia ka vos pertrauk. Po to suteiksime od dar vienam gynjui ir leisime re plikuoti, jeigu kaltintojai ir gynyba ireik tok pageidavim.
Tribunolo pirmininkas:

Tribunolo teisj kolegija tsia darb toliau. Ginamj kalb pasa kys Mykolas Okuli Kazarinas.
Gynjas Mykolas Okuli Kazarinas (Lietuva):

Didiai gerbiamieji Tribunolo nariai, gerbiamoji kaltintoja, nukent jusieji, liudytojai, sveiai. Vis pirma noriu atsiprayti mans klausan ij, kuriems skaudu, jog procese dalyvauju kaip nemonikos scenos gynjas. io darbo imuosi su didiule pagarba kiekvienam uvusiam nuo komunist rank ir siekdamas teisingumo. Sunku man ia stovti mginant objektyviai komentuoti kraupi nusikaltim pagrind. Advo katas arba teisjas teisme atlieka dvi funkcijas. Jis turi pasiekti, kad kal tinamasis nebt apkaltintas nerodytais nusikaltimais. Antra funkcija, kiek manoma sumainti skiriam bausm. Kadangi visuomeninis Tri bunolas neskirs bausms, todl man tenka tik pirmoji funkcija - Tribu nolo objektyvumo utikrinimas. Pateikt rodym pakanka kaltinamj apkaltinti, taiau praau ger biamojo Tribunolo atsivelgti ias mano pastabas: dl pateiktos kalti namosios alies apibrimo, dl kaltinamosios informacijos ir dl veiks m, kurie usitraukia kaltinim. Taigi Tribunolo tikslas tvirtas - ver tinti komunizmo doktrin ir komunistinio reimo nusikalstamus veiks mus. Tai kaltinimai komunistiniam reimui. Pateikti kaltinimai susij su Maskvos komunistiniu reimu, o ne su kitais komunistiniais rei mais. Dauguma totalitarini reim, ne tik komunistini, nusikalstami. Praau ruoiant sprendim nesiremti t reim padarytais nusikalti mais. Taip pat praau neumirti, kad nagrinjamas Maskvos komunis tinis reimas apima ir Maskvos, ir okupuot ali komunistinius rei mus. Jei asmenys, um io reimo metu auktas tarnybines pareigas, nusikalsta turdami kit status, tai ie nusikaltimai neturt bti in kriminuojami komunizmui. ia kalbu apie Rusij.

816

Ukrainos pateiktame kaltinime minima, kad 1989 met sausio 1 die n SSSR Taupomasis bankas perm i Ukrainos Taupomojo banko 150 milijon JAV doleri ekvivalent ir iki iol negrino. Toki pini g grinim turt nagrinti vienas i valstybini teism, o ne visuo meninis teismas. iuo atveju ginas - Ukrainos ir Rusijos. inoma, gali bti pripaintas Ukrainos nepriklausomos banko sistemos sugriovimas. Rusija, kaip Soviet Sjungos teisi permja, perm i Sjungos ko munist atsakomyb. Taiau pokomunistins Rusijos imperializmo nagrinjimas nenumatytas io Tribunolo bylose. Praau gerbiamojo Tri bunolo kaltinti tik komunistin reim ir jo doktrin. Gerbiamajam Tribunolui pateikta daug neabejotinos mediagos, kal tinanios komunizm udynmis, daugeliu atveju itin iauriomis. Mili jonai atvej aprayti liudinink, kuri nuudym rodymai rasti slapt archyv lentynose. Daug rodym pateik ir vietiniai udyni tyrinto jai. Posdi metu pateikta daug vairios mediagos, skaii ir vertini m. Noriu atkreipti dmes tai, kad tiksliai paskaiiuoti skaiiai yra ver tinami apytiksliai, o kartais matyti tik vertinimo tendencijos, todl turi ne vienod liudijimo gali. Pavyzdiui, rugsjo 4 dien Tribunolui pateiktas praneimas, kad nukentjusij nuo okupacins kariuomens yra kelios grups. Praau gerbiamojo Tribunolo apibendrinant faktus ir priimant sprendimus, aikiai atskirti dokumentus, turinius rodomj gali. Tribunolo tikslas - socialiai, politikai ir teisikai vertinti komuniz mo doktrin ir komunistini reim nusikalstamus veiksmus. is tiks las bus pasiektas. Praau gerbiamojo Tribunolo atmesti kaltinimus dl ekonominio komunist veiksm nepagrstumo. Kaip atitinkamai mo ns bankrotas nra pagrindas kelti byl jos vadovui. Tai itrauka i Ints Calitis praneimo Komunistinio reimo nusikaltim Latvijos valstybei ir tautai vertinimas". Cituoju: Prie komunistinio reimo padaryt so cialini nuostoli turime priskaiiuoti dar ir bendr kin stagnacij, em produkt kokyb ir em gyventoj pragyvenimo lyg ir taip to liau". Kitoje vietoje raoma: Tarp nusikaltim latvi tautai ypating viet uima Latvijoje forsuota industrializacija, dideli gamykl staty ba, labai trko ekonominio pagrstumo" (citatos pabaiga). ia kritikuo jama ekonomin politika, taiau bet kokia kin veikla yra susijusi su rizika. Negali bti teisiama u kins veiklos neskm. iuo atveju neteista yra tai, kad komunistai pasisavino Latvijos vals tybje esant turt, neteistai juo disponavo. Nuo i nusikaltim pri klauso, klesti ar lunga kis. Net jei Latvija klestt po komunist oku pacijos, vis tiek tai yra nusikaltimas. Skaiiuojant materialinius valsty bs nuostolius, galima palyginti buvusios okupuotos valstybs ekono

817

minius rodiklius ir iki jos okupacijos panaaus isivystymo lygio lais vos valstybs rodiklius. Tai bt manoma. Bet ne konkreius veiksmus valdant k. Praau gerbiamojo Tribunolo iame procese greta iauri nusikaltim nenagrinti komunist kins veiklos ir nekikumo. Ideologijos neginsiu, nes Markso apraytas komunizmas yra dar prie ikesnis mogui, nei sistema, kuri patyrme savo kailiu. Daugiau pa stab neturiu. Linkiu Tribunolui stiprybs atliekant sunk darb. Ai.
Tribunolo pirmininkas:

Ai u pasakyt ginamj kalb. Pagal Tribunolo nuostatus ir reg lament yra numatytos replikos proceso dalyviams. Kolegija, pasitaru si vietoje, nutar Vyriausiajai kaltintojai suteikti 8 minutes, kitiems da lyviams po 3-4 minutes. Tad, proceso dalyviai, naudokits iuo laiku, nes kitaip procesas gali ilgai usitsti. Per skirt laik kiekviena alis gals atsakyti kitos alies pateiktus argumentus. Vyriausioji kaltinto ja, praom.

IX. Proceso dalyvi replikos

Vyriausioji kaltintoja Zita liyt (Lietuva):

Vis pirma noriau paneigti gynjo Jurijaus Radoviiaus argument, jog komunistini reim nusikaltimai baigsi 1962 m. Jau po 1962 met, btent 1979 m., vyko paios sovietins valdios pasmerktas armijos ve dimas Afganistan. iame kare uvo milijonas moni, penki milijonai buvo represuoti. Toliau buvo Soviet Sjungos 1968 m. agresija prie e koslovakij, 1989 m. - agresija Tbilisyje ir Baku, taip pat kitos represijos. Kaip minjau savo kaltinamojoje kalboje, Lietuvoje udyns - 1991 me t sausio 13 d. ir liepos 31 d. Medinink pasienio poste. Visa tai rodo, kad jokiu bdu negalima sutikti, kad ie nusikaltimai baigsi 1962 metais. Tai vis komunizmo nusikaltimai, kurie toli grau nesibaig 1962 m. Noriau atsakyti gynjo Jurijaus Radoviiaus argument, kad au ka ne visada dora. Lygiai taip pat apie visas aukas galima sakyti, bet nusikaltimas nra vertinamas pagal tai, ar padarytas padoriai aukai. A klausiu paprasto dalyko, ar prostituts iprievartavimas nra nusikal timas? Bet kokiu atveju jos lytin nepriklausomyb yra nelieiama. Koks ia gynybos argumentas, jei kalbama apie aukos padorum. udyti ne galima, net ir nepadoriausio mogaus, iskyrus, jei galioja teismo skir ta teista mirties bausm, atitinkanti objektyvias nuosprendi primi mo procedras.

818

Dl pastab, kad partokratija padar nusikaltimus. Nagrinjamus nu sikaltimus padariusios partijos save vadino komunist partijomis. Ir a, ir visi kiti mokms mokslin komunizm ir komunist partijos istorijos kurs visose auktosiose mokyklose. Tai nesuprantu, apie koki partok ratij kalba gerbiamas gynjas Jurijus Radoviius. Tai ne liberal partok ratija, ne krikioni demokrat partokratija, o partokratija partij, vadi nani save komunist partijomis. Marksizmo klasikai kontrrevoliucin mis tautomis pavadino ekus, kroatus, slovnus ir grasino joms pasauli ne revoliucija. Marksas tikrai buvo antisemitini pair ir jo pavyzdiu antisemitinmis buvo valdanios komunist partijos. Liudytojas Kaganas birelio mnes citavo ir teisingai citavo tuos altinius. Silyiau gynjui Jurijui Rodoviiui duomenis patikslinti pagal tuos altinius. Kad buvo nacionalin laisv, tautin laisv, nenoriu sutikti. Nes kaip tik po 1962 met, L. Brenevo laikais, buvo priimtas nutarimas, kad vi soje Soviet Sjungoje, dar vaik dareliuose ikimokyklinio amiaus vaikai turi bti imokinti maiausiai po 500 rus kalbos odi. Dl kaltinimo man, kad nusikaltau blokuodama Vytauto Miklino ir Virgilijaus Kubiliaus badavimo akcijas. Tai yra visikas prasimanymas. iame procese nepagrstas jokiais dokumentais. Bdama Seimo nar, a i tikrj miausi priemoni, kad bt sustabdyta Virgilijaus Kubiliaus badavimo akcija, badavusio dl antilietuvikos televizijos veiklos. Ir ka da penki profesoriai ir docentai, inomi medikai, pasira, kad bet ku riuo momentu gali subyrti jo irdis, nes pulsas buvo tiktai 20, a At kuriamajame Seime kreipiausi visus Seimo narius praydama imtis ne atidliotin priemoni igelbti jo gyvyb. Ir manau, kad pasielgiau hu manikai, galbt Jurijus Radoviius norjo, kad Virgilijus Kubilius nu mirt, nes tuo metu, kai kreipiausi Atkuriamj Seim, jo bkl buvo sunki, kiekvien akimirk jam grs mirtis. Noriau pasakyti apie 1988 metais visikai slapt Soviet Sjungos komunist partijos CK sekretoriato nutarim dl pagalbos suteikimo i ls KP, ruoiant ryininkus ir specialius kadrus. Jame nurodyta, kaip reikia ruoti tarptautinius teroristus. Tai 1988 met nutarimas ir btent Soviet Sjungos komunist partija prim nutarim ruoti tarptauti nius teroristus. Noriu trumpai pasakyti dar vien replik. Kalbdamas apie 20 tks tani nuudyt, neginkluot civili asmen, gynjas Jurijus Radovi ius rmsi melaginga sovietine propaganda. Juk Lietuvos partizanai sa vo Statute buvo ra - bausti u bet kok smurt prie civilius gyven tojus, moteris ir vaikus. Lietuvoje mes dar nesuspjome visko inagri nti, o juk ia siaut Pavelo Vetrovo divizija. Atsiminimuose ir doku

819

mentuose ufiksuota, kad i divizija tyia iudydavo naujakuri ei mas, o sovietiniai laikraiai kaip melaging propagand paskelbdavo, kad tai partizan darbas. Be to, dar noriu pasakyti vien replik apie pastaruoju metu plin tanias prievartos priemones. Po gynjo Jurijaus Radoviiaus kalbos esu priversta teismui pateikti dar vien knyg Psichiatrins inkvizicijos siautjimas Lietuvoje". Daugelis kitaip manani buvo ne teisiami, bet udaromi specialaus tipo psichiatrijos ligonines. is mechanizmas yra labai gerai apraytas. Taip buvo sunaikinta tautos dalis, pati paangio ji, kitaip mstanti. Tai tssi iki pat Nepriklausomybs paskelbimo die n. Todl ir negalima net kalbti apie kakokius 1962 metus, kad tuo met pasibaig visos represijos. Tad jeigu ita partija save vardijo ko munistine, tai ji ir yra XX amiaus partija, padariusi paius iauriau sius nusikaltimus. Ir netiesa, kaip kalba Jurijus Radoviius, kad lietuviai bendradarbia vo su naciais. Aiku, pavieniai asmenys buvo, bet oficialiai prieinosi abiems okupacijoms - tiek naci, tiek bolevik. Ir jokio bendradarbia vimo su naciais valstybs mastu nebuvo. A dkoju u dmes ir dar kart noriu pateikti Tribunolui dokumentus - 1988 m. Soviet Sjun gos CK sekretoriato nutarim ir apie psichiatrin inkvizicij.
Tribunolo pirmininkas Vytautas Zabiela:

Ai u replik. Kiti kaltintojai, jeigu turite replik, praom tribn.

Kaltintojas George Gimpu (Moldova):

A noriau nesutikti su gynju dl 1962 met kaip nusikaltim pa baigos. iandien politiniai kaliniai, vadovaujami Liji Lako, yra Sovie t Sjungos miniatira, Tiraspolyje. Tas reimas, ta vadinamoji Padnieprs - Moldavijos Respublika yra palaikoma G. Ziuganovo ir jo komu nist i Maskvos, taip pat ms vietini gyventoj. Pateiksiu vien pa vyzd. Kai kalbame apie partokratij, tai mes kako nesuprantame. tai VKP (b) CK biuro nutarimas apie buoi ikeldinim i Moldovos SSR teritorijos, kur vardijamos itisos deimtys socialini grupi. Argi tai partokratija? Argi tai ne oficiali komunist partijos, ia bolevik par tijos, politika? Vadinasi, direktyvos jo i ten, i viraus. Arba tai Mi nistr Tarybos ir CK VKP (b) nutarimas dl duonos ir derliaus surin kimo metinio plano 1946 metais. Po jo dar ei tokie CK biuro nutari mai, o mons mirta i bado. 25 procentai mirta i bado, tarp j ir vaikai, o surinktas visas, absoliuiai visas derlius. I kur tai ateina? I centro. Komunist partijos vadovyb duoda nurodymus ir spaudia vi sas vietines struktras. tai jau 1947 met CK VKP (b) nutarimas dl duonos ruoimo, nors uvo tiek daug moni. Todl negaliu su tuo

820
sutikti, kai kalbama apie partokratij, jog j sudar pavieniai asmenys. Pavyzdiui, Stalinas ar Berija, ar dar kas nors. Nesutinku, jog dl u dyni kalta partokratija, o ne komunistinis reimas. Antra. Juk kiekviena partija privalo turti savo status, programas, ten turi bti idstyti konkrets tikslai: ko ji nori, kur turi vesti visuo men, k ji turi padaryti monms. Kodl ji nesiprieino smurtui, jei tai jai buvo svetima, neiplauk i jos paios? Tai neteisinga. Negaliu sutikti su tuo, kad mes, kaltintojai, vertindami praeit, nesiremiame de mokratiniais - humanikais principais. Pirmiausia ia niekas nekalbjo apie tai, kad lietuvi nacija, rumun ar kuri kita nacija nori kako pa siekti. Mes paprasiausiai pateikiame faktus. Kada tkstaniai eelon, a apie tai jau kalbjau, buvo siuniami Sibir, o i ten atgal gyventi parsisdavo kitus mones j namus. Jie mel j karves, valg j duo nos, kalbu apie iuos faktus. Ir jei kalbjau apie rumunus, manau, klai dinga vadinti tai nacionalizmu. Kitas pavyzdys. Lageriuose revoliuci jos vardu numarindavo, suaudydavo ligonius grojant muzikai ir kal bant revoliucijos vardu liaudies prieus auk". Argi tai nebuvo par tijos linija - sunaikinti, kaip jie kalbjo, antisovietin element? Todl su tais teiginiais negaliu sutikti.
Tribunolo pirmininkas:

Dar kart dkojame. Kas dar nort kalbti? Praom.

Kaltintojas Michal Glonda (Slovakija):

A negaliu sutikti su gynyba, jog ms ivados nekonkreios. Mes davme dokumentus, bet dl laiko stokos kalbjome ne apie visus. Ten kaljim virinink, vadov pavards. ia konkreios aukos, tuose do kumentuose taip pat aukos. moni, kurie konkreiai tai dar, pavar ds suraytos dokumentuose. Visa tai mes inome. Reimo ideologija buvo vykdoma nustatyt asmen, kuriuos vardinome, taiau kalbjo me plaija prasme. A noriau pritarti prie tai kalbjusiam, jog niekas ia nekl tau tini interes ar nacionalistins morals. Buvo kalbta remiantis pasau lins morals principais. Nesutinku su tuo, kad komunistin taktika bu vo tik atsakomojo pobdio. k jiems reikjo atsakyti, pavyzdiui, ma no atveju? Kaip matyti, komunizmas turjo ne vien taktik. Ko vertas gynybos teiginys, kad nemanoma sulyginti komunistins doktrinos su komunistine partija. Tai turinio ir formos vienybs problema. A tuoj baigsiu. Juokingas tvirtinimas, kad visi demokratiniai jud jimai po 1962 m. buvo inicijuoti Soviet Sjungos komunist partijos. Tuo netiki ir negali patikti net pati gynyba. Ai.

821

Tribunolo pirmininkas:

Labai ai Jums. Praom, kas dar i kaltintoj nori pasakyti repli k? Praom.
Kaltintojas Levko G. Lukjanenko (Ukraina):

A noriau pareikti, kad ekonomini nusikaltim iskyrimas, pa sak gynjo Mykolo Okuli Kazarino, bt abejotinas ir vargu ar pagrs tas. Komunizmo nusikaltimai itin sunks, nes vien tik prievartinis ko lektyvizacijos vedimas ir pramons bei kit kio ak nacionalizavi mas atitolino taut nuo ekonomins iniciatyvos ir ekonomins veiklos. Jau deimt met, kai Ukraina yra nepriklausoma valstyb, taiau dl to, kad mons atprato nuo ekonominio savarankikumo, iniciatyvos, Ukraina niekaip negali ieiti i ekonomins krizs. Liaudis buvo palau ta, atpratinta dirbti ir taip yra ne vien Ukrainoje, bet ir kitose alyse, kurios buvo pajungtos komunistinei diktatrai. Tai i ties ekonomi niai komunizmo nusikaltimai. Antra. Taip pat negaliu sutikti su tuo, jog represijos baigsi 1962 me tais. Represijos ir komunistinis reimas Ukrainoje tssi maiausiai iki 1984 met. 1977 metais buvo teisiami Helsinkio komitete dalyvav as menys. Helsinkio komitetai buvo sudaryti ir Lietuvoje, ir Gruzijoje, ir daugelyje kit valstybi. Bet ne visose, nes prasidjo iaurios represi jos. 1977 metais, kaip tik u veikl komitete gavau deimt met kalji mo ir penkerius metus tremties. Ir kiti taip pat. Ukrainoje pagal i byl nuteis 41 asmen. Paskutin ios kategorijos byla buvo sprendiama 1984 metais. Vadinasi, reimas ts savo iaur egzistavim maiau siai iki 1985 met. Tad jo prigimtis buvo nusikaltlika nuo pat pra dios iki Soviet Sjungos lugimo. Pagaliau noriau atkreipti Tribunolo dmes dar vien klausim. Nusikaltimo sudtis, tai yra korpusas, turi keturias sudedamsias dalis: nusikaltimo objekt, objektyvij nusikaltimo pus, nusikaltimo subjek t ir subjektyvij nusikaltimo pus. Subjektyvioji nusikaltimo pus - tai mstymo bsena ir nusikaltimo tikslas. Taigi nusikaltimo tikslas formuo jamas veikiant politinms doktrinoms. Komunizmo politin doktrina bu vo proletariato diktatros vedimas visame pasaulyje. Proletariato dikta tros vedimas, taiau kokiais metodais? iauriais metodais, atmetant vi sas kitas nuomones, naudojant vairias prievartos priemones. Marksas para krin Luji Bonaparto Briumero atuonioliktoji", ku riame apibendrinami Pranczijos revoliucijos rezultatai. Ten jis nuro d, kad Pranczijos revoliucija lugo ne todl, kad ji pradjo represi jas, o todl, kad ji per maai represavo savo prie. is principas i mi nto krinio buvo nuolat kartojamas ir Markso, ir Lenino. Kartojo j ir

822

kiti komunistai. Jie nuo Pranczijos revoliucijos laik 1917 metus at jo kaip tik su iuo lozungu - savo politinius prieininkus reikia kaip galima daugiau muti ir naikinti. Nesvarbu, ar yra tam prieastis, ar nra. Taip gim is reimas. Bet juk tai buvo sukurta. is motyvas subjektyvioji pus, - sukurtas tos ideologijos. O i ideologija sukr psi choz, kuri trauk nusikalstam veikl ne tik komunist partijos na rius, tai yra Rusijos socialdemokrat partijos, po to VKP (b), Soviet Sjungos komunist partijos, bet trauk paprastus mones, nes iai psi chozei pasidav eiliniai mons, neiman nei politikos, nei filosofijos. Todl komunistin doktrina yra nusikaltlika ir turi bti pasmerkta, udrausta, taip pat kaip nacionalsocialistin ideologija, kuri pasmer k ir nuteis 1946 metais Niurnbergo Tribunolas. Dkoju u dmes.
Tribunolo pirmininkas:

Ai Jums. Ar yra kaltintoj, kurie nori pasakyti replik? Praome.

Kaltintoja Aminat Saijeva (enija):

Ai. Aminat Saijeva, enijos atstov. A noriau uduoti vien klausim ponui Jurijui Radoviiui. Ar jis laiko Lenin komunistiniu ide ologu? Jeigu taip, tai kaip vertina Lenino nuomon apie tikslo pasieki m, kuriam tinka visos priemons, net ir klasini prie sunaikinimas. O klasiniai prieai visada buvo dvasininkija, buos, tai mons, kurie mokjo kininkauti, itisos tautos ir taip toliau. is sraas labai ilgas. O mums rodinjo, kad Leninas pats mogikiausias mogus. Dkui.
Tribunolo pirmininkas:

Labai ai. Kas dar i kaltintoj turt replik? Praom.

Kaltintojas Uldis Pauls Strelis (Latvija):

A ia atstovauju Latvijai. dmiai klausiau ginamosios gerbiamojo gynjo pono Jurijaus Radoviiaus kalbos. Iklausius kalbos, daug kas man pasidar neaiku. Man atrodo, kad gerbiamasis gynjas negali i sivaduoti i siaknijusi prokomunistins ideologijos stereotip. Pavyz diui, ovinizmas, ksenofobija, nacionalizmas. Visa tai buvo sumaiyta vien mas. I itos mass pateikiama tai, kas reikalinga konkreiu at veju. Kas yra ksenofobija? Tai nepagarbus poiris kitas nacijas. Toks bt trumpas apibrimas. ovinizmas ir nacionalizmas - tai dvi skir tingos sampratos. Mes kalbame apie nacionalin kultr, nacionalin ar mij, nacionalin teatr, nacionalin men ir taip toliau. O kuo blogas izmas? Nacionalizmas pirmiausia - tai patriotikumas, nacionalistas ger bia savo motinos kalb, myli savo tv namus, jis myli ir gerbia savo tautos paproius ir tradicijas. Jis niekada neniekins kit taut kalbos, paproi, tradicij, kultros. Jei jis galvoja, jog jo tauta pranaesn, tuo met jis - ovinistas.

823

Gaila, daug kas man ia buvo neaiku, bet diskusij ia tema tsti nenoriu ir nra laiko. O gerbiamajam ponui Jurijui Radoviiui a pa tariau pairti pro lang - SSRS jau nebra, u lango laisva, nepri klausoma Lietuva. Ir duok Dieve, kad taip bt aminai. Dkui.
Tribunolo pirmininkas:

Labai ai. Gerbiamieji proceso dalyviai. Procesas jau baigiasi. Ar yra kaltintoj, norini pasakyti replikas? Nra. Ai kaltintojams. Gal kas nors i nukentjusij nori replikuoti? Praom, nukentjusieji. Kuris i Js? Pirmasis Balys Gajauskas. Praom.
Nukentjusysis Balys Gajauskas (Lietuva):

Tai, k a noriu pasakyti, pus jau yra pasakyta Vyriausiosios kal tintojos. Ji ne visk pasak. A apie 20 000 civili, kuriuos nuud po karo partizanai. Pirmiausia noriau paklausti, i kur is skaiius. A j jau antr kart girdiu. Tiesa, A.Brazauskas j paminjo savo straips nyje, atrodo, Lietuvos ryte". Jis nurod 20, galima buvo ir 30, o gal ir 40 tkstani. A manau, kad gynjas Jurijus Radoviius lygiai taip pat mini tuos 20 000, apie kuriuos perskait laikratyje. Nra joki rody m. Noriau pasakyti, i kur jie atsirado. A buvau Atkuriamojo Sei mo ir komisijos KGB veiklai tirti narys. KGB rmuose, Garbs ir lo vs muziejuje", a radau anketas, kurias KGB surainjo inias, k par tizanai nuud. Aiku, ten nra joki rodym, tiesiog paprastai para yta. T anket nebuvo labai daug, bet atradau ir skaii 20 000 ar apie 20 000, tiksliai neprisimenu. Taip atsirado tas 20 000. Buvs preziden tas A. Brazauskas, matyt, gavo tiksl skaii, nes aplankai buvo su jo pavarde. A neinau, ar kasdien sisdavo i KGB ataskaitas, ar kas sa vait, tikrai neinau, bet radau j nemaai. Be abejo, kad ir jam t su galvot skaii atsiunt i KGB. Jis tuo pasinaudojo. Tai tiek dl 20 000 nuudytj. Liko nepaminta, kad po karo kaime buvo chaosas ir veik labai daug bandit, plusi, umuinjusi mones. Kakas panaaus bu vo ir pas mus kaimuose. Dabar, atrodo, jau aprimo. iandien partiza n nra, jei bt partizanai, tai bt priskirta jiems. Po karo padaryti kriminaliniai nusikaltimai buvo priskirti partizanams. Propagandai tai buvo labai naudinga. A atsimenu vien atvej, atrodo, 1948-1949 metais buvau kaljime ir prisimenu, k pasakojo suimtieji i Vilkijos, Veliuonos, i t krat. Veik 17 moni brys. Apsireng partizanais, jie eidavo ir pldavo mones. Pasirodo, jie buvo i Kauno, galbt valkatos. Gal kas eidavo ir pldavo mones partizan vardu? K galjo pagalvoti eilinis ki ninkas? Aiku, jis galjo pasakyti, jog pl partizanai. Juos iaikino ir

824

jie pakliuvo kaljim. Mes, kalbdami lageriuose su teistais mon mis i kaim, toki atvej ir daugiau inojome. Bet mes toki fakt ne rinkome, o ir dabar niekas j netyrinja. Kas nustat tuos 20 000? Tai vis pirma melas. Norint nustatyti tiksl skaii reikia gerai itirti. O iuo metu niekas tuo neusiima. Tai yra gryna propaganda.
Tribunolo pirmininkas:

Dkojame. Nukentjusysis Alfonsas Svarinskas nori pasinaudoti re plikos teise. Praom.

Nukentjusysis monsinjoras Alfonsas Svarinskas (Lietuva):

Gerai, mielai. Ai u leidim. Paskutin kart i lagerio ijau 1988 metais. Mane itrauk i M. Gorbaiovo nag JAV prezidentas R. Rei ganas. Minjo, kad mane gyn Amnestion international" grup, kad M. Gorbaiovas buvo truputl pams ito" ir sak: Velnias jo ne mat, tegu vaiuoja usien". Taigi mane itrm visam gyvenimui u sovietins imperijos sienos. Galiu pasakyti, kad i pradi buvo organizuotas KGB batalionas, kuris veik partizan vardu, turjo lietuvikas uniformas, ilgus plau kus, susitik sakydavo Garb Jzui Kristui". Judas irgi galjo taip pa sakyti. Jie jo ir naikino, kad sukelt neapykant lygiai taip, kaip pa dar Baltarusijoje. Kodl Baltarusijoje buvo daugiausia partizan? Ogi Js turbt ne visi inote, ten buvo Stalino divizija. Tokia kaip ir Hitle rio. A sdjau su karininkais, kurie buvo represuoti, o tarp j buvo labai daug baltgudi. Tai Stalino divizij apreng vokiei uniformo mis, o ie jo ir baud baltgudius. Ir taip daugiau baltgudi ivar partizanus. Gyventojai man, kad vokieiai tai dar. Ir Ukrainoje, Lvo ve soviet agentai buvo sitais gestap. Antra, Stalino laikais lageryje buvo lengviau, negu M. Gorbaiovo laikais. Stalino laikais pastatydavo ant bokteli kulkosvaidius, tegu jie la. Ten bdavo iki minus 58 laipsni alio ir nelabai gera stovti. vidaus reikalus nesikio. O M. Gorbaiovo laikais prasidjo politin agitacija. Ateina mogus, karininkas, kuris buvo anksiau unvediu, o ia pasidar koks nors majoras, kuriam turi skaityti laikraius. Prie M. Gorbaiovo buvo 50 kalini ir vienas ekistas, kuris nuo ryto iki va karo vis laik sdjo ant sprando. Sakoma, kad B. Gajauskas nuud trij vaik tv. Sakau, ne trij vaik tv, bet kagbist. Tai k, ar ka gbistas mogus, be abejo, kad ne mogus. B. Gajauskas nenuvaiavo Sibir nuauti to kagbisto, trij vaik tvo, o tas atvaiavo Lietuv ir norjo nuauti B. Gajausk, kurio nepainojo. Kuris pirmas iov, tas ir nuov, taigi labai paprasta. Tai tokia visa demagogija.

825

Tribunolo pirmininkas:

Ai Jums. Gynyba, tursite replik pasakytas kaltintoj replikas?

Gynjas Mykolas Okuli Kazarinas (Lietuva):

Noriau labai trumpai. Vien vienintel girdjau prietaravim ma no teiginiui. Kaltintojas i Ukrainos teig, kad kolektyvizacija ir pana s veiksmai yra ekonominiai nusikaltimai. Vis pirma a sakiau, kad nereikia kaltinti u nekikum, o tokie dalykai kaip kolektyvizacija yra elementarus plimas, tai yra valstybinis ems atmimas, tai yra kito tipo nusikaltimas. U j, aiku, turi bti kaltinama, baudiama, bet a turjau omenyje, kad neturi bti kaltinama u tai, kad stat per dide les gamyklas, kai jos turjo bti statomos maos, ir atvirkiai. Tai yra kins veiklos subtilybs. Jie man, kad taip bus geriau. Jie iopli, tar kim, ir neinojo, bet u tai nra kaltinama. Aiku, kad kolektyvizacija, nacionalizacija - tai nusikaltimai, dideli nusikaltimai, nors, jie yra ma i, kai lyginame su udymais, apie kuriuos ia kalbjome. Palaikau kal tinim ir tikiuosi, kad gerbiamasis Tribunolas savo ivadose atsivelgs mano pastebjimus. Ai.
Tribunolo pirmininkas:

Ai, antrasis gynjau, Js taip pat turite replikos teis. Praom.

Gynjas Jurijus Radoviius (Lietuva):

Man atrodo, kad ir nukentjusieji, ir kaltintojai nesutiko su kai ku riais mano teiginiais. Kai kurie nesusipratimai isisklaidys, kai jie paims tekst. A visikai pritariu, pavyzdiui, kaltintojui i Baltarusijos, nie ko neturiu prie nei dl kolonializmo, nei dl nacionalizmo traktavimo. A irgi taip pat manau. Kaltintojui i Slovakijos noriau pasakyti, kad, matyt, skirtingose alyse bta vairiai. Bet manau, kad demokratines re formos buvo inicijuotos komunist partijos Soviet Sjungoje. Kitur gal bt ir kitaip. Gerbiamajam L. G. Lukjanenko a irgi neprietarauju. Taip pat manau, tik nepritariu, jog evoliucionavo Markso pairos. Vokie i socialdemokrat partija jo grynai parlamentiniu keliu. Tada ir Marksas, ir Engelsas tam pritar. Tai buvo jau po Paryiaus komunos. Tiesiogiai mans atstov i enijos klaus: ar teigiu, kad Leninas komunizmo ideologas ir t.t. Ne, neteigiu. Pritariu atstovui i Latvijos, kuris tikslino terminus ovinizmas" ir ksenofobija". Ir ovinizmas, ir patriotizmas, jeigu jis asmenikai tikrai taip juos traktuoja, bt kuo puikiausi. Taiau, pavyzdiui, matme, k publika palydi plojimais, tai btent t pat nacionalizm ir ovinizm ne gerja, bet blogja prasme. Na, ir pagaliau dl to skaiiaus - 20 000. Taip, be joki rodym. A ito neneigiu, archyvuose nedirbau ir negaliu ito pasakyti. I tikrj, kaip sak gerbiamas B. Gajauskas, a tik i spaudos inau fakt. is

826

skaiius anksiau buvo 18 000. Tai buvo, jeigu a neklystu, prie 20-30 met, na, o dabar padidino. Pastarieji skaiiai yra tikra propaganda. Sa ko, ne 20 000, bet pagal patikslintus duomenis jau 22 000, bet ne 25 000. Tai tikra propaganda. Gerbiamieji, ginytis dl to skaiiaus bt sun ku, taiau vis laik man inomi tie kontrpasakojimai apie NKVD persirenglius. iuos faktus reikia precizikai itirti. Neneikime fakt, nes dabar i vienos ir i kitos puss tik fantazuojame... A baigiau.
Tribunolo pirmininkas:

Ai Jums.
Gynjas Jurijus Radoviius (Lietuva):

A atsipraau, bet dar norjau paminti, kad jokiu bdu nesakau, kad 1962 metais baigsi visos represijos. A pasakiau, kad reimas pa mau prarado nusikalstam pobd, o represijos, inoma, tssi. Na, tik tai jos nebuvo, mano supratimu, tokios paios kaip Stalino laikais.
Tribunolo pirmininkas:

Ai. Teisj kolegija mano, kad teisminiai ginai yra baigti, repli k teise alys pasinaudojo. Dabar pasitarusi kolegija nutar ieiti pri imti sprendimo, kuris 'bus paskelbtas rugsjo 27 dien. Apie skelbimo viet ir tiksl laik bus praneta vliau. Ai proceso dalyviams, ai visiems, buvusiems ioje salje. Tribunolo teisj kolegija - Vytautas Zabiela, Aivars Liudvigs, My kol Kulinsky, Vytautas Raudelinas, Algirdas Endriukaitis, Detlef W.Stein, Vasile Boroneant - ieina pasitarim kambar.
Vyriausiasis sekretorius:

Praom atsistoti, Tribunolas ieina.

Ketvirtasis posdis.
2000 m. rugsjo 27 d. 11 val.

Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo nuosprendis

I. angin nuosprendio dalis
Vilniuje 2000 m. birelio 12-14 d. vyks Tarptautinis Kongresas Ko munizmo nusikaltim vertinimas" konstatavo, kad pasaulyje nuolat vyksta kariniai konfliktai, pasaulio visuomen netenka milijon mo ni, vykdomas genocidas - brutaliausias nusikaltimas monijai. Taiau valstybi vadovai ir parlamentai neskiria pakankamai dmesio tam, kad paabot masin moni naikinim, tad pasaulio bendruomen iandien pagrstai susirpinusi dl politik abejingumo. Visuomenei btina ak tyviai dalyvauti alinant tokios ries nusikaltim prielaidas, nepalie kant umartyje n vieno moni ir taut naikinimo atvejo. Nors ko munistini reim nusikaltim mastas gerokai didesnis nei nacizmo, ta iau iandien tarptautiniu lygmeniu dar nevertinta j padaryta ala monijai. Nacizmo nusikaltimai jau vertinti, didiausi naci nusikal tliai nuteisti, taip pat nubausti kiti j parankiniai. Taiau to nepada ryta komunistini nusikaltli atvilgiu - jie ne tik nenuteisti, bet ir ne vardinti. Lietuvos Respublikos Atkuriamasis Seimas 1991 m. balandio 24 d. pareikime demokratini ali parlamentams nurod, kad komunisti ni reim nusikaltimai turi bti itirti, vertinti ir kad komunizmas b t pasmerktas, kad jis nepasikartot jokiu pavidalu, o jo padaryt nu sikaltim iniciatoriai ir vykdytojai bt teisiami. Tarptautinis Kongresas Komunizmo nusikaltim vertinimas" sie kia tarptautinei bendrijai parodyti, kaip komunizmo ideologija, politi ka, komunistiniai reimai, tiek vykdydami savo taut genocid, tiek su naikindami kit valstybi suverenitet jas okupuojant ir aneksuojant, padarydami plataus masto nusikaltimus taikai, karinius nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui, vykdydami itis taut udynes, tryp dami mogaus teises ir laisves, padar tautoms ir pilieiams milini k socialin ir moralin al, taip pat al taut genofondui, kultrai, sustabd itis taut raid, pakenk bendrai monijos paangai.

828

Kongresas, nordamas gyvendinti savo tikslus ir udavinius, siekia socialiai, politikai ir teisikai vertinti komunizmo doktrin ir komu nistini reim padarytus nusikalstamus veiksmus. Tam tikslui Tarptautinio Kongreso Komunizmo nusikaltim vertini mas" 24 ali, dalyvaujani Kongrese, visuomenins organizacijos ir pa vieniai asmenys susitar steigti Tarptautin Vilniaus visuomenin Tribu nol (toliau-Tribunol), galint dirbti sesijomis. Kongresas patvirtino Tri bunolo nuostatus, Tribunolo teisj kolegijos sudt, jos atsarginius teis jus, leido Tribunolo teisj kolegij papildyti naujais teisjais ar, jiems ne galint atlikti pareig, juos pakeisti. Kongresas patvirtino i Tribunolo tei sj kolegijos sudt ir kitus proceso dalyvius. Teisj kolegijos pirminin ku paskyr teisinink advokat Vytaut Zabiel(Lietuva), pirmininko pa vaduotoju - teisinink advokat Aivars Liudvigs (Latvija), teisjais: teiss moksl daktar Lynette Andresen (Kanada), Ukrainos Aukiausiosios Tarybos deputat Mykol Kulinsky (Ukraina), teiss istorik Vytaut Raudelin (Lietuva), atsarginiais teisjais: ekonomikos moksl daktar Algird Endriukait (Lietuva) ir teisinink advokat Alg Krun (Lietu va); Kongreso atstove ir vyriausija kaltintoja - socialini moksl daktar Zit liyt (Lietuva), jos pavaduotoju - urnalist Michal Glonda (Slova kija), vyriausiuoju Tribunolo proceso sekretoriumi - teisinink Edmund Mikuiausk (Lietuva). i teisj kolegija dirbo dalyvaujant kaltintojams Frigyes Kahler (Vengrija), Uldis Pauls Strelis (Latvija), Luan Daci (Albani ja), Levko Lukjanenko (Ukraina), Ivan Stanev (Bulgarija), Leo Oispuu (Estija); nukentjusiesiems: Algirdui Petrueviiui, Romualdui Zubinui, R.Strielnui, monsinjorui Alfonsui Svarinskui, Auksei RamanauskaiteiSkokauskienei, Baliui Gajauskui, Vincui Ginkui (visi Lietuva), Fonay Jeno (Vengrija), gynjams: Jurijui Rodoviiui (Lietuva), Egidijui Kupruseviiui (Lietuva), sekretorms: Rytei Konstantinaviienei, Loretai Romanovskie nei, Astai Karuienei ir Auksei irgelytei (visos Lietuva), vieame Tribu nolo posdyje birelio 12-14 d. nagrinjo Tribunolo procese surinkt kal tinamj mediag, kaltinamuosius aktus, apklaus liudytojus ir pridjo prie bylos proceso dalyvi dokumentus bei kit kaltinamj mediag. Atsivelgiant tai, kad kaltintojams, gynybai, nukentjusiems bti na istudijuoti pateikt Tribunolui didels apimties kaltinamj media g, kad jie galt objektyviai idstyti savo ivadas teisminiuose gin uose ir tai, kad sudaryt slygas kit ali organizacijoms, norinioms dalyvauti antrojoje Tribunolo sesijoje, teisj kolegija nutar patenkinti kaltintoj bei gynybos praym ir antrj Tribunolo proceso sesij pra dti 2000 m. rugsjo 4 dien Vilniuje. Neatvykus antrj Tribunolo sesij teisjai Lynette Andresen (Ka nada), ji buvo pakeista atsarginiu Tribunolo kolegijos nariu Algirdu En

829

driukaiiu. Be to, teisj kolegija dar buvo papildyta naujais Tribunolo teisj kolegijos nariais prof. Vasile Boroneant (Rumunija) ir Detlef W.Stein (Vokietija), kaltintojais Grigorij Prokopovi (Baltarusija), Ami nat Saijeva (enija), George Gimpu (Moldova) bei gynju Mykolu Okuli-Kazarinu (Vilnius). Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo kolegija, susidedanti i pirmininkaujanio Vytauto Zabielos, jo pavaduotojo Aivars Liudvigs (Lat vija), Detlef W.Stein (Vokietija), Vasile Boroneant (Rumunija), Mykol Kul insky, Vytauto Raudelino ir Algirdo Endriukaiio, remdamasi Tribuno lo nuostat 3-ju punktu, pagal kur Tribunolo teisj kolegija gali pripa inti komunistini ar okupuot ali kolaboravusias komunistines partijas ir kitas institucijas nusikalstamomis organizacijomis, o j narius - nusikal tusiais, jeigu j veikla planuojant, organizuojant, vadovaujant, kurstant ar kitaip padedant, buvo okupant valios vykdymas ir itaip buvo pada rytos nusikalstamos veikos taikai, karo nusikaltimai, nusikaltimai mo nikumui, padaryta fizin, materialin ir moralin ala ar kiti veiksmai, prietaraujantys tarptautinei teisei. Teisj kolegija visa tai vertindama i dalies rmsi Niurnbergo, Ruandos Tarptautini tribunol statais, Jung tini Taut nusikaltim taikai ir monijos saugumui kodekso projektu, taip pat Tarptautinio baudiamojo teismo Romos Statutu bei dalyvaujan i ali nacionaline teise, pritaik formuluotes, atsivelgdama nusikals tam veiksm padarymo laik ir aplinkybes. Tribunolo teisj kolegija, vertindama komunistini reim veiks mus, nurod ir pavieni nusikaltim ri subjektus, taip pat vardino kolaboravimo svok, kolaboravusias institucijas, j vadovus ar asme nis, smoningai vykdiusius okupant vali, paeidiant okupuotos a lies teises, jos nepriklausomyb ir piliei teises, vadovaudamasi Jung tini Taut Konvencija dl senaties netaikymo u nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui (1968 m.), Jungtini Taut visuotine mogaus teisi Deklaracija (1948 m.) ir kitais visuoti nai pripaintais Tarptautins teiss norminiais aktais, NUSTAT:

Komunizmo doktrina - nusikalstama

Komunizmo nusikaltim itakos gldi K. Markso ir F. Engelso XIX a. viduryje sukurtoje komunizmo teorijoje. Komunizmo vaizdiniai vairiais pavidalais ikildavo nuo sen laik, bet tik ie veikjai savo darbuose mgino mokslikai" pagrsti jo sukrimo galimyb.

830

Taiau marksizmo pradinink sukurta komunizmo teorija nebuvo vi suomens objektyvios mokslins analizs rezultatas. K. Markso darbuo se visuomens vystymasis gijo spekuliatyvios istorijos filosofijos pavi dal, o pagrindinis jos teiginys yra tai, kad visa ankstesnioji monijos istorija tra prieistor", turinti baigtis uoliu tikrosios mogaus lais vs karalyst". Ji tapatinama su komunizmu", neva reikianiu ir tik rosios monijos istorijos pradi". Taiau marksistin komunizmo vi zija niekada negijo pozityvaus ir bent kiek aikesnio turinio. Markso ivada apie tariamai savaimin kapitalizmo susinaikinim ir t buvo ne objektyviais moksliniais tyrimais rodytas teiginys, bet sa vitas ideologinio pobdio postulatas, kuriuo norta jo mokym apie visuomen pritaikyti troktamos revoliucijos tikslams. Pseudomokslin marksistin buruazins visuomens analiz pasirod esanti itin pavo jinga ir praktiniu poiriu, nes jos ais buvo drastika pilietins visuo mens - vakarietikos demokratijos pagrindo - kritika. Marksizmo po litinje teorijoje ji tampa apskritai demokratijos neigimu ir reikalavimu prievarta pakeisti j vadinamja proletariato diktatra". is reikalavi mas vliau tapo komunistini valstybi praktikoje tvirtint totalitari ni reim teoriniu pagrindu ir pateisinimu. Komunistai, ugrobdami valdi atskirose valstybse ir naikindami jose demokratijos institutus, rmsi Markso teiginiu i Gotos progra mos kritikos" apie tai, kad valstyb pereinamuoju laikotarpiu i kapi talizmo komunizm turs tapti revoliucine proletariato diktatra. teigin ipltojo V. Leninas aikindamas, kad proletarinei revoliucijai nugaljus, turi bti pirmiausia sunaikinta, sudauyta" buruazins valstybs maina" ir sukurtas visikai naujas proletariato diktatros" valstybs mechanizmas ( Leninas, Valstyb ir revoliucija, parayta 1917 metais). Tai ir buvo iurki komunistini nusikaltim teorinis " pa grindas. Marksizmo krjai sutapatino socialin moksl su savo tariamai mokslika" ideologija ir sudar j samplaik, pretenzingai pavadint moksliniu komunizmu", kuris turjo tragik padarini daugelio tau t ir milijon moni likimams visame pasaulyje. ioje teorijoje" ai kiausiai atsiskleidia antimokslin, antihumanika ir totalitarin visos komunizmo ideologijos prigimtis. Stokojanti objektyvi mokslini pa grind, mokslinio komunizmo" teorija tapo rankiu totalitarini ko munistini partij rankose ir buvo keiiama pagal konkreius i par tij politinius tikslus. Todl mokslinis komunizmas" virto pragmati kos ir cinikos komunistinio judjimo praktikos teoriniu" aikinimu ir teisinimu.

831

Istorijos proceso varomja jga" buvo paskelbta vadinamoji kla si kova", tuo faktikai teigiant, kad prievarta ir smurtas yra pagrin dinis visuomens raidos faktorius. Marksizmas tvirtino antihumani k monijos skirstym smoning bei paangi (proletariat) ir tam si (kapitalist) dal. Tai leidia marksistin klasi traktuot laikyti sa votika socialinio rasizmo atmaina. Marksizmo krj darbuose teisinta proletariato, ypa jo avangardo" kompartij, pranaumo idja grindia ma ta paia vidine logika, kaip ir vliau atsiradusi ir iek tiek savitai transformuota" rasinio pranaumo" idja nacizmo ideologijoje". Abi jas sieja ta pati nuostata - mintis apie dalies monijos nepilnavertiku m, kuria buvo pateisinti" didiuliai nusikaltimai prie monij. To dl marksistin klasi kovos teorija neivengiamai baigsi masinio gy ventoj genocido praktika, pareikalavusia milijon moni gyvybi. Ge nocido rankiu tapo proletariato diktatros" valstyb. Marksas nedvip rasmikai pabr, kad klasi kova neivengiamai veda prie proleta riato diktatros" (K. Markso 1852 m. laikas J. Veidemejeriui). Komunizmo gyvendinimas praktikoje tapo miliniko masto socia liniu eksperimentu, turiniu tiksl sukurti naujos visuomens mog". Siekiant io tikslo, komunistinse alyse buvo nusikalstamai sugriauta per imtmeius susiklosiusi ekonomin sankloda, socialins bei politi ns institucijos ir pakirstos ar sunaikintos dvasins kultros tradicijos. Nesibaigiantys eksperimentai ekonomikoje lm skurd ir bad dauge lyje komunistini ali. Socialinis ir politinis j pavergimas bei mo gaus ir pilieio teisi sutrypimas, masinis teroras peraugo itis tau t ir socialini grupi genocid. Esminiu komunistins ideologijos bruou reikia laikyti jos prievar tin ir smurtin pobd. Remdamiesi savo teiginiais apie klasi kov ir proletariato diktatr'", komunizmo ideologijos krjai vieai isia djo buruazins demokratijos" princip. J darbuose numatoma ga limyb ugrobti valdi prievartos keliu. Taiau tai nebuvo vien teori n komunizmo pradinink nuostata. Jau pats K. Marksas vertintinas kaip politikas radikalas. Karing ir smurtin komunistins ideologijos prigimt atskleidia ir II Socialist internacionale vykusios diskusijos apie galimybes vykdyti komunistin revoliucij taikiomis priemonmis. Tam nepritar busimieji kompartij vadovai su Leninu prieakyje. U grobus valdi Rusijoje, o po Antrojo pasaulinio karo ir kitose valsty bse, komunistai panaudojo proletariato diktatr" kaip pagrindin priemon politinei valdiai ilaikyti. Smurtin komunistins ideologijos prigimtis slygojo jos agresyvu m ir komunizmo pasaulinius ekspansionistinius siekius. Po 1917m. ko

832

munistinio perversmo eksporto idja, modifikuota pagal konkreias po litines slygas ir aplinkybes, tapo ekspansionistins Soviet Sjungos u sienio politikos pagrindu. Praktinis ios politikos rezultatas buvo prie vartinis daugelio Ryt Europos, tarp j ir Baltijos, taip pat Vidurins Azijos, ali ugrobimas, kur lydjo didiulio masto karo nusikaltimai bei nusikaltimai monikumui. Dl i prieasi visos komunistins ideologijos atmainos traktuo tinos kaip antihumanikos totalitarins ideologijos, kuri autori ir vyk dytoj padaryti nusikaltimai ir keliama grsm visai civilizuotai mo nijai prilygsta tarptautins bendrijos jau pasmerktai nusikaltlikai na cizmo ideologijai ir j net pranoksta savo mastu ir klastingumu. Todl visikai netikinami yra gynjo J. Rodoviiaus pateikti Tribunolo proceso metu argumentai, kad i komunizmo doktrinos, kaip istorinio reikinio, nebtinai turjo kilti XX-ame amiuje padaryti nusikaltimai". Kaip tik K. Markso ir F. Engelso sukurtas vadinamas mokslinis komu nizmas" pagrind siaubingus komunistini reim vykdytus nusikalti mus. Gynjas teisingai paymjo, kad klasi kova kaip istorijos raidos veiksnys teorikai buvo inoma iki marksizmo. Bet tik marksizmo kla sikai" suabsoliutino i visuomens reikinio analizei galim vartoti s vok ir papild socialinio konflikto samprat teiginiais apie proletariato diktatros btinum ir neivengiamum, o jos gyvendinimas, kaip ino ma, neivengiamai susijs su smurtu, prievarta ir genocidu. Atmestinas gynjo teiginys, kad komunizmui inkriminuojamus nusi kaltimus i tikrj padar ... politik organizacijos arba partokratijos". Betgi gynjas ignoruoja tai, kad ios nusikalstamos organizacijos buvo ko munist partijos, kuri ideologinis pagrindas yra marksizmas-leninizmas. Komunizmo nusikaltimuose monikumui ypatinga vieta tenka tau tiniam genocidui, kuris apibdinamas kaip itis taut visuotinis ar da linis naikinimas, deportavimas, j kultros lugdymas. Komunizmo ide ologijos klastingumas itin rykiai atsiskleid vykdant genocid. Kitaip negu nacizmo ideologija, atvirai skirstanti tautas auktesnes" ir e mesnes", komunizmas yra internacionalistin" doktrina, skelbianti vi s taut lygybs ir brolybs princip. Taiau komunizmo teorijoje var tojama klasinio smoningumo" doktrina ne tik implikuoja monijos skirstym smoning" ir nesmoning" dal, bet, bdama neapib rta ir laisvai interpretuojama, leidia paskelbti reakcingais" ne tik pavienius asmenis, bet ir itisas tautas. Todl genocidas bdingas visam komunistini reim egzistavimo laikotarpiui nuo sovietins imperijos pradios iki iuolaikinio merdin io S. Miloeviiaus komunizmo Jugoslavijoje.

833

Sovietinio reimo pirmaisiais deimtmeiais tautinis genocidas suta po su socialiniu. Buvo sunaikinti itisi atskir taut socialiniai sluoks niai. Tai ypa atsiliep maoms ar maiau isivysiusioms tautoms. Bu vo sunaikinta beveik visa Vidurins Azijos, Kaukazo, Pavolgio taut ne seniai atsiradusi inteligentija. Praktikoje tuomet atsirado, kad ir vieai neskelbta, nacija prieas" s voka. Tokiu nacija prieu" tapo lenk tauta. Pirmomis diskriminavimo ir neapykantos aukomis tapo lenkai, kurie gyveno sovietinse respubli kose. Tikrj etnin valym soviet reimas vykd 1939-1941 metais Ryt Lenkijoje, kuri buvo okupuota Raudonosios armijos. Sibir ir Kazach stan buvo deportuoti beveik visi lenk tautybs gyventojai - daugiau nei 600 000 moni. 1940 m. buvo suaudyti beveik visi paimti nelais v lenk karininkai. Kita nacija prieas" buvo ydai. Soviet valdios metais SSRS gy ven ydai tapo kultrinio genocido aukomis. Buvo likviduotos yd mokyklos, panaikintos visos tautins organizacijos ir leidiniai. ydai bu vo diskriminuojami vairiais bdais: priimant darb, auktsias mo kyklas ir valdani partij. Oficialusis antisemitizmas buvo dangsto mas vadinama kova su kosmopolitizmu" ir kt. Itin plat umoj anti semitizmas gavo etojo deimtmeio pradioje, kuomet buvo sufabri kuota vadinama gydytoj udik" byla. Tuo metu buvo melagingai apkaltinta ir nuteista suaudyti daug yd kultros veikj. Buvo pla nuojama visus ydus deportuoti SSRS Tolimuosius Rytus. 1937 m grynai etniniu pagrindu buvo represuota daug korjiei, i tremiant juos Kazachstan. Komunist vykdomas tautinis genocidas pasiek savo apogj Ant rojo pasaulinio karo metais. Vokieiai buvo itremti tiek i j Pavolgio autonomins respublikos, tiek ir i kit SSRS vietovi (itremta apie 1 200 000 moni). 1943-1944 m. Sibir, Kazachstan ir Vidurin Azij buvo itremtos eios tautos: Krymo totoriai, kalmukai, karaiajai, bal karai, enai ir inguai. ios tautos buvo nepagrstai apkaltintos ben dradarbiavimu su vokieiais okupantais. Pritaikytas iaurus kolektyvi ns atsakomybs principas. Susidorota su blogomis" tautomis, kurios prieinosi komunistinei prievartai. Etninis valymas tssi ir karui pasibaigus. Buvo ivalytas" Krymas, deportavus ten gyvenusius graikus, bulgarus ir armnus, i Ukauka zs itremti turkai meschetai, meminai ir kurdai, i Pavolgio - vokie iai. Tautinis genocidas buvo vykdytas soviet ugrobtoje Ryt Prsi joje, skaitant ir Maj Lietuv. Tautin genocid vykdo ir kit ali komunistiniai reimai, naikina mas vienas seniausi Azijos kultr ir religij idini - Tibetas.

834

Pastarj deimtmet tautinis genocidas buvo vykdomas Jugoslavijoje. Jo vykdytojas S. Miloeviiaus komunistinis reimas, nors ir pasivadi ns socialistiniu ir panaudojs didiaserbikus nacionalistinius kius, liko toks pat komunistinis. is reimas tris kartus vykd plaiausio mas to etninius valymus: 1992-1993 m. kroat atvilgiu, 1992-1995 m. prie bosnius-musulmonus ir ypa nuomiai siautjo prie Kosovo al banus 1999 m. Komunistini reim nusikalstama veikla tssi per vis j egzistavi mo laikotarp. Todl Tribunolas atmeta gynjo J. Rodoviiaus teigin, kad komunist partijos gali bti pripaintos nusikalstamomis tik 1919-1962 m. laikotarpiu. teigin gynjas grindia neymiomis permainomis SSRS vidaus politikoje. Taiau iki pat savo lugimo, tiek soviet komunistinis reimas, tiek nuo jo priklausomi reimai vykd jiems inkriminuojamus nusikaltimus ir 1962 m. nusikaltimai nebuvo nutraukti. Antai, 1968 m. ginkluota jga buvo sutriukintas reform judjimas ekoslovakijoje, 1979-1989 m. vykdyta agresija prie Afganistan, 1981 m. nuslopintas Solidarumo" judjimas Lenkijoje, 1989-1991 m. vyko civili gyventoj skerdyns Tbilisyje, Baku, Vilniuje ir kt. Atmestina ir gynjo M. OkuliKazarino tez, jog Maskvos reimas apima ir okupuot ali komunis tini reim nusikaltimus". Nors Soviet Sjungos nacionalini padali ni (respublik) komunist partijos bei vyriausybs beslygikai vykd SSKP sakymus, jie privalo atsakyti u j valdomose teritorijose padary tus nusikaltimus, nes sjungini" kompartij CK savo nutarimais tuos nusikalstamus sakymus vykd, danai net juos ipldami.

III. Kaltinimai komunistiniams reimams ir j partijoms

1. LIETUVA

Kaltintoja i Lietuvos Zita liyt pareik, kad:

XX amiaus realusis komunizmas - tai ne ideologija, o tik teorinis ka rini, kriminalini nusikaltim monikumui ir monijai pateisinimas. Drstu prisidti prie t istorik, kurie teigia, kad vadinamoji 1917 m. Di dioji spalio socialistin revoliucija Rusijoje buvo puas, smurtu primestas pasyviai visuomenei, kad lenininis bolevizmas tapo nusikalstamas dar socialdemokratinio judjimo siose, nes siek Pirmj pasaulin kar (bol evik vadinam imperialistiniu") paversti pilietiniu karu. V. Leninas garsiosiose Balandio tezse 1917 m. balandio 3 d. idst beslygik prieikum parlamentinei respublikai ir demokratiniam procesui. Kas

835

pripasta klasi kar, - ra 1916 m. rugsj V. Leninas, - turi pripain ti pilietin kar, kuris kiekvienoje klasinje visuomenje atstovauja nat raliam klasi karo tsiniui, jo vystymuisi ir paatrjimui. Lenininis ke lias" buvo nusikalstamas valdios ugrobimas jga. Milijonai moni gy vybi, visikas kio sunaikinimas - toks bolevik sitvirtinimo Rusijos valdioje ir Soviet Sjungos susikrimo rezultatas. Jos grobiu tapo ir Lie tuvos Respublika, o jos gyventojai patyr pragarikas komunistinio rei mo represij kanias. Gyvuojant komunistiniam reimui Lietuva neteko apie 780 000 gy ventoj. I j: - 21 556 rezistentai ir j eim nariai nuudyti; - 275 697 iveti lagerius ir tremt; - 444 000 repatrijavo ar pasitrauk i Lietuvos, bijodami sovietinio teroro; - 25 000 buvo prievarta paimti okupanto kariuomen ir uvo fronte. Bdami kaltintojai, praome pripainti, kad: - komunizmo doktrinos prigimtis, kurios esm sudaro vadinamoji socialini klasi kovos teorija", yra pseudomokslin, antihuma nika ir nusikalstama. Komunizmas nra ideologija, o tik teorinis karini, kriminalini nusikaltim monikumui ir monijai patei sinimas. - komunist partijos yra nusikalstamos organizacijos, kurios neturi bti registruojamos, joms negalima sudaryti prielaid ugrobti valdi n vienoje pasaulio valstybje nei karinio perversmo, nei dalyvavimo parlament rinkimuose bdu, nes jos, vos gijusios valdi, tuoj pat griebiasi teroro. Nusikalt komunist partijos na riai neturi teiss naudotis kit valstybi, priklausani Jungtini Taut Organizacijai, politiniu prieglobsiu; - btina patikslinti ir papildyti Konvencijos dl kelio ukirtimo ge nocido nusikaltimui ir baudimo u j nuostatas, vardyti nusikal timo subjektais j padariusias valstybes ir nustatyti j atsakomy bs ris ir dyd; - prayti Jungtini Taut, kad jos pareigot visas joms priklausan ias valstybes iduoti asmenis, kaltinamus vykdius genocid, pa darius karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui tai vals tybei, kurios teritorijoje arba kurios gyventojams jie padaryti; - komunistinio reimo institucij okupuotoje Lietuvoje padaryti veiksmai turi tarptautin teis paeidiani nusikaltim poymi;

836

kolaboravimas su okupacine valstybe turi tarptautin teis paei diani nusikaltim poymi, jeigu tam tikros institucijos, j va dovai ar atskiri asmenys smoningai vykdo okupant vali, pa eisdami okupuotos alies ir piliei suverenias teises.

Praytume Tribunolo teisj kolegijos, vertinant komunistini rei m veiksmus, vardyti konkrei nusikaltim subjektus ir pripainti Lietuvos Respublikos teis reikalauti i j 278 milijard Jungtini Ame rikos Valstij doleri u padaryt iais nusikaltimais al.

Nusikaltimai taikai Agresijos prie nepriklausom Lietuvos Respublik planavimas, ren gimas, pradjimas ir vykdymas 1939-1940 m. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos-Rusijos taikos sutart Lietuva bu vo pripainta nepriklausoma valstybe su sostine Vilniuje, 1926 m. rug sjo 28 d. Lietuvos-Soviet Sjungos sutartis dl nepuolimo ir neutra liteto galiojo iki 1945 m. gruodio 31 d., o 1939 m. spalio 10 d. sutar ties dl Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos-Soviet Sjungos Savitarpio pagalbos" 7-ajame straipsnyje nu rodyta, kad sutarties gyvendinimas jokiu bdu neturi paliesti susita riani ali suvereni teisi."
Soviet Sjunga su nacistine Vokietija 1939 m. rugpjio 23 d. pasi ra nepuolimo sutart ir slaptj protokol (vadinamj Molotovo-Ri bentropo pakt), padalijusiu Ryt Europ takos zonas. Soviet S jungos takos zon pateko Estija ir Latvija, o Lietuva buvo paskirta na cistinei Vokietijai. is paktas dav pradi Antrajam pasauliniam ka rui. 1939 m. rugsjo 1 d. Lenkij upuol hitlerin Vokietija, o rugsjo 17 d. - ir Soviet Sjunga. Be to, 1939m. rugsjo 28d. buvo pasirayta Vokietijos ir Soviet Sjungos sien nustatymo ir draugysts sutartis, kurios slaptasis papildomas protokolas numat, kad Vokietijos-Lietu vos siena bus pakeista taip, kad Lietuvos teritorija, esanti pietvaka rius nuo linijos, paymtos emlapyje (Suvalkija), atiteks Vokietijai. 1941 m. sausio 10 d. Vokietijos ir Soviet Sjungos slaptasis proto kolas galutinai isprend nepriklausomos Lietuvos Respublikos likim: Vokietijos vyriausyb atsisak savo pretenzij Lietuvos teritorijos da l, nurodyt 1939m. rugsjo 28d. slaptajame protokole, o Soviet Sjunga sipareigojo imokti u tai Vokietijai 7 milijonus 500 000 aukso dole ri arba 31 milijon 500 000 Vokietijos marki. Taip agresoriai prekia vo nepriklausoma valstybe - Lietuvos Respublika, kuri buvo Taut S jungos Organizacijos nar.

837

1940m. birelio mnes naciams okupavus Pranczij, sovietin vy riausyb pradjo gyvendinti visus slaptuosius 1939 m. rugpjio 23 d. ir kitus protokolus. Prisidengdama tariamai provokaciniais veiksmais prie sovietines gulas, Soviet Sjunga ved Baltijos valstybes papil domus dalinius Raudonosios armijos kareivi ir okupavo Estij, Latvi j bei Lietuv.
[1939 m. rugpjio 23 d. Vokietijos ir Soviet Sjungos nepuolimo sutarties slaptasis papildomas protokolas, 1939 m. rugsjo 28 d. Vokietijos ir Soviet S jungos sien nustatymo ir draugysts sutarties slaptasis papildomas protoko las. Lietuvos aneksija. 1940 met dokumentai. Vilnius, 1990] [1940 m. birelio 15 d. apie 14.00 val. Lietuvos usienio reikal ministro Juozo Urbio atsista telegrama. Lietuvos aneksija. 1940 met dokumentai. Vilnius, 1990]

Remdamiesi 1928 m. rugpjio 27 d. Paryiaus, arba Kellogo-Briando, taikos pakto dl karo kaip nacionalins politikos priemons atsisakymo ketvirtja ir penktja dalimis, 1945 m. Jungtini Taut stat 2 straipsnio treija ir ketvirtja dalimis, 1945 m. Niurnbergo Tribunolo stat 6 straipsnio (a) dalimi ir VI principo (a) dalimi pagal 1950 m. Tarptauti ns teiss principus, kurie buvo suformuluoti remiantis Jungtini Taut Generalins Asambljos 1946 m. gruodio 11 d. rezoliucija Nr. 95(1) Dl tarptautins teiss princip, pripaint Niurnbergo Tribunolo statais ir nuosprendiu", taip pat Jungtini Taut 1974 m. gruodio 14 d. rezoliu cija dl agresijos apibrimo (Baltijos valstybi ugrobimo byla. JAV Kon greso Ch. J. Kersteno komiteto dokumentai. 1953-1954 metai), praytume pripainti, kad: - nuo 1940 m. birelio 15 d. iki 1993 m. rugsjo 1 d. (kai i Lietu vos Respublikos buvo ivesti paskutiniai Rusijos - buvusios So viet Sjungos - ginkluot pajg daliniai) Lietuvos valstybs gy ventojai turjo teis individuali ir kolektyvin savigyn; - Lietuvos Respublika 53 metus gyveno karo padties su Soviet S junga slygomis; - visi Soviet Sjungos veiksmai Lietuvos teritorijoje turi bti ver tinami pagal ius in bello ir ius ad bellum taisykles, reglamentuo janias kariavimo bdus ir baudiamj atsakomyb u karo nu sikaltimus. Genocido nusikaltimai Lietuvos SSR vidaus reikal komisaro 1940 m. sakymas dl likvi duotin civili gyventoj grupi.

838

Lietuvos komunist partijos vadovo Antano Sniekaus 1940 m. lie pos 7 d. slaptas sakymas suimti 2 000 veikj.
[Lietuvi archyvas. Bolevizmo metai. 4 t. Kaunas. 1942]

1) 1941 m. birelio 14-18 d. itremta 17 730 moni.

[VKP(b) CK ir SSRS Liaudies Komisar Tarybos 1941 m. gegus 16 d. nu tarimas Nr. 1299-526]

2) 1945 m. balandio 20 d.-gegus 3 d. itremti 1 048 mons.

[Lietuvos SSR NKVD 1945 m. balandio 18 d. sakymas Nr. 4/0174]

3) 1945 m. liepos 17 d.-rugsjo 3 d. itremta 6 320 moni.

[SSRS NKVD 1945 m. birelio 16 d. nutarimas Nr. 328]

4) 1947 m. gruod itremta 2 782 mons.

[SSRS MT 1947 m. rugsjo 29 d. nutarimas]

5) 1948 m. gegus 22-27 d. itremti 40 002 mons.

[SSRS MT 1948 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. 447-160]

6) 1949 m. kovo 25-28 d. itremta 29 180 moni.

[SSRS MT 1949 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 390-138]

7) 1951 m. kovo 31 d.-balandio 1 d. itremti 433 mons.

[SSRS MT 1951 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 377-190, SSRS MT 1951 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 667-339]

8) 1951 m. rugsjo 20-21 d. itremti 3 807 mons.

[SSRS MT 1951 m. rugsjo 5 d. nutarimas Nr. 3309-1568-vs]

9) 1951 m. lapkriio 30 d. itremti 452 mons.

[SSRS MT 1951m. rugsjo 5d. nutarimas Nr. 3309-1568-vs]

10) 1952 m. rugpjio 5-6 d. itremti 359 mons.

[SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo sprendimas]

11) 1946 m. vasario 18-21 d. itremti 2 082 mons. 12) 1948 m. sausio-vasario mnesiais itremti 1 156 mons*.
* Anusauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas. 1940-1958 m. Vilnius. 1996.

839

13) 1949 m. balandio 10-20 d. itremta 3 090 moni*. 14) 1949 m. liepos 7 d. itremti 279 mons*. 15) 1950 m. balandio 14, rugsjo 1-2, 19 d. itremti 1 355 mons*. 16) 1951 m. spalio 2-3 d. itremta 16 150 moni.* 17) 1952 m. sausio 23 d. itremti 2 195 mons*. 18) 1952 m. liepos 6-7 d. itremti 465 mons*. 19) 1953 m. vasario 26 d., balandio 12 d., rugsjo 12 d. itremta 100 moni*. 20) 1941-1952 m. gulago lagerius iveta 148 590 kalini*. 21) 1944 m. gruodio 13 d.-1945 m. kov per baudiamsias opera cijas nuudyta 1 817 partizan ir beginkli moni. * 22) 1944-1945 m. nuudyti 17 252 mons*. 23) 1946-1953 m. per MVD ir MGB baudiamsias operacijas uvo 7 890 partizan*. 24) sakyta represuoti ne tik konkreiai nurodytus veikjus, bet ir j eimos narius, kurie areto metu kartu su jais gyveno ar buvo j ilai komi.
[Lietuvi archyvas. Bolevizmo metai. T. 1. Kaunas.1942. p. 13-18, 31-73]

Nusikaltimo subjektas Paia bendriausia prasme komunistinio genocido okupuotoje Lietu voje nusikaltimo subjektas - Soviet Sjunga, nes 1948 m. Konvencijos dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j pirmajame straipsnyje genocidas laikomas tarptautin teis paeidianiu nusikal timu. O tarptautins teiss subjektai yra valstybs. Taiau itaip var dyti nepakanka, nors dar labiau nepakakt nustatyti tik konkreius as menis, kurie tiesiogiai vykd genocid, nes genocido pavoj sudaro ne pavieni asmen aktai, bet pati vyriausybs organizuojama ar toleruo jama sistema.

840

Karo nusikaltimai ir nusikaltimai monikumui 1) 1941 m. birel Rainiuose, Teli apskrityje nukankinti ir suau dyti 73 mons.
[Padaubietis J. Teli kankiniai. Pittsburgh. 1949]

2) 1941 m. birelio 23-24 dienomis nukankinti 69 politiniai kaliniai ir civiliai gyventojai*. 3) 1944 m. spalio-gruodio mnesiais nuudyti 2 238 mons*. 4) 1944-1946 m. KGB kaljime Vilniuje iauriai kankinti ir nuudyti 702 vyrai ir 4 moterys.
[Archeologiniai 1994-1995 m. Tuskuln kapaviets kasinjimai]

5) 1944 m. liepos-gruodio mnesiais prievarta mobilizuota Rau donj armij 24 100 asmen*. 6) 1944-1945 m. Raudonj armij mobilizuoti 108 378 vyrai, i j 82 000 lietuvi*. 7) Prievartin mobilizacija tebevykdyta net atkrus 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausom Lietuvos valstyb. 8) Sovietinje kariuomenje 2 300 asmen sualoti, o 1 600 - uvo.
[Darbo ministerijos 1995-1997 m. duomenys]

9) Likviduojant ernobylio atomins elektrins katastrof, mobilizuo ti ir panaudoti 7 152 Lietuvos gyventojai ir j sveikatai padaryta nepa taisoma ala, 370 j jau mir.
[Lietuvos Respublikos socialini reikal ir darbo ministerijos payma]

10) 1991 m. liepos 31d. Medinink pasienio ir muitins post parei gn udyns - nuudyti 7 mons.
[Lietuvos generalin prokuratra, Archyvas, byla Nr. 09-2-047-91]

11) 1991 m. sausio 13d. taiki Vilniaus televizijos bokto gynj su audymas. Nuudyta 14 civili beginkli moni.
[Lietuvos generalin prokuratra, Archyvas, byla Nr. 09-2-047-91]

12) Daugiau kaip 5 000 Lietuvos gyventoj buvo priversti dalyvau ti Afganistano kare: vieni j uvo, kiti visam gyvenimui sualoti fizi kai ir psichikai.

841

2. ALBANIJA Kaltintojas i Albanijos Luan Daci pareik, kad: Albanijos komunist partija, remdamasi klasi kovos ideologija, vie nintels politins alternatyvos dominavimu ir autoritariniu vyriausybs valdymu, siek visur vadovauti, sakinti ir visk administruoti. Tokie diktatoriki valdymo metodai paneig asmenin moni laisv, teisi no visuotin nuosavybs nacionalizavim ir kolektyvizm. Padiktuotas ir priverstinai monms pirtas ateizmas, turintis ryk komunistins ideologijos atspalv, gilino vidaus gyvenimo kriz ir alies izoliacij; Totalitarin ideologija buvo gyvendinama nuo 1945 iki 1990 met. Siaubingi genocido nusikaltimai buvo vykdomi prie politines ir religi nes Albanijos gyventoj grupes, kuri politins pairos buvo netotali tarins, nekomunistins. Taip pat buvo persekiojami ir baudiami prie kario faistinio reimo veikjai, turtingesni verslininkai, kininkai ir kt.
Nusikaltimai monikumui Komunistinio reimo metais Albanijoje padaryti sunks nusikaltimai monikumui (genocidas). 1. Per 1942-1944 met kar komunistai vykd teror prie taikius Albanijos gyventojus: atiminjo gyvulius, degino namus, ud mones. 2. 1946 ir 1947 metais komunistai sureng specialius teismus prie antikomunistin opozicij. Sufabrikavus bylas, daug opozicijos vei kj buvo ilgam kalinti arba nuudyti, o opozicija - i esms su naikinta. 3. Organizavimas speciali teismo proces, kuriuose buvo sudarin jamos bylos prie buvusius auktus valstybs pareignus, inomus mokslo ir kultros veikjus ir kt. 4. Komunist valdymo laikotarpiu buvo persekiojamos visos Alba nijos religins bendruomens. Dvasininkai suiminjami, kalinami, baudiami, o maldos namai udaromi. Nuo 1967 met religija ir bet kokia religin veikla Albanijoje buvo udraustos. 5. vairi kankinimo bd panaudojimas prie suimtuosius, nemo nikas elgesys su kaliniais, ligoniais, invalidais, vaikais ir nio mis moterimis. Komunistinio reimo laikotarpiu buvo: nuudyti pagal teism nuosprendius ir be teismo proceso 5 577 as menys: 48 217 asmen, i j 10 192 moterys ir vaikai, internuoti ir udaryti koncentracijos stovyklas.

842
Albanijos komunist partijos veikla buvo tokia nusikalstama ir an tikonstitucin, kad ji nesilaik netgi t teiss akt ir institucij, kuriuos pati buvo sukrusi ir patvirtinusi. Albanijos komunist partijos nusikalstamus veiksmus patvirtina duo menys i Albanijos archyv, liudytoj parodymai, pridedamos fotonuot raukos (pateikti Tribunolui). ie Albanijos komunist partijos nusikalstami veiksmai paeidia vi suotinai priimtus tarptautins teiss aktus - 1948 m. Visuotin mogaus teisi Deklaracij, 1948 m. Jungtini Taut Konvencij dl genocido nu sikaltim udraudimo ir baudimo u juos, 1976 m. Jungtini Taut pi lietini teisi Pakt ir kt. Kaip kaltintojai mes praome Tribunolo vertinti ir pasmerkti ios par tijos vykdytus nusikaltimus dl vis aukiau mint padarini, perduo dant teismui i nusikaltim ideologus, organizatorius ir vykdytojus.

BALTARUSIJA Atstovas i Baltarusijos Grigorij Prokopovi pareik, kad: Baltarusijos komunist (bolevik) partija, bdama Soviet Sjungos Komunist partijos filialu, sukr klasin, antihumanik ir antinacio nalin ideologij, gijusi nusikalstam pobd. Vadovaudama valsty bei ir vyriausybms ji padar prie baltarusi taut iuos nusikaltimus: - ugrob smurtu valdi Baltarusijoje, sukr represin struktr, kuri plaiai taik iaurius kankini mus ir nusikaltimus, - panaikino visas politines partijas ir represavo j vadovus, - istm baltarusi kalb i vieojo gyvenimo, - suiminjo, trm ir kalino gyventojus pagal suklastotas bylas, - represavo apie 90 % baltarusi tautos intelektualinio potencialo, - sunaikino daugiau kaip 1,5 milijono baltarusi. Nusikaltimai taikai 1918 m. kovo 25 d. buvo paskelbta Baltarusijos Liaudies Respubli kos nepriklausomyb. Taiau ji egzistavo neilgai, nes Soviet Rusijos karini pajg remiami Baltarusijos komunistai (bolevikai) 1919 m. sau sio 1 d. paskelb manifest apie Baltarusijos sovietins socialistins res publikos sudarym, ir 1922 m. jos jungim Soviet Sjungos sudt. Tuo buvo sustabdytas tolesnis baltarusi tautos atgimimas, o bet ko kios jo apraikos buvo persekiojamos kaip kontrrevoliucinis reikinys prie proletariato diktatr" (S. arecki. Tragedija Belarusii. (Baltarusi jos tragedija) Minsk, 1998).

843

sigalint komunistiniam reimui, Baltarusija buvo paversta socialisti ns revoliucijos eksportui Vakarus placdarmu. I ia buvo rengiamos di versijos prie nepriklausomas valstybes, teikiama materialin parama re voliuciniams judjimams. Vien 1926-1927 m. ardomajai veiklai Lietuvos, Latvijos ir ekoslovakijos teritorijose buvo paskirta 50 000 rubli (Nacio nalinis Baltarusijos archyvas Minske, fondas 4, apraas 21, byla 112,122).

Nusikaltimai monikumui Komunistinio reimo metais buvo iurkiai paeidiami tuo metu Baltarusijoje galioj statymai ir visuotinai pripaintos tarptautins tei ss normos. Visi nepritariantys komunistiniam reimui buvo laikomi kontrrevoliuciniais elementais", liaudies prieais" ir pan. Be kalts jie buvo suiminjami, perduodami daniausiai trejet" (troik") teis mams, kurie skirdavo bausmes vadovaudamiesi ne statymu, o iimti nai savo nuomone. 1930 m. vasario mn. trejeto" teismas per 5 dienas nuteis mirties bausme 65 mones, o 62 pasiunt koncentracijos stovyklas. Vasariogegus mn. buvo aretuoti 6437 mons, i kuri nuteisti: 912 mir ties bausme, 1723- koncentracijos stovyklas ir 2237- tremt (Centrinis Rusijos Federacijos saugumo ministerijos archyvas Maskvoje). Vykdant Baltarusijoje kolektyvizacij buvo surengta daug suklastot politini proces, siekiant likviduoti buoes kaip klas". 1933 m. Mins ko rajone aretuota 110 valstiei, i kuri beveik visi (101) nuteisti mir ties bausme (. Adamuka. Politynyja represii 20-50 godov na Belarusii (Politins represijos Baltarusijoje trei - et deimtmet) Minsk, 1994). 1936 m. nuteisti 8074 mons; 1937-1938 m. aretuota ir nuteista u taria m nipinjim 7220 moni (Baltarusijos KGB archyvas; Nacionalinis Baltarusijos archyvas Minske, f. 4, apr. 21, byla 1391,1610). 1936-1937 m. aretuota daugiau kaip 40 Baltarusijos raytoj, dalis j suaudyti, kiti i sisti koncentracijos stovyklas. 1937 m. Baltarusijos pasienio rajonuose suaudyti 1210 moni, o 2066 kalinti koncentracijos stovyklose. Sudarant politines bylas, siekta igauti i suimtj prisipainim" ar kitus reikalingus teismui parodymus. Todl jie buvo laikomi perpildytose kamerose, altuose karceriuose arba specialiai rengtuose auktos tempe ratros kambariuose, kur po keli valand alpdavo. Plaiai buvo taiko mas muimas ir vairs kiti kankinimo bdai (Baltarusijos KGB archyvas). Buvo paeidinjamos ir kitos Baltarusijos piliei teiss. Prisidengus buoi klass sunaikinimo kiu, buvo atiminjamas i j turtas. 1930 m. ibuointa 15629 kiai, 1931 m. - 7778 kiai. Valstiei ibuoinimo po litika tssi ir vliau.

844
Pilieiai neturjo teiss vienytis savanorikas visuomenines orga nizacijas. Jie negaljo tenkinti savo konfesini poreiki, nes beveik vi sos banyios, cerkvs, sinagogos buvo udarytos, o j dvasininkai rep resuoti. Plaiai buvo vykdomas apribojimas ir atmimas rinkim tei si asmenims, priskirtiems klasiniams prieams. Vien 1928 m. rinkjo teisi neturjo 1,8 % kaimuose, 14,8 % - miesteliuose, 23 % - miestuo se. (Sbornik Zakonov Beloruskoj SSR, 1929).

Genocidas Baltarusijos komunist partija, siekdama tvirtinti savo reim, vykd plataus masto genocido politik baltarusi taut atvilgiu. Nuo 1922 m. vyko nuolatinis baltarusi nacionalins kultros ir inteligentijos kadr naikinimas. Ypa nukentjo Baltarusijos Moksl akademija. Jos darbuoto jai buvo kaltinami kontrrevoliucine veikla, teisiami, tremiami, siuniami koncentracijos stovyklas ir net suaudomi. Buvo represuota: 1930 m.33 mokslo darbuotojai, 1933 m. - 16, 1936 m. - 15, 1937 m. - 45, 1938 m. 27. I viso 140 moni, i j 42 suaudyti (Baltarusijos KGB archyvas Minske). Nuteistj tarpe buvo yms mokslininkai: 13 akademik, 6 na riai-korespondentai, 2 Akademijos prezidentai ir kt. Siekiant pakeisti Baltarusijos gyventoj etnin sudt, masikai bu vo tremiami i jos mons atiaurius Sibiro ir Vidurins Azijos regio nus ir neretai paliekami ten likimo valiai. 1925-1926 m. itremti 229 buv dvarininkai, 1930-1931 m. - 5671 eima (8208 mons); iaurs rajonus - 15724 vadinamos buoi eimos. Vliau - dar 5671 eima (22500 m.). 1935 m. i Baltarusijos pasienio zonos itremta 1979 ei mos (9877 m.). 1935 m. ruden dar 887 eimos. 1937 m. - 3276 eimos. 1939-1941 m. trmimai vyko dar didesniu mastu. (Nacionalinis Balta rusijos archyvas, f. 4, apr. 21, b. 192; Baltarusijos KGB archyvas).
Atsivelgiant aukiau idstytus faktus, praau: 1. Pripainti Baltarusijos Komunist partij nusikalstama organiza cija. 2. Udrausti Komunist partij kaip visuomenin judjim ir neleis ti jai dalyvauti rinkimuose valdios ir valdymo institucijas. 3. Patraukti baudiamojon atsakomybn asmenis, padariusius kon kreius nusikaltimus. 4. Atlyginti padaryt materialin, fizin ir moralin al. 5. Surengti Tarptautin Tribunol, kuris pripaint Komunist parti j nusikalstama organizacija.

845

4. BULGARIJA
Kaltintojas i Bulgarijos Ivan Stanev pareik, kad politins repre sijos Bulgarijoje buvo vykdomos vadovaujant darbinink (komunist) partijai. Jos prasidjo 1944 m., tuoj pat po sovietins kariuomens ve dimo, ir tssi iki komunistinio reimo likvidavimo 1989 m. lapkrit.

Kaltinimai 1. Liaudies tribunolo represijoms vykdyti krimas, paeidiant 1879 m. Trnovo Konstitucijos 73 str.; 2. Daugelio karini pareign neteistas aretavimas ir atleidimas i pareig; 3. Valymai" vairiose sjungose, akademijose ir kitose institucijose pagal pretekst u iurki faistinio pobdio veikl"; 4. steigimas darbo-koncentracijos stovykl (i viso apie 86), skirt represijoms vykdyti; 5. Totalitarinio reimo sukrimas; 6. Opozijos sunaikinimas ir jos vadov kalinimai bei udymai; 7. Neteisti nekalt moni kalinimai ir udymai; 8. Liaudies valdios gynimo akto 1945 m. primimas ir, remiantis juo, politini represij pradjimas.
Nusikaltimai monikumui, neteisti kalinimai ir nuudymai 1. 1944 m. gruodis-1945 m. balandis. Per liaudies teismus" ikel tos bylos i viso 11 122 asmenims. Nuteisti - 9155 asmenys: mir ties bausme - 2 730, iki gyvos galvos - 1305, lygtinai - 808, liku sieji - kalti nuo 1 iki 20 met. 2. I darbo atleisti 289 karininkai, perkelti 507, sulaikyti 151, are tuota 17 generol, 45 pulkininkai, 45 papulkininkiai, 38 majorai, 123 kapitonai, 204 virilos, 234 viril padjjai, 40 kandidat ka rininkus, i viso 746 mons. 3. 1944 m. ruduo-1962 m. balandis. koncentracijos stovyklas isista 23 531 mogus - 21 447 vyrai ir 2 084 moterys. 4. 1945-1953 metais, remiantis Liaudies valdios gynimo statymu, buvo surengti 106 politiniai teismo procesai, 1944-1988 metais 4995. Nuo 1952 iki 1985 met mirties bausme u antiliaudin" veikl nuteisti 478 asmenys. 5. 1947 m. rugsjo 23 d. buvo nuteistas mirties bausme ir pakartas opozicijos lyderis N. Petkov.

846

PRAYMAS: Kaltintojas prao kompleksikai ir politikai vertinti komunizmo pa darinius, neleisti umirti komunizmo nusikaltim, ugdyti atmint apie juos jaunuomenje, nuteisti komunizm tarptautiniu mastu kaip ir fa izm, pasiekti, kad nelikt komunizmo liekan.

5. ESTIJA Kaltintojas i Estijos Leo Oispuu kaltina Rusijos komunist partij ir jai padjusi Estijos komunist partij, gyvendinus toki nusikalsta m ideologij: Soviet Sjungos komunist partija siek tikinti aneksuotas maas tautas, kad didels tautos turi plstis asimiliuodamos maas tautas ir kad pasaulyje turt likti tik apie 20 dideli taut, todl maos tautos, ir tokios kaip estai, privalo inykti. I vis SSRS taut SSKP perspek tyvia laik tik rus taut. i ideologija yra nusikalstama dl to, kad pa teisino rusifikacij ir laipsnik kit taut inaikinim ir atm est tau tai apsisprendimo teis, tuo paeidiant 1966 m. gruodio 19 d. JTO sta tuto 1 straipsnio 1 punkt. Oficialioje SSKP doktrinoje Kova su bur uaziniais nacionalistais" buvo teigiama, kad tauta turi keturis poy mius - bendr kalb, bendr teritorij, bendr k ir bendr kultr, o likvidavus vien i i poymi nacija inyksta. SSKP naudojosi ia dok trina vykdydama nusikaltimus prie est ir kitas Pabaltijo tautas. SSKP ideologija nusikalstama ir dl to, kad prieino socialines grupes, tuo siekdama sunaikinti tautinio tapatumo jausm ir tautas i vidaus. SSKP save tapatino su valstybe ir naikino bet kok kitamini pasi reikim, neleido atsirasti kitokiam mstymui. Tai trukd laisv dvasi n vystymsi ir padar neatlyginam al dviems Estijos kartoms. SSKP ideologija laikytina nusikalstama, nes ja remiantis buvo nusta tyta baudiamoji atsakomyb u nacionalin ir nekomunistin mstym bei laisv religini sitikinim skleidim. Estijos komunistin valdia kaltinama padarius iuos veiksmus: - Tautos elito naikinimas (be teismo); - politini kaltinim falsifikavimas ir nekalt asmen kalinimas; - politiniams kaliniams mirties bausms skyrimas ir trmimas la gerius, kurie idstyti moni gyvenimui netinkamo klimato teri torijose; - didels dalies moni deportavimas Sibir (tarp j vaikai ir mo terys), kurie nemokjo toje teritorijoje vartojamos kalbos ir netu rjo joki materialini itekli egzistavimui. Be to, ie asmenys bu vo priskirti ypatingai pavojing nusikaltli kategorijai;

847

Estijos gyventojai buvo laikomi nuolatinio pavojaus atmosferoje ir tai kl nuolatin stres, slygojus gyventoj sveikatos blogjim; - est rusinimo veiksmai; - darbo viet apribojimas est tautybs monms Estijos teritori joje; - vairios priemons netiesiogiai ribojusios est gimstamum. SSKP vadovaujamos represins struktros ir atskiri asmenys atliko iuos nusikalstamus veiksmus prie Estijos valstyb ir est taut:

Nusikaltimai taikai: SSKP vadovaujama Raudonoji armija 1940 m. birelio 17 d. vykd visik Estijos karin okupacij. Estij ygiavo Raudonoji armija, ku ri sudar 115 000 kareivi, tai yra 10 kart didesns pajgos nei Esti jos gynybos pajgos taikos metu. Okupavus Estij, buvo vesti SSRS sta tymai Estijos teritorijoje ir panaikinta laisva spauda. SSKP deleguota okupacin valdia Estijoje panaikino demokratin institucij - nepri klausomus teismus. 1940 m. liepos 15 dien organizuoti atstovaujamos institucijos rinkimai buvo vykdomi politinio teroro atmosferoje. SSRS sudt Estija buvo inkorporuota iurkiai paeidus pagrindin Estijos statym. SSKP vadovaujama okupacin valdia paeid 1907 m. Ha gos Konvencij.
1944 m. rugsjo 18 dien trumpam buvo vl sudaryta suvereni ir tei sta Estijos vyriausyb, kuriai vadovavo vicepremjeras Otto Tief, pre zidento pareigas vykd premjeras Juri Uluots. T pai met ruden Raudonoji armija vl okupavo Estij ir aretavo didij dal atkurtos vyriausybs nari.

Nusikaltimai monikumui (Genocidas): Sovietinei armijai okupavus Estij, buvo pradtas teroras prie est taut. 1939 m. Estijoje gyveno 1 000 360 est, kurie sudar apie 93 % vis Estijoje gyvenusi moni. 1941 m. pabaigoje Estijoje est liko 907 922, 1944 m. pabaigoje - 806 460 est. O 1989 m. Estijoje gyveno tik 883 000 est. Per 50 okupacijos met est sumajo 117 000 moni. Pagal Suomijos patirt mokslininkai paskaiiavo, kad dl okupacijos me tais vykdyto est tautos naikinimo, est tauta prarado dar 175 000 ne gimusi vaik. Est tautos netektys dl sovietins okupacijos sudaro 370 000 moni, tai yra 1/3 vis ikikarins Estijos gyventoj. Buvo nuudyti arba uvo lageriuose: 63 000 moni.

848

uvo fronte arba pasiprieinant okupaciniams reimams: 23 000 moni. Prievarta buvo perkelti i Estijos kitas vietas 40 000 moni. 1944 m. i Estijos emigravo 72 000 moni, ivykimo i Estijos (emig racijos) metu uvo apie 7000 est. I viso okupacijos laikotarpio netektis 202 000 est. 1941 m. i Estijos buvo isista 4005 est vaikai Rusijos gilum, kuri tik dalis po karo gro. 1949 m. kovo mnes vl buvo itremta 22 000 est vairius Rusijos regionus. Dalis i i moni - 5000 es t - buvo itremti Tomsko srit, Semipalatinsko atominio poligono prieigas, kur nuo 1949 iki 1954 m. buvo vykdyta 260 atomini ir van denilini bomb sprogdinim. Spindulins ligos aukos buvo paliktos likimo valiai be medicinos pagalbos. Ligoniams ir apsigimusi vaik tvams buvo melagingai aikinama, kad tai brucelioz, kuria buvo u sikrsta nuo gyvuli. Teroras Estijoje buvo vykdomas ir jaunimo atvilgiu, kuriuos teis karinis tribunolas. is tribunolas per 10 m. - nuo 1945 iki 1954 m. prim 708 nuosprendius. Mirties bausm buvo paskirta 6 jaunuoliams; 25 met laisvs atmimu buvo nuteista 200 jaunuoli; Laisvs atmimu nuo 15 iki 20 met nuteista 16 jaunuoli; 10 met laisvs atmimu buvo nuteisti - 289 jaunuoliai; Likusieji nuteisti maesnmis nei 10 met laisvs atmimo bausmmis. Pagrindinis kaltinimas jaunuoliams buvo antitarybini atsiaukim ir kitokios antitarybins mediagos gaminimas ir platinimas. Taip pat bendradarbiavimas su pasiprieinimo dalyviais - miko broliais. ie skaiiai pateikti apie jaunim, veikus kartu su antitarybinio pasiprie inimo kovotojais - miko broliais. Estijos kaltintojas pateik mediag, kuri patvirtina, kad est tautos genocidas buvo vykdomas ne tik Estijos teritorijoje. byla Tribunolui pateiktas SSRS Krasnodaro krato KGB valdybos 1990 m. lapkriio 29 d. ratas Nr.I/K-A78, adresuotas organizacijai Est sjunga", kuriuo Krasnodaro krato KGB valdyba patvirtina, kad 1930-1940 m. Krasnodaro krate buvo neteistai represuoti est tau tybs gyventojai. Mintu laikotarpiu buvo inaikintas visas est kaimas, buvs Krasnodaro krate. Pateikta mediaga patvirtina apie 182 est tautybs asmen neteist represavim, i kuri beveik visi buvo nu teisti mirties bausme - 171.

849
Estijoje vykdytam etnocidui buvo taikomos ir lengvesns" etnoci do priemons nei tiesiogins represijos: rusifikacija - Estij buvo veta 500 000 rus; estai negaljo uimti vadovaujani pareig aviacijoje, j r laivyne, karinje pramonje ir kitur. mons buvo laikomi nuolati ns baims atmosferoje ir tai pakenk j sveikatai. Kaltintojo pateikti kaltinime duomenys apie represijas ir al, pada ryt Estijai ir est tautai, paimti i 6 paskelbt knyg apie represijas prie est taut. iose knygose apibendrinti represuot asmen regist ro duomenys ir pateikiamos Valstybins komisijos ivados dl komu nistins okupacijos metais padarytos Estijai alos. Kaltintojas i Estijos prao: 1. Pripainti, kad Soviet Sjungos totalitarinis komunistinis reimas ir komunistin ideologija yra nusikalstamos veikos. 2. Pripainti Rusijos Federacijos vyriausyb Soviet Sjungos vyriau sybs pdine ir teisi bei pareig permja ir isprsti klausim dl moralins bei materialins alos, padarytos Soviet Sjungos totalitarinio komunistinio reimo valstybms, kurios nukentjo nuo Taryb Sjungos nusikalstam veiksm, kompensavimo. 3. Paraginti valstybes, kuriose buvo vykdyti nusikaltimai taikai, ka riniai nusikaltimai, nusikaltimai monikumui bei vykdomas ge nocidas, patraukti atsakomybn asmenis atsakingus u iuos nu sikaltimus ir perduoti j bylas teismams t valstybi, kuri teri torijoje buvo padaryti ie nusikaltimai, arba nagrinti Tarptauti niame tribunole. 4. Praau vertinti, kad 1948 m. rugsjo 12 d. Konvencija dl genoci do taikoma valstybins valdios atstovams ir atskiriems asmenims net ir tuo atveju, jei genocido vykdymas neprietaravo genocid vykdiusios valstybs statymams, iuo atveju - SSRS statymams.

KAZACHSTANAS
I Kazachstano Chasen Koa-Achmet, nacionalini demokrat po litinio judjimo Azat" pirmininkas, remdamasis paskelbtais duomeni mis, ratikai pareik, kad: komunistinio Kremliaus nusikaltimai kazach tautai buvo carins Rusijos valdios kolonijins politikos tsinys, taiau komunistin val dia i politik vykd ypa sadistiniais metodais. Kazach tauta tapo dvigubos priespaudos auka: totalitarizmo ir ko lonializmo.

850

Nusikaltimai monikumui 1) Neteistas kalinimas paeidiant 1948 m. Visuotins mogaus tei si Deklaracijos 9 str. ir 1966 m. Tarptautinio pilietini ir politi ni teisi Pakto 9 str. 1928 m. melagingai apkaltinti ir suimti 44 asmenys, o 1930 m. - dar 40 asmen, priklausiusi Ala-Ordy" nacionalinei partijai, kurios na riams 1919 m. komunistin valdia buvo paskelbusi amnestij. Vieni i j buvo suaudyti, kiti - itremti Rusij. 1937-1938 m. visi jie kartu su daugeliu kit inteligentijos atstov buvo represuoti. etj deimtmet dl melaging politini kaltinim komunistin valdia nuteis daug visuomens ir mokslo veikj, tarp j ir E. Bekma chanov - vien i Kazachijos SSR istorijos" autori. 2) Susidorojimas su alies gyventojais organizuojant specialius teis mus paeidiant 1948 m. Jungtini Taut Konvencijos dl geno cido nusikaltimo udraudimo ir baudimo u j 2 str., 1948 m. Vi suotins mogaus teisi Deklaracijos 9 str. ir 1966 m. Tarptauti nio pilietini ir politini teisi Pakto 9 str. 1929-1933 m. vadinamosios troikos" nuteis mirties bausme 3 386 asmenis, o 13 151 mogus itremtas koncentracijos stovyklas. 1986 m. gruodio mnes komunistin valdia negailestingai numal ino kazach tautos patriot pasiprieinim reimui: buvo ivaikytos taikios demonstracijos, suimti ir nuteisti 99 asmenys. Du i j - auk iausia bausme. imtai moni paalinti i auktj mokslo staig, at leisti i darbo. Karo nusikaltimai 1) Privaios ar visuomenins nuosavybs grobimas paeidiant 1899 m. liepos 29 d. Antrosios Hagos Konvencijos Dl sausumos karo statym ir paproi" priedo Sausumos karo statym ir pa proi reglamentavimas" 23 str., 1907 m. spalio 18 d. Ketvirtosios Hagos Konvencijos Dl sausumos karo statym ir paproi reg lamentavimas" 23 str., 1949 m. rugpjio 12 d. enevos Konven cijos Dl civili apsaugos karo metu" 54 str. Remiantis 1928 m. Konfiskacijos statymu, nusavinta apie 690 priva i ki, o teisti j savininkai itremti Sibir. I viso nuo vykdomos kolektyvizacijos nukentjo apie 100 000 moni. Genocido nusikaltimai 1) Nepakeliam gyvenimo slyg sudarymas paeidiant 1948 m. Jungtini Taut Konvencijos dl genocido nusikaltimo udraudi mo ir baudimo u j 2 str.

851

Neracionali komunistin ems kio politika 1921-1922 m. privert badauti daugiau nei 2 000 000 moni. Tai sukl gyventoj gimsta mumo majim ir emigracijos bang: 1922 m. Kazachstano teritorijoje gyveno apie 3 800 000 moni, tuo tarpu 1914 m. gyventoj buvo ket virtadaliu daugiau - apie 4 800 000. Vien per 1930-1931 m. i Kazachstano teritorijos buvo priversti pa sitraukti apie 281 230 valstiei. Dl kilusio bado iuo laikotarpiu Kazachstano gyventoj sumajo 1 750 000, t. y. 52 % bendrojo gyventoj skaiiaus. Nuo 1948 m. SSRS Ministr Tarybos sprendimu Kazachstano terito rijoje steigtas branduolini bandym poligonas, kuriame atlikta 113 branduolini bandomj sprogdinim atmosferoje ir 343 - poemyje. ie bandymai padar didiul al Kazachstano gyventoj sveikatai. Komunistin valdia slp tikrj alos mast. Neatsakingi voliuntaristiniai komunistins valdios sprendimai su kl neregt ekologin katastrof - Aralo jros sunaikinim. Komunistins valdios nurodymu antrj XX a. deimtmet arabiki ramenys, kuriuos kazach tauta vartojo ilgus amius, buvo pakeisti lo tynika abcle, o 1940 m. - kirilica. Dl kryptingai vykdytos komunistins gyventoj migracijos politi kos septintj deimtmet kazach tautybs gyventoj dalis i bendrojo gyventoj skaiiaus sumajo iki 29 %. Rus kalba buvo paskelbta vals tybine alies kalba. Ikilo realus pavojus kazach kalbai ir visam tau tos ilikimui.

LATVIJA Kaltintojas Uldis Pauls Strelis i Latvijos pareik, kad Latvijos komunist partija, bdama SSRS komunist partijos ne atsiejama dalimi, nuolankiai vykd pastarj nurodymus okupuojant ir vykdant karo nusikaltimus, nusikaltimus taikai Latvijoje, latvi tautos ge nocid, prisidengdama komunizmo, kaip vienintele ir teisinga, ideologija. Sovietins okupacijos laikotarpiais nuo 1939 iki 1941 m. ir nuo 1944 iki 1990 m. Latvijos komunist partija prisidjo prie nepriklausomos Latvijos Respublikos okupacijos ir neteisto traukimo SSRS sudt. Ko munist partija aktyviai dalyvavo vykdant Latvijos gyventoj genoci d, pasireikusio gyventoj trmimu Rusijos gilum bei kolonizavi mu kitatauiais, atvykusiais i SSRS. Genocido metu i Latvijos buvo itremti 59 742 gyventojai, 122 000 asmen buvo nuudyti;

852

91 034 asmenys buvo aretuoti, nuteisti ir isisti koncentracijos sto vyklas ar kaljimus. I viso dl komunistinio reimo represij buvo prarasta madaug 273 000 moni. Vakarus pagrstai, bijodami komunizmo represij, emigravo madaug 265 000-280 000 Latvijos gyventoj. Dl kolonizacijos Latvijoje latvi dalis sumajo nuo 77 % - 1935 m. iki 52 % - 1989 m. Latvijos komunist partija prisidjo sulugdant alies k bei pra mon, konfiskuojant, nacionalizuojant ir iveant Rusij gyventoj ir valstybs turt. Kaltintojas prao Tribunolo: 1. pripainti komunistin Soviet Sjungos reim ir ideologij nu sikalstamais; 2. alyse, kuriose buvo vykdyti nusikaltimai, numatyti 1945 m. Tarp tautinio Tribunolo stat 6 str., kaltus asmenis patraukti baudia mojon atsakomybn ir perduoti teismams t ali, kuriose buvo vykdyti mintos kategorijos nusikaltimai, arba iplstiniam Tarp tautiniam Tribunolui. 3. pripainti Rusijos Federacijos Vyriausyb Taryb Sjungos teisi permja, isprsti klausim dl atlyginimo materialins ir mora lins alos, padarytos totalitarinio komunistinio Soviet Sjungos reimo alims ir j gyventojams, kurie nukentjo nuo neteist ir nusikalstam Soviet Sjungos veiksm.

Nusikaltimai taikai 1939 m. gruodio mn. 5 d. Latvijos Respublika buvo priversta pa sirayti savitarpio pagalbos sutart su Taryb Sjunga, pagal kuri Lat vij buvo vesta 30 000 tarybins Raudonosios armijos kari. 1940 m. birelio 16 d. SSRS Vyriausyb teik Latvijos pasiuntiniui Maskvoje ultimatum, kuriame buvo reikalaujama pakeisti Latvijos Vy riausyb ir vesti jos teritorij papildom Raudonosios armijos kon tingent. Reikalavimo momentu ties Latvijos ir SSRS siena jau stovjo gerai ginkluoti Raudonosios armijos daliniai. Birelio 17 d. al okupavo SSRS ginkluotosios pajgos. Grasinant pa naudoti jg, buvo prisaikdinta nauja Latvijos Vyriausyb, o 1940 m. rugpjio 5 d., prietaraujant Konstitucijai, Latvija paskelbta Taryb so vietine socialistine respublika. itaip buvo vykdyta Latvijos okupacija ir aneksija. Genocidas Didiausias komunistinio reimo nusikaltimas Latvijos pilieiams tai masins deportacijos ir politiniai teism procesai, kurie iki Antrojo

853

pasaulinio karo pabaigos daniausiai baigdavosi nuudymais. Buvo nu teista, kalinta ar isista koncentracijos stovyklas paangiausia ir ak tyviausia visuomens dalis. is procesas gali turti tik vien apibri m: genocidas Latvijos tautai. Pirmieji buvo represuoti buv Latvijos vyriausybs nariai, valstybs pareignai, nacionalins armijos vadai ir karininkai, pasienieiai, poli cininkai, tautin inteligentija ir visi, kurie buvo pripainti kaip visuo menei pavojingi asmenys" ar prieikai nusiteik sovietiniam reimui. Jie buvo aretuoti, kalinti, kankinti ir priversti prisipainti vykdius nusikaltimus, kuri jie nedar. Kriminalins bylos buvo klastojamos taip, kad nekalti asmenys bt nuteisti. Po Antrojo pasaulinio karo vl prasidjo represijos - dar platesniu mastu. 1945 m. vasario mnes buvo deportuoti 675 Latvijoje gyvenantys vo kiei tautybs pilieiai. 1951 m. itremta 40 Jehovos liudytoj. Buvo suimta daug gydytoj, mokytoj ir kit profesij moni. 1941 m. bir elio 14 dien 14 000 gyventoj - skaitant senus ligotus mones, n ias moteris ir maus vaikus - buvo aretuoti, sugrsti vagonus ir de portuoti Sibir. 1949 kovo 25 d. buvo itremta 42 178 gyventojai be teiss sugrti tvyn - Latvij. Tarp j kdiki ir vaik iki 7 m. 3 479, senesni nei 80 m. - 735. Transportavimo metu dl maisto, van dens, vaist bei medicinins pagalbos stokos numir 197 mons. 1953 m. Latvijos komunist lyderis Janis Kalnberzin savo metinia me praneime paminjo, kad laikotarpiu nuo 1945 iki 1953 m. Latvijo je buvo sunaikinta 119 000 politini prie. Tuo paiu metu 91 034 as menys pasodinti kaljimus arba koncentracijos (filtracijos) stovyklas. I viso dl komunistinio reimo represij buvo prarasti madaug 214 905 mons. Vakarus pagrstai, bijodami komunizmo agresijos, emigravo madaug 265 000-280 000 Latvijos gyventoj. Vietoj itremtj vietini gyventoj Rusijos komunistinis totalitari nis reimas kolonizavo Latvij rus, baltarusi, ukrainiei kilms ar ba kit sovietini tautybi rusakalbiais monmis. Dl ios prieasties ir vykdomo tautos genocido, latvi dalis sumajo nuo 77 % 1935 m. iki 52 % 1989 m. Atvykli skaiius per t pat laikotarp iaugo nuo 0,5 iki 1,5 milijono. Latvi tautybs gyventojai buvo istumti i didi j miest. 1989 m. Rygoje jie sudar 36 %, Daugpilyje - 13 %, Liepojo je - 38 %, Ventspilyje - 43 %. Kolonistai turjo privilegij gaunant darb arba gyvenamj plot, ypatingai buvo privilegijuoti demobilizuoti Rau donosios armijos karininkai. Tuo pat metu vietiniai gyventojai buvo vi sapusikai diskriminuojami.

854

Per 50 sovietins okupacijos met latvi kalba buvo diskriminuoja ma. Geras rus kalbos mokjimas tapo privalomas tiek vietimo, tiek kitose institucijose. Tuo tarpu latvi kalba buvo istumiama i oficia laus vartojimo. Latviai danai negaljo vartoti savo gimtosios kalbos vie ajame gyvenime. Daugelyje profesij rus kalba buvo privaloma. Lat vi kalba buvo niekinama ir vadinama uns kalba. Buvo udraustos na cionalins bei religins vents: reikmingiausia tautin vent - vasa ros saulgros Jonins, Kaldos.

Karo nusikaltimai Remiantis liudytojo Ints Calitis parodymais, 1940 m. SSRS okupavus Latvij, sukurto didiausio nacionalinio turto dalis buvo nacionalizuo ta ir alies gyventojai prarado galimyb naudotis svarbiausiais mate rialiniais itekliais: eme, mikais, transportu ir kt. Buvo nacionalizuo tos ir ivetos Rusij valstybs aukso atsargos ir valiutos sankaupos i bank. Buvo nacionalizuoti ir privai asmen bank depozitai, sei fuose saugomos brangenybs ir anuliuotos moni akcijos, taip pat ei namosios sskaitos kredito staigose. Tuoj po valstybs turto nacionalizacijos prasidjo jo iveimas SSRS. Buvo iveti visi aukso rezervai, kurie buvo Latvijoje. Buvo ivetos visos valiutos atsargos ir apyvartoje esantys sidabriniai ir metaliniai pinigai. Iki karo pradios i Latvijos buvo iveta dalis preki ir aliav. Padaryta ne adekvati pinig reforma sumaino vietini gyventoj perkamj pajgu m ir skatino atvaiavusiuosius i SSRS pirkti plataus vartojimo prekes. Konfiskacija tssi ir po Antrojo pasaulinio karo itremt ir emigra vusi gyventoj turto sskaita. Kolektyvizacijos metu buvo suvisuo menintos" ems kiui svarbios darbo priemons ir mainos, ems kiui skirti pastatai ir gyvuliai. Be to, Latvijos kio griovim vykd SSRS karins pajgos, perimdamos savo inion (poligonams ir karinms bazms) dideles alies terito rijas, o kad galt bti kurta SSRS karinio jr laivyno baz, buvo u darytas didiausias neulantis Latvijos prekybos uostas Liepojoje. MOLDOVA Kaltintojas i Moldovos George Gimpu pareik, kad komunistins ideologijos esm - prievarta, represijos, teroras ir baim. Be prievartos, represij ir baims, esanios moni protuose ir irdyse, i ideologija tiesiog negalt egzistuoti. Mes kaltiname Soviet sjungos komunist partij u padarytus nu sikaltimus taikai, monikumui, karo nusikaltimus ir genocido vykdy m Moldovos Respublikos ir Besarabijos gyventoj atvilgiu.

855

1940 m. liepos 28 d. SSRS privert Rumunij atiduoti Besarabij ir iaurs Bukovin, kuri tuoj pat okupavo Raudonosios armijos daliniai. Tarptautiniai nusikaltimai, padaryti SSKP ir SSRS Vyriausybs, bu vo didesni nei faistins Italijos ar nacistins Vokietijos nusikaltimai. Ateistai komunistai sutryp tikjim Dievu, sunaikino ir igrob ven toves, pirmiausia cerkves (Moldovoje likviduota 200 cerkvi), kapines, vienuolynus, religin atributik ir kt. Komunistai sunaikino kultros, meno, istorijos, mokslo bei kitas na cionalines vertybes. Komunistinio reimo metu Moldovoje: vykdytos represijos beveik milijono gyventoj atvilgiu, 200 000 gyventoj numir tyia sukelto bado metu 1946-1947 m., iveta Sibir 90 000 moni, suaudyti 8 410 asmen. Vadovaudamasis aukiau idstytu, kaltintojas reikalauja: 1. kad Rusijos Federacija kaip SSRS teisi permja sumokt Mol dovos Respublikai 32,5 milijardus JAV doleri reparacij, tarp j 10,7 milijard politini represij auk materialiniams ir morali niams nuostoliams atlyginti; 2. surengti komunizmui II Niurnbergo proces; 3. tarptautinio politinio ir teisinio SSRS kompartijos, jos satelit i bu vusi sovietini respublik bei socialistinio lagerio ali vertini mo, vis pirma Jungtinse Tautose; 4. komunizmo ideologijos kaip antivisuomenins, antidemokratins, neteistos ir nusikalstomos ideologijos pripainimo.

Nusikaltimai taikai 1939 m. pasiraiusi nepuolimo sutart su nacistine Vokietija, SSRS pradjo planuoti agresij prie Rumunij. 1940 m. birelio 18 d. SSRS Generaliniame tabe buvo paruotas Rumunijos upuolimo planas, tu rjs du variantus. Vykdant plan t pai met liepos 26 ir 27 die nomis SSRS Vyriausyb nusiunt Rumunijos Vyriausybei du ultimatu mus, kuriuose, grasindama karine jga, pareikalavo Besarabijos ir iau rs Bukovinos. is reikalavimas buvo pagrstas tariamu susitarimu prijungti prie Ukrainos ukrainiei apgyvendintas teritorijas. 1940 m. liepos 28 d. Rumunija, nenordama konfliktuoti su SSRS, atidav ias teritorijas, kurias tuoj pat eng Raudonosios armijos daliniai. i oku puot teritorij iaurje 1940 spalio 12 d., nepaisydama vietini gyven toj valios, SSRS Aukiausioji Taryba paskelb apie Moldavijos SSR krim, kartu skelbdama komunistinio teroro prie vietos gyventojus

856

pradi. Moldavijos SSR buvo sudaryta kairiajame Dniestro krante, pri jungus prie iaurs Besarabijos ir Bukovinos Moldavijos autonomin so vietin socialistin respublik, kurioje komunistinis teroras siautjo nuo 1917 m. komunistins revoliucijos. vykdydama Besarabijos ir iaurs Bukovinos (dabartins Moldovos) okupacij ir aneksij, SSRS paeid vairius tarptautins teiss aktus.

Genocidas SSRS ir Moldavijos SSR Komunist partijai 1946 m. ruden vykdant ems kio produkcijos surinkimo planus (planas vykdytas 101,5 %), 1946-1947 m. iem kilo Moldavijoje badas. Tokiu bdu SSRS ir jos sa telitin MSSR komunist partija siek sunaikinti rumun tautos atsto vus ir pakeisti etnin okupuoto krato struktr. Bado metu oficialiais duomenimis mir 200 000 vietini gyventoj, neoficialiais - 500 000 arba 25 % vis respublikos gyventoj. Bado ir trmim metu MSSR pastoviai buvo kolonizuojama rusakal biais atvykliais i SSRS, kurie io amiaus pabaigoje sudar 35 % vis MSSR gyventoj. iais veiksmais SSRS vykd nusikaltimus (genocid) numatytus tarp tautins teiss aktais. Karo nusikaltimai Moldovos Respublikoje SSRS ir Moldovos SSR komunist partija nuo okupacijos pradios vykd represijas prie vietos gyventojus. Laikotarpiu nuo 1917 iki 1990 m. Moldovos Autonominje SSR, o nuo 1940 m. MSSR buvo nuteista ir kalinta apie 32 000 vietos gyven toj. Nuosprendius priimindavo, paeidiant visas tarptautines tei ss normas bei piliei teises ir laisves, neteisminiai organai: GPU, NKVD, NKGB, MVD, KGB ir j kolegijos dvoikos" (dvejetai"), troi kos" (trejetai"), ypatingieji posdiai". Po Stalino mirties komunisti nio reimo prieininkai buvo udaromi psichiatrines ligonines. Tipikiausia komunistinio reimo represijos forma buvo masiniai tr mimai SSRS gilum. Per 1930-1940, 1941, 1949 ir 1951 m. laikotarp Sibir buvo itremta apie 90 000 MSSR gyventoj, tarp j ir buv poli cijos bei andarmerijos pareignai. Imperialistiniams SSRS tikslams tenkinti MSSR gyventojai buvo prie varta siuniami tiek Raudonj, tiek sovietin armij. Ypa daug jo je uvo neparuot karui 16-18 met jaunuoli. I 14 000 MSSR pilie i, nusist Afganistan, 305 uvo, 700 tapo invalidais, 12 995 pri reik fizins, medicinins ir moralins reabilitacijos.

857

MSSR gyventojai prievarta buvo siuniami ernobyl, atomins elektrins avarijos padariniams likviduoti. I 3 280 isistj 145 uvo, 1 987 tapo invalidais, 1 148 buvo nepagydomai paveikti radiacijos, o 1 900 i moni vaik gim invalidais. Komunistinis SSRS ir MSSR komunist partijos reimas buvo nu kreiptas ir prie religines bendruomens bei maldos namus. Reimo me tu buvo likviduota 200 cerkvi, apie 300 kapini, 22 vienuolynai, i grobstyta daug vertingos religins atributikos. Okupacinis SSRS komunistinis reimas, vykdydamas represijas prie MSSR gyventojus, paeid tarptautines teiss normas.

9. RUMUNIJA Kaltintojas i Rumunijos Constantin Ticu Dumitrescu pareik, kad: Rumunijos komunist partija, remdamasi klasi kovos ideologija, vienintels politins alternatyvos dominavimu, savavaliku ir autoritariku vyriausybs valdymu su diktatorikais metodais, siek vadovau ti, sakinti ir visk administruoti, paneigdama asmenin mogaus lais v bei teisindama visuotin nuosavybs nacionalizavim ir kolektyvi zavim, padiktuot ir priverstinai monms pirt ateizm, knijant vyraujani marksizmo-leninizmo ideologij, lemiani politin, terito rin ir ekonomin moni ir alies izoliacij. SSRS komunist partijos vadovaujama kariuomen um suverenios alies teritorij bei kartu su Rumunijos komunist partija nuo 1940 iki 1990 m. dieg gyventojams komunistin ideologij. Ji buvo lydima siau bing genocido nusikaltim prie politines, socialines ir religines Ru munijos gyventoj grupes, turinias nekomunistines, netotalitarines pa iras; padar nusikaltimus taikai, pasireikusius agresijos planavimu, rengimu, pradjimu ir vykdymu, taip pat ir karo nusikaltimus prie ci vilius asmenis ir civilins paskirties objektus. Komunistinio reimo Rumunijoje metu: 1. Beveik 2 000 000 moni buvo suimti, deportuoti, perkelti gyventi kitas vietas arba pateko Soviet nelaisv; 2. Apie 3 000 000 moni buvo nepagrstai persekiojami, terorizuo jami, meiiami ir eminami; 3. Beveik 400 000 moni buvo sunaikinti 126 kaljimuose bei nai kinimo lageriuose, suaudyti kaimuose, mikuose ir kitur; 4. Apie 300 000 moni buvo priversti bgti Vakarus. 5. Materialiniai nuostoliai, padaryti komunistinio reimo, neimatuo jami.

858

6. Dvasinis genocidas - teroro atmosfera, odio, tikjimo laisvs pa eidimai, banyi, kultrini vertybi naikinimai sukl visuo mens demoralizacij ir kultrin nuosmuk; 7. Nors nusikalstamus rodymus komunistins institucijos stengsi kruopiai naikinti, taiau tebra gyvi imtai tkstani komunis tinio reimo nusikaltim liudinink. Kartu su kaltinamuoju aktu rumun alis pateikia paaikinamuosius dokumentus vaizdo kasei ir knyg pavidalu. SSRS ir Rumunijos komunist partij veikla buvo nusikalstama ir an tikonstitucin, jos nesilaik netgi t teiss akt, kuriuos paios buvo su krusios ir patvirtinusios. Kaip kaltintojai mes praome apkaltos institucijos pasmerkti ir vertinti i partij nusikalstam veikl dl anksiau mint padarini ir perduoti teismui i nusikaltim ideologus, organizatorius ir vykdytojus.

Nusikaltimai taikai: 1940 m. birelio mn. SSRS, tiesiogiai gyvendinama 1939 m. Molo tovo-Ribentropo pakto nuostatas, sibrov Rumunij, okupuodama Be sarabij bei Bukovinos iaur, taip jga primesdama komunizm Ru munijai, kaip ir kitoms Ryt ir Vidurio Europos alims. Abiem atve jais buvo vykdyti nusikaltimai taikai, pasireikiantys agresijos plana vimu, rengimu, pradjimu bei vykdymu. Karo nusikaltimai 1940 m., SSRS kariuomenei sibrovus Rumunij, komunistinio re imo metu deportuota Sibir daugiau nei 100 000 moni, padaryti karo nusikaltimai prie civilius asmenis ir civilins paskirties objektus: Paeisdama 1944 m. taikos sutart, SSRS grubiai ir akiplikai nu ginklavo ir pam nelaisv apie 180 000 Rumunijos armijos karinin k ir kareivi, kurie, laikydamiesi 1899 m. liepos 29 d. II Hagos bei 1907 m. spalio 18 d. IV Hagos Konvencijos Dl sausumos karo statym ir paproi" reikalavim jau buvo palik savo karines pozicijas. Tuo vyk d nusikaltim de combat (sudjusi ginklus) asmen atvilgiu. Po to sekusios neabotos prievartos, nemoniko elgesio perveant Upoliars naikinimo lagerius bei 3-4 met nelaisvs. Tuo metu uvo apie 1/3 mint kariki, t.y. buvo paeista 1949 m. enevos Konvencija Dl elgesio su karo belaisviais". 1944 m. ygiuodama Bukaret, jau nekariaujanios alies teritori ja, sovietin armija usiiminjo plikavimu, grobimu, prievartavimu,

859
taiki civili gyventoj terorizavimu, t.y. vykd karo nusikaltimus prie civilius asmenis ir civilins paskirties objektus. Pokariniu bei vlesniu laikotarpiu, vadovaujant asmeniniam SSKP vadovo Stalino atstovui, vienam i svarbiausi bolevizmo veikj tei sininkui A. Vyinskiui, Rumunijos komunist partijos vadovui N. au esku su eima, buvo naikinamos, deginamos, pliamos ir perkeliamos bibliotekos, banyios, naikinami inteligentijos atstovai, generolai, mi nistrai; vykdomi karo nusikaltimai, tai yra ugrobimas, naikinimas ar tyinis griovimas kulto pastat ir religini institucij, labdaros ir mokslo institucij, meno, mokslo ir kit vertybi.

Nusikaltimai monikumui 1940 m., esant komunistiniam reimui, deportuota Sibir daugiau nei 100 000 moni, buvo vykdyti nusikaltimai monikumui, pasirei kiantys prievartinio darbo (kaip pavergimo formos) naudojimu. Komunizmo nusikaltimai buvo vykdomi ir udraudiant vairias partijas, nesilaikanias komunistins ideologijos, btent Valstiei Na cionalin partij, Nacionalin Demokratin partij, Socialdemokrat par tij, suimant j narius bei naikinant juos kaljimuose, t.y. vykdant nu sikaltimus monikumui, tokius kaip nuudymas ar inaikinimas, ne teistas kalinimas. Kolektyvizacijos pavadinimu buvo vykdytas nusikaltimas moni kumui, t.y. inaikinta didiausia socialin grup - valstietija, nuudant apie 10 000, suimant apie 180 000, deportuojant apie 100 000 valstiei. Vykdant nusikaltim daugiausia prisidjo komunist partijos vado vas N. auesku. SLOVAKIJA Kaltintojo i Slovakijos Michal Glonda pareikti kaltinimai ir pra ymai: Slovakijos komunist partija buvo kurta 1921 m., taiau greit jungta ekoslovakijos komunist partij ir, iskyrus trump savarankikos veiklos laikotarp (1939-1945 m.), buvo neatskiriama ekoslovakijos ko munist partijos dalis iki pat jos egzistavimo pabaigos (1990 m.). Ko munist partijos veikla 1938 m. buvo udrausta, o daugelis jos vado v rado prieglobst Maskvoje. 1944-1945 m. ekoslovakijos komunistai gro ekoslovakij kartu su Raudonja armija ir jos bei NKVD organ remiami pradjo kov dl valdios pamimo. vykdius 1948 m. valstybs perversm, komunist teroras dar labiau sustiprjo ir tssi iki pat ios partijos lugimo 1990 m.

860

Kaltinimai Slovakijos komunist partija, jos Centro komitetas, kuriam vadova vo sekretoriai, partijai pavalds region, srii ir savivaldybi atsto vai bei vietini komunistini organizacij pirmininkai; alies saugumas, jo vyriausieji atstovai (ministrai, skyri ir padali ni vadovai); Vidaus reikal komisija, jos vyriausieji atstovai (komisarai, skyri ir padalini direktoriai), ypa 70-ojo skyriaus pareignai; Liaudies milicijos aukiausieji vadovai ir vadai, nuo aukiausio ly gio iki srii vad, atskaiting u savo skyri veikl; Gynybos ministerija, jos aukiausieji vadovai ir pareignai, aktyviai dalyvavusieji Komunist partijos, alies saugumo ir liaudies milicijos organizuotuose brutaliuose veiksmuose; Saugumo ministerija, jos ministrai, padalini vadovai, pasienio ap saugos vadovaujantys pareignai bei visos bendradarbiavimo agent ros, kurios pasienio apsaugai naudojo iaurias priemones bei ribojo moni teises palikti al ir iekoti prieglobsio nuo politinio persekio jimo, nors tokias teises garantavo Visuotin mogaus teisi Deklaraci ja, kuri ekoslovakijos Vyriausyb patvirtino 1948 m.; Vyriausybs vykdomieji padaliniai, ypa vietimo, Teisingumo, Svei katos, kio komisija, religini klausim agentra bei kt., piktnaudia vusios politine galia ir paeidinjusios gyventoj asmenines teises. Visos mintos struktros kaltinamos taip pat: Baims atmosferos sukrimu; Privaios nuosavybs panaikinimu; Katalik banyios persekiojimu; Valymais" Bratislavoje ir kituose miestuose ikeldinant eimas; Valymais" auktosiose mokyklose; Trmimais Soviet Sjung; Genocido vykdymu.
Nacionalini teism nuteisti asmenys 1948-1952 m. - 27 000 politi niais motyvais; Municipalini teism nuteisti asmenys 1953-1967 m. - 70 770 poli tiniais motyvais; kalinti darbo stovyklose - 186 000 politiniais motyvais; NKVD itremti Soviet Sjung - daugiau nei 20 000; Paalinti i vidurini mokykl bei universitet ir aretuoti 19481967 m. - 9 100; Per t laik mirusi kaljimuose - 15 726;

861

Nuteist mirties bausme - 238; Emigravusi 1948-1968 m. - maiausiai 450 000; Teistai emigravusi - 60 000; Politiniai kaliniai reabilituoti 1948-1989 m. - daugiau nei 270 000.

Praymai Praome apkaltos institucijos pasmerkti aukiau vardintus asme nis bei institucijas ir teisingai kvalifikuoti j nusikalstamus veiksmus. UKRAINA Kaltintojas i Ukrainos Levko Lukjanenko pareik, kad: pateiktos mediagos pagrindu kaltinama Soviet Sjungos komunis t partija (RSDRP, VKP(b), SSKP), kuriai atstovauja jos vadovyb: SSKP CK, skaitant SSKP Ukrainos filialo vadovyb - SSKP Centro komiteto narius, tuo, kad: primusi kaip savo idjin ginkluot klasin antinacionalin ir antihu manik ideologij ir j ivysiusi iki nusikalstamo pobdio, kartu su SSRS vyriausybe, vykd prie Ukrain ir jos taut iuos nusikaltimus: tris kartus sukl agresyv kar prie Ukrainos liaudies respubli k (ULR) ir okupavo Ukrain, t.y. vykd nusikaltimus, numatytus Niurnbergo Tribunolo stat 6 str. a) punkte. Karo veiksm vedimo metu prie ULR karinius dalinius 1917-1920 m., prie Ukrainos sukilli armij 1944-1950 m. komunistin karin vado vyb suaudydavo belaisvius, versdavo ukrainiei karius pereiti j pu s, naudojo chemin ginkl, suaudydavo taikius gyventojus, t. y. vykd nusikaltimus, numatytus Niurnbergo Tribunolo stat 6 straipsnio b) punkte.
Okupavusi Ukrain, SSKP vadovyb: sunaikino Ukrainos valstyb, panaikino Ukrainos statymus, likvida vo Ukrainos parlament ir teiss sistem; represavo karikius ir Ukrainos liaudies respublikos valstybs tar nautojus; represavo visas ukrainiei politines partijas, taip pat ir Ukrainos KP, ukrainiei cerkv ir igrobst banytin turt; slopindama ginkluot ukrainiei tautos pasiprieinim, bolevikai plaiai taik udymus, trmimus ir kankinimus, t.y. padar nusikalti mus numatytus Niurnbergo Tribunolo stat 6 str.c) punkte; ved rusikojo etnoso iplitimo ideologij ukrainietikoje teritorijo je, komunistin vadovyb;

862

organizavo 1921-1923, 1932-1933 ir 1946-1947 m. ukrainietikos vals tietijos marinimo badu akcijas ir numarino apie 13 000 000 moni, tarp j ir vaik, t.y. nusikaltimai, numatyti 1948 m. Konvencijos dl geno cido nusikaltimo udraudimo ir baudimo u j 2 str. c" punkte; SSKP represavo ir sunaikino tautos intelektin potencial, t.y. pada r nusikaltim, numatyt mintos Konvencijos dl genocido 2 str. a"punkte; SSKP politini, religini ir socialini poymi pagrindu deportavo i Ukrainos milijonus ukrainiei ir, nordama suardyti tautos etnin sudt, kurdino Ukrainoje milijonus rus ir tuo paeid mintos Kon vencijos dl genocido 2 str. c"punkt; suardiusi Ukrainos intelektin potencial, SSKP siek istumti uk rainiei kalb ir priverstinai piro rus kalb, tuo atitraukdavo jau nesnes kartas nuo protvi kalbos ir dvasins kultros, t.y. vykd et nocido nusikaltim; SSKP nurodymu buvo sukurtas represinis mechanizmas, kurio vyk dytojai visos Ukrainos mastu plaiai taik iaurius kankinimus ir pa tyias ir tuo pasmerk taut neatitaisomiems moraliniams ir psichiniams nuostoliams, t.y. padar nusikaltimus, numatytus 1984 m. Jungtini Taut Konvencijoje prie kankinim ir kitok iaur, nemonik, e minant elges ar baudim; Komunistinis reimas pavert Ukrainos piliei darb priverstiniu ir tuo paiu paeid 1930 m. Tarptautins darbo organizacijos Konven cij Nr.29 Dl prievartinio ar privalomojo darbo". 1921-1923, 1932-1933 ir 1946-1947 m. buvo organizuotos ukrainie tikos valstietijos marinimo badu akcijos. Numarinta apie 13 000 000 moni, tarp j ir vaik. 1941 m. gruodio mn. I Ukrainos iveta 20 lengvosios pramons objekt. Ivetas kolki ir main-traktori sto i turtas: 1941 m. spalio 20 d. duomenimis SSKP Rusij isiunt 158 000 arkli, 1 080 700 stambij raguotj galvij, 1 768 500 avi, 168 900 kiauli, 20 302 traktoriai, kiti 50 000 buvo ikomplektuoti, sulau yti ir sunaikinti. Komunistinio totalitarinio reimo suplanuota ir vyk dyta masin kolektyvizacija nuskurdino ir faktikai sunaikino 4 600 000 valstiei ki Ukrainoje. Ibuointa 200 000 Ukrainos valstiei ki. 1933 m., sjos metu, Donbaso srityje buvo nuteista 15 166 valstieiai. Pagal 1991 m. sausio 1 d. duomenis, SSRS taupomasis bankas persive d i Ukrainos taupomojo banko 84,3 milijardo rubli Ukrainos pilie i santaup - sum, kuri pagal to meto oficial kurs, sudar apie 150 milijard JAV doleri. 1921-1922 m. laikotarpiu, pralaimjus Ukrainos

863

liaudies respublikos armijai, rus komunistai Ukrainoje suaud dau giau kaip 10 000 kariuomens vad, karinink ir kareivi u dalyva vim nacionaliniame-isivaduojamame kare. 1921 m. lapkriio 22 d. Raudonoji armija pam Bazaro kaime nelaisv 359 Ukrainos karius ir vert juos pereiti komunist pus. Kariams atsisakius, visi jie buvo nuudyti.

Reikalavimai Atsivelgiant aukiau pareiktus kaltinimus, reikalaujame netaikyti senaties termino, nes senaties terminas patraukiant SSKP CK baudiamo jon atsakomybn netaikomas dl jo padaryt karo nusikaltim ir nusikal tim monikumui, 1968 m. Jungtini Taut Konvencijos dl senaties ne taikymo karo nusikaltimams ir nusikaltimams monikumui (United Na tions Convention on the Non-Applicability of Statutory Limitations to War Crimes and Crimes Against Humanity) 1 straipsnio pagrindu (Ra tifikuota SSRS Aukiausiosios Tarybos prezidiumo 1969 m. kovo 11 d.). Be to, praome Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo kreip tis jo darbe dalyvaujani ali atstov aukiausias valstybins val dios institucijas silant: sudaryti tarptautin sutart dl tarptautinio teismo (Niumbergas-2), kuris itirt ir teisikai vertint komunizmo nusikaltimus; priimti statymus, kurie pripaint komunistin ideologij ir komu nistines partijas nusikalstamomis ir draudiamomis. Taip pat praome, kad didiojo septyneto valstybs, pripainusios Rusijos Federacij SSRS teisi ir pareig permja, paragint Rusijos Fe deracijos valstybins valdios institucijas: siekiant santyki tarp ms taut moralinio atsinaujinimo, pripainti savo kalt, apgailti komunizmo vrikumus ir pasielgti taip, kaip tai padar Vokietijos Federacin Respublika; imokti, panaiai kaip Vokietijos Federacin Respublika, finansines kompensacijas komunistins diktatros aukoms arba j statyminiams pdiniams. VENGRIJA Vengrijos politini kalini sjungos atstovas Fonay Jeno savo kalti namajame akte nurod, kad SSRS okupacins pajgos, Vengrijos komunist partija ir AVH (politin policija) 1945-1958 m. vykd veiksmus, turinius nusikaltim taikai, karo nusikaltim, genocido nusikaltim ir nusikaltim moni kumui poymi.

864

Nusikaltimai taikai 1956 m. SSRS prie Vengrij ir jos pilieius panaudojo karin jg, sudar marionetin, visikai SSRS kontroliuojam vyriausyb ir palai k j karinmis priemonmis. Karo nusikaltimai Kaltintojas paminjo ir tokias veikas, kurios turi karo nusikaltim poymi. 1945 m. i soviet okupuotos Vengrijos dalies buvo ivea mi ne tik karo nusikaltliai, bet ir tkstaniai civili moni nuo 15 iki 50 met amiaus. Okupacins SSRS pajgos vykd masines udynes. 1958 m. lapkrit viename i soviet poligon mirties bausmei vykdyti buvo vedami 20 vengr. Nusikaltimai monikumui (Genocidas) Buvo taikomos represijos tariamai prieik komunistinei santvarkai visuomens klasi atvilgiu, siekiant tas klases sunaikinti: aretai, ka linimas koncentracijos stovyklose, kankinimai, udymai karo nusikal tli persekiojimo pretekstu. Nuo 1945 iki 1946 m. kovo buvo suimti 35 000 moni, 55 000 ka linti koncentracijos stovyklose, 3 300 isisti naikinimo stovykl, 1000 moni nubausti mirties bausme arba mirtinai nukankinti tardymo me tu. Politins policijos informatoriais priverstinai tapo 40 000 moni. Visus iuos nusikaltimus Komunist partijos sakymu vykd 30 000 politins policijos darbuotoj bei 15-20 speciali teisj. Tuo taip pat buvo paeistas Visuotins mogaus teisi Deklaracijos 5 str. bei 1984 m. gruodio 10 d. Konvencija prie kankinimus, kitok iaur, nemonik ar eminant elges bei kankinimus - buvo kanki nami aretuoti asmenys, kalinami naikinimo stovyklose.
1947 m. buvo sulaikyti tkstaniai politini oponent, bet koks asmuo, priklausomai nuo partijos sprendimo, galjo bti pasodintas kaljim ar isistas koncentracijos stovykl, vykdomi savavaliki trmimai ir su mimai, pilni traukiniai vengr buvo siuniami Soviet Sjung ir ka linami, tuo paeidiant Visuotins mogaus teisi Deklaracijos 9 str. Kaltintojo pateikti duomenys apie baudiamj to meto Vengrijos tei ssaugos struktr veikl leidia manyti, kad nebuvo utikrinamos tei siamj teiss nealik teism, nes baudiamj persekiojim vykdiu sios struktros kontroliavo advokat parinkim bei bylos teisminio nag rinjimo eig. Tuo buvo paeidiamas Visuotins mogaus teisi De klaracijos 10 str.

865

Varant moni sitikinim ir j raikos laisves, cenzruojant masi nes informacijos priemones, persekiojant vien u politinius sitikinimus, buvo paeidinjamas Visuotins mogaus teisi Deklaracijos 19 str. Buvo varoma taiki susirinkim teis, naudojama karin jga prie neginkluotas civili demonstracijas, tuo paeidiant tos paios Visuo tins mogaus teisi Deklaracijos 20 str. Bet kokia demonstracij su sirinkusi minia buvo apaudoma. 1956 m. spalio 25 d. aiktje prie par lamento buvo suaudyta taiki gyventoj demonstracija, nuudyta 350 moni. I viso vykdytos 58 masins udyns.

ENIJA Kaltintoja i enijos Respublikos Ikerijos Aminat Saijeva pareik: 1859 m. enija tapo Rusijos kolonija, o po 1917 m. bolevikins revo liucijos - sovietins komunistins totalitarins imperijos dalimi. 1918 m. enija jo Nepriklausomos Kaln Respublikos sudt. Rusija klasta ir jga paverg Kaln Respublik. Vyko en tautos prieinimasis mate rialiniam ir dvasiniam pavergimui. 1920-1940 m. buvo sunaikinta apie 35% visos en tautos. Naikinimo operacijos buvo vykdomos panaudo jant netgi artilerij ir aviacij. 1931 m. ruden vieno GPU liaudies prie " likvidavimo metu buvo suimta ir sunaikinta per 35 000 moni ar ba 7% vis gyventoj. 1937 m. liepos-rugsjo mnesiais enijoje buvo suimta 36 000 ar ba apie 7,5 % vis gyventoj. ia sprendimus priiminjo enijos-Inguijos NKVD administracinis troikos" teismas, susidedantis i rus: srities partijos komiteto sekretoriaus Jegorovo, NKVD virininko Demen tejevo ir NKVD specialiojo prokuroro Porubajevo. Nuosprendiai buvo priimami tiesiog sraais. Dl represij en skaiius 1929-1938 m. su majo 40 % arba 206 000 moni. 1944 m. buvo itremta, panaudojant JAV karo reikalams Rusijai skir tus karinius automobilius, monms suveti gyvulinius vagonus, kuriais absoliuiai visa en tauta (per 520 000 moni) buvo nugabenta Vi durin Azij ir Kazachstan. Chaibacho gyvenvietje trmimo dien bu vo suvaryti arklid ir sudeginti gyvi 700 vaik, moter ir seneli. e n trmimo operacija buvo atliekama grynai rasiniu pagrindu - i Antrojo Pasaulinio karo fronto tremt buvo pasisti visi enai kariai. Tremty je nuo bado, lig ir alio uvo apie 70 % en. 1991 m. rugsjo-lapkriio mnesiais en tauta, pagal galiojanius SSRS statymus ir tarptautins teiss normas, visikai taikiu bdu, teis tai atkr savo nepriklausomyb. Rusija 1994 m. pradjo kar prie e nij, kuris tssi iki 1996 m. Jo metu nuudyta apie 12 000 gyventoj (12,5 % vis gyventoj), 400 000 moni tapo pabgliais, 74 000 - inva

866
lidais, tarp j 19 000 vaik. Sugriautas kis ir kultra. Karo ala eni jai siekia per 200 milijard JAV doleri. 1999-2000 m. Rusijos karas prie enij jau pareikalavo per 40 000 en auk. Visi gyventojai - tokio atvejo neino pasaulio istorija tapo pabgliais. Visikai sugriauti moni bstai, infrastruktra, paeista ekologija. Sugriauta enijos sostin - Dochargala (buvs Groznyj). Rusija e nijoje kr apie 20 vadinamj filtracini stovykl, kuriose enai kankinami, prievartaujami, pardavinjami ir udomi. Paioje Rusijoje e nai persekiojami ir suiminjami. Per 80 000 Rusijos kariuomens kasdieniai masiniai naikinamieji ir bau diamieji veiksmai enijoje, naudojant karin aviacij, minas ir sunki j artilerij, prilygsta imperiniams karams Indijoje, Alyre ir kitur. Rusi jos kariuomen vykdo enijoje iaurius nusikaltimus taikai, moniku mui (genocidas) ir karo nusikaltimus. Tai rodo, kad Rusija visikai igno ruoja tarptautinius teiss aktus dl mogaus teisi ir laisvi apsaugos, nors pati yra juos pasiraiusi ir sipareigojusi j laikytis. O tarptautins or ganizacijos - Jungtins Tautos, Europos Taryba, Europos Saugumo ir Ben dradarbiavimo bei kitos - abejingai reaguoja tokius Rusijos paeidimus. Komunistins Rusijos valdymo metais enijoje buvo vykdomas siste mingas en tautos genocidas. Po formalaus komunistins sistemos lu gimo Rusijoje, en tautai padaryti nusikaltimai nebuvo vardinti ir tei sikai vertinti, nenurodyti j organizatoriai ir vykdytojai. 1991-2000 m. Rusija grind - ir tebegrindia - savo santykius su enija komunistins doktrinos nuostatomis ir rusikojo agresyvaus ir nemoniko elgesio im perializmo principais. Tai galima vertinti kaip tebegyvuojanio neatsisaky to Rusijos komunizmo ir imperializmo atnaujintos doktrinos simbioz, su aikiais tautinio ir politinio genocido poymiais. Tai tstinis nusikaltimas. en tautos naikinimo atveju matome, kad komunistins doktri nos ir politikos tarptautinis teisinis nevertinimas sudaro prielaidas jiems pasikartoti nauju pavidalu. Tarptautini organizacij nuolaidiavimas Rusijai, kaip vadovaujaniai komunizmo ideologijos ir praktikos aliai, sudaro komunistini reim nusikalstam model tolesniam veikimui Rusijoje ir kitose alyse, nepasakant, kad komunizmas ir mogaus nie kinimas yra j ideologija. Jungtini Taut ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organi zacijos, Europos Taryba ir kitos privalt pareikti Rusijai kaltinimus dl karo prie enij metu padarytus nusikaltimus, taip pat pateikti jai atlygintinus nuostolius ir al. en tautos istorin naikinim b tina vertinti teisikai tarptautiniame teisme, nurodant jo organizatorius, vykdytojus, veikimo bd ir padarinius.

867

Vardan mogik vertybi, teisingumo, nekaltai sunaikint taut nu sikalstamas komunist reimas turi bti pasmerktas, o nusikaltim vyk dytojai nubausti.

MAOJI LIETUVA Petro Cidziko, buvusio sruties speckaljimo kalinio, Maosios Lie tuvos reikal valdybos vicepirmininko Praneimas Maoji Lietuva patyr net keturis genocidus, taiau i vis j pats baisiausias buvo paskutinysis - sovietinis. Jo pradia - 1944 m. spalio 16 diena. Tuomet Treiasis Baltarusijos frontas, vadovaujamas genero lo I. erniachovskio, pradjo Karaliauiaus krato umim. Po skmin gos vokiei kontratakos Gumbins-Romintos ruoe, toli nublokti rau donieji apnuogino j laikinai uimtoje teritorijoje vykdytas civili gy ventoj skerdynes, moter prievartavimus. Antai Nemirkiemyje Treiojo Baltarusijos fronto generolo A. Burdeino 2-asis gvardiei tank kor pusas ir generolo K. Galickio 31-oji gvardiei auli divizija 1944 m. spalio 21 d. iprievartavo, o po to sadistikai nuud 72 vietines mote ris, tarp j net 8-12 met mergaites. Visur, kur jo Baltarusijos fronto armijos kariai, djosi tas pats: sa distikas moter, mergaii ir senui prievartavimas, moter kalimas kryiumi prie sien, medi, dur, net prie plaukiani rst, jas ban diusi ustoti vyr, net senuk, korimas ar audymas. Siaubingi dalykai djosi ant ualusi Aistmari. Kai Antrojo Balta rusijos fronto (vadas K. Rokosovskis) 31-oji armija 1945 m. sausio 26 dien prasiver prie Aistmari ties Tolkemita, daugyb Karaliauiaus krato ir centrins Rytprsi dalies civili gyventoj band vieni krantu, kiti ledu trauktis prie Piliavos uosto, i kur vylsi iplaukti laivais Vo kietij. Veim ir rogi vilkstines, sunkveimius 1945 m. vasario 9 d. negailestingai subombardavo rus lktuvai, o laivus su pabgliais ata kavo rus povandeniniai laivai. I Sembos pusiasalyje susirinkusio 1 000 000 iaurins Rytprsi da lies gyventoj pavyko laivais evakuotis tik 450 000 civili ir 140 000 vokiei kari. Kitos baisios masins seneli, moter ir vaik udyns buvo specia liai suorganizuotos jau karui pasibaigus ne vien kart ant Kuri ma ri ledo. Tkstantines suvaryt moni kolonas suvrjusieji nugal tojai aud kulkosvaidiais, o led po to sprogdino. Kaip man pasa kojo sruties konclagerio tarnautoja Vera Nikolajevna, itaip ankstyv 1946 m. pavasar buvo suaudyti tkstaniai isivaryt sruties (dabar

868
erniachovskas) gyventoj. Apie udynes ant Kuri mari ledo gir djau ne viename Maosios Lietuvos mieste. Raudonj teror itverusieji Karaliauiaus krato gyventojai buvo ren kami Karaliauiaus, sruties, Prs Ylavos, Gast, Tolminkiemio ir ki tas koncentracijos stovyklas, kur daugelis mir nuo bado, alio ir lig. Vien Ylavos lageryje 1945-1948 m. buvo numarinta per 10 000 moni. Karaliauiaus lageryje, kuriame 1945 m. gegus viduryje buvo apie 14 000 moni (vyr, moter ir vaik), t pai met birelio pabaigoje liko tik 6 000 - kiti mir dl nepakeliam slyg, buvo suversti didiu lius griovius u lagerio tvoros ir ukasti. Raudonasis genocidas neaplenk ir sruties seneli prieglaudos: 1945 m. pavasar joje buvo iudyti ne tik seneliai, bet ir juos aptarnaujantis personalas. Tais paiais metais prie glaudos pastatuose buvo steigtas labai lidnai pagarsjs psichiatrinis kaljimas, kuriame vliau teko kalti lietuviams A. Statkeviiui, H. Kli maauskui, A. Petroiui, inomam Krymo totori ir ukrainiei mogaus teisi gynjui generolui P. Grigorenkai. Jame trejus metus kaljau ir a. Soviet okupacin valdia pokariu vietiniams Karaliauiaus krato gyventojams sukr tikr antrj Osviencim. itaip buvo vykdytas et ninis civili Karaliauiaus krato gyventoj valymas. Jis baigsi 19471949 m., vykdius Ypatingajai Karaliauiaus karinei apygardai likusij gyv 102 000 io krato gyventoj (prie kar Karaliauiaus krate gy veno 900 000) deportacij. 1945 m. rugpjio 2 d. Potsdamo susitarimu Karaliauiaus kratas laikinai (50 met laikotarpiui) buvo perduotas administruoti Soviet S jungai, be teiss deportuoti vietos gyventojus. Tuo Soviet Sjunga pa eid savo paios inicijuot Potsdamo susitarim ir kitus tarptautinius aktus. Soviet administracija, nordama nuslpti ia gyvenusi moni atminim, 1946-1950 m. pakeit ilgaamius, paprastai lietuvi arba pr s kilms, vietovi ir vanden pavadinimus savo igalvotus vardus. Sovietins Rusijos vykdytas Maosios Lietuvos genocidas ir Karaliau iaus krato gyventoj etninis valymas, j atminties itrynimas yra se naties termino neturintis karinis nusikaltimas monijai. Jis turi bti pa smerktas, o Rusija turt atsiprayti. Pirm kart sovietinius nusikaltimus monikumui buvusi Rytpr si teritorijoje bandyta ikelti 1946 m. Niurnbergo proceso metu. Ta iau bandym ublokavo soviet prokuroras A. Vyinskis. Antr sy k genocido klausim 1947 m. sausio 15 d. Maosios Lietuvos lietuvi proteste" (Antrasis Fuldos aktas) ikl Vokietijoje atsikrusios Mao sios Lietuvos Tarybos Prezidiumas, teiks dokument didiosioms valstybms. Protesto prie autochton-lietuvi naikinim ir koloniza vim rusais" balsas vl liko neigirstas.

869

Maosios Lietuvos genocido problem esu daug kart kls vairiuo se pasitarimuose, konferencijose ir kituose renginiuose. Apie genocido vykdym jau surinkta nemaai liudytoj parodym ir kitokios dokumen tins mediagos. Ypa daug apie tai raoma ir skelbiama Vokietijoje. Kadangi karo ir komunizmo nusikaltimams negali bti jokio sena ties termino, todl negalima sovietinio Maosios Lietuvos genocido, vis Rytprsi genocido klausimo palikti ateinani kart istorikams. Ma osios Lietuvos genocidu vardinti nusikaltimai yra nusikaltimai taikai, karo nusikaltimai ir nusikaltimai monikumui. genocid reikia tin kamai vertinti ir nedelsiant pasmerkti. T padaryti ir kvieiu foru m. Manau, kad forumas turt paraginti ir Rusij pasmerkti Maosios Lietuvos genocid ir atsiprayti u j vis vykdytoj vardu.

15. LENKIJA Lenkijos visuomeninio judjimo Centro KARTA (Chartija) atstovs Dorota Pazio Praneimas Komunistinje Lenkijoje nebuvo galimybi nuodugniai itirti Sovie t Sjungos represij, vykdyt lenk ir kit tautybi Lenkijos piliei atvilgiu. Neturdama galimybi pasiekti pagrindin dokumentacij, nedaug galjo nuveikti ir lenk politin emigracija. Nors statistini ban dym imtasi jau 1940 m., o pirmasis lenk patirt nuostoli susuma vimas - Raportas dl lenk, itremt Soviet Sjung, atliktas 1941 m. ruden. Isamesni tyrimai prasidjo tik nuo 1990 m., kuomet tapo manoma patekti posovietinius archyvus. 1987 m. kilo visuomeninis judjimas, siekiantis surinkti ibarstytas inias apie Soviet Sjungoje ir soviet okupacijos laikotarpiu represuo tus Lenkijos pilieius. Nuo 1988 m. ia veikla usiimantis konspiraci nis Ryt archyvas jai apibdinti vartojo pavadinim Represuotj S raas (Indeks). Nuo 1990 m. Archyvo darbus ts Ryt archyvo fondas, o vliau Chartijos Centro fondas. Rengiant Represuotj sra, kaupiamos patikimos, patikrintos ir kuo isamesns inios apie visus represuotuosius. iuo metu Srae yra daugiau nei 640 000 ra - asmen. Sraas nuolat papildomas nau jais duomenimis i Rusijos, Ukrainos, Lietuvos ir kit ali archyv. Gauti duomenys kompiuterizuoti. Be to, ispausdinta deimt tom su raym, paskirt atskiroms represij kategorijoms. Visa tai yra priei nama Internete ir knygomis. Vis dlto, nepaisant keliolikos met vykdomo Lenkijos tyrintoj darbo, Srae sukaupta tik dalis prieinamos ir patikrintos informacijos,

870

jei turtume galvoje visus altinius, dl kuri egzistavimo Chartijos Cen tras yra visikai tikras. Palyginamieji - patikrinamieji darbai dar neap m represij, vykdyt prie lenkus iki Antrojo pasaulinio karo, prie internuotuosius po 1944 m. pogrindio narius ir kt. Spausdinama lentel rodo Soviet Sjungos vykdyt represij prie lenkus ir Lenkijos pilieius mast ir auk skaii.
Eil. Represij ris nr. Tiktinas represuotj skaiius (pagal tyrimus) Represuotj Apytikslis skaiius, represuotj patikrintas skaiius, pavardiui galimas Srae patikrinti pavardiui pagal iuo metu priei namus altinius

1939-1941 m. REPRESIJOS I. Karo belaisviai ir internuotieji* 1. Suaudytieji belaisviai (Katyn, Charkovas, Tver) 2. Belaisviai ir internuotieji buvusieji nelaisvje iki 1941 m. rugpjio 3. Belaisviai mirusieji ir dingusieji be inios II. Aretuotieji Rytinse valstybs dalyse 1. Aretuotieji vadinamojoje Vakar Ukrainoje 2. Aretuotieji vadinamojoje Vakar Baltarusijoje 3. Aretuotieji Lietuvos teritorijoje III. Deportuotieji 1. Deportuotieji iki 1940 m. vasario 2. Deportuotieji iki 1940 m. balandio 13 d. 3. Deportuotieji 1940 m. birel 4. Deportuotieji 1941 m. birel REPRESIJOS 1941-1944 m. IV. Aretuotieji REPRESIJOS PO 1944 m. V. Internuotieji 1944-45 m.** VI. Aretuotieji ir deportuotieji I viso

43 100 14 587 26 000 2 500 110 000 65 000 43 000 1 700 320 000 140 000 61 000 79 000 40 000

19 888 14 463 3 640 1 785 9 561 7 611 1 800 150

42 200 14 463 25 500 2 200 20 700 15 000 4 000 1 700 147 000

0
0 0 0 0

88 000
3 000 50 000 6 000

3 000

242

600

40 000 50 000 556 000

16 224

227 500 21 000 259 000

0
49 915

* Skaiius neapima belaisvi, ilaisvint iki 1939 m. gruodio arba perduot Vokietijai. ** Tarp j beveik pus kovos u nepriklausomyb pogrindio nari.

871

IV. rodymai, patvirtinantys komunistini reim nusikalstamas veikas

Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo teisj kolegija mano, kad ali, dalyvavusi tarptautiniame Kongrese Komunizmo nusikal tim vertinimas", skaitytuose praneimuose (praneimai pridti prie bylos) ir Kongrese dalyvaujani ali atstov pareiktuose kaltinimuo se komunistiniams reimams, pateikti duomenys atitinka faktines ap linkybes, buvusias nurodytu laiku. Tribunolui teisminio proceso metu labai daug rodym, kaltinani komunistinius reimus, padarius nusikalstamas veikas (nusikaltimus tai kai, karo nusikaltimus, nusikaltimus monikumui ir genocido nusikal timus), pateik kaltintojai, nukentjusieji, liudytojai ir atskiri asmenys odiu, dokumentais ir vairiais leidiniais. Nurodyti dokumentai yra pridti prie bylos. Vis j ivardinti teisj kolegija Tribunolo nuosp rendyje negali dl didels rodym apimties, todl ji, turdama ome nyje pateikt rodym turin, ivardina svarbiausius, kad rodyt, jog nusikaltimai taikai, karo nusikaltimai, nusikaltimai monikumui ir ge nocido nusikaltimai buvo padaryti komunistini reim, komunistini partij, j sudaryt vyriausybi bei sukurt represini organ. Padarant nusikalstamus veiksmus svarbiausias vaidmuo tenka i veiksm organizatoriui, suplanavusiam ir vadovavusiam nusikaltimams taikai, karo nusikaltimams, nusikaltimams monikumui, genocido nu sikaltimams, bei vykdytojui, tiesiogiai padariusiam ivardintus nusikals tamus veiksmus. Priimti VKP (b) nutarimai ir bendri nutarimai su SSRS Liaudies Komisar Taryba, okupuot ali VKP (b) padaliniais, t a li marionetinmis vyriausybmis bei kartu su t vyriausybi sukur tomis represinmis struktromis ir atskleidia nurodyt nusikaltim or ganizatorius ir vykdytojus. ios partins ir valstybins institucijos pa djo padaryti nusikaltimus monikumui, o atskirais atvejais ir genoci do nusikaltimus, ir kit komunistini reim komunist partijoms, j vyriausybms ir represinms struktroms. Nurodome dokumentus, patvirtinanius ios nuosprendio dalies tei sj kolegijos ivadas.

1. Teiss aktai, kuriais remiantis buvo vykdomi nusikaltimai LIETUVA

1. Lietuvos SSR vidaus reikal komisaro 1940 m. sakymas Dl likviduotin grupi".

872

2. Lietuvos Komunist partijos vadovo Antano Sniekaus 1940 m. lie pos 7 d. slaptas sakymas suimti 2 000 veikj. [Lietuvi archy vas. Bolevizmo metai. 4 t. Kaunas, 1942] 3. VKP (b) ir SSRS Liaudies Komisar Tarybos 1941 m. gegus 16 d. nutarimas Nr. 1299-526 (itremta apie 17 730 gyventoj). 4. LSSR NKVD 1945 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 4/0174 (itrem ta apie 1 048 gyventoj). 5. LSSR NKVD 1945 m. birelio 16 d. nutarimas Nr. 328 (itremta apie 8 400 gyventoj). 6. SSRS Ministr Tarybos 1947 m. rugsjo 29 d. nutarimas (itremta apie 3 900 gyventoj) 7. SSRS Ministr Tarybos 1948 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. 447-160 (itremta apie 40 000 gyventoj). 8. SSRS Ministr Tarybos 1949 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 390-138 (itremta apie 34 300 gyventoj). 9. SSRS Ministr Tarybos 1951 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 377-190; SSRS Ministr Tarybos 1951 m. kovo 31 d. nutarimas Nr. 667-339 (itremta apie 433 gyventoj). 10. SSRS Ministr Tarybos 1951 m. rugsjo 5 d. nutarimas Nr. 33091568-vs (itremta apie 3 500 gyventoj). 11. SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo sprendimai 1952 11 29-1953 09 12. (itremta apie 450 gyventoj).

LATVIJA
1. 1939 m. spalio 11 d. SSRS saugumo komisaro pavaduotojo 3-jo rango komisaro Ivano Serovo pasirayta instrukcija Nr. 1223 Dl antisovietinio elemento ikeldinimo i Lietuvos, Latvijos ir Estijos operacijos pravedimo". 1941 m. Latvijos KP (b) CK instrukcija, reglamentuojanti itremia m asmen turto apskait ir panaudojim. 1945 m. birelio mn. Latvijos KP (b) CK biuro nutarimas dl nepa kankamo NKVD ir vietini partini skyri naikintoj bri darbo. 1944 m. gruodio 28 d. ir 1945 balandio 16 d. LKP (b) CK biuro sprendimai dl nepakankamo naikintoj batalion darbo. 1949 m. kovo 17 d. Latvijos SSR Ministr Tarybos nutarimas 282 ss Dl buoi ikeldinimo i Latvijos SSR teritorijos (itremta 10 000 eim). SSRS vidaus reikal ministro 1951 m. kovo 27 d. sakymas Nr. 00149 Dl veiksm, aprpinant spec, itremtj konvojavim i Ukrainos SSR, Baltarusijos SSR, Moldavijos SSR, Latvijos SSR, Lietuvos SSR, Estijos SSR.

2. 3. 4. 5.

6.

873

BALTARUSIJA 1. 1924 m. balandio 2 d. OGPU sakymas Nr. 172 (buvo steigtos troikos"). 2. Baltarusijos SSR KP(b) CK 1935 07 04 nutarimas Dl sien ap saugos sustiprinimo ir pasienio rajon ivalymo nuo antisovietini element"; Dl asmenins sudties patikrinimo rajonuose ir apygardose" [Centralnij archiv MBRF], 3. Baltarusijos SSR Liaudies Komisar Tarybos ir Baltarusijos KP (b) CK 1935 09 14 d. slapti nutarimai: a. Dl 2000 kolkiei verbavimo pasienio rajonuose"; b. Dl gyventoj ikeldinimo i 500 metr pasienio juostos" [Bal tarusijos KGB archyvas]. 4. 1935 04 13 d. Baltarusijos SSR Liaudies Komisar Tarybos nutari mas Nr. 523 s (nutarimu buvo udrausta leisti laikraius be Ka rins cenzros skyriaus cenzoriaus leidimo) [Baltar. nac. archyvas, f. 4, apr. 21, byla 1985]. 5. SSRS NKVD 1937-1938 m. nutarimai (jais buvo siekiama iaikinti lenk, vokiei ir latvi agentus) [Ten pat, byla 1391]. UKRAINA
1. SSRS VKP (b) CK sprendimas 1937 07 02 d. Dl antisovietinio elemento". 2. Itrauka i SSRS VKP (b) CK Politinio biuro posdio protokolo Nr. 58 (1938 m. vasario 17 d.) punktas 67. Juo buvo leidiama Uk rainos SSR NKVD aretuoti ir perirti troikos" teismuose dar (papildomai) 30 000 asmen bylas. 3. USSR VKP (b) ir Liaudies Komisar Tarybos 1932 m. gruodio 6 d. nutarimas Dl kaim, kurie sabotuoja duonos paruo pla no vykdym, raymo juodj lent". Pagal j buvo udrausta bet kokia prekyba iuose kaimuose, o sabotuotojai turjo bti su naikinti [CGAVOU, f. 1, ap. 8, b. 309, 1. 74]. 4. VKP (b) CK ir SSRS Liaudies Komisar Tarybos 1932 m. rugpj io 07 d. priimtas nutarimas Dl valstybini moni, kolki ir kooperatyv turto apsaugos ir visuomenins (socialistins) nuosa vybs apsaugos tvirtinimo". Pagal nutarim u io turto vagyst buvo taikoma iimtin (mirties) bausm su turto konfiskacija. 5. 1944 m. birelio 22 d. SSRS liaudies vidaus reikal komisaro L.Berijos ir Gynybos komisaro pavaduotojo G.ukovo paruotas sa kymas Dl vis ukrainiei, gyvenusi vokiei okupacijos lai kotarpiu, ikeldinimo Tolimuosius SSRS kratus". Remiantis juo buvo itremta apie 250 000 ukrainiei, j vietas atkeliant rusus.

874

6. SSRS Liaudies Komisar Tarybos dekretas Dl spaudos" 1917 11 09 d. (udraud spaud). 7. SSRS Liaudies Komisar Tarybos dekretas Dl raudonojo karo" 1918 m. rugsjo 5 d. 8. 1937 m. rugsjo 6 d., rugsjo 29 ir lapkriio 11 d. Ukrainos SSR NKVD I.M.Leplevskio kreipimasis SSSR NKVD padidinti antisovietini element kvotas. 9. Kvotos buvo padidintos 63 950 moni GA SBU nutarimu Nr. 312 1. 28.[G.K.Kovtun, V.A.Voinalovi, Z.J.Daniliuk Masovi nezakoni represii 20-ch - poatku 50-ch rokiv na Poltavine [Masins ne teistos represijos Poltavoje], Poltava, 1992. 10. SSRS Liaudies Komisar Tarybos 1917 m. gruodio 17 d. ultima tumas Dl Liaudies Komisar Tarybos pripainimo Ukrainos Liaudies Respublikos ir ultimatumas Centrinei Radai dl jos kon trrevoliucins veiklos" [Istorija sovietskoj konstitucii 1917-1956, Moskva, 1957], 11. VKP (b) CK Politinio biuro protokol itraukos: a. Nr. P64/22 1938 m. rugsjo 15 d. 22 punktas NKVD klausi mu" (dl ypatingj troik" organizavimo vietose ir j kom petencija). b. 1938 m. sausio 31 d., Nr. P57/48, 18 punktas Dl antisovietini element" (dl papildymo 1937 m. liepos 2 d. SSRS VKP (b) CK sprendimo Nr. 58 naujais monmis). c. 1938 m. vasario 17 d. Nr. 1158/67 67 punktas NKVD klausi mu" (Papildomai leidiama Ukrainos NKVD aretuoti ir per duoti troikoms" 30 000 buoi). 12. 1933 05 31 d. Italijos konsulo Gradenigo praneimas savo vyriau sybei i Charkovo Nr. 474 Badas ir ukrainietikas klausimas". 13. 1930 m. vasario 30 d. VKP (b) CK Politinio biuro nutarimas Dl priemoni buoi kiams sunaikinti visuotins kolektyvizacijos ra jonuose" (remiantis juo tkstaniai gyventoj buvo isisti Sibi r, Ural ir Kazachstan). 14. 1922 m. vasario 13 d. Ukrainos SSR KP (b) CK Politinio biuro nu tarimas (kuriuo buvo pradtas konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos cerkvi). 15. 1922 m. rugsjo 04 d. Ukrainos SSR KP (b) CK Politinio biuro re zoliucija Dl GPU darbo" (norta likviduoti tariam banytin kontrrevoliucij ). 16. 1960 m. sausio 13 d. KPSS CK nutarimas Dl priemoni likviduo ti dvasininkijos daromus tarybini kulto statym paeidimus".

875

17.

SSRS VKP (b) ir Liaudies Komisar Tarybos 1941 m. birelio 27 d. nutarimas Dl moni kontingento ir vertingo turto ive imo ir patalpinimo tvarkos".

MOLDOVA
1. SSRS Liaudies Komisar Tarybos 1940 m. birelio 26 d. ultimatu mas Rumunijos Vyriausybei (dl Besarabijos ir iaurs Bukovinos perdavimo SSRS). 2. Itrauka i 1941 m. birelio 7 d. Moldavijos SSR NKGB telegra mos Dl eelon su tremtiniais sukomplektavimo", adresuotos SSRS NKGB komisaro pavaduotojui ernyevui. 3. 1941 m. birelio 13 d. praneimas SSRS NKGB Apie antisovietini element ikeldinim i Moldavijos SSR, ernovic ir Izmai lo rajon Ukrainos SSR". 4. VKP (b) CK Politinio biuro sprendimas 1949 m. balandio 6 d. Dl ikeldinimo i Moldavijos SSR buoi, buvusi vietinink, krato pirkli, faistini okupant rmj, asmen, bendradarbia vusi su Vokietijos ir Rumunijos policijos organais, profaistini partij ir organizacij, nelegali sekt nari bei vis aukiau i vardint kategorij eimos nari". 5. SSRS MGB 1949 m. liepos 8 d. praneimas apie spec, kontingento ikeldinimo operacijos rezultatus VKP (b) Centro komitetui (CK). 6. Moldavijos KP (b) CK Politinio biuro nutarimai Dl duonos pa ruo respublikoje": 1946 m. rugsjo 18 d. 1946 m. spalio 17 d. 1946 m. spalio 25 d. 1946 m. lapkriio 14 d. 1946 m. lapkriio 21 d. i nutarim vykdymas sukl bad Moldavijos SSR 1946-1947 m.

SLOVAKIJA ekoslovakijos parlamento 1946 m. gegus 8 d. ileistas komunis tus remiantis statymas (Nr. 115/1946 Sl.z.a.n.), kuris skelb, jog visi prievartos aktai ir paeidimai, vykdyti nacionalinio isivadavimo me tu, yra amnestuoti ir nebaudiami. BULGARIJA 1. 1944 m. gruodio 20 d. Bulgarijos Ministr Tarybos statymai: Pataisos darb bendrabui [koncentracijos stovykl] statymas";

876

Pataisos darb bendrabui politikai pavojingiems asmenims sta tymas". (ie statymai teisino koncentracijos stovyklas bei trmimo juos pa grindus.) 2. 1945 m. sausio 26 d. Liaudies valdios gynybos statymas", kurio 1 ir 3 str. numat mirties ir laisvs atmimo bausmes u antisovietin veikl. Remiantis juo 1944-1988 metais vyko 4995 politiniai teismo procesai, 1952-1985 metais nuteisti myriop 478 mons.

2. Leidiniai, kuriuose paskelbti duomenys patvirtina komunistini reim padarytus nusikaltimus

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. Alksninyt-Grabtien O. Sibire...tremtini em. Dienoratis. 1942-1956. V., 1993. Anuauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas. 1940-1958 m. V., 1996. Lietuvos moni genocidas naci ir soviet okupacijose. K., 1994. Lietuvos gyventoj trmimai 1940-1953 m. V., 1996. Damuis A. Lietuvos gyventoj aukos ir nuostoliai Antrojo pasau linio karo ir pokario 1940-1959 metais. Chicago, 1988. Igarkos tremtiniai. [Sudarytoja A. Matulkait]. V., 1998. Courtois S. ir kt. Juodoji komunizmo knyga. V., 2000. Political arrests in Estonia [Politiniai aretai Estijoje]. T. 1-2, Tal linn, 1996. Deportation from Estonia to Russia [Deportacija i Estijos Rusi j], T. 5, Tallinn, 1999. Astons S. Communism. The Unpunished Crime [Komunizmas. Nenubausti nusikaltliai].Ontario, 1985. The Republic of Latvia. Human Rights Issues [Latvijos Respubli ka. mogaus teisi paeidimai]. Ryga, 1993. The Black Deeds of the Kremlin. A White Book. [Juodi Kremliaus darbai. Baltoji knyga] Vol.l, Toronto, 1953. Istorija sovietskoj konstitucii 1917-1956 [Sovietins konstitucijos is torija 1917-1956]. Moskva, 1957. Golod 1932-1933 rokiv na Ukraini: oima istorikiv, movoju dokumentiv [Badas Ukrainoje 1932-1933 metais: istorik akimis, doku ment kalba]. Kijiv., 1990. Golodomor 1932-1933 r. v Ukraini: prieini i naslidki [Badmetis 1932-1933 m. Ukrainoje: prieastys ir padariniai]. Kijiv, 1993.

15.

877

Medunarodnaja komissija po rasledovaniju goloda na Ukraine 1932-1933 godov. Itogovyj otiot. 1990 god [Tarptautin 19321933 met bado Ukrainoje tyrimo komisija. Baigiamoji ataskaita. 1990 metai]. Kijiv, 1992. 17. Caplin V.V. Statistika ertv stalinizma v 30-e gody [Stalinizmo au k statistika ketvirtj deimtmet] - Voprosy istorii. [Istorijos klau simai] - 1989. Nr.4. 18. Drobkin .I. Liency: 1918-1936 [Nukentjusieji: 1918-1936] / / Zvenja. Istorieskij almanach [Grandys. Istorinis almanachas] Moskva, 1992. Nr. 2. 19. Lagry. Przewodnik encyklopedyczny [Lageriai. Enciklopedinis i nynas]. Warszawa, 1998. 20. Katyn. Dokumenty zbrodni [Katyn. udym dokumentai] T. 12. Warszawa, 1995-1998. 21. Institutui National pentu Studiul totalitarismului Petre Turlea. 8 Noiembi 1945. Colectro studii. B., 2000 ir kt. Aukiau nurodyti teiss aktai ir kiti dokumentai, kuriais remiantis padarytos nusikalstamos veikos patvirtina, kas buvo nusikalstam veiksm planuotojai, organizatoriai, vykdytojai ir kas buvo nusikalti m subjektai. Tribunolo teisj kolegija dar kart pabria VKP (b) ypa ting vaidmen vykdant nusikalstamus veiksmus. I Visasjungins komunist partijos (bolevik) Centro komiteto 1938 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 1157/48 18 punkto Dl antisovietini element" matyti, kad visiems itrmimams vadovavo VKP (b) Cen tro komitetas, nes jis duodavo sutikim kiek itremti asmen i kiek vienos respublikos, krato ar srities. Duodavo nurodym SSRS NKVD organams, kada konkreiai vykdyti itrmimo operacij. Taigi VKP (b) vadovyb tiesiogiai vadovavo piliei trmimams visoje SSRS teritori joje. Todl galima teigti, kad ji dalyvavo padarant nusikaltimus mo nikumui ir genocido nusikaltimus. I pateikt komunistini reim komunistini partij ir j vyriau sybi nutarim matyti, kaip SSRS tiesioginei takai priklaususios alys vykd nusikalstamus veiksmus monikumui, o atskirais atvejais vyk d ir genocid. Okupuotos alies Latvijos KP (b) Centro komitetas 1944 m. gruo dio 28 d., 1945 m. balandio 16 d., 1945 m. birelio 16 d. nutarimais sudar apskrityse ir valsiuose tabus, kurie padjo naikintoj batalio nams. I i nutarim matyti, kad VKP (b) Latvijos padalinys tiesio giai dalyvavo naikintoj batalion veikloje, t.y. tiesiogiai dar genoci do nusikaltimus.

16.

878

Aukiausi komunist partijos, vyriausybs bei jos institucij da lyvavim organizuojant trmimus rodo ir kiti kaltintojo Uldis Pauls Strelis pateikti dokumentai - tai Latvijos SSR Ministr Tarybos 1949 m. kovo 14 d. nutarimas, kuriuo reikalaujama itremti 10 000 buoi" ei m (is nutarimas yra priimtas remiantis SSRS Ministr Tarybos nuta rimu) bei Latvijos KP (b) CK 1941 m. instrukcija, kuri reglamentuoja itremiam asmen turto apskait ir panaudojim. Kaip tipin SSRS okupuot ali vykdyt trmim pavyzd Tribu nolas nurodo Lietuvos gyventoj trmim (genocid), kuris bdingas ir kitoms SSRS okupuotoms valstybms. mons buvo tremiami remiantis Ypatingojo SSRS MGB pasitarimo sprendimu. Tuo paiu nutarimu buvo gyvendinamas SSRS Liaudies Komisar Tarybos 1945 m. rugpjio 22 d. nutarimas Apie Lietuvoje buvusi naikintoj batalion kari materialin aprpinim bei kaimo aktyvo aprpinim ginklais". nutarim taip pat pasira SSKP ir Vy riausybs vadovas J. Stalinas. SSRS Ministr Tarybos 1947 m. rugsjo 29 d. nutarimu Nr. 33871107 buvo sakyta SSRS MGB itremti u Lietuvos rib partizan r mj eimas. ios direktyvos akivaizdiai rodo, kad Lietuvos gyventoj genocid vykd SSKP ir SSRS vadovyb kartu su savo represiniais organais - tie sioginiais vykdytojais. Kiti juridiniai aktai patvirtina, kad jiems talkino marionetin Lietuvos SSR vyriausyb, jos nariai bei Lietuvos KP (b) va dovybs nariai ir eiliniai nariai. tai dokumentai, kuriais remiantis buvo realizuota SSRS vadov ge nocido politika. SSRS vadovyb ir vadovaujantys represini institucij darbuotojai pasira potvarkius dl represij masto ir tvarkos, sukr represinius organus, NKVD, NKGB, MGB, KGB specialius karinius da linius ir strib organizacij monms naikinti. Antai SSRS NKVD ko misaro L. Berijos direktyva, kur Lietuvos SSR NKVD ir NKGB galioti niui Lietuvoje S.Tkaenkai, NKVD komisarui J.Bartainui ir NKGB ko misarui D.Jefremovui sakoma likviduoti antisovietin pogrind. Kita SSRS valstybs saugumo liaudies komisaro pavaduotojo B.Kobulovo di rektyva Lietuvos SSR NKVD ir NKGB operatyvini sektori skyri vir ininkams, NKVD karini dalini vadams reikalauja sustiprinti kov su partizanais. ie dokumentai turi tiesiogin ry su LKP (b) veikla. Lie tuvos KP (b) CK ir Liaudies Komisar Tarybos 1944 m. gruodio 3 d. nutarimas Dl naikintoj bri steigimo Lietuvos SSR valsiuose", Lie tuvos KP (b) Centro komiteto biuro 1945 m. kovo 23 d. nutarimas Dl Lietuvos SSR naikintoj batalion kovingumo didinimo" yra nepanei

879
giami rodymai, kad represij politikai vadovavo SSKP per sjungini respublik KP (b) ir j sukurtas vyriausybes bei represines institucijas.

Trmimo vykdymo mechanizmas

Trmimai buvo vykdomi remiantis SSRS Ministr Tarybos nutari mais, kuriuose buvo nurodyta, kiek ir kokios kategorijos gyventoj ir kokias vietoves reikt itremti ir kokiems darbams paskirti tremtinius. Trmim tvark nustat saugumo virinink instrukcijos. Kaltinto jas i Latvijos Uldis Pauls Strelis pateik SSRS valstybs saugumo liau dies komisaro pavaduotojo Ivano Serovo pasirayt Antitarybini ele ment ikeldinimo i Lietuvos, Latvijos ir Estijos instrukcij". Tremti nu moni sraus sudarydavo apskrii ir rajon MGB. iuos sraus perirdavo LKP(b) apskrities komiteto pirmasis sekretorius ir pasi raydavo vykdomojo komiteto pirmininkas. Nutarimus dl veikiani, nuteistj ar nukautj partizan, j r mj eim itrmimo tvirtindavo Lietuvos SSR valstybs saugumo mi nistras arba jo pavaduotojai ir formaliai sankcionuodavo Lietuvos SSR prokuroras. i eim trmimo pagrstum, t.y, ar buvo laikytasi SSRS Ministr Tarybos ir SSRS MGB nurodym, tikrindavo SSRS MGB Ypa tingasis pasitarimas. Nuo 1949 m. kinink (buoi) eim sraus Lie tuvos SSR MGB vadovyb teik tvirtinti Lietuvos Ministr Tarybos pir mininkui M.Gedvilui [E.Grunskis. Lietuvos gyventoj trmimai 19401941, 1945-1953 metais. V., 1996, p. 94-95]. Trmimus vykdyti buvo pavesta SSRS valstybs saugumo ir vidaus reikal ministerijoms. ioms inyboms priklaus vidaus, pasienio ir kon vojin kariuomen, milicija, jos naikinamieji (liaudies gynj) briai, operatyviniai darbuotojai. Tuo pat metu tremtini sraus sudaryti ir trmimus vykdyti aktyviai padjo vietiniai kolaborantai Lietuvos KP (b) apskrii komitet pirmieji sekretoriai, vykdomj komitet pirminin kai, Liaudies Komisar Tarybos galiotiniai [Lietuvos gyventoj geno cidas. V., 1998, p. 7]. Asmenys buvo tremiami nepakeliamas klimati nes slygas (dideli aliai, amino alo ems zonos ir kt.). Ten jie bu vo pasmerkti, i esms, miriai. Kaliniai buvo veami etapais. I viso 1945-1952 m. buvo 54 etapai, tuomet i Lietuvos buvo iveta per 100 000 politini kalini [Lietuvos gyventoj genocidas. V., 1998, p. 11]. Socialin moni naikinimo politika visose Baltijos valstybse buvo vienoda.

880

Panaus"trmim mechanizmas" buvo ir Ukrainoje. VKP(b) CK Po litinis biuras priimdavo politinius sprendimus, nukreiptus prie vairias socialines grupes. 1937 m. liepos 2 d. VKP (b) prim nutarim Apie antisovietinius ele mentus", pagal kur i emesnij politini organ buvo reikalaujama su audyti buoes ir nusikaltlius" po administracini byl svarstymo troikose", o kitus elementus" itremti NKVD nurodytus rajonus. Organizuojant iuos nusikaltimus aktyviai dalyvavo ir Ukrainos SSR vidaus reikal liaudies komisariatas. 1937 m. Liaudies komisaras triskart kreipsi SSRS NKVD praydamas papildom limit sumimams Uk rainoje. Tie praymai buvo patenkinti ir limitai padidinti. Dokumentin mediag patvirtina nukentjusij ir liudytoju paro dymai, taip pat duomenys, esantys prie bylos pridtuose leidiniuose.

Liudytoj ir nukentjusij parodymai

K papasakojo mons, mat gaisraviet ir smilkstanius lavonus! tai liudytojos Adels Mazuriens odiai (kalba netaisyta): A ir Ve ronika Gaidien nubgome prie j sodybos, kur jau baig degti, ir gais ravietje pamatme gulini Karolin Gaidien. Ji guljo auktielninka ir buvo visa apdegusi. Nesudeg iki galo buvo drabuiai, prispausti nu gara prie ems. Toliau nuo sodybos, darelyje, skirtam glm, guljo Veronikos Gaidiens (Leopoldo Gaidio monos) lavonas, neapdegs, su maosios Albinuts lavonu rankoje. Albinuts kojyt buvo iplta ir guljo atskirai... ...Rytojaus dien a pati ir kai kurie kaimynai nujome ios trage dijos viet, ir a pamaiau, kad Veronikos Gaidiens ir Albinuts Gai dyts lavonai sudeg. Veronika Gaidien tuo laiku buvo nia ir vaik iojo devintame mnesyje. Gaisravietje guljo jos negyvas vaikas, bet nesudegs, nes i gimdos upyl vanduo." [K.Kurakino ir kit baudia moji byla, 1997 m., Lietuva] Toki ir panai tragedij patyr ne viena Lietuvos vietov: Rainiai, Piriupiai, Klepoiai ir daugelis kit aukomis nust viet. O kur dar masins yd udyns. Lietuva dl komunistinio ir naci genocid 1940-1952 metais neteko apie 780 000 moni. Vien 1944 m. gruodio 17-25 d. raudonj okupant vidaus kariuomen (Vetrovo divizija) su degino 94 sodybas. Nukentjusi Lietuvos didvyrio, partizaninio judjimo generolo Al fonso Ramanausko dukt Auks Ramanauskait-Skokauskien patei-

881

k oficiali medicinos paym, kad jos tv brutaliausiais bdais sua lojo. 1956 m. spalio 15 d. MVD kaljimo Nr. 1 sudarytos komisijos Ra manausko-Vanago apiros akte paymta: Dein akis padengta he matoma, ant virutinio voko pastebtos 6 durtins aizdos, pagal dia metr padarytos plonu laidu ar vinimi, siekianios ak, daugyb mly ni pilvo srityje, kairs rankos pirto pjautin aizda. Ant lytini orga n pastebta: deinje manos pusje didel pltin aizda ir aizda kairje pusje, nra abiej kiauinli, sklidi kanalli." A. Rama nauskas-Vanagas buvo nuteistas ir suaudytas 1957 m. lapkriio 29 d. Nukentjusioji Angel Barkauskait (Nelsien) paliudijo apie bais genocid, kur vykd Soviet Sjunga prie ms taut, prie mano bro lius lietuvius, latvius, estus. Tvai buvo dori mons, visiems padjo, bet pirmosios soviet okupacijos metu jau buvo traukti iveamj sra us ir tiktai yd kilms generolas mus igelbjo nuo iveimo. Girdjau iveamj auksmus, verksmus, igyvenau t baim, kuri jautm kas vakar, kai buvo veami kaimynai. Artinantis antrajai okupacijai, mano tveliui buvo aiku, jog bsim iveti. Todl jis mane, ma mergait, i ve Vakarus. Mano seneliai, Stasys ir Urul Guogai, i Vilkavikio ap skrities ir j snus, mano dd Antanas Guoga, buvo itremti Sibir, Al tajaus krat ir man net neinomi j kapai. Mano teta, jos vyras Jonaitis, j dukra - tuo metu bdama ketveri metuk, buvo penkiolikai met i tremti Krasnojarsko krat. Mano pusseser neteko sveikatos. J dukra, tuo metu dvylikos met, buvo atskirta nuo eimos ir pasislp ia, Lie tuvoje. Teta M.Navickien, jos vyras, dviej metuk snus buvo iveti Sibir. Jie pasakojo, kaip laik snel rankose, kad is nebt suspaus tas. moni gyvuliniame vagone buvo daug, j knus, jei ie mirdavo, sustojimo vietose imesdavo". Nukentjusysis Algirdas Petruseviius pateik tokius kaltinimus: A buvau tuomet veikusios organizacijos Geleinis vilkas" nariu. 1946 metais ios organizacijos upuolimo metu, dl vykusios idavys ts patekau lager, o t pai met rugpjio mnes su dar pora vy r pabgome. Antr dien buvom apsupti ir visi, iskyrus mane, su audyti. Tuo metu per radij buvo skelbiama, kad pabgo ne politiniai, o kriminaliniai kaliniai, kurie nuud 15 moni. Vliau a pasidaviau. Pasakiau, kad esu neginkluotas. Taiau neirint to, man buvo auta dein rank i atuoni metr atstumo, o krtin i trij metr. Tuo metu man nebuvo suteikta jokia medicinos pagalba. Po to mane nuve d kaim. Kaimo monms vl buvo pasakyta, kad tai a nuudiau 15 moni, dl to patyriau smurt nuo kaimiei. Vliau a vl buvau ivetas lager. Apie tai kokios bkls patekau lager, gali paliudyti

882

dar gyvi esantys liudytojai. Vliau a buvau pristatytas ligonin, kur man be narkozs buvo amputuota dein ranka." Nukentjusysis Vincas Grinkus parod, kad jis buvo ivetas Ma gadan, ten dirbo po 10-11 valand per dien. Buvo invalidas - sulau yta ranka. Kadangi arkli nebuvo, todl kalinius po 6 vyrus kinkyda vo traukti krovini iki vienos tonos. Nukentjusioji Liucija ereckait parod, kad 1939 m. grom Lietuv. Netrukus prasidjo okupacija, buvom iveti Sibir. Tvas 1942 m. buvo suaudytas, o mama ir mes, vaikai, buvom Altajaus kra te, vliau iveti iaur. Mus dalimis i bar imesdavo krant. T nakt, kai imet mus, buvo lapdriba. Pirmas naktis miegojom po ve jybiniu laivu, kol nepasistatm jurtos. Vaikai mir vienas po kito. Ne buvo jokio daktaro. Man dar nebuvo 14 met. Dirbom visi. Mes ai kiai jautm, kad ateina galas ir i ms reikalauja tik darbo. Apie tv tikslius duomenis suinojau tik po koki 20 met. Jo nuotrauk ma iau byloje. Negalima jo atpainti, nors nuotrauka daryta prajus vos 8 mn. nuo sumimo. Matyti, kad nra dant". Nukentjusysis Adomas Lukaeviius parod, kad 1949-1950 m. Lietuvos auktj mokykl studentai kr pogrindin organizacij Vieningoji darbo sjunga", kurios tikslas - ruotis parlamentinei ko vai su okupantais ir ivengti komunist partijos vykdomo teroro ir smurto. Po trij veiklos met KGB pavyko uverbuoti vien grups nar - Vytaut Murausk, slapyvardiu Liudas", kuris idav pastamus grups narius. 1952 m. pabaigoje grup buvo aretuota. Vilniaus apy gardos karinis teismas udarame posdyje KGB rmuose nuteis 16 grups bendraygi po 25 m. kaljimo ir 5 m. tremties konfiskuojant turt. Bausm paskyr atlikti vairiuose Vorkutos lageriuose. Man su grupe bendraygi teko Vorkutos koncentracijos stovyklose atlikti baus m, kiti atliko bausmes Irkutsko ir Krasnojarsko angli ir rdyn ka syklose. Mus nuteis neteistai. Mes niekam negrasinom ir prie niek nekovojom. Mes pram parlamentins kovos, debat, kalbti apie tie s ir teisingum. Mums buvo neteistai atimta laisv, nutrauktos stu dijos, sujauktas gyvenimas, buvom pastoviai persekiojami KGB darbuo toj, paalinti i atsaking pareig kaltinant mus antitarybikumu ir an tiliaudine veikla. 1989 m. Lietuvos SSR Aukiausiasis Teismas, peri rjs byl, mane visikai reabilitavo. Beteisiu pilieiu savo tvynje i gyvenau 37 metus." Nukentjusysis Leonas Laurinskas parod: Kaljau 16 met. Par tizanu ibuvau 8 metus. 1954 m. lapkriio 4 d. provokatoriaus buvau iduotas, apnuodytas vaistais ir suimtas. Tardymas vyko Vilniuje. Fi

883
zinio smurto jau nenaudojo, bet labai blogai maitino, todl duon sapnuodavom naktimis. Lageryje teko pabuvoti ir karceryje. 1946 m. kal jau udarame Vladimiro kaljime. Atsdjus, ive Saransk ir m gino uverbuoti. Neprisimiau joki sipareigojim ir grau lager. Paleistam neleido gyventi Lietuvoje, todl prisiregistravau pas draug Latvijoje. 1975 m. vieint pas Algird Petruevii, jo namuose buvo at likta krata, kurios metu pas mane rado 37 nuotraukas. Mans nesum, nes pavyko susitarti su krat atlikusiu kapitonu. Taiau vliau mans pradjo iekoti ir po kurio laiko sum. Tardytojas pasak, kad mane pakio miatienikai" [maitininkai]. Buvau nuteistas ir sdjau dar me tus. Po met, kai grau i kaljimo, mane priregistravo Lietuvoje, ta iau saugumas persekiojo iki pat Nepriklausomybs atkrimo." Nukentjusysis Edmundas Simanaviius parod: Esu buvs poli tinis kalinys, Kauno apygardos 1946 m. Vytenio" brio narys. 1946 m. vasario 19 d. buvo organizuoti didiuliai trmimai Taurags, Marijam pols, Lazdij, Kauno apskrityse. vagonus buvo sugrstos 424 eimos. Tauro apygardos vadas Zigmas Drunga ileido sakym, kuriuo parei gojo stabdyti trmim, sprogdinant geleinkelius, ardant plentus, stab dant kolaborant veikl. Trmimas vyko kelet dien, tris kartus buvo virytas planas, kaip ra spauda susprogdinti geleinkel teko Vyte nio" briui prie Marijampols. Trmimas buvo sulaikytas porai dien, bet nesustabdytas. Vliau vyko idavyst. Mus idav briui priklau ss partizanas eikaitis (slapyvardis Mnulis"). Per tris ekist ope racijas brys buvo sunaikintas. 1946 m. lapkriio 29 d. teismas nuteis i 11 suimtj keturis myriop. Kovo 26 d. jie buvo suaudyti, o palai kai iki iol laikomi nepagarbiai. Kiti asmenys buvo nuteisti 10-iai me t lagerio ir ibarstyti po vis tuometin Soviet Sjung. Lageryje man teko praleisti atuonis su puse met, dirbau vario kasyklose, beveik vis laik po eme. Skstis asmenikai neturiu kuo, kadangi dalis kanios itiko vis taut, negaliu pasverti, ar man kliuvo daugiau, ar maiau. Esu antros grups invalidas. Esu pristats Tribunolui mediag apie Lie tuvos krato kariuomens sunaikinim. Lietuva iki 1949-1953 m. tur jo 34 kariuomens vadus ir krato apsaugos ministrus. I j savo mir timi laisvje mir tik trys, dvideimt - patyr bolevik okupacinio re imo represijas, septyni i j, nordami ivengti mirties, pasitrauk Va karus, kaljo trylika, keturi i j buvo suaudyti. Kaljimuose buvo nu kankinti trys. Represij iveng vienintelis generolas V.Vitkauskas, sa ks nesiprieinti okupanto kariuomenei. Okupantas sunaikino vis Lie tuvos kariuomen: 1817 karinink - tai rodo alos sskaita, kuri yra pa rengta buvusios vyriausybs komisijoje. Karininkai buvo naikinami me-

884

todikai ir be iimties, masikai. Daug karinink vliau tapo partizani nio karo organizaciniais vadais, esu minjs Tauro apygardos vad ka piton Zigm Drung, generol emait, generol Ramanausk. Jie vi si uvo pasiprieinimo kovose. Manau, kad jie gyn ne tik tvyns lais v, bet ir kariuomens garb. Krato apsaugos ministr ir kariuome ns vad totalinis sunaikinimas - tai tik ledkalnio virn." Nukentjusysis Edvardas Burokas parod: A buvau aretuotas u pogrindin organizacij Lietuvos patriotas". A maiau iveimus, tuo met man buvo 7 metai, kai 1941 m. ve mones. Maiau, kaip pro m s namus ve mokytojus, gydytojus ir kitus Lietuvos inteligentus. At jo antroji okupacija po vokiei okupacijos. Mes krme pogrindin organizacij, kuri leido atsiaukimus, turjome ry su partizanais. 1952 m. mane pam tarybin armij ir ive Vladivostok. Ten mane kakas idav, nepateikus jokio kaltinimo aretavo ir po dviej mne si atve Vilni. Vladivostoko kaljimuose duodavo 400 gram duo nos, supuvusi uv. Kaljime buvau laikomas vienutje. Etapuojant Lietuv dav srios uvies, kuri valgm, taiau par laiko nedav van dens. Kartu su politiniais kaliniais buvo veami ir kriminaliniai nusi kaltliai. Kelions metu kareiviai ms neved tualet. Maiau kaip vien mog, nusilapinus koridoriuje, kareivis umu pistoleto ran kena. Vilniuje pakliuvau Lukiki kaljim. ia girdjau auksm pasirodo i proto ijo kunigas, j ten mu. I Lukiki kaljimo mane atve Saugum, ten mane tard yd tautybs kapitonas. Kai atsisa kiau kalbti, nes reikalavo pasakyti tai, ko nebuvo, mane nusived sau gumo kamer ir ten vilko tramdomus markinius, bet ne tokius ko kie bna naudojami ligoninse. Tuos markinius riet vir, dl to ma no kirknyse atsirado aizdos, kurias dar gydiausi Vorkutos lageriuo se. Vorkutos lageriuose mons gaudavo po 30 par izoliatoriaus. Te ko kalbtis su monmis, kuriuos vliau iaud achtose. Po nepavy kusi sukilim, mus ive kaljim Vladimire - be teism, be nieko. Nespjo mans paleisti, kaip vl buvau aretuotas ir nuvetas Vich revk. ia buvo 3 barakai, kuri kamerose buvo po 10 moni. Daug moni sirgo plaui diova. A maiau du moter barakus, kuriuose buvo moter vienuoli. Atsisakiusias eiti maudytis irengdavo nuogai ir u plauk tempdavo pirt. Mane buvo pasodin neildom karce r, nors temperatra lauke buvo madaug 40-50 C alio." Nukentjusysis eslovas Maiulaitis parod: Esu Lietuvos pilietis, gimiau Minske, lietuvi ieivi eimoje. 1943 m. grom Lietuv, gyve nom vargingai. A maiausiai jaudinuosi dl savs, yra moni, kurie patyr didel skausm. A niekad nebuvau geras komjaunuolis. Lietu

885

voje mans neprim auktj mokykl, bet j baigiau Leningrade. Mano pusbrolis buvo ivetas Komij, dd Nikodemas mir nuo nenustaty tos ligos, tikriausiai i sielvarto. Juzef Lebedinskij - mano pussesers t vas, lenkas, NKVD kaljime buvo nukankintas 1937 m. Pokario metais dl soviet politikos nutautjo visas kratas. Rus kalba tapo valstybine kalba. Tai yra nepataisomas dalykas, dar ir dabar keniame, nes tauta nejauia ididumo. Ar buvo skatinami lietuvi tautos ididumas, savi mon? Vienu metu buvome susivienij, kuomet vokieiai trm lietuvius darbams, trumpiau buvom susivienij dar kart Sjdio laikais." Nukentjs Balys Gajauskas nurod, kad jis ikaljo komunistini lageri kaljimuose 37 metus, patyr dideles fizines, moralines ir dva sines kanias. Nukentjs kunigas Alfonsas Svarinskas parod, kad jis ikaljo 21 metus, buvo dvasikai ir fizikai luoinamas, laikomas pusbadio sly gomis. Nukentjusysis Fonay Jeno dav parodymus apie tai, kaip jam bu vo paskirta mirties bausm aliko teismo, pagal prievarta i jo igau tus parodymus, vliau malons aktu pakeista ilgalaikiu kalinimu. Nukentjs Povilas Vaiekauskas parod: A buvau aretuotas ir nu vetas KGB rmus Vilniuje, kur buvau kankinamas. 1950 metais kanki nimo bdai jau buvo moderns. Mums neleisdavo miegoti 2-3 savaites." Nukentjusysis Antanas Luka parod, kad buvo suimtas u daly vavim pogrindinje veikloje, tardymo metu iauriai kankinamas, nu teistas 25 metams laisvs atmimo, o grus Lietuv sekamas. Dl jo ir broli partizanins veiklos buvo iauriai kankintas j tvas. Liudytojas Romualdas Zubinas parod, kad jo motina su trimis vai kais buvo itremta, tvas suaudytas. Pateik Tribunolui dokumentus i savo tv byl. Liudytojas Vytautas Kaziulionis paliudijo apie okupant vykdyt fizin ir dvasin smurt Lietuvi atvilgiu - trmimus Sibir, gyveni mo slygas tremtyje ir kalinimo vietose. Be to, jis parod, kad 1953 m. gegus 28 d., jam matant, sargyba nuov 7 kalinius. Sueistiems ka liniams nebuvo suteikta jokia medicinos pagalba. Po io vykio 30-iai tkstani kalini neijus darb, buvo suaudyti keli imtai kalini. Liudytojas Justinas Garva parod, kaip Jurbarko rajono Serediaus, Veliuonos ir Juodaii kaimuose saugumiei, enkavedist ir strib sa vo namuose buvo iauriai nuudyti taiks gyventojai: Jonas Kritanas, Ona Kritanien, Kaz Kritanien, Antanina Aleknien, Aleknait, Ba rauskien, Barauskait, Kazys Pakauskas ir daugelis kit. Buvo rasti sudarkyti moni lavonai. Nuudytojo Kazimiero Masaiio galva atskir

886

ta nuo kno. Kitas lavonas rastas be kojos, kuri guljo atokiau kno. 1945 m. liepos 13 d. Stas Kuinsk, Jon Mocait ir Adomavii karei viai ivar i nam, o j lavonai buvo rasti 1945 rugpjio 24 d. mike, prie Skardins kaimo, su akyse durtomis vinimis*. Liudytojas Arimantas Dumius dav parodymus apie savo eimos trmimus ir pateik Tribunolui 1946-1953m. tremtini ir politini kalini liudijimus, kad prie Lietuvos gyventojus buvo vykdomas genocidas. Liudytojas Isakas Kaganas dav parodymus apie komunistins dok trinos vaidmen inspiruojant etnin genocid ir prie atskiras tautas nu kreiptas represijas, vykdytas komunistini reim. Liudytojas Petras Cidzikas parod: Sovietinio genocido pradia Maojoje Lietuvoje -1944 m. spalio 16 d. Tuomet treiasis Baltarusijos frontas pradjo Karaliauiaus krato umim. Po skmingos vokiei kontratakos Gumbins-Romintos ruoe raudonieji buvo nublokti toli rytus. Vermachto laikinai uimtoje teritorijoje buvo rasta rodym apie Raudonosios armijos kari vykdytus civili gyventoj skerdynes, mo ter prievartavimus. Visur, kur jo Baltarusijos fronto armijos kariai, d josi tas pats - sadistikas moter, mergaii ir senui aginimas, mo ter kalimas prie sien, medi, dur, jas bandiusi ustoti vyr i audymas. Siaubingi dalykai djosi ant ualusi Aistmari. Kai ant rojo Baltarusijos fronto 31-oji armija 1945 m. sausio 26 d. prasiver prie Aistmari, daugyb Karaliauiaus krato ir centrins Rytprsi dalies civili gyventoj band, vieni krantu, kiti ledu, traukti prie Piliavos uos to, i kur vylsi iplaukti laivais Vokietij. Veim ir rogi vilkstines, sunkveimius 1945 vasario 9 d. negailestingai subombardavo rus lk tuvai, o laivus su pabgliais atakavo rus povandeniniai laivai. I Sem bos pusiasalyje susirinkusio milijono iaurins Rytprsi dalies gyven toj laivais evakuoti pavyko tik 450 000 civili ir 140 000 vokiei ka ri. Kitos baisios masins seneli, moter ir vaik udyns buvo spe cialiai suorganizuotos jau karui pasibaigus ne vien kart ant Kuri mari ledo. Raudonj teror itverusieji Karaliauiaus krato gyvento jai buvo renkami koncentracijos stovyklas, kur daugelis mir nuo ba do alio ir lig." Liudytojas Ints Calitis dav parodymus apie SSRS komunistinio re imo vykdyt genocid ir represijas prie Latvijos gyventojus. Liudytojas Peteris Simsons dav parodymus apie savo eimos tr mimus, represijas, taikytas jam asmenikai po sugrimo i tremties (trukdymas baigti auktj moksl).
* Justino Garvos parodymai Jurbarko rajono prokuratrai.

887

Liudytoja Lidia Lasmane dav parodymus apie jos kaimyn ir pa stam trmimus ir udymus 1941 m. Ji taip pat nurod, kad buvo tris kartus suimta u pagalb partizanams, nelegali knyg leidyb ir an titarybin propagand. Liudytoja Gilda Sabbo pateik Tribunolui savo knyg Nemano ma tylti", kurioje surinkti oficials SSKP ir SSRS vyriausybs doku mentai apie vykdyt SSRS piliei genocid. Liudytojas Evgen Proniuk paliudijo apie banyios tarn ir dvasi nink atvilgiu vykdytas udynes, represijas ir persekiojimus. Jis pa rod, kad Charkove 1918 m. ekistai vykd udynes, kuri metu bu vo sodinti ant kuolo 11 vienuoli, o vienam dar gyvam dvasininkui nu luptas skalpas. Liudytojas nurod, kad 1921 metais 1657 dvasininkai bu vo suimti, itremti, suaudyti arba i j buvo iauriai tyiojamasi. Praneja Irena H. Darvydien pateik Tribunolui savo pareikim, adresuot JTO generaliniam sekretoriui Butrosui Galiui ir Europos Ta rybai. Praneja Birut Kiien pateik Tribunolui konferencijos dl Mo lotovo-Ribentropo pakto vertinimo mediag. Praneja Aldona Vasiliauskien pateik Tribunolui mediag apie tarpukario Lietuvos Respublikos politin veikj Pran Dovydait. Apgailtina, kad dar egzistuoja ir vartojami komunizmo ideologijos reliktai, atminimo ir pagarbos enklai Rusijoje, Baltarusijoje, Ukraino je, Lietuvoje (Grto parkas) ir kitose alyse. Tai rodo, kad visuomen dar nra pakankamai apsivaliusi nuo komunistinio palikimo ir kelia ne rim, kad ateityje neatgimt naujos kokybs komunistinis recidyvas.

5. Komunistini reim padaryti iaurumai Lietuvoje: Raini tragedija altinis: Raini tragedijos dokumentai paskelbti knygoje Padaubietis J. Teli kankiniai. -V., 2000.
Kilus Vokietijos-SSRS karui, kalinti SSRS okupuotos Lietuvos gy ventojai buvo iauriai nukankinti. 1941 m. birelio 22-28 d. nuudyta beveik 1 000 kalini ir civili gyventoj. iauriausios udyns buvo vykdytos pirmosiomis karo dienomis Raini mikelyje, netoli Teli. Raini mikelyje buvo surasti 73 lavo nai. Teismo medicinos protokole ufiksuotos kalini mirties prieastys,

888

kankinim poymiai: nulupta galvos oda, idurtos akys, nupjautos au sys, nupjautas lieuvis, sulauyti kaulai bei autins aizdos.

Pravieniki lagerio tragedija: altinis: Arvydas Anuauskas. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 m., Vilnius, 1996, p. 127-133.
1941 m. birelio 26 d. daugiau nei 400 Pravieniki lagerio kalini buvo ivaryti udar kiem ir suaudyti. Taip pat nuudytas 21 lage rio tarnautojas, 6 moterys ir 2 vaikai.

A. Ramanausko kankinimas altinis: 1956 m. spalio 15 d. medicinos apiros aktas (pateiktas Tri bunolui)
A. Ramanauskas-Vanagas buvo nuteistas ir suaudytas 1957 m. lap kriio 29 d. Prie tai jis buvo iauriai kankintas. 1956 m. spalio 15 d. MVD kaljimo Nr. 1 sudarytos komisijos Ramanausko-Vanago api ros akte paymta: dein akis padengta hematoma, ant virutinio vo ko pastebtos 6 durtins aizdos, pagal diametr padarytos plonu lai du ar vinimi, siekianios ak, daugyb mlyni pilvo srityje, kairs ran kos pirto pjautin aizda. Ant lytini organ pastebta: deinje ma nos pusje didel pltin aizda ir aizda kairje pusje, nra abiej kiauinli, sklidi kanalli.

Dl savigynos teiss: 1940 m. birelio 15 d. Soviet Sjungos agresija prie nepriklausom Lietuvos valstyb tarptautins teiss poiriu buvo nusikaltimas taikai. 1970 m. Jungtini Taut Generalin Asamblja svarbiausiu tarptau tins teiss principu paskelb tai, kad joks teritorijos jungimas, kils i grasinimo jga ar jos naudojimo, negali bti pripaintas teistu". Todl Lietuvoje vyks pokario pasiprieinimas komunistinei valdiai yra teistas pasinaudojimas savigynos teise. Kanibalizmo atvejai Moldavijoje Dokumentas: 1946 m. rugsjo 3 d. Moldavijos SSR prokuroro S.Kolesniko informacija Moldavijos KP(b) CK sekretoriui N.G.Kovaliui apie kanibalizmo fakt Malety kaime, Nisporensko rajone, Kiiniovo apskri tyje. Pasirao Moldavijos SSR prokuroras, 3 klass valstybinis justicijos patarjas S. Kolesnik.

889

altinis: AOPO RM, fondas 51, apr. 4, byla 49, 1. 105. Fabula: Praneama, kad 1946 m. liepos 31 d. Malety kaime dingo 1 m. 10 mn. berniukas. To paties kaimo 70 met amiaus gyventojos namuo se buvo rastos berniuko kno dalys. Moteris paaikino, kad ji berniu k siviliojo, ji nuud ir jo kno dalis ivirusi valg. Dokumentas: 1947 m. sausio 21 d. Moldavijos SSR prokuroro S.L.Kolesniko informacija Moldavijos KP(b) CK sekretoriui N.G.Kovaliui apie kanibalizm Karakuji kaime, Kotovo rajone Pasirao Moldavijos SSR prokuroras 3 klass valstybinis justicijos patarjas S.Kolesnik. altinis: AOPO RM, fondas 51, apr. 4, byla 84, 1. 6. Fabula: 1947 m. sausio 18 d. kaimo gyventoja grusi namus surado nuu dyt 2 m. dukr. Nustatyta, kad auk nuud jos vyresnysis brolis ir 2 seserys. Prie tai vyresnysis snus sil nuudyti ir suvartoti maistui jauniausi vaik, taiau motina tai grietai udraud. Vaikai pasinau dodami tuo, kad motinos nebuvo namuose, nuud jauniausij seser ketindami j panaudoti maistui.

Badas Ukrainoje Kaltintojas i Ukrainos pateik Tarptautins komisijos, tyrusios ba d Ukrainoje 1932-1933 metais, 1990 met ataskait. Savo ataskaitoje komisija konstatuoja, kad bado auk skaiius Uk rainoje 1932-1933 metais yra ne maesnis kaip 4 500 000 moni. Bad sukl sovietins valdios veiksmai: grd paruoimo planai 1932 m., kolektyvizacija ir valstiei ibuoinimas. 1930 metais viena i labiausiai eksportuojam SSRS preki buvo kvieiai ir kukurzai. SSRS, nordama vykdyti industrializacijos plan, nustat Ukrainai, iauginan iai apie 30% vis SSRS grdini kultr, nevykdom grd paruoimo plan, kuris buvo gyvendinamas prievarta rekvizuojant i valstiei gr dus. Taip pat buvo rekvizuojami ir kiti maisto produktai. Komisija taip pat nustat, kad: 1. Ukrainos SSR ir SSRS valdia inojo apie didel maisto produkt stygi ir bad Ukrainoje. 2. Sovietin valdia, inodama apie bad, nesim joki priemoni iki 1933 m. vasaros. Ji nepra pagalbos i usienio ir toliau eks portavo grdus, leisdama mirti nuo bado Ukrainos gyventojams. 3. Sovietin valdia msi ir juridini priemoni, dar labiau pablo ginusi moni padt: buvo udrausta palikti bado rajonus, nu

890

statyta didel atsakomyb u sandeliuose pvani ar po atviru dangumi esani maisto produkt pamim ir pan. Tai buvo pa daryta 1932 m. rugpjio 7 dienos saku Apie socialistins nu osavybs gynim", 1933 m. kovo 17 dienos ir rugsjo 13 dienos sakais, draudianiais palikti kolkius, kuriuose jie dirba. tai k 1933 m. gegus 31 d. rate Nr. 474/106 Italijos konsulas Gradenigo, rezidavs Charkove, ra savo vyriausybei: I tikro, nra abejoni: kad is badas kilo i smoningai organizuoto nederliaus, kuriuo buvo siekiama pamokyti" valstieius. Manau esant svarbu praneti dar vien epizod, atspindint esam situacij: Draugas Finkelis, GPU Kolegija" narys, prisipaino vienam, ino mam man mogui, kad Charkovo gatvse kiekvien nakt surenkama apie 200 numirusi i bado moni lavon. I savo puss galiu paliu dyti, kad pats po vidurnakio maiau, kaip prie pasiuntinyb prava iavo sunkveimiai su 10-15 moni lavon kroviniu. ias inias a gavau i sanitar ir galiu garantuoti j teisingum: Garovo kaime, kuris yra u 50 km nuo Charkovo, i 1300 gyventoj iandien galima suskaiiuoti tik 200. Kaljime altasis kalnas" vidutinikai kasdien mirta apie 30 moni. Poltavos apylinks nukentjo, atrodo, daugiau nei Charkovas. Pol tavoje net daktarai pradeda tinti i bado."

V. Nusikalstam veik subjektai

Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo nuostat II skyriaus Jurisdikcija ir bendrieji principai" 3 (c) punkte nurodytos 1948 m. Jung tini Taut Konvencijos dl genocido nusikaltimo udraudimo ir baudi mo u j nuostatos. Taiau Tribunolo teisj kolegija mano, kad btina tarptautiniu lygiu ir nacionalinje teisje iplsti genocido svok, kad ji apimt ne tik taut, bet ir politini bei socialini grupi fizin naikinim. Dl neisamios genocido svokos apibrimo tarptautinis teisingumas ne pasiekia komunistini ir kit reim padaryt nusikaltim. Tarptautiniu poiriu svarbu nustatyti, kas dar nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui (vykd genocid) Ru sijos Federacijos Tarybins Socialistins Respublikos ir SSRS okupuo tose teritorijose, kas buvo i nusikaltim subjektas. Kadangi mintais nusikaltimais paeistos tarptautins teiss normos, todl turi bti nu matyta atsakomyb bei kas turi atlyginti nusikaltimais padaryt al.

891

Tribunolo teisj kolegija mano, kad iki Antrojo pasaulinio karo Ru sijos Federacijos Sovietin Socialistin Respublika, vliau Sovietin So cialistini Respublik Sjunga, padar nusikaltimus taikai, karo nusi kaltimus ir nusikaltimus monikumui (vykd genocid) Ukrainoje, Bal tarusijoje ir kitur. Vliau, per Antrj pasaulin kar ir po jo, tuos pa ius nusikaltimus padar Lietuvai, Latvijai, Estijai, Suomijai, Lenkijai, Ukrainai, Moldovai, Rumunijai, Vengrijai, Bulgarijai, Baltarusijai, e nijai ir kitoms valstybms. Vis padaryt nusikaltim taikai, karo nusikaltim ir nusikaltim monikumui (genocido) subjektas, bendrja prasme, buvo SSRS ir kon kreiai jos visuomen organizuojanti bei jai vadovaujanti jga - komu nist partija. Ji buvo vienintel partija ir tapatino save su valstybe, nes visoje SSRS, ir jos okupuotose teritorijose sukr komunistinius reimus, steig SSKP padalinius. SSKP vadovyb visuomet sudarinjo SSRS vy riausybes, o sjunginse respublikose, savo padalini padedama, i ko laborant sudarydavo marionetines vyriausybes. Visos SSRS represins institucijos - pradedant centrinmis represinmis institucijomis VK, GPM, NKVD, NKGB, MGB, KGB ir baigiant j padaliniais sjunginse respublikose - sudaryti tokiu pat principu. itaip vadovaujant komu nist partijai buvo sukurtas komunistinio reimo nusikaltim vykdy mo mechanizmas, kurio pagalba buvo padaryti aukiau nurodyti nu sikaltimai. Todl vardytos institucijos, j vadovai, asmenys, tiesiogiai vykd nusikalstamus veiksmus (ar bendrininkav darant mintus nu sikalstamus veiksmus) yra i nusikaltim subjektai. Soviet Sjungos pavyzdiu (ir jai padedant) sukurtose kitose komu nistini reim alyse (Bulgarijoje, ekoslovakijoje, Rumunijoje, Veng rijoje ir kt.) visuomen organizuojanti ir jai vadovaujanti jga taip pat buvo komunistins partijos. Todl ir iose alyse komunistins partijos yra nusikaltim monikumui ir genocido nusikaltim subjektai. Taigi jos buvo tokios paios nusikalstamos - represins organizacijos, j va dovai, asmenys, tiesiogiai planav, organizav bei sak daryti nusikals tamas veikas (nusikaltim bendrininkai) kaip ir Soviet Sjungoje, taip pat yra atsakingi u nusikaltim padarym. Tokia ivada pagrsta nu osprendyje ivardintais komunistini reim teiss aktais, kaltintoj pa aikinimais, nukentjusij, liudytoj parodymais bei pridta prie by los mediaga. Tiesioginio SSRS prisidjimo prie komunistinio reimo palaikymo ir pltros kitose valstybse pavyzdiu galt bti is, emiau pateiktas, Soviet Sjungos Komunist partijos CK sekretoriato 1981 met nuta rimas Dl paramos suteikimo ils komunist partijos ryinink per veimui ir specialiam kadr paruoimui." Jame skelbiama:

892
Patenkinti ils Komunist partijos vadovybs praym: 1981 m. SSRS iki 6 mnesi praeiti special pasirengim (minavimas ir sprog dinimas, diversini akcij atlikimas), 15-ai ils Komunist partijos na ri. Primim ir aptarnavim ... pavesti SSRS gynybos ministerijai." [Iz vestija", 2000 m. rugpjio 23 d.] Vis al, padaryt nusikaltimais taikai, karo nusikaltimais ir nusi kaltimais monikumui bei valstybi, privaios ir visuomenins nuosa vybs grobimu, turt atlyginti Rusijos Federacija, nes ji iki 1991 m. gruodio 21 d. tapatino save su Soviet Sjunga. Jungtini Taut Ge neralinis sekretorius 1991 m. gruodio 24 d. gavo oficial Rusijos pa reikim ir niekas neprietaravo, kad Rusija pakeist SSRS Jungtinse Tautose. 1992 m. sausio 17 d. Rusijos usienio reikal ministerija infor mavo diplomatines atstovybes Maskvoje, kad Rusijos Federacija toliau vykdys SSRS sipareigojimus pagal tarptautines sutartis, be to, Rusijos Vyriausyb, vietoj SSRS vyriausybs, vykdys depozitoriaus funkcijas pa gal daugiaales sutartis. Todl Rusija yra atsakinga u Soviet Sjun gos nusikaltimus ir turt pasmerkti komunistinio reimo padarytus nusikaltimus, atsiprayti ir bent i dalies atlyginti tautoms materialin al, grinti pagrobtas kultros ir kitas vertybes. alos atlyginimo kriterijumi galt bti Jungtini Taut Saugumo Tarybos Kompensavimo Komisijos 1991 m. gruodio 20 d. priimtas do kumentas, kuriame nurodoma, kad Kuveito karo atveju ala asmeniui dl kare patirtos alos asmeniui arba mirties turt bti atlyginama iki 100 000 JAV doleri.
[veicarija, CH 12111, eneva 10, Jungtini Taut Kompensavimo Komisi ja, Carlos Alzamova, atsakingasis sekretorius].

Tribunolo teisj kolegija mano, kad komunistini reim komunis tins partijos yra nusikalstamos represins organizacijos. J nusikalsta mas pobdis yra tstinis, nes atsiranda i nusikalstamos komunizmo doktrinos pripainimo ir praktinio jos programini veiklos nuostat gy vendinimo. Komunistini reim komunistini partij vadovyb, j vadovai ar okupuot ali kolaboravusi reim komunistini partij padalini vadovai, visos komunistini reim komunistins partijos ar valstybs institucijos tapo represinmis nuo tada, kai jos tiesiogiai dalyvavo pa darant nusikalstamus veiksmus taikai, monikumui (vykdant genoci d), karo nusikaltimus (ar bendrininkavo padarant nusikaltimus). Kad komunistini reim komunistins partijos, j vadovyb, vado vai ar komunistini partij padalini vadovyb, j vadovai ir visos ins

893

titucijos bei pavieniai asmenys dar nusikalstamus veiksmus, patvirti na tarptautins teiss normas paeidiani veiksm planavimas, or ganizavimas ir vykdymas, priimant nusikalstamo pobdio nutarimus, sprendimus, tvirtinant represini institucij sudarytas instrukcijas. Tai rodo kaltintoj pateikti dokumentai. Komunistini reim komunist partij narius bt galima pripainti nusikaltusiais, nustaius, kad j veikla planuojant, organizuojant, vadovaujant, kurstant ar kitaip pade dant buvo okupant valios vykdymas ir itaip buvo padaryti nusikal timai taikai, karo nusikaltimai, nusikaltimai monikumui (vykdytas ge nocidas), taip pat fizin, materialin ir moralin ala ar kiti veiksmai, prietaraujantys tarptautins teiss normoms, paeidiantys okupuotos alies teises, jos nepriklausomyb ir piliei teises. Nurodytus teiginius patvirtina Tribunolo nagrinta kaltintoj pateik ta mediaga nuosprendio dalyje, kurioje aptariami rodymai dl kon krei nusikaltim sudi, iame procese nukentjusij, liudytoj pa rodymai ir atskiri dokumentai. Remiantis Niurnbergo tribunolo stat 7-10 straipsni nuostatomis, valstybi vadov, atsaking valstybs institucij (ministerij) pareig n statusas negali bti pagrindas atleisti juos nuo atsakomybs arba velninti bausm (7str.). Asmens veikimas vyriausybs ar virininko sa kymu nepanaikina jo atsakomybs (8 str.). Todl nei organizacijos, nei konkreios institucijos ar pavieniai asmenys negali bti atleisti nuo at sakomybs, jeigu jie vykd vyriausybs ar tam tikr institucij saky mus, kurie turi nusikalstamos veikos poymi ir tiksl. Taiau bt ne teisinga ir neteista teigti, kad visi buv komunistini reim komu nistini partij, kaip nusikalstam organizacij, nariai yra nusikalt. Ab soliuti komunistini reim komunistini partij nari dauguma (pas taruoju laiku) buvo asmenys, nepaeid joki teiss norm, o tiesiog priverstinai traukti partijos narius prie savo vali siekiant komunis tins doktrinos tiksl, suprieinti visuomen. Prievartiniais veiksmais, kuriais norta traukti komunistini rei m komunistini partij narius, laikytina piliei darbins veiklos ri bojim, alinim i vadovaujam pareig, darbo, draudim mokytis, dirbti mokslin darb, gyti mgstam profesij, trukdym siekti asme nybs tobuljimo, usiimti sportine arba kultrine veikla ar rpintis sa vo alies gerove. Tokie asmenys, prievarta tapusieji i partij nariais, negali bti smerkiami, jeigu jie nekolaboravo su okupantais, nevykd j valios, kuria siekta stiprinti alies okupacin reim, nepadar veiks m, turini nusikaltimo poymi, bding nusikaltimams taikai, ka ro nusikaltimams, nusikaltimams monikumui (genocidui), nusikalti

894

mams savo aliai, nepaniekino savo alies piliei nacionalini jausm, j garbs ar orumo. Asmenys, kas jie bebt: komunistinio ar faistinio reimo nusikal tliai, ar nepriklaus jokiam reimui, taiau padar nusikalstamus veiks mus, turinius nusikaltim taikai, karo nusikaltim, nusikaltim mo nikumui (genocido) poymi, turi bti traukiami baudiamojon atsa komybn. ia btina gretinti: nacizmas pasmerktas, nacistiniai nusikal tliai nuteisti. Pasaulio taut visuomens, pasaulio valstybi, ypa di dij, gdai, komunizmas, komunizmo nusikaltliai, padar baisesnius negu faizmo nusikaltimus, vis dar nenuteisti, nepasmerkti ir net ne vardyti. Juk jie iud, itrm lagerius, negyvenamas vietas ir pa smerk badui, aliui, neivengiamai miriai milijonus moni. Todl daugelio taut ir visuomeni raidai vis dar kliudo susiprieinimas kal tj ir nukentjusij, kurie reikalauja istorinio teisingumo. Vidin ne santaika tebekenkia daugybs valstybi, taut paangai ir j visuome ns darnai. Todl vardan pasaulio ir konkrei taut gerovs bei ra mybs btina, esant pagrindo, nuteisti ar bent vardyti kaltininkus. Kadangi yra komunistini partij, kurios dar pripasta nusikalsta m komunizmo doktrin kaip visuomens raidos program, todl joms negalima sudaryti slyg jokioje valstybje ugrobti valdi vykdant ka rin perversm ar dalyvaujant parlamento rinkimuose. Komunistini reim komunistini partij nariai, vykd nusikalsta mas veikas, neturi teiss naudotis valstybi, priklausani Jungtinms Tautoms, politiniu prieglobsiu, o asmenys, padar nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui (vykd genocid) turi bti vis valstybi perduodami toms valstybms, kuriose jie padar iuos nusikaltimus. Tribunolo teisj kolegija, vykdydama Tarptautinio Kongreso Ko munizmo nusikaltim vertinimas" patvirtint Tarptautinio Vilniaus vi suomeninio Tribunolo nuostat II skyriaus 3 punkto nurodym, var dija kolaboravimo svok, kolaboravusias institucijas, j vadovus ir as menis, smoningai vykdiusius okupant vali paeidiant okupuotos alies teises, jos nepriklausomyb ir piliei teises. Teisj kolegija kolaboravimo svokos turin traukia i kolaborant sudarytos marionetins vyriausybs centrins ir vietins valdios pareig nus, valdininkus ir tarnautojus, vykdiusius okupacins valdios nurody mus ir prievarta vertusius pilieius paklusti okupant politinei valiai. Kolaboravimas turi tris aspektus: teisin, politin ir moralin. Teisi nis aspektas - tai kolaboranto veikla prie savo valstyb, u kuri atsi randa baudiamoji atsakomyb. Politinis aspektas - tai kolaboranto s

895
moningas, savanaudikas dl politini, ekonomini ar ideologini su metim siekis gyvendinti savo tikslus su okupanto pagalba. Moralinis aspektas - tai kolaboranto veiksmai siekiant pateisinti okupacij.

VI. Nusikalstam veik kvalifikacija

Tribunolo teisj kolegija, susipainusi su pateiktais kaltinamaisiais aktais, iklausiusi kaltintoj, gynj kalb, nukentjusij, liudytoj pa rodym, inagrinjusi pateiktus Tarptautinio kongreso perskaitytus pra neimus bei raytinius dokumentus ir teiss aktus, kuriais remiantis bu vo padaromos nusikalstamos veikos, nustat, kad Rusijos Sovietin Res publika, po to Rusijos Sovietin Federacin Sjungos Respublika, o v liau Soviet Sjungos komunistinis reimas vadovaujant VKP (b), su dar savo alies vyriausyb, represinius organus, okupuotose alyse su dar VKP (b) padalinius, kuriems padedant i kolaborant sudaryda vo marionetines vyriausybes ir represinius organus, padar nusikalsta mus veiksmus, kurie paeid tarptautins teiss normas ir kvalifikuo jami kaip nusikaltimai taikai, karo nusikaltimai, nusikaltimai moni kumui ir genocido nusikaltimai. Kitose komunistini reim alyse, vadovaujant komunist parti joms, buvo sudarytos tos alies vyriausybs, su j pagalba buvo suda ryti represiniai organai ir bendromis komunistini partij, j sudaryt vyriausybi ir represini organ pastangomis buvo padaryti nusikalti mai monikumui, o atskirais atvejais ir genocido nusikaltimai. Kadangi asmenims, padariusiems nusikaltimus taikai, karo nusikal timus, nusikaltimus monikumui ir genocido nusikaltimus netaikoma patraukimo baudiamojon atsakomybn senatis, todl visi asmenys, pa dar nurodytus nusikaltimus, turi bti patraukti baudiamojon atsako mybn ir nuteisti tarptautini ar nacionalini teism. vardijame alis, kuriose buvo padaryti nusikaltimai taikai, karo nu sikaltimai, nusikaltimai monikumui ir genocido nusikaltimai.

1. Nusikaltimai taikai Nusikaltimai taikai suprantami kaip agresijos planavimas, rengimas, pradjimas ir vykdymas. Terminas Agresija" suprantamas kaip vienos valstybs ginkluotos jgos panaudojimas prie kitos valstybs suverenum, teritorin vienti sum ar politin nepriklausomyb arba bet kuriais kitais bdais, prie taraujaniais Jungtini Taut statams, kurie apima, bet neapsiriboja:

896

valstybs ginkluotj pajg siverim ar kitos valstybs teritorijos u puolim, bet koki karin okupacij, taip pat ir laikin, kaip tokio si verimo ar upuolimo rezultat ar bet kok kitos valstybs teritorijos ar jos dalies aneksavim naudojant jg ir kt.

Lietuva 1918 m. Soviet Rusija vykd karin agresij prie k tik susikru si Lietuvos Respublik. 1940 m. birelio 15-17 d. pasinaudodama II pasaulinio karo padti mi, komplikuota tarptautine situacija Europoje, Soviet Sjunga, rem damasi Molotovo-Ribentropo paktu ir j sudarytais slaptais protoko lais, teik Lietuvai, Latvijai ir Estijai ultimatumus ir greit jas okupavo. Tuo metu buvo pasirengta ir kariniam konfliktui. Birelio pradioje NKVD buvo pavesta paruoti plat lageri tinkl, kur tilpt daugiau nei 60 tkstani karo belaisvi i trij kaimynini valstybi. 1. 1940 m. birel vykdyta Lietuvos okupacija ir vliau sekusi anek sija reik, kad SSRS paeid ne tik tarptautin teis ir savo tarp tautinius sipareigojimus, bet sulau ir dvialius susitarimus su Lietuvos Respublika, kurios buvo pasiraytos: 2. 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos-Rusijos Taikos sutart, pagal kuri Rusija pripaino Lietuvos nepriklausomyb su sostine Vilniumi ir Gardino miestu; 3. 1926 m. rugsjo 28 d. Lietuvos-Soviet Sjungos sutart dl ne puolimo ir neutraliteto, kurios galiojimas buvo numatytas iki 1945 m. gruodio 31 d.; 4. 1933 m. liepos 5 d. pasirayt Konvencij upuolimui apibr ti", kurioje bet kokia agresija ir upuolimas buvo draudiami i principo; 5. 1939 m. spalio 10 d. sutart dl Vilniaus ir Vilniaus srities per davimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos-Soviet Sjungos savi tarpio pagalbos", kurios septintame straipsnyje sakoma: ios su tarties gyvendinimas jokiu bdu neturi paliesti susitariani a li suvereni teisi, ypa j valstybins santvarkos, ekonomins ir socialins sistemos, karini priemoni ir, bendrai, nesikiimo vidaus reikalus dsnio". Soviet Sjunga buvo okupavusi Lietuvos Respublik iki 1941 m. bir elio 22 d. 1944 vasar, pasitraukus Vokietijos armijai, Lietuv eng Sovie t Sjungos armijos daliniai, kuri pagalba Lietuva buvo okupuota tre i kart.

897

1991 m. sausio 11-13 dienomis Soviet Sjunga vykd agresij prie Nepriklausom Lietuv, o panaudojus ginklus prie civilius gyvento jus vykd dar ir karo nusikaltimus.

Latvija 1918 m. Soviet Rusija upuol Latvij ir tuo vykd nusikaltim taikai. 1939 m. gruodio mn. 5 d. Latvijos Respublika buvo priversta pa sirayti savitarpio pagalbos sutart su Taryb Sjunga, kuria remiantis Latvij buvo vesta 30 000 sovietins Raudonosios armijos kari. 1940 m. birelio 16 d. SSRS Vyriausyb teik Latvijos pasiuntiniui Maskvoje ultimatum, kuriame buvo reikalaujama pakeisti Latvijos Vy riausyb ir vesti jos teritorij papildom Raudonosios armijos kon tingent. 1944 metais pasitraukus Vokietijos okupacinei kariuomenei, Latvija vl buvo ugrobta Soviet Sjungos dalini. Estija SSRS Raudonoji armija 1940 m. birelio 17 d. vykd visik Estijos ka rin okupacij, Estij ygiavo Raudonoji armija, kuri sudar 115 000 kareivi, tai yra 10 kart didesns pajgos nei Estijos gynybos pajgos tai kos metu. 1944 m. rugsjo 18 dien trumpam vl buvo sudaryta suvereni ir tei sta Estijos vyriausyb, kuriai vadovavo vicepremjeras Otto Tief, pre zidento pareigas vykd premjeras Juri Uluots. T pai met ruden Raudonoji armija vl okupavo Estij ir aretavo didij dal atkurtos vyriausybs nari. Baltarusija 1918 m. kovo 25 d. buvo paskelbta Baltarusijos Liaudies Respubli kos nepriklausomyb. Taiau ji egzistavo neilgai, nes Rusijos remiami Baltarusijos komunistai (bolevikai) 1919 m. sausio 1 d. paskelb ma nifest apie sudarym Baltarusijos sovietins socialistins respublikos, kuri 1922 m. buvo jungta Soviet Sjungos sudt. Ukraina Tris kartus (1917, 1918 ir 1919 m.) Soviet Rusija sukl agresyv kar prie Ukrainos respublik (UR) ir j okupavo. Moldova 1940 met liepos 26 ir 27 dienomis SSRS Vyriausyb nusiunt Ru munijos Vyriausybei du ultimatumus, kuriuose grasinant karine jga,

898

pareikalavo Besarabijos ir iaurs Bukovinos. 1940 m. liepos 28 dien Rumunija, nenordama konfliktuoti su SSRS, atidav ias teritorijas, kurias tuoj pat eng Raudonosios armijos daliniai.

enija Prie enij pokomunistin Rusija vykd dvi agresijas: 1994-1996 ir 1999 metais, pastaroji tebesitsia iki iol. Bulgarija 1944 m. Soviet Sjunga, ivijusi faistin kariuomen, okupavo Bul garij. Rumunija 1940 m. birelio mn. SSRS, tiesiogiai gyvendinama 1939 m. Molotovo-Ribentropo pakto nuostatas, sibrov Rumunij, okupuodama Be sarabij bei Bukovinos iaur, itaip jga primesdama komunizm Ru munijai, kaip ir kitoms Ryt ir Vidurio Europos alims. Abiem atve jais buvo vykdyti nusikaltimai taikai, pasireikiantys agresijos plana vimu, rengimu, pradjimu bei vykdymu. 1944 m. Soviet Sjunga, istmusi faist kariuomen, okupavo vis Rumunijos teritorij. Vengrija SSRS kariuomen, nuslopinusi faistins kariuomens pasiprieinim, 1944 m. okupavo Vengrij. 1956 m. SSRS prie Vengrij ir jos pilieius panaudojo karin jg, sudar marionetin, visikai SSRS kontroliuojam vyriausyb ir palai k j karinmis priemonmis.
Tuo paeidiant: 1928 m. rugpjio 27 d. Paryiaus arba Kellogo-Briando taikos pakto dl karo kaip nacionalins politikos priemons atsisakymo 4-5 dalis. 1945 m. Jungtini Taut stat 2 straipsnio 3-4 dalis. 1945 m. Niurnbergo tribunolo stat 6 str. (a) dal bei VI principo (a) dal pagal 1950 m. Tarptautins teiss principus, pripaintus tokiais Niurnbergo tribunolo stat ir nuosprendio (suformuluotus remiantis 1946 m. gruodio 11 d. JT GA rezoliucija Nr. 95 (I), Dl tarptautins tei ss princip, pripaint Niurnbergo tribunolo statais ir nuosprendiu"). 1974 m. JT Generalins Asambljos gruodio 14 d. rezoliucij dl ag resijos apibrimo.

899

Karo nusikaltimai Karo nusikaltimais laikomi bet kurie veiksmai, paeidiantys tarp tautin humanitarin teis: a) tyinis udymas; b) kankinimas arba nemonikas elgesys, taip pat biologiniai ekspe rimentai; c) masinis naikinimas arba pasisavinimas nuosavybs, nepateisina mas karine btinybe ir vykdomas neteistai bei amoraliai; d) belaisvi arba kit tarptautins humanitarins teiss ginam as men vertimas tarnauti prieo ginkluotose pajgose; e) betikslis miest, kaim ir gyvenviei naikinimas arba niokojimas, nepateisinamas karine btinybe ir kt. Lietuva 1944 m. liepos-gruodio mn. prievarta mobilizuota 24 100 asmen. 1944-1945 m. Raudonj armij mobilizuoti 108 378 vyrai, i j 82 000 lietuvi. Prievartin mobilizacija tebevykdyta netgi atkrus 1990 m. ko vo 11 d. Nepriklausom Lietuvos valstyb. Soviet Sjungos kariuome nje buvo sualoti 2 300 asmen, o 1 600 asmen uvo. 1991 m. liepos 31 d. vykdytos kraupios Medinink pasienio ir muitins post parei gn udyns, 1991 m. sausio 13 d. - taiki Vilniaus televizijos bokto gynj suaudymas. Daugiau kaip 5 000 Lietuvos gyventoj priversti nai dalyvavo Afganistano kare. 1944 m. gruodio 17-21 d. 13-ojo pasienio pulko batalionas ekiks valsiaus (Kauno apskr.) Butkiki, Vosbut, Bauki, Juodaii kaimuose sudegino 46 sodybas ir nuud 56 mones, o gruodio 22 d., 5 km ry tus nuo Vilkijos (Bubi, Ligaini, Padaugavs ir kt. kaimuose) sudegino 9 sodybas, nuov 16 ir sudegino 4 mones. Merkins valsiaus Klepoi kaime nuudyti 22 mons,Lizd - 10 (i j 2 moterys) ir t.t. NKVD vidaus kariuomens 4-oji divizija vien savo operacij metu 1944 m. gruodio 13-1945 m. kovo 31 d. nuud 1 817 moni. Tarp 4-osios divizijos nuudyt moni buvo apie 550 partizan, o visi kiti nuudyti beginkliai gyventojai (daniausiai nuo mobilizacijos besislapst vyrai). Didiausios udyns vyko 1944-1945 m. 1944-1953 m. NKVD (MVD) ir MGB nuud 20 156 partizanus (do kumentuose jie niekinamai pavadinti banditais"), apie 5 000 j buvo beginkliai mons. Dokumentais pagrsta ivada galt bti viena: 19441953 m. NKVD (MVD) ir MGB vykdytos karins baudiamosios ope racijos (nesvarbu kas jas vykd - divizijos, pulkai, kuopos, komandos ar karins ekist grups) buvo pagrindinis lietuvi udymo bdas.

900
MVD, MGB ir j kariuomen buvo pagrindin vis karo nusikaltim vykdytoja.

Privaios ar visuomenins nuosavybs grobimas (karo statym ir paproi paeidimas) 1944 m. gruodio mn. pradioje SSRS vidaus reikal komisaro pava duotojas S.Kruglovas nurod, jog bt tikslinga Lietuvos SSR Liaudies Komisar Tarybos vardu kreiptis nelegaliai gyvenanius banditus su pa silymu legalizuotis numatytu laiku, nurodant, jog prieingu atveju j ei mos bus itremtos Sibir, o j turtas konfiskuotas". Tuo metu turtas bu vo konfiskuojamas, o namai danai ir sunaikinami. 1945 m. liepos mn. M. Suslovas savo praneime J. Stalinui ra apie 30 899 ki (t.y. 10 % vis ki) visik ar dalin konfiskavim. Tarp j buvo 4 055 suimt liaudies prie" kiai. 1946 m. birelio 19 d. LSSR prokuroras M. Baliasnikovas rate V. da novui nurod, jog buvo konfiskuoti 3 360 rezistent kiai ir 12 790 be ei minink" lik kiai (danai - suimt, nuudyt moni kiai). Bet iuo atveju neinoma, kiek ir kokio turto i mint ki buvo konfiskuota.
Materialin ala Lietuvos valstybei Jeigu mes padaryt al Lietuvos Respublikai apskaiiuosime mate rialine iraika, tai gausime milinikus skaiius: 278 milijardus JAV do leri, tarp kuri - 1, 849 milijardo doleri ala padaryta vykdant ge nocid ir represijas, 53, 8 mir d. doleri ala dl trmim ir veim gulago lagerius (negautos nacionalins pajamos) ir kt.

Maoji Lietuva 1945 m. vasario 9 d. Raudonosios armijos aviacija Kuri mariose subombardavo civili pabgli vilkstin, o kariniai laivai skandino eva kuacinius laivus. uvo deimtys tkstani besitraukiani civili gy ventoj. Potsdamo susitarimu (1945 m. rugpjio 2 d.) Karaliauiaus kratas laikinai (50 met laikotarpiui) buvo perduotas valdyti Soviet Sjun gai be teiss deportuoti vietos gyventojus. Taigi Soviet Sjunga, de portuodama nesunaikintus gyventojus, paeid savo paios inicijuot Potsdamo susitarim. Latvija Latvijos kio griovim vykd ir SSRS karins pajgos, perimdamos savo inion (poligonams ir karinms bazms) dideles alies teritorijas,

901

o kad galt bti kurta SSRS karinio jr laivyno baz, buvo udary tas didiausias neulantis Latvijos prekybos uostas Liepojoje. 1940 ir 1944 metais, SSRS okupavus Latvij, buvo nacionalizuotos ir ivetos Rusij valstybs aukso atsargos ir valiutos sankaupos i ban k. Buvo nacionalizuoti ir privai asmen bank depozitai, seifuose saugomos brangenybs ir anuliuotos moni akcijos, taip pat einamo sios sskaitos kredito staigose. Dl vykdomos kolonizacijos latvi tautybs gyventoj dalis Latvijo je sumajo nuo 77 % - 1935 metais iki 52% 1989 metais.

Estija SSRS Raudonoji armija 1940 m. birelio 17 dien okupavo Estij ir visoje teritorijoje ved sovietinius statymus. SSKP deleguota okupaci n valdia Estijoje panaikino demokratines institucijas: laisv spaud, politines partijas, nepriklausomus teismus ir kt. 1940 m. liepos 15 die n politinio teroro slygomis vyko parlemento rinkimai. SSRS sudt Estija stojo" grubiai paeidiant galiojani Estijos Konstitucij. Sovietins okupacijos metu 23 000 moni uvo fronte arba pasiprie inimo okupantui kovose. Privaios ar visuomenins nuosavybs grobimas (karo statym ir paproi paeidimas). Nuo pat pirmj sovietins okupacijos dien prasidjo masinis vai ri stambi Estijos pramons moni iveimas Rytus. Grobiant tur t buvo vadovaujamasi 1941 m. birelio 27 d. VKP (b) CK ir SSRS Liau dies Komisar Tarybos nutarimu Dl moni ir vertingo turto ivei mo bei idstymo". Po neteistos aneksijos i Estijos buvo grobiama ir veama Rytus: 1. Estijos Respublikos aukso fondai, vis Estijoje veikusi bank pa syvai ir aktyvai; 2. Estijos pasiuntinybi kitose alyse turtas; 3. valstybs grd 3-4 met rezervas; 4. SSRS ir Vokietijos karui 1941 m. prasidjus, J.Stalino sakymu bu vo iveta arba sunaikinta 225 000 stambij raguoi, daugiau nei 52 000 arkli; 5. atsitraukiantys raudonarmieiai, be jokios prieasties, degino na mus, kaimiei sodybas, kinius pastatus, ud taikius gyvento jus. itaip buvo visikai sunaikinta 2 200 sodyb, 1 047 sodybos buvo sunaikintos i dalies;

902

6. i viso Estijoje miestuose ir kaimuose buvo sunaikinta 13 054 pa statai, tarp j 41 cerkv, 18 mokykl, 102 visuomeniniai pastatai, 42 vietini valdios staig pastatai; 7. antrosios sovietins okupacijos metu, 1944 m. kovo 6 d., buvo visi kai igrobtas Narvos miestas, po keli dien, kovo 9 d., sovietin ar mija bombardavo Talin, kuriame, i esms, jau nebuvo Vokietijos kariuomens. Bombardavimo metu buvo sugriauta apie 30 % Talino. Materialin ala Estijos valstybei Sovietins okupacijos metu Estijai buvo padaryta ala siekianti 180,233 milijardus JAV doleri. Taip pat sovietin valdia sunaikino 26 milijonus knyg, kuri vert 180 milijon JAV doleri, bei 4 milijonus sovietinio reimo udraust urnal ir laikrai metinius komplektus, 333 milijon JAV doleri verts.

Ukraina Karo veiksm metu prie Ukrainos liaudies respublikos (ULR) kari nius dalinius 1917-1920 metais ir prie Ukrainos sukilli armij 19441950 metais komunistin karin vadovyb suaudydavo belaisvius, vers davo ukrainiei karius pereiti savo pus prie Ukrainos sukilli ar mij, naudojo chemin ginkl, suaudydavo taikius gyventojus, t. y. vyk d nusikaltimus, numatytus Tarptautinio Karo Tribunolo stat 6 straipsnio b) punkte. Slopindami ginkluot ukrainiei tautos pasiprieinim, bolevikai plaiai taik udymus, trmimus ir kankinimus, t.y. padar nusikalti mus, numatytus TKT stat 6 str.c) punkte; iplt rusikojo etnoso ideologij ukrainietikoje teritorijoje, komu nistin vadovyb. 1921-1922 m. laikotarpiu, pralaimjus Ukrainos liaudies respublikos armijai, rus komunistai Ukrainoje suaud daugiau nei 10 000 kariuo mens vad, karinink ir kareivi u dalyvavim nacionaliniame-isi vaduojamame kare. 1921 m. lapkriio 22 d. Raudonoji armija pam Ba zar o kaime nelaisv 359 Ukrainos karius ir vert juos pereiti komu nist pus. Kariai atsisak ir u tai buvo visi nuudyti. SSRS okupacijos laikotarpiu Ukrainos teritorijoje kurdino milijonus rus tautybs gyventoj. Moldova
Moldavijos SSR gyventojai prievarta sisti Raudonj armij ten kinti imperialistini SSRS tiksl tiek prie Antrj pasaulin kar, tiek

903
Afganistan 1979-1989 metais. 16-18 met neparengt karui 220 000 Be sarabijos jaunuoli buvo paimti Raudonj armij ir, karui prasid jus, pasisti front, kur beveik visi jie uvo. I 14 000 MSSR piliei, nusiust Afganistan, 305 uvo, 700 tapo invalidai, 12 995 prireik fi zins, medicinins ir moralins reabilitacijos.

enija Per Rusijos ir enijos 1994-1996 met kar buvo nuudyta 120 000 moni arba 12,5 % vis enijos piliei. Per kar enijos Respublikoje buvo: nuudyta daugiau nei 120 000 gyventoj, apie 400 000 (30 %) gyventoj pabgo kaimynines a lis, 74 000 en tapo karo invalidais, tarp j 19 000 vaik, 12 000 vaik tapo nalaiiais, paeista psichin ir dvasin nacijos sveikata, sunaikintos auktosios mokyklos su mokymo baze. enijos infrastruktra sunaikin ta 80 %, sugriauta daugiau kaip pus mokykl, technikum, florai ir fau nai padaryta neatstatoma ala, paeista krato ekologija. Antrojo Rusijos prie enij karo, kuris vis dar tsiasi nuo 1999 m. rudens, padariniai dar baisesni, nes rus artilerija ir aviacija visi kai sunaikino daugum kaim ir miest, alies ekonomik. Okupuoto je teritorijoje buvo kurta 20 000 filtracini stovykl, kurios yra mirties fabrikai enams. ia mones dauo, kankina, prievartauja, naikina. Tikslus auk skaiius neinomas. Stovykl kontingentas papildomas va dinam valym" metu suimtais taikiais gyventojais, tariant juos pri sidjus prie vadinamj terorist ir bandit formuoi". Likusi savo namuose gyventoj dalis yra kaitai Rusijos kariuomens rankose. mo ns yra pliami, moterys prievartaujamos, vyrai, esant menkiausiam tarimui, aretuojami. Paioje Rusijoje yra persekiojami visi en tau tybs asmenys. Lenkija 1939-1941 metais SSRS vykd iuos karo nusikaltimus: suaud apie 14 000 karo belaisvi (Katyn, Charkovas, Tver), aretavo 1941-1944 metais 3 800, po 1944 met buvo aretuoti ir deportuoti apie 556 000 lenk. Rumunija Paeisdama 1944 m. taikos sutart, SSRS grubiai ir akiplikai nu ginklavo ir pam nelaisv apie 180 000 Rumunijos armijos karinin k ir kareivi, kurie, laikydamiesi 1899 07 29 II Hagos bei 1907 10 18

904

IV Hagos Konvencijos Dl sausumos karo statym ir paproi" rei kalavim, jau buvo palik savo karines pozicijas. Tuo vykd nusikal tim de combat (sudjusi ginklus) asmen atvilgiu. Po to sek nea bota prievarta, nemonikas elgesys perveant Upoliars naikinimo lagerius bei 3-4 metai nelaisvs. Tuo metu uvo apie 1/3 mint ka riki. Tuo buvo paeista 1949 m. enevos Konvencija Dl elgesio su karo belaisviais". 1944 m., ygiuodama Bukaret jau nekariaujanios alies teritori ja, sovietin armija usim plikavimu, grobimu, prievartavimu, tai ki civili gyventoj terorizavimu, tuo paiu vykd karo nusikaltimus prie civilius asmenis ir civilins paskirties objektus.

Vengrija Kaltintojas paminjo ir tokias veikas, kurios turi tam tikr karo nu sikaltim poymi. 1945 m. i soviet okupuotos Vengrijos dalies buvo iveami ne tik karo nusikaltliai, bet ir tkstaniai civili moni nuo 15 iki 50 met amiaus. Okupacins SSRS pajgos vykd masines udynes. 1958 m. lapkrit viename i soviet poligon mirties bausmei vykdyti buvo ve dami 20 vengr.
Tuo paeidiant: 1899 m. liepos 29 d. II Hagos Konvencijos Dl sausumos karo sta tym ir paproi" priedo Sausumo karo statym ir paproi regla mentavimas" 23 str. (g) ir 25, 46 straipsnius; 1945 m. Niurnbergo tribunolo stat 6 str. (b) dal bei VI principo (b) dal pagal 1950 m. Tarptautins teiss principus, pripaintus tokiais Niurnbergo tribunolo stat ir nuosprendio (suformuluotus remian tis 1946 m. gruodio 11 d. JT GA rezoliucija Nr. 95 (I), Dl tarptau tins teiss princip, pripaint Niurnbergo tribunolo statais ir nuo sprendiu"). 1949 m. rugpjio 12 d. enevos Konvencij papildomo protokolo dl tarptautini ginkluot konflikt auk apsaugos (I protokolo), su daryto 1977 m. birelio 8 d., 51 str. 2, 4, 5 dalis, 54 straipsn; 1907 m. spalio 18 d. IV Hagos Konvencijos Dl sausumos karo sta tym ir paproi" priedo Sausumo karo statym ir paproi regla mentavimas" 23 str. (g) ir 25, 46 straipsnius; 1998 m. Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statuto 8 str. 2 da lies a punkto iv papunkt, b punkto i, ii, v papunkius.

905

3. Nusikaltimai monikumui (genocidas)

Nusikaltimai monikumui - emiau ivardinti masiniai arba siste mingi veiksmai, atlikti prie civilius asmenis tiek karo, tiek taikos metu, vadovaujant arba kurstant valstybei arba kitai organizacijai ar grupei: a) nuudymas ar inaikinimas; b) kankinimas; c) pavergimas, vertimas dirbti priverstin darb; d) bet kokios identifikuojamos socialins grups persekiojimas poli tiniu, rasiniu, etniniu ar kitais pagrindais, kurie neleistini tarptau tinje teisje; e) neteistas kalinimas; f) kitokie nemoniki veiksmai, keliantys didel grsm fizinei ar psi chinei sveikatai, asmens garbei ir orumui. Genocidas - veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti visus ar dal gy ventoj, priklausani kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei, religi nei, politinei, socialinei grupei, pasireikiantys tokios grups nari: a) udymu; b) sunki kno ar psichikos sualojim padarymu grups nariams; c) deportacija ir prievartiniu perklimu kitos valstybs teritorij; d) tyinis sudarymas slyg, vedani prie grups ar jos dalies su naikinimo ir kt.

Lietuva vertinus Lietuvos gyventojams komunistinio reimo padarytus nu ostolius, reikt konstatuoti, kad ne maiau kaip 456 000 moni tapo sovietinio genocido, karo nusikaltim ir nusikaltim monikumui au komis. Apie 350 000 moni buvo kalinta, itremta ar nuudyta (ka lino, ive Sibiro ir gulago lagerius 332 000 moni - apie 25-30 % ten uvo, apie 25 % negaljo grti tvyn). Apie 26 % nuudyti Lie tuvoje. Taip buvo vykdyti karo nusikaltimai, nusikaltimai moniku mui ir genocido nusikaltimai. Todl juos galima kvalifikuoti kaip ge nocido nusikaltimus, nes j vis tikslas - naikinti lietuvi taut. Pagal SSRS MVD ir MGB instrukcijas ie nusikaltimai plaiai daryti tardant kaltintus valstybiniais nusikaltimais" mones, t.y. u aktyv ir pasyv pasiprieinim okupacinei valdiai. NKVD ir NKGB sistemoje tai buvo dangstoma odiais fizinis poveikis", aktyvus tardymas" ir pan. Kankinimai buvo sankcionuoti paiu aukiausiu lygiu. VKP(b) CK 1937 m. oficialiai leido taikyti fizin poveik". 1939 m. sausio 10-20 d. VKP(b) CK dar kart patvirtino, kad fizinio poveikio metod kaip i

906

imt btina taikyti ir ateityje aiki ir nepalusi liaudies prie at vilgiu, kaip visikai teising ir tiksling metod". Kankinimas tardy mo metu buvo slaptintas, apie tai negaljo likti joki dokument. Pir miausia buvo luoinami politiniai kaliniai, tardyti Lietuvoje. Toki mo ni 1944-1952 m. buvo maiausiai 62 086, tarp j - 45 429 rezistencijos dalyviai ir j rmjai. Mirties bausms: 1940-1941 m. - suaudyta 470 kalini, 1941-1943 m. lageriuose mirties nuosprendis vykdytas 595 kaliniams, 1944-1947, 1950-1957 m. - suaudyta 1 000 kalini, 1944-1945, 1948-1952 m. bendruose kaljimuose uvo 718 kalini, 1946-1947 m. bendruose kaljimuose uvo apie 200 kalini (ivesti nis skaiius), 1946-1955 m. iluts lageryje uvo 559 kaliniai (su vaikais). I viso Lietuvoje apie 3 000 kalini uvo (tarp j - 70 % politiniai kaliniai) nuo lig, bado, nepakeliam kalinimo ar tardymo slyg ar ba buvo nukankinti ar suaudyti, taip pat lageriuose 1941-1943 m. mir ties bausm buvo vykdyta 595 kaliniams. Dabar Lietuvoje inomos dvi didiausios komunistinio reimo auk kapaviets -Tuskulnai Vilniu je (palaidota apie 760 suaudyt kalini, i kuri apie 50 % politiniai kaliniai) ir Macikai iluts rajone, kur, kaip aukiau paminta - palai dota apie 560 kalini, tarp kuri buvo ir 70 vaik. Suaudyta, nuudyta sulaikant, tardant arba uvo dl nepakeliam kalinimo ar darbo slyg arba dingo be inios - apie 33 % politini kalini (i 80-90 000) arba apie 20-25 % vis kalini (i 150 000). 1941 m. birel Raini mikelyje netoli Teli nukankinti ir suau dyti 73 mons. Teismo medicinos protokole ufiksuotos kankini mir ties prieastys, sadistikiausi kankinim poymiai: nulupta galvos oda, sumuti lyties organai, emyn nuverstas apatinis andikaulis, idurtos akys, deformuota visa kaukol, nupltos ausys, nupjautas lieuvis, su lauyti kaulai, durtos aizdos per ausis smegenis ir autins aizdos. 1944 m. Tuskuln dvare iauriai kankinti ir nuudyti 702 vyrai ir 4 moterys. Prie kai kuri griaui ties dubeniu, daniausiai tarp lau nikauli rasti 150-225 cm ilgio metalo strypai, o ties mentikauliu ir rak tikauliu - vinys; dauguma kaukoli turi ir kitoki smurto ymi: pa kaukaulyje ir momenkaulyje yra viena, dvi arba trys vio skyluts, kai kuri kaukoli kaktikaulyje yra kontrolinio vio yms. Be to, kau kolse rastos atriu daiktu padarytos kirstins keturkamps angels ir daug kit poymi, liudijani, kad 702 vyrai ir 4 moterys buvo ne tik tai nuudyti, bet ir iauriai kankinami.

907

1944 m. gruodio-1945 m. kov per baudiamsias operacijas nuu dyti 1 817 partizan ir beginkli moni. 1944-1945 m. nuudyti 17 252 mons. Per MVD ir MGB baudiamsias operacijas 1946-1953 m. uvo 7 890 partizan. 1944 m. spalio-gruodio mn. nuudyti 2 238 mons. Likviduoti ernobylio AE katastrof priverstinai dirbo 7 152 Lietu vos gyventojai ir j sveikatai padaryta nepataisoma ala, 370 i j jau mir.

Maoji Lietuva 1944 m. spalio 21 d. Nemirkiemyje Treiojo Baltarusijos fronto ge nerolo A.Burdeino 2-asis gvardiei tank korpusas ir generolo K.Ga lickio 31-oji gvardiei auli divizija iprievartavo, po to sadistikai nuud 72 vietines moteris, tarp j net 8-12 met mergaites. Visur, kur jo Baltarusijos fronto armijos kariai, djosi tas pats - sa distikas moter, mergaii ir senui aginimas, moter kalimas prie sien, medi dur, jas bandiusi ustoti vyr iaudymas. Karui pasibaigus, masins vietos gyventoj udyns buvo specialiai organizuojamos ant Kuri mari ledo. Tkstantines suvaryt moni kolonas suvrjusieji nugaltojai aud kulkosvaidiais, o led po to sprogdindavo. 1946 m. pavasar buvo suaudyta tkstaniai isivaryt sruties (dabar erniachovskas) gyventoj. Raudonj teror itverusieji Karaliauiaus krato gyventojai buvo renkami Karaliauiaus, sruties, Prs Ylavos, Gast, Tolminkiemio ir kitas koncentracijos stovyklas, kur daugelis mir nuo bado, alio ir lig. Vien tik Prs Ylavos lageryje per 1945-1948 m. buvo numarinta per 10 000 moni. Latvija 1953 m. Latvijos komunist lyderis Janis Kalnberzin savo metinia me praneime paminjo, kad laikotarpiu nuo 1945 iki 1953 m. Latvijo je 91 034 asmenys buvo pasodinti kaljimus arba koncentracijos (fil tracijos) stovyklas. Vietoj itremtj vietini gyventoj Rusijos komunistinis totalitari nis reimas atkl rus, baltarusi, ukrainiei kilms arba kit sovie tini tautybi rusakalbius mones. Dl ios prieasties ir vykdomo tau tos genocido, latvi dalis sumajo nuo 77 % 1935 m. iki 52 % 1989 m. Atvykli skaiius per t pat laikotarp iaugo nuo 0,5 iki 1,5 milijono. Latvi tautybs gyventojai buvo istumti i didij miest. 1989 m. Ry goje jie sudar 36 %, Daugpilyje - 13 %, Liepojoje - 38 %, Ventspilyje 43 %. Kolonistai turjo privilegij gauti darb arba gyvenamj plot, ypatingai buvo privilegijuoti demobilizuoti Raudonosios armijos kari ninkai. Tuo pat metu vietiniai gyventojai buvo visaip diskriminuojami.

908

Per 50 sovietins okupacijos met latvi kalba buvo diskriminuoja ma. Geras rus kalbos mokjimas tapo privalomas tiek vietimo, tiek kitose institucijose. Tuo tarpu latvi kalba buvo istumiama i oficia laus vartojimo. Latviai danai negaljo vartoti savo gimtosios kalbos vie ajame gyvenime. Daugeliui profesij rus kalba buvo privaloma. Lat vi kalba buvo niekinama ir vadinama uns kalba. Buvo udraustos na cionalins bei religins vents: reikmingiausia tautin vent vasa ros saulgros Jonins, Kaldos. Didiausias komunistinio reimo nusikaltimas Latvijos tautai - tai masins deportacijos ir politiniai teismo procesai, kurie iki Antrojo pa saulinio karo pabaigos daugeliu atveju baigdavosi nuudymais. Admi nistracine tvarka buvo nuteista ir kalinta kaljimuose bei koncentraci jos stovyklose inteligentijos ir socialiai aktyvios visuomens dalis. Pirmieji represuotieji buvo Latvijos vyriausybs nariai, valstybs pa reignai, nacionalins armijos vadai ir karininkai, pasienieiai, polici ninkai, inteligentija ir visi tie, kurie buvo pripainti kaip visuomenei pavojingi asmenys", taip pat prieikai nusiteik sovietiniam reimui. Jie buvo aretuoti, kalinti, kankinti ir priversti prisipainti vykd nu sikaltimus, kuri jie nepadar. Kriminalins bylos buvo klastojamos taip, kad nekalti asmenys bt nuteisti. Po Antrojo pasaulinio karo vl prasidjo represijos - dar platesniu mastu. 1945 met vasario mnes buvo deportuoti 675 Latvijoje gyve nantys vokiei tautybs pilieiai. 1951 m. itremta 40 Jehovos liudy toj. Buvo suimta daug gydytoj, mokytoj, taip pat kit profesij mo ni. 1941 met birelio 14 dien 14 000 gyventoj, skaitant senus ligo tus mones, nias moteris ir maus vaikus, buvo aretuoti, suvaryti vagonus ir deportuoti Sibir. 1949 met kovo 25 dien buvo itremti 42 178 gyventojai be teiss sugrti tvyn - Latvij. Tarp j buvo i tremti 3479 vaikai iki 7 met bei 735 senesni nei 80 met mons. Trans portavimo metu dl vandens, maisto, vaist bei medicinos pagalbos sto kos numir 197 mons. 1953 m. Latvijos komunist lyderis Janis Kalnberzin savo metinia me praneime paminjo, kad laikotarpiu nuo 1945 iki 1953 m. Latvijo je buvo sunaikintai 19 000 politini prie.

Estija Prievarta buvo itremta i Estijos kitas vietas 40 000 moni. 1944 m. i Estijos emigravo 72 000 moni, emigracijos i Estijos metu uvo apie 7000 est.

909
Estijoje teroras buvo vykdomas ir jaunimo atvilgiu, kuriuos teis karinis tribunolas. is tribunolas per 10 met (nuo 1945 iki 1954) pri m 708 nuosprendius: Mirties bausm buvo paskirta 6 jaunuoliams; 25 met laisvs atmimas buvo skirtas 200 jaunuoli; Laisvs atmimas nuo 15 iki 20 met skirtas 16 jaunuoli; 10 met laisvs atmimas buvo skirtas - 289 jaunuoliams; Likusieji nubausti maesnmis nei 10 met laisvs atmimo baus mmis. Pagrindinis kaltinimas jaunuoliams buvo: antitarybini atsiaukim ir kitokios antitarybins mediagos gaminimas ir platinimas. Sovietinei armijai okupavus Estij buvo pradtas teroras prie est taut. Per 50 okupacijos met buvo sunaikinta apie 103 000 Estijos gy ventoj. Suomijos mokslinink skaiiavimais dl vykdyto tautos nai kinimo, estai prarado dar 175 000 negimusi vaik. Dl to sovietins okupacijos metu netektys sudar 1/3 ikikarins Estijos gyventoj. I mint 103 000 uvusi, 63 000 - buvo nuudyti ar uvo lage riuose, prievarta Rusijos gilum buvo ikelti 40 000 gyventoj. 1941 metais i Estijos buvo isista Rusijos gilum 4 005 vaikai, ku ri po karo gro tik dalis. 1949 met kovo mnes itremta 22 000 es t vairiausius Rusijos regionus. Dalis j - apie 5000 itremti Toms ko srit, Semipalatinsko atominio poligono prieigas, kur nuo 1949 iki 1954 met buvo vykdyti 260 atomini ir vandenilini bomb bandy mai. Spindulins ligos aukos buvo paliktos likimo valiai be medicinos pagalbos. Ligoniams ir apsigimusi vaik tvams buvo apgaulingai ai kinama, kad tai brucelioz, kuria buvo usikrsta nuo gyvuli. 1930-1940 metais Krasnodaro krate buvo inaikintas est gyvena mas kaimas. I 182 neteistai represuot est tautybs gyventoj - 171 buvo nuteistas mirties bausme.

Baltarusija 1930 m. vasario mn. trejeto" teismas per 5 dienas nuteis mirties bausme 65 mones, o 62 pasiunt koncentracijos stovyklas. Vasariogegus mn. buvo aretuota 6437 mons, i kuri nuteisti: 912 mir ties bausme, 1723- koncentracijos stovyklas ir 2237 - tremt (Centri nis Rusijos Federacijos saugumo ministerijos archyvas Maskvoje). 1933 m. Minsko rajone aretuota 110 valstiei, i kuri beveik visi (101) nuteisti mirties bausme (. Adamuka. Politynyja represii 20-50 godov na Belarusii. Minsk, 1994). 1936 m. nuteisti 8074 mons; 19371938 m. aretuota ir nuteista u tariam nipinjim 7220 moni (Bal

910

tarusijos KGB archyvas; Nacionalinis Baltarusijos archyvas Minske, f. 4, apr. 21, byla 1391,1610). 1936-1937 m. aretuota daugiau kaip 40 Baltarusijos raytoj, dalis j suaudyti, kiti isisti koncentracijos stovyklas. 1937 m. Baltarusijos pasienio rajonuose suaudyti 1210 mo ni, o 2066 kalinti koncentracijos stovyklose. Baltarusijos komunist partija, siekdama tvirtinti savo reim, vykd plataus masto genocido politik baltarusi tautos atvilgiu. Nuo 1922 m. vyko nuolatinis baltarusi nacionalins kultros ir inteligentijos kad r naikinimas. Ypa nukentjo Moksl Akademija. Jos darbuotojai bu vo kaltinami kontrrevoliucine veikla, teisiami, tremiami koncentraci jos stovyklas ir net suaudomi. Buvo represuoti: 1930 m. 33 mokslo dar buotojai, 1933 m. - 16, 1936 m. - 15, 1937 m. - 45, 1938 m. - 27. I viso 140 moni, 42 i j - suaudyti [Baltarusijos archyvas, Minskas]. Tarp nuteistj buvo ymi mokslinink: 13 akademik, 6 nariai-korespon dentai, 2 Akademijos prezidentai ir kt. Siekiant pakeisti Baltarusijos gyventoj etnin sudt, masikai buvo tremiami i jos mons atiaurius Sibiro ir Vidurins Azijos regionus, ne retai paliekant juos ten tiesiog likimo valiai. 1925-1926 m. itremti 229 bu v dvarininkai. 1930 m. - 1931 eima (8 209 mons). iaurs rajonus 15 724 vadinamos buoi eimos. Vliau, dar 5 671 eima (22 500 mo ni). 1935 m. i Baltarusijos pasienio zonos itremtos 1979 eimos (9 877 mons), t pai met ruden dar 887 eimos. 1937 m. - 3 276 eimos. 1939-1941 m. trmimai vyko dar didesniu mastu. I viso buvo itremta apie 120 000 baltarusi.

Ukraina Slopindama ginkluot ukrainiei tautos pasiprieinim, bolevikai plaiai taik udymus, trmimus ir kankinimus. SSKP politini, religini ir socialini poymi pagrindu deportavo i Ukrainos Rusij milijonus ukrainiei ir, nordama suardyti tautos et nin sudt, kurdino Ukrainoje milijonus rus, t.y. tuo padaryti nusikal timai, numatyti 2 str. c" punkte mintoje Konvencijoje dl genocido; Suardiusi Ukrainos intelektualin potencial, SSKP siek istumti uk rainiei kalb ir priverstinai piro rus kalb, tuo atitraukdavo jau nesnes kartas nuo protvi kalbos ir dvasins kultros, t.y. vykd etnocido nusikaltim; SSKP sukr represin mechanizm ir visoje Ukrainoje plaiai taik iaurius kankinimus ir patyias, tuo pasmerkdama taut neatitaiso miems moraliniams ir psichiniams nuostoliams, t.y. nusikaltimai, nu matyti 1984 m. Jungtini Taut Konvencijoje prie kankinim ir kitok iaur, nemonik, eminant elges ar baudim;

911

SSKP Ukrainos piliei darb pavert priverstiniu ir tuo paiu pa eid 1930 m. Tarptautins darbo organizacijos Konvencij Nr. 29 Dl prievartinio ar privalomojo darbo". 1921-1923, 1932-1933, ir 1946-1947 metais sovietin valdia organi zavo bad, kurio metu buvo numarinta apie 13 milijon Ukrainos gy ventoj, tarp j buvo ir daug vaik.

Moldova
Moldovos SSR gyventojai prievarta sisti ernobyl likviduoti ato mins elektrins avarijos padarini. I 3 280 isistj 145 uvo, 1 987 tapo invalidais, 1 148 buvo nepagydomai paveikti radiacijos, o 1 900 i moni vaik gim invalidai. Komunistinis SSRS ir Moldovos SSR komunist partijos reimas bu vo prieikas ir religinms bendruomenms bei kulto vietoms. Reimo metu likviduota apie 200 cerkvi, 300 kapini, 22 vienuolynai, igrobs tyta daug vertingos religins atributikos. Komunistinio reimo metu Moldovoje buvo vykdytos represijos be veik milijonui gyventoj: tarp j daugiau nei 10 % vis rumun tauty bs gyventoj numir dl tyia sukelto bado 1946-1947 metais, apie 270 000 buvo iveta Sibir ir 8 410 asmen - suaudyta.

enija Didiausias SSRS genocidas prie en taut buvo masinis tautos nai kinimas ir trmimas Rusijos gilum. 1937 m. nakt i liepos 31 rugpjio 1 dien pagal iankstinius sraus vykdant generalin antisovietini ele ment paalinimo operacij", visoje enijoje buvo aretuota ir vliau su audyta 14 000, o per rugpjio-rugsjo mnesius dar 22 000 gyventoj. Per 1944 metus prievarta Rusij buvo itremti 520 301 enas ir inguas, t.y., visi enijos gyventojai be teiss sugrti namo. Kazachstanas Paeidiant 1948 m. Visuotins mogaus teisi Deklaracijos 9 straips n ir 1966 m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 9 straipsn, 1928 m. buvo melagingai apkaltinti ir suimti 44 asmenys, o 1930 m. dar 40 asmen, priklausiusi Ala-Ordy" nacionalinei partijai, kurios nariams 1919 m. komunistin valdia buvo paskelbusi amnestij. Vie ni i j buvo suaudyti, kiti - itremti Rusij. 1937-1938 m. visi jie, kartu su daugeliu kit inteligentijos atstov, buvo represuoti. Remiantis 1928 m. Konfiskacijos statymu, buvo nusavinta apie 690 privai ki, o teisti j savininkai itremti Sibir. I viso nuo vyk domos kolektyvizacijos nukentjo apie 100 000 moni.

912

etj deimtmet dl melaging politini kaltinim komunistin valdia nuteis daug visuomens ir mokslo veikj, tarp j ir E. Bekmachanov - vien i Kazachijos SSR istorijos" autori. 1986 m. gruodio mnes komunistin valdia negailestingai numal ino kazach tautos patriot pasiprieinim reimui: buvo ivaikytos taikios demonstracijos, suimti ir nuteisti 99 asmenys. Du i j - auk iausija bausme. imtai moni paalinti i auktj mokslo staig, atleisti i darbo. Dl komunistinio reimo persekiojimo 1930-1931 metais i Kazach stano buvo priversti pasitraukti apie 280 000 valstiei. Neracionali komunistin ems kio politika 1921-1922 metais priver t badauti daugiau nei 2 000 000 moni. Tai sukl gyventoj gimstamu mo majim: 1922 m. Kazachstano teritorijoje gyveno apie 3 800 000 gy ventoj, tuo tarpu 1914 m. gyventoj buvo ketvirtadaliu daugiau - apie 4 800 000. Dl 1930-1931 metais kilusio bado Kazachstano gyventoj suma jo 1 750 000, t.y., 52% bendrojo gyventoj skaiiaus. 1929-1933 m. vadinamosios troikos" nuteis mirties bausme 3 386 asmenis, o 13 151 mogus buvo itremtas koncentracijos stovyklas. Nuo 1948 met, SSRS steigus Kazachstano teritorijoje branduolini bandym poligon ir atlikus jame 113 branduolini bandomj spro gim atmosferoje ir 343 poeminius sprogimus, buvo padaryta nepa taisoma ala vietos gyventoj sveikatai bei juos supaniai aplinkai.

Albanija Komunistinio reimo metais buvo nuudyti pagal teismo sprendi mus ir be teismo proceso 5 577 asmenys; 48 217 asmen, i j 10 192 moterys ir vaikai, internuoti ir ivaryti koncentracijos stovyklas. Bulgarija 1944 m. gruod-1945 m. baland, per liaudies teismus" buvo ikeltos bylos 11122 asmenims. I j nuteisti 9155 asmenys: mirties bausme - 2730, iki gyvos galvos - 1305, lygtinai - 808, - likusieji kalti nuo 1 iki 20 met. 1944 m. ruden-1962 m. baland koncentracijos stovyklas isistas 23531 mogus - 21447 vyrai ir 2084 moterys. 1945-1953 metais, remiantis liaudies valdios gynimo statymu bu vo vykdyti 106 politiniai teismo procesai, 1944-1988 metais - 4995. Nuo 1952 iki 1985 met mirties bausme u antiliaudin" veikl nuteisti 478 asmenys. 1947 m. rugsjo 23 d. buvo nuteistas mirties bausme ir pakartas opo zicijos lyderis N. Petkov.

913

Rumunija 1940 m. komunistinio reimo metu deportuota Sibir daugiau nei 100 000 moni, buvo vykdyti nusikaltimai monikumui, pasireikian tys prievartinio darbo (kaip pavergimo formos) naudojimu. Komunizmo nusikaltimai buvo vykdomi ir udraudiant vairias par tijas, nesilaikanias komunistins ideologijos: Valstiei nacionalin par tija, Nacionalin demokratin partija, Socialdemokrat partija, taip pat su imant j narius bei naikinant juos kaljimuose. Buvo vykdyti tokie nusi kaltimai monikumui: nuudymas ar inaikinimas, neteistas kalinimas. Prisidengus kolektyvizacijos pavadinimu inaikinta didiausia socia lin grup - valstietija, nuudant apie 10 000, suimant apie 180 000, de portuojant apie 100 000 valstiei. Darant iuos nusikaltimus daugiau siai prisidjo komunist partijos vadovas N. auesku. Pokariniu bei vlesniu laikotarpiu, vadovaujant asmeniniam SSKP vadovo Stalino atstovui, vienam i svarbiausi bolevizmo veikj A. Vyinskiui, Rumunijos komunist partijos vadovui N. auesku, buvo naikinamos, deginamos, pliamos ir perkeliamos bibliotekos, banyios, naikinami inteligentijos atstovai, generolai, ministrai. Slovakija Nacionalini teism nuteisti asmenys 1948-1952 m. - 27 000; Municipalini teism nuteisti asmenys 1953-1967 m. - 70 770; Udaryti darbo stovyklose - 186 000; NKVD itremti Taryb Sjung - daugiau nei 20 000; Paalinti i vidurini mokykl bei universitet ir aretuoti - 9 100; Per t laik mirusi kaljimuose - 15 726; Nuteist mirties bausme - 238; Emigravusi 1948-1968 m. - maiausiai 450 000; Teistai emigravusi - 60 000; Politiniai kaliniai reabilituoti 1948-1989 m. - daugiau nei 270 000. Vengrija Nuo 1945 iki 1946 m. kovo buvo suimti 35 000 moni, 55 000 ka linti koncentracijos stovyklose, 3 300 isisti naikinimo stovyklas, 1000 moni nubausti mirties bausme arba mirtinai nukankinti tardymo me tu. Politins policijos informatoriais priverstinai tapo 40 000 moni. Tuo buvo paeistas Visuotins mogaus teisi Deklaracijos 5 str. bei 1984 12 10 Konvencija prie kankinimus, kitok iaur, nemonik ar eminant elges bei kankinimus - kankinami aretuoti asmenys, kali nami naikinimo stovyklose.

914

1947 m. buvo sulaikyti tkstaniai politini oponent, bet koks asmuo, priklausomai nuo partijos sprendimo, galjo bti kalintas ar isistas koncentracijos stovykl, vykdomi savavaliki trmimai ir sumimai, pilni traukiniai vengr buvo siuniami Taryb Sjung ir kalinami, tuo pa eidiant Visuotins mogaus teisi Deklaracijos 9 straipsn. Buvo varoma taiki susirinkim teis, panaudojama karin jga prie neginkluotas civili demonstracijas, tuo paeidiant nurodytos Vi suotins mogaus teisi Deklaracijos 20 str. Bet kokia demonstracij susirinkusi minia buvo apaudoma. 1956 m. spalio 25 d. aiktje prie parlamento buvo suaudyta taiki gyventoj demonstracija, nuudyta 350 moni. I viso vykdytos 58 masins udyns. Tuo buvo paeista: 1945 m. Niurnbergo tribunolo stat 6 str. (c) dalis bei VI principo (c) dalis pagal 1950 m. Tarptautins teiss principus, pripaintus tokiais Niurnbergo tribunolo stat ir nuosprendio (suformuluotus remiantis 1946 m. gruodio 11 d. JT G A rezoliucija Nr. 95 (I), Dl tarptautins tei ss princip, pripaint Niurnbergo tribunolo statais ir nuosprendiu"); 1998 m. Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statuto 7 str. 1 da lies (a), (b) (d), (e), (f) punktai. 1984 m. JT Konvencijos prie kankinim ir kitok nemonik ir e minant elges ar baudim 1 str. 1 dalis; 1948 m. JT Visuotins mogaus teisi Deklaracijos 9 straipsnis; 1976 m. JT Pilietini ir politini teisi Pakto 9 straipsnis.

VII. Nuosprendio rezoliucin dalis

Vadovaujantis nuosprendyje idstytomis aplinkybmis ir nuospren dio skyriuje Nusikalstam veik kvalifikacija" skirsniuose dl nusikal tim taikai, karo nusikaltim ir nusikaltim monikumui (genocido) nu rodytomis tarptautins teiss normomis, Tribunolo teisj kolegija NUSPREND: 1. Atkreipti visuomens dmes tai, kad pasaulyje tebevykdomi nuoms nusikaltimai taikai, karo nusikaltimai ir nusikaltimai moni kumui (genocidas). Pasaulio visuomen, valstybs ir ypa didij vals tybi vadovai buvo ir tebra abejingi be kalts udomiems milijonams moni. Pateikiame komunistini reim nuudyt moni kraupi sta tistik. Juodosios komunizmo knygos" (aut. Stephane Courtois ir kt., Paryius 1997 p. 14; pranc. k.) duomenimis, komunistinio reimo tero ro auk yra:

915

SSRS teritorijoje - 20 milijon; Kinijoje - 65 milijonai; Vietname - 1 milijonas; iaurs Korjoje - 2 milijonai; Kambodoje - 2 milijonai; Ryt Europoje - 1 milijonas; Lotyn Amerikoje - 150 tkstani; Afrikoje - 1,7 milijono; Afganistane - 1,5 milijono; Tarptautinis komunistinis judjimas ir nevaldanios komunist par tijos: apie 10 milijon auk. Taigi i viso susidaro beveik 100 milijon prarast gyvybi. iuos duomenis btina tikslinti, ir jie turt priversti pasaulio visuo men, valstybes ir j vadovus susirpinti dl io imtmeio moni nai kinimo, kaltinink atsakomybs ir siekti, kad ateities kartos nebepatirt toki udyni. Todl reikt prayti Jungtini Taut Organizacijos ir jos atitinkam komitet pagalbos, raginant pasaulio valstybes nustatyti u dyni mast ir pasirpinti, kad udyni kaltininkai bt nubausti. Komunistini reim nusikaltimai grindiami komunizmo teorija, kuri sukurta kaip socialin politin strategija. Komunistai, ugrobdami valdi konkreiose valstybse ir naikindami j demokratines institu cijas, rmsi Markso teiginiu, kad valstyb pereinamuoju laikotarpiu i kapitalizmo komunizm turs tapti revoliucine proletariato diktat ra". teigin ipltojo Leninas, aikindamas, kad, nugaljus proletari nei revoliucijai, pirmiausia btina sunaikinti sudauyt" buruazins valstybs main" ir sukurti visikai nauj proletariato diktatros" valstybs mechanizm. Tai ir buvo iurki komunistini nusikaltim teorinis" pagrindas. Marksizmo krjai sutapatino socialin moksl su savo neva moks lika" ideologija, pretenzingai pavadinta moksliniu komunizmu", ku ris turjo didiuli tragik padarini daugelio taut ir milijon mo ni likimui visame pasaulyje. Istorijos varomja jga" buvo paskelbta klasi kova", teigiant, kad prievarta ir smurtas yra pagrindinis visuomens raidos veiksnys. Mark sizmas tvirtino antihumanik monijos skirstym smoning ir pa angi (proletariat") bei tamsij (kapitalist) dal, ir tai leidia mark sistin masi traktuot laikyti tam tikra socialinio rasizmo" atmaina. Todl marksistin klasi kovos teorija neivengiamai baigsi visuotinio gyventoj genocido praktika, pareikalavusia milijon moni gyvybi. Genocido rankiu tapo proletariato diktatros" valstyb, kuri sunaiki

916

no dvasins kultros tradicijas, o jos ekonominiai eksperimentai suk l skurd ir bad. Socialinis ir politinis ali pavergimas bei mogaus ir pilieio teisi sutrypimas, visuotinis teroras virto itis taut ir so cialini grupi genocidu. Visas komunistins ideologijos atmainas btina suprasti kaip anti humanikas totalitarines ideologijas, kuri kvpj ir vykdytoj pada ryti nusikaltimai kelia grsm visai civilizuotai monijai ir prilygsta tarptautins bendrijos jau pasmerktai nusikaltlikai nacizmo ideologi jai ir net pranoksta j mastu ir klastingumu. Bdama pseudomokslin, antihumanika, lemianti prievart, taut tarpusavio nesantaik, propa guodama socialini ir tautini grupi genocid, komunistin doktrina yra nusikalstama ir turt bti udrausta visose pasaulio valstybse. Tad Jungtini Taut Organizacija galt atkreipti vis pasaulio valsty bi ir visuomens dmes, kad vadovaujantis komunistine doktrina su kurt reim valdomos valstybs, nebt priimamos demokratini valstybi sandraugas. O alys, daranios nusikaltimus taikai, karo nu sikaltimus ir nusikaltimus monikumui, bt alinamos i Jungtini Taut ar kit valstybi sandraug. 2. Komunistini reim komunistins partijos yra nusikalstamos rep resins organizacijos. Nusikalstamos todl, kad vadovavosi nusikalsta ma komunistine doktrina kaip savo praktinio darbo teorine ir praktine programa. Komunistini reim komunistins partijos yra represins, nes jos tiesiogiai vykd nusikalstamus veiksmus, darydamos nusikaltimus tai kai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui (genocid), dl ku ri uvo deimtys milijon moni. 3. Komunistini reim komunistini partij narius bt galima pri painti nusikaltusiais, nustaius, kad jie savo veikla padjo padaryti nu sikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui (ge nocid), nurodytus 1945 m. Tarptautinio Niurnbergo karo tribunolo statuose, kurie 1946 m. Jungtini Taut buvo pripainti tarptautins baudiamosios teiss principais, ir 1948 m. Jungtini Taut Konven cijoje Dl genocido nusikaltimo udraudimo ir baudimo u j", taip pat tokiais pripainti asmenis, smoningai vykdiusius okupant vali paeidiant okupuotos alies teises, jos nepriklausomyb. 4. Btina tarptautiniu lygiu ir nacionalinje teisje iplsti genocido svokos turin, kad jis apimt politini ir socialini grupi fizin nai kinim. Tai neleist buvusi komunistini ar kit reim vadovams ir talkininkams ivengti baudiamosios atsakomybs.

917

5. Privalu pripainti, kad Antrj pasaulin kar sukl nacistin Vo kietija ir komunistin SSRS. 1939 m. SSRS, sudariusi Molotovo-Riben tropo pakt ir jo slaptuosius protokolus, kuriais remiantis vykd ag resij prie Lenkij, Suomij, Lietuv, Latvij, Estij ir kitas valstybes. SSRS kartu vykd nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus, nusikaltimus monikumui. Rusijos Federacija, bdama SSRS teisi permja, turi at siprayti patyrusi SSRS agresij ali u jos padarytus nusikaltimus ir bent i dalies atlyginti materialin al, grinti pagrobtas kultros ir kitas vertybes, vis piliei indlius ir kit turt, taip pat ambasad pastatus, tebevaldomus Rusijos Federacijos. 6. Tarptautinis Vilniaus visuomeninis Tribunolas vertina enijos kar kaip tstin Rusijos imperializmo ir buvusios komunizmo doktri nos samplaik, pasireikiani akivaizdiu en tautos genocidu. 7. Tribunolo teisj kolegija, vykdydama Tarptautinio Kongreso Ko munizmo nusikaltim vertinimas" patvirtint Tarptautinio Vilniaus vi suomeninio Tribunolo nuostat II skyriaus 3 punkto nurodym, var dija kolaboravimo svok, kolaboravusias institucijas, j vadovus ir as menis, smoningai vykdiusius okupant vali paeidiant okupuotos alies teises, jos nepriklausomyb. Teisj kolegija kolaboravimo svokos turin traukia i kolaborant sudarytos marionetins vyriausybs centrins ir vietins valdios parei gnus, valdininkus ir tarnautojus, prievarta vertusius pilieius paklus ti okupant politinei valiai. Kolaboravimas turi tris aspektus: teisin, politin ir moralin. Teisi nis aspektas - tai kolaboranto veikla prie savo valstyb, u kuri atsi randa baudiamoji atsakomyb. Politinis aspektas - tai kolaboranto s moningas, savanaudikas dl politini, ekonomini ar ideologini su metim siekis gyvendinti savo tikslus okupanto pagalba. Moralinis as pektas - tai kolaboranto veiksmai siekiant pateisinti okupacij. 8. Komunistini reim komunistini partij nariai, smoningai vyk d komunizmo doktrinos programines nuostatas, ir padar nusikalti mus taikai, karo nusikaltimus ar nusikaltimus monikumui, neturi tei ss naudotis politiniu prieglobsiu, o nusikaltusius asmenis btina per duoti toms valstybms, kuriose jie padar mintus nusikaltimus. 9. Tribunolas ragina visas pasaulio moni bendrijas daryti tak sa vo vyriausybms, kurios turt prayti Jungtini Taut Organizacijos silyti savo narms steigti komunistini reim padaryt nusikaltim tyrimo institucijas. Pagal j duomenis konkrei valstybi nacionaliniai teismai ar jungtiniai ali susitarimu steigti teismai, laikydamiesi tarp tautins teiss norm ir teismo reglamento taisykli, teist komunisti

918

ni ar kit reim nusikaltusius asmenis, padariusius nusikaltimus tai kai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui bei, esant pagrin dui, pripaint atitinkamas organizacijas nusikalstamomis. Nusikaltimus padar reimai ar j teisi permjai turt atlyginti nukentjusiesiems al, kaip tai padar ir tebedaro Vokietija. 10. Pasilyti valstybms priimti statymus, kurie pripaint komu nistines organizacijas nusikalstamomis, jeigu jos savo programas grin dia nusikalstama komunizmo doktrina. 11. Tarptautins moni bendrijos iniciatyva reikt sudaryti komi sij, kuri tarpininkaujant Jungtini Taut Organizacijai, prayt Rusi jos Federacijos, kad ji leist apskaiiuoti Kaliningrado (Karaliauiaus) krate 1944-1945 m. padaryt karo nusikaltim ir nusikaltim moni kumui (genocido) mast. 12. Tribunolo teisj kolegija rekomenduoja Tarptautinio kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas" Organizaciniam komitetui isisti vis valstybi visuomeninms organizacijoms, parlamentams, vyriausy bms, Europos Sjungos parlamentui ir tarptautinms organizacijoms Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo priimtus dokumentus, kad jie priimt nacionalins ir tarptautins teiss aktus, smerkianius komu nizmo doktrin ir ukertanius keli komunistini reim recidyvams. 13. Prayti, kad visuomenins organizacijos steigt Kongreso ir Tri bunolo tiksl gyvendinimo nacionalinius komitetus, sukurt visuome nin tarptautin t komitet asociacij, kuri vykdyt nurodyt idj gyvendinimo kontrol. 14. Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo nuosprend, jo su rinktus rodymus btina pateikti Jungtini Taut Tarptautiniam bau diamajam teismui. Remiantis Tribunolo nuostat III skyriaus 3 punktu, is nuospren dis neskundiamas, taiau per tris dienas Teisj kolegijos nari bals daugumos nutarimu gali bti papildomas ar tikslinamas. Teisj kolegijos pirmininkas: Nariai: Vytautas Zabiela Vytautas Raudeliunas Mykola Kulinsky Vasile Boroneant Algirdas Endriukaitis

919 Tribunolo pirmininkas: Tribunolo posdis baigtas. Nuosprendis paskelbtas 2000 m. rugsjo 27 d. 17 val.

Tribunolo teisj kolegijos pirmininkas Tribunolo posdi Vyriausiasis sekretorius

Vytautas Zabiela

Edmundas Mikuiauskas

920

alys, i kuri atstovai pateik kaltinimus tribunole

2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15.

1. Albanija Baltarusija Bulgarija enija Estija Kazachstanas Latvija Lenkija Lietuva Maoji Lietuva Moldova Rumunija Slovakija Ukraina Vengrija

Albanijos Respublika Baltarusijos Respublika Bulgarijos Respublika enijos Respublika Ikerija Estijos Respublika Kazachija, Kazachstano Respublika Latvijos Respublika Lenkijos Respublika Lietuvos Respublika Kaliningrado sritis (Rusijos Federacija) Moldavija, Moldovos Respublika Rumunijos Respublika Slovakijos Respublika Ukrainos Respublika Vengrijos Respublika

921

Santrumpos

CK - Centro komitetas (Komunist partijos) GPU - Vyriausioji politin valdyba (rus. Glavnoje politieskoje upravlenije) GULAG - Gulagas, Vyriausioji lageri valdyba (Glavnoje upravlenije lagerej) JT - Jungtins Tautos JTGA - Jungtini Taut Generalin Asamblja JTO - Jungtini Taut Organizacija KGB - Valstybs saugumo komitetas (Komitet gosudarstvennoj bezopasnosti) KP - Komunist partija KP (b) - Komunist (bolevik) partija LKP (b) - Lietuvos komunist (bolevik) partija LKT - Liaudies Komisar Taryba LSSR - Lietuvos sovietin socialistin respublika MGB - Valstybs saugumo ministerija (Ministerstvo gosudarstvennoj bezo pasnosti) MT - Ministr Taryba MVD - Vidaus reikal ministerija (Ministerstvo vnutrennich del) NKGB - Valstybs saugumo liaudies komisariatas (Narodnyj komissariat go sudarstvennoj bezopasnosti) NKVD - Vidaus reikal liaudies komisariatas (Narodnyj komissariat vnut rennich del) OGPU - Jungtin vyriausioji politin valdyba (Objedinennoje gosudarstvennoje politieskoje upravlenije) RF - Rusijos Federacija SSKP - Soviet sjungos komunist partija SSRS - Soviet socialistini respublik sjunga TKT - Tarptautinis Karo Tribunolas UGB - Valstybs saugumo valdyba (Upravlenije gosudarstvennoj bezopas nosti) VK - Visos Rusijos kovos su kontrrevoliucija ir sabotau ypatingoji ko misija (Vserossijskaja rezvyajnaja komissija po borbe s kontrrevoliucijej i sabotaem) VKP (b) - Visasjungin komunist (bolevik) partija

ANTIKOMUNISTINIS KONGRESAS IR TARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESAS Komunizmo nusikaltim vertinimas" 2000 Kalbos redaktors Danut Ulinskait (I dalies), Milda Luinskien (II dalies) Techniniai redaktoriai Ingrida Viiulyt (I dalies), Arnas Bertulis (II dalies) Dailininkas Romas Dubonis Maketuotoja Nijol Juozapaitien Pasirayta spaudai 2001 12 18. 57,75 sp. 1. Tiraas 2000 egz. Us. Nr. 64 Leidykla Ramona", Vytauto g. 32, LT-4520 Marijampol rio AB spaustuv Spindulys", Gedimino g. 10, LT-3000 Kaunas, www.spindulys.lt